Vikipedija ltwiki https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.13 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikipedija Vikipedijos aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas Vikisritis Vikisrities aptarimas Vikiprojektas Vikiprojekto aptarimas Sąrašas Sąrašo aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 29 7889283 7867899 2026-07-29T12:44:24Z Sachol 112369 7889283 wikitext text/x-wiki {{pps-template|small=yes}} {{otheruses|3=LR}} {{ŠaliesLentelė |pavadinimas = Lietuva |ilgas_pavadinimas = Lietuvos Respublika |kilm=Lietuvos |žemėlapis=EU-Lithuania.svg |vėliava=Flag_of_Lithuania.svg |herbas=Coat of Arms of Lithuania.svg |himnas = „[[Lietuvos himnas|Tautiška giesmė]]“ |kalbos=[[Lietuvių kalba|Lietuvių]] |sostinė=[[Vilnius]] |didžiausiasMiestas=[[Vilnius]] |Valdymoforma=[[Unitarinė valstybė|Unitarinė]] parlamentinė respublika |valdovų=3 |titulas1=[[Lietuvos prezidentas|Prezidentas]] |pavardė1=[[Gitanas Nausėda]] |titulas2=[[Lietuvos seimo pirmininkas|Seimo Pirmininkas]] |pavardė2=[[Juozas Olekas]] |titulas3=[[Lietuvos ministras pirmininkas|Ministras Pirmininkas]] |pavardė3=[[Inga Ruginienė]] |plotoVieta=121 |plotas=65 300 |vandens=1,98 %<ref>{{Cite web |title=Surface water and surface water change |access-date=2020-10-11 |publisher=[[Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija]] (EBPO) |url=https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=SURFACE_WATER#}}</ref> |gyvMetai=[[2025]] |gyventojuVieta=135 |gyventoju={{increase}} 2 890 664 <ref>{{Cite web |url= https://vda.lrv.lt/lt/naujienos/minime-106-aji-lietuvos-statistikos-gimtadieni-Rkn/}}</ref> |gyventojuTankis=43 |tankumoVieta=138 |BVPMetai=[[2026]] |BVPVieta=77 |BVP={{increase}} 105,907<ref name="imf2">{{cite web|url=https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2022/October|title=World Economic Outlook Database, October 2022|date=2022 m. spalio mėn.|website=IMF.org|publisher=[[Tarptautinis valiutos fondas]]|access-date=2022-11-27}}</ref> |BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]] |BVPGyventojui={{increase}} 36,545<ref name="imf2" /> |BVPGyventojuiVieta=38 |valiuta=[[Euras]] ([[€]]) ([[ISO 4217|EUR]]) |laikoJuosta=[[UTC]]+2 ([[Rytų Europos laikas|EET]]) |vasarosLaikas=[[UTC]]+3 ([[Rytų Europos vasaros laikas|EEST]]) |nepriklausomybėsĮvykis=Nuo [[Rusijos TFSR|Rusijos respublikos]]| |nepriklausomybėsDatos=[[1918]] m. [[vasario 16]] d.<br>[[1990]] m. [[kovo 11]] d. |nepriklausomybėsPavadinimas=[[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Paskelbta]] <br />[[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|Atkurta]] |TLD=[[.lt|lt]] |telKodas=+370 |kirčiavimas = Lietuvà <ref>[http://vietovardziai.lki.lt/ Vietovardžių žodynas.] Lki.lt</ref> }} '''Lietuva''' (oficialiai '''Lietuvos Respublika''') – valstybė Vidurio Rytų Europoje, [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pietrytinėje pakrantėje. Plotas 65 300 km².<ref>Lietuvos statistikos departamentas, [https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=e7339206-858d-43de-ad93-f12ca772590c#/ Teritorija (žemės plotas) metų pradžioje> Teritorijos administracinis skirstymas > Teritorija (žemės plotas) metų pradžioje]</ref> Lietuva – viena iš [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybių]]. Šiaurėje ribojasi su [[Latvija]] (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km), rytuose ir pietuose – su [[Baltarusija]] (sienos ilgis – 677 km), pietvakariuose – su [[Lenkija]] (sienos ilgis – 104 km) ir [[Rusija]] ([[Kaliningrado sritis|Kaliningrado sritis;]] sausumos sienos ilgis – 255 km, [[Kuršių marios|Kuršių mariomis]] – 18 km, jūra – 22 km). [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pakrantės ilgis – 90,66 km. [[Lietuvos–Baltarusijos valstybinė siena|Lietuvos–Baltarusijos]] ir [[Lietuvos–Rusijos valstybinė siena|Lietuvos–Rusijos siena]] yra ir [[ES|Europos Sąjungos]] siena. Lietuvos ekonominė zona [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]] (vakaruose) siekia [[Švedija|Švedijos]] ekonominę zoną. Didžiausias šalies miestas yra sostinė [[Vilnius]]. Kiti didieji miestai: [[Kaunas]], [[Klaipėda]], [[Šiauliai]], [[Panevėžys]]. Lietuvos valstybė susidarė XIII a., po [[1569]] m. [[Liublino unija|Liublino unijos]] Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] dalimi. Ši valstybė gyvavo daugiau nei 200 metų, kol kaimyninės šalys [[Rusijos imperijos istorija|Rusija]], [[Habsburgų monarchija|Austrija]] ir [[Prūsijos karalystė|Prūsija]] XVIII a. pabaigoje galutinai [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|pasidalijo]] jos teritoriją. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] pabaigoje, [[1918]] m. [[vasario 16]] d., [[Lietuvos Taryba]] paskelbė apie nepriklausomybės atkūrimą, iki 1921 m. Lietuvos Respubliką pripažino dauguma pasaulio valstybių. Po daugiau nei 20 metų nepriklausomybės [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais šalis buvo okupuota ir aneksuota [[Tarybų Sąjunga|TSRS]], 1941–1945 m. okupuota [[Trečiasis Reichas|nacistinės Vokietijos]], 1944–1945 m. dar kartą okupuota Sovietų Sąjungos. [[1990]] m. [[kovo 11]] d. Aukščiausioji Taryba paskelbė [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|nepriklausomybės atkūrimą]]. Nuo 2004 m. Lietuva yra viena iš [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] valstybių, įeinančių į [[Šengeno sutartis|Šengeno erdvę]], kurioje nėra pasienio kontrolės. Nuo 2015 m. valstybė priklauso [[Euro zona|euro zonai]]. Lietuva yra aukštų pajamų [[Išsivysčiusi šalis|išsivysčiusi ekonomika]],<ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-11-02-jt-pirma-karta-lietuva-pateko-i-itin-auksto-issivystymo-valstybiu-kategorija/71465 bernardinai.lt]. Tikrinta 2020 m. sausio 12 d.</ref> pasiekusi aukštą [[Žmogaus socialinės raidos indeksas|pragyvenimo lygį]], aukštai vertinamas Lietuvos pilietinių laisvių, žiniasklaidos laisvės, interneto laisvės, demokratijos lygis. Lietuva yra [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]], [[Europos Taryba|Europos Tarybos]], [[NATO]], [[EBPO]] narė. == Etimologija == Lietuvos pavadinimo kilmė nėra tiksliai žinoma. Kadangi daugelis baltų etnonimų yra kilę nuo upių pavadinimų, Lietuvos pavadinimas siejamas su upelio [[Lietava]] pavadinimu.<ref>Zigmas Zinkevičius. Kelios mintys, kurios kyla skaitant Alfredo Bumblausko Senosios Lietuvos istoriją 1009–1795 m. – Voruta, 2005.</ref> Šią versiją pateikė kalbininkas [[Kazimieras Kuzavinis]].<ref>{{Mašalaitis 2007|207–208}}</ref> Kadangi tai nedidelis upelis, ši prielaida kelia prieštaravimų, kad toks mažas upeliukas negalėjo suteikti pavadinimo didelei žemei ir genčiai. Istorikas [[Artūras Dubonis]] valstybės pavadinimą kildina iš žodžio ''[[leičiai]],'' kuriais XIV–XV a. šaltiniuose vadintas kunigaikščio tarnybinių asmenų sluoksnis. Tai buvo kariai kolonistai, kurie prie didžiojo kunigaikščio valdų prijungtose žemėse įtvirtindavo valdžią.<ref>Artūras Dubonis. Lietuvos didžiojo kunigaikščio leičiai: iš Lietuvos ankstyvųjų valstybinių struktūrų praeities (Leičiai of Grand Duke of Lithuania: from the past of Lithuanian stative structures (in Lithuanian). – Vilnius, Lietuvos istorijos instituto leidykla, 1998.</ref> == Istorija == {{main|Lietuvos istorija}} === Priešistorė ir ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Lietuvos vardas. The first name of Lithuania in writing 1009.jpg|thumb|[[Kvedlinburgo analai|Kvedlinburgo metraščio]] ištrauka (tekste pažymėta vieta, kurioje minima Lietuva)]] Į dabartinę Lietuvos teritoriją pirmieji gyventojai atsikėlė po paskutiniojo ledynmečio prieš 11–13 tūkstančių metų.<ref>Tomas Ostrauskas. Vėlyvasis paleolitas.//A.Girininkas (red.) Lietuvos istorija. T.1. Vilnius: Baltos lankos, 2005. p. 22-23. ISBN 9955-584-90-4.</ref> Paleolito gyventojai priklausė [[Svidrų kultūra|Svidrų]] ir Pabaltijo [[Madleno kultūra|Madleno]] kultūrinėms grupėms.<ref>V.Juodagalvis. Paleolitas. XI–IX tūkstantmetis pr. m. e.// Lietuvos proistorė. Archeologijos ekspozicijos vadovas. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2000. P.22.</ref> Mezolito gyventojai priklausė [[Nemuno kultūra|Nemuno]] ir [[Kundos kultūra|Kundos]] kultūroms.<ref>Edgar C. Polomé; Werner Winter (2011). [https://books.google.com/books?id=DIj-nZWsX_0C&pg=PA298 Reconstructing Languages and Cultures]. Walter de Gruyter. p. 298. ISBN 978-3-11-086792-3.</ref> Pirmieji gyventojai buvo klajokliai, nuolatinių gyvenviečių nekūrė. VIII tūkst. pr. m. e. klimatas šilo, plėtėsi miškai. Gyventojai ėmė mažiau klajoti, užsiėmė vietine medžiokle, žvejyba, rinkimu. Žemdirbystė dabartinę Lietuvos teritoriją pasiekė III tūkst. pr. m. e. Neolite regione paplito virvelinės keramikos kultūrų grupei priklausanti [[Pamarių kultūra]], kuri laikoma [[Baltai|baltiška]]. Pirmaisiais mūsų eros amžiais jau išskiriamos baltų gentinės sąjungos, tarp jų [[Žemaičiai (baltų gentis)|žemaičiai]] ir [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|lietuviai]].<ref>R.Rimantienė. [https://www.vle.lt/Straipsnis/baltai-68466 Baltai], vle.lt</ref> Baltų gentys nepalaikė artimų kultūrinių ar politinių ryšių su [[Romos imperija]]<ref name="MacDonald1996">{{cite book|author=Michael H. MacDonald|title=Europe, a Tantalizing Romance: Past and Present Europe for Students and the Serious Traveler|url=https://books.google.com/books?id=BQyk0nJNsxUC&pg=PA174|year=1996|publisher=University Press of America|isbn=978-0-7618-0411-6|page=174}}</ref>, bet prekiavo su Roma (žr. [[gintaro kelias]]). Apie 97 m. [[Tacitas]] savo veikale „Germanija“ aprašė aisčius (''Aesti''), gyvenusius pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje, kurie paprastai siejami su vakarų baltais. Vakariniai baltai anksčiau už kitus diferencijavosi į gentis ir žinios apie juos kitų šalių metraštininkus pasiekė anksčiausiai. [[Klaudijus Ptolemėjus]] II a. jau žinojo [[galindai|galindus]] ir [[jotvingiai|jotvingius]], o ankstyvųjų viduramžių metraščiuose minimi [[prūsai]], [[kuršiai]] ir [[žiemgaliai]].<ref>Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis. [http://static.eu2013.lt/uploads/documents/Liet_istorija_knygos/EN_lt.pdf The History of Lithuania], Eugrimas, 2013. [https://web.archive.org/web/20131215231241/http://static.eu2013.lt/uploads/documents/Liet_istorija_knygos/EN_lt.pdf Suarchyvuota versija], 2013-12-15 15 December 2013. ISBN 978-609-437-204-9. P. 22–26</ref> Lietuva pirmą kartą paminėta Kvedlinburgo metraštyje aprašant vyskupo [[Brunonas Kverfurtietis|Brunono Kverfurtiečio]] žūtį Rusios ir Lietuvos pasienyje [[1009]] m.<ref>Gudavičius, Edvardas (1999) ''Lietuvos Istorija: Nuo Seniausių Laikų iki 1569 Metų (Lithuanian History: From Ancient Times to the Year 1569)'' Vilnius, page 28, ISBN 5-420-00723-1</ref> [[kovo 9]] d. Vėlesniuose metraščiuose dar minima kita – [[vasario 14]] d., tačiau metų įvairovė didelė. Brunono mirties datą 1009 m. mini 9 iš 25 šaltinių. Viename teigiama, esą tai įvyko 1002 m., penki įvardija 1008 m., vienas – 1010 m. Šaltiniuose nurodo bent septynias žūties vietas – tai Rusios–Lietuvos, Prūsijos–Rusios, Prūsijos–Rusijos–Lietuvos pasienis, Prūsija, Rusija, pečenegų žemės ir Vengrija. X–XI a. rusų metraščiai mini Lietuvą kaip vieną iš žemių, kurios mokėjo duoklę [[Kijevo Rusia]]i, metraščiuose minimas karinis [[Jaroslavas Išmintingasis|Jaroslavo Išmintingojo]] žygis į Lietuvą. Nuo XII a. vidurio lietuviai ima puldinėti rusų žemes. 1183 m. nusiaubtos Polocko ir Pskovo žemės, net galingai Naugardo respublikai XII a. pabaigoje ne kartą grėsė lietuvių kariaunų įsiveržimai.<ref>{{cite book| first=Jerzy |last=Ochmański |title=Historia Litwy [The History of Lithuania]|year=1982 |edition=2nd |isbn=9788304008861 |publisher=Zakład Narodowy im. Ossolińskich |language=pl |pages=39–42}}</ref> Daugėjant iš plėšiamųjų žygių parsivežamo turto ir belaisvių ryškėjo turtiniai skirtumai, išsiskyrė karingieji kunigaikščiai iš kitų perimdami valdžią. Lietuvos teritorijoje gyvavusių kelių skirtingų baltų genčių sukurtų kunigaikštysčių jungimasis į vieną konfederacinę ar federacinę Lietuvos valstybę prasidėjo greičiausiai dar I-ame tūkstantmetyje, tačiau anot vyraujančios istoriografinės sampratos valstybės susidarymas baigėsi tik XIII a. II ketvirtyje, tada hipotetinės [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvos žemės]] ar [[Lietuvos kunigaikštystė]]s pagrindu susikūrus [[LDK|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]].<ref>Rimvydas Petrauskas. [https://www.vle.lt/Straipsnis/Lietuvos-Didzioji-Kunigaikstyste-15586 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė], vle.lt</ref> === Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė === {{main|LDK}} [[Vaizdas:Lithuanian Military History. Lithuanian swords, 13th century, VDKM.jpg|left|thumb|Lietuviški kalavijai, XIII a.]] XIII a. ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvos valstybės pirmuoju valdovu tapo [[Mindaugas]], kuris priėmė krikštą ir 1253 m. liepą buvo karūnuotas karaliumi.<ref name="voruta2001">[http://www.voruta.lt/lietuvos-karalystei-%E2%80%93-750/ ''Lietuvos karalystei – 750''] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120601052806/http://www.voruta.lt/lietuvos-karalystei-%E2%80%93-750/ |date=2012-06-01}}. voruta.lt.</ref> Vėliau nuo krikšto atsisakė, o 1263 m. buvo nužudytas.<ref>Edvardas Gudavičius [https://www.vle.lt/Straipsnis/Mindaugas-19343 Mindaugas], vle.lt</ref> Pagoniška Lietuva buvo nuolatinių [[Vokiečių Ordinas|Teutonų]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] žygių taikiniu. Nepaisant sunkios ir nuolatinės kovos su Ordinais Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė greitai plėtėsi prisijungdama Rusios kunigaikštystes. XIII a. pabaigoje susiformavo [[Gediminaičių dinastija]] (pirmieji žymūs dinastijos valdovai – [[Vytenis]] ir [[Gediminas]]). Kunigaikštis [[Gediminas]] diplomatinėmis priemonėmis (daugiausiai ištekindamas dukras) gerokai išplėtė Lietuvos teritoriją į rytus. Jo sūnus [[Algirdas]] toliau tęsė plėtrą karinėmis priemonėmis, prie to taip pat prisidėjo ir jo brolis [[Kęstutis]]. 1362 m. Algirdas pasiekė svarbią pergalę prieš Aukso Ordą [[Mėlynųjų Vandenų mūšis|mūšyje prie Mėlynųjų Vandenų]] ir įsitvirtino pietų Rusioje – [[Kijevas|Kijeve]], [[Podolė]]je bei menkai apgyvendintoje Dykroje.<ref>Baranauskas, Tomas (2012-06-23). [http://www.veidas.lt/melynuju-vandenu-musis-atminties-sugrizimas-po-650-metu „Mėlynųjų Vandenų mūšis: atminties sugrįžimas po 650 metų“]. Veidas (25): 30–32. ISSN 1392-5156.</ref> Užėmusi Kijevą Lietuvos didžioji kunigaikštystė tapo tiesiogine [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės]] kaimyne ir varžove.<ref>Auty, Robert; Obolensky, Dimitri (1981). [https://books.google.com/books?id=xxREnBcMFcEC&pg=PA88 A Companion to Russian Studies: An Introduction to Russian History]. Cambridge University Press. p. 86. ISBN 978-0-521-28038-9.</ref> [[Vaizdas:LietuvosIstorija.png|250px|thumb|LDK teritorijos kitimas skirtingais laikotarpiais]] XIV a. pabaigoje Lietuva pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą – pietuose jos sienos siekė net [[Juodoji jūra|Juodąją jūrą]], valstybė apėmė dabartinių Lietuvos, Baltarusijos, dalies Ukrainos, Rusijos ir Lenkijos teritorijas.<ref>Paul Magocsi (1996). History of the Ukraine. University of Toronto Press. p. 128. ISBN 0802078206.</ref> Tuo pačiu metu nuo XIII a. Lietuvos valstybė nuolat kariavo su Vokiečių Ordinu. Geopolitinė situacija tarp Rytų ir Vakarų lėmė tai, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo daugiakultūrė ir daugiakonfesė valstybė. Valdantysis elitas laikėsi religinės tolerancijos, oficialiuose dokumentuose naudota lotynų ir [[rusėnų kalba|senoji slavų kanceliarinė kalba]].<ref>Babinskas, Nerijus. „Etninė ir konfesinė LDK įvairovė. Reformacija“. šaltiniai.info Tikrinta 2019-05-20.</ref> 1385 m. Ldk [[Jogaila]] sudarė santuoką su Lenkijos sosto paveldėtoja [[Jadvyga]] ir 1386 m. buvo vainikuotas Lenkijos karaliumi. Taip buvo sudaryta personalinė Lietuvos ir Lenkijos unija.<ref>Rimvydas Petrauskas. Lemiamų įvykių link: politinė situacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir aplinkiniuose kraštuose XIV a. devintame dešimtmetyje// D.Baronas, A. Dubonis, R.Petrauskas Lietuvos istorija III tomas. Baltos lankos, 2011.</ref> Pagal Krėvos aktą Jogaila įsipareigojo Lietuvą apkrikštyti ir [[1387]] m. atvykęs į Lietuvą pats dalyvavo [[Lietuvos krikštas|krikštijimo akcijose]], buvo įsteigta Vilniaus vyskupija.<ref>R.Petrauskas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė vėlyvaisiais viduramžiais: bendruomenė ir individas, struktūros ir institucijos.// J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija IV tomas. Baltos lankos, 2009. P.188-189. ISBN 978-9955-23-239-1</ref> Po dviejų vidaus karų 1392 m. Lietuvoje įsitvirtino Ldk [[Vytautas Didysis]]. Valdant Vytautui Lietuva pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą, valstybė pradėta centralizuoti, [[Lietuvos didikai|didikai]] buvo įtraukti į valstybės politiką. 1399 m. Vytauto ir Ordos chano [[Tochtamyšas|Tochtamyšo]] pajėgos buvo Aukso ordos pajėgų [[Vorsklos mūšis|sumuštos prie Vorsklos upės]]. Šis pralaimėjimas lėmė tai, kad Vytautui nepavyko įgauti visiškai savarankiško statuso. 1410 m. bendro Lietuvos ir Lenkijos karinio žygio metu [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšyje]] buvo nugalėtas [[Teutonų ordinas|Teutonų ordinas]]. Ši pergalė ilgainiui lėmė tai, kad buvo pašalinta kelis amžius trukusi Teutonų ordino grėsmė. 1429 m. sausį [[Lucko suvažiavimas|Lucko kongrese]] remiant [[Zigmantas Liuksemburgietis|Šventosios Romos imperijos imperatoriui Zigmantui]] Vytautas gavo karaliaus titulą, tačiau pasiuntiniai, kurie vežė jam karūną 1430 m. rudenį buvo sustabdyti Lenkijos didikų. Buvo išsiųsta kita karūna, tačiau nesulaukęs karūnacijos Vytautas mirė ir buvo palaidotas Vilniaus katedroje.<ref>„[http://www.partizanai.org/karys-1955m-8/4611-lucko-suvaziavimas Lucko suvažiavimas]“. Partizanai.org. Tikrinta 2017 m. gruodžio 22 d.</ref> Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras, kuris buvo išrinktas ir Lenkijos karaliumi, išplėtė [[Jogailaičiai|Jogailaičių]] įtaką Europoje. Lenkijos vasalu tapo Prūsija, Čekijos ir Vengrijos sostą užėmė Kazimiero sūnus Vladislovas II. 1492–1526 m. Vidurio Europoje gyvavo Jogailaičių valstybių sistema, apėmusi Lenkiją (su vasalinėmis Prūsija ir Moldavija), Lietuvą, Čekiją ir Vengriją. === Abiejų Tautų Respublika === {{main|ATR}} Jogaila nesujungė Lietuvos ir Lenkijos į vieną valstybę – šių valstybių santykiai XV a. – XVI a. pradžioje nebuvo pastovūs – Lietuva dažnai turėjo atskirą valdovą iš Gediminaičių dinastijos, kurį rinkosi atskirai nuo Lenkijos. XV a. pabaigoje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystės pašonėje sustiprėjo Maskvos Didžioji Kunigaikštystė, kuri ėmė pretenduoti į visas Rusios žemes. Visą XV a. rusenęs konfliktas su Maskva XV a. pabaigoje peraugo į karą.<ref>J.Kiaupienė. Rytų ir pietryčių kryptys: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kova dėl teritorijų ir įtakos.// J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija IV tomas. Baltos lankos, 2009. P. 453. ISBN 978-9955-23-239-1</ref> Kelis dešimtmečius trukę karai išsekino šalį, neigiamai paveikė jos finansus, valstybė neteko didelės savo teritorijos dalies. Lietuvos kariuomenei pavyko pasiekti ir ženklių pergalių. 1514 m. rugsėjo 8 d. didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vadovaujama 30 000 lietuvių ir lenkų kariuomenė [[Oršos mūšis|Oršos mūšyje]] sumušė apie 80 000 Maskvos karių, užėmė jų stovyklą bei paėmė jų vadą ir daugybę karių į nelaisvę<ref>[http://www.llks.lt/Varpas/Varpo%20archyvas/Varpas%202014/2014%20lapkritis.pdf Prieš 500 metų – Oršos mūšis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190808020734/http://www.llks.lt/Varpas/Varpo%20archyvas/Varpas%202014/2014%20lapkritis.pdf |date=2019-08-08 }} (PDF). Varpas. 2014 m. lapkritis, Nr.11.</ref>, bet LDK neįgijo persvaros šiame kare. Kovose prieš Maskvą ir ypač prasidėjus Livonijos karui Lietuvos didikai ir bajorija tikėjosi paramos iš Lenkijos, kuri siekė įsitvirtinti Livonijoje ir reikalavo unijos stiprinimo. Be to, buvo baiminamasi Jogailaičių dinastijos išmirimo ir su tuo susijusio netikrumo dėl naujo valdovo.<ref>Jūratė Kiaupienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kaitos laikas – 1529–1588 metai.// J.Kiaupienė, I. Lukšaitė. Lietuvos istorija T. V. Baltos lankos, 2013. P.206-7. ISBN 978-9955-23-680-1 </ref> Tokiomis aplinkybėmis sudaryta [[Liublino unija]] ([[1569]] m.). Jos aktu Lietuvos ir Lenkijos personalinė unija buvo pertvarkyta į vadinamąją [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]], turėjusią bendrą valdovą ir bendrą [[Seimas (ATR)|Seimą]], tačiau išlaikiusią atskiras sienas, muitus, kariuomenes, teisę, valstybines pareigybes ir institucijas.<ref>Jūratė Kiaupienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kaitos laikas – 1529–1588 metai.// J.Kiaupienė, I. Lukšaitė. Lietuvos istorija T. V. Baltos lankos, 2013. P.229-30. ISBN 978-9955-23-680-1 </ref> Lietuvoje liko galioti [[Lietuvos statutas]].<ref>Stone, Daniel. The Polish–Lithuanian State: 1386–1795. University of Washington Press, 2001. p. 63</ref> Livonijos karas baigėsi [[Jam Zapolės taikos sutartis|Jam Zapolės paliaubomis]], sudarytomis dešimčiai metų 1582 m. sausio 15 d. Pagal jas Abiejų Tautų Respublika atgavo Livoniją, Polocką ir Veližą, tačiau grąžino [[Didieji Lukai|Didžiuosius Lukus]] Rusijos carystei. Paliaubos 1600 m. buvo pratęsto dar dvidešimčiai metų [[Leonas Sapiega|Levo Sapiegos]] diplomatinės misijos pas [[Borisas Godunovas|Borisą Godunovą]] metu.<ref>Baliulis, Algirdas. [http://mokslozurnalai.lmaleidykla.lt/publ/0235-716X/2002/3/L-03.pdf Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės diplomatiniai santykiai XVI a. pabaigoje] (PDF). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas.</ref> faktiškai paliaubos nutrūko 1605 m. lenkų didikams pradėjus remti [[Dmitrijus Apsišaukėlis|Dmitrijaus apsišaukėlio]] pretenzijas į Rusijos sostą ir prasidėjus [[ATR-Maskvos karas (1605–1618)|1605–1618 m. karui]]. [[Vaizdas:Potęga Rzeczypospolitej u zenitu. Złota wolność. Elekcja R.P. 1573.jpg|thumb|270px|„Aukso laisvė“ – 1573 m. karaliaus rinkimai]] XVI a. vid. – XVII a. vid. veikiami [[Renesansas|Renesanso]] ir [[Reformacija|protestantiškosios Reformacijos]] suklestėjo kultūra, menai ir švietimas. Išmirus Gediminaičių dinastijai, Lenkijos ir Lietuvos valdovus pradėta rinkti iš visų norinčių kilmingų kandidatų. Renkami valdovai turėjo patvirtinti visas bajorų anksčiau gautas teises. Didikų ir bajorų įtaka valstybėje labai sustiprėjo, iš esmės jokie rimtesni sprendimai negalėjo būti priimami be bajorų Seimo sutikimo. Seimai dažnai baigdavo nepriėmus jokių sprendimų, tam palankias sąlygas sudarė ''[[liberum veto]]'' teisė, teoriškai leidusi bet kuriam vienam atstovui atmesti bet kokį sprendimą. Savo klestėjimą Abiejų Tautų Respublika pasiekė XVII a. pradžioje. Seimuose dominavo didikai, kurie nebuvo linkę įsivelti į [[Trisdešimtmetis karas|Trisdešimties metų karą]]. Neutralumas šiame kare leido išsaugoti šalį nuo politinių ir religinių konfliktų, kurie nusiaubė didžiąją Europos dalį. Abiejų Tautų Respublika kovojo su [[Švedija]], Rusija ir [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] vasalais ir net rengė ekspansinius karus prieš savo kaimynes. Didžiosios suirutės Maskvoje metu Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė kelis kartus įžengė į Rusiją ir [[Abiejų Tautų Respublikos okupacija Maskvoje|užėmė Maskvą]], kurią išlaikė savo rankose nuo 1610 m. rugsėjo 27 d. iki 1612 m. lapkričio 4 d., kai buvo išstumti po apsiausties.<ref>{{cite web |title=Lietuvos aukso amžius – vienas sprendimas galėjo pakeisti visą istoriją |last1=Jokubauskas |first1=Vytautas |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2017-06-16 |url=https://www.delfi.lt/multimedija/archive/lietuvos-aukso-amzius-vienas-sprendimas-galejo-pakeisti-visa-istorija-74961334 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje Lietuvos-Lenkijos valstybė persirito į savo saulėlydį. 1655 m. pirmą kartą Lietuvos istorijoje jos sostinę Vilnių užėmė kazokų kariuomenė.<ref>Šapoka, Adolfas, sud. (1936). [http://www.partizanai.org/failai/pdf/sapokos-istorija.pdf Lietuvos istorija] (PDF). Kaunas: Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos leidinys. p. 326.</ref> Rusijos kariuomenė nusiaubė miestą, jos bažnyčias ir dvarus. Buvo nužudyti 8-10 tūkst. gyventojų, miestas degė 17 dienų. Rusijos kariuomenė didelę dalį Lietuvos laikė užėmusi iki 1661 m. Tuo metu prarasta daug istorinio ir kultūrinio palikimo, didelė valstybės archyvo [[Lietuvos Metrika|Lietuvos Metrikos]] dalis buvo prarasta arba išvežta į Maskvą. Valstybė dalį, kuri nebuvo užimta Rusijos, „[[Švedų tvanas|Švedų tvano]]“ metu užėmė ir niokojo Švedijos kariuomenė. XVIII a. pradžioje vykęs [[Šiaurės karas]] parodė valstybės silpnumą ir labai išsekino kraštą, kuris nuolat buvo siaubiamas savos ir svetimų kariuomenių. Nuo 1717 m. [[Nebylusis Seimas|„Nebyliojo“ Seimo]] Abiejų Tautų Respublika akivaizdžiai pateko Rusijos įtakon. XVIII a. pabaigoje bandyta vykdyti valstybės valdymo reformas, tačiau, daugiausia dėl Rusijos priešinimosi, jos nebuvo sėkmingos. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išlaikė tam tikrą autonomiją, tačiau pagal 1791 m. [[Gegužės trečiosios Konstitucija|gegužės 3 d. Konstituciją]] ji faktiškai buvo panaikinta. === Rusijos imperija === {{main|Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje}} [[Vaizdas:Lithuania-1867-1914.svg|250px|thumb|left|Rusijos imperijos gubernijos, ties dabartine Lietuvos teritorija]] Po 1795 m. įvykusio [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo]] didžiąją dabartinės Lietuvos dalį aneksavo [[Rusija]]. 1807 m. [[Napoleonas Bonapartas]] iš Prūsijos atimtų lenkų ir lietuvių žemių sukūrė [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos Kunigaikštystę]], kuri gyvavo iki 1815 m. Siekę atkurti Lenkijos ir Lietuvos valstybę bajorai ir didikai palaikė Napoleoną. Po Nepoleono pralaimėjimo Varšuvos Kunigaikštystė atiteko Rusijai ir buvo pavadinta Lenkijos Karalyste. Šis junginys dar buvo vadinamas Kongreso Lenkija, nes jo egzistavimas buvo pagrįstas [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] nutarimais. Į Lenkijos Karalystės sudėtį įėjo ir po padalinimų Prūsijos kurį laiką valdyta Lietuvos Užnemunė. Taigi nuo 1815 m. visos Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausiusios lietuvių žemės atsidūrė Rusijos imperijos sudėtyje, nors išliko gana dideli jų statuso skirtumai. Užnemunėje valstiečiams buvo anksčiausiai, palyginus su kitomis Lietuvos dalimis, suteikta asmens laisvė, čia rusinimo politika buvo silpnesnė. Po Rusijos pergalės prieš Napoleoną Lietuvoje pamažu pradėta stiprinti [[rusifikacija]]. 1830 m. lapkritį Lenkijoje kilęs [[1831 sukilimas|sukilimas]] Lietuvoje prasidėjo 1831 m. kovo mėn. Jame esminis vaidmuo teko bajorijai. Po jo pralaimėjimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas ir daugelis katalikų vienuolynų, sukilimo dalyviai tremti į Rusiją. [[1863 sukilimas|1863–1864 m.]] sukilimas, palaikytas valstietijos, taip pat buvo numalšintas. Po [[1863 sukilimas|1863–1864 m. sukilimo]] įvestas [[spaudos draudimas]] – uždraustas raštas lotyniškais rašmenimis, juos bandant pakeisti [[kirilika]]. Knygos ir spauda lotyniškais rašmenimis Lietuvą pasiekdavo iš Prūsijos bei [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] spaustuvių, įsteigtų ir vyskupo [[Motiejus Valančius|M. Valančiaus]] bei [[Jurgis Bielinis|J. Bielinio]] pastangomis, iš kur jas nelegaliai per sieną į Lietuvą nešdavo ir platindavo [[knygnešystė|knygnešiai]], vėliau susibūrę į keliolika organizacijų. Reakcija po sukilimo palietė ir kitas gyvenimo sritis – buvo uždaryti visi vienuolynai, sustiprėjo [[stačiatikybė|stačiatikių]] bažnyčios protegavimas. XIX a. pirmoje pusėje ryškėjo lietuvių tautinio atgimimo ženklai. Pradėjo formuotis lietuvių nacionalinė, t. y. civilizacijos lygį pasiekusi kultūra. === Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva === [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 146-1971-018-03, Litauen, Besetzung von Schaulen.jpg|thumb|Vokiečių kariai Šiauliuose]] Prasidėjęs [[Pirmasis pasaulinis karas]] greitai apėmė ir Lietuvos teritoriją. Per 1914–1915 m. Vokietija užėmė visą dabartinės Lietuvos teritoriją. Su besitraukiančia Rusijos kariuomene traukėsi ir rusiškoji administracinė valdžia, buvo išvaromi (kaltinant šnipinėjimu vokiečiams) žydai bei dalis lietuvių. Pasitraukę lietuviai didelėmis kolonijomis įsikūrė įvairiose Rusijos vietovėse, daugiausia [[Voronežas|Voroneže]], [[Tambovas|Tambove]], [[Jaroslavlis|Jaroslavlyje]], [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], [[Maskva|Maskvoje]]. Lietuva pateko į vokiečių sukurtą administracinį darinį vadinamą [[Oberostas|Oberostu]].<ref>N. Stone, The eastern front 1914–1917, New York, Charles Scribner’s Sons, 1975.</ref> Lietuviai neteko visų iškovotų politinių teisių, buvo apribota asmens laisvė, pradžioje draudžiama lietuviška periodinė spauda. Gyventojai apdėti įvairiais mokesčiais. Jiems drausta išvykti iš gyvenamosios vietos. Karo reikmėms nuolat vykdytos gyvulių ir daiktų rekvizicijos. Kai kurie gyventojai išsiųsti darbams į Vokietiją. Lietuviškoji inteligentija stengėsi pasinaudoti susiklosčiusia geopolitine padėti ir ėmė ieškoti galimybių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui. 1917 m. rugsėjo 18 d.-22 d. Vilniuje susirinko [[Vilniaus konferencija|lietuvių konferencija]],<ref>Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose, sud. A. Eidintas, R. Lopata, Vilnius, 2017</ref> kuri įkūrė [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybą]].<ref>Maksimaitis M., ''Lietuvos valstybės Konstitucijų istorija (XX a. pirmoji pusė)'', Vilnius, 2005.</ref> Konferencijos metu buvo nutarta atkurti Lietuvos valstybę su etnografinėmis sienomis ir sostine [[Vilnius|Vilniuje]].<ref>Maksimaitis M., Kai kurios pirmųjų Lietuvos Konstitucijų istoriografijos problemos, ''Jurisprudencija'', 2002, t. 30(22).</ref> Lietuvos Tarybos pirmininku išrinktas [[Antanas Smetona]] (tik [[1918]] m. [[vasario 16]] dieną pirmininku buvo [[Jonas Basanavičius]]). Sekdama geopolitinę situaciją [[1917]] m. [[gruodžio 11]] d. Lietuvos Taryba pasirašė nutarimą, kuriame buvo skelbiama, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje, nutraukiami visi ryšiai kurie kada nors buvo užmegzti su kitomis valstybėmis ir pasisakoma už amžiną sąjungos ryšį su Vokietija. Paskutinei tezei nepritarė dalis Tarybos narių, todėl iš organizacijos sudėties pasitraukė [[Mykolas Biržiška]], [[Steponas Kairys]], [[Stanislovas Narutavičius]] ir [[Petras Vileišis]]. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, kuris, pripažintas Lietuvos nepriklausomybės aktu. Juo atkuriama nepriklausoma ir demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje, o valstybės santykius su kitomis valstybėmis turėjo nustatyti demokratiniu būdu išrinktas [[Steigiamasis Seimas]].<ref>http://www3.lrs.lt/home/w5_viewer/statiniai/seimu_istorija/w5_show-p_r=286&p_k=1.html</ref> Skirtingai nuo 1917 m. gruodžio 11 d. deklaracijos, joje nebėra nuostatų dėl sąjungos su Vokietija. Šio nutarimo postulatų rėmuose buvo kuriama Lietuvos valstybė, kuri gyvavo 1918–1940 m.<ref>Vasario 16-oji – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena: straipsnių ir dokumentų rinkinys / sud. E. Manelis, R. Samavičius, Vilnius, 2007.</ref> 1918 m. kovo 3 d. Brest-Litovsko sutartimi Sovietų Rusija atsisakė pretenzijų į Baltijos šalis. Pasirašius sutartį Vokietija Lietuvos nepriklausomybės siekius ignoravo, o vasario 16 d. deklaracijos nepripažino. === Nepriklausoma Lietuvos valstybė 1918–1940 m. === {{main|Lietuvos istorija (1918–1940)}} [[Vaizdas:Signatarai.Signatories of Lithuania.jpg|left|thumb|20 pirmosios Tarybos narių, 1917 m.]] [[Vaizdas:Maironio 27, Kaunas.JPG|left|thumb|Kaunui tapus laikinąja sostine šiame pastate (K. Donelaičio g. 68 / Maironio g. 27) įsikėlė ministerijos ir kitos įstaigos, 1919 m. balandžio 6 d. Prezidento priesaiką davė [[Antanas Smetona|A. Smetona]] <ref>[http://www.istorineprezidentura.lt/galerija/prezidentinis-marsrutas/195-12-pirmojo-prezidento-isrinkimo-ir-inauguracijos-vieta.html 12. Pirmojo prezidento išrinkimo ir inauguracijos vieta] ''istorineprezidentura.lt''</ref>]] Priešinantis vokiečių aneksionistų planams 1918 m. liepą [[Lietuvos Taryba]] išrinko [[Viurtembergas|Viurtembergo]] hercogą [[Vilhelmas Urachas|Vilhelmą fon Urachą]] Lietuvos karaliumi Mindaugu II. 1918 m. lapkričio 2 d. nutarimas buvo anuliuotas, monarchijos idėjos atsisakyta, santvarkos klausimą palikus spręsti [[Steigiamasis Seimas|Steigiamajam Seimui]]. 1918 m. [[lapkričio 11]] d. sudaryta [[1918 m. Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija|pirmoji Laikinoji Lietuvos konstitucija]].<ref>Lietuvos valstybės konstitucijų istorija (XX a. pirmoji pusė), M. Maksimaitis, Vilnius, 2005. </ref> Tuo pat metu imta organizuoti kariuomenė, sudaryta pirmoji vyriausybė, kitos valstybės institucijos. 1919 m. įvesta Prezidento pareigybė, valstybės prezidentu išrinktas [[Antanas Smetona]]. Pasitraukus pagrindinėms vokiečių pajėgoms ir į Lietuvą veržiantis bolševikams prasidėjo [[Lietuvos–sovietų karas]]. 1918 m. gruodžio 16 d. bolševikai paskelbė Lietuvos Sovietų Respubliką. Bolševikai užėmė Vilnių, Lietuvos vyriausybė persikėlė į Kauną, tapusį laikinąja sostine. 1919 m. vasario 27 d. Vilniuje bendrame Lietuvos ir baltarusijos Centrinių Vykdomųjų komitetų posėdyje paskelbta apie Lietuvos ir Baltarusijos Sovietų Socialistinės Respublikos sukūrimą ([[Litbelas]]). Įtvirtinant valstybingumą ir norimas valstybės sienas teko kovoti su ne tik su bolševikais, bet ir su [[Bermontininkai|bermontininkais]] bei lenkais. Bermontininkai nugalėti 1919 m. lapkritį [[Radviliškio kautynės]]e. Su [[Rusijos TFSR|Sovietine Rusija]] [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|taikos sutartis]] pasirašyta 1920 m. [[liepos 12]] d. 1920 m. spalio 7 d. [[Suvalkai|Suvalkuose]] pasirašyta [[Suvalkų sutartis|Lietuvos ir Lenkijos taikos sutartis]] pagal kurią Vilnius buvo pripažintas Lietuvai, tačiau netrukus lenkai šią sutartį sulaužė ir jų veržimąsi į šalies gilumą pavyko sustabdyti tik lapkričio 21-22 d. [[Giedraičių mūšis|mūšiuose ties Širvintomis ir Giedraičiais]]. Lenkija okupavo ir vėliau aneksavo apie 20 proc. Lietuvos teritorijos, įskaitant sostinę Vilnių. 1920 m. [[gegužės 15]] d. susirinko pirmasis demokratiškai išrinktas [[Steigiamasis Seimas]]. Jo priimti dokumentai ėmė reglamentuoti valstybės gyvenimą. Priimtos [[1920 m. Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija|laikinoji]] (1920 m.) ir [[1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija|nuolatinė]] (1922 m.) Lietuvos konstitucijos, pradėtos įgyvendinti žemės, finansų, švietimo reformos. Įvesta sava valiuta – [[litas]]. Atidarytas [[Lietuvos universitetas]]. Sukurtos visos pagrindinės valdžios institucijos ir įstaigos. Įsitvirtinus stabilumui šalyje, ją ėmė pripažinti užsienio valstybės. 1921 m. Lietuva priimta į [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungą]].<ref>http://biblioteka.gindia.lt/prancuzmetisklaipedoje/24-ii-dalis-lietuvos-valdoma-klaipeda.html?showall=&start=5 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201041841/http://biblioteka.gindia.lt/prancuzmetisklaipedoje/24-ii-dalis-lietuvos-valdoma-klaipeda.html?showall=&start=5 |date=2017-12-01 }}</ref> 1922 m. spalį buvo išrinktas [[Pirmasis Seimas]]. Jis prezidentu išrinko [[Aleksandras Stulginskis|Aleksandrą Stulginskį]]. Vienas svarbiausių to laikotarpio pasiekimų buvo [[1923 m. Klaipėdos krašto prijungimas|Klaipėdos krašto prijungimas]] prie Lietuvos teritorijos 1923 m. ir jo tarptautinis pripažinimas 1924 m. [[Trečiasis Seimas]] prezidentu išrinko liaudininką [[Kazys Grinius|Kazį Grinių]], tačiau jo vadovavimas tęsėsi neilgai. [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d.]] valstybėje įvyko perversmas, kariškiai valdžią perdavė tautininkui A. Smetonai. [[Augustinas Voldemaras|Augustinui Voldemarui]] pavesta sudaryti vyriausybę. Prasidėjo autoritarinis valstybės valdymo tarpsnis, stiprinta vienos [[Tautininkų sąjunga|tautininkų sąjungos]] įtaka šalyje. 1927 m. paleistas Seimas, 1928 m. priimta [[1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija|nauja konstitucija]] stiprinanti prezidento galias. Palaipsniui buvo uždraustos opozicinės partijos, griežtinama cenzūra, siaurinamos tautinių mažumų teisės.<ref>http://www.lietava.lt/tarpukario_lietuva_laikinosios_sostines_kasdienybe_ir_sventes/?img=6</ref> Gyventojams situaciją sunkino ir prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė. Ženkliai krito žemės ūkio produktų supirkimo kainos.[[1935 m. ūkininkų streikai Lietuvoje| 1935 m. Suvalkijoje ir Dzūkijoje prasidėjo ūkininkų streikai]]. Jų metu be ekonominių, buvo keliami ir politiniai reikalavimai. Vyriausybė neramumus numalšino, 1936 m. pavasarį už riaušes nuteisti ir sušaudyti 4 valstiečiai.<ref>http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/lz-archyvas-neramus-1935-uju-rugpjutis/133290/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201030625/http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/lz-archyvas-neramus-1935-uju-rugpjutis/133290/ |date=2017-12-01 }}</ref> Antrojo pasaulinio karo išvakarėse keičiantis regiono geopolitinei situacijai Lietuva buvo priversta priimti kaimyninių valstybių ultimatumus. 1938 m. [[kovo 17]] d. [[1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai|ultimatumą paskelbė Lenkija]] reikalaudama užmegzti diplomatinius santykius. Nors tai praktiškai reiškė Vilniaus „atsisakymą“ ultimatumas buvo priimtas. Po metų, [[1939]] m. [[kovo 20]] d. [[1939 m. Vokietijos ultimatumas Lietuvai|ultimatumą Lietuvą įteikė Vokietija]]. Buvo reikalaujama perduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Lietuvos vyriausybė šį ultimaltumą taip pat priėmė. Pagal 1939 m. Molotovo-Ribentropo paktą Lietuva buvo priskirta Vokietijos įtakos sferai, vėliau papildomais protokolais Vokietija mainais už dalį Lenkijos Lietuvą atidavė sovietų įtakos sferai. Po Lenkijos žlugimo Sovietų Sąjunga, neprieštaraujant Vokietijai, pasiūlė sudaryti sutartį, pagal kurią Lietuvoje būtų dislokuotos sovietų karinės įgulos. Pagal 1939 m. spalio 10 d. su SSRS sudarytą sutartį Lietuva leido įkurti savo teritorijoje sovietų karines bazes ir atgavo Vilnių bei dalį Vilniaus krašto. 1940 m. sovietai ėmė kurti įtampą ir apkaltino Lietuvą Raudonosios armijos kareivių grobimu. Nors valdžia šiuos kaltinimus neigė, sovietai [[1940]] m. [[Birželio 14|birželio 14 d.]] SSRS įteikė Lietuvai ultimatumą, kuriame reikalavo pakeisti vyriausybę ir įsileisti sutartimis neribotą [[Raudonoji armija|RA]] dalinių kontingentą, o tai reiškė valstybės okupaciją.<ref>http://www.archyvai.lt/exhibitions/okupac/pratarme.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191221162521/http://www.archyvai.lt/exhibitions/okupac/pratarme.htm |date=2019-12-21 }}</ref> === Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvos okupacija 1940–1990 m. === [[Vaizdas:Rekečiai, išvaduotojų paminklas.JPG|miniatiūra|left|Lietuvos formos akmuo dviem [[Sovietų Sąjungos didvyris|Sovietų Sąjungos Didvyriams]] (Mažeikių r., [[Rekečiai]])]] {{main|Lietuvos okupacija|Lietuvos TSR}} Po ultimatumo [[1940]] m. [[birželio 15]] d. [[Tarybų Sąjunga|SSRS]] okupavo šalies teritoriją. Lietuvoje iškart pradėta vykdyti sovietizaciją – imtasi turto nacionalizacijos ir gyventojų deportacijos. Taip pat uždrausta opozicija, jos spauda, organizacijos, apriboti ryšiai su užsieniu. Suorganizuoti prievartiniai rinkimai į [[Liaudies Seimas|Liaudies seimą]] ir suklastoti jų rezultatai. Buvo paskelbta Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika, kuri įjungta į Sovietų Sąjungą. Lietuvos aneksiją pripažino ne visos valstybės. 1940 m. liepos 23 d. JAV paskelbta [[Welles deklaracija|Velso deklaracija]] įspėjo Sovietų Sąjungą, kad Lietuvos aneksija nebus pripažinta, [[Franklin Roosevelt|Ruzvelto]] nurodymu įsakyta įšaldyti Lietuvos, kaip okupuotos valstybės, finansinį kapitalą. [[Vaizdas:Reichskommissariat Ostland Administrative.png|thumb|[[Ostlandas]]]] Kartu su [[Vokietijos–TSRS karas|SSRS ir Vokietijos karo]] pradžia [[1941]] m. [[Birželio 22|birželio 22 d.]] Lietuvoje įvyko sukilimas, buvo sudaryta [[Laikinoji vyriausybė]]. Pastaroji tikėjosi vokiečių pripažinimo, tačiau naciai jos veiklą nutraukė ir Lietuvą įtraukė į vokiečių [[Ostlandas|Ostlando reichskomisariatą]] kaip Lietuvos generalinę sritį, valdomą civilinės administracijos. Prasidėjo naujas okupacinis laikotarpis. Nacionalizuotas turtas gyventojams nebuvo grąžintas. Žydų tautybės piliečiai suvaryti į getus ir palaipsniui naikinami juos sušaudant arba išsiunčiant į [[Koncentracijos stovykla|koncentracijos stovyklas]].<ref>http://genocid.lt/centras/lt/2258/a/</ref> 1941–1944 m. buvo nužudyti 80–85 proc. Lietuvos žydų (130 000–140 000).<ref>[https://encyclopedia.ushmm.org/content/en/article/jewish-losses-during-the-holocaust-by-country „Jewish Losses during the Holocaust: By Country“], [http://archive.wikiwix.com/cache/?url=https%3A%2F%2Fencyclopedia.ushmm.org%2Fcontent%2Fen%2Farticle%2Fjewish-losses-during-the-holocaust-by-country archyvinė kopija], encyclopedia.ushmm.org (tikrinta 2019-08-13).</ref><ref>Jennifer Rosenberg, [https://www.thoughtco.com/number-of-jews-killed-during-holocaust-by-country-4081781 "How Many Jews Were Murdered per Country During the Holocaust? "] [http://archive.wikiwix.com/cache/?url=https%3A%2F%2Fwww.thoughtco.com%2Fnumber-of-jews-killed-during-holocaust-by-country-4081781|archyvinė kopija], ThoughtCo (tikrinta 2019-08-13).</ref> 1944 m. liepos–spalio mėn. frontui ritantis į Vakarus, operacijos „Bagrationas“ metu SSRS vėl užėmė Lietuvą. Prasidėjo antroji sovietinė okupacija.<ref>V. Tininis, Sovietų Sąjungos politinės struktūros Lietuvoje ir jų nusikalstama veikla: antroji sovietinė okupacija (1944–1953), Vilnius, 2008.</ref> Vėl atnaujintos politinės represijos, masiniai gyventojų [[Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1953 m.|trėmimai į Sibirą]] vykdyti iki [[Stalinas|Stalino]] mirties 1953 m. Uždrausti bet kokie tautiškumo simboliai. Už jų naudojimą žmonės buvo persekiojami. Gyventojams buvo prievarta brukama komunistinė ideologija ir ateizmas. Lietuvos ūkio atkūrimo pretekstu [[Maskva|Maskvos]] valdžia skatino darbininkų ir kitų gyventojų migraciją į Lietuvą; taip buvo ketinama labiau integruoti Lietuvą į [[TSRS|Sovietų Sąjungą]] ir plėtoti pramonę. Tuo pačiu metu Lietuvos darbingi gyventojai buvo viliojami darbams [[Rusijos TFSR|SSRS]] gilumoje, žadant visokeriopas įsikūrimo naujoje vietoje lengvatas. Antrąją sovietinę okupaciją lydėjo ginkluota Lietuvos gyventojų rezistencija vykusi 1944–1953 m. Ji siekė atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, įtvirtinti demokratiją sunaikinant komunizmą šalyje, grąžinti tautines vertybes, religijos laisvę.<ref>http://genocid.lt/centras/lt/1193/a/</ref> Partizanais tapdavo įvairaus socialinio sluoksnio, amžiaus grupių ir išsilavinimo asmenys, kurie tarybinės valdžios buvo vadinami banditais. Vienų norą pasitraukti į miškus ir priešintis ginklu lėmė okupacija, kitų – iš jų atimtas ūkis bei turtas. Ginkluota rezistencija skirstoma į tris etapus. Pirmasis prasidėjo 1944 m. vasarą ir truko iki 1946 m. vasaros. Jo metu kūrėsi didelio būriai, tačiau nebuvo vieningos organizacijos. Vyko dažni kariniai susirėmimai su [[Raudonoji armija|RA]]. Antrais etapas apėmė 1946 m. vasarą – 1948 m. pabaigą. Tuo metu susiformavo partizanų organizacinė struktūra, būriai susmulkėjo iki 5–15 asmenų gyvenančių bunkeriuose. Naudota pogrindinė kovos taktika, organizuoti netikėti išpuoliai. Trečias etapas – 1949–1953 m. pabaiga. Jo metu buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovų sąjūdis vadovaujamas Jono Žemaičio-Vytauto. Būriai sumažėjo iki 3–5 asmenų, retai vyko atviri susirėmimai, dažniausiai naudotas sabotažas ir teroras. Nepaisant to, kad partizaninis karas nepasiekė savo tikslo išlaisvinti Lietuvos valstybę ir pareikalavo daugiau kaip 20 tūkst. partizanų aukų, ši ginkluota rezistencija parodė pasauliui, jog Lietuva ne savo noru įstojo į SSRS ir legitimavo tautos norą būti nepriklausomai.<ref>Gailius B., Partizanai tada ir šiandien, Vilnius, 2006. </ref> Net ir nuslopinus partizaninį pasipriešinimą sovietinė valdžia neužgniaužė judėjimo už Lietuvos nepriklausomybę. Veikė persekiojamos pogrindinės disidentinės grupės, leidusios pogrindinę spaudą, katalikišką literatūrą. Aktyviausiais represuotais judėjimo dalyviais laikomi [[Vincentas Sladkevičius]], [[Sigitas Tamkevičius]], [[Nijolė Sadūnaitė]].<ref>http://genocid.lt/centras/lt/1497/a/</ref> [[1972]] m. po [[Romas Kalanta|Romo Kalantos]] susideginimo kilo kelias dienas trukę neramumai [[Kaunas|Kaune]]. Po tarptautinės konferencijos Suomijos sostinėje, kur buvo pripažintos po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios sienos, Lietuvoje susikūrusi [[Helsinkio grupė]] per užsienio radiją paskelbė nepriklausomybės reikalavimą. Disidentinis judėjimas kėlė tautos dvasią, bėgant laikui neleido pamiršti istorijos, tautinių vertybių.<ref>Štromas A., Mockūnas L., Laisvės horizontai, Vilnius, 2001.</ref> Jų veiklos dėka pasaulis buvo informuojamas apie situaciją LSSR, žmogaus teisių pažeidimus, o tai vertė Maskvą švelninti režimą.<ref>Tininis V., Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai, Vilnius, 1994.</ref> === Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. ir dabartinė Lietuva === [[Vaizdas:Sajudis1.png|miniatiūra|220x220px|„Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio“ logotipas]] [[Vaizdas:Lithuania, March 11 parade.jpg|thumb|right|Paradas [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui kovo 11 d.]]]] 1986 m. Tarybų Sąjungoje prasidėjus viešumo (''[[glasnost]]'') politikai viešasis gyvenimas laisvėjo. 1988 m. birželio 3 d. buvo įkurtas [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis]], Sąjūdžio idėjas palaikantys asmenys būrėsi į LPS rėmimo grupes visoje Lietuvoje. 1988 m. rugpjūčio 23 d. įvyko didžiulis mitingas Vilniaus [[Vingio parkas|Vingio parke]]. Jame dalyvavo apie 250 tūkst. žmonių. Dar po metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo-Ribentropo pakto]] metines ir siekiant atkreipti viso pasaulio dėmesį į Baltijos šalių okupaciją suorganizuota [[Baltijos kelias|„Baltijos kelio“]] akcija.<ref>Anušauskas A., Kelias į nepriklausomybę – Lietuvos sąjūdis, Kaunas, 2010.</ref> Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuotas „Baltijos kelias“ buvo maždaug 600 km ilgio susikibusių žmonių grandinė, sustojusi sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Tai parodė Lietuvos, [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] žmonių siekį atsiskirti nuo SSRS<ref>http://www.thebalticway.eu/lt/istorija/</ref>. [[1990]] m. [[kovo 11]] d. [[Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas|Atkuriamasis Seimas]] paskelbė atkuriantis Lietuvos nepriklausomybę. Sovietų vadovybė į jų požiūriu „vienašališkus“ Lietuvos veiksmus reagavo ekonomine blokada. 1990 m. balandžio 18 d. SSRS sustabdė žaliavų (pirmiausia naftos) tiekimą Lietuvai. Ne tik šalies pramonei, bet ir gyventojams ėmė trūkti kuro, būtiniausių prekių, net karšto vandens. [[Ekonominė blokada (1990)|Ekonominė blokada]] truko 76 dienas, tačiau Lietuva neatsisakė nepriklausomybės deklaracijos.<ref>http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/74-lemtingos-dienos-zvilgsnis-is-uzkulisiu/200756/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201031923/http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/74-lemtingos-dienos-zvilgsnis-is-uzkulisiu/200756/ |date=2017-12-01 }}</ref> Palaipsniui ūkiniai ryšiai imti atkūrinėti. Įtampa pasiekė kulminaciją 1991 m. sausio mėnesį. Tuo metu buvo mėginta įvykdyti valstybės perversmą panaudojant SSRS ginkluotąsias pajėgas, Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenę ir SSRS Valstybės saugumo komitetą. Dėl blogos ekonominės situacijos tikėtasi gyventojų paramos perversmui, tačiau į Vilnių ginti teisėtai išrinktos valdžios ir nepriklausomybės plūdo žmonės iš visos Lietuvos. Perversmo bandymas baigėsi taikių gyventojų aukomis ir padarė didelių materialinių nuostolių. Nebuvo nė vieno atvejo, kad ginklą būtų panaudoję taikūs gyventojai ir valstybinių įstaigų gynėjai, šaudė tik sovietų kariuomenė. Dėl ginklo panaudojimo žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti. Neilgai trukus pirmoji Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. vasario 11 d. pripažino [[Islandija]]. Plataus [[Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas|tarptautinio pripažinimo]] Lietuva sulaukė po nepavykusios [[rugpjūčio pučas|rugpjūčio pučo]] Maskvoje. Tų pačių metų [[Rugsėjo 17|rugsėjo 17 d.]] Lietuva buvo priimta į [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinių Tautų Organizaciją]]. [[Vaizdas:Tverečius, 3.JPG|thumb|left|Nuo 1990 m., per paskutinius 3 dešimtmečius Lietuvoje nyko tradicinis [[kaimas]], pasiekti didžiuliai emigracijos mastai, ypač provincijoje.]] [[1992]] m. [[spalio 25]] d. LR piliečių [[Referendumas|referendume]] priimta šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos [[Konstitucija]]. Pirmuoju [[Prezidentas|Prezidentu]] po Lietuvos [[Respublika|Respublikos]] nepriklausomybės atkūrimo, [[1993]] m. [[vasario 14]] d. tiesioginių visuotinių [[Rinkimai|rinkimų]] metu, buvo išrinktas [[Algirdas Brazauskas]]. Tų pačių metų rugpjūčio 31 d. išvesti paskutiniai sovietinės kariuomenės daliniai. Nuo [[2004]] m. [[kovo 29]] d. Lietuva priklauso [[NATO]] blokui, o [[2004]] m. [[gegužės 1]] d. Lietuva tapo visateise [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] nare. == Politinė sistema == {{main|Lietuvos politinė sistema}} Lietuva yra daugiapartinė parlamentinė respublika su pusiau prezidentinio valdymo požymiais.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-konstitucine-santvarka/ ''Lietuvos konstitucinė santvarka''], Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2022-10-26. Nuoroda tikrinta 2025-06-27.</ref> Pagrindinis šalies įstatymas yra [[Referendumas|referendumo]] būdu 1992 m. spalio 25 d. priimta [[Konstitucija]], galiojanti nuo 1992 m. lapkričio 6 d. Remiantis ja valdžią vykdo [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimas]], [[Prezidentas]], [[Ministrų kabinetas|Vyriausybė]] ir [[Lietuvos teismai|Teismas]]. [[Teisminė valdžia|Teisminę valdžią]] įgyvendina [[Teismas|teismai]]. Jų paskirtis – teisingumo vykdymas sprendžiant baudžiamąsias, civilines ir administracines bylas. Kaip ir būdinga demokratinei respublikai, valdžia šalyje renkama rinkimais. Lietuvoje jie būna 4 rūšių: Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų – merų ir Europos parlamento atstovų.<ref>http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm</ref>[[Vaizdas:Gitanas Nauseda (cropped).png|miniatiūra|[[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Prezidentas]] [[Gitanas Nausėda]]|199x199px]] === Prezidentas === [[Lietuvos prezidentas]] renkamas tautos 5 metų kadencijai ne daugiau kaip du kartus. Viena iš pagrindinių prezidento funkcijų yra užsienio politikos formavimas. Taip pat Prezidentas skiria ministrus, [[Ministras pirmininkas|ministrą pirmininką]] ir teisėjus, yra vyriausias karinių pajėgų vadas. Dabartinis prezidentas [[Gitanas Nausėda]] išrinktas [[2019]] m. [[Vaizdas:LR Seimas by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|[[Seimas]]|184x184px]] === Seimas === Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienų rūmų parlamentas – [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimas]]. Jį sudaro 141 Seimo narys renkamas 4 metų kadencijai mišria [[rinkimų sistema]] (71 narys renkamas absoliučiosios daugumos būdu, o 70 – taikant proporcinį atstovavimą su galimybe reitinguoti partijų sąrašus). Rinkti Seimą teisę turi visi vyresni nei 18 m. piliečiai, būti renkami jo nariais – nuo 21 m. '''Frakcijos [[2024–2028 m. Seimas|2024-2028 m. Seime]]''' {| class="wikitable" ! colspan="4" |Frakcija ! colspan="2" |Narių |- ! width="5px" style="background-color: {{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" | | colspan="3" |[[Lietuvos socialdemokratų partija]] | colspan="2" |52 |- ! style="background-color: {{Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}" | | colspan="3" |[[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai]] | colspan="2" |28 |- ! style="background-color: {{Nemuno Aušra/meta/color}}" | | colspan="3" |[[Nemuno Aušra|Politinė partija „Nemuno Aušra“]] | colspan="2" |20 |- ! style="background-color: {{Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“/meta/color}}" | | colspan="3" |[[Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“]] | colspan="2" |14 |- ! style="background-color: {{Liberalų sąjūdis/meta/color}}" | | colspan="3" |[[Liberalų sąjūdis]] | colspan="2" |12 |- ! rowspan="2" style="background-color: {{Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga/meta/color}}" | | rowspan="2" |Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjunga ! width="5px" style="background-color: {{Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga/meta/color}}" | |[[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga]] |8 | rowspan="2" |11 |- ! style="background-color: {{Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga/meta/color}}" | |[[Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga|Krikščioniškų šeimų sąjunga]] |3 |- ! rowspan="3" style="background-color: #868A8D" | | rowspan="3" |Mišri Seimo narių grupė ! width="5px" style="background-color: {{Nepriklausomas/meta/color}}" | |Išsikėlė patys |2 | rowspan="3" |4 |- ! style="background-color: {{Nacionalinis susivienijimas/meta/color}}" | |[[Nacionalinis susivienijimas (Lietuva)|Nacionalinis susivienijimas]] |1 |- ! style="background-color: {{Partija „Laisvė ir Teisingumas“/meta/color}}" | |[[Laisvė ir teisingumas]] |1 |} Nuo [[2024]] m. [[lapkričio 13]] d. 14-ojo Seimo pirmininko pareigas užima [[Saulius Skvernelis]]. [[Vaizdas:Gintautas_Paluckas_by_Augustas_Didzgalvis_(cropped)(correct_angle_version).jpg|miniatiūra|213x213px|[[Lietuvos ministras pirmininkas|Ministras pirmininkas]] [[Gintautas Paluckas]]]] === Vyriausybė === Vykdomoji valdžia yra [[Lietuvos vyriausybė]]s, kurią sudaro [[Lietuvos ministras pirmininkas|ministras pirmininkas]] ir 14 ministrai, vadovaujantys ministerijoms, rankose. Ministrų kabineto sudėtis : * {{Legend2|{{Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“/meta/color}}|[[Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“]] (DSVL)}} * {{Legend2|{{Išsikėlė pats/meta/color}}|Išsikėlė pats (-i) (3 – deleguoti politinės partijos „[[Nemuno aušra]]“ ministrai)}}<ref name=":1">{{cite web |title=Nausėda neigiamai vertina Žemaitaičio pavardę koalicijoje: padaryta klaida |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2410713/nauseda-neigiamai-vertina-zemaitaicio-pavarde-koalicijoje-padaryta-klaida |last=Platūkytė |first=Domantė |date=2024-11-11 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-03-25}}</ref> * {{Legend2|{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}|[[Lietuvos socialdemokratų partija]] (LSDP)}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" !Ministerija !Ministras ! colspan="2" |Politinė partija |- ![[Lietuvos ministras pirmininkas|'''Ministras pirmininkas''']] |[[Gintautas Paluckas]] | width="3px" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" | |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |- ![[Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija|Aplinkos]] |[[Povilas Poderskis]] | width="3px" style="background-color:{{Nepriklausomas/meta/color}}" | |Išsikėlė pats ([[Nemuno Aušra|NA]]) |- ![[Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija|Ekonomikos ir inovacijų]] |[[Lukas Savickas]] | width="3px" style="background-color:{{Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“/meta/color}}" | |[[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos|DSVL]] |- ![[Lietuvos Respublikos energetikos ministerija|Energetikos]] |[[Žygimantas Vaičiūnas]] | width="3px" style="background-color:{{Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“/meta/color}}" | |[[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos|DSVL]] |- ![[Lietuvos Respublikos finansų ministerija|Finansų]] |[[Rimantas Šadžius]] | width="3px" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" | |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |- ![[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos]] |[[Dovilė Šakalienė]] | width="3px" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" | |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |- ![[Lietuvos Respublikos kultūros ministerija|Kultūros]] |[[Šarūnas Birutis]] | width="3px" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" | |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |- ![[Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija|Socialinės apsaugos ir darbo]] |[[Inga Ruginienė]] | width="3px" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" | |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |- ![[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo]] |[[Eugenijus Sabutis]] | width="3px" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" | |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |- ![[Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija|Sveikatos apsaugos]] |[[Marija Jakubauskienė]] | width="3px" style="background-color:{{Nepriklausomas/meta/color}}" | |Išsikėlė pati ([[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]]) |- ![[Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija|Švietimo, mokslo ir sporto]] |[[Raminta Popovienė]] | width="3px" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" | |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |- ![[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija|Teisingumo]] |[[Rimantas Mockus]] | width="3px" style="background-color:{{Nepriklausomas/meta/color}}" | |Išsikėlė pats ([[Nemuno Aušra|NA]]) |- ![[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija|Užsienio reikalų]] |[[Kęstutis Budrys]] | width="3px" style="background-color:{{Nepriklausomas/meta/color}}" | |Išsikėlė pats ([[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]])<ref>Su prezidento parama</ref> |- ![[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|Vidaus reikalų]] |[[Vladislav Kondratovič]] | width="3px" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" | |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |- ![[Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija|Žemės ūkio]] |[[Ignas Hofmanas]] | width="3px" style="background-color:{{Nepriklausomas/meta/color}}" | |Išsikėlė pats ([[Nemuno Aušra|NA]]) |} == Kariuomenė == [[Vaizdas:Eurocopter AS365 + LET L-410.jpg|miniatiūra|Lietuvos karinių oro pajėgų straigtasparnis]] [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]] sudaro keturių rūšių pajėgos: [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Sausumos pajėgos]], [[Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos|Oro pajėgos]], [[Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilė|Jūrų pajėgos]], [[Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos|Specialiųjų operacijų pajėgos]] ir atskirieji vienetai (atskirieji batalionai, valdybos, junginiai, tarnybos, departamentai ir kt.). Nuo 2004 m. Lietuva priklauso [[NATO]]. 2017 m. [[Baltijos valstybės|Baltijos šalyse i]]<nowiki/>r Lenkijoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Šis sprendimas demonstruoja NATO aljanso solidarumą, vienybę ir yra patikimo atgrasymo ir pasiruošimo kolektyvinei gynybai išraiška. Nuo 1994 m. Lietuva dalyvauja tarptautinėse operacijose. Šiuo metu Lietuvos karių yra vykdomose operacijose [[Malis|Malyje]], [[Somalis|Somalyje]], [[Afganistanas|Afganistane]], [[Kosovas|Kosove]]. 2017 m. Lietuva pateko į geriausiai gynybą finansuojančių NATO šalių aštuntuką, lyginant su ekonomikos dydžiu, rodo Aljanso paskelbti duomenys. Šalis krašto apsaugai 2017 m. skyrė 1,77 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuva įsigijimams skiria kiek daugiau nei 31 proc. viso gynybos biudžeto ir pagal tai užima trečią vietą Aljanse. Lietuva ilgą laiką atsiliko nuo NATO sąjungininkų pagal išlaidas gynybai, bet pastaraisiais metais ėmė sparčiai didinti finansavimą. 2018 m. Lietuva gynybai numato skirti 2,06 proc. BVP ir pasiekti NATO reikalaujamą finansavimo standartą.<ref>https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/06/30/news/lietuva-geriausiai-gynyba-finansuojanciu-nato-saliu-astuntuke-1819096/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201040246/https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/06/30/news/lietuva-geriausiai-gynyba-finansuojanciu-nato-saliu-astuntuke-1819096/ |date=2017-12-01 }}</ref> == Administracinis suskirstymas == {{main|Lietuvos administracinis suskirstymas}} [[Vaizdas:Seniūnija Lituania 2020.png|thumb|350px|Lietuvos apskričių ir savivaldybių žemėlapis]] [[Vaizdas:Detailed map of etnograpic regions of Lithuania.jpg|thumb|350px|Lietuvos etnokultūrinių regionų žemėlapis kartu su savivaldybėmis, seniūnijomis ir jų centrais]] Lietuvos teritorija suskirstyta į [[Lietuvos savivaldybės|60 savivaldybių]].<ref>https://www.regionunaujienos.lt/regionai/savivaldybes/</ref> [[1995]]–[[2010]] m. buvo [[Lietuvos apskritys|10 apskričių]], tačiau jos panaikintos kaip administraciniai vienetai, nors kaip teritoriniai vienetai dar išlikę (dažnai vadinamos regionais). Savivaldybėse yra 546 [[Lietuvos seniūnijos|seniūnijos]], seniūnijos skirstomos į seniūnaitijas (nuo 2009 m.). Lietuvoje taip pat išskiriami 5 [[Lietuvos etnokultūriniai regionai|etnografiniai regionai]]: [[Aukštaitija]], [[Dzūkija]], [[Suvalkija]], [[Žemaitija]], [[Mažoji Lietuva]]. Apskritys: {{Div col|cols=1}} * [[Alytaus apskritis]] * [[Kauno apskritis]] * [[Klaipėdos apskritis]] * [[Marijampolės apskritis]] * [[Panevėžio apskritis]] * [[Šiaulių apskritis]] * [[Tauragės apskritis]] * [[Telšių apskritis]] * [[Utenos apskritis]] * [[Vilniaus apskritis]] {{Div col end}} Savivaldybės: {{col5}} * [[Akmenės rajono savivaldybė]] * [[Alytaus miesto savivaldybė]] * [[Alytaus rajono savivaldybė]] * [[Anykščių rajono savivaldybė]] * [[Birštono savivaldybė]] * [[Biržų rajono savivaldybė]] * [[Druskininkų savivaldybė]] * [[Elektrėnų savivaldybė]] * [[Ignalinos rajono savivaldybė]] * [[Jonavos rajono savivaldybė]] * [[Joniškio rajono savivaldybė]] * [[Jurbarko rajono savivaldybė]] * [[Kaišiadorių rajono savivaldybė]] * [[Kalvarijos savivaldybė]] * [[Kauno miesto savivaldybė]] * [[Kauno rajono savivaldybė]] * [[Kazlų Rūdos savivaldybė]] * [[Kėdainių rajono savivaldybė]] * [[Kelmės rajono savivaldybė]] * [[Klaipėdos miesto savivaldybė]] * [[Klaipėdos rajono savivaldybė]] * [[Kretingos rajono savivaldybė]] * [[Kupiškio rajono savivaldybė]] * [[Lazdijų rajono savivaldybė]] * [[Marijampolės savivaldybė]] * [[Mažeikių rajono savivaldybė]] * [[Molėtų rajono savivaldybė]] * [[Neringos savivaldybė]] * [[Pagėgių savivaldybė]] * [[Pakruojo rajono savivaldybė]] * [[Palangos miesto savivaldybė]] * [[Panevėžio miesto savivaldybė]] * [[Panevėžio rajono savivaldybė]] * [[Pasvalio rajono savivaldybė]] * [[Plungės rajono savivaldybė]] * [[Prienų rajono savivaldybė]] * [[Radviliškio rajono savivaldybė]] * [[Raseinių rajono savivaldybė]] * [[Rietavo savivaldybė]] * [[Rokiškio rajono savivaldybė]] * [[Skuodo rajono savivaldybė]] * [[Šakių rajono savivaldybė]] * [[Šalčininkų rajono savivaldybė]] * [[Šiaulių miesto savivaldybė]] * [[Šiaulių rajono savivaldybė]] * [[Šilalės rajono savivaldybė]] * [[Šilutės rajono savivaldybė]] * [[Širvintų rajono savivaldybė]] * [[Švenčionių rajono savivaldybė]] * [[Tauragės rajono savivaldybė]] * [[Telšių rajono savivaldybė]] * [[Trakų rajono savivaldybė]] * [[Ukmergės rajono savivaldybė]] * [[Utenos rajono savivaldybė]] * [[Varėnos rajono savivaldybė]] * [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]] * [[Vilniaus miesto savivaldybė]] * [[Vilniaus rajono savivaldybė]] * [[Visagino savivaldybė]] * [[Zarasų rajono savivaldybė]] </div> == Geografija == {{main|Lietuvos geografija}} [[Vaizdas:LithuaniaPhysicalMap-lt.png|thumb|300px|Gamtinis Lietuvos žemėlapis]] Nuo Lietuvos teritorijos geografinio centro ties [[Ruoščiai]]s iki [[šiaurės ašigalis|šiaurės ašigalio]] yra 3870 km, iki pusiaujo apie 6130 km, iki [[Grinvičas|Grinvičo dienovidinio]] – 1488 kilometrai. 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, tarp [[Purnuškės (Riešė)|Purnuškių]] kaimo ir [[Bernotų piliakalnis|Bernotų piliakalnio]], yra [[Prancūzija|Prancūzijos]] nacionalinio geografijos instituto nustatytas [[Europos geografinis centras]] (54° 54′ šiaurės platumos ir 25° 19′ rytų ilgumos). Labiausiai į rytus nutolusi Lietuvos vietovė yra [[Ignalinos rajono savivaldybė]]s teritorijoje ties [[Rimaldiškė|Rimaldiškių]] ir [[Vosiūnai (Ignalina)|Vosiūnų]] kaimais (26° 51′ rytų [[Ilguma|ilgumos]]), į vakarus – ties [[Nida]] (20° 56′ rytų ilgumos), į šiaurę – [[Biržų rajono savivaldybė]]s teritorijoje ties [[Aspariškiai|Aspariškių]] kaimu (56° 27′ šiaurės [[Platuma|platumos]]), į pietus – [[Varėnos rajono savivaldybė]]s teritorijoje ties [[Musteika|Musteikos]] kaimu (53° 54′ šiaurės platumos). Toje pačioje geografinėje platumoje vakariau Lietuvos yra [[Danija]], [[JK|Didžioji Britanija]] ([[Anglija|Anglijos]] šiaurinė dalis), ryčiau – [[Baltarusija]] ir [[Rusija|Rusijos]] centrinės sritys, toje pačioje geografinėje ilgumoje šiauriau yra [[Latvija]], [[Estija]], [[Suomija]], piečiau – Rytų [[Lenkija]], [[Ukraina|Ukrainos]] vakarinė dalis, [[Rumunija]], [[Bulgarija]], [[Graikija]].<ref>{{VLE|XII|7|[[Ričardas Baubinas]]|Lietuva}}.</ref> Lietuvos teritorija iš rytų į vakarus driekiasi 373 km, iš šiaurės į pietus – 276 km. Lietuva plotu (65,3 tūkst. km²) yra didesnė už [[Nyderlandai|Nyderlandus]] (41,5 tūkst. km²), [[Belgija|Belgiją]] (30,5 tūkst. km²), [[Danija|Daniją]] (43,1 tūkst. km²), [[Šveicarija|Šveicariją]] (41,2 tūkst. km²), [[Estija|Estiją]] (45,2 tūkst. km²), mažesnė – už [[Austrija|Austriją]] (83,9 tūkst. km²), [[Čekija|Čekiją]] (78,9 tūkst. km²) ir beveik lygi su [[Latvija]] (64,6 tūkst. km²) ir [[Airija]] (70,3 tūkst. km²). Saulė Lietuvos rytuose teka 23 min. 20 sek. anksčiau negu vakaruose. Lietuvos laiko juosta yra PL + 2 h (kaip [[Helsinkis]], [[Ryga]], [[Atėnai]], [[Jeruzalė]]). Lietuvoje naudojama sezoninė laiko skaičiavimo kaita.<ref>{{VLE|XII|8|[[Ričardas Baubinas]]|Lietuva}}</ref> Gamtinės geografijos požiūriu, Lietuva yra vidutinių platumų šalis [[Rytų Europos lyguma|Rytų Europos lygumos]] vakarinėje dalyje, pereinamojo iš [[jūrinis klimatas|jūrinio]] į [[žemyninis klimatas|žemyninį]] klimato, Rytų Europos mišriųjų miškų geografinėje zonoje. Laukai ir pievos užima 57 proc., [[miškas|miškai]] ir [[krūmas|krūmai]] – 30 %, [[pelkė]]s – 3 %, vidaus vandenys – 4 %, kitos žemės – 6 % teritorijos. Šalies gamta [[Lietuvos saugomos teritorijos|saugoma]] 5 [[Sąrašas:Nacionaliniai parkai Baltijos šalyse|nacionaliniuose parkuose]], 30 [[Sąrašas:Lietuvos regioniniai parkai|regioninių parkų]], 6 [[Rezervatas|valstybiniuose rezervatuose]], taip pat virš 1000 [[Lietuvos draustiniai|draustinių]].<ref>{{cite web|url=https://vstt.lrv.lt/uploads/vstt/documents/files/Leidiniai/LST%20LT%20internetui.pdf|title=Lietuvos saugomos teritorijos}}</ref> === Klimatas === {{main|Lietuvos klimatas}} [[Vaizdas:Žadvainių ežeras.jpg|miniatiūra|Lietuvai būdingas lygumų, upių ir ežerų, pelkių bei miškų kraštovaizdis.]] {| class="mw-collapsible" style="margin: 1em 1em 1em 0; background: #f9f9f9; border: 1px #aaa solid; border-collapse: collapse; font-size: 95%;" cellspacing="0" cellpadding="4" {{Graži lentelė}} |----- | height="25" colspan="13" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">'''Vidutinė daugiametė temperatūra Lietuvoje (°C)'''</div> |----- | width="110" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Mėnesis</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Sau</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Vas</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Kov</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Bal</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" |<div align="center">Geg</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Bir</div> | width="52" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Lie</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Rug</div> | width="51" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Rug</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Spa</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Lap</div> | width="64" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Gru</div> |----- | width="110" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Vidutinė šilčiausia</div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">-2 </div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">-2</div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+5</div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+14</div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+15</div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+16,4</div> | width="52" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+17,5</div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+15</div> | width="51" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+13</div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+10</div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+5</div> | width="64" bgcolor="FD7339" | <div align="center">0</div> |----- | width="110" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Vidutinė vėsiausia</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-5</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-5</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-2</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">0</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+8</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+10</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+11</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+10</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+8</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+2</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">0</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-5</div> |} Lietuvos [[klimatas]] yra vidutiniškai šiltas vidutinių platumų, iš [[Jūrinis klimatas|jūrinio]] pereinantis į [[Žemyninis klimatas|žemyninį]]. Žemyninis klimatas ryškesnis šalies rytuose. Lietuva yra vėsiojo vidutinio klimato zonoje, su vidutinio šiltumo vasaromis, bei vidutinio šaltumo žiemomis. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra apie 17 °C, o žiemą apie -5 °C, o intervalas tarp temperatūrų yra apie 20 °C. Lietuvoje būna labai karštų vasarų, kai oras sušyla iki 30 °C, o taip pat ir labai šaltų žiemų, kai oras atšąla iki -20 °C, o naktimis ir iki -30 °C. Daugiausiai kritulių iškrenta vasarą (iki 50 % metinio kritulių kiekio). Mažiau kritulių tenka [[ruduo|rudeniui]], [[žiema]]i ir [[pavasaris|pavasariui]]. Mažiausiai kritulių tenka pavasariui, nes dažniausiai vyrauja [[Anticiklonas|anticiklonai]]. === Temperatūrų rekordai === [[Vaizdas:Nida sand dunes (14573723178).jpg|miniatiūra|Netoli [[Nida|Nidos]] yra aukščiausios Europoje dreifuojančios [[Kuršių nerija|Kuršių nerijos]] smėlio kopos ([[UNESCO]] [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo objektas]]).<ref>{{cite web |title=Nida and The Curonian Spit, The Insider's Guide to Visiting |url=https://maptrotting.com/nida-guide-baltic-coast/ |website=MapTrotting |accessdate= 2019-01-03 |date=2016-09-23}}</ref>]] Lietuvos temperatūrų rekordai pagal mėnesius. Absoliutūs metų karščio ir šalčio rekordai paryškinti ir pabraukti.<ref>[http://www.meteo.lt/lt/ekstremalus-reiskiniai Ekstremalūs reiškiniai (pagal mėnesius)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190525194115/http://www.meteo.lt/lt/ekstremalus-reiskiniai |date=2019-05-25 }}, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos</ref> {| class="wikitable" |----- | height="25" colspan="13" bgcolor="#f9f9f9" | <div align="center">'''Lietuvos temperatūrų rekordai (°C)'''</div> |----- | width="120" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Mėnesis</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Sau</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Vas</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Kov</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Bal</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Geg</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Bir<ref>[http://www.meteo.lt/lt_LT/2019-birzelio-antras 2019 m. birželio mėnesio antrasis dešimtadienis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190624175826/http://www.meteo.lt/lt_LT/2019-birzelio-antras |date=2019-06-24 }}, meteo.lt</ref></div> | width="52" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Lie</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Rug</div> | width="51" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Rug</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Spa</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Lap</div> | width="64" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Gru</div> |----- | width="110" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Karščio rekordai</div> | width="55" bgcolor="FFBB70" | <div align="center">+12,6 </div> | width="55" bgcolor="FFA264" | <div align="center">+16,5</div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+21,8</div> | width="55" bgcolor="FC5425" | <div align="center">+31,0</div> | width="55" bgcolor="FC2A25" | <div align="center">+34</div> | width="55" bgcolor="FC2A25" | <div align="center">+35,7</div> | width="52" bgcolor="FD0009" | <div align="center"><u>'''+37,5'''</u></div> | width="55" bgcolor="FD0009" | <div align="center">+37,4</div> | width="51" bgcolor="FC2A25" | <div align="center">+35,1</div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+26</div> | width="55" bgcolor="FFA264" | <div align="center">+18,5</div> | width="64" bgcolor="FFBB70" | <div align="center">+15,6</div> |----- | width="110" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Šalčio rekordai</div> | bgcolor="0A427E" | <div align="center"><span style="color:white;">-40,5</span></div> | bgcolor="0A427E" | <div align="center"><span style="color:white;"><u>'''-42,9'''</u></span></div> | bgcolor="2467B4" | <div align="center"><span style="color:white;">-37,5</span></div> | bgcolor="6289CB" | <div align="center"><span style="color:white;">-23,0</span></div> | bgcolor="96B8E8" | <div align="center"><span style="color:white;">-6,8</span></div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-2,8</div> | bgcolor="FEFFB9" | <div align="center">+0,9</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-2,9</div> | bgcolor="B2D5F4" | <div align="center">-6,3</div> | bgcolor="96B8E8" | <div align="center"><span style="color:white;">-19,5</span></div> | bgcolor="6289CB" | <div align="center"><span style="color:white;">-23</span></div> | bgcolor="0A427E" | <div align="center"><span style="color:white;">-34</span></div> |} === Kraštovaizdis === Lietuvos kraštovaizdžio tipai: * molingosios lygumos – 55,2 proc; * kalvotos moreninės aukštumos – 21,2 proc; * smėlingosios lygumos – 17,8 proc; * upių slėniai – 3,6 proc; * pajūrio lygumos – 2,2 proc. === Upės ir ežerai === Lietuvoje yra apie 3 tūkstančius upių ir ežerų.<ref>Lithuania. Microsoft Encarta Premium 2009. žr. 2008 m. rugpjūčio 3 d.</ref> Bendras upių ir kanalų vagų ilgis Lietuvoje – 76 800 km. Didžiausia upė – [[Nemunas]], kurio ištakos yra Baltarusijoje. Nemuno baseinas apima apie 70 proc. šalies teritorijos. Ilgiausia tik Lietuvos teritorija tekanti upė yra [[Šventoji]]. Pagrindinis upių vandens šaltinis yra krituliai, po žiemos tirpstantis sniegas neretai sukelia upių potvynius. Lietuvoje paplitusios pelkės, ypač šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, nors dauguma yra nusausintos. [[Vaizdas:Nemunas.jpg|thumb|Nemunas, Jurbarko raj.]] {| |width=15% valign="top"| Ilgiausios [[Lietuvos upės]]: # [[Nemunas]] – 937 km (Lietuvos teritorijoje – 475 km), # [[Neris (upė)|Neris]] – 510 km (234 km), # [[Venta (upė)|Venta]] – 343 km (161 km), # [[Šešupė]] – 298 km (209 km), # [[Mūša|Mūša (Lielupė)]] – 284 km (133 km). |width=15% valign="top"| Didžiausi [[Lietuvos ežerai]]: # [[Drūkšiai]] – 44,8 km²; # [[Dysnai]] – 24,0 km²; # [[Dusia]] – 23,3 km²; # [[Sartai]] – 13,4 km²; # [[Luodis]] – 12,9 km². |} === Lietuvos reljefas === [[Vaizdas:Lopaiciai. 2007-06-12.jpg|thumb|Žemaičių aukštuma]] {| |width=15% valign="top"| Reljefą sudaro: * [[Pajūrio žemuma]], * [[Žemaičių aukštuma]], * [[Ventos vidurio žemuma]], * [[Sūduvos aukštuma]], * [[Vidurio Lietuvos žemuma]], * [[Dzūkų aukštuma]], * [[Aukštaičių aukštuma]], * [[Pietryčių lyguma]], * dalis [[Švenčionių-Naročiaus aukštuma|Švenčionių-Naročiaus]] ir [[Ašmenos aukštuma|Ašmenos]] aukštumų. |width=15% valign="top"| ==== Kalvos ==== [[Aukščiausios Lietuvos kalvos|Aukščiausių kalvų]] absoliutūs aukščiai: # [[Aukštasis kalnas]] – 293,8 m; # [[Juozapinės kalnas|Juozapinė]] – 293,6 m; # [[Kruopynė]] – 293,4 m; # [[Nevaišių kalnas|Nevaišiai]] – 288,9 m; # [[Būdakalnis (Ažušilis)]] – 284,8 m. |} === Miškai === [[Vaizdas:SviliaiForest2.JPG|thumb|Mišrus [[Svilių miškas]]]] {{main|Lietuvos miškai}} {| |width=15% valign="top"| Didžiausi [[Lietuvos miškai|Lietuvos miškų]] masyvai: * [[Dainavos giria]] ([[Druskininkai|Druskininkų]]-[[Varėna|Varėnos]] miškai) – 1450 km²; * [[Labanoro-Pabradės giria]] – 911 km²; * [[Kazlų Rūdos miškai]] – 587 km²; * [[Karšuvos giria]] ([[Smalininkai|Smalininkų]]-[[Viešvilė]]s miškai) – 427 km²; * [[Rūdninkų giria]] – 375 km². |width=15% valign="top"| Miškų plotų pasiskirstymas pagal vyraujančias [[Medis|medžių]] rūšis (procentais): * [[Šilas|pušynai]] – 37,6; * [[Paprastoji eglė|eglynai]] – 24,0; * [[Beržynas (miškas)|beržynai]] – 19,5; * [[baltalksnis|baltalksnynai]] – 5,6; * [[juodalksnynai]] – 5,6; * [[Paprastasis uosis|uosynai]] – 2,7; * [[drebulė|drebulynai]] – 2,6; * [[ąžuolynas|ąžuolynai]] – 1,8; * kiti medžiai – 0,6. |} == Ekonomika == [[Vaizdas:Saltoniskes by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|[[Saltoniškės]]. Šalies [[IT]] mazgas]] [[Vaizdas:Constitution avenue by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|[[Konstitucijos pr.]] Šalies finansinis centras]] {{main|Lietuvos ekonomika}} [[Kovo 11 aktas|1990 m. atkūrūs Nepriklausomybę]] pradėta sovietinės ekonomikos pertvarkymas į laisvos rinkos ekonomiką. 2000–2008 m. BVP sparčiai augo (rekordas 2003 m. +10,3%). Dėl [[2007–2008 m. finansų krizė]]s, 2009 m. BVP krito 14,8%.<ref>[http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Apzvalgos/2013%20m.%20VASARIS%20-%20mėnesinė%20apžvalga.pdf Ūkio ministerijos ataskaita 2013 m. vasaris, p. 13] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160113225755/http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Apzvalgos/2013%20m.%20VASARIS%20-%20m%C4%97nesin%C4%97%20ap%C5%BEvalga.pdf |date=2016-01-13 }}</ref> Nuo 2010 m. ekonomika vėl ėmė kilti. 2013 m. Pasaulio bankas Lietuvą priskyrė prie išsivysčiusių šalių, o 2015 m. Tarptautinis Valiutos Fondas Lietuvai suteikė „pažengusios ekonomikos“ statusą. Lietuva turi labai aukštą Žmogaus raidos indeksą ir yra pažengusi daugelyje sričių. Lietuva Europos Sąjungoje užima pirmą vietą pagal konkurencingumo augimą, 28 vietą pasaulyje pagal lyčių lygybę (lenkia tokias šalis kaip Ispanija, Prancūzija, Estija ar Rusija), 32 vietą pagal spaudos laisvę (lenkia tokias šalis kaip JAV, Jungtinė Karalystė ar Rusija), 43 vietą pasaulyje pagal Transparency International sudaromą Korupcijos suvokimo indeksą, lenkdama tokias šalis kaip Italija, Graikija ir Čekija, toli palikdama tokias šalis kaip Rusija, Meksika ar Brazilija. 2015 m. sausio 1 d. Lietuva tapo eurozonos nare, [[euras]] pakeitė nuo 1993 m. galiojusią nacionalinę valiutą [[litas|litą]].<ref>{{cite web |title=Lietuvoje įvestas euras |last1=Lukaitytė-Vnarauskienė |first1=Rasa |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2015-01-01 |url=https://www.delfi.lt/projektai/euras/naujienos/lietuvoje-ivestas-euras-66786504 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> Lietuva laikoma žemos politinės ir ekonominės rizikos šalimi, jos BVP augimas yra vienas didžiausių Europoje. Lietuva yra aukšto pragyvenimo lygio šalis, pagal ūkio raidos, nominalaus BVP, BVP vienam gyventojui ir kitus parametrus ji tarptautinių organizacijų priskiriama prie aukšto išsivystymo valstybių. Pagal BVP vienam gyventojui Lietuva lenkia Estiją ir Latviją, visas posovietines šalis, Graikiją ir Portugaliją. Ekonomikos plėtrai svarbūs faktoriai yra makroekonominis stabilumas, tarptautinės prekybos ryšiai, geopolitinė padėtis tarp Rytų ir Vakarų. Tarp pažangių ūkio šakų yra biotechnologijų, farmacijos pramonė, lazerių gamyba. === Makroekonomikos rodikliai === [[Vaizdas:Lt real gdp growth.svg|thumb|Lietuvos BVP pokytis 1996–2006 m.]] Lietuvos [[BVP]] rodikliai 2011−2019 m.:<ref>[https://www.seb.lt/infobankas/ekonomine-aplinka/makroekonomika/naujausi-lietuvos-ekonomikos-ir-finansu-rodikliai#ekonomika-ir-pagrindiniai-sektoriai Naujausi Lietuvos ekonomikos ir finansų rodikliai], seb.lt</ref> {|class="wikitable" !rowspan="2"|Rodiklis !colspan="9"|Metai |- !style="width:4em;font-size:90%"|2011 !style="width:4em;font-size:90%"|2012 !style="width:4em;font-size:90%"|2013 !style="width:4em;font-size:90%"|2014 !style="width:4em;font-size:90%"|2015 !style="width:4em;font-size:90%"|2016 !style="width:4em;font-size:90%"|2017 !style="width:4em;font-size:90%"|2018 !style="width:4em;font-size:90%"|2019 |- |Realus metinis <br />BVP pokytis, % |align="center"|6,0 |align="center"|3,8 |align="center"|3,6 |align="center"|3,5 |align="center"|2,0 |align="center"|2,6 |align="center"|4,0 |align="center"|3,6 |align="center"|3,9 |- |Nominalus BVP, mlrd. [[euras|Eur]] |align="center"|31,2 |align="center"|33,3 |align="center"|35,0 |align="center"|36,5 |align="center"|37,3 |align="center"|38,9 |align="center"|42,3 |align="center"|45,3 |align="center"|48,4 |} Vidutinė metinė infliacija<ref>[https://www.seb.lt/infobankas/ekonomine-aplinka/makroekonomika/naujausi-lietuvos-ekonomikos-ir-finansu-rodikliai#infliacija Naujausi Lietuvos ekonomikos ir finansų rodikliai], seb.lt</ref> ir valstybės skola:<ref>[https://www.seb.lt/infobankas/ekonomine-aplinka/makroekonomika/naujausi-lietuvos-ekonomikos-ir-finansu-rodikliai#valstybes-finansai Naujausi Lietuvos ekonomikos ir finansų rodikliai], seb.lt</ref><ref>[https://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Lietuvos%20ekonomikos%20apžvalga%202017%20(I)(1).pdf Lietuvos ūkio ministerijos ataskaita, 2017 m. birželis, p. 12]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>[https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-statistikos-metrastis/lsm-2019/ukis-ir-finansai/valdzios-sektoriaus-finansai Lietuvos statistikos metraštis (2019 m. leidimas)], osp.stat.gov.lt</ref> {|class="wikitable" !rowspan="2"|Rodiklis !colspan="9"|Metai |- !style="width:4em;font-size:90%"|2011 !style="width:4em;font-size:90%"|2012 !style="width:4em;font-size:90%"|2013 !style="width:4em;font-size:90%"|2014 !style="width:4em;font-size:90%"|2015 !style="width:4em;font-size:90%"|2016 !style="width:4em;font-size:90%"|2017 !style="width:4em;font-size:90%"|2018 !style="width:4em;font-size:90%"|2019 |- |Vidutinė metinė <br />infliacija, % |align="center"| 4,1 |align="center"| 3,2 |align="center"| 1,2 |align="center"| 0,2 |align="center"| -0,7 |align="center"| 0,7 |align="center"| 3,7 |align="center"| 2,5 |align="center"| 2,2 |- |Nominali valdžios <br />sektoriaus skola, mln. [[euras|Eu]] |align="center"| |align="center"|13 264 |align="center"|13 550 |align="center"|14 825 |align="center"|15 940 |align="center"|15 524 |align="center"|16 630 |align="center"|15 425 |align="center"| |- |Valdžios skolos <br />santykis su BVP, % |align="center"|37,2 |align="center"|39,8 |align="center"|38,7 |align="center"|40,6 |align="center"|42,6 |align="center"|39,7 |align="center"|39,1 |align="center"|33,8 |align="center"|36,2 |} Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos pagal šalis investuotojas<ref>https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5028854</ref> {| class="wikitable sortable" ! rowspan="2" | ! colspan="3" |2016-12-31 ! colspan="2" |2015-12-31 |- !mln. Eur !struktūra, % !pokytis, palyginti su 2015-12-31 % !mln. Eur !struktūra, % |- |Iš viso |13 066,24 |100,0 | -3,2 |13 496,82 |100,0 |- |Švedija |2 496,73 |19,1 | -20,0 |3 122,24 |23,1 |- |Nyderlandai |1 585,68 |12,1 | -6,2 |1 691,33 |12,5 |- |Vokietija |1 315,42 |10,1 |5,5 |1 246,53 |9,2 |- |Lenkija |967,82 |7,3 |37,9 |694,74 |5,1 |- |Norvegija |919,18 |7,0 |9,9 |836,18 |6,2 |- |Estija |696,41 |5,3 |0,7 |691,53 |5,1 |- |Kipras |660,88 |5,1 |42,3 |464,58 |3,4 |- |Danija |591,06 |4,5 |4,6 |564,83 |4,2 |- |Suomija |588,29 |4,5 |4,1 |564,89 |4,2 |- |Malta |405,42 |3,1 | -7,1 |436,60 |3,2 |- |Kitos šalys |2 849,35 |21,9 | -10,5 |3 183,37 |23,8 |} === Užimtumas ir socialiniai rodikliai === Pagal [[JT|Jungtinių Tautų]] 2019 m. paskelbtą statistiką, iš 189 valstybių Lietuva užėmė 34-ą vietą ir pateko į itin aukšto išsivystymo valstybių kategoriją, vertinant pagal [[Žmogaus socialinės raidos indeksas|Žmogaus socialinės raidos indeksą]].<ref>[http://hdr.undp.org/en/countries/profiles/LTU Human Development Reports: Lithuania] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190721104321/http://hdr.undp.org/en/countries/profiles/LTU |date=2019-07-21 }}; tikrinta 2020-08-29</ref> 2019 m. duomenimis Lietuvoje absoliutaus skurdo riba buvo 251 eurų pajamos per mėnesį asmeniui.<ref>[https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/07/22/lietuvoje/zemiau-skurdo-ribos-lietuvoje-daugiau-nei-puse-milijono-gyventoju/ Žemiau skurdo ribos Lietuvoje – daugiau nei pusė milijono gyventojų], BNS, 2020/07/22, tikrinta 2020-08-28.</ref> 2011 m. 20 % Lietuvos gyventojų priklausė skurdo rizikos lygiui (t. y. jų mėnesinės pajamos buvo mažesnės už skurdo ribą).<ref>[http://www.stat.gov.lt/lt/faq/view/?id=888 Statistikos departamento informacija 2013 m. vasaris, p. 13] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121113163108/http://www.stat.gov.lt/lt/faq/view/?id=888 |date=2012-11-13 }}</ref> {| |width=15% valign="top"| Užimtumo rodikliai 2012−2016 m. pagal LR Ūkio Ministerijos 2017 m. birž. mėn ataskaitą:<ref>[https://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Lietuvos%20ekonomikos%20apžvalga%202017%20(I)(1).pdf Lietuvos ūkio ministerijos ataskaita, 2017 m. birželis, p. 12]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> {|class="wikitable" !rowspan="2"|Rodiklis !colspan="6"|Metai |- !style="width:4em;font-size:90%"|2012 !style="width:4em;font-size:90%"|2013 !style="width:4em;font-size:90%"|2014 !style="width:4em;font-size:90%"|2015 !style="width:4em;font-size:90%"|2016 |- |[[Užimtumas|Užimtumo lygis]], % |align="center"|50,0 |align="center"|51,2 |align="center"|52,6 |align="center"|53,8 |align="center"|55,6 |- |[[Nedarbas|Nedarbo lygis]], % |align="center"|13,4 |align="center"|11,8 |align="center"|10,7 |align="center"|9,1 |align="center"|7,9 |} |width=15% valign="top"| Socialiniai rodikliai 2012−2016 m. pagal LR Ūkio Ministerijos 2017 m. birž. mėn ataskaitą:<ref>[https://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Lietuvos%20ekonomikos%20apžvalga%202017%20(I)(1).pdf Lietuvos ūkio ministerijos ataskaita, 2017 m. birželis, p. 12]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> {|class="wikitable" !rowspan="2"|Rodiklis !colspan="6"|Metai |- !style="width:4em;font-size:90%"|2012 !style="width:4em;font-size:90%"|2013 !style="width:4em;font-size:90%"|2014 !style="width:4em;font-size:90%"|2015 !style="width:4em;font-size:90%"|2016 |- |Vidutinis bruto <br />mėnesinis [[atlyginimas]], [[Euras|Eu]] |align="center"|615,1 |align="center"|646,3 |align="center"|677,4 |align="center"|714,1 |align="center"|774,0 |- |Valstybinė vidutinė <br />mėnesinė [[pensija]], [[Euras|Eu]] |align="center"|236,2 |align="center"|238,1 |align="center"|240,3 |align="center"|244,5 |align="center"|255,3 |} |} === Užsienio prekyba === {{Main|Lietuvos užsienio prekyba}} Lietuvos užsienio prekybos balansas 2007−2013 m. buvo neigiamas. 2013 m. Lietuvos eksportas sudarė 84 779,0 mln. Lt, importas – 91 521,4 mln. Lt.<ref>[https://www.urm.lt/index.php?4025573062 URM informacija]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>[http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Apzvalgos/2014%20m.%20VASARIS-m%C4%97nesin%C4%97%20ap%C5%BEvalga.pdf LŪM ataskaita, vasaris, p.8] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140309062952/http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Apzvalgos/2014%20m.%20VASARIS-m%C4%97nesin%C4%97%20ap%C5%BEvalga.pdf |date=2014-03-09 }}</ref> 2007−2011 m. nesikeitė 5 didžiausios importo rinkos ir 4 didžiausios eksporto rinkos. {| width="100%" |- valign="top" | width="50%" | 2011 m. eksporto rinkos<ref>[https://www.urm.lt/index.php?4025573062 URM informacija]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> {| class="wikitable" ! Vieta ! Valstybė ! Procentai |----- | 1 | {{RUSv}} | 11,6 % |----- | 2 | {{LATv}} | 10,2 % |----- | 3 | {{GERv}} | 9,3 % |----- | 4 | {{POLv}} | 7,0 % |----- | 5 | {{ESTv}} | 6,6 % |----- | 6 | {{NEDv}} | 6,1 % |----- | 7 | {{BLRv}} | 5,2 % |----- | 8 | {{GBRv}} | 4,1 % |----- | 9 | {{FRAv}} | 4,1 % |----- | 10 | {{SWEv}} | 3,6 % |----- |} | width="70%" | 2011 m. importo rinkos<ref>[https://www.urm.lt/index.php?4025573062 URM informacija]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> {| class="wikitable" ! Vieta ! Valstybė ! Procentai |----- | 1 | {{POLv}} | 32,8 % |----- | 2 | {{GERv}} | 9,7 % |----- | 3 | {{RUSv}} | 9,1 % |----- | 4 | {{LATv}} | 6,6 % |----- | 5 | {{NEDv}} | 4,9 % |----- | 6 | {{SWEv}} | 3,3 % |----- | 7 | {{ITAv}} | 3,2 % |----- | 8 | {{BELv}} | 3,1 % |----- | 9 | {{ESTv}} | 2,8 % |----- | 10 | {{BLRv}} | 2,5 % |----- |} |} === Lietuvos bendrovės === [[Vaizdas:TFC by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|[[Thermo Fisher Scientific Baltics]]]] Pagal pajamas pirmauja „[[ORLEN Lietuva]]“, „[[Maxima Grupė]]“ užima antrą vietą.<ref>{{Cite web|url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka|title=Verslo aplinka - Verslo žinios|last=žinios|first=Verslo|website=vz.lt|language=lt|access-date=2017-12-02}}</ref> Veikia Skandinavijos bankai: [[SEB]], „[[Swedbank]]“, „[[Luminor Bank]]“, „[[Danske Bank]]“. Tarptautinės įmonės: „[[Thermo Fisher Scientific Baltics]]“, „[[Phillip Morris]]“, „[[Mondelez]]“, „[[Tele2]]“, „[[Circle K]]“ ir kitos. 2011 m. regioninį biurą Vilniuje atidarė „[[Western Union]]“.<ref>{{cite web |title=„Western Union“ Lietuvoje plėtos ir tiesioginį verslą, atidarė klientų aptarnavimo padalinį |url=https://www.vz.lt/informacines-technologijos-telekomunikacijos/2017/11/07/western-union-lietuvoje-pletos-ir-tiesiogini-versla-atidare-klientu-aptarnavimo-padalini |last=Degutis |first=Gintautas |date=2017-11-07 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-02-13}}</ref> 2009–2019 m. veikė [[Barclays technologijų centras Lietuvoje]]. === Infrastruktūra === ==== Transportas ==== {{main|Lietuvos transportas}} [[Vaizdas:Lithuania-roads-(E) v2.png|thumb|right|Lietuvos E kategorijos kelių žemėlapis]] [[Klaipėda]] yra vienintelis šalies prekybinis uostas. 2011 m. Klaipėdos jūrų uoste ir [[Būtingės naftos terminalas|Būtingės naftos terminale]] perkrautas rekordinis kiekis − 45,5 mln. tonų krovinių.<ref>[http://www.shortsea.lt/index.php/pagrindinis_meniu/naujienos/klaipedos_ir_kitu_baltijos_juros_rytines_pakrantes_uostu_krovos_apzvalga__m_sausiogruodzio_men_/1201 shortsea.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131019182532/http://www.shortsea.lt/index.php/pagrindinis_meniu/naujienos/klaipedos_ir_kitu_baltijos_juros_rytines_pakrantes_uostu_krovos_apzvalga__m_sausiogruodzio_men_/1201 |date=2013-10-19 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> Šalyje veikia keturi tarptautiniai oro uostai: [[Vilniaus oro uostas]] (didžiausias, 2008 m. aptarnavęs 2,048 mln. keleivių),<ref>http://www.vno.lt/lt/naujienos/detail.php?ID=4375 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090220024117/http://vno.lt/lt/naujienos/detail.php?ID=4375 |date=2009-02-20 }}</ref> [[Kauno oro uostas]], [[Palangos oro uostas]] ir [[Šiaulių oro uostas]]. Lietuvoje veikia 1775,3 km geležinkelio linijų, iš kurių 1753,5 km plačios („rusiškos“) [[1520 mm vėžė]]s. 21,8 km ilgio „europinės“ [[1435 mm vėžė]]s geležinkelis jungia Lietuvą su Lenkija.<ref>[http://www.transp.lt/lt/veikla/veiklos_kryptys/gelezinkeliu_transportas/apie_sektoriu Susisiekimo ministerijos informacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130617033243/http://www.transp.lt/lt/veikla/veiklos_kryptys/gelezinkeliu_transportas/apie_sektoriu |date=2013-06-17 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> Maršrute [[Panevėžys]]-[[Anykščiai]]-[[Rubikiai]] veikia 68,4 km ilgio siaurojo 750 mm pločio vėžės geležinkelio linija, ilgiausia tokia Europoje. [[Aukštaitijos siaurasis geležinkelis]] naudojamas turizmo reikmėms. Lietuvos kelių ilgiai 2011 m. pabaigos duomenimis (kilometrais).<ref>[http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1226&PHPSESSID=4b53028ca1c1582778ecc60a2a250a5f Statistikos departamento informacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111231111108/http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1226&PHPSESSID=35b8d292369d0f42f9d405f6f00e3071 |date=2011-12-31 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:95%" ! Geležinkelis ! Automobilių <br />keliai ! E kategorijos <br /> automobilių keliai ! Troleibusų <br />linijos ! Vidaus vandenų <br />keliai ! Eksploataciniai <br />naftos vamzdynų |----- | 1 767,6 | 82 911 | 1642 | 266,2 | 452 | 500 |----- |} ==== Energetika ==== {{main|Lietuvos energetika}} Lietuvos pagrindiniais elektros energijos tiekėjais yra [[Lietuvos elektrinė]] (instaliuotoji galia − 1,8 GW.),<ref>[http://www.le.lt/lt/veikla/elektros-gamyba/lietuvos-elektrine-lel/ Lietuvos energija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120405053631/http://www.le.lt/lt/veikla/elektros-gamyba/lietuvos-elektrine-lel/ |date=2012-04-05 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> [[Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė]] (gali palaikyti 900 MW galios tiekimą ne mažiau 12 val.)<ref>[http://www.kruoniohae.lt/lt/main/activity kruoniohae.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120928033447/http://www.kruoniohae.lt/lt/main/activity |date=2012-09-28 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> ir [[Kauno hidroelektrinė]] (instaliuotoji galia − 100,8 MW.<ref>[http://www.le.lt/lt/veikla/elektros-gamyba/kauno-hidro-elektrine-khe/ Lietuvos energija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120322195353/http://www.le.lt/lt/veikla/elektros-gamyba/kauno-hidro-elektrine-khe/ |date=2012-03-22 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref>). Visas jas valdo AB „[[Lietuvos energija|Lietuvos energijos gamyba]]“. Valstybės aukštos įtampos elektros tinklų operatorius yra AB „[[Litgrid]]“, žemos ir vidutinės įtampos tinklų − AB „[[Energijos skirstymo operatorius|ESO]]“.<ref>[http://enmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-3/elektra Lietuvos energetikos ministerija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171010055203/http://enmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-3/elektra |date=2017-10-10 }} Nuoroda tikrinta 2017-10-07)</ref> Papildomi elektros energijos kiekiai gaminami nuolat veikiančiose termofikacinėse elektrinėse (kaip [[Kauno termofikacinė elektrinė]], [[Mažeikių elektrinė]]), vėjo ir vandens jėgainėse. Lietuvos energetikos sistemos instaliuotoji galia pagal pagaminimo būdą 2012 m. duomenimis, megavatais (MW):<ref>[http://www.regula.lt/dujos/SiteAssets/rinkos-stebesenos-ataskaitos/ek-2012.pdf Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, p.57 ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141205173323/http://www.regula.lt/dujos/SiteAssets/rinkos-stebesenos-ataskaitos/ek-2012.pdf |date=2014-12-05 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:95%" ! Kondensacinės <br />elektrinės ! Atominės <br /> elektrinės ! Termofikacinės <br /> elektrinės ! Hidroelektrinės ! Hidroakumuliacinės <br /> elektrinės ! Blokinės įmonių <br /> elektrinės ! Atsinaujinančios energijos <br /> elektrinės (vėjo) |----- | 1 955 | 0 | 803 | 128 | 900 | 164 | 339 (274) |----- |} Iš viso Lietuvoje 2011 m. duomenimis nutiesta 6683,2 km aukštos įtampos elektros linijų (iš jų: 1671,6 km 330−400 kV įtampos oro linijos, 4967 km − 110 kV įtampos oro linijos).<ref>[http://www.regula.lt/lt/elektra/rinkos_apzvalga/EK%20ataskaita_2011.pdf Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, p.41 ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121203011123/http://www.regula.lt/lt/elektra/rinkos_apzvalga/EK%20ataskaita_2011.pdf |date=2012-12-03 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> [[Ignalinos atominė elektrinė|Ignalinos atominės elektrinės]] pirmasis elektrinės reaktorius sustabdytas 2004 m. vykdant stojimo į [[ES]] sąlygas. Paskutinis reaktorius buvo sustabdytas 2009 m. gruodžio mėn. 31 d. 23 valandą nakties. Buvo ruošiamasi statyti naują atominę elektrinę. Naujos atominės elektrinės statyba rūpinosi valstybės valdoma bendrovė UAB „[[Visagino atominė elektrinė]]“.<ref>[http://www.vae.lt/lt/pages/branduolines_energetikos_istorija_lietuvoje vae.lt ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130126051208/http://www.vae.lt/lt/pages/branduolines_energetikos_istorija_lietuvoje |date=2013-01-26 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> 2012 m. referendume dauguma Lietuvos piliečių nepritarė AE statybai.<ref>[http://www.vrk.lt/2012_seimo_rinkimai/output_lt/referendumas/referendumas.html Vyriausiosios rinkimų komisijos informacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121016192607/http://www.vrk.lt/2012_seimo_rinkimai/output_lt/referendumas/referendumas.html |date=2012-10-16 }}</ref> Sustabdžius [[IAE]] pasikeitė Lietuvos elektros importo-eksporto rinka. Palyginimui: 2009 m. 70 % Lietuvoje suvartojamos elektros energijos buvo pagaminama vien IAE.<ref>[http://www.regula.lt/lt/elektra/rinkos_apzvalga/EK%20ataskaita_2011.pdf Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, p.48 ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121203011123/http://www.regula.lt/lt/elektra/rinkos_apzvalga/EK%20ataskaita_2011.pdf |date=2012-12-03 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> 2011 m. − 63 % energijos buvo importuota.<ref>[http://www.litgrid.eu/go.php/Investuotojams Litgrid informacija ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120920041309/http://www.litgrid.eu/go.php/Investuotojams |date=2012-09-20 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> Stambiausi Lietuvos miestų šilumos tiekėjai pagal instaliuotąją galią, megavatais (MW):<ref>[http://www.lsta.lt/images/080213_zemelapis_final.png Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131023182417/http://lsta.lt/images/080213_zemelapis_final.png |date=2013-10-23 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:95%" ! Vilniaus <br />energija ! Kauno <br /> energija ! Klaipėdos <br /> energija ! Alytaus <br /> energija ! Panevėžio <br /> energija ! Šiaulių <br /> energija ! Marijampolės <br /> šiluma |----- | 2 332 | 2 088 | 1 017 | 457 | 399 | 299 | 296 |----- |} === Turizmas === 2016 m. duomenimis Lietuvoje apsilankė ir bent vieną naktį praleido 1,49 mln. turistų iš užsienio šalių. Didžiausią jų skaičių sudarė svečiai iš Vokietijos (174,8 tūkst.), Baltarusijos (171,9 tūkst.), Rusijos (150,6 tūkst.), Lenkijos (148,4 tūkst.), Latvijos (134,4 tūkst.), Ukrainos (84,0 tūkst.), Jungtinės Karalystės (58,2 tūkst.).<ref>http://www.tourism.lt/uploads/documents/Turizmas-Lietuvoje_2016.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201042530/http://www.tourism.lt/uploads/documents/Turizmas-Lietuvoje_2016.pdf |date=2017-12-01 }}</ref> Šalyje jaučiama intensyvėjančio vidaus turizmo tendencija. Lankytinų vietų šiuo metu priskaičiuojama iki 1000. Daugiausia turistų sulaukia didieji miestai [[Vilnius]], [[Klaipėda]], [[Kaunas]] ir kurortai [[Neringa]], [[Palanga]], [[Druskininkai]], [[Birštonas]]. == Mokslas ir technologijos == 2016 m. duomenimis Lietuvoje 31 500 specialistų dirbo [[Informacinės technologijos|IT]] srityje. Šalis turi prieinamiausią internetą ES ir sparčiausią belaidį ryšį visame pasaulyje.<ref>https://investlithuania.com/lt/prioritetiniai-sektoriai/technologijos/</ref> 2016 m. duomenimis šalyje veikia trys aukštųjų technologijų įmonių asociacijos: Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija, Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacija ir Lietuvos kosmoso asociacija.<ref>http://www.technologijos.lt/n/mtl/zyme/Aukstuju-technologiju-imones?tid=5646</ref> Lietuvoje veikia aukšto lygio biotechnologijos kompanijos Ekspla ir Šviesos Konversija, kurios specializuojasi lazerių gamyboje. == Gyventojai == {{main|Lietuvos gyventojai}} [[Vaizdas:Population density in municipalities of Lithuania modified.svg|thumb|Gyventojų tankumas pagal savivaldybes 2012 m.]] === Demografija === {{atnaujinti}} 2025 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2,89 mln. gyventojų.<ref>{{cite web|url=https://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-salies-rodikliai|title=Pagrindiniai šalies rodikliai|website=Oficialiosios statistikos portalas}}</ref> 1992 m. Lietuvoje pasiektas maksimalus 3,7 mln. gyventojų skaičius. Po to gyventojų tolydžiai mažėjo, o nuo 2019 m. buvo užfiksuotas padidėjimas.<ref>[https://www.etaplius.lt/lietuvoje-per-metus-padaugejo-nuolatiniu-gyventoju Lietuvoje per metus padaugėjo nuolatinių gyventojų] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200215180440/https://www.etaplius.lt/lietuvoje-per-metus-padaugejo-nuolatiniu-gyventoju |date=2020-02-15 }}, Etaplius, 2020–01–14</ref> 2000 m. gyventojų sumažėjo iki 3,5 mln., o 2010 m. – iki 3,32 mln. 2012 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos statistikos departamento duomenimis gyventojų skaičius nebesiekė 3 milijonų.<ref>https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R166#/</ref> Gyventojų skaičiaus mažėjimo pagrindinė priežastis iki 2019 buvo emigracija bei didesnis mirtingumas nei gimstamumas. Daugiausia Lietuvos gyventojų emigruodavo į Vakarų šalis, kur rado geresnes sąlygas darbo rinkoje. Taigi tarp emigrantų daugiausia darbingo amžiaus žmonių. Pagrindinės kryptys – Skandinavija, Jungtinė Karalystė, Airija. Jungtinėje Karalystėje gyvenamąją vietą deklaravo 124&nbsp;000 emigrantų.<ref name="LSA-EmigrantsDeclaredDeparture">{{citeweb | url=http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3020104&PLanguage=1&TableStyle=&Buttons=&PXSId=6284&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= |quote=''Emigrants who have declared their departure by state of next residence and year.'' | title=archyvo kopija | access-date=2020-09-06 | archive-date=2015-01-10 | archive-url=https://web.archive.org/web/20150110110758/http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3020104&PLanguage=1&TableStyle=&Buttons=&PXSId=6284&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= | url-status=dead }} (anglų k.), Lietuvos statistikos departamentas, 2019-07-14</ref> Airijoje – 40&nbsp;000, Norvegijoje – 24&nbsp;000.<ref>{{citeweb | url=http://123.emn.lt/lt/emigracija/top-10-emigracijos-valstybiu |quote=Emigracijos tendencijos: valstybės | title=archyvo kopija | access-date=2020-09-06 | archive-date=2016-05-07 | archive-url=https://web.archive.org/web/20160507091827/http://123.emn.lt/lt/emigracija/top-10-emigracijos-valstybiu | url-status=dead }}</ref> Įvairiais skaičiavimai Vakarų šalyse gyvena ir dirba apie 200&nbsp;000 Lietuvos piliečių. Pačioje Lietuvoje 4,3 % gyventojų yra gimę užsienyje.<ref>Migration Report 2017. UN, tikrinta 2018-09-30 (anglų kalba).</ref> 2011 m. iš Lietuvos išvyko 54&nbsp;000 gyventojų, 16&nbsp;000 atvyko,<ref name="LSA">{{citeweb | url=http://db1.stat.gov.lt/statbank |quote=Duomenų užklausa, Lietuvos statistikos departamentas, 2012-05-15 | title=archyvo kopija | access-date=2009-07-27 | archive-date=2009-02-16 | archive-url=https://web.archive.org/web/20090216024512/http://db1.stat.gov.lt/statbank | url-status=dead }}</ref> 2013 išvyko 39&nbsp;000 gyv.,<ref>{{citeweb | url=http://123.emn.lt/lt/bendros-tendencijos/migracija-10-metu-apzvalga |quote=Migracijos tendencijos | title=archyvo kopija | access-date=2020-09-06 | archive-date=2016-03-14 | archive-url=https://web.archive.org/web/20160314083645/http://123.emn.lt/lt/bendros-tendencijos/migracija-10-metu-apzvalga | url-status=dead }}</ref> kitais metais – 36&nbsp;600, o 2015 m. – 44&nbsp;500<ref>[http://vz.lt/verslo-aplinka/2016/03/21/po-ketveriu-metu-pertraukos--emigracijos-suolis Po ketverių metų pertraukos – emigracijos šuolis.], Verslo žinios 2016-03-21, tikrinta 2019-07-14.</ref> 2016 emigravo 51&nbsp;000 gyventojų,<ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-01-11-statistika-lietuvoje-gyvena-maziau-nei-3-mljn-gyventoju/153978 Statistika Lietuvoje] (Bernardinai.lt)</ref> 2017 m. – 57&nbsp;200.<ref>[https://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/2018/01/11/news/suskaiciavo-kiek-is-viso-lietuviu-emigravo-pernai-skaiciai-stulbina-4196042/ Skaičiai stulbina: 2017 m.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200921115245/https://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/2018/01/11/news/suskaiciavo-kiek-is-viso-lietuviu-emigravo-pernai-skaiciai-stulbina-4196042/ |date=2020-09-21 }}, tikrinta 2019-07-14.</ref><ref>{{cite web |title=Per pirmąjį 2017-ųjų pusmetį emigravo 10 tūkst. žmonių daugiau nei pernai |agency=[[BNS]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2017-07-10 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/per-pirmaji-2017-uju-pusmeti-emigravo-10-tukst-zmoniu-daugiau-nei-pernai-75179218 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> 2018 m. į šalį atvyko 12&nbsp;300 asmenų, iš jų 5&nbsp;700 ukrainiečių, 26 proc. iš Baltarusijos ir 6 proc. iš Rusijos. Nuo 2019 m. į Lietuvą grįžta daugiau piliečių nei išvyksta. Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. į Lietuvą sugrįžo 18 934, iš šalies išvyko 9 486 Lietuvos piliečiai. Tai mažiausias išvykusiųjų skaičius nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Daugiausia grįžusiųjų – iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos, Airijos ir Nyderlandų.<ref>{{cite web|url=https://www.urm.lt/naujienos/141/ministras-k.-budrys-i-lietuva-grizo-dukart-daugiau-pilieciu-nei-isvyko:43593|title=Ministras K. Budrys: į Lietuvą grįžo dukart daugiau piliečių nei išvyko|website=Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija|date=2025-01-31}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/lituanica/aktualijos/751/2310227/gyventi-i-lietuva-sugrizta-vis-daugiau-tautieciu-kas-juos-skatina?srsltid=AfmBOoovrlFGFypGUVz81bXj6sHpGa3l4AEDnhMVQ2rMOUz6BSSyDzvK|title=Gyventi į Lietuvą sugrįžta vis daugiau tautiečių: kas juos skatina?|website=LRT Lituanica|date=2024-07-03}}</ref> Nuo 2019 m. iki 2024 m. iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą grįžo apie 43 tūkstančiai lietuvių dėl gerėjančios ekonominės padėties gimtinėje ir Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/lituanica/aktualijos/751/2357027/grizimo-is-jungtines-karalystes-aritmetika-ar-is-tiesu-lietuviai-traukia-namo|title=Grįžimo iš Jungtinės Karalystės aritmetika: ar iš tiesų lietuviai traukia namo?|website=LRT|date=2024-09-14}}</ref> Žemiausias gimstamumo rodiklis pasiektas 2002 m., kai gimė 30&nbsp;000 kūdikių (8,6/1000 gyventojų), nuo to laiko šis rodiklis kiek išaugo: 2010 m. gimė 35&nbsp;625 kūdikliai (10,8/1000 gyventojų). Vaikų skaičius vienai moteriai siekia 1,21. Didžiausias mirtingumas yra rytiniuose šalies rajonuose, kuriuose labiausiai jaučiamas gyventojų senėjimas. 2007 m. Ignalinos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose buvo užregistruota 20 mirčių tūkstančiui gyventojų (šalies vidurkis tais metais buvo 13,5 mirčių tūkstančiui gyventojų). Prie didelio mirtingumo prisideda vienas didžiausių Europoje savižudybių skaičius.<ref>{{Cite web |url= http://www.dw-world.de/dw/article/0,2144,2776958,00.html |title= Suicidio en Alemania: tercer puesto en Europa |date= 2007 |work= [[Deutsche Welle]] 10.09.2007 |accessdate=2007-11-23}}</ref> Didžioji dalis gyventojų gyvena miestuose. Šis rodiklis sparčiai keitėsi po Antrojo pasaulinio karo. 1959 m. dar trys penktadaliai gyventojų gyveno kaime, 1970 m. santykis susilygino, o 1990 m. jau du trečdaliai gyventojų gyveno miestuose. Šiuo metu keturiuose miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai) gyvena daugiau nei 1&nbsp;000&nbsp;000 gyventojų. 100% vyresnių nei 15 metų šalies gyventojų yra raštingi. Vidutinė gyvenimo trukmė vyrams yra 80 metų, moterims – 85 metai.<ref>{{cite web |title=Ilgėja vidutinė tikėtina lietuvių gyvenimo trukmė |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/160359/ilgeja_vidutine_tiketina_lietuviu_gyvenimo_trukme_ |date=2017-01-15 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-15}}</ref> Lyginant su ankstesnių metų tyrimų duomenimis, trukmė pailgėjo maždaug 4 metais. {{dem|kolon=10|till=4000000|inc=1000000|incmin=200000|width=1030 |1528|330000 |1650|960000 |1790|990000 |1897|2536000 |1913|2828000 |1923|2620000 |1940|3084000 |1942|2790000 |1950|2573000 |1955|2613000 |1959|2711000 |1965|2954000 |1970|3100000 |1979|3398000 |1989|3690000 |1991|3704000 |1995|3629000 |2001|3483972 |2005|3414000 |2011|3052588 |2015|2921262 |2020|2794329 }} Duomenys:<ref>1790 – 1950 duomenys „Lietuva Šeimos enciklopedija“ Šviesa, Kaunas 2006 {{ISBN|5-430-04664-7}}</ref><ref>{{cite book|title=Lietuvos TSR|editor=J. Zinkus|publisher=Mokslas|location=Vilnius|date=1980|pages=272}}</ref><ref>http://www.world-gazetteer.com/wg.php?x=&men=gpro&lng=en&des=wg&geo=-130&srt=pnan&col=abcdefghinoq&msz=1500&geo=-4{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugpjūčio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>smp2014ge.ugdome.lt / [https://smp2014ge.ugdome.lt/mo/9kl_visuomenine_geografija/GE_DE_33/teorine_medziaga_4.html Lietuvos gyventojų skaičiaus kaita]</ref><ref>[https://osp.stat.gov.lt/gyventojai1 Gyventojai], Oficialiosios statistikos portalas</ref> === Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis === {{Message box |id=current |backgroundcolor=#f7f7f7 |image=Timeblock.svg |heading=Šioje {{#switch:~{{NAMESPACE}}|~Šablonas=šablone|skiltyje}} dalis informacijos yra pasenusi{{#if:{{{1|}}}|'''&nbsp;– {{{1}}} |.}} |message=Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą. }} Didžiausia Lietuvos tauta yra lietuviai, jie sudaro daugiau nei 86 proc. gyventojų. Lietuviai sudaro gyventojų daugumą visose savivaldybėse, išskyrus Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono. Didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje yra lenkai. 1959 m. lenkai sudarė 8,5 % Lietuvos gyventojų, bet nuo to laiko jų procentas nuolat mažėjo ir 2015 m. buvo 5,6 %. Lietuvos lenkai daugiausiai gyvena Vilniaus apskrityje, kur jie 2001 m. sudarė net 25,4 % visos populiacijos. Vilniaus ir Šalčininkų rajone lenkų tautybės gyventojų yra dauguma (atitinkamai 52 proc. ir 77 proc. gyventojų). Vilniaus mieste lenkų yra apie 16,5%. Lietuvoje sparčiai mažėja rusų tautybės žmonių dalis: 1989 m. jie sudarė 9,4 % visos populiacijos, 2001 m. – 6,3 %, o 2011 m. – 5,8 %.<ref name="taut">http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010215&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3236&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120906042802/http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010215&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3236&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= |date=2012-09-06 }}</ref> 2001 m. surašymo duomenimis, rusai sudaro 13,4 % Utenos apskrities, 11,6 % Vilniaus apskrities ir 11,4 % Klaipėdos apskrities gyventojų. Kitose apskrityse jų dalis neviršijo 4 %. Pagal 2011 m. gyventojų surašymą rusai sudarė apie 12 proc. Vilniaus ir apie 19,6 proc. Klaipėdos gyventojų. Visagino mieste rusai sudaro gyventojų daugumą (52 proc.). 2015 m. rusai sudarė 4,78 % visų Lietuvos gyventojų.<ref name="taut" /> {| class="wikitable sortable" style="width:100%; float:top;" |+Lietuvos piliečių nacionalinė sudėtis<ref>[http://ausis.gf.vu.lt/mg/ Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150630233807/http://ausis.gf.vu.lt/mg/ |date=2015-06-30 }} | Žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“ 2012 Nr. 11-12</ref> <ref>[http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010215&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3236&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= Lietuvos piliečių tautinė sudėtis pagal 2011 m. Statistikos Departamento duomenis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120906042802/http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010215&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3236&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= |date=2012-09-06 }}</ref><ref>''Alkas''. A. Butkus: [http://alkas.lt/2015/12/16/a-butkus-lietuvos-gyventojai-tautybes-poziuriu/ Lietuvos gyventojai tautybės požiūriu]; tikrinta 2017-01-06</ref> |- ! Vieta ! [[Tauta]] ! 2015 m. ! 2011 m. ! 2001 m. ! 1989 m. ! 1979 m. |- | 1 | [[Lietuviai]] | style="text-align:center;"| ''86,67 proc.'' / 2 531,843 mln. | style="text-align:center;"| ''84,16 proc.'' / 2 561,314 mln. | style="text-align:center;"| ''83,45 proc.'' / 2 907,293 mln. | style="text-align:center;"| ''79,6 proc.'' / 2 924,3 mln. | style="text-align:center;"| ''80,0 proc.'' / 2 712,2 mln. |- |2 | [[Lenkai]] | style="text-align:center;"| ''5,61 proc.'' / 163,858 tūkst. | style="text-align:center;"| ''6,58 proc.'' / 200,317 tūkst. | style="text-align:center;"| ''6,74 proc.'' / 234,989 tūkst. | style="text-align:center;"| ''7,0 proc.'' / 258,0 tūkst. | style="text-align:center;"| ''7,3 proc.'' / 247,0 tūkst. |- |3 | [[Rusai]] | style="text-align:center;"| ''4,78 proc.'' / 139,507 tūkst. | style="text-align:center;"| ''5,81 proc.'' / 176,913 tūkst. | style="text-align:center;"| ''6,31 proc.'' / 219,789 tūkst. | style="text-align:center;"| ''9,4 proc.'' / 344,5 tūkst. | style="text-align:center;"| ''8,9 proc.'' / 303,5 tūkst. |- |4 | [[Baltarusiai]] | style="text-align:center;"| ''1,34 proc.'' / 39,159 tūkst. | style="text-align:center;"| ''1,19 proc.'' / 36,227 tūkst. | style="text-align:center;"| ''1,23 proc.'' / 42,866 tūkst. | style="text-align:center;"| ''1,7 proc.'' / 63,2 tūkst. | style="text-align:center;"| ''1,7 proc.'' / 57,6 tūkst. |- |5 | [[Ukrainiečiai]] | style="text-align:center;"| ''0,69 proc.'' / 20,225 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,54 proc.'' / 16,423 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,65 proc.'' / 22,488 tūkst. | style="text-align:center;"| ''1,2 proc.'' / 44,8 tūkst. | style="text-align:center;"| ''1,0 proc.'' / 32,0 tūkst. |- |6 | [[Žydai]] | style="text-align:center;"| ''0,08 proc.'' / 2,267 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,10 proc.'' / 3,050 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,12 proc.'' / 4,007 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,3 proc.'' / 12,4 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,4 proc.'' / 14,7 tūkst. |- |7 | [[Totoriai]] | style="text-align:center;"| ''0,07 proc.'' / 2,078 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,09 proc.'' / 2,793 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,09 proc.'' / 3,235 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 5,2 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 4,0 tūkst. |- |8 | [[Lietuvos vokiečiai|Vokiečiai]] | style="text-align:center;"| ''0,10 proc.'' / 2,831 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,08 proc.'' / 2,418 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,09 proc.'' / 3,243 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 2,1 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 2,6 tūkst. |- |9 | [[Čigonai]] | style="text-align:center;"| ''0,07 proc.'' / 2,063 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,07 proc.'' / 2,115 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,09 proc.'' / 2,571 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 2,7 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 2,3 tūkst. |- |10 | [[Latviai]] | style="text-align:center;"| ''0,11 proc.'' / 3,144 tūkst | style="text-align:center;"| ''0,07 proc.'' / 2,025 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,07 proc.'' / 2,955 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 4,2 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 4,4 tūkst. |- |11 | [[Armėnai]] | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ''0,04 proc.'' / 1 233 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,04 proc.'' / 1 477 tūkst. | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ? |- |12 | [[Azerbaidžaniečiai]] | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ''0,02 proc.'' / 0,648 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,02 proc.'' / 0,788 tūkst. | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ? |- |13 | [[Moldavai]] | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ''0,02 proc.'' / 0,540 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,02 proc.'' / 0,704 tūkst. | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ? |- |14 | [[Gruzinai]] | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,372 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,437 tūkst. | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ? |- |15 | [[Estai]] | style="text-align:center;"| ?. | style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,314 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,419 tūkst. | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ? |- |16 | [[Karaimai]] | style="text-align:center;"|? | style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,241 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,273 tūkst. | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ? |- |17 | Kitų tautybių | style="text-align:center;"| ''0,47 proc.'' / 13,639 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,12 proc.'' / 3,508 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,10 proc.'' / 3,517 tūkst. | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ? |- |18 | Nenurodė tautybės | style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,648 tūkst. | style="text-align:center;"| ''1,08 proc.'' / 32,978 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,95 proc.'' / 32,921 tūkst. | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ? |- class="sortbottom" | | '''Bendras Lietuvos piliečių skaičius''' | style="text-align:center;"| '''''100,0 proc.'' / 2 921,262 mln | style="text-align:center;"| '''''100,0 proc.'' / 3 043,429 mln.''' | style="text-align:center;"| '''''100,0 proc.'' / 3 483,972 mln.''' | style="text-align:center;"| '''''100,0 proc.'' / 3 674,8 mln.''' | style="text-align:center;"| '''''100,0 proc.'' / 3 391,5 mln.''' |} === Kalbos === Pasiskirstymas pagal gimtąsias kalbas ('''2011 m.''' surašymo duomenys)<ref>Lietuvos statistikos departamentas, 2011 m. surašymas: [https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv_kalba_tikyba.pdf/1d9dac9a-3d45-4798-93f5-941fed00503f Gyventojai pagal tautybę, gimtąją kalbą ir tikybą]; tikrinta 2017-01-07</ref>: * [[lietuvių kalba|lietuvių]] – 84,9 % (2&nbsp;583&nbsp;745 gyventojai); * [[rusų kalba|rusų]] – 7,2 % (218&nbsp;383); * [[lenkų kalba|lenkų]] – 5,3 % (160&nbsp;506); * [[baltarusių kalba|baltarusių]] – 0,23 % (7&nbsp;114); * [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]] – 0,18 % (5&nbsp;340); * kitos – 0,24&nbsp;% (7&nbsp;190); * nenurodė – 1,44 % (43&nbsp;906). Pagal 2001 m. surašymą, iš 577 tūkst. ne lietuvių tautybės gyventojų, 356 tūkst. moka [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]]. Didžiausią jų dalį sudaro lenkai, rusai ir baltarusiai. Rusų kalbą iš viso moka 68 % Lietuvos gyventojų, anglų – 17 % (mieste – 21 %, kaime – 9 %), lenkų – 14,6 %, vokiečių – 8 %, prancūzų – 2 %. Rusų kalbą moka 64 % lietuvių ir 77 % lenkų.<ref>[http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=294 2002 m. surašymas: Mokame vis daugiau kalbų] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110723081422/http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=294 |date=2011-07-23 }} Pastaba: ten pateikta kiek gyventojų moka šias kalba kaip užsienio kalbas. Šiame straipsnyje pateikti duomenys kiek ''iš viso'' žmonių kalba šiomis kalbomis. Tai reiškia, kad mokančių jas kaip užsienio kalbą procentas sudėtas su mokančių jas kaip gimtąją kalbą procentu</ref> 2005 m. Eurobarometro apklausa pateikia kiek kitokius duomenis. Pasak jos, 80 % Lietuvos gyventojų gali susikalbėti rusiškai (neskaitant tų, kuriems rusų kalba yra gimtoji), 32 % – [[anglų kalba|angliškai]], 15 % – lenkiškai ir 14 % – vokiškai.<ref name="eurob">(Angliškai)[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_en.pdf Europeans and their Languages]</ref> Tokie dideli duomenų skirtumai tikriausiai yra todėl, kad gyventojų surašyme buvo skaičiuojami tik ''gerai'' mokantys nurodytas kalbas, o Eurobarometro apklausoje – visi gebantys susišnekėti. Eurobarometro apklausa taip pat atskleidė, kad, palyginti su kitų Europos Sąjungos šalių gyventojais, lietuviai moka daug kalbų. 92 % Lietuvos gyventojų moka bent vieną užsienio kalbą, 51 % – bent dvi, ir 16 % – bent tris kalbas. Pagal Europos Sąjungos vidurkį, tik 56 % žmonių moka bent vieną, 28 % bent dvi ir 11 % bent tris kalbas neskaitant gimtosios.<ref name="eurob"/> === Religija === [[Vaizdas:Vilnius (Wilno) - cathedral.jpg|thumb|[[Vilniaus arkikatedra bazilika]]]] Nuo XIV a., po [[Lietuvos krikštas|Lietuvos krikšto]], šalyje vyrauja katalikybė. Dvasininkai buvo įtakingi, XX a. pirmoje pusėje dalyvavo politiniame gyvenime, [[LTSR|sovietmečiu]] kai kurie kunigai buvo disidentais. Tiek katalikų, tiek kitų bažnyčių veikla sovietų okupacijos metu varžyta, kunigai persekioti, kalinti, tremti. XX a. pirmoje pusėje ~9% Lietuvos gyventojų buvo liuteronai, po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] jų ženkliai sumažėjo. Nuo XIV a. Lietuvoje minimas [[Islamas]], anksčiau sietas vien su Lietuvos totorių bendruomene. [[Kovo 11 aktas|Atkūrūs Nepriklausomybę]] šalyje misijas pradėjo ir tikinčiųjų bendruomenes sukūrė evangelikų bažnyčios. 2011 m. surašyme 83,7 % deklaravo kokį nors tikėjimą, 6,1 % teigė esą netikintys ir 10,1 % nenurodė arba negalėjo atsakyti. Gyventojų pasiskirstymas pagal religiją:<ref>[2011 m. surašymo duomenys https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv_kalba_tikyba.pdf/1d9dac9a-3d45-4798-93f5-941fed00503f]</ref> * [[Romos katalikai]] – 77,2 % (2 350 tūkst.); * [[Stačiatikiai]] – 4,1 % (125,2 tūkst.); * [[Sentikiai]] – 0,8 % (23,3 tūkst.); * [[Evangelikai liuteronai]] – 0,6 % (19,6 tūkst.); * [[Evangelikai reformatai]] – 0,2 % (6,7 tūkst.); * [[Jehovos liudytojai]] – 0,1 % (3,5 tūkst.); * [[Musulmonai]] [[sunitai]] – 0,08 % (2,8 tūkst.); * [[Charizmatai]] – 0,06 % (2,2 tūkst.); * [[Sekmininkai]] – 0,04 % (1,3 tūkst.); * [[Judėjai]] – 0,04 % (1,3 tūkst.); * [[Baltų religija|Senojo baltų tikėjimo]] – 0,04 % (1,4 tūkst.); * Kitų tikybų – 0,3 % (11 tūkst.). 2001 m. dauguma stačiatikių buvo susitelkę Vilniaus ir Klaipėdos miestuose, kur jie sudarė atitinkamai 9,7 % ir 15,5 % visų miesto gyventojų. Netikintieji sudarė 10,3 % miestų gyventojų ir 4,2 % kaimų gyventojų.<ref name="relig">[http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/2002_11_07.pdf 2001 m. gyventojų ir būstų surašymas: Romos katalikų daugiausia] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091229115446/http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/2002_11_07.pdf |date=2009-12-29 }}</ref> 2010 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 47% Lietuvos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“; 37% – „tiki, jog egzistuoja kažkokia dvasia arba dvasinė energija“; 12% – „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių laikytina vidutiniškai religinga.<ref>{{cite web|url=http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_341_en.pdf|format=PDF|title=Special Eurobarometer, biotechnology. 204 puslapis (PDF). Atlikta 2010 m. sausio–vasario mėn.}}</ref> === Miestai === {{Plačiau|Lietuvos miestai|Lietuvos miesteliai}} Lietuvoje yra 103 miestai. Miestais laikomos tankiai apgyvendintos vietovės, kuriose >3 tūkstančiai gyventojų, kurių bent dvi trečiosios verčiasi ne su žemės ūkiu susijusia veikla. Miestais laikomos ir mažiau nei 3000 gyventojų turinčios gyvenvietės, kurios tokį statusą turi istoriškai. Lietuvoje taip pat yra 254 miesteliai. Miesteliais laikomos kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse. {| class="infobox" style="text-align:center; width:97%; margin-right:10px; font-size:90%;" |+ align=center style=„font-weight: bold“ | Lietuvos miestai pagal gyventojų skaičių 2020 m. pradžioje:<ref>osp.stat.gov.lt / [http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=302b354f-8511-4993-aeb6-b03fc86c6d3f Šiuolaikinė Lietuva (nuo 1991) ]</ref> |- ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Nr. ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Miestas ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Apskritis ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Gyventojai ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Nr. ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Miestas ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Apskritis ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Gyventojai ! rowspan=11 | <br />[[Vaizdas:Vilnius old town by Augustas Didzgalvis.jpg|border|150px]]<br />[[Vilnius]]<br />[[Vaizdas:Kaunas_Castle_-_panorama.JPG|border|150px]]<br />[[Kaunas]]<br />[[File:KU miestelis.jpg|border|150px]]<br />[[Klaipėda]]<br />[[File:Catedral de Siauliai, Lituania, 2012-08-09, DD 09.JPG|border|150px]]<br />[[Šiauliai]]<br />[[File:Pnv3 by Augustas Didzgalvis.jpg|border|150px]]<br />[[Panevėžys]] |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 1 ||align=left | '''[[Vilnius]]''' || [[Vilniaus apskritis]] || 550834 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 11 ||align=left | '''[[Kėdainiai]]''' || [[Kauno apskritis]] || 22677 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 2 ||align=left | '''[[Kaunas]]''' || [[Kauno apskritis]] || 289364 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 12 ||align=left | '''[[Tauragė]]''' || [[Tauragės apskritis]] || 21520 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 3 ||align=left | '''[[Klaipėda]]''' || [[Klaipėdos apskritis]] || 149116 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 13 || align=left | '''[[Telšiai]]''' || [[Telšių apskritis]] || 21287 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 4 ||align=left | '''[[Šiauliai]]''' || [[Šiaulių apskritis]] || 101511 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 14 ||align=left | '''[[Ukmergė]]''' || [[Vilniaus apskritis]] || 20154 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 5 ||align=left | '''[[Panevėžys]]''' || [[Panevėžio apskritis]] || 85885 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 15 ||align=left | '''[[Visaginas]]''' || [[Utenos apskritis]] || 18024 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 6 ||align=left | '''[[Alytus]]''' || [[Alytaus apskritis]] || 49895 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 16 ||align=left | '''[[Plungė]]''' || [[Telšių apskritis]] || 16755 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 7 ||align=left | '''[[Marijampolė]]''' || [[Marijampolės apskritis]] || 34975 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 17 ||align=left | '''[[Kretinga]]''' || [[Klaipėdos apskritis]] || 16583 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 8 ||align=left | '''[[Mažeikiai]]''' || [[Telšių apskritis]] || 32470 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 18 ||align=left | '''[[Palanga]]''' || [[Klaipėdos apskritis]] || 16038 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 9 ||align=left | '''[[Jonava]]''' || [[Kauno apskritis]] || 26423 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 19 ||align=left | '''[[Radviliškis]]''' || [[Šiaulių apskritis]] || 15161 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 10 ||align=left | '''[[Utena]]''' || [[Utenos apskritis]] || 25397 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 20 ||align=left | '''[[Šilutė]]''' || [[Klaipėdos apskritis]] || 14980 |- | colspan="11" align=center style="background:#f5f5f5;" | 2020 m. pradžios duomenys |} <br clear=all /> == Švietimas == Žinoma, jog pirmoji mokykla Lietuvoje veikė 1387 m. prie [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus katedros]]. Vėlesnis jų tinklas plėtėsi su krikščionybės plitimu. Dažniausiai mokyklos būdavo parapinės. 1570 m. Vilniuje įsikūrę [[Jėzuitai|tėvai jėzuitai]] atidarė kolegiją. Valdovas [[Steponas Batoras]] savo privilegija ją [[Vilniaus universitetas|1579 m. pakėlė į universitetus]]. Seniausias [[Vilniaus universitetas]] veikė iki 1832 metų, kuomet carinė Rusijos valdžia jį uždarė. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]], Vilnių okupavus lenkams, 1922 m. [[Vytauto Didžiojo universitetas|Lietuvos universitetas]] įkurtas Kaune. 1930 m. jis gavo [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto vardą]]. 2017 m. duomenimis Lietuvoje veikė 737 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 1151 bendrojo ugdymo mokykla, 22 kolegijos ir 21 universitetas.<ref>https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?theme=all#/</ref> Didžiausias šalies universitetas yra [[Vilniaus universitetas]], kuris yra vienas iš seniausių universitetų [[Šiaurės Europa|Šiaurės Europoje]]. == Kultūra == {{main|Lietuvos kultūra}} [[Vaizdas:Curonian Spit. Kuršių nerija.Kuršu kāpas - panoramio.jpg|miniatiūra|Kuršių nerija]] Per šimtmečius Lietuvos kultūra buvo įtakojama daugelio kaimyninių tautų ir religijų. Nepaisant to išlaikė savitumą. [[Lietuvių kalba]] yra viena iš dviejų likusių [[Baltų kalbos|baltų kalbų]], per tarpinę [[Baltų prokalbė|baltų prokalbę]] kilusi iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]].<ref>http://www.vlkk.lt/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210420230752/http://www.vlkk.lt/ |date=2021-04-20 }}</ref> Į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] yra įtraukti 7 Lietuvos paveldo objektai: [[Vilniaus senamiestis|istorinis Vilniaus senamiestis]], [[Kuršių nerija|Kuršių Nerija]], [[Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas|Kernavės archeologinė vietovė]], [[Struvės geodezinis lankas|F. G. W. Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai]], į [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą]] – [[kryždirbystė]] ir kryžių simbolika Lietuvoje, Dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse, sutartinės – lietuvių polifoninės dainos<ref>http://www.vjtc.lt/lt/keliautojo-atmintin/unesco {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171224004950/http://www.vjtc.lt/lt/keliautojo-atmintin/unesco |date=2017-12-24 }}</ref>, į „[[Pasaulio atmintis|Pasaulio atminties]]“ registrą – [[Martyno Mažvydo katekizmas|Martyno Mažvydo „Katekizmas“]] ir kiti vertingi dokumentai. === Lietuvių etninė kultūra === Baltiška tautos praeitis ir geografinė padėtis sąlygojo tai, kad Lietuva buvo paskutinė valstybė [[Europa|Europoje]] nepriėmusi jokios abraominės religijos. Jos valdovai pirmą kartą krikštą priėmė tik XIII amžiuje. Tai lėmė senųjų lietuvių papročių apraiškas ir šiandieniniame gyvenime. Lietuvos muziejuose ir draugijų fonduose sukauptas didžiulis masyvas įvairaus pobūdžio paveldo, liudijančio etnines gyventojų ypatybes, verslus, amatus ir buitį. Daug dėmesio senovės lietuviai skyrė medinėms [[šventieji|šventųjų]] skulptūroms. Išskirtinė yra [[Rūpintojėlis|Rūpintojėlio]] skulptūra. Taip pat autentiški liaudies motyvai atsiskleidžia [[Koplytėlė|koplytėlių]] ir [[Koplytstulpis|koplytstulpių]] drožyboje, namų apyvokos daiktuose, susisiekimo priemonėse, balduose, darbo įrankiuose, valstietiškuose drabužiuose, audiniuose. Išskirtinės yra ne tik liaudies daugiabalsės sutartinės, bet ir margučių marginimo, sodų pynimo papročiai. Taip pat medžio raižiniai, geležies ir gintaro dirbiniai. [[Vaizdas:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis photo portrait.jpg|miniatiūra|kairėje|170px|Tapytojas ir kompozitorius [[M. K. Čiurlionis]]]] === Dailė === Pirmasis Lietuvos dailės muziejus buvo įkurtas 1933 m. [[Kaunas|Kaune]]. Šis muziejus pavadintas [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Mikalojaus Konstantino Čiurlionio]] vardu, kadangi pastarasis laikomas garsiausiu Lietuvos dailininku. Nepriklausomoje Lietuvoje kūrė tapytojas [[Petras Kalpokas]] išgarsėjęs darbais „Šveicarijos peizažas“, „Romos panteonas naktį“, „Šlapelio portretas“, dailininkas, kolekcionierius [[Antanas Žmuidzinavičius]], dailininkai [[Jonas Sireika|Jonas Šileika]], [[Kajetonas Sklėrius]], [[Adomas Varnas]], [[Justinas Vienožinskis]]. Pastarasis buvo Lietuvos meno mokyklos iniciatorius. Išskirtini skulptoriai [[Petras Rimša]], [[Juozas Zikaras]], [[Vincas Grybas]], [[Bronius Pundzius]]. === Literatūra === {{pagr|Lietuvių literatūra}} Per [[Lietuvos istorija po nepriklausomybės atkūrimo|Atgimimą]] pradėta kurti nauja, laisva, neideologizuota [[lietuvių literatūra]]. Pirmieji kūrėjai buvo [[Juozas Erlickas]], [[Ričardas Gavelis]], [[Jurgis Kunčinas]], [[Valdas Papievis]], [[Aidas Marčėnas]], [[Rolandas Rastauskas (1954)|Rolandas Rastauskas]], [[Jurga Ivanauskaitė]], [[Marius Ivaškevičius]]. Literatūrą papildė tremties, išeivijos palikimas. === Teatras === {{pagr|Lietuvos teatras}} [[Vaizdas:Išvarymas (Expulsion), director O. Koršunovas. Photo by Tomas Lukšys.jpg|miniatiūra|Spektaklis „[[Išvarymas]]“]] Šalis turi ilgą, sėkmingą [[Lietuvos teatras|lietuviško teatro]] tradiciją. Šalyje yra keliasdešimt teatrų. Keli jų ypač populiarūs, pvz. [[LNDT]], [[LNOBT]], [[Keistuolių teatras|Keistuoliai]] (visi Vilniuje), [[NKDT]] (Kaune), [[JMDT]] (Panevėžyje). Garsiausi Lietuvos režisieriai – [[Cezaris Graužinis]], [[Oskaras Koršunovas]], [[Rimas Tuminas]], [[Gintaras Varnas]], [[Jonas Vaitkus]], [[Eimuntas Nekrošius]] (1952–2018). === Tradicinė virtuvė === {{pagr|Lietuviška virtuvė}} [[Vaizdas:Juoda duona.JPG|miniatiūra|kairėje|Lietuviška [[ruginė duona]]]] Lietuviai didžiuojasi vaišingumu, kulinariniu paveldu. Senovėje valgyta daug daržovių, uogų ir grybų vasarą ir konservuotų, raugintų produktų žiemą. Nacionaliniu patiekalu įvardijami [[Didžkukuliai|cepelinai]]. Vasarą valgoma rožinė šaltsriubė – [[šaltibarščiai]]. Unikalūs lietuviški produktai – [[ruginė duona]], [[varškės sūris]], lapuočių mediena šaltai rūkyti [[lašiniai]], proginis [[skilandis]], rūkytos žuvys (labiau pajūryje), bulvių patiekalai (pvz. [[Bulvių plokštainis|kugelis]], [[bulviniai blynai]]). === Sportas === {{pagr|Sportas Lietuvoje}} [[Vaizdas:Rūta Meilutytė portrait.jpg|miniatiūra|180px|Plaukikė [[Rūta Meilutytė]] – olimpinė, daugkartinė pasaulio ir Europos čempionė]] Populiariausia Lietuvoje sporto šaka yra krepšinis. [[Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė|Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė]] yra laimėjusi [[Europos krepšinio čempionatas|Europos krepšinio čempionatus]] 1937, 1939 ir 2003 metais. 2007 m. Europos čempione tapo Lietuvos moterų krepšinio rinktinė. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pat buvo prizininkė Europos, [[Pasaulio krepšinio čempionatas|Pasaulio krepšinio čempionatuose]] ir [[Olimpinės žaidynės|Olimpinėse žaidynėse]]. „[[Kauno Žalgiris|Kauno Žalgirio]]“ krepšinio klubas 1986 m. iškovojo Tarpžemyninę ''William Jones'' taurę (neoficialus pasaulio klubinių krepšinio komandų čempionų titulas), o 1999 m. tapo [[Eurolyga|Eurolygos]] čempionu. Geriausi šalies krepšininkai buvo pakviesti žaisti [[National Basketball Association|NBA]]. Tarp jų [[Arvydas Sabonis]], [[Šarūnas Marčiulionis]], [[Linas Kleiza]], [[Jonas Valančiūnas]], [[Mindaugas Kuzminskas]], [[Darius Songaila]], [[Domantas Sabonis]]. Nuo 1992 m. lietuviai iškovojo 25 olimpinius medalius (6 aukso). Disko metikas [[Virgilijus Alekna]] yra vienintelis šalies dukart (2000 m. Sidnėjuje ir 2004 m. Atėnuose) olimpinis čempionas. 1992 m. olimpiniu disko metimo čempionu Barselonoje tapo [[Romas Ubartas]]. 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje auksą šaudymo į skriejančius taikinius rungtyje iškovojo dabartinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė [[Daina Gudzinevičiūtė]]. 2012 m. Londono olimpiadoje debiutavusi 15 m. plaukikė [[Rūta Meilutytė]] tapo olimpine čempione. Tais pačiais metais olimpine čempione tapo ir penkiakovininkė [[Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė|Laura Asadauskaitė]]. == Kita informacija == {{col3}} * [[Lietuvos ryšiai]] * [[Lietuvos transportas]] * [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos]] * [[Lietuvos tarptautiniai santykiai]] * [[Lietuvos etnografiniai regionai]] * [[Lietuvos šventės]] * [[Lietuvių kalba]] * [[Lietuvių liaudies muzika]] * [[Lietuvių mitologija]] * [[Kinas Lietuvoje]] </div> == Šaltiniai == {{Išnašos|21em}} == Nuorodos == {{portal}} {{Commonscat|Lithuania}} {{Vikižodynas|Lietuva}} Valdžia: * lrp.lt / [https://www.lrp.lt/lt Lietuvos Respublikos Prezidentūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200919030442/https://www.lrp.lt/lt |date=2020-09-19 }} * lrs.lt / [http://www.lrs.lt/ Lietuvos Respublikos Seimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160221203826/http://www.lrs.lt/ |date=2016-02-21 }} * lrvk.lt / [https://lrv.lt/lt/ Lietuvos Respublikos Vyriausybė] * stat.gov.lt / [http://www.stat.gov.lt/ Lietuvos Respublikos statistikos departamentas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110317071755/http://www.stat.gov.lt/ |date=2011-03-17 }} Kultūra, istorija, turizmas: * lietuva.lt / [http://lietuva.lt/ Lietuvos interneto vartai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070426001314/http://www.lietuva.lt/ |date=2007-04-26 }} * pamatyklietuvoje.lt / [http://www.pamatyklietuvoje.lt/ Pamatyk Lietuvoje] * youtube.com. [http://www.youtube.com/watch?v=9RdolUaJGlw Neregėta Lietuva] * [https://www.regionunaujienos.lt/kultura/muziejai/ muziejai savivaldybėse] * [https://www.regionunaujienos.lt/kultura/bibliotekos/ savivaldybių bibliotekos] * [https://www.regionunaujienos.lt/naujienos/kultura/ kultūros naujienos] * [https://www.regionunaujienos.lt/naujienos/krasto-istorija/ krašto istorija ] {{straipsniai apie Lietuvą}} {{Europa}} {{ES šalys}} {{NATO}} {{SavStr}} [[Kategorija:Lietuva| ]] 5buq1ir5z3ifrgou8js4cekcq2chu8g 7889285 7889283 2026-07-29T12:45:07Z Sachol 112369 7889285 wikitext text/x-wiki {{pps-template|small=yes}} {{otheruses|3=LR}} {{ŠaliesLentelė |pavadinimas = Lietuva |ilgas_pavadinimas = Lietuvos Respublika |kilm=Lietuvos |žemėlapis=EU-Lithuania.svg |vėliava=Flag_of_Lithuania.svg |herbas=Coat of Arms of Lithuania.svg |himnas = „[[Lietuvos himnas|Tautiška giesmė]]“ |kalbos=[[Lietuvių kalba|Lietuvių]] |sostinė=[[Vilnius]] |didžiausiasMiestas=[[Vilnius]] |Valdymoforma=[[Unitarinė valstybė|Unitarinė]] parlamentinė respublika |valdovų=3 |titulas1=[[Lietuvos prezidentas|Prezidentas]] |pavardė1=[[Gitanas Nausėda]] |titulas2=[[Lietuvos seimo pirmininkas|Seimo Pirmininkas]] |pavardė2=[[Juozas Olekas]] |titulas3=[[Lietuvos ministras pirmininkas|Ministras Pirmininkas]] |pavardė3=[[Mindaugas Sinkevičius]] |plotoVieta=121 |plotas=65 300 |vandens=1,98 %<ref>{{Cite web |title=Surface water and surface water change |access-date=2020-10-11 |publisher=[[Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija]] (EBPO) |url=https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=SURFACE_WATER#}}</ref> |gyvMetai=[[2025]] |gyventojuVieta=135 |gyventoju={{increase}} 2 890 664 <ref>{{Cite web |url= https://vda.lrv.lt/lt/naujienos/minime-106-aji-lietuvos-statistikos-gimtadieni-Rkn/}}</ref> |gyventojuTankis=43 |tankumoVieta=138 |BVPMetai=[[2026]] |BVPVieta=77 |BVP={{increase}} 105,907<ref name="imf2">{{cite web|url=https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2022/October|title=World Economic Outlook Database, October 2022|date=2022 m. spalio mėn.|website=IMF.org|publisher=[[Tarptautinis valiutos fondas]]|access-date=2022-11-27}}</ref> |BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]] |BVPGyventojui={{increase}} 36,545<ref name="imf2" /> |BVPGyventojuiVieta=38 |valiuta=[[Euras]] ([[€]]) ([[ISO 4217|EUR]]) |laikoJuosta=[[UTC]]+2 ([[Rytų Europos laikas|EET]]) |vasarosLaikas=[[UTC]]+3 ([[Rytų Europos vasaros laikas|EEST]]) |nepriklausomybėsĮvykis=Nuo [[Rusijos TFSR|Rusijos respublikos]]| |nepriklausomybėsDatos=[[1918]] m. [[vasario 16]] d.<br>[[1990]] m. [[kovo 11]] d. |nepriklausomybėsPavadinimas=[[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Paskelbta]] <br />[[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|Atkurta]] |TLD=[[.lt|lt]] |telKodas=+370 |kirčiavimas = Lietuvà <ref>[http://vietovardziai.lki.lt/ Vietovardžių žodynas.] Lki.lt</ref> }} '''Lietuva''' (oficialiai '''Lietuvos Respublika''') – valstybė Vidurio Rytų Europoje, [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pietrytinėje pakrantėje. Plotas 65 300 km².<ref>Lietuvos statistikos departamentas, [https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=e7339206-858d-43de-ad93-f12ca772590c#/ Teritorija (žemės plotas) metų pradžioje> Teritorijos administracinis skirstymas > Teritorija (žemės plotas) metų pradžioje]</ref> Lietuva – viena iš [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybių]]. Šiaurėje ribojasi su [[Latvija]] (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km), rytuose ir pietuose – su [[Baltarusija]] (sienos ilgis – 677 km), pietvakariuose – su [[Lenkija]] (sienos ilgis – 104 km) ir [[Rusija]] ([[Kaliningrado sritis|Kaliningrado sritis;]] sausumos sienos ilgis – 255 km, [[Kuršių marios|Kuršių mariomis]] – 18 km, jūra – 22 km). [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pakrantės ilgis – 90,66 km. [[Lietuvos–Baltarusijos valstybinė siena|Lietuvos–Baltarusijos]] ir [[Lietuvos–Rusijos valstybinė siena|Lietuvos–Rusijos siena]] yra ir [[ES|Europos Sąjungos]] siena. Lietuvos ekonominė zona [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]] (vakaruose) siekia [[Švedija|Švedijos]] ekonominę zoną. Didžiausias šalies miestas yra sostinė [[Vilnius]]. Kiti didieji miestai: [[Kaunas]], [[Klaipėda]], [[Šiauliai]], [[Panevėžys]]. Lietuvos valstybė susidarė XIII a., po [[1569]] m. [[Liublino unija|Liublino unijos]] Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] dalimi. Ši valstybė gyvavo daugiau nei 200 metų, kol kaimyninės šalys [[Rusijos imperijos istorija|Rusija]], [[Habsburgų monarchija|Austrija]] ir [[Prūsijos karalystė|Prūsija]] XVIII a. pabaigoje galutinai [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|pasidalijo]] jos teritoriją. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] pabaigoje, [[1918]] m. [[vasario 16]] d., [[Lietuvos Taryba]] paskelbė apie nepriklausomybės atkūrimą, iki 1921 m. Lietuvos Respubliką pripažino dauguma pasaulio valstybių. Po daugiau nei 20 metų nepriklausomybės [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais šalis buvo okupuota ir aneksuota [[Tarybų Sąjunga|TSRS]], 1941–1945 m. okupuota [[Trečiasis Reichas|nacistinės Vokietijos]], 1944–1945 m. dar kartą okupuota Sovietų Sąjungos. [[1990]] m. [[kovo 11]] d. Aukščiausioji Taryba paskelbė [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|nepriklausomybės atkūrimą]]. Nuo 2004 m. Lietuva yra viena iš [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] valstybių, įeinančių į [[Šengeno sutartis|Šengeno erdvę]], kurioje nėra pasienio kontrolės. Nuo 2015 m. valstybė priklauso [[Euro zona|euro zonai]]. Lietuva yra aukštų pajamų [[Išsivysčiusi šalis|išsivysčiusi ekonomika]],<ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-11-02-jt-pirma-karta-lietuva-pateko-i-itin-auksto-issivystymo-valstybiu-kategorija/71465 bernardinai.lt]. Tikrinta 2020 m. sausio 12 d.</ref> pasiekusi aukštą [[Žmogaus socialinės raidos indeksas|pragyvenimo lygį]], aukštai vertinamas Lietuvos pilietinių laisvių, žiniasklaidos laisvės, interneto laisvės, demokratijos lygis. Lietuva yra [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]], [[Europos Taryba|Europos Tarybos]], [[NATO]], [[EBPO]] narė. == Etimologija == Lietuvos pavadinimo kilmė nėra tiksliai žinoma. Kadangi daugelis baltų etnonimų yra kilę nuo upių pavadinimų, Lietuvos pavadinimas siejamas su upelio [[Lietava]] pavadinimu.<ref>Zigmas Zinkevičius. Kelios mintys, kurios kyla skaitant Alfredo Bumblausko Senosios Lietuvos istoriją 1009–1795 m. – Voruta, 2005.</ref> Šią versiją pateikė kalbininkas [[Kazimieras Kuzavinis]].<ref>{{Mašalaitis 2007|207–208}}</ref> Kadangi tai nedidelis upelis, ši prielaida kelia prieštaravimų, kad toks mažas upeliukas negalėjo suteikti pavadinimo didelei žemei ir genčiai. Istorikas [[Artūras Dubonis]] valstybės pavadinimą kildina iš žodžio ''[[leičiai]],'' kuriais XIV–XV a. šaltiniuose vadintas kunigaikščio tarnybinių asmenų sluoksnis. Tai buvo kariai kolonistai, kurie prie didžiojo kunigaikščio valdų prijungtose žemėse įtvirtindavo valdžią.<ref>Artūras Dubonis. Lietuvos didžiojo kunigaikščio leičiai: iš Lietuvos ankstyvųjų valstybinių struktūrų praeities (Leičiai of Grand Duke of Lithuania: from the past of Lithuanian stative structures (in Lithuanian). – Vilnius, Lietuvos istorijos instituto leidykla, 1998.</ref> == Istorija == {{main|Lietuvos istorija}} === Priešistorė ir ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Lietuvos vardas. The first name of Lithuania in writing 1009.jpg|thumb|[[Kvedlinburgo analai|Kvedlinburgo metraščio]] ištrauka (tekste pažymėta vieta, kurioje minima Lietuva)]] Į dabartinę Lietuvos teritoriją pirmieji gyventojai atsikėlė po paskutiniojo ledynmečio prieš 11–13 tūkstančių metų.<ref>Tomas Ostrauskas. Vėlyvasis paleolitas.//A.Girininkas (red.) Lietuvos istorija. T.1. Vilnius: Baltos lankos, 2005. p. 22-23. ISBN 9955-584-90-4.</ref> Paleolito gyventojai priklausė [[Svidrų kultūra|Svidrų]] ir Pabaltijo [[Madleno kultūra|Madleno]] kultūrinėms grupėms.<ref>V.Juodagalvis. Paleolitas. XI–IX tūkstantmetis pr. m. e.// Lietuvos proistorė. Archeologijos ekspozicijos vadovas. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2000. P.22.</ref> Mezolito gyventojai priklausė [[Nemuno kultūra|Nemuno]] ir [[Kundos kultūra|Kundos]] kultūroms.<ref>Edgar C. Polomé; Werner Winter (2011). [https://books.google.com/books?id=DIj-nZWsX_0C&pg=PA298 Reconstructing Languages and Cultures]. Walter de Gruyter. p. 298. ISBN 978-3-11-086792-3.</ref> Pirmieji gyventojai buvo klajokliai, nuolatinių gyvenviečių nekūrė. VIII tūkst. pr. m. e. klimatas šilo, plėtėsi miškai. Gyventojai ėmė mažiau klajoti, užsiėmė vietine medžiokle, žvejyba, rinkimu. Žemdirbystė dabartinę Lietuvos teritoriją pasiekė III tūkst. pr. m. e. Neolite regione paplito virvelinės keramikos kultūrų grupei priklausanti [[Pamarių kultūra]], kuri laikoma [[Baltai|baltiška]]. Pirmaisiais mūsų eros amžiais jau išskiriamos baltų gentinės sąjungos, tarp jų [[Žemaičiai (baltų gentis)|žemaičiai]] ir [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|lietuviai]].<ref>R.Rimantienė. [https://www.vle.lt/Straipsnis/baltai-68466 Baltai], vle.lt</ref> Baltų gentys nepalaikė artimų kultūrinių ar politinių ryšių su [[Romos imperija]]<ref name="MacDonald1996">{{cite book|author=Michael H. MacDonald|title=Europe, a Tantalizing Romance: Past and Present Europe for Students and the Serious Traveler|url=https://books.google.com/books?id=BQyk0nJNsxUC&pg=PA174|year=1996|publisher=University Press of America|isbn=978-0-7618-0411-6|page=174}}</ref>, bet prekiavo su Roma (žr. [[gintaro kelias]]). Apie 97 m. [[Tacitas]] savo veikale „Germanija“ aprašė aisčius (''Aesti''), gyvenusius pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje, kurie paprastai siejami su vakarų baltais. Vakariniai baltai anksčiau už kitus diferencijavosi į gentis ir žinios apie juos kitų šalių metraštininkus pasiekė anksčiausiai. [[Klaudijus Ptolemėjus]] II a. jau žinojo [[galindai|galindus]] ir [[jotvingiai|jotvingius]], o ankstyvųjų viduramžių metraščiuose minimi [[prūsai]], [[kuršiai]] ir [[žiemgaliai]].<ref>Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis. [http://static.eu2013.lt/uploads/documents/Liet_istorija_knygos/EN_lt.pdf The History of Lithuania], Eugrimas, 2013. [https://web.archive.org/web/20131215231241/http://static.eu2013.lt/uploads/documents/Liet_istorija_knygos/EN_lt.pdf Suarchyvuota versija], 2013-12-15 15 December 2013. ISBN 978-609-437-204-9. P. 22–26</ref> Lietuva pirmą kartą paminėta Kvedlinburgo metraštyje aprašant vyskupo [[Brunonas Kverfurtietis|Brunono Kverfurtiečio]] žūtį Rusios ir Lietuvos pasienyje [[1009]] m.<ref>Gudavičius, Edvardas (1999) ''Lietuvos Istorija: Nuo Seniausių Laikų iki 1569 Metų (Lithuanian History: From Ancient Times to the Year 1569)'' Vilnius, page 28, ISBN 5-420-00723-1</ref> [[kovo 9]] d. Vėlesniuose metraščiuose dar minima kita – [[vasario 14]] d., tačiau metų įvairovė didelė. Brunono mirties datą 1009 m. mini 9 iš 25 šaltinių. Viename teigiama, esą tai įvyko 1002 m., penki įvardija 1008 m., vienas – 1010 m. Šaltiniuose nurodo bent septynias žūties vietas – tai Rusios–Lietuvos, Prūsijos–Rusios, Prūsijos–Rusijos–Lietuvos pasienis, Prūsija, Rusija, pečenegų žemės ir Vengrija. X–XI a. rusų metraščiai mini Lietuvą kaip vieną iš žemių, kurios mokėjo duoklę [[Kijevo Rusia]]i, metraščiuose minimas karinis [[Jaroslavas Išmintingasis|Jaroslavo Išmintingojo]] žygis į Lietuvą. Nuo XII a. vidurio lietuviai ima puldinėti rusų žemes. 1183 m. nusiaubtos Polocko ir Pskovo žemės, net galingai Naugardo respublikai XII a. pabaigoje ne kartą grėsė lietuvių kariaunų įsiveržimai.<ref>{{cite book| first=Jerzy |last=Ochmański |title=Historia Litwy [The History of Lithuania]|year=1982 |edition=2nd |isbn=9788304008861 |publisher=Zakład Narodowy im. Ossolińskich |language=pl |pages=39–42}}</ref> Daugėjant iš plėšiamųjų žygių parsivežamo turto ir belaisvių ryškėjo turtiniai skirtumai, išsiskyrė karingieji kunigaikščiai iš kitų perimdami valdžią. Lietuvos teritorijoje gyvavusių kelių skirtingų baltų genčių sukurtų kunigaikštysčių jungimasis į vieną konfederacinę ar federacinę Lietuvos valstybę prasidėjo greičiausiai dar I-ame tūkstantmetyje, tačiau anot vyraujančios istoriografinės sampratos valstybės susidarymas baigėsi tik XIII a. II ketvirtyje, tada hipotetinės [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvos žemės]] ar [[Lietuvos kunigaikštystė]]s pagrindu susikūrus [[LDK|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]].<ref>Rimvydas Petrauskas. [https://www.vle.lt/Straipsnis/Lietuvos-Didzioji-Kunigaikstyste-15586 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė], vle.lt</ref> === Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė === {{main|LDK}} [[Vaizdas:Lithuanian Military History. Lithuanian swords, 13th century, VDKM.jpg|left|thumb|Lietuviški kalavijai, XIII a.]] XIII a. ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvos valstybės pirmuoju valdovu tapo [[Mindaugas]], kuris priėmė krikštą ir 1253 m. liepą buvo karūnuotas karaliumi.<ref name="voruta2001">[http://www.voruta.lt/lietuvos-karalystei-%E2%80%93-750/ ''Lietuvos karalystei – 750''] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120601052806/http://www.voruta.lt/lietuvos-karalystei-%E2%80%93-750/ |date=2012-06-01}}. voruta.lt.</ref> Vėliau nuo krikšto atsisakė, o 1263 m. buvo nužudytas.<ref>Edvardas Gudavičius [https://www.vle.lt/Straipsnis/Mindaugas-19343 Mindaugas], vle.lt</ref> Pagoniška Lietuva buvo nuolatinių [[Vokiečių Ordinas|Teutonų]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] žygių taikiniu. Nepaisant sunkios ir nuolatinės kovos su Ordinais Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė greitai plėtėsi prisijungdama Rusios kunigaikštystes. XIII a. pabaigoje susiformavo [[Gediminaičių dinastija]] (pirmieji žymūs dinastijos valdovai – [[Vytenis]] ir [[Gediminas]]). Kunigaikštis [[Gediminas]] diplomatinėmis priemonėmis (daugiausiai ištekindamas dukras) gerokai išplėtė Lietuvos teritoriją į rytus. Jo sūnus [[Algirdas]] toliau tęsė plėtrą karinėmis priemonėmis, prie to taip pat prisidėjo ir jo brolis [[Kęstutis]]. 1362 m. Algirdas pasiekė svarbią pergalę prieš Aukso Ordą [[Mėlynųjų Vandenų mūšis|mūšyje prie Mėlynųjų Vandenų]] ir įsitvirtino pietų Rusioje – [[Kijevas|Kijeve]], [[Podolė]]je bei menkai apgyvendintoje Dykroje.<ref>Baranauskas, Tomas (2012-06-23). [http://www.veidas.lt/melynuju-vandenu-musis-atminties-sugrizimas-po-650-metu „Mėlynųjų Vandenų mūšis: atminties sugrįžimas po 650 metų“]. Veidas (25): 30–32. ISSN 1392-5156.</ref> Užėmusi Kijevą Lietuvos didžioji kunigaikštystė tapo tiesiogine [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės]] kaimyne ir varžove.<ref>Auty, Robert; Obolensky, Dimitri (1981). [https://books.google.com/books?id=xxREnBcMFcEC&pg=PA88 A Companion to Russian Studies: An Introduction to Russian History]. Cambridge University Press. p. 86. ISBN 978-0-521-28038-9.</ref> [[Vaizdas:LietuvosIstorija.png|250px|thumb|LDK teritorijos kitimas skirtingais laikotarpiais]] XIV a. pabaigoje Lietuva pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą – pietuose jos sienos siekė net [[Juodoji jūra|Juodąją jūrą]], valstybė apėmė dabartinių Lietuvos, Baltarusijos, dalies Ukrainos, Rusijos ir Lenkijos teritorijas.<ref>Paul Magocsi (1996). History of the Ukraine. University of Toronto Press. p. 128. ISBN 0802078206.</ref> Tuo pačiu metu nuo XIII a. Lietuvos valstybė nuolat kariavo su Vokiečių Ordinu. Geopolitinė situacija tarp Rytų ir Vakarų lėmė tai, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo daugiakultūrė ir daugiakonfesė valstybė. Valdantysis elitas laikėsi religinės tolerancijos, oficialiuose dokumentuose naudota lotynų ir [[rusėnų kalba|senoji slavų kanceliarinė kalba]].<ref>Babinskas, Nerijus. „Etninė ir konfesinė LDK įvairovė. Reformacija“. šaltiniai.info Tikrinta 2019-05-20.</ref> 1385 m. Ldk [[Jogaila]] sudarė santuoką su Lenkijos sosto paveldėtoja [[Jadvyga]] ir 1386 m. buvo vainikuotas Lenkijos karaliumi. Taip buvo sudaryta personalinė Lietuvos ir Lenkijos unija.<ref>Rimvydas Petrauskas. Lemiamų įvykių link: politinė situacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir aplinkiniuose kraštuose XIV a. devintame dešimtmetyje// D.Baronas, A. Dubonis, R.Petrauskas Lietuvos istorija III tomas. Baltos lankos, 2011.</ref> Pagal Krėvos aktą Jogaila įsipareigojo Lietuvą apkrikštyti ir [[1387]] m. atvykęs į Lietuvą pats dalyvavo [[Lietuvos krikštas|krikštijimo akcijose]], buvo įsteigta Vilniaus vyskupija.<ref>R.Petrauskas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė vėlyvaisiais viduramžiais: bendruomenė ir individas, struktūros ir institucijos.// J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija IV tomas. Baltos lankos, 2009. P.188-189. ISBN 978-9955-23-239-1</ref> Po dviejų vidaus karų 1392 m. Lietuvoje įsitvirtino Ldk [[Vytautas Didysis]]. Valdant Vytautui Lietuva pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą, valstybė pradėta centralizuoti, [[Lietuvos didikai|didikai]] buvo įtraukti į valstybės politiką. 1399 m. Vytauto ir Ordos chano [[Tochtamyšas|Tochtamyšo]] pajėgos buvo Aukso ordos pajėgų [[Vorsklos mūšis|sumuštos prie Vorsklos upės]]. Šis pralaimėjimas lėmė tai, kad Vytautui nepavyko įgauti visiškai savarankiško statuso. 1410 m. bendro Lietuvos ir Lenkijos karinio žygio metu [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšyje]] buvo nugalėtas [[Teutonų ordinas|Teutonų ordinas]]. Ši pergalė ilgainiui lėmė tai, kad buvo pašalinta kelis amžius trukusi Teutonų ordino grėsmė. 1429 m. sausį [[Lucko suvažiavimas|Lucko kongrese]] remiant [[Zigmantas Liuksemburgietis|Šventosios Romos imperijos imperatoriui Zigmantui]] Vytautas gavo karaliaus titulą, tačiau pasiuntiniai, kurie vežė jam karūną 1430 m. rudenį buvo sustabdyti Lenkijos didikų. Buvo išsiųsta kita karūna, tačiau nesulaukęs karūnacijos Vytautas mirė ir buvo palaidotas Vilniaus katedroje.<ref>„[http://www.partizanai.org/karys-1955m-8/4611-lucko-suvaziavimas Lucko suvažiavimas]“. Partizanai.org. Tikrinta 2017 m. gruodžio 22 d.</ref> Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras, kuris buvo išrinktas ir Lenkijos karaliumi, išplėtė [[Jogailaičiai|Jogailaičių]] įtaką Europoje. Lenkijos vasalu tapo Prūsija, Čekijos ir Vengrijos sostą užėmė Kazimiero sūnus Vladislovas II. 1492–1526 m. Vidurio Europoje gyvavo Jogailaičių valstybių sistema, apėmusi Lenkiją (su vasalinėmis Prūsija ir Moldavija), Lietuvą, Čekiją ir Vengriją. === Abiejų Tautų Respublika === {{main|ATR}} Jogaila nesujungė Lietuvos ir Lenkijos į vieną valstybę – šių valstybių santykiai XV a. – XVI a. pradžioje nebuvo pastovūs – Lietuva dažnai turėjo atskirą valdovą iš Gediminaičių dinastijos, kurį rinkosi atskirai nuo Lenkijos. XV a. pabaigoje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystės pašonėje sustiprėjo Maskvos Didžioji Kunigaikštystė, kuri ėmė pretenduoti į visas Rusios žemes. Visą XV a. rusenęs konfliktas su Maskva XV a. pabaigoje peraugo į karą.<ref>J.Kiaupienė. Rytų ir pietryčių kryptys: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kova dėl teritorijų ir įtakos.// J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija IV tomas. Baltos lankos, 2009. P. 453. ISBN 978-9955-23-239-1</ref> Kelis dešimtmečius trukę karai išsekino šalį, neigiamai paveikė jos finansus, valstybė neteko didelės savo teritorijos dalies. Lietuvos kariuomenei pavyko pasiekti ir ženklių pergalių. 1514 m. rugsėjo 8 d. didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vadovaujama 30 000 lietuvių ir lenkų kariuomenė [[Oršos mūšis|Oršos mūšyje]] sumušė apie 80 000 Maskvos karių, užėmė jų stovyklą bei paėmė jų vadą ir daugybę karių į nelaisvę<ref>[http://www.llks.lt/Varpas/Varpo%20archyvas/Varpas%202014/2014%20lapkritis.pdf Prieš 500 metų – Oršos mūšis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190808020734/http://www.llks.lt/Varpas/Varpo%20archyvas/Varpas%202014/2014%20lapkritis.pdf |date=2019-08-08 }} (PDF). Varpas. 2014 m. lapkritis, Nr.11.</ref>, bet LDK neįgijo persvaros šiame kare. Kovose prieš Maskvą ir ypač prasidėjus Livonijos karui Lietuvos didikai ir bajorija tikėjosi paramos iš Lenkijos, kuri siekė įsitvirtinti Livonijoje ir reikalavo unijos stiprinimo. Be to, buvo baiminamasi Jogailaičių dinastijos išmirimo ir su tuo susijusio netikrumo dėl naujo valdovo.<ref>Jūratė Kiaupienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kaitos laikas – 1529–1588 metai.// J.Kiaupienė, I. Lukšaitė. Lietuvos istorija T. V. Baltos lankos, 2013. P.206-7. ISBN 978-9955-23-680-1 </ref> Tokiomis aplinkybėmis sudaryta [[Liublino unija]] ([[1569]] m.). Jos aktu Lietuvos ir Lenkijos personalinė unija buvo pertvarkyta į vadinamąją [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]], turėjusią bendrą valdovą ir bendrą [[Seimas (ATR)|Seimą]], tačiau išlaikiusią atskiras sienas, muitus, kariuomenes, teisę, valstybines pareigybes ir institucijas.<ref>Jūratė Kiaupienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kaitos laikas – 1529–1588 metai.// J.Kiaupienė, I. Lukšaitė. Lietuvos istorija T. V. Baltos lankos, 2013. P.229-30. ISBN 978-9955-23-680-1 </ref> Lietuvoje liko galioti [[Lietuvos statutas]].<ref>Stone, Daniel. The Polish–Lithuanian State: 1386–1795. University of Washington Press, 2001. p. 63</ref> Livonijos karas baigėsi [[Jam Zapolės taikos sutartis|Jam Zapolės paliaubomis]], sudarytomis dešimčiai metų 1582 m. sausio 15 d. Pagal jas Abiejų Tautų Respublika atgavo Livoniją, Polocką ir Veližą, tačiau grąžino [[Didieji Lukai|Didžiuosius Lukus]] Rusijos carystei. Paliaubos 1600 m. buvo pratęsto dar dvidešimčiai metų [[Leonas Sapiega|Levo Sapiegos]] diplomatinės misijos pas [[Borisas Godunovas|Borisą Godunovą]] metu.<ref>Baliulis, Algirdas. [http://mokslozurnalai.lmaleidykla.lt/publ/0235-716X/2002/3/L-03.pdf Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės diplomatiniai santykiai XVI a. pabaigoje] (PDF). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas.</ref> faktiškai paliaubos nutrūko 1605 m. lenkų didikams pradėjus remti [[Dmitrijus Apsišaukėlis|Dmitrijaus apsišaukėlio]] pretenzijas į Rusijos sostą ir prasidėjus [[ATR-Maskvos karas (1605–1618)|1605–1618 m. karui]]. [[Vaizdas:Potęga Rzeczypospolitej u zenitu. Złota wolność. Elekcja R.P. 1573.jpg|thumb|270px|„Aukso laisvė“ – 1573 m. karaliaus rinkimai]] XVI a. vid. – XVII a. vid. veikiami [[Renesansas|Renesanso]] ir [[Reformacija|protestantiškosios Reformacijos]] suklestėjo kultūra, menai ir švietimas. Išmirus Gediminaičių dinastijai, Lenkijos ir Lietuvos valdovus pradėta rinkti iš visų norinčių kilmingų kandidatų. Renkami valdovai turėjo patvirtinti visas bajorų anksčiau gautas teises. Didikų ir bajorų įtaka valstybėje labai sustiprėjo, iš esmės jokie rimtesni sprendimai negalėjo būti priimami be bajorų Seimo sutikimo. Seimai dažnai baigdavo nepriėmus jokių sprendimų, tam palankias sąlygas sudarė ''[[liberum veto]]'' teisė, teoriškai leidusi bet kuriam vienam atstovui atmesti bet kokį sprendimą. Savo klestėjimą Abiejų Tautų Respublika pasiekė XVII a. pradžioje. Seimuose dominavo didikai, kurie nebuvo linkę įsivelti į [[Trisdešimtmetis karas|Trisdešimties metų karą]]. Neutralumas šiame kare leido išsaugoti šalį nuo politinių ir religinių konfliktų, kurie nusiaubė didžiąją Europos dalį. Abiejų Tautų Respublika kovojo su [[Švedija]], Rusija ir [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] vasalais ir net rengė ekspansinius karus prieš savo kaimynes. Didžiosios suirutės Maskvoje metu Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė kelis kartus įžengė į Rusiją ir [[Abiejų Tautų Respublikos okupacija Maskvoje|užėmė Maskvą]], kurią išlaikė savo rankose nuo 1610 m. rugsėjo 27 d. iki 1612 m. lapkričio 4 d., kai buvo išstumti po apsiausties.<ref>{{cite web |title=Lietuvos aukso amžius – vienas sprendimas galėjo pakeisti visą istoriją |last1=Jokubauskas |first1=Vytautas |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2017-06-16 |url=https://www.delfi.lt/multimedija/archive/lietuvos-aukso-amzius-vienas-sprendimas-galejo-pakeisti-visa-istorija-74961334 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje Lietuvos-Lenkijos valstybė persirito į savo saulėlydį. 1655 m. pirmą kartą Lietuvos istorijoje jos sostinę Vilnių užėmė kazokų kariuomenė.<ref>Šapoka, Adolfas, sud. (1936). [http://www.partizanai.org/failai/pdf/sapokos-istorija.pdf Lietuvos istorija] (PDF). Kaunas: Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos leidinys. p. 326.</ref> Rusijos kariuomenė nusiaubė miestą, jos bažnyčias ir dvarus. Buvo nužudyti 8-10 tūkst. gyventojų, miestas degė 17 dienų. Rusijos kariuomenė didelę dalį Lietuvos laikė užėmusi iki 1661 m. Tuo metu prarasta daug istorinio ir kultūrinio palikimo, didelė valstybės archyvo [[Lietuvos Metrika|Lietuvos Metrikos]] dalis buvo prarasta arba išvežta į Maskvą. Valstybė dalį, kuri nebuvo užimta Rusijos, „[[Švedų tvanas|Švedų tvano]]“ metu užėmė ir niokojo Švedijos kariuomenė. XVIII a. pradžioje vykęs [[Šiaurės karas]] parodė valstybės silpnumą ir labai išsekino kraštą, kuris nuolat buvo siaubiamas savos ir svetimų kariuomenių. Nuo 1717 m. [[Nebylusis Seimas|„Nebyliojo“ Seimo]] Abiejų Tautų Respublika akivaizdžiai pateko Rusijos įtakon. XVIII a. pabaigoje bandyta vykdyti valstybės valdymo reformas, tačiau, daugiausia dėl Rusijos priešinimosi, jos nebuvo sėkmingos. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išlaikė tam tikrą autonomiją, tačiau pagal 1791 m. [[Gegužės trečiosios Konstitucija|gegužės 3 d. Konstituciją]] ji faktiškai buvo panaikinta. === Rusijos imperija === {{main|Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje}} [[Vaizdas:Lithuania-1867-1914.svg|250px|thumb|left|Rusijos imperijos gubernijos, ties dabartine Lietuvos teritorija]] Po 1795 m. įvykusio [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo]] didžiąją dabartinės Lietuvos dalį aneksavo [[Rusija]]. 1807 m. [[Napoleonas Bonapartas]] iš Prūsijos atimtų lenkų ir lietuvių žemių sukūrė [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos Kunigaikštystę]], kuri gyvavo iki 1815 m. Siekę atkurti Lenkijos ir Lietuvos valstybę bajorai ir didikai palaikė Napoleoną. Po Nepoleono pralaimėjimo Varšuvos Kunigaikštystė atiteko Rusijai ir buvo pavadinta Lenkijos Karalyste. Šis junginys dar buvo vadinamas Kongreso Lenkija, nes jo egzistavimas buvo pagrįstas [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] nutarimais. Į Lenkijos Karalystės sudėtį įėjo ir po padalinimų Prūsijos kurį laiką valdyta Lietuvos Užnemunė. Taigi nuo 1815 m. visos Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausiusios lietuvių žemės atsidūrė Rusijos imperijos sudėtyje, nors išliko gana dideli jų statuso skirtumai. Užnemunėje valstiečiams buvo anksčiausiai, palyginus su kitomis Lietuvos dalimis, suteikta asmens laisvė, čia rusinimo politika buvo silpnesnė. Po Rusijos pergalės prieš Napoleoną Lietuvoje pamažu pradėta stiprinti [[rusifikacija]]. 1830 m. lapkritį Lenkijoje kilęs [[1831 sukilimas|sukilimas]] Lietuvoje prasidėjo 1831 m. kovo mėn. Jame esminis vaidmuo teko bajorijai. Po jo pralaimėjimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas ir daugelis katalikų vienuolynų, sukilimo dalyviai tremti į Rusiją. [[1863 sukilimas|1863–1864 m.]] sukilimas, palaikytas valstietijos, taip pat buvo numalšintas. Po [[1863 sukilimas|1863–1864 m. sukilimo]] įvestas [[spaudos draudimas]] – uždraustas raštas lotyniškais rašmenimis, juos bandant pakeisti [[kirilika]]. Knygos ir spauda lotyniškais rašmenimis Lietuvą pasiekdavo iš Prūsijos bei [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] spaustuvių, įsteigtų ir vyskupo [[Motiejus Valančius|M. Valančiaus]] bei [[Jurgis Bielinis|J. Bielinio]] pastangomis, iš kur jas nelegaliai per sieną į Lietuvą nešdavo ir platindavo [[knygnešystė|knygnešiai]], vėliau susibūrę į keliolika organizacijų. Reakcija po sukilimo palietė ir kitas gyvenimo sritis – buvo uždaryti visi vienuolynai, sustiprėjo [[stačiatikybė|stačiatikių]] bažnyčios protegavimas. XIX a. pirmoje pusėje ryškėjo lietuvių tautinio atgimimo ženklai. Pradėjo formuotis lietuvių nacionalinė, t. y. civilizacijos lygį pasiekusi kultūra. === Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva === [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 146-1971-018-03, Litauen, Besetzung von Schaulen.jpg|thumb|Vokiečių kariai Šiauliuose]] Prasidėjęs [[Pirmasis pasaulinis karas]] greitai apėmė ir Lietuvos teritoriją. Per 1914–1915 m. Vokietija užėmė visą dabartinės Lietuvos teritoriją. Su besitraukiančia Rusijos kariuomene traukėsi ir rusiškoji administracinė valdžia, buvo išvaromi (kaltinant šnipinėjimu vokiečiams) žydai bei dalis lietuvių. Pasitraukę lietuviai didelėmis kolonijomis įsikūrė įvairiose Rusijos vietovėse, daugiausia [[Voronežas|Voroneže]], [[Tambovas|Tambove]], [[Jaroslavlis|Jaroslavlyje]], [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], [[Maskva|Maskvoje]]. Lietuva pateko į vokiečių sukurtą administracinį darinį vadinamą [[Oberostas|Oberostu]].<ref>N. Stone, The eastern front 1914–1917, New York, Charles Scribner’s Sons, 1975.</ref> Lietuviai neteko visų iškovotų politinių teisių, buvo apribota asmens laisvė, pradžioje draudžiama lietuviška periodinė spauda. Gyventojai apdėti įvairiais mokesčiais. Jiems drausta išvykti iš gyvenamosios vietos. Karo reikmėms nuolat vykdytos gyvulių ir daiktų rekvizicijos. Kai kurie gyventojai išsiųsti darbams į Vokietiją. Lietuviškoji inteligentija stengėsi pasinaudoti susiklosčiusia geopolitine padėti ir ėmė ieškoti galimybių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui. 1917 m. rugsėjo 18 d.-22 d. Vilniuje susirinko [[Vilniaus konferencija|lietuvių konferencija]],<ref>Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose, sud. A. Eidintas, R. Lopata, Vilnius, 2017</ref> kuri įkūrė [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybą]].<ref>Maksimaitis M., ''Lietuvos valstybės Konstitucijų istorija (XX a. pirmoji pusė)'', Vilnius, 2005.</ref> Konferencijos metu buvo nutarta atkurti Lietuvos valstybę su etnografinėmis sienomis ir sostine [[Vilnius|Vilniuje]].<ref>Maksimaitis M., Kai kurios pirmųjų Lietuvos Konstitucijų istoriografijos problemos, ''Jurisprudencija'', 2002, t. 30(22).</ref> Lietuvos Tarybos pirmininku išrinktas [[Antanas Smetona]] (tik [[1918]] m. [[vasario 16]] dieną pirmininku buvo [[Jonas Basanavičius]]). Sekdama geopolitinę situaciją [[1917]] m. [[gruodžio 11]] d. Lietuvos Taryba pasirašė nutarimą, kuriame buvo skelbiama, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje, nutraukiami visi ryšiai kurie kada nors buvo užmegzti su kitomis valstybėmis ir pasisakoma už amžiną sąjungos ryšį su Vokietija. Paskutinei tezei nepritarė dalis Tarybos narių, todėl iš organizacijos sudėties pasitraukė [[Mykolas Biržiška]], [[Steponas Kairys]], [[Stanislovas Narutavičius]] ir [[Petras Vileišis]]. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, kuris, pripažintas Lietuvos nepriklausomybės aktu. Juo atkuriama nepriklausoma ir demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje, o valstybės santykius su kitomis valstybėmis turėjo nustatyti demokratiniu būdu išrinktas [[Steigiamasis Seimas]].<ref>http://www3.lrs.lt/home/w5_viewer/statiniai/seimu_istorija/w5_show-p_r=286&p_k=1.html</ref> Skirtingai nuo 1917 m. gruodžio 11 d. deklaracijos, joje nebėra nuostatų dėl sąjungos su Vokietija. Šio nutarimo postulatų rėmuose buvo kuriama Lietuvos valstybė, kuri gyvavo 1918–1940 m.<ref>Vasario 16-oji – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena: straipsnių ir dokumentų rinkinys / sud. E. Manelis, R. Samavičius, Vilnius, 2007.</ref> 1918 m. kovo 3 d. Brest-Litovsko sutartimi Sovietų Rusija atsisakė pretenzijų į Baltijos šalis. Pasirašius sutartį Vokietija Lietuvos nepriklausomybės siekius ignoravo, o vasario 16 d. deklaracijos nepripažino. === Nepriklausoma Lietuvos valstybė 1918–1940 m. === {{main|Lietuvos istorija (1918–1940)}} [[Vaizdas:Signatarai.Signatories of Lithuania.jpg|left|thumb|20 pirmosios Tarybos narių, 1917 m.]] [[Vaizdas:Maironio 27, Kaunas.JPG|left|thumb|Kaunui tapus laikinąja sostine šiame pastate (K. Donelaičio g. 68 / Maironio g. 27) įsikėlė ministerijos ir kitos įstaigos, 1919 m. balandžio 6 d. Prezidento priesaiką davė [[Antanas Smetona|A. Smetona]] <ref>[http://www.istorineprezidentura.lt/galerija/prezidentinis-marsrutas/195-12-pirmojo-prezidento-isrinkimo-ir-inauguracijos-vieta.html 12. Pirmojo prezidento išrinkimo ir inauguracijos vieta] ''istorineprezidentura.lt''</ref>]] Priešinantis vokiečių aneksionistų planams 1918 m. liepą [[Lietuvos Taryba]] išrinko [[Viurtembergas|Viurtembergo]] hercogą [[Vilhelmas Urachas|Vilhelmą fon Urachą]] Lietuvos karaliumi Mindaugu II. 1918 m. lapkričio 2 d. nutarimas buvo anuliuotas, monarchijos idėjos atsisakyta, santvarkos klausimą palikus spręsti [[Steigiamasis Seimas|Steigiamajam Seimui]]. 1918 m. [[lapkričio 11]] d. sudaryta [[1918 m. Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija|pirmoji Laikinoji Lietuvos konstitucija]].<ref>Lietuvos valstybės konstitucijų istorija (XX a. pirmoji pusė), M. Maksimaitis, Vilnius, 2005. </ref> Tuo pat metu imta organizuoti kariuomenė, sudaryta pirmoji vyriausybė, kitos valstybės institucijos. 1919 m. įvesta Prezidento pareigybė, valstybės prezidentu išrinktas [[Antanas Smetona]]. Pasitraukus pagrindinėms vokiečių pajėgoms ir į Lietuvą veržiantis bolševikams prasidėjo [[Lietuvos–sovietų karas]]. 1918 m. gruodžio 16 d. bolševikai paskelbė Lietuvos Sovietų Respubliką. Bolševikai užėmė Vilnių, Lietuvos vyriausybė persikėlė į Kauną, tapusį laikinąja sostine. 1919 m. vasario 27 d. Vilniuje bendrame Lietuvos ir baltarusijos Centrinių Vykdomųjų komitetų posėdyje paskelbta apie Lietuvos ir Baltarusijos Sovietų Socialistinės Respublikos sukūrimą ([[Litbelas]]). Įtvirtinant valstybingumą ir norimas valstybės sienas teko kovoti su ne tik su bolševikais, bet ir su [[Bermontininkai|bermontininkais]] bei lenkais. Bermontininkai nugalėti 1919 m. lapkritį [[Radviliškio kautynės]]e. Su [[Rusijos TFSR|Sovietine Rusija]] [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|taikos sutartis]] pasirašyta 1920 m. [[liepos 12]] d. 1920 m. spalio 7 d. [[Suvalkai|Suvalkuose]] pasirašyta [[Suvalkų sutartis|Lietuvos ir Lenkijos taikos sutartis]] pagal kurią Vilnius buvo pripažintas Lietuvai, tačiau netrukus lenkai šią sutartį sulaužė ir jų veržimąsi į šalies gilumą pavyko sustabdyti tik lapkričio 21-22 d. [[Giedraičių mūšis|mūšiuose ties Širvintomis ir Giedraičiais]]. Lenkija okupavo ir vėliau aneksavo apie 20 proc. Lietuvos teritorijos, įskaitant sostinę Vilnių. 1920 m. [[gegužės 15]] d. susirinko pirmasis demokratiškai išrinktas [[Steigiamasis Seimas]]. Jo priimti dokumentai ėmė reglamentuoti valstybės gyvenimą. Priimtos [[1920 m. Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija|laikinoji]] (1920 m.) ir [[1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija|nuolatinė]] (1922 m.) Lietuvos konstitucijos, pradėtos įgyvendinti žemės, finansų, švietimo reformos. Įvesta sava valiuta – [[litas]]. Atidarytas [[Lietuvos universitetas]]. Sukurtos visos pagrindinės valdžios institucijos ir įstaigos. Įsitvirtinus stabilumui šalyje, ją ėmė pripažinti užsienio valstybės. 1921 m. Lietuva priimta į [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungą]].<ref>http://biblioteka.gindia.lt/prancuzmetisklaipedoje/24-ii-dalis-lietuvos-valdoma-klaipeda.html?showall=&start=5 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201041841/http://biblioteka.gindia.lt/prancuzmetisklaipedoje/24-ii-dalis-lietuvos-valdoma-klaipeda.html?showall=&start=5 |date=2017-12-01 }}</ref> 1922 m. spalį buvo išrinktas [[Pirmasis Seimas]]. Jis prezidentu išrinko [[Aleksandras Stulginskis|Aleksandrą Stulginskį]]. Vienas svarbiausių to laikotarpio pasiekimų buvo [[1923 m. Klaipėdos krašto prijungimas|Klaipėdos krašto prijungimas]] prie Lietuvos teritorijos 1923 m. ir jo tarptautinis pripažinimas 1924 m. [[Trečiasis Seimas]] prezidentu išrinko liaudininką [[Kazys Grinius|Kazį Grinių]], tačiau jo vadovavimas tęsėsi neilgai. [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d.]] valstybėje įvyko perversmas, kariškiai valdžią perdavė tautininkui A. Smetonai. [[Augustinas Voldemaras|Augustinui Voldemarui]] pavesta sudaryti vyriausybę. Prasidėjo autoritarinis valstybės valdymo tarpsnis, stiprinta vienos [[Tautininkų sąjunga|tautininkų sąjungos]] įtaka šalyje. 1927 m. paleistas Seimas, 1928 m. priimta [[1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija|nauja konstitucija]] stiprinanti prezidento galias. Palaipsniui buvo uždraustos opozicinės partijos, griežtinama cenzūra, siaurinamos tautinių mažumų teisės.<ref>http://www.lietava.lt/tarpukario_lietuva_laikinosios_sostines_kasdienybe_ir_sventes/?img=6</ref> Gyventojams situaciją sunkino ir prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė. Ženkliai krito žemės ūkio produktų supirkimo kainos.[[1935 m. ūkininkų streikai Lietuvoje| 1935 m. Suvalkijoje ir Dzūkijoje prasidėjo ūkininkų streikai]]. Jų metu be ekonominių, buvo keliami ir politiniai reikalavimai. Vyriausybė neramumus numalšino, 1936 m. pavasarį už riaušes nuteisti ir sušaudyti 4 valstiečiai.<ref>http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/lz-archyvas-neramus-1935-uju-rugpjutis/133290/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201030625/http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/lz-archyvas-neramus-1935-uju-rugpjutis/133290/ |date=2017-12-01 }}</ref> Antrojo pasaulinio karo išvakarėse keičiantis regiono geopolitinei situacijai Lietuva buvo priversta priimti kaimyninių valstybių ultimatumus. 1938 m. [[kovo 17]] d. [[1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai|ultimatumą paskelbė Lenkija]] reikalaudama užmegzti diplomatinius santykius. Nors tai praktiškai reiškė Vilniaus „atsisakymą“ ultimatumas buvo priimtas. Po metų, [[1939]] m. [[kovo 20]] d. [[1939 m. Vokietijos ultimatumas Lietuvai|ultimatumą Lietuvą įteikė Vokietija]]. Buvo reikalaujama perduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Lietuvos vyriausybė šį ultimaltumą taip pat priėmė. Pagal 1939 m. Molotovo-Ribentropo paktą Lietuva buvo priskirta Vokietijos įtakos sferai, vėliau papildomais protokolais Vokietija mainais už dalį Lenkijos Lietuvą atidavė sovietų įtakos sferai. Po Lenkijos žlugimo Sovietų Sąjunga, neprieštaraujant Vokietijai, pasiūlė sudaryti sutartį, pagal kurią Lietuvoje būtų dislokuotos sovietų karinės įgulos. Pagal 1939 m. spalio 10 d. su SSRS sudarytą sutartį Lietuva leido įkurti savo teritorijoje sovietų karines bazes ir atgavo Vilnių bei dalį Vilniaus krašto. 1940 m. sovietai ėmė kurti įtampą ir apkaltino Lietuvą Raudonosios armijos kareivių grobimu. Nors valdžia šiuos kaltinimus neigė, sovietai [[1940]] m. [[Birželio 14|birželio 14 d.]] SSRS įteikė Lietuvai ultimatumą, kuriame reikalavo pakeisti vyriausybę ir įsileisti sutartimis neribotą [[Raudonoji armija|RA]] dalinių kontingentą, o tai reiškė valstybės okupaciją.<ref>http://www.archyvai.lt/exhibitions/okupac/pratarme.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191221162521/http://www.archyvai.lt/exhibitions/okupac/pratarme.htm |date=2019-12-21 }}</ref> === Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvos okupacija 1940–1990 m. === [[Vaizdas:Rekečiai, išvaduotojų paminklas.JPG|miniatiūra|left|Lietuvos formos akmuo dviem [[Sovietų Sąjungos didvyris|Sovietų Sąjungos Didvyriams]] (Mažeikių r., [[Rekečiai]])]] {{main|Lietuvos okupacija|Lietuvos TSR}} Po ultimatumo [[1940]] m. [[birželio 15]] d. [[Tarybų Sąjunga|SSRS]] okupavo šalies teritoriją. Lietuvoje iškart pradėta vykdyti sovietizaciją – imtasi turto nacionalizacijos ir gyventojų deportacijos. Taip pat uždrausta opozicija, jos spauda, organizacijos, apriboti ryšiai su užsieniu. Suorganizuoti prievartiniai rinkimai į [[Liaudies Seimas|Liaudies seimą]] ir suklastoti jų rezultatai. Buvo paskelbta Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika, kuri įjungta į Sovietų Sąjungą. Lietuvos aneksiją pripažino ne visos valstybės. 1940 m. liepos 23 d. JAV paskelbta [[Welles deklaracija|Velso deklaracija]] įspėjo Sovietų Sąjungą, kad Lietuvos aneksija nebus pripažinta, [[Franklin Roosevelt|Ruzvelto]] nurodymu įsakyta įšaldyti Lietuvos, kaip okupuotos valstybės, finansinį kapitalą. [[Vaizdas:Reichskommissariat Ostland Administrative.png|thumb|[[Ostlandas]]]] Kartu su [[Vokietijos–TSRS karas|SSRS ir Vokietijos karo]] pradžia [[1941]] m. [[Birželio 22|birželio 22 d.]] Lietuvoje įvyko sukilimas, buvo sudaryta [[Laikinoji vyriausybė]]. Pastaroji tikėjosi vokiečių pripažinimo, tačiau naciai jos veiklą nutraukė ir Lietuvą įtraukė į vokiečių [[Ostlandas|Ostlando reichskomisariatą]] kaip Lietuvos generalinę sritį, valdomą civilinės administracijos. Prasidėjo naujas okupacinis laikotarpis. Nacionalizuotas turtas gyventojams nebuvo grąžintas. Žydų tautybės piliečiai suvaryti į getus ir palaipsniui naikinami juos sušaudant arba išsiunčiant į [[Koncentracijos stovykla|koncentracijos stovyklas]].<ref>http://genocid.lt/centras/lt/2258/a/</ref> 1941–1944 m. buvo nužudyti 80–85 proc. Lietuvos žydų (130 000–140 000).<ref>[https://encyclopedia.ushmm.org/content/en/article/jewish-losses-during-the-holocaust-by-country „Jewish Losses during the Holocaust: By Country“], [http://archive.wikiwix.com/cache/?url=https%3A%2F%2Fencyclopedia.ushmm.org%2Fcontent%2Fen%2Farticle%2Fjewish-losses-during-the-holocaust-by-country archyvinė kopija], encyclopedia.ushmm.org (tikrinta 2019-08-13).</ref><ref>Jennifer Rosenberg, [https://www.thoughtco.com/number-of-jews-killed-during-holocaust-by-country-4081781 "How Many Jews Were Murdered per Country During the Holocaust? "] [http://archive.wikiwix.com/cache/?url=https%3A%2F%2Fwww.thoughtco.com%2Fnumber-of-jews-killed-during-holocaust-by-country-4081781|archyvinė kopija], ThoughtCo (tikrinta 2019-08-13).</ref> 1944 m. liepos–spalio mėn. frontui ritantis į Vakarus, operacijos „Bagrationas“ metu SSRS vėl užėmė Lietuvą. Prasidėjo antroji sovietinė okupacija.<ref>V. Tininis, Sovietų Sąjungos politinės struktūros Lietuvoje ir jų nusikalstama veikla: antroji sovietinė okupacija (1944–1953), Vilnius, 2008.</ref> Vėl atnaujintos politinės represijos, masiniai gyventojų [[Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1953 m.|trėmimai į Sibirą]] vykdyti iki [[Stalinas|Stalino]] mirties 1953 m. Uždrausti bet kokie tautiškumo simboliai. Už jų naudojimą žmonės buvo persekiojami. Gyventojams buvo prievarta brukama komunistinė ideologija ir ateizmas. Lietuvos ūkio atkūrimo pretekstu [[Maskva|Maskvos]] valdžia skatino darbininkų ir kitų gyventojų migraciją į Lietuvą; taip buvo ketinama labiau integruoti Lietuvą į [[TSRS|Sovietų Sąjungą]] ir plėtoti pramonę. Tuo pačiu metu Lietuvos darbingi gyventojai buvo viliojami darbams [[Rusijos TFSR|SSRS]] gilumoje, žadant visokeriopas įsikūrimo naujoje vietoje lengvatas. Antrąją sovietinę okupaciją lydėjo ginkluota Lietuvos gyventojų rezistencija vykusi 1944–1953 m. Ji siekė atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, įtvirtinti demokratiją sunaikinant komunizmą šalyje, grąžinti tautines vertybes, religijos laisvę.<ref>http://genocid.lt/centras/lt/1193/a/</ref> Partizanais tapdavo įvairaus socialinio sluoksnio, amžiaus grupių ir išsilavinimo asmenys, kurie tarybinės valdžios buvo vadinami banditais. Vienų norą pasitraukti į miškus ir priešintis ginklu lėmė okupacija, kitų – iš jų atimtas ūkis bei turtas. Ginkluota rezistencija skirstoma į tris etapus. Pirmasis prasidėjo 1944 m. vasarą ir truko iki 1946 m. vasaros. Jo metu kūrėsi didelio būriai, tačiau nebuvo vieningos organizacijos. Vyko dažni kariniai susirėmimai su [[Raudonoji armija|RA]]. Antrais etapas apėmė 1946 m. vasarą – 1948 m. pabaigą. Tuo metu susiformavo partizanų organizacinė struktūra, būriai susmulkėjo iki 5–15 asmenų gyvenančių bunkeriuose. Naudota pogrindinė kovos taktika, organizuoti netikėti išpuoliai. Trečias etapas – 1949–1953 m. pabaiga. Jo metu buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovų sąjūdis vadovaujamas Jono Žemaičio-Vytauto. Būriai sumažėjo iki 3–5 asmenų, retai vyko atviri susirėmimai, dažniausiai naudotas sabotažas ir teroras. Nepaisant to, kad partizaninis karas nepasiekė savo tikslo išlaisvinti Lietuvos valstybę ir pareikalavo daugiau kaip 20 tūkst. partizanų aukų, ši ginkluota rezistencija parodė pasauliui, jog Lietuva ne savo noru įstojo į SSRS ir legitimavo tautos norą būti nepriklausomai.<ref>Gailius B., Partizanai tada ir šiandien, Vilnius, 2006. </ref> Net ir nuslopinus partizaninį pasipriešinimą sovietinė valdžia neužgniaužė judėjimo už Lietuvos nepriklausomybę. Veikė persekiojamos pogrindinės disidentinės grupės, leidusios pogrindinę spaudą, katalikišką literatūrą. Aktyviausiais represuotais judėjimo dalyviais laikomi [[Vincentas Sladkevičius]], [[Sigitas Tamkevičius]], [[Nijolė Sadūnaitė]].<ref>http://genocid.lt/centras/lt/1497/a/</ref> [[1972]] m. po [[Romas Kalanta|Romo Kalantos]] susideginimo kilo kelias dienas trukę neramumai [[Kaunas|Kaune]]. Po tarptautinės konferencijos Suomijos sostinėje, kur buvo pripažintos po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios sienos, Lietuvoje susikūrusi [[Helsinkio grupė]] per užsienio radiją paskelbė nepriklausomybės reikalavimą. Disidentinis judėjimas kėlė tautos dvasią, bėgant laikui neleido pamiršti istorijos, tautinių vertybių.<ref>Štromas A., Mockūnas L., Laisvės horizontai, Vilnius, 2001.</ref> Jų veiklos dėka pasaulis buvo informuojamas apie situaciją LSSR, žmogaus teisių pažeidimus, o tai vertė Maskvą švelninti režimą.<ref>Tininis V., Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai, Vilnius, 1994.</ref> === Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. ir dabartinė Lietuva === [[Vaizdas:Sajudis1.png|miniatiūra|220x220px|„Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio“ logotipas]] [[Vaizdas:Lithuania, March 11 parade.jpg|thumb|right|Paradas [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui kovo 11 d.]]]] 1986 m. Tarybų Sąjungoje prasidėjus viešumo (''[[glasnost]]'') politikai viešasis gyvenimas laisvėjo. 1988 m. birželio 3 d. buvo įkurtas [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis]], Sąjūdžio idėjas palaikantys asmenys būrėsi į LPS rėmimo grupes visoje Lietuvoje. 1988 m. rugpjūčio 23 d. įvyko didžiulis mitingas Vilniaus [[Vingio parkas|Vingio parke]]. Jame dalyvavo apie 250 tūkst. žmonių. Dar po metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo-Ribentropo pakto]] metines ir siekiant atkreipti viso pasaulio dėmesį į Baltijos šalių okupaciją suorganizuota [[Baltijos kelias|„Baltijos kelio“]] akcija.<ref>Anušauskas A., Kelias į nepriklausomybę – Lietuvos sąjūdis, Kaunas, 2010.</ref> Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuotas „Baltijos kelias“ buvo maždaug 600 km ilgio susikibusių žmonių grandinė, sustojusi sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Tai parodė Lietuvos, [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] žmonių siekį atsiskirti nuo SSRS<ref>http://www.thebalticway.eu/lt/istorija/</ref>. [[1990]] m. [[kovo 11]] d. [[Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas|Atkuriamasis Seimas]] paskelbė atkuriantis Lietuvos nepriklausomybę. Sovietų vadovybė į jų požiūriu „vienašališkus“ Lietuvos veiksmus reagavo ekonomine blokada. 1990 m. balandžio 18 d. SSRS sustabdė žaliavų (pirmiausia naftos) tiekimą Lietuvai. Ne tik šalies pramonei, bet ir gyventojams ėmė trūkti kuro, būtiniausių prekių, net karšto vandens. [[Ekonominė blokada (1990)|Ekonominė blokada]] truko 76 dienas, tačiau Lietuva neatsisakė nepriklausomybės deklaracijos.<ref>http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/74-lemtingos-dienos-zvilgsnis-is-uzkulisiu/200756/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201031923/http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/74-lemtingos-dienos-zvilgsnis-is-uzkulisiu/200756/ |date=2017-12-01 }}</ref> Palaipsniui ūkiniai ryšiai imti atkūrinėti. Įtampa pasiekė kulminaciją 1991 m. sausio mėnesį. Tuo metu buvo mėginta įvykdyti valstybės perversmą panaudojant SSRS ginkluotąsias pajėgas, Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenę ir SSRS Valstybės saugumo komitetą. Dėl blogos ekonominės situacijos tikėtasi gyventojų paramos perversmui, tačiau į Vilnių ginti teisėtai išrinktos valdžios ir nepriklausomybės plūdo žmonės iš visos Lietuvos. Perversmo bandymas baigėsi taikių gyventojų aukomis ir padarė didelių materialinių nuostolių. Nebuvo nė vieno atvejo, kad ginklą būtų panaudoję taikūs gyventojai ir valstybinių įstaigų gynėjai, šaudė tik sovietų kariuomenė. Dėl ginklo panaudojimo žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti. Neilgai trukus pirmoji Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. vasario 11 d. pripažino [[Islandija]]. Plataus [[Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas|tarptautinio pripažinimo]] Lietuva sulaukė po nepavykusios [[rugpjūčio pučas|rugpjūčio pučo]] Maskvoje. Tų pačių metų [[Rugsėjo 17|rugsėjo 17 d.]] Lietuva buvo priimta į [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinių Tautų Organizaciją]]. [[Vaizdas:Tverečius, 3.JPG|thumb|left|Nuo 1990 m., per paskutinius 3 dešimtmečius Lietuvoje nyko tradicinis [[kaimas]], pasiekti didžiuliai emigracijos mastai, ypač provincijoje.]] [[1992]] m. [[spalio 25]] d. LR piliečių [[Referendumas|referendume]] priimta šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos [[Konstitucija]]. Pirmuoju [[Prezidentas|Prezidentu]] po Lietuvos [[Respublika|Respublikos]] nepriklausomybės atkūrimo, [[1993]] m. [[vasario 14]] d. tiesioginių visuotinių [[Rinkimai|rinkimų]] metu, buvo išrinktas [[Algirdas Brazauskas]]. Tų pačių metų rugpjūčio 31 d. išvesti paskutiniai sovietinės kariuomenės daliniai. Nuo [[2004]] m. [[kovo 29]] d. Lietuva priklauso [[NATO]] blokui, o [[2004]] m. [[gegužės 1]] d. Lietuva tapo visateise [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] nare. == Politinė sistema == {{main|Lietuvos politinė sistema}} Lietuva yra daugiapartinė parlamentinė respublika su pusiau prezidentinio valdymo požymiais.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-konstitucine-santvarka/ ''Lietuvos konstitucinė santvarka''], Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2022-10-26. Nuoroda tikrinta 2025-06-27.</ref> Pagrindinis šalies įstatymas yra [[Referendumas|referendumo]] būdu 1992 m. spalio 25 d. priimta [[Konstitucija]], galiojanti nuo 1992 m. lapkričio 6 d. Remiantis ja valdžią vykdo [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimas]], [[Prezidentas]], [[Ministrų kabinetas|Vyriausybė]] ir [[Lietuvos teismai|Teismas]]. [[Teisminė valdžia|Teisminę valdžią]] įgyvendina [[Teismas|teismai]]. Jų paskirtis – teisingumo vykdymas sprendžiant baudžiamąsias, civilines ir administracines bylas. Kaip ir būdinga demokratinei respublikai, valdžia šalyje renkama rinkimais. Lietuvoje jie būna 4 rūšių: Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų – merų ir Europos parlamento atstovų.<ref>http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm</ref>[[Vaizdas:Gitanas Nauseda (cropped).png|miniatiūra|[[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Prezidentas]] [[Gitanas Nausėda]]|199x199px]] === Prezidentas === [[Lietuvos prezidentas]] renkamas tautos 5 metų kadencijai ne daugiau kaip du kartus. Viena iš pagrindinių prezidento funkcijų yra užsienio politikos formavimas. Taip pat Prezidentas skiria ministrus, [[Ministras pirmininkas|ministrą pirmininką]] ir teisėjus, yra vyriausias karinių pajėgų vadas. Dabartinis prezidentas [[Gitanas Nausėda]] išrinktas [[2019]] m. [[Vaizdas:LR Seimas by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|[[Seimas]]|184x184px]] === Seimas === Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienų rūmų parlamentas – [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimas]]. Jį sudaro 141 Seimo narys renkamas 4 metų kadencijai mišria [[rinkimų sistema]] (71 narys renkamas absoliučiosios daugumos būdu, o 70 – taikant proporcinį atstovavimą su galimybe reitinguoti partijų sąrašus). Rinkti Seimą teisę turi visi vyresni nei 18 m. piliečiai, būti renkami jo nariais – nuo 21 m. '''Frakcijos [[2024–2028 m. Seimas|2024-2028 m. Seime]]''' {| class="wikitable" ! colspan="4" |Frakcija ! colspan="2" |Narių |- ! width="5px" style="background-color: {{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" | | colspan="3" |[[Lietuvos socialdemokratų partija]] | colspan="2" |52 |- ! style="background-color: {{Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}" | | colspan="3" |[[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai]] | colspan="2" |28 |- ! style="background-color: {{Nemuno Aušra/meta/color}}" | | colspan="3" |[[Nemuno Aušra|Politinė partija „Nemuno Aušra“]] | colspan="2" |20 |- ! style="background-color: {{Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“/meta/color}}" | | colspan="3" |[[Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“]] | colspan="2" |14 |- ! style="background-color: {{Liberalų sąjūdis/meta/color}}" | | colspan="3" |[[Liberalų sąjūdis]] | colspan="2" |12 |- ! rowspan="2" style="background-color: {{Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga/meta/color}}" | | rowspan="2" |Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjunga ! width="5px" style="background-color: {{Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga/meta/color}}" | |[[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga]] |8 | rowspan="2" |11 |- ! style="background-color: {{Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga/meta/color}}" | |[[Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga|Krikščioniškų šeimų sąjunga]] |3 |- ! rowspan="3" style="background-color: #868A8D" | | rowspan="3" |Mišri Seimo narių grupė ! width="5px" style="background-color: {{Nepriklausomas/meta/color}}" | |Išsikėlė patys |2 | rowspan="3" |4 |- ! style="background-color: {{Nacionalinis susivienijimas/meta/color}}" | |[[Nacionalinis susivienijimas (Lietuva)|Nacionalinis susivienijimas]] |1 |- ! style="background-color: {{Partija „Laisvė ir Teisingumas“/meta/color}}" | |[[Laisvė ir teisingumas]] |1 |} Nuo [[2024]] m. [[lapkričio 13]] d. 14-ojo Seimo pirmininko pareigas užima [[Saulius Skvernelis]]. [[Vaizdas:Gintautas_Paluckas_by_Augustas_Didzgalvis_(cropped)(correct_angle_version).jpg|miniatiūra|213x213px|[[Lietuvos ministras pirmininkas|Ministras pirmininkas]] [[Gintautas Paluckas]]]] === Vyriausybė === Vykdomoji valdžia yra [[Lietuvos vyriausybė]]s, kurią sudaro [[Lietuvos ministras pirmininkas|ministras pirmininkas]] ir 14 ministrai, vadovaujantys ministerijoms, rankose. Ministrų kabineto sudėtis : * {{Legend2|{{Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“/meta/color}}|[[Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“]] (DSVL)}} * {{Legend2|{{Išsikėlė pats/meta/color}}|Išsikėlė pats (-i) (3 – deleguoti politinės partijos „[[Nemuno aušra]]“ ministrai)}}<ref name=":1">{{cite web |title=Nausėda neigiamai vertina Žemaitaičio pavardę koalicijoje: padaryta klaida |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2410713/nauseda-neigiamai-vertina-zemaitaicio-pavarde-koalicijoje-padaryta-klaida |last=Platūkytė |first=Domantė |date=2024-11-11 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-03-25}}</ref> * {{Legend2|{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}|[[Lietuvos socialdemokratų partija]] (LSDP)}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" !Ministerija !Ministras ! colspan="2" |Politinė partija |- ![[Lietuvos ministras pirmininkas|'''Ministras pirmininkas''']] |[[Gintautas Paluckas]] | width="3px" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" | |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |- ![[Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija|Aplinkos]] |[[Povilas Poderskis]] | width="3px" style="background-color:{{Nepriklausomas/meta/color}}" | |Išsikėlė pats ([[Nemuno Aušra|NA]]) |- ![[Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija|Ekonomikos ir inovacijų]] |[[Lukas Savickas]] | width="3px" style="background-color:{{Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“/meta/color}}" | |[[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos|DSVL]] |- ![[Lietuvos Respublikos energetikos ministerija|Energetikos]] |[[Žygimantas Vaičiūnas]] | width="3px" style="background-color:{{Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“/meta/color}}" | |[[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos|DSVL]] |- ![[Lietuvos Respublikos finansų ministerija|Finansų]] |[[Rimantas Šadžius]] | width="3px" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" | |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |- ![[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos]] |[[Dovilė Šakalienė]] | width="3px" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" | |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |- ![[Lietuvos Respublikos kultūros ministerija|Kultūros]] |[[Šarūnas Birutis]] | width="3px" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" | |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |- ![[Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija|Socialinės apsaugos ir darbo]] |[[Inga Ruginienė]] | width="3px" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" | |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |- ![[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo]] |[[Eugenijus Sabutis]] | width="3px" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" | |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |- ![[Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija|Sveikatos apsaugos]] |[[Marija Jakubauskienė]] | width="3px" style="background-color:{{Nepriklausomas/meta/color}}" | |Išsikėlė pati ([[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]]) |- ![[Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija|Švietimo, mokslo ir sporto]] |[[Raminta Popovienė]] | width="3px" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" | |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |- ![[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija|Teisingumo]] |[[Rimantas Mockus]] | width="3px" style="background-color:{{Nepriklausomas/meta/color}}" | |Išsikėlė pats ([[Nemuno Aušra|NA]]) |- ![[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija|Užsienio reikalų]] |[[Kęstutis Budrys]] | width="3px" style="background-color:{{Nepriklausomas/meta/color}}" | |Išsikėlė pats ([[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]])<ref>Su prezidento parama</ref> |- ![[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|Vidaus reikalų]] |[[Vladislav Kondratovič]] | width="3px" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" | |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |- ![[Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija|Žemės ūkio]] |[[Ignas Hofmanas]] | width="3px" style="background-color:{{Nepriklausomas/meta/color}}" | |Išsikėlė pats ([[Nemuno Aušra|NA]]) |} == Kariuomenė == [[Vaizdas:Eurocopter AS365 + LET L-410.jpg|miniatiūra|Lietuvos karinių oro pajėgų straigtasparnis]] [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]] sudaro keturių rūšių pajėgos: [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Sausumos pajėgos]], [[Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos|Oro pajėgos]], [[Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilė|Jūrų pajėgos]], [[Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos|Specialiųjų operacijų pajėgos]] ir atskirieji vienetai (atskirieji batalionai, valdybos, junginiai, tarnybos, departamentai ir kt.). Nuo 2004 m. Lietuva priklauso [[NATO]]. 2017 m. [[Baltijos valstybės|Baltijos šalyse i]]<nowiki/>r Lenkijoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Šis sprendimas demonstruoja NATO aljanso solidarumą, vienybę ir yra patikimo atgrasymo ir pasiruošimo kolektyvinei gynybai išraiška. Nuo 1994 m. Lietuva dalyvauja tarptautinėse operacijose. Šiuo metu Lietuvos karių yra vykdomose operacijose [[Malis|Malyje]], [[Somalis|Somalyje]], [[Afganistanas|Afganistane]], [[Kosovas|Kosove]]. 2017 m. Lietuva pateko į geriausiai gynybą finansuojančių NATO šalių aštuntuką, lyginant su ekonomikos dydžiu, rodo Aljanso paskelbti duomenys. Šalis krašto apsaugai 2017 m. skyrė 1,77 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuva įsigijimams skiria kiek daugiau nei 31 proc. viso gynybos biudžeto ir pagal tai užima trečią vietą Aljanse. Lietuva ilgą laiką atsiliko nuo NATO sąjungininkų pagal išlaidas gynybai, bet pastaraisiais metais ėmė sparčiai didinti finansavimą. 2018 m. Lietuva gynybai numato skirti 2,06 proc. BVP ir pasiekti NATO reikalaujamą finansavimo standartą.<ref>https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/06/30/news/lietuva-geriausiai-gynyba-finansuojanciu-nato-saliu-astuntuke-1819096/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201040246/https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/06/30/news/lietuva-geriausiai-gynyba-finansuojanciu-nato-saliu-astuntuke-1819096/ |date=2017-12-01 }}</ref> == Administracinis suskirstymas == {{main|Lietuvos administracinis suskirstymas}} [[Vaizdas:Seniūnija Lituania 2020.png|thumb|350px|Lietuvos apskričių ir savivaldybių žemėlapis]] [[Vaizdas:Detailed map of etnograpic regions of Lithuania.jpg|thumb|350px|Lietuvos etnokultūrinių regionų žemėlapis kartu su savivaldybėmis, seniūnijomis ir jų centrais]] Lietuvos teritorija suskirstyta į [[Lietuvos savivaldybės|60 savivaldybių]].<ref>https://www.regionunaujienos.lt/regionai/savivaldybes/</ref> [[1995]]–[[2010]] m. buvo [[Lietuvos apskritys|10 apskričių]], tačiau jos panaikintos kaip administraciniai vienetai, nors kaip teritoriniai vienetai dar išlikę (dažnai vadinamos regionais). Savivaldybėse yra 546 [[Lietuvos seniūnijos|seniūnijos]], seniūnijos skirstomos į seniūnaitijas (nuo 2009 m.). Lietuvoje taip pat išskiriami 5 [[Lietuvos etnokultūriniai regionai|etnografiniai regionai]]: [[Aukštaitija]], [[Dzūkija]], [[Suvalkija]], [[Žemaitija]], [[Mažoji Lietuva]]. Apskritys: {{Div col|cols=1}} * [[Alytaus apskritis]] * [[Kauno apskritis]] * [[Klaipėdos apskritis]] * [[Marijampolės apskritis]] * [[Panevėžio apskritis]] * [[Šiaulių apskritis]] * [[Tauragės apskritis]] * [[Telšių apskritis]] * [[Utenos apskritis]] * [[Vilniaus apskritis]] {{Div col end}} Savivaldybės: {{col5}} * [[Akmenės rajono savivaldybė]] * [[Alytaus miesto savivaldybė]] * [[Alytaus rajono savivaldybė]] * [[Anykščių rajono savivaldybė]] * [[Birštono savivaldybė]] * [[Biržų rajono savivaldybė]] * [[Druskininkų savivaldybė]] * [[Elektrėnų savivaldybė]] * [[Ignalinos rajono savivaldybė]] * [[Jonavos rajono savivaldybė]] * [[Joniškio rajono savivaldybė]] * [[Jurbarko rajono savivaldybė]] * [[Kaišiadorių rajono savivaldybė]] * [[Kalvarijos savivaldybė]] * [[Kauno miesto savivaldybė]] * [[Kauno rajono savivaldybė]] * [[Kazlų Rūdos savivaldybė]] * [[Kėdainių rajono savivaldybė]] * [[Kelmės rajono savivaldybė]] * [[Klaipėdos miesto savivaldybė]] * [[Klaipėdos rajono savivaldybė]] * [[Kretingos rajono savivaldybė]] * [[Kupiškio rajono savivaldybė]] * [[Lazdijų rajono savivaldybė]] * [[Marijampolės savivaldybė]] * [[Mažeikių rajono savivaldybė]] * [[Molėtų rajono savivaldybė]] * [[Neringos savivaldybė]] * [[Pagėgių savivaldybė]] * [[Pakruojo rajono savivaldybė]] * [[Palangos miesto savivaldybė]] * [[Panevėžio miesto savivaldybė]] * [[Panevėžio rajono savivaldybė]] * [[Pasvalio rajono savivaldybė]] * [[Plungės rajono savivaldybė]] * [[Prienų rajono savivaldybė]] * [[Radviliškio rajono savivaldybė]] * [[Raseinių rajono savivaldybė]] * [[Rietavo savivaldybė]] * [[Rokiškio rajono savivaldybė]] * [[Skuodo rajono savivaldybė]] * [[Šakių rajono savivaldybė]] * [[Šalčininkų rajono savivaldybė]] * [[Šiaulių miesto savivaldybė]] * [[Šiaulių rajono savivaldybė]] * [[Šilalės rajono savivaldybė]] * [[Šilutės rajono savivaldybė]] * [[Širvintų rajono savivaldybė]] * [[Švenčionių rajono savivaldybė]] * [[Tauragės rajono savivaldybė]] * [[Telšių rajono savivaldybė]] * [[Trakų rajono savivaldybė]] * [[Ukmergės rajono savivaldybė]] * [[Utenos rajono savivaldybė]] * [[Varėnos rajono savivaldybė]] * [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]] * [[Vilniaus miesto savivaldybė]] * [[Vilniaus rajono savivaldybė]] * [[Visagino savivaldybė]] * [[Zarasų rajono savivaldybė]] </div> == Geografija == {{main|Lietuvos geografija}} [[Vaizdas:LithuaniaPhysicalMap-lt.png|thumb|300px|Gamtinis Lietuvos žemėlapis]] Nuo Lietuvos teritorijos geografinio centro ties [[Ruoščiai]]s iki [[šiaurės ašigalis|šiaurės ašigalio]] yra 3870 km, iki pusiaujo apie 6130 km, iki [[Grinvičas|Grinvičo dienovidinio]] – 1488 kilometrai. 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, tarp [[Purnuškės (Riešė)|Purnuškių]] kaimo ir [[Bernotų piliakalnis|Bernotų piliakalnio]], yra [[Prancūzija|Prancūzijos]] nacionalinio geografijos instituto nustatytas [[Europos geografinis centras]] (54° 54′ šiaurės platumos ir 25° 19′ rytų ilgumos). Labiausiai į rytus nutolusi Lietuvos vietovė yra [[Ignalinos rajono savivaldybė]]s teritorijoje ties [[Rimaldiškė|Rimaldiškių]] ir [[Vosiūnai (Ignalina)|Vosiūnų]] kaimais (26° 51′ rytų [[Ilguma|ilgumos]]), į vakarus – ties [[Nida]] (20° 56′ rytų ilgumos), į šiaurę – [[Biržų rajono savivaldybė]]s teritorijoje ties [[Aspariškiai|Aspariškių]] kaimu (56° 27′ šiaurės [[Platuma|platumos]]), į pietus – [[Varėnos rajono savivaldybė]]s teritorijoje ties [[Musteika|Musteikos]] kaimu (53° 54′ šiaurės platumos). Toje pačioje geografinėje platumoje vakariau Lietuvos yra [[Danija]], [[JK|Didžioji Britanija]] ([[Anglija|Anglijos]] šiaurinė dalis), ryčiau – [[Baltarusija]] ir [[Rusija|Rusijos]] centrinės sritys, toje pačioje geografinėje ilgumoje šiauriau yra [[Latvija]], [[Estija]], [[Suomija]], piečiau – Rytų [[Lenkija]], [[Ukraina|Ukrainos]] vakarinė dalis, [[Rumunija]], [[Bulgarija]], [[Graikija]].<ref>{{VLE|XII|7|[[Ričardas Baubinas]]|Lietuva}}.</ref> Lietuvos teritorija iš rytų į vakarus driekiasi 373 km, iš šiaurės į pietus – 276 km. Lietuva plotu (65,3 tūkst. km²) yra didesnė už [[Nyderlandai|Nyderlandus]] (41,5 tūkst. km²), [[Belgija|Belgiją]] (30,5 tūkst. km²), [[Danija|Daniją]] (43,1 tūkst. km²), [[Šveicarija|Šveicariją]] (41,2 tūkst. km²), [[Estija|Estiją]] (45,2 tūkst. km²), mažesnė – už [[Austrija|Austriją]] (83,9 tūkst. km²), [[Čekija|Čekiją]] (78,9 tūkst. km²) ir beveik lygi su [[Latvija]] (64,6 tūkst. km²) ir [[Airija]] (70,3 tūkst. km²). Saulė Lietuvos rytuose teka 23 min. 20 sek. anksčiau negu vakaruose. Lietuvos laiko juosta yra PL + 2 h (kaip [[Helsinkis]], [[Ryga]], [[Atėnai]], [[Jeruzalė]]). Lietuvoje naudojama sezoninė laiko skaičiavimo kaita.<ref>{{VLE|XII|8|[[Ričardas Baubinas]]|Lietuva}}</ref> Gamtinės geografijos požiūriu, Lietuva yra vidutinių platumų šalis [[Rytų Europos lyguma|Rytų Europos lygumos]] vakarinėje dalyje, pereinamojo iš [[jūrinis klimatas|jūrinio]] į [[žemyninis klimatas|žemyninį]] klimato, Rytų Europos mišriųjų miškų geografinėje zonoje. Laukai ir pievos užima 57 proc., [[miškas|miškai]] ir [[krūmas|krūmai]] – 30 %, [[pelkė]]s – 3 %, vidaus vandenys – 4 %, kitos žemės – 6 % teritorijos. Šalies gamta [[Lietuvos saugomos teritorijos|saugoma]] 5 [[Sąrašas:Nacionaliniai parkai Baltijos šalyse|nacionaliniuose parkuose]], 30 [[Sąrašas:Lietuvos regioniniai parkai|regioninių parkų]], 6 [[Rezervatas|valstybiniuose rezervatuose]], taip pat virš 1000 [[Lietuvos draustiniai|draustinių]].<ref>{{cite web|url=https://vstt.lrv.lt/uploads/vstt/documents/files/Leidiniai/LST%20LT%20internetui.pdf|title=Lietuvos saugomos teritorijos}}</ref> === Klimatas === {{main|Lietuvos klimatas}} [[Vaizdas:Žadvainių ežeras.jpg|miniatiūra|Lietuvai būdingas lygumų, upių ir ežerų, pelkių bei miškų kraštovaizdis.]] {| class="mw-collapsible" style="margin: 1em 1em 1em 0; background: #f9f9f9; border: 1px #aaa solid; border-collapse: collapse; font-size: 95%;" cellspacing="0" cellpadding="4" {{Graži lentelė}} |----- | height="25" colspan="13" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">'''Vidutinė daugiametė temperatūra Lietuvoje (°C)'''</div> |----- | width="110" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Mėnesis</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Sau</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Vas</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Kov</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Bal</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" |<div align="center">Geg</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Bir</div> | width="52" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Lie</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Rug</div> | width="51" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Rug</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Spa</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Lap</div> | width="64" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Gru</div> |----- | width="110" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Vidutinė šilčiausia</div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">-2 </div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">-2</div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+5</div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+14</div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+15</div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+16,4</div> | width="52" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+17,5</div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+15</div> | width="51" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+13</div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+10</div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+5</div> | width="64" bgcolor="FD7339" | <div align="center">0</div> |----- | width="110" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Vidutinė vėsiausia</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-5</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-5</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-2</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">0</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+8</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+10</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+11</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+10</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+8</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+2</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">0</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-5</div> |} Lietuvos [[klimatas]] yra vidutiniškai šiltas vidutinių platumų, iš [[Jūrinis klimatas|jūrinio]] pereinantis į [[Žemyninis klimatas|žemyninį]]. Žemyninis klimatas ryškesnis šalies rytuose. Lietuva yra vėsiojo vidutinio klimato zonoje, su vidutinio šiltumo vasaromis, bei vidutinio šaltumo žiemomis. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra apie 17 °C, o žiemą apie -5 °C, o intervalas tarp temperatūrų yra apie 20 °C. Lietuvoje būna labai karštų vasarų, kai oras sušyla iki 30 °C, o taip pat ir labai šaltų žiemų, kai oras atšąla iki -20 °C, o naktimis ir iki -30 °C. Daugiausiai kritulių iškrenta vasarą (iki 50 % metinio kritulių kiekio). Mažiau kritulių tenka [[ruduo|rudeniui]], [[žiema]]i ir [[pavasaris|pavasariui]]. Mažiausiai kritulių tenka pavasariui, nes dažniausiai vyrauja [[Anticiklonas|anticiklonai]]. === Temperatūrų rekordai === [[Vaizdas:Nida sand dunes (14573723178).jpg|miniatiūra|Netoli [[Nida|Nidos]] yra aukščiausios Europoje dreifuojančios [[Kuršių nerija|Kuršių nerijos]] smėlio kopos ([[UNESCO]] [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo objektas]]).<ref>{{cite web |title=Nida and The Curonian Spit, The Insider's Guide to Visiting |url=https://maptrotting.com/nida-guide-baltic-coast/ |website=MapTrotting |accessdate= 2019-01-03 |date=2016-09-23}}</ref>]] Lietuvos temperatūrų rekordai pagal mėnesius. Absoliutūs metų karščio ir šalčio rekordai paryškinti ir pabraukti.<ref>[http://www.meteo.lt/lt/ekstremalus-reiskiniai Ekstremalūs reiškiniai (pagal mėnesius)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190525194115/http://www.meteo.lt/lt/ekstremalus-reiskiniai |date=2019-05-25 }}, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos</ref> {| class="wikitable" |----- | height="25" colspan="13" bgcolor="#f9f9f9" | <div align="center">'''Lietuvos temperatūrų rekordai (°C)'''</div> |----- | width="120" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Mėnesis</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Sau</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Vas</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Kov</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Bal</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Geg</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Bir<ref>[http://www.meteo.lt/lt_LT/2019-birzelio-antras 2019 m. birželio mėnesio antrasis dešimtadienis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190624175826/http://www.meteo.lt/lt_LT/2019-birzelio-antras |date=2019-06-24 }}, meteo.lt</ref></div> | width="52" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Lie</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Rug</div> | width="51" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Rug</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Spa</div> | width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Lap</div> | width="64" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Gru</div> |----- | width="110" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Karščio rekordai</div> | width="55" bgcolor="FFBB70" | <div align="center">+12,6 </div> | width="55" bgcolor="FFA264" | <div align="center">+16,5</div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+21,8</div> | width="55" bgcolor="FC5425" | <div align="center">+31,0</div> | width="55" bgcolor="FC2A25" | <div align="center">+34</div> | width="55" bgcolor="FC2A25" | <div align="center">+35,7</div> | width="52" bgcolor="FD0009" | <div align="center"><u>'''+37,5'''</u></div> | width="55" bgcolor="FD0009" | <div align="center">+37,4</div> | width="51" bgcolor="FC2A25" | <div align="center">+35,1</div> | width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+26</div> | width="55" bgcolor="FFA264" | <div align="center">+18,5</div> | width="64" bgcolor="FFBB70" | <div align="center">+15,6</div> |----- | width="110" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Šalčio rekordai</div> | bgcolor="0A427E" | <div align="center"><span style="color:white;">-40,5</span></div> | bgcolor="0A427E" | <div align="center"><span style="color:white;"><u>'''-42,9'''</u></span></div> | bgcolor="2467B4" | <div align="center"><span style="color:white;">-37,5</span></div> | bgcolor="6289CB" | <div align="center"><span style="color:white;">-23,0</span></div> | bgcolor="96B8E8" | <div align="center"><span style="color:white;">-6,8</span></div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-2,8</div> | bgcolor="FEFFB9" | <div align="center">+0,9</div> | bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-2,9</div> | bgcolor="B2D5F4" | <div align="center">-6,3</div> | bgcolor="96B8E8" | <div align="center"><span style="color:white;">-19,5</span></div> | bgcolor="6289CB" | <div align="center"><span style="color:white;">-23</span></div> | bgcolor="0A427E" | <div align="center"><span style="color:white;">-34</span></div> |} === Kraštovaizdis === Lietuvos kraštovaizdžio tipai: * molingosios lygumos – 55,2 proc; * kalvotos moreninės aukštumos – 21,2 proc; * smėlingosios lygumos – 17,8 proc; * upių slėniai – 3,6 proc; * pajūrio lygumos – 2,2 proc. === Upės ir ežerai === Lietuvoje yra apie 3 tūkstančius upių ir ežerų.<ref>Lithuania. Microsoft Encarta Premium 2009. žr. 2008 m. rugpjūčio 3 d.</ref> Bendras upių ir kanalų vagų ilgis Lietuvoje – 76 800 km. Didžiausia upė – [[Nemunas]], kurio ištakos yra Baltarusijoje. Nemuno baseinas apima apie 70 proc. šalies teritorijos. Ilgiausia tik Lietuvos teritorija tekanti upė yra [[Šventoji]]. Pagrindinis upių vandens šaltinis yra krituliai, po žiemos tirpstantis sniegas neretai sukelia upių potvynius. Lietuvoje paplitusios pelkės, ypač šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, nors dauguma yra nusausintos. [[Vaizdas:Nemunas.jpg|thumb|Nemunas, Jurbarko raj.]] {| |width=15% valign="top"| Ilgiausios [[Lietuvos upės]]: # [[Nemunas]] – 937 km (Lietuvos teritorijoje – 475 km), # [[Neris (upė)|Neris]] – 510 km (234 km), # [[Venta (upė)|Venta]] – 343 km (161 km), # [[Šešupė]] – 298 km (209 km), # [[Mūša|Mūša (Lielupė)]] – 284 km (133 km). |width=15% valign="top"| Didžiausi [[Lietuvos ežerai]]: # [[Drūkšiai]] – 44,8 km²; # [[Dysnai]] – 24,0 km²; # [[Dusia]] – 23,3 km²; # [[Sartai]] – 13,4 km²; # [[Luodis]] – 12,9 km². |} === Lietuvos reljefas === [[Vaizdas:Lopaiciai. 2007-06-12.jpg|thumb|Žemaičių aukštuma]] {| |width=15% valign="top"| Reljefą sudaro: * [[Pajūrio žemuma]], * [[Žemaičių aukštuma]], * [[Ventos vidurio žemuma]], * [[Sūduvos aukštuma]], * [[Vidurio Lietuvos žemuma]], * [[Dzūkų aukštuma]], * [[Aukštaičių aukštuma]], * [[Pietryčių lyguma]], * dalis [[Švenčionių-Naročiaus aukštuma|Švenčionių-Naročiaus]] ir [[Ašmenos aukštuma|Ašmenos]] aukštumų. |width=15% valign="top"| ==== Kalvos ==== [[Aukščiausios Lietuvos kalvos|Aukščiausių kalvų]] absoliutūs aukščiai: # [[Aukštasis kalnas]] – 293,8 m; # [[Juozapinės kalnas|Juozapinė]] – 293,6 m; # [[Kruopynė]] – 293,4 m; # [[Nevaišių kalnas|Nevaišiai]] – 288,9 m; # [[Būdakalnis (Ažušilis)]] – 284,8 m. |} === Miškai === [[Vaizdas:SviliaiForest2.JPG|thumb|Mišrus [[Svilių miškas]]]] {{main|Lietuvos miškai}} {| |width=15% valign="top"| Didžiausi [[Lietuvos miškai|Lietuvos miškų]] masyvai: * [[Dainavos giria]] ([[Druskininkai|Druskininkų]]-[[Varėna|Varėnos]] miškai) – 1450 km²; * [[Labanoro-Pabradės giria]] – 911 km²; * [[Kazlų Rūdos miškai]] – 587 km²; * [[Karšuvos giria]] ([[Smalininkai|Smalininkų]]-[[Viešvilė]]s miškai) – 427 km²; * [[Rūdninkų giria]] – 375 km². |width=15% valign="top"| Miškų plotų pasiskirstymas pagal vyraujančias [[Medis|medžių]] rūšis (procentais): * [[Šilas|pušynai]] – 37,6; * [[Paprastoji eglė|eglynai]] – 24,0; * [[Beržynas (miškas)|beržynai]] – 19,5; * [[baltalksnis|baltalksnynai]] – 5,6; * [[juodalksnynai]] – 5,6; * [[Paprastasis uosis|uosynai]] – 2,7; * [[drebulė|drebulynai]] – 2,6; * [[ąžuolynas|ąžuolynai]] – 1,8; * kiti medžiai – 0,6. |} == Ekonomika == [[Vaizdas:Saltoniskes by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|[[Saltoniškės]]. Šalies [[IT]] mazgas]] [[Vaizdas:Constitution avenue by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|[[Konstitucijos pr.]] Šalies finansinis centras]] {{main|Lietuvos ekonomika}} [[Kovo 11 aktas|1990 m. atkūrūs Nepriklausomybę]] pradėta sovietinės ekonomikos pertvarkymas į laisvos rinkos ekonomiką. 2000–2008 m. BVP sparčiai augo (rekordas 2003 m. +10,3%). Dėl [[2007–2008 m. finansų krizė]]s, 2009 m. BVP krito 14,8%.<ref>[http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Apzvalgos/2013%20m.%20VASARIS%20-%20mėnesinė%20apžvalga.pdf Ūkio ministerijos ataskaita 2013 m. vasaris, p. 13] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160113225755/http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Apzvalgos/2013%20m.%20VASARIS%20-%20m%C4%97nesin%C4%97%20ap%C5%BEvalga.pdf |date=2016-01-13 }}</ref> Nuo 2010 m. ekonomika vėl ėmė kilti. 2013 m. Pasaulio bankas Lietuvą priskyrė prie išsivysčiusių šalių, o 2015 m. Tarptautinis Valiutos Fondas Lietuvai suteikė „pažengusios ekonomikos“ statusą. Lietuva turi labai aukštą Žmogaus raidos indeksą ir yra pažengusi daugelyje sričių. Lietuva Europos Sąjungoje užima pirmą vietą pagal konkurencingumo augimą, 28 vietą pasaulyje pagal lyčių lygybę (lenkia tokias šalis kaip Ispanija, Prancūzija, Estija ar Rusija), 32 vietą pagal spaudos laisvę (lenkia tokias šalis kaip JAV, Jungtinė Karalystė ar Rusija), 43 vietą pasaulyje pagal Transparency International sudaromą Korupcijos suvokimo indeksą, lenkdama tokias šalis kaip Italija, Graikija ir Čekija, toli palikdama tokias šalis kaip Rusija, Meksika ar Brazilija. 2015 m. sausio 1 d. Lietuva tapo eurozonos nare, [[euras]] pakeitė nuo 1993 m. galiojusią nacionalinę valiutą [[litas|litą]].<ref>{{cite web |title=Lietuvoje įvestas euras |last1=Lukaitytė-Vnarauskienė |first1=Rasa |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2015-01-01 |url=https://www.delfi.lt/projektai/euras/naujienos/lietuvoje-ivestas-euras-66786504 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> Lietuva laikoma žemos politinės ir ekonominės rizikos šalimi, jos BVP augimas yra vienas didžiausių Europoje. Lietuva yra aukšto pragyvenimo lygio šalis, pagal ūkio raidos, nominalaus BVP, BVP vienam gyventojui ir kitus parametrus ji tarptautinių organizacijų priskiriama prie aukšto išsivystymo valstybių. Pagal BVP vienam gyventojui Lietuva lenkia Estiją ir Latviją, visas posovietines šalis, Graikiją ir Portugaliją. Ekonomikos plėtrai svarbūs faktoriai yra makroekonominis stabilumas, tarptautinės prekybos ryšiai, geopolitinė padėtis tarp Rytų ir Vakarų. Tarp pažangių ūkio šakų yra biotechnologijų, farmacijos pramonė, lazerių gamyba. === Makroekonomikos rodikliai === [[Vaizdas:Lt real gdp growth.svg|thumb|Lietuvos BVP pokytis 1996–2006 m.]] Lietuvos [[BVP]] rodikliai 2011−2019 m.:<ref>[https://www.seb.lt/infobankas/ekonomine-aplinka/makroekonomika/naujausi-lietuvos-ekonomikos-ir-finansu-rodikliai#ekonomika-ir-pagrindiniai-sektoriai Naujausi Lietuvos ekonomikos ir finansų rodikliai], seb.lt</ref> {|class="wikitable" !rowspan="2"|Rodiklis !colspan="9"|Metai |- !style="width:4em;font-size:90%"|2011 !style="width:4em;font-size:90%"|2012 !style="width:4em;font-size:90%"|2013 !style="width:4em;font-size:90%"|2014 !style="width:4em;font-size:90%"|2015 !style="width:4em;font-size:90%"|2016 !style="width:4em;font-size:90%"|2017 !style="width:4em;font-size:90%"|2018 !style="width:4em;font-size:90%"|2019 |- |Realus metinis <br />BVP pokytis, % |align="center"|6,0 |align="center"|3,8 |align="center"|3,6 |align="center"|3,5 |align="center"|2,0 |align="center"|2,6 |align="center"|4,0 |align="center"|3,6 |align="center"|3,9 |- |Nominalus BVP, mlrd. [[euras|Eur]] |align="center"|31,2 |align="center"|33,3 |align="center"|35,0 |align="center"|36,5 |align="center"|37,3 |align="center"|38,9 |align="center"|42,3 |align="center"|45,3 |align="center"|48,4 |} Vidutinė metinė infliacija<ref>[https://www.seb.lt/infobankas/ekonomine-aplinka/makroekonomika/naujausi-lietuvos-ekonomikos-ir-finansu-rodikliai#infliacija Naujausi Lietuvos ekonomikos ir finansų rodikliai], seb.lt</ref> ir valstybės skola:<ref>[https://www.seb.lt/infobankas/ekonomine-aplinka/makroekonomika/naujausi-lietuvos-ekonomikos-ir-finansu-rodikliai#valstybes-finansai Naujausi Lietuvos ekonomikos ir finansų rodikliai], seb.lt</ref><ref>[https://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Lietuvos%20ekonomikos%20apžvalga%202017%20(I)(1).pdf Lietuvos ūkio ministerijos ataskaita, 2017 m. birželis, p. 12]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>[https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-statistikos-metrastis/lsm-2019/ukis-ir-finansai/valdzios-sektoriaus-finansai Lietuvos statistikos metraštis (2019 m. leidimas)], osp.stat.gov.lt</ref> {|class="wikitable" !rowspan="2"|Rodiklis !colspan="9"|Metai |- !style="width:4em;font-size:90%"|2011 !style="width:4em;font-size:90%"|2012 !style="width:4em;font-size:90%"|2013 !style="width:4em;font-size:90%"|2014 !style="width:4em;font-size:90%"|2015 !style="width:4em;font-size:90%"|2016 !style="width:4em;font-size:90%"|2017 !style="width:4em;font-size:90%"|2018 !style="width:4em;font-size:90%"|2019 |- |Vidutinė metinė <br />infliacija, % |align="center"| 4,1 |align="center"| 3,2 |align="center"| 1,2 |align="center"| 0,2 |align="center"| -0,7 |align="center"| 0,7 |align="center"| 3,7 |align="center"| 2,5 |align="center"| 2,2 |- |Nominali valdžios <br />sektoriaus skola, mln. [[euras|Eu]] |align="center"| |align="center"|13 264 |align="center"|13 550 |align="center"|14 825 |align="center"|15 940 |align="center"|15 524 |align="center"|16 630 |align="center"|15 425 |align="center"| |- |Valdžios skolos <br />santykis su BVP, % |align="center"|37,2 |align="center"|39,8 |align="center"|38,7 |align="center"|40,6 |align="center"|42,6 |align="center"|39,7 |align="center"|39,1 |align="center"|33,8 |align="center"|36,2 |} Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos pagal šalis investuotojas<ref>https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5028854</ref> {| class="wikitable sortable" ! rowspan="2" | ! colspan="3" |2016-12-31 ! colspan="2" |2015-12-31 |- !mln. Eur !struktūra, % !pokytis, palyginti su 2015-12-31 % !mln. Eur !struktūra, % |- |Iš viso |13 066,24 |100,0 | -3,2 |13 496,82 |100,0 |- |Švedija |2 496,73 |19,1 | -20,0 |3 122,24 |23,1 |- |Nyderlandai |1 585,68 |12,1 | -6,2 |1 691,33 |12,5 |- |Vokietija |1 315,42 |10,1 |5,5 |1 246,53 |9,2 |- |Lenkija |967,82 |7,3 |37,9 |694,74 |5,1 |- |Norvegija |919,18 |7,0 |9,9 |836,18 |6,2 |- |Estija |696,41 |5,3 |0,7 |691,53 |5,1 |- |Kipras |660,88 |5,1 |42,3 |464,58 |3,4 |- |Danija |591,06 |4,5 |4,6 |564,83 |4,2 |- |Suomija |588,29 |4,5 |4,1 |564,89 |4,2 |- |Malta |405,42 |3,1 | -7,1 |436,60 |3,2 |- |Kitos šalys |2 849,35 |21,9 | -10,5 |3 183,37 |23,8 |} === Užimtumas ir socialiniai rodikliai === Pagal [[JT|Jungtinių Tautų]] 2019 m. paskelbtą statistiką, iš 189 valstybių Lietuva užėmė 34-ą vietą ir pateko į itin aukšto išsivystymo valstybių kategoriją, vertinant pagal [[Žmogaus socialinės raidos indeksas|Žmogaus socialinės raidos indeksą]].<ref>[http://hdr.undp.org/en/countries/profiles/LTU Human Development Reports: Lithuania] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190721104321/http://hdr.undp.org/en/countries/profiles/LTU |date=2019-07-21 }}; tikrinta 2020-08-29</ref> 2019 m. duomenimis Lietuvoje absoliutaus skurdo riba buvo 251 eurų pajamos per mėnesį asmeniui.<ref>[https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/07/22/lietuvoje/zemiau-skurdo-ribos-lietuvoje-daugiau-nei-puse-milijono-gyventoju/ Žemiau skurdo ribos Lietuvoje – daugiau nei pusė milijono gyventojų], BNS, 2020/07/22, tikrinta 2020-08-28.</ref> 2011 m. 20 % Lietuvos gyventojų priklausė skurdo rizikos lygiui (t. y. jų mėnesinės pajamos buvo mažesnės už skurdo ribą).<ref>[http://www.stat.gov.lt/lt/faq/view/?id=888 Statistikos departamento informacija 2013 m. vasaris, p. 13] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121113163108/http://www.stat.gov.lt/lt/faq/view/?id=888 |date=2012-11-13 }}</ref> {| |width=15% valign="top"| Užimtumo rodikliai 2012−2016 m. pagal LR Ūkio Ministerijos 2017 m. birž. mėn ataskaitą:<ref>[https://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Lietuvos%20ekonomikos%20apžvalga%202017%20(I)(1).pdf Lietuvos ūkio ministerijos ataskaita, 2017 m. birželis, p. 12]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> {|class="wikitable" !rowspan="2"|Rodiklis !colspan="6"|Metai |- !style="width:4em;font-size:90%"|2012 !style="width:4em;font-size:90%"|2013 !style="width:4em;font-size:90%"|2014 !style="width:4em;font-size:90%"|2015 !style="width:4em;font-size:90%"|2016 |- |[[Užimtumas|Užimtumo lygis]], % |align="center"|50,0 |align="center"|51,2 |align="center"|52,6 |align="center"|53,8 |align="center"|55,6 |- |[[Nedarbas|Nedarbo lygis]], % |align="center"|13,4 |align="center"|11,8 |align="center"|10,7 |align="center"|9,1 |align="center"|7,9 |} |width=15% valign="top"| Socialiniai rodikliai 2012−2016 m. pagal LR Ūkio Ministerijos 2017 m. birž. mėn ataskaitą:<ref>[https://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Lietuvos%20ekonomikos%20apžvalga%202017%20(I)(1).pdf Lietuvos ūkio ministerijos ataskaita, 2017 m. birželis, p. 12]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> {|class="wikitable" !rowspan="2"|Rodiklis !colspan="6"|Metai |- !style="width:4em;font-size:90%"|2012 !style="width:4em;font-size:90%"|2013 !style="width:4em;font-size:90%"|2014 !style="width:4em;font-size:90%"|2015 !style="width:4em;font-size:90%"|2016 |- |Vidutinis bruto <br />mėnesinis [[atlyginimas]], [[Euras|Eu]] |align="center"|615,1 |align="center"|646,3 |align="center"|677,4 |align="center"|714,1 |align="center"|774,0 |- |Valstybinė vidutinė <br />mėnesinė [[pensija]], [[Euras|Eu]] |align="center"|236,2 |align="center"|238,1 |align="center"|240,3 |align="center"|244,5 |align="center"|255,3 |} |} === Užsienio prekyba === {{Main|Lietuvos užsienio prekyba}} Lietuvos užsienio prekybos balansas 2007−2013 m. buvo neigiamas. 2013 m. Lietuvos eksportas sudarė 84 779,0 mln. Lt, importas – 91 521,4 mln. Lt.<ref>[https://www.urm.lt/index.php?4025573062 URM informacija]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>[http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Apzvalgos/2014%20m.%20VASARIS-m%C4%97nesin%C4%97%20ap%C5%BEvalga.pdf LŪM ataskaita, vasaris, p.8] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140309062952/http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Apzvalgos/2014%20m.%20VASARIS-m%C4%97nesin%C4%97%20ap%C5%BEvalga.pdf |date=2014-03-09 }}</ref> 2007−2011 m. nesikeitė 5 didžiausios importo rinkos ir 4 didžiausios eksporto rinkos. {| width="100%" |- valign="top" | width="50%" | 2011 m. eksporto rinkos<ref>[https://www.urm.lt/index.php?4025573062 URM informacija]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> {| class="wikitable" ! Vieta ! Valstybė ! Procentai |----- | 1 | {{RUSv}} | 11,6 % |----- | 2 | {{LATv}} | 10,2 % |----- | 3 | {{GERv}} | 9,3 % |----- | 4 | {{POLv}} | 7,0 % |----- | 5 | {{ESTv}} | 6,6 % |----- | 6 | {{NEDv}} | 6,1 % |----- | 7 | {{BLRv}} | 5,2 % |----- | 8 | {{GBRv}} | 4,1 % |----- | 9 | {{FRAv}} | 4,1 % |----- | 10 | {{SWEv}} | 3,6 % |----- |} | width="70%" | 2011 m. importo rinkos<ref>[https://www.urm.lt/index.php?4025573062 URM informacija]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> {| class="wikitable" ! Vieta ! Valstybė ! Procentai |----- | 1 | {{POLv}} | 32,8 % |----- | 2 | {{GERv}} | 9,7 % |----- | 3 | {{RUSv}} | 9,1 % |----- | 4 | {{LATv}} | 6,6 % |----- | 5 | {{NEDv}} | 4,9 % |----- | 6 | {{SWEv}} | 3,3 % |----- | 7 | {{ITAv}} | 3,2 % |----- | 8 | {{BELv}} | 3,1 % |----- | 9 | {{ESTv}} | 2,8 % |----- | 10 | {{BLRv}} | 2,5 % |----- |} |} === Lietuvos bendrovės === [[Vaizdas:TFC by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|[[Thermo Fisher Scientific Baltics]]]] Pagal pajamas pirmauja „[[ORLEN Lietuva]]“, „[[Maxima Grupė]]“ užima antrą vietą.<ref>{{Cite web|url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka|title=Verslo aplinka - Verslo žinios|last=žinios|first=Verslo|website=vz.lt|language=lt|access-date=2017-12-02}}</ref> Veikia Skandinavijos bankai: [[SEB]], „[[Swedbank]]“, „[[Luminor Bank]]“, „[[Danske Bank]]“. Tarptautinės įmonės: „[[Thermo Fisher Scientific Baltics]]“, „[[Phillip Morris]]“, „[[Mondelez]]“, „[[Tele2]]“, „[[Circle K]]“ ir kitos. 2011 m. regioninį biurą Vilniuje atidarė „[[Western Union]]“.<ref>{{cite web |title=„Western Union“ Lietuvoje plėtos ir tiesioginį verslą, atidarė klientų aptarnavimo padalinį |url=https://www.vz.lt/informacines-technologijos-telekomunikacijos/2017/11/07/western-union-lietuvoje-pletos-ir-tiesiogini-versla-atidare-klientu-aptarnavimo-padalini |last=Degutis |first=Gintautas |date=2017-11-07 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-02-13}}</ref> 2009–2019 m. veikė [[Barclays technologijų centras Lietuvoje]]. === Infrastruktūra === ==== Transportas ==== {{main|Lietuvos transportas}} [[Vaizdas:Lithuania-roads-(E) v2.png|thumb|right|Lietuvos E kategorijos kelių žemėlapis]] [[Klaipėda]] yra vienintelis šalies prekybinis uostas. 2011 m. Klaipėdos jūrų uoste ir [[Būtingės naftos terminalas|Būtingės naftos terminale]] perkrautas rekordinis kiekis − 45,5 mln. tonų krovinių.<ref>[http://www.shortsea.lt/index.php/pagrindinis_meniu/naujienos/klaipedos_ir_kitu_baltijos_juros_rytines_pakrantes_uostu_krovos_apzvalga__m_sausiogruodzio_men_/1201 shortsea.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131019182532/http://www.shortsea.lt/index.php/pagrindinis_meniu/naujienos/klaipedos_ir_kitu_baltijos_juros_rytines_pakrantes_uostu_krovos_apzvalga__m_sausiogruodzio_men_/1201 |date=2013-10-19 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> Šalyje veikia keturi tarptautiniai oro uostai: [[Vilniaus oro uostas]] (didžiausias, 2008 m. aptarnavęs 2,048 mln. keleivių),<ref>http://www.vno.lt/lt/naujienos/detail.php?ID=4375 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090220024117/http://vno.lt/lt/naujienos/detail.php?ID=4375 |date=2009-02-20 }}</ref> [[Kauno oro uostas]], [[Palangos oro uostas]] ir [[Šiaulių oro uostas]]. Lietuvoje veikia 1775,3 km geležinkelio linijų, iš kurių 1753,5 km plačios („rusiškos“) [[1520 mm vėžė]]s. 21,8 km ilgio „europinės“ [[1435 mm vėžė]]s geležinkelis jungia Lietuvą su Lenkija.<ref>[http://www.transp.lt/lt/veikla/veiklos_kryptys/gelezinkeliu_transportas/apie_sektoriu Susisiekimo ministerijos informacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130617033243/http://www.transp.lt/lt/veikla/veiklos_kryptys/gelezinkeliu_transportas/apie_sektoriu |date=2013-06-17 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> Maršrute [[Panevėžys]]-[[Anykščiai]]-[[Rubikiai]] veikia 68,4 km ilgio siaurojo 750 mm pločio vėžės geležinkelio linija, ilgiausia tokia Europoje. [[Aukštaitijos siaurasis geležinkelis]] naudojamas turizmo reikmėms. Lietuvos kelių ilgiai 2011 m. pabaigos duomenimis (kilometrais).<ref>[http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1226&PHPSESSID=4b53028ca1c1582778ecc60a2a250a5f Statistikos departamento informacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111231111108/http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1226&PHPSESSID=35b8d292369d0f42f9d405f6f00e3071 |date=2011-12-31 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:95%" ! Geležinkelis ! Automobilių <br />keliai ! E kategorijos <br /> automobilių keliai ! Troleibusų <br />linijos ! Vidaus vandenų <br />keliai ! Eksploataciniai <br />naftos vamzdynų |----- | 1 767,6 | 82 911 | 1642 | 266,2 | 452 | 500 |----- |} ==== Energetika ==== {{main|Lietuvos energetika}} Lietuvos pagrindiniais elektros energijos tiekėjais yra [[Lietuvos elektrinė]] (instaliuotoji galia − 1,8 GW.),<ref>[http://www.le.lt/lt/veikla/elektros-gamyba/lietuvos-elektrine-lel/ Lietuvos energija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120405053631/http://www.le.lt/lt/veikla/elektros-gamyba/lietuvos-elektrine-lel/ |date=2012-04-05 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> [[Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė]] (gali palaikyti 900 MW galios tiekimą ne mažiau 12 val.)<ref>[http://www.kruoniohae.lt/lt/main/activity kruoniohae.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120928033447/http://www.kruoniohae.lt/lt/main/activity |date=2012-09-28 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> ir [[Kauno hidroelektrinė]] (instaliuotoji galia − 100,8 MW.<ref>[http://www.le.lt/lt/veikla/elektros-gamyba/kauno-hidro-elektrine-khe/ Lietuvos energija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120322195353/http://www.le.lt/lt/veikla/elektros-gamyba/kauno-hidro-elektrine-khe/ |date=2012-03-22 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref>). Visas jas valdo AB „[[Lietuvos energija|Lietuvos energijos gamyba]]“. Valstybės aukštos įtampos elektros tinklų operatorius yra AB „[[Litgrid]]“, žemos ir vidutinės įtampos tinklų − AB „[[Energijos skirstymo operatorius|ESO]]“.<ref>[http://enmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-3/elektra Lietuvos energetikos ministerija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171010055203/http://enmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-3/elektra |date=2017-10-10 }} Nuoroda tikrinta 2017-10-07)</ref> Papildomi elektros energijos kiekiai gaminami nuolat veikiančiose termofikacinėse elektrinėse (kaip [[Kauno termofikacinė elektrinė]], [[Mažeikių elektrinė]]), vėjo ir vandens jėgainėse. Lietuvos energetikos sistemos instaliuotoji galia pagal pagaminimo būdą 2012 m. duomenimis, megavatais (MW):<ref>[http://www.regula.lt/dujos/SiteAssets/rinkos-stebesenos-ataskaitos/ek-2012.pdf Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, p.57 ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141205173323/http://www.regula.lt/dujos/SiteAssets/rinkos-stebesenos-ataskaitos/ek-2012.pdf |date=2014-12-05 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:95%" ! Kondensacinės <br />elektrinės ! Atominės <br /> elektrinės ! Termofikacinės <br /> elektrinės ! Hidroelektrinės ! Hidroakumuliacinės <br /> elektrinės ! Blokinės įmonių <br /> elektrinės ! Atsinaujinančios energijos <br /> elektrinės (vėjo) |----- | 1 955 | 0 | 803 | 128 | 900 | 164 | 339 (274) |----- |} Iš viso Lietuvoje 2011 m. duomenimis nutiesta 6683,2 km aukštos įtampos elektros linijų (iš jų: 1671,6 km 330−400 kV įtampos oro linijos, 4967 km − 110 kV įtampos oro linijos).<ref>[http://www.regula.lt/lt/elektra/rinkos_apzvalga/EK%20ataskaita_2011.pdf Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, p.41 ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121203011123/http://www.regula.lt/lt/elektra/rinkos_apzvalga/EK%20ataskaita_2011.pdf |date=2012-12-03 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> [[Ignalinos atominė elektrinė|Ignalinos atominės elektrinės]] pirmasis elektrinės reaktorius sustabdytas 2004 m. vykdant stojimo į [[ES]] sąlygas. Paskutinis reaktorius buvo sustabdytas 2009 m. gruodžio mėn. 31 d. 23 valandą nakties. Buvo ruošiamasi statyti naują atominę elektrinę. Naujos atominės elektrinės statyba rūpinosi valstybės valdoma bendrovė UAB „[[Visagino atominė elektrinė]]“.<ref>[http://www.vae.lt/lt/pages/branduolines_energetikos_istorija_lietuvoje vae.lt ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130126051208/http://www.vae.lt/lt/pages/branduolines_energetikos_istorija_lietuvoje |date=2013-01-26 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> 2012 m. referendume dauguma Lietuvos piliečių nepritarė AE statybai.<ref>[http://www.vrk.lt/2012_seimo_rinkimai/output_lt/referendumas/referendumas.html Vyriausiosios rinkimų komisijos informacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121016192607/http://www.vrk.lt/2012_seimo_rinkimai/output_lt/referendumas/referendumas.html |date=2012-10-16 }}</ref> Sustabdžius [[IAE]] pasikeitė Lietuvos elektros importo-eksporto rinka. Palyginimui: 2009 m. 70 % Lietuvoje suvartojamos elektros energijos buvo pagaminama vien IAE.<ref>[http://www.regula.lt/lt/elektra/rinkos_apzvalga/EK%20ataskaita_2011.pdf Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, p.48 ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121203011123/http://www.regula.lt/lt/elektra/rinkos_apzvalga/EK%20ataskaita_2011.pdf |date=2012-12-03 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> 2011 m. − 63 % energijos buvo importuota.<ref>[http://www.litgrid.eu/go.php/Investuotojams Litgrid informacija ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120920041309/http://www.litgrid.eu/go.php/Investuotojams |date=2012-09-20 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> Stambiausi Lietuvos miestų šilumos tiekėjai pagal instaliuotąją galią, megavatais (MW):<ref>[http://www.lsta.lt/images/080213_zemelapis_final.png Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131023182417/http://lsta.lt/images/080213_zemelapis_final.png |date=2013-10-23 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:95%" ! Vilniaus <br />energija ! Kauno <br /> energija ! Klaipėdos <br /> energija ! Alytaus <br /> energija ! Panevėžio <br /> energija ! Šiaulių <br /> energija ! Marijampolės <br /> šiluma |----- | 2 332 | 2 088 | 1 017 | 457 | 399 | 299 | 296 |----- |} === Turizmas === 2016 m. duomenimis Lietuvoje apsilankė ir bent vieną naktį praleido 1,49 mln. turistų iš užsienio šalių. Didžiausią jų skaičių sudarė svečiai iš Vokietijos (174,8 tūkst.), Baltarusijos (171,9 tūkst.), Rusijos (150,6 tūkst.), Lenkijos (148,4 tūkst.), Latvijos (134,4 tūkst.), Ukrainos (84,0 tūkst.), Jungtinės Karalystės (58,2 tūkst.).<ref>http://www.tourism.lt/uploads/documents/Turizmas-Lietuvoje_2016.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201042530/http://www.tourism.lt/uploads/documents/Turizmas-Lietuvoje_2016.pdf |date=2017-12-01 }}</ref> Šalyje jaučiama intensyvėjančio vidaus turizmo tendencija. Lankytinų vietų šiuo metu priskaičiuojama iki 1000. Daugiausia turistų sulaukia didieji miestai [[Vilnius]], [[Klaipėda]], [[Kaunas]] ir kurortai [[Neringa]], [[Palanga]], [[Druskininkai]], [[Birštonas]]. == Mokslas ir technologijos == 2016 m. duomenimis Lietuvoje 31 500 specialistų dirbo [[Informacinės technologijos|IT]] srityje. Šalis turi prieinamiausią internetą ES ir sparčiausią belaidį ryšį visame pasaulyje.<ref>https://investlithuania.com/lt/prioritetiniai-sektoriai/technologijos/</ref> 2016 m. duomenimis šalyje veikia trys aukštųjų technologijų įmonių asociacijos: Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija, Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacija ir Lietuvos kosmoso asociacija.<ref>http://www.technologijos.lt/n/mtl/zyme/Aukstuju-technologiju-imones?tid=5646</ref> Lietuvoje veikia aukšto lygio biotechnologijos kompanijos Ekspla ir Šviesos Konversija, kurios specializuojasi lazerių gamyboje. == Gyventojai == {{main|Lietuvos gyventojai}} [[Vaizdas:Population density in municipalities of Lithuania modified.svg|thumb|Gyventojų tankumas pagal savivaldybes 2012 m.]] === Demografija === {{atnaujinti}} 2025 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2,89 mln. gyventojų.<ref>{{cite web|url=https://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-salies-rodikliai|title=Pagrindiniai šalies rodikliai|website=Oficialiosios statistikos portalas}}</ref> 1992 m. Lietuvoje pasiektas maksimalus 3,7 mln. gyventojų skaičius. Po to gyventojų tolydžiai mažėjo, o nuo 2019 m. buvo užfiksuotas padidėjimas.<ref>[https://www.etaplius.lt/lietuvoje-per-metus-padaugejo-nuolatiniu-gyventoju Lietuvoje per metus padaugėjo nuolatinių gyventojų] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200215180440/https://www.etaplius.lt/lietuvoje-per-metus-padaugejo-nuolatiniu-gyventoju |date=2020-02-15 }}, Etaplius, 2020–01–14</ref> 2000 m. gyventojų sumažėjo iki 3,5 mln., o 2010 m. – iki 3,32 mln. 2012 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos statistikos departamento duomenimis gyventojų skaičius nebesiekė 3 milijonų.<ref>https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R166#/</ref> Gyventojų skaičiaus mažėjimo pagrindinė priežastis iki 2019 buvo emigracija bei didesnis mirtingumas nei gimstamumas. Daugiausia Lietuvos gyventojų emigruodavo į Vakarų šalis, kur rado geresnes sąlygas darbo rinkoje. Taigi tarp emigrantų daugiausia darbingo amžiaus žmonių. Pagrindinės kryptys – Skandinavija, Jungtinė Karalystė, Airija. Jungtinėje Karalystėje gyvenamąją vietą deklaravo 124&nbsp;000 emigrantų.<ref name="LSA-EmigrantsDeclaredDeparture">{{citeweb | url=http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3020104&PLanguage=1&TableStyle=&Buttons=&PXSId=6284&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= |quote=''Emigrants who have declared their departure by state of next residence and year.'' | title=archyvo kopija | access-date=2020-09-06 | archive-date=2015-01-10 | archive-url=https://web.archive.org/web/20150110110758/http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3020104&PLanguage=1&TableStyle=&Buttons=&PXSId=6284&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= | url-status=dead }} (anglų k.), Lietuvos statistikos departamentas, 2019-07-14</ref> Airijoje – 40&nbsp;000, Norvegijoje – 24&nbsp;000.<ref>{{citeweb | url=http://123.emn.lt/lt/emigracija/top-10-emigracijos-valstybiu |quote=Emigracijos tendencijos: valstybės | title=archyvo kopija | access-date=2020-09-06 | archive-date=2016-05-07 | archive-url=https://web.archive.org/web/20160507091827/http://123.emn.lt/lt/emigracija/top-10-emigracijos-valstybiu | url-status=dead }}</ref> Įvairiais skaičiavimai Vakarų šalyse gyvena ir dirba apie 200&nbsp;000 Lietuvos piliečių. Pačioje Lietuvoje 4,3 % gyventojų yra gimę užsienyje.<ref>Migration Report 2017. UN, tikrinta 2018-09-30 (anglų kalba).</ref> 2011 m. iš Lietuvos išvyko 54&nbsp;000 gyventojų, 16&nbsp;000 atvyko,<ref name="LSA">{{citeweb | url=http://db1.stat.gov.lt/statbank |quote=Duomenų užklausa, Lietuvos statistikos departamentas, 2012-05-15 | title=archyvo kopija | access-date=2009-07-27 | archive-date=2009-02-16 | archive-url=https://web.archive.org/web/20090216024512/http://db1.stat.gov.lt/statbank | url-status=dead }}</ref> 2013 išvyko 39&nbsp;000 gyv.,<ref>{{citeweb | url=http://123.emn.lt/lt/bendros-tendencijos/migracija-10-metu-apzvalga |quote=Migracijos tendencijos | title=archyvo kopija | access-date=2020-09-06 | archive-date=2016-03-14 | archive-url=https://web.archive.org/web/20160314083645/http://123.emn.lt/lt/bendros-tendencijos/migracija-10-metu-apzvalga | url-status=dead }}</ref> kitais metais – 36&nbsp;600, o 2015 m. – 44&nbsp;500<ref>[http://vz.lt/verslo-aplinka/2016/03/21/po-ketveriu-metu-pertraukos--emigracijos-suolis Po ketverių metų pertraukos – emigracijos šuolis.], Verslo žinios 2016-03-21, tikrinta 2019-07-14.</ref> 2016 emigravo 51&nbsp;000 gyventojų,<ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-01-11-statistika-lietuvoje-gyvena-maziau-nei-3-mljn-gyventoju/153978 Statistika Lietuvoje] (Bernardinai.lt)</ref> 2017 m. – 57&nbsp;200.<ref>[https://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/2018/01/11/news/suskaiciavo-kiek-is-viso-lietuviu-emigravo-pernai-skaiciai-stulbina-4196042/ Skaičiai stulbina: 2017 m.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200921115245/https://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/2018/01/11/news/suskaiciavo-kiek-is-viso-lietuviu-emigravo-pernai-skaiciai-stulbina-4196042/ |date=2020-09-21 }}, tikrinta 2019-07-14.</ref><ref>{{cite web |title=Per pirmąjį 2017-ųjų pusmetį emigravo 10 tūkst. žmonių daugiau nei pernai |agency=[[BNS]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2017-07-10 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/per-pirmaji-2017-uju-pusmeti-emigravo-10-tukst-zmoniu-daugiau-nei-pernai-75179218 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> 2018 m. į šalį atvyko 12&nbsp;300 asmenų, iš jų 5&nbsp;700 ukrainiečių, 26 proc. iš Baltarusijos ir 6 proc. iš Rusijos. Nuo 2019 m. į Lietuvą grįžta daugiau piliečių nei išvyksta. Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. į Lietuvą sugrįžo 18 934, iš šalies išvyko 9 486 Lietuvos piliečiai. Tai mažiausias išvykusiųjų skaičius nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Daugiausia grįžusiųjų – iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos, Airijos ir Nyderlandų.<ref>{{cite web|url=https://www.urm.lt/naujienos/141/ministras-k.-budrys-i-lietuva-grizo-dukart-daugiau-pilieciu-nei-isvyko:43593|title=Ministras K. Budrys: į Lietuvą grįžo dukart daugiau piliečių nei išvyko|website=Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija|date=2025-01-31}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/lituanica/aktualijos/751/2310227/gyventi-i-lietuva-sugrizta-vis-daugiau-tautieciu-kas-juos-skatina?srsltid=AfmBOoovrlFGFypGUVz81bXj6sHpGa3l4AEDnhMVQ2rMOUz6BSSyDzvK|title=Gyventi į Lietuvą sugrįžta vis daugiau tautiečių: kas juos skatina?|website=LRT Lituanica|date=2024-07-03}}</ref> Nuo 2019 m. iki 2024 m. iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą grįžo apie 43 tūkstančiai lietuvių dėl gerėjančios ekonominės padėties gimtinėje ir Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/lituanica/aktualijos/751/2357027/grizimo-is-jungtines-karalystes-aritmetika-ar-is-tiesu-lietuviai-traukia-namo|title=Grįžimo iš Jungtinės Karalystės aritmetika: ar iš tiesų lietuviai traukia namo?|website=LRT|date=2024-09-14}}</ref> Žemiausias gimstamumo rodiklis pasiektas 2002 m., kai gimė 30&nbsp;000 kūdikių (8,6/1000 gyventojų), nuo to laiko šis rodiklis kiek išaugo: 2010 m. gimė 35&nbsp;625 kūdikliai (10,8/1000 gyventojų). Vaikų skaičius vienai moteriai siekia 1,21. Didžiausias mirtingumas yra rytiniuose šalies rajonuose, kuriuose labiausiai jaučiamas gyventojų senėjimas. 2007 m. Ignalinos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose buvo užregistruota 20 mirčių tūkstančiui gyventojų (šalies vidurkis tais metais buvo 13,5 mirčių tūkstančiui gyventojų). Prie didelio mirtingumo prisideda vienas didžiausių Europoje savižudybių skaičius.<ref>{{Cite web |url= http://www.dw-world.de/dw/article/0,2144,2776958,00.html |title= Suicidio en Alemania: tercer puesto en Europa |date= 2007 |work= [[Deutsche Welle]] 10.09.2007 |accessdate=2007-11-23}}</ref> Didžioji dalis gyventojų gyvena miestuose. Šis rodiklis sparčiai keitėsi po Antrojo pasaulinio karo. 1959 m. dar trys penktadaliai gyventojų gyveno kaime, 1970 m. santykis susilygino, o 1990 m. jau du trečdaliai gyventojų gyveno miestuose. Šiuo metu keturiuose miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai) gyvena daugiau nei 1&nbsp;000&nbsp;000 gyventojų. 100% vyresnių nei 15 metų šalies gyventojų yra raštingi. Vidutinė gyvenimo trukmė vyrams yra 80 metų, moterims – 85 metai.<ref>{{cite web |title=Ilgėja vidutinė tikėtina lietuvių gyvenimo trukmė |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/160359/ilgeja_vidutine_tiketina_lietuviu_gyvenimo_trukme_ |date=2017-01-15 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-15}}</ref> Lyginant su ankstesnių metų tyrimų duomenimis, trukmė pailgėjo maždaug 4 metais. {{dem|kolon=10|till=4000000|inc=1000000|incmin=200000|width=1030 |1528|330000 |1650|960000 |1790|990000 |1897|2536000 |1913|2828000 |1923|2620000 |1940|3084000 |1942|2790000 |1950|2573000 |1955|2613000 |1959|2711000 |1965|2954000 |1970|3100000 |1979|3398000 |1989|3690000 |1991|3704000 |1995|3629000 |2001|3483972 |2005|3414000 |2011|3052588 |2015|2921262 |2020|2794329 }} Duomenys:<ref>1790 – 1950 duomenys „Lietuva Šeimos enciklopedija“ Šviesa, Kaunas 2006 {{ISBN|5-430-04664-7}}</ref><ref>{{cite book|title=Lietuvos TSR|editor=J. Zinkus|publisher=Mokslas|location=Vilnius|date=1980|pages=272}}</ref><ref>http://www.world-gazetteer.com/wg.php?x=&men=gpro&lng=en&des=wg&geo=-130&srt=pnan&col=abcdefghinoq&msz=1500&geo=-4{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugpjūčio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>smp2014ge.ugdome.lt / [https://smp2014ge.ugdome.lt/mo/9kl_visuomenine_geografija/GE_DE_33/teorine_medziaga_4.html Lietuvos gyventojų skaičiaus kaita]</ref><ref>[https://osp.stat.gov.lt/gyventojai1 Gyventojai], Oficialiosios statistikos portalas</ref> === Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis === {{Message box |id=current |backgroundcolor=#f7f7f7 |image=Timeblock.svg |heading=Šioje {{#switch:~{{NAMESPACE}}|~Šablonas=šablone|skiltyje}} dalis informacijos yra pasenusi{{#if:{{{1|}}}|'''&nbsp;– {{{1}}} |.}} |message=Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą. }} Didžiausia Lietuvos tauta yra lietuviai, jie sudaro daugiau nei 86 proc. gyventojų. Lietuviai sudaro gyventojų daugumą visose savivaldybėse, išskyrus Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono. Didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje yra lenkai. 1959 m. lenkai sudarė 8,5 % Lietuvos gyventojų, bet nuo to laiko jų procentas nuolat mažėjo ir 2015 m. buvo 5,6 %. Lietuvos lenkai daugiausiai gyvena Vilniaus apskrityje, kur jie 2001 m. sudarė net 25,4 % visos populiacijos. Vilniaus ir Šalčininkų rajone lenkų tautybės gyventojų yra dauguma (atitinkamai 52 proc. ir 77 proc. gyventojų). Vilniaus mieste lenkų yra apie 16,5%. Lietuvoje sparčiai mažėja rusų tautybės žmonių dalis: 1989 m. jie sudarė 9,4 % visos populiacijos, 2001 m. – 6,3 %, o 2011 m. – 5,8 %.<ref name="taut">http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010215&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3236&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120906042802/http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010215&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3236&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= |date=2012-09-06 }}</ref> 2001 m. surašymo duomenimis, rusai sudaro 13,4 % Utenos apskrities, 11,6 % Vilniaus apskrities ir 11,4 % Klaipėdos apskrities gyventojų. Kitose apskrityse jų dalis neviršijo 4 %. Pagal 2011 m. gyventojų surašymą rusai sudarė apie 12 proc. Vilniaus ir apie 19,6 proc. Klaipėdos gyventojų. Visagino mieste rusai sudaro gyventojų daugumą (52 proc.). 2015 m. rusai sudarė 4,78 % visų Lietuvos gyventojų.<ref name="taut" /> {| class="wikitable sortable" style="width:100%; float:top;" |+Lietuvos piliečių nacionalinė sudėtis<ref>[http://ausis.gf.vu.lt/mg/ Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150630233807/http://ausis.gf.vu.lt/mg/ |date=2015-06-30 }} | Žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“ 2012 Nr. 11-12</ref> <ref>[http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010215&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3236&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= Lietuvos piliečių tautinė sudėtis pagal 2011 m. Statistikos Departamento duomenis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120906042802/http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010215&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3236&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= |date=2012-09-06 }}</ref><ref>''Alkas''. A. Butkus: [http://alkas.lt/2015/12/16/a-butkus-lietuvos-gyventojai-tautybes-poziuriu/ Lietuvos gyventojai tautybės požiūriu]; tikrinta 2017-01-06</ref> |- ! Vieta ! [[Tauta]] ! 2015 m. ! 2011 m. ! 2001 m. ! 1989 m. ! 1979 m. |- | 1 | [[Lietuviai]] | style="text-align:center;"| ''86,67 proc.'' / 2 531,843 mln. | style="text-align:center;"| ''84,16 proc.'' / 2 561,314 mln. | style="text-align:center;"| ''83,45 proc.'' / 2 907,293 mln. | style="text-align:center;"| ''79,6 proc.'' / 2 924,3 mln. | style="text-align:center;"| ''80,0 proc.'' / 2 712,2 mln. |- |2 | [[Lenkai]] | style="text-align:center;"| ''5,61 proc.'' / 163,858 tūkst. | style="text-align:center;"| ''6,58 proc.'' / 200,317 tūkst. | style="text-align:center;"| ''6,74 proc.'' / 234,989 tūkst. | style="text-align:center;"| ''7,0 proc.'' / 258,0 tūkst. | style="text-align:center;"| ''7,3 proc.'' / 247,0 tūkst. |- |3 | [[Rusai]] | style="text-align:center;"| ''4,78 proc.'' / 139,507 tūkst. | style="text-align:center;"| ''5,81 proc.'' / 176,913 tūkst. | style="text-align:center;"| ''6,31 proc.'' / 219,789 tūkst. | style="text-align:center;"| ''9,4 proc.'' / 344,5 tūkst. | style="text-align:center;"| ''8,9 proc.'' / 303,5 tūkst. |- |4 | [[Baltarusiai]] | style="text-align:center;"| ''1,34 proc.'' / 39,159 tūkst. | style="text-align:center;"| ''1,19 proc.'' / 36,227 tūkst. | style="text-align:center;"| ''1,23 proc.'' / 42,866 tūkst. | style="text-align:center;"| ''1,7 proc.'' / 63,2 tūkst. | style="text-align:center;"| ''1,7 proc.'' / 57,6 tūkst. |- |5 | [[Ukrainiečiai]] | style="text-align:center;"| ''0,69 proc.'' / 20,225 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,54 proc.'' / 16,423 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,65 proc.'' / 22,488 tūkst. | style="text-align:center;"| ''1,2 proc.'' / 44,8 tūkst. | style="text-align:center;"| ''1,0 proc.'' / 32,0 tūkst. |- |6 | [[Žydai]] | style="text-align:center;"| ''0,08 proc.'' / 2,267 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,10 proc.'' / 3,050 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,12 proc.'' / 4,007 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,3 proc.'' / 12,4 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,4 proc.'' / 14,7 tūkst. |- |7 | [[Totoriai]] | style="text-align:center;"| ''0,07 proc.'' / 2,078 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,09 proc.'' / 2,793 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,09 proc.'' / 3,235 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 5,2 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 4,0 tūkst. |- |8 | [[Lietuvos vokiečiai|Vokiečiai]] | style="text-align:center;"| ''0,10 proc.'' / 2,831 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,08 proc.'' / 2,418 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,09 proc.'' / 3,243 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 2,1 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 2,6 tūkst. |- |9 | [[Čigonai]] | style="text-align:center;"| ''0,07 proc.'' / 2,063 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,07 proc.'' / 2,115 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,09 proc.'' / 2,571 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 2,7 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 2,3 tūkst. |- |10 | [[Latviai]] | style="text-align:center;"| ''0,11 proc.'' / 3,144 tūkst | style="text-align:center;"| ''0,07 proc.'' / 2,025 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,07 proc.'' / 2,955 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 4,2 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 4,4 tūkst. |- |11 | [[Armėnai]] | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ''0,04 proc.'' / 1 233 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,04 proc.'' / 1 477 tūkst. | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ? |- |12 | [[Azerbaidžaniečiai]] | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ''0,02 proc.'' / 0,648 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,02 proc.'' / 0,788 tūkst. | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ? |- |13 | [[Moldavai]] | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ''0,02 proc.'' / 0,540 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,02 proc.'' / 0,704 tūkst. | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ? |- |14 | [[Gruzinai]] | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,372 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,437 tūkst. | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ? |- |15 | [[Estai]] | style="text-align:center;"| ?. | style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,314 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,419 tūkst. | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ? |- |16 | [[Karaimai]] | style="text-align:center;"|? | style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,241 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,273 tūkst. | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ? |- |17 | Kitų tautybių | style="text-align:center;"| ''0,47 proc.'' / 13,639 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,12 proc.'' / 3,508 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,10 proc.'' / 3,517 tūkst. | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ? |- |18 | Nenurodė tautybės | style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,648 tūkst. | style="text-align:center;"| ''1,08 proc.'' / 32,978 tūkst. | style="text-align:center;"| ''0,95 proc.'' / 32,921 tūkst. | style="text-align:center;"| ? | style="text-align:center;"| ? |- class="sortbottom" | | '''Bendras Lietuvos piliečių skaičius''' | style="text-align:center;"| '''''100,0 proc.'' / 2 921,262 mln | style="text-align:center;"| '''''100,0 proc.'' / 3 043,429 mln.''' | style="text-align:center;"| '''''100,0 proc.'' / 3 483,972 mln.''' | style="text-align:center;"| '''''100,0 proc.'' / 3 674,8 mln.''' | style="text-align:center;"| '''''100,0 proc.'' / 3 391,5 mln.''' |} === Kalbos === Pasiskirstymas pagal gimtąsias kalbas ('''2011 m.''' surašymo duomenys)<ref>Lietuvos statistikos departamentas, 2011 m. surašymas: [https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv_kalba_tikyba.pdf/1d9dac9a-3d45-4798-93f5-941fed00503f Gyventojai pagal tautybę, gimtąją kalbą ir tikybą]; tikrinta 2017-01-07</ref>: * [[lietuvių kalba|lietuvių]] – 84,9 % (2&nbsp;583&nbsp;745 gyventojai); * [[rusų kalba|rusų]] – 7,2 % (218&nbsp;383); * [[lenkų kalba|lenkų]] – 5,3 % (160&nbsp;506); * [[baltarusių kalba|baltarusių]] – 0,23 % (7&nbsp;114); * [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]] – 0,18 % (5&nbsp;340); * kitos – 0,24&nbsp;% (7&nbsp;190); * nenurodė – 1,44 % (43&nbsp;906). Pagal 2001 m. surašymą, iš 577 tūkst. ne lietuvių tautybės gyventojų, 356 tūkst. moka [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]]. Didžiausią jų dalį sudaro lenkai, rusai ir baltarusiai. Rusų kalbą iš viso moka 68 % Lietuvos gyventojų, anglų – 17 % (mieste – 21 %, kaime – 9 %), lenkų – 14,6 %, vokiečių – 8 %, prancūzų – 2 %. Rusų kalbą moka 64 % lietuvių ir 77 % lenkų.<ref>[http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=294 2002 m. surašymas: Mokame vis daugiau kalbų] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110723081422/http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=294 |date=2011-07-23 }} Pastaba: ten pateikta kiek gyventojų moka šias kalba kaip užsienio kalbas. Šiame straipsnyje pateikti duomenys kiek ''iš viso'' žmonių kalba šiomis kalbomis. Tai reiškia, kad mokančių jas kaip užsienio kalbą procentas sudėtas su mokančių jas kaip gimtąją kalbą procentu</ref> 2005 m. Eurobarometro apklausa pateikia kiek kitokius duomenis. Pasak jos, 80 % Lietuvos gyventojų gali susikalbėti rusiškai (neskaitant tų, kuriems rusų kalba yra gimtoji), 32 % – [[anglų kalba|angliškai]], 15 % – lenkiškai ir 14 % – vokiškai.<ref name="eurob">(Angliškai)[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_en.pdf Europeans and their Languages]</ref> Tokie dideli duomenų skirtumai tikriausiai yra todėl, kad gyventojų surašyme buvo skaičiuojami tik ''gerai'' mokantys nurodytas kalbas, o Eurobarometro apklausoje – visi gebantys susišnekėti. Eurobarometro apklausa taip pat atskleidė, kad, palyginti su kitų Europos Sąjungos šalių gyventojais, lietuviai moka daug kalbų. 92 % Lietuvos gyventojų moka bent vieną užsienio kalbą, 51 % – bent dvi, ir 16 % – bent tris kalbas. Pagal Europos Sąjungos vidurkį, tik 56 % žmonių moka bent vieną, 28 % bent dvi ir 11 % bent tris kalbas neskaitant gimtosios.<ref name="eurob"/> === Religija === [[Vaizdas:Vilnius (Wilno) - cathedral.jpg|thumb|[[Vilniaus arkikatedra bazilika]]]] Nuo XIV a., po [[Lietuvos krikštas|Lietuvos krikšto]], šalyje vyrauja katalikybė. Dvasininkai buvo įtakingi, XX a. pirmoje pusėje dalyvavo politiniame gyvenime, [[LTSR|sovietmečiu]] kai kurie kunigai buvo disidentais. Tiek katalikų, tiek kitų bažnyčių veikla sovietų okupacijos metu varžyta, kunigai persekioti, kalinti, tremti. XX a. pirmoje pusėje ~9% Lietuvos gyventojų buvo liuteronai, po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] jų ženkliai sumažėjo. Nuo XIV a. Lietuvoje minimas [[Islamas]], anksčiau sietas vien su Lietuvos totorių bendruomene. [[Kovo 11 aktas|Atkūrūs Nepriklausomybę]] šalyje misijas pradėjo ir tikinčiųjų bendruomenes sukūrė evangelikų bažnyčios. 2011 m. surašyme 83,7 % deklaravo kokį nors tikėjimą, 6,1 % teigė esą netikintys ir 10,1 % nenurodė arba negalėjo atsakyti. Gyventojų pasiskirstymas pagal religiją:<ref>[2011 m. surašymo duomenys https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv_kalba_tikyba.pdf/1d9dac9a-3d45-4798-93f5-941fed00503f]</ref> * [[Romos katalikai]] – 77,2 % (2 350 tūkst.); * [[Stačiatikiai]] – 4,1 % (125,2 tūkst.); * [[Sentikiai]] – 0,8 % (23,3 tūkst.); * [[Evangelikai liuteronai]] – 0,6 % (19,6 tūkst.); * [[Evangelikai reformatai]] – 0,2 % (6,7 tūkst.); * [[Jehovos liudytojai]] – 0,1 % (3,5 tūkst.); * [[Musulmonai]] [[sunitai]] – 0,08 % (2,8 tūkst.); * [[Charizmatai]] – 0,06 % (2,2 tūkst.); * [[Sekmininkai]] – 0,04 % (1,3 tūkst.); * [[Judėjai]] – 0,04 % (1,3 tūkst.); * [[Baltų religija|Senojo baltų tikėjimo]] – 0,04 % (1,4 tūkst.); * Kitų tikybų – 0,3 % (11 tūkst.). 2001 m. dauguma stačiatikių buvo susitelkę Vilniaus ir Klaipėdos miestuose, kur jie sudarė atitinkamai 9,7 % ir 15,5 % visų miesto gyventojų. Netikintieji sudarė 10,3 % miestų gyventojų ir 4,2 % kaimų gyventojų.<ref name="relig">[http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/2002_11_07.pdf 2001 m. gyventojų ir būstų surašymas: Romos katalikų daugiausia] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091229115446/http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/2002_11_07.pdf |date=2009-12-29 }}</ref> 2010 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 47% Lietuvos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“; 37% – „tiki, jog egzistuoja kažkokia dvasia arba dvasinė energija“; 12% – „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių laikytina vidutiniškai religinga.<ref>{{cite web|url=http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_341_en.pdf|format=PDF|title=Special Eurobarometer, biotechnology. 204 puslapis (PDF). Atlikta 2010 m. sausio–vasario mėn.}}</ref> === Miestai === {{Plačiau|Lietuvos miestai|Lietuvos miesteliai}} Lietuvoje yra 103 miestai. Miestais laikomos tankiai apgyvendintos vietovės, kuriose >3 tūkstančiai gyventojų, kurių bent dvi trečiosios verčiasi ne su žemės ūkiu susijusia veikla. Miestais laikomos ir mažiau nei 3000 gyventojų turinčios gyvenvietės, kurios tokį statusą turi istoriškai. Lietuvoje taip pat yra 254 miesteliai. Miesteliais laikomos kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse. {| class="infobox" style="text-align:center; width:97%; margin-right:10px; font-size:90%;" |+ align=center style=„font-weight: bold“ | Lietuvos miestai pagal gyventojų skaičių 2020 m. pradžioje:<ref>osp.stat.gov.lt / [http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=302b354f-8511-4993-aeb6-b03fc86c6d3f Šiuolaikinė Lietuva (nuo 1991) ]</ref> |- ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Nr. ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Miestas ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Apskritis ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Gyventojai ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Nr. ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Miestas ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Apskritis ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Gyventojai ! rowspan=11 | <br />[[Vaizdas:Vilnius old town by Augustas Didzgalvis.jpg|border|150px]]<br />[[Vilnius]]<br />[[Vaizdas:Kaunas_Castle_-_panorama.JPG|border|150px]]<br />[[Kaunas]]<br />[[File:KU miestelis.jpg|border|150px]]<br />[[Klaipėda]]<br />[[File:Catedral de Siauliai, Lituania, 2012-08-09, DD 09.JPG|border|150px]]<br />[[Šiauliai]]<br />[[File:Pnv3 by Augustas Didzgalvis.jpg|border|150px]]<br />[[Panevėžys]] |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 1 ||align=left | '''[[Vilnius]]''' || [[Vilniaus apskritis]] || 550834 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 11 ||align=left | '''[[Kėdainiai]]''' || [[Kauno apskritis]] || 22677 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 2 ||align=left | '''[[Kaunas]]''' || [[Kauno apskritis]] || 289364 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 12 ||align=left | '''[[Tauragė]]''' || [[Tauragės apskritis]] || 21520 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 3 ||align=left | '''[[Klaipėda]]''' || [[Klaipėdos apskritis]] || 149116 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 13 || align=left | '''[[Telšiai]]''' || [[Telšių apskritis]] || 21287 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 4 ||align=left | '''[[Šiauliai]]''' || [[Šiaulių apskritis]] || 101511 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 14 ||align=left | '''[[Ukmergė]]''' || [[Vilniaus apskritis]] || 20154 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 5 ||align=left | '''[[Panevėžys]]''' || [[Panevėžio apskritis]] || 85885 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 15 ||align=left | '''[[Visaginas]]''' || [[Utenos apskritis]] || 18024 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 6 ||align=left | '''[[Alytus]]''' || [[Alytaus apskritis]] || 49895 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 16 ||align=left | '''[[Plungė]]''' || [[Telšių apskritis]] || 16755 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 7 ||align=left | '''[[Marijampolė]]''' || [[Marijampolės apskritis]] || 34975 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 17 ||align=left | '''[[Kretinga]]''' || [[Klaipėdos apskritis]] || 16583 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 8 ||align=left | '''[[Mažeikiai]]''' || [[Telšių apskritis]] || 32470 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 18 ||align=left | '''[[Palanga]]''' || [[Klaipėdos apskritis]] || 16038 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 9 ||align=left | '''[[Jonava]]''' || [[Kauno apskritis]] || 26423 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 19 ||align=left | '''[[Radviliškis]]''' || [[Šiaulių apskritis]] || 15161 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 10 ||align=left | '''[[Utena]]''' || [[Utenos apskritis]] || 25397 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 20 ||align=left | '''[[Šilutė]]''' || [[Klaipėdos apskritis]] || 14980 |- | colspan="11" align=center style="background:#f5f5f5;" | 2020 m. pradžios duomenys |} <br clear=all /> == Švietimas == Žinoma, jog pirmoji mokykla Lietuvoje veikė 1387 m. prie [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus katedros]]. Vėlesnis jų tinklas plėtėsi su krikščionybės plitimu. Dažniausiai mokyklos būdavo parapinės. 1570 m. Vilniuje įsikūrę [[Jėzuitai|tėvai jėzuitai]] atidarė kolegiją. Valdovas [[Steponas Batoras]] savo privilegija ją [[Vilniaus universitetas|1579 m. pakėlė į universitetus]]. Seniausias [[Vilniaus universitetas]] veikė iki 1832 metų, kuomet carinė Rusijos valdžia jį uždarė. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]], Vilnių okupavus lenkams, 1922 m. [[Vytauto Didžiojo universitetas|Lietuvos universitetas]] įkurtas Kaune. 1930 m. jis gavo [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto vardą]]. 2017 m. duomenimis Lietuvoje veikė 737 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 1151 bendrojo ugdymo mokykla, 22 kolegijos ir 21 universitetas.<ref>https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?theme=all#/</ref> Didžiausias šalies universitetas yra [[Vilniaus universitetas]], kuris yra vienas iš seniausių universitetų [[Šiaurės Europa|Šiaurės Europoje]]. == Kultūra == {{main|Lietuvos kultūra}} [[Vaizdas:Curonian Spit. Kuršių nerija.Kuršu kāpas - panoramio.jpg|miniatiūra|Kuršių nerija]] Per šimtmečius Lietuvos kultūra buvo įtakojama daugelio kaimyninių tautų ir religijų. Nepaisant to išlaikė savitumą. [[Lietuvių kalba]] yra viena iš dviejų likusių [[Baltų kalbos|baltų kalbų]], per tarpinę [[Baltų prokalbė|baltų prokalbę]] kilusi iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]].<ref>http://www.vlkk.lt/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210420230752/http://www.vlkk.lt/ |date=2021-04-20 }}</ref> Į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] yra įtraukti 7 Lietuvos paveldo objektai: [[Vilniaus senamiestis|istorinis Vilniaus senamiestis]], [[Kuršių nerija|Kuršių Nerija]], [[Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas|Kernavės archeologinė vietovė]], [[Struvės geodezinis lankas|F. G. W. Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai]], į [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą]] – [[kryždirbystė]] ir kryžių simbolika Lietuvoje, Dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse, sutartinės – lietuvių polifoninės dainos<ref>http://www.vjtc.lt/lt/keliautojo-atmintin/unesco {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171224004950/http://www.vjtc.lt/lt/keliautojo-atmintin/unesco |date=2017-12-24 }}</ref>, į „[[Pasaulio atmintis|Pasaulio atminties]]“ registrą – [[Martyno Mažvydo katekizmas|Martyno Mažvydo „Katekizmas“]] ir kiti vertingi dokumentai. === Lietuvių etninė kultūra === Baltiška tautos praeitis ir geografinė padėtis sąlygojo tai, kad Lietuva buvo paskutinė valstybė [[Europa|Europoje]] nepriėmusi jokios abraominės religijos. Jos valdovai pirmą kartą krikštą priėmė tik XIII amžiuje. Tai lėmė senųjų lietuvių papročių apraiškas ir šiandieniniame gyvenime. Lietuvos muziejuose ir draugijų fonduose sukauptas didžiulis masyvas įvairaus pobūdžio paveldo, liudijančio etnines gyventojų ypatybes, verslus, amatus ir buitį. Daug dėmesio senovės lietuviai skyrė medinėms [[šventieji|šventųjų]] skulptūroms. Išskirtinė yra [[Rūpintojėlis|Rūpintojėlio]] skulptūra. Taip pat autentiški liaudies motyvai atsiskleidžia [[Koplytėlė|koplytėlių]] ir [[Koplytstulpis|koplytstulpių]] drožyboje, namų apyvokos daiktuose, susisiekimo priemonėse, balduose, darbo įrankiuose, valstietiškuose drabužiuose, audiniuose. Išskirtinės yra ne tik liaudies daugiabalsės sutartinės, bet ir margučių marginimo, sodų pynimo papročiai. Taip pat medžio raižiniai, geležies ir gintaro dirbiniai. [[Vaizdas:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis photo portrait.jpg|miniatiūra|kairėje|170px|Tapytojas ir kompozitorius [[M. K. Čiurlionis]]]] === Dailė === Pirmasis Lietuvos dailės muziejus buvo įkurtas 1933 m. [[Kaunas|Kaune]]. Šis muziejus pavadintas [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Mikalojaus Konstantino Čiurlionio]] vardu, kadangi pastarasis laikomas garsiausiu Lietuvos dailininku. Nepriklausomoje Lietuvoje kūrė tapytojas [[Petras Kalpokas]] išgarsėjęs darbais „Šveicarijos peizažas“, „Romos panteonas naktį“, „Šlapelio portretas“, dailininkas, kolekcionierius [[Antanas Žmuidzinavičius]], dailininkai [[Jonas Sireika|Jonas Šileika]], [[Kajetonas Sklėrius]], [[Adomas Varnas]], [[Justinas Vienožinskis]]. Pastarasis buvo Lietuvos meno mokyklos iniciatorius. Išskirtini skulptoriai [[Petras Rimša]], [[Juozas Zikaras]], [[Vincas Grybas]], [[Bronius Pundzius]]. === Literatūra === {{pagr|Lietuvių literatūra}} Per [[Lietuvos istorija po nepriklausomybės atkūrimo|Atgimimą]] pradėta kurti nauja, laisva, neideologizuota [[lietuvių literatūra]]. Pirmieji kūrėjai buvo [[Juozas Erlickas]], [[Ričardas Gavelis]], [[Jurgis Kunčinas]], [[Valdas Papievis]], [[Aidas Marčėnas]], [[Rolandas Rastauskas (1954)|Rolandas Rastauskas]], [[Jurga Ivanauskaitė]], [[Marius Ivaškevičius]]. Literatūrą papildė tremties, išeivijos palikimas. === Teatras === {{pagr|Lietuvos teatras}} [[Vaizdas:Išvarymas (Expulsion), director O. Koršunovas. Photo by Tomas Lukšys.jpg|miniatiūra|Spektaklis „[[Išvarymas]]“]] Šalis turi ilgą, sėkmingą [[Lietuvos teatras|lietuviško teatro]] tradiciją. Šalyje yra keliasdešimt teatrų. Keli jų ypač populiarūs, pvz. [[LNDT]], [[LNOBT]], [[Keistuolių teatras|Keistuoliai]] (visi Vilniuje), [[NKDT]] (Kaune), [[JMDT]] (Panevėžyje). Garsiausi Lietuvos režisieriai – [[Cezaris Graužinis]], [[Oskaras Koršunovas]], [[Rimas Tuminas]], [[Gintaras Varnas]], [[Jonas Vaitkus]], [[Eimuntas Nekrošius]] (1952–2018). === Tradicinė virtuvė === {{pagr|Lietuviška virtuvė}} [[Vaizdas:Juoda duona.JPG|miniatiūra|kairėje|Lietuviška [[ruginė duona]]]] Lietuviai didžiuojasi vaišingumu, kulinariniu paveldu. Senovėje valgyta daug daržovių, uogų ir grybų vasarą ir konservuotų, raugintų produktų žiemą. Nacionaliniu patiekalu įvardijami [[Didžkukuliai|cepelinai]]. Vasarą valgoma rožinė šaltsriubė – [[šaltibarščiai]]. Unikalūs lietuviški produktai – [[ruginė duona]], [[varškės sūris]], lapuočių mediena šaltai rūkyti [[lašiniai]], proginis [[skilandis]], rūkytos žuvys (labiau pajūryje), bulvių patiekalai (pvz. [[Bulvių plokštainis|kugelis]], [[bulviniai blynai]]). === Sportas === {{pagr|Sportas Lietuvoje}} [[Vaizdas:Rūta Meilutytė portrait.jpg|miniatiūra|180px|Plaukikė [[Rūta Meilutytė]] – olimpinė, daugkartinė pasaulio ir Europos čempionė]] Populiariausia Lietuvoje sporto šaka yra krepšinis. [[Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė|Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė]] yra laimėjusi [[Europos krepšinio čempionatas|Europos krepšinio čempionatus]] 1937, 1939 ir 2003 metais. 2007 m. Europos čempione tapo Lietuvos moterų krepšinio rinktinė. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pat buvo prizininkė Europos, [[Pasaulio krepšinio čempionatas|Pasaulio krepšinio čempionatuose]] ir [[Olimpinės žaidynės|Olimpinėse žaidynėse]]. „[[Kauno Žalgiris|Kauno Žalgirio]]“ krepšinio klubas 1986 m. iškovojo Tarpžemyninę ''William Jones'' taurę (neoficialus pasaulio klubinių krepšinio komandų čempionų titulas), o 1999 m. tapo [[Eurolyga|Eurolygos]] čempionu. Geriausi šalies krepšininkai buvo pakviesti žaisti [[National Basketball Association|NBA]]. Tarp jų [[Arvydas Sabonis]], [[Šarūnas Marčiulionis]], [[Linas Kleiza]], [[Jonas Valančiūnas]], [[Mindaugas Kuzminskas]], [[Darius Songaila]], [[Domantas Sabonis]]. Nuo 1992 m. lietuviai iškovojo 25 olimpinius medalius (6 aukso). Disko metikas [[Virgilijus Alekna]] yra vienintelis šalies dukart (2000 m. Sidnėjuje ir 2004 m. Atėnuose) olimpinis čempionas. 1992 m. olimpiniu disko metimo čempionu Barselonoje tapo [[Romas Ubartas]]. 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje auksą šaudymo į skriejančius taikinius rungtyje iškovojo dabartinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė [[Daina Gudzinevičiūtė]]. 2012 m. Londono olimpiadoje debiutavusi 15 m. plaukikė [[Rūta Meilutytė]] tapo olimpine čempione. Tais pačiais metais olimpine čempione tapo ir penkiakovininkė [[Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė|Laura Asadauskaitė]]. == Kita informacija == {{col3}} * [[Lietuvos ryšiai]] * [[Lietuvos transportas]] * [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos]] * [[Lietuvos tarptautiniai santykiai]] * [[Lietuvos etnografiniai regionai]] * [[Lietuvos šventės]] * [[Lietuvių kalba]] * [[Lietuvių liaudies muzika]] * [[Lietuvių mitologija]] * [[Kinas Lietuvoje]] </div> == Šaltiniai == {{Išnašos|21em}} == Nuorodos == {{portal}} {{Commonscat|Lithuania}} {{Vikižodynas|Lietuva}} Valdžia: * lrp.lt / [https://www.lrp.lt/lt Lietuvos Respublikos Prezidentūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200919030442/https://www.lrp.lt/lt |date=2020-09-19 }} * lrs.lt / [http://www.lrs.lt/ Lietuvos Respublikos Seimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160221203826/http://www.lrs.lt/ |date=2016-02-21 }} * lrvk.lt / [https://lrv.lt/lt/ Lietuvos Respublikos Vyriausybė] * stat.gov.lt / [http://www.stat.gov.lt/ Lietuvos Respublikos statistikos departamentas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110317071755/http://www.stat.gov.lt/ |date=2011-03-17 }} Kultūra, istorija, turizmas: * lietuva.lt / [http://lietuva.lt/ Lietuvos interneto vartai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070426001314/http://www.lietuva.lt/ |date=2007-04-26 }} * pamatyklietuvoje.lt / [http://www.pamatyklietuvoje.lt/ Pamatyk Lietuvoje] * youtube.com. [http://www.youtube.com/watch?v=9RdolUaJGlw Neregėta Lietuva] * [https://www.regionunaujienos.lt/kultura/muziejai/ muziejai savivaldybėse] * [https://www.regionunaujienos.lt/kultura/bibliotekos/ savivaldybių bibliotekos] * [https://www.regionunaujienos.lt/naujienos/kultura/ kultūros naujienos] * [https://www.regionunaujienos.lt/naujienos/krasto-istorija/ krašto istorija ] {{straipsniai apie Lietuvą}} {{Europa}} {{ES šalys}} {{NATO}} {{SavStr}} [[Kategorija:Lietuva| ]] aigh9fpmpfahl1bnn52rd1qfmbe60ul 0 671 7889508 7863096 2026-07-29T17:05:40Z Kukmedis 169593 Liepos 28 d. inauguruota naujoji Peru prezidentė 7889508 wikitext text/x-wiki {{ŠaliesLentelė |pavadinimas = Peru |ilgas_pavadinimas = Peru Respublika |vietinis_pavadinimas = {{es|República del Perú}} |kilm=Peru |žemėlapis=Peru (orthographic projection).svg |vėliava=Flag_of_Peru (state).svg |herbas=Escudo_nacional_del_Per%C3%BA.svg |himnas = „[[Peru himnas|Peru nacionalinis himnas]]“ |kalbos=[[ispanų kalba|ispanų]], [[kečujų kalba|kečujų]], [[aimarų kalba|aimarų]]. |sostinė=[[Lima]] |didžiausiasMiestas=[[Lima]] |valdovų=1 |titulas1=Prezidentė |pavardė1=[[Keiko Fujimori]] |titulas2=Viceprezidentas |pavardė2=[[Miki Torres]] |titulas3=Premjeras |pavardė3=[[Luis Galarreta]] |plotoVieta=19 |plotas=1&nbsp;285&nbsp;216 |vandens=8,8 % |gyvMetai=[[2017]] |gyventojuVieta=42 |gyventoju=32&nbsp;166&nbsp;473 |gyventojuTankis=22,02 |tankumoVieta=148 |BVPMetai=[[2006]] (progn.) |BVPVieta=46 |BVP=181,80 |BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]] |BVPGyventojui=6&nbsp;400 |BVPGyventojuiVieta=92 |valiuta=[[Solis]] (S/.) PEN |laikoJuosta=UTC-5 |vasarosLaikas=- |nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Ispanija|Ispanijos]] |nepriklausomybėsDatos=[[1822]] m. [[liepos 28]] d. |nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta |TLD=pe |telKodas=+51 |kirčiavimas = Perù <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Peru''' ({{es|Perú}}, [[kečujų kalba|keč.]] ''Piruw''; oficialiai '''Peru Respublika''', {{es|República del Perú}}) – valstybė [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], kuri ribojasi su [[Ekvadoras|Ekvadoru]] ir [[Kolumbija]] šiaurėje, su [[Brazilija]] – rytuose, su [[Bolivija]] – pietryčiuose ir su [[Čilė|Čile]] – pietuose. Vakaruose Peru pakrantes skalauja [[Ramusis vandenynas]]. Sostinė – [[Lima]]. == Etimologija == Šalies vardas turi skirtingas kilmės versijas. Spėjama, kad jis galėjo kilti nuo čiabuvių vado ''Birú'' vardo. Nors šis vadas minimas XVI a. pradžioje ties dabartine [[Panama]], tačiau ispanų konkistadoras [[Fransiskas Pisaras]], įsiveržęs tolyn į pietus nuo Panamos, tas žemes ir pavadino Biru.<ref>Porras Barrenechea, Raúl. El nombre del Perú. Lima: Talleres Gráficos P.L. Villanueva, 1968, p. 83.</ref> Peru pavadinimas taip pat siejamas su čibčų žodžiu ''pelu'' („vanduo“), kečujų žodžiu ''pirua'' („didelė kukurūzo burbuolė“).<ref>{{Mašalaitis 2007|273–274}}</ref> == Istorija == [[Vaizdas:80 - Machu Picchu - Juin 2009 - edit.jpg|thumb|left|220px|[[Maču Pikču]]]] {{main|Peru istorija}} Apie 17 500 m. pr. m. e. pirmieji gyventojai pasirodė Peru teritorijoje. Tai įvyko praėjus keliems amžiams po to, kai gyventojai iš Azijos persikėlė į Ameriką per [[Beringo sąsiauris|Beringo sąsiaurį]]. Seniausi radiniai Peru teritorijoje randami [[Pikimačajus|Pikimačajaus]] urve ([[Ajakučo regionas]]). [[Libertado regionas|Libertado]] ir [[Taknos regionas|Taknos]] regionuose randama 12 tūkst. metų senumo radinių. Iki paskutiniojo ledynmečio pabaigos Peru gyventojai gyveno gentimis. III tūkst. pr. m. e. susiformavo pirmieji teokratiniai miestai-valstybės. Šiuo laikotarpiu įsigalėjo [[Karalis|Karalio]], [[Vikusas|Vikuso]], [[Viru kultūra|Viru]], [[Čavino kultūra|Čavino]] ir [[Parakaso kultūra|Parakaso]] kultūros. Šio periodo pabaigoje virš kitų kultūrų iškilo Čavino kultūra, kuri darė didelę įtaką aplinkinėms valstybėms. Čavinai užgožė naujai susiformavusias [[Močikų kultūra|Močikos]], [[Limos kultūra|Limos]], [[Naskos kultūra|Naskos]], [[Vario kultūra|Vario]] ir [[Tihuanakas|Tihuanako]] kultūras. Tačiau laikui bėgant iškilo [[inkai|inkų]] kultūra, kuri XV a. turėjo galingą imperiją. Inkų imperija užkariavo [[Andai|Andus]] nuo [[Maulė]]s iki Ankasmajo upių ir nusidriekė 3 mln. km³ teritorijoje. Inkų sostinė buvo aukštai kalnuose iškilęs [[Kuskas|Kusko]] miestas. O inkų kultūros architektūros šedevrai, tokie kaip [[Maču Pikču]] išlikę iki pat šių dienų. XVI a. [[Fransiskas Pisaras|Fransisko Pisaro]] vadovaujami ispanų [[konkistadorai]] užkariavo Inkų imperiją ir įkūrė [[Peru vicekaralystė|Peru vicekaralystę]], kuri tęsėsi nuo dabartinės Panamos iki Argentinos. Konkistadorai Peru rado ieškotų turtų: [[auksas|aukso]], [[sidabras|sidabro]], įvairių metalų. [[1535]] m. ispanai įkūrė sostinę sau palankesnėse gamtinėse sąlygose – prie jūros. Sostinė, pavadinta [[Lima]], tapo vienu svarbiausių Pietų Amerikos centrų. [[1551]] m. Limoje įkurtas pirmasis Pietų Amerikoje Šv. Morkaus universitetas. Savo gyvavimo laikotarpiu Peru vicekaralystė buvo visos labiausiai klestinti Ispanijos kolonija. Tačiau [[1821]] m. į Peru įsiveržė [[Chosė de San Martinas|Chosė de San Martino]] vadovaujama armija, kuri nuvertė vicekaralių ir paskelbė Peru nepriklausomybę. [[1824]] m. [[Simonas Bolivaras|Simono Bolivaro]] pajėgos galutinai panaikino ispanų valdžią šalyje. Pirmaisiais valstybės gyvavimo metais dėl valdžios grūmėsi kaudilijai ir juos palaikantys kariai. [[1836]]–[[1839]] m. suformuota [[Peru-Bolivijos konfederacija]]. Tačiau po pralaimėjimo [[Čilė|Čilei]] konfederacija suskilo, o Peru valdžioje niekas ilgesniam laikui neįsitvirtino. [[1879]] m. Čilė paskelbė Ramiojo vandenyno karą, kurio metu ne kartą susidūrė abiejų šalių tiek sausumos, tiek jūrinės pajėgos. Šalyje kilo ekonominė krizė, labai suaktyvėjo komunistinės, teroristinės organizacijos (''[[Sendero Luminoso]], [[Túpac Amaru]]''). XX a. 9 dešimtmečio pabaigoje [[Alanas Garsija|Alano Garsijos]] (''Alan García Pérez'') valdoma Peru pakliuvo į gilią ekonominę krizę. Griebęsis drastiškų reformų, prezidentas sukėlė teroristinių organizacijų pasipriešinimą ir [[1992]] m. į valdžią atėjo japonų kilmės prezidentas [[Alberto Fujimori]]. [[2001]] m. Peru įsitvirtino demokratiškas [[Alejandro Toledo]] valdymas. Dėl prezidento korupcijos skandalo, privatizacijos sukeltų ekonominių problemų ir atgimstančio Švytinčio kelio partizaninio judėjimo [[2006]] m. į valdžią sugrįžo [[Alanas Garsija]]. == Politinė sistema == [[Vaizdas:Palace of Government.jpg|thumb|right|Peru vyriausybės rūmai]] {{main|Peru politinė sistema}} Peru – prezidentinė, unitarinė, decentralizuota respublika. Veikia pagal [[1993]] m. [[spalio 31]] d. ratifikuotą konstituciją. Pagal ją, valdžia suskirstyta į vykdomąją, įstatymų leidžiamąją ir teisminę. '''Vykdomoji valdžia''' skirstoma į 3 lygmenis: * Valstybinė, kurią sudaro [[Peru Prezidentas|Respublikos Prezidentas]], renkamas 5 metų kadencijai ir Ministrų Taryba, skiriama prezidento. * Regioninė, kurią sudaro regionų gubernatoriai. * Vietinė, kurią sudaro savivaldybių merai. '''Įstatymų leidžiamajai valdžiai''' atstovauja vienų rūmų Respublikos Kongresas, kurį sudaro 120 narių, renkamų 5 metų kadencijai. Be to, nepriklausomai veikia Konstitucinis Tribunolas. '''Teisminę valdžią''' sudaro Aukščiausiasis Teismas, aukštesnieji teismai, pirmos instancijos teismai ir vietiniai teismai. Peru Lietuvos nepriklausomybę pripažino [[1991]] m. [[rugsėjo 7]] d. == Administracinis suskirstymas == [[Vaizdas:Peru (Lithuanian).svg|thumb|right|Peru žemėlapis]] {{main|Peru departamentai}} Peru teritorija padalinta į 25 departamentus ({{es|departamentos}}), 180 provincijų ir 1747 apygardas. Limos provincija nepriklauso nė vienam departamentui ir turi atskirą statusą. Iki [[2002]] m. Peru buvo padalinta į 24 departamentus, kadangi Kaljao turėjo konstitucinės provincijos statusą. Dabartiniai Peru departamentai yra šie: {{col3}} * [[Amazonės regionas|Amazonė]] * [[Ankašo regionas|Ankašas]] * [[Apurimako regionas|Apurimakas]] * [[Arekipos regionas|Arekipa]] * [[Ajakučo regionas|Ajakučas]] * [[Kachamarkos regionas|Kachamarka]] * [[Kaljao regionas|Kaljao (Konstitucinė provincija)]] * [[Kusko regionas|Kuskas]] * [[Huankavelikos regionas|Huankavelika]] * [[Huanuko regionas|Huanukas]] * [[Ikos regionas|Ika]] * [[Chunino regionas|Chuninas]] * [[La Libertado regionas|La Libertadas]] * [[Lambajekės regionas|Lambajekė]] * [[Limos regionas|Lima]] * [[Loreto regionas|Loretas]] * [[Madre de Dioso departamentas|Madre de Diosas]] * [[Mokegvos regionas|Mokegva]] * [[Pasko regionas|Paskas]] * [[Piuros regionas|Piura]] * [[Puno regionas|Punas]] * [[San Martino regionas|San Martinas]] * [[Taknos regionas|Takna]] * [[Tumbeso regionas|Tumbesas]] * [[Ukajalio regionas|Ukajalis]] </div> == Geografija == {{main|Peru geografija}} [[Vaizdas:Peru veg 1970.png|thumb|right|Peru augalijos žemėlapis]] [[Vaizdas:ValleColca lou.jpg|right|thumb|[[Kolkos kanjonas]]]] [[Vaizdas:Chiclayo.jpg|thumb|right|[[Čiklajas]]]] Peru geografiškai įvairi valstybė. Išskiriamos trys visiškai skirtingos klimato zonos: ''Costa'' arba ([[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] pakrantė), ''Sierra'' ([[Andai|Andų kalnai]]) ir ''Selva'' ([[Amazonija|Amazonijos miškai]]). Tačiau tai pakankamai paviršutiniškas skirstymas, kadangi ir šie trys regionai nėra pakankamai vienodi. Smulkiau skirstant išskiriami 8 regionai: {{div col|2}} * ''[[Chala]]'' (vandenyno pakrantė) * ''[[Yunga]]'' (derlingi kalnų slėniai) * ''[[Quechua]]'' (pietinis regionas) * ''[[Suni]]'' (aukštikalnės) * ''[[Puna (Peru)|Puna]]'' (Altiplano dalis) * ''[[Janca]]'' * ''[[Rupa-Rupa]]'' (kalnų džiunglės) * ''[[Omagua]]'' (lygumų džiunglės) {{div col end}} Dėl šaltosios Peru srovės šaliai būdingas sausas, dykumos tipo klimatas. Peru pietuose, šalia [[Čilė]]s sienos, prasideda sausiausia pasaulio dykuma – [[Atakama|Atakamos dykuma]]. Nuo čia iki pat [[Lima|Limos]], kuri yra maždaug Peru pakrantės viduryje, lyja labai retai. Sostinėje Limoje beveik niekad nelyja, tačiau dažnai laikosi labai drėgnas rūkas. Į šiaurę nuo Limos žemės kokybė ir lietaus kiekis didėja, todėl čia įmanoma [[žemdirbystė]] ne tik upių deltose. Temperatūra svyruoja nuo 12 °C žiemą iki 35 °C vasarą. Iškart už pakrantės prasideda [[Andų kalnai]]. Šiame regione kai kurie kalnai iškyla daugiau nei 6000 metrų virš jūros lygio. Aukščiausias Peru taškas Anduose esantis [[Uaskarano kalnas]], kurio aukštis 6768 m virš jūros lygio. Tarp kalnų grandinių yra aukšta plynaukštė [[Altiplanas]]. Čia yra [[Titikaka]] ežeras 3800 m aukštyje, pusiau Peru ir [[Bolivija|Bolivijoje]]. Titikakos ežeras didžiausias visoje Peru. Peru valstybei priklausanti ežero dalis yra 8340 km² ploto. 3300 m aukštyje vidutinė metinė temperatūra yra apie 16&nbsp;°C. Didesni šio regiono miestai yra [[Uarasas]] ir [[Kuskas]]. Šalia Kusko yra ir legendinis [[inkai|inkų]] miestas [[Maču Pikču]]. Už [[Andai|Andų]] prasideda tropinių miškų regionas [[Selva (Peru)|Selva]]. Metinė vidutinė [[temperatūra]] ten siekia 26&nbsp;°C, o metinis kritulių kiekis 3800 mm per metus. Čia prasideda [[Amazonė (upė)|Amazonė]], kuri teka [[Brazilija|Brazilijos]] link. Vienintelis didesnis ir turizmui svarbus miestas šiame regione yra [[Ikitosas]]. Iš [[Lima|Limos]] jis pasiekiamas tik lėktuvu arba laivu. === Didžiausi miestai === {{main|Peru miestų sąrašas}} {{div col|2}} * [[Lima]] – 6 100 000 gyv., * [[Truchiljas]] – 650 000 gyv., * [[Arekipa]] – 621 000 gyv., * [[Kaljao]] – 572 000 gyv., Limos priemiestis, * [[Čiklajas]] – 410 000 gyv., * [[Piura]] – 340 000 gyv., * [[Ikitosas]] – 300 000 gyv., * [[Kuskas]] – 300 000 gyv., * [[Uankajas]] – 300 000 gyv. {{div col end}} Svarbiausi uostai: [[Kaljao]], [[Čimbotė]], [[Moljendas]], [[Ilas]]. == Ekonomika == [[Vaizdas:Peru hillside steps watered.jpg|thumb|left|Pasėliai drėkinamuose kalnų šlaituose]] {{main|Peru ekonomika}} Peru valstybė, kurios pajamos paremtos daugiausia pramonės produkcija ir žemės ūkiu. Derlinguose upių slėniuose, drėkinamose žemėse auginami [[kukurūzai]], [[kviečiai]], [[medvilnė]], [[cukranendrė]]s, [[vaisiai]]. Kalnuose [[kava|kavos]] plantacijos. Selvoje kertami [[miškas|miškai]]. Viena svarbiausių šalies ūkio šakų – [[žvejyba]]. Šalis užima labai aukštas vietas pagal 1 gyventojui sugaunamos žuvies kiekį. Andų kalnai turtingi naudingųjų iškasenų. Išgaunamas [[cinkas]], [[sidabras]], [[geležis|geležies rūda]], [[švinas]], [[varis]], [[akmens anglys]], [[alavas]], [[auksas]]. Peru šiaurės vakaruose yra [[nafta|naftos]] telkinių. Pramonė daugiausia apdirba maisto produktų žaliavas, perdirba žuvį; metalurgija. Svarbiausios eksporto prekės yra žuvies produktai, [[auksas]] ir kiti metalai, [[nafta]], [[kava]], [[medvilnė]], [[cukrus]]. Svarbiausi prekybiniai partneriai: [[JAV]], [[Kolumbija]], [[KLR|Kinija]], [[Japonija]], [[Čilė]]. Kadangi Peru valstybėje daug istoriniu, gamtiniu atžvilgiu reikšmingų vietų, todėl intensyviai vystomas [[turizmas]]. == Demografija == {{main|Peru demografija}} Peru išsiskiria tuo, kad net 45 % jos gyventojų sudaro gryni [[indėnai]]: [[inkai|inkų]] palikuonys – [[kečujai]] (skirstomi į atskiras etnines grupes), [[aimarai]], įvairios nedidelės [[Amazonija|Amazonijos]] indėnų gentys. Taip pat didelė gyventojų dalis [[metisai]]. Baltaodžiai [[kreolai]] sudaro vos 10 % perujiečių. Yra juodaodžių, išeivių iš [[Kinija (regionas)|Kinijos]], [[Japonija|Japonijos]]. Nors dauguma šalies gyventojų neispaniškos kilmės, tačiau pagrindinė valstybinė kalba, naudojama visose gyvenimo sferose yra [[ispanų kalba|ispanų]]. [[kečujų kalba|Kečujų]] ir [[aimarų kalba|aimarų]] kalbos taip pat turi valstybinės kalbos statusą, tačiau jomis kalba daugiausia tik indėnai. Šios kalbos vis labiau praranda savo svarbą, nes vis daugiau indėnų jau kalba tik ispaniškai. Indėnų tarpe gana aukštas neraštingumo rodiklis, o dauguma ispanakalbių raštingi. Bendrasis Peru raštingumo rodiklis yra 87,7 %. Peru – katalikiška šalis. 81 % šalies gyventojų išpažįsta [[katalikybė|katalikybę]]. Yra protestantiškų tikėjimų atstovų. Nuošaliuose kalnų rajonuose ir Amazonijoje dar yra vietinius tikėjimus išpažįstančių indėnų genčių. Peru vidutinis gyventojų tankumas 22 žm./km². Vis dėlto gyventojai šalyje pasiskirstę labai netolygiai. Tankiai gyvenami paupių slėniai. Net 8 mln. iš 27 mln. perujiečių gyvena [[Lima|Limoje]] ir jos apylinkėse. Dėl spartaus augimo miestas susiduria su rimtomis socialinėmis problemomis. O kalnai, ypač [[Amazonija]], apgyvendinti labai retai. <gallery> Barranco Church View2.jpg|Baranko bažnyčia Limoje Qichwa conchucos 01.jpg|Kečujai Marinera Norteña.jpg|Tradicinis Kostos šokis ''Marinera'' Procesion del Señor de los Milagros.jpg|Tradicinis ''Señor de los Milagros'', Lima Cusco-c01.jpg|Inkų kultūros židinys – [[Kuskas]] </gallery> == Kultūra == {{main|Peru kultūra}} Peru kultūra unikali, kadangi susiformavo veikiant, iš vienos pusės, ispanų užkariautojams ir jų atnešto katalikų tikėjimo, iš kitos pusės, ypatingai kaimiškose vietovėse, išliko daug tradicijų, kurios siekia dar [[inkai|inkų]] ir kitas kultūras, egzistavusias dar prieš užkariaujant ispanams. Apie 85 proc. Peru gyventojų yra katalikai (prievartinės užkariautojų misionieriškos veiklos rezultatas), tačiau didelė dalis senųjų tradicijų išliko ir katalikiškuose ritualuose. Paskutiniu metu didelę sėkmę turi evangelikų [[sekta|sektos]]. Šalyje išlikę daug šimtmečius siekiančią senovinę indėnų kultūrą menančių šventyklų, tvirtovių, piramidžių. Senovinė inkų ir kitų indėnų kultūrų dvasia vis dar gyva atskirose indėnų bendruomenėse, nors daugelis senųjų amerikiečių jau praradę saitus su protėviais ir taikosi prie moderniųjų tradicijų. Kultūrinis gyvenimas susitelkęs keliuose didžiuosiuose miestuose. Vien tik [[Lima|Limoje]] gyvena apie trečdalį šalies gyventojų. Ši tendencija turi ir didelių socialinių pasekmių: skurdas ir [[nusikalstamumas]] Limoje tiesiog krenta į akis. Limoje galima gėrėtis daugeliu kolonijinio stiliaus prašmatnių pastatų. === Muzika === {{main|Peru muzika}} Vienas iš gyvųjų senųjų kultūrų palikimų – muzika. Ypatinga, tik Andų regionui būdinga muzika dažnai skamba įvairiose šalies vietose, bei garsina šalį pasaulyje. Įvairiais pučiamaisiais instrumentais (''quena, pinkillo, erke, siku'') atliekama muzika atgaivina senasias kultūras. Viena garsiausių Andų muziką populiarinančių Peru grupių – [[Sukay]]. Ispaniškos kultūros pakrantėje populiari [[salsa]], [[latina pop]] muzika. Viena iš tradicinių regiono melodijų ir šokių – [[marinera]]. == Kita informacija == * [[Peru ryšiai]] * [[Peru transportas]] * [[Peru karinės pajėgos]] * [[Peru tarptautiniai santykiai]] * [[Peru šventės]] == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat}} {{wikivoyage}} * [http://www.peru.gob.pe/ Oficiali svetainė] * [http://www.presidencia.gob.pe/ Prezidento svetainė] * [http://www.participaperu.org.pe/n-regiones-x.shtml Regionų informacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070727030346/http://www.participaperu.org.pe/n-regiones-x.shtml |date=2007-07-27 }} * [http://www.tierra-inca.com/ Istorija, turizmas, kultūra] {{Amerika}} [[Kategorija:Peru| ]] esaa15yys8p20khwijoorxogwo38y9h 0 1344 7889502 7887596 2026-07-29T16:43:56Z Ed1974LT 52229 7889502 wikitext text/x-wiki {{pps-template|small=yes}} {{Infolentelė kalba |spalva = lawngreen |kalba = Lietuvių kalba |šalys = [[Lietuva|Lietuvoje]], tautinės mažumos [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Latvija|Latvijoje]], [[JAV]], [[JK]], [[Airija|Airijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Australija|Australijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]] |kalbančiųjų = ~3,3 mln. gimtakalbių, ~3,6 mln. iš viso<ref name = "VLE">{{VLE|XII|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-kalba-118006 Lietuvių kalba]}}</ref> |vieta = |išnykimas = |kilmė = [[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]{{efn|[[Kalbotyra|Kalbininkų]] bendruomenėje nėra iki galo sutariama dėl [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų prokalbės]].}} **[[Baltų prokalbė]] ***[[Baltų kalbos]] ****[[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|Rytų baltų kalbos]] *****'''lietuvių''' |raštas = |oficiali = {{flag|Lietuva}}<br />[[Punsko valsčius (Lenkija)|Punsko valsčius]] ({{flag|Lenkija}})<ref>[http://www.punsk.com.pl/gmina%20punsk/nazwy.htm Lenkijos mažumų kalbų įstatymas (lenk.)]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><br />{{flag|Europos Sąjunga}}<br /> |institucijos = [[Valstybinė lietuvių kalbos komisija]] |iso639-1 = lt |iso639-2 = lit |iso639-3 = lit |sil = LIT |paveikslėlis = Map of Lithuanian language.svg |kodas = lt |vikižodynas = Lietuvių kalba }} '''Lietuvių kalba''' – iš [[baltų prokalbė]]s kilusi [[Lietuviai|lietuvių tautos]] kalba, kuri Lietuvoje yra [[Valstybinė kalba|valstybinė]], o [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]] – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (dauguma jų gyvena [[Lietuva|Lietuvoje]]). Drauge su [[Latvių kalba|latvių]], mirusiomis [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]] priklauso [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimos baltų kalbų grupei. Pirmieji lietuvių kalbos rašytiniai paminklai atsirado vėlokai, apie [[XVI a.]], tačiau net dabartinė lietuvių kalba pasižymi dideliu archajiškumu (ypač [[Vardažodis|vardažodžių]] linksniavimo srityje).<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=20|isbn=0-89357-267-5}}</ref> [[Fonetika|Fonetiškai]] ir [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiškai]] konservatyvi lietuvių kalba žymiai artimesnė [[Baltų prokalbė|baltų prokalbei]] negu naujoviškesnė latvių kalba.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=39—40}}</ref> Lietuvių kalba – archajiškiausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugybę [[indoeuropiečių prokalbė]]s ypatybių, lietuvių kalba yra vienintelė gyvoji kalba, kurią galima paaiškinti tiesiogiai remiantis bendrųjų indoeuropietiškųjų formulių sistema.<ref>{{cite web | url= http://www.lituanus.org/1969/69_3_02.htm | title= The importance of Lithuanian for Indo-Eurioean linguistics | publisher= LITUANUS | accessdate= 2019-05-23 | archive-date= 2018-05-09 | archive-url= https://web.archive.org/web/20180509145609/http://www.lituanus.org/1969/69_3_02.htm |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite book|last=[[Louis Hjelmslev|Hjelmslev L.]]|title=Kalba. Įvadas|year=1995|location=Vilnius|publisher=Baltos lankos|pages=86|isbn=9986-403-16-2}}</ref> Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines [[Tarmė|tarmes]]: [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]]. Dabartinė [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lietuvių kalba grindžiama [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] kauniškių [[šnekta]], iš visų lietuvių kalbos šnektų ji senoviškiausia.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=28|isbn=5-420-00778-9}}</ref> Lietuvių kalboje yra 45 [[Priebalsis|priebalsinės]] ir 13 [[Balsis|balsinių]] fonemų (įskaitant ir vartojamas tik [[Skolinys|skoliniuose]]). Būdingos minkštųjų ir kietųjų priebalsių poros, skiriamas balsių ilgumas. [[Kirtis]] – laisvas, tariamos [[priegaidė]]s, tačiau rašte kirtis ir priegaidės paprastai nežymimi. Morfologiškai lietuvių kalba yra [[Fleksinė kalba|fleksinė]]. [[Sintaksė]] pasižymi palyginti laisva [[žodžių tvarka]], pagrindinė žodžių tvarka sakinyje – SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]). Žodyno daugumą sudaro veldiniai, tarp skolinių vyrauja [[Slavizmas|slavizmai]] ir [[germanizmas|germanizmai]]. Kalba užrašoma papildyta [[Lotynų abėcėlė|lotynų abėcėle]], vartojamos 32 raidės. == Pavadinimas == Savivardis ''lietùvių kalbà'' suprastinas kaip ''lietuvių tautybės žmonių kalba''. Senuosiuose raštuose pasitaiko kalbos pavadinimas ''lietùviškas liežùvis'' ([[vertinys]] iš {{ru|литовский язык}} arba {{pl|język litewski}}; lietuvių kalboje ''[[Liežuvis|liežùvis]]'' nuo seno reiškė tik anatominį organą). Savo ruožtu ''lietùvis ''reiškia 'Lietuvos gyventojas'. Žodis ''Lietuvà'' kilęs iš [[baltų prokalbė]]s ''*leituṷā'', kuris anksčiau buvo gretinamas su {{la|lītus}} 'krantas',<ref name="Фасмер">{{cite book|last=Фасмер|first=М.|title=Этимологический словарь русского языка|volume=2|location=М.|publisher=Прогресс|date=1964–1973|pages=502}}</ref><ref>{{cite book|last=Fraenkel|first= E.|title=Litauisches Etymologisches Wörterbuch|volume=I|location=Heidelberg — Göttingen|publisher=Carl Winter Universitätsverlag — Vandenhoeck & Ruprecht|year=1962|pages=368−369}}</ref> tačiau [[Semantika|semantiškai]] ši [[etimologija]] silpna – istorinė Lietuva nesiekė pakrantės.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=12}} [[Aleksejus Šachmatovas|A. Šachmatovas]] žodį ''Lietuvà'' siejo su šiaurės vakarų [[Prancūzija|Prancūzijos]] srities[[Armorika| Armorikos]] pavadinimu (vid. {{ga|Letha}}, {{cy|Llydaw}} < ''*pḷtau̯-'') ir darė prielaidą, kad [[baltai]] šį pavadinimą bus perėmę iš [[Venetai (galai)|venetų]],<ref>{{cite journal|last=Schachmatov|first=A.|title=Zu den ältesten slavisch-keltischen Beziehungen|journal=Archiv für slavische Philologie|year=1912|volume=31|pages=81−82}}</ref> bet kiti mokslininkai šios [[hipotezė]]s nepalaikė.<ref name="Фасмер" />{{sfn|Zinkevičius|1987|p=12}} [[Janas Otrembskis|J. Otrembskis]] manė, kad pradžioje žodis ''*leituṷā'' priklausė ''ū'' kamienui – ''*leitūs'' – ir reiškė vietovę aplink upę ''*leitā'' (kaip ''Vilnius'' – vietovę prie upės ''Vilnia''), plg. liet. ''líeti''. Šią upę J. Otrembskis manė buvus [[Nemunas|Nemuną]].<ref>{{cite book|last=Otrębski J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=2−5}}</ref> [[Kazimieras Kuzavinis|K. Kuzavinio]] teigimu,<ref>{{cite journal|last=Kuzavinis|first=K.|title=Lietuvos vardo kilmė|journal=Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra|year=1964|volume=X|url=http://baltnexus.lt/uploads/publikacijos/Kalbotyra/Kalbotyra%20X/10_03_K.%20Kuzavinis.pdf|pages=5−18}}</ref><ref>{{cite journal|last=Kuzavinis|first=K.|title=Lietuvių upėvardžiai ''lie- (lei-)''|journal=Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra|year=1967|volume=XVII|pages=135−137}}</ref> žodžio ''Lietuvà'' kilmė susijusi su [[Hidronimas|vandenvardžiu]] ''[[Lietava|Lietavà]]'' ([[Slavų kalbos|suslavintai]] ''Lietáuka'') – [[Neris|Neries]] intaku.{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=13-14}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] iškėlė hipotezę,<ref>{{cite journal|last=Karaliūnas|first=S.|title=Lietuvos vardo kilme|journal=Lietuviu kalbotyros klausimai|year=1995|volume=35|issn=0130-0172|pages=55−91}}</ref><ref>{{cite journal|last=Karaliūnas|first=S.|title=Lietuvos vardo ir valstybingumo ištakos|url=http://www.vartiklis.lt/voruta/tekstai/lietuva.htm#3|journal=Voruta: Lietuvos istorijos laikraštis|date=1998 m. vasario 14 d.|volume=7(337)|issn=1392-0677|access-date=2019-05-29|archive-date=2016-08-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20160805093401/http://www.vartiklis.lt/voruta/tekstai/lietuva.htm#3|url-status=dead}}</ref> kad žodis ''Lietuvà'' pirma reiškė karinį darinį ir šį žodį gretino su sen. {{is|lið}}, sen. {{sv|lith}}, sen. {{fy|lid}} ir vid. {{nds|leide}} '[[dieninis]], palyda, būrys, kariuomenė'.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=203|isbn=5-94282-046-5}}</ref> == Kalbos geografija == === Arealas ir kalbos vartotojų skaičius === [[Vaizdas:Lingwa Lietowia (Lithuanian language; lietuvių kalba), mentioned in Chronik des Konstanzer Konzils by Ulrich von Richental, 15th century.jpg|thumb|Vokiečių [[Metraštis|metraštininko]] Ulricho fon Richentalio XV a. knygoje „Chronik des Konstanzer Konzils“, kurioje aprašomas [[Konstanco susirinkimas]] ir jo dalyviai (1414–1418), paminėta ''Lingwa Lietowia'' – lietuvių kalba.]] Lietuvių kalba paplitusi [[Lietuva|Lietuvoje]], taip pat nedidelėse [[Čiabuviai|autochtoninėse]] lietuvių srityse už Lietuvos ribų bei kitose šalyse:<ref name="ЯМ94" /> šiaurės rytų [[Lenkijos lietuviai|Lenkijos]] regionuose ([[2011]] m. 5&nbsp;408 žmonės lietuvių kalbą nurodė kaip [[Gimtoji kalba|gimtąją]], 5&nbsp;303 ją vartojo namuose),<ref>{{cite web|url=http://stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/gus/LUD_ludnosc_stan_str_dem_spo_NSP2011.pdf|format=pdf|title=Ludność. Stan i struktura demograficzno-społeczna|work=|publisher=Główny Urząd Statystyczny|accessdate=|archiveurl=https://web.archive.org/web/20141027224238/http://stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/gus/LUD_ludnosc_stan_str_dem_spo_NSP2011.pdf|archivedate=2014-10-27}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ([[2009]] m. duomenimis, iš 5&nbsp;087 etninių lietuvių 1&nbsp;597 lietuvių kalbą nurodė kaip gimtąją,<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|format=|author=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|title=Данные переписи 2009 года. Население по национальности и родному языку|work=|publisher=|accessdate=|archive-date=2017-10-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20171009183758/http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|url-status=dead}}</ref> bet tik 277 ją vartoja namuose),<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|format=|author=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|title=Данные переписи 2009 года. Население по национальности и языку, на котором обычно разговаривает дома:|work=|publisher=|accessdate=|archive-date=2021-01-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20210113092028/https://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|url-status=dead}}</ref> [[Rusija|Rusijoje]] (31&nbsp;295 kalbos vartotojų [[2010]] m.),<ref>{{cite web|url=http://www.gks.ru/free_doc/new_site/population/demo/per-itog/tab6.xls|title=Итоги Всероссийской переписи населения 2010. Распространение языков|date=2001–2015|publisher=Федеральная служба государственной статистики|archiveurl=https://web.archive.org/web/20211006173252/http://www.gks.ru/free_doc/new_site/population/demo/per-itog/tab6.xls|archivedate=2021-10-06|access-date=2019-05-29|url-status=dead}}</ref> [[Ukraina|Ukrainoje]] ([[2001]] m. duomenimis, 1932 iš 7&nbsp;207 lietuvių gimtąja kalba laiko lietuvių),<ref>{{cite web|url=http://2001.ukrcensus.gov.ua/rus/results/nationality_population/nationality_popul1/select_51/?botton=cens_db&box=5.1W&k_t=00&p=50&rz=1_1&rz_b=2_1%20&n_page=3|format=|author=|title=Всеукраинская перепись населения 2001. Распределение населения по национальности и родному языку|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Latvija|Latvijoje]] ([[2011]] m. 1&nbsp;819 iš 24&nbsp;479 lietuvių šią kalbą įvardijo kaip gimtąją),<ref>{{cite web|url=http://data.csb.gov.lv/pxweb/lv/tautassk_11/tautassk_11__tsk2011/TSG11-071.px/table/tableViewLayout1/?rxid=990536db-b060-4ba6-897a-64072e428807|title=Tautas skaitīšana 2011. TSG11-071. Pastāvīgo Iedzīvotāju Tautību Sadalījums Pa Statistikajiem Reģioniem, Republikas Pilsētām Un Novadiem Pēc Mājās Pārsvarā Lietotās Valodas 2011. Gada 1 Martā. Skatīt tabulu|publisher=Centrālās statistikas pārvaldes datubāzes|archiveurl=|archivedate=}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> taip pat lietuviškai kalbama [[JAV]] (42&nbsp;306 kalbos vartotojai iš 727&nbsp;000 [[JAV lietuviai|lietuvių kilmės amerikiečių]]),<ref>{{cite web|url=https://www.census.gov/hhes/socdemo/language/data/other/detailed-lang-tables.xls|format=|author=|title= Detailed Languages Spoken at Home and Ability to Speak English for the Population 5 Years and Over for the United States: 2006-2008|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Kanada|Kanadoje]] ([[2011]] m. 7&nbsp;600 lietuvių, iš kurių 7&nbsp;245 žmonėms lietuvių kalba – vienintelė gimtoji),<ref>{{cite web|url=http://www12.statcan.gc.ca/census-recensement/2011/dp-pd/tbt-tt/Rp-eng.cfm?LANG=E&APATH=3&DETAIL=0&DIM=0&FL=A&FREE=0&GC=0&GID=0&GK=0&GRP=0&PID=103251&PRID=0&PTYPE=101955&S=0&SHOWALL=0&SUB=0&Temporal=2011&THEME=90&VID=0&VNAMEE=&VNAMEF=|format=|author=|title=2011 Census of Canada|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Urugvajus|Urugvajuje]], [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Australija|Australijoje]]. Bendrasis kalbos vartotojų skaičius – 3&nbsp;001&nbsp;430 žmonių (kitais duomenimis – apie 3,6 mln.);<ref>{{cite web|url=http://www.ethnologue.com/language/lit|title=Lithuanian|accessdate=2019-05-22}}</ref><ref name="VLE" /> [[2011]] m. Lietuvoje lietuvių kalba 2&nbsp;597&nbsp;488 žmonėms buvo gimtoji<ref> [https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv_kalba_tikyba.pdf/1d9dac9a-3d45-4798-93f5-941fed00503f 2011 m. surašymas. Gyventojai pagal tautybę, gimtąją kalbą ir tikybą. 5,6 lentelės]</ref> ir 302&nbsp;684 žmonėms buvo užsienio kalba.<ref>[https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv+pagal+i%C5%A1silavinima_ir_kalbu_mokejima.pdf/b75c5e7a-e733-48fa-95e4-83d485c6726a 2011 m. surašymas. Gyventojai pagal išsilavinimą ir kalbų mokėjimą. 10 lentelė. Gyventojai pagal mokamas užsienio kalbas ir amžiaus grupes]</ref>[[Vaizdas:Map of Lithuanian language.svg|thumb|250px|Lietuvių kalbos paplitimas|right]]Nuo [[XV a.]] prasidėjo [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] brovimasis į [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] žemes. Lietuvių kalbos dirvoje formavosi dalis lenkų kalbos pakraščių tarmių, kai kurios šių tarmių ypatybės nulemtos lietuvių kalbos įtakos.<ref>{{cite book|last=Ананьева|first=Н. Е.|title=История и диалектология польского языка|edition= 2-е изд., испр.|location=М.|publisher=УРСС|year=2004|pages=103—108|isbn=978-5-397-00628-6}}</ref> Lietuvių kalba [[JAV]] patyrė didelę [[Anglų kalba|anglų kalbos]] įtaką, daugiausia ji reiškiasi [[Leksika|žodyne]]. Pavyzdžiui, vartojami tokie anglicizmai: ''divòrsas'' 'ištuoka' (< {{en|divorce}}), ''ki̇̀sas'' 'bučinys' (< {{en|kiss}}), ''kãras'' 'automobilis' (< {{en|car}}). Dažni semantiniai [[vertinys|vertiniai]], pavyzdžiui, ''šaũkti'' 'skambinti' reikšme (plg. {{en|to call}}) arba ''šal̃tis'' 'peršalimo' reikšme (plg. {{en|cold}}). Taip pat Amerikos lietuvių kalboje vartojama daugybė [[Slavizmas|slavizmų]], kurie [[Bendrinė kalba|bendrinėje]] lietuvių kalboje jos gryninimo laikotarpiu buvo pašalinti. [[Fonetika|Fonetikoje]] dažniau vartojamos bendrinėje kalboje laikomos paribinėmis [[Fonema|fonemos]] [h] ir [f], be to, esama [[Priegaidė|priegaidžių]] pokyčių. [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologijoje]] matyti pastangos suvienodinti esamojo laiko ir [[Bendratis|bendraties]] kamienus (pavyzdžiui, ''pir̃ka'' 'perka'), vengiama neveikiamosios rūšies formų, painiojami kietieji ir minkštieji veiksmažodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamienai]].<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=411—414|isbn=5-94282-046-5}}</ref> === Tarmės === {{pagr|Lietuvių kalbos tarmės}} [[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|300px|right|Lietuvių kalbos tarmių žemėlapis {| |- |valign=top| '''[[Žemaičių tarmė]]''' {{legend|#986b1f|[[Vakarų žemaičių patarmė|Vakarų žemaičiai]]}} [[Šiaurės žemaičių patarmė|Šiaurės žemaičiai]]: {{legend|#e65c5c|kretingiškiai}} {{legend|#e26399|telšiškiai}} [[Pietų žemaičių patarmė|Pietų žemaičiai]]: {{legend|#e8ec0e|varniškiai}} {{legend|#f3b317|raseiniškiai}} |valign=top| '''[[Aukštaičių tarmė]]'''<br /> [[Vakarų aukštaičių patarmė|Vakarų aukštaičiai]]: {{legend|#34f762|šiauliškiai}} {{legend|#39841e|kauniškiai}} {{legend|#61d31c|Klaipėdos krašto aukštaičiai}} [[Rytų aukštaičių patarmė|Rytų aukštaičiai]]: {{legend|#19d5b9|panevėžiškiai}} {{legend|#8cdde1|širvintiškiai}} {{legend|#427ec6|anykštėnai}} {{legend|#07ddff|kupiškėnai}} {{legend|#66a6e6|uteniškiai}} {{legend|#3c18ca|vilniškiai}} {{legend|#aa51e7|[[Pietų aukštaičių patarmė|Pietų aukštaičiai]]}} |} ]] Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines [[Tarmė|tarmes]]: [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]] (tarmių pavadinimai kilę nuo žodžių ''áukštas'' ir ''žẽmas'' pagal tarmių atstovų gyvenamąsias vietoves [[Nemunas|Nemuno]] tėkmės atžvilgiu: aukštaičiai gyvena labiau Nemuno aukštupyje, o žemaičiai – žemupyje).<ref name="ЯМ94">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=94|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Aukštaičių tarmė dalijama į tris [[Patarmė|patarmes]]: [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų]] ir [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]]. Žemaičių tarmė taip pat skirstoma į tris patarmes: [[Vakarų žemaičių patarmė|vakarų]], [[Šiaurės žemaičių patarmė|šiaurės]] ir [[Pietų žemaičių patarmė|pietų]].<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Pagal bendrinės kalbos [[Dvibalsis|dvibalsio]] ''uo'' atitikmenis žodyje ''dúona'' pietų žemaičiai vadinami ''dū́nininkais'', šiaurės žemaičiai – ''dóunininkais'', vakarų žemaičiai – ''dónininkais''.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=865}}</ref> Aukštaičių ir žemaičių tarminiai skirtumai susiję su senu gentiniu susiskaidymu, žemaičių tarmė patyrusi [[Kuršių kalba|kuršių kalbos]] įtaką, be to, šiųdviejų tarmių skirtumams turėjo įtakos ilga [[Žemaitija|Žemaitijos]] nepriklausomybė nuo Lietuvos. Aukštaičių tarmė senoviškesnė, žemaičių tarmėje daugiau naujovių ir, beje, kai kuriomis ypatybėmis žemaičių tarmė priartėja prie [[Latvių kalba|latvių kalbos]].<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=864—865}}</ref> [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]] buvo vartojamos [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičiams]] kauniškiams artimos [[Šnekta|šnektos]].<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=28|isbn=5-420-00778-9}}</ref> [[Lietuvių kalbos salos]]e yra arba buvo kalbama rytų ([[Apsas]], [[Gervėčiai]], [[Lazūnai]], [[Ciskodas]]), vakarų ([[Zietela]]) ir pietų ([[Punskas]], [[Seinai]], [[Suvalkai]], [[Varenavas]], [[Rodūnia]]) aukštaičių patarmėmis.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=80-81|isbn=5-420-00778-9}}</ref> Dabartinė [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lietuvių kalba grindžiama vakarų aukštaičių kauniškių šnekta.<ref name="ЯМ95">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=95|isbn=5-87444-225-1}}</ref> == Rašyba == {{pagr|Lietuvių abėcėlė}} [[Vaizdas:The earliest known Lithuanian glosses (~1520–1530), words (tepridaužia, ubagystė).jpg|thumb|right|300px|Seniausi žinomi lietuviški įrašai – glosos Johannes Herolt knygoje „Liber Discipuli de eruditione Christifidelium“ („Mokinių knyga apie Kristaus sekėjų lavinimą“). Žodžiai – ''teprÿdav[ſ]ʒÿ'' 'tepridaužia'; ''vbagÿſte'' 'ubagystė'.<ref>[http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/853 Sigitas Narbutas, Zigmas Zinkevičius. Lietuviškos glosos 1501 m. mišiole]</ref>]] [[Vaizdas:Lt std laviatura.gif|thumb|right|300px|[[Lietuviškos klaviatūros išdėstymas|Standartinės lietuviškos klaviatūros ženklų išdėstymas]]]] Lietuvių kalbai užrašyti nuo [[XVI a.]] vartojama šiek tiek papildyta [[lotynų abėcėlė]]. Po [[1863 m. sukilimas|1863–1864 m. sukilimo]] [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžia buvo įvedusi draudimą spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (taip pat ir latvių [[Katalikybė|katalikų]]) leidinius lotyniškomis raidėmis. Priešinantis šiam draudimui lietuviška spauda lotynų abėcėle [[Knygnešiai|knygnešių]] buvo gabenama iš užsienio ([[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]], [[JAV]] ir kt.). Spaudos draudimo laikotarpiu Rusijos imperijos valdžia, nepaisydama visuomenės pasipiktinimo, leido lietuviškus leidinius tik [[kirilica]]. Spaudos lotynų abėcėle draudimas galiojo iki [[1904]] m.<ref name="Дини369"/> Dabartinė abėcėlė grįsta lotynų raidynu. Turimos 32 raidės, iš jų 23 paimtos tiesiogiai iš lotynų abėcėlės, likusios 9-ios papildytos [[Diakritiniai ženklai|diakritiniais ženklais]]. ''q'', ''w'', ''x'' į abėcėlę neįeina.<ref name="ЯМ95"/> Raidės ''f'', ''h'' (ir junginys ''ch'') vartojama svetimos kilmės žodžiuose. Dabartinis lietuvių kalbos raidynas yra ortografinės reformos rezultatas, šią reformą darbe „Lietuviškos kalbos gramatika“ [[1901]] m. kodifikavo ir lietuvišką rašybą nuo lenkiškosios atitolino [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]]. [[Čekų kalba|Čekų]] abėcėlės pavyzdžiu buvo pradėtos vartoti raidės ''v'' (vietoj ''w''), ''š'' (vietoj ''sz''), ''č'' (vietoj ''cz''), ''ž'' (vietoj ''ż''). ''u'' ilgoji imta žymėti kaip ''ū'', o ''i'' ilgoji – kaip ''y''.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=61—62}}</ref> {| | {|class="wikitable" style="text-align:center;" ! Nr. !! Raidė !! Pavadinimas !! Tarimas ([[TFA]]) |- | 1 ! [[A|A a]] | ''a'' | [ ɑ ] |- | 2 ! [[Ą|Ą ą]] | ''a nosinė'' | [ ɑː ] |- | 3 ! [[B|B b]] | ''bė'' | [ b ] |- | 4 ! [[C|C c]] | ''cė'' | [ t͡s ] |- | 5 ! [[Č|Č č]] | ''čė'' | [ t͡ʃ ] |- | 6 ! [[D|D d]] | ''dė'' | [ d ] |- | 7 ! [[E|E e]] | ''e'' | [ ɛ ] [ æː ] |- | 8 ! [[Ę|Ę ę]] | ''e nosinė'' | [ æː ] |- | 9 ! [[Ė|Ė ė]] | ''ė'' | [ eː ] |- | 10 ! [[F|F f]] | ''ef'' | [ f ] |- | 11 ! [[G|G g]] | ''gė'' | [ g ] |- | 12 ! [[H|H h]] | ''ha'' | [ ɣ ] |- | 13 ! [[I|I i]] | ''i trumpoji'' | [ ɪ ] |- | 14 ! [[Į|Į į]] | ''i nosinė'' | [ iː ] |- | 15 ! [[Y|Y y]] | ''i ilgoji'' | [ iː ] |- | 16 ! [[J|J j]] | ''jot'' | [ j ] |} | || |valign=top| {|class="wikitable" style="text-align:center; font-family: Arial Unicode MS, Lucida Sans Unicode, sans-serif;" ! Nr. !! Raidė !! Pavadinimas !! Tarimas ([[TFA]]) |- | 17 ! [[K|K k]] | ''ka'' | [ k ] |- | 18 ! [[L|L l]] | ''el'' | [ ɫ ] |- | 19 ! [[M|M m]] | ''em'' | [ m ] |- | 20 ! [[N|N n]] | ''en'' | [ n ] |- | 21 ! [[O|O o]] | ''o'' | [ ɔ ] [ oː ] |- | 22 ! [[P|P p]] | ''pė'' | [ p ] |- | 23 ! [[R|R r]] | ''er'' | [ r ] |- | 24 ! [[S|S s]] | ''es'' | [ s ] |- | 25 ! [[Š|Š š]] | ''eš'' | [ ʃ ] |- | 26 ! [[T|T t]] | ''tė'' | [ t ] |- | 27 ! [[U|U u]] | ''u'' | [ ʊ ] |- | 28 ! [[Ų|Ų ų]] | ''u nosinė'' | [ uː ] |- | 29 ! [[Ū|Ū ū]] | ''u ilgoji'' | [ uː ] |- | 30 ! [[V|V v]] | ''vė'' | [ ʋ ] |- | 31 ! [[Z|Z z]] | ''zė'' | [ z ] |- | 32 ! [[Ž|Ž ž]] | ''žė'' | [ ʒ ] |} |} [[Priebalsis|Priebalsių]] palatalizacija (minkštinimas) prieš priešakinės eilės [[Balsis|balsius]] (pvz., ''e'', ''ė'', ''i'') niekaip papildomai nežymima, prieš užpakalinės eilės balsius (pvz., ''a'', ''o'', ''u'') [[palatalizacija]] žymima raide ''i'', pavyzdžiui, ''čià'' [t͡ʃʲɛ].<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=23—24|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Raidžių dažnumas devyniuose didelės apimties bendrinės lietuvių kalbos rišliuose tekstuose:<ref name="stat">{{cite journal|first=P|last=Skirmantas|title=Raidžių dažnumas [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lietuvių kalbos rišliuose tekstuose|journal=Kalbotyra|year=1997|issue=1|issn=1392-1517|volume=46|pages=81-96}}</ref> {{Lietuvių kalbos raidžių dažnumas}} == Istorija == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|kairėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] [[Vaizdas:Baltų gentys XII amžiuje.svg|thumb|250px|right|[[Baltai|Baltų genčių]] paplitimas [[XII a.]] pabaigoje – [[XIII a.]] pradžioje]] [[Vaizdas:Lietuvių kalbos paplitimas XVI amžiuje.png|right|thumb|Lietuvių kalbos paplitimas [[XVI a.]]<ref>''[[Zigmas Zinkevičius]]''. Lietuvių tautos kilmė. — 2005 — p. 230</ref>]] [[Vaizdas:Lithuanian language in European language map 1741.jpg|thumb|right|Lietuvių kalba Europos kalbų žemėlapyje ([[1741]] m.)<ref name="bumblauskas_sen_liet_ist">''[[Alfredas Bumblauskas]]''. Senosios Lietuvos istorija, 1009—1795. — Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005. — ISBN 9986-830-89-3</ref>]] [[Vaizdas:Oldest surviving writing in Lithuanian language.jpg|thumb|right|Anksčiausias lietuvių kalbos rašytinis paminklas, priskiriamas [[1503]]–[[1515]] metams. Ranka rašyta malda paskutiniame knygos „Tractatus sacerdotalis“ puslapyje, [[Strasbūras]]]] [[Vaizdas:Mazvydo katekizmas.jpg|thumb|left|Antraštinis [[Martyno Mažvydo katekizmas|Martyno Mažvydo katekizmo]], pirmosios lietuviškos knygos, puslapis, [[1547]] m.]] [[Vaizdas:Edict of Muravyov in 1864.jpg|thumb|left|200px|[[Michailas Muravjovas|M. Muravjovo]] ediktas]] Drauge su [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]], lietuvių kalba kilusi iš [[baltų prokalbė]]s. Anksčiau lietuvių kalba buvo šnekama žymiai didesnėje teritorijoje negu dabar. Dar [[XIV a.|XIV]]–[[XVI a.]] lietuvių kalbos plotas sudarė daugiau kaip 100&nbsp;000 km² (dabartinis [[Lietuva|Lietuvos]] plotas yra 65&nbsp;300 km²), o Abaliankos (Obolės) aukštupyje įsikūrę [[Obolcai]] ir [[Orša]] buvo tolimiausia [[Lietuvių kalbos salos|lietuvių kalbos sala]], nuo to meto lietuvių kalbos masyvo nutolusi daugiau kaip per 200 km.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=59,61}} Lietuvių ir latvių kalbos ėmė skirtis apytiksliai [[I a.|I amžiuje]], o [[V a.|V]]–[[VII a.|VII]] amžiuose šiedvi kalbos galutinai atsiskyrė.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=195|isbn=5-94282-046-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchengen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|location=Leiden — Boston|publisher=Brill|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n33 26]|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Manoma, kad maždaug [[XIII a.|XIII]]–[[XIV a.|XIV]] amžiuje susiformavo lietuvių kalbos pagrindinės [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]] tarmės, kurios vėliau savo ruožtu skilo į patarmes ir šnektas. Palyginti su baltų prokalbe, lietuvių kalbos [[fonetika]] ir [[fonologija]] pakito nežymiai.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first= W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=846}}</ref> Svarbiausios yra šios naujovės:<ref>{{cite book|last=Smoczyński |first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=845—847}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|location=Praha|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|year=2009|pages=164|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> * Dėl [[Skolinys|skolinių]] ''z'' liovėsi buvęs [[Fonema|fonemos]] ''s'' [[alofonas|alofonu]] ir tapo savarankiška fonema; * Baltų prokalbės junginiai ''*tj'' ir ''*dj'' apie [[XIV a.]] atitinkamai virto [[Afrikata|afrikatomis]] ''č'' ir ''dž''; * Apytiksliai [[XVI a.]] ilgasis [[balsis]] ''ā'' virto ''ō'' (''brālis'' > ''brolis''; dalyje tarmių ''ā'' išliko); * Junginiai balsis + nosinis priebalsis ''n'' prieš nesprogstamuosius priebalsius ir žodžio gale virto [[Nazalizacija|nosiniais balsiais]] (''k'''ą́'''sti'' greta ''k'''án'''da''). Po [[XVI a.|XVI]]–[[XVII a.]] nosinė tartis išnyko.<ref>{{cite web |title=nosiniai balsiai |url=https://www.vle.lt/straipsnis/nosiniai-balsiai/ |author=Regina Kliukienė |editor=Teresė Paulauskytė |date=2018-08-27 |orig-date=2009-12-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> Prieš abilūpius priebalsius ''p'', ''b'' nosinis priebalsis ''n'' virto ''m'' (''ta'''m̃'''pa'' greta ''a'''ñ'''ka''). * Tam tikrais atvejais ilgieji balsiai žodžio gale sutrumpėjo (''*tā́'' > ''tà''; žr. „[[Leskyno dėsnis]]“). [[Bendrinė kalba|Bendrinės]] lietuvių kalbos istorija skirstoma į šiuos laikotarpius:<ref>Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. — Vilnius: Mokslas, 1979</ref><ref>Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVIIa. — Vilnius: Mintis, 1967</ref><ref>Jonas Palionis. Lietuvių rašomosios kalbos istorija. — Vilnius: „Mokslo ir enciklopedijų leidykla“, 1995</ref><ref>{{cite book|last=БулыгинаТ. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=367|isbn=5-94282-046-5}}</ref> * I. Senasis laikotarpis (XVI–[[XVIII a.]]): # XVI–[[XVII a.]] Žengiami pirmieji bendrinės kalbos kūrimo žingsniai; # [[XVIII a.]] Atsiranda [[Lietuvių raštų kalba|raštų]] ir šnekamosios kalbos atotrūkis. * II. Naujasis laikotarpis: # Nuo [[XIX a.]] pirmosios pusės iki [[1883]] m. (laikraščio „[[Aušra (laikraštis)|Aušra]]“ sukūrimo). Palaipsniui pereinama prie bendrinės kalbos grindimo vakarų [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] pietinėmis (kauniškių) šnektomis; # Nuo XIX a. antrosios pusės iki [[XX a.]] pradžios ([[1883]]–[[1919]] m.) Galutinai pereinama prie vakarų aukštaičių pietinių šnektų. Įtvirtinamos bendrinės kalbos normos; # [[Lietuvos istorija (1918–1940)|Lietuvos Respublikos]] laikotarpis ([[1919]]–[[1940]] m.) Kodifikuojamos bendrinės kalbos normos, išsiplečia bendrinės lietuvių kalbos vartojimo sfera; # [[Lietuvos TSR|Sovietmetis]] ([[1940]]–[[1990]] m.) Bendrinė kalba įsiskverbia į daugumą komunikavimo sferų; # [[Lietuva#Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. ir dabartinė Lietuva|Atkurtos nepriklausomybės laikotarpis]] (nuo [[1991]] m. iki šių dienų). Tolesnis bendrinės kalbos plitimas į visas komunikavimo sritis. Anksčiausias lietuvių kalbos rašytinis paminklas priskiriamas [[1503]] metams, tai yra [[Malda|maldos]] („[[Tėve mūsų]]“, „[[Sveika, Marija]]“, „[[Apaštalų tikėjimo išpažinimas|Tikiu Dievą Tėvą]]“), jos įrašytos ranka paskutiniame [[Strasbūras|Strasbūre]] išleistos knygos „''Tractatus sacerdotalis''“ puslapyje. Tekstas pasižymi [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių šnektos ypatybėmis ir tikriausiai yra nurašytas nuo senesnio originalo.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija III. Senųjų raštų kalba|publisher=Mokslas|location=Vilnius|year=1988|pages=238-239|isbn=5-420-00102-0}}</ref> [[Vaizdas:Lithuanian language. Lithuanian language mentioned among other languages of participants of Council of Constance, 1483.png|thumb|Lietuvių kalba paminėta tarp visų į [[Konstancas|Konstancą]] atvykusių atstovų kalbų (''Ulrich von Richental'' „Chronik des Konstanzer Konzils“, 1483 m.)]] Knygų leidyba pradėta [[1547]] m. išspausdinus [[Martyno Mažvydo katekizmas|Martyno Mažvydo katekizmą]],<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408215/puslapiai Nuskaitytas 1547 m. leidimo M. Mažvydo katekizmas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170222205154/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408215/puslapiai |date=2017-02-22 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> parašytą [[Pietų žemaičių patarmė|pietų žemaičių patarme]], į kurią įpinta [[vakarų aukštaičių patarmė]]s ypatybių.<ref name="Z. Zinkevičius 1988">Z. Zinkevičius, Lietuvių kalbos istorija III, Senųjų raštų kalba, 1988.</ref><ref name="bre"/> Šis katekizmas išleistas [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] (dabartiniame Kaliningrade). Į knygą įtrauktas pirmasis lietuvių kalbos vadovėlis – elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, jame autorius 4 puslapiuose pateikia [[Abėcėlė|abėcėlę]] ir keletą paties sukurtų gramatikos terminų.<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/121 121]}}</ref> Pirmoji [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] teritorijoje išleista knyga – tai [[Mikalojus Daukša|Mikalojaus Daukšos]] „Katekizmas“, išspausdintas [[1595]] m. [[Vilnius|Vilniuje]].<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408123/puslapiai Nuskaitytas Mikalojaus Daukšos 1595 m. leidimo katekizmas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170302025851/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408123/puslapiai |date=2017-03-02 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> M. Daukšos [[katekizmas]] parašytas vadinamuoju vidurio raštų kalbos variantu, kuris grįstas vakarų aukštaičių patarmės [[Kėdainiai|Kėdainių]] apylinkių šnektomis. M. Daukšos katekizmas svarbus ir dėl to, kad tai – pirmasis [[Kirtis|kirčiuotasis]] lietuviškas tekstas.<ref name="bre"/> [[1620]] m. pasirodė ir pirmasis lietuvių kalbos [[žodynas]], paremtas rytų raštų kalbos variantu (sostinės tarme),<ref name="Z. Zinkevičius 1988"/> jis buvo išleistas penkis kartus – tai [[Konstantinas Sirvydas|Konstantino Sirvydo]] „''Dictionarium trium linguarum''“.<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000362092/puslapiai Nuskaitytas 1642 m. leidimo K. Sirvydo žodynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190129183318/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000362092/puslapiai |date=2019-01-29 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> [[1653]] m. išleistas gramatikos vadovėlis – [[Danielius Kleinas|Danieliaus Kleino]] „''Grammatica Litvanica''“.<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000393996/puslapiai Nuskaitytas 1653 m. leidimo D. Kleino gramatikos vadovėlis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190129183323/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000393996/puslapiai |date=2019-01-29 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> Laikantis [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] koncepcijos, [[XVII a.]] turėti [[Lietuvių raštų kalba|trys bendrinės lietuvių kalbos variantai]]: vakarų (rėmėsi vakarų aukštaičių pietinėmis šnektomis), vidurio (buvo grindžiama vakarų aukštaičių [[Kėdainiai|Kėdainių]] apylinkių šnektomis) ir rytų (rėmėsi Vilniaus miesto kalba, kurios pagrindas – rytų aukštaičių vilniškių šnekta).<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=323—324|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Pirmasis variantas buvo vartojamas [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]], antrasis ir trečiasis – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Mažosios Lietuvos, arba vakarų, lietuvių kalbos variantu rašė [[Jonas Bretkūnas]] ir [[Kristijonas Donelaitis]]. Vidurio variantu rašė [[Mikalojus Daukša|M. Daukša]] ir [[Merkelis Petkevičius|M. Petkevičius]], o rytų – [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]] ir [[Jonas Jaknavičius|J. Jaknavičius]].<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[XVIII a.]] pradžioje lietuvių kalbos rytų raštų variantas išnyko dėl [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] įtakos Vilniuje, tame pačiame amžiuje ėmė nykti vidurio variantas, nors su išlygomis išsilaikė iki [[XIX a.]] prasidėjusio [[Lietuvių tautinis sąjūdis|lietuvių tautinio atgimimo]],<ref name="vle">{{cite web |title=lietuvių rašomoji kalba |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-rasomoji-kalba/ |author=Zigmas Zinkevičius |editor=Teresė Paulauskytė |date=2021-06-02 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> ir tik Mažojoje Lietuvoje lietuvių kalba plėtojosi toliau. Prie raštų variantų nunykimo prisidėjo ir tai, kad [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|buvo okupuota Abiejų Tautų Respublika]].<ref name="bre"/> Grožinės literatūros lietuvių kalba atsiradimas siejamas su [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]] vardu, šis rašytojas gyveno Mažojoje Lietuvoje.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=364|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Didelę reikšmę lietuvių bendrinės kalbos ir tautinės savimonės susidarymui turėjo [[August Schleicher|A. Šleicherio]] veikalas „Lietuvių kalbos vadovas“ ({{de|„Handbuch der litauische Sprache“}}, [[1856]]–[[1857]] m.), jame atskleidžiamas didelis lietuvių kalbos konservatyvumas ir jos formų panašumas į prestižinių kalbų formas, pavyzdžiui, į [[Lotynų kalba|lotynų]], [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] ir [[Sanskritas|sanskrito]].<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=57}}</ref> Vėliau [[Džavaharlalis Nehru|Dž. Nehru]] rašė, kad lietuvių kalba sanskritui artimesnė už kitas [[Europa|Europos]] kalbas.<ref>{{cite book|last=Неру|first=Д.|title=Открытие Индии (The Discovery of India)|editor=Перевод с английского; переводчики: В. В. Исакович, Д. Э. Кунина, И. С. Кливанская, В. Н. Павлов; редактор перевода В. Н. Мачавариани|location=М.|publisher=Издательство иностранной литературы|pages=175|year=1955}}</ref> Buvo pastebėti tikslūs lietuvių kalbos ir sanskrito žodžių atitikmenys, pavyzdžiui, ''sūnùs'', ''naktìs'', ''pãdas''.<ref name="Sov">{{cite book|title=Tarybų Lietuva|editor=B. Abraitienė, T. Adomonis, A. Aleksiūnas ir kt. Vyr. red. J. Zinkus|chapter=Lietuvių kalba|pages=206—212|year=1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas}}</ref> [[1795]] m., po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]], kai [[Lietuva]] buvo įtraukta į [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]], Lietuvoje buvo pradėtas [[Rusifikacija|rusinimas]].<ref name="bre"/> Prie lietuvių kalbos plėtotės tuo metu prisidėjo žemaičių tarme rašiusieji [[Simonas Daukantas]] ir [[Motiejus Valančius]].<ref name="bre"/> [[1864]] m., po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]], [[Michailas Muravjovas|M. Muravjovas]], [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] generalgubernatorius, įvedė [[Spaudos draudimas|spaudos lotynų abėcėle draudimą]] ir siekė įdiegti „[[Graždanka|graždanką]]“ – [[Lietuvių abėcėlė|lietuvių abėcėlę]] [[Kirilica|kirilicos]] raidėmis, kurią sudarė [[Ivanas Kornilovas|I. Kornilovas]]. Knygos lotyniškomis raidėmis ir toliau buvo spausdinamos užsienyje, [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] ir [[JAV]]. Nepaisydami griežtų bausmių, leidinius gabendavo [[knygnešiai]]. [[1904]] m. spaudos draudimas buvo panaikintas.<ref name="Дини369">{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=369|isbn=5-94282-046-5}}</ref> [[XX a.]] buvo aktyviai susitelkta į vieningos, vakarų aukštaičių kauniškių [[šnekta]] grįstos, lietuvių [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos normos sudarymą. Unifikuojant svarbų vaidmenį atliko laikraščiai „[[Aušra (laikraštis)|Aušra]]“ ir „[[Varpas (laikraštis)|Varpas]]“, taip pat ir [[Kalbotyra|kalbininkai]], pavyzdžiui, [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būga]].<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=376|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Sustiprėjus kalbos [[Purizmas (kalbotyra)|purizmui]] J. Jablonskis aktyviai kūrė [[Naujadaras|naujadarus]], skirtus lietuvių kalbos [[Leksika|žodynui]] papildyti arba [[Skolinys|skoliniams]] pakeisti: ''añtžmogis'' (iš ''añt'' ir ''žmogùs'', sudaryta sekant {{de|Übermensch}}), ''turinỹs'' (iš ''turė́ti''), ''degtùkas'' (iš ''dègti''), ''mokyklà'' (iš ''mókyti''), ''lai̇̃krodis'' (iš ''laĩkas'' ir ''ródyti'', išstūmė skolinį iš [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] ''dziẽgorius''). Daug žodžių buvo paimta iš senųjų raštų bei tarmių, pavyzdžiui, ''vir̃šininkas'' (tarmėse reiškė 'vyresnysis piemuo', sudaryta iš ''viršùs'', išstūmė skolinį iš [[Rusų kalba|rusų kalbos]] ''načálnikas''), ''mirtìs'' (išstūmė [[Slavizmas|slavizmą]] ''smer̃tis''), ''váistas'' (išstūmė slavizmą ''liẽkarstvos''). Ne visi naujadarai prigijo, pavyzdžiui, ''dirbtùvas'' 'mašina' (iš ''dìrbti''), ''kráutuvė ''<nowiki/>'[[muziejus]]' (iš ''kráuti''), ''tõlkalbis'' 'telefonas' (iš ''tolì'' ir ''kalbė́ti'') nesugebėjo išstumti [[Tarptautinis žodis|tarptautinių žodžių]] ir kalboje neišliko.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=59—60}}</ref><ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=378|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Po to, kai [[Sovietų Sąjunga]] okupavo Lietuvą, išaugo rusų kalbos įtaka lietuvių kalbai. Vis daugiau lietuvių tapo dvikalbiais, mokančiais taip pat ir rusiškai. Rusų kalbą daugiau mokėjo vyrų negu moterų, o tai susiję su privalomąja karine tarnyba sovietinėje kariuomenėje. Rusų kalba dažniau vartota miestuose ir tuose rajonuose, į kuriuos po [[Antrasis pasaulinis karas|karo]] daugiau privažiavo [[Rusakalbiai|rusakalbių]]. Rusų kalba ėmė stumti lietuvių kalbą administravimo srityje, gamyklinėse instrukcijose, rusų kalba plačiai vartota [[Žiniasklaida|žiniasklaidoje]] ir švietime. Dėl viso to iš rusų kalbos ėmė plūsti skoliniai ir [[Vertinys|vertiniai]]. Vis dėlto tuo pačiu metu plėtojosi tautinė lietuvių kultūra ir įvairėjo lietuvių kalbos vartojimo sferos.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=386—388|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Po Sovietų Sąjungos žlugimo lietuvių kalba Lietuvoje paskelbta [[Valstybinė kalba|valstybine]], o rusų kalbos vartojimas susiaurėjo; išaugo lietuviškai mokančių tautinių [[Mažuma|mažumų]] atstovų procentas; suaktyvėjo lietuvių kalbos kontrole besirūpinančių valstybinių tarnybų veikla.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=398—399|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Į kalbą (ypač didmiesčiuose) ėmė smarkiai skverbtis [[anglicizmas|anglybės]]. == Fonetika ir fonologija == === Balsiai === Lietuvių kalbos [[Balsis|balsiai]]:<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=26—27|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref name="ЯМ97">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=97|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa. Lietuvių kalbos garsų ypatybės|url=https://tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/igudziu-tobulinimas/garsu-ypatybes/|publisher=[[VDU]]|accessdate=2024-08-04}}</ref> {| cellspacing=0 |'''Trumpieji balsiai''' | || |'''Ilgieji balsiai''' |- | {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" !style="width:100px" rowspan="2" | Pakilimas ! colspan="3" | Eilė |- !style="width:100px" |[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinė]] !style="width:100px" |[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinė]] |- |'''[[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinis]]''' |ɪ |ʊ |- |'''[[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinis]]''' |(e) |(ɔ) |- |'''[[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinis]]''' |ɛ |ɐ |} | || | {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" !style="width:100px" rowspan="2" | Pakilimas ! colspan="3" | Eilė |- !style="width:100px" |Priešakinė !style="width:100px" |'''Užpakalinė''' |- |'''Aukštutinis''' |iː |uː |- |'''Vidurinis''' |eː |oː |- |'''Žemutinis''' |æː |ɑː |} |} Trumpasis [ɔ] pasitaiko tik [[Skolinys|skoliniuose]]. Be to, kai kurie kalbos vartotojai skoliniuose trumpąjį [ɛ] (atvirą) taria kaip [e] (uždarą).<ref name="ЯМ97"/><ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=27|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Dažniausiai negaliniuose skiemenyse [[Priegaidė|tvirtagališkai]] tariami [ɛ] ir [ɐ] pailgėja, virsta [æː], [ɑː] (''nẽša, kãsa''), nors taip nutinka ne visose [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinėse]] padėtyse (''nèšti, kàsti'').<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=28—29|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|page=102|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|Balsių ilgumas]] turi skiriamąją reikšmę, gali sudaryti [[Minimalioji pora|minimaliąsias poras]]: ''lìnas'' 'toks augalas' – ''lýnas'' 'stipri virvė', ''suplùktì'' 'sušilti, suprakaituoti' – ''suplū̃kti'' 'sumušti, išgrįsti'. Ilgasis balsis [æː] prieš [[Priešakinės eilės balsiai|priešakinės eilės balsius]] ir [[Palatalizacija|minkštuosius]] priebalsius susiaurėja ir tampa [ɛː]<ref> Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 23</ref>: plg. ''mẽnas'' [ˈmʲæːn̪ɐs̪] ir ''mẽnė'' [ˈmʲɛːn̪ʲeː], t. p. ''kiáunė'' [ˈkʲæ̂ˑʊ̯n̪ʲeː] ir ''véidas'' [ˈvʲɛ̂ˑɪ̯d̪ɐs̪]. Lietuvių kalboje yra šeši savieji [[Dvigarsis|dvibalsiai]] (''ei'', ''ai'', ''ui'', ''au'', ''ie'', ''uo'') ir trys, pasitaikantys skoliniuose (''oi'', ''ou'', ''eu''). Be to, balsių ''e'', ''a'', ''u'', ''i'' ir [[Sklandieji priebalsiai|sonantų]] ''r'', ''l'', ''n'', ''m'' junginiai sudaro šešiolika mišriųjų [[Dvigarsis|dvigarsių]].<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=30—31|isbn=0-89357-267-5}}</ref> === Priebalsiai === Lietuvių kalboje yra 45 [[Priebalsis|priebalsiai]] (įskaitant ir pasitaikančius tik [[Skolinys|skoliniuose]]). Visi priebalsiai, išskyrus /j/, turi minkštąsias poras.<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=21|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Lietuvių kalbos priebalsių sistema (skliausteliuose nurodyti padėtiniai [[Fonema|fonemų]] variantai ([[Alofonas|alofonai]]) arba tik skoliniuose randamos fonemos; poromis pateikiami duslieji (p pʲ) ir skardieji (b bʲ) priebalsiai):<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=98|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center" |- style="vertical-align: center; height: 3em" | style="font-size: 90%;" | Tarimo būdas ↓ ! style="width: 4em;" | [[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! style="width: 4em;" | [[Lūpų dantiniai priebalsiai|Lūpų dantiniai]] ! style="width: 4em;" | [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! style="width: 4em;" | [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! style="width: 4em;" | [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! style="width: 4em;" | [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- |- ! style="text-align:left" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] | class="nounderlines" | p pʲ<br />b bʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | t (tʲ)<br />d (dʲ) | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | k kʲ<br />g gʲ |- |- ! style="text-align:left" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] | class="nounderlines" | m mʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | n nʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | r rʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Afrikata|Afrikatos]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | t͡s (t͡sʲ)<br />d͡z (d͡zʲ) | class="nounderlines" | (ʧ) ʧʲ<br />(dʒ) dʒʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | (f) (fʲ) | class="nounderlines" | s sʲ<br /> z zʲ | class="nounderlines" | ʃ ʃʲ<br /> ʒ ʒʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | (x) (xʲ)<br />(ɣ) (ɣʲ) |- |- ! style="text-align:left" | [[Pusbalsiai]] | class="nounderlines" | v vʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | j | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | ɫ | class="nounderlines" | lʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |} Prieš priebalsius ''k'' ir ''g'' tariamas padėtinis /n/ variantas – gomurio užpakalinis priebalsis [ŋ].<ref name="ЯМ100"/> === Prozodija === ''Pagrindiniai straipsniai – [[Lietuvių kalbos kirčiavimas]] ir [[Kirčiuotė]].'' Lietuvių kalbos [[kirtis]] – laisvas ir [[Priegaidė|muzikinis]]. Rašte kirtis ir priegaidė paprastai nenurodomi, išskyrus mokomąją, mokslinę literatūrą ir [[Žodynas|žodynus]]. Esama dviejų [[Priegaidė|priegaidžių]], [[Akūtas|akūto]] (''tvirtaprãdė príegaidė'') ir [[Cirkumfleksas|cirkumflekso]] (''tvirtagãlė príegaidė''), priegaidės skiriamos ilguosiuose skiemenyse, kuriuos sudaro grynieji dvibalsiai bei mišrieji dvigarsiai ir ilgieji balsiai. Nėra vieningos nuomonės, ar trumpieji skiemenys turi priegaidę, tačiau dažniausiai teigiama, kad trumpieji skiemenys tariami be priegaidės ir jie žymimi [[Gravis|graviu]] – kairiniu kirčio ženklu (`). Trumpuosius skiemenis sudaro trumpieji balsiai ''a'', ''e'', ''i'', ''u'' ir [[Tarptautinis žodis|tarptautiniuose žodžiuose]] trumpasis ''o'', pavyzdžiui: ''kàs, nèš, ki̇̀s, bùs, metòdas''. Akūtui būdingas aukštesnis tonas pirmajame [[Skiemuo|skiemens]] dėmenyje (krentanti intonacija), o cirkumfleksui – antrajame (kylanti intonacija). Akūtas žymimas dešininiu kirčio ženklu (´), cirkumfleksas – riestiniu (͂), tačiau grynuosiuose dvibalsiuose ir mišriuosiuose dvigarsiuose cirkumflekso ženklas ͂ rašomas virš antrosios junginio raidės.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=46—48}}<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=33|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=98—99|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchengen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|location=Leiden — Boston|publisher=Brill|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n68 61]|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|location=Berlin-New York|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|pages=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n9 102]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> Tvirtapradė priegaidė [[Dvibalsis|dvigarsiuose]], kurių pirmasis dėmuo yra trumpieji balsiai ''i'', ''u'', ''e'', ''o'' bei [[Dvibalsis|dvibalsiuose]] ''ui'', ''eu'', ''oi'', ''ou'', užrašoma [[Gravis|graviu]], kairiniu kirčio ženklu.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=848}}</ref> Be to, kai kurie žodžiai, be pagrindinio kirčio, turi žodynuose paprastai nežymimą papildomą kirtį arba net du papildomus kirčius, pavyzdžiui, žodyje ''peñkiasdešimt'' silpnesniu kirčiu pasižymi antrasis balsis ''e''.<ref>{{cite book|last=Vaitkevičiūtė|first=V.|title=Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas|chapter=Dvikirčiai ir trikirčiai žodžiai|location=Kaunas|publisher=Šviesa|year=2004|pages=21—24|isbn=5-430-03796-6}}</ref> Lietuvių priegaidžių tarimas yra priešingas [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] priegaidžių tarimui, šiųdviejų kalbų priegaidžių tarimas senoviškesnis (žr. „[[Endzelyno dėsnis]]“). Anot [[Kazimieras Būga|K. Būgos]], lietuvių kalbos priegaidės buvo pertvarkytos po [[XII a.]]<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1980|pages=[https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/page/44 44]|isbn=}}</ref> Lietuvių kalboje išskiriamos keturios [[kirčiuotė]]s, galioja [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]. Be jo, lietuvių kalboje veikia [[Leskyno dėsnis|Leskyno]] ir [[Niemineno dėsnis|Niemineno dėsniai]]. == Morfologija == Tradiciškai lietuvių kalboje išskiriama vienuolika [[Kalbos dalis|kalbos dalių]]: [[daiktavardis]], [[būdvardis]], [[skaitvardis]], [[įvardis]], [[prieveiksmis]], [[veiksmažodis]], [[prielinksnis]], [[jungtukas]], [[dalelytė]], [[jaustukas]] ir [[ištiktukas]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=72}} === Daiktavardis === Linksniuojamosios kalbos dalys turi septynis [[Linksnis|linksnius]], į kuriuos tradiciškai įtraukiamas ir šauksmininkas, nors jis nenurodo ryšių su [[Sakinio dalis|sakinio dalimis]]:<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=109|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk O.|first=|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=19|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> * [[vardininkas]] * [[kilmininkas]] * [[naudininkas]] * [[galininkas]] * [[įnagininkas]] * [[vietininkas]] * [[šauksmininkas]] [[Vaizdas:Litwa 2lt.jpg|thumb|[[1925]] m. dviejų litų moneta, kurioje daiktavardis ''lìtas'' vartojamas ne su [[Daugiskaita|daugiskaitos]] (''du litai''), o su [[Dviskaita|dviskaitos]] (''du litu'') vardininku.]] Be to, [[lietuvių kalbos salos]]e, [[Baltarusija|Baltarusijoje]], yra išlikę dar keletas linksnių – [[aliatyvas]] ir [[adesyvas]], o rytų ir pietų Lietuvoje gana gyvai tebevartojamas [[iliatyvas]].<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=19—20|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Iliatyvas neretai pavartojamas laisvuosiuose stiliuose, grožinėje literatūroje, jis ypač patogus siekiant išvengti dviejų galininkinių konstrukcijų: ''susìruošėme važiúoti į̃ miẽstą, į̃ pãrodą – susìruošėme važiúoti miẽstan į̃ pãrodą''; ''rytój vỹksime į̃ kálnus, į̃ trobẽlę – rytój vỹksime kalnúosna į̃ trobẽlę''. [[Bendrinė kalba|Bendrinėje kalboje]] paprastai vartojama tik keletas aliatyvo (''velnióp, šunióp, galóp, rudenióp, vakaróp, myrióp'') ir adesyvo (''namiẽ, arti̇̀, toli̇̀, netoli̇̀, ankstì'') kilmės [[Prieveiksmis|prieveiksmių]]. Iliatyvas bendrinėje kalboje vartojamas sustabarėjusiuose posakiuose ir prieveiksmiuose (''patráukti baudžiamõjon atsakomýbėn'', ''iškélti aikštė̃n'', ''įrašýti są́skaiton'', ''viduñ, laukañ, i̇̀šorėn''). Grožinėje literatūroje, [[Tautosaka|tautosakoje]] ir [[tarmė]]se randama daiktavardžių [[Dviskaita|dviskaitos]] formų. Lietuvių kalboje išskiriamos penkios linksniuotės, kiekviena iš jų daloma į [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmas]]. Iš viso yra 12 linksniavimo paradigmų.<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=81|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Pirmajai linksniuotei priklauso vyriškosios [[Gramatinė giminė|giminės]] daiktavardžiai, besibaigią [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''-as'' (I paradigma), ''-ias'' arba ''-j-as'' (II paradigma), ''-is'' arba ''-ys'' (III paradigma).{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=92}} I linksniuotė, pavyzdžiu imant žodžių ''výras'', ''vė́jas'' ir ''brólis'' linksniavimą:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=92—94}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | I paradigma ! colspan="2" | II paradigma ! colspan="2" | III paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''výras'' | ''výrai'' | ''vė́jas'' | ''vė́jai'' | ''brólis'' | ''bróliai'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''výro'' | ''výrų'' | ''vė́jo'' | ''vė́jų'' | ''brólio'' | ''brólių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''výrui'' | ''výrams'' | ''vė́jui'' | ''vė́jams'' | ''bróliui'' | ''bróliams'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''výrą'' | ''výrus'' | ''vė́ją'' | ''vė́jus'' | ''brólį'' | ''brólius'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''výru'' | ''výrais'' | ''vė́ju'' | ''vė́jais'' | ''bróliu'' | ''bróliais'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''výre'' | ''výruose'' | ''vė́jyje /'' ''vė́juje'' | ''vė́juose'' | ''brólyje'' | ''bróliuose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''výre'' | ''výrai'' | ''vė́jau'' | ''vė́jai'' | ''bróli'' | ''bróliai'' |} Antrajai linksniuotei priklauso moteriškosios giminės daiktavardžiai (taip pat keletas vyriškosios ir bendrosios giminių daiktavardžių), ši linksniuotė baigiasi galūnėmis ''-a'' (VI paradigma), ''-ia'', ''-j-a'' arba ''-i'' (VII paradigma), ''-ė'' (VIII paradigma).{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=95—96}} II linksniuotės daiktavardžių ''rankà'', ''vyšnià'' ir ''bìtė'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=96—97}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | VI paradigma ! colspan="2" | VII paradigma ! colspan="2" | VIII paradigma |- ! ! [[vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] |''rankà'' |''rañkos'' |''vyšnià'' |''vỹšnios'' |''bi̇̀tė'' |''bi̇̀tės'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] |''rañkos'' |''rañkų'' |''vỹšnios'' |''vỹšnių'' |''bi̇̀tės'' |''bi̇̀čių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] |''rañkai'' |''rañkoms'' |''vỹšniai'' |''vỹšnioms'' |''bi̇̀tei'' |''bi̇̀tėms'' |- ! [[Galininkas|G.]] |''rañką'' |''rankàs'' |''vỹšnią'' |''vyšniàs'' |''bi̇̀tę'' |''bitès'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] |''rankà'' |''rañkomis'' |''vyšnià'' |''vỹšniomis'' |''bi̇̀tè'' |''bi̇̀tėmis'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] |''rañkoje'' |''rañkose'' |''vỹšnioje'' |''vỹšniose'' |''bi̇̀tėje'' |''bi̇̀tėse'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] |''rañka'' |''rañkos'' |''vỹšnia'' |''vỹšnios'' |''bi̇̀te'' |''bi̇̀tės'' |} Trečiajai linksniuotei priklauso moteriškosios (IX paradigma) ir vyriškosios (X paradigma) giminių daiktavardžiai, besibaigią galūne ''-is''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=97—98}} III linksniuotės žodžių ''širdìs'' ir ''dantìs'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=98}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | IX paradigma ! colspan="2" | X paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] |''širdi̇̀s'' |''ši̇̀rdys'' |''danti̇̀s'' |''dañtys'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] |''širdiẽs'' |''širdžių̃'' |''dantiẽs'' |''dantų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] |''ši̇̀rdžiai'' |''širdi̇̀ms'' |''dañčiui'' |''danti̇̀ms'' |- ! [[Galininkas|G.]] |''ši̇̀rdį'' |''ši̇̀rdis'' |''dañtį'' |''danti̇̀s'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] |''širdimi̇̀'' |''širdimi̇̀s'' |''dantimi̇̀'' |''dantimi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] |''širdyjè'' |''širdysè'' |''dantyjè'' |''dantysè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] |''širdiẽ'' |''ši̇̀rdys'' |''dantiẽ'' |''dañtys'' |} Ketvirtajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai, besibaigią galūnėmis ''-us'' (IV paradigma), ''-ius'' arba ''-j-us'' (V paradigma). Anksčiau šiai linksniuotei priklausė ir moteriškosios giminės daugiskaitinis daiktavardis ''pẽlūs'' 'pelai'.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=94}} IV linksniuotė žodžių ''tur̃gus'' ir ''sõdžius'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=94—95}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | IV paradigma ! colspan="2" | V paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''tur̃gus'' | ''tur̃gūs'' | ''sõdžius'' | ''sõdžiai'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''tur̃gaus'' | ''tur̃gų'' | ''sõdžiaus'' | ''sõdžių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''tur̃gui'' | ''tur̃gums'' | ''sõdžiui'' | ''sõdžiams'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''tur̃gų'' | ''turgùs'' | ''sõdžių'' | ''sodžiùs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''tur̃gumi'' | ''tur̃gumis'' | ''sõdžiumi'' | ''sõdžiais'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''tur̃guje'' | ''tur̃guose'' | ''sõdžiuje'' | ''sõdžiuose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''tur̃gau'' | ''tur̃gūs'' | ''sõdžiau'' | ''sõdžiai'' |} Penktajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai (XI paradigma), turintys galūnę ''-uo'', ir moteriškosios giminės daiktavardžiai (XII paradigma), besibaigią galūnėmis ''-uo'' ir ''-ė'' (''sesuõ, -er̃s''; ''duktė̃, -er̃s''; ''jéntė, -ers'' '(vyro) brolio žmona').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=98}} V linksniuotės žodžių ''šuõ'' ir ''sesuõ'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=99}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | XI paradigma ! colspan="2" | XII paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''šuõ'' | ''šùnys'' | ''sesuõ'' | ''sẽserys'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''šuñs'' | ''šunų̃'' | ''seser̃s'' | ''seserų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''šùniui'' | ''šuni̇̀ms'' | ''sẽseriai'' | ''seseri̇̀ms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''šùnį'' | ''šuni̇̀s'' | ''sẽserį'' | ''sẽseris'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''šuniù / šunimi̇̀'' | ''šunimi̇̀s'' | ''sẽseria / seserimi̇̀'' | ''seserimi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''šunyjè'' | ''šunysè'' | ''seseryjè'' | ''seserysè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''šuniẽ'' | ''šùnys'' | ''seseriẽ'' | ''sẽserys'' |} Lietuvių kalbos [[kirtis]] – laisvas, paslankus, linksniuojant gali keisti vietą. Išskiriamos keturios [[kirčiuotė]]s. Priklausymas kuriai nors iš kirčiuočių nustatomas pagal daugiskaitos [[Naudininkas|naudininką]] ir [[Galininkas|galininką]]. Pirmojoje kirčiuotėje šiuodu linksniai [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėse]] nekirčiuojami, antrojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje nekirčiuotas, o galininkas – kirčiuotas, trečiojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje kirčiuotas, o galininkas – ne, ketvirtojoje kirčiuotėje abu šie linksniai kirčiuoti galūnėse.<ref name="ЯМ100">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=100|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Pažymėtina, kad šias kirčiuotes lietuvių kalboje turi ne tik daiktavardžiai, bet ir visos kitos linksniuojamosios formos: [[Būdvardis|būdvardžiai]], [[Įvardis|įvardžiai]], [[Skaitvardis|skaitvardžiai]], taip pat ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Istoriškai II ir IV kirčiuotės kilo atitinkamai iš I ir III kirčiuočių, nes pradėjo galioti [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]. I kirčiuotė tęsia [[indoeuropiečių prokalbė]]s baritoninę kirčiuotę (kirtis visada [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]), o III kirčiuotė – indoeuropiečių prokalbės oksitoninę (kirtis kilnojamas iš galūnės į [[Kamienas (kalbotyra)|kamieną]]).<ref name="ЯМ100"/><ref>{{cite book|last=Beekes|first=R. S. P.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|location=Amsterdam — Philadelphia|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n182 158]|isbn=}}</ref><ref name="Mathiassen 42-43"/> I linksniuotės daiktavardžių ''výras'', ''rãtas'', ''lángas'', ''nãmas'' kirčiavimas:<ref name="Mathiassen 42-43">{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=42—43|isbn=0-89357-267-5}}</ref> {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | I kirčiuotė ! colspan="2" | II kirčiuotė ! colspan="2" | III kirčiuotė ! colspan="2" | IV kirčiuotė |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''výras'' | ''výrai'' | ''rãtas'' | ''rãtai'' | ''lángas'' | ''langai̇̃'' | ''nãmas'' | ''namai̇̃'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''výro'' | ''výrų'' | ''rãto'' | ''rãtų'' | ''lángo'' | ''langų̃'' | ''nãmo'' | ''namų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''výrui'' | ''výrams'' | ''rãtui'' | ''rãtams'' | ''lángui'' | ''langáms'' | ''nãmui'' | ''namáms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''výrą'' | ''výrus'' | ''rãtą'' | ''ratùs'' | ''lángą'' | ''lángus'' | ''nãmą'' | ''namùs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''výru'' | ''výrais'' | ''ratù'' | ''rãtais'' | ''lángu'' | ''langai̇̃s'' | ''namù'' | ''namai̇̃s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''výre'' | ''výruose'' | ''ratè'' | ''rãtuose'' | ''langè'' | ''languosè'' | ''namè'' | ''namuosè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''výre'' | ''výrai'' | ''rãte'' | ''rãtai'' | ''lánge'' | ''langai̇̃'' | ''nãme'' | ''namai̇̃'' |} === Būdvardis === [[Vaizdas:Lietuviu k formos.png|250px|right]] Lietuvių kalboje [[Būdvardis|būdvardžiai]] eina prieš [[Daiktavardis|daiktavardžius]] ir su jais derinami [[Gramatinė giminė|gimine]], [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ir [[Linksnis|linksniu]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=114}} Grožinėje literatūroje ir [[tarmė]]se vartojama būdvardžių [[dviskaita]]. Esama įvairių būdvardžių skirstymo sistemų. Pasak vienos iš jų, pagal vienaskaitos [[Vardininkas|vardininko]] galūnes būdvardžiai skirstomi į tris linksniuotes: vyr. g. ''-as'', mot. g. ''-a'' (I linksniuotė); vyr. g. ''-us'', mot. g. ''-i'' (II linksniuotė); vyr. g. ''-is'', mot. g. ''-ė'' (III linksniuotė). Laikantis kito skirstymo, vyriškosios giminės būdvardžiai dalijami į dvi linksniuotes, kurios savo ruožtu grupuojamos į penkias [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmas]]. Pirmajai paradigmai priklauso [[Vienaskaita|vienaskaitos]] vardininke besibaigią galūne ''-as'' būdvardžiai, antrajai – galūne -''ias'', trečiajai – galūnėmis ''-is'' arba ''-ys'' vienaskaitos vardininke ir galūne ''-i'' [[Daugiskaita|daugiskaitos]] vardininke, ketvirtajai paradigmai – galūnėmis ''-is'' arba ''-ys'' vienaskaitos vardininke ir galūne ''-iai'' daugiskaitos vardininke. Penktajai paradigmai, sudarančiai antrąją vyriškosios giminės būdvardžių linksniuotę, priklauso vienaskaitos vardininke besibaigią galūne ''-us'' būdvardžiai.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=127—131}} Vyriškosios giminės būdvardžių ''gẽras'', ''žãlias'', ''dìdelis'', ''medìnis'', ''gražùs'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=127—131}} {| class="wikitable" ! ! colspan="8" | I linksniuotė ! colspan="2" | II linksniuotė |- ! ! colspan="2" | I paradigma ! colspan="2" | II paradigma ! colspan="2" | III paradigma ! colspan="2" | IV paradigma ! colspan="2" | V paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''gẽras'' | ''geri̇̀'' | ''žãlias'' | ''žali̇̀'' | ''di̇̀delis'' | ''dideli̇̀'' | ''medi̇̀nis'' | ''medi̇̀niai'' | ''gražùs'' | ''grãžūs'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gẽro'' | ''gerų̃'' | ''žãlio'' | ''žalių̃'' | ''di̇̀delio'' | ''didelių̃'' | ''medi̇̀nio'' | ''medi̇̀nių'' | ''gražaũs'' | ''gražių̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gerám'' | ''geríems'' | ''žaliám'' | ''žalíems'' | ''dideliám'' | ''didelíems'' | ''medi̇̀niam'' | ''medi̇̀niams'' | ''gražiám'' | ''gražíems'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrą'' | ''gerùs'' | ''žãlią'' | ''žaliùs'' | ''di̇̀delį'' | ''di̇̀delius'' | ''medi̇̀nį'' | ''mediniùs'' | ''grãžų'' | ''gražiùs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerù'' | ''geraĩs'' | ''žaliù'' | ''žaliai̇̃s'' | ''di̇̀deliu'' | ''dideliai̇̃s'' | ''mediniù'' | ''medi̇̀niais'' | ''gražiù'' | ''gražiai̇̃s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''geramè'' | ''geruosè'' | ''žaliamè'' | ''žaliuosè'' | ''dideliamè'' | ''dideliuosè'' | ''medi̇̀niame'' | ''medi̇̀niuose'' | ''gražiamè'' | ''gražiuosè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''gẽras'' | ''geri̇̀'' | ''žãlias'' | ''žali̇̀'' | ''di̇̀deli'' | ''dideli̇̀'' | ''medi̇̀ni'' | ''medi̇̀niai'' | ''gražùs'' | ''grãžūs'' |} Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas vienodesnis, išskiriamos keturios paradigmos. Pagal šeštąją paradigmą linksniuojami vienaskaitos vardininke besibaigią galūne ''-a'' moteriškosios giminės būdvardžiai, pagal septintąją – galūne ''-ia'', pagal aštuntąją – galūne ''-i'', pagal devintąją – galūne ''-ė''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=132—134}} Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=132—134}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | VI paradigma ! colspan="2" | VII paradigma ! colspan="2" | VIII paradigma ! colspan="2" | IX paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''gerà'' | ''gẽros'' | ''žalià'' | ''žãlios'' | ''graži̇̀'' | ''grãžios'' | ''medi̇̀nė'' | ''medi̇̀nės'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gerõs'' | ''gerų̃'' | ''žaliõs'' | ''žalių̃'' | ''gražiõs'' | ''gražių̃'' | ''medi̇̀nės'' | ''medi̇̀nių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gẽrai'' | ''geróms'' | ''žãliai'' | ''žalióms'' | ''grãžiai'' | ''gražióms'' | ''medi̇̀nei'' | ''medi̇̀nėms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrą'' | ''geràs'' | ''žãlią'' | ''žaliàs'' | ''grãžią'' | ''gražiàs'' | ''medi̇̀nę'' | ''medinès'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerà'' | ''geromìs'' | ''žalià'' | ''žaliomi̇̀s'' | ''gražià'' | ''gražiomi̇̀s'' | ''medinè'' | ''medi̇̀nėmis'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''gerojè'' | ''gerosè'' | ''žaliojè'' | ''žaliosè'' | ''gražiojè'' | ''gražiosè'' | ''medi̇̀nėje'' | ''medi̇̀nėse'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''gerà'' | ''gẽros'' | ''žalià'' | ''žãlios'' | ''graži̇̀'' | ''grãžios'' | ''medi̇̀ne'' | ''medi̇̀nės'' |} Aukštesniojo [[Laipsnis (gramatika)|laipsnio]] būdvardžiai sudaromi su [[priesaga]] ''-èsnis'' (vyr. g.), ''-èsnė'' (mot. g.): ''gražùs'' – ''gražèsnis'', ''gražì'' – ''gražèsnė''. Aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai sudaromi su priesaga ''-iáusias'' (vyr. g.), ''-iáusia'' (mot. g.): ''gražiáusias'', ''gražiáusia''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=116}} Be šių, vartojami aukštėlesnysis (''gražėlèsnis'') ir visų aukščiausiasis (''pàts (visų̃) gražiáusias'') laipsniai.<ref>{{cite web|url=https://www.klubasmeteoras.vilnius.lm.lt/wp-content/uploads/2020/12/BUDVARDIS_TAISYKLES.pdf|title=Būdvardis|website=klubasmeteoras.vilnius.lm.lt|accessdate=2025-04-02}}</ref> Lietuvių kalboje nėra bevardės giminės daiktavardžių, tačiau būdvardžių bevardė giminė išlaikyta, pavyzdžiui, ''gẽra'' (vyr. g. ''gẽras'', mot. g. ''gerà''), ''gražù'' (vyr. g. ''gražùs'', mot. g. ''graži̇̀''). Bevardės giminės būdvardžiai vartojami tada, kai būdvardžio nereikia derinti su daiktavardžiu, pavyzdžiui: ''mán gẽra'', ''tai̇̃ yrà gražù''. Aukštesnysis bevardės giminės laipsnis sudaromas su priesaga ''-iaũ'', aukščiausiasis – su priesaga ''-iáusia'': ''gẽra – geriaũ – geriáusia''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=114}} Lietuvių kalboje esama ypatingų būdvardžio formų – tai [[Įvardžiuotinės formos|įvardžiuotiniai būdvardžiai]], prie jų priaugę [[Įvardis|įvardžiai]] ''jis'', ''ji''. Įvardžiuotinės formos vartojamos norint išskirti daiktą iš daugybės kitų arba nurodant jau žinomą dalyką.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=121}} Analogiškas formas įgyja ir kitos būdvardiškai linksniuojamos kalbos dalys – skaitvardžiai, įvardžiai ir dalyviai. Įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas vienodesnis negu paprastųjų. Skirtumų matyti tik vyriškosios giminės vienaskaitos vardininke ir [[Galininkas|galininke]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=140}} Paprastieji (neįvardžiuotiniai) būdvardžiai gali priklausyti bet kuriai iš keturių kirčiuočių: ''galìngas, -a'' (I), ''vidutìnis, -ė'' (II), ''saldùs, -ì'' (III), ''gražùs, -ì'' (IV). I kirčiuotės būdvardžių įvardžiuotinės formos kirčiuojamos pagal I kirčiuotę (''galìngasis, -oji'' (I)); visos kitos įvardžiuotinės formos pereina į IV kirčiuotę (''vidutinỹsis, -ióji'' (IV), ''saldùsis, -ióji'' (IV), ''gražùsis, -ióji'' (IV)). Vyriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=140—141}}<ref name="Языки мира137">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=137|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| class="wikitable" ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''geràsis'' | ''geríeji'' | ''žaliàsis'' | ''žalíeji'' | ''didỹsis'' | ''didíeji'' | ''gražùsis'' | ''gražíeji'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gẽrojo'' | ''gerų̃jų'' | ''žãliojo'' | ''žalių̃jų'' | ''dìdžiojo'' | ''didžių̃jų'' | ''grãžiojo'' | ''gražių̃jų'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gerájam'' | ''geríesiems'' | ''žaliájam'' | ''žalíesiems'' | ''didžiájam'' | ''didíesiems'' | ''gražiájam'' | ''gražíesiems'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrąjį'' | ''gerúosius'' | ''žãliąjį'' | ''žaliúosius'' | ''dìdįjį'' | ''dìdžiúosius'' | ''grãžųjį'' | ''gražiúosius'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerúoju'' | ''gerai̇̃siais'' | ''žaliúoju'' | ''žaliai̇̃siais'' | ''didžiúoju'' | ''didžiai̇̃siais'' | ''gražiúoju'' | ''gražiai̇̃siais'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''gerãjame'' | ''geruõsiuose'' | ''žaliãjame'' | ''žaliuõsiuose'' | ''didžiãjame'' | ''didžiuõsiuose'' | ''gražiãjame'' | ''gražiuõsiuose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''geràsis'' | ''geríeji'' | ''žaliàsis'' | ''žalíeji'' | ''didỹsis'' | ''didíeji'' | ''gražùsis'' | ''gražíeji'' |} Moteriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:<ref name="Языки мира137"/>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=141}} {| class="wikitable" ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''geróji'' | ''gẽrosios'' | ''žalióji'' | ''žãliosios'' | ''didžióji'' | ''dìdžiosios'' | ''gražióji'' | ''grãžiosios'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gerõsios'' | ''gerų̃jų'' | ''žaliõsios'' | ''žalių̃jų'' | ''didžiõsios'' | ''didžių̃jų'' | ''gražiõsios'' | ''gražių̃jų'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gẽrajai'' | ''gerósioms'' | ''žãliajai'' | ''žaliósioms'' | ''dìdžiajai'' | ''didžiósioms'' | ''grãžiajai'' | ''gražiósioms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrąją'' | ''gerą́sias'' | ''žãliąją'' | ''žalią́sias'' | ''dìdžiąją'' | ''didžią́sias'' | ''grãžiąją'' | ''gražią́sias'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerą́ja'' | ''gerõsiomis'' | ''žalią́ja'' | ''žaliõsiomis'' | ''didžią́ja'' | ''didžiõsiomis'' | ''gražią́ja'' | ''gražiõsiomis'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''gerõjoje'' | ''gerõsiose'' | ''žaliõjoje'' | ''žaliõsiose'' | ''didžiõjoje'' | ''didžiõsiose'' | ''gražiõjoje'' | ''gražiõsiose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''geróji'' | ''gẽrosios'' | ''žalióji'' | ''žãliosios'' | ''didžióji'' | ''dìdžiosios'' | ''gražióji'' | ''grãžiosios'' |} === Skaitvardis === Išskiriami tokie [[Skaitvardis|skaitvardžių]] skyriai bei poskyriai:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=143}} * kiekiniai ** pagrindiniai ** dauginiai ** kuopiniai ** trupmeniniai * kelintiniai Skaitvardžio ''víenas'' ir kelintinių skaitvardžių vartojama ir bevardė [[Gramatinė giminė|giminė]]: ''víena'', ''pi̇̀rma'', ''añtra'', ''trẽčia''. Dauginių skaitvardžių iš bevardės giminės kilusios formos ''dvẽja'', ''trẽja'', ''kẽtveria'' dabartinės kalbos atžvilgiu laikomos [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]]. Visi kelintiniai skaitvardžiai gali būti [[Įvardžiuotinės foemos|įvardžiuotiniai]] (''pirmàsis, pirmóji, antràsis, antróji, trečiàsis, trečióji''). Skaitvardžiai nuo vieno iki dvidešimt vieno:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=144—148}} {| class="wikitable" ! ! colspan="2" |Kiekiniai ! colspan="2" |Kelintiniai ! colspan="2" |Dauginiai ! rowspan="2" |Kuopiniai |- ! ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. |- !1 |''víenas'' |''vienà'' |''pi̇̀rmas'' |''pirmà'' |''vieneri̇̀'' |''víenerios'' | |- !2 |''dù'' |''dvi̇̀'' |''añtras'' |''antrà'' |''dveji̇̀'' |''dvẽjos'' |''dvẽjetas'' |- !3 |colspan="2" |''trỹs'' |''trẽčias'' |''trečià'' |''treji̇̀'' |''trẽjos'' |''trẽjetas'' |- !4 |''keturi̇̀'' |''kẽturios'' |''ketvir̃tas'' |''ketvirtà'' |''ketveri̇̀'' |''kẽtverios'' |''kẽtvertas'' |- !5 |''penki̇̀'' |''peñkios'' |''peñktas'' |''penktà'' |''penkeri̇̀'' |''peñkerios'' |''peñketas'' |- !6 |''šeši̇̀'' |''šẽšios'' |''šẽštas'' |''šeštà'' |''šešeri̇̀'' |''šẽšerios'' |''šẽšetas'' |- !7 |''septyni̇̀'' |''septýnios'' |''septiñtas'' |''septintà'' |''septyneri̇̀'' |''septýnerios'' |''septýnetas'' |- !8 |''aštuoni̇̀'' |''aštúonios'' |''aštuñtas'' |''aštuntà'' |''aštuoneri̇̀'' |''aštúonerios'' |''aštúonetas'' |- !9 |''devyni̇̀'' |''devýnios'' |''deviñtas'' |''devintà'' |''devyneri̇̀'' |''devýnerios'' |''devýnetas'' |- !10 |colspan="2" |''dẽšimt'' |''dešim̃tas'' |''dešimtà'' | | | |- !11 |colspan="2" |''vienúolika'' |''vienúoliktas'' |''vienúolikta'' | | | |- !12 |colspan="2" |''dvýlika'' |''dvýliktas'' |''dvýlikta'' | | | |- !13 |colspan="2" |''trýlika'' |''trýliktas'' |''trýlikta'' | | | |- !14 |colspan="2" |''keturiólika'' |''keturióliktas'' |''keturiólikta'' | | | |- !15 |colspan="2" |''penkiólika'' |''penkióliktas'' |''penkiólikta'' | | | |- !16 |colspan="2" |''šešiólika'' |''šešióliktas'' |''šešiólikta'' | | | |- !17 |colspan="2" |''septyniólika'' |''septynióliktas'' |''septyniólikta'' | | | |- !18 |colspan="2" |''aštuoniólika'' |''aštuonióliktas'' |''aštuoniólikta'' | | | |- !19 |colspan="2" |''devyniólika'' |''devynióliktas'' |''devyniólikta'' | | | |- !20 |colspan="2" |''dvi̇̀dešimt'' |''dvidešim̃tas'' |''dvidešimtà'' | | | |- !21 |''dvi̇̀dešimt víenas'' |''dvi̇̀dešimt vienà'' |''dvi̇̀dešimt pìrmas'' |''dvi̇̀dešimt pirmà'' | | | |- |} Skaitvardžiai nuo trisdešimt iki milijardo:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=144—148}} {| class="wikitable" ! ! style="width:140px" rowspan="1" |Kiekiniai ! style="width:140px" colspan="2" |Kelintiniai |- ! ! ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. |- !30 |''tri̇̀sdešimt'' |''trisdešim̃tas'' |''trisdešimtà'' |- !40 |''kẽturiasdešimt'' |''keturiasdešim̃tas'' |''keturiasdešimtà'' |- !50 |peñkiasdešimt |''penkiasdešim̃tas'' |''penkiasdešimtà'' |- !60 |''šẽšiasdešimt'' |''šešiasdešim̃tas'' |''šešiasdešimtà'' |- !70 |''septýniasdešimt'' |''septyniasdešim̃tas'' |''septyniasdešimtà'' |- !80 |''aštúoniasdešimt'' |''aštuoniasdešim̃tas'' |''aštuoniasdešimtà'' |- !90 |''devýniasdešimt'' |''devyniasdešim̃tas'' |''devyniasdešimtà'' |- !100 |''šim̃tas'' |''šim̃tas'' |''šimtà'' |- !200 |''dù šimtai̇̃'' |''dušim̃tas / dù šim̃tas'' |''dušimtà / dù šimtà'' |- !300 |''trỹs šimtai̇̃'' |''trisšim̃tas / trỹs šim̃tas'' |''trisšimtà / trỹs šimtà'' |- !400 |''keturì šimtai̇̃'' |''keturiašim̃tas / keturi̇̀ šim̃tas'' |''keturiašimtà / keturi̇̀ šimtà'' |- !500 |''penkì šimtai̇̃'' |''penkiašim̃tas / penki̇̀ šim̃tas'' |''penkiašimtà / penki̇̀ šimtà'' |- !600 |''šešì šimtai̇̃'' |''šešiašim̃tas / šeši̇̀ šim̃tas'' |''šešiašimtà / šeši̇̀ šimtà'' |- !700 |''septynì šimtai̇̃'' |''septyniašim̃tas / septyni̇̀ šim̃tas'' |''septyniašimtà / septyni̇̀ šimtà'' |- !800 |''aštuonì šimtai̇̃'' |''aštuoniašim̃tas / aštuoni̇̀ šim̃tas'' |''aštuoniašimtà / aštuoni̇̀ šimtà'' |- !900 |''devynì šimtai̇̃'' |''devyniašim̃tas / devyni̇̀ šim̃tas'' |''devyniašimtà / devyni̇̀ šimtà'' |- !1000 |''tū́kstantis'' |''tū́kstantas'' |''tū́kstanta'' |- !2000 |''dù tū́kstančiai'' |''dutū́kstantas / dù tū́kstantas'' |''dutū́kstanta / dù tū́kstanta'' |- !1 mln |''milijõnas'' |''milijõnas'' |''milijonà'' |- !1 mljrd |''milijárdas'' |''milijárdas'' |''milijardà'' |} Skaitvardis ''víenas'' linksniuojamas kaip [[būdvardis]], ''dù'' linksniuojamas ypatingai, išlaikant kai kurias [[Dviskaita|dviskaitos]] formas. ''Trỹs'' linksniuojamas X [[Daiktavardis|daiktavardžių]] paradigmos pavyzdžiu (išskyrus [[Vietininkas|vietininką]]). Skaitvardžiai 4–9 linksniuojami kaip būdvardžiai (išskyrus vyriškosios giminės [[Galininkas|galininką]]). Skaitvardžiai 11–19 linksniuojami kaip VI paradigmos daiktavardžiai (išskyrus galininką, kuris sutampa su [[Vardininkas|vardininku]]). Dešimčių pavadinimai nelinksniuojami. Skaitvardžiai ''šim̃tas'', ''milijõnas'', ''milijárdas'' linksniuojami kaip I, o ''tū́kstantis'' – kaip III paradigmos daiktavardžiai.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=153—155}} Skaitvardžių ''dù, trỹs, keturì'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=153—154}} {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! style="width:100px" rowspan="2" | |- ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''dù'' | ''dvi̇̀'' | colspan="2" |''trỹs'' | ''keturi̇̀'' | ''kẽturios'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" | ''dviejų̃'' | colspan="2" |''trijų̃'' | colspan="2" | ''keturių̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | colspan="2" | ''dvíem'' | colspan="2" |''tri̇̀ms'' | ''keturíems'' | ''keturióms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''dù'' | ''dvi̇̀'' | colspan="2" |''tri̇̀s'' | ''kẽturis'' | ''kẽturias'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |''dviẽm'' | colspan="2" |''trimi̇̀s'' | ''keturiai̇̃s'' | ''keturiomi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''dviejuosè'' | ''dviejosè'' | ''trijuosè'' | ''trijosè'' | ''keturiuosè'' | ''keturiosè'' |} Dauginiai skaitvardžiai vartojami su daugiskaitiniais (turinčiais tik daugiskaitą) daiktavardžiais, taip pat tada, kai daiktavardžiai yra daugiskaitos linksnio ir reiškia porinius objektus arba turi kuopinę reikšmę,{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=146}} pavyzdžiui, ''treji̇̀ var̃tai'', ''víenerios dùrys'', ''septýnerios ži̇̀rklės''.<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=29|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Kuopiniai skaitvardžiai vartojami kalbant apie žmonių arba gyvūnų grupę (kuopą) kaip apie visumą (''trẽjetas vilkų̃, peñketas vaikų̃'') arba nurodant apytikslį kiekį.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=147}} Kiekinis skaitvardis ''víenas'' su daiktavardžiais derinamas [[Gramatinė giminė|gimine]], [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ir [[Linksnis|linksniu]]. Skaitvardžiai 2–9 (ir sudėtiniai skaitvardžiai su paskutiniu dėmenimi 2–9) su daiktavardžiu derinami gimine ir linksniu. Didesni už 9 skaitvardžiai reikalauja daiktavardžių daugiskaitos kilmininko (''dẽšimt žmonių̃, vienúolika žmonių̃'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=152—153}} === Įvardis === [[Semantika|Semantikos]] atžvilgiu, išskiriami tokie lietuvių kalbos [[Įvardis|įvardžių]] skyriai:<ref name=autogenerated1>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=34|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=161—173}} * asmeniniai: ''àš'', ''tù'', ''jìs'', ''ji̇̀'', ''támsta'' * [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinis]]: ''savę̃s'' * savybiniai: ''manàsis (màno)'', ''tavàsis (tàvo)'', ''savàsis (sàvo)'' * parodomieji: ''ši̇̀s'', ''tàs'', ''anàs'' * klausiamieji-santykiniai: ''kàs'', ''kóks'', ''kuri̇̀s'' * neapibrėžiamieji: ''kažkàs'', ''niẽkas'' * pažymimasis: ''pàts'' Formaliai įvardžiai skirstomi į:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=158}} * daiktavardinius * būdvardinius * daiktavardinius-būdvardinius Lietuvių kalboje gyvai tebevartojama įvardžių [[dviskaita]]. Asmeninių (pirmojo ir antrojo asmenų) ir sangrąžinio įvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=173—174}} {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="2" |[[Vienaskaita]] ! colspan="2" |[[Dviskaita]] ! colspan="2" |[[Daugiskaita]] ! style="width:100px" rowspan="2" |Sangrąžinis įv. |- ! style="width:100px" |I asmuo ! style="width:100px" |II asmuo ! style="width:100px" |I asmuo ! style="width:100px" |II asmuo ! style="width:100px" |I asmuo ! style="width:100px" |II asmuo |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''àš'' | ''tù'' | ''mùdu'' (vyr. g.),<br/> ''mùdvi'' (mot. g.) | ''jùdu'' (vyr. g.),<br/> ''jùdvi'' (mot. g.) | ''mẽs'' | ''jū̃s'' | — |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''manę̃s, màno'' | ''tavę̃s, tàvo'' | ''mùdviejų'' | ''jùdviejų'' | ''mū́sų'' | ''jū́sų'' | ''savę̃s, sàvo'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''mán'' | ''táu'' | ''mùdviem'' | ''jùdviem'' | ''mùms'' | ''jùms'' | ''sáu'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''manè'' | ''tavè'' | ''mùdu'' (vyr. g.),<br/> ''mùdvi'' (mot. g.) | ''jùdu'' (vyr. g.),<br/> ''jùdvi'' (mot. g.) | ''mùs'' | ''jùs'' | ''savè'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''manimi̇̀'' | ''tavimi̇̀'' | ''mùdviem'' | ''jùdviem'' | ''mumi̇̀s'' | ''jumi̇̀s'' | ''savimi̇̀'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''manyjè'' | ''tavyjè'' | ''mùdviejuose'' (vyr. g.), ''mùdviejose'' (mot. g.) | ''jùdviejuose'' (vyr. g.), ''jùdviejose'' (mot. g.) | ''mumysè'' | ''jumysè'' | ''savyjè'' |} Kreipiantis mandagiai vartojami įvardžiai ''jū̃s'', ''pàts'', ''patì'', ''sveĩkas'', ''sveikà'', ''támsta'' (senstelėjęs įvardis).<ref name=autogenerated1 /> Trečiojo asmens įvardžio linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=177—181}} {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="2" |[[Vienaskaita]] ! colspan="2" |[[Dviskaita]] ! colspan="2" |[[Daugiskaita]] |- ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''ji̇̀s'' | ''ji̇̀'' | ''juõdu'' | ''jiẽdvi'' | ''jiẽ'' | ''jõs'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''jõ'' | ''jõs'' | ''jų̃dviejų'' | ''jų̃dviejų'' | ''jų̃'' | ''jų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''jám'' | ''jái'' | ''jíe(m)dviem'' | ''jó(m)dviem'' | ''jíems'' | ''jóms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''jį̃'' | ''ją̃'' | ''juõdu'' | ''jiẽdvi'' | ''juõs'' | ''jàs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''juõ'' | ''jà'' | ''jiẽ(m)dviem'' | ''jõ(m)dviem'' | ''jai̇̃s'' | ''jomi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''jamè'' | ''jojè'' | — | — | ''juosè'' | ''josè'' |} Parodomieji įvardžiai skiria du nutolimo nuo kalbančiojo laipsnius: ''šìs'' rodo artimą nuotolį, ''anàs'' – tolimą. Įvardis ''tàs'' šiuo atžvilgiu neutralus, nežymėtas; jis vartojamas, kai artumo ir tolimumo sampriešos nėra arba pažymint jau žinomą objektą. Įvardžiai gali turėti bevardę [[Gramatinė giminė|giminę]]: ''mãna, tãva, sãva, tai̇̃, šitai̇̃, anaĩ''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=164—165}}<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=37|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=121—122|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Veiksmažodis === Lietuvių kalbos [[veiksmažodis]] turi šias kategorijas: [[Nuosaka|nuosaką]], [[Gramatinis laikas|laiką]], [[Asmuo (kalbotyra)|asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Rūšis (kalbotyra)|rūšį]] ir [[Veikslas|veikslą]] (linksniuojamosioms veiksmažodžio formoms dar būdingi [[linksnis]] ir [[Gramatinė giminė|giminė]]).<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=126|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vartojamos keturios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginė]], [[Tariamoji nuosaka|tariamoji]], [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji]] ir [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė]]. Kartais dar išskiriama ir [[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=221—222}} Veiksmažodis kaitomas trimis asmenimis (I, II ir III) ir dviem skaičiais ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]). Grožinėje literatūroje ir [[tarmė]]se sutinkamos ir veiksmažodžio [[Dviskaita|dviskaitos]] formos.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=236—243}} Pagrindinės formos yra [[Bendratis|bendraties]], esamojo laiko ir būtojo kartinio laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamienai]]: '''''nèš'''ti'', '''''nẽša''''', '''''nẽšė'''''; '''''tikė́'''ti'', '''''ti̇̀ki''''', '''''tikė́jo'''''. Visos kitos veiksmažodžių formos išvedamos iš jų. Tarmėse tebevartojamas [[siekinys]].<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=[https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000/page/101 101]-103|isbn=5-420-01444-0}}</ref> Lietuvių kalboje yra keturi vientisiniai laikai – esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis ir būsimasis, ir aštuoni sudėtiniai – esamasis atliktinis, būtasis kartinis atliktinis, būtasis dažninis atliktinis, būsimasis atliktinis, esamasis pradėtinis, būtasis kartinis pradėtinis, būtasis dažninis pradėtinis, būsimasis pradėtinis. Vadinasi, lietuvių kalboje iš viso yra 12 laikų formų.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=203}}<ref name="žinynas">{{cite web|title= Lietuvių kalbos žinynas. 9.3 Veiksmažodžio formų sistema|author= |date= |publisher= |url= http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|accessdate= 2019-05-26|archive-date= 2019-06-20|archive-url= https://web.archive.org/web/20190620111319/http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|url-status= dead}}</ref> ==== Rūšys ==== Lietuvių kalboje skiriamos dvi veiksmažodžio [[Rūšis (kalbotyra)|rūšys]]: veikiamoji ir neveikiamoji. Neveikiamoji rūšis sudaroma su neveikiamaisiais [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]] (''ji̇̀s yrà nẽšamas''). Neveikiamosios rūšies laikai – tik sudėtiniai.<ref>{{cite web |title=laikas |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laikas-1/ |author=Vytautas Ambrazas |editor=Teresė Paulauskytė |date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> Veikiamoji rūšis sudaroma su paprastu asmenuojamuoju veiksmažodžiu (''jį̃ nẽša'') bei su veikiamosios rūšies dalyviais (''jį̃ yrà nẽšę'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=243}} Veikiamajai rūšiai taip pat priklauso ir [[Pusdalyvis|pusdalyviai]] bei [[Padalyvis|padalyviai]].<ref>{{cite web |title=rūšis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/rusis/ |author=Vytautas Ambrazas |editor=Teresė Paulauskytė |date=2021-05-27 |orig-date=2018-09-07 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> ==== Asmenuotės ==== Pagal esamojo laiko trečiojo [[Asmuo (kalbotyra)|asmens]] kamiengalio balsį lietuvių kalbos veiksmažodžiai skirstomi į tris asmenuotes: I (''-a-'': ''nẽš'''a'''''), II (''-i-'': ''ti̇̀k'''i''''') ir III (''-o-'': ''mók'''o''''').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=265}} Kaip ir kitose [[baltų kalbos]]e, trečiajam asmeniui nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis. Gramatikoje trečiojo asmens žodžio galo balsis laikomas ne [[Galūnė (kalbotyra)|galūne]], o [[Kamienas (kalbotyra)|kamiengaliu]].<ref>Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 332</ref> ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] veiksmažodžių ''nèšti'', ''nèštis'', ''tikė́ti'', ''tikė́tis'', ''mókyti'', ''mókytis'' asmenavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=271—272}} {| class="wikitable" ! ! colspan="2"| I<br/>(-a-) ! colspan="2"| II<br/>(-i-) ! colspan="2"| III<br/>(-o-) |- ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''nešù'' |''nešúosi'' |''tikiù'' |''tikiúosi'' |''mókau'' |''mókausi'' |- !II vns. asmuo |''nešì'' |''nešíesi'' |''tiki̇̀'' |''tikíesi'' |''mókai'' |''mókaisi'' |- !III vns. [[Asmuo (gramatika)|asmuo]] |''nẽša'' |''nẽšasi'' |''ti̇̀ki'' |''ti̇̀kisi'' |''móko'' |''mókosi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''nẽšame'' |''nẽšamės'' |''ti̇̀kime'' |''ti̇̀kimės'' |''mókome'' |''mókomės'' |- !II dgs. asmuo |''nẽšate'' |''nẽšatės'' |''ti̇̀kite'' |''ti̇̀kitės'' |''mókote'' |''mókotės'' |- !III dgs. asmuo |''nẽša'' |''nẽšasi'' |''ti̇̀ki'' |''ti̇̀kisi'' |''móko'' |''mókosi'' |} Sudėtiniai esamieji laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' esamojo laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], pavyzdžiui, [[Perfektas|esamasis atliktinis]] veikiamosios rūšies laikas yra ''esù nẽšęs''. Esamasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''esù nẽšamas'' ir ''esù nẽštas''. Junginys su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu (''esù nẽšamas'') labiau rodo nebaigtinį, o su būtojo laiko dalyviu (''esù nẽštas'') – atliktinį veiksmą.<ref name="žinynas"/> Vartojamas veikiamosios rūšies esamasis pradėtinis laikas. Jis sudaromas prie veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvio pridedant priešdėlį ''be-'', pavyzdžiui, ''bemoką̃s'', bet, skirtingai nuo kitų pradėtinių laikų, praleidžiama [[Tarinys|tarinio]] jungtis (asmenuojamoji veiksmažodžio ''bū́ti'' forma).<ref name="žinynas"/> Esamasis pradėtinis laikas laikytinas sudėtiniu, nes jame yra praleista numanoma veiksmažodžio ''bū́ti'' esamojo laiko asmenuojamoji forma. Esamasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas yra prasidėjęs: ''Mataũ, tù vaikùs skaitýti bemoką̃s''; ''Àš jaũ beišeiną̃s prõ durìs''. ==== Būtasis kartinis laikas ==== [[Būtasis kartinis laikas|Būtojo kartinio laiko]] veiksmažodžiai pagal trečiojo asmens galūnę ([[Kamienas (kalbotyra)|kamiengalį]]) skirstomi į dvi asmenuotes:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=273}} {| class="wikitable" ! ! colspan="2"| -o- ! colspan="2"| -ė- |- ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́jau'' |''tikė́jausi'' |''mókiau'' |''mókiausi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́jai'' |''tikė́jaisi'' |''mókei'' |''mókeisi'' |- !III vns. asmuo |''tikė́jo'' |''tikė́josi'' |''mókė'' |''mókėsi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́jome'' |''tikė́jomės'' |''mókėme'' |''mókėmės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́jote'' |''tikė́jotės'' |''mókėte'' |''mókėtės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė́jo'' |''tikė́josi'' |''mókė'' |''mókėsi'' |} Sudėtiniai būtieji kartiniai laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būtojo kartinio laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], sakykime, [[Pliuskvamperfektas|būtasis kartinis atliktinis]] veikiamosios rūšies laikas yra ''buvaũ mókęs''. Būtasis kartinis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''buvaũ mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''buvaũ mókytas'' (atliktinis veiksmas). Be to, vartojamas būtasis kartinis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, ''buvaũ bemoką̃s''. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būtuoju kartiniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būtasis kartinis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas buvo prasidėjęs ir vyko iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Buvaũ bemoką̃s vaikùs naujõs tèmos, bèt nuaidė́jo skambùtis į̃ pértrauką''. ==== Būtasis dažninis laikas ==== [[Būtasis dažninis laikas]] reiškia, kad veiksmas praeityje kartodavosi, buvo dažnas. Šis laikas sudaromas iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, jungiant [[Priesaga|priesagą]] ''-dav-'' ir ''-o-'' kamieno [[Galūnė (kalbotyra)|galūnes]]:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=274}}<ref name="ЯМ139">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=139|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| class="wikitable" |- ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́davau'' |''tikė́davausi'' |''mókydavau'' |''mókydavausi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́davai'' |''tikė́davaisi'' |''mókydavai'' |''mókydavaisi'' |- !III vns. asmuo |''tikė́davo'' |''tik''ė́''davosi'' |''mókydavo'' |''mókydavosi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́davome'' |''tikė́davomės'' |''mókydavome'' |''mókydavomės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́davote'' |''tikė́davotės'' |''mókydavote'' |''mókydavotės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė́davo'' |''tikė́davosi'' |''mókydavo'' |''mókydavosi'' |} Sudėtiniai būtieji dažniniai laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būtojo dažninio laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], tarkim, būtasis dažninis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra ''bū́davau mókęs''. Būtasis dažninis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́davau mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́davau mókytas'' (atliktinis veiksmas). Taip pat vartojamas būtasis dažninis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, ''bū́davau bemoką̃s'', kuris sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būtuoju dažniniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būtasis dažninis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas būdavo prasidėjęs ir vykdavo iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Bū́davau bemoką̃s jį̃ skam̃binti pianinù, tačiaũ vìs kàs nórs sutrukdýdavo.'' ==== Būsimasis laikas ==== [[Būsimasis laikas]] sudaromas iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, pridedant [[Priesaga|priesagą]] ''-s''(''i'')- ir ''-i-'' kamieno galūnes:<ref name="ЯМ139"/>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=275}} {| class="wikitable" ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́siu'' |''tikė́siuosi'' |''mókysiu'' |''mókysiuosi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́si'' |''tikė́siesi'' |''mókysi'' |''mókysiesi'' |- !III vns. asmuo |''tikė̃s'' |''tikė́sis'' |''mókys'' |''mókysis'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́sime'' |''tikė́simės'' |''mókysime'' |''mókysimės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́site'' |''tikė́sitės'' |''mókysite'' |''mókysitės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė̃s'' |''tikė́sis'' |''mókys'' |''mókysis'' |} Sudėtiniai būsimieji laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būsimojo laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – būsimasis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra ''bū́siu mókęs''. Būsimasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́siu mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́siu mókytas'' (atliktinis veiksmas). Vartojamas būsimasis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas – ''bū́siu bemoką̃s''. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būsimuoju laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būsimasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas bus prasidėjęs ir vyks iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Bū́siu bemoką̃s tavè irklúoti, õ kanòjų lenktỹnės jaũ bùs įpusė́jusios.'' ==== Liepiamoji nuosaka ==== [[Liepiamoji nuosaka]] sudaroma iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno su [[priesaga]] ''-k(i)-'', II [[Vienaskaita|vienaskaitos]] asmuo [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] neturi, I [[Daugiskaita|daugiskaitos]] asmuo baigiasi galūne ''-me'', II daugiskaitos asmuo – galūne ''-te''. Liepiamosios nuosakos I vienaskaitos asmuo ir abiejų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] III asmuo formų su priesaga ''-k(i)-'' neturi.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=278}} {| class="wikitable" ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !II [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́k'' |''tikė́kis'' |''mókyk'' |''mókykis'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́kime'' |''tikė́kimės'' |''mókykime'' |''mókykimės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́kite'' |''tikė́kitės'' |''mókykite'' |''mókykitės'' |} Sudėtinės liepiamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio ''bū́ti'' liepiamąja nuosaka (''bū́k, bū́kime, bū́kite'') ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – atliktinė veikiamosios rūšies liepiamoji nuosaka yra ''bū́k mókęs''. Neveikiamosios rūšies liepiamosios nuosakos formos gali būti sudaromos su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́k mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́k mókytas'' (atliktinis veiksmas). Vartojama pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, ''bū́k bemoką̃s''. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' liepiamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Liepiamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad liepiamas veiksmas turi prasidėti:<ref name="žinynas"/> ''Bū́k bemoką̃s svečiùs naujų̃ dainų̃, kai̇̃ atvažiuõs muzikántai.'' Kartais išskiriama '''[[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]]''' – netiesioginis liepimas, pageidavimas III asmeniui: ''tenešiẽ'' 'tegu neša', ''tetikiẽ'' 'tegu tiki', ''temókai'' 'tegu moko'. Tarmėse išsaugota senoviškesnė II asmenuotės veiksmažodžių galūnė: ''tetikỹ'' 'tegu tiki'. Šios formos kilusios iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s [[Optatyvas|optatyvo]], kuris [[baltų prokalbė]]je buvo pasitelktas liepiamajai nuosakai reikšti.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} ==== Tariamoji nuosaka ==== [[Tariamoji nuosaka]] sudaroma iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, pridedant [[Priesaga|priesagas]] ''-čia-'', ''-tum-'', ''-tų'' ir asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnes]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=276}} {| class="wikitable" ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́čiau'' |''tikė́čiausi'' |''mókyčiau'' |''mókyčiausi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́tumei'' |''tikė́tumeisi'' |''mókytumei'' |''mókytumeisi'' |- !III vns. asmuo |''tikė́tų'' |''tikė́tųsi'' |''mókytų'' |''mókytųsi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́tu(mė)me'' |''tikė́tu(mė)mės'' |''mókytu(mė)me'' |''mókytu(mė)mės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́tumėte'' |''tikė́tumėtės'' |''mókytumėte'' |''mókytumėtės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė́tų'' |''tikė́tųsi'' |''mókytų'' |''mókytųsi'' |} Gyvojoje vartosenoje daugiskaitos I asmuo dažnai patiria [[Haplologija|haplologiją]]: ''tikė́tumėme'' > ''tikė́tume'', ''mókytumėme'' > ''mókytume''. Sudėtinės tariamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio ''bū́ti'' tariamąja nuosaka (''bū́čiau, bū́tumei, bū́tų'') ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – atliktinė veikiamosios rūšies tariamoji nuosaka yra ''bū́čiau mókęs''. Ši atliktinė forma gali reikšti ir būtąjį laiką, ir neįvykdytą sąlygą: ''Bū́čiau mókęs, jéi bū́tumei paprãšęs''. Neveikiamosios rūšies tariamosios nuosakos formos gali būti sudaromos ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́čiau (bùvęs) mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́čiau (bùvęs) mókytas'' (atliktinis veiksmas). Taip pat vartojama veikiamosios rūšies pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, ''bū́čiau (bùvęs) bemoką̃s''. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' tariamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Tariamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad veiksmas būtų prasidėjęs:<ref name="žinynas"/> ''Jaũ bū́čiau (bùvęs) bemoką̃s sū́nų árti laũką, jéi ji̇̀s bū́tų grį̃žęs.'' ==== Netiesioginė nuosaka ==== Netiesioginė nuosaka, arba atpasakojamoji nuosaka, [[Dalyvis (gramatika)|dalyvinė]] kalba, – lietuvių kalbos dalyvių [[Vardininkas|vardininko]] formų, einančių [[Tarinys|tariniu]] ir reiškiančių netiesiogiai patirtą ar abejojamą veiksmą, [[Paradigma (kalbotyra)|paradigma]]. Vartojami tokie veikiamosios rūšies laikai: esamasis (''sãko, jìs gyvẽnąs miestè''), esamasis atliktinis (''sãko, ji̇̀s esą̃s gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis (''sãko, ji̇̀s gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bùvęs gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bùvęs begyvẽnąs miestè''), būtasis dažninis (''sãko, ji̇̀s gyvéndavęs miestè''), būtasis dažninis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bū́davęs gyvẽnęs miestè''), būtasis dažninis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bū́davęs begyvẽnąs miestè''), būsimasis (''sãko, ji̇̀s gyvénsiąs miestè''), būsimasis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bū́siąs gyvẽnęs miestè''), būsimasis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bū́siąs begyvẽnąs miestè''). Vartojami tokie neveikiamosios rūšies laikai: esamasis (''sãko, nãmas esą̃s gyvẽnamas / gyvéntas''), būtasis kartinis (''sãko, nãmas bùvęs gyvẽnamas / gyvéntas''), būtasis dažninis (''sãko, nãmas bū́davęs gyvẽnamas / gyvéntas''), būsimasis (''sãko, nãmas bū́siąs gyvẽnamas / gyvéntas''). Neveikiamosios rūšies formos su esamojo laiko dalyviu (''gyvẽnamas'') labiau rodo nebaigtinį, o su būtojo laiko dalyviu (''gyvéntas'') – atliktinį veiksmą.<ref name="žinynas"/><ref>{{cite web |title= Netiesioginė nuosaka|author=Vytautas Ambrazas|date=|publisher= Visuotinė lietuvių enciklopedija|url= https://www.vle.lt/Straipsnis/netiesiogine-nuosaka-8393|accessdate= 2019-05-27}}</ref> Netiesioginė nuosaka vartojama nedažnai, gyviau pasitaiko grožinėje literatūroje ir [[Tautosaka|tautosakoje]]. ==== Dalyvinės formos ==== Lietuvių kalboje vartojami veikiamosios ir neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]], taip pat [[Padalyvis|padalyviai]], [[Pusdalyvis|pusdalyviai]] ir [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyviai]]. Prie dalyvinių formų čia prišliejamas ir [[būdinys]], nors jis laikytinas veiksmažodiniu [[Prieveiksmis|prieveiksmiu]].<ref name="žinynas"/> Dalyviai yra [[Linksnis|linksniuojami]], turi [[Gramatinis laikas|laikus]], kaitomi [[Gramatinė giminė|gimine]] (vyriškoji, moteriškoji ir bevardė giminė) ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]; tarmėse tebevartojama [[dviskaita]]). Gali būti [[Įvardžiuotinės formos|įvardžiuotiniai]] ir [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniai]]. '''Veikiamosios rūšies dalyviai''' turi keturis laikus: esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį. Išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos (trumpuosius) vardininkus ir bevardę giminę, veikiamieji dalyviai linksniuojami kaip III (vyr. ir bev. g.) ir VIII (mot. g.) paradigmų [[Būdvardis|būdvardžiai]]. Esamojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi prie veiksmažodžio esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] jungiant priesagą ''-nt-'', išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos [[Vardininkas|vardininko]] trumpąją formą ir vyriškosios giminės daugiskaitos trumpąjį vardininką bei bevardę giminę: ''nešą̃s, -antis'' (vyr. g.), ''nẽšanti'' (mot. g.), ''nešą̃'' (bev. g.); ''tikį̃s, -intis'' (vyr. g.), ''tìkinti'' (mot. g.), ''tikį̃'' (bev. g.); ''mókąs, -antis'' (vyr. g.), ''mókanti'' (mot. g.), ''móką'' (bev. g.) Veikiamosios rūšies esamojo laiko bevardė giminė vartojama retokai (''jám dañtį '''skaũdą'''''), bevardės giminės formos pasitelkiamos vyriškosios giminės dalyvių daugiskaitos trumpajam vardininkui reikšti (''jiẽ nešą̃, tikį̃, móką'') greta ilgųjų variantų (''jiẽ nẽšantys, ti̇̀kintys, mókantys''). Istoriškai trumposios formos yra senoviškesnės.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1981|pages=143-147|isbn=}}</ref> Būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš būtojo kartinio laiko kamieno su priesaga ''-us-'', išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininką ir bevardę giminę: ''nẽšęs'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''nẽšusio'') (vyr. g.), ''nẽšusi'' (mot. g.), ''nẽšę'' (bev. g.); ''tikė́jęs'' (kilm. ''tikė́jusio''), ''tikė́jusi'' (mot. g.), ''tikė́ję'' (bev. g.); ''mókęs'' (kilm. ''mókiusio'') (vyr. g.), ''mókiusi'' (mot. g.), ''mókę'' (bev. g.) Bevardė giminė vartojama ir kaip vyriškosios giminės daugiskaitos vardininkas (''jiẽ nẽšę, tikė́ję, mókę''). Būtojo kartinio laiko bevardė giminė vartojama dažnai (''yrà '''sutemę''', taĩp jaũ yrà '''bùvę'''''). Būtojo dažninio laiko dalyviai yra tokie patys, kaip būtojo kartinio laiko, tik sudaromi iš būtojo dažninio laiko veiksmažodžių ([[Bendratis|bendraties]] kamieno su priesaga ''-dav-''): ''nèšdavęs'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''nèšdavusio'') (vyr. g.), ''nèšdavusi'' (mot. g.), ''nèšdavę'' (bev. g.); ''tikė́davęs'' (kilm. ''tikė́davusio'') (vyr. g.), ''tikė́davusi'' (mot. g.), ''tikė́davę'' (bev. g.); ''mókydavęs'' (kilm. ''mókydavusio'') (vyr. g.), ''mókydavusi'' (mot. g.), ''mókydavę'' (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-sia'' ir ''-nt-'', o kitkuo jų formos nesiskiria nuo esamojo laiko dalyvių: ''nèšiąs, -iantis'' (vyr. g.), ''nèšianti'' (mot. g.), ''nèšią'' (bev. g.); ''tikė́siąs, -iantis'' (vyr. g.), ''tikė́sianti'' (mot. g.), ''tikė́sią'' (bev. g.); ''mókysiąs, -iantis'' (vyr. g.), ''mókysianti'' (mot. g.), ''mókysią'' (bev. g.)<ref name="žinynas"/> '''Neveikiamosios rūšies dalyviai''' turi tris laikus: esamąjį, būtąjį ir būsimąjį – vientisinio būtojo dažninio laiko nėra. Neveikiamieji dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] būdvardžiai. Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš veiksmažodžių esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] pridedant [[Priesaga|priesagas]] ''-mas'', ''-ma'': ''nẽšamas'' (vyr. g.), ''nešamà'' (mot. g.), ''nẽšama'' (bev. g.); ''ti̇̀kimas'' (vyr. g.), ''tikimà'' (mot. g.), ''ti̇̀kima'' (bev. g.); ''mókomas'' (vyr. g.), ''mókoma'' (mot. g.), ''mókoma'' (bev. g.) Kaip matyti, kartais bevardės ir moteriškosios giminių kirčio vieta sutampa. Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-tas'', ''-ta'': ''nẽštas'' (vyr. g.), ''neštà'' (mot. g.), ''nẽšta'' (bev. g.); ''tikė́tas'' (vyr. g.), ''tikė́ta'' (mot. g.), ''tikė́ta'' (bev. g.); ''mókytas'' (vyr. g.), ''mókyta'' (mot. g.), ''mókyta'' (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš būsimojo laiko veiksmažodžių (bendraties [[Kamienas|kamieno]] su priesaga ''-si-''), pasitelkiant, kaip ir esamajame laike, priesagas ''-mas'', ''-ma'': ''nèšimas'' (vyr. g.), ''nešimà'' (mot. g.), ''nèšima'' (bev. g.); ''tikė́simas'' (vyr. g.), ''tikė́sima'' (mot. g.), ''tikė́sima'' (bev. g.); ''mókysimas'' (vyr. g.), ''mókysima'' (mot. g.), ''mókysima'' (bev. g.) Būsimasis neveikiamosios rūšies dalyvių laikas retai bevartojamas, gyviau pasitaiko viename kitame žodyje, pavyzdžiui, ''bū́simas''.<ref name="žinynas"/> '''Padalyviai''' kaitomi tik laikais, linksnio, giminės ir skaičiaus kategorijos neturi. [[Padalyvis|Padalyviai]] turi esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį laikus. Visi padalyviai sudaromi iš atitinkamo veikiamosios rūšies dalyvių laiko kamieno, atmetus galūnę: ''nẽšant, tìkint, mókant'' (esamasis l.), ''nẽšus, tikė́jus, mókius'' (būtasis kartinis l.), ''nèšdavus, tikė́davus, mókydavus'' (būtasis dažninis l.), ''nèšiant, tikė́siant, mókysiant'' (būsimasis l.) Padalyviai gali būti sangrąžiniai, tuomet prie jų kamieno jungiama sangrąžos dalelytė ''-i-'''s''''' (''nẽšantis'').<ref name="žinynas"/> '''Pusdalyviai''' kaitomi gimine ir skaičiumi, laikų ir linksnių neturi. [[Pusdalyvis|Pusdalyviai]] sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-damas'', ''-dama'': ''nèšdamas, tikė́damas, mókydamas'' ([[Vienaskaita|vns.]] vyr. g.), ''nešdamì, tikė́dami, mókydami'' ([[Daugiskaita|dgs.]] vyr. g.), ''nešdamà, tikė́dama, mókydama'' (vns. mot. g.), ''nèšdamos, tikė́damos, mókydamos'' (dgs. mot. g.) Pusdalyviai bevardės giminės neturi. Vartojamos ir sangrąžinės pusdalyvių formos (''nèšdamasis, nèšdamiesi, nèšdamasi, nèšdamosi'').<ref name="žinynas"/> '''Reikiamybės dalyviai''' yra linksniuojami, kaitomi gimine ir skaičiumi, bet laikų neturi. [[Reikiamybės dalyvis|Reikiamybės dalyviai]] reiškia, kad jais pasakomą veiksmą reikia atlikti: ''svarstýtinas kláusimas'' 'klausimas, kurį reikia svarstyti'. Reikiamybės dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-tinas'', ''-tina'': ''nèštinas'' (vyr. g.), ''neštinà'' (mot. g.), ''nèština'' (bev. g.); ''tikė́tinas'' (vyr. g.), ''tikė́tina'' (mot. g.), ''tikė́tina'' (bev. g.); ''mókytinas'' (vyr. g.), ''mókytina'' (mot. g.), ''mókytina'' (bev. g.) Vartojamos įvardžiuotinės (''neštinàsis, neštinóji'') ir, rečiau, sangrąžinės (''el̃gtina'''si''''') formos (pastarosios dažnesnės sangrąžos dalelytę ''-si-'' įterpiant tarp [[Šaknis|šaknies]] ir [[Priešdėlis|priešdėlio]]: ''pa'''si'''el̃gtina''). Reikiamybės dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] būdvardžiai.<ref name="žinynas"/> '''Būdinys''' niekaip nekaitomas. Jis sudaromas iš bendraties kamieno su [[Sinonimas|sinoniminėmis]] priesagomis ''-te'' arba ''-tinai'': ''neštè, neštinaĩ''; ''tikė́te, tikė́tinai''; ''mókyte, mókytinai''. [[Būdinys]] paprastai vartojamas prieš tos pačios [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] veiksmažodį, kad jį sustiprintų: ''neštè (neštinaĩ) nẽša''.<ref name="žinynas"/> === Prieveiksmis === Lietuvių kalboje [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] sudaromi su [[Priesaga|priesagomis]] ''-(i)ai'' (produktyviausias darybos tipas), ''-yn'', ''-(i)uoju'', ''-(i)ui'', ''-(i)aip'', ''-iek'', ''-ur'', ''-(i)ais'', ''-(i)om'', ''-(i)omis''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=328-329}} Aukštesnysis prieveiksmių, kaip ir bevardės giminės [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Laipsnis (gramatika)|laipsnis]] sudaromas su priesaga ''-iaũ ''(''-aũ'' po ''-j''), kuri jungiama prie nelyginamosios formos kamieno: ''mažai̇̃'' > ''mažiaũ'', ''daũg'' > ''daugiaũ'', ''šaltai̇̃'' > ''šalčiaũ''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=345}} Aukščiausiajam laipsniui sudaryti pasitelkiama priesaga ''-iáusiai'': ''šalčiáusiai'', ''mažiáusiai''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=348—349}} === Prielinksnis === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] skirstomi į senybinius ir naujybinius. Senybiniai prielinksniai – archajiški, juos sunku susieti su kitomis [[Kalbos dalis|kalbos dalimis]], tačiau paprastai jie turi atitikmenis tarp [[Priešdėlis|priešdėlių]]. Naujybiniai prielinksniai kilę iš kitų kalbos dalių, dažniausiai iš [[Prieveiksmis|prieveiksmių]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=363}}<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=67|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Dauguma prielinksnių vartojami prepoziciškai (eina prieš žodį). Tik ''dėkà'' visada eina [[Polinksnis|polinksniu]], o ''liñk(ui)'', ''dė̃lei'' ir ''viẽtoj'' gali būti pasitelkiami ir kaip polinksniai, ir kaip prielinksniai, nors dažnesnė polinksninė vartosena.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=363}} Prielinksniai vartojami su [[Kilmininkas|kilmininku]], [[Galininkas|galininku]] ir [[Įnagininkas|įnagininku]]. Paprastai kuris nors prielinksnis derinamas tik su vienu [[Linksnis|linksniu]], tiktai ''ùž'' pasitelkiamas su dviem linksniais (kilmininku ir galininku), o ''põ'' – su visais trimis.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=365}} [[Tarmė]]se prielinksniai ''priẽ, iki̇̀, li̇̀gi, põ'' vartojami su [[Naudininkas|naudininku]], bendrinėje kalboje tokia vartosena išlikusi sustabarėjusiuose posakiuose (''põ senóvei, põ dẽšinei, iki̇̀ vãliai, iki̇̀ šiõlei'', ''iki̇̀ sóčiai'').<ref>{{cite web |title=Prielinksnių vartojimas ir reikšmė |publisher= Lietuvių kalbos žinynas|url=http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Prielinksni%C5%B3_vartojimas_ir_reik%C5%A1m%C4%97.KJ1806.pdf|accessdate=2022-06-08}}</ref> === Jungtukas === Pagal sandarą lietuvių kalbos [[Jungtukas|jungtukai]] skirstomi į paprastuosius (''õ'', ''ir̃'', ''bèt'') ir sudėtinius (''kai̇̃ tìk'', ''nebeñt kàd''). [[Sintaksė|Sintaksiškai]] jungtukai skirstomi į sujungiamuosius (''ir̃'', ''arbà'', ''nei̇̃… nei̇̃'') ir prijungiamuosius (''negù'', ''nès'', ''jéi'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=}}{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=382—396}}<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=131|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Dalelytė === Darybos atžvilgiu [[dalelytė]]s skirstomos į pirmines, nesusijusias su kitais žodžiais (''ar̃'', ''nè'', ''tè''), ir antrines, išvestas iš kitų [[Kalbos dalis|kalbos dalių]] (''tar̃si'' < ''tar̃ti'', ''bemàž'' < ''mãžas, mažai̇̃''), pagal vaidmenį – į klausiamąsias, abejojamąsias, tvirtinamąsias, neigiamąsias, skatinamąsias, geidžiamąsias, pabrėžiamąsias, tikslinamąsias, išskiriamąsias, parodomąsias ir lyginamąsias.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=131—132|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Jaustukas === [[Jaustukas|Jaustukai]] skirstomi į pirminius, kurie dažniausiai sudaryti iš [[Balsis|balsio]] (''à'', ''ã''), [[Dvibalsis|dvibalsio]] (''ói'', ''ái'') arba keleto balsių ir [[Priebalsis|priebalsių]] junginio (''ajajái'', ''hm''), ir antrinius, išsaugančius sąsają su reikšminiais žodžiais (''Diẽ!'' < ''Diẽve!'' ''žiū̃'' < ''žiūrė́k'').<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=133|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Ištiktukas === [[Ištiktukas|Ištiktukai]] dažniausiai sudaryti iš vieno [[Skiemuo|skiemens]] (pasitaiko ir ilgesnių), jie mėgdžioja kokio nors veiksmo ar pojūčio sukeltą garsą: ''kliùnkt'', ''diñ'', ''grýbš'', ''šnýpš''.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=132-133|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[Vaizdas:Lkz.jpg|thumb|300px|Akademinis 20-ies tomų lietuvių kalbos [[žodynas]] (1941–2002)]] == Sintaksė == === Vientisinis sakinys === Lietuvių kalba – [[Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba|nominatyvinė]]. Žodžių tvarka – laisva, pagrindinė žodžių tvarka sakinyje yra SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]), [[pažyminys]] paprastai eina prieš pažymimąjį žodį. Įprastinės žodžių tvarkos keitimas susijęs su [[Aktualioji sakinio skaida|aktualiąja sakinio skaida]] (sakinio atkarpos pabrėžimu), veiksnio ir tiesioginio papildinio apibrėžtumu arba neapibrėžtumu ir kt. Pavyzdžiui, neapibrėžtumu pasižymintis [[Kilmininkas|kilmininkinis]] veiksnys rašytinėje kalboje paprastai eina po [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]]: ''Pàs šeiminiñką atei̇̃davo visókių žmonių̃''; žodinėje kalboje toks veiksnys neretai vartojamas prieš veiksmažodį, tačiau tuomet jis įgyja [[Intonacija|frazės kirtį]]. Kai sakiniuose vartojamas neapibrėžtasis veiksnys ir apibrėžtasis tiesioginis papildinys, dažniausiai pasitelkiama žodžių tvarka ''tiesioginis papildinys – tarinys – veiksnys'': ''Móters žvil̃gsnį patráukė tolumõj pasiródęs žmogùs''.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=143|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Lietuvių kalboje [[Sakinys|sakinio]] dėmenų [[Sintaksė|sintaksiniai ryšiai]] reiškiami trimis būdais: kaitomomis žodžių formomis, tarnybiniais žodžiais ir šliejimu. Elementari vientisinio sakinio schema – [[Vardažodis|vardažodžio]] grupė (paprasčiausiu atveju – [[Vardininkas|vardininko linksnio]] daiktavardis), sujungta su [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] grupe (paprasčiausiu atveju – su asmenuojamąja veiksmažodžio forma). Kurios nors iš šių grupių gali arba visai nebūti, arba jos gali būti išplėtotos į [[Žodžių junginys|žodžių junginius]]. Išplėtojimo taisykles visų pirma lemia žodžių tvarka sakinyje. Neigiamuosiuose sakiniuose paprastai sakinio struktūra nekinta, o klausiamuosiuose sakiniuose žodžių vieta neretai keičiama arba vartojamos specialios klausiamosios [[dalelytė]]s.<ref name="Топоров41">{{cite book|last=Топоров |first=В. Н.|chapter=Балтийские языки. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=41|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Jei tarinys reiškiamas veiksmažodžio jungtimi (veiksmažodžio ''bū́ti'' esamuoju laiku), ši jungtis gali būti praleidžiama: ''Ji̇̀s yrà mókytojas / Ji̇̀s mókytojas''. Jungtis nepraleidžiama, jei sakinys yra apibrėžimas arba išreiškia nelaikiną būvį, pavyzdžiui: ''Lietuvà yrà respùblika''.<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=212|isbn=0-89357-267-5}}</ref> === Sudėtinis sakinys === Aukščiau aprašytos struktūros vientisiniai sakiniai gali cikliškai kartotis, sudarydami sudėtinius sujungiamuosius ([[Jungtukas|jungtukinius]] ar bejungtukius) arba sudėtinius prijungiamuosius (sudarytus su prijungiamaisiais jungtukais ir kitais būdais) [[Sakinys|sakinius]]. Svarbiausi sujungiamieji jungtukai – ''ir̃'', ''bèt'', ''õ'', prijungiamieji jungtukai – ''kàd, jóg'', ''nès'', ''kai̇̃, kadà'', ''nórs''.<ref name="Топоров41" /><ref name="Булыгина144">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=144|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Lietuvių kalboje dažnai vartojamos [[#Dalyvinės formos|dalyvinių formų]] konstrukcijos, jos lygiavertės sudėtiniams sakiniams, pavyzdžiui: ''Svečiai̇̃ išvažiãvo sáulei patekė́jus'' – ''Svečiai̇̃ išvažiãvo, kai̇̃ sáulė patekė́jo''; ''Diẽnai brė́kštant ši̇̀las nubuñda'' – ''Kai̇̃ dienà brė́kšta, ši̇̀las nubuñda''; ''Visi̇̀ sãko jį̃ galvótą ẽsant'' – ''Visi̇̀ sãko, kàd ji̇̀s yrà galvótas''; ''Ji̇̀s mãnė turti̇̀ngas esą̃s'' – ''Ji̇̀s mãnė, kàd yrà turtìngas''.<ref name="Булыгина144"/> == Žodynas == Daugumoje lietuvių kalbos [[Semantika|semantinių]] sričių vyrauja paveldėtoji [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropietiškos]] kilmės [[leksika]],<ref name="Топоров42">{{cite book|last=Топоров|first=В. Н.|chapter=Балтийские языки. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=42|isbn=5-87444-225-1}}</ref> pagal kilmės laikotarpius žodžius galima smulkiau skirstyti į praindoeuropietiškus (''avi̇̀s''), [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų]] (''líepa''), bendruosius baltiškuosius (''šakni̇̀s''), [[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|rytų baltų]] (''lietùs'') ir grynai lietuvių kalbos (''žmonà'').<ref name="bre">{{cite book|last=Андронов|first=А. В.|chapter=Литовский язык|title=Большая Российская энциклопедия|editor=Председатель Науч.-ред. совета Ю. С. Осипов. Отв. ред. С. Л. Кравец |location =М.|publisher=Большая Российская энциклопедия|year=2010|volume=17. Лас-Тунас — Ломонос |pages= 650—652}}</ref> Lietuvių kalboje nemaža [[Skolinys|skolinių]] iš [[Slavų kalbos|slavų kalbų]]: [[Senoji rusų kalba|senosios rusų]], [[Lenkų kalba|lenkų]], [[Baltarusių kalba|baltarusių]] ir [[Rusų kalba|rusų]]. Tokiems skoliniams priklauso, pavyzdžiui, žodžiai ''mui̇̃las'', ''slyvà'', ''agur̃kas'', ''česnãkas'', ''vyšnià'', ''kõšė'', ''blỹnas'', ''tur̃gus'' ir daug kitų.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=144—145|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vis dėlto ne visada galima nustatyti, iš kokios slavų kalbos yra gautas vienas ar kitas skolinys. [[Slavizmas|Slavizmai]] sudaro apie 1,5&nbsp;% [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lietuvių kalbos žodyno, rytų ir pietų [[tarmė]]se jų yra daugiau. Pirmieji skoliniai iš senosios rusų kalbos gauti iki šiai kalbai prarandant [[Nazalizacija|nosinius]] ([[X a.]]) ir [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotuosius]] ([[XI a.|XI]]–[[XIII a.]]) balsius. Skoliniai iš lenkų kalbos labiausiai plūdo [[XVII a.|XVII]]–[[XVIII a.]], pavyzdžiui, iš lenkų kalbos atėjo žodžiai ''arbatà'', ''rỹžiai'', ''põpierius''.<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/117 117]—118}}</ref> Kitą skolinių sluoksnį sudaro [[Germanizmas|germanizmai]], seniausieji – iš [[Gotų kalba|gotų kalbos]] (''ýla''), vėlesni – iš senosios [[Vokiečių kalba|vokiečių]] (''gãtvė''), naujosios vokiečių (''kambarỹs'', ''spi̇̀nta'') ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbų.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=145—146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Germanizmai sudaro apie 0,5&nbsp;% viso bendrinės lietuvių kalbos žodyno.<ref>{{cite book|last=Kabelka J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/119 119]}}</ref> Taip pat vartojami [[Lotynų kalba|lotyniškos]] ir [[Graikų kalba|graikiškos]] kilmės [[Tarptautinis žodis|tarptautiniai žodžiai]] (''ci̇̀klas'', ''schemà'' ir kt.) Po to, kai [[1990]] m. Lietuva atgavo nepriklausomybę, sustiprėjo anglų kalbos įtaka (naujieji [[Anglicizmas|anglicizmai]]: ''dizáineris'', ''autsáideris'', ''kãstingas''), ir, gausėjant skoliniams, kilo diskusija dėl tokios įtakos „pražūtingumo“.<ref>{{cite journal|last=Klimas|first=A.|title=The Anglicization of Lithuanian|url=http://www.lituanus.org/1994_2/94_2_01.htm|journal=Lituanus|year=1994|volume=40, Nr. 2|issn=0024-5089|access-date=2019-05-29|archive-date=2016-03-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20160303172616/http://www.lituanus.org/1994_2/94_2_01.htm|url-status=dead}}</ref> Lietuvių kalboje, kitaip negu [[Latvių kalba|latvių]], [[Finizmas|skolinių iš finų kalbų]] tėra vienas kitas: ''asiū̃klis'', ''bùrė'', ''kadagỹs'', ''ki̇̀ras'', ''lai̇̃vas'', ''seliavà'', ''šãmas'' ir galbūt ''lopšỹs'', ''sóra''.<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=[https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000/page/161 161]|isbn=5-420-01444-0}}</ref><ref name="Urbanavičius">{{cite web|title= Skoliniai|author= Algimantas Urbanavičius|date= |publisher= |url= http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html|accessdate= 2019-05-29|archive-date= 2012-01-03|archive-url= https://web.archive.org/web/20120103230254/http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html|url-status=unfit}}</ref> Bendrinėje kalboje turima po keletą skolinių iš kitų [[Baltų kalbos|baltų kalbų]], pavyzdžiui, iš [[Prūsų kalba|prūsų]] (''malū̃nas'', ''kriáušė'', ''saváitė'', ''[[Paprastasis grambuolys|grambuolỹs]]'').{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=35-36}} Skoliniai iš [[Kuršių kalba|kuršių kalbos]] (''cỹrulis'' 'vieversys', ''kū̃lis'' akmuo', ''pỹlė'' 'antis') labiau vartojami [[žemaičių tarmė]]je, o į bendrinę kalbą yra patekęs kuršiškas žodis ''zui̇̃kis''.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=22}} Skolinių iš latvių kalbos pasitaiko šiaurinėse lietuvių kalbos tarmėse, pavyzdžiui, ''aplúokas'' 'kluonas, žardis', ''lai̇̃daras'' 'diendaržis'.<ref name="Urbanavičius"/><ref>{{cite web |title= aplúokas|author=Urbutis|year=2001|publisher= Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url= http://etimologija.baltnexus.lt/?w=apl%C3%BAokas|accessdate= 2019-07-13}}</ref> [[Vaizdas:Nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems.JPG|miniatiūra|250px|right|[[Grafitis|Grafityje]] – vienas ilgiausių lietuviškų žodžių ([[Kaunas]])]] Vadovaujantis [[Purizmas (kalbotyra)|purizmo]] tendencijomis (ypač besireiškusiomis [[XIX a.]] ir [[XX a.]] pirmojoje pusėje, kai buvo norminama bendrinė kalba), daugybė tarptautinių žodžių buvo keičiami lietuviškais [[Naujadaras|naujadarais]]: ''pirmžengỹstė'' 'pažanga, progresas', ''арšviestū̃nas'' 'šviesuolis, inteligentas', ''žeimỹstė'' 'teatras', ''žinpaišỹs'' 'korespondentas'.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=145—146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[XXI a.]] pradžioje lietuvių kalbos žodynas pasipildė tiek skolinta, tiek ir savais ištekliais sudaryta leksika. Pažymėtina, kad daugumoje naujų semantinių sričių (politikoje, sporte, [[Popkultūra|populiariojoje kultūroje]], moksle, technikoje, versle ir kt.) vyrauja lietuviškos kilmės žodynas. Įvardijant naujas sąvokas neretai tarpusavyje varžosi dvi [[Leksema|leksemos]] – savos darybos žodis ir skolinys: ''mėsаi̇̃nis'' vietoj ''hámburgeris'', ''saũskelnės'' vietoj ''pámpersas'', ''bylà'' vietoj ''fáilas''. Lietuvių kalbos žodynas pasižymi aktyviu savos darybos elementų naudojimu, tačiau drauge išlaikoma senoji indoeuropietiškoji leksika.<ref name="Топоров42"/><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vienas ilgiausių lietuvių kalbos žodžių – ''nebeprisikiškiakopūsteliáujantiesiems'' (37 raidės), bet yra ir ilgesnių, pavyzdžiui, ''nebeprisikiškiakopūsteliáudavusiuosiuose'' (40 raidžių). Ypač ilgi gali būti [[Cheminis junginys|cheminių junginių]] pavadinimai (''3-isopropil-(1 H)-2,1,3-benztiadiazin-4-(3H)-on-2,2-dioksidas''), tačiau jie sudaryti daugiausia iš [[Tarptautinis žodis|tarptautinių]] mokslinių dėmenų. == Tyrimų istorija == [[Vaizdas:BūgaKazys.jpg|thumb|left|200px|[[Kazimieras Būga]]]] {{quote box |bgcolor=#EEE8AA |align=right |width = 30% |quote = Dėl kai kurių senovinių indoeuropietiškų ypatybių lietuvių kalba nuostabi: XVI a. ir net mūsų dienomis lietuvių kalboje matome formų, visiškai sutampančių su vedų ir Homero kalbos formomis.<ref>{{cite book|last=Мейе А.|title=Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков|location=М.|publisher=Издательство ЛКИ|year=2007|pages=101—102|isbn=}}</ref> |source = – [[Antoine Meillet|Antuanas Mejė]]}} Pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Lietuvių kalbos raktas“ ({{la|Clavis linguae Lituanicae}}) parašė [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]]. Jis taip pat sudarė lenkų–lotynų–lietuvių žodyną ''Dictionarium trium linguarum'' (apie [[1620]] m.) Vėliau [[XVII a.|XVII]]–[[XVIII a.]] pasirodė gana daug lietuvių kalbos žodynų ir gramatikų: [[Danielius Kleinas|D. Kleino]] ''Grammatica Litvanica'' ([[1653]] m.), [[Kristupas Sapūnas|K. Sapūno]] ''Compendium grammaticae Lithvanicae'' ([[1643]] m., [[1673]] m. išleido [[Teofilis Gotlybas Šulcas|T. G. Šulcas]]), [[Frydrichas Vilhelmas Hakas|F. V. Hako]] ''Vocabularivm litthvanico-Germanicvm et germanico-litthvanicvm'' ([[1730]] m., yra gramatikos priedas), [[Jokūbas Brodovskis|J. Brodovskio]] ''Lexicon germanico-lithvanicvm et lithvanico-germanicvm'', [[Pilypas Ruigys|P. Ruigio]] ''Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon'' ([[1730]] m.), [[Kristijonas Gotlybas Milkus|K. G. Milkaus]] ''Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Wörterbuch'' ([[1800]] m.).<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/124 124]—125}}</ref> {{quote box |bgcolor=#EEE8AA |align=right |width = 30% |quote = Dabartinė bendrinė lietuvių kalba pakitusi mažiau už bet kurią kitą indoeuropiečių kalbą. Kai kuriais fonetikos ir žodžių kaitybos atžvilgiais savo senoviškumu ji pranoksta net visų archajiškiausias indoeuropiečių kalbas. Būtent dėl to nemokant lietuvių kalbos negalima išsiversti indoeuropeistikos tyrimuose.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|title=Gramatyka języka litewskiego I|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=63}}</ref> |source = – [[Janas Otrembskis]]}} Nuo [[XIX a.]] vidurio lietuvių kalbos duomenys aktyviai naudojami [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamojoje istorinėje kalbotyroje]], lietuvių kalbą tyrė, pavyzdžiui, tokie [[Lyginamoji kalbotyra|komparatyvistikos]] korifėjai: [[August Schleicher|A. Šleicheris]], [[August Leskien|A. Leskynas]], [[Karl Brugmann|K. Brugmanas]], [[Adalbert Bezzenberger|A. Becenbergeris]], [[Ferdinand de Saussure|F. de Sosiūras]], [[Vilhelm Thomsen|V. Tomsenas]], [[Jooseppi Julius Mikkola|J. Mikola]], [[Josef Zubatý|J. Zubatas]], [[Jan Michał Rozwadowski|J. Rozvadovskis]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]], [[Jan Niecisław Baudouin de Courtenay|J. Boduenas de Kurtenė]]. Tuo metu kalbą tyrė ir lietuvių mokslininkai: [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaitis]], [[Antanas Baranauskas|A. Baranauskas]], [[Kazimieras Jaunius|K. Jaunius]], [[Jonas Juška (1815)|J. Juška]] ir [[Antanas Juška (1819)|A. Juška]]. [[Tarpukaris|Tarpukariu]] vienu svarbiausių [[Lituanistika|lituanistikos]] centrų tapo [[Vytauto Didžiojo universitetas]], kur dirbo [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]], [[Kazimieras Būga|K. Būga]], [[Pranas Skardžius|P. Skardžius]], [[Antanas Salys|A. Salys]] ir [[Petras Jonikas|P. Jonikas]]. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] lituanistiką plėtojo, pavyzdžiui, [[Juozas Balčikonis (1885)|J. Balčikonis]], [[Jonas Paulauskas|J. Paulauskas]], [[Jonas Kruopas|J. Kruopas]], [[Kazys Ulvydas|K. Ulvydas]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]], [[Albertas Juška|A. Juška]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Tamara Buchienė|T. Buchienė]], [[Jonas Palionis|J. Palionis]], [[Vincas Urbutis|V. Urbutis]], [[Juozas Pikčilingis|J. Pikčilingis]], [[Aldona Paulauskienė|A. Paulauskienė]], [[Adelė Valeckienė|A. Valeckienė]], [[Vladas Grinaveckis|V. Grinaveckis]], [[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]], [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazas]], [[Aleksandras Vanagas|A. Vanagas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]], [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aldonas Pupkis|A. Pupkis]], [[Borisas Larinas|B. Larinas]], [[Michailas Petersonas|M. Petersonas]], [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]], [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]], [[Jurijus Otkupščikovas|J. Otkupščikovas]], [[Anatolijus Nepokupnas|A. Nepokupnas]], [[Ernst Fraenkel|E. Frenkelis]], [[Christian Schweigaard Stang|K. Stangas]], [[Janas Otrembskis|J. Otrembskis]].<ref name="ЛЭС">''Топоров В. Н., Сабаляускас А. Ю.'' Балтистика, p. 65-67</ref> Taip pat į lituanistiką žymų indėlį įnešė [[Peeter Arumaa|P. Aruma]] ([[Estija]]), [[Jan Safarewicz|J. Safarevičius]], [[Czesław Kudzinowski|Č. Kudzinovskis]] ([[Lenkija]]), [[Pavel Trost|P. Trostas]] ([[Čekija]]), [[Rainer Eckert |R. Ekertas]] ([[Vokietija]]), [[Vittore Pisani|V. Pizanis]], [[Guido Michelini|G. Mikelinis]], [[Pietro Umberto Dini|P. Dinis]] ([[Italija]]), [[Knut Olof Falk|K. Falkas]] ([[Švedija]]), [[William Riegel Schmalstieg|V. Šmolstygas]] ([[JAV]]).<ref name="Sov"/> == Tekstų pavyzdžiai == „[[Tėve mūsų]]“ senąja ir dabartine lietuvių kalba:<ref>{{cite book|last=Дини П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=429—432|isbn=5-94282-046-5}}</ref> {{Citata |Teve mvʃu kuriʃ eʃi Dangwaʃu ʃʒwÿʃkiʃi vardaʃ tava athaÿki karaliʃtÿa buki tava vala kaÿp dvngvÿ theyp ʃʒamÿaÿ. Dvanv mvʃu viʃu dʒenv dvaki mvmvʃ nu ÿr athlaÿʃki mvmvʃ mvʃu kaltheʃ kaÿp ÿr meʃ athlyaÿdʒame mvʃu kalcʒÿemvʃ nÿewÿaʃki mvʃu ʃʒalanv ale mvʃgÿalbÿaki nvagi viʃa piktha amen.|Tractatus sacerdotalis, [[1503]] m.}} {{Citata |Tewe muʃu kuris eʃʃi danguʃu Schwęʃkieʃe wardas tawa. Ateik karaliʃte tawa. Buki tawa walia kaip dągui taip ir ßemeie. Dona muʃu wyʃʃudienu dodi mumus nu. Jr atleid mumus muʃu kaltibes, kaip mes atleidem muʃu kaltimus. Newed mus ingi pagundima. Bet gielbek mus nogi wyʃa pikta. Amen.|[[Martynas Mažvydas|M. Mažvydas]], [[1547]] m.}} {{Citata |Téwe<sup>a</sup> mûʃų kuris eʃsi dągůʃe Sʒwęʃkis wârdas tawo. Atáik karalîʃte táwo. Buk walá táwo kaip’ dągúi taip’ ir ʒ́e<sup>a</sup>mei. Důną mûʃʃu wiʃʃų dienų důd’ mumus ʃʒią dieną. Ir atłåid’ múmus mûʃʃu kaltés, kaip’ ir me<sup>a</sup>s åtłeaidʒe<sup>a</sup>me<sup>a</sup> ʃáwiîmus kaltiemus. Ir ne<sup>a</sup> we<sup>a</sup>d mûʃʃų ing pagúndima. Bat’ ge<sup>a</sup>lb mus nůg pikto. Amen.|[[Mikalojus Daukša|M. Daukša]], [[1595]] m.}} {{Citata |Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.|(dabartinė lietuvių kalba)}} == Lietuvių kalba užsienio universitetuose == Lietuvių kalba yra dėstoma šiuose užsienio universitetuose:<ref>{{cite web |title= Lietuvių kalbos studijos užsienyje|author=Bonifacas Stundžia |date=|publisher= Visuotinė lietuvių enciklopedija|url=https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-kalbos-studijos-uzsienyje-118014|accessdate= 2019-05-30}}</ref> * [[Estija]]: [[Tartu universitetas]] * [[Italija]]: [[Florencijos universitetas]], [[Milano universitetas]], [[Piza|Pizos]] universitetas * [[Japonija]]: [[Tokijo užsienio studijų universitetas]]<ref>[http://www.tufs.ac.jp/common/open-academy/system/files/list.pdf 2013(平成25)年度　東京外国語大学市民聴講生科目概要一覧], tufs.ac.jp</ref> * [[JAV]]: [[Ilinojaus universitetas]] ([[Čikaga]]), [[Pensilvanija|Pensilvanijos]] valstijos universitetas; Vašingtono universitetas ([[Sietlas]]) * [[Latvija]]: [[Latvijos universitetas]], [[Ryga]] * [[Lenkija]]: Adomo Mickevičiaus universitetas ([[Poznanė]]), [[Jogailos universitetas]] ([[Krokuva]]), [[Varšuvos universitetas]] * [[Norvegija]]: [[Oslo universitetas]] * [[Prancūzija]]: Nacionalinis rytų kalbų ir civilizacijų institutas, [[Paryžius]] * [[Rusija]]: [[Maskvos universitetas|Maskvos Lomonosovo valstybinis universitetas]], [[Sankt Peterburgo valstybinis universitetas]] * [[Slovakija]]: Komenskio universitetas, [[Bratislava]] * [[Čekija]]: Masaryko universitetas, [[Brno]] * [[Suomija]]: [[Helsinkio universitetas]] * [[Švedija]]: [[Lundo universitetas]], [[Stokholmas|Stokholmo]] universitetas * [[Šveicarija]]: [[Berno universitetas]] * [[Vengrija]]: [[Vidurio Europos universitetas]], [[Budapeštas]] * [[Vokietija]]: [[Greifsvaldo universitetas|Ernsto Morico universitetas]] ([[Greifsvaldas]]), [[Berlyno Humboldtų universitetas|Berlyno Humboltų universitetas]] ([[Berlynas]]), [[Miunsterio universitetas|Vesftalijos Vilhelmo universitetas]] ([[Miunsteris]]) == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * ''Булыгина Т. В., Синёва О. В.'' Литовский язык // Балтийские языки. — М.: Academia, 2006. — С. 93-155. * ''Дини П.'' Балтийские языки. — М.: ОГИ, 2002. * ''Lietuvių kalbos gramatika.'' — Vilnius: Mokslas, 1985. * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. Iki pirmųjų raštų. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1987|isbn=460-202-0100|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110/mode/2up|author-link=Zigmas Zinkevičius}} * ''Mathiassen T.'' A Short Grammar of Lithuanian. — Columbus: Slavica Publishers, Inc., 1996. * ''Otrębski J.'' Gramatyka języka litewskiego. — Warszawa: PWN, 1958. * ''Vaičiulytė-Romančuk O.'' Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. — Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego, 2009. — ISBN 978-83-89663-09-2 == Nuorodos == {{commonscat|Lithuanian language}} {{Vikižodynas|lietuvių kalba|no=T}} {{wikiquote}} * {{Ethnologue|lit}} * [http://tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/igudziu-tobulinimas/garsu-ypatybes/ Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa] * [http://www.lki.lt/ Lietuvių kalbos institutas] * [http://tarmes.lki.lt/ Lietuvių tarmių žemėlapis] * [http://www.vlkk.lt Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210420230752/http://www.vlkk.lt/ |date=2021-04-20 }} * [http://ualgiman.dtiltas.lt Lietuvių kalba ir literatūros istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722150203/http://ualgiman.dtiltas.lt/ |date=2011-07-22 }} * [http://www.lkz.lt/ Lietuvių kalbos žodynas] * [http://www.klaidutis.lt/ Rašybos testai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080105004207/http://www.klaidutis.lt/ |date=2008-01-05 }} * [http://www.lki.lt/index.php?lki=10 Straipsnis apie lietuvių kalbą] * [[Baltai]] {{Baltų kalbos}} {{straipsniai apie Lietuvą}} {{Pavyzdinis}} {{Commons|Category:Lithuanian language|no=T}} [[Kategorija:Lietuvių kalba| ]] tfpnxlh9iclc0zwn5sx608xsh11gka1 7889531 7889502 2026-07-29T19:51:41Z Ed1974LT 52229 /* Netiesioginė nuosaka */ 7889531 wikitext text/x-wiki {{pps-template|small=yes}} {{Infolentelė kalba |spalva = lawngreen |kalba = Lietuvių kalba |šalys = [[Lietuva|Lietuvoje]], tautinės mažumos [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Latvija|Latvijoje]], [[JAV]], [[JK]], [[Airija|Airijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Australija|Australijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]] |kalbančiųjų = ~3,3 mln. gimtakalbių, ~3,6 mln. iš viso<ref name = "VLE">{{VLE|XII|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-kalba-118006 Lietuvių kalba]}}</ref> |vieta = |išnykimas = |kilmė = [[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]{{efn|[[Kalbotyra|Kalbininkų]] bendruomenėje nėra iki galo sutariama dėl [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų prokalbės]].}} **[[Baltų prokalbė]] ***[[Baltų kalbos]] ****[[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|Rytų baltų kalbos]] *****'''lietuvių''' |raštas = |oficiali = {{flag|Lietuva}}<br />[[Punsko valsčius (Lenkija)|Punsko valsčius]] ({{flag|Lenkija}})<ref>[http://www.punsk.com.pl/gmina%20punsk/nazwy.htm Lenkijos mažumų kalbų įstatymas (lenk.)]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><br />{{flag|Europos Sąjunga}}<br /> |institucijos = [[Valstybinė lietuvių kalbos komisija]] |iso639-1 = lt |iso639-2 = lit |iso639-3 = lit |sil = LIT |paveikslėlis = Map of Lithuanian language.svg |kodas = lt |vikižodynas = Lietuvių kalba }} '''Lietuvių kalba''' – iš [[baltų prokalbė]]s kilusi [[Lietuviai|lietuvių tautos]] kalba, kuri Lietuvoje yra [[Valstybinė kalba|valstybinė]], o [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]] – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (dauguma jų gyvena [[Lietuva|Lietuvoje]]). Drauge su [[Latvių kalba|latvių]], mirusiomis [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]] priklauso [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimos baltų kalbų grupei. Pirmieji lietuvių kalbos rašytiniai paminklai atsirado vėlokai, apie [[XVI a.]], tačiau net dabartinė lietuvių kalba pasižymi dideliu archajiškumu (ypač [[Vardažodis|vardažodžių]] linksniavimo srityje).<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=20|isbn=0-89357-267-5}}</ref> [[Fonetika|Fonetiškai]] ir [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiškai]] konservatyvi lietuvių kalba žymiai artimesnė [[Baltų prokalbė|baltų prokalbei]] negu naujoviškesnė latvių kalba.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=39—40}}</ref> Lietuvių kalba – archajiškiausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugybę [[indoeuropiečių prokalbė]]s ypatybių, lietuvių kalba yra vienintelė gyvoji kalba, kurią galima paaiškinti tiesiogiai remiantis bendrųjų indoeuropietiškųjų formulių sistema.<ref>{{cite web | url= http://www.lituanus.org/1969/69_3_02.htm | title= The importance of Lithuanian for Indo-Eurioean linguistics | publisher= LITUANUS | accessdate= 2019-05-23 | archive-date= 2018-05-09 | archive-url= https://web.archive.org/web/20180509145609/http://www.lituanus.org/1969/69_3_02.htm |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite book|last=[[Louis Hjelmslev|Hjelmslev L.]]|title=Kalba. Įvadas|year=1995|location=Vilnius|publisher=Baltos lankos|pages=86|isbn=9986-403-16-2}}</ref> Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines [[Tarmė|tarmes]]: [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]]. Dabartinė [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lietuvių kalba grindžiama [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] kauniškių [[šnekta]], iš visų lietuvių kalbos šnektų ji senoviškiausia.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=28|isbn=5-420-00778-9}}</ref> Lietuvių kalboje yra 45 [[Priebalsis|priebalsinės]] ir 13 [[Balsis|balsinių]] fonemų (įskaitant ir vartojamas tik [[Skolinys|skoliniuose]]). Būdingos minkštųjų ir kietųjų priebalsių poros, skiriamas balsių ilgumas. [[Kirtis]] – laisvas, tariamos [[priegaidė]]s, tačiau rašte kirtis ir priegaidės paprastai nežymimi. Morfologiškai lietuvių kalba yra [[Fleksinė kalba|fleksinė]]. [[Sintaksė]] pasižymi palyginti laisva [[žodžių tvarka]], pagrindinė žodžių tvarka sakinyje – SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]). Žodyno daugumą sudaro veldiniai, tarp skolinių vyrauja [[Slavizmas|slavizmai]] ir [[germanizmas|germanizmai]]. Kalba užrašoma papildyta [[Lotynų abėcėlė|lotynų abėcėle]], vartojamos 32 raidės. == Pavadinimas == Savivardis ''lietùvių kalbà'' suprastinas kaip ''lietuvių tautybės žmonių kalba''. Senuosiuose raštuose pasitaiko kalbos pavadinimas ''lietùviškas liežùvis'' ([[vertinys]] iš {{ru|литовский язык}} arba {{pl|język litewski}}; lietuvių kalboje ''[[Liežuvis|liežùvis]]'' nuo seno reiškė tik anatominį organą). Savo ruožtu ''lietùvis ''reiškia 'Lietuvos gyventojas'. Žodis ''Lietuvà'' kilęs iš [[baltų prokalbė]]s ''*leituṷā'', kuris anksčiau buvo gretinamas su {{la|lītus}} 'krantas',<ref name="Фасмер">{{cite book|last=Фасмер|first=М.|title=Этимологический словарь русского языка|volume=2|location=М.|publisher=Прогресс|date=1964–1973|pages=502}}</ref><ref>{{cite book|last=Fraenkel|first= E.|title=Litauisches Etymologisches Wörterbuch|volume=I|location=Heidelberg — Göttingen|publisher=Carl Winter Universitätsverlag — Vandenhoeck & Ruprecht|year=1962|pages=368−369}}</ref> tačiau [[Semantika|semantiškai]] ši [[etimologija]] silpna – istorinė Lietuva nesiekė pakrantės.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=12}} [[Aleksejus Šachmatovas|A. Šachmatovas]] žodį ''Lietuvà'' siejo su šiaurės vakarų [[Prancūzija|Prancūzijos]] srities[[Armorika| Armorikos]] pavadinimu (vid. {{ga|Letha}}, {{cy|Llydaw}} < ''*pḷtau̯-'') ir darė prielaidą, kad [[baltai]] šį pavadinimą bus perėmę iš [[Venetai (galai)|venetų]],<ref>{{cite journal|last=Schachmatov|first=A.|title=Zu den ältesten slavisch-keltischen Beziehungen|journal=Archiv für slavische Philologie|year=1912|volume=31|pages=81−82}}</ref> bet kiti mokslininkai šios [[hipotezė]]s nepalaikė.<ref name="Фасмер" />{{sfn|Zinkevičius|1987|p=12}} [[Janas Otrembskis|J. Otrembskis]] manė, kad pradžioje žodis ''*leituṷā'' priklausė ''ū'' kamienui – ''*leitūs'' – ir reiškė vietovę aplink upę ''*leitā'' (kaip ''Vilnius'' – vietovę prie upės ''Vilnia''), plg. liet. ''líeti''. Šią upę J. Otrembskis manė buvus [[Nemunas|Nemuną]].<ref>{{cite book|last=Otrębski J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=2−5}}</ref> [[Kazimieras Kuzavinis|K. Kuzavinio]] teigimu,<ref>{{cite journal|last=Kuzavinis|first=K.|title=Lietuvos vardo kilmė|journal=Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra|year=1964|volume=X|url=http://baltnexus.lt/uploads/publikacijos/Kalbotyra/Kalbotyra%20X/10_03_K.%20Kuzavinis.pdf|pages=5−18}}</ref><ref>{{cite journal|last=Kuzavinis|first=K.|title=Lietuvių upėvardžiai ''lie- (lei-)''|journal=Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra|year=1967|volume=XVII|pages=135−137}}</ref> žodžio ''Lietuvà'' kilmė susijusi su [[Hidronimas|vandenvardžiu]] ''[[Lietava|Lietavà]]'' ([[Slavų kalbos|suslavintai]] ''Lietáuka'') – [[Neris|Neries]] intaku.{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=13-14}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] iškėlė hipotezę,<ref>{{cite journal|last=Karaliūnas|first=S.|title=Lietuvos vardo kilme|journal=Lietuviu kalbotyros klausimai|year=1995|volume=35|issn=0130-0172|pages=55−91}}</ref><ref>{{cite journal|last=Karaliūnas|first=S.|title=Lietuvos vardo ir valstybingumo ištakos|url=http://www.vartiklis.lt/voruta/tekstai/lietuva.htm#3|journal=Voruta: Lietuvos istorijos laikraštis|date=1998 m. vasario 14 d.|volume=7(337)|issn=1392-0677|access-date=2019-05-29|archive-date=2016-08-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20160805093401/http://www.vartiklis.lt/voruta/tekstai/lietuva.htm#3|url-status=dead}}</ref> kad žodis ''Lietuvà'' pirma reiškė karinį darinį ir šį žodį gretino su sen. {{is|lið}}, sen. {{sv|lith}}, sen. {{fy|lid}} ir vid. {{nds|leide}} '[[dieninis]], palyda, būrys, kariuomenė'.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=203|isbn=5-94282-046-5}}</ref> == Kalbos geografija == === Arealas ir kalbos vartotojų skaičius === [[Vaizdas:Lingwa Lietowia (Lithuanian language; lietuvių kalba), mentioned in Chronik des Konstanzer Konzils by Ulrich von Richental, 15th century.jpg|thumb|Vokiečių [[Metraštis|metraštininko]] Ulricho fon Richentalio XV a. knygoje „Chronik des Konstanzer Konzils“, kurioje aprašomas [[Konstanco susirinkimas]] ir jo dalyviai (1414–1418), paminėta ''Lingwa Lietowia'' – lietuvių kalba.]] Lietuvių kalba paplitusi [[Lietuva|Lietuvoje]], taip pat nedidelėse [[Čiabuviai|autochtoninėse]] lietuvių srityse už Lietuvos ribų bei kitose šalyse:<ref name="ЯМ94" /> šiaurės rytų [[Lenkijos lietuviai|Lenkijos]] regionuose ([[2011]] m. 5&nbsp;408 žmonės lietuvių kalbą nurodė kaip [[Gimtoji kalba|gimtąją]], 5&nbsp;303 ją vartojo namuose),<ref>{{cite web|url=http://stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/gus/LUD_ludnosc_stan_str_dem_spo_NSP2011.pdf|format=pdf|title=Ludność. Stan i struktura demograficzno-społeczna|work=|publisher=Główny Urząd Statystyczny|accessdate=|archiveurl=https://web.archive.org/web/20141027224238/http://stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/gus/LUD_ludnosc_stan_str_dem_spo_NSP2011.pdf|archivedate=2014-10-27}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ([[2009]] m. duomenimis, iš 5&nbsp;087 etninių lietuvių 1&nbsp;597 lietuvių kalbą nurodė kaip gimtąją,<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|format=|author=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|title=Данные переписи 2009 года. Население по национальности и родному языку|work=|publisher=|accessdate=|archive-date=2017-10-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20171009183758/http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|url-status=dead}}</ref> bet tik 277 ją vartoja namuose),<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|format=|author=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|title=Данные переписи 2009 года. Население по национальности и языку, на котором обычно разговаривает дома:|work=|publisher=|accessdate=|archive-date=2021-01-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20210113092028/https://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|url-status=dead}}</ref> [[Rusija|Rusijoje]] (31&nbsp;295 kalbos vartotojų [[2010]] m.),<ref>{{cite web|url=http://www.gks.ru/free_doc/new_site/population/demo/per-itog/tab6.xls|title=Итоги Всероссийской переписи населения 2010. Распространение языков|date=2001–2015|publisher=Федеральная служба государственной статистики|archiveurl=https://web.archive.org/web/20211006173252/http://www.gks.ru/free_doc/new_site/population/demo/per-itog/tab6.xls|archivedate=2021-10-06|access-date=2019-05-29|url-status=dead}}</ref> [[Ukraina|Ukrainoje]] ([[2001]] m. duomenimis, 1932 iš 7&nbsp;207 lietuvių gimtąja kalba laiko lietuvių),<ref>{{cite web|url=http://2001.ukrcensus.gov.ua/rus/results/nationality_population/nationality_popul1/select_51/?botton=cens_db&box=5.1W&k_t=00&p=50&rz=1_1&rz_b=2_1%20&n_page=3|format=|author=|title=Всеукраинская перепись населения 2001. Распределение населения по национальности и родному языку|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Latvija|Latvijoje]] ([[2011]] m. 1&nbsp;819 iš 24&nbsp;479 lietuvių šią kalbą įvardijo kaip gimtąją),<ref>{{cite web|url=http://data.csb.gov.lv/pxweb/lv/tautassk_11/tautassk_11__tsk2011/TSG11-071.px/table/tableViewLayout1/?rxid=990536db-b060-4ba6-897a-64072e428807|title=Tautas skaitīšana 2011. TSG11-071. Pastāvīgo Iedzīvotāju Tautību Sadalījums Pa Statistikajiem Reģioniem, Republikas Pilsētām Un Novadiem Pēc Mājās Pārsvarā Lietotās Valodas 2011. Gada 1 Martā. Skatīt tabulu|publisher=Centrālās statistikas pārvaldes datubāzes|archiveurl=|archivedate=}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> taip pat lietuviškai kalbama [[JAV]] (42&nbsp;306 kalbos vartotojai iš 727&nbsp;000 [[JAV lietuviai|lietuvių kilmės amerikiečių]]),<ref>{{cite web|url=https://www.census.gov/hhes/socdemo/language/data/other/detailed-lang-tables.xls|format=|author=|title= Detailed Languages Spoken at Home and Ability to Speak English for the Population 5 Years and Over for the United States: 2006-2008|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Kanada|Kanadoje]] ([[2011]] m. 7&nbsp;600 lietuvių, iš kurių 7&nbsp;245 žmonėms lietuvių kalba – vienintelė gimtoji),<ref>{{cite web|url=http://www12.statcan.gc.ca/census-recensement/2011/dp-pd/tbt-tt/Rp-eng.cfm?LANG=E&APATH=3&DETAIL=0&DIM=0&FL=A&FREE=0&GC=0&GID=0&GK=0&GRP=0&PID=103251&PRID=0&PTYPE=101955&S=0&SHOWALL=0&SUB=0&Temporal=2011&THEME=90&VID=0&VNAMEE=&VNAMEF=|format=|author=|title=2011 Census of Canada|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Urugvajus|Urugvajuje]], [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Australija|Australijoje]]. Bendrasis kalbos vartotojų skaičius – 3&nbsp;001&nbsp;430 žmonių (kitais duomenimis – apie 3,6 mln.);<ref>{{cite web|url=http://www.ethnologue.com/language/lit|title=Lithuanian|accessdate=2019-05-22}}</ref><ref name="VLE" /> [[2011]] m. Lietuvoje lietuvių kalba 2&nbsp;597&nbsp;488 žmonėms buvo gimtoji<ref> [https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv_kalba_tikyba.pdf/1d9dac9a-3d45-4798-93f5-941fed00503f 2011 m. surašymas. Gyventojai pagal tautybę, gimtąją kalbą ir tikybą. 5,6 lentelės]</ref> ir 302&nbsp;684 žmonėms buvo užsienio kalba.<ref>[https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv+pagal+i%C5%A1silavinima_ir_kalbu_mokejima.pdf/b75c5e7a-e733-48fa-95e4-83d485c6726a 2011 m. surašymas. Gyventojai pagal išsilavinimą ir kalbų mokėjimą. 10 lentelė. Gyventojai pagal mokamas užsienio kalbas ir amžiaus grupes]</ref>[[Vaizdas:Map of Lithuanian language.svg|thumb|250px|Lietuvių kalbos paplitimas|right]]Nuo [[XV a.]] prasidėjo [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] brovimasis į [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] žemes. Lietuvių kalbos dirvoje formavosi dalis lenkų kalbos pakraščių tarmių, kai kurios šių tarmių ypatybės nulemtos lietuvių kalbos įtakos.<ref>{{cite book|last=Ананьева|first=Н. Е.|title=История и диалектология польского языка|edition= 2-е изд., испр.|location=М.|publisher=УРСС|year=2004|pages=103—108|isbn=978-5-397-00628-6}}</ref> Lietuvių kalba [[JAV]] patyrė didelę [[Anglų kalba|anglų kalbos]] įtaką, daugiausia ji reiškiasi [[Leksika|žodyne]]. Pavyzdžiui, vartojami tokie anglicizmai: ''divòrsas'' 'ištuoka' (< {{en|divorce}}), ''ki̇̀sas'' 'bučinys' (< {{en|kiss}}), ''kãras'' 'automobilis' (< {{en|car}}). Dažni semantiniai [[vertinys|vertiniai]], pavyzdžiui, ''šaũkti'' 'skambinti' reikšme (plg. {{en|to call}}) arba ''šal̃tis'' 'peršalimo' reikšme (plg. {{en|cold}}). Taip pat Amerikos lietuvių kalboje vartojama daugybė [[Slavizmas|slavizmų]], kurie [[Bendrinė kalba|bendrinėje]] lietuvių kalboje jos gryninimo laikotarpiu buvo pašalinti. [[Fonetika|Fonetikoje]] dažniau vartojamos bendrinėje kalboje laikomos paribinėmis [[Fonema|fonemos]] [h] ir [f], be to, esama [[Priegaidė|priegaidžių]] pokyčių. [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologijoje]] matyti pastangos suvienodinti esamojo laiko ir [[Bendratis|bendraties]] kamienus (pavyzdžiui, ''pir̃ka'' 'perka'), vengiama neveikiamosios rūšies formų, painiojami kietieji ir minkštieji veiksmažodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamienai]].<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=411—414|isbn=5-94282-046-5}}</ref> === Tarmės === {{pagr|Lietuvių kalbos tarmės}} [[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|300px|right|Lietuvių kalbos tarmių žemėlapis {| |- |valign=top| '''[[Žemaičių tarmė]]''' {{legend|#986b1f|[[Vakarų žemaičių patarmė|Vakarų žemaičiai]]}} [[Šiaurės žemaičių patarmė|Šiaurės žemaičiai]]: {{legend|#e65c5c|kretingiškiai}} {{legend|#e26399|telšiškiai}} [[Pietų žemaičių patarmė|Pietų žemaičiai]]: {{legend|#e8ec0e|varniškiai}} {{legend|#f3b317|raseiniškiai}} |valign=top| '''[[Aukštaičių tarmė]]'''<br /> [[Vakarų aukštaičių patarmė|Vakarų aukštaičiai]]: {{legend|#34f762|šiauliškiai}} {{legend|#39841e|kauniškiai}} {{legend|#61d31c|Klaipėdos krašto aukštaičiai}} [[Rytų aukštaičių patarmė|Rytų aukštaičiai]]: {{legend|#19d5b9|panevėžiškiai}} {{legend|#8cdde1|širvintiškiai}} {{legend|#427ec6|anykštėnai}} {{legend|#07ddff|kupiškėnai}} {{legend|#66a6e6|uteniškiai}} {{legend|#3c18ca|vilniškiai}} {{legend|#aa51e7|[[Pietų aukštaičių patarmė|Pietų aukštaičiai]]}} |} ]] Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines [[Tarmė|tarmes]]: [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]] (tarmių pavadinimai kilę nuo žodžių ''áukštas'' ir ''žẽmas'' pagal tarmių atstovų gyvenamąsias vietoves [[Nemunas|Nemuno]] tėkmės atžvilgiu: aukštaičiai gyvena labiau Nemuno aukštupyje, o žemaičiai – žemupyje).<ref name="ЯМ94">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=94|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Aukštaičių tarmė dalijama į tris [[Patarmė|patarmes]]: [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų]] ir [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]]. Žemaičių tarmė taip pat skirstoma į tris patarmes: [[Vakarų žemaičių patarmė|vakarų]], [[Šiaurės žemaičių patarmė|šiaurės]] ir [[Pietų žemaičių patarmė|pietų]].<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Pagal bendrinės kalbos [[Dvibalsis|dvibalsio]] ''uo'' atitikmenis žodyje ''dúona'' pietų žemaičiai vadinami ''dū́nininkais'', šiaurės žemaičiai – ''dóunininkais'', vakarų žemaičiai – ''dónininkais''.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=865}}</ref> Aukštaičių ir žemaičių tarminiai skirtumai susiję su senu gentiniu susiskaidymu, žemaičių tarmė patyrusi [[Kuršių kalba|kuršių kalbos]] įtaką, be to, šiųdviejų tarmių skirtumams turėjo įtakos ilga [[Žemaitija|Žemaitijos]] nepriklausomybė nuo Lietuvos. Aukštaičių tarmė senoviškesnė, žemaičių tarmėje daugiau naujovių ir, beje, kai kuriomis ypatybėmis žemaičių tarmė priartėja prie [[Latvių kalba|latvių kalbos]].<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=864—865}}</ref> [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]] buvo vartojamos [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičiams]] kauniškiams artimos [[Šnekta|šnektos]].<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=28|isbn=5-420-00778-9}}</ref> [[Lietuvių kalbos salos]]e yra arba buvo kalbama rytų ([[Apsas]], [[Gervėčiai]], [[Lazūnai]], [[Ciskodas]]), vakarų ([[Zietela]]) ir pietų ([[Punskas]], [[Seinai]], [[Suvalkai]], [[Varenavas]], [[Rodūnia]]) aukštaičių patarmėmis.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=80-81|isbn=5-420-00778-9}}</ref> Dabartinė [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lietuvių kalba grindžiama vakarų aukštaičių kauniškių šnekta.<ref name="ЯМ95">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=95|isbn=5-87444-225-1}}</ref> == Rašyba == {{pagr|Lietuvių abėcėlė}} [[Vaizdas:The earliest known Lithuanian glosses (~1520–1530), words (tepridaužia, ubagystė).jpg|thumb|right|300px|Seniausi žinomi lietuviški įrašai – glosos Johannes Herolt knygoje „Liber Discipuli de eruditione Christifidelium“ („Mokinių knyga apie Kristaus sekėjų lavinimą“). Žodžiai – ''teprÿdav[ſ]ʒÿ'' 'tepridaužia'; ''vbagÿſte'' 'ubagystė'.<ref>[http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/853 Sigitas Narbutas, Zigmas Zinkevičius. Lietuviškos glosos 1501 m. mišiole]</ref>]] [[Vaizdas:Lt std laviatura.gif|thumb|right|300px|[[Lietuviškos klaviatūros išdėstymas|Standartinės lietuviškos klaviatūros ženklų išdėstymas]]]] Lietuvių kalbai užrašyti nuo [[XVI a.]] vartojama šiek tiek papildyta [[lotynų abėcėlė]]. Po [[1863 m. sukilimas|1863–1864 m. sukilimo]] [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžia buvo įvedusi draudimą spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (taip pat ir latvių [[Katalikybė|katalikų]]) leidinius lotyniškomis raidėmis. Priešinantis šiam draudimui lietuviška spauda lotynų abėcėle [[Knygnešiai|knygnešių]] buvo gabenama iš užsienio ([[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]], [[JAV]] ir kt.). Spaudos draudimo laikotarpiu Rusijos imperijos valdžia, nepaisydama visuomenės pasipiktinimo, leido lietuviškus leidinius tik [[kirilica]]. Spaudos lotynų abėcėle draudimas galiojo iki [[1904]] m.<ref name="Дини369"/> Dabartinė abėcėlė grįsta lotynų raidynu. Turimos 32 raidės, iš jų 23 paimtos tiesiogiai iš lotynų abėcėlės, likusios 9-ios papildytos [[Diakritiniai ženklai|diakritiniais ženklais]]. ''q'', ''w'', ''x'' į abėcėlę neįeina.<ref name="ЯМ95"/> Raidės ''f'', ''h'' (ir junginys ''ch'') vartojama svetimos kilmės žodžiuose. Dabartinis lietuvių kalbos raidynas yra ortografinės reformos rezultatas, šią reformą darbe „Lietuviškos kalbos gramatika“ [[1901]] m. kodifikavo ir lietuvišką rašybą nuo lenkiškosios atitolino [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]]. [[Čekų kalba|Čekų]] abėcėlės pavyzdžiu buvo pradėtos vartoti raidės ''v'' (vietoj ''w''), ''š'' (vietoj ''sz''), ''č'' (vietoj ''cz''), ''ž'' (vietoj ''ż''). ''u'' ilgoji imta žymėti kaip ''ū'', o ''i'' ilgoji – kaip ''y''.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=61—62}}</ref> {| | {|class="wikitable" style="text-align:center;" ! Nr. !! Raidė !! Pavadinimas !! Tarimas ([[TFA]]) |- | 1 ! [[A|A a]] | ''a'' | [ ɑ ] |- | 2 ! [[Ą|Ą ą]] | ''a nosinė'' | [ ɑː ] |- | 3 ! [[B|B b]] | ''bė'' | [ b ] |- | 4 ! [[C|C c]] | ''cė'' | [ t͡s ] |- | 5 ! [[Č|Č č]] | ''čė'' | [ t͡ʃ ] |- | 6 ! [[D|D d]] | ''dė'' | [ d ] |- | 7 ! [[E|E e]] | ''e'' | [ ɛ ] [ æː ] |- | 8 ! [[Ę|Ę ę]] | ''e nosinė'' | [ æː ] |- | 9 ! [[Ė|Ė ė]] | ''ė'' | [ eː ] |- | 10 ! [[F|F f]] | ''ef'' | [ f ] |- | 11 ! [[G|G g]] | ''gė'' | [ g ] |- | 12 ! [[H|H h]] | ''ha'' | [ ɣ ] |- | 13 ! [[I|I i]] | ''i trumpoji'' | [ ɪ ] |- | 14 ! [[Į|Į į]] | ''i nosinė'' | [ iː ] |- | 15 ! [[Y|Y y]] | ''i ilgoji'' | [ iː ] |- | 16 ! [[J|J j]] | ''jot'' | [ j ] |} | || |valign=top| {|class="wikitable" style="text-align:center; font-family: Arial Unicode MS, Lucida Sans Unicode, sans-serif;" ! Nr. !! Raidė !! Pavadinimas !! Tarimas ([[TFA]]) |- | 17 ! [[K|K k]] | ''ka'' | [ k ] |- | 18 ! [[L|L l]] | ''el'' | [ ɫ ] |- | 19 ! [[M|M m]] | ''em'' | [ m ] |- | 20 ! [[N|N n]] | ''en'' | [ n ] |- | 21 ! [[O|O o]] | ''o'' | [ ɔ ] [ oː ] |- | 22 ! [[P|P p]] | ''pė'' | [ p ] |- | 23 ! [[R|R r]] | ''er'' | [ r ] |- | 24 ! [[S|S s]] | ''es'' | [ s ] |- | 25 ! [[Š|Š š]] | ''eš'' | [ ʃ ] |- | 26 ! [[T|T t]] | ''tė'' | [ t ] |- | 27 ! [[U|U u]] | ''u'' | [ ʊ ] |- | 28 ! [[Ų|Ų ų]] | ''u nosinė'' | [ uː ] |- | 29 ! [[Ū|Ū ū]] | ''u ilgoji'' | [ uː ] |- | 30 ! [[V|V v]] | ''vė'' | [ ʋ ] |- | 31 ! [[Z|Z z]] | ''zė'' | [ z ] |- | 32 ! [[Ž|Ž ž]] | ''žė'' | [ ʒ ] |} |} [[Priebalsis|Priebalsių]] palatalizacija (minkštinimas) prieš priešakinės eilės [[Balsis|balsius]] (pvz., ''e'', ''ė'', ''i'') niekaip papildomai nežymima, prieš užpakalinės eilės balsius (pvz., ''a'', ''o'', ''u'') [[palatalizacija]] žymima raide ''i'', pavyzdžiui, ''čià'' [t͡ʃʲɛ].<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=23—24|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Raidžių dažnumas devyniuose didelės apimties bendrinės lietuvių kalbos rišliuose tekstuose:<ref name="stat">{{cite journal|first=P|last=Skirmantas|title=Raidžių dažnumas [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lietuvių kalbos rišliuose tekstuose|journal=Kalbotyra|year=1997|issue=1|issn=1392-1517|volume=46|pages=81-96}}</ref> {{Lietuvių kalbos raidžių dažnumas}} == Istorija == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|kairėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] [[Vaizdas:Baltų gentys XII amžiuje.svg|thumb|250px|right|[[Baltai|Baltų genčių]] paplitimas [[XII a.]] pabaigoje – [[XIII a.]] pradžioje]] [[Vaizdas:Lietuvių kalbos paplitimas XVI amžiuje.png|right|thumb|Lietuvių kalbos paplitimas [[XVI a.]]<ref>''[[Zigmas Zinkevičius]]''. Lietuvių tautos kilmė. — 2005 — p. 230</ref>]] [[Vaizdas:Lithuanian language in European language map 1741.jpg|thumb|right|Lietuvių kalba Europos kalbų žemėlapyje ([[1741]] m.)<ref name="bumblauskas_sen_liet_ist">''[[Alfredas Bumblauskas]]''. Senosios Lietuvos istorija, 1009—1795. — Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005. — ISBN 9986-830-89-3</ref>]] [[Vaizdas:Oldest surviving writing in Lithuanian language.jpg|thumb|right|Anksčiausias lietuvių kalbos rašytinis paminklas, priskiriamas [[1503]]–[[1515]] metams. Ranka rašyta malda paskutiniame knygos „Tractatus sacerdotalis“ puslapyje, [[Strasbūras]]]] [[Vaizdas:Mazvydo katekizmas.jpg|thumb|left|Antraštinis [[Martyno Mažvydo katekizmas|Martyno Mažvydo katekizmo]], pirmosios lietuviškos knygos, puslapis, [[1547]] m.]] [[Vaizdas:Edict of Muravyov in 1864.jpg|thumb|left|200px|[[Michailas Muravjovas|M. Muravjovo]] ediktas]] Drauge su [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]], lietuvių kalba kilusi iš [[baltų prokalbė]]s. Anksčiau lietuvių kalba buvo šnekama žymiai didesnėje teritorijoje negu dabar. Dar [[XIV a.|XIV]]–[[XVI a.]] lietuvių kalbos plotas sudarė daugiau kaip 100&nbsp;000 km² (dabartinis [[Lietuva|Lietuvos]] plotas yra 65&nbsp;300 km²), o Abaliankos (Obolės) aukštupyje įsikūrę [[Obolcai]] ir [[Orša]] buvo tolimiausia [[Lietuvių kalbos salos|lietuvių kalbos sala]], nuo to meto lietuvių kalbos masyvo nutolusi daugiau kaip per 200 km.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=59,61}} Lietuvių ir latvių kalbos ėmė skirtis apytiksliai [[I a.|I amžiuje]], o [[V a.|V]]–[[VII a.|VII]] amžiuose šiedvi kalbos galutinai atsiskyrė.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=195|isbn=5-94282-046-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchengen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|location=Leiden — Boston|publisher=Brill|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n33 26]|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Manoma, kad maždaug [[XIII a.|XIII]]–[[XIV a.|XIV]] amžiuje susiformavo lietuvių kalbos pagrindinės [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]] tarmės, kurios vėliau savo ruožtu skilo į patarmes ir šnektas. Palyginti su baltų prokalbe, lietuvių kalbos [[fonetika]] ir [[fonologija]] pakito nežymiai.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first= W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=846}}</ref> Svarbiausios yra šios naujovės:<ref>{{cite book|last=Smoczyński |first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=845—847}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|location=Praha|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|year=2009|pages=164|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> * Dėl [[Skolinys|skolinių]] ''z'' liovėsi buvęs [[Fonema|fonemos]] ''s'' [[alofonas|alofonu]] ir tapo savarankiška fonema; * Baltų prokalbės junginiai ''*tj'' ir ''*dj'' apie [[XIV a.]] atitinkamai virto [[Afrikata|afrikatomis]] ''č'' ir ''dž''; * Apytiksliai [[XVI a.]] ilgasis [[balsis]] ''ā'' virto ''ō'' (''brālis'' > ''brolis''; dalyje tarmių ''ā'' išliko); * Junginiai balsis + nosinis priebalsis ''n'' prieš nesprogstamuosius priebalsius ir žodžio gale virto [[Nazalizacija|nosiniais balsiais]] (''k'''ą́'''sti'' greta ''k'''án'''da''). Po [[XVI a.|XVI]]–[[XVII a.]] nosinė tartis išnyko.<ref>{{cite web |title=nosiniai balsiai |url=https://www.vle.lt/straipsnis/nosiniai-balsiai/ |author=Regina Kliukienė |editor=Teresė Paulauskytė |date=2018-08-27 |orig-date=2009-12-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> Prieš abilūpius priebalsius ''p'', ''b'' nosinis priebalsis ''n'' virto ''m'' (''ta'''m̃'''pa'' greta ''a'''ñ'''ka''). * Tam tikrais atvejais ilgieji balsiai žodžio gale sutrumpėjo (''*tā́'' > ''tà''; žr. „[[Leskyno dėsnis]]“). [[Bendrinė kalba|Bendrinės]] lietuvių kalbos istorija skirstoma į šiuos laikotarpius:<ref>Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. — Vilnius: Mokslas, 1979</ref><ref>Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVIIa. — Vilnius: Mintis, 1967</ref><ref>Jonas Palionis. Lietuvių rašomosios kalbos istorija. — Vilnius: „Mokslo ir enciklopedijų leidykla“, 1995</ref><ref>{{cite book|last=БулыгинаТ. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=367|isbn=5-94282-046-5}}</ref> * I. Senasis laikotarpis (XVI–[[XVIII a.]]): # XVI–[[XVII a.]] Žengiami pirmieji bendrinės kalbos kūrimo žingsniai; # [[XVIII a.]] Atsiranda [[Lietuvių raštų kalba|raštų]] ir šnekamosios kalbos atotrūkis. * II. Naujasis laikotarpis: # Nuo [[XIX a.]] pirmosios pusės iki [[1883]] m. (laikraščio „[[Aušra (laikraštis)|Aušra]]“ sukūrimo). Palaipsniui pereinama prie bendrinės kalbos grindimo vakarų [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] pietinėmis (kauniškių) šnektomis; # Nuo XIX a. antrosios pusės iki [[XX a.]] pradžios ([[1883]]–[[1919]] m.) Galutinai pereinama prie vakarų aukštaičių pietinių šnektų. Įtvirtinamos bendrinės kalbos normos; # [[Lietuvos istorija (1918–1940)|Lietuvos Respublikos]] laikotarpis ([[1919]]–[[1940]] m.) Kodifikuojamos bendrinės kalbos normos, išsiplečia bendrinės lietuvių kalbos vartojimo sfera; # [[Lietuvos TSR|Sovietmetis]] ([[1940]]–[[1990]] m.) Bendrinė kalba įsiskverbia į daugumą komunikavimo sferų; # [[Lietuva#Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. ir dabartinė Lietuva|Atkurtos nepriklausomybės laikotarpis]] (nuo [[1991]] m. iki šių dienų). Tolesnis bendrinės kalbos plitimas į visas komunikavimo sritis. Anksčiausias lietuvių kalbos rašytinis paminklas priskiriamas [[1503]] metams, tai yra [[Malda|maldos]] („[[Tėve mūsų]]“, „[[Sveika, Marija]]“, „[[Apaštalų tikėjimo išpažinimas|Tikiu Dievą Tėvą]]“), jos įrašytos ranka paskutiniame [[Strasbūras|Strasbūre]] išleistos knygos „''Tractatus sacerdotalis''“ puslapyje. Tekstas pasižymi [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių šnektos ypatybėmis ir tikriausiai yra nurašytas nuo senesnio originalo.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija III. Senųjų raštų kalba|publisher=Mokslas|location=Vilnius|year=1988|pages=238-239|isbn=5-420-00102-0}}</ref> [[Vaizdas:Lithuanian language. Lithuanian language mentioned among other languages of participants of Council of Constance, 1483.png|thumb|Lietuvių kalba paminėta tarp visų į [[Konstancas|Konstancą]] atvykusių atstovų kalbų (''Ulrich von Richental'' „Chronik des Konstanzer Konzils“, 1483 m.)]] Knygų leidyba pradėta [[1547]] m. išspausdinus [[Martyno Mažvydo katekizmas|Martyno Mažvydo katekizmą]],<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408215/puslapiai Nuskaitytas 1547 m. leidimo M. Mažvydo katekizmas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170222205154/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408215/puslapiai |date=2017-02-22 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> parašytą [[Pietų žemaičių patarmė|pietų žemaičių patarme]], į kurią įpinta [[vakarų aukštaičių patarmė]]s ypatybių.<ref name="Z. Zinkevičius 1988">Z. Zinkevičius, Lietuvių kalbos istorija III, Senųjų raštų kalba, 1988.</ref><ref name="bre"/> Šis katekizmas išleistas [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] (dabartiniame Kaliningrade). Į knygą įtrauktas pirmasis lietuvių kalbos vadovėlis – elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, jame autorius 4 puslapiuose pateikia [[Abėcėlė|abėcėlę]] ir keletą paties sukurtų gramatikos terminų.<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/121 121]}}</ref> Pirmoji [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] teritorijoje išleista knyga – tai [[Mikalojus Daukša|Mikalojaus Daukšos]] „Katekizmas“, išspausdintas [[1595]] m. [[Vilnius|Vilniuje]].<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408123/puslapiai Nuskaitytas Mikalojaus Daukšos 1595 m. leidimo katekizmas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170302025851/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408123/puslapiai |date=2017-03-02 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> M. Daukšos [[katekizmas]] parašytas vadinamuoju vidurio raštų kalbos variantu, kuris grįstas vakarų aukštaičių patarmės [[Kėdainiai|Kėdainių]] apylinkių šnektomis. M. Daukšos katekizmas svarbus ir dėl to, kad tai – pirmasis [[Kirtis|kirčiuotasis]] lietuviškas tekstas.<ref name="bre"/> [[1620]] m. pasirodė ir pirmasis lietuvių kalbos [[žodynas]], paremtas rytų raštų kalbos variantu (sostinės tarme),<ref name="Z. Zinkevičius 1988"/> jis buvo išleistas penkis kartus – tai [[Konstantinas Sirvydas|Konstantino Sirvydo]] „''Dictionarium trium linguarum''“.<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000362092/puslapiai Nuskaitytas 1642 m. leidimo K. Sirvydo žodynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190129183318/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000362092/puslapiai |date=2019-01-29 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> [[1653]] m. išleistas gramatikos vadovėlis – [[Danielius Kleinas|Danieliaus Kleino]] „''Grammatica Litvanica''“.<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000393996/puslapiai Nuskaitytas 1653 m. leidimo D. Kleino gramatikos vadovėlis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190129183323/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000393996/puslapiai |date=2019-01-29 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> Laikantis [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] koncepcijos, [[XVII a.]] turėti [[Lietuvių raštų kalba|trys bendrinės lietuvių kalbos variantai]]: vakarų (rėmėsi vakarų aukštaičių pietinėmis šnektomis), vidurio (buvo grindžiama vakarų aukštaičių [[Kėdainiai|Kėdainių]] apylinkių šnektomis) ir rytų (rėmėsi Vilniaus miesto kalba, kurios pagrindas – rytų aukštaičių vilniškių šnekta).<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=323—324|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Pirmasis variantas buvo vartojamas [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]], antrasis ir trečiasis – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Mažosios Lietuvos, arba vakarų, lietuvių kalbos variantu rašė [[Jonas Bretkūnas]] ir [[Kristijonas Donelaitis]]. Vidurio variantu rašė [[Mikalojus Daukša|M. Daukša]] ir [[Merkelis Petkevičius|M. Petkevičius]], o rytų – [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]] ir [[Jonas Jaknavičius|J. Jaknavičius]].<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[XVIII a.]] pradžioje lietuvių kalbos rytų raštų variantas išnyko dėl [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] įtakos Vilniuje, tame pačiame amžiuje ėmė nykti vidurio variantas, nors su išlygomis išsilaikė iki [[XIX a.]] prasidėjusio [[Lietuvių tautinis sąjūdis|lietuvių tautinio atgimimo]],<ref name="vle">{{cite web |title=lietuvių rašomoji kalba |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-rasomoji-kalba/ |author=Zigmas Zinkevičius |editor=Teresė Paulauskytė |date=2021-06-02 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> ir tik Mažojoje Lietuvoje lietuvių kalba plėtojosi toliau. Prie raštų variantų nunykimo prisidėjo ir tai, kad [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|buvo okupuota Abiejų Tautų Respublika]].<ref name="bre"/> Grožinės literatūros lietuvių kalba atsiradimas siejamas su [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]] vardu, šis rašytojas gyveno Mažojoje Lietuvoje.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=364|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Didelę reikšmę lietuvių bendrinės kalbos ir tautinės savimonės susidarymui turėjo [[August Schleicher|A. Šleicherio]] veikalas „Lietuvių kalbos vadovas“ ({{de|„Handbuch der litauische Sprache“}}, [[1856]]–[[1857]] m.), jame atskleidžiamas didelis lietuvių kalbos konservatyvumas ir jos formų panašumas į prestižinių kalbų formas, pavyzdžiui, į [[Lotynų kalba|lotynų]], [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] ir [[Sanskritas|sanskrito]].<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=57}}</ref> Vėliau [[Džavaharlalis Nehru|Dž. Nehru]] rašė, kad lietuvių kalba sanskritui artimesnė už kitas [[Europa|Europos]] kalbas.<ref>{{cite book|last=Неру|first=Д.|title=Открытие Индии (The Discovery of India)|editor=Перевод с английского; переводчики: В. В. Исакович, Д. Э. Кунина, И. С. Кливанская, В. Н. Павлов; редактор перевода В. Н. Мачавариани|location=М.|publisher=Издательство иностранной литературы|pages=175|year=1955}}</ref> Buvo pastebėti tikslūs lietuvių kalbos ir sanskrito žodžių atitikmenys, pavyzdžiui, ''sūnùs'', ''naktìs'', ''pãdas''.<ref name="Sov">{{cite book|title=Tarybų Lietuva|editor=B. Abraitienė, T. Adomonis, A. Aleksiūnas ir kt. Vyr. red. J. Zinkus|chapter=Lietuvių kalba|pages=206—212|year=1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas}}</ref> [[1795]] m., po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]], kai [[Lietuva]] buvo įtraukta į [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]], Lietuvoje buvo pradėtas [[Rusifikacija|rusinimas]].<ref name="bre"/> Prie lietuvių kalbos plėtotės tuo metu prisidėjo žemaičių tarme rašiusieji [[Simonas Daukantas]] ir [[Motiejus Valančius]].<ref name="bre"/> [[1864]] m., po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]], [[Michailas Muravjovas|M. Muravjovas]], [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] generalgubernatorius, įvedė [[Spaudos draudimas|spaudos lotynų abėcėle draudimą]] ir siekė įdiegti „[[Graždanka|graždanką]]“ – [[Lietuvių abėcėlė|lietuvių abėcėlę]] [[Kirilica|kirilicos]] raidėmis, kurią sudarė [[Ivanas Kornilovas|I. Kornilovas]]. Knygos lotyniškomis raidėmis ir toliau buvo spausdinamos užsienyje, [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] ir [[JAV]]. Nepaisydami griežtų bausmių, leidinius gabendavo [[knygnešiai]]. [[1904]] m. spaudos draudimas buvo panaikintas.<ref name="Дини369">{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=369|isbn=5-94282-046-5}}</ref> [[XX a.]] buvo aktyviai susitelkta į vieningos, vakarų aukštaičių kauniškių [[šnekta]] grįstos, lietuvių [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos normos sudarymą. Unifikuojant svarbų vaidmenį atliko laikraščiai „[[Aušra (laikraštis)|Aušra]]“ ir „[[Varpas (laikraštis)|Varpas]]“, taip pat ir [[Kalbotyra|kalbininkai]], pavyzdžiui, [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būga]].<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=376|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Sustiprėjus kalbos [[Purizmas (kalbotyra)|purizmui]] J. Jablonskis aktyviai kūrė [[Naujadaras|naujadarus]], skirtus lietuvių kalbos [[Leksika|žodynui]] papildyti arba [[Skolinys|skoliniams]] pakeisti: ''añtžmogis'' (iš ''añt'' ir ''žmogùs'', sudaryta sekant {{de|Übermensch}}), ''turinỹs'' (iš ''turė́ti''), ''degtùkas'' (iš ''dègti''), ''mokyklà'' (iš ''mókyti''), ''lai̇̃krodis'' (iš ''laĩkas'' ir ''ródyti'', išstūmė skolinį iš [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] ''dziẽgorius''). Daug žodžių buvo paimta iš senųjų raštų bei tarmių, pavyzdžiui, ''vir̃šininkas'' (tarmėse reiškė 'vyresnysis piemuo', sudaryta iš ''viršùs'', išstūmė skolinį iš [[Rusų kalba|rusų kalbos]] ''načálnikas''), ''mirtìs'' (išstūmė [[Slavizmas|slavizmą]] ''smer̃tis''), ''váistas'' (išstūmė slavizmą ''liẽkarstvos''). Ne visi naujadarai prigijo, pavyzdžiui, ''dirbtùvas'' 'mašina' (iš ''dìrbti''), ''kráutuvė ''<nowiki/>'[[muziejus]]' (iš ''kráuti''), ''tõlkalbis'' 'telefonas' (iš ''tolì'' ir ''kalbė́ti'') nesugebėjo išstumti [[Tarptautinis žodis|tarptautinių žodžių]] ir kalboje neišliko.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=59—60}}</ref><ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=378|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Po to, kai [[Sovietų Sąjunga]] okupavo Lietuvą, išaugo rusų kalbos įtaka lietuvių kalbai. Vis daugiau lietuvių tapo dvikalbiais, mokančiais taip pat ir rusiškai. Rusų kalbą daugiau mokėjo vyrų negu moterų, o tai susiję su privalomąja karine tarnyba sovietinėje kariuomenėje. Rusų kalba dažniau vartota miestuose ir tuose rajonuose, į kuriuos po [[Antrasis pasaulinis karas|karo]] daugiau privažiavo [[Rusakalbiai|rusakalbių]]. Rusų kalba ėmė stumti lietuvių kalbą administravimo srityje, gamyklinėse instrukcijose, rusų kalba plačiai vartota [[Žiniasklaida|žiniasklaidoje]] ir švietime. Dėl viso to iš rusų kalbos ėmė plūsti skoliniai ir [[Vertinys|vertiniai]]. Vis dėlto tuo pačiu metu plėtojosi tautinė lietuvių kultūra ir įvairėjo lietuvių kalbos vartojimo sferos.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=386—388|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Po Sovietų Sąjungos žlugimo lietuvių kalba Lietuvoje paskelbta [[Valstybinė kalba|valstybine]], o rusų kalbos vartojimas susiaurėjo; išaugo lietuviškai mokančių tautinių [[Mažuma|mažumų]] atstovų procentas; suaktyvėjo lietuvių kalbos kontrole besirūpinančių valstybinių tarnybų veikla.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=398—399|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Į kalbą (ypač didmiesčiuose) ėmė smarkiai skverbtis [[anglicizmas|anglybės]]. == Fonetika ir fonologija == === Balsiai === Lietuvių kalbos [[Balsis|balsiai]]:<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=26—27|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref name="ЯМ97">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=97|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa. Lietuvių kalbos garsų ypatybės|url=https://tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/igudziu-tobulinimas/garsu-ypatybes/|publisher=[[VDU]]|accessdate=2024-08-04}}</ref> {| cellspacing=0 |'''Trumpieji balsiai''' | || |'''Ilgieji balsiai''' |- | {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" !style="width:100px" rowspan="2" | Pakilimas ! colspan="3" | Eilė |- !style="width:100px" |[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinė]] !style="width:100px" |[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinė]] |- |'''[[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinis]]''' |ɪ |ʊ |- |'''[[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinis]]''' |(e) |(ɔ) |- |'''[[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinis]]''' |ɛ |ɐ |} | || | {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" !style="width:100px" rowspan="2" | Pakilimas ! colspan="3" | Eilė |- !style="width:100px" |Priešakinė !style="width:100px" |'''Užpakalinė''' |- |'''Aukštutinis''' |iː |uː |- |'''Vidurinis''' |eː |oː |- |'''Žemutinis''' |æː |ɑː |} |} Trumpasis [ɔ] pasitaiko tik [[Skolinys|skoliniuose]]. Be to, kai kurie kalbos vartotojai skoliniuose trumpąjį [ɛ] (atvirą) taria kaip [e] (uždarą).<ref name="ЯМ97"/><ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=27|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Dažniausiai negaliniuose skiemenyse [[Priegaidė|tvirtagališkai]] tariami [ɛ] ir [ɐ] pailgėja, virsta [æː], [ɑː] (''nẽša, kãsa''), nors taip nutinka ne visose [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinėse]] padėtyse (''nèšti, kàsti'').<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=28—29|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|page=102|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|Balsių ilgumas]] turi skiriamąją reikšmę, gali sudaryti [[Minimalioji pora|minimaliąsias poras]]: ''lìnas'' 'toks augalas' – ''lýnas'' 'stipri virvė', ''suplùktì'' 'sušilti, suprakaituoti' – ''suplū̃kti'' 'sumušti, išgrįsti'. Ilgasis balsis [æː] prieš [[Priešakinės eilės balsiai|priešakinės eilės balsius]] ir [[Palatalizacija|minkštuosius]] priebalsius susiaurėja ir tampa [ɛː]<ref> Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 23</ref>: plg. ''mẽnas'' [ˈmʲæːn̪ɐs̪] ir ''mẽnė'' [ˈmʲɛːn̪ʲeː], t. p. ''kiáunė'' [ˈkʲæ̂ˑʊ̯n̪ʲeː] ir ''véidas'' [ˈvʲɛ̂ˑɪ̯d̪ɐs̪]. Lietuvių kalboje yra šeši savieji [[Dvigarsis|dvibalsiai]] (''ei'', ''ai'', ''ui'', ''au'', ''ie'', ''uo'') ir trys, pasitaikantys skoliniuose (''oi'', ''ou'', ''eu''). Be to, balsių ''e'', ''a'', ''u'', ''i'' ir [[Sklandieji priebalsiai|sonantų]] ''r'', ''l'', ''n'', ''m'' junginiai sudaro šešiolika mišriųjų [[Dvigarsis|dvigarsių]].<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=30—31|isbn=0-89357-267-5}}</ref> === Priebalsiai === Lietuvių kalboje yra 45 [[Priebalsis|priebalsiai]] (įskaitant ir pasitaikančius tik [[Skolinys|skoliniuose]]). Visi priebalsiai, išskyrus /j/, turi minkštąsias poras.<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=21|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Lietuvių kalbos priebalsių sistema (skliausteliuose nurodyti padėtiniai [[Fonema|fonemų]] variantai ([[Alofonas|alofonai]]) arba tik skoliniuose randamos fonemos; poromis pateikiami duslieji (p pʲ) ir skardieji (b bʲ) priebalsiai):<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=98|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center" |- style="vertical-align: center; height: 3em" | style="font-size: 90%;" | Tarimo būdas ↓ ! style="width: 4em;" | [[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! style="width: 4em;" | [[Lūpų dantiniai priebalsiai|Lūpų dantiniai]] ! style="width: 4em;" | [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! style="width: 4em;" | [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! style="width: 4em;" | [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! style="width: 4em;" | [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- |- ! style="text-align:left" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] | class="nounderlines" | p pʲ<br />b bʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | t (tʲ)<br />d (dʲ) | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | k kʲ<br />g gʲ |- |- ! style="text-align:left" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] | class="nounderlines" | m mʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | n nʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | r rʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Afrikata|Afrikatos]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | t͡s (t͡sʲ)<br />d͡z (d͡zʲ) | class="nounderlines" | (ʧ) ʧʲ<br />(dʒ) dʒʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | (f) (fʲ) | class="nounderlines" | s sʲ<br /> z zʲ | class="nounderlines" | ʃ ʃʲ<br /> ʒ ʒʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | (x) (xʲ)<br />(ɣ) (ɣʲ) |- |- ! style="text-align:left" | [[Pusbalsiai]] | class="nounderlines" | v vʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | j | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | ɫ | class="nounderlines" | lʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |} Prieš priebalsius ''k'' ir ''g'' tariamas padėtinis /n/ variantas – gomurio užpakalinis priebalsis [ŋ].<ref name="ЯМ100"/> === Prozodija === ''Pagrindiniai straipsniai – [[Lietuvių kalbos kirčiavimas]] ir [[Kirčiuotė]].'' Lietuvių kalbos [[kirtis]] – laisvas ir [[Priegaidė|muzikinis]]. Rašte kirtis ir priegaidė paprastai nenurodomi, išskyrus mokomąją, mokslinę literatūrą ir [[Žodynas|žodynus]]. Esama dviejų [[Priegaidė|priegaidžių]], [[Akūtas|akūto]] (''tvirtaprãdė príegaidė'') ir [[Cirkumfleksas|cirkumflekso]] (''tvirtagãlė príegaidė''), priegaidės skiriamos ilguosiuose skiemenyse, kuriuos sudaro grynieji dvibalsiai bei mišrieji dvigarsiai ir ilgieji balsiai. Nėra vieningos nuomonės, ar trumpieji skiemenys turi priegaidę, tačiau dažniausiai teigiama, kad trumpieji skiemenys tariami be priegaidės ir jie žymimi [[Gravis|graviu]] – kairiniu kirčio ženklu (`). Trumpuosius skiemenis sudaro trumpieji balsiai ''a'', ''e'', ''i'', ''u'' ir [[Tarptautinis žodis|tarptautiniuose žodžiuose]] trumpasis ''o'', pavyzdžiui: ''kàs, nèš, ki̇̀s, bùs, metòdas''. Akūtui būdingas aukštesnis tonas pirmajame [[Skiemuo|skiemens]] dėmenyje (krentanti intonacija), o cirkumfleksui – antrajame (kylanti intonacija). Akūtas žymimas dešininiu kirčio ženklu (´), cirkumfleksas – riestiniu (͂), tačiau grynuosiuose dvibalsiuose ir mišriuosiuose dvigarsiuose cirkumflekso ženklas ͂ rašomas virš antrosios junginio raidės.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=46—48}}<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=33|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=98—99|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchengen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|location=Leiden — Boston|publisher=Brill|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n68 61]|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|location=Berlin-New York|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|pages=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n9 102]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> Tvirtapradė priegaidė [[Dvibalsis|dvigarsiuose]], kurių pirmasis dėmuo yra trumpieji balsiai ''i'', ''u'', ''e'', ''o'' bei [[Dvibalsis|dvibalsiuose]] ''ui'', ''eu'', ''oi'', ''ou'', užrašoma [[Gravis|graviu]], kairiniu kirčio ženklu.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=848}}</ref> Be to, kai kurie žodžiai, be pagrindinio kirčio, turi žodynuose paprastai nežymimą papildomą kirtį arba net du papildomus kirčius, pavyzdžiui, žodyje ''peñkiasdešimt'' silpnesniu kirčiu pasižymi antrasis balsis ''e''.<ref>{{cite book|last=Vaitkevičiūtė|first=V.|title=Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas|chapter=Dvikirčiai ir trikirčiai žodžiai|location=Kaunas|publisher=Šviesa|year=2004|pages=21—24|isbn=5-430-03796-6}}</ref> Lietuvių priegaidžių tarimas yra priešingas [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] priegaidžių tarimui, šiųdviejų kalbų priegaidžių tarimas senoviškesnis (žr. „[[Endzelyno dėsnis]]“). Anot [[Kazimieras Būga|K. Būgos]], lietuvių kalbos priegaidės buvo pertvarkytos po [[XII a.]]<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1980|pages=[https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/page/44 44]|isbn=}}</ref> Lietuvių kalboje išskiriamos keturios [[kirčiuotė]]s, galioja [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]. Be jo, lietuvių kalboje veikia [[Leskyno dėsnis|Leskyno]] ir [[Niemineno dėsnis|Niemineno dėsniai]]. == Morfologija == Tradiciškai lietuvių kalboje išskiriama vienuolika [[Kalbos dalis|kalbos dalių]]: [[daiktavardis]], [[būdvardis]], [[skaitvardis]], [[įvardis]], [[prieveiksmis]], [[veiksmažodis]], [[prielinksnis]], [[jungtukas]], [[dalelytė]], [[jaustukas]] ir [[ištiktukas]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=72}} === Daiktavardis === Linksniuojamosios kalbos dalys turi septynis [[Linksnis|linksnius]], į kuriuos tradiciškai įtraukiamas ir šauksmininkas, nors jis nenurodo ryšių su [[Sakinio dalis|sakinio dalimis]]:<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=109|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk O.|first=|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=19|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> * [[vardininkas]] * [[kilmininkas]] * [[naudininkas]] * [[galininkas]] * [[įnagininkas]] * [[vietininkas]] * [[šauksmininkas]] [[Vaizdas:Litwa 2lt.jpg|thumb|[[1925]] m. dviejų litų moneta, kurioje daiktavardis ''lìtas'' vartojamas ne su [[Daugiskaita|daugiskaitos]] (''du litai''), o su [[Dviskaita|dviskaitos]] (''du litu'') vardininku.]] Be to, [[lietuvių kalbos salos]]e, [[Baltarusija|Baltarusijoje]], yra išlikę dar keletas linksnių – [[aliatyvas]] ir [[adesyvas]], o rytų ir pietų Lietuvoje gana gyvai tebevartojamas [[iliatyvas]].<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=19—20|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Iliatyvas neretai pavartojamas laisvuosiuose stiliuose, grožinėje literatūroje, jis ypač patogus siekiant išvengti dviejų galininkinių konstrukcijų: ''susìruošėme važiúoti į̃ miẽstą, į̃ pãrodą – susìruošėme važiúoti miẽstan į̃ pãrodą''; ''rytój vỹksime į̃ kálnus, į̃ trobẽlę – rytój vỹksime kalnúosna į̃ trobẽlę''. [[Bendrinė kalba|Bendrinėje kalboje]] paprastai vartojama tik keletas aliatyvo (''velnióp, šunióp, galóp, rudenióp, vakaróp, myrióp'') ir adesyvo (''namiẽ, arti̇̀, toli̇̀, netoli̇̀, ankstì'') kilmės [[Prieveiksmis|prieveiksmių]]. Iliatyvas bendrinėje kalboje vartojamas sustabarėjusiuose posakiuose ir prieveiksmiuose (''patráukti baudžiamõjon atsakomýbėn'', ''iškélti aikštė̃n'', ''įrašýti są́skaiton'', ''viduñ, laukañ, i̇̀šorėn''). Grožinėje literatūroje, [[Tautosaka|tautosakoje]] ir [[tarmė]]se randama daiktavardžių [[Dviskaita|dviskaitos]] formų. Lietuvių kalboje išskiriamos penkios linksniuotės, kiekviena iš jų daloma į [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmas]]. Iš viso yra 12 linksniavimo paradigmų.<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=81|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Pirmajai linksniuotei priklauso vyriškosios [[Gramatinė giminė|giminės]] daiktavardžiai, besibaigią [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''-as'' (I paradigma), ''-ias'' arba ''-j-as'' (II paradigma), ''-is'' arba ''-ys'' (III paradigma).{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=92}} I linksniuotė, pavyzdžiu imant žodžių ''výras'', ''vė́jas'' ir ''brólis'' linksniavimą:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=92—94}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | I paradigma ! colspan="2" | II paradigma ! colspan="2" | III paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''výras'' | ''výrai'' | ''vė́jas'' | ''vė́jai'' | ''brólis'' | ''bróliai'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''výro'' | ''výrų'' | ''vė́jo'' | ''vė́jų'' | ''brólio'' | ''brólių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''výrui'' | ''výrams'' | ''vė́jui'' | ''vė́jams'' | ''bróliui'' | ''bróliams'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''výrą'' | ''výrus'' | ''vė́ją'' | ''vė́jus'' | ''brólį'' | ''brólius'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''výru'' | ''výrais'' | ''vė́ju'' | ''vė́jais'' | ''bróliu'' | ''bróliais'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''výre'' | ''výruose'' | ''vė́jyje /'' ''vė́juje'' | ''vė́juose'' | ''brólyje'' | ''bróliuose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''výre'' | ''výrai'' | ''vė́jau'' | ''vė́jai'' | ''bróli'' | ''bróliai'' |} Antrajai linksniuotei priklauso moteriškosios giminės daiktavardžiai (taip pat keletas vyriškosios ir bendrosios giminių daiktavardžių), ši linksniuotė baigiasi galūnėmis ''-a'' (VI paradigma), ''-ia'', ''-j-a'' arba ''-i'' (VII paradigma), ''-ė'' (VIII paradigma).{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=95—96}} II linksniuotės daiktavardžių ''rankà'', ''vyšnià'' ir ''bìtė'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=96—97}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | VI paradigma ! colspan="2" | VII paradigma ! colspan="2" | VIII paradigma |- ! ! [[vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] |''rankà'' |''rañkos'' |''vyšnià'' |''vỹšnios'' |''bi̇̀tė'' |''bi̇̀tės'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] |''rañkos'' |''rañkų'' |''vỹšnios'' |''vỹšnių'' |''bi̇̀tės'' |''bi̇̀čių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] |''rañkai'' |''rañkoms'' |''vỹšniai'' |''vỹšnioms'' |''bi̇̀tei'' |''bi̇̀tėms'' |- ! [[Galininkas|G.]] |''rañką'' |''rankàs'' |''vỹšnią'' |''vyšniàs'' |''bi̇̀tę'' |''bitès'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] |''rankà'' |''rañkomis'' |''vyšnià'' |''vỹšniomis'' |''bi̇̀tè'' |''bi̇̀tėmis'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] |''rañkoje'' |''rañkose'' |''vỹšnioje'' |''vỹšniose'' |''bi̇̀tėje'' |''bi̇̀tėse'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] |''rañka'' |''rañkos'' |''vỹšnia'' |''vỹšnios'' |''bi̇̀te'' |''bi̇̀tės'' |} Trečiajai linksniuotei priklauso moteriškosios (IX paradigma) ir vyriškosios (X paradigma) giminių daiktavardžiai, besibaigią galūne ''-is''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=97—98}} III linksniuotės žodžių ''širdìs'' ir ''dantìs'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=98}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | IX paradigma ! colspan="2" | X paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] |''širdi̇̀s'' |''ši̇̀rdys'' |''danti̇̀s'' |''dañtys'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] |''širdiẽs'' |''širdžių̃'' |''dantiẽs'' |''dantų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] |''ši̇̀rdžiai'' |''širdi̇̀ms'' |''dañčiui'' |''danti̇̀ms'' |- ! [[Galininkas|G.]] |''ši̇̀rdį'' |''ši̇̀rdis'' |''dañtį'' |''danti̇̀s'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] |''širdimi̇̀'' |''širdimi̇̀s'' |''dantimi̇̀'' |''dantimi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] |''širdyjè'' |''širdysè'' |''dantyjè'' |''dantysè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] |''širdiẽ'' |''ši̇̀rdys'' |''dantiẽ'' |''dañtys'' |} Ketvirtajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai, besibaigią galūnėmis ''-us'' (IV paradigma), ''-ius'' arba ''-j-us'' (V paradigma). Anksčiau šiai linksniuotei priklausė ir moteriškosios giminės daugiskaitinis daiktavardis ''pẽlūs'' 'pelai'.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=94}} IV linksniuotė žodžių ''tur̃gus'' ir ''sõdžius'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=94—95}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | IV paradigma ! colspan="2" | V paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''tur̃gus'' | ''tur̃gūs'' | ''sõdžius'' | ''sõdžiai'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''tur̃gaus'' | ''tur̃gų'' | ''sõdžiaus'' | ''sõdžių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''tur̃gui'' | ''tur̃gums'' | ''sõdžiui'' | ''sõdžiams'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''tur̃gų'' | ''turgùs'' | ''sõdžių'' | ''sodžiùs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''tur̃gumi'' | ''tur̃gumis'' | ''sõdžiumi'' | ''sõdžiais'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''tur̃guje'' | ''tur̃guose'' | ''sõdžiuje'' | ''sõdžiuose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''tur̃gau'' | ''tur̃gūs'' | ''sõdžiau'' | ''sõdžiai'' |} Penktajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai (XI paradigma), turintys galūnę ''-uo'', ir moteriškosios giminės daiktavardžiai (XII paradigma), besibaigią galūnėmis ''-uo'' ir ''-ė'' (''sesuõ, -er̃s''; ''duktė̃, -er̃s''; ''jéntė, -ers'' '(vyro) brolio žmona').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=98}} V linksniuotės žodžių ''šuõ'' ir ''sesuõ'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=99}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | XI paradigma ! colspan="2" | XII paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''šuõ'' | ''šùnys'' | ''sesuõ'' | ''sẽserys'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''šuñs'' | ''šunų̃'' | ''seser̃s'' | ''seserų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''šùniui'' | ''šuni̇̀ms'' | ''sẽseriai'' | ''seseri̇̀ms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''šùnį'' | ''šuni̇̀s'' | ''sẽserį'' | ''sẽseris'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''šuniù / šunimi̇̀'' | ''šunimi̇̀s'' | ''sẽseria / seserimi̇̀'' | ''seserimi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''šunyjè'' | ''šunysè'' | ''seseryjè'' | ''seserysè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''šuniẽ'' | ''šùnys'' | ''seseriẽ'' | ''sẽserys'' |} Lietuvių kalbos [[kirtis]] – laisvas, paslankus, linksniuojant gali keisti vietą. Išskiriamos keturios [[kirčiuotė]]s. Priklausymas kuriai nors iš kirčiuočių nustatomas pagal daugiskaitos [[Naudininkas|naudininką]] ir [[Galininkas|galininką]]. Pirmojoje kirčiuotėje šiuodu linksniai [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėse]] nekirčiuojami, antrojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje nekirčiuotas, o galininkas – kirčiuotas, trečiojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje kirčiuotas, o galininkas – ne, ketvirtojoje kirčiuotėje abu šie linksniai kirčiuoti galūnėse.<ref name="ЯМ100">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=100|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Pažymėtina, kad šias kirčiuotes lietuvių kalboje turi ne tik daiktavardžiai, bet ir visos kitos linksniuojamosios formos: [[Būdvardis|būdvardžiai]], [[Įvardis|įvardžiai]], [[Skaitvardis|skaitvardžiai]], taip pat ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Istoriškai II ir IV kirčiuotės kilo atitinkamai iš I ir III kirčiuočių, nes pradėjo galioti [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]. I kirčiuotė tęsia [[indoeuropiečių prokalbė]]s baritoninę kirčiuotę (kirtis visada [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]), o III kirčiuotė – indoeuropiečių prokalbės oksitoninę (kirtis kilnojamas iš galūnės į [[Kamienas (kalbotyra)|kamieną]]).<ref name="ЯМ100"/><ref>{{cite book|last=Beekes|first=R. S. P.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|location=Amsterdam — Philadelphia|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n182 158]|isbn=}}</ref><ref name="Mathiassen 42-43"/> I linksniuotės daiktavardžių ''výras'', ''rãtas'', ''lángas'', ''nãmas'' kirčiavimas:<ref name="Mathiassen 42-43">{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=42—43|isbn=0-89357-267-5}}</ref> {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | I kirčiuotė ! colspan="2" | II kirčiuotė ! colspan="2" | III kirčiuotė ! colspan="2" | IV kirčiuotė |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''výras'' | ''výrai'' | ''rãtas'' | ''rãtai'' | ''lángas'' | ''langai̇̃'' | ''nãmas'' | ''namai̇̃'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''výro'' | ''výrų'' | ''rãto'' | ''rãtų'' | ''lángo'' | ''langų̃'' | ''nãmo'' | ''namų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''výrui'' | ''výrams'' | ''rãtui'' | ''rãtams'' | ''lángui'' | ''langáms'' | ''nãmui'' | ''namáms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''výrą'' | ''výrus'' | ''rãtą'' | ''ratùs'' | ''lángą'' | ''lángus'' | ''nãmą'' | ''namùs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''výru'' | ''výrais'' | ''ratù'' | ''rãtais'' | ''lángu'' | ''langai̇̃s'' | ''namù'' | ''namai̇̃s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''výre'' | ''výruose'' | ''ratè'' | ''rãtuose'' | ''langè'' | ''languosè'' | ''namè'' | ''namuosè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''výre'' | ''výrai'' | ''rãte'' | ''rãtai'' | ''lánge'' | ''langai̇̃'' | ''nãme'' | ''namai̇̃'' |} === Būdvardis === [[Vaizdas:Lietuviu k formos.png|250px|right]] Lietuvių kalboje [[Būdvardis|būdvardžiai]] eina prieš [[Daiktavardis|daiktavardžius]] ir su jais derinami [[Gramatinė giminė|gimine]], [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ir [[Linksnis|linksniu]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=114}} Grožinėje literatūroje ir [[tarmė]]se vartojama būdvardžių [[dviskaita]]. Esama įvairių būdvardžių skirstymo sistemų. Pasak vienos iš jų, pagal vienaskaitos [[Vardininkas|vardininko]] galūnes būdvardžiai skirstomi į tris linksniuotes: vyr. g. ''-as'', mot. g. ''-a'' (I linksniuotė); vyr. g. ''-us'', mot. g. ''-i'' (II linksniuotė); vyr. g. ''-is'', mot. g. ''-ė'' (III linksniuotė). Laikantis kito skirstymo, vyriškosios giminės būdvardžiai dalijami į dvi linksniuotes, kurios savo ruožtu grupuojamos į penkias [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmas]]. Pirmajai paradigmai priklauso [[Vienaskaita|vienaskaitos]] vardininke besibaigią galūne ''-as'' būdvardžiai, antrajai – galūne -''ias'', trečiajai – galūnėmis ''-is'' arba ''-ys'' vienaskaitos vardininke ir galūne ''-i'' [[Daugiskaita|daugiskaitos]] vardininke, ketvirtajai paradigmai – galūnėmis ''-is'' arba ''-ys'' vienaskaitos vardininke ir galūne ''-iai'' daugiskaitos vardininke. Penktajai paradigmai, sudarančiai antrąją vyriškosios giminės būdvardžių linksniuotę, priklauso vienaskaitos vardininke besibaigią galūne ''-us'' būdvardžiai.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=127—131}} Vyriškosios giminės būdvardžių ''gẽras'', ''žãlias'', ''dìdelis'', ''medìnis'', ''gražùs'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=127—131}} {| class="wikitable" ! ! colspan="8" | I linksniuotė ! colspan="2" | II linksniuotė |- ! ! colspan="2" | I paradigma ! colspan="2" | II paradigma ! colspan="2" | III paradigma ! colspan="2" | IV paradigma ! colspan="2" | V paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''gẽras'' | ''geri̇̀'' | ''žãlias'' | ''žali̇̀'' | ''di̇̀delis'' | ''dideli̇̀'' | ''medi̇̀nis'' | ''medi̇̀niai'' | ''gražùs'' | ''grãžūs'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gẽro'' | ''gerų̃'' | ''žãlio'' | ''žalių̃'' | ''di̇̀delio'' | ''didelių̃'' | ''medi̇̀nio'' | ''medi̇̀nių'' | ''gražaũs'' | ''gražių̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gerám'' | ''geríems'' | ''žaliám'' | ''žalíems'' | ''dideliám'' | ''didelíems'' | ''medi̇̀niam'' | ''medi̇̀niams'' | ''gražiám'' | ''gražíems'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrą'' | ''gerùs'' | ''žãlią'' | ''žaliùs'' | ''di̇̀delį'' | ''di̇̀delius'' | ''medi̇̀nį'' | ''mediniùs'' | ''grãžų'' | ''gražiùs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerù'' | ''geraĩs'' | ''žaliù'' | ''žaliai̇̃s'' | ''di̇̀deliu'' | ''dideliai̇̃s'' | ''mediniù'' | ''medi̇̀niais'' | ''gražiù'' | ''gražiai̇̃s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''geramè'' | ''geruosè'' | ''žaliamè'' | ''žaliuosè'' | ''dideliamè'' | ''dideliuosè'' | ''medi̇̀niame'' | ''medi̇̀niuose'' | ''gražiamè'' | ''gražiuosè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''gẽras'' | ''geri̇̀'' | ''žãlias'' | ''žali̇̀'' | ''di̇̀deli'' | ''dideli̇̀'' | ''medi̇̀ni'' | ''medi̇̀niai'' | ''gražùs'' | ''grãžūs'' |} Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas vienodesnis, išskiriamos keturios paradigmos. Pagal šeštąją paradigmą linksniuojami vienaskaitos vardininke besibaigią galūne ''-a'' moteriškosios giminės būdvardžiai, pagal septintąją – galūne ''-ia'', pagal aštuntąją – galūne ''-i'', pagal devintąją – galūne ''-ė''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=132—134}} Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=132—134}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | VI paradigma ! colspan="2" | VII paradigma ! colspan="2" | VIII paradigma ! colspan="2" | IX paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''gerà'' | ''gẽros'' | ''žalià'' | ''žãlios'' | ''graži̇̀'' | ''grãžios'' | ''medi̇̀nė'' | ''medi̇̀nės'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gerõs'' | ''gerų̃'' | ''žaliõs'' | ''žalių̃'' | ''gražiõs'' | ''gražių̃'' | ''medi̇̀nės'' | ''medi̇̀nių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gẽrai'' | ''geróms'' | ''žãliai'' | ''žalióms'' | ''grãžiai'' | ''gražióms'' | ''medi̇̀nei'' | ''medi̇̀nėms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrą'' | ''geràs'' | ''žãlią'' | ''žaliàs'' | ''grãžią'' | ''gražiàs'' | ''medi̇̀nę'' | ''medinès'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerà'' | ''geromìs'' | ''žalià'' | ''žaliomi̇̀s'' | ''gražià'' | ''gražiomi̇̀s'' | ''medinè'' | ''medi̇̀nėmis'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''gerojè'' | ''gerosè'' | ''žaliojè'' | ''žaliosè'' | ''gražiojè'' | ''gražiosè'' | ''medi̇̀nėje'' | ''medi̇̀nėse'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''gerà'' | ''gẽros'' | ''žalià'' | ''žãlios'' | ''graži̇̀'' | ''grãžios'' | ''medi̇̀ne'' | ''medi̇̀nės'' |} Aukštesniojo [[Laipsnis (gramatika)|laipsnio]] būdvardžiai sudaromi su [[priesaga]] ''-èsnis'' (vyr. g.), ''-èsnė'' (mot. g.): ''gražùs'' – ''gražèsnis'', ''gražì'' – ''gražèsnė''. Aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai sudaromi su priesaga ''-iáusias'' (vyr. g.), ''-iáusia'' (mot. g.): ''gražiáusias'', ''gražiáusia''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=116}} Be šių, vartojami aukštėlesnysis (''gražėlèsnis'') ir visų aukščiausiasis (''pàts (visų̃) gražiáusias'') laipsniai.<ref>{{cite web|url=https://www.klubasmeteoras.vilnius.lm.lt/wp-content/uploads/2020/12/BUDVARDIS_TAISYKLES.pdf|title=Būdvardis|website=klubasmeteoras.vilnius.lm.lt|accessdate=2025-04-02}}</ref> Lietuvių kalboje nėra bevardės giminės daiktavardžių, tačiau būdvardžių bevardė giminė išlaikyta, pavyzdžiui, ''gẽra'' (vyr. g. ''gẽras'', mot. g. ''gerà''), ''gražù'' (vyr. g. ''gražùs'', mot. g. ''graži̇̀''). Bevardės giminės būdvardžiai vartojami tada, kai būdvardžio nereikia derinti su daiktavardžiu, pavyzdžiui: ''mán gẽra'', ''tai̇̃ yrà gražù''. Aukštesnysis bevardės giminės laipsnis sudaromas su priesaga ''-iaũ'', aukščiausiasis – su priesaga ''-iáusia'': ''gẽra – geriaũ – geriáusia''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=114}} Lietuvių kalboje esama ypatingų būdvardžio formų – tai [[Įvardžiuotinės formos|įvardžiuotiniai būdvardžiai]], prie jų priaugę [[Įvardis|įvardžiai]] ''jis'', ''ji''. Įvardžiuotinės formos vartojamos norint išskirti daiktą iš daugybės kitų arba nurodant jau žinomą dalyką.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=121}} Analogiškas formas įgyja ir kitos būdvardiškai linksniuojamos kalbos dalys – skaitvardžiai, įvardžiai ir dalyviai. Įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas vienodesnis negu paprastųjų. Skirtumų matyti tik vyriškosios giminės vienaskaitos vardininke ir [[Galininkas|galininke]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=140}} Paprastieji (neįvardžiuotiniai) būdvardžiai gali priklausyti bet kuriai iš keturių kirčiuočių: ''galìngas, -a'' (I), ''vidutìnis, -ė'' (II), ''saldùs, -ì'' (III), ''gražùs, -ì'' (IV). I kirčiuotės būdvardžių įvardžiuotinės formos kirčiuojamos pagal I kirčiuotę (''galìngasis, -oji'' (I)); visos kitos įvardžiuotinės formos pereina į IV kirčiuotę (''vidutinỹsis, -ióji'' (IV), ''saldùsis, -ióji'' (IV), ''gražùsis, -ióji'' (IV)). Vyriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=140—141}}<ref name="Языки мира137">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=137|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| class="wikitable" ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''geràsis'' | ''geríeji'' | ''žaliàsis'' | ''žalíeji'' | ''didỹsis'' | ''didíeji'' | ''gražùsis'' | ''gražíeji'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gẽrojo'' | ''gerų̃jų'' | ''žãliojo'' | ''žalių̃jų'' | ''dìdžiojo'' | ''didžių̃jų'' | ''grãžiojo'' | ''gražių̃jų'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gerájam'' | ''geríesiems'' | ''žaliájam'' | ''žalíesiems'' | ''didžiájam'' | ''didíesiems'' | ''gražiájam'' | ''gražíesiems'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrąjį'' | ''gerúosius'' | ''žãliąjį'' | ''žaliúosius'' | ''dìdįjį'' | ''dìdžiúosius'' | ''grãžųjį'' | ''gražiúosius'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerúoju'' | ''gerai̇̃siais'' | ''žaliúoju'' | ''žaliai̇̃siais'' | ''didžiúoju'' | ''didžiai̇̃siais'' | ''gražiúoju'' | ''gražiai̇̃siais'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''gerãjame'' | ''geruõsiuose'' | ''žaliãjame'' | ''žaliuõsiuose'' | ''didžiãjame'' | ''didžiuõsiuose'' | ''gražiãjame'' | ''gražiuõsiuose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''geràsis'' | ''geríeji'' | ''žaliàsis'' | ''žalíeji'' | ''didỹsis'' | ''didíeji'' | ''gražùsis'' | ''gražíeji'' |} Moteriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:<ref name="Языки мира137"/>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=141}} {| class="wikitable" ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''geróji'' | ''gẽrosios'' | ''žalióji'' | ''žãliosios'' | ''didžióji'' | ''dìdžiosios'' | ''gražióji'' | ''grãžiosios'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gerõsios'' | ''gerų̃jų'' | ''žaliõsios'' | ''žalių̃jų'' | ''didžiõsios'' | ''didžių̃jų'' | ''gražiõsios'' | ''gražių̃jų'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gẽrajai'' | ''gerósioms'' | ''žãliajai'' | ''žaliósioms'' | ''dìdžiajai'' | ''didžiósioms'' | ''grãžiajai'' | ''gražiósioms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrąją'' | ''gerą́sias'' | ''žãliąją'' | ''žalią́sias'' | ''dìdžiąją'' | ''didžią́sias'' | ''grãžiąją'' | ''gražią́sias'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerą́ja'' | ''gerõsiomis'' | ''žalią́ja'' | ''žaliõsiomis'' | ''didžią́ja'' | ''didžiõsiomis'' | ''gražią́ja'' | ''gražiõsiomis'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''gerõjoje'' | ''gerõsiose'' | ''žaliõjoje'' | ''žaliõsiose'' | ''didžiõjoje'' | ''didžiõsiose'' | ''gražiõjoje'' | ''gražiõsiose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''geróji'' | ''gẽrosios'' | ''žalióji'' | ''žãliosios'' | ''didžióji'' | ''dìdžiosios'' | ''gražióji'' | ''grãžiosios'' |} === Skaitvardis === Išskiriami tokie [[Skaitvardis|skaitvardžių]] skyriai bei poskyriai:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=143}} * kiekiniai ** pagrindiniai ** dauginiai ** kuopiniai ** trupmeniniai * kelintiniai Skaitvardžio ''víenas'' ir kelintinių skaitvardžių vartojama ir bevardė [[Gramatinė giminė|giminė]]: ''víena'', ''pi̇̀rma'', ''añtra'', ''trẽčia''. Dauginių skaitvardžių iš bevardės giminės kilusios formos ''dvẽja'', ''trẽja'', ''kẽtveria'' dabartinės kalbos atžvilgiu laikomos [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]]. Visi kelintiniai skaitvardžiai gali būti [[Įvardžiuotinės foemos|įvardžiuotiniai]] (''pirmàsis, pirmóji, antràsis, antróji, trečiàsis, trečióji''). Skaitvardžiai nuo vieno iki dvidešimt vieno:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=144—148}} {| class="wikitable" ! ! colspan="2" |Kiekiniai ! colspan="2" |Kelintiniai ! colspan="2" |Dauginiai ! rowspan="2" |Kuopiniai |- ! ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. |- !1 |''víenas'' |''vienà'' |''pi̇̀rmas'' |''pirmà'' |''vieneri̇̀'' |''víenerios'' | |- !2 |''dù'' |''dvi̇̀'' |''añtras'' |''antrà'' |''dveji̇̀'' |''dvẽjos'' |''dvẽjetas'' |- !3 |colspan="2" |''trỹs'' |''trẽčias'' |''trečià'' |''treji̇̀'' |''trẽjos'' |''trẽjetas'' |- !4 |''keturi̇̀'' |''kẽturios'' |''ketvir̃tas'' |''ketvirtà'' |''ketveri̇̀'' |''kẽtverios'' |''kẽtvertas'' |- !5 |''penki̇̀'' |''peñkios'' |''peñktas'' |''penktà'' |''penkeri̇̀'' |''peñkerios'' |''peñketas'' |- !6 |''šeši̇̀'' |''šẽšios'' |''šẽštas'' |''šeštà'' |''šešeri̇̀'' |''šẽšerios'' |''šẽšetas'' |- !7 |''septyni̇̀'' |''septýnios'' |''septiñtas'' |''septintà'' |''septyneri̇̀'' |''septýnerios'' |''septýnetas'' |- !8 |''aštuoni̇̀'' |''aštúonios'' |''aštuñtas'' |''aštuntà'' |''aštuoneri̇̀'' |''aštúonerios'' |''aštúonetas'' |- !9 |''devyni̇̀'' |''devýnios'' |''deviñtas'' |''devintà'' |''devyneri̇̀'' |''devýnerios'' |''devýnetas'' |- !10 |colspan="2" |''dẽšimt'' |''dešim̃tas'' |''dešimtà'' | | | |- !11 |colspan="2" |''vienúolika'' |''vienúoliktas'' |''vienúolikta'' | | | |- !12 |colspan="2" |''dvýlika'' |''dvýliktas'' |''dvýlikta'' | | | |- !13 |colspan="2" |''trýlika'' |''trýliktas'' |''trýlikta'' | | | |- !14 |colspan="2" |''keturiólika'' |''keturióliktas'' |''keturiólikta'' | | | |- !15 |colspan="2" |''penkiólika'' |''penkióliktas'' |''penkiólikta'' | | | |- !16 |colspan="2" |''šešiólika'' |''šešióliktas'' |''šešiólikta'' | | | |- !17 |colspan="2" |''septyniólika'' |''septynióliktas'' |''septyniólikta'' | | | |- !18 |colspan="2" |''aštuoniólika'' |''aštuonióliktas'' |''aštuoniólikta'' | | | |- !19 |colspan="2" |''devyniólika'' |''devynióliktas'' |''devyniólikta'' | | | |- !20 |colspan="2" |''dvi̇̀dešimt'' |''dvidešim̃tas'' |''dvidešimtà'' | | | |- !21 |''dvi̇̀dešimt víenas'' |''dvi̇̀dešimt vienà'' |''dvi̇̀dešimt pìrmas'' |''dvi̇̀dešimt pirmà'' | | | |- |} Skaitvardžiai nuo trisdešimt iki milijardo:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=144—148}} {| class="wikitable" ! ! style="width:140px" rowspan="1" |Kiekiniai ! style="width:140px" colspan="2" |Kelintiniai |- ! ! ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. |- !30 |''tri̇̀sdešimt'' |''trisdešim̃tas'' |''trisdešimtà'' |- !40 |''kẽturiasdešimt'' |''keturiasdešim̃tas'' |''keturiasdešimtà'' |- !50 |peñkiasdešimt |''penkiasdešim̃tas'' |''penkiasdešimtà'' |- !60 |''šẽšiasdešimt'' |''šešiasdešim̃tas'' |''šešiasdešimtà'' |- !70 |''septýniasdešimt'' |''septyniasdešim̃tas'' |''septyniasdešimtà'' |- !80 |''aštúoniasdešimt'' |''aštuoniasdešim̃tas'' |''aštuoniasdešimtà'' |- !90 |''devýniasdešimt'' |''devyniasdešim̃tas'' |''devyniasdešimtà'' |- !100 |''šim̃tas'' |''šim̃tas'' |''šimtà'' |- !200 |''dù šimtai̇̃'' |''dušim̃tas / dù šim̃tas'' |''dušimtà / dù šimtà'' |- !300 |''trỹs šimtai̇̃'' |''trisšim̃tas / trỹs šim̃tas'' |''trisšimtà / trỹs šimtà'' |- !400 |''keturì šimtai̇̃'' |''keturiašim̃tas / keturi̇̀ šim̃tas'' |''keturiašimtà / keturi̇̀ šimtà'' |- !500 |''penkì šimtai̇̃'' |''penkiašim̃tas / penki̇̀ šim̃tas'' |''penkiašimtà / penki̇̀ šimtà'' |- !600 |''šešì šimtai̇̃'' |''šešiašim̃tas / šeši̇̀ šim̃tas'' |''šešiašimtà / šeši̇̀ šimtà'' |- !700 |''septynì šimtai̇̃'' |''septyniašim̃tas / septyni̇̀ šim̃tas'' |''septyniašimtà / septyni̇̀ šimtà'' |- !800 |''aštuonì šimtai̇̃'' |''aštuoniašim̃tas / aštuoni̇̀ šim̃tas'' |''aštuoniašimtà / aštuoni̇̀ šimtà'' |- !900 |''devynì šimtai̇̃'' |''devyniašim̃tas / devyni̇̀ šim̃tas'' |''devyniašimtà / devyni̇̀ šimtà'' |- !1000 |''tū́kstantis'' |''tū́kstantas'' |''tū́kstanta'' |- !2000 |''dù tū́kstančiai'' |''dutū́kstantas / dù tū́kstantas'' |''dutū́kstanta / dù tū́kstanta'' |- !1 mln |''milijõnas'' |''milijõnas'' |''milijonà'' |- !1 mljrd |''milijárdas'' |''milijárdas'' |''milijardà'' |} Skaitvardis ''víenas'' linksniuojamas kaip [[būdvardis]], ''dù'' linksniuojamas ypatingai, išlaikant kai kurias [[Dviskaita|dviskaitos]] formas. ''Trỹs'' linksniuojamas X [[Daiktavardis|daiktavardžių]] paradigmos pavyzdžiu (išskyrus [[Vietininkas|vietininką]]). Skaitvardžiai 4–9 linksniuojami kaip būdvardžiai (išskyrus vyriškosios giminės [[Galininkas|galininką]]). Skaitvardžiai 11–19 linksniuojami kaip VI paradigmos daiktavardžiai (išskyrus galininką, kuris sutampa su [[Vardininkas|vardininku]]). Dešimčių pavadinimai nelinksniuojami. Skaitvardžiai ''šim̃tas'', ''milijõnas'', ''milijárdas'' linksniuojami kaip I, o ''tū́kstantis'' – kaip III paradigmos daiktavardžiai.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=153—155}} Skaitvardžių ''dù, trỹs, keturì'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=153—154}} {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! style="width:100px" rowspan="2" | |- ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''dù'' | ''dvi̇̀'' | colspan="2" |''trỹs'' | ''keturi̇̀'' | ''kẽturios'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" | ''dviejų̃'' | colspan="2" |''trijų̃'' | colspan="2" | ''keturių̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | colspan="2" | ''dvíem'' | colspan="2" |''tri̇̀ms'' | ''keturíems'' | ''keturióms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''dù'' | ''dvi̇̀'' | colspan="2" |''tri̇̀s'' | ''kẽturis'' | ''kẽturias'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |''dviẽm'' | colspan="2" |''trimi̇̀s'' | ''keturiai̇̃s'' | ''keturiomi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''dviejuosè'' | ''dviejosè'' | ''trijuosè'' | ''trijosè'' | ''keturiuosè'' | ''keturiosè'' |} Dauginiai skaitvardžiai vartojami su daugiskaitiniais (turinčiais tik daugiskaitą) daiktavardžiais, taip pat tada, kai daiktavardžiai yra daugiskaitos linksnio ir reiškia porinius objektus arba turi kuopinę reikšmę,{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=146}} pavyzdžiui, ''treji̇̀ var̃tai'', ''víenerios dùrys'', ''septýnerios ži̇̀rklės''.<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=29|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Kuopiniai skaitvardžiai vartojami kalbant apie žmonių arba gyvūnų grupę (kuopą) kaip apie visumą (''trẽjetas vilkų̃, peñketas vaikų̃'') arba nurodant apytikslį kiekį.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=147}} Kiekinis skaitvardis ''víenas'' su daiktavardžiais derinamas [[Gramatinė giminė|gimine]], [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ir [[Linksnis|linksniu]]. Skaitvardžiai 2–9 (ir sudėtiniai skaitvardžiai su paskutiniu dėmenimi 2–9) su daiktavardžiu derinami gimine ir linksniu. Didesni už 9 skaitvardžiai reikalauja daiktavardžių daugiskaitos kilmininko (''dẽšimt žmonių̃, vienúolika žmonių̃'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=152—153}} === Įvardis === [[Semantika|Semantikos]] atžvilgiu, išskiriami tokie lietuvių kalbos [[Įvardis|įvardžių]] skyriai:<ref name=autogenerated1>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=34|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=161—173}} * asmeniniai: ''àš'', ''tù'', ''jìs'', ''ji̇̀'', ''támsta'' * [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinis]]: ''savę̃s'' * savybiniai: ''manàsis (màno)'', ''tavàsis (tàvo)'', ''savàsis (sàvo)'' * parodomieji: ''ši̇̀s'', ''tàs'', ''anàs'' * klausiamieji-santykiniai: ''kàs'', ''kóks'', ''kuri̇̀s'' * neapibrėžiamieji: ''kažkàs'', ''niẽkas'' * pažymimasis: ''pàts'' Formaliai įvardžiai skirstomi į:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=158}} * daiktavardinius * būdvardinius * daiktavardinius-būdvardinius Lietuvių kalboje gyvai tebevartojama įvardžių [[dviskaita]]. Asmeninių (pirmojo ir antrojo asmenų) ir sangrąžinio įvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=173—174}} {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="2" |[[Vienaskaita]] ! colspan="2" |[[Dviskaita]] ! colspan="2" |[[Daugiskaita]] ! style="width:100px" rowspan="2" |Sangrąžinis įv. |- ! style="width:100px" |I asmuo ! style="width:100px" |II asmuo ! style="width:100px" |I asmuo ! style="width:100px" |II asmuo ! style="width:100px" |I asmuo ! style="width:100px" |II asmuo |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''àš'' | ''tù'' | ''mùdu'' (vyr. g.),<br/> ''mùdvi'' (mot. g.) | ''jùdu'' (vyr. g.),<br/> ''jùdvi'' (mot. g.) | ''mẽs'' | ''jū̃s'' | — |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''manę̃s, màno'' | ''tavę̃s, tàvo'' | ''mùdviejų'' | ''jùdviejų'' | ''mū́sų'' | ''jū́sų'' | ''savę̃s, sàvo'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''mán'' | ''táu'' | ''mùdviem'' | ''jùdviem'' | ''mùms'' | ''jùms'' | ''sáu'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''manè'' | ''tavè'' | ''mùdu'' (vyr. g.),<br/> ''mùdvi'' (mot. g.) | ''jùdu'' (vyr. g.),<br/> ''jùdvi'' (mot. g.) | ''mùs'' | ''jùs'' | ''savè'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''manimi̇̀'' | ''tavimi̇̀'' | ''mùdviem'' | ''jùdviem'' | ''mumi̇̀s'' | ''jumi̇̀s'' | ''savimi̇̀'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''manyjè'' | ''tavyjè'' | ''mùdviejuose'' (vyr. g.), ''mùdviejose'' (mot. g.) | ''jùdviejuose'' (vyr. g.), ''jùdviejose'' (mot. g.) | ''mumysè'' | ''jumysè'' | ''savyjè'' |} Kreipiantis mandagiai vartojami įvardžiai ''jū̃s'', ''pàts'', ''patì'', ''sveĩkas'', ''sveikà'', ''támsta'' (senstelėjęs įvardis).<ref name=autogenerated1 /> Trečiojo asmens įvardžio linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=177—181}} {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="2" |[[Vienaskaita]] ! colspan="2" |[[Dviskaita]] ! colspan="2" |[[Daugiskaita]] |- ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''ji̇̀s'' | ''ji̇̀'' | ''juõdu'' | ''jiẽdvi'' | ''jiẽ'' | ''jõs'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''jõ'' | ''jõs'' | ''jų̃dviejų'' | ''jų̃dviejų'' | ''jų̃'' | ''jų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''jám'' | ''jái'' | ''jíe(m)dviem'' | ''jó(m)dviem'' | ''jíems'' | ''jóms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''jį̃'' | ''ją̃'' | ''juõdu'' | ''jiẽdvi'' | ''juõs'' | ''jàs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''juõ'' | ''jà'' | ''jiẽ(m)dviem'' | ''jõ(m)dviem'' | ''jai̇̃s'' | ''jomi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''jamè'' | ''jojè'' | — | — | ''juosè'' | ''josè'' |} Parodomieji įvardžiai skiria du nutolimo nuo kalbančiojo laipsnius: ''šìs'' rodo artimą nuotolį, ''anàs'' – tolimą. Įvardis ''tàs'' šiuo atžvilgiu neutralus, nežymėtas; jis vartojamas, kai artumo ir tolimumo sampriešos nėra arba pažymint jau žinomą objektą. Įvardžiai gali turėti bevardę [[Gramatinė giminė|giminę]]: ''mãna, tãva, sãva, tai̇̃, šitai̇̃, anaĩ''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=164—165}}<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=37|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=121—122|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Veiksmažodis === Lietuvių kalbos [[veiksmažodis]] turi šias kategorijas: [[Nuosaka|nuosaką]], [[Gramatinis laikas|laiką]], [[Asmuo (kalbotyra)|asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Rūšis (kalbotyra)|rūšį]] ir [[Veikslas|veikslą]] (linksniuojamosioms veiksmažodžio formoms dar būdingi [[linksnis]] ir [[Gramatinė giminė|giminė]]).<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=126|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vartojamos keturios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginė]], [[Tariamoji nuosaka|tariamoji]], [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji]] ir [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė]]. Kartais dar išskiriama ir [[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=221—222}} Veiksmažodis kaitomas trimis asmenimis (I, II ir III) ir dviem skaičiais ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]). Grožinėje literatūroje ir [[tarmė]]se sutinkamos ir veiksmažodžio [[Dviskaita|dviskaitos]] formos.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=236—243}} Pagrindinės formos yra [[Bendratis|bendraties]], esamojo laiko ir būtojo kartinio laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamienai]]: '''''nèš'''ti'', '''''nẽša''''', '''''nẽšė'''''; '''''tikė́'''ti'', '''''ti̇̀ki''''', '''''tikė́jo'''''. Visos kitos veiksmažodžių formos išvedamos iš jų. Tarmėse tebevartojamas [[siekinys]].<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=[https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000/page/101 101]-103|isbn=5-420-01444-0}}</ref> Lietuvių kalboje yra keturi vientisiniai laikai – esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis ir būsimasis, ir aštuoni sudėtiniai – esamasis atliktinis, būtasis kartinis atliktinis, būtasis dažninis atliktinis, būsimasis atliktinis, esamasis pradėtinis, būtasis kartinis pradėtinis, būtasis dažninis pradėtinis, būsimasis pradėtinis. Vadinasi, lietuvių kalboje iš viso yra 12 laikų formų.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=203}}<ref name="žinynas">{{cite web|title= Lietuvių kalbos žinynas. 9.3 Veiksmažodžio formų sistema|author= |date= |publisher= |url= http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|accessdate= 2019-05-26|archive-date= 2019-06-20|archive-url= https://web.archive.org/web/20190620111319/http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|url-status= dead}}</ref> ==== Rūšys ==== Lietuvių kalboje skiriamos dvi veiksmažodžio [[Rūšis (kalbotyra)|rūšys]]: veikiamoji ir neveikiamoji. Neveikiamoji rūšis sudaroma su neveikiamaisiais [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]] (''ji̇̀s yrà nẽšamas''). Neveikiamosios rūšies laikai – tik sudėtiniai.<ref>{{cite web |title=laikas |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laikas-1/ |author=Vytautas Ambrazas |editor=Teresė Paulauskytė |date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> Veikiamoji rūšis sudaroma su paprastu asmenuojamuoju veiksmažodžiu (''jį̃ nẽša'') bei su veikiamosios rūšies dalyviais (''jį̃ yrà nẽšę'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=243}} Veikiamajai rūšiai taip pat priklauso ir [[Pusdalyvis|pusdalyviai]] bei [[Padalyvis|padalyviai]].<ref>{{cite web |title=rūšis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/rusis/ |author=Vytautas Ambrazas |editor=Teresė Paulauskytė |date=2021-05-27 |orig-date=2018-09-07 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> ==== Asmenuotės ==== Pagal esamojo laiko trečiojo [[Asmuo (kalbotyra)|asmens]] kamiengalio balsį lietuvių kalbos veiksmažodžiai skirstomi į tris asmenuotes: I (''-a-'': ''nẽš'''a'''''), II (''-i-'': ''ti̇̀k'''i''''') ir III (''-o-'': ''mók'''o''''').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=265}} Kaip ir kitose [[baltų kalbos]]e, trečiajam asmeniui nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis. Gramatikoje trečiojo asmens žodžio galo balsis laikomas ne [[Galūnė (kalbotyra)|galūne]], o [[Kamienas (kalbotyra)|kamiengaliu]].<ref>Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 332</ref> ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] veiksmažodžių ''nèšti'', ''nèštis'', ''tikė́ti'', ''tikė́tis'', ''mókyti'', ''mókytis'' asmenavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=271—272}} {| class="wikitable" ! ! colspan="2"| I<br/>(-a-) ! colspan="2"| II<br/>(-i-) ! colspan="2"| III<br/>(-o-) |- ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''nešù'' |''nešúosi'' |''tikiù'' |''tikiúosi'' |''mókau'' |''mókausi'' |- !II vns. asmuo |''nešì'' |''nešíesi'' |''tiki̇̀'' |''tikíesi'' |''mókai'' |''mókaisi'' |- !III vns. [[Asmuo (gramatika)|asmuo]] |''nẽša'' |''nẽšasi'' |''ti̇̀ki'' |''ti̇̀kisi'' |''móko'' |''mókosi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''nẽšame'' |''nẽšamės'' |''ti̇̀kime'' |''ti̇̀kimės'' |''mókome'' |''mókomės'' |- !II dgs. asmuo |''nẽšate'' |''nẽšatės'' |''ti̇̀kite'' |''ti̇̀kitės'' |''mókote'' |''mókotės'' |- !III dgs. asmuo |''nẽša'' |''nẽšasi'' |''ti̇̀ki'' |''ti̇̀kisi'' |''móko'' |''mókosi'' |} Sudėtiniai esamieji laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' esamojo laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], pavyzdžiui, [[Perfektas|esamasis atliktinis]] veikiamosios rūšies laikas yra ''esù nẽšęs''. Esamasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''esù nẽšamas'' ir ''esù nẽštas''. Junginys su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu (''esù nẽšamas'') labiau rodo nebaigtinį, o su būtojo laiko dalyviu (''esù nẽštas'') – atliktinį veiksmą.<ref name="žinynas"/> Vartojamas veikiamosios rūšies esamasis pradėtinis laikas. Jis sudaromas prie veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvio pridedant priešdėlį ''be-'', pavyzdžiui, ''bemoką̃s'', bet, skirtingai nuo kitų pradėtinių laikų, praleidžiama [[Tarinys|tarinio]] jungtis (asmenuojamoji veiksmažodžio ''bū́ti'' forma).<ref name="žinynas"/> Esamasis pradėtinis laikas laikytinas sudėtiniu, nes jame yra praleista numanoma veiksmažodžio ''bū́ti'' esamojo laiko asmenuojamoji forma. Esamasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas yra prasidėjęs: ''Mataũ, tù vaikùs skaitýti bemoką̃s''; ''Àš jaũ beišeiną̃s prõ durìs''. ==== Būtasis kartinis laikas ==== [[Būtasis kartinis laikas|Būtojo kartinio laiko]] veiksmažodžiai pagal trečiojo asmens galūnę ([[Kamienas (kalbotyra)|kamiengalį]]) skirstomi į dvi asmenuotes:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=273}} {| class="wikitable" ! ! colspan="2"| -o- ! colspan="2"| -ė- |- ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́jau'' |''tikė́jausi'' |''mókiau'' |''mókiausi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́jai'' |''tikė́jaisi'' |''mókei'' |''mókeisi'' |- !III vns. asmuo |''tikė́jo'' |''tikė́josi'' |''mókė'' |''mókėsi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́jome'' |''tikė́jomės'' |''mókėme'' |''mókėmės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́jote'' |''tikė́jotės'' |''mókėte'' |''mókėtės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė́jo'' |''tikė́josi'' |''mókė'' |''mókėsi'' |} Sudėtiniai būtieji kartiniai laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būtojo kartinio laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], sakykime, [[Pliuskvamperfektas|būtasis kartinis atliktinis]] veikiamosios rūšies laikas yra ''buvaũ mókęs''. Būtasis kartinis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''buvaũ mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''buvaũ mókytas'' (atliktinis veiksmas). Be to, vartojamas būtasis kartinis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, ''buvaũ bemoką̃s''. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būtuoju kartiniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būtasis kartinis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas buvo prasidėjęs ir vyko iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Buvaũ bemoką̃s vaikùs naujõs tèmos, bèt nuaidė́jo skambùtis į̃ pértrauką''. ==== Būtasis dažninis laikas ==== [[Būtasis dažninis laikas]] reiškia, kad veiksmas praeityje kartodavosi, buvo dažnas. Šis laikas sudaromas iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, jungiant [[Priesaga|priesagą]] ''-dav-'' ir ''-o-'' kamieno [[Galūnė (kalbotyra)|galūnes]]:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=274}}<ref name="ЯМ139">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=139|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| class="wikitable" |- ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́davau'' |''tikė́davausi'' |''mókydavau'' |''mókydavausi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́davai'' |''tikė́davaisi'' |''mókydavai'' |''mókydavaisi'' |- !III vns. asmuo |''tikė́davo'' |''tik''ė́''davosi'' |''mókydavo'' |''mókydavosi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́davome'' |''tikė́davomės'' |''mókydavome'' |''mókydavomės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́davote'' |''tikė́davotės'' |''mókydavote'' |''mókydavotės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė́davo'' |''tikė́davosi'' |''mókydavo'' |''mókydavosi'' |} Sudėtiniai būtieji dažniniai laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būtojo dažninio laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], tarkim, būtasis dažninis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra ''bū́davau mókęs''. Būtasis dažninis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́davau mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́davau mókytas'' (atliktinis veiksmas). Taip pat vartojamas būtasis dažninis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, ''bū́davau bemoką̃s'', kuris sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būtuoju dažniniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būtasis dažninis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas būdavo prasidėjęs ir vykdavo iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Bū́davau bemoką̃s jį̃ skam̃binti pianinù, tačiaũ vìs kàs nórs sutrukdýdavo.'' ==== Būsimasis laikas ==== [[Būsimasis laikas]] sudaromas iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, pridedant [[Priesaga|priesagą]] ''-s''(''i'')- ir ''-i-'' kamieno galūnes:<ref name="ЯМ139"/>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=275}} {| class="wikitable" ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́siu'' |''tikė́siuosi'' |''mókysiu'' |''mókysiuosi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́si'' |''tikė́siesi'' |''mókysi'' |''mókysiesi'' |- !III vns. asmuo |''tikė̃s'' |''tikė́sis'' |''mókys'' |''mókysis'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́sime'' |''tikė́simės'' |''mókysime'' |''mókysimės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́site'' |''tikė́sitės'' |''mókysite'' |''mókysitės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė̃s'' |''tikė́sis'' |''mókys'' |''mókysis'' |} Sudėtiniai būsimieji laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būsimojo laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – būsimasis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra ''bū́siu mókęs''. Būsimasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́siu mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́siu mókytas'' (atliktinis veiksmas). Vartojamas būsimasis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas – ''bū́siu bemoką̃s''. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būsimuoju laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būsimasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas bus prasidėjęs ir vyks iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Bū́siu bemoką̃s tavè irklúoti, õ kanòjų lenktỹnės jaũ bùs įpusė́jusios.'' ==== Liepiamoji nuosaka ==== [[Liepiamoji nuosaka]] sudaroma iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno su [[priesaga]] ''-k(i)-'', II [[Vienaskaita|vienaskaitos]] asmuo [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] neturi, I [[Daugiskaita|daugiskaitos]] asmuo baigiasi galūne ''-me'', II daugiskaitos asmuo – galūne ''-te''. Liepiamosios nuosakos I vienaskaitos asmuo ir abiejų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] III asmuo formų su priesaga ''-k(i)-'' neturi.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=278}} {| class="wikitable" ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !II [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́k'' |''tikė́kis'' |''mókyk'' |''mókykis'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́kime'' |''tikė́kimės'' |''mókykime'' |''mókykimės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́kite'' |''tikė́kitės'' |''mókykite'' |''mókykitės'' |} Sudėtinės liepiamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio ''bū́ti'' liepiamąja nuosaka (''bū́k, bū́kime, bū́kite'') ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – atliktinė veikiamosios rūšies liepiamoji nuosaka yra ''bū́k mókęs''. Neveikiamosios rūšies liepiamosios nuosakos formos gali būti sudaromos su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́k mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́k mókytas'' (atliktinis veiksmas). Vartojama pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, ''bū́k bemoką̃s''. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' liepiamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Liepiamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad liepiamas veiksmas turi prasidėti:<ref name="žinynas"/> ''Bū́k bemoką̃s svečiùs naujų̃ dainų̃, kai̇̃ atvažiuõs muzikántai.'' Kartais išskiriama '''[[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]]''' – netiesioginis liepimas, pageidavimas III asmeniui: ''tenešiẽ'' 'tegu neša', ''tetikiẽ'' 'tegu tiki', ''temókai'' 'tegu moko'. Tarmėse išsaugota senoviškesnė II asmenuotės veiksmažodžių galūnė: ''tetikỹ'' 'tegu tiki'. Šios formos kilusios iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s [[Optatyvas|optatyvo]], kuris [[baltų prokalbė]]je buvo pasitelktas liepiamajai nuosakai reikšti.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} ==== Tariamoji nuosaka ==== [[Tariamoji nuosaka]] sudaroma iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, pridedant [[Priesaga|priesagas]] ''-čia-'', ''-tum-'', ''-tų'' ir asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnes]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=276}} {| class="wikitable" ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́čiau'' |''tikė́čiausi'' |''mókyčiau'' |''mókyčiausi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́tumei'' |''tikė́tumeisi'' |''mókytumei'' |''mókytumeisi'' |- !III vns. asmuo |''tikė́tų'' |''tikė́tųsi'' |''mókytų'' |''mókytųsi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́tu(mė)me'' |''tikė́tu(mė)mės'' |''mókytu(mė)me'' |''mókytu(mė)mės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́tumėte'' |''tikė́tumėtės'' |''mókytumėte'' |''mókytumėtės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė́tų'' |''tikė́tųsi'' |''mókytų'' |''mókytųsi'' |} Gyvojoje vartosenoje daugiskaitos I asmuo dažnai patiria [[Haplologija|haplologiją]]: ''tikė́tumėme'' > ''tikė́tume'', ''mókytumėme'' > ''mókytume''. Sudėtinės tariamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio ''bū́ti'' tariamąja nuosaka (''bū́čiau, bū́tumei, bū́tų'') ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – atliktinė veikiamosios rūšies tariamoji nuosaka yra ''bū́čiau mókęs''. Ši atliktinė forma gali reikšti ir būtąjį laiką, ir neįvykdytą sąlygą: ''Bū́čiau mókęs, jéi bū́tumei paprãšęs''. Neveikiamosios rūšies tariamosios nuosakos formos gali būti sudaromos ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́čiau (bùvęs) mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́čiau (bùvęs) mókytas'' (atliktinis veiksmas). Taip pat vartojama veikiamosios rūšies pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, ''bū́čiau (bùvęs) bemoką̃s''. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' tariamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Tariamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad veiksmas būtų prasidėjęs:<ref name="žinynas"/> ''Jaũ bū́čiau (bùvęs) bemoką̃s sū́nų árti laũką, jéi ji̇̀s bū́tų grį̃žęs.'' ==== Netiesioginė nuosaka ==== [[Netiesioginė nuosaka]], arba atpasakojamoji nuosaka, [[Dalyvis (gramatika)|dalyvinė]] kalba, – lietuvių kalbos dalyvių [[Vardininkas|vardininko]] formų, einančių [[Tarinys|tariniu]] ir reiškiančių netiesiogiai patirtą ar abejojamą veiksmą, [[Paradigma (kalbotyra)|paradigma]]. Vartojami tokie veikiamosios rūšies laikai: esamasis (''sãko, jìs gyvẽnąs miestè''), esamasis atliktinis (''sãko, ji̇̀s esą̃s gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis (''sãko, ji̇̀s gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bùvęs gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bùvęs begyvẽnąs miestè''), būtasis dažninis (''sãko, ji̇̀s gyvéndavęs miestè''), būtasis dažninis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bū́davęs gyvẽnęs miestè''), būtasis dažninis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bū́davęs begyvẽnąs miestè''), būsimasis (''sãko, ji̇̀s gyvénsiąs miestè''), būsimasis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bū́siąs gyvẽnęs miestè''), būsimasis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bū́siąs begyvẽnąs miestè''). Vartojami tokie neveikiamosios rūšies laikai: esamasis (''sãko, nãmas esą̃s gyvẽnamas / gyvéntas''), būtasis kartinis (''sãko, nãmas bùvęs gyvẽnamas / gyvéntas''), būtasis dažninis (''sãko, nãmas bū́davęs gyvẽnamas / gyvéntas''), būsimasis (''sãko, nãmas bū́siąs gyvẽnamas / gyvéntas''). Neveikiamosios rūšies formos su esamojo laiko dalyviu (''gyvẽnamas'') labiau rodo nebaigtinį, o su būtojo laiko dalyviu (''gyvéntas'') – atliktinį veiksmą.<ref name="žinynas"/><ref>{{cite web |title= Netiesioginė nuosaka|author=Vytautas Ambrazas|date=|publisher= Visuotinė lietuvių enciklopedija|url= https://www.vle.lt/Straipsnis/netiesiogine-nuosaka-8393|accessdate= 2019-05-27}}</ref> Netiesioginė nuosaka vartojama nedažnai, gyviau pasitaiko grožinėje literatūroje ir [[Tautosaka|tautosakoje]]. ==== Dalyvinės formos ==== Lietuvių kalboje vartojami veikiamosios ir neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]], taip pat [[Padalyvis|padalyviai]], [[Pusdalyvis|pusdalyviai]] ir [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyviai]]. Prie dalyvinių formų čia prišliejamas ir [[būdinys]], nors jis laikytinas veiksmažodiniu [[Prieveiksmis|prieveiksmiu]].<ref name="žinynas"/> Dalyviai yra [[Linksnis|linksniuojami]], turi [[Gramatinis laikas|laikus]], kaitomi [[Gramatinė giminė|gimine]] (vyriškoji, moteriškoji ir bevardė giminė) ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]; tarmėse tebevartojama [[dviskaita]]). Gali būti [[Įvardžiuotinės formos|įvardžiuotiniai]] ir [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniai]]. '''Veikiamosios rūšies dalyviai''' turi keturis laikus: esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį. Išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos (trumpuosius) vardininkus ir bevardę giminę, veikiamieji dalyviai linksniuojami kaip III (vyr. ir bev. g.) ir VIII (mot. g.) paradigmų [[Būdvardis|būdvardžiai]]. Esamojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi prie veiksmažodžio esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] jungiant priesagą ''-nt-'', išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos [[Vardininkas|vardininko]] trumpąją formą ir vyriškosios giminės daugiskaitos trumpąjį vardininką bei bevardę giminę: ''nešą̃s, -antis'' (vyr. g.), ''nẽšanti'' (mot. g.), ''nešą̃'' (bev. g.); ''tikį̃s, -intis'' (vyr. g.), ''tìkinti'' (mot. g.), ''tikį̃'' (bev. g.); ''mókąs, -antis'' (vyr. g.), ''mókanti'' (mot. g.), ''móką'' (bev. g.) Veikiamosios rūšies esamojo laiko bevardė giminė vartojama retokai (''jám dañtį '''skaũdą'''''), bevardės giminės formos pasitelkiamos vyriškosios giminės dalyvių daugiskaitos trumpajam vardininkui reikšti (''jiẽ nešą̃, tikį̃, móką'') greta ilgųjų variantų (''jiẽ nẽšantys, ti̇̀kintys, mókantys''). Istoriškai trumposios formos yra senoviškesnės.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1981|pages=143-147|isbn=}}</ref> Būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš būtojo kartinio laiko kamieno su priesaga ''-us-'', išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininką ir bevardę giminę: ''nẽšęs'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''nẽšusio'') (vyr. g.), ''nẽšusi'' (mot. g.), ''nẽšę'' (bev. g.); ''tikė́jęs'' (kilm. ''tikė́jusio''), ''tikė́jusi'' (mot. g.), ''tikė́ję'' (bev. g.); ''mókęs'' (kilm. ''mókiusio'') (vyr. g.), ''mókiusi'' (mot. g.), ''mókę'' (bev. g.) Bevardė giminė vartojama ir kaip vyriškosios giminės daugiskaitos vardininkas (''jiẽ nẽšę, tikė́ję, mókę''). Būtojo kartinio laiko bevardė giminė vartojama dažnai (''yrà '''sutemę''', taĩp jaũ yrà '''bùvę'''''). Būtojo dažninio laiko dalyviai yra tokie patys, kaip būtojo kartinio laiko, tik sudaromi iš būtojo dažninio laiko veiksmažodžių ([[Bendratis|bendraties]] kamieno su priesaga ''-dav-''): ''nèšdavęs'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''nèšdavusio'') (vyr. g.), ''nèšdavusi'' (mot. g.), ''nèšdavę'' (bev. g.); ''tikė́davęs'' (kilm. ''tikė́davusio'') (vyr. g.), ''tikė́davusi'' (mot. g.), ''tikė́davę'' (bev. g.); ''mókydavęs'' (kilm. ''mókydavusio'') (vyr. g.), ''mókydavusi'' (mot. g.), ''mókydavę'' (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-sia'' ir ''-nt-'', o kitkuo jų formos nesiskiria nuo esamojo laiko dalyvių: ''nèšiąs, -iantis'' (vyr. g.), ''nèšianti'' (mot. g.), ''nèšią'' (bev. g.); ''tikė́siąs, -iantis'' (vyr. g.), ''tikė́sianti'' (mot. g.), ''tikė́sią'' (bev. g.); ''mókysiąs, -iantis'' (vyr. g.), ''mókysianti'' (mot. g.), ''mókysią'' (bev. g.)<ref name="žinynas"/> '''Neveikiamosios rūšies dalyviai''' turi tris laikus: esamąjį, būtąjį ir būsimąjį – vientisinio būtojo dažninio laiko nėra. Neveikiamieji dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] būdvardžiai. Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš veiksmažodžių esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] pridedant [[Priesaga|priesagas]] ''-mas'', ''-ma'': ''nẽšamas'' (vyr. g.), ''nešamà'' (mot. g.), ''nẽšama'' (bev. g.); ''ti̇̀kimas'' (vyr. g.), ''tikimà'' (mot. g.), ''ti̇̀kima'' (bev. g.); ''mókomas'' (vyr. g.), ''mókoma'' (mot. g.), ''mókoma'' (bev. g.) Kaip matyti, kartais bevardės ir moteriškosios giminių kirčio vieta sutampa. Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-tas'', ''-ta'': ''nẽštas'' (vyr. g.), ''neštà'' (mot. g.), ''nẽšta'' (bev. g.); ''tikė́tas'' (vyr. g.), ''tikė́ta'' (mot. g.), ''tikė́ta'' (bev. g.); ''mókytas'' (vyr. g.), ''mókyta'' (mot. g.), ''mókyta'' (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš būsimojo laiko veiksmažodžių (bendraties [[Kamienas|kamieno]] su priesaga ''-si-''), pasitelkiant, kaip ir esamajame laike, priesagas ''-mas'', ''-ma'': ''nèšimas'' (vyr. g.), ''nešimà'' (mot. g.), ''nèšima'' (bev. g.); ''tikė́simas'' (vyr. g.), ''tikė́sima'' (mot. g.), ''tikė́sima'' (bev. g.); ''mókysimas'' (vyr. g.), ''mókysima'' (mot. g.), ''mókysima'' (bev. g.) Būsimasis neveikiamosios rūšies dalyvių laikas retai bevartojamas, gyviau pasitaiko viename kitame žodyje, pavyzdžiui, ''bū́simas''.<ref name="žinynas"/> '''Padalyviai''' kaitomi tik laikais, linksnio, giminės ir skaičiaus kategorijos neturi. [[Padalyvis|Padalyviai]] turi esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį laikus. Visi padalyviai sudaromi iš atitinkamo veikiamosios rūšies dalyvių laiko kamieno, atmetus galūnę: ''nẽšant, tìkint, mókant'' (esamasis l.), ''nẽšus, tikė́jus, mókius'' (būtasis kartinis l.), ''nèšdavus, tikė́davus, mókydavus'' (būtasis dažninis l.), ''nèšiant, tikė́siant, mókysiant'' (būsimasis l.) Padalyviai gali būti sangrąžiniai, tuomet prie jų kamieno jungiama sangrąžos dalelytė ''-i-'''s''''' (''nẽšantis'').<ref name="žinynas"/> '''Pusdalyviai''' kaitomi gimine ir skaičiumi, laikų ir linksnių neturi. [[Pusdalyvis|Pusdalyviai]] sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-damas'', ''-dama'': ''nèšdamas, tikė́damas, mókydamas'' ([[Vienaskaita|vns.]] vyr. g.), ''nešdamì, tikė́dami, mókydami'' ([[Daugiskaita|dgs.]] vyr. g.), ''nešdamà, tikė́dama, mókydama'' (vns. mot. g.), ''nèšdamos, tikė́damos, mókydamos'' (dgs. mot. g.) Pusdalyviai bevardės giminės neturi. Vartojamos ir sangrąžinės pusdalyvių formos (''nèšdamasis, nèšdamiesi, nèšdamasi, nèšdamosi'').<ref name="žinynas"/> '''Reikiamybės dalyviai''' yra linksniuojami, kaitomi gimine ir skaičiumi, bet laikų neturi. [[Reikiamybės dalyvis|Reikiamybės dalyviai]] reiškia, kad jais pasakomą veiksmą reikia atlikti: ''svarstýtinas kláusimas'' 'klausimas, kurį reikia svarstyti'. Reikiamybės dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-tinas'', ''-tina'': ''nèštinas'' (vyr. g.), ''neštinà'' (mot. g.), ''nèština'' (bev. g.); ''tikė́tinas'' (vyr. g.), ''tikė́tina'' (mot. g.), ''tikė́tina'' (bev. g.); ''mókytinas'' (vyr. g.), ''mókytina'' (mot. g.), ''mókytina'' (bev. g.) Vartojamos įvardžiuotinės (''neštinàsis, neštinóji'') ir, rečiau, sangrąžinės (''el̃gtina'''si''''') formos (pastarosios dažnesnės sangrąžos dalelytę ''-si-'' įterpiant tarp [[Šaknis|šaknies]] ir [[Priešdėlis|priešdėlio]]: ''pa'''si'''el̃gtina''). Reikiamybės dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] būdvardžiai.<ref name="žinynas"/> '''Būdinys''' niekaip nekaitomas. Jis sudaromas iš bendraties kamieno su [[Sinonimas|sinoniminėmis]] priesagomis ''-te'' arba ''-tinai'': ''neštè, neštinaĩ''; ''tikė́te, tikė́tinai''; ''mókyte, mókytinai''. [[Būdinys]] paprastai vartojamas prieš tos pačios [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] veiksmažodį, kad jį sustiprintų: ''neštè (neštinaĩ) nẽša''.<ref name="žinynas"/> === Prieveiksmis === Lietuvių kalboje [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] sudaromi su [[Priesaga|priesagomis]] ''-(i)ai'' (produktyviausias darybos tipas), ''-yn'', ''-(i)uoju'', ''-(i)ui'', ''-(i)aip'', ''-iek'', ''-ur'', ''-(i)ais'', ''-(i)om'', ''-(i)omis''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=328-329}} Aukštesnysis prieveiksmių, kaip ir bevardės giminės [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Laipsnis (gramatika)|laipsnis]] sudaromas su priesaga ''-iaũ ''(''-aũ'' po ''-j''), kuri jungiama prie nelyginamosios formos kamieno: ''mažai̇̃'' > ''mažiaũ'', ''daũg'' > ''daugiaũ'', ''šaltai̇̃'' > ''šalčiaũ''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=345}} Aukščiausiajam laipsniui sudaryti pasitelkiama priesaga ''-iáusiai'': ''šalčiáusiai'', ''mažiáusiai''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=348—349}} === Prielinksnis === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] skirstomi į senybinius ir naujybinius. Senybiniai prielinksniai – archajiški, juos sunku susieti su kitomis [[Kalbos dalis|kalbos dalimis]], tačiau paprastai jie turi atitikmenis tarp [[Priešdėlis|priešdėlių]]. Naujybiniai prielinksniai kilę iš kitų kalbos dalių, dažniausiai iš [[Prieveiksmis|prieveiksmių]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=363}}<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=67|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Dauguma prielinksnių vartojami prepoziciškai (eina prieš žodį). Tik ''dėkà'' visada eina [[Polinksnis|polinksniu]], o ''liñk(ui)'', ''dė̃lei'' ir ''viẽtoj'' gali būti pasitelkiami ir kaip polinksniai, ir kaip prielinksniai, nors dažnesnė polinksninė vartosena.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=363}} Prielinksniai vartojami su [[Kilmininkas|kilmininku]], [[Galininkas|galininku]] ir [[Įnagininkas|įnagininku]]. Paprastai kuris nors prielinksnis derinamas tik su vienu [[Linksnis|linksniu]], tiktai ''ùž'' pasitelkiamas su dviem linksniais (kilmininku ir galininku), o ''põ'' – su visais trimis.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=365}} [[Tarmė]]se prielinksniai ''priẽ, iki̇̀, li̇̀gi, põ'' vartojami su [[Naudininkas|naudininku]], bendrinėje kalboje tokia vartosena išlikusi sustabarėjusiuose posakiuose (''põ senóvei, põ dẽšinei, iki̇̀ vãliai, iki̇̀ šiõlei'', ''iki̇̀ sóčiai'').<ref>{{cite web |title=Prielinksnių vartojimas ir reikšmė |publisher= Lietuvių kalbos žinynas|url=http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Prielinksni%C5%B3_vartojimas_ir_reik%C5%A1m%C4%97.KJ1806.pdf|accessdate=2022-06-08}}</ref> === Jungtukas === Pagal sandarą lietuvių kalbos [[Jungtukas|jungtukai]] skirstomi į paprastuosius (''õ'', ''ir̃'', ''bèt'') ir sudėtinius (''kai̇̃ tìk'', ''nebeñt kàd''). [[Sintaksė|Sintaksiškai]] jungtukai skirstomi į sujungiamuosius (''ir̃'', ''arbà'', ''nei̇̃… nei̇̃'') ir prijungiamuosius (''negù'', ''nès'', ''jéi'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=}}{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=382—396}}<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=131|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Dalelytė === Darybos atžvilgiu [[dalelytė]]s skirstomos į pirmines, nesusijusias su kitais žodžiais (''ar̃'', ''nè'', ''tè''), ir antrines, išvestas iš kitų [[Kalbos dalis|kalbos dalių]] (''tar̃si'' < ''tar̃ti'', ''bemàž'' < ''mãžas, mažai̇̃''), pagal vaidmenį – į klausiamąsias, abejojamąsias, tvirtinamąsias, neigiamąsias, skatinamąsias, geidžiamąsias, pabrėžiamąsias, tikslinamąsias, išskiriamąsias, parodomąsias ir lyginamąsias.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=131—132|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Jaustukas === [[Jaustukas|Jaustukai]] skirstomi į pirminius, kurie dažniausiai sudaryti iš [[Balsis|balsio]] (''à'', ''ã''), [[Dvibalsis|dvibalsio]] (''ói'', ''ái'') arba keleto balsių ir [[Priebalsis|priebalsių]] junginio (''ajajái'', ''hm''), ir antrinius, išsaugančius sąsają su reikšminiais žodžiais (''Diẽ!'' < ''Diẽve!'' ''žiū̃'' < ''žiūrė́k'').<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=133|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Ištiktukas === [[Ištiktukas|Ištiktukai]] dažniausiai sudaryti iš vieno [[Skiemuo|skiemens]] (pasitaiko ir ilgesnių), jie mėgdžioja kokio nors veiksmo ar pojūčio sukeltą garsą: ''kliùnkt'', ''diñ'', ''grýbš'', ''šnýpš''.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=132-133|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[Vaizdas:Lkz.jpg|thumb|300px|Akademinis 20-ies tomų lietuvių kalbos [[žodynas]] (1941–2002)]] == Sintaksė == === Vientisinis sakinys === Lietuvių kalba – [[Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba|nominatyvinė]]. Žodžių tvarka – laisva, pagrindinė žodžių tvarka sakinyje yra SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]), [[pažyminys]] paprastai eina prieš pažymimąjį žodį. Įprastinės žodžių tvarkos keitimas susijęs su [[Aktualioji sakinio skaida|aktualiąja sakinio skaida]] (sakinio atkarpos pabrėžimu), veiksnio ir tiesioginio papildinio apibrėžtumu arba neapibrėžtumu ir kt. Pavyzdžiui, neapibrėžtumu pasižymintis [[Kilmininkas|kilmininkinis]] veiksnys rašytinėje kalboje paprastai eina po [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]]: ''Pàs šeiminiñką atei̇̃davo visókių žmonių̃''; žodinėje kalboje toks veiksnys neretai vartojamas prieš veiksmažodį, tačiau tuomet jis įgyja [[Intonacija|frazės kirtį]]. Kai sakiniuose vartojamas neapibrėžtasis veiksnys ir apibrėžtasis tiesioginis papildinys, dažniausiai pasitelkiama žodžių tvarka ''tiesioginis papildinys – tarinys – veiksnys'': ''Móters žvil̃gsnį patráukė tolumõj pasiródęs žmogùs''.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=143|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Lietuvių kalboje [[Sakinys|sakinio]] dėmenų [[Sintaksė|sintaksiniai ryšiai]] reiškiami trimis būdais: kaitomomis žodžių formomis, tarnybiniais žodžiais ir šliejimu. Elementari vientisinio sakinio schema – [[Vardažodis|vardažodžio]] grupė (paprasčiausiu atveju – [[Vardininkas|vardininko linksnio]] daiktavardis), sujungta su [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] grupe (paprasčiausiu atveju – su asmenuojamąja veiksmažodžio forma). Kurios nors iš šių grupių gali arba visai nebūti, arba jos gali būti išplėtotos į [[Žodžių junginys|žodžių junginius]]. Išplėtojimo taisykles visų pirma lemia žodžių tvarka sakinyje. Neigiamuosiuose sakiniuose paprastai sakinio struktūra nekinta, o klausiamuosiuose sakiniuose žodžių vieta neretai keičiama arba vartojamos specialios klausiamosios [[dalelytė]]s.<ref name="Топоров41">{{cite book|last=Топоров |first=В. Н.|chapter=Балтийские языки. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=41|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Jei tarinys reiškiamas veiksmažodžio jungtimi (veiksmažodžio ''bū́ti'' esamuoju laiku), ši jungtis gali būti praleidžiama: ''Ji̇̀s yrà mókytojas / Ji̇̀s mókytojas''. Jungtis nepraleidžiama, jei sakinys yra apibrėžimas arba išreiškia nelaikiną būvį, pavyzdžiui: ''Lietuvà yrà respùblika''.<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=212|isbn=0-89357-267-5}}</ref> === Sudėtinis sakinys === Aukščiau aprašytos struktūros vientisiniai sakiniai gali cikliškai kartotis, sudarydami sudėtinius sujungiamuosius ([[Jungtukas|jungtukinius]] ar bejungtukius) arba sudėtinius prijungiamuosius (sudarytus su prijungiamaisiais jungtukais ir kitais būdais) [[Sakinys|sakinius]]. Svarbiausi sujungiamieji jungtukai – ''ir̃'', ''bèt'', ''õ'', prijungiamieji jungtukai – ''kàd, jóg'', ''nès'', ''kai̇̃, kadà'', ''nórs''.<ref name="Топоров41" /><ref name="Булыгина144">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=144|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Lietuvių kalboje dažnai vartojamos [[#Dalyvinės formos|dalyvinių formų]] konstrukcijos, jos lygiavertės sudėtiniams sakiniams, pavyzdžiui: ''Svečiai̇̃ išvažiãvo sáulei patekė́jus'' – ''Svečiai̇̃ išvažiãvo, kai̇̃ sáulė patekė́jo''; ''Diẽnai brė́kštant ši̇̀las nubuñda'' – ''Kai̇̃ dienà brė́kšta, ši̇̀las nubuñda''; ''Visi̇̀ sãko jį̃ galvótą ẽsant'' – ''Visi̇̀ sãko, kàd ji̇̀s yrà galvótas''; ''Ji̇̀s mãnė turti̇̀ngas esą̃s'' – ''Ji̇̀s mãnė, kàd yrà turtìngas''.<ref name="Булыгина144"/> == Žodynas == Daugumoje lietuvių kalbos [[Semantika|semantinių]] sričių vyrauja paveldėtoji [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropietiškos]] kilmės [[leksika]],<ref name="Топоров42">{{cite book|last=Топоров|first=В. Н.|chapter=Балтийские языки. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=42|isbn=5-87444-225-1}}</ref> pagal kilmės laikotarpius žodžius galima smulkiau skirstyti į praindoeuropietiškus (''avi̇̀s''), [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų]] (''líepa''), bendruosius baltiškuosius (''šakni̇̀s''), [[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|rytų baltų]] (''lietùs'') ir grynai lietuvių kalbos (''žmonà'').<ref name="bre">{{cite book|last=Андронов|first=А. В.|chapter=Литовский язык|title=Большая Российская энциклопедия|editor=Председатель Науч.-ред. совета Ю. С. Осипов. Отв. ред. С. Л. Кравец |location =М.|publisher=Большая Российская энциклопедия|year=2010|volume=17. Лас-Тунас — Ломонос |pages= 650—652}}</ref> Lietuvių kalboje nemaža [[Skolinys|skolinių]] iš [[Slavų kalbos|slavų kalbų]]: [[Senoji rusų kalba|senosios rusų]], [[Lenkų kalba|lenkų]], [[Baltarusių kalba|baltarusių]] ir [[Rusų kalba|rusų]]. Tokiems skoliniams priklauso, pavyzdžiui, žodžiai ''mui̇̃las'', ''slyvà'', ''agur̃kas'', ''česnãkas'', ''vyšnià'', ''kõšė'', ''blỹnas'', ''tur̃gus'' ir daug kitų.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=144—145|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vis dėlto ne visada galima nustatyti, iš kokios slavų kalbos yra gautas vienas ar kitas skolinys. [[Slavizmas|Slavizmai]] sudaro apie 1,5&nbsp;% [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lietuvių kalbos žodyno, rytų ir pietų [[tarmė]]se jų yra daugiau. Pirmieji skoliniai iš senosios rusų kalbos gauti iki šiai kalbai prarandant [[Nazalizacija|nosinius]] ([[X a.]]) ir [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotuosius]] ([[XI a.|XI]]–[[XIII a.]]) balsius. Skoliniai iš lenkų kalbos labiausiai plūdo [[XVII a.|XVII]]–[[XVIII a.]], pavyzdžiui, iš lenkų kalbos atėjo žodžiai ''arbatà'', ''rỹžiai'', ''põpierius''.<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/117 117]—118}}</ref> Kitą skolinių sluoksnį sudaro [[Germanizmas|germanizmai]], seniausieji – iš [[Gotų kalba|gotų kalbos]] (''ýla''), vėlesni – iš senosios [[Vokiečių kalba|vokiečių]] (''gãtvė''), naujosios vokiečių (''kambarỹs'', ''spi̇̀nta'') ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbų.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=145—146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Germanizmai sudaro apie 0,5&nbsp;% viso bendrinės lietuvių kalbos žodyno.<ref>{{cite book|last=Kabelka J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/119 119]}}</ref> Taip pat vartojami [[Lotynų kalba|lotyniškos]] ir [[Graikų kalba|graikiškos]] kilmės [[Tarptautinis žodis|tarptautiniai žodžiai]] (''ci̇̀klas'', ''schemà'' ir kt.) Po to, kai [[1990]] m. Lietuva atgavo nepriklausomybę, sustiprėjo anglų kalbos įtaka (naujieji [[Anglicizmas|anglicizmai]]: ''dizáineris'', ''autsáideris'', ''kãstingas''), ir, gausėjant skoliniams, kilo diskusija dėl tokios įtakos „pražūtingumo“.<ref>{{cite journal|last=Klimas|first=A.|title=The Anglicization of Lithuanian|url=http://www.lituanus.org/1994_2/94_2_01.htm|journal=Lituanus|year=1994|volume=40, Nr. 2|issn=0024-5089|access-date=2019-05-29|archive-date=2016-03-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20160303172616/http://www.lituanus.org/1994_2/94_2_01.htm|url-status=dead}}</ref> Lietuvių kalboje, kitaip negu [[Latvių kalba|latvių]], [[Finizmas|skolinių iš finų kalbų]] tėra vienas kitas: ''asiū̃klis'', ''bùrė'', ''kadagỹs'', ''ki̇̀ras'', ''lai̇̃vas'', ''seliavà'', ''šãmas'' ir galbūt ''lopšỹs'', ''sóra''.<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=[https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000/page/161 161]|isbn=5-420-01444-0}}</ref><ref name="Urbanavičius">{{cite web|title= Skoliniai|author= Algimantas Urbanavičius|date= |publisher= |url= http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html|accessdate= 2019-05-29|archive-date= 2012-01-03|archive-url= https://web.archive.org/web/20120103230254/http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html|url-status=unfit}}</ref> Bendrinėje kalboje turima po keletą skolinių iš kitų [[Baltų kalbos|baltų kalbų]], pavyzdžiui, iš [[Prūsų kalba|prūsų]] (''malū̃nas'', ''kriáušė'', ''saváitė'', ''[[Paprastasis grambuolys|grambuolỹs]]'').{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=35-36}} Skoliniai iš [[Kuršių kalba|kuršių kalbos]] (''cỹrulis'' 'vieversys', ''kū̃lis'' akmuo', ''pỹlė'' 'antis') labiau vartojami [[žemaičių tarmė]]je, o į bendrinę kalbą yra patekęs kuršiškas žodis ''zui̇̃kis''.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=22}} Skolinių iš latvių kalbos pasitaiko šiaurinėse lietuvių kalbos tarmėse, pavyzdžiui, ''aplúokas'' 'kluonas, žardis', ''lai̇̃daras'' 'diendaržis'.<ref name="Urbanavičius"/><ref>{{cite web |title= aplúokas|author=Urbutis|year=2001|publisher= Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url= http://etimologija.baltnexus.lt/?w=apl%C3%BAokas|accessdate= 2019-07-13}}</ref> [[Vaizdas:Nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems.JPG|miniatiūra|250px|right|[[Grafitis|Grafityje]] – vienas ilgiausių lietuviškų žodžių ([[Kaunas]])]] Vadovaujantis [[Purizmas (kalbotyra)|purizmo]] tendencijomis (ypač besireiškusiomis [[XIX a.]] ir [[XX a.]] pirmojoje pusėje, kai buvo norminama bendrinė kalba), daugybė tarptautinių žodžių buvo keičiami lietuviškais [[Naujadaras|naujadarais]]: ''pirmžengỹstė'' 'pažanga, progresas', ''арšviestū̃nas'' 'šviesuolis, inteligentas', ''žeimỹstė'' 'teatras', ''žinpaišỹs'' 'korespondentas'.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=145—146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[XXI a.]] pradžioje lietuvių kalbos žodynas pasipildė tiek skolinta, tiek ir savais ištekliais sudaryta leksika. Pažymėtina, kad daugumoje naujų semantinių sričių (politikoje, sporte, [[Popkultūra|populiariojoje kultūroje]], moksle, technikoje, versle ir kt.) vyrauja lietuviškos kilmės žodynas. Įvardijant naujas sąvokas neretai tarpusavyje varžosi dvi [[Leksema|leksemos]] – savos darybos žodis ir skolinys: ''mėsаi̇̃nis'' vietoj ''hámburgeris'', ''saũskelnės'' vietoj ''pámpersas'', ''bylà'' vietoj ''fáilas''. Lietuvių kalbos žodynas pasižymi aktyviu savos darybos elementų naudojimu, tačiau drauge išlaikoma senoji indoeuropietiškoji leksika.<ref name="Топоров42"/><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vienas ilgiausių lietuvių kalbos žodžių – ''nebeprisikiškiakopūsteliáujantiesiems'' (37 raidės), bet yra ir ilgesnių, pavyzdžiui, ''nebeprisikiškiakopūsteliáudavusiuosiuose'' (40 raidžių). Ypač ilgi gali būti [[Cheminis junginys|cheminių junginių]] pavadinimai (''3-isopropil-(1 H)-2,1,3-benztiadiazin-4-(3H)-on-2,2-dioksidas''), tačiau jie sudaryti daugiausia iš [[Tarptautinis žodis|tarptautinių]] mokslinių dėmenų. == Tyrimų istorija == [[Vaizdas:BūgaKazys.jpg|thumb|left|200px|[[Kazimieras Būga]]]] {{quote box |bgcolor=#EEE8AA |align=right |width = 30% |quote = Dėl kai kurių senovinių indoeuropietiškų ypatybių lietuvių kalba nuostabi: XVI a. ir net mūsų dienomis lietuvių kalboje matome formų, visiškai sutampančių su vedų ir Homero kalbos formomis.<ref>{{cite book|last=Мейе А.|title=Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков|location=М.|publisher=Издательство ЛКИ|year=2007|pages=101—102|isbn=}}</ref> |source = – [[Antoine Meillet|Antuanas Mejė]]}} Pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Lietuvių kalbos raktas“ ({{la|Clavis linguae Lituanicae}}) parašė [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]]. Jis taip pat sudarė lenkų–lotynų–lietuvių žodyną ''Dictionarium trium linguarum'' (apie [[1620]] m.) Vėliau [[XVII a.|XVII]]–[[XVIII a.]] pasirodė gana daug lietuvių kalbos žodynų ir gramatikų: [[Danielius Kleinas|D. Kleino]] ''Grammatica Litvanica'' ([[1653]] m.), [[Kristupas Sapūnas|K. Sapūno]] ''Compendium grammaticae Lithvanicae'' ([[1643]] m., [[1673]] m. išleido [[Teofilis Gotlybas Šulcas|T. G. Šulcas]]), [[Frydrichas Vilhelmas Hakas|F. V. Hako]] ''Vocabularivm litthvanico-Germanicvm et germanico-litthvanicvm'' ([[1730]] m., yra gramatikos priedas), [[Jokūbas Brodovskis|J. Brodovskio]] ''Lexicon germanico-lithvanicvm et lithvanico-germanicvm'', [[Pilypas Ruigys|P. Ruigio]] ''Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon'' ([[1730]] m.), [[Kristijonas Gotlybas Milkus|K. G. Milkaus]] ''Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Wörterbuch'' ([[1800]] m.).<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/124 124]—125}}</ref> {{quote box |bgcolor=#EEE8AA |align=right |width = 30% |quote = Dabartinė bendrinė lietuvių kalba pakitusi mažiau už bet kurią kitą indoeuropiečių kalbą. Kai kuriais fonetikos ir žodžių kaitybos atžvilgiais savo senoviškumu ji pranoksta net visų archajiškiausias indoeuropiečių kalbas. Būtent dėl to nemokant lietuvių kalbos negalima išsiversti indoeuropeistikos tyrimuose.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|title=Gramatyka języka litewskiego I|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=63}}</ref> |source = – [[Janas Otrembskis]]}} Nuo [[XIX a.]] vidurio lietuvių kalbos duomenys aktyviai naudojami [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamojoje istorinėje kalbotyroje]], lietuvių kalbą tyrė, pavyzdžiui, tokie [[Lyginamoji kalbotyra|komparatyvistikos]] korifėjai: [[August Schleicher|A. Šleicheris]], [[August Leskien|A. Leskynas]], [[Karl Brugmann|K. Brugmanas]], [[Adalbert Bezzenberger|A. Becenbergeris]], [[Ferdinand de Saussure|F. de Sosiūras]], [[Vilhelm Thomsen|V. Tomsenas]], [[Jooseppi Julius Mikkola|J. Mikola]], [[Josef Zubatý|J. Zubatas]], [[Jan Michał Rozwadowski|J. Rozvadovskis]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]], [[Jan Niecisław Baudouin de Courtenay|J. Boduenas de Kurtenė]]. Tuo metu kalbą tyrė ir lietuvių mokslininkai: [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaitis]], [[Antanas Baranauskas|A. Baranauskas]], [[Kazimieras Jaunius|K. Jaunius]], [[Jonas Juška (1815)|J. Juška]] ir [[Antanas Juška (1819)|A. Juška]]. [[Tarpukaris|Tarpukariu]] vienu svarbiausių [[Lituanistika|lituanistikos]] centrų tapo [[Vytauto Didžiojo universitetas]], kur dirbo [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]], [[Kazimieras Būga|K. Būga]], [[Pranas Skardžius|P. Skardžius]], [[Antanas Salys|A. Salys]] ir [[Petras Jonikas|P. Jonikas]]. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] lituanistiką plėtojo, pavyzdžiui, [[Juozas Balčikonis (1885)|J. Balčikonis]], [[Jonas Paulauskas|J. Paulauskas]], [[Jonas Kruopas|J. Kruopas]], [[Kazys Ulvydas|K. Ulvydas]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]], [[Albertas Juška|A. Juška]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Tamara Buchienė|T. Buchienė]], [[Jonas Palionis|J. Palionis]], [[Vincas Urbutis|V. Urbutis]], [[Juozas Pikčilingis|J. Pikčilingis]], [[Aldona Paulauskienė|A. Paulauskienė]], [[Adelė Valeckienė|A. Valeckienė]], [[Vladas Grinaveckis|V. Grinaveckis]], [[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]], [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazas]], [[Aleksandras Vanagas|A. Vanagas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]], [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aldonas Pupkis|A. Pupkis]], [[Borisas Larinas|B. Larinas]], [[Michailas Petersonas|M. Petersonas]], [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]], [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]], [[Jurijus Otkupščikovas|J. Otkupščikovas]], [[Anatolijus Nepokupnas|A. Nepokupnas]], [[Ernst Fraenkel|E. Frenkelis]], [[Christian Schweigaard Stang|K. Stangas]], [[Janas Otrembskis|J. Otrembskis]].<ref name="ЛЭС">''Топоров В. Н., Сабаляускас А. Ю.'' Балтистика, p. 65-67</ref> Taip pat į lituanistiką žymų indėlį įnešė [[Peeter Arumaa|P. Aruma]] ([[Estija]]), [[Jan Safarewicz|J. Safarevičius]], [[Czesław Kudzinowski|Č. Kudzinovskis]] ([[Lenkija]]), [[Pavel Trost|P. Trostas]] ([[Čekija]]), [[Rainer Eckert |R. Ekertas]] ([[Vokietija]]), [[Vittore Pisani|V. Pizanis]], [[Guido Michelini|G. Mikelinis]], [[Pietro Umberto Dini|P. Dinis]] ([[Italija]]), [[Knut Olof Falk|K. Falkas]] ([[Švedija]]), [[William Riegel Schmalstieg|V. Šmolstygas]] ([[JAV]]).<ref name="Sov"/> == Tekstų pavyzdžiai == „[[Tėve mūsų]]“ senąja ir dabartine lietuvių kalba:<ref>{{cite book|last=Дини П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=429—432|isbn=5-94282-046-5}}</ref> {{Citata |Teve mvʃu kuriʃ eʃi Dangwaʃu ʃʒwÿʃkiʃi vardaʃ tava athaÿki karaliʃtÿa buki tava vala kaÿp dvngvÿ theyp ʃʒamÿaÿ. Dvanv mvʃu viʃu dʒenv dvaki mvmvʃ nu ÿr athlaÿʃki mvmvʃ mvʃu kaltheʃ kaÿp ÿr meʃ athlyaÿdʒame mvʃu kalcʒÿemvʃ nÿewÿaʃki mvʃu ʃʒalanv ale mvʃgÿalbÿaki nvagi viʃa piktha amen.|Tractatus sacerdotalis, [[1503]] m.}} {{Citata |Tewe muʃu kuris eʃʃi danguʃu Schwęʃkieʃe wardas tawa. Ateik karaliʃte tawa. Buki tawa walia kaip dągui taip ir ßemeie. Dona muʃu wyʃʃudienu dodi mumus nu. Jr atleid mumus muʃu kaltibes, kaip mes atleidem muʃu kaltimus. Newed mus ingi pagundima. Bet gielbek mus nogi wyʃa pikta. Amen.|[[Martynas Mažvydas|M. Mažvydas]], [[1547]] m.}} {{Citata |Téwe^a mûʃų kuris eʃsi dągůʃe Sʒwęʃkis wârdas tawo. Atáik karalîʃte táwo. Buk walá táwo kaip’ dągúi taip’ ir ʒ́e^amei. Důną mûʃʃu wiʃʃų dienų důd’ mumus ʃʒią dieną. Ir atłåid’ múmus mûʃʃu kaltés, kaip’ ir me^as åtłeaidʒe^ame^a ʃáwiîmus kaltiemus. Ir ne^a we^ad mûʃʃų ing pagúndima. Bat’ ge^alb mus nůg pikto. Amen.|[[Mikalojus Daukša|M. Daukša]], [[1595]] m.}} {{Citata |Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.|(dabartinė lietuvių kalba)}} == Lietuvių kalba užsienio universitetuose == Lietuvių kalba yra dėstoma šiuose užsienio universitetuose:<ref>{{cite web |title= Lietuvių kalbos studijos užsienyje|author=Bonifacas Stundžia |date=|publisher= Visuotinė lietuvių enciklopedija|url=https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-kalbos-studijos-uzsienyje-118014|accessdate= 2019-05-30}}</ref> * [[Estija]]: [[Tartu universitetas]] * [[Italija]]: [[Florencijos universitetas]], [[Milano universitetas]], [[Piza|Pizos]] universitetas * [[Japonija]]: [[Tokijo užsienio studijų universitetas]]<ref>[http://www.tufs.ac.jp/common/open-academy/system/files/list.pdf 2013(平成25)年度　東京外国語大学市民聴講生科目概要一覧], tufs.ac.jp</ref> * [[JAV]]: [[Ilinojaus universitetas]] ([[Čikaga]]), [[Pensilvanija|Pensilvanijos]] valstijos universitetas; Vašingtono universitetas ([[Sietlas]]) * [[Latvija]]: [[Latvijos universitetas]], [[Ryga]] * [[Lenkija]]: Adomo Mickevičiaus universitetas ([[Poznanė]]), [[Jogailos universitetas]] ([[Krokuva]]), [[Varšuvos universitetas]] * [[Norvegija]]: [[Oslo universitetas]] * [[Prancūzija]]: Nacionalinis rytų kalbų ir civilizacijų institutas, [[Paryžius]] * [[Rusija]]: [[Maskvos universitetas|Maskvos Lomonosovo valstybinis universitetas]], [[Sankt Peterburgo valstybinis universitetas]] * [[Slovakija]]: Komenskio universitetas, [[Bratislava]] * [[Čekija]]: Masaryko universitetas, [[Brno]] * [[Suomija]]: [[Helsinkio universitetas]] * [[Švedija]]: [[Lundo universitetas]], [[Stokholmas|Stokholmo]] universitetas * [[Šveicarija]]: [[Berno universitetas]] * [[Vengrija]]: [[Vidurio Europos universitetas]], [[Budapeštas]] * [[Vokietija]]: [[Greifsvaldo universitetas|Ernsto Morico universitetas]] ([[Greifsvaldas]]), [[Berlyno Humboldtų universitetas|Berlyno Humboltų universitetas]] ([[Berlynas]]), [[Miunsterio universitetas|Vesftalijos Vilhelmo universitetas]] ([[Miunsteris]]) == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * ''Булыгина Т. В., Синёва О. В.'' Литовский язык // Балтийские языки. — М.: Academia, 2006. — С. 93-155. * ''Дини П.'' Балтийские языки. — М.: ОГИ, 2002. * ''Lietuvių kalbos gramatika.'' — Vilnius: Mokslas, 1985. * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. Iki pirmųjų raštų. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1987|isbn=460-202-0100|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110/mode/2up|author-link=Zigmas Zinkevičius}} * ''Mathiassen T.'' A Short Grammar of Lithuanian. — Columbus: Slavica Publishers, Inc., 1996. * ''Otrębski J.'' Gramatyka języka litewskiego. — Warszawa: PWN, 1958. * ''Vaičiulytė-Romančuk O.'' Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. — Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego, 2009. — ISBN 978-83-89663-09-2 == Nuorodos == {{commonscat|Lithuanian language}} {{Vikižodynas|lietuvių kalba|no=T}} {{wikiquote}} * {{Ethnologue|lit}} * [http://tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/igudziu-tobulinimas/garsu-ypatybes/ Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa] * [http://www.lki.lt/ Lietuvių kalbos institutas] * [http://tarmes.lki.lt/ Lietuvių tarmių žemėlapis] * [http://www.vlkk.lt Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210420230752/http://www.vlkk.lt/ |date=2021-04-20 }} * [http://ualgiman.dtiltas.lt Lietuvių kalba ir literatūros istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722150203/http://ualgiman.dtiltas.lt/ |date=2011-07-22 }} * [http://www.lkz.lt/ Lietuvių kalbos žodynas] * [http://www.klaidutis.lt/ Rašybos testai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080105004207/http://www.klaidutis.lt/ |date=2008-01-05 }} * [http://www.lki.lt/index.php?lki=10 Straipsnis apie lietuvių kalbą] * [[Baltai]] {{Baltų kalbos}} {{straipsniai apie Lietuvą}} {{Pavyzdinis}} {{Commons|Category:Lithuanian language|no=T}} [[Kategorija:Lietuvių kalba| ]] ix14z4ydtjeu7q70qylrlp25x15jzss 0 2159 7889618 7635756 2026-07-30T04:31:39Z CD 677 7889618 wikitext text/x-wiki {{LieposKalendorius}} '''Liepos 30 diena''' – 211-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 212-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 154 dienos. == Informacija == === Šventės === * Tarptautinė [[draugystė]]s diena === Vardadieniai === * Abdonas – Donatilė – Nortautas – Radvilė <ref>[https://day.lt/diena/2026.07.30 Liepos 30] (Day.lt)</ref> == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1383]] m. – [[Vokiečių ordinas]], remdamas pas juos iš [[Jogaila|Jogailos]] nelaisvės pabėgusį [[Vytautas|Vytautą]], paskelbė Jogailai karą, kadangi šis nevykdė [[Dubysos sutartis|Dubysos sutarties]]. * [[1940]] m. – [[Lietuvos kariuomenė]] įjungta į [[Raudonoji armija|Raudonąją armiją]]. * [[1991]] m. – [[Rusija]] pripažino Lietuvos nepriklausomybę. * [[1994]] m. – [[Zarasai|Zarasuose]] užfiksuotas Lietuvos karščio rekordas: +37,5 °C. * [[2002]] m. – [[Kaunas|Kaune]] prasidėjo pirmasis Lietuvos ir Japonijos architektūros renginys „[[Rytai-Rytai]]". === Gimimo dienos === * [[1726]] m. – [[Ignotas Masalskis|Ignotas Jokūbas Masalskis]], [[Vilniaus vyskupas]], [[Verkiai|Verkių]] rūmų statytojas, [[Vilniaus katedra|Vilniaus katedros]] rekonstrukcijos fundatorius, pirmasis [[Edukacinė komisija|Edukacinės komisijos]] pirmininkas (m. [[1794]] m.). * [[1882]] m. – [[Juozas Akmenskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis ir visuomenės veikėjas (m. [[1933]] m.). * [[1897]] m. – [[Stasys Jurgutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]]. * [[1902]] m. – [[Anatolijus Rozenbliumas]], statybos inžinierius, statybinių konstrukcijų projektuotojas, profesorius (m. [[1973]] m.). * [[1904]] m. – [[Izidorius Kisinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] bibliotekininkas, bibliografas (m. [[1958]] m.). * [[1921]] m. – [[Adolfina Budrikaitė]]-Zulonienė, [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorė (m. [[1985]] m.). * [[1922]] m. – [[Romualdas Grincevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorius, režisierius (m. [[1987]] m.). * [[1929]] m. – [[Algirdas Vyžintas]], [[Lietuva|lietuvių]] choro ir orkestro dirigentas, pedagogas (m. [[2024]] m.). * [[1937]] m. – [[Matas Vytautas Gutauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * '''[[1942]] m.''': ** [[Danguolė Ažaneckienė-Juciūtė]], muzikos mokytoja, chorvedė, žurnalistė. ** [[Vygandas Juozas Ivaškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Širvintų rajono savivaldybė|Širvintų rajono]] visuomenės bei politinis veikėjas. * '''[[1944]] m.''': ** [[Aleksandras Čmukas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kalvarijos savivaldybė|Kalvarijos]] profsąjungų, politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Marija Liudvika Drazdauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. * [[1945]] m. – [[Rimantas Didžgalvis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2009]] m.). * [[1947]] m. – [[Jonas Vilionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1951]] m. – [[Andrius Kulikauskas (1951)|Andrius Kulikauskas]], [[Lietuva|lietuvių]] [[kompozitorius]], muzikantas, aranžuotojas (m. [[2024]] m.). * '''[[1952]] m.''': ** [[Algimantas Janavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kaišiadorių rajono savivaldybė|Kaišiadorių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Auksė Treinytė]]-Dauderienė, [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierė – ekonomistė, daugkartinė Pasaulio ir Europos čempionė ir rekordininkė, tarptautinės klasės sporto meistrė ([[kulkinis šaudymas]], [[pistoletas]]). * [[1954]] m. – [[Česlovas Banevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos rajono savivaldybė|Klaipėdos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1957]] m. – [[Vida Malmigienė]], [[Auditas|auditorė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Varėnos rajono savivaldybė|Varėnos rajono]] politinė veikėja. * [[1960]] m. – [[Kęstutis Kasparas]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, pedagogas. * [[1970]] m. – [[Anželika Cholina]], [[choreografas|choreografė]]. * [[1980]] m. – [[Marius Žaromskis]], lietuvių mišriųjų kovos menų (MMA) profesionalas, 2009 m. [[Japonija|Japonijoje]] tapęs prestižinio MMA turnyro [[DREAM]] Welterweight Grand Prix 2009 nugalėtoju. === Mirtys === * '''[[1941]] m.''': ** [[Julius Čaplikas]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės, visuomenės ir karinis veikėjas, [[generolas leitenantas]] (g. [[1888]] m.). ** [[Kazys Skučas]], visuomenės veikėjas, [[generolas]], paskutinės LR Vyriausybės vidaus reikalų ministras (g. [[1894]] m.). ** [[Konstantinas Dulksnys]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, Generalinio štabo [[pulkininkas]] (g. [[1901]] m.). * [[1950]] m. – [[Petras Lapelis]], kunigas, visuomenės veikėjas (g. [[1889]] m.). * '''[[1976]] m.''': ** [[Kazys Steponavičius]], smuikininkas ir dirigentas (g. [[1905]] m.). ** [[Zigmas Kuzmickis]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros ir kalbos tyrinėtojas, pedagogas, filologijos mokslų kandidatas ([[1966]] m.) (g. [[1898]] m.). * [[1979]] m. – [[Julija Naudžiūnaitė]], choro dirigentė (g. [[1933]] m.). * [[1982]] m. – [[Viktoras Radovičius]], Lietuvos smuikininkas, pedagogas, publicistas (g. [[1919]] m.). * [[1993]] m. – [[Leopoldas Kumpikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (g. [[1906]] m.). * [[1998]] m. – [[Napoleonas Butkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, [[termodinamika|termodinamikos]] specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. [[1927]] m.). * [[2008]] m. – [[Justas Tolvaišis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas [[grafika]]s, knygų iliustratorius, lietuviškų pinigų [[bendrieji talonai|talonų]] ir [[litas|litų]] autorius (g. [[1954]] m.). * [[2021]] m. – [[Eduardas Tarasevičius]], [[Lietuva|lietuvių]] farmacininkas (g. [[1942]] m.). == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1419]] m. – [[Praha|Prahoje]] prasidėjo [[husitai|husitų]] sukilimas. * [[1976]] m. – [[Kinija|Kinijoje]] per žemės drebėjimą žuvo bent 100 tūkst. žmonių. * [[1980]] m. – [[Vanuatu]] tapo nepriklausoma valstybe. === Gimimo dienos === * [[1201]] m. – [[Ferdinandas III (Leonas)|Ferdinandas III]], [[Kastilijos karaliai|Kastilijos karalius]], valdė nuo [[1217]] m. [[birželio 6]] d. iki mirties. [[Leono karaliai|Leono karalius]], valdė nuo [[1230]] m. [[rugsėjo 24]] d. iki mirties. [[Galisijos karaliai|Galisijos karalius]], valdė nuo [[1230]] m. [[rugsėjo 24]] d. iki mirties (m. [[1252]] m.). * [[1818]] m. – [[Emily Bronte]], britų rašytoja. Ją labiausiai išgarsino romanas „Vėtrų kalnas“ („Wuthering Heights“), pasirodęs [[1847]] m (m. [[1848]] m.). * [[1863]] m. – [[Henry Ford|Henris Fordas]], pramonininkas, automobilių gamyklos savininkas. Jo įkurta [[Ford Motor Company]] gyvuoja iki šiol (m. [[1947]] m.). * [[1943]] m. – [[Giovanni Goria|Giovanni Giuseppe Goria]], [[Italija|Italijos]] politikas, nuo [[1987]] iki [[1988]] m. ėjęs [[Italijos ministras pirmininkas|Italijos ministro pirmininko]] pareigas (m. [[1994]] m.). * '''[[1947]] m.''': **[[Arnold Schwarzenegger|Arnoldas Švarcenegeris]], yra [[Austrija|Austrijos]] ir [[JAV]] [[kultūristas]], [[aktorius]] ir [[respublikonai|respublikonų]] [[politikas]]. 2003-2011 ėjo [[Kalifornija|Kalifornijos]] [[gubernatorius|gubernatoriaus]] pareigas. ** [[Françoise Barré-Sinoussi]], prancūzų [[virusologija|virusologė]], [[2008]] m. kartu su [[Luc Montagnier]] ir [[Harald zur Hausen]] gavusi [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją]]. * [[1948]] m. – [[Jean Reno]], prancūzų aktorius. * [[1958]] m. – [[Kate Bush]], anglų dainininkė, pianistė ir kompozitorė. Išgarsėjo su daina ''Wuthering Heights'' (''Vėtrų kalnas''). * [[1960]] m. – [[Richard Linklater|Richard „Rick“ Linklater]], amerikiečių režisierius ir rašytojas, [[Akademijos apdovanojimas|Akademijos apdovanojimo]] laureatas. * '''[[1963]] m.''': ** [[Chris Mullin|Christopher Paul Mullin]], buvęs [[NBA]] krepšininkas. [[1992]] m. jis buvo [[Svajonių komanda|Svajonių komandos]], kuri laimėjo [[1992]] m. [[Olimpinės žaidynės|olimpinių žaidynių]] auksą [[Barselona|Barselonoje]], narys. ** [[Lisa Kudrow|Lisa V. Kudrow]], [[JAV]] aktorė ir scenaristė. Labiausiai žinoma dėl savo vaidmens seriale „[[Draugai (TV serialas)|Draugai]]“. [[2008]] m. kūrė ir vaidino internetiniame seriale „[[Web Therapy]]“. [[1999]] m. vedė [[MTV]] filmų apdovanojimus. * [[1970]] m. – [[Christopher Nolan|Kristoferis Nolanas]], [[Jungtinė Karalystė|britų]] [[režisierius]], [[rašytojas]] ir prodiuseris. * '''[[1980]] m.''': ** [[Diam's]], prancūzų reperė. ** [[Viktors Morozs]], [[Latvija|Latvijos]] futbolininkas, saugas. * [[1982]] m. – [[Antolín Alcaraz|Antolinas Alkarasas Viverosas]], [[Paragvajus|Paragvajaus]] futbolininkas, rungtyniaujantis vidurio gynėjo pozicijoje. Anglijos klubo [[Wigan Athletic]] žaidėjas. * '''[[1983]] m.''': ** [[Mariano Andújar|Marianas Gonsalas Anducharas]], [[Argentina|Argentinos]] futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje. Yra Italijos klubo [[Calcio Catania]] žaidėjas. ** [[Victoria Maurette]], Argentinos aktorė ir dainininkė. * [[1985]] m. – [[Elena Gheorghe]], [[Rumunija|rumunų]] [[pop muzika|pop]] atlikėja. Išpopuliarėjo [[2005]] m. su singlu „''Vocea ta''“. === Mirtys === * [[1184]] m. – [[Abu Jakubas Jusufas I]], nuo [[1163]] m. [[Almochadai|Almochadų dinastijos]] [[Marokas|Maroko]] [[kalifas]] (g. [[1138]] m.). * [[1898]] m. – [[Otto von Bismarck|Otas fon Bismarkas]], [[Prūsija|Prūsijos]] ir [[Vokietija|Vokietijos]] [[XIX amžius|XIX a.]] politikas, būdamas Prūsijos ministru pirmininku [[1862]]–[[1890]] m., jis prižiūrėjo Vokietijos suvienijimą. Nuo [[1867]] m. Bismarkas buvo [[Šiaurės Vokietijos sąjunga|Šiaurės Vokietijos sąjungos]] [[kancleris]]. Kai [[1871]] m. atsirado antroji [[Vokietijos imperija]], tapo jos pirmuoju kancleriu ir buvo pramintas „Plieniniu kancleriu“. Būdamas ministru pirmininku Bismarkas turėjo didelės įtakos to meto Vokietijos politikai (g. [[1815]] m.). * [[1912]] m. – [[Imperatorius Meidži|Imperatorius Meiji]], 122-asis [[Japonijos imperatorius]], valdęs 1867–1912 (g. [[1852]] m.). * [[1966]] m. – [[Giuseppe Farina|Emilio Giuseppe Farina]], [[Italija|Italijos]] [[F1|Formulės 1]] pilotas. Jis įėjo į istoriją, kaip pirmasis [[Formulės 1 čempionas]], nugalėjęs pirmajame čempionate [[1950 m. Formulės 1 sezonas|1950]] m (g. [[1906]] m.). * [[1981]] m. – [[Kazuo Taoka|Kadzuo „Lokys“ Taoka]], vienas garsiausių Japonijos gangsterių (g. [[1912]] m.). * '''[[2007]] m.''': ** [[Ingmar Bergman|Ernstas Ingmaras Bergmanas]], garsus [[Švedija|švedų]] [[Teatras|teatro]] ir [[Kinas|kino]] [[režisierius]], laikomas vienu iš didžiausią įtaką [[XX a.]] kinui padariusių filmų kūrėjų (g. [[1918]] m.). ** [[Michelangelo Antonioni]], garsus italų [[Modernizmas|modernistinio]] kino režisierius (g. [[1912]] m.). * [[2020]] m. – [[Lee Teng-hui]], [[Taivanas|Taivano]] politikas, šalies prezidentas (1988–2000 m.), [[Taivanas (provincija)|Taivano provincijos]] gubernatorius (1981–1984 m.), [[Taipėjus|Taipėjaus]] meras (1978–1981 m.), aktyvus Taivano [[Demokratija|demokratizacijos]], o vėlyvajame laikotarpyje ir nepriklausomybės nuo [[Kinija|Kinijos]] šalininkas (g. [[1923]] m.). == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|July 30}} * [https://ve.lt/gyvenimas/laisvalaikis/liepos-30-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-2 Liepos 30-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Ve.lt) [[Kategorija:Liepa|#30]] [[Kategorija:Dienos]] hdgmzw20sojtk19fcla0gztax2ksqkp 0 5413 7889722 7766670 2026-07-30T09:04:28Z Homo ergaster 10314 /* Užsienio politika ir ginkluotosios pajėgos */ 7889722 wikitext text/x-wiki {{ŠaliesLentelė |pavadinimas = Etiopija |ilgas_pavadinimas = Etiopijos Federacinė Demokratinė Respublika |vietinis_pavadinimas = {{am|የኢትዮጵያ ፌደራላዊ ዴሞክራሲያዊ ሪፐብሊክጀ}}<br>{{smaller|''Ityop'iya Federalawi Demokrasiyawi Ripeblik''}} |kilm=Etiopijos |žemėlapis=Ethiopia (Africa orthographic projection).svg |vėliava=Flag_of_Ethiopia.svg |herbas=Coat of arms of Ethiopia.svg |himnas = „[[Etiopijos himnas|Pirmyn, brangi motina Etiopija]]“ |kalbos=[[amharų kalba|amharų]] |sostinė=[[Adis Abeba]] |didžiausiasMiestas=[[Adis Abeba]] |valdovų=2 |titulas1=Prezidentas |pavardė1=[[Taye Atske Selassie]] |titulas2=Ministras pirmininkas |pavardė2=[[Abiy Ahmed]] |titulas3=- |pavardė3=- |plotoVieta=26 |plotas=1&nbsp;127&nbsp;127 |vandens=0,7 % |gyvMetai=2017 |gyventojuVieta=12 |gyventoju=104&nbsp;344&nbsp;901 |gyventojuTankis=66,34 |tankumoVieta=100 |BVPMetai=[[2019]] |BVPVieta=59 |BVP=259,09<ref>[https://web.archive.org/web/20200820124803/https://databank.worldbank.org/data/download/GDP_PPP.pdf ''Gross domestic product 2019, PPP''], Pasaulio Bankas, 2020-07-01. Suarchyvuotas [https://databank.worldbank.org/data/download/GDP_PPP.pdf originalas]. Nuoroda tikrinta 2020-08-25.</ref> |BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]] |BVPGyventojui=575 |BVPGyventojuiVieta=177 |valiuta=[[Etiopijos biras]] (ETB) |laikoJuosta=UTC +3 |vasarosLaikas=nėra |nepriklausomybėsĮvykis=seniausia nepriklausoma |nepriklausomybėsDatos=valstybė Afrikoje<br />(mažiausiai 2000 metų) |nepriklausomybėsPavadinimas=&nbsp;<br />&nbsp; |TLD=et |telKodas=251 |kirčiavimas = Etiòpija, Abisi̇̀nija <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Etiopija''' (oficialiai '''Etiopijos Federacinė Demokratinė Respublika''', Ge’ez kalba ኢትዮጵያ ʾĪtyōṗṗyā) – valstybė šiaurės rytų [[Afrika|Afrikoje]]. Sostinė – [[Adis Abeba]]. Ribojasi su [[Eritrėja]], kuri atsiskyrė nuo Etiopijos 1993 m., [[Džibutis|Džibučiu]], [[Somalis|Somaliu]], [[Kenija]], [[Sudanas|Sudanu]] ir [[Pietų Sudanas|Pietų Sudanu]]. Etiopija – viena seniausių šalių pasaulyje, [[Sąrašas:Šalys pagal gyventojų skaičių|trylikta šalis pagal gyventojų skaičių pasaulyje]] ir antroji Afrikoje po [[Nigerija|Nigerijos]]. Taip pat tai didžiausia priėjimo prie jūros neturinti valstybė pagal gyventojų skaičių.<ref>{{cite web |title=Population Projections for Ethiopia 2007–2037 |url=http://www.csa.gov.et/census-report/population-projections/category/368-population-projection-2007-2037?download=936:population-projection-2007-2037 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20200803052731/http://www.csa.gov.et/census-report/population-projections/category/368-population-projection-2007-2037?download=936:population-projection-2007-2037 |archive-date=2020-08-03|access-date=2020-09-25|website=www.csa.gov.et}}</ref> Joje aptikti seniausi žmonijos pėdsakai, tad Etiopija svarbi žmogaus evoliucijos istorijai. Etiopija laikoma dabartinių žmonių, ėmusių keltis į [[Artimieji Rytai|Artimuosius Rytus]] ir kitur [[Vidurinio Paleolito laikotarpis|Vidurinio Paleolito laikotarpiu]], lopšys.<ref>{{Cite book |last=Kessler |first=David F. |title=The Falashas : a Short History of the Ethiopian Jews |date=2012 |publisher=Routledge |isbn=978-1-283-70872-2 |oclc=819506475}}</ref><ref>{{Cite journal |last=Hopkin |first=Michael |date=2005-02-16|title=Ethiopia is top choice for cradle of ''Homo sapiens'' |journal=[[Nature (žurnalas)|Nature]] |doi=10.1038/news050214-10|issn=0028-0836}}</ref><ref>{{Cite journal |last1=Li |first1=J.Z. |last2=Absher |first2=D.M. |last3=Tang |first3=H. |last4=Southwick |first4=A.M. |last5=Casto |first5=A.M. |last6=Ramachandran |first6=S. |last7=Cann |first7=H.M. |last8=Barsh |first8=G.S. |last9=Feldman |first9=M. |last10=Cavalli-Sforza |first10=L.L. |last11=Myers |first11=R.M. |year=2008 |title=Worldwide Human Relationships Inferred from Genome-Wide Patterns of Variation |url=https://archive.org/details/sim_science_2008-02-22_319_5866/page/1100 |journal=[[Science (žurnalas)|Science]] |volume=319 |issue=5866 |pages=1100–04 |bibcode=2008Sci...319.1100L |doi=10.1126/science.1153717 |pmid=18292342 |s2cid=53541133}}</ref><ref>{{cite news |date=2008-02-21|title=Humans Moved From Africa Across Globe, DNA Study Says |publisher=[[Bloomberg News]] |url=https://www.bloomberg.com/apps/news?pid=newsarchive&sid=awJVkvnk8KjM |url-status=dead |access-date=2009-03-16|archive-url=https://web.archive.org/web/20110629125652/http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=newsarchive&sid=awJVkvnk8KjM |archive-date=2011-06-29}}</ref><ref>{{cite web |last=Kaplan |first=Karen |date=2008-02-21|title=Around the world from Addis Ababa |url=http://www.startribune.com/world/15860017.html |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20130603122801/http://www.startribune.com/world/15860017.html |archive-date=2013-06-03|access-date=2009-03-16|work=[[Los Angeles Times]]}}</ref> Pietvakarinė Etiopija laikoma [[Afroazinės kalbos|afroazinių kalbų]] protėvyne.<ref>{{Cite book |last=Blench |first=Roger |title=Archaeology, Language, and the African Past |publisher=AltaMira Press |year=2006 |isbn=978-0759104662 |pages=150–163 |language=en}}</ref> Etiopija nebuvo okupuota Afrikos kolonizacijos laikotarpiu, kadangi nugalėjo Italiją [[Adovos mūšis|Adovos mūšyje]]. Šalį užėmė [[Benitas Musolinis]] [[1935]]–[[1941]] m. Etiopija atsivertė į krikščionybę IV m. e. a., tad yra antra šalis pagal senumą po [[Armėnija|Armėnijos]], oficialiai paskelbusi krikščionybę valstybine religija. Nuo 1974 m. šalis yra pasaulietinė ir nuo [[Islamas|islamo]] atsiradimo turi gausią musulmonų bendruomenę. == Etimologija == Etiopijos pavadinimas kildinamas nuo {{el|Αἰθιοπία}}, reiškiančio „degantis veidas“,<ref>{{Mašalaitis 2007|95}}</ref> kai kur nurodoma „raudonai rudas“ (tikriausiai užuomina į vietos gyventojų odos spalvą). Šis pavadinimas minimas jau [[Herodotas|Herodoto]] laikais V a. pr. m. e. == Istorija == {{Etiopijos istorija}} {{main|Etiopijos istorija}} Etiopija – tai seną istoriją turinti civilizacija, kuri nuo paskutiniojo tūkstantmečio prieš mūsų erą stipriai veikė aplinkines klajoklių tautas. Nuo VII a. pr. m. e. vietos gyventojai artimai bendravo su [[Arabijos pusiasalis|Arabijos]] pietuose gyvenančiomis tautomis, kurios sukūrė [[Jemeno civilizacija|Jemeno civilizaciją]]. Čia buvo perduota pitinių arabų rašto sistema (iš jos vėliau išsivystė [[etiopų raštas]]), pasaulėžiūra. Susiformavo pirmosios valstybės, tokios kaip [[Damotas]], mūsų eros pradžioje peraugo į galingą [[Aksumo imperija|Aksumo imperiją]], kuri vaidino svarbų vaidmenį pasaulinėje prekyboje, o politiškai kontroliavo visą pietų Arabiją. IV a. ji buvo laikoma viena galingiausių pasaulio imperijų, tolygi [[Romos imperija]]i, [[Sasanidų imperija]]i ar [[Han dinastija|Kinijos imperijai]]. IV a. Aksumą pasiekė [[krikščionybė]], kuri čia giliai įleido šaknis. Tačiau dėl menkų ryšių su kitomis krikščioniškomis valstybėmis, ji vystėsi izoliuotai, kas leido susiformuoti labai savitai ir įdomiai [[Etiopijos krikščionybė|Etiopijos krikščionybei]]. Po Aksumo nusilpimo VII a., Etiopijoje įsigalėjo [[Zagvės dinastija]], o 1270 m. ją pakeitė [[Saliamonidai]], kurių [[Etiopijos imperatorius|imperatoriai]] valdė iki 1974 m. XIII–XVI a. krikščioniškoji Etiopija kovojo su stiprėjančiomis musulmonų valstybėmis rytuose. XVI a. II pusėje jai grėsmę kėlė [[oromo migracija|oromo]] gentys pietuose ir [[Osmanų imperija]] šiaurėje. Šios dvi jėgos nulėmė ilgą krizę Imperijoje, kuomet Etiopija labai sumažėjo, ir imperatoriai tegalėjo kontroliuoti tik centrines sritis. XVII a. Saliamonidų dinastija buvo atgaivinta, sostinė perkelta į [[Gondaras|Gondarą]], valstybė vėl ėmė stiprėti, kol XVIII a. dėl vidinių krizių subyrėjo į daug smulkių valstybėlių. Laikotarpis 1755–1855 m. yra vadinamas [[Zemene mesafint]], t. y. kunigaikščių laikotarpis. Kuomet XIX a. viduryje imperatoriui [[Tevodros II]] pavyko įvesti tvarką šalyje, prasidėjo Etiopijos modernizacija ir ryšiai su Vakarais. Per XIX a. Imperija įdiegė daug naujovių ir labai išsiplėtė teritoriškai nuo nedidelės valstybėlės aplink [[Tanos ežeras|Tanos ežerą]] iki dabartinės teritorijos. Karų su Italija laikotarpiu ji neteko pajūrio sričių (dabartinė [[Eritrėja]]), tačiau [[Advos mūšis|Advos mūšyje]] išsaugojo nepriklausomybę ir tapo viena iš dviejų Afrikos valstybių, kurios nepatyrė kolonizacijos. Per II pasaulinį karą šalį užėmė [[Benitas Musolinis]] [[1935]]–[[1941]] m. Po italų pralaimėjimo į valdžią grįžo imperatorius [[Haile Selasie]], kuris tęsė modernizaciją. Tačiau neramumai šiaurėje, kur nepriklausomybės siekė Eritrėja, ir daugybė kitų faktorių lėmė tai, kad 1974 m. Etiopijoje įsigalėjo komunistinis [[dergas (Etiopija)|Dergo]] režimas, kuris pradėjo pilietinį karą ir nusilpnino šalį. 1991 m. Etiopijoje nuverstas Dergo režimas, suteikta nepriklausomybė Eritrėjai, administraciškai garantuotos teisės daugumai tautų. Tačiau tai neišsprendė problemų. Šalis 1998–2000 m. pergyveno [[Eritrėjos ir Etiopijos karas|karą su Eritrėja]], yra didelė grėsmė iš rytų, kadangi [[Somalis]] turi teritorinių pretenzijų. Šalis ekonomiškai silpna. == Politinė sistema == {{main|Etiopijos politinė sistema}} Etiopija yra federalinė parlamentinė respublika. Vyriausybės galva – ministras pirmininkas. Vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei. Federalinių įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vyriausybei ir dviejų rūmų parlamentui. Nors valstybės galva yra šalies prezidentas, jo galios yra labiau ceremoninės. Šalyje veikia dviejų rūmų parlamentas. Federacijos namais vadinami aukštesnieji rūmai turi 108 mandatus, žemieji rūmai, Liaudies atstovų namai, - 547. Federacijos namų delegatai renkami regioninių tarybų, žemesniųjų rūmų parlamentarai - tiesioginiu balsavimu. Pastarieji renka prezidentą šešerių metų kadencijai ir ministrą pirmininką - penkerių metų kadencijai. Be federalinio teismo egzistuoja valstijų teismai. 1994 m. priimtos Etiopijos konstitucijos 78-asis straipsnis visiškai atskiria teisinę valdžia nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių.<ref>{{Cite web|url=http://www.civicwebs.com/cwvlib/constitutions/ethiopia/constitution_1994.htm|archive-url=https://web.archive.org/web/20080509194433/http://www.civicwebs.com/cwvlib/constitutions/ethiopia/constitution_1994.htm|url-status=dead|title=Constitution of Ethiopia – 8 December 1994|archive-date=2008-05-09}}</ref> Žmogaus teisių pažeidimai šalyje dažnai yra susiję su etninio ir bendruomeninio smurto protrūkiais.<ref>{{Cite web|date=4 May 2021|title=Ethiopia 'at a crossroads' amid spiraling ethnic conflict|url=https://apnews.com/article/ethiopia-ethnic-conflicts-coronavirus-africa-health-37b65b752727e265a735c301e59397f0|access-date=2021-10-21|website=AP NEWS|language=en}}</ref> 2016 m. vykusiose demonstracijose Oromijos ir Amharos regionuose nušauta 100 taikių protestuotojų.<ref>{{cite news|url=https://www.npr.org/sections/parallels/2016/08/10/489433678/ethiopia-grapples-with-the-aftermath-of-a-deadly-weekend|title=Ethiopia Grapples with the Aftermath of a Deadly Weekend|newspaper=NPR.org|access-date=2017-05-02}}</ref> JT pakvietė Etiopijoje esančius stebėtojus ištirti šį incidentą, tačiau Etiopijos vyriausybė pasiūlymą atmetė.<ref>{{cite web|url=http://www.aljazeera.com/news/2016/08/calls-probe-ethiopia-protesters-killings-160810163517810.html|title=UN calls for probe into Ethiopia protesters killings|website=www.aljazeera.com|access-date=2017-05-02}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.aljazeera.com/news/2016/08/ethiopia-observers-needed-protests-rage-160811105846673.html|title=Ethiopia says UN observers not needed as protests rage|website=www.aljazeera.com|access-date=2017-05-02}}</ref> Protestai buvo susiję su žemės grobimu ir pagrindinių žmogaus teisių, tokių kaip rinkimų teisė, stoka.<ref name="reuters.com">{{cite news|url=https://www.reuters.com/article/us-ethiopia-landrights-violence-idUSKCN10M12X|title=Ethiopia's battle for land reforms could lead to civil war: opposition leader|date=11 August 2016|access-date=2017-05-08|newspaper=Reuters}}</ref> Žurnalistams ir aktyvistams buvo grasinama arba jie buvo suimti dėl pranešimų apie [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemijos]] valdymą Etiopijoje.<ref>{{cite news |date=2020-05-06|title=Ethiopia: Free Speech at Risk Amid Covid-19 |work=Human Rights Watch |url=https://www.hrw.org/news/2020/05/06/ethiopia-free-speech-risk-amid-covid-19}}</ref> [[LGBT]] asmenys Etiopijoje persekiojami, [[homoseksualumas]] šalyje draudžiamas įstatymais.<ref>{{cite web |last1=Billson |first1=Chantelle |title=Ethiopian authorities raid hotels over 'gay sex tip-offs' in anti-LGBTQ+ crackdown |url=https://www.thepinknews.com/2023/08/12/ethiopia-raid-hotels-bars-gay-sex-tip-offs/ |website=PinkNews |access-date=2023-08-12}}</ref> == Užsienio politika ir ginkluotosios pajėgos == {{pagr|Etiopijos ginkluotosios pajėgos|Etiopijos tarptautiniai santykiai}} Etiopija istoriškai buvo [[prekybinė šalis]], eksportavusį [[auksas|auksą]], [[dramblio kaulas|dramblio kaulą]], egzotiškus gyvūnus ir smilkalus.<ref>{{Cite web|title=Land of Punt|url=https://ethiopianhistory.com/Land_of_Punt/|access-date=2022-01-29|website=ethiopianhistory.com}}</ref> Etiopija palaiko tvirtus ryšius su [[Kinijos LR|Kinija]], [[Izraelis|Izraeliu]], [[Meksika]], [[Turkija]] ir [[Indija]] bei kaimyninėmis šalimis. Etiopija yra strateginė [[karas su terorizmu|Pasaulinio karo su terorizmu]] ir [[Afrikos augimo ir galimybių aktas|Afrikos augimo ir galimybių akto]] partnerė [[JAV|Jungtinėms Amerikos Valstijoms]].<ref>{{Cite web|title=Ethiopia – Agoa.info – African Growth and Opportunity Act|url=https://agoa.info/profiles/ethiopia.html|access-date=2022-01-01|website=agoa.info|archive-date=2023-02-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20230203164440/https://agoa.info/profiles/ethiopia.html|url-status=dead}}</ref> [[Barakas Obama]] buvo pirmasis pareigas einantis JAV prezidentas, apsilankęs Etiopijoje, tai padaręs 2015 m. liepą. [[Afrikos Sąjunga]]i skirtoje kalboje vizito metu B. Obama akcentavo kovą su [[islamizmas|islamistiniu terorizmu]].<ref>{{cite news |last1=Gregory |first1=Warner |title=Obama Becomes First Sitting U.S. President To Visit Ethiopia |url=https://www.npr.org/2015/07/27/426842540/obama-becomes-first-sitting-u-s-president-to-visit-ethiopia |publisher=National Public Radio |access-date=2021-04-14|language=en}}</ref><ref>{{cite news| url=https://www.usatoday.com/story/news/world/2015/07/26/obama-visit-highlights-ethiopias-role-fighting-islamic-terrorists/30662123/ | work=USA Today | first=Tonny | last=Onyulo | title=Obama visit highlights Ethiopia's role in fighting Islamist terrorists | date=2015-07-26}}</ref> Vyksta gan didelė [[etiopai|etiopų]] [[emigracija]]. Didžiausi migracijos srautai - į Europą ([[Italija|Italiją]], JK, [[Kanada|Kanadą]], [[Švedija|Švediją]] ir [[Australija|Australiją]]) ir [[Viduriniai Rytai|Viduriniuosius Rytus]] ([[Saudo Arabija|Saudo Arabiją]] ir [[Izraelis|Izraelį]]). Etiopija yra 24 valstybių grupės ([[G 24]]), [[Neprisijungimo judėjimas|Neprisijungusio judėjimo]] ir [[G77]] viena steigėjų. 1963 m. Adis Abeboje buvo įkurta [[Afrikos vienybės organizacija]], vėliau pasivadinusi Afrikos Sąjunga, kurioje šiandien yra Afrikos Sąjungos sekretoriatas – [[Afrikos Sąjungos komisija]]. Etiopija taip pat yra [[Visos Afrikos prekybos ir pramonės rūmai|Visos Afrikos prekybos ir pramonės rūmų]], [[Jungtinių Tautų Afrikos ekonomikos komisija|Jungtinių Tautų Afrikos ekonomikos komisijos]], [[Afrikos parengties pajėgos|Afrikos parengties pajėgų]] ir kitų Afrikos organizacijų narė. Etiopijos santykiai su [[Sudanas|Sudanu]] ir [[Egiptas|Egiptu]] yra šiek tiek įtempti dėl 2020 m. eskaluotų Didžiosios Etiopijos užtvankos projekto padarinių [[vandens išteklių teisė|vandens išteklių teisėms]] regione.<ref>{{cite news |last1=Walsh |first1=Decian |date=9 February 2020 |title=For Thousands of Years, Egypt Controlled the Nile. A New Dam Threatens That |newspaper=The New York Times |url=https://www.nytimes.com/interactive/2020/02/09/world/africa/nile-river-dam.html |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20200210015121/https://www.nytimes.com/interactive/2020/02/09/world/africa/nile-river-dam.html |archive-date=2020-02-10}}</ref><ref>{{cite news |date=2020-06-27|title=An Egyptian cyber attack on Ethiopia by hackers is the latest strike over the Grand Dam |work=Quartz|url=https://qz.com/africa/1874343/egypt-cyber-attack-on-ethiopia-is-strike-over-the-grand-dam/}}</ref> Nors šešios aukštupio šalys (Etiopija, [[Kenija]], [[Uganda]], [[Ruanda]], [[Burundis]] ir [[Tanzanija]]) 2010 m. pasirašė Nilo baseino iniciatyvą, Egiptas ir Sudanas atmetė vandens išteklių pasidalijimo sutartį motyvuodami vandens kiekio sumažėjimu [[Nilo baseinas|Nilo baseine]] ir iš to kylančių neigiamų padarinių nuo seno Egiptui ir Sudanui priklausantiems vandens ištekliams.<ref>{{cite news |date=2020-07-15|title=Row over Africa's largest dam in danger of escalating, warn scientists |work=Nature |url=https://www.nature.com/articles/d41586-020-02124-8}}</ref><ref>{{Cite web |title=Who Owns the Nile? Egypt, Sudan, and Ethiopia's History-Changing Dam |url=https://origins.osu.edu/article/who-owns-nile-egypt-sudan-and-ethiopia-s-history-changing-dam?language_content_entity=en |access-date=2022-01-29|website=Origins |language=en}}</ref> Nepaisant to, 2020 m. šalies ministras pirmininkas [[Abij Ahmedas]] pareiškė, kad „jokia jėga negali sutrukdyti Etiopijai statyti užtvankos. Jei reikės kariauti, galime tam paruošti milijonus karių“.<ref>{{cite news |date=2020-07-08|title=Are Egypt and Ethiopia heading for a water war? |work=The Week |url=https://www.theweek.co.uk/107468/are-egypt-and-ethiopia-heading-for-a-water-war}}</ref> Etiopija yra viena iš Afrikos šalių, nuo 1923 m. buvo [[Tautų Lyga|Tautų Lygos]] ([[JT|Jungtinių Tautų]] pirmtakės), narė. JT darbo grupės Etiopijoje pirmiausia sprendžia humanitarines ir šalies vystymosi problemas. [[Etiopijos nacionalinės gynybos pajėgos|Etiopijos nacionalines gynybos pajėgas]], šalies karines pajėgas, sudaro du atskiri padaliniai: [[Etiopijos sausumos pajėgos]] ir [[Etiopijos oro pajėgos]]. Nuo 1996 m. Etiopija neturi karinio jūrų laivyno, kadangi šalis neturi prieigos prie jūros. Nepaisant to, apie 2018 m. ministras pirmininkas [[Abij Ahmedas]] atkūrė [[Etiopijos karinį jūrų laivynas|Etiopijos karinį jūrų laivyną]].<ref>{{Cite news|url=https://www.bbc.com/news/world-africa-44369382|title=Why landlocked Ethiopia wants to launch a navy|last=Olewe|first=Dickens|date=2018-06-14|access-date=2019-07-07|work=BBC News}}</ref><ref>{{Cite news |date=2023-06-27 |title=Ethiopian Navy Graduates Personnel Trained In Various Fields |work=[[Fana TV]] |url=https://www.fanabc.com/english/ethiopian-navy-graduates-personnel-trained-in-various-fields/}}</ref> Dažnai teigiama, kad Etiopijos kariuomenė yra stipriausia Rytų Afrikoje ir yra reitinguojama tarp penkių stipriausių kariuomenių Afrikos žemyne. Remiantis kai kuriais skaičiavimais, tai yra 49-oji pajėgiausia kariuomenė pasaulyje.<ref>{{Cite news |title=Military power ranking in Africa 2023, by leading countries |work=[[Statista]] |url=https://www.statista.com/statistics/1220153/military-strength-of-countries-in-africa/}}</ref><ref>{{Cite news |title=2023 Ethiopia Military Strength |work=Global Firepower |url=https://www.globalfirepower.com/country-military-strength-detail.php?country_id=ethiopia#:~:text=For%202023%2C%20Ethiopia%20is%20ranked,0.0000%20is%20considered%20'perfect').}}</ref> === Etiopijos–Lietuvos santykiai === {{pagr|Etiopijos ir Lietuvos santykiai}} Etiopija ir Lietuva nuo [[1998 m.]] yra užmezgusios dvišalius santykius. Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis [[JK|Jungtinėje Karalystėje]], Etiopijai Lietuvoje – [[Belgija|Belgijoje]] reziduojantis nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius. [[2014]] m. gegužės 19-20 d. Etiopijoje su oficialiu vizitu lankėsi ir su Etiopijos ministru pirmininku [[Hailemariamas Desalegnas|Hailemariamu Desalegnu]], [[Etiopijos Liaudies atstovų rūmai|Liaudies atstovų rūmų]] pirmininku Abadula Gemeda ir užsienio reikalų ministru Tedrosu Adhanomu Ghebreyesusu susitiko Lietuvos užsienio reikalų ministras [[Linas Linkevičius]].<ref>[https://urm.lt/default/lt/naujienos/uzsienio-reikalu-ministras-su-auksciausiais-etiopijos-pareigunais-aptare-globalius-saugumo-klausimus-dvisalius-santykius Užsienio reikalų ministras su aukščiausiais Etiopijos pareigūnais aptarė globalius saugumo klausimus, dvišalius santykius ([[Lietuvos užsienio reikalų ministerija]])]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Administracinis suskirstymas == {{pagr|Etiopijos regionai}} [[Vaizdas:Map of zones of Ethiopia numbers.svg|thumb|250px]] Etiopija yra suskirstyta į 12 etniniu pagrindu suformuotų [[Etiopijos regionai|regionų]] ({{am|ክልል|kilil}}) bei į du išskirtuosius miestus (''astedader akababi''). Žodis ''kilil'' reiškia rezervatą ar saugomą teritorija, todėl Etiopija dažnai kaltinama etnine segregacija, kokią vykdė [[PAR]] (žr. [[bantustanas]]). Dabartinė regionų sistema 1995 m. pakeitė egzistavusią [[Etiopijos provincijos|provincijų]] sistemą, paskutinė reforma įvyko [[2023]] m. Regionai dalinami į 62 [[Etiopijos zonos|zonas]] ({{am|ዞን|zonə}}). Zonos dar dalijamos į 550 [[voreda]]s ({{am|ወረዳ|woreda}}) ir 6 specialiąsias voredas. Smulkiausias administracinis vienetas yra [[kebelė]]s ({{am|ቀበሌ|kʼebelē}}). Etiopijos regionai (skliaustuose pateiktos jose dominuojančios tautos): {{col3}} # [[Tigrajų regionas]] ([[tigrajai]]) # [[Afarų regionas]] ([[afarai]]) # [[Amharų regionas]] ([[amharai]]) # [[Benišangul-Gumuzų regionas]] ([[bertai]], [[gumuzai]]) # [[Somalių regionas]] ([[somaliai]]) # [[Oromijos regionas]] ([[oromai]]) # [[Gambelos regionas]] ([[nuerai]], [[anuakai]]) # [[Pietvakarių Etiopijos tautų regionas]] (apie 8 tautos) # [[Pietų Etiopijos regionas]] (apie 12 tautų) # [[Vidurio Etiopijos regionas]] (apie 8 tautos) # [[Sidamų regionas]] ([[sidamai]]) # [[Hararių regionas]] ([[harariai]]) # [[Adis Abeba]] # [[Diredava]] </div> == Geografija == [[Vaizdas:Semien Mountains 02.jpg|thumb|240px|Simieno kalnai]] {{main|Etiopijos geografija}} Etiopija – Rytų Afrikos valstybė, neturinti priėjimo prie jūros. Ribojasi su [[Eritrėja]] šiaurėje, su [[Džibutis|Džibučiu]] šiaurės rytuose, su [[Somalis|Somaliu]] rytuose, su [[Kenija]] pietuose ir su [[Pietų Sudanas|Pietų Sudanu]] bei [[Sudanas|Sudanu]] vakaruose. Tai 27 pagal dydį valstybė pasaulyje. Didžioji šalies dalis yra [[Etiopijos kalnynas|Etiopijos kalnyne]], kurio šiaurės rytuose, [[Simieno kalnai|Simieno kalnuose]], yra aukščiausia šalies vieta – [[Ras Dašanas|Ras Dašano]] kalnas (4620 m). Centrine dalimi driekiasi [[Rytų Afrikos lūžių juosta]]. Pietuose siekia [[Bale kalnai|Bale kalnus]] (aukštis iki 4307 m, Batu k.), rytuose ([[Somalio pusiasalis|Somalio pusiasalyje]]) driekiasi neaukšta Haudo plynaukštė. Šiaurėje plyti viena žemiausių Afrikoje tektoninė [[Danakilių įduba]] (dar vadinama Afarų įduba). Šalies sostinė ir didžiausias miestas [[Adis Abeba]] yra įsikūręs netoli [[Rytų Afrikos riftas|Rytų Afrikos rifto]], dalijančio šalį į [[Afrikos plokštė|Afrikos]] ir [[Somalio plokštė|Somalio]] [[tektoninė plokštė|plokštes]].<ref>{{cite web |title=Ethiopia |url=https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/ethiopia/ |access-date=2021-04-05 |work=The World Factbook |publisher=CIA |archive-date=2021-04-21 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210421154941/https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/ethiopia/ |url-status=dead }}</ref> Tektoninėse įdubose ir lūžiuose telkšo daug ežerų: [[Tana (ežeras)|Tana]], [[Rudolfo ežeras]] (šiaurinis pakraštys), [[Abaja]], [[Abė]], [[Abidžata]] ir kt. Vakarinė Etiopijos dalis priklauso [[Nilas|Nilo]] baseinui ([[Žydrasis Nilas]], [[Atbara]], [[Tekezė]], [[Akobas]]), pietryčiuose yra nenuotakus [[Džuba (upė)|Džubos]]-[[Šebelė]]s baseinas, nenuotakiems baseinams priklauso ir [[Omas (upė)|Omo]] bei [[Avašas (upė)|Avašo]] upės. [[Klimatas]] gan įvairus priklausomai nuo reljefo. Etiopijos kalnyne virš 2400 m aukščio esančiose vietose klimatas vėsus, temperatūra nukrenta žemiau 16&nbsp;°C, aukštikalnėse būna [[sniegas|sniego]]. 1500–2400 m aukštyje temperatūra svyruoja tarp 16-30&nbsp;°C, o žemiau 1500 m vyrauja itin karštos temperatūros (virš 27&nbsp;°C). Danakilių įduba pasižymi itin dideliu karščiu (iki 50&nbsp;°C). Kritulių daugiausia iškrinta Etiopijos kalnyne, o Danakilių įduba ir Somalio pusiasalis pasižymi sausringomis sąlygomis. Būdingos [[savanos]], sausringose srityse – pusdykumės, Etiopijos kalnyno kalnų šlaituose – miškai. == Ekonomika == {{main|Etiopijos ekonomika}} Etiopija yra labai neturtinga ir priklausoma nuo žemės ūkio valstybė. Žemės ūkyje dirba 80 % šalies gyventojų. Žemės ūkio produktai sudaro apie 50 % [[BVP]] ir 60 % eksporto. Didelė dalis gyventojų pragyvena iš ūkininkavimo. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra javai, ankštiniai augalai, aliejinių augalų sėklos, medvilnė, cukranendrės, bulvės, kirptos gėlės. Auginami dideli kiekiai galvijų, avių, ožkų. Yra žvejybos pramonė. Dėl prastos dirvos, prastų įdirbimo įgūdžių ir dažnų sausrų Etiopija turi remtis dažnu maisto produktų importu. Pramonę, kurią valdo daugiausia valstybė, yra ribota iki žemės ūkio produktų apdirbimo ir plataus vartojimo prekių gaminimo. Pagrindiniai pramonės centrai yra [[Adis Abeba]], [[Diredava]] ir [[Nazretas]]. Pagrindiniai gaminiai yra apdoroti maisto produktai, alkoholiniai gėrimai, tekstilės, odos produktai, chemikalai, gaminiai iš metalo. Nedideli mineralinių iškasenų telkiniai rasti Etiopijoje yra auksas, platina, varis, kalio karbonatas, bei nedideli gamtinių dujų telkiniai. Etiopija daugiau importuoja, nei eksportuoja. Pagrindiniai importo produktai yra maisto produktai, įvairūs gyvūnai, nafta, bei jos produktai, chemikalai, įvairūs įrengimai, mašinos, grūdai, tekstilės produktai. Eksportuojama kava, auksas, odos produktai, įvairūs gyvūnai, aliejinių augalų sėklos. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra [[Kinija]], [[Saudo Arabija]], [[JAV]], [[Italija]]. == Demografija == {{main|Etiopijos demografija}} [[Vaizdas:Nakempte Boys.jpg|right|200px|thumb|Moksleiviai vakarinėje Oromijoje, Etiopija]] Etiopijoje per pastaruosius keletą dešimtmečių gyventojų drastiškai padaugėjo nuo 33,5 milliono ([[1983]] m.) iki 75,1 milliono ([[2006]] m.). Gyventojai yra labai įvairūs. Dauguma gyventojų kalba semitų ar kušitų kalbomis. [[oromai|oromų]], [[amharai|amharų]] ir [[tigrajai|tigrajų]] tautos sudaro tris ketvirčius gyventojų. Tačiau Etiopijoje yra daugiau nei 80 tautų, iš kurių kai kurios turi apie 10 tūkst. žmonių. Etiopijos ir Eritrėjos gyventojai, ypač kalbantys semitų kalbomis, bendrai save vadina ''[[Habeša]]'' ar ''Abesha'', bet kiti atmeta šį pavadinimą, teigdami, kad jis nurodo tam tikrą tautybę. Tačiau iš šio termino arabiško varianto (Al-Habesh) etimologiškai kilo žodis „Abisinija“, buvęs Etiopijos pavadinimas anglų ir kitose Europos kalbose. Pagal Etiopijos nacionalinį 1994 m. surašymą oromai yra didžiausia etninė grupė Etiopijoje (32,1 %). Amherai sudaro 30,2 %, o tigrajai – 6,2 % gyventojų. Kitos tautos: [[somaliai]] 6 %, [[guragiai]] 4,3 %, [[sidamai]] 3,4 %, [[volaitai]] 2 %, [[afarai]] 2 %, [[hadijai]] 2 %, [[gamo]] 1 %, [[agau]] ir kt. 61,6 % šalies gyventojų yra krikščionys (51 % [[Etiopijos ortodoksai]], 10,6 % protestantai, katalikai ir kt.), 32,8 % yra musulmonai, o 5,6 % praktikuoja tradicinius tikėjimus. == Kultūra == [[Vaizdas:The Cross of Emperor Tewodros II colour.jpg|thumb|150px|Savitas etiopiškas kryžius]] [[Vaizdas:Ethiopia-Axum Cathedral-fresco-White Madonna.JPG|thumb|250px|left|Etiopiška ikona]] {{main|Etiopijos kultūra}} Etiopija – labai sena ir turtinga pasaulio [[Etiopijos civilizacija|civilizacija]], turinti daug išskirtinių bruožų, kurie ją išskiria iš kitų [[Afrika|Afrikos]] ir pasaulio valstybių. Dabartinėje Etiopijoje gyvena daugybė skirtingų tautų, kurių išsivystymo lygis ir gyvenimo sąlygos kiekviename regione yra gana skirtingos. Oficialioji kultūra siejama su [[habešai|habešų]] tautomis, ypač [[amharai]]s, kurie nuo seno išpažįsta [[Etiopijos krikščionybė|Etiopijos krikščionybę]]. Jos įtakoje susiformavo savita [[Etiopijos kalendorius|kalendoriaus]] sistema, kildinama iš koptų kalendoriaus. Švenčiamos krikščioniškos šventės. Daug habeša vardų yra kilę iš biblinių personažų. Krikščionybė labai stipriai paveikė ir Etiopijos meną. Čia susiformavo ypatingas krikščioniškų bažnyčių stilius, pasireiškęs [[Lalibela|Lalibelos]] bažnyčiose ir kituose architektūriniuose šedevruose. Nuo seno buvo tapomos ryškios krikščioniškos ikonos, kuriose vaizduojami biblijiniai siužetai. Etiopijoje naudojama savita rašto sistema – [[Gezo raštas]], kilęs iš labai senos [[Pietų arabų raštas|pietų arabų rašto]] sistemos. === Sportas === {{pagr|Etiopijos sportas}} [[Vaizdas:Abebe Bikila 1968c.jpg|thumb|[[Abebe Bikila]], pirmasis olimpinį aukso medalį pelnęs etiopas|175px]] Labiausiai paplitusios sporto šakos Etiopijoje yra [[lengvoji atletika]] (ypač ilgo nuotolio bėgimas) ir [[futbolas]]. Etiopijos sportininkai yra iškovoję daug olimpinių aukso medalių lengvosios atletikos varžybose, daugiausiai – [[ilgo nuotolio bėgimas|ilgo nuotolio bėgime]].<ref>{{cite web|title=Ethiopian Olympic Committee|url=http://www.olympic.org/ethiopia|publisher=International Olympic Committee|access-date=2013-01-03}}</ref> [[Abebe Bikila]] tapo pirmuoju atletu iš [[Užsachario Afrika|į pietus nuo Sacharos esančios šalies]], iškovojusiu olimpinį aukso medalį, kuomet [[1960 m. vasaros olimpinės žaidynės|1960 m. Romos olimpinėse žaidynėse]] maratone pagerino pasaulio rekordą, atstumą įveikęs per 2:15:16.<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/sport/gallery/2012/apr/25/athletics-olympics-2012|title=50 stunning Olympic moments: Abebe Bikila's 1960 marathon victory – in pictures|last=Bloor|first=Steven|date=2012-04-25|work=The Guardian|access-date=2019-10-14|language=en-GB|issn=0261-3077}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.olympic.org/news/barefooted-bikila-steps-in-for-heroic-marathon-triumph|title=Athletics – Abebe Bikila (ETH)|date=2019-10-13|website=International Olympic Committee|language=en|access-date=2019-10-14}}</ref> [[Haile Gebrselassie]], [[Kenenisa Bekele]] ir [[Tirunesh Dibaba]] yra visame pasaulyje žinomi ilgo nuotolio bėgikai, kurių kiekvienas turi kelis olimpinius ir pasaulio čempionato aukso medalius. [[Letesenbet Gidey]] priklauso pasaulio rekordai tiek moterų 5000 m, tiek 10 000 m bėgimo rungtyse. Kiti žymūs Etiopijos bėgikai yra [[Mamo Wolde]], [[Miruts Yifter]], [[Derartu Tulu]], [[Meseret Defar]], [[Birhane Adere]], [[Tiki Gelana]], [[Genzebe Dibaba]], [[Tariku Bekele]], [[Gelete Burka]] ir [[Yomif Kejelcha]]. Etiopija turi seniausias krepšinio tradicijas Užsachario Afrikoje. [[Etiopijos vyrų krepšinio rinktinė]] įkurta 1949 m. == Kita informacija == * [[Etiopijos ryšiai]] * [[Etiopijos transportas]] * [[Etiopijos šventės]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Ethiopia}} {{wikivoyage|Ethiopia}} * [http://www.moinfo.gov.et/ Etiopijos informacijos ministerija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080426230300/http://www.moinfo.gov.et/ |date=2008-04-26 }} * [http://www.ena.gov.et/ Šalies naujienų agentūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060616005534/http://www.ena.gov.et/ |date=2006-06-16 }} {{Afrika}} [[Kategorija:Etiopija| ]] a9ng6cw63c4mf74jj8uizle2vewc62k 0 5775 7889625 7852490 2026-07-30T04:48:09Z CD 677 7889625 wikitext text/x-wiki {{ŠaliesLentelė |pavadinimas = Siera Leonė |ilgas_pavadinimas = Siera Leonės Respublika |vietinis_pavadinimas = {{en|Republic of Sierra Leone}} |kilm=Siera Leonės |žemėlapis=Location Sierra Leone AU Africa.svg |vėliava=Flag_of_Sierra_Leone.svg |herbas=Coat of arms of Sierra Leone.svg |himnas = „[[Siera Leonės himnas|Aukštai mes išgiriame tave, laisvės karalystę]]“ |kalbos=[[anglų kalba|anglų]] |sostinė=[[Fritaunas]] |didžiausiasMiestas=[[Fritaunas]] |valdovų=3 |titulas1=prezidentas |pavardė1=[[Julius Maada Bio]] |titulas2=viceprezidentas |pavardė2=[[Mohamed Juldeh Jalloh]] |titulas3=premjeras |pavardė3=[[Jacob Jusu Saffa]] |plotoVieta=116 |plotas=71&nbsp;740 |vandens=1,0 % |gyvMetai=[[2017]] |gyventojuVieta=107 |gyventoju=6&nbsp;732&nbsp;899 |gyventojuTankis=83 |tankumoVieta=114 |BVPMetai=[[2007]] (progn. |BVPVieta=150 |BVP=1,672 |BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]] |BVPGyventojui=286 |BVPGyventojuiVieta=163 |valiuta=[[Leonė]] |laikoJuosta=UTC +0 |vasarosLaikas= |nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[JK|Jungtinės Karalystės]], |nepriklausomybėsDatos=[[1961]] m. [[balandžio 27]] d. |nepriklausomybėsPavadinimas= |TLD=sl |telKodas=+232 |kirčiavimas = Sièra Leònė <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Siera Leonė''' ({{en|Sierra Leone}}; oficialus pavadinimas '''Siera Leonės Respublika''') – valstybė [[Vakarų Afrika|Vakarų Afrikoje]] prie Atlanto vandenyno. Ribojasi su [[Gvinėja]] šiaurės rytuose, [[Liberija]] pietryčiuose, [[Atlanto vandenynu]] pietvakariuose, ir užima 71 740 km² plotą; turi apie 6,3 mln. gyventojų. Šalyje vyrauja [[tropinis klimatas]], nuo vandenyno pusės į žemyno gilumą tęsiasi [[savanų]] ir [[Drėgnieji atogrąžų miškai|drėgnųjų atogrąžų miškų]] gamtinės zonos. Sostinė ir didžiausias miestas – [[Fritaunas]]. Ankstyvieji Siera Leonės gyventojai buvo [[Šerbras|Šerbro]], [[Temnė]]s ir [[Limba|Limbos]], o vėliau ir [[Mendė]]s bei [[Konas|Kono]] etninės grupės, kurios kraštą vadino Romarongu (vietine kalba tai reiškia „kalnas“). Šiandien šios penkios etninės grupės sudaro bendrą vietinį Siera Leonės [[Etninė grupė|etnosą]]. Siera Leonė tapo svarbiu [[Atlanto vergų prekyba|transatlantinės vergų prekybos]] centru, kol [[1787]] m. [[Siera Leonės kompanija]] įkūrė Fritauną, tuo metu vadintą vergų rojumi; į jį iš [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] ir [[Karibų jūros regionas|Karibų jūros regiono]] plūdo daugybė nuo [[Vergija|vergijos]] išlaisvintų [[Juodaodis|juodaodžių]]. [[1808]] m. Fritaunas tapo [[Britų imperija|britų imperijos]] [[kolonija (administracinis vienetas)|kolonija]], o [[1896]] m. pateko į Jungtinės Karalystės [[Protektoratas|protektoratą]]; suvienijus šiųdviejų įstatus, [[1961]] m. [[balandžio 27]] d. Siera Leonė tapo nepriklausoma. Dėl vyriausybinės [[Korupcija|korupcijos]] ir netvarkos šalies viduje bei šalimais esančioje [[Liberija|Liberijoje]] vykusio karo, Siera Leonėje [[1991]] m. kilo pilietinis karas, kuris baigėsi tik [[2000]] m., į šalį įvedus [[Nigerija|Nigerijos]] paskirtą [[JTO|Jungtinių Tautų]] taikdarių kariuomenę. 1998 m. JT pajėgos Fritaune sugrąžino šalies piliečių [[Demokratija|demokratiškai]] išrinktą valdžią. Iki karo pabaigos buvo nuginkluota beveik 72,5 tūkst. buvusių revoliucinių kovotojų. 2002 m. įkurtas [[Specialusis Siera Leonės Tribunolas]], skirtas ištirti [[Karo nusikaltimai|karo]] ir [[Nusikaltimai žmoniškumui|žmoniškumo nusikaltimus]], padarytus nuo [[1996]] m. == Etimologija == Valstybės pavadinimas kilo iš 1462 metais portugalų keliautojo [[Pedro da Cintra|Pedro da Sintros]] sudaryto žemėlapio, kuriame jis šalia Fritauno esančias kalvas pavadino {{pt|Serra de Leão}} („Liūto kalnai“). Kalnų grandinę jis pavadino priešais upės žiotis pamatęs [[liūtas|liūtus]].<ref>{{Mašalaitis 2007|317}}</ref> == Istorija == :: ''Pagrindinis straipsnis – [[Siera Leonės istorija]], apie ikikolonijinę istoriją taip pat žiūrėti [[Senegambija]]''. [[Vaizdas:Prehistoric pottery shards, Sierra Leone.jpg|thumb|[[Priešistorė|Priešistorinės]] puodininkystės likučiai iš [[Kamabajus|Kamabajaus]] Siera Leonėje]] === Ankstyvoji istorija === Archeologiniai radiniai rodo, kad Siera Leonė yra apgyvendinta jau daugiau nei 2 500 metų.<ref name="Culture of Sierra Leone">{{cite web|url=http://www.everyculture.com/Sa-Th/Sierra-Leone.html|title=Culture of Sierra Leone|author=Countries and Their Cultures|access-date=2021-10-28}}</ref> IX m. e. amžiuje pradėta naudoti [[geležis]], o apie 1000 m. pakrantės gentys pradėjo verstis [[Žemės ūkis|žemdirbyste]].<ref name="Sierra Leone - History">{{cite web|url=http://www.nationsencyclopedia.com/Africa/Sierra-Leone-HISTORY.html|title=Sierra Leone – History|author=Encyclopedia of the Nations|access-date=2021-10-28}}</ref> Tankūs atogrąžų drėgnieji miškai iki pat XVIII amžiaus apsaugojo Sierą Leonę nuo ikikolonijinių Afrikos tautų įsiveržimo ar [[Islamas|islamistinės]] kultūros skverbimosi. Europiečių kontaktai su Siera Leone buvo vieni pirmųjų Vakarų Afrikoje. [[1462]] metais, portugalų keliautojas Pedras da Sintra žemėlapyje pažymėjo dabartinį Fritauno uostą supančias kalvas, pavadindamas jas ''Serra de Leão'' ({{pt|Liūto kalnai}}).<ref name="ReferenceA">''Kingfisher Geography encyclopedia''. {{ISBN|1-85613-582-9}}. p. 180</ref> Netrukus į uostą atvyko pirmieji portugalų pirkliai; [[1495]] m. pastatytas [[fortas]] su pakrantės prekybos postu.<ref name="LeVert">{{Cite book |last =LeVert |first =Suzanne |title =Cultures of the World: Sierra Leone |page =[https://archive.org/details/sierraleone0000leve/page/22 22] |publisher =Marshall Cavendish |isbn =978-0-7614-2334-8 |year =2006 |url =https://archive.org/details/sierraleone0000leve/page/22 }}</ref> Prie portugalų prisijungė olandai ir prancūzai, [[1562]] metais – ir anglai; visi jie vertėsi [[Vergovė|vergų]] prekyba. === Vergijos laikotarpis === [[Vaizdas:Slaves sierra leone.jpg|thumb|right|1835 metų iliustracija, vaizduojanti išlaisvintus Šiaurės Amerikos vergus, atvykusius į Siera Leonę.]] [[1787]] m. Londone veikęs „[[Juodųjų vargšų išlaisvinimo komitetas|Juodųjų vargšų]]“ labdaros komitetas sumanė į Siera Leonėje esančią vadinamąją Laisvės provinciją išsiųsti savo globojamus „spalvotuosius“: daugiausia afroamerikiečius, kurie per [[Amerikos revoliucija|Amerikos revoliuciją]] prisiekė ištikimybę britų imperijai ir ilgainiui turėjo palikti Šiaurės Amerikos kolonijas, taip pat Afrikos ir [[Azija|Azijos]] atvykėlius. Tokį finansinį labdaros organizacijos gelbėjimo planą pasiūlė vienai laivų kompanijai vadovavę britų filantropai; jie 1787 metų gegužės 15 d. į Sierą Leonę atplukdė pirmąją juodaodžių kolonistų grupę. Ligos ir priešiški vietinių gyventojų išpuoliai beveik sunaikino pirmąją atvykėlių bangą. Neilgai trukus, vieno iš būsimųjų Fritauno įkūrėjų ir Šiaurės Amerikos juodaodžių lyderio [[Thomas Peters|Tomo Piterso]] dėka, buvo įkurta [[Siera Leonės Kompanija]], turėjusi tęsti nesėkmingai pasibaigusį „Juodųjų vargšų išlaisvinimo komiteto“ proteguotos Sent Džordžo įlankos kompanijos siekį įkurti pirmąją laisvą, anglų globojamą, juodaodžių teritoriją Afrikoje. Siera Leonės kompanija naujajai kelionei surinko apie 1 200 [[Naujoji Škotija|Naujosios Škotijos]] juodaodžių pabėgėlių nuo vergijos Jungtinėse Valstijose. Jie, vadovaujami Piterso, 1792 m. įkūrė [[Fritaunas|Fritauną]] ({{en|Freetown}} – „laisvas miestas“). Prie grupės prisijungė kiti afroamerikiečiai, buvę vergai Jungtinėse Valstijose. Tuo metu pačiose Valstijose tarp vergų juodaodžių sklandė gandas apie „Juodųjų rojų“ Afrikoje; tai tapo pabėgėlių viltimi. Anglų [[Abolicionizmas|abolicionistas]] [[Granville Sharp|Granvilis Šarpas]] ketino sukurti Siera Leonėje [[Utopija|utopinę]] bendruomenę, tačiau Siera Leonės Kompanijos [[Bendrovės valdyba|valdytojai]] nė neketino naujakuriams dykai atiduoti žemės. Žinodami, kokia žemės nuomos našta jų laukia, atvykėliai sukilo; maištą nuslopino tik per 500 [[Jamaika|Jamaikos]] [[Maronai|maronų]], atsiustų iš Naujosios Škotijos. [[Vaizdas:Fritaunas1856.jpg|thumb|left|Fritauno kolonija 1856 m.]] Į Fritauną iš įvairių kitų Afrikos vietų, bet daugiausia vakarų kranto, sugrįžo tūkstančiai juodaodžių arba išlaisvintų vergų. Dauguma jų nusprendė pasilikti Siera Leonėje ir susilieję su ankstesniaisiais atvykėliais, pamažu tapo vietiniais [[kreolai]]s. Atkirsti nuo savo gimtųjų namų ir tradicijų, jie perėmė kai kuriuos britų gyventojų kultūros aspektus; Vakarų Afrikos pakrantėje pradėjo klestinčią prekybą gėlėmis ir karoliukais. Kolonijoje buvo kalbama maišyta [[krio kalba]], viena iš [[Kreolų kalbos|kreolų kalbų]] (šios XVIII a. atsirado iš liaudinės šnekamosios anglų kalbos, kurią naudojo afroamerikiečiai); ji greitai išplito visame regione kaip bendrinė prekybos ir krikščionių misijų kalba. Anglų ir amerikiečių abolicionistų judėjimai puoselėjo viltis, kad kada nors povergovinės prekybos Afrika taps panašia į Fritauną. === Kolonijinė epocha === [[Vaizdas:Bai Bureh.jpg|thumb|[[Bajus Burehas]], 1898 m. sukilimo prieš britų valdžią lyderis]] XX a. pradžioje, Fritaunas tapo tam tikru traukos centru; čia įsikūrė britų valdomų [[Aukso krantas|Aukso Kranto]] (dabartinė [[Gana]]) ir [[Gambija|Gambijos]] kolonijų administracija. Siera Leonė tapo Britų Vakarų Afrikos mokymosi centru; [[1827]] m. įkurtas [[Fouraho įlankos koledžas]] labai greitai ėmė traukti visus vakarų kranto afrikiečius, kalbančius anglų kalba. Daugiau nei šimtmetį, tai buvo vienintelis Vakarų Europos stiliaus [[universitetas]] [[Subsacharinė Afrika|subsacharinėje Afrikoje]]. Kolonijiniais laikais, Siera Leonės vietiniai gyventojai ne kartą bandė nesėkmingai nuversti britų valdžią ar krio viešpatavimą jų gimtosiose žemėse. Žymiausias iš tokių mėginimų buvo [[Lūšnų Mokesčio karas]] [[1898]] m. Pirmasis sukilimo lyderis buvo Bajus Burehas, Temnės vadas, atsisakęs pripažinti britų įvestą gyvenamųjų lūšnų apmokestinimą. Vietiniai vadai tokį europiečių žingsnį pavadino pasikėsinimu į jų [[Suverenitetas|nepriklausomybę]]. Britų valdžiai įsakius suimti Burehą dėl nustatyto mokesčio nemokėjimo, šis surinko kovotojų iš kelių Temnės, taip pat Limbos, Loko, Soso, Kisi ir Mandinkos, kaimų. Keletą pirmųjų karo mėnesių Burehas turėjo nemažą pranašumą prieš gerokai galingesnę britų kariuomenę. Žuvo šimtai britų ir Bureho karių. Galiausiai 1898 m. [[lapkričio 11]] d. Bajus Burehas buvo sučiuptas į nelaisvę ir išsiųstas [[Tremtis|tremtin]] į Aukso krantą; tuo tarpu 98 likę gyvi jo kovotojai britų valdžios įsakymu pakarti. Lūšnų Mokesčio karas užbaigė didžiulį ir organizuotą vietinių pasipriešinimą kolonializmui, tačiau vėlesniu kolonijiniu periodu jie jį tęsė kitokiomis formomis: kartkartėmis pradėdavo smulkius maištavimus ar riaušes, sukildavo darbe, pažeisdavo miestų tvarką. Po 1955–1956 m. suiručių praktiškai visi vietiniai Siera Leonės gyventojai pateko į britų protektoratą. Vienas svarbiausių įvykių Siera Leonės istorijoje buvo 1935 m. [[De Beers]] korporacijai suteikta [[Mineralai|mineralų]] gavybos [[monopolija]]; monopolininkas gavo teisę 99 metams verstis naudingųjų iškasenų gavyba. [[1951]] m. konstitucija suteikė vilties pradėti krašto [[dekolonizacija|dekolonizaciją]]; [[1953]] m. Siera Leonė gavo ribotą [[Savivalda|savivaldą]]. Praėjus dar keleriems metams, [[1958]] m. įvykdyti kiti konstituciniai pakeitimai: seras [[Miltonas Margajas]] tapo Ministru Pirmininku. Po konstitucinių derybų Londone 1960 m., Siera Leonė 1961 m. [[balandžio 27]] dieną gavo nepriklausomybę nuo Jungtinė Karalystės, ir galbūt lemtinga, jog tai įvyko tą pačią dieną, kai kilo Lūšnų Mokesčio karas. Tapusi [[Suverenitetas|suverenia]] valstybe, Siera Leonė [[Tautų sandrauga|Tautų sandraugos]] įstatais pasirinko parlamentinę valdžios santvarką. === Nepriklausomybė === [[1961]] m. balandžio 27 d. Siera Leonė, vadovaujama sero Miltono Margajaus, tapo [[Nepriklausomybė|nepriklausoma]] valstybe, o Margajas, atvedęs savo tautą į laisvę – pirmuoju teisėtu jos premjeru (Siera Leonėje ši politinė valdžios vieta vadinama [[Vyriausiasis ministras|Vyriausiojo ministro]] postu). Tai įvyko 1951 metais, suvienijus Kolonijų įstatymų leidžiamąją tarybą ir Protektorato asamblėją, taigi gerokai prieš nepriklausomybės pripažinimą, tačiau tik po jos Miltonas Margajas galėjo visateisiškai tapti Siera Leonės vadovu. Jo suburta [[Siera Leonės tautos partija]] (sutrump. {{en|SLPP}}) dideliu skirtumu laimėjo [[1962]]-ųjų metų [[gegužė]]s mėnesį surengtus pirmuosius visuotinius rinkimus; politinė partija taip pat gavo daugumą vietų parlamente. Po jo mirties 1964 metais, valstybei trejus metus vadovavo Margajaus brolis [[seras]] [[Albertas Margajas]]; šis dažnai buvo kritikuojamas dėl [[Korupcija|korupcijos]] ir palankaus politinio požiūrio [[Mendė]]s [[Etninė grupė|etninės grupės]] atžvilgiu. Jo valdymo metais iš tiesų išaugo Mendės atstovų įtaka [[Valstybės tarnyba|valstybės tarnyboje]] ir kariuomenėje: jie užėmė aukščiausias šių institucijų vietas. Tuo metu partijos oponentams tapo akivaizdu, jog valdyme pradėję žymiai dalyvauti mendės išskirtinį dėmesį skiria šalies pietiniam ir pietrytiniam regionams, kur ir buvo susitelkę daugiausiai šios etninės grupės gyventojų. Albertas Margajas taip pat bandė sukurti [[Vienpartinė valstybė|vienpartinę valstybę]], tačiau jam ypatingai stipriai pasipriešino opozicinis [[Visos tautos kongresas]] (sutrump. {{en|APC}}). [[Vaizdas:All People's Congress political rally Sierra Leone 1968.jpg|thumb|right|Visos tautos kongreso politinis mitingas [[Kabala (miestas)|Kabaloje]], [[Koinadugu apygarda|Koinadugu apygardoje]] 1968 m.; raudonai apsirengę VTK nariai priešais SLTP palaikančių žmonių namus]] 1967 metų kovą įvykę visuotiniai rinkimai beveik iš karto buvo užginčyti kaip negaliojantys, tačiau Siera Leonės gubernatorius [[Henris Bostonas]] vis vien paskelbė jų rezultatus: naujuoju šalies ministru pirmininku turėjo tapti Visos tautos kongreso kandidatas [[Siaka Stivensas]], tuo metu užėmęs Fritauno [[Meras|mero]] pareigas. Kelios valandos iki Stivensui užimant naująjį premjero postą, [[Siera Leonės ginkluotosios pajėgos|ginkluotųjų pajėgų]] brigados vadas [[Deividas Lansana]] be kraujo praliejimo įvykdė perversmą, teigdamas, jog valstybės vadovo postas turėtų likti neužimtas iki tol, kol vyks genčių atstovų į parlamentą rinkimai ir siūloma kandidatūra sulauks jų palaikymo parlamente. Stivensas buvo įkalintas namuose, paskelbta [[karo padėtis]]. Tuo tarpu grupė vyresniųjų karininkų nepakluso oficialiems valdžios nurodymams ir [[1968]] m. [[kovo 23]] d. ją nuvertė, tuo pačiu suėmė Lansaną ir konstituciją paskelbė negaliojančia. Grupė užgrobusiųjų valstybės valdymą pasivadino [[Nacionalinė reformacinė taryba|Nacionaline reformacine taryba]] (sutrump. {{en|NRC}}) ir savo pirmininku paskelbė brigadininką [[Endriu Džuksonas-Smitas|Endriu Džuksoną-Smitą]]. Tų pačių metų balandį, pačią NRT nuvertė grupė kariškių, pasivadinusių Antikorupciniu revoliuciniu judėjimu (sutrump. {{en|ACRM}}), kuriam vadovavo brigadininkas [[Džonas Bangura]]. Po sąmyšio šalyje, ARJ įkalino senuosius NRT narius, atstatė konstituciją ir į premjero postą grąžino Stivensą. Į valdžią sugrįžus VTK, vadovaujamam Stivenso, [[Limba|Limbos]] etninė grupė išlaikė savo įtaką vyriausybėje ir valstybės tarnyboje. [[1970]] m., antroji iš didžiausių Siera Leonės etninių grupių [[Temnė]] susijungė su Mende į opoziciją prieš VTK valdomą vyriausybę, tačiau [[1978]] metais Stivensui į viceprezidento postą paskyrus temnių atstovą [[Sorie Ibrahim Koroma|Soriją Ibrahimą Koromą]], ši tauta tiesiog prisišliejo prie Limbos ir atsisakė visų tolimesnių valdžios siekių; ir vis dėlto išliko antra įtakingiausia etnine grupe valstybės valdyme po Limbos. Valdžią sugrąžinus piliečiams, 1968 m. pabaigoje įvyko rinkimai, po kurių visas ministrų kabineto formavimas atiteko VTK atstovams. Rimtis šalyje visiškai atstatyta nebuvo; provincijose prasidėjus neramumams, 1968 metų lapkritį Stivensas paskelbė [[Nepaprastoji padėtis|nepaprastąją padėtį]]. 1971 m. vyriausybė išgyveno nesėkmingą karinį perversmą, o 1974 m. liepą ji išaiškino dar vieno, tariamai rengto, aplinkybes: abiejų sumanytų sąmokslų vadai buvo nuteisti, jiems atlikta [[mirties bausmė]]. [[1977]] m., studentų demonstracijos visoje Siera Leonėje nutraukė vyriausybės darbą. [[1971]] m. [[balandžio 19]] d. parlamentas Sierą Leonę paskelbė [[respublika]]. Tuometinis valstybės ministras pirmininkas Siaka Stivensas tapo pirmuoju tautos prezidentu. Jis paprašė [[Gvinėja|Gvinėjos]] karių pagalbos palaikant vyriausybės valdymą nuo 1971-ųjų iki [[1973]] metų. 1974 metais žlugus tariamam pasikėsinimui į prezidentą, po dvejų metų Stivensas be jokių priešininkų laimėjo prezidento rinkimus ir buvo perrinktas naujai 5-erių metų valstybės vadovo kadencijai. Per 1977 metų gegužę įvykusius visuotinius parlamento rinkimus, VTK gavo 74 mandatus, o SLTP – tik 15. Siera Leonės tautos partija pasmerkė rinkimus ir VTK apkaltino suklastotais balsavimo rezultatais ir rinkėjų bauginimu. [[1978]] m. parlamentas patvirtino naują konstituciją, pagal kurią Siera Leonė tapo vienpartine valstybe. Tų pačių metų referendumas VTK pavertė vienintele teisėta šalies partija. Siaka Stivensas iš prezidento pareigų pasitraukė [[1985]] m. lapkritį, poste išbuvęs 14 metų, bet ir toliau liko VTK pirmininku. Partija pasiūlė naują kandidatą į prezidentus, remiamą paties Stivenso: Siera Leonės ginkluotųjų pajėgų vadą [[Generolas majoras|generolą majorą]] [[Joseph Saidu Momoh|Džozefą Saidu Momohą]]. Šis taip pat priklausė Limbai. 1985 m. lapkričio 28 d. vienpartiniame referendume jis buvo išrinktas prezidentu. [[1986]] m. sausį įvyko jo [[inauguracija]], gegužę – naujojo parlamento rinkimai tarp VTK atstovų. Po tariamo pasikėsinimo nuversti prezidentą Momohą 1987 m. kovą buvo suimti sąmokslu įtariami daugiau nei 60 aukšto rango vyriausybės pareigūnų, tarp jų – ir valstybės viceprezidentas [[Fransis Minahas]]. Minahas buvo atleistas iš pareigų, nuteistas už sąmokslo rengimą ir [[Korimas|pakartas]] kartu su kitais penkiais [[1989]] m. === Pilietinis karas: daugiapartinė konstitucija ir Revoliucinio susivienijimo frontas === {{Pagr|Siera Leonės pilietinis karas}} [[1990]] m. spalį prezidentas Džozefas Momohas sudarė konstitucijos peržiūros komisiją, turėjusią peržvelgti 1978 m. vienpartinės valstybės konstituciją. Remiantis komisijos rekomendacijomis, buvo sukurta nauja daugiapartinę valstybės sistemą atstatanti konstitucija, kurią patvirtino parlamentas. Ji įsigaliojo [[1991]] m. [[spalio 1]] d., tačiau buvo daug įtarimų, kad Momoho pasiūlymas nerimtas bei prasidėjo akivaizdus VTK piktnaudžiavimas valdžia. Dėl vyriausybės korupcijos ir nekompetencijos tvarkant [[Deimantas|deimantų]] gavybą ir išteklius, kilo pilietinis karas. Karo protrūkį, be abejo, lėmė dar ir tai, kad gretimoje [[Liberija|Liberijoje]] vyko žiaurus pilietinis karas; manoma, kad tuometinis [[Liberijos nacionalinis patriotinis frontas|Liberijos nacionalinio patriotinio fronto]] (sutrump. {{en|NPFL}}) lyderis [[Charles Taylor (Liberija)|Čarlzas Teiloras]] padėjo buvusiam Siera Leonės kariuomenės kapralui [[Foday Sankoh|Fodajui Sankohui]] sukurti [[Revoliucinio susivienijimo frontas|Revoliucinio susivienijimo frontą]] (sutrump. {{en|RUF}}). Mainais už tokią pagalbą, Teiloras gaudavo Siera Leonės deimantų. RSF, vadovaujama Sankoho ir iš užnugario palaikoma Teiloro, pirmąjį puolimą nukreipė į rytų Siera Leonėje, [[Kailahuno apygarda|Kailahuno apygardoje]] esančius kaimus. Juos užpuolė 1991 m. [[kovo 23]] d. iš Liberijos pusės. Siera Leonės vyriausybė, braškanti nuo žlungančios ekonomikos ir korupcijos, buvo nepajėgi efektyviai pasipriešinti kovotojams. Praėjus mėnesiui po įsiveržimo į šalį, RSF jau kontroliavo didžiąją dalį Rytinės provincijos. Viena pagrindinių sukilėlių strategijų buvo į kovą prievarta įtraukti vaikus, taigi valdžia neką tebūtų galėjusi pakeisti. [[1992]] m. [[balandžio 29]] d., šeši jauni Siera Leonės armijos kariai, matyt, pasibaisėję vyriausybės neveiklumu kovojant su sukilėliais, sukėlė kariuomenės perversmą ir šalies prezidentą Josefa Momohą išsiuntė į tremtį Gvinėjon. Tai buvo antrasis [[leitenantas]] Solomonas Musa, [[kapralai]] [[Tomas Nijuma]] ir [[Jahijas Kanu]], [[brigados generolas]] [[Džulijus Maadas Bijo]], [[kapitonas]] [[Samuelis Komba Kambas]] ir pulkininkas [[Komba Mandehas]], jiems vadovavo 25-erių metų amžiaus kapitonas [[Valentinas Straseris]]. Šie kariai įkūrė Nacionalinę laikinosios vyriausybės tarybą (sutrump. {{en|NPRC}}) ir jos vadovu išsirinko Jahiją Kanu; deja, jis buvo nužudytas kitų NLVT narių dėl įtarimų, jog bandė derėtis su griūvančia VTK administracija. Pirmininko postą 1992 m. [[gegužės 4]] d. perėmė Straseris; jis tapo Siera Leonės valstybės vadovu. Samuelis Musa, vienas iš perversmo sumanytojų, gavo NLVT vicepirmininko vietą. Daugybė Siera Leonės gyventojų užplūdo gatves džiaugdamiesi, kad NLVT išvadavo juos nuo 23-ejus metus trukusio besąlyginio VTK valdymo. NLVT vadovas tuoj pat nutraukė 1991 m. įsigaliojusią konstituciją ir paskelbė nepaprastąją padėtį, apribojo [[Žodžio laisvė|žodžio]] ir [[Spaudos laisvė|spaudos]] laisvę bei paskelbė dekretų politiką. Kariuomenei ir policijai buvo suteikti neriboti įgaliojimai suimti įtartinus asmenis be jokio teisminio proceso ar nepateikus kaltinimų, šiems negalint jų apskųsti teismui. Ilgainiui ėmė aiškėti, kad naujoji valdžia su sukilėliais kovoja lygiai taip pat tuščiai, kaip tai darė Momoho vadovaujama VTK vyriausybė. Vis daugiau šalies teritorijų atsidurdavo RSF kontrolėje, jie užgrobė visą deimantais turtingą Rytinę provinciją ir [[1995]] m. atsidūrė prie pat Fritauno. Atsakydama į tai, NLVT pasamdė kelis šimtus privačios kompanijos kovotojų. Šiems per mėnesį pavyko nustumti RSF prie pat Siera Leonės sienos. Per tą laiką tarp senųjų NLVT narių įsiplieskė korupcija. [[Liepos 5]] d. Straseris iš Tarybos pirmininko pavaduotojo pareigų atleido savo vaikystės draugą Musą ir į jo vietą paskyrė Džulijų Bijo. Kai kurie senieji nariai, tarp jų ir pats Bijo, bei Nijumas ir Mondehas buvo nepatenkinti Straserio veiksmais; po beveik ketverių metų valdymo, Straseris kitų Tarybos narių buvo pašalintas iš NLVT pirmininko posto; perversmui vadovavo Bijo. Jis atkūrė konstituciją ir sušaukė visuotinius rinkimus. Antrajame prezidento rinkimų ture 1996 m. Siera Leonės tautos partijos kandidatas [[Ahmadas Tedžanas Kabahas]] nugalėjo [[Suvienytoji nacionalinė tautos partija|Suvienytosios nacionalinės tautos partijos]] (sutrump. {{en|UNPP}}) atstovą [[John Karefa-Smart|Džoną Karefą-Smartą]], priklausantį [[Šerbras|Šerbro]] etninei grupei. Tuo tarpu Bijo įgyvendino savo pažadą valstybės valdymą sugrąžinti gyventojams ir perdavė valdžią Kabahui, kilusiam iš daugiausia Mendės gyvenamos Kailahuno apygardos, esančios šalies pietryčiuose bei priklausančiam [[Mandingai|Mandingų]] etnosui. Kabaho vadovaujama SLTP taip pat laimėjo daugumą vietų parlamente. [[1996]] m. generolas majoras [[Džonis Polas Koroma]] tariamai įsivėlė į bandymą nuversti prezidento Kabaho vyriausybę. Koroma buvo suimtas, nuteistas ir įkalintas [[Fritauno Pagrindinis kalėjimas|Fritauno Pagrindiniame kalėjime]]. Tačiau kai kurie aukšti armijos pareigūnai tokiu sprendimu buvo nepatenkinti ir [[1997]] m. gegužės 25 d. grupė jų, pasivadinusi [[Ginkluotųjų pajėgų revoliucinė taryba|Ginkluotųjų pajėgų revoliucine taryba]] (sutrump. {{en|AFRC}}), nuvertė Kabahą. GTRT išlaisvino Koromą ir paskyrė Tarybos pirmininku bei valstybės vadovu; pasikartojo visi ankstesnieji scenarijai, dėl neaiškaus pagrindinio tikslo, neramumai šalyje ir toliau tęsėsi. Koroma vėlgi nutraukė galioti konstituciją, taip pat uždraudė masines demonstracijas, uždarė visas privačias šalies radijo stotis ir prie vyriausybės pakvietė prisijungti tuo metu pogrindyje buvusį Revoliucinio susivienijimo frontą. Po 10 mėnesių oficialaus jų valdymo, į Sierą Leonę atvyko [[Nigerija|Nigerijos]] vadovaujami [[Vakarų Afrikos valstybių ekonominio susivienijimo stebėsenos grupė|ECOMOG]] daliniai; [[1998]] metų gegužę pajėgos atkūrė demokratiškai išrinktą prezidento Kabahos vyriausybę. Šimtai civilių gyventojų buvo apkaltinti pagalba GPRT vyriausybei ir neteisėtai suimti; taip pat apkaltintiems karininkams įvykdyti [[Karo teismas|karo teismai]]. 1998 m. spalį be apeliacijų buvo pripažinti kaltais 24 tokie Siera Leonės armijos kariai, jiems įvykdyta mirties bausmė. Kitų metų sausio 6-ąją, GPRT dar kartą bandė nuversti vyriausybę ir perimti valstybės valdymą, bet jiems nebepavyko. [[Fritaunas|Fritaune]] ir aplinkiniuose jo rajonuose buvo sunaikinta daugybė turto, žuvo daug nekaltų žmonių. 1999 m. spalį [[Jungtinės Tautos]] pritarė į karo nuniokotą Siera Leonę išsiųsti [[taikdarių misiją]], skirtą atkurti tvarkai ir nuginkluoti paskutiniąsias sukilėlių pajėgas. Gruodį į šalį atvyko 6 000 JT narių; 2000 m. [[vasaris|vasarį]] organizacijos [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Saugumo Taryba]] balsavo dėl jų skaičiaus padidinimo iki 11 ir vėliau – dar iki 13 tūkst. Gegužę, iš šalies išvykus beveik visiems Nigerijos kovotojams, rytinėje Siera Leonėje Jungtinių Tautų pajėgos susidūrė su RSF lyderio Sankoho vadovaujamomis sukilėlių grupėmis; RSF įkaitais paėmė beveik 500 taikdarių ir santarvės susitarimas baigėsi. Įkaitų krizė baigėsi nepaliaujama kova tarp RSF ir šalies vyriausybės. 1991–2001 m. Siera Leonės pilietiniame kare iš viso žuvo apie 50 tūkst. žmonių. Šimtai tūkstančių gyventojų buvo priversti palikti savo namus; dauguma jų tapo [[Gvinėja|Gvinėjos]] ir [[Liberija|Liberijos]] pabėgėliais. [[2001]]-aisiais, JT pajėgos patraukė į sukilėlių užimtas teritorijas. [[2002]] m. sausį oficialiai paskelbta, kad karas baigėsi. 2002 m. gegužę Kabahas perrinktas antrai prezidento kadencijai. [[2004]] m. baigtas šalies nuginklavimas; JT remiamas karo nusikaltimų teismas pradėjo abiejų kariavusių pusių vadų teismus. [[2005]] m. gruodį JT taikdarių pajėgos pasitraukė iš Siera Leonės. [[2007]] m. rugpjūtį valstybėje įvyko visuotiniai prezidento ir parlamento rinkimai. Pirmuoju kartu prezidento rinkimuose nei vienas kandidatas negavo daugumos rinkėjų balsų. Pakartotiniai rinkimai vyko rugsėjo mėnesį, naujuoju Siera Leonės prezidentu išrinktas [[Ernestas Bajus Koroma]]. == Politinė sistema == {{Pagr|Siera Leonės politinė sistema}} [[Vaizdas:SieraLeonėsprezidentūra.jpg|thumb|Valstybės rūmų rezidencija, kurioje oficialiai dirba ir gyvena Siera Leonės prezidentas]] [[Vaizdas:Ernest Bai Koroma.jpg|thumb|Dabartinis valstybės vadovas [[Ernestas Bajus Koroma]]]] Siera Leonė yra [[Konstitucija|konstitucinė]] [[Demokratija|demokratinė]] [[respublika]]. Valstybės valdymo santvarką nustato 1991 metais priimta konstitucija, kuri numato, jog valdžios sistemą sudaro [[Vienerių rūmų parlamentas|vienerių rūmų]] įstatymų [[Įstatymų leidžiamoji valdžia|leidžiamoji]], [[Įstatymų vykdomoji valdžia|vykdomoji]] bei [[Teisminė valdžia|teisminė]] valdžios. Šiuo atveju, visos įstatymų leidžiamosios galios yra pavestos [[Parlamentas|parlamentui]], aukščiausią vykdomąją valią turi prezidentas ir jo suformuoto kabineto nariai, o teisminei santvarkai vadovauja [[Vyriausiasis teisėjas]]. Prezidentas yra valstybės ir vyriausybės vadovas bei [[Siera Leonės ginkluotosios pajėgos|ginkluotųjų pajėgų]] ir [[Siera Leonės policija|nacionalinės policijos]] vyriausiasis vadas. Jis sudaro ir vadovauja ministrų kabinetui, kurį tvirtina parlamentas. Prezidentas renkamas [[Tiesioginė demokratija|tiesiogiai]] visuotiniais rinkimais ir šaliai gali vadovauti ne daugiau kaip dvi 5 metų kadencijas iš eilės. Prezidento rinkimai laikomi įvykusiais, kai kandidatas įgauna 55 % balsų persvarą prieš savo varžovą. Taip pat rinkimai laikomi galiojančiais tik tuo atveju, jeigu kandidatas į prezidento postą surenka ne mažiau kaip 55 % rinkėjų balsų; jeigu tai neįvyksta, pradedamas antrasis rinkimų turas, kuriame dėl valstybės vadovo posto varžosi du daugiausiai balsų pirmajame rinkimų ture surinkę atstovai. Kandidatas į prezidentus turi būti gimęs Siera Leonėje, turėti ne mažiau 40-ies metų, priklausyti kokiai nors [[Politinė partija|politinei partijai]] ir anksčiau būti [[Nusikaltimas|nenusikaltęs]] įstatymams ar [[Kalinimas|kalėjęs]]. Antrasis vykdomosios valdžios žmogus valstybėje po prezidento yra [[Siera Leonės viceprezidentas]]. Pagal Sierą Leonės konstituciją, šis tampa prezidentu tuo atveju, jeigu esamas šalies vadovas miršta, atsistatydina arba parlamento balsavimu yra pašalinamas iš pareigų. Taip pat jei vieši užsienyje ar dėl tam tikrų priežasčių laikinai negali dirbti. Viceprezidentas išrenkamas visuotiniuose rinkimuose kartu su prezidentu kaip buvęs jo varžovas (t. y. antras kandidatas pagal surinktus balsus). Siera Leonės parlamentas turi 124 mandatus. 112 jo narių išrenkami visuotiniuose rinkimuose, kurie vyksta tuo pat metu kaip ir prezidento rinkimai; jie renkami visose keturiolika šalies apygardų. Likusias 12 vietų užima tuo laiku svarbiausieji savo regiono politiniai ir visuomeniniai lyderiai iš dvylikos Siera Leonės [[Siera Leonės administracijos|adminstracinių apygardų]]. Parlamento veikla trunka penkerius metus. Parlamento rinkimų dalyviams vyrauja 21 metų amžiaus ir kilmės cenzas; taip pat rinkimuose dalyvaujantis asmuo privalo turėti panašaus politinio ir visuomeninio darbo patirties ir negali būti teistas. Nuo pat nepriklausomybės laikų, kai Siera Leonė gavo politinės valios teisę ir savivaldą, valstybės valdyme įsivyravo dvi pagrindinės politinės jėgos, kurios susikūrė anksčiau ir dalyvavo visuose nepriklausomos šalies įvykiuose nuo 1960-ųjų metų. Tai sero [[Milton Margai|Miltono Margajaus]] įkurta [[Siera Leonės tautos partija]] ({{en|Sierra Leone People's Party}}) ir [[Siaka Stevens|Siaka Stivenso]] 1962 metais sukurta Visos tautos kongreso ({{en|All People's Congress}}) partija. Egzistuoja ir kitos opozicinės partijos, tačiau visos jos suburtos visai neseniai (dauguma – apie 2000-uosius metais), valdžioje neturi lemiamo balso ar žymesnių Siera Leonės politinių veikėjų, ar kai kurios tariamai atstovauja užsienio bendrovių interesams, kurie daugiausia susiję savo naudingosiomis iškasenomis ir jų eksporto lengvatomis, taigi ir nesulaukia didesnio visuomenės dėmesio. [[Vaizdas:Freetown Court 1984.jpg|thumb|left|Siera Leonės Aukščiausiojo teismo rūmai Fritaune]] Siera Leonės teisminę santvarką reguliuoja [[Aukščiausiasis teismas]], [[Civilinių bylų teismas|civilinių bylų]] ir [[Apeliacinis teismas|apeliacinis]] teismai, bei žemesnieji pavaldūs [[Magistratas (savivalda)|Magistrato]] ir vietiniai teismai. Šioms valstybės institucijoms vadovauja Vyriausiasis šalies teisėjas. Kiekviena apygarda turi savo magistrato teismą, tuo tarpu vietiniai teismai reguliuoja vietinių savivaldų tvarką. Aukščiausiasis teismas yra galingiausias ir įtakingiausias Siera Leonės teismas, kurio sprendimų apeliuoti nebegalima. Pirmiesiems trims, svarbiausiems šalies teismams: Aukščiausiajam, civilinių bylų ir apeliaciniam, teisėjus skiria prezidentas ir tvirtina parlamentas. == Administracinis suskirstymas == {{Pagr|Siera Leonės administracijos}} [[Vaizdas:SieraLeonėsprovincijos.png|thumb|right|Siera Leonės provincijos ir Fritauno rajonas]] [[Vaizdas:SieraLeonėsapygardos.png|thumb|right|Siera Leonės apygardos ir Vakarų sritis]] [[Vaizdas:Sierra Leone chiefdoms.png|thumb|right|Siera Leonės viršininkystės]] Siera Leonės respubliką sudaro trys provincijos: [[Šiaurės provincija (Siera Leonė)|Šiaurinė]], [[Pietų provincija (Siera Leonė)|Pietinė]] ir [[Rytų provincija (Siera Leonė)|Rytinė]], bei pakrantės regionas, vadinamas [[Vakarų sritis (Siera Leonė)|Vakarų sritimi]]. Visas kraštas, be provincijų, dar padalintas į 12 apygardų, o šios, išskyrus Vakarų sritį, – į viršininkystes. {| class="wikitable" |- bgcolor="#CCCCCC" ! Provincija !! Apygarda !! Sostinė !! Plotas km² (tūkst.) !! Gyventojų skaičius (tūkst.) !! Viršininkysčių skaičius |- |rowspan="5"|[[Šiaurės provincija (Siera Leonė)|Šiaurinė]]|| [[Bombalis (apygarda)|Bombalis]] || [[Makenis]] || 7 985 || 420 561 || 14 |- | [[Koinadugu (apygarda)|Koinadugu]] || [[Kabala (miestas)|Kabala]] || 12 121 || 265 758 || 11 |- | [[Port Lokas (apygarda)|Port Lokas]] || [[Port Lokas]] || 5 719 || 477 978 || 11 |- | [[Tonkolilis (apygarda)|Tonkolilis]] || [[Magburaka]] || 7 003 || 365 465 || 12 |- | [[Kambija (apygarda)|Kambija]] || [[Kambija]] || 3 108 || 295 090 || 7 |- |rowspan="3"|[[Rytų Provincija (Siera Leonė)|Rytinė]]|| [[Kenema (apygarda)|Kenema]] || [[Kenema]] || 6 053 || 515 461 || 16 |- | [[Konas (apygarda)|Konas]] || [[Koidu Taunas]] || 5 641 || 335 401 || 14 |- | [[Kailahunas (apygarda)|Kailahunas]] || [[Kailahunas]] || 3 859 || 382 829 || 14 |- |rowspan="4"|[[Pietų provincija (Siera Leonė)|Pietinė]]|| [[Bo (apygarda)|Bo]] || [[Bo (miestas)|Bo]] || 5 473 || 515 945 || 16 |- | [[Mojamba (apygarda)|Mojamba]] || [[Mojamba]] || 6 902 || 260 910 || 14 |- | [[Pudžehunas (apygarda)|Pudžehunas]] || [[Pudžehunas]] || 4 105 || 262 073 || 12 |- | [[Bontė (apygarda)|Bontė]] || [[Bontė]] || 3 468 || 129 947 || 12 |- |} {| class="wikitable" |- bgcolor="#CCCCCC" ! Sritis !! Apygarda !! Sostinė !! Plotas km² !! Gyventojų skaičius (tūkst.) |- |rowspan="2"|[[Vakarų sritis (Siera Leonė)|Vakarinė]]|| [[Vakarų srities miesto apygarda (Siera Leonė)|Miesto]] || [[Fritaunas]] || 82 || 772 873 |- | [[Vakarų srities užmiesto apygarda (Siera Leonė)|Užmiesčio]] || [[Fritaunas]] || 475 || 174 249 |- |} == Didžiausi miestai == {|class="wikitable" |- bgcolor="#CCCCCC" ! Miestas !! Gyventojų skaičius !! Centras |- | [[Fritaunas]] || 1 070 200 || [[Vaizdas:Freetownstreet.jpg|155px]] |- | [[Bo (Siera Leonė)|Bo]] || 269 000 || [[Vaizdas:Bo WorldWind Satelite image.jpg|155px]] |- | [[Kenema]] || 158 496 || [[Vaizdas:Kenema-Market.jpg|155px]] |- | [[Koidu Taunas]] || 111 800 || [[Vaizdas:KoiduStreet.jpg|155px]] |- | [[Makenis]] || 105 900 || |- |} == Ekonomika == {{Pagr|Siera Leonės ekonomika}} [[Vaizdas:Sierra Leone diamond mining1.jpg|thumb|Deimantų kasykla [[Konas|Kono apygardoje]]]] Siera Leonės ekonomika daugiausiai apima žemės ūkį, kuriame susitelkę dauguma iš jos gyventojų. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra ryžiai, kukurūzai, manijokai, soros, riešutai. Pagrindiniai pelno žemės ūkio produktai yra palmių branduoliai, palmių aliejus, kakava, kava. Auginami naminiai paukščiai, avys, ožkos. Žvejyba taip pat svarbi Siera Leonės ekonomikai. Šalis turi svarbų kasybos verslą, kurį daugiausia valdo užsienio kompanijos. Pagrindiniai mineralai yra deimantai, geležies rūda, auksas, boksitai, bei [[rutilas]]. Tačiau kasybos, bei kiti verslai buvo paveikti kivirčų. Keletas šalies gamintųjų parduoda perdirbtą naftą, plataus vartojimo prekes. Pagrindiniai Siera Leonės importuojami produktai yra šie: plataus vartojimo produktai, maisto produktai, transporto įranga, degalai. Pagrindiniai eksporto produktai: deimantai, bei kiti mineralai, kakava, kava, žuvis. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] šalys, [[JAV]], [[Dramblio Kaulo Krantas]]. === Valiuta === [[Vaizdas:500Leone.png|thumb|right|Šalies valiutos – [[Leonė]]s – monetos]] Siera Leonės valiuta yra [[leonė]]. Centrinis šalies bankas yra įsikūręs sostinėje Fritaune. Siera Leonėje yra besikeičiantis [[valiutos kursas]], o pasikeisti didelę dalį užsienio valiutos galima visuose šalies bankuose, valiutos keityklose, kai kuriuose viešbučiuose. Naudojimasis kreditine kortele šalyje yra ribotas, nors kai kurie viešbučiai ar restoranai leidžia jomis atsiskaityti. Šalyje nėra nė vieno [[Bankomatas|bankomato]]. == Geografija == {{Pagr|Siera Leonės geografija}} Siera Leonė yra vakarinėje Afrikos pakrantėje, tarp 7-osios ir 8-osios lygiagrečių į šiaurę nuo [[Pusiaujas|pusiaujo]]. Šiaurėje ir šiaurės rytuose turi sieną su [[Gvinėja]], pietuose ir pietryčiuose su [[Liberija]]. Šalies krantus vakaruose skalauja [[Atlanto vandenynas]]. Siera Leonė užima 71 740 km² plotą, iš jų 71 620 km² sudaro sausuma ir 120 km² – vanduo. Šalis turi keturis gamtinės geografijos požiūriu skirtingus regionus: rytinę žemyninę dalį dengia didžiulė plynaukštė su aukštais kalnais; šiame regione yra aukščiausias Siera Leonės taškas – [[Bintumanis|Bintumanio kalnas]] (1 948 m), centrinę žemumų dalį sudaro miškų, krūmokšnių ir dirbamosios žemės lygumos (tai didžiausias šalies regionas, užimantis 43 % viso ploto), pietinę dalį apima [[Moa (upė)|Moa upės]] baseinas, vakaruose esti vandenyninė 400 km kranto linija; vakarinį regioną sudaro [[Mangrovė|mangroviniai]] pelkynai, [[Drėgnieji miškai|drėgnųjų miškų]] lygumos ir dirbamos žemės laukai. Siera Leonė turi trečią pagal dydį pasaulyje gamtinį uostą, prie kurio [[Pusiasalis|pusiasalyje]] įsikūrusi valstybės sostinė [[Fritaunas]]. Siera Leonėje vyrauja tradicinis dviejų [[Metų laikai|sezonų]] [[atogrąžų klimatas]], sąlygojantis šalies žemės ūkį: [[gegužė]]s–[[Lapkritis|lapkričio]] mėn. trunkantis [[liūčių sezonas]] ir [[gruodį]] prasidedantis [[sausasis metų sezonas]]. Sausuoju sezonu dėl šalto, sauso vėjo, pučiančio nuo [[Sachara|Sacharos dykumos]] ir žemos nakties temperatūros (ne didesnės kaip 16 °[[Celsijus|C]]), susidaro [[harmatai]]. Vidutinė metinė Siera Leonės temperatūra yra 26&nbsp;°C ir svyruoja iki maždaug 36&nbsp;°C. Nuo 1980-ųjų metų, dėl [[Miškų nykimas|miškų kirtimo]], [[Gyvulininkystė|ganyklinių]] ir [[Žemdirbystė|dirbamos žemės]] plotų augimo bei [[Kalnakasyba|kalnakasybos]], ypač sumažėjo Siera Leonės miškų plotai. Nykimą paskatino tai, jog valstybė dėl pilietinio karo iki 2002 metų neturėjo bendros miškų valdymo sistemos. Nuo karo pabaigos miškų nykimo tempai padidėjo 7,3 %. Siera Leonė šiuo metu turi 55 saugomas teritorijas, kurios sudaro 4,5 % viso šalies ploto. == Gyventojai == [[Vaizdas:Sierra-Leone-demography.png|thumb|Siera Leonės gyventojų skaičiaus raida]] [[Vaizdas:Freetown.jpg|thumb|Didžiausias Siera Leonės miestas ir jos sostinė Fritaunas]] === Demografija === Pagal [[2008]] m. JAV Gyventojų Surašymo Biuro duomenis, Siera Leonėje gyvena 6 294 774 žmonių. Šalies sostinė ir didžiausias miestas, ekonomikos ir kultūros centras yra [[Fritaunas]], turintis šiek tiek daugiau nei 1 mln. gyventojų. Antrasis pagal dydį šalies miestas yra [[Bo]] (269 tūkst. gyventojų). Kiti Siera Leonės miestai, turintys daugiau nei 100 tūkst. žmonių, yra [[Kenema]], [[Koidu Taunas]] ir [[Makenis]], stipriausi Šiaurės ir Pietrytinių provincijų centrai. Nors Siera Leonės mokyklose, valdžios institucijose ir [[Žiniasklaida|žiniasklaidoje]] vartojama oficialia pripažinta [[anglų kalba]], šalyje plačiausiai naudojama gyventojų šnekamoji kalba yra [[Krio kalba|krio]] (kilusi iš anglų ir kelių vietinių Afrikos kalbų); ja šnekama beveik visose Siera Leonės dalyse. Krio kalbą vartoja 98 % šalies gyventojų, todėl ja, ypač prekiaujant, gali susikalbėti atskiros etninės grupės. === Etninės grupės === [[Vaizdas:Sierra Leone village woman.jpg|thumb|Mendės moteris Džodžoimos kaimelyje ([[Kailahuno apygarda]])]] [[Vaizdas:Mandinka.jpg|thumb|Mandingų moteris]] Siera Leonėje gyvena 16 [[Etninė grupė|etninių grupių]], turinčių savo kalbą ir tradicijas. Dvi didžiausios jų yra [[Mendė]] ir [[Temnė]]; jos abi sudaro po 30 % viso šalies gyventojų skaičiaus ir turi beveik 2 mln. žmonių. Mendžiai vyrauja [[Pietų provincija (Siera Leonė)|Pietų]] ir [[Rytų provincija (Siera Leonė)|Rytų]], o temniai – [[Šiaurės provincija (Siera Leonė)|Šiaurės]] – provincijose. Taip susiklostė dėl nuo seno vykusios dviejų svarbiausių Siera Leonės istorijai politinių grupių: [[Siera Leonės Tautos Partija|Siera Leonės Tautos Partijos]] ir [[Visos Tautos Kongresas|Visos Tautos Kongreso]]; taigi šiaurinis Temnės regionas rinkimuose tendencingai palaiko iš Limbos ([[Šiaurės provincija (Siera Leonė)|Šiaurinės provincijos]]) kilusio [[Siaka Stevens|Siako Stivenso]] įkurtą VTK, o [[Pietų provincija (Siera Leonė)|piet]][[Rytų provincija (Siera Leonė)|rytinių]] provincijų Mendė – SLTP, įkurtą Siera Leonės nepriklausomybės lyderio [[Milton Margai|Miltono Margajaus]], kuris taip pat kilo iš šios etninės grupės. Toks etnopolitinis susiskirstymas tarp dviejų didžiausių šalies gyventojų grupių neramumų laikais visuomet kėlė įtampą. {| class="wikitable" |- bgcolor="#CCCCCC" <th align="center" colspan="5">Siera Leonės etninių grupių gyventojų skaičius ir jų pasiskirstymas</th></tr> ! Etninė grupė !! Gyventojų skaičius !! Procentas (%) !! Provincija (-os) !! Apygarda (-os) |- | [[Mendės|Mendė]] ||rowspan="2"| ~3,78 mln. || 30 || Pietinė, Rytinė || Bo, Bontė, Kailahunas, Kenema, Konas, Mojamba, Pudžehunas |- | [[Temniai|Temnė]] || 30 || Visos || Bo, Bombalis, Bontė, Kambija, Kenema, Konas, Mojamba, Port Lokas, Pudžehunas, Tonkolilis |- | [[Limbai|Limba]] || 477 978 || 9 || Šiaurinė, Pietinė || Bombalis, Kambija, Koinadugu, Mojamba, Tonkolilis |- | [[Konai|Konas]] || 503 581 || 8 || Rytinė || Kailahunas, Konas |- | [[Mandingai|Mandingas]] || 465 813 || 7 || Šiaurinė, Rytinė || Kambija, Kailahunas, Koinadugu |- | [[Kreolai|Krio]] || 314 738 || 5 || Vakarinė || Fritaunas |- | [[Fulaniai|Fula]] || 225 000 ||rowspan="9"| 11 || Šiaurinė || Kambija, Koinadugu, Port Lokas |- | [[Kisiai|Kisi]] || 3 859 || Rytinė || Kailahunas, Konas |- | [[Šerbrai|Šerbras]]||rowspan="2"| 180 000 || Pietinė || Bontė, Mojamba, Pudžehunas |- | [[Kurankai|Kurankas]] || Šiaurinė || Tonkolilis |- | [[Lokai|Lokas]] || 150 000 || Pietinė || Bontė, Mojamba |- | [[Susu]] || 130 000 || Šiaurinė || Kambija, Port Lokas |- | [[Siera Leonės libaniečiai]] || 85 000 || Pietinė || Bo |- | [[Jalunkos|Jalunka]] || 45 000 || Šiaurinė || Koinadugu |- | [[Vajai|Vajus]] || 25 000 || Pietinė, Rytinė || Kailahunas, Pudžehunas |- |} Dauguma mažesniųjų Siera Leonės etninių grupių, šioje valstybėje sudarančių vos po kelis procentus gyventojų skaičiaus, yra daug didesnių etnosų, vyraujančių kitose gretimose šalyse, atstovai. Praeityje Siera Leonės gyventojai buvo žinomi dėl pasiekimų [[Švietimas|švietime]], prieškolonijiniais ir kolonijiniais laikais – [[Prekyba|prekybinių]] įgūdžių ir veiklos, pasižymėjo [[Menas|mene]] ir [[Amatas|amatuose]]; medžio skaptavime. Tačiau per paskutiniuosius trisdešimt metų, šalies švietimo ir [[Infrastruktūra|infrastruktūros]] lygis ypatingai nukrito. === Religija === {{Bar box |float = right |title = <font color="Orange">Siera Leonės religija</font> |titlebar = #987654 |left1 = Religija |left2 = Procentai {{bar percent|[[Islamas]]|blue|60}} {{bar percent|[[Krikščionybė]]|green|30}} {{bar percent|Vietinės Afrikos religijos|gray|10}} }} Skirtingai nei kitose Afrikos valstybėse, Siera Leonėje dėl religinių įsitikinimų labai retai kyla etniniai konfliktai. Šalies konstitucija numato demokratinę laisvę į tikėjimą; valdžia ypač gina tokią nuostatą ir griežtai reaguoja į religinio pobūdžio diskriminacinius pažeidimus. Didžiausia šalies religija yra [[islamas]]; jis apima daugiau nei 3,5 mln. šalies gyventojų. Siera Leonėje islamas paplito XVIII amžiaus pradžioje, kai fulbių ir mandžių kalbomis šnekančios gentys iš dabartinės Gvinėjos teritorijos atvyko į šiaurinį Siera Leonės regioną, apgyvendintą temnių ir daugelį jų atvertė į šią religiją. Kolonijiniais britų laikais, islamas visiškai netiesiogiai buvo perduotas plėtojantis kultūriniams ryšiams ir prekybai tarp atskirų genčių, stengiantis susivienyti ir išsaugoti nuo britų savo suverenumą. Tai dar labiau sustiprėjo, europiečių atvykėliams sugriovus senąją tradicinę etnosų santvarką ir pristačius naujas kultūrines bei socialines idėjas, į augančius didmiesčius pritraukusias gyventojus iš kitų šalies vietų. Valstybei atgavus nepriklausomybę 1960 metais, islamą sudarė 35 % šalies gyventojų, o 2000-aisiais šis skaičius pasiekė 60 %. [[Krikščionybė|Krikščionybe]] tiki 1 759 800 šalies gyventojų; šis tikėjimas paplito nuo [[XVI a.|XVI]] amžiaus pradžios, kai į vakarinę Afrikos pakrantę atvyko pirmieji [[Katalikų bažnyčia|katalikų]] [[misionieriai]]. Bet tuo metu jiems į krikščionybę tepavyko atversti vos keletą žmonių: tarpetniniai ryšiai buvo pakankamai stiprūs, kad vietos gyventojai neieškotų paguodos kitoje religijoje. Šiuo metu Siera Leonėje veikia 3 [[vyskupystė]]s ir [[arkivyskupystė]]. Siera Leonėje šiek tiek paplitęs [[hinduizmas]], tačiau čia jo šaknys ne itin tvirtos. Didžiausia hinduistų bendruomenė gyvena Fritaune. Kitos senosios Afrikos religijos sudaro 10 % visų šalies gyventojų. Jos apima savųjų dievų garbinimą, aukojimą, taip pat genčių vadų sudievinimą ir jiems priskiriamus vietinius gentinius titulus. == Kita informacija == * [[Siera Leonės transportas]] * [[Siera Leonės tarptautiniai santykiai]] * [[Siera Leonės sportas]] == Šaltiniai == {{Išn}} == Nuorodos == {{Commonscat|Sierra Leone}} * '''Siera Leonės Vyriausybė ir užsienio atstovybės''' * [http://www.statehouse.gov.sl/test2/ Respublikos Prezidentas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081022175451/http://www.statehouse.gov.sl/test2/ |date=2008-10-22 }} * [http://www.slhc-uk.org.uk/ Diplomatinis įgaliotinis Londone] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080921115103/http://www.slhc-uk.org.uk/ |date=2008-09-21 }} * [http://freetown.usembassy.gov/index.html Jungtinių Valstijų ambasada] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081018194305/http://freetown.usembassy.gov/index.html |date=2008-10-18 }} * '''Kita''' * [http://www.sierra-leone.org/ Nepriklausomas tinklalapis su išsamia ir plačia informacija apie Siera Leonę] (duomenų saugykla: nuotraukos, didžiausių kaimų sąrašas ir aprašymai, atskirų vietovių demografija, kultūra, istorija, ir kt.) {{Afrika}} {{Tautų sandrauga}} {{Verta}} [[Kategorija:Siera Leonė| ]] mc0qn7vsbkzvol345k459zm4fgkwihz 7889716 7889625 2026-07-30T08:54:22Z Nestea 25298 7889716 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai+}} {{ŠaliesLentelė |pavadinimas = Siera Leonė |ilgas_pavadinimas = Siera Leonės Respublika |vietinis_pavadinimas = {{en|Republic of Sierra Leone}} |kilm=Siera Leonės |žemėlapis=Location Sierra Leone AU Africa.svg |vėliava=Flag_of_Sierra_Leone.svg |herbas=Coat of arms of Sierra Leone.svg |himnas = „[[Siera Leonės himnas|Aukštai mes išgiriame tave, laisvės karalystę]]“ |kalbos=[[anglų kalba|anglų]] |sostinė=[[Fritaunas]] |didžiausiasMiestas=[[Fritaunas]] |valdovų=3 |titulas1=prezidentas |pavardė1=[[Julius Maada Bio]] |titulas2=viceprezidentas |pavardė2=[[Mohamed Juldeh Jalloh]] |titulas3=premjeras |pavardė3=[[Jacob Jusu Saffa]] |plotoVieta=116 |plotas=71&nbsp;740 |vandens=1,0 % |gyvMetai=[[2017]] |gyventojuVieta=107 |gyventoju=6&nbsp;732&nbsp;899 |gyventojuTankis=83 |tankumoVieta=114 |BVPMetai=[[2007]] (progn. |BVPVieta=150 |BVP=1,672 |BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]] |BVPGyventojui=286 |BVPGyventojuiVieta=163 |valiuta=[[Leonė]] |laikoJuosta=UTC +0 |vasarosLaikas= |nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[JK|Jungtinės Karalystės]], |nepriklausomybėsDatos=[[1961]] m. [[balandžio 27]] d. |nepriklausomybėsPavadinimas= |TLD=sl |telKodas=+232 |kirčiavimas = Sièra Leònė <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Siera Leonė''' ({{en|Sierra Leone}}; oficialus pavadinimas '''Siera Leonės Respublika''') – valstybė [[Vakarų Afrika|Vakarų Afrikoje]] prie Atlanto vandenyno. Ribojasi su [[Gvinėja]] šiaurės rytuose, [[Liberija]] pietryčiuose, [[Atlanto vandenynu]] pietvakariuose, ir užima 71 740 km² plotą; turi apie 6,3 mln. gyventojų. Šalyje vyrauja [[tropinis klimatas]], nuo vandenyno pusės į žemyno gilumą tęsiasi [[savanų]] ir [[Drėgnieji atogrąžų miškai|drėgnųjų atogrąžų miškų]] gamtinės zonos. Sostinė ir didžiausias miestas – [[Fritaunas]]. Ankstyvieji Siera Leonės gyventojai buvo [[Šerbras|Šerbro]], [[Temnė]]s ir [[Limba|Limbos]], o vėliau ir [[Mendė]]s bei [[Konas|Kono]] etninės grupės, kurios kraštą vadino Romarongu (vietine kalba tai reiškia „kalnas“). Šiandien šios penkios etninės grupės sudaro bendrą vietinį Siera Leonės [[Etninė grupė|etnosą]]. Siera Leonė tapo svarbiu [[Atlanto vergų prekyba|transatlantinės vergų prekybos]] centru, kol [[1787]] m. [[Siera Leonės kompanija]] įkūrė Fritauną, tuo metu vadintą vergų rojumi; į jį iš [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] ir [[Karibų jūros regionas|Karibų jūros regiono]] plūdo daugybė nuo [[Vergija|vergijos]] išlaisvintų [[Juodaodis|juodaodžių]]. [[1808]] m. Fritaunas tapo [[Britų imperija|britų imperijos]] [[kolonija (administracinis vienetas)|kolonija]], o [[1896]] m. pateko į Jungtinės Karalystės [[Protektoratas|protektoratą]]; suvienijus šiųdviejų įstatus, [[1961]] m. [[balandžio 27]] d. Siera Leonė tapo nepriklausoma. Dėl vyriausybinės [[Korupcija|korupcijos]] ir netvarkos šalies viduje bei šalimais esančioje [[Liberija|Liberijoje]] vykusio karo, Siera Leonėje [[1991]] m. kilo pilietinis karas, kuris baigėsi tik [[2000]] m., į šalį įvedus [[Nigerija|Nigerijos]] paskirtą [[JTO|Jungtinių Tautų]] taikdarių kariuomenę. 1998 m. JT pajėgos Fritaune sugrąžino šalies piliečių [[Demokratija|demokratiškai]] išrinktą valdžią. Iki karo pabaigos buvo nuginkluota beveik 72,5 tūkst. buvusių revoliucinių kovotojų. 2002 m. įkurtas [[Specialusis Siera Leonės Tribunolas]], skirtas ištirti [[Karo nusikaltimai|karo]] ir [[Nusikaltimai žmoniškumui|žmoniškumo nusikaltimus]], padarytus nuo [[1996]] m. == Etimologija == Valstybės pavadinimas kilo iš 1462 metais portugalų keliautojo [[Pedro da Cintra|Pedro da Sintros]] sudaryto žemėlapio, kuriame jis šalia Fritauno esančias kalvas pavadino {{pt|Serra de Leão}} („Liūto kalnai“). Kalnų grandinę jis pavadino priešais upės žiotis pamatęs [[liūtas|liūtus]].<ref>{{Mašalaitis 2007|317}}</ref> == Istorija == :: ''Pagrindinis straipsnis – [[Siera Leonės istorija]], apie ikikolonijinę istoriją taip pat žiūrėti [[Senegambija]]''. [[Vaizdas:Prehistoric pottery shards, Sierra Leone.jpg|thumb|[[Priešistorė|Priešistorinės]] puodininkystės likučiai iš [[Kamabajus|Kamabajaus]] Siera Leonėje]] === Ankstyvoji istorija === Archeologiniai radiniai rodo, kad Siera Leonė yra apgyvendinta jau daugiau nei 2 500 metų.<ref name="Culture of Sierra Leone">{{cite web|url=http://www.everyculture.com/Sa-Th/Sierra-Leone.html|title=Culture of Sierra Leone|author=Countries and Their Cultures|access-date=2021-10-28}}</ref> IX m. e. amžiuje pradėta naudoti [[geležis]], o apie 1000 m. pakrantės gentys pradėjo verstis [[Žemės ūkis|žemdirbyste]].<ref name="Sierra Leone - History">{{cite web|url=http://www.nationsencyclopedia.com/Africa/Sierra-Leone-HISTORY.html|title=Sierra Leone – History|author=Encyclopedia of the Nations|access-date=2021-10-28}}</ref> Tankūs atogrąžų drėgnieji miškai iki pat XVIII amžiaus apsaugojo Sierą Leonę nuo ikikolonijinių Afrikos tautų įsiveržimo ar [[Islamas|islamistinės]] kultūros skverbimosi. Europiečių kontaktai su Siera Leone buvo vieni pirmųjų Vakarų Afrikoje. [[1462]] metais, portugalų keliautojas Pedras da Sintra žemėlapyje pažymėjo dabartinį Fritauno uostą supančias kalvas, pavadindamas jas ''Serra de Leão'' ({{pt|Liūto kalnai}}).<ref name="ReferenceA">''Kingfisher Geography encyclopedia''. {{ISBN|1-85613-582-9}}. p. 180</ref> Netrukus į uostą atvyko pirmieji portugalų pirkliai; [[1495]] m. pastatytas [[fortas]] su pakrantės prekybos postu.<ref name="LeVert">{{Cite book |last =LeVert |first =Suzanne |title =Cultures of the World: Sierra Leone |page =[https://archive.org/details/sierraleone0000leve/page/22 22] |publisher =Marshall Cavendish |isbn =978-0-7614-2334-8 |year =2006 |url =https://archive.org/details/sierraleone0000leve/page/22 }}</ref> Prie portugalų prisijungė olandai ir prancūzai, [[1562]] metais – ir anglai; visi jie vertėsi [[Vergovė|vergų]] prekyba. === Vergijos laikotarpis === [[Vaizdas:Slaves sierra leone.jpg|thumb|right|1835 metų iliustracija, vaizduojanti išlaisvintus Šiaurės Amerikos vergus, atvykusius į Siera Leonę.]] [[1787]] m. Londone veikęs „[[Juodųjų vargšų išlaisvinimo komitetas|Juodųjų vargšų]]“ labdaros komitetas sumanė į Siera Leonėje esančią vadinamąją Laisvės provinciją išsiųsti savo globojamus „spalvotuosius“: daugiausia afroamerikiečius, kurie per [[Amerikos revoliucija|Amerikos revoliuciją]] prisiekė ištikimybę britų imperijai ir ilgainiui turėjo palikti Šiaurės Amerikos kolonijas, taip pat Afrikos ir [[Azija|Azijos]] atvykėlius. Tokį finansinį labdaros organizacijos gelbėjimo planą pasiūlė vienai laivų kompanijai vadovavę britų filantropai; jie 1787 metų gegužės 15 d. į Sierą Leonę atplukdė pirmąją juodaodžių kolonistų grupę. Ligos ir priešiški vietinių gyventojų išpuoliai beveik sunaikino pirmąją atvykėlių bangą. Neilgai trukus, vieno iš būsimųjų Fritauno įkūrėjų ir Šiaurės Amerikos juodaodžių lyderio [[Thomas Peters|Tomo Piterso]] dėka, buvo įkurta [[Siera Leonės Kompanija]], turėjusi tęsti nesėkmingai pasibaigusį „Juodųjų vargšų išlaisvinimo komiteto“ proteguotos Sent Džordžo įlankos kompanijos siekį įkurti pirmąją laisvą, anglų globojamą, juodaodžių teritoriją Afrikoje. Siera Leonės kompanija naujajai kelionei surinko apie 1 200 [[Naujoji Škotija|Naujosios Škotijos]] juodaodžių pabėgėlių nuo vergijos Jungtinėse Valstijose. Jie, vadovaujami Piterso, 1792 m. įkūrė [[Fritaunas|Fritauną]] ({{en|Freetown}} – „laisvas miestas“). Prie grupės prisijungė kiti afroamerikiečiai, buvę vergai Jungtinėse Valstijose. Tuo metu pačiose Valstijose tarp vergų juodaodžių sklandė gandas apie „Juodųjų rojų“ Afrikoje; tai tapo pabėgėlių viltimi. Anglų [[Abolicionizmas|abolicionistas]] [[Granville Sharp|Granvilis Šarpas]] ketino sukurti Siera Leonėje [[Utopija|utopinę]] bendruomenę, tačiau Siera Leonės Kompanijos [[Bendrovės valdyba|valdytojai]] nė neketino naujakuriams dykai atiduoti žemės. Žinodami, kokia žemės nuomos našta jų laukia, atvykėliai sukilo; maištą nuslopino tik per 500 [[Jamaika|Jamaikos]] [[Maronai|maronų]], atsiustų iš Naujosios Škotijos. [[Vaizdas:Fritaunas1856.jpg|thumb|left|Fritauno kolonija 1856 m.]] Į Fritauną iš įvairių kitų Afrikos vietų, bet daugiausia vakarų kranto, sugrįžo tūkstančiai juodaodžių arba išlaisvintų vergų. Dauguma jų nusprendė pasilikti Siera Leonėje ir susilieję su ankstesniaisiais atvykėliais, pamažu tapo vietiniais [[kreolai]]s. Atkirsti nuo savo gimtųjų namų ir tradicijų, jie perėmė kai kuriuos britų gyventojų kultūros aspektus; Vakarų Afrikos pakrantėje pradėjo klestinčią prekybą gėlėmis ir karoliukais. Kolonijoje buvo kalbama maišyta [[krio kalba]], viena iš [[Kreolų kalbos|kreolų kalbų]] (šios XVIII a. atsirado iš liaudinės šnekamosios anglų kalbos, kurią naudojo afroamerikiečiai); ji greitai išplito visame regione kaip bendrinė prekybos ir krikščionių misijų kalba. Anglų ir amerikiečių abolicionistų judėjimai puoselėjo viltis, kad kada nors povergovinės prekybos Afrika taps panašia į Fritauną. === Kolonijinė epocha === [[Vaizdas:Bai Bureh.jpg|thumb|[[Bajus Burehas]], 1898 m. sukilimo prieš britų valdžią lyderis]] XX a. pradžioje, Fritaunas tapo tam tikru traukos centru; čia įsikūrė britų valdomų [[Aukso krantas|Aukso Kranto]] (dabartinė [[Gana]]) ir [[Gambija|Gambijos]] kolonijų administracija. Siera Leonė tapo Britų Vakarų Afrikos mokymosi centru; [[1827]] m. įkurtas [[Fouraho įlankos koledžas]] labai greitai ėmė traukti visus vakarų kranto afrikiečius, kalbančius anglų kalba. Daugiau nei šimtmetį, tai buvo vienintelis Vakarų Europos stiliaus [[universitetas]] [[Subsacharinė Afrika|subsacharinėje Afrikoje]]. Kolonijiniais laikais, Siera Leonės vietiniai gyventojai ne kartą bandė nesėkmingai nuversti britų valdžią ar krio viešpatavimą jų gimtosiose žemėse. Žymiausias iš tokių mėginimų buvo [[Lūšnų Mokesčio karas]] [[1898]] m. Pirmasis sukilimo lyderis buvo Bajus Burehas, Temnės vadas, atsisakęs pripažinti britų įvestą gyvenamųjų lūšnų apmokestinimą. Vietiniai vadai tokį europiečių žingsnį pavadino pasikėsinimu į jų [[Suverenitetas|nepriklausomybę]]. Britų valdžiai įsakius suimti Burehą dėl nustatyto mokesčio nemokėjimo, šis surinko kovotojų iš kelių Temnės, taip pat Limbos, Loko, Soso, Kisi ir Mandinkos, kaimų. Keletą pirmųjų karo mėnesių Burehas turėjo nemažą pranašumą prieš gerokai galingesnę britų kariuomenę. Žuvo šimtai britų ir Bureho karių. Galiausiai 1898 m. [[lapkričio 11]] d. Bajus Burehas buvo sučiuptas į nelaisvę ir išsiųstas [[Tremtis|tremtin]] į Aukso krantą; tuo tarpu 98 likę gyvi jo kovotojai britų valdžios įsakymu pakarti. Lūšnų Mokesčio karas užbaigė didžiulį ir organizuotą vietinių pasipriešinimą kolonializmui, tačiau vėlesniu kolonijiniu periodu jie jį tęsė kitokiomis formomis: kartkartėmis pradėdavo smulkius maištavimus ar riaušes, sukildavo darbe, pažeisdavo miestų tvarką. Po 1955–1956 m. suiručių praktiškai visi vietiniai Siera Leonės gyventojai pateko į britų protektoratą. Vienas svarbiausių įvykių Siera Leonės istorijoje buvo 1935 m. [[De Beers]] korporacijai suteikta [[Mineralai|mineralų]] gavybos [[monopolija]]; monopolininkas gavo teisę 99 metams verstis naudingųjų iškasenų gavyba. [[1951]] m. konstitucija suteikė vilties pradėti krašto [[dekolonizacija|dekolonizaciją]]; [[1953]] m. Siera Leonė gavo ribotą [[Savivalda|savivaldą]]. Praėjus dar keleriems metams, [[1958]] m. įvykdyti kiti konstituciniai pakeitimai: seras [[Miltonas Margajas]] tapo Ministru Pirmininku. Po konstitucinių derybų Londone 1960 m., Siera Leonė 1961 m. [[balandžio 27]] dieną gavo nepriklausomybę nuo Jungtinė Karalystės, ir galbūt lemtinga, jog tai įvyko tą pačią dieną, kai kilo Lūšnų Mokesčio karas. Tapusi [[Suverenitetas|suverenia]] valstybe, Siera Leonė [[Tautų sandrauga|Tautų sandraugos]] įstatais pasirinko parlamentinę valdžios santvarką. === Nepriklausomybė === [[1961]] m. balandžio 27 d. Siera Leonė, vadovaujama sero Miltono Margajaus, tapo [[Nepriklausomybė|nepriklausoma]] valstybe, o Margajas, atvedęs savo tautą į laisvę – pirmuoju teisėtu jos premjeru (Siera Leonėje ši politinė valdžios vieta vadinama [[Vyriausiasis ministras|Vyriausiojo ministro]] postu). Tai įvyko 1951 metais, suvienijus Kolonijų įstatymų leidžiamąją tarybą ir Protektorato asamblėją, taigi gerokai prieš nepriklausomybės pripažinimą, tačiau tik po jos Miltonas Margajas galėjo visateisiškai tapti Siera Leonės vadovu. Jo suburta [[Siera Leonės tautos partija]] (sutrump. {{en|SLPP}}) dideliu skirtumu laimėjo [[1962]]-ųjų metų [[gegužė]]s mėnesį surengtus pirmuosius visuotinius rinkimus; politinė partija taip pat gavo daugumą vietų parlamente. Po jo mirties 1964 metais, valstybei trejus metus vadovavo Margajaus brolis [[seras]] [[Albertas Margajas]]; šis dažnai buvo kritikuojamas dėl [[Korupcija|korupcijos]] ir palankaus politinio požiūrio [[Mendė]]s [[Etninė grupė|etninės grupės]] atžvilgiu. Jo valdymo metais iš tiesų išaugo Mendės atstovų įtaka [[Valstybės tarnyba|valstybės tarnyboje]] ir kariuomenėje: jie užėmė aukščiausias šių institucijų vietas. Tuo metu partijos oponentams tapo akivaizdu, jog valdyme pradėję žymiai dalyvauti mendės išskirtinį dėmesį skiria šalies pietiniam ir pietrytiniam regionams, kur ir buvo susitelkę daugiausiai šios etninės grupės gyventojų. Albertas Margajas taip pat bandė sukurti [[Vienpartinė valstybė|vienpartinę valstybę]], tačiau jam ypatingai stipriai pasipriešino opozicinis [[Visos tautos kongresas]] (sutrump. {{en|APC}}). [[Vaizdas:All People's Congress political rally Sierra Leone 1968.jpg|thumb|right|Visos tautos kongreso politinis mitingas [[Kabala (miestas)|Kabaloje]], [[Koinadugu apygarda|Koinadugu apygardoje]] 1968 m.; raudonai apsirengę VTK nariai priešais SLTP palaikančių žmonių namus]] 1967 metų kovą įvykę visuotiniai rinkimai beveik iš karto buvo užginčyti kaip negaliojantys, tačiau Siera Leonės gubernatorius [[Henris Bostonas]] vis vien paskelbė jų rezultatus: naujuoju šalies ministru pirmininku turėjo tapti Visos tautos kongreso kandidatas [[Siaka Stivensas]], tuo metu užėmęs Fritauno [[Meras|mero]] pareigas. Kelios valandos iki Stivensui užimant naująjį premjero postą, [[Siera Leonės ginkluotosios pajėgos|ginkluotųjų pajėgų]] brigados vadas [[Deividas Lansana]] be kraujo praliejimo įvykdė perversmą, teigdamas, jog valstybės vadovo postas turėtų likti neužimtas iki tol, kol vyks genčių atstovų į parlamentą rinkimai ir siūloma kandidatūra sulauks jų palaikymo parlamente. Stivensas buvo įkalintas namuose, paskelbta [[karo padėtis]]. Tuo tarpu grupė vyresniųjų karininkų nepakluso oficialiems valdžios nurodymams ir [[1968]] m. [[kovo 23]] d. ją nuvertė, tuo pačiu suėmė Lansaną ir konstituciją paskelbė negaliojančia. Grupė užgrobusiųjų valstybės valdymą pasivadino [[Nacionalinė reformacinė taryba|Nacionaline reformacine taryba]] (sutrump. {{en|NRC}}) ir savo pirmininku paskelbė brigadininką [[Endriu Džuksonas-Smitas|Endriu Džuksoną-Smitą]]. Tų pačių metų balandį, pačią NRT nuvertė grupė kariškių, pasivadinusių Antikorupciniu revoliuciniu judėjimu (sutrump. {{en|ACRM}}), kuriam vadovavo brigadininkas [[Džonas Bangura]]. Po sąmyšio šalyje, ARJ įkalino senuosius NRT narius, atstatė konstituciją ir į premjero postą grąžino Stivensą. Į valdžią sugrįžus VTK, vadovaujamam Stivenso, [[Limba|Limbos]] etninė grupė išlaikė savo įtaką vyriausybėje ir valstybės tarnyboje. [[1970]] m., antroji iš didžiausių Siera Leonės etninių grupių [[Temnė]] susijungė su Mende į opoziciją prieš VTK valdomą vyriausybę, tačiau [[1978]] metais Stivensui į viceprezidento postą paskyrus temnių atstovą [[Sorie Ibrahim Koroma|Soriją Ibrahimą Koromą]], ši tauta tiesiog prisišliejo prie Limbos ir atsisakė visų tolimesnių valdžios siekių; ir vis dėlto išliko antra įtakingiausia etnine grupe valstybės valdyme po Limbos. Valdžią sugrąžinus piliečiams, 1968 m. pabaigoje įvyko rinkimai, po kurių visas ministrų kabineto formavimas atiteko VTK atstovams. Rimtis šalyje visiškai atstatyta nebuvo; provincijose prasidėjus neramumams, 1968 metų lapkritį Stivensas paskelbė [[Nepaprastoji padėtis|nepaprastąją padėtį]]. 1971 m. vyriausybė išgyveno nesėkmingą karinį perversmą, o 1974 m. liepą ji išaiškino dar vieno, tariamai rengto, aplinkybes: abiejų sumanytų sąmokslų vadai buvo nuteisti, jiems atlikta [[mirties bausmė]]. [[1977]] m., studentų demonstracijos visoje Siera Leonėje nutraukė vyriausybės darbą. [[1971]] m. [[balandžio 19]] d. parlamentas Sierą Leonę paskelbė [[respublika]]. Tuometinis valstybės ministras pirmininkas Siaka Stivensas tapo pirmuoju tautos prezidentu. Jis paprašė [[Gvinėja|Gvinėjos]] karių pagalbos palaikant vyriausybės valdymą nuo 1971-ųjų iki [[1973]] metų. 1974 metais žlugus tariamam pasikėsinimui į prezidentą, po dvejų metų Stivensas be jokių priešininkų laimėjo prezidento rinkimus ir buvo perrinktas naujai 5-erių metų valstybės vadovo kadencijai. Per 1977 metų gegužę įvykusius visuotinius parlamento rinkimus, VTK gavo 74 mandatus, o SLTP – tik 15. Siera Leonės tautos partija pasmerkė rinkimus ir VTK apkaltino suklastotais balsavimo rezultatais ir rinkėjų bauginimu. [[1978]] m. parlamentas patvirtino naują konstituciją, pagal kurią Siera Leonė tapo vienpartine valstybe. Tų pačių metų referendumas VTK pavertė vienintele teisėta šalies partija. Siaka Stivensas iš prezidento pareigų pasitraukė [[1985]] m. lapkritį, poste išbuvęs 14 metų, bet ir toliau liko VTK pirmininku. Partija pasiūlė naują kandidatą į prezidentus, remiamą paties Stivenso: Siera Leonės ginkluotųjų pajėgų vadą [[Generolas majoras|generolą majorą]] [[Joseph Saidu Momoh|Džozefą Saidu Momohą]]. Šis taip pat priklausė Limbai. 1985 m. lapkričio 28 d. vienpartiniame referendume jis buvo išrinktas prezidentu. [[1986]] m. sausį įvyko jo [[inauguracija]], gegužę – naujojo parlamento rinkimai tarp VTK atstovų. Po tariamo pasikėsinimo nuversti prezidentą Momohą 1987 m. kovą buvo suimti sąmokslu įtariami daugiau nei 60 aukšto rango vyriausybės pareigūnų, tarp jų – ir valstybės viceprezidentas [[Fransis Minahas]]. Minahas buvo atleistas iš pareigų, nuteistas už sąmokslo rengimą ir [[Korimas|pakartas]] kartu su kitais penkiais [[1989]] m. === Pilietinis karas: daugiapartinė konstitucija ir Revoliucinio susivienijimo frontas === {{Pagr|Siera Leonės pilietinis karas}} [[1990]] m. spalį prezidentas Džozefas Momohas sudarė konstitucijos peržiūros komisiją, turėjusią peržvelgti 1978 m. vienpartinės valstybės konstituciją. Remiantis komisijos rekomendacijomis, buvo sukurta nauja daugiapartinę valstybės sistemą atstatanti konstitucija, kurią patvirtino parlamentas. Ji įsigaliojo [[1991]] m. [[spalio 1]] d., tačiau buvo daug įtarimų, kad Momoho pasiūlymas nerimtas bei prasidėjo akivaizdus VTK piktnaudžiavimas valdžia. Dėl vyriausybės korupcijos ir nekompetencijos tvarkant [[Deimantas|deimantų]] gavybą ir išteklius, kilo pilietinis karas. Karo protrūkį, be abejo, lėmė dar ir tai, kad gretimoje [[Liberija|Liberijoje]] vyko žiaurus pilietinis karas; manoma, kad tuometinis [[Liberijos nacionalinis patriotinis frontas|Liberijos nacionalinio patriotinio fronto]] (sutrump. {{en|NPFL}}) lyderis [[Charles Taylor (Liberija)|Čarlzas Teiloras]] padėjo buvusiam Siera Leonės kariuomenės kapralui [[Foday Sankoh|Fodajui Sankohui]] sukurti [[Revoliucinio susivienijimo frontas|Revoliucinio susivienijimo frontą]] (sutrump. {{en|RUF}}). Mainais už tokią pagalbą, Teiloras gaudavo Siera Leonės deimantų. RSF, vadovaujama Sankoho ir iš užnugario palaikoma Teiloro, pirmąjį puolimą nukreipė į rytų Siera Leonėje, [[Kailahuno apygarda|Kailahuno apygardoje]] esančius kaimus. Juos užpuolė 1991 m. [[kovo 23]] d. iš Liberijos pusės. Siera Leonės vyriausybė, braškanti nuo žlungančios ekonomikos ir korupcijos, buvo nepajėgi efektyviai pasipriešinti kovotojams. Praėjus mėnesiui po įsiveržimo į šalį, RSF jau kontroliavo didžiąją dalį Rytinės provincijos. Viena pagrindinių sukilėlių strategijų buvo į kovą prievarta įtraukti vaikus, taigi valdžia neką tebūtų galėjusi pakeisti. [[1992]] m. [[balandžio 29]] d., šeši jauni Siera Leonės armijos kariai, matyt, pasibaisėję vyriausybės neveiklumu kovojant su sukilėliais, sukėlė kariuomenės perversmą ir šalies prezidentą Josefa Momohą išsiuntė į tremtį Gvinėjon. Tai buvo antrasis [[leitenantas]] Solomonas Musa, [[kapralai]] [[Tomas Nijuma]] ir [[Jahijas Kanu]], [[brigados generolas]] [[Džulijus Maadas Bijo]], [[kapitonas]] [[Samuelis Komba Kambas]] ir pulkininkas [[Komba Mandehas]], jiems vadovavo 25-erių metų amžiaus kapitonas [[Valentinas Straseris]]. Šie kariai įkūrė Nacionalinę laikinosios vyriausybės tarybą (sutrump. {{en|NPRC}}) ir jos vadovu išsirinko Jahiją Kanu; deja, jis buvo nužudytas kitų NLVT narių dėl įtarimų, jog bandė derėtis su griūvančia VTK administracija. Pirmininko postą 1992 m. [[gegužės 4]] d. perėmė Straseris; jis tapo Siera Leonės valstybės vadovu. Samuelis Musa, vienas iš perversmo sumanytojų, gavo NLVT vicepirmininko vietą. Daugybė Siera Leonės gyventojų užplūdo gatves džiaugdamiesi, kad NLVT išvadavo juos nuo 23-ejus metus trukusio besąlyginio VTK valdymo. NLVT vadovas tuoj pat nutraukė 1991 m. įsigaliojusią konstituciją ir paskelbė nepaprastąją padėtį, apribojo [[Žodžio laisvė|žodžio]] ir [[Spaudos laisvė|spaudos]] laisvę bei paskelbė dekretų politiką. Kariuomenei ir policijai buvo suteikti neriboti įgaliojimai suimti įtartinus asmenis be jokio teisminio proceso ar nepateikus kaltinimų, šiems negalint jų apskųsti teismui. Ilgainiui ėmė aiškėti, kad naujoji valdžia su sukilėliais kovoja lygiai taip pat tuščiai, kaip tai darė Momoho vadovaujama VTK vyriausybė. Vis daugiau šalies teritorijų atsidurdavo RSF kontrolėje, jie užgrobė visą deimantais turtingą Rytinę provinciją ir [[1995]] m. atsidūrė prie pat Fritauno. Atsakydama į tai, NLVT pasamdė kelis šimtus privačios kompanijos kovotojų. Šiems per mėnesį pavyko nustumti RSF prie pat Siera Leonės sienos. Per tą laiką tarp senųjų NLVT narių įsiplieskė korupcija. [[Liepos 5]] d. Straseris iš Tarybos pirmininko pavaduotojo pareigų atleido savo vaikystės draugą Musą ir į jo vietą paskyrė Džulijų Bijo. Kai kurie senieji nariai, tarp jų ir pats Bijo, bei Nijumas ir Mondehas buvo nepatenkinti Straserio veiksmais; po beveik ketverių metų valdymo, Straseris kitų Tarybos narių buvo pašalintas iš NLVT pirmininko posto; perversmui vadovavo Bijo. Jis atkūrė konstituciją ir sušaukė visuotinius rinkimus. Antrajame prezidento rinkimų ture 1996 m. Siera Leonės tautos partijos kandidatas [[Ahmadas Tedžanas Kabahas]] nugalėjo [[Suvienytoji nacionalinė tautos partija|Suvienytosios nacionalinės tautos partijos]] (sutrump. {{en|UNPP}}) atstovą [[John Karefa-Smart|Džoną Karefą-Smartą]], priklausantį [[Šerbras|Šerbro]] etninei grupei. Tuo tarpu Bijo įgyvendino savo pažadą valstybės valdymą sugrąžinti gyventojams ir perdavė valdžią Kabahui, kilusiam iš daugiausia Mendės gyvenamos Kailahuno apygardos, esančios šalies pietryčiuose bei priklausančiam [[Mandingai|Mandingų]] etnosui. Kabaho vadovaujama SLTP taip pat laimėjo daugumą vietų parlamente. [[1996]] m. generolas majoras [[Džonis Polas Koroma]] tariamai įsivėlė į bandymą nuversti prezidento Kabaho vyriausybę. Koroma buvo suimtas, nuteistas ir įkalintas [[Fritauno Pagrindinis kalėjimas|Fritauno Pagrindiniame kalėjime]]. Tačiau kai kurie aukšti armijos pareigūnai tokiu sprendimu buvo nepatenkinti ir [[1997]] m. gegužės 25 d. grupė jų, pasivadinusi [[Ginkluotųjų pajėgų revoliucinė taryba|Ginkluotųjų pajėgų revoliucine taryba]] (sutrump. {{en|AFRC}}), nuvertė Kabahą. GTRT išlaisvino Koromą ir paskyrė Tarybos pirmininku bei valstybės vadovu; pasikartojo visi ankstesnieji scenarijai, dėl neaiškaus pagrindinio tikslo, neramumai šalyje ir toliau tęsėsi. Koroma vėlgi nutraukė galioti konstituciją, taip pat uždraudė masines demonstracijas, uždarė visas privačias šalies radijo stotis ir prie vyriausybės pakvietė prisijungti tuo metu pogrindyje buvusį Revoliucinio susivienijimo frontą. Po 10 mėnesių oficialaus jų valdymo, į Sierą Leonę atvyko [[Nigerija|Nigerijos]] vadovaujami [[Vakarų Afrikos valstybių ekonominio susivienijimo stebėsenos grupė|ECOMOG]] daliniai; [[1998]] metų gegužę pajėgos atkūrė demokratiškai išrinktą prezidento Kabahos vyriausybę. Šimtai civilių gyventojų buvo apkaltinti pagalba GPRT vyriausybei ir neteisėtai suimti; taip pat apkaltintiems karininkams įvykdyti [[Karo teismas|karo teismai]]. 1998 m. spalį be apeliacijų buvo pripažinti kaltais 24 tokie Siera Leonės armijos kariai, jiems įvykdyta mirties bausmė. Kitų metų sausio 6-ąją, GPRT dar kartą bandė nuversti vyriausybę ir perimti valstybės valdymą, bet jiems nebepavyko. [[Fritaunas|Fritaune]] ir aplinkiniuose jo rajonuose buvo sunaikinta daugybė turto, žuvo daug nekaltų žmonių. 1999 m. spalį [[Jungtinės Tautos]] pritarė į karo nuniokotą Siera Leonę išsiųsti [[taikdarių misiją]], skirtą atkurti tvarkai ir nuginkluoti paskutiniąsias sukilėlių pajėgas. Gruodį į šalį atvyko 6 000 JT narių; 2000 m. [[vasaris|vasarį]] organizacijos [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Saugumo Taryba]] balsavo dėl jų skaičiaus padidinimo iki 11 ir vėliau – dar iki 13 tūkst. Gegužę, iš šalies išvykus beveik visiems Nigerijos kovotojams, rytinėje Siera Leonėje Jungtinių Tautų pajėgos susidūrė su RSF lyderio Sankoho vadovaujamomis sukilėlių grupėmis; RSF įkaitais paėmė beveik 500 taikdarių ir santarvės susitarimas baigėsi. Įkaitų krizė baigėsi nepaliaujama kova tarp RSF ir šalies vyriausybės. 1991–2001 m. Siera Leonės pilietiniame kare iš viso žuvo apie 50 tūkst. žmonių. Šimtai tūkstančių gyventojų buvo priversti palikti savo namus; dauguma jų tapo [[Gvinėja|Gvinėjos]] ir [[Liberija|Liberijos]] pabėgėliais. [[2001]]-aisiais, JT pajėgos patraukė į sukilėlių užimtas teritorijas. [[2002]] m. sausį oficialiai paskelbta, kad karas baigėsi. 2002 m. gegužę Kabahas perrinktas antrai prezidento kadencijai. [[2004]] m. baigtas šalies nuginklavimas; JT remiamas karo nusikaltimų teismas pradėjo abiejų kariavusių pusių vadų teismus. [[2005]] m. gruodį JT taikdarių pajėgos pasitraukė iš Siera Leonės. [[2007]] m. rugpjūtį valstybėje įvyko visuotiniai prezidento ir parlamento rinkimai. Pirmuoju kartu prezidento rinkimuose nei vienas kandidatas negavo daugumos rinkėjų balsų. Pakartotiniai rinkimai vyko rugsėjo mėnesį, naujuoju Siera Leonės prezidentu išrinktas [[Ernestas Bajus Koroma]]. == Politinė sistema == {{Pagr|Siera Leonės politinė sistema}} [[Vaizdas:SieraLeonėsprezidentūra.jpg|thumb|Valstybės rūmų rezidencija, kurioje oficialiai dirba ir gyvena Siera Leonės prezidentas]] [[Vaizdas:Ernest Bai Koroma.jpg|thumb|Dabartinis valstybės vadovas [[Ernestas Bajus Koroma]]]] Siera Leonė yra [[Konstitucija|konstitucinė]] [[Demokratija|demokratinė]] [[respublika]]. Valstybės valdymo santvarką nustato 1991 metais priimta konstitucija, kuri numato, jog valdžios sistemą sudaro [[Vienerių rūmų parlamentas|vienerių rūmų]] įstatymų [[Įstatymų leidžiamoji valdžia|leidžiamoji]], [[Įstatymų vykdomoji valdžia|vykdomoji]] bei [[Teisminė valdžia|teisminė]] valdžios. Šiuo atveju, visos įstatymų leidžiamosios galios yra pavestos [[Parlamentas|parlamentui]], aukščiausią vykdomąją valią turi prezidentas ir jo suformuoto kabineto nariai, o teisminei santvarkai vadovauja [[Vyriausiasis teisėjas]]. Prezidentas yra valstybės ir vyriausybės vadovas bei [[Siera Leonės ginkluotosios pajėgos|ginkluotųjų pajėgų]] ir [[Siera Leonės policija|nacionalinės policijos]] vyriausiasis vadas. Jis sudaro ir vadovauja ministrų kabinetui, kurį tvirtina parlamentas. Prezidentas renkamas [[Tiesioginė demokratija|tiesiogiai]] visuotiniais rinkimais ir šaliai gali vadovauti ne daugiau kaip dvi 5 metų kadencijas iš eilės. Prezidento rinkimai laikomi įvykusiais, kai kandidatas įgauna 55 % balsų persvarą prieš savo varžovą. Taip pat rinkimai laikomi galiojančiais tik tuo atveju, jeigu kandidatas į prezidento postą surenka ne mažiau kaip 55 % rinkėjų balsų; jeigu tai neįvyksta, pradedamas antrasis rinkimų turas, kuriame dėl valstybės vadovo posto varžosi du daugiausiai balsų pirmajame rinkimų ture surinkę atstovai. Kandidatas į prezidentus turi būti gimęs Siera Leonėje, turėti ne mažiau 40-ies metų, priklausyti kokiai nors [[Politinė partija|politinei partijai]] ir anksčiau būti [[Nusikaltimas|nenusikaltęs]] įstatymams ar [[Kalinimas|kalėjęs]]. Antrasis vykdomosios valdžios žmogus valstybėje po prezidento yra [[Siera Leonės viceprezidentas]]. Pagal Sierą Leonės konstituciją, šis tampa prezidentu tuo atveju, jeigu esamas šalies vadovas miršta, atsistatydina arba parlamento balsavimu yra pašalinamas iš pareigų. Taip pat jei vieši užsienyje ar dėl tam tikrų priežasčių laikinai negali dirbti. Viceprezidentas išrenkamas visuotiniuose rinkimuose kartu su prezidentu kaip buvęs jo varžovas (t. y. antras kandidatas pagal surinktus balsus). Siera Leonės parlamentas turi 124 mandatus. 112 jo narių išrenkami visuotiniuose rinkimuose, kurie vyksta tuo pat metu kaip ir prezidento rinkimai; jie renkami visose keturiolika šalies apygardų. Likusias 12 vietų užima tuo laiku svarbiausieji savo regiono politiniai ir visuomeniniai lyderiai iš dvylikos Siera Leonės [[Siera Leonės administracijos|adminstracinių apygardų]]. Parlamento veikla trunka penkerius metus. Parlamento rinkimų dalyviams vyrauja 21 metų amžiaus ir kilmės cenzas; taip pat rinkimuose dalyvaujantis asmuo privalo turėti panašaus politinio ir visuomeninio darbo patirties ir negali būti teistas. Nuo pat nepriklausomybės laikų, kai Siera Leonė gavo politinės valios teisę ir savivaldą, valstybės valdyme įsivyravo dvi pagrindinės politinės jėgos, kurios susikūrė anksčiau ir dalyvavo visuose nepriklausomos šalies įvykiuose nuo 1960-ųjų metų. Tai sero [[Milton Margai|Miltono Margajaus]] įkurta [[Siera Leonės tautos partija]] ({{en|Sierra Leone People's Party}}) ir [[Siaka Stevens|Siaka Stivenso]] 1962 metais sukurta Visos tautos kongreso ({{en|All People's Congress}}) partija. Egzistuoja ir kitos opozicinės partijos, tačiau visos jos suburtos visai neseniai (dauguma – apie 2000-uosius metais), valdžioje neturi lemiamo balso ar žymesnių Siera Leonės politinių veikėjų, ar kai kurios tariamai atstovauja užsienio bendrovių interesams, kurie daugiausia susiję savo naudingosiomis iškasenomis ir jų eksporto lengvatomis, taigi ir nesulaukia didesnio visuomenės dėmesio. [[Vaizdas:Freetown Court 1984.jpg|thumb|left|Siera Leonės Aukščiausiojo teismo rūmai Fritaune]] Siera Leonės teisminę santvarką reguliuoja [[Aukščiausiasis teismas]], [[Civilinių bylų teismas|civilinių bylų]] ir [[Apeliacinis teismas|apeliacinis]] teismai, bei žemesnieji pavaldūs [[Magistratas (savivalda)|Magistrato]] ir vietiniai teismai. Šioms valstybės institucijoms vadovauja Vyriausiasis šalies teisėjas. Kiekviena apygarda turi savo magistrato teismą, tuo tarpu vietiniai teismai reguliuoja vietinių savivaldų tvarką. Aukščiausiasis teismas yra galingiausias ir įtakingiausias Siera Leonės teismas, kurio sprendimų apeliuoti nebegalima. Pirmiesiems trims, svarbiausiems šalies teismams: Aukščiausiajam, civilinių bylų ir apeliaciniam, teisėjus skiria prezidentas ir tvirtina parlamentas. == Administracinis suskirstymas == {{Pagr|Siera Leonės administracijos}} [[Vaizdas:SieraLeonėsprovincijos.png|thumb|right|Siera Leonės provincijos ir Fritauno rajonas]] [[Vaizdas:SieraLeonėsapygardos.png|thumb|right|Siera Leonės apygardos ir Vakarų sritis]] [[Vaizdas:Sierra Leone chiefdoms.png|thumb|right|Siera Leonės viršininkystės]] Siera Leonės respubliką sudaro trys provincijos: [[Šiaurės provincija (Siera Leonė)|Šiaurinė]], [[Pietų provincija (Siera Leonė)|Pietinė]] ir [[Rytų provincija (Siera Leonė)|Rytinė]], bei pakrantės regionas, vadinamas [[Vakarų sritis (Siera Leonė)|Vakarų sritimi]]. Visas kraštas, be provincijų, dar padalintas į 12 apygardų, o šios, išskyrus Vakarų sritį, – į viršininkystes. {| class="wikitable" |- bgcolor="#CCCCCC" ! Provincija !! Apygarda !! Sostinė !! Plotas km² (tūkst.) !! Gyventojų skaičius (tūkst.) !! Viršininkysčių skaičius |- |rowspan="5"|[[Šiaurės provincija (Siera Leonė)|Šiaurinė]]|| [[Bombalis (apygarda)|Bombalis]] || [[Makenis]] || 7 985 || 420 561 || 14 |- | [[Koinadugu (apygarda)|Koinadugu]] || [[Kabala (miestas)|Kabala]] || 12 121 || 265 758 || 11 |- | [[Port Lokas (apygarda)|Port Lokas]] || [[Port Lokas]] || 5 719 || 477 978 || 11 |- | [[Tonkolilis (apygarda)|Tonkolilis]] || [[Magburaka]] || 7 003 || 365 465 || 12 |- | [[Kambija (apygarda)|Kambija]] || [[Kambija]] || 3 108 || 295 090 || 7 |- |rowspan="3"|[[Rytų Provincija (Siera Leonė)|Rytinė]]|| [[Kenema (apygarda)|Kenema]] || [[Kenema]] || 6 053 || 515 461 || 16 |- | [[Konas (apygarda)|Konas]] || [[Koidu Taunas]] || 5 641 || 335 401 || 14 |- | [[Kailahunas (apygarda)|Kailahunas]] || [[Kailahunas]] || 3 859 || 382 829 || 14 |- |rowspan="4"|[[Pietų provincija (Siera Leonė)|Pietinė]]|| [[Bo (apygarda)|Bo]] || [[Bo (miestas)|Bo]] || 5 473 || 515 945 || 16 |- | [[Mojamba (apygarda)|Mojamba]] || [[Mojamba]] || 6 902 || 260 910 || 14 |- | [[Pudžehunas (apygarda)|Pudžehunas]] || [[Pudžehunas]] || 4 105 || 262 073 || 12 |- | [[Bontė (apygarda)|Bontė]] || [[Bontė]] || 3 468 || 129 947 || 12 |- |} {| class="wikitable" |- bgcolor="#CCCCCC" ! Sritis !! Apygarda !! Sostinė !! Plotas km² !! Gyventojų skaičius (tūkst.) |- |rowspan="2"|[[Vakarų sritis (Siera Leonė)|Vakarinė]]|| [[Vakarų srities miesto apygarda (Siera Leonė)|Miesto]] || [[Fritaunas]] || 82 || 772 873 |- | [[Vakarų srities užmiesto apygarda (Siera Leonė)|Užmiesčio]] || [[Fritaunas]] || 475 || 174 249 |- |} == Didžiausi miestai == {|class="wikitable" |- bgcolor="#CCCCCC" ! Miestas !! Gyventojų skaičius !! Centras |- | [[Fritaunas]] || 1 070 200 || [[Vaizdas:Freetownstreet.jpg|155px]] |- | [[Bo (Siera Leonė)|Bo]] || 269 000 || [[Vaizdas:Bo WorldWind Satelite image.jpg|155px]] |- | [[Kenema]] || 158 496 || [[Vaizdas:Kenema-Market.jpg|155px]] |- | [[Koidu Taunas]] || 111 800 || [[Vaizdas:KoiduStreet.jpg|155px]] |- | [[Makenis]] || 105 900 || |- |} == Ekonomika == {{Pagr|Siera Leonės ekonomika}} [[Vaizdas:Sierra Leone diamond mining1.jpg|thumb|Deimantų kasykla [[Konas|Kono apygardoje]]]] Siera Leonės ekonomika daugiausiai apima žemės ūkį, kuriame susitelkę dauguma iš jos gyventojų. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra ryžiai, kukurūzai, manijokai, soros, riešutai. Pagrindiniai pelno žemės ūkio produktai yra palmių branduoliai, palmių aliejus, kakava, kava. Auginami naminiai paukščiai, avys, ožkos. Žvejyba taip pat svarbi Siera Leonės ekonomikai. Šalis turi svarbų kasybos verslą, kurį daugiausia valdo užsienio kompanijos. Pagrindiniai mineralai yra deimantai, geležies rūda, auksas, boksitai, bei [[rutilas]]. Tačiau kasybos, bei kiti verslai buvo paveikti kivirčų. Keletas šalies gamintųjų parduoda perdirbtą naftą, plataus vartojimo prekes. Pagrindiniai Siera Leonės importuojami produktai yra šie: plataus vartojimo produktai, maisto produktai, transporto įranga, degalai. Pagrindiniai eksporto produktai: deimantai, bei kiti mineralai, kakava, kava, žuvis. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] šalys, [[JAV]], [[Dramblio Kaulo Krantas]]. === Valiuta === [[Vaizdas:500Leone.png|thumb|right|Šalies valiutos – [[Leonė]]s – monetos]] Siera Leonės valiuta yra [[leonė]]. Centrinis šalies bankas yra įsikūręs sostinėje Fritaune. Siera Leonėje yra besikeičiantis [[valiutos kursas]], o pasikeisti didelę dalį užsienio valiutos galima visuose šalies bankuose, valiutos keityklose, kai kuriuose viešbučiuose. Naudojimasis kreditine kortele šalyje yra ribotas, nors kai kurie viešbučiai ar restoranai leidžia jomis atsiskaityti. Šalyje nėra nė vieno [[Bankomatas|bankomato]]. == Geografija == {{Pagr|Siera Leonės geografija}} Siera Leonė yra vakarinėje Afrikos pakrantėje, tarp 7-osios ir 8-osios lygiagrečių į šiaurę nuo [[Pusiaujas|pusiaujo]]. Šiaurėje ir šiaurės rytuose turi sieną su [[Gvinėja]], pietuose ir pietryčiuose su [[Liberija]]. Šalies krantus vakaruose skalauja [[Atlanto vandenynas]]. Siera Leonė užima 71 740 km² plotą, iš jų 71 620 km² sudaro sausuma ir 120 km² – vanduo. Šalis turi keturis gamtinės geografijos požiūriu skirtingus regionus: rytinę žemyninę dalį dengia didžiulė plynaukštė su aukštais kalnais; šiame regione yra aukščiausias Siera Leonės taškas – [[Bintumanis|Bintumanio kalnas]] (1 948 m), centrinę žemumų dalį sudaro miškų, krūmokšnių ir dirbamosios žemės lygumos (tai didžiausias šalies regionas, užimantis 43 % viso ploto), pietinę dalį apima [[Moa (upė)|Moa upės]] baseinas, vakaruose esti vandenyninė 400 km kranto linija; vakarinį regioną sudaro [[Mangrovė|mangroviniai]] pelkynai, [[Drėgnieji miškai|drėgnųjų miškų]] lygumos ir dirbamos žemės laukai. Siera Leonė turi trečią pagal dydį pasaulyje gamtinį uostą, prie kurio [[Pusiasalis|pusiasalyje]] įsikūrusi valstybės sostinė [[Fritaunas]]. Siera Leonėje vyrauja tradicinis dviejų [[Metų laikai|sezonų]] [[atogrąžų klimatas]], sąlygojantis šalies žemės ūkį: [[gegužė]]s–[[Lapkritis|lapkričio]] mėn. trunkantis [[liūčių sezonas]] ir [[gruodį]] prasidedantis [[sausasis metų sezonas]]. Sausuoju sezonu dėl šalto, sauso vėjo, pučiančio nuo [[Sachara|Sacharos dykumos]] ir žemos nakties temperatūros (ne didesnės kaip 16 °[[Celsijus|C]]), susidaro [[harmatai]]. Vidutinė metinė Siera Leonės temperatūra yra 26&nbsp;°C ir svyruoja iki maždaug 36&nbsp;°C. Nuo 1980-ųjų metų, dėl [[Miškų nykimas|miškų kirtimo]], [[Gyvulininkystė|ganyklinių]] ir [[Žemdirbystė|dirbamos žemės]] plotų augimo bei [[Kalnakasyba|kalnakasybos]], ypač sumažėjo Siera Leonės miškų plotai. Nykimą paskatino tai, jog valstybė dėl pilietinio karo iki 2002 metų neturėjo bendros miškų valdymo sistemos. Nuo karo pabaigos miškų nykimo tempai padidėjo 7,3 %. Siera Leonė šiuo metu turi 55 saugomas teritorijas, kurios sudaro 4,5 % viso šalies ploto. == Gyventojai == [[Vaizdas:Sierra-Leone-demography.png|thumb|Siera Leonės gyventojų skaičiaus raida]] [[Vaizdas:Freetown.jpg|thumb|Didžiausias Siera Leonės miestas ir jos sostinė Fritaunas]] === Demografija === Pagal [[2008]] m. JAV Gyventojų Surašymo Biuro duomenis, Siera Leonėje gyvena 6 294 774 žmonių. Šalies sostinė ir didžiausias miestas, ekonomikos ir kultūros centras yra [[Fritaunas]], turintis šiek tiek daugiau nei 1 mln. gyventojų. Antrasis pagal dydį šalies miestas yra [[Bo]] (269 tūkst. gyventojų). Kiti Siera Leonės miestai, turintys daugiau nei 100 tūkst. žmonių, yra [[Kenema]], [[Koidu Taunas]] ir [[Makenis]], stipriausi Šiaurės ir Pietrytinių provincijų centrai. Nors Siera Leonės mokyklose, valdžios institucijose ir [[Žiniasklaida|žiniasklaidoje]] vartojama oficialia pripažinta [[anglų kalba]], šalyje plačiausiai naudojama gyventojų šnekamoji kalba yra [[Krio kalba|krio]] (kilusi iš anglų ir kelių vietinių Afrikos kalbų); ja šnekama beveik visose Siera Leonės dalyse. Krio kalbą vartoja 98 % šalies gyventojų, todėl ja, ypač prekiaujant, gali susikalbėti atskiros etninės grupės. === Etninės grupės === [[Vaizdas:Sierra Leone village woman.jpg|thumb|Mendės moteris Džodžoimos kaimelyje ([[Kailahuno apygarda]])]] [[Vaizdas:Mandinka.jpg|thumb|Mandingų moteris]] Siera Leonėje gyvena 16 [[Etninė grupė|etninių grupių]], turinčių savo kalbą ir tradicijas. Dvi didžiausios jų yra [[Mendė]] ir [[Temnė]]; jos abi sudaro po 30 % viso šalies gyventojų skaičiaus ir turi beveik 2 mln. žmonių. Mendžiai vyrauja [[Pietų provincija (Siera Leonė)|Pietų]] ir [[Rytų provincija (Siera Leonė)|Rytų]], o temniai – [[Šiaurės provincija (Siera Leonė)|Šiaurės]] – provincijose. Taip susiklostė dėl nuo seno vykusios dviejų svarbiausių Siera Leonės istorijai politinių grupių: [[Siera Leonės Tautos Partija|Siera Leonės Tautos Partijos]] ir [[Visos Tautos Kongresas|Visos Tautos Kongreso]]; taigi šiaurinis Temnės regionas rinkimuose tendencingai palaiko iš Limbos ([[Šiaurės provincija (Siera Leonė)|Šiaurinės provincijos]]) kilusio [[Siaka Stevens|Siako Stivenso]] įkurtą VTK, o [[Pietų provincija (Siera Leonė)|piet]][[Rytų provincija (Siera Leonė)|rytinių]] provincijų Mendė – SLTP, įkurtą Siera Leonės nepriklausomybės lyderio [[Milton Margai|Miltono Margajaus]], kuris taip pat kilo iš šios etninės grupės. Toks etnopolitinis susiskirstymas tarp dviejų didžiausių šalies gyventojų grupių neramumų laikais visuomet kėlė įtampą. {| class="wikitable" |- bgcolor="#CCCCCC" <th align="center" colspan="5">Siera Leonės etninių grupių gyventojų skaičius ir jų pasiskirstymas</th></tr> ! Etninė grupė !! Gyventojų skaičius !! Procentas (%) !! Provincija (-os) !! Apygarda (-os) |- | [[Mendės|Mendė]] ||rowspan="2"| ~3,78 mln. || 30 || Pietinė, Rytinė || Bo, Bontė, Kailahunas, Kenema, Konas, Mojamba, Pudžehunas |- | [[Temniai|Temnė]] || 30 || Visos || Bo, Bombalis, Bontė, Kambija, Kenema, Konas, Mojamba, Port Lokas, Pudžehunas, Tonkolilis |- | [[Limbai|Limba]] || 477 978 || 9 || Šiaurinė, Pietinė || Bombalis, Kambija, Koinadugu, Mojamba, Tonkolilis |- | [[Konai|Konas]] || 503 581 || 8 || Rytinė || Kailahunas, Konas |- | [[Mandingai|Mandingas]] || 465 813 || 7 || Šiaurinė, Rytinė || Kambija, Kailahunas, Koinadugu |- | [[Kreolai|Krio]] || 314 738 || 5 || Vakarinė || Fritaunas |- | [[Fulaniai|Fula]] || 225 000 ||rowspan="9"| 11 || Šiaurinė || Kambija, Koinadugu, Port Lokas |- | [[Kisiai|Kisi]] || 3 859 || Rytinė || Kailahunas, Konas |- | [[Šerbrai|Šerbras]]||rowspan="2"| 180 000 || Pietinė || Bontė, Mojamba, Pudžehunas |- | [[Kurankai|Kurankas]] || Šiaurinė || Tonkolilis |- | [[Lokai|Lokas]] || 150 000 || Pietinė || Bontė, Mojamba |- | [[Susu]] || 130 000 || Šiaurinė || Kambija, Port Lokas |- | [[Siera Leonės libaniečiai]] || 85 000 || Pietinė || Bo |- | [[Jalunkos|Jalunka]] || 45 000 || Šiaurinė || Koinadugu |- | [[Vajai|Vajus]] || 25 000 || Pietinė, Rytinė || Kailahunas, Pudžehunas |- |} Dauguma mažesniųjų Siera Leonės etninių grupių, šioje valstybėje sudarančių vos po kelis procentus gyventojų skaičiaus, yra daug didesnių etnosų, vyraujančių kitose gretimose šalyse, atstovai. Praeityje Siera Leonės gyventojai buvo žinomi dėl pasiekimų [[Švietimas|švietime]], prieškolonijiniais ir kolonijiniais laikais – [[Prekyba|prekybinių]] įgūdžių ir veiklos, pasižymėjo [[Menas|mene]] ir [[Amatas|amatuose]]; medžio skaptavime. Tačiau per paskutiniuosius trisdešimt metų, šalies švietimo ir [[Infrastruktūra|infrastruktūros]] lygis ypatingai nukrito. === Religija === {{Bar box |float = right |title = <font color="Orange">Siera Leonės religija</font> |titlebar = #987654 |left1 = Religija |left2 = Procentai {{bar percent|[[Islamas]]|blue|60}} {{bar percent|[[Krikščionybė]]|green|30}} {{bar percent|Vietinės Afrikos religijos|gray|10}} }} Skirtingai nei kitose Afrikos valstybėse, Siera Leonėje dėl religinių įsitikinimų labai retai kyla etniniai konfliktai. Šalies konstitucija numato demokratinę laisvę į tikėjimą; valdžia ypač gina tokią nuostatą ir griežtai reaguoja į religinio pobūdžio diskriminacinius pažeidimus. Didžiausia šalies religija yra [[islamas]]; jis apima daugiau nei 3,5 mln. šalies gyventojų. Siera Leonėje islamas paplito XVIII amžiaus pradžioje, kai fulbių ir mandžių kalbomis šnekančios gentys iš dabartinės Gvinėjos teritorijos atvyko į šiaurinį Siera Leonės regioną, apgyvendintą temnių ir daugelį jų atvertė į šią religiją. Kolonijiniais britų laikais, islamas visiškai netiesiogiai buvo perduotas plėtojantis kultūriniams ryšiams ir prekybai tarp atskirų genčių, stengiantis susivienyti ir išsaugoti nuo britų savo suverenumą. Tai dar labiau sustiprėjo, europiečių atvykėliams sugriovus senąją tradicinę etnosų santvarką ir pristačius naujas kultūrines bei socialines idėjas, į augančius didmiesčius pritraukusias gyventojus iš kitų šalies vietų. Valstybei atgavus nepriklausomybę 1960 metais, islamą sudarė 35 % šalies gyventojų, o 2000-aisiais šis skaičius pasiekė 60 %. [[Krikščionybė|Krikščionybe]] tiki 1 759 800 šalies gyventojų; šis tikėjimas paplito nuo [[XVI a.|XVI]] amžiaus pradžios, kai į vakarinę Afrikos pakrantę atvyko pirmieji [[Katalikų bažnyčia|katalikų]] [[misionieriai]]. Bet tuo metu jiems į krikščionybę tepavyko atversti vos keletą žmonių: tarpetniniai ryšiai buvo pakankamai stiprūs, kad vietos gyventojai neieškotų paguodos kitoje religijoje. Šiuo metu Siera Leonėje veikia 3 [[vyskupystė]]s ir [[arkivyskupystė]]. Siera Leonėje šiek tiek paplitęs [[hinduizmas]], tačiau čia jo šaknys ne itin tvirtos. Didžiausia hinduistų bendruomenė gyvena Fritaune. Kitos senosios Afrikos religijos sudaro 10 % visų šalies gyventojų. Jos apima savųjų dievų garbinimą, aukojimą, taip pat genčių vadų sudievinimą ir jiems priskiriamus vietinius gentinius titulus. == Kita informacija == * [[Siera Leonės transportas]] * [[Siera Leonės tarptautiniai santykiai]] * [[Siera Leonės sportas]] == Šaltiniai == {{Išn}} == Nuorodos == {{Commonscat|Sierra Leone}} * '''Siera Leonės Vyriausybė ir užsienio atstovybės''' * [http://www.statehouse.gov.sl/test2/ Respublikos Prezidentas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081022175451/http://www.statehouse.gov.sl/test2/ |date=2008-10-22 }} * [http://www.slhc-uk.org.uk/ Diplomatinis įgaliotinis Londone] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080921115103/http://www.slhc-uk.org.uk/ |date=2008-09-21 }} * [http://freetown.usembassy.gov/index.html Jungtinių Valstijų ambasada] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081018194305/http://freetown.usembassy.gov/index.html |date=2008-10-18 }} * '''Kita''' * [http://www.sierra-leone.org/ Nepriklausomas tinklalapis su išsamia ir plačia informacija apie Siera Leonę] (duomenų saugykla: nuotraukos, didžiausių kaimų sąrašas ir aprašymai, atskirų vietovių demografija, kultūra, istorija, ir kt.) {{Afrika}} {{Tautų sandrauga}} {{Verta}} [[Kategorija:Siera Leonė| ]] e955akzdgklgjeqg5fczp36uzpwe2kd 4 10424 7889530 7799382 2026-07-29T19:50:16Z Nestea 25298 7889530 wikitext text/x-wiki Šiame puslapyje rankiniu būdu renkami (nurodant šaltinius) ir bandomi sugrupuoti visi šablonai su aprašymais, skirti naudoti lietuviškoje Vikipedijoje. Šis sąrašas gali būti pasenęs – visą sąrašą žiūrėkite [http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Special%3AAllpages&from=&namespace=10 Abėcėliniame šablonų sąrašė]. == Šablonų sąrašas == === Straipsnių būsenos žymėjimai === ==== Straipsnių viršuje ==== {| style="margin: 1em 0; background-color: #f9f9f9; border:1px #aaa solid; border-collapse: collapse;" border="1" cellspacing="0" cellpadding="3" |- ! width="20%" | Kaip užrašoma !! width="60%" | Kaip atrodys !! width="20%" | Kada naudoti |- | {{tl|Reikšmingumas}}<br />{{Lts/|Reikšmingumas}} | {{Reikšmingumas}} | |- | {{tl|Perrašyti}}<br />{{Lts/|Perrašyti}} | {{Perrašyti}} | |- | {{tl|Kopijuotas}}<br />{{Lts/|Kopijuotas}} | {{Kopijuotas}} | |- | {{tl|Interesų konfliktas}}<br />{{Lts/|Interesų konfliktas}} | {{Interesų konfliktas}} | |- | {{tl|Prieštarauja pats sau}}<br />{{Lts/|Prieštarauja pats sau}} | {{Prieštarauja pats sau}} | |- | {{tl|Dėmesio}}<br />{{Lts/|Dėmesio}} | {{Dėmesio}} | |- | {{tl|Abejotinas}}<br />{{Lts/|Abejotinas}} | {{Abejotinas}} | Kai informacija straipsnyje pateikta kaip faktai kelia abejonių |- | {{tl|Savi tyrimai}}<br />{{Lts/|Savi tyrimai}} | {{Savi tyrimai}} | |- | {{tl|POV}}<br />{{Lts/|POV}} | {{POV}} | Kai parašytas straipsnis neatitinka neutralumo kriterijų |- | {{tl|Be istorijos}}<br />{{Lts/|Be istorijos}} | {{Be istorijos}} | |- | {{tl|Atnaujinti}}<br />{{Lts/|Atnaujinti}} | {{Atnaujinti}} | |- | {{tl|Šaltiniai+}}<br />{{Lts/|Šaltiniai+}} | {{Šaltiniai+}} | |- | {{tl|Šaltiniai}}<br />{{Lts/|Šaltiniai}} | {{Šaltiniai}} | Kai nėra šaltinių |- | {{tl|Pirminiai šaltiniai}}<br />{{Lts/|Pirminiai šaltiniai}} | {{Pirminiai šaltiniai}} | |- | {{tl|Nepriklausomi šaltiniai}}<br />{{Lts/|Nepriklausomi šaltiniai}} | {{Nepriklausomi šaltiniai}} | |- | {{tl|Tvarkyti}}<br />{{Lts/|Tvarkyti}} | {{Tvarkyti}} | Kai straipsnyje yra išsami informacija, bet ji neatitinka Vikipedijos standartų, nesutvarkyta (nesudėtos wiki nuorodos, skyreliai, neparyškintas pavadinimas pirmame sakinyje, nepriskirta kategorijai) |- | {{tl|Stilius}}<br />{{Lts/|Stilius}} | {{Stilius}} | |- | {{tl|Vikizuoti}}<br />{{Lts/|Vikizuoti}} | {{Vikizuoti}} | |- | {{tl|Nekategorizuotas}}<br />{{Lts/|Nekategorizuotas}} | {{Nekategorizuotas}} | |- | {{tl|Gramatika}}<br />{{Lts/|Gramatika}} | {{Gramatika}} | Kai straipsnyje gausu akivaizdžių gramatinių klaidų, netaisyklingi sakiniai ir panašiai |- | {{tl|Vertimas}}<br />{{Lts/|Vertimas}} | {{Vertimas}} | |- | {{tl|Tvarkomas}}<br />{{Lts/|Tvarkomas}} | {{Tvarkomas}} | Kai daromi ilgai trunkantys straipsnio pakeitimai ir norima išvengti redagavimo konfliktų |- | {{tl|Current}}<br />{{Lts/|Current}} | {{Current}} | |- | {{tl|Pervadinti}}<br />{{Lts/|Pervadinti}} | {{Pervadinti}} | |- | {{tl|Jungti}}<br />{{Lts/|Jungti}} | {{Jungti}} | |- | {{tl|Prijungti iš}}<br />{{Lts/|Prijungti iš}} | {{Prijungti iš}} | |- | {{tl|Prijungti prie}}<br />{{Lts/|Prijungti prie}} | {{Prijungti prie}} | |- | {{tl|Užrakintas}}<br />{{Lts/|Užrakintas}} | {{Užrakintas}} | |} ==== Straipsnių antrašėms ==== {| style="margin: 1em 0; background-color: #f9f9f9; border:1px #aaa solid; border-collapse: collapse;" border="1" cellspacing="0" cellpadding="3" |- ! width="20%" | Kaip užrašoma !! width="60%" | Kaip atrodys !! width="20%" | Kada naudoti |- | | {{tl|Išplėsti skyrių}}<br /> {{Lts/|Išplėsti skyrių}} | {{Išplėsti skyrių}} | | |- | | {{tl|Šaltiniai-dalis}}<br /> {{Lts/|Šaltiniai-dalis}} | {{Šaltiniai-dalis}} | | |- | | {{tl|Iškelti}}<br /> {{Lts/|Iškelti}} | {{Iškelti}} | | |- |} ==== Straipsnių tekste ==== {| style="margin: 1em 0; background-color: #f9f9f9; border:1px #aaa solid; border-collapse: collapse;" border="1" cellspacing="0" cellpadding="3" |- ! width="20%" | Kaip užrašoma !! width="60%" | Kaip atrodys !! width="20%" | Kada naudoti |- | | {{tl|Faktas}}<br /> {{Lts/|Faktas}} | {{Faktas}} | | |- | | {{tl|Neveikianti nuoroda}}<br /> {{Lts/|Neveikianti nuoroda}} | {{Neveikianti nuoroda}} | | |- | | {{tl|Neaišku}}<br /> {{Lts/|Neaišku}} | {{Neaišku}} | | |- | | {{tl|Kada}}<br /> {{Lts/|Kada}} | {{Kada}} | | |- | | {{tl|Nepatikimas šaltinis}}<br /> {{Lts/|Nepatikimas šaltinis}} | {{Nepatikimas šaltinis}} | | |- | | {{tl|Nuoroda}}<br /> {{Lts/|Nuoroda}} | {{Nuoroda}} | | |- | | {{tl|Update inline}}<br /> {{Lts/|Update inline}} | {{Update inline}} | | |- |} ==== Straipsnių pabaigoje ==== {| style="margin: 1em 0; background-color: #f9f9f9; border:1px #aaa solid; border-collapse: collapse;" border="1" cellspacing="0" cellpadding="3" |- ! width="20%" | Kaip užrašoma !! width="60%" | Kaip atrodys !! width="20%" | Kada naudoti |- | | {{tl|Stub}}<br /> {{Lts/|Stub}} | {{Stub}} | | kai pateikta bendra informacija keliais sakiniais, tačiau akivaizdžiai trūksta išsamesnės informacijos |- |} Kiti * [[Template:Šablonas|<nowiki>{{Šablonas}}</nowiki>]] – kai sukurtas tik straipsnio karkasas (skyrelių pavadinimai, reikiami šablonai, nuorodos į kitas kalbas) * [[Template:Terminas|<nowiki>{{Terminas}}</nowiki>]] – kai vienu ar dviem sakiniais apibūdintas terminas, bet nepateikta išsamesnė informacija * [[Template:Nuorodinis|<nowiki>{{Nuorodinis}}</nowiki>]] – nukreipiamasis (su nuorodom į straipsnius apie skirtingus objektus tuo pačiu pavadinimu * [[Template:Dubliuojasi|<nowiki>{{Dubliuojasi|nuoroda su kuo dubliuojasi}}</nowiki>]] [[:en:Template:duplicate|šaltinis]] === Susiję su chemija === {{Main|:Kategorija:Chemijos šablonai}} {{Main|:Kategorija:Infolentelės}} * [[Template:Infolentelė cheminis elementas|<nowiki>{{Infolentelė cheminis elementas}}</nowiki>]] [[:en:Template:Chemical element|šaltinisEn]] [[:ru:Template:Химический_элемент|šaltinisRu]] === Susiję su istorija === {{Main|:Kategorija:Istorijos šablonai}} * [[Template:Amerikos kolonizacija|<nowiki>{{Amerikos kolonizacija}}</nowiki>]] === Formatavimo === * [[Template:Unicode|<nowiki>{{Unicode}}</nowiki>]] [[:en:Template:Unicode|šaltinis]] * [[Template:IPA|<nowiki>{{IPA}}</nowiki>]] Graikiškiems [[:en:Template:IPA|šaltinis]] . * [[Template:Polytonic|<nowiki>{{Polytonic}}</nowiki>]] [[:en:Template:Polytonic]] === Asmeninių puslapių === * [[Template:wstress3d|<nowiki>{{wstress3d|1|50px|Stresuojate?!}}</nowiki>]] – User puslapyje naudojamas streso indikatorius su kintamaisiais. * [[Template:User de|<nowiki>{{User de}}</nowiki>]] – vartotojo kalba, jos įvaldymo lygis * [[Template:User en|<nowiki>{{User en}}</nowiki>]] * [[Template:User en-1|<nowiki>{{User en-1}}</nowiki>]] * [[Template:User en-2|<nowiki>{{User en-2}}</nowiki>]] * [[Template:User en-3|<nowiki>{{User en-3}}</nowiki>]] * [[Template:User hess|<nowiki>{{User hess}}</nowiki>]] * [[Template:User lt|<nowiki>{{User lt}}</nowiki>]] * [[Template:User lt-1|<nowiki>{{User lt-1}}</nowiki>]] * [[Template:User lt-2|<nowiki>{{User lt-2}}</nowiki>]] * [[Template:User lt-3|<nowiki>{{User lt-3}}</nowiki>]] * [[Template:User ru|<nowiki>{{User ru}}</nowiki>]] * [[Template:User ru-1|<nowiki>{{User ru-1}}</nowiki>]] * [[Template:User ru-2|<nowiki>{{User ru-2}}</nowiki>]] * [[Template:User ru-3|<nowiki>{{User ru-3}}</nowiki>]] === Broliški projektai === {{Main|:Kategorija:Projektų nuorodų šablonai}} * [[Šablonas:Seserys|<nowiki>{{Seserys}}</nowiki>]] * [[Šablonas:Vikinuorodos|<nowiki>{{Vikinuorodos}}</nowiki>]] -> [[Šablonas:sisterlinks|<nowiki>{{sisterlinks}}</nowiki>]] -> [[Šablonas:Sister project links|<nowiki>{{sister project links}}</nowiki>]] -> [[Šablonas:Vikinuorodos|<nowiki>{{vikinuorodos}}</nowiki>]] būdamas straipsnyje šis šablonas sukurs nuorodas į visas seserų sritis pagal straipsnio pavadinimą [[:en:Template:Sister project links|šaltinis]] * [[Template:Wikižodynas|<nowiki>{{Wikižodynas}}</nowiki>]] būdamas straipsnyje šis šablonas sukurs nuorodą į Wikižodyną pagal straipsnio pavadinimą [[:en:Template:Wiktionary|šaltinis]] * [[Template:Wiktionary|<nowiki>{{Wiktionary}}</nowiki>]] [[:en:Template:Wiktionary|šaltinis]] * [[Template:Cookbook|<nowiki>{{Cookbook}}</nowiki>]] – receptai Vikiknygų projekte === Kiti (negrupuoti) === * [[Template:CategoryTOC|<nowiki>{{CategoryTOC}}</nowiki>]] – kategorijoje sudėtus straipsnius bus galima naršyti pagal abėcėlę * [[Template:Žmogaus biografija|<nowiki>{{Žmogaus biografija}}</nowiki>]] [[:en:Template:Biography|šaltinis]] * [[Template:Wiki ordinas lt|<nowiki>{{Wiki ordinas lt}}</nowiki>]] * [[Template:Wiki ordinas mažas|<nowiki>{{Wiki ordinas mažas}}</nowiki>]] * [[Template:Wiki ordinas|<nowiki>{{Wiki ordinas}}</nowiki>]]. Pirmas parametras – aprašymas už ką, neprivalomas antras – kitokio ordino paveikslėlio pavadinimas (iš [[:en:Wikipedia:Barnstars]]) * [[Template:Wiki padėka|<nowiki>{{Wiki padėka}}</nowiki>]] * [[Template:Vikisritys|<nowiki>{{Vikisritys}}</nowiki>]] * [[Template:Vikisritis|<nowiki>{{Vikisritis}}</nowiki>]] * [[Template:Vikicitatos|<nowiki>{{Vikicitatos}}</nowiki>]] * [[Template:Commons|<nowiki>{{Commons}}</nowiki>]] [[Kategorija:Pagalba|{{PAGENAME}}]] qhjtlboilxxbyzjcp15kx3hsmc2i2m1 5 12474 7889500 7888689 2026-07-29T16:40:49Z Mindaur 114083 /* Metų kategorijos 2 */ Atsakyti 7889500 wikitext text/x-wiki Puikus helpas :D, gal gali parasyti helpa del indeksavimo pawz rasymas skaiciu su laipsniais ir chemn formules su indeksais apacioje. [[User:Atlantas|Atlantas]] 8 Liepos 2005 21:10 (EEST) :tiesa pasakius nieko panašau dar neteko rašyti ;) [[User:Dirgela|Dirgela]] 8 Liepos 2005 21:30 (EEST) Gal šiek tiek pasavivaliavau su tom taisyklem nepasitares. Jei su kuo nors nesutinkate, laukiu nuomoniu:) [[Naudotojas:Uzlaisva marsa|Uzlaisva marsa]] 20:47, 31 Kovo 2006 (EEST) :kodel leidziama tiek mazai straipsnisu kategorizuoti? juk kitose wikipedijose kitur buna daug kategoriju priskiriama ir as nematau nieko blogo. [[Naudotojas:Malakasosas]] ::Visi straipsniai yra kategorizuojami, skatinama kiekviena straipsnį priskirti apibūdinančiai kategorijai. Tačiau kategorijos turi būti pagrindinės ir kuo tiksliau atitinkančios kategorizuojamus objektus. Angliškoje Vikipedijoje pvz. yra pernelyg daug pridaryta nereikalingų kategorijų, kurių realiai nereikia. Tai daugiau įvyko, manau, dėl to, kad labai didelis skaičius naudotojų ją kuria.--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 13:27, 7 Birželio 2006 (EEST) == straipsniai kategorijoje == Siūlau papildyti nuostata, kad kategorijoje turi būti ne mažiau dviejų straipsnių arba subkategorijų, nes dabar masiškai kuriamos kategorijos po vieną straipsnį. Nuostata skambėtų taip: "Kategorijoje turi būti mažiausiai du straipsniai arba subkategorijos. Išimtis gali būti daroma tada, kai kategoriją sukūręs dalyvis pats asmeniškai per artimiausias 5 dienas ruošiasi sukurti daugiau straipsnių tai kategorijai." [[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] 10:54, 15 Rugpjūčio 2006 (EEST) :Turiu dar vieną pasiūlymą - kuriant naują kategoriją turėtų būti aptarime aiškiai aprašyta kokie straipsniai bus talpinami į šią kategoriją, kokia galima subkategorijų sistema, taip pat pateikti bent devynis galimų kategorijos straipsnių pavyzdžius (jei tuo metu kategorijoje yra mažiau straipsnių).[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] 14:20, 15 Rugpjūčio 2006 (EEST) ::Labai jau griežtai, manau, pakaktų 5 str. Dėl subkategorijų sistemos irgi tik tuo atveju, kai kategorija bus naudojama apjungti kitas kategorijas. Siūlau taisykles taikyti tik kai nėra akivaizdus kategorijos panaudojimas. --[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 14:30, 15 Rugpjūčio 2006 (EEST) :::sutinku kad per bus sudėtinga taikyti taisyklę, kad kuriant kategoriją aptarime būtų aprašymas. Bet jei bus taisyklė kad komentaras turi būti tik kai naudojimas neakivaizdus, irgi negerai (akivaizdumas labai subjektyvus kriterijus). Todėl gal verta turėti taisyklę "kuriant kategoriją, kūrimo komentare arba kategorijos aptarimų puslapyje turi būti aprašyti straipsnių priskyrimo kategorijai kriterijai". Taip pat sutinku ir dėl potencialių straipsnių išvardijimo (tai galėtų būti 5-9 str. sąrašas arba nuoroda į straipsnį ar puslapį su išvardintais straipsniais-kandidatais). Dėl vieno straipsnių kategoriją galima būtų turėti formalią taisyklę "Jei seniau nei prieš 2 savaites sukurtoje kategorijoje yra mažiau nei X straipsnių ir subkategorijų, kategorija gali būti ištrinta straipsnius ir subkategorijas perkeliant į tėvinę kategoriją". [[Naudotojas:Knutux|knutux]] 10:04, 16 Rugpjūčio 2006 (EEST) ::::Manau, kad dvi savaitės aiškiai per daug jei kalbėti apie bent du straipsnius. Taisyklę formuluočiau taip: jei per tris dienas kategorijoje straipsnių nėra daugiau nei vienas arba priskirti straipsniai ten įtraukti dirbtinai, t.y. nėra tiesiogiai susiję su kategorija arba neatititinka nurodytų kriterijų kategorija gali būti ištrinta straipsnius ir subkategorijas perkeliant į tėvinę kategoriją. Ta pati tvarka taikytina, jei per 1 mėn. straipsnių yra mažiau nei trys.[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] 21:06, 25 Rugpjūčio 2006 (EEST) == Dėl kategorijų ir subkategorijų== Galbūt galima būtų padaryti išimtį taisyklei, kad straipsnių negalima priskirti vienu metu kategorijai ir jos subkategorijai, tokiais atvejais kai straipsnis turi savo vardinę kategoriją, pvz., kad str. [[Marsas (planeta)]] būtų priskiriamas kategorijoms [[:Kategorija:Planetos]] ir [[:Kategorija:Marsas]]; str. [[Cheminė medžiaga]] tiek kategorijai [[:Kategorija:Chemija]], tiek kategorijai [[:kategorija:Medžiagos]]; pvz. angl wiki marsas priskirtas tiek marso kategorijai, tiek planetų, ir nėra prob. Dabar pas mus vienos planetos, kurios turi savas kategorijas, įeina tik į jas, o kitos tik kaip straipsniai aukštesnėje kategorijoje, ir gaunasi nenuoseklus kategorizavimas. ~ [[Naudotojas:Mea|Mea]] 15:36, 2007 Kovo 2 (EET) :Laikui bėgant, manau kiekviena turės atskirą subkategoriją, todėl nelabai yra prasmės daryti išmimtį. Bei pakankamai nuosekliai iš planetų kategorijos gali patekti kur nori ;). --[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 15:55, 2007 Kovo 2 (EET) :Dėl "gaunasi nenuoseklus kategorizavimas" - atvirkščiai, pas mus kategorizavimas labai nuoseklus. O kad vienos planetos patenka kaip planetų subkategorija, kitos kaip straipsnis, tai nieko čia blogo, netgi sakyčiau patogiau, nes jei tų planetų būtų šimtai, priskiriant kaip subkategoriją ir kaip straipsnį, perteklinė informacija tik trukdytų navigavimą. [[Naudotojas:Knutux|knutux]] 08:31, 2007 Kovo 3 (EET) == Vikisritys == Man įdomu: vikisritis turi būti priskirta tik [[:Kategorija:Vikisritys|Vikisričių kategorijai]], o, pvz., savo temos kategorijai - ne? Pvz. istorijos sritis būtų priskirta istorijos kategorijai, biologijos - biologijai (mano atveju - kino sritis kino kategorijai). Sutinku, galbūt išeina sviestas sviestuotas (vikisritis yra skirta kategorizuoti straipsnius, kategorija - taip pat)... [[Naudotojas:Leia|Leia]] 19:19, 2007 rugpjūčio 18 (EEST) == Metų kategorijos == ''Diskusija perkelta iš [[Aptarimas:2008 m. vasaros olimpinės žaidynės#Metų kategorijos]] ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Aptarimas:2008_m._vasaros_olimpin%C4%97s_%C5%BEaidyn%C4%97s&diff=1302162&oldid=1302149], [http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Wikipedia_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&diff=1302165&oldid=819166]).'' --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 14:18, 2008 rugpjūčio 20 (EEST) Siūlau reformėlę. Jau manau atėjo laikas pradėti kategorijų plėtrą. Siūlau papildomai priskirti šį straipsnį kategorijai [[:Kategorija:2008 metai]]. Iš tiesų šiai kategorijai galima būtų daug straipsnių priskirti. Aš dabar nesiūlau kurti dar smulkmesnių kategorijų (2008 m. Kinijoje, 2008 m. mirę žmonės ir pan.), tiesiog priskirti straipsnį kategorijai [ [Kategorija:2008 metai] ] ir taip įteisinti metų kategorijas lietuviškoje vikipedijoje. Ką manote? --[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] 19:47, 2008 rugpjūčio 18 (EEST) Tai ką manote? --[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] 22:46, 2008 rugpjūčio 18 (EEST) : Kokiu atveju tokios kategorijos bus naudojamos? Tarkim, kodėl šis straipsnis priskirtinas būtent kategorijai apie 2008 m.? O gal 2001 m. (pagal metus, kai buvo nuspręsta, kad ši olimpiada turi vykti Pekine)? Ir turime neaiškią padėtį. O kategorijos turi būti kuriamos tik tokiu atveju, kai ginčai dėl straipsnio priklausymo kategorijai neįmanomi. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 23:11, 2008 rugpjūčio 18 (EEST) :: ''''Ginčai - Nėra argumentas''''. Pagal šią logiką, norint ginčytis, galima būtų ginčytis dėl kiekvieno straipsnio priskyrimo konkrečiai kategorijai. _{''Tai nereiškia, kad aš norėčiau ginčytis dėl toliau mano pateikiamų pavyzdžių.''} Pvz. kodėl [[vandenilis]] yra priskirtas kategorijai [[:Kategorija:Cheminiai elementai]], o ne [[:Kategorija:Dujos]] arba [[:Kategorija:Nemetalai]]? Kitas pavyzdys kodėl [[Trakai]] nėra priskirtas kategorijai [[:Kategorija:Sostinės]], juk Trakai yra buvusi Lietuvos sostinė? --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:20, 2008 spalio 9 (EEST) ::: Na, visų pirma, nesutikčiau, kad tai „nėra argumentas“ - manyčiau, galima ginčytis dėl to, ar tai yra ''pakankamas'' argumentas, ar tai yra ''stiprus'' argumentas, bet ne dėl to, kad tai apskritai yra argumentas([[:ru:Аргумент]]: „''Аргумент — это полное или частичное обоснование какого-либо утверждения с использованием других утверждений''“ - „Argumentas - tai visiškas ar ''dalinis'' kokio nors teiginio pagrindimas remiantis kitais teiginiais“)... Be to, turbūt Jūs jį ne visai teisingai supratote... Esmė yra ta, kad kiekvieną konkretų straipsnį (pažymėkime jį ''a'') galima arba priskirti tam tikrai kategorijai (pažymėkime tai ''A(a)''), arba jai nepriskirti - trečios galimybės nėra. Dėl to nėra jokios galimybės pasiekti kompromisą ginčo atveju (tuo kategorijos skiriasi nuo sąrašų ir straipsnių) - dėl ko ir manau, kad kategorijos, dėl kurių gali kilti ginčai, tiesiog nekurtinos. Minėta taisyklė niekaip neriboja skaičiaus kategorijų, kurioms gali priklausyti konkretus straipsnius (tam yra kitos taisyklės). Toliau - apie Jūsų paminėtus atvejus. Straipsnis „Vandenilis“ gali priklausyti tiek kategorijai „Cheminiai elementai“, tiek ir „Nemetalai“ (be abejo, tolesniam nagrinėjimui nereikia pamiršti, kad visi nemetalai pagal apibrėžimą yra cheminiai elementai). Abi šios kategorijos tenkina nagrinėjamą sąlygą - joms egzistuoja konkretus ir vienareikšmis priklausymo požymis. Kategorija „Dujos“ yra beprasmiška, nes ''kiekviena'' medžiaga virsta dujomis pakankamai aukštoje temperatūroje. Dėl to ji neturi minėto konkretaus ir vienareikšmio priklausymo požymio. Kategorija „Sostinės“, mano supratimu, nereikalinga. Argi kas gali ieškoti straipsnio, žinodamas, kad miestas yra sostinė, bet nežinodamas, kokios valstybės? O jei žino valstybę, bet nežino sostinės - geriau ieškoti per straipsnį apie valstybę. Be to, čia labai patogu sukurti sąrašą. Beje, kategorijai „Sostinės“ galima pasirinkti iš dviejų ganėtinai konkrečių ir vienareikšmių priklausymo požymių: galima priskirti kategorijai miestus, kurie yra kokios nors valstybės sostinė, arba miestus, kurie yra buvę sostinėmis. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 20:33, 2008 spalio 9 (EEST) :::: Aš ir turėjau galvoje, kad galimi ginčai dėl atskirų straipsnių priklausimo kategorijai nėra pakankamas argumentas pačios kategorijos kūrimo ar nekūrimo argumentacijai. O tuo tarpu ši diskusija yra ne net ne apie konkrečią kategoriją, o apie visą kategorijų medį - kategorizavimą pagal laiko - metų dimensiją. Kaip jau minėjau dėl mano pateiktų konkrečių pavyzdžių ir kiek jie atitinka ar neatitinka mano nuomonės argumentaciją aš net negalvoju toliau vystyti diskusijos, nes tai skaitau jau yra atskyros diskusijos. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 11:09, 2008 spalio 10 (EEST) ::::: Deja, nepastebėjau ''jokių'' kitų argumentų, kuriais būtų paremtas šis Jūsų teiginys („''galimi ginčai dėl atskirų straipsnių priklausimo kategorijai nėra pakankamas argumentas pačios kategorijos kūrimo ar nekūrimo argumentacijai''“), tik porą „kontrapavyzdžių“, kurie, mano suprartimu, nėra tokie jau tikri... --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 20:14, 2008 spalio 10 (EEST) :::::: Ginčą dėl galimų ginčių laikau tuščiu laiko švaistymų. Tokie ginčai tikrai neprisideda prie Vikipedijos vystymosi. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 08:49, 2008 spalio 13 (EEST) ::::::: Norėtųsi priminti, kad ir [[Vikipedija:Neutralus požiūris|neutralus požiūris]] yra naudojamas būtent tam, kad išvengtume „galimų ginčų“. Tad geriau neskubėkite ir įsigilinkite į tai, kas išties turėta galvoje šiuo atveju. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 21:37, 2008 spalio 13 (EEST) :::::::: Metai kaip reiškinys egzistuoja ''de fakto'', todėl manau ir metų kategorijos gali būti kuriamos ir dėl to neskaitau, kad reikėtų ginčytis, nes joks ginčas nepaneigs kad metai kaip reiškinys egzistuoja. Tačiau konkrečių įvykių, jų grupių priskyrimas ar ne priskyrimas jau yra ''de jure''. Tačiau yra labai platus spektras tų įvykių ar jų grupių, kurios gali būti norimos priskirti metų kategorijoms. Pagal ką priskirti įvairius įvykius ar jų grupes konkrečiai metų grupei aišku turi būti sutarta. Aišku tokiais atvejai gali iškilti ginčų. Tačiau tie ateityje galimi ginčai dėl konkrečių įvykių ar jų grupių priskyrimo metų kategorijoms mano požiūrių niekada nepaneigs fakto, kad metai kaip reiškinys egzistuoja. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:19, 2008 spalio 14 (EEST) Po kol kas prie jų bus priskiriami svarbūs įvykiai. Pvz. karas dėl Pietų Osetijos, XXIX olimpiada. Tam, kad straipsnis būtų priskirtas prie tam tikros metų kategorijos, jis turi būti tiesiogiai susijęs su ja. Pvz. P. Osetijos karas būtų priskirtas prie 2008 m., o ne prie 1989 m., kada formaliai P. Osetija deklaravo nepriklausomybę. Tas pats ir su Pekino olimpinėmis. Be abejo, jei skaidytume metų kategorijas į smulkesnes dalis (pvz. 2008 m. įvykiai), gautųsi daug aiškiau. Bet nėra reikalo visko daryti iš karto. Tiesiog noriu pasakyti, kad, mano nuomone, jau priėjo laikas lietuviškai vikipedijai naudoti metų kategorijas. --[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] 23:29, 2008 rugpjūčio 18 (EEST) :Mhm. Gal ir nebloga mintis dėl metų ctg. Pvz. sudėti renginius (olimpiados, čempionatai), svarbius įvykius (karai, konfliktai, skandalai kokie, sutartys), metų sąrašus (pvz. 2008 m. muzikoje, 2008 m. automobilių pramonėje...). <font color="Blue">*</font> [[User:Hugo.arg|<font color="Blue">Hugo</font>]] _{[[User talk:Hugo.arg|''<font color="DarkRed">¿díme?</font>'']]} 23:33, 2008 rugpjūčio 18 (EEST) :Aš irgi nematau prasmės. Yra metų straipsniai kuriuose surašyti svarbiausi įvykiai ir jų, mano nuomone, užtenka. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 23:35, 2008 rugpjūčio 18 (EEST) :: '''''Esantys metų straipsniai - Nėra argumentas'''''. Pagal šią logiką yra nereikalingos ir kitos kategorijos. _{''Tai nereiškia, kad aš norėčiau ginčytis dėl toliau mano pateikiamų pavyzdžių.''} Pvz. yra straipsnis [[geografija]], tai kodėl turėtų būti [[:Kategorija:Geografija]], yra [[Cheminiai elementai]], kodėl tada reikalinga [[:Kategorija:Cheminiai elementai]] arba yra [[Sostinė]], kodėl tada reikalinga [[:Kategorija:Sostinės]], viską juk galima surašyti į atitinkamus straipsnius. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:20, 2008 spalio 9 (EEST) Bet daugelis metų straipsnių apytuščiai. Be to, manau, kad būtų labai racionalu įvykius priskirti ir metų kategorijoms. Patys pagalvokite - nesant pakankamai išsamiems metų straipsniams, tokios kategorijos padėtų tuos straipsnius plėsti. Bet čia tik menkas privalumas. Daug svarbiau yra tai, kad tai palengvins naršymą vikipedijos skaitytojams. Kitais žodžiais tariant, jiems bus lengviau susirasti norimą temą (straipsnį). Tiesą sakant, man keistoka, kad kyla tiek abejonių, ar apsimoka „įteisinti“ metų kategorijas. Pavyzdžiui [ [Kategorija:2008] ] veikia bent '''69''' vikipedijose. O juk mūsiškė reitinguose 29-a. Nejaugi manote, kad dar ne laikas? Ar manote, kad neverta „mokytis“ iš 28 didesnių vikipedijų? --[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] 20:09, 2008 rugpjūčio 19 (EEST) :Nemanau, kad padėtų. Galima imti ir plėsti. Ar tu straipsnyje prirašysi papildomą kategoriją, ar metų straipsnyje prirašysi papildomą įvykį. Tik metų straipsniai jau yra šiaip ar taip. Juos ir plėskime. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 20:12, 2008 rugpjūčio 19 (EEST) :: Tikrai - argi kategorija būtų taip jau žymiai paprasčiau naudotis, negu [[Specialus:WhatLinksHere/2008 m.]]? Sąrašas iš esmės tas pats, tik surikiuota ne abėcėlės tvarka (ieškant tinkamų įvykių tai nei labai padeda, nei labai trukdo). O dėl mokymosi iš 28 didesnių Vikipedijų - sakyčiau, Lietuviškoje Vikipedijoje kategorijų tvarka yra viena iš geriausių. Bent jau Angliškoje Vikipedijoje su kategorijomis žymiai blogiau. Tarkim, [[:en:Nicholas II of Russia]] šiuo metu ([http://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Nicholas_II_of_Russia&oldid=232802148]) turi 26 (taip, dvidešimt šešias) kategorijas, neskaitant dar aštuoneto paslėptų kategorijų. Dėl kai kurių kategorijų vyksta ginčai ([[:en:Wikipedia:Neutral point of view/Noticeboard/Archive 2#Executed Russian Royal Family]], [http://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Alexei_Nikolaevich,_Tsarevich_of_Russia&diff=225919029&oldid=225918020], [http://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Nicholas_II_of_Russia&diff=225863171&oldid=225861256])... Pas mus to kaipo ir nepasitaiko. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 21:38, 2008 rugpjūčio 19 (EEST) ::: '''''Specialus:WhatLinksHere - Nėra argumentas'''''. Pagal šią logiką nereikalingos ir kitos kategorijos. _{''Tai nereiškia, kad aš norėčiau ginčytis dėl toliau mano pateikiamų pavyzdžių.''} Pvz. kam reikalinga [[:Kategorija:Sostinės]] argi negalima naudotis [[Specialus:WhatLinksHere/Sostinė]] arba kam reikalinga [[:Kategorija:Cheminiai elementai]] argi negalima naudotis [[Specialus:WhatLinksHere/Cheminis elementas]]? --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:20, 2008 spalio 9 (EEST) ::: '''''Ginčai - Nėra argumentas''''' - žr. aukščiau. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:20, 2008 spalio 9 (EEST) ::: '''''Pas mus geriausia - Nėra argumentas''''' Bet ar tikrai? {{quote|Kiekvienas savo lizda giria.|Lietuvių liaudies patarlė}} - subjektyvu. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:20, 2008 spalio 9 (EEST) ::: '''''Per didelis kategorijų skaičius, kurioms priklauso straipsnis - Nėra argumentas''''' Tai gal iš viso užtenka vienos kategorijos pvz. [[:Kategorija:Straipsniai]], tuomet aplamai visus straipsnius bus visada priskirti tik šiai vienintelei kategorijai ir viskas bus aišku? Ir aplamai tada kyla klausimas, o kam iš viso reikalingos kategorijos? O gal tai spręsti kiekvienam straipsniui sukuriant atskirą kategorija tai tuomet kiekvieną straipsnį vėl galima bus priskirti tik vienai kategorijai. Ir kas čia yra blogo jei straipsnis yra priskirtas ''X'' kategorijoms? --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:20, 2008 spalio 9 (EEST) ::: '''''Reikia plėsti straipsnius, o ne kategorijas - Nėra argumentas''''' Tai kodėl kuriamos kitos kategorijos, o ne atitinkami straipsniai? žr. esantys metų straipsniai. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:20, 2008 spalio 9 (EEST) :::: Dėl „Specialus:WhatLinksHere“ - pateikti pavyzdžiai, be abejo, visiškai neatitinka minėtos logikos. Toli gražu ne kiekvienas straipsnis, kuris turi nuorodą į „Cheminis elementas“ ar „Sostinė“ tinka į atitinkamą kategoriją. Bet jei straipsnis turi nuorodą į straipsnį apie konkrečius metus, tai beveik visada reiškia, kad ten yra paminėta su straipsnio objektu gana glaudžiai susijusio įvykio data. :::: Dėl „Per didelis kategorijų skaičius, kurioms priklauso straipsnis - Nėra argumentas“ - žr. [[:en:Continuum fallacy]]. Kategorijų neturi būti per daug, neturi jų būti ir per mažai. :::: Dėl „Pas mus geriausia - Nėra argumentas“ - na, o ar tai tikrai buvo ''pateikta'' kaip argumentas? Mano supratimu, tai - išvada. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 20:47, 2008 spalio 9 (EEST) ::::: Kaip tik mano manymų nuorodą į straipsnį apie konkrečius metus visiškai atitinka minėta logiką pavyzdžiui [[Specialus:WhatLinksHere/1999_m.]] atrenka labai daug straipsnių ir tarp jų Pvz. straipsnį [[Kirlian Camera]], kuris turi nuorodą į „1999 m.“ straipsnį, nes pasirodo, kad ta grupė tuo metu išleido kažkokius albumus. Taigi aišku šiame straipsnyje yra paminėti šia metai, bet juk šis straipsnis tai nėra straipsnis apie įvykį įvykusį tais metais, o žymiai platesnis ir aš jo tikrai nepriskirčiau tų metų kategorijai ar subkategorijai. Tuo tarpų jei būtų atskirame straipsnyje aprašytas pats albumas kuris tais konkrečiais metais, tai aiškų jis galėtų priklausyti metų kategorijai ar subkategorijai. Pagal tą pačią logiką ir skiriasi mano minėtos kategorijos nuo nuorodų į konkrečius straipsnius sąrašų. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 11:09, 2008 spalio 10 (EEST) :::::: Taip. Kaip jau sakiau, „jei straipsnis turi nuorodą į straipsnį apie konkrečius metus, tai beveik visada reiškia, kad ten yra paminėta su straipsnio objektu gana glaudžiai susijusio įvykio data“. Manyčiau, albumo išleidimas - įvykis, gana glaudžiai susijęs su albumą išleidusia grupe, ar ne? O jei manote, kad „glaudumas“ nepakankamas - čia jau prasideda subjektyvumas - kur brėšime ribą? Kaip jau minėjau, tokių ginčų geriau išvengti pačiu paprasčiausiu būdu - nekuriant kategorijos. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 20:22, 2008 spalio 10 (EEST) ::::::: O taip aš nė neginčiju, kad ''albumo išleidimas - įvykis, gana glaudžiai susijęs su albumą išleidusia grupe'', ir netgi nesakau, kad straipsnis apie albumą neturėtų būti priskirtas tų metų įvykių kategorijai, tačiau sakau, kad grupė tokiai kategorijai neturėtų priklausyti. Kaip kad [[vanduo]] yra labai glaudžiai susijęs su deguonimi, kuris yra cheminis elementas, bet dėl to turbūt niekam nekiltų vandens priskirti cheminių elementų kategorijai. Todėl ir tvirtinu, kad [[Specialus:WhatLinksHere/1999_m.]] visiškai nepakeičia [[:Kategorija:1999 m.]]. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 08:49, 2008 spalio 13 (EEST) :::::::: Ė, taip neišeis. Kategorijai „Cheminiai elementai“ straipsniai priskiriami pagal konkretų ir vienareikšmišką požymį. O su metų kategorija taip jau lengvai neišeis - ''kodėl'' straipsnis apie albumą turėtų jai priklausyti, o straipsnis apie grupę - ne? Tai nėra taip jau labai akivaizdu. Ir nemanau, kad verta kurti kategorijas dar tiksliai neapibrėžus, kas priklausys toms kategorijoms. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 22:15, 2008 spalio 13 (EEST) ::::::::: Aš nesakiau, kad grupė aplamai negali priklausyti kažkurių metų kategorijai. Tačiau ne kiekvieno albumo išleidimas yra kriterijus priskirti grupę tų metų kategorijai. Jei albumo metus gana vienareikšmiškai nustato jo išleidimo į apyvartą (platinimo pradžios) metai, tai grupę galima būtų priskirti tik pagal jos žinomą susikūrimo datą ''(aišku atskirais atvejais ši data gali sutapti su grupės pirmojo išleisto albumo data)''. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:19, 2008 spalio 14 (EEST) Nematau čia nieko blogo, kad straipsnis priskiriamas iki 20 kategorijų. 26 tikrai gerokai per daug. Bet straipsnio priskyrimas tik 1 kategorijai su keliomis išimtimis irgi netoleruotinas. Mano nuomone, kategorijų sistema '''čia''' nėra jau tokia tobula. Priešingai - pažiūrėkite MetaWiki reitingų lentelę ir pamatysite, kad tarp 30 didžiausių vikipedijų, lietuviškoji atrodo ne tokia jau ir tobula (depth jau ilgą laiką 14), taip pat neturinio straipsnių yra palyginti ypatingai mažai [http://s23.org/wikistats/wikipedias_html.php?sort=ratio_asc] (vadinasi per mažas kategorijų tinklas (na ir dar galbūt nedaug šablonų, per mažai aptarimo puslapių ir pan.). Taigi palyginus mūsiškę vikipediją su kitomis didžiosiomis, susidaro įspūdis, kad kategorijų sistema ne tokia čia jau ir tobula. Nesakau, kad nereikia plėsti pačių straipsnių apie metus. Išvis nemanau, kad sukūrus metų kategorijas, nukentės patys straipsniai apie metus. Priešingai. Nejaugi manote, kad metų kategorijos lietuviškoje vikipedijoje kaip išimtis niekada taip ir neprigis? Jei ne, tai kuo anksčiau imsimės šio reikalo, tuo geriau. Pavyzdžiui, net vikižodyne jau yra daug metinių kategorijų [http://lt.wikiquote.org/wiki/Specialus:Categories]. O Martyno Patasiaus siūlomas [[Specialus:WhatLinksHere/2008 m.]], mano nuomone, tikrai nėra labai gera išeitis, visų pirma dėl to, kad ''specialius'' puslapius moka peržiūrėti tik gan patyrę naudotojai, bet ne elinis skaitytojas, ir dėl to, kad WhatLinksHere rodo bet kokį straipsnį, kuriame yra nuoroda į metus, dėl to ieškoti čia kebloka, juolab, kad į sąrašą patenka begalė atvejų, kai metai paminimi nurodant duomenis (gyventojų skaičių, valdymo laiką...). --[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] 21:55, 2008 rugpjūčio 19 (EEST) : Taip, kitose kategorijose kategorijų daugiau. Dėl to niekas nesiginčija. Bet ar to pakanka išvadai, kad čia kategorijų yra per mažai? Gal kitur jų per daug? Manyčiau, vertėtų sutarti, kad kategorijos kurtinos tik kai yra konkretus ir objektyvus požymis, pagal kurį būtų galima nustatyti, ar duotas straipsnis tinka kategorijai. Taip paprasčiausia išvengti redagavimo karų dėl kategorijų. O sugalvoti tokio akivaizdaus, konkretaus ir objektyvaus požymio metų kategorijoms man nepavyksta. Imkime straipsnį [[Antrasis pasaulinis karas]]. Kokioms metų kategorijoms jis turėtų priklausyti? Pagal pabaigą - 1945 m.? Truputį neakivaizdu... Pagal pradžią - 1939 m.? Bet kai kurie istorikai yra linkę jo pradžia laikyti, pavyzdžiui, Marko Polo tilto incidentą (1937 m.). Pagal visą trukmę - 1939, 1940, 1941, 1942, 1943, 1944, 1945 m.? Ta pati bėda, kaip ir su pradžia, be to, ką tada daryti su straipsniu [[Šimtametis karas]]? : Toliau - dėl [[Specialus:WhatLinksHere/2008 m.]]. Taip, gali būti, kad naujokai nemokės naudotis specialiaus puslapiais. Bet buvo nurodyta, kad metų kategorijas norima naudoti tam, kad būtų paprasčiau užpildyti metų straipsnius. O metų spraipsnių pildymu naujokai vis viena retai teužsiima. Minėti atvejai, kai straipsniai čia patenka tik dėl „2008 m. duomenimis“. Bet spėčiau, kad taip bus tik su keletu paskutiniųjų metų. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 23:27, 2008 rugpjūčio 20 (EEST) :: '''''Kategorijos prasmės nepilnas suvokimas - Nėra argumentas''''' Pagal šią logiką nereikalingos kitos kategorijos _{''Tai nereiškia, kad aš norėčiau ginčytis dėl toliau mano pateikiamų pavyzdžių.''} Pvz. Argi kategorija [[:Kategorija:Sostinės]] buvo sukurta tam, kad užpildyti straipsnį [[Sostinė]], gal vis dėl to ji nereikalinga. Kitas pavyzdys: straipsnio [[Višta]] negaliu nuspręsti, kuriai sportinių žaidimų arba žuvų kategorijai priskirti, tai gal kategorijų pagal sportinius žaidimus arba žuvų rūšis nereikia? --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:20, 2008 spalio 9 (EEST) ::: Yra trys pagrindiniai argumentuotai pateikto teiginio paneigimo būdai: prielaidų paneigimas, įrodymo būdo paneigimas ir sekmenų paneigimas. Čia buvo naudotas prielaidų paneigimas. Dėl to ir nėra būtina, kad tai būtų savarankiškas argumentas, turintis prasmę atskirai nuo šios diskusijos, kurioje buvo nurodyta, kad metų kategorijos naudotinos tam, kad būtų lengviau užpildyti metų straipsnius. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 20:53, 2008 spalio 9 (EEST) :::: Aišku nėra gal būt gerai, kai pateikiama tik viena prielaida, o kitos kurios pateikėjui atrodo savaime suprantamomis, gerai žinomomis, bet iš tikrųjų kurias supranta ir gerai žino ne visi dalyvaujantys diskusijose dalyviai. Tačiau kadangi yra ir kitos prielaidos, kurios šiuo atveju pačioje pradžioje nebuvo pateiktos, todėl aš ir laikau, kad atskiros prielaidos paneigimas nepaneigus visų prielaidų nėra pilnas argumentas atmesti visą idėją. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 11:09, 2008 spalio 10 (EEST) ::::: Nelabai supratau... Kas tos „''kitos prielaidos, kurios šiuo atveju pačioje pradžioje nebuvo pateiktos''“? --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 21:08, 2008 spalio 10 (EEST) :::::: Ogi visos tos pačios kaip ir bet kurios kitos kategorijos kūrimo prielaidos-priežastys. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 08:49, 2008 spalio 13 (EEST) ::::::: Gal galėtumėte sukonkretinti? --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 22:17, 2008 spalio 13 (EEST) :::::::: Žr. žemiau. ''Kategorijų kūrimo tikslai ....'' --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:19, 2008 spalio 14 (EEST) Jei kas abejojate, ar tikrai lietuviškajai vikipedijai kokybės netrūksta, te pasižiūri čia [http://meta.wikimedia.org/wiki/List_of_Wikipedias]. Jei abejojama ten pateikiamo ''depth'' reikšmingumu, te palygina mažą ''depth'' turinčias vikipedijas su didelį ''depth'' turinčiomis. Pvz. hebrajų ar arabų vikipedijose straipsniai gerokai išsamesni, daug diskusijų, kategorijų. :Aš nesakiau, kad metų kategorijos skirtos tam, kad būtų paprasčiau užpildyti metų straipsniai. Tik vienareikšmiškai. Metų kategorijos, mano nuomone, yra tiek pat reikalingos, kaip ir miestų, žmonių tautybių kategorijos. O dėl visokių ilgų karų - jie tiesiog nepriskiriami jokioms metinėms kategorijoms. Juk ir universalieji mokslininkai neskiriami kokioms 10 kategorijų, tiesiog priskiriami vienai ''universaliųjų mokslininkų'' kategorijai, taigi WWI ir WW2 galėtų būti priskirti XX a. kategorijai. Dėl [[Special:WhatLinksHere/1550]], kiek tikrinau, metai čia tam įtakos nedaro, t.y. net į 1550 m. rodo tokie straipsniai kaip [[Radvilos]], [[madrigalas]], o ateity sąraas tik plėsis. O į 2008 m. nukreipiančiųjų str. skaičius, kaip patys sakėte, gerokai didesnis ir ten ieškoti straipsnių išvis nepatikima. --[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] 23:11, 2008 rugpjūčio 23 (EEST) Be to, metų kategorijos jau yra pradėtos kurti (2002 filmai, 2008 m. žaidimai ir pan.), tetrūksta jiems tik tėvinės kategorijos. --[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] 17:39, 2008 rugpjūčio 25 (EEST) ::Žodžiu kol kas nematau nei vienos rimtos priežasties kodėl jų turėtų reikėti, išskyrus „Viskonso nuomone – reikalingos“. Toliau tik visokie labai abejotini teiginiai („''priskirti straipsnį vienai kategorijai [[Tolerancija|netoleruotina]]''“, „metų kategorijos yra tiek pat reikalingos kaip ir miestų“, etc). Vienintelis aiškus argumentas buvo dėl lengvesnio užpildymo, bet jį Martynas išsamiai atsakė. Tad mano išvada kol kas lieka nepakitusi – tų kategorijų nereikia. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 18:02, 2008 rugpjūčio 25 (EEST) ::: '''''Trūksta argumentų - Nėra argumentas''''' O kur argumentai, kad jų nekurti. O kur argumentai, kad kai kuriamos kitos kategorijos, kad jų reikia? Tai gal aplamai nereikia jokių kategorijų, nes jų kūrimui nėra priežaščių? Matomas tiktai nesupratimas kam aplamai reikalingos kategorijos. Bet dėl to visai nenorėčiau ginčytis. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:20, 2008 spalio 9 (EEST) :Nomad, o tai kam tada išvis kurti kategorijas? Kūriniai ypač meniniai, technologiniai ir t.t. tarpusavyje stipriai susieti pagal sukūrimo, išleidimo laikotarpio t.y. metus. Kūrinių atveju tai naudotojams suteikiama lengvesnė paieška tarp to paties laikotarpio kūrinių. Kitas dalykas prie ko čia tas "gylys", jis visiškai nėra susietas su kategorizavimo sistema.--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 23:43, 2008 rugpjūčio 25 (EEST) :Aš palaikau idėja, kad būtų kuriamos pvz., kategorijos "2008 įvykiai", būtų lengvesnė paieška tarp to metų įvykių, tačiau nereiktų persistengti iki gimimo datų nueinant ir pan.--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 23:45, 2008 rugpjūčio 25 (EEST) :: Dar dėl to „''depth''“. „''Jei abejojama ten pateikiamo depth reikšmingumu, te palygina mažą depth turinčias vikipedijas su didelį depth turinčiomis.''“. Taip, tas dydis [[koreliacija|koreliuoja]] su kokybe. Bet koreliacija nerodo priežastingumo. Taip, jei sukursime metų kategorijas, „''depth''“ padidės. Juk tokia metodika - „(Edits/Articles) × (Non-Articles/Articles) × (Stub-ratio)“. Bet kodėl dėl to turėtų pagerėti kokybė? O jei norisi kurti puslapius, kurie nėra straipsniai (taip didinant „''depth''“) - galima papildyti pagalbos puslapius, gal dar reikėtų vienokių ar kitokių taisyklių, „skelbimų lentų“, jei labai norisi - galima steigti Arbitražo Komitetą (nors šiuo metu jis turbūt dar nereikalingas). --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 22:45, 2008 rugpjūčio 25 (EEST) ::: '''''Gylis - Nėra argumentas''''' Nereikėtų ginčytis dėl šalutinių reiškinių. O gal dar šioje vietoje pradėti ginčą dėl tokių kategorijų įvedimo politinio aspekto? --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:20, 2008 spalio 9 (EEST) :::: Kaip jau minėjau, yra trys pagrindiniai argumentuotai pateikto teiginio paneigimo būdai: prielaidų paneigimas, įrodymo būdo paneigimas ir sekmenų paneigimas. Čia buvo naudotas prielaidų paneigimas. Dėl to ir nėra būtina, kad tai būtų savarankiškas argumentas, turintis prasmę atskirai nuo šios diskusijos, kurioje buvo nurodyta, kad metų kategorijos kurtinos tam, kad padidėtų tas „gylis“. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 21:08, 2008 spalio 9 (EEST) ::::: Šiuo atveju „gylis“ yra šalutinis reiškinys - veiksmų pasekmė, kuris negali būti argumentu nei prieš nei už. Ir manau tokie šalutiniai reiškiniai tik labai retais atvejais gali turėti įtakos visapusiškai pasverto sprendimo priėmimui. Manau jų griebiamasi tiktai nemokant normaliai argumentuoti pasiūlymus. Savo ruoštu tokie reiškiniai aišku gali būti atskirai diskutuotini ir siūlomi sprendimo būdai kaip juos geriau pakreipti norima linkme ar priimant tam tikrus pvz. ''politinius'' sprendimus, bet ne atvirkščiai kad jie būtų kaišiojami į kiekvieną konkrečios problemos diskusiją ir pristatomi, kaip kone pagrindiniai argumentai priimant tos gana konkrečios problemos sprendimus. :::::: Tiesą sakant, nesupratau šio Jūsų pasisakymo... Pavyzdžiui, ką Jūs vadinate „politiniais“ sprendimais? --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 20:29, 2008 spalio 10 (EEST) ::::::: Turėjau galvoje, kad nereikia statyti vežimo prieš arklį, nuo to jis greičiau netrauks. Jei yra norima greičiau važiuoti, geriau priimti „politinį“ sprendimą į vežimą įkinkyti įsigytą naują traktorių. Ar dabar aišku? --{{Parašas|Vpovilaitis}} 08:49, 2008 spalio 13 (EEST) :::::::: Ne, neaišku. Gal galėtumėte savo argumentus pateikti trumpai, aiškiai ir konkrečiai, be nebūtinų meninių priemonių? Iš tikrųjų tam investuotas laikas atsipirktų. Nes dabar tikrai nelabai suprantu, į ką turėčiau atsakyti. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 22:23, 2008 spalio 13 (EEST) ::::::::: Atsiprašau už menines priemones. Turėjau galvoje, kad „gylis“ pats kaip problema yra žymiai platesnė problema, nei metų kategorijų kūrimas ir svarstymas kaip jį pagerinti, kokias tam naudoti priemones išeina už šios konkrečios problemos klausimų rato. Aišku aš tikrai nenoriu paneigti fakto, kad vienaip ar kitaip šių kategorijų sukūrimas gali turėti įtakos šiam „gyliui“. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:19, 2008 spalio 14 (EEST) Kategorijų kūrimo tikslai yra nurodyti '''[[Pagalba:Kategorijos]]'''. Manau kad metų kategorijos pilnai atitinka kategorijų kūrimo tikslus: # leidžia sudėlioti Vikipedijos straipsnius į tam tikrus "stalčius", t.y suklasifikuoti juos pagal metus. # leidžia įdėti į keletą "stalčių" - metų smulkesnes kategorijas. # leidžia apjungti smulkesnes kategorijas sukurtas pagal metus. # leidžia palengvinti informacijos paiešką. # leidžia sugrupuoti straipsnius pagal aprašomų įvykių metus # leidžia rinkti statistika apie įvairių straipsniuose aprašytų metų įvykių skaičių. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:36, 2008 spalio 9 (EEST) : Kad jau prikūrėme vardų sričių, tai ir naudokim jas pagal paskirtį. Kaip nurodyta [[Vikipedija:Vardų sritys]], „''Pagalbos vardų srityje laikomi puslapiai, skirti paaiškinti MediaWiki programinės įrangos veikimą.''“, o „''Vikipedijos vardų srityje laikoma tarnybinė Vikipedijos bendruomenės informacija, pavyzdžiui, taisyklės.''“. Tad minėtas pagalbos puslapis aprašo technines galimybes, o šis - taisykles, pagal kurias šios techninės galimybės naudotinos. Juk niekas ir nesiginčija dėl to, kad metų kategorijos techniškai būtų kategorijos. Ginčijamasi dėl to, ar ''verta'' jas kurti. Pavyzdžiui, aš nesu įsitikinęs, kad metų kategorijos tikrai „''leidžia palengvinti informacijos paiešką''“... Ir jau tikrai nematau jokios prasmės „''rinkti statistika apie įvairių straipsniuose aprašytų metų įvykių skaičių''“... --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 21:01, 2008 spalio 9 (EEST) :: Dėl Atskirų straipsnių paskirstytų pagal vardų sritis panaudojimo aš taip pat sutinku kad jie turėtų būti naudojami pagal paskirtį. Tačiau šiuo metu šios taisyklės naudojasi sąvokomis kurios jose nėra aprašytos ir reglamentuoja objektą kurio aprašymas paskirtis ir tikslai nėra aprašyti šiose taisyklėse, todėl argumentuojant tenka remtis ne taisyklėmis, o pagalbos puslapiais kur aprašytas pats objektas ir jo paskirtis bei kūrimo tikslai (nors pačioje pagalboje tai yra nepilnai detalizuota), todėl siūlau galbūt papildyti šias taisykles aprašant patį objektą (kategorijos, kategorijų medžiai) ir jų paskirtį bei jų kūrimo tikslu. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 11:09, 2008 spalio 10 (EEST) :: Kaip supratau buvo sutikta, kad metų kategorijos gali būti kuriamos. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 11:09, 2008 spalio 10 (EEST) :::Tai kad ne. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 12:44, 2008 spalio 10 (EEST) :::: Hmmmm. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 14:12, 2008 spalio 10 (EEST) :: Kai dėl '''ar ''verta'' jas kurti''', pats žodis ''ar verta'' jau parodo, kad bandoma ginčytis dėl subjektyvių dalykų, t.y. dėl tokių kuriuos vieni gali laikyti vertais, o kiti ne. Paprastai tokie ginčiai yra beprasmiai. O galiausiai aršiausiai ginantis vieną pusę ginčų dalyvis gali pasirodyti bepereinantis į kitą besiginčijančių pusę. Todėl aplamai manau dėl subjektyvių dalykų vykstantys ginčai yra tuščias laiko švaistymas ir todėl tokius ginčus, kad jie be galo nesitęstų reikia nutraukti. Žr. [[Vikipedija:Konfliktų sprendimas]]. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 11:09, 2008 spalio 10 (EEST) :::Pats faktas kad vyksta diskusija rodo, kad nėra konsensuso. Vikipedijoje viskas daroma su konsensusu. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 12:44, 2008 spalio 10 (EEST) :::: Ką gi, tada manau reikia siūlyti balsavimą šiuo klausimu, kad negrįžti prie subjektyvių ginčų ar verta tokias kategorijas kurti ar ne. Tik belieka pridurti, kad įvairios kategorijos pagal metus jau yra sukurtos į kurias yra priskiriami įvairūs įvykiai juos suskirstant pagal metus. Todėl manau reikės balsuoti dėl viso kategorizavimo pagal metus medžio. Pateikių šiuo metu esančių kategorijų pagal metus sąrašą: --{{Parašas|Vpovilaitis}} 14:12, 2008 spalio 10 (EEST) ::: Na, nematau jokios priežasties, dėl kurios žodis „verta“ būtų visiško subjektyvumo požymis... O jei atrodo, kad „''ginčai yra tuščias laiko švaistymas''“, galima tiesiog pasiduoti ir palikti „švaistyti laiką“ kitiems. :) Beje, pagal tokią logiką ir rinkimai turbūt būtų „tuščias laiko švaistymas“... Bet juk neorganizuosim dėl to diktatūros? --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 20:11, 2008 spalio 10 (EEST) :Tai darom tas kategorijas. Niekaip nesuprantu, ko čia toks priešinimasis? <font color="Blue">*</font> [[User:Hugo.arg|<font color="Blue">Hugo</font>]] _{[[User talk:Hugo.arg|''<font color="DarkRed">¿díme?</font>'']]} 14:27, 2008 spalio 10 (EEST) ::Na kategorijos buvo daromos, kad jose esantys straipsniai būtų susiję pagal esminius požymius, t.y. nekuriamos "keturių kojų" kategorijos, kurioms priskiriami ir šunys ir kėdės. Auksas patenka į metalų kategoriją, o ne blizgančių daiktų ir medžiagų ketegoriją ir pan. Metų kategorijos būtent tokios - į jas patenka ir Nobelio laureatai, ir Mis pasauliai, kurių susiejimas į krūvą yra grynai dirbtinis. O visa istorija labai savotiška - iš pradžių prikuriami tūkstančiai tuščių straipsnių, o paskui labai užsinori dar sukurti šimtus kategorijų tiems tuštiems straipsniams grupuoti :) Kita vertus negaila, jei kam norisi tokia beprasmiška veikla užsiiminėti.--[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] 16:17, 2009 liepos 4 (EEST) ::Labas rytas, Dirgela. Malonu, kad po 9 mėn., nutarus metų kategorijas priimti, teikėtės išreikšti savo nuomonę. Jeigu varginotės skaityti aukščiau, argumentai už nusvėrė argumentus prieš, todėl drįstu teigti, kad nėra tikslo dabar reikšti nepasitenkinimą. Vietoj to geriau prisidėtumėte prie straipsnių ir kategorijų apie metus plėtros. --[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] 16:39, 2009 liepos 4 (EEST) :Kad jau vakaras. Čia tau ne komunistų partija, kad priėmus nutarimą jis nebediskutuojamas, kada noriu tada ir išreiškiu nuomonę. O argumentų ten aš nemačiau, tik didelį norą kurti tas kategorijas ir rasti kokią nors priežastį tai daryti. Ir dar būtų gerai, kad neaiškintum man, ką man "geriau" daryti, kad nereikėtų aiškinti kur tau eiti :)--[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] 23:00, 2009 liepos 4 (EEST) == Šiuo metu esančios kategorijos pagal metus == {| border="0" |- | [[:Kategorija:1896 metų vasaros olimpinės žaidynės]] | [[:Kategorija:1912 metų vasaros olimpinės žaidynės]] | [[:Kategorija:1915 filmai]] |- | [[:Kategorija:1924 metų vasaros olimpinės žaidynės]] | [[:Kategorija:1927 filmai]] | [[:Kategorija:1928 metų vasaros olimpinės žaidynės]] |- | [[:Kategorija:1929 filmai]] | [[:Kategorija:1939 filmai]] | [[:Kategorija:1941 filmai]] |- | [[:Kategorija:1957 filmai]] | [[:Kategorija:1963 filmai]] | [[:Kategorija:1966 filmai]] |- | [[:Kategorija:1967 albumai]] | [[:Kategorija:1968 albumai]] | [[:Kategorija:1969 albumai]] |- | [[:Kategorija:1969 filmai]] | [[:Kategorija:1970 albumai]] | [[:Kategorija:1971 albumai]] |- | [[:Kategorija:1971 filmai]] | [[:Kategorija:1972 filmai]] | [[:Kategorija:1973 albumai]] |- | [[:Kategorija:1973 filmai]] | [[:Kategorija:1974 filmai]] | [[:Kategorija:1975 albumai]] |- | [[:Kategorija:1975 filmai]] | [[:Kategorija:1975 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1976 albumai]] |- | [[:Kategorija:1977 albumai]] | [[:Kategorija:1977 filmai]] | [[:Kategorija:1978 albumai]] |- | [[:Kategorija:1978 filmai]] | [[:Kategorija:1979 albumai]] | [[:Kategorija:1979 filmai]] |- | [[:Kategorija:1979 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1980 albumai]] | [[:Kategorija:1980 filmai]] |- | [[:Kategorija:1981 albumai]] | [[:Kategorija:1981 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1982 albumai]] |- | [[:Kategorija:1982 filmai]] | [[:Kategorija:1983 albumai]] | [[:Kategorija:1983 filmai]] |- | [[:Kategorija:1984 albumai]] | [[:Kategorija:1984 filmai]] | [[:Kategorija:1985 albumai]] |- | [[:Kategorija:1985 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1986 albumai]] | [[:Kategorija:1986 filmai]] |- | [[:Kategorija:1987 albumai]] | [[:Kategorija:1987 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1988 albumai]] |- | [[:Kategorija:1988 filmai]] | [[:Kategorija:1989 albumai]] | [[:Kategorija:1989 filmai]] |- | [[:Kategorija:1989 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1990 albumai]] | [[:Kategorija:1990 filmai]] |- | [[:Kategorija:1990 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1991 albumai]] | [[:Kategorija:1991 filmai]] |- | [[:Kategorija:1991 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1992 albumai]] | [[:Kategorija:1992 filmai]] |- | [[:Kategorija:1992 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1992 metų vasaros olimpinės žaidynės]] | [[:Kategorija:1993 albumai]] |- | [[:Kategorija:1993 filmai]] | [[:Kategorija:1993 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1994 albumai]] |- | [[:Kategorija:1994 filmai]] | [[:Kategorija:1994 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1994 metų žiemos olimpinės žaidynės]] |- | [[:Kategorija:1994 muzikoje]] | [[:Kategorija:1995 albumai]] | [[:Kategorija:1995 filmai]] |- | [[:Kategorija:1995 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1996 albumai]] | [[:Kategorija:1996 filmai]] |- | [[:Kategorija:1996 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1996 metų vasaros olimpinės žaidynės]] | [[:Kategorija:1997 albumai]] |- | [[:Kategorija:1997 filmai]] | [[:Kategorija:1997 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1998 albumai]] |- | [[:Kategorija:1998 filmai]] | [[:Kategorija:1998 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1999 albumai]] |- | [[:Kategorija:1999 filmai]] | [[:Kategorija:1999 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:2000 albumai]] |- | [[:Kategorija:2000 filmai]] | [[:Kategorija:2000 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:2000 metų vasaros olimpinės žaidynės]] |- | [[:Kategorija:2000 muzikoje]] | [[:Kategorija:2001 albumai]] | [[:Kategorija:2001 filmai]] |- | [[:Kategorija:2001 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:2001 m. LGS]] | [[:Kategorija:2001 muzikoje]] |- | [[:Kategorija:2002 albumai]] | [[:Kategorija:2002 filmai]] | [[:Kategorija:2002 kompiuteriniai žaidimai]] |- | [[:Kategorija:2002 muzikoje]] | [[:Kategorija:2003 albumai]] | [[:Kategorija:2003 filmai]] |- | [[:Kategorija:2003 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:2003 muzikoje]] | [[:Kategorija:2004 albumai]] |- | [[:Kategorija:2004 filmai]] | [[:Kategorija:2004 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:2004 metų vasaros olimpinės žaidynės]] |- | [[:Kategorija:2004 muzikoje]] | [[:Kategorija:2005 albumai]] | [[:Kategorija:2005 filmai]] |- | [[:Kategorija:2005 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:2005 muzikoje]] | [[:Kategorija:2006 Pasaulio futbolo čempionatas]] |- | [[:Kategorija:2006 albumai]] | [[:Kategorija:2006 filmai]] | [[:Kategorija:2006 kompiuteriniai žaidimai]] |- | [[:Kategorija:2006 metų žiemos olimpinės žaidynės]] | [[:Kategorija:2006 muzikoje]] | [[:Kategorija:2006 pasaulio krepšinio čempionatas]] |- | [[:Kategorija:2007 albumai]] | [[:Kategorija:2007 filmai]] | [[:Kategorija:2007 kompiuteriniai žaidimai]] |- | [[:Kategorija:2007 metai]] | [[:Kategorija:2007 m. muzikoje]] | [[:Kategorija:2008 m. Europos futbolo čempionatas]] |- | [[:Kategorija:2008 albumai]] | [[:Kategorija:2008 filmai]] | [[:Kategorija:2008 kompiuteriniai žaidimai]] |- | [[:Kategorija:2008 metai]] | [[:Kategorija:2008 metų vasaros olimpinės žaidynės]] | [[:Kategorija:2008 muzikoje]] |- | [[:Kategorija:2009 filmai]] | [[:Kategorija: 2009 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:2010 filmai]] |- | [[:Kategorija:2010 m. pasaulio futbolo čempionatas]] | [[:Kategorija:2011 kompiuteriniai žaidimai]] |} {{Anon|Vpovilaitis|14:16, 2008 spalio 10 (EEST)}} == Balsavimas dėl straipsnių kategorizavimo pagal metus == Šiame balsavime prašome balsuoti dėl straipsnių aprašančių konkrečių metų įvykius kategorizavimo (kategorijų medžio pagal metus) pagal tų įvykių metus sudarymo, t.y. už šių taisyklių projekto dalį. === Straipsnių kategorijos pagal metus === Konkrečių metų įvykių kategorijos, pvz. [[:Kategorija:2008 metai]] yra kuriamos kiekvieniems [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendoriaus]] metams ''de fakto'' - pagal poreikį, t. y. jei tiems metams priskirtų įvykių yra aprašytas bent vienas. Metų kategorijoje turi būti numatyta perėjimas į ankstesnius bei sekančius metus, o taip pat į tuos metus aprašantį straipsnį. '''Konkrečių metų įvykiu''' toliau yra vadinamas bet įvykis ar reiškinys (jį aprašantis straipsnis), kurį galima priskirti konkrečiai metų kategorijai pagal toliau įvardintas įvykius (reiškinius) aprašančių straipsnių priskyrimo konkrečiai metų kategorijai nuostatas. '''Konkrečių metų įvykių kategorija''' toliau yra vadinama konkreti kategorija, kuriai galima priskirti konkrečių metų įvykius ar reiškinius (juos aprašančius straipsnius arba net kategorijas). Pvz. [[:Kategorija:2008 metai]] '''Konkrečių metų įvykių kategorijų medžiu''' toliau yra vadinama konkreti konkrečių metų įvykių kategorija ir visos jai priskirtos detalesnės (sub) kategorijos ('''atskirų įvykių tipų kategorijos pagal metus''') sukurtos pagal įvykių, įvykusių konkrečiais metais, tipus arba kategorijos apjungiančios sudėtinį konkrečių metų įvykį aprašančius straipsnius į bendrą visumą, nepriklausomai ar šios kategorijos yra priskirtos tiesiogiai ar per kitas kategorijas. '''Kategorijų medžiu pagal metus''' toliau yra vadinamos visos konkrečių metų įvykiams (reiškiniams) kategorizuoti skirtos kategorijos, kurios tiesiogiai ar per kitas kategorijas (sub kategorijas) yra priskirtos ''konkrečių metų įvykių kategorijai'', kurios savo ruožtu yra priskirtos kategorijai [[:Kategorija:Metai]] ir tokiu būdų apjungtos į bendrą kategorijų medį pagal metus. '''Įvykius (reiškinius) aprašantys straipsniai (taip pat įvykiai ar reiškiniai) priskiriami konkrečiai metų įvykių kategorijai (''de jure'') vadovaujantis sekančiomis nuostatomis''': # Konkrečių metų įvykių kategorijoms neturi būti priskiriami įvykiai (reiškiniai) ar jų grupės, kurie tęsiasi nuolatos ir neturi nei apčiuopiamos pradžios nei pabaigos. ''Pvz. [[Žemė]]'' # Jei aprašomas tam tikro tipo įvykis(-iai) (reiškinys(-iai)) pasikartoja vyksta įvairiais metais ir negalima jiems išskirti atskirų metų vadovaujantis žinomiausio fakto, jo pradžios ar pabaigos principais, tai tokio tipo įvykiai (reiškiniai) neturi būti priskiriami konkrečių metų įvykių kategorijoms iki tol kol nebus sutarta dėl tokių įvykių (reiškinių) priskyrimo konkrečių metų įvykių kategorijoms kriterijų arba nebus šio įvykio (reiškinio) aprašymas konkretizuotas. ''Pvz. dėl konkretizavimo: Pvz. straipsnis [[Halio kometa]] neturėtų būti priskiriamas jokiai konkrečių metų įvykių kategorijai, tačiau jei bus parašytas konkretesnis straipsnis pvz. [[1986 m. Halio kometos pasirodymas]] jis jau gali būti priskiriamas konkrečių metų įvykių kategorijai.'' # Jei aprašomas įvykis (reiškinys) tęsiasi keletą metų, t.y. prasidėjo vienais metais, o baigėsi kitais metais, tai toks įvykis (reiškinys) priskiriamas arba tų konkrečių metų įvykių kategorijai kada tas reiškinys prasidėjo, arba tų konkrečių metų įvykių kategorijai kada jis baigėsi vadovaujantis '''žinomiausio fakto principu'''. Atskiroms įvykių (reiškinių) grupėms iš '''anksto''' turi būti '''sutarta''', kuris momentas yra laikomas žinomiausiu faktu. ''Pvz. Olimpinės žaidynėms tokiu žinomiausiu faktu, reikia laikyti jų vykimo (atidarymo) metus, o ne paskelbimo ar pasiruošimo joms pradžios metus.'' # Jei aprašomas įvykis (reiškinys) prasidėjo ir baigėsi tais pačiais metais, tai jis gali būti priskirtas tų konkrečių metų įvykių kategorijai. # Konkrečių metų įvykių kategorijoms turi būti priskirtos visos tų konkrečių metų įvykių sub kategorijos į kurias yra įtraukti tam tikro tipo tų konkrečių metų įvykiai. Detalesnės metų sub kategorijos kuriamos tuomet, kai to pačio tipo įvykių (reiškinių) įvykusių tais metais yra aprašyta ne mažiau kaip trys. Jei sukurta bent viena detalesnė metų sub kategorija tai turi būti sukurta ir metų kategorija kaip tos sub kategorijos tėvinė kategorija. # Jei metų įvykis ar reiškinys aprašo įvykį kurio tipui tiems metams jau yra sukurta detalesnė metų sub-kategorija, tai šis įvykis ar reiškinys turi būti priskirtas šiai sub-kategorijai, o ne tiesiogiai pačiai metų kategorijai. # Jei sudėtinį konkrečių metų įvykį aprašo keletas detalesnių straipsnių, kurie yra apjungti į tam skirtą specialią šiam sudėtiniam įvykiui skirtą kategoriją, tai tokia kategorija gali būti priskirta tų konkrečių metų įvykių kategorijai arba atskiro įvykių tipo kategorijai pagal metus. ''Pvz. [[:Kategorija:2008 metų vasaros olimpinės žaidynės]].'' Atskiroms įvykių (reiškinių) grupėms iš '''anksto''' turi būti '''sutarta''', kuris šio tipo įvykio momentas yra laikomas ''žinomiausiu faktu'' ir naudojamas šiuos įvykius kategorizuojant pagal metus. Tokie susitarimai turi būti registruojami [[Vikiprojektas:Metai]] skyrelyje ''[[Vikiprojektas:Metai#Įvykių pagal tipus priskyrimas metų kategorijoms|Įvykių pagal tipus priskyrimas metų kategorijoms]]''. Pvz. Tame skyrelyje įrašant {{quote|* '''Albumai''' - kategorizuojami pagal jų išleidimo (platinimo pradžios) metus tam kuriant kategorijas, pvz. [[:Kategorija:2008 albumai]], kurios priskiriamos konkrečių metų įvykių kategorijai}} ===Balsavimas=== '''Balsavimo variantai:''' # Kategorizuoti ''konkrečių metų įvykius'' pagal tų įvykių metus ir kurti ''Kategorijų medį pagal metus'' kaip aprašyta aukščiau; # Nekategorizuoti ''konkrečių metų įvykių'' pagal tų įvykių metus, bet tik kurti ''atskirų įvykių tipų kategorijas pagal metus'', t.y. kategorijas pagal įvykių, įvykusių konkrečiais metais, tipus (šiuo atveju nebūtų sudaromas pilnas ''Kategorijų medis pagal metus''); # Nekategorizuoti ''konkrečių metų įvykių'' pagal tų įvykių metus ir nekurti ''atskirų įvykių tipų kategorijų pagal metus'' (šiuo atveju turėtų būti panaikintos jau sukurtos ''atskirų įvykių tipų kategorijos pagal metus''); '''Balsavimas:''' '''Už 1 variantą:''' * --{{Parašas|Vpovilaitis}} 14:19, 2008 spalio 17 (EEST) *<font color="Blue">*</font> [[User:Hugo.arg|<font color="Blue">Hugo</font>]] _{[[User talk:Hugo.arg|''<font color="DarkRed">¿díme?</font>'']]} 16:23, 2008 spalio 17 (EEST) *--[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo]] 16:26, 2008 spalio 17 (EEST) *--[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] 18:29, 2008 spalio 21 (EEST) *Už, tačiau siūlyčiau atsisakyti trumpinimo m., pvz. [[:kategorija:2008]] arba rašyti su metai, pvz. [[:kategorija:2008 metai]]. Kiek keistai atrodo trumpinimai neilgame kategorijos pavadinime.--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 21:48, 2008 spalio 21 (EEST) *--[[Naudotojas:Lazdynas|lazdynas]] 09:56, 2008 spalio 22 (EEST) *--[[User:Spaideris|<font face="Rage Italic" size="5" style="color:#000000;color:black"><i>Spaideris</i></font>]] ^{<span style="font-family:Italic;color:black">[[Naudotojo aptarimas:Spaideris|apt.]]</span>} 20:10, 2008 spalio 23 (EEST) *[[User:Matasg|<font face="Rage Italic" size="4" style="color:#000000"><i>Matasg</i></font>]] 17:48, 2008 spalio 27 (EET) '''Už 2 variantą:''' * '''Už 3 variantą:''' * '''Pastabos:''' '''Balsavimas baigtas<!--pradėtas-->.''' Balsavimas vyks iki 2008 m. lapkričio 10 d. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 14:19, 2008 spalio 17 (EEST) * Dėl Atlanto pastabos: kiek suprantu, čia balsavimas tik dėl paties principo, o ne dėl tų kategorijų pavadinimų. Todėl pasirinkus kažkurį principą, jei atsiras nuomonių skirtumų dėl to kaip turėtų vadinis tos kategorijos, pavadinimus reikės derinti atskirai. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 11:23, 2008 spalio 22 (EEST) ** Taip čia balsavimas yra dėl pačio principo. Truputi žemiau prasidėjo diskusija dėl šių kategorijų pavadinimo. Tikiuosi ji baigsis kartu su šiuo balsavimu. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 12:43, 2008 spalio 22 (EEST) === Balsavimo rezultatai === Balsavimas vyko daugiau kaip tris savaites. Vienbalsiai buvo balsuota už 1 variantą, todėl šis 1 variantas yra priimtas kaip taisyklė. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 07:50, 2008 lapkričio 10 (EET) === Balsavimo komentarai === ==== Dėl metų įvykių kategorijų pavadinimų ==== Dėl metų įvykių kategorijų pavadinimų, pritariu Atlantui, kad žodžio „metai“ galima netrumpinti ir kategorijas galima vadinti, pvz. [[:Kategorija:2008 metai]]. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 08:48, 2008 spalio 22 (EEST) Manau galima formuluoti sekančiai: {{Quote| <u>Metų įvykių kategorijos</u><ref name=Apimtis group=Metai>'''Apimtis''' (taikymo sritis): # '''Metų įvykių kategorijos''' - apimant tik šiuo metu balsavimui pateiktų bendrųjų metų įvykių kategorijų pavadinimus ''(Šiai taikymo sričiai aš kalbėjau apie automatinį įsigaliojimą - nesant prieštaravimų. Šiuo atvejų dėl metų naudojimo Metų įvykių kategorijų sub kategorijų ir straipsnių pavadinimuose reikėtų tartis '''atskirai'''.)''; # '''Kategorijos, kurių pavadinimuose yra rašomi metai ''(išskyrus jei tie metai įeina į oficialiai patvirtintus pavadinimus, kurie panaudoti kategorijos pavadinime)''''' - apimant visas kategorijas, kurių pavadinimuose yra rašomi metai (su išlyga). ''Šiuo atvejų dėl metų naudojimo straipsnių pavadinimuose reikėtų tartis '''atskirai'''.''; # '''Straipsniai ir kategorijos, kurių pavadinimuose yra rašomi metai ''(išskyrus jei tie metai įeina į oficialiai patvirtintus pavadinimus, kurie panaudoti straipsnio ar kategorijos pavadinime)''''' - apimant visus straipsnius ir kategorijas, kurių pavadinimuose yra rašomi metai (su išlyga). ''Šiuo atvejų tai jau [[Vikipedija:Vardinimo taisyklės|Vardinimo taisyklių]] reguliuojama sritis.''</ref> kuriamos <u>[[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendoriaus]]</u><ref group=Metai>Koks '''kalendorius''' pagal nutylėjimą yra naudojamas Lietuviškojoje Vikipedijoje: # '''[[Grigaliaus kalendorius]]''' - ''(priimtas naudoti Lietuvoje ir daugelyje pasaulio valstybių - žinomas ir naudojamas visų lietuvių)''; # '''[[Armėnų kalendorius]]'''; # '''[[Bahajų kalendorius]]'''; # '''[[Berberų kalendorius]]'''; # '''[[Birmiečių kalendorius]]'''; # '''[[Bizantijos kalendorius]]'''; # '''[[Budistų kalendorius]]'''; # '''[[Etiopų kalendorius]]'''; # '''[[Hebrajų kalendorius]]'''; # '''[[Senovės indų kalendoriai|Senovės indų kalendorius]]'''; # '''[[Iraniečių kalendorius]]'''; # '''[[Japonų kalendorius]]'''; # '''[[Kinų kalendorius]]'''; # '''[[Koptų kalendorius]]'''; # '''[[Korėjiečių kalendorius]]'''; # '''[[Musulmonų kalendorius]]'''; # '''[[Tajų saulės kalendorius]]'''; # ... </ref> metams. <u>Metų įvykių kategorijų</u><ref name=Apimtis group=Metai /> pavadinimai užrašomi <u>skaičiumi</u><ref group=Metai>'''Užrašymo forma''': # '''Skaičius''' (skaitmenimis) - taip yra įprasta Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių metus, pvz. „2008“; # '''Žodžiais''' - šiuo metu pagal [[Vikipedija:Vardinimo taisyklės|vardinimo taisyklių]] skyrelį ''Skaičiai'' galima suprasti, kad šią formą reikia naudoti kaip taisyklę ir metų numerio užrašymui. Pvz. „Du tūkstančiai aštuntieji“; # '''Romėniškais skaitmenimis''' - pvz. „MMVIII“</ref> <u>ir naudojant pilną žodį „metai“</u><ref group=Metai>Žodis „Metai“ ir jo '''trumpinimas''': # '''naudojant pilną žodį „metai“'''; # '''naudojant sutrumpinimą „m.“''' - ''turėtų būti įtrauktas į [[Vikipedija:Vikipedijoje vartotinos santrumpos|Vikipedijoje vartotinų santrumpų]] sąrašą''; # '''naudojant pilną žodį „metai“ arba sutrumpinimą „m.“''' - ''būtų sudėtinga naudoti jei šį taisyklė galiotų vieno lygio (tipo) kategorijose ar straipsniuose, todėl neturi būti naudojamas vieno lygio (tipo) kategorijose ar straipsniuose''. Šiuo atveju „m.“ ''turėtų būti įtrauktas į [[Vikipedija:Vikipedijoje vartotinos santrumpos|Vikipedijoje vartotinų santrumpų]] sąrašą''; # '''nenaudojant nei pilno žodžio „metai“ nei sutrumpinimo „m.“; # '''tiek naudojant pilną žodį „metai“ arba sutrumpinimą „m.“ tiek ir nenaudojant nei pilno žodžio „metai“ nei sutrumpinimo „m.“''' - ''būtų sudėtinga naudoti jei šį taisyklė galiotų vieno lygio kategorijose ar straipsniuose, todėl neturi būti naudojamas vieno lygio (tipo) kategorijose ar straipsniuose''. Šiuo atveju „m.“ ''turėtų būti įtrauktas į [[Vikipedija:Vikipedijoje vartotinos santrumpos|Vikipedijoje vartotinų santrumpų]] sąrašą''</ref>, pvz. [[:Kategorija:2008 metai]]. Esant reikalui sukurti <u>metų įvykių kategoriją</u><ref name=Apimtis group=Metai /> metams <u>pr. m. e.</u><ref name=sutrumpinimas group=Metai>Sutrumpinimas „'''pr. m. e.'''“: # '''„pr. m. e.“''' - ''priimtas kaip [[Vikipedija:Vikipedijoje vartotinos santrumpos|Vikipedijoje vartotina santrumpa]] užrašant datas ir rekomenduojamas pagal vykusi [[Vikisrities aptarimas:Istorija]] balsavimą''; # '''„pr. Kr.“'''</ref>, <u>metų įvykių kategorijos</u><ref name=Apimtis group=Metai /> pavadinimas papildomas [[Vikipedija:Vikipedijoje vartotinos santrumpos|Vikipedijoje sutartu sutrumpinimu]] <u>„pr. m. e.“</u><ref name=sutrumpinimas group=Metai />, pvz. [[:Kategorija:2008 metai pr. m. e.]] }} --Jei nebus prieštaraujančių, šis pataisymas įsigalios kartu su straipsnių kategorizavimu pagal metus. {{Parašas|Vpovilaitis}} 13:11, 2008 spalio 22 (EEST) :Aišku bus :) --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 21:16, 2008 spalio 22 (EEST) ::Nesupratau, tai prieštaravimas ar :)? Truputi pataisiau formuluotę. Pabraukdamas pažymėjau formuluotės vietas dėl kurių aplamai galėtų kilti diskusijos. Prie jų išnašose surašiau galimus variantus su pastabomis. Priklausomai nuo variantų pavyzdžiai gali skirtis. Įdomu būtų žinoti dėl kurių formuluotės vietų kyla abejonių. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 09:02, 2008 spalio 23 (EEST) Kadangi per dvi savaites nebuvo prieštaravimų, tai šis pataisymas yra priimtas. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 07:50, 2008 lapkričio 10 (EET) ===== Išnašos dėl metų įvykių kategorijų pavadinimų ===== {{Išnašos|group=Metai}} ==== Dėl metų įvykių kategorijų priskyrimo kategorijoms ==== Gal reikėtų metų kategorijas (pvz. [[:Kategorija:2008 metai]]) priskirti ne tik kategorijai [[:Kategorija:Metai]], bet ir atitinkamai kategorijai [[:Kategorija:XXI amžius]], kuri savo ruožtu būtų priskirta kategorijai [[:Kategorija:Amžiai]]. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 08:57, 2008 spalio 22 (EEST) :Manau, kad metai turėtų būti priskirti tik [[:Kategorija:Amžiai]] kaip pas vokiečius, o šie - [[:Kategorija:Metai]], nes priskyrus ir tai, ir tai kategorijai būtų pažeista hierarchijos taisyklė.--[[Naudotojas:Lazdynas|lazdynas]] 09:56, 2008 spalio 22 (EEST) :: Sutinku, kad metų įvykių kategorijos priskyrimas kategorijai [[:Kategorija:Metai]] nėra būtinas. Manau galima formuluoti sekančiai: {{quote|Metų įvykių kategorijos išdėstomos į hierarchiją, pvz.: * [[:Kategorija:Įvykiai pagal datas]] ** [[:Kategorija:Tūkstantmečiai]] *** [[:Kategorija:1 tūkstantmetis]], ..., [[:Kategorija:3 tūkstantmetis]] **** [[:Kategorija:I amžius]], ..., [[:Kategorija:XXI amžius]] ***** [[:Kategorija:1 metai]], ..., [[:Kategorija:2008 metai]] }} :: Jei nebus prieštaraujančių, šis pataisymas įsigalios kartu su straipsnių kategorizavimu pagal metus. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 13:03, 2008 spalio 22 (EEST) :Pritariu viršuje pateiktai kategorizacijai (atsisakant [[:Kategorija:Metai]]).--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 21:53, 2008 spalio 22 (EEST) Kadangi per dvi savaites nebuvo prieštaravimų, tai ši kategorizacija yra priimta. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 07:50, 2008 lapkričio 10 (EET) ==== Dėl iš anksto nesutartų sub kategorijų ==== Pastebėjimas: Gal reiktų įtraukti, tokį punktą, kad asmenybių gimimai, mirtys ir kitos datos neturi būti kategorizuojamos pagal metus.--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 21:52, 2008 spalio 21 (EEST) :Manau, kad dėl šio pasiūlymo galima būtų patikslinti 6 punktą sekančiai: {{quote|Atskiroms įvykių (reiškinių) grupėms, kurių metuose gali įvykti labai daug (pvz. asmenybių gimimai, mirtys), iš '''anksto''' atskirai turi būti '''sutarta''' dėl jų kategorizavimo pagal metus, tokie įvykiai neturi būti priskiriami tiesiai metų kategorijoms. Jei metų įvykį ar reiškinį aprašantis straipsnis, aprašo įvykį kurio tipui tiems metams jau yra sukurta detalesnė metų sub-kategorija, tai šis įvykis ar reiškinys turi būti priskirtas šiai sub-kategorijai, o ne tiesiogiai pačiai metų kategorijai.}} : Jei nebus prieštaraujančių, šis pataisymas įsigalios kartu su straipsnių kategorizavimu pagal metus. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 08:38, 2008 spalio 22 (EEST) Kadangi per dvi savaites nebuvo prieštaravimų, tai šis pataisymas yra priimtas. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 07:50, 2008 lapkričio 10 (EET) ==== Įvykių pagal tipus priskyrimas metų kategorijoms ==== {{quote| * '''Albumai''' - kategorizuojami pagal jų išleidimo (platinimo pradžios) metus tam kuriant kategorijas (pvz. [[:Kategorija:2008 albumai]]), esant bent vienam tų metų albumą aprašančiam straipsniui, kurios priskiriamos konkrečių metų įvykių kategorijai; * '''Filmai''' - kategorizuojami pagal jų sukūrimo metus tam kuriant kategorijas (pvz. [[:Kategorija:2008 filmai]]), esant bent vienam tų metų filmą aprašančiam straipsniui, kurios priskiriamos konkrečių metų įvykių kategorijai; * '''Muzika''' - įvykiai muzikoje kategorizuojami pagal metus tam kuriant kategorijas (pvz. [[:Kategorija:2008 muzikoje]]), esant bent vienam tų metų įvykį muzikoje aprašančiam straipsniui, kurios priskiriamos konkrečių metų įvykių kategorijai; * '''Kompiuteriniai žaidimai''' - kategorizuojami pagal jų išleidimo (platinimo pradžios) metus tam kuriant kategorijas (pvz. [[:Kategorija:2008 kompiuteriniai žaidimai]]), esant bent vienam tų metų kompiuterinį žaidimą aprašančiam straipsniui, kurios priskiriamos konkrečių metų įvykių kategorijai; * '''Olimpinės žaidynės''' - kategorizuojamos pagal jų vykimo (atidarymo) metus tam kuriant kategorijas (pvz. [[:Kategorija:2008 metų vasaros olimpinės žaidynės]]), esant bent vienam tų metų olimpines žaidynes aprašančiam straipsniui, kurios priskiriamos konkrečių metų įvykių kategorijai; * '''Čempionatai''' - kategorizuojami pagal jų vykimo (atidarymo) metus tam kuriant kategorijas (pvz. [[:Kategorija:2008 m. Europos futbolo čempionatas]]), esant bent vienam tų metų tą konkretų čempionatą aprašančiam straipsniui, kurios priskiriamos konkrečių metų įvykių kategorijai; * '''Gyventojų surašymai''' - kategorizuojami pagal jų vykimo (pradžios) metus tam kuriant kategorijas (pvz. [[:Kategorija:2001 m. LGS]]), esant bent vienam tų metų gyventojų surašymą aprašančiam straipsniui, kurios priskiriamos konkrečių metų įvykių kategorijai; * '''Rinkimai''' - kategorizuojami pagal jų vykimo (pradžios) metus tam kuriant kategorijas (pvz. [[:Kategorija:2008 m. rinkimai]]), esant bent vienam tų metų rinkimus aprašančiam straipsniui, kurios priskiriamos konkrečių metų įvykių kategorijai; * |Projektas skyrelio '''[[Vikiprojektas:Metai#Įvykių pagal tipus priskyrimas metų kategorijoms|Įvykių pagal tipus priskyrimas metų kategorijoms]]'''}} Parengiau iš '''anksto''' sutartų metų įvykių kategorijų sub kategorijų pagal tipus priskyrimo metų kategorijoms (pagal dabar galiojančią tvarką) projektą. gal turėsite pastabų? --{{Parašas|Vpovilaitis}} 15:39, 2008 spalio 24 (EEST) Kadangi per dvi savaites nebuvo prieštaravimų, tai šis pirminis iš '''anksto''' sutartų metų įvykių kategorijų sub kategorijų pagal tipus priskyrimo metų kategorijoms sąrašas yra priimtas. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 07:50, 2008 lapkričio 10 (EET) === Diskusija dėl balsavimo formuluotės === '''Balsavimas <!--yra dar tik rengiamas-->pradėtas.''' Manau, kad vienos savaitės pakaks patikslinti balsavimo tikslą ir siūlomų balsavimo variantų formuluotes. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 14:18, 2008 spalio 10 (EEST) Pasiūliau ''Balsavimo dėl straipsnių kategorijų pagal metus'' formuluotę ir balsavimo variantus. Prašau teikti pasiūlymus šios formuluotės ir balsavimo variantų. Ačiū. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 14:18, 2008 spalio 10 (EEST) :Atsiprašau, dabar apsižiūrėjau, kad tai tik taisyklių projektas. Tai klausymas ar reikalingas balsavimas dėl jo pakeitimo? Greičiausiai pataisom patį projektą. Ir pirmyn. {{Parašas|Vpovilaitis}} 18:57, 2008 spalio 10 (EEST) :: Galima ir taip. Bet, kaip matote, trūksta sutarimo... --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 20:34, 2008 spalio 10 (EEST) Tarp kitko, balsavimo (kuris, tikiuosi, dar nebus pradėtas) variantai nelabai geri... Yra smulkių gramatinių klaidų („''įvykių tipus įvykusius konkrečiais metais''“ - turbūt turėtų būti „įvykių, įvykusių konkrečiais metais, tipus“), nėra tiksliai apibrėžtos sąvokos „konkrečių metų įvykis“, „kategorijų medis pagal metus“, „atskirų įvykių tipų kategorijos pagal metus“. Pavyzdžiui, kodėl olimpiadų kategorijos priskirtos prie „kategorijų pagal metus“ ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&oldid=1385366#.C5.A0iuo_metu_esan.C4.8Dios_kategorijos_pagal_metus])? --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 22:32, 2008 spalio 13 (EEST) : Ačiū už pastabas. Patvarkiau. Gal dar turėsite pastabų? --{{Parašas|Vpovilaitis}} 12:14, 2008 spalio 14 (EEST) : Balsavimas bus pradėtas tuomet kai bus pilnai sutvarkyta formuluotė dėl ko balsuojama, kad būtų visiems aišku. Bet nesinorėtų kad formulavimas ilgai užsitęstų. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 12:51, 2008 spalio 14 (EEST) Kadangi pagal [[Vikipedija:Taisyklių ir tvarkų priėmimas|Taisyklių ir tvarkų priėmimo taisykles]] jau parėjo daugiau nei trys dienos nuo paskutinės gautos pastabos dėl balsavimo formuluotės, todėl balsavimą dėl rengiamų taisyklių dalies, kalbančios apie straipsnių kategorijas pagal metus manau, galima pradėti. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 14:15, 2008 spalio 17 (EEST) == Dėl statuso == Susidarė absurdiška padėtis: šis puslapis yra pažymėtas kaip taisyklės projektas, o jo dalis - kaip taisyklė ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedija:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&oldid=1440604]). Be abejo, dėl tos dalies vykęs balsavimas tegalėjo būti tik rekomendacinis (jau nekalbant apie tai, kad projektas, dėl kurio vyko balsavimas, balsavimo metu po truputį keitėsi - [http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&diff=1403077&oldid=1403021], [http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&diff=next&oldid=1404662]). Tad šalinu žymę apie atitinkamo skyriaus buvimą taisykle. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 21:57, 2008 lapkričio 13 (EET) : Nuo paskutinio ''pakeitimo''-patikslinimo iki balsavimo pabaigos praėjo daugiau kaip dvi savaitės, o toks terminas yra nustatytas [[Vikipedija:Taisyklių ir tvarkų priėmimas]], todėl nemanau, kad balsavimą galima būtų paskelbti negaliojančiu. O kai dėl absurdiškos padėties, tai šią dalį už kurią įvyko balsavimas galima iškelti į atskirą puslapį ir šios absurdiškos padėties nebebūtų. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 07:52, 2008 lapkričio 14 (EET) : Atidžiau pasižiūrėjus, „taisyklė“ kelia dar daugiau nerimo: joje yra nuostatų, prieštaraujančių bendrosioms taisyklėms: „''Konkrečių metų įvykių kategorijos yra kuriamos kiekvieniems Grigaliaus kalendoriaus metams de fakto - pagal poreikį, t. y. jei tiems metams priskirtų įvykių yra aprašytas bent vienas.''“ (beje, ką čia reiškia tas „de fakto“?) ir „''Kategorijoje turi būti mažiausiai du straipsniai. Jei naujai sukurtoje kategorijoje ilgiau nei savaitę tėra tik vienas straipsnis, kategorija gali būti ištrinta, straipsnius perkeliant į tėvinę kategoriją.''“. Taipogi „taisyklė“ labai „išsipūtė“ ir darosi nebeaišku, ką ji reiškia - pavyzdžiui, ką sakinyje „''Įvykius (reiškinius) aprašantys straipsniai (taip pat įvykiai ar reiškiniai) priskiriami konkrečiai metų įvykių kategorijai (de jure) vadovaujantis sekančiomis nuostatomis''“ reiškia „de jure“? Panašu, kad naudojama ne pagrindinė reikšmė... --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 22:10, 2008 lapkričio 13 (EET) ::Nesupratau kokie nerimai kyla. Kodėl jie nebuvo keliami formulavimo aptarimo metu, arba balsavimo metu? --{{Parašas|Vpovilaitis}} 07:52, 2008 lapkričio 14 (EET) ::: Tai koks sakinys iš [[Vikipedija:Taisyklių ir tvarkų priėmimas]] (dabartinė versija - [http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedija:Taisykli%C5%B3_ir_tvark%C5%B3_pri%C4%97mimas&oldid=1182800]) leidžia balsavimo metu keisti balsavimo objektą? Na, gerai, suprantu, galima pritaikyti [[Vikipedija:Saikingas dėmesys taisyklėms]] ir, tarkim, pataisyti korektūros klaidą. Bet palyginkite projektą balsavimo pradžioje ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&oldid=1393429#Balsavimas_d.C4.97l_straipsni.C5.B3_kategorizavimo_pagal_metus]) ir pabaigoje ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&oldid=1393429#Balsavimas_d.C4.97l_straipsni.C5.B3_kategorizavimo_pagal_metus] - didžioji dalis papildymų jau žemiau balsavimo). O balsuojama, jei jau tiesą sakant, buvo tik dėl nuostatos - kurti metų kategorijas ar ne. Juk nei balsavimo punkto „Patvirtinti taisyklę“, nei „Atmesti taisyklę“ nėra, taipogi nėra ir jokio išties analogiško - tik „Kategorizuoti konkrečių metų įvykius pagal tų įvykių metus ir kurti Kategorijų medį pagal metus kaip aprašyta ''aukščiau'';“ (beje, į „aukščiau“ neturėtų įeiti „žemiau“), „Nekategorizuoti konkrečių metų įvykių pagal tų įvykių metus, bet tik kurti atskirų įvykių tipų kategorijas pagal metus, t.y. kategorijas pagal įvykių, įvykusių konkrečiais metais, tipus (šiuo atveju nebūtų sudaromas pilnas Kategorijų medis pagal metus);“ ir „Nekategorizuoti konkrečių metų įvykių pagal tų įvykių metus ir nekurti atskirų įvykių tipų kategorijų pagal metus (šiuo atveju turėtų būti panaikintos jau sukurtos atskirų įvykių tipų kategorijos pagal metus);“. Tad „taisyklė“ niekaip negalėjo būti patvirtinta. Terminas „dvi savaitės“ yra paminėtas sakinyje „''Balsavimas vyksta mažiausiai dvi savaites.''“ - apie jokius „''Nuo paskutinio pakeitimo-patikslinimo iki balsavimo pabaigos''“ kalba neina ir negali eiti. ::: Toliau - jei nesuprantate, „''kokie nerimai kyla''“ - pabandysiu išvardinti: :::# „Taisyklė“ prieštarauja bendrai nuostatai, kad negalima leisti vieno straipsnio kategorijų. :::# „Taisyklė“ išėjus gana sujaukta - pavyzdžiui, ką čia reiškia tie visi „''de fakto''“ ir „''de jure''“? :::# „Taisyklė“ taikoma labai jau „liberaliai“ - apie jokius valdovų sąrašus (žr. [http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas%3ABendruomen%C4%97&diff=1455685&oldid=1454727]) kalba nėjo. ::: „''Kodėl jie nebuvo keliami formulavimo aptarimo metu, arba balsavimo metu?''“ - dėl kelių priežasčių. Pirma, po pirmų pastabų ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&diff=1385373&oldid=1385366]) projektas buvo gana supainiotas ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&diff=next&oldid=1385662]) ir pasidarė ne taip jau aišku, kam prieštarauti. Antra, taisyklė buvo prastūminėjama gana skubotai ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&diff=next&oldid=1385773] - taisyklėse trys dienos yra tik minimali riba). Trečia, po gan aršios diskusijos su pareiškimais „''Todėl aplamai manau dėl subjektyvių dalykų vykstantys ginčai yra tuščias laiko švaistymas ir todėl tokius ginčus, kad jie be galo nesitęstų reikia nutraukti.''“ ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&diff=1376834&oldid=1376251]) ar „''Ginčą dėl galimų ginčių laikau tuščiu laiko švaistymų. Tokie ginčai tikrai neprisideda prie Vikipedijos vystymosi.''“ ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&diff=next&oldid=1383411]) ne taip jau labai norisi prie visko kabinėtis... Ketvirta, buvo tikėtasi, kad „taisyklė“ bus taikoma „konservatyviai“, su prideramu lėtumu ir atsargumu. ::: Tikiuosi, dabar bus aiškiau. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 21:58, 2008 lapkričio 14 (EET) ::::Jei nubalsuota, tai ir priimta, nebent būtų abejonių dėl balsavimo pagrįstumo. Yra visgi ribos kur baigiasi kalbos ir prasideda taisyklių taikymas. Negi dabar iš naujo konsensunso reikia jog balsavimo resultatai taptų galiojantys? „Užtrint“ pagal taisykles priimtą bendruomenės sprendimą irgi savavaliavimas. [[Naudotojas:Audriusa|AudriusA]] 21:25, 26 spalio 2011 (EEST) ::::: Jei atidžiau pasižiūrėsite, pamatysite, kad jokio „''pagal taisykles priimt[o] bendruomenės sprendim[o]''“ čia tokiu klausimu nebuvo. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 23:53, 26 spalio 2011 (EEST) == Pasiūlymas papildyti bendrąsias taisykles == Kad nereikėtų tokio ilgo ir sujaukto metų kategorijų taisyklių aprašymo (žr. [[Vikipedijos aptarimas:Straipsnių kategorizavimo taisyklės#Dėl statuso|aukščiau]]), siūlyčiau įrašyti kelias papildomas bendrąsias taisykles: #Siekiant išlaikyti [[Vikipedija:Neutralus požiūris|neutralų požiūrį]], kategorija gali būti kuriama tik tada, kai yra konkretus, objektyvus, vienareikšmis ir palyginus lengvai nustatomas priklausymo jai požymis. Šis požymis turi būti lengvai nustatomas iš kategorijos pavadinimo arba, blogiausiu atveju (kai toks pavadinimas būtų per ilgas), užrašytas kategorijos aprašyme. Nesant tokio požymio, apsvarstytina galimybė sukurti analogišką sąrašą. #:Pavyzdžiui, negali būti kuriama kategorija „Skanūs patiekalai“ (skanumas subjektyvus). #Kategorija gali būti kuriama tik tada, kai priklausymo jai požymis nusako esminę straipsnio objekto savybę. Sudėtinio požymio atveju esminę straipsnio objekto savybę turi nusakyti visas požymis, o ne atskiros jo dalys. Išimtį sudaro tarnybinės kategorijos, kurioms straipsniai priskiriami ne pagal straipsnio objektų, bet pagal pačių straipsnių savybes. #:Pavyzdžiui, negali būti kuriama kategorija „Asmenys, kurių pavardės susideda iš dešimties raidžių“ (neesminė asmens savybė). #Priskiriant kategorijas reikia vengti ciklų: jokia kategorija neturi patekti į jokią savo subkategoriją. #Nerekomenduojama kurti skirtingų kategorijų, į kurias galėtų patekti visiškai tie patys straipsniai. Susidarius situacijai, kai visi galimi vienos kategorijos straipsniai (ir jokie kiti) turėtų priklausyti ir kitai kategorijai, šias kategorijas patartina sujungti arba jų atsisakyti. Tokia galimybė apsvarstytina ir kai į skirtingas kategorijas patenka beveik vien tik tie patys straipsniai. #:Pavyzdžiui, kategorijos „Valstybės, dalyvavę pirmajame Lietuvos-Lenkijos padalijime“ ir „Valstybės, dalyvavę trečiajame Lietuvos-Lenkijos padalijime“ (abiem atvejais - Austrija, Prūsija ir Rusija) galėtų būti sujungtos į „Valstybės, dalyvavę Lietuvos-Lenkijos padalijimuose“. Atrodo, šių taisyklių (kartu su jau esančiomis - [http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedija:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&oldid=1457712#Bendro_pob.C5.ABd.C5.BEio_taisykl.C4.97s]) gal ir pakaktų, kad nebūtų leidžiama kurti daugelio nereikalingų kategorijų. Iš esmės dalis iš čia pateiktų normų (ar kažkas šiek-tiek panašaus) jau pateikta [[Pagalba:Kategorijos#Kada reikalinga kategorija?]] ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Pagalba:Kategorijos&oldid=1301097#Kokios_gali_b.C5.ABti_kategorijos]). --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 00:30, 2008 lapkričio 14 (EET) : Kadangi prieštaravimų lyg ir nebuvo, o čia vis viena tik taisyklių projektas, įrašau. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 20:33, 2008 lapkričio 18 (EET) ::Gal pavėluotai, bet pilnai palaikau ;).--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 21:42, 2008 gruodžio 5 (EET) == Kategorijų skaičiaus ribojimas ir kategorijų reikšmingumas == :: Mielai norėčiau paprieštarauti antram punktui dėl "esminės straipsnio objekto savybės", bei susijusiai su juo galiojančiai [http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedija:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&oldid=1489220 šiuo metu] griežtai nuostatai #3, kuri nusako, jog ''"Straipsnis neturėtų priklausyti daugiau nei 5 kategorijoms, o geriausia - ne daugiau 3"''. Tokios taisyklės (nelabai suprantoma, iš kur tokios nuostatos atsirado ir kuom buvo vadovautasi), mano manymu, labai riboja lietuvišką Vikipediją, daro ją siauresne, nuobodesne, ir konservatyvesne, kadangi taip yra dėl neaiškių priežasčių ribojama redaguotojo laisvė kategorizuoti ne tik esmines aprašomo objekto savybes, bet ir kitus, neesminius, bet dažnai nemažiau naudingus patogių žinių prasme dalykus. Tokių nuostatų paprastai vengia kitos wiki, ir nelabai suprantama, kodėl, tarkim, egzistavusi labai patogi ir niekam netrukdanti '''Kategorija:Vegetarai''' ([[Kategorijos aptarimas:Vegetarai]]), turinti analogų aibėje kitų Vikipedijų, buvo staiga ištrinta (net nekalbant apie tai, kad pats ištrinimas šiurkščiai pažeidė kitų redaguotojų teisę į demokratišką diskusiją ir sutarimą, kai trinimo veiksmas buvo atliktas net nepriėjus konsensuso ar net daugumos palaikymo). :: Kaip suprantu, tokių taisyklių sukūrimo pagrindinė motyvacija yra baimė turėti per daug kategorijų. Tačiau net jei tu kategorijų būta 10 per 1 straipsnį, ar tai yra blogai? Nė kiek. Atvirkščiai, tai dar labiau palengvina surasti informaciją, artimą objekto aprašymui, net jei ta informacija būtų ganėtinai triviali straipsnio objeto atžvilgiu. Apskritai, kategorijos paprastai neatsiranda iš nieko: pirma yra sukūriamas šioks toks straipsnis arba bent keletas sakinių, po to atsiranda kategorija; jei straipsnis papildomas nauju tekstu, yra logiška matyti staipsnį papildytą išnašom, iliustracijom, t.t., ir jei reikia, naujom kategorijom. Auga straipsnis - gali augti ir kategorijų skaičius, tai yra visai natūralus dalykus, ir dabar sudarinėti tokias taisyklių nuostatas (vardan taisyklių?), trūkdyti natūraliam straipsnio augimui, plėtojimui, bei kurti dirvą konfliktinėms situacijoms (kaip aprašyta aukščiau) yra mažu mažiausiai nelogiška ir nenuoseklu, nekalbant jau apie moralines redaguotojų teises nebūti apribuotiems nuostatų, kurios, pasirodo, iš piršto laužtos. :: Nenoriu pasirodyti viską kritikuojančiu vikinautu, tačiau kai kurie dalykai šioje Vikipedijoje man aiškiai nepatinka, ir noriu tiesiai-šviesiai juos ir išsakyti. :) --[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 06:13, 2008 gruodžio 2 (EET) ::: Dėl kritikos, tai tik džiugu, kad tokią išsakote - tikrai būtų žymiai blogiau, jei jaustumėte, kad kažkas ne taip, bet tylėtumėte. ::: O dabar - prie reikalo. Kiek suprantu, pagrindinis klausimas šiuo atveju yra „Ar kategorijų gali būti per daug?“. Ką gi, pabandykime įsivaizduoti straipsnį, priskirtą maždaug šimtui kategorijų. Tai ne taip jau sunku - iš principo „Šimtametis karas“ galėtų būti priskirtas metų kategorijoms pagal trukmę. Ar tikrai „''tai dar labiau palengvina surasti informaciją, artimą objekto aprašymui''“? Įtariu, kad skaitytojui, norinčiam pasižiūrėti, kas dar vyko, tarkim, 1435 m., būtų ne taip jau ir lengva peržiūrėti visą sąrašą ir „pataikyti“ į reikiamą kategoriją... Netikite? Tada pasižiūrėkit į puslapius iš [[:en:Special:MostCategories]], pavyzdžiui, [[:en:Winston Churchill]] ([http://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Winston_Churchill&oldid=255916553]), [[:en:English language]] ([http://en.wikipedia.org/w/index.php?title=English_language&oldid=255839634]) arba [[:en:Albert Einstein]] ([http://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Albert_Einstein&oldid=255695230])... Tarp kitko, pastarajame yra trys kategorijos „Vegetarai“ subkategorijos: „American vegetarians“, „German vegetarians“, „Swiss vegetarians“ - dar gerai, kad nėra „Jewish vegetarians“, „Vegetarian Nobel laureates“ ir pan. Kaip sakoma, „įleisk kiaulę į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užlips“ - taip ir „įleisk nereikalingą kategoriją į Vikipediją, tai ir dar daugiau prilįs“... ::: Dar vienas pavyzdys - [[:ru:Брежнев, Леонид Ильич]] ([http://ru.wikipedia.org/w/index.php?title=%D0%91%D1%80%D0%B5%D0%B6%D0%BD%D0%B5%D0%B2,_%D0%9B%D0%B5%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D0%B4_%D0%98%D0%BB%D1%8C%D0%B8%D1%87&oldid=12294960]) - gal pusė kategorijų - „''Награждённые медалью «...»''“... Ar iš to daug naudos? Ar „''tai dar labiau palengvina surasti informaciją, artimą objekto aprašymui''“? ::: Taipogi norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad panašios taisyklės yra priimtos ne tik pas mus. Pavyzdžiui, Prancūziškoje Vikipedijoje [[:fr:Wikipédia:Conventions sur les catégories]] ([http://fr.wikipedia.org/w/index.php?title=Wikip%C3%A9dia:Conventions_sur_les_cat%C3%A9gories&oldid=35257993]): „''Certains types de catégories ne font pas l'objet de consensus, notamment les catégories biographiques concernant l'ethnie, l'orientation sexuelle ou la couleur de peau. Il est recommandé de créer ce type de catégories uniquement lorsque le thème qu'elles abordent constitue un champ notable de la recherche et du savoir. (motion adoptée par consensus)''“ (t.y., rekomenduojama kurti kategorijas tik reikšmingoms tyrimų ir žinių sritims). Balsavime ([[:fr:Wikipédia:Prise de décision/Catégories]], [http://fr.wikipedia.org/w/index.php?title=Wikip%C3%A9dia:Prise_de_d%C3%A9cision/Cat%C3%A9gories&oldid=35257965]) matoma, kad nemažo palaikymo susilaukė ir pasiūlymas „''Nombre maximum de catégories par articles''“ (maksimalus kategorijų skaičius straipsnyje). Taip pat atkreiptinas dėmesys į [[:en:Wikipedia:Overcategorization]] ([http://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Wikipedia:Overcategorization&oldid=246899814]). --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 01:25, 2008 gruodžio 5 (EET) :::: Taip, kai kur, atrodo, lazda kartais yra perlenkiama, ir kategorijų visai nebūtinų pridaroma. Nors aš didelės tragedijos dideliame kategorijų skaičiuje vis tiek nematau, tačiau kartu ir nesiūlau kurti tokias kategorijas kaip [http://en.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:Categories_for_deletion/Log/2006_October_28#Category:Red_haired_kings Raudonplaukiai karaliai] ar [http://en.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:Categories_for_deletion/Log/2006_January_26#Category:LGBT_murderers LGBT žudikai]. Dėl kategorijos "Vegetarai" papildomai pakomentuosiu šios kategorijos [[Kategorijos aptarimas:Vegetarai|aptarime]], tačiau dabar šis tas apie taisyklių nuostatas: imant Martyno pasiūlytą pavyzdį iš fr:WP siūlau prabalsuoti visiems dėl kategorijų, leidžiamų viename straipsnyje, skaičiaus: kaip jau rašiau, 3-5 kategorijos/straipsnį labai riboja lietuvišką Vikipediją, ir nematau gerų argumentų prieš skaičiaus padidinimą bent iki 10.--[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 03:06, 2008 gruodžio 5 (EET) :Sigurdui, Vegetarai buvo ištrinti, kadangi prieštaravo galiojančios biografinių straipsnių kategorizavimo taisyklėms. Siekiant atlikti didesnius kategorijų struktūros pakeitimus, visų pirma reikia pakeisti taisykles, o tik po to kurti minėti kategorijas, kurios jau neprieštarautų galiojančiai, tvarkai. Beje 3-5 kategorijos daugiau nei pakankamai, jei straipsnį apibūdiname tik tuo kuo jis enciklopediškas, tai yra jei krepšininkas žaidžia LKL ir yra vegetaras, dedame tik prie Lietuvos krepšininkų kategorijos, nes jis nėra reikšmingas kaip vegetaras, o tik tuo, kad žaidžia (-ė) LKL'e (tačiau tai taikoma daugiau žmonėms). O kitus objektus neretai galim apibūdinti viena žodžiu - kategorija, jį apibendrintai nusakančiu. Tuo labiau, kad galima kategorijas apjungti, kaip pvz. Lietuvos fizikai ir pan., taigi praktiškai turint tvarkingai struktūrizuotą hierarchiją, mano nuomone, pakaktų nedaugiau 2 kategorijų vienam straipsniui ;). Kitas dalykas, turėti daug kategorijų yra nepraktiška, kas prižiūrės, kad straipsniai patektų į tą šimtą smulkių kategorijų, mes juk neturime tūkstančių naudotojų kaip kitose didesnėse Vikipedijose. --[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 15:04, 2008 gruodžio 5 (EET) :: Atlantai, nežinau, apie kokius "didesnius kategorijų struktūros pakeitimus" šneki, tačiau kategoriškai prieštarauju, tarkim, kad tam tikra įžymybė būtų įspausta į vienos-dviejų kategorijų rėmus - asmenybę galima diversiškiau atvaizduoti, net ir laikantis enciklopediškumo principų, - ir telabo siūlau ne taip griežtai riboti kategorijų skaičių, kaip dabar yra ribojama, kas iššaukia konfliktines situacijas. Kas liečia konkrečiai vegetarus, [[Kategorijos aptarimas:Vegetarai|kategorijos aptarime]], atrodo, jau pateikiau argumentų, kurie nurodo, kad tokia kategorija neprieštarautų net ir esamoms nuostatoms, nes ši objekto savybė nėra smulkmeniška, plius yra žmonių, kurie yra žinomi kaip labai nuoseklūs vegetarizmo propaguotojai. --[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 16:18, 2008 gruodžio 5 (EET) :::Jei tokių žmonių yra bent penki, aš turbūt nieko prieš atitinkamą kategoriją. Tik reikėtų žiūrėti, kad ji nebūtų lipinama visiems vegetarams iš eilės (panašiai, kaip poetų kategorija ''nėra'' dedama visiems, kas savo mergaitei parašo eilėraštuką). Kalba eitų apie žmones, kurie yra būtent žinomi dėl propaguojamo vegetarizmo ir tai yra viena pagrindinių priežasių (ar vienintelė) dėl ko jie tapo žinomi ([[Vikipedija:Reikšmingumas|reikšmingi]]) apskritai. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 16:30, 2008 gruodžio 5 (EET) :::: Pirma, tokiu atveju būtų labai sunku nustatyti ribą, kur baigiasi tas vegetarizmo reikšmingumas kiekvienos įžymybės biografijoje. Tarkim, tuo metu kai [[Donald Watson]], [[Gary Lawrence Francione]], [http://en.wikipedia.org/wiki/Peter_Albert_David_Singer Peter Singer], [http://en.wikipedia.org/wiki/Ingrid_Newkirk Ingrid Newkirk] ar [http://en.wikipedia.org/wiki/Joaquin_Phoenix Joaquin Phoenix] personalijos plačiai žinomos (ir) kaip nuoseklūs vegetarizmo propaguotojai, Levas Tolstojus, pvz., mažiau žinomas kaip vegetaras, tačiau tuo pačiu metu [http://en.wikipedia.org/wiki/Leo_Tolstoy#Pacifism jis parašė visą ciklą kūrinių], skirtų etinio vegetarizmo klausimams. Antra, tai būtų vis tik neteisinga kitų vegetarų atžvilgių, bei klaidinga, nes visada ateityje atsiras WP redaguotojų, kurie priskirs šią kategoriją ir žinomiems ne dėl vegetarizmo. Trečia, kaip jau rašyta [[Kategorijos aptarimas:Vegetarai|kategorijos aptarime]], ši savybė, jei nėra vien tik atvaizduojanti personalijos mitybinius įpročius, o ir etinius bei filosofinius požiūrius, negali skaitytis neesminė.--[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 18:03, 2008 gruodžio 5 (EET) :Dėl kategorijų kiekio man asmeniškai nėra skirtumo ;), jei žmogus pasireiškė kad ir penkiuose skirtinguose dalykuose vienodai kodėl gi ne. Tačiau dažniausiai būna kelios sritys dėl kurių jis patenka ir vertas paminėti enciklopedijoje, su retomis išimtimis. Dėl reikšmingumo: dar kartą galėčiau paklausti ar Tolstojus įžymus tuo, kad buvo vegetaras ar tuo, kad kažką parašė? Ar jūsų manymu apibūdinimai rašytojas ir vegetaras bent kiek lygiaverčiai? Man asmenybės/žmogaus dalis/ypatybė - žmogaus akių spalva, net labiau svarbesnė ar žmogus vegetaras ar ne? Tai ką mes dėl to darysime, kursime mėlynakių kategoriją ... Nėra diskutuojama kiek vienokia ar kitokia žmogaus ypatybė įtakojo jo gyvenimą ir biografiją, tačiau kuo jis reikšmingas, nusipelnė būti paminėtas enciklopedijoje. Visos kitos jo gyvenimo ypatybės nėra esminės enciklopediniu požiūriu. Beje, jei jau nuspręstume kurti vegetarų kategoriją :), turiu kelis pažįstamus taip pat vegetarus ... Visai nesvarbu kokio garsumo žmogus ką darė savo gyvenime ką gėrė, ko nevalgė ir pan., ką vartojo pvz., narkotikus (jei vegetarai tai ir narkomanai turi būti :)), dėl to jis nėra reikšmingas, nes tuo gali pasižymėti, bet koks sutiktas eilinis žmogus, nenusipelnęs patekti į enciklopediją vien dėl savo gyvensenos būdo. Kol kas nematau argumentų kodėl tam tikras gyvenimo būdas turėtų būti išskirtas atskiroje kategorijoje. Iš paminėtų žmonių vienintelis veganizmo "išradėjas" vertas paminėti prie "vegetarų", tačiau tokie žmonės dedami tiesiai prie dalykų, kurių buvo kūrėjai, todėl atskiros kategorijos tam taip pat nereikia. --[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 20:06, 2008 gruodžio 5 (EET) :: Dar kartą norėčiau pasikartoti, kad 1) mėlynakių, raudonplaukių ir pan. kategorizavimas netolygus įžymybių asmeninių pažiūrų (etinis/filosofinis vegetarizmas) kategorizavimui, pvz., tokios kategorijos kaip "Anarchistai" ar "Pacifistai" (kaip ir "Vegetarai") skamba visai logiškai, nes tai yra pakankamai esminė objekto charakteristika, nors daugelio atvejų ir ne pagrindinė; 2) jei kategorizuoti tik pagal tą vienintelę savybę, pagal kurią objektas yra žinomas, tada būtų žlugdomas enciklopedijos diversiškumas dėl tam tikros, mažiau svarbios, bet ir ne visiškai trivialios, informacijos Vikipedijoje engimo ir blokavimo. :: P.S. jei atsakote į argumentus dėl kategorijos "Vegetarai", nukopinkite prašom viską į tos [[Kategorijos aptarimas:Vegetarai|kategorijos aptarimą]]. Ačiū. --[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 22:48, 2008 gruodžio 5 (EET) Dėl kategorijų skaičiaus: man pačiam atrodo kad mūsų vikipedijoje jų per mažai. Tai yra, taisyklėse nurodomų 5 gal ir nebūtų per mažai, bet praktikoje visada dedamos 2-3. Sutikčiau tą skaičių padidinti, tik truputį prisibijau paleisti džiną iš butelio ;) Angliškos vikipedijos kategorizavimas mano asmenine nuomone yra tragiškas. Tikiuosi iki tiek neprieisime. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 16:33, 2008 gruodžio 5 (EET) : Taip, gal mum ir nereikia 20+ kategorijų/straipsnį, bet ir 2-3 nėra ypatingai gerai, todėl ir siūlau ''aurea mediocritas'' - 10, ar panašiai.--[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 18:03, 2008 gruodžio 5 (EET) ::10 stipriai perdaug. Joks objektas nėra vienodai svarbus 10-yje kategorijų, tuo labiau taikant apjungimas tas skaičius dar sumažintinas.--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 20:06, 2008 gruodžio 5 (EET) Aha, teisingai Atlantas pastbėjo, je darom vegetarus, galim daryti ir narkomanus, alkoholikus, rūkorius, arbatos megėjus :) Jei dar Sigurdo sąraše paminėtos asmenybės žinomos kaip vegetarizmo skatintojai, tai tuo tarpu Joaquin Phoenix - tikrai labausiai žinomas kaip aktorius. O jei jau norima priskirti visus, kurie yra vegetarai, tai bus dar problematiškiau: vegetarizmas gali būti laikinas, gali būti apsimestinis (nieks gi nepatikrins, mažu kalba vienip, o paslapčia dešras kerta :)), lietwiki turime galybę sportininkų, politikų, muzikantų strapsnių - reiktų per juos visus pereiti ir tikrinti, kurie yra vegetarai, kurie ne, antraip kokia prasmė, jei neapjungti visų lietwiki aprašytų vegetarų? O dėl kategorijų skaičiaus, tai 10 gerokai perdaug. Tradiciškai užtenka 1-3, o 5-6 maksimum. <font color="Blue">*</font> [[User:Hugo.arg|<font color="Blue">Hugo</font>]] _{[[User talk:Hugo.arg|''<font color="DarkRed">¿díme?</font>'']]} 20:20, 2008 gruodžio 5 (EET) :''"...reiktų per juos visus pereiti ir tikrinti, kurie yra vegetarai, kurie ne, antraip kokia prasmė, jei neapjungti visų lietwiki aprašytų vegetarų?"'' - Mielai apsiimčiau šiuo darbu. Jau teko ir anksčiau vegetarų sąrašus sudarinėti, tad galiu ir lt:WP vegetarus sutvarkyti, su visais šaltiniais ir taram-param. --[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 22:48, 2008 gruodžio 5 (EET) :: Na, ar taip jau dažnai pasitaiko, kad tikrai reikia daugiau nei poros-trejeto kategorijų? Sakyčiau, tiek užtenka „beveik visada“ (na, bent jau „visada, išskyrus, galbūt, baigtinį skaičių atvejų“). O likusiems labai prireikus jau galima taikyti [[Vikipedija:Saikingas dėmesys taisyklėms]]. :: O dėl vegetarizmo - jei bus sukurta kategorija „Vegetarai“, joje turės būti visi vegetarai - tiek žymūs savo vegetariškumu, tiek nežymūs, tiek tapę vegetarais dėl ideologinių priežasčių, tiek dėl sutrikusio virškinimo, tiek dėl skurdo. O jei norime sugrupuoti tuos, kurie propaguoja vegetarišką gyvenimo būdą, tai kategoriją reikia ir vadinti „Vegetariško gyvenimo būdo propaguotojai“ ar pan. Ir štai dėl ''tokios'' kategorijos buvimo (skirtingai nuo „Vegetarai“) aš neprieštarauju - tai tikrai labai neretai gali būti esminė straipsnio objekto savybė. Juk lygiai taip yra ir su kitomis kategorijomis. Pavyzdžiui, kategorijos „Katalikai“ nėra (o jei būtų, joje turėtų būti visi pakrikštyti Katalikų Bažnyčioje - net jei jie po to per visą gyvenimą apie tikėjimą nė negalvojo ir į bažnyčią nėjo), bet yra (ar bent gali būti) kategorijos katalikų šventiesiems, katalikų dvasininkams, katalikų teologams, katalikybės apologetams - ir tokios sukonkretintos kategorijos šiai taisyklei vėlgi neprieštarauja. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 20:17, 2008 gruodžio 5 (EET) Pritariu Sigardui. 10 - optimalus, bet ir ne mažiau. Jei pasitaikytų vienas kitas str. ir su 10 kategorijų, nieko čia tokio, nebent dalis tų kategorijų būtų nebūtinos straipsniui. --[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] 20:11, 2008 gruodžio 5 (EET) :Jei jam kuriant straipsniui reiks, bus galima priskirti ir 10 vadovaujantis [[Vikipedija:Saikingas dėmesys taisyklėms]] (kaip jau paminėta), kuriose aprašomas toks atvejis, tačiau įteisinti tokį skaičių nemanau ar reikia, toks įspūdis, kad norima turėti pasiteisinimą "galima dešimt, tai ir dedu 10". O turi būti dedamos tik svarbiausios, t.y. jokio skirtumo kokios tos lubos 10 ar 20, vis vien realiai reikės 2-3 daugumai, todėl nematau tikslo keisti galiojančias taisykles.--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 21:32, 2008 gruodžio 5 (EET) :: I respectfully disagree. Yra straipsnių, kurios nusipelno daugiau kategorijų, bet būtent dėl nustatyto limito negali praplėsti kategorijų sąrašą. Paprastas pavyzdys: [[Leonardas da Vinčis]], ''"italų Renesanso architektas, tapytojas, skulptorius, muzikantas, meno teoretikas, inžinierius, išradėjas, filosofas"'' pagal aprašymą, o priskirtas tik 4 kategorijom (kodėl būtent tos, o ne anos?). Pagal anglų WP apibrėžimą, išeitų net daugiau (''"an Italian polymath, being a scientist, mathematician, engineer, inventor, anatomist, painter, sculptor, architect, botanist, musician and writer"''). Tad būtų protinga nustatyti 10-13 kategorijų limitą, bet rekomenduoti paprastai dėti 4-5. Tai būtų šioks toks aukso viduriukas tarp kiek pernelyg inkliuziviško en:WP liberalumo ir griežtų, konservatyvesnių nuostatų lietuviškoj WP. :: Konkrečiai dėl kategorijos "Vegetarai" palikau savo argumentus tos [[Kategorijos aptarimas:Vegetarai|kategorijos aptarime]], prašom gal perkelkite savo argumentus tenais, ir galim tęsti tą diskusiją, nes čia gi ne vieta. --[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 22:19, 2008 gruodžio 5 (EET) ::: Ir..? Vadinasi, turime vieną straipsnį, kurį norėtųsi priskirti didesniam kategorijų skaičiui. Dar sykį - tam ir yra [[Vikipedija:Saikingas dėmesys taisyklėms]], kad taisyklių nereikėtų derinti prie nedaugelio atskirų atvejų. Pavyzdžiui, taisyklė [[Vikipedija:Reikšmingumas]] nėra pritaikyta straipsniams „[[Žmogus]]“, „[[Žemė]]“, „[[Saulės sistema]]“ - nė vienu iš šių atvejų neturime jokio šaltinio, kuris būtų tikrai nepriklausomas nuo straipsnio objekto. Ir nieko - mes tiesiog suprantame, kad tai yra išimtys. Taip ir straipsnio „[[Leonardas da Vinčis]]“ aptarime iš principo galima sutarti dėl to, kad dėl tam tikrų svarių priežasčių jam kai kurios šios taisyklės normos negaliotų. ::: O dėl diskusijos apie vegetarų kategoriją - manyčiau, šiuo atveju klausimas yra bendresnis (atvejai su katalikų ar musulmonų kategorijomis būtų analogiški), o pati vegetarų kategorija jį tik iliustruoja. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 23:28, 2008 gruodžio 5 (EET) :::: Jei taip, tada gal ir jūsų tiesa, gal ir nereikia tada keisti nuostatų, nes vis tiek visada galima apeliuoti į [[Vikipedija:Saikingas dėmesys taisyklėms]] ir prirašyti straipsniui kad ir 10 kategorijų, jei tik į temą. :::: Kitą vertus, išlieka savybės, pagal kurią yra sukuriama kategorija, reikšmingumo problema. Kaip jau aukščiau rašiau, yra visiškai logiška sukurti kategorijas, pagal kurias būtų atspindimos asmeninės žinomo žmogaus pažiūros (etinės, filosofinės, politinės, etc.), kurios neturi būti tapatinamos su tokiomis iš tikro neesminėmis savybėmis kaip mėlynakis, blondinas, gyvenęs Vilniuje, rūkantis ar nerūkantis, ir pan. Tai yra siūlau imti pavyzdį iš kai kurių kitų Vikipedijų ir nekategarizuoti išskirtinai pagal tą vienintelę savybę, pagal kurią objektas yra žinomas, nes priešingu atveju yra žlugdomas enciklopedijos diversiškumas dėl tam tikros, mažiau svarbios, bet ir ne visiškai trivialios, informacijos Vikipedijoje engimo ir blokavimo, kuris pernelyg riboja išsireiškimo laisvę Vikipedijoje, padarant ją nuobodesnę ir konservatyvesnę.--[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 00:06, 2008 gruodžio 6 (EET) ::::::Gerai, ar galime laikyti, kad kategorijų skaičiaus problema išspręsta? Man irgi tinka toks variantas, kad visur dedamos 2-3, jei labai reikia ir taisyklėse nurodytos 5, o daugiau – tik ypač išskirtiniais atvejais kurių daug neatsiras. Jei taip, šią skaičių taisyklę paliekame ramybėje ir imamės vegetarizmo :) Tą argumentą kad vikipedijos autoriai turės važinėti ir tikrinti ar žmonės tikrai yra vegetarai, nežinau nei kaip pakomentuoti. Jei šaltiniai teigia kad žmogus vegetaras, vikipedija rašo kad žmogus vegetaras. Kaip ir kiekvienoje kitoje srity. Čia išvis neturi nieko bendro su kategorizavimu, čia yra ''no original research'', ''šaltinių patikimumo'', ''šaltinių nurodymo'' klausimas. Aš manau, turėtų būti kategorija aktyviems vegetarizmo propaguotojams, belieka sutarti dėl jos gražesnio ir trumpesnio pavadinimo. Į ją patektų būtent žmonės, žymūs savo vegetarizmu ir jo propagavimu (tiksliau irgi galima aptarti atskirai). Tiesiog nevalgantys mėsos žmonės neturėtų būti pagal tai kategorizuojami. Ar yra prieštaraujančių? --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 00:57, 2008 gruodžio 6 (EET) ::Pritariu Nomad. O kategorija galėtų vadintis "Vegetarizmo aktyvistai". <font color="Blue">*</font> [[User:Hugo.arg|<font color="Blue">Hugo</font>]] _{[[User talk:Hugo.arg|''<font color="DarkRed">¿díme?</font>'']]} 01:00, 2008 gruodžio 6 (EET) ::: Nors manau, kad tai yra kiek neteisinga kitų įžymybių atžvilgių, mažiau žinomų dėl savo vegetarizmo, tačiau vis tik palaikyčiau aktyvių vegetarizmo propaguotojų kategorijos sukūrymą. Dėl pavadinimo, galiu sutikti su Hugo pasiūlymu, nors tai kažkodėl ir neskamba kaip tobuliausias pavadinimas. ::: Dar norėčiau susitarti dėl ribos, kur yra "vegetarizmo propaguotojai", o kur šiaip vegetarai, niekad dėl to nieko nepadarę. Tarkim, [[Jared Leto]] galima skaityti tiesiog vegetaru, tuo tarpu [http://en.wikipedia.org/wiki/Pamela_anderson#Charitable_work_and_activism Pamela Anderson], nors pagrinde žinoma kaip aktorė ir modelė, kartu yra ir aktyvi [[PETA]]'os aktyvistė, todėl turėtų būti įtraukta į tokį sąrašą. Ar tinka? --[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 17:26, 2008 gruodžio 6 (EET) ::: P.S. dar dėl kategorijos pavadinimo: Levas Tolstojus parašė [http://en.wikipedia.org/wiki/Leo_Tolstoy#Pacifism visą ciklą kūrinių], propaguojančių vegetarizmą, tad jis tiktų į vegetarų-propaguotojų kategoriją, tačiau nežinau, ar "Vegetarizmo aktyvistai" labai gerai tiktų žmonėms, kurie gyveno senais laikais ir kur vienintelis jų aktyvizmas pasireikšdavo per apysakų rašymą, ir pan. Gal geriau jau tada "Aktyvūs vegetarizmo šalininkai"?--[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 17:32, 2008 gruodžio 6 (EET) :::: Na taip, „aktyvistas“ pagal žodyną - aktyvus ''organizacijos'' narys, o vetetarizmas nėra organizacija... Kita vertus, „Aktyvūs vetetarizmo šalininkai“ irgi skamba kažkaip keistai... Tarytumei būtų ir „Aktyvūs vetatarizmo priešininkai“ - pagal pavadinimus turbūt išeitų, kad vieni yra tie, kurie „aktyviai“ valgo daržoves, o kiti - kurie „aktyviai“ valgo mėsą... „Vegetariško gyvenimo būdo propaguotojai“ - kažkaip ilgokas pavadinimas... „Vegetarizmo propaguotojai“..? --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 18:50, 2008 gruodžio 6 (EET) ::Tačiau vis vien reiktų nepamiršti prie kategorijos aiškiai apibrėžti kas yra vegetarizmo propaguotojai (parašė knygas, įkūrė organizacijas ir pan.?). Manau, kad skirtingi žmonės tai galėtų traktuoti pakankamai įvairiai ;).--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 00:00, 2008 gruodžio 7 (EET) ::: Taip, galima parašyti trumpą apibrėžimą, maždaug ''"Aktyviais vegetarizmo šalininkais galime skaityti tokius vegetarus, kurių pagrindinėje arba šalutinėse veiklose vegetarizmo idėjų plėtra buvo pakankamai reikšminga, t.y., pvz., šios idėjos buvo paminėtos literatūros kūriniuose, arba buvo dalyvaujama atitinkamų organizacijų renginiuose, ir pan."''. ::: Dėl pavadinimo, vis tik palaikyčiau labiau pavadinimą "Aktyvūs vegetarizmo šalininkai", tačiau jei daugumą bus už Martyno ar Hugo.arg variantus, neprieštarausiu. --[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 00:54, 2008 gruodžio 7 (EET) :Dėl vegetarų nemanau, kad verta toliau vystyti temos, kaip ir dėl straipsnių skaičiaus. Jei taip norite keisti, siūlykite balsavimą ar ką pan., nes bent man jau atsibodo kartoti elementarius dalykus po porą kartų, nesulaukiant įtikinamų kontraargumentų. --[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 23:15, 2008 gruodžio 5 (EET) :: Tiesą pasakius, man irgi atsibodo sakyti tą patį per tą patį, ir irgi galiu pasakyti, kad rimtų kontraargumentų [[Kategorijos aptarimas:Vegetarai|savo]] ir [http://en.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:Categories_for_discussion/Log/2007_May_24#Category:Vegetarians_and_subcats kitų] argumentams iš tavęs, gerb.Atlantai, nesulaukiau. Taip pat nežinau, ar tokią situaciją gali išspręsti paprastas balsavimas, tai yra, jei būtų skaičiuojami tik balsai, rezultatas gali būti vienoks, o jei argumentų pagrįstumas, tai gal ir visai kitoks. Jei būtų balsavimas, turėtų būti įtrauktas taipogi ir kategorijos kūrėjas.--[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 00:06, 2008 gruodžio 6 (EET) Pala, pala, o tai ko buvimas vegetaru yra etinės pažiūros, o tarkim buvimas narkomanu, rūkančiuoju arba abstinentu neparodo žmogaus etinių pažiūrų? <font color="Blue">*</font> [[User:Hugo.arg|<font color="Blue">Hugo</font>]] _{[[User talk:Hugo.arg|''<font color="DarkRed">¿díme?</font>'']]} 00:52, 2008 gruodžio 6 (EET) : Šiaip, yra kažkiek skirtumo tarp žmogaus gyvenimo būdo (įskaitant visuotinai pripažintus blogus įpročius) ir filosofinių, politinių ir kitų pažiūrų. --[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 17:26, 2008 gruodžio 6 (EET) ::Sigurdai, kadangi nemanau, kad jūsų išsakyti argumenti yra pakankami kurti ir kategoriją, tai belieka balsavimų nuspręsti, kurio argumnetai "teisingesni" ;). Tačiau jei būtų nubalsuota, kad įtraukti bet kokią žmogaus savybę (nesvarbu netinkamus ar tinkamus įpročius, filosofines, religines, politines pažiūras, būdo, demografines, fiziologines savybes ir .t.) kaip pagrindą kategorizacijai prisidėtų milijonai kategorijų ..., ir kadangi, bent mano nuomone, tarp jų nėra skirtumo, jai jos nesudarė pagrindo objektui papulti į enciklopediją, pagal jas kategorizuoti yra netinkama. Tačiau kita vertus projektas atviras įvairiems pokyčiams ir jai dauguma manys palaikys jūsų nuomonę, kodėl gi ne. ::Išvardinu paskutinį kartą savo argumentus: ::#Tai '''nėra ta savybė dėl kurios objektas/žmogus pateko į Vikipediją'''; ::#Tai būtų netinkamas precedentas kurti kategorijas pagal bet kokias žmogaus savybes. ::#Kategorijų žymiai padaugėtų - o kad išlaikyti tvarkingą kategorizaciją kažkas turės ir jas nuolat prižiūrėti tai yra priskirti ne 1-5, o pvz., 10-čiai vos ne kas kartą, pradedant nuo tada kada gimė, gyveno, kuo tikėjo, fiziologinius bruožus, vartojo, veiklą ... ir mirė; ::#Gal neminėta, bet pakankamai neaiškus būtų priskyrimas tokioms gyvensenos kategorijoms; ::#Ar tikrai svarbu visus vegetarus turėti vienoje vietoje ar jie yra susiję tarpusavyje? Manau, ne. O gal pakaktų sąrašo - nors jis būtų begalinis :), o tai nelabai gerai. ::--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 23:50, 2008 gruodžio 6 (EET) ::: Atlantai, šiuo metu, matau, geriausia išeitis yra tiesiog rasti kompromisą per tos vegetarų-propaguotojų kategorijos sukūrimą, paliekant likusius vegetarus paprastam [[Kategorijos_aptarimas:Vegetarai|vegetarų sąrašui]], kurį galiu apsiimti sudaryti. Jei ateityje kitiems naudotojams vis tik iškils poreikis kategorizuoti ir likusius vegetarus, tada galėsim grįžti prie to aptarimo, tačiau šiuo metu konsensuso, kaip matau, vis tiek nerasim.--[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 00:54, 2008 gruodžio 7 (EET) == Kategorijų skaičiaus nustatymas == ;Straipsnis neturėtų priklausyti daugiau nei 5 kategorijoms, o geriausia - ne daugiau 3; Kas gali nustatyti konkretų skaičių? Tai nesąmonė. Kaip galima tai pagrįsti, kiek "turėtų priklausyti", kiek ne? Ir dar "geriausia"... čia išvis. Tai Dirgėla kūryba. --[[Naudotojas:Brox|Brox]] 21:43, 1 lapkričio 2011 (EET) :Tik pastebėsiu, kad visos šios taisyklės yra kažkieno kūryba, koks skirtumas, Dirgėlos ar ne? Juk niekas nemano, kad taisyklių projektai pasirašo patys savaime, nebūna kažkieno sukurti ir pateikti bendruomenei svarstyti? Ką čia norėta pasakyti tuo "Dirgėlos kūryba", visai nesupratau. P.S. savo nuomonę išsakėte, nebūtina išbraukinėti atitinkamų vietų iš straipsnio. Jei bus ir daugiau sutinkančių, tą vietą galima bus pakeisti ar ištrinti, o kol kas vertėtų palikt kaip yra. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 21:49, 1 lapkričio 2011 (EET) :Tų "daugiau sutinkančių" ne tik bus, bet jau ir buvo bei yra. Skaityti aukščiau. --[[Naudotojas:Brox|Brox]] 22:07, 1 lapkričio 2011 (EET) :: Ir, kaip galima matyti ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&diff=1495697&oldid=1495686], [http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&diff=1495728&oldid=1495697]), su jais buvo sutarta, kad taisyklė lieka, bet jei tikrai labai reikia (ir, aišku, bendruomenė pritaria, kad labai reikia), tai galimos ir išimtys. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 22:03, 2 lapkričio 2011 (EET) == Balsavimas dėl patvirtinimo == Siūlau balsuoti dėl šios taisyklės patvirtinimo. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] ([[Naudotojo aptarimas:Martynas Patasius|aptarimas]]) 23:08, 25 kovo 2015 (EET) '''Už:''' # --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] ([[Naudotojo aptarimas:Martynas Patasius|aptarimas]]) 23:08, 25 kovo 2015 (EET) # [[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 00:38, 26 kovo 2015 (EET) # --[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] ([[Naudotojo aptarimas:Dirgela|aptarimas]]) 19:12, 26 kovo 2015 (EET) # [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 21:31, 26 kovo 2015 (EET) # --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo]] <small>([[Naudotojo_aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]])</small> 21:57, 26 kovo 2015 (EET) # --[[Naudotojas:Tocekas|Tocekas]] ([[Naudotojo aptarimas:Tocekas|aptarimas]]) 18:54, 27 kovo 2015 (EET) # [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]] ([[Naudotojo aptarimas:Powermelon|aptarimas]]) 16:22, 1 balandžio 2015 (EEST) '''Prieš:''' # [[Naudotojas:Laisverobotams|Laisverobotams]] ([[Naudotojo aptarimas:Laisverobotams|aptarimas]]) 20:03, 26 kovo 2015 (EET) '''Komentarai:''' Pasiūlymas visumoje geras, bet mano nuomuone reikėtų koreguoti 3 ir 7 punktus. 7-ą punką manau reikėtų išplėsti, parašyti daugiau kriterijų kas yra laikoma esmine savybe, kas ne. Mano nuomuone tai yra kiek per subjektyvu. Pavyzdžiui biologijoje straipsniuose apie rūšis, mano numuone, labai svarbu yra kategorijos ne tik aukštesnio taksono, bet ir įvairios apsaugos statuso kategorijos, nes žmonių santykis su ta rūšimi gana esminė savybė. Be to labai patogu peržvelgti susijusius straipsnius pagal šią savybę einant į tokias kategorijas. Tačiau kitam žmogui, kuriam rūšys įdomios iš kokio etologijos kampo gal kaip svarbias kategorijas iškels kitokias. Pvz man labai patinka angliškoje wiki kategorijos su geografine vieta. [https://en.wikipedia.org/wiki/Category:Beetles_of_Europe Beetles_of_Europe] – svarbi kategorija, kadangi, kalbant apie vabzdžius, geografinė vieta yra viena svarbiausių savybė, nuo kurios prasideda tolimesnis rūšies aprašymas. Pasako ne tik, kad "čia gyvena", bet daug pasako ir apie giminingumus su kitom rūšim ir t.t. Dėl 3-io punkto nesuprantu kam to reikia. Kuo blogai daugiau nei 5 kategorijos? Svarbu, kad nebūtų bereikšmių, kategorijų, kurios rodo visai neesminę savybę (pvz [https://en.wikipedia.org/wiki/Category:Beetles_described_in_1758 Beetles_described_in_1758] – tikrai jokia čia vabalo savybė atsitiktinai pakliūti entomologui po ranka būtent 1758 metais ) O jei tikrai apie svarbias savybes, tai nors ir 100. Juk be galo įdomu spausti ant kategorijų ir žiūrėti "o kas gi dar tokie turi šitą savybę"! [[Naudotojas:Laisverobotams|Laisverobotams]] ([[Naudotojo aptarimas:Laisverobotams|aptarimas]]) 20:03, 26 kovo 2015 (EET) :Na, en.wiki yra labai blogas pavyzdys. Ten yra net augalų/gyvūnų pagal šalis kategorijos, tai kai turim augalą/gyvūną, kuris paplitęs kad ir visoje Europoje, tai reikia 30–40 kategorijų. Tai tokie dalykai tikrai nereikalingi. Pagal žemynus būtų galima kurti kategorijas, bet tada reiktų milžiniško daro perkategorizuojant visus straipsnius. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 21:31, 26 kovo 2015 (EET) : Iš principo pritariu, kadangi nėra apibrėžta, kas tas "esminis", visuomet bet kas galės ateiti ir manipuliuoti, kad toks ar anoks bruožas jam asmeniškai atrodo labai svarbus ir esminis. Ir nuginčyti nebus įmanoma. --[[Naudotojas:Submixster|Submixster]] ([[Naudotojo aptarimas:Submixster|aptarimas]]) 23:45, 26 kovo 2015 (EET) :: en.wiki pritariu, kad ten daug nereikalingų kategorijų (ir daviau pavyzdį). Bet nemažai ir tokių, kurios labai praturtina straipsnius. O dėl ribojimo iki 5 visai nematau prasmės kodėl reikia to ribojimo. Juk telpa kategorijų kiek tik nori. Klausimą reikia kelti tik dėl "esminio" apibrėžimo. [[Naudotojas:Laisverobotams|Laisverobotams]] ([[Naudotojo aptarimas:Laisverobotams|aptarimas]]) 09:48, 27 kovo 2015 (EET) :::Duok konkretų pavyzdį straipsnio, kur tau atrodo, kad reikia daugiau nei 5 kategorijų?--[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] ([[Naudotojo aptarimas:Dirgela|aptarimas]]) 18:00, 27 kovo 2015 (EET) :::: [[Algirdas Mykolas Brazauskas]]--[[Naudotojas:Submixster|Submixster]] ([[Naudotojo aptarimas:Submixster|aptarimas]]) 00:31, 28 kovo 2015 (EET) ::::: Dabar ([[Specialus:Diff/4731201]]) yra 10 kategorijų. Peržiūrėkim atidžiau: :::::* Lietuvos TSR politiniai veikėjai :::::** Nereikalinga. Į ją patenkama per „Lietuvos TSR ministrai“. :::::* Lietuvos TSR ministrai :::::** Gerai. :::::* Vytauto Didžiojo ordino kavalieriai :::::** Nereikalinga. Naudotinas sąrašas (su datomis ir pan.). :::::* Kovo 11 akto signatarai :::::** Truputį ginčytina... Yra navigacinis šablonas... Bet tebūnie. :::::* Lietuvos prezidentai :::::** Gerai. :::::* Lietuvos ministrai pirmininkai :::::** Gerai. :::::* LR Seimo pirmininkai :::::** Beveik gerai. Bet išrinktas Seimo pirmininku jis ėjo Prezidento, o ne Seimo pirmininko pareigas... :::::* Lietuvos politikai :::::** Nereikalinga. Į ją patenkama per net kelias kitas. :::::* Lietuvos medžiotojai :::::** Nereikalinga. Neesminis požymis. Šią kategoriją išvis reikėtų trinti. :::::* Lietuvos buriuotojai :::::** Nereikalinga. Šiuo atveju neesminis požymis. ::::: Taigi, lieka keturios-penkios... Kiek ir turėjo likti. ::::: Beje, jei pasirodytų, kad kokiam nors straipsniui išties reikėtų 6 kategorijų, galima taikyti [[Vikipedija:Saikingas dėmesys taisyklėms]] (nors žymiai dažniau pasirodo, kad dalies kategorijų nereikia). --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] ([[Naudotojo aptarimas:Martynas Patasius|aptarimas]]) 08:18, 28 kovo 2015 (EET) :: Teoriškai galėtų būti ir taip, bet iš tikro tokių ginčų (dėl to, kas yra esminė savybė) nesimato. Pavyzdžiui, [[Kategorijos aptarimas:Vegetarai]] ([[Specialus:Diff/1537377]]) vyko panaši diskusija, ir (jei ko nepražiopsojau) niekas nebandė tvirtinti, kad savybė esminė... --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] ([[Naudotojo aptarimas:Martynas Patasius|aptarimas]]) 21:29, 27 kovo 2015 (EET) ::: Daugiau nei 5 kategorijų gali prisireikti kai kuriems biografiniams straipsniams, straipsniams apie valstybes, straipsniams apie įspūdingesnes gyvūnų rūšis. Bet visų pirmą keistas klausimas. Net jei ir nėra nei vieno straipsnio, tai nepateisina tokios taisyklės egzistavimo. Taip ir nesulaukiau atsakymo ''kodėl'' reikia šios taisyklės? ar 6 kategorijos iškraipo wikipedijos puslapio dizainą? kuo blogai >5 kategorijos? Nes dėl beprasmių/mažareikšmių kategorijų saugiklis yra 7 punktas. Jei jis bus vykdomas ir bus tik svarbios kategorijos – betvarkės šiaip ar taip nebus. [[Naudotojas:Laisverobotams|Laisverobotams]] ([[Naudotojo aptarimas:Laisverobotams|aptarimas]]) 12:10, 28 kovo 2015 (EET) :Taip paprasčiau valdoma mažereikšmių kategorijų kūrimo problema. Juk net ir pasistengus nesiseka surasti straipsnio su daugiau nei 5 reikšmingom kategorijom, taigi visais atvejais kai jų "gali prisireikti" daugiau teks atsakinėti į klausimą ar tikrai visos jos yra reikšmingos. O ne atvirkščiai - kažkam prikepus dešimtim kategorijų ginčytis, kurios iš jų beviltiškai beprasmiškos.--[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] ([[Naudotojo aptarimas:Dirgela|aptarimas]]) 20:02, 2 balandžio 2015 (EEST) Ar neatrodo, kad 4 punktas jau neturi prasmės? --[[Naudotojas:Submixster|Submixster]] ([[Naudotojo aptarimas:Submixster|aptarimas]]) 23:45, 26 kovo 2015 (EET) '''Sprendimas:''' Praėjo pora savaičių: septyniems balsavus už ir vienam – prieš, taisyklės patvirtintos. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] ([[Naudotojo aptarimas:Martynas Patasius|aptarimas]]) 01:58, 10 balandžio 2015 (EEST) == Įmonių kategorizavimas == Naudotojo Pakajaus [[Naudotojo_aptarimas:Pakajus#Perteklinės_kategorijos|aptarime]] iškilo klausimas dėl to, kaip reikėtų kategorizuoti įmones, ar jos priskirtinos (ir kokiais atvejais) miestų kategorijoms pagal tai, kur įsikūrusi jų būstinė. Kadangi nuomonės išsiskyrė, galime padiskutuoti daugiau, pasižiūrėsime, kokių dar bus nuomonių. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 17:31, 25 kovo 2022 (EET) :Tokios praktikos nėra kitose wiki (bent jau en). Savavališkas, betikslis kategororizavimas nepateisinamas.—[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 20:08, 26 kovo 2022 (EET) == Siūlomas pakeitimas == Pageidaujant naudotojui [[Naudotojas:Kails|Kails]], teikiamas pasiūlymas pakeisti taisykles, antrąjį punktą papildant tokiu tekstu: „Išimtis taikoma straipsniams, įtrauktiems į eponimines kategorijas. Pvz., straipsnis „[[Paukščių Takas]]“ priskiriamas ir „[[:Kategorija:Paukščių Takas]]“, ir „[[:Kategorija:Galaktikos]]“, nepaisant to, kad „[[:Kategorija:Paukščių Takas]]“ yra pastarosios subkategorija“. Tokią tvarką galima aptikti įvairiose wiki, pvz., [[:en:Klaipėda]], [[:ru:Клайпеда]], [[:fr:Klaipėda]] ir t. t. Kviečiu įsitraukti į diskusiją. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 19:11, 5 kovo 2023 (EET) :Kokie būtų argumentai už tokį pakeitimą? Man asmeniškai taip nepatiktų, matau tik papildomą dubliavimą be pridėtinės naudos. [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]] ([[Naudotojo aptarimas:Powermelon|aptarimas]]) 09:17, 6 kovo 2023 (EET) ::Siūlymas visų pirma naudotojo [[Naudotojas:Kails|Kails]], tad lauksime argumentų. Apskritai tokia tvarka kitose wiki gana įprasta, matyt, požiūris toks, kad taip aiškiau ir pan. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 09:35, 6 kovo 2023 (EET) :::Ačiū [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] už jūsų pateiktą pasiūlymą pakeisti taisykles su išimtimi. O nuomonę jau esu išsakęs ir ji yra tokia pati ir paprastai aiški - Paukščių Takas yra galaktika kaip ir visos kitos galaktikų kategorijoje paminėtos galaktikos ir yra visiškas nensusipratimas, kad Paukščių Tako galaktikos nėra galaktikų kategorijoje. Žinau, nesidomintiems astronomija tai smulkmė, jie nesupranta ir jie nesutiks, bet yra ir kita žmonių grupė. [[Naudotojas:Kails|Kails]] ([[Naudotojo aptarimas:Kails|aptarimas]]) 02:27, 7 kovo 2023 (EET) Na, tokia tvarka jau nusistovėjusi. Ją pakeitus tada reikėtų eiti po šimtus kategorijų ir perkategorizuoti tokio tipo straipsnius naujai. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 10:03, 6 kovo 2023 (EET) :Padirbėti, be abejo, reikėtų, galima tai atlikti palaipsniui. Tokių atvejų daug geografijos srityje, yra ir asmenybių ([[Vladimiras Leninas]]). Visgi, tarkim, valstybių straipsniai (pvz., [[Vokietija]]) ir dabar priskirti kategorijai „Valstybės“, nors netiesiogiai patenka ir per savo eponiminę kategoriją. Tai nuoseklumo ir dabar nėra. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:06, 7 kovo 2023 (EET) ::Lenino atveju straipsnis būtų priskiriamas Rusijos politikų ar Rusijos revoliucionierių kategorijai, ar abejoms, o kaip su [[Lady Gaga]], pavyzdžiui? Jei neakivaizdu dar, tai nieko gero toks pakeitimas neatneštų... Dėl valstybių straipsnių kategorizavimo esu pastebėjęs, reikėtų pereiti ir sutvarkyti. Iš tikro tai ir tų pačių atlikėjų kategorijoje irgi bet kaip viskas ir veikiausiai ne tik ten, būna atrandu panašių variantų. Va, kad ir kaip buvo su straipsniais [[:Kategorija:Rusijos administracinių vienetų herbai]].--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 21:48, 9 kovo 2023 (EET) :::Leninas būtų priskiriamas abiem, Lady Gaga – toms, kurioms priskirta eponiminė kategorija, išskyrus „Kategorijos pagal atlikėją“, t. y., toms pačioms kategorijoms, kurioms straipsnis būtų priskirtas, jei eponiminė kategorija neegzistuotų (kaip kad [[Cher]]). [[Kategorijos aptarimas:Valstybės]] yra gana sena diskusija. Kails, kurio prašymu diskusija užvesta, išsamiau nedetalizavo, kodėl esama tvarka kliūva, bet jo norima tvarka kitose wiki nėra neįprasta, tai proga pasverti už ir prieš. Tai, matyt, norima, kad jau pačiame straipsnyje matytųsi kategorijos, žyminčios, kas tai per objektas (kad objektas yra galaktika, Rusijos revolucionierius, politikas ir pan.) ir kad be tarpinių žingsnių būtų patenkama į tas kategorijas. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 22:20, 9 kovo 2023 (EET) Praėjus daugiau nei 2 savaitėms, galima konstatuoti, kad konsensuso taisykles keisti nėra. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 14:14, 21 kovo 2023 (EET) == Valstybių kategorijos == Pastebėjau, kad valstybių straipsniai priskiriami ir kategorijai [[:Kategorija:Valstybės|Valstybės]], ir jos subkategorijoms ([[:Kategorija:Lietuva]], [[:Kategorija:Latvija]], [[:Kategorija:Estija]], etc). Ar taikoma išimtis taisyklėms, ar klaida? --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 10:38, 20 rugpjūčio 2025 (EEST) :Greičiausiai klaida iš seniai. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:41, 20 rugpjūčio 2025 (EEST) ::Jei taip, tai turbūt reiktų keisti. Ar botu įmanoma pašalinti? --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 12:02, 20 rugpjūčio 2025 (EEST) :::Įmanoma, taip ir padarom. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 12:17, 20 rugpjūčio 2025 (EEST) == Metų kategorijos 2 == Siūlau padiskutuoti dėl metų kategorijų. Buvo pas mus kaip reikiant įsismarkavusių, jau pradėta dėti valstybėms, net po kelias vienam straipsniui, tai teko juos kiek pristabdyti. Tarkim, ar [[Deltuvos mūšis]] atveju metų kategorija nusako esminę straipsnio objekto savybę?.. Šiame straipsnyje jau yra kategorijų perteklius – iš viso 6. Tokio precedento kategorizuoti mūšius pagal metus kaip ir nebuvo, čia daugiausia vieno naudotojo indėlis (pvz., [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Saul%C4%97s_m%C5%AB%C5%A1is&diff=prev&oldid=7583703]). --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:50, 27 liepos 2026 (EEST) :Pritariu dabartinei tvarkai, kai kategorija nusako tik esminę straipsnio objekto savybę. Yra metų straipsniai, juos galima papildyti svarbiais įvykiais neribotai. Be to, yra galimybė kurti sąrašus. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 09:06, 29 liepos 2026 (EEST) :Keletas pamąstymų šia tema: :* Nereikėtų daryti prielaidos, kad esminė straipsnio savybė gali būti tik viena. Dabartinė taisyklė neturi gairių kaip siaurai ar plačiai turėtų būti apibrėžiama "esminė straipsnio savybė", o redaktorių požiūris gali stipriai skirtis. Galbūt tai reikėtų apibrėžti aiškiau. :* Konkrečiai dėl mūšių: įvykių chronologija turi didelę svarbą istorijoje, ypač siekiant analizuoti priežasties-pasekmės ryšius. Karybos istorijos kontekste mūšio datą priskirsčiau prie esminių straipsnio savybių. :* Provokuojantis klausimas: o kodėl 6 kategorijos yra per daug? Ar didesnis kategorijų skaičius savaime yra blogai? Pagrindinė EN WP problema yra ta, kad nuolatos atsiranda bandančių kurti beprasmes ir nereikalingas kategorijas, keičiant šimtus straipsnių ir taip siekiant greitai susigeneruoti tūkstantinį editcount. O platesnis esminių straipsnio savybių apibrėžimas savaime dar nebūtinai yra problema. :Man asmeniškai nekliudo nei EN WP, nei LT WP tvarka. Svarbesnis klausimas: kaip vartotojai naudos tas kategorijas? Manau, kad be pavienių redaktorių, LT WP vartotojams tai apskritai nelabai nesvarbu. :-- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 19:40, 29 liepos 2026 (EEST) 4853p22rsqrrzb848skxudpsnltu5b4 7889518 7889500 2026-07-29T18:18:06Z Mindaur 114083 /* Metų kategorijos 2 */ 7889518 wikitext text/x-wiki Puikus helpas :D, gal gali parasyti helpa del indeksavimo pawz rasymas skaiciu su laipsniais ir chemn formules su indeksais apacioje. [[User:Atlantas|Atlantas]] 8 Liepos 2005 21:10 (EEST) :tiesa pasakius nieko panašau dar neteko rašyti ;) [[User:Dirgela|Dirgela]] 8 Liepos 2005 21:30 (EEST) Gal šiek tiek pasavivaliavau su tom taisyklem nepasitares. Jei su kuo nors nesutinkate, laukiu nuomoniu:) [[Naudotojas:Uzlaisva marsa|Uzlaisva marsa]] 20:47, 31 Kovo 2006 (EEST) :kodel leidziama tiek mazai straipsnisu kategorizuoti? juk kitose wikipedijose kitur buna daug kategoriju priskiriama ir as nematau nieko blogo. [[Naudotojas:Malakasosas]] ::Visi straipsniai yra kategorizuojami, skatinama kiekviena straipsnį priskirti apibūdinančiai kategorijai. Tačiau kategorijos turi būti pagrindinės ir kuo tiksliau atitinkančios kategorizuojamus objektus. Angliškoje Vikipedijoje pvz. yra pernelyg daug pridaryta nereikalingų kategorijų, kurių realiai nereikia. Tai daugiau įvyko, manau, dėl to, kad labai didelis skaičius naudotojų ją kuria.--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 13:27, 7 Birželio 2006 (EEST) == straipsniai kategorijoje == Siūlau papildyti nuostata, kad kategorijoje turi būti ne mažiau dviejų straipsnių arba subkategorijų, nes dabar masiškai kuriamos kategorijos po vieną straipsnį. Nuostata skambėtų taip: "Kategorijoje turi būti mažiausiai du straipsniai arba subkategorijos. Išimtis gali būti daroma tada, kai kategoriją sukūręs dalyvis pats asmeniškai per artimiausias 5 dienas ruošiasi sukurti daugiau straipsnių tai kategorijai." [[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] 10:54, 15 Rugpjūčio 2006 (EEST) :Turiu dar vieną pasiūlymą - kuriant naują kategoriją turėtų būti aptarime aiškiai aprašyta kokie straipsniai bus talpinami į šią kategoriją, kokia galima subkategorijų sistema, taip pat pateikti bent devynis galimų kategorijos straipsnių pavyzdžius (jei tuo metu kategorijoje yra mažiau straipsnių).[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] 14:20, 15 Rugpjūčio 2006 (EEST) ::Labai jau griežtai, manau, pakaktų 5 str. Dėl subkategorijų sistemos irgi tik tuo atveju, kai kategorija bus naudojama apjungti kitas kategorijas. Siūlau taisykles taikyti tik kai nėra akivaizdus kategorijos panaudojimas. --[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 14:30, 15 Rugpjūčio 2006 (EEST) :::sutinku kad per bus sudėtinga taikyti taisyklę, kad kuriant kategoriją aptarime būtų aprašymas. Bet jei bus taisyklė kad komentaras turi būti tik kai naudojimas neakivaizdus, irgi negerai (akivaizdumas labai subjektyvus kriterijus). Todėl gal verta turėti taisyklę "kuriant kategoriją, kūrimo komentare arba kategorijos aptarimų puslapyje turi būti aprašyti straipsnių priskyrimo kategorijai kriterijai". Taip pat sutinku ir dėl potencialių straipsnių išvardijimo (tai galėtų būti 5-9 str. sąrašas arba nuoroda į straipsnį ar puslapį su išvardintais straipsniais-kandidatais). Dėl vieno straipsnių kategoriją galima būtų turėti formalią taisyklę "Jei seniau nei prieš 2 savaites sukurtoje kategorijoje yra mažiau nei X straipsnių ir subkategorijų, kategorija gali būti ištrinta straipsnius ir subkategorijas perkeliant į tėvinę kategoriją". [[Naudotojas:Knutux|knutux]] 10:04, 16 Rugpjūčio 2006 (EEST) ::::Manau, kad dvi savaitės aiškiai per daug jei kalbėti apie bent du straipsnius. Taisyklę formuluočiau taip: jei per tris dienas kategorijoje straipsnių nėra daugiau nei vienas arba priskirti straipsniai ten įtraukti dirbtinai, t.y. nėra tiesiogiai susiję su kategorija arba neatititinka nurodytų kriterijų kategorija gali būti ištrinta straipsnius ir subkategorijas perkeliant į tėvinę kategoriją. Ta pati tvarka taikytina, jei per 1 mėn. straipsnių yra mažiau nei trys.[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] 21:06, 25 Rugpjūčio 2006 (EEST) == Dėl kategorijų ir subkategorijų== Galbūt galima būtų padaryti išimtį taisyklei, kad straipsnių negalima priskirti vienu metu kategorijai ir jos subkategorijai, tokiais atvejais kai straipsnis turi savo vardinę kategoriją, pvz., kad str. [[Marsas (planeta)]] būtų priskiriamas kategorijoms [[:Kategorija:Planetos]] ir [[:Kategorija:Marsas]]; str. [[Cheminė medžiaga]] tiek kategorijai [[:Kategorija:Chemija]], tiek kategorijai [[:kategorija:Medžiagos]]; pvz. angl wiki marsas priskirtas tiek marso kategorijai, tiek planetų, ir nėra prob. Dabar pas mus vienos planetos, kurios turi savas kategorijas, įeina tik į jas, o kitos tik kaip straipsniai aukštesnėje kategorijoje, ir gaunasi nenuoseklus kategorizavimas. ~ [[Naudotojas:Mea|Mea]] 15:36, 2007 Kovo 2 (EET) :Laikui bėgant, manau kiekviena turės atskirą subkategoriją, todėl nelabai yra prasmės daryti išmimtį. Bei pakankamai nuosekliai iš planetų kategorijos gali patekti kur nori ;). --[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 15:55, 2007 Kovo 2 (EET) :Dėl "gaunasi nenuoseklus kategorizavimas" - atvirkščiai, pas mus kategorizavimas labai nuoseklus. O kad vienos planetos patenka kaip planetų subkategorija, kitos kaip straipsnis, tai nieko čia blogo, netgi sakyčiau patogiau, nes jei tų planetų būtų šimtai, priskiriant kaip subkategoriją ir kaip straipsnį, perteklinė informacija tik trukdytų navigavimą. [[Naudotojas:Knutux|knutux]] 08:31, 2007 Kovo 3 (EET) == Vikisritys == Man įdomu: vikisritis turi būti priskirta tik [[:Kategorija:Vikisritys|Vikisričių kategorijai]], o, pvz., savo temos kategorijai - ne? Pvz. istorijos sritis būtų priskirta istorijos kategorijai, biologijos - biologijai (mano atveju - kino sritis kino kategorijai). Sutinku, galbūt išeina sviestas sviestuotas (vikisritis yra skirta kategorizuoti straipsnius, kategorija - taip pat)... [[Naudotojas:Leia|Leia]] 19:19, 2007 rugpjūčio 18 (EEST) == Metų kategorijos == ''Diskusija perkelta iš [[Aptarimas:2008 m. vasaros olimpinės žaidynės#Metų kategorijos]] ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Aptarimas:2008_m._vasaros_olimpin%C4%97s_%C5%BEaidyn%C4%97s&diff=1302162&oldid=1302149], [http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Wikipedia_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&diff=1302165&oldid=819166]).'' --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 14:18, 2008 rugpjūčio 20 (EEST) Siūlau reformėlę. Jau manau atėjo laikas pradėti kategorijų plėtrą. Siūlau papildomai priskirti šį straipsnį kategorijai [[:Kategorija:2008 metai]]. Iš tiesų šiai kategorijai galima būtų daug straipsnių priskirti. Aš dabar nesiūlau kurti dar smulkmesnių kategorijų (2008 m. Kinijoje, 2008 m. mirę žmonės ir pan.), tiesiog priskirti straipsnį kategorijai [ [Kategorija:2008 metai] ] ir taip įteisinti metų kategorijas lietuviškoje vikipedijoje. Ką manote? --[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] 19:47, 2008 rugpjūčio 18 (EEST) Tai ką manote? --[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] 22:46, 2008 rugpjūčio 18 (EEST) : Kokiu atveju tokios kategorijos bus naudojamos? Tarkim, kodėl šis straipsnis priskirtinas būtent kategorijai apie 2008 m.? O gal 2001 m. (pagal metus, kai buvo nuspręsta, kad ši olimpiada turi vykti Pekine)? Ir turime neaiškią padėtį. O kategorijos turi būti kuriamos tik tokiu atveju, kai ginčai dėl straipsnio priklausymo kategorijai neįmanomi. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 23:11, 2008 rugpjūčio 18 (EEST) :: ''''Ginčai - Nėra argumentas''''. Pagal šią logiką, norint ginčytis, galima būtų ginčytis dėl kiekvieno straipsnio priskyrimo konkrečiai kategorijai. _{''Tai nereiškia, kad aš norėčiau ginčytis dėl toliau mano pateikiamų pavyzdžių.''} Pvz. kodėl [[vandenilis]] yra priskirtas kategorijai [[:Kategorija:Cheminiai elementai]], o ne [[:Kategorija:Dujos]] arba [[:Kategorija:Nemetalai]]? Kitas pavyzdys kodėl [[Trakai]] nėra priskirtas kategorijai [[:Kategorija:Sostinės]], juk Trakai yra buvusi Lietuvos sostinė? --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:20, 2008 spalio 9 (EEST) ::: Na, visų pirma, nesutikčiau, kad tai „nėra argumentas“ - manyčiau, galima ginčytis dėl to, ar tai yra ''pakankamas'' argumentas, ar tai yra ''stiprus'' argumentas, bet ne dėl to, kad tai apskritai yra argumentas([[:ru:Аргумент]]: „''Аргумент — это полное или частичное обоснование какого-либо утверждения с использованием других утверждений''“ - „Argumentas - tai visiškas ar ''dalinis'' kokio nors teiginio pagrindimas remiantis kitais teiginiais“)... Be to, turbūt Jūs jį ne visai teisingai supratote... Esmė yra ta, kad kiekvieną konkretų straipsnį (pažymėkime jį ''a'') galima arba priskirti tam tikrai kategorijai (pažymėkime tai ''A(a)''), arba jai nepriskirti - trečios galimybės nėra. Dėl to nėra jokios galimybės pasiekti kompromisą ginčo atveju (tuo kategorijos skiriasi nuo sąrašų ir straipsnių) - dėl ko ir manau, kad kategorijos, dėl kurių gali kilti ginčai, tiesiog nekurtinos. Minėta taisyklė niekaip neriboja skaičiaus kategorijų, kurioms gali priklausyti konkretus straipsnius (tam yra kitos taisyklės). Toliau - apie Jūsų paminėtus atvejus. Straipsnis „Vandenilis“ gali priklausyti tiek kategorijai „Cheminiai elementai“, tiek ir „Nemetalai“ (be abejo, tolesniam nagrinėjimui nereikia pamiršti, kad visi nemetalai pagal apibrėžimą yra cheminiai elementai). Abi šios kategorijos tenkina nagrinėjamą sąlygą - joms egzistuoja konkretus ir vienareikšmis priklausymo požymis. Kategorija „Dujos“ yra beprasmiška, nes ''kiekviena'' medžiaga virsta dujomis pakankamai aukštoje temperatūroje. Dėl to ji neturi minėto konkretaus ir vienareikšmio priklausymo požymio. Kategorija „Sostinės“, mano supratimu, nereikalinga. Argi kas gali ieškoti straipsnio, žinodamas, kad miestas yra sostinė, bet nežinodamas, kokios valstybės? O jei žino valstybę, bet nežino sostinės - geriau ieškoti per straipsnį apie valstybę. Be to, čia labai patogu sukurti sąrašą. Beje, kategorijai „Sostinės“ galima pasirinkti iš dviejų ganėtinai konkrečių ir vienareikšmių priklausymo požymių: galima priskirti kategorijai miestus, kurie yra kokios nors valstybės sostinė, arba miestus, kurie yra buvę sostinėmis. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 20:33, 2008 spalio 9 (EEST) :::: Aš ir turėjau galvoje, kad galimi ginčai dėl atskirų straipsnių priklausimo kategorijai nėra pakankamas argumentas pačios kategorijos kūrimo ar nekūrimo argumentacijai. O tuo tarpu ši diskusija yra ne net ne apie konkrečią kategoriją, o apie visą kategorijų medį - kategorizavimą pagal laiko - metų dimensiją. Kaip jau minėjau dėl mano pateiktų konkrečių pavyzdžių ir kiek jie atitinka ar neatitinka mano nuomonės argumentaciją aš net negalvoju toliau vystyti diskusijos, nes tai skaitau jau yra atskyros diskusijos. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 11:09, 2008 spalio 10 (EEST) ::::: Deja, nepastebėjau ''jokių'' kitų argumentų, kuriais būtų paremtas šis Jūsų teiginys („''galimi ginčai dėl atskirų straipsnių priklausimo kategorijai nėra pakankamas argumentas pačios kategorijos kūrimo ar nekūrimo argumentacijai''“), tik porą „kontrapavyzdžių“, kurie, mano suprartimu, nėra tokie jau tikri... --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 20:14, 2008 spalio 10 (EEST) :::::: Ginčą dėl galimų ginčių laikau tuščiu laiko švaistymų. Tokie ginčai tikrai neprisideda prie Vikipedijos vystymosi. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 08:49, 2008 spalio 13 (EEST) ::::::: Norėtųsi priminti, kad ir [[Vikipedija:Neutralus požiūris|neutralus požiūris]] yra naudojamas būtent tam, kad išvengtume „galimų ginčų“. Tad geriau neskubėkite ir įsigilinkite į tai, kas išties turėta galvoje šiuo atveju. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 21:37, 2008 spalio 13 (EEST) :::::::: Metai kaip reiškinys egzistuoja ''de fakto'', todėl manau ir metų kategorijos gali būti kuriamos ir dėl to neskaitau, kad reikėtų ginčytis, nes joks ginčas nepaneigs kad metai kaip reiškinys egzistuoja. Tačiau konkrečių įvykių, jų grupių priskyrimas ar ne priskyrimas jau yra ''de jure''. Tačiau yra labai platus spektras tų įvykių ar jų grupių, kurios gali būti norimos priskirti metų kategorijoms. Pagal ką priskirti įvairius įvykius ar jų grupes konkrečiai metų grupei aišku turi būti sutarta. Aišku tokiais atvejai gali iškilti ginčų. Tačiau tie ateityje galimi ginčai dėl konkrečių įvykių ar jų grupių priskyrimo metų kategorijoms mano požiūrių niekada nepaneigs fakto, kad metai kaip reiškinys egzistuoja. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:19, 2008 spalio 14 (EEST) Po kol kas prie jų bus priskiriami svarbūs įvykiai. Pvz. karas dėl Pietų Osetijos, XXIX olimpiada. Tam, kad straipsnis būtų priskirtas prie tam tikros metų kategorijos, jis turi būti tiesiogiai susijęs su ja. Pvz. P. Osetijos karas būtų priskirtas prie 2008 m., o ne prie 1989 m., kada formaliai P. Osetija deklaravo nepriklausomybę. Tas pats ir su Pekino olimpinėmis. Be abejo, jei skaidytume metų kategorijas į smulkesnes dalis (pvz. 2008 m. įvykiai), gautųsi daug aiškiau. Bet nėra reikalo visko daryti iš karto. Tiesiog noriu pasakyti, kad, mano nuomone, jau priėjo laikas lietuviškai vikipedijai naudoti metų kategorijas. --[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] 23:29, 2008 rugpjūčio 18 (EEST) :Mhm. Gal ir nebloga mintis dėl metų ctg. Pvz. sudėti renginius (olimpiados, čempionatai), svarbius įvykius (karai, konfliktai, skandalai kokie, sutartys), metų sąrašus (pvz. 2008 m. muzikoje, 2008 m. automobilių pramonėje...). <font color="Blue">*</font> [[User:Hugo.arg|<font color="Blue">Hugo</font>]] _{[[User talk:Hugo.arg|''<font color="DarkRed">¿díme?</font>'']]} 23:33, 2008 rugpjūčio 18 (EEST) :Aš irgi nematau prasmės. Yra metų straipsniai kuriuose surašyti svarbiausi įvykiai ir jų, mano nuomone, užtenka. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 23:35, 2008 rugpjūčio 18 (EEST) :: '''''Esantys metų straipsniai - Nėra argumentas'''''. Pagal šią logiką yra nereikalingos ir kitos kategorijos. _{''Tai nereiškia, kad aš norėčiau ginčytis dėl toliau mano pateikiamų pavyzdžių.''} Pvz. yra straipsnis [[geografija]], tai kodėl turėtų būti [[:Kategorija:Geografija]], yra [[Cheminiai elementai]], kodėl tada reikalinga [[:Kategorija:Cheminiai elementai]] arba yra [[Sostinė]], kodėl tada reikalinga [[:Kategorija:Sostinės]], viską juk galima surašyti į atitinkamus straipsnius. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:20, 2008 spalio 9 (EEST) Bet daugelis metų straipsnių apytuščiai. Be to, manau, kad būtų labai racionalu įvykius priskirti ir metų kategorijoms. Patys pagalvokite - nesant pakankamai išsamiems metų straipsniams, tokios kategorijos padėtų tuos straipsnius plėsti. Bet čia tik menkas privalumas. Daug svarbiau yra tai, kad tai palengvins naršymą vikipedijos skaitytojams. Kitais žodžiais tariant, jiems bus lengviau susirasti norimą temą (straipsnį). Tiesą sakant, man keistoka, kad kyla tiek abejonių, ar apsimoka „įteisinti“ metų kategorijas. Pavyzdžiui [ [Kategorija:2008] ] veikia bent '''69''' vikipedijose. O juk mūsiškė reitinguose 29-a. Nejaugi manote, kad dar ne laikas? Ar manote, kad neverta „mokytis“ iš 28 didesnių vikipedijų? --[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] 20:09, 2008 rugpjūčio 19 (EEST) :Nemanau, kad padėtų. Galima imti ir plėsti. Ar tu straipsnyje prirašysi papildomą kategoriją, ar metų straipsnyje prirašysi papildomą įvykį. Tik metų straipsniai jau yra šiaip ar taip. Juos ir plėskime. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 20:12, 2008 rugpjūčio 19 (EEST) :: Tikrai - argi kategorija būtų taip jau žymiai paprasčiau naudotis, negu [[Specialus:WhatLinksHere/2008 m.]]? Sąrašas iš esmės tas pats, tik surikiuota ne abėcėlės tvarka (ieškant tinkamų įvykių tai nei labai padeda, nei labai trukdo). O dėl mokymosi iš 28 didesnių Vikipedijų - sakyčiau, Lietuviškoje Vikipedijoje kategorijų tvarka yra viena iš geriausių. Bent jau Angliškoje Vikipedijoje su kategorijomis žymiai blogiau. Tarkim, [[:en:Nicholas II of Russia]] šiuo metu ([http://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Nicholas_II_of_Russia&oldid=232802148]) turi 26 (taip, dvidešimt šešias) kategorijas, neskaitant dar aštuoneto paslėptų kategorijų. Dėl kai kurių kategorijų vyksta ginčai ([[:en:Wikipedia:Neutral point of view/Noticeboard/Archive 2#Executed Russian Royal Family]], [http://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Alexei_Nikolaevich,_Tsarevich_of_Russia&diff=225919029&oldid=225918020], [http://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Nicholas_II_of_Russia&diff=225863171&oldid=225861256])... Pas mus to kaipo ir nepasitaiko. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 21:38, 2008 rugpjūčio 19 (EEST) ::: '''''Specialus:WhatLinksHere - Nėra argumentas'''''. Pagal šią logiką nereikalingos ir kitos kategorijos. _{''Tai nereiškia, kad aš norėčiau ginčytis dėl toliau mano pateikiamų pavyzdžių.''} Pvz. kam reikalinga [[:Kategorija:Sostinės]] argi negalima naudotis [[Specialus:WhatLinksHere/Sostinė]] arba kam reikalinga [[:Kategorija:Cheminiai elementai]] argi negalima naudotis [[Specialus:WhatLinksHere/Cheminis elementas]]? --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:20, 2008 spalio 9 (EEST) ::: '''''Ginčai - Nėra argumentas''''' - žr. aukščiau. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:20, 2008 spalio 9 (EEST) ::: '''''Pas mus geriausia - Nėra argumentas''''' Bet ar tikrai? {{quote|Kiekvienas savo lizda giria.|Lietuvių liaudies patarlė}} - subjektyvu. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:20, 2008 spalio 9 (EEST) ::: '''''Per didelis kategorijų skaičius, kurioms priklauso straipsnis - Nėra argumentas''''' Tai gal iš viso užtenka vienos kategorijos pvz. [[:Kategorija:Straipsniai]], tuomet aplamai visus straipsnius bus visada priskirti tik šiai vienintelei kategorijai ir viskas bus aišku? Ir aplamai tada kyla klausimas, o kam iš viso reikalingos kategorijos? O gal tai spręsti kiekvienam straipsniui sukuriant atskirą kategorija tai tuomet kiekvieną straipsnį vėl galima bus priskirti tik vienai kategorijai. Ir kas čia yra blogo jei straipsnis yra priskirtas ''X'' kategorijoms? --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:20, 2008 spalio 9 (EEST) ::: '''''Reikia plėsti straipsnius, o ne kategorijas - Nėra argumentas''''' Tai kodėl kuriamos kitos kategorijos, o ne atitinkami straipsniai? žr. esantys metų straipsniai. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:20, 2008 spalio 9 (EEST) :::: Dėl „Specialus:WhatLinksHere“ - pateikti pavyzdžiai, be abejo, visiškai neatitinka minėtos logikos. Toli gražu ne kiekvienas straipsnis, kuris turi nuorodą į „Cheminis elementas“ ar „Sostinė“ tinka į atitinkamą kategoriją. Bet jei straipsnis turi nuorodą į straipsnį apie konkrečius metus, tai beveik visada reiškia, kad ten yra paminėta su straipsnio objektu gana glaudžiai susijusio įvykio data. :::: Dėl „Per didelis kategorijų skaičius, kurioms priklauso straipsnis - Nėra argumentas“ - žr. [[:en:Continuum fallacy]]. Kategorijų neturi būti per daug, neturi jų būti ir per mažai. :::: Dėl „Pas mus geriausia - Nėra argumentas“ - na, o ar tai tikrai buvo ''pateikta'' kaip argumentas? Mano supratimu, tai - išvada. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 20:47, 2008 spalio 9 (EEST) ::::: Kaip tik mano manymų nuorodą į straipsnį apie konkrečius metus visiškai atitinka minėta logiką pavyzdžiui [[Specialus:WhatLinksHere/1999_m.]] atrenka labai daug straipsnių ir tarp jų Pvz. straipsnį [[Kirlian Camera]], kuris turi nuorodą į „1999 m.“ straipsnį, nes pasirodo, kad ta grupė tuo metu išleido kažkokius albumus. Taigi aišku šiame straipsnyje yra paminėti šia metai, bet juk šis straipsnis tai nėra straipsnis apie įvykį įvykusį tais metais, o žymiai platesnis ir aš jo tikrai nepriskirčiau tų metų kategorijai ar subkategorijai. Tuo tarpų jei būtų atskirame straipsnyje aprašytas pats albumas kuris tais konkrečiais metais, tai aiškų jis galėtų priklausyti metų kategorijai ar subkategorijai. Pagal tą pačią logiką ir skiriasi mano minėtos kategorijos nuo nuorodų į konkrečius straipsnius sąrašų. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 11:09, 2008 spalio 10 (EEST) :::::: Taip. Kaip jau sakiau, „jei straipsnis turi nuorodą į straipsnį apie konkrečius metus, tai beveik visada reiškia, kad ten yra paminėta su straipsnio objektu gana glaudžiai susijusio įvykio data“. Manyčiau, albumo išleidimas - įvykis, gana glaudžiai susijęs su albumą išleidusia grupe, ar ne? O jei manote, kad „glaudumas“ nepakankamas - čia jau prasideda subjektyvumas - kur brėšime ribą? Kaip jau minėjau, tokių ginčų geriau išvengti pačiu paprasčiausiu būdu - nekuriant kategorijos. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 20:22, 2008 spalio 10 (EEST) ::::::: O taip aš nė neginčiju, kad ''albumo išleidimas - įvykis, gana glaudžiai susijęs su albumą išleidusia grupe'', ir netgi nesakau, kad straipsnis apie albumą neturėtų būti priskirtas tų metų įvykių kategorijai, tačiau sakau, kad grupė tokiai kategorijai neturėtų priklausyti. Kaip kad [[vanduo]] yra labai glaudžiai susijęs su deguonimi, kuris yra cheminis elementas, bet dėl to turbūt niekam nekiltų vandens priskirti cheminių elementų kategorijai. Todėl ir tvirtinu, kad [[Specialus:WhatLinksHere/1999_m.]] visiškai nepakeičia [[:Kategorija:1999 m.]]. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 08:49, 2008 spalio 13 (EEST) :::::::: Ė, taip neišeis. Kategorijai „Cheminiai elementai“ straipsniai priskiriami pagal konkretų ir vienareikšmišką požymį. O su metų kategorija taip jau lengvai neišeis - ''kodėl'' straipsnis apie albumą turėtų jai priklausyti, o straipsnis apie grupę - ne? Tai nėra taip jau labai akivaizdu. Ir nemanau, kad verta kurti kategorijas dar tiksliai neapibrėžus, kas priklausys toms kategorijoms. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 22:15, 2008 spalio 13 (EEST) ::::::::: Aš nesakiau, kad grupė aplamai negali priklausyti kažkurių metų kategorijai. Tačiau ne kiekvieno albumo išleidimas yra kriterijus priskirti grupę tų metų kategorijai. Jei albumo metus gana vienareikšmiškai nustato jo išleidimo į apyvartą (platinimo pradžios) metai, tai grupę galima būtų priskirti tik pagal jos žinomą susikūrimo datą ''(aišku atskirais atvejais ši data gali sutapti su grupės pirmojo išleisto albumo data)''. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:19, 2008 spalio 14 (EEST) Nematau čia nieko blogo, kad straipsnis priskiriamas iki 20 kategorijų. 26 tikrai gerokai per daug. Bet straipsnio priskyrimas tik 1 kategorijai su keliomis išimtimis irgi netoleruotinas. Mano nuomone, kategorijų sistema '''čia''' nėra jau tokia tobula. Priešingai - pažiūrėkite MetaWiki reitingų lentelę ir pamatysite, kad tarp 30 didžiausių vikipedijų, lietuviškoji atrodo ne tokia jau ir tobula (depth jau ilgą laiką 14), taip pat neturinio straipsnių yra palyginti ypatingai mažai [http://s23.org/wikistats/wikipedias_html.php?sort=ratio_asc] (vadinasi per mažas kategorijų tinklas (na ir dar galbūt nedaug šablonų, per mažai aptarimo puslapių ir pan.). Taigi palyginus mūsiškę vikipediją su kitomis didžiosiomis, susidaro įspūdis, kad kategorijų sistema ne tokia čia jau ir tobula. Nesakau, kad nereikia plėsti pačių straipsnių apie metus. Išvis nemanau, kad sukūrus metų kategorijas, nukentės patys straipsniai apie metus. Priešingai. Nejaugi manote, kad metų kategorijos lietuviškoje vikipedijoje kaip išimtis niekada taip ir neprigis? Jei ne, tai kuo anksčiau imsimės šio reikalo, tuo geriau. Pavyzdžiui, net vikižodyne jau yra daug metinių kategorijų [http://lt.wikiquote.org/wiki/Specialus:Categories]. O Martyno Patasiaus siūlomas [[Specialus:WhatLinksHere/2008 m.]], mano nuomone, tikrai nėra labai gera išeitis, visų pirma dėl to, kad ''specialius'' puslapius moka peržiūrėti tik gan patyrę naudotojai, bet ne elinis skaitytojas, ir dėl to, kad WhatLinksHere rodo bet kokį straipsnį, kuriame yra nuoroda į metus, dėl to ieškoti čia kebloka, juolab, kad į sąrašą patenka begalė atvejų, kai metai paminimi nurodant duomenis (gyventojų skaičių, valdymo laiką...). --[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] 21:55, 2008 rugpjūčio 19 (EEST) : Taip, kitose kategorijose kategorijų daugiau. Dėl to niekas nesiginčija. Bet ar to pakanka išvadai, kad čia kategorijų yra per mažai? Gal kitur jų per daug? Manyčiau, vertėtų sutarti, kad kategorijos kurtinos tik kai yra konkretus ir objektyvus požymis, pagal kurį būtų galima nustatyti, ar duotas straipsnis tinka kategorijai. Taip paprasčiausia išvengti redagavimo karų dėl kategorijų. O sugalvoti tokio akivaizdaus, konkretaus ir objektyvaus požymio metų kategorijoms man nepavyksta. Imkime straipsnį [[Antrasis pasaulinis karas]]. Kokioms metų kategorijoms jis turėtų priklausyti? Pagal pabaigą - 1945 m.? Truputį neakivaizdu... Pagal pradžią - 1939 m.? Bet kai kurie istorikai yra linkę jo pradžia laikyti, pavyzdžiui, Marko Polo tilto incidentą (1937 m.). Pagal visą trukmę - 1939, 1940, 1941, 1942, 1943, 1944, 1945 m.? Ta pati bėda, kaip ir su pradžia, be to, ką tada daryti su straipsniu [[Šimtametis karas]]? : Toliau - dėl [[Specialus:WhatLinksHere/2008 m.]]. Taip, gali būti, kad naujokai nemokės naudotis specialiaus puslapiais. Bet buvo nurodyta, kad metų kategorijas norima naudoti tam, kad būtų paprasčiau užpildyti metų straipsnius. O metų spraipsnių pildymu naujokai vis viena retai teužsiima. Minėti atvejai, kai straipsniai čia patenka tik dėl „2008 m. duomenimis“. Bet spėčiau, kad taip bus tik su keletu paskutiniųjų metų. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 23:27, 2008 rugpjūčio 20 (EEST) :: '''''Kategorijos prasmės nepilnas suvokimas - Nėra argumentas''''' Pagal šią logiką nereikalingos kitos kategorijos _{''Tai nereiškia, kad aš norėčiau ginčytis dėl toliau mano pateikiamų pavyzdžių.''} Pvz. Argi kategorija [[:Kategorija:Sostinės]] buvo sukurta tam, kad užpildyti straipsnį [[Sostinė]], gal vis dėl to ji nereikalinga. Kitas pavyzdys: straipsnio [[Višta]] negaliu nuspręsti, kuriai sportinių žaidimų arba žuvų kategorijai priskirti, tai gal kategorijų pagal sportinius žaidimus arba žuvų rūšis nereikia? --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:20, 2008 spalio 9 (EEST) ::: Yra trys pagrindiniai argumentuotai pateikto teiginio paneigimo būdai: prielaidų paneigimas, įrodymo būdo paneigimas ir sekmenų paneigimas. Čia buvo naudotas prielaidų paneigimas. Dėl to ir nėra būtina, kad tai būtų savarankiškas argumentas, turintis prasmę atskirai nuo šios diskusijos, kurioje buvo nurodyta, kad metų kategorijos naudotinos tam, kad būtų lengviau užpildyti metų straipsnius. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 20:53, 2008 spalio 9 (EEST) :::: Aišku nėra gal būt gerai, kai pateikiama tik viena prielaida, o kitos kurios pateikėjui atrodo savaime suprantamomis, gerai žinomomis, bet iš tikrųjų kurias supranta ir gerai žino ne visi dalyvaujantys diskusijose dalyviai. Tačiau kadangi yra ir kitos prielaidos, kurios šiuo atveju pačioje pradžioje nebuvo pateiktos, todėl aš ir laikau, kad atskiros prielaidos paneigimas nepaneigus visų prielaidų nėra pilnas argumentas atmesti visą idėją. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 11:09, 2008 spalio 10 (EEST) ::::: Nelabai supratau... Kas tos „''kitos prielaidos, kurios šiuo atveju pačioje pradžioje nebuvo pateiktos''“? --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 21:08, 2008 spalio 10 (EEST) :::::: Ogi visos tos pačios kaip ir bet kurios kitos kategorijos kūrimo prielaidos-priežastys. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 08:49, 2008 spalio 13 (EEST) ::::::: Gal galėtumėte sukonkretinti? --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 22:17, 2008 spalio 13 (EEST) :::::::: Žr. žemiau. ''Kategorijų kūrimo tikslai ....'' --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:19, 2008 spalio 14 (EEST) Jei kas abejojate, ar tikrai lietuviškajai vikipedijai kokybės netrūksta, te pasižiūri čia [http://meta.wikimedia.org/wiki/List_of_Wikipedias]. Jei abejojama ten pateikiamo ''depth'' reikšmingumu, te palygina mažą ''depth'' turinčias vikipedijas su didelį ''depth'' turinčiomis. Pvz. hebrajų ar arabų vikipedijose straipsniai gerokai išsamesni, daug diskusijų, kategorijų. :Aš nesakiau, kad metų kategorijos skirtos tam, kad būtų paprasčiau užpildyti metų straipsniai. Tik vienareikšmiškai. Metų kategorijos, mano nuomone, yra tiek pat reikalingos, kaip ir miestų, žmonių tautybių kategorijos. O dėl visokių ilgų karų - jie tiesiog nepriskiriami jokioms metinėms kategorijoms. Juk ir universalieji mokslininkai neskiriami kokioms 10 kategorijų, tiesiog priskiriami vienai ''universaliųjų mokslininkų'' kategorijai, taigi WWI ir WW2 galėtų būti priskirti XX a. kategorijai. Dėl [[Special:WhatLinksHere/1550]], kiek tikrinau, metai čia tam įtakos nedaro, t.y. net į 1550 m. rodo tokie straipsniai kaip [[Radvilos]], [[madrigalas]], o ateity sąraas tik plėsis. O į 2008 m. nukreipiančiųjų str. skaičius, kaip patys sakėte, gerokai didesnis ir ten ieškoti straipsnių išvis nepatikima. --[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] 23:11, 2008 rugpjūčio 23 (EEST) Be to, metų kategorijos jau yra pradėtos kurti (2002 filmai, 2008 m. žaidimai ir pan.), tetrūksta jiems tik tėvinės kategorijos. --[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] 17:39, 2008 rugpjūčio 25 (EEST) ::Žodžiu kol kas nematau nei vienos rimtos priežasties kodėl jų turėtų reikėti, išskyrus „Viskonso nuomone – reikalingos“. Toliau tik visokie labai abejotini teiginiai („''priskirti straipsnį vienai kategorijai [[Tolerancija|netoleruotina]]''“, „metų kategorijos yra tiek pat reikalingos kaip ir miestų“, etc). Vienintelis aiškus argumentas buvo dėl lengvesnio užpildymo, bet jį Martynas išsamiai atsakė. Tad mano išvada kol kas lieka nepakitusi – tų kategorijų nereikia. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 18:02, 2008 rugpjūčio 25 (EEST) ::: '''''Trūksta argumentų - Nėra argumentas''''' O kur argumentai, kad jų nekurti. O kur argumentai, kad kai kuriamos kitos kategorijos, kad jų reikia? Tai gal aplamai nereikia jokių kategorijų, nes jų kūrimui nėra priežaščių? Matomas tiktai nesupratimas kam aplamai reikalingos kategorijos. Bet dėl to visai nenorėčiau ginčytis. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:20, 2008 spalio 9 (EEST) :Nomad, o tai kam tada išvis kurti kategorijas? Kūriniai ypač meniniai, technologiniai ir t.t. tarpusavyje stipriai susieti pagal sukūrimo, išleidimo laikotarpio t.y. metus. Kūrinių atveju tai naudotojams suteikiama lengvesnė paieška tarp to paties laikotarpio kūrinių. Kitas dalykas prie ko čia tas "gylys", jis visiškai nėra susietas su kategorizavimo sistema.--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 23:43, 2008 rugpjūčio 25 (EEST) :Aš palaikau idėja, kad būtų kuriamos pvz., kategorijos "2008 įvykiai", būtų lengvesnė paieška tarp to metų įvykių, tačiau nereiktų persistengti iki gimimo datų nueinant ir pan.--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 23:45, 2008 rugpjūčio 25 (EEST) :: Dar dėl to „''depth''“. „''Jei abejojama ten pateikiamo depth reikšmingumu, te palygina mažą depth turinčias vikipedijas su didelį depth turinčiomis.''“. Taip, tas dydis [[koreliacija|koreliuoja]] su kokybe. Bet koreliacija nerodo priežastingumo. Taip, jei sukursime metų kategorijas, „''depth''“ padidės. Juk tokia metodika - „(Edits/Articles) × (Non-Articles/Articles) × (Stub-ratio)“. Bet kodėl dėl to turėtų pagerėti kokybė? O jei norisi kurti puslapius, kurie nėra straipsniai (taip didinant „''depth''“) - galima papildyti pagalbos puslapius, gal dar reikėtų vienokių ar kitokių taisyklių, „skelbimų lentų“, jei labai norisi - galima steigti Arbitražo Komitetą (nors šiuo metu jis turbūt dar nereikalingas). --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 22:45, 2008 rugpjūčio 25 (EEST) ::: '''''Gylis - Nėra argumentas''''' Nereikėtų ginčytis dėl šalutinių reiškinių. O gal dar šioje vietoje pradėti ginčą dėl tokių kategorijų įvedimo politinio aspekto? --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:20, 2008 spalio 9 (EEST) :::: Kaip jau minėjau, yra trys pagrindiniai argumentuotai pateikto teiginio paneigimo būdai: prielaidų paneigimas, įrodymo būdo paneigimas ir sekmenų paneigimas. Čia buvo naudotas prielaidų paneigimas. Dėl to ir nėra būtina, kad tai būtų savarankiškas argumentas, turintis prasmę atskirai nuo šios diskusijos, kurioje buvo nurodyta, kad metų kategorijos kurtinos tam, kad padidėtų tas „gylis“. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 21:08, 2008 spalio 9 (EEST) ::::: Šiuo atveju „gylis“ yra šalutinis reiškinys - veiksmų pasekmė, kuris negali būti argumentu nei prieš nei už. Ir manau tokie šalutiniai reiškiniai tik labai retais atvejais gali turėti įtakos visapusiškai pasverto sprendimo priėmimui. Manau jų griebiamasi tiktai nemokant normaliai argumentuoti pasiūlymus. Savo ruoštu tokie reiškiniai aišku gali būti atskirai diskutuotini ir siūlomi sprendimo būdai kaip juos geriau pakreipti norima linkme ar priimant tam tikrus pvz. ''politinius'' sprendimus, bet ne atvirkščiai kad jie būtų kaišiojami į kiekvieną konkrečios problemos diskusiją ir pristatomi, kaip kone pagrindiniai argumentai priimant tos gana konkrečios problemos sprendimus. :::::: Tiesą sakant, nesupratau šio Jūsų pasisakymo... Pavyzdžiui, ką Jūs vadinate „politiniais“ sprendimais? --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 20:29, 2008 spalio 10 (EEST) ::::::: Turėjau galvoje, kad nereikia statyti vežimo prieš arklį, nuo to jis greičiau netrauks. Jei yra norima greičiau važiuoti, geriau priimti „politinį“ sprendimą į vežimą įkinkyti įsigytą naują traktorių. Ar dabar aišku? --{{Parašas|Vpovilaitis}} 08:49, 2008 spalio 13 (EEST) :::::::: Ne, neaišku. Gal galėtumėte savo argumentus pateikti trumpai, aiškiai ir konkrečiai, be nebūtinų meninių priemonių? Iš tikrųjų tam investuotas laikas atsipirktų. Nes dabar tikrai nelabai suprantu, į ką turėčiau atsakyti. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 22:23, 2008 spalio 13 (EEST) ::::::::: Atsiprašau už menines priemones. Turėjau galvoje, kad „gylis“ pats kaip problema yra žymiai platesnė problema, nei metų kategorijų kūrimas ir svarstymas kaip jį pagerinti, kokias tam naudoti priemones išeina už šios konkrečios problemos klausimų rato. Aišku aš tikrai nenoriu paneigti fakto, kad vienaip ar kitaip šių kategorijų sukūrimas gali turėti įtakos šiam „gyliui“. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:19, 2008 spalio 14 (EEST) Kategorijų kūrimo tikslai yra nurodyti '''[[Pagalba:Kategorijos]]'''. Manau kad metų kategorijos pilnai atitinka kategorijų kūrimo tikslus: # leidžia sudėlioti Vikipedijos straipsnius į tam tikrus "stalčius", t.y suklasifikuoti juos pagal metus. # leidžia įdėti į keletą "stalčių" - metų smulkesnes kategorijas. # leidžia apjungti smulkesnes kategorijas sukurtas pagal metus. # leidžia palengvinti informacijos paiešką. # leidžia sugrupuoti straipsnius pagal aprašomų įvykių metus # leidžia rinkti statistika apie įvairių straipsniuose aprašytų metų įvykių skaičių. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 10:36, 2008 spalio 9 (EEST) : Kad jau prikūrėme vardų sričių, tai ir naudokim jas pagal paskirtį. Kaip nurodyta [[Vikipedija:Vardų sritys]], „''Pagalbos vardų srityje laikomi puslapiai, skirti paaiškinti MediaWiki programinės įrangos veikimą.''“, o „''Vikipedijos vardų srityje laikoma tarnybinė Vikipedijos bendruomenės informacija, pavyzdžiui, taisyklės.''“. Tad minėtas pagalbos puslapis aprašo technines galimybes, o šis - taisykles, pagal kurias šios techninės galimybės naudotinos. Juk niekas ir nesiginčija dėl to, kad metų kategorijos techniškai būtų kategorijos. Ginčijamasi dėl to, ar ''verta'' jas kurti. Pavyzdžiui, aš nesu įsitikinęs, kad metų kategorijos tikrai „''leidžia palengvinti informacijos paiešką''“... Ir jau tikrai nematau jokios prasmės „''rinkti statistika apie įvairių straipsniuose aprašytų metų įvykių skaičių''“... --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 21:01, 2008 spalio 9 (EEST) :: Dėl Atskirų straipsnių paskirstytų pagal vardų sritis panaudojimo aš taip pat sutinku kad jie turėtų būti naudojami pagal paskirtį. Tačiau šiuo metu šios taisyklės naudojasi sąvokomis kurios jose nėra aprašytos ir reglamentuoja objektą kurio aprašymas paskirtis ir tikslai nėra aprašyti šiose taisyklėse, todėl argumentuojant tenka remtis ne taisyklėmis, o pagalbos puslapiais kur aprašytas pats objektas ir jo paskirtis bei kūrimo tikslai (nors pačioje pagalboje tai yra nepilnai detalizuota), todėl siūlau galbūt papildyti šias taisykles aprašant patį objektą (kategorijos, kategorijų medžiai) ir jų paskirtį bei jų kūrimo tikslu. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 11:09, 2008 spalio 10 (EEST) :: Kaip supratau buvo sutikta, kad metų kategorijos gali būti kuriamos. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 11:09, 2008 spalio 10 (EEST) :::Tai kad ne. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 12:44, 2008 spalio 10 (EEST) :::: Hmmmm. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 14:12, 2008 spalio 10 (EEST) :: Kai dėl '''ar ''verta'' jas kurti''', pats žodis ''ar verta'' jau parodo, kad bandoma ginčytis dėl subjektyvių dalykų, t.y. dėl tokių kuriuos vieni gali laikyti vertais, o kiti ne. Paprastai tokie ginčiai yra beprasmiai. O galiausiai aršiausiai ginantis vieną pusę ginčų dalyvis gali pasirodyti bepereinantis į kitą besiginčijančių pusę. Todėl aplamai manau dėl subjektyvių dalykų vykstantys ginčai yra tuščias laiko švaistymas ir todėl tokius ginčus, kad jie be galo nesitęstų reikia nutraukti. Žr. [[Vikipedija:Konfliktų sprendimas]]. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 11:09, 2008 spalio 10 (EEST) :::Pats faktas kad vyksta diskusija rodo, kad nėra konsensuso. Vikipedijoje viskas daroma su konsensusu. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 12:44, 2008 spalio 10 (EEST) :::: Ką gi, tada manau reikia siūlyti balsavimą šiuo klausimu, kad negrįžti prie subjektyvių ginčų ar verta tokias kategorijas kurti ar ne. Tik belieka pridurti, kad įvairios kategorijos pagal metus jau yra sukurtos į kurias yra priskiriami įvairūs įvykiai juos suskirstant pagal metus. Todėl manau reikės balsuoti dėl viso kategorizavimo pagal metus medžio. Pateikių šiuo metu esančių kategorijų pagal metus sąrašą: --{{Parašas|Vpovilaitis}} 14:12, 2008 spalio 10 (EEST) ::: Na, nematau jokios priežasties, dėl kurios žodis „verta“ būtų visiško subjektyvumo požymis... O jei atrodo, kad „''ginčai yra tuščias laiko švaistymas''“, galima tiesiog pasiduoti ir palikti „švaistyti laiką“ kitiems. :) Beje, pagal tokią logiką ir rinkimai turbūt būtų „tuščias laiko švaistymas“... Bet juk neorganizuosim dėl to diktatūros? --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 20:11, 2008 spalio 10 (EEST) :Tai darom tas kategorijas. Niekaip nesuprantu, ko čia toks priešinimasis? <font color="Blue">*</font> [[User:Hugo.arg|<font color="Blue">Hugo</font>]] _{[[User talk:Hugo.arg|''<font color="DarkRed">¿díme?</font>'']]} 14:27, 2008 spalio 10 (EEST) ::Na kategorijos buvo daromos, kad jose esantys straipsniai būtų susiję pagal esminius požymius, t.y. nekuriamos "keturių kojų" kategorijos, kurioms priskiriami ir šunys ir kėdės. Auksas patenka į metalų kategoriją, o ne blizgančių daiktų ir medžiagų ketegoriją ir pan. Metų kategorijos būtent tokios - į jas patenka ir Nobelio laureatai, ir Mis pasauliai, kurių susiejimas į krūvą yra grynai dirbtinis. O visa istorija labai savotiška - iš pradžių prikuriami tūkstančiai tuščių straipsnių, o paskui labai užsinori dar sukurti šimtus kategorijų tiems tuštiems straipsniams grupuoti :) Kita vertus negaila, jei kam norisi tokia beprasmiška veikla užsiiminėti.--[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] 16:17, 2009 liepos 4 (EEST) ::Labas rytas, Dirgela. Malonu, kad po 9 mėn., nutarus metų kategorijas priimti, teikėtės išreikšti savo nuomonę. Jeigu varginotės skaityti aukščiau, argumentai už nusvėrė argumentus prieš, todėl drįstu teigti, kad nėra tikslo dabar reikšti nepasitenkinimą. Vietoj to geriau prisidėtumėte prie straipsnių ir kategorijų apie metus plėtros. --[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] 16:39, 2009 liepos 4 (EEST) :Kad jau vakaras. Čia tau ne komunistų partija, kad priėmus nutarimą jis nebediskutuojamas, kada noriu tada ir išreiškiu nuomonę. O argumentų ten aš nemačiau, tik didelį norą kurti tas kategorijas ir rasti kokią nors priežastį tai daryti. Ir dar būtų gerai, kad neaiškintum man, ką man "geriau" daryti, kad nereikėtų aiškinti kur tau eiti :)--[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] 23:00, 2009 liepos 4 (EEST) == Šiuo metu esančios kategorijos pagal metus == {| border="0" |- | [[:Kategorija:1896 metų vasaros olimpinės žaidynės]] | [[:Kategorija:1912 metų vasaros olimpinės žaidynės]] | [[:Kategorija:1915 filmai]] |- | [[:Kategorija:1924 metų vasaros olimpinės žaidynės]] | [[:Kategorija:1927 filmai]] | [[:Kategorija:1928 metų vasaros olimpinės žaidynės]] |- | [[:Kategorija:1929 filmai]] | [[:Kategorija:1939 filmai]] | [[:Kategorija:1941 filmai]] |- | [[:Kategorija:1957 filmai]] | [[:Kategorija:1963 filmai]] | [[:Kategorija:1966 filmai]] |- | [[:Kategorija:1967 albumai]] | [[:Kategorija:1968 albumai]] | [[:Kategorija:1969 albumai]] |- | [[:Kategorija:1969 filmai]] | [[:Kategorija:1970 albumai]] | [[:Kategorija:1971 albumai]] |- | [[:Kategorija:1971 filmai]] | [[:Kategorija:1972 filmai]] | [[:Kategorija:1973 albumai]] |- | [[:Kategorija:1973 filmai]] | [[:Kategorija:1974 filmai]] | [[:Kategorija:1975 albumai]] |- | [[:Kategorija:1975 filmai]] | [[:Kategorija:1975 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1976 albumai]] |- | [[:Kategorija:1977 albumai]] | [[:Kategorija:1977 filmai]] | [[:Kategorija:1978 albumai]] |- | [[:Kategorija:1978 filmai]] | [[:Kategorija:1979 albumai]] | [[:Kategorija:1979 filmai]] |- | [[:Kategorija:1979 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1980 albumai]] | [[:Kategorija:1980 filmai]] |- | [[:Kategorija:1981 albumai]] | [[:Kategorija:1981 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1982 albumai]] |- | [[:Kategorija:1982 filmai]] | [[:Kategorija:1983 albumai]] | [[:Kategorija:1983 filmai]] |- | [[:Kategorija:1984 albumai]] | [[:Kategorija:1984 filmai]] | [[:Kategorija:1985 albumai]] |- | [[:Kategorija:1985 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1986 albumai]] | [[:Kategorija:1986 filmai]] |- | [[:Kategorija:1987 albumai]] | [[:Kategorija:1987 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1988 albumai]] |- | [[:Kategorija:1988 filmai]] | [[:Kategorija:1989 albumai]] | [[:Kategorija:1989 filmai]] |- | [[:Kategorija:1989 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1990 albumai]] | [[:Kategorija:1990 filmai]] |- | [[:Kategorija:1990 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1991 albumai]] | [[:Kategorija:1991 filmai]] |- | [[:Kategorija:1991 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1992 albumai]] | [[:Kategorija:1992 filmai]] |- | [[:Kategorija:1992 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1992 metų vasaros olimpinės žaidynės]] | [[:Kategorija:1993 albumai]] |- | [[:Kategorija:1993 filmai]] | [[:Kategorija:1993 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1994 albumai]] |- | [[:Kategorija:1994 filmai]] | [[:Kategorija:1994 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1994 metų žiemos olimpinės žaidynės]] |- | [[:Kategorija:1994 muzikoje]] | [[:Kategorija:1995 albumai]] | [[:Kategorija:1995 filmai]] |- | [[:Kategorija:1995 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1996 albumai]] | [[:Kategorija:1996 filmai]] |- | [[:Kategorija:1996 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1996 metų vasaros olimpinės žaidynės]] | [[:Kategorija:1997 albumai]] |- | [[:Kategorija:1997 filmai]] | [[:Kategorija:1997 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1998 albumai]] |- | [[:Kategorija:1998 filmai]] | [[:Kategorija:1998 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:1999 albumai]] |- | [[:Kategorija:1999 filmai]] | [[:Kategorija:1999 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:2000 albumai]] |- | [[:Kategorija:2000 filmai]] | [[:Kategorija:2000 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:2000 metų vasaros olimpinės žaidynės]] |- | [[:Kategorija:2000 muzikoje]] | [[:Kategorija:2001 albumai]] | [[:Kategorija:2001 filmai]] |- | [[:Kategorija:2001 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:2001 m. LGS]] | [[:Kategorija:2001 muzikoje]] |- | [[:Kategorija:2002 albumai]] | [[:Kategorija:2002 filmai]] | [[:Kategorija:2002 kompiuteriniai žaidimai]] |- | [[:Kategorija:2002 muzikoje]] | [[:Kategorija:2003 albumai]] | [[:Kategorija:2003 filmai]] |- | [[:Kategorija:2003 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:2003 muzikoje]] | [[:Kategorija:2004 albumai]] |- | [[:Kategorija:2004 filmai]] | [[:Kategorija:2004 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:2004 metų vasaros olimpinės žaidynės]] |- | [[:Kategorija:2004 muzikoje]] | [[:Kategorija:2005 albumai]] | [[:Kategorija:2005 filmai]] |- | [[:Kategorija:2005 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:2005 muzikoje]] | [[:Kategorija:2006 Pasaulio futbolo čempionatas]] |- | [[:Kategorija:2006 albumai]] | [[:Kategorija:2006 filmai]] | [[:Kategorija:2006 kompiuteriniai žaidimai]] |- | [[:Kategorija:2006 metų žiemos olimpinės žaidynės]] | [[:Kategorija:2006 muzikoje]] | [[:Kategorija:2006 pasaulio krepšinio čempionatas]] |- | [[:Kategorija:2007 albumai]] | [[:Kategorija:2007 filmai]] | [[:Kategorija:2007 kompiuteriniai žaidimai]] |- | [[:Kategorija:2007 metai]] | [[:Kategorija:2007 m. muzikoje]] | [[:Kategorija:2008 m. Europos futbolo čempionatas]] |- | [[:Kategorija:2008 albumai]] | [[:Kategorija:2008 filmai]] | [[:Kategorija:2008 kompiuteriniai žaidimai]] |- | [[:Kategorija:2008 metai]] | [[:Kategorija:2008 metų vasaros olimpinės žaidynės]] | [[:Kategorija:2008 muzikoje]] |- | [[:Kategorija:2009 filmai]] | [[:Kategorija: 2009 kompiuteriniai žaidimai]] | [[:Kategorija:2010 filmai]] |- | [[:Kategorija:2010 m. pasaulio futbolo čempionatas]] | [[:Kategorija:2011 kompiuteriniai žaidimai]] |} {{Anon|Vpovilaitis|14:16, 2008 spalio 10 (EEST)}} == Balsavimas dėl straipsnių kategorizavimo pagal metus == Šiame balsavime prašome balsuoti dėl straipsnių aprašančių konkrečių metų įvykius kategorizavimo (kategorijų medžio pagal metus) pagal tų įvykių metus sudarymo, t.y. už šių taisyklių projekto dalį. === Straipsnių kategorijos pagal metus === Konkrečių metų įvykių kategorijos, pvz. [[:Kategorija:2008 metai]] yra kuriamos kiekvieniems [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendoriaus]] metams ''de fakto'' - pagal poreikį, t. y. jei tiems metams priskirtų įvykių yra aprašytas bent vienas. Metų kategorijoje turi būti numatyta perėjimas į ankstesnius bei sekančius metus, o taip pat į tuos metus aprašantį straipsnį. '''Konkrečių metų įvykiu''' toliau yra vadinamas bet įvykis ar reiškinys (jį aprašantis straipsnis), kurį galima priskirti konkrečiai metų kategorijai pagal toliau įvardintas įvykius (reiškinius) aprašančių straipsnių priskyrimo konkrečiai metų kategorijai nuostatas. '''Konkrečių metų įvykių kategorija''' toliau yra vadinama konkreti kategorija, kuriai galima priskirti konkrečių metų įvykius ar reiškinius (juos aprašančius straipsnius arba net kategorijas). Pvz. [[:Kategorija:2008 metai]] '''Konkrečių metų įvykių kategorijų medžiu''' toliau yra vadinama konkreti konkrečių metų įvykių kategorija ir visos jai priskirtos detalesnės (sub) kategorijos ('''atskirų įvykių tipų kategorijos pagal metus''') sukurtos pagal įvykių, įvykusių konkrečiais metais, tipus arba kategorijos apjungiančios sudėtinį konkrečių metų įvykį aprašančius straipsnius į bendrą visumą, nepriklausomai ar šios kategorijos yra priskirtos tiesiogiai ar per kitas kategorijas. '''Kategorijų medžiu pagal metus''' toliau yra vadinamos visos konkrečių metų įvykiams (reiškiniams) kategorizuoti skirtos kategorijos, kurios tiesiogiai ar per kitas kategorijas (sub kategorijas) yra priskirtos ''konkrečių metų įvykių kategorijai'', kurios savo ruožtu yra priskirtos kategorijai [[:Kategorija:Metai]] ir tokiu būdų apjungtos į bendrą kategorijų medį pagal metus. '''Įvykius (reiškinius) aprašantys straipsniai (taip pat įvykiai ar reiškiniai) priskiriami konkrečiai metų įvykių kategorijai (''de jure'') vadovaujantis sekančiomis nuostatomis''': # Konkrečių metų įvykių kategorijoms neturi būti priskiriami įvykiai (reiškiniai) ar jų grupės, kurie tęsiasi nuolatos ir neturi nei apčiuopiamos pradžios nei pabaigos. ''Pvz. [[Žemė]]'' # Jei aprašomas tam tikro tipo įvykis(-iai) (reiškinys(-iai)) pasikartoja vyksta įvairiais metais ir negalima jiems išskirti atskirų metų vadovaujantis žinomiausio fakto, jo pradžios ar pabaigos principais, tai tokio tipo įvykiai (reiškiniai) neturi būti priskiriami konkrečių metų įvykių kategorijoms iki tol kol nebus sutarta dėl tokių įvykių (reiškinių) priskyrimo konkrečių metų įvykių kategorijoms kriterijų arba nebus šio įvykio (reiškinio) aprašymas konkretizuotas. ''Pvz. dėl konkretizavimo: Pvz. straipsnis [[Halio kometa]] neturėtų būti priskiriamas jokiai konkrečių metų įvykių kategorijai, tačiau jei bus parašytas konkretesnis straipsnis pvz. [[1986 m. Halio kometos pasirodymas]] jis jau gali būti priskiriamas konkrečių metų įvykių kategorijai.'' # Jei aprašomas įvykis (reiškinys) tęsiasi keletą metų, t.y. prasidėjo vienais metais, o baigėsi kitais metais, tai toks įvykis (reiškinys) priskiriamas arba tų konkrečių metų įvykių kategorijai kada tas reiškinys prasidėjo, arba tų konkrečių metų įvykių kategorijai kada jis baigėsi vadovaujantis '''žinomiausio fakto principu'''. Atskiroms įvykių (reiškinių) grupėms iš '''anksto''' turi būti '''sutarta''', kuris momentas yra laikomas žinomiausiu faktu. ''Pvz. Olimpinės žaidynėms tokiu žinomiausiu faktu, reikia laikyti jų vykimo (atidarymo) metus, o ne paskelbimo ar pasiruošimo joms pradžios metus.'' # Jei aprašomas įvykis (reiškinys) prasidėjo ir baigėsi tais pačiais metais, tai jis gali būti priskirtas tų konkrečių metų įvykių kategorijai. # Konkrečių metų įvykių kategorijoms turi būti priskirtos visos tų konkrečių metų įvykių sub kategorijos į kurias yra įtraukti tam tikro tipo tų konkrečių metų įvykiai. Detalesnės metų sub kategorijos kuriamos tuomet, kai to pačio tipo įvykių (reiškinių) įvykusių tais metais yra aprašyta ne mažiau kaip trys. Jei sukurta bent viena detalesnė metų sub kategorija tai turi būti sukurta ir metų kategorija kaip tos sub kategorijos tėvinė kategorija. # Jei metų įvykis ar reiškinys aprašo įvykį kurio tipui tiems metams jau yra sukurta detalesnė metų sub-kategorija, tai šis įvykis ar reiškinys turi būti priskirtas šiai sub-kategorijai, o ne tiesiogiai pačiai metų kategorijai. # Jei sudėtinį konkrečių metų įvykį aprašo keletas detalesnių straipsnių, kurie yra apjungti į tam skirtą specialią šiam sudėtiniam įvykiui skirtą kategoriją, tai tokia kategorija gali būti priskirta tų konkrečių metų įvykių kategorijai arba atskiro įvykių tipo kategorijai pagal metus. ''Pvz. [[:Kategorija:2008 metų vasaros olimpinės žaidynės]].'' Atskiroms įvykių (reiškinių) grupėms iš '''anksto''' turi būti '''sutarta''', kuris šio tipo įvykio momentas yra laikomas ''žinomiausiu faktu'' ir naudojamas šiuos įvykius kategorizuojant pagal metus. Tokie susitarimai turi būti registruojami [[Vikiprojektas:Metai]] skyrelyje ''[[Vikiprojektas:Metai#Įvykių pagal tipus priskyrimas metų kategorijoms|Įvykių pagal tipus priskyrimas metų kategorijoms]]''. Pvz. Tame skyrelyje įrašant {{quote|* '''Albumai''' - kategorizuojami pagal jų išleidimo (platinimo pradžios) metus tam kuriant kategorijas, pvz. [[:Kategorija:2008 albumai]], kurios priskiriamos konkrečių metų įvykių kategorijai}} ===Balsavimas=== '''Balsavimo variantai:''' # Kategorizuoti ''konkrečių metų įvykius'' pagal tų įvykių metus ir kurti ''Kategorijų medį pagal metus'' kaip aprašyta aukščiau; # Nekategorizuoti ''konkrečių metų įvykių'' pagal tų įvykių metus, bet tik kurti ''atskirų įvykių tipų kategorijas pagal metus'', t.y. kategorijas pagal įvykių, įvykusių konkrečiais metais, tipus (šiuo atveju nebūtų sudaromas pilnas ''Kategorijų medis pagal metus''); # Nekategorizuoti ''konkrečių metų įvykių'' pagal tų įvykių metus ir nekurti ''atskirų įvykių tipų kategorijų pagal metus'' (šiuo atveju turėtų būti panaikintos jau sukurtos ''atskirų įvykių tipų kategorijos pagal metus''); '''Balsavimas:''' '''Už 1 variantą:''' * --{{Parašas|Vpovilaitis}} 14:19, 2008 spalio 17 (EEST) *<font color="Blue">*</font> [[User:Hugo.arg|<font color="Blue">Hugo</font>]] _{[[User talk:Hugo.arg|''<font color="DarkRed">¿díme?</font>'']]} 16:23, 2008 spalio 17 (EEST) *--[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo]] 16:26, 2008 spalio 17 (EEST) *--[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] 18:29, 2008 spalio 21 (EEST) *Už, tačiau siūlyčiau atsisakyti trumpinimo m., pvz. [[:kategorija:2008]] arba rašyti su metai, pvz. [[:kategorija:2008 metai]]. Kiek keistai atrodo trumpinimai neilgame kategorijos pavadinime.--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 21:48, 2008 spalio 21 (EEST) *--[[Naudotojas:Lazdynas|lazdynas]] 09:56, 2008 spalio 22 (EEST) *--[[User:Spaideris|<font face="Rage Italic" size="5" style="color:#000000;color:black"><i>Spaideris</i></font>]] ^{<span style="font-family:Italic;color:black">[[Naudotojo aptarimas:Spaideris|apt.]]</span>} 20:10, 2008 spalio 23 (EEST) *[[User:Matasg|<font face="Rage Italic" size="4" style="color:#000000"><i>Matasg</i></font>]] 17:48, 2008 spalio 27 (EET) '''Už 2 variantą:''' * '''Už 3 variantą:''' * '''Pastabos:''' '''Balsavimas baigtas<!--pradėtas-->.''' Balsavimas vyks iki 2008 m. lapkričio 10 d. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 14:19, 2008 spalio 17 (EEST) * Dėl Atlanto pastabos: kiek suprantu, čia balsavimas tik dėl paties principo, o ne dėl tų kategorijų pavadinimų. Todėl pasirinkus kažkurį principą, jei atsiras nuomonių skirtumų dėl to kaip turėtų vadinis tos kategorijos, pavadinimus reikės derinti atskirai. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 11:23, 2008 spalio 22 (EEST) ** Taip čia balsavimas yra dėl pačio principo. Truputi žemiau prasidėjo diskusija dėl šių kategorijų pavadinimo. Tikiuosi ji baigsis kartu su šiuo balsavimu. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 12:43, 2008 spalio 22 (EEST) === Balsavimo rezultatai === Balsavimas vyko daugiau kaip tris savaites. Vienbalsiai buvo balsuota už 1 variantą, todėl šis 1 variantas yra priimtas kaip taisyklė. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 07:50, 2008 lapkričio 10 (EET) === Balsavimo komentarai === ==== Dėl metų įvykių kategorijų pavadinimų ==== Dėl metų įvykių kategorijų pavadinimų, pritariu Atlantui, kad žodžio „metai“ galima netrumpinti ir kategorijas galima vadinti, pvz. [[:Kategorija:2008 metai]]. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 08:48, 2008 spalio 22 (EEST) Manau galima formuluoti sekančiai: {{Quote| <u>Metų įvykių kategorijos</u><ref name=Apimtis group=Metai>'''Apimtis''' (taikymo sritis): # '''Metų įvykių kategorijos''' - apimant tik šiuo metu balsavimui pateiktų bendrųjų metų įvykių kategorijų pavadinimus ''(Šiai taikymo sričiai aš kalbėjau apie automatinį įsigaliojimą - nesant prieštaravimų. Šiuo atvejų dėl metų naudojimo Metų įvykių kategorijų sub kategorijų ir straipsnių pavadinimuose reikėtų tartis '''atskirai'''.)''; # '''Kategorijos, kurių pavadinimuose yra rašomi metai ''(išskyrus jei tie metai įeina į oficialiai patvirtintus pavadinimus, kurie panaudoti kategorijos pavadinime)''''' - apimant visas kategorijas, kurių pavadinimuose yra rašomi metai (su išlyga). ''Šiuo atvejų dėl metų naudojimo straipsnių pavadinimuose reikėtų tartis '''atskirai'''.''; # '''Straipsniai ir kategorijos, kurių pavadinimuose yra rašomi metai ''(išskyrus jei tie metai įeina į oficialiai patvirtintus pavadinimus, kurie panaudoti straipsnio ar kategorijos pavadinime)''''' - apimant visus straipsnius ir kategorijas, kurių pavadinimuose yra rašomi metai (su išlyga). ''Šiuo atvejų tai jau [[Vikipedija:Vardinimo taisyklės|Vardinimo taisyklių]] reguliuojama sritis.''</ref> kuriamos <u>[[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendoriaus]]</u><ref group=Metai>Koks '''kalendorius''' pagal nutylėjimą yra naudojamas Lietuviškojoje Vikipedijoje: # '''[[Grigaliaus kalendorius]]''' - ''(priimtas naudoti Lietuvoje ir daugelyje pasaulio valstybių - žinomas ir naudojamas visų lietuvių)''; # '''[[Armėnų kalendorius]]'''; # '''[[Bahajų kalendorius]]'''; # '''[[Berberų kalendorius]]'''; # '''[[Birmiečių kalendorius]]'''; # '''[[Bizantijos kalendorius]]'''; # '''[[Budistų kalendorius]]'''; # '''[[Etiopų kalendorius]]'''; # '''[[Hebrajų kalendorius]]'''; # '''[[Senovės indų kalendoriai|Senovės indų kalendorius]]'''; # '''[[Iraniečių kalendorius]]'''; # '''[[Japonų kalendorius]]'''; # '''[[Kinų kalendorius]]'''; # '''[[Koptų kalendorius]]'''; # '''[[Korėjiečių kalendorius]]'''; # '''[[Musulmonų kalendorius]]'''; # '''[[Tajų saulės kalendorius]]'''; # ... </ref> metams. <u>Metų įvykių kategorijų</u><ref name=Apimtis group=Metai /> pavadinimai užrašomi <u>skaičiumi</u><ref group=Metai>'''Užrašymo forma''': # '''Skaičius''' (skaitmenimis) - taip yra įprasta Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių metus, pvz. „2008“; # '''Žodžiais''' - šiuo metu pagal [[Vikipedija:Vardinimo taisyklės|vardinimo taisyklių]] skyrelį ''Skaičiai'' galima suprasti, kad šią formą reikia naudoti kaip taisyklę ir metų numerio užrašymui. Pvz. „Du tūkstančiai aštuntieji“; # '''Romėniškais skaitmenimis''' - pvz. „MMVIII“</ref> <u>ir naudojant pilną žodį „metai“</u><ref group=Metai>Žodis „Metai“ ir jo '''trumpinimas''': # '''naudojant pilną žodį „metai“'''; # '''naudojant sutrumpinimą „m.“''' - ''turėtų būti įtrauktas į [[Vikipedija:Vikipedijoje vartotinos santrumpos|Vikipedijoje vartotinų santrumpų]] sąrašą''; # '''naudojant pilną žodį „metai“ arba sutrumpinimą „m.“''' - ''būtų sudėtinga naudoti jei šį taisyklė galiotų vieno lygio (tipo) kategorijose ar straipsniuose, todėl neturi būti naudojamas vieno lygio (tipo) kategorijose ar straipsniuose''. Šiuo atveju „m.“ ''turėtų būti įtrauktas į [[Vikipedija:Vikipedijoje vartotinos santrumpos|Vikipedijoje vartotinų santrumpų]] sąrašą''; # '''nenaudojant nei pilno žodžio „metai“ nei sutrumpinimo „m.“; # '''tiek naudojant pilną žodį „metai“ arba sutrumpinimą „m.“ tiek ir nenaudojant nei pilno žodžio „metai“ nei sutrumpinimo „m.“''' - ''būtų sudėtinga naudoti jei šį taisyklė galiotų vieno lygio kategorijose ar straipsniuose, todėl neturi būti naudojamas vieno lygio (tipo) kategorijose ar straipsniuose''. Šiuo atveju „m.“ ''turėtų būti įtrauktas į [[Vikipedija:Vikipedijoje vartotinos santrumpos|Vikipedijoje vartotinų santrumpų]] sąrašą''</ref>, pvz. [[:Kategorija:2008 metai]]. Esant reikalui sukurti <u>metų įvykių kategoriją</u><ref name=Apimtis group=Metai /> metams <u>pr. m. e.</u><ref name=sutrumpinimas group=Metai>Sutrumpinimas „'''pr. m. e.'''“: # '''„pr. m. e.“''' - ''priimtas kaip [[Vikipedija:Vikipedijoje vartotinos santrumpos|Vikipedijoje vartotina santrumpa]] užrašant datas ir rekomenduojamas pagal vykusi [[Vikisrities aptarimas:Istorija]] balsavimą''; # '''„pr. Kr.“'''</ref>, <u>metų įvykių kategorijos</u><ref name=Apimtis group=Metai /> pavadinimas papildomas [[Vikipedija:Vikipedijoje vartotinos santrumpos|Vikipedijoje sutartu sutrumpinimu]] <u>„pr. m. e.“</u><ref name=sutrumpinimas group=Metai />, pvz. [[:Kategorija:2008 metai pr. m. e.]] }} --Jei nebus prieštaraujančių, šis pataisymas įsigalios kartu su straipsnių kategorizavimu pagal metus. {{Parašas|Vpovilaitis}} 13:11, 2008 spalio 22 (EEST) :Aišku bus :) --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 21:16, 2008 spalio 22 (EEST) ::Nesupratau, tai prieštaravimas ar :)? Truputi pataisiau formuluotę. Pabraukdamas pažymėjau formuluotės vietas dėl kurių aplamai galėtų kilti diskusijos. Prie jų išnašose surašiau galimus variantus su pastabomis. Priklausomai nuo variantų pavyzdžiai gali skirtis. Įdomu būtų žinoti dėl kurių formuluotės vietų kyla abejonių. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 09:02, 2008 spalio 23 (EEST) Kadangi per dvi savaites nebuvo prieštaravimų, tai šis pataisymas yra priimtas. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 07:50, 2008 lapkričio 10 (EET) ===== Išnašos dėl metų įvykių kategorijų pavadinimų ===== {{Išnašos|group=Metai}} ==== Dėl metų įvykių kategorijų priskyrimo kategorijoms ==== Gal reikėtų metų kategorijas (pvz. [[:Kategorija:2008 metai]]) priskirti ne tik kategorijai [[:Kategorija:Metai]], bet ir atitinkamai kategorijai [[:Kategorija:XXI amžius]], kuri savo ruožtu būtų priskirta kategorijai [[:Kategorija:Amžiai]]. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 08:57, 2008 spalio 22 (EEST) :Manau, kad metai turėtų būti priskirti tik [[:Kategorija:Amžiai]] kaip pas vokiečius, o šie - [[:Kategorija:Metai]], nes priskyrus ir tai, ir tai kategorijai būtų pažeista hierarchijos taisyklė.--[[Naudotojas:Lazdynas|lazdynas]] 09:56, 2008 spalio 22 (EEST) :: Sutinku, kad metų įvykių kategorijos priskyrimas kategorijai [[:Kategorija:Metai]] nėra būtinas. Manau galima formuluoti sekančiai: {{quote|Metų įvykių kategorijos išdėstomos į hierarchiją, pvz.: * [[:Kategorija:Įvykiai pagal datas]] ** [[:Kategorija:Tūkstantmečiai]] *** [[:Kategorija:1 tūkstantmetis]], ..., [[:Kategorija:3 tūkstantmetis]] **** [[:Kategorija:I amžius]], ..., [[:Kategorija:XXI amžius]] ***** [[:Kategorija:1 metai]], ..., [[:Kategorija:2008 metai]] }} :: Jei nebus prieštaraujančių, šis pataisymas įsigalios kartu su straipsnių kategorizavimu pagal metus. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 13:03, 2008 spalio 22 (EEST) :Pritariu viršuje pateiktai kategorizacijai (atsisakant [[:Kategorija:Metai]]).--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 21:53, 2008 spalio 22 (EEST) Kadangi per dvi savaites nebuvo prieštaravimų, tai ši kategorizacija yra priimta. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 07:50, 2008 lapkričio 10 (EET) ==== Dėl iš anksto nesutartų sub kategorijų ==== Pastebėjimas: Gal reiktų įtraukti, tokį punktą, kad asmenybių gimimai, mirtys ir kitos datos neturi būti kategorizuojamos pagal metus.--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 21:52, 2008 spalio 21 (EEST) :Manau, kad dėl šio pasiūlymo galima būtų patikslinti 6 punktą sekančiai: {{quote|Atskiroms įvykių (reiškinių) grupėms, kurių metuose gali įvykti labai daug (pvz. asmenybių gimimai, mirtys), iš '''anksto''' atskirai turi būti '''sutarta''' dėl jų kategorizavimo pagal metus, tokie įvykiai neturi būti priskiriami tiesiai metų kategorijoms. Jei metų įvykį ar reiškinį aprašantis straipsnis, aprašo įvykį kurio tipui tiems metams jau yra sukurta detalesnė metų sub-kategorija, tai šis įvykis ar reiškinys turi būti priskirtas šiai sub-kategorijai, o ne tiesiogiai pačiai metų kategorijai.}} : Jei nebus prieštaraujančių, šis pataisymas įsigalios kartu su straipsnių kategorizavimu pagal metus. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 08:38, 2008 spalio 22 (EEST) Kadangi per dvi savaites nebuvo prieštaravimų, tai šis pataisymas yra priimtas. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 07:50, 2008 lapkričio 10 (EET) ==== Įvykių pagal tipus priskyrimas metų kategorijoms ==== {{quote| * '''Albumai''' - kategorizuojami pagal jų išleidimo (platinimo pradžios) metus tam kuriant kategorijas (pvz. [[:Kategorija:2008 albumai]]), esant bent vienam tų metų albumą aprašančiam straipsniui, kurios priskiriamos konkrečių metų įvykių kategorijai; * '''Filmai''' - kategorizuojami pagal jų sukūrimo metus tam kuriant kategorijas (pvz. [[:Kategorija:2008 filmai]]), esant bent vienam tų metų filmą aprašančiam straipsniui, kurios priskiriamos konkrečių metų įvykių kategorijai; * '''Muzika''' - įvykiai muzikoje kategorizuojami pagal metus tam kuriant kategorijas (pvz. [[:Kategorija:2008 muzikoje]]), esant bent vienam tų metų įvykį muzikoje aprašančiam straipsniui, kurios priskiriamos konkrečių metų įvykių kategorijai; * '''Kompiuteriniai žaidimai''' - kategorizuojami pagal jų išleidimo (platinimo pradžios) metus tam kuriant kategorijas (pvz. [[:Kategorija:2008 kompiuteriniai žaidimai]]), esant bent vienam tų metų kompiuterinį žaidimą aprašančiam straipsniui, kurios priskiriamos konkrečių metų įvykių kategorijai; * '''Olimpinės žaidynės''' - kategorizuojamos pagal jų vykimo (atidarymo) metus tam kuriant kategorijas (pvz. [[:Kategorija:2008 metų vasaros olimpinės žaidynės]]), esant bent vienam tų metų olimpines žaidynes aprašančiam straipsniui, kurios priskiriamos konkrečių metų įvykių kategorijai; * '''Čempionatai''' - kategorizuojami pagal jų vykimo (atidarymo) metus tam kuriant kategorijas (pvz. [[:Kategorija:2008 m. Europos futbolo čempionatas]]), esant bent vienam tų metų tą konkretų čempionatą aprašančiam straipsniui, kurios priskiriamos konkrečių metų įvykių kategorijai; * '''Gyventojų surašymai''' - kategorizuojami pagal jų vykimo (pradžios) metus tam kuriant kategorijas (pvz. [[:Kategorija:2001 m. LGS]]), esant bent vienam tų metų gyventojų surašymą aprašančiam straipsniui, kurios priskiriamos konkrečių metų įvykių kategorijai; * '''Rinkimai''' - kategorizuojami pagal jų vykimo (pradžios) metus tam kuriant kategorijas (pvz. [[:Kategorija:2008 m. rinkimai]]), esant bent vienam tų metų rinkimus aprašančiam straipsniui, kurios priskiriamos konkrečių metų įvykių kategorijai; * |Projektas skyrelio '''[[Vikiprojektas:Metai#Įvykių pagal tipus priskyrimas metų kategorijoms|Įvykių pagal tipus priskyrimas metų kategorijoms]]'''}} Parengiau iš '''anksto''' sutartų metų įvykių kategorijų sub kategorijų pagal tipus priskyrimo metų kategorijoms (pagal dabar galiojančią tvarką) projektą. gal turėsite pastabų? --{{Parašas|Vpovilaitis}} 15:39, 2008 spalio 24 (EEST) Kadangi per dvi savaites nebuvo prieštaravimų, tai šis pirminis iš '''anksto''' sutartų metų įvykių kategorijų sub kategorijų pagal tipus priskyrimo metų kategorijoms sąrašas yra priimtas. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 07:50, 2008 lapkričio 10 (EET) === Diskusija dėl balsavimo formuluotės === '''Balsavimas <!--yra dar tik rengiamas-->pradėtas.''' Manau, kad vienos savaitės pakaks patikslinti balsavimo tikslą ir siūlomų balsavimo variantų formuluotes. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 14:18, 2008 spalio 10 (EEST) Pasiūliau ''Balsavimo dėl straipsnių kategorijų pagal metus'' formuluotę ir balsavimo variantus. Prašau teikti pasiūlymus šios formuluotės ir balsavimo variantų. Ačiū. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 14:18, 2008 spalio 10 (EEST) :Atsiprašau, dabar apsižiūrėjau, kad tai tik taisyklių projektas. Tai klausymas ar reikalingas balsavimas dėl jo pakeitimo? Greičiausiai pataisom patį projektą. Ir pirmyn. {{Parašas|Vpovilaitis}} 18:57, 2008 spalio 10 (EEST) :: Galima ir taip. Bet, kaip matote, trūksta sutarimo... --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 20:34, 2008 spalio 10 (EEST) Tarp kitko, balsavimo (kuris, tikiuosi, dar nebus pradėtas) variantai nelabai geri... Yra smulkių gramatinių klaidų („''įvykių tipus įvykusius konkrečiais metais''“ - turbūt turėtų būti „įvykių, įvykusių konkrečiais metais, tipus“), nėra tiksliai apibrėžtos sąvokos „konkrečių metų įvykis“, „kategorijų medis pagal metus“, „atskirų įvykių tipų kategorijos pagal metus“. Pavyzdžiui, kodėl olimpiadų kategorijos priskirtos prie „kategorijų pagal metus“ ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&oldid=1385366#.C5.A0iuo_metu_esan.C4.8Dios_kategorijos_pagal_metus])? --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 22:32, 2008 spalio 13 (EEST) : Ačiū už pastabas. Patvarkiau. Gal dar turėsite pastabų? --{{Parašas|Vpovilaitis}} 12:14, 2008 spalio 14 (EEST) : Balsavimas bus pradėtas tuomet kai bus pilnai sutvarkyta formuluotė dėl ko balsuojama, kad būtų visiems aišku. Bet nesinorėtų kad formulavimas ilgai užsitęstų. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 12:51, 2008 spalio 14 (EEST) Kadangi pagal [[Vikipedija:Taisyklių ir tvarkų priėmimas|Taisyklių ir tvarkų priėmimo taisykles]] jau parėjo daugiau nei trys dienos nuo paskutinės gautos pastabos dėl balsavimo formuluotės, todėl balsavimą dėl rengiamų taisyklių dalies, kalbančios apie straipsnių kategorijas pagal metus manau, galima pradėti. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 14:15, 2008 spalio 17 (EEST) == Dėl statuso == Susidarė absurdiška padėtis: šis puslapis yra pažymėtas kaip taisyklės projektas, o jo dalis - kaip taisyklė ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedija:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&oldid=1440604]). Be abejo, dėl tos dalies vykęs balsavimas tegalėjo būti tik rekomendacinis (jau nekalbant apie tai, kad projektas, dėl kurio vyko balsavimas, balsavimo metu po truputį keitėsi - [http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&diff=1403077&oldid=1403021], [http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&diff=next&oldid=1404662]). Tad šalinu žymę apie atitinkamo skyriaus buvimą taisykle. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 21:57, 2008 lapkričio 13 (EET) : Nuo paskutinio ''pakeitimo''-patikslinimo iki balsavimo pabaigos praėjo daugiau kaip dvi savaitės, o toks terminas yra nustatytas [[Vikipedija:Taisyklių ir tvarkų priėmimas]], todėl nemanau, kad balsavimą galima būtų paskelbti negaliojančiu. O kai dėl absurdiškos padėties, tai šią dalį už kurią įvyko balsavimas galima iškelti į atskirą puslapį ir šios absurdiškos padėties nebebūtų. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 07:52, 2008 lapkričio 14 (EET) : Atidžiau pasižiūrėjus, „taisyklė“ kelia dar daugiau nerimo: joje yra nuostatų, prieštaraujančių bendrosioms taisyklėms: „''Konkrečių metų įvykių kategorijos yra kuriamos kiekvieniems Grigaliaus kalendoriaus metams de fakto - pagal poreikį, t. y. jei tiems metams priskirtų įvykių yra aprašytas bent vienas.''“ (beje, ką čia reiškia tas „de fakto“?) ir „''Kategorijoje turi būti mažiausiai du straipsniai. Jei naujai sukurtoje kategorijoje ilgiau nei savaitę tėra tik vienas straipsnis, kategorija gali būti ištrinta, straipsnius perkeliant į tėvinę kategoriją.''“. Taipogi „taisyklė“ labai „išsipūtė“ ir darosi nebeaišku, ką ji reiškia - pavyzdžiui, ką sakinyje „''Įvykius (reiškinius) aprašantys straipsniai (taip pat įvykiai ar reiškiniai) priskiriami konkrečiai metų įvykių kategorijai (de jure) vadovaujantis sekančiomis nuostatomis''“ reiškia „de jure“? Panašu, kad naudojama ne pagrindinė reikšmė... --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 22:10, 2008 lapkričio 13 (EET) ::Nesupratau kokie nerimai kyla. Kodėl jie nebuvo keliami formulavimo aptarimo metu, arba balsavimo metu? --{{Parašas|Vpovilaitis}} 07:52, 2008 lapkričio 14 (EET) ::: Tai koks sakinys iš [[Vikipedija:Taisyklių ir tvarkų priėmimas]] (dabartinė versija - [http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedija:Taisykli%C5%B3_ir_tvark%C5%B3_pri%C4%97mimas&oldid=1182800]) leidžia balsavimo metu keisti balsavimo objektą? Na, gerai, suprantu, galima pritaikyti [[Vikipedija:Saikingas dėmesys taisyklėms]] ir, tarkim, pataisyti korektūros klaidą. Bet palyginkite projektą balsavimo pradžioje ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&oldid=1393429#Balsavimas_d.C4.97l_straipsni.C5.B3_kategorizavimo_pagal_metus]) ir pabaigoje ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&oldid=1393429#Balsavimas_d.C4.97l_straipsni.C5.B3_kategorizavimo_pagal_metus] - didžioji dalis papildymų jau žemiau balsavimo). O balsuojama, jei jau tiesą sakant, buvo tik dėl nuostatos - kurti metų kategorijas ar ne. Juk nei balsavimo punkto „Patvirtinti taisyklę“, nei „Atmesti taisyklę“ nėra, taipogi nėra ir jokio išties analogiško - tik „Kategorizuoti konkrečių metų įvykius pagal tų įvykių metus ir kurti Kategorijų medį pagal metus kaip aprašyta ''aukščiau'';“ (beje, į „aukščiau“ neturėtų įeiti „žemiau“), „Nekategorizuoti konkrečių metų įvykių pagal tų įvykių metus, bet tik kurti atskirų įvykių tipų kategorijas pagal metus, t.y. kategorijas pagal įvykių, įvykusių konkrečiais metais, tipus (šiuo atveju nebūtų sudaromas pilnas Kategorijų medis pagal metus);“ ir „Nekategorizuoti konkrečių metų įvykių pagal tų įvykių metus ir nekurti atskirų įvykių tipų kategorijų pagal metus (šiuo atveju turėtų būti panaikintos jau sukurtos atskirų įvykių tipų kategorijos pagal metus);“. Tad „taisyklė“ niekaip negalėjo būti patvirtinta. Terminas „dvi savaitės“ yra paminėtas sakinyje „''Balsavimas vyksta mažiausiai dvi savaites.''“ - apie jokius „''Nuo paskutinio pakeitimo-patikslinimo iki balsavimo pabaigos''“ kalba neina ir negali eiti. ::: Toliau - jei nesuprantate, „''kokie nerimai kyla''“ - pabandysiu išvardinti: :::# „Taisyklė“ prieštarauja bendrai nuostatai, kad negalima leisti vieno straipsnio kategorijų. :::# „Taisyklė“ išėjus gana sujaukta - pavyzdžiui, ką čia reiškia tie visi „''de fakto''“ ir „''de jure''“? :::# „Taisyklė“ taikoma labai jau „liberaliai“ - apie jokius valdovų sąrašus (žr. [http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas%3ABendruomen%C4%97&diff=1455685&oldid=1454727]) kalba nėjo. ::: „''Kodėl jie nebuvo keliami formulavimo aptarimo metu, arba balsavimo metu?''“ - dėl kelių priežasčių. Pirma, po pirmų pastabų ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&diff=1385373&oldid=1385366]) projektas buvo gana supainiotas ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&diff=next&oldid=1385662]) ir pasidarė ne taip jau aišku, kam prieštarauti. Antra, taisyklė buvo prastūminėjama gana skubotai ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&diff=next&oldid=1385773] - taisyklėse trys dienos yra tik minimali riba). Trečia, po gan aršios diskusijos su pareiškimais „''Todėl aplamai manau dėl subjektyvių dalykų vykstantys ginčai yra tuščias laiko švaistymas ir todėl tokius ginčus, kad jie be galo nesitęstų reikia nutraukti.''“ ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&diff=1376834&oldid=1376251]) ar „''Ginčą dėl galimų ginčių laikau tuščiu laiko švaistymų. Tokie ginčai tikrai neprisideda prie Vikipedijos vystymosi.''“ ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&diff=next&oldid=1383411]) ne taip jau labai norisi prie visko kabinėtis... Ketvirta, buvo tikėtasi, kad „taisyklė“ bus taikoma „konservatyviai“, su prideramu lėtumu ir atsargumu. ::: Tikiuosi, dabar bus aiškiau. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 21:58, 2008 lapkričio 14 (EET) ::::Jei nubalsuota, tai ir priimta, nebent būtų abejonių dėl balsavimo pagrįstumo. Yra visgi ribos kur baigiasi kalbos ir prasideda taisyklių taikymas. Negi dabar iš naujo konsensunso reikia jog balsavimo resultatai taptų galiojantys? „Užtrint“ pagal taisykles priimtą bendruomenės sprendimą irgi savavaliavimas. [[Naudotojas:Audriusa|AudriusA]] 21:25, 26 spalio 2011 (EEST) ::::: Jei atidžiau pasižiūrėsite, pamatysite, kad jokio „''pagal taisykles priimt[o] bendruomenės sprendim[o]''“ čia tokiu klausimu nebuvo. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 23:53, 26 spalio 2011 (EEST) == Pasiūlymas papildyti bendrąsias taisykles == Kad nereikėtų tokio ilgo ir sujaukto metų kategorijų taisyklių aprašymo (žr. [[Vikipedijos aptarimas:Straipsnių kategorizavimo taisyklės#Dėl statuso|aukščiau]]), siūlyčiau įrašyti kelias papildomas bendrąsias taisykles: #Siekiant išlaikyti [[Vikipedija:Neutralus požiūris|neutralų požiūrį]], kategorija gali būti kuriama tik tada, kai yra konkretus, objektyvus, vienareikšmis ir palyginus lengvai nustatomas priklausymo jai požymis. Šis požymis turi būti lengvai nustatomas iš kategorijos pavadinimo arba, blogiausiu atveju (kai toks pavadinimas būtų per ilgas), užrašytas kategorijos aprašyme. Nesant tokio požymio, apsvarstytina galimybė sukurti analogišką sąrašą. #:Pavyzdžiui, negali būti kuriama kategorija „Skanūs patiekalai“ (skanumas subjektyvus). #Kategorija gali būti kuriama tik tada, kai priklausymo jai požymis nusako esminę straipsnio objekto savybę. Sudėtinio požymio atveju esminę straipsnio objekto savybę turi nusakyti visas požymis, o ne atskiros jo dalys. Išimtį sudaro tarnybinės kategorijos, kurioms straipsniai priskiriami ne pagal straipsnio objektų, bet pagal pačių straipsnių savybes. #:Pavyzdžiui, negali būti kuriama kategorija „Asmenys, kurių pavardės susideda iš dešimties raidžių“ (neesminė asmens savybė). #Priskiriant kategorijas reikia vengti ciklų: jokia kategorija neturi patekti į jokią savo subkategoriją. #Nerekomenduojama kurti skirtingų kategorijų, į kurias galėtų patekti visiškai tie patys straipsniai. Susidarius situacijai, kai visi galimi vienos kategorijos straipsniai (ir jokie kiti) turėtų priklausyti ir kitai kategorijai, šias kategorijas patartina sujungti arba jų atsisakyti. Tokia galimybė apsvarstytina ir kai į skirtingas kategorijas patenka beveik vien tik tie patys straipsniai. #:Pavyzdžiui, kategorijos „Valstybės, dalyvavę pirmajame Lietuvos-Lenkijos padalijime“ ir „Valstybės, dalyvavę trečiajame Lietuvos-Lenkijos padalijime“ (abiem atvejais - Austrija, Prūsija ir Rusija) galėtų būti sujungtos į „Valstybės, dalyvavę Lietuvos-Lenkijos padalijimuose“. Atrodo, šių taisyklių (kartu su jau esančiomis - [http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedija:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&oldid=1457712#Bendro_pob.C5.ABd.C5.BEio_taisykl.C4.97s]) gal ir pakaktų, kad nebūtų leidžiama kurti daugelio nereikalingų kategorijų. Iš esmės dalis iš čia pateiktų normų (ar kažkas šiek-tiek panašaus) jau pateikta [[Pagalba:Kategorijos#Kada reikalinga kategorija?]] ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Pagalba:Kategorijos&oldid=1301097#Kokios_gali_b.C5.ABti_kategorijos]). --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 00:30, 2008 lapkričio 14 (EET) : Kadangi prieštaravimų lyg ir nebuvo, o čia vis viena tik taisyklių projektas, įrašau. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 20:33, 2008 lapkričio 18 (EET) ::Gal pavėluotai, bet pilnai palaikau ;).--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 21:42, 2008 gruodžio 5 (EET) == Kategorijų skaičiaus ribojimas ir kategorijų reikšmingumas == :: Mielai norėčiau paprieštarauti antram punktui dėl "esminės straipsnio objekto savybės", bei susijusiai su juo galiojančiai [http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedija:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&oldid=1489220 šiuo metu] griežtai nuostatai #3, kuri nusako, jog ''"Straipsnis neturėtų priklausyti daugiau nei 5 kategorijoms, o geriausia - ne daugiau 3"''. Tokios taisyklės (nelabai suprantoma, iš kur tokios nuostatos atsirado ir kuom buvo vadovautasi), mano manymu, labai riboja lietuvišką Vikipediją, daro ją siauresne, nuobodesne, ir konservatyvesne, kadangi taip yra dėl neaiškių priežasčių ribojama redaguotojo laisvė kategorizuoti ne tik esmines aprašomo objekto savybes, bet ir kitus, neesminius, bet dažnai nemažiau naudingus patogių žinių prasme dalykus. Tokių nuostatų paprastai vengia kitos wiki, ir nelabai suprantama, kodėl, tarkim, egzistavusi labai patogi ir niekam netrukdanti '''Kategorija:Vegetarai''' ([[Kategorijos aptarimas:Vegetarai]]), turinti analogų aibėje kitų Vikipedijų, buvo staiga ištrinta (net nekalbant apie tai, kad pats ištrinimas šiurkščiai pažeidė kitų redaguotojų teisę į demokratišką diskusiją ir sutarimą, kai trinimo veiksmas buvo atliktas net nepriėjus konsensuso ar net daugumos palaikymo). :: Kaip suprantu, tokių taisyklių sukūrimo pagrindinė motyvacija yra baimė turėti per daug kategorijų. Tačiau net jei tu kategorijų būta 10 per 1 straipsnį, ar tai yra blogai? Nė kiek. Atvirkščiai, tai dar labiau palengvina surasti informaciją, artimą objekto aprašymui, net jei ta informacija būtų ganėtinai triviali straipsnio objeto atžvilgiu. Apskritai, kategorijos paprastai neatsiranda iš nieko: pirma yra sukūriamas šioks toks straipsnis arba bent keletas sakinių, po to atsiranda kategorija; jei straipsnis papildomas nauju tekstu, yra logiška matyti staipsnį papildytą išnašom, iliustracijom, t.t., ir jei reikia, naujom kategorijom. Auga straipsnis - gali augti ir kategorijų skaičius, tai yra visai natūralus dalykus, ir dabar sudarinėti tokias taisyklių nuostatas (vardan taisyklių?), trūkdyti natūraliam straipsnio augimui, plėtojimui, bei kurti dirvą konfliktinėms situacijoms (kaip aprašyta aukščiau) yra mažu mažiausiai nelogiška ir nenuoseklu, nekalbant jau apie moralines redaguotojų teises nebūti apribuotiems nuostatų, kurios, pasirodo, iš piršto laužtos. :: Nenoriu pasirodyti viską kritikuojančiu vikinautu, tačiau kai kurie dalykai šioje Vikipedijoje man aiškiai nepatinka, ir noriu tiesiai-šviesiai juos ir išsakyti. :) --[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 06:13, 2008 gruodžio 2 (EET) ::: Dėl kritikos, tai tik džiugu, kad tokią išsakote - tikrai būtų žymiai blogiau, jei jaustumėte, kad kažkas ne taip, bet tylėtumėte. ::: O dabar - prie reikalo. Kiek suprantu, pagrindinis klausimas šiuo atveju yra „Ar kategorijų gali būti per daug?“. Ką gi, pabandykime įsivaizduoti straipsnį, priskirtą maždaug šimtui kategorijų. Tai ne taip jau sunku - iš principo „Šimtametis karas“ galėtų būti priskirtas metų kategorijoms pagal trukmę. Ar tikrai „''tai dar labiau palengvina surasti informaciją, artimą objekto aprašymui''“? Įtariu, kad skaitytojui, norinčiam pasižiūrėti, kas dar vyko, tarkim, 1435 m., būtų ne taip jau ir lengva peržiūrėti visą sąrašą ir „pataikyti“ į reikiamą kategoriją... Netikite? Tada pasižiūrėkit į puslapius iš [[:en:Special:MostCategories]], pavyzdžiui, [[:en:Winston Churchill]] ([http://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Winston_Churchill&oldid=255916553]), [[:en:English language]] ([http://en.wikipedia.org/w/index.php?title=English_language&oldid=255839634]) arba [[:en:Albert Einstein]] ([http://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Albert_Einstein&oldid=255695230])... Tarp kitko, pastarajame yra trys kategorijos „Vegetarai“ subkategorijos: „American vegetarians“, „German vegetarians“, „Swiss vegetarians“ - dar gerai, kad nėra „Jewish vegetarians“, „Vegetarian Nobel laureates“ ir pan. Kaip sakoma, „įleisk kiaulę į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užlips“ - taip ir „įleisk nereikalingą kategoriją į Vikipediją, tai ir dar daugiau prilįs“... ::: Dar vienas pavyzdys - [[:ru:Брежнев, Леонид Ильич]] ([http://ru.wikipedia.org/w/index.php?title=%D0%91%D1%80%D0%B5%D0%B6%D0%BD%D0%B5%D0%B2,_%D0%9B%D0%B5%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D0%B4_%D0%98%D0%BB%D1%8C%D0%B8%D1%87&oldid=12294960]) - gal pusė kategorijų - „''Награждённые медалью «...»''“... Ar iš to daug naudos? Ar „''tai dar labiau palengvina surasti informaciją, artimą objekto aprašymui''“? ::: Taipogi norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad panašios taisyklės yra priimtos ne tik pas mus. Pavyzdžiui, Prancūziškoje Vikipedijoje [[:fr:Wikipédia:Conventions sur les catégories]] ([http://fr.wikipedia.org/w/index.php?title=Wikip%C3%A9dia:Conventions_sur_les_cat%C3%A9gories&oldid=35257993]): „''Certains types de catégories ne font pas l'objet de consensus, notamment les catégories biographiques concernant l'ethnie, l'orientation sexuelle ou la couleur de peau. Il est recommandé de créer ce type de catégories uniquement lorsque le thème qu'elles abordent constitue un champ notable de la recherche et du savoir. (motion adoptée par consensus)''“ (t.y., rekomenduojama kurti kategorijas tik reikšmingoms tyrimų ir žinių sritims). Balsavime ([[:fr:Wikipédia:Prise de décision/Catégories]], [http://fr.wikipedia.org/w/index.php?title=Wikip%C3%A9dia:Prise_de_d%C3%A9cision/Cat%C3%A9gories&oldid=35257965]) matoma, kad nemažo palaikymo susilaukė ir pasiūlymas „''Nombre maximum de catégories par articles''“ (maksimalus kategorijų skaičius straipsnyje). Taip pat atkreiptinas dėmesys į [[:en:Wikipedia:Overcategorization]] ([http://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Wikipedia:Overcategorization&oldid=246899814]). --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 01:25, 2008 gruodžio 5 (EET) :::: Taip, kai kur, atrodo, lazda kartais yra perlenkiama, ir kategorijų visai nebūtinų pridaroma. Nors aš didelės tragedijos dideliame kategorijų skaičiuje vis tiek nematau, tačiau kartu ir nesiūlau kurti tokias kategorijas kaip [http://en.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:Categories_for_deletion/Log/2006_October_28#Category:Red_haired_kings Raudonplaukiai karaliai] ar [http://en.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:Categories_for_deletion/Log/2006_January_26#Category:LGBT_murderers LGBT žudikai]. Dėl kategorijos "Vegetarai" papildomai pakomentuosiu šios kategorijos [[Kategorijos aptarimas:Vegetarai|aptarime]], tačiau dabar šis tas apie taisyklių nuostatas: imant Martyno pasiūlytą pavyzdį iš fr:WP siūlau prabalsuoti visiems dėl kategorijų, leidžiamų viename straipsnyje, skaičiaus: kaip jau rašiau, 3-5 kategorijos/straipsnį labai riboja lietuvišką Vikipediją, ir nematau gerų argumentų prieš skaičiaus padidinimą bent iki 10.--[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 03:06, 2008 gruodžio 5 (EET) :Sigurdui, Vegetarai buvo ištrinti, kadangi prieštaravo galiojančios biografinių straipsnių kategorizavimo taisyklėms. Siekiant atlikti didesnius kategorijų struktūros pakeitimus, visų pirma reikia pakeisti taisykles, o tik po to kurti minėti kategorijas, kurios jau neprieštarautų galiojančiai, tvarkai. Beje 3-5 kategorijos daugiau nei pakankamai, jei straipsnį apibūdiname tik tuo kuo jis enciklopediškas, tai yra jei krepšininkas žaidžia LKL ir yra vegetaras, dedame tik prie Lietuvos krepšininkų kategorijos, nes jis nėra reikšmingas kaip vegetaras, o tik tuo, kad žaidžia (-ė) LKL'e (tačiau tai taikoma daugiau žmonėms). O kitus objektus neretai galim apibūdinti viena žodžiu - kategorija, jį apibendrintai nusakančiu. Tuo labiau, kad galima kategorijas apjungti, kaip pvz. Lietuvos fizikai ir pan., taigi praktiškai turint tvarkingai struktūrizuotą hierarchiją, mano nuomone, pakaktų nedaugiau 2 kategorijų vienam straipsniui ;). Kitas dalykas, turėti daug kategorijų yra nepraktiška, kas prižiūrės, kad straipsniai patektų į tą šimtą smulkių kategorijų, mes juk neturime tūkstančių naudotojų kaip kitose didesnėse Vikipedijose. --[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 15:04, 2008 gruodžio 5 (EET) :: Atlantai, nežinau, apie kokius "didesnius kategorijų struktūros pakeitimus" šneki, tačiau kategoriškai prieštarauju, tarkim, kad tam tikra įžymybė būtų įspausta į vienos-dviejų kategorijų rėmus - asmenybę galima diversiškiau atvaizduoti, net ir laikantis enciklopediškumo principų, - ir telabo siūlau ne taip griežtai riboti kategorijų skaičių, kaip dabar yra ribojama, kas iššaukia konfliktines situacijas. Kas liečia konkrečiai vegetarus, [[Kategorijos aptarimas:Vegetarai|kategorijos aptarime]], atrodo, jau pateikiau argumentų, kurie nurodo, kad tokia kategorija neprieštarautų net ir esamoms nuostatoms, nes ši objekto savybė nėra smulkmeniška, plius yra žmonių, kurie yra žinomi kaip labai nuoseklūs vegetarizmo propaguotojai. --[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 16:18, 2008 gruodžio 5 (EET) :::Jei tokių žmonių yra bent penki, aš turbūt nieko prieš atitinkamą kategoriją. Tik reikėtų žiūrėti, kad ji nebūtų lipinama visiems vegetarams iš eilės (panašiai, kaip poetų kategorija ''nėra'' dedama visiems, kas savo mergaitei parašo eilėraštuką). Kalba eitų apie žmones, kurie yra būtent žinomi dėl propaguojamo vegetarizmo ir tai yra viena pagrindinių priežasių (ar vienintelė) dėl ko jie tapo žinomi ([[Vikipedija:Reikšmingumas|reikšmingi]]) apskritai. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 16:30, 2008 gruodžio 5 (EET) :::: Pirma, tokiu atveju būtų labai sunku nustatyti ribą, kur baigiasi tas vegetarizmo reikšmingumas kiekvienos įžymybės biografijoje. Tarkim, tuo metu kai [[Donald Watson]], [[Gary Lawrence Francione]], [http://en.wikipedia.org/wiki/Peter_Albert_David_Singer Peter Singer], [http://en.wikipedia.org/wiki/Ingrid_Newkirk Ingrid Newkirk] ar [http://en.wikipedia.org/wiki/Joaquin_Phoenix Joaquin Phoenix] personalijos plačiai žinomos (ir) kaip nuoseklūs vegetarizmo propaguotojai, Levas Tolstojus, pvz., mažiau žinomas kaip vegetaras, tačiau tuo pačiu metu [http://en.wikipedia.org/wiki/Leo_Tolstoy#Pacifism jis parašė visą ciklą kūrinių], skirtų etinio vegetarizmo klausimams. Antra, tai būtų vis tik neteisinga kitų vegetarų atžvilgių, bei klaidinga, nes visada ateityje atsiras WP redaguotojų, kurie priskirs šią kategoriją ir žinomiems ne dėl vegetarizmo. Trečia, kaip jau rašyta [[Kategorijos aptarimas:Vegetarai|kategorijos aptarime]], ši savybė, jei nėra vien tik atvaizduojanti personalijos mitybinius įpročius, o ir etinius bei filosofinius požiūrius, negali skaitytis neesminė.--[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 18:03, 2008 gruodžio 5 (EET) :Dėl kategorijų kiekio man asmeniškai nėra skirtumo ;), jei žmogus pasireiškė kad ir penkiuose skirtinguose dalykuose vienodai kodėl gi ne. Tačiau dažniausiai būna kelios sritys dėl kurių jis patenka ir vertas paminėti enciklopedijoje, su retomis išimtimis. Dėl reikšmingumo: dar kartą galėčiau paklausti ar Tolstojus įžymus tuo, kad buvo vegetaras ar tuo, kad kažką parašė? Ar jūsų manymu apibūdinimai rašytojas ir vegetaras bent kiek lygiaverčiai? Man asmenybės/žmogaus dalis/ypatybė - žmogaus akių spalva, net labiau svarbesnė ar žmogus vegetaras ar ne? Tai ką mes dėl to darysime, kursime mėlynakių kategoriją ... Nėra diskutuojama kiek vienokia ar kitokia žmogaus ypatybė įtakojo jo gyvenimą ir biografiją, tačiau kuo jis reikšmingas, nusipelnė būti paminėtas enciklopedijoje. Visos kitos jo gyvenimo ypatybės nėra esminės enciklopediniu požiūriu. Beje, jei jau nuspręstume kurti vegetarų kategoriją :), turiu kelis pažįstamus taip pat vegetarus ... Visai nesvarbu kokio garsumo žmogus ką darė savo gyvenime ką gėrė, ko nevalgė ir pan., ką vartojo pvz., narkotikus (jei vegetarai tai ir narkomanai turi būti :)), dėl to jis nėra reikšmingas, nes tuo gali pasižymėti, bet koks sutiktas eilinis žmogus, nenusipelnęs patekti į enciklopediją vien dėl savo gyvensenos būdo. Kol kas nematau argumentų kodėl tam tikras gyvenimo būdas turėtų būti išskirtas atskiroje kategorijoje. Iš paminėtų žmonių vienintelis veganizmo "išradėjas" vertas paminėti prie "vegetarų", tačiau tokie žmonės dedami tiesiai prie dalykų, kurių buvo kūrėjai, todėl atskiros kategorijos tam taip pat nereikia. --[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 20:06, 2008 gruodžio 5 (EET) :: Dar kartą norėčiau pasikartoti, kad 1) mėlynakių, raudonplaukių ir pan. kategorizavimas netolygus įžymybių asmeninių pažiūrų (etinis/filosofinis vegetarizmas) kategorizavimui, pvz., tokios kategorijos kaip "Anarchistai" ar "Pacifistai" (kaip ir "Vegetarai") skamba visai logiškai, nes tai yra pakankamai esminė objekto charakteristika, nors daugelio atvejų ir ne pagrindinė; 2) jei kategorizuoti tik pagal tą vienintelę savybę, pagal kurią objektas yra žinomas, tada būtų žlugdomas enciklopedijos diversiškumas dėl tam tikros, mažiau svarbios, bet ir ne visiškai trivialios, informacijos Vikipedijoje engimo ir blokavimo. :: P.S. jei atsakote į argumentus dėl kategorijos "Vegetarai", nukopinkite prašom viską į tos [[Kategorijos aptarimas:Vegetarai|kategorijos aptarimą]]. Ačiū. --[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 22:48, 2008 gruodžio 5 (EET) Dėl kategorijų skaičiaus: man pačiam atrodo kad mūsų vikipedijoje jų per mažai. Tai yra, taisyklėse nurodomų 5 gal ir nebūtų per mažai, bet praktikoje visada dedamos 2-3. Sutikčiau tą skaičių padidinti, tik truputį prisibijau paleisti džiną iš butelio ;) Angliškos vikipedijos kategorizavimas mano asmenine nuomone yra tragiškas. Tikiuosi iki tiek neprieisime. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 16:33, 2008 gruodžio 5 (EET) : Taip, gal mum ir nereikia 20+ kategorijų/straipsnį, bet ir 2-3 nėra ypatingai gerai, todėl ir siūlau ''aurea mediocritas'' - 10, ar panašiai.--[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 18:03, 2008 gruodžio 5 (EET) ::10 stipriai perdaug. Joks objektas nėra vienodai svarbus 10-yje kategorijų, tuo labiau taikant apjungimas tas skaičius dar sumažintinas.--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 20:06, 2008 gruodžio 5 (EET) Aha, teisingai Atlantas pastbėjo, je darom vegetarus, galim daryti ir narkomanus, alkoholikus, rūkorius, arbatos megėjus :) Jei dar Sigurdo sąraše paminėtos asmenybės žinomos kaip vegetarizmo skatintojai, tai tuo tarpu Joaquin Phoenix - tikrai labausiai žinomas kaip aktorius. O jei jau norima priskirti visus, kurie yra vegetarai, tai bus dar problematiškiau: vegetarizmas gali būti laikinas, gali būti apsimestinis (nieks gi nepatikrins, mažu kalba vienip, o paslapčia dešras kerta :)), lietwiki turime galybę sportininkų, politikų, muzikantų strapsnių - reiktų per juos visus pereiti ir tikrinti, kurie yra vegetarai, kurie ne, antraip kokia prasmė, jei neapjungti visų lietwiki aprašytų vegetarų? O dėl kategorijų skaičiaus, tai 10 gerokai perdaug. Tradiciškai užtenka 1-3, o 5-6 maksimum. <font color="Blue">*</font> [[User:Hugo.arg|<font color="Blue">Hugo</font>]] _{[[User talk:Hugo.arg|''<font color="DarkRed">¿díme?</font>'']]} 20:20, 2008 gruodžio 5 (EET) :''"...reiktų per juos visus pereiti ir tikrinti, kurie yra vegetarai, kurie ne, antraip kokia prasmė, jei neapjungti visų lietwiki aprašytų vegetarų?"'' - Mielai apsiimčiau šiuo darbu. Jau teko ir anksčiau vegetarų sąrašus sudarinėti, tad galiu ir lt:WP vegetarus sutvarkyti, su visais šaltiniais ir taram-param. --[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 22:48, 2008 gruodžio 5 (EET) :: Na, ar taip jau dažnai pasitaiko, kad tikrai reikia daugiau nei poros-trejeto kategorijų? Sakyčiau, tiek užtenka „beveik visada“ (na, bent jau „visada, išskyrus, galbūt, baigtinį skaičių atvejų“). O likusiems labai prireikus jau galima taikyti [[Vikipedija:Saikingas dėmesys taisyklėms]]. :: O dėl vegetarizmo - jei bus sukurta kategorija „Vegetarai“, joje turės būti visi vegetarai - tiek žymūs savo vegetariškumu, tiek nežymūs, tiek tapę vegetarais dėl ideologinių priežasčių, tiek dėl sutrikusio virškinimo, tiek dėl skurdo. O jei norime sugrupuoti tuos, kurie propaguoja vegetarišką gyvenimo būdą, tai kategoriją reikia ir vadinti „Vegetariško gyvenimo būdo propaguotojai“ ar pan. Ir štai dėl ''tokios'' kategorijos buvimo (skirtingai nuo „Vegetarai“) aš neprieštarauju - tai tikrai labai neretai gali būti esminė straipsnio objekto savybė. Juk lygiai taip yra ir su kitomis kategorijomis. Pavyzdžiui, kategorijos „Katalikai“ nėra (o jei būtų, joje turėtų būti visi pakrikštyti Katalikų Bažnyčioje - net jei jie po to per visą gyvenimą apie tikėjimą nė negalvojo ir į bažnyčią nėjo), bet yra (ar bent gali būti) kategorijos katalikų šventiesiems, katalikų dvasininkams, katalikų teologams, katalikybės apologetams - ir tokios sukonkretintos kategorijos šiai taisyklei vėlgi neprieštarauja. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 20:17, 2008 gruodžio 5 (EET) Pritariu Sigardui. 10 - optimalus, bet ir ne mažiau. Jei pasitaikytų vienas kitas str. ir su 10 kategorijų, nieko čia tokio, nebent dalis tų kategorijų būtų nebūtinos straipsniui. --[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] 20:11, 2008 gruodžio 5 (EET) :Jei jam kuriant straipsniui reiks, bus galima priskirti ir 10 vadovaujantis [[Vikipedija:Saikingas dėmesys taisyklėms]] (kaip jau paminėta), kuriose aprašomas toks atvejis, tačiau įteisinti tokį skaičių nemanau ar reikia, toks įspūdis, kad norima turėti pasiteisinimą "galima dešimt, tai ir dedu 10". O turi būti dedamos tik svarbiausios, t.y. jokio skirtumo kokios tos lubos 10 ar 20, vis vien realiai reikės 2-3 daugumai, todėl nematau tikslo keisti galiojančias taisykles.--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 21:32, 2008 gruodžio 5 (EET) :: I respectfully disagree. Yra straipsnių, kurios nusipelno daugiau kategorijų, bet būtent dėl nustatyto limito negali praplėsti kategorijų sąrašą. Paprastas pavyzdys: [[Leonardas da Vinčis]], ''"italų Renesanso architektas, tapytojas, skulptorius, muzikantas, meno teoretikas, inžinierius, išradėjas, filosofas"'' pagal aprašymą, o priskirtas tik 4 kategorijom (kodėl būtent tos, o ne anos?). Pagal anglų WP apibrėžimą, išeitų net daugiau (''"an Italian polymath, being a scientist, mathematician, engineer, inventor, anatomist, painter, sculptor, architect, botanist, musician and writer"''). Tad būtų protinga nustatyti 10-13 kategorijų limitą, bet rekomenduoti paprastai dėti 4-5. Tai būtų šioks toks aukso viduriukas tarp kiek pernelyg inkliuziviško en:WP liberalumo ir griežtų, konservatyvesnių nuostatų lietuviškoj WP. :: Konkrečiai dėl kategorijos "Vegetarai" palikau savo argumentus tos [[Kategorijos aptarimas:Vegetarai|kategorijos aptarime]], prašom gal perkelkite savo argumentus tenais, ir galim tęsti tą diskusiją, nes čia gi ne vieta. --[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 22:19, 2008 gruodžio 5 (EET) ::: Ir..? Vadinasi, turime vieną straipsnį, kurį norėtųsi priskirti didesniam kategorijų skaičiui. Dar sykį - tam ir yra [[Vikipedija:Saikingas dėmesys taisyklėms]], kad taisyklių nereikėtų derinti prie nedaugelio atskirų atvejų. Pavyzdžiui, taisyklė [[Vikipedija:Reikšmingumas]] nėra pritaikyta straipsniams „[[Žmogus]]“, „[[Žemė]]“, „[[Saulės sistema]]“ - nė vienu iš šių atvejų neturime jokio šaltinio, kuris būtų tikrai nepriklausomas nuo straipsnio objekto. Ir nieko - mes tiesiog suprantame, kad tai yra išimtys. Taip ir straipsnio „[[Leonardas da Vinčis]]“ aptarime iš principo galima sutarti dėl to, kad dėl tam tikrų svarių priežasčių jam kai kurios šios taisyklės normos negaliotų. ::: O dėl diskusijos apie vegetarų kategoriją - manyčiau, šiuo atveju klausimas yra bendresnis (atvejai su katalikų ar musulmonų kategorijomis būtų analogiški), o pati vegetarų kategorija jį tik iliustruoja. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 23:28, 2008 gruodžio 5 (EET) :::: Jei taip, tada gal ir jūsų tiesa, gal ir nereikia tada keisti nuostatų, nes vis tiek visada galima apeliuoti į [[Vikipedija:Saikingas dėmesys taisyklėms]] ir prirašyti straipsniui kad ir 10 kategorijų, jei tik į temą. :::: Kitą vertus, išlieka savybės, pagal kurią yra sukuriama kategorija, reikšmingumo problema. Kaip jau aukščiau rašiau, yra visiškai logiška sukurti kategorijas, pagal kurias būtų atspindimos asmeninės žinomo žmogaus pažiūros (etinės, filosofinės, politinės, etc.), kurios neturi būti tapatinamos su tokiomis iš tikro neesminėmis savybėmis kaip mėlynakis, blondinas, gyvenęs Vilniuje, rūkantis ar nerūkantis, ir pan. Tai yra siūlau imti pavyzdį iš kai kurių kitų Vikipedijų ir nekategarizuoti išskirtinai pagal tą vienintelę savybę, pagal kurią objektas yra žinomas, nes priešingu atveju yra žlugdomas enciklopedijos diversiškumas dėl tam tikros, mažiau svarbios, bet ir ne visiškai trivialios, informacijos Vikipedijoje engimo ir blokavimo, kuris pernelyg riboja išsireiškimo laisvę Vikipedijoje, padarant ją nuobodesnę ir konservatyvesnę.--[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 00:06, 2008 gruodžio 6 (EET) ::::::Gerai, ar galime laikyti, kad kategorijų skaičiaus problema išspręsta? Man irgi tinka toks variantas, kad visur dedamos 2-3, jei labai reikia ir taisyklėse nurodytos 5, o daugiau – tik ypač išskirtiniais atvejais kurių daug neatsiras. Jei taip, šią skaičių taisyklę paliekame ramybėje ir imamės vegetarizmo :) Tą argumentą kad vikipedijos autoriai turės važinėti ir tikrinti ar žmonės tikrai yra vegetarai, nežinau nei kaip pakomentuoti. Jei šaltiniai teigia kad žmogus vegetaras, vikipedija rašo kad žmogus vegetaras. Kaip ir kiekvienoje kitoje srity. Čia išvis neturi nieko bendro su kategorizavimu, čia yra ''no original research'', ''šaltinių patikimumo'', ''šaltinių nurodymo'' klausimas. Aš manau, turėtų būti kategorija aktyviems vegetarizmo propaguotojams, belieka sutarti dėl jos gražesnio ir trumpesnio pavadinimo. Į ją patektų būtent žmonės, žymūs savo vegetarizmu ir jo propagavimu (tiksliau irgi galima aptarti atskirai). Tiesiog nevalgantys mėsos žmonės neturėtų būti pagal tai kategorizuojami. Ar yra prieštaraujančių? --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 00:57, 2008 gruodžio 6 (EET) ::Pritariu Nomad. O kategorija galėtų vadintis "Vegetarizmo aktyvistai". <font color="Blue">*</font> [[User:Hugo.arg|<font color="Blue">Hugo</font>]] _{[[User talk:Hugo.arg|''<font color="DarkRed">¿díme?</font>'']]} 01:00, 2008 gruodžio 6 (EET) ::: Nors manau, kad tai yra kiek neteisinga kitų įžymybių atžvilgių, mažiau žinomų dėl savo vegetarizmo, tačiau vis tik palaikyčiau aktyvių vegetarizmo propaguotojų kategorijos sukūrymą. Dėl pavadinimo, galiu sutikti su Hugo pasiūlymu, nors tai kažkodėl ir neskamba kaip tobuliausias pavadinimas. ::: Dar norėčiau susitarti dėl ribos, kur yra "vegetarizmo propaguotojai", o kur šiaip vegetarai, niekad dėl to nieko nepadarę. Tarkim, [[Jared Leto]] galima skaityti tiesiog vegetaru, tuo tarpu [http://en.wikipedia.org/wiki/Pamela_anderson#Charitable_work_and_activism Pamela Anderson], nors pagrinde žinoma kaip aktorė ir modelė, kartu yra ir aktyvi [[PETA]]'os aktyvistė, todėl turėtų būti įtraukta į tokį sąrašą. Ar tinka? --[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 17:26, 2008 gruodžio 6 (EET) ::: P.S. dar dėl kategorijos pavadinimo: Levas Tolstojus parašė [http://en.wikipedia.org/wiki/Leo_Tolstoy#Pacifism visą ciklą kūrinių], propaguojančių vegetarizmą, tad jis tiktų į vegetarų-propaguotojų kategoriją, tačiau nežinau, ar "Vegetarizmo aktyvistai" labai gerai tiktų žmonėms, kurie gyveno senais laikais ir kur vienintelis jų aktyvizmas pasireikšdavo per apysakų rašymą, ir pan. Gal geriau jau tada "Aktyvūs vegetarizmo šalininkai"?--[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 17:32, 2008 gruodžio 6 (EET) :::: Na taip, „aktyvistas“ pagal žodyną - aktyvus ''organizacijos'' narys, o vetetarizmas nėra organizacija... Kita vertus, „Aktyvūs vetetarizmo šalininkai“ irgi skamba kažkaip keistai... Tarytumei būtų ir „Aktyvūs vetatarizmo priešininkai“ - pagal pavadinimus turbūt išeitų, kad vieni yra tie, kurie „aktyviai“ valgo daržoves, o kiti - kurie „aktyviai“ valgo mėsą... „Vegetariško gyvenimo būdo propaguotojai“ - kažkaip ilgokas pavadinimas... „Vegetarizmo propaguotojai“..? --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 18:50, 2008 gruodžio 6 (EET) ::Tačiau vis vien reiktų nepamiršti prie kategorijos aiškiai apibrėžti kas yra vegetarizmo propaguotojai (parašė knygas, įkūrė organizacijas ir pan.?). Manau, kad skirtingi žmonės tai galėtų traktuoti pakankamai įvairiai ;).--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 00:00, 2008 gruodžio 7 (EET) ::: Taip, galima parašyti trumpą apibrėžimą, maždaug ''"Aktyviais vegetarizmo šalininkais galime skaityti tokius vegetarus, kurių pagrindinėje arba šalutinėse veiklose vegetarizmo idėjų plėtra buvo pakankamai reikšminga, t.y., pvz., šios idėjos buvo paminėtos literatūros kūriniuose, arba buvo dalyvaujama atitinkamų organizacijų renginiuose, ir pan."''. ::: Dėl pavadinimo, vis tik palaikyčiau labiau pavadinimą "Aktyvūs vegetarizmo šalininkai", tačiau jei daugumą bus už Martyno ar Hugo.arg variantus, neprieštarausiu. --[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 00:54, 2008 gruodžio 7 (EET) :Dėl vegetarų nemanau, kad verta toliau vystyti temos, kaip ir dėl straipsnių skaičiaus. Jei taip norite keisti, siūlykite balsavimą ar ką pan., nes bent man jau atsibodo kartoti elementarius dalykus po porą kartų, nesulaukiant įtikinamų kontraargumentų. --[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 23:15, 2008 gruodžio 5 (EET) :: Tiesą pasakius, man irgi atsibodo sakyti tą patį per tą patį, ir irgi galiu pasakyti, kad rimtų kontraargumentų [[Kategorijos aptarimas:Vegetarai|savo]] ir [http://en.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:Categories_for_discussion/Log/2007_May_24#Category:Vegetarians_and_subcats kitų] argumentams iš tavęs, gerb.Atlantai, nesulaukiau. Taip pat nežinau, ar tokią situaciją gali išspręsti paprastas balsavimas, tai yra, jei būtų skaičiuojami tik balsai, rezultatas gali būti vienoks, o jei argumentų pagrįstumas, tai gal ir visai kitoks. Jei būtų balsavimas, turėtų būti įtrauktas taipogi ir kategorijos kūrėjas.--[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 00:06, 2008 gruodžio 6 (EET) Pala, pala, o tai ko buvimas vegetaru yra etinės pažiūros, o tarkim buvimas narkomanu, rūkančiuoju arba abstinentu neparodo žmogaus etinių pažiūrų? <font color="Blue">*</font> [[User:Hugo.arg|<font color="Blue">Hugo</font>]] _{[[User talk:Hugo.arg|''<font color="DarkRed">¿díme?</font>'']]} 00:52, 2008 gruodžio 6 (EET) : Šiaip, yra kažkiek skirtumo tarp žmogaus gyvenimo būdo (įskaitant visuotinai pripažintus blogus įpročius) ir filosofinių, politinių ir kitų pažiūrų. --[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 17:26, 2008 gruodžio 6 (EET) ::Sigurdai, kadangi nemanau, kad jūsų išsakyti argumenti yra pakankami kurti ir kategoriją, tai belieka balsavimų nuspręsti, kurio argumnetai "teisingesni" ;). Tačiau jei būtų nubalsuota, kad įtraukti bet kokią žmogaus savybę (nesvarbu netinkamus ar tinkamus įpročius, filosofines, religines, politines pažiūras, būdo, demografines, fiziologines savybes ir .t.) kaip pagrindą kategorizacijai prisidėtų milijonai kategorijų ..., ir kadangi, bent mano nuomone, tarp jų nėra skirtumo, jai jos nesudarė pagrindo objektui papulti į enciklopediją, pagal jas kategorizuoti yra netinkama. Tačiau kita vertus projektas atviras įvairiems pokyčiams ir jai dauguma manys palaikys jūsų nuomonę, kodėl gi ne. ::Išvardinu paskutinį kartą savo argumentus: ::#Tai '''nėra ta savybė dėl kurios objektas/žmogus pateko į Vikipediją'''; ::#Tai būtų netinkamas precedentas kurti kategorijas pagal bet kokias žmogaus savybes. ::#Kategorijų žymiai padaugėtų - o kad išlaikyti tvarkingą kategorizaciją kažkas turės ir jas nuolat prižiūrėti tai yra priskirti ne 1-5, o pvz., 10-čiai vos ne kas kartą, pradedant nuo tada kada gimė, gyveno, kuo tikėjo, fiziologinius bruožus, vartojo, veiklą ... ir mirė; ::#Gal neminėta, bet pakankamai neaiškus būtų priskyrimas tokioms gyvensenos kategorijoms; ::#Ar tikrai svarbu visus vegetarus turėti vienoje vietoje ar jie yra susiję tarpusavyje? Manau, ne. O gal pakaktų sąrašo - nors jis būtų begalinis :), o tai nelabai gerai. ::--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 23:50, 2008 gruodžio 6 (EET) ::: Atlantai, šiuo metu, matau, geriausia išeitis yra tiesiog rasti kompromisą per tos vegetarų-propaguotojų kategorijos sukūrimą, paliekant likusius vegetarus paprastam [[Kategorijos_aptarimas:Vegetarai|vegetarų sąrašui]], kurį galiu apsiimti sudaryti. Jei ateityje kitiems naudotojams vis tik iškils poreikis kategorizuoti ir likusius vegetarus, tada galėsim grįžti prie to aptarimo, tačiau šiuo metu konsensuso, kaip matau, vis tiek nerasim.--[[Naudotojas:Sigurdas|Sigurdas]] 00:54, 2008 gruodžio 7 (EET) == Kategorijų skaičiaus nustatymas == ;Straipsnis neturėtų priklausyti daugiau nei 5 kategorijoms, o geriausia - ne daugiau 3; Kas gali nustatyti konkretų skaičių? Tai nesąmonė. Kaip galima tai pagrįsti, kiek "turėtų priklausyti", kiek ne? Ir dar "geriausia"... čia išvis. Tai Dirgėla kūryba. --[[Naudotojas:Brox|Brox]] 21:43, 1 lapkričio 2011 (EET) :Tik pastebėsiu, kad visos šios taisyklės yra kažkieno kūryba, koks skirtumas, Dirgėlos ar ne? Juk niekas nemano, kad taisyklių projektai pasirašo patys savaime, nebūna kažkieno sukurti ir pateikti bendruomenei svarstyti? Ką čia norėta pasakyti tuo "Dirgėlos kūryba", visai nesupratau. P.S. savo nuomonę išsakėte, nebūtina išbraukinėti atitinkamų vietų iš straipsnio. Jei bus ir daugiau sutinkančių, tą vietą galima bus pakeisti ar ištrinti, o kol kas vertėtų palikt kaip yra. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] 21:49, 1 lapkričio 2011 (EET) :Tų "daugiau sutinkančių" ne tik bus, bet jau ir buvo bei yra. Skaityti aukščiau. --[[Naudotojas:Brox|Brox]] 22:07, 1 lapkričio 2011 (EET) :: Ir, kaip galima matyti ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&diff=1495697&oldid=1495686], [http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikipedijos_aptarimas:Straipsni%C5%B3_kategorizavimo_taisykl%C4%97s&diff=1495728&oldid=1495697]), su jais buvo sutarta, kad taisyklė lieka, bet jei tikrai labai reikia (ir, aišku, bendruomenė pritaria, kad labai reikia), tai galimos ir išimtys. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 22:03, 2 lapkričio 2011 (EET) == Balsavimas dėl patvirtinimo == Siūlau balsuoti dėl šios taisyklės patvirtinimo. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] ([[Naudotojo aptarimas:Martynas Patasius|aptarimas]]) 23:08, 25 kovo 2015 (EET) '''Už:''' # --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] ([[Naudotojo aptarimas:Martynas Patasius|aptarimas]]) 23:08, 25 kovo 2015 (EET) # [[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 00:38, 26 kovo 2015 (EET) # --[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] ([[Naudotojo aptarimas:Dirgela|aptarimas]]) 19:12, 26 kovo 2015 (EET) # [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 21:31, 26 kovo 2015 (EET) # --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo]] <small>([[Naudotojo_aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]])</small> 21:57, 26 kovo 2015 (EET) # --[[Naudotojas:Tocekas|Tocekas]] ([[Naudotojo aptarimas:Tocekas|aptarimas]]) 18:54, 27 kovo 2015 (EET) # [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]] ([[Naudotojo aptarimas:Powermelon|aptarimas]]) 16:22, 1 balandžio 2015 (EEST) '''Prieš:''' # [[Naudotojas:Laisverobotams|Laisverobotams]] ([[Naudotojo aptarimas:Laisverobotams|aptarimas]]) 20:03, 26 kovo 2015 (EET) '''Komentarai:''' Pasiūlymas visumoje geras, bet mano nuomuone reikėtų koreguoti 3 ir 7 punktus. 7-ą punką manau reikėtų išplėsti, parašyti daugiau kriterijų kas yra laikoma esmine savybe, kas ne. Mano nuomuone tai yra kiek per subjektyvu. Pavyzdžiui biologijoje straipsniuose apie rūšis, mano numuone, labai svarbu yra kategorijos ne tik aukštesnio taksono, bet ir įvairios apsaugos statuso kategorijos, nes žmonių santykis su ta rūšimi gana esminė savybė. Be to labai patogu peržvelgti susijusius straipsnius pagal šią savybę einant į tokias kategorijas. Tačiau kitam žmogui, kuriam rūšys įdomios iš kokio etologijos kampo gal kaip svarbias kategorijas iškels kitokias. Pvz man labai patinka angliškoje wiki kategorijos su geografine vieta. [https://en.wikipedia.org/wiki/Category:Beetles_of_Europe Beetles_of_Europe] – svarbi kategorija, kadangi, kalbant apie vabzdžius, geografinė vieta yra viena svarbiausių savybė, nuo kurios prasideda tolimesnis rūšies aprašymas. Pasako ne tik, kad "čia gyvena", bet daug pasako ir apie giminingumus su kitom rūšim ir t.t. Dėl 3-io punkto nesuprantu kam to reikia. Kuo blogai daugiau nei 5 kategorijos? Svarbu, kad nebūtų bereikšmių, kategorijų, kurios rodo visai neesminę savybę (pvz [https://en.wikipedia.org/wiki/Category:Beetles_described_in_1758 Beetles_described_in_1758] – tikrai jokia čia vabalo savybė atsitiktinai pakliūti entomologui po ranka būtent 1758 metais ) O jei tikrai apie svarbias savybes, tai nors ir 100. Juk be galo įdomu spausti ant kategorijų ir žiūrėti "o kas gi dar tokie turi šitą savybę"! [[Naudotojas:Laisverobotams|Laisverobotams]] ([[Naudotojo aptarimas:Laisverobotams|aptarimas]]) 20:03, 26 kovo 2015 (EET) :Na, en.wiki yra labai blogas pavyzdys. Ten yra net augalų/gyvūnų pagal šalis kategorijos, tai kai turim augalą/gyvūną, kuris paplitęs kad ir visoje Europoje, tai reikia 30–40 kategorijų. Tai tokie dalykai tikrai nereikalingi. Pagal žemynus būtų galima kurti kategorijas, bet tada reiktų milžiniško daro perkategorizuojant visus straipsnius. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 21:31, 26 kovo 2015 (EET) : Iš principo pritariu, kadangi nėra apibrėžta, kas tas "esminis", visuomet bet kas galės ateiti ir manipuliuoti, kad toks ar anoks bruožas jam asmeniškai atrodo labai svarbus ir esminis. Ir nuginčyti nebus įmanoma. --[[Naudotojas:Submixster|Submixster]] ([[Naudotojo aptarimas:Submixster|aptarimas]]) 23:45, 26 kovo 2015 (EET) :: en.wiki pritariu, kad ten daug nereikalingų kategorijų (ir daviau pavyzdį). Bet nemažai ir tokių, kurios labai praturtina straipsnius. O dėl ribojimo iki 5 visai nematau prasmės kodėl reikia to ribojimo. Juk telpa kategorijų kiek tik nori. Klausimą reikia kelti tik dėl "esminio" apibrėžimo. [[Naudotojas:Laisverobotams|Laisverobotams]] ([[Naudotojo aptarimas:Laisverobotams|aptarimas]]) 09:48, 27 kovo 2015 (EET) :::Duok konkretų pavyzdį straipsnio, kur tau atrodo, kad reikia daugiau nei 5 kategorijų?--[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] ([[Naudotojo aptarimas:Dirgela|aptarimas]]) 18:00, 27 kovo 2015 (EET) :::: [[Algirdas Mykolas Brazauskas]]--[[Naudotojas:Submixster|Submixster]] ([[Naudotojo aptarimas:Submixster|aptarimas]]) 00:31, 28 kovo 2015 (EET) ::::: Dabar ([[Specialus:Diff/4731201]]) yra 10 kategorijų. Peržiūrėkim atidžiau: :::::* Lietuvos TSR politiniai veikėjai :::::** Nereikalinga. Į ją patenkama per „Lietuvos TSR ministrai“. :::::* Lietuvos TSR ministrai :::::** Gerai. :::::* Vytauto Didžiojo ordino kavalieriai :::::** Nereikalinga. Naudotinas sąrašas (su datomis ir pan.). :::::* Kovo 11 akto signatarai :::::** Truputį ginčytina... Yra navigacinis šablonas... Bet tebūnie. :::::* Lietuvos prezidentai :::::** Gerai. :::::* Lietuvos ministrai pirmininkai :::::** Gerai. :::::* LR Seimo pirmininkai :::::** Beveik gerai. Bet išrinktas Seimo pirmininku jis ėjo Prezidento, o ne Seimo pirmininko pareigas... :::::* Lietuvos politikai :::::** Nereikalinga. Į ją patenkama per net kelias kitas. :::::* Lietuvos medžiotojai :::::** Nereikalinga. Neesminis požymis. Šią kategoriją išvis reikėtų trinti. :::::* Lietuvos buriuotojai :::::** Nereikalinga. Šiuo atveju neesminis požymis. ::::: Taigi, lieka keturios-penkios... Kiek ir turėjo likti. ::::: Beje, jei pasirodytų, kad kokiam nors straipsniui išties reikėtų 6 kategorijų, galima taikyti [[Vikipedija:Saikingas dėmesys taisyklėms]] (nors žymiai dažniau pasirodo, kad dalies kategorijų nereikia). --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] ([[Naudotojo aptarimas:Martynas Patasius|aptarimas]]) 08:18, 28 kovo 2015 (EET) :: Teoriškai galėtų būti ir taip, bet iš tikro tokių ginčų (dėl to, kas yra esminė savybė) nesimato. Pavyzdžiui, [[Kategorijos aptarimas:Vegetarai]] ([[Specialus:Diff/1537377]]) vyko panaši diskusija, ir (jei ko nepražiopsojau) niekas nebandė tvirtinti, kad savybė esminė... --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] ([[Naudotojo aptarimas:Martynas Patasius|aptarimas]]) 21:29, 27 kovo 2015 (EET) ::: Daugiau nei 5 kategorijų gali prisireikti kai kuriems biografiniams straipsniams, straipsniams apie valstybes, straipsniams apie įspūdingesnes gyvūnų rūšis. Bet visų pirmą keistas klausimas. Net jei ir nėra nei vieno straipsnio, tai nepateisina tokios taisyklės egzistavimo. Taip ir nesulaukiau atsakymo ''kodėl'' reikia šios taisyklės? ar 6 kategorijos iškraipo wikipedijos puslapio dizainą? kuo blogai >5 kategorijos? Nes dėl beprasmių/mažareikšmių kategorijų saugiklis yra 7 punktas. Jei jis bus vykdomas ir bus tik svarbios kategorijos – betvarkės šiaip ar taip nebus. [[Naudotojas:Laisverobotams|Laisverobotams]] ([[Naudotojo aptarimas:Laisverobotams|aptarimas]]) 12:10, 28 kovo 2015 (EET) :Taip paprasčiau valdoma mažereikšmių kategorijų kūrimo problema. Juk net ir pasistengus nesiseka surasti straipsnio su daugiau nei 5 reikšmingom kategorijom, taigi visais atvejais kai jų "gali prisireikti" daugiau teks atsakinėti į klausimą ar tikrai visos jos yra reikšmingos. O ne atvirkščiai - kažkam prikepus dešimtim kategorijų ginčytis, kurios iš jų beviltiškai beprasmiškos.--[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] ([[Naudotojo aptarimas:Dirgela|aptarimas]]) 20:02, 2 balandžio 2015 (EEST) Ar neatrodo, kad 4 punktas jau neturi prasmės? --[[Naudotojas:Submixster|Submixster]] ([[Naudotojo aptarimas:Submixster|aptarimas]]) 23:45, 26 kovo 2015 (EET) '''Sprendimas:''' Praėjo pora savaičių: septyniems balsavus už ir vienam – prieš, taisyklės patvirtintos. --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] ([[Naudotojo aptarimas:Martynas Patasius|aptarimas]]) 01:58, 10 balandžio 2015 (EEST) == Įmonių kategorizavimas == Naudotojo Pakajaus [[Naudotojo_aptarimas:Pakajus#Perteklinės_kategorijos|aptarime]] iškilo klausimas dėl to, kaip reikėtų kategorizuoti įmones, ar jos priskirtinos (ir kokiais atvejais) miestų kategorijoms pagal tai, kur įsikūrusi jų būstinė. Kadangi nuomonės išsiskyrė, galime padiskutuoti daugiau, pasižiūrėsime, kokių dar bus nuomonių. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 17:31, 25 kovo 2022 (EET) :Tokios praktikos nėra kitose wiki (bent jau en). Savavališkas, betikslis kategororizavimas nepateisinamas.—[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 20:08, 26 kovo 2022 (EET) == Siūlomas pakeitimas == Pageidaujant naudotojui [[Naudotojas:Kails|Kails]], teikiamas pasiūlymas pakeisti taisykles, antrąjį punktą papildant tokiu tekstu: „Išimtis taikoma straipsniams, įtrauktiems į eponimines kategorijas. Pvz., straipsnis „[[Paukščių Takas]]“ priskiriamas ir „[[:Kategorija:Paukščių Takas]]“, ir „[[:Kategorija:Galaktikos]]“, nepaisant to, kad „[[:Kategorija:Paukščių Takas]]“ yra pastarosios subkategorija“. Tokią tvarką galima aptikti įvairiose wiki, pvz., [[:en:Klaipėda]], [[:ru:Клайпеда]], [[:fr:Klaipėda]] ir t. t. Kviečiu įsitraukti į diskusiją. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 19:11, 5 kovo 2023 (EET) :Kokie būtų argumentai už tokį pakeitimą? Man asmeniškai taip nepatiktų, matau tik papildomą dubliavimą be pridėtinės naudos. [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]] ([[Naudotojo aptarimas:Powermelon|aptarimas]]) 09:17, 6 kovo 2023 (EET) ::Siūlymas visų pirma naudotojo [[Naudotojas:Kails|Kails]], tad lauksime argumentų. Apskritai tokia tvarka kitose wiki gana įprasta, matyt, požiūris toks, kad taip aiškiau ir pan. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 09:35, 6 kovo 2023 (EET) :::Ačiū [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] už jūsų pateiktą pasiūlymą pakeisti taisykles su išimtimi. O nuomonę jau esu išsakęs ir ji yra tokia pati ir paprastai aiški - Paukščių Takas yra galaktika kaip ir visos kitos galaktikų kategorijoje paminėtos galaktikos ir yra visiškas nensusipratimas, kad Paukščių Tako galaktikos nėra galaktikų kategorijoje. Žinau, nesidomintiems astronomija tai smulkmė, jie nesupranta ir jie nesutiks, bet yra ir kita žmonių grupė. [[Naudotojas:Kails|Kails]] ([[Naudotojo aptarimas:Kails|aptarimas]]) 02:27, 7 kovo 2023 (EET) Na, tokia tvarka jau nusistovėjusi. Ją pakeitus tada reikėtų eiti po šimtus kategorijų ir perkategorizuoti tokio tipo straipsnius naujai. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 10:03, 6 kovo 2023 (EET) :Padirbėti, be abejo, reikėtų, galima tai atlikti palaipsniui. Tokių atvejų daug geografijos srityje, yra ir asmenybių ([[Vladimiras Leninas]]). Visgi, tarkim, valstybių straipsniai (pvz., [[Vokietija]]) ir dabar priskirti kategorijai „Valstybės“, nors netiesiogiai patenka ir per savo eponiminę kategoriją. Tai nuoseklumo ir dabar nėra. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:06, 7 kovo 2023 (EET) ::Lenino atveju straipsnis būtų priskiriamas Rusijos politikų ar Rusijos revoliucionierių kategorijai, ar abejoms, o kaip su [[Lady Gaga]], pavyzdžiui? Jei neakivaizdu dar, tai nieko gero toks pakeitimas neatneštų... Dėl valstybių straipsnių kategorizavimo esu pastebėjęs, reikėtų pereiti ir sutvarkyti. Iš tikro tai ir tų pačių atlikėjų kategorijoje irgi bet kaip viskas ir veikiausiai ne tik ten, būna atrandu panašių variantų. Va, kad ir kaip buvo su straipsniais [[:Kategorija:Rusijos administracinių vienetų herbai]].--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 21:48, 9 kovo 2023 (EET) :::Leninas būtų priskiriamas abiem, Lady Gaga – toms, kurioms priskirta eponiminė kategorija, išskyrus „Kategorijos pagal atlikėją“, t. y., toms pačioms kategorijoms, kurioms straipsnis būtų priskirtas, jei eponiminė kategorija neegzistuotų (kaip kad [[Cher]]). [[Kategorijos aptarimas:Valstybės]] yra gana sena diskusija. Kails, kurio prašymu diskusija užvesta, išsamiau nedetalizavo, kodėl esama tvarka kliūva, bet jo norima tvarka kitose wiki nėra neįprasta, tai proga pasverti už ir prieš. Tai, matyt, norima, kad jau pačiame straipsnyje matytųsi kategorijos, žyminčios, kas tai per objektas (kad objektas yra galaktika, Rusijos revolucionierius, politikas ir pan.) ir kad be tarpinių žingsnių būtų patenkama į tas kategorijas. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 22:20, 9 kovo 2023 (EET) Praėjus daugiau nei 2 savaitėms, galima konstatuoti, kad konsensuso taisykles keisti nėra. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 14:14, 21 kovo 2023 (EET) == Valstybių kategorijos == Pastebėjau, kad valstybių straipsniai priskiriami ir kategorijai [[:Kategorija:Valstybės|Valstybės]], ir jos subkategorijoms ([[:Kategorija:Lietuva]], [[:Kategorija:Latvija]], [[:Kategorija:Estija]], etc). Ar taikoma išimtis taisyklėms, ar klaida? --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 10:38, 20 rugpjūčio 2025 (EEST) :Greičiausiai klaida iš seniai. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:41, 20 rugpjūčio 2025 (EEST) ::Jei taip, tai turbūt reiktų keisti. Ar botu įmanoma pašalinti? --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 12:02, 20 rugpjūčio 2025 (EEST) :::Įmanoma, taip ir padarom. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 12:17, 20 rugpjūčio 2025 (EEST) == Metų kategorijos 2 == Siūlau padiskutuoti dėl metų kategorijų. Buvo pas mus kaip reikiant įsismarkavusių, jau pradėta dėti valstybėms, net po kelias vienam straipsniui, tai teko juos kiek pristabdyti. Tarkim, ar [[Deltuvos mūšis]] atveju metų kategorija nusako esminę straipsnio objekto savybę?.. Šiame straipsnyje jau yra kategorijų perteklius – iš viso 6. Tokio precedento kategorizuoti mūšius pagal metus kaip ir nebuvo, čia daugiausia vieno naudotojo indėlis (pvz., [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Saul%C4%97s_m%C5%AB%C5%A1is&diff=prev&oldid=7583703]). --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:50, 27 liepos 2026 (EEST) :Pritariu dabartinei tvarkai, kai kategorija nusako tik esminę straipsnio objekto savybę. Yra metų straipsniai, juos galima papildyti svarbiais įvykiais neribotai. Be to, yra galimybė kurti sąrašus. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 09:06, 29 liepos 2026 (EEST) :Keletas pamąstymų šia tema: :* Nereikėtų daryti prielaidos, kad esminė straipsnio savybė gali būti tik viena. Dabartinė taisyklė neturi gairių kaip siaurai ar plačiai turėtų būti apibrėžiama "esminė straipsnio savybė", o redaktorių požiūris gali stipriai skirtis. Galbūt tai reikėtų apibrėžti aiškiau. :* Konkrečiai dėl mūšių: įvykių chronologija turi didelę svarbą istorijoje, ypač siekiant analizuoti priežasties-pasekmės ryšius. Karybos istorijos kontekste mūšio datą priskirčiau prie esminių straipsnio savybių. :* Provokuojantis klausimas: o kodėl 6 kategorijos yra per daug? Ar didesnis kategorijų skaičius savaime yra blogai? Pagrindinė EN WP problema yra ta, kad nuolatos atsiranda bandančių kurti beprasmes ir nereikalingas kategorijas, keičiant šimtus straipsnių ir taip siekiant greitai susigeneruoti tūkstantinį ''editcount''. O platesnis esminių straipsnio savybių apibrėžimas savaime dar nebūtinai yra problema. :Man asmeniškai nekliudo nei EN WP, nei LT WP tvarka. Svarbesnis klausimas: kaip vartotojai naudos tas kategorijas? Manau, kad be pavienių redaktorių, LT WP vartotojams tai apskritai nelabai nesvarbu. :-- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 19:40, 29 liepos 2026 (EEST) 9jlnjb9wrrgg71jl6yrwu9pjeg9vsd7 0 13087 7889503 7887576 2026-07-29T16:45:11Z Ed1974LT 52229 /* Nuosakos */ 7889503 wikitext text/x-wiki {{kalba|spalva=#7CFC00|kalba=Latvių kalba <br /> '''''latviešu valoda''''' | šalys=[[Latvija|Latvijoje]], tautinės mažumos [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Estija|Estijoje]], [[JAV]], [[JK]], [[Airija|Airijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Australija|Australijoje]], [[Naujoji Zelandija|Naujoje Zelandijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]]| kalbančiųjų= ~1,5 mln. gimtakalbių, ~2 mln. iš viso<ref name="agentura">{{cite web|title=Latviešu valoda|url=https://valoda.lv/valsts-valoda/|publisher=Latviešu valodas aģentūra|accessdate=2021-12-14}}</ref> | vieta= 160-a| kilmė= [[Indoeuropiečių prokalbė]]<br />&nbsp;[[Baltų-slavų prokalbė]]?<small>([[hipotezė]])</small><br />&nbsp;&nbsp;[[Baltų prokalbė]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;[[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|Rytų baltų kalbos]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;'''Latvių kalba'''| oficiali={{flag|Latvija}}<br>{{flag|Europos Sąjunga}}| institucijos=[[Valstybinės kalbos agentūra (Latvija)|Valstybinės kalbos agentūra]]| iso639-1=lv| iso639-2=lav| iso639-3=lav| sil=LAT| kodas = lv| paveikslėlis=Latvian as primary language at home by municipalities and cities (2011).svg}} '''Latvių kalba''' (latv. ''latviešu valoda'') – [[baltų kalbos|baltų kalbų]] grupei priklausanti [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių šeimos kalba]], kilusi iš [[baltų prokalbė]]s. Iš trijų didžiųjų [[baltų kalbos|baltų kalbų]] – [[lietuvių kalba|lietuvių]], latvių ir [[prūsų kalba|prūsų]] – pati moderniausia, t. y. labiausiai nuo baltų prokalbės nutolusi kalba. Taip atsitiko dėl didelės [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos šiaurės baltų ([[baltų kalbos|kuršių]], [[baltų kalbos|žiemgalių]], [[Sėlių kalba|sėlių]] ir [[Latgalių kalba|latgalių]]) kalboms, kurių [[arealas|areale]] nuo [[XIV amžius|XIV a.]] pradėjo formuotis latvių kalba. Spėjama, kad ji formavosi [[Latgaliai|latgalių]] (letų) kalbos pagrindu, jiems išplitus po Pietų [[Livonija|Livoniją]]. Pirmieji rašytiniai paminklai siekia [[XVI a.]] Dabartinėje [[Lotynų abėcėlė|lotynų raidynu]] grįstoje latvių abėcėlėje yra 33 raidės. [[Kirtis]] fiksuotas pirmajame [[Skiemuo|skiemenyje]]. Skiriamas [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|balsių ilgumas]], kiekvienas [[dvibalsis]] arba ilgasis [[balsis]] gali turėti vieną iš trijų [[Priegaidė|priegaidžių]]. [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologiškai]] latvių kalba yra [[Fleksinė kalba|fleksinė]]. [[Sintaksė]] pasižymi palyginti laisva [[žodžių tvarka]], pagrindinė tvarka sakinyje yra SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]). [[Leksika|Žodyno]] daugumą sudaro veldiniai, tarp [[Skolinys|skolinių]] vyrauja [[Germanizmas|germanizmai]] (''amats'' 'pareigos; amatas', ''brilles'' 'akiniai', ''dienests'' 'tarnyba', ''kleita'' 'suknelė', ''krogs'' 'smuklė', ''stunda'' 'valanda; pamoka', ''zāģis'' 'pjūklas', ''ziepes'' 'muilas'), į kuriuos įeina ir [[Švedų kalba|švedų kalbos]] leksika (''nagla'' 'vinis', ''pipars'' 'pipiras', ''siļķe'' 'silkė', ''skola'' 'mokykla', ''skurstenis'' 'dūmtraukis', ''tabaka'' 'tabakas', ''ūtrupe'' 'varžytynės'), [[Slavizmas|slavizmai]] (''baznīca'' 'bažnyčia', ''cilvēks'' 'žmogus', ''soma'' 'rankinė', ''kāposti'' 'kopūstai', ''slava'' 'šlovė, garbė', ''siers'' 'sūris') ir [[Finizmas|finiška leksika]] (''allaž'' 'dažniausiai, visada', ''kaija'' 'kiras', ''kukainis'' 'vabzdys', ''ķepa'' 'letena', ''launags'' 'pavakariai', ''liedags'' 'paplūdimys', ''loms'' 'sugautos žuvys, valkšna', ''maksa'' 'mokestis', ''nūja'' 'lazda', ''puika'' 'berniukas', ''puķe'' 'gėlė', ''sēne'' 'grybas', ''tērauds'' 'plienas', ''vajag'' 'reikia'). == Kalbos geografija == === Arealas ir kalbos vartotojų skaičius === [[Vaizdas:Latvian as primary language at home by municipalities and cities (2011).svg|300px|thumb|right|Žmonių dalis, latvių kalbą šeimoje vartojanti kaip pagrindinę (2011)]] [[Vaizdas:WIKITONGUES- Jānis speaking Latvian.webm|thumb|left|Jaunuolis kalba latviškai]] [[2011]] m. surašymo duomenimis, latvių kalbą kaip [[Gimtoji kalba|gimtąją]] vartojo 1 164 894 žmonės,<ref>{{cite web|title=PASTĀVĪGIE IEDZĪVOTĀJI PA STATISTISKAJIEM REĢIONIEM, REPUBLIKAS PILSĒTĀM UN NOVADIEM PĒC DZIMUMA, MĀJĀS PĀRSVARĀ LIETOTĀS VALODAS UN PA VECUMA GRUPĀM 2011.GADA 1.MARTĀ|url=https://www.csb.gov.lv/lv/statistika/statistikas-temas/iedzivotaji/tautas-skaitisana/tabulas/tsg11-07/pastavigie-iedzivotaji-pa-statistiskajiem|year=2011|work=Tautas skaitīšana 2011. 2011.gada tautas skaitīšanas galīgie rezultāti|publisher=Centrālās statistikas pārvaldes|accessdate=2019-03-26|language=lv}}</ref> kas sudaro apie 56,3 %<ref>{{cite book|title=Par Valsts valodas politikas pamatnostādnēm 2015.-2020.gadam (informatīvā daļa). Ministru kabineta. rīkojums Nr.630 (prot. Nr.58 47.§)|url=https://likumi.lv/doc.php?id=270016|location=Rīgā|date=2014-11-03|pages=11—12}}</ref> [[Latvija|Latvijos]] gyventojų ir 62,1 % savo kalbą nurodžiusiųjų (įtraukiant [[Latgalių kalba|latgalių tarmės]] vartotojus, nors ši tarmė kartais laikoma atskira kalba); latvių kalbą geriau ar prasčiau moka dauguma šalyje gyvenančių [[Rusakalbiai|rusakalbių]], taip pat nedidelis kiekis latvių [[Emigracija|emigrantų]] ir jų palikuonių kitose pasaulio šalyse ([[JAV]] – 16 035,<ref>{{cite web|title=16 тысяч американцев говорят дома по-латышски|url=http://rus.delfi.lv/news/daily/latvia/16-tysyach-amerikancev-govoryat-doma-po-latyshski.d?id=46695981|date=2015-11-10|publisher=rus.DELFI.lv|accessdate=2019-03-26|archiveurl=https://archive.today/20160125224206/http://rus.delfi.lv/news/daily/latvia/16-tysyach-amerikancev-govoryat-doma-po-latyshski.d?id=46695981|archivedate=2016-01-25}}</ref> [[Airija|Airijoje]], [[Anglija|Anglijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Rusija|Rusijoje]] ([[2010]] m. 22 079 kalbos vartotojų<ref>{{cite web|url=http://www.gks.ru/free_doc/new_site/perepis2010/croc/Documents/Materials/tab6.xls|title=Население Российской Федерации по владению языками (Приложение 6)|work=Итоги Всероссийской переписи населения 2010. Распространение языков|date=2001–2015|publisher=Федеральная служба государственной статистики|accessdate=2019-03-26|archiveurl=https://web.archive.org/web/20180413131745/http://www.gks.ru/free_doc/new_site/perepis2010/croc/Documents/Materials/tab6.xls|archivedate=2018-04-13|url-status=dead}}</ref>), [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ([[2009]] m. duomenimis, iš 1549 etninių latvių 386 latvių kalbą nurodė kaip gimtąją,<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|title=Население по национальности и родному языку. Все население: Оба пола (Таблица 5.8)|work=Перепись населения Республики Беларусь 2009 года|date=2010-08-12|publisher=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|page=1|accessdate=2019-03-26|archive-date=2017-10-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20171009183758/http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|url-status=dead}}</ref> bet tik 9 ją vartojo namuose<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|title=Население по национальности и языку, на котором обычно разговаривает дома. Все население: Оба пола (Таблица 5.9)|work=Перепись населения Республики Беларусь 2009 года|date=2010-08-12|publisher=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|page=1|accessdate=2019-03-26|archiveurl=https://web.archive.org/web/20210113092028/https://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|archivedate=2021-01-13|url-status=dead}}</ref>), [[Naujoji Zelandija|Naujoje Zelandijoje]], [[Australija|Australijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]] ir kitur). Maždaug 0,5 milijono Latvijos gyventojų latvių kalbą moka kaip antrąją.<ref name="agentura"/> === Tarmės === [[Vaizdas:Latvaldialekti.svg|thumb|300px|Latvių kalbos tarmės]] Tradiciškai išskiriamos trys pagrindinės latvių kalbos [[tarmė]]s: aukštaičių, arba latgaliečių (''augšzemnieku dialekts''), vidurinioji (''vidus dialekts'') ir lyviškoji (''lībiskais dialekts'').{{sfn|Сталтмане|2006|p=189}}{{sfn|Kabelka|1982|p=92}}{{sfn|Дини|2002|p=314}} Latvių aukštaičių tarmė labai skiriasi nuo viduriniosios ir lyviškosios tarmių (todėl, priešinant su aukštaičių tarme, šios dar vadinamos latvių žemaičių tarmėmis). Aukštaičių tarmė paplitusi [[Latgala|Latgaloje]], [[Vidžemė]]s rytuose ir [[Sėla (regionas)|Augšžemėje]]. Aukštaičių tarmę sudaro rytų (giliosios) ir vakarų (negiliosios) patarmės. Abi grupės taip pat skirstomos į sėliškąsias ir latgališkąsias patarmes.{{sfn|Сталтмане|2006|p=191}} Latgališkos giliosios patarmės kartais laikomos atskira – [[Latgalių kalba|latgalių]] – kalba. Vidurinioji tarmė skirstoma į [[Vidžemė]]s (centrinė Vidžemė), Žiemgalos (centrinė [[Žiemgala]]) ir Kuršo (pietinis [[Kuršas]]) patarmes.{{sfn|Сталтмане|2006|p=189}} Šios tarmės Kuršo patarmės yra archajiškesnės – kuršiškuose [[Skolinys|skoliniuose]] ir [[Vietovardis|vietovardžiuose]] išlikę mišriųjų [[Dvibalsis|dvibalsių]] ''an, en, in, un,'' įvairesnės [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] formos ir kt. [[Jelgava|Jelgavos]] apylinkių viduriniosios tarmės žiemgališkąja patarme grįsta [[bendrinė kalba]].<ref>{{cite book|last=Butkus|first=A.|title=Latviai|publisher=Æsti|year=1995|location=Kaunas|pages=206|isbn=9986-9034-0-8}}</ref> Lyviškoji tarmė, susidariusi veikiant finiškai [[Lyvių kalba|lyvių kalbai]], skirstoma į Vidžemės (Vidžemės šiaurės rytai) ir Kuršo (šiaurės Kuršas) patarmes.{{sfn|Сталтмане|2006|p=190}} Lyviškojoje tarmėje nėra [[Gramatinė giminė|giminės]] kategorijos, yra dvi [[priegaidė]]s. Kuršo (tamniekų) patarmėje trumpieji [[Balsis|balsiai]] žodžių galūnėse išmetami, o ilgieji balsiai – trumpinami. Dėl migracijos ir [[Bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] įtakos ši tarmė nyksta. Alternatyvioje klasifikacijoje [[Alfredas Gateris|A. Gateris]] teikia tokį skirstymą:{{sfn|Gāters|1977|p=13}} * vidurinioji tarmė; ** vidurinioji lyviškoji; ** vidurinioji Žiemgalos (''zemgaliskās izloksnes''); ** vidurinioji Kuršo (''kursiskās izloksnes''); ** vidurinioji Žiemgalos – Kuršo (''zemgaliski-kursiskās izloksnes''); * tamniekų tarmė; ** Kuršo tamniekų patarmės; ** lyviškosios tamniekų patarmės; * aukštaičių tarmė; ** latgališkosios, arba nesėliškosios giliosios patarmės (''latgaliskās'', arba ''nesēliskās dziļās izloksnes''); ** sėliškosios; ** šiaurinė pereinamoji į viduriniąją tarmę zona; ** centrinė pereinamoji į viduriniąją tarmę zona; ** pietinė pereinamoji į viduriniąją tarmę zona. == Istorija == [[Vaizdas:Baltų gentys XII amžiuje.svg|thumb|250px|right|[[Baltai|Baltų genčių]] paplitimas [[XII a.]] pabaigoje – [[XIII a.]] pradžioje]] Drauge su [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]], latvių kalba kilusi iš [[baltų prokalbė]]s.{{sfn|Дини|2002|pp=80—81}} Manoma, kad latvių ir [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbų]] skirtumų ėmė rastis apie [[I amžius|I mūsų eros amžių]], o [[V a.|V]] – [[VII a.]] šiedvi kalbos galutinai atsiskyrė.{{sfn|Дини|2002|p=195}}<ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchengen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|location=Leiden – Boston|publisher=Brill|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n33 26]|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> V – [[VI a.]] [[Latviai|latvių]] protėviai ėmė veržtis į šiaurę ir užėmė žemes, iki tol gyventas Baltijos finų genčių, todėl pradėjo sąveikauti su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbomis]] bei [[Rytų slavų kalbos|rytų slavų tarmėmis]].{{sfn|Дини|2002|p=196}} [[Vaizdas:Medieval Livonia 1260.svg|thumb|right|250px|[[Livonija|Livonijos konfederacija]] 1260 m.]] Pradžioje [[Latgaliai|letai]] buvo tik viena iš rytų baltų genčių. Drauge su jais dabartinę [[Latvija|Latviją]] buvo apgyvendinę [[žiemgaliai]], [[sėliai]] ir [[kuršiai]], taip pat – Baltijos finų tauta [[lyviai]]. Ilgainiui visas šias tautas letai [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavo]], o asimiliuotų tautų kalbos paliko pėdsakų latvių tarmėse.{{sfn|Блинкена|2001|p=216}} [[XIII a.]] dabartines Latvijos ir [[Estija|Estijos]] žemes pradėjo užkariauti [[Kalavijuočių ordinas]] (1202–1236), o jam žlugus, užkariavimą tęsė ir baigė [[Livonijos Kryžiuočių ordinas]] (1237–1290). Užkariautiems kraštams vadinti vokiečiai išplatino Livonijos vardą (vok. Livland, lot. Livonia), kuriuo XII a. pabaigoje misionieriai ir jų palyda buvo pavadinę Dauguvos žemupyje gyvenusių lyvių žemes, nes su jais susidūrė pirmiausia. Šiaurės Estiją 1219 m. užkariavo danai; 1346 m. savo valdytas estų žemes jie pardavė Prūsijos kryžiuočiams, o šie po metų perleido jas Livonijai. Nurimus XIII a. vidaus karams, valdančiuoju sluoksniu tapo [[vokiečiai]], latviškai kalbėjo kaimų gyventojai. Padėtį pakeitė [[reformacija]], kai dvasininkija ėmė rodyti dėmesį latvių kalbai.{{sfn|Prauliņš|2012|p=2}} [[Bendrinė kalba|Bendrinės]] latvių kalbos istorija skirstoma į tris periodus:{{sfn|Сталтмане|2006|p=157}} * senosios latvių kalbos laikotarpis (''senā latviešu valoda''; [[XVI a.]] – pirmoji [[XIX a.]] pusė). Religiniuose tekstuose latvių kalbą ima vartoti vokiečių dvasininkai, latviškai verčiama [[Biblija]], pasirodo pirmieji žodynai ir gramatikos; * naujosios latvių kalbos laikotarpis ([[XIX amžiaus 6-as dešimtmetis|XIX a. 6-as]] – [[XIX amžiaus 10-as dešimtmetis|10-as]] dešimtmečiai). Tautinio atgimimo metais susidaro bendrinė kalba; * šiuolaikinės latvių kalbos laikotarpis ([[XIX amžiaus 10-as dešimtmetis|XIX a. 10-as dešimtmetis]] – dabartis). Be to, katalikiškoji [[Latgala]] dėl istorinių aplinkybių turi savo rašto tradiciją (tad dar ir dėl to dalis kalbininkų šio regiono tarmę linkę laikyti atskira baltų kalba). Pirmoji latgalietiška knyga „Evangelia Toto Anno…“ išėjo [[1753]] m. [[Vilnius|Vilniuje]] (Latgala nuo [[1561]] m. priklausė [[LDK]], nuo [[1569]] m. iki [[1772]] m. – [[Abiejų Tautų Respublika]]i). Raštai latgaliečių tarme jau iš pat pradžių buvo leidžiami tik antikva ir didesnių reformų neturėjo iki mūsų dienų. [[XIX a.]] viduryje po Lenkijos ir Lietuvos sukilimų caro valdžia buvo uždraudusi raštą [[Lotynų abėcėlė|lotyniškais rašmenimis]] ne tik Lietuvoje, bet ir [[Vitebsko gubernija|Vitebsko gubernijoje]], kuriai tada priklausė etnografinė Latgala. [[Spaudos draudimas]] čia galiojo [[1865]]–[[1904]] m.{{sfn|Butkus|2008|pp=128-129}} Pirmoji knyga latvių kalba, liuteroniškas [[katekizmas]], buvo išleista [[1525]] m., tačiau iki mūsų laikų ji neišliko. Pirmasis išlikęs tekstas priskiriamas [[1550]] m. – tai ištrauka, randama [[Sebastian Münster|S. Miunsterio]] knygoje „Cosmographia“.{{sfn|Блинкена|2001|p=215}} Pirmoji išlikusi knyga – [[1585]] m. [[Jėzuitai|jėzuitų]] kunigo [[Erdmann Tolgsdorf|E. Tolgsdorfo]] verstas ir [[Vilnius|Vilniuje]] išleistas P. Kanizijaus [[Katalikybė|katalikų]] katekizmas, pavadintas ''Kriscige pammacischen no thems Papreksche Galwe gabblems Christites macibes. Prexskan thems nemacigems vud iounems bernems'' (dabartine rašyba – ''Kristīgā pamācīšana no tiem papriekš galvas gabaliem Kristītās mācības. Priekš tiem nemācītiem un jauniem bērniem'').<ref>{{cite web |title= Poļu laiki Vidzemē |author= Roberts Feldmanis |date= 1992-10-26 |url= http://www.robertsfeldmanis.lv/lv/?ct=bvesture&fu=read&id=1219784876 |accessdate= 2019-03-26 |archive-date= 2016-03-05 |archive-url= https://web.archive.org/web/20160305003618/http://www.robertsfeldmanis.lv/lv/?ct=bvesture&fu=read&id=1219784876 |url-status=dead }}</ref> Nuo antrosios XVI a. pusės atsirado mokyklų, kuriose mokoma latvių kalba, o XVII a. tokių mokyklų jau buvo tiek miestuose, tiek ir kaimuose.{{sfn|Блинкена|2001|p=215}} [[Pietro Umberto Dini|P. Dinis]] pabrėžia, kad mokyklos suvaidino išskirtinį vaidmenį susidarant tautinei latvių savimonei.{{sfn|Дини|2002|p=370}} [[1685]]–[[1694]] m. vokiečių kunigas [[Johann Ernst Glück|J. E. Gliukas]] į latvių kalbą išvertė Bibliją.{{sfn|Блинкена|2001|p=216}} [[1822]] m. [[Carl Friedrich Watson|K. F. Vatsonas]] įsteigė pirmąjį laikraštį latvių kalba ''Latweeschu Awises'' (dabartine rašyba – ''Latviešu Avīzes'') „Latvių laikraštis“.{{sfn|Дини|2002|p=370}} [[1856]] m. savo veiklą pradėjo vadinamieji [[Jaunalatvių sąjūdis|jaunalatviai]], visoje šalyje steigę būrelius, kurių tikslas buvo žadinti tautinę savimonę. Šio sąjūdžio vedlys buvo [[Krišjānis Valdemārs|K. Valdemaras]], kiti aktyvūs veikėjai − [[Juris Alunanas|J. Alunanas]], [[Krišjānis Barons|K. Baronas]], [[Auseklis (1850)|Auseklis]], [[Juris Bārs|J. Baras]], [[Ansis Leitāns|A. Leitanas]]. Nuo [[1856]] m. jaunalatviai pradėjo leisti laikraštį ''Mahjas Weesis'' (dabartine rašyba − ''Mājas Viesis'') „Namų svečias“, o nuo [[1862]] m. – ''Peterburgas awises'' (dabartine rašyba – ''Pēterburgas Avīzes'') „Peterburgo laikraščiai“, kurio leidyba, beje, [[1865]] m. buvo uždrausta, nes jame buvo spausdinami straipsniai apie latvių valstiečių teisę į žemę.{{sfn|Дини|2002|pp=370—371}} Bendrinei latvių kalbai susidaryti buvo svarbu tai, jog, prasidėjus [[Urbanizacija|urbanizacijai]], į miestus, kurie iki tol buvo perdėm vokiški, iš kaimų plūstelėjo latvių banga.{{sfn|Дини|2002|p=372}} [[1879]] m. raštingumas [[Vidžemės gubernija|Vidžemės gubernijoje]] pasiekė 77,7 % (greta 27% vidurkio [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]]).{{sfn|Блинкена|2001|p=215}} Jaunalatviai aktyviai gausino bendrinės kalbos leksiką. Tai buvo daroma tokiais būdais: imami žodžiai iš tarmių (tarm. ''krasa'' 'liūtis' > [[Bendrinė kalba|b. k.]] ''krasa'' 'trumpas lietus'); [[Skolinys|skolinamasi]] iš kitų [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] ({{prg|kermens}} 'kūnas' > ''ķermenis'' 'kūnas', {{lt|kareivis}} > ''kareivis'' 't. p.'); kuriami [[Naujadaras|naujadarai]] (''zināt'' 'žinoti' > ''zinātne'' 'mokslas', ''nākt'' 'ateiti' > ''nākotne'' 'ateitis'); įsivedami [[Tarptautinis žodis|tarptautiniai žodžiai]].{{sfn|Дини|2002|p=372}} Kai Latvija tapo nepriklausoma valstybe, bendrinės kalbos unifikavimas buvo tęsiamas. Mokyklose buvo įvestos vieningos normos, padaugėjo kalbos tyrimų.{{sfn|Дини|2002|p=377}} Po to, kai [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]] okupavo [[TSRS|Sovietų Sąjunga]], Latvijoje staigiai išaugo [[Rusai|rusų]] skaičius: [[XX amžiaus 4-asis dešimtmetis|XX a. 4-ajame dešimtmetyje]] jie sudarė apie 12 %, [[1959]] m. jų padaugėjo iki 26,6 %, o [[1970]] m. − jau iki 29,8 %. Drauge išaugo [[Rusų kalba|rusų kalbos]] įtaka latvių kalbai. Vis daugiau latvių tapo dvikalbiais (mokančiais ir rusų kalbą). Rusiškai mokėjo daugiau vyrų nei moterų, tai susiję su privalomąja karine tarnyba sovietų kariuomenėje. Rusų kalba buvo labiau vartojama miestuose ir tuose rajonuose, į kuriuos po karo daugiausia privažiavo [[Rusakalbiai|rusakalbių]]. Rusų kalba išstūmė latvių kalbą administravimo sferoje, rusiškai buvo leidžiamos gamybinės instrukcijos, rusų kalba aktyviai vartota [[Žiniasklaida|žiniasklaidoje]] ir švietime. Dėl viso to į latvių kalbą plūdo rusiški [[Skolinys|skoliniai]] ir [[Vertinys|vertiniai]].{{sfn|Дини|2002|pp=386—388}} [[1958]] m. [[gruodžio 12]] d. buvo patvirtintas naujas Sovietų Sąjungos įstatymas „Dėl mokyklos susiejimo su gyvenimu ir dėl tolesnės liaudies švietimo sistemos plėtotės [[TSRS]]“, kuris rusiškose mokyklose atšaukė būtinybę mokytis sąjunginių ir autonominių respublikų tautinių kalbų. [[1959]] m. birželį [[Latvijos TSR]] buvo priimtas potvarkis, kad valstybės tarnautojai privalo mokytis latvių kalbos ir laikyti egzaminus. Už šį potvarkį 1959 m. vasarą Latvijos partinė vadovybė patyrė valymus.<ref>''Казиев С. Ш.'' Советская национальная политика и проблемы доверия в межэтнических отношениях в Казахстане (1917–1991 годы). Диссертация на соискание ученой степени доктора исторических наук. — М.: Б.и., 2015. — С. 405.</ref> Po Sovietų Sąjungos žlugimo latvių kalba Latvijoje buvo paskelbta valstybine, rusų kalbos vartojimas susiaurėjo, tarp tautinių mažumų išaugo mokančiųjų latviškai procentas, suaktyvėjo latvių kalbos kontrole besirūpinančių valstybinių tarnybų darbas. Jau [[1989]] m. buvo įvestas latvių kalbos egzaminas siekiantiesiems dirbti valstybinėje tarnyboje.{{sfn|Дини|2002|pp=398—399}} == Rašyba == [[Vaizdas:Latvian Ergonomic Keyboard Layout.png|300px|thumb|right|Latviškos klaviatūros išsidėstymas]] Pradžioje latviškai buvo rašoma [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] pavyzdžiu, buvo naudojamas gotiškas šriftas. [[1908]] m. [[Karlis Miulenbachas|K. Miulenbacho]] vadovaujama komisija sudarė, o [[1919]] m. oficialiai patvirtino antikvos šriftu grįstą ir [[Diakritiniai ženklai|diakritiniais ženklais]] papildytą abėcėlę. [[1946]] m. iš abėcėlės buvo pašalinta raidė ''ŗ'', reiškusi /rʲ/ (minkštąjį ''r''), kuri [[Bendrinė kalba|bendrinėje kalboje]] ir daugumoje [[Tarmė|tarmių]] sutapo su /r/. Nuo [[1957]] m. vietoj dviraidžio junginio ''ch'' garsui /x/ žymėti imta vartoti raidė ''h'',{{sfn|Сталтмане|2006|p=157}}{{sfn|Блинкена|2001|p=215}} taip pat iš abėcėlės buvo pašalinta raidė ''ō''. [[Vaizdas:Divdesmit Lati 1936.jpg|200px|thumb|right|1936 m. 20 latų kupiūra, kurioje parašyta raidė ''ō'']] Dabartinėje abėcėlėje yra 33 raidės:{{sfn|Prauliņš|2012|pp=19—20}} {| | {|class="wikitable" style="text-align:center;" |- !Nr. !! Raidė!! Pavadinimas!! Tarimas ([[TFA]]) |- | 1 ! A a | ''a'' | [ ɑ ] |- | 2 ! Ā ā | ''garais ā'' | [ ɑː ] |- | 3 ! B b | ''bē'' | [ b ] |- | 4 ! C c | ''cē'' | [ t͡s ] |- | 5 ! Č č | ''čē'' | [ t͡ʃ ] |- | 6 ! D d | ''dē'' | [ d ] |- | 7 ! E e | ''e'' | [ ɛ ] [ æ ] |- | 8 ! Ē ē | ''garais ē'' | [ ɛː ] [ æː ] |- | 9 ! F f | ''ef'' | [ f ] |- | 10 ! G g | ''gā'' | [ g ] |- | 11 ! Ģ ģ | ''ģē'' | [ ɟ ] |- | 12 ! H h | ''hā'' | [ x ] |- | 13 ! I i | ''i'' | [ i ] |- | 14 ! Ī ī | ''garais ī'' | [ iː ] |- | 15 ! J j | ''jē'' | [ j ] |- | 16 ! K k | ''kā'' | [ k ] |- | 17 ! Ķ ķ | ''ķē'' | [ c ] |} | || |valign=top| {|class="wikitable" style="text-align:center; font-family: Arial Unicode MS, Lucida Sans Unicode, sans-serif;" |- ! Nr. !! Raidė!! Pavadinimas!! Tarimas ([[TFA]]) |- | 18 ! L l | ''el'' | [ l ] |- | 19 ! Ļ ļ | ''eļ'' | [ ʎ ] |- | 20 ! M m | ''em'' | [ m ] |- | 21 ! N n | ''en'' | [ n ] |- | 22 ! Ņ ņ | ''eņ'' | [ ɲ ] |- | 23 ! O o | ''o'' | [u̯ɐ] [ ɔ ] [ ɔː ] |- | 24 ! P p | ''pē'' | [ p ] |- | 25 ! R r | ''er'' | [ r ] |- | 26 ! S s | ''es'' | [ s ] |- | 27 ! Š š | ''eš'' | [ ʃ ] |- | 28 ! T t | ''tē'' | [ t ] |- | 29 ! U u | ''u'' | [ u ] |- | 30 ! Ū ū | ''garais ū'' | [ uː ] |- | 31 ! V v | ''vē'' | [ v ] |- | 32 ! Z z | ''zē'' | [ z ] |- | 33 ! Ž ž | ''žē'' | [ ʒ ] |} |} Raidės ''q'', ''w'', ''x'', ''y'' į abėcėlę neįeina.{{sfn|Prauliņš|2012|p=20}} Raidė ''o'' savuose žodžiuose, senuose [[Skolinys|skoliniuose]], daugumoje [[Vietovardis|vietovardžių]], taip pat dalyje pavardžių, tariama kaip [[dvibalsis]] ''u̯ɐ'' (liet. k. rašyboje ''uo''). Kaip [[Balsis|balsiai]] ''ɔ'' arba ''ɔː'' ji tariama naujuosiuose skoliniuose, kai kuriuose vietovardžiuose ir nelatviškos kilmės pavardėse. Tam tikruose žodžiuose, pavyzdžiui, ''citrons'' 'citrina' ir ''balkons'' 'balkonas' pastebėtas tarimo ''ɔː'' ir ''u̯ɐ'' svyravimas.{{sfn|Prauliņš|2012|pp=10—12}} Balsių ilgumas nurodomas [[Brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšneliu]] (''garumzīme'').{{sfn|Nau|1998|p=6}}{{sfn|Prauliņš|2012|p=7}} Užsienio kalbų vardai ir pavardės grafiškai (ir morfologiškai) adaptuojami: ''John Kennedy'' > ''Džons Kenedijs'', ''Jennifer Aniston'' > ''Dženifera Anistone''.{{sfn|Prauliņš|2012|p=23}} Bendraujant internete, rašant [[Trumpoji žinutė|trumpąsias žinutes]] ir kitais atvejais, kai rašantysis neturi latviškos klaviatūros, pasitelkiami trys pagrindiniai būdai latviškiems garsams perteikti. Pirmuoju atveju, diakritiniai ženklai tiesiog praleidžiami: ''šī brīnišķīgā mūzika'' 'ši nuostabi muzika' > ''si briniskiga muzika''. Antruoju atveju, visi diakritiniai ženklai keičiami [[Apostrofas|apostrofu]]: ''s’i' bri’nis’k’i’ga' mu’zika''. Trečiuoju atveju, balsių ilgumas perteikiamas dvigubinant raides, [[Paukščiukas (diakritinis ženklas)|varnelė]] keičiama ''h'', o [[sedilė]] – ''j'': ''shii briinishkjiigaa muuzika''.{{sfn|Prauliņš|2012|p=20}} Latgalietiškoji abėcėlė turi keletą raidžių, kurių nėra latvių bendrinės kalbos abėcėlėje, kai kurios raidės tariamos kitaip:{{sfn|Butkus|2008|p=129}} * Raide ''ō'' senesnėje rašyboje žymėtas dvibalsis ''/u̯ɐ/'' (t. y. ''uo''), pvz., ''brōlis'' [bruolis] 'brolis', ''vōrds'' [vuords] 'žodis; vardas' (latgaliečių ''uo'' atitinka latvių [[Bendrinė kalba|b. k.]] balsį ''ā'', vietoje b. k. dvibalsio ''uo'' latgaliečiai turi balsį ''ū'', kaip lietuvių pietų žemaičiai (dūnininkai), plg. ''ūga'' 'uoga', ''sūls'' 'suolas', ''rūka'' < ''ruoka'' 'ranka'). Dabartinėje latgaliečių rašyboje dvibalsį ''uo'' siūloma žymėti kaip lietuvių kalboje – dviem raidėm, bet ilgąjį balsį ''ō'' rašo su brūkšneliu. * Raide ''o'' latgaliečių rašyboje žymimas trumpasis balsis ''/ɔ/'' (t. y. ''o''), kurį jie taria vietoje latvių b. k. senojo trumpojo ''/ɑ/'' (t. y. ''a''), pvz., ''kokls'' (latv. b. k. ''kakls'') 'kaklas', ''vosorys dorbi'' 'vasaros darbai' (plg. anykštėnų ir kupiškėnų rotininkavimą). * Raide ''y'' žymimas suužpakalėjęs balsis ''/ɨ/'' (kaip [[Rusų kalba|rusų k.]] ''ы''), kurį latgaliečiai taria po kieto priebalsio, taip pat dvibalsyje ''yu'', kuris atitinka latvių b. k. balsį ''u:'' (t. y. ''ū''), pvz., ''dyumi'' [dыumi] 'dūmai', ''byut'' [bыut] 'būti'. == Fonetika == Pagrindiniai latvių bendrinės kalbos fonetikos skirtumai nuo lietuvių bendrinės kalbos yra šie:{{sfn|Butkus|2008|pp=6-7}} # Fiksuotas [[kirtis]] žodžio pradžioje. # Mišrieji [[dvibalsis|dvigarsiai]] ''an, en, in, un'' išversti atitinkamai į ''uo'' (rašte ''o''), ''ie, ī, ū,'' pvz., ''roka'' (tarti ''ruoka'') 'ranka', ''liekt'' 'lenkti', ''pīt'' 'pinti', ''sūkt'' 'siurbti' (plg. {{Lt|sunkti}}). Žodžio gale šie dvibalsiai ir balsiai yra sutrumpėję (žr. 5). # Senieji minkštieji ''k, g'' išversti į ''c, dz: celt'' 'kelti', ''dzert'' 'gerti', ''prece'' 'prekė', ''palodze'' 'palangė'. # Senieji ''š, ž'' išversti į ''s, z'': ''siens'' 'šienas', ''ziema'' 'žiema'. # Trumposios galūnės išnyko (išskyrus ''-us''), o ilgosios – [[Redukcija (kalbotyra)|sutrumpėjo]]: ''vīrs'' 'vyras', ''nakts'' 'naktis', ''dod'' 'duoda', ''roku'' 'ranką', ''egle'' 'eglė', ''egli'' 'eglę', ''brāli'' 'brolį', ''lietu'' 'lietų', ''vīri'' 'vyrai', ''saku'' 'sakau', ''dari'' 'darai'. === Naujovės === Esama naujovių, būdingų abiem kalbom – tiek lietuvių, tiek latvių:{{sfn|Butkus|2008|pp=6-7}} # Dvibalsis ''ie'' (iš ''*ei''): ''diena, liepa''. # Dvibalsis ''uo'' (iš [[Baltų prokalbė|balt. prok.]] ''*ō''): ''oga'' (tarti ''uoga''), ''dot'' (tarti ''duot''). # Išnykę *''tj, *dj'' junginiai prieš užpakalinį vokalizmą (''a, u''); vietoje jų lietuviai turi ''č, dž,'' o latviai – ''š, ž: kenčia – cieš, audžiu – aužu, vokiečiai – vācieši, medžiai – meži'' 'miškai'. # Kiti [[priebalsiai]], išnykus ''j'', lietuvių kalboje liko minkšti, latvių kalboje kai kurie pakito, plg. ''siūti – šūt, būsiu – būšu, vėžio – vēža'' (vardininkas ''vēzis''), ''lokio – lāča'' (vardininkas ''lācis''), ''dagio – dadža'' (vardininkas ''dadzis''). Latvių kalboje liko tik ''ļ, ņ'' jotinis minkštumas, plg. ''ceļa'' 'kelio', ''roņi'' 'ruoniai'. # Naujovėmis laikytinas ir ''an, en, in, un'' suvienbalsėjimas lietuvių kalboje prieš nesprogstamąjį priebalsį (''žąsis, ąžuolas'') ir galūnėse (''namą, katę'') bei jų atitikmenų sutrumpėjimas latvių kalbos neįvardžiuotinėse galūnėse, plg. ''baltu zosi'' 'baltą žąsį', ''zaļu ozolu'' 'žalią ąžuolą'. # Sutrumpintos senosios [[Akūtas|akūtinės]] (tvirtapradės) [[galūnė]]s, pvz., liet. ir latv. [[vardininkas]] ''diena'', dgs. [[galininkas]] ''dienas'', liet. [[vietininkas]] ''miške'' (latviai vietininko galūnių ilgumą vėliau suvienodino; žr. Morfologija – Naujovės – 2) === Archaizmai === Latvių kalba yra išsaugojusi tokių [[Archaizmas|archaizmų]]:{{sfn|Butkus|2008|pp=6-7}} # Latvių kalboje senoviškesnės [[Priegaidė|priegaidės]]. Jos yra priešingos lietuviškosioms: bendrašakniuose žodžiuose (pvz., ''kaulas – kauls, laukas – lauks'') vietoj lietuvių kalbos tvirtapradės latvių kalboje yra tęstinė arba laužtinė, vietoj tvirtagalės – krintančioji. # Išlaikytas (nesusiaurintas) baltiškasis ''ā: brālis'' 'brolis', ''āda'' 'oda', ''zināt'' 'žinoti'. # Daugeliu atvejų nesusiaurintas baltiškasis ''ē: tēvs'' 'tėvas', ''bēda'' 'bėda', ''vētra'' 'audra' (plg. {{Lt|vėtra}}). Tačiau ir ilgasis ''ē'', ir trumpasis ''e'' pagal platumą ar siaurumą derinamas prie tolesnio skiemens vokalizmo: prieš priešakinio tipo vokalizmą tariamas siaurai kaip trumpas arba ilgas lietuvių ''ė'', o prieš užpakalinio tipo balsius – plačiai. Toks balsio tarties derinimas prie tolesniame skiemenyje esančio balsio vadinamas [[Balsių harmonija|harmonizacija]] ir šis latvių kalbos reiškinys aiškinamas [[Baltijos finų kalbos|finų kalbų]], kurioms harmonizacija labai būdinga, įtaka. Todėl tai gali būti ne archajiškumas, o dėl finų kalbų poveikio atsiradusi naujovė. # Neilginami kirčiuoti trumpieji ''a, e: vasara, pasaka, egle, zeme'' (visi balsiai trumpi). # Prieš priešakinį vokalizmą (''e, i'') neminkštinami priebalsiai. Pavyzdžiui, latviškai tariant žodžius ''alksnis, Valdis, balti, kliegt'', visi priebalsiai tariami kietai. Jotinis ar skolinių priebalsių minkštumas žymimas atskirais rašmenimis, plg. ''brāļa'' 'brolio', ''dzeņi'' 'geniai', ''ģimene'' 'šeima' (iš {{Lt|giminė}}), ''ķieģelis'' 'plyta' (iš {{de|Ziegel}}). (Taip pat ''ķ'' ir ''ģ'' yra kilę iš junginių ''sk'', ''zg'' prieš ''e'', ''i'', pavyzdžiui, ''šķirt'' 'skirti' greta {{lt|skìrti}} ir ''režģis'' 'pinučiai' greta {{lt|rẽzgis}}.{{sfn|Smoczyński|1986|p=872}}) Minkštųjų ''ķ, ģ'' tarimas primena rusų kalbos minkštuosius ''t, d,'' todėl, pvz., rusiškus žodžius ''путёвка, день'' latviai [[Transliteracija|transliteruoja]] ''puķovka, ģeņ''. # Žodžio gale po lūpinių priebalsių prieš užpakalinį vokalizmą (''a, u'') išlaikytas ''j:'' ''kurmja'' 'kurmio', ''grāvja'' 'griovio', ''gulbju'' 'gulbių', ''upju'' 'upių'. == Fonologija == === Balsiai ir dvibalsiai === Dabartinėje latvių kalboje yra tokie balsiai (ženklu '''ː''' žymimas [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgumas]]):{{sfn|Сталтмане|2006|p=158}}{{sfn|Nau|1998|p=7}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- !style="width:100px" rowspan="2" | Pakilimas ! colspan="3" | Eilė |- !style="width:100px" |[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] !style="width:100px" |[[Vidurinės eilės balsiai|Vidurinės eilės]] !style="width:100px" |[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- |'''[[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]]''' |i iː | |u uː |- |'''[[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]]''' |ɛ ɛː | |(ɔ) (ɔː) |- |'''[[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]]''' |æ æː |a aː | |} Dabartinėje latvių kalboje balsiai /ɔ/ ir /ɔː/ sutinkami tik skoliniuose. Balsių /ɛ/ ir /æ/ skirtumas rašte niekaip neatspindimas, abi [[Fonema|fonemos]] žymimos raide ''e'' (atitinkamai [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgieji variantai]] /ɛː/ ir /æː/ perteikiami ta pačia raide ''ē'').{{sfn|Nau|1998|p=7}} [[Dvibalsis|Dvibalsiai]] /ɪ̯ɐ/ (rašte ''ie'') ir /u̯ɐ/ (rašte ''o'') yra dvi atskiros fonemos. Kiti latvių kalbos dvibalsiai – /au̯/, /aɪ̯/, /eɪ̯/ ir /uɪ̯/ – [[Fonologija|fonologiniu]] atžvilgiu yra dvifonemiai junginiai.{{sfn|Nau|1998|p=7}} Balsių ilgumas turi skiriamąją reikšmę: ''m'''e'''le'' 'melagė' – ''m'''ē'''le'' 'liežuvis', ''p'''i'''le'' 'lašas' – ''p'''ī'''le'' 'antis'. Ilgieji balsiai maždaug du su puse karto ilgesni už trumpuosius.{{sfn|Сталтмане|2006|p=158}} === Priebalsiai === Latvių kalbos [[Priebalsis|priebalsių]] sistema:{{sfn|Nau|1998|p=6}}{{sfn|Сталтмане|2006|p=159}} {| border="2" cellpadding="5" style="margin: 1em 1em 1em 0; border-collapse: collapse; text-align: center; background: #f9f9f9; border: 1px #aaa solid;" |- | &nbsp; ! [[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! [[Lūpų dantiniai priebalsiai|Lūpų dantiniai]] ! [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! [[Postalveoliniai priebalsiai|Postalveoliniai]] ! [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- |'''[[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]]''' | {{IPA|p}}&nbsp;&nbsp;{{IPA|b}} | &nbsp; | {{IPA|t}}&nbsp;&nbsp;{{IPA|d}} | &nbsp; | &nbsp; | {{IPA|c}}&nbsp;&nbsp;{{IPA|ɟ}} | {{IPA|k}}&nbsp;&nbsp;{{IPA|ɡ}} |- |'''[[Afrikata|Afrikatos]]''' | &nbsp; | &nbsp; | {{IPA|t͡s}}&nbsp;&nbsp;{{IPA|d͡z}} | {{IPA|t͡ʃ}}&nbsp;&nbsp;{{IPA|d͡ʒ}} | &nbsp; | | &nbsp; |- |'''[[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]]''' | {{IPA|m}} | &nbsp; | {{IPA|n}} | &nbsp; | | {{IPA|ɲ}} | {{IPA|ŋ}} |- |'''[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]]''' | &nbsp; | &nbsp; | &nbsp; | {{IPA|r}} | &nbsp; | &nbsp; | &nbsp; |- |'''[[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]]''' | &nbsp; | {{IPA|f}}&nbsp;&nbsp;{{IPA|v}} | {{IPA|s}}&nbsp;&nbsp;{{IPA|z}} | &nbsp; | {{IPA|ʃ}}&nbsp;&nbsp;{{IPA|ʒ}} | | {{IPA|x}} |- |'''[[Viduriniai priebalsiai|Viduriniai]]''' | &nbsp; | &nbsp; | &nbsp; | | | {{IPA|j}} | &nbsp; |- |'''[[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]]''' | &nbsp; | &nbsp; | &nbsp;l | | | {{IPA|ʎ}} | &nbsp; |} Liežuvio užpakalinis gomurinis /ŋ/ yra padėtinis /n/ variantas prieš gomurinius priebalsius ''k'' ir ''g''. Priebalsis /v/ po balsio žodžio gale arba prieš priebalsį tariamas kaip /u/: ''tēvs'' [tæːus] 'tėvas'.{{sfn|Nau|1998|p=6}}{{sfn|Prauliņš|2012|p=15}} Anksčiau turėtas ir minkštasis priebalsis /rʲ/ (rašte ''ŗ''), bet šiuo metu jį galima išgirsti tik vyresniosios kartos kalboje (daugiausia [[Kuršas|Kurše]]), o pati raidė nebevartojama.{{sfn|Сталтмане|2006|p=159}} Priebalsiai /f/ ir /x/ (rašte ''h'') sutinkami tik [[Skolinys|skoliniuose]].{{sfn|Smoczyński|1986|p=871}} Junginiuose ''duslusis + skardusis'' arba ''skardusis + duslusis'' antrasis priebalsis visada [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliuoja]] pirmąjį: ''gads'' [gats] 'metai', ''labs'' [laps] 'geras', ''atbilde'' [adbilde] 'atsakymas'. Žodžio gale junginiai ''-ds'' ir ''-ts'' tariami kaip ''c'', o ''-šs'' ir ''-žs'' – kaip ''š''.{{sfn|Prauliņš|2012|p=14}} == Prozodija == Latvių kalboje beveik visada kirčiuojamas pirmasis [[skiemuo]]. Išimtį sudaro kai kurie sudurtiniai žodžiai, pavyzdžiui, neigiamieji [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] ir [[Įvardis|įvardžiai]] (''nekas'' 'niekas', ''nekad'' 'niekada', ''nekur'' 'niekur'), aukščiausiojo laipsnio prieveiksmiai ir [[Būdvardis|būdvardžiai]] su [[Priešdėlis|priešdėliu]] ''vis-'' (''vislabākais'' 'geriausias', ''vismaz'' 'bent jau'), [[Dūrinys|dūriniai]] su dėmenimis ''jeb-'' (''jebkurš'' 'bet kuris', ''jebkad'' 'bet kada', ''jebkur'' 'bet kur'), ''ik-'' (''ikkatrs'' 'kiekvienas', ''ikreiz'' 'kas kartą'), ''pus-'' (''pusotra'' 'pusantro') ir kai kurie paskiri žodžiai (''labdien'' 'laba diena', ''labrīt'' 'labas rytas', ''varbūt'' 'galbūt'). Šiuose žodžiuose kirčiuojama antrame skiemenyje nuo žodžio pradžios. Kartais kirtis gali kristi net į trečią nuo pradžios skiemenį (''neparko'' 'jokiu būdu'). Be to, išimtims priklauso kai kurie skoliniai.{{sfn|Mathiassen|1997|pp=36—37}} Drauge su kirčiu latvių kalboje turima [[Priegaidė|priegaidžių]] sistema. Priegaidės tariamos [[dvigarsis|dvigarsiuose]] arba ilguosiuose [[Balsis|balsiuose]]. Priegaidžių sistemos tarmėse nevienodos. [[Bendrinė kalba]] grįsta vidurine tarme, kurioje skiriamos trys priegaidės: tęstinė (''stieptā intonācija''), krintančioji (''krītošā intonācija'') ir laužtinė (''lauztā intonācija''). Tęstinei priegaidei, tariant balsį ar dvigarsį, būdinga lygi intonacija, krintančiajai – aukšta, į skiemens pabaigą žemėjanti, intonacija, laužtinė priegaidė lūžta į dvi dalis (kyla ir staigiai krinta). Rašte priegaidės nežymimos, o mokslinėje literatūroje naudojami tokie simboliai: ͂ tęstinei priegaidei, ` – krintančiajai, ˆ – laužtinei. Nuo priegaidžių gali priklausyti žodžių reikšmė (nors [[Minimalioji pora|minimaliųjų porų]] yra nedaug): ''tã'' 'ta' – ''tà'' 'to' – ''tâ'' 'taip'. Dabartinėje bendrinėje latvių kalboje matoma tendencija pereiti prie dviejų priegaidžių sistemos, skiriančios tik tęstinę ir netęstinę intonacijas.{{sfn|Сталтмане|2006|p=159}}{{sfn|Mathiassen|1997|p=39}}{{sfn|Nau|1998|pp=7—8}} Šiais laikais trijų priegaidžių sistema būdinga tik vidurinei tarmei. Lyviškojoje tarmėje krintančioji priegaidė sutapo su laužtine, latvių aukštaičių tarmėje – tęstinė su krintančiąja:{{sfn|Derksen|1991|p=51}} {| class="wikitable" ! !vidurinė tarmė !lyviškoji tarmė !latvių aukštaičių tarmė |- !indas |''traũks'' |''traũks'' |''tràuks'' |- !raugas |''raûgs'' |''raûgs'' |''raûgs'' |- !draugas |''dràugs'' |''draûgs'' |''dràugs'' |} Latvių kalbos priegaidžių atitikmenys lietuvių kalboje tokie:{{sfn|Smoczyński|1986|p=872}}{{sfn|Сталтмане|2006|pp=159—160}}<ref>{{cite book|last=Matsović|first= R.|title=Podrebenopovijesna gramatika hrvatskoga jezika|location=Zagreb|publisher=Matica hrvatska|year=2008|pages=138|isbn=978-953-150-840-7}}</ref> # Lietuvių tvirtagalę (kylančiąją) priegaidę atitinka latvių kalbos krintančioji: {{lt|draũgas}} – latv. ''dràugs'', {{lt|pir̃kti}} – latv. ''pìrkt''; # Lietuvių tvirtapradę (krintančiąją) priegaidę atitinka latvių kalbos tęstinė ir laužtinė: {{lt|brólis}} – latv. ''brā̃lis'', {{lt|láimė}} – latv. ''laĩme'', {{lt|kárštas}} – latv. ''kaȓsts'', {{lt|líepa}} – latv. ''liẽpa'', {{lt|sáulė}} – latv. ''saũle''. Priegaidžių pasiskirstymą nusako [[Endzelyno dėsnis]]: latvių kalbos tęstinė ir laužtinė priegaidės atsirado iš [[Akūtas|akūto]] (kylančiosios priegaidės) dėl [[Metatonija|metatonijos]] lydimų [[Kirtis|kirčio]] perkėlimų.<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=[https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000/page/89 90]|isbn=5-420-01444-0}}</ref> [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] manymu, lietuvių kalbos [[prozodija]] buvo pertvarkyta po [[XII a.]]<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1980|pages=[https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/page/44 44]|isbn=}}</ref> == Morfologija == Latvių kalboje skiriama dešimt [[Kalbos dalis|kalbos dalių]]: [[daiktavardis]], [[būdvardis]], [[skaitvardis]], [[įvardis]], [[prieveiksmis]], [[veiksmažodis]], [[prielinksnis]], [[jungtukas]], [[dalelytė]], [[jaustukas]].{{sfn|Сталтмане|2006|p=172}} Linksniuojamieji žodžiai turi septynis linksnius: [[Vardininkas|vardininką]], [[Kilmininkas|kilmininką]], [[Naudininkas|naudininką]], [[Galininkas|galininką]], [[Įnagininkas|įnagininką]], [[Vietininkas|vietininką]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininką]].{{sfn|Butkus|2008|p=25}} Latvių kalboje yra dvi [[Gramatinė giminė|giminės]] – vyriškoji ir moteriškoji, du [[Gramatinis skaičius|skaičiai]] – [[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]], [[veiksmažodis]] turi tris [[Asmuo (kalbotyra)|asmenis]] ir tris [[Gramatinis laikas|laikus]].{{sfn|Nau|1998|p=21}} === Naujovės === Latvių kalba pasižymi tokiomis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] naujovėmis:{{sfn|Butkus|2008|p=7}} # Fonetiškai sutapus kai kurių kamienų vienaskaitos [[Galininkas|galininko]] ir [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnėms (pvz., ''vīru'' 'vyrą', ''ar vīru'' 'su vyru'), jos pagal [[analogija|analogiją]] buvo suvienodintos ir ten, kur nesutapo (plg. ''brāli'' 'brolį', ''ar brāli'' 'su broliu'). Tas pats padaryta ir [[daugiskaita|daugiskaitos]] naudininkui bei įnagininkui (plg. ''sienām'' 'sienom(s)', ''ar sienām'' 'su sienom(is)' ir ''naktīm'' 'naktims', ''ar naktīm'' 'naktimis'). Tad minėtųjų linksnių poros latvių kalboje visada turi vienodas galūnes. # Pagal analogiją pailgintos [[Vietininkas|vietininkų]] galūnės, t. y. pagal formų ''ūdenī'' 'vandenyje', ''dienā'' 'dienoje', ''zemē'' 'žemėje', ''naktī'' 'naktyje' pavyzdį atsirado formos ''laukā'' 'lauke', ''lietū'' 'lietuje'. # Išnyko ne tik ''iu'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] (kaip lietuvių kalboje), bet ir ''u'' kamieno daugiskaita, tad visų vyriškosios giminės daiktavardžių daugiskaitos galūnės dabar yra ''a/ia'' kamieno, plg. ''vīri'' 'vyrai', ''brāļi'' 'broliai' ir ''lieti'' 'lietūs'. # Išnyko [[būdvardis|būdvardžiai]] su galūnėmis ''-us, -is''. Dabar visi būdvardžiai kaitomi pagal vieną modelį; jų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] visiškai sutampa su I ir IV linksniuotės daiktavardžių galūnėmis (priklausomai nuo giminės), pvz., ''salds medus'' 'saldus medus', ''skaista sieviete'' 'graži moteris'. # Išnyko negimininės būdvardžių formos, atitinkančios lietuvių ''gražu, gera, linksma''; jų reikšme vartojama arba vyriškoji giminė, pvz., ''man ir skaidrs'' 'man aišku', arba [[prieveiksmis|prieveiksmiai]], pvz., ''bija grūti'' 'buvo sunku'. # Įvardinė naudininko galūnė įsibrovė ir į [[daiktavardis|daiktavardžio]] kamienus (lietuvių kalboje ji nukeliavo tik iki būdvardžio ir iki ''a/ia/ija'' kamieno daiktavardžio dgs. vardininko, pvz., ''vyr-ai, brol-iai, dag-iai,'' kur galūnė ''-ai'' yra tos pačios kilmės, kaip ir ''t-ie'', ''balt-ieji'', tik turi kitą vokalizmo laipsnį), plg. ''tam baltam bērzam'' 'tam baltam beržui', ''tiem maziem bērniem'' 'tiems mažiems vaikams'. # Išnyko [[veiksmažodis|veiksmažodžių]] esamojo laiko ''i'' kamienas (perėjo į ''ia'' kamieną), plg. ''sēž'' 'sėdi' (lie. tarm. ‘sėdžia’), ''guļam'' 'gulim' (lie. tarm. ‘guliam’). Taip pat išnyko veiksmažodžių būtojo laiko ''ē'' kamienas (perėjo į ''ā'' kamieną), plg. ''nesa'' 'nešė', ''vedām'' 'vedėme'. # [[Nuosaka|Tariamosios nuosakos]] forma yra bendra visiems asmenims, plg. ''es būtu'' 'būčiau', ''tu būtu'' 'būtum', ''viņš (viņi) būtu'' 'būtų', ''mēs būtu'' 'būtume', ''jūs būtu'' 'būtumėte'. Toks modelis būdingas ir [[Estų kalb.a|estų kalbai]]. # Atsirado nauja reikiamybės nuosaka, pvz., ''man (ir) jāsaka'' 'aš turiu pasakyti', ''viņam bija jābrauc'' 'jam reikėjo važiuoti'. # Dalyvis su formantu ''-ot'', pvz., ''ejot'' (lietuvių kalbos [[Padalyvis|padalyvio]] analogas), nekaitomas laikais, t. y. lietuviškų formų ''ėjus, eisiant'' atitikmenų latvių kalboje nėra. === Archaizmai === Latvių kalboje, palyginti su lietuvių, yra tokių morfologijos [[Archaizmas|archaizmų]]:{{sfn|Butkus|2008|p=8}} # Išlaikyti senoviškesni [[Skaitvardis|skaitvardžiai]] ''seši'' (su pradžios ''s''), ''septiņi, deviņi'' (su trumpuoju ''i''), įvardis ''es'' 'aš' (su ''e''). # Nėra [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] būtojo dažninio laiko formų (jų nebuvo ir [[baltų prokalbė]]je, be to, jį turi ne visos ir lietuvių kalbos [[tarmė]]s). # Veiksmažodis ''esmu'' 'esu' turi išlaikęs atematinės formos ''m''. # Veiksmažodžio sangrąžinė [[bendratis]] turi nesutrumpintą formantą ''-ties: justies'' 'justis, jaustis', ''mazgāties'' 'mazgotis'. # Savybiniai įvardžiai turi derinamąsias formas visuose linksniuose abiejose giminėse: ''mans vīrs'' 'mano vyras', ''mana sieva'' 'mano žmona'. === Daiktavardis === Latvių kalboje yra 6 linksniuotės.{{sfn|Сталтмане|2006|p=172}}{{sfn|Nau|1998|p=11}} I–III linksniuočių [[Daiktavardis|daiktavardžiai]] yra vyriškosios [[Gramatinė giminė|giminės]], IV–VI linksniuočių daiktavardžiai – moteriškosios. I linksniuotės daiktavardžių vienaskaitos [[vardininkas]] baigiasi [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''-s'' ir ''-š'', II linksniuotės – ''-is'', III linksniuotės – ''-us'', IV linksniuotės – ''-a'', V linksniuotės – ''-e'', VI linksniuotės – ''-s''.{{sfn|Сталтмане|2006|p=172}} Kai kuriose II, V, VI linksniuočių formose vyksta [[Priebalsis|priebalsių]] kaita. Be to, II linksniuotei priklauso buvę priebalsinių kamienų daiktavardžiai ''akmens'' 'akmuo', ''asmens'' 'ašmuo', ''rudens'' 'ruduo', ''ūdens'' 'vanduo', ''zibens'' 'žaibas', ''mēness'' 'mėnuo, mėnulis', kurie vienaskaitos vardininke ir [[Kilmininkas|kilmininke]] nuo kitų šios linksniuotės žodžių skiriasi galūne ''-s''. Anksčiau III linksniuotei priklausė trys moteriškosios giminės daiktavardžiai ''ragus'' 'rogės', ''dzirnus'' 'malūnas', ''pelus'' 'pelai' (visi – daugiskaitiniai), tačiau dabartinėje latvių kalboje juos išstūmė IV linksniuotės vediniai ''ragavas'', ''dzirnavas'', ''pelavas''. VI linksniuotei priklauso ir vienas daugiskaitinis vyriškosios giminės daiktavardis ''ļaudis'' 'žmonės'.{{sfn|Сталтмане|2006|pp=179—180}}<ref>{{cite book|title=Latviešu valodas gramatika|year=2013|publisher=LU Latviešu valodas institūts|pages=365-366|location=Rīga|isbn=9789984742700}}</ref> III ir VI linksniuotės šiais laikais nebeproduktyvios. Daiktavardžių linksniavimo pavyzdžiai (''draugs'' 'draugas', ''brālis'' 'brolis', ''tirgus'' 'turgus', ''māsa'' 'sesuo', ''meitene'' 'mergaitė', ''sirds'' 'širdis'):{{sfn|Сталтмане|2006|p=179}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Daiktavardžių linksniavimas ! colspan="2"| ! colspan=|I ! colspan=|II ! colspan=|III ! colspan=|IV ! colspan=|V ! colspan=|VI |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] | ''draugs'' | ''brālis'' | ''tirgus'' | ''māsa'' | ''meitene'' | ''sirds'' |- ![[Kilmininkas|K.]] | ''drauga'' | ''brāļa'' | ''tirgus'' | ''māsas'' | ''meitenes'' | ''sirds'' |- ![[Naudininkas|N.]] | ''draugam'' | ''brālim'' | ''tirgum'' | ''māsai'' | ''meitenei'' | ''sirdij'' |- ![[Galininkas|G]]. | ''draugu'' | ''brāli'' | ''tirgu'' | ''māsu'' | ''meiteni'' | ''sirdi'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | ''ar draugu'' | ''ar brāli'' | ''ar tirgu'' | ''ar māsu'' | ''ar meiteni'' | ''ar sirdi'' |- ![[Vietininkas|Vt.]] | ''draugā'' | ''brālī'' | ''tirgū'' | ''māsā'' | ''meitenē'' | ''sirdī'' |- ![[Šauksmininkas|Š.]] | ''draugs!'' | ''brāli!'' | ''tirgus!''<small>'''<sup>1</sup>'''</small> | ''mās! / māsa!'' | ''meiten! / meitene!'' | ''sirds!'' |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] | ''draugi'' | ''brāļi'' | ''tirgi'' | ''māsas'' | ''meitenes'' | ''sirdis'' |- ![[Kilmininkas|K.]] | ''draugu'' | ''brāļu'' | ''tirgu'' | ''māsu'' | ''meiteņu'' | ''siržu'' |- ![[Naudininkas|N.]] | ''draugiem'' | ''brāļiem'' | ''tirgiem'' | ''māsām'' | ''meitenēm'' | ''sirdīm'' |- ![[Galininkas|G.]] | ''draugus'' | ''brāļus'' | ''tirgus'' | ''māsas'' | ''meitenes'' | ''sirdis'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | ''ar draugiem'' | ''ar brāļiem'' | ''ar tirgiem'' | ''ar māsām'' | ''ar meitenēm'' | ''ar sirdīm'' |- ![[Vietininkas|Vt.]] | ''draugos'' | ''brāļos'' | ''tirgos'' | ''māsās'' | ''meitenēs'' | ''sirdīs'' |} ''Pastabos'': * <small>'''<sup>1</sup>'''</small> Su III linksniuotės [[Asmenvardis|asmenvardžiais]] vartojama šauksmininko galūnė ''-u'': ''Miku!'' 'Mikai!' Kaip minėta, įnagininko vaidmenį atlieka [[prielinksnis]] ''ar'' 'su' vienaskaitoje su [[Galininkas|galininku]] ir daugiskaitoje su [[Naudininkas|naudininku]]: ''griezt maizi ar nazi'' 'pjauti duoną peiliu', ''griezt maizi ar nažiem'' 'pjauti duoną peiliais'.{{sfn|Сталтмане|2006|p=168}} Kartais prielinksnis ''ar'' gali būti praleidžiamas: ''vīrs sirmu bārdu'' 'vyras žila barzda', ''pamainīties vietām'' 'pasikeisti vietomis'. Įnagininkas išlikęs pasenusiose [[Įvardis|įvardžių]] formose ''manim'' 'manimi', ''tevim'' 'tavimi', ''sevim'' 'savimi', senųjų raštų ir [[Tarmė|tarmių]] formose ''ubagis'' (''-is'' < *''-ais'') 'elgetomis (ubagais)', ''darbis'' 'darbais', taip pat – [[Prieveiksmis|prieveiksmiuose]] ''retumis'' 'retkarčiais', ''vietumis'' 'vietomis', ''(būt) vienis prātis'' 'būti tos pačios nuomonės, sutikti su nuomone' (pažodžiui '(būti) vienais protais') ir kt. Senuosiuose latvių raštuose taip pat sutinkama [[Iliatyvas|iliatyvo]] formų: ''iekšan'' 'vidun', ''āran'' 'laukan', ''krustan sists'' 'prikaltas prie kryžiaus' (pažodžiui 'kryžiun muštas'), ''cietuman'' 'kalėjiman'.{{sfn|Smoczyński|1986|p=874}} [[Prieveiksmis|Prieveiksmiuose]] išlikę [[Aliatyvas|aliatyvo]] pėdsakų: ''mājup'' 'namo(p)', ''kalnup'' 'kalno link (kalnop)', ''lejup'' 'žemyn'.<ref>{{cite web |title=Iš lokatyvų kilę latvių kalbos vietos prieveiksmiai|author=Gintarė Judženytė |year=2008|publisher= BALTISTICA XLIII (3)|url=http://web.vu.lt/flf/g.judzentyte/files/2012/05/Is-lokatyvu.pdf |accessdate= 2019-03-29}}</ref> === Būdvardis === [[Būdvardis|Būdvardžiai]] gali būti paprastieji ir [[Įvardžiuotinės formos|įvardžiuotiniai]].{{sfn|Сталтмане|2006|p=171}}{{sfn|Mathiassen|1997|p=57}} Prie būdvardžio priaugę įvardžiai ''jis'' 't. p.', ''jī'' 'ji' (bendrinėje latvių kalboje savarankiškai nevartojami, išlikę tik įvardžiuotinėse formose) vėliau kai kuriuose linksniuose nukrito, tačiau nuo trumpėjimo spėjo apsaugoti būdvardžio galūnes. Įvardžiuotiniai būdvardžiai vartojami kalbant apie žinomus, pažįstamus, apibrėžtus dalykus. Pavyzdžiui, latvių (kaip ir lietuvių) junginį su įvardžiuotiniu būdvardžiu ''mazā meitene'' 'mažoji mergaitė' [[germanų kalbos]]e atitinka junginiai su žymimaisiais [[Artikelis|artikeliais]]: {{en|the little girl}}, {{de|das kleine Mädchen}}, {{nl|het kleine meisje}}, {{no|den lille piken}}.{{sfn|Сталтмане|2006|p=171}}{{sfn|Mathiassen|1997|p=61}} Be to, įvardžiuotiniai būdvardžiai vartojami:{{sfn|Mathiassen|1997|pp=61—62}} * po parodomųjų [[Įvardis|įvardžių]]: ''šis jaunais direktors'' 'šis jaunas direktorius'; * po savybinių įvardžių ir priklausymą išreiškiančių kilmininko linksnio daiktavardžių: ''mana jaunā automašīna'' 'mano naujasis automobilis', ''tēva jaunā automašīna'' 'tėvo naujasis automobilis'; * po įvardžių ''viss'' 'visas' ir ''abi'' 'abu': ''visi jaunie pilsoņi'' 'visi jauni piliečiai', ''abas mazās māsas'' 'abi mažosios seserys'; * asmenvardžiuose: ''Vītauts Dižais'' 'Vytautas Didysis'; * kreipiniuose: ''mīļie draugi!'' 'mielieji draugai!'; * po junginio ''viens no'' 'vienas iš'; * sudaiktavardėjusiose formose: ''kurlmēmais'' 'kurčnebylis'; * nurodant rūšį: ''baltais lācis'' 'baltasis lokys'. Kai kurių būdvardžių, pavyzdžiui, ''galvenais'' 'pagrindinis', ''pēdējais'' 'paskutinis' vartojamos tik įvardžiuotinės formos.{{sfn|Mathiassen|1997|p=62}} Paprastieji būdvardžiai linksniuojami kaip I (vyr. g.) ir IV (mot. g.) linksniuočių daiktavardžiai. Įvardžiuotiniai būdvardžiai linksniuojami savitai.{{sfn|Mathiassen|1997|p=57}} Linksniavimo pavyzdys (''liels'' 'didelis'):{{sfn|Mathiassen|1997|p=58}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Būdvardžių linksniavimas ! colspan="2" | ! colspan="2" | Paprastosios formos ! colspan="2" | Įvardžiuotinės formos |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] | ''liels'' | ''liela'' | ''lielais'' | ''lielā'' |- ![[Kilmininkas|K.]] | ''liela'' | ''lielas'' | ''lielā'' | ''lielās'' |- ![[Naudininkas|N.]] | ''lielam'' | ''lielai'' | ''lielajam'' | ''lielajai'' |- ![[Galininkas|G]]. | ''lielu'' | ''lielu'' | ''lielo'' | ''lielo'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | ''ar lielu'' | ''ar lielu'' | ''ar lielo'' | ''ar lielo'' |- ![[Vietininkas|Vt.]] | ''lielā'' | ''lielā'' | ''lielajā'' | ''lielajā'' |- ![[Šauksmininkas|Š.]] | ''liels!'' | ''liela!'' | ''lielais! / lielo!'' | ''lielā! / lielo!'' |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] | ''lieli'' | ''lielas'' | ''lielie'' | ''lielās'' |- ![[Kilmininkas|K.]] | ''lielu'' | ''lielu'' | ''lielo'' | ''lielo'' |- ![[Naudininkas|N.]] | ''lieliem'' | ''lielām'' | ''lielajiem'' | ''lielajām'' |- ![[Galininkas|G.]] | ''lielus'' | ''lielas'' | ''lielos'' | ''lielās'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | ''ar lieliem'' | ''ar lielām'' | ''ar lielajiem'' | ''ar lielajām'' |- ![[Vietininkas|Vt.]] | ''lielos'' | ''lielās'' | ''lielajos'' | ''lielajās'' |} Aukštesnysis [[Laipsnis (gramatika)|laipsnis]] (tiek paprastųjų, tiek įvardžiuotinių būdvardžių) sudaromas su [[priesaga]] ''-āk-'': ''labs'' 'geras' > ''labāks'' 'geresnis', ''labāka'' 'geresnė'; ''labais'' > ''labākais'', ''labākā''. Aukščiausiasis laipsnis sudaromas prie aukštesniojo laipsnio būdvardžio pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''vis-'': ''vislabāks'', ''vislabāka'', ''vislabākais'', ''vislabākā''. Be to, aukščiausiojo laipsnio reikšme gali būti vartojami [[Įvardis|įvardžio]] ''pats'' 't. p.', ''pati'' 't. p.' ir aukštesniojo laipsnio įvardžiuotinių formų junginiai: ''pats labākais'' 'pats geriausias', ''pati labākā'' 'pati geriausia'.{{sfn|Сталтмане|2006|p=173}}{{sfn|Mathiassen|1997|pp=59—60}} === Skaitvardis === [[Skaitvardis|Skaitvardžiai]] nuo vieno iki dvidešimt vieno:{{sfn|Mathiassen|1997|p=74}} {| class="wikitable" ! ! style="width:140px" |Kiekiniai ! style="width:140px" |Kelintiniai |- !1 |''viens'' |''pirmais'' |- !2 |''divi'' |''otrais'' |- !3 |''trīs'' |''trešais'' |- !4 |''četri'' |''ceturtais'' |- !5 |''pieci'' |''piektais'' |- !6 |''seši'' |''sestais'' |- !7 |''septiņi'' |''septītais'' |- !8 |''astoņi'' |''astotais'' |- !9 |''deviņi'' |''devītais'' |- !10 |''desmit(s)'' |''desmitais'' |- !11 |''vienpadsmit'' |''vienpadsmitais'' |- !12 |''divpadsmit'' |''divpadsmitais'' |- !13 |''trīspadsmit'' |''trīspadsmitais'' |- !14 |''četrpadsmit'' |''četrpadsmitais'' |- !15 |''piecpadsmit'' |''piecpadsmitais'' |- !16 |''sešpadsmit'' |''sešpadsmitais'' |- !17 |''septiņpadsmit'' |''septiņpadsmitais'' |- !18 |''astoņpadsmit'' |''astoņpadsmitais'' |- !19 |''deviņpadsmit'' |''deviņpadsmitais'' |- !20 |''divdesmit'' |''divdesmitais'' |- !21 |''divdesmit viens'' |''divdesmit pirmais'' |- |} Skaitvardžiai nuo trisdešimt iki milijono:{{sfn|Mathiassen|1997|pp=74—75}} {| class="wikitable" ! ! style="width:140px" |Kiekiniai ! style="width:140px" |Kelintiniai |- !30 |''trīsdesmit'' |''trīsdesmitais'' |- !40 |''četrdesmit'' |''četrdesmitais'' |- !50 |''piecdesmit'' |''piecdesmitais'' |- !60 |''sešdesmit'' |''sešdesmitais'' |- !70 |''septiņdesmit'' |''septiņdesmitais'' |- !80 |''astoņdesmit'' |''astoņdesmitais'' |- !90 |''deviņdesmit'' |''deviņdesmitais'' |- !100 |''simt(s)'' |''simtais'' |- !200 |''divsimt / divi simti'' |''divsimtais'' |- !300 |''trīssimt / trīs simti'' |''trīssimtais'' |- !400 |''četrsimt / četri simti'' |''četrsimtais'' |- !500 |''piecsimt / pieci simti'' |''piecsimtais'' |- !600 |''sešsimt / seši simti'' |''sešsimtais'' |- !700 |''septiņsimt / septiņi simti'' |''septiņsimtais'' |- !800 |''astoņsimt / astoņi simti'' |''astoņsimtais'' |- !900 |''deviņsimt / deviņi simti'' |''deviņsimtais'' |- !1000 |''tūkstoš / tūkstotis'' |''tūkstošais'' |- !2000 |''divtūkstoš / divi tūkstoši'' |''divtūkstošais'' |- !1 mln |''miljons'' |''miljonais'' |} === Įvardis === [[Semantika|Semantiškai]] išskiriami tokie latvių kalbos [[Įvardis|įvardžių]] skyriai:{{sfn|Сталтмане|2006|pp=173—174}} * asmeniniai: ''es'' 'aš', ''tu'' 'tu', ''viņš'' 'jis', ''viņa'' 'ji'; * [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinis]]: ''sevis'' 'savęs'; * savybiniai: ''mans'' 'mano', ''tavs'' 'tavo', ''savs'' 'savo'; * parodomieji: ''šis'' 'šis', ''tas'' 'tas', ''viņš'' 'tas'; * klausiamieji – santykiniai: ''kas'' 'kas', ''kāds'' 'koks', ''kurš'' 'kuris'; * neapibrėžiamieji: ''kaut kas'' 'kažkas', ''dažs'' 'kai kuris'; * apibrėžiamasis: ''pats'' 'pats'; * neigiamieji: ''nekas'' 'niekas', ''nekāds'' 'joks'. Asmeninių (pirmojo ir antrojo asmenų) ir sangrąžinio įvardžių linksniavimas:{{sfn|Сталтмане|2006|p=180}}{{sfn|Mathiassen|1997|p=65}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! style="width:100px" rowspan="3" | ! colspan="2" |[[Vienaskaita]] ! colspan="2" |[[Daugiskaita]] ! style="width:100px" rowspan="2" |Sangrąžinis |- ! style="width:100px" |I a. ! style="width:100px" |II a. ! style="width:100px" |I a. ! style="width:100px" |II a. |- ! style="width:100px" |aš ! style="width:100px" |tu ! style="width:100px" |mes ! style="width:100px" |jūs ! style="width:100px" |savęs |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''es'' | ''tu'' | ''mēs'' | ''jūs'' | — |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''manis'' | ''tevis'' | ''mūsu'' | ''jūsu'' | ''sevis'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''man'' | ''tev'' | ''mums'' | ''jums'' | ''sev'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''mani'' | ''tevi'' | ''mūs'' | ''jūs'' | ''sevi'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''ar mani'' | ''ar tevi'' | ''ar mums'' | ''ar jums'' | ''ar sevi'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''manī'' | ''tevī'' | ''mūsos'' | ''jūsos'' | ''sevī'' |} Trečiojo asmens asmeninių įvardžių linksniavimas:{{sfn|Mathiassen|1997|p=65}}{{sfn|Сталтмане|2006|pp=180—181}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! style="width:100px" rowspan="3" | ! colspan="2" |[[Vienaskaita]] ! colspan="2" |[[Daugiskaita]] |- ! style="width:100px" |Vyr. g. ! style="width:100px" |Mot. g. ! style="width:100px" |Vyr. g. ! style="width:100px" |Mot. g. |- ! style="width:100px" |jis ! style="width:100px" |ji ! style="width:100px" |jie ! style="width:100px" |jos |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''viņš'' | ''viņa'' | ''viņi'' | ''viņas'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''viņa'' | ''viņas'' | ''viņu'' | ''viņu'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''viņam'' | ''viņai'' | ''viņiem'' | ''viņām'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''viņu'' | ''viņu'' | ''viņus'' | ''viņas'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''ar viņu'' | ''ar viņu'' | ''ar viņiem'' | ''ar viņām'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''viņā'' | ''viņā'' | ''viņos'' | ''viņās'' |} Parodomųjų įvardžių linksniavimas:{{sfn|Сталтмане|2006|pp=180—181}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan|Vyr. g. ! colspan|Mot. g. ! colspan|Vyr. g. ! colspan|Mot. g. |- !šis !ši !tas !ta |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] | ''šis'' | ''šī'' | ''tas'' | ''tā'' |- ![[Kilmininkas|K.]] | ''šā /'' ''šī'' | ''šās /'' ''šīs'' | ''tā'' | ''tās'' |- ![[Naudininkas|N.]] | ''šim'' | ''šai'' | ''tam'' | ''tai'' |- ![[Galininkas|G]]. | ''šo'' | ''šo'' | ''to'' | ''to'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | ''ar šo'' | ''ar šo'' | ''ar to'' | ''ar to'' |- ![[Vietininkas|Vt.]] | ''šajā /'' ''šai'' ''/'' ''šinī'' | ''šajā /'' ''šai /'' ''šinī'' | ''tajā /'' ''tai /'' ''tanī'' | ''tajā /'' ''tai /'' ''tanī'' |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] | ''šie'' | ''šīs'' | ''tie'' | ''tās'' |- ![[Kilmininkas|K.]] | ''šo'' | ''šo'' | ''to'' | ''to'' |- ![[Naudininkas|N.]] | ''šiem'' | ''šīm'' | ''tiem'' | ''tām'' |- ![[Galininkas|G.]] | ''šos'' | ''šīs'' | ''tos'' | ''tās'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | ''ar šiem'' | ''ar šīm'' | ''ar tiem'' | ''ar tām'' |- ![[Vietininkas|Vt.]] | ''šajos /'' ''šais /'' ''šinīs'' | ''šajās /'' ''šais /'' ''šinīs'' | ''tajos /'' ''tais /'' ''tanīs'' | ''tajās /'' ''tais /'' ''tanīs'' |} === Veiksmažodis === Latvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžiui]] būdingos tokios kategorijos: [[nuosaka]], [[Gramatinis laikas|laikas]], [[Asmuo (kalbotyra)|asmuo]], [[Gramatinis skaičius|skaičius]] ir [[Rūšis (kalbotyra)|rūšis]] (linksniuojamosioms veiksmažodžio formoms dar ir [[Gramatinė giminė|giminė]] bei [[linksnis]]).{{sfn|Mathiassen|1997|p=81}}{{sfn|Сталтмане|2006|p=175}}{{sfn|Nau|1998|p=27}} Latvių kalboje [[Veikslas|veikslas]] – ne visavertė gramatinė kategorija, o tipinė, funkcinė – semantinė skirtis. Veikslo priešprieša neaprėpia visų latvių kalbos veiksmažodžių. Kiekvienas veiksmažodis turi tris [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]]: [[Bendratis|bendraties]], esamojo ir būtojo laikų. Neretai bendraties ir būtojo laiko kamienai sutampa.{{sfn|Mathiassen|1997|pp=82—83}} ==== Asmenuotės ==== Veiksmažodžiai (išskyrus netaisyklinguosius ''būt'' 'būti', ''dot'' 'duoti' ir ''iet'' 'eiti') paprastai skirstomi į tris asmenuotes:{{sfn|Сталтмане|2006|pp=175—176}} * I asmenuotei priklauso veiksmažodžiai, kurių bendraties, esamojo ir būtojo laikų kamienai yra vienskiemeniai, pavyzdžiui, '''''lie'''t'' 'lieti' – '''''lej'''u'' 'lieju' – '''''lēj'''u'' 'liejau'; * II asmenuotei priklauso tie veiksmažodžiai, kurių visi trys kamienai sudaryti iš ne mažiau kaip dviejų [[Skiemuo|skiemenų]] (skiemenų skaičius kamienuose vienodas), pavyzdžiui, '''''mazgā'''t'' 'mazgoti' – '''''mazgāj'''u'' 'mazgoju' – '''''mazgāj'''u'' 'mazgojau'; * III asmenuotei priklauso veiksmažodžiai, kurių bendraties ir būtojo laiko kamienai sudaryti iš ne mažiau kaip dviejų skiemenų, o esamojo laiko kamienas – vienu skiemenimi trumpesnis, pavyzdžiui, '''''lasī'''t'' 'skaityti' – '''''las'''u'' 'skaitau' – '''''lasīj'''u'' 'skaičiau'. Nors I asmenuotė palyginti gausi, dabartinėje latvių kalboje ji nebėra produktyvi.{{sfn|Mathiassen|1997|p=84}} ==== Laikai ==== Išskiriami šeši [[Gramatinis laikas|laikai]]: [[Esamasis laikas|esamasis paprastasis]], [[Perfektas|esamasis atliktinis]], [[Būtasis laikas|būtasis paprastasis]], [[Pliuskvamperfektas|būtasis atliktinis]], [[Būsimasis laikas|būsimasis paprastasis]] ir būsimasis atliktinis. Esamasis atliktinis laikas reiškia laiką, kurio rezultatas trunka ir šiuo metu. Būtasis atliktinis laikas vartojamas kalbant apie veiksmą, kuris įvyko seniau negu kitas veiksmas. Būsimasis atliktinis laikas reiškia veiksmą, kuris baigsis iki kito būsimo veiksmo.{{sfn|Сталтмане|2006|pp=170—171}} Būsimasis paprastasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, pridėjus [[Priesaga|priesagą]] ''-s-'' (I vns. asmenyje – ''-š-'' < ''*-sj-'') ir ypatingas galūnes.{{sfn|Mathiassen|1997|p=109}} I asmenuotės veiksmažodžių ''nest'' 'nešti' ir ''pirkt'' 'pirkti' asmenavimas paprastuosiuose (vientisiniuose) laikuose:{{sfn|Mathiassen|1997|p=91—92, 110—111}} {| class="wikitable" ! colspan="2"| ! colspan="2"| Esamasis l. ! colspan="2"| Būtasis l. ! colspan="2"| Būsimasis l. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !I a. |''nesu'' |''pērku'' |''nesu'' |''pirku'' |''nesīšu'' |''pirkšu'' |- !II a. |''nes'' |''pērc'' |''nesi'' |''pirki'' |''nesīsi'' |''pirksi'' |- !III a. |''nes'' |''pērk'' |''nesa'' |''pirka'' |''nesīs'' |''pirks'' |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !I a. |''nesam'' |''pērkam'' |''nesām'' |''pirkām'' |''nesīsim'' |''pirksim'' |- !II a. |''nesat'' |''pērkat'' |''nesāt'' |''pirkāt'' |''nesīsit'' / ''nesīsiet'' |''pirksit'' / ''pirksiet'' |- !III a. |''nes'' |''pērk'' |''nesa'' |''pirka'' |''nesīs'' |''pirks'' |} Veiksmažodžio ''nest'' esamasis laikas tarimas su plačiuoju [æ] [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]], o būtasis laikas – su siauruoju [ɛ] šaknyje.{{sfn|Mathiassen|1997|p=91}} II asmenuotės veiksmažodžių ''mazgāt'' 'mazgoti' (nesangrąžinis) ir ''mazgāties'' 'mazgotis' ([[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]]) asmenavimas vientisiniuose laikuose:{{sfn|Mathiassen|1997|p=104—105, 109—110, 112}} {| class="wikitable" ! colspan="2"| ! colspan="2"| Esamasis l. ! colspan="2"| Būtasis l. ! colspan="2"| Būsimasis l. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !I a. |''mazgāju'' |''mazgājos'' |''mazgāju'' |''mazgājos'' |''mazgāšu'' |''mazgāšos'' |- !II a. |''mazgā'' |''mazgājies'' |''mazgāji'' |''mazgājies'' |''mazgāsi'' |''mazgāsies'' |- !III a. |''mazgā'' |''mazgājas'' |''mazgāja'' |''mazgājās'' |''mazgās'' |''mazgāsies'' |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !I a. |''mazgājam'' |''mazgājamies'' |''mazgājām'' |''mazgājāmies'' |''mazgāsim'' |''mazgāsimies'' |- !II a. |''mazgājat'' |''mazgājaties'' |''mazgājāt'' |''mazgājāties'' |''mazgāsit'' / ''mazgāsiet'' |''mazgāsities'' / ''mazgāsieties'' |- !III a. |''mazgā'' |''mazgājas'' |''mazgāja'' |''mazgājās'' |''mazgās'' |''mazgāsies'' |} III asmenuotės veiksmažodžių ''gribēt'' 'norėti' ir ''lasīt'' 'skaityti' asmenavimas vientisiniuose laikuose:{{sfn|Mathiassen|1997|p=105, 110}} {| class="wikitable" ! colspan="2"| ! colspan="2"| Esamasis l. ! colspan="2"| Būtasis l. ! colspan="2"| Būsimasis l. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !I a. |''gribu'' |''lasu'' |''gribēju'' |''lasīju'' |''gribēšu'' |''lasīšu'' |- !II a. |''gribi'' |''lasi'' |''gribēji'' |''lasīji'' |''gribēsi'' |''lasīsi'' |- !III a. |''grib'' |''lasa'' |''gribēja'' |''lasīja'' |''gribēs'' |''lasīs'' |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !I a. |''gribam'' |''lasām'' |''gribējām'' |''lasījām'' |''gribēsim'' |''lasīsim'' |- !II a. |''gribat'' |''lasāt'' |''gribējāt'' |''lasījāt'' |''gribēsit'' / ''gribēsiet'' |''lasīsit'' / ''lasīsiet'' |- !III a. |''grib'' |''lasa'' |''gribēja'' |''lasīja'' |''gribēs'' |''lasīs'' |} Netaisyklingųjų veiksmažodžių ''būt'' 'būti', ''dot'' 'duoti' ir ''iet'' 'eiti' asmenavimas vientisiniuose laikuose:{{sfn|Mathiassen|1997|p=103—104, 112}}{{sfn|Nau|1998|p=29}} {| class="wikitable" ! colspan="2"| ! colspan="3"| Esamasis l. ! colspan="3"| Būtasis l. ! colspan="3"| Būsimasis l. |- !rowspan="3"|[[Vienaskaita]] !I a. |''esmu'' |''eju'' |''dodu'' |''biju'' |''gāju'' |''devu'' |''būšu'' |''iešu'' | ''došu'' |- !II a. |''esi'' |''ej'' |''dod'' |''biji'' |''gāji'' |''devi'' |''būsi'' |''iesi'' |''dosi'' |- !III a. |''ir'' |''iet'' |''dod'' |''bija'' |''gāja'' |''deva'' |''būs'' |''ies'' |''dos'' |- !rowspan="3"|[[Daugiskaita]] !I a. |''esam'' |''ejam'' |''dodam'' |''bijām'' |''gājām'' |''devām'' |''būsim'' |''iesim'' |''dosim'' |- !II a. |''esat'' |''ejat'' |''dodat'' |''bijāt'' |''gājāt'' |''devāt'' |''būsit'' / ''būsiet'' |''iesit'' / ''iesiet'' |''dosit'' / ''dosiet'' |- !III a. |''ir'' |''iet'' |''dod'' |''bija'' |''gāja'' |''deva'' |''būs'' |''ies'' |''dos'' |} Atliktiniai laikai yra sudėtiniai, jie sudaromi iš veiksmažodžio ''būt'' 'būti' asmenuojamosios atitinkamo laiko formos ir veikiamosios rūšies būtojo laiko [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]] vardininko,{{sfn|Mathiassen|1997|p=112}} pavyzdžiui: ''esmu lasījis'' 'esu skaitęs', ''biju lasījis'' 'buvau skaitęs', ''būšu lasījis'' 'būsiu skaitęs'. ==== Nuosakos ==== Latvių kalboje yra keturios [[Nuosaka|nuosakos]]: [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginė]] (''īstenības izteiksme''), [[Tariamoji nuosaka|tariamoji]] (''vēlējuma izteiksme'' / ''kondicionālis''), [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji]] (''pavēles izteiksme'') ir [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė]], arba atpasakojamoji (''atstāstījuma izteiksme''). Kartais kaip atskira nuosaka išskiriamas debityvas – reikiamybės nuosaka (''debitīvs'' / ''vajadzības izteiksme'').{{sfn|Сталтмане|2006|pp=169—170}}{{sfn|Mathiassen|1997|p=123}}{{sfn|Mathiassen|1997|p=57}} Liepiamosios nuosakos II vienaskaitos asmens forma tokia pati, kaip tiesioginės nuosakos: ''nes'' 'neši / nešk', ''esi'' 'esi / būk'. Daugiskaitos II asmens forma sudaroma iš esamojo laiko kamieno, pasitelkiant [[Galūnė (kalbotyra)|galūnę]] ''-iet'' (''-ieties'' su [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais veiksmažodžiais]]): ''nesiet'' 'neškite', ''esiet'' 'būkite', ''mazgājieties'' 'mazgokitės'.{{sfn|Mathiassen|1997|pp=123—124}} Liepiamosios nuosakos daugiskaitos I asmuo toks pats, kaip tiesioginės nuosakos būsimojo laiko: ''nesīsim'' 'nešime / neškime', ''būsim'' 'būsime / būkime', ''mazgāsimies'' 'mazgosimės / mazgokimės'. III asmens liepiamoji nuosaka sudaroma su dalelyte ''lai'' 'tegu' ir tiesioginės nuosakos esamojo laiko III asmeniu: ''lai nes'' 'tegu neša', ''lai mazgājas'' 'tegu mazgojasi'.{{sfn|Butkus|2008|p=87}} Tariamosios nuosakos skiriami esamasis ir būtasis laikai. Esamojo laiko tariamoji nuosaka turi vienodą visų asmenų ir [[Gramatinis skaičius|skaičių]] formą, ji sudaroma iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno su priesaga ''-tu'' (''-tos'' sangrąžiniams veiksmažodžiams): ''būtu'' 'būčiau / būtum / būtų / būtume / būtumėte', ''mazgātos'' 'mazgočiausi / mazgotumeisi / mazgotųsi / mazgotumės / mazgotumėtės'. Būtojo laiko tariamoji nuosaka sudaroma iš esamojo laiko tariamosios nuosakos formos ''būtu'' ir veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvio: ''būtu runājis'' 'būčiau / būtum / būtų kalbėjęs', ''būtu runājusi'' 'būčiau / būtum / būtų kalbėjusi', ''būtu runājuši'' 'būtume / būtumėte / būtų kalbėję', ''būtu runājušas'' 'būtume / būtumėte / būtų kalbėjusios'.{{sfn|Mathiassen|1997|pp=125—126}} Netiesioginė, arba atpasakojamoji, nuosaka vartojama kalbant apie veiksmą, apie kurį kalbantysis žino iš kitų arba dėl kurio patikimumo nelinkęs prisiimti atsakomybės. Skiriami atpasakojamosios nuosakos esamasis paprastasis, [[Perfektas|esamasis atliktinis]], būsimasis paprastasis ir būsimasis atliktinis laikai. Netiesioginėje nuosakoje veiksmažodžiai neasmenuojami. Esamasis paprastasis laikas sudaromas su priesaga ''-ot'' (''-oties'' sangrąžiniams veiksmažodžiams): ''lasot'' 'skaitąs / skaitanti / skaitą / skaitančios', pvz., ''viņš lasot'' 'jis skaitąs'. Sudarant paprastąjį būsimąjį laiką, vartojama priesaga ''-šot'' (''-šoties'' sangrąžiniams veiksmažodžiams): ''lasīšot'' 'skaitysiąs / skaitysianti / skaitysią / skaitysiančios', pvz., ''viņš lasīšot'' 'jis skaitysiąs'. Atliktiniai laikai yra sudėtiniai, jie sudaromi su veiksmažodžio ''būt'' 'būti' netiesioginės nuosakos forma (''esot'' esamajam atliktiniam laikui ir ''būšot'' būsimajam atliktiniam) ir veikiamosios rūšies būtojo laiko [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]]: ''viņš esot lasījis'' 'jis esąs skaitęs', ''viņš būšot lasījis'' 'jis būsiąs skaitęs'.{{sfn|Mathiassen|1997|p=131}} Reikiamybės nuosaka (debityvas) vartojama kalbant apie veiksmą, kurį kam nors būtina atlikti. Šioje nuosakoje veiksmo atlikėjas reiškiamas [[Naudininkas|naudininku]], o veiksmo objektas – [[Vardininkas|vardininku]]: ''Brālim'' (naud.) ''jāsēj rudzi'' (vard.) 'Broliui reikia sėti rugius'.{{sfn|Сталтмане|2006|p=170}} Reikiamybės nuosaka turi visus šešis laikus. Esamasis laikas sudaromas iš esamojo laiko III asmens formos, pridėjus [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''jā-'': ''runā'' 'kalba' > ''jārunā'' 'reikia kalbėti'. Visi kiti laikai sudaromi prie esamojo laiko formos pridedant atitinkamo laiko pagalbinį veiksmažodį ''būt'' 'būti': ''bija jārunā'' 'reikėjo kalbėti' (būtasis paprastasis), ''būs jārunā'' 'reikės kalbėti' (būsimasis paprastasis), ''ir bijis jārunā'' 'yra reikėję kalbėti' (esamasis atliktinis), ''bija bijis jārunā'' 'buvo reikėję kalbėti' (būtasis atliktinis), ''būs bijis jārunā'' 'bus reikėję kalbėti' (būsimasis atliktinis).{{sfn|Mathiassen|1997|pp=129—130}} Be to, galima ir tariamoji reikiamybė: ''būtu jārunā'' 'reikėtų kalbėti', ''būtu bijis jārunā'' 'būtų reikėję kalbėti'.{{sfn|Butkus|2008|p=100}} ==== Rūšys ==== Latvių kalboje skiriamos dvi [[Rūšis (kalbotyra)|rūšys]]: veikiamoji ir neveikiamoji. Visų šešių laikų neveikiamosios rūšies formos sudaromos pagal formulę ''jungtis + neveikiamosios rūšies būtojo laiko [[Dalyvis (gramatika)|dalyvis]]''. Paprastuosiuose laikuose kaip jungtis vartojamas veiksmažodis ''tikt'' 'tapti', o atliktiniuose – ''būt'' 'būti'.{{sfn|Mathiassen|1997|p=136}} ==== Kaitomieji dalyviai ==== Latvių kalboje yra keturios kaitomųjų [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]] formos: esamojo ir būtojo laikų, veikiamosios ir neveikiamosios rūšies. Kaip ir [[Būdvardis|būdvardžiai]], dalyviai gali būti paprastieji ir įvardžiuotiniai; be to, esama ir [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinių]] dalyvių, tačiau dėl nepilnos [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmos]] jie labai retai vartojami. Dalyviai linksniuojami kaip būdvardžiai.{{sfn|Mathiassen|1997|p=152}}{{sfn|Butkus|2008|p=102}} Esamojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi iš esamojo laiko kamieno su priesaga ''-oš-'' ir giminę rodančiomis galūnėmis: ''ziedēt'' 'žydėti' > ''ziedošs'' 'žydintis' (įvardžiuotinė forma ''ziedošais''), ''ziedoša'' 'žydinti' (įvardžiuotinė forma ''ziedošā'').{{sfn|Mathiassen|1997|p=152}} Būtojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi iš būtojo laiko kamieno su priesaga ''-uš-''. Tačiau vyriškosios giminės paprastosios formos [[Vardininkas|vardininke]] šios priesagos nėra, o moteriškosios giminės paprastosios formos vardininke yra priesaga ''-us-'': ''pieaugt'' 'išaugti' > ''pieaudzis'' 'išaugęs' ([[kilmininkas]] – ''pieauguša''), ''pieaugusi'' 'išaugusi' (kilmininkas – ''pieaugušas'').{{sfn|Mathiassen|1997|p=153}} Sudarant neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvius, vartojama priesaga ''-am-'' (su I ir II asmenuotėmis) / ''-ām-'' (su III asmenuotės veiksmažodžiais): ''lasīt'' 'skaityti' > ''lasāms'' 'skaitomas' (įvardžiuotinė forma ''lasāmais''), ''lasāma'' 'skaitoma' (įvardžiuotinė forma ''lasāmā''). Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesaga ''-t-'' ir giminę žyminčiomis galūnėmis: ''lasīts'' 'skaitytas' (įvardžiuotinė forma ''lasītais''), ''lasīta'' 'skaityta' (įvardžiuotinė forma ''lasītā'').{{sfn|Mathiassen|1997|p=155}} ==== Nekaitomieji dalyviai ==== Nekaitomieji (ar iš dalies kaitomieji) dalyviai latvių kalboje sudaromi trimis būdais: 1) prie bendraties kamieno pridedant priesagas ''-dams / -dama / -dami / -damas'' arba ''-damies / -damās'' (su [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais]] veiksmažodžiais), pavyzdžiui: ''iet'' 'eiti' > ''iedams'' 'eidamas', ''iedami'' 'eidami', ''iedama'' 'eidama', ''iedamas'' 'eidamos', ''celties'' 'keltis' > ''celdamies'' 'keldamasis / keldamiesi', ''celdamās'' 'keldamasi / keldamosi'; 2) prie esamojo laiko kamieno jungiant priesagas ''-ot'', ''-oties'' (su sangrąžiniais veiksmažodžiais), pavyzdžiui: ''lasīt'' 'skaityti' > ''lasot'' 'skaitant', ''klausīties'' 'klausytis' > ''klausoties'' 'klausantis'; 3) prie esamojo laiko kamieno pridedant priesagas ''-am (-ām), -amies (-āmies)''. Pažymėtina, kad pastaroji forma vartojama išimtinai su tokiais veiksmažodžiais, kaip ''redzēt'' 'matyti', ''dzirdēt'' 'girdėti', ''sajust'' 'pajusti' ir pan., pavyzdžiui: ''Es redzēju viņu ejam pa ielu'' 'Mačiau jį einant gatve'; ''Es dzirdēju māti runājam ar tēvu'' 'Girdėjau motiną kalbant su tėvu'.{{sfn|Гружане|Еча|Спрогис|1995|pp=192—195}} Pasakytina, kad, kaip ir lietuvių kalbos padalyviai, nekaitomieji dalyviai su priesagomis ''-ot'', ''-oties'' vartojami konstrukcijose, panašiose į sudėtinius sakinius, pavyzdžiui: ''Diena sākas, saulei austot'' 'Diena prasideda saulei tekant', ''Karam beidzoties, viņš atgriezās mājās'' 'Karui baigiantis jis grįžo namo'.{{sfn|Ceplīte|Ceplītis|1997|p=132}} === Prieveiksmis === Latvių kalbos [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] sudaromi su priesagomis ''-i'' (produktyviausias darybos tipas), ''-u(s)'', ''-am/-ām''.{{sfn|Mathiassen|1997|p=162}} [[Semantika|Semantiškai]] prieveiksmiai skirstomi į kokybinius, aplinkybių ir būvio. Aplinkybių prieveiksmiai smulkiau skirstomi į kiekio, būdo, vietos ir laiko.{{sfn|Сталтмане|2006|p=177}} Aukštesnysis laipsnis sudaromas su priesaga ''-āk'' iš nelyginamojo laipsnio kamieno: ''maz'' 'mažai' > ''mazāk'' 'mažiau', ''labi'' 'gerai' > ''labāk'' 'geriau'. Aukščiausiajam laipsniui sudaryti vartojamas priešdėlis ''vis-'': ''vismazāk'' 'mažiausiai', ''vislabāk'' 'geriausiai'. Prieveiksmių ''ļoti'' 'labai' ir ''daudz'' 'daug' aukštesnysis ir aukščiausiasis laipsniai sudaromi [[Supletyvizmas|supletyviai]]: ''vairāk'' 'labiau, daugiau', ''visvairāk'' 'labiausiai, daugiausia'.{{sfn|Сталтмане|2006|pp=177—178}}{{sfn|Mathiassen|1997|pp=162—163}} === Prielinksnis === [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologiškai]] prielinksniai skirstomi į paprastuosius ir sudėtinius. Paprastieji smulkiau skirstomi į pirminius (''aiz'' 'už; iš; po', ''dēļ'' 'dėl') ir antrinius, išvestus iš prieveiksmių arba [[Daiktavardis|daiktavardžių]] (''apakš'' 'po' < ''apakšā'' 'apačioje' < ''apakša'' 'apačia'). Dauguma [[Prielinksnis|prielinksnių]] eina prieš žodį. Kaip [[Polinksnis|polinksniai]] visada vartojami tik ''dēļ'' 'dėl' ir ''labad'' 'labui, dėl'. Paprastai vienas prielinksnis derinamas tik su vienu [[Linksnis|linksniu]] ([[Kilmininkas|kilmininku]], [[Naudininkas|naudininku]] arba [[Galininkas|galininku]]), tik keletas derinama su dviem linksniais. [[Daugiskaita|Daugiskaitoje]] visi prielinksniai vartojami su naudininku, išskyrus su kilmininku vartojamus ''dēļ'' ir ''labad''.{{sfn|Сталтмане|2006|p=178}} === Jungtukas === Pagal sandarą latvių kalbos [[Jungtukas|jungtukai]] skirstomi į paprastuosius (''un'' 'ir') ir sudėtinius (''kaut gan'' 'nors ir'). Be to, esama dvigubų jungtukų, kurių dėmenis skiria kitos [[Sakinio dalis|sakinio dalys]] (''ne vien… bet arī'' 'ne tik… bet ir'){{sfn|Prauliņš|2012|p=177}}. [[Sintaksė]]s atžvilgiu jungtukai gali būti sujungiamieji (''un'' 'ir', ''bet'' 'bet', ''vai'' 'ar') ir prijungiamieji (''tikko'' 'kai tik', ''tāpēc'' 'todėl', ''ja'' 'jei').{{sfn|Сталтмане|2006|p=178}} === Dalelytė === [[Dalelytė]]s dažniausiai susijusios su kitomis [[Kalbos dalis|kalbos dalimis]]: ''pat'' 'net' < ''pats'' 'pats', ''vien'' 'vien' < ''viens'' 'vienas'. Esama ir [[Skolinys|skolintų]] dalelyčių: ''vai'' 'ar' iš [[Estų kalba|estų]] arba [[Lyvių kalba|lyvių]] kalbų ir ''jā'' 'taip' iš [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]].{{sfn|Сталтмане|2006|pp=178—179}} === Jaustukas === [[Jaustukas|Jaustukai]] skirstomi į pirminius (''ai'' 'ai') ir išvestinius (''re'' 'štai, mat' < ''redzi'' 'matai'). Esama iš kitų kalbų pasiskolintų jaustukų: ''hallo'' 'alio', ''urrā'' 'valio'.{{sfn|Сталтмане|2006|p=179}} == Sintaksė == Latvių kalba yra [[Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba|nominatyvinės]] sandaros. Žodžių tvarka laisva, pagrindinė tvarka sakinyje yra SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]). [[Pažyminys]] paprastai eina prieš pažymimąjį žodį.{{sfn|Сталтмане|2006|p=187}} Sintaksės [[Modalumas (kalbotyra)|modalumo]] atžvilgiu išskiriami penki sakinių tipai: tiesioginiai, klausiamieji, skatinamieji, pageidaujamieji ir šaukiamieji.{{sfn|Сталтмане|2006|p=187}} Apibūdinant lietuvių ir latvių kalbų [[sintaksė]]s skirtumus, paprastai cituojamas jau chrestomatinis kalbininko [[Janis Endzelynas|J. Endzelyno]] (1873–1961) teiginys: latviai šimtmečius turėjo klausyti, ką sako [[vokiečiai]], tiesa, latviškais žodžiais, bet vokiečių dvasia, todėl latvių sintaksė daugiau primena Europos vakarus, lietuvių sintaksė – rytus. Be to, latvių sintaksei įtakos padarė ir [[Baltijos finų kalbos|finų kalbos]].{{sfn|Butkus|2008|pp=8-9}} Minėtinos šios latvių sintaksės ypatybės:{{sfn|Butkus|2008|pp=8-9}} # Priklausomybę latviai reiškia veikėjo [[Naudininkas|naudininku]] ir [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''būt'' 'būti' formomis, pvz.: ''tēvam bija trīs dēli'' 'tėvas turėjo tris sūnus'; ''man nav naudas'' 'aš neturiu pinigų'. Šitaip priklausomybę reiškia ir estai, plg.: ''mul on vend'' 'man yra brolis'. # Būdingas prieveiksmiškų žodelių vartojimas. Šie žodeliai lydi veiksmažodžius, labiau sukonkretindami veiksmą, pvz.: ''aiziet projām'' 'nueiti (šalin)', ''uzkāpt augšā'' 'užlipti (aukštyn)', ''nokrist zemē'' 'nukristi (žemėn)', ''nākt iekšā'' 'įeiti (vidun)', ''aiztaisīt ciet'' 'uždaryti (kietai)' ir pan. Lietuviams čia paprastai užtenka [[Priešdėlis|priešdėlio]]. Iš lietuvių tarmių tokias konstrukcijas vartoja šiaurės [[žemaičiai]] ir šiaurės panevėžiškiai, t. y. [[Kuršiai|kuršių]] ir [[Žiemgaliai|žiemgalių]] asimiliantai. Kaip ir veikėjo naudininkas, analitinės konstrukcijos laikomos sintaksiniu [[Finizmas|finizmu]]. # Dažni nederinamieji pažyminiai. Jie vartojami ir ten, kur lietuvių kalboje įprasta vartoti [[Būdvardis|būdvardžius]] su [[priesaga]] ''-inis'', plg.: ''vakara nodaļa'' 'vakarinis skyrius', ''rokas zāģis'' 'rankinis pjūklas', ''valsts iestāde'' 'valstybinė įstaiga' ir t. t. Toks atributyvų vartojimas irgi aiškinamas finų kalbų poveikiu. # Skirtingai nuo lietuvių, latviai nebeturi neiginio [[Kilmininkas|kilmininko]]. Jis dabar vartojamas tik su veiksmažodžio ''būt'' neiginiais; pvz.: ''viņam ir māte, bet nav vairs tēva'' 'jis turi motiną, bet nebeturi tėvo'. Tačiau [[Galininkas|galininkiniai]] veiksmažodžiai vartojami ir su neiginiu, plg.: ''dot roku vai nedot roku'' 'duoti ranką ar neduoti rankos'. Lietuvoje neiginio galininką turi [[tarmė]]s, kur būta ryškesnės [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] įtakos, daugiausia kauniškiai ir dalis žemaičių. # Esama ir daugiau valdymo skirtumų. Pavyzdžiui, prielinksnis ''līdz'' 'ligi' valdo naudininką, kaip ir lietuvių rytiečių ''ligi''; prielinksnis ''uz'' vartojamas ir su kilmininku (vietos reikšme), ir su galininku (krypties reikšme), plg.: ''uz sienas'' 'ant sienos', ''uz sienu'' 'į sieną'. [[Daugiskaita|Daugiskaitoje]] visi prielinksniai vartojami su naudininku ar [[Įnagininkas|įnagininku]] (abu linksniai vienodi), plg.: ''uz sienām'' 'ant sienų; į sienas'. Skiriasi kai kurių veiksmažodžių valdymas ir vartosena. Pavyzdžiui, veiksmažodis ''ticēt'' 'tikėti' valdo naudininką, ''gaidīt'' 'laukti' – galininką, ''skatīties'' 'žiūrėti į ką' dar ir [[Vietininkas|vietininką]], ''baidīties'', ''bīties'' 'bijoti' vartojamas su kilmininkiniu prielinksniu ''no'' 'nuo' ir t. t. # Priešpriešinio sujungimo sakiniuose neiginys dedamas prie veiksmažodžio ([[Tarinys|tarinio]]), ne prie [[Vardažodis|vardažodžio]] ([[Papildinys|papildinio]]), kaip lietuvių kalboje, pvz.: ''mēs tev nepirksim mēteli, bet kažoku'' 'mes tau pirksim ne paltą, o kailinius'; ''viņš nebija igaunis, bet latvietis'' 'jis buvo ne estas, o latvis'. Šalutiniai pažyminio sakiniai prijungiami įvardžiu ''kas'', jei pagrindinis dėmuo eina vardininku ar galininku, pvz.: ''akmens, kas rit, nesūno'' 'akmuo, kuris rieda, nesamanoja'. # Daugiau reikšmių turi vietininkas. Juo reiškiama ne tik vieta, bet ir kryptis: ''turēt roku kabatā'' 'laikyti ranką kišenėje' ir ''bāzt roku kabatā'' 'kišti ranką kišenėn'. Tokia reikšme [[Inesyvas|inesyvą]] vartoja ir šiaurės panevėžiškiai. Latviai šitokią vartoseną perėmė iš [[lyvių kalba|lyvių]].<br />Vietininkas plačiau vartojamas laikui reikšti. Lietuviai čia dažniau verčiasi galininku ar įnagininku. # Krinta į akis kai kurios žodžių tvarkos ir kt. smulkmenos. Remarkose, po tiesioginės kalbos, visada eina pirma veiksnys, paskui tarinys; lietuvių kalboje atvirkščiai, plg.: “Es neatnākšu”, - viņa sacīja '„Aš neateisiu“, – tarė ji'. Be to, dialoguose latviai dažniau už mus vartoja asmeninius įvardžius. Lietuviams čia paprastai pakanka veiksmažodžio asmenuojamosios formos, iš kurios nuspėjamas veiksnys. == Leksika == === Bendroji baltiškoji leksika === Lietuvių ir latvių kalbose yra daugybė tų pačių žodžių šaknų, plg.: ''akis: acs, anglis: ogle'' [uogle], ''aš: es, balandis: balodis'' [baluodis], ''baltas: balts, būti: būt, ežeras: ezers, diena: diena, Dievas : Dievs, drąsus: drošs'' [druoš], ''duoti: dot'' [duot], ''galva: galva, gimti: dzimt'', ''epušė: apse, eiti: iet, ėsti : ēst, ežeras: ezers, ežys: ezis, gabalas: gabals, galva: galva, gegužė'' 'gegutė' : ''dzeguze, gulbė: gulbis, jūra: jūra, jūs: jūs, kanklės: kokle'' [kuokle], ''kitas: cits, koja: kāja, lapas: lapa, lapė: lapsa, ledas: ledus, lietus: lietus, lūpa: lūpa, mes: mēs, obuolys : ābols'' [ābuols], ''pavasaris: pavasaris, pelė: pele, pienas: piens, ranka: roka'' [ruoka], ''ruduo: rudens, saulė: saule, sliekas: slieka, stirna: stirna, sveikas: sveiks, šuo: suns, tu: tu, upė: upe, vanduo: ūdens, vasara: vasara, velnias: velns, vyras: vīrs, višta: vista, žemė: zeme, žiema: ziema, žolė: zāle'' ir kt.{{sfn|Butkus|2008|pp=9-10}} Šią vienodų žodžių gausą dar papildo žodžiai, kurie vienoje iš kalbų (ar abiejose) turi tarmybės ar [[Archaizmas|archaizmo]] statusą, plg.: ''blezdinga: bezdelīga'' 'kregždė', ''cyrulis'' : ''cīrulis'' 'vyturys', ''jeknos'' : ''aknas'' 'kepenys', ''kanduolas'' : ''kodols'' 'branduolys', ''krupis'' : ''krupis'' 'rupūžė', ''medžias'' : ''mežs'' 'miškas', ''notrė'' : ''nātre'' 'dilgėlė', ''pylė'' : ''pīle'' 'antis', ''spėkas'' : ''spēks'' 'jėga', ''vetušas'' : ''vecs'' 'senas'.{{sfn|Butkus|2008|p=10}} Žodžių reikšmės gali ir nesutapti, būti pasislinkusios į kurią nors pusę, plg.: ''bernas: bērns'' 'vaikas', ''briedis: briedis'' 'elnias', ''debesis: debess'' 'dangus', ''elnias: alnis'' 'briedis', ''jautrus: jautrs'' 'linksmas', ''kuoka: koks'' [kuoks] 'medis', ''lėkti: lēkt'' 'šokti','' mėlynas: melns'' 'juodas', ''mokslas: māksla'' 'menas', ''moša'' 'vyro sesuo' : ''māsa'' 'sesuo', ''smagus: smags'' 'sunkus', ''stabas: stabs'' 'stulpas', ''šokti: sākt'' 'pradėti', ''uola: ola'' [uola] 'kiaušinis', ''vanta: ota'' [uota] 'teptukas', ''vėdaras: vēders'' 'pilvas', ''veidas: veids'' 'forma; būdas', ''volė'' 'statinės kaištis' : ''vāle'' 'vėzdas', ''žambas'' 'kampas' : ''zobs'' [zuobs] 'dantis', ''žandas'' : ''zods'' [zuods] 'smakras', ''žilas: zils'' 'mėlynas', ''žirgas'' 'gražus, puikus arklys' : ''zirgs'' 'arklys' ir kt.{{sfn|Butkus|2008|p=10}} === Skirtingoji baltiškoji leksika === Dalis senosios leksikos skiriasi, plg.: ''ankstus – agrs, bamba – naba, galia – vara, gėda – kauns, gyvatė – čūska, jis, ji – viņš, viņa, karvė – govs'' [guovs], ''kiaulė – cūka, kraujas – asins, pušis – priede, žmona – sieva'' ir kt. Kai kurie iš šitų latviškų žodžių yra [[indoeuropiečių prokalbė]]s senumo.{{sfn|Butkus|2008|p=10}} === Skoliniai === Leksikos skirtumus lėmė ir skolinimasis iš kitų kalbų, su kuriomis lietuvių ir latvių kalbos turėjo tiesioginių kontaktų. Abiejų kalbų santykis [[Skolinys|skolinių]] atžvilgiu gali būti keleriopas: # skolinį vartoja tik viena iš kalbų, pvz., {{Lt|miestas}} (polonizmas) – latv. ''pilsēta'' (savas žodis); # abi kalbos vartoja skirtingus skolinius, pvz., {{Lt|gandras}} (germanizmas) – latv. ''stārķis'' (germanizmas); # abi kalbos vartoja tą patį skolinį, pvz., {{Lt|bažnyčia}} – latv. ''baznīca'' (slavizmas); # vienoje iš kalbų skolinys turi [[Barbarizmas|barbarizmo]] ar tarmybės statusą, pvz., {{Lt|zvanas}} 'varpas' – latv. ''zvans'' 't. p.' (slavizmas), kartais ir skirtingą reikšmę, pvz., {{Lt|pagrabas ‘šermenys’}} – latv. ''pagrabs'' ‘rūsys’ (slavizmas){{sfn|Butkus|2008|pp=10-11}} Dėl skirtingų istorinių aplinkybių latvių kalboje yra daugiau [[Finizmas|finizmų]] ir [[Germanizmas|germanizmų]], lietuvių kalboje – [[Slavizmas|slavizmų]].{{sfn|Butkus|2008|pp=10-11}} Iš plačiau žinomų '''''[[Finizmas|finizmų]]''''' minėtini: ''bura'' 'burė', ''[[Jelgava]]'' 'toks miestas', ''kāzas'' 'vestuvės', ''laulāt'' 'tuokti', ''māja'' 'namas', ''puķe'' 'gėlė', ''puisis'' 'bernas', ''rija'' 'jauja', ''selga'' 'atvira jūra', ''sēne'' 'grybas', ''tērauds'' 'plienas', ''vai'' 'ar', ''vajag'' 'reikia'.{{sfn|Butkus|2008|pp=10-11}} Kartu su tik tarmėse vartojamais žodžiais latvių kalboje, anot [[Marta Rudzīte|M. Rudzytės]], yra iki 500 finiškų skolinių.<ref>Rudzīte, Marta (1994), Boiko, Kersti, ed., „Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme“, Lībieši: rakstu krājums (Rīga: Zinātne): 288.—319. lpp, ISBN 5-7966-0807-X</ref> Didžiąją dalį '''''[[Germanizmas|germanizmų]]''''' latvių kalba prisirinko per [[Livonija|Livonijos]] laikotarpį ir carų laikais (dvarininkai Baltijos gubernijose tebebuvo daugiausia vokiečiai). Nuo [[Germanizmas|germanizmų]] latvių kalba buvo valoma taip, kaip lietuvių kalba nuo polonizmų. Tačiau ir dabartinėje latvių kalboje germanizmų likę nemažai, plg. kai kuriuos: ''bikses'' 'kelnės', ''būvēt'' 'statyti', ''dambis'' 'užtvanka', ''dienēt'' 'tarnauti', ''dubults'' 'dvigubas', ''elle'' 'pragaras', ''krūze'' 'ąsotis', ''kungs'' 'ponas', ''ķēde'' 'grandinė', ''ķieģelis'' 'plyta', ''lukturis'' 'žibintas', ''meita'' 'mergaitė; duktė', ''mērķis'' 'taikinys', ''smēķēt'' 'rūkyti', ''spēlēt'' 'žaisti; groti', ''stunda'' 'valanda; pamoka', ''zāģis'' 'pjūklas', ''zēns'' 'vaikinas', ''zvērēt'' 'prisiekti'.{{sfn|Butkus|2008|pp=10-11}}<br /> '''''[[Slavizmas|Slavizmai]]''''' latvių kalboje paplito irgi ne vienu metu. Iš ankstyvųjų kontaktų su kaimynais [[Krivičiai|krivičiais]] latviai turi pasiskolinę net jų tautovardį ''krievs'' 'rusas'. Maždaug iš tos epochos yra gauti skoliniai ''baznīca'' 'bažnyčia', ''blēdis'' 'sukčius', ''cilvēks'' 'žmogus', ''robeža'' 'siena', ''grēks'' 'nuodėmė', ''svēts'' 'šventas', ''tirgus'' 'turgus', ''tulks'' 'vertėjas' ir kt. Rusams užgrobus [[Vidžemė|Vidžemę]] ([[1721]] m.), [[Latgala|Latgalą]] ([[1772]] m.) ir prisijungus [[Kuršo hercogystė|Kuršo hercogystę]] ([[1795]] m.), plūstelėjo naujas [[Slavizmas|slavizmų]] srautas (''cena'' 'kaina', ''kazarma'' 'kareivinės', ''strādāt'' 'dirbti', ''zvans'' 'varpas' ir kt.). Trečiasis slavizmų sluoksnis latvių kalboje nugulė sovietmečiu.{{sfn|Butkus|2008|pp=10-11}} Pasitaiko, kad abiejose kalbose skiriasi tų pačių skolinių reikšmės, pvz., {{Lt|kunigas}} 'dvasininkas' : ''kungs'' 'ponas; Viešpats', liet. tarm. ''pagrabas'' '[[šermenys]]' : ''pagrabs'' 'rūsys', liet. tarm. ''gromata'' 'raštas, laiškas' : latv. ''grāmata'' 'knyga'.{{sfn|Butkus|2008|p=11}} Latvių žodyne esama skolinių ir iš '''''lietuvių''''' kalbos: ''daile'' 'grožis, menas', ''gleznot'' 'tapyti', ''ģimene'' 'šeima', ''ķēve'' 'kumelė', ''peļķe'' 'bala', ''veikals'' 'parduotuvė', ''žagata'' 'šarka'; taip pat iš '''''kuršių''''' kalbos: ''dzintars'' 'gintaras', ''leitis'' 'lietuvis', ''menca'' 'menkė', ''pīle'' 'antis', ''zaķis'' 'zuikis'.{{sfn|Butkus|2008|p=11}} == Tyrimų istorija == Pirmasis latvių kalbos žodynas ''Lettus'', sudarytas [[Georg Mancelius|G. Mancelio]], išėjo [[1638]] m.{{sfn|Блинкена|2001|p=217}} Pirmoji latvių kalbos gramatika – tai [[ Johann Georg Rehehusen|J. G. Rehehuseno]] „Latvių kalbos vadovas“ ({{la|Manuductio ad linguam lettonicam}}), išleistas [[1644]] m. [[Ryga|Rygoje]].{{sfn|Kabelka|1982|p=101}} [[1685]] m. buvo išleista žymiai išsamesnė [[Heinrich Adolphi|H. Adolfio]] gramatika „Erster Versuch Einer kurtz-verfasseten Anleitung Zur Lettischen Sprache“, kurią sudarė autorių kolektyvas, pagrindinis autorius buvo G. Mancelio mokinys [[Christoph Fürecker|K. Fiurekeris]],<ref>{{cite journal|last=Пийримяэ|first=Х. А.|title=Роль Тартуского университета в истории и культуры XVII — начала XVIII века|journal=Скандинавский сборник|year=1983|volume=28|pages=80}}</ref> jis parengė ir du latvių – vokiečių žodynus.<ref name="ЛЭС"/> Dabartinės letistikos pradžia galima laikyti [[XIX a.]] antrąją pusę, kai buvo išleisti [[Augustas Bilenšteinas|A. Bilenšteino]] gramatika ([[1863]] m.), [[Andrejs Stērste|A. Sterstės]] latvių kalbos vadovėlis ir [[Adalbertas Becenbergeris|A. Becenbergerio]] latvių tarmių aprašas.{{sfn|Блинкена|2001|p=217}} Letistika suklestėjo [[XIX a.|XIX]] – [[XX a.]] sandūroje, ypač [[XX amžiaus 3-asis dešimtmetis|XX a. 3-ajame dešimtmetyje]]. Tuo laikotarpiu buvo išleistas keturtomis [[Karlis Miulenbachas|K. Miulenbacho]] latvių – vokiečių žodynas, kurį papildė [[Janis Endzelynas|J. Endzelynas]], taip pat – J. Endzelyno sudaryta latvių kalbos gramatika bei daugybė darbų latvių dialektologijos, istorijos ir [[Toponimas|toponimikos]] srityse.<ref name="ЛЭС">''Топоров В. Н., Сабаляускас А. Ю.'' Балтистика // Лингвистический энциклопедический словарь / Главный редактор В. Н. Ярцева. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – 685 с. – ISBN 5-85270-031-2.</ref> [[Tarpukaris|Tarpukariu]] letistikos srityje darbavosi [[Anna Ābele|A. Abelė]], [[Juris Plāķis|J. Plakis]], [[Ernestas Blese|E. Blesė]], [[Alvilas Augstkalnas|A. Augstkalnas]], [[Jānis Zēvers|J. Zėveris]]. Aktyviai plėtojosi dialektologija, buvo išleista daug svarbių veikalų.<ref name="ЛЭС"/> Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] letistiką vystė tokie kalbininkai, kaip [[Krišjānis Ancītis|K. Ancytis]], [[Elga Kagaine|E. Kagainė]], [[Silvija Raģe|S. Ragė]], [[Marta Rudzīte|M. Rudzytė]], [[Daina Zemzare|D. Zemzarė]], [[Benita Laumanė|B. Laumanė]], [[Arturs Ozols|A. Uozuolas]], [[Reinis Bertulis|R. Bertulis]], [[Aina Blinkena|A. Blinkena]], [[Antons Breidaks|А. Breidakas]], [[Mirdza Brence|M. Brencė]], [[Ojārs Bušs|O. Bušas]], [[Ruta Veidemane|R. Veidemane]], [[Rudolfas Grabis|R. Grabis]], [[Milda Graudiņa|M. Graudinia]], [[Rasma Grīsle|R. Gryslė]], [[Valija Dambė|V. Dambė]], [[Konstantinas Karulis|K. Karulis]], [[Alisė Laua|A. Laua]], [[Tamāra Porīte|T. Puorytė]], [[Antoņina Reķēna|A. Rekėna]], [[Jānis Rozenbergs|J. Rozenbergas]], [[Liene Roze|L. Ruozė]], [[Mērija Saule-Sleine|M. Saulė-Sleinė]], [[Velta Staltmane|V. Staltmanė]], [[Elfrīda Šmite|E. Šmitė]], [[Velta Rūķe-Draviņa|V. Rūkė-Dravinia]], [[Karlis Dravinis|K. Dravinis]], [[Bendžamins Egers|B. Egeras]], [[Edīte Hauzenberga-Šturma|E. Hauzenberga-Šturma]], [[Alfredas Gateris|A. Gateris]], [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Stanisław Kolbuszewski|S. Kolbuševskis]], [[Miķelis Bukšs|M. Bukšas]], [[Jurs Placinskis|J. Placinskis]], [[Trevor Garth Fennel|T. G. Fenelis]], [[Edgars Dunsdorfs|E. Dunsdorfas]].<ref name="ЛЭС"/> == Tekstų pavyzdžiai == [[Vaizdas:Vaterunser Lettisch Sebastian Muenster 1588.jpg|thumb|300px|right|„Tėve mūsų“ senąja rašyba]] „[[Tėve mūsų]]“ senąja ir dabartine latvių kalba:{{sfn|Дини|2002|pp=442—444}} {{Citata|''Taᵉbs mus, kas tu es eckʃchkan debbeʃʃis, schwetitz lai top tows waartz, enack mums tows walʃtibe, tows praats bus ka eckchkan Debbes, ta wurʃan ʃemmes. Muʃʃe deniʃche Maᵉyʃe důth mümß ʃchodeen pammate můms muße graᵉke ka meß pammat muße parraduecken, ne widde mums louna badeckle, pett paʃʃarga mums nu wuᵉʃʃe loune. Amen.''|[[Hans Johann Hasentöter|J. H. Hazentioterio]] vertimas, Bazelio leidimas, [[1550]] m.}} {{Citata|''Tēvs mūsu, kas esi debesīs, svētīts lai top Tavs vārds, lai atnāk Tava valstība, Tavs prāts lai notiek kā debesīs, tā arī virs zemes. Mūsu dienišķo maizi dod mums šodien un piedod mums mūsu parādus, kā arī mēs piedodam saviem parādniekiem, un neieved mūs kārdināšanā, bet atpestī mūs no ļaunā. Āmen.''|Dabartine latvių kalba}} == Šaltiniai == {{reflist|3}} == Literatūra == * {{cite book|last=Блинкена|first= А. Я.|title=Языки Российской Федерации и соседних государств|chapter=Латышский язык|location=М.|publisher=Наука|year=2001|volume=2|pages=214—224|isbn=5-02-011268-2}} * {{cite book|last1=Гружане|first1=В.|last2=Еча|first2=А.|last3=Спрогис|first3=B.|title=Грамматика латышского языка. Краткий справочник|edition=3.pārstrādātais izdevums|location=Rīgā|publisher=Zvaigzne ABC|year=1995|pages=239|isbn=5-405-01460-5}} * {{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|editor=Под ред. и с предисл. В. Н. Топорова, пер. с итал. А. В. Топорова|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=544|isbn=5-94282-046-5}} * {{cite book|last=Сталтмане|first=В. Э.|chapter=Латышский язык|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|volume=Языки мира|pages=155—193|isbn=5-87444-225-1}} * {{cite book|last=Butkus|first=Alvydas|title=Latviai|url=https://alkas.lt/wp-content/uploads/2019/04/Latviu-kalba.pdf|location=Kaunas|publisher=Æsti|year=1995|pages=|isbn=9986-9034-0-8}} * {{cite book|last=Butkus|first=Alvydas|title=Latvių kalba|url=http://eia.libis.lt/viesas/Butkus/Latviu%20kalba%20-%20gramatika%20ir%20pratimai.pdf|location=Kaunas|publisher=Æsti|year=2008|pages=|isbn=978-9986-884-19-4|access-date=2021-05-01|archive-date=2021-05-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20210501183539/http://eia.libis.lt/viesas/Butkus/Latviu%20kalba%20-%20gramatika%20ir%20pratimai.pdf|url-status=dead}} * {{cite book|last1=Ceplīte|first1=Brigita|last2=Ceplītis|first2=Laimdots|title=Latviešu valodas praktiskā gramatika|edition=(pārstrādāts izd.)|location=Rīgā|publisher=Zvaigzne ABC|year=1997|pages=|isbn=9984-04-641-9}} * {{cite journal|last=Derksen|first=R.|author-link=Rick Derksen|title=Introduction to the History of Lithuanian accentuation|journal=Studies in Slavic and General Linguistics|year=1991|volume=16|pages=|issn=01690124|jstor=40997008}} * {{cite book|last=Gāters|first=A.|title=Die lettische Sprache und ihre Dialekte|location=The Hague — Paris — New York|publisher=Mouton Publishers|year=1977|isbn=90-279-3126-7|volume=Trends in Linguistics. State-of-the-Art Reports, 9|pages=}} * {{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas: Vadovėlis respublikos aukštųjų mokyklų filologijos specialybės studentams|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=}} * {{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Latvian|url=https://archive.org/details/shortgrammarofla0000math|location=Columbus, Oh|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1997|pages=[https://archive.org/details/shortgrammarofla0000math/page/236 236]|isbn=0-89357-267-5}} * {{cite book|last=Nau|first=N.|title=Latvian|location=München — Newcastle|publisher=Lincom Europa|year=1998|pages=66|volume=Languages of the world / Materials: Materials, 217. — ISSN 0940-0788|isbn=3-89586-228-2}} * {{cite book|last=Prauliņš|first=D.|title=Latvian. An Essential Grammar|location=London — New York|publisher=Routledge|year=2012|pages=x, 249, [5]|volume=Routledge Essential Grammars|isbn=978-0-415-57691-8}} * {{cite book|last=Smoczyński|first= W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|page=870—871}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Latvian language}} * {{Ethnologue|lav}} * [http://www.latvijasradio.lv/lapas/lv_tiesraide.htm Klausyti Latvijos radijo] * [http://www.ltvzinas.lv/?n=tv Žiūrėti Latvijos televiziją] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120724061909/http://ltvzinas.lv/?n=tv |date=2012-07-24 }} * [http://www.letonika.lv/lvlt/ Latvių-lietuvių kalbų žodynas] * [http://www.letonika.lv/groups/default.aspx?g=2&r=10631062 Lietuvių-latvių kalbų žodynas] * [http://eia.libis.lt/viesas/Butkus/Latviu%20kalba%20-%20gramatika%20ir%20pratimai.pdf Latvių kalba. Gramatika ir pratimai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210501183539/http://eia.libis.lt/viesas/Butkus/Latviu%20kalba%20-%20gramatika%20ir%20pratimai.pdf |date=2021-05-01 }} {{Baltų kalbos}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Latvių kalba| ]] qpwp2nbl5s0x8szny63fg3mx0vb3en5 7889586 7889503 2026-07-29T23:59:39Z Ed1974LT 52229 /* Nuosakos */ 7889586 wikitext text/x-wiki {{kalba|spalva=#7CFC00|kalba=Latvių kalba <br /> '''''latviešu valoda''''' | šalys=[[Latvija|Latvijoje]], tautinės mažumos [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Estija|Estijoje]], [[JAV]], [[JK]], [[Airija|Airijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Australija|Australijoje]], [[Naujoji Zelandija|Naujoje Zelandijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]]| kalbančiųjų= ~1,5 mln. gimtakalbių, ~2 mln. iš viso<ref name="agentura">{{cite web|title=Latviešu valoda|url=https://valoda.lv/valsts-valoda/|publisher=Latviešu valodas aģentūra|accessdate=2021-12-14}}</ref> | vieta= 160-a| kilmė= [[Indoeuropiečių prokalbė]]<br />&nbsp;[[Baltų-slavų prokalbė]]?<small>([[hipotezė]])</small><br />&nbsp;&nbsp;[[Baltų prokalbė]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;[[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|Rytų baltų kalbos]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;'''Latvių kalba'''| oficiali={{flag|Latvija}}<br>{{flag|Europos Sąjunga}}| institucijos=[[Valstybinės kalbos agentūra (Latvija)|Valstybinės kalbos agentūra]]| iso639-1=lv| iso639-2=lav| iso639-3=lav| sil=LAT| kodas = lv| paveikslėlis=Latvian as primary language at home by municipalities and cities (2011).svg}} '''Latvių kalba''' (latv. ''latviešu valoda'') – [[baltų kalbos|baltų kalbų]] grupei priklausanti [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių šeimos kalba]], kilusi iš [[baltų prokalbė]]s. Iš trijų didžiųjų [[baltų kalbos|baltų kalbų]] – [[lietuvių kalba|lietuvių]], latvių ir [[prūsų kalba|prūsų]] – pati moderniausia, t. y. labiausiai nuo baltų prokalbės nutolusi kalba. Taip atsitiko dėl didelės [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos šiaurės baltų ([[baltų kalbos|kuršių]], [[baltų kalbos|žiemgalių]], [[Sėlių kalba|sėlių]] ir [[Latgalių kalba|latgalių]]) kalboms, kurių [[arealas|areale]] nuo [[XIV amžius|XIV a.]] pradėjo formuotis latvių kalba. Spėjama, kad ji formavosi [[Latgaliai|latgalių]] (letų) kalbos pagrindu, jiems išplitus po Pietų [[Livonija|Livoniją]]. Pirmieji rašytiniai paminklai siekia [[XVI a.]] Dabartinėje [[Lotynų abėcėlė|lotynų raidynu]] grįstoje latvių abėcėlėje yra 33 raidės. [[Kirtis]] fiksuotas pirmajame [[Skiemuo|skiemenyje]]. Skiriamas [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|balsių ilgumas]], kiekvienas [[dvibalsis]] arba ilgasis [[balsis]] gali turėti vieną iš trijų [[Priegaidė|priegaidžių]]. [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologiškai]] latvių kalba yra [[Fleksinė kalba|fleksinė]]. [[Sintaksė]] pasižymi palyginti laisva [[žodžių tvarka]], pagrindinė tvarka sakinyje yra SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]). [[Leksika|Žodyno]] daugumą sudaro veldiniai, tarp [[Skolinys|skolinių]] vyrauja [[Germanizmas|germanizmai]] (''amats'' 'pareigos; amatas', ''brilles'' 'akiniai', ''dienests'' 'tarnyba', ''kleita'' 'suknelė', ''krogs'' 'smuklė', ''stunda'' 'valanda; pamoka', ''zāģis'' 'pjūklas', ''ziepes'' 'muilas'), į kuriuos įeina ir [[Švedų kalba|švedų kalbos]] leksika (''nagla'' 'vinis', ''pipars'' 'pipiras', ''siļķe'' 'silkė', ''skola'' 'mokykla', ''skurstenis'' 'dūmtraukis', ''tabaka'' 'tabakas', ''ūtrupe'' 'varžytynės'), [[Slavizmas|slavizmai]] (''baznīca'' 'bažnyčia', ''cilvēks'' 'žmogus', ''soma'' 'rankinė', ''kāposti'' 'kopūstai', ''slava'' 'šlovė, garbė', ''siers'' 'sūris') ir [[Finizmas|finiška leksika]] (''allaž'' 'dažniausiai, visada', ''kaija'' 'kiras', ''kukainis'' 'vabzdys', ''ķepa'' 'letena', ''launags'' 'pavakariai', ''liedags'' 'paplūdimys', ''loms'' 'sugautos žuvys, valkšna', ''maksa'' 'mokestis', ''nūja'' 'lazda', ''puika'' 'berniukas', ''puķe'' 'gėlė', ''sēne'' 'grybas', ''tērauds'' 'plienas', ''vajag'' 'reikia'). == Kalbos geografija == === Arealas ir kalbos vartotojų skaičius === [[Vaizdas:Latvian as primary language at home by municipalities and cities (2011).svg|300px|thumb|right|Žmonių dalis, latvių kalbą šeimoje vartojanti kaip pagrindinę (2011)]] [[Vaizdas:WIKITONGUES- Jānis speaking Latvian.webm|thumb|left|Jaunuolis kalba latviškai]] [[2011]] m. surašymo duomenimis, latvių kalbą kaip [[Gimtoji kalba|gimtąją]] vartojo 1 164 894 žmonės,<ref>{{cite web|title=PASTĀVĪGIE IEDZĪVOTĀJI PA STATISTISKAJIEM REĢIONIEM, REPUBLIKAS PILSĒTĀM UN NOVADIEM PĒC DZIMUMA, MĀJĀS PĀRSVARĀ LIETOTĀS VALODAS UN PA VECUMA GRUPĀM 2011.GADA 1.MARTĀ|url=https://www.csb.gov.lv/lv/statistika/statistikas-temas/iedzivotaji/tautas-skaitisana/tabulas/tsg11-07/pastavigie-iedzivotaji-pa-statistiskajiem|year=2011|work=Tautas skaitīšana 2011. 2011.gada tautas skaitīšanas galīgie rezultāti|publisher=Centrālās statistikas pārvaldes|accessdate=2019-03-26|language=lv}}</ref> kas sudaro apie 56,3 %<ref>{{cite book|title=Par Valsts valodas politikas pamatnostādnēm 2015.-2020.gadam (informatīvā daļa). Ministru kabineta. rīkojums Nr.630 (prot. Nr.58 47.§)|url=https://likumi.lv/doc.php?id=270016|location=Rīgā|date=2014-11-03|pages=11—12}}</ref> [[Latvija|Latvijos]] gyventojų ir 62,1 % savo kalbą nurodžiusiųjų (įtraukiant [[Latgalių kalba|latgalių tarmės]] vartotojus, nors ši tarmė kartais laikoma atskira kalba); latvių kalbą geriau ar prasčiau moka dauguma šalyje gyvenančių [[Rusakalbiai|rusakalbių]], taip pat nedidelis kiekis latvių [[Emigracija|emigrantų]] ir jų palikuonių kitose pasaulio šalyse ([[JAV]] – 16 035,<ref>{{cite web|title=16 тысяч американцев говорят дома по-латышски|url=http://rus.delfi.lv/news/daily/latvia/16-tysyach-amerikancev-govoryat-doma-po-latyshski.d?id=46695981|date=2015-11-10|publisher=rus.DELFI.lv|accessdate=2019-03-26|archiveurl=https://archive.today/20160125224206/http://rus.delfi.lv/news/daily/latvia/16-tysyach-amerikancev-govoryat-doma-po-latyshski.d?id=46695981|archivedate=2016-01-25}}</ref> [[Airija|Airijoje]], [[Anglija|Anglijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Rusija|Rusijoje]] ([[2010]] m. 22 079 kalbos vartotojų<ref>{{cite web|url=http://www.gks.ru/free_doc/new_site/perepis2010/croc/Documents/Materials/tab6.xls|title=Население Российской Федерации по владению языками (Приложение 6)|work=Итоги Всероссийской переписи населения 2010. Распространение языков|date=2001–2015|publisher=Федеральная служба государственной статистики|accessdate=2019-03-26|archiveurl=https://web.archive.org/web/20180413131745/http://www.gks.ru/free_doc/new_site/perepis2010/croc/Documents/Materials/tab6.xls|archivedate=2018-04-13|url-status=dead}}</ref>), [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ([[2009]] m. duomenimis, iš 1549 etninių latvių 386 latvių kalbą nurodė kaip gimtąją,<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|title=Население по национальности и родному языку. Все население: Оба пола (Таблица 5.8)|work=Перепись населения Республики Беларусь 2009 года|date=2010-08-12|publisher=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|page=1|accessdate=2019-03-26|archive-date=2017-10-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20171009183758/http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|url-status=dead}}</ref> bet tik 9 ją vartojo namuose<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|title=Население по национальности и языку, на котором обычно разговаривает дома. Все население: Оба пола (Таблица 5.9)|work=Перепись населения Республики Беларусь 2009 года|date=2010-08-12|publisher=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|page=1|accessdate=2019-03-26|archiveurl=https://web.archive.org/web/20210113092028/https://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|archivedate=2021-01-13|url-status=dead}}</ref>), [[Naujoji Zelandija|Naujoje Zelandijoje]], [[Australija|Australijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]] ir kitur). Maždaug 0,5 milijono Latvijos gyventojų latvių kalbą moka kaip antrąją.<ref name="agentura"/> === Tarmės === [[Vaizdas:Latvaldialekti.svg|thumb|300px|Latvių kalbos tarmės]] Tradiciškai išskiriamos trys pagrindinės latvių kalbos [[tarmė]]s: aukštaičių, arba latgaliečių (''augšzemnieku dialekts''), vidurinioji (''vidus dialekts'') ir lyviškoji (''lībiskais dialekts'').{{sfn|Сталтмане|2006|p=189}}{{sfn|Kabelka|1982|p=92}}{{sfn|Дини|2002|p=314}} Latvių aukštaičių tarmė labai skiriasi nuo viduriniosios ir lyviškosios tarmių (todėl, priešinant su aukštaičių tarme, šios dar vadinamos latvių žemaičių tarmėmis). Aukštaičių tarmė paplitusi [[Latgala|Latgaloje]], [[Vidžemė]]s rytuose ir [[Sėla (regionas)|Augšžemėje]]. Aukštaičių tarmę sudaro rytų (giliosios) ir vakarų (negiliosios) patarmės. Abi grupės taip pat skirstomos į sėliškąsias ir latgališkąsias patarmes.{{sfn|Сталтмане|2006|p=191}} Latgališkos giliosios patarmės kartais laikomos atskira – [[Latgalių kalba|latgalių]] – kalba. Vidurinioji tarmė skirstoma į [[Vidžemė]]s (centrinė Vidžemė), Žiemgalos (centrinė [[Žiemgala]]) ir Kuršo (pietinis [[Kuršas]]) patarmes.{{sfn|Сталтмане|2006|p=189}} Šios tarmės Kuršo patarmės yra archajiškesnės – kuršiškuose [[Skolinys|skoliniuose]] ir [[Vietovardis|vietovardžiuose]] išlikę mišriųjų [[Dvibalsis|dvibalsių]] ''an, en, in, un,'' įvairesnės [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] formos ir kt. [[Jelgava|Jelgavos]] apylinkių viduriniosios tarmės žiemgališkąja patarme grįsta [[bendrinė kalba]].<ref>{{cite book|last=Butkus|first=A.|title=Latviai|publisher=Æsti|year=1995|location=Kaunas|pages=206|isbn=9986-9034-0-8}}</ref> Lyviškoji tarmė, susidariusi veikiant finiškai [[Lyvių kalba|lyvių kalbai]], skirstoma į Vidžemės (Vidžemės šiaurės rytai) ir Kuršo (šiaurės Kuršas) patarmes.{{sfn|Сталтмане|2006|p=190}} Lyviškojoje tarmėje nėra [[Gramatinė giminė|giminės]] kategorijos, yra dvi [[priegaidė]]s. Kuršo (tamniekų) patarmėje trumpieji [[Balsis|balsiai]] žodžių galūnėse išmetami, o ilgieji balsiai – trumpinami. Dėl migracijos ir [[Bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] įtakos ši tarmė nyksta. Alternatyvioje klasifikacijoje [[Alfredas Gateris|A. Gateris]] teikia tokį skirstymą:{{sfn|Gāters|1977|p=13}} * vidurinioji tarmė; ** vidurinioji lyviškoji; ** vidurinioji Žiemgalos (''zemgaliskās izloksnes''); ** vidurinioji Kuršo (''kursiskās izloksnes''); ** vidurinioji Žiemgalos – Kuršo (''zemgaliski-kursiskās izloksnes''); * tamniekų tarmė; ** Kuršo tamniekų patarmės; ** lyviškosios tamniekų patarmės; * aukštaičių tarmė; ** latgališkosios, arba nesėliškosios giliosios patarmės (''latgaliskās'', arba ''nesēliskās dziļās izloksnes''); ** sėliškosios; ** šiaurinė pereinamoji į viduriniąją tarmę zona; ** centrinė pereinamoji į viduriniąją tarmę zona; ** pietinė pereinamoji į viduriniąją tarmę zona. == Istorija == [[Vaizdas:Baltų gentys XII amžiuje.svg|thumb|250px|right|[[Baltai|Baltų genčių]] paplitimas [[XII a.]] pabaigoje – [[XIII a.]] pradžioje]] Drauge su [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]], latvių kalba kilusi iš [[baltų prokalbė]]s.{{sfn|Дини|2002|pp=80—81}} Manoma, kad latvių ir [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbų]] skirtumų ėmė rastis apie [[I amžius|I mūsų eros amžių]], o [[V a.|V]] – [[VII a.]] šiedvi kalbos galutinai atsiskyrė.{{sfn|Дини|2002|p=195}}<ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchengen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|location=Leiden – Boston|publisher=Brill|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n33 26]|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> V – [[VI a.]] [[Latviai|latvių]] protėviai ėmė veržtis į šiaurę ir užėmė žemes, iki tol gyventas Baltijos finų genčių, todėl pradėjo sąveikauti su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbomis]] bei [[Rytų slavų kalbos|rytų slavų tarmėmis]].{{sfn|Дини|2002|p=196}} [[Vaizdas:Medieval Livonia 1260.svg|thumb|right|250px|[[Livonija|Livonijos konfederacija]] 1260 m.]] Pradžioje [[Latgaliai|letai]] buvo tik viena iš rytų baltų genčių. Drauge su jais dabartinę [[Latvija|Latviją]] buvo apgyvendinę [[žiemgaliai]], [[sėliai]] ir [[kuršiai]], taip pat – Baltijos finų tauta [[lyviai]]. Ilgainiui visas šias tautas letai [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavo]], o asimiliuotų tautų kalbos paliko pėdsakų latvių tarmėse.{{sfn|Блинкена|2001|p=216}} [[XIII a.]] dabartines Latvijos ir [[Estija|Estijos]] žemes pradėjo užkariauti [[Kalavijuočių ordinas]] (1202–1236), o jam žlugus, užkariavimą tęsė ir baigė [[Livonijos Kryžiuočių ordinas]] (1237–1290). Užkariautiems kraštams vadinti vokiečiai išplatino Livonijos vardą (vok. Livland, lot. Livonia), kuriuo XII a. pabaigoje misionieriai ir jų palyda buvo pavadinę Dauguvos žemupyje gyvenusių lyvių žemes, nes su jais susidūrė pirmiausia. Šiaurės Estiją 1219 m. užkariavo danai; 1346 m. savo valdytas estų žemes jie pardavė Prūsijos kryžiuočiams, o šie po metų perleido jas Livonijai. Nurimus XIII a. vidaus karams, valdančiuoju sluoksniu tapo [[vokiečiai]], latviškai kalbėjo kaimų gyventojai. Padėtį pakeitė [[reformacija]], kai dvasininkija ėmė rodyti dėmesį latvių kalbai.{{sfn|Prauliņš|2012|p=2}} [[Bendrinė kalba|Bendrinės]] latvių kalbos istorija skirstoma į tris periodus:{{sfn|Сталтмане|2006|p=157}} * senosios latvių kalbos laikotarpis (''senā latviešu valoda''; [[XVI a.]] – pirmoji [[XIX a.]] pusė). Religiniuose tekstuose latvių kalbą ima vartoti vokiečių dvasininkai, latviškai verčiama [[Biblija]], pasirodo pirmieji žodynai ir gramatikos; * naujosios latvių kalbos laikotarpis ([[XIX amžiaus 6-as dešimtmetis|XIX a. 6-as]] – [[XIX amžiaus 10-as dešimtmetis|10-as]] dešimtmečiai). Tautinio atgimimo metais susidaro bendrinė kalba; * šiuolaikinės latvių kalbos laikotarpis ([[XIX amžiaus 10-as dešimtmetis|XIX a. 10-as dešimtmetis]] – dabartis). Be to, katalikiškoji [[Latgala]] dėl istorinių aplinkybių turi savo rašto tradiciją (tad dar ir dėl to dalis kalbininkų šio regiono tarmę linkę laikyti atskira baltų kalba). Pirmoji latgalietiška knyga „Evangelia Toto Anno…“ išėjo [[1753]] m. [[Vilnius|Vilniuje]] (Latgala nuo [[1561]] m. priklausė [[LDK]], nuo [[1569]] m. iki [[1772]] m. – [[Abiejų Tautų Respublika]]i). Raštai latgaliečių tarme jau iš pat pradžių buvo leidžiami tik antikva ir didesnių reformų neturėjo iki mūsų dienų. [[XIX a.]] viduryje po Lenkijos ir Lietuvos sukilimų caro valdžia buvo uždraudusi raštą [[Lotynų abėcėlė|lotyniškais rašmenimis]] ne tik Lietuvoje, bet ir [[Vitebsko gubernija|Vitebsko gubernijoje]], kuriai tada priklausė etnografinė Latgala. [[Spaudos draudimas]] čia galiojo [[1865]]–[[1904]] m.{{sfn|Butkus|2008|pp=128-129}} Pirmoji knyga latvių kalba, liuteroniškas [[katekizmas]], buvo išleista [[1525]] m., tačiau iki mūsų laikų ji neišliko. Pirmasis išlikęs tekstas priskiriamas [[1550]] m. – tai ištrauka, randama [[Sebastian Münster|S. Miunsterio]] knygoje „Cosmographia“.{{sfn|Блинкена|2001|p=215}} Pirmoji išlikusi knyga – [[1585]] m. [[Jėzuitai|jėzuitų]] kunigo [[Erdmann Tolgsdorf|E. Tolgsdorfo]] verstas ir [[Vilnius|Vilniuje]] išleistas P. Kanizijaus [[Katalikybė|katalikų]] katekizmas, pavadintas ''Kriscige pammacischen no thems Papreksche Galwe gabblems Christites macibes. Prexskan thems nemacigems vud iounems bernems'' (dabartine rašyba – ''Kristīgā pamācīšana no tiem papriekš galvas gabaliem Kristītās mācības. Priekš tiem nemācītiem un jauniem bērniem'').<ref>{{cite web |title= Poļu laiki Vidzemē |author= Roberts Feldmanis |date= 1992-10-26 |url= http://www.robertsfeldmanis.lv/lv/?ct=bvesture&fu=read&id=1219784876 |accessdate= 2019-03-26 |archive-date= 2016-03-05 |archive-url= https://web.archive.org/web/20160305003618/http://www.robertsfeldmanis.lv/lv/?ct=bvesture&fu=read&id=1219784876 |url-status=dead }}</ref> Nuo antrosios XVI a. pusės atsirado mokyklų, kuriose mokoma latvių kalba, o XVII a. tokių mokyklų jau buvo tiek miestuose, tiek ir kaimuose.{{sfn|Блинкена|2001|p=215}} [[Pietro Umberto Dini|P. Dinis]] pabrėžia, kad mokyklos suvaidino išskirtinį vaidmenį susidarant tautinei latvių savimonei.{{sfn|Дини|2002|p=370}} [[1685]]–[[1694]] m. vokiečių kunigas [[Johann Ernst Glück|J. E. Gliukas]] į latvių kalbą išvertė Bibliją.{{sfn|Блинкена|2001|p=216}} [[1822]] m. [[Carl Friedrich Watson|K. F. Vatsonas]] įsteigė pirmąjį laikraštį latvių kalba ''Latweeschu Awises'' (dabartine rašyba – ''Latviešu Avīzes'') „Latvių laikraštis“.{{sfn|Дини|2002|p=370}} [[1856]] m. savo veiklą pradėjo vadinamieji [[Jaunalatvių sąjūdis|jaunalatviai]], visoje šalyje steigę būrelius, kurių tikslas buvo žadinti tautinę savimonę. Šio sąjūdžio vedlys buvo [[Krišjānis Valdemārs|K. Valdemaras]], kiti aktyvūs veikėjai − [[Juris Alunanas|J. Alunanas]], [[Krišjānis Barons|K. Baronas]], [[Auseklis (1850)|Auseklis]], [[Juris Bārs|J. Baras]], [[Ansis Leitāns|A. Leitanas]]. Nuo [[1856]] m. jaunalatviai pradėjo leisti laikraštį ''Mahjas Weesis'' (dabartine rašyba − ''Mājas Viesis'') „Namų svečias“, o nuo [[1862]] m. – ''Peterburgas awises'' (dabartine rašyba – ''Pēterburgas Avīzes'') „Peterburgo laikraščiai“, kurio leidyba, beje, [[1865]] m. buvo uždrausta, nes jame buvo spausdinami straipsniai apie latvių valstiečių teisę į žemę.{{sfn|Дини|2002|pp=370—371}} Bendrinei latvių kalbai susidaryti buvo svarbu tai, jog, prasidėjus [[Urbanizacija|urbanizacijai]], į miestus, kurie iki tol buvo perdėm vokiški, iš kaimų plūstelėjo latvių banga.{{sfn|Дини|2002|p=372}} [[1879]] m. raštingumas [[Vidžemės gubernija|Vidžemės gubernijoje]] pasiekė 77,7 % (greta 27% vidurkio [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]]).{{sfn|Блинкена|2001|p=215}} Jaunalatviai aktyviai gausino bendrinės kalbos leksiką. Tai buvo daroma tokiais būdais: imami žodžiai iš tarmių (tarm. ''krasa'' 'liūtis' > [[Bendrinė kalba|b. k.]] ''krasa'' 'trumpas lietus'); [[Skolinys|skolinamasi]] iš kitų [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] ({{prg|kermens}} 'kūnas' > ''ķermenis'' 'kūnas', {{lt|kareivis}} > ''kareivis'' 't. p.'); kuriami [[Naujadaras|naujadarai]] (''zināt'' 'žinoti' > ''zinātne'' 'mokslas', ''nākt'' 'ateiti' > ''nākotne'' 'ateitis'); įsivedami [[Tarptautinis žodis|tarptautiniai žodžiai]].{{sfn|Дини|2002|p=372}} Kai Latvija tapo nepriklausoma valstybe, bendrinės kalbos unifikavimas buvo tęsiamas. Mokyklose buvo įvestos vieningos normos, padaugėjo kalbos tyrimų.{{sfn|Дини|2002|p=377}} Po to, kai [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]] okupavo [[TSRS|Sovietų Sąjunga]], Latvijoje staigiai išaugo [[Rusai|rusų]] skaičius: [[XX amžiaus 4-asis dešimtmetis|XX a. 4-ajame dešimtmetyje]] jie sudarė apie 12 %, [[1959]] m. jų padaugėjo iki 26,6 %, o [[1970]] m. − jau iki 29,8 %. Drauge išaugo [[Rusų kalba|rusų kalbos]] įtaka latvių kalbai. Vis daugiau latvių tapo dvikalbiais (mokančiais ir rusų kalbą). Rusiškai mokėjo daugiau vyrų nei moterų, tai susiję su privalomąja karine tarnyba sovietų kariuomenėje. Rusų kalba buvo labiau vartojama miestuose ir tuose rajonuose, į kuriuos po karo daugiausia privažiavo [[Rusakalbiai|rusakalbių]]. Rusų kalba išstūmė latvių kalbą administravimo sferoje, rusiškai buvo leidžiamos gamybinės instrukcijos, rusų kalba aktyviai vartota [[Žiniasklaida|žiniasklaidoje]] ir švietime. Dėl viso to į latvių kalbą plūdo rusiški [[Skolinys|skoliniai]] ir [[Vertinys|vertiniai]].{{sfn|Дини|2002|pp=386—388}} [[1958]] m. [[gruodžio 12]] d. buvo patvirtintas naujas Sovietų Sąjungos įstatymas „Dėl mokyklos susiejimo su gyvenimu ir dėl tolesnės liaudies švietimo sistemos plėtotės [[TSRS]]“, kuris rusiškose mokyklose atšaukė būtinybę mokytis sąjunginių ir autonominių respublikų tautinių kalbų. [[1959]] m. birželį [[Latvijos TSR]] buvo priimtas potvarkis, kad valstybės tarnautojai privalo mokytis latvių kalbos ir laikyti egzaminus. Už šį potvarkį 1959 m. vasarą Latvijos partinė vadovybė patyrė valymus.<ref>''Казиев С. Ш.'' Советская национальная политика и проблемы доверия в межэтнических отношениях в Казахстане (1917–1991 годы). Диссертация на соискание ученой степени доктора исторических наук. — М.: Б.и., 2015. — С. 405.</ref> Po Sovietų Sąjungos žlugimo latvių kalba Latvijoje buvo paskelbta valstybine, rusų kalbos vartojimas susiaurėjo, tarp tautinių mažumų išaugo mokančiųjų latviškai procentas, suaktyvėjo latvių kalbos kontrole besirūpinančių valstybinių tarnybų darbas. Jau [[1989]] m. buvo įvestas latvių kalbos egzaminas siekiantiesiems dirbti valstybinėje tarnyboje.{{sfn|Дини|2002|pp=398—399}} == Rašyba == [[Vaizdas:Latvian Ergonomic Keyboard Layout.png|300px|thumb|right|Latviškos klaviatūros išsidėstymas]] Pradžioje latviškai buvo rašoma [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] pavyzdžiu, buvo naudojamas gotiškas šriftas. [[1908]] m. [[Karlis Miulenbachas|K. Miulenbacho]] vadovaujama komisija sudarė, o [[1919]] m. oficialiai patvirtino antikvos šriftu grįstą ir [[Diakritiniai ženklai|diakritiniais ženklais]] papildytą abėcėlę. [[1946]] m. iš abėcėlės buvo pašalinta raidė ''ŗ'', reiškusi /rʲ/ (minkštąjį ''r''), kuri [[Bendrinė kalba|bendrinėje kalboje]] ir daugumoje [[Tarmė|tarmių]] sutapo su /r/. Nuo [[1957]] m. vietoj dviraidžio junginio ''ch'' garsui /x/ žymėti imta vartoti raidė ''h'',{{sfn|Сталтмане|2006|p=157}}{{sfn|Блинкена|2001|p=215}} taip pat iš abėcėlės buvo pašalinta raidė ''ō''. [[Vaizdas:Divdesmit Lati 1936.jpg|200px|thumb|right|1936 m. 20 latų kupiūra, kurioje parašyta raidė ''ō'']] Dabartinėje abėcėlėje yra 33 raidės:{{sfn|Prauliņš|2012|pp=19—20}} {| | {|class="wikitable" style="text-align:center;" |- !Nr. !! Raidė!! Pavadinimas!! Tarimas ([[TFA]]) |- | 1 ! A a | ''a'' | [ ɑ ] |- | 2 ! Ā ā | ''garais ā'' | [ ɑː ] |- | 3 ! B b | ''bē'' | [ b ] |- | 4 ! C c | ''cē'' | [ t͡s ] |- | 5 ! Č č | ''čē'' | [ t͡ʃ ] |- | 6 ! D d | ''dē'' | [ d ] |- | 7 ! E e | ''e'' | [ ɛ ] [ æ ] |- | 8 ! Ē ē | ''garais ē'' | [ ɛː ] [ æː ] |- | 9 ! F f | ''ef'' | [ f ] |- | 10 ! G g | ''gā'' | [ g ] |- | 11 ! Ģ ģ | ''ģē'' | [ ɟ ] |- | 12 ! H h | ''hā'' | [ x ] |- | 13 ! I i | ''i'' | [ i ] |- | 14 ! Ī ī | ''garais ī'' | [ iː ] |- | 15 ! J j | ''jē'' | [ j ] |- | 16 ! K k | ''kā'' | [ k ] |- | 17 ! Ķ ķ | ''ķē'' | [ c ] |} | || |valign=top| {|class="wikitable" style="text-align:center; font-family: Arial Unicode MS, Lucida Sans Unicode, sans-serif;" |- ! Nr. !! Raidė!! Pavadinimas!! Tarimas ([[TFA]]) |- | 18 ! L l | ''el'' | [ l ] |- | 19 ! Ļ ļ | ''eļ'' | [ ʎ ] |- | 20 ! M m | ''em'' | [ m ] |- | 21 ! N n | ''en'' | [ n ] |- | 22 ! Ņ ņ | ''eņ'' | [ ɲ ] |- | 23 ! O o | ''o'' | [u̯ɐ] [ ɔ ] [ ɔː ] |- | 24 ! P p | ''pē'' | [ p ] |- | 25 ! R r | ''er'' | [ r ] |- | 26 ! S s | ''es'' | [ s ] |- | 27 ! Š š | ''eš'' | [ ʃ ] |- | 28 ! T t | ''tē'' | [ t ] |- | 29 ! U u | ''u'' | [ u ] |- | 30 ! Ū ū | ''garais ū'' | [ uː ] |- | 31 ! V v | ''vē'' | [ v ] |- | 32 ! Z z | ''zē'' | [ z ] |- | 33 ! Ž ž | ''žē'' | [ ʒ ] |} |} Raidės ''q'', ''w'', ''x'', ''y'' į abėcėlę neįeina.{{sfn|Prauliņš|2012|p=20}} Raidė ''o'' savuose žodžiuose, senuose [[Skolinys|skoliniuose]], daugumoje [[Vietovardis|vietovardžių]], taip pat dalyje pavardžių, tariama kaip [[dvibalsis]] ''u̯ɐ'' (liet. k. rašyboje ''uo''). Kaip [[Balsis|balsiai]] ''ɔ'' arba ''ɔː'' ji tariama naujuosiuose skoliniuose, kai kuriuose vietovardžiuose ir nelatviškos kilmės pavardėse. Tam tikruose žodžiuose, pavyzdžiui, ''citrons'' 'citrina' ir ''balkons'' 'balkonas' pastebėtas tarimo ''ɔː'' ir ''u̯ɐ'' svyravimas.{{sfn|Prauliņš|2012|pp=10—12}} Balsių ilgumas nurodomas [[Brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšneliu]] (''garumzīme'').{{sfn|Nau|1998|p=6}}{{sfn|Prauliņš|2012|p=7}} Užsienio kalbų vardai ir pavardės grafiškai (ir morfologiškai) adaptuojami: ''John Kennedy'' > ''Džons Kenedijs'', ''Jennifer Aniston'' > ''Dženifera Anistone''.{{sfn|Prauliņš|2012|p=23}} Bendraujant internete, rašant [[Trumpoji žinutė|trumpąsias žinutes]] ir kitais atvejais, kai rašantysis neturi latviškos klaviatūros, pasitelkiami trys pagrindiniai būdai latviškiems garsams perteikti. Pirmuoju atveju, diakritiniai ženklai tiesiog praleidžiami: ''šī brīnišķīgā mūzika'' 'ši nuostabi muzika' > ''si briniskiga muzika''. Antruoju atveju, visi diakritiniai ženklai keičiami [[Apostrofas|apostrofu]]: ''s’i' bri’nis’k’i’ga' mu’zika''. Trečiuoju atveju, balsių ilgumas perteikiamas dvigubinant raides, [[Paukščiukas (diakritinis ženklas)|varnelė]] keičiama ''h'', o [[sedilė]] – ''j'': ''shii briinishkjiigaa muuzika''.{{sfn|Prauliņš|2012|p=20}} Latgalietiškoji abėcėlė turi keletą raidžių, kurių nėra latvių bendrinės kalbos abėcėlėje, kai kurios raidės tariamos kitaip:{{sfn|Butkus|2008|p=129}} * Raide ''ō'' senesnėje rašyboje žymėtas dvibalsis ''/u̯ɐ/'' (t. y. ''uo''), pvz., ''brōlis'' [bruolis] 'brolis', ''vōrds'' [vuords] 'žodis; vardas' (latgaliečių ''uo'' atitinka latvių [[Bendrinė kalba|b. k.]] balsį ''ā'', vietoje b. k. dvibalsio ''uo'' latgaliečiai turi balsį ''ū'', kaip lietuvių pietų žemaičiai (dūnininkai), plg. ''ūga'' 'uoga', ''sūls'' 'suolas', ''rūka'' < ''ruoka'' 'ranka'). Dabartinėje latgaliečių rašyboje dvibalsį ''uo'' siūloma žymėti kaip lietuvių kalboje – dviem raidėm, bet ilgąjį balsį ''ō'' rašo su brūkšneliu. * Raide ''o'' latgaliečių rašyboje žymimas trumpasis balsis ''/ɔ/'' (t. y. ''o''), kurį jie taria vietoje latvių b. k. senojo trumpojo ''/ɑ/'' (t. y. ''a''), pvz., ''kokls'' (latv. b. k. ''kakls'') 'kaklas', ''vosorys dorbi'' 'vasaros darbai' (plg. anykštėnų ir kupiškėnų rotininkavimą). * Raide ''y'' žymimas suužpakalėjęs balsis ''/ɨ/'' (kaip [[Rusų kalba|rusų k.]] ''ы''), kurį latgaliečiai taria po kieto priebalsio, taip pat dvibalsyje ''yu'', kuris atitinka latvių b. k. balsį ''u:'' (t. y. ''ū''), pvz., ''dyumi'' [dыumi] 'dūmai', ''byut'' [bыut] 'būti'. == Fonetika == Pagrindiniai latvių bendrinės kalbos fonetikos skirtumai nuo lietuvių bendrinės kalbos yra šie:{{sfn|Butkus|2008|pp=6-7}} # Fiksuotas [[kirtis]] žodžio pradžioje. # Mišrieji [[dvibalsis|dvigarsiai]] ''an, en, in, un'' išversti atitinkamai į ''uo'' (rašte ''o''), ''ie, ī, ū,'' pvz., ''roka'' (tarti ''ruoka'') 'ranka', ''liekt'' 'lenkti', ''pīt'' 'pinti', ''sūkt'' 'siurbti' (plg. {{Lt|sunkti}}). Žodžio gale šie dvibalsiai ir balsiai yra sutrumpėję (žr. 5). # Senieji minkštieji ''k, g'' išversti į ''c, dz: celt'' 'kelti', ''dzert'' 'gerti', ''prece'' 'prekė', ''palodze'' 'palangė'. # Senieji ''š, ž'' išversti į ''s, z'': ''siens'' 'šienas', ''ziema'' 'žiema'. # Trumposios galūnės išnyko (išskyrus ''-us''), o ilgosios – [[Redukcija (kalbotyra)|sutrumpėjo]]: ''vīrs'' 'vyras', ''nakts'' 'naktis', ''dod'' 'duoda', ''roku'' 'ranką', ''egle'' 'eglė', ''egli'' 'eglę', ''brāli'' 'brolį', ''lietu'' 'lietų', ''vīri'' 'vyrai', ''saku'' 'sakau', ''dari'' 'darai'. === Naujovės === Esama naujovių, būdingų abiem kalbom – tiek lietuvių, tiek latvių:{{sfn|Butkus|2008|pp=6-7}} # Dvibalsis ''ie'' (iš ''*ei''): ''diena, liepa''. # Dvibalsis ''uo'' (iš [[Baltų prokalbė|balt. prok.]] ''*ō''): ''oga'' (tarti ''uoga''), ''dot'' (tarti ''duot''). # Išnykę *''tj, *dj'' junginiai prieš užpakalinį vokalizmą (''a, u''); vietoje jų lietuviai turi ''č, dž,'' o latviai – ''š, ž: kenčia – cieš, audžiu – aužu, vokiečiai – vācieši, medžiai – meži'' 'miškai'. # Kiti [[priebalsiai]], išnykus ''j'', lietuvių kalboje liko minkšti, latvių kalboje kai kurie pakito, plg. ''siūti – šūt, būsiu – būšu, vėžio – vēža'' (vardininkas ''vēzis''), ''lokio – lāča'' (vardininkas ''lācis''), ''dagio – dadža'' (vardininkas ''dadzis''). Latvių kalboje liko tik ''ļ, ņ'' jotinis minkštumas, plg. ''ceļa'' 'kelio', ''roņi'' 'ruoniai'. # Naujovėmis laikytinas ir ''an, en, in, un'' suvienbalsėjimas lietuvių kalboje prieš nesprogstamąjį priebalsį (''žąsis, ąžuolas'') ir galūnėse (''namą, katę'') bei jų atitikmenų sutrumpėjimas latvių kalbos neįvardžiuotinėse galūnėse, plg. ''baltu zosi'' 'baltą žąsį', ''zaļu ozolu'' 'žalią ąžuolą'. # Sutrumpintos senosios [[Akūtas|akūtinės]] (tvirtapradės) [[galūnė]]s, pvz., liet. ir latv. [[vardininkas]] ''diena'', dgs. [[galininkas]] ''dienas'', liet. [[vietininkas]] ''miške'' (latviai vietininko galūnių ilgumą vėliau suvienodino; žr. Morfologija – Naujovės – 2) === Archaizmai === Latvių kalba yra išsaugojusi tokių [[Archaizmas|archaizmų]]:{{sfn|Butkus|2008|pp=6-7}} # Latvių kalboje senoviškesnės [[Priegaidė|priegaidės]]. Jos yra priešingos lietuviškosioms: bendrašakniuose žodžiuose (pvz., ''kaulas – kauls, laukas – lauks'') vietoj lietuvių kalbos tvirtapradės latvių kalboje yra tęstinė arba laužtinė, vietoj tvirtagalės – krintančioji. # Išlaikytas (nesusiaurintas) baltiškasis ''ā: brālis'' 'brolis', ''āda'' 'oda', ''zināt'' 'žinoti'. # Daugeliu atvejų nesusiaurintas baltiškasis ''ē: tēvs'' 'tėvas', ''bēda'' 'bėda', ''vētra'' 'audra' (plg. {{Lt|vėtra}}). Tačiau ir ilgasis ''ē'', ir trumpasis ''e'' pagal platumą ar siaurumą derinamas prie tolesnio skiemens vokalizmo: prieš priešakinio tipo vokalizmą tariamas siaurai kaip trumpas arba ilgas lietuvių ''ė'', o prieš užpakalinio tipo balsius – plačiai. Toks balsio tarties derinimas prie tolesniame skiemenyje esančio balsio vadinamas [[Balsių harmonija|harmonizacija]] ir šis latvių kalbos reiškinys aiškinamas [[Baltijos finų kalbos|finų kalbų]], kurioms harmonizacija labai būdinga, įtaka. Todėl tai gali būti ne archajiškumas, o dėl finų kalbų poveikio atsiradusi naujovė. # Neilginami kirčiuoti trumpieji ''a, e: vasara, pasaka, egle, zeme'' (visi balsiai trumpi). # Prieš priešakinį vokalizmą (''e, i'') neminkštinami priebalsiai. Pavyzdžiui, latviškai tariant žodžius ''alksnis, Valdis, balti, kliegt'', visi priebalsiai tariami kietai. Jotinis ar skolinių priebalsių minkštumas žymimas atskirais rašmenimis, plg. ''brāļa'' 'brolio', ''dzeņi'' 'geniai', ''ģimene'' 'šeima' (iš {{Lt|giminė}}), ''ķieģelis'' 'plyta' (iš {{de|Ziegel}}). (Taip pat ''ķ'' ir ''ģ'' yra kilę iš junginių ''sk'', ''zg'' prieš ''e'', ''i'', pavyzdžiui, ''šķirt'' 'skirti' greta {{lt|skìrti}} ir ''režģis'' 'pinučiai' greta {{lt|rẽzgis}}.{{sfn|Smoczyński|1986|p=872}}) Minkštųjų ''ķ, ģ'' tarimas primena rusų kalbos minkštuosius ''t, d,'' todėl, pvz., rusiškus žodžius ''путёвка, день'' latviai [[Transliteracija|transliteruoja]] ''puķovka, ģeņ''. # Žodžio gale po lūpinių priebalsių prieš užpakalinį vokalizmą (''a, u'') išlaikytas ''j:'' ''kurmja'' 'kurmio', ''grāvja'' 'griovio', ''gulbju'' 'gulbių', ''upju'' 'upių'. == Fonologija == === Balsiai ir dvibalsiai === Dabartinėje latvių kalboje yra tokie balsiai (ženklu '''ː''' žymimas [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgumas]]):{{sfn|Сталтмане|2006|p=158}}{{sfn|Nau|1998|p=7}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- !style="width:100px" rowspan="2" | Pakilimas ! colspan="3" | Eilė |- !style="width:100px" |[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] !style="width:100px" |[[Vidurinės eilės balsiai|Vidurinės eilės]] !style="width:100px" |[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- |'''[[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]]''' |i iː | |u uː |- |'''[[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]]''' |ɛ ɛː | |(ɔ) (ɔː) |- |'''[[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]]''' |æ æː |a aː | |} Dabartinėje latvių kalboje balsiai /ɔ/ ir /ɔː/ sutinkami tik skoliniuose. Balsių /ɛ/ ir /æ/ skirtumas rašte niekaip neatspindimas, abi [[Fonema|fonemos]] žymimos raide ''e'' (atitinkamai [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgieji variantai]] /ɛː/ ir /æː/ perteikiami ta pačia raide ''ē'').{{sfn|Nau|1998|p=7}} [[Dvibalsis|Dvibalsiai]] /ɪ̯ɐ/ (rašte ''ie'') ir /u̯ɐ/ (rašte ''o'') yra dvi atskiros fonemos. Kiti latvių kalbos dvibalsiai – /au̯/, /aɪ̯/, /eɪ̯/ ir /uɪ̯/ – [[Fonologija|fonologiniu]] atžvilgiu yra dvifonemiai junginiai.{{sfn|Nau|1998|p=7}} Balsių ilgumas turi skiriamąją reikšmę: ''m'''e'''le'' 'melagė' – ''m'''ē'''le'' 'liežuvis', ''p'''i'''le'' 'lašas' – ''p'''ī'''le'' 'antis'. Ilgieji balsiai maždaug du su puse karto ilgesni už trumpuosius.{{sfn|Сталтмане|2006|p=158}} === Priebalsiai === Latvių kalbos [[Priebalsis|priebalsių]] sistema:{{sfn|Nau|1998|p=6}}{{sfn|Сталтмане|2006|p=159}} {| border="2" cellpadding="5" style="margin: 1em 1em 1em 0; border-collapse: collapse; text-align: center; background: #f9f9f9; border: 1px #aaa solid;" |- | &nbsp; ! [[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! [[Lūpų dantiniai priebalsiai|Lūpų dantiniai]] ! [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! [[Postalveoliniai priebalsiai|Postalveoliniai]] ! [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- |'''[[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]]''' | {{IPA|p}}&nbsp;&nbsp;{{IPA|b}} | &nbsp; | {{IPA|t}}&nbsp;&nbsp;{{IPA|d}} | &nbsp; | &nbsp; | {{IPA|c}}&nbsp;&nbsp;{{IPA|ɟ}} | {{IPA|k}}&nbsp;&nbsp;{{IPA|ɡ}} |- |'''[[Afrikata|Afrikatos]]''' | &nbsp; | &nbsp; | {{IPA|t͡s}}&nbsp;&nbsp;{{IPA|d͡z}} | {{IPA|t͡ʃ}}&nbsp;&nbsp;{{IPA|d͡ʒ}} | &nbsp; | | &nbsp; |- |'''[[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]]''' | {{IPA|m}} | &nbsp; | {{IPA|n}} | &nbsp; | | {{IPA|ɲ}} | {{IPA|ŋ}} |- |'''[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]]''' | &nbsp; | &nbsp; | &nbsp; | {{IPA|r}} | &nbsp; | &nbsp; | &nbsp; |- |'''[[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]]''' | &nbsp; | {{IPA|f}}&nbsp;&nbsp;{{IPA|v}} | {{IPA|s}}&nbsp;&nbsp;{{IPA|z}} | &nbsp; | {{IPA|ʃ}}&nbsp;&nbsp;{{IPA|ʒ}} | | {{IPA|x}} |- |'''[[Viduriniai priebalsiai|Viduriniai]]''' | &nbsp; | &nbsp; | &nbsp; | | | {{IPA|j}} | &nbsp; |- |'''[[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]]''' | &nbsp; | &nbsp; | &nbsp;l | | | {{IPA|ʎ}} | &nbsp; |} Liežuvio užpakalinis gomurinis /ŋ/ yra padėtinis /n/ variantas prieš gomurinius priebalsius ''k'' ir ''g''. Priebalsis /v/ po balsio žodžio gale arba prieš priebalsį tariamas kaip /u/: ''tēvs'' [tæːus] 'tėvas'.{{sfn|Nau|1998|p=6}}{{sfn|Prauliņš|2012|p=15}} Anksčiau turėtas ir minkštasis priebalsis /rʲ/ (rašte ''ŗ''), bet šiuo metu jį galima išgirsti tik vyresniosios kartos kalboje (daugiausia [[Kuršas|Kurše]]), o pati raidė nebevartojama.{{sfn|Сталтмане|2006|p=159}} Priebalsiai /f/ ir /x/ (rašte ''h'') sutinkami tik [[Skolinys|skoliniuose]].{{sfn|Smoczyński|1986|p=871}} Junginiuose ''duslusis + skardusis'' arba ''skardusis + duslusis'' antrasis priebalsis visada [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliuoja]] pirmąjį: ''gads'' [gats] 'metai', ''labs'' [laps] 'geras', ''atbilde'' [adbilde] 'atsakymas'. Žodžio gale junginiai ''-ds'' ir ''-ts'' tariami kaip ''c'', o ''-šs'' ir ''-žs'' – kaip ''š''.{{sfn|Prauliņš|2012|p=14}} == Prozodija == Latvių kalboje beveik visada kirčiuojamas pirmasis [[skiemuo]]. Išimtį sudaro kai kurie sudurtiniai žodžiai, pavyzdžiui, neigiamieji [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] ir [[Įvardis|įvardžiai]] (''nekas'' 'niekas', ''nekad'' 'niekada', ''nekur'' 'niekur'), aukščiausiojo laipsnio prieveiksmiai ir [[Būdvardis|būdvardžiai]] su [[Priešdėlis|priešdėliu]] ''vis-'' (''vislabākais'' 'geriausias', ''vismaz'' 'bent jau'), [[Dūrinys|dūriniai]] su dėmenimis ''jeb-'' (''jebkurš'' 'bet kuris', ''jebkad'' 'bet kada', ''jebkur'' 'bet kur'), ''ik-'' (''ikkatrs'' 'kiekvienas', ''ikreiz'' 'kas kartą'), ''pus-'' (''pusotra'' 'pusantro') ir kai kurie paskiri žodžiai (''labdien'' 'laba diena', ''labrīt'' 'labas rytas', ''varbūt'' 'galbūt'). Šiuose žodžiuose kirčiuojama antrame skiemenyje nuo žodžio pradžios. Kartais kirtis gali kristi net į trečią nuo pradžios skiemenį (''neparko'' 'jokiu būdu'). Be to, išimtims priklauso kai kurie skoliniai.{{sfn|Mathiassen|1997|pp=36—37}} Drauge su kirčiu latvių kalboje turima [[Priegaidė|priegaidžių]] sistema. Priegaidės tariamos [[dvigarsis|dvigarsiuose]] arba ilguosiuose [[Balsis|balsiuose]]. Priegaidžių sistemos tarmėse nevienodos. [[Bendrinė kalba]] grįsta vidurine tarme, kurioje skiriamos trys priegaidės: tęstinė (''stieptā intonācija''), krintančioji (''krītošā intonācija'') ir laužtinė (''lauztā intonācija''). Tęstinei priegaidei, tariant balsį ar dvigarsį, būdinga lygi intonacija, krintančiajai – aukšta, į skiemens pabaigą žemėjanti, intonacija, laužtinė priegaidė lūžta į dvi dalis (kyla ir staigiai krinta). Rašte priegaidės nežymimos, o mokslinėje literatūroje naudojami tokie simboliai: ͂ tęstinei priegaidei, ` – krintančiajai, ˆ – laužtinei. Nuo priegaidžių gali priklausyti žodžių reikšmė (nors [[Minimalioji pora|minimaliųjų porų]] yra nedaug): ''tã'' 'ta' – ''tà'' 'to' – ''tâ'' 'taip'. Dabartinėje bendrinėje latvių kalboje matoma tendencija pereiti prie dviejų priegaidžių sistemos, skiriančios tik tęstinę ir netęstinę intonacijas.{{sfn|Сталтмане|2006|p=159}}{{sfn|Mathiassen|1997|p=39}}{{sfn|Nau|1998|pp=7—8}} Šiais laikais trijų priegaidžių sistema būdinga tik vidurinei tarmei. Lyviškojoje tarmėje krintančioji priegaidė sutapo su laužtine, latvių aukštaičių tarmėje – tęstinė su krintančiąja:{{sfn|Derksen|1991|p=51}} {| class="wikitable" ! !vidurinė tarmė !lyviškoji tarmė !latvių aukštaičių tarmė |- !indas |''traũks'' |''traũks'' |''tràuks'' |- !raugas |''raûgs'' |''raûgs'' |''raûgs'' |- !draugas |''dràugs'' |''draûgs'' |''dràugs'' |} Latvių kalbos priegaidžių atitikmenys lietuvių kalboje tokie:{{sfn|Smoczyński|1986|p=872}}{{sfn|Сталтмане|2006|pp=159—160}}<ref>{{cite book|last=Matsović|first= R.|title=Podrebenopovijesna gramatika hrvatskoga jezika|location=Zagreb|publisher=Matica hrvatska|year=2008|pages=138|isbn=978-953-150-840-7}}</ref> # Lietuvių tvirtagalę (kylančiąją) priegaidę atitinka latvių kalbos krintančioji: {{lt|draũgas}} – latv. ''dràugs'', {{lt|pir̃kti}} – latv. ''pìrkt''; # Lietuvių tvirtapradę (krintančiąją) priegaidę atitinka latvių kalbos tęstinė ir laužtinė: {{lt|brólis}} – latv. ''brā̃lis'', {{lt|láimė}} – latv. ''laĩme'', {{lt|kárštas}} – latv. ''kaȓsts'', {{lt|líepa}} – latv. ''liẽpa'', {{lt|sáulė}} – latv. ''saũle''. Priegaidžių pasiskirstymą nusako [[Endzelyno dėsnis]]: latvių kalbos tęstinė ir laužtinė priegaidės atsirado iš [[Akūtas|akūto]] (kylančiosios priegaidės) dėl [[Metatonija|metatonijos]] lydimų [[Kirtis|kirčio]] perkėlimų.<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=[https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000/page/89 90]|isbn=5-420-01444-0}}</ref> [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] manymu, lietuvių kalbos [[prozodija]] buvo pertvarkyta po [[XII a.]]<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1980|pages=[https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/page/44 44]|isbn=}}</ref> == Morfologija == Latvių kalboje skiriama dešimt [[Kalbos dalis|kalbos dalių]]: [[daiktavardis]], [[būdvardis]], [[skaitvardis]], [[įvardis]], [[prieveiksmis]], [[veiksmažodis]], [[prielinksnis]], [[jungtukas]], [[dalelytė]], [[jaustukas]].{{sfn|Сталтмане|2006|p=172}} Linksniuojamieji žodžiai turi septynis linksnius: [[Vardininkas|vardininką]], [[Kilmininkas|kilmininką]], [[Naudininkas|naudininką]], [[Galininkas|galininką]], [[Įnagininkas|įnagininką]], [[Vietininkas|vietininką]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininką]].{{sfn|Butkus|2008|p=25}} Latvių kalboje yra dvi [[Gramatinė giminė|giminės]] – vyriškoji ir moteriškoji, du [[Gramatinis skaičius|skaičiai]] – [[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]], [[veiksmažodis]] turi tris [[Asmuo (kalbotyra)|asmenis]] ir tris [[Gramatinis laikas|laikus]].{{sfn|Nau|1998|p=21}} === Naujovės === Latvių kalba pasižymi tokiomis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] naujovėmis:{{sfn|Butkus|2008|p=7}} # Fonetiškai sutapus kai kurių kamienų vienaskaitos [[Galininkas|galininko]] ir [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnėms (pvz., ''vīru'' 'vyrą', ''ar vīru'' 'su vyru'), jos pagal [[analogija|analogiją]] buvo suvienodintos ir ten, kur nesutapo (plg. ''brāli'' 'brolį', ''ar brāli'' 'su broliu'). Tas pats padaryta ir [[daugiskaita|daugiskaitos]] naudininkui bei įnagininkui (plg. ''sienām'' 'sienom(s)', ''ar sienām'' 'su sienom(is)' ir ''naktīm'' 'naktims', ''ar naktīm'' 'naktimis'). Tad minėtųjų linksnių poros latvių kalboje visada turi vienodas galūnes. # Pagal analogiją pailgintos [[Vietininkas|vietininkų]] galūnės, t. y. pagal formų ''ūdenī'' 'vandenyje', ''dienā'' 'dienoje', ''zemē'' 'žemėje', ''naktī'' 'naktyje' pavyzdį atsirado formos ''laukā'' 'lauke', ''lietū'' 'lietuje'. # Išnyko ne tik ''iu'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] (kaip lietuvių kalboje), bet ir ''u'' kamieno daugiskaita, tad visų vyriškosios giminės daiktavardžių daugiskaitos galūnės dabar yra ''a/ia'' kamieno, plg. ''vīri'' 'vyrai', ''brāļi'' 'broliai' ir ''lieti'' 'lietūs'. # Išnyko [[būdvardis|būdvardžiai]] su galūnėmis ''-us, -is''. Dabar visi būdvardžiai kaitomi pagal vieną modelį; jų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] visiškai sutampa su I ir IV linksniuotės daiktavardžių galūnėmis (priklausomai nuo giminės), pvz., ''salds medus'' 'saldus medus', ''skaista sieviete'' 'graži moteris'. # Išnyko negimininės būdvardžių formos, atitinkančios lietuvių ''gražu, gera, linksma''; jų reikšme vartojama arba vyriškoji giminė, pvz., ''man ir skaidrs'' 'man aišku', arba [[prieveiksmis|prieveiksmiai]], pvz., ''bija grūti'' 'buvo sunku'. # Įvardinė naudininko galūnė įsibrovė ir į [[daiktavardis|daiktavardžio]] kamienus (lietuvių kalboje ji nukeliavo tik iki būdvardžio ir iki ''a/ia/ija'' kamieno daiktavardžio dgs. vardininko, pvz., ''vyr-ai, brol-iai, dag-iai,'' kur galūnė ''-ai'' yra tos pačios kilmės, kaip ir ''t-ie'', ''balt-ieji'', tik turi kitą vokalizmo laipsnį), plg. ''tam baltam bērzam'' 'tam baltam beržui', ''tiem maziem bērniem'' 'tiems mažiems vaikams'. # Išnyko [[veiksmažodis|veiksmažodžių]] esamojo laiko ''i'' kamienas (perėjo į ''ia'' kamieną), plg. ''sēž'' 'sėdi' (lie. tarm. ‘sėdžia’), ''guļam'' 'gulim' (lie. tarm. ‘guliam’). Taip pat išnyko veiksmažodžių būtojo laiko ''ē'' kamienas (perėjo į ''ā'' kamieną), plg. ''nesa'' 'nešė', ''vedām'' 'vedėme'. # [[Nuosaka|Tariamosios nuosakos]] forma yra bendra visiems asmenims, plg. ''es būtu'' 'būčiau', ''tu būtu'' 'būtum', ''viņš (viņi) būtu'' 'būtų', ''mēs būtu'' 'būtume', ''jūs būtu'' 'būtumėte'. Toks modelis būdingas ir [[Estų kalb.a|estų kalbai]]. # Atsirado nauja reikiamybės nuosaka, pvz., ''man (ir) jāsaka'' 'aš turiu pasakyti', ''viņam bija jābrauc'' 'jam reikėjo važiuoti'. # Dalyvis su formantu ''-ot'', pvz., ''ejot'' (lietuvių kalbos [[Padalyvis|padalyvio]] analogas), nekaitomas laikais, t. y. lietuviškų formų ''ėjus, eisiant'' atitikmenų latvių kalboje nėra. === Archaizmai === Latvių kalboje, palyginti su lietuvių, yra tokių morfologijos [[Archaizmas|archaizmų]]:{{sfn|Butkus|2008|p=8}} # Išlaikyti senoviškesni [[Skaitvardis|skaitvardžiai]] ''seši'' (su pradžios ''s''), ''septiņi, deviņi'' (su trumpuoju ''i''), įvardis ''es'' 'aš' (su ''e''). # Nėra [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] būtojo dažninio laiko formų (jų nebuvo ir [[baltų prokalbė]]je, be to, jį turi ne visos ir lietuvių kalbos [[tarmė]]s). # Veiksmažodis ''esmu'' 'esu' turi išlaikęs atematinės formos ''m''. # Veiksmažodžio sangrąžinė [[bendratis]] turi nesutrumpintą formantą ''-ties: justies'' 'justis, jaustis', ''mazgāties'' 'mazgotis'. # Savybiniai įvardžiai turi derinamąsias formas visuose linksniuose abiejose giminėse: ''mans vīrs'' 'mano vyras', ''mana sieva'' 'mano žmona'. === Daiktavardis === Latvių kalboje yra 6 linksniuotės.{{sfn|Сталтмане|2006|p=172}}{{sfn|Nau|1998|p=11}} I–III linksniuočių [[Daiktavardis|daiktavardžiai]] yra vyriškosios [[Gramatinė giminė|giminės]], IV–VI linksniuočių daiktavardžiai – moteriškosios. I linksniuotės daiktavardžių vienaskaitos [[vardininkas]] baigiasi [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''-s'' ir ''-š'', II linksniuotės – ''-is'', III linksniuotės – ''-us'', IV linksniuotės – ''-a'', V linksniuotės – ''-e'', VI linksniuotės – ''-s''.{{sfn|Сталтмане|2006|p=172}} Kai kuriose II, V, VI linksniuočių formose vyksta [[Priebalsis|priebalsių]] kaita. Be to, II linksniuotei priklauso buvę priebalsinių kamienų daiktavardžiai ''akmens'' 'akmuo', ''asmens'' 'ašmuo', ''rudens'' 'ruduo', ''ūdens'' 'vanduo', ''zibens'' 'žaibas', ''mēness'' 'mėnuo, mėnulis', kurie vienaskaitos vardininke ir [[Kilmininkas|kilmininke]] nuo kitų šios linksniuotės žodžių skiriasi galūne ''-s''. Anksčiau III linksniuotei priklausė trys moteriškosios giminės daiktavardžiai ''ragus'' 'rogės', ''dzirnus'' 'malūnas', ''pelus'' 'pelai' (visi – daugiskaitiniai), tačiau dabartinėje latvių kalboje juos išstūmė IV linksniuotės vediniai ''ragavas'', ''dzirnavas'', ''pelavas''. VI linksniuotei priklauso ir vienas daugiskaitinis vyriškosios giminės daiktavardis ''ļaudis'' 'žmonės'.{{sfn|Сталтмане|2006|pp=179—180}}<ref>{{cite book|title=Latviešu valodas gramatika|year=2013|publisher=LU Latviešu valodas institūts|pages=365-366|location=Rīga|isbn=9789984742700}}</ref> III ir VI linksniuotės šiais laikais nebeproduktyvios. Daiktavardžių linksniavimo pavyzdžiai (''draugs'' 'draugas', ''brālis'' 'brolis', ''tirgus'' 'turgus', ''māsa'' 'sesuo', ''meitene'' 'mergaitė', ''sirds'' 'širdis'):{{sfn|Сталтмане|2006|p=179}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Daiktavardžių linksniavimas ! colspan="2"| ! colspan=|I ! colspan=|II ! colspan=|III ! colspan=|IV ! colspan=|V ! colspan=|VI |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] | ''draugs'' | ''brālis'' | ''tirgus'' | ''māsa'' | ''meitene'' | ''sirds'' |- ![[Kilmininkas|K.]] | ''drauga'' | ''brāļa'' | ''tirgus'' | ''māsas'' | ''meitenes'' | ''sirds'' |- ![[Naudininkas|N.]] | ''draugam'' | ''brālim'' | ''tirgum'' | ''māsai'' | ''meitenei'' | ''sirdij'' |- ![[Galininkas|G]]. | ''draugu'' | ''brāli'' | ''tirgu'' | ''māsu'' | ''meiteni'' | ''sirdi'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | ''ar draugu'' | ''ar brāli'' | ''ar tirgu'' | ''ar māsu'' | ''ar meiteni'' | ''ar sirdi'' |- ![[Vietininkas|Vt.]] | ''draugā'' | ''brālī'' | ''tirgū'' | ''māsā'' | ''meitenē'' | ''sirdī'' |- ![[Šauksmininkas|Š.]] | ''draugs!'' | ''brāli!'' | ''tirgus!''<small>'''¹'''</small> | ''mās! / māsa!'' | ''meiten! / meitene!'' | ''sirds!'' |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] | ''draugi'' | ''brāļi'' | ''tirgi'' | ''māsas'' | ''meitenes'' | ''sirdis'' |- ![[Kilmininkas|K.]] | ''draugu'' | ''brāļu'' | ''tirgu'' | ''māsu'' | ''meiteņu'' | ''siržu'' |- ![[Naudininkas|N.]] | ''draugiem'' | ''brāļiem'' | ''tirgiem'' | ''māsām'' | ''meitenēm'' | ''sirdīm'' |- ![[Galininkas|G.]] | ''draugus'' | ''brāļus'' | ''tirgus'' | ''māsas'' | ''meitenes'' | ''sirdis'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | ''ar draugiem'' | ''ar brāļiem'' | ''ar tirgiem'' | ''ar māsām'' | ''ar meitenēm'' | ''ar sirdīm'' |- ![[Vietininkas|Vt.]] | ''draugos'' | ''brāļos'' | ''tirgos'' | ''māsās'' | ''meitenēs'' | ''sirdīs'' |} ''Pastabos'': * <small>'''¹'''</small> Su III linksniuotės [[Asmenvardis|asmenvardžiais]] vartojama šauksmininko galūnė ''-u'': ''Miku!'' 'Mikai!' Kaip minėta, įnagininko vaidmenį atlieka [[prielinksnis]] ''ar'' 'su' vienaskaitoje su [[Galininkas|galininku]] ir daugiskaitoje su [[Naudininkas|naudininku]]: ''griezt maizi ar nazi'' 'pjauti duoną peiliu', ''griezt maizi ar nažiem'' 'pjauti duoną peiliais'.{{sfn|Сталтмане|2006|p=168}} Kartais prielinksnis ''ar'' gali būti praleidžiamas: ''vīrs sirmu bārdu'' 'vyras žila barzda', ''pamainīties vietām'' 'pasikeisti vietomis'. Įnagininkas išlikęs pasenusiose [[Įvardis|įvardžių]] formose ''manim'' 'manimi', ''tevim'' 'tavimi', ''sevim'' 'savimi', senųjų raštų ir [[Tarmė|tarmių]] formose ''ubagis'' (''-is'' < *''-ais'') 'elgetomis (ubagais)', ''darbis'' 'darbais', taip pat – [[Prieveiksmis|prieveiksmiuose]] ''retumis'' 'retkarčiais', ''vietumis'' 'vietomis', ''(būt) vienis prātis'' 'būti tos pačios nuomonės, sutikti su nuomone' (pažodžiui '(būti) vienais protais') ir kt. Senuosiuose latvių raštuose taip pat sutinkama [[Iliatyvas|iliatyvo]] formų: ''iekšan'' 'vidun', ''āran'' 'laukan', ''krustan sists'' 'prikaltas prie kryžiaus' (pažodžiui 'kryžiun muštas'), ''cietuman'' 'kalėjiman'.{{sfn|Smoczyński|1986|p=874}} [[Prieveiksmis|Prieveiksmiuose]] išlikę [[Aliatyvas|aliatyvo]] pėdsakų: ''mājup'' 'namo(p)', ''kalnup'' 'kalno link (kalnop)', ''lejup'' 'žemyn'.<ref>{{cite web |title=Iš lokatyvų kilę latvių kalbos vietos prieveiksmiai|author=Gintarė Judženytė |year=2008|publisher= BALTISTICA XLIII (3)|url=http://web.vu.lt/flf/g.judzentyte/files/2012/05/Is-lokatyvu.pdf |accessdate= 2019-03-29}}</ref> === Būdvardis === [[Būdvardis|Būdvardžiai]] gali būti paprastieji ir [[Įvardžiuotinės formos|įvardžiuotiniai]].{{sfn|Сталтмане|2006|p=171}}{{sfn|Mathiassen|1997|p=57}} Prie būdvardžio priaugę įvardžiai ''jis'' 't. p.', ''jī'' 'ji' (bendrinėje latvių kalboje savarankiškai nevartojami, išlikę tik įvardžiuotinėse formose) vėliau kai kuriuose linksniuose nukrito, tačiau nuo trumpėjimo spėjo apsaugoti būdvardžio galūnes. Įvardžiuotiniai būdvardžiai vartojami kalbant apie žinomus, pažįstamus, apibrėžtus dalykus. Pavyzdžiui, latvių (kaip ir lietuvių) junginį su įvardžiuotiniu būdvardžiu ''mazā meitene'' 'mažoji mergaitė' [[germanų kalbos]]e atitinka junginiai su žymimaisiais [[Artikelis|artikeliais]]: {{en|the little girl}}, {{de|das kleine Mädchen}}, {{nl|het kleine meisje}}, {{no|den lille piken}}.{{sfn|Сталтмане|2006|p=171}}{{sfn|Mathiassen|1997|p=61}} Be to, įvardžiuotiniai būdvardžiai vartojami:{{sfn|Mathiassen|1997|pp=61—62}} * po parodomųjų [[Įvardis|įvardžių]]: ''šis jaunais direktors'' 'šis jaunas direktorius'; * po savybinių įvardžių ir priklausymą išreiškiančių kilmininko linksnio daiktavardžių: ''mana jaunā automašīna'' 'mano naujasis automobilis', ''tēva jaunā automašīna'' 'tėvo naujasis automobilis'; * po įvardžių ''viss'' 'visas' ir ''abi'' 'abu': ''visi jaunie pilsoņi'' 'visi jauni piliečiai', ''abas mazās māsas'' 'abi mažosios seserys'; * asmenvardžiuose: ''Vītauts Dižais'' 'Vytautas Didysis'; * kreipiniuose: ''mīļie draugi!'' 'mielieji draugai!'; * po junginio ''viens no'' 'vienas iš'; * sudaiktavardėjusiose formose: ''kurlmēmais'' 'kurčnebylis'; * nurodant rūšį: ''baltais lācis'' 'baltasis lokys'. Kai kurių būdvardžių, pavyzdžiui, ''galvenais'' 'pagrindinis', ''pēdējais'' 'paskutinis' vartojamos tik įvardžiuotinės formos.{{sfn|Mathiassen|1997|p=62}} Paprastieji būdvardžiai linksniuojami kaip I (vyr. g.) ir IV (mot. g.) linksniuočių daiktavardžiai. Įvardžiuotiniai būdvardžiai linksniuojami savitai.{{sfn|Mathiassen|1997|p=57}} Linksniavimo pavyzdys (''liels'' 'didelis'):{{sfn|Mathiassen|1997|p=58}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Būdvardžių linksniavimas ! colspan="2" | ! colspan="2" | Paprastosios formos ! colspan="2" | Įvardžiuotinės formos |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] | ''liels'' | ''liela'' | ''lielais'' | ''lielā'' |- ![[Kilmininkas|K.]] | ''liela'' | ''lielas'' | ''lielā'' | ''lielās'' |- ![[Naudininkas|N.]] | ''lielam'' | ''lielai'' | ''lielajam'' | ''lielajai'' |- ![[Galininkas|G]]. | ''lielu'' | ''lielu'' | ''lielo'' | ''lielo'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | ''ar lielu'' | ''ar lielu'' | ''ar lielo'' | ''ar lielo'' |- ![[Vietininkas|Vt.]] | ''lielā'' | ''lielā'' | ''lielajā'' | ''lielajā'' |- ![[Šauksmininkas|Š.]] | ''liels!'' | ''liela!'' | ''lielais! / lielo!'' | ''lielā! / lielo!'' |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] | ''lieli'' | ''lielas'' | ''lielie'' | ''lielās'' |- ![[Kilmininkas|K.]] | ''lielu'' | ''lielu'' | ''lielo'' | ''lielo'' |- ![[Naudininkas|N.]] | ''lieliem'' | ''lielām'' | ''lielajiem'' | ''lielajām'' |- ![[Galininkas|G.]] | ''lielus'' | ''lielas'' | ''lielos'' | ''lielās'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | ''ar lieliem'' | ''ar lielām'' | ''ar lielajiem'' | ''ar lielajām'' |- ![[Vietininkas|Vt.]] | ''lielos'' | ''lielās'' | ''lielajos'' | ''lielajās'' |} Aukštesnysis [[Laipsnis (gramatika)|laipsnis]] (tiek paprastųjų, tiek įvardžiuotinių būdvardžių) sudaromas su [[priesaga]] ''-āk-'': ''labs'' 'geras' > ''labāks'' 'geresnis', ''labāka'' 'geresnė'; ''labais'' > ''labākais'', ''labākā''. Aukščiausiasis laipsnis sudaromas prie aukštesniojo laipsnio būdvardžio pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''vis-'': ''vislabāks'', ''vislabāka'', ''vislabākais'', ''vislabākā''. Be to, aukščiausiojo laipsnio reikšme gali būti vartojami [[Įvardis|įvardžio]] ''pats'' 't. p.', ''pati'' 't. p.' ir aukštesniojo laipsnio įvardžiuotinių formų junginiai: ''pats labākais'' 'pats geriausias', ''pati labākā'' 'pati geriausia'.{{sfn|Сталтмане|2006|p=173}}{{sfn|Mathiassen|1997|pp=59—60}} === Skaitvardis === [[Skaitvardis|Skaitvardžiai]] nuo vieno iki dvidešimt vieno:{{sfn|Mathiassen|1997|p=74}} {| class="wikitable" ! ! style="width:140px" |Kiekiniai ! style="width:140px" |Kelintiniai |- !1 |''viens'' |''pirmais'' |- !2 |''divi'' |''otrais'' |- !3 |''trīs'' |''trešais'' |- !4 |''četri'' |''ceturtais'' |- !5 |''pieci'' |''piektais'' |- !6 |''seši'' |''sestais'' |- !7 |''septiņi'' |''septītais'' |- !8 |''astoņi'' |''astotais'' |- !9 |''deviņi'' |''devītais'' |- !10 |''desmit(s)'' |''desmitais'' |- !11 |''vienpadsmit'' |''vienpadsmitais'' |- !12 |''divpadsmit'' |''divpadsmitais'' |- !13 |''trīspadsmit'' |''trīspadsmitais'' |- !14 |''četrpadsmit'' |''četrpadsmitais'' |- !15 |''piecpadsmit'' |''piecpadsmitais'' |- !16 |''sešpadsmit'' |''sešpadsmitais'' |- !17 |''septiņpadsmit'' |''septiņpadsmitais'' |- !18 |''astoņpadsmit'' |''astoņpadsmitais'' |- !19 |''deviņpadsmit'' |''deviņpadsmitais'' |- !20 |''divdesmit'' |''divdesmitais'' |- !21 |''divdesmit viens'' |''divdesmit pirmais'' |- |} Skaitvardžiai nuo trisdešimt iki milijono:{{sfn|Mathiassen|1997|pp=74—75}} {| class="wikitable" ! ! style="width:140px" |Kiekiniai ! style="width:140px" |Kelintiniai |- !30 |''trīsdesmit'' |''trīsdesmitais'' |- !40 |''četrdesmit'' |''četrdesmitais'' |- !50 |''piecdesmit'' |''piecdesmitais'' |- !60 |''sešdesmit'' |''sešdesmitais'' |- !70 |''septiņdesmit'' |''septiņdesmitais'' |- !80 |''astoņdesmit'' |''astoņdesmitais'' |- !90 |''deviņdesmit'' |''deviņdesmitais'' |- !100 |''simt(s)'' |''simtais'' |- !200 |''divsimt / divi simti'' |''divsimtais'' |- !300 |''trīssimt / trīs simti'' |''trīssimtais'' |- !400 |''četrsimt / četri simti'' |''četrsimtais'' |- !500 |''piecsimt / pieci simti'' |''piecsimtais'' |- !600 |''sešsimt / seši simti'' |''sešsimtais'' |- !700 |''septiņsimt / septiņi simti'' |''septiņsimtais'' |- !800 |''astoņsimt / astoņi simti'' |''astoņsimtais'' |- !900 |''deviņsimt / deviņi simti'' |''deviņsimtais'' |- !1000 |''tūkstoš / tūkstotis'' |''tūkstošais'' |- !2000 |''divtūkstoš / divi tūkstoši'' |''divtūkstošais'' |- !1 mln |''miljons'' |''miljonais'' |} === Įvardis === [[Semantika|Semantiškai]] išskiriami tokie latvių kalbos [[Įvardis|įvardžių]] skyriai:{{sfn|Сталтмане|2006|pp=173—174}} * asmeniniai: ''es'' 'aš', ''tu'' 'tu', ''viņš'' 'jis', ''viņa'' 'ji'; * [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinis]]: ''sevis'' 'savęs'; * savybiniai: ''mans'' 'mano', ''tavs'' 'tavo', ''savs'' 'savo'; * parodomieji: ''šis'' 'šis', ''tas'' 'tas', ''viņš'' 'tas'; * klausiamieji – santykiniai: ''kas'' 'kas', ''kāds'' 'koks', ''kurš'' 'kuris'; * neapibrėžiamieji: ''kaut kas'' 'kažkas', ''dažs'' 'kai kuris'; * apibrėžiamasis: ''pats'' 'pats'; * neigiamieji: ''nekas'' 'niekas', ''nekāds'' 'joks'. Asmeninių (pirmojo ir antrojo asmenų) ir sangrąžinio įvardžių linksniavimas:{{sfn|Сталтмане|2006|p=180}}{{sfn|Mathiassen|1997|p=65}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! style="width:100px" rowspan="3" | ! colspan="2" |[[Vienaskaita]] ! colspan="2" |[[Daugiskaita]] ! style="width:100px" rowspan="2" |Sangrąžinis |- ! style="width:100px" |I a. ! style="width:100px" |II a. ! style="width:100px" |I a. ! style="width:100px" |II a. |- ! style="width:100px" |aš ! style="width:100px" |tu ! style="width:100px" |mes ! style="width:100px" |jūs ! style="width:100px" |savęs |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''es'' | ''tu'' | ''mēs'' | ''jūs'' | — |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''manis'' | ''tevis'' | ''mūsu'' | ''jūsu'' | ''sevis'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''man'' | ''tev'' | ''mums'' | ''jums'' | ''sev'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''mani'' | ''tevi'' | ''mūs'' | ''jūs'' | ''sevi'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''ar mani'' | ''ar tevi'' | ''ar mums'' | ''ar jums'' | ''ar sevi'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''manī'' | ''tevī'' | ''mūsos'' | ''jūsos'' | ''sevī'' |} Trečiojo asmens asmeninių įvardžių linksniavimas:{{sfn|Mathiassen|1997|p=65}}{{sfn|Сталтмане|2006|pp=180—181}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! style="width:100px" rowspan="3" | ! colspan="2" |[[Vienaskaita]] ! colspan="2" |[[Daugiskaita]] |- ! style="width:100px" |Vyr. g. ! style="width:100px" |Mot. g. ! style="width:100px" |Vyr. g. ! style="width:100px" |Mot. g. |- ! style="width:100px" |jis ! style="width:100px" |ji ! style="width:100px" |jie ! style="width:100px" |jos |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''viņš'' | ''viņa'' | ''viņi'' | ''viņas'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''viņa'' | ''viņas'' | ''viņu'' | ''viņu'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''viņam'' | ''viņai'' | ''viņiem'' | ''viņām'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''viņu'' | ''viņu'' | ''viņus'' | ''viņas'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''ar viņu'' | ''ar viņu'' | ''ar viņiem'' | ''ar viņām'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''viņā'' | ''viņā'' | ''viņos'' | ''viņās'' |} Parodomųjų įvardžių linksniavimas:{{sfn|Сталтмане|2006|pp=180—181}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan|Vyr. g. ! colspan|Mot. g. ! colspan|Vyr. g. ! colspan|Mot. g. |- !šis !ši !tas !ta |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] | ''šis'' | ''šī'' | ''tas'' | ''tā'' |- ![[Kilmininkas|K.]] | ''šā /'' ''šī'' | ''šās /'' ''šīs'' | ''tā'' | ''tās'' |- ![[Naudininkas|N.]] | ''šim'' | ''šai'' | ''tam'' | ''tai'' |- ![[Galininkas|G]]. | ''šo'' | ''šo'' | ''to'' | ''to'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | ''ar šo'' | ''ar šo'' | ''ar to'' | ''ar to'' |- ![[Vietininkas|Vt.]] | ''šajā /'' ''šai'' ''/'' ''šinī'' | ''šajā /'' ''šai /'' ''šinī'' | ''tajā /'' ''tai /'' ''tanī'' | ''tajā /'' ''tai /'' ''tanī'' |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] | ''šie'' | ''šīs'' | ''tie'' | ''tās'' |- ![[Kilmininkas|K.]] | ''šo'' | ''šo'' | ''to'' | ''to'' |- ![[Naudininkas|N.]] | ''šiem'' | ''šīm'' | ''tiem'' | ''tām'' |- ![[Galininkas|G.]] | ''šos'' | ''šīs'' | ''tos'' | ''tās'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | ''ar šiem'' | ''ar šīm'' | ''ar tiem'' | ''ar tām'' |- ![[Vietininkas|Vt.]] | ''šajos /'' ''šais /'' ''šinīs'' | ''šajās /'' ''šais /'' ''šinīs'' | ''tajos /'' ''tais /'' ''tanīs'' | ''tajās /'' ''tais /'' ''tanīs'' |} === Veiksmažodis === Latvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžiui]] būdingos tokios kategorijos: [[nuosaka]], [[Gramatinis laikas|laikas]], [[Asmuo (kalbotyra)|asmuo]], [[Gramatinis skaičius|skaičius]] ir [[Rūšis (kalbotyra)|rūšis]] (linksniuojamosioms veiksmažodžio formoms dar ir [[Gramatinė giminė|giminė]] bei [[linksnis]]).{{sfn|Mathiassen|1997|p=81}}{{sfn|Сталтмане|2006|p=175}}{{sfn|Nau|1998|p=27}} Latvių kalboje [[Veikslas|veikslas]] – ne visavertė gramatinė kategorija, o tipinė, funkcinė – semantinė skirtis. Veikslo priešprieša neaprėpia visų latvių kalbos veiksmažodžių. Kiekvienas veiksmažodis turi tris [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]]: [[Bendratis|bendraties]], esamojo ir būtojo laikų. Neretai bendraties ir būtojo laiko kamienai sutampa.{{sfn|Mathiassen|1997|pp=82—83}} ==== Asmenuotės ==== Veiksmažodžiai (išskyrus netaisyklinguosius ''būt'' 'būti', ''dot'' 'duoti' ir ''iet'' 'eiti') paprastai skirstomi į tris asmenuotes:{{sfn|Сталтмане|2006|pp=175—176}} * I asmenuotei priklauso veiksmažodžiai, kurių bendraties, esamojo ir būtojo laikų kamienai yra vienskiemeniai, pavyzdžiui, '''''lie'''t'' 'lieti' – '''''lej'''u'' 'lieju' – '''''lēj'''u'' 'liejau'; * II asmenuotei priklauso tie veiksmažodžiai, kurių visi trys kamienai sudaryti iš ne mažiau kaip dviejų [[Skiemuo|skiemenų]] (skiemenų skaičius kamienuose vienodas), pavyzdžiui, '''''mazgā'''t'' 'mazgoti' – '''''mazgāj'''u'' 'mazgoju' – '''''mazgāj'''u'' 'mazgojau'; * III asmenuotei priklauso veiksmažodžiai, kurių bendraties ir būtojo laiko kamienai sudaryti iš ne mažiau kaip dviejų skiemenų, o esamojo laiko kamienas – vienu skiemenimi trumpesnis, pavyzdžiui, '''''lasī'''t'' 'skaityti' – '''''las'''u'' 'skaitau' – '''''lasīj'''u'' 'skaičiau'. Nors I asmenuotė palyginti gausi, dabartinėje latvių kalboje ji nebėra produktyvi.{{sfn|Mathiassen|1997|p=84}} ==== Laikai ==== Išskiriami šeši [[Gramatinis laikas|laikai]]: [[Esamasis laikas|esamasis paprastasis]], [[Perfektas|esamasis atliktinis]], [[Būtasis laikas|būtasis paprastasis]], [[Pliuskvamperfektas|būtasis atliktinis]], [[Būsimasis laikas|būsimasis paprastasis]] ir būsimasis atliktinis. Esamasis atliktinis laikas reiškia laiką, kurio rezultatas trunka ir šiuo metu. Būtasis atliktinis laikas vartojamas kalbant apie veiksmą, kuris įvyko seniau negu kitas veiksmas. Būsimasis atliktinis laikas reiškia veiksmą, kuris baigsis iki kito būsimo veiksmo.{{sfn|Сталтмане|2006|pp=170—171}} Būsimasis paprastasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, pridėjus [[Priesaga|priesagą]] ''-s-'' (I vns. asmenyje – ''-š-'' < ''*-sj-'') ir ypatingas galūnes.{{sfn|Mathiassen|1997|p=109}} I asmenuotės veiksmažodžių ''nest'' 'nešti' ir ''pirkt'' 'pirkti' asmenavimas paprastuosiuose (vientisiniuose) laikuose:{{sfn|Mathiassen|1997|p=91—92, 110—111}} {| class="wikitable" ! colspan="2"| ! colspan="2"| Esamasis l. ! colspan="2"| Būtasis l. ! colspan="2"| Būsimasis l. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !I a. |''nesu'' |''pērku'' |''nesu'' |''pirku'' |''nesīšu'' |''pirkšu'' |- !II a. |''nes'' |''pērc'' |''nesi'' |''pirki'' |''nesīsi'' |''pirksi'' |- !III a. |''nes'' |''pērk'' |''nesa'' |''pirka'' |''nesīs'' |''pirks'' |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !I a. |''nesam'' |''pērkam'' |''nesām'' |''pirkām'' |''nesīsim'' |''pirksim'' |- !II a. |''nesat'' |''pērkat'' |''nesāt'' |''pirkāt'' |''nesīsit'' / ''nesīsiet'' |''pirksit'' / ''pirksiet'' |- !III a. |''nes'' |''pērk'' |''nesa'' |''pirka'' |''nesīs'' |''pirks'' |} Veiksmažodžio ''nest'' esamasis laikas tarimas su plačiuoju [æ] [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]], o būtasis laikas – su siauruoju [ɛ] šaknyje.{{sfn|Mathiassen|1997|p=91}} II asmenuotės veiksmažodžių ''mazgāt'' 'mazgoti' (nesangrąžinis) ir ''mazgāties'' 'mazgotis' ([[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]]) asmenavimas vientisiniuose laikuose:{{sfn|Mathiassen|1997|p=104—105, 109—110, 112}} {| class="wikitable" ! colspan="2"| ! colspan="2"| Esamasis l. ! colspan="2"| Būtasis l. ! colspan="2"| Būsimasis l. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !I a. |''mazgāju'' |''mazgājos'' |''mazgāju'' |''mazgājos'' |''mazgāšu'' |''mazgāšos'' |- !II a. |''mazgā'' |''mazgājies'' |''mazgāji'' |''mazgājies'' |''mazgāsi'' |''mazgāsies'' |- !III a. |''mazgā'' |''mazgājas'' |''mazgāja'' |''mazgājās'' |''mazgās'' |''mazgāsies'' |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !I a. |''mazgājam'' |''mazgājamies'' |''mazgājām'' |''mazgājāmies'' |''mazgāsim'' |''mazgāsimies'' |- !II a. |''mazgājat'' |''mazgājaties'' |''mazgājāt'' |''mazgājāties'' |''mazgāsit'' / ''mazgāsiet'' |''mazgāsities'' / ''mazgāsieties'' |- !III a. |''mazgā'' |''mazgājas'' |''mazgāja'' |''mazgājās'' |''mazgās'' |''mazgāsies'' |} III asmenuotės veiksmažodžių ''gribēt'' 'norėti' ir ''lasīt'' 'skaityti' asmenavimas vientisiniuose laikuose:{{sfn|Mathiassen|1997|p=105, 110}} {| class="wikitable" ! colspan="2"| ! colspan="2"| Esamasis l. ! colspan="2"| Būtasis l. ! colspan="2"| Būsimasis l. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !I a. |''gribu'' |''lasu'' |''gribēju'' |''lasīju'' |''gribēšu'' |''lasīšu'' |- !II a. |''gribi'' |''lasi'' |''gribēji'' |''lasīji'' |''gribēsi'' |''lasīsi'' |- !III a. |''grib'' |''lasa'' |''gribēja'' |''lasīja'' |''gribēs'' |''lasīs'' |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !I a. |''gribam'' |''lasām'' |''gribējām'' |''lasījām'' |''gribēsim'' |''lasīsim'' |- !II a. |''gribat'' |''lasāt'' |''gribējāt'' |''lasījāt'' |''gribēsit'' / ''gribēsiet'' |''lasīsit'' / ''lasīsiet'' |- !III a. |''grib'' |''lasa'' |''gribēja'' |''lasīja'' |''gribēs'' |''lasīs'' |} Netaisyklingųjų veiksmažodžių ''būt'' 'būti', ''dot'' 'duoti' ir ''iet'' 'eiti' asmenavimas vientisiniuose laikuose:{{sfn|Mathiassen|1997|p=103—104, 112}}{{sfn|Nau|1998|p=29}} {| class="wikitable" ! colspan="2"| ! colspan="3"| Esamasis l. ! colspan="3"| Būtasis l. ! colspan="3"| Būsimasis l. |- !rowspan="3"|[[Vienaskaita]] !I a. |''esmu'' |''eju'' |''dodu'' |''biju'' |''gāju'' |''devu'' |''būšu'' |''iešu'' | ''došu'' |- !II a. |''esi'' |''ej'' |''dod'' |''biji'' |''gāji'' |''devi'' |''būsi'' |''iesi'' |''dosi'' |- !III a. |''ir'' |''iet'' |''dod'' |''bija'' |''gāja'' |''deva'' |''būs'' |''ies'' |''dos'' |- !rowspan="3"|[[Daugiskaita]] !I a. |''esam'' |''ejam'' |''dodam'' |''bijām'' |''gājām'' |''devām'' |''būsim'' |''iesim'' |''dosim'' |- !II a. |''esat'' |''ejat'' |''dodat'' |''bijāt'' |''gājāt'' |''devāt'' |''būsit'' / ''būsiet'' |''iesit'' / ''iesiet'' |''dosit'' / ''dosiet'' |- !III a. |''ir'' |''iet'' |''dod'' |''bija'' |''gāja'' |''deva'' |''būs'' |''ies'' |''dos'' |} Atliktiniai laikai yra sudėtiniai, jie sudaromi iš veiksmažodžio ''būt'' 'būti' asmenuojamosios atitinkamo laiko formos ir veikiamosios rūšies būtojo laiko [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]] vardininko,{{sfn|Mathiassen|1997|p=112}} pavyzdžiui: ''esmu lasījis'' 'esu skaitęs', ''biju lasījis'' 'buvau skaitęs', ''būšu lasījis'' 'būsiu skaitęs'. ==== Nuosakos ==== Latvių kalboje yra keturios [[Nuosaka|nuosakos]]: [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginė]] (''īstenības izteiksme''), [[Tariamoji nuosaka|tariamoji]] (''vēlējuma izteiksme'' / ''kondicionālis''), [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji]] (''pavēles izteiksme'') ir [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė]], arba atpasakojamoji (''atstāstījuma izteiksme''). Kartais kaip atskira nuosaka išskiriamas debityvas – [[reikiamybės nuosaka]] (''debitīvs'' / ''vajadzības izteiksme'').{{sfn|Сталтмане|2006|pp=169—170}}{{sfn|Mathiassen|1997|p=123}}{{sfn|Mathiassen|1997|p=57}} Liepiamosios nuosakos II vienaskaitos asmens forma tokia pati, kaip tiesioginės nuosakos: ''nes'' 'neši / nešk', ''esi'' 'esi / būk'. Daugiskaitos II asmens forma sudaroma iš esamojo laiko kamieno, pasitelkiant [[Galūnė (kalbotyra)|galūnę]] ''-iet'' (''-ieties'' su [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais veiksmažodžiais]]): ''nesiet'' 'neškite', ''esiet'' 'būkite', ''mazgājieties'' 'mazgokitės'.{{sfn|Mathiassen|1997|pp=123—124}} Liepiamosios nuosakos daugiskaitos I asmuo toks pats, kaip tiesioginės nuosakos būsimojo laiko: ''nesīsim'' 'nešime / neškime', ''būsim'' 'būsime / būkime', ''mazgāsimies'' 'mazgosimės / mazgokimės'. III asmens liepiamoji nuosaka sudaroma su dalelyte ''lai'' 'tegu' ir tiesioginės nuosakos esamojo laiko III asmeniu: ''lai nes'' 'tegu neša', ''lai mazgājas'' 'tegu mazgojasi'.{{sfn|Butkus|2008|p=87}} Tariamosios nuosakos skiriami esamasis ir būtasis laikai. Esamojo laiko tariamoji nuosaka turi vienodą visų asmenų ir [[Gramatinis skaičius|skaičių]] formą, ji sudaroma iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno su priesaga ''-tu'' (''-tos'' sangrąžiniams veiksmažodžiams): ''būtu'' 'būčiau / būtum / būtų / būtume / būtumėte', ''mazgātos'' 'mazgočiausi / mazgotumeisi / mazgotųsi / mazgotumės / mazgotumėtės'. Būtojo laiko tariamoji nuosaka sudaroma iš esamojo laiko tariamosios nuosakos formos ''būtu'' ir veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvio: ''būtu runājis'' 'būčiau / būtum / būtų kalbėjęs', ''būtu runājusi'' 'būčiau / būtum / būtų kalbėjusi', ''būtu runājuši'' 'būtume / būtumėte / būtų kalbėję', ''būtu runājušas'' 'būtume / būtumėte / būtų kalbėjusios'.{{sfn|Mathiassen|1997|pp=125—126}} Netiesioginė, arba atpasakojamoji, nuosaka vartojama kalbant apie veiksmą, apie kurį kalbantysis žino iš kitų arba dėl kurio patikimumo nelinkęs prisiimti atsakomybės. Skiriami atpasakojamosios nuosakos esamasis paprastasis, [[Perfektas|esamasis atliktinis]], būsimasis paprastasis ir būsimasis atliktinis laikai. Netiesioginėje nuosakoje veiksmažodžiai neasmenuojami. Esamasis paprastasis laikas sudaromas su priesaga ''-ot'' (''-oties'' sangrąžiniams veiksmažodžiams): ''lasot'' 'skaitąs / skaitanti / skaitą / skaitančios', pvz., ''viņš lasot'' 'jis skaitąs'. Sudarant paprastąjį būsimąjį laiką, vartojama priesaga ''-šot'' (''-šoties'' sangrąžiniams veiksmažodžiams): ''lasīšot'' 'skaitysiąs / skaitysianti / skaitysią / skaitysiančios', pvz., ''viņš lasīšot'' 'jis skaitysiąs'. Atliktiniai laikai yra sudėtiniai, jie sudaromi su veiksmažodžio ''būt'' 'būti' netiesioginės nuosakos forma (''esot'' esamajam atliktiniam laikui ir ''būšot'' būsimajam atliktiniam) ir veikiamosios rūšies būtojo laiko [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]]: ''viņš esot lasījis'' 'jis esąs skaitęs', ''viņš būšot lasījis'' 'jis būsiąs skaitęs'.{{sfn|Mathiassen|1997|p=131}} Reikiamybės nuosaka (debityvas) vartojama kalbant apie veiksmą, kurį kam nors būtina atlikti. Šioje nuosakoje veiksmo atlikėjas reiškiamas [[Naudininkas|naudininku]], o veiksmo objektas – [[Vardininkas|vardininku]]: ''Brālim'' (naud.) ''jāsēj rudzi'' (vard.) 'Broliui reikia sėti rugius'.{{sfn|Сталтмане|2006|p=170}} Reikiamybės nuosaka turi visus šešis laikus. Esamasis laikas sudaromas iš esamojo laiko III asmens formos, pridėjus [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''jā-'': ''runā'' 'kalba' > ''jārunā'' 'reikia kalbėti'. Visi kiti laikai sudaromi prie esamojo laiko formos pridedant atitinkamo laiko pagalbinį veiksmažodį ''būt'' 'būti': ''bija jārunā'' 'reikėjo kalbėti' (būtasis paprastasis), ''būs jārunā'' 'reikės kalbėti' (būsimasis paprastasis), ''ir bijis jārunā'' 'yra reikėję kalbėti' (esamasis atliktinis), ''bija bijis jārunā'' 'buvo reikėję kalbėti' (būtasis atliktinis), ''būs bijis jārunā'' 'bus reikėję kalbėti' (būsimasis atliktinis).{{sfn|Mathiassen|1997|pp=129—130}} Be to, galima ir tariamoji reikiamybė: ''būtu jārunā'' 'reikėtų kalbėti', ''būtu bijis jārunā'' 'būtų reikėję kalbėti'.{{sfn|Butkus|2008|p=100}} ==== Rūšys ==== Latvių kalboje skiriamos dvi [[Rūšis (kalbotyra)|rūšys]]: veikiamoji ir neveikiamoji. Visų šešių laikų neveikiamosios rūšies formos sudaromos pagal formulę ''jungtis + neveikiamosios rūšies būtojo laiko [[Dalyvis (gramatika)|dalyvis]]''. Paprastuosiuose laikuose kaip jungtis vartojamas veiksmažodis ''tikt'' 'tapti', o atliktiniuose – ''būt'' 'būti'.{{sfn|Mathiassen|1997|p=136}} ==== Kaitomieji dalyviai ==== Latvių kalboje yra keturios kaitomųjų [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]] formos: esamojo ir būtojo laikų, veikiamosios ir neveikiamosios rūšies. Kaip ir [[Būdvardis|būdvardžiai]], dalyviai gali būti paprastieji ir įvardžiuotiniai; be to, esama ir [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinių]] dalyvių, tačiau dėl nepilnos [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmos]] jie labai retai vartojami. Dalyviai linksniuojami kaip būdvardžiai.{{sfn|Mathiassen|1997|p=152}}{{sfn|Butkus|2008|p=102}} Esamojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi iš esamojo laiko kamieno su priesaga ''-oš-'' ir giminę rodančiomis galūnėmis: ''ziedēt'' 'žydėti' > ''ziedošs'' 'žydintis' (įvardžiuotinė forma ''ziedošais''), ''ziedoša'' 'žydinti' (įvardžiuotinė forma ''ziedošā'').{{sfn|Mathiassen|1997|p=152}} Būtojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi iš būtojo laiko kamieno su priesaga ''-uš-''. Tačiau vyriškosios giminės paprastosios formos [[Vardininkas|vardininke]] šios priesagos nėra, o moteriškosios giminės paprastosios formos vardininke yra priesaga ''-us-'': ''pieaugt'' 'išaugti' > ''pieaudzis'' 'išaugęs' ([[kilmininkas]] – ''pieauguša''), ''pieaugusi'' 'išaugusi' (kilmininkas – ''pieaugušas'').{{sfn|Mathiassen|1997|p=153}} Sudarant neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvius, vartojama priesaga ''-am-'' (su I ir II asmenuotėmis) / ''-ām-'' (su III asmenuotės veiksmažodžiais): ''lasīt'' 'skaityti' > ''lasāms'' 'skaitomas' (įvardžiuotinė forma ''lasāmais''), ''lasāma'' 'skaitoma' (įvardžiuotinė forma ''lasāmā''). Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesaga ''-t-'' ir giminę žyminčiomis galūnėmis: ''lasīts'' 'skaitytas' (įvardžiuotinė forma ''lasītais''), ''lasīta'' 'skaityta' (įvardžiuotinė forma ''lasītā'').{{sfn|Mathiassen|1997|p=155}} ==== Nekaitomieji dalyviai ==== Nekaitomieji (ar iš dalies kaitomieji) dalyviai latvių kalboje sudaromi trimis būdais: 1) prie bendraties kamieno pridedant priesagas ''-dams / -dama / -dami / -damas'' arba ''-damies / -damās'' (su [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais]] veiksmažodžiais), pavyzdžiui: ''iet'' 'eiti' > ''iedams'' 'eidamas', ''iedami'' 'eidami', ''iedama'' 'eidama', ''iedamas'' 'eidamos', ''celties'' 'keltis' > ''celdamies'' 'keldamasis / keldamiesi', ''celdamās'' 'keldamasi / keldamosi'; 2) prie esamojo laiko kamieno jungiant priesagas ''-ot'', ''-oties'' (su sangrąžiniais veiksmažodžiais), pavyzdžiui: ''lasīt'' 'skaityti' > ''lasot'' 'skaitant', ''klausīties'' 'klausytis' > ''klausoties'' 'klausantis'; 3) prie esamojo laiko kamieno pridedant priesagas ''-am (-ām), -amies (-āmies)''. Pažymėtina, kad pastaroji forma vartojama išimtinai su tokiais veiksmažodžiais, kaip ''redzēt'' 'matyti', ''dzirdēt'' 'girdėti', ''sajust'' 'pajusti' ir pan., pavyzdžiui: ''Es redzēju viņu ejam pa ielu'' 'Mačiau jį einant gatve'; ''Es dzirdēju māti runājam ar tēvu'' 'Girdėjau motiną kalbant su tėvu'.{{sfn|Гружане|Еча|Спрогис|1995|pp=192—195}} Pasakytina, kad, kaip ir lietuvių kalbos padalyviai, nekaitomieji dalyviai su priesagomis ''-ot'', ''-oties'' vartojami konstrukcijose, panašiose į sudėtinius sakinius, pavyzdžiui: ''Diena sākas, saulei austot'' 'Diena prasideda saulei tekant', ''Karam beidzoties, viņš atgriezās mājās'' 'Karui baigiantis jis grįžo namo'.{{sfn|Ceplīte|Ceplītis|1997|p=132}} === Prieveiksmis === Latvių kalbos [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] sudaromi su priesagomis ''-i'' (produktyviausias darybos tipas), ''-u(s)'', ''-am/-ām''.{{sfn|Mathiassen|1997|p=162}} [[Semantika|Semantiškai]] prieveiksmiai skirstomi į kokybinius, aplinkybių ir būvio. Aplinkybių prieveiksmiai smulkiau skirstomi į kiekio, būdo, vietos ir laiko.{{sfn|Сталтмане|2006|p=177}} Aukštesnysis laipsnis sudaromas su priesaga ''-āk'' iš nelyginamojo laipsnio kamieno: ''maz'' 'mažai' > ''mazāk'' 'mažiau', ''labi'' 'gerai' > ''labāk'' 'geriau'. Aukščiausiajam laipsniui sudaryti vartojamas priešdėlis ''vis-'': ''vismazāk'' 'mažiausiai', ''vislabāk'' 'geriausiai'. Prieveiksmių ''ļoti'' 'labai' ir ''daudz'' 'daug' aukštesnysis ir aukščiausiasis laipsniai sudaromi [[Supletyvizmas|supletyviai]]: ''vairāk'' 'labiau, daugiau', ''visvairāk'' 'labiausiai, daugiausia'.{{sfn|Сталтмане|2006|pp=177—178}}{{sfn|Mathiassen|1997|pp=162—163}} === Prielinksnis === [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologiškai]] prielinksniai skirstomi į paprastuosius ir sudėtinius. Paprastieji smulkiau skirstomi į pirminius (''aiz'' 'už; iš; po', ''dēļ'' 'dėl') ir antrinius, išvestus iš prieveiksmių arba [[Daiktavardis|daiktavardžių]] (''apakš'' 'po' < ''apakšā'' 'apačioje' < ''apakša'' 'apačia'). Dauguma [[Prielinksnis|prielinksnių]] eina prieš žodį. Kaip [[Polinksnis|polinksniai]] visada vartojami tik ''dēļ'' 'dėl' ir ''labad'' 'labui, dėl'. Paprastai vienas prielinksnis derinamas tik su vienu [[Linksnis|linksniu]] ([[Kilmininkas|kilmininku]], [[Naudininkas|naudininku]] arba [[Galininkas|galininku]]), tik keletas derinama su dviem linksniais. [[Daugiskaita|Daugiskaitoje]] visi prielinksniai vartojami su naudininku, išskyrus su kilmininku vartojamus ''dēļ'' ir ''labad''.{{sfn|Сталтмане|2006|p=178}} === Jungtukas === Pagal sandarą latvių kalbos [[Jungtukas|jungtukai]] skirstomi į paprastuosius (''un'' 'ir') ir sudėtinius (''kaut gan'' 'nors ir'). Be to, esama dvigubų jungtukų, kurių dėmenis skiria kitos [[Sakinio dalis|sakinio dalys]] (''ne vien… bet arī'' 'ne tik… bet ir'){{sfn|Prauliņš|2012|p=177}}. [[Sintaksė]]s atžvilgiu jungtukai gali būti sujungiamieji (''un'' 'ir', ''bet'' 'bet', ''vai'' 'ar') ir prijungiamieji (''tikko'' 'kai tik', ''tāpēc'' 'todėl', ''ja'' 'jei').{{sfn|Сталтмане|2006|p=178}} === Dalelytė === [[Dalelytė]]s dažniausiai susijusios su kitomis [[Kalbos dalis|kalbos dalimis]]: ''pat'' 'net' < ''pats'' 'pats', ''vien'' 'vien' < ''viens'' 'vienas'. Esama ir [[Skolinys|skolintų]] dalelyčių: ''vai'' 'ar' iš [[Estų kalba|estų]] arba [[Lyvių kalba|lyvių]] kalbų ir ''jā'' 'taip' iš [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]].{{sfn|Сталтмане|2006|pp=178—179}} === Jaustukas === [[Jaustukas|Jaustukai]] skirstomi į pirminius (''ai'' 'ai') ir išvestinius (''re'' 'štai, mat' < ''redzi'' 'matai'). Esama iš kitų kalbų pasiskolintų jaustukų: ''hallo'' 'alio', ''urrā'' 'valio'.{{sfn|Сталтмане|2006|p=179}} == Sintaksė == Latvių kalba yra [[Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba|nominatyvinės]] sandaros. Žodžių tvarka laisva, pagrindinė tvarka sakinyje yra SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]). [[Pažyminys]] paprastai eina prieš pažymimąjį žodį.{{sfn|Сталтмане|2006|p=187}} Sintaksės [[Modalumas (kalbotyra)|modalumo]] atžvilgiu išskiriami penki sakinių tipai: tiesioginiai, klausiamieji, skatinamieji, pageidaujamieji ir šaukiamieji.{{sfn|Сталтмане|2006|p=187}} Apibūdinant lietuvių ir latvių kalbų [[sintaksė]]s skirtumus, paprastai cituojamas jau chrestomatinis kalbininko [[Janis Endzelynas|J. Endzelyno]] (1873–1961) teiginys: latviai šimtmečius turėjo klausyti, ką sako [[vokiečiai]], tiesa, latviškais žodžiais, bet vokiečių dvasia, todėl latvių sintaksė daugiau primena Europos vakarus, lietuvių sintaksė – rytus. Be to, latvių sintaksei įtakos padarė ir [[Baltijos finų kalbos|finų kalbos]].{{sfn|Butkus|2008|pp=8-9}} Minėtinos šios latvių sintaksės ypatybės:{{sfn|Butkus|2008|pp=8-9}} # Priklausomybę latviai reiškia veikėjo [[Naudininkas|naudininku]] ir [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''būt'' 'būti' formomis, pvz.: ''tēvam bija trīs dēli'' 'tėvas turėjo tris sūnus'; ''man nav naudas'' 'aš neturiu pinigų'. Šitaip priklausomybę reiškia ir estai, plg.: ''mul on vend'' 'man yra brolis'. # Būdingas prieveiksmiškų žodelių vartojimas. Šie žodeliai lydi veiksmažodžius, labiau sukonkretindami veiksmą, pvz.: ''aiziet projām'' 'nueiti (šalin)', ''uzkāpt augšā'' 'užlipti (aukštyn)', ''nokrist zemē'' 'nukristi (žemėn)', ''nākt iekšā'' 'įeiti (vidun)', ''aiztaisīt ciet'' 'uždaryti (kietai)' ir pan. Lietuviams čia paprastai užtenka [[Priešdėlis|priešdėlio]]. Iš lietuvių tarmių tokias konstrukcijas vartoja šiaurės [[žemaičiai]] ir šiaurės panevėžiškiai, t. y. [[Kuršiai|kuršių]] ir [[Žiemgaliai|žiemgalių]] asimiliantai. Kaip ir veikėjo naudininkas, analitinės konstrukcijos laikomos sintaksiniu [[Finizmas|finizmu]]. # Dažni nederinamieji pažyminiai. Jie vartojami ir ten, kur lietuvių kalboje įprasta vartoti [[Būdvardis|būdvardžius]] su [[priesaga]] ''-inis'', plg.: ''vakara nodaļa'' 'vakarinis skyrius', ''rokas zāģis'' 'rankinis pjūklas', ''valsts iestāde'' 'valstybinė įstaiga' ir t. t. Toks atributyvų vartojimas irgi aiškinamas finų kalbų poveikiu. # Skirtingai nuo lietuvių, latviai nebeturi neiginio [[Kilmininkas|kilmininko]]. Jis dabar vartojamas tik su veiksmažodžio ''būt'' neiginiais; pvz.: ''viņam ir māte, bet nav vairs tēva'' 'jis turi motiną, bet nebeturi tėvo'. Tačiau [[Galininkas|galininkiniai]] veiksmažodžiai vartojami ir su neiginiu, plg.: ''dot roku vai nedot roku'' 'duoti ranką ar neduoti rankos'. Lietuvoje neiginio galininką turi [[tarmė]]s, kur būta ryškesnės [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] įtakos, daugiausia kauniškiai ir dalis žemaičių. # Esama ir daugiau valdymo skirtumų. Pavyzdžiui, prielinksnis ''līdz'' 'ligi' valdo naudininką, kaip ir lietuvių rytiečių ''ligi''; prielinksnis ''uz'' vartojamas ir su kilmininku (vietos reikšme), ir su galininku (krypties reikšme), plg.: ''uz sienas'' 'ant sienos', ''uz sienu'' 'į sieną'. [[Daugiskaita|Daugiskaitoje]] visi prielinksniai vartojami su naudininku ar [[Įnagininkas|įnagininku]] (abu linksniai vienodi), plg.: ''uz sienām'' 'ant sienų; į sienas'. Skiriasi kai kurių veiksmažodžių valdymas ir vartosena. Pavyzdžiui, veiksmažodis ''ticēt'' 'tikėti' valdo naudininką, ''gaidīt'' 'laukti' – galininką, ''skatīties'' 'žiūrėti į ką' dar ir [[Vietininkas|vietininką]], ''baidīties'', ''bīties'' 'bijoti' vartojamas su kilmininkiniu prielinksniu ''no'' 'nuo' ir t. t. # Priešpriešinio sujungimo sakiniuose neiginys dedamas prie veiksmažodžio ([[Tarinys|tarinio]]), ne prie [[Vardažodis|vardažodžio]] ([[Papildinys|papildinio]]), kaip lietuvių kalboje, pvz.: ''mēs tev nepirksim mēteli, bet kažoku'' 'mes tau pirksim ne paltą, o kailinius'; ''viņš nebija igaunis, bet latvietis'' 'jis buvo ne estas, o latvis'. Šalutiniai pažyminio sakiniai prijungiami įvardžiu ''kas'', jei pagrindinis dėmuo eina vardininku ar galininku, pvz.: ''akmens, kas rit, nesūno'' 'akmuo, kuris rieda, nesamanoja'. # Daugiau reikšmių turi vietininkas. Juo reiškiama ne tik vieta, bet ir kryptis: ''turēt roku kabatā'' 'laikyti ranką kišenėje' ir ''bāzt roku kabatā'' 'kišti ranką kišenėn'. Tokia reikšme [[Inesyvas|inesyvą]] vartoja ir šiaurės panevėžiškiai. Latviai šitokią vartoseną perėmė iš [[lyvių kalba|lyvių]].<br />Vietininkas plačiau vartojamas laikui reikšti. Lietuviai čia dažniau verčiasi galininku ar įnagininku. # Krinta į akis kai kurios žodžių tvarkos ir kt. smulkmenos. Remarkose, po tiesioginės kalbos, visada eina pirma veiksnys, paskui tarinys; lietuvių kalboje atvirkščiai, plg.: “Es neatnākšu”, - viņa sacīja '„Aš neateisiu“, – tarė ji'. Be to, dialoguose latviai dažniau už mus vartoja asmeninius įvardžius. Lietuviams čia paprastai pakanka veiksmažodžio asmenuojamosios formos, iš kurios nuspėjamas veiksnys. == Leksika == === Bendroji baltiškoji leksika === Lietuvių ir latvių kalbose yra daugybė tų pačių žodžių šaknų, plg.: ''akis: acs, anglis: ogle'' [uogle], ''aš: es, balandis: balodis'' [baluodis], ''baltas: balts, būti: būt, ežeras: ezers, diena: diena, Dievas : Dievs, drąsus: drošs'' [druoš], ''duoti: dot'' [duot], ''galva: galva, gimti: dzimt'', ''epušė: apse, eiti: iet, ėsti : ēst, ežeras: ezers, ežys: ezis, gabalas: gabals, galva: galva, gegužė'' 'gegutė' : ''dzeguze, gulbė: gulbis, jūra: jūra, jūs: jūs, kanklės: kokle'' [kuokle], ''kitas: cits, koja: kāja, lapas: lapa, lapė: lapsa, ledas: ledus, lietus: lietus, lūpa: lūpa, mes: mēs, obuolys : ābols'' [ābuols], ''pavasaris: pavasaris, pelė: pele, pienas: piens, ranka: roka'' [ruoka], ''ruduo: rudens, saulė: saule, sliekas: slieka, stirna: stirna, sveikas: sveiks, šuo: suns, tu: tu, upė: upe, vanduo: ūdens, vasara: vasara, velnias: velns, vyras: vīrs, višta: vista, žemė: zeme, žiema: ziema, žolė: zāle'' ir kt.{{sfn|Butkus|2008|pp=9-10}} Šią vienodų žodžių gausą dar papildo žodžiai, kurie vienoje iš kalbų (ar abiejose) turi tarmybės ar [[Archaizmas|archaizmo]] statusą, plg.: ''blezdinga: bezdelīga'' 'kregždė', ''cyrulis'' : ''cīrulis'' 'vyturys', ''jeknos'' : ''aknas'' 'kepenys', ''kanduolas'' : ''kodols'' 'branduolys', ''krupis'' : ''krupis'' 'rupūžė', ''medžias'' : ''mežs'' 'miškas', ''notrė'' : ''nātre'' 'dilgėlė', ''pylė'' : ''pīle'' 'antis', ''spėkas'' : ''spēks'' 'jėga', ''vetušas'' : ''vecs'' 'senas'.{{sfn|Butkus|2008|p=10}} Žodžių reikšmės gali ir nesutapti, būti pasislinkusios į kurią nors pusę, plg.: ''bernas: bērns'' 'vaikas', ''briedis: briedis'' 'elnias', ''debesis: debess'' 'dangus', ''elnias: alnis'' 'briedis', ''jautrus: jautrs'' 'linksmas', ''kuoka: koks'' [kuoks] 'medis', ''lėkti: lēkt'' 'šokti','' mėlynas: melns'' 'juodas', ''mokslas: māksla'' 'menas', ''moša'' 'vyro sesuo' : ''māsa'' 'sesuo', ''smagus: smags'' 'sunkus', ''stabas: stabs'' 'stulpas', ''šokti: sākt'' 'pradėti', ''uola: ola'' [uola] 'kiaušinis', ''vanta: ota'' [uota] 'teptukas', ''vėdaras: vēders'' 'pilvas', ''veidas: veids'' 'forma; būdas', ''volė'' 'statinės kaištis' : ''vāle'' 'vėzdas', ''žambas'' 'kampas' : ''zobs'' [zuobs] 'dantis', ''žandas'' : ''zods'' [zuods] 'smakras', ''žilas: zils'' 'mėlynas', ''žirgas'' 'gražus, puikus arklys' : ''zirgs'' 'arklys' ir kt.{{sfn|Butkus|2008|p=10}} === Skirtingoji baltiškoji leksika === Dalis senosios leksikos skiriasi, plg.: ''ankstus – agrs, bamba – naba, galia – vara, gėda – kauns, gyvatė – čūska, jis, ji – viņš, viņa, karvė – govs'' [guovs], ''kiaulė – cūka, kraujas – asins, pušis – priede, žmona – sieva'' ir kt. Kai kurie iš šitų latviškų žodžių yra [[indoeuropiečių prokalbė]]s senumo.{{sfn|Butkus|2008|p=10}} === Skoliniai === Leksikos skirtumus lėmė ir skolinimasis iš kitų kalbų, su kuriomis lietuvių ir latvių kalbos turėjo tiesioginių kontaktų. Abiejų kalbų santykis [[Skolinys|skolinių]] atžvilgiu gali būti keleriopas: # skolinį vartoja tik viena iš kalbų, pvz., {{Lt|miestas}} (polonizmas) – latv. ''pilsēta'' (savas žodis); # abi kalbos vartoja skirtingus skolinius, pvz., {{Lt|gandras}} (germanizmas) – latv. ''stārķis'' (germanizmas); # abi kalbos vartoja tą patį skolinį, pvz., {{Lt|bažnyčia}} – latv. ''baznīca'' (slavizmas); # vienoje iš kalbų skolinys turi [[Barbarizmas|barbarizmo]] ar tarmybės statusą, pvz., {{Lt|zvanas}} 'varpas' – latv. ''zvans'' 't. p.' (slavizmas), kartais ir skirtingą reikšmę, pvz., {{Lt|pagrabas ‘šermenys’}} – latv. ''pagrabs'' ‘rūsys’ (slavizmas){{sfn|Butkus|2008|pp=10-11}} Dėl skirtingų istorinių aplinkybių latvių kalboje yra daugiau [[Finizmas|finizmų]] ir [[Germanizmas|germanizmų]], lietuvių kalboje – [[Slavizmas|slavizmų]].{{sfn|Butkus|2008|pp=10-11}} Iš plačiau žinomų '''''[[Finizmas|finizmų]]''''' minėtini: ''bura'' 'burė', ''[[Jelgava]]'' 'toks miestas', ''kāzas'' 'vestuvės', ''laulāt'' 'tuokti', ''māja'' 'namas', ''puķe'' 'gėlė', ''puisis'' 'bernas', ''rija'' 'jauja', ''selga'' 'atvira jūra', ''sēne'' 'grybas', ''tērauds'' 'plienas', ''vai'' 'ar', ''vajag'' 'reikia'.{{sfn|Butkus|2008|pp=10-11}} Kartu su tik tarmėse vartojamais žodžiais latvių kalboje, anot [[Marta Rudzīte|M. Rudzytės]], yra iki 500 finiškų skolinių.<ref>Rudzīte, Marta (1994), Boiko, Kersti, ed., „Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme“, Lībieši: rakstu krājums (Rīga: Zinātne): 288.—319. lpp, ISBN 5-7966-0807-X</ref> Didžiąją dalį '''''[[Germanizmas|germanizmų]]''''' latvių kalba prisirinko per [[Livonija|Livonijos]] laikotarpį ir carų laikais (dvarininkai Baltijos gubernijose tebebuvo daugiausia vokiečiai). Nuo [[Germanizmas|germanizmų]] latvių kalba buvo valoma taip, kaip lietuvių kalba nuo polonizmų. Tačiau ir dabartinėje latvių kalboje germanizmų likę nemažai, plg. kai kuriuos: ''bikses'' 'kelnės', ''būvēt'' 'statyti', ''dambis'' 'užtvanka', ''dienēt'' 'tarnauti', ''dubults'' 'dvigubas', ''elle'' 'pragaras', ''krūze'' 'ąsotis', ''kungs'' 'ponas', ''ķēde'' 'grandinė', ''ķieģelis'' 'plyta', ''lukturis'' 'žibintas', ''meita'' 'mergaitė; duktė', ''mērķis'' 'taikinys', ''smēķēt'' 'rūkyti', ''spēlēt'' 'žaisti; groti', ''stunda'' 'valanda; pamoka', ''zāģis'' 'pjūklas', ''zēns'' 'vaikinas', ''zvērēt'' 'prisiekti'.{{sfn|Butkus|2008|pp=10-11}}<br /> '''''[[Slavizmas|Slavizmai]]''''' latvių kalboje paplito irgi ne vienu metu. Iš ankstyvųjų kontaktų su kaimynais [[Krivičiai|krivičiais]] latviai turi pasiskolinę net jų tautovardį ''krievs'' 'rusas'. Maždaug iš tos epochos yra gauti skoliniai ''baznīca'' 'bažnyčia', ''blēdis'' 'sukčius', ''cilvēks'' 'žmogus', ''robeža'' 'siena', ''grēks'' 'nuodėmė', ''svēts'' 'šventas', ''tirgus'' 'turgus', ''tulks'' 'vertėjas' ir kt. Rusams užgrobus [[Vidžemė|Vidžemę]] ([[1721]] m.), [[Latgala|Latgalą]] ([[1772]] m.) ir prisijungus [[Kuršo hercogystė|Kuršo hercogystę]] ([[1795]] m.), plūstelėjo naujas [[Slavizmas|slavizmų]] srautas (''cena'' 'kaina', ''kazarma'' 'kareivinės', ''strādāt'' 'dirbti', ''zvans'' 'varpas' ir kt.). Trečiasis slavizmų sluoksnis latvių kalboje nugulė sovietmečiu.{{sfn|Butkus|2008|pp=10-11}} Pasitaiko, kad abiejose kalbose skiriasi tų pačių skolinių reikšmės, pvz., {{Lt|kunigas}} 'dvasininkas' : ''kungs'' 'ponas; Viešpats', liet. tarm. ''pagrabas'' '[[šermenys]]' : ''pagrabs'' 'rūsys', liet. tarm. ''gromata'' 'raštas, laiškas' : latv. ''grāmata'' 'knyga'.{{sfn|Butkus|2008|p=11}} Latvių žodyne esama skolinių ir iš '''''lietuvių''''' kalbos: ''daile'' 'grožis, menas', ''gleznot'' 'tapyti', ''ģimene'' 'šeima', ''ķēve'' 'kumelė', ''peļķe'' 'bala', ''veikals'' 'parduotuvė', ''žagata'' 'šarka'; taip pat iš '''''kuršių''''' kalbos: ''dzintars'' 'gintaras', ''leitis'' 'lietuvis', ''menca'' 'menkė', ''pīle'' 'antis', ''zaķis'' 'zuikis'.{{sfn|Butkus|2008|p=11}} == Tyrimų istorija == Pirmasis latvių kalbos žodynas ''Lettus'', sudarytas [[Georg Mancelius|G. Mancelio]], išėjo [[1638]] m.{{sfn|Блинкена|2001|p=217}} Pirmoji latvių kalbos gramatika – tai [[ Johann Georg Rehehusen|J. G. Rehehuseno]] „Latvių kalbos vadovas“ ({{la|Manuductio ad linguam lettonicam}}), išleistas [[1644]] m. [[Ryga|Rygoje]].{{sfn|Kabelka|1982|p=101}} [[1685]] m. buvo išleista žymiai išsamesnė [[Heinrich Adolphi|H. Adolfio]] gramatika „Erster Versuch Einer kurtz-verfasseten Anleitung Zur Lettischen Sprache“, kurią sudarė autorių kolektyvas, pagrindinis autorius buvo G. Mancelio mokinys [[Christoph Fürecker|K. Fiurekeris]],<ref>{{cite journal|last=Пийримяэ|first=Х. А.|title=Роль Тартуского университета в истории и культуры XVII — начала XVIII века|journal=Скандинавский сборник|year=1983|volume=28|pages=80}}</ref> jis parengė ir du latvių – vokiečių žodynus.<ref name="ЛЭС"/> Dabartinės letistikos pradžia galima laikyti [[XIX a.]] antrąją pusę, kai buvo išleisti [[Augustas Bilenšteinas|A. Bilenšteino]] gramatika ([[1863]] m.), [[Andrejs Stērste|A. Sterstės]] latvių kalbos vadovėlis ir [[Adalbertas Becenbergeris|A. Becenbergerio]] latvių tarmių aprašas.{{sfn|Блинкена|2001|p=217}} Letistika suklestėjo [[XIX a.|XIX]] – [[XX a.]] sandūroje, ypač [[XX amžiaus 3-asis dešimtmetis|XX a. 3-ajame dešimtmetyje]]. Tuo laikotarpiu buvo išleistas keturtomis [[Karlis Miulenbachas|K. Miulenbacho]] latvių – vokiečių žodynas, kurį papildė [[Janis Endzelynas|J. Endzelynas]], taip pat – J. Endzelyno sudaryta latvių kalbos gramatika bei daugybė darbų latvių dialektologijos, istorijos ir [[Toponimas|toponimikos]] srityse.<ref name="ЛЭС">''Топоров В. Н., Сабаляускас А. Ю.'' Балтистика // Лингвистический энциклопедический словарь / Главный редактор В. Н. Ярцева. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – 685 с. – ISBN 5-85270-031-2.</ref> [[Tarpukaris|Tarpukariu]] letistikos srityje darbavosi [[Anna Ābele|A. Abelė]], [[Juris Plāķis|J. Plakis]], [[Ernestas Blese|E. Blesė]], [[Alvilas Augstkalnas|A. Augstkalnas]], [[Jānis Zēvers|J. Zėveris]]. Aktyviai plėtojosi dialektologija, buvo išleista daug svarbių veikalų.<ref name="ЛЭС"/> Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] letistiką vystė tokie kalbininkai, kaip [[Krišjānis Ancītis|K. Ancytis]], [[Elga Kagaine|E. Kagainė]], [[Silvija Raģe|S. Ragė]], [[Marta Rudzīte|M. Rudzytė]], [[Daina Zemzare|D. Zemzarė]], [[Benita Laumanė|B. Laumanė]], [[Arturs Ozols|A. Uozuolas]], [[Reinis Bertulis|R. Bertulis]], [[Aina Blinkena|A. Blinkena]], [[Antons Breidaks|А. Breidakas]], [[Mirdza Brence|M. Brencė]], [[Ojārs Bušs|O. Bušas]], [[Ruta Veidemane|R. Veidemane]], [[Rudolfas Grabis|R. Grabis]], [[Milda Graudiņa|M. Graudinia]], [[Rasma Grīsle|R. Gryslė]], [[Valija Dambė|V. Dambė]], [[Konstantinas Karulis|K. Karulis]], [[Alisė Laua|A. Laua]], [[Tamāra Porīte|T. Puorytė]], [[Antoņina Reķēna|A. Rekėna]], [[Jānis Rozenbergs|J. Rozenbergas]], [[Liene Roze|L. Ruozė]], [[Mērija Saule-Sleine|M. Saulė-Sleinė]], [[Velta Staltmane|V. Staltmanė]], [[Elfrīda Šmite|E. Šmitė]], [[Velta Rūķe-Draviņa|V. Rūkė-Dravinia]], [[Karlis Dravinis|K. Dravinis]], [[Bendžamins Egers|B. Egeras]], [[Edīte Hauzenberga-Šturma|E. Hauzenberga-Šturma]], [[Alfredas Gateris|A. Gateris]], [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Stanisław Kolbuszewski|S. Kolbuševskis]], [[Miķelis Bukšs|M. Bukšas]], [[Jurs Placinskis|J. Placinskis]], [[Trevor Garth Fennel|T. G. Fenelis]], [[Edgars Dunsdorfs|E. Dunsdorfas]].<ref name="ЛЭС"/> == Tekstų pavyzdžiai == [[Vaizdas:Vaterunser Lettisch Sebastian Muenster 1588.jpg|thumb|300px|right|„Tėve mūsų“ senąja rašyba]] „[[Tėve mūsų]]“ senąja ir dabartine latvių kalba:{{sfn|Дини|2002|pp=442—444}} {{Citata|''Taᵉbs mus, kas tu es eckʃchkan debbeʃʃis, schwetitz lai top tows waartz, enack mums tows walʃtibe, tows praats bus ka eckchkan Debbes, ta wurʃan ʃemmes. Muʃʃe deniʃche Maᵉyʃe důth mümß ʃchodeen pammate můms muße graᵉke ka meß pammat muße parraduecken, ne widde mums louna badeckle, pett paʃʃarga mums nu wuᵉʃʃe loune. Amen.''|[[Hans Johann Hasentöter|J. H. Hazentioterio]] vertimas, Bazelio leidimas, [[1550]] m.}} {{Citata|''Tēvs mūsu, kas esi debesīs, svētīts lai top Tavs vārds, lai atnāk Tava valstība, Tavs prāts lai notiek kā debesīs, tā arī virs zemes. Mūsu dienišķo maizi dod mums šodien un piedod mums mūsu parādus, kā arī mēs piedodam saviem parādniekiem, un neieved mūs kārdināšanā, bet atpestī mūs no ļaunā. Āmen.''|Dabartine latvių kalba}} == Šaltiniai == {{reflist|3}} == Literatūra == * {{cite book|last=Блинкена|first= А. Я.|title=Языки Российской Федерации и соседних государств|chapter=Латышский язык|location=М.|publisher=Наука|year=2001|volume=2|pages=214—224|isbn=5-02-011268-2}} * {{cite book|last1=Гружане|first1=В.|last2=Еча|first2=А.|last3=Спрогис|first3=B.|title=Грамматика латышского языка. Краткий справочник|edition=3.pārstrādātais izdevums|location=Rīgā|publisher=Zvaigzne ABC|year=1995|pages=239|isbn=5-405-01460-5}} * {{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|editor=Под ред. и с предисл. В. Н. Топорова, пер. с итал. А. В. Топорова|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=544|isbn=5-94282-046-5}} * {{cite book|last=Сталтмане|first=В. Э.|chapter=Латышский язык|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|volume=Языки мира|pages=155—193|isbn=5-87444-225-1}} * {{cite book|last=Butkus|first=Alvydas|title=Latviai|url=https://alkas.lt/wp-content/uploads/2019/04/Latviu-kalba.pdf|location=Kaunas|publisher=Æsti|year=1995|pages=|isbn=9986-9034-0-8}} * {{cite book|last=Butkus|first=Alvydas|title=Latvių kalba|url=http://eia.libis.lt/viesas/Butkus/Latviu%20kalba%20-%20gramatika%20ir%20pratimai.pdf|location=Kaunas|publisher=Æsti|year=2008|pages=|isbn=978-9986-884-19-4|access-date=2021-05-01|archive-date=2021-05-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20210501183539/http://eia.libis.lt/viesas/Butkus/Latviu%20kalba%20-%20gramatika%20ir%20pratimai.pdf|url-status=dead}} * {{cite book|last1=Ceplīte|first1=Brigita|last2=Ceplītis|first2=Laimdots|title=Latviešu valodas praktiskā gramatika|edition=(pārstrādāts izd.)|location=Rīgā|publisher=Zvaigzne ABC|year=1997|pages=|isbn=9984-04-641-9}} * {{cite journal|last=Derksen|first=R.|author-link=Rick Derksen|title=Introduction to the History of Lithuanian accentuation|journal=Studies in Slavic and General Linguistics|year=1991|volume=16|pages=|issn=01690124|jstor=40997008}} * {{cite book|last=Gāters|first=A.|title=Die lettische Sprache und ihre Dialekte|location=The Hague — Paris — New York|publisher=Mouton Publishers|year=1977|isbn=90-279-3126-7|volume=Trends in Linguistics. State-of-the-Art Reports, 9|pages=}} * {{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas: Vadovėlis respublikos aukštųjų mokyklų filologijos specialybės studentams|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=}} * {{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Latvian|url=https://archive.org/details/shortgrammarofla0000math|location=Columbus, Oh|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1997|pages=[https://archive.org/details/shortgrammarofla0000math/page/236 236]|isbn=0-89357-267-5}} * {{cite book|last=Nau|first=N.|title=Latvian|location=München — Newcastle|publisher=Lincom Europa|year=1998|pages=66|volume=Languages of the world / Materials: Materials, 217. — ISSN 0940-0788|isbn=3-89586-228-2}} * {{cite book|last=Prauliņš|first=D.|title=Latvian. An Essential Grammar|location=London — New York|publisher=Routledge|year=2012|pages=x, 249, [5]|volume=Routledge Essential Grammars|isbn=978-0-415-57691-8}} * {{cite book|last=Smoczyński|first= W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|page=870—871}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Latvian language}} * {{Ethnologue|lav}} * [http://www.latvijasradio.lv/lapas/lv_tiesraide.htm Klausyti Latvijos radijo] * [http://www.ltvzinas.lv/?n=tv Žiūrėti Latvijos televiziją] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120724061909/http://ltvzinas.lv/?n=tv |date=2012-07-24 }} * [http://www.letonika.lv/lvlt/ Latvių-lietuvių kalbų žodynas] * [http://www.letonika.lv/groups/default.aspx?g=2&r=10631062 Lietuvių-latvių kalbų žodynas] * [http://eia.libis.lt/viesas/Butkus/Latviu%20kalba%20-%20gramatika%20ir%20pratimai.pdf Latvių kalba. Gramatika ir pratimai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210501183539/http://eia.libis.lt/viesas/Butkus/Latviu%20kalba%20-%20gramatika%20ir%20pratimai.pdf |date=2021-05-01 }} {{Baltų kalbos}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Latvių kalba| ]] oxzdhbl3vdbepfcx2isv73z1fi1vlgx 102 14146 7889370 7888675 2026-07-29T13:44:34Z Matabalt 162985 /* Eiga */ 7889370 wikitext text/x-wiki __NOTOC__ {| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px" | |- | style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" | [[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]] <div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div> Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis. Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo. Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]]. Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]] |- | |} == {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} == {{Trūkstami}} ::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]] == Eiga == Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]]. {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px" |'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius''' |- | [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || - || [[Dzingdedženas]] || - || 1 |- | [[User:CD|CD]] || - || - || - || - |- | [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || - |- | [[User:Italas|Italas]] || - || - || - || - |- | [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || - |- | [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || - |- | [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| - |- | [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || [[Heinsa]]<br>[[Vat Phra Mahathatas]]<br>[[Komorų sultonatai]] || - || - || - |- | [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || [[Okefenokio nacionalinis gamtos draustinis]] || - || 1 || - |- | [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || [[Oranžo romėnų teatras]] || - || 1 || - | |} == Kita savaitės iniciatyva == * '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''. == Prisidėję naudotojai == Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius. * {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}} == Ankstesnės iniciatyvos == * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]] * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]] == Dokumentacija == Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]]. [[Kategorija:Savaitės iniciatyva]] m6n8px8hoghatuyvuf2nssrb76js9sg 7889436 7889370 2026-07-29T14:35:09Z Zykasaa 3068 /* Eiga */ 7889436 wikitext text/x-wiki __NOTOC__ {| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px" | |- | style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" | [[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]] <div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div> Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis. Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo. Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]]. Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]] |- | |} == {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} == {{Trūkstami}} ::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]] == Eiga == Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]]. {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px" |'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius''' |- | [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || - || [[Dzingdedženas]] || - || 1 |- | [[User:CD|CD]] || - || - || - || - |- | [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || - |- | [[User:Italas|Italas]] || - || - || - || - |- | [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || - |- | [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || - |- | [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| - |- | [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || [[Heinsa]]<br>[[Vat Phra Mahathatas]]<br>[[Komorų sultonatai]] || [[Alamutas]] || - || - |- | [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || [[Okefenokio nacionalinis gamtos draustinis]] || - || 1 || - |- | [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || [[Oranžo romėnų teatras]] || - || 1 || - | |} == Kita savaitės iniciatyva == * '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''. == Prisidėję naudotojai == Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius. * {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}} == Ankstesnės iniciatyvos == * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]] * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]] == Dokumentacija == Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]]. [[Kategorija:Savaitės iniciatyva]] ezp3yxi0nni2mozfn17dbffxgzr94ca 7889758 7889436 2026-07-30T11:15:50Z Italas 4216 /* Eiga */ 7889758 wikitext text/x-wiki __NOTOC__ {| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px" | |- | style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" | [[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]] <div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div> Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis. Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo. Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]]. Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]] |- | |} == {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} == {{Trūkstami}} ::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]] == Eiga == Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]]. {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px" |'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius''' |- | [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || - || [[Dzingdedženas]] || - || 1 |- | [[User:CD|CD]] || - || - || - || - |- | [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || - |- | [[User:Italas|Italas]] || [[Bomos–Bandingilo nacionalinis parkas]] || - || 1 || - |- | [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || - |- | [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || - |- | [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| - |- | [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || [[Heinsa]]<br>[[Vat Phra Mahathatas]]<br>[[Komorų sultonatai]] || [[Alamutas]] || - || - |- | [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || [[Okefenokio nacionalinis gamtos draustinis]] || - || 1 || - |- | [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || [[Oranžo romėnų teatras]] || - || 1 || - | |} == Kita savaitės iniciatyva == * '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''. == Prisidėję naudotojai == Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius. * {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}} == Ankstesnės iniciatyvos == * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]] * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]] == Dokumentacija == Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]]. [[Kategorija:Savaitės iniciatyva]] c163klwzayw8g84tr6m9n0ljblarvrd 0 15978 7889560 7856215 2026-07-29T20:49:56Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889560 wikitext text/x-wiki {{Coord|56|00|55|N|23|25|0|E|display=t}} [[Vaizdas:Kryžių kalnas 2013.JPG|thumb|Kryžių kalnas [[Žiema|žiemą]]]] [[Vaizdas:Kryziu kalnas nakti 2014-12-25.jpg|mini|Kryžių kalnas naktį]] '''Jurgaičių (Domantų) piliakalnis''', dažniau vadinamas '''Kryžių kalnu''' – katalikų piligrimystės vieta Lietuvoje, [[Meškuičių seniūnija|Meškuičių seniūnijoje]] ([[Šiaulių rajonas]]), šalia [[Šiauliai|Šiaulių]]-[[Ryga|Rygos]] plento ir geležinkelio, 12 km į šiaurę nuo [[Šiauliai|Šiaulių]] ir 6 km į pietvakarius nuo [[Meškuičiai|Meškuičių]], [[Kulpė]]s kairiajame krante. Katalikiškos piligrimystės vieta [[Šiaulių vyskupija|Šiaulių vyskupijoje]].<ref>[http://www.piligrimai.lt/kryzi-kalnas/ Kryžių kalnas // piligrimai.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211207160250/http://www.piligrimai.lt/kryzi-kalnas/ |date=2021-12-07 }}</ref> [[Vaizdas:Kryziu kalno koplycia nakti_20150818.jpg|mini|[[Kryžių kalno koplyčia]] naktį]] Ant piliakalnio yra tūkstančiai [[kryžius|kryžių]], atvežtų ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir iš užsienio (todėl ir vadinasi Kryžių kalnu). Suskaičiuota, kad Kryžių kalne yra apie 200 tūkst. kryžių: 53 įrašyti į Kultūros vertybių registrą (2013 m.).<ref>{{cite web |title=Nuo šiol Kryžių kalnas bus be elgetų ir garsios muzikos |last1=Jankauskienė |first1=Lidija |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |date=2013-05-16 |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/nuo-siol-kryziu-kalnas-bus-be-elgetu-ir-garsios-muzikos-56-336250 |access-date=2024-06-11 |language=lt}}</ref> Krikščionių pasaulyje šį kalną dar labiau išgarsino 1993 m. čia apsilankęs popiežius [[Jonas Paulius II]]. == Istorija == Rašytiniuose šaltiniuose Kryžių kalnas pirmąkart minimas XIX a. viduryje (kryžiai aptinkami nuo 1850 m.), gali būti, kad kryžiai pradėti statyti po [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]]. [[Domantai|Domantų]] kaimo ribose kryžius imta statyti ant Jurgaičių piliakalnio po to, kai caro valdžia žiauriai susidorojo su 1831 m. ir [[1863 sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyviais. Apie 1900 m. šventa tapusi vieta ėmė traukti vis didesnes tikinčiųjų minias – žmonės kalne statydavo kryžius tikėdamiesi malonės. XX a. pradžioje Kryžių kalnas tapo sakraline vieta, jį gausiai lankė žmonės, vykdavo pamaldos, [[atlaidai]]. Sovietų valdžiai kalnas ir čia esantys kryžiai liudijo apie lietuvių religingumą, o tai prieštaravo tuo metu skleistai sovietinei ideologijai, todėl 1961 m. prasidėjo Kryžių kalno naikinimas: jis buvo nušluotas su buldozeriais, mediniai kryžiai sudeginti, metaliniai – nuvežti į metalo laužą, akmeniniai ir betoniniai – užkasti. Prasidėjo „buldozerinio ateizmo“ epocha, trukusi beveik 20 metų. Kalną saugojo kariuomenė ir [[KGB]], buvo planuota teritoriją užtvindyti, Kryžių kalną paversti sunkiai prieinama vieta. Bet po kiekvieno griovimo (o jų būta keturių, 1964–1984 m.) Kryžių kalnas vis atgimdavo, nors betoniniai kryžiai buvo suklojami į kelius, mediniai – deginami, o metaliniai išvežami į laužą. Be to, 1963 m. minint 1863 m. sukilimo metines ant kalno pastatytas paminklinis akmuo. === Atgimimo metai === 1988 m. Kryžių kalno reikšmingumas išaugo. 2007 m. duomenimis, čia buvo apie 200 000 įvairių kryžių,<ref>{{cite web|title=Kryžių kalnas. Svarbiausi faktai|url=https://kryziukalnas.lt/piligrimams/faktai/|publisher=kryziukalnas.lt|accessdate=2021-12-07}}</ref> taip pat Kryžių kalne yra [[Koplytstulpis|koplytstulpių]], [[šventasis|šventųjų]] statulėlių bei paveikslų su ant jų sukabintais rožiniais. Kiekvienas kryžius turi savo istoriją ir savo intenciją. Piliakalnį puošia kryžių [[ažūras]]. Paskutinį liepos sekmadienį nuo 1997 m. vyksta atlaidai. 2006 m. gruodžio 28–29 d. naktį Kryžių kalnas degė maždaug 50 m² plote. === Popiežiaus apsilankymas === {{plačiau|Kryžių kalno koplyčia}} Kryžių kalnas Katalikų Bažnyčios tikinčiųjų laikomas tikėjimo paminklu. 1993 m. rugsėjo 7 d. Kryžių kalne [[1993 m. popiežiaus vizitas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje|apsilankė popiežius Jonas Paulius II]]. Šiam tikslui kalno papėdėje buvo pastatyta koplyčia. „Lietuviškoje Golgotoje“ šimtai tūkstančių žmonių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių dalyvavo [[Šv. Mišios]]e. Popiežius laimino Lietuvą ir visą krikščioniškąją Europą (buvo tiesioginės televizijos transliacijos). Po metų į Kryžių kalną atkeliavo popiežiaus dovana Lietuvai – [[Krucifiksas]]. Jono Pauliaus II raginimu greta kalno pastatytas pranciškonų vienuolynas.<ref>http://www.lithuania.travel/lt/objektai/kryziu-kalnas/473 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141210221940/http://www.lithuania.travel/lt/objektai/kryziu-kalnas/473 |date=2014-12-10 }}</ref> 2006 m. rugsėjį pastatytas taip pat ir popiežiaus [[Benediktas XVI|Benedikto XVI]] kryžius. [[Vaizdas:Kryžių kalnas (Góra Krzyży).JPG|600px|center|Kryžių kalno panorama]] == Piliakalnis == [[Vaizdas:Jurgaiciai.jpg|miniatiūra|3D modelis|kairėje]] [[Vaizdas:Berg der kreuze 01.JPG|thumb]]Piliakalnis (Pilies Kalnas, Kryžių Kalnas) įrengtas atskiroje kalvoje Kulpės kairiajame krante. Aikštelė ovali, orientuota R-V kryptimi, 17 m ilgio, 25 m pločio. Jos R gale supiltas 12,5 m ilgio, 2,5 m aukščio, 14 m pločio pylimas, kurio išorinis 7 m aukščio šlaitas leidžiasi į papėdėje esantį 10 m pločio, 0,5 m gylio griovį, už kurio supiltas 19 m pločio, 2 m aukščio iš išorės pylimas. Aikštelės V gale supiltas 17 m ilgio, 3 m aukščio, 15 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 6–8 m aukščio. Piliakalnis apardytas nuo XIX a. vidurio jame statant ir tarybiniu laikotarpiu 1961, 1975 m. griaunant kryžius, kurių čia dabar yra daugiau kaip 100 tūkst. Ant R pylimo stovėjo koplyčia. Visas piliakalnio paviršius užstatytas kryžiais, išilgai per jį eina takas. Piliakalnis žinomas ir Domanto vardu. R, V ir Š papėdėse, 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1990, 1991 ir 1993 m.). Joje aptiktas iki 1 m storio XIII–XIV a. kultūrinis sluoksnis su židiniais, sidabrine sege, geležiniais peiliais, kirstukais, strėlės antgaliu, stikliniu karoliu, akmeniniu galąstuvu, lygia ir žiesta keramika, gyvulių kaulais, molio tinku. 200 m į PR yra IX–XII a. senkapis. 1999 m. piliakalnio R šlaite B. Salatkienė ištyrė 30 m² dydžio plotą, aptiko iki 10 cm storio kultūrinį sluoksnį be radinių. Piliakalnyje stovėjo 1348 m. minima Kulių pilis. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – XIV a. Pasiekiamas iš Šiaulių-Joniškio plento (A12) pasukus plentu į dešinę (ŠR) Meškuičių link ir pavažiavus 1,8 km (yra 100 m į dešinę (PR)). [[Vaizdas:Jurgaiciu piliakalnis is pietu puses.jpg|center|800px|Jurgaičių piliakalnis iš pietų pusės]] == Galerija == <center> <gallery perrow="4"> Vaizdas:Jurgaiciu piliakalnis is siaures puses.jpg|Jurgaičių piliakalnis iš šiaurės pusės Vaizdas:Jurgaiciu piliakalnis is vakaru puses.jpg |Jurgaičių piliakalnis iš vakarų pusės Vaizdas:Jurgaiciu piliakalnis is rytu puses.jpg |Jurgaičių piliakalnis iš rytų pusės Vaizdas:2007 07 13 Kryziukalnas2.jpg|Kryžių kalnas Vaizdas:2007 07 13 Kryziukalnas.jpg| Vaizdas:2007 07 13 Kryziukalnas1.jpg| Vaizdas:Gorakrzyz.jpg| Vaizdas:Kryžių kalnas (Šiauliai) - Hill of Crosses - panoramio (2).jpg|Kryžiai [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanams]] Vaizdas:Johannes Paulus II - Korskullen 7 sep 1993.jpg|[[Jonas Paulius II]], Kryžių kalnas 1993 m. Vaizdas:Johannes Paulus II 1993.jpg|[[Jonas Paulius II]], Kryžių kalnas 1993 m. </gallery> </center> {{ltunavigacija|3 |C= piliakalnis |Š= [[Kalnelio piliakalnis]] 27 km |ŠR= [[Peleniškių piliakalnis]] 31 km |R= [[Šimonių piliakalnis ]]56 km |PR= [[Raginėnų piliakalnis]] 37 km |P= [[Žuvininkų piliakalnis]] 10 km |PV= [[Sauginių piliakalnis]] 23 km |V= [[Luponių piliakalnis]] 14 km |ŠV= [[Žagarės piliakalnis]] 40 km <br> [[Žagarės II piliakalnis]] 40 km }} == Susiję straipsniai == * [[Klaipėdos kryžių kalnas]] == Literatūra == * Kryžių kalnas (sud. Vytautas Didžpetris). – Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2004. – ISBN 9955-434-12-0 * [http://issuu.com/art_hela/docs/kryziu_kalnas Kryžių kalnas (fotoalbumas; sud. Antanas Varanka). – Vilnius: Anvara, 2009. – 79 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9437-7-8] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131202234945/http://issuu.com/art_hela/docs/kryziu_kalnas |date=2013-12-02 }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Hill of Crosses}} {{wikiquote}} * [[Sąrašas:Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietos Lietuvoje]] * [http://uzlietuva.lt/video/D76RYAXWDKRR/Kry%C5%BEi%C5%B3-kalnas--Hill-Of-Crosses- Australijos televizijos sukurtas filmas apie Kryžių Kalną] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111023051129/http://uzlietuva.lt/video/D76RYAXWDKRR/Kry%C5%BEi%C5%B3-kalnas--Hill-Of-Crosses- |date=2011-10-23 }} * [http://www.lcn.lt/siauliai/kalnas/ Kryžių kalnas, Kančių ir tikėjimo simbolis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060818223159/http://www.lcn.lt/siauliai/kalnas/ |date=2006-08-18 }} * [http://www.lcn.lt/paveldas2000_relig/all/b_1_4.htm Lietuvos Krikščionėjimo Vingiai, Kryžių kalnas] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=512 Piliakalniai.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130516012926/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=512 |date=2013-05-16 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Jurgaiciai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Šiaulių rajone]] [[Kategorija:Katalikų piligrimystės vietos Lietuvoje]] 68nc7l91yk4p1n6t8wd5a2kl3p91o20 0 17440 7889333 7781495 2026-07-29T13:15:29Z Leduuu 221888 Papildyta informacija apie universitetų istorinę raidą Lietuvoje. 7889333 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Kaunas Medical Academy.jpg|thumb|[[Lietuvos sveikatos mokslų universitetas]]]] [[Vaizdas:University of Tartu Estonia optimized.jpg|thumb|[[Tartu universitetas]], aukštoji mokykla [[Estija|Estijoje]], vienas iš dviejų [[Tartu]] miesto universitetų]] {{otheruses}} '''Universitetas''' (nuo {{la|universitas}} – visuma) – [[organizacija]] ([[aukštoji mokykla]]), kurioje siekiama laisvai dėstyti ir vystyti visas [[mokslas|mokslo]] šakas, nepriklausomai nuo praktinio pritaikymo, turinti plačią autonomiją (savivaldą) su [[vyriausybė|vyriausybės]] kontrole, bei suteikianti studijuojantiems platų užsiėmimų pasirinkimą.<ref name="ЭСБЕ_Университет">„[[Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas|Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона]]“, т. XXXIVa (1902): Углерод — Усилие, „Университет“, с. 751—803 [[:s:ru:ЭСБЕ/Университет]]</ref> Universitetų gimimo data laikomi [[1215]] m., kai popiežiaus legatas Paryžiuje paskelbė, o popiežius patvirtino pirmąjį statutą.<ref>Algimantas Karpus. ''Mechanika: paskaitos.'' Vilnius: Enciklopedija, 2003, 19 p. ISBN 9986-433-29-0.</ref> == Istorija == Europoje pirmuoju universitetu laikomas [[Italija|Italijoje]] įsteigtas [[Bolonijos universitetas]] (1088 m.). Pirmasis Lietuvos universitetas – [[Vilniaus universitetas]] įkurtas [[1579]] m. 1922 m. Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas.<ref>[[Lietuvos universitetas (1922)]]</ref> Tarpukariu jis buvo vienintelė lietuviška aukštoji mokykla, kurioje studijavo ir dėstė įvairūs to meto mokslininkai, visuomenės bei valstybės veikėjai. Universitete kūrėsi mokslinės ir kultūrinės organizacijos, prisidėjusios prie Lietuvos akademinio ir kultūrinio gyvenimo raidos.<ref>„UNIVERSITETO AUTONOMIJA LIETUVOJE 1922–1940 METAIS“, aut. Dr. Audronė Veilentienė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo [https://journals.lnb.lt/ps-archyvas/Nr11/11_istorija_2.htm biblioteka]</ref> Vėlesniais dešimtmečiais universitetas buvo kelis kartus reorganizuotas. 1990 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu tuometinei aukštajai mokyklai suteiktas Kauno technologijos universiteto<ref>[[Kauno technologijos universitetas]]</ref> pavadinimas. == Struktūra == Universitetus sudaro [[fakultetas|fakultetai]] – padaliniai, sudarantys kaip ir atskirą aukštąją mokyklą, kur dėstoma nustatyti [[mokslas|mokslai]].<ref name="ЭСБЕ_Факультеты">„[[Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas|Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона]]“, т. XXXV (1902): Усинский пограничный округ — Фенол, „Факультеты“, с. 246—258 [[:s:ru:ЭСБЕ/Факультеты]]</ref> [[Henry Mintzberg|Henrio Mintsbergo]] teigimu, universitetai dažnai turi [[organizacinė struktūra|organizacinės struktūros]] konfigūraciją, vadinamą profesionalia organizacija.<ref name="Lemieux_1998">Victoria Lemieux „Applying Mintzberg's Theories on Organizational Configuration to Archival Appraisal“ // „Archivaria“, 1998, 46, 32-85 psl. [https://archivaria.ca/index.php/archivaria/article/view/12675/13843] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180613015111/https://archivaria.ca/index.php/archivaria/article/view/12675/13843 |date=2018-06-13 }}</ref> Jai būdinga, kad [[funkcionavimo dalis]] didelė, susidedanti iš profesionalų, koordinuojama per apmokymą, turi plačią autonomiją.<ref name="Lemieux_1998"/> Tokioje struktūroje taip pat daug [[organizacijos tarnautojai|tarnautojų]],<ref name="Lemieux_1998"/> maža [[vidurinė grandis|vidurinės grandies]] vadovų,<ref name="Lemieux_1998"/> maža [[technostruktūra]].<ref name="Lunenburg_2012">Fred C. Lunenburg „Organizational Structure: Mintzberg’s Framework“ // „International Journal of Scholarly Academic Intellectual Diversity“, 2012, Volume 14, Number 1 [https://platform.europeanmoocs.eu/users/8/Lunenburg-Fred-C.-Organizational-Structure-Mintzberg-Framework-IJSAID-V14-N1-2012.pdf]</ref> Profesionalai dalyvauja ir administraciniame darbe, tad tokioje organizacijoje dažnai esama įvairių [[komitetas|komitetų]].<ref name="Lemieux_1998"/> == Išnašos== {{Commonscat|Universities and colleges}} {{Vikižodynas|universitetas}} {{wikiquote}} {{Išnašos}} {{Aukštoji-mok-stub}} [[Kategorija:Universitetai| ]] rxi9zh87ajqeqycyba22931p3ldnp93 7889517 7889333 2026-07-29T17:44:14Z Nestea 25298 7889517 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Columbia University, NYC (June 2014) - 09.JPG|thumb|[[Daniel Chester French]] skulptūra „Alma Mater“ [[Kolumbijos universitetas|Kolumbijos universitete]]. Lotyniškas posakis ''[[alma mater]]'', reiškiantis „motina maitintoja“, yra vienas iš seniausių universiteto simbolių. Ši frazė siejama su 1088 m. įsteigtu [[Bolonijos universitetas|Bolonijos universitetu]]]] {{otheruses}} '''Universitetas''' (nuo {{la|universitas}} 'visuma') – [[organizacija]] ([[aukštoji mokykla]]), kurioje siekiama laisvai dėstyti ir vystyti visas [[mokslas|mokslo]] šakas, nepriklausomai nuo praktinio pritaikymo, turinti plačią autonomiją (savivaldą) su [[vyriausybė|vyriausybės]] kontrole, bei suteikianti studijuojantiems platų užsiėmimų pasirinkimą.<ref name="ЭСБЕ_Университет">„[[Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas|Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона]]“, т. XXXIVa (1902): Углерод – Усилие, „Университет“, с. 751–803 [[:s:ru:ЭСБЕ/Университет]]</ref> Universitetų gimimo data laikomi 1215 m., kai popiežiaus legatas Paryžiuje paskelbė, o popiežius patvirtino pirmąjį statutą.<ref>Algimantas Karpus. ''Mechanika: paskaitos.'' Vilnius: Enciklopedija, 2003, 19 p. ISBN 9986-433-29-0.</ref> == Istorija == Europoje pirmuoju universitetu laikomas [[Italija|Italijoje]] įsteigtas [[Bolonijos universitetas]] (1088 m.). Pirmasis Lietuvos universitetas – [[Vilniaus universitetas]] įkurtas 1579 m. 1922 m. Kaune buvo įsteigtas [[Lietuvos universitetas (1922)|Lietuvos universitetas]]. Tarpukariu jis buvo vienintelė lietuviška aukštoji mokykla, kurioje studijavo ir dėstė įvairūs to meto mokslininkai, visuomenės bei valstybės veikėjai. Universitete kūrėsi mokslinės ir kultūrinės organizacijos, prisidėjusios prie Lietuvos akademinio ir kultūrinio gyvenimo raidos.<ref>„UNIVERSITETO AUTONOMIJA LIETUVOJE 1922–1940 METAIS“, aut. Dr. Audronė Veilentienė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo [https://journals.lnb.lt/ps-archyvas/Nr11/11_istorija_2.htm biblioteka]</ref> == Struktūra == Universitetus sudaro [[fakultetas|fakultetai]] – padaliniai, sudarantys kaip ir atskirą aukštąją mokyklą, kur dėstoma nustatyti [[mokslas|mokslai]].<ref name="ЭСБЕ_Факультеты">„[[Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas|Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона]]“, т. XXXV (1902): Усинский пограничный округ – Фенол, „Факультеты“, с. 246–258 [[:s:ru:ЭСБЕ/Факультеты]]</ref> [[Henry Mintzberg|Henrio Mintsbergo]] teigimu, universitetai dažnai turi [[organizacinė struktūra|organizacinės struktūros]] konfigūraciją, vadinamą profesionalia organizacija.<ref name="Lemieux_1998">Victoria Lemieux „Applying Mintzberg’s Theories on Organizational Configuration to Archival Appraisal“ // „Archivaria“, 1998, 46, 32-85 psl. [https://archivaria.ca/index.php/archivaria/article/view/12675/13843] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180613015111/https://archivaria.ca/index.php/archivaria/article/view/12675/13843 |date=2018-06-13 }}</ref> Jai būdinga, kad [[funkcionavimo dalis]] didelė, susidedanti iš profesionalų, koordinuojama per apmokymą, turi plačią autonomiją.<ref name="Lemieux_1998"/> Tokioje struktūroje taip pat daug [[organizacijos tarnautojai|tarnautojų]],<ref name="Lemieux_1998"/> maža [[vidurinė grandis|vidurinės grandies]] vadovų,<ref name="Lemieux_1998"/> maža [[technostruktūra]].<ref name="Lunenburg_2012">Fred C. Lunenburg „Organizational Structure: Mintzberg’s Framework“ // „International Journal of Scholarly Academic Intellectual Diversity“, 2012, Volume 14, Number 1 [https://platform.europeanmoocs.eu/users/8/Lunenburg-Fred-C.-Organizational-Structure-Mintzberg-Framework-IJSAID-V14-N1-2012.pdf]</ref> Profesionalai dalyvauja ir administraciniame darbe, tad tokioje organizacijoje dažnai esama įvairių [[komitetas|komitetų]].<ref name="Lemieux_1998"/> == Universitetų reitingai == {{pagr|Universitetų reitingas}} Universitetų reitingų sistemose aukštosios mokyklos vertinamos pagal tam tikrus išmatuotus kriterijus (pavyzdžiui, akademinę reputaciją, mokslo darbus ar tarptautiškumą). Pasauliniu mastu pagrindiniais ir įtakingiausiais laikomi trys akademiniame pasaulyje pripažinti reitingai: [[Academic Ranking of World Universities]], [[QS World University Rankings]] ir [[Times Higher Education World University Ranking]].<ref name="YaWenHou_2017">Ya-Wen Hou, W. James Jacob „What contributes more to the ranking of higher education institutions? A comparison of three world university rankings“ // „International Education Journal: Comparative Perspectives“, 2017, Vol 16, No 4 [https://openjournals.library.sydney.edu.au/index.php/IEJ/article/view/10638]</ref> == Išnašos == {{Commonscat|Universities and colleges}} {{Vikižodynas|universitetas}} {{wikiquote}} {{Išnašos}} {{Aukštoji-mok-stub}} [[Kategorija:Universitetai| ]] g4ud2ygn85sdor5ge8nzt5bapv2n74m 0 19529 7889659 7598250 2026-07-30T06:41:58Z CD 677 /* Istorija */ 7889659 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Eržvilkas |foto = EržvilkoBažn.jpg |fotoinfo = [[Eržvilko bažnyčia]] |herb = Erzvilkas COA.png |lat = 55.263 |long = 22.706 |sav = Jurbarko rajono savivaldybė |sen = Eržvilko seniūnija |gyv = 372 |metai = 2021 |plotas = 1.20 |kirčl = {{Vietovardis|k=3b|Er̃žvilkas|Er̃žvilko|Er̃žvilkui|Er̃žvilką|Er̃žvilku|Eržvilkè|š=2002}} |istpav = {{pl|Erzwiłki}}, {{ru|Эржвилки}}<ref name="ESBE">{{ESBE|41|119/119469|Эржвилки|8}}</ref>, ''Эрджвилокъ''<ref name="GSSRI">{{GSSRI|5|857|Эрджвилокъ}}</ref>, {{de|Erschwilken}} |vikiteka = Category:Eržvilkas }} '''Eržvilkas''' – miestelis [[Jurbarko rajono savivaldybė]]je, 21 km į šiaurę nuo [[Jurbarkas|Jurbarko]], prie kelio {{KK198}}. [[Eržvilko seniūnija|Seniūnijos]], parapijos ir seniūnaitijos centras. Senoji miestelio aikštė – [[urbanistikos paminklas]]. Stovi [[Eržvilko šv. Jurgio bažnyčia]] (pastatyta [[1855]] m.), [[Eržvilko koplyčia]] kapinėse ([[1847]] m.), veikia [[Eržvilko gimnazija]], biblioteka, Eržvilko kultūros centras, paštas (LT-74021), pirminės sveikatos priežiūros centras. Aikštėje stovi paminklas žuvusiems šio krašto žmonėms – Lietuvos laisvės gynėjams (pastatytas [[1990]] m.; kalvis [[Vytautas Jarutis]]), miestelio vakaruose stūkso [[Eržvilko piliakalnis]]. [[Vaizdas:Eržvilkas, kultūros centras.jpg|miniatiūra|left|Seniūnija, kultūros centras]] == Etimologija == Eržvilkas yra [[vandenvardinis vietovardis]], pavadintas pagal [[Šaltuona|Šaltuonos]] intako [[Eržvilkas (upė)|Eržvilko]] (dar vadinamo ''Eržvilkais'') upelį.<ref>{{Vanagas 2004|64–65}}</ref> Anksčiau jis vadinosi '''''Pašaltuoniu''''' pagal [[Šaltuona|Šaltuonos]] upelio pavadinimą, Eržvilko pavadinimas minimas nuo [[1584]] m. [[Liaudies etimologija]] pasakoja, kad kartą kryžiuočiai puolę [[Eržvilko pilis|Eržvilko pilį]] ir ją užėmę. Tačiau žemaičiai sumanę ją gudrumu atsiimti. Apvilkę vieną savo žirgą vilko kailiais ir paleidę į besiganančią kryžiuočių arklių bandą. Arkliai, užuodę vilko kvapą, išsilakstę, o kryžiuočiams juos besivaikant žemaičiai užėmę pilį. Taip vietovės vardas esąs nuo žodžių „eržilas“ + „vilkas“.<ref>{{Legendos 2008|100}}</ref> == Geografija == Miestelis įsikūręs kryžkelėje prie kelių [[Jurbarkas]]–[[Skaudvilė]], [[Tauragė]]–[[Vadžgirys]], [[Žindaičiai]]–[[Nemakščiai]], Eržvilkas–[[Raseiniai]] [[Šaltuona|Šaltuonos]] upės dešiniajame krante, kur į ją įteka tik 5 km ilgio [[Eržvilkas (upė)|Eržvilko upelis]]. Prie miestelio yra [[Eržvilkas (kaimas)|Eržvilko kaimas]]. == Istorija == [[Vaizdas:Eržvilko senkapis.jpg|thumb|left|[[Eržvilko senkapis]]]] Šaltuonos-Eržvilkų santakoje yra IX–XIII a. [[Eržvilko piliakalnis]]. Miestelio centre yra senovės [[Eržvilko kapinynas]]. [[Piliakalnis]] įrengtas m. e. I tūkstantmečio viduryje, II tūkstantmečio pradžioje jame pastatyta pilis. Gyvenvietė, tada buvo vadinama ''Pašaltuoniu'' žinoma nuo XVI a. [[1584]] m. pastatyta pirmoji medinė [[Eržvilko bažnyčia]], [[1676]] m. atstatyta, [[1706]] m. ir [[1810]] m. perstatyta. Iki [[1842]] m. Eržvilkas priklausė [[Žemaičių vyskupija]]i. [[1740]] m. pirmąkart minimas Eržvilko miestelis su dviem kiemais. XVIII a. viduryje Eržvilkas atiteko [[Žemaičių vyskupas|Žemaičių vyskupui]], [[1842]] m. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžios suvalstybintas. Vyskupas [[Steponas Jonas Giedraitis]] [[XVIII a.]] pabaigoje įkūrė [[Eržvilko dvaras|Eržvilko dvarą]]. [[1847]] m. miestelis degė. Per [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimą]] čia buvo sudarytas sukilėlių būrys. [[1864]]–[[1904]] m. lietuviškos [[spaudos draudimas|spaudos draudimo]] metais per Eržvilko apylinkes buvo gabenama, čia slepiama ir platinama draudžiamoji spauda, veikė [[daraktorius|daraktorių]] mokyklų. XIX a. Eržvilkas minimas kaip miestelis Raseinių apskrityje.<ref>{{SGKP|2|357|Erźwiłk}}</ref> [[1893]] m. įsteigta ligoninė, uždaryta XX a. trečiame dešimtmetyje. [[1889]]–[[1896]] m. ir nuo [[1912]] m. veikė vaistinė. [[1997]] m. įsteigta palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, nuo [[1999]] m. veikia pirminės sveikatos priežiūros centras. XX a. pradžioje Eržvilkas garsėjo metalo (ir skardos) amatininkais. [[1905]]–[[1907]] m. vyko bruzdėjimai prieš Rusijos imperijos valdžią. Nuo [[1934]] m. kelerius metus prie Šaltuonos upelio veikė [[hidroelektrinė]]. [[1941]]–[[1952]] m. tarybų valdžia iš Eržvilko valsčiaus ištrėmė 307 gyventojus. Sovietmečiu Eržvilkas buvo [[kolūkio centrinė gyvenvietė]], pastatyti [[kultūros namai]]. Veikė Jurbarko sviesto gamyklos pieno separavimo skyrius, nuo [[1994]] m. bendrovės „[[Vilkyškių pieninė]]“ filialas.<ref>{{VLE|V|569|[[Algimantas Miškinis]] ir kiti|Eržvilkas}}</ref> [[2016]] m. patvirtintas [[Eržvilko herbas]]. {{adm2}} {{admr|[[1745]] m.|r2=4|[[Eržvilko valsčius|Eržvilko valsčiaus]] centras|?}} {{admr|[[1861]]–[[1915]] m.|[[Raseinių apskritis]]}} {{admr|[[1919]]–[[1947]] m.|[[Tauragės apskritis]]}} {{admr|[[1947]]–[[1950]] m.|[[Jurbarko apskritis]]}} {{admr|[[1950]]–[[1962]] m.|r2=2|[[Eržvilko apylinkė]]s centras|[[Skaudvilės rajonas]]}} {{admr|[[1962]]–[[1995]] m.|[[Jurbarko rajonas]]}} {{admr|[[1995]]–|[[Eržvilko seniūnija|Eržvilko seniūnijos]] centras|[[Jurbarko rajono savivaldybė]]}} |} == Architektūra == Eržvilko planas turi radialinio ir stačiakampio plano bruožų. Pagrindinių gatvių tinklas raiškiai radialinis, visi keliai sueina į miestelio centrą – keturkampę aikštę. Centras, pertvarkytas XVIII a. antroje pusėje pagal klasicizmo architektūros principus, turi stačiakampio plano elementų. Pagrindinių gatvių sankryžoje – taisyklinga keturkampė aikštė; joje – liaudies architektūros [[Eržvilko šv. Jurgio bažnyčia]], pastatyta [[1855]] m., išplėsta [[1907]] m. Vyrauja XX a. 1-osios pusės mediniai ir mūriniai vienaukščiai pastatai.<ref>{{VLE|V|569|Algimantas Miškinis|Eržvilkas}}</ref> <ref>A. Miškinis Eržvilkas / Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, Vilnius, [[1982]] m.</ref> == Gyventojai == [[1777]] m. Eržvilke buvo 28 [[dūmas|dūmai]]. {{dem|kolon=9|till=1200|inc=200|incmin=100 |past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. |1856|199 |1885|290|r1885=*<ref name="GSSRI"/> |1897|709 |1902|964|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1904|1148|r1904=<ref name="ESBE"/> |1923|484|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|378|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|1|482||Eržvilkas}}</ref> |1970|349|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1976|413|r1976=<ref name="LTE">{{LTE|3|378||Eržvilkas}}</ref> |1979|505|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1985|545|r1985=<ref name="TLE">{{TLE|1|519|[[Algimantas Miškinis]] ir kt|Eržvilkas}}</ref> |1989|609|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|518|r2001=<ref>{{2001sur(Tauragė)}}</ref> |2011|429|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|372|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === * [[Hermann Schapira]] (1840–1898), matematikas, sionistas * [[Pranas Turauskas]] (1876–1919), literatas, publicistas * [[Juozas Banaitis]] (1908–1967), muzikos pedagogas, chorvedys, kultūros veikėjas, spaudos, radijo darbuotojas == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{ML|4|158|Eržvilkas}} * [http://www.mockus.us/optimum/deksnys/erzvilkas.html Informacija apie Eržvilką, žemėlapiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20051102032906/http://www.mockus.us/optimum/deksnys/erzvilkas.html |date=2005-11-02 }} * Eržvilkas. – Vilnius, 1910 m. {{JURgyv}} {{ltunavigacija |C=ERŽVILKAS |Š=[[Kartupiai]] – 9 km |ŠR=[[Paupys (Raseiniai)|Paupys]] – 12 km <br /> [[Rutkiškiai]] – 6 km |R=[[Vadžgirys|VADŽGIRYS]] – 15 km |PR= |P=[[Žindaičiai]] – 12 km <br /> [[Jurbarkas|JURBARKAS]] – 25 km |PV= |V=[[Pašaltuonys]] – 8 km <br /> [[Tauragė|TAURAGĖ]] – 30 km |ŠV=[[Skaudvilė|SKAUDVILĖ]] – 19 km <br /> [[Varlaukis]] – 7 km }} [[Kategorija:Eržvilkas| ]] t7mudrh110r04m6zv5tmycl10hretkh 0 19888 7889658 7743553 2026-07-30T06:41:04Z CD 677 /* Istorija */ 7889658 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Pravieniškės |foto = PravieniskiuGS.jpg |fotoinfo = [[Pravieniškių geležinkelio stotis]] |herb = Pravieniskiuherbas.png |lat = 54.900 |long = 24.219 |sav = Kaišiadorių rajono savivaldybė |sen = Pravieniškių seniūnija |gyv = 3165 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Pravienìškės|Pravienìškių|Pravienìškėms|Pravieniškès|Pravienìškėmis|Pravienìškėse|š=2002}} |vikiteka = Category:Pravieniškės |istpav = {{pl|Proweniszki}} }} '''Pravieniškės''' (anksčiau '''''Pravieniškės I''''' ir '''''Pravieniškės II''''') – kaimas [[Kaišiadorių rajono savivaldybė]]je, 20 km į vakarus nuo [[Kaišiadorys|Kaišiadorių]], abipus [[geležinkelis Vilnius–Kaunas|geležinkelio Vilnius–Kaunas]]. [[Pravieniškių seniūnija|Seniūnijos]] centras, dvi seniūnaitijos (Pravieniškių I ir Pravieniškių II). Veikia [[Pravieniškių geležinkelio stotis]], biblioteka, buvusi [[Pravieniškių Stasio Tijūnaičio pagrindinė mokykla]], įsikūręs folkloro ansamblis. Šiaurinėje dalyje yra įkalinimo įstaiga. [[Vaizdas:Pravieniškės, ženklas.JPG|miniatiūra|left|Riboženklis kelyje {{RK1804}}]] [[Vaizdas:Pravieniškių seniūnija.jpg|kairėje|miniatiūra|Pastate įsikūrusi seniūnija, biblioteka, kultūros centras, vaikų dienos centras]] [[Vaizdas:Pravieniškės, angelas.JPG|miniatiūra|left|Angelo skulptūra]] [[Vaizdas:Pravieniškės, pervaža.JPG|miniatiūra|left|Ties pervaža]] [[Vaizdas:2. Pravieniškių pagrindinė mokykla.JPG|miniatiūra|left|[[Pravieniškių mokykla]]]] == Etimologija == Pravieniškės – [[vandenvardinis vietovardis]], kilęs nuo čia tekančio [[Praviena|Pravienos]] upelio. == Geografija == Gyvenvietę sudaro du [[2016]] m. sujungti kaimai – Pravieniškės I (pietuose prie geležinkelio) ir Pravieniškės II (didesnė gyvenvietė, šiaurėje, apsupta miškų). Per kaimą teka [[Praviena]]. [[Pravienos hidrografinis draustinis|Pravienos hidrografiniame draustinyje]], ant aukšto šlaito auga [[Pravieniškių eglė]] (gamtos paminklas), 3,3 m apimties ir 35 m aukščio. == Istorija == [[Pravieniškių geležinkelio stotis]] atidaryta 1862 m. Gyvenvietė minima XIX a. pabaigoje kaip geležinkelio stotis Trakų apskrityje.<ref>{{SGKP|IX|68|Proweniszki}}</ref> Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinį karą]] Pravieniškės buvo išsidėsčiusios abipus geležinkelio ruožo: šiaurinė dalis vadinosi Pirmosiomis Pravieniškėmis, o pietinė – Antrosiomis. Vėliau visa gyvenvietė prie geležinkelio imta vadinti Pirmosiomis, o naujoji gyvenvietė už kelių kilometrų į šiaurę – Antrosiomis Pravieniškėmis. Apie 1960 m. pastatyti [[kultūros namai]]. [[2015]] m. patvirtintas [[Pravieniškių herbas]]. 2016 m. spalio 26 d. [[Pravieniškės I]] sujungtos su [[Pravieniškės II|Pravieniškėmis II]].<ref>[https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/3959d3b09a9d11e69ad4c8713b612d0f Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės gyvenamosios vietovės pavadinimo pakeitimo, gyvenamųjų vietovių nustatymo, panaikinimo ir teritorijų ribų nustatymo]</ref> {{adm2}} {{admr|XIX a.|?|[[Trakų apskritis]]}} {{admr|–1950 m.|[[Rumšiškių valsčius]]|[[Kaišiadorių apskritis]]}} {{admr|1950–1954 m.|[[Pravieniškių apylinkė]]s centras|r3=2|[[Kaišiadorių rajonas]]}} {{admr|1954–1995 m.|[[Rumšiškių apylinkė]]}} {{admr|1995–2000 m.|[[Rumšiškių seniūnija]]|r3=2|[[Kaišiadorių rajono savivaldybė]]}} {{admr|2000–|[[Pravieniškių seniūnija]]}} |} == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=3200|inc=500|incmin=100 |1902|310|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|406|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|1206|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|905||Pravieniškės}}</ref> |1970|582|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|459|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1980|1400|r1980=<ref name="LTE">{{LTE|9|184||Pravieniškės}}</ref> |1986|474|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|435||Pravieniškės I}}</ref> |1989|506|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|562|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2011|459|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|3165|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{ML|2|375|Pravieniškės}} * {{Kaiš-E|Pravieniškės I}} * {{Kaiš-E|Pravieniškės II}} * [http://www.mockus.us/optimum/deksnys/pravieniskes.html Pravieniškių žemėlapiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20051102042849/http://www.mockus.us/optimum/deksnys/pravieniskes.html |date=2005-11-02 }} {{KAIgyv}} {{ltunavigacija |C=PRAVIENIŠKĖS |Š= |ŠR= |R= |PR=[[Kaišiadorys|KAIŠIADORYS]] – 20 km |P=[[Rumšiškės|RUMŠIŠKĖS]] – 5 km |PV= |V= |ŠV=[[Kaunas|KAUNAS]] – 12 km <br /> [[Karčiupis]] }} [[Kategorija:Pravieniškės| ]] 2qctb0j3njavtv514pr07m4ugabeqj6 0 23656 7889485 6774613 2026-07-29T16:07:34Z Zykasaa 3068 7889485 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{city/Prancūzijos miestas |pavadinimas = Oranžas |origpavadin = Orange |paveikslėlis = Theater Orange.jpg |paveikslėlio tekstas = Romėniškasis Oranžo teatras |herbas = Blason ville fr Orange (Vaucluse).svg |vėliava = |PL=44|PM=04|PS=20|IL=4|IM=48|IS=35 |regionas = Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas |departamentas = Vokliūzas |apskritis = |kantonas = |komuna = |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai =2006 |gyventoju =29859 |plotas =74.2 |altitudė = 24-127 |pastokodas = |tinklalapis = |globėjas = |kirč = }} '''Oranžas''' ({{fr|Orange}}, [[Provansalų kalba|provansališkai]] ''Arenjo'') – miestas pietų [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Vokliūzas|Vokliūzo]] departamente. Jame gyvena 27 989 gyventojai ([[1999]] m.). Pagrindinė ūkio šaka – žemės ūkis. Miestas įsikūręs 21 km į šiaurę nuo [[Avinjonas|Avinjono]]. Pagal vidutinę metų temperatūrą Oranžas yra karščiausias Prancūzijos miestas. Oranžas garsėja savo [[Senovės Roma|romėniškąja]] architektūra. Mieste yra geriausiai Europoje išsilaikęs [[Oranžo romėnų teatras|romėniškasis teatras]], taip pat [[Oranžo triumfo arka|triumfo arka]]. Teatras, arka ir jų aplinka [[1981]] m. įrašyti į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]].<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/163/ Roman Theatre and its Surroundings and the "Triumphal Arch" of Orange]</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Prancūzija-stub}} [[Kategorija:Prancūzijos miestai]] l7anllmpwx3ydaccnch7cm0czfcqzbs 0 28695 7889264 7403861 2026-07-29T12:35:05Z Krlnkn 218317 Pridėta dalis apie Studijas Lietuvoje 7889264 wikitext text/x-wiki '''Verslas''' apibrėžiamas kaip veikla, teikianti ir aprūpinanti pirkėjus [[Prekė|prekėmis]] ir [[Paslauga|paslaugomis]].<ref>Sullivan, Arthur; Steven M. Sheffrin (2003). Economics: Principles in action. Upper Saddle River, New Jersey 07458: Pearson Prentice Hall. p. 29. ISBN 0-13-063085-3.</ref> Verslai yra paplitę [[Kapitalizmas|kapitalistinėje]] [[Ekonomika|ekonomikoje]], kur dauguma iš jų yra privatūs ir tiekia prekes bei paslaugas pirkėjams mainais į kitas prekes, paslaugas ar pinigus. Įmonės taip pat gali būti [[socialinė įmonė|socialinės]] ne pelno siekiančios ar valstybinės [[Viešoji įmonė|viešosios įmonės]] siekiančios konkrečių socialinių ir ekonominių tikslų. Verslas priklausantis keliems asmenims gali būti įregistruotas kaip juridinis asmuo arba bendrai suburta [[bendrovė]]. Šalys turi skirtingus įstatymus, kur gali būti aprašomos skirtingos teisės skirtingiems verslo objektams. Verslas gali apimti tam tikrą organizaciją arba vieną konkretų [[Rinka|rinkos]] sektorių, pvz.,: muzikos, filmų produkcijos verslas“. Sudėtinės formos, tokios kaip [[Agroverslas|agroverslas]], parodo platesnę žodžio reikšmę, kuri apima visą prekių ir paslaugų tiekėjų atliekamą veiklą. Tikslas yra toks, kad pardavimai viršytų išlaidas ir būtų gaunamas pelnas. == Pagrindinės nuosavybės formos == Įmonių nuosavybės formos varijuoją pagal [[Jurisdikcija|jurisdikcijas]], bet egzistuoja keletas nusistovėjusių pagrindinių formų: * '''Individuali įmonė:''' [[individuali įmonė]] priklauso vienam asmeniui ir veikia jo naudai. Savininkas gali vystyti verslą vienas arba su kitais žmonėmis. Savininkas turi pilną atsakomybę už visus įsipareigojimus patirtus versle, nuo veiklos sąnaudų iki visų verslo nuosprendžių. Visas turtas priklauso vienam savininkui, įskaitant, pavyzdžiui, kompiuterių [[Infrastruktūra|infrastruktūros]], bet kuris inventorius, gamybos įranga, [[nekilnojamas turtas]]. * '''Jungtinė veikla:''' verslas priklausantis dviem arba daugiau [[Fiziniai asmenys|fiziniams asmenims]]. Daugumoje [[Jungtinė veikla|jungtinės veiklos]] formų kiekvienas partneris turi neribotą atsakomybę už skolas versle. Yra trys dažniausi pelno siekiančių kompanijų tipai: [[tikroji ūkinė bendrija]], [[komanditinė ūkinė bendrija]], [[mažoji bendrija]]. * '''Akcinė bendrovė:''' [[Akcinė bendrovė|akcinės bendrovės]] savininkai turi ribotą atsakomybę, o verslo įmonė turi atskirą teisinį statusą nuo jos savininkų. Bendrovės gali būti valstybinės arba privačios. Taip pat gali būti pelno siekiančios ir ne pelno siekiančios kompanijos. Privati pelno siekianti kompanija priklauso [[Akcininkas|akcininkams]], kurie išrenka [[Direktorius|direktorių]], kuris valdo įmonę ir yra atsakingas už naujų darbuotojų priėmimą. Privati pelno siekianti kompanija gali būti [[akcinė bendrovė]] arba [[uždaroji akcinė bendrovė]]. * '''Kooperatyvas:''' jis yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė, kuri gali būti pelno ir ne pelno siekianti. [[Kooperatyvas]] skiriasi nuo [[Korporacija|korporacijos]] tuo, kad jis turi narius, o ne akcininkus ir jie dalinasi sprendimo priėmimo atsakomybę. Kooperatyvai yra skirstomi į vartotojų kooperatyvus ir darbuotojų kooperatyvus. Kooperatyvai yra esminė ekonominės demokratijos [[ideologija]]. == Klasifikacija == * [[Žemės ūkis|Žemės ūkio]] ir [[Kasyba|kasybos]] įmonės išgauna [[Žaliava|žaliavas]], tokias kaip augalai ar naudingos iškasenos. * [[Finansai|Finansų]] verslas apima [[Bankai|bankus]] ir kitas kompanijas, kurios generuoja pelną investuojant ir valdant [[Kapitalas|kapitalą]]. * Informacinės įmonės pirmiausia sukuria pelną parduodamos intelektinį turtą – jie apima [[Kino studijos|kino studijas]], leidėjus ir interneto ir [[Programinė įranga|programinės įrangos]] kompanijas. * Gamintojai gamina produktus iš žaliavų arba iš sudedamųjų dalių, tada parduoda pagamintus produktus ir gauna [[Pelnas|pelną]]. Bendrovės, kurios gamina materialias prekes, tokias kaip mašinos ar drabužiai yra laikomos gamintojų. * [[Nekilnojamasis turtas|Nekilnojamojo turto]] verslo tikslas – parduoti, išnuomoti ir plėtoti turtą, įskaitant ir žemę, gyvenamuosius namus ir kitus pastatus. * Mažmenininkas ir paskirstytojas elgiasi kaip tarpininkas, kuris gauna prekes pagamintas gamintojo skirtas būsimam pirkėjui: jie gauna pelną pakeldami prekių kainas. Dauguma parduotuvių ir įmonės teikiančios katalogus yra platintojai ar mažmenininkai. * Paslaugų verslas siūlo nematerialias prekes ar paslaugas ir dažniausiai ima mokestį už darbą. Interjero dizaineriai, konsultuojančios firmos ir komikai yra paslaugas teikiančios sritys. * [[Transportas|Transporto]] verslas pristato prekes asmenims į jų paskirties vietą už tam tikrą mokestį. * [[Komunalinės paslaugos]] tiekia [[Viešosios paslaugos|viešąsias paslaugas]], pavyzdžiui, elektros energija ar nuotėkų valymas, paprastai nustatomas [[Vyriausybė|vyriausybės]]. == Mokslas == === Studijos Lietuvoje === Lietuvoje verslo studijos vykdomos keliose aukštosiose mokyklose, tarp jų – [[Kauno technologijos universitetas|Kauno technologijos universitete]], Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete ir kitose institucijose. Verslo krypties programos siūlomos tiek bakalauro, tiek magistrantūros pakopose, o jų turinys paprastai apima [[Vadyba|vadybą]], [[Mikroekonomika|mikroekonomiką]], [[Makroekonomika|makroekonomiką]], statistiką, verslo teisę, marketingo pagrindus. Studijų programų kryptis gali skirtis pagal universitetą: 1. Vienos labiau orientuotos į startuolių kūrimą, verslo skaitmenizavimą, pavyzdžiui, KTU Verslo skaitmenizavimo vadyba (bakalauras)<ref>https://stojantiesiems.ktu.edu/programme/b-verslo-skaitmenizavimo-vadyba/</ref> 2. Kitos – į tarptautines rinkas, pavyzdžiui, KTU Tarptautinis verslas (magistrantūra)<ref>http://stojantiesiems.ktu.edu/programme/m-tarptautinis-verslas/</ref> == Valdymas == {{pagr|Valdymas}} Veiksminga ir efektyvi verslo operacijų priežiūra, vadinama [[Valdymas|valdymu]]. Pagrindinės valdymo šakos yra finansų valdymas, [[Žmogiškieji ištekliai|žmogiškųjų išteklių]] valdymas, strateginis valdymas, operacijų valdymas, paslaugų valdymas ir [[Informacinės technologijos|informacinių technologijų]] valdymas. Savininkai gali administruoti savo verslą patys arba samdyti [[Vadybininkas|vadybininkus]], kurie tai darys už juos. Nesvarbu ar jie yra savininkai ar darbuotojai, vadybininkai administruoja tris pagrindinius verslo vertės komponentus: finansinius išteklius, kapitalą ir materialus resursus bei žmogiškuosius išteklius. Šie ištekliai yra administruojami mažiausiai penkiuose funkcinėse srityse: teisinės sutartys, gamybos ar paslaugų pateikimas, rinkodara, apskaita ir finansavimas, žmogiškieji ištekliai. === Valstybinių įmonių restruktūrizavimas === Per pastaruosius dešimtmečius įvairios valstybės dalį savo [[Turtas|turto]] bei įmones pertvarkė į verslo įmones.<ref>[http://en.people.cn/data/China_in_brief/Economy/Major%20Industries.html Major Industries] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304090552/http://en.people.cn/data/China_in_brief/Economy/Major%20Industries.html |date=2016-03-04 }}. People.com</ref> Pavyzdžiui, 2003 metais [[Kinijos Liaudies Respublika]] permoduliavo 80% valstybei priklausančias įmones į bendrovės tipo valdymo sistemą. Taip daugelis valstybinių įmonių tapo akcinės bendrovės, kurių dalis akcijų buvo prieinamos viešojoje akcijų rinkoje. Verslo proceso vadyba yra holistinis vadybos požiūris, jog visas verslas susideda iš procesų visumos. Pagrindinis dėmesys kreipiamas į tai, kad visos organizacijos sritys orientuotųsi į klientų norus bei poreikius ir taip būtų skatinamas verslo efektyvumas ir našumas, kartu siekiant inovacijų, lankstumo bei modernizavimo. Stengiamasi nuolat tobulinti šiuos verslo procesus, todėl tai galima apibrėžti kaip „procesų optimizavimo procesu“. Manoma, jog šis požiūris paverčia įmones efektyvesnėmis, našesnėmis bei galinčiomis lengviau keistis negu tradicinis hierarchinio valdymo požiūris. == Organizacija ir valstybės reglamentavimas == Dauguma legalių [[Jurisdikcija|jusrisdikcijų]] apibrėžia galimas nuosavybės formas įmonėms, taip sukuriant [[Komercinė teisė|komercinę teisę]] kiekvienam tipui. Pagrindiniai faktoriai turintys įtakos verslo organizavimui: * '''Verslo įmonės dydis bei apimtis, struktūra, valdyba ir nuosavybė.''' Paprastai mažesnė įmonė yra lankstesnė, tuo tarpu didesnės bendrovės, turinčios platesnę nuosavybę ar didesnę [[Struktūra|struktūrą]], bus korporacinio tipo. Verslas, norintis uždirbti pinigų [[Akcijų rinka|akcijų rinkoje]] ar norintis priklausyti plačiam žmonių skaičiui, bus priverstas tapti specifine teisine forma. * '''Sektorius ir valstybė.''' Privačios pelno siekiančios įmonės skiriasi nuo valstybei priklausančių. Priklausomai nuo valstybės, tam tikri verslai yra teisiškai priversti būti organizuojami atitinkamais būdais. * '''Tikroji ūkinė bendrija''', komanditinė ūkinė bendrija, mažoji bendrija ir kitos specifinės verslo organizacijos apsaugo savo savininkus ar akcininkus nuo verslo žlugimo paverčiant verslą atskiru teisinių darinių su tam tikrais teisinėmis apsaugomis. Privačios nuosavybės ar individuali veikla nėra tokios apsaugotos. * '''Mokesčių lengvatos.''' Skirtingos struktūros turi skirtingus mokesčių įstatymus, kas gali lemti mokesčių lengvatas. * '''Informacijos atskleidimo ir bendradarbiavimo reikalavimai.''' Iš skirtingų verslo struktūrų gali būti reikalaujama paviešinti tam tikrą informaciją ar tam tikroms institucijoms. Kartu gali tekti laikytis skirtingų taisyklių ar nurodymų. Daugelis komercinių veiklų valdomos per atskirus subjektus kaip bendrovės ar ūkinės bendrijos. Teisinės jurisdikcijos leidžia asmenims organizuoti tokius subjektus užpildant reikalingus dokumentus su atitinkamomis valstybinėmis institucijomis ir sutinkant su kitomis reikalingomis prievolėmis. [[Akcininkas|Akcininkų]], partnerių ar narių santykius bei teises dalinai reguliuoja konstituciniai dokumentai ir dalinai jurisdikcijos teisė, kuri priklauso nuo subjekto sukūrimo vietos. Trumpai tariant, įmonės akcininkai, partneriai ar nariai ribotos nuosavybės įmonėse yra apsaugoti nuo asmeninės atsakomybės skoloms bei kitiems įsipareigojimams, kurie priklauso sukurtam atskiram teisiniam subjektui ([[Juridinis asmuo|juridiniam asmeniui]]). Taip yra apsaugoma savininkų asmeninė nuosavybė nuo verslo nesėkmės, išskyrus atvejus, kai yra tyčinis aplaidumas ar neteisėti veiksmai. Jei du ar daugiau individų turi verslą kartu, bet neįteisino į labiau specializuotą įmonės formą, jie laikomi tikrąja ūkine bendrija. Partnerystė sąlygos dalinai valdomos partnerystės susitarimo (jei toks buvo pasirašytas), ir dalinai įstatymais jurisdikcijos, kurioje bendrija randasi. Jei nėra jokių partnerystės dokumentų ir susitarimo, partnerių santykiai bus prižiūrimi įstatymų jurisdikcijos, kurioje yra partnerystė. Vienas asmuo gali užsiimti individualia veikla arba sukurti individualią įmonę (juridinis statusas). Keli apsvarstytini svarbūs faktoriai renkantis kaip valdyti verslą: # Tikrosios ūkinės bendrijos (angl. general partnership) steigėjai ir kiti individualia veikla užsiimantys asmenys valdantys verslą be atskiro teisinio subjekto, yra atsakingi asmeniškai už verslo skolas bei įsipareigojimus. # Korporacijos privalo mokėti [[Mokesčiai|mokesčius]]. # Kai kuriose šalyse egzistuoja įstatymai išskirtinai mažoms įmonėms. Jos gali būti atleidžiamos nuo tam tikrų prievolių ir kvotų, turi supaprastintas procedūras, palankesnius ar skirtingus mokesčius. # Įmonė gali tapti vieša per vadinamą pirminį viešą akcijų siūlymą. Jos metu dalis įmonės akcijų priklausys viešiems asmenims. Kad tai atliktų įmonė turi turėti juridinį statusą ir sutikti su tam tikrais įstatymais ir procedūromis. Daugelis įmonių tapo viešomis per tokį akcijų pardavimą. === Komercinė teisė === {{pagr|Komercinė teisė}} [[Vaizdas:Downtownplazala.jpg|miniatiūra|dešinėje|Biurai Los Andžele]] Komercinius santykius reguliuoja per ilgą laiką evoliucionavusių, detalių ir nusistovėjusių taisyklių rinkinys. Teisės ir teismų atsiradimą sąlygojo prekyba, komercija bei poreikis spręsti kilusius nesutarimus. Pavyzdžiui, [[Hamurabio teisynas|Hamurabio teisyne]], kuris parašytas 1772 m. pr. m. e., yra nuostatos susijusios su transportavimo kainomis bei pirklių ir tarpininkų santykiais.<ref>„[http://mcadams.posc.mu.edu/txt/ah/assyria/hammurabi.html Law Code of Hammurabi]“</ref> Žodis ,‚korporacija“ kilęs nuo lotyniško žodžio corpus, reiškiančio kūną. [[Maurjų imperija|Maurjų imperijoje]], geležies amžiaus Indijoje, verslo subjektams priskirtos atitinkamos juridinės teisės.<ref>Vikramaditya S. Khanna. „[https://www.law.yale.edu/documents/pdf/cbl/Khanna_Ancient_India_informal.pdf The Economic History of the Corporate Form in Ancient India] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131019095432/http://www.law.yale.edu/documents/pdf/cbl/Khanna_Ancient_India_informal.pdf |date=2013-10-19 }}“ (PDF)</ref> Daugelyje šalių visus įstatymus, kurie turi įtakos verslui, sunku sudėti į vieną šaltinį. Įstatymai gali valdyti darbuotojų ir darbdavių santykius, darbuotojų apsaugą ir saugumą, diskriminaciją prieš amžių, neįgalumą, rasę ir kai kur seksualinę orientaciją, minimalų atlyginimą, sąjungas, darbuotojų atlyginimą, darbo valandas bei atostogas. Kai kurioms specializuotoms verslo rūšims gali reikti licenzijos dėl įstatymų valdančių patekimą į tam tikras prekybas, okupacijas ar profesijas, reikalaujančias specialaus išsilavinimo, arba didinti pajamas vietos valdžiai. Specialių licenzijų reikalauja šios profesijos: teisė, medicina, lėktuvų pilotai, alkoholio prekeiviai, radijo transliuotojai, padėvėtų automobilių pardavėjai. Lokalioms jurisdikcijoms taip pat gali reikti specialių licenzijų ir mokesčių, kad galėtų valdyti verslą. Kai kuriems verslams taikomi specialūs reglamentai, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros tiekėjams. Aplinkosaugos nuostatai yra sudėtingi ir gali turėti įtakos daugeliui komercinių veiklų. === Kapitalas === [[Vaizdas:Bolsa_Mexicana_de_Valores.png|miniatiūra|kairėje|Meksikos akcijų birža]] Kai verslui reikia gauti pinigų (vadinamam [[Kapitalas|kapitalu]]), jie gali pasiūlyti pirkti [[Vertybinis popierius|vertybinius popierius]]. Kapitalas gali būti renkamas privačiomis priemonėmis, pirminiu viešu siūlymu akcijų biržoje ar kitomis priemonėmis. Didžiosios akcijų biržos – [[Šanchajaus akcijų birža]] (Kinija), [[Singapūro akcijų birža]], [[Honkongo akcijų birža]], [[Niujorko akcijų birža]] ir [[NASDAQ]] (JAV), [[Londono akcijų birža]] (Jungtinė Karalystė), [[Tokijo akcijų birža]] (Japonija), [[Meksikos akcijų birža]], [[Bombėjaus akcijų birža]] (Indija). Daugelis šalių su kapitalo prekyba turi bent vieną biržą. Įmonės, kurios tapo viešomis, laikosi nuostatų apimančių jų vidinį valdymą, pavyzdžiui, kaip nustatomi vykdomojo valdininko atlyginimas, kada ir kokiomis sąlygomis informacija atskleidžiama akcininkams ir visuomenei. Jungtinėse Amerikos Valstijose šios nuostatos sudaromos ir verčiamos vykdyti JAV vertybinių popierių ir biržos komisijos. Kitos vakarų šalys turi panašius valdžios organus, pavyzdžiui, Kinijoje yra Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisija. Didėjant įstatymų kiekiui ir jų sudėtingumui įmonių teisė buvo priversta specializuotis. Dėl to kai kuriems įmonių sandėriams prireikia teisininkų komandos. Komercinė teisė apima bendrąją komercinę teisę, įdarbinimo ir darbo teisę, vertybinių popierių teisę, susijungimų ir įsigijimų, mokesčių teisę, darbuotojų išmokų planus, maisto ir vaistų reguliavimą, intelektinės nuosavybės teisę, telekomunikacijų teisę, finansus. Kiti kapitalo gavimo šaltiniai: lėšų rinkimas internete, rizikos kapitalas, banko paskolos ir skoliniai įsipareigojimai. === Intelektinė nuosavybė === Įmonės kartais turi svarbios [[Intelektinės nuosavybės teisė|intelektinės nuosavybės]], kurią reikia saugoti nuo konkurentų. Tai atliekama patentais, autorinėmis teisėmis, prekės ženklais ar verslo paslapčių išsaugojimu. Daugelis įmonių turi pavadinimus, prekinius ženklus ar panašius ženklinimo būdus. JAV patentus ir autorines teises prižiūri federaliniai įstatymai, tuo tarpu prekybos paslaptis ir prekės ženklinimą saugo valstijos įstatymai. Dėl ypatingos intelektinės nuosavybės prigimties, verslui reikalinga apsauga visose srityse, kuriose yra konkurentų. Daugelis šalių pasirašiusios tarptautines sutartis susijusias su intelektine nuosavybe ir įmonės, registruotos šiose šalyse, privalo laikytis valstybinių įstatymų saistomų su šiomis sutartimis. Įmonės gali reikalauti darbuotojų pasirašyti verslo paslapčių saugojimo punktus, kurie ribotų darbuotojų bendravimą su akcininkais ir konkurentais. == Šaltiniai == {{Commonscat|Business}} {{wikiquote}} {{Išnašos}} [[Kategorija:Įmonės| ]] 7103tw8wkgwcyjaazi6vq9e0qbv3ppc 7889275 7889264 2026-07-29T12:41:07Z Homo ergaster 10314 Atmestas Krlnkn pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) 6749655 wikitext text/x-wiki '''Verslas''' apibrėžiamas kaip veikla, teikianti ir aprūpinanti pirkėjus [[Prekė|prekėmis]] ir [[Paslauga|paslaugomis]].<ref>Sullivan, Arthur; Steven M. Sheffrin (2003). Economics: Principles in action. Upper Saddle River, New Jersey 07458: Pearson Prentice Hall. p. 29. ISBN 0-13-063085-3.</ref> Verslai yra paplitę [[Kapitalizmas|kapitalistinėje]] [[Ekonomika|ekonomikoje]], kur dauguma iš jų yra privatūs ir tiekia prekes bei paslaugas pirkėjams mainais į kitas prekes, paslaugas ar pinigus. Įmonės taip pat gali būti [[socialinė įmonė|socialinės]] ne pelno siekiančios ar valstybinės [[Viešoji įmonė|viešosios įmonės]] siekiančios konkrečių socialinių ir ekonominių tikslų. Verslas priklausantis keliems asmenims gali būti įregistruotas kaip juridinis asmuo arba bendrai suburta [[bendrovė]]. Šalys turi skirtingus įstatymus, kur gali būti aprašomos skirtingos teisės skirtingiems verslo objektams. Verslas gali apimti tam tikrą organizaciją arba vieną konkretų [[Rinka|rinkos]] sektorių, pvz.,: muzikos, filmų produkcijos verslas“. Sudėtinės formos, tokios kaip [[Agroverslas|agroverslas]], parodo platesnę žodžio reikšmę, kuri apima visą prekių ir paslaugų tiekėjų atliekamą veiklą. Tikslas yra toks, kad pardavimai viršytų išlaidas ir būtų gaunamas pelnas. == Pagrindinės nuosavybės formos == Įmonių nuosavybės formos varijuoją pagal [[Jurisdikcija|jurisdikcijas]], bet egzistuoja keletas nusistovėjusių pagrindinių formų: * '''Individuali įmonė:''' [[individuali įmonė]] priklauso vienam asmeniui ir veikia jo naudai. Savininkas gali vystyti verslą vienas arba su kitais žmonėmis. Savininkas turi pilną atsakomybę už visus įsipareigojimus patirtus versle, nuo veiklos sąnaudų iki visų verslo nuosprendžių. Visas turtas priklauso vienam savininkui, įskaitant, pavyzdžiui, kompiuterių [[Infrastruktūra|infrastruktūros]], bet kuris inventorius, gamybos įranga, [[nekilnojamas turtas]]. * '''Jungtinė veikla:''' verslas priklausantis dviem arba daugiau [[Fiziniai asmenys|fiziniams asmenims]]. Daugumoje [[Jungtinė veikla|jungtinės veiklos]] formų kiekvienas partneris turi neribotą atsakomybę už skolas versle. Yra trys dažniausi pelno siekiančių kompanijų tipai: [[tikroji ūkinė bendrija]], [[komanditinė ūkinė bendrija]], [[mažoji bendrija]]. * '''Akcinė bendrovė:''' [[Akcinė bendrovė|akcinės bendrovės]] savininkai turi ribotą atsakomybę, o verslo įmonė turi atskirą teisinį statusą nuo jos savininkų. Bendrovės gali būti valstybinės arba privačios. Taip pat gali būti pelno siekiančios ir ne pelno siekiančios kompanijos. Privati pelno siekianti kompanija priklauso [[Akcininkas|akcininkams]], kurie išrenka [[Direktorius|direktorių]], kuris valdo įmonę ir yra atsakingas už naujų darbuotojų priėmimą. Privati pelno siekianti kompanija gali būti [[akcinė bendrovė]] arba [[uždaroji akcinė bendrovė]]. * '''Kooperatyvas:''' jis yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė, kuri gali būti pelno ir ne pelno siekianti. [[Kooperatyvas]] skiriasi nuo [[Korporacija|korporacijos]] tuo, kad jis turi narius, o ne akcininkus ir jie dalinasi sprendimo priėmimo atsakomybę. Kooperatyvai yra skirstomi į vartotojų kooperatyvus ir darbuotojų kooperatyvus. Kooperatyvai yra esminė ekonominės demokratijos [[ideologija]]. == Klasifikacija == * [[Žemės ūkis|Žemės ūkio]] ir [[Kasyba|kasybos]] įmonės išgauna [[Žaliava|žaliavas]], tokias kaip augalai ar naudingos iškasenos. * [[Finansai|Finansų]] verslas apima [[Bankai|bankus]] ir kitas kompanijas, kurios generuoja pelną investuojant ir valdant [[Kapitalas|kapitalą]]. * Informacinės įmonės pirmiausia sukuria pelną parduodamos intelektinį turtą – jie apima [[Kino studijos|kino studijas]], leidėjus ir interneto ir [[Programinė įranga|programinės įrangos]] kompanijas. * Gamintojai gamina produktus iš žaliavų arba iš sudedamųjų dalių, tada parduoda pagamintus produktus ir gauna [[Pelnas|pelną]]. Bendrovės, kurios gamina materialias prekes, tokias kaip mašinos ar drabužiai yra laikomos gamintojų. * [[Nekilnojamasis turtas|Nekilnojamojo turto]] verslo tikslas – parduoti, išnuomoti ir plėtoti turtą, įskaitant ir žemę, gyvenamuosius namus ir kitus pastatus. * Mažmenininkas ir paskirstytojas elgiasi kaip tarpininkas, kuris gauna prekes pagamintas gamintojo skirtas būsimam pirkėjui: jie gauna pelną pakeldami prekių kainas. Dauguma parduotuvių ir įmonės teikiančios katalogus yra platintojai ar mažmenininkai. * Paslaugų verslas siūlo nematerialias prekes ar paslaugas ir dažniausiai ima mokestį už darbą. Interjero dizaineriai, konsultuojančios firmos ir komikai yra paslaugas teikiančios sritys. * [[Transportas|Transporto]] verslas pristato prekes asmenims į jų paskirties vietą už tam tikrą mokestį. * [[Komunalinės paslaugos]] tiekia [[Viešosios paslaugos|viešąsias paslaugas]], pavyzdžiui, elektros energija ar nuotėkų valymas, paprastai nustatomas [[Vyriausybė|vyriausybės]]. == Valdymas == {{pagr|Valdymas}} Veiksminga ir efektyvi verslo operacijų priežiūra, vadinama [[Valdymas|valdymu]]. Pagrindinės valdymo šakos yra finansų valdymas, [[Žmogiškieji ištekliai|žmogiškųjų išteklių]] valdymas, strateginis valdymas, operacijų valdymas, paslaugų valdymas ir [[Informacinės technologijos|informacinių technologijų]] valdymas. Savininkai gali administruoti savo verslą patys arba samdyti [[Vadybininkas|vadybininkus]], kurie tai darys už juos. Nesvarbu ar jie yra savininkai ar darbuotojai, vadybininkai administruoja tris pagrindinius verslo vertės komponentus: finansinius išteklius, kapitalą ir materialus resursus bei žmogiškuosius išteklius. Šie ištekliai yra administruojami mažiausiai penkiuose funkcinėse srityse: teisinės sutartys, gamybos ar paslaugų pateikimas, rinkodara, apskaita ir finansavimas, žmogiškieji ištekliai. === Valstybinių įmonių restruktūrizavimas === Per pastaruosius dešimtmečius įvairios valstybės dalį savo [[Turtas|turto]] bei įmones pertvarkė į verslo įmones.<ref>[http://en.people.cn/data/China_in_brief/Economy/Major%20Industries.html Major Industries] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304090552/http://en.people.cn/data/China_in_brief/Economy/Major%20Industries.html |date=2016-03-04 }}. People.com</ref> Pavyzdžiui, 2003 metais [[Kinijos Liaudies Respublika]] permoduliavo 80% valstybei priklausančias įmones į bendrovės tipo valdymo sistemą. Taip daugelis valstybinių įmonių tapo akcinės bendrovės, kurių dalis akcijų buvo prieinamos viešojoje akcijų rinkoje. Verslo proceso vadyba yra holistinis vadybos požiūris, jog visas verslas susideda iš procesų visumos. Pagrindinis dėmesys kreipiamas į tai, kad visos organizacijos sritys orientuotųsi į klientų norus bei poreikius ir taip būtų skatinamas verslo efektyvumas ir našumas, kartu siekiant inovacijų, lankstumo bei modernizavimo. Stengiamasi nuolat tobulinti šiuos verslo procesus, todėl tai galima apibrėžti kaip „procesų optimizavimo procesu“. Manoma, jog šis požiūris paverčia įmones efektyvesnėmis, našesnėmis bei galinčiomis lengviau keistis negu tradicinis hierarchinio valdymo požiūris. == Organizacija ir valstybės reglamentavimas == Dauguma legalių [[Jurisdikcija|jusrisdikcijų]] apibrėžia galimas nuosavybės formas įmonėms, taip sukuriant [[Komercinė teisė|komercinę teisę]] kiekvienam tipui. Pagrindiniai faktoriai turintys įtakos verslo organizavimui: * '''Verslo įmonės dydis bei apimtis, struktūra, valdyba ir nuosavybė.''' Paprastai mažesnė įmonė yra lankstesnė, tuo tarpu didesnės bendrovės, turinčios platesnę nuosavybę ar didesnę [[Struktūra|struktūrą]], bus korporacinio tipo. Verslas, norintis uždirbti pinigų [[Akcijų rinka|akcijų rinkoje]] ar norintis priklausyti plačiam žmonių skaičiui, bus priverstas tapti specifine teisine forma. * '''Sektorius ir valstybė.''' Privačios pelno siekiančios įmonės skiriasi nuo valstybei priklausančių. Priklausomai nuo valstybės, tam tikri verslai yra teisiškai priversti būti organizuojami atitinkamais būdais. * '''Tikroji ūkinė bendrija''', komanditinė ūkinė bendrija, mažoji bendrija ir kitos specifinės verslo organizacijos apsaugo savo savininkus ar akcininkus nuo verslo žlugimo paverčiant verslą atskiru teisinių darinių su tam tikrais teisinėmis apsaugomis. Privačios nuosavybės ar individuali veikla nėra tokios apsaugotos. * '''Mokesčių lengvatos.''' Skirtingos struktūros turi skirtingus mokesčių įstatymus, kas gali lemti mokesčių lengvatas. * '''Informacijos atskleidimo ir bendradarbiavimo reikalavimai.''' Iš skirtingų verslo struktūrų gali būti reikalaujama paviešinti tam tikrą informaciją ar tam tikroms institucijoms. Kartu gali tekti laikytis skirtingų taisyklių ar nurodymų. Daugelis komercinių veiklų valdomos per atskirus subjektus kaip bendrovės ar ūkinės bendrijos. Teisinės jurisdikcijos leidžia asmenims organizuoti tokius subjektus užpildant reikalingus dokumentus su atitinkamomis valstybinėmis institucijomis ir sutinkant su kitomis reikalingomis prievolėmis. [[Akcininkas|Akcininkų]], partnerių ar narių santykius bei teises dalinai reguliuoja konstituciniai dokumentai ir dalinai jurisdikcijos teisė, kuri priklauso nuo subjekto sukūrimo vietos. Trumpai tariant, įmonės akcininkai, partneriai ar nariai ribotos nuosavybės įmonėse yra apsaugoti nuo asmeninės atsakomybės skoloms bei kitiems įsipareigojimams, kurie priklauso sukurtam atskiram teisiniam subjektui ([[Juridinis asmuo|juridiniam asmeniui]]). Taip yra apsaugoma savininkų asmeninė nuosavybė nuo verslo nesėkmės, išskyrus atvejus, kai yra tyčinis aplaidumas ar neteisėti veiksmai. Jei du ar daugiau individų turi verslą kartu, bet neįteisino į labiau specializuotą įmonės formą, jie laikomi tikrąja ūkine bendrija. Partnerystė sąlygos dalinai valdomos partnerystės susitarimo (jei toks buvo pasirašytas), ir dalinai įstatymais jurisdikcijos, kurioje bendrija randasi. Jei nėra jokių partnerystės dokumentų ir susitarimo, partnerių santykiai bus prižiūrimi įstatymų jurisdikcijos, kurioje yra partnerystė. Vienas asmuo gali užsiimti individualia veikla arba sukurti individualią įmonę (juridinis statusas). Keli apsvarstytini svarbūs faktoriai renkantis kaip valdyti verslą: # Tikrosios ūkinės bendrijos (angl. general partnership) steigėjai ir kiti individualia veikla užsiimantys asmenys valdantys verslą be atskiro teisinio subjekto, yra atsakingi asmeniškai už verslo skolas bei įsipareigojimus. # Korporacijos privalo mokėti [[Mokesčiai|mokesčius]]. # Kai kuriose šalyse egzistuoja įstatymai išskirtinai mažoms įmonėms. Jos gali būti atleidžiamos nuo tam tikrų prievolių ir kvotų, turi supaprastintas procedūras, palankesnius ar skirtingus mokesčius. # Įmonė gali tapti vieša per vadinamą pirminį viešą akcijų siūlymą. Jos metu dalis įmonės akcijų priklausys viešiems asmenims. Kad tai atliktų įmonė turi turėti juridinį statusą ir sutikti su tam tikrais įstatymais ir procedūromis. Daugelis įmonių tapo viešomis per tokį akcijų pardavimą. === Komercinė teisė === {{pagr|Komercinė teisė}} [[Vaizdas:Downtownplazala.jpg|miniatiūra|dešinėje|Biurai Los Andžele]] Komercinius santykius reguliuoja per ilgą laiką evoliucionavusių, detalių ir nusistovėjusių taisyklių rinkinys. Teisės ir teismų atsiradimą sąlygojo prekyba, komercija bei poreikis spręsti kilusius nesutarimus. Pavyzdžiui, [[Hamurabio teisynas|Hamurabio teisyne]], kuris parašytas 1772 m. pr. m. e., yra nuostatos susijusios su transportavimo kainomis bei pirklių ir tarpininkų santykiais.<ref>„[http://mcadams.posc.mu.edu/txt/ah/assyria/hammurabi.html Law Code of Hammurabi]“</ref> Žodis ,‚korporacija“ kilęs nuo lotyniško žodžio corpus, reiškiančio kūną. [[Maurjų imperija|Maurjų imperijoje]], geležies amžiaus Indijoje, verslo subjektams priskirtos atitinkamos juridinės teisės.<ref>Vikramaditya S. Khanna. „[https://www.law.yale.edu/documents/pdf/cbl/Khanna_Ancient_India_informal.pdf The Economic History of the Corporate Form in Ancient India] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131019095432/http://www.law.yale.edu/documents/pdf/cbl/Khanna_Ancient_India_informal.pdf |date=2013-10-19 }}“ (PDF)</ref> Daugelyje šalių visus įstatymus, kurie turi įtakos verslui, sunku sudėti į vieną šaltinį. Įstatymai gali valdyti darbuotojų ir darbdavių santykius, darbuotojų apsaugą ir saugumą, diskriminaciją prieš amžių, neįgalumą, rasę ir kai kur seksualinę orientaciją, minimalų atlyginimą, sąjungas, darbuotojų atlyginimą, darbo valandas bei atostogas. Kai kurioms specializuotoms verslo rūšims gali reikti licenzijos dėl įstatymų valdančių patekimą į tam tikras prekybas, okupacijas ar profesijas, reikalaujančias specialaus išsilavinimo, arba didinti pajamas vietos valdžiai. Specialių licenzijų reikalauja šios profesijos: teisė, medicina, lėktuvų pilotai, alkoholio prekeiviai, radijo transliuotojai, padėvėtų automobilių pardavėjai. Lokalioms jurisdikcijoms taip pat gali reikti specialių licenzijų ir mokesčių, kad galėtų valdyti verslą. Kai kuriems verslams taikomi specialūs reglamentai, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros tiekėjams. Aplinkosaugos nuostatai yra sudėtingi ir gali turėti įtakos daugeliui komercinių veiklų. === Kapitalas === [[Vaizdas:Bolsa_Mexicana_de_Valores.png|miniatiūra|kairėje|Meksikos akcijų birža]] Kai verslui reikia gauti pinigų (vadinamam [[Kapitalas|kapitalu]]), jie gali pasiūlyti pirkti [[Vertybinis popierius|vertybinius popierius]]. Kapitalas gali būti renkamas privačiomis priemonėmis, pirminiu viešu siūlymu akcijų biržoje ar kitomis priemonėmis. Didžiosios akcijų biržos – [[Šanchajaus akcijų birža]] (Kinija), [[Singapūro akcijų birža]], [[Honkongo akcijų birža]], [[Niujorko akcijų birža]] ir [[NASDAQ]] (JAV), [[Londono akcijų birža]] (Jungtinė Karalystė), [[Tokijo akcijų birža]] (Japonija), [[Meksikos akcijų birža]], [[Bombėjaus akcijų birža]] (Indija). Daugelis šalių su kapitalo prekyba turi bent vieną biržą. Įmonės, kurios tapo viešomis, laikosi nuostatų apimančių jų vidinį valdymą, pavyzdžiui, kaip nustatomi vykdomojo valdininko atlyginimas, kada ir kokiomis sąlygomis informacija atskleidžiama akcininkams ir visuomenei. Jungtinėse Amerikos Valstijose šios nuostatos sudaromos ir verčiamos vykdyti JAV vertybinių popierių ir biržos komisijos. Kitos vakarų šalys turi panašius valdžios organus, pavyzdžiui, Kinijoje yra Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisija. Didėjant įstatymų kiekiui ir jų sudėtingumui įmonių teisė buvo priversta specializuotis. Dėl to kai kuriems įmonių sandėriams prireikia teisininkų komandos. Komercinė teisė apima bendrąją komercinę teisę, įdarbinimo ir darbo teisę, vertybinių popierių teisę, susijungimų ir įsigijimų, mokesčių teisę, darbuotojų išmokų planus, maisto ir vaistų reguliavimą, intelektinės nuosavybės teisę, telekomunikacijų teisę, finansus. Kiti kapitalo gavimo šaltiniai: lėšų rinkimas internete, rizikos kapitalas, banko paskolos ir skoliniai įsipareigojimai. === Intelektinė nuosavybė === Įmonės kartais turi svarbios [[Intelektinės nuosavybės teisė|intelektinės nuosavybės]], kurią reikia saugoti nuo konkurentų. Tai atliekama patentais, autorinėmis teisėmis, prekės ženklais ar verslo paslapčių išsaugojimu. Daugelis įmonių turi pavadinimus, prekinius ženklus ar panašius ženklinimo būdus. JAV patentus ir autorines teises prižiūri federaliniai įstatymai, tuo tarpu prekybos paslaptis ir prekės ženklinimą saugo valstijos įstatymai. Dėl ypatingos intelektinės nuosavybės prigimties, verslui reikalinga apsauga visose srityse, kuriose yra konkurentų. Daugelis šalių pasirašiusios tarptautines sutartis susijusias su intelektine nuosavybe ir įmonės, registruotos šiose šalyse, privalo laikytis valstybinių įstatymų saistomų su šiomis sutartimis. Įmonės gali reikalauti darbuotojų pasirašyti verslo paslapčių saugojimo punktus, kurie ribotų darbuotojų bendravimą su akcininkais ir konkurentais. == Šaltiniai == {{Commonscat|Business}} {{wikiquote}} {{Išnašos}} [[Kategorija:Įmonės| ]] rcozl7mcxkzv1raa0b2cfiv8euiucim 0 28854 7889534 7171031 2026-07-29T19:56:12Z Ed1974LT 52229 7889534 wikitext text/x-wiki {{kalba|kalba=Turkų kalba<br />''Türkçe''|spalva=yellowgreen| šalys=[[Turkija]], [[Kipras]], [[Azerbaidžanas]], [[Bulgarija]], [[Vokietija]], [[Makedonija]] ir kt.| kalbančiųjų=Gimtoji ~80 mln. (2021)<ref name=Johanson2021>{{citation|author=Johanson, Lars|year=2021|title=Turkic|url=https://books.google.com/books?id=huk9EAAAQBAJ&q=Turkish+is+the+largest+and+most+vigorous+Turkic+language%2C+spoken+by+over+80+million+people&pg=PT134|quote=Turkish is the largest and most vigorous Turkic language, spoken by over 80 million people, a third of the total number of Turkic-speakers... Turkish is a recognized regional minority language in North Macedonia, Kosovo, Romania, and Iraq.|publisher=Cambridge University Press|isbn=9781009038218}}</ref> <br>88 mln. ([[gimtoji kalba|gimtoji]] ir antroji)| vieta=23| kilmė= [[Altajaus kalbos|Altajaus]]<br />&nbsp;[[Tiurkų kalbos|tiurkų]]<br />&nbsp;&nbsp;[[Ogūzų kalbos|ogūzų]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;'''turkų'''| oficiali={{flag|Cyprus}}<br>{{flag|Turkish Republic of Northern Cyprus|name=Šiaurės Kipras}}<br>{{flag|Turkey}} | iso639-1=tr| iso639-2=tur| iso639-3=tur| sil=| paveikslėlis=Idioma turco.png}} '''Turkų kalba''' (''Türkçe'') – [[tiurkų kalbos|tiurkų kalbų grupės]] kalba.<ref>{{VLE|XXIV|254||[[Vidas Kavaliauskas]]. Turkų kalba}}</ref> [[Turkija|Turkijos]], [[Kipras|Kipro]] bei [[Turkų Kipras|Šiaurės Kipro]] valstybinė kalba; gimtoji turkų kalba. Taip pat vartojama [[Bulgarija|Bulgarijoje]], [[Graikija|Graikijoje]], [[Kosovas|Kosove]], [[Makedonija|Makedonijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]] bei milijonų turkų imigrantų [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Austrija|Austrijoje]], [[Nyderlandai|Nyderlanduose]] bei kitose [[ES]] valstybėse. == Istorija == Rašto paminklai, užrašyti [[senoji tiurkų kalba|senąja tiurkų kalba]] žinomi nuo [[VII a.|VII]]–[[VIII a.]], rasti [[Orchono slėnis|Orchono slėnyje]] ([[Mongolija]]). Jie buvo užrašyti [[Orchono raštas|senuoju tiurkų raštu]], dar vadinamu tiurkų [[runos|runomis]]. VI–[[XI a.]] tiurkams migruojant į vakarus, tiurkų kalbos paplito po Centrinę Aziją. Viena iš [[ogūzai|ogūzų]] genčių, [[seldžiukai]], kalbėję [[ogūzų kalba]], XI a. pasiekė [[Mažoji Azija|Mažąją Aziją]]. Tame pačiame amžiuje [[Karachanidų chanatas|Karachanidų chanato]] mokslininkas [[Mahmudas al Kašgaris]] parašė pirmą tiurkų kalbos žodyną. [[950]] m. seldžiukai priėmė islamą, dėl to jų kalba pasipildė arabiškais ir persiškais skoliniais. Seldžiukų vartota ogūzų kalba palaipsniui virto [[turkų osmanų kalba]]. Ji buvo užrašoma [[arabų raštas|arabų raštu]], turėjo turtingas literatūrines tradicijas. Ši kalba, pasižymėjusi itin didele arabų ir persų skolinių gausa, buvo vartojama aukštuomenės, intelektualų, o tarp paprastų žmonių vystėsi šnekamoji („grubioji“) turkų kalba. Šiuolaikinė turkų kalba susidarė žlugus [[Osmanų imperija]]i. [[1928]] m., praėjus penkeriems metams po Respublikos paskelbimo, jos įkūrėjas [[Mustafa Kemalis Atatiurkas]] įsakė iki tol turkų kalboje vartotus arabiškus rašmenis pakeisti lotyniškais. Tai buvo viena iš daugelio jo reformų, norint sumoderninti Turkiją ir priartinti prie Europos. [[1932]] m. įsteigtas Turkų kalbos institutas (''Türk Dil Kurumu''), nepriklausoma organizacija. Institutas skelbė, jog kalbos grynumą galima apginti tik atsisakant įsisenėjusių skolinių, daugiausia iš [[Arabų kalba|arabų]] bei [[Persų kalba|persų]] kalbų. Netrukus buvo sukurti ir pradėti vartoti nauji turkiški kai kurių žodžių atitikmenys. Osmanų vartoti skoliniai uždrausti vartoti spaudoje, o atitikmenys jiems kurti iš šnekamosios turkų kalbos, kuriant naujadarus bei ieškant variantų senojoje tiurkų kalboje. Perėjimas iš osmanų į turkų kalbą nebuvo staigus, dar ir dabar daug žmonių, gimusių prieš 1940 m. vartoja persiškus ir arabiškus skolinius. Net ir paties Atatiurko 1927 m. sakytoje kalboje gausu osmaniškų žodžių, todėl vėliau buvo parengti net 3 šios jo kalbos vertimai. Prieštaringos situacijos dėl skolinių išlikusios iki šių laikų, dažnai yra vartojami tiek persiški ir arabiški žodžiai, tiek naujadarai. Kalba pildosi ir angliškais, prancūziškais skoliniais. == Geografinis paplitimas == [[Vaizdas:Map of Turkish Language.svg|thumb|300px|{{legend|#004DFF|Šalys, kuriose turkų kalba yra oficiali}} {{legend|#88C4FF|Šalys, kuriose ji pripažinta mažumos kalba}} {{legend|#AFEEEE|Šalys, kuriose ji yra pripažinta mažumos kalba ir viena iš oficialių kalbų bent vienoje savivaldybėje}}]] Turkų kalba paplitusi ne tik Turkijoje, bet ir buvusios Osmanų imperijos teritorijoje, ypač [[Balkanai|Balkanuose]]. Ši kalba yra valstybinė Turkijoje, Kipre ir turkų valdomame Šiaurės Kipre, regioninį statusą turi Kosove, Rumunijoje ir Makedonijoje. XX a. antroje pusėje daug turkų emigravo į vakarų Europos šalis – Vokietiją, Nyderlandus, [[Belgija|Belgiją]], [[Prancūzija|Prancūziją]], [[Švedija|Švediją]], [[JK|Jungtinę Karalystę]], [[Šveicarija|Šveicariją]], [[Austrija|Austriją]] ir kt. Tiesa, dalis jų jau nebekalba turkiškai. Turkų kalbą kontroliuoja 1932 m. įkurta Turkų kalbos asociacija. === Tarmės === Turkų kalba turi didelę [[tarmė|tarmių]] įvairovę. Oficialioji turkų kalba paremta [[Stambulo tarmė]]s pagrindu. Už šiandieninės [[Turkija|Turkijos]] ribų yra susiformavusios tokios tarmės: [[Rumelija|Rumelijos]] turkų (šiaurės [[Graikija]], [[Makedonija]], [[Bulgarija]]), [[Kipro turkai|Kipro turkų]], [[Balkanų gagaūzų turkų kalba|Balkanų gagaūzų turkų]]. Jos susiformavo dar Osmanų laikais ir nepaveiktos ar mažai paveiktos reformų. [[Anatolija|Anatolijos (Mažosios Azijos)]] tarmės skiriamos į 3 pagrindines grupes: rytų, pietryčių ir vakarų. Rytinės tarmės sudaro dialektinį tęsinį su [[azerbaidžaniečių kalba|azerbaidžaniečių]] tarmėmis, [[Trabzonas|Trabzono]] tarmės paveiktos [[graikų kalba|graikų kalbos]], [[hamešinai|hamešinų]] tarmė – [[armėnų kalba|armėnų kalbos]]. [[Karamanlidai|Karamanlidų]] tarmė, vartota turkų stačiatikių, pasižymi didele permaiša su [[graikų kalba]] ir užrašoma [[graikų raštas|graikų raštu]]. == Fonetika == Turkų kalba turi šiuos [[balsis|balsius]] – ‹a›, ‹e›, ‹ı›, ‹i›, ‹o›, ‹ö›, ‹u›, ‹ü›. Kalba neturi [[dvibalsis|dvibalsių]], o kai greta atsiduria du balsiai (pvz., arabiškuose skoliniuose), jie tariami atskirai. Tiesa, silpnas dvibalsis tariamas, kuomet du balsius skiria raidė ğ (pvz., ''soğuk'' bus tariama [soʊk]). Turkų kalba, kaip ir daugelis kitų tiurkų kalbų, pasižymi [[balsių harmonija]] – žodyje naudojami tik užpakalinės eilės balsiai (a, ı, o, u) arba tik priekinės eilės (e, i, ö, ü). Kadangi turkų kalba yra agliutinacinė (žodžio priklausomybė keičiama pridedant priesagas), [[priesaga]] priklauso nuo paskutinio skiemens balsio eilės, pvz., daugiskaitos priesaga ''-lar/ler'' naudojama taip: po užpakalinės eilės balsio eina -lar (''yıld'''ı'''z'' – ''yıldız'''lar'''''), o po priešakinės eilės balsio eina -ler (''d'''i'''l'' – ''dil'''ler'''''). Kitas variantas, kai priesaga gali būti net 4 tipų, priklausomai ne tik nuo eilės, bet ir atvirumo/uždarumo: ''Türkiye<nowiki>'</nowiki>'''dir''', kapı'''dır''', gün'''dür''', palto'''dur'''''. [[Balsių harmonizavimas]] netaikomas sudurtiniams žodžiams bei skoliniams. Turkų kalba turi 24 [[priebalsis|priebalsius]]: nosinius (m, n), sprogstamuosius (p, b, t, d, tʃ, dʒ, c, ɟ, k, ɡ), pučiamuosius (f, v, s, z, ʃ, ʒ, ɰ, h), pusbalsius (ɫ, l, j) ir virpamąjį (ɾ). Fonema /ɰ/ turkų kalboje žymima raide ğ reiškia labai silpną garsą, artimą lietuvių h. Ši [[fonema]] niekad nebūna žodžio ar skiemens pradžioje, o tik po balsio. [[Kirtis]] paprastai būna paskutiniame skiemenyje. Išimtys būna skoliniuose, žodžiuose su priesagomis, vietovardžiuose, prieveiksmiuose. == Abėcėlė == {{main|Turkų kalbos abėcėlė}} Dabartinė turkų kalbos [[abėcėlė]] (''alfabe'') patvirtinta [[1928]] m. ir pakeitė iki tol naudotą [[arabų raštas|arabų rašto]] pagrindu sukurtą [[osmanų abėcėlė|osmanų abėcėlę]]. Buvo atsisakyta balsių a, i, u ilgųjų variantų žymėjimo, trijų skirtingų z raidžių (kadangi turkų kalboje tariama vienodai, o arabų kalba turi skirtingus tarimus, prie kurių osmanai prisitaikė). Abėcėlė fonetinė, kiekviena raidė atitinka atskirą garsą. Viena iš išskirtinių turkų abėcėlės raidžių – [[i]] su tašku ir i be taško ([[ı]]). Pastaroji reiškia gerklinį garsą y (kaip rusų ы). Be žemiau pateiktų raidžių dar kartais (bet dabar jau retai) naudojamos raidės â, î, û. Jos skirtos atskirti vienodai rašomus, bet skirtingą reikšmę turinčius žodžius, bei ilguosius balsius arabiškuose skoliniuose. {| border=0 style="border-collapse:collapse; text-align:center" | width=15|A || width=15| || width=15|B || width=15|C || width=15|Ç || width=15|D || width=15|E || width=15|F || width=15|G | width=15|Ğ || width=15|H || width=15|I || width=15|İ || width=15|Î || width=15|J || width=15|K || width=15|L || width=15|M | width=15|N || width=15|O || width=15|Ö || width=15|P || width=15|R || width=15|S || width=15|Ş || width=15|T | width=15|U || width=15|Ü || width=15|Û || width=15|V || width=15|Y || width=15|Z |- |a ||â ||b ||c ||ç ||d ||e ||f ||g |ğ ||h ||ı ||i ||î ||j ||k ||l ||m |n ||o ||ö ||p ||r ||s ||ş ||t |u ||ü ||û ||v ||y ||z |} == Gramatika == {{main|Turkų kalbos gramatika}} Turkų kalba – [[agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], turinti daug [[afiksas|afiksų]], ypač [[priesaga|priesagų]] ir [[galūnė|galūnių]]. Vienas žodis gali turėti daug afiksų, su jais iš daiktavardžio šaknį turinčio žodžio galima padaryti veiksmažodį, ir atvirkščiai. Dauguma afiksų žymi žodžio gramatinę padėtį. Dėl tokio afiksų naudojimo turkų kalboje neretai sutinkami ir gan ilgi žodžiai. Ilgiausiu turkišku žodžiu laikomas juokais padarytas ''Çekoslovakyalılaştıramadıklarımızdanmışsınız'' („tu sakai esąs tas, kurio mes negalėtume paversti čekoslovaku“). Turkų kalbos [[daiktavardis]] neturi [[artikelis|artikelio]], nekaitomas [[gramatinė giminė|giminėmis]], turi 6 [[linksnis|linksnius]]. Skaičių nurodantis afiksas -lar/-ler visada eina tuoj po daiktavardžio šaknies, prieš kitus afiksus. {|class="wikitable" border="1" |- !rowspan="2"|Linksnis !rowspan="2"|Galūnė !colspan="2"|Pavyzdžiai !rowspan="2"|Reikšmė |- !''köy'' „kaimas“ !''ağaç'' „medis“ |- |[[vardininkas]] |Ø (nėra) |''köy'' |''ağaç'' | kaimas/medis |- |[[kilmininkas]] |''-in'' |''köyün'' |''ağa'''c'''ın'' |kaimo/medžio |- |[[naudininkas]] |''-e'' |''köye'' |''ağa'''c'''a'' |kaimui/medžiui |- |[[galininkas]] |''-i'' |''köyü'' |''ağa'''c'''ı'' |kaimą/medį |- |[[abliatyvas]] |''-den'' |''köyden'' |''ağaç'''t'''an'' |iš kaimo/iš medžio |- |[[vietininkas]] |''-de'' |''köyde'' |''ağaç'''t'''a'' |kaime/medyje |} Galininkas naudojamas tik su žymimaisiais objektais. Daugiskaitos galūnė nenaudojama kuomet prieš daiktavardį jau yra nurodytas objektų skaičius (pvz., „3 kaimai“ ''uç köy'' ne ''üç köyler''). Be to, turkų kalboje priklausomybės įvardis eina kaip daiktavardžio afiksas – ''evim'' „mano namas“ (''ev'' – „namas“, ''im'' – „mano“), ''evimde'' – „mano name“, ''eviniz'' – „jūsų namas“, ''evinizdeyim'' – „aš esu jūsų name“ (''ev'' – „namas“, ''iniz'' – „jūsų“, ''de'' – vietininkas, ''(y)im'' – „esu“). Turkų kalba taip pat turi sudėtingą daiktavardžių tarpusavio derinimą. [[būdvardis|Būdvardžiai]] nelinksniuojami, bet dažnai gali virsti daiktavardžiais, pvz., ''güzel'' („gražus“) – ''güzeller'' („gražuoliai/ės“). Būdvardžiai ''var'' („esąs“) ir ''yok'' („nesąs“) vartojami kaip veiksmažodis „būti“: ''süt yok'' – „nėra pieno“. [[veiksmažodis|Veiksmažodžiai]] asmenuojami kaitant galūnes, gali būti neigiamieji, galimieji ir negalimieji. Kaitomi laikais (esamasis, būtasis, būsimasis, [[aoristas]] [bendrasis, nežymimasis]), [[nuosaka|nuosakomis]] ([[Tariamoji nuosaka|tariamoji]], [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji]], [[Netiesioginė nuosaka|atpasakojamoji]], geidžiamoji, reikiamybės), [[veikslas|veikslais]]. Neiginys -me naudojamas iš karto po veiksmažodžio šaknies. Žodžių tvarka sakinyje paprastai yra veiksnys-papildinys-tarinys, tačiau, norint pabrėžti kurią nors iš sakinio dalių, tvarką galima sukeisti. == Žodynas == {{main|Turkų kalbos žodynas}} 2005 m. Turkų kalbos asociacijos išleistame ''Güncel Türkçe Sözlük'' žodyne, sudarytame iš 104 481 įrašų, 14 % sudaro svetimos kilmės žodžiai. [[Vaizdas:Turkų kalbos žodžių kilmė.png|thumb|250px|Turkų kalbos žodžių kilmė]] {| style="margin-bottom: 0.5em; margin-left: 1em; width:25%; margin-top:0.75em; background:#f4f4f4; text-align:left; font-size:90%; float: right; border: 1px {{{spalva|#DDDDDD}}} solid;" cellpadding="2" |<center>'''Įvardžiai'''</center> |---- ! Lietuviškai ! Turkiškai |----- | Aš | Ben |-{{pilka eilutė}} | Tu | Sen |----- | Jis | O |-{{pilka eilutė}} | Ji | O |----- | Mes | Biz |-{{pilka eilutė}} | Jūs | Siz |----- | Jie | Onlar |-{{pilka eilutė}} | Jos | Onlar |} * Sveikas/Sveika/Sveiki!: ''Selam!'' * Labas!: ''Merhaba!'' * Labas rytas: ''Günaydın'' * Laba diena: ''İyi Günler'' * Labas vakaras: ''İyi Akşamlar/Yakşamlar'' * Malonu jus matyti: ''Seni görmek güzel'' * Sveikas atvykęs/sveiki atvykę: ''Hoşgeldin(iz)'' * Kaip sekasi?: ''Nasıl gidiyor/Nasılsın?'' * Ačiū: ''Teşekkürler/Teşekkür ederim'' * Prašau (prašant, nurodant): ''lütfen'' * Viso/iki: ''Sonra görüşürüz'' * Viso gero/viso labo: ''Hoşça kal'' * Labanakt: ''İyi geceler'' * Iki malonaus susitikimo: ''Görüşmek üzere'' * Atsiprašau: ''Üzgünüm'' * Telaimina tave Dievas: ''Allaha emanet ol'' == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Vikižodynas|turkų kalba}} {{InterWiki|code=tr}} * {{Ethnologue|tur}} * [http://marmaris.org/Marmaris_blog/blogs/common_turkish_phrases/archive/tags/Turkish+Phrases/default.aspx Turkiškos frazės su video] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101011000010/http://marmaris.org/marmaris_blog/blogs/common_turkish_phrases/archive/tags/Turkish+Phrases/default.aspx |date=2010-10-11 }} * [http://www.dictionarist.com Kalbantis turkų žodynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210505085643/http://www.dictionarist.com/ |date=2021-05-05 }} {{SavStr}} {{Tiurkų kalbos}} [[Kategorija:Tiurkų kalbos]] 2vmbeuqqs0kzh9bmo210fezzbha831g 0 29373 7889710 7751301 2026-07-30T08:10:06Z Hugo.arg 1674 7889710 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Zervynos |foto = Zervynos, 2023.JPG |plotis = 275px |fotoinfo = Zervynų panorama nuo kapinių |lat = 54.110 |long = 24.498 |sav = Varėnos rajono savivaldybė |sen = Marcinkonių seniūnija |gyv = 36 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Zervýnos|Zervýnų|Zervýnoms|Zervýnas|Zervýnomis|Zervýnose|š=2002}} |istpav = {{pl|Zerwiny, Zierwiny}}, {{ru|Зѣрвинъ, Зервины}} |vikiteka = Category:Zervynos }} '''Zervynos''' – etnografinis [[gatvinis kaimas]] [[Varėnos rajono savivaldybė]]je, [[Dzūkijos nacionalinis parkas|Dzūkijos nacionalinio parke]] abipus [[Ūla|Ūlos]] upės bei jos intako [[Pavilnis (upė)|Pavilnio]]. Respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis 48 sodybas, kurių 8 paskelbtos etnografinėmis. Vakariniu pakraščiu eina [[Vilniaus–Marcinkonių geležinkelis]], yra [[Zervynų geležinkelio stotelė]]. == Geografija == {{Dzūkijos NP}} Zervynas iš visų pusių supa [[Dainavos giria|Dainavos girios]] miškai. Pro kaimą vinguriuoja Ūla (per ją įrengtas [[Zervynų tiltas|medinis tiltas]] ir metalinis [[Zervynų geležinkelio tiltas]]), nedidelis šaltiniuotas Pavilnio upelis. Link [[Mančiagirė]]s prie Ūlos atsiveria [[Mančiagirės skardžiai]] (gamtos paminklas). Miške, kitapus geležinkelio, telkšo pora ežerų – skaidraus melsvo vandens [[Mekšrinis (Varėnos r.)|Mekšrinis]] bei žalsvo, stovinčio vandens [[Išrūginis]]. Be to, yra nedidelių pelkėtų daubų. Kaime auga saugomas [[Zervynų ąžuolas]], o pietiniame paribyje – dvi [[Zervynų drevėtos pušys]]. == Istorija == [[Vaizdas:Zervynos, akmens amžiaus stovykla.JPG|thumb|left|240px|Akmens amžiaus stovyklavietė prie Ūlos skardžio]] [[Vaizdas:Zervynos, sodyba.JPG|thumb|left|240px|Dzūkiška sodyba Zervynose]] [[Vaizdas:Zervynų_ūlytėlė.JPG|thumb|left|240px|Zervynų gatvelė]] [[Vaizdas:Ūla Zervynose2.JPG|thumb|left|240px|Ūla Zervynose]] Vietovėje buvo apsistojama jau nuo [[paleolitas|paleolito]]. XIX a. pradžioje prie kaimo buvo rastos 24 [[akmens amžius|akmens]] ir [[žalvario amžius|žalvario]] amžių stovyklos ([[Zervynų senovės gyvenvietė]]). Rašytiniuose šaltiniuose Zervynų kaimas minimas nuo [[1742]] m. [[Merkinė]]s parapijos gimimų metrikų knygose. XVIII a. dešiniajame Ūlos krante esanti dalis priklausė Varėnos seniūnijai bei dvarui ir dalis kaimiečių ėjo [[lažas|lažą]]. Ji buvo išsivysčiusi iš bajorkaimio. Tuo tarpu kairiajame krante buvusi kaimo dalis priklausė [[Kaniava|Kaniavos]] seniūnijai, girininkijai ir dvarui. Ji kilo iš miško žvalgų gyvenvietės ir mokėjo [[činšas|činšą]]. Kairiakrantėje Zervynų dalyje 1777 m. gyveno Petrušis ir Svirnelis, 1850 m. – Tamulevičiai, Vilčinskai, Svirskiai.<ref>Vidas Abromaitis. ''Ūlos kraštas''. Rankraštis. Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka. 2000.</ref> Kaimo gyventojai daugiausia vertėsi žvejyba ir medžiokle, rinko miško gėrybes, pynė iš šiaudų, vytelių ir balanų, audė. Garsėjo [[Bitininkystė|bitininkyste]] ir bitininkais-drevininkais. Medžiai su išskobtomis drevėmis saugomi kaip gamtos paminklai (tarp jų ir Zervynų [[ąžuolas]]). XIX a. antroje pusėje (~1866 m.) kaime buvo 12 ūkių, gyveno 130 katalikų, 4 stačiatikiai ir 4 žydai.<ref>{{SGKP|14|573|Zerwiny}}</ref> Pagal lenkų valdžios [[1921]] m. atliktą surašymą kaime gyveno 235 žmonės, iš kurių 230 užsirašė lietuviais ir 5 žydais.<ref>[http://statlibr.stat.gov.pl/F/A3D1P1JRI3NV6MK9JB6PV8NS1S5BK47ETQTGGMF1M8PINA2VTG-14900?func=full-set-set&set_number=144744&set_entry=000016&format=999 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)]</ref> {{adm |XVIII a.| * [[Varėnos seniūnija]], [[Trakų apskritis]], [[Trakų vaivadija]] * [[Kaniavos seniūnija]], [[Lydos apskritis]], [[Vilniaus vaivadija]] |XIX a.|[[Trakų apskritis]], [[Merkinės valsčius]] |[[1920]]-[[1930]] m.|[[Kaniavos valsčius]] |[[1930]]-[[1940]] m.|[[Varėnos valsčius]] |[[1940]] m.|[[Rodūnios rajonas]] |[[1940]]-[[1941]] m.|[[Alytaus apskritis]] |[[1941]]-[[1950]] m.|[[Rudnios valsčius]] |sovietmetis|[[Marcinkonių apylinkė]] |nuo [[1995]] m.|[[Marcinkonių seniūnija]]}} === Etimologija === Vietovardis laikomas [[jotvingių kalba|jotvingiškos]] kilmės, padarytas iš šaknies ''žerv-''. Ši šaknis sietina su žodžiu ''žerventi'' („tekėti, greitai bėkti“; plg. {{ru|жерело}} „upės žiotys“, {{ru|жорло}} „upės vaga“, {{uk|жерело, джерело}} „šaltinis“). Kita versija sieja vietovardį su žodžiu ''[[gervė]]'' (plg. [[žiemgalių kalba|žiemg.]] ''dzerve'')<ref>{{LHEŽ}}</ref>. == Architektūra == Besiranganti gatvė yra pagrindinė kaimo ašis, nuo kurios atsišakoja šalutinės gatvelės, vadinamos dzūkų „ulyčiomis“. Prie jų išsidėsčiusios medinės sodybos. Trobos ir svirnai yra pastatyti iš tašytų rąstų, jungiant kertes arba sąsparas, o tvartai, kluonai ir kiti statiniai statyti iš apvalių rastų. Klėčių ir tvartų pamatai dažniausiai iš medinių trinkų. Trobų langai, durys, prieangiai papuošti. Pastatų stogai yra dvišlaičiai, dengti šiaudais, malkenomis (skiedromis) arba nendrėmis. Kaimo viduryje yra skirtingu metu statytų trijų kryžių grupė. Aukštas kryžius pastatytas ant Ūlos kranto, dar vienas – kryžkelėje prie kapinių. Yra medinis tiltas per Ūlą. == Papročiai == [[Vaizdas:Zervynos, trys kryžiai.JPG|thumb|180px|Zervynų kryžių trijulė]] Per [[Vėlinės|Vėlines]], dzūkų vadintas Uždūšinėmis, Dziedais, Ilgėmis, Zervynų kapinėse uždegami laužai. Toks paprotys taip pat išlikęs [[Margionys]]e. == Kultūra == Kaime veikia dzūkų etnografinis ansamblis. [[1965]] m. [[Vytautas Žalakevičius|Vytauto Žalakevičiaus]] režisuotas filmas „[[Niekas nenorėjo mirti]]“, vaizdavęs „miškinių“ gyvenimą, buvo filmuojamas Zervynų kaime<ref>http://verslas.delfi.lt/manolitai/lietuvos-vasaros-gidas-druskininkuose-galima-lepinti-ir-kuna-ir-siela.d?id=59288709</ref>, kaip ir [[1981]] m. filmas apie [[Pirčiupiai|Pirčiupių]] kaimo tragediją „Faktas“. Kaime gyvena tautodailininkas Algis Svirnelis, atstatęs Zervynų kaimo kryžius, gyveno [[2005]] m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas [[Juozas Aputis]]. Kairiajame Ūlos krante stovi paminklas pokario [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] vadui [[Adolfas Ramanauskas-Vanagas|Adolfui Ramanauskui-Vanagui]]. Prie [[Mekšrinis (Varėnos r.)|Mekšrinio]] ežero kiekvienais metais vyksta [[ninjutsu]] vasaros treniruotės. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=290|inc=50|incmin=25 |1866|138 |1905|196|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1921|235|r1921=<ref>{{1921sur}}</ref> |1931|284|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|190|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|186|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|844||Zervynos}}</ref> |1979|133|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1983|143|r1983=<ref name="LTE">{{LTE|12|439||Zervynos}}</ref> |1987|139|r1987=<ref name="TLE">{{TLE|4|619||Zervynos}}</ref> |1989|103|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|67|r2001=<ref>{{2001sur(Alytus)}}</ref> |2011|47|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|36|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Transportas == [[Vaizdas:Zervynų geležinkelio stotelė.JPG|thumb|Stotelė prie Vilniaus–Marcinkonių geležinkelio]] [[Vaizdas:Zervynos, drevėta pušis.JPG|thumb|180px|Drevėtoji pušis]] Svarbiausia susisiekimo arterija – greta kaimo einantis [[Vilnius|Vilniaus]]–[[Marcinkonys|Marcinkonių]] geležinkelis. Juo 3 kartus per dieną vyksta traukinys iš Vilniaus į Marcinkonis. Taip pat kaimas pasiekiamas asfaltuotu keliu, ties [[Mančiagirė|Mančiagire]] atsišakojančiu nuo Varėnos–Marcinkonių plento. Miško keliukais galima patekti į Marcinkonis, Lynežerį. Ūlos upe plaukiojama [[baidarė]]mis. == Galerija == <gallery> Zervynos svirnas.jpg|Svirnas Zervynose Zervynos rastai.jpg|Pirkios Zervynose buvo statomos iš tašytų rąstų Zervynos siaudinis stogas.jpg|Etnografinės sodybos nendrių stogo fragmentas Zervynų kapinės.JPG|Zervynų kapinės Zervynos, kryžius.JPG|Kryžius netoli kapinių Zervynos-bridge-river-Ūla.jpg|Tiltas Zervynose per Ūlą 42tiltas.jpg|Medinis tiltas per Ūlą File:Zervynos, restauruota sodyba.JPG|Tradiciškai restauruota kaimo sodyba Zervynos, nuo kapinių.JPG|Zervynų panorama nuo kapinių </gallery> == Literatūra == * Zervynos. Lietuvos TSR kraštotyros draugija, Vilnius, 1964. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{ltunavigacija |C=''Zervynos'' |Š= |ŠR= |R= |PR=[[Lynežeris]] - 8 km |P= |PV= |V= |ŠV=[[Varėna|VARĖNA]] – 16 km<br>''[[Mančiagirė]]'' – 3 km }} {{Dzūkijos nacionalinis parkas}} [[Kategorija:Zervynos]] cwm26hhm4sf3vu6q7x5chi7fv25sh3w 0 29463 7889591 7858847 2026-07-30T02:15:56Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889591 wikitext text/x-wiki {{Oro linijų bendrovė |pavadinimas=Polskie Linie Lotnicze LOT |logo=LOT wordmark.svg |image=LOT Polish Airlines Boeing 787-8 (SP-LRB) at Hannover Airport (2).jpg |IATA=LO |ICAO=LOT |šaukinys=LOT |įkurta=[[1929]] m. sausio 1 d.<ref name="Anniversary">{{Cite web|url=https://www.lot.com/am/en/explore/about-lot/lot-polish-airlines-95th-anniversary | title=95th Anniversary of LOT Polish Airlines | website=lot.com | access-date= 2026-02-17}}</ref> |aljansas=[[Star Alliance]] |pagrindinis=[[Varšuvos Šopeno oro uostas]] |antriniai=[[Krokuvos oro uostas]], [[Gdansko oro uostas]], [[Vroclavo oro uostas]] |lėktuvų skaičius=91 (2026)<ref name="Facts">{{Cite web|url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/facts-and-figures | title=Facts and figures about LOT | website=lot.com | access-date= 2026-02-17}}</ref> |keleivio programa=Miles & More }} '''LOT''' ('''Polskie Linie Lotnicze LOT''') – [[Lenkija|Lenkijos]] [[oro linijų bendrovė]]. Priklauso [[Star Alliance]]. == Istorija == Kompanija įkurta [[1929]] m. sausio 1 dieną, kai privačios avialinijos buvo sujungtos į valstybinę kompaniją '''Linje Lotnicze LOT Sp. z o.o.'''<ref name="Anniversary" /> [[1929]] m. pradėta skraidyti į [[Viena|Vieną]]. 1938 m. Lietuvai priėmus Lenkijos ultimatumą, nuo lapkričio 1 d. LOT pradėjo skraidyti maršrutu Varšuva-Vilnius-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis.<ref name="Timetable">{{Cite web |url=http://www.timetableimages.com/ttimages/lo/lo3811/lo3811-3.jpg |title=LOT 1938 m. rudens LOT tvarkaraštis |website=timetableimages.com |access-date=2026-02-17 |archive-date=2024-03-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240306045523/http://www.timetableimages.com/ttimages/lo/lo3811/lo3811-3.jpg |url-status=dead }}</ref> [[1939]] m. kompanija buvo panaikinta, o [[1944]] m. ji buvo atkurta. Naudoti Lisunov Li-2 ir Douglas C-47 lėktuvai. [[1989]] m. daugelis [[TSRS]] pagamintų lėktuvų buvo pakeisti „[[Boeing]]“ lėktuvais. [[2003]] m. prisijungė prie „[[Star Alliance]]“.<ref>{{Cite web|url=https://www.lot.com/az/en/explore/about-lot/star-alliance|title=LOT in Star Alliance|website=lot.com|access-date=2026-02-17}}</ref> == Flotilė == [[Vaizdas:LOT Polish Airlines Boeing 787-8 (SP-LRB) at Hannover Airport (2).jpg|thumb|Boeing 787 Dreamliner LOT]] [[Vaizdas:Map LOT.png|miniatiūra|500x500px|Šalys, kurias aptarnauja Lenkijos oro linijos LOT]] {|class="wikitable" border="1" cellpadding="5" style="border-collapse:collapse;text-align:center" |+ '''LOT Polish Airlines flotilė''' |- ! rowspan="2" | Orlaivis ! rowspan="2" | Naudojamas ! colspan="2" |Keleiviai ! rowspan="2" | Pastabos |- ! Viso: ! Šalt. |- |[[Boeing 737–800]] |6 |186 |<ref>{{cite web |title=Boeing 737-800 |url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/fleet/boeing-737-800 |website=LOT |accessdate=2026-02-17 }}</ref> | |- |[[Boeing 737 MAX 8]] |27 |186 |<ref>{{cite web|url=https://www.rynek-lotniczy.pl/wiadomosci/lot-splyj-juz-w-warszawie-flota-737-max-urosla-do-27-sztuk-27802.html|title=27 Boeing 737 MAX 8|website=LOT|accessdate=2026-02-17}}</ref> | |- |[[Boeing 787 Dreamliner|Boeing 787-8]] |8 |252 |<ref>{{cite web|url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/fleet/boeing-787-8-dreamliner|title=Boeing 787-8 Dreamliner|website=LOT|access-date=2026-02-17}}</ref> | |- |[[Boeing 787-9]] |7 |294 |<ref>{{cite web|url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/fleet/boeing-787-9-dreamliner|title=Boeing 787-9 Dreamliner|website=LOT|accessdate=2026-02-17}}</ref> | |- |[[Embraer 170]] |5 |76 |<ref>{{cite web|url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/fleet/embraer-170|title=Embraer 170|website=LOT|accessdate=2026-02-17}}</ref> | |- |[[Embraer 175]] |15 |82 |<ref>{{cite web|url=https://www.lot.com/pl/en/embraer-175|title=Embraer 175|website=LOT Polish Airlines|accessdate=2026-02-17}}</ref> | |- |[[Embraer E serija|Embraer 190]] |8 |106 |<ref>{{cite web|url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/fleet/embraer-190|title=Embraer 190|website=LOT Polish Airlines|accessdate=2026-02-17}}</ref> | |- |[[Embraer E serija|Embraer 195]] |15 |112 |<ref>{{cite web|url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/fleet/embraer-195|title=Embraer 195|website=LOT Polish Airlines|accessdate=2026-02-17}}</ref> | |- |Embraer 195-E2 |3 |136 |<ref>{{Cite web|url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/fleet/embraer-e195-e2|title=Embraer E195-E2|website=LOT|access-date=2026-02-17}}</ref> | |- !Total !91 ! colspan="3" | |} == Nuorodos == {{Commons|LOT}} * [https://www.lot.com Oficiali svetainė] == Išnašos == {{Išnašos|21em}} [[Kategorija:Lenkijos įmonės]] [[Kategorija:Oro linijų bendrovės]] 5agnu60vadt9lmkhg49gd7xglfr6szq 0 32871 7889617 7536089 2026-07-30T04:28:12Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889617 wikitext text/x-wiki '''Laurynas Bortkevičius''' ([[1756]] m. [[rugpjūčio 10]] d. [[Jankaičiai|Jankaičiuose]], [[Radviliškio rajonas|Radviliškio raj]]. – [[1823]] m. [[vasario 15]] d. [[Skapiškis|Skapiškyje]], [[Kupiškio rajonas|Kupiškio raj]].) – [[Dominikonų ordinas|OP]], religinių raštų rengėjas.<ref name="RB"/> == Biografija == Mokėsi [[Raseiniai|Raseinių]] ir [[Kražiai|Kražių]] mokyklose, spėjama, studijavo [[Vilniaus akademija|Vilniaus akademijoje]]. Nuo [[1790]] m. vikaravo ir mokytojavo [[Seinai|Seinuose]], vėliau [[Skapiškio dominikonų vienuolynas|Skapiškio dominikonų vienuolyno]] [[prioras]].<ref name="RB"/> Kai kurių šaltinių nuomone, L. Bortkevičius yra [[Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia|Sudervės bažnyčios]] projekto autorius.<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/laisvalaikis/suderves-baznycia-saugo-daugybe-paslapciu-n528254 ''Sudervės bažnyčia saugo daugybę paslapčių'']. Tv3.lt, 2011-03-05. Nuoroda tikrinta 2024-11-29.</ref> Iš lenkų ir lotynų kalbų išvertė ir paskelbė Kristaus kelio į [[Golgota|Golgotą]] giesmių ir maldų („Giesmės apie keturiolika stacijų“, [[1810]] m.; „Karavakas, arba Kryžius anioliškas“, ~[[1817]] m.; „Kelias kryžiaus, arba Kalvarija“, [[1819]] m.).<ref name="RB">[https://web.archive.org/web/20161220211540/http://www.radviliskiobiblioteka.lt/lt/b/193-bortkevicius-laurynas ''Bortkevičius Laurynas'']. Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Suarchyvuota 2016-12-16.</ref> == Išnašos == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Bortkevicius, Laurynas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos vertėjai]] [[Kategorija:Lietuvos dominikonai]] pfrwtnbgiivvcmghk3xxqpdwfohb6d9 0 35266 7889478 7884053 2026-07-29T15:29:35Z DonatasLTU 200620 7889478 wikitext text/x-wiki {{Televizijos kanalas | pavadinimas = TV3 Lietuva | logotipas = [[Vaizdas:TV3 Baltics (2019).svg|100px]] | šalis = {{flagicon|LTU}} [[Lietuva]] | savininkas = [[TV3 Group]] | vadovai = [[Laura Blaževičiūtė]] | pradžia = [[1993]] m. [[balandžio 11]] d. | formatas = [[SD]], nuo [[2018]] m. [[sausio 1]] d. kabelinės televizijos kanaluose pradėjo transliuoti [[HDTV]] formatu<ref>{{Cite web|url=https://www.vz.lt/medijos/2017/12/29/hd-formatu-ir-tv3-ir-lrt-lnk--dar-tik-planuose|title=HD formatu ir TV3, ir LRT, LNK – dar tik planuose|last=Balčiūnienė|first=Rūta|date=2017-12-29|website=vz.lt|publisher=Verslo žinios|access-date=2025-09-28}}</ref> | šūkis = Leiskime jus nustebinti | seserinis kanalas = [[TV6]]<br/>[[TV8]]<br/>[[Go3 Sport 1]] | svetainė = [https://www.tv3.lt/ tv3.lt] | ankstesnis pavadinimas=Tele-3}} '''TV3''' – didžiausias komercinis „[[Viasat]]“ įkurtas televizijos kanalas, transliuojamas septyniais skirtingais kanalais [[Skandinavija|Skandinavijoje]] ([[Danija|Danijoje]], [[Norvegija|Norvegijoje]], [[Švedija|Švedijoje]] (nuo 1987 m.) ir [[Baltijos šalys]]e ([[Estija|Estijoje]] (nuo 1996 m.), [[Latvija|Latvijoje]] (nuo 1998 m.) ir [[Lietuva|Lietuvoje]] (nuo 1997 m.),<ref>{{Cite web |title=Our story |url=https://tv3group.eu/about/our-story/ |access-date=2023-02-13 |website=TV3 Group |archive-date=2019-12-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20191204183906/https://tv3group.eu/about/our-story |url-status=dead }}</ref> taip pat [[Vengrija|Vengrijoje]] (nuo 2000 m., VIASAT3 pagrindu)). Nuo 2017 m. televizija priklauso „[[TV3 Group]]“. == Transliacija == * TV3 transliuojamas [[Skaitmeninė televizija|skaitmeninės televizijos]] kanalais (glaudinama [[MPEG-4]] formatu) pirmuoju [[Lietuvos radijo ir televizijos centras|LRTC]] skaitmeninės TV tinklu. * Kanalą gali matyti daugelio kabelinių televizijų žiūrovai. * TV3 įtrauktas į kai kuriuos palydovinių kanalų paketus. == Istorija Lietuvoje == [[Vaizdas:CinemaTevyne01.JPG|thumb|right|Pastatas Kalvarijų g., kuriame XX a. pab. buvo įsikūrusi „Tele-3“ studija]] [[1992]] m. [[gegužės 7]] d. įregistruota [[uždaroji akcinė bendrovė|UAB]] „Tele-3“ tapo pirmąja komercine televizija Lietuvoje. Jau metų pabaigoje bendrovei buvo suteikta licencija transliuoti LTV 3 tinklu.<ref>{{cite act |type=Nutarimas |index=I-2293 |date=1992-02-06 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas]] |title=Dėl nepriklausomos masinės informacijos sistemos |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2A7AA7418A6A |access-date=2024-03-07 |language=lt }}</ref> [[1993]] m. [[balandžio 11]] d. „Tele-3“ pirmą kartą pasirodė eteryje [[Vilnius|Vilniuje]].<ref name=VLE /> Kanalo įkūrėja ir pirmoji direktorė buvo lietuvių kilmės amerikietė – [[Liucija Baškauskaitė]]. 1993–[[1995]] m. kanalas transliavo RTR žinias, o 1993–[[1994]] m. – ir [[LitPoliinter TV]] programą. 1995 m. televizijos kompanijos savininkais buvo L. Baškauskaitė (valdė 32 proc. akcijų), pramoninė finansinė grupė „Status“ (valdė 32 proc. akcijų) ir kiti akcininkai (valdė 35 proc. akcijų)<ref>http://www.draugas.org/archive/1995_reg/1995-07-11-DRAUGASw-i7-8.pdf</ref>. [[1996]] m. [[balandžio 18]] d. bendrovei buvo iškelta bankroto byla, didelės Švedijos kompanijos „Kinnevik“ tarptautinis žiniasklaidos padalinys „Modern Times Group“ (MTG) tapo televizijos sanuotoju ir atsiskaitė už visas skolas. „Tele-3“ įkūrėja L. Baškauskaitė neteko teisių į televizijos turtą. Tų pačių metų rudenį „Modern Times Group“ įsigijo pirmojo Lietuvoje komercinio televizijos kanalo „Tele-3“ akcijų. 1997 m. birželio 8 d. 19:45 val. „Tele-3“ programos pradėtos transliuoti '''TV3''' pavadinimu.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/tv3/ ''TV3'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-02-13.</ref> [[2011]] m. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija priskyrė TV3 televiziją etikos nesilaikančių žiniasklaidos priemonių kategorijai dėl per metus šešiose joje transliuotose laidose padarytų etikos kodekso pažeidimų.<ref>{{cite web |title= TV3 – neetiškos žiniasklaidos priemonės statusas |url= http://verslas.delfi.lt/Media/tv3-neetiskos-ziniasklaidos-priemones-statusas.d?id=45549957 |publisher= [[Delfi]] |date= 2011-05-16 |accessdate= 2011-05-17 |language=lt|archive-date= 2011-05-18 |archive-url= https://web.archive.org/web/20110518152748/http://verslas.delfi.lt/Media/tv3-neetiskos-ziniasklaidos-priemones-statusas.d?id=45549957 |url-status=dead }}</ref> [[2017]] m. VIASAT („Modern Times Group“) pardavė visus TV kanalus ir radijo stotis Baltijos šalyse „[[All Media Baltics]]“ bendrovei.<ref>{{Cite web|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/providence-uzbaige-tv3-isigijima-663-868940|title=„Providence“ užbaigė TV3 įsigijimą|website=[[15min]]|access-date=2017-10-19}}</ref><ref>{{Cite web|url=http://www.vz.lt/2017/10/18/tv3-savininke-perejo-i-amerikieciu-rankas-ir-tapo-all-media-baltics|title=TV3 savininkė perėjo į amerikiečių rankas ir tapo „All Media Baltics“|website=[[Verslo žinios]]|access-date=2017-11-16}}</ref><ref>{{Cite web|title=TV3 valdanti „Modern Times Group“ turi naują savininką: keičiasi pavadinimas ir vadovybė|url=https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2017/10/18/news/tv3-valdanti-modern-times-group-turi-nauja-savininka-keiciasi-pavadinimas-ir-vadovybe-3100886|access-date=2023-02-11|website=[[lrytas.lt]]}}</ref> 2019 m. gruodį ji pakeitė pavadinimą į „[[TV3 Group]]“.<ref>{{Cite web|url=https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/tv3-pristate-naujienas-keicia-prekes-zenkla-savininke-pasirinko-nauja-varda-82932467|title=„TV3“ pristatė naujienas: keičia prekės ženklą, savininkė pasirinko naują vardą|date=2019-12-02|website=delfi.lt|publisher=[[Delfi]]|access-date=2025-09-28}}</ref> == Programa == Kanalas kuria tik žinių laidas, bet taip pat ir rodo laidas bei serialus, kuriuos perka arba užsako iš prodiuserinių kompanijų. Kanalas taip pat rodo lietuviškai įgarsintus užsienietiškus serialus, filmus ir laidas, kurių įgarsinimą užsako iš vertimo, subtitravimo ir įgarsinimo įmonės SDI Media. 1998–2000 m. užsienio produkcija buvo įgarsinama TV3 dubliavimo studijoje Vilniuje. Taip pat TV3 yra ilgametė Europos ir Pasaulio krepšinio čempionatų transliuotoja, kanalas rodė 2018 m. Pjončango žiemos olimpines žaidynes. TV3 kanalas 2021 metais rodė Tokijo vasaros olimpines žaidynes, 2022-aisiais – Pekino žiemos olimpiadą, 2024 metais – Paryžiaus vasaros olimpines žaidynes. == Sezonų šūkiai == * 2002 m. sezonas – Karštas ruduo * 2003–2004 m. sezonas – Turi pamatyti! * 2004–2005 m. sezonas – Metas pramogai * 2005–2006 m. sezonas – Dangus priklauso Jums! * 2006–2007 m. sezonas – Tavo nuostabus pasaulis * 2007–2008 m. sezonas – Tavo geriausias draugas! * 2008–2009 m. sezonas – Po laiminga žvaigžde<ref>{{cite web|url=https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/startuoja-naujas-tv3-sezonas-po-laiminga-zvaigzde-1050-3285|title=Startuoja naujas TV3 sezonas „Po laiminga žvaigžde!”|publisher=[[15min.lt]]|date=2008-09-19|access-date=2022-01-29}}</ref> * 2009–2010 m. sezonas – Mano TV3! * 2010–2011 m. sezonas – Mano TV3. Visada su manimi! * 2011–2012 m. sezonas – Mano TV3. Čia šviesu! * 2012–2013 m. sezonas – Mano TV3. Jau 20 metų! * 2013–2014 m. sezonas – Mano TV3. Gera kartu! * 2014–2017 m. sezonas – Gera kartu! * 2017–2019 m. sezonas – Gera kartu su TV3! * 2019–2020 m. sezonas – Gera čia! / Ištarus „TRYS“ – prasideda geriausi dalykai * 2020–2021 m. sezonas – Su Naujais! * 2021–2025 m. sezonas – Skirtingai nuostabūs<ref>{{cite web|url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/naujasis-tv3-sezonas-kviecia-svesti-unikaluma-be-butinybes-kazkam-itikti-visi-mes-skirtingai-nuostabus-n1106384|title=Naujasis TV3 sezonas kviečia švęsti unikalumą be būtinybės kažkam įtikti: visi mes – „skirtingai nuostabūs“|publisher=tv3.lt|date=2021-07-23|access-date=2022-01-29}}</ref> * 2025–2026 m. sezonas – Visur ir visada kartu! * 2026 m. sezonas – Leiskime jus nustebinti<ref>{{cite web|url=https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/leiskite-jus-nustebinti-ne-tik-sukis-ka-tv3-paruose-naujajam-sezonui-n1537155|title=„Leiskite jus nustebinti“ – ne tik šūkis: ką TV3 paruošė naujajam sezonui?|date=2026-07-18|access-date=2026-07-18}}</ref> == Generaliniai direktoriai == * [[Liucija Baškauskaitė]] – 1993–1996 m. * [[Vilma Marciulevičiūtė]] – 1996–2005 m. * [[Ramūnas Šaučikovas]] – 2005–2008 m. * [[Laura Blaževičiūtė]] – nuo 2008 m.<ref name=VLE /> == Logotipai == <gallery> Vaizdas:TELE3.1993.png|Logotipas nuo 1995 m. gegužės mėn. vid. iki 1997 m. birželio 8 d. Vaizdas:TV3 Latvija logo 90s.png|Logotipas nuo 1997 m. birželio 8 d. iki 2001 m. rugsėjo mėn. Vaizdas:TV3 Viasat.svg|Logotipas nuo 2001 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. rugpjūčio 23 d. Vaizdas:Tv3red.png|Logotipas nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2012 m. rugsėjo 2 d. Vaizdas:TV3ltlogo201213.jpg|Logotipas nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. Vaizdas:Tv3 logo rgb transparent.png|Logotipas nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. Vaizdas:Tv3-on-white.png|TV3 HD logotipas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. Vaizdas:TV3 Baltics (2019).svg|Logotipas nuo 2019 m. gruodžio 1 d. </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.tv3.lt/ Oficiali TV3 svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220513130822/https://www.tv3.lt/ |date=2022-05-13 }} * [http://www.viasat.lt/ Lietuviška Viasat svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060221032148/http://www.viasat.lt/ |date=2006-02-21 }} * [https://play.google.com/store/apps/details?id=se.mtg.freetv.tv3_lt „TV3 Play“ Google programėlių parduotuvėje] {{poptv}} [[Kategorija:TV3| ]] tk0rmwbq97coqn9c13zf0gjlqvhattn 0 35730 7889767 7763978 2026-07-30T11:51:59Z CD 677 /* Stotis */ 7889767 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Panemunėlio gel. stotis |foto = Unnamed2 - panoramio (1549).jpg |fotoinfo = Kaimo sodyba |lat = 55.906 |long = 25.392 |sav = Rokiškio rajono savivaldybė |sen = Panemunėlio seniūnija |gyv = 476 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Panemunė̃lis|Panemunė̃lio|Panemunė̃liui|Panemunė̃lį|Panemunėliù|Panemunė̃lyje|š=2002}} }} '''Panemunėlio geležinkelio stotis''' – gyvenvietė [[Rokiškio rajono savivaldybė]]je, 4 km į vakarus nuo [[Panemunėlis|Panemunėlio]] miestelio, prie [[Geležinkelis Radviliškis–Daugpilis|geležinkelio Radviliškis–Daugpilis]]. [[Panemunėlio seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras. Gyvenvietėje stovi koplyčia, veikia [[Panemunėlio pagrindinė mokykla]], darželis, biblioteka, paštas (LT-42031), universalus daugiafunkcis centras, ambulatorija, medienos perdirbimo įmonė. Gyvenvietės planas stačiakampis. Prateka [[Šetekšna]]. Keliai į Panemunėlį, [[Kazliškis|Kazliškį]], [[Augustinava|Augustinavą]], toliau pietuose eina plentas {{KK122}}. == Istorija == Gyvenvietė pradėjo kurtis XIX a. pabaigoje aplink Panemunėlio stotį, kuri buvo Zarasų apskrityje, [[Liepojos–Romnų geležinkelis|Liepojos–Romnų geležinkelio]] atkarpoje Radviliškis–Kalkūnai.<ref>{{SGKP|8|771|Poniemuniek (2)}}</ref> XX a. pradžioje – [[Panemunėlio valsčius|Panemunėlio valsčiaus]] centras.<ref>{{VLE|26|268}}</ref> [[1937]] m. įkurta biblioteka. Stoties gyvenvietė garsėjo linų fabriku, kuris čia veikė nuo 1937 m. LTSR metais buvo „Atžalyno“ [[kolūkio centrinė gyvenvietė]]. Veikė linų fabrikas, ryšių skyrius, malūnas, lentpjūvė, ambulatorija, vaistinė, vidurinė mokykla (kaip pradinė įkurta 1919 m.). [[2011]] m. [[rugsėjo 1]] d. gyvenvietėje pradėjo veikti Panemunėlio universalus daugiafunkcis centras.<ref>{{Cite web | title = Rokiškio rajono savivaldybė - Seniūnijos » Panemunėlio seniūnija » Apie Panemunėlio seniūniją | author = | work = naujas.rokiskis.lt | date = | accessdate = 2020-06-18 | url = http://naujas.rokiskis.lt/lt/seniunijos/panemunelio-seniunija/pristatymas_4753.html | archiveurl = https://web.archive.org/web/20200618090223/http://naujas.rokiskis.lt/lt/seniunijos/panemunelio-seniunija/pristatymas_4753.html | archivedate = 2020-06-18 | url-status=live }}</ref> == Stotis == {{Lt-gs2 |vardas = Panemunėlio |adresas = Stoties g. 1 |atidaryta = 1873 m. |uždaryta = 2003 m. |platformos = 1 |rwi = 1248 |lat = 55.9076 |long = 25.3875 |rm={{Routemap2| ~~km~~ CONTg~~↑ [[Daugpilio GS|DAUGPILIS]] ↑ GRENZE~~(Lietuvos–Latvijos siena) DST~~[[Rokiškio GS|ROKIŠKIS]] ABZ~~9,1~~ eHST~~''[[Tindžiulių GS|Tindžiuliai]]'' ABZ~~4,8~~ DST~~'''Panemunėlis''' ABZ~~5,3~~ eHST~~''[[Kepuriškio GS|Kepuriškis]]'' eABZg+r~~8,2~~ DST~~[[Skapiškio GS|SKAPIŠKIS]] ABZ CONTf~~↓ [[Panevėžio GS|PANEVĖŽYS]] ↓ }}}} Geležinkelio stotis čia buvo įkurta [[1873]] m.<ref>{{Archangelskij 1981}}</ref> prie [[Radviliškio–Kalkūnų geležinkelis|Radviliškio–Kalkūnų geležinkelio]],<ref>{{LT geležinkeliai 2001|11}}</ref> jai suteikta IV kategorija.<ref>{{Aleknienė 2024|3}}</ref> Pirmieji stoties rūmai buvo mediniai.<ref>{{Gendrėnienė 2011}}</ref> Čia pastatytas depas, vienas svarbiausių Radviliškio–Kalkūnų ruože, vėliau tapęs tarpiniu (atsarginiu).<ref>{{Morkūnas 2013|37}}</ref> Gyvenvietė prie geležinkelio ėmė greitai augti ir jau XX a. pranoko [[Panemunėlis|Panemunėlio]] miestelį,<ref>[http://www.rokiskis.lt/lt/seniunijos/panemunelio-seniunija/pristatymas_4753.html „Panemunėlio seniūnija. Pristatymas“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190708212824/http://www.rokiskis.lt/lt/seniunijos/panemunelio-seniunija/pristatymas_4753.html |date=2019-07-08 }}, ''Rokiškio rajono savivaldybė''</ref> kurio vardu buvo pavadinta. Stotis buvo įrengta 16 km nuo [[Rokiškio GS|Rokiškio]], Kamajų–Salų–Svėdasų ir Skapiškio–Pandėlio–Rokiškio sankirtoje. Ji atsirado iš dalies Kūdžių (vėliau vadinamų Bimbų) kaimelio ir Jackevičių palivarko žemės. I pasaulinio karo pabaigoje vokiečiai, traukdamiesi iš Lietuvos, sudegino geležinkelio pastatus visoje linijoje nuo [[Obelių GS|Obelių]] iki [[Subačiaus GS|Subačiaus]],<ref name=ml>{{ML|2|158|Panemunėlis}}</ref> tačiau Panemunėlio nesudegino, kadangi stotis buvo mūrinė.<ref>{{LT geležinkeliai 1995|53}}</ref> Tarpukariu stotyje veikė bufetas, uždarytas apie 1936 m.<ref>[http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/bibliografija/4269/la-19360503-p3--mazose-gelezinkelio-stotyse-panaikins-bufetus Mažose geležinkelio stotyse panaikins bufetus.] „Lietuvos aidas“, 1936-05-03, psl. 3.</ref> 1935 m. pastatytas naujas keleivių namas pagal inžinieriaus [[Vincas Pukas|Vinco Puko]] projektą.<ref>[[LCVA]], f. 386, a. 1, b. 861, l. 11.</ref><ref name=km>[https://kupiskiomuziejus.lt/virtuali-paroda/siauliu-daugpilio-gelezinkelio-ruozas-1918-2018-m/ Fotografijų paroda „Šiaulių – Daugpilio geležinkelio ruožas 1918-2018 m.“] Kupiskiomuziejus.lt (tikrinta 2026-01-13).</ref> Tačiau II pasaulinio karo metais visi naujai pastatyti geležinkelio pastatai vėl sudegė.<ref name=ml/> – gaisras kilo dėl ant stoties numestos bombos, išliko tik keleivių namas.<ref name=km/> XX a. viduryje šalia stoties pastato stovėjo vandens bokštas apvaliu stogu.<ref>[https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos/photo/204643 Panemunėlio geležinkelio stotis ir vandens bokštas.] E-kinas.lt (tikrinta 2026-07-30).</ref> 1957 m. pastatytas dyzelinis variklis (tuometinė technikos naujovė), nutiesta nauja vandens padavimo linija.<ref name=km/> 1959 m. ruože nuo [[Kepuriškio GS|Kepuriškio]] link Panemunėlio stoties, tuometinėje [[Šetekšnų apylinkė]]je buvo nurodytos net 4 stotelės, buvusios maždaug 5 km ruože – Šileikių, Miesteliškių, Kavolių ir Žaliankos.<ref>{{LTSR 1959 ref|377}}</ref> Vėlesniais metais jos nebeminimos. Apie 1998 m. vandentraukės mechanizmai išvežti.<ref name=km/> [[2003]] m. Panemunėlio stotis buvo uždaryta.<ref>[https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.402B94D82ADD Dėl viešojo naudojimo geležinkelio linijos Pabradė–valstybės siena ir Valstybės siena–Adutiškis–Didžiasalis (su joje esančiomis Adutiškio ir Didžiasalio stotimis), taip pat Karsakiškio, Šapelių, Šarkių, Lyduvėnų, Radžiūnų, Lauksargių, Mergalaukio, Dapšionių, Medininkų, Genių, Čiūtelių, Lūšės, Saldutiškio, Labos, Panemunėlio, Varlaukio, Žilių, Visagino ir Skersabalių stočių uždarymo]</ref> Netrukus buvo nugriautas nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio vidurio nebenaudojamas geležinkelio vandens bokštas (vien dėl staiga suprastėjusios jo stogo būklės). Šis bokštas buvo aukščiausias pastatas bent 6 km spinduliu, todėl traukdavo baltųjų gandrų dėmesį, kurie čia sukdavo lizdus.<ref>{{Vrubliauskas 2010}}</ref> 2016 m. stoties pastatas ir keleivių peronas buvo perduoti Turto bankui.<ref>{{cite act |type=Nutarimas |index=1157 |date=2016-11-23 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto perdavimo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4fc17830b30011e6aae49c0b9525cbbb |access-date=2024-06-04 |language=lt}}</ref> <gallery> Unnamed2 - panoramio (1544).jpg | Stoties pastatas 2014 m. Panemunėlis, Lithuania - panoramio.jpg | Ūkiniai statiniai prie geležinkelio 2014 m. </gallery> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=840|inc=100|incmin=50 |1902|180|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1914|603 |1923|383|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|446|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|593|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|674|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1986|763|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|288||Panemunėlis 1}}</ref> |1989|830|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|646|r2001=<ref>{{2001sur(Panevėžys)}}</ref> |2011|562|r2011=<ref name="lsd2011">[https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf "Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį"], ''[[Lietuvos statistikos departamentas]]'', Vilnius, 2013 m. sausio 25 d.</ref> |2021|476|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === * [[Giedrius Viduolis]] (1968–), humoristas, žinomas kaip „Tata“ iš grupės „[[Ambrozija (humoro grupė)|Ambrozija]]“. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{ltunavigacija |C=PANEMUNĖLIO GS |Š=[[Kazliškis]] – 12 km |ŠR= |R=[[Panemunėlis]] – 4 km <br /> [[Rokiškis|ROKIŠKIS]] – 16 km |PR=[[Kamajai|KAMAJAI]] – 14 km |P= |PV=[[Skapiškio GS]] – 15 km |V= |ŠV= }} {{ROKgyv}} [[Kategorija:Rokiškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] [[Kategorija:Rokiškio rajono savivaldybės geležinkelio stotys]] 0q3s9d3djt1qzjyqjpbpv0v7obvpnto 0 37054 7889501 7886864 2026-07-29T16:42:00Z Ed1974LT 52229 /* Tiesioginė nuosaka */ 7889501 wikitext text/x-wiki {{kalba|kalba=Lyvių kalba <br />'''''līvõ kēļ'''''|spalva= limegreen| šalys= {{flag|Latvija}}<br>{{flag|Estija}}{{efn|Lyvių—estų—latvių žodyno pratarmėje Vytsas rašo, kad lyvių kalbos mokoma Estijos ir Latvijos aukštosiose mokyklose.}}| kalbančiųjų=<small>Vienam [[2020]] m. gimusiam žmogui ši kalba yra [[Gimtoji kalba|gimtoji]].<ref name="lsm.lv"/> Esama ~40 [[Kalbos sertifikatas#Kalbų mokėjimo lygiai|B1 lygiu]] ir ~210 [[Kalbos sertifikatas#Kalbų mokėjimo lygiai|A1–A2 lygiais]] kalbos naujai išmokusiųjų</small><ref name="thetimes1">The Times Europe (2013-06-05): [http://www.thetimes.co.uk/tto/news/world/europe/article3782596.ece ''Death of a language: last ever speaker of Livonian passes away aged 103''] ''(anglų k.); tikrinta 2017-02-08</ref><ref>livones.net (2011-12-14): [http://www.livones.net/valoda/?raksts=8701 ''Lyvių kalbos padėtis''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140202235047/http://www.livones.net/valoda/?raksts=8701 |date=2014-02-02 }} (latvių k.); tikrinta 2017-02-09</ref>| vieta= į šimtuką nepatenka| kilmė=[[Uralo prokalbė]] *[[Uralo kalbos]] **[[Finougrų kalbos]] ***[[Finų kalbos]] ****[[Baltijos finų kalbos]] *****'''lyvių'''| oficiali={{flag|Latvija}}<br>Įteisintoji Latvijos mažumos kalba<ref>1999 m. gruodžio 21 d. [http://likumi.lv/doc.php?id=14740 Latvijos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo] 5. str.; tikrinta 2017-02-07</ref><br>| iso639-1=-| iso639-2=-| iso639-3=liv}} {{Incubator|code=liv}} [[Vaizdas:Idioma livonio.png|299px|thumb|Lyvių kalba [[Kuršas|Kurše]]]] '''Lyvių kalba''' (lyv. k. ''līvõ kēļ'') – beveik išnykusi [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimos [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] grupės [[agliutinacinė kalba]], viena iš dviejų [[Latvija|Latvijos]] [[Čiabuviai|autochtoninių]] kalbų ir vienintelė kalba greta [[latvių kalba|latvių]], Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.{{efn|Pagal Valstybinės kalbos įstatymo 3 straipsnį, [[latgalių kalba]] yra „istorinė latvių kalbos atmaina”, pagal 5 straipsnį, valstybinė kalba yra latvių, ir visos kitos Latvijos Respublikoje vartojamos kalbos, išskyrus lyvių kalbą, Valstybinės kalbos įstatymo požiūriu laikomos svetimomis.}} Paskutinė [[Kanada|Kanadoje]] ilgai gyvenusi lyvių kaip [[Gimtoji kalba|gimtosios kalbos]] vartotoja [[Grizelda Kristiņa|Grizelda Kristinia]], sulaukusi 103 metų, mirė [[2013]] m. birželio 2 d.<ref name="thetimes1"/> Vienintelis šių dienų žmogus, vaikas, kuriam lyvių kalba yra gimtoji – [[2020]] m. gimusi [[Mednių šeima|Kuldė Mednė]] (''Kuldi Medne''), jos tėvai – lyvių kalbos gaivinimo aktyvistai.<ref name="lsm.lv"/> Šiuo metu yra daugiau kaip 200 geriau ar silpniau lyvių kalbos naujai pramokusių žmonių, dauguma iš jų – [[lyviai]].<ref name="autogenerated127">Ernštreits V. „Livonian in the 21st century”. Études finno-ougriennes, 44 (janvier 2012). Numéro spécial „Les langues finno-ougriennes aujourd’hui”, Paris, ADÉFO; L’Harmattan, (2014) p. 127–144, ISSN 0071-2051, ISBN 978-2-343-02592-6, EAN 9782343025926</ref> Lyvių kalba įtraukta į [[UNESCO]] nykstančių kalbų sąrašą.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net” (2011-12-12): [http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8680 Lyvių kalba] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141222195941/http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8680 |date=2014-12-22 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-03-10</ref> Kilmės atžvilgiu lyvių ir latvių kalbos visai negiminingos, tačiau viena kitai padarė žymų poveikį ir dėl to atsirado savitų bruožų, ypač garsyne, kurių neturi joms giminingos kalbos: latvių kalba turi daug [[baltų kalbos|baltų]] ir [[slavų kalbos|slavų]] kalboms nebūdingų [[Fonologija|fonologinių]] ypatybių, o lyvių kalboje, be kitų pavyzdžių, susidarė palyginti sudėtinga [[Kirtis|kirčiuoto]] skiemens struktūra drauge su nekirčiuotų [[Balsis|balsių]] trumpinimu. Lyvių kalbai artima, bet daug konservatyvesnė [[suomių kalba]] pasižymi ne tokia sudėtinga kirčiuoto skiemens sandara ir net labai ilguose žodžiuose išlaiko nekirčiuotus balsius sveikus. Lyvių kalboje išnyko tiek [[priebalsių laipsniavimas]], tiek [[balsių harmonija]], tačiau naujai susidarė labai sudėtinga balsių kaita.<ref>{{cite book|last=Лаанест|first=А.|title=Основы финно-угорского языкознания (прибалтийско-финские, саамские и мордовские языки)|chapter=Прибалтийско-финские языки|location=М.|publisher=Наука|date=1975|pages=18|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Цыпанов|first=Е. А.|title=Сравнительный обзор финно-угорских языков|chapter=Ливский язык|url=http://www.finnougoria.ru/pdf%20izdania/sravnitelnyi%20obzor2.pdf|location=Сыктывкар|publisher=Кола|date=2008|pages=191|isbn=5-8818-6835-8}}</ref> Lyvių kalba pasižymi kai kuriomis [[Archaizmas|archajiškomis ypatybėmis]]: išsaugota ''*ktt'' : ''*kt'' (> ''*t'' : ''*d'') priešprieša; daugybėje [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] išsaugotas galinis ''-a'', kuris kitose Baltijos finų kalbose virto produktyvesniu ''-e'' > ''-i'' kamiengaliu; lyvių kalbai būdingos ypatingos liepiamosios [[Nuosaka|nuosakos]] vienaskaitos II [[Asmuo (gramatika)|asmens]] formos.<ref>{{cite book|last=Viitso T.-R.|title=The Uralic languages|chapter=Fennic|location=London – New York|publisher=Routledge|date=1998|pages=101–102|isbn=}}</ref> Kadangi lyvių kalba – [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], žodžio kaitomoji dalis šiame straipsnyje vadinama [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesaga]] ([[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] priesaga), o ne [[Galūnė (kalbotyra)|galūne]]. Darybos formantai taip pat vadinami priesagomis ([[Žodžių daryba|darybos]] priesagomis). Atsižvelgiant į kontekstą, lyvių kalbos raštijos ištakomis gali būti laikoma [[XIX amžius|XIX a.]] išnykusi ir palyginti prastai dokumentuota [[Vidžemė]]s Salacos arba [[Kuršas|Kuršo]] lyvių tarmė. Čia daugiausia bus remiamasi Kuršo lyvių rytų tarme, kuria grindžiama [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lyvių kalba. == Tarp kitų giminingų kalbų == [[Vaizdas:Norādes Kolkasragā.jpg|270px|thumb|left|Nuorodos [[Kolkos ragas|Kolkos rage]] latvių, lyvių ir anglų kalbomis]] Kaip teigia estų kalbininkas T. Vytsas ([[Tiit-Rein Viitso]]), [[Baltijos finų kalbos]] pradžioje buvo skilusios į tris atšakas: lyvių kalbą, pietų estų kalbą (sunormintas jos variantas – [[veru kalba]]) ir į atšaką, kurią jis vadina [[Neva|Nevos]] kalbų grupe. Iš pastarosios kilo visos kitos Baltijos finų kalbos.{{sfn|Viitso|1994|p=262}} Estų kalbininko [[Paul Alvre|P. Alvrės]] teigimu, pirmieji Baltijos jūros pakrantėse apsigyvenę finai buvo lyvių ir [[Suomių kalba|suomių]] vakarinių tarmių vartotojai.{{sfn|Viitso|1994|p=261}} Vytsas nurodo, kad savarankiškų Baltijos finų kalbų susidarymas tebėra ginčytinas klausimas. Vis dėlto, jo manymu, yra aišku, kad lyvių kalba − viena iš seniausiųjų savarankiškų Baltijos finų kalbų.{{sfn|Viitso|1994|p=266}} == Istorija == === Iki XX amžiaus === [[Vaizdas:Liivi keel.GIF|350px|right|thumb|{{legend|#3f403f|Paskutinių lyvių kalbos vartotojų teritorijos}} {{legend|#c7bca3|Istorinis lyvių kalbos paplitimo arealas Latvijoje}}]] Pagal [[Archeologija|archeologinius]] duomenis, dabartinės [[Pabaltijis|Baltijos kraštų]] teritorijos buvo apgyvendintos daugiau kaip prieš 10 000 metų. Pirmieji gyventojai buvo [[Senoji Europa|protoeuropiečiai]]. Baltijos finai čia pasirodė apie [[2000 m. pr. m. e.|2000 m. pr. m. e]]. arba, kaip teigia [[Tõnu Karma|T. Karma]], apie [[3000 m. pr. m. e.]] Jie susimaišė su protoeuropiečiais ir čia įsigalėjo Baltijos finų kalbos atmaina, kurios pagrindu susiformavo lyvių, šiaurės ir pietų [[Estų kalba|estų]] kalbos.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227}} [[Estai|Estų]] kalbininko [[Paul Ariste|P. Aristės]] teigimu, apie 3000 m. pr. m. e. į Baltijos kraštus atsikėlę [[Šukinės duobelinės keramikos kultūra|šukinės duobelinės keramikos]] kultūros atstovai kalbėjo penkiomis pagrindinėmis Baltijos finų kalbomis, ir viena iš jų buvo lyvių kalba.{{sfn|Hirša|1994|p=201}} [[Virvelinės keramikos kultūra|Virvelinės keramikos kultūros]] atstovai, kuriems priklausė ir [[prabaltai]], į dabartinę [[Latvija|Latvijos]] teritoriją atsikėlė apie 2000 metus pr .m. e. ir čia susidūrė su Baltijos finų tautomis.{{sfn|Hirša|1994|p=204}} [[XII amžius|XII a]]. pabaigoje lyviai gyveno plačiame ruože prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]], taip pat [[Dauguvos lyvių žemė|Dauguvos]] ir [[Turaida (žemė)|Gaujos]] žemupių apylinkėse, iš žemyno pusės jų kaimynai buvo [[Latviai|letai]], [[žiemgaliai]] ir [[sėliai]]. Anksčiausios rašytinės žinios apie lyvius randamos [[XI amžius|XI]] a. [[Kijevo Pečorų laura|Kijevo Pečiorų lauros]] vienuolyno [[Būtųjų laikų pasakojimas|Nestoro kronikose]], kur lyviai minimi kaip ''либь'' (''lib&apos;'') bei ''любь'' (''liub&apos;''), nors pastarasis užrašymas laikomas klaidingu.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227}} Remdamasis rašytiniais šaltiniais, suomių finougristas [[Riho Grünthal|R. Griuntalas]] teigia, kad iki [[Livonijos karas|Livonijos kryžiaus karų]] [[XIII amžius|XIII a.]] pradžioje Latvijoje galėjo gyventi apie 150 000 žmonių. [[Lyviai|Lyvių]] galėjo būti 15 000−21 000, pagal kitus šaltinius − iki 28 000. Iš jų 10 000–12 000 gyveno [[Dauguvos lyvių žemė|Dauguvos žemupyje]], 5000−6000 – [[Turaida (žemė)|Turaidos]] arba [[Gauja|Gaujos]] regione, ir apie 6000−9000 − [[Metsepolė]]je.{{sfn|Grünthal|2013|p=25š}} Nors lyvių kalba ilgiausiai išsilaikė [[Kuršas|Kurše]], iki šiol nėra aišku, ar lyviai ten gyveno jau tada, kai [[Vidžemė]]s lyvių žemėse vyko [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikoje]] aprašyti nuotykiai.{{sfn|Grünthal|2013|p=257}} Henriko Latvio kronikoje kalbama apie lyvių ir jų kaimynų žiemgalių bei sėlių krikštą. Išsamiai pasakojama apie [[Akas (vadas)|Ako]] ir [[Dabrelis|Dabrelio]] vadovaujamų lyvių priešinimąsi ir tada, kai vyriausiasis vadas [[Kaupas (vadas)|Kaupas]] sutiko krikštytis ir perėjo į vokiečių pusę. [[Eduard Vääri|E. Vėrio]] nuomone, vokiečiai visų pirma buvo nusitaikę į jūros pakrantėse gyvenusius lyvius, nes jie buvo blogi [[Krikščionybė|krikščionys]], atkakliai laikėsi [[Pagonybė|pagoniškų]] papročių, tad užsitraukė žemvaldžių nemalonę ir šie į jų teritorijas skatino keltis gretimas tautas.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227.&mdash;228}} [[Livonijos konfederacija|Livonijos konfederacijos]] laikotarpiu [[Estija|Estijoje]] ir Vidžemėje gyventojų skaičius nuo [[1350]] iki [[1550]] m. pastebimai išaugo, bet po to prasidėjo ilgi karo metai. Skaičiuojama, kad per ateinančius 80 metų gyventojų sumažėjo perpus, sunkiausias laikotarpis − paskutiniai [[XVI amžius|XVI a.]] dešimtmečiai. Iki [[XVII amžius|XVII a]]. pabaigos [[Švedija|Švedijos]] valdomoje Vidžemėje gyventojų skaičius vėl ėmė augti, kol [[Didysis Šiaurės karas|Didžiojo Šiaurės karo]] katastrofos šį augimą sustabdė. Griuntalo manymu, šiuodu karo laikotarpiai lėmė tai, kad Vidžemės lyvių kalba išnyko jau [[XIX amžius|XIX a.]]{{sfn|Grünthal|2013|p=256}} [[Švedai|Švedų]] istorikas [[Thomas Hiärn|T. Jernas]] (''Thomas Hiärn'', 1638–1678) savo kronikoje ''Ehst-, Lyf- und Lettlaendische Geschichte'' (aprašomi įvykiai iki [[1639]] m.) kalba, kad Vidžemėje lyvių buvo likę mažai (daugiausia [[Salacgryva|Salacos]], [[Limbažiai|Limbažių]], [[Liepupė (kaimas)|Liepupės]], [[Nabė (kaimas)|Nabės]] ir [[Vainižiai|Vainižių]] apylinkėse), o Kurše jų buvę daugiau, be to, tenai jie nesituokę su latviais.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=229}} {{quote box |width = 30% |bgcolor=#EEE8AA |align = right |quote = Lyvių šiuo metu tiek mažai, tų, kurie gyvena siaurame Salacos pakrantės ruože Limbažių, Liepupės, Nabės ir Vainižių link, kaip buvo sakyta anksčiau. Jie beveik kasdien kalba latviškai, nes gyvena kartu [su latviais] ir pamaldose turi verstis latvių kalba. Tačiau tie, kurie išlikę Kurše, verčiau tuokiasi ne su latviais, o su saviškiais. Nors ir latvių aplinkui nėra itin daug, nes jie bijo burtų, kuriuos jie [= lyviai] dažnai naudoja. |source = T. Jerno pastebėjimai apie lyvių padėtį maždaug 1665 m.{{sfn|Grünthal|2013|p=258}}}} [[Vaizdas:Matthai.gif|thumb|200px|left|1863 m. Londone Kuršo lyvių rytų patarme išleistos [[Evangelija pagal Matą|Evangelijos pagal Matą]] antraštinis puslapis]] Savo tyrime ''Versuch über die Alterthümer Lieflands und seiner Völker besonders der Letten'' ([[1778]] m.) vokiečių rašytojas dvasininkas J. L. Bergeris (''Johann Ludwig Börger'', 1730–1791) rašo, kad yra sutikęs lyvių ne tik prie Salacos, bet ir, 15 metų iki publikuojant darbą, netoli [[Ryga|Rygos]], už 15 km nuo jos buvusioje Rembergės smuklėje.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=230}} Be iki tol turėtų pavienių lyviškų žodžių sąrašų (arba ankstyvosiose [[Kronika|kronikose]] paminėtų lyvių [[Asmenvardis|asmenvardžių]] ir [[Vietovardis|vietovardžių]]), pirmasis kada nors išleistas tekstas lyvių kalba − tai į Salacos [[Tarmė|tarmę]] verstas „[[Tėve mūsų]]“, kurį latvių dvasininkas ir švietėjas [[Gustavas Bergmanis|G. Bergmanis]] (1749–1814) [[1789]] m. išspausdino tekstų rinkinyje ''Das Gebeth des Herrn oder Vaterunsersammlung''.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=231}} Bene reikšmingiausias posūkis lyvių kalbos istorijoje – tai [[suomiai|suomių]] kilmės kalbininko [[Andreas Johan Sjögren|A. Šiogreno]] (''Andereas Johan Sjögren'', 1794–1855) ir [[Vokiečiai|vokiečių]]-švedų kilmės estų kalbininko [[Ferdinand Johann Wiedemann|F. Vydemano]] (''Ferdinand Johann Wiedemann'', 1805–1887) parengti ir [[1861]] m. dviem tomais [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] išleisti [[gramatika]] bei [[žodynas]] (Joh. A. Sjögren, F. Joh. Wiedemann: ''Livische Grammatik nebst Sprachproben'' ir ''Livisch-deutsches und deutsch-livisches Wörterbuch'').{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=232.&mdash;233}} Vėliau Vydemanas prisidėjusiems prie ''Lyvių–vokiečių–lyvių žodyno'' rengimo savo informantams [[Nika Polmanis|Nikai Polmaniui]] ir [[Janis Princis (1796)|Janiui Princiui]] bei šio sūnums [[Jānis Princis (1821)|Janiui]] ir [[Pēteris Princis|Pėteriui]] nurodė [[Evangelija pagal Matą|Evangeliją pagal Matą]] versti tiek į Kuršo lyvių vakarų, tiek į rytų patarmes. Vydemanas evangeliją suredagavo ir [[1863]] m., remiamas [[Louis Lucien Bonaparte|L. L. Bonaparto]], [[Londonas|Londone]] rado galimybę ją išspausdinti vakarų patarme kaip ''Das Evangelium Matthäi in den westlischen Dialect des Livischen übersetzt von dem Liven J. Prinz und dessen Söhnen P. Prinz und J. P. Prinz'' ir rytų patarme kaip ''Das Evangelium Matthäi in den östlichen Dialect des Livischen zum ersten Male übersetzt von dem Liven N. Pollmann''. Vėrio teigimu, išleidus Vydemano redaguotą Polmanio ir Princio Evangelijos pagal Matą vertimą, prasidėjo nuolatinė lyvių [[Rašomoji kalba|rašomosios kalbos]] raida.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=234}} Kita knyga lyvių kalba (taip pat Evangelija pagal Matą) [[1880]] metais išleista Sankt Peterburge, rašyba grįsta tuo metu vartotąja vokiečių ir latvių kalbose. Vertimo autorius nežinomas.<ref>Ernštreits V. (2007). ''Livonian Orthography''. Linguistica Uralica. t. XLIII, Nr. 1., p. 15. ISSN 0868-4731 [http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2007/issue_1/ling-2007-1-2.pdf (žr. internete)]; tikrinta 2017-02-03</ref> Paskutinis [[Salaca|Salacos]] tarme šnekėjęs žmogus mirė [[1868]] m.{{sfn|Moseley|2002|p=6}} [[1860]] m. 12-oje Šiaurės Kuršo kaimų gyveno apie 3 000 lyvių, apie 2 000 iš jų kalbėjo lyviškai. Suomių kalbininko [[Eemil Nestor Setälä|E. N. Setelės]] (''Emil Nestor Setälä'') apskaičiavimais, XIX amžiaus pabaigoje ([[1888]] m.) lyviškai kalbėjo 2 929 žmonės.{{sfn|Moseley|2002|p=7}} === XX amžius === [[Vaizdas:Līvli.jpg|210px|thumb|Laikraštis „Lyvis“ (''[[Līvli]]''; 1939 m.)]] [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais lyviai iš savo pajūrio kaimų buvo priverstinai [[Evakuacija|evakuoti]]. Į nusiaubtus namus jiems buvo leista grįžti [[1920]] m., kai Latvija jau buvo tapusi nepriklausoma valstybe.<ref>[http://letonika.lv/groups/default.aspx?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 ''Latvijos istorijos enciklopedija (letonika.lv)''], (latvių k.); tikrinta 2017-04-23</ref> Šis tremties laikotarpis (1915–1919) lyvių istorijoje žinomas kaip ''ulzajtõbāiga'' '(lyvių) išvarymo metas'. Grįžo ne visi, lyvių bendruomenės išskirstymas susilpnino kalbos vartojimą.<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/lv/preface.html ''Lyvių-estų-latvių žodynas. Sudarytojo pratarmė''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170713121026/http://www.murre.ut.ee/liivi/lv/preface.html |date=2017-07-13 }} (latvių k.); tikrinta 2017-04-23</ref> [[1925]] m. lyvių buvo likę 1 238.<ref name="vestnesis2000">''Latvijas vēstnesis'' (04.08.2000., Nr. 278/280 (2189/2191)): [https://www.vestnesis.lv/ta/id/9554 ''(Lyvių kultūros istorija ir aktualijos)''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] lyvių kalbą daugiausia tyrinėjo suomių ir estų kalbininkai [[Eemil Nestor Setälä|E. N. Setelė]], [[Lauri Kettunen|L. Ketunenas]], [[Lauri Posti|L. Postis]], [[Oskar Loorits|O. Loritsas]] ir [[Paul Ariste|P. Aristė]].<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/vesture/?raksts=8216 ''Svarbiausieji 1900–1939 m. lyvių istorijos įvykiai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080410/http://www.livones.net/vesture/?raksts=8216 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Dažniausiai suomių ir estų organizacijų pastangomis, nuo [[1920]] iki [[1939]] metų lyvių kalba buvo išleistos kelios dešimtys knygų – prasidėjo lyvių [[tautinis atgimimas]].<ref name="livones1">Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/?raksts=8134 ''Literatūra. Tarp abiejų Pasaulinių karų''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080636/http://www.livones.net/literatura/?raksts=8134 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Suomių organizacijos teikė pagalbą lyviams įgyti profesinį ir aukštąjį išsilavinimą [[Suomija|Suomijoje]].<ref name="lyvių gyvenimas"/> [[1921]] m. išspausdintas pirmasis vadovėlis (skaitymo knyga) lyvių kalba ''Ežmi Līvәd lugdәbrōntәz<ref name="Valge">{{cite book|title=Emakeele Selts 1920–2020|trans-title=Gimtosios kalbos draugija 1920–2020 m.|author=J. Valge (sudarytojas)|location=[[Talinas|Tallinn]]|publisher=AS Pakett trükikoja|year=2021|ISBN=978-9949-9222-8-4|chapter=Emakeele Selts ja sugulaskeeled|trans-chapter=Gimtosios kalbos draugija ir giminingos kalbos (aut. T. Tuisk)|url=https://www.emakeeleselts.ee/wp-content/uploads/2024/01/ES_pohikroonika_sisu.pdf|page=399|accessdate=2025-08-06|language=et}}</ref> (Pirmoji lyvių skaitymo knyga)'', sudarytojas – estų kalbininkas [[Oskar Loorits|Oskaras Loritsas]]. Iš viso 1921–1926 m. buvo išleistos penkios tokios skaitymo knygos. Jos tarnavo tiek kaip skaitiniai lyvių kalba, tiek tam tikru atžvilgiu atliko [[Laikraštis|laikraščio]] arba [[Metraštis|metraščio]] funkcijas. 1920–1940 m., „antrojo atgimimo“ lakotarpiu, lyvių kultūra formavosi daugiausia rytų lyvių patarmės pagrindu.<ref name="livones1"/> [[1923]] metais įkurta lyvių organizacija – [[Lyvių sąjunga]],<ref>{{cite web |title=Lyviams – eilinės išnykusios tautelės vaidmuo? |last1=Palkimas |first1=Valdas |website=www.verslosavaite.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2007-05-14 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lyviams-eilines-isnykusios-tauteles-vaidmuo-13190962 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> tais pačiais metais fakultatyviai (kaip nebūtino, pasirenkamo dalyko) mokyklose pradėta mokyti lyvių kalbos: [[Mārtiņš Lepste|M. Lepstė]] 15 metų lankėsi lyvių kaimų mokyklose ir mokė visus norinčiuosius.<ref name="lyvių gyvenimas">Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/vesture/jaunielaiki/?raksts=8203 ''Kultūrinis ir visuomeninis lyvių gyvenimas. Kalbos mokymas.''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211075106/http://www.livones.net/vesture/jaunielaiki/?raksts=8203 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> 1923 m. lyvių raidyno normintojas, kultūrininkas ir poetas [[Kōrli Stalte|Karlis Staltė]] (lyv. ''Kōrli Stalte'') sukūrė [[Lyvių himnas|lyvių himno]] ''Min izāmō'' (''Mano tėvyne'') žodžius, [[Vaizdas:LīvoLōlõd1924..jpg|140px|thumb|left|Pirmasis lyvių poezijos rinkinys (1924 m.)]] o [[1924]] m. [[Talinas|Taline]] buvo išleistas šio poeto 28-ių eilėraščių rinkinys ''Līvõ lōlõd (Lyvių dainos)''.<ref name="livones1"/><ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/literati/?raksts=8267 ''Karlis Staltė''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160926200131/http://www.livones.net/literatura/literati/?raksts=8267 |date=2016-09-26 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1931]] m. lyviškai buvo pradėtas leisti mėnesinis laikraštis ''[[Līvli]] (Lyvis)'', jame savo darbus publikavo poetai ir rašytojai, taip pat buvo rašoma apie kultūros ir lyvių gyvenimo įvykius.<ref name="livones1"/> [[1935]] m. [[Pėteris Dambergas|P. Dambergas]] lyvių kalba [[Helsinkis|Helsinkyje]] išleido [[Chrestomatija|chrestomatiją]] ''Jemakīel lugdõbrāntõz skūol ja kuod pierast'' (''Skaitymo knyga gimtąja kalba mokyklai ir namams''), ši knyga laikoma viena iš geriausiųjų, išspausdintų lyvių kalba.<ref>{{cite book|last=Eesti Entsüklopeedia, t. 14|first=|title= P. Damberg|publisher=Eesti Entsüklopeediakirjastus|location=Tallin|date=2000|pages=45|isbn=9-985-70064-3}} [http://entsyklopeedia.ee/artikkel/damberg_pētõr ''Damberg, Pētõr''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170924061146/http://entsyklopeedia.ee/artikkel/damberg_p%C4%93t%C3%B5r |date=2017-09-24 }};</ref><ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”. Renāte Blumberga: [http://www.livones.net/personalijas/?raksts=8166 Pēteris Dambergs] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141227191121/http://www.livones.net/personalijas/?raksts=8166 |date=2014-12-27 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[Vaizdas:Lyvių-vokiečių_kalbų_žodynas.jpg|210px|thumb|[[Lauri Kettunen|L. Ketuneno]] Lyvių–vokiečių kalbų žodynas ir gramatikos įvadas (1938 m.) – iki šiol vertinamas vienas didžiausių lyvių kalbai skirtų veikalų]][[Tarpukaris|Tarpukariu]] lyvių kalbos saugojimo ir tyrimo srityje svarbus vaidmuo teko suomių profesoriui [[Lauri Kettunen|Lauriui Ketunenui]]: [[1938]] m. jis pasirūpino išleisti išsamų ''Lyvių–vokiečių kalbų žodyną'' ir lyvių kalbos [[Fonetika|fonetikos]] bei [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] aprašą. L. Ketuneno darbai iki šiol išlieka kaip vertingas lyvių kalbos šaltinis, nes juose vartojama tiksli fonetinė [[transkripcija (lingvistika)|transkripcija]] ir pateikta daug unikalios informacijos.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/valoda/?raksts=8104 ''Didžiausiasis lyvių kalbos žodynas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080638/http://www.livones.net/valoda/?raksts=8104 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1942]] m. Helsinkyje dar pasirodė [[Naujasis Testamentas]], jį, vadovaujamas suomių kalbininko L. Ketuneno, vertė Karlis Staltė.{{sfn|Moseley|2002|p=11}} Po Antrojo pasaulinio karo knygos lyvių kalba jau nebebuvo leidžiamos.<ref>{{cite book|last=Vääri|first=E.|title=Pasaulio kalbos. TSRS tautų kalbos: Finougrų ir samodų kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1966|pages=138|isbn=}}''(rusų k.)''</ref> [[Antrasis pasaulinis karas]] sudavė skaudų smūgį lyvių kalbos vartotojams: pajūryje gyvenantiems lyviams dėl jūros kontrolės karo metu buvo apribotos žvejybos, pagrindinio išgyvenimo šaltinio, galimybės, dalis jų žuvo [[Kuršas|Kuršo]] mūšiuose, o daugybė kitų iš savo gimtųjų gyvenviečių buvo išblaškyti po visą [[Latvija|Latviją]], [[Estija|Estiją]] ir [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungą]], kai kurie pasitraukė į [[Vakarų pasaulis|Vakarus]]. Po karo, skirtingais apskaičiavimais, tebuvo likę 500–800 lyvių.<ref name="autogenerated28">Žurnalas „Tautinių bendrijų naujienos”, 2016, Nr. 1 (56), p. 28: [http://www.tbn.lt/files/File/Tiurkai/TBN%20zurnalas%202016%20Nr1-web.pdf ''Lyviai – Latvijos autochtonai'']; tikrinta 2017-02-03</ref><ref>[http://www.suri.ee/r/liivi/eng.html Lyvių kultūra ir istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060615214610/http://www.suri.ee/r/liivi/eng.html |date=2006-06-15 }} ''(anglų k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Pokariu Estijos [[Tartu universitetas]] surengė dvi lyvių kalbos, [[Etnologija|etnologijos]] ir [[Etnografija|etnografijos]] ekspedicijas ([[1948]]–[[1950]] ir [[1955]]–[[1956]] metais),<ref>Aristė P. (1958):''Lyviai ir lyvių kalba''. „Latvijos TSRS Mokslų Akademijos žinios”, Nr. 11, p. 35 ''(rusų k.)''</ref> tačiau lyvių buvo jau tik 200–500, o mokančiųjų lyviškai – dar mažiau. [[1970]] m. surašyme lyviai į tautų sąrašą nebeįtraukiami, o [[Pasas|pasuose]] uždrausta įrašyti tautybę „lyvis (-ė)”.<ref name="vestnesis2000"/> Įžymūs tuo laikotarpiu iškilę lyvių kalbos tyrėjai – estų finougristai [[Eduard Vääri|E. Vėris]] (''E. Vääri'')<ref>Sven-Erik Soosaar [http://www.ut.ee/Ural/hist.html Uurali keelte õpetamise ajaloost Tartu Ülikoolis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170205100617/http://www.ut.ee/Ural/hist.html |date=2017-02-05 }}; tikrinta 2017-02-06</ref> ir [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] (''T.-R. Viitso'').<ref>Estijos tyrimų informacinė sistema: [https://www.etis.ee/Portal/Persons/Display/94022b27-d095-43d5-a444-7578df72c415 T.-R. Viitso]; tikrinta 2017-02-06</ref> 8–9 dešimtmečiuose buvo atlikta formali [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lyvių kalbos [[reforma]]: buvo pašalinti [[Kuršas|Kuršo]] vidurinės patarmės ([[Lielirbė]]s) bruožai ir galutinai pereita prie Kuršo rytų patarmės normų, o rašyboje atsisakyta nuo [[XIX amžius|XIX a.]] pabaigos – [[XX amžius|XX a.]] pradžios nebevartojamų balsių žymėjimo raidėmis <у> ir <ö>. Vis dėlto tuo metu buvo nutraukta jau ne vieno dešimtmečio lyvių kalbos raštijos tradicija: po Sovietų Sąjungos okupacijos beveik nebeliko galimybių spausdinti lyviškų leidinių, kartkartėmis būdavo publikuojami tik rankraščiai. 8–9 dešimtmečiuose lyviškai daugiausia rašė trys autoriai: [[Pėteris Dambergas]], [[Poulīn Kļaviņ|Paulynė Kliavinia]] ir [[Alfons Bertholds|Alfonas Bertholdas]].<ref>''Latvija'': [http://latviya.takgivetmir.ru/a_latviya&livskaya-literatura&2.htm ''Lyvių literatūra po Antrojo pasaulinio karo''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211155120/http://latviya.takgivetmir.ru/a_latviya%26livskaya-literatura%262.htm |date=2017-02-11 }} ''(rusų k.)''; tikrinta 2017-03-03</ref> [[1972]] m. buvo įkurti lyvių ansambliai ''[[Līvlist]]'' ir ''[[Kāndla]]'', o [[1976]] m. sutuoktiniai lyviai Helmė ir Dainis Staltai (''[[Helmī Stalte]], [[Dainis Stalts]]'') įkūrė garsų [[Folkloras|folkloro]] ansamblį ''[[Skandinieki]]'', ansamblis tęsia veiklą iki šiol: atliekamos lyvių ir latvių dainos, populiarinama tautinė lyvių ir latvių kultūra, išleista dainų albumų, į kuriuos įtraukta ir lyviškų dainų.<ref> Latvijos visuomeninės žiniasklaidos portalas (2016-11-08): [http://www.lsm.lv/lv/raksts/tautas-maksla/dzive/folkloras-draugu-kopa-skandinieki-svin-40.-gadu-jubileju.a209172/ ''Folkloro grupė „Skandiniekai” švenčia 40-ąsias sukaktuves''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Lyvių patriotas, folkloro ansamblio ''Skandinieki'' įkūrėjas Dainis Staltas suvaidino ryškų vaidmenį atkuriant Latvijos nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.<ref>„Alkas” (2014-04-22): [http://alkas.lt/2014/04/22/l-purliene-sudie-didysis-dainiau-video/ ''Sudie, Didysis Dainiau''] (nekrologas); tikrinta 2017-02-03</ref> [[1989]] m. gyventojų surašymo duomenimis, lyvių buvo 226 ir 43,8 % iš jų lyvių kalba buvo gimtoji.<ref>{{cite book|last=Viitso|first=Т. R.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=76—77|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)''</ref> Pasak kitų šaltinių, [[1990]] m. Latvijai atkūrus nepriklausomybę, jau tik 35 žmonės galėjo šnekėti lyvių kalba ir vos 15 – laisvai.<ref name="autogenerated28"/> [[1991]] m. įstatymu lyviai buvo pripažinti Latvijos [[Čiabuviai|autochtonais]], valstybė įsipareigojo ginti ir saugoti lyvių kalbą, rūpintis jų kultūrine bei istorine aplinka, ir tuo tikslu lyvių senųjų kaimų pajūrio ruože buvo įteisinta lyvių teritorija, vadinama ''Līvõd Rānda ([[Lyvių pakrantė]])''. 1991 m. išleistas ''Latvių–lyvių pokalbių žodynas'' (autorės − [[Valda Marija Šuvcāne|V. Šuvcanė]] ir E. Žagarė).<ref name="letonikalv">Latvijos istorijos enciklopedija: [http://www.letonika.lv/groups/?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 ''Lyviai''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1992]] m. atnaujinta laikraščio ''[[Līvli]] (Lyvis)'' leidyba. 1993 m. buvo atkurta tuo metu 142 narius vienijusi [[Lyvių sąjunga]], turinti kalbos, [[Kraštotyra|kraštotyros]] ir kultūros bei istorijos skyrius.<ref>Lyvių kalbos ir kultūros portalas (2006-06-05): [http://www.livones.net/organizacijas/ls/?raksts=8301 ''Antrasis Lyvių sąjungos veiklos etapas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080745/http://www.livones.net/organizacijas/ls/?raksts=8301 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> 1993 m. išleistas atnaujintojo laikraščio ''Līvli'' vienintelis priedas vien tik lyvių kalba ''Līvli +'',<ref>{{cite book|title=Valodniecība. Somugristika|series=Latvijas Universitātes raksti|volume=708|url=https://www.lu.lv/materiali/apgads/raksti/708.pdf|issn=1407-2157|isbn=9984-802-30-2|publisher=Latvijas Universitāte|editor=A. Kalnača|year=2006|location=Rīga|author=[[Valt Ernštreit|V. Ernštreits]]|chapter=Lībiešu valoda medijos|page=65|accessdate=2025-05-17}}</ref> o [[1994]] m. įsteigtas [[Lyvių kultūros centras|Lyvių kultūros centras]] (''Līvõ Kultūr sidām''), kuris tais pačiais metais lyviškai išleido pirmąjį žurnalo apie lyvių kultūrą, meną ir lyvių tautinio judėjimo veikėjus ''Õvā (Srovė)'' numerį (1994–1995 m. iš viso išleisti trys šio žurnalo numeriai).<ref>{{cite book|title=Valodniecība. Somugristika|series=Latvijas Universitātes raksti|volume=708|url=https://www.lu.lv/materiali/apgads/raksti/708.pdf|issn=1407-2157|isbn=9984-802-30-2|publisher=Latvijas Universitāte|editor=A. Kalnača|year=2006|location=Rīga|author=[[Valt Ernštreit|V. Ernštreits]]|chapter=Lībiešu valoda medijos|page=63|accessdate=2025-05-17}}</ref><ref name="letonikalv"/> [[Vaizdas:LivonianAnthology1998.jpg|190px|thumb|left|Pirmoji lyvių poezijos [[antologija]] (1998 m.)]] Remiama Atvirosios visuomenės instituto, [[1998]] m. buvo publikuota ir [[Suomija|Suomijoje]] bei [[Estija|Estijoje]] pristatyta pirmoji visų žinomų lyvių poetų [[antologija]] ''Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska! ([[Aš pagausiu tave, menke!]]).''<ref>Delfi.lv:{{cite web|url=http://www.delfi.lv/kultura/news/books/kulturas-centra-noass-notiks-libiesu-valodas-dienas-svinesana.d?id=17898433|title=Kultūras centrā 'Noass' notiks Lībiešu valodas dienas svinēšana|author=|date=2007-05-17|publisher=www.DELFI.lv|accessdate=2017-04-12}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8678|title=Lībiešu literatūra|author=|quote=Tā ir 1998. gadā Rīgā iznākusī lībiešu dzejas antoloģija „Es viltīgāks par tevi, menca”, kurā apkopoti visu zināmāko lībiešu dzejnieku – pavisam 24 – darbi.|date=2011-12-12|publisher=livones.net|accessdate=2017-04-12|archive-date=2014-12-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20141227180858/http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8678|url-status=dead}}</ref> [[2000]] m. Rygoje buvo išleistas ''Līvõ kēļ. Piški optõbrōntõz (Lyvių kalba. Mažasis vadovėlis)'', autorė – [[Estija|Estijos]] kalbininkė Kerstė Boiko (''Kersti Boiko''). Remiamas Kultūros kapitalo fondo, šis vadovėlis išleistas tuometinio [[Suomija|Suomijos]] prezidento [[Martti Ahtisaari|Marčio Ahtisario]] (''Martti Ahtisaari'') [[Lyvių sąjunga]]i dovanotomis lėšomis.<ref>{{cite book|last=Boiko|first=K.|title = Līvõ kēļ. Piški optobrōntõz ({{lv|Lībiešu valoda. Mazā mācību grāmata}})|publisher=SIA „ELPA-2“|location=Rīga|date=2000|pages=2|issn=}}</ref> === XXI amžius === 2006 m. [[Lyvių kultūros centras]] įkūrė [[interneto portalas|interneto portalą]] lyvių, latvių ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbomis ''[[Livones.net]]'', kuriame pateikiama informacija apie lyvių kalbą, istoriją ir kultūrą.<ref>{{cite web|title=Updated portal about Livonian history, language and culture www.livones.net|url=https://valoda.lv/en/updated-portal-about-livonian-history-language-and-culture-www-livones-net/|website=valoda.lv|publisher=Latviešu valodas agentūra|accessdate=2025-05-18|language=en}}</ref> Reikšmingas [[XXI a.]] lyvių kalbos ir kultūros įvykis – [[2012]] m. [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] ir Latvių kalbos agentūros išleistas iki šiol didžiausias [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytso]] parengtas ''[[Lyvių-estų-latvių žodynas]]''.<ref>{{cite book|last=Winkler|first=E.|title=Review on: Tiit-Rein Viitso, Līvõkīel-ēstikīel-leţkīel sõnārōntõz.Liivi-eesti-läti sõnaraamat. Lībiešu-igauņu-latviešu vārdnīca. Toimetamine ja läti vasted|publisher=Linguistica Uralica, T., Nr. 1. XLVIII|location=|date=2013|pages=50—53|isbn=}} [http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2013/issue_1/ling-2013-1-50-53.pdf Žr. internete]</ref> [[2018]] m. [[rugpjūčio 21]] d. pasirašyti [[Latvijos universiteto Lyvių institutas|Latvijos universiteto Lyvių instituto]] steigimo dokumentai ir po mėnesio, [[rugsėjo 21]] d. Rygoje, Latvijos universiteto Didžiojoje auloje buvo surengta jo atidarymo šventė. Lyvių institutas – pirmoji Latvijoje [[Finougrai|finougristikos]] institucija, jos veikla sutelkta į lyvių kalbą, [[Folkloras|tautosaką]], [[Etnografija|etnografiją]] ir naujųjų laikų istoriją. Šis institutas bendradarbiauja su užsienio finougristikos centrais: [[Tartu universitetas|Tartu]], [[Helsinkio universitetas|Helsinkio]], [[Upsalos universitetas|Upsalos]], [[Getingeno universitetas|Getingeno]] ir kitais universitetais.<ref>livones.net (2018-08-21): [http://www.livones.net/lv/norises/2018/?nodibinats-libiesu-instituts Nuodibināts lībiešu institūts] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210903211424/http://www.livones.net/lv/norises/2018/?nodibinats-libiesu-instituts |date=2021-09-03 }}; tikrinta 2018-11-16</ref><ref>nra.lv Imants Vīksne (2018-09-25): [https://nra.lv/latvija/258471-libiesi-izcina-vietu-akademiskaja-telpa.htm Lībieši izcīna vietu akadēmiskajā telpā]; tikrinta 2018-11-16</ref> [[2022]] m. spalį lyvių aktyvistai [[Mednių šeima|Renatė ir Janis Medniai]] (''Renāte Medne'', ''Jānis Mednis'') lyvių kalbos specialistų padedami išleido vadovėlį ''Kūldaläpš. Zeltabērns'' (lyv. ''kūldaläpš'' 'auksinis vaikas', {{lv|zeltabērns}} 't. p.'). Šis lyvių kalbos vadovėlis skirtas tiek vaikams, tiek jų tėvams. Vadovėlio išleidimo metu Mednių dukteriai Kuldei (''Kuldi'') buvo pustrečių metų, ir teigiama, kad ji yra vienintelis vaikas, kuriam [[gimtoji kalba]] – lyvių, ji supranta tik šią kalbą, nes tėvai nuo gimimo su ja bendravo tik lyviškai; sutuoktiniai Medniai tarpusavyje irgi kasdien bendrauja šia kalba. Vadovėlis pavadintas dukters Kuldės garbei (lyv. ''kūlda'' 'auksas', lyv. ''kuldi'' 'auksinis').<ref name="lsm.lv">{{cite web|title=„Kūldaläpš. Zeltabērns“ – izdota lībiešu valodas grāmata bērniem un vecākiem|url=https://www.lsm.lv/raksts/dzive--stils/vecaki-un-berni/kuldalaps-zeltaberns--izdota-libiesu-valodas-gramata-berniem-un-vecakiem.a478524/|date=2022-10-18|publisher=Latvijas Sabiedriskie Mediji (LSM.lv)|accessdate=2022-10-19}}</ref><ref>{{cite web|title=Sekojot iekšējai balsij|url=https://www.diena.lv/raksts/sestdiena/tuvplana/sekojot-ieksejai-balsij-14296680?fbclid=IwAR19-9ocmnNZLbULjabsZGXAzJ-_ZIa2SBap_dsHkDJd25PsCtgMOvCyMaI|date=2023-03-25|author=Inese Lūsiņa|website=www.diena.lv|accessdate=2023-03-28}}</ref> [[Vaizdas:Kūldaläpš. Zeltabērns (2).jpg|230px|right|thumb|Vadovėlis „Kūldaläpš. Zeltabērns“ („Auksinis vaikas“) (2022 m.)]] 2022 m. pabaigoje į Latvijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta [[Vidžemė]]s lyvių kultūrinė erdvė, kurios tapatybės pagrindas – Vidžemės lyvių kalbos ir kultūros paveldas.<ref>{{cite web|title=2023.gadu izsludina par Lībiešu mantojuma gadu|url=https://lr1.lsm.lv/lv/raksts/pecpusdiena/2023.gadu-izsludina-par-libiesu-mantojuma-gadu.a169832/?fbclid=IwAR0605d7aSLlJrqQEcAdmSwUM1mGrgQhhDpQI7BzAJrFSiGZPZuwDgi4FWo|website=lsm.lv (Latvijas Sabiedriskie Mediji)|author1=Arta Skuja|author2=Ilze Puncule-Aginta|date=2022-12-07|accessdate=2024-02-28}}</ref> Skatindamas lyvių kitados gyventas [[Latvijos savivaldybės|savivaldybes]] įsisąmoninti ir atskleisti savo lyviškas šaknis, ieškoti lyviškumo ir jį parodyti savo savivaldybių vaizduose, renginiuose ir kasdienybėje, [[Lyvių institutas]] su [[UNESCO|UNESCO Latvijos nacionaline komisija]] ir Latvijos nacionaliniu kultūros centru [[2023]] metus paskelbė Lyvių paveldo metais (lyv. ''Līvõd pierāndõks āigast'') ir įgyvendino įvairių institucijų bei aktyvistų inicijuotus renginius.<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/kultura/kulturtelpa/15.04.2023-libiesu-mantojuma-gads-ka-bridinajums-latviesiem-cik-atri-var-izzust-tauta-un-valoda.a504550/|title=Lībiešu mantojuma gads – kā brīdinājums latviešiem, cik ātri var izzust tauta un valoda|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2023-04-15|language=lv}}</ref> Pagrindinis Lyvių paveldo metų įvykis – buvo įteisinta Lyvių paveldo diena, minima pirmąjį sekmadienį po [[Pavasario lygiadienis|pavasario lygiadienio]], tais metais švęsta [[kovo 26]] d.<ref>{{cite web|url=https://libiesugads.lv/?lv|title=Lībiešu gads|website=libiesugads.lv|access-date=2024-01-26}}</ref> 2023 m. sausį po ilgos kovos (pavyzdžiui, pasitelkiant meninę akciją ''Jokių lyvių nėra'')<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/nelauj-izvietot-celazimes-libiesu-valoda.a413753/|title=Neļauj izvietot ceļazīmes lībiešu valodā|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2021-07-21|language=lv}}</ref> prie [[Talsų savivaldybė]]s ribos buvo pastatyti pirmieji iš 171-o valstybinį standartą atitinkančių [[Kelio ženklas|kelio ženklų]] latvių ir lyvių kalbomis.<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/talsu-novada-nosaukums-tagad-ari-libiesu-valoda-sadi-uzraksti-bus-vismaz-14-piekrastes-ciemos.a493676/|title=Talsu novada nosaukums tagad arī lībiešu valodā; šādi uzraksti būs vismaz 14 piekrastes ciemos|last=Ozola-Balode|first=Zanda|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2023-01-17|language=lv}}</ref> Nuo 2021 m. panašūs ženklai su [[Latgalių kalba|latgalietiškais]] užrašais statomi [[Latgala|Latgaloje]].<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/balvu-novada-celazimes-ari-latgaliesu-rakstu-valoda.a431523/|title=Balvu novadā ceļazīmes arī latgaliešu rakstu valodā|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2021-11-24|language=lv}}</ref> Tais pačiais metais [[Visuotinė latvių dainų ir šokių šventė|Visuotinėje XXVII latvių dainų ir XVII šokių šventėje]] pirmą kartą per šventės istoriją (didžiajame chorų koncerte ''Arimas. Dainos kelias'' ({{lv|Tīrums. Dziesmas ceļš}}) buvo atliktas muzikos kūrinys lyvių kalba – Inesės Zanderės ir Valto Pūcės kūrinių ciklo ''Ateinantieji'' ({{lv|Nācēji}}) II dalis ''Ateina lyviai'' ({{lv|Lībieši nāk}}).<ref name=":1">{{cite web|url=https://www.facebook.com/photo?fbid=732580838669820&set=a.514961363765103|title=Līvõdõn ja līvõ kīelõn istōrilizt Loul ja daņtš pivād – kūord sūrkontsert "Tīrums. Dziesmas ceļš" ... - LI Līvõd institūt {{!}} Facebook|website=www.facebook.com|access-date=2024-01-26|date=2023-07-07}}</ref> [[2024]] m. [[sausio 15]] d. Valstybinės kalbos centro potvarkiu įkurta [[Lyvių kalbos ekspertų komisija]], besirūpinanti įvairiais lyvių kalbos rašybos ir standartizavimo klausimais.<ref>{{cite web|title=APSTIPRINĀTA LĪBIEŠU VALODAS EKSPERTU KOMISIJA|url=http://www.livones.net/lv/norises/2024/apstiprinata-libiesu-valodas-ekspertu-komisija|author=Gundega Blumberga|date=2024-01-16|publisher=livones.net|accessdate=2024-01-31|archive-date=2024-01-31|archive-url=https://web.archive.org/web/20240131204737/http://www.livones.net/lv/norises/2024/apstiprinata-libiesu-valodas-ekspertu-komisija|url-status=dead}}</ref> 2024 m. [[kovo 15]] d. komisijos pirmininku išrinktas [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] profesorius [[Karl Pajusalu|Karlas Pajusalu]], sekretoriumi – [[Latvijos universiteto Lyvių institutas|Lyvių instituto]] vadovas [[Valt Ernštreit|Valtas Ernštreitas]]. Patvirtinti bendrinės lyvių kalbos ir [[Salaca|Salacos]] tarmės raidynai.<ref>{{cite web|url=https://www.facebook.com/photo?fbid=885675200027049&set=a.514961363765103|title=Tämpõ sai kēratõd istōrij - LI Līvõd institūt {{!}} Facebook|website=www.facebook.com|access-date=2024-03-15|date=2024-03-15}}</ref> 2025 m. išleista ''Lyvių chorinės muzikos antologija: dainos a capella'' (lyv. ''Līvõd kūoŗmūzik antolōgij: a capella lōlõd'', {{lv|Lībiešu kormūzikas antoloģija: dziesmas a cappella}}), į kurią įtrauktos be akompanimento atliekamos dainos lyvių kalba. Dainos suskirstytos į tris laikotarpius: iki 1940 m., sovietinės okupacijos tarpsnį iki 1990 m. ir šiuolaikinį. Antologijos sudarytojas – choro dirigentas, [[Lyvių sąjunga|Lyvių sąjungos]] vadovas Girtis Gailytis (''Ģirts Gailītis'').<ref>{{cite web|title=Atvērta „Lībiešu kormūzikas antoloģija“|url=https://livones.net/atverta-libiesu-kormuzikas-antologija/|website=[[Livones.net]]|date=2026-02-21|accessdate=2026-04-07|archive-date=2026-04-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20260423081958/https://livones.net/atverta-libiesu-kormuzikas-antologija/|url-status=dead}}</ref> Jei nepaisytume įkvepiančio [[Mednių šeima|Mednių šeimos]] pavyzdžio, lyvių kalbos padėtis išlieka sunki: paskutiniai tarpusavyje lyviškai buityje bendravę žmonės buvo [[Viktors Bertholds|Viktoras Bertholdas]] (1921–2009) ir jo žmona Marta (1925–1994). Po paskutinės lyvių kaip gimtosios kalbos vartotojos, 103 metų sulaukusios, ilgai [[Kanada|Kanadoje]] gyvenusios [[Grizelda Kristiņa|Grizeldos Kristinios]] mirties ([[2013]] m.),<ref>The Times Europe (2013-06-05): [http://www.thetimes.co.uk/tto/news/world/europe/article3782596.ece ''Death of a language: last ever speaker of Livonian passes away aged 103''] ''(anglų k.); tikrinta 2017-02-03</ref> pasaulyje, pagal optimistiškus 2012 m. apskaičiavimus, yra iki 210 A1 (būtiniausi žodžiai, posakiai) ir A2 (beveik patenkinamai) lygiais kalbančių žmonių, o B1 (neblogai) ir aukštesniais lygiais kalbančiųjų – 40, ir tik pusė iš jų yra lyvių kilmės.<ref name="autogenerated127"/> Pastaraisiais dešimtmečiais žinomesni lyvių rašytojai ir poetai – [[Uldis Krasts|Uldis Krastas]] (''Uldis Krasts''), [[Baiba Damberga]] ir [[Valt Ernštreit|Valtas Ernštreitas]] (lyv. ''Valt Ernštreit'').<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/?raksts=8133 ''Lyvių literatūra po II pasaulinio karo''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080747/http://www.livones.net/literatura/?raksts=8133 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Pagrindinis šių dienų [[Žiniasklaida|žiniasklaidos]] šaltinis − internetinis kalbos ir kultūros portalas lyvių, latvių ir anglų kalbomis ''Livones.net''. Siekiant veiksmingiau gaivinti lyvių kalbą ir stiprinti tautinę tapatybę, neapsiribojama mokomosios medžiagos leidyba – lyvių kalba įtraukiama į platesnį kontekstą: reguliariai rengiamose lyvių dienose, lyvių kalbos vasaros stovyklose supažindinama su lyvių [[Folkloras|folkloru]] ir tautine kultūra, kiekvieną rugpjūtį [[Mazirbė]]je organizuojama ''Lyvių šventė (Līvõd Pivād)'', dalyvaujama ''Finougrų tautų festivaliuose''.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/norises/2015 ''Įvykiai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080413/http://www.livones.net/norises/2015 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Suburta lyvių ansamblių, o ''[[Skandinieki|Skandiniekų]]''<ref>Rygos tarybos švietimo, kultūros ir sporto departamentas. ''Kultūra Rygoje'': [http://www.kultura.riga.lv/public/31943.html ''Skandinieki''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> veiklą tęsianti ir lyvių bei estų folkloro grupėse ''[[Tuļļi Lum]] (Karštas sniegas)'' bei ''[[Tai Tai]]''<ref>Tinklalapis „MusicBrainz”: [https://musicbrainz.org/artist/22647947-7957-4eb5-bda9-907c3ea10028 ''Tuļļi Lum'']; tikrinta 2017-02-03</ref> dalyvaujanti [[Julgī Stalte|Julgė Staltė]] (''Julgī Stalte'') šiuo metu yra viena iš žinomiausių lyvių kalbos ir tautinės kultūros propaguotojų.<ref>Latvijos visuomeninės žiniasklaidos portalas. ''Menininko dirbtuvės'': [http://klasika.lsm.lv/lv/raksts/makslinieka-darbistaba/folkloras-kopas-skandinieki-makslinieciska-vaditaja-julgi-stalte.a64513/ ''Folkloro grupės „Skandinieki” meno vadovė Julgī Stalte''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080847/http://klasika.lsm.lv/lv/raksts/makslinieka-darbistaba/folkloras-kopas-skandinieki-makslinieciska-vaditaja-julgi-stalte.a64513/ |date=2017-02-11 }} ''(latvių k,)''; tikrinta 2017-02-03</ref> == Tarmės == [[Vaizdas:Latvia,map 10th-12th.jpg|240px|thumb|left| {| |} '''Lyvių kalba Latvijoje X–XII a.'''<small>{{legend|#8FBC8F|</small>Lyvių kalbos plotas: kairėje – [[Kuršas|Kuršo]] tarmė, dešinėje – [[Vidžemė]]s.}} </table>]]{{quote box |width = 20% |bgcolor=#EEE8AA |align = right |quote = <small>'''Vaga edriksub'''<br/>Tilmats valpunniz umarpūs<br/>Virgo tara-aģis tüömķis<br/><br/>sīt ta abvuigli edriksub<br/>peslinķiz tsiriksimis<br/><br/>tsirlinķizt liriksimist<br>ommel tieb pesa<br/><br/>vaga edriksub<br/>ķularäk kažis jūges<br/><br/>kyuremis mis vīb<br/>Valgama puol<br/><br/>sīt ēzkyrdlim kus<br/>mer om set kūld<br/><br/>tempi ama unnen<br/>synad rāndkielst<br/><br/>kylbubed edriksub<br/>vaga gramatikes</small> |source = Teksto pavyzdys (eilėraštis) Salacos lyvių tarme (aut. [[Karl Pajusalu|Ķempi Kārl]], 2025 m.).<ref>{{cite web|title=Ķempi Kārl. Kuoštrõg. 2025. āģist 16.-18. maikū / Ķempju Kārlis. Košrags. 2025. gada 16.–18. maijs|url=https://www.livonian.lv/lv/blogs/kempju-karlis-kosrags-2025-gada-16-18-maijs-kempi-karl-kuostrog-2025-agist-16-18-maiku/|author=[[Karl Pajusalu|Ķempi Kārl]]|date=2025|website=livonian.lv|accessdate=2025-08-06}}</ref> }} Anksčiau lyvių kalboje buvo dvi pagrindines [[Tarmė|tarmės]]: [[Kuršas|Kuršo]] ir Vidžemėje [[Salaca|Salacos]].<ref>''Laanest А.'' [http://tapemark.narod.ru/les/266a.html Lyvių kalba] ''(rusų k.)''; tikrinta 2017-02-08</ref><ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Опыт сравнения ностратических языков (t. I. Введение. Сравнительный словарь (b–Ḳ)|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1971_Illich-Svitych.pdf|publisher=Наука|location=M.|date=1971|pages=63|isbn=}}''(rusų k.)''</ref> [[Vidžemė]]s Salacos tarme šnekėta apie [[Limbažiai|Limbažius]], [[Liepupė (kaimas)|Liepupę]], [[Nabė (kaimas)|Nabę]], [[Vainižiai|Vainižius]] ir kitose vietovėse. Ši palyginti prastai dokumentuota tarmė išnyko [[XIX amžius|XIX]] amžiuje: [[1846]] metais [[Andreas Johan Sjögren|Šiogrenas]] suskaičiavo 22 Salacos tarme kalbančius žmones, [[1858]] m. [[Ferdinand Johann Wiedemann|F. Vydemanas]] rado jau tik 8 šią tarmę vartojančius senukus, o paskutinis iš jų mirė [[1868]] m.{{sfn|Moseley|2002|p=6}} Saugant lyviškąją tapatybę, šiomis dienomis rengiami reguliarūs Vidžemės lyvių palikuonių susitikimai, šventės. Iš aktyvesnių Vidžemės lyvių organizacijų minėtina [[2015]] m. įkurta draugija ''Mazsalacas draugi'' („[[Mazsalaca|Mazsalacos]] draugai“).<ref>mazsalaca.lv, Mazsalacas novads (2016-02-02): [https://www.mazsalaca.lv/index.php?zoomzina=864&title=Biedr%C4%ABba+%26%2334%3BMazsalacas+draugi%26%2334%3B&lielbirka=20Sabiedr%C4%ABba&birka=20Nevalstisk%C4%81s%20organiz%C4%81cijas&subbirka=&mazbirka=&depth= Biedrība „Mazsalacas draugi“]; tikrinta 2018-11-16</ref> Vidžemės Salacos lyvių tarmę stengiamasi gaivinti: [[2013]] m. šia tarme buvo išleistas eilėraščių rinkinys ''Salats joug kolm aģa'' („Salacos upės trys krantai”) su vertimu į estų ir latvių kalbas. Autorius – [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] profesorius [[Karl Pajusalu|Karlas Pajusalu]] ({{et|Karl Pajusalu}}, slapyvardis – ''Ķempi Kārl''). Tai pirmoji Salacos lyvių tarme išleista knyga.<ref>livones.net, G. Blumberga (2013-07-04): [http://www.livones.net/lv/norises/2013/?kempju-karla-salacas-upes-tris-krasti Ķempju Kārļa „Salacas upes trīs krasti”] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201001022746/http://www.livones.net/lv/norises/2013/?kempju-karla-salacas-upes-tris-krasti |date=2020-10-01 }}; tikrinta 2018-09-13</ref> Kuršo tarmė skirstyta į tris patarmes: rytų, vidurio ir vakarų. Šių patarmių skirtumai nedideli. [[XX amžius|XX a.]] viduryje Latvijoje buvo 12 Kuršo tarme šnekančių kaimų: rytų patarme – [[Melnsilas|Melnsile]] (lyv. ''Mustānum''), [[Kolka|Kolkoje]] (lyv. ''Kūolka''), [[Vaidė]]je (lyv. ''Vaid''), [[Saunagas|Saunage]] (lyv. ''Sǟnag''), [[Pitragas|Pitrage]] (lyv. ''Pitrõg''), [[Košragas|Košrage]] (lyv. ''Kuoštrõg''), [[Mazirbė]]je (lyv. ''Irē''), [[Sykragas|Sykrage]] (lyv. ''Sīkrõg'') ir [[Jaunciemas|Jauncieme]] (lyv. ''Ūžkilā''), vidurio − [[Lielirbė]]je (lyv. ''Īra''), vakarų patarme − [[Mikeltuornis|Mikeltuornyje]] (lyv. ''Pizā'') ir [[Lūžnia|Lūžnioje]] (lyv. ''Lūž'').<ref>{{cite book|last=Аристэ|first=П. А.|title=Ливы и ливский язык (Известия АН Латвийской ССР, номер 11)|publisher=|location=|date=1958|pages=33}}</ref>{{sfn|Viitso|2013|p=283}}Kadangi Salacos tarmė palyginti seniai išnykusi, dabar Kuršo patarmės dažniausiai vadinamos tiesiog tarmėmis. [[Bendrinė kalba|Bendrinės kalbos]] ištakomis gali būti laikomi [[Evangelija pagal Matą|Evangelijos pagal Matą]] vertimai tiek į rytų, tiek į vakarų Kuršo patarmes ([[1883]] m.) Vis dėlto [[1880]]–[[1943]] metais bendrinė lyvių kalba buvo grindžiama rytų patarme, tačiau kaip išlyga buvo palikta ir vidurio patarmės ypatybių, o [[1970]]–[[1980]] metais bendrinėje kalboje jų buvo atsisakyta.<ref>{{cite book|last=Вийтсо |first=Т.-Р.|title=Языки мира. Уральские языки.Ливский язык |publisher=Наука|location=M.|date=1993|pages=77|isbn=5-02-011069-8}}</ref> == Oficialus statusas == [[Vaizdas:Livonian flag map.png|200px|thumb|'''''Līvõd Rānda''''' ([[Lyvių pakrantė]]) – [[Latvijos Respublika|Latvijos Respublikos]] įstatymų saugoma lyvių kalbos, kultūros bei istorijos teritorija]] [[Vaizdas:Livonian culture centre in Mazirbe.JPG|200px|thumb|left|[[Lyvių tautos namai]] Mazirbėje]] [[1991]] m. [[kovo 18]] d. priėmus [[Latvija|Latvijos Respublikos]] įstatymą „Dėl laisvos Latvijos tautinių bei etninių grupių raidos ir teisių į kultūrinę [[Autonomija|autonomiją]]”, įteisintas lyvių, kaip „vienos iš senųjų ir pagrindinių Latvijos tautų”, statusas. 1991 m. [[vasario 4]] d. lyvių senųjų kaimų pajūrio ruože buvo įteisinta lyvių kalbos, kultūros, istorijos ir tautinio paveldo išsaugojimo teritorija ''Līvõd Rānda ([[Lyvių pakrantė]])'', ji driekiasi per [[Ventspilio savivaldybė|Ventspilio]], [[Dundagos savivaldybė|Dundagos]] ir [[Ruojos savivaldybė|Ruojos]] [[Savivaldybė (Latvija)|savivaldybes]] ir aprėpia 285 [[Kvadratinis kilometras|km²]] plotą. Tačiau nuo [[2003]] m. šios teritorijos programų finansavimas pristabdytas.<ref>[http://www.saeima.lv/steno/AP_steno/1993/st_930317.htm Latvijos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1993 m. kovo 17 d. posėdžio stenograma]; tikrinta 2017-02-07</ref> [[1999]] m. [[gruodžio 9]] d. valstybiniu lygiu nustatyta lyvių kalbos teisinė padėtis, ir, remiantis 1999 m. gruodžio 21 d. Latvijos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsniu, valstybė įsipareigoja rūpintis lyvių, kaip senosios vietinės (autochtoninės), kalbos išsaugojimu, gynimu ir plėtote.<ref>{{cite web|url=http://valoda.lv/Petijumi/Libiesi_44_atbildes/mid_613|title=Kokie dokumentai liudija, kad lyvių vieta Latvijoje yra ypatinga?|date=2011-12-12|publisher=valoda.lv|accessdate=2017-02-07|archive-date=2014-12-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20141205155154/http://valoda.lv/Petijumi/Libiesi_44_atbildes/mid_613|url-status=dead}}''(latvių k.)''</ref> Teisiniuose Latvijos aktuose lyvių kalba laikoma vienintele nesvetimąja (neužsienine) Latvijos kalba greta [[Latvių kalba|latvių kalbos]].<ref>1999 m. gruodžio 21 d. [http://likumi.lv/doc.php?id=14740 Latvijos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo] 5. str.; tikrinta 2017-02-07</ref> Nuo [[1995]] m. lyvių kalba ir lyvių kultūrinės vertybės įtrauktos į Latvijos tautinio [[Kultūros paveldas|kultūros paveldo]] sąrašą.<ref>{{cite book|last=Rižakova|first=S. I.|title=Taikomosios ir neatidėliotinosios etnologijos tyrimai, № 143; Lyviai: Beveik išnykusios tautos atgimimo patirtis|url=http://static.iea.ras.ru/neotlozhka/143-Ryzhakova.pdf|others=Отв. ред. В. А. Тишков|publisher=Etnologijos ir antropologijos institutas|location=Maskva|date=2001 |pages=40—41|isbn=5-201-13758-X|language=ru}}</ref> == Abėcėlė == [[Vaizdas:Staltes abece lasamgramata.JPG|160px|thumb|Lyvių kalbos abėcėlė ir skaitymo pradžiamokslis „Jelzi sõnā“ („Gyvasis žodis“) (2011 m.)]] [[Tiit-Rein Viitso|Vytso]] siūlymu, lyvių kalbos raidyną sudaro 31 pagrindinė raidė: &lt;A Ä B D Ḑ E F G H I J K L Ļ M N Ņ O Ȯ Õ P R Ŗ S Š T Ț U V Z Ž&gt;. Greta pagrindinių, vartojamos raidės su [[Brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšneliu]] ilgiesiems balsiams žymėti: &lt;Ā Ǟ Ē Ī Ō Ȱ Ȭ Ū&gt;.{{sfn|Viitso|2013|p=267}} Raidės &lt;C Q W X Y&gt; rašomos tikriniuose svetimų kalbų žodžiuose. Pagal lyvių kalbos taisykles, svetimų kalbų tikriniai žodžiai rašomi išlaikant jų [[Diakritiniai ženklai|diakritinius ženklus]].{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Galbūt dėl anksčiau buvusių techninių sunkumų minkštoji &lt;Ț&gt; neretai klaidingai žymima sedile – &lt;Ţ&gt; . Eversonas pabrėžia, kad lyvių (ir latvių) minkštosios raidės visada turi būti rašomos su kableliu, nors dėl istorinės klaidos latvių (ir lyvių) minkštosios raidės klasifikuojamos kaip parašytos su sedile.<ref>{{cite web |url=http://www.evertype.com/alphabets/livonian.pdf |title=Livonian |accessdate=2017-02-04 |last=Everson |first=Michael |date=2001-11-12 |work=The Alphabets of Europe}}</ref> Nuo mėnraščio ''[[Līvli]]'' (''Lyvis'') pirmojo numerio, išleisto [[1931]] metais apie [[Kalėdos|Kalėdas]], bandyta iš naujo įvesti sulūpintus priešakinės eilės [[Balsis|balsius]], kurie [[XIX amžius|XIX]]–[[XX amžius|XX]] amžių sandūroje neteko sulūpintos tarties. Buvo vartojamos raidės &lt;ö&gt; ir &lt; y&gt; (ilgosios poros: &lt;ȫ&gt; ir &lt;ȳ&gt;) žodžiuose, kuriuose istoriškai yra buvęs sulūpintas priešakinės eilės balsis, pavyzdžiui, ''ykš'' ir ''kylā''. Raidė &lt; y&gt; vietoj &lt;ü&gt; galėjo būti pasirinkta todėl, kad ji buvo prieinamesnė spausdinimo mašinėlėse, ir galbūt dėl to, kad dauguma lyvių leidinių buvo spausdinami [[Suomija|Suomijoje]].{{sfn|Ernštreits|2007|p=19}} Šiuolaikinėje lyvių [[Gramatika|gramatikoje]] istoriniai sulūpinti priešakinės eilės [[Balsis|balsiai]] neatspindimi – ''ikš'', ''kilā''. Iš viso šiuolaikinėje rašyboje pasitelkiamos 39 raidės. {| style="font-family:Times New Roman Unicode MS; font-size:1.4em; border-color:#705f5c; border-width:1px; border-style:solid; background:#f8f8ef;" | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | A a | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ā ā | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ä ä | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ǟ ǟ | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | B b | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | D d | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ḑ ḑ | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | E e | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ē ē | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | F f | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | G g |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | H h | style="width:4em; padding: 4px;" | I i | style="width:4em; padding: 4px;" | Ī ī | style="width:4em; padding: 4px;" | J j | style="width:4em; padding: 4px;" | K k | style="width:4em; padding: 4px;" | L l | style="width:4em; padding: 4px;" | Ļ ļ | style="width:4em; padding: 4px;" | M m | style="width:4em; padding: 4px;" | N n | style="width:4em; padding: 4px;" | Ņ ņ | style="width:4em; padding: 4px;" | O o |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | Ō ō | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȯ ȯ | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȱ ȱ | style="width:4em; padding: 4px;" | Õ õ | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȭ ȭ | style="width:4em; padding: 4px;" | P p | style="width:4em; padding: 4px;" | R r | style="width:4em; padding: 4px;" | Ŗ ŗ | style="width:4em; padding: 4px;" | S s | style="width:4em; padding: 4px;" | Š š | style="width:4em; padding: 4px;" | T t |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | Ț ț | style="width:4em; padding: 4px;" | U u | style="width:4em; padding: 4px;" | Ū ū | style="width:4em; padding: 4px;" | V v | style="width:4em; padding: 4px;" | Z z | style="width:4em; padding: 4px;" | Ž ž |} == Fonologija ir prozodija == === Balsiai === Remiantis [[Christopher Moseley|K. Mozliu]] (Moseley) ir T. Vytsu (Viitso), lyvių kalbos raidės atitinka tokias [[Balsis|balsių]] vertes: * &lt;ȯ&gt; yra nesulūpintas vidurio aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsis. Tiek Mozlis (Moseley),{{sfn|Moseley|2002|p=14}} tiek Vytsas{{sfn|Viitso|2013|p=267}} dėl to beveik sutaria. [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] jis žymimas kaip {{IPA|/ɤ/}} ir atitinka estų raidės &lt;õ&gt; vertę. * &lt;õ&gt; kirčiuotame skiemenyje yra nesulūpintas aukšto pakilimo užpakalinės eilės balsis, kaip apibūdina Vytsas.{{sfn|Viitso|2013|p=267}} TFA jis būtų žymimas {{IPA|/ɯ/}}, šis garsas turimas [[Tiurkų kalbos|tiurkų]] ir [[Korėjiečių kalba|korėjiečių]] kalbose. Mozlis jį apibūdina kaip „vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsį” ir priduria, kad lyvių kalboje yra ir [[šva]], tačiau šva taip pat yra vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis. Tikriausiai Mozlis bus suklydęs. Vytsas lyvių &lt;õ&gt; prilygina [[Estų kalba|estų]] bei [[Vepsų kalba|vepsų]] &lt;õ&gt; ir patikslina, kad jis yra paaukštintas ir atitinka {{IPA|/ɯ/}} vertę (estų &lt;õ&gt; vertė {{IPA|/ɤ/}} yra tos pačios eilės, bet žemesnio pakilimo).{{sfn|Viitso|2013|p=271}} * Nekirčiuotame skiemenyje &lt;õ&gt; yra jau minėtasis vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis, TFA žymimas kaip {{IPA|/ə/}}. (Savo knygoje Mozlis visur naudoja &lt; e&gt; šva žymėti, įprastinėje lyvių rašyboje visus šiuos ne pirmame skiemenyje esančius &lt; e&gt; atitinka &lt;õ&gt;.) * Ilgoji raidė &lt;ō&gt; rytų lyvių tarmėje žymi du skirtingus garsus: suapvalintą vidurio aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/oː/}} ir suapvalintą žemutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/ɒː/}},{{sfn|Viitso|2013|p=268}} o jis [[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių–estų–latvių žodyne]] žymimas kaip &lt;ǭ&gt;, tokia raidė nėra vartojama bendrinės lyvių kalbos rašyboje. * &lt; i&gt; žymi nesuapvalintą aukštutinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/i/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; e&gt; žymi nesuapvalintą vidurinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/e/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt;ä&gt; žymi nesuapvalintą žemutinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/æ/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; a&gt; žymi nesuapvalintą žemutinio pakilimo užpakalinės eilės bals {{IPA|/ɑ/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; u&gt; žymi suapvalintą aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/u/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] balsių lentelėje balsiai gali būti pavaizduoti taip: <div style="background:none;"> {| class="IPA" cellspacing="0px" cellpadding="0" style="text-align:center; background:none;" |- style="text-align:center; font-size:smaller;" | style="width:70px; text-align:right;" | <!-- – [[2×]] --> | style="width:60px;" | '''[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]]''' | style="width:60px;" | '''Beveik priešakinės''' | style="width:60px;" | '''[[Vidurinės eilės balsiai|Vidurinės eilės]]''' | style="width:60px;" | '''Beveik vidurinės''' | style="width:60px;" | '''[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]]''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]]''' | style="height:210px;" colspan=5 rowspan=7 | <div style="position:relative;width:300px;height:210px">[[Vaizdas:Blank vowel trapezoid.png|300px]]<div style="background:none; position:absolute; top:0; left:0;"> {| style="position:relative; width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;" |- | style="width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;"| <!-- Aukštutinio pakilimo --> <div style="position:absolute; left:5%; width:2.33em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''i'''&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|y}}</span></div> <div style="position:absolute; left:45%; width:2.33em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɨ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ʉ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:82%; width:3em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɯ'''&nbsp;•&nbsp;'''u'''</div> <!--Beveik aukštutinio pakilimo--> <div style="position:absolute; left:29%; width:2.33em; top:16%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɪ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ʏ}}</span></div> <div style="position: absolute; left: 69%; width: 1.5em; top: 16%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white">•&nbsp;<span style="color:gray;">ʊ</span></div> <!-- Vidurio aukštutinio --> <div style="position:absolute; left:16%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''e'''&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ø}}</span></div> <div style="position:absolute; left:50%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɘ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɵ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɤ'''&nbsp;•&nbsp;'''o'''</div> <!-- Vidurinio --> <!-- <div style="position:absolute; left:23%; width:2.66em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (e&nbsp;•&nbsp;ø)</div> --> <div style="position:absolute; left:57%; width:1em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ə'''</div> <!-- <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (ɤ&nbsp;•&nbsp;o)</div> --> <!-- Vidurio žemutinio --> <div style="position:absolute; left:31%; width:2.66em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɛ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|œ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:57%; width:2.33em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɜ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɞ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:84%; width:2.33em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ʌ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɔ}}</span></div> <!-- Beveik žemutinio --> <div style="position:absolute; left:37%; width:1.33em; top:73%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''æ'''</div> <div style="position:absolute; left:64%; width:1em; top:73%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɐ}}</span></div> <!-- Žemutinio --> <div style="position:absolute; left:44%; width:2.66em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|a}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɶ}}</span></div> <!-- <div style="position:absolute; left:67%; width:1.33em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (a)</div> --> <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɑ'''&nbsp;•&nbsp;'''ɒ'''</div> |} </div></div> |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Beveik aukštutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Vidurio aukštutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio]]''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Vidurio žemutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Beveik žemutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]]''' |} </div><noinclude> </noinclude> Visi šie balsiai gali būti [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ir ilgieji, ir trumpieji]], išskyrus {{IPA|/ə/}}, kuris gali būti tiktai trumpasis, o {{IPA|/ɒː/}} – tiktai ilgasis. Ši lentelė turi variacijų, pavyzdžiui, vidurinio pakilimo balsiai {{IPA|/e&#798; ɤ&#798; o&#798;/}} paprastai rašomi be žemumo ženklo ◌̞, taip nurodoma ir aukščiau pateiktoje lentelėje. Pasakytina, kad Vytsas {{IPA|/ɤ/}} ir {{IPA|/o/}} apibūdina tiesiog kaip ''aukštojo vidurinio'' pakilimo (taigi {{IPA|/ɤ o/}}, o ne kaip {{IPA|/ɤ&#798; o&#798;/}}), tačiau kitąsyk &lt;ȯ&gt; jis vadina ''vidurio aukštutiniu nesulūpintu balsiu'', jei čia turimas vidurinis pakilimas, jį atitiktų {{IPA|/ɤ&#798;/}}. Mozlis nepateikia aiškios raidės &lt; o&gt; vertės ją vadindamas „pusiau suapvalintu užpakalinės eilės balsiu” ir nenurodydamas jo pakilimo (tokia sąvoka kaip „pusiau suapvalintas” (originale ''half-rounded'') neegzistuoja, matyt, tai yra klaida ir omenyje turėta ''mid-rounded'', t. y. „vidurinio pakilimo suapvalintas balsis”), o raidės &lt;ȯ&gt; vertę jis apibrėžia kaip nesuapvalintą vidurinio pakilimo užpakalinės eilės balsį ([[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] tiksliai užrašoma kaip {{IPA|/ɤ&#798;/}}, o ne kaip {{IPA|/ɤ/}}).{{sfn|Moseley|2002|p=14}} Priešakinės eilės žemutinio pakilimo balsis {{IPA|/a/}} dažnai rašomas kaip {{IPA|/æ/}}, o žymėjimas {{IPA|/a/}} patogumo dėlei dažnai naudojamas vidurinės arba užpakalinės eilių žemutinio pakilimo balsiui {{IPA|/ɑ/}} užrašyti. Tokiu būdu galima lentelės versija, kurioje visų trijų eilių balsiai būtų suskirstyti lygiai į tris pakilimus (žiūrint sudarytų tris gulsčias linijas): aukštutinio pakilimo {{IPA|/i ɯ u/}}, vidurinio {{IPA|/e&#798; ə ɤ&#798; o&#798;/}} ir žemutinio {{IPA|/a ɑ ɒ/}}. <div style="background:none;"> {| cellspacing="0px" cellpadding="0" style="text-align:center; background:none;" |- style="text-align: center; font-size: smaller;" | style="width: 70px; text-align: right;" | &nbsp; | style="width: 60px;" | '''Priešakinės eilės''' |colspan="2" style="width: 60px;" |'''Vidurinės eilės''' | style="width: 60px;" | '''Užpakalinės eilės''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Aukštutinio pakilimo''' | style="height: 210px;" colspan=5 rowspan=7 | <div style="position: relative;">[[Vaizdas:Blank vowel trapezoid-three-height.svg|300px]]<div style="background:none; position:absolute; top:0; left:0;"> {| style="position:relative; width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;" |- | style="width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;"| <!-- '''Aukštutinio pakilimo''' --> <div style="position: absolute; left: 5%; width: 1.80em; top: 2%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''i'''</div> <div style="position: absolute; left: 83%; width: 2.66em; top: 2%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɯ • u'''</div> <!-- '''Vidurinio'''--> <div style="position: absolute; left: 25%; width: 1.80em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''e&#798;'''</div> <div style="position: absolute; left: 56%; width: 1.50em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ə'''</div> <div style="position: absolute; left: 84%; width: 2.33em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɤ&#798; • o&#798;'''</div> <!-- '''Žemutinio'''--> <div style="position: absolute; left: 45%; width: 1.80em; top: 86%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''a'''</div> <div style="position: absolute; left: 84%; width: 2.33em; top: 86%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɑ • ɒ'''</div> |} </div></div> |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Beveik aukštutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurio aukštutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurio žemutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Beveik žemutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Žemutinio pakilimo''' |} ==== Dvibalsiai ir tribalsiai ==== Dėl balsių dvibalsėjimo ir ilgėjimo, taip pat dėl minkštųjų sprogstamųjų priebalsių bei [[Palatalizacija|palatalizuoto]] '''ž''' [[Skiemuo|skiemens]] pabaigoje nykimo ir dėl to, kad [[Dvibalsis|dvibalsiuose]] tariamos [[Priegaidė|priegaidės]], lyvių kalbos dvibalsių ir tribalsių sistema, palyginti su aplinkinių kalbų, yra sudėtinga. Dvibalsiai pagal kokybę skirstomi į krentančiuosius ir kylančiuosius. * Krentantieji dvibalsiai yra trumpieji (''ie'' ir ''uo'') arba ilgieji (''īe'' ir ''ūo''), trumpųjų krentančiųjų dvibalsių ilgumas artimas trumpųjų balsių ilgumui. * Kylantieji dvibalsiai yra ilgieji, jie skirstomi į dvibalsius su trumpuoju ir ilguoju pradžios dėmenimis. ** Rytų lyvių tarmėje kylantieji dvibalsiai su ilguoju pradžios dėmeniu baigiasi tiktai balsiu ''i'' (''ȭi'', ''ȱi'', ''āi'', ''ūi'', ''ǭi''). ** Kylantieji dvibalsiai su trumpuoju pradžios dėmeniu baigiasi balsiais ''i'' (''ai'', ''ei'', ''ȯi'', ''ui'') arba ''u'' (''äu'', ''iu'', ''ou'', ''õu''). *** Kylantieji dvibalsiai su trumpuoju pradžios dėmeniu skirstomi į dvibalsius su trumpuoju pabaigos dėmeniu (''aigā'' 'kraštas', ''jougūd'' 'upės') ir ilguoju pabaigos dėmeniu, su ilguoju pabaigos dėmeniu susijęs ir po jo einančio nekirčiuoto skiemens balsio ilgumas (t. y. jis turi būti ilgasis). Kylančiuosiuose dvibalsiuose su trumpąja pradžios ir ilgąja pabaigos dalimi šioji aiškiai ilgesnė už pradžios dėmenį, skiemenyse su pagrindine priegaide (''aigõ'' 'matuoti', ''kougõn'' 'toli') ji ilgesnė negu skiemenyje su laužtine [[Priegaidė|priegaide]] (''a’igõ'' 'kraštą', ''jo’ugõ'' 'upę').{{sfn|Viitso|2013|p=273}} Anot Vytso, tribalsiai ''ieu'', ''uoi'' bei ''ūoi'' prasideda ir baigiasi aukštu dėmeniu, jų ypatybės atitinka tiek trumpuosius ir ilguosius krentančiuosius dvibalsius, tiek kylančiuosius dvibalsius su ilguoju ar trumpuoju pradžios dėmeniu.{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Priegaidės ==== Lyvių yra vienintelė turinti priegaides [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kalba. [[Kirtis|Kirčiuotame]] žodžio [[Skiemuo|skiemenyje]] gali būti dvi [[Priegaidė|priegaidės]]: kylančioji pagrindinė ir kylančioji–krentančioji laužtinė. Be to, balsio ar dvibalsio su laužtine priegaide viduryje arba trumpojo [[Balsis|balsio]] pabaigoje priegaidė laringalizuojama, t. y. įtempiami gerklės raumenys, o labai įtempus gali būti ištartas gerklinis [[priebalsis]]. Jei tariama ne taip įtemptai, šis gerklinis garsas gali būti negirdimas, tuomet ir priegaidė ima kristi anksčiau. Žodynuose ir fonetinėje [[transkripcija (lingvistika)|transkripcijoje]] laužtinė priegaidė dažnai žymima apostrofu, bet lyvių rašyboje priegaidės nenurodomos. Vis dėlto daugeliu atveju apie priegaidę galima spręsti pagal žodžio sandarą, laužtinę priegaidę rodo: &lt; b, d, ḑ, g, z, ž, v, j&gt; buvimas [[Priebalsis|priebalsių]] junginių pradžioje ir skiemens su pagrindiniu [[Kirtis|kirčiu]] pabaigoje, po trumpojo balsio arba trumpojo krentančiojo dvibalsio prieš &lt; i&gt; arba &lt;õ&gt;, savo ruožtu &lt; p, t, ț, k, s, š&gt; buvimas po trumpojo balsio arba trumpojo krentančiojo dvibalsio rodo pagrindinę priegaidę.{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Raidės &lt;C Q W X Y&gt; vartojamos svetimų kalbų tikriniuose žodžiuose. Pagal lyvių kalbos taisykles, svetimų kalbų tikriniai žodžiai rašomi išlaikant jų [[Diakritiniai ženklai|diakritinius ženklus]].{{sfn|Moseley|2002|p=21}} Iš šių dėsningumų išplaukia bendroji taisyklė, kad prieš [[Geminacija|sudvigubintą]] skardųjį sprogstamąjį priebalsį visada tariama laužtinė priegaidė: ''a’bbõ'' 'petį ([[partityvas]])', ''i’bbi'' 'arklys' ir t. t. Dėl priegaidės turima keletas [[Minimalioji pora|minimaliųjų porų]]: ''lēḑ'' 'rutulys' ir ''lē'ḑ'' 'lapas', ''aigõ'' 'matuoti; laiką ([[partityvas]])' ir ''a’igõ'' 'kraštą (partityvas)', ''kallõ'' 'salą (partityvas)' ir ''ka’llõ'' 'žuvį (partityvas)'. Esama žodžių, kurių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmoje]] vyksta pagrindinės ir laužtinės priegaidžių kaita: ''aigā'' 'kraštas' : ''a’igõ'' 'kraštą ([[Partityvas|part]])', ''sõbrā'' 'draugas' : ''sõ'brõ'' 'draugą (part.)', ''nǟmõ'' 'matome' : ''nǟ'dõ'' 'matyti'.{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Pirmieji du pavyzdžiai gali būti aiškinami polinkiu į pėdos{{efn|Pėda – žodžių ritmo vienetas, jį sudaro kirčiuotų (ir su papildomu kirčiu) bei nekirčiuotų skiemenų junginys.}} [[Izochronija|izochroniją]], trečiasis pavyzdys aiškintinas, matyt, priebalsio išnykimu (plg. [[Suomių kalba|suomių]] ''nähdä''). Istoriškai išnykę priebalsiai yra viena iš laužtinės priegaidės atsiradimo priežasčių: ''rǭ'' (<''*raha'') 'pinigai', plg. suomių, [[Estų kalba|estų]] ''raha''.{{sfn|Moseley|2002|p=21}} ==== Kirtis ir pėda ==== Kartu su [[suomių kalba]], lyvių yra vienintelė [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalba]], kurioje pirmasis skiemuo [[Kirtis|kirčiuojamas]] ir [[Tarptautinis žodis|tarptautiniuose žodžiuose]]. Anot Vytso (Viitso), nekirčiuotas gali būti iš latvių kalbos pasiskolintas [[priešdėlis]], pasak Vėrio (''[[Eduard Vääri|Vääri]]''), iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] su priešdėliu sudaryti žodžiai turi du [[Kirtis|kirčius]].{{sfn|Vääri|1994|p=269}} Vytsas patikslina, kad priešdėlis su ilguoju skiemeniu turi tokio paties stiprumo kirtį, kaip ir [[Šaknis (kalbotyra)|šaknis]], tad žodyje ''no|võttõ'' 'nuimti' priešdėlis yra nekirčiuotas, o žodyje ''at|andõ'' 'atiduoti' kirčiuojamas tiek priešdėlis, tiek šaknis. Iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] gauti priešdėliai (''no-'', ''at-'' ir kt.) [[Bendrinė kalba|bendrinėje kalboje]] nevartojami.{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Papildomas kirtis paprastai turimas antrajame skiemenyje po kirčio su pagrindiniu kirčiu, o po kirčiuoto skiemens daugiausia gali būti du nekirčiuoti skiemenys. Viena iš išimčių – tai visada kirčiuotas žodžio baigmuo ''-nikā'', tokiu atveju papildomas kirtis gali būti ir antrajame skiemenyje, pavyzdžiui, ''si’dnikā'' 'grynanglis' (chem.) : ''si’dnikkõ'' 'grynanglį'.{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Žiūrint, kiek yra kirčiuotų skiemenų (taip pat ir su papildomu kirčiu), žodis gali būti sudarytas iš vienos ar keleto pėdų (kirčiuotų skiemenų grupių). Nekirčiuoti žodžiai paprastai sudaro pėdą su kirčiuotuoju žodžiu. Jei vienas po kito eina vienskiemeniai nekirčiuoti žodžiai, vienas iš jų gali gauti pėdos kirtį.{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Fonotaktika ir skiemens ilgis ==== Lyvių kalboje [[skiemuo]] turi 1–3 [[Balsis|balsius]], prieš juos gali būti iki trijų [[Priebalsis|priebalsių]] ir iki trijų priebalsių gali eiti po jų (jei į junginį įtrauktume ir balsinguosius priebalsius (sonantus) – iki 4). Priebalsių samplaika žodžio pradžioje rodo, kad jis yra ekspresyvus (''krǭpšõ'' 'draskyti') ar [[Skolinys|skolintas]] (''krǭig'' 'apykaklė', ''škink'' 'dovana').{{sfn|Viitso|2013|p=273}} Taip pat ir skardieji priebalsiai {{IPA|/b d g z/}} žodžio pradžioje dažniausiai rodo, kad žodis yra [[skolinys]] arba [[Onomatopėja|garsažodis]],{{sfn|Vääri|1994|p=268}} bet tam tikrais atvejais skardžiųjų [[Priebalsis|priebalsių]] pasitaiko ir savųjų žodžių pradžioje (''būolgõz'' '[[bruknė]]', ''gārban'' '[[spanguolė]]', ''zäp'' '[[tulžis]]').{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Visi balsiai, išskyrus [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotąjį]] {{IPA|/ə/}}, gali būti pirmajame žodžio skiemenyje. Savitas lyvių kalbos požymis yra tai, kad juo skiemuo toliau už skiemens su pagrindiniu [[Kirtis|kirčiu]], juo ribotesnis galimų balsių rinkinys – antrajame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu rytų tarmėje savieji žodžiai gali turėti tik tris trumpuosius {{IPA|/ɑ i ə/}} arba keturis ilguosius {{IPA|/ɑː iː eː uː/}} balsius, o {{IPA|/eː/}} antrajame skiemenyje sutinkamas tik retais atvejais, pavyzdžiui, ''kuŗē'' 'velnias'.{{sfn|Vääri|1994|p=267}} Nekirčiuotame skiemenyje po skiemens su antriniu kirčiu gali būti kuris nors iš dviejų trumpųjų {{IPA|/i ə/}} arba dviejų ilgųjų {{IPA|/ɑː iː/}} balsių. Nekirčiuotame skiemenyje po nekirčiuotojo skiemens gali būti tik {{IPA|/i/}} ir {{IPA|/ə/}}.{{sfn|Viitso|2013|p=271}} Kadangi tam tikrais atvejais {{IPA|/ɑ u i/}} yra pavirtę {{IPA|/ə/}}, redukuotasis balsis tolesniuose skiemenyse pasitaiko labai dažnai.{{sfn|Vääri|1994|p=267}} Kirčiuotasis skiemuo būna trumpasis, jeigu jis baigiasi trumpuoju balsiu arba trumpuoju dvibalsiu ''ie'' arba ''uo'' (''ka-lā'' 'žuvis', ''pie-zā'' 'lizdas', ''suo-dā '''karas', ''lie-pā'' 'alksnis'). Kiti kirčiuoti skiemenys yra ilgieji (''kē-ra'' 'laiškas; raštas', ''sīe-zõr'' '[[Blusos|blusa]]', ''kat-ļā'' 'katilas', ''võt-tõ'' 'imti', ''sa’d-dõ'' 'kristi', ''tū'on-tõ'' 'tūkstantis'). Kitaip negu [[Estų kalba|estų]], lyvių kalboje žodį gali sudaryti ir trumpieji kirčiuoti skiemenys (''li'' 'eik!', ''sä'' 'še!', ''se'' 'tas', ''ni'' 'dabar'). Nekirčiuotas skiemuo yra ilgas, jeigu jame turimas ilgasis balsis arba dvibalsis. Kadangi savuosiuose žodžiuose nekirčiuotų skiemenų galimų balsių rinkinys ribotas, dvibalsis nekirčiuotame skiemenyje rodo, kad žodis yra [[skolinys]].{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Skiemens svoris ir pėdos izochronija ==== Lyvių kalbos [[Skiemuo|skiemenys]] pagal svorį skirstomi panašiai, kaip [[Estų kalba|estų kalboje]], kur pirmojo ir antrojo ilgumo laipsnio skiemenys yra lengvieji, o trečiojo ilgumo laipsnio skiemenys – sunkieji. Šiame skirsnyje vartojami papildomi [[Uralo fonetinė abėcėlė|Uralo fonetinės abėcėlės]] ženklai: [[gravis]] žymi pusilgius garsus, o makronas ([[Brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšnelis]]) – ilguosius priebalsius, jei atitinkamoje padėtyje ilgasis priebalsis įprastinėje rašyboje nenurodomas. Šie papildomi ženklai nėra [[Bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] rašybos dalis. Lyvių kalbos skiemenų svorį apibrėžia šie kriterijai:{{sfn|Viitso|2013|p=274}} * visi trumpi skiemenys yra lengvieji; * ilgi skiemenys su pagrindine [[Priegaidė|priegaide]] yra arba lengvieji, arba sunkieji; ** ilgas skiemuo su pagrindine priegaide yra lengvasis, jeigu jis baigiasi kylančiu dvibalsiu arba tribalsiu, kurio paskutinis dėmuo yra trumpas (''ai-gā'' 'kraštas', ''jou-gūd'' 'upės', ''kuoi-gīd'' 'laivai') arba jeigu po trumpojo balsio arba trumpojo krentančio dvibalsio eina [[Geminacija|geminata]] ar priebalsių junginys su trumpuoju pradžios dėmeniu (''ņur-rā'' 'mur!', ''pit-kā'' 'ilgas', ''suot-kūb'' 'minko'), tai po lengvojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens [[balsis]] paprastai būna ilgas. ** ilgas skiemuo su pagrindine priegaide yra sunkusis, jeigu jame yra dvibalsis arba tribalsis su ilguoju paskutiniu dėmeniu (''aì-gõ'' 'matuoti', ''suoì-mõ'' 'keikti') arba jeigu po trumpojo balsio ar trumpojo krentančio dvibalsio žodžio gale yra ilgasis [[priebalsis]], priebalsių junginys su ilguoju pradžios dėmeniu ar [[Geminacija|geminata]] (''kik̄'' 'gaidys', ''piț̀-ki'' 'perkūnas', ''ak̀-kõ'' 'gaudyti; griebti'); * skiemuo su laužtine priegaide yra sunkusis, jeigu jis baigiasi priebalsiu, dvibalsiu arba tribalsiu (''u’d'' 'migla', ''na’g-rõm'' 'juokiamės', ''a’i-gõ'' 'kraštą ([[partityvas]].)', ''kuo’i-gõn'' 'laivui'); * kirčiuotas skiemuo su ilguoju balsiu paprastai būna sunkusis (''kū-lõ'' 'girdėti', ''sēț-mõd'' 'loviai', ''vȭ-rõd'' 'svetimi', ''pū'-dõd'' 'švarūs', ''tǭ'-dõ'' 'norėti'). Vytsas daro išvadą, kad po sunkiojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens [[balsis]] visada yra trumpasis, po lengvojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens balsis – visada ilgasis. Nors Vytsas to nemini, bet toks skiemenų santykis labai panašus į paprastąsias [[Latvių kalba|latvių kalbos]] pėdos [[izochronija|izochronijos]] taisykles (daugumos autorių manymu, latvių kalboje pėdos izochronija susidarė dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] įtakos), t. y. į abipusę ilgųjų priebalsių ir ilgųjų balsių sąveiką (pvz., latv. la[pp]a 'lapas' → lapā 'lape'). Lyvių kalboje reikšmingas skirtumas tas, kad laužtinė priegaidė yra vienas iš sunkųjį skiemenį formuojančių veiksnių (dėl istorinių aplinkybių latvių kalboje nėra nustatyta formalių rodiklių, kas latvių kalboje lemia skiemens svorį). Kad paaiškintų šį procesą, [[Eduard Vääri|Vėris]] vartoja terminą '''kiekybinė priebalsių kaita'''. Pavyzdžiuose tokia kaita pateikiama įprastine lyvių kalbos rašyba (papildomai vartojamas žodynuose įprastas <ǭ&gt;):{{sfn|Vääri|1994|p=269}} * tt / t: ''kattõ'' 'padengti' – ''katāb'' 'aš padengiu, jis padengia'; * pp / p: ''lieppõ'' – ''liepā'' 'alksnis' ([[partityvas]] : [[vardininkas]]); * kk / k: ''rikkõd'' 'turtingi' – ''rikāz'' 'turtingas'; * zz / z: ''pie’zzõ'' – ''piezā'' 'lizdas' (partityvas: vardininkas); * žž / ž: ''a'žžõ'' – ''ažā'' 'daiktas' (partityvas: vardininkas); * mm / m: ''i’mmõ'' 'žįsti' – ''imūb'' 'aš žindžiu, jis žindžia'; * nn / n: ''ka’nnõ'' – ''kanā'' 'višta' (partityvas: vardininkas); * ll / l: ''pallõ'' 'degti' – ''palāb'' 'aš degu, jis dega'; * rr / r: ''karrõ'' – ''kǭra'' 'kailis' (partityvas: vardininkas); * jj / j: ''a’jjõ'' 'varyti' – ''ajāb'' 'aš varau, jis varo'; * vv / v: ''so’vvõ'' – ''sovā'' 'lazda' (partityvas: vardininkas). Tolesniuose pavyzdžiuose ilgosios afrikatos &lt; ts&gt; ir &lt; tš&gt; perteikiamos kaip &lt; tts&gt; ir &lt; ttš&gt;, tokia rašyba įprastinėje nevartojama: * tts /ts: ''mõttsõ'' [įprastine rašyba ''mõtsõ''] 'miškas' ([[partityvas]]) – ''mõtsād'' 'miškai' (daugiskaita); * ttš / tš: ''vȯttšõ'' [įprastine rašyba ''vȯtšõ''] 'ieškoti' – ''vȯtšūb'' 'aš ieškau, jis ieško'; Toliau pavyzdžiuose pusilgiai [[Priebalsis|priebalsiai]] žymimi [[Uralo fonetinė abėcėlė|UFA]] vartojamu [[gravis|gravio]] ženklu: * k̀s / ks: ''ok̀sõ'' – ''oksā'' 'šaka' (partityvas: vardininkas); ::: ''mak̀sõ'' '(su)mokėti' – ''maksāb'' 'aš (su)moku, jis (su)moka'; * p̀s / ps: ''nap̀sõ'' – ''napsā'' 'smūgis' ([[partityvas]] : [[vardininkas]]); * p̀š / pš: ''lip̀šõ'' 'melžti' – ''lipšāb'' 'aš melžiu, jis melžia'; * p̀t / pt: ''lop̀tõ'' 'baigti' – ''loptāb'' 'aš baigiu, jis baigia'; * s̀t / st: ''as̀tõ'' 'eiti, žingsniuoti' – ''astāb'' 'aš einu/žingsniuoju, jis eina/žingsniuoja'; * r̀b / rb: ''var̀bõd'' 'kojų pirštai' – ''vārbaz'' 'kojos pirštas'; * r̀d / rd: ''par̀dõd'' 'bortai' – ''pārdaz'' 'bortas'; * r̀g / rg: ''ur̀gõ'' – ''ūrga'' 'upelis' (partityvas: vardininkas); * ǹd / nd: ''raǹdõ'' – ''rānda'' 'pakrantė' (partityvas: vardininkas); * r̀z / rz: ''var̀zõ'' – ''vārza'' 'kumeliukas' (partityvas: vardininkas); * m̀b / mb: ''lam̀bõd'' 'avys' – ''lāmbaz'' 'avis'; * l̀g / lg: ''võl̀gõ'' – ''vȭlga'' 'skola' (partityvas: vardininkas); * l̀m / lm: ''sil̀mõ'' – ''sīlma'' 'akis' (partityvas: vardininkas); * r̀n / rn: ''pär̀nõ'' – ''pǟrna'' 'liepa' (partityvas: vardininkas). Panašiai kaip [[Latvių kalba|latvių kalboje]], lyvių kalbos trumpieji [[Balsis|balsiai]] susiję su ilgaisiais [[Priebalsis|priebalsiais]] (arba su pusilgiais priebalsių junginiais) ir tuomet, kai rašyboje tai neatspindima. Reikšmingas skirtumas nuo latvių kalbos tas, kad šiame procese dalyvauja ir pusbalsiai (''pallõ'' : ''palāb''), o latvių kalboje jų ilgumas nekinta (pvz., latv. ''mala'' 'kraštas' : ''malā'' 'krašte'). ==== Istorinė balsių raida ==== [[Vaizdas:Kurg - Vaid kilā.jpg|thumb|[[Užgavėnės|Užgavėnių]] dalyvis „gervė“. [[Vaidė]]s kaimas, 1928 m.]] Kaip daugumoje [[Estų kalba|estų]] ir [[Vodų kalba|vodų]] tarmių, kirčiuoto [[Skiemuo|skiemens]] aukštutinio pakilimo nesuapvalintas užpakalinės eilės [[balsis]] ''õ'' visų pirma susidarė iš senesniojo ''*e'' žodžiuose, kur buvo užpakalinės eilės balsiai ''a'', ''o'' ir ''u'' (''vēraz'' <abbr>></abbr> ''vȭrõz'' 'svetimas', ''*negla'' &gt; ''nõ'ggõl'' 'vinis'), taip pat dalinai iš trumpųjų balsių ''*a'', ''*o'', ''*u'', ''*ü'' (''*sana'' &gt; ''sõnā'' 'žodis', ''*roho'' &gt; ''rõ'v'' 'pievelė', ''*hüvä'' &gt; ''jõvā'' 'geras'). Atsiradus ''õ,'' balsiai ''*e'', ''*ö'', ''*o'' virto dvibalsiais ''ie'', ''üö'', ''uo''. Kitaip negu [[Estų kalba|estų]], [[Suomių kalba|suomių]], [[Karelų kalba|karelų]], [[Livikų kalba|livikų]] ir [[Liudikai|liudikų]] [[Tarmė|tarmėse]], lyvių kalboje susiskaidė (sudvibalsėjo) ir trumpieji balsiai, o iš jų atsiradę trumpieji dvibalsiai yra daugmaž tiek pat ilgi, kaip atskiras trumpasis balsis (''*keväd'' &gt; ''kievād'' 'pavasaris', ''*keüzi'' &gt; ''kieuž'' 'virvė', ''*soda'' &gt; ''suodā'' 'karas'). Skirtingai nuo minėtųjų kalbų, ''*ē'' ir ''*e'' nesusiskaidė, jei kitame skiemenyje buvo ''*i'' (''*kēli'' &gt; ''kēļ'' 'kalba', ''*(h)elmi'' &gt; ''eļm'' '[[gintaras]]'). Svarbiausieji saviti lyvių kalboje įvykę pokyčiai: * [[Kirtis|kirčiuotame]] skiemenyje ''ä'' virto aukštesnio pakilimo ''e'', jei tame pačiame skiemenyje arba po jo ėjo ''i'' (''*täi'' &gt; ''tei'' '[[utėlė]]', ''*väginen'' &gt; ''ve’ggi'' 'stiprus', ''*sǟri'' &gt; ''*sēri'' &gt; ''sēr'' 'blauzda'), šis procesas panašus į latvių bendrinės kalbos regresyvinę [[Balsių harmonija|balsių harmoniją]] (plataus ir siaurojo &lt; e&gt;, <ē> derinimą prie tolesnio skiemens garsų); * užpakalinės eilės balsiai ''*a'', ''*o'', ''*u'' prieš ''*b'', ''*pp'', ''*m'', ''*v'', ''*kk'' virto ''ä'', ''ö'', ''ü,'' jei kitame skiemenyje buvo ''i'', t. y. įgavo [[Umliautas|umliautą]] (''*tammi'' &gt; ''*tämmi'' &gt; ''täm'' 'ąžuolas', ''*tobi'' &gt; ''*töbi'' &gt; ''tö'b'' &gt; ''te’b'' 'liga', ''*nukki'' &gt; ''*nükki'' &gt; ''nük'' &gt; ''nik'' 'knyslė (snukis)'), sulūpinti priešakinės eilės balsiai ''ö'', ''ü'' [[XIX a.|XIX]]–[[XX a.|XX]] amžių sandūroje neteko savo lūpinio tarimo; * aukštutinio ir vidurio aukštutinio pakilimo balsiai žodžio pabaigoje išnyko, ir dėl to anksčiau buvęs atviras pirmasis skiemuo tapo uždaruoju, tariamu su laužtine [[Priegaidė|priegaide]] (''*abu'' &gt; ''a’b'' 'pagalba; petys', ''*tuli'' &gt; ''tu'ļ'' 'ugnis'); * trumpasis [[balsis]] prieš ilgąjį sklandųjį [[Priebalsis|priebalsį]] pailgėjo, o ilgasis sklandusis priebalsis – sutrumpėjo (''*puŗŗaz'' &gt; ''*pu^ŗŗaz'' &gt; ''*pū^ŗŗaz'' &gt; ''pūŗaz'' 'burė', ''tammõd'' &gt; ''*ta^mmõd'' &gt; ''*tā^mmõd'' &gt; ''tāmõd'' &gt; ''tǭmõd'' 'ąžuolai'); * rytų lyvių tarmėje ''*ā'' buvo suapvalintas (''*mā'' &gt; ''mǭ'' 'žemė', ''*tāmõd'' &gt; ''tǭmõd'' 'ąžuolai');{{sfn|Viitso|2013|p=271}} * prieš kažkada turėtą ''*i'' arba ''*j'' susidaręs suminkštintas silpnasis sprogstamasis gomurinis priebalsis ''*ǵ'' ir stiprusis suminkštintas sprogstamasis gomurinis priebalsis ''*ḱ̀'' virto balsio ''i'' ir nesuminkštinto sprogstamojo gomurinio priebalsio junginiu (''*lagja'' &gt; ''*laǵā'' &gt; ''laigā'' 'platus', ''*lahkik'' &gt; ''lā'ǵi'' &gt; ''lǭ'igi'' 'pusiau; (per-) skeltas', ''*hākki'' &gt; ''āḱ'' &gt; ''ǭik'' 'kablys'); * ''*a'' trečiajame nekirčiuotame skiemenyje virto viduriniu [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotu]] balsiu ''õ'' ; * trumpasis balsis pailgėjo prieš skiemens pabaigoje esantį sklandųjį [[Priebalsis|priebalsį]] (rytų lyvių tarmėje naujai susidarė ilgasis ''ā''), taip pat pailgėjo dvibalsio pirmasis dėmuo, jei po kirčiuotojo skiemens ėjo vienas nekirčiuotas skiemuo (''*jalga'' &gt; ''jālga'' 'koja', ''*aiga'' &gt; ''āiga'' 'laikas'); * išnyko [[balsių harmonija]], ne pirmame skiemenyje ''*e'' tapo apibendrintu (neutraliu) balsiu ir pavirto ''*õ'' (gali būti, kad čia Vytsas turi omenyje kirčiuoto skiemens užpakalinės eilės aukštutinio pakilimo balsį ''õ'', kilusį iš ''*e'', nes tolesniuose skiemenyse turimas apibendrintasis / redukuotas ''õ'' yra vidurinės eilės ir vidurinio pakilimo); * ''*o'' virto aukštutinio pakilimo balsiu ''u'', bet ''*õ'' ir ''u'' sutapo į vieną ''u'' (''*kāndod'' &gt; ''*kāndud'' 'kelmai', ''*kädõd'' &gt; ''*kädud'' 'rankos'); * sprogstamuoju priebalsiu besibaigiančiame antrajame žodžio skiemenyje, kuris eina po kirčiuoto skiemens, balsis pailgėjo (''*abud'' &gt; ''abūd'' 'pečiai', ''*kädud'' &gt; ''kädūd'' 'rankos', ''*musta'' &gt; ''mustā'' 'juodas'); * lyvių rytų tarmėje tolimesnio skiemens ''u'' virto ''õ'' (''*līndud'' &gt; ''līndõd'' 'paukščiai', ''*kāndud'' &gt; ''kāndõd'' 'kelmai'); * lyvių rytų tarmėje ir [[Lielirbė]]je trumpasis ''uo'', retkarčiais ir ilgasis ''ūo,'' po priebalsių ''p'', ''m'' ir ''v'' suvienbalsėjo ir virto vidurio aukštutinio pakilimo nesuapvalintu balsiu ''ȯ'' arba ''ȱ''; ''ȯ'' ir ''o'' gali sudaryti minimaliąsias poras (''pȯ'ddõ'' 'skaudėti' ir ''po’ddõ'' 'skarmalas'); * vakarų lyvių tarmėje pagrindinio skiemens ''õ'' sutapo su priešakinės eilės sulūpintu balsiu ''ü,'' savo ruožtu ''ü'' iki [[XX a.|XX]] a. pr. sutapo su ''i'' (''kõ'zzi'' &gt; ''kü'zzi'' &gt; ''ki’zzi'' 'piktas', ''vȭrõz'' &gt; ''vǖrõz'' &gt; ''vīrõz'' 'svetimas'); * sulūpinti priešakinės eilės balsiai iki [[XX a.|XX]] a. pradžios neteko savo sulūpintos tarties (''kü'zzõ'' &gt; ''ki’zzõ'' 'teirautis', ''sǖ'' &gt; ''sī'' 'kaltė', ''tö'b'' &gt; ''te’b'' 'liga', ''tǖö'' &gt; ''tīe'' 'darbas').{{sfn|Viitso|2013|p=272}} ==== Tarmių balsių palyginimas ==== [[Bendrinė kalba|Bendrinė]] lyvių kalba sudaryta [[Kuršas|Kuršo]] lyvių rytų [[Tarmė|tarmės]] pagrindu. Ši tarmė pasižymi didžiausiu [[Balsis|balsių]] rinkiniu. Toliau lyginamų lyvių tarmių balsių lentelėje kairėje pusėje pateikiami nesuapvalinti [[priešakinės eilės balsiai]], viduryje – nesuapvalinti [[vidurinės eilės balsiai]], dešinėje – suapvalinti [[užpakalinės eilės balsiai]]; viršuje yra [[Aukštutinio pakilimo balsiai|aukštutinio pakilimo]], o apačioje – [[žemutinio pakilimo balsiai]]. Balsiai nurodyti juos išreiškiančiomis raidėmis ir su žodynuose vartojamais ženklais, kurie įprastinėje rašyboje nevartojami, pavyzdžiui, &lt;ǭ&gt;. {| class="wikitable" style="text-align:center; width:80%;" |+Lyvių tarmių kirčiuotojo skiemens balsių sistema XX a. viduryje{{sfn|Viitso|2013|p=270}} ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Rytų lyvių ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Lielirbės ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Vakarų lyvių |- ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji |- | i | õ | u | ī | ȭ | ū | i | õ | u | ī | ȭ | ū | i | | u | ī | | ū |- | e | ȯ | o | ē | ȱ | ō | e | ȯ | o | ē | ȱ | ō | e | | o | ē | | ō |- | ä | a | | ǟ | ā | ǭ | ä | a | | ǟ | ā | | ä | a | | ǟ | ā | |} Savųjų žodžių nekirčiuotuose skiemenyse lyvių kalbai būdinga riboti galimus balsius. Toliau lentelėje lyginami antrajame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu leistini balsiai rytų, [[Lielirbė]]s ir vakarų tarmėse. Dar tolesniuose skiemenyse po skiemens su pagrindiniu kirčiu galimų balsių rinkinys juolab ribotesnis. {| class="wikitable" style="text-align:center; width:80%;" |+Lyvių tarmių balsių sistema nekirčiuotame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu{{sfn|Viitso|2013|p=272}} ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Rytų lyvių ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Lielirbės ir vakarų lyvių |- ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji |- | i | õ | | ī | | ū | i | õ | u | ī | | ū |- | | | | ē | | | | | | ē | | |- | | a | | | ā | | | a | | | ā | |} === Priebalsiai === Palyginti su lyvių kalbos balsių sistema, kuri yra sudėtingesnė nei latvių ar lietuvių kalbų, lyvių [[Priebalsis|priebalsių]] rinkinys labai panašus į turimą [[Baltų kalbos|baltų kalbose]]. Naudojant literatūroje dažnai pasitelkiamą [[Uralo fonetinė abėcėlė|Uralo kalbų fonetinę abėcėlę]] (UFA), lyvių kalboje yra tokie priebalsiai: ''b, d, d', f, g, j, k, l, l', m, n, n', p, r, r', s, š, z, ž, t, t', v''. Lyvių kalboje yra ir [[Afrikata|afrikatų]]: ''ts'' (''tsīļ'' 'ežys'), ''tš'' (''tširīkšõ'' 'čiulbėti'), ''dz'' (''dzīvib'' 'pulsas', ''vȯndzi'' 'laimingas'), ''dž'' (''iļdžēmḑa'' 'grietinė'). Priebalsis ''ŋ'' ({{IPA|[ŋ]}}) pasitaiko tik prieš ''k'' arba ''g'' (''kāŋgar'' 'lygiagretūs su pakrante pailgi smėlio gūbriai prie jūros', ''beŋk'' 'suolas').{{sfn|Vääri|1994|p=268}} Visi priebalsiai, išskyrus [[Skolinys|skolintinį]] ''h'' (duslusis gomurinis pučiamasis {{IPA|[x]}}), gali sudaryti [[Geminacija|geminatas]].{{sfn|Viitso|2013|p=270}} Svarbus [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] fonetinės abėcėlės (UFA) trūkumas yra tai, kad joje neskiriami palataliniai priebalsiai (pavyzdžiui, sprogstamieji palataliniai {{IPA|[c ɟ]}} kaip latvių &lt;ķ ģ&gt; arba vengrų &lt; ty gy&gt;) nuo ''paminkštintų'' (''palatalizuotų'') priebalsių (pavyzdžiui, palatalizuoti alveoliniai sprogstamieji priebalsiai {{IPA|[tʲ dʲ]}} kaip [[Rusų kalba|rusų kalboje]] &lt;ть дь&gt;), taip pat ir <ļ>,<ņ>, jeigu jie palataliniai, atitinka vertę {{IPA|[ʎ ɲ]}} (kaip [[Latvių kalba|latvių kalboje]]), o jeigu jie ''palatalizuoti'' – {{IPA|[lʲ nʲ]}} (kaip, pavyzdžiui, [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]]). Vienintelis iš vadinamųjų paminkštintų priebalsių, kai toks skyrimas nėra svarbus, yra ir &lt;ŗ&gt;, nes manoma, kad palatalinis virpamasis priebalsis yra garsas, kurio ištarti neįmanoma, todėl [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] jis neturi savo simbolio, vadinasi, ir latvių minkštasis &lt;ŗ&gt; žymimas kaip palatalizuotas {{IPA|[rʲ]}} – kaip ir rusų kalbos &lt;рь&gt;. Atsižvelgiant, kad minkštieji priebalsiai lyvių kalboje yra foneminiai (turi skiriamąją reikšmę, pavyzdžiui, ''tūļ'' 'vėjas', ''tūl'' 'vėjo ([[Kilmininkas|kilm]].)') ir minkštinimas nepriklauso nuo aplinkinių garsų (pavyzdžiui, vadinamosios [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliacinės]] palatalizacijos lietuvių kalboje atveju, [[Priebalsis|priebalsiai]] minkštėja prieš priešakinės eilės balsius), lyvių kalbos priebalsių sistema yra tokia: {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Lūpų dantiniai priebalsiai|Lūpų dantiniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Postalveoliniai priebalsiai|Postalveoliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Palatalizacija|Palataliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] | {{IPA|p}} {{IPA|b}} | | {{IPA|t}} {{IPA|d}} | | {{IPA|c}} {{IPA|ɟ}} | {{IPA|k}} {{IPA|ɡ}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Afrikata|Afrikatos]] | | | {{IPA|ts}} {{IPA|dz}} | {{IPA|tʃ}} {{IPA|dʒ}} | | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] | {{IPA|m}} | | {{IPA|n}} | | {{IPA|ɲ}} | ({{IPA|ŋ}}){{efn| /ŋ/ nėra foneminis, sutinkamas tik prieš /k/ ir /g/.}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | | {{IPA|r}} {{IPA|rʲ}} | | | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] | | {{IPA|f}}{{efn|Lūpų dantinis pučiamasis priebalsis /f/ ir duslusis gomurio pučiamasis priebalsis (arba, anot Vytso, stiprusis veliarinis spirantas){{sfn|Viitso|2013|p=270}} /x/ pasitaiko tik [[skolinys|skoliniuose]].}} {{IPA|v}} | {{IPA|s}} {{IPA|z}} | {{IPA|ʃ}} {{IPA|ʒ}} | | {{IPA|x}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Viduriniai priebalsiai|Viduriniai]] | | | | | {{IPA|j}} | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | | | {{IPA|l}} | | {{IPA|ʎ}} | |} ==== Asimiliacija ==== Anot [[Eduard Vääri|Vėrio]], lyvių kalboje veikia paprastosios [[sandhi]] taisyklės – žodžio pabaigos priebalsiai įgyja skardumą arba jo netenka, priklausomai nuo po jų einančio garso ([[Uralo fonetinė abėcėlė|UFA]] transkripcija): ''mìe'''z''' ̮lǟ'B'' 'vyras eina', ''mìe'''s''' ̮tulàB'' 'vyras ateina'. Tokia [[Asimiliacija (kalbotyra)|asmiliacija]] vyksta ir pačiame žodyje jį kaitant: ''kiĺ̀'''G''''' 'šonas' – ''kiĺ̀'''k'''st'' 'iš šono', ''u''''D''''' 'migla' – ''u''''t'''st'' 'iš miglos'.{{sfn|Vääri|1994|p=270}} Absoliučioje žodžio pabaigoje (prieš pauzę) vietoj ''b'', ''d'', ''g'', ''z'', ''ž'' (neretai ir ''d’'', ''dz'') tariami vadinamieji pusskardžiai [[Priebalsis|priebalsiai]], UFA jie žymimi didžiosiomis raidėmis ''B'', ''D'', ''G'', ''Z'', ''Ž'' (''D’'', ''DZ'').{{sfn|Vääri|1994|p=268}} Pusskardžiai priebalsiai linkę skardėti prieš balsius ir skardžiuosius priebalsius, o prieš dusliuosius priebalsius savo ruožtu duslėja.{{sfn|Moseley|2002|p=22}} Įprastinėje rašyboje, kaip ir lietuvių kalboje, šie procesai neatspindimi: ''mīez lǟb'', ''mīez tulāb'', ''kiļg'', ''kiļgst'', ''ud'', ''udst''. ==== Istorinė priebalsių raida ==== [[Vaizdas:Livonian loja.jpg|200px|thumb|right|''Lyvių žvejų valtis (lōja)'']] Istoriškai lyvių kalbos [[Priebalsis|priebalsių]] sistemoje išsirutuliojo įvairių ypatybių.{{sfn|Viitso|2013|p=270}} * Turima silpnųjų (t. y. balsingųjų apsuptyje skardžiųjų) ir stipriųjų sprogstamųjų priebalsių bei liežuvio priešakinių pučiamųjų eilė vietoj Baltijos finų [[Prokalbė|prokalbės]] stipriųjų sprogstamųjų ir liežuvio priešakinių pučiamųjų priebalsių eilės: ''tubā'' 'kambarys' (plg. [[Estų kalba|estų]] ''tuba'', bet [[Suomių kalba|suomių]] ''tupa''), ''sadā'' 'šimtas' (estų ''sada'', suomių ''sata''), ''vizā'' 'kietas', ''sa’gdõ'' 'tankus', ''kalād'' 'žuvys' (estų ''kalad'', bet suomių ''kalat'') ir vietoj dantinių pučiamųjų (''sidām'' 'širdis; vidus'). Retkarčiais skardieji ''b, d, g, z'' pasitaiko ir savųjų (neskolintų) žodžių pradžioje. * Savuosiuose žodžiuose turimi šnypščiamieji priebalsiai ''š'' ir ''ž'' (''šä'ugõz'' '[[Trapusis gluodenas|gluodenas]]', ''sižālikki'' '[[Tikrieji driežai|driežas]]'). * Išnyko Baltijos finų prokalbėje turėtas skardusis gerklinis pučiamasis priebalsis ''*h'' {{IPA|[ɦ]}} – skiemenyje su pagrindiniu kirčiu prieš priebalsį ''*h'' iškrito visais atvejais, tarp basių jo taip pat dažniausiai neliko. Šio priebalsio vietoje atsirado laužtinė [[priegaidė]]: ''lē'ḑ'' 'lapas' (plg. estų ''leht'', suomių ''lehti''), ''tū'gõd'' 'pelenai' (estų ''tuhk'', suomių ''tuhka''), ''rǭ''' 'pinigai' (estų, suomių ''raha''), ''va’it'' 'tarpas' (estų ''vahe'', suomių ''vaihe''). * Pusbalsis ''*v'' [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliuotas]] ''*lv'' &gt; ''ll'', ''*rv'' &gt; ''rr'' (*''palvodak'' > ''pallõ'' 'prašyti', ''*kirvehed'' &gt; ''kirrõd'' 'kirviai'), o junginiuose ''*dv'' ir ''*zv'' išnyko (''ladā'' 'viršūnė', plg. estų ''latv'', suomių ''latva;'' ''razā'' 'taukai', estų ''rasv'', suomių ''rasva''), taip pat pakito junginiai su pusbalsiu ''*j'' – ''*dj'' &gt; ''ḑ'', ''zj'' &gt; ''ž'', ''*nj'' &gt; ''ņņ'', ''*lj'' &gt; ''ļļ'', ''*rj'' &gt; ''ŗŗ'' (''paḑā'' 'pagalvė', ''ažā'' 'daiktas', ''miņņõ'' 'nuotaką ([[partityvas]])', ''paļļõd'' 'pliki', ''puŗŗõd'' 'burės'), ''*bj'' &gt; ''b'' (''käbā'' 'naga, skelta kanopa'), kur ''ä'' atsirado iš ''a'' dėl tarpinio minkštojo ''b'' įtakos, ''*gj'' virto ''ig'' (''laigā'' 'platus'). * Alveolinių ''*t, *d, *s, *z, *n, *l, *r'' istorinis palatalizavimas (&gt; ''ț, ḑ, š, ž, ņ, ļ, ŗ'') prieš ''*i'', dėl to [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmoje]] neretai pasitaiko minkštojo ir kietojo priebalsių kaita: ''*uni'' &gt; ''u'ņ'' 'miegas', bet ''*unen'' &gt; ''u’n'' 'miego (kilm.)'. * ''*n'' išnyko žodžio pabaigoje (''*pimedan'' &gt; ''pi’mdõ'' 'tamsaus ([[Kilmininkas|kilm]].)'). * Po nekirčiuoto skiemens ''d'' tarp balsių išnyko atviro skiemens pradžioje – tai vadinamoji priesagų laipsnio kaita, ji sukėlė balsių susiliejimą ir prieš tai buvusio atskiro priebalsio [[Geminacija|geminaciją]] (''*sigada'' &gt; ''*sigadõ'' &gt; ''si’ggõ'' ' kiaulę ([[partityvas]].)'). Dėl to visi priebalsiai, išskyrus skolintinį ''h'', po tam tikrų balsių arba trumpųjų dvibalsių sutinkami ir kaip geminatos (''je’llõ'' 'gyventi', ''o’bbõ'' 'vėlai', ''sie’ggõ'' 'maišyti', ''lu’mmi'' 'snieguotas', ''vi’jji'' 'nuodingas'). Tarp atskirų trumpųjų balsių arba trumpųjų dvibalsių ir ''õ'' joks priebalsis nebūna be geminacijos. * Kirčiuotojo [[Skiemuo|skiemens]] pabaigoje [[Priebalsis|priebalsiai]] sutrumpėjo, jei tolesnis nekirčiuotas skiemuo buvo uždaras (arba jei nekirčiuotame skiemenyje buvo ''*a'' ir tame pačiame žodyje nebuvo trečio nekirčiuoto skiemens), skiemens pabaigoje balsingieji priebalsiai (pusbalsiai, sonantai) trumpėdami pailgino balsį (''*kandud'' &gt; ''*kāndud'' &gt; ''kāndõd'' 'kelmai', ''*kartad'' &gt; ''kārtad'' 'bijai') ir skiemens pabaigoje buvę duslūs stiprieji sprogstamieji priebalsiai trumpėdami pailgino tolesniame nekirčiuotame skiemenyje esantį balsį (''*istud'' &gt; ''istād'' 'sėdi', ''*musta'' &gt; ''mustā'' 'juodas', ''*vakka'' &gt; ''vakā'' '[[Pūras (matavimo vienetas)|pūras]]'). * Balsingųjų priebalsių geminatos, turinčios sutrumpėjusį pradžios dėmenį, po ilgojo balsio arba ilgojo dvibalsio, patyrusios ankstesnius pokyčius, supaprastėjo (''*kī^rraz'' &gt; ''kīraz'' 'kirvis', ''*pū^ŗŗaz'' &gt; ''pūŗaz'' 'burė'). * XIX ir XX amžių sandūroje buvo įsivestas kitų kalbų lūpinis dantinis pučiamasis priebalsis ''f'' ir duslusis gomurinis pučiamasi ''h'' (''film'' 'filmas', ''himn'' '[[himnas]]'). == Morfologija == === Kalbos dalys === [[Vaizdas:Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz.jpg|210px|thumb|[[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių–estų–latvių žodynas]] (2012 m.)]] Lyvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e, visi [[Vardažodis|vardažodžiai]] ir [[Įvardis|įvardžiai]] paprastai laikomi viena kategorija, nes juos skirstyti į atskiras kalbos dalis (pavyzdžiui, į [[Daiktavardis|daiktavardžius]], [[Būdvardis|būdvardžius]], [[Skaitvardis|skaitvardžius]], [[Įvardis|įvardžius]]) maža praktinės naudos. Sakykim, vardažodis (sąlygiškai būdvardis) ''vanā'' 'senas' linksniuojamas pagal 18-ą tipą, kaip ir, pavyzdžiui, vardažodžiai (sąlygiškai daiktavardžiai) ''kanā'' 'višta' arba ''kalā'' 'žuvis', o, sudarius aukštesnįjį laipsnį ''vaņīmi'' 'senesnis', jo tipas pakinta į 200-ąjį, kuris aprėpia visus.su ''-mi'' sudarytus daiktavardžius, šios darybos priesagos reikšmė atitiktų lietuvių ''-imas, -ymas'' (''jelāmi'' 'gyvenimas'), tokiu būdu tarp sąlyginių vardažodžio rūšių ir jo [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] ypatybių nėra didelio ryšio. Vardažodžiai priešinami su kita didele kategorija – su [[Veiksmažodis|veiksmažodžiais]], tačiau pasakytina, kad ir veiksmažodžio [[Bendratis|bendratys]] gali turėti atskirų [[Linksnis|linksnių]]. [[Siekinys]] gali turėti ir [[Abesyvas|abesyvo]] linksnį (''āndamõt'' 'neduodant', ''likkõmõt'' 'nejudant'),{{sfn|Viitso|2013|p=279}} kurio jau beveik neturi vardažodžiai. [[Suomių kalba|Suomių]] ir [[Estų kalba|estų]] kalbose abesyvas vartojamas ir su vardažodžiais. === Vardažodis === [[Vardažodis|Vardažodžiai]] gali turėti du [[Gramatinis skaičius|skaičius]], [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] išskiria 16 [[Linksnis|linksnių]] arba tik [[Prieveiksmis|prieveiksmiuose]] išlikusių jų formų, bet dalis linksnių nebeproduktyvūs ir dauguma vardažodžių linksniuojami 8 linksniais.<ref name = "essive"/> Kaip būdinga [[Uralo kalbos|Uralo kalboms]], lyvių kalboje nėra [[Giminė (gramatika)|giminių]], net trečiojo asmens [[įvardis]] ''ta'' / ''tämā'' reiškia tiek 'jis', tiek 'ji'. Kaip rašo T. Vytsas, lyvių kalboje, kaip ir [[Estų kalba|estų]] bei [[Vepsų kalba|vepsų]], nėra [[Galininkas|galininko]], viso objekto funkciją atlieka [[kilmininkas]].{{sfn|Viitso|2013|p=280}} (I. Brodskis įsitikinęs, kad galininkas vepsų kalboje yra, tik vienaskaitoje jis sutampa su kilmininku, o daugiskaitoje – su [[Vardininkas|vardininku]].)<ref>{{cite web|date=2014|author=I. Brodski|title=Vepsän kel': Openduzkirj täuz'kaznuzile|url=https://docplayer.ru/29517377-Vepsan-kel-openduzkirj-tauz-kaznuzile-piter-piterin-vepsan-sebr-2014.html|accessdate=2021-06-22|archive-date=2019-07-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20190701121957/https://docplayer.ru/29517377-Vepsan-kel-openduzkirj-tauz-kaznuzile-piter-piterin-vepsan-sebr-2014.html|url-status=dead}}, p. 40</ref> [[Christopher Moseley|K. Mozlis]] teigia, kad lyvių kalboje visas objektas reiškiamas galininku, kuris sutampa su [[Vardininkas|vardininku]], bet tikriausiai Mozlis painioja reikalą su [[suomių kalba]], kur turima tokia sistema.{{sfn|Moseley|2002|p=28.&mdash;29}} Tai, kad mažos žodžių dalies kilmininkas skiriasi nuo [[Vardininkas|vardininko]], galėjo paskatinti tokios klaidos atsiradimą. Lyvių kalboje nurodomos ne linksniuotės, o vardažodžių linksniavimo tipai. ''Lyvių–estų–latvių žodyne'' jų išskiriama 242. {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | āigast |āigastõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |āigast |āigastõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | āigastõ |āigastidi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> |āigastõn |āigastõdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> |āigastõks |āigastõdõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> |āigastõ |āigastiž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> |āigasts āigastõs |āigastis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> |āigastõst |āigastist |} <div style="text-align:left;">''āigast'' 'metai' –140 tipas (reguliariausias tipas,<br />pagal jį linksniuojama dauguma tarptautinių žodžių).</div></div> | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | — | -t, -d, -õd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |— | -t, -d, -õd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | -tā, -dā, -ța, -ta, -da, -tõ, -dõ, -õ, — | -ți, -ḑi, -ti, -di, -i |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> | -n, -õn | -ddõn, -dõn, -tõn, -õdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> | -kõks, -ks, -õks | -kõks, -tkõks, -dõks, -tõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> | -zõ, -(õ)z, -õ(z) | -ži, -īž, -iž, -ž, -īz, -iz |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> | -s(õ), -õs(õ) | -ši, -īs, -is |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> | -st(õ), -õst(õ) | -šti, -īst, -ist |} <div style="text-align:left;">Pagrindiniai [[Agliutinacinė kalba|linksnių priesagų]] variantai.<ref name = "virtuallivonia">Virtual Livonia: [http://virtuallivonia.info/?page_id=134 Sketch of Livonian Sounds and Grammar]; tikrinta 2018-12-15</ref></div> |} [[Uldis Balodis|U. Baluodis]] į aukščiau pateiktą lentelę neįtraukia skirtingų vienaskaitos vardininko ir kilmininko formų kaip šių linksnių priesagų,<ref name = "virtuallivonia"/> pvz.: vns. vard. ''rōnt'''õz''''' 'knyga' – vns. kilm. ''rōnt'''õ''''' 'knygos', vns. vard. ''līvl'''i''''' 'lyvis' – vns. kilm. ''līvl'''iz''''' 'lyvio', vns. vard. ''nei'''tst''''' 'mergaitė' – vns. kilm. ''nei'''tsõ''''' 'mergaitės', vns. vard. ''ve'''ž''''' 'vanduo' − vns. kilm. ''vie'''d''''' 'vandens'. Matyt, istoriškai čia kinta [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas ir kamiengalis]], o ne turimos kilmininko linksnį rodančios priesagos – tikroji iš [[Uralo prokalbė]]s paveldėta [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kilmininko priesaga būtų ''-n'', kuri išliko sustingusi antrajame [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11 – 19' dėmenyje ''-tuoistõ'''n''''', ir dabar šiame dėmenyje istorinė priesaga ''-n'' vartojama kaip [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] dalis. Senoji kilmininko priesaga ''-n'' išlikusi ir kai kuriuose kituose [[Dūrinys|dūriniuose]], pvz., ''miernaigā'' < ''*meren akja'' 'jūros krantas' ([[Vardininkas|vard.]] ''mier ~ mer'' 'jūra'; ''miern'' 'jūros' + ''aigā'' 'krantas').<ref>{{cite web|title=The relationship between Salaca Livonian and Courland Livonian dialects|url=https://www.researchgate.net/publication/274215999_The_relationship_between_Salaca_Livonian_and_Courland_Livonian_dialects|author=[[Karl Pajusalu]]|date=2014|publisher=Eesti ja Soome-Ugri Keeleteaduse Ajakiri 5(1):149|accessdate=2021-12-16}}, ''p. 162''</ref> Vienaskaitos linksniai (išskyrus partityvą ir iliatyvą) ir daugiskaitos vardininkas bei kilmininkas sudaromi linksnių priesagas jungiant prie vienaskaitos kilmininko.<ref name = "virtuallivonia"/> Vardininkas nuo Uralo prokalbės laikų specialios linksnio priesagos neturėjo, o daugiskaitos vardininke matyti vien daugiskaitos žymuo ''-t, -d, -õd'' (be specialios linksnio priesagos).<ref>{{cite book|last=Raun|first=A.|title=The Uralic Languages: Description, History and Foreign Influences|chapter=Proto-Uralic Comparative, Historical Morphosyntax|publisher=Brill, Leiden|year=1988|pages=558—560|isbn=}}</ref> Daugiskaitoje [[Vardažodis|vardažodžių]] kilmininkas visada sutampa su vardininku. Linksniuojant gali iškristi [[priebalsis]], [[balsis]] ar net visas [[skiemuo]]: ''vež'' + ''tā'' > ''vietā'' 'vandenį' ([[Partityvas|part.]]), ''kilā'' + ''õ'' > ''killõ'' 'kaimą' (part.), ''vȭidag'' + ''ta'' > ''vȭita'' 'sviestą' (part.).<ref>{{cite book|author=Boiko, K.|title=Līvõ kēl̦. Piški optõbrōntõz|publisher=Līvu Savienība (Līvõd Īt)|location=Rīga|date=2000|pages=64}}</ref> ==== Baigtumas (visas ir dalinis objektas) ==== [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]], kaip ir [[Latvių kalba|latvių]] bei [[Slavų kalbos|slavų]] kalbose, [[veikslas]] (baigtas arba tebeatliekamas veiksmas) reiškiamas [[Priešdėlis|priešdėliais]], pavyzdžiui, ''jis skaitė knygą, statė namą'' supriešinama su ''jis '''per'''skaitė knygą, '''pa'''statė namą'', kur priešdėlis rodo baigtą veiksmą (įvykio veikslą). O lyvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e, turimas visas arba dalinis objektas, kur visas objektas žymi baigtą veiksmą (įvykio veikslą), o dalinis – tebevykstantį (eigos veikslą). Viso objekto linksnis lyvių kalboje yra [[kilmininkas]], dalinio – [[partityvas]]. Vis dėlto ''[[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių—estų—latvių žodyne]]'' pateikiami dokumentuoti kalbos vartosenos pavyzdžiai rodo nenuoseklumą, kai baigto veiksmo objektas gali būti reiškiamas kilmininku: ''ta āŗštiz eņtš '''pūoga''' šärlakstõ tierrõks'' ([[vardininkas]]/kilmininkas ''pūoga'', partityvas – ''pȯigõ'') 'jis savo '''sūnų''' '''iš'''gydė nuo skarlatinos', bet taip pat baigto veiksmo objektas gali būti ir partityvo linksnio: ''ta āŗštiz '''tǟnda''' salāndõmõst jarā'' ([[kilmininkas]] ''täm'', [[partityvas]] ''tǟnda'') 'jis '''iš'''gydė '''jį''' nuo vogimo'. Šio sakinio vertime į [[Estų kalba|estų kalbą]] [[papildinys]] (objektas) vartojamas su kilmininko linksniu: ''ta arstis '''tema''' varastamast ära'' (vardininkas / kilmininkas ''tema'', partityvas ''teda''). ==== Vardininkas ==== [[Vardininkas]] – tai [[Veiksnys|veiksnio]] linksnis, kartais vartojamas ir [[Aplinkybės|aplinkybėms]] (''ma broutšõb '''ežžõmpǟva''''' 'aš važiuosiu '''pirmadienį'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Pasakytina, kad dažniausiai dienų pavadinimai, kaip laiko [[Gramatika|aplinkybės]], vartojami su [[Naudininkas|naudininku]] (''ežžõmpǟvan''). ==== Kilmininkas ==== [[Kilmininkas]] yra viso objekto ir nederinamojo [[Pažyminys|pažyminio]] linksnis ('''''laps''' jālgad at kievāmõd'' ''''vaiko''' kojos lengvos'). Kilmininkas vartojamas ir su [[Daiktavardis|daiktavardžio]], [[Būdvardis|būdvardžio]] arba [[Skaitvardis|skaitvardžio]] [[Naudininkas|naudininku]] ir [[Įnagininkas|įnagininku]] kaip [[Papildinys|papildinio]] linksnis ('''''ežmiz''' lapsõn'' ''''pirmajam''' vaikui'). Kilmininkas vartojamas ir su dauguma [[Prielinksnis|prielinksnių]] ir [[Polinksnis|polinksnių]] (''iļ '''mier''''' 'per '''jūrą''''; ''tuļīz '''vied''' sizzõl'' 'karštame '''vandenyje''' („karšto '''vandens''' viduje”)'). Tik nedidelės žodžių dalies kilmininkas skiriasi nuo vardininko. [[Daugiskaita|Daugiskaitoje]] nuo vardininko skiriasi tik kai kurių [[Įvardis|įvardžių]] kilmininkas.{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} ==== Partityvas ==== [[Partityvas]] yra dalinio objekto linksnis (''ta vȯstīz '''lešti''''' 'jis pirko '''gelsvapelekių plekšnių''''), jis žymi neapibrėžtą kiekį ('''''vietā''' um jennõ'' ''''vandens''' yra daug'), su partityvu vartojama nemažai [[Prielinksnis|prielinksnių]] (''pids '''randõ''''' 'po (per) '''krantą'''', ''vast '''õvvõ''''' 'prieš '''srovę'''', ''ilmõ '''vietā''''' 'be '''vandens'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} ==== Naudininkas ==== Kitaip negu kitose [[Baltijos finų kalbos]]e ir Salacos lyvių tarmėje, [[Kuršas|Kuršo]] lyvių kalboje gavėjas, savininkas ar nuosavybės praradėjas reiškiamas ne pašalio [[Vietininkas|vietininkais]], o [[Naudininkas|naudininku]], t. y. taip pat, kaip [[Mordvių kalbos|mordvių]] ir [[Baltų kalbos|baltų]] kalbose. Todėl naudininku reiškiamas netiesioginis [[papildinys]] (''Jōņ tȭtiz '''Pētõrõn''' īd lambõ'' 'Jonas pažadėjo '''Petrui''' vieną avį'), savininkas ('''''minnõn''' vȯļ ibbi'' ''''man''' buvo arklys (t. y. aš turėjau arklį)', ''se nīemõ um '''tidārõn''''' 'ta karvė yra '''dukters''''), būsena ('''''minnõn''' um kīlma'' ''''man''' yra šalta'), priklausymas (''ta um '''valstõn''' vastūksnikā'' 'jis yra '''valstybės''' priešas').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Vytsas siejo lyvių ir mordvių kalbų naudininką, šios kalbos yra iš [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] vienintelės, turinčios naudininko linksnį ([[Vengrų kalba|vengrų kalboje]] kilmininkas įsigalėjęs naudininko reikšme).{{sfn|Viitso|1994|p=264}} Ernštreitas ir Kliava (''Kļava'') naudininką laiko latvių kalbos įtakos padariniu, anot jų, lyvių naudininkas tikriausiai kilęs iš lyvių kalboje išnykusio [[Esyvas|esyvo]] priesagos ''*-nA'' (tai matyti linksniuojant dienų pavadinimus laiko aplinkybės reikšme, pavyzdžiui, ''ežžõmpǟva'''n''''' 'pirmadienį', plg. [[Estų kalba|estų]] ''esimese'''na''''' 'pirmiausia; pirmoje vietoje', suomių ''päivä'''nä''''' 'per dieną').{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=81}} ==== Įnagininkas (transliatyvas–komitatyvas) ==== Kitų [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kalbų [[komitatyvas]] ('su kuo?') ir [[Transliatyvas|transliatyvas]] ('tapti, pavirsti kuo?') lyvių kalboje susiliejo į vieną linksnį, kuris [[Latvių kalba|latvių kalbos]] pavyzdžiui vadinamas [[Įnagininkas|įnagininku]].{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=82}} Įnagininkas vartojamas įvairiomis reikšmėmis (''būoḑ tīeb vāldiņ ūd '''nädīļõks''''' 'parduotuvę atidarys kitą '''savaitę''''; ''piņ ädāgtiz laps '''rujāks ''''' 'šuo išgąsdino vaiką '''iki susirgimo''''; ''veļ vȯļ lapstõn '''izāks''''' 'brolis vaikams buvo kaip '''tėvas''''; ''ma sīeb naggiri '''kūordkõks''''' 'valgau bulves su '''lupenomis''''; ''ma sīeb naggiri '''iļdžēmḑaks''''' 'valgau bulves su '''grietine''''; ''ma sīeb naggiri '''veisõks''''' 'valgau bulves su '''peiliu''''; ''ma sīeb naggiri '''iļtarālizõks''''' 'valgau bulves '''drauge su kaimynu''''; ''ma sīeb naggiri jõvā '''mīelkõks''''' 'valgau bulves mielu '''noru''''; ''ta '''paŗīmstõks''' nägțiz palgstõ'' 'jo veidas atrodė '''geriau'''' [''paŗīmstõz'' ([[Prieveiksmis|prv.]]) 'geriau']; ''Būņțik vȯļ sūrd '''abbõndõks''' mīez'' 'Buntikas buvo vyras '''su''' didele '''barzda''''; ''kāngard at '''nummõks''' tǟdõd'' 'gūbriai pilni '''viržių'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Ernštreitas ir Kliava (''Kļava'') teigia, kad lyvių kalboje [[transliatyvas]] ir [[komitatyvas]] susiliejo į vadinamąjį įnagininką dėl latvių kalbos įtakos. Daugiaskiemeniuose žodžiuose įnagininkas turi kaitybos priesagą ''-ks'', vienskiemeniuose – ''-kõks''. Vienskiemeniuose žodžiuose senoji transliatyvo [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesaga]] ''-ks'' gali būti susiliejusi su anksčiau turėta komitatyvo priesaga ''*-ka'', t. y. ''*-ka'' + ''*-ks'' ''*> -kaks'' &gt; ''-kõks''. Tokią įnagininko raidą rodytų tai, kad vienskiemeniai žodžiai kai kada turi dvi skirtingas įnagininko formas, kur viena reiškia komitatyvą, o kita – transliatyvą, pvz.: ''piņ'' 'šuo': ''piņkõks'' ([[komitatyvas]]) 'drauge su šunimi', ''piņņõks'' ([[transliatyvas]]) 'tapti šunimi'.{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=82}} ==== Iliatyvas, inesyvas ir eliatyvas ==== Lyvių kalboje produktyvūs tik vidaus [[Vietininkas|vietininkai]],{{sfn|Rudzīte|1993|p=307}} tradiciškai jų reikšmė nusakoma taip: [[inesyvas]] – ko nors buvimas viduje, [[eliatyvas]] – judėjimas iš ko nors vidaus išorėn, [[iliatyvas]] – judėjimas į ko nors vidų,{{sfn|Vääri|1994|p=270}} tačiau reikia turėti omenyje, kad, išnykus pašalio vietininkams, iliatyvas, inesyvas ir eliatyvas gali reikšti ir judėjimą arba buvimą taip pat ir už objekto išorinio paviršiaus, pavyzdžiui, ''mierrõ'' 'jūros link', ''miersõ'' 'ant jūros paviršiaus', ''mierstõ'' 'nuo jūros paviršiaus'.{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Kitose Baltijos finų kalbose tokia vartosena gali būti interpretuojama kaip 'jūros vidun; jūroje (po vandeniu); iš jūros gelmės'. ''Lyvių—estų—latvių žodyne'' (LEL) [[inesyvas]] linksnių lentelėse nenurodomas, nors jis atitiktų [[Eliatyvas|eliatyvą]], atmetus jo [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesagos]] priebalsį &lt; t&gt;. Vytsas pateikia tokį žodžių ''jālga'' 'koja', ''vag'' 'vaga', ''nuŗm'' 'laukas' linksniavimą:{{sfn|Viitso|2013|p=282}} {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | [[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | [[Daugiskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Iliatyvas]] | jalgõ | jaļgži | vaggõ | vagži | nurmõ | nūrmiž |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Inesyvas]] | jālgas | jaļgši | vagsõ | vagši | nurmsõ | nūrmis |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Eliatyvas]] | jālgast | jaļgšti | vagstõ | vagšti | nurmstõ | nūrmist |} [[Inesyvas|Inesyvo]] ir [[Eliatyvas|eliatyvo]] priesagos įvairuoja, jos gali būti ilgesnės (su ''õ'') arba trumpesnės (be balsio ''õ''). ''Lyvių—estų—latvių žodyne'' (LEL) linkstama teikti pirmenybę ilgesniosioms [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesagoms]]: žodžio ''kiļg'' eliatyvas, kitur pateikiamas kaip ''kiļgst'', LEL nurodytas kaip ''kiļgstõ'' ('iš šono'). Vytso teigimu, tai yra rytų lyvių tarmėje turimi svyravimai: [[Mazirbė]]je ir [[Košragas|Košrage]] būdingesnės [[Partityvas|partityvo]] ''-tõ,'' [[Inesyvas|inesyvo]] ir [[Eliatyvas|eliatyvo]] priesagos ''-sõ'' ir ''-stõ'', tokia vartosena dažna nuo [[Pitragas|Pitrago]] iki [[Vaidė]]s, o [[Sykragas|Sykrage]] ir [[Kolka|Kolkoje]] ilgosios kaitybos priesagos beveik nevartojamos, pirmenybė teikiama ''-t'', ''-s'', ''-st''.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} Tokiu būdu, aukščiau nurodytų formų ''vagsõ'', ''vagstõ'', ''nurmsõ'', ''nurmstõ'' labiausiai tikėtini variantai yra ''vags'', ''vagst'', ''nurms'', ''nurmst''. ==== Neproduktyvūs linksniai ==== ===== Pašalio vietininkai (aliatyvas, adesyvas, abliatyvas) ===== Pašalio vietininkai ([[aliatyvas]], [[adesyvas]] ir [[abliatyvas]]) lyvių kalboje nebėra produktyvūs, jie vartojami [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] kaip [[Vietovardis|vietovardžių]] linksniai (paprastai turinčiųjų antrąjį [[Dūrinys|dūrinio]] dėmenį ''-mō'' 'žemė, kraštas'): ''Kurmōlõ'' '[[Kuršas|Kuršo]] link (sen. {{lt|Kuršop(i)}})', ''Kurmōl'' 'Kurše (prie Kuršo, sen. {{lt|Kuršiep(i)}})', ''Kurmōld(õ)'' 'iš Kuršo'. Pasitaiko sustabarėjusiuose posakiuose: ''kaŗŗõl'' 'į piemenis', ''kōŗal '' 'piemenauti (būti piemeniu)', ''kōŗald'' 'iš piemenų', ''suoddõl'' '(patraukti) į karą', ''suodāl'' 'kare', ''suodāld'' 'iš karo', taip pat išlikę kaip [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] ir [[Polinksnis|polinksniai]]: ''pǟlõ'' 'ant; viršun; už– (kryptis)', ''pǟl'' 'ant; viršuje (vieta)', ''pǟldõ(st)'' 'nuo; nuo paviršiaus'. Kartais galimi ir daugiskaitos neproduktyvūs linksniai, tačiau ir šie vartojami tik posakiuose, pavyzdžiui, '''''lambiļ''' lēmi'' 'ėjimas '''prie avių''''. Dabartinėje kalboje judėjimas į objekto išorinį paviršių arba buvimas prie jo nusakomas minėtaisiais [[Polinksnis|polinksniais]] arba vidaus [[Vietininkas|vietininkais]].{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | [[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | [[Daugiskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Aliatyvas]] | mōlõ |— |— | lambiļ |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Adesyvas]] | mōl |— |— | lambiļ |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Abliatyvas]] | mōld |— |— | lambiļd |} <div>''mō'' – 'žemė; kraštas', ''lambõd –'' 'avys' </div> ===== Instruktyvas ===== Nedidelė žodžių dalis gali turėti su [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] ''-iņ/ -īņ'' sudaromą daugiskaitos [[Instruktyvas|instruktyvą]] (šis linksnis daugmaž atsako į klausimą ''kaip? kokiu būdu?''), bet T. Vytsas teigia, kad šias žodžių formas būtų teisingiau laikyti [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]],{{sfn|Vääri|1994|p=272}} pvz.: ''ikšīņ'' 'po vieną; atskirai; vienumoje', ''kuolmiņ'' 'trise', ''tūontiņ'' 'tūkstančiais', ''kabāliņ'' 'gabalais', ''samīņ'' 'žingsniais', ''pǟviņ'' 'dienomis', ''ūomõgiņ'' 'rytais', ''jālgiņ'' 'pėsčiomis („kojomis”)'.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} ===== Abesyvas ===== Pasak [[Valt Ernštreit|V. Ernštreito]] ir [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytso]], vienaskaitos [[abesyvas]] (''be ko?'') gali būti vartojamas su vienskiemeniais vardažodžiais, pasitelkiant [[prielinksnis|prielinksnį]] ''ilmõ''{{efn|[[Skolinys]] iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''bäs'' ({{lv|bez}}) 'be' – nevartotinas.}} 'be', pvz.:<ref>Virtual Livonia: [http://virtuallivonia.info/?page_id=134 Sketch of Livonian Sounds and Grammar]; tikrinta 2017-12-23</ref> ''ilmõ joud'''tõ''''' 'be jėgų', ''ilmõ pǟ'''tõ''''' 'be galvos', ''ilmõ rō'''tõ''''' 'be pinigų', ''ilmõ tīe'''tõ''''' 'be darbo'. Vis dėlto linksniuojamųjų žodžių abesyvą beveik visiškai išstūmė [[partityvas]] (''ilmõ… joud'''õ''', pǟ'''dõ''', rō'''dõ''', tīe'''dõ'''''). Abesyvo linksnį gali turėti [[siekinys]] (II bendratis; žr. „[[#Bendratis|Bendratis]]“), su siekiniu abesyvas vartojamas dažnai. ===== Liatyvas ir eksesyvas ===== Kai kurios [[Prieveiksmis|suprieveiksmėjusios]] formos rodo lyvių kalboje anksčiau buvus [[Liatyvas|liatyvą]] ir [[Eksesyvas|eksesyvą]]. Liktinės šių linksnių formos vartojamos tik vienaskaitoje. Liatyvo priesagos yra ''-j, -z'': ''kuodāj'', išplėstinė forma ''kuodājõz'' 'namõ'. Liatyvo priesaga ''-(õ)z'' gali būti jungiama prie dviskiemenių daiktavardžių [[Iliatyvas|iliatyvo]], tokiu būdu jo formą atskiriant nuo [[Partityvas|partityvo]]: ''mȯizõ'' 'dvarą' (part.) ― ''mȯizõ'' / ''mȯizõz'' 'dvaran' (il.). Liatyvo priesaga ''-(õ)z'' jungiama ir prie kai kurių dviskiemenių [[Inesyvas|inesyvinių]] bei [[Adesyvas|adesyvinių]] prieveiksmių ir [[Polinksnis|polinksnių]]: ''pǟlõz'' 'ant', ''sǟlõz'' 'ten'.<ref name="essive"/> Eksesyvo priesaga yra ''-ndõ'' (ir jos variantai ''-nd, -õnd, -ndõst''): ''kuondõ'' 'iš namų', ''tagānd'' 'iš užnugario', ''sizāldpēḑõnd'' 'iš vidaus', ''uldõpēḑõnd'' 'iš išorės'. Tačiau dabartinėje lyvių kalboje liatyvas ir eksesyvas, kaip savarankiški linksniai, neproduktyvūs, likę už kaitybos sistemos ribų.<ref name="essive">{{cite web|author=Tiit-Rein Viitso|date=2016|title=The essive in Livonian|url=https://www.researchgate.net/publication/308126520_The_essive_in_Livonian|publisher=Eesti ja Soome-Ugri Keeleteaduse Ajakiri|accessdate=2023-10-14}}</ref> ===== Esyvas ===== Kaip minėta, lyvių kalbos [[naudininkas]], kalbininkų manymu, yra kilęs iš [[Esyvas|esyvo]]. [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] pateikia naudininko priesagas ''-n, -õn'', o esyvo ― ''-nā, -nõ, -n, -õn''. Šis kalbininkas vietos, laiko ir būklės reikšmę išsaugojusias formas išskiria kaip lyvių kalbos esyvo linksnį: ''kunā'' 'kada', ''kuonnõ'' 'namie', ''āigastõn'' 'metais', ''pǟvan'' 'dieną', ''brēḑõn'' 'penktadienį' (ir visi kiti savaitės dienų pavadinimai), ''ȭdõn'' 'vakare', ''sinnõn um jõvā '''lapsõn''' vȯlmõst'' 'tu turi būti geras '''vaikas'''' ir kt. T. Vytsas kaitybos priesagas esyvo reikšme pateikia tik vienaskaitoje, esyvas, kaip ir liatyvas bei eksesyvas, nebėra produktyvus linksnis.<ref name ="essive"/> ==== Būdvardis ==== [[Būdvardis|Būdvardžiai]] neturi jokių formalių požymių (t. y. nėra aiškių juos iš kitų vardažodžių išskiriančių ypatybių), nors dažniausiai jie skirstomi į pirminius (''vālda'' 'baltas', ''mustā'' 'juodas', ''knaš'' 'gražus') ir išvestinius su darybos [[Priesaga|priesagomis]] (''punni'' 'raudonas', ''kērabi'' 'margas', ''nǟlgali'' 'išbadėjęs'; Vytso manymu, darybos priesaga ''-i'' čia yra kilusi iš [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] ''*-inen'') arba išvestinius su [[Priešdėlis|priešdėliais]] (''äbjõvā'' 'negeras').{{sfn|Vääri|1994|p=273}} Riboto būdvardžių skaičiaus aukštesnysis [[Laipsnis (gramatika)|laipsnis]] gali būti sudaromas su darybos priesaga ''-imi''/''-īmi'', kartais ir su ''-im''/''-īm'': ''piški'' 'mažas' : ''piškīmi'' 'mažesnis', ''sūr'' 'didelis' : ''sūŗim'' 'didesnis', ''madāli'' 'žemas' : ''madālimi'' 'žemesnis', ''kuordõ'' 'aukštas' : ''kuordimi'' 'aukštesnis', ''nūoŗ'' 'jaunas' : ''nūoŗimi'' 'jaunesnis', ''vanā'' 'senas' : ''vaņīmi'' 'senesnis', ''laigā'' 'platus' : ''laigīm'' 'platesnis', ''ovār'' 'platus; patogus' : ''ovārim'' 'platesnis; patogesnis', išimtis yra ''jõvā'' 'geras' : ''paŗīm'' 'geresnis' (ir [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] ''jõvīst'' 'gerai' : ''paŗīmstiz'' 'geriau'). Daugumos būdvardžių aukštesnysis laipsnis sudaromas su [[prepozicija]] ''jo'' (pieš ją dar gali būti pridedama ''vel'' 'dar' (plg. {{lv|vēl}} 'dar'): ''kīlma'' 'šaltas' : ''(vel) jo kīlma'' 'šaltesnis', ''lem'' 'šiltas' : ''(vel) jo lem'' 'šiltesnis'. Aukščiausiasis laipsnis sudaromas su ''amā'' ('visas') + aukštesnysis laipsnis, jei būdvardis jį turi: ''amā piškīmi'' 'mažiausias', ''amā sūŗim'' 'didžiausias'. Kitais atvejais sudaroma su nelyginamuoju laipsniu: ''amā kīlma'' 'šalčiausias', ''amā lem'' 'šilčiausias'.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} ''Lyvių—estų—latvių žodynas'', svariausias lyvių gramatikos šaltinis, šią [[Prepozicija|prepoziciją]] pateikia kaip ''jo'', bet, pavyzdžiui, Ernštreitas ''Lyvių—latvių—lyvių žodyne'' tevartoja formą ''juo'', ją nurodo ir Vėris.{{sfn|Vääri|1994|p=273}} Suhonenas aukštesniojo laipsnio prepozicijas ''jo'', ''juo'' laiko [[Skolinys|skoliniu]] iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''juõ'' (t. y. iš kartotinio latvių [[Jungtukas|jungtuko]] ''jo'' (skaityti ''juo''); ir lietuvių kalboje reikšmei sustiprinti šis jungtukas vartojamas su aukštesniuoju laipsniu, pvz., '''''juo''' labiau džiaugiuosi; '''juo''' aukštesnis, '''juo''' ilgesnis'').{{sfn|Suhonen|1973|p=121}} ==== Skaitvardis ==== Lyvių [[Skaitvardis|skaitvardžiai]] neturi jokių išskirtinių požymių, jie skirstomi į kiekinius ir kelintinius. [[Baltijos finų kalbos]]e, tarp jų ir lyvių kalboje, su kiekiniais skaitvardžiais vartojami žodžiai kaitomi pastebimai kitaip negu [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]]. Atsižvelgiant į tai, kad skaitvardis nežymi jokių kitų gramatinių santykių, vardažodis, kuris kaitomas su didesniu už 1 skaitvardžiu, vartojamas su ''vienaskaitos'' [[Partityvas|partityvo]] linksniu. Jei su skaitvardžiu kaitomas vardažodis reiškia kokius nors kitokius gramatinius santykius, tuomet tiek skaitvardis, tiek dėl jo kaitomas vardažodis vartojamas su atitinkamu ''vienaskaitos'' linksniu. ''Lyvių—estų—latvių kalbų žodyne'' pateikiamuose tekstuose kartkartėmis pasitaiko nenuoseklumų: pavyzdžiui, po skaitvardžio einąs [[daiktavardis]] vienaskaitoje turi reikiamą [[Linksnis|linksnį]], o skaitvardis lieka su [[Vardininkas|vardininku]]: ''seis skūolsõ'' [septyni: vns. [[Vardininkas|vard]].mokykla: vns.[[Inesyvas|ines]].] 'septyniose mokyklose', užuot sakius ''seisõs skūolsõ'' – plg. bendrinės [[Estų kalba|estų kalbos]] ''seitsmes koolis''; ''kuolm āigastõks'' [trys: vns. [[Vardininkas|vard]]. metai: vns. [[Įnagininkas|įnag]].] 'trejais metais', o ne ''kuolmõks āigastõks'' – plg. estų ''kolmeks aastaks''. Pavyzdyje ''kuolms ežmižis lugdõbrōntiš'' [trys: vns. [[Inesyvas|ines]]. pirmasis: dgs. [[Inesyvas|ines]]. vadovėlis: dgs. [[Inesyvas|ines]]] 'trijuose pirmuosiuose vadovėliuose' skaitvardis įgavęs vienaskaitos [[Inesyvas|inesyvą]], o po jo einą žodžiai – [[Daugiskaita|daugiskaitos]] inesyvą, tokia skaitvardžio vartosena nebūdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]]. Matyt, šie svyravimai aiškintini [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtaka, nes pastarojoje kai kurie skaitvardžiai nelinksniuojami ir reikalauja [[Daugiskaita|daugiskaitos]]. Visi kiekiniai skaitvardžiai turi vienaskaitą ir daugiskaitą. Dažniausiai vartojama jų vienaskaita (''ikš'', 'vienas' ''kakš '''du' ''kuolm'' 'trys' ir t. t.). Giminingoje [[Suomių kalba|suomių kalboje]] kiekinių skaitvardžių daugiskaitos linksniai vartojami su daugiskaitiniais [[Daiktavardis|daiktavardžiais]]. Išskyrus ''ežmi'' 'pirmas' ir ''tuoi'' 'antras', [[Eduard Vääri|Vėris]] pataria teikti pirmenybę kelintiniams skaitvardžiams su darybos priesaga ''-õz, -z'' (''kuolmi'' > ''kuolmõz'', ''seismi'' > ''seismõz'' ir t. t.), nes ji būdingesnė [[Kuršas|Kuršo]] lyvių rytų tarmei, o ja grįsta [[bendrinė kalba]].{{sfn|Vääri|1994|p=273}} {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |1 | ikš |ežmi |- ! style="background:#EFEFEF" |2 |kakš |tuoi |- ! style="background:#EFEFEF" |3 | kuolm |kuolmõz |- ! style="background:#EFEFEF" |4 |nēļa |neļļõz |- ! style="background:#EFEFEF" |5 |vīž |vīdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |6 |kūž |kūdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |7 |seis |seismõz |- ! style="background:#EFEFEF" |8 |kōdõks |kōdõksmõz  |- ! style="background:#EFEFEF" |9 |īdõks |īdõksmõz |- ! style="background:#EFEFEF" |10 |kim |kimmõz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |11 | ikštuoistõn |ikštuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |12 |kakštuoistõn |kōdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |13 | kuolmtuoistõn |kuolmtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |14 |nēļatuoistõn |nēļatuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |15 |vīžtuoistõn |vīdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |16 |kūžtuoistõn |kūdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |17 |seistuoistõn |seistuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |18 |kōdõkstuoistõn |kōdõkstuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |19 |īdõkstuoistõn |īdõkstuoistõnz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |20 |kakškimdõ |kōdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |30 | kuolmkimdõ |kuolmkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |40 |nēļakimdõ |nēļakimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |50 | vīžkimdõ |vīdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |60 |kūžkimdõ |kūdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |70 |seiskimdõ |seiskimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |80 |kōdõkskimdõ |kōdõkskimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |90 |īdõkskimdõ |īdõkskimdõz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |100 |sadā |sadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |200 |kakšsadā |kōdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |300 |kuolmsadā |kuolmsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |400 |nēļasadā |nēļasadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |500 | vīžsadā |vīdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |600 |kūžsadā |kūdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |700 |seissadā |seissadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |800 |kōdõkssadā |kōdõkssadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |900 |īdõkssadā |īdõkssadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |1000 |tūontõ |tūontõz |- ! style="background:#EFEFEF" |2000 |kakš tūontõ |kōdtūontõz |- ! style="background:#EFEFEF" |1 mln |miljon |miljonz |} |} === Prieveiksmis === Žodžiai, kuriuos būtų galima išskirti kaip [[Prieveiksmis|prieveiksmius]], lyvių kalboje kilo iš kitų [[Kalbos dalis|kalbos dalių]]. Dauguma prieveiksmių yra sustabarėję vidaus ar pašalio [[Vietininkas|vietininkai]], [[Instruktyvas|instruktyvai]], [[Esyvas|esyvai]], [[Liatyvas|liatyvai]] ir [[Eksesyvas|eksesyvai]].{{sfn|Vääri|1994|p=282}} Vėris teikia tokį prieveiksmių skirstymą:{{efn|Čia pateikiamos LEL vartojamos formos, o ne Vėrio Uralo kalbų fonetine abėcėle užrašyti pavyzdžiai.}} * laiko prieveiksmiai: ''eggiļ'' 'vakar', ''mūpõ'' 'rytoj', ''tämpõ'' 'šiandien', ''sigžõ'' 'rudenį', ''tallõ'' 'žiemą', ''mūliņ'' 'pernai', ''amūstiz'' 'seniai'; * vietos prieveiksmiai: ''sǟlõz'' 'ten', ''sīņõ'' 'ten', ''tǟnõ'' 'čia; šion pusėn', ''allõ'' 'apačioje; žemai; po', ''ilzõ'' 'aukštyn', ''ildõ'' 'nuo (iš) viršaus', ''ulzõ'' 'išorėje; iš; iš–', ''ullõ'' 'lauke; lauk; be; nesant', ''uldõ'' / ''uldõst'' 'iš lauko', ''sizāl'' 'viduje', ''sizāld'' 'iš vidaus', ''sillõ'' (= ''sizzõl'') 'į–; vidun', ''kuondõ'' 'iš namų', ''kuonnõ'' 'namie', ''kuodāj'' 'namõ', ''ležgõl'' 'arti'; * būdo prieveiksmiai: ''jālgiņ'' 'pėsčiomis', ''kōdskiņ'' 'dviese', ''pāikiņ'' 'vietomis', ''pitkāld'' 'ilgai', ''laigāld'' 'pasklidai; plačiai', ''tijāld'' 'tuščiomis; nieko nepešus', ''täužiņ'' 'visiškai', ''vāgiž'' 'tyliai', ''kõzāstiz'' 'piktai', ''jõvīst'' 'gerai'; * kiekio prieveiksmiai: ''jennõ'' / ''pǟgiņ'' 'daug', ''veitõ'' 'mažai', ''emmit'' 'daugiau', ''kil (killõld)'' 'gana; ganėtinai' ir t. t. Vėris pašalio (''-l(õ)'', ''-ld(õ)''), vidaus (''-s(õ)'', ''-st(õ)'') vietininkų ir [[Instruktyvas|instruktyvo]] (''-iņ/ -īņ'') priesagas bei formantus ''-stiz'', ''-z'', ''-s'', ''-ld''{{efn|Šios trys priesagos – jau minėtųjų [[Vietininkas|vietininkų]] žymenys.}} įvardija kaip produktyviausias prieveiksmių darybos [[Priesaga|priesagas]],{{sfn|Vääri|1994|p=282}} tačiau pagal produktyvumo apibrėžimą jos tokios nėra – šių priesagų negalima pasitelkti naujiems prieveiksmiams sudaryti. Dauguma [[Būdvardis|būdvardžių]] vartojami kaip prieveiksmiai be jokių specialių prieveiksmiškų priesagų: ''minnõn um '''kīlma''''' 'man šalta', ''minnõn um '''kīebi''''' 'man karšta' ir t. t. === Įvardis === Lyvių [[Įvardis|įvardžius]] galima skirstyti į asmeninius, parodomuosius, klausiamuosius – santykinius, nežymimuosius, žymimuosius (sangrąžinius) ir kt. Įvardžių kaitybos priesagos gali įvairuoti, ne visos formos vienodai gyvai vartotos (žr. skyrių „[[#Vardažodis|Vardažodis]]”). Linksniuojama kaip ir dauguma vardažodžių, nors matyti žymesnis [[Vardininkas|vardininko]] ir [[Kilmininkas|kilmininko]] formų skyrimas. Trumposios vardininko formos dažnos [[Klitikai|bekirtėje padėtyje]].<ref>{{cite book|last=Viitso|first=T.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=88|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)</ref> Toliau pateikiami tik produktyvieji linksniai.<ref>{{cite book|last=Vėri|first=E.|title=Lyvių kalba (TSRS tautų kalbos:Finougrų ir samodų kalbos)|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1966|pages=144}}''(rusų k.)''</ref> Kaip parodomieji įvardžiai pasitelkiama ''se'' 'šis; tas; tai' ir ''ne'' 'šie; tie; jie'.{{sfn|de Sivers|2001|p=44}}{{sfn|Moseley|2002|p=45}} Lyvių kalbos asmeninių įvardžių linksniavimas:<ref>{{cite book|last=Viitso|first=T.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=85|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |+ Asmeniniai įvardžiai |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | aš ! style="background:#DEDEDE" | tu ! style="background:#DEDEDE" | jis / ji ! style="background:#DEDEDE" | mes ! style="background:#DEDEDE" | jūs ! style="background:#DEDEDE" | jie / jos |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Vardininkas]] | minā / ma | sinā / sa | tämā / ta | mēg | tēg | ne |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Kilmininkas]] | min | sin | täm | mäd | täd | nänt |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Partityvas]] | mīnda | sīnda | tǟnda | mēḑi | tēḑi | nēḑi |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Naudininkas]] | minnõn | sinnõn | tämmõn | mäddõn | täddõn | näntõn |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Įnagininkas]] | minkõks | sinkõks | tämkõks | mädkõks | tädkõks | näntkõks |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Iliatyvas]] | minnõ(z) | sinnõ(z) | tämmõ(z) | mēži | tēži | nēži |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Inesyvas]] | minsõ | sinsõ | tämsõ | mēši | tēši | nēši |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Eliatyvas]] | minstõ | sinstõ | tämstõ | mēšti | tēšti | nēšti |} Kaip ir kitose [[Uralo kalbos]]e, turimi du klausiamieji – santykiniai įvardžiai: ''kis?'' 'kas? kuris?' su gyva (kaip {{en|who?}}) ir ''mis?'' 'kas? kuris?' su negyva (kaip {{en|what?}}){{sfn|de Sivers|2001|p=48}} Įvardis ''mis?'' neturi daugiskaitos, o ''kis?'' – atskiro daugiskaitos vardininko linksnio.<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#1 Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150518073947/http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#1 |date=2015-05-18 }} (''Lyių-estų-latvių žodynas''); tikrinta 2017-04-18</ref><ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#8 Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150518073947/http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#8 |date=2015-05-18 }} (''Lyvių-estų-latvių žodynas''); tikrinta 2017-04-18</ref> Lyvių kalbos [[sangrąžinis įvardis]] ''īž'' 'pats' junginiuose su kitomis formomis arba joms einant atskirai atitiktų lietuvių kalbos '(pats) savęs (sau, save ir t. t.), -si-, -si' (''ma tīeb '''īž eņtšõn''' tubbõ'' 'aš pats statau sau namą (t. y. aš pats statau'''si''' namą)'; ''ta piezūb '''ēņtšta''''' 'jis prausia'''si''''), kitais atvejais – 'sàvo (sãvas,-à)' (''minā '''eņtš''' pūold'' 'aš iš savo (savos) pusės').<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/dict.cgi?word=%C4%AB%C5%BE&lang=li ''Lyvių—estų—latvių žodynas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304210646/http://www.murre.ut.ee/liivi/dict.cgi?word=%C4%AB%C5%BE&lang=li |date=2016-03-04 }}; tikrinta 2017-02-22</ref> Sangrąžinio ir klausiamųjų įvardžių linksniavimas: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+ Sangrąžinis įvardis |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] | īž |eņtšõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |eņtš |eņtšõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] | ēņtšta |eņtšidi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |eņtšõn |eņtšõdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |eņtšõks |eņtšõdõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |eņtšõ(z) |eņtšiz |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |eņtšõs |eņtšis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |eņtšõst |eņtšist |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+''kas? kuris?'' (su gyva) |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" |Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] | kis |— |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |kīen / kīnga |kīend |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] | kīenta / kīenda |kīendi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |kīen / kīngan |kīendõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |kīenkõks / kīngaks |kīendõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |kīenõ / kīngazõ |kīeniž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |kīensõ |kīenši |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |kīenstõ |kīenšti |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+''kas? kuris?'' (su negyva) |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] |mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] |midā / mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |missõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |missõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |missõ |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |missõs |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |missõst |} |} === Veiksmažodis === Lyvių kalbos [[veiksmažodis]] turi [[Asmuo (kalbotyra)|asmens]] (pirmasis, antrasis, trečiasis), skaičiaus ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]), laiko ir [[Nuosaka|nuosakos]] kategorijas. Pasak Vėrio, lyvių kalbos veiksmažodis turi šiuos laikus: esamąjį, vartojamą ir būsimojo laiko reikšme (kaip būdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]], veiksmažodis būsimojo laiko neturi), ir tris būtuosius laikus – vientisinį (imperfektą), sudėtinį atliktinį ([[Perfektas|perfektą]]) ir ankstesnį nei sudėtinis atliktinis laikas reiškiantį [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfektą]], kuris taip pat yra sudėtinis. Vėrio teigimu, veiksmažodis turi šešias nuosakas: tiesioginę, galimąją (potencialinę), tariamąją, liepiamąją, reikiamybės ir atpasakojamąją (netiesioginę). Vytsas su veiksmažodžiu ''līdõ'' sudarytas konstrukcijas (kurias Vėris vadina galimąja nuosaka) laiko sudėtiniu būsimuoju laiku, be to, jis išskiria geidžiamąją nuosaką – [[Jusyvas|jusyvą]] (reiškiančią atpasakotą arba netiesioginį liepimą), o atpasakojamąją (netiesioginę) nuosaką Vytsas vadina kvotatyvu.{{sfn|Viitso|2013|p=278.&mdash;279}} Toliau bus vartojami Vėrio terminai. ==== Bendratis ==== Lyvių kalbos veiksmažodžiai gali turėti dvi [[bendratis]] – I bendratį (su darybos priesagomis ''-da'', ''-dõ'', ''-tõ'', ''-õ'') ir II bendratį (su darybos priesagomis ''-m'', ''-mõ'').{{sfn|Vääri|1994|p=275}} Atsižvelgiant į reikšmę, II bendratis dar vadinama [[Siekinys|siekiniu]].{{sfn|Viitso|2013|p=279}} Skirtingai negu [[Estų kalba|estų kalboje]], kaip lema (žodynuose pateikiama pagrindinė žodžio forma) nurodoma I bendratis, o ne siekinys.{{sfn|Vääri|1994|p=274}} Bendratys gali turėti kai kurių vardažodžiams būdingų [[Linksnis|linksnių]]: I bendraties [[inesyvas]]{{sfn|Vääri|1994|p=280}} turi gerundijaus arba [[Padalyvis|padalyvio]] (tuo pat metu su veikėjo atliekamu veiksmu vykstančio veiksmo) paskirtį – ''vȯldsõ'' 'esant', ''nǟdsõ'' 'matant', ''andõs'' 'duodant', ''likkõs'' 'judant'.{{sfn|Viitso|2013|p=279}} II bendratis, arba siekinys, turi daugiau linksnių: ''āndam'' 'duoti' : ''āndamõs'' ([[Inesyvas|ines.]]) 'duodant, davime' : ''āndamõst'' ([[Eliatyvas|eliat.]]) 'iš davimo; duotina' : ''āndamõt'' ([[Abesyvas|abes.]]) 'neduodant'; ''likkõm'' 'judėti': ''likkõmõs'' 'judant, judėjime' : ''likkõmõst'' 'iš judėjimo; judėtina' : ''likkõmõt'' 'nejudant'; ''lǟmõ'' 'eiti' : ''lǟmõs'' 'einant; ėjime' : ''lǟmõst'' 'iš ėjimo' : ''lēmõst'' 'eitina' : ''lǟmõt'' 'neinant'. Vytsas reikiamybę, arba debityvą (pvz., ''eitina, duotina''), vertina kaip ypatingą siekinio linksnį.{{sfn|Viitso|2013|p=279}} Veiksmažodis ''lǟdõ'' 'eiti' yra bene vienintelis, kuris turi skirtingas [[Eliatyvas|eliatyvo]] (''lǟmõst'' 'iš ėjimo') ir reikiamybės (''lēmõst'' 'eitina') formas, daugumos veiksmažodžių siekinio eliatyvas reiškiamas reikiamybe (debityvu). [[Siekinys]] turi [[Abesyvas|abesyvo]] linksnį ('be ko? nedarant ko?', pvz., ''likkõmõt''), o vardažodžiuose abesyvas beveik nebevartojamas. ==== Tiesioginė nuosaka ==== [[Tiesioginė nuosaka|Tiesioginės nuosakos]] esamajame ir būtajame laikuose (ir tariamojoje nuosakoje) pirmasis ir trečiasis [[Vienaskaita|vienaskaitos]] asmenys yra sutapę.{{sfn|Viitso|2013|p=276}} Esamojo laiko teigiamosios formos 'skaito' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugūb |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugūd |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugūb |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | luggõbõd |} Kaip būdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]], vartojamas neigimo [[veiksmažodis]], jis yra asmenuojamas ir eina prieš pagrindinio veiksmažodžio šaknį, bet, skirtingai nuo kitų giminingų kalbų, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pagrindinis veiksmažodis turi asmenų kaitybos priesagas. Anot Vytso, jos yra tokios pačios, kaip teigiamųjų formų daugiskaitos kaitybos priesagos,{{sfn|Viitso|2013|p=277}} bet [[Eduard Vääri|Vėrio]] pateiktame pavyzdyje neigiamosios formos daugiskaitos trečiojo asmens [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] atitinka daugiskaitos antrojo asmens priesagą, tad 'jie skaito' – ''ne lugg'''õbõd''''', 'jūs skaitote' – ''tēg lugg'''õt''''', bet 'jie neskaito' – ''ne äb lugg'''õt''''' (užuot sakius *''ne äb luggõbõd'').{{sfn|Vääri|1994|p=275}} Tokia vartosena randama ir ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodyne'': ''lapst at umbizt – äb kūld'''õt''''' 'vaikai yra užsispyrę – (jie) neklauso', Panašų pavyzdį pateikia ir [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte): ''ät usk'''õt''''' '(jūs) netikite', ''äb usk'''õt''''' '(jie) netiki'.{{sfn|Rudzīte|1994|p=311}} Esamojo laiko neigiamosios formos 'neskaito' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lug |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lug |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb luggõt |} Greta sutapusių pirmojo ir trečiojo vienaskaitos asmenų formų, būtajame laike (ir tariamojoje [[Nuosaka|nuosakoje]]) yra sutapusios [[Daugiskaita|daugiskaitos]] antrojo ir trečiojo asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]].{{sfn|Viitso|2013|p=276}} Vientisinio būtojo laiko teigiamosios formos 'skaitė' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Vientisinis būtasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugīz |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | lugīzmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugīzt |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lugīztõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugīz |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lugīztõ |} Neigiamosios formos pagrindinis veiksmažodinis laiko žymenų neturi, tačiau būtąjį laiką įgyja neigiamasis veiksmažodis. Toliau asmenavimo lentelėje pateikiamos asmenavimo formos laikantis Vytso rašybos, o ne Vėrio fonetinės perrašos.{{sfn|Viitso|2013|p=277}} Vientisinio būtojo laiko neigiamosios formos 'neskaitė' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Vientisinis būtasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz lug |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz lug |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt luggõt |} Tolesniame pavyzdyje Vėrio vartojamos nebūdingos pagalbinio veiksmažodžio ''vȱlda'' 'būti' formos (pavyzdžiui, ''ūottõ'', ''āttõ''), kurių nepateikia nė ''Lyvių-estų-latvių kalbų žodynas'' ir kurios prieštarauja pėdos [[izochronija|izochronijos]] taisyklėms, yra pakeistos dažnai aptinkamomis formomis ''ūotõ'' '(jūs) esate', ''at'' '(jie) yra'. Ilgosios formos dažnai trumpinamos (''ūomõ'' → ''ūom'', ''ūotõ'' → ''ūot''), todėl žodžio pabaigos balsis ''õ'' pateikiamas skliausteliuose. [[Perfektas|Perfekto]] teigiamosios formos 'yra skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | um luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | ūod luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | um luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | at{{efn|Kiti galimi variantai: ''ātõ'', ''attõ'', ''āt''.}} luggõnd |} Vėrio nurodyta daugiskaitos trečiajam asmeniui nebūdinga pagalbinio veiksmažodžio forma ''ūottõ'' pakeista į ''ūot(õ)'', kurią jis jau yra siūlęs daugiskaitos antrajam asmeniui. [[Perfektas|Perfekto]] neigiamosios formos 'nėra skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb ūot(õ) luggõnd |} [[Pliuskvamperfektas|Pliuskvamperfekto]] (senesnio už perfektu reiškiamo veiksmo) teigiamosios formos 'buvo skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Pliuskvamperfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯļ luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯļmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯļd luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯļtõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯļ luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯļtõ luggõnd |} Pliuskvamperfekto (senesnio už [[Perfektas|perfektu]] reiškiamo veiksmo) neigiamosios formos 'nebuvo skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Pliuskvamperfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt ūot(õ) luggõnd |} ==== Galimoji nuosaka, arba sudėtinis būsimasis laikas ==== Anot [[Eduard Vääri|Vėrio]], konstrukcijų su ''līdõ'' reikšmė yra 'aš turbūt būsiu', o [[Tiit-Rein Viitso|Vytsas]] jas interpretuoja tiesiog kaip reiškiančias būsimąjį laiką. ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodynas'' šio žodžio formas paprastai aiškina kaip 'būti' būsimąjį laiką: ''nīemõ '''līb''' lipšāb'' 'karvė '''bus''' melžiama', ''mēg '''līm''' aššõ tegīž vel kubsõ'' 'mes greitai vėl '''būsime''' kartu', ''sīest midāgõst '''äb lī''''' 'iš to nieko '''nebus''''. Vėris teikia ilgesnes formas su žodžio gale esančiu ''õ'', tačiau dokumentuotoje vartosenoje jis dažnai numetamas. Galimosios (potencialinės) nuosakos, arba būsimojo sudėtinio laiko, teigiamosios formos 'turbūt bus', 'bus' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Galimoji nuosaka, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | līb |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | līm(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |sa | līd |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |līt(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |ta | līb |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lībõd |} Galimosios (potencialinės) nuosakos arba būsimojo sudėtinio laiko neigiamosios formos 'turbūt nebus', 'nebus' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Galimoji nuosaka, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lī |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb līm(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lī |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät līt(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lī |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb līt(õ) |} ==== Tariamoji nuosaka ==== Kaip jau buvo minėta, [[Tariamoji nuosaka|tariamosios nuosakos]] (kondicionalio) [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo ir trečiojo, o [[Daugiskaita|daugiskaitos]] – antrojo ir trečiojo asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]] yra sutapusios. Tariamosios nuosakos esamojo laiko teigiamosios formos 'skaitytų' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | lugūksmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugūkst |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lugūkstõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lugūkstõ |} Vėris yra nurodęs tariamosios nuosakos esamojo laiko neigiamosios formos vienaskaitos antrojo asmens formą be ''-t'': ''sa äd lugūks'', po to jis vartoja tariamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamosios formos vienaskaitos antrojo asmens pagalbinį veiksmažodį su ''-t'': ''sa äd vȯlks'''t''' luggõn.'' Gali būti, kad pirmuoju atveju bus padaryta klaida, ir toliau pateikiamame pavyzdyje antrojo asmens [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] nurodoma su ''-t'', taigi tariamosios nuosakos neigiamosios formos pagrindinis veiksmažodis yra toks pats, kaip teigiamosios. Tariamosios nuosakos esamojo laiko neigiamosios formos 'neskaitytų' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb lugūksmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lugūkst |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät lugūkstõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb lugūkstõ |} Tariamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamosios formos 'būtų skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯlksmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯlkst luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯlkstõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯlkstõ luggõnd |} Tariamosios nuosakos perfekto neigiamosios formos 'nebūtų skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Tariamosios nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb vȯlksmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd vȯlkst luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät vȯlkstõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb vȯlkstõ luggõnd |} ==== Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos ==== Skirtingi autoriai gali nevienodai apibrėžti tikslias liepiamosios (imperatyvo) ir geidžiamosios ([[Jusyvas|jusyvo]]) [[Nuosaka|nuosakų]] reikšmes. Anot [[Tiit-Rein Viitso|Vytso]], liepiamajai nuosakai priklauso [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] antrojo asmens formos (''lug!'' 'skaityk!', ''luggõgid!'' 'skaitykite!') ir labai retai vartojamas daugiskaitos pirmajam asmeniui skirtas liepimas (''āndagõm!'' 'duokime!', ''likkõgõm!'' 'judėkime!'), vietoj kurio paprastai pasitelkiamas tiesioginės nuosakos pirmasis asmuo. Greta liepiamosios nuosakos, Vytsas išskiria geidžiamąją, susidariusią iš anksčiau turėtų liepiamosios nuosakos trečiojo asmens formų ir reiškiančią netiesioginį liepimą ar prašymą. Su geidžiamąja nuosaka dažniausiai vartojamas žodelis ''laz'' 'lai; kad; tegu; te-'. Geidžiamoji nuosaka turi tik vienaskaitą ir daugiskaitą, to paties skaičiaus asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]] nesiskiria.{{sfn|Viitso|2013|p=277.&mdash;278}} Savo ruožtu [[Eduard Vääri|Vėris]] geidžiamosios nuosakos pirmojo ir trečiojo asmens formas įtraukia į liepiamąją nuosaką,{{sfn|Vääri|1994|p=278}} taigi toliau pateiktame pavyzdyje pirmasis ir trečiasis asmenys yra geidžiamoji (jusyvas), o antrasis – liepiamoji nuosaka (imperatyvas). Antrojo asmens geidžiamosios nuosakos forma yra tokia pati, kaip ir kitų to paties skaičiaus asmenų: ''(laz) sa luggõg'' 'teskaitai; kad tu skaitytum', ''(laz) tēg luggõgõd'' 'teskaitote; kad jūs skaitytumėte', ''algõ sa luggõg'' 'teneskaitai; kad tu neskaitytum', ''algõd tēg luggõgõd'' 'teneskaitote; kad jūs neskaitytumėte'. Liepiamosios ir geidžiamosios nuosakų teigiamosios formos '(jis/ji sakė), kad jis skaitytų; teskaito', 'skaityk!', 'skaitykite!': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |laz ma | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''laz mēg''' | luggõgõd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |luggõgid |- !style="background:#EFEFEF" |laz ta | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''laz ne''' | luggõgõd |} Neigiamos geidžiamosios nuosakos formos neigiamasis pagalbinis [[veiksmažodis]], einąs prieš [[Įvardis|įvardį]], derinamas su pagrindiniu veiksmažodžiu. Liepiamosios ir geidžiamosios nuosakų neigiamosios formos '(jis/ji sakė), kad jis neskaitytų; teneskaito', 'neskaityk!', 'neskaitykite!': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |algõ ma | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''algõd mēg''' | luggõgõd |- !style="background:#EFEFEF" |alā | lug |style="background:#EFEFEF" |'''algid tēg''' |luggõgid |- !style="background:#EFEFEF" |algõ ta | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''algõd ne''' | luggõgõd |} ==== Reikiamybės nuosaka ==== Reikiamybės [[nuosaka]] sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]] [[Eliatyvas|eliatyvo]] (''luggõmõst'' 'iš skaitymo; skaitytina'), tačiau, Vytso manymu, atsižvelgiant į reikšmę, šią formą galima skirstyti į eliatyvą (kai norima pasakyti 'iš skaitymo') ir reikiamybę (kai reiškia 'skaitytina'). Reikiamybės nuosakoje veiksmo atlikėjas – [[Naudininkas|naudininko]] linksnio, {{sfn|Viitso|2013|p=279}} šią nuosaką į lietuvių kalbą pažodžiui verčiant galima perteikti kaip 'aš turiu iš skaitymo' (arba, pagal reikšmę, tiesiog 'man yra skaitytina', t. y. 'aš turiu skaityti', 'man reikia skaityti'), kai veiksmažodis 'būti' visada turi trečiojo asmens formą ('yra'). Skirtingai negu [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]], reikiamybės [[papildinys]] vartojamas ne su [[Vardininkas|vardininku]], o su [[Partityvas|partityvu]]: ''jõvv'''õ''' amātnikk'''õ''' um tulkõks vȯtšõmõst'' 'ger'''as''' meistr'''as''' (amatinink'''as''') su žiburiu ieškotinas'. Reikiamybės nuosakos esamojo laiko teigiamoji forma 'yra skaitytina' ('reikia skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | um luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |um luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | um luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos esamojo laiko neigiamoji forma 'nėra skaitytina' ('nereikia skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | äb ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |äb ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | äb ūo luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos būtojo laiko teigiamoji forma 'buvo skaitytina' ('reikėjo skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos būtasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | vȯļ luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |vȯļ luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | vȯļ luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos būtojo laiko neigiamoji forma 'nebuvo skaitytina' ('nereikėjo skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos būtasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | iz ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |iz ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | iz ūo luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamoji forma 'yra buvę skaitytina' ('yra reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | um vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |um vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | um vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamoji forma 'nėra buvę skaitytina' ('nėra reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | äb ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |äb ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | äb ūo vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]] teigiamoji forma 'buvo buvę skaitytina' ('buvo reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | vȯļ vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |vȯļ vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | vȯļ vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfekto neigiamoji forma 'nebuvo buvę skaitytina' ('nebuvo reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | iz ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |iz ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | iz ūo vȯnd luggõmõst |} ==== Atpasakojamoji nuosaka ==== Pasak Vytso, atpasakojamoji [[nuosaka]] (arba netiesioginė nuosaka, kvotatyvas) perteikia netiesiogiai patirtą veiksmą arba padėtį, dėl kurių tikrumo kalbėtojas nelinkęs imtis atsakomybės, nėra tuo visiškai įsitikinęs. Ši nuosaka atitiktų [[Lietuvių kalba#Netiesioginė nuosaka|lietuvių kalbos atpasakojamąją]] su veiksmažodžius keičiančiais [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]], pvz., tiesioginė nuosaka ''Jis miesto pakraštyje gyvena (gyveno, gyvens) −'' atpasakojamoji nuosaka ''Jis miesto pakraštyje gyvenąs (gyvenęs, gyvensiąs).'' Atpasakojamosios nuosakos žymuo (''-ji'' ~ ''-iji'' ~ ''-i'') sutampa su veiksmo atlikėjo darybos priesaga (atitinka lietuvių k. ''-ėjas'', ''-ojas''), ši forma turi tik [[Vienaskaita|vienaskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], o asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagų]] nėra.{{sfn|Viitso|2013|p=278}} Atpasakojamosios nuosakos esamojo laiko teigiamoji forma '(jis) skaitąs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lluggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | luggijid |} Atpasakojamosios nuosakos esamojo laiko neigiamoji forma '(jis) neskaitąs' (t. y. 'nėra skaitąs'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb luggijid |} Toliau pateikiami pavyzdžiai, kuriuos Vėris vadina [[Perfektas|perfektu]],{{sfn|Vääri|1994|p=280}} bet būtų teisingiau juos vadinti [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfektu]], nes pagalbinis [[veiksmažodis]] yra būtojo laiko. Galbūt tai reikėtų aiškinti dviprasmybe, kuri galėtų atsirasti vartojant esamojo laiko pagalbinį veiksmažodį: ''ma um luggiji'', kas galėtų būti suvokiama kaip 'aš esu skaitytojas'. Atpasakojamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamoji forma '(jis) esąs skaitęs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯļ luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯļmõ luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯļd luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯļtõ luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯļ luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯļtõ luggijid |} Atpasakojamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamoji forma '(jis) nesąs skaitęs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz ūom(õ) luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt ūot(õ) luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt ūot(õ) luggijid |} == Žodžių daryba == === Darybos priesagos ir priešdėliai === Kadangi lyvių kalba pagal [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiją]] yra [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], nauji žodžiai dažniausiai sudaromi su [[Priesaga|priesagomis]] (rečiau − su [[Priešdėlis|priešdėliais]]) Kai kurios žodžių darybos priesagos:{{sfn|Vääri|1994|p=272}} * ''-ji'' (žymi veiksmo atlikėją) − ''āndaji'' 'davėjas; pateikėjas', ''opātiji'' 'mokytojas', ''kēratiji'' 'rašytojas'; * ''-mi'' (reiškia veikimą arba būseną – panašiai, kaip lietuvių k. -''imas, -ymas'') − ''luggimi'' 'skaitymas', ''jelāmi'' 'gyvenimas; gyvenamoji vieta; gyvavimas', ''mǟdlimi'' 'prisiminimas; atmintis', ''lōlami'' 'dainavimas'; * ''-li'' (rodo asmenį) − ''abli'' 'pagalbininkas; padėjėjas', ''līvli'' 'lyvis', ''lețli'' 'latvis; latvių', ''kilāli'' 'svečias'; * ''-g'' (žymi objektus, reiškinius) − ''kastūg'' 'rasa', ''gadāg'' 'kadagys', ''lȭinag'' 'pietūs (pasaulio šalis)', ''lȭinagizt'' 'pietūs (valgis, valgio metas)'; * ''-m'' (reiškia objektą arba abstrakčią sąvoką) − ''kikīm'' 'apynasris ~ raištis', ''sidām'' 'širdis; šerdis; vidurys; centras', ''pimdõm'' 'tamsa; akluma', ''jõvām'' 'gerumas; geraširdiškumas; laimėjimas; turtas'; * ''-ks'' (žymi veiksmą arba jo rezultatą) − ''veržtõks'' 'drebulys', ''lipštõks'' 'melžimas; išmilžis', ''pietūks'' 'klasta; apgavystė; melas; liežuvavimas; pasileidimas', ''mǟdõltõks'' 'atmintis; atsiminimas'; * ''-t'' (rodo abstraktų ypatybės turėjimą) − ''tõvvit'' 'gilumas; bedugnis', ''vannit'' 'senumas (senatvė); senumas (metų skaičius)'; * ''-ki'' (mažybinė reikšmė) − ''kaņki'' 'viščiukas', ''kutški'' 'šuniukas', ''läpški'' 'vaikelis', ''uņki'' 'miegelis'; * ''-gõnd'' (rodo kuopinę, visumos reikšmę) − ''sižgõnd'' 'vidaus organai; viduriai', ''kōzgõnd'' 'vestuvės'; * ''-nikā'' (žymi asmenį) − ''vǟntanikā'' '[[Ventspilis|Ventspilio]] gyventojas', ''valdnikā'' 'valdovas', ''kēranikā'' 'rašytojas'. Žodžių daryba su [[Priešdėlis|priešdėliais]] retesnė: pvz., ''äb|jõvā'' 'blogis; nelabasis; velnias; negeras; blogas', ''äb|knaš'' 'negražus'. [[Fanny de Sivers|De Zivers]] manymu, tokia neigimo [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''äb'' vartosena neigiamojo [[Priešdėlis|priešdėlio]] reikšme bus atsiradusi dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtakos.{{sfn|de Sivers|2001|p=112}} Šia įtaka aiškinamas ir platesnis negu kitose [[Baltijos finų kalbos]]e kai kurių [[Prieveiksmis|prieveiksmių]], [[Prielinksnis|prielinksnių]] ir [[Polinksnis|polinksnių]] kaip priešdėlių vartojimas.<ref>{{cite journal|last=Ernštreits V., Kļava G|first=|date=2013|title=Dažas gramatiskas pārmaiņas lībiešu valodā latviešu valodas ietekmē|journal=Valoda: Nozīme un forma. Teorija un metodoloģija latviešu valodniecībā|volume=3|pages=23}}</ref> Iš dažnesnių minėtini: * ''iļ-'' (< ''iļ'' 'apie; dėl; per; pra-; už') – ''iļastām'' 'nusižengimas', ''iļlǟdõb'' 'praeinantis; laikinas; kitas', ''iļnustõ'' 'išversti; perkelti', ''iļvaņțlõks'' 'apžvalga; ataskaita'; * ''ilz(õ)-'' (< ''ilzõ'' 'aukštyn') – ''ilzandõks'' 'užduotis', ''ilznägțõ'' 'aprodyti; išdėstyti; iškelti aikštėn', ''ilzõnūzimi'' 'sukilimas', ''ilznūzimi'' 'prisikėlimas', ''ilzpūgõ'' 'pakarti'; * ''jeds-'' (< ''jedsõ'' 'prieš; priešaky; pirma') – ''jedslēji'' 'pirmtakas', ''jedsnägțõm'' 'pranašautojas', ''jedsōrõn'' 'uždanga („priešakinis audeklas“)', ''jedspīliji'' 'laukiamas („priešaky esantis“)'; * ''ulz(õ)-'' (< ''ulzõ'' 'iš-; laukan; išsisklaidžius') – ''ulzāndaji'' 'leidėjas', ''ulzõētami'' 'išvarymas; iškeldinimas; išmetimas', ''ulzkaddõ'' 'išnykti', ''ulzlagtõ'' 'atskirti; išskirti', ''ulztūlda'' 'išeiti'. === Dūriniai === [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologiškai]] daugumą lyvių kalbos [[Dūrinys|dūrinių]] (sudurtinių žodžių) [[Tiit-Rein Viitso|Vytsas]] apibūdina kaip [[Vardininkas|vardininko]] dūrinius, t. y. gryno [[Kamienas|kamieno]] junginius, kurių pirmasis dėmuo nenurodo jokių gramatinių santykių (o latvių kalboje pirmasis dėmuo dažnai būna [[Kilmininkas|kilmininko]] linksnio). Jis pateikia tokius pavyzdžius: ''mõtsākanā'' 'pilkoji [[jerubė]]' [morfologiškai 'miškas višta'], ''pivālind'' '[[gandras]]' ['šventasis paukštis'], ''rōdariek'' 'geležinkelis' ['geležis kelias'], ''tabākpūnga'' '[[Tabakas|tabako]] maišelis' ['tabakas maišelis'].{{sfn|Vääri|1994|p=272}} Pažvelgus į nurodytus pavyzdžius neįmanoma atskirti, ar pirmasis dėmuo yra vardininko, ar kilmininko linksnio, nes daugumos vardažodžių kilmininkas sutampa su [[Vardininkas|vardininku]]. Nagrinėjant dūrinius, kurių pirmasis dėmuo turi [[Kilmininkas|kilmininko]] požymių, būtų galima išskirti ir kilmininkinius: ''suglizkēļ'' 'gimininga kalba' (''sugli'' 'giminaitis' : ''sugliz'' 'giminaičio; giminės (kilm.)'), ''naizizā'' 'uošvis' (''nai'' 'moteris; žmona' : ''naiz'' 'moters; žmonos (kilm.)') ir t. t. [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte) cituoja E. Hauzenbergą, kuris, remdamasis [[Andreas Johan Sjögren|Šiogreno]] (''Sjögren'') ir [[Ferdinand Johann Wiedemann| Vydemano]] (''Wiedemann'') ''Livische Grammatik'', teigia, jog „dviejų daiktavardžių junginyje, kai vienas iš jų labiau apibrėžia arba pažymi kitą, pirmasis − pažymintysis daiktavardis, kaip ir latvių kalboje, − yra kilmininko linksnio" ir patikslina, kad kilmininkas dažnai visiškai sutampa su vardininku.{{sfn|Rudzīte|1994|p=294}} Tad požiūriai į lyvių kalbos dūrinių pirmąjį dėmenį − prieštaringi. [[Eduard Vääri|Vėris]] pažymi, kad retkarčiais pasitaiko dūrinių ir su kitais linksniais ([[Naudininkas|naudininku]], [[Įnagininkas|įnagininku]], daugiskaitos [[Partityvas|partityvu]]).{{sfn|Vääri|1994|p=272}} Savita, taip pat ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e sutinkama, ypatybė − '''dūriniai, kurių linksniuojami abu dėmenys.''' ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodyne'' tokie dūriniai nurodomi su dvigubu brūkšniu tarp jų dėmenų. Šie dūriniai vartojami be jokių aiškesnių dėsningumų, pavyzdžiui, tarp [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11 − 19' toks dūrinys yra tiktai ''ikštuoistõn'' 'vienuolika', o tarp dešimčių − tiktai ''vīžkimdõ'' 'penkiasdešimt'; visų kitų skaitvardžių linksniuojamas tik antrasis dėmuo. Pažymėtina, kad lyvių kalbos [[Skaitvardis|skaitvardžių]] formos pastebimai skiriasi nuo giminingų kalbų, nes skaitvardžių antrojo dėmens linksniavimas patyręs savotišką [[Daiktavardis|daiktavardėjimą]] (ankstesnė [[Linksnis|linksniuojamoji]] forma yra sustabarėjusi ir naujai tapusi pagrindine, o šią vėl galima linksniuoti). [[Estų kalba|Estų]] ir [[Suomių kalba|suomių]] kalbose skaitvardžiai '11 −19' sudaromi '[skaičius] iš antrosios' pavyzdžiu, o tai yra trumpinys iš '[skaičius] iš antrosios dešimties' − 'vienas iš antrosios dešimties', t. y. 'vienuolika' ir t. t. Šiuose junginiuose antrasis dėmuo atitinka skaitvardžio 'antras' [[Kilmininkas|kilmininką]] ir tokiame dūrinyje linksniuojamas tik pirmasis dėmuo – pavyzdžiui, [[Suomių kalba|suomių kalboje]] '''''yksi'''toista'', '''''yhden'''toista'' ir t. t. Tikėtina, kad lyvių kalbos keliolikos žymuo ''-tuoistõn'' anksčiau buvo vartojamas kaip [[Kilmininkas|kilmininkas]], bet šis sustingo ir sudaiktavardėjo. Kelintinio skaitvardžio 'antras' kilmininkas dabartinėje lyvių kalboje yra ''tuoiz''. Lyvių kalboje linksniuojamas būtent antrasis skaitvardžių '11 − 19' dėmuo (išskyrus jau minėtąjį ''ikštuoistõn'' 'vienuolika', kur linksniuojami abu dūrinio dėmenys). Toks linksniuotos formos sudaiktavardėjimas turimas, matyt, ir dešimčių pavadinimuose. Suomių ir [[Estų kalba|estų]] kalbose dešimčių pavadinimai sudaromi skaičius su vardininku + 'dešimt' su [[Partityvas|partityvu]] pavyzdžiu ir linksniuojami abu dūrinio dėmenys. Savo ruožtu lyvių kalboje dešimčių žymuo, pradedant dvidešimčia, yra ''-kimdõ'', – tai galėtų būti sustabarėjęs žodžio ''kim'' partityvas, dabartinėje lyvių kalboje ''kim'' partityvas yra ''kimmõ,'' o linksniuojamas tėra antrasis dėmuo (išskyrus jau minėtąjį ''vīžkimdõ'' 'penkiasdešimt', kur linksniuojami abu dėmenys). Dūriniai su abiem linksniuojamaisiais dėmenimis yra reti, daugumos dūrinių linksniuojamas tik antrasis dėmuo. {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | ikštuoistõn |īdtuoistõnd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |īdtuoistõn |īdtuoistõnd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | īdtõtuoistõnt |ikšituoistiņi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> |īdõntuoistõnõn |īdõntuoistõndõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> |īdkõkstuoistõnõks |īdkõkstuoistõndõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> |īdõtuoistõnõ |īdižtuoistiņiž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> |īdsõtuoistõnõs īdstuoistõns |īdšituoistiņis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> |īdstõtuoistõnõst īdsttuoistõnst |īdštituoistiņist |} <div style="text-align:left;">''ikštuoistõn'' 'vienuolika' – dūrinys, kurio abu dėmenys linksniuojami. </div> == Žodynas == {{quote box |width = 30% |bgcolor=#EEE8AA |align=right |quote =<small>Rovkuodā alīzkiv paņtõ 1938. āigast 3. oktōbõrs. Sīestõ võtīz jaggõ Lețmō uļļizt ažād ministõr Vilhelms Munters, kis mīrtiz ežmiz tēgal. Kuoddõ mīrtiztõ sizzõl rīst kēraks leț- (sīen kēratizt alā V. Munters ja LĪ jūodiji P. Breinkopf), līvõ, ēsti, sūomõ ja ungār kīelkõks. Līvõ rovkuodā, mis nei siz, ku ka pāldiž pidābõd līvlizt ja nänt sugūd - ēstlizt, sūomõd ja ungārd sīest āigast tämpiz sōņõ ātõ piddõnd kubbõtīe simbōlõks, teitõ vāldiž sūrd pivād āigal 1939. āigast 6. augusts.<br> Tikkiž siedā izt sōtõ pitkāld kȭlbatõ, sīestõ ku tuļ nõvkub okupātsij, Līvõd Ītõ paņtõ vizzõ ja rovkuoddõ võtīztõ jarā. 1989. āigasts Irēl pivāstiztõ rovkuodā 50 āigast jubilej. Sīest pǟvast jegā āigast ežmiz pūolpǟvan Irēl pivāstõbõd Līvõd pivḑi.</small> |source=Teksto pavyzdys iš straipsnio ''Līvõd Rovkuodā'' <small>(''[[Lyvių tautos namai]]'', livones.net (2007-05-22)</small><ref>livones.net (2007-05-22): [http://www.livones.net/vesture/?raksts=8111 ''Lyvių Tautos Namai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211235358/http://www.livones.net/vesture/?raksts=8111 |date=2017-02-11 }} ''(lyvių k.)''; tikrinta 2017-02-11</ref>}} Pasak [[Eduard Vääri|Vėrio]], lyvių kalbos [[Leksika|žodyno]] pamatą sudaro [[Finougrų kalbos|finougrų]], [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] ir lyviški veldiniai. Vinklerio (''Winkler'') apskaičiavimais, jie sudaro beveik 63 % lyvių kalbos žodyno.{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} Vinkleris tokias išvadas daro išanalizavęs 5 500 Kuršo lyvių tarmės leksinių vienetų,<ref>E. Winkler, Esuka – Jeful 2014, 5–1: 215–227, [https://www.researchgate.net/publication/274215995_Loanword_strata_in_Livonian Loanword strata in Livonian], University of Göttingen; tikrinta 2021-12-16</ref> o, sakykime, į [[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių-estų-latvių žodyną]] įtraukta apie 13 000 antraštinių lyviškų žodžių. Atsižvelgiant į palyginti nedidelę tirtos leksikos apimtį ir galimybes kalbą norminti bei gryninti, skolinių dalis gali būti mažesnė. Finougrų kilmės žodžiai įvardija kūno dalis, gamtos reiškinius, paprasčiausius veiksmus, su medžiokle, žvejyba, statyba ir t. t. susijusias sąvokas (kai kurie šios epochos žodžiai pasiskolinti iš kitų kalbų): ''ēļ'' 'balsas', ''jālga'' 'koja', ''ver'' ~ ''vier'' 'kraujas', ''sidām'' 'širdis', ''kež'' 'ranka', ''pǟ'' 'galva', ''piņ'' 'šuo', ''pū'' 'medis', ''ikš'' 'vienas', ''īe'' 'naktis', ''ūrga'' 'upelis', ''kūolõ'' 'mirti', ''nūolõ'' 'laižyti', ''zäp'' 'tulžis', ''rebbi'' 'lapė' (iš [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų k.]], plg. {{ae|raopi}}),<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Finnic/repoi|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Finnic/repoi|publisher=Wiktionary|accessdate=2021-08-06}}</ref> ''īr'' 'pelė', ''kalā'' 'žuvis', ''kuodā'' 'namas' ([[žodis klajoklis]], žinomas įvairioms [[Eurazija|Eurazijos]] kalboms),<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Uralic/kota|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Uralic/kota|publisher=Wiktionary|accessdate=2021-08-06}}</ref> ''kiv'' 'akmuo'. {{bar box | width = 500px | title = Kuršo lyvių kalbos <br>žodžių kilmė<br>{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} | titlebar = #F5DEB3 | bars = {{bar percent|'''Paveldėtieji žodžiai'''|green|62.9}} {{bar percent|'''Skoliniai'''|pink|37.1}} }} <div> {{legend|green|Paveldėtieji (savos kilmės) žodžiai (62,9 %)|outline=#EDE9E9}} {{legend|pink|[[Skolinys|Skoliniai]] (37,1 %)|outline=#D1C9C7}}</div> Baltijos finams būdingi lyviški žodžiai: ''nuŗm'' 'laukas', ''jeng'' 'dvasia; siela', ''pallõ'' 'prašyti', ''sulli'' 'tarnas', ''kōzgõnd'' 'vestuvės'. Lyvių kalbos žodžiai, neturimi kitose Baltijos finų kalbose, tačiau būdingi Volgos finams ([[Marių kalba|mariams]], [[Mordvių kalbos|mordviams]]): ''salāndõ'' 'vogti', ''sēmḑa'' 'pienas', ''umārz'' 'obuolys'.{{sfn|Vääri|1994|p=286}} Be jau paminėtų Vėrio pavyzdžių, Vytsas pateikia dar ir žodį ''vālda'' 'baltas' ([[Erzių kalba|erzių]] ''valdo'', [[Mokšų kalba|mokšų]] ''valda'' – kitose Baltijos finų kalbose ir [[Marių kalba|marių kalboje]] šis žodis yra su [[Priebalsis|priebalsiais]] ''g''/''k'', pavyzdžiui, [[Estų kalba|estiškai]] ''valge''), jis lyvių ''jei'' 'ledas' lygina su erzių ''ej'' ir supriešina su [[Veru kalba|veru]] ''egi'' bei estų, [[Vodų kalba|vodų]] ir [[Suomių kalba|suomių]] ''jää''. Vytso manymu, lyvių žodis ''kõps'' '[[Pilkasis kiškis|kiškis]]' yra giminingiausias [[Komių kalba|komių]] ''kõc&apos;'' ir [[Udmurtų kalba|udmurtų]] ''kec&apos;'' (likusiose [[Baltijos finų kalbos]]e vartojamas kitoks žodis – estų ''jänes'', suomių ''jänis'', [[Salaca|Salacos]] lyvių kalboje taip pat turėtas toks kiškio pavadinimas – ''jens'').{{sfn|Viitso|1994|p=264}} [[Fanny de Sivers|De Zivers]] nuomone, šis kiškio vardas gali būti atsiradęs iš apibūdinimo, jei būtų lyginama su estų posakiu ''kepsu lööma'' 'šokinėti'.{{sfn|de Sivers|2001|p=97}} Greta paveldėtosios (savos kilmės) žodyno, lyvių kalboje vartojama daug Baltijos finų kalboms bendrų senųjų [[Skolinys|skolinių]] bei tik lyvių kalbai būdingų naujai pasiskolintų žodžių – jie sudaro apie 37 % lyvių kalbos žodyno.{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} === Senieji skoliniai === Senasis lyvių kalbos perimtojo žodyno sluoksnis priklauso bendriesiems Baltijos finų kalbų [[Skolinys|skoliniams]], de Zivers juos skirsto į toliau pateikiamus laikotarpius.{{sfn|de Sivers|2001|p=90.&mdash;93}} Manoma, kad pirmieji [[Finougrai|finougrų]] ir [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] ryšiai siekia maždaug [[3000 m. pr. m. e.|3000 m. pr. m. e]]., finougrai gerai pažinoję [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalbomis]] šnekėjusius [[Skitai|skitus]] ir [[Osetinai|osetus]], iš jų pasiskolinę žodžius ''mež'' 'medus', ''suodā'' 'karas' ir ''sōra'' 'ragas'. Tuo metu buvo pasiskolinti ir skaičių pavadinimai ''seis'' 'septyni', ''sadā'' 'šimtas'. De Zivers manymu, indoeuropiečių įtaka aiškintina skaitvardžių ''kōdõks'' 'aštuoni' (pažodžiui 'du išskaičiavus iš dešimt') ir ''īdõks'' 'devyni' ('vieną išskaičiavus iš dešimt') daryba. Šios tyrėjos teigimu, pirmieji [[Baltizmas|baltizmai]] ėmę plūsti maždaug pirmojo tūkstančio pr. m. e. viduryje, jiems priskirtini: ''mer'' ~ ''mier'' 'jūra (plg. ''marios'')', ''tōvaz'' 'dangus (plg ''dievas'')', ''jērnaz'' '[[žirnis]]', ''pubā'' '[[pupa]]', ''ǟrga'' '[[Naminis jautis|jautis]] (plg. ''žirgas)''', ''aņgõrz'' '[[ungurys]]', ''vējõz'' '[[Upinis vėžys|vėžys]]', ''āmbaz'' 'dantis (plg. ''žambas, į-žambus'')', ''kōra'' 'plunksnos; kailis; spalva (plg. ''gaurai'')', ''lūdõ'' 'šluota', ''rattõd'' 'ratai', ''rieggõz'' 'važis; [[rogės]]', ''lajā'' 'liesas' ir kt. Tuo pat metu iš [[Baltai|baltų]] gautas ir [[prieveiksmis]] ''vel'' 'dar (plg. ''vėl'')' bei skaitvardis ''tūontõ'' 'tūkstantis'. Paskutiniais amžiais prieš mūsų erą estų ir lyvių gyvenamosiose teritorijose prasidėjo glaudūs ryšiai su germanų, ypač – skandinavų tautomis. Šiam laikotarpiui priklauso skoliniai ''kūlda'' '[[auksas]]', ''tinā'' '[[švinas]]', ''rōda'' '[[geležis]]', ''mȭka'' 'dešra', ''addõrz'' '[[plūgas]]', ''naggõl'' 'vinis', ''nõggõl'' 'adata', ''kīela'' 'varpas; laikrodis', ''rānda'' 'pakrantė', ''kōp'' 'prekė', ''rō'' 'pinigai', ''līenõ'' 'skolinti', ''rikāz'' 'turtingas', ''varā'' 'valdžia; galia; jėga', ''rīdļõ'' 'ginčytis', ''lāmbaz'' '[[avis]]', ''kanā'' '[[višta]]', ''riggõz'' '[[Rugys|rugiai]]', ''kaggõrz'' '[[Aviža|avižos]]', ''kīņḑõl'' '[[žvakė]]'. Mūsų eros pirmajame tūkstantmetyje šalia lyvių ir estų protėvių apsigyveno slavai (prieš tai dažniausiai [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuodami]] [[Baltai|baltus]]). Šiam skolinių sluoksniui priklauso tokie su [[religija]] susiję terminai: ''rišt'' '[[krikštas]]', ''rištõ'' 'krikštyti', ''rištõdnim'' 'vardas' (t. y. 'krikšto vardas'), ''rōntõz'' 'knyga', ''päp'' 'skleidėjas; kunigas; pastorius', ''suņḑ'' 'bausmė', ''nädīļ'' 'savaitė', ''tõrg'' 'turgus', ''vǟrõd'' 'vartai', ''sōpkõz'' 'batas', ''rubīž'' 'riba; siena'. === Naujieji skoliniai === Naujaisiais laikais [[Kuršas|Kuršo]] šiaurėje gyvenusieji lyviai sausumoje nesiribojo su [[Estija]], vis dėlto lyviai su estais kontaktavo; pavyzdžiui, pasak Vytso, „kiekvieną lyvių kaimą yra aplankę [[Sarema|Saremos]] estai”{{sfn|Viitso|1994|p=259}} (čia turima omenyje [[Imigracija|imigravimas]] arba [[Santuoka|vedybos]]). Be visų kitų, [[Eduard Vääri|Vėris]] mini [[Skolinys|skolinius]] iš [[Estų kalba|estų kalbos]] ''sõbrā'' 'draugas', ''sugli'' 'giminaitis', ''sīedõbkuodā'' '[[valgykla]]', ''magdõbkuodā'' 'viešbutis', ''mōgõnd'' '[[apskritis]]', ''rumāli'' 'kvailas', ''ārguz'' 'ištižimas; silpnabūdiškumas', ''āigakēra'' 'žurnalas'.{{sfn|Vääri|1994|p=286}}{{efn|Viešbučio reikšme, vietoj žodžio ''magdõbkuodā'' (pažodžiui 'miegamasis namas') žodynuose nurodomas ''vȭrõdkuodā'' (pažodžiui 'svetimųjų/ svečių namas'); pateikiamos ''rumāli'' reikšmės 'nešvankus; šlykštus; niekšingas' ir t. t., o ''ārguz'' neminimas.}} Iš [[Suomių kalba|suomių kalbos]] pasiskolinta keletas [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos žodžių: ''īt'' 'sąjunga; susivienijimas', ''iļīzskūol'' '[[universitetas]] (aukštoji mokykla)', ''iļīm'' 'viršininkas'.{{sfn|Vääri|1994|p=287}} Daugiausia skolinių turima iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]].{{sfn|Vääri|1994|p=287}} Suhonenas savo monografijoje ''Die jungen lettischen Lehnwörter im livischen'' sukatalogavo 2 534 skolinius iš latvių kalbos.{{sfn|Suhonen|1973}} Tarpininkaujant latvių kalbai, gauta daug [[Skolinys|skolinių]] iš [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Pažymėtina, kad, kildinant žodžius, šaltiniu laikoma paskutinė juos perdavusi kalba: pavyzdžiui, lyvių [[jungtukas]] ''un'' 'ir' yra laikomas latvišku skoliniu, o savo ruožtu latvių ''un'' 'ir' pirmiausia buvo pasiskolintas iš [[Vokiečių kalba|vokiečių]] žemaičių kalbos,{{sfn|Karulis|2001|p=1087}} nors kai kuriais atvejais Suhonenas mano skolinusis iš vokiečių kalbos tiesiogiai. Suhonenas yra įregistravęs ir iš latvių kalbos pasiskolintų [[Priešdėlis|priešdėlinių]] [[Veiksmažodis|veiksmažodžių]]; kai kurie pasiskolinti latviški veiksmažodžiai gali būti vartojami [[Bendrinė kalba|bendrinėje]] lyvių kalboje, o latviški veiksmažodžių priešdėliai niekada nelaikomi [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos dalimi. Suhoneno nurodytų dešimt pirmųjų dabartiniuose žodynuose randamų žodžių: ''akurāt'' 'kruopščiai; tiksliai ({{lv|akurāti}})', ''algtõ'' 'laikyti samdinį ({{lv|algot}})', ''amāt'' 'amatas; einamosios pareigos ({{lv| amats}})', ''amātnikā'' 'amatininkas ({{lv|amatnieks}})', ''āndõļmaņ'' 'biznierius; verteiva ({{lv|andelmanis}})', ''āņdig'' 'dosnus' (iš lyvių ''andõ'' 'duoti' su latviškos kilmės darybos priesaga ''-ig'' (= {{lv|-īg}}, {{lt|-ing}})', ''appõkōrt'' [~ ''advokāt''] 'advokatas' (anot Suhoneno, [[Dundaga|Dundagos]] latvių tarmėje sakyta ''apkārts''), ''apostõl'' 'apaštalas ({{lv|apustulis}})', ''aprink'' 'apskritis ({{lv|apriņķis}})', ''aptēk'' 'vaistinė ({{lv|aptieka}})'. === Purizmas === [[Lyvių-estų-latvių žodynas|''Lyvių–estų–latvių žodyne'']] imtasi šiokio tokio kalbos norminimo ir prie antraštinių žodžių ženklu 'daugiau negu' (&gt;) nurodomas teiktinesnis variantas. Kai vietoj latviško [[Skolinys|skolinio]] įmanoma vartoti veldinį (savąjį žodį), jis žymimas kaip tinkamesnis, pavyzdžiui, ''dīezgõn'' 'gana; pakankamai' &gt; ''kil''. Šios rekomendacijos taikomos ne tik latviškiems skoliniams: pavyzdžiui, vietoj kelintinio [[Skaitvardis|skaitvardžio]] 'trečias' formos ''kuolmi'' patariama vartoti ''kuolmõz'' – pasak [[Eduard Vääri|Vėrio]], ''-õz'' yra rytų lyvių tarmės kelintinių skaitvardžių darybos [[priesaga]], o ''-i'' – vakarų lyvių,{{sfn|Vääri|1994|p=273}} tačiau [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lyvių kalba grindžiama rytų [[Tarmė|tarme]]. [[Christopher Moseley|K. Mozlis]] kultūros darbuotojo [[Pėteris Dambergas|Pėterio Dambergo]] kalbą yra apibūdinęs kaip „pastebimai [[Purizmas (kalbotyra)|puristišką”]] ir atkreipęs dėmesį, kad jo kalba „palyginti laisva nuo latviškų skolinių, pavyzdžiui, kitų lyviškai kalbančiųjų dažnai vartojamų veiksmažodžio [[Priešdėlis|priešdėlių]] jo pateiktuose pavyzdžiuose iš viso nėra“.{{sfn|Moseley|2002|p=13}} Šiais atžvilgiais išsiskiria estų ir prancūzų kalbininkės [[Fanny de Sivers|de Zivers]] nuomonė: ji kritiškai vertina pastangas atsisakyti latviškų veiksmažodžių priešdėlių, be to, anot jos, [[jungtukas]] ''ja'' 'ir' yra ne greta latviško [[Skolinys|skolinio]] ''un'' 'ir' vartotas savasis žodis, o gana sąmoningai įsivestasis iš [[Estų kalba|estų kalbos]], siekiant pakeisti ''un'' – galimybes tokia dingstimi naujai diegtis žodžius ji vadina „diskutuotinomis“, jos manymu, „ne mažiau geras požiūris, kad [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtaka, jeigu ji gerai pritaikyta lyvių kalbos sistemai, yra būtent tai, kas šiai kalbai suteikia originalumo”.{{sfn|de Sivers|2001|p=86.&mdash;87}} Anot jos, latviški [[Priešdėlis|priešdėliai]] leidžia perteikti „daugybę galimų atspalvių” (''les préfixes lettons du verbe: une foule de nuances disponibles'').{{sfn|de Sivers|2001|p=79}} De Zivers yra sudarytų su latviškais priešdėliais lyvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžių]] sąrašo ''Die lettischen Präfixe des livischen Verbs'' autorė. == Įtaka latvių kalbai == [[Vaizdas:Latv-Liv.JPG|thumb|Latvių–lyvių pokalbių žodynas (1991 m.)]] Manoma, kad latvių kalbos [[kirtis]] tapo fiksuotas (pastovus) dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtakos – visada kirčiuojamas pirmasis skiemuo; dėl atitraukto kirčio [[galūnė (kalbotyra)|galūnė]]se trumpieji [[Balsis|balsiai]] iškrito, o ilgieji – sutrumpėjo, be to, atsirado savotiška regresyvinė balsių harmonija (nuo tolesnio skiemens garsų priklauso balsių <e>, <ē> siaurumas arba platumas); atsižvelgiant į balsių aplinką, ilgėja [[Priebalsis|priebalsiai]] – šis reiškinys neretai vadinamas pėdos [[izochronija]].<ref>{{cite book|title=Facts about the World's Languages: An Encyclopedia of the World's Major Languages, Past and Present |last=Garry |first=Jane |authorlink= |author2= |year=2001 |publisher=H.W. Wilson |location= |isbn=9780824209704 |page= |pages= |url=http://books.google.lv/books?id=SGtiAAAAMAAJ |accessdate= |quote=After the Latvian people's ancestors (Semigallian, Selian, and Latgalian speakers) came into contact with Finno-Ugric languages, their language developed some notable distinctions from its earlier state, including placing of the word stress on the first syllable, loss of short and shortening of long end vowels, development of low front vowel [e], regressive vowel harmony, etc.}}</ref><ref>{{cite book |last=Kortmann |first=Bernd |date=2011 |title=The Languages and Linguistics of Europe |url=http://books.google.lv/books?id=Dt_Eg2ehL8kC&pg=PA5&dq=consonant+length+latvian |location= |publisher=Walter de Gruyter |isbn=3110220253 |quote= Consonant quantity is well-developed in Latvian as a result of Fennic substratum influence. Sonorants show distinctive quantity mainly in loanwords, cf. ''manna'' {{IPA|[manːa]}} 'manna' vs. ''mana'' {{IPA|[mana]}} (nom.sg.fem. of 1st ps. sg possesive pronoun). Non-distinctive quantitative variation in obstruents occurs in native words: immidiately post-tonic voicless obstruents are automatically lengthened between short vowels, cf. ''lapa'' {{IPA|[lapːa]}} 'leaf' vs. ''lāpa'' {{IPA|[laːpa]}} 'torch,' ''lapā'' {{IPA|[lapaː]}} 'leaf (loc.sg.)'. In Lithuanian there is no consonantal quantity and on the morphemic boundary geminates are shortened. |page=5}}</ref> Esama labai įvairių nuomonių apie verstines žodžių reikšmes: pasak [[Janis Endzelynas|J. Endzelyno]] (J. Endzelīns), {{lv|zāles}} 'žolės; vaistai', lyvių ''āina'', [[Estų kalba|estų]] ''rohi'' 'augalai; vaistai' reikšmių panašumas nėra susijęs, tačiau naujas žodžių reikšmes {{lv|dzīt}} 'varyti; ginti' → 'skusti' (lyvių ''abbiņi ajjõ'', [[Estų kalba|estų]] ''habet ajama'' 'skusti' („varyti” barzdą) jis vertina kaip [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] įtaką.{{sfn|Rudzīte|1994|p=293.&mdash;294}} O Karulis šios gretybės su lyvių kalba nemini, bet jis pastebi reikšmės poslinkius {{lv|sist}} 'mušti; trenkti' → 'kirsti' → 'pjauti' → 'skusti'.{{sfn|Karulis|2001|p=258}} Endzelyno manymu, dėl lyvių kalbos galėjo atsirasti reikšmė {{lv|labs}} 'labas; geras' → ''labais'' 'dešinys' (pvz., {{lv|labā roka}} 'dešinė ranka', t. y. '„geroji” ranka') – plg. lyvių ''jõvā kež'', estų ''hea käsi'' 'dešinė („geroji”) ranka'. Karulis šios paralelės nenurodo, tokią žodžio reikšmę jis labiau linkęs gretinti su [[Rusų kalba|rusų kalbos]] ''правый'' (''pravyj'') 'dešinys; teisingas; nekaltas', [[Vokiečių kalba|vokiečių]] ''recht''/''Recht'' 'dešinys; tikras; teisingas; teisė', [[Anglų kalba|anglų]] ''right'' 'dešinys; teisingas; teisė'.{{sfn|Karulis|2001|p=481}} Teigiama, kad posakiai [[Latvių kalba|latv.]] ''rokā''{{efn|Latvių kalboje [[iliatyvas ]] neretai reiškiamas [[Inesyvas|inesyvu]]: ''es dzīvoju Rīg'''ā''''' 'aš gyvenu Ryg'''oje'''' – ''es braucu Rīg'''ā''''' 'aš važiuoju Ryg'''on''''.}} ''dabūt'' 'gauti' („rankon gauti“), {{lv|likt cepuri galvā}} 'už(si)dėti kepurę' („dėti („likti“) kepurę galvon“) ir kiti yra versti iš [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] (lyvių ''käddõ sōdõ''; ''kibārt pǟzõ pānda'', estų ''kätte saama''; ''kübarat pähe panema'').{{sfn|Rudzīte|1994|p=294}} [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte) neaptaria to, kad abi minėtosios Baltijos finų kalbos vartoja būtent [[Iliatyvas|iliatyvą]]. Dabartinėje lyvių kalboje produktyvūs tik vidaus [[Vietininkas|vietininkai]], tačiau [[Estų kalba|estų kalboje]] tebevartojami ir pašalio, kuriais būtų galima perteikti reikšmę 'dėti kepurę '''ant''' galvos' (išorinio paviršiaus), vis dėlto estų kalboje pasitelkiamas posakis, kurį pažodžiui būtų galima versti kaip 'dėti kepurę galv'''on'''', o šį nusikopijavo latviai. Latvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltų kalbos|baltų]] ar [[Slavų kalbos|slavų]] kalbose, [[Priešdėlis|priešdėliais]] dažnai reiškiamas įvykio [[veikslas]] (veiksmas jau baigęsis); jeigu [[veiksmažodis]] ir taip žymi įvykusį veiksmą, priešdėlio galima atsisakyti, siekiant suteikti eigos veikslo (tebetrunkančio veiksmo) atspalvį, bet tokie veiksmažodžiai neretai turi ir vietos reikšmę, o tokiais atvejais latvių kalboje [[Priešdėlis|priešdėliai]] keičiami [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]], kuriuos Endzelynas vadino „pakaitais”. Jie perteikia ir eigos veikslo, ir vietos (padėties erdvėje) reikšmes, pavyzdžiui: {{lv|aizsiet}} 'užrišti' : ''siet '''ciet''''' 'rišti' (rišti „kietai”), {{lv|piesiet}} 'pririšti' : ''siet '''klāt''''' 'rišti' (rišti „šalia”) – {{lv|es piesēju}} 'aš pririšau' (įvykio veikslas), ''es sēju '''klāt''''' 'aš rišau' (rišau „šalia”; eigos veikslas, bet kartu nurodoma padėtis erdvėje, vieta). Manoma, kad tokia vartosena atsirado dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtakos. {{sfn|Rudzīte|1994|p=295.&mdash;296}} Rudzytė nenagrinėja, ar dėl šių priežasčių latvių kalboje, kitaip negu [[Lietuvių kalba|lietuvių]], reguliariai nevartojami kartotiniai veiksmažodžiai (pvz., kaip {{lt|rašiau}} – ''rašydavau, rašinėjau;'' ''klausiau – klausdavau, klausinėjau;'' ''keičiau – keisdavau, kaitaliojau'' ir t. t.){{efn|Dažnai vartojami veiksmažodžiai latvių kalboje gali būti kartotiniai: ''dzīt'' 'ginti (varyti)' : ''dzenāt'' 'gainioti' ir t. t., bet dažnai atliekamas veiksmas latvių kalboje neegzistuoja kaip [[Būtasis dažninis laikas|dažninis veiksmažodžio laikas]].}} Dar būtų galima palyginti su [[rusų kalba]], kur kartotinis veiksmažodis dažniausiai žymimas [[priesaga]] ''-ыв'' (''-yv'') ir kartojamas veiksmas rodo eigos veikslą (nebaigtą veiksmą), o paliktas [[priešdėlis]] nusako vietą (padėtį erdvėje): {{ru|привязать}} (''priviazat&apos;'') 'pririšti' : ''привяз'''ыв'''ать'' (''priviaz'''yv'''at&apos;'') 'rišinėti (prie…)'. Rudzytė neapžvelgia šių prieveiksmių darybos panašumų: ''vizā'' 'kietas, neminkštas' – ''vizāl''; ''vizās''; ''vizzõ'' 'kietai; tvirtai; nelaisvai' (plg. {{lv|ciet}} 't. p.'), ''vālda'' 'valia; galia', ''eņtšvālda'' 'savivalė' – ''vāldiņ''; ''vāldiž'' 'laisvai; netvirtai' (plg. {{lv|vaļā}} 't. p') ir kt. Baltijos finų kalbų įtaka aiškinama tai, kad latvių kalboje nuosavybės, priklausymo, privalėjimo ar turėjimo reikšme nevartojamas veiksmažodis ''turėti.'' Lietuvių pasakymą ''aš turiu knygą'' latvių kalboje atitinka ''man ir grāmata'' 'man yra knyga' – tai visiškai sutampa su lyvių ''minnõn um rōntõz'' arba estų ''mul on raamat''.{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Estų [[Baltistika|baltistas]] ir [[Slavų kalbos|slavistas]] P. [[Peeter Arumaa|Aruma]] pastebi latvių ir estų atpasakojamosios [[Nuosaka|nuosakos]] panašumus ir pažymi, kad estų ir lyvių kalbos tarp Baltijos finų kalbų yra vienintelės, turinčios atpasakojamąją nuosaką. Arumos teigimu, čia panašumas dar ir tas, kad latvių atpasakojamosios nuosakos darybos priesagos ''-ot'' (sk. ''-uot'') ir ''-šot'' (sk. ''-šuot'') yra sustabarėję vienaskaitos [[Galininkas|galininkai]] (matyt, turimi omenyje anksčiau čia turėti [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]], atitinkantys dabartinės [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] veikiamuosius dalyvius su ''-ąs, -antis'' ir ''-siąs, -siantis''), o estų atpasakojamosios nuosakos [[priesaga]] ''-vat'' – tai sustabarėjęs [[partityvas]]: {{lv|viņš nākot / nākšot}} 'jis ateinąs / ateisiąs', {{et|ta tulevat}},{{efn|Estų kalboje nėra gramatinio būsimojo laiko.}} 'jis atėjęs', ''ta olevat tulnud'' 'jis buvęs atėjęs'. Rudzytės manymu, lyvių kalboje dalyvius išstūmė veiksmo atlikėją reiškiantys [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], pvz., lyv. ''ta tuļļi(ji)'', kur lyv. ''tuļļi(ji)'' – 'ėjėjas', o {{et|tulev}} – 'einąs'. Pasak jos, būtini papildomi tyrimai, nes vadinamosiose giliausiose latvių tamniekų [[Tarmė|tarmėse]] (pavyzdžiui, apie [[Dundaga|Dundagą]]) atpasakojamosios nuosakos nėra, o tamniekų tarmės išaugusios ant lyvių kalbos [[Substratas (kalbotyra)|substrato]].{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Aruma daro prielaidą, kad veiksmo atlikėjus reiškiančių [[Daiktavardis|daiktavardžių]] kaip [[Pažyminys|pažyminių]] vartojimas latvių kalboje bus atsiradęs dėl Baltijos finų įtakos: {{lv|dējēja pīle}} 'dėsli antis' („dėjėja antis”), {{et|muneja part}} 't. p.', lyvių ''jūoji vāški'' 'daug geriantis veršis' („gėrėjas veršis”) – {{lv|dzērājs teļš}} 't. p.'{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Įtraukiant ir lyviškus, ir kitų [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] žodžius, kartu su tik tarmėse vartojamais žodžiais latvių kalboje, anot [[Marta Rudzīte|Rudzytės]], yra iki 500 [[Finizmas|finiškų skolinių]].{{sfn|Rudzīte|1994|p=291}} == Kalbos pavyzdys su garso įrašu == Trumpas filmuoto pokalbio su [[Grizelda Kristiņa|Grizelda Kristinia]] (Grizelda Kristiņa) fragmentas, perrašytas [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|tarptautine fonetine abėcėle]] ir verstas į lietuvių kalbą. * ''Minā um sindõn Lețmōl, Dundags pagastõs, Zūonkõ kōrands. Min izā vȯļ Pētõr un jemā vȯļ Līž un min vȯļ ikš veļ – Jōņ. Un mēg jelīzmõ Zūonkõ kōrands – amād sugūd. Sǟl vȯļ min izā un veļ, un sõzār, un vel munt sugūd un minnõn…'' * /{{IPA|minɑː}} {{IPA|um}} {{IPA|sindən}} {{IPA|lecmoːl}} {{IPA|dundɑks}} {{IPA|pɑgɑstəs}} {{IPA|zuːoŋkə}} {{IPA|koːrɑnts}} {{IPA|min}} {{IPA|izɑː}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|peːtər}} {{IPA|un}} {{IPA|jemɑː}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|liːʒ}} {{IPA|un}} {{IPA|min}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|ikʃ}} {{IPA|veʎ}} {{IPA|joːɲ}} {{IPA|un}} {{IPA|meːg}} {{IPA|jeliːzmə}} {{IPA|zuːoŋkə}} {{IPA|koːrɑnts}} {{IPA|ɑmɑːd}} {{IPA|suguːd}} {{IPA|sæːl}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|min}} {{IPA|izɑː}} {{IPA|un}} {{IPA|veʎ}} {{IPA|un}} {{IPA|sɯzɑːr}} {{IPA|un}} {{IPA|vel}} {{IPA|munt}} {{IPA|suguːd}} {{IPA|un}} {{IPA|minːən}}/ * Aš gimiau [[Latvija|Latvijoje]], [[Dundagos valsčius|Dundagos valsčiuje]], Žuonakų [[Sodyba|sodyboje]].{{efn|Straipsnių rinkinyje ''Lyviai: istorija, kalba ir kultūra'' 194 p. „Kanadoje gyvenanti Grizelda Kristinia (mergautinė pav. Bertholde, g. [[1910 m.]]) iš Vaidės kaimo Žuonakų namų” ir 356 p "(...) Vaidės kaimo Žuonakų (''Zūonkõ'') sodybos (...)”}} Mano tėvas buvo Pėteris ir motina buvo Lyžė ir aš turėjau vieną brolį – Jonį. Ir mes gyvenome Žuonakų sodyboje – visi giminaičiai. Ten buvo mano tėvas ir brolis, ir sesuo, ir dar kiti giminaičiai ir man… {| class="wikitable" style="background:#98FB98; text-align:right; width:30%;" |- ! style="background:#98FB98" | ''KLAUSYTI'' <small>(išoriniai šaltiniai)</small>: <br />1. <small>[http://www.youtube.com/watch?v=zeEgxHEpL2w&t=38s ''YouTube portale'']</small> _{<small> – redaguotas variantas (tik garso įrašas), nuorašas atitinka nuo 0:38 iki 1:28.</small>}<br /><br />2. <small>[http://ia600503.us.archive.org/1/items/Livonian_Kristin_kundz/Livonian_Kristin_kundz_1.ogv ''Visas filmuotas pokalbis'']</small> _{<small> – nuo 0:55 iki 1:44.</small>}<br /> |} == Dažnai vartojami žodžiai ir posakiai == {| class="wikitable" style="background:beige; text-align:center; width:80%;" |- ! style="background:#EEE8AA" | Sveikinimas, mandagumo žodžiai ! style="background:#EEE8AA" | Pažintis ! style="background:#EEE8AA" | Šeimos ir giminės nariai ! style="background:#EEE8AA" | Proginiai posakiai ! style="background:#EEE8AA" | Valgis, gėrimai |- | Sveiki (-as)! – Tēriņtš!<br />Labas rytas! – Jõvā ūomõg! Laba diena! – Jõvā pǟva!<br /> <br />Labas vakaras! – Jõvā ȭdõg! Labanakt! – Jõvvõ īedõ!<br /> <br />Iki pasimatymo! – Nēmiz pǟl! <br />Gero apetito! – Jõvvõ sīemnaigõ! Ačiū! – Tienū!<br /> <br />Prašom! – Pōlaks!<br /> <br />Atsiprašau! – Āndagid andõks!<br /> <br />Taip – Nǟ<br />Ne – Äp |<br />Ar jūs kalbate – Või tēg rõkāndõt:<br />lyviškai – līvõ kīelkõks,<br />lietuviškai – leiš kīelkõks,<br />angliškai – engliš kīelkõks?<br /><br />Kuo jūs vardu? – Kui tēḑi nutāb?<br />Mano vardas (ir pavardė) yra … – Min nim (ja līekõnim) um … <br />Kur jūs gyvenate? – Kus tēg jelāt? <br />Aš gyvenu Lietuvoje. – Minā jelāb Leišmōl.<br /> <br />Kaip tau (jums) sekasi? – Kui sinnõn (täddõn) lǟb?<br />a. Ačiū, man sekasi gerai. – Tienū, minnõn lǟb jõvīst.<br /> b. Galėtų būti ir geriau. – Võiks lǟdõ paŗīmstiz.<br /> <br />Dėkoju už – Tienūb iļ:<br /> pagalbą – ab,<br /> patarimą – nõv,<br /> dovaną – āndõks,<br /> malonų priėmimą – lõpsnā vastõvõtāmiz. Aš tave myliu. – Ma ārmaztõb sīnda. | tėvas – izā<br />motina – jemā brolis – veļ<br />sesuo – sõzār dėdė – sūrveļki<br />teta – sūrsušā senelis – vanātōţi<br />močiutė – vanāǟma vyras – mīez<br />žmona – nai<br /> vaikas – läpš sūnus – pūoga duktė – tidār<br /> vaikaitis (-ė) – lapsläpš žentas – tidārmīez<br /> marti – mīņa anyta – mīejemā<br /> šešuras – mīeizā uošvė – naizjemā<br /> uošvis – naizizā svainis – sõzārmīez<br /> brolienė – veļīnai giminaitis (-ė) – sugli (draugas (-ė) – sõbrā) | Sveikinu tave (jus)! – Minā tēriņtõb sīnda (tēḑi)!<br />Linkiu daug laimės! – Minā tārmõb pǟgiņ vȯnnõ!<br />Nuoširdžiai sveikinu su – Tēriņtõb sidāmõst:<br />gimimo diena – sindizpǟvaks,<br />vardo diena – nimpǟvaks,<br />vestuvių diena – kōzgõndpǟvaks,<br />Naujaisiais metais – Ūd āigastõks!<br /> Laimingų Naujųjų metų! – Vȯndzizt Ūdtõ āigastõ!<br />Džiaugsmingų – Rīemliži:<br /> Kalėdų – Taļšpivḑi,<br />Velykų – Lejāvõtāmidi!<br /><br />Linkime geros sveikatos! – Mēg tarmõm jõvvõ tīeratõ!<br /><br />Į sveikatą! – Tīeratõks! (tostas) Užjaučiu tave (jus). – Minā tūndõb sinnõn (täddõn) īņõz. <br /> | duona – lēba<br />ragaišis – kak<br />tortas – tort pienas – sēmḑa<br />sviestas – vȭidag sūris – sȭira varškė – kuppõnsēmḑa grietinė – iļdžēmḑa<br /> kiaušinis – munā<br />vaisius – pūvīļa<br /> daržovė − tarāvīļa<br />uoga − mōŗa<br /> mėsa – vȯzā<br />dešra – mȭka<br /> kepsnys – tsepīt<br /> jautiena – jelājvȯzā<br /> kiauliena – sigāvȯzā<br />vištiena – kanāvȯzā<br /> žuvis – kalā košė – sandrok<br />sriuba – zup vanduo – vež<br />arbata – tē<br />kava – kaffe<br />sultys – līem<br />alus – vȯl<br /> vynas – vīnõ<br /> |} == Pastabos == {{notelist|2}} == Šaltiniai ir literatūros išnašos == {{Išnašos}} == Literatūra == {{refbegin}} * {{citation | last= Vītso | first= Tīts Reins | authorlink = |author2= | editor1-last = Blumberga | editor1-first = Renāte | editor2-last = Mäkeläinen | editor2-first = Tapio | editor3-last= Pajusalu | editor3-first= Karl | year = 2013 | title = Lībiešu valodas pamatiezīmes | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 267.&mdash;286. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 | ref = CITEREFViitso2013 }} * {{citation | last = Vītso | first = Tīts Reins | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Lībiešu valoda pārējo Baltijas jūras somu valodu vidū | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 258.&mdash;266. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFViitso1994 }} * {{citation | last = Vēri | first = Eduards | authorlink = |author2= | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Īss lībiešu valodas apraksts | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 267.&mdash;288. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFVääri1994 }} * {{citation |title=Livonian |last=Moseley |first=Christopher |year=2002 |publisher=LINCOM EUROPA |location=Muenchen |isbn=3895861588 |url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/17236}} * {{citation | last = Ernštreits | first = Valts | year = 2007 | title = Livonian orthography | journal = Linguistica Uralica | pages = 11.&mdash;22. lpp | url = http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2007/issue_1/ling-2007-1-2.pdf }} * {{citation | last1 = Ernštreits | first1 = Valts | last2 = Kļava | first2 = Gunta | year = 2014 | title = Grammatical changes caused by contact between Livonian and Latvian | journal = Eesti ja soome-ugri keeleteaduse ajakiri | pages = 77.&mdash;90. lpp | url = http://jeful.ut.ee/index.php/JEFUL/article/view/jeful.2014.5.1.05/43 }} * {{citation |title=Die jungen lettischen Lehnwörter im livischen |last=Suhonen |first=Seppo |year=1973 |publisher=Suomalais-Ugrilainen Seura |location=Helsinki |isbn=951-9019-06-5 |url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/17036}} * {{citation | last = Rudzīte | first = Marta | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 288.&mdash;319. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 }} * {{citation|title=Parlons live: une langue de la Baltique |last=de Sivers |first=Fanny |year=2001 |publisher=L'Harmattan |isbn=978-2747513371}} * {{citation |first=Konstantīns |last=Karulis|title=Latviešu etimoloģijas vārdnīca |place=Rīga |publisher=Avots |year=2001 |isbn=9984-700-12-7}} * {{citation | last = Vēri | first = Eduards | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Par lībiešiem un lībiešu valodu (Tenu Karmas tulkojums latviešu valodā ar viņa piezīmēm un labojumiem) | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 227.&mdash;248. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFVääriKarma1994 }} * {{citation | last = Hirša | first = Dzintra | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Lībieši un lībiešu izcelsmes vietvārdi Latvijā | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 201.&mdash;215. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 }} * {{citation | last = Grīntāls | first = Riho | authorlink = |author2= | editor1-last = Blumberga | editor1-first = Renāte | editor2-last = Mäkeläinen | editor2-first = Tapio | editor3-last = Pajusalu | editor3-first = Karl | year = 2013 | title = Lībiešu valoda jauno laiku pirmajos gadsimtos | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 255.&mdash;265. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 | ref = CITEREFGrünthal2013 }} * {{citation | last = Vinklers | first = Eberhards | authorlink = |author2= | editor1-last= Blumberga | editor1-first= Renāte | editor2-last= Mäkeläinen | editor2-first= Tapio | editor3-last= Pajusalu | editor3-first= Karl | year = 2013 | title = Par aizguvumu slāņiem lībiešu valodā | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 303.&mdash;312. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 }} *: Internetinė straipsnio versija anglų kalba:<br />{{citation | last = Winkler | first = Eberhard | year = 2014 | title = Loanword strata in Livonian | journal = Eesti ja soome-ugri keeleteaduse ajakiri | issn = 2228-1339 | url = http://jeful.ut.ee/index.php/JEFUL/article/view/jeful.2014.5.1.11/49 | doi = 10.12697/jeful.2014.5.1.11 }} {{refend}} == Nuorodos == * Dokumentinis filmas lyvių kalba [http://www.uttv.ee/naita?id=7803 ''Profesoriaus Vytso lyviai''] (žr. [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]]). Titruojama [[Estų kalba|estiškai]]. * {{citation |last1=Viitso |first1=Tiit-Rein |last2=Ernštreits |first2=Valts |title=Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz (LEL) (''Lyvių-estų-latvių žodynas'') |url=http://www.keeleveeb.ee/dict/translate/lietlv/lv/index.html |year=2012–2013 |location=Tartu / Rīga |isbn=9789984815763 }}(Norint ieškoti latvių kalba (''latviešu atbilsmes'', LV), latvišką žodį galima rasti [http://letonika.lv/groups/default.aspx?g=2&r=10631062 ''Lietuvių-latvių žodyne''] letonika.lv) * {{citeweb |url=http://sonad.oahpa.no/lav/liv/ |title=Latvių-lyvių-latvių (estų, suomių) žodynas |work=Oahpa |publisher=University of Tromsø }} (Kaip informuojama projekte, žodynas grįstas ta pačia medžiaga, kaip ir LEL, tačiau jame esama į LEL neįtrauktų antraštinių žodžių, čia vartojama įprastinė keletu ženklų papildyta rašyba.) * {{citeweb |url=http://giellatekno.uit.no/cgi/index.liv.eng.html |title=Lyvių kalbos įrankai (linksnių generatorius ir kt.) |work=Sámi giellatekno |publisher=University of Tromsø }} (Jeigu žodžio šaknis kaitant kinta, sugeneruoti linksniai gali būti klaidingi.) * {{citeweb |url=http://www.eki.ee/dict/ety/ |title=Eesti etümoloogiasõnaraamat |trans-title=Etimologinis estų kalbos žodynas |publisher=Eesti Keele Instituut }} (Etimologiniame žodyne lyviški žodžiai aptariami prie estiškų antraštinių žodžių, jeigu jų kilmė ta pati.) * {{citation |last1=Sjögren |first1=Andreas Johan |last2=Wiedemann |first2=Ferdinand Johann |title=Livisch-deutsches und deutsch-livisches Wörterbuch (Lyvių-vokiečių-lyvių žodynas); |url=http://www.eki.ee/dict/ldw/ |year=1861 |publisher=Eggers }} (Estų kalbos instituto sukurta tiriamoji versija, vartojama pirminė Šiogreno rašyba.) * [https://incubator.wikimedia.org/wiki/Wp/liv/E%E1%B8%91%E1%B8%91il%C4%93%E1%B8%91 Lyviškoji Vikipedija] (bandomoji, dar nepatvirtinta versija) * Lyvių kultūros ir kalbos portalas [http://www.livones.net/liv Livones.net]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * Kalbos pradmenys Facebook’o grupėje [https://www.facebook.com/livuval/?fref=ts ''Līvõ kēļ''] („Lyvių kalba”) * Lyvių grupė ''[[Tai Tai]]'': [https://www.youtube.com/watch?v=I1AT0e1CHy0&list=PLrLh0Vet5pcIAyaSBQpZYoQQvgzRl5MV2&index=22&t=41s ''Daina apie duonos dalinimą''] (lyviškai) * {{Ethnologue|liv}} {{Uralo kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Finų kalbos]] [[Kategorija:Latvijos paveldas]] [[Kategorija:Lyviai]] c0t4oevfoofznzz2bzpjox1py459q1h 7889532 7889501 2026-07-29T19:52:33Z Ed1974LT 52229 /* Atpasakojamoji nuosaka */ 7889532 wikitext text/x-wiki {{kalba|kalba=Lyvių kalba <br />'''''līvõ kēļ'''''|spalva= limegreen| šalys= {{flag|Latvija}}<br>{{flag|Estija}}{{efn|Lyvių—estų—latvių žodyno pratarmėje Vytsas rašo, kad lyvių kalbos mokoma Estijos ir Latvijos aukštosiose mokyklose.}}| kalbančiųjų=<small>Vienam [[2020]] m. gimusiam žmogui ši kalba yra [[Gimtoji kalba|gimtoji]].<ref name="lsm.lv"/> Esama ~40 [[Kalbos sertifikatas#Kalbų mokėjimo lygiai|B1 lygiu]] ir ~210 [[Kalbos sertifikatas#Kalbų mokėjimo lygiai|A1–A2 lygiais]] kalbos naujai išmokusiųjų</small><ref name="thetimes1">The Times Europe (2013-06-05): [http://www.thetimes.co.uk/tto/news/world/europe/article3782596.ece ''Death of a language: last ever speaker of Livonian passes away aged 103''] ''(anglų k.); tikrinta 2017-02-08</ref><ref>livones.net (2011-12-14): [http://www.livones.net/valoda/?raksts=8701 ''Lyvių kalbos padėtis''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140202235047/http://www.livones.net/valoda/?raksts=8701 |date=2014-02-02 }} (latvių k.); tikrinta 2017-02-09</ref>| vieta= į šimtuką nepatenka| kilmė=[[Uralo prokalbė]] *[[Uralo kalbos]] **[[Finougrų kalbos]] ***[[Finų kalbos]] ****[[Baltijos finų kalbos]] *****'''lyvių'''| oficiali={{flag|Latvija}}<br>Įteisintoji Latvijos mažumos kalba<ref>1999 m. gruodžio 21 d. [http://likumi.lv/doc.php?id=14740 Latvijos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo] 5. str.; tikrinta 2017-02-07</ref><br>| iso639-1=-| iso639-2=-| iso639-3=liv}} {{Incubator|code=liv}} [[Vaizdas:Idioma livonio.png|299px|thumb|Lyvių kalba [[Kuršas|Kurše]]]] '''Lyvių kalba''' (lyv. k. ''līvõ kēļ'') – beveik išnykusi [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimos [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] grupės [[agliutinacinė kalba]], viena iš dviejų [[Latvija|Latvijos]] [[Čiabuviai|autochtoninių]] kalbų ir vienintelė kalba greta [[latvių kalba|latvių]], Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.{{efn|Pagal Valstybinės kalbos įstatymo 3 straipsnį, [[latgalių kalba]] yra „istorinė latvių kalbos atmaina”, pagal 5 straipsnį, valstybinė kalba yra latvių, ir visos kitos Latvijos Respublikoje vartojamos kalbos, išskyrus lyvių kalbą, Valstybinės kalbos įstatymo požiūriu laikomos svetimomis.}} Paskutinė [[Kanada|Kanadoje]] ilgai gyvenusi lyvių kaip [[Gimtoji kalba|gimtosios kalbos]] vartotoja [[Grizelda Kristiņa|Grizelda Kristinia]], sulaukusi 103 metų, mirė [[2013]] m. birželio 2 d.<ref name="thetimes1"/> Vienintelis šių dienų žmogus, vaikas, kuriam lyvių kalba yra gimtoji – [[2020]] m. gimusi [[Mednių šeima|Kuldė Mednė]] (''Kuldi Medne''), jos tėvai – lyvių kalbos gaivinimo aktyvistai.<ref name="lsm.lv"/> Šiuo metu yra daugiau kaip 200 geriau ar silpniau lyvių kalbos naujai pramokusių žmonių, dauguma iš jų – [[lyviai]].<ref name="autogenerated127">Ernštreits V. „Livonian in the 21st century”. Études finno-ougriennes, 44 (janvier 2012). Numéro spécial „Les langues finno-ougriennes aujourd’hui”, Paris, ADÉFO; L’Harmattan, (2014) p. 127–144, ISSN 0071-2051, ISBN 978-2-343-02592-6, EAN 9782343025926</ref> Lyvių kalba įtraukta į [[UNESCO]] nykstančių kalbų sąrašą.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net” (2011-12-12): [http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8680 Lyvių kalba] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141222195941/http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8680 |date=2014-12-22 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-03-10</ref> Kilmės atžvilgiu lyvių ir latvių kalbos visai negiminingos, tačiau viena kitai padarė žymų poveikį ir dėl to atsirado savitų bruožų, ypač garsyne, kurių neturi joms giminingos kalbos: latvių kalba turi daug [[baltų kalbos|baltų]] ir [[slavų kalbos|slavų]] kalboms nebūdingų [[Fonologija|fonologinių]] ypatybių, o lyvių kalboje, be kitų pavyzdžių, susidarė palyginti sudėtinga [[Kirtis|kirčiuoto]] skiemens struktūra drauge su nekirčiuotų [[Balsis|balsių]] trumpinimu. Lyvių kalbai artima, bet daug konservatyvesnė [[suomių kalba]] pasižymi ne tokia sudėtinga kirčiuoto skiemens sandara ir net labai ilguose žodžiuose išlaiko nekirčiuotus balsius sveikus. Lyvių kalboje išnyko tiek [[priebalsių laipsniavimas]], tiek [[balsių harmonija]], tačiau naujai susidarė labai sudėtinga balsių kaita.<ref>{{cite book|last=Лаанест|first=А.|title=Основы финно-угорского языкознания (прибалтийско-финские, саамские и мордовские языки)|chapter=Прибалтийско-финские языки|location=М.|publisher=Наука|date=1975|pages=18|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Цыпанов|first=Е. А.|title=Сравнительный обзор финно-угорских языков|chapter=Ливский язык|url=http://www.finnougoria.ru/pdf%20izdania/sravnitelnyi%20obzor2.pdf|location=Сыктывкар|publisher=Кола|date=2008|pages=191|isbn=5-8818-6835-8}}</ref> Lyvių kalba pasižymi kai kuriomis [[Archaizmas|archajiškomis ypatybėmis]]: išsaugota ''*ktt'' : ''*kt'' (> ''*t'' : ''*d'') priešprieša; daugybėje [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] išsaugotas galinis ''-a'', kuris kitose Baltijos finų kalbose virto produktyvesniu ''-e'' > ''-i'' kamiengaliu; lyvių kalbai būdingos ypatingos liepiamosios [[Nuosaka|nuosakos]] vienaskaitos II [[Asmuo (gramatika)|asmens]] formos.<ref>{{cite book|last=Viitso T.-R.|title=The Uralic languages|chapter=Fennic|location=London – New York|publisher=Routledge|date=1998|pages=101–102|isbn=}}</ref> Kadangi lyvių kalba – [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], žodžio kaitomoji dalis šiame straipsnyje vadinama [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesaga]] ([[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] priesaga), o ne [[Galūnė (kalbotyra)|galūne]]. Darybos formantai taip pat vadinami priesagomis ([[Žodžių daryba|darybos]] priesagomis). Atsižvelgiant į kontekstą, lyvių kalbos raštijos ištakomis gali būti laikoma [[XIX amžius|XIX a.]] išnykusi ir palyginti prastai dokumentuota [[Vidžemė]]s Salacos arba [[Kuršas|Kuršo]] lyvių tarmė. Čia daugiausia bus remiamasi Kuršo lyvių rytų tarme, kuria grindžiama [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lyvių kalba. == Tarp kitų giminingų kalbų == [[Vaizdas:Norādes Kolkasragā.jpg|270px|thumb|left|Nuorodos [[Kolkos ragas|Kolkos rage]] latvių, lyvių ir anglų kalbomis]] Kaip teigia estų kalbininkas T. Vytsas ([[Tiit-Rein Viitso]]), [[Baltijos finų kalbos]] pradžioje buvo skilusios į tris atšakas: lyvių kalbą, pietų estų kalbą (sunormintas jos variantas – [[veru kalba]]) ir į atšaką, kurią jis vadina [[Neva|Nevos]] kalbų grupe. Iš pastarosios kilo visos kitos Baltijos finų kalbos.{{sfn|Viitso|1994|p=262}} Estų kalbininko [[Paul Alvre|P. Alvrės]] teigimu, pirmieji Baltijos jūros pakrantėse apsigyvenę finai buvo lyvių ir [[Suomių kalba|suomių]] vakarinių tarmių vartotojai.{{sfn|Viitso|1994|p=261}} Vytsas nurodo, kad savarankiškų Baltijos finų kalbų susidarymas tebėra ginčytinas klausimas. Vis dėlto, jo manymu, yra aišku, kad lyvių kalba − viena iš seniausiųjų savarankiškų Baltijos finų kalbų.{{sfn|Viitso|1994|p=266}} == Istorija == === Iki XX amžiaus === [[Vaizdas:Liivi keel.GIF|350px|right|thumb|{{legend|#3f403f|Paskutinių lyvių kalbos vartotojų teritorijos}} {{legend|#c7bca3|Istorinis lyvių kalbos paplitimo arealas Latvijoje}}]] Pagal [[Archeologija|archeologinius]] duomenis, dabartinės [[Pabaltijis|Baltijos kraštų]] teritorijos buvo apgyvendintos daugiau kaip prieš 10 000 metų. Pirmieji gyventojai buvo [[Senoji Europa|protoeuropiečiai]]. Baltijos finai čia pasirodė apie [[2000 m. pr. m. e.|2000 m. pr. m. e]]. arba, kaip teigia [[Tõnu Karma|T. Karma]], apie [[3000 m. pr. m. e.]] Jie susimaišė su protoeuropiečiais ir čia įsigalėjo Baltijos finų kalbos atmaina, kurios pagrindu susiformavo lyvių, šiaurės ir pietų [[Estų kalba|estų]] kalbos.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227}} [[Estai|Estų]] kalbininko [[Paul Ariste|P. Aristės]] teigimu, apie 3000 m. pr. m. e. į Baltijos kraštus atsikėlę [[Šukinės duobelinės keramikos kultūra|šukinės duobelinės keramikos]] kultūros atstovai kalbėjo penkiomis pagrindinėmis Baltijos finų kalbomis, ir viena iš jų buvo lyvių kalba.{{sfn|Hirša|1994|p=201}} [[Virvelinės keramikos kultūra|Virvelinės keramikos kultūros]] atstovai, kuriems priklausė ir [[prabaltai]], į dabartinę [[Latvija|Latvijos]] teritoriją atsikėlė apie 2000 metus pr .m. e. ir čia susidūrė su Baltijos finų tautomis.{{sfn|Hirša|1994|p=204}} [[XII amžius|XII a]]. pabaigoje lyviai gyveno plačiame ruože prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]], taip pat [[Dauguvos lyvių žemė|Dauguvos]] ir [[Turaida (žemė)|Gaujos]] žemupių apylinkėse, iš žemyno pusės jų kaimynai buvo [[Latviai|letai]], [[žiemgaliai]] ir [[sėliai]]. Anksčiausios rašytinės žinios apie lyvius randamos [[XI amžius|XI]] a. [[Kijevo Pečorų laura|Kijevo Pečiorų lauros]] vienuolyno [[Būtųjų laikų pasakojimas|Nestoro kronikose]], kur lyviai minimi kaip ''либь'' (''lib&apos;'') bei ''любь'' (''liub&apos;''), nors pastarasis užrašymas laikomas klaidingu.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227}} Remdamasis rašytiniais šaltiniais, suomių finougristas [[Riho Grünthal|R. Griuntalas]] teigia, kad iki [[Livonijos karas|Livonijos kryžiaus karų]] [[XIII amžius|XIII a.]] pradžioje Latvijoje galėjo gyventi apie 150 000 žmonių. [[Lyviai|Lyvių]] galėjo būti 15 000−21 000, pagal kitus šaltinius − iki 28 000. Iš jų 10 000–12 000 gyveno [[Dauguvos lyvių žemė|Dauguvos žemupyje]], 5000−6000 – [[Turaida (žemė)|Turaidos]] arba [[Gauja|Gaujos]] regione, ir apie 6000−9000 − [[Metsepolė]]je.{{sfn|Grünthal|2013|p=25š}} Nors lyvių kalba ilgiausiai išsilaikė [[Kuršas|Kurše]], iki šiol nėra aišku, ar lyviai ten gyveno jau tada, kai [[Vidžemė]]s lyvių žemėse vyko [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikoje]] aprašyti nuotykiai.{{sfn|Grünthal|2013|p=257}} Henriko Latvio kronikoje kalbama apie lyvių ir jų kaimynų žiemgalių bei sėlių krikštą. Išsamiai pasakojama apie [[Akas (vadas)|Ako]] ir [[Dabrelis|Dabrelio]] vadovaujamų lyvių priešinimąsi ir tada, kai vyriausiasis vadas [[Kaupas (vadas)|Kaupas]] sutiko krikštytis ir perėjo į vokiečių pusę. [[Eduard Vääri|E. Vėrio]] nuomone, vokiečiai visų pirma buvo nusitaikę į jūros pakrantėse gyvenusius lyvius, nes jie buvo blogi [[Krikščionybė|krikščionys]], atkakliai laikėsi [[Pagonybė|pagoniškų]] papročių, tad užsitraukė žemvaldžių nemalonę ir šie į jų teritorijas skatino keltis gretimas tautas.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227.&mdash;228}} [[Livonijos konfederacija|Livonijos konfederacijos]] laikotarpiu [[Estija|Estijoje]] ir Vidžemėje gyventojų skaičius nuo [[1350]] iki [[1550]] m. pastebimai išaugo, bet po to prasidėjo ilgi karo metai. Skaičiuojama, kad per ateinančius 80 metų gyventojų sumažėjo perpus, sunkiausias laikotarpis − paskutiniai [[XVI amžius|XVI a.]] dešimtmečiai. Iki [[XVII amžius|XVII a]]. pabaigos [[Švedija|Švedijos]] valdomoje Vidžemėje gyventojų skaičius vėl ėmė augti, kol [[Didysis Šiaurės karas|Didžiojo Šiaurės karo]] katastrofos šį augimą sustabdė. Griuntalo manymu, šiuodu karo laikotarpiai lėmė tai, kad Vidžemės lyvių kalba išnyko jau [[XIX amžius|XIX a.]]{{sfn|Grünthal|2013|p=256}} [[Švedai|Švedų]] istorikas [[Thomas Hiärn|T. Jernas]] (''Thomas Hiärn'', 1638–1678) savo kronikoje ''Ehst-, Lyf- und Lettlaendische Geschichte'' (aprašomi įvykiai iki [[1639]] m.) kalba, kad Vidžemėje lyvių buvo likę mažai (daugiausia [[Salacgryva|Salacos]], [[Limbažiai|Limbažių]], [[Liepupė (kaimas)|Liepupės]], [[Nabė (kaimas)|Nabės]] ir [[Vainižiai|Vainižių]] apylinkėse), o Kurše jų buvę daugiau, be to, tenai jie nesituokę su latviais.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=229}} {{quote box |width = 30% |bgcolor=#EEE8AA |align = right |quote = Lyvių šiuo metu tiek mažai, tų, kurie gyvena siaurame Salacos pakrantės ruože Limbažių, Liepupės, Nabės ir Vainižių link, kaip buvo sakyta anksčiau. Jie beveik kasdien kalba latviškai, nes gyvena kartu [su latviais] ir pamaldose turi verstis latvių kalba. Tačiau tie, kurie išlikę Kurše, verčiau tuokiasi ne su latviais, o su saviškiais. Nors ir latvių aplinkui nėra itin daug, nes jie bijo burtų, kuriuos jie [= lyviai] dažnai naudoja. |source = T. Jerno pastebėjimai apie lyvių padėtį maždaug 1665 m.{{sfn|Grünthal|2013|p=258}}}} [[Vaizdas:Matthai.gif|thumb|200px|left|1863 m. Londone Kuršo lyvių rytų patarme išleistos [[Evangelija pagal Matą|Evangelijos pagal Matą]] antraštinis puslapis]] Savo tyrime ''Versuch über die Alterthümer Lieflands und seiner Völker besonders der Letten'' ([[1778]] m.) vokiečių rašytojas dvasininkas J. L. Bergeris (''Johann Ludwig Börger'', 1730–1791) rašo, kad yra sutikęs lyvių ne tik prie Salacos, bet ir, 15 metų iki publikuojant darbą, netoli [[Ryga|Rygos]], už 15 km nuo jos buvusioje Rembergės smuklėje.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=230}} Be iki tol turėtų pavienių lyviškų žodžių sąrašų (arba ankstyvosiose [[Kronika|kronikose]] paminėtų lyvių [[Asmenvardis|asmenvardžių]] ir [[Vietovardis|vietovardžių]]), pirmasis kada nors išleistas tekstas lyvių kalba − tai į Salacos [[Tarmė|tarmę]] verstas „[[Tėve mūsų]]“, kurį latvių dvasininkas ir švietėjas [[Gustavas Bergmanis|G. Bergmanis]] (1749–1814) [[1789]] m. išspausdino tekstų rinkinyje ''Das Gebeth des Herrn oder Vaterunsersammlung''.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=231}} Bene reikšmingiausias posūkis lyvių kalbos istorijoje – tai [[suomiai|suomių]] kilmės kalbininko [[Andreas Johan Sjögren|A. Šiogreno]] (''Andereas Johan Sjögren'', 1794–1855) ir [[Vokiečiai|vokiečių]]-švedų kilmės estų kalbininko [[Ferdinand Johann Wiedemann|F. Vydemano]] (''Ferdinand Johann Wiedemann'', 1805–1887) parengti ir [[1861]] m. dviem tomais [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] išleisti [[gramatika]] bei [[žodynas]] (Joh. A. Sjögren, F. Joh. Wiedemann: ''Livische Grammatik nebst Sprachproben'' ir ''Livisch-deutsches und deutsch-livisches Wörterbuch'').{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=232.&mdash;233}} Vėliau Vydemanas prisidėjusiems prie ''Lyvių–vokiečių–lyvių žodyno'' rengimo savo informantams [[Nika Polmanis|Nikai Polmaniui]] ir [[Janis Princis (1796)|Janiui Princiui]] bei šio sūnums [[Jānis Princis (1821)|Janiui]] ir [[Pēteris Princis|Pėteriui]] nurodė [[Evangelija pagal Matą|Evangeliją pagal Matą]] versti tiek į Kuršo lyvių vakarų, tiek į rytų patarmes. Vydemanas evangeliją suredagavo ir [[1863]] m., remiamas [[Louis Lucien Bonaparte|L. L. Bonaparto]], [[Londonas|Londone]] rado galimybę ją išspausdinti vakarų patarme kaip ''Das Evangelium Matthäi in den westlischen Dialect des Livischen übersetzt von dem Liven J. Prinz und dessen Söhnen P. Prinz und J. P. Prinz'' ir rytų patarme kaip ''Das Evangelium Matthäi in den östlichen Dialect des Livischen zum ersten Male übersetzt von dem Liven N. Pollmann''. Vėrio teigimu, išleidus Vydemano redaguotą Polmanio ir Princio Evangelijos pagal Matą vertimą, prasidėjo nuolatinė lyvių [[Rašomoji kalba|rašomosios kalbos]] raida.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=234}} Kita knyga lyvių kalba (taip pat Evangelija pagal Matą) [[1880]] metais išleista Sankt Peterburge, rašyba grįsta tuo metu vartotąja vokiečių ir latvių kalbose. Vertimo autorius nežinomas.<ref>Ernštreits V. (2007). ''Livonian Orthography''. Linguistica Uralica. t. XLIII, Nr. 1., p. 15. ISSN 0868-4731 [http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2007/issue_1/ling-2007-1-2.pdf (žr. internete)]; tikrinta 2017-02-03</ref> Paskutinis [[Salaca|Salacos]] tarme šnekėjęs žmogus mirė [[1868]] m.{{sfn|Moseley|2002|p=6}} [[1860]] m. 12-oje Šiaurės Kuršo kaimų gyveno apie 3 000 lyvių, apie 2 000 iš jų kalbėjo lyviškai. Suomių kalbininko [[Eemil Nestor Setälä|E. N. Setelės]] (''Emil Nestor Setälä'') apskaičiavimais, XIX amžiaus pabaigoje ([[1888]] m.) lyviškai kalbėjo 2 929 žmonės.{{sfn|Moseley|2002|p=7}} === XX amžius === [[Vaizdas:Līvli.jpg|210px|thumb|Laikraštis „Lyvis“ (''[[Līvli]]''; 1939 m.)]] [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais lyviai iš savo pajūrio kaimų buvo priverstinai [[Evakuacija|evakuoti]]. Į nusiaubtus namus jiems buvo leista grįžti [[1920]] m., kai Latvija jau buvo tapusi nepriklausoma valstybe.<ref>[http://letonika.lv/groups/default.aspx?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 ''Latvijos istorijos enciklopedija (letonika.lv)''], (latvių k.); tikrinta 2017-04-23</ref> Šis tremties laikotarpis (1915–1919) lyvių istorijoje žinomas kaip ''ulzajtõbāiga'' '(lyvių) išvarymo metas'. Grįžo ne visi, lyvių bendruomenės išskirstymas susilpnino kalbos vartojimą.<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/lv/preface.html ''Lyvių-estų-latvių žodynas. Sudarytojo pratarmė''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170713121026/http://www.murre.ut.ee/liivi/lv/preface.html |date=2017-07-13 }} (latvių k.); tikrinta 2017-04-23</ref> [[1925]] m. lyvių buvo likę 1 238.<ref name="vestnesis2000">''Latvijas vēstnesis'' (04.08.2000., Nr. 278/280 (2189/2191)): [https://www.vestnesis.lv/ta/id/9554 ''(Lyvių kultūros istorija ir aktualijos)''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] lyvių kalbą daugiausia tyrinėjo suomių ir estų kalbininkai [[Eemil Nestor Setälä|E. N. Setelė]], [[Lauri Kettunen|L. Ketunenas]], [[Lauri Posti|L. Postis]], [[Oskar Loorits|O. Loritsas]] ir [[Paul Ariste|P. Aristė]].<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/vesture/?raksts=8216 ''Svarbiausieji 1900–1939 m. lyvių istorijos įvykiai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080410/http://www.livones.net/vesture/?raksts=8216 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Dažniausiai suomių ir estų organizacijų pastangomis, nuo [[1920]] iki [[1939]] metų lyvių kalba buvo išleistos kelios dešimtys knygų – prasidėjo lyvių [[tautinis atgimimas]].<ref name="livones1">Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/?raksts=8134 ''Literatūra. Tarp abiejų Pasaulinių karų''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080636/http://www.livones.net/literatura/?raksts=8134 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Suomių organizacijos teikė pagalbą lyviams įgyti profesinį ir aukštąjį išsilavinimą [[Suomija|Suomijoje]].<ref name="lyvių gyvenimas"/> [[1921]] m. išspausdintas pirmasis vadovėlis (skaitymo knyga) lyvių kalba ''Ežmi Līvәd lugdәbrōntәz<ref name="Valge">{{cite book|title=Emakeele Selts 1920–2020|trans-title=Gimtosios kalbos draugija 1920–2020 m.|author=J. Valge (sudarytojas)|location=[[Talinas|Tallinn]]|publisher=AS Pakett trükikoja|year=2021|ISBN=978-9949-9222-8-4|chapter=Emakeele Selts ja sugulaskeeled|trans-chapter=Gimtosios kalbos draugija ir giminingos kalbos (aut. T. Tuisk)|url=https://www.emakeeleselts.ee/wp-content/uploads/2024/01/ES_pohikroonika_sisu.pdf|page=399|accessdate=2025-08-06|language=et}}</ref> (Pirmoji lyvių skaitymo knyga)'', sudarytojas – estų kalbininkas [[Oskar Loorits|Oskaras Loritsas]]. Iš viso 1921–1926 m. buvo išleistos penkios tokios skaitymo knygos. Jos tarnavo tiek kaip skaitiniai lyvių kalba, tiek tam tikru atžvilgiu atliko [[Laikraštis|laikraščio]] arba [[Metraštis|metraščio]] funkcijas. 1920–1940 m., „antrojo atgimimo“ lakotarpiu, lyvių kultūra formavosi daugiausia rytų lyvių patarmės pagrindu.<ref name="livones1"/> [[1923]] metais įkurta lyvių organizacija – [[Lyvių sąjunga]],<ref>{{cite web |title=Lyviams – eilinės išnykusios tautelės vaidmuo? |last1=Palkimas |first1=Valdas |website=www.verslosavaite.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2007-05-14 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lyviams-eilines-isnykusios-tauteles-vaidmuo-13190962 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> tais pačiais metais fakultatyviai (kaip nebūtino, pasirenkamo dalyko) mokyklose pradėta mokyti lyvių kalbos: [[Mārtiņš Lepste|M. Lepstė]] 15 metų lankėsi lyvių kaimų mokyklose ir mokė visus norinčiuosius.<ref name="lyvių gyvenimas">Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/vesture/jaunielaiki/?raksts=8203 ''Kultūrinis ir visuomeninis lyvių gyvenimas. Kalbos mokymas.''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211075106/http://www.livones.net/vesture/jaunielaiki/?raksts=8203 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> 1923 m. lyvių raidyno normintojas, kultūrininkas ir poetas [[Kōrli Stalte|Karlis Staltė]] (lyv. ''Kōrli Stalte'') sukūrė [[Lyvių himnas|lyvių himno]] ''Min izāmō'' (''Mano tėvyne'') žodžius, [[Vaizdas:LīvoLōlõd1924..jpg|140px|thumb|left|Pirmasis lyvių poezijos rinkinys (1924 m.)]] o [[1924]] m. [[Talinas|Taline]] buvo išleistas šio poeto 28-ių eilėraščių rinkinys ''Līvõ lōlõd (Lyvių dainos)''.<ref name="livones1"/><ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/literati/?raksts=8267 ''Karlis Staltė''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160926200131/http://www.livones.net/literatura/literati/?raksts=8267 |date=2016-09-26 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1931]] m. lyviškai buvo pradėtas leisti mėnesinis laikraštis ''[[Līvli]] (Lyvis)'', jame savo darbus publikavo poetai ir rašytojai, taip pat buvo rašoma apie kultūros ir lyvių gyvenimo įvykius.<ref name="livones1"/> [[1935]] m. [[Pėteris Dambergas|P. Dambergas]] lyvių kalba [[Helsinkis|Helsinkyje]] išleido [[Chrestomatija|chrestomatiją]] ''Jemakīel lugdõbrāntõz skūol ja kuod pierast'' (''Skaitymo knyga gimtąja kalba mokyklai ir namams''), ši knyga laikoma viena iš geriausiųjų, išspausdintų lyvių kalba.<ref>{{cite book|last=Eesti Entsüklopeedia, t. 14|first=|title= P. Damberg|publisher=Eesti Entsüklopeediakirjastus|location=Tallin|date=2000|pages=45|isbn=9-985-70064-3}} [http://entsyklopeedia.ee/artikkel/damberg_pētõr ''Damberg, Pētõr''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170924061146/http://entsyklopeedia.ee/artikkel/damberg_p%C4%93t%C3%B5r |date=2017-09-24 }};</ref><ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”. Renāte Blumberga: [http://www.livones.net/personalijas/?raksts=8166 Pēteris Dambergs] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141227191121/http://www.livones.net/personalijas/?raksts=8166 |date=2014-12-27 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[Vaizdas:Lyvių-vokiečių_kalbų_žodynas.jpg|210px|thumb|[[Lauri Kettunen|L. Ketuneno]] Lyvių–vokiečių kalbų žodynas ir gramatikos įvadas (1938 m.) – iki šiol vertinamas vienas didžiausių lyvių kalbai skirtų veikalų]][[Tarpukaris|Tarpukariu]] lyvių kalbos saugojimo ir tyrimo srityje svarbus vaidmuo teko suomių profesoriui [[Lauri Kettunen|Lauriui Ketunenui]]: [[1938]] m. jis pasirūpino išleisti išsamų ''Lyvių–vokiečių kalbų žodyną'' ir lyvių kalbos [[Fonetika|fonetikos]] bei [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] aprašą. L. Ketuneno darbai iki šiol išlieka kaip vertingas lyvių kalbos šaltinis, nes juose vartojama tiksli fonetinė [[transkripcija (lingvistika)|transkripcija]] ir pateikta daug unikalios informacijos.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/valoda/?raksts=8104 ''Didžiausiasis lyvių kalbos žodynas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080638/http://www.livones.net/valoda/?raksts=8104 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1942]] m. Helsinkyje dar pasirodė [[Naujasis Testamentas]], jį, vadovaujamas suomių kalbininko L. Ketuneno, vertė Karlis Staltė.{{sfn|Moseley|2002|p=11}} Po Antrojo pasaulinio karo knygos lyvių kalba jau nebebuvo leidžiamos.<ref>{{cite book|last=Vääri|first=E.|title=Pasaulio kalbos. TSRS tautų kalbos: Finougrų ir samodų kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1966|pages=138|isbn=}}''(rusų k.)''</ref> [[Antrasis pasaulinis karas]] sudavė skaudų smūgį lyvių kalbos vartotojams: pajūryje gyvenantiems lyviams dėl jūros kontrolės karo metu buvo apribotos žvejybos, pagrindinio išgyvenimo šaltinio, galimybės, dalis jų žuvo [[Kuršas|Kuršo]] mūšiuose, o daugybė kitų iš savo gimtųjų gyvenviečių buvo išblaškyti po visą [[Latvija|Latviją]], [[Estija|Estiją]] ir [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungą]], kai kurie pasitraukė į [[Vakarų pasaulis|Vakarus]]. Po karo, skirtingais apskaičiavimais, tebuvo likę 500–800 lyvių.<ref name="autogenerated28">Žurnalas „Tautinių bendrijų naujienos”, 2016, Nr. 1 (56), p. 28: [http://www.tbn.lt/files/File/Tiurkai/TBN%20zurnalas%202016%20Nr1-web.pdf ''Lyviai – Latvijos autochtonai'']; tikrinta 2017-02-03</ref><ref>[http://www.suri.ee/r/liivi/eng.html Lyvių kultūra ir istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060615214610/http://www.suri.ee/r/liivi/eng.html |date=2006-06-15 }} ''(anglų k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Pokariu Estijos [[Tartu universitetas]] surengė dvi lyvių kalbos, [[Etnologija|etnologijos]] ir [[Etnografija|etnografijos]] ekspedicijas ([[1948]]–[[1950]] ir [[1955]]–[[1956]] metais),<ref>Aristė P. (1958):''Lyviai ir lyvių kalba''. „Latvijos TSRS Mokslų Akademijos žinios”, Nr. 11, p. 35 ''(rusų k.)''</ref> tačiau lyvių buvo jau tik 200–500, o mokančiųjų lyviškai – dar mažiau. [[1970]] m. surašyme lyviai į tautų sąrašą nebeįtraukiami, o [[Pasas|pasuose]] uždrausta įrašyti tautybę „lyvis (-ė)”.<ref name="vestnesis2000"/> Įžymūs tuo laikotarpiu iškilę lyvių kalbos tyrėjai – estų finougristai [[Eduard Vääri|E. Vėris]] (''E. Vääri'')<ref>Sven-Erik Soosaar [http://www.ut.ee/Ural/hist.html Uurali keelte õpetamise ajaloost Tartu Ülikoolis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170205100617/http://www.ut.ee/Ural/hist.html |date=2017-02-05 }}; tikrinta 2017-02-06</ref> ir [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] (''T.-R. Viitso'').<ref>Estijos tyrimų informacinė sistema: [https://www.etis.ee/Portal/Persons/Display/94022b27-d095-43d5-a444-7578df72c415 T.-R. Viitso]; tikrinta 2017-02-06</ref> 8–9 dešimtmečiuose buvo atlikta formali [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lyvių kalbos [[reforma]]: buvo pašalinti [[Kuršas|Kuršo]] vidurinės patarmės ([[Lielirbė]]s) bruožai ir galutinai pereita prie Kuršo rytų patarmės normų, o rašyboje atsisakyta nuo [[XIX amžius|XIX a.]] pabaigos – [[XX amžius|XX a.]] pradžios nebevartojamų balsių žymėjimo raidėmis <у> ir <ö>. Vis dėlto tuo metu buvo nutraukta jau ne vieno dešimtmečio lyvių kalbos raštijos tradicija: po Sovietų Sąjungos okupacijos beveik nebeliko galimybių spausdinti lyviškų leidinių, kartkartėmis būdavo publikuojami tik rankraščiai. 8–9 dešimtmečiuose lyviškai daugiausia rašė trys autoriai: [[Pėteris Dambergas]], [[Poulīn Kļaviņ|Paulynė Kliavinia]] ir [[Alfons Bertholds|Alfonas Bertholdas]].<ref>''Latvija'': [http://latviya.takgivetmir.ru/a_latviya&livskaya-literatura&2.htm ''Lyvių literatūra po Antrojo pasaulinio karo''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211155120/http://latviya.takgivetmir.ru/a_latviya%26livskaya-literatura%262.htm |date=2017-02-11 }} ''(rusų k.)''; tikrinta 2017-03-03</ref> [[1972]] m. buvo įkurti lyvių ansambliai ''[[Līvlist]]'' ir ''[[Kāndla]]'', o [[1976]] m. sutuoktiniai lyviai Helmė ir Dainis Staltai (''[[Helmī Stalte]], [[Dainis Stalts]]'') įkūrė garsų [[Folkloras|folkloro]] ansamblį ''[[Skandinieki]]'', ansamblis tęsia veiklą iki šiol: atliekamos lyvių ir latvių dainos, populiarinama tautinė lyvių ir latvių kultūra, išleista dainų albumų, į kuriuos įtraukta ir lyviškų dainų.<ref> Latvijos visuomeninės žiniasklaidos portalas (2016-11-08): [http://www.lsm.lv/lv/raksts/tautas-maksla/dzive/folkloras-draugu-kopa-skandinieki-svin-40.-gadu-jubileju.a209172/ ''Folkloro grupė „Skandiniekai” švenčia 40-ąsias sukaktuves''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Lyvių patriotas, folkloro ansamblio ''Skandinieki'' įkūrėjas Dainis Staltas suvaidino ryškų vaidmenį atkuriant Latvijos nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.<ref>„Alkas” (2014-04-22): [http://alkas.lt/2014/04/22/l-purliene-sudie-didysis-dainiau-video/ ''Sudie, Didysis Dainiau''] (nekrologas); tikrinta 2017-02-03</ref> [[1989]] m. gyventojų surašymo duomenimis, lyvių buvo 226 ir 43,8 % iš jų lyvių kalba buvo gimtoji.<ref>{{cite book|last=Viitso|first=Т. R.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=76—77|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)''</ref> Pasak kitų šaltinių, [[1990]] m. Latvijai atkūrus nepriklausomybę, jau tik 35 žmonės galėjo šnekėti lyvių kalba ir vos 15 – laisvai.<ref name="autogenerated28"/> [[1991]] m. įstatymu lyviai buvo pripažinti Latvijos [[Čiabuviai|autochtonais]], valstybė įsipareigojo ginti ir saugoti lyvių kalbą, rūpintis jų kultūrine bei istorine aplinka, ir tuo tikslu lyvių senųjų kaimų pajūrio ruože buvo įteisinta lyvių teritorija, vadinama ''Līvõd Rānda ([[Lyvių pakrantė]])''. 1991 m. išleistas ''Latvių–lyvių pokalbių žodynas'' (autorės − [[Valda Marija Šuvcāne|V. Šuvcanė]] ir E. Žagarė).<ref name="letonikalv">Latvijos istorijos enciklopedija: [http://www.letonika.lv/groups/?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 ''Lyviai''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1992]] m. atnaujinta laikraščio ''[[Līvli]] (Lyvis)'' leidyba. 1993 m. buvo atkurta tuo metu 142 narius vienijusi [[Lyvių sąjunga]], turinti kalbos, [[Kraštotyra|kraštotyros]] ir kultūros bei istorijos skyrius.<ref>Lyvių kalbos ir kultūros portalas (2006-06-05): [http://www.livones.net/organizacijas/ls/?raksts=8301 ''Antrasis Lyvių sąjungos veiklos etapas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080745/http://www.livones.net/organizacijas/ls/?raksts=8301 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> 1993 m. išleistas atnaujintojo laikraščio ''Līvli'' vienintelis priedas vien tik lyvių kalba ''Līvli +'',<ref>{{cite book|title=Valodniecība. Somugristika|series=Latvijas Universitātes raksti|volume=708|url=https://www.lu.lv/materiali/apgads/raksti/708.pdf|issn=1407-2157|isbn=9984-802-30-2|publisher=Latvijas Universitāte|editor=A. Kalnača|year=2006|location=Rīga|author=[[Valt Ernštreit|V. Ernštreits]]|chapter=Lībiešu valoda medijos|page=65|accessdate=2025-05-17}}</ref> o [[1994]] m. įsteigtas [[Lyvių kultūros centras|Lyvių kultūros centras]] (''Līvõ Kultūr sidām''), kuris tais pačiais metais lyviškai išleido pirmąjį žurnalo apie lyvių kultūrą, meną ir lyvių tautinio judėjimo veikėjus ''Õvā (Srovė)'' numerį (1994–1995 m. iš viso išleisti trys šio žurnalo numeriai).<ref>{{cite book|title=Valodniecība. Somugristika|series=Latvijas Universitātes raksti|volume=708|url=https://www.lu.lv/materiali/apgads/raksti/708.pdf|issn=1407-2157|isbn=9984-802-30-2|publisher=Latvijas Universitāte|editor=A. Kalnača|year=2006|location=Rīga|author=[[Valt Ernštreit|V. Ernštreits]]|chapter=Lībiešu valoda medijos|page=63|accessdate=2025-05-17}}</ref><ref name="letonikalv"/> [[Vaizdas:LivonianAnthology1998.jpg|190px|thumb|left|Pirmoji lyvių poezijos [[antologija]] (1998 m.)]] Remiama Atvirosios visuomenės instituto, [[1998]] m. buvo publikuota ir [[Suomija|Suomijoje]] bei [[Estija|Estijoje]] pristatyta pirmoji visų žinomų lyvių poetų [[antologija]] ''Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska! ([[Aš pagausiu tave, menke!]]).''<ref>Delfi.lv:{{cite web|url=http://www.delfi.lv/kultura/news/books/kulturas-centra-noass-notiks-libiesu-valodas-dienas-svinesana.d?id=17898433|title=Kultūras centrā 'Noass' notiks Lībiešu valodas dienas svinēšana|author=|date=2007-05-17|publisher=www.DELFI.lv|accessdate=2017-04-12}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8678|title=Lībiešu literatūra|author=|quote=Tā ir 1998. gadā Rīgā iznākusī lībiešu dzejas antoloģija „Es viltīgāks par tevi, menca”, kurā apkopoti visu zināmāko lībiešu dzejnieku – pavisam 24 – darbi.|date=2011-12-12|publisher=livones.net|accessdate=2017-04-12|archive-date=2014-12-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20141227180858/http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8678|url-status=dead}}</ref> [[2000]] m. Rygoje buvo išleistas ''Līvõ kēļ. Piški optõbrōntõz (Lyvių kalba. Mažasis vadovėlis)'', autorė – [[Estija|Estijos]] kalbininkė Kerstė Boiko (''Kersti Boiko''). Remiamas Kultūros kapitalo fondo, šis vadovėlis išleistas tuometinio [[Suomija|Suomijos]] prezidento [[Martti Ahtisaari|Marčio Ahtisario]] (''Martti Ahtisaari'') [[Lyvių sąjunga]]i dovanotomis lėšomis.<ref>{{cite book|last=Boiko|first=K.|title = Līvõ kēļ. Piški optobrōntõz ({{lv|Lībiešu valoda. Mazā mācību grāmata}})|publisher=SIA „ELPA-2“|location=Rīga|date=2000|pages=2|issn=}}</ref> === XXI amžius === 2006 m. [[Lyvių kultūros centras]] įkūrė [[interneto portalas|interneto portalą]] lyvių, latvių ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbomis ''[[Livones.net]]'', kuriame pateikiama informacija apie lyvių kalbą, istoriją ir kultūrą.<ref>{{cite web|title=Updated portal about Livonian history, language and culture www.livones.net|url=https://valoda.lv/en/updated-portal-about-livonian-history-language-and-culture-www-livones-net/|website=valoda.lv|publisher=Latviešu valodas agentūra|accessdate=2025-05-18|language=en}}</ref> Reikšmingas [[XXI a.]] lyvių kalbos ir kultūros įvykis – [[2012]] m. [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] ir Latvių kalbos agentūros išleistas iki šiol didžiausias [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytso]] parengtas ''[[Lyvių-estų-latvių žodynas]]''.<ref>{{cite book|last=Winkler|first=E.|title=Review on: Tiit-Rein Viitso, Līvõkīel-ēstikīel-leţkīel sõnārōntõz.Liivi-eesti-läti sõnaraamat. Lībiešu-igauņu-latviešu vārdnīca. Toimetamine ja läti vasted|publisher=Linguistica Uralica, T., Nr. 1. XLVIII|location=|date=2013|pages=50—53|isbn=}} [http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2013/issue_1/ling-2013-1-50-53.pdf Žr. internete]</ref> [[2018]] m. [[rugpjūčio 21]] d. pasirašyti [[Latvijos universiteto Lyvių institutas|Latvijos universiteto Lyvių instituto]] steigimo dokumentai ir po mėnesio, [[rugsėjo 21]] d. Rygoje, Latvijos universiteto Didžiojoje auloje buvo surengta jo atidarymo šventė. Lyvių institutas – pirmoji Latvijoje [[Finougrai|finougristikos]] institucija, jos veikla sutelkta į lyvių kalbą, [[Folkloras|tautosaką]], [[Etnografija|etnografiją]] ir naujųjų laikų istoriją. Šis institutas bendradarbiauja su užsienio finougristikos centrais: [[Tartu universitetas|Tartu]], [[Helsinkio universitetas|Helsinkio]], [[Upsalos universitetas|Upsalos]], [[Getingeno universitetas|Getingeno]] ir kitais universitetais.<ref>livones.net (2018-08-21): [http://www.livones.net/lv/norises/2018/?nodibinats-libiesu-instituts Nuodibināts lībiešu institūts] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210903211424/http://www.livones.net/lv/norises/2018/?nodibinats-libiesu-instituts |date=2021-09-03 }}; tikrinta 2018-11-16</ref><ref>nra.lv Imants Vīksne (2018-09-25): [https://nra.lv/latvija/258471-libiesi-izcina-vietu-akademiskaja-telpa.htm Lībieši izcīna vietu akadēmiskajā telpā]; tikrinta 2018-11-16</ref> [[2022]] m. spalį lyvių aktyvistai [[Mednių šeima|Renatė ir Janis Medniai]] (''Renāte Medne'', ''Jānis Mednis'') lyvių kalbos specialistų padedami išleido vadovėlį ''Kūldaläpš. Zeltabērns'' (lyv. ''kūldaläpš'' 'auksinis vaikas', {{lv|zeltabērns}} 't. p.'). Šis lyvių kalbos vadovėlis skirtas tiek vaikams, tiek jų tėvams. Vadovėlio išleidimo metu Mednių dukteriai Kuldei (''Kuldi'') buvo pustrečių metų, ir teigiama, kad ji yra vienintelis vaikas, kuriam [[gimtoji kalba]] – lyvių, ji supranta tik šią kalbą, nes tėvai nuo gimimo su ja bendravo tik lyviškai; sutuoktiniai Medniai tarpusavyje irgi kasdien bendrauja šia kalba. Vadovėlis pavadintas dukters Kuldės garbei (lyv. ''kūlda'' 'auksas', lyv. ''kuldi'' 'auksinis').<ref name="lsm.lv">{{cite web|title=„Kūldaläpš. Zeltabērns“ – izdota lībiešu valodas grāmata bērniem un vecākiem|url=https://www.lsm.lv/raksts/dzive--stils/vecaki-un-berni/kuldalaps-zeltaberns--izdota-libiesu-valodas-gramata-berniem-un-vecakiem.a478524/|date=2022-10-18|publisher=Latvijas Sabiedriskie Mediji (LSM.lv)|accessdate=2022-10-19}}</ref><ref>{{cite web|title=Sekojot iekšējai balsij|url=https://www.diena.lv/raksts/sestdiena/tuvplana/sekojot-ieksejai-balsij-14296680?fbclid=IwAR19-9ocmnNZLbULjabsZGXAzJ-_ZIa2SBap_dsHkDJd25PsCtgMOvCyMaI|date=2023-03-25|author=Inese Lūsiņa|website=www.diena.lv|accessdate=2023-03-28}}</ref> [[Vaizdas:Kūldaläpš. Zeltabērns (2).jpg|230px|right|thumb|Vadovėlis „Kūldaläpš. Zeltabērns“ („Auksinis vaikas“) (2022 m.)]] 2022 m. pabaigoje į Latvijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta [[Vidžemė]]s lyvių kultūrinė erdvė, kurios tapatybės pagrindas – Vidžemės lyvių kalbos ir kultūros paveldas.<ref>{{cite web|title=2023.gadu izsludina par Lībiešu mantojuma gadu|url=https://lr1.lsm.lv/lv/raksts/pecpusdiena/2023.gadu-izsludina-par-libiesu-mantojuma-gadu.a169832/?fbclid=IwAR0605d7aSLlJrqQEcAdmSwUM1mGrgQhhDpQI7BzAJrFSiGZPZuwDgi4FWo|website=lsm.lv (Latvijas Sabiedriskie Mediji)|author1=Arta Skuja|author2=Ilze Puncule-Aginta|date=2022-12-07|accessdate=2024-02-28}}</ref> Skatindamas lyvių kitados gyventas [[Latvijos savivaldybės|savivaldybes]] įsisąmoninti ir atskleisti savo lyviškas šaknis, ieškoti lyviškumo ir jį parodyti savo savivaldybių vaizduose, renginiuose ir kasdienybėje, [[Lyvių institutas]] su [[UNESCO|UNESCO Latvijos nacionaline komisija]] ir Latvijos nacionaliniu kultūros centru [[2023]] metus paskelbė Lyvių paveldo metais (lyv. ''Līvõd pierāndõks āigast'') ir įgyvendino įvairių institucijų bei aktyvistų inicijuotus renginius.<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/kultura/kulturtelpa/15.04.2023-libiesu-mantojuma-gads-ka-bridinajums-latviesiem-cik-atri-var-izzust-tauta-un-valoda.a504550/|title=Lībiešu mantojuma gads – kā brīdinājums latviešiem, cik ātri var izzust tauta un valoda|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2023-04-15|language=lv}}</ref> Pagrindinis Lyvių paveldo metų įvykis – buvo įteisinta Lyvių paveldo diena, minima pirmąjį sekmadienį po [[Pavasario lygiadienis|pavasario lygiadienio]], tais metais švęsta [[kovo 26]] d.<ref>{{cite web|url=https://libiesugads.lv/?lv|title=Lībiešu gads|website=libiesugads.lv|access-date=2024-01-26}}</ref> 2023 m. sausį po ilgos kovos (pavyzdžiui, pasitelkiant meninę akciją ''Jokių lyvių nėra'')<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/nelauj-izvietot-celazimes-libiesu-valoda.a413753/|title=Neļauj izvietot ceļazīmes lībiešu valodā|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2021-07-21|language=lv}}</ref> prie [[Talsų savivaldybė]]s ribos buvo pastatyti pirmieji iš 171-o valstybinį standartą atitinkančių [[Kelio ženklas|kelio ženklų]] latvių ir lyvių kalbomis.<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/talsu-novada-nosaukums-tagad-ari-libiesu-valoda-sadi-uzraksti-bus-vismaz-14-piekrastes-ciemos.a493676/|title=Talsu novada nosaukums tagad arī lībiešu valodā; šādi uzraksti būs vismaz 14 piekrastes ciemos|last=Ozola-Balode|first=Zanda|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2023-01-17|language=lv}}</ref> Nuo 2021 m. panašūs ženklai su [[Latgalių kalba|latgalietiškais]] užrašais statomi [[Latgala|Latgaloje]].<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/balvu-novada-celazimes-ari-latgaliesu-rakstu-valoda.a431523/|title=Balvu novadā ceļazīmes arī latgaliešu rakstu valodā|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2021-11-24|language=lv}}</ref> Tais pačiais metais [[Visuotinė latvių dainų ir šokių šventė|Visuotinėje XXVII latvių dainų ir XVII šokių šventėje]] pirmą kartą per šventės istoriją (didžiajame chorų koncerte ''Arimas. Dainos kelias'' ({{lv|Tīrums. Dziesmas ceļš}}) buvo atliktas muzikos kūrinys lyvių kalba – Inesės Zanderės ir Valto Pūcės kūrinių ciklo ''Ateinantieji'' ({{lv|Nācēji}}) II dalis ''Ateina lyviai'' ({{lv|Lībieši nāk}}).<ref name=":1">{{cite web|url=https://www.facebook.com/photo?fbid=732580838669820&set=a.514961363765103|title=Līvõdõn ja līvõ kīelõn istōrilizt Loul ja daņtš pivād – kūord sūrkontsert "Tīrums. Dziesmas ceļš" ... - LI Līvõd institūt {{!}} Facebook|website=www.facebook.com|access-date=2024-01-26|date=2023-07-07}}</ref> [[2024]] m. [[sausio 15]] d. Valstybinės kalbos centro potvarkiu įkurta [[Lyvių kalbos ekspertų komisija]], besirūpinanti įvairiais lyvių kalbos rašybos ir standartizavimo klausimais.<ref>{{cite web|title=APSTIPRINĀTA LĪBIEŠU VALODAS EKSPERTU KOMISIJA|url=http://www.livones.net/lv/norises/2024/apstiprinata-libiesu-valodas-ekspertu-komisija|author=Gundega Blumberga|date=2024-01-16|publisher=livones.net|accessdate=2024-01-31|archive-date=2024-01-31|archive-url=https://web.archive.org/web/20240131204737/http://www.livones.net/lv/norises/2024/apstiprinata-libiesu-valodas-ekspertu-komisija|url-status=dead}}</ref> 2024 m. [[kovo 15]] d. komisijos pirmininku išrinktas [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] profesorius [[Karl Pajusalu|Karlas Pajusalu]], sekretoriumi – [[Latvijos universiteto Lyvių institutas|Lyvių instituto]] vadovas [[Valt Ernštreit|Valtas Ernštreitas]]. Patvirtinti bendrinės lyvių kalbos ir [[Salaca|Salacos]] tarmės raidynai.<ref>{{cite web|url=https://www.facebook.com/photo?fbid=885675200027049&set=a.514961363765103|title=Tämpõ sai kēratõd istōrij - LI Līvõd institūt {{!}} Facebook|website=www.facebook.com|access-date=2024-03-15|date=2024-03-15}}</ref> 2025 m. išleista ''Lyvių chorinės muzikos antologija: dainos a capella'' (lyv. ''Līvõd kūoŗmūzik antolōgij: a capella lōlõd'', {{lv|Lībiešu kormūzikas antoloģija: dziesmas a cappella}}), į kurią įtrauktos be akompanimento atliekamos dainos lyvių kalba. Dainos suskirstytos į tris laikotarpius: iki 1940 m., sovietinės okupacijos tarpsnį iki 1990 m. ir šiuolaikinį. Antologijos sudarytojas – choro dirigentas, [[Lyvių sąjunga|Lyvių sąjungos]] vadovas Girtis Gailytis (''Ģirts Gailītis'').<ref>{{cite web|title=Atvērta „Lībiešu kormūzikas antoloģija“|url=https://livones.net/atverta-libiesu-kormuzikas-antologija/|website=[[Livones.net]]|date=2026-02-21|accessdate=2026-04-07|archive-date=2026-04-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20260423081958/https://livones.net/atverta-libiesu-kormuzikas-antologija/|url-status=dead}}</ref> Jei nepaisytume įkvepiančio [[Mednių šeima|Mednių šeimos]] pavyzdžio, lyvių kalbos padėtis išlieka sunki: paskutiniai tarpusavyje lyviškai buityje bendravę žmonės buvo [[Viktors Bertholds|Viktoras Bertholdas]] (1921–2009) ir jo žmona Marta (1925–1994). Po paskutinės lyvių kaip gimtosios kalbos vartotojos, 103 metų sulaukusios, ilgai [[Kanada|Kanadoje]] gyvenusios [[Grizelda Kristiņa|Grizeldos Kristinios]] mirties ([[2013]] m.),<ref>The Times Europe (2013-06-05): [http://www.thetimes.co.uk/tto/news/world/europe/article3782596.ece ''Death of a language: last ever speaker of Livonian passes away aged 103''] ''(anglų k.); tikrinta 2017-02-03</ref> pasaulyje, pagal optimistiškus 2012 m. apskaičiavimus, yra iki 210 A1 (būtiniausi žodžiai, posakiai) ir A2 (beveik patenkinamai) lygiais kalbančių žmonių, o B1 (neblogai) ir aukštesniais lygiais kalbančiųjų – 40, ir tik pusė iš jų yra lyvių kilmės.<ref name="autogenerated127"/> Pastaraisiais dešimtmečiais žinomesni lyvių rašytojai ir poetai – [[Uldis Krasts|Uldis Krastas]] (''Uldis Krasts''), [[Baiba Damberga]] ir [[Valt Ernštreit|Valtas Ernštreitas]] (lyv. ''Valt Ernštreit'').<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/?raksts=8133 ''Lyvių literatūra po II pasaulinio karo''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080747/http://www.livones.net/literatura/?raksts=8133 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Pagrindinis šių dienų [[Žiniasklaida|žiniasklaidos]] šaltinis − internetinis kalbos ir kultūros portalas lyvių, latvių ir anglų kalbomis ''Livones.net''. Siekiant veiksmingiau gaivinti lyvių kalbą ir stiprinti tautinę tapatybę, neapsiribojama mokomosios medžiagos leidyba – lyvių kalba įtraukiama į platesnį kontekstą: reguliariai rengiamose lyvių dienose, lyvių kalbos vasaros stovyklose supažindinama su lyvių [[Folkloras|folkloru]] ir tautine kultūra, kiekvieną rugpjūtį [[Mazirbė]]je organizuojama ''Lyvių šventė (Līvõd Pivād)'', dalyvaujama ''Finougrų tautų festivaliuose''.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/norises/2015 ''Įvykiai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080413/http://www.livones.net/norises/2015 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Suburta lyvių ansamblių, o ''[[Skandinieki|Skandiniekų]]''<ref>Rygos tarybos švietimo, kultūros ir sporto departamentas. ''Kultūra Rygoje'': [http://www.kultura.riga.lv/public/31943.html ''Skandinieki''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> veiklą tęsianti ir lyvių bei estų folkloro grupėse ''[[Tuļļi Lum]] (Karštas sniegas)'' bei ''[[Tai Tai]]''<ref>Tinklalapis „MusicBrainz”: [https://musicbrainz.org/artist/22647947-7957-4eb5-bda9-907c3ea10028 ''Tuļļi Lum'']; tikrinta 2017-02-03</ref> dalyvaujanti [[Julgī Stalte|Julgė Staltė]] (''Julgī Stalte'') šiuo metu yra viena iš žinomiausių lyvių kalbos ir tautinės kultūros propaguotojų.<ref>Latvijos visuomeninės žiniasklaidos portalas. ''Menininko dirbtuvės'': [http://klasika.lsm.lv/lv/raksts/makslinieka-darbistaba/folkloras-kopas-skandinieki-makslinieciska-vaditaja-julgi-stalte.a64513/ ''Folkloro grupės „Skandinieki” meno vadovė Julgī Stalte''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080847/http://klasika.lsm.lv/lv/raksts/makslinieka-darbistaba/folkloras-kopas-skandinieki-makslinieciska-vaditaja-julgi-stalte.a64513/ |date=2017-02-11 }} ''(latvių k,)''; tikrinta 2017-02-03</ref> == Tarmės == [[Vaizdas:Latvia,map 10th-12th.jpg|240px|thumb|left| {| |} '''Lyvių kalba Latvijoje X–XII a.'''<small>{{legend|#8FBC8F|</small>Lyvių kalbos plotas: kairėje – [[Kuršas|Kuršo]] tarmė, dešinėje – [[Vidžemė]]s.}} </table>]]{{quote box |width = 20% |bgcolor=#EEE8AA |align = right |quote = <small>'''Vaga edriksub'''<br/>Tilmats valpunniz umarpūs<br/>Virgo tara-aģis tüömķis<br/><br/>sīt ta abvuigli edriksub<br/>peslinķiz tsiriksimis<br/><br/>tsirlinķizt liriksimist<br>ommel tieb pesa<br/><br/>vaga edriksub<br/>ķularäk kažis jūges<br/><br/>kyuremis mis vīb<br/>Valgama puol<br/><br/>sīt ēzkyrdlim kus<br/>mer om set kūld<br/><br/>tempi ama unnen<br/>synad rāndkielst<br/><br/>kylbubed edriksub<br/>vaga gramatikes</small> |source = Teksto pavyzdys (eilėraštis) Salacos lyvių tarme (aut. [[Karl Pajusalu|Ķempi Kārl]], 2025 m.).<ref>{{cite web|title=Ķempi Kārl. Kuoštrõg. 2025. āģist 16.-18. maikū / Ķempju Kārlis. Košrags. 2025. gada 16.–18. maijs|url=https://www.livonian.lv/lv/blogs/kempju-karlis-kosrags-2025-gada-16-18-maijs-kempi-karl-kuostrog-2025-agist-16-18-maiku/|author=[[Karl Pajusalu|Ķempi Kārl]]|date=2025|website=livonian.lv|accessdate=2025-08-06}}</ref> }} Anksčiau lyvių kalboje buvo dvi pagrindines [[Tarmė|tarmės]]: [[Kuršas|Kuršo]] ir Vidžemėje [[Salaca|Salacos]].<ref>''Laanest А.'' [http://tapemark.narod.ru/les/266a.html Lyvių kalba] ''(rusų k.)''; tikrinta 2017-02-08</ref><ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Опыт сравнения ностратических языков (t. I. Введение. Сравнительный словарь (b–Ḳ)|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1971_Illich-Svitych.pdf|publisher=Наука|location=M.|date=1971|pages=63|isbn=}}''(rusų k.)''</ref> [[Vidžemė]]s Salacos tarme šnekėta apie [[Limbažiai|Limbažius]], [[Liepupė (kaimas)|Liepupę]], [[Nabė (kaimas)|Nabę]], [[Vainižiai|Vainižius]] ir kitose vietovėse. Ši palyginti prastai dokumentuota tarmė išnyko [[XIX amžius|XIX]] amžiuje: [[1846]] metais [[Andreas Johan Sjögren|Šiogrenas]] suskaičiavo 22 Salacos tarme kalbančius žmones, [[1858]] m. [[Ferdinand Johann Wiedemann|F. Vydemanas]] rado jau tik 8 šią tarmę vartojančius senukus, o paskutinis iš jų mirė [[1868]] m.{{sfn|Moseley|2002|p=6}} Saugant lyviškąją tapatybę, šiomis dienomis rengiami reguliarūs Vidžemės lyvių palikuonių susitikimai, šventės. Iš aktyvesnių Vidžemės lyvių organizacijų minėtina [[2015]] m. įkurta draugija ''Mazsalacas draugi'' („[[Mazsalaca|Mazsalacos]] draugai“).<ref>mazsalaca.lv, Mazsalacas novads (2016-02-02): [https://www.mazsalaca.lv/index.php?zoomzina=864&title=Biedr%C4%ABba+%26%2334%3BMazsalacas+draugi%26%2334%3B&lielbirka=20Sabiedr%C4%ABba&birka=20Nevalstisk%C4%81s%20organiz%C4%81cijas&subbirka=&mazbirka=&depth= Biedrība „Mazsalacas draugi“]; tikrinta 2018-11-16</ref> Vidžemės Salacos lyvių tarmę stengiamasi gaivinti: [[2013]] m. šia tarme buvo išleistas eilėraščių rinkinys ''Salats joug kolm aģa'' („Salacos upės trys krantai”) su vertimu į estų ir latvių kalbas. Autorius – [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] profesorius [[Karl Pajusalu|Karlas Pajusalu]] ({{et|Karl Pajusalu}}, slapyvardis – ''Ķempi Kārl''). Tai pirmoji Salacos lyvių tarme išleista knyga.<ref>livones.net, G. Blumberga (2013-07-04): [http://www.livones.net/lv/norises/2013/?kempju-karla-salacas-upes-tris-krasti Ķempju Kārļa „Salacas upes trīs krasti”] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201001022746/http://www.livones.net/lv/norises/2013/?kempju-karla-salacas-upes-tris-krasti |date=2020-10-01 }}; tikrinta 2018-09-13</ref> Kuršo tarmė skirstyta į tris patarmes: rytų, vidurio ir vakarų. Šių patarmių skirtumai nedideli. [[XX amžius|XX a.]] viduryje Latvijoje buvo 12 Kuršo tarme šnekančių kaimų: rytų patarme – [[Melnsilas|Melnsile]] (lyv. ''Mustānum''), [[Kolka|Kolkoje]] (lyv. ''Kūolka''), [[Vaidė]]je (lyv. ''Vaid''), [[Saunagas|Saunage]] (lyv. ''Sǟnag''), [[Pitragas|Pitrage]] (lyv. ''Pitrõg''), [[Košragas|Košrage]] (lyv. ''Kuoštrõg''), [[Mazirbė]]je (lyv. ''Irē''), [[Sykragas|Sykrage]] (lyv. ''Sīkrõg'') ir [[Jaunciemas|Jauncieme]] (lyv. ''Ūžkilā''), vidurio − [[Lielirbė]]je (lyv. ''Īra''), vakarų patarme − [[Mikeltuornis|Mikeltuornyje]] (lyv. ''Pizā'') ir [[Lūžnia|Lūžnioje]] (lyv. ''Lūž'').<ref>{{cite book|last=Аристэ|first=П. А.|title=Ливы и ливский язык (Известия АН Латвийской ССР, номер 11)|publisher=|location=|date=1958|pages=33}}</ref>{{sfn|Viitso|2013|p=283}}Kadangi Salacos tarmė palyginti seniai išnykusi, dabar Kuršo patarmės dažniausiai vadinamos tiesiog tarmėmis. [[Bendrinė kalba|Bendrinės kalbos]] ištakomis gali būti laikomi [[Evangelija pagal Matą|Evangelijos pagal Matą]] vertimai tiek į rytų, tiek į vakarų Kuršo patarmes ([[1883]] m.) Vis dėlto [[1880]]–[[1943]] metais bendrinė lyvių kalba buvo grindžiama rytų patarme, tačiau kaip išlyga buvo palikta ir vidurio patarmės ypatybių, o [[1970]]–[[1980]] metais bendrinėje kalboje jų buvo atsisakyta.<ref>{{cite book|last=Вийтсо |first=Т.-Р.|title=Языки мира. Уральские языки.Ливский язык |publisher=Наука|location=M.|date=1993|pages=77|isbn=5-02-011069-8}}</ref> == Oficialus statusas == [[Vaizdas:Livonian flag map.png|200px|thumb|'''''Līvõd Rānda''''' ([[Lyvių pakrantė]]) – [[Latvijos Respublika|Latvijos Respublikos]] įstatymų saugoma lyvių kalbos, kultūros bei istorijos teritorija]] [[Vaizdas:Livonian culture centre in Mazirbe.JPG|200px|thumb|left|[[Lyvių tautos namai]] Mazirbėje]] [[1991]] m. [[kovo 18]] d. priėmus [[Latvija|Latvijos Respublikos]] įstatymą „Dėl laisvos Latvijos tautinių bei etninių grupių raidos ir teisių į kultūrinę [[Autonomija|autonomiją]]”, įteisintas lyvių, kaip „vienos iš senųjų ir pagrindinių Latvijos tautų”, statusas. 1991 m. [[vasario 4]] d. lyvių senųjų kaimų pajūrio ruože buvo įteisinta lyvių kalbos, kultūros, istorijos ir tautinio paveldo išsaugojimo teritorija ''Līvõd Rānda ([[Lyvių pakrantė]])'', ji driekiasi per [[Ventspilio savivaldybė|Ventspilio]], [[Dundagos savivaldybė|Dundagos]] ir [[Ruojos savivaldybė|Ruojos]] [[Savivaldybė (Latvija)|savivaldybes]] ir aprėpia 285 [[Kvadratinis kilometras|km²]] plotą. Tačiau nuo [[2003]] m. šios teritorijos programų finansavimas pristabdytas.<ref>[http://www.saeima.lv/steno/AP_steno/1993/st_930317.htm Latvijos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1993 m. kovo 17 d. posėdžio stenograma]; tikrinta 2017-02-07</ref> [[1999]] m. [[gruodžio 9]] d. valstybiniu lygiu nustatyta lyvių kalbos teisinė padėtis, ir, remiantis 1999 m. gruodžio 21 d. Latvijos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsniu, valstybė įsipareigoja rūpintis lyvių, kaip senosios vietinės (autochtoninės), kalbos išsaugojimu, gynimu ir plėtote.<ref>{{cite web|url=http://valoda.lv/Petijumi/Libiesi_44_atbildes/mid_613|title=Kokie dokumentai liudija, kad lyvių vieta Latvijoje yra ypatinga?|date=2011-12-12|publisher=valoda.lv|accessdate=2017-02-07|archive-date=2014-12-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20141205155154/http://valoda.lv/Petijumi/Libiesi_44_atbildes/mid_613|url-status=dead}}''(latvių k.)''</ref> Teisiniuose Latvijos aktuose lyvių kalba laikoma vienintele nesvetimąja (neužsienine) Latvijos kalba greta [[Latvių kalba|latvių kalbos]].<ref>1999 m. gruodžio 21 d. [http://likumi.lv/doc.php?id=14740 Latvijos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo] 5. str.; tikrinta 2017-02-07</ref> Nuo [[1995]] m. lyvių kalba ir lyvių kultūrinės vertybės įtrauktos į Latvijos tautinio [[Kultūros paveldas|kultūros paveldo]] sąrašą.<ref>{{cite book|last=Rižakova|first=S. I.|title=Taikomosios ir neatidėliotinosios etnologijos tyrimai, № 143; Lyviai: Beveik išnykusios tautos atgimimo patirtis|url=http://static.iea.ras.ru/neotlozhka/143-Ryzhakova.pdf|others=Отв. ред. В. А. Тишков|publisher=Etnologijos ir antropologijos institutas|location=Maskva|date=2001 |pages=40—41|isbn=5-201-13758-X|language=ru}}</ref> == Abėcėlė == [[Vaizdas:Staltes abece lasamgramata.JPG|160px|thumb|Lyvių kalbos abėcėlė ir skaitymo pradžiamokslis „Jelzi sõnā“ („Gyvasis žodis“) (2011 m.)]] [[Tiit-Rein Viitso|Vytso]] siūlymu, lyvių kalbos raidyną sudaro 31 pagrindinė raidė: &lt;A Ä B D Ḑ E F G H I J K L Ļ M N Ņ O Ȯ Õ P R Ŗ S Š T Ț U V Z Ž&gt;. Greta pagrindinių, vartojamos raidės su [[Brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšneliu]] ilgiesiems balsiams žymėti: &lt;Ā Ǟ Ē Ī Ō Ȱ Ȭ Ū&gt;.{{sfn|Viitso|2013|p=267}} Raidės &lt;C Q W X Y&gt; rašomos tikriniuose svetimų kalbų žodžiuose. Pagal lyvių kalbos taisykles, svetimų kalbų tikriniai žodžiai rašomi išlaikant jų [[Diakritiniai ženklai|diakritinius ženklus]].{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Galbūt dėl anksčiau buvusių techninių sunkumų minkštoji &lt;Ț&gt; neretai klaidingai žymima sedile – &lt;Ţ&gt; . Eversonas pabrėžia, kad lyvių (ir latvių) minkštosios raidės visada turi būti rašomos su kableliu, nors dėl istorinės klaidos latvių (ir lyvių) minkštosios raidės klasifikuojamos kaip parašytos su sedile.<ref>{{cite web |url=http://www.evertype.com/alphabets/livonian.pdf |title=Livonian |accessdate=2017-02-04 |last=Everson |first=Michael |date=2001-11-12 |work=The Alphabets of Europe}}</ref> Nuo mėnraščio ''[[Līvli]]'' (''Lyvis'') pirmojo numerio, išleisto [[1931]] metais apie [[Kalėdos|Kalėdas]], bandyta iš naujo įvesti sulūpintus priešakinės eilės [[Balsis|balsius]], kurie [[XIX amžius|XIX]]–[[XX amžius|XX]] amžių sandūroje neteko sulūpintos tarties. Buvo vartojamos raidės &lt;ö&gt; ir &lt; y&gt; (ilgosios poros: &lt;ȫ&gt; ir &lt;ȳ&gt;) žodžiuose, kuriuose istoriškai yra buvęs sulūpintas priešakinės eilės balsis, pavyzdžiui, ''ykš'' ir ''kylā''. Raidė &lt; y&gt; vietoj &lt;ü&gt; galėjo būti pasirinkta todėl, kad ji buvo prieinamesnė spausdinimo mašinėlėse, ir galbūt dėl to, kad dauguma lyvių leidinių buvo spausdinami [[Suomija|Suomijoje]].{{sfn|Ernštreits|2007|p=19}} Šiuolaikinėje lyvių [[Gramatika|gramatikoje]] istoriniai sulūpinti priešakinės eilės [[Balsis|balsiai]] neatspindimi – ''ikš'', ''kilā''. Iš viso šiuolaikinėje rašyboje pasitelkiamos 39 raidės. {| style="font-family:Times New Roman Unicode MS; font-size:1.4em; border-color:#705f5c; border-width:1px; border-style:solid; background:#f8f8ef;" | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | A a | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ā ā | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ä ä | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ǟ ǟ | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | B b | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | D d | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ḑ ḑ | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | E e | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ē ē | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | F f | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | G g |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | H h | style="width:4em; padding: 4px;" | I i | style="width:4em; padding: 4px;" | Ī ī | style="width:4em; padding: 4px;" | J j | style="width:4em; padding: 4px;" | K k | style="width:4em; padding: 4px;" | L l | style="width:4em; padding: 4px;" | Ļ ļ | style="width:4em; padding: 4px;" | M m | style="width:4em; padding: 4px;" | N n | style="width:4em; padding: 4px;" | Ņ ņ | style="width:4em; padding: 4px;" | O o |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | Ō ō | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȯ ȯ | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȱ ȱ | style="width:4em; padding: 4px;" | Õ õ | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȭ ȭ | style="width:4em; padding: 4px;" | P p | style="width:4em; padding: 4px;" | R r | style="width:4em; padding: 4px;" | Ŗ ŗ | style="width:4em; padding: 4px;" | S s | style="width:4em; padding: 4px;" | Š š | style="width:4em; padding: 4px;" | T t |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | Ț ț | style="width:4em; padding: 4px;" | U u | style="width:4em; padding: 4px;" | Ū ū | style="width:4em; padding: 4px;" | V v | style="width:4em; padding: 4px;" | Z z | style="width:4em; padding: 4px;" | Ž ž |} == Fonologija ir prozodija == === Balsiai === Remiantis [[Christopher Moseley|K. Mozliu]] (Moseley) ir T. Vytsu (Viitso), lyvių kalbos raidės atitinka tokias [[Balsis|balsių]] vertes: * &lt;ȯ&gt; yra nesulūpintas vidurio aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsis. Tiek Mozlis (Moseley),{{sfn|Moseley|2002|p=14}} tiek Vytsas{{sfn|Viitso|2013|p=267}} dėl to beveik sutaria. [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] jis žymimas kaip {{IPA|/ɤ/}} ir atitinka estų raidės &lt;õ&gt; vertę. * &lt;õ&gt; kirčiuotame skiemenyje yra nesulūpintas aukšto pakilimo užpakalinės eilės balsis, kaip apibūdina Vytsas.{{sfn|Viitso|2013|p=267}} TFA jis būtų žymimas {{IPA|/ɯ/}}, šis garsas turimas [[Tiurkų kalbos|tiurkų]] ir [[Korėjiečių kalba|korėjiečių]] kalbose. Mozlis jį apibūdina kaip „vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsį” ir priduria, kad lyvių kalboje yra ir [[šva]], tačiau šva taip pat yra vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis. Tikriausiai Mozlis bus suklydęs. Vytsas lyvių &lt;õ&gt; prilygina [[Estų kalba|estų]] bei [[Vepsų kalba|vepsų]] &lt;õ&gt; ir patikslina, kad jis yra paaukštintas ir atitinka {{IPA|/ɯ/}} vertę (estų &lt;õ&gt; vertė {{IPA|/ɤ/}} yra tos pačios eilės, bet žemesnio pakilimo).{{sfn|Viitso|2013|p=271}} * Nekirčiuotame skiemenyje &lt;õ&gt; yra jau minėtasis vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis, TFA žymimas kaip {{IPA|/ə/}}. (Savo knygoje Mozlis visur naudoja &lt; e&gt; šva žymėti, įprastinėje lyvių rašyboje visus šiuos ne pirmame skiemenyje esančius &lt; e&gt; atitinka &lt;õ&gt;.) * Ilgoji raidė &lt;ō&gt; rytų lyvių tarmėje žymi du skirtingus garsus: suapvalintą vidurio aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/oː/}} ir suapvalintą žemutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/ɒː/}},{{sfn|Viitso|2013|p=268}} o jis [[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių–estų–latvių žodyne]] žymimas kaip &lt;ǭ&gt;, tokia raidė nėra vartojama bendrinės lyvių kalbos rašyboje. * &lt; i&gt; žymi nesuapvalintą aukštutinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/i/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; e&gt; žymi nesuapvalintą vidurinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/e/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt;ä&gt; žymi nesuapvalintą žemutinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/æ/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; a&gt; žymi nesuapvalintą žemutinio pakilimo užpakalinės eilės bals {{IPA|/ɑ/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; u&gt; žymi suapvalintą aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/u/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] balsių lentelėje balsiai gali būti pavaizduoti taip: <div style="background:none;"> {| class="IPA" cellspacing="0px" cellpadding="0" style="text-align:center; background:none;" |- style="text-align:center; font-size:smaller;" | style="width:70px; text-align:right;" | <!-- – [[2×]] --> | style="width:60px;" | '''[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]]''' | style="width:60px;" | '''Beveik priešakinės''' | style="width:60px;" | '''[[Vidurinės eilės balsiai|Vidurinės eilės]]''' | style="width:60px;" | '''Beveik vidurinės''' | style="width:60px;" | '''[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]]''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]]''' | style="height:210px;" colspan=5 rowspan=7 | <div style="position:relative;width:300px;height:210px">[[Vaizdas:Blank vowel trapezoid.png|300px]]<div style="background:none; position:absolute; top:0; left:0;"> {| style="position:relative; width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;" |- | style="width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;"| <!-- Aukštutinio pakilimo --> <div style="position:absolute; left:5%; width:2.33em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''i'''&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|y}}</span></div> <div style="position:absolute; left:45%; width:2.33em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɨ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ʉ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:82%; width:3em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɯ'''&nbsp;•&nbsp;'''u'''</div> <!--Beveik aukštutinio pakilimo--> <div style="position:absolute; left:29%; width:2.33em; top:16%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɪ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ʏ}}</span></div> <div style="position: absolute; left: 69%; width: 1.5em; top: 16%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white">•&nbsp;<span style="color:gray;">ʊ</span></div> <!-- Vidurio aukštutinio --> <div style="position:absolute; left:16%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''e'''&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ø}}</span></div> <div style="position:absolute; left:50%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɘ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɵ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɤ'''&nbsp;•&nbsp;'''o'''</div> <!-- Vidurinio --> <!-- <div style="position:absolute; left:23%; width:2.66em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (e&nbsp;•&nbsp;ø)</div> --> <div style="position:absolute; left:57%; width:1em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ə'''</div> <!-- <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (ɤ&nbsp;•&nbsp;o)</div> --> <!-- Vidurio žemutinio --> <div style="position:absolute; left:31%; width:2.66em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɛ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|œ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:57%; width:2.33em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɜ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɞ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:84%; width:2.33em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ʌ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɔ}}</span></div> <!-- Beveik žemutinio --> <div style="position:absolute; left:37%; width:1.33em; top:73%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''æ'''</div> <div style="position:absolute; left:64%; width:1em; top:73%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɐ}}</span></div> <!-- Žemutinio --> <div style="position:absolute; left:44%; width:2.66em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|a}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɶ}}</span></div> <!-- <div style="position:absolute; left:67%; width:1.33em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (a)</div> --> <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɑ'''&nbsp;•&nbsp;'''ɒ'''</div> |} </div></div> |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Beveik aukštutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Vidurio aukštutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio]]''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Vidurio žemutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Beveik žemutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]]''' |} </div><noinclude> </noinclude> Visi šie balsiai gali būti [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ir ilgieji, ir trumpieji]], išskyrus {{IPA|/ə/}}, kuris gali būti tiktai trumpasis, o {{IPA|/ɒː/}} – tiktai ilgasis. Ši lentelė turi variacijų, pavyzdžiui, vidurinio pakilimo balsiai {{IPA|/e&#798; ɤ&#798; o&#798;/}} paprastai rašomi be žemumo ženklo ◌̞, taip nurodoma ir aukščiau pateiktoje lentelėje. Pasakytina, kad Vytsas {{IPA|/ɤ/}} ir {{IPA|/o/}} apibūdina tiesiog kaip ''aukštojo vidurinio'' pakilimo (taigi {{IPA|/ɤ o/}}, o ne kaip {{IPA|/ɤ&#798; o&#798;/}}), tačiau kitąsyk &lt;ȯ&gt; jis vadina ''vidurio aukštutiniu nesulūpintu balsiu'', jei čia turimas vidurinis pakilimas, jį atitiktų {{IPA|/ɤ&#798;/}}. Mozlis nepateikia aiškios raidės &lt; o&gt; vertės ją vadindamas „pusiau suapvalintu užpakalinės eilės balsiu” ir nenurodydamas jo pakilimo (tokia sąvoka kaip „pusiau suapvalintas” (originale ''half-rounded'') neegzistuoja, matyt, tai yra klaida ir omenyje turėta ''mid-rounded'', t. y. „vidurinio pakilimo suapvalintas balsis”), o raidės &lt;ȯ&gt; vertę jis apibrėžia kaip nesuapvalintą vidurinio pakilimo užpakalinės eilės balsį ([[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] tiksliai užrašoma kaip {{IPA|/ɤ&#798;/}}, o ne kaip {{IPA|/ɤ/}}).{{sfn|Moseley|2002|p=14}} Priešakinės eilės žemutinio pakilimo balsis {{IPA|/a/}} dažnai rašomas kaip {{IPA|/æ/}}, o žymėjimas {{IPA|/a/}} patogumo dėlei dažnai naudojamas vidurinės arba užpakalinės eilių žemutinio pakilimo balsiui {{IPA|/ɑ/}} užrašyti. Tokiu būdu galima lentelės versija, kurioje visų trijų eilių balsiai būtų suskirstyti lygiai į tris pakilimus (žiūrint sudarytų tris gulsčias linijas): aukštutinio pakilimo {{IPA|/i ɯ u/}}, vidurinio {{IPA|/e&#798; ə ɤ&#798; o&#798;/}} ir žemutinio {{IPA|/a ɑ ɒ/}}. <div style="background:none;"> {| cellspacing="0px" cellpadding="0" style="text-align:center; background:none;" |- style="text-align: center; font-size: smaller;" | style="width: 70px; text-align: right;" | &nbsp; | style="width: 60px;" | '''Priešakinės eilės''' |colspan="2" style="width: 60px;" |'''Vidurinės eilės''' | style="width: 60px;" | '''Užpakalinės eilės''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Aukštutinio pakilimo''' | style="height: 210px;" colspan=5 rowspan=7 | <div style="position: relative;">[[Vaizdas:Blank vowel trapezoid-three-height.svg|300px]]<div style="background:none; position:absolute; top:0; left:0;"> {| style="position:relative; width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;" |- | style="width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;"| <!-- '''Aukštutinio pakilimo''' --> <div style="position: absolute; left: 5%; width: 1.80em; top: 2%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''i'''</div> <div style="position: absolute; left: 83%; width: 2.66em; top: 2%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɯ • u'''</div> <!-- '''Vidurinio'''--> <div style="position: absolute; left: 25%; width: 1.80em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''e&#798;'''</div> <div style="position: absolute; left: 56%; width: 1.50em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ə'''</div> <div style="position: absolute; left: 84%; width: 2.33em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɤ&#798; • o&#798;'''</div> <!-- '''Žemutinio'''--> <div style="position: absolute; left: 45%; width: 1.80em; top: 86%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''a'''</div> <div style="position: absolute; left: 84%; width: 2.33em; top: 86%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɑ • ɒ'''</div> |} </div></div> |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Beveik aukštutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurio aukštutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurio žemutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Beveik žemutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Žemutinio pakilimo''' |} ==== Dvibalsiai ir tribalsiai ==== Dėl balsių dvibalsėjimo ir ilgėjimo, taip pat dėl minkštųjų sprogstamųjų priebalsių bei [[Palatalizacija|palatalizuoto]] '''ž''' [[Skiemuo|skiemens]] pabaigoje nykimo ir dėl to, kad [[Dvibalsis|dvibalsiuose]] tariamos [[Priegaidė|priegaidės]], lyvių kalbos dvibalsių ir tribalsių sistema, palyginti su aplinkinių kalbų, yra sudėtinga. Dvibalsiai pagal kokybę skirstomi į krentančiuosius ir kylančiuosius. * Krentantieji dvibalsiai yra trumpieji (''ie'' ir ''uo'') arba ilgieji (''īe'' ir ''ūo''), trumpųjų krentančiųjų dvibalsių ilgumas artimas trumpųjų balsių ilgumui. * Kylantieji dvibalsiai yra ilgieji, jie skirstomi į dvibalsius su trumpuoju ir ilguoju pradžios dėmenimis. ** Rytų lyvių tarmėje kylantieji dvibalsiai su ilguoju pradžios dėmeniu baigiasi tiktai balsiu ''i'' (''ȭi'', ''ȱi'', ''āi'', ''ūi'', ''ǭi''). ** Kylantieji dvibalsiai su trumpuoju pradžios dėmeniu baigiasi balsiais ''i'' (''ai'', ''ei'', ''ȯi'', ''ui'') arba ''u'' (''äu'', ''iu'', ''ou'', ''õu''). *** Kylantieji dvibalsiai su trumpuoju pradžios dėmeniu skirstomi į dvibalsius su trumpuoju pabaigos dėmeniu (''aigā'' 'kraštas', ''jougūd'' 'upės') ir ilguoju pabaigos dėmeniu, su ilguoju pabaigos dėmeniu susijęs ir po jo einančio nekirčiuoto skiemens balsio ilgumas (t. y. jis turi būti ilgasis). Kylančiuosiuose dvibalsiuose su trumpąja pradžios ir ilgąja pabaigos dalimi šioji aiškiai ilgesnė už pradžios dėmenį, skiemenyse su pagrindine priegaide (''aigõ'' 'matuoti', ''kougõn'' 'toli') ji ilgesnė negu skiemenyje su laužtine [[Priegaidė|priegaide]] (''a’igõ'' 'kraštą', ''jo’ugõ'' 'upę').{{sfn|Viitso|2013|p=273}} Anot Vytso, tribalsiai ''ieu'', ''uoi'' bei ''ūoi'' prasideda ir baigiasi aukštu dėmeniu, jų ypatybės atitinka tiek trumpuosius ir ilguosius krentančiuosius dvibalsius, tiek kylančiuosius dvibalsius su ilguoju ar trumpuoju pradžios dėmeniu.{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Priegaidės ==== Lyvių yra vienintelė turinti priegaides [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kalba. [[Kirtis|Kirčiuotame]] žodžio [[Skiemuo|skiemenyje]] gali būti dvi [[Priegaidė|priegaidės]]: kylančioji pagrindinė ir kylančioji–krentančioji laužtinė. Be to, balsio ar dvibalsio su laužtine priegaide viduryje arba trumpojo [[Balsis|balsio]] pabaigoje priegaidė laringalizuojama, t. y. įtempiami gerklės raumenys, o labai įtempus gali būti ištartas gerklinis [[priebalsis]]. Jei tariama ne taip įtemptai, šis gerklinis garsas gali būti negirdimas, tuomet ir priegaidė ima kristi anksčiau. Žodynuose ir fonetinėje [[transkripcija (lingvistika)|transkripcijoje]] laužtinė priegaidė dažnai žymima apostrofu, bet lyvių rašyboje priegaidės nenurodomos. Vis dėlto daugeliu atveju apie priegaidę galima spręsti pagal žodžio sandarą, laužtinę priegaidę rodo: &lt; b, d, ḑ, g, z, ž, v, j&gt; buvimas [[Priebalsis|priebalsių]] junginių pradžioje ir skiemens su pagrindiniu [[Kirtis|kirčiu]] pabaigoje, po trumpojo balsio arba trumpojo krentančiojo dvibalsio prieš &lt; i&gt; arba &lt;õ&gt;, savo ruožtu &lt; p, t, ț, k, s, š&gt; buvimas po trumpojo balsio arba trumpojo krentančiojo dvibalsio rodo pagrindinę priegaidę.{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Raidės &lt;C Q W X Y&gt; vartojamos svetimų kalbų tikriniuose žodžiuose. Pagal lyvių kalbos taisykles, svetimų kalbų tikriniai žodžiai rašomi išlaikant jų [[Diakritiniai ženklai|diakritinius ženklus]].{{sfn|Moseley|2002|p=21}} Iš šių dėsningumų išplaukia bendroji taisyklė, kad prieš [[Geminacija|sudvigubintą]] skardųjį sprogstamąjį priebalsį visada tariama laužtinė priegaidė: ''a’bbõ'' 'petį ([[partityvas]])', ''i’bbi'' 'arklys' ir t. t. Dėl priegaidės turima keletas [[Minimalioji pora|minimaliųjų porų]]: ''lēḑ'' 'rutulys' ir ''lē'ḑ'' 'lapas', ''aigõ'' 'matuoti; laiką ([[partityvas]])' ir ''a’igõ'' 'kraštą (partityvas)', ''kallõ'' 'salą (partityvas)' ir ''ka’llõ'' 'žuvį (partityvas)'. Esama žodžių, kurių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmoje]] vyksta pagrindinės ir laužtinės priegaidžių kaita: ''aigā'' 'kraštas' : ''a’igõ'' 'kraštą ([[Partityvas|part]])', ''sõbrā'' 'draugas' : ''sõ'brõ'' 'draugą (part.)', ''nǟmõ'' 'matome' : ''nǟ'dõ'' 'matyti'.{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Pirmieji du pavyzdžiai gali būti aiškinami polinkiu į pėdos{{efn|Pėda – žodžių ritmo vienetas, jį sudaro kirčiuotų (ir su papildomu kirčiu) bei nekirčiuotų skiemenų junginys.}} [[Izochronija|izochroniją]], trečiasis pavyzdys aiškintinas, matyt, priebalsio išnykimu (plg. [[Suomių kalba|suomių]] ''nähdä''). Istoriškai išnykę priebalsiai yra viena iš laužtinės priegaidės atsiradimo priežasčių: ''rǭ'' (<''*raha'') 'pinigai', plg. suomių, [[Estų kalba|estų]] ''raha''.{{sfn|Moseley|2002|p=21}} ==== Kirtis ir pėda ==== Kartu su [[suomių kalba]], lyvių yra vienintelė [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalba]], kurioje pirmasis skiemuo [[Kirtis|kirčiuojamas]] ir [[Tarptautinis žodis|tarptautiniuose žodžiuose]]. Anot Vytso (Viitso), nekirčiuotas gali būti iš latvių kalbos pasiskolintas [[priešdėlis]], pasak Vėrio (''[[Eduard Vääri|Vääri]]''), iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] su priešdėliu sudaryti žodžiai turi du [[Kirtis|kirčius]].{{sfn|Vääri|1994|p=269}} Vytsas patikslina, kad priešdėlis su ilguoju skiemeniu turi tokio paties stiprumo kirtį, kaip ir [[Šaknis (kalbotyra)|šaknis]], tad žodyje ''no|võttõ'' 'nuimti' priešdėlis yra nekirčiuotas, o žodyje ''at|andõ'' 'atiduoti' kirčiuojamas tiek priešdėlis, tiek šaknis. Iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] gauti priešdėliai (''no-'', ''at-'' ir kt.) [[Bendrinė kalba|bendrinėje kalboje]] nevartojami.{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Papildomas kirtis paprastai turimas antrajame skiemenyje po kirčio su pagrindiniu kirčiu, o po kirčiuoto skiemens daugiausia gali būti du nekirčiuoti skiemenys. Viena iš išimčių – tai visada kirčiuotas žodžio baigmuo ''-nikā'', tokiu atveju papildomas kirtis gali būti ir antrajame skiemenyje, pavyzdžiui, ''si’dnikā'' 'grynanglis' (chem.) : ''si’dnikkõ'' 'grynanglį'.{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Žiūrint, kiek yra kirčiuotų skiemenų (taip pat ir su papildomu kirčiu), žodis gali būti sudarytas iš vienos ar keleto pėdų (kirčiuotų skiemenų grupių). Nekirčiuoti žodžiai paprastai sudaro pėdą su kirčiuotuoju žodžiu. Jei vienas po kito eina vienskiemeniai nekirčiuoti žodžiai, vienas iš jų gali gauti pėdos kirtį.{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Fonotaktika ir skiemens ilgis ==== Lyvių kalboje [[skiemuo]] turi 1–3 [[Balsis|balsius]], prieš juos gali būti iki trijų [[Priebalsis|priebalsių]] ir iki trijų priebalsių gali eiti po jų (jei į junginį įtrauktume ir balsinguosius priebalsius (sonantus) – iki 4). Priebalsių samplaika žodžio pradžioje rodo, kad jis yra ekspresyvus (''krǭpšõ'' 'draskyti') ar [[Skolinys|skolintas]] (''krǭig'' 'apykaklė', ''škink'' 'dovana').{{sfn|Viitso|2013|p=273}} Taip pat ir skardieji priebalsiai {{IPA|/b d g z/}} žodžio pradžioje dažniausiai rodo, kad žodis yra [[skolinys]] arba [[Onomatopėja|garsažodis]],{{sfn|Vääri|1994|p=268}} bet tam tikrais atvejais skardžiųjų [[Priebalsis|priebalsių]] pasitaiko ir savųjų žodžių pradžioje (''būolgõz'' '[[bruknė]]', ''gārban'' '[[spanguolė]]', ''zäp'' '[[tulžis]]').{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Visi balsiai, išskyrus [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotąjį]] {{IPA|/ə/}}, gali būti pirmajame žodžio skiemenyje. Savitas lyvių kalbos požymis yra tai, kad juo skiemuo toliau už skiemens su pagrindiniu [[Kirtis|kirčiu]], juo ribotesnis galimų balsių rinkinys – antrajame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu rytų tarmėje savieji žodžiai gali turėti tik tris trumpuosius {{IPA|/ɑ i ə/}} arba keturis ilguosius {{IPA|/ɑː iː eː uː/}} balsius, o {{IPA|/eː/}} antrajame skiemenyje sutinkamas tik retais atvejais, pavyzdžiui, ''kuŗē'' 'velnias'.{{sfn|Vääri|1994|p=267}} Nekirčiuotame skiemenyje po skiemens su antriniu kirčiu gali būti kuris nors iš dviejų trumpųjų {{IPA|/i ə/}} arba dviejų ilgųjų {{IPA|/ɑː iː/}} balsių. Nekirčiuotame skiemenyje po nekirčiuotojo skiemens gali būti tik {{IPA|/i/}} ir {{IPA|/ə/}}.{{sfn|Viitso|2013|p=271}} Kadangi tam tikrais atvejais {{IPA|/ɑ u i/}} yra pavirtę {{IPA|/ə/}}, redukuotasis balsis tolesniuose skiemenyse pasitaiko labai dažnai.{{sfn|Vääri|1994|p=267}} Kirčiuotasis skiemuo būna trumpasis, jeigu jis baigiasi trumpuoju balsiu arba trumpuoju dvibalsiu ''ie'' arba ''uo'' (''ka-lā'' 'žuvis', ''pie-zā'' 'lizdas', ''suo-dā '''karas', ''lie-pā'' 'alksnis'). Kiti kirčiuoti skiemenys yra ilgieji (''kē-ra'' 'laiškas; raštas', ''sīe-zõr'' '[[Blusos|blusa]]', ''kat-ļā'' 'katilas', ''võt-tõ'' 'imti', ''sa’d-dõ'' 'kristi', ''tū'on-tõ'' 'tūkstantis'). Kitaip negu [[Estų kalba|estų]], lyvių kalboje žodį gali sudaryti ir trumpieji kirčiuoti skiemenys (''li'' 'eik!', ''sä'' 'še!', ''se'' 'tas', ''ni'' 'dabar'). Nekirčiuotas skiemuo yra ilgas, jeigu jame turimas ilgasis balsis arba dvibalsis. Kadangi savuosiuose žodžiuose nekirčiuotų skiemenų galimų balsių rinkinys ribotas, dvibalsis nekirčiuotame skiemenyje rodo, kad žodis yra [[skolinys]].{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Skiemens svoris ir pėdos izochronija ==== Lyvių kalbos [[Skiemuo|skiemenys]] pagal svorį skirstomi panašiai, kaip [[Estų kalba|estų kalboje]], kur pirmojo ir antrojo ilgumo laipsnio skiemenys yra lengvieji, o trečiojo ilgumo laipsnio skiemenys – sunkieji. Šiame skirsnyje vartojami papildomi [[Uralo fonetinė abėcėlė|Uralo fonetinės abėcėlės]] ženklai: [[gravis]] žymi pusilgius garsus, o makronas ([[Brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšnelis]]) – ilguosius priebalsius, jei atitinkamoje padėtyje ilgasis priebalsis įprastinėje rašyboje nenurodomas. Šie papildomi ženklai nėra [[Bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] rašybos dalis. Lyvių kalbos skiemenų svorį apibrėžia šie kriterijai:{{sfn|Viitso|2013|p=274}} * visi trumpi skiemenys yra lengvieji; * ilgi skiemenys su pagrindine [[Priegaidė|priegaide]] yra arba lengvieji, arba sunkieji; ** ilgas skiemuo su pagrindine priegaide yra lengvasis, jeigu jis baigiasi kylančiu dvibalsiu arba tribalsiu, kurio paskutinis dėmuo yra trumpas (''ai-gā'' 'kraštas', ''jou-gūd'' 'upės', ''kuoi-gīd'' 'laivai') arba jeigu po trumpojo balsio arba trumpojo krentančio dvibalsio eina [[Geminacija|geminata]] ar priebalsių junginys su trumpuoju pradžios dėmeniu (''ņur-rā'' 'mur!', ''pit-kā'' 'ilgas', ''suot-kūb'' 'minko'), tai po lengvojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens [[balsis]] paprastai būna ilgas. ** ilgas skiemuo su pagrindine priegaide yra sunkusis, jeigu jame yra dvibalsis arba tribalsis su ilguoju paskutiniu dėmeniu (''aì-gõ'' 'matuoti', ''suoì-mõ'' 'keikti') arba jeigu po trumpojo balsio ar trumpojo krentančio dvibalsio žodžio gale yra ilgasis [[priebalsis]], priebalsių junginys su ilguoju pradžios dėmeniu ar [[Geminacija|geminata]] (''kik̄'' 'gaidys', ''piț̀-ki'' 'perkūnas', ''ak̀-kõ'' 'gaudyti; griebti'); * skiemuo su laužtine priegaide yra sunkusis, jeigu jis baigiasi priebalsiu, dvibalsiu arba tribalsiu (''u’d'' 'migla', ''na’g-rõm'' 'juokiamės', ''a’i-gõ'' 'kraštą ([[partityvas]].)', ''kuo’i-gõn'' 'laivui'); * kirčiuotas skiemuo su ilguoju balsiu paprastai būna sunkusis (''kū-lõ'' 'girdėti', ''sēț-mõd'' 'loviai', ''vȭ-rõd'' 'svetimi', ''pū'-dõd'' 'švarūs', ''tǭ'-dõ'' 'norėti'). Vytsas daro išvadą, kad po sunkiojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens [[balsis]] visada yra trumpasis, po lengvojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens balsis – visada ilgasis. Nors Vytsas to nemini, bet toks skiemenų santykis labai panašus į paprastąsias [[Latvių kalba|latvių kalbos]] pėdos [[izochronija|izochronijos]] taisykles (daugumos autorių manymu, latvių kalboje pėdos izochronija susidarė dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] įtakos), t. y. į abipusę ilgųjų priebalsių ir ilgųjų balsių sąveiką (pvz., latv. la[pp]a 'lapas' → lapā 'lape'). Lyvių kalboje reikšmingas skirtumas tas, kad laužtinė priegaidė yra vienas iš sunkųjį skiemenį formuojančių veiksnių (dėl istorinių aplinkybių latvių kalboje nėra nustatyta formalių rodiklių, kas latvių kalboje lemia skiemens svorį). Kad paaiškintų šį procesą, [[Eduard Vääri|Vėris]] vartoja terminą '''kiekybinė priebalsių kaita'''. Pavyzdžiuose tokia kaita pateikiama įprastine lyvių kalbos rašyba (papildomai vartojamas žodynuose įprastas <ǭ&gt;):{{sfn|Vääri|1994|p=269}} * tt / t: ''kattõ'' 'padengti' – ''katāb'' 'aš padengiu, jis padengia'; * pp / p: ''lieppõ'' – ''liepā'' 'alksnis' ([[partityvas]] : [[vardininkas]]); * kk / k: ''rikkõd'' 'turtingi' – ''rikāz'' 'turtingas'; * zz / z: ''pie’zzõ'' – ''piezā'' 'lizdas' (partityvas: vardininkas); * žž / ž: ''a'žžõ'' – ''ažā'' 'daiktas' (partityvas: vardininkas); * mm / m: ''i’mmõ'' 'žįsti' – ''imūb'' 'aš žindžiu, jis žindžia'; * nn / n: ''ka’nnõ'' – ''kanā'' 'višta' (partityvas: vardininkas); * ll / l: ''pallõ'' 'degti' – ''palāb'' 'aš degu, jis dega'; * rr / r: ''karrõ'' – ''kǭra'' 'kailis' (partityvas: vardininkas); * jj / j: ''a’jjõ'' 'varyti' – ''ajāb'' 'aš varau, jis varo'; * vv / v: ''so’vvõ'' – ''sovā'' 'lazda' (partityvas: vardininkas). Tolesniuose pavyzdžiuose ilgosios afrikatos &lt; ts&gt; ir &lt; tš&gt; perteikiamos kaip &lt; tts&gt; ir &lt; ttš&gt;, tokia rašyba įprastinėje nevartojama: * tts /ts: ''mõttsõ'' [įprastine rašyba ''mõtsõ''] 'miškas' ([[partityvas]]) – ''mõtsād'' 'miškai' (daugiskaita); * ttš / tš: ''vȯttšõ'' [įprastine rašyba ''vȯtšõ''] 'ieškoti' – ''vȯtšūb'' 'aš ieškau, jis ieško'; Toliau pavyzdžiuose pusilgiai [[Priebalsis|priebalsiai]] žymimi [[Uralo fonetinė abėcėlė|UFA]] vartojamu [[gravis|gravio]] ženklu: * k̀s / ks: ''ok̀sõ'' – ''oksā'' 'šaka' (partityvas: vardininkas); ::: ''mak̀sõ'' '(su)mokėti' – ''maksāb'' 'aš (su)moku, jis (su)moka'; * p̀s / ps: ''nap̀sõ'' – ''napsā'' 'smūgis' ([[partityvas]] : [[vardininkas]]); * p̀š / pš: ''lip̀šõ'' 'melžti' – ''lipšāb'' 'aš melžiu, jis melžia'; * p̀t / pt: ''lop̀tõ'' 'baigti' – ''loptāb'' 'aš baigiu, jis baigia'; * s̀t / st: ''as̀tõ'' 'eiti, žingsniuoti' – ''astāb'' 'aš einu/žingsniuoju, jis eina/žingsniuoja'; * r̀b / rb: ''var̀bõd'' 'kojų pirštai' – ''vārbaz'' 'kojos pirštas'; * r̀d / rd: ''par̀dõd'' 'bortai' – ''pārdaz'' 'bortas'; * r̀g / rg: ''ur̀gõ'' – ''ūrga'' 'upelis' (partityvas: vardininkas); * ǹd / nd: ''raǹdõ'' – ''rānda'' 'pakrantė' (partityvas: vardininkas); * r̀z / rz: ''var̀zõ'' – ''vārza'' 'kumeliukas' (partityvas: vardininkas); * m̀b / mb: ''lam̀bõd'' 'avys' – ''lāmbaz'' 'avis'; * l̀g / lg: ''võl̀gõ'' – ''vȭlga'' 'skola' (partityvas: vardininkas); * l̀m / lm: ''sil̀mõ'' – ''sīlma'' 'akis' (partityvas: vardininkas); * r̀n / rn: ''pär̀nõ'' – ''pǟrna'' 'liepa' (partityvas: vardininkas). Panašiai kaip [[Latvių kalba|latvių kalboje]], lyvių kalbos trumpieji [[Balsis|balsiai]] susiję su ilgaisiais [[Priebalsis|priebalsiais]] (arba su pusilgiais priebalsių junginiais) ir tuomet, kai rašyboje tai neatspindima. Reikšmingas skirtumas nuo latvių kalbos tas, kad šiame procese dalyvauja ir pusbalsiai (''pallõ'' : ''palāb''), o latvių kalboje jų ilgumas nekinta (pvz., latv. ''mala'' 'kraštas' : ''malā'' 'krašte'). ==== Istorinė balsių raida ==== [[Vaizdas:Kurg - Vaid kilā.jpg|thumb|[[Užgavėnės|Užgavėnių]] dalyvis „gervė“. [[Vaidė]]s kaimas, 1928 m.]] Kaip daugumoje [[Estų kalba|estų]] ir [[Vodų kalba|vodų]] tarmių, kirčiuoto [[Skiemuo|skiemens]] aukštutinio pakilimo nesuapvalintas užpakalinės eilės [[balsis]] ''õ'' visų pirma susidarė iš senesniojo ''*e'' žodžiuose, kur buvo užpakalinės eilės balsiai ''a'', ''o'' ir ''u'' (''vēraz'' <abbr>></abbr> ''vȭrõz'' 'svetimas', ''*negla'' &gt; ''nõ'ggõl'' 'vinis'), taip pat dalinai iš trumpųjų balsių ''*a'', ''*o'', ''*u'', ''*ü'' (''*sana'' &gt; ''sõnā'' 'žodis', ''*roho'' &gt; ''rõ'v'' 'pievelė', ''*hüvä'' &gt; ''jõvā'' 'geras'). Atsiradus ''õ,'' balsiai ''*e'', ''*ö'', ''*o'' virto dvibalsiais ''ie'', ''üö'', ''uo''. Kitaip negu [[Estų kalba|estų]], [[Suomių kalba|suomių]], [[Karelų kalba|karelų]], [[Livikų kalba|livikų]] ir [[Liudikai|liudikų]] [[Tarmė|tarmėse]], lyvių kalboje susiskaidė (sudvibalsėjo) ir trumpieji balsiai, o iš jų atsiradę trumpieji dvibalsiai yra daugmaž tiek pat ilgi, kaip atskiras trumpasis balsis (''*keväd'' &gt; ''kievād'' 'pavasaris', ''*keüzi'' &gt; ''kieuž'' 'virvė', ''*soda'' &gt; ''suodā'' 'karas'). Skirtingai nuo minėtųjų kalbų, ''*ē'' ir ''*e'' nesusiskaidė, jei kitame skiemenyje buvo ''*i'' (''*kēli'' &gt; ''kēļ'' 'kalba', ''*(h)elmi'' &gt; ''eļm'' '[[gintaras]]'). Svarbiausieji saviti lyvių kalboje įvykę pokyčiai: * [[Kirtis|kirčiuotame]] skiemenyje ''ä'' virto aukštesnio pakilimo ''e'', jei tame pačiame skiemenyje arba po jo ėjo ''i'' (''*täi'' &gt; ''tei'' '[[utėlė]]', ''*väginen'' &gt; ''ve’ggi'' 'stiprus', ''*sǟri'' &gt; ''*sēri'' &gt; ''sēr'' 'blauzda'), šis procesas panašus į latvių bendrinės kalbos regresyvinę [[Balsių harmonija|balsių harmoniją]] (plataus ir siaurojo &lt; e&gt;, <ē> derinimą prie tolesnio skiemens garsų); * užpakalinės eilės balsiai ''*a'', ''*o'', ''*u'' prieš ''*b'', ''*pp'', ''*m'', ''*v'', ''*kk'' virto ''ä'', ''ö'', ''ü,'' jei kitame skiemenyje buvo ''i'', t. y. įgavo [[Umliautas|umliautą]] (''*tammi'' &gt; ''*tämmi'' &gt; ''täm'' 'ąžuolas', ''*tobi'' &gt; ''*töbi'' &gt; ''tö'b'' &gt; ''te’b'' 'liga', ''*nukki'' &gt; ''*nükki'' &gt; ''nük'' &gt; ''nik'' 'knyslė (snukis)'), sulūpinti priešakinės eilės balsiai ''ö'', ''ü'' [[XIX a.|XIX]]–[[XX a.|XX]] amžių sandūroje neteko savo lūpinio tarimo; * aukštutinio ir vidurio aukštutinio pakilimo balsiai žodžio pabaigoje išnyko, ir dėl to anksčiau buvęs atviras pirmasis skiemuo tapo uždaruoju, tariamu su laužtine [[Priegaidė|priegaide]] (''*abu'' &gt; ''a’b'' 'pagalba; petys', ''*tuli'' &gt; ''tu'ļ'' 'ugnis'); * trumpasis [[balsis]] prieš ilgąjį sklandųjį [[Priebalsis|priebalsį]] pailgėjo, o ilgasis sklandusis priebalsis – sutrumpėjo (''*puŗŗaz'' &gt; ''*pu^ŗŗaz'' &gt; ''*pū^ŗŗaz'' &gt; ''pūŗaz'' 'burė', ''tammõd'' &gt; ''*ta^mmõd'' &gt; ''*tā^mmõd'' &gt; ''tāmõd'' &gt; ''tǭmõd'' 'ąžuolai'); * rytų lyvių tarmėje ''*ā'' buvo suapvalintas (''*mā'' &gt; ''mǭ'' 'žemė', ''*tāmõd'' &gt; ''tǭmõd'' 'ąžuolai');{{sfn|Viitso|2013|p=271}} * prieš kažkada turėtą ''*i'' arba ''*j'' susidaręs suminkštintas silpnasis sprogstamasis gomurinis priebalsis ''*ǵ'' ir stiprusis suminkštintas sprogstamasis gomurinis priebalsis ''*ḱ̀'' virto balsio ''i'' ir nesuminkštinto sprogstamojo gomurinio priebalsio junginiu (''*lagja'' &gt; ''*laǵā'' &gt; ''laigā'' 'platus', ''*lahkik'' &gt; ''lā'ǵi'' &gt; ''lǭ'igi'' 'pusiau; (per-) skeltas', ''*hākki'' &gt; ''āḱ'' &gt; ''ǭik'' 'kablys'); * ''*a'' trečiajame nekirčiuotame skiemenyje virto viduriniu [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotu]] balsiu ''õ'' ; * trumpasis balsis pailgėjo prieš skiemens pabaigoje esantį sklandųjį [[Priebalsis|priebalsį]] (rytų lyvių tarmėje naujai susidarė ilgasis ''ā''), taip pat pailgėjo dvibalsio pirmasis dėmuo, jei po kirčiuotojo skiemens ėjo vienas nekirčiuotas skiemuo (''*jalga'' &gt; ''jālga'' 'koja', ''*aiga'' &gt; ''āiga'' 'laikas'); * išnyko [[balsių harmonija]], ne pirmame skiemenyje ''*e'' tapo apibendrintu (neutraliu) balsiu ir pavirto ''*õ'' (gali būti, kad čia Vytsas turi omenyje kirčiuoto skiemens užpakalinės eilės aukštutinio pakilimo balsį ''õ'', kilusį iš ''*e'', nes tolesniuose skiemenyse turimas apibendrintasis / redukuotas ''õ'' yra vidurinės eilės ir vidurinio pakilimo); * ''*o'' virto aukštutinio pakilimo balsiu ''u'', bet ''*õ'' ir ''u'' sutapo į vieną ''u'' (''*kāndod'' &gt; ''*kāndud'' 'kelmai', ''*kädõd'' &gt; ''*kädud'' 'rankos'); * sprogstamuoju priebalsiu besibaigiančiame antrajame žodžio skiemenyje, kuris eina po kirčiuoto skiemens, balsis pailgėjo (''*abud'' &gt; ''abūd'' 'pečiai', ''*kädud'' &gt; ''kädūd'' 'rankos', ''*musta'' &gt; ''mustā'' 'juodas'); * lyvių rytų tarmėje tolimesnio skiemens ''u'' virto ''õ'' (''*līndud'' &gt; ''līndõd'' 'paukščiai', ''*kāndud'' &gt; ''kāndõd'' 'kelmai'); * lyvių rytų tarmėje ir [[Lielirbė]]je trumpasis ''uo'', retkarčiais ir ilgasis ''ūo,'' po priebalsių ''p'', ''m'' ir ''v'' suvienbalsėjo ir virto vidurio aukštutinio pakilimo nesuapvalintu balsiu ''ȯ'' arba ''ȱ''; ''ȯ'' ir ''o'' gali sudaryti minimaliąsias poras (''pȯ'ddõ'' 'skaudėti' ir ''po’ddõ'' 'skarmalas'); * vakarų lyvių tarmėje pagrindinio skiemens ''õ'' sutapo su priešakinės eilės sulūpintu balsiu ''ü,'' savo ruožtu ''ü'' iki [[XX a.|XX]] a. pr. sutapo su ''i'' (''kõ'zzi'' &gt; ''kü'zzi'' &gt; ''ki’zzi'' 'piktas', ''vȭrõz'' &gt; ''vǖrõz'' &gt; ''vīrõz'' 'svetimas'); * sulūpinti priešakinės eilės balsiai iki [[XX a.|XX]] a. pradžios neteko savo sulūpintos tarties (''kü'zzõ'' &gt; ''ki’zzõ'' 'teirautis', ''sǖ'' &gt; ''sī'' 'kaltė', ''tö'b'' &gt; ''te’b'' 'liga', ''tǖö'' &gt; ''tīe'' 'darbas').{{sfn|Viitso|2013|p=272}} ==== Tarmių balsių palyginimas ==== [[Bendrinė kalba|Bendrinė]] lyvių kalba sudaryta [[Kuršas|Kuršo]] lyvių rytų [[Tarmė|tarmės]] pagrindu. Ši tarmė pasižymi didžiausiu [[Balsis|balsių]] rinkiniu. Toliau lyginamų lyvių tarmių balsių lentelėje kairėje pusėje pateikiami nesuapvalinti [[priešakinės eilės balsiai]], viduryje – nesuapvalinti [[vidurinės eilės balsiai]], dešinėje – suapvalinti [[užpakalinės eilės balsiai]]; viršuje yra [[Aukštutinio pakilimo balsiai|aukštutinio pakilimo]], o apačioje – [[žemutinio pakilimo balsiai]]. Balsiai nurodyti juos išreiškiančiomis raidėmis ir su žodynuose vartojamais ženklais, kurie įprastinėje rašyboje nevartojami, pavyzdžiui, &lt;ǭ&gt;. {| class="wikitable" style="text-align:center; width:80%;" |+Lyvių tarmių kirčiuotojo skiemens balsių sistema XX a. viduryje{{sfn|Viitso|2013|p=270}} ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Rytų lyvių ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Lielirbės ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Vakarų lyvių |- ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji |- | i | õ | u | ī | ȭ | ū | i | õ | u | ī | ȭ | ū | i | | u | ī | | ū |- | e | ȯ | o | ē | ȱ | ō | e | ȯ | o | ē | ȱ | ō | e | | o | ē | | ō |- | ä | a | | ǟ | ā | ǭ | ä | a | | ǟ | ā | | ä | a | | ǟ | ā | |} Savųjų žodžių nekirčiuotuose skiemenyse lyvių kalbai būdinga riboti galimus balsius. Toliau lentelėje lyginami antrajame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu leistini balsiai rytų, [[Lielirbė]]s ir vakarų tarmėse. Dar tolesniuose skiemenyse po skiemens su pagrindiniu kirčiu galimų balsių rinkinys juolab ribotesnis. {| class="wikitable" style="text-align:center; width:80%;" |+Lyvių tarmių balsių sistema nekirčiuotame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu{{sfn|Viitso|2013|p=272}} ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Rytų lyvių ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Lielirbės ir vakarų lyvių |- ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji |- | i | õ | | ī | | ū | i | õ | u | ī | | ū |- | | | | ē | | | | | | ē | | |- | | a | | | ā | | | a | | | ā | |} === Priebalsiai === Palyginti su lyvių kalbos balsių sistema, kuri yra sudėtingesnė nei latvių ar lietuvių kalbų, lyvių [[Priebalsis|priebalsių]] rinkinys labai panašus į turimą [[Baltų kalbos|baltų kalbose]]. Naudojant literatūroje dažnai pasitelkiamą [[Uralo fonetinė abėcėlė|Uralo kalbų fonetinę abėcėlę]] (UFA), lyvių kalboje yra tokie priebalsiai: ''b, d, d', f, g, j, k, l, l', m, n, n', p, r, r', s, š, z, ž, t, t', v''. Lyvių kalboje yra ir [[Afrikata|afrikatų]]: ''ts'' (''tsīļ'' 'ežys'), ''tš'' (''tširīkšõ'' 'čiulbėti'), ''dz'' (''dzīvib'' 'pulsas', ''vȯndzi'' 'laimingas'), ''dž'' (''iļdžēmḑa'' 'grietinė'). Priebalsis ''ŋ'' ({{IPA|[ŋ]}}) pasitaiko tik prieš ''k'' arba ''g'' (''kāŋgar'' 'lygiagretūs su pakrante pailgi smėlio gūbriai prie jūros', ''beŋk'' 'suolas').{{sfn|Vääri|1994|p=268}} Visi priebalsiai, išskyrus [[Skolinys|skolintinį]] ''h'' (duslusis gomurinis pučiamasis {{IPA|[x]}}), gali sudaryti [[Geminacija|geminatas]].{{sfn|Viitso|2013|p=270}} Svarbus [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] fonetinės abėcėlės (UFA) trūkumas yra tai, kad joje neskiriami palataliniai priebalsiai (pavyzdžiui, sprogstamieji palataliniai {{IPA|[c ɟ]}} kaip latvių &lt;ķ ģ&gt; arba vengrų &lt; ty gy&gt;) nuo ''paminkštintų'' (''palatalizuotų'') priebalsių (pavyzdžiui, palatalizuoti alveoliniai sprogstamieji priebalsiai {{IPA|[tʲ dʲ]}} kaip [[Rusų kalba|rusų kalboje]] &lt;ть дь&gt;), taip pat ir <ļ>,<ņ>, jeigu jie palataliniai, atitinka vertę {{IPA|[ʎ ɲ]}} (kaip [[Latvių kalba|latvių kalboje]]), o jeigu jie ''palatalizuoti'' – {{IPA|[lʲ nʲ]}} (kaip, pavyzdžiui, [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]]). Vienintelis iš vadinamųjų paminkštintų priebalsių, kai toks skyrimas nėra svarbus, yra ir &lt;ŗ&gt;, nes manoma, kad palatalinis virpamasis priebalsis yra garsas, kurio ištarti neįmanoma, todėl [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] jis neturi savo simbolio, vadinasi, ir latvių minkštasis &lt;ŗ&gt; žymimas kaip palatalizuotas {{IPA|[rʲ]}} – kaip ir rusų kalbos &lt;рь&gt;. Atsižvelgiant, kad minkštieji priebalsiai lyvių kalboje yra foneminiai (turi skiriamąją reikšmę, pavyzdžiui, ''tūļ'' 'vėjas', ''tūl'' 'vėjo ([[Kilmininkas|kilm]].)') ir minkštinimas nepriklauso nuo aplinkinių garsų (pavyzdžiui, vadinamosios [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliacinės]] palatalizacijos lietuvių kalboje atveju, [[Priebalsis|priebalsiai]] minkštėja prieš priešakinės eilės balsius), lyvių kalbos priebalsių sistema yra tokia: {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Lūpų dantiniai priebalsiai|Lūpų dantiniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Postalveoliniai priebalsiai|Postalveoliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Palatalizacija|Palataliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] | {{IPA|p}} {{IPA|b}} | | {{IPA|t}} {{IPA|d}} | | {{IPA|c}} {{IPA|ɟ}} | {{IPA|k}} {{IPA|ɡ}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Afrikata|Afrikatos]] | | | {{IPA|ts}} {{IPA|dz}} | {{IPA|tʃ}} {{IPA|dʒ}} | | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] | {{IPA|m}} | | {{IPA|n}} | | {{IPA|ɲ}} | ({{IPA|ŋ}}){{efn| /ŋ/ nėra foneminis, sutinkamas tik prieš /k/ ir /g/.}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | | {{IPA|r}} {{IPA|rʲ}} | | | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] | | {{IPA|f}}{{efn|Lūpų dantinis pučiamasis priebalsis /f/ ir duslusis gomurio pučiamasis priebalsis (arba, anot Vytso, stiprusis veliarinis spirantas){{sfn|Viitso|2013|p=270}} /x/ pasitaiko tik [[skolinys|skoliniuose]].}} {{IPA|v}} | {{IPA|s}} {{IPA|z}} | {{IPA|ʃ}} {{IPA|ʒ}} | | {{IPA|x}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Viduriniai priebalsiai|Viduriniai]] | | | | | {{IPA|j}} | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | | | {{IPA|l}} | | {{IPA|ʎ}} | |} ==== Asimiliacija ==== Anot [[Eduard Vääri|Vėrio]], lyvių kalboje veikia paprastosios [[sandhi]] taisyklės – žodžio pabaigos priebalsiai įgyja skardumą arba jo netenka, priklausomai nuo po jų einančio garso ([[Uralo fonetinė abėcėlė|UFA]] transkripcija): ''mìe'''z''' ̮lǟ'B'' 'vyras eina', ''mìe'''s''' ̮tulàB'' 'vyras ateina'. Tokia [[Asimiliacija (kalbotyra)|asmiliacija]] vyksta ir pačiame žodyje jį kaitant: ''kiĺ̀'''G''''' 'šonas' – ''kiĺ̀'''k'''st'' 'iš šono', ''u''''D''''' 'migla' – ''u''''t'''st'' 'iš miglos'.{{sfn|Vääri|1994|p=270}} Absoliučioje žodžio pabaigoje (prieš pauzę) vietoj ''b'', ''d'', ''g'', ''z'', ''ž'' (neretai ir ''d’'', ''dz'') tariami vadinamieji pusskardžiai [[Priebalsis|priebalsiai]], UFA jie žymimi didžiosiomis raidėmis ''B'', ''D'', ''G'', ''Z'', ''Ž'' (''D’'', ''DZ'').{{sfn|Vääri|1994|p=268}} Pusskardžiai priebalsiai linkę skardėti prieš balsius ir skardžiuosius priebalsius, o prieš dusliuosius priebalsius savo ruožtu duslėja.{{sfn|Moseley|2002|p=22}} Įprastinėje rašyboje, kaip ir lietuvių kalboje, šie procesai neatspindimi: ''mīez lǟb'', ''mīez tulāb'', ''kiļg'', ''kiļgst'', ''ud'', ''udst''. ==== Istorinė priebalsių raida ==== [[Vaizdas:Livonian loja.jpg|200px|thumb|right|''Lyvių žvejų valtis (lōja)'']] Istoriškai lyvių kalbos [[Priebalsis|priebalsių]] sistemoje išsirutuliojo įvairių ypatybių.{{sfn|Viitso|2013|p=270}} * Turima silpnųjų (t. y. balsingųjų apsuptyje skardžiųjų) ir stipriųjų sprogstamųjų priebalsių bei liežuvio priešakinių pučiamųjų eilė vietoj Baltijos finų [[Prokalbė|prokalbės]] stipriųjų sprogstamųjų ir liežuvio priešakinių pučiamųjų priebalsių eilės: ''tubā'' 'kambarys' (plg. [[Estų kalba|estų]] ''tuba'', bet [[Suomių kalba|suomių]] ''tupa''), ''sadā'' 'šimtas' (estų ''sada'', suomių ''sata''), ''vizā'' 'kietas', ''sa’gdõ'' 'tankus', ''kalād'' 'žuvys' (estų ''kalad'', bet suomių ''kalat'') ir vietoj dantinių pučiamųjų (''sidām'' 'širdis; vidus'). Retkarčiais skardieji ''b, d, g, z'' pasitaiko ir savųjų (neskolintų) žodžių pradžioje. * Savuosiuose žodžiuose turimi šnypščiamieji priebalsiai ''š'' ir ''ž'' (''šä'ugõz'' '[[Trapusis gluodenas|gluodenas]]', ''sižālikki'' '[[Tikrieji driežai|driežas]]'). * Išnyko Baltijos finų prokalbėje turėtas skardusis gerklinis pučiamasis priebalsis ''*h'' {{IPA|[ɦ]}} – skiemenyje su pagrindiniu kirčiu prieš priebalsį ''*h'' iškrito visais atvejais, tarp basių jo taip pat dažniausiai neliko. Šio priebalsio vietoje atsirado laužtinė [[priegaidė]]: ''lē'ḑ'' 'lapas' (plg. estų ''leht'', suomių ''lehti''), ''tū'gõd'' 'pelenai' (estų ''tuhk'', suomių ''tuhka''), ''rǭ''' 'pinigai' (estų, suomių ''raha''), ''va’it'' 'tarpas' (estų ''vahe'', suomių ''vaihe''). * Pusbalsis ''*v'' [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliuotas]] ''*lv'' &gt; ''ll'', ''*rv'' &gt; ''rr'' (*''palvodak'' > ''pallõ'' 'prašyti', ''*kirvehed'' &gt; ''kirrõd'' 'kirviai'), o junginiuose ''*dv'' ir ''*zv'' išnyko (''ladā'' 'viršūnė', plg. estų ''latv'', suomių ''latva;'' ''razā'' 'taukai', estų ''rasv'', suomių ''rasva''), taip pat pakito junginiai su pusbalsiu ''*j'' – ''*dj'' &gt; ''ḑ'', ''zj'' &gt; ''ž'', ''*nj'' &gt; ''ņņ'', ''*lj'' &gt; ''ļļ'', ''*rj'' &gt; ''ŗŗ'' (''paḑā'' 'pagalvė', ''ažā'' 'daiktas', ''miņņõ'' 'nuotaką ([[partityvas]])', ''paļļõd'' 'pliki', ''puŗŗõd'' 'burės'), ''*bj'' &gt; ''b'' (''käbā'' 'naga, skelta kanopa'), kur ''ä'' atsirado iš ''a'' dėl tarpinio minkštojo ''b'' įtakos, ''*gj'' virto ''ig'' (''laigā'' 'platus'). * Alveolinių ''*t, *d, *s, *z, *n, *l, *r'' istorinis palatalizavimas (&gt; ''ț, ḑ, š, ž, ņ, ļ, ŗ'') prieš ''*i'', dėl to [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmoje]] neretai pasitaiko minkštojo ir kietojo priebalsių kaita: ''*uni'' &gt; ''u'ņ'' 'miegas', bet ''*unen'' &gt; ''u’n'' 'miego (kilm.)'. * ''*n'' išnyko žodžio pabaigoje (''*pimedan'' &gt; ''pi’mdõ'' 'tamsaus ([[Kilmininkas|kilm]].)'). * Po nekirčiuoto skiemens ''d'' tarp balsių išnyko atviro skiemens pradžioje – tai vadinamoji priesagų laipsnio kaita, ji sukėlė balsių susiliejimą ir prieš tai buvusio atskiro priebalsio [[Geminacija|geminaciją]] (''*sigada'' &gt; ''*sigadõ'' &gt; ''si’ggõ'' ' kiaulę ([[partityvas]].)'). Dėl to visi priebalsiai, išskyrus skolintinį ''h'', po tam tikrų balsių arba trumpųjų dvibalsių sutinkami ir kaip geminatos (''je’llõ'' 'gyventi', ''o’bbõ'' 'vėlai', ''sie’ggõ'' 'maišyti', ''lu’mmi'' 'snieguotas', ''vi’jji'' 'nuodingas'). Tarp atskirų trumpųjų balsių arba trumpųjų dvibalsių ir ''õ'' joks priebalsis nebūna be geminacijos. * Kirčiuotojo [[Skiemuo|skiemens]] pabaigoje [[Priebalsis|priebalsiai]] sutrumpėjo, jei tolesnis nekirčiuotas skiemuo buvo uždaras (arba jei nekirčiuotame skiemenyje buvo ''*a'' ir tame pačiame žodyje nebuvo trečio nekirčiuoto skiemens), skiemens pabaigoje balsingieji priebalsiai (pusbalsiai, sonantai) trumpėdami pailgino balsį (''*kandud'' &gt; ''*kāndud'' &gt; ''kāndõd'' 'kelmai', ''*kartad'' &gt; ''kārtad'' 'bijai') ir skiemens pabaigoje buvę duslūs stiprieji sprogstamieji priebalsiai trumpėdami pailgino tolesniame nekirčiuotame skiemenyje esantį balsį (''*istud'' &gt; ''istād'' 'sėdi', ''*musta'' &gt; ''mustā'' 'juodas', ''*vakka'' &gt; ''vakā'' '[[Pūras (matavimo vienetas)|pūras]]'). * Balsingųjų priebalsių geminatos, turinčios sutrumpėjusį pradžios dėmenį, po ilgojo balsio arba ilgojo dvibalsio, patyrusios ankstesnius pokyčius, supaprastėjo (''*kī^rraz'' &gt; ''kīraz'' 'kirvis', ''*pū^ŗŗaz'' &gt; ''pūŗaz'' 'burė'). * XIX ir XX amžių sandūroje buvo įsivestas kitų kalbų lūpinis dantinis pučiamasis priebalsis ''f'' ir duslusis gomurinis pučiamasi ''h'' (''film'' 'filmas', ''himn'' '[[himnas]]'). == Morfologija == === Kalbos dalys === [[Vaizdas:Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz.jpg|210px|thumb|[[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių–estų–latvių žodynas]] (2012 m.)]] Lyvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e, visi [[Vardažodis|vardažodžiai]] ir [[Įvardis|įvardžiai]] paprastai laikomi viena kategorija, nes juos skirstyti į atskiras kalbos dalis (pavyzdžiui, į [[Daiktavardis|daiktavardžius]], [[Būdvardis|būdvardžius]], [[Skaitvardis|skaitvardžius]], [[Įvardis|įvardžius]]) maža praktinės naudos. Sakykim, vardažodis (sąlygiškai būdvardis) ''vanā'' 'senas' linksniuojamas pagal 18-ą tipą, kaip ir, pavyzdžiui, vardažodžiai (sąlygiškai daiktavardžiai) ''kanā'' 'višta' arba ''kalā'' 'žuvis', o, sudarius aukštesnįjį laipsnį ''vaņīmi'' 'senesnis', jo tipas pakinta į 200-ąjį, kuris aprėpia visus.su ''-mi'' sudarytus daiktavardžius, šios darybos priesagos reikšmė atitiktų lietuvių ''-imas, -ymas'' (''jelāmi'' 'gyvenimas'), tokiu būdu tarp sąlyginių vardažodžio rūšių ir jo [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] ypatybių nėra didelio ryšio. Vardažodžiai priešinami su kita didele kategorija – su [[Veiksmažodis|veiksmažodžiais]], tačiau pasakytina, kad ir veiksmažodžio [[Bendratis|bendratys]] gali turėti atskirų [[Linksnis|linksnių]]. [[Siekinys]] gali turėti ir [[Abesyvas|abesyvo]] linksnį (''āndamõt'' 'neduodant', ''likkõmõt'' 'nejudant'),{{sfn|Viitso|2013|p=279}} kurio jau beveik neturi vardažodžiai. [[Suomių kalba|Suomių]] ir [[Estų kalba|estų]] kalbose abesyvas vartojamas ir su vardažodžiais. === Vardažodis === [[Vardažodis|Vardažodžiai]] gali turėti du [[Gramatinis skaičius|skaičius]], [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] išskiria 16 [[Linksnis|linksnių]] arba tik [[Prieveiksmis|prieveiksmiuose]] išlikusių jų formų, bet dalis linksnių nebeproduktyvūs ir dauguma vardažodžių linksniuojami 8 linksniais.<ref name = "essive"/> Kaip būdinga [[Uralo kalbos|Uralo kalboms]], lyvių kalboje nėra [[Giminė (gramatika)|giminių]], net trečiojo asmens [[įvardis]] ''ta'' / ''tämā'' reiškia tiek 'jis', tiek 'ji'. Kaip rašo T. Vytsas, lyvių kalboje, kaip ir [[Estų kalba|estų]] bei [[Vepsų kalba|vepsų]], nėra [[Galininkas|galininko]], viso objekto funkciją atlieka [[kilmininkas]].{{sfn|Viitso|2013|p=280}} (I. Brodskis įsitikinęs, kad galininkas vepsų kalboje yra, tik vienaskaitoje jis sutampa su kilmininku, o daugiskaitoje – su [[Vardininkas|vardininku]].)<ref>{{cite web|date=2014|author=I. Brodski|title=Vepsän kel': Openduzkirj täuz'kaznuzile|url=https://docplayer.ru/29517377-Vepsan-kel-openduzkirj-tauz-kaznuzile-piter-piterin-vepsan-sebr-2014.html|accessdate=2021-06-22|archive-date=2019-07-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20190701121957/https://docplayer.ru/29517377-Vepsan-kel-openduzkirj-tauz-kaznuzile-piter-piterin-vepsan-sebr-2014.html|url-status=dead}}, p. 40</ref> [[Christopher Moseley|K. Mozlis]] teigia, kad lyvių kalboje visas objektas reiškiamas galininku, kuris sutampa su [[Vardininkas|vardininku]], bet tikriausiai Mozlis painioja reikalą su [[suomių kalba]], kur turima tokia sistema.{{sfn|Moseley|2002|p=28.&mdash;29}} Tai, kad mažos žodžių dalies kilmininkas skiriasi nuo [[Vardininkas|vardininko]], galėjo paskatinti tokios klaidos atsiradimą. Lyvių kalboje nurodomos ne linksniuotės, o vardažodžių linksniavimo tipai. ''Lyvių–estų–latvių žodyne'' jų išskiriama 242. {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | āigast |āigastõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |āigast |āigastõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | āigastõ |āigastidi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> |āigastõn |āigastõdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> |āigastõks |āigastõdõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> |āigastõ |āigastiž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> |āigasts āigastõs |āigastis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> |āigastõst |āigastist |} <div style="text-align:left;">''āigast'' 'metai' –140 tipas (reguliariausias tipas,<br />pagal jį linksniuojama dauguma tarptautinių žodžių).</div></div> | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | — | -t, -d, -õd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |— | -t, -d, -õd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | -tā, -dā, -ța, -ta, -da, -tõ, -dõ, -õ, — | -ți, -ḑi, -ti, -di, -i |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> | -n, -õn | -ddõn, -dõn, -tõn, -õdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> | -kõks, -ks, -õks | -kõks, -tkõks, -dõks, -tõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> | -zõ, -(õ)z, -õ(z) | -ži, -īž, -iž, -ž, -īz, -iz |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> | -s(õ), -õs(õ) | -ši, -īs, -is |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> | -st(õ), -õst(õ) | -šti, -īst, -ist |} <div style="text-align:left;">Pagrindiniai [[Agliutinacinė kalba|linksnių priesagų]] variantai.<ref name = "virtuallivonia">Virtual Livonia: [http://virtuallivonia.info/?page_id=134 Sketch of Livonian Sounds and Grammar]; tikrinta 2018-12-15</ref></div> |} [[Uldis Balodis|U. Baluodis]] į aukščiau pateiktą lentelę neįtraukia skirtingų vienaskaitos vardininko ir kilmininko formų kaip šių linksnių priesagų,<ref name = "virtuallivonia"/> pvz.: vns. vard. ''rōnt'''õz''''' 'knyga' – vns. kilm. ''rōnt'''õ''''' 'knygos', vns. vard. ''līvl'''i''''' 'lyvis' – vns. kilm. ''līvl'''iz''''' 'lyvio', vns. vard. ''nei'''tst''''' 'mergaitė' – vns. kilm. ''nei'''tsõ''''' 'mergaitės', vns. vard. ''ve'''ž''''' 'vanduo' − vns. kilm. ''vie'''d''''' 'vandens'. Matyt, istoriškai čia kinta [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas ir kamiengalis]], o ne turimos kilmininko linksnį rodančios priesagos – tikroji iš [[Uralo prokalbė]]s paveldėta [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kilmininko priesaga būtų ''-n'', kuri išliko sustingusi antrajame [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11 – 19' dėmenyje ''-tuoistõ'''n''''', ir dabar šiame dėmenyje istorinė priesaga ''-n'' vartojama kaip [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] dalis. Senoji kilmininko priesaga ''-n'' išlikusi ir kai kuriuose kituose [[Dūrinys|dūriniuose]], pvz., ''miernaigā'' < ''*meren akja'' 'jūros krantas' ([[Vardininkas|vard.]] ''mier ~ mer'' 'jūra'; ''miern'' 'jūros' + ''aigā'' 'krantas').<ref>{{cite web|title=The relationship between Salaca Livonian and Courland Livonian dialects|url=https://www.researchgate.net/publication/274215999_The_relationship_between_Salaca_Livonian_and_Courland_Livonian_dialects|author=[[Karl Pajusalu]]|date=2014|publisher=Eesti ja Soome-Ugri Keeleteaduse Ajakiri 5(1):149|accessdate=2021-12-16}}, ''p. 162''</ref> Vienaskaitos linksniai (išskyrus partityvą ir iliatyvą) ir daugiskaitos vardininkas bei kilmininkas sudaromi linksnių priesagas jungiant prie vienaskaitos kilmininko.<ref name = "virtuallivonia"/> Vardininkas nuo Uralo prokalbės laikų specialios linksnio priesagos neturėjo, o daugiskaitos vardininke matyti vien daugiskaitos žymuo ''-t, -d, -õd'' (be specialios linksnio priesagos).<ref>{{cite book|last=Raun|first=A.|title=The Uralic Languages: Description, History and Foreign Influences|chapter=Proto-Uralic Comparative, Historical Morphosyntax|publisher=Brill, Leiden|year=1988|pages=558—560|isbn=}}</ref> Daugiskaitoje [[Vardažodis|vardažodžių]] kilmininkas visada sutampa su vardininku. Linksniuojant gali iškristi [[priebalsis]], [[balsis]] ar net visas [[skiemuo]]: ''vež'' + ''tā'' > ''vietā'' 'vandenį' ([[Partityvas|part.]]), ''kilā'' + ''õ'' > ''killõ'' 'kaimą' (part.), ''vȭidag'' + ''ta'' > ''vȭita'' 'sviestą' (part.).<ref>{{cite book|author=Boiko, K.|title=Līvõ kēl̦. Piški optõbrōntõz|publisher=Līvu Savienība (Līvõd Īt)|location=Rīga|date=2000|pages=64}}</ref> ==== Baigtumas (visas ir dalinis objektas) ==== [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]], kaip ir [[Latvių kalba|latvių]] bei [[Slavų kalbos|slavų]] kalbose, [[veikslas]] (baigtas arba tebeatliekamas veiksmas) reiškiamas [[Priešdėlis|priešdėliais]], pavyzdžiui, ''jis skaitė knygą, statė namą'' supriešinama su ''jis '''per'''skaitė knygą, '''pa'''statė namą'', kur priešdėlis rodo baigtą veiksmą (įvykio veikslą). O lyvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e, turimas visas arba dalinis objektas, kur visas objektas žymi baigtą veiksmą (įvykio veikslą), o dalinis – tebevykstantį (eigos veikslą). Viso objekto linksnis lyvių kalboje yra [[kilmininkas]], dalinio – [[partityvas]]. Vis dėlto ''[[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių—estų—latvių žodyne]]'' pateikiami dokumentuoti kalbos vartosenos pavyzdžiai rodo nenuoseklumą, kai baigto veiksmo objektas gali būti reiškiamas kilmininku: ''ta āŗštiz eņtš '''pūoga''' šärlakstõ tierrõks'' ([[vardininkas]]/kilmininkas ''pūoga'', partityvas – ''pȯigõ'') 'jis savo '''sūnų''' '''iš'''gydė nuo skarlatinos', bet taip pat baigto veiksmo objektas gali būti ir partityvo linksnio: ''ta āŗštiz '''tǟnda''' salāndõmõst jarā'' ([[kilmininkas]] ''täm'', [[partityvas]] ''tǟnda'') 'jis '''iš'''gydė '''jį''' nuo vogimo'. Šio sakinio vertime į [[Estų kalba|estų kalbą]] [[papildinys]] (objektas) vartojamas su kilmininko linksniu: ''ta arstis '''tema''' varastamast ära'' (vardininkas / kilmininkas ''tema'', partityvas ''teda''). ==== Vardininkas ==== [[Vardininkas]] – tai [[Veiksnys|veiksnio]] linksnis, kartais vartojamas ir [[Aplinkybės|aplinkybėms]] (''ma broutšõb '''ežžõmpǟva''''' 'aš važiuosiu '''pirmadienį'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Pasakytina, kad dažniausiai dienų pavadinimai, kaip laiko [[Gramatika|aplinkybės]], vartojami su [[Naudininkas|naudininku]] (''ežžõmpǟvan''). ==== Kilmininkas ==== [[Kilmininkas]] yra viso objekto ir nederinamojo [[Pažyminys|pažyminio]] linksnis ('''''laps''' jālgad at kievāmõd'' ''''vaiko''' kojos lengvos'). Kilmininkas vartojamas ir su [[Daiktavardis|daiktavardžio]], [[Būdvardis|būdvardžio]] arba [[Skaitvardis|skaitvardžio]] [[Naudininkas|naudininku]] ir [[Įnagininkas|įnagininku]] kaip [[Papildinys|papildinio]] linksnis ('''''ežmiz''' lapsõn'' ''''pirmajam''' vaikui'). Kilmininkas vartojamas ir su dauguma [[Prielinksnis|prielinksnių]] ir [[Polinksnis|polinksnių]] (''iļ '''mier''''' 'per '''jūrą''''; ''tuļīz '''vied''' sizzõl'' 'karštame '''vandenyje''' („karšto '''vandens''' viduje”)'). Tik nedidelės žodžių dalies kilmininkas skiriasi nuo vardininko. [[Daugiskaita|Daugiskaitoje]] nuo vardininko skiriasi tik kai kurių [[Įvardis|įvardžių]] kilmininkas.{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} ==== Partityvas ==== [[Partityvas]] yra dalinio objekto linksnis (''ta vȯstīz '''lešti''''' 'jis pirko '''gelsvapelekių plekšnių''''), jis žymi neapibrėžtą kiekį ('''''vietā''' um jennõ'' ''''vandens''' yra daug'), su partityvu vartojama nemažai [[Prielinksnis|prielinksnių]] (''pids '''randõ''''' 'po (per) '''krantą'''', ''vast '''õvvõ''''' 'prieš '''srovę'''', ''ilmõ '''vietā''''' 'be '''vandens'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} ==== Naudininkas ==== Kitaip negu kitose [[Baltijos finų kalbos]]e ir Salacos lyvių tarmėje, [[Kuršas|Kuršo]] lyvių kalboje gavėjas, savininkas ar nuosavybės praradėjas reiškiamas ne pašalio [[Vietininkas|vietininkais]], o [[Naudininkas|naudininku]], t. y. taip pat, kaip [[Mordvių kalbos|mordvių]] ir [[Baltų kalbos|baltų]] kalbose. Todėl naudininku reiškiamas netiesioginis [[papildinys]] (''Jōņ tȭtiz '''Pētõrõn''' īd lambõ'' 'Jonas pažadėjo '''Petrui''' vieną avį'), savininkas ('''''minnõn''' vȯļ ibbi'' ''''man''' buvo arklys (t. y. aš turėjau arklį)', ''se nīemõ um '''tidārõn''''' 'ta karvė yra '''dukters''''), būsena ('''''minnõn''' um kīlma'' ''''man''' yra šalta'), priklausymas (''ta um '''valstõn''' vastūksnikā'' 'jis yra '''valstybės''' priešas').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Vytsas siejo lyvių ir mordvių kalbų naudininką, šios kalbos yra iš [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] vienintelės, turinčios naudininko linksnį ([[Vengrų kalba|vengrų kalboje]] kilmininkas įsigalėjęs naudininko reikšme).{{sfn|Viitso|1994|p=264}} Ernštreitas ir Kliava (''Kļava'') naudininką laiko latvių kalbos įtakos padariniu, anot jų, lyvių naudininkas tikriausiai kilęs iš lyvių kalboje išnykusio [[Esyvas|esyvo]] priesagos ''*-nA'' (tai matyti linksniuojant dienų pavadinimus laiko aplinkybės reikšme, pavyzdžiui, ''ežžõmpǟva'''n''''' 'pirmadienį', plg. [[Estų kalba|estų]] ''esimese'''na''''' 'pirmiausia; pirmoje vietoje', suomių ''päivä'''nä''''' 'per dieną').{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=81}} ==== Įnagininkas (transliatyvas–komitatyvas) ==== Kitų [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kalbų [[komitatyvas]] ('su kuo?') ir [[Transliatyvas|transliatyvas]] ('tapti, pavirsti kuo?') lyvių kalboje susiliejo į vieną linksnį, kuris [[Latvių kalba|latvių kalbos]] pavyzdžiui vadinamas [[Įnagininkas|įnagininku]].{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=82}} Įnagininkas vartojamas įvairiomis reikšmėmis (''būoḑ tīeb vāldiņ ūd '''nädīļõks''''' 'parduotuvę atidarys kitą '''savaitę''''; ''piņ ädāgtiz laps '''rujāks ''''' 'šuo išgąsdino vaiką '''iki susirgimo''''; ''veļ vȯļ lapstõn '''izāks''''' 'brolis vaikams buvo kaip '''tėvas''''; ''ma sīeb naggiri '''kūordkõks''''' 'valgau bulves su '''lupenomis''''; ''ma sīeb naggiri '''iļdžēmḑaks''''' 'valgau bulves su '''grietine''''; ''ma sīeb naggiri '''veisõks''''' 'valgau bulves su '''peiliu''''; ''ma sīeb naggiri '''iļtarālizõks''''' 'valgau bulves '''drauge su kaimynu''''; ''ma sīeb naggiri jõvā '''mīelkõks''''' 'valgau bulves mielu '''noru''''; ''ta '''paŗīmstõks''' nägțiz palgstõ'' 'jo veidas atrodė '''geriau'''' [''paŗīmstõz'' ([[Prieveiksmis|prv.]]) 'geriau']; ''Būņțik vȯļ sūrd '''abbõndõks''' mīez'' 'Buntikas buvo vyras '''su''' didele '''barzda''''; ''kāngard at '''nummõks''' tǟdõd'' 'gūbriai pilni '''viržių'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Ernštreitas ir Kliava (''Kļava'') teigia, kad lyvių kalboje [[transliatyvas]] ir [[komitatyvas]] susiliejo į vadinamąjį įnagininką dėl latvių kalbos įtakos. Daugiaskiemeniuose žodžiuose įnagininkas turi kaitybos priesagą ''-ks'', vienskiemeniuose – ''-kõks''. Vienskiemeniuose žodžiuose senoji transliatyvo [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesaga]] ''-ks'' gali būti susiliejusi su anksčiau turėta komitatyvo priesaga ''*-ka'', t. y. ''*-ka'' + ''*-ks'' ''*> -kaks'' &gt; ''-kõks''. Tokią įnagininko raidą rodytų tai, kad vienskiemeniai žodžiai kai kada turi dvi skirtingas įnagininko formas, kur viena reiškia komitatyvą, o kita – transliatyvą, pvz.: ''piņ'' 'šuo': ''piņkõks'' ([[komitatyvas]]) 'drauge su šunimi', ''piņņõks'' ([[transliatyvas]]) 'tapti šunimi'.{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=82}} ==== Iliatyvas, inesyvas ir eliatyvas ==== Lyvių kalboje produktyvūs tik vidaus [[Vietininkas|vietininkai]],{{sfn|Rudzīte|1993|p=307}} tradiciškai jų reikšmė nusakoma taip: [[inesyvas]] – ko nors buvimas viduje, [[eliatyvas]] – judėjimas iš ko nors vidaus išorėn, [[iliatyvas]] – judėjimas į ko nors vidų,{{sfn|Vääri|1994|p=270}} tačiau reikia turėti omenyje, kad, išnykus pašalio vietininkams, iliatyvas, inesyvas ir eliatyvas gali reikšti ir judėjimą arba buvimą taip pat ir už objekto išorinio paviršiaus, pavyzdžiui, ''mierrõ'' 'jūros link', ''miersõ'' 'ant jūros paviršiaus', ''mierstõ'' 'nuo jūros paviršiaus'.{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Kitose Baltijos finų kalbose tokia vartosena gali būti interpretuojama kaip 'jūros vidun; jūroje (po vandeniu); iš jūros gelmės'. ''Lyvių—estų—latvių žodyne'' (LEL) [[inesyvas]] linksnių lentelėse nenurodomas, nors jis atitiktų [[Eliatyvas|eliatyvą]], atmetus jo [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesagos]] priebalsį &lt; t&gt;. Vytsas pateikia tokį žodžių ''jālga'' 'koja', ''vag'' 'vaga', ''nuŗm'' 'laukas' linksniavimą:{{sfn|Viitso|2013|p=282}} {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | [[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | [[Daugiskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Iliatyvas]] | jalgõ | jaļgži | vaggõ | vagži | nurmõ | nūrmiž |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Inesyvas]] | jālgas | jaļgši | vagsõ | vagši | nurmsõ | nūrmis |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Eliatyvas]] | jālgast | jaļgšti | vagstõ | vagšti | nurmstõ | nūrmist |} [[Inesyvas|Inesyvo]] ir [[Eliatyvas|eliatyvo]] priesagos įvairuoja, jos gali būti ilgesnės (su ''õ'') arba trumpesnės (be balsio ''õ''). ''Lyvių—estų—latvių žodyne'' (LEL) linkstama teikti pirmenybę ilgesniosioms [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesagoms]]: žodžio ''kiļg'' eliatyvas, kitur pateikiamas kaip ''kiļgst'', LEL nurodytas kaip ''kiļgstõ'' ('iš šono'). Vytso teigimu, tai yra rytų lyvių tarmėje turimi svyravimai: [[Mazirbė]]je ir [[Košragas|Košrage]] būdingesnės [[Partityvas|partityvo]] ''-tõ,'' [[Inesyvas|inesyvo]] ir [[Eliatyvas|eliatyvo]] priesagos ''-sõ'' ir ''-stõ'', tokia vartosena dažna nuo [[Pitragas|Pitrago]] iki [[Vaidė]]s, o [[Sykragas|Sykrage]] ir [[Kolka|Kolkoje]] ilgosios kaitybos priesagos beveik nevartojamos, pirmenybė teikiama ''-t'', ''-s'', ''-st''.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} Tokiu būdu, aukščiau nurodytų formų ''vagsõ'', ''vagstõ'', ''nurmsõ'', ''nurmstõ'' labiausiai tikėtini variantai yra ''vags'', ''vagst'', ''nurms'', ''nurmst''. ==== Neproduktyvūs linksniai ==== ===== Pašalio vietininkai (aliatyvas, adesyvas, abliatyvas) ===== Pašalio vietininkai ([[aliatyvas]], [[adesyvas]] ir [[abliatyvas]]) lyvių kalboje nebėra produktyvūs, jie vartojami [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] kaip [[Vietovardis|vietovardžių]] linksniai (paprastai turinčiųjų antrąjį [[Dūrinys|dūrinio]] dėmenį ''-mō'' 'žemė, kraštas'): ''Kurmōlõ'' '[[Kuršas|Kuršo]] link (sen. {{lt|Kuršop(i)}})', ''Kurmōl'' 'Kurše (prie Kuršo, sen. {{lt|Kuršiep(i)}})', ''Kurmōld(õ)'' 'iš Kuršo'. Pasitaiko sustabarėjusiuose posakiuose: ''kaŗŗõl'' 'į piemenis', ''kōŗal '' 'piemenauti (būti piemeniu)', ''kōŗald'' 'iš piemenų', ''suoddõl'' '(patraukti) į karą', ''suodāl'' 'kare', ''suodāld'' 'iš karo', taip pat išlikę kaip [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] ir [[Polinksnis|polinksniai]]: ''pǟlõ'' 'ant; viršun; už– (kryptis)', ''pǟl'' 'ant; viršuje (vieta)', ''pǟldõ(st)'' 'nuo; nuo paviršiaus'. Kartais galimi ir daugiskaitos neproduktyvūs linksniai, tačiau ir šie vartojami tik posakiuose, pavyzdžiui, '''''lambiļ''' lēmi'' 'ėjimas '''prie avių''''. Dabartinėje kalboje judėjimas į objekto išorinį paviršių arba buvimas prie jo nusakomas minėtaisiais [[Polinksnis|polinksniais]] arba vidaus [[Vietininkas|vietininkais]].{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | [[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | [[Daugiskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Aliatyvas]] | mōlõ |— |— | lambiļ |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Adesyvas]] | mōl |— |— | lambiļ |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Abliatyvas]] | mōld |— |— | lambiļd |} <div>''mō'' – 'žemė; kraštas', ''lambõd –'' 'avys' </div> ===== Instruktyvas ===== Nedidelė žodžių dalis gali turėti su [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] ''-iņ/ -īņ'' sudaromą daugiskaitos [[Instruktyvas|instruktyvą]] (šis linksnis daugmaž atsako į klausimą ''kaip? kokiu būdu?''), bet T. Vytsas teigia, kad šias žodžių formas būtų teisingiau laikyti [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]],{{sfn|Vääri|1994|p=272}} pvz.: ''ikšīņ'' 'po vieną; atskirai; vienumoje', ''kuolmiņ'' 'trise', ''tūontiņ'' 'tūkstančiais', ''kabāliņ'' 'gabalais', ''samīņ'' 'žingsniais', ''pǟviņ'' 'dienomis', ''ūomõgiņ'' 'rytais', ''jālgiņ'' 'pėsčiomis („kojomis”)'.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} ===== Abesyvas ===== Pasak [[Valt Ernštreit|V. Ernštreito]] ir [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytso]], vienaskaitos [[abesyvas]] (''be ko?'') gali būti vartojamas su vienskiemeniais vardažodžiais, pasitelkiant [[prielinksnis|prielinksnį]] ''ilmõ''{{efn|[[Skolinys]] iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''bäs'' ({{lv|bez}}) 'be' – nevartotinas.}} 'be', pvz.:<ref>Virtual Livonia: [http://virtuallivonia.info/?page_id=134 Sketch of Livonian Sounds and Grammar]; tikrinta 2017-12-23</ref> ''ilmõ joud'''tõ''''' 'be jėgų', ''ilmõ pǟ'''tõ''''' 'be galvos', ''ilmõ rō'''tõ''''' 'be pinigų', ''ilmõ tīe'''tõ''''' 'be darbo'. Vis dėlto linksniuojamųjų žodžių abesyvą beveik visiškai išstūmė [[partityvas]] (''ilmõ… joud'''õ''', pǟ'''dõ''', rō'''dõ''', tīe'''dõ'''''). Abesyvo linksnį gali turėti [[siekinys]] (II bendratis; žr. „[[#Bendratis|Bendratis]]“), su siekiniu abesyvas vartojamas dažnai. ===== Liatyvas ir eksesyvas ===== Kai kurios [[Prieveiksmis|suprieveiksmėjusios]] formos rodo lyvių kalboje anksčiau buvus [[Liatyvas|liatyvą]] ir [[Eksesyvas|eksesyvą]]. Liktinės šių linksnių formos vartojamos tik vienaskaitoje. Liatyvo priesagos yra ''-j, -z'': ''kuodāj'', išplėstinė forma ''kuodājõz'' 'namõ'. Liatyvo priesaga ''-(õ)z'' gali būti jungiama prie dviskiemenių daiktavardžių [[Iliatyvas|iliatyvo]], tokiu būdu jo formą atskiriant nuo [[Partityvas|partityvo]]: ''mȯizõ'' 'dvarą' (part.) ― ''mȯizõ'' / ''mȯizõz'' 'dvaran' (il.). Liatyvo priesaga ''-(õ)z'' jungiama ir prie kai kurių dviskiemenių [[Inesyvas|inesyvinių]] bei [[Adesyvas|adesyvinių]] prieveiksmių ir [[Polinksnis|polinksnių]]: ''pǟlõz'' 'ant', ''sǟlõz'' 'ten'.<ref name="essive"/> Eksesyvo priesaga yra ''-ndõ'' (ir jos variantai ''-nd, -õnd, -ndõst''): ''kuondõ'' 'iš namų', ''tagānd'' 'iš užnugario', ''sizāldpēḑõnd'' 'iš vidaus', ''uldõpēḑõnd'' 'iš išorės'. Tačiau dabartinėje lyvių kalboje liatyvas ir eksesyvas, kaip savarankiški linksniai, neproduktyvūs, likę už kaitybos sistemos ribų.<ref name="essive">{{cite web|author=Tiit-Rein Viitso|date=2016|title=The essive in Livonian|url=https://www.researchgate.net/publication/308126520_The_essive_in_Livonian|publisher=Eesti ja Soome-Ugri Keeleteaduse Ajakiri|accessdate=2023-10-14}}</ref> ===== Esyvas ===== Kaip minėta, lyvių kalbos [[naudininkas]], kalbininkų manymu, yra kilęs iš [[Esyvas|esyvo]]. [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] pateikia naudininko priesagas ''-n, -õn'', o esyvo ― ''-nā, -nõ, -n, -õn''. Šis kalbininkas vietos, laiko ir būklės reikšmę išsaugojusias formas išskiria kaip lyvių kalbos esyvo linksnį: ''kunā'' 'kada', ''kuonnõ'' 'namie', ''āigastõn'' 'metais', ''pǟvan'' 'dieną', ''brēḑõn'' 'penktadienį' (ir visi kiti savaitės dienų pavadinimai), ''ȭdõn'' 'vakare', ''sinnõn um jõvā '''lapsõn''' vȯlmõst'' 'tu turi būti geras '''vaikas'''' ir kt. T. Vytsas kaitybos priesagas esyvo reikšme pateikia tik vienaskaitoje, esyvas, kaip ir liatyvas bei eksesyvas, nebėra produktyvus linksnis.<ref name ="essive"/> ==== Būdvardis ==== [[Būdvardis|Būdvardžiai]] neturi jokių formalių požymių (t. y. nėra aiškių juos iš kitų vardažodžių išskiriančių ypatybių), nors dažniausiai jie skirstomi į pirminius (''vālda'' 'baltas', ''mustā'' 'juodas', ''knaš'' 'gražus') ir išvestinius su darybos [[Priesaga|priesagomis]] (''punni'' 'raudonas', ''kērabi'' 'margas', ''nǟlgali'' 'išbadėjęs'; Vytso manymu, darybos priesaga ''-i'' čia yra kilusi iš [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] ''*-inen'') arba išvestinius su [[Priešdėlis|priešdėliais]] (''äbjõvā'' 'negeras').{{sfn|Vääri|1994|p=273}} Riboto būdvardžių skaičiaus aukštesnysis [[Laipsnis (gramatika)|laipsnis]] gali būti sudaromas su darybos priesaga ''-imi''/''-īmi'', kartais ir su ''-im''/''-īm'': ''piški'' 'mažas' : ''piškīmi'' 'mažesnis', ''sūr'' 'didelis' : ''sūŗim'' 'didesnis', ''madāli'' 'žemas' : ''madālimi'' 'žemesnis', ''kuordõ'' 'aukštas' : ''kuordimi'' 'aukštesnis', ''nūoŗ'' 'jaunas' : ''nūoŗimi'' 'jaunesnis', ''vanā'' 'senas' : ''vaņīmi'' 'senesnis', ''laigā'' 'platus' : ''laigīm'' 'platesnis', ''ovār'' 'platus; patogus' : ''ovārim'' 'platesnis; patogesnis', išimtis yra ''jõvā'' 'geras' : ''paŗīm'' 'geresnis' (ir [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] ''jõvīst'' 'gerai' : ''paŗīmstiz'' 'geriau'). Daugumos būdvardžių aukštesnysis laipsnis sudaromas su [[prepozicija]] ''jo'' (pieš ją dar gali būti pridedama ''vel'' 'dar' (plg. {{lv|vēl}} 'dar'): ''kīlma'' 'šaltas' : ''(vel) jo kīlma'' 'šaltesnis', ''lem'' 'šiltas' : ''(vel) jo lem'' 'šiltesnis'. Aukščiausiasis laipsnis sudaromas su ''amā'' ('visas') + aukštesnysis laipsnis, jei būdvardis jį turi: ''amā piškīmi'' 'mažiausias', ''amā sūŗim'' 'didžiausias'. Kitais atvejais sudaroma su nelyginamuoju laipsniu: ''amā kīlma'' 'šalčiausias', ''amā lem'' 'šilčiausias'.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} ''Lyvių—estų—latvių žodynas'', svariausias lyvių gramatikos šaltinis, šią [[Prepozicija|prepoziciją]] pateikia kaip ''jo'', bet, pavyzdžiui, Ernštreitas ''Lyvių—latvių—lyvių žodyne'' tevartoja formą ''juo'', ją nurodo ir Vėris.{{sfn|Vääri|1994|p=273}} Suhonenas aukštesniojo laipsnio prepozicijas ''jo'', ''juo'' laiko [[Skolinys|skoliniu]] iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''juõ'' (t. y. iš kartotinio latvių [[Jungtukas|jungtuko]] ''jo'' (skaityti ''juo''); ir lietuvių kalboje reikšmei sustiprinti šis jungtukas vartojamas su aukštesniuoju laipsniu, pvz., '''''juo''' labiau džiaugiuosi; '''juo''' aukštesnis, '''juo''' ilgesnis'').{{sfn|Suhonen|1973|p=121}} ==== Skaitvardis ==== Lyvių [[Skaitvardis|skaitvardžiai]] neturi jokių išskirtinių požymių, jie skirstomi į kiekinius ir kelintinius. [[Baltijos finų kalbos]]e, tarp jų ir lyvių kalboje, su kiekiniais skaitvardžiais vartojami žodžiai kaitomi pastebimai kitaip negu [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]]. Atsižvelgiant į tai, kad skaitvardis nežymi jokių kitų gramatinių santykių, vardažodis, kuris kaitomas su didesniu už 1 skaitvardžiu, vartojamas su ''vienaskaitos'' [[Partityvas|partityvo]] linksniu. Jei su skaitvardžiu kaitomas vardažodis reiškia kokius nors kitokius gramatinius santykius, tuomet tiek skaitvardis, tiek dėl jo kaitomas vardažodis vartojamas su atitinkamu ''vienaskaitos'' linksniu. ''Lyvių—estų—latvių kalbų žodyne'' pateikiamuose tekstuose kartkartėmis pasitaiko nenuoseklumų: pavyzdžiui, po skaitvardžio einąs [[daiktavardis]] vienaskaitoje turi reikiamą [[Linksnis|linksnį]], o skaitvardis lieka su [[Vardininkas|vardininku]]: ''seis skūolsõ'' [septyni: vns. [[Vardininkas|vard]].mokykla: vns.[[Inesyvas|ines]].] 'septyniose mokyklose', užuot sakius ''seisõs skūolsõ'' – plg. bendrinės [[Estų kalba|estų kalbos]] ''seitsmes koolis''; ''kuolm āigastõks'' [trys: vns. [[Vardininkas|vard]]. metai: vns. [[Įnagininkas|įnag]].] 'trejais metais', o ne ''kuolmõks āigastõks'' – plg. estų ''kolmeks aastaks''. Pavyzdyje ''kuolms ežmižis lugdõbrōntiš'' [trys: vns. [[Inesyvas|ines]]. pirmasis: dgs. [[Inesyvas|ines]]. vadovėlis: dgs. [[Inesyvas|ines]]] 'trijuose pirmuosiuose vadovėliuose' skaitvardis įgavęs vienaskaitos [[Inesyvas|inesyvą]], o po jo einą žodžiai – [[Daugiskaita|daugiskaitos]] inesyvą, tokia skaitvardžio vartosena nebūdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]]. Matyt, šie svyravimai aiškintini [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtaka, nes pastarojoje kai kurie skaitvardžiai nelinksniuojami ir reikalauja [[Daugiskaita|daugiskaitos]]. Visi kiekiniai skaitvardžiai turi vienaskaitą ir daugiskaitą. Dažniausiai vartojama jų vienaskaita (''ikš'', 'vienas' ''kakš '''du' ''kuolm'' 'trys' ir t. t.). Giminingoje [[Suomių kalba|suomių kalboje]] kiekinių skaitvardžių daugiskaitos linksniai vartojami su daugiskaitiniais [[Daiktavardis|daiktavardžiais]]. Išskyrus ''ežmi'' 'pirmas' ir ''tuoi'' 'antras', [[Eduard Vääri|Vėris]] pataria teikti pirmenybę kelintiniams skaitvardžiams su darybos priesaga ''-õz, -z'' (''kuolmi'' > ''kuolmõz'', ''seismi'' > ''seismõz'' ir t. t.), nes ji būdingesnė [[Kuršas|Kuršo]] lyvių rytų tarmei, o ja grįsta [[bendrinė kalba]].{{sfn|Vääri|1994|p=273}} {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |1 | ikš |ežmi |- ! style="background:#EFEFEF" |2 |kakš |tuoi |- ! style="background:#EFEFEF" |3 | kuolm |kuolmõz |- ! style="background:#EFEFEF" |4 |nēļa |neļļõz |- ! style="background:#EFEFEF" |5 |vīž |vīdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |6 |kūž |kūdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |7 |seis |seismõz |- ! style="background:#EFEFEF" |8 |kōdõks |kōdõksmõz  |- ! style="background:#EFEFEF" |9 |īdõks |īdõksmõz |- ! style="background:#EFEFEF" |10 |kim |kimmõz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |11 | ikštuoistõn |ikštuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |12 |kakštuoistõn |kōdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |13 | kuolmtuoistõn |kuolmtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |14 |nēļatuoistõn |nēļatuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |15 |vīžtuoistõn |vīdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |16 |kūžtuoistõn |kūdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |17 |seistuoistõn |seistuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |18 |kōdõkstuoistõn |kōdõkstuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |19 |īdõkstuoistõn |īdõkstuoistõnz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |20 |kakškimdõ |kōdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |30 | kuolmkimdõ |kuolmkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |40 |nēļakimdõ |nēļakimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |50 | vīžkimdõ |vīdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |60 |kūžkimdõ |kūdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |70 |seiskimdõ |seiskimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |80 |kōdõkskimdõ |kōdõkskimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |90 |īdõkskimdõ |īdõkskimdõz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |100 |sadā |sadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |200 |kakšsadā |kōdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |300 |kuolmsadā |kuolmsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |400 |nēļasadā |nēļasadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |500 | vīžsadā |vīdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |600 |kūžsadā |kūdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |700 |seissadā |seissadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |800 |kōdõkssadā |kōdõkssadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |900 |īdõkssadā |īdõkssadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |1000 |tūontõ |tūontõz |- ! style="background:#EFEFEF" |2000 |kakš tūontõ |kōdtūontõz |- ! style="background:#EFEFEF" |1 mln |miljon |miljonz |} |} === Prieveiksmis === Žodžiai, kuriuos būtų galima išskirti kaip [[Prieveiksmis|prieveiksmius]], lyvių kalboje kilo iš kitų [[Kalbos dalis|kalbos dalių]]. Dauguma prieveiksmių yra sustabarėję vidaus ar pašalio [[Vietininkas|vietininkai]], [[Instruktyvas|instruktyvai]], [[Esyvas|esyvai]], [[Liatyvas|liatyvai]] ir [[Eksesyvas|eksesyvai]].{{sfn|Vääri|1994|p=282}} Vėris teikia tokį prieveiksmių skirstymą:{{efn|Čia pateikiamos LEL vartojamos formos, o ne Vėrio Uralo kalbų fonetine abėcėle užrašyti pavyzdžiai.}} * laiko prieveiksmiai: ''eggiļ'' 'vakar', ''mūpõ'' 'rytoj', ''tämpõ'' 'šiandien', ''sigžõ'' 'rudenį', ''tallõ'' 'žiemą', ''mūliņ'' 'pernai', ''amūstiz'' 'seniai'; * vietos prieveiksmiai: ''sǟlõz'' 'ten', ''sīņõ'' 'ten', ''tǟnõ'' 'čia; šion pusėn', ''allõ'' 'apačioje; žemai; po', ''ilzõ'' 'aukštyn', ''ildõ'' 'nuo (iš) viršaus', ''ulzõ'' 'išorėje; iš; iš–', ''ullõ'' 'lauke; lauk; be; nesant', ''uldõ'' / ''uldõst'' 'iš lauko', ''sizāl'' 'viduje', ''sizāld'' 'iš vidaus', ''sillõ'' (= ''sizzõl'') 'į–; vidun', ''kuondõ'' 'iš namų', ''kuonnõ'' 'namie', ''kuodāj'' 'namõ', ''ležgõl'' 'arti'; * būdo prieveiksmiai: ''jālgiņ'' 'pėsčiomis', ''kōdskiņ'' 'dviese', ''pāikiņ'' 'vietomis', ''pitkāld'' 'ilgai', ''laigāld'' 'pasklidai; plačiai', ''tijāld'' 'tuščiomis; nieko nepešus', ''täužiņ'' 'visiškai', ''vāgiž'' 'tyliai', ''kõzāstiz'' 'piktai', ''jõvīst'' 'gerai'; * kiekio prieveiksmiai: ''jennõ'' / ''pǟgiņ'' 'daug', ''veitõ'' 'mažai', ''emmit'' 'daugiau', ''kil (killõld)'' 'gana; ganėtinai' ir t. t. Vėris pašalio (''-l(õ)'', ''-ld(õ)''), vidaus (''-s(õ)'', ''-st(õ)'') vietininkų ir [[Instruktyvas|instruktyvo]] (''-iņ/ -īņ'') priesagas bei formantus ''-stiz'', ''-z'', ''-s'', ''-ld''{{efn|Šios trys priesagos – jau minėtųjų [[Vietininkas|vietininkų]] žymenys.}} įvardija kaip produktyviausias prieveiksmių darybos [[Priesaga|priesagas]],{{sfn|Vääri|1994|p=282}} tačiau pagal produktyvumo apibrėžimą jos tokios nėra – šių priesagų negalima pasitelkti naujiems prieveiksmiams sudaryti. Dauguma [[Būdvardis|būdvardžių]] vartojami kaip prieveiksmiai be jokių specialių prieveiksmiškų priesagų: ''minnõn um '''kīlma''''' 'man šalta', ''minnõn um '''kīebi''''' 'man karšta' ir t. t. === Įvardis === Lyvių [[Įvardis|įvardžius]] galima skirstyti į asmeninius, parodomuosius, klausiamuosius – santykinius, nežymimuosius, žymimuosius (sangrąžinius) ir kt. Įvardžių kaitybos priesagos gali įvairuoti, ne visos formos vienodai gyvai vartotos (žr. skyrių „[[#Vardažodis|Vardažodis]]”). Linksniuojama kaip ir dauguma vardažodžių, nors matyti žymesnis [[Vardininkas|vardininko]] ir [[Kilmininkas|kilmininko]] formų skyrimas. Trumposios vardininko formos dažnos [[Klitikai|bekirtėje padėtyje]].<ref>{{cite book|last=Viitso|first=T.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=88|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)</ref> Toliau pateikiami tik produktyvieji linksniai.<ref>{{cite book|last=Vėri|first=E.|title=Lyvių kalba (TSRS tautų kalbos:Finougrų ir samodų kalbos)|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1966|pages=144}}''(rusų k.)''</ref> Kaip parodomieji įvardžiai pasitelkiama ''se'' 'šis; tas; tai' ir ''ne'' 'šie; tie; jie'.{{sfn|de Sivers|2001|p=44}}{{sfn|Moseley|2002|p=45}} Lyvių kalbos asmeninių įvardžių linksniavimas:<ref>{{cite book|last=Viitso|first=T.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=85|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |+ Asmeniniai įvardžiai |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | aš ! style="background:#DEDEDE" | tu ! style="background:#DEDEDE" | jis / ji ! style="background:#DEDEDE" | mes ! style="background:#DEDEDE" | jūs ! style="background:#DEDEDE" | jie / jos |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Vardininkas]] | minā / ma | sinā / sa | tämā / ta | mēg | tēg | ne |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Kilmininkas]] | min | sin | täm | mäd | täd | nänt |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Partityvas]] | mīnda | sīnda | tǟnda | mēḑi | tēḑi | nēḑi |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Naudininkas]] | minnõn | sinnõn | tämmõn | mäddõn | täddõn | näntõn |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Įnagininkas]] | minkõks | sinkõks | tämkõks | mädkõks | tädkõks | näntkõks |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Iliatyvas]] | minnõ(z) | sinnõ(z) | tämmõ(z) | mēži | tēži | nēži |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Inesyvas]] | minsõ | sinsõ | tämsõ | mēši | tēši | nēši |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Eliatyvas]] | minstõ | sinstõ | tämstõ | mēšti | tēšti | nēšti |} Kaip ir kitose [[Uralo kalbos]]e, turimi du klausiamieji – santykiniai įvardžiai: ''kis?'' 'kas? kuris?' su gyva (kaip {{en|who?}}) ir ''mis?'' 'kas? kuris?' su negyva (kaip {{en|what?}}){{sfn|de Sivers|2001|p=48}} Įvardis ''mis?'' neturi daugiskaitos, o ''kis?'' – atskiro daugiskaitos vardininko linksnio.<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#1 Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150518073947/http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#1 |date=2015-05-18 }} (''Lyių-estų-latvių žodynas''); tikrinta 2017-04-18</ref><ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#8 Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150518073947/http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#8 |date=2015-05-18 }} (''Lyvių-estų-latvių žodynas''); tikrinta 2017-04-18</ref> Lyvių kalbos [[sangrąžinis įvardis]] ''īž'' 'pats' junginiuose su kitomis formomis arba joms einant atskirai atitiktų lietuvių kalbos '(pats) savęs (sau, save ir t. t.), -si-, -si' (''ma tīeb '''īž eņtšõn''' tubbõ'' 'aš pats statau sau namą (t. y. aš pats statau'''si''' namą)'; ''ta piezūb '''ēņtšta''''' 'jis prausia'''si''''), kitais atvejais – 'sàvo (sãvas,-à)' (''minā '''eņtš''' pūold'' 'aš iš savo (savos) pusės').<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/dict.cgi?word=%C4%AB%C5%BE&lang=li ''Lyvių—estų—latvių žodynas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304210646/http://www.murre.ut.ee/liivi/dict.cgi?word=%C4%AB%C5%BE&lang=li |date=2016-03-04 }}; tikrinta 2017-02-22</ref> Sangrąžinio ir klausiamųjų įvardžių linksniavimas: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+ Sangrąžinis įvardis |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] | īž |eņtšõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |eņtš |eņtšõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] | ēņtšta |eņtšidi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |eņtšõn |eņtšõdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |eņtšõks |eņtšõdõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |eņtšõ(z) |eņtšiz |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |eņtšõs |eņtšis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |eņtšõst |eņtšist |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+''kas? kuris?'' (su gyva) |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" |Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] | kis |— |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |kīen / kīnga |kīend |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] | kīenta / kīenda |kīendi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |kīen / kīngan |kīendõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |kīenkõks / kīngaks |kīendõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |kīenõ / kīngazõ |kīeniž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |kīensõ |kīenši |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |kīenstõ |kīenšti |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+''kas? kuris?'' (su negyva) |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] |mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] |midā / mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |missõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |missõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |missõ |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |missõs |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |missõst |} |} === Veiksmažodis === Lyvių kalbos [[veiksmažodis]] turi [[Asmuo (kalbotyra)|asmens]] (pirmasis, antrasis, trečiasis), skaičiaus ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]), laiko ir [[Nuosaka|nuosakos]] kategorijas. Pasak Vėrio, lyvių kalbos veiksmažodis turi šiuos laikus: esamąjį, vartojamą ir būsimojo laiko reikšme (kaip būdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]], veiksmažodis būsimojo laiko neturi), ir tris būtuosius laikus – vientisinį (imperfektą), sudėtinį atliktinį ([[Perfektas|perfektą]]) ir ankstesnį nei sudėtinis atliktinis laikas reiškiantį [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfektą]], kuris taip pat yra sudėtinis. Vėrio teigimu, veiksmažodis turi šešias nuosakas: tiesioginę, galimąją (potencialinę), tariamąją, liepiamąją, reikiamybės ir atpasakojamąją (netiesioginę). Vytsas su veiksmažodžiu ''līdõ'' sudarytas konstrukcijas (kurias Vėris vadina galimąja nuosaka) laiko sudėtiniu būsimuoju laiku, be to, jis išskiria geidžiamąją nuosaką – [[Jusyvas|jusyvą]] (reiškiančią atpasakotą arba netiesioginį liepimą), o atpasakojamąją (netiesioginę) nuosaką Vytsas vadina kvotatyvu.{{sfn|Viitso|2013|p=278.&mdash;279}} Toliau bus vartojami Vėrio terminai. ==== Bendratis ==== Lyvių kalbos veiksmažodžiai gali turėti dvi [[bendratis]] – I bendratį (su darybos priesagomis ''-da'', ''-dõ'', ''-tõ'', ''-õ'') ir II bendratį (su darybos priesagomis ''-m'', ''-mõ'').{{sfn|Vääri|1994|p=275}} Atsižvelgiant į reikšmę, II bendratis dar vadinama [[Siekinys|siekiniu]].{{sfn|Viitso|2013|p=279}} Skirtingai negu [[Estų kalba|estų kalboje]], kaip lema (žodynuose pateikiama pagrindinė žodžio forma) nurodoma I bendratis, o ne siekinys.{{sfn|Vääri|1994|p=274}} Bendratys gali turėti kai kurių vardažodžiams būdingų [[Linksnis|linksnių]]: I bendraties [[inesyvas]]{{sfn|Vääri|1994|p=280}} turi gerundijaus arba [[Padalyvis|padalyvio]] (tuo pat metu su veikėjo atliekamu veiksmu vykstančio veiksmo) paskirtį – ''vȯldsõ'' 'esant', ''nǟdsõ'' 'matant', ''andõs'' 'duodant', ''likkõs'' 'judant'.{{sfn|Viitso|2013|p=279}} II bendratis, arba siekinys, turi daugiau linksnių: ''āndam'' 'duoti' : ''āndamõs'' ([[Inesyvas|ines.]]) 'duodant, davime' : ''āndamõst'' ([[Eliatyvas|eliat.]]) 'iš davimo; duotina' : ''āndamõt'' ([[Abesyvas|abes.]]) 'neduodant'; ''likkõm'' 'judėti': ''likkõmõs'' 'judant, judėjime' : ''likkõmõst'' 'iš judėjimo; judėtina' : ''likkõmõt'' 'nejudant'; ''lǟmõ'' 'eiti' : ''lǟmõs'' 'einant; ėjime' : ''lǟmõst'' 'iš ėjimo' : ''lēmõst'' 'eitina' : ''lǟmõt'' 'neinant'. Vytsas reikiamybę, arba debityvą (pvz., ''eitina, duotina''), vertina kaip ypatingą siekinio linksnį.{{sfn|Viitso|2013|p=279}} Veiksmažodis ''lǟdõ'' 'eiti' yra bene vienintelis, kuris turi skirtingas [[Eliatyvas|eliatyvo]] (''lǟmõst'' 'iš ėjimo') ir reikiamybės (''lēmõst'' 'eitina') formas, daugumos veiksmažodžių siekinio eliatyvas reiškiamas reikiamybe (debityvu). [[Siekinys]] turi [[Abesyvas|abesyvo]] linksnį ('be ko? nedarant ko?', pvz., ''likkõmõt''), o vardažodžiuose abesyvas beveik nebevartojamas. ==== Tiesioginė nuosaka ==== [[Tiesioginė nuosaka|Tiesioginės nuosakos]] esamajame ir būtajame laikuose (ir tariamojoje nuosakoje) pirmasis ir trečiasis [[Vienaskaita|vienaskaitos]] asmenys yra sutapę.{{sfn|Viitso|2013|p=276}} Esamojo laiko teigiamosios formos 'skaito' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugūb |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugūd |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugūb |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | luggõbõd |} Kaip būdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]], vartojamas neigimo [[veiksmažodis]], jis yra asmenuojamas ir eina prieš pagrindinio veiksmažodžio šaknį, bet, skirtingai nuo kitų giminingų kalbų, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pagrindinis veiksmažodis turi asmenų kaitybos priesagas. Anot Vytso, jos yra tokios pačios, kaip teigiamųjų formų daugiskaitos kaitybos priesagos,{{sfn|Viitso|2013|p=277}} bet [[Eduard Vääri|Vėrio]] pateiktame pavyzdyje neigiamosios formos daugiskaitos trečiojo asmens [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] atitinka daugiskaitos antrojo asmens priesagą, tad 'jie skaito' – ''ne lugg'''õbõd''''', 'jūs skaitote' – ''tēg lugg'''õt''''', bet 'jie neskaito' – ''ne äb lugg'''õt''''' (užuot sakius *''ne äb luggõbõd'').{{sfn|Vääri|1994|p=275}} Tokia vartosena randama ir ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodyne'': ''lapst at umbizt – äb kūld'''õt''''' 'vaikai yra užsispyrę – (jie) neklauso', Panašų pavyzdį pateikia ir [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte): ''ät usk'''õt''''' '(jūs) netikite', ''äb usk'''õt''''' '(jie) netiki'.{{sfn|Rudzīte|1994|p=311}} Esamojo laiko neigiamosios formos 'neskaito' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lug |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lug |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb luggõt |} Greta sutapusių pirmojo ir trečiojo vienaskaitos asmenų formų, būtajame laike (ir tariamojoje [[Nuosaka|nuosakoje]]) yra sutapusios [[Daugiskaita|daugiskaitos]] antrojo ir trečiojo asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]].{{sfn|Viitso|2013|p=276}} Vientisinio būtojo laiko teigiamosios formos 'skaitė' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Vientisinis būtasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugīz |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | lugīzmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugīzt |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lugīztõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugīz |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lugīztõ |} Neigiamosios formos pagrindinis veiksmažodinis laiko žymenų neturi, tačiau būtąjį laiką įgyja neigiamasis veiksmažodis. Toliau asmenavimo lentelėje pateikiamos asmenavimo formos laikantis Vytso rašybos, o ne Vėrio fonetinės perrašos.{{sfn|Viitso|2013|p=277}} Vientisinio būtojo laiko neigiamosios formos 'neskaitė' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Vientisinis būtasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz lug |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz lug |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt luggõt |} Tolesniame pavyzdyje Vėrio vartojamos nebūdingos pagalbinio veiksmažodžio ''vȱlda'' 'būti' formos (pavyzdžiui, ''ūottõ'', ''āttõ''), kurių nepateikia nė ''Lyvių-estų-latvių kalbų žodynas'' ir kurios prieštarauja pėdos [[izochronija|izochronijos]] taisyklėms, yra pakeistos dažnai aptinkamomis formomis ''ūotõ'' '(jūs) esate', ''at'' '(jie) yra'. Ilgosios formos dažnai trumpinamos (''ūomõ'' → ''ūom'', ''ūotõ'' → ''ūot''), todėl žodžio pabaigos balsis ''õ'' pateikiamas skliausteliuose. [[Perfektas|Perfekto]] teigiamosios formos 'yra skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | um luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | ūod luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | um luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | at{{efn|Kiti galimi variantai: ''ātõ'', ''attõ'', ''āt''.}} luggõnd |} Vėrio nurodyta daugiskaitos trečiajam asmeniui nebūdinga pagalbinio veiksmažodžio forma ''ūottõ'' pakeista į ''ūot(õ)'', kurią jis jau yra siūlęs daugiskaitos antrajam asmeniui. [[Perfektas|Perfekto]] neigiamosios formos 'nėra skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb ūot(õ) luggõnd |} [[Pliuskvamperfektas|Pliuskvamperfekto]] (senesnio už perfektu reiškiamo veiksmo) teigiamosios formos 'buvo skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Pliuskvamperfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯļ luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯļmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯļd luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯļtõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯļ luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯļtõ luggõnd |} Pliuskvamperfekto (senesnio už [[Perfektas|perfektu]] reiškiamo veiksmo) neigiamosios formos 'nebuvo skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Pliuskvamperfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt ūot(õ) luggõnd |} ==== Galimoji nuosaka, arba sudėtinis būsimasis laikas ==== Anot [[Eduard Vääri|Vėrio]], konstrukcijų su ''līdõ'' reikšmė yra 'aš turbūt būsiu', o [[Tiit-Rein Viitso|Vytsas]] jas interpretuoja tiesiog kaip reiškiančias būsimąjį laiką. ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodynas'' šio žodžio formas paprastai aiškina kaip 'būti' būsimąjį laiką: ''nīemõ '''līb''' lipšāb'' 'karvė '''bus''' melžiama', ''mēg '''līm''' aššõ tegīž vel kubsõ'' 'mes greitai vėl '''būsime''' kartu', ''sīest midāgõst '''äb lī''''' 'iš to nieko '''nebus''''. Vėris teikia ilgesnes formas su žodžio gale esančiu ''õ'', tačiau dokumentuotoje vartosenoje jis dažnai numetamas. Galimosios (potencialinės) nuosakos, arba būsimojo sudėtinio laiko, teigiamosios formos 'turbūt bus', 'bus' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Galimoji nuosaka, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | līb |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | līm(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |sa | līd |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |līt(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |ta | līb |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lībõd |} Galimosios (potencialinės) nuosakos arba būsimojo sudėtinio laiko neigiamosios formos 'turbūt nebus', 'nebus' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Galimoji nuosaka, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lī |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb līm(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lī |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät līt(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lī |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb līt(õ) |} ==== Tariamoji nuosaka ==== Kaip jau buvo minėta, [[Tariamoji nuosaka|tariamosios nuosakos]] (kondicionalio) [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo ir trečiojo, o [[Daugiskaita|daugiskaitos]] – antrojo ir trečiojo asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]] yra sutapusios. Tariamosios nuosakos esamojo laiko teigiamosios formos 'skaitytų' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | lugūksmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugūkst |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lugūkstõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lugūkstõ |} Vėris yra nurodęs tariamosios nuosakos esamojo laiko neigiamosios formos vienaskaitos antrojo asmens formą be ''-t'': ''sa äd lugūks'', po to jis vartoja tariamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamosios formos vienaskaitos antrojo asmens pagalbinį veiksmažodį su ''-t'': ''sa äd vȯlks'''t''' luggõn.'' Gali būti, kad pirmuoju atveju bus padaryta klaida, ir toliau pateikiamame pavyzdyje antrojo asmens [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] nurodoma su ''-t'', taigi tariamosios nuosakos neigiamosios formos pagrindinis veiksmažodis yra toks pats, kaip teigiamosios. Tariamosios nuosakos esamojo laiko neigiamosios formos 'neskaitytų' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb lugūksmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lugūkst |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät lugūkstõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb lugūkstõ |} Tariamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamosios formos 'būtų skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯlksmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯlkst luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯlkstõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯlkstõ luggõnd |} Tariamosios nuosakos perfekto neigiamosios formos 'nebūtų skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Tariamosios nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb vȯlksmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd vȯlkst luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät vȯlkstõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb vȯlkstõ luggõnd |} ==== Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos ==== Skirtingi autoriai gali nevienodai apibrėžti tikslias liepiamosios (imperatyvo) ir geidžiamosios ([[Jusyvas|jusyvo]]) [[Nuosaka|nuosakų]] reikšmes. Anot [[Tiit-Rein Viitso|Vytso]], liepiamajai nuosakai priklauso [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] antrojo asmens formos (''lug!'' 'skaityk!', ''luggõgid!'' 'skaitykite!') ir labai retai vartojamas daugiskaitos pirmajam asmeniui skirtas liepimas (''āndagõm!'' 'duokime!', ''likkõgõm!'' 'judėkime!'), vietoj kurio paprastai pasitelkiamas tiesioginės nuosakos pirmasis asmuo. Greta liepiamosios nuosakos, Vytsas išskiria geidžiamąją, susidariusią iš anksčiau turėtų liepiamosios nuosakos trečiojo asmens formų ir reiškiančią netiesioginį liepimą ar prašymą. Su geidžiamąja nuosaka dažniausiai vartojamas žodelis ''laz'' 'lai; kad; tegu; te-'. Geidžiamoji nuosaka turi tik vienaskaitą ir daugiskaitą, to paties skaičiaus asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]] nesiskiria.{{sfn|Viitso|2013|p=277.&mdash;278}} Savo ruožtu [[Eduard Vääri|Vėris]] geidžiamosios nuosakos pirmojo ir trečiojo asmens formas įtraukia į liepiamąją nuosaką,{{sfn|Vääri|1994|p=278}} taigi toliau pateiktame pavyzdyje pirmasis ir trečiasis asmenys yra geidžiamoji (jusyvas), o antrasis – liepiamoji nuosaka (imperatyvas). Antrojo asmens geidžiamosios nuosakos forma yra tokia pati, kaip ir kitų to paties skaičiaus asmenų: ''(laz) sa luggõg'' 'teskaitai; kad tu skaitytum', ''(laz) tēg luggõgõd'' 'teskaitote; kad jūs skaitytumėte', ''algõ sa luggõg'' 'teneskaitai; kad tu neskaitytum', ''algõd tēg luggõgõd'' 'teneskaitote; kad jūs neskaitytumėte'. Liepiamosios ir geidžiamosios nuosakų teigiamosios formos '(jis/ji sakė), kad jis skaitytų; teskaito', 'skaityk!', 'skaitykite!': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |laz ma | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''laz mēg''' | luggõgõd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |luggõgid |- !style="background:#EFEFEF" |laz ta | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''laz ne''' | luggõgõd |} Neigiamos geidžiamosios nuosakos formos neigiamasis pagalbinis [[veiksmažodis]], einąs prieš [[Įvardis|įvardį]], derinamas su pagrindiniu veiksmažodžiu. Liepiamosios ir geidžiamosios nuosakų neigiamosios formos '(jis/ji sakė), kad jis neskaitytų; teneskaito', 'neskaityk!', 'neskaitykite!': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |algõ ma | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''algõd mēg''' | luggõgõd |- !style="background:#EFEFEF" |alā | lug |style="background:#EFEFEF" |'''algid tēg''' |luggõgid |- !style="background:#EFEFEF" |algõ ta | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''algõd ne''' | luggõgõd |} ==== Reikiamybės nuosaka ==== Reikiamybės [[nuosaka]] sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]] [[Eliatyvas|eliatyvo]] (''luggõmõst'' 'iš skaitymo; skaitytina'), tačiau, Vytso manymu, atsižvelgiant į reikšmę, šią formą galima skirstyti į eliatyvą (kai norima pasakyti 'iš skaitymo') ir reikiamybę (kai reiškia 'skaitytina'). Reikiamybės nuosakoje veiksmo atlikėjas – [[Naudininkas|naudininko]] linksnio, {{sfn|Viitso|2013|p=279}} šią nuosaką į lietuvių kalbą pažodžiui verčiant galima perteikti kaip 'aš turiu iš skaitymo' (arba, pagal reikšmę, tiesiog 'man yra skaitytina', t. y. 'aš turiu skaityti', 'man reikia skaityti'), kai veiksmažodis 'būti' visada turi trečiojo asmens formą ('yra'). Skirtingai negu [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]], reikiamybės [[papildinys]] vartojamas ne su [[Vardininkas|vardininku]], o su [[Partityvas|partityvu]]: ''jõvv'''õ''' amātnikk'''õ''' um tulkõks vȯtšõmõst'' 'ger'''as''' meistr'''as''' (amatinink'''as''') su žiburiu ieškotinas'. Reikiamybės nuosakos esamojo laiko teigiamoji forma 'yra skaitytina' ('reikia skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | um luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |um luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | um luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos esamojo laiko neigiamoji forma 'nėra skaitytina' ('nereikia skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | äb ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |äb ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | äb ūo luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos būtojo laiko teigiamoji forma 'buvo skaitytina' ('reikėjo skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos būtasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | vȯļ luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |vȯļ luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | vȯļ luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos būtojo laiko neigiamoji forma 'nebuvo skaitytina' ('nereikėjo skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos būtasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | iz ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |iz ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | iz ūo luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamoji forma 'yra buvę skaitytina' ('yra reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | um vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |um vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | um vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamoji forma 'nėra buvę skaitytina' ('nėra reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | äb ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |äb ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | äb ūo vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]] teigiamoji forma 'buvo buvę skaitytina' ('buvo reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | vȯļ vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |vȯļ vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | vȯļ vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfekto neigiamoji forma 'nebuvo buvę skaitytina' ('nebuvo reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | iz ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |iz ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | iz ūo vȯnd luggõmõst |} ==== Atpasakojamoji nuosaka ==== Pasak Vytso, atpasakojamoji nuosaka (arba [[netiesioginė nuosaka]], kvotatyvas) perteikia netiesiogiai patirtą veiksmą arba padėtį, dėl kurių tikrumo kalbėtojas nelinkęs imtis atsakomybės, nėra tuo visiškai įsitikinęs. Ši nuosaka atitiktų [[Lietuvių kalba#Netiesioginė nuosaka|lietuvių kalbos atpasakojamąją]] su veiksmažodžius keičiančiais [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]], pvz., tiesioginė nuosaka ''Jis miesto pakraštyje gyvena (gyveno, gyvens) −'' atpasakojamoji nuosaka ''Jis miesto pakraštyje gyvenąs (gyvenęs, gyvensiąs).'' Atpasakojamosios nuosakos žymuo (''-ji'' ~ ''-iji'' ~ ''-i'') sutampa su veiksmo atlikėjo darybos priesaga (atitinka lietuvių k. ''-ėjas'', ''-ojas''), ši forma turi tik [[Vienaskaita|vienaskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], o asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagų]] nėra.{{sfn|Viitso|2013|p=278}} Atpasakojamosios nuosakos esamojo laiko teigiamoji forma '(jis) skaitąs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lluggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | luggijid |} Atpasakojamosios nuosakos esamojo laiko neigiamoji forma '(jis) neskaitąs' (t. y. 'nėra skaitąs'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb luggijid |} Toliau pateikiami pavyzdžiai, kuriuos Vėris vadina [[Perfektas|perfektu]],{{sfn|Vääri|1994|p=280}} bet būtų teisingiau juos vadinti [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfektu]], nes pagalbinis [[veiksmažodis]] yra būtojo laiko. Galbūt tai reikėtų aiškinti dviprasmybe, kuri galėtų atsirasti vartojant esamojo laiko pagalbinį veiksmažodį: ''ma um luggiji'', kas galėtų būti suvokiama kaip 'aš esu skaitytojas'. Atpasakojamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamoji forma '(jis) esąs skaitęs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯļ luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯļmõ luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯļd luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯļtõ luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯļ luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯļtõ luggijid |} Atpasakojamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamoji forma '(jis) nesąs skaitęs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz ūom(õ) luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt ūot(õ) luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt ūot(õ) luggijid |} == Žodžių daryba == === Darybos priesagos ir priešdėliai === Kadangi lyvių kalba pagal [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiją]] yra [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], nauji žodžiai dažniausiai sudaromi su [[Priesaga|priesagomis]] (rečiau − su [[Priešdėlis|priešdėliais]]) Kai kurios žodžių darybos priesagos:{{sfn|Vääri|1994|p=272}} * ''-ji'' (žymi veiksmo atlikėją) − ''āndaji'' 'davėjas; pateikėjas', ''opātiji'' 'mokytojas', ''kēratiji'' 'rašytojas'; * ''-mi'' (reiškia veikimą arba būseną – panašiai, kaip lietuvių k. -''imas, -ymas'') − ''luggimi'' 'skaitymas', ''jelāmi'' 'gyvenimas; gyvenamoji vieta; gyvavimas', ''mǟdlimi'' 'prisiminimas; atmintis', ''lōlami'' 'dainavimas'; * ''-li'' (rodo asmenį) − ''abli'' 'pagalbininkas; padėjėjas', ''līvli'' 'lyvis', ''lețli'' 'latvis; latvių', ''kilāli'' 'svečias'; * ''-g'' (žymi objektus, reiškinius) − ''kastūg'' 'rasa', ''gadāg'' 'kadagys', ''lȭinag'' 'pietūs (pasaulio šalis)', ''lȭinagizt'' 'pietūs (valgis, valgio metas)'; * ''-m'' (reiškia objektą arba abstrakčią sąvoką) − ''kikīm'' 'apynasris ~ raištis', ''sidām'' 'širdis; šerdis; vidurys; centras', ''pimdõm'' 'tamsa; akluma', ''jõvām'' 'gerumas; geraširdiškumas; laimėjimas; turtas'; * ''-ks'' (žymi veiksmą arba jo rezultatą) − ''veržtõks'' 'drebulys', ''lipštõks'' 'melžimas; išmilžis', ''pietūks'' 'klasta; apgavystė; melas; liežuvavimas; pasileidimas', ''mǟdõltõks'' 'atmintis; atsiminimas'; * ''-t'' (rodo abstraktų ypatybės turėjimą) − ''tõvvit'' 'gilumas; bedugnis', ''vannit'' 'senumas (senatvė); senumas (metų skaičius)'; * ''-ki'' (mažybinė reikšmė) − ''kaņki'' 'viščiukas', ''kutški'' 'šuniukas', ''läpški'' 'vaikelis', ''uņki'' 'miegelis'; * ''-gõnd'' (rodo kuopinę, visumos reikšmę) − ''sižgõnd'' 'vidaus organai; viduriai', ''kōzgõnd'' 'vestuvės'; * ''-nikā'' (žymi asmenį) − ''vǟntanikā'' '[[Ventspilis|Ventspilio]] gyventojas', ''valdnikā'' 'valdovas', ''kēranikā'' 'rašytojas'. Žodžių daryba su [[Priešdėlis|priešdėliais]] retesnė: pvz., ''äb|jõvā'' 'blogis; nelabasis; velnias; negeras; blogas', ''äb|knaš'' 'negražus'. [[Fanny de Sivers|De Zivers]] manymu, tokia neigimo [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''äb'' vartosena neigiamojo [[Priešdėlis|priešdėlio]] reikšme bus atsiradusi dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtakos.{{sfn|de Sivers|2001|p=112}} Šia įtaka aiškinamas ir platesnis negu kitose [[Baltijos finų kalbos]]e kai kurių [[Prieveiksmis|prieveiksmių]], [[Prielinksnis|prielinksnių]] ir [[Polinksnis|polinksnių]] kaip priešdėlių vartojimas.<ref>{{cite journal|last=Ernštreits V., Kļava G|first=|date=2013|title=Dažas gramatiskas pārmaiņas lībiešu valodā latviešu valodas ietekmē|journal=Valoda: Nozīme un forma. Teorija un metodoloģija latviešu valodniecībā|volume=3|pages=23}}</ref> Iš dažnesnių minėtini: * ''iļ-'' (< ''iļ'' 'apie; dėl; per; pra-; už') – ''iļastām'' 'nusižengimas', ''iļlǟdõb'' 'praeinantis; laikinas; kitas', ''iļnustõ'' 'išversti; perkelti', ''iļvaņțlõks'' 'apžvalga; ataskaita'; * ''ilz(õ)-'' (< ''ilzõ'' 'aukštyn') – ''ilzandõks'' 'užduotis', ''ilznägțõ'' 'aprodyti; išdėstyti; iškelti aikštėn', ''ilzõnūzimi'' 'sukilimas', ''ilznūzimi'' 'prisikėlimas', ''ilzpūgõ'' 'pakarti'; * ''jeds-'' (< ''jedsõ'' 'prieš; priešaky; pirma') – ''jedslēji'' 'pirmtakas', ''jedsnägțõm'' 'pranašautojas', ''jedsōrõn'' 'uždanga („priešakinis audeklas“)', ''jedspīliji'' 'laukiamas („priešaky esantis“)'; * ''ulz(õ)-'' (< ''ulzõ'' 'iš-; laukan; išsisklaidžius') – ''ulzāndaji'' 'leidėjas', ''ulzõētami'' 'išvarymas; iškeldinimas; išmetimas', ''ulzkaddõ'' 'išnykti', ''ulzlagtõ'' 'atskirti; išskirti', ''ulztūlda'' 'išeiti'. === Dūriniai === [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologiškai]] daugumą lyvių kalbos [[Dūrinys|dūrinių]] (sudurtinių žodžių) [[Tiit-Rein Viitso|Vytsas]] apibūdina kaip [[Vardininkas|vardininko]] dūrinius, t. y. gryno [[Kamienas|kamieno]] junginius, kurių pirmasis dėmuo nenurodo jokių gramatinių santykių (o latvių kalboje pirmasis dėmuo dažnai būna [[Kilmininkas|kilmininko]] linksnio). Jis pateikia tokius pavyzdžius: ''mõtsākanā'' 'pilkoji [[jerubė]]' [morfologiškai 'miškas višta'], ''pivālind'' '[[gandras]]' ['šventasis paukštis'], ''rōdariek'' 'geležinkelis' ['geležis kelias'], ''tabākpūnga'' '[[Tabakas|tabako]] maišelis' ['tabakas maišelis'].{{sfn|Vääri|1994|p=272}} Pažvelgus į nurodytus pavyzdžius neįmanoma atskirti, ar pirmasis dėmuo yra vardininko, ar kilmininko linksnio, nes daugumos vardažodžių kilmininkas sutampa su [[Vardininkas|vardininku]]. Nagrinėjant dūrinius, kurių pirmasis dėmuo turi [[Kilmininkas|kilmininko]] požymių, būtų galima išskirti ir kilmininkinius: ''suglizkēļ'' 'gimininga kalba' (''sugli'' 'giminaitis' : ''sugliz'' 'giminaičio; giminės (kilm.)'), ''naizizā'' 'uošvis' (''nai'' 'moteris; žmona' : ''naiz'' 'moters; žmonos (kilm.)') ir t. t. [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte) cituoja E. Hauzenbergą, kuris, remdamasis [[Andreas Johan Sjögren|Šiogreno]] (''Sjögren'') ir [[Ferdinand Johann Wiedemann| Vydemano]] (''Wiedemann'') ''Livische Grammatik'', teigia, jog „dviejų daiktavardžių junginyje, kai vienas iš jų labiau apibrėžia arba pažymi kitą, pirmasis − pažymintysis daiktavardis, kaip ir latvių kalboje, − yra kilmininko linksnio" ir patikslina, kad kilmininkas dažnai visiškai sutampa su vardininku.{{sfn|Rudzīte|1994|p=294}} Tad požiūriai į lyvių kalbos dūrinių pirmąjį dėmenį − prieštaringi. [[Eduard Vääri|Vėris]] pažymi, kad retkarčiais pasitaiko dūrinių ir su kitais linksniais ([[Naudininkas|naudininku]], [[Įnagininkas|įnagininku]], daugiskaitos [[Partityvas|partityvu]]).{{sfn|Vääri|1994|p=272}} Savita, taip pat ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e sutinkama, ypatybė − '''dūriniai, kurių linksniuojami abu dėmenys.''' ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodyne'' tokie dūriniai nurodomi su dvigubu brūkšniu tarp jų dėmenų. Šie dūriniai vartojami be jokių aiškesnių dėsningumų, pavyzdžiui, tarp [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11 − 19' toks dūrinys yra tiktai ''ikštuoistõn'' 'vienuolika', o tarp dešimčių − tiktai ''vīžkimdõ'' 'penkiasdešimt'; visų kitų skaitvardžių linksniuojamas tik antrasis dėmuo. Pažymėtina, kad lyvių kalbos [[Skaitvardis|skaitvardžių]] formos pastebimai skiriasi nuo giminingų kalbų, nes skaitvardžių antrojo dėmens linksniavimas patyręs savotišką [[Daiktavardis|daiktavardėjimą]] (ankstesnė [[Linksnis|linksniuojamoji]] forma yra sustabarėjusi ir naujai tapusi pagrindine, o šią vėl galima linksniuoti). [[Estų kalba|Estų]] ir [[Suomių kalba|suomių]] kalbose skaitvardžiai '11 −19' sudaromi '[skaičius] iš antrosios' pavyzdžiu, o tai yra trumpinys iš '[skaičius] iš antrosios dešimties' − 'vienas iš antrosios dešimties', t. y. 'vienuolika' ir t. t. Šiuose junginiuose antrasis dėmuo atitinka skaitvardžio 'antras' [[Kilmininkas|kilmininką]] ir tokiame dūrinyje linksniuojamas tik pirmasis dėmuo – pavyzdžiui, [[Suomių kalba|suomių kalboje]] '''''yksi'''toista'', '''''yhden'''toista'' ir t. t. Tikėtina, kad lyvių kalbos keliolikos žymuo ''-tuoistõn'' anksčiau buvo vartojamas kaip [[Kilmininkas|kilmininkas]], bet šis sustingo ir sudaiktavardėjo. Kelintinio skaitvardžio 'antras' kilmininkas dabartinėje lyvių kalboje yra ''tuoiz''. Lyvių kalboje linksniuojamas būtent antrasis skaitvardžių '11 − 19' dėmuo (išskyrus jau minėtąjį ''ikštuoistõn'' 'vienuolika', kur linksniuojami abu dūrinio dėmenys). Toks linksniuotos formos sudaiktavardėjimas turimas, matyt, ir dešimčių pavadinimuose. Suomių ir [[Estų kalba|estų]] kalbose dešimčių pavadinimai sudaromi skaičius su vardininku + 'dešimt' su [[Partityvas|partityvu]] pavyzdžiu ir linksniuojami abu dūrinio dėmenys. Savo ruožtu lyvių kalboje dešimčių žymuo, pradedant dvidešimčia, yra ''-kimdõ'', – tai galėtų būti sustabarėjęs žodžio ''kim'' partityvas, dabartinėje lyvių kalboje ''kim'' partityvas yra ''kimmõ,'' o linksniuojamas tėra antrasis dėmuo (išskyrus jau minėtąjį ''vīžkimdõ'' 'penkiasdešimt', kur linksniuojami abu dėmenys). Dūriniai su abiem linksniuojamaisiais dėmenimis yra reti, daugumos dūrinių linksniuojamas tik antrasis dėmuo. {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | ikštuoistõn |īdtuoistõnd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |īdtuoistõn |īdtuoistõnd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | īdtõtuoistõnt |ikšituoistiņi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> |īdõntuoistõnõn |īdõntuoistõndõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> |īdkõkstuoistõnõks |īdkõkstuoistõndõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> |īdõtuoistõnõ |īdižtuoistiņiž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> |īdsõtuoistõnõs īdstuoistõns |īdšituoistiņis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> |īdstõtuoistõnõst īdsttuoistõnst |īdštituoistiņist |} <div style="text-align:left;">''ikštuoistõn'' 'vienuolika' – dūrinys, kurio abu dėmenys linksniuojami. </div> == Žodynas == {{quote box |width = 30% |bgcolor=#EEE8AA |align=right |quote =<small>Rovkuodā alīzkiv paņtõ 1938. āigast 3. oktōbõrs. Sīestõ võtīz jaggõ Lețmō uļļizt ažād ministõr Vilhelms Munters, kis mīrtiz ežmiz tēgal. Kuoddõ mīrtiztõ sizzõl rīst kēraks leț- (sīen kēratizt alā V. Munters ja LĪ jūodiji P. Breinkopf), līvõ, ēsti, sūomõ ja ungār kīelkõks. Līvõ rovkuodā, mis nei siz, ku ka pāldiž pidābõd līvlizt ja nänt sugūd - ēstlizt, sūomõd ja ungārd sīest āigast tämpiz sōņõ ātõ piddõnd kubbõtīe simbōlõks, teitõ vāldiž sūrd pivād āigal 1939. āigast 6. augusts.<br> Tikkiž siedā izt sōtõ pitkāld kȭlbatõ, sīestõ ku tuļ nõvkub okupātsij, Līvõd Ītõ paņtõ vizzõ ja rovkuoddõ võtīztõ jarā. 1989. āigasts Irēl pivāstiztõ rovkuodā 50 āigast jubilej. Sīest pǟvast jegā āigast ežmiz pūolpǟvan Irēl pivāstõbõd Līvõd pivḑi.</small> |source=Teksto pavyzdys iš straipsnio ''Līvõd Rovkuodā'' <small>(''[[Lyvių tautos namai]]'', livones.net (2007-05-22)</small><ref>livones.net (2007-05-22): [http://www.livones.net/vesture/?raksts=8111 ''Lyvių Tautos Namai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211235358/http://www.livones.net/vesture/?raksts=8111 |date=2017-02-11 }} ''(lyvių k.)''; tikrinta 2017-02-11</ref>}} Pasak [[Eduard Vääri|Vėrio]], lyvių kalbos [[Leksika|žodyno]] pamatą sudaro [[Finougrų kalbos|finougrų]], [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] ir lyviški veldiniai. Vinklerio (''Winkler'') apskaičiavimais, jie sudaro beveik 63 % lyvių kalbos žodyno.{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} Vinkleris tokias išvadas daro išanalizavęs 5 500 Kuršo lyvių tarmės leksinių vienetų,<ref>E. Winkler, Esuka – Jeful 2014, 5–1: 215–227, [https://www.researchgate.net/publication/274215995_Loanword_strata_in_Livonian Loanword strata in Livonian], University of Göttingen; tikrinta 2021-12-16</ref> o, sakykime, į [[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių-estų-latvių žodyną]] įtraukta apie 13 000 antraštinių lyviškų žodžių. Atsižvelgiant į palyginti nedidelę tirtos leksikos apimtį ir galimybes kalbą norminti bei gryninti, skolinių dalis gali būti mažesnė. Finougrų kilmės žodžiai įvardija kūno dalis, gamtos reiškinius, paprasčiausius veiksmus, su medžiokle, žvejyba, statyba ir t. t. susijusias sąvokas (kai kurie šios epochos žodžiai pasiskolinti iš kitų kalbų): ''ēļ'' 'balsas', ''jālga'' 'koja', ''ver'' ~ ''vier'' 'kraujas', ''sidām'' 'širdis', ''kež'' 'ranka', ''pǟ'' 'galva', ''piņ'' 'šuo', ''pū'' 'medis', ''ikš'' 'vienas', ''īe'' 'naktis', ''ūrga'' 'upelis', ''kūolõ'' 'mirti', ''nūolõ'' 'laižyti', ''zäp'' 'tulžis', ''rebbi'' 'lapė' (iš [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų k.]], plg. {{ae|raopi}}),<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Finnic/repoi|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Finnic/repoi|publisher=Wiktionary|accessdate=2021-08-06}}</ref> ''īr'' 'pelė', ''kalā'' 'žuvis', ''kuodā'' 'namas' ([[žodis klajoklis]], žinomas įvairioms [[Eurazija|Eurazijos]] kalboms),<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Uralic/kota|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Uralic/kota|publisher=Wiktionary|accessdate=2021-08-06}}</ref> ''kiv'' 'akmuo'. {{bar box | width = 500px | title = Kuršo lyvių kalbos <br>žodžių kilmė<br>{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} | titlebar = #F5DEB3 | bars = {{bar percent|'''Paveldėtieji žodžiai'''|green|62.9}} {{bar percent|'''Skoliniai'''|pink|37.1}} }} <div> {{legend|green|Paveldėtieji (savos kilmės) žodžiai (62,9 %)|outline=#EDE9E9}} {{legend|pink|[[Skolinys|Skoliniai]] (37,1 %)|outline=#D1C9C7}}</div> Baltijos finams būdingi lyviški žodžiai: ''nuŗm'' 'laukas', ''jeng'' 'dvasia; siela', ''pallõ'' 'prašyti', ''sulli'' 'tarnas', ''kōzgõnd'' 'vestuvės'. Lyvių kalbos žodžiai, neturimi kitose Baltijos finų kalbose, tačiau būdingi Volgos finams ([[Marių kalba|mariams]], [[Mordvių kalbos|mordviams]]): ''salāndõ'' 'vogti', ''sēmḑa'' 'pienas', ''umārz'' 'obuolys'.{{sfn|Vääri|1994|p=286}} Be jau paminėtų Vėrio pavyzdžių, Vytsas pateikia dar ir žodį ''vālda'' 'baltas' ([[Erzių kalba|erzių]] ''valdo'', [[Mokšų kalba|mokšų]] ''valda'' – kitose Baltijos finų kalbose ir [[Marių kalba|marių kalboje]] šis žodis yra su [[Priebalsis|priebalsiais]] ''g''/''k'', pavyzdžiui, [[Estų kalba|estiškai]] ''valge''), jis lyvių ''jei'' 'ledas' lygina su erzių ''ej'' ir supriešina su [[Veru kalba|veru]] ''egi'' bei estų, [[Vodų kalba|vodų]] ir [[Suomių kalba|suomių]] ''jää''. Vytso manymu, lyvių žodis ''kõps'' '[[Pilkasis kiškis|kiškis]]' yra giminingiausias [[Komių kalba|komių]] ''kõc&apos;'' ir [[Udmurtų kalba|udmurtų]] ''kec&apos;'' (likusiose [[Baltijos finų kalbos]]e vartojamas kitoks žodis – estų ''jänes'', suomių ''jänis'', [[Salaca|Salacos]] lyvių kalboje taip pat turėtas toks kiškio pavadinimas – ''jens'').{{sfn|Viitso|1994|p=264}} [[Fanny de Sivers|De Zivers]] nuomone, šis kiškio vardas gali būti atsiradęs iš apibūdinimo, jei būtų lyginama su estų posakiu ''kepsu lööma'' 'šokinėti'.{{sfn|de Sivers|2001|p=97}} Greta paveldėtosios (savos kilmės) žodyno, lyvių kalboje vartojama daug Baltijos finų kalboms bendrų senųjų [[Skolinys|skolinių]] bei tik lyvių kalbai būdingų naujai pasiskolintų žodžių – jie sudaro apie 37 % lyvių kalbos žodyno.{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} === Senieji skoliniai === Senasis lyvių kalbos perimtojo žodyno sluoksnis priklauso bendriesiems Baltijos finų kalbų [[Skolinys|skoliniams]], de Zivers juos skirsto į toliau pateikiamus laikotarpius.{{sfn|de Sivers|2001|p=90.&mdash;93}} Manoma, kad pirmieji [[Finougrai|finougrų]] ir [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] ryšiai siekia maždaug [[3000 m. pr. m. e.|3000 m. pr. m. e]]., finougrai gerai pažinoję [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalbomis]] šnekėjusius [[Skitai|skitus]] ir [[Osetinai|osetus]], iš jų pasiskolinę žodžius ''mež'' 'medus', ''suodā'' 'karas' ir ''sōra'' 'ragas'. Tuo metu buvo pasiskolinti ir skaičių pavadinimai ''seis'' 'septyni', ''sadā'' 'šimtas'. De Zivers manymu, indoeuropiečių įtaka aiškintina skaitvardžių ''kōdõks'' 'aštuoni' (pažodžiui 'du išskaičiavus iš dešimt') ir ''īdõks'' 'devyni' ('vieną išskaičiavus iš dešimt') daryba. Šios tyrėjos teigimu, pirmieji [[Baltizmas|baltizmai]] ėmę plūsti maždaug pirmojo tūkstančio pr. m. e. viduryje, jiems priskirtini: ''mer'' ~ ''mier'' 'jūra (plg. ''marios'')', ''tōvaz'' 'dangus (plg ''dievas'')', ''jērnaz'' '[[žirnis]]', ''pubā'' '[[pupa]]', ''ǟrga'' '[[Naminis jautis|jautis]] (plg. ''žirgas)''', ''aņgõrz'' '[[ungurys]]', ''vējõz'' '[[Upinis vėžys|vėžys]]', ''āmbaz'' 'dantis (plg. ''žambas, į-žambus'')', ''kōra'' 'plunksnos; kailis; spalva (plg. ''gaurai'')', ''lūdõ'' 'šluota', ''rattõd'' 'ratai', ''rieggõz'' 'važis; [[rogės]]', ''lajā'' 'liesas' ir kt. Tuo pat metu iš [[Baltai|baltų]] gautas ir [[prieveiksmis]] ''vel'' 'dar (plg. ''vėl'')' bei skaitvardis ''tūontõ'' 'tūkstantis'. Paskutiniais amžiais prieš mūsų erą estų ir lyvių gyvenamosiose teritorijose prasidėjo glaudūs ryšiai su germanų, ypač – skandinavų tautomis. Šiam laikotarpiui priklauso skoliniai ''kūlda'' '[[auksas]]', ''tinā'' '[[švinas]]', ''rōda'' '[[geležis]]', ''mȭka'' 'dešra', ''addõrz'' '[[plūgas]]', ''naggõl'' 'vinis', ''nõggõl'' 'adata', ''kīela'' 'varpas; laikrodis', ''rānda'' 'pakrantė', ''kōp'' 'prekė', ''rō'' 'pinigai', ''līenõ'' 'skolinti', ''rikāz'' 'turtingas', ''varā'' 'valdžia; galia; jėga', ''rīdļõ'' 'ginčytis', ''lāmbaz'' '[[avis]]', ''kanā'' '[[višta]]', ''riggõz'' '[[Rugys|rugiai]]', ''kaggõrz'' '[[Aviža|avižos]]', ''kīņḑõl'' '[[žvakė]]'. Mūsų eros pirmajame tūkstantmetyje šalia lyvių ir estų protėvių apsigyveno slavai (prieš tai dažniausiai [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuodami]] [[Baltai|baltus]]). Šiam skolinių sluoksniui priklauso tokie su [[religija]] susiję terminai: ''rišt'' '[[krikštas]]', ''rištõ'' 'krikštyti', ''rištõdnim'' 'vardas' (t. y. 'krikšto vardas'), ''rōntõz'' 'knyga', ''päp'' 'skleidėjas; kunigas; pastorius', ''suņḑ'' 'bausmė', ''nädīļ'' 'savaitė', ''tõrg'' 'turgus', ''vǟrõd'' 'vartai', ''sōpkõz'' 'batas', ''rubīž'' 'riba; siena'. === Naujieji skoliniai === Naujaisiais laikais [[Kuršas|Kuršo]] šiaurėje gyvenusieji lyviai sausumoje nesiribojo su [[Estija]], vis dėlto lyviai su estais kontaktavo; pavyzdžiui, pasak Vytso, „kiekvieną lyvių kaimą yra aplankę [[Sarema|Saremos]] estai”{{sfn|Viitso|1994|p=259}} (čia turima omenyje [[Imigracija|imigravimas]] arba [[Santuoka|vedybos]]). Be visų kitų, [[Eduard Vääri|Vėris]] mini [[Skolinys|skolinius]] iš [[Estų kalba|estų kalbos]] ''sõbrā'' 'draugas', ''sugli'' 'giminaitis', ''sīedõbkuodā'' '[[valgykla]]', ''magdõbkuodā'' 'viešbutis', ''mōgõnd'' '[[apskritis]]', ''rumāli'' 'kvailas', ''ārguz'' 'ištižimas; silpnabūdiškumas', ''āigakēra'' 'žurnalas'.{{sfn|Vääri|1994|p=286}}{{efn|Viešbučio reikšme, vietoj žodžio ''magdõbkuodā'' (pažodžiui 'miegamasis namas') žodynuose nurodomas ''vȭrõdkuodā'' (pažodžiui 'svetimųjų/ svečių namas'); pateikiamos ''rumāli'' reikšmės 'nešvankus; šlykštus; niekšingas' ir t. t., o ''ārguz'' neminimas.}} Iš [[Suomių kalba|suomių kalbos]] pasiskolinta keletas [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos žodžių: ''īt'' 'sąjunga; susivienijimas', ''iļīzskūol'' '[[universitetas]] (aukštoji mokykla)', ''iļīm'' 'viršininkas'.{{sfn|Vääri|1994|p=287}} Daugiausia skolinių turima iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]].{{sfn|Vääri|1994|p=287}} Suhonenas savo monografijoje ''Die jungen lettischen Lehnwörter im livischen'' sukatalogavo 2 534 skolinius iš latvių kalbos.{{sfn|Suhonen|1973}} Tarpininkaujant latvių kalbai, gauta daug [[Skolinys|skolinių]] iš [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Pažymėtina, kad, kildinant žodžius, šaltiniu laikoma paskutinė juos perdavusi kalba: pavyzdžiui, lyvių [[jungtukas]] ''un'' 'ir' yra laikomas latvišku skoliniu, o savo ruožtu latvių ''un'' 'ir' pirmiausia buvo pasiskolintas iš [[Vokiečių kalba|vokiečių]] žemaičių kalbos,{{sfn|Karulis|2001|p=1087}} nors kai kuriais atvejais Suhonenas mano skolinusis iš vokiečių kalbos tiesiogiai. Suhonenas yra įregistravęs ir iš latvių kalbos pasiskolintų [[Priešdėlis|priešdėlinių]] [[Veiksmažodis|veiksmažodžių]]; kai kurie pasiskolinti latviški veiksmažodžiai gali būti vartojami [[Bendrinė kalba|bendrinėje]] lyvių kalboje, o latviški veiksmažodžių priešdėliai niekada nelaikomi [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos dalimi. Suhoneno nurodytų dešimt pirmųjų dabartiniuose žodynuose randamų žodžių: ''akurāt'' 'kruopščiai; tiksliai ({{lv|akurāti}})', ''algtõ'' 'laikyti samdinį ({{lv|algot}})', ''amāt'' 'amatas; einamosios pareigos ({{lv| amats}})', ''amātnikā'' 'amatininkas ({{lv|amatnieks}})', ''āndõļmaņ'' 'biznierius; verteiva ({{lv|andelmanis}})', ''āņdig'' 'dosnus' (iš lyvių ''andõ'' 'duoti' su latviškos kilmės darybos priesaga ''-ig'' (= {{lv|-īg}}, {{lt|-ing}})', ''appõkōrt'' [~ ''advokāt''] 'advokatas' (anot Suhoneno, [[Dundaga|Dundagos]] latvių tarmėje sakyta ''apkārts''), ''apostõl'' 'apaštalas ({{lv|apustulis}})', ''aprink'' 'apskritis ({{lv|apriņķis}})', ''aptēk'' 'vaistinė ({{lv|aptieka}})'. === Purizmas === [[Lyvių-estų-latvių žodynas|''Lyvių–estų–latvių žodyne'']] imtasi šiokio tokio kalbos norminimo ir prie antraštinių žodžių ženklu 'daugiau negu' (&gt;) nurodomas teiktinesnis variantas. Kai vietoj latviško [[Skolinys|skolinio]] įmanoma vartoti veldinį (savąjį žodį), jis žymimas kaip tinkamesnis, pavyzdžiui, ''dīezgõn'' 'gana; pakankamai' &gt; ''kil''. Šios rekomendacijos taikomos ne tik latviškiems skoliniams: pavyzdžiui, vietoj kelintinio [[Skaitvardis|skaitvardžio]] 'trečias' formos ''kuolmi'' patariama vartoti ''kuolmõz'' – pasak [[Eduard Vääri|Vėrio]], ''-õz'' yra rytų lyvių tarmės kelintinių skaitvardžių darybos [[priesaga]], o ''-i'' – vakarų lyvių,{{sfn|Vääri|1994|p=273}} tačiau [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lyvių kalba grindžiama rytų [[Tarmė|tarme]]. [[Christopher Moseley|K. Mozlis]] kultūros darbuotojo [[Pėteris Dambergas|Pėterio Dambergo]] kalbą yra apibūdinęs kaip „pastebimai [[Purizmas (kalbotyra)|puristišką”]] ir atkreipęs dėmesį, kad jo kalba „palyginti laisva nuo latviškų skolinių, pavyzdžiui, kitų lyviškai kalbančiųjų dažnai vartojamų veiksmažodžio [[Priešdėlis|priešdėlių]] jo pateiktuose pavyzdžiuose iš viso nėra“.{{sfn|Moseley|2002|p=13}} Šiais atžvilgiais išsiskiria estų ir prancūzų kalbininkės [[Fanny de Sivers|de Zivers]] nuomonė: ji kritiškai vertina pastangas atsisakyti latviškų veiksmažodžių priešdėlių, be to, anot jos, [[jungtukas]] ''ja'' 'ir' yra ne greta latviško [[Skolinys|skolinio]] ''un'' 'ir' vartotas savasis žodis, o gana sąmoningai įsivestasis iš [[Estų kalba|estų kalbos]], siekiant pakeisti ''un'' – galimybes tokia dingstimi naujai diegtis žodžius ji vadina „diskutuotinomis“, jos manymu, „ne mažiau geras požiūris, kad [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtaka, jeigu ji gerai pritaikyta lyvių kalbos sistemai, yra būtent tai, kas šiai kalbai suteikia originalumo”.{{sfn|de Sivers|2001|p=86.&mdash;87}} Anot jos, latviški [[Priešdėlis|priešdėliai]] leidžia perteikti „daugybę galimų atspalvių” (''les préfixes lettons du verbe: une foule de nuances disponibles'').{{sfn|de Sivers|2001|p=79}} De Zivers yra sudarytų su latviškais priešdėliais lyvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžių]] sąrašo ''Die lettischen Präfixe des livischen Verbs'' autorė. == Įtaka latvių kalbai == [[Vaizdas:Latv-Liv.JPG|thumb|Latvių–lyvių pokalbių žodynas (1991 m.)]] Manoma, kad latvių kalbos [[kirtis]] tapo fiksuotas (pastovus) dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtakos – visada kirčiuojamas pirmasis skiemuo; dėl atitraukto kirčio [[galūnė (kalbotyra)|galūnė]]se trumpieji [[Balsis|balsiai]] iškrito, o ilgieji – sutrumpėjo, be to, atsirado savotiška regresyvinė balsių harmonija (nuo tolesnio skiemens garsų priklauso balsių <e>, <ē> siaurumas arba platumas); atsižvelgiant į balsių aplinką, ilgėja [[Priebalsis|priebalsiai]] – šis reiškinys neretai vadinamas pėdos [[izochronija]].<ref>{{cite book|title=Facts about the World's Languages: An Encyclopedia of the World's Major Languages, Past and Present |last=Garry |first=Jane |authorlink= |author2= |year=2001 |publisher=H.W. Wilson |location= |isbn=9780824209704 |page= |pages= |url=http://books.google.lv/books?id=SGtiAAAAMAAJ |accessdate= |quote=After the Latvian people's ancestors (Semigallian, Selian, and Latgalian speakers) came into contact with Finno-Ugric languages, their language developed some notable distinctions from its earlier state, including placing of the word stress on the first syllable, loss of short and shortening of long end vowels, development of low front vowel [e], regressive vowel harmony, etc.}}</ref><ref>{{cite book |last=Kortmann |first=Bernd |date=2011 |title=The Languages and Linguistics of Europe |url=http://books.google.lv/books?id=Dt_Eg2ehL8kC&pg=PA5&dq=consonant+length+latvian |location= |publisher=Walter de Gruyter |isbn=3110220253 |quote= Consonant quantity is well-developed in Latvian as a result of Fennic substratum influence. Sonorants show distinctive quantity mainly in loanwords, cf. ''manna'' {{IPA|[manːa]}} 'manna' vs. ''mana'' {{IPA|[mana]}} (nom.sg.fem. of 1st ps. sg possesive pronoun). Non-distinctive quantitative variation in obstruents occurs in native words: immidiately post-tonic voicless obstruents are automatically lengthened between short vowels, cf. ''lapa'' {{IPA|[lapːa]}} 'leaf' vs. ''lāpa'' {{IPA|[laːpa]}} 'torch,' ''lapā'' {{IPA|[lapaː]}} 'leaf (loc.sg.)'. In Lithuanian there is no consonantal quantity and on the morphemic boundary geminates are shortened. |page=5}}</ref> Esama labai įvairių nuomonių apie verstines žodžių reikšmes: pasak [[Janis Endzelynas|J. Endzelyno]] (J. Endzelīns), {{lv|zāles}} 'žolės; vaistai', lyvių ''āina'', [[Estų kalba|estų]] ''rohi'' 'augalai; vaistai' reikšmių panašumas nėra susijęs, tačiau naujas žodžių reikšmes {{lv|dzīt}} 'varyti; ginti' → 'skusti' (lyvių ''abbiņi ajjõ'', [[Estų kalba|estų]] ''habet ajama'' 'skusti' („varyti” barzdą) jis vertina kaip [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] įtaką.{{sfn|Rudzīte|1994|p=293.&mdash;294}} O Karulis šios gretybės su lyvių kalba nemini, bet jis pastebi reikšmės poslinkius {{lv|sist}} 'mušti; trenkti' → 'kirsti' → 'pjauti' → 'skusti'.{{sfn|Karulis|2001|p=258}} Endzelyno manymu, dėl lyvių kalbos galėjo atsirasti reikšmė {{lv|labs}} 'labas; geras' → ''labais'' 'dešinys' (pvz., {{lv|labā roka}} 'dešinė ranka', t. y. '„geroji” ranka') – plg. lyvių ''jõvā kež'', estų ''hea käsi'' 'dešinė („geroji”) ranka'. Karulis šios paralelės nenurodo, tokią žodžio reikšmę jis labiau linkęs gretinti su [[Rusų kalba|rusų kalbos]] ''правый'' (''pravyj'') 'dešinys; teisingas; nekaltas', [[Vokiečių kalba|vokiečių]] ''recht''/''Recht'' 'dešinys; tikras; teisingas; teisė', [[Anglų kalba|anglų]] ''right'' 'dešinys; teisingas; teisė'.{{sfn|Karulis|2001|p=481}} Teigiama, kad posakiai [[Latvių kalba|latv.]] ''rokā''{{efn|Latvių kalboje [[iliatyvas ]] neretai reiškiamas [[Inesyvas|inesyvu]]: ''es dzīvoju Rīg'''ā''''' 'aš gyvenu Ryg'''oje'''' – ''es braucu Rīg'''ā''''' 'aš važiuoju Ryg'''on''''.}} ''dabūt'' 'gauti' („rankon gauti“), {{lv|likt cepuri galvā}} 'už(si)dėti kepurę' („dėti („likti“) kepurę galvon“) ir kiti yra versti iš [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] (lyvių ''käddõ sōdõ''; ''kibārt pǟzõ pānda'', estų ''kätte saama''; ''kübarat pähe panema'').{{sfn|Rudzīte|1994|p=294}} [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte) neaptaria to, kad abi minėtosios Baltijos finų kalbos vartoja būtent [[Iliatyvas|iliatyvą]]. Dabartinėje lyvių kalboje produktyvūs tik vidaus [[Vietininkas|vietininkai]], tačiau [[Estų kalba|estų kalboje]] tebevartojami ir pašalio, kuriais būtų galima perteikti reikšmę 'dėti kepurę '''ant''' galvos' (išorinio paviršiaus), vis dėlto estų kalboje pasitelkiamas posakis, kurį pažodžiui būtų galima versti kaip 'dėti kepurę galv'''on'''', o šį nusikopijavo latviai. Latvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltų kalbos|baltų]] ar [[Slavų kalbos|slavų]] kalbose, [[Priešdėlis|priešdėliais]] dažnai reiškiamas įvykio [[veikslas]] (veiksmas jau baigęsis); jeigu [[veiksmažodis]] ir taip žymi įvykusį veiksmą, priešdėlio galima atsisakyti, siekiant suteikti eigos veikslo (tebetrunkančio veiksmo) atspalvį, bet tokie veiksmažodžiai neretai turi ir vietos reikšmę, o tokiais atvejais latvių kalboje [[Priešdėlis|priešdėliai]] keičiami [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]], kuriuos Endzelynas vadino „pakaitais”. Jie perteikia ir eigos veikslo, ir vietos (padėties erdvėje) reikšmes, pavyzdžiui: {{lv|aizsiet}} 'užrišti' : ''siet '''ciet''''' 'rišti' (rišti „kietai”), {{lv|piesiet}} 'pririšti' : ''siet '''klāt''''' 'rišti' (rišti „šalia”) – {{lv|es piesēju}} 'aš pririšau' (įvykio veikslas), ''es sēju '''klāt''''' 'aš rišau' (rišau „šalia”; eigos veikslas, bet kartu nurodoma padėtis erdvėje, vieta). Manoma, kad tokia vartosena atsirado dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtakos. {{sfn|Rudzīte|1994|p=295.&mdash;296}} Rudzytė nenagrinėja, ar dėl šių priežasčių latvių kalboje, kitaip negu [[Lietuvių kalba|lietuvių]], reguliariai nevartojami kartotiniai veiksmažodžiai (pvz., kaip {{lt|rašiau}} – ''rašydavau, rašinėjau;'' ''klausiau – klausdavau, klausinėjau;'' ''keičiau – keisdavau, kaitaliojau'' ir t. t.){{efn|Dažnai vartojami veiksmažodžiai latvių kalboje gali būti kartotiniai: ''dzīt'' 'ginti (varyti)' : ''dzenāt'' 'gainioti' ir t. t., bet dažnai atliekamas veiksmas latvių kalboje neegzistuoja kaip [[Būtasis dažninis laikas|dažninis veiksmažodžio laikas]].}} Dar būtų galima palyginti su [[rusų kalba]], kur kartotinis veiksmažodis dažniausiai žymimas [[priesaga]] ''-ыв'' (''-yv'') ir kartojamas veiksmas rodo eigos veikslą (nebaigtą veiksmą), o paliktas [[priešdėlis]] nusako vietą (padėtį erdvėje): {{ru|привязать}} (''priviazat&apos;'') 'pririšti' : ''привяз'''ыв'''ать'' (''priviaz'''yv'''at&apos;'') 'rišinėti (prie…)'. Rudzytė neapžvelgia šių prieveiksmių darybos panašumų: ''vizā'' 'kietas, neminkštas' – ''vizāl''; ''vizās''; ''vizzõ'' 'kietai; tvirtai; nelaisvai' (plg. {{lv|ciet}} 't. p.'), ''vālda'' 'valia; galia', ''eņtšvālda'' 'savivalė' – ''vāldiņ''; ''vāldiž'' 'laisvai; netvirtai' (plg. {{lv|vaļā}} 't. p') ir kt. Baltijos finų kalbų įtaka aiškinama tai, kad latvių kalboje nuosavybės, priklausymo, privalėjimo ar turėjimo reikšme nevartojamas veiksmažodis ''turėti.'' Lietuvių pasakymą ''aš turiu knygą'' latvių kalboje atitinka ''man ir grāmata'' 'man yra knyga' – tai visiškai sutampa su lyvių ''minnõn um rōntõz'' arba estų ''mul on raamat''.{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Estų [[Baltistika|baltistas]] ir [[Slavų kalbos|slavistas]] P. [[Peeter Arumaa|Aruma]] pastebi latvių ir estų atpasakojamosios [[Nuosaka|nuosakos]] panašumus ir pažymi, kad estų ir lyvių kalbos tarp Baltijos finų kalbų yra vienintelės, turinčios atpasakojamąją nuosaką. Arumos teigimu, čia panašumas dar ir tas, kad latvių atpasakojamosios nuosakos darybos priesagos ''-ot'' (sk. ''-uot'') ir ''-šot'' (sk. ''-šuot'') yra sustabarėję vienaskaitos [[Galininkas|galininkai]] (matyt, turimi omenyje anksčiau čia turėti [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]], atitinkantys dabartinės [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] veikiamuosius dalyvius su ''-ąs, -antis'' ir ''-siąs, -siantis''), o estų atpasakojamosios nuosakos [[priesaga]] ''-vat'' – tai sustabarėjęs [[partityvas]]: {{lv|viņš nākot / nākšot}} 'jis ateinąs / ateisiąs', {{et|ta tulevat}},{{efn|Estų kalboje nėra gramatinio būsimojo laiko.}} 'jis atėjęs', ''ta olevat tulnud'' 'jis buvęs atėjęs'. Rudzytės manymu, lyvių kalboje dalyvius išstūmė veiksmo atlikėją reiškiantys [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], pvz., lyv. ''ta tuļļi(ji)'', kur lyv. ''tuļļi(ji)'' – 'ėjėjas', o {{et|tulev}} – 'einąs'. Pasak jos, būtini papildomi tyrimai, nes vadinamosiose giliausiose latvių tamniekų [[Tarmė|tarmėse]] (pavyzdžiui, apie [[Dundaga|Dundagą]]) atpasakojamosios nuosakos nėra, o tamniekų tarmės išaugusios ant lyvių kalbos [[Substratas (kalbotyra)|substrato]].{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Aruma daro prielaidą, kad veiksmo atlikėjus reiškiančių [[Daiktavardis|daiktavardžių]] kaip [[Pažyminys|pažyminių]] vartojimas latvių kalboje bus atsiradęs dėl Baltijos finų įtakos: {{lv|dējēja pīle}} 'dėsli antis' („dėjėja antis”), {{et|muneja part}} 't. p.', lyvių ''jūoji vāški'' 'daug geriantis veršis' („gėrėjas veršis”) – {{lv|dzērājs teļš}} 't. p.'{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Įtraukiant ir lyviškus, ir kitų [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] žodžius, kartu su tik tarmėse vartojamais žodžiais latvių kalboje, anot [[Marta Rudzīte|Rudzytės]], yra iki 500 [[Finizmas|finiškų skolinių]].{{sfn|Rudzīte|1994|p=291}} == Kalbos pavyzdys su garso įrašu == Trumpas filmuoto pokalbio su [[Grizelda Kristiņa|Grizelda Kristinia]] (Grizelda Kristiņa) fragmentas, perrašytas [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|tarptautine fonetine abėcėle]] ir verstas į lietuvių kalbą. * ''Minā um sindõn Lețmōl, Dundags pagastõs, Zūonkõ kōrands. Min izā vȯļ Pētõr un jemā vȯļ Līž un min vȯļ ikš veļ – Jōņ. Un mēg jelīzmõ Zūonkõ kōrands – amād sugūd. Sǟl vȯļ min izā un veļ, un sõzār, un vel munt sugūd un minnõn…'' * /{{IPA|minɑː}} {{IPA|um}} {{IPA|sindən}} {{IPA|lecmoːl}} {{IPA|dundɑks}} {{IPA|pɑgɑstəs}} {{IPA|zuːoŋkə}} {{IPA|koːrɑnts}} {{IPA|min}} {{IPA|izɑː}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|peːtər}} {{IPA|un}} {{IPA|jemɑː}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|liːʒ}} {{IPA|un}} {{IPA|min}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|ikʃ}} {{IPA|veʎ}} {{IPA|joːɲ}} {{IPA|un}} {{IPA|meːg}} {{IPA|jeliːzmə}} {{IPA|zuːoŋkə}} {{IPA|koːrɑnts}} {{IPA|ɑmɑːd}} {{IPA|suguːd}} {{IPA|sæːl}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|min}} {{IPA|izɑː}} {{IPA|un}} {{IPA|veʎ}} {{IPA|un}} {{IPA|sɯzɑːr}} {{IPA|un}} {{IPA|vel}} {{IPA|munt}} {{IPA|suguːd}} {{IPA|un}} {{IPA|minːən}}/ * Aš gimiau [[Latvija|Latvijoje]], [[Dundagos valsčius|Dundagos valsčiuje]], Žuonakų [[Sodyba|sodyboje]].{{efn|Straipsnių rinkinyje ''Lyviai: istorija, kalba ir kultūra'' 194 p. „Kanadoje gyvenanti Grizelda Kristinia (mergautinė pav. Bertholde, g. [[1910 m.]]) iš Vaidės kaimo Žuonakų namų” ir 356 p "(...) Vaidės kaimo Žuonakų (''Zūonkõ'') sodybos (...)”}} Mano tėvas buvo Pėteris ir motina buvo Lyžė ir aš turėjau vieną brolį – Jonį. Ir mes gyvenome Žuonakų sodyboje – visi giminaičiai. Ten buvo mano tėvas ir brolis, ir sesuo, ir dar kiti giminaičiai ir man… {| class="wikitable" style="background:#98FB98; text-align:right; width:30%;" |- ! style="background:#98FB98" | ''KLAUSYTI'' <small>(išoriniai šaltiniai)</small>: <br />1. <small>[http://www.youtube.com/watch?v=zeEgxHEpL2w&t=38s ''YouTube portale'']</small> _{<small> – redaguotas variantas (tik garso įrašas), nuorašas atitinka nuo 0:38 iki 1:28.</small>}<br /><br />2. <small>[http://ia600503.us.archive.org/1/items/Livonian_Kristin_kundz/Livonian_Kristin_kundz_1.ogv ''Visas filmuotas pokalbis'']</small> _{<small> – nuo 0:55 iki 1:44.</small>}<br /> |} == Dažnai vartojami žodžiai ir posakiai == {| class="wikitable" style="background:beige; text-align:center; width:80%;" |- ! style="background:#EEE8AA" | Sveikinimas, mandagumo žodžiai ! style="background:#EEE8AA" | Pažintis ! style="background:#EEE8AA" | Šeimos ir giminės nariai ! style="background:#EEE8AA" | Proginiai posakiai ! style="background:#EEE8AA" | Valgis, gėrimai |- | Sveiki (-as)! – Tēriņtš!<br />Labas rytas! – Jõvā ūomõg! Laba diena! – Jõvā pǟva!<br /> <br />Labas vakaras! – Jõvā ȭdõg! Labanakt! – Jõvvõ īedõ!<br /> <br />Iki pasimatymo! – Nēmiz pǟl! <br />Gero apetito! – Jõvvõ sīemnaigõ! Ačiū! – Tienū!<br /> <br />Prašom! – Pōlaks!<br /> <br />Atsiprašau! – Āndagid andõks!<br /> <br />Taip – Nǟ<br />Ne – Äp |<br />Ar jūs kalbate – Või tēg rõkāndõt:<br />lyviškai – līvõ kīelkõks,<br />lietuviškai – leiš kīelkõks,<br />angliškai – engliš kīelkõks?<br /><br />Kuo jūs vardu? – Kui tēḑi nutāb?<br />Mano vardas (ir pavardė) yra … – Min nim (ja līekõnim) um … <br />Kur jūs gyvenate? – Kus tēg jelāt? <br />Aš gyvenu Lietuvoje. – Minā jelāb Leišmōl.<br /> <br />Kaip tau (jums) sekasi? – Kui sinnõn (täddõn) lǟb?<br />a. Ačiū, man sekasi gerai. – Tienū, minnõn lǟb jõvīst.<br /> b. Galėtų būti ir geriau. – Võiks lǟdõ paŗīmstiz.<br /> <br />Dėkoju už – Tienūb iļ:<br /> pagalbą – ab,<br /> patarimą – nõv,<br /> dovaną – āndõks,<br /> malonų priėmimą – lõpsnā vastõvõtāmiz. Aš tave myliu. – Ma ārmaztõb sīnda. | tėvas – izā<br />motina – jemā brolis – veļ<br />sesuo – sõzār dėdė – sūrveļki<br />teta – sūrsušā senelis – vanātōţi<br />močiutė – vanāǟma vyras – mīez<br />žmona – nai<br /> vaikas – läpš sūnus – pūoga duktė – tidār<br /> vaikaitis (-ė) – lapsläpš žentas – tidārmīez<br /> marti – mīņa anyta – mīejemā<br /> šešuras – mīeizā uošvė – naizjemā<br /> uošvis – naizizā svainis – sõzārmīez<br /> brolienė – veļīnai giminaitis (-ė) – sugli (draugas (-ė) – sõbrā) | Sveikinu tave (jus)! – Minā tēriņtõb sīnda (tēḑi)!<br />Linkiu daug laimės! – Minā tārmõb pǟgiņ vȯnnõ!<br />Nuoširdžiai sveikinu su – Tēriņtõb sidāmõst:<br />gimimo diena – sindizpǟvaks,<br />vardo diena – nimpǟvaks,<br />vestuvių diena – kōzgõndpǟvaks,<br />Naujaisiais metais – Ūd āigastõks!<br /> Laimingų Naujųjų metų! – Vȯndzizt Ūdtõ āigastõ!<br />Džiaugsmingų – Rīemliži:<br /> Kalėdų – Taļšpivḑi,<br />Velykų – Lejāvõtāmidi!<br /><br />Linkime geros sveikatos! – Mēg tarmõm jõvvõ tīeratõ!<br /><br />Į sveikatą! – Tīeratõks! (tostas) Užjaučiu tave (jus). – Minā tūndõb sinnõn (täddõn) īņõz. <br /> | duona – lēba<br />ragaišis – kak<br />tortas – tort pienas – sēmḑa<br />sviestas – vȭidag sūris – sȭira varškė – kuppõnsēmḑa grietinė – iļdžēmḑa<br /> kiaušinis – munā<br />vaisius – pūvīļa<br /> daržovė − tarāvīļa<br />uoga − mōŗa<br /> mėsa – vȯzā<br />dešra – mȭka<br /> kepsnys – tsepīt<br /> jautiena – jelājvȯzā<br /> kiauliena – sigāvȯzā<br />vištiena – kanāvȯzā<br /> žuvis – kalā košė – sandrok<br />sriuba – zup vanduo – vež<br />arbata – tē<br />kava – kaffe<br />sultys – līem<br />alus – vȯl<br /> vynas – vīnõ<br /> |} == Pastabos == {{notelist|2}} == Šaltiniai ir literatūros išnašos == {{Išnašos}} == Literatūra == {{refbegin}} * {{citation | last= Vītso | first= Tīts Reins | authorlink = |author2= | editor1-last = Blumberga | editor1-first = Renāte | editor2-last = Mäkeläinen | editor2-first = Tapio | editor3-last= Pajusalu | editor3-first= Karl | year = 2013 | title = Lībiešu valodas pamatiezīmes | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 267.&mdash;286. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 | ref = CITEREFViitso2013 }} * {{citation | last = Vītso | first = Tīts Reins | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Lībiešu valoda pārējo Baltijas jūras somu valodu vidū | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 258.&mdash;266. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFViitso1994 }} * {{citation | last = Vēri | first = Eduards | authorlink = |author2= | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Īss lībiešu valodas apraksts | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 267.&mdash;288. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFVääri1994 }} * {{citation |title=Livonian |last=Moseley |first=Christopher |year=2002 |publisher=LINCOM EUROPA |location=Muenchen |isbn=3895861588 |url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/17236}} * {{citation | last = Ernštreits | first = Valts | year = 2007 | title = Livonian orthography | journal = Linguistica Uralica | pages = 11.&mdash;22. lpp | url = http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2007/issue_1/ling-2007-1-2.pdf }} * {{citation | last1 = Ernštreits | first1 = Valts | last2 = Kļava | first2 = Gunta | year = 2014 | title = Grammatical changes caused by contact between Livonian and Latvian | journal = Eesti ja soome-ugri keeleteaduse ajakiri | pages = 77.&mdash;90. lpp | url = http://jeful.ut.ee/index.php/JEFUL/article/view/jeful.2014.5.1.05/43 }} * {{citation |title=Die jungen lettischen Lehnwörter im livischen |last=Suhonen |first=Seppo |year=1973 |publisher=Suomalais-Ugrilainen Seura |location=Helsinki |isbn=951-9019-06-5 |url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/17036}} * {{citation | last = Rudzīte | first = Marta | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 288.&mdash;319. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 }} * {{citation|title=Parlons live: une langue de la Baltique |last=de Sivers |first=Fanny |year=2001 |publisher=L'Harmattan |isbn=978-2747513371}} * {{citation |first=Konstantīns |last=Karulis|title=Latviešu etimoloģijas vārdnīca |place=Rīga |publisher=Avots |year=2001 |isbn=9984-700-12-7}} * {{citation | last = Vēri | first = Eduards | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Par lībiešiem un lībiešu valodu (Tenu Karmas tulkojums latviešu valodā ar viņa piezīmēm un labojumiem) | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 227.&mdash;248. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFVääriKarma1994 }} * {{citation | last = Hirša | first = Dzintra | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Lībieši un lībiešu izcelsmes vietvārdi Latvijā | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 201.&mdash;215. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 }} * {{citation | last = Grīntāls | first = Riho | authorlink = |author2= | editor1-last = Blumberga | editor1-first = Renāte | editor2-last = Mäkeläinen | editor2-first = Tapio | editor3-last = Pajusalu | editor3-first = Karl | year = 2013 | title = Lībiešu valoda jauno laiku pirmajos gadsimtos | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 255.&mdash;265. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 | ref = CITEREFGrünthal2013 }} * {{citation | last = Vinklers | first = Eberhards | authorlink = |author2= | editor1-last= Blumberga | editor1-first= Renāte | editor2-last= Mäkeläinen | editor2-first= Tapio | editor3-last= Pajusalu | editor3-first= Karl | year = 2013 | title = Par aizguvumu slāņiem lībiešu valodā | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 303.&mdash;312. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 }} *: Internetinė straipsnio versija anglų kalba:<br />{{citation | last = Winkler | first = Eberhard | year = 2014 | title = Loanword strata in Livonian | journal = Eesti ja soome-ugri keeleteaduse ajakiri | issn = 2228-1339 | url = http://jeful.ut.ee/index.php/JEFUL/article/view/jeful.2014.5.1.11/49 | doi = 10.12697/jeful.2014.5.1.11 }} {{refend}} == Nuorodos == * Dokumentinis filmas lyvių kalba [http://www.uttv.ee/naita?id=7803 ''Profesoriaus Vytso lyviai''] (žr. [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]]). Titruojama [[Estų kalba|estiškai]]. * {{citation |last1=Viitso |first1=Tiit-Rein |last2=Ernštreits |first2=Valts |title=Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz (LEL) (''Lyvių-estų-latvių žodynas'') |url=http://www.keeleveeb.ee/dict/translate/lietlv/lv/index.html |year=2012–2013 |location=Tartu / Rīga |isbn=9789984815763 }}(Norint ieškoti latvių kalba (''latviešu atbilsmes'', LV), latvišką žodį galima rasti [http://letonika.lv/groups/default.aspx?g=2&r=10631062 ''Lietuvių-latvių žodyne''] letonika.lv) * {{citeweb |url=http://sonad.oahpa.no/lav/liv/ |title=Latvių-lyvių-latvių (estų, suomių) žodynas |work=Oahpa |publisher=University of Tromsø }} (Kaip informuojama projekte, žodynas grįstas ta pačia medžiaga, kaip ir LEL, tačiau jame esama į LEL neįtrauktų antraštinių žodžių, čia vartojama įprastinė keletu ženklų papildyta rašyba.) * {{citeweb |url=http://giellatekno.uit.no/cgi/index.liv.eng.html |title=Lyvių kalbos įrankai (linksnių generatorius ir kt.) |work=Sámi giellatekno |publisher=University of Tromsø }} (Jeigu žodžio šaknis kaitant kinta, sugeneruoti linksniai gali būti klaidingi.) * {{citeweb |url=http://www.eki.ee/dict/ety/ |title=Eesti etümoloogiasõnaraamat |trans-title=Etimologinis estų kalbos žodynas |publisher=Eesti Keele Instituut }} (Etimologiniame žodyne lyviški žodžiai aptariami prie estiškų antraštinių žodžių, jeigu jų kilmė ta pati.) * {{citation |last1=Sjögren |first1=Andreas Johan |last2=Wiedemann |first2=Ferdinand Johann |title=Livisch-deutsches und deutsch-livisches Wörterbuch (Lyvių-vokiečių-lyvių žodynas); |url=http://www.eki.ee/dict/ldw/ |year=1861 |publisher=Eggers }} (Estų kalbos instituto sukurta tiriamoji versija, vartojama pirminė Šiogreno rašyba.) * [https://incubator.wikimedia.org/wiki/Wp/liv/E%E1%B8%91%E1%B8%91il%C4%93%E1%B8%91 Lyviškoji Vikipedija] (bandomoji, dar nepatvirtinta versija) * Lyvių kultūros ir kalbos portalas [http://www.livones.net/liv Livones.net]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * Kalbos pradmenys Facebook’o grupėje [https://www.facebook.com/livuval/?fref=ts ''Līvõ kēļ''] („Lyvių kalba”) * Lyvių grupė ''[[Tai Tai]]'': [https://www.youtube.com/watch?v=I1AT0e1CHy0&list=PLrLh0Vet5pcIAyaSBQpZYoQQvgzRl5MV2&index=22&t=41s ''Daina apie duonos dalinimą''] (lyviškai) * {{Ethnologue|liv}} {{Uralo kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Finų kalbos]] [[Kategorija:Latvijos paveldas]] [[Kategorija:Lyviai]] 03k5v5nlqiy59kq09ytrek5jpt0l2qx 7889585 7889532 2026-07-29T23:58:51Z Ed1974LT 52229 /* Reikiamybės nuosaka */ 7889585 wikitext text/x-wiki {{kalba|kalba=Lyvių kalba <br />'''''līvõ kēļ'''''|spalva= limegreen| šalys= {{flag|Latvija}}<br>{{flag|Estija}}{{efn|Lyvių—estų—latvių žodyno pratarmėje Vytsas rašo, kad lyvių kalbos mokoma Estijos ir Latvijos aukštosiose mokyklose.}}| kalbančiųjų=<small>Vienam [[2020]] m. gimusiam žmogui ši kalba yra [[Gimtoji kalba|gimtoji]].<ref name="lsm.lv"/> Esama ~40 [[Kalbos sertifikatas#Kalbų mokėjimo lygiai|B1 lygiu]] ir ~210 [[Kalbos sertifikatas#Kalbų mokėjimo lygiai|A1–A2 lygiais]] kalbos naujai išmokusiųjų</small><ref name="thetimes1">The Times Europe (2013-06-05): [http://www.thetimes.co.uk/tto/news/world/europe/article3782596.ece ''Death of a language: last ever speaker of Livonian passes away aged 103''] ''(anglų k.); tikrinta 2017-02-08</ref><ref>livones.net (2011-12-14): [http://www.livones.net/valoda/?raksts=8701 ''Lyvių kalbos padėtis''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140202235047/http://www.livones.net/valoda/?raksts=8701 |date=2014-02-02 }} (latvių k.); tikrinta 2017-02-09</ref>| vieta= į šimtuką nepatenka| kilmė=[[Uralo prokalbė]] *[[Uralo kalbos]] **[[Finougrų kalbos]] ***[[Finų kalbos]] ****[[Baltijos finų kalbos]] *****'''lyvių'''| oficiali={{flag|Latvija}}<br>Įteisintoji Latvijos mažumos kalba<ref>1999 m. gruodžio 21 d. [http://likumi.lv/doc.php?id=14740 Latvijos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo] 5. str.; tikrinta 2017-02-07</ref><br>| iso639-1=-| iso639-2=-| iso639-3=liv}} {{Incubator|code=liv}} [[Vaizdas:Idioma livonio.png|299px|thumb|Lyvių kalba [[Kuršas|Kurše]]]] '''Lyvių kalba''' (lyv. k. ''līvõ kēļ'') – beveik išnykusi [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimos [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] grupės [[agliutinacinė kalba]], viena iš dviejų [[Latvija|Latvijos]] [[Čiabuviai|autochtoninių]] kalbų ir vienintelė kalba greta [[latvių kalba|latvių]], Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.{{efn|Pagal Valstybinės kalbos įstatymo 3 straipsnį, [[latgalių kalba]] yra „istorinė latvių kalbos atmaina”, pagal 5 straipsnį, valstybinė kalba yra latvių, ir visos kitos Latvijos Respublikoje vartojamos kalbos, išskyrus lyvių kalbą, Valstybinės kalbos įstatymo požiūriu laikomos svetimomis.}} Paskutinė [[Kanada|Kanadoje]] ilgai gyvenusi lyvių kaip [[Gimtoji kalba|gimtosios kalbos]] vartotoja [[Grizelda Kristiņa|Grizelda Kristinia]], sulaukusi 103 metų, mirė [[2013]] m. birželio 2 d.<ref name="thetimes1"/> Vienintelis šių dienų žmogus, vaikas, kuriam lyvių kalba yra gimtoji – [[2020]] m. gimusi [[Mednių šeima|Kuldė Mednė]] (''Kuldi Medne''), jos tėvai – lyvių kalbos gaivinimo aktyvistai.<ref name="lsm.lv"/> Šiuo metu yra daugiau kaip 200 geriau ar silpniau lyvių kalbos naujai pramokusių žmonių, dauguma iš jų – [[lyviai]].<ref name="autogenerated127">Ernštreits V. „Livonian in the 21st century”. Études finno-ougriennes, 44 (janvier 2012). Numéro spécial „Les langues finno-ougriennes aujourd’hui”, Paris, ADÉFO; L’Harmattan, (2014) p. 127–144, ISSN 0071-2051, ISBN 978-2-343-02592-6, EAN 9782343025926</ref> Lyvių kalba įtraukta į [[UNESCO]] nykstančių kalbų sąrašą.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net” (2011-12-12): [http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8680 Lyvių kalba] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141222195941/http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8680 |date=2014-12-22 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-03-10</ref> Kilmės atžvilgiu lyvių ir latvių kalbos visai negiminingos, tačiau viena kitai padarė žymų poveikį ir dėl to atsirado savitų bruožų, ypač garsyne, kurių neturi joms giminingos kalbos: latvių kalba turi daug [[baltų kalbos|baltų]] ir [[slavų kalbos|slavų]] kalboms nebūdingų [[Fonologija|fonologinių]] ypatybių, o lyvių kalboje, be kitų pavyzdžių, susidarė palyginti sudėtinga [[Kirtis|kirčiuoto]] skiemens struktūra drauge su nekirčiuotų [[Balsis|balsių]] trumpinimu. Lyvių kalbai artima, bet daug konservatyvesnė [[suomių kalba]] pasižymi ne tokia sudėtinga kirčiuoto skiemens sandara ir net labai ilguose žodžiuose išlaiko nekirčiuotus balsius sveikus. Lyvių kalboje išnyko tiek [[priebalsių laipsniavimas]], tiek [[balsių harmonija]], tačiau naujai susidarė labai sudėtinga balsių kaita.<ref>{{cite book|last=Лаанест|first=А.|title=Основы финно-угорского языкознания (прибалтийско-финские, саамские и мордовские языки)|chapter=Прибалтийско-финские языки|location=М.|publisher=Наука|date=1975|pages=18|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Цыпанов|first=Е. А.|title=Сравнительный обзор финно-угорских языков|chapter=Ливский язык|url=http://www.finnougoria.ru/pdf%20izdania/sravnitelnyi%20obzor2.pdf|location=Сыктывкар|publisher=Кола|date=2008|pages=191|isbn=5-8818-6835-8}}</ref> Lyvių kalba pasižymi kai kuriomis [[Archaizmas|archajiškomis ypatybėmis]]: išsaugota ''*ktt'' : ''*kt'' (> ''*t'' : ''*d'') priešprieša; daugybėje [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] išsaugotas galinis ''-a'', kuris kitose Baltijos finų kalbose virto produktyvesniu ''-e'' > ''-i'' kamiengaliu; lyvių kalbai būdingos ypatingos liepiamosios [[Nuosaka|nuosakos]] vienaskaitos II [[Asmuo (gramatika)|asmens]] formos.<ref>{{cite book|last=Viitso T.-R.|title=The Uralic languages|chapter=Fennic|location=London – New York|publisher=Routledge|date=1998|pages=101–102|isbn=}}</ref> Kadangi lyvių kalba – [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], žodžio kaitomoji dalis šiame straipsnyje vadinama [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesaga]] ([[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] priesaga), o ne [[Galūnė (kalbotyra)|galūne]]. Darybos formantai taip pat vadinami priesagomis ([[Žodžių daryba|darybos]] priesagomis). Atsižvelgiant į kontekstą, lyvių kalbos raštijos ištakomis gali būti laikoma [[XIX amžius|XIX a.]] išnykusi ir palyginti prastai dokumentuota [[Vidžemė]]s Salacos arba [[Kuršas|Kuršo]] lyvių tarmė. Čia daugiausia bus remiamasi Kuršo lyvių rytų tarme, kuria grindžiama [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lyvių kalba. == Tarp kitų giminingų kalbų == [[Vaizdas:Norādes Kolkasragā.jpg|270px|thumb|left|Nuorodos [[Kolkos ragas|Kolkos rage]] latvių, lyvių ir anglų kalbomis]] Kaip teigia estų kalbininkas T. Vytsas ([[Tiit-Rein Viitso]]), [[Baltijos finų kalbos]] pradžioje buvo skilusios į tris atšakas: lyvių kalbą, pietų estų kalbą (sunormintas jos variantas – [[veru kalba]]) ir į atšaką, kurią jis vadina [[Neva|Nevos]] kalbų grupe. Iš pastarosios kilo visos kitos Baltijos finų kalbos.{{sfn|Viitso|1994|p=262}} Estų kalbininko [[Paul Alvre|P. Alvrės]] teigimu, pirmieji Baltijos jūros pakrantėse apsigyvenę finai buvo lyvių ir [[Suomių kalba|suomių]] vakarinių tarmių vartotojai.{{sfn|Viitso|1994|p=261}} Vytsas nurodo, kad savarankiškų Baltijos finų kalbų susidarymas tebėra ginčytinas klausimas. Vis dėlto, jo manymu, yra aišku, kad lyvių kalba − viena iš seniausiųjų savarankiškų Baltijos finų kalbų.{{sfn|Viitso|1994|p=266}} == Istorija == === Iki XX amžiaus === [[Vaizdas:Liivi keel.GIF|350px|right|thumb|{{legend|#3f403f|Paskutinių lyvių kalbos vartotojų teritorijos}} {{legend|#c7bca3|Istorinis lyvių kalbos paplitimo arealas Latvijoje}}]] Pagal [[Archeologija|archeologinius]] duomenis, dabartinės [[Pabaltijis|Baltijos kraštų]] teritorijos buvo apgyvendintos daugiau kaip prieš 10 000 metų. Pirmieji gyventojai buvo [[Senoji Europa|protoeuropiečiai]]. Baltijos finai čia pasirodė apie [[2000 m. pr. m. e.|2000 m. pr. m. e]]. arba, kaip teigia [[Tõnu Karma|T. Karma]], apie [[3000 m. pr. m. e.]] Jie susimaišė su protoeuropiečiais ir čia įsigalėjo Baltijos finų kalbos atmaina, kurios pagrindu susiformavo lyvių, šiaurės ir pietų [[Estų kalba|estų]] kalbos.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227}} [[Estai|Estų]] kalbininko [[Paul Ariste|P. Aristės]] teigimu, apie 3000 m. pr. m. e. į Baltijos kraštus atsikėlę [[Šukinės duobelinės keramikos kultūra|šukinės duobelinės keramikos]] kultūros atstovai kalbėjo penkiomis pagrindinėmis Baltijos finų kalbomis, ir viena iš jų buvo lyvių kalba.{{sfn|Hirša|1994|p=201}} [[Virvelinės keramikos kultūra|Virvelinės keramikos kultūros]] atstovai, kuriems priklausė ir [[prabaltai]], į dabartinę [[Latvija|Latvijos]] teritoriją atsikėlė apie 2000 metus pr .m. e. ir čia susidūrė su Baltijos finų tautomis.{{sfn|Hirša|1994|p=204}} [[XII amžius|XII a]]. pabaigoje lyviai gyveno plačiame ruože prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]], taip pat [[Dauguvos lyvių žemė|Dauguvos]] ir [[Turaida (žemė)|Gaujos]] žemupių apylinkėse, iš žemyno pusės jų kaimynai buvo [[Latviai|letai]], [[žiemgaliai]] ir [[sėliai]]. Anksčiausios rašytinės žinios apie lyvius randamos [[XI amžius|XI]] a. [[Kijevo Pečorų laura|Kijevo Pečiorų lauros]] vienuolyno [[Būtųjų laikų pasakojimas|Nestoro kronikose]], kur lyviai minimi kaip ''либь'' (''lib&apos;'') bei ''любь'' (''liub&apos;''), nors pastarasis užrašymas laikomas klaidingu.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227}} Remdamasis rašytiniais šaltiniais, suomių finougristas [[Riho Grünthal|R. Griuntalas]] teigia, kad iki [[Livonijos karas|Livonijos kryžiaus karų]] [[XIII amžius|XIII a.]] pradžioje Latvijoje galėjo gyventi apie 150 000 žmonių. [[Lyviai|Lyvių]] galėjo būti 15 000−21 000, pagal kitus šaltinius − iki 28 000. Iš jų 10 000–12 000 gyveno [[Dauguvos lyvių žemė|Dauguvos žemupyje]], 5000−6000 – [[Turaida (žemė)|Turaidos]] arba [[Gauja|Gaujos]] regione, ir apie 6000−9000 − [[Metsepolė]]je.{{sfn|Grünthal|2013|p=25š}} Nors lyvių kalba ilgiausiai išsilaikė [[Kuršas|Kurše]], iki šiol nėra aišku, ar lyviai ten gyveno jau tada, kai [[Vidžemė]]s lyvių žemėse vyko [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikoje]] aprašyti nuotykiai.{{sfn|Grünthal|2013|p=257}} Henriko Latvio kronikoje kalbama apie lyvių ir jų kaimynų žiemgalių bei sėlių krikštą. Išsamiai pasakojama apie [[Akas (vadas)|Ako]] ir [[Dabrelis|Dabrelio]] vadovaujamų lyvių priešinimąsi ir tada, kai vyriausiasis vadas [[Kaupas (vadas)|Kaupas]] sutiko krikštytis ir perėjo į vokiečių pusę. [[Eduard Vääri|E. Vėrio]] nuomone, vokiečiai visų pirma buvo nusitaikę į jūros pakrantėse gyvenusius lyvius, nes jie buvo blogi [[Krikščionybė|krikščionys]], atkakliai laikėsi [[Pagonybė|pagoniškų]] papročių, tad užsitraukė žemvaldžių nemalonę ir šie į jų teritorijas skatino keltis gretimas tautas.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227.&mdash;228}} [[Livonijos konfederacija|Livonijos konfederacijos]] laikotarpiu [[Estija|Estijoje]] ir Vidžemėje gyventojų skaičius nuo [[1350]] iki [[1550]] m. pastebimai išaugo, bet po to prasidėjo ilgi karo metai. Skaičiuojama, kad per ateinančius 80 metų gyventojų sumažėjo perpus, sunkiausias laikotarpis − paskutiniai [[XVI amžius|XVI a.]] dešimtmečiai. Iki [[XVII amžius|XVII a]]. pabaigos [[Švedija|Švedijos]] valdomoje Vidžemėje gyventojų skaičius vėl ėmė augti, kol [[Didysis Šiaurės karas|Didžiojo Šiaurės karo]] katastrofos šį augimą sustabdė. Griuntalo manymu, šiuodu karo laikotarpiai lėmė tai, kad Vidžemės lyvių kalba išnyko jau [[XIX amžius|XIX a.]]{{sfn|Grünthal|2013|p=256}} [[Švedai|Švedų]] istorikas [[Thomas Hiärn|T. Jernas]] (''Thomas Hiärn'', 1638–1678) savo kronikoje ''Ehst-, Lyf- und Lettlaendische Geschichte'' (aprašomi įvykiai iki [[1639]] m.) kalba, kad Vidžemėje lyvių buvo likę mažai (daugiausia [[Salacgryva|Salacos]], [[Limbažiai|Limbažių]], [[Liepupė (kaimas)|Liepupės]], [[Nabė (kaimas)|Nabės]] ir [[Vainižiai|Vainižių]] apylinkėse), o Kurše jų buvę daugiau, be to, tenai jie nesituokę su latviais.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=229}} {{quote box |width = 30% |bgcolor=#EEE8AA |align = right |quote = Lyvių šiuo metu tiek mažai, tų, kurie gyvena siaurame Salacos pakrantės ruože Limbažių, Liepupės, Nabės ir Vainižių link, kaip buvo sakyta anksčiau. Jie beveik kasdien kalba latviškai, nes gyvena kartu [su latviais] ir pamaldose turi verstis latvių kalba. Tačiau tie, kurie išlikę Kurše, verčiau tuokiasi ne su latviais, o su saviškiais. Nors ir latvių aplinkui nėra itin daug, nes jie bijo burtų, kuriuos jie [= lyviai] dažnai naudoja. |source = T. Jerno pastebėjimai apie lyvių padėtį maždaug 1665 m.{{sfn|Grünthal|2013|p=258}}}} [[Vaizdas:Matthai.gif|thumb|200px|left|1863 m. Londone Kuršo lyvių rytų patarme išleistos [[Evangelija pagal Matą|Evangelijos pagal Matą]] antraštinis puslapis]] Savo tyrime ''Versuch über die Alterthümer Lieflands und seiner Völker besonders der Letten'' ([[1778]] m.) vokiečių rašytojas dvasininkas J. L. Bergeris (''Johann Ludwig Börger'', 1730–1791) rašo, kad yra sutikęs lyvių ne tik prie Salacos, bet ir, 15 metų iki publikuojant darbą, netoli [[Ryga|Rygos]], už 15 km nuo jos buvusioje Rembergės smuklėje.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=230}} Be iki tol turėtų pavienių lyviškų žodžių sąrašų (arba ankstyvosiose [[Kronika|kronikose]] paminėtų lyvių [[Asmenvardis|asmenvardžių]] ir [[Vietovardis|vietovardžių]]), pirmasis kada nors išleistas tekstas lyvių kalba − tai į Salacos [[Tarmė|tarmę]] verstas „[[Tėve mūsų]]“, kurį latvių dvasininkas ir švietėjas [[Gustavas Bergmanis|G. Bergmanis]] (1749–1814) [[1789]] m. išspausdino tekstų rinkinyje ''Das Gebeth des Herrn oder Vaterunsersammlung''.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=231}} Bene reikšmingiausias posūkis lyvių kalbos istorijoje – tai [[suomiai|suomių]] kilmės kalbininko [[Andreas Johan Sjögren|A. Šiogreno]] (''Andereas Johan Sjögren'', 1794–1855) ir [[Vokiečiai|vokiečių]]-švedų kilmės estų kalbininko [[Ferdinand Johann Wiedemann|F. Vydemano]] (''Ferdinand Johann Wiedemann'', 1805–1887) parengti ir [[1861]] m. dviem tomais [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] išleisti [[gramatika]] bei [[žodynas]] (Joh. A. Sjögren, F. Joh. Wiedemann: ''Livische Grammatik nebst Sprachproben'' ir ''Livisch-deutsches und deutsch-livisches Wörterbuch'').{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=232.&mdash;233}} Vėliau Vydemanas prisidėjusiems prie ''Lyvių–vokiečių–lyvių žodyno'' rengimo savo informantams [[Nika Polmanis|Nikai Polmaniui]] ir [[Janis Princis (1796)|Janiui Princiui]] bei šio sūnums [[Jānis Princis (1821)|Janiui]] ir [[Pēteris Princis|Pėteriui]] nurodė [[Evangelija pagal Matą|Evangeliją pagal Matą]] versti tiek į Kuršo lyvių vakarų, tiek į rytų patarmes. Vydemanas evangeliją suredagavo ir [[1863]] m., remiamas [[Louis Lucien Bonaparte|L. L. Bonaparto]], [[Londonas|Londone]] rado galimybę ją išspausdinti vakarų patarme kaip ''Das Evangelium Matthäi in den westlischen Dialect des Livischen übersetzt von dem Liven J. Prinz und dessen Söhnen P. Prinz und J. P. Prinz'' ir rytų patarme kaip ''Das Evangelium Matthäi in den östlichen Dialect des Livischen zum ersten Male übersetzt von dem Liven N. Pollmann''. Vėrio teigimu, išleidus Vydemano redaguotą Polmanio ir Princio Evangelijos pagal Matą vertimą, prasidėjo nuolatinė lyvių [[Rašomoji kalba|rašomosios kalbos]] raida.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=234}} Kita knyga lyvių kalba (taip pat Evangelija pagal Matą) [[1880]] metais išleista Sankt Peterburge, rašyba grįsta tuo metu vartotąja vokiečių ir latvių kalbose. Vertimo autorius nežinomas.<ref>Ernštreits V. (2007). ''Livonian Orthography''. Linguistica Uralica. t. XLIII, Nr. 1., p. 15. ISSN 0868-4731 [http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2007/issue_1/ling-2007-1-2.pdf (žr. internete)]; tikrinta 2017-02-03</ref> Paskutinis [[Salaca|Salacos]] tarme šnekėjęs žmogus mirė [[1868]] m.{{sfn|Moseley|2002|p=6}} [[1860]] m. 12-oje Šiaurės Kuršo kaimų gyveno apie 3 000 lyvių, apie 2 000 iš jų kalbėjo lyviškai. Suomių kalbininko [[Eemil Nestor Setälä|E. N. Setelės]] (''Emil Nestor Setälä'') apskaičiavimais, XIX amžiaus pabaigoje ([[1888]] m.) lyviškai kalbėjo 2 929 žmonės.{{sfn|Moseley|2002|p=7}} === XX amžius === [[Vaizdas:Līvli.jpg|210px|thumb|Laikraštis „Lyvis“ (''[[Līvli]]''; 1939 m.)]] [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais lyviai iš savo pajūrio kaimų buvo priverstinai [[Evakuacija|evakuoti]]. Į nusiaubtus namus jiems buvo leista grįžti [[1920]] m., kai Latvija jau buvo tapusi nepriklausoma valstybe.<ref>[http://letonika.lv/groups/default.aspx?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 ''Latvijos istorijos enciklopedija (letonika.lv)''], (latvių k.); tikrinta 2017-04-23</ref> Šis tremties laikotarpis (1915–1919) lyvių istorijoje žinomas kaip ''ulzajtõbāiga'' '(lyvių) išvarymo metas'. Grįžo ne visi, lyvių bendruomenės išskirstymas susilpnino kalbos vartojimą.<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/lv/preface.html ''Lyvių-estų-latvių žodynas. Sudarytojo pratarmė''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170713121026/http://www.murre.ut.ee/liivi/lv/preface.html |date=2017-07-13 }} (latvių k.); tikrinta 2017-04-23</ref> [[1925]] m. lyvių buvo likę 1 238.<ref name="vestnesis2000">''Latvijas vēstnesis'' (04.08.2000., Nr. 278/280 (2189/2191)): [https://www.vestnesis.lv/ta/id/9554 ''(Lyvių kultūros istorija ir aktualijos)''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] lyvių kalbą daugiausia tyrinėjo suomių ir estų kalbininkai [[Eemil Nestor Setälä|E. N. Setelė]], [[Lauri Kettunen|L. Ketunenas]], [[Lauri Posti|L. Postis]], [[Oskar Loorits|O. Loritsas]] ir [[Paul Ariste|P. Aristė]].<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/vesture/?raksts=8216 ''Svarbiausieji 1900–1939 m. lyvių istorijos įvykiai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080410/http://www.livones.net/vesture/?raksts=8216 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Dažniausiai suomių ir estų organizacijų pastangomis, nuo [[1920]] iki [[1939]] metų lyvių kalba buvo išleistos kelios dešimtys knygų – prasidėjo lyvių [[tautinis atgimimas]].<ref name="livones1">Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/?raksts=8134 ''Literatūra. Tarp abiejų Pasaulinių karų''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080636/http://www.livones.net/literatura/?raksts=8134 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Suomių organizacijos teikė pagalbą lyviams įgyti profesinį ir aukštąjį išsilavinimą [[Suomija|Suomijoje]].<ref name="lyvių gyvenimas"/> [[1921]] m. išspausdintas pirmasis vadovėlis (skaitymo knyga) lyvių kalba ''Ežmi Līvәd lugdәbrōntәz<ref name="Valge">{{cite book|title=Emakeele Selts 1920–2020|trans-title=Gimtosios kalbos draugija 1920–2020 m.|author=J. Valge (sudarytojas)|location=[[Talinas|Tallinn]]|publisher=AS Pakett trükikoja|year=2021|ISBN=978-9949-9222-8-4|chapter=Emakeele Selts ja sugulaskeeled|trans-chapter=Gimtosios kalbos draugija ir giminingos kalbos (aut. T. Tuisk)|url=https://www.emakeeleselts.ee/wp-content/uploads/2024/01/ES_pohikroonika_sisu.pdf|page=399|accessdate=2025-08-06|language=et}}</ref> (Pirmoji lyvių skaitymo knyga)'', sudarytojas – estų kalbininkas [[Oskar Loorits|Oskaras Loritsas]]. Iš viso 1921–1926 m. buvo išleistos penkios tokios skaitymo knygos. Jos tarnavo tiek kaip skaitiniai lyvių kalba, tiek tam tikru atžvilgiu atliko [[Laikraštis|laikraščio]] arba [[Metraštis|metraščio]] funkcijas. 1920–1940 m., „antrojo atgimimo“ lakotarpiu, lyvių kultūra formavosi daugiausia rytų lyvių patarmės pagrindu.<ref name="livones1"/> [[1923]] metais įkurta lyvių organizacija – [[Lyvių sąjunga]],<ref>{{cite web |title=Lyviams – eilinės išnykusios tautelės vaidmuo? |last1=Palkimas |first1=Valdas |website=www.verslosavaite.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2007-05-14 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lyviams-eilines-isnykusios-tauteles-vaidmuo-13190962 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> tais pačiais metais fakultatyviai (kaip nebūtino, pasirenkamo dalyko) mokyklose pradėta mokyti lyvių kalbos: [[Mārtiņš Lepste|M. Lepstė]] 15 metų lankėsi lyvių kaimų mokyklose ir mokė visus norinčiuosius.<ref name="lyvių gyvenimas">Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/vesture/jaunielaiki/?raksts=8203 ''Kultūrinis ir visuomeninis lyvių gyvenimas. Kalbos mokymas.''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211075106/http://www.livones.net/vesture/jaunielaiki/?raksts=8203 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> 1923 m. lyvių raidyno normintojas, kultūrininkas ir poetas [[Kōrli Stalte|Karlis Staltė]] (lyv. ''Kōrli Stalte'') sukūrė [[Lyvių himnas|lyvių himno]] ''Min izāmō'' (''Mano tėvyne'') žodžius, [[Vaizdas:LīvoLōlõd1924..jpg|140px|thumb|left|Pirmasis lyvių poezijos rinkinys (1924 m.)]] o [[1924]] m. [[Talinas|Taline]] buvo išleistas šio poeto 28-ių eilėraščių rinkinys ''Līvõ lōlõd (Lyvių dainos)''.<ref name="livones1"/><ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/literati/?raksts=8267 ''Karlis Staltė''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160926200131/http://www.livones.net/literatura/literati/?raksts=8267 |date=2016-09-26 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1931]] m. lyviškai buvo pradėtas leisti mėnesinis laikraštis ''[[Līvli]] (Lyvis)'', jame savo darbus publikavo poetai ir rašytojai, taip pat buvo rašoma apie kultūros ir lyvių gyvenimo įvykius.<ref name="livones1"/> [[1935]] m. [[Pėteris Dambergas|P. Dambergas]] lyvių kalba [[Helsinkis|Helsinkyje]] išleido [[Chrestomatija|chrestomatiją]] ''Jemakīel lugdõbrāntõz skūol ja kuod pierast'' (''Skaitymo knyga gimtąja kalba mokyklai ir namams''), ši knyga laikoma viena iš geriausiųjų, išspausdintų lyvių kalba.<ref>{{cite book|last=Eesti Entsüklopeedia, t. 14|first=|title= P. Damberg|publisher=Eesti Entsüklopeediakirjastus|location=Tallin|date=2000|pages=45|isbn=9-985-70064-3}} [http://entsyklopeedia.ee/artikkel/damberg_pētõr ''Damberg, Pētõr''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170924061146/http://entsyklopeedia.ee/artikkel/damberg_p%C4%93t%C3%B5r |date=2017-09-24 }};</ref><ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”. Renāte Blumberga: [http://www.livones.net/personalijas/?raksts=8166 Pēteris Dambergs] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141227191121/http://www.livones.net/personalijas/?raksts=8166 |date=2014-12-27 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[Vaizdas:Lyvių-vokiečių_kalbų_žodynas.jpg|210px|thumb|[[Lauri Kettunen|L. Ketuneno]] Lyvių–vokiečių kalbų žodynas ir gramatikos įvadas (1938 m.) – iki šiol vertinamas vienas didžiausių lyvių kalbai skirtų veikalų]][[Tarpukaris|Tarpukariu]] lyvių kalbos saugojimo ir tyrimo srityje svarbus vaidmuo teko suomių profesoriui [[Lauri Kettunen|Lauriui Ketunenui]]: [[1938]] m. jis pasirūpino išleisti išsamų ''Lyvių–vokiečių kalbų žodyną'' ir lyvių kalbos [[Fonetika|fonetikos]] bei [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] aprašą. L. Ketuneno darbai iki šiol išlieka kaip vertingas lyvių kalbos šaltinis, nes juose vartojama tiksli fonetinė [[transkripcija (lingvistika)|transkripcija]] ir pateikta daug unikalios informacijos.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/valoda/?raksts=8104 ''Didžiausiasis lyvių kalbos žodynas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080638/http://www.livones.net/valoda/?raksts=8104 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1942]] m. Helsinkyje dar pasirodė [[Naujasis Testamentas]], jį, vadovaujamas suomių kalbininko L. Ketuneno, vertė Karlis Staltė.{{sfn|Moseley|2002|p=11}} Po Antrojo pasaulinio karo knygos lyvių kalba jau nebebuvo leidžiamos.<ref>{{cite book|last=Vääri|first=E.|title=Pasaulio kalbos. TSRS tautų kalbos: Finougrų ir samodų kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1966|pages=138|isbn=}}''(rusų k.)''</ref> [[Antrasis pasaulinis karas]] sudavė skaudų smūgį lyvių kalbos vartotojams: pajūryje gyvenantiems lyviams dėl jūros kontrolės karo metu buvo apribotos žvejybos, pagrindinio išgyvenimo šaltinio, galimybės, dalis jų žuvo [[Kuršas|Kuršo]] mūšiuose, o daugybė kitų iš savo gimtųjų gyvenviečių buvo išblaškyti po visą [[Latvija|Latviją]], [[Estija|Estiją]] ir [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungą]], kai kurie pasitraukė į [[Vakarų pasaulis|Vakarus]]. Po karo, skirtingais apskaičiavimais, tebuvo likę 500–800 lyvių.<ref name="autogenerated28">Žurnalas „Tautinių bendrijų naujienos”, 2016, Nr. 1 (56), p. 28: [http://www.tbn.lt/files/File/Tiurkai/TBN%20zurnalas%202016%20Nr1-web.pdf ''Lyviai – Latvijos autochtonai'']; tikrinta 2017-02-03</ref><ref>[http://www.suri.ee/r/liivi/eng.html Lyvių kultūra ir istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060615214610/http://www.suri.ee/r/liivi/eng.html |date=2006-06-15 }} ''(anglų k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Pokariu Estijos [[Tartu universitetas]] surengė dvi lyvių kalbos, [[Etnologija|etnologijos]] ir [[Etnografija|etnografijos]] ekspedicijas ([[1948]]–[[1950]] ir [[1955]]–[[1956]] metais),<ref>Aristė P. (1958):''Lyviai ir lyvių kalba''. „Latvijos TSRS Mokslų Akademijos žinios”, Nr. 11, p. 35 ''(rusų k.)''</ref> tačiau lyvių buvo jau tik 200–500, o mokančiųjų lyviškai – dar mažiau. [[1970]] m. surašyme lyviai į tautų sąrašą nebeįtraukiami, o [[Pasas|pasuose]] uždrausta įrašyti tautybę „lyvis (-ė)”.<ref name="vestnesis2000"/> Įžymūs tuo laikotarpiu iškilę lyvių kalbos tyrėjai – estų finougristai [[Eduard Vääri|E. Vėris]] (''E. Vääri'')<ref>Sven-Erik Soosaar [http://www.ut.ee/Ural/hist.html Uurali keelte õpetamise ajaloost Tartu Ülikoolis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170205100617/http://www.ut.ee/Ural/hist.html |date=2017-02-05 }}; tikrinta 2017-02-06</ref> ir [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] (''T.-R. Viitso'').<ref>Estijos tyrimų informacinė sistema: [https://www.etis.ee/Portal/Persons/Display/94022b27-d095-43d5-a444-7578df72c415 T.-R. Viitso]; tikrinta 2017-02-06</ref> 8–9 dešimtmečiuose buvo atlikta formali [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lyvių kalbos [[reforma]]: buvo pašalinti [[Kuršas|Kuršo]] vidurinės patarmės ([[Lielirbė]]s) bruožai ir galutinai pereita prie Kuršo rytų patarmės normų, o rašyboje atsisakyta nuo [[XIX amžius|XIX a.]] pabaigos – [[XX amžius|XX a.]] pradžios nebevartojamų balsių žymėjimo raidėmis <у> ir <ö>. Vis dėlto tuo metu buvo nutraukta jau ne vieno dešimtmečio lyvių kalbos raštijos tradicija: po Sovietų Sąjungos okupacijos beveik nebeliko galimybių spausdinti lyviškų leidinių, kartkartėmis būdavo publikuojami tik rankraščiai. 8–9 dešimtmečiuose lyviškai daugiausia rašė trys autoriai: [[Pėteris Dambergas]], [[Poulīn Kļaviņ|Paulynė Kliavinia]] ir [[Alfons Bertholds|Alfonas Bertholdas]].<ref>''Latvija'': [http://latviya.takgivetmir.ru/a_latviya&livskaya-literatura&2.htm ''Lyvių literatūra po Antrojo pasaulinio karo''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211155120/http://latviya.takgivetmir.ru/a_latviya%26livskaya-literatura%262.htm |date=2017-02-11 }} ''(rusų k.)''; tikrinta 2017-03-03</ref> [[1972]] m. buvo įkurti lyvių ansambliai ''[[Līvlist]]'' ir ''[[Kāndla]]'', o [[1976]] m. sutuoktiniai lyviai Helmė ir Dainis Staltai (''[[Helmī Stalte]], [[Dainis Stalts]]'') įkūrė garsų [[Folkloras|folkloro]] ansamblį ''[[Skandinieki]]'', ansamblis tęsia veiklą iki šiol: atliekamos lyvių ir latvių dainos, populiarinama tautinė lyvių ir latvių kultūra, išleista dainų albumų, į kuriuos įtraukta ir lyviškų dainų.<ref> Latvijos visuomeninės žiniasklaidos portalas (2016-11-08): [http://www.lsm.lv/lv/raksts/tautas-maksla/dzive/folkloras-draugu-kopa-skandinieki-svin-40.-gadu-jubileju.a209172/ ''Folkloro grupė „Skandiniekai” švenčia 40-ąsias sukaktuves''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Lyvių patriotas, folkloro ansamblio ''Skandinieki'' įkūrėjas Dainis Staltas suvaidino ryškų vaidmenį atkuriant Latvijos nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.<ref>„Alkas” (2014-04-22): [http://alkas.lt/2014/04/22/l-purliene-sudie-didysis-dainiau-video/ ''Sudie, Didysis Dainiau''] (nekrologas); tikrinta 2017-02-03</ref> [[1989]] m. gyventojų surašymo duomenimis, lyvių buvo 226 ir 43,8 % iš jų lyvių kalba buvo gimtoji.<ref>{{cite book|last=Viitso|first=Т. R.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=76—77|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)''</ref> Pasak kitų šaltinių, [[1990]] m. Latvijai atkūrus nepriklausomybę, jau tik 35 žmonės galėjo šnekėti lyvių kalba ir vos 15 – laisvai.<ref name="autogenerated28"/> [[1991]] m. įstatymu lyviai buvo pripažinti Latvijos [[Čiabuviai|autochtonais]], valstybė įsipareigojo ginti ir saugoti lyvių kalbą, rūpintis jų kultūrine bei istorine aplinka, ir tuo tikslu lyvių senųjų kaimų pajūrio ruože buvo įteisinta lyvių teritorija, vadinama ''Līvõd Rānda ([[Lyvių pakrantė]])''. 1991 m. išleistas ''Latvių–lyvių pokalbių žodynas'' (autorės − [[Valda Marija Šuvcāne|V. Šuvcanė]] ir E. Žagarė).<ref name="letonikalv">Latvijos istorijos enciklopedija: [http://www.letonika.lv/groups/?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 ''Lyviai''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1992]] m. atnaujinta laikraščio ''[[Līvli]] (Lyvis)'' leidyba. 1993 m. buvo atkurta tuo metu 142 narius vienijusi [[Lyvių sąjunga]], turinti kalbos, [[Kraštotyra|kraštotyros]] ir kultūros bei istorijos skyrius.<ref>Lyvių kalbos ir kultūros portalas (2006-06-05): [http://www.livones.net/organizacijas/ls/?raksts=8301 ''Antrasis Lyvių sąjungos veiklos etapas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080745/http://www.livones.net/organizacijas/ls/?raksts=8301 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> 1993 m. išleistas atnaujintojo laikraščio ''Līvli'' vienintelis priedas vien tik lyvių kalba ''Līvli +'',<ref>{{cite book|title=Valodniecība. Somugristika|series=Latvijas Universitātes raksti|volume=708|url=https://www.lu.lv/materiali/apgads/raksti/708.pdf|issn=1407-2157|isbn=9984-802-30-2|publisher=Latvijas Universitāte|editor=A. Kalnača|year=2006|location=Rīga|author=[[Valt Ernštreit|V. Ernštreits]]|chapter=Lībiešu valoda medijos|page=65|accessdate=2025-05-17}}</ref> o [[1994]] m. įsteigtas [[Lyvių kultūros centras|Lyvių kultūros centras]] (''Līvõ Kultūr sidām''), kuris tais pačiais metais lyviškai išleido pirmąjį žurnalo apie lyvių kultūrą, meną ir lyvių tautinio judėjimo veikėjus ''Õvā (Srovė)'' numerį (1994–1995 m. iš viso išleisti trys šio žurnalo numeriai).<ref>{{cite book|title=Valodniecība. Somugristika|series=Latvijas Universitātes raksti|volume=708|url=https://www.lu.lv/materiali/apgads/raksti/708.pdf|issn=1407-2157|isbn=9984-802-30-2|publisher=Latvijas Universitāte|editor=A. Kalnača|year=2006|location=Rīga|author=[[Valt Ernštreit|V. Ernštreits]]|chapter=Lībiešu valoda medijos|page=63|accessdate=2025-05-17}}</ref><ref name="letonikalv"/> [[Vaizdas:LivonianAnthology1998.jpg|190px|thumb|left|Pirmoji lyvių poezijos [[antologija]] (1998 m.)]] Remiama Atvirosios visuomenės instituto, [[1998]] m. buvo publikuota ir [[Suomija|Suomijoje]] bei [[Estija|Estijoje]] pristatyta pirmoji visų žinomų lyvių poetų [[antologija]] ''Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska! ([[Aš pagausiu tave, menke!]]).''<ref>Delfi.lv:{{cite web|url=http://www.delfi.lv/kultura/news/books/kulturas-centra-noass-notiks-libiesu-valodas-dienas-svinesana.d?id=17898433|title=Kultūras centrā 'Noass' notiks Lībiešu valodas dienas svinēšana|author=|date=2007-05-17|publisher=www.DELFI.lv|accessdate=2017-04-12}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8678|title=Lībiešu literatūra|author=|quote=Tā ir 1998. gadā Rīgā iznākusī lībiešu dzejas antoloģija „Es viltīgāks par tevi, menca”, kurā apkopoti visu zināmāko lībiešu dzejnieku – pavisam 24 – darbi.|date=2011-12-12|publisher=livones.net|accessdate=2017-04-12|archive-date=2014-12-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20141227180858/http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8678|url-status=dead}}</ref> [[2000]] m. Rygoje buvo išleistas ''Līvõ kēļ. Piški optõbrōntõz (Lyvių kalba. Mažasis vadovėlis)'', autorė – [[Estija|Estijos]] kalbininkė Kerstė Boiko (''Kersti Boiko''). Remiamas Kultūros kapitalo fondo, šis vadovėlis išleistas tuometinio [[Suomija|Suomijos]] prezidento [[Martti Ahtisaari|Marčio Ahtisario]] (''Martti Ahtisaari'') [[Lyvių sąjunga]]i dovanotomis lėšomis.<ref>{{cite book|last=Boiko|first=K.|title = Līvõ kēļ. Piški optobrōntõz ({{lv|Lībiešu valoda. Mazā mācību grāmata}})|publisher=SIA „ELPA-2“|location=Rīga|date=2000|pages=2|issn=}}</ref> === XXI amžius === 2006 m. [[Lyvių kultūros centras]] įkūrė [[interneto portalas|interneto portalą]] lyvių, latvių ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbomis ''[[Livones.net]]'', kuriame pateikiama informacija apie lyvių kalbą, istoriją ir kultūrą.<ref>{{cite web|title=Updated portal about Livonian history, language and culture www.livones.net|url=https://valoda.lv/en/updated-portal-about-livonian-history-language-and-culture-www-livones-net/|website=valoda.lv|publisher=Latviešu valodas agentūra|accessdate=2025-05-18|language=en}}</ref> Reikšmingas [[XXI a.]] lyvių kalbos ir kultūros įvykis – [[2012]] m. [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] ir Latvių kalbos agentūros išleistas iki šiol didžiausias [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytso]] parengtas ''[[Lyvių-estų-latvių žodynas]]''.<ref>{{cite book|last=Winkler|first=E.|title=Review on: Tiit-Rein Viitso, Līvõkīel-ēstikīel-leţkīel sõnārōntõz.Liivi-eesti-läti sõnaraamat. Lībiešu-igauņu-latviešu vārdnīca. Toimetamine ja läti vasted|publisher=Linguistica Uralica, T., Nr. 1. XLVIII|location=|date=2013|pages=50—53|isbn=}} [http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2013/issue_1/ling-2013-1-50-53.pdf Žr. internete]</ref> [[2018]] m. [[rugpjūčio 21]] d. pasirašyti [[Latvijos universiteto Lyvių institutas|Latvijos universiteto Lyvių instituto]] steigimo dokumentai ir po mėnesio, [[rugsėjo 21]] d. Rygoje, Latvijos universiteto Didžiojoje auloje buvo surengta jo atidarymo šventė. Lyvių institutas – pirmoji Latvijoje [[Finougrai|finougristikos]] institucija, jos veikla sutelkta į lyvių kalbą, [[Folkloras|tautosaką]], [[Etnografija|etnografiją]] ir naujųjų laikų istoriją. Šis institutas bendradarbiauja su užsienio finougristikos centrais: [[Tartu universitetas|Tartu]], [[Helsinkio universitetas|Helsinkio]], [[Upsalos universitetas|Upsalos]], [[Getingeno universitetas|Getingeno]] ir kitais universitetais.<ref>livones.net (2018-08-21): [http://www.livones.net/lv/norises/2018/?nodibinats-libiesu-instituts Nuodibināts lībiešu institūts] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210903211424/http://www.livones.net/lv/norises/2018/?nodibinats-libiesu-instituts |date=2021-09-03 }}; tikrinta 2018-11-16</ref><ref>nra.lv Imants Vīksne (2018-09-25): [https://nra.lv/latvija/258471-libiesi-izcina-vietu-akademiskaja-telpa.htm Lībieši izcīna vietu akadēmiskajā telpā]; tikrinta 2018-11-16</ref> [[2022]] m. spalį lyvių aktyvistai [[Mednių šeima|Renatė ir Janis Medniai]] (''Renāte Medne'', ''Jānis Mednis'') lyvių kalbos specialistų padedami išleido vadovėlį ''Kūldaläpš. Zeltabērns'' (lyv. ''kūldaläpš'' 'auksinis vaikas', {{lv|zeltabērns}} 't. p.'). Šis lyvių kalbos vadovėlis skirtas tiek vaikams, tiek jų tėvams. Vadovėlio išleidimo metu Mednių dukteriai Kuldei (''Kuldi'') buvo pustrečių metų, ir teigiama, kad ji yra vienintelis vaikas, kuriam [[gimtoji kalba]] – lyvių, ji supranta tik šią kalbą, nes tėvai nuo gimimo su ja bendravo tik lyviškai; sutuoktiniai Medniai tarpusavyje irgi kasdien bendrauja šia kalba. Vadovėlis pavadintas dukters Kuldės garbei (lyv. ''kūlda'' 'auksas', lyv. ''kuldi'' 'auksinis').<ref name="lsm.lv">{{cite web|title=„Kūldaläpš. Zeltabērns“ – izdota lībiešu valodas grāmata bērniem un vecākiem|url=https://www.lsm.lv/raksts/dzive--stils/vecaki-un-berni/kuldalaps-zeltaberns--izdota-libiesu-valodas-gramata-berniem-un-vecakiem.a478524/|date=2022-10-18|publisher=Latvijas Sabiedriskie Mediji (LSM.lv)|accessdate=2022-10-19}}</ref><ref>{{cite web|title=Sekojot iekšējai balsij|url=https://www.diena.lv/raksts/sestdiena/tuvplana/sekojot-ieksejai-balsij-14296680?fbclid=IwAR19-9ocmnNZLbULjabsZGXAzJ-_ZIa2SBap_dsHkDJd25PsCtgMOvCyMaI|date=2023-03-25|author=Inese Lūsiņa|website=www.diena.lv|accessdate=2023-03-28}}</ref> [[Vaizdas:Kūldaläpš. Zeltabērns (2).jpg|230px|right|thumb|Vadovėlis „Kūldaläpš. Zeltabērns“ („Auksinis vaikas“) (2022 m.)]] 2022 m. pabaigoje į Latvijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta [[Vidžemė]]s lyvių kultūrinė erdvė, kurios tapatybės pagrindas – Vidžemės lyvių kalbos ir kultūros paveldas.<ref>{{cite web|title=2023.gadu izsludina par Lībiešu mantojuma gadu|url=https://lr1.lsm.lv/lv/raksts/pecpusdiena/2023.gadu-izsludina-par-libiesu-mantojuma-gadu.a169832/?fbclid=IwAR0605d7aSLlJrqQEcAdmSwUM1mGrgQhhDpQI7BzAJrFSiGZPZuwDgi4FWo|website=lsm.lv (Latvijas Sabiedriskie Mediji)|author1=Arta Skuja|author2=Ilze Puncule-Aginta|date=2022-12-07|accessdate=2024-02-28}}</ref> Skatindamas lyvių kitados gyventas [[Latvijos savivaldybės|savivaldybes]] įsisąmoninti ir atskleisti savo lyviškas šaknis, ieškoti lyviškumo ir jį parodyti savo savivaldybių vaizduose, renginiuose ir kasdienybėje, [[Lyvių institutas]] su [[UNESCO|UNESCO Latvijos nacionaline komisija]] ir Latvijos nacionaliniu kultūros centru [[2023]] metus paskelbė Lyvių paveldo metais (lyv. ''Līvõd pierāndõks āigast'') ir įgyvendino įvairių institucijų bei aktyvistų inicijuotus renginius.<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/kultura/kulturtelpa/15.04.2023-libiesu-mantojuma-gads-ka-bridinajums-latviesiem-cik-atri-var-izzust-tauta-un-valoda.a504550/|title=Lībiešu mantojuma gads – kā brīdinājums latviešiem, cik ātri var izzust tauta un valoda|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2023-04-15|language=lv}}</ref> Pagrindinis Lyvių paveldo metų įvykis – buvo įteisinta Lyvių paveldo diena, minima pirmąjį sekmadienį po [[Pavasario lygiadienis|pavasario lygiadienio]], tais metais švęsta [[kovo 26]] d.<ref>{{cite web|url=https://libiesugads.lv/?lv|title=Lībiešu gads|website=libiesugads.lv|access-date=2024-01-26}}</ref> 2023 m. sausį po ilgos kovos (pavyzdžiui, pasitelkiant meninę akciją ''Jokių lyvių nėra'')<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/nelauj-izvietot-celazimes-libiesu-valoda.a413753/|title=Neļauj izvietot ceļazīmes lībiešu valodā|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2021-07-21|language=lv}}</ref> prie [[Talsų savivaldybė]]s ribos buvo pastatyti pirmieji iš 171-o valstybinį standartą atitinkančių [[Kelio ženklas|kelio ženklų]] latvių ir lyvių kalbomis.<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/talsu-novada-nosaukums-tagad-ari-libiesu-valoda-sadi-uzraksti-bus-vismaz-14-piekrastes-ciemos.a493676/|title=Talsu novada nosaukums tagad arī lībiešu valodā; šādi uzraksti būs vismaz 14 piekrastes ciemos|last=Ozola-Balode|first=Zanda|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2023-01-17|language=lv}}</ref> Nuo 2021 m. panašūs ženklai su [[Latgalių kalba|latgalietiškais]] užrašais statomi [[Latgala|Latgaloje]].<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/balvu-novada-celazimes-ari-latgaliesu-rakstu-valoda.a431523/|title=Balvu novadā ceļazīmes arī latgaliešu rakstu valodā|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2021-11-24|language=lv}}</ref> Tais pačiais metais [[Visuotinė latvių dainų ir šokių šventė|Visuotinėje XXVII latvių dainų ir XVII šokių šventėje]] pirmą kartą per šventės istoriją (didžiajame chorų koncerte ''Arimas. Dainos kelias'' ({{lv|Tīrums. Dziesmas ceļš}}) buvo atliktas muzikos kūrinys lyvių kalba – Inesės Zanderės ir Valto Pūcės kūrinių ciklo ''Ateinantieji'' ({{lv|Nācēji}}) II dalis ''Ateina lyviai'' ({{lv|Lībieši nāk}}).<ref name=":1">{{cite web|url=https://www.facebook.com/photo?fbid=732580838669820&set=a.514961363765103|title=Līvõdõn ja līvõ kīelõn istōrilizt Loul ja daņtš pivād – kūord sūrkontsert "Tīrums. Dziesmas ceļš" ... - LI Līvõd institūt {{!}} Facebook|website=www.facebook.com|access-date=2024-01-26|date=2023-07-07}}</ref> [[2024]] m. [[sausio 15]] d. Valstybinės kalbos centro potvarkiu įkurta [[Lyvių kalbos ekspertų komisija]], besirūpinanti įvairiais lyvių kalbos rašybos ir standartizavimo klausimais.<ref>{{cite web|title=APSTIPRINĀTA LĪBIEŠU VALODAS EKSPERTU KOMISIJA|url=http://www.livones.net/lv/norises/2024/apstiprinata-libiesu-valodas-ekspertu-komisija|author=Gundega Blumberga|date=2024-01-16|publisher=livones.net|accessdate=2024-01-31|archive-date=2024-01-31|archive-url=https://web.archive.org/web/20240131204737/http://www.livones.net/lv/norises/2024/apstiprinata-libiesu-valodas-ekspertu-komisija|url-status=dead}}</ref> 2024 m. [[kovo 15]] d. komisijos pirmininku išrinktas [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] profesorius [[Karl Pajusalu|Karlas Pajusalu]], sekretoriumi – [[Latvijos universiteto Lyvių institutas|Lyvių instituto]] vadovas [[Valt Ernštreit|Valtas Ernštreitas]]. Patvirtinti bendrinės lyvių kalbos ir [[Salaca|Salacos]] tarmės raidynai.<ref>{{cite web|url=https://www.facebook.com/photo?fbid=885675200027049&set=a.514961363765103|title=Tämpõ sai kēratõd istōrij - LI Līvõd institūt {{!}} Facebook|website=www.facebook.com|access-date=2024-03-15|date=2024-03-15}}</ref> 2025 m. išleista ''Lyvių chorinės muzikos antologija: dainos a capella'' (lyv. ''Līvõd kūoŗmūzik antolōgij: a capella lōlõd'', {{lv|Lībiešu kormūzikas antoloģija: dziesmas a cappella}}), į kurią įtrauktos be akompanimento atliekamos dainos lyvių kalba. Dainos suskirstytos į tris laikotarpius: iki 1940 m., sovietinės okupacijos tarpsnį iki 1990 m. ir šiuolaikinį. Antologijos sudarytojas – choro dirigentas, [[Lyvių sąjunga|Lyvių sąjungos]] vadovas Girtis Gailytis (''Ģirts Gailītis'').<ref>{{cite web|title=Atvērta „Lībiešu kormūzikas antoloģija“|url=https://livones.net/atverta-libiesu-kormuzikas-antologija/|website=[[Livones.net]]|date=2026-02-21|accessdate=2026-04-07|archive-date=2026-04-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20260423081958/https://livones.net/atverta-libiesu-kormuzikas-antologija/|url-status=dead}}</ref> Jei nepaisytume įkvepiančio [[Mednių šeima|Mednių šeimos]] pavyzdžio, lyvių kalbos padėtis išlieka sunki: paskutiniai tarpusavyje lyviškai buityje bendravę žmonės buvo [[Viktors Bertholds|Viktoras Bertholdas]] (1921–2009) ir jo žmona Marta (1925–1994). Po paskutinės lyvių kaip gimtosios kalbos vartotojos, 103 metų sulaukusios, ilgai [[Kanada|Kanadoje]] gyvenusios [[Grizelda Kristiņa|Grizeldos Kristinios]] mirties ([[2013]] m.),<ref>The Times Europe (2013-06-05): [http://www.thetimes.co.uk/tto/news/world/europe/article3782596.ece ''Death of a language: last ever speaker of Livonian passes away aged 103''] ''(anglų k.); tikrinta 2017-02-03</ref> pasaulyje, pagal optimistiškus 2012 m. apskaičiavimus, yra iki 210 A1 (būtiniausi žodžiai, posakiai) ir A2 (beveik patenkinamai) lygiais kalbančių žmonių, o B1 (neblogai) ir aukštesniais lygiais kalbančiųjų – 40, ir tik pusė iš jų yra lyvių kilmės.<ref name="autogenerated127"/> Pastaraisiais dešimtmečiais žinomesni lyvių rašytojai ir poetai – [[Uldis Krasts|Uldis Krastas]] (''Uldis Krasts''), [[Baiba Damberga]] ir [[Valt Ernštreit|Valtas Ernštreitas]] (lyv. ''Valt Ernštreit'').<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/?raksts=8133 ''Lyvių literatūra po II pasaulinio karo''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080747/http://www.livones.net/literatura/?raksts=8133 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Pagrindinis šių dienų [[Žiniasklaida|žiniasklaidos]] šaltinis − internetinis kalbos ir kultūros portalas lyvių, latvių ir anglų kalbomis ''Livones.net''. Siekiant veiksmingiau gaivinti lyvių kalbą ir stiprinti tautinę tapatybę, neapsiribojama mokomosios medžiagos leidyba – lyvių kalba įtraukiama į platesnį kontekstą: reguliariai rengiamose lyvių dienose, lyvių kalbos vasaros stovyklose supažindinama su lyvių [[Folkloras|folkloru]] ir tautine kultūra, kiekvieną rugpjūtį [[Mazirbė]]je organizuojama ''Lyvių šventė (Līvõd Pivād)'', dalyvaujama ''Finougrų tautų festivaliuose''.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/norises/2015 ''Įvykiai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080413/http://www.livones.net/norises/2015 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Suburta lyvių ansamblių, o ''[[Skandinieki|Skandiniekų]]''<ref>Rygos tarybos švietimo, kultūros ir sporto departamentas. ''Kultūra Rygoje'': [http://www.kultura.riga.lv/public/31943.html ''Skandinieki''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> veiklą tęsianti ir lyvių bei estų folkloro grupėse ''[[Tuļļi Lum]] (Karštas sniegas)'' bei ''[[Tai Tai]]''<ref>Tinklalapis „MusicBrainz”: [https://musicbrainz.org/artist/22647947-7957-4eb5-bda9-907c3ea10028 ''Tuļļi Lum'']; tikrinta 2017-02-03</ref> dalyvaujanti [[Julgī Stalte|Julgė Staltė]] (''Julgī Stalte'') šiuo metu yra viena iš žinomiausių lyvių kalbos ir tautinės kultūros propaguotojų.<ref>Latvijos visuomeninės žiniasklaidos portalas. ''Menininko dirbtuvės'': [http://klasika.lsm.lv/lv/raksts/makslinieka-darbistaba/folkloras-kopas-skandinieki-makslinieciska-vaditaja-julgi-stalte.a64513/ ''Folkloro grupės „Skandinieki” meno vadovė Julgī Stalte''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080847/http://klasika.lsm.lv/lv/raksts/makslinieka-darbistaba/folkloras-kopas-skandinieki-makslinieciska-vaditaja-julgi-stalte.a64513/ |date=2017-02-11 }} ''(latvių k,)''; tikrinta 2017-02-03</ref> == Tarmės == [[Vaizdas:Latvia,map 10th-12th.jpg|240px|thumb|left| {| |} '''Lyvių kalba Latvijoje X–XII a.'''<small>{{legend|#8FBC8F|</small>Lyvių kalbos plotas: kairėje – [[Kuršas|Kuršo]] tarmė, dešinėje – [[Vidžemė]]s.}} </table>]]{{quote box |width = 20% |bgcolor=#EEE8AA |align = right |quote = <small>'''Vaga edriksub'''<br/>Tilmats valpunniz umarpūs<br/>Virgo tara-aģis tüömķis<br/><br/>sīt ta abvuigli edriksub<br/>peslinķiz tsiriksimis<br/><br/>tsirlinķizt liriksimist<br>ommel tieb pesa<br/><br/>vaga edriksub<br/>ķularäk kažis jūges<br/><br/>kyuremis mis vīb<br/>Valgama puol<br/><br/>sīt ēzkyrdlim kus<br/>mer om set kūld<br/><br/>tempi ama unnen<br/>synad rāndkielst<br/><br/>kylbubed edriksub<br/>vaga gramatikes</small> |source = Teksto pavyzdys (eilėraštis) Salacos lyvių tarme (aut. [[Karl Pajusalu|Ķempi Kārl]], 2025 m.).<ref>{{cite web|title=Ķempi Kārl. Kuoštrõg. 2025. āģist 16.-18. maikū / Ķempju Kārlis. Košrags. 2025. gada 16.–18. maijs|url=https://www.livonian.lv/lv/blogs/kempju-karlis-kosrags-2025-gada-16-18-maijs-kempi-karl-kuostrog-2025-agist-16-18-maiku/|author=[[Karl Pajusalu|Ķempi Kārl]]|date=2025|website=livonian.lv|accessdate=2025-08-06}}</ref> }} Anksčiau lyvių kalboje buvo dvi pagrindines [[Tarmė|tarmės]]: [[Kuršas|Kuršo]] ir Vidžemėje [[Salaca|Salacos]].<ref>''Laanest А.'' [http://tapemark.narod.ru/les/266a.html Lyvių kalba] ''(rusų k.)''; tikrinta 2017-02-08</ref><ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Опыт сравнения ностратических языков (t. I. Введение. Сравнительный словарь (b–Ḳ)|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1971_Illich-Svitych.pdf|publisher=Наука|location=M.|date=1971|pages=63|isbn=}}''(rusų k.)''</ref> [[Vidžemė]]s Salacos tarme šnekėta apie [[Limbažiai|Limbažius]], [[Liepupė (kaimas)|Liepupę]], [[Nabė (kaimas)|Nabę]], [[Vainižiai|Vainižius]] ir kitose vietovėse. Ši palyginti prastai dokumentuota tarmė išnyko [[XIX amžius|XIX]] amžiuje: [[1846]] metais [[Andreas Johan Sjögren|Šiogrenas]] suskaičiavo 22 Salacos tarme kalbančius žmones, [[1858]] m. [[Ferdinand Johann Wiedemann|F. Vydemanas]] rado jau tik 8 šią tarmę vartojančius senukus, o paskutinis iš jų mirė [[1868]] m.{{sfn|Moseley|2002|p=6}} Saugant lyviškąją tapatybę, šiomis dienomis rengiami reguliarūs Vidžemės lyvių palikuonių susitikimai, šventės. Iš aktyvesnių Vidžemės lyvių organizacijų minėtina [[2015]] m. įkurta draugija ''Mazsalacas draugi'' („[[Mazsalaca|Mazsalacos]] draugai“).<ref>mazsalaca.lv, Mazsalacas novads (2016-02-02): [https://www.mazsalaca.lv/index.php?zoomzina=864&title=Biedr%C4%ABba+%26%2334%3BMazsalacas+draugi%26%2334%3B&lielbirka=20Sabiedr%C4%ABba&birka=20Nevalstisk%C4%81s%20organiz%C4%81cijas&subbirka=&mazbirka=&depth= Biedrība „Mazsalacas draugi“]; tikrinta 2018-11-16</ref> Vidžemės Salacos lyvių tarmę stengiamasi gaivinti: [[2013]] m. šia tarme buvo išleistas eilėraščių rinkinys ''Salats joug kolm aģa'' („Salacos upės trys krantai”) su vertimu į estų ir latvių kalbas. Autorius – [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] profesorius [[Karl Pajusalu|Karlas Pajusalu]] ({{et|Karl Pajusalu}}, slapyvardis – ''Ķempi Kārl''). Tai pirmoji Salacos lyvių tarme išleista knyga.<ref>livones.net, G. Blumberga (2013-07-04): [http://www.livones.net/lv/norises/2013/?kempju-karla-salacas-upes-tris-krasti Ķempju Kārļa „Salacas upes trīs krasti”] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201001022746/http://www.livones.net/lv/norises/2013/?kempju-karla-salacas-upes-tris-krasti |date=2020-10-01 }}; tikrinta 2018-09-13</ref> Kuršo tarmė skirstyta į tris patarmes: rytų, vidurio ir vakarų. Šių patarmių skirtumai nedideli. [[XX amžius|XX a.]] viduryje Latvijoje buvo 12 Kuršo tarme šnekančių kaimų: rytų patarme – [[Melnsilas|Melnsile]] (lyv. ''Mustānum''), [[Kolka|Kolkoje]] (lyv. ''Kūolka''), [[Vaidė]]je (lyv. ''Vaid''), [[Saunagas|Saunage]] (lyv. ''Sǟnag''), [[Pitragas|Pitrage]] (lyv. ''Pitrõg''), [[Košragas|Košrage]] (lyv. ''Kuoštrõg''), [[Mazirbė]]je (lyv. ''Irē''), [[Sykragas|Sykrage]] (lyv. ''Sīkrõg'') ir [[Jaunciemas|Jauncieme]] (lyv. ''Ūžkilā''), vidurio − [[Lielirbė]]je (lyv. ''Īra''), vakarų patarme − [[Mikeltuornis|Mikeltuornyje]] (lyv. ''Pizā'') ir [[Lūžnia|Lūžnioje]] (lyv. ''Lūž'').<ref>{{cite book|last=Аристэ|first=П. А.|title=Ливы и ливский язык (Известия АН Латвийской ССР, номер 11)|publisher=|location=|date=1958|pages=33}}</ref>{{sfn|Viitso|2013|p=283}}Kadangi Salacos tarmė palyginti seniai išnykusi, dabar Kuršo patarmės dažniausiai vadinamos tiesiog tarmėmis. [[Bendrinė kalba|Bendrinės kalbos]] ištakomis gali būti laikomi [[Evangelija pagal Matą|Evangelijos pagal Matą]] vertimai tiek į rytų, tiek į vakarų Kuršo patarmes ([[1883]] m.) Vis dėlto [[1880]]–[[1943]] metais bendrinė lyvių kalba buvo grindžiama rytų patarme, tačiau kaip išlyga buvo palikta ir vidurio patarmės ypatybių, o [[1970]]–[[1980]] metais bendrinėje kalboje jų buvo atsisakyta.<ref>{{cite book|last=Вийтсо |first=Т.-Р.|title=Языки мира. Уральские языки.Ливский язык |publisher=Наука|location=M.|date=1993|pages=77|isbn=5-02-011069-8}}</ref> == Oficialus statusas == [[Vaizdas:Livonian flag map.png|200px|thumb|'''''Līvõd Rānda''''' ([[Lyvių pakrantė]]) – [[Latvijos Respublika|Latvijos Respublikos]] įstatymų saugoma lyvių kalbos, kultūros bei istorijos teritorija]] [[Vaizdas:Livonian culture centre in Mazirbe.JPG|200px|thumb|left|[[Lyvių tautos namai]] Mazirbėje]] [[1991]] m. [[kovo 18]] d. priėmus [[Latvija|Latvijos Respublikos]] įstatymą „Dėl laisvos Latvijos tautinių bei etninių grupių raidos ir teisių į kultūrinę [[Autonomija|autonomiją]]”, įteisintas lyvių, kaip „vienos iš senųjų ir pagrindinių Latvijos tautų”, statusas. 1991 m. [[vasario 4]] d. lyvių senųjų kaimų pajūrio ruože buvo įteisinta lyvių kalbos, kultūros, istorijos ir tautinio paveldo išsaugojimo teritorija ''Līvõd Rānda ([[Lyvių pakrantė]])'', ji driekiasi per [[Ventspilio savivaldybė|Ventspilio]], [[Dundagos savivaldybė|Dundagos]] ir [[Ruojos savivaldybė|Ruojos]] [[Savivaldybė (Latvija)|savivaldybes]] ir aprėpia 285 [[Kvadratinis kilometras|km²]] plotą. Tačiau nuo [[2003]] m. šios teritorijos programų finansavimas pristabdytas.<ref>[http://www.saeima.lv/steno/AP_steno/1993/st_930317.htm Latvijos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1993 m. kovo 17 d. posėdžio stenograma]; tikrinta 2017-02-07</ref> [[1999]] m. [[gruodžio 9]] d. valstybiniu lygiu nustatyta lyvių kalbos teisinė padėtis, ir, remiantis 1999 m. gruodžio 21 d. Latvijos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsniu, valstybė įsipareigoja rūpintis lyvių, kaip senosios vietinės (autochtoninės), kalbos išsaugojimu, gynimu ir plėtote.<ref>{{cite web|url=http://valoda.lv/Petijumi/Libiesi_44_atbildes/mid_613|title=Kokie dokumentai liudija, kad lyvių vieta Latvijoje yra ypatinga?|date=2011-12-12|publisher=valoda.lv|accessdate=2017-02-07|archive-date=2014-12-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20141205155154/http://valoda.lv/Petijumi/Libiesi_44_atbildes/mid_613|url-status=dead}}''(latvių k.)''</ref> Teisiniuose Latvijos aktuose lyvių kalba laikoma vienintele nesvetimąja (neužsienine) Latvijos kalba greta [[Latvių kalba|latvių kalbos]].<ref>1999 m. gruodžio 21 d. [http://likumi.lv/doc.php?id=14740 Latvijos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo] 5. str.; tikrinta 2017-02-07</ref> Nuo [[1995]] m. lyvių kalba ir lyvių kultūrinės vertybės įtrauktos į Latvijos tautinio [[Kultūros paveldas|kultūros paveldo]] sąrašą.<ref>{{cite book|last=Rižakova|first=S. I.|title=Taikomosios ir neatidėliotinosios etnologijos tyrimai, № 143; Lyviai: Beveik išnykusios tautos atgimimo patirtis|url=http://static.iea.ras.ru/neotlozhka/143-Ryzhakova.pdf|others=Отв. ред. В. А. Тишков|publisher=Etnologijos ir antropologijos institutas|location=Maskva|date=2001 |pages=40—41|isbn=5-201-13758-X|language=ru}}</ref> == Abėcėlė == [[Vaizdas:Staltes abece lasamgramata.JPG|160px|thumb|Lyvių kalbos abėcėlė ir skaitymo pradžiamokslis „Jelzi sõnā“ („Gyvasis žodis“) (2011 m.)]] [[Tiit-Rein Viitso|Vytso]] siūlymu, lyvių kalbos raidyną sudaro 31 pagrindinė raidė: &lt;A Ä B D Ḑ E F G H I J K L Ļ M N Ņ O Ȯ Õ P R Ŗ S Š T Ț U V Z Ž&gt;. Greta pagrindinių, vartojamos raidės su [[Brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšneliu]] ilgiesiems balsiams žymėti: &lt;Ā Ǟ Ē Ī Ō Ȱ Ȭ Ū&gt;.{{sfn|Viitso|2013|p=267}} Raidės &lt;C Q W X Y&gt; rašomos tikriniuose svetimų kalbų žodžiuose. Pagal lyvių kalbos taisykles, svetimų kalbų tikriniai žodžiai rašomi išlaikant jų [[Diakritiniai ženklai|diakritinius ženklus]].{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Galbūt dėl anksčiau buvusių techninių sunkumų minkštoji &lt;Ț&gt; neretai klaidingai žymima sedile – &lt;Ţ&gt; . Eversonas pabrėžia, kad lyvių (ir latvių) minkštosios raidės visada turi būti rašomos su kableliu, nors dėl istorinės klaidos latvių (ir lyvių) minkštosios raidės klasifikuojamos kaip parašytos su sedile.<ref>{{cite web |url=http://www.evertype.com/alphabets/livonian.pdf |title=Livonian |accessdate=2017-02-04 |last=Everson |first=Michael |date=2001-11-12 |work=The Alphabets of Europe}}</ref> Nuo mėnraščio ''[[Līvli]]'' (''Lyvis'') pirmojo numerio, išleisto [[1931]] metais apie [[Kalėdos|Kalėdas]], bandyta iš naujo įvesti sulūpintus priešakinės eilės [[Balsis|balsius]], kurie [[XIX amžius|XIX]]–[[XX amžius|XX]] amžių sandūroje neteko sulūpintos tarties. Buvo vartojamos raidės &lt;ö&gt; ir &lt; y&gt; (ilgosios poros: &lt;ȫ&gt; ir &lt;ȳ&gt;) žodžiuose, kuriuose istoriškai yra buvęs sulūpintas priešakinės eilės balsis, pavyzdžiui, ''ykš'' ir ''kylā''. Raidė &lt; y&gt; vietoj &lt;ü&gt; galėjo būti pasirinkta todėl, kad ji buvo prieinamesnė spausdinimo mašinėlėse, ir galbūt dėl to, kad dauguma lyvių leidinių buvo spausdinami [[Suomija|Suomijoje]].{{sfn|Ernštreits|2007|p=19}} Šiuolaikinėje lyvių [[Gramatika|gramatikoje]] istoriniai sulūpinti priešakinės eilės [[Balsis|balsiai]] neatspindimi – ''ikš'', ''kilā''. Iš viso šiuolaikinėje rašyboje pasitelkiamos 39 raidės. {| style="font-family:Times New Roman Unicode MS; font-size:1.4em; border-color:#705f5c; border-width:1px; border-style:solid; background:#f8f8ef;" | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | A a | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ā ā | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ä ä | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ǟ ǟ | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | B b | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | D d | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ḑ ḑ | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | E e | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ē ē | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | F f | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | G g |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | H h | style="width:4em; padding: 4px;" | I i | style="width:4em; padding: 4px;" | Ī ī | style="width:4em; padding: 4px;" | J j | style="width:4em; padding: 4px;" | K k | style="width:4em; padding: 4px;" | L l | style="width:4em; padding: 4px;" | Ļ ļ | style="width:4em; padding: 4px;" | M m | style="width:4em; padding: 4px;" | N n | style="width:4em; padding: 4px;" | Ņ ņ | style="width:4em; padding: 4px;" | O o |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | Ō ō | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȯ ȯ | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȱ ȱ | style="width:4em; padding: 4px;" | Õ õ | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȭ ȭ | style="width:4em; padding: 4px;" | P p | style="width:4em; padding: 4px;" | R r | style="width:4em; padding: 4px;" | Ŗ ŗ | style="width:4em; padding: 4px;" | S s | style="width:4em; padding: 4px;" | Š š | style="width:4em; padding: 4px;" | T t |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | Ț ț | style="width:4em; padding: 4px;" | U u | style="width:4em; padding: 4px;" | Ū ū | style="width:4em; padding: 4px;" | V v | style="width:4em; padding: 4px;" | Z z | style="width:4em; padding: 4px;" | Ž ž |} == Fonologija ir prozodija == === Balsiai === Remiantis [[Christopher Moseley|K. Mozliu]] (Moseley) ir T. Vytsu (Viitso), lyvių kalbos raidės atitinka tokias [[Balsis|balsių]] vertes: * &lt;ȯ&gt; yra nesulūpintas vidurio aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsis. Tiek Mozlis (Moseley),{{sfn|Moseley|2002|p=14}} tiek Vytsas{{sfn|Viitso|2013|p=267}} dėl to beveik sutaria. [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] jis žymimas kaip {{IPA|/ɤ/}} ir atitinka estų raidės &lt;õ&gt; vertę. * &lt;õ&gt; kirčiuotame skiemenyje yra nesulūpintas aukšto pakilimo užpakalinės eilės balsis, kaip apibūdina Vytsas.{{sfn|Viitso|2013|p=267}} TFA jis būtų žymimas {{IPA|/ɯ/}}, šis garsas turimas [[Tiurkų kalbos|tiurkų]] ir [[Korėjiečių kalba|korėjiečių]] kalbose. Mozlis jį apibūdina kaip „vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsį” ir priduria, kad lyvių kalboje yra ir [[šva]], tačiau šva taip pat yra vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis. Tikriausiai Mozlis bus suklydęs. Vytsas lyvių &lt;õ&gt; prilygina [[Estų kalba|estų]] bei [[Vepsų kalba|vepsų]] &lt;õ&gt; ir patikslina, kad jis yra paaukštintas ir atitinka {{IPA|/ɯ/}} vertę (estų &lt;õ&gt; vertė {{IPA|/ɤ/}} yra tos pačios eilės, bet žemesnio pakilimo).{{sfn|Viitso|2013|p=271}} * Nekirčiuotame skiemenyje &lt;õ&gt; yra jau minėtasis vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis, TFA žymimas kaip {{IPA|/ə/}}. (Savo knygoje Mozlis visur naudoja &lt; e&gt; šva žymėti, įprastinėje lyvių rašyboje visus šiuos ne pirmame skiemenyje esančius &lt; e&gt; atitinka &lt;õ&gt;.) * Ilgoji raidė &lt;ō&gt; rytų lyvių tarmėje žymi du skirtingus garsus: suapvalintą vidurio aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/oː/}} ir suapvalintą žemutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/ɒː/}},{{sfn|Viitso|2013|p=268}} o jis [[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių–estų–latvių žodyne]] žymimas kaip &lt;ǭ&gt;, tokia raidė nėra vartojama bendrinės lyvių kalbos rašyboje. * &lt; i&gt; žymi nesuapvalintą aukštutinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/i/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; e&gt; žymi nesuapvalintą vidurinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/e/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt;ä&gt; žymi nesuapvalintą žemutinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/æ/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; a&gt; žymi nesuapvalintą žemutinio pakilimo užpakalinės eilės bals {{IPA|/ɑ/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; u&gt; žymi suapvalintą aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/u/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] balsių lentelėje balsiai gali būti pavaizduoti taip: <div style="background:none;"> {| class="IPA" cellspacing="0px" cellpadding="0" style="text-align:center; background:none;" |- style="text-align:center; font-size:smaller;" | style="width:70px; text-align:right;" | <!-- – [[2×]] --> | style="width:60px;" | '''[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]]''' | style="width:60px;" | '''Beveik priešakinės''' | style="width:60px;" | '''[[Vidurinės eilės balsiai|Vidurinės eilės]]''' | style="width:60px;" | '''Beveik vidurinės''' | style="width:60px;" | '''[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]]''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]]''' | style="height:210px;" colspan=5 rowspan=7 | <div style="position:relative;width:300px;height:210px">[[Vaizdas:Blank vowel trapezoid.png|300px]]<div style="background:none; position:absolute; top:0; left:0;"> {| style="position:relative; width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;" |- | style="width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;"| <!-- Aukštutinio pakilimo --> <div style="position:absolute; left:5%; width:2.33em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''i'''&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|y}}</span></div> <div style="position:absolute; left:45%; width:2.33em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɨ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ʉ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:82%; width:3em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɯ'''&nbsp;•&nbsp;'''u'''</div> <!--Beveik aukštutinio pakilimo--> <div style="position:absolute; left:29%; width:2.33em; top:16%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɪ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ʏ}}</span></div> <div style="position: absolute; left: 69%; width: 1.5em; top: 16%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white">•&nbsp;<span style="color:gray;">ʊ</span></div> <!-- Vidurio aukštutinio --> <div style="position:absolute; left:16%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''e'''&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ø}}</span></div> <div style="position:absolute; left:50%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɘ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɵ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɤ'''&nbsp;•&nbsp;'''o'''</div> <!-- Vidurinio --> <!-- <div style="position:absolute; left:23%; width:2.66em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (e&nbsp;•&nbsp;ø)</div> --> <div style="position:absolute; left:57%; width:1em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ə'''</div> <!-- <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (ɤ&nbsp;•&nbsp;o)</div> --> <!-- Vidurio žemutinio --> <div style="position:absolute; left:31%; width:2.66em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɛ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|œ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:57%; width:2.33em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɜ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɞ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:84%; width:2.33em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ʌ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɔ}}</span></div> <!-- Beveik žemutinio --> <div style="position:absolute; left:37%; width:1.33em; top:73%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''æ'''</div> <div style="position:absolute; left:64%; width:1em; top:73%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɐ}}</span></div> <!-- Žemutinio --> <div style="position:absolute; left:44%; width:2.66em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|a}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɶ}}</span></div> <!-- <div style="position:absolute; left:67%; width:1.33em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (a)</div> --> <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɑ'''&nbsp;•&nbsp;'''ɒ'''</div> |} </div></div> |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Beveik aukštutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Vidurio aukštutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio]]''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Vidurio žemutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Beveik žemutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]]''' |} </div><noinclude> </noinclude> Visi šie balsiai gali būti [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ir ilgieji, ir trumpieji]], išskyrus {{IPA|/ə/}}, kuris gali būti tiktai trumpasis, o {{IPA|/ɒː/}} – tiktai ilgasis. Ši lentelė turi variacijų, pavyzdžiui, vidurinio pakilimo balsiai {{IPA|/e&#798; ɤ&#798; o&#798;/}} paprastai rašomi be žemumo ženklo ◌̞, taip nurodoma ir aukščiau pateiktoje lentelėje. Pasakytina, kad Vytsas {{IPA|/ɤ/}} ir {{IPA|/o/}} apibūdina tiesiog kaip ''aukštojo vidurinio'' pakilimo (taigi {{IPA|/ɤ o/}}, o ne kaip {{IPA|/ɤ&#798; o&#798;/}}), tačiau kitąsyk &lt;ȯ&gt; jis vadina ''vidurio aukštutiniu nesulūpintu balsiu'', jei čia turimas vidurinis pakilimas, jį atitiktų {{IPA|/ɤ&#798;/}}. Mozlis nepateikia aiškios raidės &lt; o&gt; vertės ją vadindamas „pusiau suapvalintu užpakalinės eilės balsiu” ir nenurodydamas jo pakilimo (tokia sąvoka kaip „pusiau suapvalintas” (originale ''half-rounded'') neegzistuoja, matyt, tai yra klaida ir omenyje turėta ''mid-rounded'', t. y. „vidurinio pakilimo suapvalintas balsis”), o raidės &lt;ȯ&gt; vertę jis apibrėžia kaip nesuapvalintą vidurinio pakilimo užpakalinės eilės balsį ([[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] tiksliai užrašoma kaip {{IPA|/ɤ&#798;/}}, o ne kaip {{IPA|/ɤ/}}).{{sfn|Moseley|2002|p=14}} Priešakinės eilės žemutinio pakilimo balsis {{IPA|/a/}} dažnai rašomas kaip {{IPA|/æ/}}, o žymėjimas {{IPA|/a/}} patogumo dėlei dažnai naudojamas vidurinės arba užpakalinės eilių žemutinio pakilimo balsiui {{IPA|/ɑ/}} užrašyti. Tokiu būdu galima lentelės versija, kurioje visų trijų eilių balsiai būtų suskirstyti lygiai į tris pakilimus (žiūrint sudarytų tris gulsčias linijas): aukštutinio pakilimo {{IPA|/i ɯ u/}}, vidurinio {{IPA|/e&#798; ə ɤ&#798; o&#798;/}} ir žemutinio {{IPA|/a ɑ ɒ/}}. <div style="background:none;"> {| cellspacing="0px" cellpadding="0" style="text-align:center; background:none;" |- style="text-align: center; font-size: smaller;" | style="width: 70px; text-align: right;" | &nbsp; | style="width: 60px;" | '''Priešakinės eilės''' |colspan="2" style="width: 60px;" |'''Vidurinės eilės''' | style="width: 60px;" | '''Užpakalinės eilės''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Aukštutinio pakilimo''' | style="height: 210px;" colspan=5 rowspan=7 | <div style="position: relative;">[[Vaizdas:Blank vowel trapezoid-three-height.svg|300px]]<div style="background:none; position:absolute; top:0; left:0;"> {| style="position:relative; width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;" |- | style="width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;"| <!-- '''Aukštutinio pakilimo''' --> <div style="position: absolute; left: 5%; width: 1.80em; top: 2%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''i'''</div> <div style="position: absolute; left: 83%; width: 2.66em; top: 2%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɯ • u'''</div> <!-- '''Vidurinio'''--> <div style="position: absolute; left: 25%; width: 1.80em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''e&#798;'''</div> <div style="position: absolute; left: 56%; width: 1.50em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ə'''</div> <div style="position: absolute; left: 84%; width: 2.33em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɤ&#798; • o&#798;'''</div> <!-- '''Žemutinio'''--> <div style="position: absolute; left: 45%; width: 1.80em; top: 86%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''a'''</div> <div style="position: absolute; left: 84%; width: 2.33em; top: 86%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɑ • ɒ'''</div> |} </div></div> |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Beveik aukštutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurio aukštutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurio žemutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Beveik žemutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Žemutinio pakilimo''' |} ==== Dvibalsiai ir tribalsiai ==== Dėl balsių dvibalsėjimo ir ilgėjimo, taip pat dėl minkštųjų sprogstamųjų priebalsių bei [[Palatalizacija|palatalizuoto]] '''ž''' [[Skiemuo|skiemens]] pabaigoje nykimo ir dėl to, kad [[Dvibalsis|dvibalsiuose]] tariamos [[Priegaidė|priegaidės]], lyvių kalbos dvibalsių ir tribalsių sistema, palyginti su aplinkinių kalbų, yra sudėtinga. Dvibalsiai pagal kokybę skirstomi į krentančiuosius ir kylančiuosius. * Krentantieji dvibalsiai yra trumpieji (''ie'' ir ''uo'') arba ilgieji (''īe'' ir ''ūo''), trumpųjų krentančiųjų dvibalsių ilgumas artimas trumpųjų balsių ilgumui. * Kylantieji dvibalsiai yra ilgieji, jie skirstomi į dvibalsius su trumpuoju ir ilguoju pradžios dėmenimis. ** Rytų lyvių tarmėje kylantieji dvibalsiai su ilguoju pradžios dėmeniu baigiasi tiktai balsiu ''i'' (''ȭi'', ''ȱi'', ''āi'', ''ūi'', ''ǭi''). ** Kylantieji dvibalsiai su trumpuoju pradžios dėmeniu baigiasi balsiais ''i'' (''ai'', ''ei'', ''ȯi'', ''ui'') arba ''u'' (''äu'', ''iu'', ''ou'', ''õu''). *** Kylantieji dvibalsiai su trumpuoju pradžios dėmeniu skirstomi į dvibalsius su trumpuoju pabaigos dėmeniu (''aigā'' 'kraštas', ''jougūd'' 'upės') ir ilguoju pabaigos dėmeniu, su ilguoju pabaigos dėmeniu susijęs ir po jo einančio nekirčiuoto skiemens balsio ilgumas (t. y. jis turi būti ilgasis). Kylančiuosiuose dvibalsiuose su trumpąja pradžios ir ilgąja pabaigos dalimi šioji aiškiai ilgesnė už pradžios dėmenį, skiemenyse su pagrindine priegaide (''aigõ'' 'matuoti', ''kougõn'' 'toli') ji ilgesnė negu skiemenyje su laužtine [[Priegaidė|priegaide]] (''a’igõ'' 'kraštą', ''jo’ugõ'' 'upę').{{sfn|Viitso|2013|p=273}} Anot Vytso, tribalsiai ''ieu'', ''uoi'' bei ''ūoi'' prasideda ir baigiasi aukštu dėmeniu, jų ypatybės atitinka tiek trumpuosius ir ilguosius krentančiuosius dvibalsius, tiek kylančiuosius dvibalsius su ilguoju ar trumpuoju pradžios dėmeniu.{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Priegaidės ==== Lyvių yra vienintelė turinti priegaides [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kalba. [[Kirtis|Kirčiuotame]] žodžio [[Skiemuo|skiemenyje]] gali būti dvi [[Priegaidė|priegaidės]]: kylančioji pagrindinė ir kylančioji–krentančioji laužtinė. Be to, balsio ar dvibalsio su laužtine priegaide viduryje arba trumpojo [[Balsis|balsio]] pabaigoje priegaidė laringalizuojama, t. y. įtempiami gerklės raumenys, o labai įtempus gali būti ištartas gerklinis [[priebalsis]]. Jei tariama ne taip įtemptai, šis gerklinis garsas gali būti negirdimas, tuomet ir priegaidė ima kristi anksčiau. Žodynuose ir fonetinėje [[transkripcija (lingvistika)|transkripcijoje]] laužtinė priegaidė dažnai žymima apostrofu, bet lyvių rašyboje priegaidės nenurodomos. Vis dėlto daugeliu atveju apie priegaidę galima spręsti pagal žodžio sandarą, laužtinę priegaidę rodo: &lt; b, d, ḑ, g, z, ž, v, j&gt; buvimas [[Priebalsis|priebalsių]] junginių pradžioje ir skiemens su pagrindiniu [[Kirtis|kirčiu]] pabaigoje, po trumpojo balsio arba trumpojo krentančiojo dvibalsio prieš &lt; i&gt; arba &lt;õ&gt;, savo ruožtu &lt; p, t, ț, k, s, š&gt; buvimas po trumpojo balsio arba trumpojo krentančiojo dvibalsio rodo pagrindinę priegaidę.{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Raidės &lt;C Q W X Y&gt; vartojamos svetimų kalbų tikriniuose žodžiuose. Pagal lyvių kalbos taisykles, svetimų kalbų tikriniai žodžiai rašomi išlaikant jų [[Diakritiniai ženklai|diakritinius ženklus]].{{sfn|Moseley|2002|p=21}} Iš šių dėsningumų išplaukia bendroji taisyklė, kad prieš [[Geminacija|sudvigubintą]] skardųjį sprogstamąjį priebalsį visada tariama laužtinė priegaidė: ''a’bbõ'' 'petį ([[partityvas]])', ''i’bbi'' 'arklys' ir t. t. Dėl priegaidės turima keletas [[Minimalioji pora|minimaliųjų porų]]: ''lēḑ'' 'rutulys' ir ''lē'ḑ'' 'lapas', ''aigõ'' 'matuoti; laiką ([[partityvas]])' ir ''a’igõ'' 'kraštą (partityvas)', ''kallõ'' 'salą (partityvas)' ir ''ka’llõ'' 'žuvį (partityvas)'. Esama žodžių, kurių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmoje]] vyksta pagrindinės ir laužtinės priegaidžių kaita: ''aigā'' 'kraštas' : ''a’igõ'' 'kraštą ([[Partityvas|part]])', ''sõbrā'' 'draugas' : ''sõ'brõ'' 'draugą (part.)', ''nǟmõ'' 'matome' : ''nǟ'dõ'' 'matyti'.{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Pirmieji du pavyzdžiai gali būti aiškinami polinkiu į pėdos{{efn|Pėda – žodžių ritmo vienetas, jį sudaro kirčiuotų (ir su papildomu kirčiu) bei nekirčiuotų skiemenų junginys.}} [[Izochronija|izochroniją]], trečiasis pavyzdys aiškintinas, matyt, priebalsio išnykimu (plg. [[Suomių kalba|suomių]] ''nähdä''). Istoriškai išnykę priebalsiai yra viena iš laužtinės priegaidės atsiradimo priežasčių: ''rǭ'' (<''*raha'') 'pinigai', plg. suomių, [[Estų kalba|estų]] ''raha''.{{sfn|Moseley|2002|p=21}} ==== Kirtis ir pėda ==== Kartu su [[suomių kalba]], lyvių yra vienintelė [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalba]], kurioje pirmasis skiemuo [[Kirtis|kirčiuojamas]] ir [[Tarptautinis žodis|tarptautiniuose žodžiuose]]. Anot Vytso (Viitso), nekirčiuotas gali būti iš latvių kalbos pasiskolintas [[priešdėlis]], pasak Vėrio (''[[Eduard Vääri|Vääri]]''), iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] su priešdėliu sudaryti žodžiai turi du [[Kirtis|kirčius]].{{sfn|Vääri|1994|p=269}} Vytsas patikslina, kad priešdėlis su ilguoju skiemeniu turi tokio paties stiprumo kirtį, kaip ir [[Šaknis (kalbotyra)|šaknis]], tad žodyje ''no|võttõ'' 'nuimti' priešdėlis yra nekirčiuotas, o žodyje ''at|andõ'' 'atiduoti' kirčiuojamas tiek priešdėlis, tiek šaknis. Iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] gauti priešdėliai (''no-'', ''at-'' ir kt.) [[Bendrinė kalba|bendrinėje kalboje]] nevartojami.{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Papildomas kirtis paprastai turimas antrajame skiemenyje po kirčio su pagrindiniu kirčiu, o po kirčiuoto skiemens daugiausia gali būti du nekirčiuoti skiemenys. Viena iš išimčių – tai visada kirčiuotas žodžio baigmuo ''-nikā'', tokiu atveju papildomas kirtis gali būti ir antrajame skiemenyje, pavyzdžiui, ''si’dnikā'' 'grynanglis' (chem.) : ''si’dnikkõ'' 'grynanglį'.{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Žiūrint, kiek yra kirčiuotų skiemenų (taip pat ir su papildomu kirčiu), žodis gali būti sudarytas iš vienos ar keleto pėdų (kirčiuotų skiemenų grupių). Nekirčiuoti žodžiai paprastai sudaro pėdą su kirčiuotuoju žodžiu. Jei vienas po kito eina vienskiemeniai nekirčiuoti žodžiai, vienas iš jų gali gauti pėdos kirtį.{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Fonotaktika ir skiemens ilgis ==== Lyvių kalboje [[skiemuo]] turi 1–3 [[Balsis|balsius]], prieš juos gali būti iki trijų [[Priebalsis|priebalsių]] ir iki trijų priebalsių gali eiti po jų (jei į junginį įtrauktume ir balsinguosius priebalsius (sonantus) – iki 4). Priebalsių samplaika žodžio pradžioje rodo, kad jis yra ekspresyvus (''krǭpšõ'' 'draskyti') ar [[Skolinys|skolintas]] (''krǭig'' 'apykaklė', ''škink'' 'dovana').{{sfn|Viitso|2013|p=273}} Taip pat ir skardieji priebalsiai {{IPA|/b d g z/}} žodžio pradžioje dažniausiai rodo, kad žodis yra [[skolinys]] arba [[Onomatopėja|garsažodis]],{{sfn|Vääri|1994|p=268}} bet tam tikrais atvejais skardžiųjų [[Priebalsis|priebalsių]] pasitaiko ir savųjų žodžių pradžioje (''būolgõz'' '[[bruknė]]', ''gārban'' '[[spanguolė]]', ''zäp'' '[[tulžis]]').{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Visi balsiai, išskyrus [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotąjį]] {{IPA|/ə/}}, gali būti pirmajame žodžio skiemenyje. Savitas lyvių kalbos požymis yra tai, kad juo skiemuo toliau už skiemens su pagrindiniu [[Kirtis|kirčiu]], juo ribotesnis galimų balsių rinkinys – antrajame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu rytų tarmėje savieji žodžiai gali turėti tik tris trumpuosius {{IPA|/ɑ i ə/}} arba keturis ilguosius {{IPA|/ɑː iː eː uː/}} balsius, o {{IPA|/eː/}} antrajame skiemenyje sutinkamas tik retais atvejais, pavyzdžiui, ''kuŗē'' 'velnias'.{{sfn|Vääri|1994|p=267}} Nekirčiuotame skiemenyje po skiemens su antriniu kirčiu gali būti kuris nors iš dviejų trumpųjų {{IPA|/i ə/}} arba dviejų ilgųjų {{IPA|/ɑː iː/}} balsių. Nekirčiuotame skiemenyje po nekirčiuotojo skiemens gali būti tik {{IPA|/i/}} ir {{IPA|/ə/}}.{{sfn|Viitso|2013|p=271}} Kadangi tam tikrais atvejais {{IPA|/ɑ u i/}} yra pavirtę {{IPA|/ə/}}, redukuotasis balsis tolesniuose skiemenyse pasitaiko labai dažnai.{{sfn|Vääri|1994|p=267}} Kirčiuotasis skiemuo būna trumpasis, jeigu jis baigiasi trumpuoju balsiu arba trumpuoju dvibalsiu ''ie'' arba ''uo'' (''ka-lā'' 'žuvis', ''pie-zā'' 'lizdas', ''suo-dā '''karas', ''lie-pā'' 'alksnis'). Kiti kirčiuoti skiemenys yra ilgieji (''kē-ra'' 'laiškas; raštas', ''sīe-zõr'' '[[Blusos|blusa]]', ''kat-ļā'' 'katilas', ''võt-tõ'' 'imti', ''sa’d-dõ'' 'kristi', ''tū'on-tõ'' 'tūkstantis'). Kitaip negu [[Estų kalba|estų]], lyvių kalboje žodį gali sudaryti ir trumpieji kirčiuoti skiemenys (''li'' 'eik!', ''sä'' 'še!', ''se'' 'tas', ''ni'' 'dabar'). Nekirčiuotas skiemuo yra ilgas, jeigu jame turimas ilgasis balsis arba dvibalsis. Kadangi savuosiuose žodžiuose nekirčiuotų skiemenų galimų balsių rinkinys ribotas, dvibalsis nekirčiuotame skiemenyje rodo, kad žodis yra [[skolinys]].{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Skiemens svoris ir pėdos izochronija ==== Lyvių kalbos [[Skiemuo|skiemenys]] pagal svorį skirstomi panašiai, kaip [[Estų kalba|estų kalboje]], kur pirmojo ir antrojo ilgumo laipsnio skiemenys yra lengvieji, o trečiojo ilgumo laipsnio skiemenys – sunkieji. Šiame skirsnyje vartojami papildomi [[Uralo fonetinė abėcėlė|Uralo fonetinės abėcėlės]] ženklai: [[gravis]] žymi pusilgius garsus, o makronas ([[Brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšnelis]]) – ilguosius priebalsius, jei atitinkamoje padėtyje ilgasis priebalsis įprastinėje rašyboje nenurodomas. Šie papildomi ženklai nėra [[Bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] rašybos dalis. Lyvių kalbos skiemenų svorį apibrėžia šie kriterijai:{{sfn|Viitso|2013|p=274}} * visi trumpi skiemenys yra lengvieji; * ilgi skiemenys su pagrindine [[Priegaidė|priegaide]] yra arba lengvieji, arba sunkieji; ** ilgas skiemuo su pagrindine priegaide yra lengvasis, jeigu jis baigiasi kylančiu dvibalsiu arba tribalsiu, kurio paskutinis dėmuo yra trumpas (''ai-gā'' 'kraštas', ''jou-gūd'' 'upės', ''kuoi-gīd'' 'laivai') arba jeigu po trumpojo balsio arba trumpojo krentančio dvibalsio eina [[Geminacija|geminata]] ar priebalsių junginys su trumpuoju pradžios dėmeniu (''ņur-rā'' 'mur!', ''pit-kā'' 'ilgas', ''suot-kūb'' 'minko'), tai po lengvojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens [[balsis]] paprastai būna ilgas. ** ilgas skiemuo su pagrindine priegaide yra sunkusis, jeigu jame yra dvibalsis arba tribalsis su ilguoju paskutiniu dėmeniu (''aì-gõ'' 'matuoti', ''suoì-mõ'' 'keikti') arba jeigu po trumpojo balsio ar trumpojo krentančio dvibalsio žodžio gale yra ilgasis [[priebalsis]], priebalsių junginys su ilguoju pradžios dėmeniu ar [[Geminacija|geminata]] (''kik̄'' 'gaidys', ''piț̀-ki'' 'perkūnas', ''ak̀-kõ'' 'gaudyti; griebti'); * skiemuo su laužtine priegaide yra sunkusis, jeigu jis baigiasi priebalsiu, dvibalsiu arba tribalsiu (''u’d'' 'migla', ''na’g-rõm'' 'juokiamės', ''a’i-gõ'' 'kraštą ([[partityvas]].)', ''kuo’i-gõn'' 'laivui'); * kirčiuotas skiemuo su ilguoju balsiu paprastai būna sunkusis (''kū-lõ'' 'girdėti', ''sēț-mõd'' 'loviai', ''vȭ-rõd'' 'svetimi', ''pū'-dõd'' 'švarūs', ''tǭ'-dõ'' 'norėti'). Vytsas daro išvadą, kad po sunkiojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens [[balsis]] visada yra trumpasis, po lengvojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens balsis – visada ilgasis. Nors Vytsas to nemini, bet toks skiemenų santykis labai panašus į paprastąsias [[Latvių kalba|latvių kalbos]] pėdos [[izochronija|izochronijos]] taisykles (daugumos autorių manymu, latvių kalboje pėdos izochronija susidarė dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] įtakos), t. y. į abipusę ilgųjų priebalsių ir ilgųjų balsių sąveiką (pvz., latv. la[pp]a 'lapas' → lapā 'lape'). Lyvių kalboje reikšmingas skirtumas tas, kad laužtinė priegaidė yra vienas iš sunkųjį skiemenį formuojančių veiksnių (dėl istorinių aplinkybių latvių kalboje nėra nustatyta formalių rodiklių, kas latvių kalboje lemia skiemens svorį). Kad paaiškintų šį procesą, [[Eduard Vääri|Vėris]] vartoja terminą '''kiekybinė priebalsių kaita'''. Pavyzdžiuose tokia kaita pateikiama įprastine lyvių kalbos rašyba (papildomai vartojamas žodynuose įprastas <ǭ&gt;):{{sfn|Vääri|1994|p=269}} * tt / t: ''kattõ'' 'padengti' – ''katāb'' 'aš padengiu, jis padengia'; * pp / p: ''lieppõ'' – ''liepā'' 'alksnis' ([[partityvas]] : [[vardininkas]]); * kk / k: ''rikkõd'' 'turtingi' – ''rikāz'' 'turtingas'; * zz / z: ''pie’zzõ'' – ''piezā'' 'lizdas' (partityvas: vardininkas); * žž / ž: ''a'žžõ'' – ''ažā'' 'daiktas' (partityvas: vardininkas); * mm / m: ''i’mmõ'' 'žįsti' – ''imūb'' 'aš žindžiu, jis žindžia'; * nn / n: ''ka’nnõ'' – ''kanā'' 'višta' (partityvas: vardininkas); * ll / l: ''pallõ'' 'degti' – ''palāb'' 'aš degu, jis dega'; * rr / r: ''karrõ'' – ''kǭra'' 'kailis' (partityvas: vardininkas); * jj / j: ''a’jjõ'' 'varyti' – ''ajāb'' 'aš varau, jis varo'; * vv / v: ''so’vvõ'' – ''sovā'' 'lazda' (partityvas: vardininkas). Tolesniuose pavyzdžiuose ilgosios afrikatos &lt; ts&gt; ir &lt; tš&gt; perteikiamos kaip &lt; tts&gt; ir &lt; ttš&gt;, tokia rašyba įprastinėje nevartojama: * tts /ts: ''mõttsõ'' [įprastine rašyba ''mõtsõ''] 'miškas' ([[partityvas]]) – ''mõtsād'' 'miškai' (daugiskaita); * ttš / tš: ''vȯttšõ'' [įprastine rašyba ''vȯtšõ''] 'ieškoti' – ''vȯtšūb'' 'aš ieškau, jis ieško'; Toliau pavyzdžiuose pusilgiai [[Priebalsis|priebalsiai]] žymimi [[Uralo fonetinė abėcėlė|UFA]] vartojamu [[gravis|gravio]] ženklu: * k̀s / ks: ''ok̀sõ'' – ''oksā'' 'šaka' (partityvas: vardininkas); ::: ''mak̀sõ'' '(su)mokėti' – ''maksāb'' 'aš (su)moku, jis (su)moka'; * p̀s / ps: ''nap̀sõ'' – ''napsā'' 'smūgis' ([[partityvas]] : [[vardininkas]]); * p̀š / pš: ''lip̀šõ'' 'melžti' – ''lipšāb'' 'aš melžiu, jis melžia'; * p̀t / pt: ''lop̀tõ'' 'baigti' – ''loptāb'' 'aš baigiu, jis baigia'; * s̀t / st: ''as̀tõ'' 'eiti, žingsniuoti' – ''astāb'' 'aš einu/žingsniuoju, jis eina/žingsniuoja'; * r̀b / rb: ''var̀bõd'' 'kojų pirštai' – ''vārbaz'' 'kojos pirštas'; * r̀d / rd: ''par̀dõd'' 'bortai' – ''pārdaz'' 'bortas'; * r̀g / rg: ''ur̀gõ'' – ''ūrga'' 'upelis' (partityvas: vardininkas); * ǹd / nd: ''raǹdõ'' – ''rānda'' 'pakrantė' (partityvas: vardininkas); * r̀z / rz: ''var̀zõ'' – ''vārza'' 'kumeliukas' (partityvas: vardininkas); * m̀b / mb: ''lam̀bõd'' 'avys' – ''lāmbaz'' 'avis'; * l̀g / lg: ''võl̀gõ'' – ''vȭlga'' 'skola' (partityvas: vardininkas); * l̀m / lm: ''sil̀mõ'' – ''sīlma'' 'akis' (partityvas: vardininkas); * r̀n / rn: ''pär̀nõ'' – ''pǟrna'' 'liepa' (partityvas: vardininkas). Panašiai kaip [[Latvių kalba|latvių kalboje]], lyvių kalbos trumpieji [[Balsis|balsiai]] susiję su ilgaisiais [[Priebalsis|priebalsiais]] (arba su pusilgiais priebalsių junginiais) ir tuomet, kai rašyboje tai neatspindima. Reikšmingas skirtumas nuo latvių kalbos tas, kad šiame procese dalyvauja ir pusbalsiai (''pallõ'' : ''palāb''), o latvių kalboje jų ilgumas nekinta (pvz., latv. ''mala'' 'kraštas' : ''malā'' 'krašte'). ==== Istorinė balsių raida ==== [[Vaizdas:Kurg - Vaid kilā.jpg|thumb|[[Užgavėnės|Užgavėnių]] dalyvis „gervė“. [[Vaidė]]s kaimas, 1928 m.]] Kaip daugumoje [[Estų kalba|estų]] ir [[Vodų kalba|vodų]] tarmių, kirčiuoto [[Skiemuo|skiemens]] aukštutinio pakilimo nesuapvalintas užpakalinės eilės [[balsis]] ''õ'' visų pirma susidarė iš senesniojo ''*e'' žodžiuose, kur buvo užpakalinės eilės balsiai ''a'', ''o'' ir ''u'' (''vēraz'' <abbr>></abbr> ''vȭrõz'' 'svetimas', ''*negla'' &gt; ''nõ'ggõl'' 'vinis'), taip pat dalinai iš trumpųjų balsių ''*a'', ''*o'', ''*u'', ''*ü'' (''*sana'' &gt; ''sõnā'' 'žodis', ''*roho'' &gt; ''rõ'v'' 'pievelė', ''*hüvä'' &gt; ''jõvā'' 'geras'). Atsiradus ''õ,'' balsiai ''*e'', ''*ö'', ''*o'' virto dvibalsiais ''ie'', ''üö'', ''uo''. Kitaip negu [[Estų kalba|estų]], [[Suomių kalba|suomių]], [[Karelų kalba|karelų]], [[Livikų kalba|livikų]] ir [[Liudikai|liudikų]] [[Tarmė|tarmėse]], lyvių kalboje susiskaidė (sudvibalsėjo) ir trumpieji balsiai, o iš jų atsiradę trumpieji dvibalsiai yra daugmaž tiek pat ilgi, kaip atskiras trumpasis balsis (''*keväd'' &gt; ''kievād'' 'pavasaris', ''*keüzi'' &gt; ''kieuž'' 'virvė', ''*soda'' &gt; ''suodā'' 'karas'). Skirtingai nuo minėtųjų kalbų, ''*ē'' ir ''*e'' nesusiskaidė, jei kitame skiemenyje buvo ''*i'' (''*kēli'' &gt; ''kēļ'' 'kalba', ''*(h)elmi'' &gt; ''eļm'' '[[gintaras]]'). Svarbiausieji saviti lyvių kalboje įvykę pokyčiai: * [[Kirtis|kirčiuotame]] skiemenyje ''ä'' virto aukštesnio pakilimo ''e'', jei tame pačiame skiemenyje arba po jo ėjo ''i'' (''*täi'' &gt; ''tei'' '[[utėlė]]', ''*väginen'' &gt; ''ve’ggi'' 'stiprus', ''*sǟri'' &gt; ''*sēri'' &gt; ''sēr'' 'blauzda'), šis procesas panašus į latvių bendrinės kalbos regresyvinę [[Balsių harmonija|balsių harmoniją]] (plataus ir siaurojo &lt; e&gt;, <ē> derinimą prie tolesnio skiemens garsų); * užpakalinės eilės balsiai ''*a'', ''*o'', ''*u'' prieš ''*b'', ''*pp'', ''*m'', ''*v'', ''*kk'' virto ''ä'', ''ö'', ''ü,'' jei kitame skiemenyje buvo ''i'', t. y. įgavo [[Umliautas|umliautą]] (''*tammi'' &gt; ''*tämmi'' &gt; ''täm'' 'ąžuolas', ''*tobi'' &gt; ''*töbi'' &gt; ''tö'b'' &gt; ''te’b'' 'liga', ''*nukki'' &gt; ''*nükki'' &gt; ''nük'' &gt; ''nik'' 'knyslė (snukis)'), sulūpinti priešakinės eilės balsiai ''ö'', ''ü'' [[XIX a.|XIX]]–[[XX a.|XX]] amžių sandūroje neteko savo lūpinio tarimo; * aukštutinio ir vidurio aukštutinio pakilimo balsiai žodžio pabaigoje išnyko, ir dėl to anksčiau buvęs atviras pirmasis skiemuo tapo uždaruoju, tariamu su laužtine [[Priegaidė|priegaide]] (''*abu'' &gt; ''a’b'' 'pagalba; petys', ''*tuli'' &gt; ''tu'ļ'' 'ugnis'); * trumpasis [[balsis]] prieš ilgąjį sklandųjį [[Priebalsis|priebalsį]] pailgėjo, o ilgasis sklandusis priebalsis – sutrumpėjo (''*puŗŗaz'' &gt; ''*pu^ŗŗaz'' &gt; ''*pū^ŗŗaz'' &gt; ''pūŗaz'' 'burė', ''tammõd'' &gt; ''*ta^mmõd'' &gt; ''*tā^mmõd'' &gt; ''tāmõd'' &gt; ''tǭmõd'' 'ąžuolai'); * rytų lyvių tarmėje ''*ā'' buvo suapvalintas (''*mā'' &gt; ''mǭ'' 'žemė', ''*tāmõd'' &gt; ''tǭmõd'' 'ąžuolai');{{sfn|Viitso|2013|p=271}} * prieš kažkada turėtą ''*i'' arba ''*j'' susidaręs suminkštintas silpnasis sprogstamasis gomurinis priebalsis ''*ǵ'' ir stiprusis suminkštintas sprogstamasis gomurinis priebalsis ''*ḱ̀'' virto balsio ''i'' ir nesuminkštinto sprogstamojo gomurinio priebalsio junginiu (''*lagja'' &gt; ''*laǵā'' &gt; ''laigā'' 'platus', ''*lahkik'' &gt; ''lā'ǵi'' &gt; ''lǭ'igi'' 'pusiau; (per-) skeltas', ''*hākki'' &gt; ''āḱ'' &gt; ''ǭik'' 'kablys'); * ''*a'' trečiajame nekirčiuotame skiemenyje virto viduriniu [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotu]] balsiu ''õ'' ; * trumpasis balsis pailgėjo prieš skiemens pabaigoje esantį sklandųjį [[Priebalsis|priebalsį]] (rytų lyvių tarmėje naujai susidarė ilgasis ''ā''), taip pat pailgėjo dvibalsio pirmasis dėmuo, jei po kirčiuotojo skiemens ėjo vienas nekirčiuotas skiemuo (''*jalga'' &gt; ''jālga'' 'koja', ''*aiga'' &gt; ''āiga'' 'laikas'); * išnyko [[balsių harmonija]], ne pirmame skiemenyje ''*e'' tapo apibendrintu (neutraliu) balsiu ir pavirto ''*õ'' (gali būti, kad čia Vytsas turi omenyje kirčiuoto skiemens užpakalinės eilės aukštutinio pakilimo balsį ''õ'', kilusį iš ''*e'', nes tolesniuose skiemenyse turimas apibendrintasis / redukuotas ''õ'' yra vidurinės eilės ir vidurinio pakilimo); * ''*o'' virto aukštutinio pakilimo balsiu ''u'', bet ''*õ'' ir ''u'' sutapo į vieną ''u'' (''*kāndod'' &gt; ''*kāndud'' 'kelmai', ''*kädõd'' &gt; ''*kädud'' 'rankos'); * sprogstamuoju priebalsiu besibaigiančiame antrajame žodžio skiemenyje, kuris eina po kirčiuoto skiemens, balsis pailgėjo (''*abud'' &gt; ''abūd'' 'pečiai', ''*kädud'' &gt; ''kädūd'' 'rankos', ''*musta'' &gt; ''mustā'' 'juodas'); * lyvių rytų tarmėje tolimesnio skiemens ''u'' virto ''õ'' (''*līndud'' &gt; ''līndõd'' 'paukščiai', ''*kāndud'' &gt; ''kāndõd'' 'kelmai'); * lyvių rytų tarmėje ir [[Lielirbė]]je trumpasis ''uo'', retkarčiais ir ilgasis ''ūo,'' po priebalsių ''p'', ''m'' ir ''v'' suvienbalsėjo ir virto vidurio aukštutinio pakilimo nesuapvalintu balsiu ''ȯ'' arba ''ȱ''; ''ȯ'' ir ''o'' gali sudaryti minimaliąsias poras (''pȯ'ddõ'' 'skaudėti' ir ''po’ddõ'' 'skarmalas'); * vakarų lyvių tarmėje pagrindinio skiemens ''õ'' sutapo su priešakinės eilės sulūpintu balsiu ''ü,'' savo ruožtu ''ü'' iki [[XX a.|XX]] a. pr. sutapo su ''i'' (''kõ'zzi'' &gt; ''kü'zzi'' &gt; ''ki’zzi'' 'piktas', ''vȭrõz'' &gt; ''vǖrõz'' &gt; ''vīrõz'' 'svetimas'); * sulūpinti priešakinės eilės balsiai iki [[XX a.|XX]] a. pradžios neteko savo sulūpintos tarties (''kü'zzõ'' &gt; ''ki’zzõ'' 'teirautis', ''sǖ'' &gt; ''sī'' 'kaltė', ''tö'b'' &gt; ''te’b'' 'liga', ''tǖö'' &gt; ''tīe'' 'darbas').{{sfn|Viitso|2013|p=272}} ==== Tarmių balsių palyginimas ==== [[Bendrinė kalba|Bendrinė]] lyvių kalba sudaryta [[Kuršas|Kuršo]] lyvių rytų [[Tarmė|tarmės]] pagrindu. Ši tarmė pasižymi didžiausiu [[Balsis|balsių]] rinkiniu. Toliau lyginamų lyvių tarmių balsių lentelėje kairėje pusėje pateikiami nesuapvalinti [[priešakinės eilės balsiai]], viduryje – nesuapvalinti [[vidurinės eilės balsiai]], dešinėje – suapvalinti [[užpakalinės eilės balsiai]]; viršuje yra [[Aukštutinio pakilimo balsiai|aukštutinio pakilimo]], o apačioje – [[žemutinio pakilimo balsiai]]. Balsiai nurodyti juos išreiškiančiomis raidėmis ir su žodynuose vartojamais ženklais, kurie įprastinėje rašyboje nevartojami, pavyzdžiui, &lt;ǭ&gt;. {| class="wikitable" style="text-align:center; width:80%;" |+Lyvių tarmių kirčiuotojo skiemens balsių sistema XX a. viduryje{{sfn|Viitso|2013|p=270}} ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Rytų lyvių ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Lielirbės ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Vakarų lyvių |- ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji |- | i | õ | u | ī | ȭ | ū | i | õ | u | ī | ȭ | ū | i | | u | ī | | ū |- | e | ȯ | o | ē | ȱ | ō | e | ȯ | o | ē | ȱ | ō | e | | o | ē | | ō |- | ä | a | | ǟ | ā | ǭ | ä | a | | ǟ | ā | | ä | a | | ǟ | ā | |} Savųjų žodžių nekirčiuotuose skiemenyse lyvių kalbai būdinga riboti galimus balsius. Toliau lentelėje lyginami antrajame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu leistini balsiai rytų, [[Lielirbė]]s ir vakarų tarmėse. Dar tolesniuose skiemenyse po skiemens su pagrindiniu kirčiu galimų balsių rinkinys juolab ribotesnis. {| class="wikitable" style="text-align:center; width:80%;" |+Lyvių tarmių balsių sistema nekirčiuotame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu{{sfn|Viitso|2013|p=272}} ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Rytų lyvių ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Lielirbės ir vakarų lyvių |- ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji |- | i | õ | | ī | | ū | i | õ | u | ī | | ū |- | | | | ē | | | | | | ē | | |- | | a | | | ā | | | a | | | ā | |} === Priebalsiai === Palyginti su lyvių kalbos balsių sistema, kuri yra sudėtingesnė nei latvių ar lietuvių kalbų, lyvių [[Priebalsis|priebalsių]] rinkinys labai panašus į turimą [[Baltų kalbos|baltų kalbose]]. Naudojant literatūroje dažnai pasitelkiamą [[Uralo fonetinė abėcėlė|Uralo kalbų fonetinę abėcėlę]] (UFA), lyvių kalboje yra tokie priebalsiai: ''b, d, d', f, g, j, k, l, l', m, n, n', p, r, r', s, š, z, ž, t, t', v''. Lyvių kalboje yra ir [[Afrikata|afrikatų]]: ''ts'' (''tsīļ'' 'ežys'), ''tš'' (''tširīkšõ'' 'čiulbėti'), ''dz'' (''dzīvib'' 'pulsas', ''vȯndzi'' 'laimingas'), ''dž'' (''iļdžēmḑa'' 'grietinė'). Priebalsis ''ŋ'' ({{IPA|[ŋ]}}) pasitaiko tik prieš ''k'' arba ''g'' (''kāŋgar'' 'lygiagretūs su pakrante pailgi smėlio gūbriai prie jūros', ''beŋk'' 'suolas').{{sfn|Vääri|1994|p=268}} Visi priebalsiai, išskyrus [[Skolinys|skolintinį]] ''h'' (duslusis gomurinis pučiamasis {{IPA|[x]}}), gali sudaryti [[Geminacija|geminatas]].{{sfn|Viitso|2013|p=270}} Svarbus [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] fonetinės abėcėlės (UFA) trūkumas yra tai, kad joje neskiriami palataliniai priebalsiai (pavyzdžiui, sprogstamieji palataliniai {{IPA|[c ɟ]}} kaip latvių &lt;ķ ģ&gt; arba vengrų &lt; ty gy&gt;) nuo ''paminkštintų'' (''palatalizuotų'') priebalsių (pavyzdžiui, palatalizuoti alveoliniai sprogstamieji priebalsiai {{IPA|[tʲ dʲ]}} kaip [[Rusų kalba|rusų kalboje]] &lt;ть дь&gt;), taip pat ir <ļ>,<ņ>, jeigu jie palataliniai, atitinka vertę {{IPA|[ʎ ɲ]}} (kaip [[Latvių kalba|latvių kalboje]]), o jeigu jie ''palatalizuoti'' – {{IPA|[lʲ nʲ]}} (kaip, pavyzdžiui, [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]]). Vienintelis iš vadinamųjų paminkštintų priebalsių, kai toks skyrimas nėra svarbus, yra ir &lt;ŗ&gt;, nes manoma, kad palatalinis virpamasis priebalsis yra garsas, kurio ištarti neįmanoma, todėl [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] jis neturi savo simbolio, vadinasi, ir latvių minkštasis &lt;ŗ&gt; žymimas kaip palatalizuotas {{IPA|[rʲ]}} – kaip ir rusų kalbos &lt;рь&gt;. Atsižvelgiant, kad minkštieji priebalsiai lyvių kalboje yra foneminiai (turi skiriamąją reikšmę, pavyzdžiui, ''tūļ'' 'vėjas', ''tūl'' 'vėjo ([[Kilmininkas|kilm]].)') ir minkštinimas nepriklauso nuo aplinkinių garsų (pavyzdžiui, vadinamosios [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliacinės]] palatalizacijos lietuvių kalboje atveju, [[Priebalsis|priebalsiai]] minkštėja prieš priešakinės eilės balsius), lyvių kalbos priebalsių sistema yra tokia: {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Lūpų dantiniai priebalsiai|Lūpų dantiniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Postalveoliniai priebalsiai|Postalveoliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Palatalizacija|Palataliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] | {{IPA|p}} {{IPA|b}} | | {{IPA|t}} {{IPA|d}} | | {{IPA|c}} {{IPA|ɟ}} | {{IPA|k}} {{IPA|ɡ}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Afrikata|Afrikatos]] | | | {{IPA|ts}} {{IPA|dz}} | {{IPA|tʃ}} {{IPA|dʒ}} | | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] | {{IPA|m}} | | {{IPA|n}} | | {{IPA|ɲ}} | ({{IPA|ŋ}}){{efn| /ŋ/ nėra foneminis, sutinkamas tik prieš /k/ ir /g/.}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | | {{IPA|r}} {{IPA|rʲ}} | | | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] | | {{IPA|f}}{{efn|Lūpų dantinis pučiamasis priebalsis /f/ ir duslusis gomurio pučiamasis priebalsis (arba, anot Vytso, stiprusis veliarinis spirantas){{sfn|Viitso|2013|p=270}} /x/ pasitaiko tik [[skolinys|skoliniuose]].}} {{IPA|v}} | {{IPA|s}} {{IPA|z}} | {{IPA|ʃ}} {{IPA|ʒ}} | | {{IPA|x}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Viduriniai priebalsiai|Viduriniai]] | | | | | {{IPA|j}} | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | | | {{IPA|l}} | | {{IPA|ʎ}} | |} ==== Asimiliacija ==== Anot [[Eduard Vääri|Vėrio]], lyvių kalboje veikia paprastosios [[sandhi]] taisyklės – žodžio pabaigos priebalsiai įgyja skardumą arba jo netenka, priklausomai nuo po jų einančio garso ([[Uralo fonetinė abėcėlė|UFA]] transkripcija): ''mìe'''z''' ̮lǟ'B'' 'vyras eina', ''mìe'''s''' ̮tulàB'' 'vyras ateina'. Tokia [[Asimiliacija (kalbotyra)|asmiliacija]] vyksta ir pačiame žodyje jį kaitant: ''kiĺ̀'''G''''' 'šonas' – ''kiĺ̀'''k'''st'' 'iš šono', ''u''''D''''' 'migla' – ''u''''t'''st'' 'iš miglos'.{{sfn|Vääri|1994|p=270}} Absoliučioje žodžio pabaigoje (prieš pauzę) vietoj ''b'', ''d'', ''g'', ''z'', ''ž'' (neretai ir ''d’'', ''dz'') tariami vadinamieji pusskardžiai [[Priebalsis|priebalsiai]], UFA jie žymimi didžiosiomis raidėmis ''B'', ''D'', ''G'', ''Z'', ''Ž'' (''D’'', ''DZ'').{{sfn|Vääri|1994|p=268}} Pusskardžiai priebalsiai linkę skardėti prieš balsius ir skardžiuosius priebalsius, o prieš dusliuosius priebalsius savo ruožtu duslėja.{{sfn|Moseley|2002|p=22}} Įprastinėje rašyboje, kaip ir lietuvių kalboje, šie procesai neatspindimi: ''mīez lǟb'', ''mīez tulāb'', ''kiļg'', ''kiļgst'', ''ud'', ''udst''. ==== Istorinė priebalsių raida ==== [[Vaizdas:Livonian loja.jpg|200px|thumb|right|''Lyvių žvejų valtis (lōja)'']] Istoriškai lyvių kalbos [[Priebalsis|priebalsių]] sistemoje išsirutuliojo įvairių ypatybių.{{sfn|Viitso|2013|p=270}} * Turima silpnųjų (t. y. balsingųjų apsuptyje skardžiųjų) ir stipriųjų sprogstamųjų priebalsių bei liežuvio priešakinių pučiamųjų eilė vietoj Baltijos finų [[Prokalbė|prokalbės]] stipriųjų sprogstamųjų ir liežuvio priešakinių pučiamųjų priebalsių eilės: ''tubā'' 'kambarys' (plg. [[Estų kalba|estų]] ''tuba'', bet [[Suomių kalba|suomių]] ''tupa''), ''sadā'' 'šimtas' (estų ''sada'', suomių ''sata''), ''vizā'' 'kietas', ''sa’gdõ'' 'tankus', ''kalād'' 'žuvys' (estų ''kalad'', bet suomių ''kalat'') ir vietoj dantinių pučiamųjų (''sidām'' 'širdis; vidus'). Retkarčiais skardieji ''b, d, g, z'' pasitaiko ir savųjų (neskolintų) žodžių pradžioje. * Savuosiuose žodžiuose turimi šnypščiamieji priebalsiai ''š'' ir ''ž'' (''šä'ugõz'' '[[Trapusis gluodenas|gluodenas]]', ''sižālikki'' '[[Tikrieji driežai|driežas]]'). * Išnyko Baltijos finų prokalbėje turėtas skardusis gerklinis pučiamasis priebalsis ''*h'' {{IPA|[ɦ]}} – skiemenyje su pagrindiniu kirčiu prieš priebalsį ''*h'' iškrito visais atvejais, tarp basių jo taip pat dažniausiai neliko. Šio priebalsio vietoje atsirado laužtinė [[priegaidė]]: ''lē'ḑ'' 'lapas' (plg. estų ''leht'', suomių ''lehti''), ''tū'gõd'' 'pelenai' (estų ''tuhk'', suomių ''tuhka''), ''rǭ''' 'pinigai' (estų, suomių ''raha''), ''va’it'' 'tarpas' (estų ''vahe'', suomių ''vaihe''). * Pusbalsis ''*v'' [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliuotas]] ''*lv'' &gt; ''ll'', ''*rv'' &gt; ''rr'' (*''palvodak'' > ''pallõ'' 'prašyti', ''*kirvehed'' &gt; ''kirrõd'' 'kirviai'), o junginiuose ''*dv'' ir ''*zv'' išnyko (''ladā'' 'viršūnė', plg. estų ''latv'', suomių ''latva;'' ''razā'' 'taukai', estų ''rasv'', suomių ''rasva''), taip pat pakito junginiai su pusbalsiu ''*j'' – ''*dj'' &gt; ''ḑ'', ''zj'' &gt; ''ž'', ''*nj'' &gt; ''ņņ'', ''*lj'' &gt; ''ļļ'', ''*rj'' &gt; ''ŗŗ'' (''paḑā'' 'pagalvė', ''ažā'' 'daiktas', ''miņņõ'' 'nuotaką ([[partityvas]])', ''paļļõd'' 'pliki', ''puŗŗõd'' 'burės'), ''*bj'' &gt; ''b'' (''käbā'' 'naga, skelta kanopa'), kur ''ä'' atsirado iš ''a'' dėl tarpinio minkštojo ''b'' įtakos, ''*gj'' virto ''ig'' (''laigā'' 'platus'). * Alveolinių ''*t, *d, *s, *z, *n, *l, *r'' istorinis palatalizavimas (&gt; ''ț, ḑ, š, ž, ņ, ļ, ŗ'') prieš ''*i'', dėl to [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmoje]] neretai pasitaiko minkštojo ir kietojo priebalsių kaita: ''*uni'' &gt; ''u'ņ'' 'miegas', bet ''*unen'' &gt; ''u’n'' 'miego (kilm.)'. * ''*n'' išnyko žodžio pabaigoje (''*pimedan'' &gt; ''pi’mdõ'' 'tamsaus ([[Kilmininkas|kilm]].)'). * Po nekirčiuoto skiemens ''d'' tarp balsių išnyko atviro skiemens pradžioje – tai vadinamoji priesagų laipsnio kaita, ji sukėlė balsių susiliejimą ir prieš tai buvusio atskiro priebalsio [[Geminacija|geminaciją]] (''*sigada'' &gt; ''*sigadõ'' &gt; ''si’ggõ'' ' kiaulę ([[partityvas]].)'). Dėl to visi priebalsiai, išskyrus skolintinį ''h'', po tam tikrų balsių arba trumpųjų dvibalsių sutinkami ir kaip geminatos (''je’llõ'' 'gyventi', ''o’bbõ'' 'vėlai', ''sie’ggõ'' 'maišyti', ''lu’mmi'' 'snieguotas', ''vi’jji'' 'nuodingas'). Tarp atskirų trumpųjų balsių arba trumpųjų dvibalsių ir ''õ'' joks priebalsis nebūna be geminacijos. * Kirčiuotojo [[Skiemuo|skiemens]] pabaigoje [[Priebalsis|priebalsiai]] sutrumpėjo, jei tolesnis nekirčiuotas skiemuo buvo uždaras (arba jei nekirčiuotame skiemenyje buvo ''*a'' ir tame pačiame žodyje nebuvo trečio nekirčiuoto skiemens), skiemens pabaigoje balsingieji priebalsiai (pusbalsiai, sonantai) trumpėdami pailgino balsį (''*kandud'' &gt; ''*kāndud'' &gt; ''kāndõd'' 'kelmai', ''*kartad'' &gt; ''kārtad'' 'bijai') ir skiemens pabaigoje buvę duslūs stiprieji sprogstamieji priebalsiai trumpėdami pailgino tolesniame nekirčiuotame skiemenyje esantį balsį (''*istud'' &gt; ''istād'' 'sėdi', ''*musta'' &gt; ''mustā'' 'juodas', ''*vakka'' &gt; ''vakā'' '[[Pūras (matavimo vienetas)|pūras]]'). * Balsingųjų priebalsių geminatos, turinčios sutrumpėjusį pradžios dėmenį, po ilgojo balsio arba ilgojo dvibalsio, patyrusios ankstesnius pokyčius, supaprastėjo (''*kī^rraz'' &gt; ''kīraz'' 'kirvis', ''*pū^ŗŗaz'' &gt; ''pūŗaz'' 'burė'). * XIX ir XX amžių sandūroje buvo įsivestas kitų kalbų lūpinis dantinis pučiamasis priebalsis ''f'' ir duslusis gomurinis pučiamasi ''h'' (''film'' 'filmas', ''himn'' '[[himnas]]'). == Morfologija == === Kalbos dalys === [[Vaizdas:Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz.jpg|210px|thumb|[[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių–estų–latvių žodynas]] (2012 m.)]] Lyvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e, visi [[Vardažodis|vardažodžiai]] ir [[Įvardis|įvardžiai]] paprastai laikomi viena kategorija, nes juos skirstyti į atskiras kalbos dalis (pavyzdžiui, į [[Daiktavardis|daiktavardžius]], [[Būdvardis|būdvardžius]], [[Skaitvardis|skaitvardžius]], [[Įvardis|įvardžius]]) maža praktinės naudos. Sakykim, vardažodis (sąlygiškai būdvardis) ''vanā'' 'senas' linksniuojamas pagal 18-ą tipą, kaip ir, pavyzdžiui, vardažodžiai (sąlygiškai daiktavardžiai) ''kanā'' 'višta' arba ''kalā'' 'žuvis', o, sudarius aukštesnįjį laipsnį ''vaņīmi'' 'senesnis', jo tipas pakinta į 200-ąjį, kuris aprėpia visus.su ''-mi'' sudarytus daiktavardžius, šios darybos priesagos reikšmė atitiktų lietuvių ''-imas, -ymas'' (''jelāmi'' 'gyvenimas'), tokiu būdu tarp sąlyginių vardažodžio rūšių ir jo [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] ypatybių nėra didelio ryšio. Vardažodžiai priešinami su kita didele kategorija – su [[Veiksmažodis|veiksmažodžiais]], tačiau pasakytina, kad ir veiksmažodžio [[Bendratis|bendratys]] gali turėti atskirų [[Linksnis|linksnių]]. [[Siekinys]] gali turėti ir [[Abesyvas|abesyvo]] linksnį (''āndamõt'' 'neduodant', ''likkõmõt'' 'nejudant'),{{sfn|Viitso|2013|p=279}} kurio jau beveik neturi vardažodžiai. [[Suomių kalba|Suomių]] ir [[Estų kalba|estų]] kalbose abesyvas vartojamas ir su vardažodžiais. === Vardažodis === [[Vardažodis|Vardažodžiai]] gali turėti du [[Gramatinis skaičius|skaičius]], [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] išskiria 16 [[Linksnis|linksnių]] arba tik [[Prieveiksmis|prieveiksmiuose]] išlikusių jų formų, bet dalis linksnių nebeproduktyvūs ir dauguma vardažodžių linksniuojami 8 linksniais.<ref name = "essive"/> Kaip būdinga [[Uralo kalbos|Uralo kalboms]], lyvių kalboje nėra [[Giminė (gramatika)|giminių]], net trečiojo asmens [[įvardis]] ''ta'' / ''tämā'' reiškia tiek 'jis', tiek 'ji'. Kaip rašo T. Vytsas, lyvių kalboje, kaip ir [[Estų kalba|estų]] bei [[Vepsų kalba|vepsų]], nėra [[Galininkas|galininko]], viso objekto funkciją atlieka [[kilmininkas]].{{sfn|Viitso|2013|p=280}} (I. Brodskis įsitikinęs, kad galininkas vepsų kalboje yra, tik vienaskaitoje jis sutampa su kilmininku, o daugiskaitoje – su [[Vardininkas|vardininku]].)<ref>{{cite web|date=2014|author=I. Brodski|title=Vepsän kel': Openduzkirj täuz'kaznuzile|url=https://docplayer.ru/29517377-Vepsan-kel-openduzkirj-tauz-kaznuzile-piter-piterin-vepsan-sebr-2014.html|accessdate=2021-06-22|archive-date=2019-07-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20190701121957/https://docplayer.ru/29517377-Vepsan-kel-openduzkirj-tauz-kaznuzile-piter-piterin-vepsan-sebr-2014.html|url-status=dead}}, p. 40</ref> [[Christopher Moseley|K. Mozlis]] teigia, kad lyvių kalboje visas objektas reiškiamas galininku, kuris sutampa su [[Vardininkas|vardininku]], bet tikriausiai Mozlis painioja reikalą su [[suomių kalba]], kur turima tokia sistema.{{sfn|Moseley|2002|p=28.&mdash;29}} Tai, kad mažos žodžių dalies kilmininkas skiriasi nuo [[Vardininkas|vardininko]], galėjo paskatinti tokios klaidos atsiradimą. Lyvių kalboje nurodomos ne linksniuotės, o vardažodžių linksniavimo tipai. ''Lyvių–estų–latvių žodyne'' jų išskiriama 242. {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | āigast |āigastõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |āigast |āigastõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | āigastõ |āigastidi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> |āigastõn |āigastõdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> |āigastõks |āigastõdõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> |āigastõ |āigastiž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> |āigasts āigastõs |āigastis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> |āigastõst |āigastist |} <div style="text-align:left;">''āigast'' 'metai' –140 tipas (reguliariausias tipas,<br />pagal jį linksniuojama dauguma tarptautinių žodžių).</div></div> | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | — | -t, -d, -õd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |— | -t, -d, -õd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | -tā, -dā, -ța, -ta, -da, -tõ, -dõ, -õ, — | -ți, -ḑi, -ti, -di, -i |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> | -n, -õn | -ddõn, -dõn, -tõn, -õdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> | -kõks, -ks, -õks | -kõks, -tkõks, -dõks, -tõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> | -zõ, -(õ)z, -õ(z) | -ži, -īž, -iž, -ž, -īz, -iz |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> | -s(õ), -õs(õ) | -ši, -īs, -is |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> | -st(õ), -õst(õ) | -šti, -īst, -ist |} <div style="text-align:left;">Pagrindiniai [[Agliutinacinė kalba|linksnių priesagų]] variantai.<ref name = "virtuallivonia">Virtual Livonia: [http://virtuallivonia.info/?page_id=134 Sketch of Livonian Sounds and Grammar]; tikrinta 2018-12-15</ref></div> |} [[Uldis Balodis|U. Baluodis]] į aukščiau pateiktą lentelę neįtraukia skirtingų vienaskaitos vardininko ir kilmininko formų kaip šių linksnių priesagų,<ref name = "virtuallivonia"/> pvz.: vns. vard. ''rōnt'''õz''''' 'knyga' – vns. kilm. ''rōnt'''õ''''' 'knygos', vns. vard. ''līvl'''i''''' 'lyvis' – vns. kilm. ''līvl'''iz''''' 'lyvio', vns. vard. ''nei'''tst''''' 'mergaitė' – vns. kilm. ''nei'''tsõ''''' 'mergaitės', vns. vard. ''ve'''ž''''' 'vanduo' − vns. kilm. ''vie'''d''''' 'vandens'. Matyt, istoriškai čia kinta [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas ir kamiengalis]], o ne turimos kilmininko linksnį rodančios priesagos – tikroji iš [[Uralo prokalbė]]s paveldėta [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kilmininko priesaga būtų ''-n'', kuri išliko sustingusi antrajame [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11 – 19' dėmenyje ''-tuoistõ'''n''''', ir dabar šiame dėmenyje istorinė priesaga ''-n'' vartojama kaip [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] dalis. Senoji kilmininko priesaga ''-n'' išlikusi ir kai kuriuose kituose [[Dūrinys|dūriniuose]], pvz., ''miernaigā'' < ''*meren akja'' 'jūros krantas' ([[Vardininkas|vard.]] ''mier ~ mer'' 'jūra'; ''miern'' 'jūros' + ''aigā'' 'krantas').<ref>{{cite web|title=The relationship between Salaca Livonian and Courland Livonian dialects|url=https://www.researchgate.net/publication/274215999_The_relationship_between_Salaca_Livonian_and_Courland_Livonian_dialects|author=[[Karl Pajusalu]]|date=2014|publisher=Eesti ja Soome-Ugri Keeleteaduse Ajakiri 5(1):149|accessdate=2021-12-16}}, ''p. 162''</ref> Vienaskaitos linksniai (išskyrus partityvą ir iliatyvą) ir daugiskaitos vardininkas bei kilmininkas sudaromi linksnių priesagas jungiant prie vienaskaitos kilmininko.<ref name = "virtuallivonia"/> Vardininkas nuo Uralo prokalbės laikų specialios linksnio priesagos neturėjo, o daugiskaitos vardininke matyti vien daugiskaitos žymuo ''-t, -d, -õd'' (be specialios linksnio priesagos).<ref>{{cite book|last=Raun|first=A.|title=The Uralic Languages: Description, History and Foreign Influences|chapter=Proto-Uralic Comparative, Historical Morphosyntax|publisher=Brill, Leiden|year=1988|pages=558—560|isbn=}}</ref> Daugiskaitoje [[Vardažodis|vardažodžių]] kilmininkas visada sutampa su vardininku. Linksniuojant gali iškristi [[priebalsis]], [[balsis]] ar net visas [[skiemuo]]: ''vež'' + ''tā'' > ''vietā'' 'vandenį' ([[Partityvas|part.]]), ''kilā'' + ''õ'' > ''killõ'' 'kaimą' (part.), ''vȭidag'' + ''ta'' > ''vȭita'' 'sviestą' (part.).<ref>{{cite book|author=Boiko, K.|title=Līvõ kēl̦. Piški optõbrōntõz|publisher=Līvu Savienība (Līvõd Īt)|location=Rīga|date=2000|pages=64}}</ref> ==== Baigtumas (visas ir dalinis objektas) ==== [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]], kaip ir [[Latvių kalba|latvių]] bei [[Slavų kalbos|slavų]] kalbose, [[veikslas]] (baigtas arba tebeatliekamas veiksmas) reiškiamas [[Priešdėlis|priešdėliais]], pavyzdžiui, ''jis skaitė knygą, statė namą'' supriešinama su ''jis '''per'''skaitė knygą, '''pa'''statė namą'', kur priešdėlis rodo baigtą veiksmą (įvykio veikslą). O lyvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e, turimas visas arba dalinis objektas, kur visas objektas žymi baigtą veiksmą (įvykio veikslą), o dalinis – tebevykstantį (eigos veikslą). Viso objekto linksnis lyvių kalboje yra [[kilmininkas]], dalinio – [[partityvas]]. Vis dėlto ''[[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių—estų—latvių žodyne]]'' pateikiami dokumentuoti kalbos vartosenos pavyzdžiai rodo nenuoseklumą, kai baigto veiksmo objektas gali būti reiškiamas kilmininku: ''ta āŗštiz eņtš '''pūoga''' šärlakstõ tierrõks'' ([[vardininkas]]/kilmininkas ''pūoga'', partityvas – ''pȯigõ'') 'jis savo '''sūnų''' '''iš'''gydė nuo skarlatinos', bet taip pat baigto veiksmo objektas gali būti ir partityvo linksnio: ''ta āŗštiz '''tǟnda''' salāndõmõst jarā'' ([[kilmininkas]] ''täm'', [[partityvas]] ''tǟnda'') 'jis '''iš'''gydė '''jį''' nuo vogimo'. Šio sakinio vertime į [[Estų kalba|estų kalbą]] [[papildinys]] (objektas) vartojamas su kilmininko linksniu: ''ta arstis '''tema''' varastamast ära'' (vardininkas / kilmininkas ''tema'', partityvas ''teda''). ==== Vardininkas ==== [[Vardininkas]] – tai [[Veiksnys|veiksnio]] linksnis, kartais vartojamas ir [[Aplinkybės|aplinkybėms]] (''ma broutšõb '''ežžõmpǟva''''' 'aš važiuosiu '''pirmadienį'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Pasakytina, kad dažniausiai dienų pavadinimai, kaip laiko [[Gramatika|aplinkybės]], vartojami su [[Naudininkas|naudininku]] (''ežžõmpǟvan''). ==== Kilmininkas ==== [[Kilmininkas]] yra viso objekto ir nederinamojo [[Pažyminys|pažyminio]] linksnis ('''''laps''' jālgad at kievāmõd'' ''''vaiko''' kojos lengvos'). Kilmininkas vartojamas ir su [[Daiktavardis|daiktavardžio]], [[Būdvardis|būdvardžio]] arba [[Skaitvardis|skaitvardžio]] [[Naudininkas|naudininku]] ir [[Įnagininkas|įnagininku]] kaip [[Papildinys|papildinio]] linksnis ('''''ežmiz''' lapsõn'' ''''pirmajam''' vaikui'). Kilmininkas vartojamas ir su dauguma [[Prielinksnis|prielinksnių]] ir [[Polinksnis|polinksnių]] (''iļ '''mier''''' 'per '''jūrą''''; ''tuļīz '''vied''' sizzõl'' 'karštame '''vandenyje''' („karšto '''vandens''' viduje”)'). Tik nedidelės žodžių dalies kilmininkas skiriasi nuo vardininko. [[Daugiskaita|Daugiskaitoje]] nuo vardininko skiriasi tik kai kurių [[Įvardis|įvardžių]] kilmininkas.{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} ==== Partityvas ==== [[Partityvas]] yra dalinio objekto linksnis (''ta vȯstīz '''lešti''''' 'jis pirko '''gelsvapelekių plekšnių''''), jis žymi neapibrėžtą kiekį ('''''vietā''' um jennõ'' ''''vandens''' yra daug'), su partityvu vartojama nemažai [[Prielinksnis|prielinksnių]] (''pids '''randõ''''' 'po (per) '''krantą'''', ''vast '''õvvõ''''' 'prieš '''srovę'''', ''ilmõ '''vietā''''' 'be '''vandens'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} ==== Naudininkas ==== Kitaip negu kitose [[Baltijos finų kalbos]]e ir Salacos lyvių tarmėje, [[Kuršas|Kuršo]] lyvių kalboje gavėjas, savininkas ar nuosavybės praradėjas reiškiamas ne pašalio [[Vietininkas|vietininkais]], o [[Naudininkas|naudininku]], t. y. taip pat, kaip [[Mordvių kalbos|mordvių]] ir [[Baltų kalbos|baltų]] kalbose. Todėl naudininku reiškiamas netiesioginis [[papildinys]] (''Jōņ tȭtiz '''Pētõrõn''' īd lambõ'' 'Jonas pažadėjo '''Petrui''' vieną avį'), savininkas ('''''minnõn''' vȯļ ibbi'' ''''man''' buvo arklys (t. y. aš turėjau arklį)', ''se nīemõ um '''tidārõn''''' 'ta karvė yra '''dukters''''), būsena ('''''minnõn''' um kīlma'' ''''man''' yra šalta'), priklausymas (''ta um '''valstõn''' vastūksnikā'' 'jis yra '''valstybės''' priešas').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Vytsas siejo lyvių ir mordvių kalbų naudininką, šios kalbos yra iš [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] vienintelės, turinčios naudininko linksnį ([[Vengrų kalba|vengrų kalboje]] kilmininkas įsigalėjęs naudininko reikšme).{{sfn|Viitso|1994|p=264}} Ernštreitas ir Kliava (''Kļava'') naudininką laiko latvių kalbos įtakos padariniu, anot jų, lyvių naudininkas tikriausiai kilęs iš lyvių kalboje išnykusio [[Esyvas|esyvo]] priesagos ''*-nA'' (tai matyti linksniuojant dienų pavadinimus laiko aplinkybės reikšme, pavyzdžiui, ''ežžõmpǟva'''n''''' 'pirmadienį', plg. [[Estų kalba|estų]] ''esimese'''na''''' 'pirmiausia; pirmoje vietoje', suomių ''päivä'''nä''''' 'per dieną').{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=81}} ==== Įnagininkas (transliatyvas–komitatyvas) ==== Kitų [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kalbų [[komitatyvas]] ('su kuo?') ir [[Transliatyvas|transliatyvas]] ('tapti, pavirsti kuo?') lyvių kalboje susiliejo į vieną linksnį, kuris [[Latvių kalba|latvių kalbos]] pavyzdžiui vadinamas [[Įnagininkas|įnagininku]].{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=82}} Įnagininkas vartojamas įvairiomis reikšmėmis (''būoḑ tīeb vāldiņ ūd '''nädīļõks''''' 'parduotuvę atidarys kitą '''savaitę''''; ''piņ ädāgtiz laps '''rujāks ''''' 'šuo išgąsdino vaiką '''iki susirgimo''''; ''veļ vȯļ lapstõn '''izāks''''' 'brolis vaikams buvo kaip '''tėvas''''; ''ma sīeb naggiri '''kūordkõks''''' 'valgau bulves su '''lupenomis''''; ''ma sīeb naggiri '''iļdžēmḑaks''''' 'valgau bulves su '''grietine''''; ''ma sīeb naggiri '''veisõks''''' 'valgau bulves su '''peiliu''''; ''ma sīeb naggiri '''iļtarālizõks''''' 'valgau bulves '''drauge su kaimynu''''; ''ma sīeb naggiri jõvā '''mīelkõks''''' 'valgau bulves mielu '''noru''''; ''ta '''paŗīmstõks''' nägțiz palgstõ'' 'jo veidas atrodė '''geriau'''' [''paŗīmstõz'' ([[Prieveiksmis|prv.]]) 'geriau']; ''Būņțik vȯļ sūrd '''abbõndõks''' mīez'' 'Buntikas buvo vyras '''su''' didele '''barzda''''; ''kāngard at '''nummõks''' tǟdõd'' 'gūbriai pilni '''viržių'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Ernštreitas ir Kliava (''Kļava'') teigia, kad lyvių kalboje [[transliatyvas]] ir [[komitatyvas]] susiliejo į vadinamąjį įnagininką dėl latvių kalbos įtakos. Daugiaskiemeniuose žodžiuose įnagininkas turi kaitybos priesagą ''-ks'', vienskiemeniuose – ''-kõks''. Vienskiemeniuose žodžiuose senoji transliatyvo [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesaga]] ''-ks'' gali būti susiliejusi su anksčiau turėta komitatyvo priesaga ''*-ka'', t. y. ''*-ka'' + ''*-ks'' ''*> -kaks'' &gt; ''-kõks''. Tokią įnagininko raidą rodytų tai, kad vienskiemeniai žodžiai kai kada turi dvi skirtingas įnagininko formas, kur viena reiškia komitatyvą, o kita – transliatyvą, pvz.: ''piņ'' 'šuo': ''piņkõks'' ([[komitatyvas]]) 'drauge su šunimi', ''piņņõks'' ([[transliatyvas]]) 'tapti šunimi'.{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=82}} ==== Iliatyvas, inesyvas ir eliatyvas ==== Lyvių kalboje produktyvūs tik vidaus [[Vietininkas|vietininkai]],{{sfn|Rudzīte|1993|p=307}} tradiciškai jų reikšmė nusakoma taip: [[inesyvas]] – ko nors buvimas viduje, [[eliatyvas]] – judėjimas iš ko nors vidaus išorėn, [[iliatyvas]] – judėjimas į ko nors vidų,{{sfn|Vääri|1994|p=270}} tačiau reikia turėti omenyje, kad, išnykus pašalio vietininkams, iliatyvas, inesyvas ir eliatyvas gali reikšti ir judėjimą arba buvimą taip pat ir už objekto išorinio paviršiaus, pavyzdžiui, ''mierrõ'' 'jūros link', ''miersõ'' 'ant jūros paviršiaus', ''mierstõ'' 'nuo jūros paviršiaus'.{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Kitose Baltijos finų kalbose tokia vartosena gali būti interpretuojama kaip 'jūros vidun; jūroje (po vandeniu); iš jūros gelmės'. ''Lyvių—estų—latvių žodyne'' (LEL) [[inesyvas]] linksnių lentelėse nenurodomas, nors jis atitiktų [[Eliatyvas|eliatyvą]], atmetus jo [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesagos]] priebalsį &lt; t&gt;. Vytsas pateikia tokį žodžių ''jālga'' 'koja', ''vag'' 'vaga', ''nuŗm'' 'laukas' linksniavimą:{{sfn|Viitso|2013|p=282}} {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | [[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | [[Daugiskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Iliatyvas]] | jalgõ | jaļgži | vaggõ | vagži | nurmõ | nūrmiž |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Inesyvas]] | jālgas | jaļgši | vagsõ | vagši | nurmsõ | nūrmis |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Eliatyvas]] | jālgast | jaļgšti | vagstõ | vagšti | nurmstõ | nūrmist |} [[Inesyvas|Inesyvo]] ir [[Eliatyvas|eliatyvo]] priesagos įvairuoja, jos gali būti ilgesnės (su ''õ'') arba trumpesnės (be balsio ''õ''). ''Lyvių—estų—latvių žodyne'' (LEL) linkstama teikti pirmenybę ilgesniosioms [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesagoms]]: žodžio ''kiļg'' eliatyvas, kitur pateikiamas kaip ''kiļgst'', LEL nurodytas kaip ''kiļgstõ'' ('iš šono'). Vytso teigimu, tai yra rytų lyvių tarmėje turimi svyravimai: [[Mazirbė]]je ir [[Košragas|Košrage]] būdingesnės [[Partityvas|partityvo]] ''-tõ,'' [[Inesyvas|inesyvo]] ir [[Eliatyvas|eliatyvo]] priesagos ''-sõ'' ir ''-stõ'', tokia vartosena dažna nuo [[Pitragas|Pitrago]] iki [[Vaidė]]s, o [[Sykragas|Sykrage]] ir [[Kolka|Kolkoje]] ilgosios kaitybos priesagos beveik nevartojamos, pirmenybė teikiama ''-t'', ''-s'', ''-st''.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} Tokiu būdu, aukščiau nurodytų formų ''vagsõ'', ''vagstõ'', ''nurmsõ'', ''nurmstõ'' labiausiai tikėtini variantai yra ''vags'', ''vagst'', ''nurms'', ''nurmst''. ==== Neproduktyvūs linksniai ==== ===== Pašalio vietininkai (aliatyvas, adesyvas, abliatyvas) ===== Pašalio vietininkai ([[aliatyvas]], [[adesyvas]] ir [[abliatyvas]]) lyvių kalboje nebėra produktyvūs, jie vartojami [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] kaip [[Vietovardis|vietovardžių]] linksniai (paprastai turinčiųjų antrąjį [[Dūrinys|dūrinio]] dėmenį ''-mō'' 'žemė, kraštas'): ''Kurmōlõ'' '[[Kuršas|Kuršo]] link (sen. {{lt|Kuršop(i)}})', ''Kurmōl'' 'Kurše (prie Kuršo, sen. {{lt|Kuršiep(i)}})', ''Kurmōld(õ)'' 'iš Kuršo'. Pasitaiko sustabarėjusiuose posakiuose: ''kaŗŗõl'' 'į piemenis', ''kōŗal '' 'piemenauti (būti piemeniu)', ''kōŗald'' 'iš piemenų', ''suoddõl'' '(patraukti) į karą', ''suodāl'' 'kare', ''suodāld'' 'iš karo', taip pat išlikę kaip [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] ir [[Polinksnis|polinksniai]]: ''pǟlõ'' 'ant; viršun; už– (kryptis)', ''pǟl'' 'ant; viršuje (vieta)', ''pǟldõ(st)'' 'nuo; nuo paviršiaus'. Kartais galimi ir daugiskaitos neproduktyvūs linksniai, tačiau ir šie vartojami tik posakiuose, pavyzdžiui, '''''lambiļ''' lēmi'' 'ėjimas '''prie avių''''. Dabartinėje kalboje judėjimas į objekto išorinį paviršių arba buvimas prie jo nusakomas minėtaisiais [[Polinksnis|polinksniais]] arba vidaus [[Vietininkas|vietininkais]].{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | [[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | [[Daugiskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Aliatyvas]] | mōlõ |— |— | lambiļ |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Adesyvas]] | mōl |— |— | lambiļ |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Abliatyvas]] | mōld |— |— | lambiļd |} <div>''mō'' – 'žemė; kraštas', ''lambõd –'' 'avys' </div> ===== Instruktyvas ===== Nedidelė žodžių dalis gali turėti su [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] ''-iņ/ -īņ'' sudaromą daugiskaitos [[Instruktyvas|instruktyvą]] (šis linksnis daugmaž atsako į klausimą ''kaip? kokiu būdu?''), bet T. Vytsas teigia, kad šias žodžių formas būtų teisingiau laikyti [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]],{{sfn|Vääri|1994|p=272}} pvz.: ''ikšīņ'' 'po vieną; atskirai; vienumoje', ''kuolmiņ'' 'trise', ''tūontiņ'' 'tūkstančiais', ''kabāliņ'' 'gabalais', ''samīņ'' 'žingsniais', ''pǟviņ'' 'dienomis', ''ūomõgiņ'' 'rytais', ''jālgiņ'' 'pėsčiomis („kojomis”)'.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} ===== Abesyvas ===== Pasak [[Valt Ernštreit|V. Ernštreito]] ir [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytso]], vienaskaitos [[abesyvas]] (''be ko?'') gali būti vartojamas su vienskiemeniais vardažodžiais, pasitelkiant [[prielinksnis|prielinksnį]] ''ilmõ''{{efn|[[Skolinys]] iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''bäs'' ({{lv|bez}}) 'be' – nevartotinas.}} 'be', pvz.:<ref>Virtual Livonia: [http://virtuallivonia.info/?page_id=134 Sketch of Livonian Sounds and Grammar]; tikrinta 2017-12-23</ref> ''ilmõ joud'''tõ''''' 'be jėgų', ''ilmõ pǟ'''tõ''''' 'be galvos', ''ilmõ rō'''tõ''''' 'be pinigų', ''ilmõ tīe'''tõ''''' 'be darbo'. Vis dėlto linksniuojamųjų žodžių abesyvą beveik visiškai išstūmė [[partityvas]] (''ilmõ… joud'''õ''', pǟ'''dõ''', rō'''dõ''', tīe'''dõ'''''). Abesyvo linksnį gali turėti [[siekinys]] (II bendratis; žr. „[[#Bendratis|Bendratis]]“), su siekiniu abesyvas vartojamas dažnai. ===== Liatyvas ir eksesyvas ===== Kai kurios [[Prieveiksmis|suprieveiksmėjusios]] formos rodo lyvių kalboje anksčiau buvus [[Liatyvas|liatyvą]] ir [[Eksesyvas|eksesyvą]]. Liktinės šių linksnių formos vartojamos tik vienaskaitoje. Liatyvo priesagos yra ''-j, -z'': ''kuodāj'', išplėstinė forma ''kuodājõz'' 'namõ'. Liatyvo priesaga ''-(õ)z'' gali būti jungiama prie dviskiemenių daiktavardžių [[Iliatyvas|iliatyvo]], tokiu būdu jo formą atskiriant nuo [[Partityvas|partityvo]]: ''mȯizõ'' 'dvarą' (part.) ― ''mȯizõ'' / ''mȯizõz'' 'dvaran' (il.). Liatyvo priesaga ''-(õ)z'' jungiama ir prie kai kurių dviskiemenių [[Inesyvas|inesyvinių]] bei [[Adesyvas|adesyvinių]] prieveiksmių ir [[Polinksnis|polinksnių]]: ''pǟlõz'' 'ant', ''sǟlõz'' 'ten'.<ref name="essive"/> Eksesyvo priesaga yra ''-ndõ'' (ir jos variantai ''-nd, -õnd, -ndõst''): ''kuondõ'' 'iš namų', ''tagānd'' 'iš užnugario', ''sizāldpēḑõnd'' 'iš vidaus', ''uldõpēḑõnd'' 'iš išorės'. Tačiau dabartinėje lyvių kalboje liatyvas ir eksesyvas, kaip savarankiški linksniai, neproduktyvūs, likę už kaitybos sistemos ribų.<ref name="essive">{{cite web|author=Tiit-Rein Viitso|date=2016|title=The essive in Livonian|url=https://www.researchgate.net/publication/308126520_The_essive_in_Livonian|publisher=Eesti ja Soome-Ugri Keeleteaduse Ajakiri|accessdate=2023-10-14}}</ref> ===== Esyvas ===== Kaip minėta, lyvių kalbos [[naudininkas]], kalbininkų manymu, yra kilęs iš [[Esyvas|esyvo]]. [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] pateikia naudininko priesagas ''-n, -õn'', o esyvo ― ''-nā, -nõ, -n, -õn''. Šis kalbininkas vietos, laiko ir būklės reikšmę išsaugojusias formas išskiria kaip lyvių kalbos esyvo linksnį: ''kunā'' 'kada', ''kuonnõ'' 'namie', ''āigastõn'' 'metais', ''pǟvan'' 'dieną', ''brēḑõn'' 'penktadienį' (ir visi kiti savaitės dienų pavadinimai), ''ȭdõn'' 'vakare', ''sinnõn um jõvā '''lapsõn''' vȯlmõst'' 'tu turi būti geras '''vaikas'''' ir kt. T. Vytsas kaitybos priesagas esyvo reikšme pateikia tik vienaskaitoje, esyvas, kaip ir liatyvas bei eksesyvas, nebėra produktyvus linksnis.<ref name ="essive"/> ==== Būdvardis ==== [[Būdvardis|Būdvardžiai]] neturi jokių formalių požymių (t. y. nėra aiškių juos iš kitų vardažodžių išskiriančių ypatybių), nors dažniausiai jie skirstomi į pirminius (''vālda'' 'baltas', ''mustā'' 'juodas', ''knaš'' 'gražus') ir išvestinius su darybos [[Priesaga|priesagomis]] (''punni'' 'raudonas', ''kērabi'' 'margas', ''nǟlgali'' 'išbadėjęs'; Vytso manymu, darybos priesaga ''-i'' čia yra kilusi iš [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] ''*-inen'') arba išvestinius su [[Priešdėlis|priešdėliais]] (''äbjõvā'' 'negeras').{{sfn|Vääri|1994|p=273}} Riboto būdvardžių skaičiaus aukštesnysis [[Laipsnis (gramatika)|laipsnis]] gali būti sudaromas su darybos priesaga ''-imi''/''-īmi'', kartais ir su ''-im''/''-īm'': ''piški'' 'mažas' : ''piškīmi'' 'mažesnis', ''sūr'' 'didelis' : ''sūŗim'' 'didesnis', ''madāli'' 'žemas' : ''madālimi'' 'žemesnis', ''kuordõ'' 'aukštas' : ''kuordimi'' 'aukštesnis', ''nūoŗ'' 'jaunas' : ''nūoŗimi'' 'jaunesnis', ''vanā'' 'senas' : ''vaņīmi'' 'senesnis', ''laigā'' 'platus' : ''laigīm'' 'platesnis', ''ovār'' 'platus; patogus' : ''ovārim'' 'platesnis; patogesnis', išimtis yra ''jõvā'' 'geras' : ''paŗīm'' 'geresnis' (ir [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] ''jõvīst'' 'gerai' : ''paŗīmstiz'' 'geriau'). Daugumos būdvardžių aukštesnysis laipsnis sudaromas su [[prepozicija]] ''jo'' (pieš ją dar gali būti pridedama ''vel'' 'dar' (plg. {{lv|vēl}} 'dar'): ''kīlma'' 'šaltas' : ''(vel) jo kīlma'' 'šaltesnis', ''lem'' 'šiltas' : ''(vel) jo lem'' 'šiltesnis'. Aukščiausiasis laipsnis sudaromas su ''amā'' ('visas') + aukštesnysis laipsnis, jei būdvardis jį turi: ''amā piškīmi'' 'mažiausias', ''amā sūŗim'' 'didžiausias'. Kitais atvejais sudaroma su nelyginamuoju laipsniu: ''amā kīlma'' 'šalčiausias', ''amā lem'' 'šilčiausias'.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} ''Lyvių—estų—latvių žodynas'', svariausias lyvių gramatikos šaltinis, šią [[Prepozicija|prepoziciją]] pateikia kaip ''jo'', bet, pavyzdžiui, Ernštreitas ''Lyvių—latvių—lyvių žodyne'' tevartoja formą ''juo'', ją nurodo ir Vėris.{{sfn|Vääri|1994|p=273}} Suhonenas aukštesniojo laipsnio prepozicijas ''jo'', ''juo'' laiko [[Skolinys|skoliniu]] iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''juõ'' (t. y. iš kartotinio latvių [[Jungtukas|jungtuko]] ''jo'' (skaityti ''juo''); ir lietuvių kalboje reikšmei sustiprinti šis jungtukas vartojamas su aukštesniuoju laipsniu, pvz., '''''juo''' labiau džiaugiuosi; '''juo''' aukštesnis, '''juo''' ilgesnis'').{{sfn|Suhonen|1973|p=121}} ==== Skaitvardis ==== Lyvių [[Skaitvardis|skaitvardžiai]] neturi jokių išskirtinių požymių, jie skirstomi į kiekinius ir kelintinius. [[Baltijos finų kalbos]]e, tarp jų ir lyvių kalboje, su kiekiniais skaitvardžiais vartojami žodžiai kaitomi pastebimai kitaip negu [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]]. Atsižvelgiant į tai, kad skaitvardis nežymi jokių kitų gramatinių santykių, vardažodis, kuris kaitomas su didesniu už 1 skaitvardžiu, vartojamas su ''vienaskaitos'' [[Partityvas|partityvo]] linksniu. Jei su skaitvardžiu kaitomas vardažodis reiškia kokius nors kitokius gramatinius santykius, tuomet tiek skaitvardis, tiek dėl jo kaitomas vardažodis vartojamas su atitinkamu ''vienaskaitos'' linksniu. ''Lyvių—estų—latvių kalbų žodyne'' pateikiamuose tekstuose kartkartėmis pasitaiko nenuoseklumų: pavyzdžiui, po skaitvardžio einąs [[daiktavardis]] vienaskaitoje turi reikiamą [[Linksnis|linksnį]], o skaitvardis lieka su [[Vardininkas|vardininku]]: ''seis skūolsõ'' [septyni: vns. [[Vardininkas|vard]].mokykla: vns.[[Inesyvas|ines]].] 'septyniose mokyklose', užuot sakius ''seisõs skūolsõ'' – plg. bendrinės [[Estų kalba|estų kalbos]] ''seitsmes koolis''; ''kuolm āigastõks'' [trys: vns. [[Vardininkas|vard]]. metai: vns. [[Įnagininkas|įnag]].] 'trejais metais', o ne ''kuolmõks āigastõks'' – plg. estų ''kolmeks aastaks''. Pavyzdyje ''kuolms ežmižis lugdõbrōntiš'' [trys: vns. [[Inesyvas|ines]]. pirmasis: dgs. [[Inesyvas|ines]]. vadovėlis: dgs. [[Inesyvas|ines]]] 'trijuose pirmuosiuose vadovėliuose' skaitvardis įgavęs vienaskaitos [[Inesyvas|inesyvą]], o po jo einą žodžiai – [[Daugiskaita|daugiskaitos]] inesyvą, tokia skaitvardžio vartosena nebūdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]]. Matyt, šie svyravimai aiškintini [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtaka, nes pastarojoje kai kurie skaitvardžiai nelinksniuojami ir reikalauja [[Daugiskaita|daugiskaitos]]. Visi kiekiniai skaitvardžiai turi vienaskaitą ir daugiskaitą. Dažniausiai vartojama jų vienaskaita (''ikš'', 'vienas' ''kakš '''du' ''kuolm'' 'trys' ir t. t.). Giminingoje [[Suomių kalba|suomių kalboje]] kiekinių skaitvardžių daugiskaitos linksniai vartojami su daugiskaitiniais [[Daiktavardis|daiktavardžiais]]. Išskyrus ''ežmi'' 'pirmas' ir ''tuoi'' 'antras', [[Eduard Vääri|Vėris]] pataria teikti pirmenybę kelintiniams skaitvardžiams su darybos priesaga ''-õz, -z'' (''kuolmi'' > ''kuolmõz'', ''seismi'' > ''seismõz'' ir t. t.), nes ji būdingesnė [[Kuršas|Kuršo]] lyvių rytų tarmei, o ja grįsta [[bendrinė kalba]].{{sfn|Vääri|1994|p=273}} {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |1 | ikš |ežmi |- ! style="background:#EFEFEF" |2 |kakš |tuoi |- ! style="background:#EFEFEF" |3 | kuolm |kuolmõz |- ! style="background:#EFEFEF" |4 |nēļa |neļļõz |- ! style="background:#EFEFEF" |5 |vīž |vīdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |6 |kūž |kūdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |7 |seis |seismõz |- ! style="background:#EFEFEF" |8 |kōdõks |kōdõksmõz  |- ! style="background:#EFEFEF" |9 |īdõks |īdõksmõz |- ! style="background:#EFEFEF" |10 |kim |kimmõz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |11 | ikštuoistõn |ikštuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |12 |kakštuoistõn |kōdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |13 | kuolmtuoistõn |kuolmtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |14 |nēļatuoistõn |nēļatuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |15 |vīžtuoistõn |vīdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |16 |kūžtuoistõn |kūdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |17 |seistuoistõn |seistuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |18 |kōdõkstuoistõn |kōdõkstuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |19 |īdõkstuoistõn |īdõkstuoistõnz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |20 |kakškimdõ |kōdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |30 | kuolmkimdõ |kuolmkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |40 |nēļakimdõ |nēļakimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |50 | vīžkimdõ |vīdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |60 |kūžkimdõ |kūdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |70 |seiskimdõ |seiskimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |80 |kōdõkskimdõ |kōdõkskimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |90 |īdõkskimdõ |īdõkskimdõz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |100 |sadā |sadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |200 |kakšsadā |kōdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |300 |kuolmsadā |kuolmsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |400 |nēļasadā |nēļasadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |500 | vīžsadā |vīdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |600 |kūžsadā |kūdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |700 |seissadā |seissadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |800 |kōdõkssadā |kōdõkssadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |900 |īdõkssadā |īdõkssadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |1000 |tūontõ |tūontõz |- ! style="background:#EFEFEF" |2000 |kakš tūontõ |kōdtūontõz |- ! style="background:#EFEFEF" |1 mln |miljon |miljonz |} |} === Prieveiksmis === Žodžiai, kuriuos būtų galima išskirti kaip [[Prieveiksmis|prieveiksmius]], lyvių kalboje kilo iš kitų [[Kalbos dalis|kalbos dalių]]. Dauguma prieveiksmių yra sustabarėję vidaus ar pašalio [[Vietininkas|vietininkai]], [[Instruktyvas|instruktyvai]], [[Esyvas|esyvai]], [[Liatyvas|liatyvai]] ir [[Eksesyvas|eksesyvai]].{{sfn|Vääri|1994|p=282}} Vėris teikia tokį prieveiksmių skirstymą:{{efn|Čia pateikiamos LEL vartojamos formos, o ne Vėrio Uralo kalbų fonetine abėcėle užrašyti pavyzdžiai.}} * laiko prieveiksmiai: ''eggiļ'' 'vakar', ''mūpõ'' 'rytoj', ''tämpõ'' 'šiandien', ''sigžõ'' 'rudenį', ''tallõ'' 'žiemą', ''mūliņ'' 'pernai', ''amūstiz'' 'seniai'; * vietos prieveiksmiai: ''sǟlõz'' 'ten', ''sīņõ'' 'ten', ''tǟnõ'' 'čia; šion pusėn', ''allõ'' 'apačioje; žemai; po', ''ilzõ'' 'aukštyn', ''ildõ'' 'nuo (iš) viršaus', ''ulzõ'' 'išorėje; iš; iš–', ''ullõ'' 'lauke; lauk; be; nesant', ''uldõ'' / ''uldõst'' 'iš lauko', ''sizāl'' 'viduje', ''sizāld'' 'iš vidaus', ''sillõ'' (= ''sizzõl'') 'į–; vidun', ''kuondõ'' 'iš namų', ''kuonnõ'' 'namie', ''kuodāj'' 'namõ', ''ležgõl'' 'arti'; * būdo prieveiksmiai: ''jālgiņ'' 'pėsčiomis', ''kōdskiņ'' 'dviese', ''pāikiņ'' 'vietomis', ''pitkāld'' 'ilgai', ''laigāld'' 'pasklidai; plačiai', ''tijāld'' 'tuščiomis; nieko nepešus', ''täužiņ'' 'visiškai', ''vāgiž'' 'tyliai', ''kõzāstiz'' 'piktai', ''jõvīst'' 'gerai'; * kiekio prieveiksmiai: ''jennõ'' / ''pǟgiņ'' 'daug', ''veitõ'' 'mažai', ''emmit'' 'daugiau', ''kil (killõld)'' 'gana; ganėtinai' ir t. t. Vėris pašalio (''-l(õ)'', ''-ld(õ)''), vidaus (''-s(õ)'', ''-st(õ)'') vietininkų ir [[Instruktyvas|instruktyvo]] (''-iņ/ -īņ'') priesagas bei formantus ''-stiz'', ''-z'', ''-s'', ''-ld''{{efn|Šios trys priesagos – jau minėtųjų [[Vietininkas|vietininkų]] žymenys.}} įvardija kaip produktyviausias prieveiksmių darybos [[Priesaga|priesagas]],{{sfn|Vääri|1994|p=282}} tačiau pagal produktyvumo apibrėžimą jos tokios nėra – šių priesagų negalima pasitelkti naujiems prieveiksmiams sudaryti. Dauguma [[Būdvardis|būdvardžių]] vartojami kaip prieveiksmiai be jokių specialių prieveiksmiškų priesagų: ''minnõn um '''kīlma''''' 'man šalta', ''minnõn um '''kīebi''''' 'man karšta' ir t. t. === Įvardis === Lyvių [[Įvardis|įvardžius]] galima skirstyti į asmeninius, parodomuosius, klausiamuosius – santykinius, nežymimuosius, žymimuosius (sangrąžinius) ir kt. Įvardžių kaitybos priesagos gali įvairuoti, ne visos formos vienodai gyvai vartotos (žr. skyrių „[[#Vardažodis|Vardažodis]]”). Linksniuojama kaip ir dauguma vardažodžių, nors matyti žymesnis [[Vardininkas|vardininko]] ir [[Kilmininkas|kilmininko]] formų skyrimas. Trumposios vardininko formos dažnos [[Klitikai|bekirtėje padėtyje]].<ref>{{cite book|last=Viitso|first=T.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=88|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)</ref> Toliau pateikiami tik produktyvieji linksniai.<ref>{{cite book|last=Vėri|first=E.|title=Lyvių kalba (TSRS tautų kalbos:Finougrų ir samodų kalbos)|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1966|pages=144}}''(rusų k.)''</ref> Kaip parodomieji įvardžiai pasitelkiama ''se'' 'šis; tas; tai' ir ''ne'' 'šie; tie; jie'.{{sfn|de Sivers|2001|p=44}}{{sfn|Moseley|2002|p=45}} Lyvių kalbos asmeninių įvardžių linksniavimas:<ref>{{cite book|last=Viitso|first=T.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=85|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |+ Asmeniniai įvardžiai |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | aš ! style="background:#DEDEDE" | tu ! style="background:#DEDEDE" | jis / ji ! style="background:#DEDEDE" | mes ! style="background:#DEDEDE" | jūs ! style="background:#DEDEDE" | jie / jos |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Vardininkas]] | minā / ma | sinā / sa | tämā / ta | mēg | tēg | ne |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Kilmininkas]] | min | sin | täm | mäd | täd | nänt |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Partityvas]] | mīnda | sīnda | tǟnda | mēḑi | tēḑi | nēḑi |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Naudininkas]] | minnõn | sinnõn | tämmõn | mäddõn | täddõn | näntõn |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Įnagininkas]] | minkõks | sinkõks | tämkõks | mädkõks | tädkõks | näntkõks |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Iliatyvas]] | minnõ(z) | sinnõ(z) | tämmõ(z) | mēži | tēži | nēži |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Inesyvas]] | minsõ | sinsõ | tämsõ | mēši | tēši | nēši |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Eliatyvas]] | minstõ | sinstõ | tämstõ | mēšti | tēšti | nēšti |} Kaip ir kitose [[Uralo kalbos]]e, turimi du klausiamieji – santykiniai įvardžiai: ''kis?'' 'kas? kuris?' su gyva (kaip {{en|who?}}) ir ''mis?'' 'kas? kuris?' su negyva (kaip {{en|what?}}){{sfn|de Sivers|2001|p=48}} Įvardis ''mis?'' neturi daugiskaitos, o ''kis?'' – atskiro daugiskaitos vardininko linksnio.<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#1 Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150518073947/http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#1 |date=2015-05-18 }} (''Lyių-estų-latvių žodynas''); tikrinta 2017-04-18</ref><ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#8 Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150518073947/http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#8 |date=2015-05-18 }} (''Lyvių-estų-latvių žodynas''); tikrinta 2017-04-18</ref> Lyvių kalbos [[sangrąžinis įvardis]] ''īž'' 'pats' junginiuose su kitomis formomis arba joms einant atskirai atitiktų lietuvių kalbos '(pats) savęs (sau, save ir t. t.), -si-, -si' (''ma tīeb '''īž eņtšõn''' tubbõ'' 'aš pats statau sau namą (t. y. aš pats statau'''si''' namą)'; ''ta piezūb '''ēņtšta''''' 'jis prausia'''si''''), kitais atvejais – 'sàvo (sãvas,-à)' (''minā '''eņtš''' pūold'' 'aš iš savo (savos) pusės').<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/dict.cgi?word=%C4%AB%C5%BE&lang=li ''Lyvių—estų—latvių žodynas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304210646/http://www.murre.ut.ee/liivi/dict.cgi?word=%C4%AB%C5%BE&lang=li |date=2016-03-04 }}; tikrinta 2017-02-22</ref> Sangrąžinio ir klausiamųjų įvardžių linksniavimas: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+ Sangrąžinis įvardis |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] | īž |eņtšõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |eņtš |eņtšõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] | ēņtšta |eņtšidi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |eņtšõn |eņtšõdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |eņtšõks |eņtšõdõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |eņtšõ(z) |eņtšiz |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |eņtšõs |eņtšis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |eņtšõst |eņtšist |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+''kas? kuris?'' (su gyva) |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" |Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] | kis |— |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |kīen / kīnga |kīend |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] | kīenta / kīenda |kīendi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |kīen / kīngan |kīendõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |kīenkõks / kīngaks |kīendõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |kīenõ / kīngazõ |kīeniž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |kīensõ |kīenši |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |kīenstõ |kīenšti |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+''kas? kuris?'' (su negyva) |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] |mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] |midā / mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |missõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |missõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |missõ |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |missõs |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |missõst |} |} === Veiksmažodis === Lyvių kalbos [[veiksmažodis]] turi [[Asmuo (kalbotyra)|asmens]] (pirmasis, antrasis, trečiasis), skaičiaus ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]), laiko ir [[Nuosaka|nuosakos]] kategorijas. Pasak Vėrio, lyvių kalbos veiksmažodis turi šiuos laikus: esamąjį, vartojamą ir būsimojo laiko reikšme (kaip būdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]], veiksmažodis būsimojo laiko neturi), ir tris būtuosius laikus – vientisinį (imperfektą), sudėtinį atliktinį ([[Perfektas|perfektą]]) ir ankstesnį nei sudėtinis atliktinis laikas reiškiantį [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfektą]], kuris taip pat yra sudėtinis. Vėrio teigimu, veiksmažodis turi šešias nuosakas: tiesioginę, galimąją (potencialinę), tariamąją, liepiamąją, reikiamybės ir atpasakojamąją (netiesioginę). Vytsas su veiksmažodžiu ''līdõ'' sudarytas konstrukcijas (kurias Vėris vadina galimąja nuosaka) laiko sudėtiniu būsimuoju laiku, be to, jis išskiria geidžiamąją nuosaką – [[Jusyvas|jusyvą]] (reiškiančią atpasakotą arba netiesioginį liepimą), o atpasakojamąją (netiesioginę) nuosaką Vytsas vadina kvotatyvu.{{sfn|Viitso|2013|p=278.&mdash;279}} Toliau bus vartojami Vėrio terminai. ==== Bendratis ==== Lyvių kalbos veiksmažodžiai gali turėti dvi [[bendratis]] – I bendratį (su darybos priesagomis ''-da'', ''-dõ'', ''-tõ'', ''-õ'') ir II bendratį (su darybos priesagomis ''-m'', ''-mõ'').{{sfn|Vääri|1994|p=275}} Atsižvelgiant į reikšmę, II bendratis dar vadinama [[Siekinys|siekiniu]].{{sfn|Viitso|2013|p=279}} Skirtingai negu [[Estų kalba|estų kalboje]], kaip lema (žodynuose pateikiama pagrindinė žodžio forma) nurodoma I bendratis, o ne siekinys.{{sfn|Vääri|1994|p=274}} Bendratys gali turėti kai kurių vardažodžiams būdingų [[Linksnis|linksnių]]: I bendraties [[inesyvas]]{{sfn|Vääri|1994|p=280}} turi gerundijaus arba [[Padalyvis|padalyvio]] (tuo pat metu su veikėjo atliekamu veiksmu vykstančio veiksmo) paskirtį – ''vȯldsõ'' 'esant', ''nǟdsõ'' 'matant', ''andõs'' 'duodant', ''likkõs'' 'judant'.{{sfn|Viitso|2013|p=279}} II bendratis, arba siekinys, turi daugiau linksnių: ''āndam'' 'duoti' : ''āndamõs'' ([[Inesyvas|ines.]]) 'duodant, davime' : ''āndamõst'' ([[Eliatyvas|eliat.]]) 'iš davimo; duotina' : ''āndamõt'' ([[Abesyvas|abes.]]) 'neduodant'; ''likkõm'' 'judėti': ''likkõmõs'' 'judant, judėjime' : ''likkõmõst'' 'iš judėjimo; judėtina' : ''likkõmõt'' 'nejudant'; ''lǟmõ'' 'eiti' : ''lǟmõs'' 'einant; ėjime' : ''lǟmõst'' 'iš ėjimo' : ''lēmõst'' 'eitina' : ''lǟmõt'' 'neinant'. Vytsas reikiamybę, arba debityvą (pvz., ''eitina, duotina''), vertina kaip ypatingą siekinio linksnį.{{sfn|Viitso|2013|p=279}} Veiksmažodis ''lǟdõ'' 'eiti' yra bene vienintelis, kuris turi skirtingas [[Eliatyvas|eliatyvo]] (''lǟmõst'' 'iš ėjimo') ir reikiamybės (''lēmõst'' 'eitina') formas, daugumos veiksmažodžių siekinio eliatyvas reiškiamas reikiamybe (debityvu). [[Siekinys]] turi [[Abesyvas|abesyvo]] linksnį ('be ko? nedarant ko?', pvz., ''likkõmõt''), o vardažodžiuose abesyvas beveik nebevartojamas. ==== Tiesioginė nuosaka ==== [[Tiesioginė nuosaka|Tiesioginės nuosakos]] esamajame ir būtajame laikuose (ir tariamojoje nuosakoje) pirmasis ir trečiasis [[Vienaskaita|vienaskaitos]] asmenys yra sutapę.{{sfn|Viitso|2013|p=276}} Esamojo laiko teigiamosios formos 'skaito' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugūb |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugūd |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugūb |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | luggõbõd |} Kaip būdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]], vartojamas neigimo [[veiksmažodis]], jis yra asmenuojamas ir eina prieš pagrindinio veiksmažodžio šaknį, bet, skirtingai nuo kitų giminingų kalbų, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pagrindinis veiksmažodis turi asmenų kaitybos priesagas. Anot Vytso, jos yra tokios pačios, kaip teigiamųjų formų daugiskaitos kaitybos priesagos,{{sfn|Viitso|2013|p=277}} bet [[Eduard Vääri|Vėrio]] pateiktame pavyzdyje neigiamosios formos daugiskaitos trečiojo asmens [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] atitinka daugiskaitos antrojo asmens priesagą, tad 'jie skaito' – ''ne lugg'''õbõd''''', 'jūs skaitote' – ''tēg lugg'''õt''''', bet 'jie neskaito' – ''ne äb lugg'''õt''''' (užuot sakius *''ne äb luggõbõd'').{{sfn|Vääri|1994|p=275}} Tokia vartosena randama ir ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodyne'': ''lapst at umbizt – äb kūld'''õt''''' 'vaikai yra užsispyrę – (jie) neklauso', Panašų pavyzdį pateikia ir [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte): ''ät usk'''õt''''' '(jūs) netikite', ''äb usk'''õt''''' '(jie) netiki'.{{sfn|Rudzīte|1994|p=311}} Esamojo laiko neigiamosios formos 'neskaito' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lug |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lug |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb luggõt |} Greta sutapusių pirmojo ir trečiojo vienaskaitos asmenų formų, būtajame laike (ir tariamojoje [[Nuosaka|nuosakoje]]) yra sutapusios [[Daugiskaita|daugiskaitos]] antrojo ir trečiojo asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]].{{sfn|Viitso|2013|p=276}} Vientisinio būtojo laiko teigiamosios formos 'skaitė' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Vientisinis būtasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugīz |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | lugīzmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugīzt |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lugīztõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugīz |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lugīztõ |} Neigiamosios formos pagrindinis veiksmažodinis laiko žymenų neturi, tačiau būtąjį laiką įgyja neigiamasis veiksmažodis. Toliau asmenavimo lentelėje pateikiamos asmenavimo formos laikantis Vytso rašybos, o ne Vėrio fonetinės perrašos.{{sfn|Viitso|2013|p=277}} Vientisinio būtojo laiko neigiamosios formos 'neskaitė' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Vientisinis būtasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz lug |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz lug |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt luggõt |} Tolesniame pavyzdyje Vėrio vartojamos nebūdingos pagalbinio veiksmažodžio ''vȱlda'' 'būti' formos (pavyzdžiui, ''ūottõ'', ''āttõ''), kurių nepateikia nė ''Lyvių-estų-latvių kalbų žodynas'' ir kurios prieštarauja pėdos [[izochronija|izochronijos]] taisyklėms, yra pakeistos dažnai aptinkamomis formomis ''ūotõ'' '(jūs) esate', ''at'' '(jie) yra'. Ilgosios formos dažnai trumpinamos (''ūomõ'' → ''ūom'', ''ūotõ'' → ''ūot''), todėl žodžio pabaigos balsis ''õ'' pateikiamas skliausteliuose. [[Perfektas|Perfekto]] teigiamosios formos 'yra skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | um luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | ūod luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | um luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | at{{efn|Kiti galimi variantai: ''ātõ'', ''attõ'', ''āt''.}} luggõnd |} Vėrio nurodyta daugiskaitos trečiajam asmeniui nebūdinga pagalbinio veiksmažodžio forma ''ūottõ'' pakeista į ''ūot(õ)'', kurią jis jau yra siūlęs daugiskaitos antrajam asmeniui. [[Perfektas|Perfekto]] neigiamosios formos 'nėra skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb ūot(õ) luggõnd |} [[Pliuskvamperfektas|Pliuskvamperfekto]] (senesnio už perfektu reiškiamo veiksmo) teigiamosios formos 'buvo skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Pliuskvamperfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯļ luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯļmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯļd luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯļtõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯļ luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯļtõ luggõnd |} Pliuskvamperfekto (senesnio už [[Perfektas|perfektu]] reiškiamo veiksmo) neigiamosios formos 'nebuvo skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Pliuskvamperfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt ūot(õ) luggõnd |} ==== Galimoji nuosaka, arba sudėtinis būsimasis laikas ==== Anot [[Eduard Vääri|Vėrio]], konstrukcijų su ''līdõ'' reikšmė yra 'aš turbūt būsiu', o [[Tiit-Rein Viitso|Vytsas]] jas interpretuoja tiesiog kaip reiškiančias būsimąjį laiką. ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodynas'' šio žodžio formas paprastai aiškina kaip 'būti' būsimąjį laiką: ''nīemõ '''līb''' lipšāb'' 'karvė '''bus''' melžiama', ''mēg '''līm''' aššõ tegīž vel kubsõ'' 'mes greitai vėl '''būsime''' kartu', ''sīest midāgõst '''äb lī''''' 'iš to nieko '''nebus''''. Vėris teikia ilgesnes formas su žodžio gale esančiu ''õ'', tačiau dokumentuotoje vartosenoje jis dažnai numetamas. Galimosios (potencialinės) nuosakos, arba būsimojo sudėtinio laiko, teigiamosios formos 'turbūt bus', 'bus' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Galimoji nuosaka, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | līb |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | līm(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |sa | līd |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |līt(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |ta | līb |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lībõd |} Galimosios (potencialinės) nuosakos arba būsimojo sudėtinio laiko neigiamosios formos 'turbūt nebus', 'nebus' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Galimoji nuosaka, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lī |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb līm(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lī |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät līt(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lī |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb līt(õ) |} ==== Tariamoji nuosaka ==== Kaip jau buvo minėta, [[Tariamoji nuosaka|tariamosios nuosakos]] (kondicionalio) [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo ir trečiojo, o [[Daugiskaita|daugiskaitos]] – antrojo ir trečiojo asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]] yra sutapusios. Tariamosios nuosakos esamojo laiko teigiamosios formos 'skaitytų' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | lugūksmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugūkst |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lugūkstõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lugūkstõ |} Vėris yra nurodęs tariamosios nuosakos esamojo laiko neigiamosios formos vienaskaitos antrojo asmens formą be ''-t'': ''sa äd lugūks'', po to jis vartoja tariamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamosios formos vienaskaitos antrojo asmens pagalbinį veiksmažodį su ''-t'': ''sa äd vȯlks'''t''' luggõn.'' Gali būti, kad pirmuoju atveju bus padaryta klaida, ir toliau pateikiamame pavyzdyje antrojo asmens [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] nurodoma su ''-t'', taigi tariamosios nuosakos neigiamosios formos pagrindinis veiksmažodis yra toks pats, kaip teigiamosios. Tariamosios nuosakos esamojo laiko neigiamosios formos 'neskaitytų' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb lugūksmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lugūkst |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät lugūkstõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb lugūkstõ |} Tariamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamosios formos 'būtų skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯlksmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯlkst luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯlkstõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯlkstõ luggõnd |} Tariamosios nuosakos perfekto neigiamosios formos 'nebūtų skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Tariamosios nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb vȯlksmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd vȯlkst luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät vȯlkstõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb vȯlkstõ luggõnd |} ==== Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos ==== Skirtingi autoriai gali nevienodai apibrėžti tikslias liepiamosios (imperatyvo) ir geidžiamosios ([[Jusyvas|jusyvo]]) [[Nuosaka|nuosakų]] reikšmes. Anot [[Tiit-Rein Viitso|Vytso]], liepiamajai nuosakai priklauso [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] antrojo asmens formos (''lug!'' 'skaityk!', ''luggõgid!'' 'skaitykite!') ir labai retai vartojamas daugiskaitos pirmajam asmeniui skirtas liepimas (''āndagõm!'' 'duokime!', ''likkõgõm!'' 'judėkime!'), vietoj kurio paprastai pasitelkiamas tiesioginės nuosakos pirmasis asmuo. Greta liepiamosios nuosakos, Vytsas išskiria geidžiamąją, susidariusią iš anksčiau turėtų liepiamosios nuosakos trečiojo asmens formų ir reiškiančią netiesioginį liepimą ar prašymą. Su geidžiamąja nuosaka dažniausiai vartojamas žodelis ''laz'' 'lai; kad; tegu; te-'. Geidžiamoji nuosaka turi tik vienaskaitą ir daugiskaitą, to paties skaičiaus asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]] nesiskiria.{{sfn|Viitso|2013|p=277.&mdash;278}} Savo ruožtu [[Eduard Vääri|Vėris]] geidžiamosios nuosakos pirmojo ir trečiojo asmens formas įtraukia į liepiamąją nuosaką,{{sfn|Vääri|1994|p=278}} taigi toliau pateiktame pavyzdyje pirmasis ir trečiasis asmenys yra geidžiamoji (jusyvas), o antrasis – liepiamoji nuosaka (imperatyvas). Antrojo asmens geidžiamosios nuosakos forma yra tokia pati, kaip ir kitų to paties skaičiaus asmenų: ''(laz) sa luggõg'' 'teskaitai; kad tu skaitytum', ''(laz) tēg luggõgõd'' 'teskaitote; kad jūs skaitytumėte', ''algõ sa luggõg'' 'teneskaitai; kad tu neskaitytum', ''algõd tēg luggõgõd'' 'teneskaitote; kad jūs neskaitytumėte'. Liepiamosios ir geidžiamosios nuosakų teigiamosios formos '(jis/ji sakė), kad jis skaitytų; teskaito', 'skaityk!', 'skaitykite!': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |laz ma | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''laz mēg''' | luggõgõd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |luggõgid |- !style="background:#EFEFEF" |laz ta | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''laz ne''' | luggõgõd |} Neigiamos geidžiamosios nuosakos formos neigiamasis pagalbinis [[veiksmažodis]], einąs prieš [[Įvardis|įvardį]], derinamas su pagrindiniu veiksmažodžiu. Liepiamosios ir geidžiamosios nuosakų neigiamosios formos '(jis/ji sakė), kad jis neskaitytų; teneskaito', 'neskaityk!', 'neskaitykite!': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |algõ ma | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''algõd mēg''' | luggõgõd |- !style="background:#EFEFEF" |alā | lug |style="background:#EFEFEF" |'''algid tēg''' |luggõgid |- !style="background:#EFEFEF" |algõ ta | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''algõd ne''' | luggõgõd |} ==== Reikiamybės nuosaka ==== [[Reikiamybės nuosaka]] sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]] [[Eliatyvas|eliatyvo]] (''luggõmõst'' 'iš skaitymo; skaitytina'), tačiau, Vytso manymu, atsižvelgiant į reikšmę, šią formą galima skirstyti į eliatyvą (kai norima pasakyti 'iš skaitymo') ir reikiamybę (kai reiškia 'skaitytina'). Reikiamybės nuosakoje veiksmo atlikėjas – [[Naudininkas|naudininko]] linksnio, {{sfn|Viitso|2013|p=279}} šią nuosaką į lietuvių kalbą pažodžiui verčiant galima perteikti kaip 'aš turiu iš skaitymo' (arba, pagal reikšmę, tiesiog 'man yra skaitytina', t. y. 'aš turiu skaityti', 'man reikia skaityti'), kai veiksmažodis 'būti' visada turi trečiojo asmens formą ('yra'). Skirtingai negu [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]], reikiamybės [[papildinys]] vartojamas ne su [[Vardininkas|vardininku]], o su [[Partityvas|partityvu]]: ''jõvv'''õ''' amātnikk'''õ''' um tulkõks vȯtšõmõst'' 'ger'''as''' meistr'''as''' (amatinink'''as''') su žiburiu ieškotinas'. Reikiamybės nuosakos esamojo laiko teigiamoji forma 'yra skaitytina' ('reikia skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | um luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |um luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | um luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos esamojo laiko neigiamoji forma 'nėra skaitytina' ('nereikia skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | äb ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |äb ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | äb ūo luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos būtojo laiko teigiamoji forma 'buvo skaitytina' ('reikėjo skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos būtasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | vȯļ luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |vȯļ luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | vȯļ luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos būtojo laiko neigiamoji forma 'nebuvo skaitytina' ('nereikėjo skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos būtasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | iz ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |iz ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | iz ūo luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamoji forma 'yra buvę skaitytina' ('yra reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | um vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |um vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | um vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamoji forma 'nėra buvę skaitytina' ('nėra reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | äb ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |äb ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | äb ūo vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]] teigiamoji forma 'buvo buvę skaitytina' ('buvo reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | vȯļ vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |vȯļ vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | vȯļ vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfekto neigiamoji forma 'nebuvo buvę skaitytina' ('nebuvo reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | iz ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |iz ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | iz ūo vȯnd luggõmõst |} ==== Atpasakojamoji nuosaka ==== Pasak Vytso, atpasakojamoji nuosaka (arba [[netiesioginė nuosaka]], kvotatyvas) perteikia netiesiogiai patirtą veiksmą arba padėtį, dėl kurių tikrumo kalbėtojas nelinkęs imtis atsakomybės, nėra tuo visiškai įsitikinęs. Ši nuosaka atitiktų [[Lietuvių kalba#Netiesioginė nuosaka|lietuvių kalbos atpasakojamąją]] su veiksmažodžius keičiančiais [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]], pvz., tiesioginė nuosaka ''Jis miesto pakraštyje gyvena (gyveno, gyvens) −'' atpasakojamoji nuosaka ''Jis miesto pakraštyje gyvenąs (gyvenęs, gyvensiąs).'' Atpasakojamosios nuosakos žymuo (''-ji'' ~ ''-iji'' ~ ''-i'') sutampa su veiksmo atlikėjo darybos priesaga (atitinka lietuvių k. ''-ėjas'', ''-ojas''), ši forma turi tik [[Vienaskaita|vienaskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], o asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagų]] nėra.{{sfn|Viitso|2013|p=278}} Atpasakojamosios nuosakos esamojo laiko teigiamoji forma '(jis) skaitąs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lluggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | luggijid |} Atpasakojamosios nuosakos esamojo laiko neigiamoji forma '(jis) neskaitąs' (t. y. 'nėra skaitąs'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb luggijid |} Toliau pateikiami pavyzdžiai, kuriuos Vėris vadina [[Perfektas|perfektu]],{{sfn|Vääri|1994|p=280}} bet būtų teisingiau juos vadinti [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfektu]], nes pagalbinis [[veiksmažodis]] yra būtojo laiko. Galbūt tai reikėtų aiškinti dviprasmybe, kuri galėtų atsirasti vartojant esamojo laiko pagalbinį veiksmažodį: ''ma um luggiji'', kas galėtų būti suvokiama kaip 'aš esu skaitytojas'. Atpasakojamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamoji forma '(jis) esąs skaitęs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯļ luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯļmõ luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯļd luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯļtõ luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯļ luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯļtõ luggijid |} Atpasakojamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamoji forma '(jis) nesąs skaitęs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz ūom(õ) luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt ūot(õ) luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt ūot(õ) luggijid |} == Žodžių daryba == === Darybos priesagos ir priešdėliai === Kadangi lyvių kalba pagal [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiją]] yra [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], nauji žodžiai dažniausiai sudaromi su [[Priesaga|priesagomis]] (rečiau − su [[Priešdėlis|priešdėliais]]) Kai kurios žodžių darybos priesagos:{{sfn|Vääri|1994|p=272}} * ''-ji'' (žymi veiksmo atlikėją) − ''āndaji'' 'davėjas; pateikėjas', ''opātiji'' 'mokytojas', ''kēratiji'' 'rašytojas'; * ''-mi'' (reiškia veikimą arba būseną – panašiai, kaip lietuvių k. -''imas, -ymas'') − ''luggimi'' 'skaitymas', ''jelāmi'' 'gyvenimas; gyvenamoji vieta; gyvavimas', ''mǟdlimi'' 'prisiminimas; atmintis', ''lōlami'' 'dainavimas'; * ''-li'' (rodo asmenį) − ''abli'' 'pagalbininkas; padėjėjas', ''līvli'' 'lyvis', ''lețli'' 'latvis; latvių', ''kilāli'' 'svečias'; * ''-g'' (žymi objektus, reiškinius) − ''kastūg'' 'rasa', ''gadāg'' 'kadagys', ''lȭinag'' 'pietūs (pasaulio šalis)', ''lȭinagizt'' 'pietūs (valgis, valgio metas)'; * ''-m'' (reiškia objektą arba abstrakčią sąvoką) − ''kikīm'' 'apynasris ~ raištis', ''sidām'' 'širdis; šerdis; vidurys; centras', ''pimdõm'' 'tamsa; akluma', ''jõvām'' 'gerumas; geraširdiškumas; laimėjimas; turtas'; * ''-ks'' (žymi veiksmą arba jo rezultatą) − ''veržtõks'' 'drebulys', ''lipštõks'' 'melžimas; išmilžis', ''pietūks'' 'klasta; apgavystė; melas; liežuvavimas; pasileidimas', ''mǟdõltõks'' 'atmintis; atsiminimas'; * ''-t'' (rodo abstraktų ypatybės turėjimą) − ''tõvvit'' 'gilumas; bedugnis', ''vannit'' 'senumas (senatvė); senumas (metų skaičius)'; * ''-ki'' (mažybinė reikšmė) − ''kaņki'' 'viščiukas', ''kutški'' 'šuniukas', ''läpški'' 'vaikelis', ''uņki'' 'miegelis'; * ''-gõnd'' (rodo kuopinę, visumos reikšmę) − ''sižgõnd'' 'vidaus organai; viduriai', ''kōzgõnd'' 'vestuvės'; * ''-nikā'' (žymi asmenį) − ''vǟntanikā'' '[[Ventspilis|Ventspilio]] gyventojas', ''valdnikā'' 'valdovas', ''kēranikā'' 'rašytojas'. Žodžių daryba su [[Priešdėlis|priešdėliais]] retesnė: pvz., ''äb|jõvā'' 'blogis; nelabasis; velnias; negeras; blogas', ''äb|knaš'' 'negražus'. [[Fanny de Sivers|De Zivers]] manymu, tokia neigimo [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''äb'' vartosena neigiamojo [[Priešdėlis|priešdėlio]] reikšme bus atsiradusi dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtakos.{{sfn|de Sivers|2001|p=112}} Šia įtaka aiškinamas ir platesnis negu kitose [[Baltijos finų kalbos]]e kai kurių [[Prieveiksmis|prieveiksmių]], [[Prielinksnis|prielinksnių]] ir [[Polinksnis|polinksnių]] kaip priešdėlių vartojimas.<ref>{{cite journal|last=Ernštreits V., Kļava G|first=|date=2013|title=Dažas gramatiskas pārmaiņas lībiešu valodā latviešu valodas ietekmē|journal=Valoda: Nozīme un forma. Teorija un metodoloģija latviešu valodniecībā|volume=3|pages=23}}</ref> Iš dažnesnių minėtini: * ''iļ-'' (< ''iļ'' 'apie; dėl; per; pra-; už') – ''iļastām'' 'nusižengimas', ''iļlǟdõb'' 'praeinantis; laikinas; kitas', ''iļnustõ'' 'išversti; perkelti', ''iļvaņțlõks'' 'apžvalga; ataskaita'; * ''ilz(õ)-'' (< ''ilzõ'' 'aukštyn') – ''ilzandõks'' 'užduotis', ''ilznägțõ'' 'aprodyti; išdėstyti; iškelti aikštėn', ''ilzõnūzimi'' 'sukilimas', ''ilznūzimi'' 'prisikėlimas', ''ilzpūgõ'' 'pakarti'; * ''jeds-'' (< ''jedsõ'' 'prieš; priešaky; pirma') – ''jedslēji'' 'pirmtakas', ''jedsnägțõm'' 'pranašautojas', ''jedsōrõn'' 'uždanga („priešakinis audeklas“)', ''jedspīliji'' 'laukiamas („priešaky esantis“)'; * ''ulz(õ)-'' (< ''ulzõ'' 'iš-; laukan; išsisklaidžius') – ''ulzāndaji'' 'leidėjas', ''ulzõētami'' 'išvarymas; iškeldinimas; išmetimas', ''ulzkaddõ'' 'išnykti', ''ulzlagtõ'' 'atskirti; išskirti', ''ulztūlda'' 'išeiti'. === Dūriniai === [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologiškai]] daugumą lyvių kalbos [[Dūrinys|dūrinių]] (sudurtinių žodžių) [[Tiit-Rein Viitso|Vytsas]] apibūdina kaip [[Vardininkas|vardininko]] dūrinius, t. y. gryno [[Kamienas|kamieno]] junginius, kurių pirmasis dėmuo nenurodo jokių gramatinių santykių (o latvių kalboje pirmasis dėmuo dažnai būna [[Kilmininkas|kilmininko]] linksnio). Jis pateikia tokius pavyzdžius: ''mõtsākanā'' 'pilkoji [[jerubė]]' [morfologiškai 'miškas višta'], ''pivālind'' '[[gandras]]' ['šventasis paukštis'], ''rōdariek'' 'geležinkelis' ['geležis kelias'], ''tabākpūnga'' '[[Tabakas|tabako]] maišelis' ['tabakas maišelis'].{{sfn|Vääri|1994|p=272}} Pažvelgus į nurodytus pavyzdžius neįmanoma atskirti, ar pirmasis dėmuo yra vardininko, ar kilmininko linksnio, nes daugumos vardažodžių kilmininkas sutampa su [[Vardininkas|vardininku]]. Nagrinėjant dūrinius, kurių pirmasis dėmuo turi [[Kilmininkas|kilmininko]] požymių, būtų galima išskirti ir kilmininkinius: ''suglizkēļ'' 'gimininga kalba' (''sugli'' 'giminaitis' : ''sugliz'' 'giminaičio; giminės (kilm.)'), ''naizizā'' 'uošvis' (''nai'' 'moteris; žmona' : ''naiz'' 'moters; žmonos (kilm.)') ir t. t. [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte) cituoja E. Hauzenbergą, kuris, remdamasis [[Andreas Johan Sjögren|Šiogreno]] (''Sjögren'') ir [[Ferdinand Johann Wiedemann| Vydemano]] (''Wiedemann'') ''Livische Grammatik'', teigia, jog „dviejų daiktavardžių junginyje, kai vienas iš jų labiau apibrėžia arba pažymi kitą, pirmasis − pažymintysis daiktavardis, kaip ir latvių kalboje, − yra kilmininko linksnio" ir patikslina, kad kilmininkas dažnai visiškai sutampa su vardininku.{{sfn|Rudzīte|1994|p=294}} Tad požiūriai į lyvių kalbos dūrinių pirmąjį dėmenį − prieštaringi. [[Eduard Vääri|Vėris]] pažymi, kad retkarčiais pasitaiko dūrinių ir su kitais linksniais ([[Naudininkas|naudininku]], [[Įnagininkas|įnagininku]], daugiskaitos [[Partityvas|partityvu]]).{{sfn|Vääri|1994|p=272}} Savita, taip pat ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e sutinkama, ypatybė − '''dūriniai, kurių linksniuojami abu dėmenys.''' ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodyne'' tokie dūriniai nurodomi su dvigubu brūkšniu tarp jų dėmenų. Šie dūriniai vartojami be jokių aiškesnių dėsningumų, pavyzdžiui, tarp [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11 − 19' toks dūrinys yra tiktai ''ikštuoistõn'' 'vienuolika', o tarp dešimčių − tiktai ''vīžkimdõ'' 'penkiasdešimt'; visų kitų skaitvardžių linksniuojamas tik antrasis dėmuo. Pažymėtina, kad lyvių kalbos [[Skaitvardis|skaitvardžių]] formos pastebimai skiriasi nuo giminingų kalbų, nes skaitvardžių antrojo dėmens linksniavimas patyręs savotišką [[Daiktavardis|daiktavardėjimą]] (ankstesnė [[Linksnis|linksniuojamoji]] forma yra sustabarėjusi ir naujai tapusi pagrindine, o šią vėl galima linksniuoti). [[Estų kalba|Estų]] ir [[Suomių kalba|suomių]] kalbose skaitvardžiai '11 −19' sudaromi '[skaičius] iš antrosios' pavyzdžiu, o tai yra trumpinys iš '[skaičius] iš antrosios dešimties' − 'vienas iš antrosios dešimties', t. y. 'vienuolika' ir t. t. Šiuose junginiuose antrasis dėmuo atitinka skaitvardžio 'antras' [[Kilmininkas|kilmininką]] ir tokiame dūrinyje linksniuojamas tik pirmasis dėmuo – pavyzdžiui, [[Suomių kalba|suomių kalboje]] '''''yksi'''toista'', '''''yhden'''toista'' ir t. t. Tikėtina, kad lyvių kalbos keliolikos žymuo ''-tuoistõn'' anksčiau buvo vartojamas kaip [[Kilmininkas|kilmininkas]], bet šis sustingo ir sudaiktavardėjo. Kelintinio skaitvardžio 'antras' kilmininkas dabartinėje lyvių kalboje yra ''tuoiz''. Lyvių kalboje linksniuojamas būtent antrasis skaitvardžių '11 − 19' dėmuo (išskyrus jau minėtąjį ''ikštuoistõn'' 'vienuolika', kur linksniuojami abu dūrinio dėmenys). Toks linksniuotos formos sudaiktavardėjimas turimas, matyt, ir dešimčių pavadinimuose. Suomių ir [[Estų kalba|estų]] kalbose dešimčių pavadinimai sudaromi skaičius su vardininku + 'dešimt' su [[Partityvas|partityvu]] pavyzdžiu ir linksniuojami abu dūrinio dėmenys. Savo ruožtu lyvių kalboje dešimčių žymuo, pradedant dvidešimčia, yra ''-kimdõ'', – tai galėtų būti sustabarėjęs žodžio ''kim'' partityvas, dabartinėje lyvių kalboje ''kim'' partityvas yra ''kimmõ,'' o linksniuojamas tėra antrasis dėmuo (išskyrus jau minėtąjį ''vīžkimdõ'' 'penkiasdešimt', kur linksniuojami abu dėmenys). Dūriniai su abiem linksniuojamaisiais dėmenimis yra reti, daugumos dūrinių linksniuojamas tik antrasis dėmuo. {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | ikštuoistõn |īdtuoistõnd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |īdtuoistõn |īdtuoistõnd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | īdtõtuoistõnt |ikšituoistiņi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> |īdõntuoistõnõn |īdõntuoistõndõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> |īdkõkstuoistõnõks |īdkõkstuoistõndõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> |īdõtuoistõnõ |īdižtuoistiņiž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> |īdsõtuoistõnõs īdstuoistõns |īdšituoistiņis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> |īdstõtuoistõnõst īdsttuoistõnst |īdštituoistiņist |} <div style="text-align:left;">''ikštuoistõn'' 'vienuolika' – dūrinys, kurio abu dėmenys linksniuojami. </div> == Žodynas == {{quote box |width = 30% |bgcolor=#EEE8AA |align=right |quote =<small>Rovkuodā alīzkiv paņtõ 1938. āigast 3. oktōbõrs. Sīestõ võtīz jaggõ Lețmō uļļizt ažād ministõr Vilhelms Munters, kis mīrtiz ežmiz tēgal. Kuoddõ mīrtiztõ sizzõl rīst kēraks leț- (sīen kēratizt alā V. Munters ja LĪ jūodiji P. Breinkopf), līvõ, ēsti, sūomõ ja ungār kīelkõks. Līvõ rovkuodā, mis nei siz, ku ka pāldiž pidābõd līvlizt ja nänt sugūd - ēstlizt, sūomõd ja ungārd sīest āigast tämpiz sōņõ ātõ piddõnd kubbõtīe simbōlõks, teitõ vāldiž sūrd pivād āigal 1939. āigast 6. augusts.<br> Tikkiž siedā izt sōtõ pitkāld kȭlbatõ, sīestõ ku tuļ nõvkub okupātsij, Līvõd Ītõ paņtõ vizzõ ja rovkuoddõ võtīztõ jarā. 1989. āigasts Irēl pivāstiztõ rovkuodā 50 āigast jubilej. Sīest pǟvast jegā āigast ežmiz pūolpǟvan Irēl pivāstõbõd Līvõd pivḑi.</small> |source=Teksto pavyzdys iš straipsnio ''Līvõd Rovkuodā'' <small>(''[[Lyvių tautos namai]]'', livones.net (2007-05-22)</small><ref>livones.net (2007-05-22): [http://www.livones.net/vesture/?raksts=8111 ''Lyvių Tautos Namai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211235358/http://www.livones.net/vesture/?raksts=8111 |date=2017-02-11 }} ''(lyvių k.)''; tikrinta 2017-02-11</ref>}} Pasak [[Eduard Vääri|Vėrio]], lyvių kalbos [[Leksika|žodyno]] pamatą sudaro [[Finougrų kalbos|finougrų]], [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] ir lyviški veldiniai. Vinklerio (''Winkler'') apskaičiavimais, jie sudaro beveik 63 % lyvių kalbos žodyno.{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} Vinkleris tokias išvadas daro išanalizavęs 5 500 Kuršo lyvių tarmės leksinių vienetų,<ref>E. Winkler, Esuka – Jeful 2014, 5–1: 215–227, [https://www.researchgate.net/publication/274215995_Loanword_strata_in_Livonian Loanword strata in Livonian], University of Göttingen; tikrinta 2021-12-16</ref> o, sakykime, į [[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių-estų-latvių žodyną]] įtraukta apie 13 000 antraštinių lyviškų žodžių. Atsižvelgiant į palyginti nedidelę tirtos leksikos apimtį ir galimybes kalbą norminti bei gryninti, skolinių dalis gali būti mažesnė. Finougrų kilmės žodžiai įvardija kūno dalis, gamtos reiškinius, paprasčiausius veiksmus, su medžiokle, žvejyba, statyba ir t. t. susijusias sąvokas (kai kurie šios epochos žodžiai pasiskolinti iš kitų kalbų): ''ēļ'' 'balsas', ''jālga'' 'koja', ''ver'' ~ ''vier'' 'kraujas', ''sidām'' 'širdis', ''kež'' 'ranka', ''pǟ'' 'galva', ''piņ'' 'šuo', ''pū'' 'medis', ''ikš'' 'vienas', ''īe'' 'naktis', ''ūrga'' 'upelis', ''kūolõ'' 'mirti', ''nūolõ'' 'laižyti', ''zäp'' 'tulžis', ''rebbi'' 'lapė' (iš [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų k.]], plg. {{ae|raopi}}),<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Finnic/repoi|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Finnic/repoi|publisher=Wiktionary|accessdate=2021-08-06}}</ref> ''īr'' 'pelė', ''kalā'' 'žuvis', ''kuodā'' 'namas' ([[žodis klajoklis]], žinomas įvairioms [[Eurazija|Eurazijos]] kalboms),<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Uralic/kota|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Uralic/kota|publisher=Wiktionary|accessdate=2021-08-06}}</ref> ''kiv'' 'akmuo'. {{bar box | width = 500px | title = Kuršo lyvių kalbos <br>žodžių kilmė<br>{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} | titlebar = #F5DEB3 | bars = {{bar percent|'''Paveldėtieji žodžiai'''|green|62.9}} {{bar percent|'''Skoliniai'''|pink|37.1}} }} <div> {{legend|green|Paveldėtieji (savos kilmės) žodžiai (62,9 %)|outline=#EDE9E9}} {{legend|pink|[[Skolinys|Skoliniai]] (37,1 %)|outline=#D1C9C7}}</div> Baltijos finams būdingi lyviški žodžiai: ''nuŗm'' 'laukas', ''jeng'' 'dvasia; siela', ''pallõ'' 'prašyti', ''sulli'' 'tarnas', ''kōzgõnd'' 'vestuvės'. Lyvių kalbos žodžiai, neturimi kitose Baltijos finų kalbose, tačiau būdingi Volgos finams ([[Marių kalba|mariams]], [[Mordvių kalbos|mordviams]]): ''salāndõ'' 'vogti', ''sēmḑa'' 'pienas', ''umārz'' 'obuolys'.{{sfn|Vääri|1994|p=286}} Be jau paminėtų Vėrio pavyzdžių, Vytsas pateikia dar ir žodį ''vālda'' 'baltas' ([[Erzių kalba|erzių]] ''valdo'', [[Mokšų kalba|mokšų]] ''valda'' – kitose Baltijos finų kalbose ir [[Marių kalba|marių kalboje]] šis žodis yra su [[Priebalsis|priebalsiais]] ''g''/''k'', pavyzdžiui, [[Estų kalba|estiškai]] ''valge''), jis lyvių ''jei'' 'ledas' lygina su erzių ''ej'' ir supriešina su [[Veru kalba|veru]] ''egi'' bei estų, [[Vodų kalba|vodų]] ir [[Suomių kalba|suomių]] ''jää''. Vytso manymu, lyvių žodis ''kõps'' '[[Pilkasis kiškis|kiškis]]' yra giminingiausias [[Komių kalba|komių]] ''kõc&apos;'' ir [[Udmurtų kalba|udmurtų]] ''kec&apos;'' (likusiose [[Baltijos finų kalbos]]e vartojamas kitoks žodis – estų ''jänes'', suomių ''jänis'', [[Salaca|Salacos]] lyvių kalboje taip pat turėtas toks kiškio pavadinimas – ''jens'').{{sfn|Viitso|1994|p=264}} [[Fanny de Sivers|De Zivers]] nuomone, šis kiškio vardas gali būti atsiradęs iš apibūdinimo, jei būtų lyginama su estų posakiu ''kepsu lööma'' 'šokinėti'.{{sfn|de Sivers|2001|p=97}} Greta paveldėtosios (savos kilmės) žodyno, lyvių kalboje vartojama daug Baltijos finų kalboms bendrų senųjų [[Skolinys|skolinių]] bei tik lyvių kalbai būdingų naujai pasiskolintų žodžių – jie sudaro apie 37 % lyvių kalbos žodyno.{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} === Senieji skoliniai === Senasis lyvių kalbos perimtojo žodyno sluoksnis priklauso bendriesiems Baltijos finų kalbų [[Skolinys|skoliniams]], de Zivers juos skirsto į toliau pateikiamus laikotarpius.{{sfn|de Sivers|2001|p=90.&mdash;93}} Manoma, kad pirmieji [[Finougrai|finougrų]] ir [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] ryšiai siekia maždaug [[3000 m. pr. m. e.|3000 m. pr. m. e]]., finougrai gerai pažinoję [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalbomis]] šnekėjusius [[Skitai|skitus]] ir [[Osetinai|osetus]], iš jų pasiskolinę žodžius ''mež'' 'medus', ''suodā'' 'karas' ir ''sōra'' 'ragas'. Tuo metu buvo pasiskolinti ir skaičių pavadinimai ''seis'' 'septyni', ''sadā'' 'šimtas'. De Zivers manymu, indoeuropiečių įtaka aiškintina skaitvardžių ''kōdõks'' 'aštuoni' (pažodžiui 'du išskaičiavus iš dešimt') ir ''īdõks'' 'devyni' ('vieną išskaičiavus iš dešimt') daryba. Šios tyrėjos teigimu, pirmieji [[Baltizmas|baltizmai]] ėmę plūsti maždaug pirmojo tūkstančio pr. m. e. viduryje, jiems priskirtini: ''mer'' ~ ''mier'' 'jūra (plg. ''marios'')', ''tōvaz'' 'dangus (plg ''dievas'')', ''jērnaz'' '[[žirnis]]', ''pubā'' '[[pupa]]', ''ǟrga'' '[[Naminis jautis|jautis]] (plg. ''žirgas)''', ''aņgõrz'' '[[ungurys]]', ''vējõz'' '[[Upinis vėžys|vėžys]]', ''āmbaz'' 'dantis (plg. ''žambas, į-žambus'')', ''kōra'' 'plunksnos; kailis; spalva (plg. ''gaurai'')', ''lūdõ'' 'šluota', ''rattõd'' 'ratai', ''rieggõz'' 'važis; [[rogės]]', ''lajā'' 'liesas' ir kt. Tuo pat metu iš [[Baltai|baltų]] gautas ir [[prieveiksmis]] ''vel'' 'dar (plg. ''vėl'')' bei skaitvardis ''tūontõ'' 'tūkstantis'. Paskutiniais amžiais prieš mūsų erą estų ir lyvių gyvenamosiose teritorijose prasidėjo glaudūs ryšiai su germanų, ypač – skandinavų tautomis. Šiam laikotarpiui priklauso skoliniai ''kūlda'' '[[auksas]]', ''tinā'' '[[švinas]]', ''rōda'' '[[geležis]]', ''mȭka'' 'dešra', ''addõrz'' '[[plūgas]]', ''naggõl'' 'vinis', ''nõggõl'' 'adata', ''kīela'' 'varpas; laikrodis', ''rānda'' 'pakrantė', ''kōp'' 'prekė', ''rō'' 'pinigai', ''līenõ'' 'skolinti', ''rikāz'' 'turtingas', ''varā'' 'valdžia; galia; jėga', ''rīdļõ'' 'ginčytis', ''lāmbaz'' '[[avis]]', ''kanā'' '[[višta]]', ''riggõz'' '[[Rugys|rugiai]]', ''kaggõrz'' '[[Aviža|avižos]]', ''kīņḑõl'' '[[žvakė]]'. Mūsų eros pirmajame tūkstantmetyje šalia lyvių ir estų protėvių apsigyveno slavai (prieš tai dažniausiai [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuodami]] [[Baltai|baltus]]). Šiam skolinių sluoksniui priklauso tokie su [[religija]] susiję terminai: ''rišt'' '[[krikštas]]', ''rištõ'' 'krikštyti', ''rištõdnim'' 'vardas' (t. y. 'krikšto vardas'), ''rōntõz'' 'knyga', ''päp'' 'skleidėjas; kunigas; pastorius', ''suņḑ'' 'bausmė', ''nädīļ'' 'savaitė', ''tõrg'' 'turgus', ''vǟrõd'' 'vartai', ''sōpkõz'' 'batas', ''rubīž'' 'riba; siena'. === Naujieji skoliniai === Naujaisiais laikais [[Kuršas|Kuršo]] šiaurėje gyvenusieji lyviai sausumoje nesiribojo su [[Estija]], vis dėlto lyviai su estais kontaktavo; pavyzdžiui, pasak Vytso, „kiekvieną lyvių kaimą yra aplankę [[Sarema|Saremos]] estai”{{sfn|Viitso|1994|p=259}} (čia turima omenyje [[Imigracija|imigravimas]] arba [[Santuoka|vedybos]]). Be visų kitų, [[Eduard Vääri|Vėris]] mini [[Skolinys|skolinius]] iš [[Estų kalba|estų kalbos]] ''sõbrā'' 'draugas', ''sugli'' 'giminaitis', ''sīedõbkuodā'' '[[valgykla]]', ''magdõbkuodā'' 'viešbutis', ''mōgõnd'' '[[apskritis]]', ''rumāli'' 'kvailas', ''ārguz'' 'ištižimas; silpnabūdiškumas', ''āigakēra'' 'žurnalas'.{{sfn|Vääri|1994|p=286}}{{efn|Viešbučio reikšme, vietoj žodžio ''magdõbkuodā'' (pažodžiui 'miegamasis namas') žodynuose nurodomas ''vȭrõdkuodā'' (pažodžiui 'svetimųjų/ svečių namas'); pateikiamos ''rumāli'' reikšmės 'nešvankus; šlykštus; niekšingas' ir t. t., o ''ārguz'' neminimas.}} Iš [[Suomių kalba|suomių kalbos]] pasiskolinta keletas [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos žodžių: ''īt'' 'sąjunga; susivienijimas', ''iļīzskūol'' '[[universitetas]] (aukštoji mokykla)', ''iļīm'' 'viršininkas'.{{sfn|Vääri|1994|p=287}} Daugiausia skolinių turima iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]].{{sfn|Vääri|1994|p=287}} Suhonenas savo monografijoje ''Die jungen lettischen Lehnwörter im livischen'' sukatalogavo 2 534 skolinius iš latvių kalbos.{{sfn|Suhonen|1973}} Tarpininkaujant latvių kalbai, gauta daug [[Skolinys|skolinių]] iš [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Pažymėtina, kad, kildinant žodžius, šaltiniu laikoma paskutinė juos perdavusi kalba: pavyzdžiui, lyvių [[jungtukas]] ''un'' 'ir' yra laikomas latvišku skoliniu, o savo ruožtu latvių ''un'' 'ir' pirmiausia buvo pasiskolintas iš [[Vokiečių kalba|vokiečių]] žemaičių kalbos,{{sfn|Karulis|2001|p=1087}} nors kai kuriais atvejais Suhonenas mano skolinusis iš vokiečių kalbos tiesiogiai. Suhonenas yra įregistravęs ir iš latvių kalbos pasiskolintų [[Priešdėlis|priešdėlinių]] [[Veiksmažodis|veiksmažodžių]]; kai kurie pasiskolinti latviški veiksmažodžiai gali būti vartojami [[Bendrinė kalba|bendrinėje]] lyvių kalboje, o latviški veiksmažodžių priešdėliai niekada nelaikomi [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos dalimi. Suhoneno nurodytų dešimt pirmųjų dabartiniuose žodynuose randamų žodžių: ''akurāt'' 'kruopščiai; tiksliai ({{lv|akurāti}})', ''algtõ'' 'laikyti samdinį ({{lv|algot}})', ''amāt'' 'amatas; einamosios pareigos ({{lv| amats}})', ''amātnikā'' 'amatininkas ({{lv|amatnieks}})', ''āndõļmaņ'' 'biznierius; verteiva ({{lv|andelmanis}})', ''āņdig'' 'dosnus' (iš lyvių ''andõ'' 'duoti' su latviškos kilmės darybos priesaga ''-ig'' (= {{lv|-īg}}, {{lt|-ing}})', ''appõkōrt'' [~ ''advokāt''] 'advokatas' (anot Suhoneno, [[Dundaga|Dundagos]] latvių tarmėje sakyta ''apkārts''), ''apostõl'' 'apaštalas ({{lv|apustulis}})', ''aprink'' 'apskritis ({{lv|apriņķis}})', ''aptēk'' 'vaistinė ({{lv|aptieka}})'. === Purizmas === [[Lyvių-estų-latvių žodynas|''Lyvių–estų–latvių žodyne'']] imtasi šiokio tokio kalbos norminimo ir prie antraštinių žodžių ženklu 'daugiau negu' (&gt;) nurodomas teiktinesnis variantas. Kai vietoj latviško [[Skolinys|skolinio]] įmanoma vartoti veldinį (savąjį žodį), jis žymimas kaip tinkamesnis, pavyzdžiui, ''dīezgõn'' 'gana; pakankamai' &gt; ''kil''. Šios rekomendacijos taikomos ne tik latviškiems skoliniams: pavyzdžiui, vietoj kelintinio [[Skaitvardis|skaitvardžio]] 'trečias' formos ''kuolmi'' patariama vartoti ''kuolmõz'' – pasak [[Eduard Vääri|Vėrio]], ''-õz'' yra rytų lyvių tarmės kelintinių skaitvardžių darybos [[priesaga]], o ''-i'' – vakarų lyvių,{{sfn|Vääri|1994|p=273}} tačiau [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lyvių kalba grindžiama rytų [[Tarmė|tarme]]. [[Christopher Moseley|K. Mozlis]] kultūros darbuotojo [[Pėteris Dambergas|Pėterio Dambergo]] kalbą yra apibūdinęs kaip „pastebimai [[Purizmas (kalbotyra)|puristišką”]] ir atkreipęs dėmesį, kad jo kalba „palyginti laisva nuo latviškų skolinių, pavyzdžiui, kitų lyviškai kalbančiųjų dažnai vartojamų veiksmažodžio [[Priešdėlis|priešdėlių]] jo pateiktuose pavyzdžiuose iš viso nėra“.{{sfn|Moseley|2002|p=13}} Šiais atžvilgiais išsiskiria estų ir prancūzų kalbininkės [[Fanny de Sivers|de Zivers]] nuomonė: ji kritiškai vertina pastangas atsisakyti latviškų veiksmažodžių priešdėlių, be to, anot jos, [[jungtukas]] ''ja'' 'ir' yra ne greta latviško [[Skolinys|skolinio]] ''un'' 'ir' vartotas savasis žodis, o gana sąmoningai įsivestasis iš [[Estų kalba|estų kalbos]], siekiant pakeisti ''un'' – galimybes tokia dingstimi naujai diegtis žodžius ji vadina „diskutuotinomis“, jos manymu, „ne mažiau geras požiūris, kad [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtaka, jeigu ji gerai pritaikyta lyvių kalbos sistemai, yra būtent tai, kas šiai kalbai suteikia originalumo”.{{sfn|de Sivers|2001|p=86.&mdash;87}} Anot jos, latviški [[Priešdėlis|priešdėliai]] leidžia perteikti „daugybę galimų atspalvių” (''les préfixes lettons du verbe: une foule de nuances disponibles'').{{sfn|de Sivers|2001|p=79}} De Zivers yra sudarytų su latviškais priešdėliais lyvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžių]] sąrašo ''Die lettischen Präfixe des livischen Verbs'' autorė. == Įtaka latvių kalbai == [[Vaizdas:Latv-Liv.JPG|thumb|Latvių–lyvių pokalbių žodynas (1991 m.)]] Manoma, kad latvių kalbos [[kirtis]] tapo fiksuotas (pastovus) dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtakos – visada kirčiuojamas pirmasis skiemuo; dėl atitraukto kirčio [[galūnė (kalbotyra)|galūnė]]se trumpieji [[Balsis|balsiai]] iškrito, o ilgieji – sutrumpėjo, be to, atsirado savotiška regresyvinė balsių harmonija (nuo tolesnio skiemens garsų priklauso balsių <e>, <ē> siaurumas arba platumas); atsižvelgiant į balsių aplinką, ilgėja [[Priebalsis|priebalsiai]] – šis reiškinys neretai vadinamas pėdos [[izochronija]].<ref>{{cite book|title=Facts about the World's Languages: An Encyclopedia of the World's Major Languages, Past and Present |last=Garry |first=Jane |authorlink= |author2= |year=2001 |publisher=H.W. Wilson |location= |isbn=9780824209704 |page= |pages= |url=http://books.google.lv/books?id=SGtiAAAAMAAJ |accessdate= |quote=After the Latvian people's ancestors (Semigallian, Selian, and Latgalian speakers) came into contact with Finno-Ugric languages, their language developed some notable distinctions from its earlier state, including placing of the word stress on the first syllable, loss of short and shortening of long end vowels, development of low front vowel [e], regressive vowel harmony, etc.}}</ref><ref>{{cite book |last=Kortmann |first=Bernd |date=2011 |title=The Languages and Linguistics of Europe |url=http://books.google.lv/books?id=Dt_Eg2ehL8kC&pg=PA5&dq=consonant+length+latvian |location= |publisher=Walter de Gruyter |isbn=3110220253 |quote= Consonant quantity is well-developed in Latvian as a result of Fennic substratum influence. Sonorants show distinctive quantity mainly in loanwords, cf. ''manna'' {{IPA|[manːa]}} 'manna' vs. ''mana'' {{IPA|[mana]}} (nom.sg.fem. of 1st ps. sg possesive pronoun). Non-distinctive quantitative variation in obstruents occurs in native words: immidiately post-tonic voicless obstruents are automatically lengthened between short vowels, cf. ''lapa'' {{IPA|[lapːa]}} 'leaf' vs. ''lāpa'' {{IPA|[laːpa]}} 'torch,' ''lapā'' {{IPA|[lapaː]}} 'leaf (loc.sg.)'. In Lithuanian there is no consonantal quantity and on the morphemic boundary geminates are shortened. |page=5}}</ref> Esama labai įvairių nuomonių apie verstines žodžių reikšmes: pasak [[Janis Endzelynas|J. Endzelyno]] (J. Endzelīns), {{lv|zāles}} 'žolės; vaistai', lyvių ''āina'', [[Estų kalba|estų]] ''rohi'' 'augalai; vaistai' reikšmių panašumas nėra susijęs, tačiau naujas žodžių reikšmes {{lv|dzīt}} 'varyti; ginti' → 'skusti' (lyvių ''abbiņi ajjõ'', [[Estų kalba|estų]] ''habet ajama'' 'skusti' („varyti” barzdą) jis vertina kaip [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] įtaką.{{sfn|Rudzīte|1994|p=293.&mdash;294}} O Karulis šios gretybės su lyvių kalba nemini, bet jis pastebi reikšmės poslinkius {{lv|sist}} 'mušti; trenkti' → 'kirsti' → 'pjauti' → 'skusti'.{{sfn|Karulis|2001|p=258}} Endzelyno manymu, dėl lyvių kalbos galėjo atsirasti reikšmė {{lv|labs}} 'labas; geras' → ''labais'' 'dešinys' (pvz., {{lv|labā roka}} 'dešinė ranka', t. y. '„geroji” ranka') – plg. lyvių ''jõvā kež'', estų ''hea käsi'' 'dešinė („geroji”) ranka'. Karulis šios paralelės nenurodo, tokią žodžio reikšmę jis labiau linkęs gretinti su [[Rusų kalba|rusų kalbos]] ''правый'' (''pravyj'') 'dešinys; teisingas; nekaltas', [[Vokiečių kalba|vokiečių]] ''recht''/''Recht'' 'dešinys; tikras; teisingas; teisė', [[Anglų kalba|anglų]] ''right'' 'dešinys; teisingas; teisė'.{{sfn|Karulis|2001|p=481}} Teigiama, kad posakiai [[Latvių kalba|latv.]] ''rokā''{{efn|Latvių kalboje [[iliatyvas ]] neretai reiškiamas [[Inesyvas|inesyvu]]: ''es dzīvoju Rīg'''ā''''' 'aš gyvenu Ryg'''oje'''' – ''es braucu Rīg'''ā''''' 'aš važiuoju Ryg'''on''''.}} ''dabūt'' 'gauti' („rankon gauti“), {{lv|likt cepuri galvā}} 'už(si)dėti kepurę' („dėti („likti“) kepurę galvon“) ir kiti yra versti iš [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] (lyvių ''käddõ sōdõ''; ''kibārt pǟzõ pānda'', estų ''kätte saama''; ''kübarat pähe panema'').{{sfn|Rudzīte|1994|p=294}} [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte) neaptaria to, kad abi minėtosios Baltijos finų kalbos vartoja būtent [[Iliatyvas|iliatyvą]]. Dabartinėje lyvių kalboje produktyvūs tik vidaus [[Vietininkas|vietininkai]], tačiau [[Estų kalba|estų kalboje]] tebevartojami ir pašalio, kuriais būtų galima perteikti reikšmę 'dėti kepurę '''ant''' galvos' (išorinio paviršiaus), vis dėlto estų kalboje pasitelkiamas posakis, kurį pažodžiui būtų galima versti kaip 'dėti kepurę galv'''on'''', o šį nusikopijavo latviai. Latvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltų kalbos|baltų]] ar [[Slavų kalbos|slavų]] kalbose, [[Priešdėlis|priešdėliais]] dažnai reiškiamas įvykio [[veikslas]] (veiksmas jau baigęsis); jeigu [[veiksmažodis]] ir taip žymi įvykusį veiksmą, priešdėlio galima atsisakyti, siekiant suteikti eigos veikslo (tebetrunkančio veiksmo) atspalvį, bet tokie veiksmažodžiai neretai turi ir vietos reikšmę, o tokiais atvejais latvių kalboje [[Priešdėlis|priešdėliai]] keičiami [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]], kuriuos Endzelynas vadino „pakaitais”. Jie perteikia ir eigos veikslo, ir vietos (padėties erdvėje) reikšmes, pavyzdžiui: {{lv|aizsiet}} 'užrišti' : ''siet '''ciet''''' 'rišti' (rišti „kietai”), {{lv|piesiet}} 'pririšti' : ''siet '''klāt''''' 'rišti' (rišti „šalia”) – {{lv|es piesēju}} 'aš pririšau' (įvykio veikslas), ''es sēju '''klāt''''' 'aš rišau' (rišau „šalia”; eigos veikslas, bet kartu nurodoma padėtis erdvėje, vieta). Manoma, kad tokia vartosena atsirado dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtakos. {{sfn|Rudzīte|1994|p=295.&mdash;296}} Rudzytė nenagrinėja, ar dėl šių priežasčių latvių kalboje, kitaip negu [[Lietuvių kalba|lietuvių]], reguliariai nevartojami kartotiniai veiksmažodžiai (pvz., kaip {{lt|rašiau}} – ''rašydavau, rašinėjau;'' ''klausiau – klausdavau, klausinėjau;'' ''keičiau – keisdavau, kaitaliojau'' ir t. t.){{efn|Dažnai vartojami veiksmažodžiai latvių kalboje gali būti kartotiniai: ''dzīt'' 'ginti (varyti)' : ''dzenāt'' 'gainioti' ir t. t., bet dažnai atliekamas veiksmas latvių kalboje neegzistuoja kaip [[Būtasis dažninis laikas|dažninis veiksmažodžio laikas]].}} Dar būtų galima palyginti su [[rusų kalba]], kur kartotinis veiksmažodis dažniausiai žymimas [[priesaga]] ''-ыв'' (''-yv'') ir kartojamas veiksmas rodo eigos veikslą (nebaigtą veiksmą), o paliktas [[priešdėlis]] nusako vietą (padėtį erdvėje): {{ru|привязать}} (''priviazat&apos;'') 'pririšti' : ''привяз'''ыв'''ать'' (''priviaz'''yv'''at&apos;'') 'rišinėti (prie…)'. Rudzytė neapžvelgia šių prieveiksmių darybos panašumų: ''vizā'' 'kietas, neminkštas' – ''vizāl''; ''vizās''; ''vizzõ'' 'kietai; tvirtai; nelaisvai' (plg. {{lv|ciet}} 't. p.'), ''vālda'' 'valia; galia', ''eņtšvālda'' 'savivalė' – ''vāldiņ''; ''vāldiž'' 'laisvai; netvirtai' (plg. {{lv|vaļā}} 't. p') ir kt. Baltijos finų kalbų įtaka aiškinama tai, kad latvių kalboje nuosavybės, priklausymo, privalėjimo ar turėjimo reikšme nevartojamas veiksmažodis ''turėti.'' Lietuvių pasakymą ''aš turiu knygą'' latvių kalboje atitinka ''man ir grāmata'' 'man yra knyga' – tai visiškai sutampa su lyvių ''minnõn um rōntõz'' arba estų ''mul on raamat''.{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Estų [[Baltistika|baltistas]] ir [[Slavų kalbos|slavistas]] P. [[Peeter Arumaa|Aruma]] pastebi latvių ir estų atpasakojamosios [[Nuosaka|nuosakos]] panašumus ir pažymi, kad estų ir lyvių kalbos tarp Baltijos finų kalbų yra vienintelės, turinčios atpasakojamąją nuosaką. Arumos teigimu, čia panašumas dar ir tas, kad latvių atpasakojamosios nuosakos darybos priesagos ''-ot'' (sk. ''-uot'') ir ''-šot'' (sk. ''-šuot'') yra sustabarėję vienaskaitos [[Galininkas|galininkai]] (matyt, turimi omenyje anksčiau čia turėti [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]], atitinkantys dabartinės [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] veikiamuosius dalyvius su ''-ąs, -antis'' ir ''-siąs, -siantis''), o estų atpasakojamosios nuosakos [[priesaga]] ''-vat'' – tai sustabarėjęs [[partityvas]]: {{lv|viņš nākot / nākšot}} 'jis ateinąs / ateisiąs', {{et|ta tulevat}},{{efn|Estų kalboje nėra gramatinio būsimojo laiko.}} 'jis atėjęs', ''ta olevat tulnud'' 'jis buvęs atėjęs'. Rudzytės manymu, lyvių kalboje dalyvius išstūmė veiksmo atlikėją reiškiantys [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], pvz., lyv. ''ta tuļļi(ji)'', kur lyv. ''tuļļi(ji)'' – 'ėjėjas', o {{et|tulev}} – 'einąs'. Pasak jos, būtini papildomi tyrimai, nes vadinamosiose giliausiose latvių tamniekų [[Tarmė|tarmėse]] (pavyzdžiui, apie [[Dundaga|Dundagą]]) atpasakojamosios nuosakos nėra, o tamniekų tarmės išaugusios ant lyvių kalbos [[Substratas (kalbotyra)|substrato]].{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Aruma daro prielaidą, kad veiksmo atlikėjus reiškiančių [[Daiktavardis|daiktavardžių]] kaip [[Pažyminys|pažyminių]] vartojimas latvių kalboje bus atsiradęs dėl Baltijos finų įtakos: {{lv|dējēja pīle}} 'dėsli antis' („dėjėja antis”), {{et|muneja part}} 't. p.', lyvių ''jūoji vāški'' 'daug geriantis veršis' („gėrėjas veršis”) – {{lv|dzērājs teļš}} 't. p.'{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Įtraukiant ir lyviškus, ir kitų [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] žodžius, kartu su tik tarmėse vartojamais žodžiais latvių kalboje, anot [[Marta Rudzīte|Rudzytės]], yra iki 500 [[Finizmas|finiškų skolinių]].{{sfn|Rudzīte|1994|p=291}} == Kalbos pavyzdys su garso įrašu == Trumpas filmuoto pokalbio su [[Grizelda Kristiņa|Grizelda Kristinia]] (Grizelda Kristiņa) fragmentas, perrašytas [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|tarptautine fonetine abėcėle]] ir verstas į lietuvių kalbą. * ''Minā um sindõn Lețmōl, Dundags pagastõs, Zūonkõ kōrands. Min izā vȯļ Pētõr un jemā vȯļ Līž un min vȯļ ikš veļ – Jōņ. Un mēg jelīzmõ Zūonkõ kōrands – amād sugūd. Sǟl vȯļ min izā un veļ, un sõzār, un vel munt sugūd un minnõn…'' * /{{IPA|minɑː}} {{IPA|um}} {{IPA|sindən}} {{IPA|lecmoːl}} {{IPA|dundɑks}} {{IPA|pɑgɑstəs}} {{IPA|zuːoŋkə}} {{IPA|koːrɑnts}} {{IPA|min}} {{IPA|izɑː}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|peːtər}} {{IPA|un}} {{IPA|jemɑː}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|liːʒ}} {{IPA|un}} {{IPA|min}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|ikʃ}} {{IPA|veʎ}} {{IPA|joːɲ}} {{IPA|un}} {{IPA|meːg}} {{IPA|jeliːzmə}} {{IPA|zuːoŋkə}} {{IPA|koːrɑnts}} {{IPA|ɑmɑːd}} {{IPA|suguːd}} {{IPA|sæːl}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|min}} {{IPA|izɑː}} {{IPA|un}} {{IPA|veʎ}} {{IPA|un}} {{IPA|sɯzɑːr}} {{IPA|un}} {{IPA|vel}} {{IPA|munt}} {{IPA|suguːd}} {{IPA|un}} {{IPA|minːən}}/ * Aš gimiau [[Latvija|Latvijoje]], [[Dundagos valsčius|Dundagos valsčiuje]], Žuonakų [[Sodyba|sodyboje]].{{efn|Straipsnių rinkinyje ''Lyviai: istorija, kalba ir kultūra'' 194 p. „Kanadoje gyvenanti Grizelda Kristinia (mergautinė pav. Bertholde, g. [[1910 m.]]) iš Vaidės kaimo Žuonakų namų” ir 356 p "(...) Vaidės kaimo Žuonakų (''Zūonkõ'') sodybos (...)”}} Mano tėvas buvo Pėteris ir motina buvo Lyžė ir aš turėjau vieną brolį – Jonį. Ir mes gyvenome Žuonakų sodyboje – visi giminaičiai. Ten buvo mano tėvas ir brolis, ir sesuo, ir dar kiti giminaičiai ir man… {| class="wikitable" style="background:#98FB98; text-align:right; width:30%;" |- ! style="background:#98FB98" | ''KLAUSYTI'' <small>(išoriniai šaltiniai)</small>: <br />1. <small>[http://www.youtube.com/watch?v=zeEgxHEpL2w&t=38s ''YouTube portale'']</small> _{<small> – redaguotas variantas (tik garso įrašas), nuorašas atitinka nuo 0:38 iki 1:28.</small>}<br /><br />2. <small>[http://ia600503.us.archive.org/1/items/Livonian_Kristin_kundz/Livonian_Kristin_kundz_1.ogv ''Visas filmuotas pokalbis'']</small> _{<small> – nuo 0:55 iki 1:44.</small>}<br /> |} == Dažnai vartojami žodžiai ir posakiai == {| class="wikitable" style="background:beige; text-align:center; width:80%;" |- ! style="background:#EEE8AA" | Sveikinimas, mandagumo žodžiai ! style="background:#EEE8AA" | Pažintis ! style="background:#EEE8AA" | Šeimos ir giminės nariai ! style="background:#EEE8AA" | Proginiai posakiai ! style="background:#EEE8AA" | Valgis, gėrimai |- | Sveiki (-as)! – Tēriņtš!<br />Labas rytas! – Jõvā ūomõg! Laba diena! – Jõvā pǟva!<br /> <br />Labas vakaras! – Jõvā ȭdõg! Labanakt! – Jõvvõ īedõ!<br /> <br />Iki pasimatymo! – Nēmiz pǟl! <br />Gero apetito! – Jõvvõ sīemnaigõ! Ačiū! – Tienū!<br /> <br />Prašom! – Pōlaks!<br /> <br />Atsiprašau! – Āndagid andõks!<br /> <br />Taip – Nǟ<br />Ne – Äp |<br />Ar jūs kalbate – Või tēg rõkāndõt:<br />lyviškai – līvõ kīelkõks,<br />lietuviškai – leiš kīelkõks,<br />angliškai – engliš kīelkõks?<br /><br />Kuo jūs vardu? – Kui tēḑi nutāb?<br />Mano vardas (ir pavardė) yra … – Min nim (ja līekõnim) um … <br />Kur jūs gyvenate? – Kus tēg jelāt? <br />Aš gyvenu Lietuvoje. – Minā jelāb Leišmōl.<br /> <br />Kaip tau (jums) sekasi? – Kui sinnõn (täddõn) lǟb?<br />a. Ačiū, man sekasi gerai. – Tienū, minnõn lǟb jõvīst.<br /> b. Galėtų būti ir geriau. – Võiks lǟdõ paŗīmstiz.<br /> <br />Dėkoju už – Tienūb iļ:<br /> pagalbą – ab,<br /> patarimą – nõv,<br /> dovaną – āndõks,<br /> malonų priėmimą – lõpsnā vastõvõtāmiz. Aš tave myliu. – Ma ārmaztõb sīnda. | tėvas – izā<br />motina – jemā brolis – veļ<br />sesuo – sõzār dėdė – sūrveļki<br />teta – sūrsušā senelis – vanātōţi<br />močiutė – vanāǟma vyras – mīez<br />žmona – nai<br /> vaikas – läpš sūnus – pūoga duktė – tidār<br /> vaikaitis (-ė) – lapsläpš žentas – tidārmīez<br /> marti – mīņa anyta – mīejemā<br /> šešuras – mīeizā uošvė – naizjemā<br /> uošvis – naizizā svainis – sõzārmīez<br /> brolienė – veļīnai giminaitis (-ė) – sugli (draugas (-ė) – sõbrā) | Sveikinu tave (jus)! – Minā tēriņtõb sīnda (tēḑi)!<br />Linkiu daug laimės! – Minā tārmõb pǟgiņ vȯnnõ!<br />Nuoširdžiai sveikinu su – Tēriņtõb sidāmõst:<br />gimimo diena – sindizpǟvaks,<br />vardo diena – nimpǟvaks,<br />vestuvių diena – kōzgõndpǟvaks,<br />Naujaisiais metais – Ūd āigastõks!<br /> Laimingų Naujųjų metų! – Vȯndzizt Ūdtõ āigastõ!<br />Džiaugsmingų – Rīemliži:<br /> Kalėdų – Taļšpivḑi,<br />Velykų – Lejāvõtāmidi!<br /><br />Linkime geros sveikatos! – Mēg tarmõm jõvvõ tīeratõ!<br /><br />Į sveikatą! – Tīeratõks! (tostas) Užjaučiu tave (jus). – Minā tūndõb sinnõn (täddõn) īņõz. <br /> | duona – lēba<br />ragaišis – kak<br />tortas – tort pienas – sēmḑa<br />sviestas – vȭidag sūris – sȭira varškė – kuppõnsēmḑa grietinė – iļdžēmḑa<br /> kiaušinis – munā<br />vaisius – pūvīļa<br /> daržovė − tarāvīļa<br />uoga − mōŗa<br /> mėsa – vȯzā<br />dešra – mȭka<br /> kepsnys – tsepīt<br /> jautiena – jelājvȯzā<br /> kiauliena – sigāvȯzā<br />vištiena – kanāvȯzā<br /> žuvis – kalā košė – sandrok<br />sriuba – zup vanduo – vež<br />arbata – tē<br />kava – kaffe<br />sultys – līem<br />alus – vȯl<br /> vynas – vīnõ<br /> |} == Pastabos == {{notelist|2}} == Šaltiniai ir literatūros išnašos == {{Išnašos}} == Literatūra == {{refbegin}} * {{citation | last= Vītso | first= Tīts Reins | authorlink = |author2= | editor1-last = Blumberga | editor1-first = Renāte | editor2-last = Mäkeläinen | editor2-first = Tapio | editor3-last= Pajusalu | editor3-first= Karl | year = 2013 | title = Lībiešu valodas pamatiezīmes | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 267.&mdash;286. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 | ref = CITEREFViitso2013 }} * {{citation | last = Vītso | first = Tīts Reins | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Lībiešu valoda pārējo Baltijas jūras somu valodu vidū | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 258.&mdash;266. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFViitso1994 }} * {{citation | last = Vēri | first = Eduards | authorlink = |author2= | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Īss lībiešu valodas apraksts | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 267.&mdash;288. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFVääri1994 }} * {{citation |title=Livonian |last=Moseley |first=Christopher |year=2002 |publisher=LINCOM EUROPA |location=Muenchen |isbn=3895861588 |url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/17236}} * {{citation | last = Ernštreits | first = Valts | year = 2007 | title = Livonian orthography | journal = Linguistica Uralica | pages = 11.&mdash;22. lpp | url = http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2007/issue_1/ling-2007-1-2.pdf }} * {{citation | last1 = Ernštreits | first1 = Valts | last2 = Kļava | first2 = Gunta | year = 2014 | title = Grammatical changes caused by contact between Livonian and Latvian | journal = Eesti ja soome-ugri keeleteaduse ajakiri | pages = 77.&mdash;90. lpp | url = http://jeful.ut.ee/index.php/JEFUL/article/view/jeful.2014.5.1.05/43 }} * {{citation |title=Die jungen lettischen Lehnwörter im livischen |last=Suhonen |first=Seppo |year=1973 |publisher=Suomalais-Ugrilainen Seura |location=Helsinki |isbn=951-9019-06-5 |url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/17036}} * {{citation | last = Rudzīte | first = Marta | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 288.&mdash;319. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 }} * {{citation|title=Parlons live: une langue de la Baltique |last=de Sivers |first=Fanny |year=2001 |publisher=L'Harmattan |isbn=978-2747513371}} * {{citation |first=Konstantīns |last=Karulis|title=Latviešu etimoloģijas vārdnīca |place=Rīga |publisher=Avots |year=2001 |isbn=9984-700-12-7}} * {{citation | last = Vēri | first = Eduards | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Par lībiešiem un lībiešu valodu (Tenu Karmas tulkojums latviešu valodā ar viņa piezīmēm un labojumiem) | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 227.&mdash;248. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFVääriKarma1994 }} * {{citation | last = Hirša | first = Dzintra | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Lībieši un lībiešu izcelsmes vietvārdi Latvijā | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 201.&mdash;215. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 }} * {{citation | last = Grīntāls | first = Riho | authorlink = |author2= | editor1-last = Blumberga | editor1-first = Renāte | editor2-last = Mäkeläinen | editor2-first = Tapio | editor3-last = Pajusalu | editor3-first = Karl | year = 2013 | title = Lībiešu valoda jauno laiku pirmajos gadsimtos | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 255.&mdash;265. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 | ref = CITEREFGrünthal2013 }} * {{citation | last = Vinklers | first = Eberhards | authorlink = |author2= | editor1-last= Blumberga | editor1-first= Renāte | editor2-last= Mäkeläinen | editor2-first= Tapio | editor3-last= Pajusalu | editor3-first= Karl | year = 2013 | title = Par aizguvumu slāņiem lībiešu valodā | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 303.&mdash;312. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 }} *: Internetinė straipsnio versija anglų kalba:<br />{{citation | last = Winkler | first = Eberhard | year = 2014 | title = Loanword strata in Livonian | journal = Eesti ja soome-ugri keeleteaduse ajakiri | issn = 2228-1339 | url = http://jeful.ut.ee/index.php/JEFUL/article/view/jeful.2014.5.1.11/49 | doi = 10.12697/jeful.2014.5.1.11 }} {{refend}} == Nuorodos == * Dokumentinis filmas lyvių kalba [http://www.uttv.ee/naita?id=7803 ''Profesoriaus Vytso lyviai''] (žr. [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]]). Titruojama [[Estų kalba|estiškai]]. * {{citation |last1=Viitso |first1=Tiit-Rein |last2=Ernštreits |first2=Valts |title=Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz (LEL) (''Lyvių-estų-latvių žodynas'') |url=http://www.keeleveeb.ee/dict/translate/lietlv/lv/index.html |year=2012–2013 |location=Tartu / Rīga |isbn=9789984815763 }}(Norint ieškoti latvių kalba (''latviešu atbilsmes'', LV), latvišką žodį galima rasti [http://letonika.lv/groups/default.aspx?g=2&r=10631062 ''Lietuvių-latvių žodyne''] letonika.lv) * {{citeweb |url=http://sonad.oahpa.no/lav/liv/ |title=Latvių-lyvių-latvių (estų, suomių) žodynas |work=Oahpa |publisher=University of Tromsø }} (Kaip informuojama projekte, žodynas grįstas ta pačia medžiaga, kaip ir LEL, tačiau jame esama į LEL neįtrauktų antraštinių žodžių, čia vartojama įprastinė keletu ženklų papildyta rašyba.) * {{citeweb |url=http://giellatekno.uit.no/cgi/index.liv.eng.html |title=Lyvių kalbos įrankai (linksnių generatorius ir kt.) |work=Sámi giellatekno |publisher=University of Tromsø }} (Jeigu žodžio šaknis kaitant kinta, sugeneruoti linksniai gali būti klaidingi.) * {{citeweb |url=http://www.eki.ee/dict/ety/ |title=Eesti etümoloogiasõnaraamat |trans-title=Etimologinis estų kalbos žodynas |publisher=Eesti Keele Instituut }} (Etimologiniame žodyne lyviški žodžiai aptariami prie estiškų antraštinių žodžių, jeigu jų kilmė ta pati.) * {{citation |last1=Sjögren |first1=Andreas Johan |last2=Wiedemann |first2=Ferdinand Johann |title=Livisch-deutsches und deutsch-livisches Wörterbuch (Lyvių-vokiečių-lyvių žodynas); |url=http://www.eki.ee/dict/ldw/ |year=1861 |publisher=Eggers }} (Estų kalbos instituto sukurta tiriamoji versija, vartojama pirminė Šiogreno rašyba.) * [https://incubator.wikimedia.org/wiki/Wp/liv/E%E1%B8%91%E1%B8%91il%C4%93%E1%B8%91 Lyviškoji Vikipedija] (bandomoji, dar nepatvirtinta versija) * Lyvių kultūros ir kalbos portalas [http://www.livones.net/liv Livones.net]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * Kalbos pradmenys Facebook’o grupėje [https://www.facebook.com/livuval/?fref=ts ''Līvõ kēļ''] („Lyvių kalba”) * Lyvių grupė ''[[Tai Tai]]'': [https://www.youtube.com/watch?v=I1AT0e1CHy0&list=PLrLh0Vet5pcIAyaSBQpZYoQQvgzRl5MV2&index=22&t=41s ''Daina apie duonos dalinimą''] (lyviškai) * {{Ethnologue|liv}} {{Uralo kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Finų kalbos]] [[Kategorija:Latvijos paveldas]] [[Kategorija:Lyviai]] rfyyq5ewtg09qsplmukj1yvc5iseuyg 7889761 7889585 2026-07-30T11:44:46Z Ed1974LT 52229 /* Veiksmažodis */ 7889761 wikitext text/x-wiki {{kalba|kalba=Lyvių kalba <br />'''''līvõ kēļ'''''|spalva= limegreen| šalys= {{flag|Latvija}}<br>{{flag|Estija}}{{efn|Lyvių—estų—latvių žodyno pratarmėje Vytsas rašo, kad lyvių kalbos mokoma Estijos ir Latvijos aukštosiose mokyklose.}}| kalbančiųjų=<small>Vienam [[2020]] m. gimusiam žmogui ši kalba yra [[Gimtoji kalba|gimtoji]].<ref name="lsm.lv"/> Esama ~40 [[Kalbos sertifikatas#Kalbų mokėjimo lygiai|B1 lygiu]] ir ~210 [[Kalbos sertifikatas#Kalbų mokėjimo lygiai|A1–A2 lygiais]] kalbos naujai išmokusiųjų</small><ref name="thetimes1">The Times Europe (2013-06-05): [http://www.thetimes.co.uk/tto/news/world/europe/article3782596.ece ''Death of a language: last ever speaker of Livonian passes away aged 103''] ''(anglų k.); tikrinta 2017-02-08</ref><ref>livones.net (2011-12-14): [http://www.livones.net/valoda/?raksts=8701 ''Lyvių kalbos padėtis''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140202235047/http://www.livones.net/valoda/?raksts=8701 |date=2014-02-02 }} (latvių k.); tikrinta 2017-02-09</ref>| vieta= į šimtuką nepatenka| kilmė=[[Uralo prokalbė]] *[[Uralo kalbos]] **[[Finougrų kalbos]] ***[[Finų kalbos]] ****[[Baltijos finų kalbos]] *****'''lyvių'''| oficiali={{flag|Latvija}}<br>Įteisintoji Latvijos mažumos kalba<ref>1999 m. gruodžio 21 d. [http://likumi.lv/doc.php?id=14740 Latvijos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo] 5. str.; tikrinta 2017-02-07</ref><br>| iso639-1=-| iso639-2=-| iso639-3=liv}} {{Incubator|code=liv}} [[Vaizdas:Idioma livonio.png|299px|thumb|Lyvių kalba [[Kuršas|Kurše]]]] '''Lyvių kalba''' (lyv. k. ''līvõ kēļ'') – beveik išnykusi [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimos [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] grupės [[agliutinacinė kalba]], viena iš dviejų [[Latvija|Latvijos]] [[Čiabuviai|autochtoninių]] kalbų ir vienintelė kalba greta [[latvių kalba|latvių]], Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.{{efn|Pagal Valstybinės kalbos įstatymo 3 straipsnį, [[latgalių kalba]] yra „istorinė latvių kalbos atmaina”, pagal 5 straipsnį, valstybinė kalba yra latvių, ir visos kitos Latvijos Respublikoje vartojamos kalbos, išskyrus lyvių kalbą, Valstybinės kalbos įstatymo požiūriu laikomos svetimomis.}} Paskutinė [[Kanada|Kanadoje]] ilgai gyvenusi lyvių kaip [[Gimtoji kalba|gimtosios kalbos]] vartotoja [[Grizelda Kristiņa|Grizelda Kristinia]], sulaukusi 103 metų, mirė [[2013]] m. birželio 2 d.<ref name="thetimes1"/> Vienintelis šių dienų žmogus, vaikas, kuriam lyvių kalba yra gimtoji – [[2020]] m. gimusi [[Mednių šeima|Kuldė Mednė]] (''Kuldi Medne''), jos tėvai – lyvių kalbos gaivinimo aktyvistai.<ref name="lsm.lv"/> Šiuo metu yra daugiau kaip 200 geriau ar silpniau lyvių kalbos naujai pramokusių žmonių, dauguma iš jų – [[lyviai]].<ref name="autogenerated127">Ernštreits V. „Livonian in the 21st century”. Études finno-ougriennes, 44 (janvier 2012). Numéro spécial „Les langues finno-ougriennes aujourd’hui”, Paris, ADÉFO; L’Harmattan, (2014) p. 127–144, ISSN 0071-2051, ISBN 978-2-343-02592-6, EAN 9782343025926</ref> Lyvių kalba įtraukta į [[UNESCO]] nykstančių kalbų sąrašą.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net” (2011-12-12): [http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8680 Lyvių kalba] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141222195941/http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8680 |date=2014-12-22 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-03-10</ref> Kilmės atžvilgiu lyvių ir latvių kalbos visai negiminingos, tačiau viena kitai padarė žymų poveikį ir dėl to atsirado savitų bruožų, ypač garsyne, kurių neturi joms giminingos kalbos: latvių kalba turi daug [[baltų kalbos|baltų]] ir [[slavų kalbos|slavų]] kalboms nebūdingų [[Fonologija|fonologinių]] ypatybių, o lyvių kalboje, be kitų pavyzdžių, susidarė palyginti sudėtinga [[Kirtis|kirčiuoto]] skiemens struktūra drauge su nekirčiuotų [[Balsis|balsių]] trumpinimu. Lyvių kalbai artima, bet daug konservatyvesnė [[suomių kalba]] pasižymi ne tokia sudėtinga kirčiuoto skiemens sandara ir net labai ilguose žodžiuose išlaiko nekirčiuotus balsius sveikus. Lyvių kalboje išnyko tiek [[priebalsių laipsniavimas]], tiek [[balsių harmonija]], tačiau naujai susidarė labai sudėtinga balsių kaita.<ref>{{cite book|last=Лаанест|first=А.|title=Основы финно-угорского языкознания (прибалтийско-финские, саамские и мордовские языки)|chapter=Прибалтийско-финские языки|location=М.|publisher=Наука|date=1975|pages=18|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Цыпанов|first=Е. А.|title=Сравнительный обзор финно-угорских языков|chapter=Ливский язык|url=http://www.finnougoria.ru/pdf%20izdania/sravnitelnyi%20obzor2.pdf|location=Сыктывкар|publisher=Кола|date=2008|pages=191|isbn=5-8818-6835-8}}</ref> Lyvių kalba pasižymi kai kuriomis [[Archaizmas|archajiškomis ypatybėmis]]: išsaugota ''*ktt'' : ''*kt'' (> ''*t'' : ''*d'') priešprieša; daugybėje [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] išsaugotas galinis ''-a'', kuris kitose Baltijos finų kalbose virto produktyvesniu ''-e'' > ''-i'' kamiengaliu; lyvių kalbai būdingos ypatingos liepiamosios [[Nuosaka|nuosakos]] vienaskaitos II [[Asmuo (gramatika)|asmens]] formos.<ref>{{cite book|last=Viitso T.-R.|title=The Uralic languages|chapter=Fennic|location=London – New York|publisher=Routledge|date=1998|pages=101–102|isbn=}}</ref> Kadangi lyvių kalba – [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], žodžio kaitomoji dalis šiame straipsnyje vadinama [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesaga]] ([[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] priesaga), o ne [[Galūnė (kalbotyra)|galūne]]. Darybos formantai taip pat vadinami priesagomis ([[Žodžių daryba|darybos]] priesagomis). Atsižvelgiant į kontekstą, lyvių kalbos raštijos ištakomis gali būti laikoma [[XIX amžius|XIX a.]] išnykusi ir palyginti prastai dokumentuota [[Vidžemė]]s Salacos arba [[Kuršas|Kuršo]] lyvių tarmė. Čia daugiausia bus remiamasi Kuršo lyvių rytų tarme, kuria grindžiama [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lyvių kalba. == Tarp kitų giminingų kalbų == [[Vaizdas:Norādes Kolkasragā.jpg|270px|thumb|left|Nuorodos [[Kolkos ragas|Kolkos rage]] latvių, lyvių ir anglų kalbomis]] Kaip teigia estų kalbininkas T. Vytsas ([[Tiit-Rein Viitso]]), [[Baltijos finų kalbos]] pradžioje buvo skilusios į tris atšakas: lyvių kalbą, pietų estų kalbą (sunormintas jos variantas – [[veru kalba]]) ir į atšaką, kurią jis vadina [[Neva|Nevos]] kalbų grupe. Iš pastarosios kilo visos kitos Baltijos finų kalbos.{{sfn|Viitso|1994|p=262}} Estų kalbininko [[Paul Alvre|P. Alvrės]] teigimu, pirmieji Baltijos jūros pakrantėse apsigyvenę finai buvo lyvių ir [[Suomių kalba|suomių]] vakarinių tarmių vartotojai.{{sfn|Viitso|1994|p=261}} Vytsas nurodo, kad savarankiškų Baltijos finų kalbų susidarymas tebėra ginčytinas klausimas. Vis dėlto, jo manymu, yra aišku, kad lyvių kalba − viena iš seniausiųjų savarankiškų Baltijos finų kalbų.{{sfn|Viitso|1994|p=266}} == Istorija == === Iki XX amžiaus === [[Vaizdas:Liivi keel.GIF|350px|right|thumb|{{legend|#3f403f|Paskutinių lyvių kalbos vartotojų teritorijos}} {{legend|#c7bca3|Istorinis lyvių kalbos paplitimo arealas Latvijoje}}]] Pagal [[Archeologija|archeologinius]] duomenis, dabartinės [[Pabaltijis|Baltijos kraštų]] teritorijos buvo apgyvendintos daugiau kaip prieš 10 000 metų. Pirmieji gyventojai buvo [[Senoji Europa|protoeuropiečiai]]. Baltijos finai čia pasirodė apie [[2000 m. pr. m. e.|2000 m. pr. m. e]]. arba, kaip teigia [[Tõnu Karma|T. Karma]], apie [[3000 m. pr. m. e.]] Jie susimaišė su protoeuropiečiais ir čia įsigalėjo Baltijos finų kalbos atmaina, kurios pagrindu susiformavo lyvių, šiaurės ir pietų [[Estų kalba|estų]] kalbos.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227}} [[Estai|Estų]] kalbininko [[Paul Ariste|P. Aristės]] teigimu, apie 3000 m. pr. m. e. į Baltijos kraštus atsikėlę [[Šukinės duobelinės keramikos kultūra|šukinės duobelinės keramikos]] kultūros atstovai kalbėjo penkiomis pagrindinėmis Baltijos finų kalbomis, ir viena iš jų buvo lyvių kalba.{{sfn|Hirša|1994|p=201}} [[Virvelinės keramikos kultūra|Virvelinės keramikos kultūros]] atstovai, kuriems priklausė ir [[prabaltai]], į dabartinę [[Latvija|Latvijos]] teritoriją atsikėlė apie 2000 metus pr .m. e. ir čia susidūrė su Baltijos finų tautomis.{{sfn|Hirša|1994|p=204}} [[XII amžius|XII a]]. pabaigoje lyviai gyveno plačiame ruože prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]], taip pat [[Dauguvos lyvių žemė|Dauguvos]] ir [[Turaida (žemė)|Gaujos]] žemupių apylinkėse, iš žemyno pusės jų kaimynai buvo [[Latviai|letai]], [[žiemgaliai]] ir [[sėliai]]. Anksčiausios rašytinės žinios apie lyvius randamos [[XI amžius|XI]] a. [[Kijevo Pečorų laura|Kijevo Pečiorų lauros]] vienuolyno [[Būtųjų laikų pasakojimas|Nestoro kronikose]], kur lyviai minimi kaip ''либь'' (''lib&apos;'') bei ''любь'' (''liub&apos;''), nors pastarasis užrašymas laikomas klaidingu.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227}} Remdamasis rašytiniais šaltiniais, suomių finougristas [[Riho Grünthal|R. Griuntalas]] teigia, kad iki [[Livonijos karas|Livonijos kryžiaus karų]] [[XIII amžius|XIII a.]] pradžioje Latvijoje galėjo gyventi apie 150 000 žmonių. [[Lyviai|Lyvių]] galėjo būti 15 000−21 000, pagal kitus šaltinius − iki 28 000. Iš jų 10 000–12 000 gyveno [[Dauguvos lyvių žemė|Dauguvos žemupyje]], 5000−6000 – [[Turaida (žemė)|Turaidos]] arba [[Gauja|Gaujos]] regione, ir apie 6000−9000 − [[Metsepolė]]je.{{sfn|Grünthal|2013|p=25š}} Nors lyvių kalba ilgiausiai išsilaikė [[Kuršas|Kurše]], iki šiol nėra aišku, ar lyviai ten gyveno jau tada, kai [[Vidžemė]]s lyvių žemėse vyko [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikoje]] aprašyti nuotykiai.{{sfn|Grünthal|2013|p=257}} Henriko Latvio kronikoje kalbama apie lyvių ir jų kaimynų žiemgalių bei sėlių krikštą. Išsamiai pasakojama apie [[Akas (vadas)|Ako]] ir [[Dabrelis|Dabrelio]] vadovaujamų lyvių priešinimąsi ir tada, kai vyriausiasis vadas [[Kaupas (vadas)|Kaupas]] sutiko krikštytis ir perėjo į vokiečių pusę. [[Eduard Vääri|E. Vėrio]] nuomone, vokiečiai visų pirma buvo nusitaikę į jūros pakrantėse gyvenusius lyvius, nes jie buvo blogi [[Krikščionybė|krikščionys]], atkakliai laikėsi [[Pagonybė|pagoniškų]] papročių, tad užsitraukė žemvaldžių nemalonę ir šie į jų teritorijas skatino keltis gretimas tautas.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227.&mdash;228}} [[Livonijos konfederacija|Livonijos konfederacijos]] laikotarpiu [[Estija|Estijoje]] ir Vidžemėje gyventojų skaičius nuo [[1350]] iki [[1550]] m. pastebimai išaugo, bet po to prasidėjo ilgi karo metai. Skaičiuojama, kad per ateinančius 80 metų gyventojų sumažėjo perpus, sunkiausias laikotarpis − paskutiniai [[XVI amžius|XVI a.]] dešimtmečiai. Iki [[XVII amžius|XVII a]]. pabaigos [[Švedija|Švedijos]] valdomoje Vidžemėje gyventojų skaičius vėl ėmė augti, kol [[Didysis Šiaurės karas|Didžiojo Šiaurės karo]] katastrofos šį augimą sustabdė. Griuntalo manymu, šiuodu karo laikotarpiai lėmė tai, kad Vidžemės lyvių kalba išnyko jau [[XIX amžius|XIX a.]]{{sfn|Grünthal|2013|p=256}} [[Švedai|Švedų]] istorikas [[Thomas Hiärn|T. Jernas]] (''Thomas Hiärn'', 1638–1678) savo kronikoje ''Ehst-, Lyf- und Lettlaendische Geschichte'' (aprašomi įvykiai iki [[1639]] m.) kalba, kad Vidžemėje lyvių buvo likę mažai (daugiausia [[Salacgryva|Salacos]], [[Limbažiai|Limbažių]], [[Liepupė (kaimas)|Liepupės]], [[Nabė (kaimas)|Nabės]] ir [[Vainižiai|Vainižių]] apylinkėse), o Kurše jų buvę daugiau, be to, tenai jie nesituokę su latviais.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=229}} {{quote box |width = 30% |bgcolor=#EEE8AA |align = right |quote = Lyvių šiuo metu tiek mažai, tų, kurie gyvena siaurame Salacos pakrantės ruože Limbažių, Liepupės, Nabės ir Vainižių link, kaip buvo sakyta anksčiau. Jie beveik kasdien kalba latviškai, nes gyvena kartu [su latviais] ir pamaldose turi verstis latvių kalba. Tačiau tie, kurie išlikę Kurše, verčiau tuokiasi ne su latviais, o su saviškiais. Nors ir latvių aplinkui nėra itin daug, nes jie bijo burtų, kuriuos jie [= lyviai] dažnai naudoja. |source = T. Jerno pastebėjimai apie lyvių padėtį maždaug 1665 m.{{sfn|Grünthal|2013|p=258}}}} [[Vaizdas:Matthai.gif|thumb|200px|left|1863 m. Londone Kuršo lyvių rytų patarme išleistos [[Evangelija pagal Matą|Evangelijos pagal Matą]] antraštinis puslapis]] Savo tyrime ''Versuch über die Alterthümer Lieflands und seiner Völker besonders der Letten'' ([[1778]] m.) vokiečių rašytojas dvasininkas J. L. Bergeris (''Johann Ludwig Börger'', 1730–1791) rašo, kad yra sutikęs lyvių ne tik prie Salacos, bet ir, 15 metų iki publikuojant darbą, netoli [[Ryga|Rygos]], už 15 km nuo jos buvusioje Rembergės smuklėje.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=230}} Be iki tol turėtų pavienių lyviškų žodžių sąrašų (arba ankstyvosiose [[Kronika|kronikose]] paminėtų lyvių [[Asmenvardis|asmenvardžių]] ir [[Vietovardis|vietovardžių]]), pirmasis kada nors išleistas tekstas lyvių kalba − tai į Salacos [[Tarmė|tarmę]] verstas „[[Tėve mūsų]]“, kurį latvių dvasininkas ir švietėjas [[Gustavas Bergmanis|G. Bergmanis]] (1749–1814) [[1789]] m. išspausdino tekstų rinkinyje ''Das Gebeth des Herrn oder Vaterunsersammlung''.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=231}} Bene reikšmingiausias posūkis lyvių kalbos istorijoje – tai [[suomiai|suomių]] kilmės kalbininko [[Andreas Johan Sjögren|A. Šiogreno]] (''Andereas Johan Sjögren'', 1794–1855) ir [[Vokiečiai|vokiečių]]-švedų kilmės estų kalbininko [[Ferdinand Johann Wiedemann|F. Vydemano]] (''Ferdinand Johann Wiedemann'', 1805–1887) parengti ir [[1861]] m. dviem tomais [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] išleisti [[gramatika]] bei [[žodynas]] (Joh. A. Sjögren, F. Joh. Wiedemann: ''Livische Grammatik nebst Sprachproben'' ir ''Livisch-deutsches und deutsch-livisches Wörterbuch'').{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=232.&mdash;233}} Vėliau Vydemanas prisidėjusiems prie ''Lyvių–vokiečių–lyvių žodyno'' rengimo savo informantams [[Nika Polmanis|Nikai Polmaniui]] ir [[Janis Princis (1796)|Janiui Princiui]] bei šio sūnums [[Jānis Princis (1821)|Janiui]] ir [[Pēteris Princis|Pėteriui]] nurodė [[Evangelija pagal Matą|Evangeliją pagal Matą]] versti tiek į Kuršo lyvių vakarų, tiek į rytų patarmes. Vydemanas evangeliją suredagavo ir [[1863]] m., remiamas [[Louis Lucien Bonaparte|L. L. Bonaparto]], [[Londonas|Londone]] rado galimybę ją išspausdinti vakarų patarme kaip ''Das Evangelium Matthäi in den westlischen Dialect des Livischen übersetzt von dem Liven J. Prinz und dessen Söhnen P. Prinz und J. P. Prinz'' ir rytų patarme kaip ''Das Evangelium Matthäi in den östlichen Dialect des Livischen zum ersten Male übersetzt von dem Liven N. Pollmann''. Vėrio teigimu, išleidus Vydemano redaguotą Polmanio ir Princio Evangelijos pagal Matą vertimą, prasidėjo nuolatinė lyvių [[Rašomoji kalba|rašomosios kalbos]] raida.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=234}} Kita knyga lyvių kalba (taip pat Evangelija pagal Matą) [[1880]] metais išleista Sankt Peterburge, rašyba grįsta tuo metu vartotąja vokiečių ir latvių kalbose. Vertimo autorius nežinomas.<ref>Ernštreits V. (2007). ''Livonian Orthography''. Linguistica Uralica. t. XLIII, Nr. 1., p. 15. ISSN 0868-4731 [http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2007/issue_1/ling-2007-1-2.pdf (žr. internete)]; tikrinta 2017-02-03</ref> Paskutinis [[Salaca|Salacos]] tarme šnekėjęs žmogus mirė [[1868]] m.{{sfn|Moseley|2002|p=6}} [[1860]] m. 12-oje Šiaurės Kuršo kaimų gyveno apie 3 000 lyvių, apie 2 000 iš jų kalbėjo lyviškai. Suomių kalbininko [[Eemil Nestor Setälä|E. N. Setelės]] (''Emil Nestor Setälä'') apskaičiavimais, XIX amžiaus pabaigoje ([[1888]] m.) lyviškai kalbėjo 2 929 žmonės.{{sfn|Moseley|2002|p=7}} === XX amžius === [[Vaizdas:Līvli.jpg|210px|thumb|Laikraštis „Lyvis“ (''[[Līvli]]''; 1939 m.)]] [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais lyviai iš savo pajūrio kaimų buvo priverstinai [[Evakuacija|evakuoti]]. Į nusiaubtus namus jiems buvo leista grįžti [[1920]] m., kai Latvija jau buvo tapusi nepriklausoma valstybe.<ref>[http://letonika.lv/groups/default.aspx?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 ''Latvijos istorijos enciklopedija (letonika.lv)''], (latvių k.); tikrinta 2017-04-23</ref> Šis tremties laikotarpis (1915–1919) lyvių istorijoje žinomas kaip ''ulzajtõbāiga'' '(lyvių) išvarymo metas'. Grįžo ne visi, lyvių bendruomenės išskirstymas susilpnino kalbos vartojimą.<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/lv/preface.html ''Lyvių-estų-latvių žodynas. Sudarytojo pratarmė''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170713121026/http://www.murre.ut.ee/liivi/lv/preface.html |date=2017-07-13 }} (latvių k.); tikrinta 2017-04-23</ref> [[1925]] m. lyvių buvo likę 1 238.<ref name="vestnesis2000">''Latvijas vēstnesis'' (04.08.2000., Nr. 278/280 (2189/2191)): [https://www.vestnesis.lv/ta/id/9554 ''(Lyvių kultūros istorija ir aktualijos)''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] lyvių kalbą daugiausia tyrinėjo suomių ir estų kalbininkai [[Eemil Nestor Setälä|E. N. Setelė]], [[Lauri Kettunen|L. Ketunenas]], [[Lauri Posti|L. Postis]], [[Oskar Loorits|O. Loritsas]] ir [[Paul Ariste|P. Aristė]].<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/vesture/?raksts=8216 ''Svarbiausieji 1900–1939 m. lyvių istorijos įvykiai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080410/http://www.livones.net/vesture/?raksts=8216 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Dažniausiai suomių ir estų organizacijų pastangomis, nuo [[1920]] iki [[1939]] metų lyvių kalba buvo išleistos kelios dešimtys knygų – prasidėjo lyvių [[tautinis atgimimas]].<ref name="livones1">Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/?raksts=8134 ''Literatūra. Tarp abiejų Pasaulinių karų''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080636/http://www.livones.net/literatura/?raksts=8134 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Suomių organizacijos teikė pagalbą lyviams įgyti profesinį ir aukštąjį išsilavinimą [[Suomija|Suomijoje]].<ref name="lyvių gyvenimas"/> [[1921]] m. išspausdintas pirmasis vadovėlis (skaitymo knyga) lyvių kalba ''Ežmi Līvәd lugdәbrōntәz<ref name="Valge">{{cite book|title=Emakeele Selts 1920–2020|trans-title=Gimtosios kalbos draugija 1920–2020 m.|author=J. Valge (sudarytojas)|location=[[Talinas|Tallinn]]|publisher=AS Pakett trükikoja|year=2021|ISBN=978-9949-9222-8-4|chapter=Emakeele Selts ja sugulaskeeled|trans-chapter=Gimtosios kalbos draugija ir giminingos kalbos (aut. T. Tuisk)|url=https://www.emakeeleselts.ee/wp-content/uploads/2024/01/ES_pohikroonika_sisu.pdf|page=399|accessdate=2025-08-06|language=et}}</ref> (Pirmoji lyvių skaitymo knyga)'', sudarytojas – estų kalbininkas [[Oskar Loorits|Oskaras Loritsas]]. Iš viso 1921–1926 m. buvo išleistos penkios tokios skaitymo knygos. Jos tarnavo tiek kaip skaitiniai lyvių kalba, tiek tam tikru atžvilgiu atliko [[Laikraštis|laikraščio]] arba [[Metraštis|metraščio]] funkcijas. 1920–1940 m., „antrojo atgimimo“ lakotarpiu, lyvių kultūra formavosi daugiausia rytų lyvių patarmės pagrindu.<ref name="livones1"/> [[1923]] metais įkurta lyvių organizacija – [[Lyvių sąjunga]],<ref>{{cite web |title=Lyviams – eilinės išnykusios tautelės vaidmuo? |last1=Palkimas |first1=Valdas |website=www.verslosavaite.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2007-05-14 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lyviams-eilines-isnykusios-tauteles-vaidmuo-13190962 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> tais pačiais metais fakultatyviai (kaip nebūtino, pasirenkamo dalyko) mokyklose pradėta mokyti lyvių kalbos: [[Mārtiņš Lepste|M. Lepstė]] 15 metų lankėsi lyvių kaimų mokyklose ir mokė visus norinčiuosius.<ref name="lyvių gyvenimas">Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/vesture/jaunielaiki/?raksts=8203 ''Kultūrinis ir visuomeninis lyvių gyvenimas. Kalbos mokymas.''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211075106/http://www.livones.net/vesture/jaunielaiki/?raksts=8203 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> 1923 m. lyvių raidyno normintojas, kultūrininkas ir poetas [[Kōrli Stalte|Karlis Staltė]] (lyv. ''Kōrli Stalte'') sukūrė [[Lyvių himnas|lyvių himno]] ''Min izāmō'' (''Mano tėvyne'') žodžius, [[Vaizdas:LīvoLōlõd1924..jpg|140px|thumb|left|Pirmasis lyvių poezijos rinkinys (1924 m.)]] o [[1924]] m. [[Talinas|Taline]] buvo išleistas šio poeto 28-ių eilėraščių rinkinys ''Līvõ lōlõd (Lyvių dainos)''.<ref name="livones1"/><ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/literati/?raksts=8267 ''Karlis Staltė''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160926200131/http://www.livones.net/literatura/literati/?raksts=8267 |date=2016-09-26 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1931]] m. lyviškai buvo pradėtas leisti mėnesinis laikraštis ''[[Līvli]] (Lyvis)'', jame savo darbus publikavo poetai ir rašytojai, taip pat buvo rašoma apie kultūros ir lyvių gyvenimo įvykius.<ref name="livones1"/> [[1935]] m. [[Pėteris Dambergas|P. Dambergas]] lyvių kalba [[Helsinkis|Helsinkyje]] išleido [[Chrestomatija|chrestomatiją]] ''Jemakīel lugdõbrāntõz skūol ja kuod pierast'' (''Skaitymo knyga gimtąja kalba mokyklai ir namams''), ši knyga laikoma viena iš geriausiųjų, išspausdintų lyvių kalba.<ref>{{cite book|last=Eesti Entsüklopeedia, t. 14|first=|title= P. Damberg|publisher=Eesti Entsüklopeediakirjastus|location=Tallin|date=2000|pages=45|isbn=9-985-70064-3}} [http://entsyklopeedia.ee/artikkel/damberg_pētõr ''Damberg, Pētõr''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170924061146/http://entsyklopeedia.ee/artikkel/damberg_p%C4%93t%C3%B5r |date=2017-09-24 }};</ref><ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”. Renāte Blumberga: [http://www.livones.net/personalijas/?raksts=8166 Pēteris Dambergs] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141227191121/http://www.livones.net/personalijas/?raksts=8166 |date=2014-12-27 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[Vaizdas:Lyvių-vokiečių_kalbų_žodynas.jpg|210px|thumb|[[Lauri Kettunen|L. Ketuneno]] Lyvių–vokiečių kalbų žodynas ir gramatikos įvadas (1938 m.) – iki šiol vertinamas vienas didžiausių lyvių kalbai skirtų veikalų]][[Tarpukaris|Tarpukariu]] lyvių kalbos saugojimo ir tyrimo srityje svarbus vaidmuo teko suomių profesoriui [[Lauri Kettunen|Lauriui Ketunenui]]: [[1938]] m. jis pasirūpino išleisti išsamų ''Lyvių–vokiečių kalbų žodyną'' ir lyvių kalbos [[Fonetika|fonetikos]] bei [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] aprašą. L. Ketuneno darbai iki šiol išlieka kaip vertingas lyvių kalbos šaltinis, nes juose vartojama tiksli fonetinė [[transkripcija (lingvistika)|transkripcija]] ir pateikta daug unikalios informacijos.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/valoda/?raksts=8104 ''Didžiausiasis lyvių kalbos žodynas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080638/http://www.livones.net/valoda/?raksts=8104 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1942]] m. Helsinkyje dar pasirodė [[Naujasis Testamentas]], jį, vadovaujamas suomių kalbininko L. Ketuneno, vertė Karlis Staltė.{{sfn|Moseley|2002|p=11}} Po Antrojo pasaulinio karo knygos lyvių kalba jau nebebuvo leidžiamos.<ref>{{cite book|last=Vääri|first=E.|title=Pasaulio kalbos. TSRS tautų kalbos: Finougrų ir samodų kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1966|pages=138|isbn=}}''(rusų k.)''</ref> [[Antrasis pasaulinis karas]] sudavė skaudų smūgį lyvių kalbos vartotojams: pajūryje gyvenantiems lyviams dėl jūros kontrolės karo metu buvo apribotos žvejybos, pagrindinio išgyvenimo šaltinio, galimybės, dalis jų žuvo [[Kuršas|Kuršo]] mūšiuose, o daugybė kitų iš savo gimtųjų gyvenviečių buvo išblaškyti po visą [[Latvija|Latviją]], [[Estija|Estiją]] ir [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungą]], kai kurie pasitraukė į [[Vakarų pasaulis|Vakarus]]. Po karo, skirtingais apskaičiavimais, tebuvo likę 500–800 lyvių.<ref name="autogenerated28">Žurnalas „Tautinių bendrijų naujienos”, 2016, Nr. 1 (56), p. 28: [http://www.tbn.lt/files/File/Tiurkai/TBN%20zurnalas%202016%20Nr1-web.pdf ''Lyviai – Latvijos autochtonai'']; tikrinta 2017-02-03</ref><ref>[http://www.suri.ee/r/liivi/eng.html Lyvių kultūra ir istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060615214610/http://www.suri.ee/r/liivi/eng.html |date=2006-06-15 }} ''(anglų k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Pokariu Estijos [[Tartu universitetas]] surengė dvi lyvių kalbos, [[Etnologija|etnologijos]] ir [[Etnografija|etnografijos]] ekspedicijas ([[1948]]–[[1950]] ir [[1955]]–[[1956]] metais),<ref>Aristė P. (1958):''Lyviai ir lyvių kalba''. „Latvijos TSRS Mokslų Akademijos žinios”, Nr. 11, p. 35 ''(rusų k.)''</ref> tačiau lyvių buvo jau tik 200–500, o mokančiųjų lyviškai – dar mažiau. [[1970]] m. surašyme lyviai į tautų sąrašą nebeįtraukiami, o [[Pasas|pasuose]] uždrausta įrašyti tautybę „lyvis (-ė)”.<ref name="vestnesis2000"/> Įžymūs tuo laikotarpiu iškilę lyvių kalbos tyrėjai – estų finougristai [[Eduard Vääri|E. Vėris]] (''E. Vääri'')<ref>Sven-Erik Soosaar [http://www.ut.ee/Ural/hist.html Uurali keelte õpetamise ajaloost Tartu Ülikoolis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170205100617/http://www.ut.ee/Ural/hist.html |date=2017-02-05 }}; tikrinta 2017-02-06</ref> ir [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] (''T.-R. Viitso'').<ref>Estijos tyrimų informacinė sistema: [https://www.etis.ee/Portal/Persons/Display/94022b27-d095-43d5-a444-7578df72c415 T.-R. Viitso]; tikrinta 2017-02-06</ref> 8–9 dešimtmečiuose buvo atlikta formali [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lyvių kalbos [[reforma]]: buvo pašalinti [[Kuršas|Kuršo]] vidurinės patarmės ([[Lielirbė]]s) bruožai ir galutinai pereita prie Kuršo rytų patarmės normų, o rašyboje atsisakyta nuo [[XIX amžius|XIX a.]] pabaigos – [[XX amžius|XX a.]] pradžios nebevartojamų balsių žymėjimo raidėmis <у> ir <ö>. Vis dėlto tuo metu buvo nutraukta jau ne vieno dešimtmečio lyvių kalbos raštijos tradicija: po Sovietų Sąjungos okupacijos beveik nebeliko galimybių spausdinti lyviškų leidinių, kartkartėmis būdavo publikuojami tik rankraščiai. 8–9 dešimtmečiuose lyviškai daugiausia rašė trys autoriai: [[Pėteris Dambergas]], [[Poulīn Kļaviņ|Paulynė Kliavinia]] ir [[Alfons Bertholds|Alfonas Bertholdas]].<ref>''Latvija'': [http://latviya.takgivetmir.ru/a_latviya&livskaya-literatura&2.htm ''Lyvių literatūra po Antrojo pasaulinio karo''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211155120/http://latviya.takgivetmir.ru/a_latviya%26livskaya-literatura%262.htm |date=2017-02-11 }} ''(rusų k.)''; tikrinta 2017-03-03</ref> [[1972]] m. buvo įkurti lyvių ansambliai ''[[Līvlist]]'' ir ''[[Kāndla]]'', o [[1976]] m. sutuoktiniai lyviai Helmė ir Dainis Staltai (''[[Helmī Stalte]], [[Dainis Stalts]]'') įkūrė garsų [[Folkloras|folkloro]] ansamblį ''[[Skandinieki]]'', ansamblis tęsia veiklą iki šiol: atliekamos lyvių ir latvių dainos, populiarinama tautinė lyvių ir latvių kultūra, išleista dainų albumų, į kuriuos įtraukta ir lyviškų dainų.<ref> Latvijos visuomeninės žiniasklaidos portalas (2016-11-08): [http://www.lsm.lv/lv/raksts/tautas-maksla/dzive/folkloras-draugu-kopa-skandinieki-svin-40.-gadu-jubileju.a209172/ ''Folkloro grupė „Skandiniekai” švenčia 40-ąsias sukaktuves''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Lyvių patriotas, folkloro ansamblio ''Skandinieki'' įkūrėjas Dainis Staltas suvaidino ryškų vaidmenį atkuriant Latvijos nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.<ref>„Alkas” (2014-04-22): [http://alkas.lt/2014/04/22/l-purliene-sudie-didysis-dainiau-video/ ''Sudie, Didysis Dainiau''] (nekrologas); tikrinta 2017-02-03</ref> [[1989]] m. gyventojų surašymo duomenimis, lyvių buvo 226 ir 43,8 % iš jų lyvių kalba buvo gimtoji.<ref>{{cite book|last=Viitso|first=Т. R.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=76—77|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)''</ref> Pasak kitų šaltinių, [[1990]] m. Latvijai atkūrus nepriklausomybę, jau tik 35 žmonės galėjo šnekėti lyvių kalba ir vos 15 – laisvai.<ref name="autogenerated28"/> [[1991]] m. įstatymu lyviai buvo pripažinti Latvijos [[Čiabuviai|autochtonais]], valstybė įsipareigojo ginti ir saugoti lyvių kalbą, rūpintis jų kultūrine bei istorine aplinka, ir tuo tikslu lyvių senųjų kaimų pajūrio ruože buvo įteisinta lyvių teritorija, vadinama ''Līvõd Rānda ([[Lyvių pakrantė]])''. 1991 m. išleistas ''Latvių–lyvių pokalbių žodynas'' (autorės − [[Valda Marija Šuvcāne|V. Šuvcanė]] ir E. Žagarė).<ref name="letonikalv">Latvijos istorijos enciklopedija: [http://www.letonika.lv/groups/?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 ''Lyviai''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1992]] m. atnaujinta laikraščio ''[[Līvli]] (Lyvis)'' leidyba. 1993 m. buvo atkurta tuo metu 142 narius vienijusi [[Lyvių sąjunga]], turinti kalbos, [[Kraštotyra|kraštotyros]] ir kultūros bei istorijos skyrius.<ref>Lyvių kalbos ir kultūros portalas (2006-06-05): [http://www.livones.net/organizacijas/ls/?raksts=8301 ''Antrasis Lyvių sąjungos veiklos etapas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080745/http://www.livones.net/organizacijas/ls/?raksts=8301 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> 1993 m. išleistas atnaujintojo laikraščio ''Līvli'' vienintelis priedas vien tik lyvių kalba ''Līvli +'',<ref>{{cite book|title=Valodniecība. Somugristika|series=Latvijas Universitātes raksti|volume=708|url=https://www.lu.lv/materiali/apgads/raksti/708.pdf|issn=1407-2157|isbn=9984-802-30-2|publisher=Latvijas Universitāte|editor=A. Kalnača|year=2006|location=Rīga|author=[[Valt Ernštreit|V. Ernštreits]]|chapter=Lībiešu valoda medijos|page=65|accessdate=2025-05-17}}</ref> o [[1994]] m. įsteigtas [[Lyvių kultūros centras|Lyvių kultūros centras]] (''Līvõ Kultūr sidām''), kuris tais pačiais metais lyviškai išleido pirmąjį žurnalo apie lyvių kultūrą, meną ir lyvių tautinio judėjimo veikėjus ''Õvā (Srovė)'' numerį (1994–1995 m. iš viso išleisti trys šio žurnalo numeriai).<ref>{{cite book|title=Valodniecība. Somugristika|series=Latvijas Universitātes raksti|volume=708|url=https://www.lu.lv/materiali/apgads/raksti/708.pdf|issn=1407-2157|isbn=9984-802-30-2|publisher=Latvijas Universitāte|editor=A. Kalnača|year=2006|location=Rīga|author=[[Valt Ernštreit|V. Ernštreits]]|chapter=Lībiešu valoda medijos|page=63|accessdate=2025-05-17}}</ref><ref name="letonikalv"/> [[Vaizdas:LivonianAnthology1998.jpg|190px|thumb|left|Pirmoji lyvių poezijos [[antologija]] (1998 m.)]] Remiama Atvirosios visuomenės instituto, [[1998]] m. buvo publikuota ir [[Suomija|Suomijoje]] bei [[Estija|Estijoje]] pristatyta pirmoji visų žinomų lyvių poetų [[antologija]] ''Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska! ([[Aš pagausiu tave, menke!]]).''<ref>Delfi.lv:{{cite web|url=http://www.delfi.lv/kultura/news/books/kulturas-centra-noass-notiks-libiesu-valodas-dienas-svinesana.d?id=17898433|title=Kultūras centrā 'Noass' notiks Lībiešu valodas dienas svinēšana|author=|date=2007-05-17|publisher=www.DELFI.lv|accessdate=2017-04-12}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8678|title=Lībiešu literatūra|author=|quote=Tā ir 1998. gadā Rīgā iznākusī lībiešu dzejas antoloģija „Es viltīgāks par tevi, menca”, kurā apkopoti visu zināmāko lībiešu dzejnieku – pavisam 24 – darbi.|date=2011-12-12|publisher=livones.net|accessdate=2017-04-12|archive-date=2014-12-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20141227180858/http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8678|url-status=dead}}</ref> [[2000]] m. Rygoje buvo išleistas ''Līvõ kēļ. Piški optõbrōntõz (Lyvių kalba. Mažasis vadovėlis)'', autorė – [[Estija|Estijos]] kalbininkė Kerstė Boiko (''Kersti Boiko''). Remiamas Kultūros kapitalo fondo, šis vadovėlis išleistas tuometinio [[Suomija|Suomijos]] prezidento [[Martti Ahtisaari|Marčio Ahtisario]] (''Martti Ahtisaari'') [[Lyvių sąjunga]]i dovanotomis lėšomis.<ref>{{cite book|last=Boiko|first=K.|title = Līvõ kēļ. Piški optobrōntõz ({{lv|Lībiešu valoda. Mazā mācību grāmata}})|publisher=SIA „ELPA-2“|location=Rīga|date=2000|pages=2|issn=}}</ref> === XXI amžius === 2006 m. [[Lyvių kultūros centras]] įkūrė [[interneto portalas|interneto portalą]] lyvių, latvių ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbomis ''[[Livones.net]]'', kuriame pateikiama informacija apie lyvių kalbą, istoriją ir kultūrą.<ref>{{cite web|title=Updated portal about Livonian history, language and culture www.livones.net|url=https://valoda.lv/en/updated-portal-about-livonian-history-language-and-culture-www-livones-net/|website=valoda.lv|publisher=Latviešu valodas agentūra|accessdate=2025-05-18|language=en}}</ref> Reikšmingas [[XXI a.]] lyvių kalbos ir kultūros įvykis – [[2012]] m. [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] ir Latvių kalbos agentūros išleistas iki šiol didžiausias [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytso]] parengtas ''[[Lyvių-estų-latvių žodynas]]''.<ref>{{cite book|last=Winkler|first=E.|title=Review on: Tiit-Rein Viitso, Līvõkīel-ēstikīel-leţkīel sõnārōntõz.Liivi-eesti-läti sõnaraamat. Lībiešu-igauņu-latviešu vārdnīca. Toimetamine ja läti vasted|publisher=Linguistica Uralica, T., Nr. 1. XLVIII|location=|date=2013|pages=50—53|isbn=}} [http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2013/issue_1/ling-2013-1-50-53.pdf Žr. internete]</ref> [[2018]] m. [[rugpjūčio 21]] d. pasirašyti [[Latvijos universiteto Lyvių institutas|Latvijos universiteto Lyvių instituto]] steigimo dokumentai ir po mėnesio, [[rugsėjo 21]] d. Rygoje, Latvijos universiteto Didžiojoje auloje buvo surengta jo atidarymo šventė. Lyvių institutas – pirmoji Latvijoje [[Finougrai|finougristikos]] institucija, jos veikla sutelkta į lyvių kalbą, [[Folkloras|tautosaką]], [[Etnografija|etnografiją]] ir naujųjų laikų istoriją. Šis institutas bendradarbiauja su užsienio finougristikos centrais: [[Tartu universitetas|Tartu]], [[Helsinkio universitetas|Helsinkio]], [[Upsalos universitetas|Upsalos]], [[Getingeno universitetas|Getingeno]] ir kitais universitetais.<ref>livones.net (2018-08-21): [http://www.livones.net/lv/norises/2018/?nodibinats-libiesu-instituts Nuodibināts lībiešu institūts] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210903211424/http://www.livones.net/lv/norises/2018/?nodibinats-libiesu-instituts |date=2021-09-03 }}; tikrinta 2018-11-16</ref><ref>nra.lv Imants Vīksne (2018-09-25): [https://nra.lv/latvija/258471-libiesi-izcina-vietu-akademiskaja-telpa.htm Lībieši izcīna vietu akadēmiskajā telpā]; tikrinta 2018-11-16</ref> [[2022]] m. spalį lyvių aktyvistai [[Mednių šeima|Renatė ir Janis Medniai]] (''Renāte Medne'', ''Jānis Mednis'') lyvių kalbos specialistų padedami išleido vadovėlį ''Kūldaläpš. Zeltabērns'' (lyv. ''kūldaläpš'' 'auksinis vaikas', {{lv|zeltabērns}} 't. p.'). Šis lyvių kalbos vadovėlis skirtas tiek vaikams, tiek jų tėvams. Vadovėlio išleidimo metu Mednių dukteriai Kuldei (''Kuldi'') buvo pustrečių metų, ir teigiama, kad ji yra vienintelis vaikas, kuriam [[gimtoji kalba]] – lyvių, ji supranta tik šią kalbą, nes tėvai nuo gimimo su ja bendravo tik lyviškai; sutuoktiniai Medniai tarpusavyje irgi kasdien bendrauja šia kalba. Vadovėlis pavadintas dukters Kuldės garbei (lyv. ''kūlda'' 'auksas', lyv. ''kuldi'' 'auksinis').<ref name="lsm.lv">{{cite web|title=„Kūldaläpš. Zeltabērns“ – izdota lībiešu valodas grāmata bērniem un vecākiem|url=https://www.lsm.lv/raksts/dzive--stils/vecaki-un-berni/kuldalaps-zeltaberns--izdota-libiesu-valodas-gramata-berniem-un-vecakiem.a478524/|date=2022-10-18|publisher=Latvijas Sabiedriskie Mediji (LSM.lv)|accessdate=2022-10-19}}</ref><ref>{{cite web|title=Sekojot iekšējai balsij|url=https://www.diena.lv/raksts/sestdiena/tuvplana/sekojot-ieksejai-balsij-14296680?fbclid=IwAR19-9ocmnNZLbULjabsZGXAzJ-_ZIa2SBap_dsHkDJd25PsCtgMOvCyMaI|date=2023-03-25|author=Inese Lūsiņa|website=www.diena.lv|accessdate=2023-03-28}}</ref> [[Vaizdas:Kūldaläpš. Zeltabērns (2).jpg|230px|right|thumb|Vadovėlis „Kūldaläpš. Zeltabērns“ („Auksinis vaikas“) (2022 m.)]] 2022 m. pabaigoje į Latvijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta [[Vidžemė]]s lyvių kultūrinė erdvė, kurios tapatybės pagrindas – Vidžemės lyvių kalbos ir kultūros paveldas.<ref>{{cite web|title=2023.gadu izsludina par Lībiešu mantojuma gadu|url=https://lr1.lsm.lv/lv/raksts/pecpusdiena/2023.gadu-izsludina-par-libiesu-mantojuma-gadu.a169832/?fbclid=IwAR0605d7aSLlJrqQEcAdmSwUM1mGrgQhhDpQI7BzAJrFSiGZPZuwDgi4FWo|website=lsm.lv (Latvijas Sabiedriskie Mediji)|author1=Arta Skuja|author2=Ilze Puncule-Aginta|date=2022-12-07|accessdate=2024-02-28}}</ref> Skatindamas lyvių kitados gyventas [[Latvijos savivaldybės|savivaldybes]] įsisąmoninti ir atskleisti savo lyviškas šaknis, ieškoti lyviškumo ir jį parodyti savo savivaldybių vaizduose, renginiuose ir kasdienybėje, [[Lyvių institutas]] su [[UNESCO|UNESCO Latvijos nacionaline komisija]] ir Latvijos nacionaliniu kultūros centru [[2023]] metus paskelbė Lyvių paveldo metais (lyv. ''Līvõd pierāndõks āigast'') ir įgyvendino įvairių institucijų bei aktyvistų inicijuotus renginius.<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/kultura/kulturtelpa/15.04.2023-libiesu-mantojuma-gads-ka-bridinajums-latviesiem-cik-atri-var-izzust-tauta-un-valoda.a504550/|title=Lībiešu mantojuma gads – kā brīdinājums latviešiem, cik ātri var izzust tauta un valoda|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2023-04-15|language=lv}}</ref> Pagrindinis Lyvių paveldo metų įvykis – buvo įteisinta Lyvių paveldo diena, minima pirmąjį sekmadienį po [[Pavasario lygiadienis|pavasario lygiadienio]], tais metais švęsta [[kovo 26]] d.<ref>{{cite web|url=https://libiesugads.lv/?lv|title=Lībiešu gads|website=libiesugads.lv|access-date=2024-01-26}}</ref> 2023 m. sausį po ilgos kovos (pavyzdžiui, pasitelkiant meninę akciją ''Jokių lyvių nėra'')<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/nelauj-izvietot-celazimes-libiesu-valoda.a413753/|title=Neļauj izvietot ceļazīmes lībiešu valodā|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2021-07-21|language=lv}}</ref> prie [[Talsų savivaldybė]]s ribos buvo pastatyti pirmieji iš 171-o valstybinį standartą atitinkančių [[Kelio ženklas|kelio ženklų]] latvių ir lyvių kalbomis.<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/talsu-novada-nosaukums-tagad-ari-libiesu-valoda-sadi-uzraksti-bus-vismaz-14-piekrastes-ciemos.a493676/|title=Talsu novada nosaukums tagad arī lībiešu valodā; šādi uzraksti būs vismaz 14 piekrastes ciemos|last=Ozola-Balode|first=Zanda|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2023-01-17|language=lv}}</ref> Nuo 2021 m. panašūs ženklai su [[Latgalių kalba|latgalietiškais]] užrašais statomi [[Latgala|Latgaloje]].<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/balvu-novada-celazimes-ari-latgaliesu-rakstu-valoda.a431523/|title=Balvu novadā ceļazīmes arī latgaliešu rakstu valodā|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2021-11-24|language=lv}}</ref> Tais pačiais metais [[Visuotinė latvių dainų ir šokių šventė|Visuotinėje XXVII latvių dainų ir XVII šokių šventėje]] pirmą kartą per šventės istoriją (didžiajame chorų koncerte ''Arimas. Dainos kelias'' ({{lv|Tīrums. Dziesmas ceļš}}) buvo atliktas muzikos kūrinys lyvių kalba – Inesės Zanderės ir Valto Pūcės kūrinių ciklo ''Ateinantieji'' ({{lv|Nācēji}}) II dalis ''Ateina lyviai'' ({{lv|Lībieši nāk}}).<ref name=":1">{{cite web|url=https://www.facebook.com/photo?fbid=732580838669820&set=a.514961363765103|title=Līvõdõn ja līvõ kīelõn istōrilizt Loul ja daņtš pivād – kūord sūrkontsert "Tīrums. Dziesmas ceļš" ... - LI Līvõd institūt {{!}} Facebook|website=www.facebook.com|access-date=2024-01-26|date=2023-07-07}}</ref> [[2024]] m. [[sausio 15]] d. Valstybinės kalbos centro potvarkiu įkurta [[Lyvių kalbos ekspertų komisija]], besirūpinanti įvairiais lyvių kalbos rašybos ir standartizavimo klausimais.<ref>{{cite web|title=APSTIPRINĀTA LĪBIEŠU VALODAS EKSPERTU KOMISIJA|url=http://www.livones.net/lv/norises/2024/apstiprinata-libiesu-valodas-ekspertu-komisija|author=Gundega Blumberga|date=2024-01-16|publisher=livones.net|accessdate=2024-01-31|archive-date=2024-01-31|archive-url=https://web.archive.org/web/20240131204737/http://www.livones.net/lv/norises/2024/apstiprinata-libiesu-valodas-ekspertu-komisija|url-status=dead}}</ref> 2024 m. [[kovo 15]] d. komisijos pirmininku išrinktas [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] profesorius [[Karl Pajusalu|Karlas Pajusalu]], sekretoriumi – [[Latvijos universiteto Lyvių institutas|Lyvių instituto]] vadovas [[Valt Ernštreit|Valtas Ernštreitas]]. Patvirtinti bendrinės lyvių kalbos ir [[Salaca|Salacos]] tarmės raidynai.<ref>{{cite web|url=https://www.facebook.com/photo?fbid=885675200027049&set=a.514961363765103|title=Tämpõ sai kēratõd istōrij - LI Līvõd institūt {{!}} Facebook|website=www.facebook.com|access-date=2024-03-15|date=2024-03-15}}</ref> 2025 m. išleista ''Lyvių chorinės muzikos antologija: dainos a capella'' (lyv. ''Līvõd kūoŗmūzik antolōgij: a capella lōlõd'', {{lv|Lībiešu kormūzikas antoloģija: dziesmas a cappella}}), į kurią įtrauktos be akompanimento atliekamos dainos lyvių kalba. Dainos suskirstytos į tris laikotarpius: iki 1940 m., sovietinės okupacijos tarpsnį iki 1990 m. ir šiuolaikinį. Antologijos sudarytojas – choro dirigentas, [[Lyvių sąjunga|Lyvių sąjungos]] vadovas Girtis Gailytis (''Ģirts Gailītis'').<ref>{{cite web|title=Atvērta „Lībiešu kormūzikas antoloģija“|url=https://livones.net/atverta-libiesu-kormuzikas-antologija/|website=[[Livones.net]]|date=2026-02-21|accessdate=2026-04-07|archive-date=2026-04-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20260423081958/https://livones.net/atverta-libiesu-kormuzikas-antologija/|url-status=dead}}</ref> Jei nepaisytume įkvepiančio [[Mednių šeima|Mednių šeimos]] pavyzdžio, lyvių kalbos padėtis išlieka sunki: paskutiniai tarpusavyje lyviškai buityje bendravę žmonės buvo [[Viktors Bertholds|Viktoras Bertholdas]] (1921–2009) ir jo žmona Marta (1925–1994). Po paskutinės lyvių kaip gimtosios kalbos vartotojos, 103 metų sulaukusios, ilgai [[Kanada|Kanadoje]] gyvenusios [[Grizelda Kristiņa|Grizeldos Kristinios]] mirties ([[2013]] m.),<ref>The Times Europe (2013-06-05): [http://www.thetimes.co.uk/tto/news/world/europe/article3782596.ece ''Death of a language: last ever speaker of Livonian passes away aged 103''] ''(anglų k.); tikrinta 2017-02-03</ref> pasaulyje, pagal optimistiškus 2012 m. apskaičiavimus, yra iki 210 A1 (būtiniausi žodžiai, posakiai) ir A2 (beveik patenkinamai) lygiais kalbančių žmonių, o B1 (neblogai) ir aukštesniais lygiais kalbančiųjų – 40, ir tik pusė iš jų yra lyvių kilmės.<ref name="autogenerated127"/> Pastaraisiais dešimtmečiais žinomesni lyvių rašytojai ir poetai – [[Uldis Krasts|Uldis Krastas]] (''Uldis Krasts''), [[Baiba Damberga]] ir [[Valt Ernštreit|Valtas Ernštreitas]] (lyv. ''Valt Ernštreit'').<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/?raksts=8133 ''Lyvių literatūra po II pasaulinio karo''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080747/http://www.livones.net/literatura/?raksts=8133 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Pagrindinis šių dienų [[Žiniasklaida|žiniasklaidos]] šaltinis − internetinis kalbos ir kultūros portalas lyvių, latvių ir anglų kalbomis ''Livones.net''. Siekiant veiksmingiau gaivinti lyvių kalbą ir stiprinti tautinę tapatybę, neapsiribojama mokomosios medžiagos leidyba – lyvių kalba įtraukiama į platesnį kontekstą: reguliariai rengiamose lyvių dienose, lyvių kalbos vasaros stovyklose supažindinama su lyvių [[Folkloras|folkloru]] ir tautine kultūra, kiekvieną rugpjūtį [[Mazirbė]]je organizuojama ''Lyvių šventė (Līvõd Pivād)'', dalyvaujama ''Finougrų tautų festivaliuose''.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/norises/2015 ''Įvykiai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080413/http://www.livones.net/norises/2015 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Suburta lyvių ansamblių, o ''[[Skandinieki|Skandiniekų]]''<ref>Rygos tarybos švietimo, kultūros ir sporto departamentas. ''Kultūra Rygoje'': [http://www.kultura.riga.lv/public/31943.html ''Skandinieki''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> veiklą tęsianti ir lyvių bei estų folkloro grupėse ''[[Tuļļi Lum]] (Karštas sniegas)'' bei ''[[Tai Tai]]''<ref>Tinklalapis „MusicBrainz”: [https://musicbrainz.org/artist/22647947-7957-4eb5-bda9-907c3ea10028 ''Tuļļi Lum'']; tikrinta 2017-02-03</ref> dalyvaujanti [[Julgī Stalte|Julgė Staltė]] (''Julgī Stalte'') šiuo metu yra viena iš žinomiausių lyvių kalbos ir tautinės kultūros propaguotojų.<ref>Latvijos visuomeninės žiniasklaidos portalas. ''Menininko dirbtuvės'': [http://klasika.lsm.lv/lv/raksts/makslinieka-darbistaba/folkloras-kopas-skandinieki-makslinieciska-vaditaja-julgi-stalte.a64513/ ''Folkloro grupės „Skandinieki” meno vadovė Julgī Stalte''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080847/http://klasika.lsm.lv/lv/raksts/makslinieka-darbistaba/folkloras-kopas-skandinieki-makslinieciska-vaditaja-julgi-stalte.a64513/ |date=2017-02-11 }} ''(latvių k,)''; tikrinta 2017-02-03</ref> == Tarmės == [[Vaizdas:Latvia,map 10th-12th.jpg|240px|thumb|left| {| |} '''Lyvių kalba Latvijoje X–XII a.'''<small>{{legend|#8FBC8F|</small>Lyvių kalbos plotas: kairėje – [[Kuršas|Kuršo]] tarmė, dešinėje – [[Vidžemė]]s.}} </table>]]{{quote box |width = 20% |bgcolor=#EEE8AA |align = right |quote = <small>'''Vaga edriksub'''<br/>Tilmats valpunniz umarpūs<br/>Virgo tara-aģis tüömķis<br/><br/>sīt ta abvuigli edriksub<br/>peslinķiz tsiriksimis<br/><br/>tsirlinķizt liriksimist<br>ommel tieb pesa<br/><br/>vaga edriksub<br/>ķularäk kažis jūges<br/><br/>kyuremis mis vīb<br/>Valgama puol<br/><br/>sīt ēzkyrdlim kus<br/>mer om set kūld<br/><br/>tempi ama unnen<br/>synad rāndkielst<br/><br/>kylbubed edriksub<br/>vaga gramatikes</small> |source = Teksto pavyzdys (eilėraštis) Salacos lyvių tarme (aut. [[Karl Pajusalu|Ķempi Kārl]], 2025 m.).<ref>{{cite web|title=Ķempi Kārl. Kuoštrõg. 2025. āģist 16.-18. maikū / Ķempju Kārlis. Košrags. 2025. gada 16.–18. maijs|url=https://www.livonian.lv/lv/blogs/kempju-karlis-kosrags-2025-gada-16-18-maijs-kempi-karl-kuostrog-2025-agist-16-18-maiku/|author=[[Karl Pajusalu|Ķempi Kārl]]|date=2025|website=livonian.lv|accessdate=2025-08-06}}</ref> }} Anksčiau lyvių kalboje buvo dvi pagrindines [[Tarmė|tarmės]]: [[Kuršas|Kuršo]] ir Vidžemėje [[Salaca|Salacos]].<ref>''Laanest А.'' [http://tapemark.narod.ru/les/266a.html Lyvių kalba] ''(rusų k.)''; tikrinta 2017-02-08</ref><ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Опыт сравнения ностратических языков (t. I. Введение. Сравнительный словарь (b–Ḳ)|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1971_Illich-Svitych.pdf|publisher=Наука|location=M.|date=1971|pages=63|isbn=}}''(rusų k.)''</ref> [[Vidžemė]]s Salacos tarme šnekėta apie [[Limbažiai|Limbažius]], [[Liepupė (kaimas)|Liepupę]], [[Nabė (kaimas)|Nabę]], [[Vainižiai|Vainižius]] ir kitose vietovėse. Ši palyginti prastai dokumentuota tarmė išnyko [[XIX amžius|XIX]] amžiuje: [[1846]] metais [[Andreas Johan Sjögren|Šiogrenas]] suskaičiavo 22 Salacos tarme kalbančius žmones, [[1858]] m. [[Ferdinand Johann Wiedemann|F. Vydemanas]] rado jau tik 8 šią tarmę vartojančius senukus, o paskutinis iš jų mirė [[1868]] m.{{sfn|Moseley|2002|p=6}} Saugant lyviškąją tapatybę, šiomis dienomis rengiami reguliarūs Vidžemės lyvių palikuonių susitikimai, šventės. Iš aktyvesnių Vidžemės lyvių organizacijų minėtina [[2015]] m. įkurta draugija ''Mazsalacas draugi'' („[[Mazsalaca|Mazsalacos]] draugai“).<ref>mazsalaca.lv, Mazsalacas novads (2016-02-02): [https://www.mazsalaca.lv/index.php?zoomzina=864&title=Biedr%C4%ABba+%26%2334%3BMazsalacas+draugi%26%2334%3B&lielbirka=20Sabiedr%C4%ABba&birka=20Nevalstisk%C4%81s%20organiz%C4%81cijas&subbirka=&mazbirka=&depth= Biedrība „Mazsalacas draugi“]; tikrinta 2018-11-16</ref> Vidžemės Salacos lyvių tarmę stengiamasi gaivinti: [[2013]] m. šia tarme buvo išleistas eilėraščių rinkinys ''Salats joug kolm aģa'' („Salacos upės trys krantai”) su vertimu į estų ir latvių kalbas. Autorius – [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] profesorius [[Karl Pajusalu|Karlas Pajusalu]] ({{et|Karl Pajusalu}}, slapyvardis – ''Ķempi Kārl''). Tai pirmoji Salacos lyvių tarme išleista knyga.<ref>livones.net, G. Blumberga (2013-07-04): [http://www.livones.net/lv/norises/2013/?kempju-karla-salacas-upes-tris-krasti Ķempju Kārļa „Salacas upes trīs krasti”] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201001022746/http://www.livones.net/lv/norises/2013/?kempju-karla-salacas-upes-tris-krasti |date=2020-10-01 }}; tikrinta 2018-09-13</ref> Kuršo tarmė skirstyta į tris patarmes: rytų, vidurio ir vakarų. Šių patarmių skirtumai nedideli. [[XX amžius|XX a.]] viduryje Latvijoje buvo 12 Kuršo tarme šnekančių kaimų: rytų patarme – [[Melnsilas|Melnsile]] (lyv. ''Mustānum''), [[Kolka|Kolkoje]] (lyv. ''Kūolka''), [[Vaidė]]je (lyv. ''Vaid''), [[Saunagas|Saunage]] (lyv. ''Sǟnag''), [[Pitragas|Pitrage]] (lyv. ''Pitrõg''), [[Košragas|Košrage]] (lyv. ''Kuoštrõg''), [[Mazirbė]]je (lyv. ''Irē''), [[Sykragas|Sykrage]] (lyv. ''Sīkrõg'') ir [[Jaunciemas|Jauncieme]] (lyv. ''Ūžkilā''), vidurio − [[Lielirbė]]je (lyv. ''Īra''), vakarų patarme − [[Mikeltuornis|Mikeltuornyje]] (lyv. ''Pizā'') ir [[Lūžnia|Lūžnioje]] (lyv. ''Lūž'').<ref>{{cite book|last=Аристэ|first=П. А.|title=Ливы и ливский язык (Известия АН Латвийской ССР, номер 11)|publisher=|location=|date=1958|pages=33}}</ref>{{sfn|Viitso|2013|p=283}}Kadangi Salacos tarmė palyginti seniai išnykusi, dabar Kuršo patarmės dažniausiai vadinamos tiesiog tarmėmis. [[Bendrinė kalba|Bendrinės kalbos]] ištakomis gali būti laikomi [[Evangelija pagal Matą|Evangelijos pagal Matą]] vertimai tiek į rytų, tiek į vakarų Kuršo patarmes ([[1883]] m.) Vis dėlto [[1880]]–[[1943]] metais bendrinė lyvių kalba buvo grindžiama rytų patarme, tačiau kaip išlyga buvo palikta ir vidurio patarmės ypatybių, o [[1970]]–[[1980]] metais bendrinėje kalboje jų buvo atsisakyta.<ref>{{cite book|last=Вийтсо |first=Т.-Р.|title=Языки мира. Уральские языки.Ливский язык |publisher=Наука|location=M.|date=1993|pages=77|isbn=5-02-011069-8}}</ref> == Oficialus statusas == [[Vaizdas:Livonian flag map.png|200px|thumb|'''''Līvõd Rānda''''' ([[Lyvių pakrantė]]) – [[Latvijos Respublika|Latvijos Respublikos]] įstatymų saugoma lyvių kalbos, kultūros bei istorijos teritorija]] [[Vaizdas:Livonian culture centre in Mazirbe.JPG|200px|thumb|left|[[Lyvių tautos namai]] Mazirbėje]] [[1991]] m. [[kovo 18]] d. priėmus [[Latvija|Latvijos Respublikos]] įstatymą „Dėl laisvos Latvijos tautinių bei etninių grupių raidos ir teisių į kultūrinę [[Autonomija|autonomiją]]”, įteisintas lyvių, kaip „vienos iš senųjų ir pagrindinių Latvijos tautų”, statusas. 1991 m. [[vasario 4]] d. lyvių senųjų kaimų pajūrio ruože buvo įteisinta lyvių kalbos, kultūros, istorijos ir tautinio paveldo išsaugojimo teritorija ''Līvõd Rānda ([[Lyvių pakrantė]])'', ji driekiasi per [[Ventspilio savivaldybė|Ventspilio]], [[Dundagos savivaldybė|Dundagos]] ir [[Ruojos savivaldybė|Ruojos]] [[Savivaldybė (Latvija)|savivaldybes]] ir aprėpia 285 [[Kvadratinis kilometras|km²]] plotą. Tačiau nuo [[2003]] m. šios teritorijos programų finansavimas pristabdytas.<ref>[http://www.saeima.lv/steno/AP_steno/1993/st_930317.htm Latvijos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1993 m. kovo 17 d. posėdžio stenograma]; tikrinta 2017-02-07</ref> [[1999]] m. [[gruodžio 9]] d. valstybiniu lygiu nustatyta lyvių kalbos teisinė padėtis, ir, remiantis 1999 m. gruodžio 21 d. Latvijos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsniu, valstybė įsipareigoja rūpintis lyvių, kaip senosios vietinės (autochtoninės), kalbos išsaugojimu, gynimu ir plėtote.<ref>{{cite web|url=http://valoda.lv/Petijumi/Libiesi_44_atbildes/mid_613|title=Kokie dokumentai liudija, kad lyvių vieta Latvijoje yra ypatinga?|date=2011-12-12|publisher=valoda.lv|accessdate=2017-02-07|archive-date=2014-12-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20141205155154/http://valoda.lv/Petijumi/Libiesi_44_atbildes/mid_613|url-status=dead}}''(latvių k.)''</ref> Teisiniuose Latvijos aktuose lyvių kalba laikoma vienintele nesvetimąja (neužsienine) Latvijos kalba greta [[Latvių kalba|latvių kalbos]].<ref>1999 m. gruodžio 21 d. [http://likumi.lv/doc.php?id=14740 Latvijos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo] 5. str.; tikrinta 2017-02-07</ref> Nuo [[1995]] m. lyvių kalba ir lyvių kultūrinės vertybės įtrauktos į Latvijos tautinio [[Kultūros paveldas|kultūros paveldo]] sąrašą.<ref>{{cite book|last=Rižakova|first=S. I.|title=Taikomosios ir neatidėliotinosios etnologijos tyrimai, № 143; Lyviai: Beveik išnykusios tautos atgimimo patirtis|url=http://static.iea.ras.ru/neotlozhka/143-Ryzhakova.pdf|others=Отв. ред. В. А. Тишков|publisher=Etnologijos ir antropologijos institutas|location=Maskva|date=2001 |pages=40—41|isbn=5-201-13758-X|language=ru}}</ref> == Abėcėlė == [[Vaizdas:Staltes abece lasamgramata.JPG|160px|thumb|Lyvių kalbos abėcėlė ir skaitymo pradžiamokslis „Jelzi sõnā“ („Gyvasis žodis“) (2011 m.)]] [[Tiit-Rein Viitso|Vytso]] siūlymu, lyvių kalbos raidyną sudaro 31 pagrindinė raidė: &lt;A Ä B D Ḑ E F G H I J K L Ļ M N Ņ O Ȯ Õ P R Ŗ S Š T Ț U V Z Ž&gt;. Greta pagrindinių, vartojamos raidės su [[Brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšneliu]] ilgiesiems balsiams žymėti: &lt;Ā Ǟ Ē Ī Ō Ȱ Ȭ Ū&gt;.{{sfn|Viitso|2013|p=267}} Raidės &lt;C Q W X Y&gt; rašomos tikriniuose svetimų kalbų žodžiuose. Pagal lyvių kalbos taisykles, svetimų kalbų tikriniai žodžiai rašomi išlaikant jų [[Diakritiniai ženklai|diakritinius ženklus]].{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Galbūt dėl anksčiau buvusių techninių sunkumų minkštoji &lt;Ț&gt; neretai klaidingai žymima sedile – &lt;Ţ&gt; . Eversonas pabrėžia, kad lyvių (ir latvių) minkštosios raidės visada turi būti rašomos su kableliu, nors dėl istorinės klaidos latvių (ir lyvių) minkštosios raidės klasifikuojamos kaip parašytos su sedile.<ref>{{cite web |url=http://www.evertype.com/alphabets/livonian.pdf |title=Livonian |accessdate=2017-02-04 |last=Everson |first=Michael |date=2001-11-12 |work=The Alphabets of Europe}}</ref> Nuo mėnraščio ''[[Līvli]]'' (''Lyvis'') pirmojo numerio, išleisto [[1931]] metais apie [[Kalėdos|Kalėdas]], bandyta iš naujo įvesti sulūpintus priešakinės eilės [[Balsis|balsius]], kurie [[XIX amžius|XIX]]–[[XX amžius|XX]] amžių sandūroje neteko sulūpintos tarties. Buvo vartojamos raidės &lt;ö&gt; ir &lt; y&gt; (ilgosios poros: &lt;ȫ&gt; ir &lt;ȳ&gt;) žodžiuose, kuriuose istoriškai yra buvęs sulūpintas priešakinės eilės balsis, pavyzdžiui, ''ykš'' ir ''kylā''. Raidė &lt; y&gt; vietoj &lt;ü&gt; galėjo būti pasirinkta todėl, kad ji buvo prieinamesnė spausdinimo mašinėlėse, ir galbūt dėl to, kad dauguma lyvių leidinių buvo spausdinami [[Suomija|Suomijoje]].{{sfn|Ernštreits|2007|p=19}} Šiuolaikinėje lyvių [[Gramatika|gramatikoje]] istoriniai sulūpinti priešakinės eilės [[Balsis|balsiai]] neatspindimi – ''ikš'', ''kilā''. Iš viso šiuolaikinėje rašyboje pasitelkiamos 39 raidės. {| style="font-family:Times New Roman Unicode MS; font-size:1.4em; border-color:#705f5c; border-width:1px; border-style:solid; background:#f8f8ef;" | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | A a | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ā ā | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ä ä | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ǟ ǟ | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | B b | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | D d | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ḑ ḑ | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | E e | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ē ē | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | F f | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | G g |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | H h | style="width:4em; padding: 4px;" | I i | style="width:4em; padding: 4px;" | Ī ī | style="width:4em; padding: 4px;" | J j | style="width:4em; padding: 4px;" | K k | style="width:4em; padding: 4px;" | L l | style="width:4em; padding: 4px;" | Ļ ļ | style="width:4em; padding: 4px;" | M m | style="width:4em; padding: 4px;" | N n | style="width:4em; padding: 4px;" | Ņ ņ | style="width:4em; padding: 4px;" | O o |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | Ō ō | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȯ ȯ | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȱ ȱ | style="width:4em; padding: 4px;" | Õ õ | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȭ ȭ | style="width:4em; padding: 4px;" | P p | style="width:4em; padding: 4px;" | R r | style="width:4em; padding: 4px;" | Ŗ ŗ | style="width:4em; padding: 4px;" | S s | style="width:4em; padding: 4px;" | Š š | style="width:4em; padding: 4px;" | T t |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | Ț ț | style="width:4em; padding: 4px;" | U u | style="width:4em; padding: 4px;" | Ū ū | style="width:4em; padding: 4px;" | V v | style="width:4em; padding: 4px;" | Z z | style="width:4em; padding: 4px;" | Ž ž |} == Fonologija ir prozodija == === Balsiai === Remiantis [[Christopher Moseley|K. Mozliu]] (Moseley) ir T. Vytsu (Viitso), lyvių kalbos raidės atitinka tokias [[Balsis|balsių]] vertes: * &lt;ȯ&gt; yra nesulūpintas vidurio aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsis. Tiek Mozlis (Moseley),{{sfn|Moseley|2002|p=14}} tiek Vytsas{{sfn|Viitso|2013|p=267}} dėl to beveik sutaria. [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] jis žymimas kaip {{IPA|/ɤ/}} ir atitinka estų raidės &lt;õ&gt; vertę. * &lt;õ&gt; kirčiuotame skiemenyje yra nesulūpintas aukšto pakilimo užpakalinės eilės balsis, kaip apibūdina Vytsas.{{sfn|Viitso|2013|p=267}} TFA jis būtų žymimas {{IPA|/ɯ/}}, šis garsas turimas [[Tiurkų kalbos|tiurkų]] ir [[Korėjiečių kalba|korėjiečių]] kalbose. Mozlis jį apibūdina kaip „vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsį” ir priduria, kad lyvių kalboje yra ir [[šva]], tačiau šva taip pat yra vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis. Tikriausiai Mozlis bus suklydęs. Vytsas lyvių &lt;õ&gt; prilygina [[Estų kalba|estų]] bei [[Vepsų kalba|vepsų]] &lt;õ&gt; ir patikslina, kad jis yra paaukštintas ir atitinka {{IPA|/ɯ/}} vertę (estų &lt;õ&gt; vertė {{IPA|/ɤ/}} yra tos pačios eilės, bet žemesnio pakilimo).{{sfn|Viitso|2013|p=271}} * Nekirčiuotame skiemenyje &lt;õ&gt; yra jau minėtasis vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis, TFA žymimas kaip {{IPA|/ə/}}. (Savo knygoje Mozlis visur naudoja &lt; e&gt; šva žymėti, įprastinėje lyvių rašyboje visus šiuos ne pirmame skiemenyje esančius &lt; e&gt; atitinka &lt;õ&gt;.) * Ilgoji raidė &lt;ō&gt; rytų lyvių tarmėje žymi du skirtingus garsus: suapvalintą vidurio aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/oː/}} ir suapvalintą žemutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/ɒː/}},{{sfn|Viitso|2013|p=268}} o jis [[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių–estų–latvių žodyne]] žymimas kaip &lt;ǭ&gt;, tokia raidė nėra vartojama bendrinės lyvių kalbos rašyboje. * &lt; i&gt; žymi nesuapvalintą aukštutinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/i/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; e&gt; žymi nesuapvalintą vidurinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/e/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt;ä&gt; žymi nesuapvalintą žemutinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/æ/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; a&gt; žymi nesuapvalintą žemutinio pakilimo užpakalinės eilės bals {{IPA|/ɑ/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; u&gt; žymi suapvalintą aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/u/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] balsių lentelėje balsiai gali būti pavaizduoti taip: <div style="background:none;"> {| class="IPA" cellspacing="0px" cellpadding="0" style="text-align:center; background:none;" |- style="text-align:center; font-size:smaller;" | style="width:70px; text-align:right;" | <!-- – [[2×]] --> | style="width:60px;" | '''[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]]''' | style="width:60px;" | '''Beveik priešakinės''' | style="width:60px;" | '''[[Vidurinės eilės balsiai|Vidurinės eilės]]''' | style="width:60px;" | '''Beveik vidurinės''' | style="width:60px;" | '''[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]]''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]]''' | style="height:210px;" colspan=5 rowspan=7 | <div style="position:relative;width:300px;height:210px">[[Vaizdas:Blank vowel trapezoid.png|300px]]<div style="background:none; position:absolute; top:0; left:0;"> {| style="position:relative; width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;" |- | style="width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;"| <!-- Aukštutinio pakilimo --> <div style="position:absolute; left:5%; width:2.33em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''i'''&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|y}}</span></div> <div style="position:absolute; left:45%; width:2.33em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɨ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ʉ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:82%; width:3em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɯ'''&nbsp;•&nbsp;'''u'''</div> <!--Beveik aukštutinio pakilimo--> <div style="position:absolute; left:29%; width:2.33em; top:16%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɪ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ʏ}}</span></div> <div style="position: absolute; left: 69%; width: 1.5em; top: 16%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white">•&nbsp;<span style="color:gray;">ʊ</span></div> <!-- Vidurio aukštutinio --> <div style="position:absolute; left:16%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''e'''&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ø}}</span></div> <div style="position:absolute; left:50%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɘ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɵ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɤ'''&nbsp;•&nbsp;'''o'''</div> <!-- Vidurinio --> <!-- <div style="position:absolute; left:23%; width:2.66em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (e&nbsp;•&nbsp;ø)</div> --> <div style="position:absolute; left:57%; width:1em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ə'''</div> <!-- <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (ɤ&nbsp;•&nbsp;o)</div> --> <!-- Vidurio žemutinio --> <div style="position:absolute; left:31%; width:2.66em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɛ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|œ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:57%; width:2.33em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɜ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɞ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:84%; width:2.33em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ʌ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɔ}}</span></div> <!-- Beveik žemutinio --> <div style="position:absolute; left:37%; width:1.33em; top:73%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''æ'''</div> <div style="position:absolute; left:64%; width:1em; top:73%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɐ}}</span></div> <!-- Žemutinio --> <div style="position:absolute; left:44%; width:2.66em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|a}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɶ}}</span></div> <!-- <div style="position:absolute; left:67%; width:1.33em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (a)</div> --> <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɑ'''&nbsp;•&nbsp;'''ɒ'''</div> |} </div></div> |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Beveik aukštutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Vidurio aukštutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio]]''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Vidurio žemutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Beveik žemutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]]''' |} </div><noinclude> </noinclude> Visi šie balsiai gali būti [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ir ilgieji, ir trumpieji]], išskyrus {{IPA|/ə/}}, kuris gali būti tiktai trumpasis, o {{IPA|/ɒː/}} – tiktai ilgasis. Ši lentelė turi variacijų, pavyzdžiui, vidurinio pakilimo balsiai {{IPA|/e&#798; ɤ&#798; o&#798;/}} paprastai rašomi be žemumo ženklo ◌̞, taip nurodoma ir aukščiau pateiktoje lentelėje. Pasakytina, kad Vytsas {{IPA|/ɤ/}} ir {{IPA|/o/}} apibūdina tiesiog kaip ''aukštojo vidurinio'' pakilimo (taigi {{IPA|/ɤ o/}}, o ne kaip {{IPA|/ɤ&#798; o&#798;/}}), tačiau kitąsyk &lt;ȯ&gt; jis vadina ''vidurio aukštutiniu nesulūpintu balsiu'', jei čia turimas vidurinis pakilimas, jį atitiktų {{IPA|/ɤ&#798;/}}. Mozlis nepateikia aiškios raidės &lt; o&gt; vertės ją vadindamas „pusiau suapvalintu užpakalinės eilės balsiu” ir nenurodydamas jo pakilimo (tokia sąvoka kaip „pusiau suapvalintas” (originale ''half-rounded'') neegzistuoja, matyt, tai yra klaida ir omenyje turėta ''mid-rounded'', t. y. „vidurinio pakilimo suapvalintas balsis”), o raidės &lt;ȯ&gt; vertę jis apibrėžia kaip nesuapvalintą vidurinio pakilimo užpakalinės eilės balsį ([[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] tiksliai užrašoma kaip {{IPA|/ɤ&#798;/}}, o ne kaip {{IPA|/ɤ/}}).{{sfn|Moseley|2002|p=14}} Priešakinės eilės žemutinio pakilimo balsis {{IPA|/a/}} dažnai rašomas kaip {{IPA|/æ/}}, o žymėjimas {{IPA|/a/}} patogumo dėlei dažnai naudojamas vidurinės arba užpakalinės eilių žemutinio pakilimo balsiui {{IPA|/ɑ/}} užrašyti. Tokiu būdu galima lentelės versija, kurioje visų trijų eilių balsiai būtų suskirstyti lygiai į tris pakilimus (žiūrint sudarytų tris gulsčias linijas): aukštutinio pakilimo {{IPA|/i ɯ u/}}, vidurinio {{IPA|/e&#798; ə ɤ&#798; o&#798;/}} ir žemutinio {{IPA|/a ɑ ɒ/}}. <div style="background:none;"> {| cellspacing="0px" cellpadding="0" style="text-align:center; background:none;" |- style="text-align: center; font-size: smaller;" | style="width: 70px; text-align: right;" | &nbsp; | style="width: 60px;" | '''Priešakinės eilės''' |colspan="2" style="width: 60px;" |'''Vidurinės eilės''' | style="width: 60px;" | '''Užpakalinės eilės''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Aukštutinio pakilimo''' | style="height: 210px;" colspan=5 rowspan=7 | <div style="position: relative;">[[Vaizdas:Blank vowel trapezoid-three-height.svg|300px]]<div style="background:none; position:absolute; top:0; left:0;"> {| style="position:relative; width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;" |- | style="width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;"| <!-- '''Aukštutinio pakilimo''' --> <div style="position: absolute; left: 5%; width: 1.80em; top: 2%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''i'''</div> <div style="position: absolute; left: 83%; width: 2.66em; top: 2%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɯ • u'''</div> <!-- '''Vidurinio'''--> <div style="position: absolute; left: 25%; width: 1.80em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''e&#798;'''</div> <div style="position: absolute; left: 56%; width: 1.50em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ə'''</div> <div style="position: absolute; left: 84%; width: 2.33em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɤ&#798; • o&#798;'''</div> <!-- '''Žemutinio'''--> <div style="position: absolute; left: 45%; width: 1.80em; top: 86%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''a'''</div> <div style="position: absolute; left: 84%; width: 2.33em; top: 86%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɑ • ɒ'''</div> |} </div></div> |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Beveik aukštutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurio aukštutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurio žemutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Beveik žemutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Žemutinio pakilimo''' |} ==== Dvibalsiai ir tribalsiai ==== Dėl balsių dvibalsėjimo ir ilgėjimo, taip pat dėl minkštųjų sprogstamųjų priebalsių bei [[Palatalizacija|palatalizuoto]] '''ž''' [[Skiemuo|skiemens]] pabaigoje nykimo ir dėl to, kad [[Dvibalsis|dvibalsiuose]] tariamos [[Priegaidė|priegaidės]], lyvių kalbos dvibalsių ir tribalsių sistema, palyginti su aplinkinių kalbų, yra sudėtinga. Dvibalsiai pagal kokybę skirstomi į krentančiuosius ir kylančiuosius. * Krentantieji dvibalsiai yra trumpieji (''ie'' ir ''uo'') arba ilgieji (''īe'' ir ''ūo''), trumpųjų krentančiųjų dvibalsių ilgumas artimas trumpųjų balsių ilgumui. * Kylantieji dvibalsiai yra ilgieji, jie skirstomi į dvibalsius su trumpuoju ir ilguoju pradžios dėmenimis. ** Rytų lyvių tarmėje kylantieji dvibalsiai su ilguoju pradžios dėmeniu baigiasi tiktai balsiu ''i'' (''ȭi'', ''ȱi'', ''āi'', ''ūi'', ''ǭi''). ** Kylantieji dvibalsiai su trumpuoju pradžios dėmeniu baigiasi balsiais ''i'' (''ai'', ''ei'', ''ȯi'', ''ui'') arba ''u'' (''äu'', ''iu'', ''ou'', ''õu''). *** Kylantieji dvibalsiai su trumpuoju pradžios dėmeniu skirstomi į dvibalsius su trumpuoju pabaigos dėmeniu (''aigā'' 'kraštas', ''jougūd'' 'upės') ir ilguoju pabaigos dėmeniu, su ilguoju pabaigos dėmeniu susijęs ir po jo einančio nekirčiuoto skiemens balsio ilgumas (t. y. jis turi būti ilgasis). Kylančiuosiuose dvibalsiuose su trumpąja pradžios ir ilgąja pabaigos dalimi šioji aiškiai ilgesnė už pradžios dėmenį, skiemenyse su pagrindine priegaide (''aigõ'' 'matuoti', ''kougõn'' 'toli') ji ilgesnė negu skiemenyje su laužtine [[Priegaidė|priegaide]] (''a’igõ'' 'kraštą', ''jo’ugõ'' 'upę').{{sfn|Viitso|2013|p=273}} Anot Vytso, tribalsiai ''ieu'', ''uoi'' bei ''ūoi'' prasideda ir baigiasi aukštu dėmeniu, jų ypatybės atitinka tiek trumpuosius ir ilguosius krentančiuosius dvibalsius, tiek kylančiuosius dvibalsius su ilguoju ar trumpuoju pradžios dėmeniu.{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Priegaidės ==== Lyvių yra vienintelė turinti priegaides [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kalba. [[Kirtis|Kirčiuotame]] žodžio [[Skiemuo|skiemenyje]] gali būti dvi [[Priegaidė|priegaidės]]: kylančioji pagrindinė ir kylančioji–krentančioji laužtinė. Be to, balsio ar dvibalsio su laužtine priegaide viduryje arba trumpojo [[Balsis|balsio]] pabaigoje priegaidė laringalizuojama, t. y. įtempiami gerklės raumenys, o labai įtempus gali būti ištartas gerklinis [[priebalsis]]. Jei tariama ne taip įtemptai, šis gerklinis garsas gali būti negirdimas, tuomet ir priegaidė ima kristi anksčiau. Žodynuose ir fonetinėje [[transkripcija (lingvistika)|transkripcijoje]] laužtinė priegaidė dažnai žymima apostrofu, bet lyvių rašyboje priegaidės nenurodomos. Vis dėlto daugeliu atveju apie priegaidę galima spręsti pagal žodžio sandarą, laužtinę priegaidę rodo: &lt; b, d, ḑ, g, z, ž, v, j&gt; buvimas [[Priebalsis|priebalsių]] junginių pradžioje ir skiemens su pagrindiniu [[Kirtis|kirčiu]] pabaigoje, po trumpojo balsio arba trumpojo krentančiojo dvibalsio prieš &lt; i&gt; arba &lt;õ&gt;, savo ruožtu &lt; p, t, ț, k, s, š&gt; buvimas po trumpojo balsio arba trumpojo krentančiojo dvibalsio rodo pagrindinę priegaidę.{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Raidės &lt;C Q W X Y&gt; vartojamos svetimų kalbų tikriniuose žodžiuose. Pagal lyvių kalbos taisykles, svetimų kalbų tikriniai žodžiai rašomi išlaikant jų [[Diakritiniai ženklai|diakritinius ženklus]].{{sfn|Moseley|2002|p=21}} Iš šių dėsningumų išplaukia bendroji taisyklė, kad prieš [[Geminacija|sudvigubintą]] skardųjį sprogstamąjį priebalsį visada tariama laužtinė priegaidė: ''a’bbõ'' 'petį ([[partityvas]])', ''i’bbi'' 'arklys' ir t. t. Dėl priegaidės turima keletas [[Minimalioji pora|minimaliųjų porų]]: ''lēḑ'' 'rutulys' ir ''lē'ḑ'' 'lapas', ''aigõ'' 'matuoti; laiką ([[partityvas]])' ir ''a’igõ'' 'kraštą (partityvas)', ''kallõ'' 'salą (partityvas)' ir ''ka’llõ'' 'žuvį (partityvas)'. Esama žodžių, kurių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmoje]] vyksta pagrindinės ir laužtinės priegaidžių kaita: ''aigā'' 'kraštas' : ''a’igõ'' 'kraštą ([[Partityvas|part]])', ''sõbrā'' 'draugas' : ''sõ'brõ'' 'draugą (part.)', ''nǟmõ'' 'matome' : ''nǟ'dõ'' 'matyti'.{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Pirmieji du pavyzdžiai gali būti aiškinami polinkiu į pėdos{{efn|Pėda – žodžių ritmo vienetas, jį sudaro kirčiuotų (ir su papildomu kirčiu) bei nekirčiuotų skiemenų junginys.}} [[Izochronija|izochroniją]], trečiasis pavyzdys aiškintinas, matyt, priebalsio išnykimu (plg. [[Suomių kalba|suomių]] ''nähdä''). Istoriškai išnykę priebalsiai yra viena iš laužtinės priegaidės atsiradimo priežasčių: ''rǭ'' (<''*raha'') 'pinigai', plg. suomių, [[Estų kalba|estų]] ''raha''.{{sfn|Moseley|2002|p=21}} ==== Kirtis ir pėda ==== Kartu su [[suomių kalba]], lyvių yra vienintelė [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalba]], kurioje pirmasis skiemuo [[Kirtis|kirčiuojamas]] ir [[Tarptautinis žodis|tarptautiniuose žodžiuose]]. Anot Vytso (Viitso), nekirčiuotas gali būti iš latvių kalbos pasiskolintas [[priešdėlis]], pasak Vėrio (''[[Eduard Vääri|Vääri]]''), iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] su priešdėliu sudaryti žodžiai turi du [[Kirtis|kirčius]].{{sfn|Vääri|1994|p=269}} Vytsas patikslina, kad priešdėlis su ilguoju skiemeniu turi tokio paties stiprumo kirtį, kaip ir [[Šaknis (kalbotyra)|šaknis]], tad žodyje ''no|võttõ'' 'nuimti' priešdėlis yra nekirčiuotas, o žodyje ''at|andõ'' 'atiduoti' kirčiuojamas tiek priešdėlis, tiek šaknis. Iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] gauti priešdėliai (''no-'', ''at-'' ir kt.) [[Bendrinė kalba|bendrinėje kalboje]] nevartojami.{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Papildomas kirtis paprastai turimas antrajame skiemenyje po kirčio su pagrindiniu kirčiu, o po kirčiuoto skiemens daugiausia gali būti du nekirčiuoti skiemenys. Viena iš išimčių – tai visada kirčiuotas žodžio baigmuo ''-nikā'', tokiu atveju papildomas kirtis gali būti ir antrajame skiemenyje, pavyzdžiui, ''si’dnikā'' 'grynanglis' (chem.) : ''si’dnikkõ'' 'grynanglį'.{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Žiūrint, kiek yra kirčiuotų skiemenų (taip pat ir su papildomu kirčiu), žodis gali būti sudarytas iš vienos ar keleto pėdų (kirčiuotų skiemenų grupių). Nekirčiuoti žodžiai paprastai sudaro pėdą su kirčiuotuoju žodžiu. Jei vienas po kito eina vienskiemeniai nekirčiuoti žodžiai, vienas iš jų gali gauti pėdos kirtį.{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Fonotaktika ir skiemens ilgis ==== Lyvių kalboje [[skiemuo]] turi 1–3 [[Balsis|balsius]], prieš juos gali būti iki trijų [[Priebalsis|priebalsių]] ir iki trijų priebalsių gali eiti po jų (jei į junginį įtrauktume ir balsinguosius priebalsius (sonantus) – iki 4). Priebalsių samplaika žodžio pradžioje rodo, kad jis yra ekspresyvus (''krǭpšõ'' 'draskyti') ar [[Skolinys|skolintas]] (''krǭig'' 'apykaklė', ''škink'' 'dovana').{{sfn|Viitso|2013|p=273}} Taip pat ir skardieji priebalsiai {{IPA|/b d g z/}} žodžio pradžioje dažniausiai rodo, kad žodis yra [[skolinys]] arba [[Onomatopėja|garsažodis]],{{sfn|Vääri|1994|p=268}} bet tam tikrais atvejais skardžiųjų [[Priebalsis|priebalsių]] pasitaiko ir savųjų žodžių pradžioje (''būolgõz'' '[[bruknė]]', ''gārban'' '[[spanguolė]]', ''zäp'' '[[tulžis]]').{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Visi balsiai, išskyrus [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotąjį]] {{IPA|/ə/}}, gali būti pirmajame žodžio skiemenyje. Savitas lyvių kalbos požymis yra tai, kad juo skiemuo toliau už skiemens su pagrindiniu [[Kirtis|kirčiu]], juo ribotesnis galimų balsių rinkinys – antrajame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu rytų tarmėje savieji žodžiai gali turėti tik tris trumpuosius {{IPA|/ɑ i ə/}} arba keturis ilguosius {{IPA|/ɑː iː eː uː/}} balsius, o {{IPA|/eː/}} antrajame skiemenyje sutinkamas tik retais atvejais, pavyzdžiui, ''kuŗē'' 'velnias'.{{sfn|Vääri|1994|p=267}} Nekirčiuotame skiemenyje po skiemens su antriniu kirčiu gali būti kuris nors iš dviejų trumpųjų {{IPA|/i ə/}} arba dviejų ilgųjų {{IPA|/ɑː iː/}} balsių. Nekirčiuotame skiemenyje po nekirčiuotojo skiemens gali būti tik {{IPA|/i/}} ir {{IPA|/ə/}}.{{sfn|Viitso|2013|p=271}} Kadangi tam tikrais atvejais {{IPA|/ɑ u i/}} yra pavirtę {{IPA|/ə/}}, redukuotasis balsis tolesniuose skiemenyse pasitaiko labai dažnai.{{sfn|Vääri|1994|p=267}} Kirčiuotasis skiemuo būna trumpasis, jeigu jis baigiasi trumpuoju balsiu arba trumpuoju dvibalsiu ''ie'' arba ''uo'' (''ka-lā'' 'žuvis', ''pie-zā'' 'lizdas', ''suo-dā '''karas', ''lie-pā'' 'alksnis'). Kiti kirčiuoti skiemenys yra ilgieji (''kē-ra'' 'laiškas; raštas', ''sīe-zõr'' '[[Blusos|blusa]]', ''kat-ļā'' 'katilas', ''võt-tõ'' 'imti', ''sa’d-dõ'' 'kristi', ''tū'on-tõ'' 'tūkstantis'). Kitaip negu [[Estų kalba|estų]], lyvių kalboje žodį gali sudaryti ir trumpieji kirčiuoti skiemenys (''li'' 'eik!', ''sä'' 'še!', ''se'' 'tas', ''ni'' 'dabar'). Nekirčiuotas skiemuo yra ilgas, jeigu jame turimas ilgasis balsis arba dvibalsis. Kadangi savuosiuose žodžiuose nekirčiuotų skiemenų galimų balsių rinkinys ribotas, dvibalsis nekirčiuotame skiemenyje rodo, kad žodis yra [[skolinys]].{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Skiemens svoris ir pėdos izochronija ==== Lyvių kalbos [[Skiemuo|skiemenys]] pagal svorį skirstomi panašiai, kaip [[Estų kalba|estų kalboje]], kur pirmojo ir antrojo ilgumo laipsnio skiemenys yra lengvieji, o trečiojo ilgumo laipsnio skiemenys – sunkieji. Šiame skirsnyje vartojami papildomi [[Uralo fonetinė abėcėlė|Uralo fonetinės abėcėlės]] ženklai: [[gravis]] žymi pusilgius garsus, o makronas ([[Brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšnelis]]) – ilguosius priebalsius, jei atitinkamoje padėtyje ilgasis priebalsis įprastinėje rašyboje nenurodomas. Šie papildomi ženklai nėra [[Bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] rašybos dalis. Lyvių kalbos skiemenų svorį apibrėžia šie kriterijai:{{sfn|Viitso|2013|p=274}} * visi trumpi skiemenys yra lengvieji; * ilgi skiemenys su pagrindine [[Priegaidė|priegaide]] yra arba lengvieji, arba sunkieji; ** ilgas skiemuo su pagrindine priegaide yra lengvasis, jeigu jis baigiasi kylančiu dvibalsiu arba tribalsiu, kurio paskutinis dėmuo yra trumpas (''ai-gā'' 'kraštas', ''jou-gūd'' 'upės', ''kuoi-gīd'' 'laivai') arba jeigu po trumpojo balsio arba trumpojo krentančio dvibalsio eina [[Geminacija|geminata]] ar priebalsių junginys su trumpuoju pradžios dėmeniu (''ņur-rā'' 'mur!', ''pit-kā'' 'ilgas', ''suot-kūb'' 'minko'), tai po lengvojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens [[balsis]] paprastai būna ilgas. ** ilgas skiemuo su pagrindine priegaide yra sunkusis, jeigu jame yra dvibalsis arba tribalsis su ilguoju paskutiniu dėmeniu (''aì-gõ'' 'matuoti', ''suoì-mõ'' 'keikti') arba jeigu po trumpojo balsio ar trumpojo krentančio dvibalsio žodžio gale yra ilgasis [[priebalsis]], priebalsių junginys su ilguoju pradžios dėmeniu ar [[Geminacija|geminata]] (''kik̄'' 'gaidys', ''piț̀-ki'' 'perkūnas', ''ak̀-kõ'' 'gaudyti; griebti'); * skiemuo su laužtine priegaide yra sunkusis, jeigu jis baigiasi priebalsiu, dvibalsiu arba tribalsiu (''u’d'' 'migla', ''na’g-rõm'' 'juokiamės', ''a’i-gõ'' 'kraštą ([[partityvas]].)', ''kuo’i-gõn'' 'laivui'); * kirčiuotas skiemuo su ilguoju balsiu paprastai būna sunkusis (''kū-lõ'' 'girdėti', ''sēț-mõd'' 'loviai', ''vȭ-rõd'' 'svetimi', ''pū'-dõd'' 'švarūs', ''tǭ'-dõ'' 'norėti'). Vytsas daro išvadą, kad po sunkiojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens [[balsis]] visada yra trumpasis, po lengvojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens balsis – visada ilgasis. Nors Vytsas to nemini, bet toks skiemenų santykis labai panašus į paprastąsias [[Latvių kalba|latvių kalbos]] pėdos [[izochronija|izochronijos]] taisykles (daugumos autorių manymu, latvių kalboje pėdos izochronija susidarė dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] įtakos), t. y. į abipusę ilgųjų priebalsių ir ilgųjų balsių sąveiką (pvz., latv. la[pp]a 'lapas' → lapā 'lape'). Lyvių kalboje reikšmingas skirtumas tas, kad laužtinė priegaidė yra vienas iš sunkųjį skiemenį formuojančių veiksnių (dėl istorinių aplinkybių latvių kalboje nėra nustatyta formalių rodiklių, kas latvių kalboje lemia skiemens svorį). Kad paaiškintų šį procesą, [[Eduard Vääri|Vėris]] vartoja terminą '''kiekybinė priebalsių kaita'''. Pavyzdžiuose tokia kaita pateikiama įprastine lyvių kalbos rašyba (papildomai vartojamas žodynuose įprastas <ǭ&gt;):{{sfn|Vääri|1994|p=269}} * tt / t: ''kattõ'' 'padengti' – ''katāb'' 'aš padengiu, jis padengia'; * pp / p: ''lieppõ'' – ''liepā'' 'alksnis' ([[partityvas]] : [[vardininkas]]); * kk / k: ''rikkõd'' 'turtingi' – ''rikāz'' 'turtingas'; * zz / z: ''pie’zzõ'' – ''piezā'' 'lizdas' (partityvas: vardininkas); * žž / ž: ''a'žžõ'' – ''ažā'' 'daiktas' (partityvas: vardininkas); * mm / m: ''i’mmõ'' 'žįsti' – ''imūb'' 'aš žindžiu, jis žindžia'; * nn / n: ''ka’nnõ'' – ''kanā'' 'višta' (partityvas: vardininkas); * ll / l: ''pallõ'' 'degti' – ''palāb'' 'aš degu, jis dega'; * rr / r: ''karrõ'' – ''kǭra'' 'kailis' (partityvas: vardininkas); * jj / j: ''a’jjõ'' 'varyti' – ''ajāb'' 'aš varau, jis varo'; * vv / v: ''so’vvõ'' – ''sovā'' 'lazda' (partityvas: vardininkas). Tolesniuose pavyzdžiuose ilgosios afrikatos &lt; ts&gt; ir &lt; tš&gt; perteikiamos kaip &lt; tts&gt; ir &lt; ttš&gt;, tokia rašyba įprastinėje nevartojama: * tts /ts: ''mõttsõ'' [įprastine rašyba ''mõtsõ''] 'miškas' ([[partityvas]]) – ''mõtsād'' 'miškai' (daugiskaita); * ttš / tš: ''vȯttšõ'' [įprastine rašyba ''vȯtšõ''] 'ieškoti' – ''vȯtšūb'' 'aš ieškau, jis ieško'; Toliau pavyzdžiuose pusilgiai [[Priebalsis|priebalsiai]] žymimi [[Uralo fonetinė abėcėlė|UFA]] vartojamu [[gravis|gravio]] ženklu: * k̀s / ks: ''ok̀sõ'' – ''oksā'' 'šaka' (partityvas: vardininkas); ::: ''mak̀sõ'' '(su)mokėti' – ''maksāb'' 'aš (su)moku, jis (su)moka'; * p̀s / ps: ''nap̀sõ'' – ''napsā'' 'smūgis' ([[partityvas]] : [[vardininkas]]); * p̀š / pš: ''lip̀šõ'' 'melžti' – ''lipšāb'' 'aš melžiu, jis melžia'; * p̀t / pt: ''lop̀tõ'' 'baigti' – ''loptāb'' 'aš baigiu, jis baigia'; * s̀t / st: ''as̀tõ'' 'eiti, žingsniuoti' – ''astāb'' 'aš einu/žingsniuoju, jis eina/žingsniuoja'; * r̀b / rb: ''var̀bõd'' 'kojų pirštai' – ''vārbaz'' 'kojos pirštas'; * r̀d / rd: ''par̀dõd'' 'bortai' – ''pārdaz'' 'bortas'; * r̀g / rg: ''ur̀gõ'' – ''ūrga'' 'upelis' (partityvas: vardininkas); * ǹd / nd: ''raǹdõ'' – ''rānda'' 'pakrantė' (partityvas: vardininkas); * r̀z / rz: ''var̀zõ'' – ''vārza'' 'kumeliukas' (partityvas: vardininkas); * m̀b / mb: ''lam̀bõd'' 'avys' – ''lāmbaz'' 'avis'; * l̀g / lg: ''võl̀gõ'' – ''vȭlga'' 'skola' (partityvas: vardininkas); * l̀m / lm: ''sil̀mõ'' – ''sīlma'' 'akis' (partityvas: vardininkas); * r̀n / rn: ''pär̀nõ'' – ''pǟrna'' 'liepa' (partityvas: vardininkas). Panašiai kaip [[Latvių kalba|latvių kalboje]], lyvių kalbos trumpieji [[Balsis|balsiai]] susiję su ilgaisiais [[Priebalsis|priebalsiais]] (arba su pusilgiais priebalsių junginiais) ir tuomet, kai rašyboje tai neatspindima. Reikšmingas skirtumas nuo latvių kalbos tas, kad šiame procese dalyvauja ir pusbalsiai (''pallõ'' : ''palāb''), o latvių kalboje jų ilgumas nekinta (pvz., latv. ''mala'' 'kraštas' : ''malā'' 'krašte'). ==== Istorinė balsių raida ==== [[Vaizdas:Kurg - Vaid kilā.jpg|thumb|[[Užgavėnės|Užgavėnių]] dalyvis „gervė“. [[Vaidė]]s kaimas, 1928 m.]] Kaip daugumoje [[Estų kalba|estų]] ir [[Vodų kalba|vodų]] tarmių, kirčiuoto [[Skiemuo|skiemens]] aukštutinio pakilimo nesuapvalintas užpakalinės eilės [[balsis]] ''õ'' visų pirma susidarė iš senesniojo ''*e'' žodžiuose, kur buvo užpakalinės eilės balsiai ''a'', ''o'' ir ''u'' (''vēraz'' <abbr>></abbr> ''vȭrõz'' 'svetimas', ''*negla'' &gt; ''nõ'ggõl'' 'vinis'), taip pat dalinai iš trumpųjų balsių ''*a'', ''*o'', ''*u'', ''*ü'' (''*sana'' &gt; ''sõnā'' 'žodis', ''*roho'' &gt; ''rõ'v'' 'pievelė', ''*hüvä'' &gt; ''jõvā'' 'geras'). Atsiradus ''õ,'' balsiai ''*e'', ''*ö'', ''*o'' virto dvibalsiais ''ie'', ''üö'', ''uo''. Kitaip negu [[Estų kalba|estų]], [[Suomių kalba|suomių]], [[Karelų kalba|karelų]], [[Livikų kalba|livikų]] ir [[Liudikai|liudikų]] [[Tarmė|tarmėse]], lyvių kalboje susiskaidė (sudvibalsėjo) ir trumpieji balsiai, o iš jų atsiradę trumpieji dvibalsiai yra daugmaž tiek pat ilgi, kaip atskiras trumpasis balsis (''*keväd'' &gt; ''kievād'' 'pavasaris', ''*keüzi'' &gt; ''kieuž'' 'virvė', ''*soda'' &gt; ''suodā'' 'karas'). Skirtingai nuo minėtųjų kalbų, ''*ē'' ir ''*e'' nesusiskaidė, jei kitame skiemenyje buvo ''*i'' (''*kēli'' &gt; ''kēļ'' 'kalba', ''*(h)elmi'' &gt; ''eļm'' '[[gintaras]]'). Svarbiausieji saviti lyvių kalboje įvykę pokyčiai: * [[Kirtis|kirčiuotame]] skiemenyje ''ä'' virto aukštesnio pakilimo ''e'', jei tame pačiame skiemenyje arba po jo ėjo ''i'' (''*täi'' &gt; ''tei'' '[[utėlė]]', ''*väginen'' &gt; ''ve’ggi'' 'stiprus', ''*sǟri'' &gt; ''*sēri'' &gt; ''sēr'' 'blauzda'), šis procesas panašus į latvių bendrinės kalbos regresyvinę [[Balsių harmonija|balsių harmoniją]] (plataus ir siaurojo &lt; e&gt;, <ē> derinimą prie tolesnio skiemens garsų); * užpakalinės eilės balsiai ''*a'', ''*o'', ''*u'' prieš ''*b'', ''*pp'', ''*m'', ''*v'', ''*kk'' virto ''ä'', ''ö'', ''ü,'' jei kitame skiemenyje buvo ''i'', t. y. įgavo [[Umliautas|umliautą]] (''*tammi'' &gt; ''*tämmi'' &gt; ''täm'' 'ąžuolas', ''*tobi'' &gt; ''*töbi'' &gt; ''tö'b'' &gt; ''te’b'' 'liga', ''*nukki'' &gt; ''*nükki'' &gt; ''nük'' &gt; ''nik'' 'knyslė (snukis)'), sulūpinti priešakinės eilės balsiai ''ö'', ''ü'' [[XIX a.|XIX]]–[[XX a.|XX]] amžių sandūroje neteko savo lūpinio tarimo; * aukštutinio ir vidurio aukštutinio pakilimo balsiai žodžio pabaigoje išnyko, ir dėl to anksčiau buvęs atviras pirmasis skiemuo tapo uždaruoju, tariamu su laužtine [[Priegaidė|priegaide]] (''*abu'' &gt; ''a’b'' 'pagalba; petys', ''*tuli'' &gt; ''tu'ļ'' 'ugnis'); * trumpasis [[balsis]] prieš ilgąjį sklandųjį [[Priebalsis|priebalsį]] pailgėjo, o ilgasis sklandusis priebalsis – sutrumpėjo (''*puŗŗaz'' &gt; ''*pu^ŗŗaz'' &gt; ''*pū^ŗŗaz'' &gt; ''pūŗaz'' 'burė', ''tammõd'' &gt; ''*ta^mmõd'' &gt; ''*tā^mmõd'' &gt; ''tāmõd'' &gt; ''tǭmõd'' 'ąžuolai'); * rytų lyvių tarmėje ''*ā'' buvo suapvalintas (''*mā'' &gt; ''mǭ'' 'žemė', ''*tāmõd'' &gt; ''tǭmõd'' 'ąžuolai');{{sfn|Viitso|2013|p=271}} * prieš kažkada turėtą ''*i'' arba ''*j'' susidaręs suminkštintas silpnasis sprogstamasis gomurinis priebalsis ''*ǵ'' ir stiprusis suminkštintas sprogstamasis gomurinis priebalsis ''*ḱ̀'' virto balsio ''i'' ir nesuminkštinto sprogstamojo gomurinio priebalsio junginiu (''*lagja'' &gt; ''*laǵā'' &gt; ''laigā'' 'platus', ''*lahkik'' &gt; ''lā'ǵi'' &gt; ''lǭ'igi'' 'pusiau; (per-) skeltas', ''*hākki'' &gt; ''āḱ'' &gt; ''ǭik'' 'kablys'); * ''*a'' trečiajame nekirčiuotame skiemenyje virto viduriniu [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotu]] balsiu ''õ'' ; * trumpasis balsis pailgėjo prieš skiemens pabaigoje esantį sklandųjį [[Priebalsis|priebalsį]] (rytų lyvių tarmėje naujai susidarė ilgasis ''ā''), taip pat pailgėjo dvibalsio pirmasis dėmuo, jei po kirčiuotojo skiemens ėjo vienas nekirčiuotas skiemuo (''*jalga'' &gt; ''jālga'' 'koja', ''*aiga'' &gt; ''āiga'' 'laikas'); * išnyko [[balsių harmonija]], ne pirmame skiemenyje ''*e'' tapo apibendrintu (neutraliu) balsiu ir pavirto ''*õ'' (gali būti, kad čia Vytsas turi omenyje kirčiuoto skiemens užpakalinės eilės aukštutinio pakilimo balsį ''õ'', kilusį iš ''*e'', nes tolesniuose skiemenyse turimas apibendrintasis / redukuotas ''õ'' yra vidurinės eilės ir vidurinio pakilimo); * ''*o'' virto aukštutinio pakilimo balsiu ''u'', bet ''*õ'' ir ''u'' sutapo į vieną ''u'' (''*kāndod'' &gt; ''*kāndud'' 'kelmai', ''*kädõd'' &gt; ''*kädud'' 'rankos'); * sprogstamuoju priebalsiu besibaigiančiame antrajame žodžio skiemenyje, kuris eina po kirčiuoto skiemens, balsis pailgėjo (''*abud'' &gt; ''abūd'' 'pečiai', ''*kädud'' &gt; ''kädūd'' 'rankos', ''*musta'' &gt; ''mustā'' 'juodas'); * lyvių rytų tarmėje tolimesnio skiemens ''u'' virto ''õ'' (''*līndud'' &gt; ''līndõd'' 'paukščiai', ''*kāndud'' &gt; ''kāndõd'' 'kelmai'); * lyvių rytų tarmėje ir [[Lielirbė]]je trumpasis ''uo'', retkarčiais ir ilgasis ''ūo,'' po priebalsių ''p'', ''m'' ir ''v'' suvienbalsėjo ir virto vidurio aukštutinio pakilimo nesuapvalintu balsiu ''ȯ'' arba ''ȱ''; ''ȯ'' ir ''o'' gali sudaryti minimaliąsias poras (''pȯ'ddõ'' 'skaudėti' ir ''po’ddõ'' 'skarmalas'); * vakarų lyvių tarmėje pagrindinio skiemens ''õ'' sutapo su priešakinės eilės sulūpintu balsiu ''ü,'' savo ruožtu ''ü'' iki [[XX a.|XX]] a. pr. sutapo su ''i'' (''kõ'zzi'' &gt; ''kü'zzi'' &gt; ''ki’zzi'' 'piktas', ''vȭrõz'' &gt; ''vǖrõz'' &gt; ''vīrõz'' 'svetimas'); * sulūpinti priešakinės eilės balsiai iki [[XX a.|XX]] a. pradžios neteko savo sulūpintos tarties (''kü'zzõ'' &gt; ''ki’zzõ'' 'teirautis', ''sǖ'' &gt; ''sī'' 'kaltė', ''tö'b'' &gt; ''te’b'' 'liga', ''tǖö'' &gt; ''tīe'' 'darbas').{{sfn|Viitso|2013|p=272}} ==== Tarmių balsių palyginimas ==== [[Bendrinė kalba|Bendrinė]] lyvių kalba sudaryta [[Kuršas|Kuršo]] lyvių rytų [[Tarmė|tarmės]] pagrindu. Ši tarmė pasižymi didžiausiu [[Balsis|balsių]] rinkiniu. Toliau lyginamų lyvių tarmių balsių lentelėje kairėje pusėje pateikiami nesuapvalinti [[priešakinės eilės balsiai]], viduryje – nesuapvalinti [[vidurinės eilės balsiai]], dešinėje – suapvalinti [[užpakalinės eilės balsiai]]; viršuje yra [[Aukštutinio pakilimo balsiai|aukštutinio pakilimo]], o apačioje – [[žemutinio pakilimo balsiai]]. Balsiai nurodyti juos išreiškiančiomis raidėmis ir su žodynuose vartojamais ženklais, kurie įprastinėje rašyboje nevartojami, pavyzdžiui, &lt;ǭ&gt;. {| class="wikitable" style="text-align:center; width:80%;" |+Lyvių tarmių kirčiuotojo skiemens balsių sistema XX a. viduryje{{sfn|Viitso|2013|p=270}} ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Rytų lyvių ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Lielirbės ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Vakarų lyvių |- ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji |- | i | õ | u | ī | ȭ | ū | i | õ | u | ī | ȭ | ū | i | | u | ī | | ū |- | e | ȯ | o | ē | ȱ | ō | e | ȯ | o | ē | ȱ | ō | e | | o | ē | | ō |- | ä | a | | ǟ | ā | ǭ | ä | a | | ǟ | ā | | ä | a | | ǟ | ā | |} Savųjų žodžių nekirčiuotuose skiemenyse lyvių kalbai būdinga riboti galimus balsius. Toliau lentelėje lyginami antrajame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu leistini balsiai rytų, [[Lielirbė]]s ir vakarų tarmėse. Dar tolesniuose skiemenyse po skiemens su pagrindiniu kirčiu galimų balsių rinkinys juolab ribotesnis. {| class="wikitable" style="text-align:center; width:80%;" |+Lyvių tarmių balsių sistema nekirčiuotame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu{{sfn|Viitso|2013|p=272}} ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Rytų lyvių ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Lielirbės ir vakarų lyvių |- ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji |- | i | õ | | ī | | ū | i | õ | u | ī | | ū |- | | | | ē | | | | | | ē | | |- | | a | | | ā | | | a | | | ā | |} === Priebalsiai === Palyginti su lyvių kalbos balsių sistema, kuri yra sudėtingesnė nei latvių ar lietuvių kalbų, lyvių [[Priebalsis|priebalsių]] rinkinys labai panašus į turimą [[Baltų kalbos|baltų kalbose]]. Naudojant literatūroje dažnai pasitelkiamą [[Uralo fonetinė abėcėlė|Uralo kalbų fonetinę abėcėlę]] (UFA), lyvių kalboje yra tokie priebalsiai: ''b, d, d', f, g, j, k, l, l', m, n, n', p, r, r', s, š, z, ž, t, t', v''. Lyvių kalboje yra ir [[Afrikata|afrikatų]]: ''ts'' (''tsīļ'' 'ežys'), ''tš'' (''tširīkšõ'' 'čiulbėti'), ''dz'' (''dzīvib'' 'pulsas', ''vȯndzi'' 'laimingas'), ''dž'' (''iļdžēmḑa'' 'grietinė'). Priebalsis ''ŋ'' ({{IPA|[ŋ]}}) pasitaiko tik prieš ''k'' arba ''g'' (''kāŋgar'' 'lygiagretūs su pakrante pailgi smėlio gūbriai prie jūros', ''beŋk'' 'suolas').{{sfn|Vääri|1994|p=268}} Visi priebalsiai, išskyrus [[Skolinys|skolintinį]] ''h'' (duslusis gomurinis pučiamasis {{IPA|[x]}}), gali sudaryti [[Geminacija|geminatas]].{{sfn|Viitso|2013|p=270}} Svarbus [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] fonetinės abėcėlės (UFA) trūkumas yra tai, kad joje neskiriami palataliniai priebalsiai (pavyzdžiui, sprogstamieji palataliniai {{IPA|[c ɟ]}} kaip latvių &lt;ķ ģ&gt; arba vengrų &lt; ty gy&gt;) nuo ''paminkštintų'' (''palatalizuotų'') priebalsių (pavyzdžiui, palatalizuoti alveoliniai sprogstamieji priebalsiai {{IPA|[tʲ dʲ]}} kaip [[Rusų kalba|rusų kalboje]] &lt;ть дь&gt;), taip pat ir <ļ>,<ņ>, jeigu jie palataliniai, atitinka vertę {{IPA|[ʎ ɲ]}} (kaip [[Latvių kalba|latvių kalboje]]), o jeigu jie ''palatalizuoti'' – {{IPA|[lʲ nʲ]}} (kaip, pavyzdžiui, [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]]). Vienintelis iš vadinamųjų paminkštintų priebalsių, kai toks skyrimas nėra svarbus, yra ir &lt;ŗ&gt;, nes manoma, kad palatalinis virpamasis priebalsis yra garsas, kurio ištarti neįmanoma, todėl [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] jis neturi savo simbolio, vadinasi, ir latvių minkštasis &lt;ŗ&gt; žymimas kaip palatalizuotas {{IPA|[rʲ]}} – kaip ir rusų kalbos &lt;рь&gt;. Atsižvelgiant, kad minkštieji priebalsiai lyvių kalboje yra foneminiai (turi skiriamąją reikšmę, pavyzdžiui, ''tūļ'' 'vėjas', ''tūl'' 'vėjo ([[Kilmininkas|kilm]].)') ir minkštinimas nepriklauso nuo aplinkinių garsų (pavyzdžiui, vadinamosios [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliacinės]] palatalizacijos lietuvių kalboje atveju, [[Priebalsis|priebalsiai]] minkštėja prieš priešakinės eilės balsius), lyvių kalbos priebalsių sistema yra tokia: {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Lūpų dantiniai priebalsiai|Lūpų dantiniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Postalveoliniai priebalsiai|Postalveoliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Palatalizacija|Palataliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] | {{IPA|p}} {{IPA|b}} | | {{IPA|t}} {{IPA|d}} | | {{IPA|c}} {{IPA|ɟ}} | {{IPA|k}} {{IPA|ɡ}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Afrikata|Afrikatos]] | | | {{IPA|ts}} {{IPA|dz}} | {{IPA|tʃ}} {{IPA|dʒ}} | | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] | {{IPA|m}} | | {{IPA|n}} | | {{IPA|ɲ}} | ({{IPA|ŋ}}){{efn| /ŋ/ nėra foneminis, sutinkamas tik prieš /k/ ir /g/.}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | | {{IPA|r}} {{IPA|rʲ}} | | | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] | | {{IPA|f}}{{efn|Lūpų dantinis pučiamasis priebalsis /f/ ir duslusis gomurio pučiamasis priebalsis (arba, anot Vytso, stiprusis veliarinis spirantas){{sfn|Viitso|2013|p=270}} /x/ pasitaiko tik [[skolinys|skoliniuose]].}} {{IPA|v}} | {{IPA|s}} {{IPA|z}} | {{IPA|ʃ}} {{IPA|ʒ}} | | {{IPA|x}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Viduriniai priebalsiai|Viduriniai]] | | | | | {{IPA|j}} | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | | | {{IPA|l}} | | {{IPA|ʎ}} | |} ==== Asimiliacija ==== Anot [[Eduard Vääri|Vėrio]], lyvių kalboje veikia paprastosios [[sandhi]] taisyklės – žodžio pabaigos priebalsiai įgyja skardumą arba jo netenka, priklausomai nuo po jų einančio garso ([[Uralo fonetinė abėcėlė|UFA]] transkripcija): ''mìe'''z''' ̮lǟ'B'' 'vyras eina', ''mìe'''s''' ̮tulàB'' 'vyras ateina'. Tokia [[Asimiliacija (kalbotyra)|asmiliacija]] vyksta ir pačiame žodyje jį kaitant: ''kiĺ̀'''G''''' 'šonas' – ''kiĺ̀'''k'''st'' 'iš šono', ''u''''D''''' 'migla' – ''u''''t'''st'' 'iš miglos'.{{sfn|Vääri|1994|p=270}} Absoliučioje žodžio pabaigoje (prieš pauzę) vietoj ''b'', ''d'', ''g'', ''z'', ''ž'' (neretai ir ''d’'', ''dz'') tariami vadinamieji pusskardžiai [[Priebalsis|priebalsiai]], UFA jie žymimi didžiosiomis raidėmis ''B'', ''D'', ''G'', ''Z'', ''Ž'' (''D’'', ''DZ'').{{sfn|Vääri|1994|p=268}} Pusskardžiai priebalsiai linkę skardėti prieš balsius ir skardžiuosius priebalsius, o prieš dusliuosius priebalsius savo ruožtu duslėja.{{sfn|Moseley|2002|p=22}} Įprastinėje rašyboje, kaip ir lietuvių kalboje, šie procesai neatspindimi: ''mīez lǟb'', ''mīez tulāb'', ''kiļg'', ''kiļgst'', ''ud'', ''udst''. ==== Istorinė priebalsių raida ==== [[Vaizdas:Livonian loja.jpg|200px|thumb|right|''Lyvių žvejų valtis (lōja)'']] Istoriškai lyvių kalbos [[Priebalsis|priebalsių]] sistemoje išsirutuliojo įvairių ypatybių.{{sfn|Viitso|2013|p=270}} * Turima silpnųjų (t. y. balsingųjų apsuptyje skardžiųjų) ir stipriųjų sprogstamųjų priebalsių bei liežuvio priešakinių pučiamųjų eilė vietoj Baltijos finų [[Prokalbė|prokalbės]] stipriųjų sprogstamųjų ir liežuvio priešakinių pučiamųjų priebalsių eilės: ''tubā'' 'kambarys' (plg. [[Estų kalba|estų]] ''tuba'', bet [[Suomių kalba|suomių]] ''tupa''), ''sadā'' 'šimtas' (estų ''sada'', suomių ''sata''), ''vizā'' 'kietas', ''sa’gdõ'' 'tankus', ''kalād'' 'žuvys' (estų ''kalad'', bet suomių ''kalat'') ir vietoj dantinių pučiamųjų (''sidām'' 'širdis; vidus'). Retkarčiais skardieji ''b, d, g, z'' pasitaiko ir savųjų (neskolintų) žodžių pradžioje. * Savuosiuose žodžiuose turimi šnypščiamieji priebalsiai ''š'' ir ''ž'' (''šä'ugõz'' '[[Trapusis gluodenas|gluodenas]]', ''sižālikki'' '[[Tikrieji driežai|driežas]]'). * Išnyko Baltijos finų prokalbėje turėtas skardusis gerklinis pučiamasis priebalsis ''*h'' {{IPA|[ɦ]}} – skiemenyje su pagrindiniu kirčiu prieš priebalsį ''*h'' iškrito visais atvejais, tarp basių jo taip pat dažniausiai neliko. Šio priebalsio vietoje atsirado laužtinė [[priegaidė]]: ''lē'ḑ'' 'lapas' (plg. estų ''leht'', suomių ''lehti''), ''tū'gõd'' 'pelenai' (estų ''tuhk'', suomių ''tuhka''), ''rǭ''' 'pinigai' (estų, suomių ''raha''), ''va’it'' 'tarpas' (estų ''vahe'', suomių ''vaihe''). * Pusbalsis ''*v'' [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliuotas]] ''*lv'' &gt; ''ll'', ''*rv'' &gt; ''rr'' (*''palvodak'' > ''pallõ'' 'prašyti', ''*kirvehed'' &gt; ''kirrõd'' 'kirviai'), o junginiuose ''*dv'' ir ''*zv'' išnyko (''ladā'' 'viršūnė', plg. estų ''latv'', suomių ''latva;'' ''razā'' 'taukai', estų ''rasv'', suomių ''rasva''), taip pat pakito junginiai su pusbalsiu ''*j'' – ''*dj'' &gt; ''ḑ'', ''zj'' &gt; ''ž'', ''*nj'' &gt; ''ņņ'', ''*lj'' &gt; ''ļļ'', ''*rj'' &gt; ''ŗŗ'' (''paḑā'' 'pagalvė', ''ažā'' 'daiktas', ''miņņõ'' 'nuotaką ([[partityvas]])', ''paļļõd'' 'pliki', ''puŗŗõd'' 'burės'), ''*bj'' &gt; ''b'' (''käbā'' 'naga, skelta kanopa'), kur ''ä'' atsirado iš ''a'' dėl tarpinio minkštojo ''b'' įtakos, ''*gj'' virto ''ig'' (''laigā'' 'platus'). * Alveolinių ''*t, *d, *s, *z, *n, *l, *r'' istorinis palatalizavimas (&gt; ''ț, ḑ, š, ž, ņ, ļ, ŗ'') prieš ''*i'', dėl to [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmoje]] neretai pasitaiko minkštojo ir kietojo priebalsių kaita: ''*uni'' &gt; ''u'ņ'' 'miegas', bet ''*unen'' &gt; ''u’n'' 'miego (kilm.)'. * ''*n'' išnyko žodžio pabaigoje (''*pimedan'' &gt; ''pi’mdõ'' 'tamsaus ([[Kilmininkas|kilm]].)'). * Po nekirčiuoto skiemens ''d'' tarp balsių išnyko atviro skiemens pradžioje – tai vadinamoji priesagų laipsnio kaita, ji sukėlė balsių susiliejimą ir prieš tai buvusio atskiro priebalsio [[Geminacija|geminaciją]] (''*sigada'' &gt; ''*sigadõ'' &gt; ''si’ggõ'' ' kiaulę ([[partityvas]].)'). Dėl to visi priebalsiai, išskyrus skolintinį ''h'', po tam tikrų balsių arba trumpųjų dvibalsių sutinkami ir kaip geminatos (''je’llõ'' 'gyventi', ''o’bbõ'' 'vėlai', ''sie’ggõ'' 'maišyti', ''lu’mmi'' 'snieguotas', ''vi’jji'' 'nuodingas'). Tarp atskirų trumpųjų balsių arba trumpųjų dvibalsių ir ''õ'' joks priebalsis nebūna be geminacijos. * Kirčiuotojo [[Skiemuo|skiemens]] pabaigoje [[Priebalsis|priebalsiai]] sutrumpėjo, jei tolesnis nekirčiuotas skiemuo buvo uždaras (arba jei nekirčiuotame skiemenyje buvo ''*a'' ir tame pačiame žodyje nebuvo trečio nekirčiuoto skiemens), skiemens pabaigoje balsingieji priebalsiai (pusbalsiai, sonantai) trumpėdami pailgino balsį (''*kandud'' &gt; ''*kāndud'' &gt; ''kāndõd'' 'kelmai', ''*kartad'' &gt; ''kārtad'' 'bijai') ir skiemens pabaigoje buvę duslūs stiprieji sprogstamieji priebalsiai trumpėdami pailgino tolesniame nekirčiuotame skiemenyje esantį balsį (''*istud'' &gt; ''istād'' 'sėdi', ''*musta'' &gt; ''mustā'' 'juodas', ''*vakka'' &gt; ''vakā'' '[[Pūras (matavimo vienetas)|pūras]]'). * Balsingųjų priebalsių geminatos, turinčios sutrumpėjusį pradžios dėmenį, po ilgojo balsio arba ilgojo dvibalsio, patyrusios ankstesnius pokyčius, supaprastėjo (''*kī^rraz'' &gt; ''kīraz'' 'kirvis', ''*pū^ŗŗaz'' &gt; ''pūŗaz'' 'burė'). * XIX ir XX amžių sandūroje buvo įsivestas kitų kalbų lūpinis dantinis pučiamasis priebalsis ''f'' ir duslusis gomurinis pučiamasi ''h'' (''film'' 'filmas', ''himn'' '[[himnas]]'). == Morfologija == === Kalbos dalys === [[Vaizdas:Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz.jpg|210px|thumb|[[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių–estų–latvių žodynas]] (2012 m.)]] Lyvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e, visi [[Vardažodis|vardažodžiai]] ir [[Įvardis|įvardžiai]] paprastai laikomi viena kategorija, nes juos skirstyti į atskiras kalbos dalis (pavyzdžiui, į [[Daiktavardis|daiktavardžius]], [[Būdvardis|būdvardžius]], [[Skaitvardis|skaitvardžius]], [[Įvardis|įvardžius]]) maža praktinės naudos. Sakykim, vardažodis (sąlygiškai būdvardis) ''vanā'' 'senas' linksniuojamas pagal 18-ą tipą, kaip ir, pavyzdžiui, vardažodžiai (sąlygiškai daiktavardžiai) ''kanā'' 'višta' arba ''kalā'' 'žuvis', o, sudarius aukštesnįjį laipsnį ''vaņīmi'' 'senesnis', jo tipas pakinta į 200-ąjį, kuris aprėpia visus.su ''-mi'' sudarytus daiktavardžius, šios darybos priesagos reikšmė atitiktų lietuvių ''-imas, -ymas'' (''jelāmi'' 'gyvenimas'), tokiu būdu tarp sąlyginių vardažodžio rūšių ir jo [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] ypatybių nėra didelio ryšio. Vardažodžiai priešinami su kita didele kategorija – su [[Veiksmažodis|veiksmažodžiais]], tačiau pasakytina, kad ir veiksmažodžio [[Bendratis|bendratys]] gali turėti atskirų [[Linksnis|linksnių]]. [[Siekinys]] gali turėti ir [[Abesyvas|abesyvo]] linksnį (''āndamõt'' 'neduodant', ''likkõmõt'' 'nejudant'),{{sfn|Viitso|2013|p=279}} kurio jau beveik neturi vardažodžiai. [[Suomių kalba|Suomių]] ir [[Estų kalba|estų]] kalbose abesyvas vartojamas ir su vardažodžiais. === Vardažodis === [[Vardažodis|Vardažodžiai]] gali turėti du [[Gramatinis skaičius|skaičius]], [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] išskiria 16 [[Linksnis|linksnių]] arba tik [[Prieveiksmis|prieveiksmiuose]] išlikusių jų formų, bet dalis linksnių nebeproduktyvūs ir dauguma vardažodžių linksniuojami 8 linksniais.<ref name = "essive"/> Kaip būdinga [[Uralo kalbos|Uralo kalboms]], lyvių kalboje nėra [[Giminė (gramatika)|giminių]], net trečiojo asmens [[įvardis]] ''ta'' / ''tämā'' reiškia tiek 'jis', tiek 'ji'. Kaip rašo T. Vytsas, lyvių kalboje, kaip ir [[Estų kalba|estų]] bei [[Vepsų kalba|vepsų]], nėra [[Galininkas|galininko]], viso objekto funkciją atlieka [[kilmininkas]].{{sfn|Viitso|2013|p=280}} (I. Brodskis įsitikinęs, kad galininkas vepsų kalboje yra, tik vienaskaitoje jis sutampa su kilmininku, o daugiskaitoje – su [[Vardininkas|vardininku]].)<ref>{{cite web|date=2014|author=I. Brodski|title=Vepsän kel': Openduzkirj täuz'kaznuzile|url=https://docplayer.ru/29517377-Vepsan-kel-openduzkirj-tauz-kaznuzile-piter-piterin-vepsan-sebr-2014.html|accessdate=2021-06-22|archive-date=2019-07-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20190701121957/https://docplayer.ru/29517377-Vepsan-kel-openduzkirj-tauz-kaznuzile-piter-piterin-vepsan-sebr-2014.html|url-status=dead}}, p. 40</ref> [[Christopher Moseley|K. Mozlis]] teigia, kad lyvių kalboje visas objektas reiškiamas galininku, kuris sutampa su [[Vardininkas|vardininku]], bet tikriausiai Mozlis painioja reikalą su [[suomių kalba]], kur turima tokia sistema.{{sfn|Moseley|2002|p=28.&mdash;29}} Tai, kad mažos žodžių dalies kilmininkas skiriasi nuo [[Vardininkas|vardininko]], galėjo paskatinti tokios klaidos atsiradimą. Lyvių kalboje nurodomos ne linksniuotės, o vardažodžių linksniavimo tipai. ''Lyvių–estų–latvių žodyne'' jų išskiriama 242. {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | āigast |āigastõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |āigast |āigastõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | āigastõ |āigastidi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> |āigastõn |āigastõdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> |āigastõks |āigastõdõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> |āigastõ |āigastiž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> |āigasts āigastõs |āigastis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> |āigastõst |āigastist |} <div style="text-align:left;">''āigast'' 'metai' –140 tipas (reguliariausias tipas,<br />pagal jį linksniuojama dauguma tarptautinių žodžių).</div></div> | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | — | -t, -d, -õd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |— | -t, -d, -õd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | -tā, -dā, -ța, -ta, -da, -tõ, -dõ, -õ, — | -ți, -ḑi, -ti, -di, -i |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> | -n, -õn | -ddõn, -dõn, -tõn, -õdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> | -kõks, -ks, -õks | -kõks, -tkõks, -dõks, -tõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> | -zõ, -(õ)z, -õ(z) | -ži, -īž, -iž, -ž, -īz, -iz |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> | -s(õ), -õs(õ) | -ši, -īs, -is |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> | -st(õ), -õst(õ) | -šti, -īst, -ist |} <div style="text-align:left;">Pagrindiniai [[Agliutinacinė kalba|linksnių priesagų]] variantai.<ref name = "virtuallivonia">Virtual Livonia: [http://virtuallivonia.info/?page_id=134 Sketch of Livonian Sounds and Grammar]; tikrinta 2018-12-15</ref></div> |} [[Uldis Balodis|U. Baluodis]] į aukščiau pateiktą lentelę neįtraukia skirtingų vienaskaitos vardininko ir kilmininko formų kaip šių linksnių priesagų,<ref name = "virtuallivonia"/> pvz.: vns. vard. ''rōnt'''õz''''' 'knyga' – vns. kilm. ''rōnt'''õ''''' 'knygos', vns. vard. ''līvl'''i''''' 'lyvis' – vns. kilm. ''līvl'''iz''''' 'lyvio', vns. vard. ''nei'''tst''''' 'mergaitė' – vns. kilm. ''nei'''tsõ''''' 'mergaitės', vns. vard. ''ve'''ž''''' 'vanduo' − vns. kilm. ''vie'''d''''' 'vandens'. Matyt, istoriškai čia kinta [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas ir kamiengalis]], o ne turimos kilmininko linksnį rodančios priesagos – tikroji iš [[Uralo prokalbė]]s paveldėta [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kilmininko priesaga būtų ''-n'', kuri išliko sustingusi antrajame [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11 – 19' dėmenyje ''-tuoistõ'''n''''', ir dabar šiame dėmenyje istorinė priesaga ''-n'' vartojama kaip [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] dalis. Senoji kilmininko priesaga ''-n'' išlikusi ir kai kuriuose kituose [[Dūrinys|dūriniuose]], pvz., ''miernaigā'' < ''*meren akja'' 'jūros krantas' ([[Vardininkas|vard.]] ''mier ~ mer'' 'jūra'; ''miern'' 'jūros' + ''aigā'' 'krantas').<ref>{{cite web|title=The relationship between Salaca Livonian and Courland Livonian dialects|url=https://www.researchgate.net/publication/274215999_The_relationship_between_Salaca_Livonian_and_Courland_Livonian_dialects|author=[[Karl Pajusalu]]|date=2014|publisher=Eesti ja Soome-Ugri Keeleteaduse Ajakiri 5(1):149|accessdate=2021-12-16}}, ''p. 162''</ref> Vienaskaitos linksniai (išskyrus partityvą ir iliatyvą) ir daugiskaitos vardininkas bei kilmininkas sudaromi linksnių priesagas jungiant prie vienaskaitos kilmininko.<ref name = "virtuallivonia"/> Vardininkas nuo Uralo prokalbės laikų specialios linksnio priesagos neturėjo, o daugiskaitos vardininke matyti vien daugiskaitos žymuo ''-t, -d, -õd'' (be specialios linksnio priesagos).<ref>{{cite book|last=Raun|first=A.|title=The Uralic Languages: Description, History and Foreign Influences|chapter=Proto-Uralic Comparative, Historical Morphosyntax|publisher=Brill, Leiden|year=1988|pages=558—560|isbn=}}</ref> Daugiskaitoje [[Vardažodis|vardažodžių]] kilmininkas visada sutampa su vardininku. Linksniuojant gali iškristi [[priebalsis]], [[balsis]] ar net visas [[skiemuo]]: ''vež'' + ''tā'' > ''vietā'' 'vandenį' ([[Partityvas|part.]]), ''kilā'' + ''õ'' > ''killõ'' 'kaimą' (part.), ''vȭidag'' + ''ta'' > ''vȭita'' 'sviestą' (part.).<ref>{{cite book|author=Boiko, K.|title=Līvõ kēl̦. Piški optõbrōntõz|publisher=Līvu Savienība (Līvõd Īt)|location=Rīga|date=2000|pages=64}}</ref> ==== Baigtumas (visas ir dalinis objektas) ==== [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]], kaip ir [[Latvių kalba|latvių]] bei [[Slavų kalbos|slavų]] kalbose, [[veikslas]] (baigtas arba tebeatliekamas veiksmas) reiškiamas [[Priešdėlis|priešdėliais]], pavyzdžiui, ''jis skaitė knygą, statė namą'' supriešinama su ''jis '''per'''skaitė knygą, '''pa'''statė namą'', kur priešdėlis rodo baigtą veiksmą (įvykio veikslą). O lyvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e, turimas visas arba dalinis objektas, kur visas objektas žymi baigtą veiksmą (įvykio veikslą), o dalinis – tebevykstantį (eigos veikslą). Viso objekto linksnis lyvių kalboje yra [[kilmininkas]], dalinio – [[partityvas]]. Vis dėlto ''[[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių—estų—latvių žodyne]]'' pateikiami dokumentuoti kalbos vartosenos pavyzdžiai rodo nenuoseklumą, kai baigto veiksmo objektas gali būti reiškiamas kilmininku: ''ta āŗštiz eņtš '''pūoga''' šärlakstõ tierrõks'' ([[vardininkas]]/kilmininkas ''pūoga'', partityvas – ''pȯigõ'') 'jis savo '''sūnų''' '''iš'''gydė nuo skarlatinos', bet taip pat baigto veiksmo objektas gali būti ir partityvo linksnio: ''ta āŗštiz '''tǟnda''' salāndõmõst jarā'' ([[kilmininkas]] ''täm'', [[partityvas]] ''tǟnda'') 'jis '''iš'''gydė '''jį''' nuo vogimo'. Šio sakinio vertime į [[Estų kalba|estų kalbą]] [[papildinys]] (objektas) vartojamas su kilmininko linksniu: ''ta arstis '''tema''' varastamast ära'' (vardininkas / kilmininkas ''tema'', partityvas ''teda''). ==== Vardininkas ==== [[Vardininkas]] – tai [[Veiksnys|veiksnio]] linksnis, kartais vartojamas ir [[Aplinkybės|aplinkybėms]] (''ma broutšõb '''ežžõmpǟva''''' 'aš važiuosiu '''pirmadienį'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Pasakytina, kad dažniausiai dienų pavadinimai, kaip laiko [[Gramatika|aplinkybės]], vartojami su [[Naudininkas|naudininku]] (''ežžõmpǟvan''). ==== Kilmininkas ==== [[Kilmininkas]] yra viso objekto ir nederinamojo [[Pažyminys|pažyminio]] linksnis ('''''laps''' jālgad at kievāmõd'' ''''vaiko''' kojos lengvos'). Kilmininkas vartojamas ir su [[Daiktavardis|daiktavardžio]], [[Būdvardis|būdvardžio]] arba [[Skaitvardis|skaitvardžio]] [[Naudininkas|naudininku]] ir [[Įnagininkas|įnagininku]] kaip [[Papildinys|papildinio]] linksnis ('''''ežmiz''' lapsõn'' ''''pirmajam''' vaikui'). Kilmininkas vartojamas ir su dauguma [[Prielinksnis|prielinksnių]] ir [[Polinksnis|polinksnių]] (''iļ '''mier''''' 'per '''jūrą''''; ''tuļīz '''vied''' sizzõl'' 'karštame '''vandenyje''' („karšto '''vandens''' viduje”)'). Tik nedidelės žodžių dalies kilmininkas skiriasi nuo vardininko. [[Daugiskaita|Daugiskaitoje]] nuo vardininko skiriasi tik kai kurių [[Įvardis|įvardžių]] kilmininkas.{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} ==== Partityvas ==== [[Partityvas]] yra dalinio objekto linksnis (''ta vȯstīz '''lešti''''' 'jis pirko '''gelsvapelekių plekšnių''''), jis žymi neapibrėžtą kiekį ('''''vietā''' um jennõ'' ''''vandens''' yra daug'), su partityvu vartojama nemažai [[Prielinksnis|prielinksnių]] (''pids '''randõ''''' 'po (per) '''krantą'''', ''vast '''õvvõ''''' 'prieš '''srovę'''', ''ilmõ '''vietā''''' 'be '''vandens'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} ==== Naudininkas ==== Kitaip negu kitose [[Baltijos finų kalbos]]e ir Salacos lyvių tarmėje, [[Kuršas|Kuršo]] lyvių kalboje gavėjas, savininkas ar nuosavybės praradėjas reiškiamas ne pašalio [[Vietininkas|vietininkais]], o [[Naudininkas|naudininku]], t. y. taip pat, kaip [[Mordvių kalbos|mordvių]] ir [[Baltų kalbos|baltų]] kalbose. Todėl naudininku reiškiamas netiesioginis [[papildinys]] (''Jōņ tȭtiz '''Pētõrõn''' īd lambõ'' 'Jonas pažadėjo '''Petrui''' vieną avį'), savininkas ('''''minnõn''' vȯļ ibbi'' ''''man''' buvo arklys (t. y. aš turėjau arklį)', ''se nīemõ um '''tidārõn''''' 'ta karvė yra '''dukters''''), būsena ('''''minnõn''' um kīlma'' ''''man''' yra šalta'), priklausymas (''ta um '''valstõn''' vastūksnikā'' 'jis yra '''valstybės''' priešas').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Vytsas siejo lyvių ir mordvių kalbų naudininką, šios kalbos yra iš [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] vienintelės, turinčios naudininko linksnį ([[Vengrų kalba|vengrų kalboje]] kilmininkas įsigalėjęs naudininko reikšme).{{sfn|Viitso|1994|p=264}} Ernštreitas ir Kliava (''Kļava'') naudininką laiko latvių kalbos įtakos padariniu, anot jų, lyvių naudininkas tikriausiai kilęs iš lyvių kalboje išnykusio [[Esyvas|esyvo]] priesagos ''*-nA'' (tai matyti linksniuojant dienų pavadinimus laiko aplinkybės reikšme, pavyzdžiui, ''ežžõmpǟva'''n''''' 'pirmadienį', plg. [[Estų kalba|estų]] ''esimese'''na''''' 'pirmiausia; pirmoje vietoje', suomių ''päivä'''nä''''' 'per dieną').{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=81}} ==== Įnagininkas (transliatyvas–komitatyvas) ==== Kitų [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kalbų [[komitatyvas]] ('su kuo?') ir [[Transliatyvas|transliatyvas]] ('tapti, pavirsti kuo?') lyvių kalboje susiliejo į vieną linksnį, kuris [[Latvių kalba|latvių kalbos]] pavyzdžiui vadinamas [[Įnagininkas|įnagininku]].{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=82}} Įnagininkas vartojamas įvairiomis reikšmėmis (''būoḑ tīeb vāldiņ ūd '''nädīļõks''''' 'parduotuvę atidarys kitą '''savaitę''''; ''piņ ädāgtiz laps '''rujāks ''''' 'šuo išgąsdino vaiką '''iki susirgimo''''; ''veļ vȯļ lapstõn '''izāks''''' 'brolis vaikams buvo kaip '''tėvas''''; ''ma sīeb naggiri '''kūordkõks''''' 'valgau bulves su '''lupenomis''''; ''ma sīeb naggiri '''iļdžēmḑaks''''' 'valgau bulves su '''grietine''''; ''ma sīeb naggiri '''veisõks''''' 'valgau bulves su '''peiliu''''; ''ma sīeb naggiri '''iļtarālizõks''''' 'valgau bulves '''drauge su kaimynu''''; ''ma sīeb naggiri jõvā '''mīelkõks''''' 'valgau bulves mielu '''noru''''; ''ta '''paŗīmstõks''' nägțiz palgstõ'' 'jo veidas atrodė '''geriau'''' [''paŗīmstõz'' ([[Prieveiksmis|prv.]]) 'geriau']; ''Būņțik vȯļ sūrd '''abbõndõks''' mīez'' 'Buntikas buvo vyras '''su''' didele '''barzda''''; ''kāngard at '''nummõks''' tǟdõd'' 'gūbriai pilni '''viržių'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Ernštreitas ir Kliava (''Kļava'') teigia, kad lyvių kalboje [[transliatyvas]] ir [[komitatyvas]] susiliejo į vadinamąjį įnagininką dėl latvių kalbos įtakos. Daugiaskiemeniuose žodžiuose įnagininkas turi kaitybos priesagą ''-ks'', vienskiemeniuose – ''-kõks''. Vienskiemeniuose žodžiuose senoji transliatyvo [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesaga]] ''-ks'' gali būti susiliejusi su anksčiau turėta komitatyvo priesaga ''*-ka'', t. y. ''*-ka'' + ''*-ks'' ''*> -kaks'' &gt; ''-kõks''. Tokią įnagininko raidą rodytų tai, kad vienskiemeniai žodžiai kai kada turi dvi skirtingas įnagininko formas, kur viena reiškia komitatyvą, o kita – transliatyvą, pvz.: ''piņ'' 'šuo': ''piņkõks'' ([[komitatyvas]]) 'drauge su šunimi', ''piņņõks'' ([[transliatyvas]]) 'tapti šunimi'.{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=82}} ==== Iliatyvas, inesyvas ir eliatyvas ==== Lyvių kalboje produktyvūs tik vidaus [[Vietininkas|vietininkai]],{{sfn|Rudzīte|1993|p=307}} tradiciškai jų reikšmė nusakoma taip: [[inesyvas]] – ko nors buvimas viduje, [[eliatyvas]] – judėjimas iš ko nors vidaus išorėn, [[iliatyvas]] – judėjimas į ko nors vidų,{{sfn|Vääri|1994|p=270}} tačiau reikia turėti omenyje, kad, išnykus pašalio vietininkams, iliatyvas, inesyvas ir eliatyvas gali reikšti ir judėjimą arba buvimą taip pat ir už objekto išorinio paviršiaus, pavyzdžiui, ''mierrõ'' 'jūros link', ''miersõ'' 'ant jūros paviršiaus', ''mierstõ'' 'nuo jūros paviršiaus'.{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Kitose Baltijos finų kalbose tokia vartosena gali būti interpretuojama kaip 'jūros vidun; jūroje (po vandeniu); iš jūros gelmės'. ''Lyvių—estų—latvių žodyne'' (LEL) [[inesyvas]] linksnių lentelėse nenurodomas, nors jis atitiktų [[Eliatyvas|eliatyvą]], atmetus jo [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesagos]] priebalsį &lt; t&gt;. Vytsas pateikia tokį žodžių ''jālga'' 'koja', ''vag'' 'vaga', ''nuŗm'' 'laukas' linksniavimą:{{sfn|Viitso|2013|p=282}} {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | [[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | [[Daugiskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Iliatyvas]] | jalgõ | jaļgži | vaggõ | vagži | nurmõ | nūrmiž |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Inesyvas]] | jālgas | jaļgši | vagsõ | vagši | nurmsõ | nūrmis |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Eliatyvas]] | jālgast | jaļgšti | vagstõ | vagšti | nurmstõ | nūrmist |} [[Inesyvas|Inesyvo]] ir [[Eliatyvas|eliatyvo]] priesagos įvairuoja, jos gali būti ilgesnės (su ''õ'') arba trumpesnės (be balsio ''õ''). ''Lyvių—estų—latvių žodyne'' (LEL) linkstama teikti pirmenybę ilgesniosioms [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesagoms]]: žodžio ''kiļg'' eliatyvas, kitur pateikiamas kaip ''kiļgst'', LEL nurodytas kaip ''kiļgstõ'' ('iš šono'). Vytso teigimu, tai yra rytų lyvių tarmėje turimi svyravimai: [[Mazirbė]]je ir [[Košragas|Košrage]] būdingesnės [[Partityvas|partityvo]] ''-tõ,'' [[Inesyvas|inesyvo]] ir [[Eliatyvas|eliatyvo]] priesagos ''-sõ'' ir ''-stõ'', tokia vartosena dažna nuo [[Pitragas|Pitrago]] iki [[Vaidė]]s, o [[Sykragas|Sykrage]] ir [[Kolka|Kolkoje]] ilgosios kaitybos priesagos beveik nevartojamos, pirmenybė teikiama ''-t'', ''-s'', ''-st''.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} Tokiu būdu, aukščiau nurodytų formų ''vagsõ'', ''vagstõ'', ''nurmsõ'', ''nurmstõ'' labiausiai tikėtini variantai yra ''vags'', ''vagst'', ''nurms'', ''nurmst''. ==== Neproduktyvūs linksniai ==== ===== Pašalio vietininkai (aliatyvas, adesyvas, abliatyvas) ===== Pašalio vietininkai ([[aliatyvas]], [[adesyvas]] ir [[abliatyvas]]) lyvių kalboje nebėra produktyvūs, jie vartojami [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] kaip [[Vietovardis|vietovardžių]] linksniai (paprastai turinčiųjų antrąjį [[Dūrinys|dūrinio]] dėmenį ''-mō'' 'žemė, kraštas'): ''Kurmōlõ'' '[[Kuršas|Kuršo]] link (sen. {{lt|Kuršop(i)}})', ''Kurmōl'' 'Kurše (prie Kuršo, sen. {{lt|Kuršiep(i)}})', ''Kurmōld(õ)'' 'iš Kuršo'. Pasitaiko sustabarėjusiuose posakiuose: ''kaŗŗõl'' 'į piemenis', ''kōŗal '' 'piemenauti (būti piemeniu)', ''kōŗald'' 'iš piemenų', ''suoddõl'' '(patraukti) į karą', ''suodāl'' 'kare', ''suodāld'' 'iš karo', taip pat išlikę kaip [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] ir [[Polinksnis|polinksniai]]: ''pǟlõ'' 'ant; viršun; už– (kryptis)', ''pǟl'' 'ant; viršuje (vieta)', ''pǟldõ(st)'' 'nuo; nuo paviršiaus'. Kartais galimi ir daugiskaitos neproduktyvūs linksniai, tačiau ir šie vartojami tik posakiuose, pavyzdžiui, '''''lambiļ''' lēmi'' 'ėjimas '''prie avių''''. Dabartinėje kalboje judėjimas į objekto išorinį paviršių arba buvimas prie jo nusakomas minėtaisiais [[Polinksnis|polinksniais]] arba vidaus [[Vietininkas|vietininkais]].{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | [[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | [[Daugiskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Aliatyvas]] | mōlõ |— |— | lambiļ |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Adesyvas]] | mōl |— |— | lambiļ |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Abliatyvas]] | mōld |— |— | lambiļd |} <div>''mō'' – 'žemė; kraštas', ''lambõd –'' 'avys' </div> ===== Instruktyvas ===== Nedidelė žodžių dalis gali turėti su [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] ''-iņ/ -īņ'' sudaromą daugiskaitos [[Instruktyvas|instruktyvą]] (šis linksnis daugmaž atsako į klausimą ''kaip? kokiu būdu?''), bet T. Vytsas teigia, kad šias žodžių formas būtų teisingiau laikyti [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]],{{sfn|Vääri|1994|p=272}} pvz.: ''ikšīņ'' 'po vieną; atskirai; vienumoje', ''kuolmiņ'' 'trise', ''tūontiņ'' 'tūkstančiais', ''kabāliņ'' 'gabalais', ''samīņ'' 'žingsniais', ''pǟviņ'' 'dienomis', ''ūomõgiņ'' 'rytais', ''jālgiņ'' 'pėsčiomis („kojomis”)'.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} ===== Abesyvas ===== Pasak [[Valt Ernštreit|V. Ernštreito]] ir [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytso]], vienaskaitos [[abesyvas]] (''be ko?'') gali būti vartojamas su vienskiemeniais vardažodžiais, pasitelkiant [[prielinksnis|prielinksnį]] ''ilmõ''{{efn|[[Skolinys]] iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''bäs'' ({{lv|bez}}) 'be' – nevartotinas.}} 'be', pvz.:<ref>Virtual Livonia: [http://virtuallivonia.info/?page_id=134 Sketch of Livonian Sounds and Grammar]; tikrinta 2017-12-23</ref> ''ilmõ joud'''tõ''''' 'be jėgų', ''ilmõ pǟ'''tõ''''' 'be galvos', ''ilmõ rō'''tõ''''' 'be pinigų', ''ilmõ tīe'''tõ''''' 'be darbo'. Vis dėlto linksniuojamųjų žodžių abesyvą beveik visiškai išstūmė [[partityvas]] (''ilmõ… joud'''õ''', pǟ'''dõ''', rō'''dõ''', tīe'''dõ'''''). Abesyvo linksnį gali turėti [[siekinys]] (II bendratis; žr. „[[#Bendratis|Bendratis]]“), su siekiniu abesyvas vartojamas dažnai. ===== Liatyvas ir eksesyvas ===== Kai kurios [[Prieveiksmis|suprieveiksmėjusios]] formos rodo lyvių kalboje anksčiau buvus [[Liatyvas|liatyvą]] ir [[Eksesyvas|eksesyvą]]. Liktinės šių linksnių formos vartojamos tik vienaskaitoje. Liatyvo priesagos yra ''-j, -z'': ''kuodāj'', išplėstinė forma ''kuodājõz'' 'namõ'. Liatyvo priesaga ''-(õ)z'' gali būti jungiama prie dviskiemenių daiktavardžių [[Iliatyvas|iliatyvo]], tokiu būdu jo formą atskiriant nuo [[Partityvas|partityvo]]: ''mȯizõ'' 'dvarą' (part.) ― ''mȯizõ'' / ''mȯizõz'' 'dvaran' (il.). Liatyvo priesaga ''-(õ)z'' jungiama ir prie kai kurių dviskiemenių [[Inesyvas|inesyvinių]] bei [[Adesyvas|adesyvinių]] prieveiksmių ir [[Polinksnis|polinksnių]]: ''pǟlõz'' 'ant', ''sǟlõz'' 'ten'.<ref name="essive"/> Eksesyvo priesaga yra ''-ndõ'' (ir jos variantai ''-nd, -õnd, -ndõst''): ''kuondõ'' 'iš namų', ''tagānd'' 'iš užnugario', ''sizāldpēḑõnd'' 'iš vidaus', ''uldõpēḑõnd'' 'iš išorės'. Tačiau dabartinėje lyvių kalboje liatyvas ir eksesyvas, kaip savarankiški linksniai, neproduktyvūs, likę už kaitybos sistemos ribų.<ref name="essive">{{cite web|author=Tiit-Rein Viitso|date=2016|title=The essive in Livonian|url=https://www.researchgate.net/publication/308126520_The_essive_in_Livonian|publisher=Eesti ja Soome-Ugri Keeleteaduse Ajakiri|accessdate=2023-10-14}}</ref> ===== Esyvas ===== Kaip minėta, lyvių kalbos [[naudininkas]], kalbininkų manymu, yra kilęs iš [[Esyvas|esyvo]]. [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] pateikia naudininko priesagas ''-n, -õn'', o esyvo ― ''-nā, -nõ, -n, -õn''. Šis kalbininkas vietos, laiko ir būklės reikšmę išsaugojusias formas išskiria kaip lyvių kalbos esyvo linksnį: ''kunā'' 'kada', ''kuonnõ'' 'namie', ''āigastõn'' 'metais', ''pǟvan'' 'dieną', ''brēḑõn'' 'penktadienį' (ir visi kiti savaitės dienų pavadinimai), ''ȭdõn'' 'vakare', ''sinnõn um jõvā '''lapsõn''' vȯlmõst'' 'tu turi būti geras '''vaikas'''' ir kt. T. Vytsas kaitybos priesagas esyvo reikšme pateikia tik vienaskaitoje, esyvas, kaip ir liatyvas bei eksesyvas, nebėra produktyvus linksnis.<ref name ="essive"/> ==== Būdvardis ==== [[Būdvardis|Būdvardžiai]] neturi jokių formalių požymių (t. y. nėra aiškių juos iš kitų vardažodžių išskiriančių ypatybių), nors dažniausiai jie skirstomi į pirminius (''vālda'' 'baltas', ''mustā'' 'juodas', ''knaš'' 'gražus') ir išvestinius su darybos [[Priesaga|priesagomis]] (''punni'' 'raudonas', ''kērabi'' 'margas', ''nǟlgali'' 'išbadėjęs'; Vytso manymu, darybos priesaga ''-i'' čia yra kilusi iš [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] ''*-inen'') arba išvestinius su [[Priešdėlis|priešdėliais]] (''äbjõvā'' 'negeras').{{sfn|Vääri|1994|p=273}} Riboto būdvardžių skaičiaus aukštesnysis [[Laipsnis (gramatika)|laipsnis]] gali būti sudaromas su darybos priesaga ''-imi''/''-īmi'', kartais ir su ''-im''/''-īm'': ''piški'' 'mažas' : ''piškīmi'' 'mažesnis', ''sūr'' 'didelis' : ''sūŗim'' 'didesnis', ''madāli'' 'žemas' : ''madālimi'' 'žemesnis', ''kuordõ'' 'aukštas' : ''kuordimi'' 'aukštesnis', ''nūoŗ'' 'jaunas' : ''nūoŗimi'' 'jaunesnis', ''vanā'' 'senas' : ''vaņīmi'' 'senesnis', ''laigā'' 'platus' : ''laigīm'' 'platesnis', ''ovār'' 'platus; patogus' : ''ovārim'' 'platesnis; patogesnis', išimtis yra ''jõvā'' 'geras' : ''paŗīm'' 'geresnis' (ir [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] ''jõvīst'' 'gerai' : ''paŗīmstiz'' 'geriau'). Daugumos būdvardžių aukštesnysis laipsnis sudaromas su [[prepozicija]] ''jo'' (pieš ją dar gali būti pridedama ''vel'' 'dar' (plg. {{lv|vēl}} 'dar'): ''kīlma'' 'šaltas' : ''(vel) jo kīlma'' 'šaltesnis', ''lem'' 'šiltas' : ''(vel) jo lem'' 'šiltesnis'. Aukščiausiasis laipsnis sudaromas su ''amā'' ('visas') + aukštesnysis laipsnis, jei būdvardis jį turi: ''amā piškīmi'' 'mažiausias', ''amā sūŗim'' 'didžiausias'. Kitais atvejais sudaroma su nelyginamuoju laipsniu: ''amā kīlma'' 'šalčiausias', ''amā lem'' 'šilčiausias'.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} ''Lyvių—estų—latvių žodynas'', svariausias lyvių gramatikos šaltinis, šią [[Prepozicija|prepoziciją]] pateikia kaip ''jo'', bet, pavyzdžiui, Ernštreitas ''Lyvių—latvių—lyvių žodyne'' tevartoja formą ''juo'', ją nurodo ir Vėris.{{sfn|Vääri|1994|p=273}} Suhonenas aukštesniojo laipsnio prepozicijas ''jo'', ''juo'' laiko [[Skolinys|skoliniu]] iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''juõ'' (t. y. iš kartotinio latvių [[Jungtukas|jungtuko]] ''jo'' (skaityti ''juo''); ir lietuvių kalboje reikšmei sustiprinti šis jungtukas vartojamas su aukštesniuoju laipsniu, pvz., '''''juo''' labiau džiaugiuosi; '''juo''' aukštesnis, '''juo''' ilgesnis'').{{sfn|Suhonen|1973|p=121}} ==== Skaitvardis ==== Lyvių [[Skaitvardis|skaitvardžiai]] neturi jokių išskirtinių požymių, jie skirstomi į kiekinius ir kelintinius. [[Baltijos finų kalbos]]e, tarp jų ir lyvių kalboje, su kiekiniais skaitvardžiais vartojami žodžiai kaitomi pastebimai kitaip negu [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]]. Atsižvelgiant į tai, kad skaitvardis nežymi jokių kitų gramatinių santykių, vardažodis, kuris kaitomas su didesniu už 1 skaitvardžiu, vartojamas su ''vienaskaitos'' [[Partityvas|partityvo]] linksniu. Jei su skaitvardžiu kaitomas vardažodis reiškia kokius nors kitokius gramatinius santykius, tuomet tiek skaitvardis, tiek dėl jo kaitomas vardažodis vartojamas su atitinkamu ''vienaskaitos'' linksniu. ''Lyvių—estų—latvių kalbų žodyne'' pateikiamuose tekstuose kartkartėmis pasitaiko nenuoseklumų: pavyzdžiui, po skaitvardžio einąs [[daiktavardis]] vienaskaitoje turi reikiamą [[Linksnis|linksnį]], o skaitvardis lieka su [[Vardininkas|vardininku]]: ''seis skūolsõ'' [septyni: vns. [[Vardininkas|vard]].mokykla: vns.[[Inesyvas|ines]].] 'septyniose mokyklose', užuot sakius ''seisõs skūolsõ'' – plg. bendrinės [[Estų kalba|estų kalbos]] ''seitsmes koolis''; ''kuolm āigastõks'' [trys: vns. [[Vardininkas|vard]]. metai: vns. [[Įnagininkas|įnag]].] 'trejais metais', o ne ''kuolmõks āigastõks'' – plg. estų ''kolmeks aastaks''. Pavyzdyje ''kuolms ežmižis lugdõbrōntiš'' [trys: vns. [[Inesyvas|ines]]. pirmasis: dgs. [[Inesyvas|ines]]. vadovėlis: dgs. [[Inesyvas|ines]]] 'trijuose pirmuosiuose vadovėliuose' skaitvardis įgavęs vienaskaitos [[Inesyvas|inesyvą]], o po jo einą žodžiai – [[Daugiskaita|daugiskaitos]] inesyvą, tokia skaitvardžio vartosena nebūdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]]. Matyt, šie svyravimai aiškintini [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtaka, nes pastarojoje kai kurie skaitvardžiai nelinksniuojami ir reikalauja [[Daugiskaita|daugiskaitos]]. Visi kiekiniai skaitvardžiai turi vienaskaitą ir daugiskaitą. Dažniausiai vartojama jų vienaskaita (''ikš'', 'vienas' ''kakš '''du' ''kuolm'' 'trys' ir t. t.). Giminingoje [[Suomių kalba|suomių kalboje]] kiekinių skaitvardžių daugiskaitos linksniai vartojami su daugiskaitiniais [[Daiktavardis|daiktavardžiais]]. Išskyrus ''ežmi'' 'pirmas' ir ''tuoi'' 'antras', [[Eduard Vääri|Vėris]] pataria teikti pirmenybę kelintiniams skaitvardžiams su darybos priesaga ''-õz, -z'' (''kuolmi'' > ''kuolmõz'', ''seismi'' > ''seismõz'' ir t. t.), nes ji būdingesnė [[Kuršas|Kuršo]] lyvių rytų tarmei, o ja grįsta [[bendrinė kalba]].{{sfn|Vääri|1994|p=273}} {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |1 | ikš |ežmi |- ! style="background:#EFEFEF" |2 |kakš |tuoi |- ! style="background:#EFEFEF" |3 | kuolm |kuolmõz |- ! style="background:#EFEFEF" |4 |nēļa |neļļõz |- ! style="background:#EFEFEF" |5 |vīž |vīdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |6 |kūž |kūdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |7 |seis |seismõz |- ! style="background:#EFEFEF" |8 |kōdõks |kōdõksmõz  |- ! style="background:#EFEFEF" |9 |īdõks |īdõksmõz |- ! style="background:#EFEFEF" |10 |kim |kimmõz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |11 | ikštuoistõn |ikštuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |12 |kakštuoistõn |kōdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |13 | kuolmtuoistõn |kuolmtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |14 |nēļatuoistõn |nēļatuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |15 |vīžtuoistõn |vīdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |16 |kūžtuoistõn |kūdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |17 |seistuoistõn |seistuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |18 |kōdõkstuoistõn |kōdõkstuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |19 |īdõkstuoistõn |īdõkstuoistõnz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |20 |kakškimdõ |kōdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |30 | kuolmkimdõ |kuolmkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |40 |nēļakimdõ |nēļakimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |50 | vīžkimdõ |vīdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |60 |kūžkimdõ |kūdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |70 |seiskimdõ |seiskimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |80 |kōdõkskimdõ |kōdõkskimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |90 |īdõkskimdõ |īdõkskimdõz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |100 |sadā |sadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |200 |kakšsadā |kōdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |300 |kuolmsadā |kuolmsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |400 |nēļasadā |nēļasadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |500 | vīžsadā |vīdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |600 |kūžsadā |kūdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |700 |seissadā |seissadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |800 |kōdõkssadā |kōdõkssadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |900 |īdõkssadā |īdõkssadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |1000 |tūontõ |tūontõz |- ! style="background:#EFEFEF" |2000 |kakš tūontõ |kōdtūontõz |- ! style="background:#EFEFEF" |1 mln |miljon |miljonz |} |} === Prieveiksmis === Žodžiai, kuriuos būtų galima išskirti kaip [[Prieveiksmis|prieveiksmius]], lyvių kalboje kilo iš kitų [[Kalbos dalis|kalbos dalių]]. Dauguma prieveiksmių yra sustabarėję vidaus ar pašalio [[Vietininkas|vietininkai]], [[Instruktyvas|instruktyvai]], [[Esyvas|esyvai]], [[Liatyvas|liatyvai]] ir [[Eksesyvas|eksesyvai]].{{sfn|Vääri|1994|p=282}} Vėris teikia tokį prieveiksmių skirstymą:{{efn|Čia pateikiamos LEL vartojamos formos, o ne Vėrio Uralo kalbų fonetine abėcėle užrašyti pavyzdžiai.}} * laiko prieveiksmiai: ''eggiļ'' 'vakar', ''mūpõ'' 'rytoj', ''tämpõ'' 'šiandien', ''sigžõ'' 'rudenį', ''tallõ'' 'žiemą', ''mūliņ'' 'pernai', ''amūstiz'' 'seniai'; * vietos prieveiksmiai: ''sǟlõz'' 'ten', ''sīņõ'' 'ten', ''tǟnõ'' 'čia; šion pusėn', ''allõ'' 'apačioje; žemai; po', ''ilzõ'' 'aukštyn', ''ildõ'' 'nuo (iš) viršaus', ''ulzõ'' 'išorėje; iš; iš–', ''ullõ'' 'lauke; lauk; be; nesant', ''uldõ'' / ''uldõst'' 'iš lauko', ''sizāl'' 'viduje', ''sizāld'' 'iš vidaus', ''sillõ'' (= ''sizzõl'') 'į–; vidun', ''kuondõ'' 'iš namų', ''kuonnõ'' 'namie', ''kuodāj'' 'namõ', ''ležgõl'' 'arti'; * būdo prieveiksmiai: ''jālgiņ'' 'pėsčiomis', ''kōdskiņ'' 'dviese', ''pāikiņ'' 'vietomis', ''pitkāld'' 'ilgai', ''laigāld'' 'pasklidai; plačiai', ''tijāld'' 'tuščiomis; nieko nepešus', ''täužiņ'' 'visiškai', ''vāgiž'' 'tyliai', ''kõzāstiz'' 'piktai', ''jõvīst'' 'gerai'; * kiekio prieveiksmiai: ''jennõ'' / ''pǟgiņ'' 'daug', ''veitõ'' 'mažai', ''emmit'' 'daugiau', ''kil (killõld)'' 'gana; ganėtinai' ir t. t. Vėris pašalio (''-l(õ)'', ''-ld(õ)''), vidaus (''-s(õ)'', ''-st(õ)'') vietininkų ir [[Instruktyvas|instruktyvo]] (''-iņ/ -īņ'') priesagas bei formantus ''-stiz'', ''-z'', ''-s'', ''-ld''{{efn|Šios trys priesagos – jau minėtųjų [[Vietininkas|vietininkų]] žymenys.}} įvardija kaip produktyviausias prieveiksmių darybos [[Priesaga|priesagas]],{{sfn|Vääri|1994|p=282}} tačiau pagal produktyvumo apibrėžimą jos tokios nėra – šių priesagų negalima pasitelkti naujiems prieveiksmiams sudaryti. Dauguma [[Būdvardis|būdvardžių]] vartojami kaip prieveiksmiai be jokių specialių prieveiksmiškų priesagų: ''minnõn um '''kīlma''''' 'man šalta', ''minnõn um '''kīebi''''' 'man karšta' ir t. t. === Įvardis === Lyvių [[Įvardis|įvardžius]] galima skirstyti į asmeninius, parodomuosius, klausiamuosius – santykinius, nežymimuosius, žymimuosius (sangrąžinius) ir kt. Įvardžių kaitybos priesagos gali įvairuoti, ne visos formos vienodai gyvai vartotos (žr. skyrių „[[#Vardažodis|Vardažodis]]”). Linksniuojama kaip ir dauguma vardažodžių, nors matyti žymesnis [[Vardininkas|vardininko]] ir [[Kilmininkas|kilmininko]] formų skyrimas. Trumposios vardininko formos dažnos [[Klitikai|bekirtėje padėtyje]].<ref>{{cite book|last=Viitso|first=T.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=88|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)</ref> Toliau pateikiami tik produktyvieji linksniai.<ref>{{cite book|last=Vėri|first=E.|title=Lyvių kalba (TSRS tautų kalbos:Finougrų ir samodų kalbos)|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1966|pages=144}}''(rusų k.)''</ref> Kaip parodomieji įvardžiai pasitelkiama ''se'' 'šis; tas; tai' ir ''ne'' 'šie; tie; jie'.{{sfn|de Sivers|2001|p=44}}{{sfn|Moseley|2002|p=45}} Lyvių kalbos asmeninių įvardžių linksniavimas:<ref>{{cite book|last=Viitso|first=T.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=85|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |+ Asmeniniai įvardžiai |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | aš ! style="background:#DEDEDE" | tu ! style="background:#DEDEDE" | jis / ji ! style="background:#DEDEDE" | mes ! style="background:#DEDEDE" | jūs ! style="background:#DEDEDE" | jie / jos |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Vardininkas]] | minā / ma | sinā / sa | tämā / ta | mēg | tēg | ne |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Kilmininkas]] | min | sin | täm | mäd | täd | nänt |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Partityvas]] | mīnda | sīnda | tǟnda | mēḑi | tēḑi | nēḑi |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Naudininkas]] | minnõn | sinnõn | tämmõn | mäddõn | täddõn | näntõn |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Įnagininkas]] | minkõks | sinkõks | tämkõks | mädkõks | tädkõks | näntkõks |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Iliatyvas]] | minnõ(z) | sinnõ(z) | tämmõ(z) | mēži | tēži | nēži |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Inesyvas]] | minsõ | sinsõ | tämsõ | mēši | tēši | nēši |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Eliatyvas]] | minstõ | sinstõ | tämstõ | mēšti | tēšti | nēšti |} Kaip ir kitose [[Uralo kalbos]]e, turimi du klausiamieji – santykiniai įvardžiai: ''kis?'' 'kas? kuris?' su gyva (kaip {{en|who?}}) ir ''mis?'' 'kas? kuris?' su negyva (kaip {{en|what?}}){{sfn|de Sivers|2001|p=48}} Įvardis ''mis?'' neturi daugiskaitos, o ''kis?'' – atskiro daugiskaitos vardininko linksnio.<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#1 Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150518073947/http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#1 |date=2015-05-18 }} (''Lyių-estų-latvių žodynas''); tikrinta 2017-04-18</ref><ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#8 Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150518073947/http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#8 |date=2015-05-18 }} (''Lyvių-estų-latvių žodynas''); tikrinta 2017-04-18</ref> Lyvių kalbos [[sangrąžinis įvardis]] ''īž'' 'pats' junginiuose su kitomis formomis arba joms einant atskirai atitiktų lietuvių kalbos '(pats) savęs (sau, save ir t. t.), -si-, -si' (''ma tīeb '''īž eņtšõn''' tubbõ'' 'aš pats statau sau namą (t. y. aš pats statau'''si''' namą)'; ''ta piezūb '''ēņtšta''''' 'jis prausia'''si''''), kitais atvejais – 'sàvo (sãvas,-à)' (''minā '''eņtš''' pūold'' 'aš iš savo (savos) pusės').<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/dict.cgi?word=%C4%AB%C5%BE&lang=li ''Lyvių—estų—latvių žodynas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304210646/http://www.murre.ut.ee/liivi/dict.cgi?word=%C4%AB%C5%BE&lang=li |date=2016-03-04 }}; tikrinta 2017-02-22</ref> Sangrąžinio ir klausiamųjų įvardžių linksniavimas: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+ Sangrąžinis įvardis |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] | īž |eņtšõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |eņtš |eņtšõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] | ēņtšta |eņtšidi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |eņtšõn |eņtšõdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |eņtšõks |eņtšõdõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |eņtšõ(z) |eņtšiz |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |eņtšõs |eņtšis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |eņtšõst |eņtšist |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+''kas? kuris?'' (su gyva) |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" |Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] | kis |— |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |kīen / kīnga |kīend |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] | kīenta / kīenda |kīendi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |kīen / kīngan |kīendõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |kīenkõks / kīngaks |kīendõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |kīenõ / kīngazõ |kīeniž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |kīensõ |kīenši |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |kīenstõ |kīenšti |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+''kas? kuris?'' (su negyva) |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] |mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] |midā / mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |missõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |missõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |missõ |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |missõs |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |missõst |} |} === Veiksmažodis === Lyvių kalbos [[veiksmažodis]] turi [[Asmuo (kalbotyra)|asmens]] (pirmasis, antrasis, trečiasis), skaičiaus ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]), [[Gramatinis laikas|laiko]] ir [[Nuosaka|nuosakos]] kategorijas. Pasak Vėrio, lyvių kalbos veiksmažodis turi šiuos laikus: [[Esamasis laikas|esamąjį]], vartojamą ir [[Būsimasis laikas|būsimojo laiko]] reikšme (kaip būdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]], veiksmažodis būsimojo laiko neturi), ir tris būtuosius laikus – vientisinį ([[Imperfektas|imperfektą]]), sudėtinį atliktinį ([[Perfektas|perfektą]]) ir ankstesnį nei sudėtinis atliktinis laikas reiškiantį [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfektą]], kuris taip pat yra sudėtinis. Vėrio teigimu, veiksmažodis turi šešias nuosakas: [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginę]], galimąją (potencialinę), [[Tariamoji nuosaka|tariamąją]], [[Liepiamoji nuosaka|liepiamąją]], [[Reikiamybės nuosaka|reikiamybės]] ir [[Netiesioginė nuosaka|atpasakojamąją]] (netiesioginę). Vytsas su veiksmažodžiu ''līdõ'' sudarytas konstrukcijas (kurias Vėris vadina galimąja nuosaka) laiko sudėtiniu būsimuoju laiku, be to, jis išskiria geidžiamąją nuosaką – [[Jusyvas|jusyvą]] (reiškiančią atpasakotą arba netiesioginį liepimą), o atpasakojamąją (netiesioginę) nuosaką Vytsas vadina kvotatyvu.{{sfn|Viitso|2013|p=278.&mdash;279}} Toliau bus vartojami Vėrio terminai. ==== Bendratis ==== Lyvių kalbos veiksmažodžiai gali turėti dvi [[bendratis]] – I bendratį (su darybos priesagomis ''-da'', ''-dõ'', ''-tõ'', ''-õ'') ir II bendratį (su darybos priesagomis ''-m'', ''-mõ'').{{sfn|Vääri|1994|p=275}} Atsižvelgiant į reikšmę, II bendratis dar vadinama [[Siekinys|siekiniu]].{{sfn|Viitso|2013|p=279}} Skirtingai negu [[Estų kalba|estų kalboje]], kaip lema (žodynuose pateikiama pagrindinė žodžio forma) nurodoma I bendratis, o ne siekinys.{{sfn|Vääri|1994|p=274}} Bendratys gali turėti kai kurių vardažodžiams būdingų [[Linksnis|linksnių]]: I bendraties [[inesyvas]]{{sfn|Vääri|1994|p=280}} turi gerundijaus arba [[Padalyvis|padalyvio]] (tuo pat metu su veikėjo atliekamu veiksmu vykstančio veiksmo) paskirtį – ''vȯldsõ'' 'esant', ''nǟdsõ'' 'matant', ''andõs'' 'duodant', ''likkõs'' 'judant'.{{sfn|Viitso|2013|p=279}} II bendratis, arba siekinys, turi daugiau linksnių: ''āndam'' 'duoti' : ''āndamõs'' ([[Inesyvas|ines.]]) 'duodant, davime' : ''āndamõst'' ([[Eliatyvas|eliat.]]) 'iš davimo; duotina' : ''āndamõt'' ([[Abesyvas|abes.]]) 'neduodant'; ''likkõm'' 'judėti': ''likkõmõs'' 'judant, judėjime' : ''likkõmõst'' 'iš judėjimo; judėtina' : ''likkõmõt'' 'nejudant'; ''lǟmõ'' 'eiti' : ''lǟmõs'' 'einant; ėjime' : ''lǟmõst'' 'iš ėjimo' : ''lēmõst'' 'eitina' : ''lǟmõt'' 'neinant'. Vytsas reikiamybę, arba debityvą (pvz., ''eitina, duotina''), vertina kaip ypatingą siekinio linksnį.{{sfn|Viitso|2013|p=279}} Veiksmažodis ''lǟdõ'' 'eiti' yra bene vienintelis, kuris turi skirtingas [[Eliatyvas|eliatyvo]] (''lǟmõst'' 'iš ėjimo') ir reikiamybės (''lēmõst'' 'eitina') formas, daugumos veiksmažodžių siekinio eliatyvas reiškiamas reikiamybe (debityvu). [[Siekinys]] turi [[Abesyvas|abesyvo]] linksnį ('be ko? nedarant ko?', pvz., ''likkõmõt''), o vardažodžiuose abesyvas beveik nebevartojamas. ==== Tiesioginė nuosaka ==== [[Tiesioginė nuosaka|Tiesioginės nuosakos]] esamajame ir būtajame laikuose (ir tariamojoje nuosakoje) pirmasis ir trečiasis [[Vienaskaita|vienaskaitos]] asmenys yra sutapę.{{sfn|Viitso|2013|p=276}} Esamojo laiko teigiamosios formos 'skaito' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugūb |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugūd |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugūb |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | luggõbõd |} Kaip būdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]], vartojamas neigimo [[veiksmažodis]], jis yra asmenuojamas ir eina prieš pagrindinio veiksmažodžio šaknį, bet, skirtingai nuo kitų giminingų kalbų, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pagrindinis veiksmažodis turi asmenų kaitybos priesagas. Anot Vytso, jos yra tokios pačios, kaip teigiamųjų formų daugiskaitos kaitybos priesagos,{{sfn|Viitso|2013|p=277}} bet [[Eduard Vääri|Vėrio]] pateiktame pavyzdyje neigiamosios formos daugiskaitos trečiojo asmens [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] atitinka daugiskaitos antrojo asmens priesagą, tad 'jie skaito' – ''ne lugg'''õbõd''''', 'jūs skaitote' – ''tēg lugg'''õt''''', bet 'jie neskaito' – ''ne äb lugg'''õt''''' (užuot sakius *''ne äb luggõbõd'').{{sfn|Vääri|1994|p=275}} Tokia vartosena randama ir ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodyne'': ''lapst at umbizt – äb kūld'''õt''''' 'vaikai yra užsispyrę – (jie) neklauso', Panašų pavyzdį pateikia ir [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte): ''ät usk'''õt''''' '(jūs) netikite', ''äb usk'''õt''''' '(jie) netiki'.{{sfn|Rudzīte|1994|p=311}} Esamojo laiko neigiamosios formos 'neskaito' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lug |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lug |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb luggõt |} Greta sutapusių pirmojo ir trečiojo vienaskaitos asmenų formų, būtajame laike (ir tariamojoje [[Nuosaka|nuosakoje]]) yra sutapusios [[Daugiskaita|daugiskaitos]] antrojo ir trečiojo asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]].{{sfn|Viitso|2013|p=276}} Vientisinio būtojo laiko teigiamosios formos 'skaitė' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Vientisinis būtasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugīz |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | lugīzmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugīzt |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lugīztõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugīz |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lugīztõ |} Neigiamosios formos pagrindinis veiksmažodinis laiko žymenų neturi, tačiau būtąjį laiką įgyja neigiamasis veiksmažodis. Toliau asmenavimo lentelėje pateikiamos asmenavimo formos laikantis Vytso rašybos, o ne Vėrio fonetinės perrašos.{{sfn|Viitso|2013|p=277}} Vientisinio būtojo laiko neigiamosios formos 'neskaitė' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Vientisinis būtasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz lug |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz lug |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt luggõt |} Tolesniame pavyzdyje Vėrio vartojamos nebūdingos pagalbinio veiksmažodžio ''vȱlda'' 'būti' formos (pavyzdžiui, ''ūottõ'', ''āttõ''), kurių nepateikia nė ''Lyvių-estų-latvių kalbų žodynas'' ir kurios prieštarauja pėdos [[izochronija|izochronijos]] taisyklėms, yra pakeistos dažnai aptinkamomis formomis ''ūotõ'' '(jūs) esate', ''at'' '(jie) yra'. Ilgosios formos dažnai trumpinamos (''ūomõ'' → ''ūom'', ''ūotõ'' → ''ūot''), todėl žodžio pabaigos balsis ''õ'' pateikiamas skliausteliuose. [[Perfektas|Perfekto]] teigiamosios formos 'yra skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | um luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | ūod luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | um luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | at{{efn|Kiti galimi variantai: ''ātõ'', ''attõ'', ''āt''.}} luggõnd |} Vėrio nurodyta daugiskaitos trečiajam asmeniui nebūdinga pagalbinio veiksmažodžio forma ''ūottõ'' pakeista į ''ūot(õ)'', kurią jis jau yra siūlęs daugiskaitos antrajam asmeniui. [[Perfektas|Perfekto]] neigiamosios formos 'nėra skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb ūot(õ) luggõnd |} [[Pliuskvamperfektas|Pliuskvamperfekto]] (senesnio už perfektu reiškiamo veiksmo) teigiamosios formos 'buvo skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Pliuskvamperfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯļ luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯļmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯļd luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯļtõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯļ luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯļtõ luggõnd |} Pliuskvamperfekto (senesnio už [[Perfektas|perfektu]] reiškiamo veiksmo) neigiamosios formos 'nebuvo skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Pliuskvamperfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt ūot(õ) luggõnd |} ==== Galimoji nuosaka, arba sudėtinis būsimasis laikas ==== Anot [[Eduard Vääri|Vėrio]], konstrukcijų su ''līdõ'' reikšmė yra 'aš turbūt būsiu', o [[Tiit-Rein Viitso|Vytsas]] jas interpretuoja tiesiog kaip reiškiančias būsimąjį laiką. ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodynas'' šio žodžio formas paprastai aiškina kaip 'būti' būsimąjį laiką: ''nīemõ '''līb''' lipšāb'' 'karvė '''bus''' melžiama', ''mēg '''līm''' aššõ tegīž vel kubsõ'' 'mes greitai vėl '''būsime''' kartu', ''sīest midāgõst '''äb lī''''' 'iš to nieko '''nebus''''. Vėris teikia ilgesnes formas su žodžio gale esančiu ''õ'', tačiau dokumentuotoje vartosenoje jis dažnai numetamas. Galimosios (potencialinės) nuosakos, arba būsimojo sudėtinio laiko, teigiamosios formos 'turbūt bus', 'bus' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Galimoji nuosaka, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | līb |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | līm(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |sa | līd |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |līt(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |ta | līb |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lībõd |} Galimosios (potencialinės) nuosakos arba būsimojo sudėtinio laiko neigiamosios formos 'turbūt nebus', 'nebus' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Galimoji nuosaka, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lī |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb līm(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lī |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät līt(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lī |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb līt(õ) |} ==== Tariamoji nuosaka ==== Kaip jau buvo minėta, [[Tariamoji nuosaka|tariamosios nuosakos]] (kondicionalio) [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo ir trečiojo, o [[Daugiskaita|daugiskaitos]] – antrojo ir trečiojo asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]] yra sutapusios. Tariamosios nuosakos esamojo laiko teigiamosios formos 'skaitytų' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | lugūksmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugūkst |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lugūkstõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lugūkstõ |} Vėris yra nurodęs tariamosios nuosakos esamojo laiko neigiamosios formos vienaskaitos antrojo asmens formą be ''-t'': ''sa äd lugūks'', po to jis vartoja tariamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamosios formos vienaskaitos antrojo asmens pagalbinį veiksmažodį su ''-t'': ''sa äd vȯlks'''t''' luggõn.'' Gali būti, kad pirmuoju atveju bus padaryta klaida, ir toliau pateikiamame pavyzdyje antrojo asmens [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] nurodoma su ''-t'', taigi tariamosios nuosakos neigiamosios formos pagrindinis veiksmažodis yra toks pats, kaip teigiamosios. Tariamosios nuosakos esamojo laiko neigiamosios formos 'neskaitytų' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb lugūksmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lugūkst |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät lugūkstõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb lugūkstõ |} Tariamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamosios formos 'būtų skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯlksmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯlkst luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯlkstõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯlkstõ luggõnd |} Tariamosios nuosakos perfekto neigiamosios formos 'nebūtų skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Tariamosios nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb vȯlksmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd vȯlkst luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät vȯlkstõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb vȯlkstõ luggõnd |} ==== Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos ==== Skirtingi autoriai gali nevienodai apibrėžti tikslias liepiamosios (imperatyvo) ir geidžiamosios ([[Jusyvas|jusyvo]]) [[Nuosaka|nuosakų]] reikšmes. Anot [[Tiit-Rein Viitso|Vytso]], liepiamajai nuosakai priklauso [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] antrojo asmens formos (''lug!'' 'skaityk!', ''luggõgid!'' 'skaitykite!') ir labai retai vartojamas daugiskaitos pirmajam asmeniui skirtas liepimas (''āndagõm!'' 'duokime!', ''likkõgõm!'' 'judėkime!'), vietoj kurio paprastai pasitelkiamas tiesioginės nuosakos pirmasis asmuo. Greta liepiamosios nuosakos, Vytsas išskiria geidžiamąją, susidariusią iš anksčiau turėtų liepiamosios nuosakos trečiojo asmens formų ir reiškiančią netiesioginį liepimą ar prašymą. Su geidžiamąja nuosaka dažniausiai vartojamas žodelis ''laz'' 'lai; kad; tegu; te-'. Geidžiamoji nuosaka turi tik vienaskaitą ir daugiskaitą, to paties skaičiaus asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]] nesiskiria.{{sfn|Viitso|2013|p=277.&mdash;278}} Savo ruožtu [[Eduard Vääri|Vėris]] geidžiamosios nuosakos pirmojo ir trečiojo asmens formas įtraukia į liepiamąją nuosaką,{{sfn|Vääri|1994|p=278}} taigi toliau pateiktame pavyzdyje pirmasis ir trečiasis asmenys yra geidžiamoji (jusyvas), o antrasis – liepiamoji nuosaka (imperatyvas). Antrojo asmens geidžiamosios nuosakos forma yra tokia pati, kaip ir kitų to paties skaičiaus asmenų: ''(laz) sa luggõg'' 'teskaitai; kad tu skaitytum', ''(laz) tēg luggõgõd'' 'teskaitote; kad jūs skaitytumėte', ''algõ sa luggõg'' 'teneskaitai; kad tu neskaitytum', ''algõd tēg luggõgõd'' 'teneskaitote; kad jūs neskaitytumėte'. Liepiamosios ir geidžiamosios nuosakų teigiamosios formos '(jis/ji sakė), kad jis skaitytų; teskaito', 'skaityk!', 'skaitykite!': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |laz ma | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''laz mēg''' | luggõgõd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |luggõgid |- !style="background:#EFEFEF" |laz ta | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''laz ne''' | luggõgõd |} Neigiamos geidžiamosios nuosakos formos neigiamasis pagalbinis [[veiksmažodis]], einąs prieš [[Įvardis|įvardį]], derinamas su pagrindiniu veiksmažodžiu. Liepiamosios ir geidžiamosios nuosakų neigiamosios formos '(jis/ji sakė), kad jis neskaitytų; teneskaito', 'neskaityk!', 'neskaitykite!': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |algõ ma | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''algõd mēg''' | luggõgõd |- !style="background:#EFEFEF" |alā | lug |style="background:#EFEFEF" |'''algid tēg''' |luggõgid |- !style="background:#EFEFEF" |algõ ta | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''algõd ne''' | luggõgõd |} ==== Reikiamybės nuosaka ==== [[Reikiamybės nuosaka]] sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]] [[Eliatyvas|eliatyvo]] (''luggõmõst'' 'iš skaitymo; skaitytina'), tačiau, Vytso manymu, atsižvelgiant į reikšmę, šią formą galima skirstyti į eliatyvą (kai norima pasakyti 'iš skaitymo') ir reikiamybę (kai reiškia 'skaitytina'). Reikiamybės nuosakoje veiksmo atlikėjas – [[Naudininkas|naudininko]] linksnio, {{sfn|Viitso|2013|p=279}} šią nuosaką į lietuvių kalbą pažodžiui verčiant galima perteikti kaip 'aš turiu iš skaitymo' (arba, pagal reikšmę, tiesiog 'man yra skaitytina', t. y. 'aš turiu skaityti', 'man reikia skaityti'), kai veiksmažodis 'būti' visada turi trečiojo asmens formą ('yra'). Skirtingai negu [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]], reikiamybės [[papildinys]] vartojamas ne su [[Vardininkas|vardininku]], o su [[Partityvas|partityvu]]: ''jõvv'''õ''' amātnikk'''õ''' um tulkõks vȯtšõmõst'' 'ger'''as''' meistr'''as''' (amatinink'''as''') su žiburiu ieškotinas'. Reikiamybės nuosakos esamojo laiko teigiamoji forma 'yra skaitytina' ('reikia skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | um luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |um luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | um luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos esamojo laiko neigiamoji forma 'nėra skaitytina' ('nereikia skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | äb ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |äb ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | äb ūo luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos būtojo laiko teigiamoji forma 'buvo skaitytina' ('reikėjo skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos būtasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | vȯļ luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |vȯļ luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | vȯļ luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos būtojo laiko neigiamoji forma 'nebuvo skaitytina' ('nereikėjo skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos būtasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | iz ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |iz ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | iz ūo luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamoji forma 'yra buvę skaitytina' ('yra reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | um vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |um vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | um vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamoji forma 'nėra buvę skaitytina' ('nėra reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | äb ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |äb ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | äb ūo vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]] teigiamoji forma 'buvo buvę skaitytina' ('buvo reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | vȯļ vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |vȯļ vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | vȯļ vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfekto neigiamoji forma 'nebuvo buvę skaitytina' ('nebuvo reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | iz ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |iz ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | iz ūo vȯnd luggõmõst |} ==== Atpasakojamoji nuosaka ==== Pasak Vytso, atpasakojamoji nuosaka (arba [[netiesioginė nuosaka]], kvotatyvas) perteikia netiesiogiai patirtą veiksmą arba padėtį, dėl kurių tikrumo kalbėtojas nelinkęs imtis atsakomybės, nėra tuo visiškai įsitikinęs. Ši nuosaka atitiktų [[Lietuvių kalba#Netiesioginė nuosaka|lietuvių kalbos atpasakojamąją]] su veiksmažodžius keičiančiais [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]], pvz., tiesioginė nuosaka ''Jis miesto pakraštyje gyvena (gyveno, gyvens) −'' atpasakojamoji nuosaka ''Jis miesto pakraštyje gyvenąs (gyvenęs, gyvensiąs).'' Atpasakojamosios nuosakos žymuo (''-ji'' ~ ''-iji'' ~ ''-i'') sutampa su veiksmo atlikėjo darybos priesaga (atitinka lietuvių k. ''-ėjas'', ''-ojas''), ši forma turi tik [[Vienaskaita|vienaskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], o asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagų]] nėra.{{sfn|Viitso|2013|p=278}} Atpasakojamosios nuosakos esamojo laiko teigiamoji forma '(jis) skaitąs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lluggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | luggijid |} Atpasakojamosios nuosakos esamojo laiko neigiamoji forma '(jis) neskaitąs' (t. y. 'nėra skaitąs'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb luggijid |} Toliau pateikiami pavyzdžiai, kuriuos Vėris vadina [[Perfektas|perfektu]],{{sfn|Vääri|1994|p=280}} bet būtų teisingiau juos vadinti [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfektu]], nes pagalbinis [[veiksmažodis]] yra būtojo laiko. Galbūt tai reikėtų aiškinti dviprasmybe, kuri galėtų atsirasti vartojant esamojo laiko pagalbinį veiksmažodį: ''ma um luggiji'', kas galėtų būti suvokiama kaip 'aš esu skaitytojas'. Atpasakojamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamoji forma '(jis) esąs skaitęs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯļ luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯļmõ luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯļd luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯļtõ luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯļ luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯļtõ luggijid |} Atpasakojamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamoji forma '(jis) nesąs skaitęs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz ūom(õ) luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt ūot(õ) luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt ūot(õ) luggijid |} == Žodžių daryba == === Darybos priesagos ir priešdėliai === Kadangi lyvių kalba pagal [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiją]] yra [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], nauji žodžiai dažniausiai sudaromi su [[Priesaga|priesagomis]] (rečiau − su [[Priešdėlis|priešdėliais]]) Kai kurios žodžių darybos priesagos:{{sfn|Vääri|1994|p=272}} * ''-ji'' (žymi veiksmo atlikėją) − ''āndaji'' 'davėjas; pateikėjas', ''opātiji'' 'mokytojas', ''kēratiji'' 'rašytojas'; * ''-mi'' (reiškia veikimą arba būseną – panašiai, kaip lietuvių k. -''imas, -ymas'') − ''luggimi'' 'skaitymas', ''jelāmi'' 'gyvenimas; gyvenamoji vieta; gyvavimas', ''mǟdlimi'' 'prisiminimas; atmintis', ''lōlami'' 'dainavimas'; * ''-li'' (rodo asmenį) − ''abli'' 'pagalbininkas; padėjėjas', ''līvli'' 'lyvis', ''lețli'' 'latvis; latvių', ''kilāli'' 'svečias'; * ''-g'' (žymi objektus, reiškinius) − ''kastūg'' 'rasa', ''gadāg'' 'kadagys', ''lȭinag'' 'pietūs (pasaulio šalis)', ''lȭinagizt'' 'pietūs (valgis, valgio metas)'; * ''-m'' (reiškia objektą arba abstrakčią sąvoką) − ''kikīm'' 'apynasris ~ raištis', ''sidām'' 'širdis; šerdis; vidurys; centras', ''pimdõm'' 'tamsa; akluma', ''jõvām'' 'gerumas; geraširdiškumas; laimėjimas; turtas'; * ''-ks'' (žymi veiksmą arba jo rezultatą) − ''veržtõks'' 'drebulys', ''lipštõks'' 'melžimas; išmilžis', ''pietūks'' 'klasta; apgavystė; melas; liežuvavimas; pasileidimas', ''mǟdõltõks'' 'atmintis; atsiminimas'; * ''-t'' (rodo abstraktų ypatybės turėjimą) − ''tõvvit'' 'gilumas; bedugnis', ''vannit'' 'senumas (senatvė); senumas (metų skaičius)'; * ''-ki'' (mažybinė reikšmė) − ''kaņki'' 'viščiukas', ''kutški'' 'šuniukas', ''läpški'' 'vaikelis', ''uņki'' 'miegelis'; * ''-gõnd'' (rodo kuopinę, visumos reikšmę) − ''sižgõnd'' 'vidaus organai; viduriai', ''kōzgõnd'' 'vestuvės'; * ''-nikā'' (žymi asmenį) − ''vǟntanikā'' '[[Ventspilis|Ventspilio]] gyventojas', ''valdnikā'' 'valdovas', ''kēranikā'' 'rašytojas'. Žodžių daryba su [[Priešdėlis|priešdėliais]] retesnė: pvz., ''äb|jõvā'' 'blogis; nelabasis; velnias; negeras; blogas', ''äb|knaš'' 'negražus'. [[Fanny de Sivers|De Zivers]] manymu, tokia neigimo [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''äb'' vartosena neigiamojo [[Priešdėlis|priešdėlio]] reikšme bus atsiradusi dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtakos.{{sfn|de Sivers|2001|p=112}} Šia įtaka aiškinamas ir platesnis negu kitose [[Baltijos finų kalbos]]e kai kurių [[Prieveiksmis|prieveiksmių]], [[Prielinksnis|prielinksnių]] ir [[Polinksnis|polinksnių]] kaip priešdėlių vartojimas.<ref>{{cite journal|last=Ernštreits V., Kļava G|first=|date=2013|title=Dažas gramatiskas pārmaiņas lībiešu valodā latviešu valodas ietekmē|journal=Valoda: Nozīme un forma. Teorija un metodoloģija latviešu valodniecībā|volume=3|pages=23}}</ref> Iš dažnesnių minėtini: * ''iļ-'' (< ''iļ'' 'apie; dėl; per; pra-; už') – ''iļastām'' 'nusižengimas', ''iļlǟdõb'' 'praeinantis; laikinas; kitas', ''iļnustõ'' 'išversti; perkelti', ''iļvaņțlõks'' 'apžvalga; ataskaita'; * ''ilz(õ)-'' (< ''ilzõ'' 'aukštyn') – ''ilzandõks'' 'užduotis', ''ilznägțõ'' 'aprodyti; išdėstyti; iškelti aikštėn', ''ilzõnūzimi'' 'sukilimas', ''ilznūzimi'' 'prisikėlimas', ''ilzpūgõ'' 'pakarti'; * ''jeds-'' (< ''jedsõ'' 'prieš; priešaky; pirma') – ''jedslēji'' 'pirmtakas', ''jedsnägțõm'' 'pranašautojas', ''jedsōrõn'' 'uždanga („priešakinis audeklas“)', ''jedspīliji'' 'laukiamas („priešaky esantis“)'; * ''ulz(õ)-'' (< ''ulzõ'' 'iš-; laukan; išsisklaidžius') – ''ulzāndaji'' 'leidėjas', ''ulzõētami'' 'išvarymas; iškeldinimas; išmetimas', ''ulzkaddõ'' 'išnykti', ''ulzlagtõ'' 'atskirti; išskirti', ''ulztūlda'' 'išeiti'. === Dūriniai === [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologiškai]] daugumą lyvių kalbos [[Dūrinys|dūrinių]] (sudurtinių žodžių) [[Tiit-Rein Viitso|Vytsas]] apibūdina kaip [[Vardininkas|vardininko]] dūrinius, t. y. gryno [[Kamienas|kamieno]] junginius, kurių pirmasis dėmuo nenurodo jokių gramatinių santykių (o latvių kalboje pirmasis dėmuo dažnai būna [[Kilmininkas|kilmininko]] linksnio). Jis pateikia tokius pavyzdžius: ''mõtsākanā'' 'pilkoji [[jerubė]]' [morfologiškai 'miškas višta'], ''pivālind'' '[[gandras]]' ['šventasis paukštis'], ''rōdariek'' 'geležinkelis' ['geležis kelias'], ''tabākpūnga'' '[[Tabakas|tabako]] maišelis' ['tabakas maišelis'].{{sfn|Vääri|1994|p=272}} Pažvelgus į nurodytus pavyzdžius neįmanoma atskirti, ar pirmasis dėmuo yra vardininko, ar kilmininko linksnio, nes daugumos vardažodžių kilmininkas sutampa su [[Vardininkas|vardininku]]. Nagrinėjant dūrinius, kurių pirmasis dėmuo turi [[Kilmininkas|kilmininko]] požymių, būtų galima išskirti ir kilmininkinius: ''suglizkēļ'' 'gimininga kalba' (''sugli'' 'giminaitis' : ''sugliz'' 'giminaičio; giminės (kilm.)'), ''naizizā'' 'uošvis' (''nai'' 'moteris; žmona' : ''naiz'' 'moters; žmonos (kilm.)') ir t. t. [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte) cituoja E. Hauzenbergą, kuris, remdamasis [[Andreas Johan Sjögren|Šiogreno]] (''Sjögren'') ir [[Ferdinand Johann Wiedemann| Vydemano]] (''Wiedemann'') ''Livische Grammatik'', teigia, jog „dviejų daiktavardžių junginyje, kai vienas iš jų labiau apibrėžia arba pažymi kitą, pirmasis − pažymintysis daiktavardis, kaip ir latvių kalboje, − yra kilmininko linksnio" ir patikslina, kad kilmininkas dažnai visiškai sutampa su vardininku.{{sfn|Rudzīte|1994|p=294}} Tad požiūriai į lyvių kalbos dūrinių pirmąjį dėmenį − prieštaringi. [[Eduard Vääri|Vėris]] pažymi, kad retkarčiais pasitaiko dūrinių ir su kitais linksniais ([[Naudininkas|naudininku]], [[Įnagininkas|įnagininku]], daugiskaitos [[Partityvas|partityvu]]).{{sfn|Vääri|1994|p=272}} Savita, taip pat ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e sutinkama, ypatybė − '''dūriniai, kurių linksniuojami abu dėmenys.''' ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodyne'' tokie dūriniai nurodomi su dvigubu brūkšniu tarp jų dėmenų. Šie dūriniai vartojami be jokių aiškesnių dėsningumų, pavyzdžiui, tarp [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11 − 19' toks dūrinys yra tiktai ''ikštuoistõn'' 'vienuolika', o tarp dešimčių − tiktai ''vīžkimdõ'' 'penkiasdešimt'; visų kitų skaitvardžių linksniuojamas tik antrasis dėmuo. Pažymėtina, kad lyvių kalbos [[Skaitvardis|skaitvardžių]] formos pastebimai skiriasi nuo giminingų kalbų, nes skaitvardžių antrojo dėmens linksniavimas patyręs savotišką [[Daiktavardis|daiktavardėjimą]] (ankstesnė [[Linksnis|linksniuojamoji]] forma yra sustabarėjusi ir naujai tapusi pagrindine, o šią vėl galima linksniuoti). [[Estų kalba|Estų]] ir [[Suomių kalba|suomių]] kalbose skaitvardžiai '11 −19' sudaromi '[skaičius] iš antrosios' pavyzdžiu, o tai yra trumpinys iš '[skaičius] iš antrosios dešimties' − 'vienas iš antrosios dešimties', t. y. 'vienuolika' ir t. t. Šiuose junginiuose antrasis dėmuo atitinka skaitvardžio 'antras' [[Kilmininkas|kilmininką]] ir tokiame dūrinyje linksniuojamas tik pirmasis dėmuo – pavyzdžiui, [[Suomių kalba|suomių kalboje]] '''''yksi'''toista'', '''''yhden'''toista'' ir t. t. Tikėtina, kad lyvių kalbos keliolikos žymuo ''-tuoistõn'' anksčiau buvo vartojamas kaip [[Kilmininkas|kilmininkas]], bet šis sustingo ir sudaiktavardėjo. Kelintinio skaitvardžio 'antras' kilmininkas dabartinėje lyvių kalboje yra ''tuoiz''. Lyvių kalboje linksniuojamas būtent antrasis skaitvardžių '11 − 19' dėmuo (išskyrus jau minėtąjį ''ikštuoistõn'' 'vienuolika', kur linksniuojami abu dūrinio dėmenys). Toks linksniuotos formos sudaiktavardėjimas turimas, matyt, ir dešimčių pavadinimuose. Suomių ir [[Estų kalba|estų]] kalbose dešimčių pavadinimai sudaromi skaičius su vardininku + 'dešimt' su [[Partityvas|partityvu]] pavyzdžiu ir linksniuojami abu dūrinio dėmenys. Savo ruožtu lyvių kalboje dešimčių žymuo, pradedant dvidešimčia, yra ''-kimdõ'', – tai galėtų būti sustabarėjęs žodžio ''kim'' partityvas, dabartinėje lyvių kalboje ''kim'' partityvas yra ''kimmõ,'' o linksniuojamas tėra antrasis dėmuo (išskyrus jau minėtąjį ''vīžkimdõ'' 'penkiasdešimt', kur linksniuojami abu dėmenys). Dūriniai su abiem linksniuojamaisiais dėmenimis yra reti, daugumos dūrinių linksniuojamas tik antrasis dėmuo. {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | ikštuoistõn |īdtuoistõnd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |īdtuoistõn |īdtuoistõnd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | īdtõtuoistõnt |ikšituoistiņi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> |īdõntuoistõnõn |īdõntuoistõndõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> |īdkõkstuoistõnõks |īdkõkstuoistõndõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> |īdõtuoistõnõ |īdižtuoistiņiž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> |īdsõtuoistõnõs īdstuoistõns |īdšituoistiņis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> |īdstõtuoistõnõst īdsttuoistõnst |īdštituoistiņist |} <div style="text-align:left;">''ikštuoistõn'' 'vienuolika' – dūrinys, kurio abu dėmenys linksniuojami. </div> == Žodynas == {{quote box |width = 30% |bgcolor=#EEE8AA |align=right |quote =<small>Rovkuodā alīzkiv paņtõ 1938. āigast 3. oktōbõrs. Sīestõ võtīz jaggõ Lețmō uļļizt ažād ministõr Vilhelms Munters, kis mīrtiz ežmiz tēgal. Kuoddõ mīrtiztõ sizzõl rīst kēraks leț- (sīen kēratizt alā V. Munters ja LĪ jūodiji P. Breinkopf), līvõ, ēsti, sūomõ ja ungār kīelkõks. Līvõ rovkuodā, mis nei siz, ku ka pāldiž pidābõd līvlizt ja nänt sugūd - ēstlizt, sūomõd ja ungārd sīest āigast tämpiz sōņõ ātõ piddõnd kubbõtīe simbōlõks, teitõ vāldiž sūrd pivād āigal 1939. āigast 6. augusts.<br> Tikkiž siedā izt sōtõ pitkāld kȭlbatõ, sīestõ ku tuļ nõvkub okupātsij, Līvõd Ītõ paņtõ vizzõ ja rovkuoddõ võtīztõ jarā. 1989. āigasts Irēl pivāstiztõ rovkuodā 50 āigast jubilej. Sīest pǟvast jegā āigast ežmiz pūolpǟvan Irēl pivāstõbõd Līvõd pivḑi.</small> |source=Teksto pavyzdys iš straipsnio ''Līvõd Rovkuodā'' <small>(''[[Lyvių tautos namai]]'', livones.net (2007-05-22)</small><ref>livones.net (2007-05-22): [http://www.livones.net/vesture/?raksts=8111 ''Lyvių Tautos Namai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211235358/http://www.livones.net/vesture/?raksts=8111 |date=2017-02-11 }} ''(lyvių k.)''; tikrinta 2017-02-11</ref>}} Pasak [[Eduard Vääri|Vėrio]], lyvių kalbos [[Leksika|žodyno]] pamatą sudaro [[Finougrų kalbos|finougrų]], [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] ir lyviški veldiniai. Vinklerio (''Winkler'') apskaičiavimais, jie sudaro beveik 63 % lyvių kalbos žodyno.{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} Vinkleris tokias išvadas daro išanalizavęs 5 500 Kuršo lyvių tarmės leksinių vienetų,<ref>E. Winkler, Esuka – Jeful 2014, 5–1: 215–227, [https://www.researchgate.net/publication/274215995_Loanword_strata_in_Livonian Loanword strata in Livonian], University of Göttingen; tikrinta 2021-12-16</ref> o, sakykime, į [[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių-estų-latvių žodyną]] įtraukta apie 13 000 antraštinių lyviškų žodžių. Atsižvelgiant į palyginti nedidelę tirtos leksikos apimtį ir galimybes kalbą norminti bei gryninti, skolinių dalis gali būti mažesnė. Finougrų kilmės žodžiai įvardija kūno dalis, gamtos reiškinius, paprasčiausius veiksmus, su medžiokle, žvejyba, statyba ir t. t. susijusias sąvokas (kai kurie šios epochos žodžiai pasiskolinti iš kitų kalbų): ''ēļ'' 'balsas', ''jālga'' 'koja', ''ver'' ~ ''vier'' 'kraujas', ''sidām'' 'širdis', ''kež'' 'ranka', ''pǟ'' 'galva', ''piņ'' 'šuo', ''pū'' 'medis', ''ikš'' 'vienas', ''īe'' 'naktis', ''ūrga'' 'upelis', ''kūolõ'' 'mirti', ''nūolõ'' 'laižyti', ''zäp'' 'tulžis', ''rebbi'' 'lapė' (iš [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų k.]], plg. {{ae|raopi}}),<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Finnic/repoi|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Finnic/repoi|publisher=Wiktionary|accessdate=2021-08-06}}</ref> ''īr'' 'pelė', ''kalā'' 'žuvis', ''kuodā'' 'namas' ([[žodis klajoklis]], žinomas įvairioms [[Eurazija|Eurazijos]] kalboms),<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Uralic/kota|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Uralic/kota|publisher=Wiktionary|accessdate=2021-08-06}}</ref> ''kiv'' 'akmuo'. {{bar box | width = 500px | title = Kuršo lyvių kalbos <br>žodžių kilmė<br>{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} | titlebar = #F5DEB3 | bars = {{bar percent|'''Paveldėtieji žodžiai'''|green|62.9}} {{bar percent|'''Skoliniai'''|pink|37.1}} }} <div> {{legend|green|Paveldėtieji (savos kilmės) žodžiai (62,9 %)|outline=#EDE9E9}} {{legend|pink|[[Skolinys|Skoliniai]] (37,1 %)|outline=#D1C9C7}}</div> Baltijos finams būdingi lyviški žodžiai: ''nuŗm'' 'laukas', ''jeng'' 'dvasia; siela', ''pallõ'' 'prašyti', ''sulli'' 'tarnas', ''kōzgõnd'' 'vestuvės'. Lyvių kalbos žodžiai, neturimi kitose Baltijos finų kalbose, tačiau būdingi Volgos finams ([[Marių kalba|mariams]], [[Mordvių kalbos|mordviams]]): ''salāndõ'' 'vogti', ''sēmḑa'' 'pienas', ''umārz'' 'obuolys'.{{sfn|Vääri|1994|p=286}} Be jau paminėtų Vėrio pavyzdžių, Vytsas pateikia dar ir žodį ''vālda'' 'baltas' ([[Erzių kalba|erzių]] ''valdo'', [[Mokšų kalba|mokšų]] ''valda'' – kitose Baltijos finų kalbose ir [[Marių kalba|marių kalboje]] šis žodis yra su [[Priebalsis|priebalsiais]] ''g''/''k'', pavyzdžiui, [[Estų kalba|estiškai]] ''valge''), jis lyvių ''jei'' 'ledas' lygina su erzių ''ej'' ir supriešina su [[Veru kalba|veru]] ''egi'' bei estų, [[Vodų kalba|vodų]] ir [[Suomių kalba|suomių]] ''jää''. Vytso manymu, lyvių žodis ''kõps'' '[[Pilkasis kiškis|kiškis]]' yra giminingiausias [[Komių kalba|komių]] ''kõc&apos;'' ir [[Udmurtų kalba|udmurtų]] ''kec&apos;'' (likusiose [[Baltijos finų kalbos]]e vartojamas kitoks žodis – estų ''jänes'', suomių ''jänis'', [[Salaca|Salacos]] lyvių kalboje taip pat turėtas toks kiškio pavadinimas – ''jens'').{{sfn|Viitso|1994|p=264}} [[Fanny de Sivers|De Zivers]] nuomone, šis kiškio vardas gali būti atsiradęs iš apibūdinimo, jei būtų lyginama su estų posakiu ''kepsu lööma'' 'šokinėti'.{{sfn|de Sivers|2001|p=97}} Greta paveldėtosios (savos kilmės) žodyno, lyvių kalboje vartojama daug Baltijos finų kalboms bendrų senųjų [[Skolinys|skolinių]] bei tik lyvių kalbai būdingų naujai pasiskolintų žodžių – jie sudaro apie 37 % lyvių kalbos žodyno.{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} === Senieji skoliniai === Senasis lyvių kalbos perimtojo žodyno sluoksnis priklauso bendriesiems Baltijos finų kalbų [[Skolinys|skoliniams]], de Zivers juos skirsto į toliau pateikiamus laikotarpius.{{sfn|de Sivers|2001|p=90.&mdash;93}} Manoma, kad pirmieji [[Finougrai|finougrų]] ir [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] ryšiai siekia maždaug [[3000 m. pr. m. e.|3000 m. pr. m. e]]., finougrai gerai pažinoję [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalbomis]] šnekėjusius [[Skitai|skitus]] ir [[Osetinai|osetus]], iš jų pasiskolinę žodžius ''mež'' 'medus', ''suodā'' 'karas' ir ''sōra'' 'ragas'. Tuo metu buvo pasiskolinti ir skaičių pavadinimai ''seis'' 'septyni', ''sadā'' 'šimtas'. De Zivers manymu, indoeuropiečių įtaka aiškintina skaitvardžių ''kōdõks'' 'aštuoni' (pažodžiui 'du išskaičiavus iš dešimt') ir ''īdõks'' 'devyni' ('vieną išskaičiavus iš dešimt') daryba. Šios tyrėjos teigimu, pirmieji [[Baltizmas|baltizmai]] ėmę plūsti maždaug pirmojo tūkstančio pr. m. e. viduryje, jiems priskirtini: ''mer'' ~ ''mier'' 'jūra (plg. ''marios'')', ''tōvaz'' 'dangus (plg ''dievas'')', ''jērnaz'' '[[žirnis]]', ''pubā'' '[[pupa]]', ''ǟrga'' '[[Naminis jautis|jautis]] (plg. ''žirgas)''', ''aņgõrz'' '[[ungurys]]', ''vējõz'' '[[Upinis vėžys|vėžys]]', ''āmbaz'' 'dantis (plg. ''žambas, į-žambus'')', ''kōra'' 'plunksnos; kailis; spalva (plg. ''gaurai'')', ''lūdõ'' 'šluota', ''rattõd'' 'ratai', ''rieggõz'' 'važis; [[rogės]]', ''lajā'' 'liesas' ir kt. Tuo pat metu iš [[Baltai|baltų]] gautas ir [[prieveiksmis]] ''vel'' 'dar (plg. ''vėl'')' bei skaitvardis ''tūontõ'' 'tūkstantis'. Paskutiniais amžiais prieš mūsų erą estų ir lyvių gyvenamosiose teritorijose prasidėjo glaudūs ryšiai su germanų, ypač – skandinavų tautomis. Šiam laikotarpiui priklauso skoliniai ''kūlda'' '[[auksas]]', ''tinā'' '[[švinas]]', ''rōda'' '[[geležis]]', ''mȭka'' 'dešra', ''addõrz'' '[[plūgas]]', ''naggõl'' 'vinis', ''nõggõl'' 'adata', ''kīela'' 'varpas; laikrodis', ''rānda'' 'pakrantė', ''kōp'' 'prekė', ''rō'' 'pinigai', ''līenõ'' 'skolinti', ''rikāz'' 'turtingas', ''varā'' 'valdžia; galia; jėga', ''rīdļõ'' 'ginčytis', ''lāmbaz'' '[[avis]]', ''kanā'' '[[višta]]', ''riggõz'' '[[Rugys|rugiai]]', ''kaggõrz'' '[[Aviža|avižos]]', ''kīņḑõl'' '[[žvakė]]'. Mūsų eros pirmajame tūkstantmetyje šalia lyvių ir estų protėvių apsigyveno slavai (prieš tai dažniausiai [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuodami]] [[Baltai|baltus]]). Šiam skolinių sluoksniui priklauso tokie su [[religija]] susiję terminai: ''rišt'' '[[krikštas]]', ''rištõ'' 'krikštyti', ''rištõdnim'' 'vardas' (t. y. 'krikšto vardas'), ''rōntõz'' 'knyga', ''päp'' 'skleidėjas; kunigas; pastorius', ''suņḑ'' 'bausmė', ''nädīļ'' 'savaitė', ''tõrg'' 'turgus', ''vǟrõd'' 'vartai', ''sōpkõz'' 'batas', ''rubīž'' 'riba; siena'. === Naujieji skoliniai === Naujaisiais laikais [[Kuršas|Kuršo]] šiaurėje gyvenusieji lyviai sausumoje nesiribojo su [[Estija]], vis dėlto lyviai su estais kontaktavo; pavyzdžiui, pasak Vytso, „kiekvieną lyvių kaimą yra aplankę [[Sarema|Saremos]] estai”{{sfn|Viitso|1994|p=259}} (čia turima omenyje [[Imigracija|imigravimas]] arba [[Santuoka|vedybos]]). Be visų kitų, [[Eduard Vääri|Vėris]] mini [[Skolinys|skolinius]] iš [[Estų kalba|estų kalbos]] ''sõbrā'' 'draugas', ''sugli'' 'giminaitis', ''sīedõbkuodā'' '[[valgykla]]', ''magdõbkuodā'' 'viešbutis', ''mōgõnd'' '[[apskritis]]', ''rumāli'' 'kvailas', ''ārguz'' 'ištižimas; silpnabūdiškumas', ''āigakēra'' 'žurnalas'.{{sfn|Vääri|1994|p=286}}{{efn|Viešbučio reikšme, vietoj žodžio ''magdõbkuodā'' (pažodžiui 'miegamasis namas') žodynuose nurodomas ''vȭrõdkuodā'' (pažodžiui 'svetimųjų/ svečių namas'); pateikiamos ''rumāli'' reikšmės 'nešvankus; šlykštus; niekšingas' ir t. t., o ''ārguz'' neminimas.}} Iš [[Suomių kalba|suomių kalbos]] pasiskolinta keletas [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos žodžių: ''īt'' 'sąjunga; susivienijimas', ''iļīzskūol'' '[[universitetas]] (aukštoji mokykla)', ''iļīm'' 'viršininkas'.{{sfn|Vääri|1994|p=287}} Daugiausia skolinių turima iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]].{{sfn|Vääri|1994|p=287}} Suhonenas savo monografijoje ''Die jungen lettischen Lehnwörter im livischen'' sukatalogavo 2 534 skolinius iš latvių kalbos.{{sfn|Suhonen|1973}} Tarpininkaujant latvių kalbai, gauta daug [[Skolinys|skolinių]] iš [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Pažymėtina, kad, kildinant žodžius, šaltiniu laikoma paskutinė juos perdavusi kalba: pavyzdžiui, lyvių [[jungtukas]] ''un'' 'ir' yra laikomas latvišku skoliniu, o savo ruožtu latvių ''un'' 'ir' pirmiausia buvo pasiskolintas iš [[Vokiečių kalba|vokiečių]] žemaičių kalbos,{{sfn|Karulis|2001|p=1087}} nors kai kuriais atvejais Suhonenas mano skolinusis iš vokiečių kalbos tiesiogiai. Suhonenas yra įregistravęs ir iš latvių kalbos pasiskolintų [[Priešdėlis|priešdėlinių]] [[Veiksmažodis|veiksmažodžių]]; kai kurie pasiskolinti latviški veiksmažodžiai gali būti vartojami [[Bendrinė kalba|bendrinėje]] lyvių kalboje, o latviški veiksmažodžių priešdėliai niekada nelaikomi [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos dalimi. Suhoneno nurodytų dešimt pirmųjų dabartiniuose žodynuose randamų žodžių: ''akurāt'' 'kruopščiai; tiksliai ({{lv|akurāti}})', ''algtõ'' 'laikyti samdinį ({{lv|algot}})', ''amāt'' 'amatas; einamosios pareigos ({{lv| amats}})', ''amātnikā'' 'amatininkas ({{lv|amatnieks}})', ''āndõļmaņ'' 'biznierius; verteiva ({{lv|andelmanis}})', ''āņdig'' 'dosnus' (iš lyvių ''andõ'' 'duoti' su latviškos kilmės darybos priesaga ''-ig'' (= {{lv|-īg}}, {{lt|-ing}})', ''appõkōrt'' [~ ''advokāt''] 'advokatas' (anot Suhoneno, [[Dundaga|Dundagos]] latvių tarmėje sakyta ''apkārts''), ''apostõl'' 'apaštalas ({{lv|apustulis}})', ''aprink'' 'apskritis ({{lv|apriņķis}})', ''aptēk'' 'vaistinė ({{lv|aptieka}})'. === Purizmas === [[Lyvių-estų-latvių žodynas|''Lyvių–estų–latvių žodyne'']] imtasi šiokio tokio kalbos norminimo ir prie antraštinių žodžių ženklu 'daugiau negu' (&gt;) nurodomas teiktinesnis variantas. Kai vietoj latviško [[Skolinys|skolinio]] įmanoma vartoti veldinį (savąjį žodį), jis žymimas kaip tinkamesnis, pavyzdžiui, ''dīezgõn'' 'gana; pakankamai' &gt; ''kil''. Šios rekomendacijos taikomos ne tik latviškiems skoliniams: pavyzdžiui, vietoj kelintinio [[Skaitvardis|skaitvardžio]] 'trečias' formos ''kuolmi'' patariama vartoti ''kuolmõz'' – pasak [[Eduard Vääri|Vėrio]], ''-õz'' yra rytų lyvių tarmės kelintinių skaitvardžių darybos [[priesaga]], o ''-i'' – vakarų lyvių,{{sfn|Vääri|1994|p=273}} tačiau [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lyvių kalba grindžiama rytų [[Tarmė|tarme]]. [[Christopher Moseley|K. Mozlis]] kultūros darbuotojo [[Pėteris Dambergas|Pėterio Dambergo]] kalbą yra apibūdinęs kaip „pastebimai [[Purizmas (kalbotyra)|puristišką”]] ir atkreipęs dėmesį, kad jo kalba „palyginti laisva nuo latviškų skolinių, pavyzdžiui, kitų lyviškai kalbančiųjų dažnai vartojamų veiksmažodžio [[Priešdėlis|priešdėlių]] jo pateiktuose pavyzdžiuose iš viso nėra“.{{sfn|Moseley|2002|p=13}} Šiais atžvilgiais išsiskiria estų ir prancūzų kalbininkės [[Fanny de Sivers|de Zivers]] nuomonė: ji kritiškai vertina pastangas atsisakyti latviškų veiksmažodžių priešdėlių, be to, anot jos, [[jungtukas]] ''ja'' 'ir' yra ne greta latviško [[Skolinys|skolinio]] ''un'' 'ir' vartotas savasis žodis, o gana sąmoningai įsivestasis iš [[Estų kalba|estų kalbos]], siekiant pakeisti ''un'' – galimybes tokia dingstimi naujai diegtis žodžius ji vadina „diskutuotinomis“, jos manymu, „ne mažiau geras požiūris, kad [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtaka, jeigu ji gerai pritaikyta lyvių kalbos sistemai, yra būtent tai, kas šiai kalbai suteikia originalumo”.{{sfn|de Sivers|2001|p=86.&mdash;87}} Anot jos, latviški [[Priešdėlis|priešdėliai]] leidžia perteikti „daugybę galimų atspalvių” (''les préfixes lettons du verbe: une foule de nuances disponibles'').{{sfn|de Sivers|2001|p=79}} De Zivers yra sudarytų su latviškais priešdėliais lyvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžių]] sąrašo ''Die lettischen Präfixe des livischen Verbs'' autorė. == Įtaka latvių kalbai == [[Vaizdas:Latv-Liv.JPG|thumb|Latvių–lyvių pokalbių žodynas (1991 m.)]] Manoma, kad latvių kalbos [[kirtis]] tapo fiksuotas (pastovus) dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtakos – visada kirčiuojamas pirmasis skiemuo; dėl atitraukto kirčio [[galūnė (kalbotyra)|galūnė]]se trumpieji [[Balsis|balsiai]] iškrito, o ilgieji – sutrumpėjo, be to, atsirado savotiška regresyvinė balsių harmonija (nuo tolesnio skiemens garsų priklauso balsių <e>, <ē> siaurumas arba platumas); atsižvelgiant į balsių aplinką, ilgėja [[Priebalsis|priebalsiai]] – šis reiškinys neretai vadinamas pėdos [[izochronija]].<ref>{{cite book|title=Facts about the World's Languages: An Encyclopedia of the World's Major Languages, Past and Present |last=Garry |first=Jane |authorlink= |author2= |year=2001 |publisher=H.W. Wilson |location= |isbn=9780824209704 |page= |pages= |url=http://books.google.lv/books?id=SGtiAAAAMAAJ |accessdate= |quote=After the Latvian people's ancestors (Semigallian, Selian, and Latgalian speakers) came into contact with Finno-Ugric languages, their language developed some notable distinctions from its earlier state, including placing of the word stress on the first syllable, loss of short and shortening of long end vowels, development of low front vowel [e], regressive vowel harmony, etc.}}</ref><ref>{{cite book |last=Kortmann |first=Bernd |date=2011 |title=The Languages and Linguistics of Europe |url=http://books.google.lv/books?id=Dt_Eg2ehL8kC&pg=PA5&dq=consonant+length+latvian |location= |publisher=Walter de Gruyter |isbn=3110220253 |quote= Consonant quantity is well-developed in Latvian as a result of Fennic substratum influence. Sonorants show distinctive quantity mainly in loanwords, cf. ''manna'' {{IPA|[manːa]}} 'manna' vs. ''mana'' {{IPA|[mana]}} (nom.sg.fem. of 1st ps. sg possesive pronoun). Non-distinctive quantitative variation in obstruents occurs in native words: immidiately post-tonic voicless obstruents are automatically lengthened between short vowels, cf. ''lapa'' {{IPA|[lapːa]}} 'leaf' vs. ''lāpa'' {{IPA|[laːpa]}} 'torch,' ''lapā'' {{IPA|[lapaː]}} 'leaf (loc.sg.)'. In Lithuanian there is no consonantal quantity and on the morphemic boundary geminates are shortened. |page=5}}</ref> Esama labai įvairių nuomonių apie verstines žodžių reikšmes: pasak [[Janis Endzelynas|J. Endzelyno]] (J. Endzelīns), {{lv|zāles}} 'žolės; vaistai', lyvių ''āina'', [[Estų kalba|estų]] ''rohi'' 'augalai; vaistai' reikšmių panašumas nėra susijęs, tačiau naujas žodžių reikšmes {{lv|dzīt}} 'varyti; ginti' → 'skusti' (lyvių ''abbiņi ajjõ'', [[Estų kalba|estų]] ''habet ajama'' 'skusti' („varyti” barzdą) jis vertina kaip [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] įtaką.{{sfn|Rudzīte|1994|p=293.&mdash;294}} O Karulis šios gretybės su lyvių kalba nemini, bet jis pastebi reikšmės poslinkius {{lv|sist}} 'mušti; trenkti' → 'kirsti' → 'pjauti' → 'skusti'.{{sfn|Karulis|2001|p=258}} Endzelyno manymu, dėl lyvių kalbos galėjo atsirasti reikšmė {{lv|labs}} 'labas; geras' → ''labais'' 'dešinys' (pvz., {{lv|labā roka}} 'dešinė ranka', t. y. '„geroji” ranka') – plg. lyvių ''jõvā kež'', estų ''hea käsi'' 'dešinė („geroji”) ranka'. Karulis šios paralelės nenurodo, tokią žodžio reikšmę jis labiau linkęs gretinti su [[Rusų kalba|rusų kalbos]] ''правый'' (''pravyj'') 'dešinys; teisingas; nekaltas', [[Vokiečių kalba|vokiečių]] ''recht''/''Recht'' 'dešinys; tikras; teisingas; teisė', [[Anglų kalba|anglų]] ''right'' 'dešinys; teisingas; teisė'.{{sfn|Karulis|2001|p=481}} Teigiama, kad posakiai [[Latvių kalba|latv.]] ''rokā''{{efn|Latvių kalboje [[iliatyvas ]] neretai reiškiamas [[Inesyvas|inesyvu]]: ''es dzīvoju Rīg'''ā''''' 'aš gyvenu Ryg'''oje'''' – ''es braucu Rīg'''ā''''' 'aš važiuoju Ryg'''on''''.}} ''dabūt'' 'gauti' („rankon gauti“), {{lv|likt cepuri galvā}} 'už(si)dėti kepurę' („dėti („likti“) kepurę galvon“) ir kiti yra versti iš [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] (lyvių ''käddõ sōdõ''; ''kibārt pǟzõ pānda'', estų ''kätte saama''; ''kübarat pähe panema'').{{sfn|Rudzīte|1994|p=294}} [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte) neaptaria to, kad abi minėtosios Baltijos finų kalbos vartoja būtent [[Iliatyvas|iliatyvą]]. Dabartinėje lyvių kalboje produktyvūs tik vidaus [[Vietininkas|vietininkai]], tačiau [[Estų kalba|estų kalboje]] tebevartojami ir pašalio, kuriais būtų galima perteikti reikšmę 'dėti kepurę '''ant''' galvos' (išorinio paviršiaus), vis dėlto estų kalboje pasitelkiamas posakis, kurį pažodžiui būtų galima versti kaip 'dėti kepurę galv'''on'''', o šį nusikopijavo latviai. Latvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltų kalbos|baltų]] ar [[Slavų kalbos|slavų]] kalbose, [[Priešdėlis|priešdėliais]] dažnai reiškiamas įvykio [[veikslas]] (veiksmas jau baigęsis); jeigu [[veiksmažodis]] ir taip žymi įvykusį veiksmą, priešdėlio galima atsisakyti, siekiant suteikti eigos veikslo (tebetrunkančio veiksmo) atspalvį, bet tokie veiksmažodžiai neretai turi ir vietos reikšmę, o tokiais atvejais latvių kalboje [[Priešdėlis|priešdėliai]] keičiami [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]], kuriuos Endzelynas vadino „pakaitais”. Jie perteikia ir eigos veikslo, ir vietos (padėties erdvėje) reikšmes, pavyzdžiui: {{lv|aizsiet}} 'užrišti' : ''siet '''ciet''''' 'rišti' (rišti „kietai”), {{lv|piesiet}} 'pririšti' : ''siet '''klāt''''' 'rišti' (rišti „šalia”) – {{lv|es piesēju}} 'aš pririšau' (įvykio veikslas), ''es sēju '''klāt''''' 'aš rišau' (rišau „šalia”; eigos veikslas, bet kartu nurodoma padėtis erdvėje, vieta). Manoma, kad tokia vartosena atsirado dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtakos. {{sfn|Rudzīte|1994|p=295.&mdash;296}} Rudzytė nenagrinėja, ar dėl šių priežasčių latvių kalboje, kitaip negu [[Lietuvių kalba|lietuvių]], reguliariai nevartojami kartotiniai veiksmažodžiai (pvz., kaip {{lt|rašiau}} – ''rašydavau, rašinėjau;'' ''klausiau – klausdavau, klausinėjau;'' ''keičiau – keisdavau, kaitaliojau'' ir t. t.){{efn|Dažnai vartojami veiksmažodžiai latvių kalboje gali būti kartotiniai: ''dzīt'' 'ginti (varyti)' : ''dzenāt'' 'gainioti' ir t. t., bet dažnai atliekamas veiksmas latvių kalboje neegzistuoja kaip [[Būtasis dažninis laikas|dažninis veiksmažodžio laikas]].}} Dar būtų galima palyginti su [[rusų kalba]], kur kartotinis veiksmažodis dažniausiai žymimas [[priesaga]] ''-ыв'' (''-yv'') ir kartojamas veiksmas rodo eigos veikslą (nebaigtą veiksmą), o paliktas [[priešdėlis]] nusako vietą (padėtį erdvėje): {{ru|привязать}} (''priviazat&apos;'') 'pririšti' : ''привяз'''ыв'''ать'' (''priviaz'''yv'''at&apos;'') 'rišinėti (prie…)'. Rudzytė neapžvelgia šių prieveiksmių darybos panašumų: ''vizā'' 'kietas, neminkštas' – ''vizāl''; ''vizās''; ''vizzõ'' 'kietai; tvirtai; nelaisvai' (plg. {{lv|ciet}} 't. p.'), ''vālda'' 'valia; galia', ''eņtšvālda'' 'savivalė' – ''vāldiņ''; ''vāldiž'' 'laisvai; netvirtai' (plg. {{lv|vaļā}} 't. p') ir kt. Baltijos finų kalbų įtaka aiškinama tai, kad latvių kalboje nuosavybės, priklausymo, privalėjimo ar turėjimo reikšme nevartojamas veiksmažodis ''turėti.'' Lietuvių pasakymą ''aš turiu knygą'' latvių kalboje atitinka ''man ir grāmata'' 'man yra knyga' – tai visiškai sutampa su lyvių ''minnõn um rōntõz'' arba estų ''mul on raamat''.{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Estų [[Baltistika|baltistas]] ir [[Slavų kalbos|slavistas]] P. [[Peeter Arumaa|Aruma]] pastebi latvių ir estų atpasakojamosios [[Nuosaka|nuosakos]] panašumus ir pažymi, kad estų ir lyvių kalbos tarp Baltijos finų kalbų yra vienintelės, turinčios atpasakojamąją nuosaką. Arumos teigimu, čia panašumas dar ir tas, kad latvių atpasakojamosios nuosakos darybos priesagos ''-ot'' (sk. ''-uot'') ir ''-šot'' (sk. ''-šuot'') yra sustabarėję vienaskaitos [[Galininkas|galininkai]] (matyt, turimi omenyje anksčiau čia turėti [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]], atitinkantys dabartinės [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] veikiamuosius dalyvius su ''-ąs, -antis'' ir ''-siąs, -siantis''), o estų atpasakojamosios nuosakos [[priesaga]] ''-vat'' – tai sustabarėjęs [[partityvas]]: {{lv|viņš nākot / nākšot}} 'jis ateinąs / ateisiąs', {{et|ta tulevat}},{{efn|Estų kalboje nėra gramatinio būsimojo laiko.}} 'jis atėjęs', ''ta olevat tulnud'' 'jis buvęs atėjęs'. Rudzytės manymu, lyvių kalboje dalyvius išstūmė veiksmo atlikėją reiškiantys [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], pvz., lyv. ''ta tuļļi(ji)'', kur lyv. ''tuļļi(ji)'' – 'ėjėjas', o {{et|tulev}} – 'einąs'. Pasak jos, būtini papildomi tyrimai, nes vadinamosiose giliausiose latvių tamniekų [[Tarmė|tarmėse]] (pavyzdžiui, apie [[Dundaga|Dundagą]]) atpasakojamosios nuosakos nėra, o tamniekų tarmės išaugusios ant lyvių kalbos [[Substratas (kalbotyra)|substrato]].{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Aruma daro prielaidą, kad veiksmo atlikėjus reiškiančių [[Daiktavardis|daiktavardžių]] kaip [[Pažyminys|pažyminių]] vartojimas latvių kalboje bus atsiradęs dėl Baltijos finų įtakos: {{lv|dējēja pīle}} 'dėsli antis' („dėjėja antis”), {{et|muneja part}} 't. p.', lyvių ''jūoji vāški'' 'daug geriantis veršis' („gėrėjas veršis”) – {{lv|dzērājs teļš}} 't. p.'{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Įtraukiant ir lyviškus, ir kitų [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] žodžius, kartu su tik tarmėse vartojamais žodžiais latvių kalboje, anot [[Marta Rudzīte|Rudzytės]], yra iki 500 [[Finizmas|finiškų skolinių]].{{sfn|Rudzīte|1994|p=291}} == Kalbos pavyzdys su garso įrašu == Trumpas filmuoto pokalbio su [[Grizelda Kristiņa|Grizelda Kristinia]] (Grizelda Kristiņa) fragmentas, perrašytas [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|tarptautine fonetine abėcėle]] ir verstas į lietuvių kalbą. * ''Minā um sindõn Lețmōl, Dundags pagastõs, Zūonkõ kōrands. Min izā vȯļ Pētõr un jemā vȯļ Līž un min vȯļ ikš veļ – Jōņ. Un mēg jelīzmõ Zūonkõ kōrands – amād sugūd. Sǟl vȯļ min izā un veļ, un sõzār, un vel munt sugūd un minnõn…'' * /{{IPA|minɑː}} {{IPA|um}} {{IPA|sindən}} {{IPA|lecmoːl}} {{IPA|dundɑks}} {{IPA|pɑgɑstəs}} {{IPA|zuːoŋkə}} {{IPA|koːrɑnts}} {{IPA|min}} {{IPA|izɑː}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|peːtər}} {{IPA|un}} {{IPA|jemɑː}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|liːʒ}} {{IPA|un}} {{IPA|min}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|ikʃ}} {{IPA|veʎ}} {{IPA|joːɲ}} {{IPA|un}} {{IPA|meːg}} {{IPA|jeliːzmə}} {{IPA|zuːoŋkə}} {{IPA|koːrɑnts}} {{IPA|ɑmɑːd}} {{IPA|suguːd}} {{IPA|sæːl}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|min}} {{IPA|izɑː}} {{IPA|un}} {{IPA|veʎ}} {{IPA|un}} {{IPA|sɯzɑːr}} {{IPA|un}} {{IPA|vel}} {{IPA|munt}} {{IPA|suguːd}} {{IPA|un}} {{IPA|minːən}}/ * Aš gimiau [[Latvija|Latvijoje]], [[Dundagos valsčius|Dundagos valsčiuje]], Žuonakų [[Sodyba|sodyboje]].{{efn|Straipsnių rinkinyje ''Lyviai: istorija, kalba ir kultūra'' 194 p. „Kanadoje gyvenanti Grizelda Kristinia (mergautinė pav. Bertholde, g. [[1910 m.]]) iš Vaidės kaimo Žuonakų namų” ir 356 p "(...) Vaidės kaimo Žuonakų (''Zūonkõ'') sodybos (...)”}} Mano tėvas buvo Pėteris ir motina buvo Lyžė ir aš turėjau vieną brolį – Jonį. Ir mes gyvenome Žuonakų sodyboje – visi giminaičiai. Ten buvo mano tėvas ir brolis, ir sesuo, ir dar kiti giminaičiai ir man… {| class="wikitable" style="background:#98FB98; text-align:right; width:30%;" |- ! style="background:#98FB98" | ''KLAUSYTI'' <small>(išoriniai šaltiniai)</small>: <br />1. <small>[http://www.youtube.com/watch?v=zeEgxHEpL2w&t=38s ''YouTube portale'']</small> _{<small> – redaguotas variantas (tik garso įrašas), nuorašas atitinka nuo 0:38 iki 1:28.</small>}<br /><br />2. <small>[http://ia600503.us.archive.org/1/items/Livonian_Kristin_kundz/Livonian_Kristin_kundz_1.ogv ''Visas filmuotas pokalbis'']</small> _{<small> – nuo 0:55 iki 1:44.</small>}<br /> |} == Dažnai vartojami žodžiai ir posakiai == {| class="wikitable" style="background:beige; text-align:center; width:80%;" |- ! style="background:#EEE8AA" | Sveikinimas, mandagumo žodžiai ! style="background:#EEE8AA" | Pažintis ! style="background:#EEE8AA" | Šeimos ir giminės nariai ! style="background:#EEE8AA" | Proginiai posakiai ! style="background:#EEE8AA" | Valgis, gėrimai |- | Sveiki (-as)! – Tēriņtš!<br />Labas rytas! – Jõvā ūomõg! Laba diena! – Jõvā pǟva!<br /> <br />Labas vakaras! – Jõvā ȭdõg! Labanakt! – Jõvvõ īedõ!<br /> <br />Iki pasimatymo! – Nēmiz pǟl! <br />Gero apetito! – Jõvvõ sīemnaigõ! Ačiū! – Tienū!<br /> <br />Prašom! – Pōlaks!<br /> <br />Atsiprašau! – Āndagid andõks!<br /> <br />Taip – Nǟ<br />Ne – Äp |<br />Ar jūs kalbate – Või tēg rõkāndõt:<br />lyviškai – līvõ kīelkõks,<br />lietuviškai – leiš kīelkõks,<br />angliškai – engliš kīelkõks?<br /><br />Kuo jūs vardu? – Kui tēḑi nutāb?<br />Mano vardas (ir pavardė) yra … – Min nim (ja līekõnim) um … <br />Kur jūs gyvenate? – Kus tēg jelāt? <br />Aš gyvenu Lietuvoje. – Minā jelāb Leišmōl.<br /> <br />Kaip tau (jums) sekasi? – Kui sinnõn (täddõn) lǟb?<br />a. Ačiū, man sekasi gerai. – Tienū, minnõn lǟb jõvīst.<br /> b. Galėtų būti ir geriau. – Võiks lǟdõ paŗīmstiz.<br /> <br />Dėkoju už – Tienūb iļ:<br /> pagalbą – ab,<br /> patarimą – nõv,<br /> dovaną – āndõks,<br /> malonų priėmimą – lõpsnā vastõvõtāmiz. Aš tave myliu. – Ma ārmaztõb sīnda. | tėvas – izā<br />motina – jemā brolis – veļ<br />sesuo – sõzār dėdė – sūrveļki<br />teta – sūrsušā senelis – vanātōţi<br />močiutė – vanāǟma vyras – mīez<br />žmona – nai<br /> vaikas – läpš sūnus – pūoga duktė – tidār<br /> vaikaitis (-ė) – lapsläpš žentas – tidārmīez<br /> marti – mīņa anyta – mīejemā<br /> šešuras – mīeizā uošvė – naizjemā<br /> uošvis – naizizā svainis – sõzārmīez<br /> brolienė – veļīnai giminaitis (-ė) – sugli (draugas (-ė) – sõbrā) | Sveikinu tave (jus)! – Minā tēriņtõb sīnda (tēḑi)!<br />Linkiu daug laimės! – Minā tārmõb pǟgiņ vȯnnõ!<br />Nuoširdžiai sveikinu su – Tēriņtõb sidāmõst:<br />gimimo diena – sindizpǟvaks,<br />vardo diena – nimpǟvaks,<br />vestuvių diena – kōzgõndpǟvaks,<br />Naujaisiais metais – Ūd āigastõks!<br /> Laimingų Naujųjų metų! – Vȯndzizt Ūdtõ āigastõ!<br />Džiaugsmingų – Rīemliži:<br /> Kalėdų – Taļšpivḑi,<br />Velykų – Lejāvõtāmidi!<br /><br />Linkime geros sveikatos! – Mēg tarmõm jõvvõ tīeratõ!<br /><br />Į sveikatą! – Tīeratõks! (tostas) Užjaučiu tave (jus). – Minā tūndõb sinnõn (täddõn) īņõz. <br /> | duona – lēba<br />ragaišis – kak<br />tortas – tort pienas – sēmḑa<br />sviestas – vȭidag sūris – sȭira varškė – kuppõnsēmḑa grietinė – iļdžēmḑa<br /> kiaušinis – munā<br />vaisius – pūvīļa<br /> daržovė − tarāvīļa<br />uoga − mōŗa<br /> mėsa – vȯzā<br />dešra – mȭka<br /> kepsnys – tsepīt<br /> jautiena – jelājvȯzā<br /> kiauliena – sigāvȯzā<br />vištiena – kanāvȯzā<br /> žuvis – kalā košė – sandrok<br />sriuba – zup vanduo – vež<br />arbata – tē<br />kava – kaffe<br />sultys – līem<br />alus – vȯl<br /> vynas – vīnõ<br /> |} == Pastabos == {{notelist|2}} == Šaltiniai ir literatūros išnašos == {{Išnašos}} == Literatūra == {{refbegin}} * {{citation | last= Vītso | first= Tīts Reins | authorlink = |author2= | editor1-last = Blumberga | editor1-first = Renāte | editor2-last = Mäkeläinen | editor2-first = Tapio | editor3-last= Pajusalu | editor3-first= Karl | year = 2013 | title = Lībiešu valodas pamatiezīmes | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 267.&mdash;286. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 | ref = CITEREFViitso2013 }} * {{citation | last = Vītso | first = Tīts Reins | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Lībiešu valoda pārējo Baltijas jūras somu valodu vidū | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 258.&mdash;266. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFViitso1994 }} * {{citation | last = Vēri | first = Eduards | authorlink = |author2= | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Īss lībiešu valodas apraksts | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 267.&mdash;288. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFVääri1994 }} * {{citation |title=Livonian |last=Moseley |first=Christopher |year=2002 |publisher=LINCOM EUROPA |location=Muenchen |isbn=3895861588 |url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/17236}} * {{citation | last = Ernštreits | first = Valts | year = 2007 | title = Livonian orthography | journal = Linguistica Uralica | pages = 11.&mdash;22. lpp | url = http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2007/issue_1/ling-2007-1-2.pdf }} * {{citation | last1 = Ernštreits | first1 = Valts | last2 = Kļava | first2 = Gunta | year = 2014 | title = Grammatical changes caused by contact between Livonian and Latvian | journal = Eesti ja soome-ugri keeleteaduse ajakiri | pages = 77.&mdash;90. lpp | url = http://jeful.ut.ee/index.php/JEFUL/article/view/jeful.2014.5.1.05/43 }} * {{citation |title=Die jungen lettischen Lehnwörter im livischen |last=Suhonen |first=Seppo |year=1973 |publisher=Suomalais-Ugrilainen Seura |location=Helsinki |isbn=951-9019-06-5 |url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/17036}} * {{citation | last = Rudzīte | first = Marta | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 288.&mdash;319. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 }} * {{citation|title=Parlons live: une langue de la Baltique |last=de Sivers |first=Fanny |year=2001 |publisher=L'Harmattan |isbn=978-2747513371}} * {{citation |first=Konstantīns |last=Karulis|title=Latviešu etimoloģijas vārdnīca |place=Rīga |publisher=Avots |year=2001 |isbn=9984-700-12-7}} * {{citation | last = Vēri | first = Eduards | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Par lībiešiem un lībiešu valodu (Tenu Karmas tulkojums latviešu valodā ar viņa piezīmēm un labojumiem) | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 227.&mdash;248. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFVääriKarma1994 }} * {{citation | last = Hirša | first = Dzintra | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Lībieši un lībiešu izcelsmes vietvārdi Latvijā | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 201.&mdash;215. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 }} * {{citation | last = Grīntāls | first = Riho | authorlink = |author2= | editor1-last = Blumberga | editor1-first = Renāte | editor2-last = Mäkeläinen | editor2-first = Tapio | editor3-last = Pajusalu | editor3-first = Karl | year = 2013 | title = Lībiešu valoda jauno laiku pirmajos gadsimtos | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 255.&mdash;265. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 | ref = CITEREFGrünthal2013 }} * {{citation | last = Vinklers | first = Eberhards | authorlink = |author2= | editor1-last= Blumberga | editor1-first= Renāte | editor2-last= Mäkeläinen | editor2-first= Tapio | editor3-last= Pajusalu | editor3-first= Karl | year = 2013 | title = Par aizguvumu slāņiem lībiešu valodā | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 303.&mdash;312. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 }} *: Internetinė straipsnio versija anglų kalba:<br />{{citation | last = Winkler | first = Eberhard | year = 2014 | title = Loanword strata in Livonian | journal = Eesti ja soome-ugri keeleteaduse ajakiri | issn = 2228-1339 | url = http://jeful.ut.ee/index.php/JEFUL/article/view/jeful.2014.5.1.11/49 | doi = 10.12697/jeful.2014.5.1.11 }} {{refend}} == Nuorodos == * Dokumentinis filmas lyvių kalba [http://www.uttv.ee/naita?id=7803 ''Profesoriaus Vytso lyviai''] (žr. [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]]). Titruojama [[Estų kalba|estiškai]]. * {{citation |last1=Viitso |first1=Tiit-Rein |last2=Ernštreits |first2=Valts |title=Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz (LEL) (''Lyvių-estų-latvių žodynas'') |url=http://www.keeleveeb.ee/dict/translate/lietlv/lv/index.html |year=2012–2013 |location=Tartu / Rīga |isbn=9789984815763 }}(Norint ieškoti latvių kalba (''latviešu atbilsmes'', LV), latvišką žodį galima rasti [http://letonika.lv/groups/default.aspx?g=2&r=10631062 ''Lietuvių-latvių žodyne''] letonika.lv) * {{citeweb |url=http://sonad.oahpa.no/lav/liv/ |title=Latvių-lyvių-latvių (estų, suomių) žodynas |work=Oahpa |publisher=University of Tromsø }} (Kaip informuojama projekte, žodynas grįstas ta pačia medžiaga, kaip ir LEL, tačiau jame esama į LEL neįtrauktų antraštinių žodžių, čia vartojama įprastinė keletu ženklų papildyta rašyba.) * {{citeweb |url=http://giellatekno.uit.no/cgi/index.liv.eng.html |title=Lyvių kalbos įrankai (linksnių generatorius ir kt.) |work=Sámi giellatekno |publisher=University of Tromsø }} (Jeigu žodžio šaknis kaitant kinta, sugeneruoti linksniai gali būti klaidingi.) * {{citeweb |url=http://www.eki.ee/dict/ety/ |title=Eesti etümoloogiasõnaraamat |trans-title=Etimologinis estų kalbos žodynas |publisher=Eesti Keele Instituut }} (Etimologiniame žodyne lyviški žodžiai aptariami prie estiškų antraštinių žodžių, jeigu jų kilmė ta pati.) * {{citation |last1=Sjögren |first1=Andreas Johan |last2=Wiedemann |first2=Ferdinand Johann |title=Livisch-deutsches und deutsch-livisches Wörterbuch (Lyvių-vokiečių-lyvių žodynas); |url=http://www.eki.ee/dict/ldw/ |year=1861 |publisher=Eggers }} (Estų kalbos instituto sukurta tiriamoji versija, vartojama pirminė Šiogreno rašyba.) * [https://incubator.wikimedia.org/wiki/Wp/liv/E%E1%B8%91%E1%B8%91il%C4%93%E1%B8%91 Lyviškoji Vikipedija] (bandomoji, dar nepatvirtinta versija) * Lyvių kultūros ir kalbos portalas [http://www.livones.net/liv Livones.net]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * Kalbos pradmenys Facebook’o grupėje [https://www.facebook.com/livuval/?fref=ts ''Līvõ kēļ''] („Lyvių kalba”) * Lyvių grupė ''[[Tai Tai]]'': [https://www.youtube.com/watch?v=I1AT0e1CHy0&list=PLrLh0Vet5pcIAyaSBQpZYoQQvgzRl5MV2&index=22&t=41s ''Daina apie duonos dalinimą''] (lyviškai) * {{Ethnologue|liv}} {{Uralo kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Finų kalbos]] [[Kategorija:Latvijos paveldas]] [[Kategorija:Lyviai]] kbyjvvv6040z2k96rgx2ei7qgj1y1vz 4 42131 7889580 7885935 2026-07-29T23:06:13Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7889580 wikitext text/x-wiki '''Būtiniausi straipsniai''' apie garsiausius [[italai|italus]] ir itališkos kilmės žmones. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item ?linkcount WHERE { ?item wdt:P31 wd:Q5; wdt:P27 wd:Q38; wdt:P18 ?image; wikibase:sitelinks ?linkcount. FILTER(?linkcount > 50 ) MINUS { ?sitelinklt schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>; schema:about ?item. } ?item wdt:P569 ?born. OPTIONAL { ?item wdt:P570 ?died. } SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } } |section= |sort=?linkcount |links=red |columns=item:Vikiduomenys,P18,label:Asmenybė,description:Aprašymas,P569:Gimė,P570:Mirė,P106:Užsiėmimas,P27:Pilietybė,?linkcount:Skaičius kitose viki |thumb=128 |min_section=2 }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! nuotrauka ! Asmenybė ! Aprašymas ! Gimė ! Mirė ! Užsiėmimas ! Pilietybė ! Skaičius kitose viki |- | [[:d:Q765|Q765]] | [[Vaizdas:Dario Fo, Italian playwright.jpg|center|128px]] | [[Dario Fo]] | teatro režisierius iš Italijos Karalystė (1861–1946) | data-sort-value="1926" | 1926-03-24 | data-sort-value="2016" | 2016-10-13 | [[teatro režisierius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[iliustratorius]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[scenografas]]<br/>[[satirist]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kostiumu dizaineris]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[vizualiųjų kūrinių autorius]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[Nobel Prize winner]]<br/>[[Theaterintendant]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 109 |- | [[:d:Q9354|Q9354]] | [[Vaizdas:Zola 2018 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Gianfranco Zola]] | | data-sort-value="1966" | 1966-07-05 | | [[futbolininkas]]<br/>[[futbolo treneris]] | [[Italija]] | 51 |- | [[:d:Q103744|Q103744]] | [[Vaizdas:Kaspar Capparoni Rex.jpg|center|128px]] | [[Kaspar Capparoni]] | | data-sort-value="1964" | 1964-08-01 | | [[aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]] | [[Italija]] | 51 |- | [[:d:Q109726|Q109726]] | [[Vaizdas:Edmond Fischer Nobel Laureate 1992.jpg|center|128px]] | [[Edmond H. Fischer]] | biochemikas iš Šveicarija | data-sort-value="1920" | 1920-04-06 | data-sort-value="2021" | 2021-08-27 | [[biochemikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[chemikas]] | [[Šveicarija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italija]] | 51 |- | [[:d:Q213828|Q213828]] | [[Vaizdas:Billy Costacurta AC Milan Glorie 2011.jpg|center|128px]] | [[Alessandro Costacurta]] | | data-sort-value="1966" | 1966-04-24 | | [[futbolininkas]]<br/>[[futbolo treneris]] | [[Italija]] | 51 |- | [[:d:Q275979|Q275979]] | [[Vaizdas:Elsa morante gatti.jpg|center|128px]] | [[Elsa Morante]] | | data-sort-value="1912" | 1912-08-18 | data-sort-value="1985" | 1985-11-25 | [[rašytojas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[prozininkas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 51 |- | [[:d:Q379039|Q379039]] | [[Vaizdas:Samantha Cristoforetti official portrait in an EMU spacesuit.jpg|center|128px]] | [[Samantha Cristoforetti]] | | data-sort-value="1977" | 1977-04-26 | | [[astronautas]] | [[Prancūzija]]<br/>[[Italija]] | 51 |- | [[:d:Q379664|Q379664]] | [[Vaizdas:Valentino (cropped).jpg|center|128px]] | [[Valentino]] | | data-sort-value="1932" | 1932-05-11 | data-sort-value="2026" | 2026-01-19 | [[mados dizaineris]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[kolekcininkas]] | [[Italija]] | 51 |- | [[:d:Q456164|Q456164]] | [[Vaizdas:20150616 - Portugal - Italie - Genève - Davide Astori (cropped).jpg|center|128px]] | [[Davide Astori]] | italų futbolininkas | data-sort-value="1987" | 1987-01-07 | data-sort-value="2018" | 2018-03-04 | [[futbolininkas]] | [[Italija]] | 51 |- | [[:d:Q31442|Q31442]] | [[Vaizdas:Emiliano Sala.jpg|center|128px]] | [[Emiliano Sala]] | | data-sort-value="1990" | 1990-10-31 | data-sort-value="2019" | 2019-01-21 | [[futbolininkas]] | [[Argentina]]<br/>[[Italija]] | 52 |- | [[:d:Q44788|Q44788]] | [[Vaizdas:20150616 - Portugal - Italie - Genève - Matteo Darmian 1.jpg|center|128px]] | [[Matteo Darmian]] | italų futbolininkas | data-sort-value="1989" | 1989-12-02 | | [[futbolininkas]] | [[Italija]] | 52 |- | [[:d:Q211040|Q211040]] | [[Vaizdas:Rose McGowan (52922963283)~2.jpg|center|128px]] | [[Rose McGowan]] | | data-sort-value="1973" | 1973-09-05 | | [[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[aktyvistas]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italija]]<br/>[[Meksika]] | 52 |- | [[:d:Q275985|Q275985]] | [[Vaizdas:Natalia Ginzburg 1956.jpg|center|128px]] | [[Natalia Ginzburg]] | | data-sort-value="1916" | 1916-07-14 | data-sort-value="1991" | 1991-10-07 | [[rašytojas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[autorius]]<br/>[[preface author]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 52 |- | [[:d:Q310158|Q310158]] | [[Vaizdas:Palmiro-Togliatti-00504708.jpg|center|128px]] | [[Palmiro Togliatti]] | filosofas, Italijos Karalystė (1861–1946) | data-sort-value="1893" | 1893-03-26 | data-sort-value="1964" | 1964-08-21 | [[politikas]]<br/>[[filosofas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 52 |- | [[:d:Q311802|Q311802]] | [[Vaizdas:Giuseppe Ungaretti (basco).jpg|center|128px]] | [[Giuseppe Ungaretti]] | | data-sort-value="1888" | 1888-02-08 | data-sort-value="1970" | 1970-06-01<br/>1970-06-02 | [[poetas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 52 |- | [[:d:Q726142|Q726142]] | [[Vaizdas:Giancarlo Esposito Anemone-22 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Giancarlo Esposito]] | | data-sort-value="1958" | 1958-04-26 | | [[aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[režisierius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italija]] | 52 |- | [[:d:Q6110670|Q6110670]] | [[Vaizdas:Rodrigo De Paul Argentina v Spain 19 July 2026-054.jpg|center|128px]] | [[Rodrigo De Paul]] | | data-sort-value="1994" | 1994-05-24 | | [[futbolininkas]] | [[Argentina]]<br/>[[Italija]] | 52 |- | [[:d:Q53039|Q53039]] | [[Vaizdas:Lina Wertmuller 2000.jpg|center|128px]] | [[Lina Wertmüller]] | | data-sort-value="1928" | 1928-08-14 | data-sort-value="2021" | 2021-12-09 | [[scenaristas]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[teatro dailininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[rašytojas]] | [[Italija]] | 53 |- | [[:d:Q219390|Q219390]] | [[Vaizdas:1966–67 Inter Milan - Giacinto Facchetti.jpg|center|128px]] | [[Giacinto Facchetti]] | | data-sort-value="1942" | 1942-07-18 | data-sort-value="2006" | 2006-09-04 | [[futbolininkas]]<br/>[[sports official]]<br/>[[vadybininkas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 53 |- | [[:d:Q235159|Q235159]] | [[Vaizdas:Giuseppe Bergomi.jpg|center|128px]] | [[Giuseppe Bergomi]] | italų futbolininkas | data-sort-value="1963" | 1963-12-22 | | [[futbolininkas]]<br/>[[komentatorius]]<br/>[[futbolo treneris]] | [[Italija]] | 53 |- | [[:d:Q273860|Q273860]] | [[Vaizdas:Marco Pantani.jpg|center|128px]] | [[Marco Pantani]] | | data-sort-value="1970" | 1970-01-13 | data-sort-value="2004" | 2004-02-14 | [[dviračių lenktynininkas]] | [[Italija]] | 53 |- | [[:d:Q312637|Q312637]] | [[Vaizdas:Curzio Malaparte.jpg|center|128px]] | [[Curzio Malaparte]] | | data-sort-value="1898" | 1898-06-09 | data-sort-value="1957" | 1957-07-19 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[karo korespondentas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[poetas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 53 |- | [[:d:Q15143059|Q15143059]] | [[Vaizdas:Maria Elena Boschi - Festival Economia 2016.jpg|center|128px]] | [[Maria Elena Boschi]] | teisininkas, Italija | data-sort-value="1981" | 1981-01-24 | | [[politikas]]<br/>[[advokatas]]<br/>[[teisininkas]] | [[Italija]] | 53 |- | [[:d:Q231781|Q231781]] | [[Vaizdas:Antonio Tabucchi.jpg|center|128px]] | [[Antonio Tabucchi]] | | data-sort-value="1943" | 1943-09-24 | data-sort-value="2012" | 2012-03-25 | [[žurnalistas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[filologas]]<br/>[[scenaristas]] | [[Italija]]<br/>[[Portugalija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 54 |- | [[:d:Q13581225|Q13581225]] | [[Vaizdas:Visit of Luigi Di Maio, EU Special Representative for the Gulf region, to the European Commission (06) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Luigi Di Maio]] | | data-sort-value="1986" | 1986-07-06 | | [[politikas]]<br/>[[pubblicista journalist]] | [[Italija]] | 54 |- | [[:d:Q47683|Q47683]] | [[Vaizdas:Beppe Grillo a San giovanni in laterano 23 maggio 2014 2.JPG|center|128px]] | [[Beppe Grillo]] | | data-sort-value="1948" | 1948-07-21 | | [[aktorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[aktyvistas]] | [[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q205667|Q205667]] | [[Vaizdas:Salvador E. Luria ca.1969.jpg|center|128px]] | [[Salvador Luria]] | mikrobiologas iš Jungtinės Amerikos Valstijos | data-sort-value="1912" | 1912-08-13 | data-sort-value="1991" | 1991-02-06 | [[mikrobiologas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[virusologas]]<br/>[[chemikas]]<br/>[[Specialist in microbiology, virology and infection epidemiology]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q213007|Q213007]] | [[Vaizdas:Abate has balls, August 2012.jpg|center|128px]] | [[Ignazio Abate]] | italų futbolininkas | data-sort-value="1986" | 1986-11-12 | | [[futbolininkas]]<br/>[[futbolo treneris]] | [[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q219912|Q219912]] | [[Vaizdas:Fausto Coppi, Tour de France 1952 01 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Fausto Coppi]] | | data-sort-value="1919" | 1919-09-15 | data-sort-value="1960" | 1960-01-02 | [[dviračių lenktynininkas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 55 |- | [[:d:Q230046|Q230046]] | [[Vaizdas:Gianni Rivera - AC Milan (San Siro, January 1971).jpg|center|128px]] | [[Gianni Rivera]] | | data-sort-value="1943" | 1943-08-18 | | [[futbolininkas]]<br/>[[politikas]] | [[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q312322|Q312322]] | [[Vaizdas:Vincenzo Nibali (cropped).jpg|center|128px]] | [[Vincenzo Nibali]] | | data-sort-value="1984" | 1984-11-14 | | [[dviračių lenktynininkas]] | [[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q379805|Q379805]] | [[Vaizdas:20150616 - Portugal - Italie - Genève - Mattia De Sciglio 1.jpg|center|128px]] | [[Mattia De Sciglio]] | | data-sort-value="1992" | 1992-10-20 | | [[futbolininkas]] | [[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q507595|Q507595]] | [[Vaizdas:Nichi Vendola.jpg|center|128px]] | [[Nichi Vendola]] | | data-sort-value="1958" | 1958-08-26 | | [[politikas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[rašytojas]] | [[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q1235614|Q1235614]] | [[Vaizdas:Parisi giorgio.jpg|center|128px]] | [[Giorgio Parisi]] | fizikas iš Italija | data-sort-value="1948" | 1948-08-04 | | [[fizikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[fizikas teoretikas]]<br/>[[mokslininkas]] | [[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q44420|Q44420]] | [[Vaizdas:FIFA WC-qualification 2014 - Austria vs Ireland 2013-09-10 - Giovanni Trapattoni 05.JPG|center|128px]] | [[Giovanni Trapattoni]] | | data-sort-value="1939" | 1939-03-17 | | [[futbolininkas]]<br/>[[futbolo treneris]] | [[Italija]] | 56 |- | [[:d:Q105868|Q105868]] | [[Vaizdas:Gabriela Sabatini US Embassy in Argentina cropped.jpg|center|128px]] | [[Gabriela Sabatini]] | | data-sort-value="1970" | 1970-05-16 | | [[tenisininkas]] | [[Argentina]]<br/>[[Italija]] | 56 |- | [[:d:Q193754|Q193754]] | [[Vaizdas:Padre Pio portrait.jpg|center|128px]] | [[Padre Pio]] | | data-sort-value="1887" | 1887-05-25 | data-sort-value="1968" | 1968-09-23 | [[katalikų kunigas]]<br/>[[friar]]<br/>[[mystic]]<br/>[[regular priest]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 56 |- | [[:d:Q299211|Q299211]] | [[Vaizdas:Pierre Cardin 2010.jpg|center|128px]] | [[Pierre Cardin]] | | data-sort-value="1922" | 1922-07-02 | data-sort-value="2020" | 2020-12-29 | [[grand couturier]]<br/>[[mados dizaineris]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[kostiumu dizaineris]] | [[Italija]]<br/>[[Prancūzija]] | 56 |- | [[:d:Q189984|Q189984]] | [[Vaizdas:Franco Baresi 2012.jpg|center|128px]] | [[Franco Baresi]] | italų futbolininkas | data-sort-value="1960" | 1960-05-08 | | [[futbolininkas]]<br/>[[futbolo treneris]] | [[Italija]] | 57 |- | [[:d:Q297793|Q297793]] | [[Vaizdas:Vittorio Emanuele Orlando.jpeg|center|128px]] | [[Vittorio Emanuele Orlando]] | dėstytojas, Italijos Karalystė (1861–1946) | data-sort-value="1860" | 1860-05-19 | data-sort-value="1952" | 1952-12-01 | [[politikas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[teisininkas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[vyriausybės vadovas]]<br/>[[parlamento narys]]<br/>[[ministras]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Kingdom of the Two Sicilies]] | 57 |- | [[:d:Q440710|Q440710]] | [[Vaizdas:Antonio Tajani 2025.jpg|center|128px]] | [[Antonio Tajani]] | teisininkas, Italija | data-sort-value="1953" | 1953-08-04 | | [[politikas]]<br/>[[teisininkas]]<br/>[[žurnalistas]] | [[Italija]] | 57 |- | [[:d:Q188107|Q188107]] | [[Vaizdas:Schiavone MA14 (14239282528).jpg|center|128px]] | [[Francesca Schiavone]] | | data-sort-value="1980" | 1980-06-23 | | [[tenisininkas]] | [[Italija]] | 58 |- | [[:d:Q242095|Q242095]] | [[Vaizdas:Dino Buzzati.jpg|center|128px]] | [[Dino Buzzati]] | | data-sort-value="1906" | 1906-10-16 | data-sort-value="1972" | 1972-01-28 | [[rašytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[mokslinės fantastikos rašytojas]]<br/>[[vaikų rašytojas]]<br/>[[komiksų dailininkas]]<br/>[[publicistas]]<br/>[[redaktorius]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 58 |- | [[:d:Q244234|Q244234]] | [[Vaizdas:John Turturro at the 2026 Berlin International Film Festival-60305.jpg|center|128px]] | [[John Turturro]] | amerikiečių aktorius | data-sort-value="1957" | 1957-02-28 | | [[aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[character actor]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[teatro režisierius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italija]] | 58 |- | [[:d:Q53040|Q53040]] | [[Vaizdas:Zeffirelli (cropped).jpg|center|128px]] | [[Franco Zeffirelli]] | | data-sort-value="1923" | 1923-02-12 | data-sort-value="2019" | 2019-06-15 | [[teatro režisierius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[opera director]]<br/>[[teatro dailininkas]] | [[Italija]] | 59 |- | [[:d:Q183108|Q183108]] | [[Vaizdas:Fabio Capello 2012.jpg|center|128px]] | [[Fabio Capello]] | italų futbolininkas | data-sort-value="1946" | 1946-06-18 | | [[futbolininkas]]<br/>[[futbolo treneris]]<br/>[[meno kolekcininkas]] | [[Italija]] | 59 |- | [[:d:Q109553|Q109553]] | [[Vaizdas:Renato Dulbecco crop.jpg|center|128px]] | [[Renato Dulbecco]] | virusologas iš Italija | data-sort-value="1914" | 1914-02-22 | data-sort-value="2012" | 2012-02-19 | [[virusologas]]<br/>[[gydytojas]]<br/>[[biologas]] | [[Italija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 60 |- | [[:d:Q171312|Q171312]] | [[Vaizdas:Mario Andretti Goodwood Festival of Speed 2021 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Mario Andretti]] | | data-sort-value="1940" | 1940-02-28 | | [[Formula One driver]]<br/>[[automobilių lenktynininkas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italija]] | 60 |- | [[:d:Q205850|Q205850]] | [[Vaizdas:Franco Modigliani.jpg|center|128px]] | [[Franco Modigliani]] | ekonomistas iš Italija | data-sort-value="1918" | 1918-06-18 | data-sort-value="2003" | 2003-09-25 | [[ekonomistas]]<br/>[[dėstytojas]] | [[Italija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 60 |- | [[:d:Q229437|Q229437]] | [[Vaizdas:Donatella Versace Time Shankbone 2010 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Donatella Versace]] | | data-sort-value="1955" | 1955-05-02 | | [[dizaineris]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[mados dizaineris]] | [[Italija]] | 62 |- | [[:d:Q125933527|Q125933527]] | [[Vaizdas:Sarah Toscano (Mondovì - August 2025 - 1) (cropped).webp|center|128px]] | [[Sarah Toscano]] | | data-sort-value="2006" | 2006-01-09 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[tenisininkas]] | [[Italija]] | 62 |- | [[:d:Q115448|Q115448]] | [[Vaizdas:Daniel Bovet nobel.jpg|center|128px]] | [[Daniel Bovet]] | biochemikas iš Italija | data-sort-value="1907" | 1907-03-23 | data-sort-value="1992" | 1992-04-08 | [[biochemikas]]<br/>[[neuroscientist]]<br/>[[farmakologas]]<br/>[[esperantininkas]]<br/>[[gydytojas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[farmacininkas]] | [[Italija]]<br/>[[Šveicarija]] | 63 |- | [[:d:Q53045|Q53045]] | [[Vaizdas:Giuseppe Tornatore.jpg|center|128px]] | [[Giuseppe Tornatore]] | | data-sort-value="1956" | 1956-05-27 | | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[filmų montuotojas]]<br/>[[režisierius]] | [[Italija]] | 64 |- | [[:d:Q151608|Q151608]] | [[Vaizdas:Claudio Abbado Senato.jpg|center|128px]] | [[Claudio Abbado]] | | data-sort-value="1933" | 1933-06-26 | data-sort-value="2014" | 2014-01-20 | [[dirigentas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[muzikos direktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 64 |- | [[:d:Q235068|Q235068]] | [[Vaizdas:Claudio Ranieri Inter (cropped).jpg|center|128px]] | [[Claudio Ranieri]] | | data-sort-value="1951" | 1951-10-20 | | [[futbolininkas]]<br/>[[futbolo treneris]] | [[Italija]] | 64 |- | [[:d:Q136986|Q136986]] | [[Vaizdas:Mauro Icardi en 2025.jpg|center|128px]] | [[Mauro Icardi]] | | data-sort-value="1993" | 1993-02-19 | | [[futbolininkas]] | [[Argentina]]<br/>[[Italija]] | 65 |- | [[:d:Q203840|Q203840]] | [[Vaizdas:Isabella Rossellini at the 2024 Toronto International Film Festival (cropped).jpg|center|128px]] | [[Isabella Rossellini]] | | data-sort-value="1952" | 1952-06-18 | | [[modelis]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[fotomodelis]]<br/>[[aktorius]] | [[Italija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Švedija]] | 67 |- | [[:d:Q13003|Q13003]] | [[Vaizdas:Arturo Toscanini c1930.jpg|center|128px]] | [[Arturo Toscanini]] | | data-sort-value="1867" | 1867-03-25 | data-sort-value="1957" | 1957-01-16 | [[muzikantas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[muzikos direktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[politikas]]<br/>[[meno kolekcininkas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 68 |- | [[:d:Q200085|Q200085]] | [[Vaizdas:Pietro Badoglio 3.jpg|center|128px]] | [[Pietro Badoglio]] | diplomatas, Italijos Karalystė (1861–1946) | data-sort-value="1871" | 1871-09-28 | data-sort-value="1956" | 1956-11-01 | [[politikas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[kareivis]]<br/>[[vyriausybės vadovas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 68 |- | [[:d:Q17617264|Q17617264]] | [[Vaizdas:BISHOP Malvestiti Lodi 01 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Maurizio Malvestiti]] | | data-sort-value="1953" | 1953-08-25 | | [[katalikų kunigas]]<br/>[[Catholic bishop]] | [[Italija]] | 68 |- | [[:d:Q234145|Q234145]] | [[Vaizdas:Giulio Natta Nobel.jpg|center|128px]] | [[Giulio Natta]] | chemikas iš Italija | data-sort-value="1903" | 1903-02-26 | data-sort-value="1979" | 1979-05-02 | [[chemikas]]<br/>[[išradėjas]]<br/>[[dėstytojas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 69 |- | [[:d:Q1055449|Q1055449]] | [[Vaizdas:Matteo Salvini, 2025.12.04 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Matteo Salvini]] | žurnalistas, Italija | data-sort-value="1973" | 1973-03-09 | | [[politikas]] | [[Italija]] | 69 |- | [[:d:Q3847714|Q3847714]] | [[Vaizdas:Marianna Madia daticamera 2018.jpg|center|128px]] | [[Marianna Madia]] | politikas, Italija | data-sort-value="1980" | 1980-09-05 | | [[politikas]] | [[Italija]] | 69 |- | [[:d:Q53003|Q53003]] | [[Vaizdas:Roberto Rossellini.jpg|center|128px]] | [[Roberto Rossellini]] | | data-sort-value="1906" | 1906-05-08 | data-sort-value="1977" | 1977-06-03 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[automobilių lenktynininkas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[film screenwriter]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 71 |- | [[:d:Q13888|Q13888]] | [[Vaizdas:Luchino Visconti 1972b.jpg|center|128px]] | [[Lukinas Viskontis]] | | data-sort-value="1906" | 1906-11-02 | data-sort-value="1976" | 1976-03-17 | [[teatro režisierius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[autorius]]<br/>[[teatro dailininkas]]<br/>[[opera director]]<br/>[[film screenwriter]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 73 |- | [[:d:Q56011|Q56011]] | [[Vaizdas:Anna Magnani - portrait.tif|center|128px]] | [[Anna Magnani]] | | data-sort-value="1908" | 1908-03-07 | data-sort-value="1973" | 1973-09-26 | [[aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino aktorius]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 75 |- | [[:d:Q153700|Q153700]] | [[Vaizdas:Oriana Fallaci self portrait Rolleiflex.jpg|center|128px]] | [[Oriana Fallaci]] | | data-sort-value="1929" | 1929-06-29 | data-sort-value="2006" | 2006-09-15 | [[karo korespondentas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[partizanas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 76 |- | [[:d:Q187199|Q187199]] | [[Vaizdas:Carlo Rubbia 2012.jpg|center|128px]] | [[Carlo Rubbia]] | fizikas iš Italija | data-sort-value="1934" | 1934-03-31 | | [[fizikas]]<br/>[[inžinierius]] | [[Italija]] | 76 |- | [[:d:Q2022|Q2022]] | [[Vaizdas:Cesare Pavese cropped.jpg|center|128px]] | [[Cesare Pavese]] | | data-sort-value="1908" | 1908-09-09 | data-sort-value="1950" | 1950-08-27 | [[kalbininkas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[literatūrinis redaktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[literatūros kritikas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[biografas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 80 |- | [[:d:Q186481|Q186481]] | [[Vaizdas:RiccardoGiacconi.jpg|center|128px]] | [[Riccardo Giacconi]] | astronomas iš Italija | data-sort-value="1931" | 1931-10-06 | data-sort-value="2018" | 2018-12-09 | [[astronomas]]<br/>[[fizikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[astrofizikas]]<br/>[[vizualiųjų kūrinių autorius]]<br/>[[astrologas]] | [[Italija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 80 |- | [[:d:Q561837|Q561837]] | [[Vaizdas:Mauricio Macri 2016.jpg|center|128px]] | [[Mauricio Macri]] | | data-sort-value="1959" | 1959-02-08 | | [[verslininkas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[inžinierius statybininkas]]<br/>[[sports executive]]<br/>[[bridžo žaidėjas]]<br/>[[Verslininkas|antrepreneris]] | [[Argentina]]<br/>[[Italija]] | 81 |- | [[:d:Q192348|Q192348]] | [[Vaizdas:Benedetto Croce 01.jpg|center|128px]] | [[Benedetto Croce]] | meno istorikas, Italijos Karalystė (1861–1946) | data-sort-value="1866" | 1866-02-25 | data-sort-value="1952" | 1952-11-20 | [[filosofas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[meno istorikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[literatūros kritikas]]<br/>[[istorikas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 83 |- | [[:d:Q51492|Q51492]] | [[Vaizdas:Frank Capra.jpg|center|128px]] | [[Frank Capra]] | | data-sort-value="1897" | 1897-05-18 | data-sort-value="1991" | 1991-09-03 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[karininkas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kareivis]]<br/>[[prodiuseris]]<br/>[[film screenwriter]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 84 |- | [[:d:Q1071031|Q1071031]] | [[Vaizdas:Paolo Gentiloni EC 2019 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Paolo Gentiloni]] | žurnalistas, Italija | data-sort-value="1954" | 1954-11-22 | | [[politikas]]<br/>[[žurnalistas]] | [[Italija]] | 85 |- | [[:d:Q154756|Q154756]] | [[Vaizdas:Italo-Calvino.jpg|center|128px]] | [[Italo Calvino]] | | data-sort-value="1923" | 1923-10-15 | data-sort-value="1985" | 1985-09-19 | [[rašytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[literatūrinis redaktorius]]<br/>[[kritikas]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 88 |- | [[:d:Q161933|Q161933]] | [[Vaizdas:Paolo Monti - Servizio fotografico - BEIC 6361580 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Albertas Moravija]] | rašytojas, Italija | data-sort-value="1907" | 1907-11-28 | data-sort-value="1990" | 1990-09-26 | [[rašytojas]] | [[Italija]] | 89 |- | [[:d:Q163225|Q163225]] | [[Vaizdas:Sonia Gandhi (cropped).jpg|center|128px]] | [[Sonia Gandhi]] | | data-sort-value="1946" | 1946-12-09 | | [[politikas]] | [[Italija]]<br/>[[Indija]] | 90 |- | [[:d:Q171834|Q171834]] | [[Vaizdas:Aldo Moro 1968.jpg|center|128px]] | [[Aldo Moro]] | profesorius, Italijos Karalystė (1861–1946) | data-sort-value="1916" | 1916-09-23 | data-sort-value="1978" | 1978-05-09 | [[politikas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[profesorius]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 91 |- | [[:d:Q153670|Q153670]] | [[Vaizdas:Primo Levi.jpg|center|128px]] | [[Primo Levi]] | | data-sort-value="1919" | 1919-07-31 | data-sort-value="1987" | 1987-04-11 | [[chemikas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[mokslinės fantastikos rašytojas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[eseistas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 92 |- | [[:d:Q83174|Q83174]] | [[Vaizdas:Eugenio Montale.jpg|center|128px]] | [[Eucenio Montale]] | poetas iš Italija | data-sort-value="1896" | 1896-10-12 | data-sort-value="1981" | 1981-09-12 | [[poetas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[bibliotekininkas]]<br/>[[prozininkas]]<br/>[[redaktorius]]<br/>[[muzikos kritikas]]<br/>[[literatūros kritikas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 93 |- | [[:d:Q83038|Q83038]] | [[Vaizdas:Salvatore Quasimodo 1959.jpg|center|128px]] | [[Salvatore Quasimodo]] | poetas iš Italijos Karalystė (1861–1946) | data-sort-value="1901" | 1901-08-20 | data-sort-value="1968" | 1968-06-14 | [[poetas]]<br/>[[kalbininkas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[literatūros kritikas]]<br/>[[kritikas]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 95 |} {{Wikidata list end}} == Mokslininkai == *[[Amadėjas Avogadras]] ([[1776]] - [[1856]]), fizikas *[[Džordanas Brunas]] ([[1548]] - [[1600]]), filosofas ir astronomas *[[Leonardas Fibonatis]] ([[1175]] - [[1250]]), matematikas *[[Galileo Galilėjus]] ([[1564]] - [[1642]]), astronomas *[[Luidžis Galvanis]] ([[1737]] - [[1798]]), fizikas *[[Guljelmas Markonis]] ([[1874]] - [[1937]]), inžinierius, radijo išradėjas *[[Marija Montesori]] ([[1870]] - [[1952]]), gydytoja, mokytoja *[[Alesandras Volta]] ([[1745]] - [[1827]]), fizikas, elektrikas *[[Lukas Pačiolis]], ([[1445]] - [[1517]]) matematikas, buhalterijos pradininkas == Keliautojai == *[[Kristupas Kolumbas]] ([[1451]] - [[1506]]; nors laikomas ispanu, bet yra italų kilmės) *[[Markas Polas]] ([[1254]] - [[1324]]) *[[Amerigas Vespučis]] ([[1454]] - [[1512]]) *[[Džiovanis Kabotas]] ([[1450]] - [[1499]]) == Politikai == *[[Silvijus Berluskonis]] (g. [[1936]]) *[[Karlas Aseglijus Čiampis]] (g. [[1920]]) *[[Benitas Musolinis]] ([[1883]] - [[1945]]) *[[Romanas Prodis]] (g. [[1939]]) *[[Džiuzepė Garibaldis]] ([[1807]] - [[1882]]) *[[Palmiras Toljatis]] ([[1893]] - [[1964]]) == Rašytojai == *[[Dantė Aligjeris]] ([[1265]] - [[1321]]) *[[Džiovanis Bokačas]] ([[1313]] - [[1375]]) *[[Nikola Makiavelis]] ([[1469]] - [[1527]]) *[[Godfredas Mamelis]] ([[1827]] - [[1849]]) *[[Frančeskas Petrarka]] ([[1304]] - [[1374]]) == Aktoriai == *[[Monika Beluči]] (g. [[1964]]) *[[Sofi Loren]] (g. [[1934]]) *[[Marčelas Mastrojanis]] ([[1924]] - [[1996]]) == Menininkai == *[[Sandras Botičelis]] ([[1445]] - [[1510]]) *[[Mikelandželas Bonarotis]] ([[1475]] - [[1564]]) *[[Leonardas da Vinčis]] ([[1452]] - [[1519]]) *[[Rafaelis|Rafaelis Santis]] ([[1483]] - [[1520]]) *[[Donatelas]] ([[1386]] - [[1466]]) == Dainininkai == *[[Andrea Bočelis]] (g. [[1958]]) *[[Enrikas Karusas]] ([[1873]] - [[1921]]) *[[Adrianas Čelentanas]] (g. [[1938]]) *[[Toto Cutugno|Totas Kutunijas]] (g. [[1943]]) *[[Laura Pausini]] (g. [[1974]]) *[[Luciano Pavarotti|Lučianas Pavarotis]] (g. [[1935]]) *[[Eras Ramazotis]] (g. [[1963]]) == Kompozitoriai == *[[Klaudijus Monteverdis]] ([[1567]] - [[1643]]) *[[Nikolo Paganinis|Nikolas Paganinis]] ([[1782]] - [[1840]]) *[[Džiakomas Pučinis]] ([[1858]] - [[1924]]) *[[Džoakinas Rosinis]] ([[1792]] - [[1868]]) *[[Džiuzepė Verdis]] ([[1813]] - [[1901]]) *[[Antonijas Vivaldis]] ([[1678]] - [[1741]]) == Sportininkai == *[[Robertas Badžio]] (g. [[1967]]), futbolininkas *[[Stefanas Baldinis]] (g. [[1971]]), maratono bėgikas *[[Nino Benvenutis]] (g. [[1938]]), boksininkas *[[Gianluigi Buffon|Džianluidžis Bufonas]] (g. [[1978]]), futbolininkas *[[Marijus Čipolinis]] (g. [[1967]]), dviratininkas *[[Pierluidžis Kolina]] (g. [[1960]]), futbolo teisėjas *[[Alesandras del Pieras]] (g. [[1974]]), futbolininkas *[[Džiuzepė Farina]] ([[1906]] - [[1966]]), lenktynininkas *[[Enzo Ferrari]] ([[1898]] - [[1988]]), automobilių dizaineris *[[Giancarlo Fisichella|Džiankarlas Fisikela]] (g. [[1973]]), lenktyninkas *[[Karltonas Majersas]] (g. [[1971]]), krepšininkas *[[Federika Pelegrini]] (g. [[1988]]), plaukikė *[[Valentinas Rosis]] (g. [[1979]]), motociklininkas *[[Albertas Tomba]] (g. [[1966]]), kalnų slidininkas *[[Francesco Totti|Frančeskas Totis]] (g. [[1976]]), futbolininkas *[[Kristianas Vieris]] (g. [[1973]]), futbolininkas *[[Jarno Trulli|Jarnas Trulis]] (g. [[1974]]), lenktynininkas [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] i7m89hc2zpn5xmldksamdb59c35fpnc 0 43199 7889632 7687954 2026-07-30T04:55:58Z CD 677 7889632 wikitext text/x-wiki {{city/Siera Leonės miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Freetown |paveikslėlis = Freetown.jpg |paveikslėlio tekstas = Miesto panorama |herbas = |vėliava = |PL=8|PM=29|PS=0|IL=13|IM=14|IS=0 |provincija= Vakarų sritis (Siera Leonė){{!}}Vakarų sritis |rajonas = |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2007 |gyventoju = 819364 |plotas = 13 |altitudė = 0 |tinklalapis = |vikiteka = Category:Freetown |kirč = Fri̇̀taunas <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Fritaunas''' ({{en|Freetown}}) – [[Siera Leonė]]s sostinė, didžiausias miestas ir uostas. 519 500 gyventojų ([[1995]]). Išsidėstęs pietiniame pusiasalio krante prie Siera Leonės upės žiočių, kalnų papėdėje. Čia yra vienas iš geriausių vakarų [[Afrika|Afrikos]] pakrantės uostų. Pagrindinės eksporto prekės – palmių produktai, kakava, kava, imbieras. Išvystyta deimantų šlifavimo, maisto, tabako apdirbimo pramonė. Šalia miesto yra gražūs paplūdimiai, gana gera turizmo infrastruktūra. Šiauriniame pakraštyje yra tarptautinis oro uostas. Fritaune yra [[Siera Leonė]]s nacionalinis muziejus, botanikos sodas, [[anglikonai|anglikonų]] Šv. Jurgio katedra (1828 m.). 1827 metais čia įkurta ''Fourah Bay'' kolegija, kuri 1967 m. tapo Siera Leonės universiteto filialu. == Etimologija == Miestą [[1787]] m. įkūrė britai vergovės priešininkai ir jį paskyrė išlaisvintiems vergams. Iš pradžių gyvenvietė '''''Granvil Taunas''''' pavadinta pagal įkūrėją – britų filantropą ir abolicionistą [[Granville Sharp]] (1735–1813), kuris buvo vienas iš tų, kurie inicijavo juodaodžių vergų perkėlimą iš Londono į vakarų Afriką.<ref>Roman Adrian Cybriwsky, Capital Cities around the World: An Encyclopedia of Geography, History, and Culture, ABC-CLIO, USA, 2013, p. 109.</ref> Gana greitai, jau [[1792]] m. miestas pervadintas ''Fritaunu'' norint pabrėžti miesto gyventojų laisves ({{en|free}} – „laisvas“ + ''town'' – „miestas“).<ref>{{Mašalaitis 2007|317–318}}</ref> == Istorija == Miestą [[1787]] m. įkūrė britai. Dėl ligų daug gyventojų mirė, tačiau [[1792]] m. gyvenvietė buvo pakartotinai įkurta. [[1808]] m. pusiasalis tapo Britanijos kolonija. [[1961]] m. Fritaunas tapo nepriklausomos Siera Leonės sostine. == Sportas == * [[Bhantal FC]] – futbolo klubas; rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje.<ref>[https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bhantal-fc/63845/ Globalsportsarchive (apie klubą)]</ref> * [[Abacha City FC]] – [[futbolo klubas]]; * [[Star Sport Academy]]. == Šaltiniai == {{išnašos}} [[Kategorija:Sostinės]] [[Kategorija:Siera Leonės miestai]] 0ewta34v268mpzu9ce8gk687mvan33u 7889743 7889632 2026-07-30T09:50:38Z Nestea 25298 7889743 wikitext text/x-wiki {{city/Siera Leonės miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Freetown |paveikslėlis = Freetown.jpg |paveikslėlio tekstas = Miesto panorama |herbas = |vėliava = |PL=8|PM=29|PS=0|IL=13|IM=14|IS=0 |provincija= Vakarų sritis (Siera Leonė){{!}}Vakarų sritis |rajonas = |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2007 |gyventoju = 819364 |plotas = 13 |altitudė = 0 |tinklalapis = |vikiteka = Category:Freetown |kirč = Fri̇̀taunas <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Fritaunas''' ({{en|Freetown}}) – [[Siera Leonė]]s sostinė, didžiausias miestas ir uostas. 519 500 gyventojų (1995). Išsidėstęs pietiniame pusiasalio krante prie Siera Leonės upės žiočių, kalnų papėdėje. Čia yra vienas iš geriausių vakarų [[Afrika|Afrikos]] pakrantės uostų. Pagrindinės eksporto prekės – palmių produktai, kakava, kava, imbieras. Išvystyta deimantų šlifavimo, maisto, tabako apdirbimo pramonė. Šalia miesto yra gražūs paplūdimiai, gana gera turizmo infrastruktūra. Šiauriniame pakraštyje yra tarptautinis oro uostas. Fritaune yra Siera Leonės nacionalinis muziejus, botanikos sodas, [[anglikonai|anglikonų]] Šv. Jurgio katedra (1828 m.). 1827 metais čia įkurta ''Fourah Bay'' kolegija, kuri 1967 m. tapo Siera Leonės universiteto filialu. == Etimologija == Miestą 1787 m. įkūrė britai vergovės priešininkai ir jį paskyrė išlaisvintiems vergams. Iš pradžių gyvenvietė '''''Granvil Taunas''''' pavadinta pagal įkūrėją – britų filantropą ir abolicionistą [[Granville Sharp]] (1735–1813), kuris buvo vienas iš tų, kurie inicijavo juodaodžių vergų perkėlimą iš Londono į vakarų Afriką.<ref>Roman Adrian Cybriwsky, Capital Cities around the World: An Encyclopedia of Geography, History, and Culture, ABC-CLIO, USA, 2013, p. 109.</ref> Gana greitai, jau 1792 m. miestas pervadintas ''Fritaunu'' norint pabrėžti miesto gyventojų laisves ({{en|free}} – „laisvas“ + ''town'' – „miestas“).<ref>{{Mašalaitis 2007|317–318}}</ref> == Istorija == Miestą [[1787]] m. įkūrė britai. Dėl ligų daug gyventojų mirė, tačiau 1792 m. gyvenvietė buvo pakartotinai įkurta. [[1808]] m. pusiasalis tapo [[Siera Leonės kolonija ir protektoratas|Britanijos kolonija]]. [[1961]] m. Fritaunas tapo nepriklausomos Siera Leonės sostine. == Sportas == * [[Bhantal FC]] – futbolo klubas; rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje.<ref>[https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bhantal-fc/63845/ Globalsportsarchive (apie klubą)]</ref> * [[Abacha City FC]] – [[futbolo klubas]]; * [[Star Sport Academy]]. == Šaltiniai == {{išnašos}} [[Kategorija:Siera Leonės miestai]] [[Kategorija:Sostinės]] 9z0pnn4varsbrgqap73kwvznv15o4uy 0 49814 7889567 7842434 2026-07-29T21:27:15Z JB82 13739 7889567 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Mančesterio „United“ | image = [[Vaizdas:Manchester United FC.png|200px]] | fullname = Manchester United Football Club | nickname = ''The Red Devils'' (raudonieji velniai) | founded = 1878 m. | ground = [[Old Trafford]], [[Mančesteris]] | capacity = 74 879 | chairman = {{flagicon|USA}} [[Joel Glazer|Joel]] ir [[Avram Glazer]] | manager = {{flagicon|ENG}} [[Michael Carrick]] (laikinasis)<ref name="sky">{{cite web | title=Michael Carrick announced as Manchester United's head coach until end of season | website=Sky News | date=2026-01-13 | url=https://news.sky.com/story/michael-carrick-announced-as-manchester-uniteds-head-coach-13493925 | access-date=2026-01-13}}</ref> | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2024-2025 | position = 15 vieta |pattern_la1 = _manutd2425h |pattern_b1 = _manutd2425h |pattern_ra1 = _manutd2425h |pattern_sh1 = _manutd2425h |pattern_so1 = _manutd2425hl |leftarm1 = FF0000 |body1 = FF0000 |rightarm1 = FF0000 |shorts1 = FFFFFF |socks1 = 000000 |pattern_la2 = _manutd2425a |pattern_b2 = _manutd2425a |pattern_ra2 = _manutd2425a |pattern_sh2 = _manutd2425a |pattern_so2 = _manutd2425al |leftarm2 = 001A67 |body2 = 001A67 |rightarm2 = 001A67 |shorts2 = 001A67 |socks2 = 001A67 |pattern_la3 = _mufc2425t |pattern_b3 = _mufc2425t |pattern_ra3 = _mufc2425t |pattern_sh3 = _mufc2425t |pattern_so3 = _mufc2425tl |leftarm3 = FAFAFA |body3 = FAFAFA |rightarm3 = FAFAFA |shorts3 = 151515 |socks3 = FAFAFA }} '''Mančesterio „United“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Mančesteris|Mančesterio]]. == Istorija == Klubas buvo įkurtas 1878 m. nedidelės [[Mančesteris|Mančesterio]] geležinkelio darbininkų grupelės iniciatyva (tuomet dar vadintas „Newton Heath LYR FC“). [[1902]] m. klubas išgyveno didelę finansinę krizę ir galėjo bankrutuoti, tačiau klubo akcijos buvo išpirktos [[John Henry Davies]] dėka, kuris sumokėjo klubo skolas ir pakeitė pavadinimą į „Manchester United“. Pirmą garsią pergalę klubas iškovojo 1908 m. laimėjęs Anglijos lygą, po metų iškovojo FA taurę, finale nugalėjęs [[Bristol City]] komandą. 1910 m. persikėlė į [[Old Trafford]] stadioną, kuriame žaidžia iki šiol. Auksiniai klubo metai buvo 1999 m., kai komanda laimėjo visus pagrindinius prizus – [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos taurę]], [[FA Taurė|FA taurę]], [[FA Premier lyga|FA Premier lygą]] ir [[Tarpžemyninė taurė|Tarpžemyninę taurę]]. {{fkp|1878|Newton Heath Lancashire & Yorkshire Railway FC|1890|Newton Heath FC|1902|Manchester United FC}} == Pasiekimai == {{ENGfut |20|1908, 1911, 1952, 1956, 1957, 1965, 1967, 1993, 1994, 1996, 1997, 1999, 2000, 2001, 2003, 2007, 2008, 2009, 2011, 2013 |16|1947, 1948, 1949, 1951, 1959, 1964, 1968, 1980, 1988, 1992, 1995, 1998, 2006, 2010, 2012, 2018, 2021 |6|1976, 1982, 1983, 2002, 2004, 2005, 2020 |13|1909, 1948, 1963, 1977, 1983, 1985, 1990, 1994, 1996, 1999, 2004, 2016, 2024 |8|1957, 1958, 1976, 1979, 1995, 2005, 2007, 2018 |5|1992, 2006, 2009, 2010, 2017 |4|1983, 1991, 1994, 2003 |21|1908, 1911, 1952, 1956, 1957, 1965, 1967, 1977, 1983, 1990, 1993, 1994, 1996, 1997, 2003, 2007, 2008, 2010, 2011, 2013, 2016 |9|1948, 1963, 1985, 1998, 1999, 2000, 2001, 2004, 2009}} * Anglijos II diviziono ([[Football League Championship|Futbolo lygos čempionato]]) čempionas ([[1936]], [[1975]] m.) {{ENGfl | 1892 | 2026| 100 | 1}} == Sezonai == {{fs3|ENG}} {{fs4|ENG|1990–1991|I|6|1/8 f.|finalas}} {{fs4|ENG|1991–1992|I|2|1/16 f.|taurė}} {{fs4|ENG|1992–1993|I|1|1/8 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1993–1994|I|1|taurė|finalas}} {{fs4|ENG|1994–1995|I|2|finalas|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1995–1996|I|1|taurė|1/32 f.}} {{fs4|ENG|1996–1997|I|1|1/16 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|1997–1998|I|2|1/8 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1998–1999|I|1|taurė|1/4 f.}} {{fs4|ENG|1999–2000|I|1||1/16 f.}} {{fs4|ENG|2000–2001|I|1|1/16 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2001–2002|I|3|1/16 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2002–2003|I|1|1/8 f.|finalas}} {{fs4|ENG|2003–2004|I|3|taurė|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2004–2005|I|3|finalas|1/2 f.}} {{fs4|ENG|2005–2006|I|2|1/8 f.|taurė}} {{fs4|ENG|2006–2007|I|1|finalas|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2007–2008|I|1|1/4 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2008–2009|I|1|1/2 f.|taurė}} {{fs4|ENG|2009–2010|I|2|1/32 f.|taurė}} {{Fs4|ENG|2010–2011|I|1|1/2 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2011–2012|I|2|1/16 f.|1/4 f.}} {{fs4|ENG|2012–2013|I|1|1/4 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2013–2014|I|7|1/32 f.|1/2 f.}} {{fs4|ENG|2014–2015|I|4|1/4 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2015–2016|I|5|taurė|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2016–2017|I|6|1/4 f.|taurė}} {{fs4|ENG|2017–2018|I|2|finalas|1/4 f.}} {{fs4|ENG|2018–2019|I|6|1/4 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2019–2020|I|3|1/2 f.|1/2 f.}} {{fs4|ENG|2020–2021|I|2|1/4 f.|1/2 f.}} {{fs4|ENG|2021–2022|I|6|1/16 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2022–2023|I|3|finalas|taurė}} {{fs4|ENG|2023–2024|I|2|taurė|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2024–2025|I|15|1/8 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2025–2026|I|3|1/32 f.|1/32 f.}} |} == [[UEFA]] varžybos == {{uefad1}} {{uefad4|1957| 1/2 f.||}} {{uefad4|1958| 1/2 f.||}} {{uefad4|1959| pasitraukė||}} {{uefad4|1964|| 1/4 f.|}} {{uefad4|1966| 1/2 f.||}} {{uefad4|1968| taurė||}} {{uefad4|1969| 1/2 f.||}} {{uefad4|1977||| 1/16 f.}} {{uefad4|1978|| 1/8 f.|}} {{uefad4|1981||| 1/32 f.}} {{uefad4|1983||| 1/32 f.}} {{uefad4|1984|| 1/2 f.|}} {{uefad4|1985||| 1/4 f.}} {{uefad4|1991|| taurė|}} {{uefad4|1992|| 1/8 f.|}} {{uefad4|1993||| 1/32 f.}} {{uefad4|1994| 1/8 f.||}} {{uefad4|1995| grupėje III v.||}} {{uefad4|1996||| 1/32 f.}} {{uefad4|1997| 1/2 f.||}} {{uefad4|1998| 1/4 f.||}} {{uefad4|1999| taurė||}} {{uefad4|2000| 1/4 f.||}} {{uefad4|2001| 1/4 f.||}} {{uefad4|2002| 1/2 f.||}} {{uefad4|2003| 1/4 f.||}} {{uefad4|2004| 1/8 f.||}} {{uefad4|2005| 1/8 f.||}} {{uefad4|2006| grupėje IV v.||}} {{uefad4|2007| 1/2 f.||}} {{uefad4|2008| taurė||}} {{uefad4|2009| finalas||}} {{uefad4|2010| 1/4 f.||}} {{uefad4|2011| finalas||}} {{uefad4|2012| grupėje III v.|| 1/8 f.}} {{uefad4|2013| 1/8 f.||}} {{uefad4|2014| 1/4 f.||}} {{uefad4|2016| grupėje III v.|| 1/8 f.}} {{uefad4|2017||| taurė}} {{uefad4|2018| 1/8 f.||}} {{uefad4|2019| 1/4 f.||}} {{uefad4|2020| || 1/2 f. }} {{uefad4|2021| grupėje III v. || finalas }} {{uefad4|2022| 1/16 f.|| }} {{uefad4|2023| || 1/8 f. }} {{uefad4|2024| grupėje IV v. || }} {{uefad4|2025| || finalas}} {{uefad2|33|5|13|taurė|taurė|taurė}} == Lietuviai == * [[Andrejus Kančelskis]], lietuvių kilmės saugas 1991–1995 m. == Treneriai == {{div col|3}} * {{flagicon|ENG}} A. H. Albut (1892–1900) * {{flagicon|ENG}} James West (1900–1903) * {{flagicon|ENG}} Ernest Mangnall (1903–1912) * {{flagicon|ENG}} John Bentley (1912–1914) * {{flagicon|ENG}} Jack Robson (1914–1921) * {{flagicon|SCO}} John Chapman (1921–1926) * {{flagicon|ENG}} Lal Hilditch (1926–1927) * {{flagicon|ENG}} Herbert Bamlett (1927–1931) * {{flagicon|ENG}} Walter Crickmer (1931–1932, 1937–1945) * {{flagicon|SCO}} Scott Duncan (1932–1937) * {{flagicon|SCO}} [[Matt Busby]] (1945–1969, 1970–1971) * {{flagicon|ENG}} Wilf McGuinness (1969–1970) * {{flagicon|IRL}} [[Frank O'Farrell]] (1971–1972) * {{flagicon|SCO}} [[Tommy Docherty]] (1972–1977) * {{flagicon|ENG}} [[Dave Sexton]] (1977–1981) * {{flagicon|ENG}} [[Ron Atkinson]] (1981–1986) * {{flagicon|SCO}} [[Alex Ferguson]] (1986–2013) * {{flagicon|SCO}} [[David Moyes]] (2013–2014) * {{flagicon|NED}} [[Louis van Gaal]] (2014–2016) * {{flagicon|POR}} [[José Mourinho]] (2016–2018) * {{flagicon|NOR}} [[Ole Gunnar Solskjær]] (2018–2021) * {{flagicon|NED}} [[Erik ten Hag]] (2022–2024) * {{flagicon|POR}} [[Ruben Amorim]] (2024–2026)<ref>https://www.bbc.com/sport/football/articles/cvg48wdmx24o</ref> {{div col end}} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Manchester United}} * [http://www.manutd.com/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/manchester-united/ppjDR086/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/manchester-united/ppjDR086/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/manchester-united/startseite/verein/985 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/manchester-united-fc/475/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai]] [[Kategorija:Mančesteris]] kn8gdckeeub8jdjdsfdxc9dkk97dwoe 7889568 7889567 2026-07-29T21:28:49Z JB82 13739 7889568 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Mančesterio „United“ | image = [[Vaizdas:Manchester United FC.png|200px]] | fullname = Manchester United Football Club | nickname = ''The Red Devils'' (raudonieji velniai) | founded = 1878 m. | ground = [[Old Trafford]], [[Mančesteris]] | capacity = 74 879 | chairman = {{flagicon|USA}} [[Joel Glazer|Joel]] ir [[Avram Glazer]] | manager = {{flagicon|ENG}} [[Michael Carrick]] (laikinasis)<ref name="sky">{{cite web | title=Michael Carrick announced as Manchester United's head coach until end of season | website=Sky News | date=2026-01-13 | url=https://news.sky.com/story/michael-carrick-announced-as-manchester-uniteds-head-coach-13493925 | access-date=2026-01-13}}</ref> | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2024-2025 | position = 15 vieta |pattern_la1 = _manutd2425h |pattern_b1 = _manutd2425h |pattern_ra1 = _manutd2425h |pattern_sh1 = _manutd2425h |pattern_so1 = _manutd2425hl |leftarm1 = FF0000 |body1 = FF0000 |rightarm1 = FF0000 |shorts1 = FFFFFF |socks1 = 000000 |pattern_la2 = _manutd2425a |pattern_b2 = _manutd2425a |pattern_ra2 = _manutd2425a |pattern_sh2 = _manutd2425a |pattern_so2 = _manutd2425al |leftarm2 = 001A67 |body2 = 001A67 |rightarm2 = 001A67 |shorts2 = 001A67 |socks2 = 001A67 |pattern_la3 = _mufc2425t |pattern_b3 = _mufc2425t |pattern_ra3 = _mufc2425t |pattern_sh3 = _mufc2425t |pattern_so3 = _mufc2425tl |leftarm3 = FAFAFA |body3 = FAFAFA |rightarm3 = FAFAFA |shorts3 = 151515 |socks3 = FAFAFA }} '''Mančesterio „United“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Mančesteris|Mančesterio]]. == Istorija == Klubas buvo įkurtas 1878 m. nedidelės [[Mančesteris|Mančesterio]] geležinkelio darbininkų grupelės iniciatyva (tuomet dar vadintas „Newton Heath LYR FC“). [[1902]] m. klubas išgyveno didelę finansinę krizę ir galėjo bankrutuoti, tačiau klubo akcijos buvo išpirktos [[John Henry Davies]] dėka, kuris sumokėjo klubo skolas ir pakeitė pavadinimą į „Manchester United“. Pirmą garsią pergalę klubas iškovojo 1908 m. laimėjęs Anglijos lygą, po metų iškovojo FA taurę, finale nugalėjęs [[Bristol City]] komandą. 1910 m. persikėlė į [[Old Trafford]] stadioną, kuriame žaidžia iki šiol. Auksiniai klubo metai buvo 1999 m., kai komanda laimėjo visus pagrindinius prizus – [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos taurę]], [[FA Taurė|FA taurę]], [[FA Premier lyga|FA Premier lygą]] ir [[Tarpžemyninė taurė|Tarpžemyninę taurę]]. {{fkp|1878|Newton Heath Lancashire & Yorkshire Railway FC|1890|Newton Heath FC|1902|Manchester United FC}} == Pasiekimai == {{ENGfut |20|1908, 1911, 1952, 1956, 1957, 1965, 1967, 1993, 1994, 1996, 1997, 1999, 2000, 2001, 2003, 2007, 2008, 2009, 2011, 2013 |16|1947, 1948, 1949, 1951, 1959, 1964, 1968, 1980, 1988, 1992, 1995, 1998, 2006, 2010, 2012, 2018, 2021 |6|1976, 1982, 1983, 2002, 2004, 2005, 2020 |13|1909, 1948, 1963, 1977, 1983, 1985, 1990, 1994, 1996, 1999, 2004, 2016, 2024 |8|1957, 1958, 1976, 1979, 1995, 2005, 2007, 2018 |5|1992, 2006, 2009, 2010, 2017 |4|1983, 1991, 1994, 2003 |21|1908, 1911, 1952, 1956, 1957, 1965, 1967, 1977, 1983, 1990, 1993, 1994, 1996, 1997, 2003, 2007, 2008, 2010, 2011, 2013, 2016 |9|1948, 1963, 1985, 1998, 1999, 2000, 2001, 2004, 2009}} * Anglijos II diviziono ([[Football League Championship|Futbolo lygos čempionato]]) čempionas ([[1936]], [[1975]] m.) {{ENGfl | 1892 | 2026| 100 | 1}} == Sezonai == {{fs3|ENG}} {{fs4|ENG|1990–1991|I|6|1/8 f.|finalas}} {{fs4|ENG|1991–1992|I|2|1/16 f.|taurė}} {{fs4|ENG|1992–1993|I|1|1/8 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1993–1994|I|1|taurė|finalas}} {{fs4|ENG|1994–1995|I|2|finalas|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1995–1996|I|1|taurė|1/32 f.}} {{fs4|ENG|1996–1997|I|1|1/16 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|1997–1998|I|2|1/8 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1998–1999|I|1|taurė|1/4 f.}} {{fs4|ENG|1999–2000|I|1||1/16 f.}} {{fs4|ENG|2000–2001|I|1|1/16 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2001–2002|I|3|1/16 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2002–2003|I|1|1/8 f.|finalas}} {{fs4|ENG|2003–2004|I|3|taurė|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2004–2005|I|3|finalas|1/2 f.}} {{fs4|ENG|2005–2006|I|2|1/8 f.|taurė}} {{fs4|ENG|2006–2007|I|1|finalas|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2007–2008|I|1|1/4 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2008–2009|I|1|1/2 f.|taurė}} {{fs4|ENG|2009–2010|I|2|1/32 f.|taurė}} {{Fs4|ENG|2010–2011|I|1|1/2 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2011–2012|I|2|1/16 f.|1/4 f.}} {{fs4|ENG|2012–2013|I|1|1/4 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2013–2014|I|7|1/32 f.|1/2 f.}} {{fs4|ENG|2014–2015|I|4|1/4 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2015–2016|I|5|taurė|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2016–2017|I|6|1/4 f.|taurė}} {{fs4|ENG|2017–2018|I|2|finalas|1/4 f.}} {{fs4|ENG|2018–2019|I|6|1/4 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2019–2020|I|3|1/2 f.|1/2 f.}} {{fs4|ENG|2020–2021|I|2|1/4 f.|1/2 f.}} {{fs4|ENG|2021–2022|I|6|1/16 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2022–2023|I|3|finalas|taurė}} {{fs4|ENG|2023–2024|I|2|taurė|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2024–2025|I|15|1/8 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2025–2026|I|3|1/32 f.|1/32 f.}} |} == [[UEFA]] varžybos == {{uefad1}} {{uefad4|1957| 1/2 f.||}} {{uefad4|1958| 1/2 f.||}} {{uefad4|1959| pasitraukė||}} {{uefad4|1964|| 1/4 f.|}} {{uefad4|1966| 1/2 f.||}} {{uefad4|1968| taurė||}} {{uefad4|1969| 1/2 f.||}} {{uefad4|1977||| 1/16 f.}} {{uefad4|1978|| 1/8 f.|}} {{uefad4|1981||| 1/32 f.}} {{uefad4|1983||| 1/32 f.}} {{uefad4|1984|| 1/2 f.|}} {{uefad4|1985||| 1/4 f.}} {{uefad4|1991|| taurė|}} {{uefad4|1992|| 1/8 f.|}} {{uefad4|1993||| 1/32 f.}} {{uefad4|1994| 1/8 f.||}} {{uefad4|1995| grupėje III v.||}} {{uefad4|1996||| 1/32 f.}} {{uefad4|1997| 1/2 f.||}} {{uefad4|1998| 1/4 f.||}} {{uefad4|1999| taurė||}} {{uefad4|2000| 1/4 f.||}} {{uefad4|2001| 1/4 f.||}} {{uefad4|2002| 1/2 f.||}} {{uefad4|2003| 1/4 f.||}} {{uefad4|2004| 1/8 f.||}} {{uefad4|2005| 1/8 f.||}} {{uefad4|2006| grupėje IV v.||}} {{uefad4|2007| 1/2 f.||}} {{uefad4|2008| taurė||}} {{uefad4|2009| finalas||}} {{uefad4|2010| 1/4 f.||}} {{uefad4|2011| finalas||}} {{uefad4|2012| grupėje III v.|| 1/8 f.}} {{uefad4|2013| 1/8 f.||}} {{uefad4|2014| 1/4 f.||}} {{uefad4|2016| grupėje III v.|| 1/8 f.}} {{uefad4|2017||| taurė}} {{uefad4|2018| 1/8 f.||}} {{uefad4|2019| 1/4 f.||}} {{uefad4|2020| || 1/2 f. }} {{uefad4|2021| grupėje III v. || finalas }} {{uefad4|2022| 1/16 f.|| }} {{uefad4|2023| || 1/8 f. }} {{uefad4|2024| grupėje IV v. || }} {{uefad4|2025| || finalas}} {{uefad2|33|5|13|taurė|taurė|taurė}} == Lietuviai == * [[Andrejus Kančelskis]], lietuvių kilmės saugas 1991–1995 m. == Treneriai == {{div col|3}} * {{flagicon|ENG}} A. H. Albut (1892–1900) * {{flagicon|ENG}} James West (1900–1903) * {{flagicon|ENG}} Ernest Mangnall (1903–1912) * {{flagicon|ENG}} John Bentley (1912–1914) * {{flagicon|ENG}} Jack Robson (1914–1921) * {{flagicon|SCO}} John Chapman (1921–1926) * {{flagicon|ENG}} Lal Hilditch (1926–1927) * {{flagicon|ENG}} Herbert Bamlett (1927–1931) * {{flagicon|ENG}} Walter Crickmer (1931–1932, 1937–1945) * {{flagicon|SCO}} Scott Duncan (1932–1937) * {{flagicon|SCO}} [[Matt Busby]] (1945–1969, 1970–1971) * {{flagicon|ENG}} Wilf McGuinness (1969–1970) * {{flagicon|IRL}} [[Frank O'Farrell]] (1971–1972) * {{flagicon|SCO}} [[Tommy Docherty]] (1972–1977) * {{flagicon|ENG}} [[Dave Sexton]] (1977–1981) * {{flagicon|ENG}} [[Ron Atkinson]] (1981–1986) * {{flagicon|SCO}} [[Alex Ferguson]] (1986–2013) * {{flagicon|SCO}} [[David Moyes]] (2013–2014) * {{flagicon|NED}} [[Louis van Gaal]] (2014–2016) * {{flagicon|POR}} [[José Mourinho]] (2016–2018) * {{flagicon|NOR}} [[Ole Gunnar Solskjær]] (2018–2021) * {{flagicon|NED}} [[Erik ten Hag]] (2022–2024) * {{flagicon|POR}} [[Ruben Amorim]] (2024–2026)<ref>https://www.bbc.com/sport/football/articles/cvg48wdmx24o</ref> * {{flagicon|ENG}} [[Michael Carrick]] (2026–) {{div col end}} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Manchester United}} * [http://www.manutd.com/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/manchester-united/ppjDR086/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/manchester-united/ppjDR086/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/manchester-united/startseite/verein/985 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/manchester-united-fc/475/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai]] [[Kategorija:Mančesteris]] by7q0v2qb35j16jbefzx5420pb3t7l7 0 53157 7889363 7259762 2026-07-29T13:42:04Z Makenzis 46558 7889363 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Claudio Suárez | image = [[Vaizdas:Claudio Suarez.jpg|220px]] | height = 1,80 m | weight = 75 kg | nickname = ''El Emperador'' | dateofbirth = {{bda|1968|12|17}} | cityofbirth = [[Tekskokas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = ''baigęs karjerą'' | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1988–1996<br />1996–2000<br />2000–2006<br />2006–2009 | clubs = [[Pumas UNAM]]<br />[[Gvadalachara (Meksika)|Guadalajara]]<br />[[Tigres]]<br />[[Chivas USA]] | caps(goals) = 203 (19)<br />144 {{0}}(8)<br />143 (15)<br />{{0}}64 {{0}}(9) | nationalyears = 1992–2006 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 178 {{0}}(6)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Klaudijus Suaresas''' (g. [[1968]] m. [[gruodžio 17]] d. [[Tekskokas]], [[Meksika|Meksikoje]]) – buvęs Meksikos futbolininkas, [[gynėjas]]. == Karjera == {{Išplėsti}} == Rinktinė == Daugiausiai rungtynių už [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos futbolo rinktinę]] sužaidęs žaidėjas. Pakviestas dalyvauti {{WorldCup|2006|2006 m. pasaulio čempionate}}, tačiau nė vienose rungtynėse nežaidė. [[2009]] m. [[kovo 11]] d. paskelbė baigiantis karjerą.<ref>http://web.mlsnet.com/news/mls_news.jsp?ymd=20090310&content_id=223307&vkey=news_mls&fext=.jsp {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090313031619/http://web.mlsnet.com/news/mls_news.jsp?ymd=20090310&content_id=223307&vkey=news_mls&fext=.jsp |date=2009-03-13 }}</ref> == Pasiekimai == * Concacaf Aukso taurės laimėtojas [[1993]], [[1996]], [[1998]] * [[Konfederacijų taurė]]s laimėtojas [[1999]] * Meksikos lygos čempionas [[1991]], [[1997]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1994 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV 1994]]|aštuntfinalis|4|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[1993 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 1993]]|1 vieta|5|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[1996 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 1996]]|1 vieta|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[1998 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 1998]]|1 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2000 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2000]]|ketvirtfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[1993 m. Copa América|Ekvadoras 1993]]|3 vieta|6|0|?|0|0}} {{futČempSveč|[[1995 m. Copa América|Urugvajus 1995]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[1997 m. Copa América|Bolivija 1997]]|3 vieta|5|0|1|0|1}} {{futČempSveč|[[1999 m. Copa América|Paragvajus 1999]]|3 vieta|6|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[2004 m. Copa América|Peru 2004]]|ketvirtfinalis|1|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} * [http://www.footballdatabase.com/site/players/index.php?dumpPlayer=817 footballdatabase.com apie žaidėją] {{DEFAULTSORT:Suárez, Claudio}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] 68jt7g7nmbkbpeu0iao791gzt5vbihj 0 53815 7889246 7778872 2026-07-29T12:28:24Z Makenzis 46558 /* Biografija */ 7889246 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Football player infobox| playername=Eusebio | image = [[Vaizdas:Eusebio en 1973.jpg|210px]] | fullname = Eusébio da Silva Ferreira | nickname = | height = 1,75 m | weight = | dateofbirth = {{gimė|1942|1|25}} | cityofbirth = [[Maputu|Lorenso Markešas]] | countryofbirth = [[Mozambikas]] | dateofdeath = {{mirė|2014|01|05|1942|1|25}} | cityofdeath = [[Lisabona]], [[Portugalija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1957–1960<br />1960–1975<br />1975<br />1975<br />1975–1976<br />1976–1977<br />1976<br />1977<br />1977–1978<br />1977–1978 | clubs = [[Clube de Desportos do Maxaquene|Sporting Lourenço Marques]]<br />[[SL Benfica]]<br />[[Rhode Island Oceaneers]]<br />[[Boston Minutemen]]<br />[[CF Monterrey]]<br />[[Beira-Mar]]<br />[[Toronto Metros-Croatia]]<br />[[Las Vegas Quicksilver]]<br />[[New Jersey Americans]]<br />[[União Tomar]] | caps(goals) = <br />301 {{0}}(317)<br /><br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}10 {{0}}{{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}12 {{0}}{{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}25 {{0}}{{0}}(18)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}{{0}}(2)<br /><br /> | nationalyears = 1961–1973 | nationalteam = {{fut|POR|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}64 {{0}}{{0}}(41)<ref>https://www.national-football-teams.com/player/17503/Eusebio.html</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Eisebijas''' (''Eusébio da Silva Ferreira''; g. [[1942]] m. [[sausio 25]] d. – [[2014]] m. [[sausio 5]] d.) – laikomas geriausiu visų laikų Portugalijos futbolininku, jis taip pat pateko ir tarp geriausių visų laikų pasaulio futbolininkų, jo vedama [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Portugalijos]] komanda iškovojo didžiausią pergalę Pasaulio čempionatų istorijoje – užėmė trečiąją vietą. Eusebio žaidė puolėjo pozicijoje. Buvo pramintas „Juodąja pantera“, dėl greito ir staigaus žaidimo, pasižymėjo stipriu, taikliu smūgiu. . == Biografija == Savo profesionalo karjerą pradėjo 1957 m. Sporting Lourenço Marques komandoje, kurioje žaidė iki [[1960]] m, tada jis net penkiolika metų žaidė ''SL Benfica'' klube ir buvo šio klubo vienvaldis lyderis, [[1975]] m. Eisebijas vienam sezonui išvyko į [[JAV|Jungtinių Valstijų]] klubą ''Boston Minuteman'', o po metų išvykęs iš JAV jis patraukė į [[Meksika|Meksiką]], kur sužaidė dešimt rungtynių už ''CF Monterrey'' komandą. Po tų rungtynių Eusebio metus, iki 1977 m., praleido ''Beira-Mar'' komandoje. Tada pradėjo žaisti [[Kanada|Kanadoje]] Toronto ''Blizzards'', tačiau jau tais pačiais 1977 m. tapo [[Las Vegas]] ''Quicksilver'' komandos nariu, tačiau ir ten neužsibuvo, sužaidęs keletą rungtynių portugalas grįžo į gimtinę į ''Uniao Tomar'' komandą. 1978 m. baigė profesionalo karjerą. [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Portugalijos rinktinei]] atstovavo 1961–1973 m. Jai atstovaudamas, per 64 rungtynes įmušė 41 įvartį. Tarp jo trofėjų galime rasti Portugalijos, Meksikos, NASL lygų čempiono medalius, jis yra laimėjęs Čempionų Lygą, Pasaulio Taurėje jo komanda „Benfica“ užėmė trečiąją vietą, o pats Eusebio 1965 m. buvo pripažintas [[Ballon d'Or|geriausiu Europos metų futbolininku]]. Portugalijos parlamento nutarimu, po mirties palaidotas Lisabonoje, [[Nacionalinis Panteonas (Lisabona)|Nacionaliniame panteone]].<ref>{{cite web |url=http://www.supersport.com/football/portugal/news/150703/Portugal_makes_final_tribute_to_Eusebio |title=Portugal makes final tribute to Eusebio |date=3 July 2015 |publisher=SuperSport |access-date=4 July 2015 |archive-date=5 July 2015 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150705034552/http://www.supersport.com/football/portugal/news/150703/Portugal_makes_final_tribute_to_Eusebio |url-status=live }}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1966 m. pasaulio futbolo čempionatas|Anglija 1966]]|3 vieta|6|9|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.transfermarkt.it/eusebio/profil/spieler/89230 Transfermarkt] (žaidėjas) * [https://www.transfermarkt.it/it/-/profil/trainer/95813 Transfermarkt] (treneris) [[Kategorija:Portugalijos futbolininkai|Eusebio]] [[Kategorija:Mozambiko futbolininkai]] 07vrqjod66l7r6n25v5ftkz0cwitqwr 0 54067 7889362 7715298 2026-07-29T13:41:28Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7889362 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Antonio Naelson | image = [[Vaizdas:Antônio Naelson.jpg|220px]] | fullname = Antônio Naelson Matias | nickname = Sinha | dateofbirth = {{birth date and age|1976|5|23}} | cityofbirth = [[Itaža]], [[Šiaurės Rio Grandė]] | countryofbirth = [[Brazilija]] | height = 1,63 m | currentclub = | position = atakuojantis saugas | clubnumber = | years = 1995–1997</br> 1998–1999 </br> 1999–2017 <br />2014–2016 | clubs = [[América Futebol Clube (MG)|América MG]] </br> [[CF Monterrey]] </br> [[Club Toluca]] <br /> → [[Querétaro FC]] (skol.) | caps(goals) = {{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0) </br>{{0}}17 {{0}}{{0}}(1)</br>422 {{0}}(54)<br />{{0}}48 {{0}}{{0}}(1) | nationalyears = 2004–2013 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}52 {{0}}{{0}}(6)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2011 | ntupdate = 2011 }} '''Antonijas Naelsonas Matijasas „Zinja“ arba „Sinha“''' (''Antônio Naelson Matias''; g. [[1976]] m. [[gegužės 23]] d., [[Itaža|Itažoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]]) – buvęs futbolininkas; brazilų kilmės [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė]]s centro [[saugas]] arba [[puolėjas]]. Dėl žaidėjo braziliškos kilmės būta nemažai diskusijų ar jis turėtų būti kviečiamas į Meksikos rinktinę. == Rinktinė == 2004 m. rugsėjo 8 d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinėje]].{{faktas}} Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur per ketverias rungtynes aikštėje išbuvo 188 minutes, atliko vieną rezultatyvų perdavimą ir įmušė vieną įvartį. 2011 m. birželio 10 d. penki futbolininkai buvo diskvalifikuoti iš rinktinės, dėl draudžiamų preparatų vartojimo, tarp jų ir Zinha.<ref>http://wwos.ninemsn.com.au/article.aspx?id=8259682{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|0|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] 7lz4yw8bcfzl0a7v0myv6qlae1stpe8 0 54248 7889364 7715299 2026-07-29T13:42:30Z Makenzis 46558 7889364 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Gerardo Torrado | fullname = Gerardo Torrado Diez de Bonilla | nickname = | image = [[Vaizdas:Gerardo Torrado.jpg|170px]] | height = 1,72 m | weight = 66 kg | dateofbirth = {{bda|1979|4|30}} | cityofbirth = [[Meksikas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = [[Cruz Azul]] | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1996–2000<br />2000–2001<br />2001–2002<br />2002–2004<br />2005–2005<br />2005– | clubs = [[Pumas UNAM]]<br />[[CD Tenerife]]<br />[[Ejido]]<br />[[Sevilla FC]]<br />[[RRC de Santander|Santandero "Racing"]]<br />[[Cruz Azul]] | caps(goals) = 44 (1)<br />37 (1)<br />12 (0)<br />40 (0)<br />19 (0)<br />223 (13) | nationalyears = 1999–2013 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 132 (6)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Cherardas Toradas''' (''Gerardo Torrado Diez de Bonilla''; g. [[1979]] m. [[balandžio 30]] d.) – futbolininkas, [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] ir [[Cruz Azul]] klubo saugas. == Karjera == {{Išplėsti}} == Rinktinė == 1999 m. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje rinktinėje]].{{faktas}} Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur per 3 rungtynes aikštėje išbuvo 218 minučių. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2000 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2000]]|ketvirtfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempŽem|[[2009 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2009]]|1 vieta|6|2|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[1999 m. Copa América|Paragvajus 1999]]|3 vieta|5|1|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|2 vieta|5|0|1|1|0}} {{futČempSveč|[[2004 m. Copa América|Peru 2004]]|ketvirfinalis|3|0|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|5|1|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Torrado, Gerardo}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] 9r7sgj68fgv6pw2dbekcil729fl4ik2 7889365 7889364 2026-07-29T13:42:47Z Makenzis 46558 7889365 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Gerardo Torrado | fullname = Gerardo Torrado Diez de Bonilla | nickname = | image = [[Vaizdas:Gerardo Torrado.jpg|170px]] | height = 1,72 m | weight = 66 kg | dateofbirth = {{bda|1979|4|30}} | cityofbirth = [[Meksikas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = [[Cruz Azul]] | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1996–2000<br />2000–2001<br />2001–2002<br />2002–2004<br />2005–2005<br />2005– | clubs = [[Pumas UNAM]]<br />[[CD Tenerife]]<br />[[Ejido]]<br />[[Sevilla FC]]<br />[[RRC de Santander|Santandero "Racing"]]<br />[[Cruz Azul]] | caps(goals) = 44 (1)<br />37 (1)<br />12 (0)<br />40 (0)<br />19 (0)<br />223 (13) | nationalyears = 1999–2013 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 144 (5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Cherardas Toradas''' (''Gerardo Torrado Diez de Bonilla''; g. [[1979]] m. [[balandžio 30]] d.) – futbolininkas, [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] ir [[Cruz Azul]] klubo saugas. == Karjera == {{Išplėsti}} == Rinktinė == 1999 m. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje rinktinėje]].{{faktas}} Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur per 3 rungtynes aikštėje išbuvo 218 minučių. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2000 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2000]]|ketvirtfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempŽem|[[2009 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2009]]|1 vieta|6|2|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[1999 m. Copa América|Paragvajus 1999]]|3 vieta|5|1|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|2 vieta|5|0|1|1|0}} {{futČempSveč|[[2004 m. Copa América|Peru 2004]]|ketvirfinalis|3|0|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|5|1|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Torrado, Gerardo}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] gy3cmqjqh2w9d56uffvi52xx4zban8q 7889367 7889365 2026-07-29T13:43:17Z Makenzis 46558 7889367 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Gerardo Torrado | fullname = Gerardo Torrado Diez de Bonilla | nickname = | image = [[Vaizdas:Gerardo Torrado.jpg|170px]] | height = 1,72 m | weight = 66 kg | dateofbirth = {{bda|1979|4|30}} | cityofbirth = [[Meksikas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = [[Cruz Azul]] | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1996–2000<br />2000–2001<br />2001–2002<br />2002–2004<br />2005–2005<br />2005– | clubs = [[Pumas UNAM]]<br />[[CD Tenerife]]<br />[[Ejido]]<br />[[Sevilla FC]]<br />[[RRC de Santander|Santandero "Racing"]]<br />[[Cruz Azul]] | caps(goals) = 44 (1)<br />37 (1)<br />12 (0)<br />40 (0)<br />19 (0)<br />223 (13) | nationalyears = 1999–2013 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 146 (6)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2026 m. }} '''Cherardas Toradas''' (''Gerardo Torrado Diez de Bonilla''; g. [[1979]] m. [[balandžio 30]] d.) – futbolininkas, [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] ir [[Cruz Azul]] klubo saugas. == Karjera == {{Išplėsti}} == Rinktinė == 1999 m. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje rinktinėje]].{{faktas}} Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur per 3 rungtynes aikštėje išbuvo 218 minučių. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2000 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2000]]|ketvirtfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempŽem|[[2009 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2009]]|1 vieta|6|2|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[1999 m. Copa América|Paragvajus 1999]]|3 vieta|5|1|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|2 vieta|5|0|1|1|0}} {{futČempSveč|[[2004 m. Copa América|Peru 2004]]|ketvirfinalis|3|0|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|5|1|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Torrado, Gerardo}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] ny1omocd5kty8bg5c2gndg005hg00x0 7889368 7889367 2026-07-29T13:43:44Z Makenzis 46558 7889368 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Gerardo Torrado | fullname = Gerardo Torrado Diez de Bonilla | nickname = | image = [[Vaizdas:Gerardo Torrado.jpg|170px]] | height = 1,72 m | weight = 66 kg | dateofbirth = {{bda|1979|4|30}} | cityofbirth = [[Meksikas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = [[Cruz Azul]] | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1996–2000<br />2000–2001<br />2001–2002<br />2002–2004<br />2005–2005<br />2005–2016 | clubs = [[Pumas UNAM]]<br />[[CD Tenerife]]<br />[[Ejido]]<br />[[Sevilla FC]]<br />[[RRC de Santander|Santandero "Racing"]]<br />[[Cruz Azul]] | caps(goals) = 44 (1)<br />37 (1)<br />12 (0)<br />40 (0)<br />19 (0)<br />325 () | nationalyears = 1999–2013 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 146 (6)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2026 m. }} '''Cherardas Toradas''' (''Gerardo Torrado Diez de Bonilla''; g. [[1979]] m. [[balandžio 30]] d.) – futbolininkas, [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] ir [[Cruz Azul]] klubo saugas. == Karjera == {{Išplėsti}} == Rinktinė == 1999 m. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje rinktinėje]].{{faktas}} Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur per 3 rungtynes aikštėje išbuvo 218 minučių. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2000 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2000]]|ketvirtfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempŽem|[[2009 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2009]]|1 vieta|6|2|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[1999 m. Copa América|Paragvajus 1999]]|3 vieta|5|1|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|2 vieta|5|0|1|1|0}} {{futČempSveč|[[2004 m. Copa América|Peru 2004]]|ketvirfinalis|3|0|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|5|1|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Torrado, Gerardo}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] 7xqvx10r7v0dd3xgwwcz79vnzs7z2qr 7889369 7889368 2026-07-29T13:44:20Z Makenzis 46558 7889369 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Gerardo Torrado | fullname = Gerardo Torrado Diez de Bonilla | nickname = | image = [[Vaizdas:Gerardo Torrado.jpg|170px]] | height = 1,72 m | weight = 66 kg | dateofbirth = {{bda|1979|4|30}} | cityofbirth = [[Meksikas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = [[Cruz Azul]] | clubnumber = baigęs karjerą | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1996–2000<br />2000–2001<br />2001–2002<br />2002–2004<br />2005–2005<br />2005–2016 | clubs = [[Pumas UNAM]]<br />[[CD Tenerife]]<br />[[Ejido]]<br />[[Sevilla FC]]<br />[[RRC de Santander|Santandero "Racing"]]<br />[[Cruz Azul]] | caps(goals) = 44 (1)<br />37 (1)<br />12 (0)<br />40 (0)<br />19 (0)<br />325 (12) | nationalyears = 1999–2013 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 146 (6)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026 m. | ntupdate = 2026 m. }} '''Cherardas Toradas''' (''Gerardo Torrado Diez de Bonilla''; g. [[1979]] m. [[balandžio 30]] d.) – futbolininkas, [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] ir [[Cruz Azul]] klubo saugas. == Karjera == {{Išplėsti}} == Rinktinė == 1999 m. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje rinktinėje]].{{faktas}} Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur per 3 rungtynes aikštėje išbuvo 218 minučių. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2000 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2000]]|ketvirtfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempŽem|[[2009 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2009]]|1 vieta|6|2|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[1999 m. Copa América|Paragvajus 1999]]|3 vieta|5|1|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|2 vieta|5|0|1|1|0}} {{futČempSveč|[[2004 m. Copa América|Peru 2004]]|ketvirfinalis|3|0|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|5|1|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Torrado, Gerardo}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] 2y9ycnq78h6r85l6n7lfjvkv5afbuc0 0 54249 7889352 7715295 2026-07-29T13:34:03Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889352 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Carlos Salcido | image = [[Vaizdas:Carlos Salcido1.jpg|250px]] | fullname = Carlos Arnoldo Salcido Flores | nickname = ''Salsita'' | height = 1,76 m | weight = 75 kg | dateofbirth = {{bda|1980|4|2}} | cityofbirth = [[Okotlanas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = Baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2001–2006<br />2006–2010<br>2010–2012<br>2011–2012<br>2012–2014<br>2014– | clubs = [[Chivas de Guadalajara]]<br />[[PSV Eindhoven]]<br>[[Fulham FC|Fulham]]<br> →[[Tigres de la UANL]] ''(skol.)''<br>[[Tigres de la UANL]]<br>[[CD Guadalajara]] | caps(goals) = 105 (2)<br />121 (3)<br>23 (0)<br>37 (1)<br>58 (3)<br>{{0}}() | nationalyears = 2004– | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) =123 (10)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = [[2014]] m. }} '''Karlosas Salsidas''' (g. [[1980]] m. [[balandžio 2]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] gynėjas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 27 d. pasirašė trejų metų kontraktą su [[Fulham FC|Fulham]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-us/news/85/england/2010/08/27/2091077/official-fulham-sign-mexican-carlos-salcido-from-psv</ref> == Rinktinė == [[2004]] m. [[rugsėjo 8]] d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė 2005 m. [[Konfederacijų taurė]]je, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. [[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|2012 m. olimpiadoje]] Salsidas su Meksikos U-23 rinktine laimėjo aukso medalį (dalyvavo kaip 1 iš 3 vyresnių žaidėjų). == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|2|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Salcido, Carlos}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] szwny39wvu07kvrc0imt6cvcgcjxm79 7889353 7889352 2026-07-29T13:34:28Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7889353 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Carlos Salcido | image = [[Vaizdas:Carlos Salcido1.jpg|250px]] | fullname = Carlos Arnoldo Salcido Flores | nickname = ''Salsita'' | height = 1,76 m | weight = 75 kg | dateofbirth = {{bda|1980|4|2}} | cityofbirth = [[Okotlanas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = Baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2001–2006<br />2006–2010<br>2010–2012<br>2011–2012<br>2012–2014<br>2014– | clubs = [[Chivas de Guadalajara]]<br />[[PSV Eindhoven]]<br>[[Fulham FC|Fulham]]<br> →[[Tigres de la UANL]] ''(skol.)''<br>[[Tigres de la UANL]]<br>[[CD Guadalajara]] | caps(goals) = 105 (2)<br />121 (3)<br>23 (0)<br>37 (1)<br>58 (3)<br>{{0}}() | nationalyears = 2004– | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) =123 (10)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = [[2014]] m. }} '''Karlosas Salsidas''' (g. [[1980]] m. [[balandžio 2]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] gynėjas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 27 d. pasirašė trejų metų kontraktą su [[Fulham FC|Fulham]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-us/news/85/england/2010/08/27/2091077/official-fulham-sign-mexican-carlos-salcido-from-psv</ref> == Rinktinė == 2004 m. rugsėjo 8 d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė 2005 m. [[Konfederacijų taurė]]je, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. [[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|2012 m. olimpiadoje]] Salsidas su Meksikos U-23 rinktine laimėjo aukso medalį (dalyvavo kaip 1 iš 3 vyresnių žaidėjų). == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|2|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Salcido, Carlos}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] radvf9oeqyqkobert7l7okpuwxn7kri 7889354 7889353 2026-07-29T13:35:10Z Makenzis 46558 7889354 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Carlos Salcido | image = [[Vaizdas:Carlos Salcido1.jpg|250px]] | fullname = Carlos Arnoldo Salcido Flores | nickname = ''Salsita'' | height = 1,76 m | weight = 75 kg | dateofbirth = {{bda|1980|4|2}} | cityofbirth = [[Okotlanas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = Baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2001–2006<br />2006–2010<br>2010–2012<br>2011–2012<br>2012–2014<br>2014–2018 | clubs = [[Chivas de Guadalajara]]<br />[[PSV Eindhoven]]<br>[[Fulham FC|Fulham]]<br> →[[Tigres de la UANL]] ''(skol.)''<br>[[Tigres de la UANL]]<br>[[CD Guadalajara]] | caps(goals) = 105 (2)<br />121 (3)<br>23 (0)<br>37 (1)<br>58 (3)<br>117 {{0}}(2) | nationalyears = 2004– | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) =123 (10)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = [[2014]] m. }} '''Karlosas Salsidas''' (g. [[1980]] m. [[balandžio 2]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] gynėjas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 27 d. pasirašė trejų metų kontraktą su [[Fulham FC|Fulham]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-us/news/85/england/2010/08/27/2091077/official-fulham-sign-mexican-carlos-salcido-from-psv</ref> == Rinktinė == 2004 m. rugsėjo 8 d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė 2005 m. [[Konfederacijų taurė]]je, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. [[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|2012 m. olimpiadoje]] Salsidas su Meksikos U-23 rinktine laimėjo aukso medalį (dalyvavo kaip 1 iš 3 vyresnių žaidėjų). == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|2|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Salcido, Carlos}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] gegez7xltd4zsiofqouqtq0dmpnjmtj 7889355 7889354 2026-07-29T13:36:14Z Makenzis 46558 7889355 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Carlos Salcido | image = [[Vaizdas:Carlos Salcido1.jpg|250px]] | fullname = Carlos Arnoldo Salcido Flores | nickname = ''Salsita'' | height = 1,76 m | weight = 75 kg | dateofbirth = {{bda|1980|4|2}} | cityofbirth = [[Okotlanas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = Baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2001–2006<br />2006–2010<br>2010–2012<br>2011–2012<br>2012–2014<br>2014–2018<br />2019 | clubs = [[Chivas de Guadalajara]]<br />[[PSV Eindhoven]]<br>[[Fulham FC|Fulham]]<br>→ [[Tigres de la UANL]] ''(skol.)''<br>[[Tigres de la UANL]]<br>[[CD Guadalajara]]<br />[[CD Veracruz]] | caps(goals) = 105 (2)<br />121 (3)<br>23 (0)<br>37 (1)<br>58 (3)<br>117 {{0}}(2)<br />{{0}}29 {{0}}(0) | nationalyears = 2004– | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) =123 (10)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = m. }} '''Karlosas Salsidas''' (g. [[1980]] m. [[balandžio 2]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] gynėjas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 27 d. pasirašė trejų metų kontraktą su [[Fulham FC|Fulham]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-us/news/85/england/2010/08/27/2091077/official-fulham-sign-mexican-carlos-salcido-from-psv</ref> == Rinktinė == 2004 m. rugsėjo 8 d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė 2005 m. [[Konfederacijų taurė]]je, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. [[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|2012 m. olimpiadoje]] Salsidas su Meksikos U-23 rinktine laimėjo aukso medalį (dalyvavo kaip 1 iš 3 vyresnių žaidėjų). == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|2|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Salcido, Carlos}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] l1th3v6ztpmpr8ug8ckcyzhybm7ntut 7889356 7889355 2026-07-29T13:36:59Z Makenzis 46558 7889356 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Carlos Salcido | image = [[Vaizdas:Carlos Salcido1.jpg|250px]] | fullname = Carlos Arnoldo Salcido Flores | nickname = ''Salsita'' | height = 1,76 m | weight = 75 kg | dateofbirth = {{bda|1980|4|2}} | cityofbirth = [[Okotlanas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = Baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2001–2006<br />2006–2010<br>2010–2012<br>2011–2012<br>2012–2014<br>2014–2018<br />2019 | clubs = [[Chivas de Guadalajara]]<br />[[PSV Eindhoven]]<br>[[Fulham FC|Fulham]]<br>→ [[Tigres de la UANL]] ''(skol.)''<br>[[Tigres de la UANL]]<br>[[CD Guadalajara]]<br />[[CD Veracruz]] | caps(goals) = 105 {{0}}(2)<br />121 {{0}}(3)<br>{{0}}23 {{0}}(0)<br>{{0}}37 {{0}}(1)<br>{{0}}58 {{0}}(3)<br>117 {{0}}(2)<br />{{0}}29 {{0}}(0) | nationalyears = 2004– | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 123 (10)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026 m. | ntupdate = 2026 m. }} '''Karlosas Salsidas''' (g. [[1980]] m. [[balandžio 2]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] gynėjas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 27 d. pasirašė trejų metų kontraktą su [[Fulham FC|Fulham]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-us/news/85/england/2010/08/27/2091077/official-fulham-sign-mexican-carlos-salcido-from-psv</ref> == Rinktinė == 2004 m. rugsėjo 8 d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė 2005 m. [[Konfederacijų taurė]]je, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. [[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|2012 m. olimpiadoje]] Salsidas su Meksikos U-23 rinktine laimėjo aukso medalį (dalyvavo kaip 1 iš 3 vyresnių žaidėjų). == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|2|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Salcido, Carlos}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] d447yhe6p3c9dh4b2r03samhcuv5czs 7889357 7889356 2026-07-29T13:37:17Z Makenzis 46558 7889357 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Carlos Salcido | image = [[Vaizdas:Carlos Salcido1.jpg|250px]] | fullname = Carlos Arnoldo Salcido Flores | nickname = ''Salsita'' | height = 1,76 m | weight = 75 kg | dateofbirth = {{bda|1980|4|2}} | cityofbirth = [[Okotlanas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = Baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2001–2006<br />2006–2010<br>2010–2012<br>2011–2012<br>2012–2014<br>2014–2018<br />2019 | clubs = [[Chivas de Guadalajara]]<br />[[PSV Eindhoven]]<br>[[Fulham FC|Fulham]]<br>→ [[Tigres de la UANL]] ''(skol.)''<br>[[Tigres de la UANL]]<br>[[CD Guadalajara]]<br />[[CD Veracruz]] | caps(goals) = 105 {{0}}(2)<br />121 {{0}}(3)<br>{{0}}23 {{0}}(0)<br>{{0}}37 {{0}}(1)<br>{{0}}58 {{0}}(3)<br>117 {{0}}(2)<br />{{0}}29 {{0}}(0) | nationalyears = 2004–2014 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 123 (10)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026 m. | ntupdate = 2026 m. }} '''Karlosas Salsidas''' (g. [[1980]] m. [[balandžio 2]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] gynėjas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 27 d. pasirašė trejų metų kontraktą su [[Fulham FC|Fulham]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-us/news/85/england/2010/08/27/2091077/official-fulham-sign-mexican-carlos-salcido-from-psv</ref> == Rinktinė == 2004 m. rugsėjo 8 d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė 2005 m. [[Konfederacijų taurė]]je, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. [[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|2012 m. olimpiadoje]] Salsidas su Meksikos U-23 rinktine laimėjo aukso medalį (dalyvavo kaip 1 iš 3 vyresnių žaidėjų). == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|2|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Salcido, Carlos}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] cjc7qyzwvtwdufcgw6e65hj4fzqsh09 0 54526 7889313 7715275 2026-07-29T12:58:30Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889313 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Rafael Márquez |image = [[File:RafaelMarquezAlvarez.jpg|250px]] | fullname = Rafael Márquez Álvarez | nickname = ''El Kaiser de Michoacán'' | height = 1,82 m | weight = 74 kg | dateofbirth = {{bda|1979|2|13}} | cityofbirth = [[Samora de Hidalgas|Samora]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1996–1999</br>1999–2003</br>2003–2010<br>2010–2012<br>2013–2014<br>2014–2015<br>2016–2018 | clubs = [[CF Atlas]]</br>[[AS Monaco FC|Monaco]]</br>[[FC Barcelona]]<br>[[New York Red Bulls]]<br>[[Club León]]<br>[[Hellas Verona FC]]<br>[[CF Atlas]] | caps(goals) = 77 (6)</br>87 (5)</br>163 (9)<br>44 (1)<br>40 (1)<br>35 (0)<br>58 (1) | nationalyears= 1997–2018 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 146 (19)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Rafaelis Markesas Alvaresas''' ({{es|Rafael Márquez Álvarez}}; g. [[1979]] m. [[vasario 13]] d.) – buvęs futbolininkas, gynėjas. Ilgametis [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] kapitonas. == Karjera == 2010 m. liepos 31 d. persikėlė į New York „Red Bulls“ klubą, su kuriuo pasirašė, kaip pranešama, ketverių metų, 12 mln. JAV dolerių kontraktą.<ref>http://www.nydailynews.com/sports/more_sports/2010/07/31/2010-07-31_new_york_red_bulls_bound_defender_rafael_marquez_to_leave_barcelona.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100804103450/http://www.nydailynews.com/sports/more_sports/2010/07/31/2010-07-31_new_york_red_bulls_bound_defender_rafael_marquez_to_leave_barcelona.html |date=2010-08-04 }}</ref> == Rinktinės == [[1997]] m. [[vasario 5]] d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002 m. pasaulio čempionate]]. Taip pat žaidė visas ketverias [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynes, aštuntfinalyje įmušė įvartį į {{Futb|Argentinos}} vartus. Rafaelis Markesas yra vienas iš kelių futbolininkų, rungtyniavusių net 5 pasaulio futbolo čempionatuose. == Laimėjimai == '''Tarptautiniai:''' '''{{Fut|MEX|1}}''' * [[FIFA konfederacijų taurė]] (1999 m.) * [[CONCACAF Aukso Taurė]] (2003, 2011 m.) * [[Copa América]] (2 vieta – 2001 m., 3 vieta – 1999, 2007 m.) '''Klubiniai:''' {{flagicon|Monaco}} '''[[AS Monaco FC|Monaco]]''' * [[Ligue 1]] (2000 m.) * [[Trophée des champions|Super Cup]] (2000 m.) * [[Coupe de la Ligue]] (2003 m.) {{flagicon|Spain}} '''[[FC Barcelona]]''' * [[La Liga]] (2005, 2006, 2009 m.) * [[Copa del Rey]] (2009 m.) * [[Supercopa de España]] (2006, 2007 m.) * [[UEFA Čempionų Lyga]] (2006, 2009 m.) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|1}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|1|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|1|2|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2000 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2000]]|ketvirtfinalis|3|1|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|1|1|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|1|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[1999 m. Copa América|Paragvajus 1999]]|3 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|2 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2004 m. Copa América|Peru 2004]]|ketvirtfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2015 m. Copa América|Čilė 2015]]|I etapas|1|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[Copa_América_Centenario|JAV 2016]]|ketvirtfinalis|2|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Márquez, Rafael}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] qa3k17qzr5a8nulzv6sdvp7t6m043va 7889314 7889313 2026-07-29T12:58:41Z Makenzis 46558 /* Rinktinės */ 7889314 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Rafael Márquez |image = [[File:RafaelMarquezAlvarez.jpg|250px]] | fullname = Rafael Márquez Álvarez | nickname = ''El Kaiser de Michoacán'' | height = 1,82 m | weight = 74 kg | dateofbirth = {{bda|1979|2|13}} | cityofbirth = [[Samora de Hidalgas|Samora]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1996–1999</br>1999–2003</br>2003–2010<br>2010–2012<br>2013–2014<br>2014–2015<br>2016–2018 | clubs = [[CF Atlas]]</br>[[AS Monaco FC|Monaco]]</br>[[FC Barcelona]]<br>[[New York Red Bulls]]<br>[[Club León]]<br>[[Hellas Verona FC]]<br>[[CF Atlas]] | caps(goals) = 77 (6)</br>87 (5)</br>163 (9)<br>44 (1)<br>40 (1)<br>35 (0)<br>58 (1) | nationalyears= 1997–2018 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 146 (19)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Rafaelis Markesas Alvaresas''' ({{es|Rafael Márquez Álvarez}}; g. [[1979]] m. [[vasario 13]] d.) – buvęs futbolininkas, gynėjas. Ilgametis [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] kapitonas. == Karjera == 2010 m. liepos 31 d. persikėlė į New York „Red Bulls“ klubą, su kuriuo pasirašė, kaip pranešama, ketverių metų, 12 mln. JAV dolerių kontraktą.<ref>http://www.nydailynews.com/sports/more_sports/2010/07/31/2010-07-31_new_york_red_bulls_bound_defender_rafael_marquez_to_leave_barcelona.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100804103450/http://www.nydailynews.com/sports/more_sports/2010/07/31/2010-07-31_new_york_red_bulls_bound_defender_rafael_marquez_to_leave_barcelona.html |date=2010-08-04 }}</ref> == Rinktinės == 1997 m. vasario 5 d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002 m. pasaulio čempionate]]. Taip pat žaidė visas ketverias [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynes, aštuntfinalyje įmušė įvartį į {{Futb|Argentinos}} vartus. Rafaelis Markesas yra vienas iš kelių futbolininkų, rungtyniavusių net 5 pasaulio futbolo čempionatuose. == Laimėjimai == '''Tarptautiniai:''' '''{{Fut|MEX|1}}''' * [[FIFA konfederacijų taurė]] (1999 m.) * [[CONCACAF Aukso Taurė]] (2003, 2011 m.) * [[Copa América]] (2 vieta – 2001 m., 3 vieta – 1999, 2007 m.) '''Klubiniai:''' {{flagicon|Monaco}} '''[[AS Monaco FC|Monaco]]''' * [[Ligue 1]] (2000 m.) * [[Trophée des champions|Super Cup]] (2000 m.) * [[Coupe de la Ligue]] (2003 m.) {{flagicon|Spain}} '''[[FC Barcelona]]''' * [[La Liga]] (2005, 2006, 2009 m.) * [[Copa del Rey]] (2009 m.) * [[Supercopa de España]] (2006, 2007 m.) * [[UEFA Čempionų Lyga]] (2006, 2009 m.) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|1}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|1|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|1|2|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2000 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2000]]|ketvirtfinalis|3|1|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|1|1|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|1|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[1999 m. Copa América|Paragvajus 1999]]|3 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|2 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2004 m. Copa América|Peru 2004]]|ketvirtfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2015 m. Copa América|Čilė 2015]]|I etapas|1|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[Copa_América_Centenario|JAV 2016]]|ketvirtfinalis|2|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Márquez, Rafael}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] epp00rqpr4ufyexy5pjqbm0ykzns9qu 7889315 7889314 2026-07-29T13:01:40Z Makenzis 46558 7889315 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Rafael Márquez |image = [[File:RafaelMarquezAlvarez.jpg|250px]] | fullname = Rafael Márquez Álvarez | nickname = ''El Kaiser de Michoacán'' | height = 1,82 m | weight = 74 kg | dateofbirth = {{bda|1979|2|13}} | cityofbirth = [[Samora de Hidalgas|Samora]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1996–1999</br>1999–2003</br>2003–2010<br>2010–2012<br>2013–2014<br>2014–2015<br>2016–2018 | clubs = [[CF Atlas]]</br>[[AS Monaco FC|Monaco]]</br>[[FC Barcelona]]<br>[[New York Red Bulls]]<br>[[Club León]]<br>[[Hellas Verona FC]]<br>[[CF Atlas]] | caps(goals) = {{0}}77 (6)</br>87 (5)</br>163 (9)<br>44 (1)<br>40 (1)<br>35 (0)<br>58 (1) | nationalyears= 1997–2018 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 146 (19)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Rafaelis Markesas Alvaresas''' ({{es|Rafael Márquez Álvarez}}; g. [[1979]] m. [[vasario 13]] d.) – buvęs futbolininkas, gynėjas. Ilgametis [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] kapitonas. == Karjera == 2010 m. liepos 31 d. persikėlė į New York „Red Bulls“ klubą, su kuriuo pasirašė, kaip pranešama, ketverių metų, 12 mln. JAV dolerių kontraktą.<ref>http://www.nydailynews.com/sports/more_sports/2010/07/31/2010-07-31_new_york_red_bulls_bound_defender_rafael_marquez_to_leave_barcelona.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100804103450/http://www.nydailynews.com/sports/more_sports/2010/07/31/2010-07-31_new_york_red_bulls_bound_defender_rafael_marquez_to_leave_barcelona.html |date=2010-08-04 }}</ref> == Rinktinės == 1997 m. vasario 5 d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002 m. pasaulio čempionate]]. Taip pat žaidė visas ketverias [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynes, aštuntfinalyje įmušė įvartį į {{Futb|Argentinos}} vartus. Rafaelis Markesas yra vienas iš kelių futbolininkų, rungtyniavusių net 5 pasaulio futbolo čempionatuose. == Laimėjimai == '''Tarptautiniai:''' '''{{Fut|MEX|1}}''' * [[FIFA konfederacijų taurė]] (1999 m.) * [[CONCACAF Aukso Taurė]] (2003, 2011 m.) * [[Copa América]] (2 vieta – 2001 m., 3 vieta – 1999, 2007 m.) '''Klubiniai:''' {{flagicon|Monaco}} '''[[AS Monaco FC|Monaco]]''' * [[Ligue 1]] (2000 m.) * [[Trophée des champions|Super Cup]] (2000 m.) * [[Coupe de la Ligue]] (2003 m.) {{flagicon|Spain}} '''[[FC Barcelona]]''' * [[La Liga]] (2005, 2006, 2009 m.) * [[Copa del Rey]] (2009 m.) * [[Supercopa de España]] (2006, 2007 m.) * [[UEFA Čempionų Lyga]] (2006, 2009 m.) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|1}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|1|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|1|2|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2000 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2000]]|ketvirtfinalis|3|1|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|1|1|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|1|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[1999 m. Copa América|Paragvajus 1999]]|3 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|2 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2004 m. Copa América|Peru 2004]]|ketvirtfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2015 m. Copa América|Čilė 2015]]|I etapas|1|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[Copa_América_Centenario|JAV 2016]]|ketvirtfinalis|2|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Márquez, Rafael}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] 2whgwqzct1q1ch2hkb66v8gr645r2i6 7889316 7889315 2026-07-29T13:02:27Z Makenzis 46558 7889316 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Rafael Márquez |image = [[File:RafaelMarquezAlvarez.jpg|250px]] | fullname = Rafael Márquez Álvarez | nickname = ''El Kaiser de Michoacán'' | height = 1,82 m | weight = 74 kg | dateofbirth = {{bda|1979|2|13}} | cityofbirth = [[Samora de Hidalgas|Samora]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1996–1999</br>1999–2003</br>2003–2010<br>2010–2012<br>2013–2014<br>2014–2015<br>2016–2018 | clubs = [[CF Atlas]]</br>[[AS Monaco FC|Monaco]]</br>[[FC Barcelona]]<br>[[New York Red Bulls]]<br>[[Club León]]<br>[[Hellas Verona FC]]<br>[[CF Atlas]] | caps(goals) = {{0}}77 {{0}}(6)</br>{{0}}87 {{0}}(5)</br>163 {{0}}(9)<br>{{0}}44 {{0}}(1)<br>{{0}}40 {{0}}(1)<br>{{0}}35 {{0}}(0)<br>{{0}}58 {{0}}(1) | nationalyears= 1997–2018 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 146 (19)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Rafaelis Markesas Alvaresas''' ({{es|Rafael Márquez Álvarez}}; g. [[1979]] m. [[vasario 13]] d.) – buvęs futbolininkas, gynėjas. Ilgametis [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] kapitonas. == Karjera == 2010 m. liepos 31 d. persikėlė į New York „Red Bulls“ klubą, su kuriuo pasirašė, kaip pranešama, ketverių metų, 12 mln. JAV dolerių kontraktą.<ref>http://www.nydailynews.com/sports/more_sports/2010/07/31/2010-07-31_new_york_red_bulls_bound_defender_rafael_marquez_to_leave_barcelona.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100804103450/http://www.nydailynews.com/sports/more_sports/2010/07/31/2010-07-31_new_york_red_bulls_bound_defender_rafael_marquez_to_leave_barcelona.html |date=2010-08-04 }}</ref> == Rinktinės == 1997 m. vasario 5 d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002 m. pasaulio čempionate]]. Taip pat žaidė visas ketverias [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynes, aštuntfinalyje įmušė įvartį į {{Futb|Argentinos}} vartus. Rafaelis Markesas yra vienas iš kelių futbolininkų, rungtyniavusių net 5 pasaulio futbolo čempionatuose. == Laimėjimai == '''Tarptautiniai:''' '''{{Fut|MEX|1}}''' * [[FIFA konfederacijų taurė]] (1999 m.) * [[CONCACAF Aukso Taurė]] (2003, 2011 m.) * [[Copa América]] (2 vieta – 2001 m., 3 vieta – 1999, 2007 m.) '''Klubiniai:''' {{flagicon|Monaco}} '''[[AS Monaco FC|Monaco]]''' * [[Ligue 1]] (2000 m.) * [[Trophée des champions|Super Cup]] (2000 m.) * [[Coupe de la Ligue]] (2003 m.) {{flagicon|Spain}} '''[[FC Barcelona]]''' * [[La Liga]] (2005, 2006, 2009 m.) * [[Copa del Rey]] (2009 m.) * [[Supercopa de España]] (2006, 2007 m.) * [[UEFA Čempionų Lyga]] (2006, 2009 m.) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|1}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|1|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|1|2|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2000 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2000]]|ketvirtfinalis|3|1|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|1|1|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|1|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[1999 m. Copa América|Paragvajus 1999]]|3 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|2 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2004 m. Copa América|Peru 2004]]|ketvirtfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2015 m. Copa América|Čilė 2015]]|I etapas|1|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[Copa_América_Centenario|JAV 2016]]|ketvirtfinalis|2|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Márquez, Rafael}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] 29tjo8dp676skpnihfyd7n9o4fh6ikn 7889318 7889316 2026-07-29T13:03:56Z Makenzis 46558 7889318 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Rafael Márquez |image = [[File:RafaelMarquezAlvarez.jpg|250px]] | fullname = Rafael Márquez Álvarez | nickname = ''El Kaiser de Michoacán'' | height = 1,82 m | weight = 74 kg | dateofbirth = {{bda|1979|2|13}} | cityofbirth = [[Samora de Hidalgas|Samora]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1996–1999</br>1999–2003</br>2003–2010<br>2010–2012<br>2013–2014<br>2014–2015<br>2016–2018 | clubs = [[CF Atlas]]</br>[[AS Monaco FC|Monaco]]</br>[[FC Barcelona]]<br>[[New York Red Bulls]]<br>[[Club León]]<br>[[Hellas Verona FC]]<br>[[CF Atlas]] | caps(goals) = {{0}}77 {{0}}(6)</br>{{0}}87 {{0}}(5)</br>163 {{0}}(9)<br>{{0}}44 {{0}}(1)<br>{{0}}40 {{0}}(1)<br>{{0}}35 {{0}}(0)<br>{{0}}58 {{0}}(1) | nationalyears= 1997–2018 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 146 (19)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026 m. | ntupdate = 2026 m. }} '''Rafaelis Markesas Alvaresas''' ({{es|Rafael Márquez Álvarez}}; g. [[1979]] m. [[vasario 13]] d.) – buvęs futbolininkas, gynėjas. Ilgametis [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] kapitonas. == Karjera == 2010 m. liepos 31 d. persikėlė į New York „Red Bulls“ klubą, su kuriuo pasirašė, kaip pranešama, ketverių metų, 12 mln. JAV dolerių kontraktą.<ref>http://www.nydailynews.com/sports/more_sports/2010/07/31/2010-07-31_new_york_red_bulls_bound_defender_rafael_marquez_to_leave_barcelona.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100804103450/http://www.nydailynews.com/sports/more_sports/2010/07/31/2010-07-31_new_york_red_bulls_bound_defender_rafael_marquez_to_leave_barcelona.html |date=2010-08-04 }}</ref> == Rinktinės == 1997 m. vasario 5 d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002 m. pasaulio čempionate]]. Taip pat žaidė visas ketverias [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynes, aštuntfinalyje įmušė įvartį į {{Futb|Argentinos}} vartus. Rafaelis Markesas yra vienas iš kelių futbolininkų, rungtyniavusių net 5 pasaulio futbolo čempionatuose. == Laimėjimai == '''Tarptautiniai:''' '''{{Fut|MEX|1}}''' * [[FIFA konfederacijų taurė]] (1999 m.) * [[CONCACAF Aukso Taurė]] (2003, 2011 m.) * [[Copa América]] (2 vieta – 2001 m., 3 vieta – 1999, 2007 m.) '''Klubiniai:''' {{flagicon|Monaco}} '''[[AS Monaco FC|Monaco]]''' * [[Ligue 1]] (2000 m.) * [[Trophée des champions|Super Cup]] (2000 m.) * [[Coupe de la Ligue]] (2003 m.) {{flagicon|Spain}} '''[[FC Barcelona]]''' * [[La Liga]] (2005, 2006, 2009 m.) * [[Copa del Rey]] (2009 m.) * [[Supercopa de España]] (2006, 2007 m.) * [[UEFA Čempionų Lyga]] (2006, 2009 m.) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|1}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|1|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|1|2|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2000 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2000]]|ketvirtfinalis|3|1|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|1|1|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|1|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[1999 m. Copa América|Paragvajus 1999]]|3 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|2 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2004 m. Copa América|Peru 2004]]|ketvirtfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2015 m. Copa América|Čilė 2015]]|I etapas|1|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[Copa_América_Centenario|JAV 2016]]|ketvirtfinalis|2|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Márquez, Rafael}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] 6ke1hz70vmj6zoug2by1nke3101w06r 0 55466 7889337 7715287 2026-07-29T13:20:07Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7889337 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Gonzalo Pineda | fullname = Gonzalo Pineda Reyes | image = [[Vaizdas:Gonzalo Pineda.jpg|130px]] | height = 1,77 m | weight = 67 kg | dateofbirth = {{bda|1982|10|19}} | cityofbirth = [[Meksikas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = [[Cruz Azul]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2002–2005 </br> 2005– <br>2010<br>2010–<br /><br /> | clubs = [[UNAM Pumas]]</br> [[Chivas de Guadalajara]]<br>[[San Luis FC]]<br>[[Cruz Azul]]<br /><br /> | caps(goals) = 63 (1)</br> 128 (5)<br>14 (1)<br>35 (1)<br /><br /> | nationalyears = 2004–2008 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 45 (1)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = [[2011]] m. }} '''Gonsalas Pineda Rejesas''' (''Gonzalo Pineda Reyes''; g. [[1982]] m. [[spalio 19]] d.) – buvęs futbolininkas, gynėjas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. {{atnaujinti}} == Karjera== [[Cruz Azul]] klubo gynėjas. == Rinktinė == 2004 m. rugsėjo 8 d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|3|1|0|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|3|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Pineda, Gonzalo}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] 083294qvzo1h5kz93vig4l5tadaqrej 0 56028 7889301 7715237 2026-07-29T12:53:35Z Makenzis 46558 7889301 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Francisco Fonseca | fullname = José Francisco Fonseca Guzmán | nickname = Kikin | image =[[Vaizdas:Francisco Fonseca.jpg|250px]] | height = 1,84 m | weight = 79 kg | dateofbirth = {{bda|1979|10|2}} | cityofbirth = [[Leonas (Meksika)|Leonas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = [[Atlante FC]] | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2001–2002</br> 2002–2005</br>2005–2006<br>2006<br>2007–2010<br>2011<br>2011– | clubs = [[La Piedad]]</br> [[UNAM Pumas]]</br> [[Cruz Azul]]<br>[[SL Benfica]]<br>[[UANL Tigres]]<br>[[Mérida FC]]<br>[[Atlante FC]] | caps(goals) = 28 (0)</br> 81 (25)</br> 48 (25)<br>8 (1)<br>109 (15)<br>1 (0)<br>12 (5) | nationalyears = 2004–2008 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 43 (21)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Fransiskas Fonseka''' (''José Francisco Fonseca Guzmán''; g. [[1979]] m. [[spalio 2]] d.) – futbolininkas, [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] ir [[Atlante FC]] klubo puolėjas. == Karjera == {{išplėsti}} == Rinktinė == [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] žaidžia nuo [[2004]] m. [[spalio 27]] d., su rinktine žaidė visas trejas [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynes, paskutinėse grupės rungtynėse įmušė įvartį bei buvo išrinktas geriausiu rungtynių žaidėju. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|3|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Fonseca, Francisco}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] epb6fsnn2k4ib28jw22wc1u4j1naafi 7889302 7889301 2026-07-29T12:53:49Z Makenzis 46558 7889302 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Francisco Fonseca | fullname = José Francisco Fonseca Guzmán | nickname = Kikin | image =[[Vaizdas:Francisco Fonseca.jpg|250px]] | height = 1,84 m | weight = 79 kg | dateofbirth = {{bda|1979|10|2}} | cityofbirth = [[Leonas (Meksika)|Leonas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = [[Atlante FC]] | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2001–2002</br> 2002–2005</br>2005–2006<br>2006<br>2007–2010<br>2011<br>2011– | clubs = [[La Piedad]]</br> [[UNAM Pumas]]</br> [[Cruz Azul]]<br>[[SL Benfica]]<br>[[UANL Tigres]]<br>[[Mérida FC]]<br>[[Atlante FC]] | caps(goals) = 28 (0)</br> 81 (25)</br> 48 (25)<br>8 (1)<br>109 (15)<br>1 (0)<br>12 (5) | nationalyears = 2004–2008 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 43 (21)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Fransiskas Fonseka''' (''José Francisco Fonseca Guzmán''; g. [[1979]] m. [[spalio 2]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] puolėjas. == Karjera == {{išplėsti}} == Rinktinė == [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] žaidžia nuo [[2004]] m. [[spalio 27]] d., su rinktine žaidė visas trejas [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynes, paskutinėse grupės rungtynėse įmušė įvartį bei buvo išrinktas geriausiu rungtynių žaidėju. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|3|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Fonseca, Francisco}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] jfgt10las65p2yx4o5a17tmh6aehdra 7889303 7889302 2026-07-29T12:54:18Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7889303 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Francisco Fonseca | fullname = José Francisco Fonseca Guzmán | nickname = Kikin | image =[[Vaizdas:Francisco Fonseca.jpg|250px]] | height = 1,84 m | weight = 79 kg | dateofbirth = {{bda|1979|10|2}} | cityofbirth = [[Leonas (Meksika)|Leonas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = [[Atlante FC]] | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2001–2002</br> 2002–2005</br>2005–2006<br>2006<br>2007–2010<br>2011<br>2011– | clubs = [[La Piedad]]</br> [[UNAM Pumas]]</br> [[Cruz Azul]]<br>[[SL Benfica]]<br>[[UANL Tigres]]<br>[[Mérida FC]]<br>[[Atlante FC]] | caps(goals) = 28 (0)</br> 81 (25)</br> 48 (25)<br>8 (1)<br>109 (15)<br>1 (0)<br>12 (5) | nationalyears = 2004–2008 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 43 (21)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Fransiskas Fonseka''' (''José Francisco Fonseca Guzmán''; g. [[1979]] m. [[spalio 2]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] puolėjas. == Karjera == {{išplėsti}} == Rinktinė == [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] debiutavo 2004 m. spalio 27 d. Su rinktine žaidė visas trejas [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynes, paskutinėse grupės rungtynėse įmušė įvartį bei buvo išrinktas geriausiu rungtynių žaidėju. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|3|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Fonseca, Francisco}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] brd9zwt41obouboxefcquvjyxau2et4 7889304 7889303 2026-07-29T12:54:33Z Makenzis 46558 7889304 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Francisco Fonseca | fullname = José Francisco Fonseca Guzmán | nickname = Kikin | image =[[Vaizdas:Francisco Fonseca.jpg|250px]] | height = 1,84 m | weight = 79 kg | dateofbirth = {{bda|1979|10|2}} | cityofbirth = [[Leonas (Meksika)|Leonas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2001–2002</br> 2002–2005</br>2005–2006<br>2006<br>2007–2010<br>2011<br>2011– | clubs = [[La Piedad]]</br> [[UNAM Pumas]]</br> [[Cruz Azul]]<br>[[SL Benfica]]<br>[[UANL Tigres]]<br>[[Mérida FC]]<br>[[Atlante FC]] | caps(goals) = 28 (0)</br> 81 (25)</br> 48 (25)<br>8 (1)<br>109 (15)<br>1 (0)<br>12 (5) | nationalyears = 2004–2008 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 43 (21)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Fransiskas Fonseka''' (''José Francisco Fonseca Guzmán''; g. [[1979]] m. [[spalio 2]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] puolėjas. == Karjera == {{išplėsti}} == Rinktinė == [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] debiutavo 2004 m. spalio 27 d. Su rinktine žaidė visas trejas [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynes, paskutinėse grupės rungtynėse įmušė įvartį bei buvo išrinktas geriausiu rungtynių žaidėju. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|3|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Fonseca, Francisco}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] eop7c8ka8l2o6r9ot4m7m4s2g9hrxfg 7889305 7889304 2026-07-29T12:54:55Z Makenzis 46558 7889305 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Francisco Fonseca | fullname = José Francisco Fonseca Guzmán | nickname = Kikin | image =[[Vaizdas:Francisco Fonseca.jpg|250px]] | height = 1,84 m | weight = 79 kg | dateofbirth = {{bda|1979|10|2}} | cityofbirth = [[Leonas (Meksika)|Leonas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2001–2002</br> 2002–2005</br>2005–2006<br>2006<br>2007–2010<br>2011<br>2011–2013 | clubs = [[La Piedad]]</br> [[UNAM Pumas]]</br> [[Cruz Azul]]<br>[[SL Benfica]]<br>[[UANL Tigres]]<br>[[Mérida FC]]<br>[[Atlante FC]] | caps(goals) = 28 (0)</br> 81 (25)</br> 48 (25)<br>8 (1)<br>109 (15)<br>1 (0)<br>81 (13) | nationalyears = 2004–2008 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 43 (21)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Fransiskas Fonseka''' (''José Francisco Fonseca Guzmán''; g. [[1979]] m. [[spalio 2]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] puolėjas. == Karjera == {{išplėsti}} == Rinktinė == [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] debiutavo 2004 m. spalio 27 d. Su rinktine žaidė visas trejas [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynes, paskutinėse grupės rungtynėse įmušė įvartį bei buvo išrinktas geriausiu rungtynių žaidėju. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|3|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Fonseca, Francisco}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] mydgszt8nf7pkck5g8r433dkxtt4n24 7889306 7889305 2026-07-29T12:55:50Z Makenzis 46558 7889306 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Francisco Fonseca | fullname = José Francisco Fonseca Guzmán | nickname = Kikin | image =[[Vaizdas:Francisco Fonseca.jpg|250px]] | height = 1,84 m | weight = 79 kg | dateofbirth = {{bda|1979|10|2}} | cityofbirth = [[Leonas (Meksika)|Leonas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2001–2002</br> 2002–2005</br>2005–2006<br>2006<br>2007–2010<br>2011<br>2011–2013<br />2014–2015 | clubs = [[La Piedad]]</br> [[UNAM Pumas]]</br> [[Cruz Azul]]<br>[[SL Benfica]]<br>[[UANL Tigres]]<br>[[Mérida FC]]<br>[[Atlante FC]]<br />[[Santos de Guápiles]] | caps(goals) = 28 (0)</br> 81 (25)</br> 48 (25)<br>8 (1)<br>109 (15)<br>1 (0)<br>81 (13)<br />6 {{0}}(0) | nationalyears = 2004–2008 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 43 (21)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Fransiskas Fonseka''' (''José Francisco Fonseca Guzmán''; g. [[1979]] m. [[spalio 2]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] puolėjas. == Karjera == {{išplėsti}} == Rinktinė == [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] debiutavo 2004 m. spalio 27 d. Su rinktine žaidė visas trejas [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynes, paskutinėse grupės rungtynėse įmušė įvartį bei buvo išrinktas geriausiu rungtynių žaidėju. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|3|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Fonseca, Francisco}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] 26alvr4zx9d9pqdd98nui59rn154wwr 0 56046 7889323 7715281 2026-07-29T13:07:11Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7889323 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Luis Ernesto Pérez | fullname = Luis Ernesto Pérez Gómez | nickname = Lucho | image = [[Vaizdas:Luis Pérez and Ricardo Lavolpe - CF Monterrey.jpg|180px]] | height = 1,70 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{Gimė|1981|1|12|T}} | cityofbirth = [[Meksikas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1999–2003</br>2003– | clubs = [[Club Necaxa]]</br> [[CF Monterrey]] | caps(goals) = 115 (13)</br> 253 (37) | nationalyears = 1998– | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 68 (8)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Luisas Ernestas Peresas Gomesas''' (''Luis Ernesto Pérez Gómez''; g. [[1981]] m. [[sausio 12]] d.) – buvęs futbolininkas, saugas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Club Necaxa|„Necaxa“]] klube, o 2003 m. persikėlė į [[CF Monterrey|Monterrey]]. == Rinktinė == [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] žaidė nuo 1998 m. lapkričio 17 d. Su rinktine žaidė dvejose [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynėse, rungtynėse prieš Portugaliją žaidėjui parodytos dvi geltonos kortelės ir 61 rungtynių minutę jis išvarytas iš aikštės. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|2|0|0|1|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|katvirtfinalis|4|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Pérez, Luis Ernesto}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] npx5io1skprdu1lsff1bd0i9ztf0s40 7889324 7889323 2026-07-29T13:08:08Z Makenzis 46558 7889324 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Luis Ernesto Pérez | fullname = Luis Ernesto Pérez Gómez | nickname = Lucho | image = [[Vaizdas:Luis Pérez and Ricardo Lavolpe - CF Monterrey.jpg|180px]] | height = 1,70 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{Gimė|1981|1|12|T}} | cityofbirth = [[Meksikas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1999–2003</br>2003– | clubs = [[Club Necaxa]]</br> [[CF Monterrey]] | caps(goals) = 115 (13)</br> 253 (37) | nationalyears = 1998–2011 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 68 (8)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2026 m. }} '''Luisas Ernestas Peresas Gomesas''' (''Luis Ernesto Pérez Gómez''; g. [[1981]] m. [[sausio 12]] d.) – buvęs futbolininkas, saugas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Club Necaxa|„Necaxa“]] klube, o 2003 m. persikėlė į [[CF Monterrey|Monterrey]]. == Rinktinė == [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] žaidė nuo 1998 m. lapkričio 17 d. Su rinktine žaidė dvejose [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynėse, rungtynėse prieš Portugaliją žaidėjui parodytos dvi geltonos kortelės ir 61 rungtynių minutę jis išvarytas iš aikštės. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|2|0|0|1|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|katvirtfinalis|4|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Pérez, Luis Ernesto}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] kov752ki8nzz44b59gbrwuigknkwgag 7889325 7889324 2026-07-29T13:08:42Z Makenzis 46558 7889325 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Luis Ernesto Pérez | fullname = Luis Ernesto Pérez Gómez | nickname = Lucho | image = [[Vaizdas:Luis Pérez and Ricardo Lavolpe - CF Monterrey.jpg|180px]] | height = 1,70 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{Gimė|1981|1|12|T}} | cityofbirth = [[Meksikas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1999–2003</br>2003–<br /><br /><br /> | clubs = [[Club Necaxa]]</br> [[CF Monterrey]]<br /><br /><br /> | caps(goals) = 115 (13)</br> 253 (37)<br /><br /><br /> | nationalyears = 1998–2011 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 68 (8)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2026 m. }} '''Luisas Ernestas Peresas Gomesas''' (''Luis Ernesto Pérez Gómez''; g. [[1981]] m. [[sausio 12]] d.) – buvęs futbolininkas, saugas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Club Necaxa|„Necaxa“]] klube, o 2003 m. persikėlė į [[CF Monterrey|Monterrey]]. == Rinktinė == [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] žaidė nuo 1998 m. lapkričio 17 d. Su rinktine žaidė dvejose [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynėse, rungtynėse prieš Portugaliją žaidėjui parodytos dvi geltonos kortelės ir 61 rungtynių minutę jis išvarytas iš aikštės. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|2|0|0|1|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|katvirtfinalis|4|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Pérez, Luis Ernesto}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] ks38uw4z585o3hdm6cotsnli7t4bk0d 7889326 7889325 2026-07-29T13:09:11Z Makenzis 46558 7889326 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Luis Ernesto Pérez | fullname = Luis Ernesto Pérez Gómez | nickname = Lucho | image = [[Vaizdas:Luis Pérez and Ricardo Lavolpe - CF Monterrey.jpg|180px]] | height = 1,70 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{Gimė|1981|1|12|T}} | cityofbirth = [[Meksikas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1999–2003</br>2003–<br /><br /><br /> | clubs = [[Club Necaxa]]</br> [[CF Monterrey]]<br /><br /><br /> | caps(goals) = 115 (13)</br> 253 (37)<br /><br /><br /> | nationalyears = 1998–2011 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}68 {{0}}(8)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2026 m. }} '''Luisas Ernestas Peresas Gomesas''' (''Luis Ernesto Pérez Gómez''; g. [[1981]] m. [[sausio 12]] d.) – buvęs futbolininkas, saugas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Club Necaxa|„Necaxa“]] klube, o 2003 m. persikėlė į [[CF Monterrey|Monterrey]]. == Rinktinė == [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] žaidė nuo 1998 m. lapkričio 17 d. Su rinktine žaidė dvejose [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynėse, rungtynėse prieš Portugaliją žaidėjui parodytos dvi geltonos kortelės ir 61 rungtynių minutę jis išvarytas iš aikštės. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|2|0|0|1|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|katvirtfinalis|4|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Pérez, Luis Ernesto}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] 2anjazpgpju7t0hj0oeaenuig72c55d 7889327 7889326 2026-07-29T13:09:37Z Makenzis 46558 7889327 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Luis Ernesto Pérez | fullname = Luis Ernesto Pérez Gómez | nickname = Lucho | image = [[Vaizdas:Luis Pérez and Ricardo Lavolpe - CF Monterrey.jpg|180px]] | height = 1,70 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{Gimė|1981|1|12|T}} | cityofbirth = [[Meksikas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1999–2003</br>2003–<br /><br /><br /> | clubs = [[Club Necaxa]]</br> [[CF Monterrey]]<br /><br /><br /> | caps(goals) = 115 (13)</br>323 (51)<br /><br /><br /> | nationalyears = 1998–2011 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}68 {{0}}(8)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2026 m. }} '''Luisas Ernestas Peresas Gomesas''' (''Luis Ernesto Pérez Gómez''; g. [[1981]] m. [[sausio 12]] d.) – buvęs futbolininkas, saugas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Club Necaxa|„Necaxa“]] klube, o 2003 m. persikėlė į [[CF Monterrey|Monterrey]]. == Rinktinė == [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] žaidė nuo 1998 m. lapkričio 17 d. Su rinktine žaidė dvejose [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynėse, rungtynėse prieš Portugaliją žaidėjui parodytos dvi geltonos kortelės ir 61 rungtynių minutę jis išvarytas iš aikštės. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|2|0|0|1|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|katvirtfinalis|4|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Pérez, Luis Ernesto}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] lx8ozfzrwlppun8pp0lju9qpz3017vy 7889328 7889327 2026-07-29T13:10:06Z Makenzis 46558 7889328 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Luis Ernesto Pérez | fullname = Luis Ernesto Pérez Gómez | nickname = Lucho | image = [[Vaizdas:Luis Pérez and Ricardo Lavolpe - CF Monterrey.jpg|180px]] | height = 1,70 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{Gimė|1981|1|12|T}} | cityofbirth = [[Meksikas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1999–2003</br>2003–2012<br />2012–2013<br /><br /> | clubs = [[Club Necaxa]]</br> [[CF Monterrey]]<br />[[]]<br /><br /> | caps(goals) = 115 (13)</br>323 (51)<br />()<br /><br /> | nationalyears = 1998–2011 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}68 {{0}}(8)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2026 m. }} '''Luisas Ernestas Peresas Gomesas''' (''Luis Ernesto Pérez Gómez''; g. [[1981]] m. [[sausio 12]] d.) – buvęs futbolininkas, saugas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Club Necaxa|„Necaxa“]] klube, o 2003 m. persikėlė į [[CF Monterrey|Monterrey]]. == Rinktinė == [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] žaidė nuo 1998 m. lapkričio 17 d. Su rinktine žaidė dvejose [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynėse, rungtynėse prieš Portugaliją žaidėjui parodytos dvi geltonos kortelės ir 61 rungtynių minutę jis išvarytas iš aikštės. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|2|0|0|1|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|katvirtfinalis|4|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Pérez, Luis Ernesto}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] bs4o6bb3u7m0r1t8ab3363izrdjyj2c 7889329 7889328 2026-07-29T13:11:05Z Makenzis 46558 7889329 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Luis Ernesto Pérez | fullname = Luis Ernesto Pérez Gómez | nickname = Lucho | image = [[Vaizdas:Luis Pérez and Ricardo Lavolpe - CF Monterrey.jpg|180px]] | height = 1,70 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{Gimė|1981|1|12|T}} | cityofbirth = [[Meksikas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1999–2003</br>2003–2012<br />2012–2013<br /><br /> | clubs = [[Club Necaxa]]</br> [[CF Monterrey]]<br />[[CD Guadalajara]]<br /><br /> | caps(goals) = 115 (13)</br>323 (51)<br />{{0}}25 {{0}}(0)<br /><br /> | nationalyears = 1998–2011 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}68 {{0}}(8)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2026 m. }} '''Luisas Ernestas Peresas Gomesas''' (''Luis Ernesto Pérez Gómez''; g. [[1981]] m. [[sausio 12]] d.) – buvęs futbolininkas, saugas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Club Necaxa|„Necaxa“]] klube, o 2003 m. persikėlė į [[CF Monterrey|Monterrey]]. == Rinktinė == [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] žaidė nuo 1998 m. lapkričio 17 d. Su rinktine žaidė dvejose [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynėse, rungtynėse prieš Portugaliją žaidėjui parodytos dvi geltonos kortelės ir 61 rungtynių minutę jis išvarytas iš aikštės. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|2|0|0|1|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|katvirtfinalis|4|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Pérez, Luis Ernesto}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] d2kglz1gqfe4jgbg72e1gr86geqpbzg 7889330 7889329 2026-07-29T13:13:09Z Makenzis 46558 7889330 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Luis Ernesto Pérez | fullname = Luis Ernesto Pérez Gómez | nickname = Lucho | image = [[Vaizdas:Luis Pérez and Ricardo Lavolpe - CF Monterrey.jpg|180px]] | height = 1,70 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{Gimė|1981|1|12|T}} | cityofbirth = [[Meksikas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1999–2003</br>2003–2012<br />2012–2013<br /><br /><br />2015–2016 | clubs = [[Club Necaxa]]</br> [[CF Monterrey]]<br />[[CD Guadalajara]]<br />[[]]<br />[[]]<br />[[CF Monterrey]] | caps(goals) = 115 (13)</br>323 (51)<br />{{0}}25 {{0}}(0)<br /><br /><br />{{0}}12 {{0}}(0) | nationalyears = 1998–2011 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}68 {{0}}(8)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2026 m. }} '''Luisas Ernestas Peresas Gomesas''' (''Luis Ernesto Pérez Gómez''; g. [[1981]] m. [[sausio 12]] d.) – buvęs futbolininkas, saugas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Club Necaxa|„Necaxa“]] klube, o 2003 m. persikėlė į [[CF Monterrey|Monterrey]]. == Rinktinė == [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] žaidė nuo 1998 m. lapkričio 17 d. Su rinktine žaidė dvejose [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynėse, rungtynėse prieš Portugaliją žaidėjui parodytos dvi geltonos kortelės ir 61 rungtynių minutę jis išvarytas iš aikštės. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|2|0|0|1|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|katvirtfinalis|4|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Pérez, Luis Ernesto}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] qvwpdppied8zvsch45jiae8qunj56mq 7889331 7889330 2026-07-29T13:14:13Z Makenzis 46558 7889331 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Luis Ernesto Pérez | fullname = Luis Ernesto Pérez Gómez | nickname = Lucho | image = [[Vaizdas:Luis Pérez and Ricardo Lavolpe - CF Monterrey.jpg|180px]] | height = 1,70 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{Gimė|1981|1|12|T}} | cityofbirth = [[Meksikas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1999–2003</br>2003–2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014<br />2015–2016 | clubs = [[Club Necaxa]]</br> [[CF Monterrey]]<br />[[CD Guadalajara]]<br />→ Chiapas (skol.)<br />[[]]<br />[[CF Monterrey]] | caps(goals) = 115 (13)</br>323 (51)<br />{{0}}25 {{0}}(0)<br /><br /><br />{{0}}12 {{0}}(0) | nationalyears = 1998–2011 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}68 {{0}}(8)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2026 m. }} '''Luisas Ernestas Peresas Gomesas''' (''Luis Ernesto Pérez Gómez''; g. [[1981]] m. [[sausio 12]] d.) – buvęs futbolininkas, saugas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Club Necaxa|„Necaxa“]] klube, o 2003 m. persikėlė į [[CF Monterrey|Monterrey]]. == Rinktinė == [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] žaidė nuo 1998 m. lapkričio 17 d. Su rinktine žaidė dvejose [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynėse, rungtynėse prieš Portugaliją žaidėjui parodytos dvi geltonos kortelės ir 61 rungtynių minutę jis išvarytas iš aikštės. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|2|0|0|1|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|katvirtfinalis|4|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Pérez, Luis Ernesto}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] gg290yjmj81zmy719a0gcdr3naa94b2 7889332 7889331 2026-07-29T13:15:17Z Makenzis 46558 7889332 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Luis Ernesto Pérez | fullname = Luis Ernesto Pérez Gómez | nickname = Lucho | image = [[Vaizdas:Luis Pérez and Ricardo Lavolpe - CF Monterrey.jpg|180px]] | height = 1,70 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{Gimė|1981|1|12|T}} | cityofbirth = [[Meksikas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1999–2003</br>2003–2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014<br />2015–2016 | clubs = [[Club Necaxa]]</br> [[CF Monterrey]]<br />[[CD Guadalajara]]<br />→ [[Querétaro FC|Querétaro FC]] (skol.)<br />→ Chiapas (skol.)<br />[[CF Monterrey]] | caps(goals) = 115 (13)</br>323 (51)<br />{{0}}25 {{0}}(0)<br />17 (0)<br />()<br />{{0}}12 {{0}}(0) | nationalyears = 1998–2011 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}68 {{0}}(8)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2026 m. }} '''Luisas Ernestas Peresas Gomesas''' (''Luis Ernesto Pérez Gómez''; g. [[1981]] m. [[sausio 12]] d.) – buvęs futbolininkas, saugas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Club Necaxa|„Necaxa“]] klube, o 2003 m. persikėlė į [[CF Monterrey|Monterrey]]. == Rinktinė == [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] žaidė nuo 1998 m. lapkričio 17 d. Su rinktine žaidė dvejose [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynėse, rungtynėse prieš Portugaliją žaidėjui parodytos dvi geltonos kortelės ir 61 rungtynių minutę jis išvarytas iš aikštės. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|2|0|0|1|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|katvirtfinalis|4|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Pérez, Luis Ernesto}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] 8huxemxw7hi0xjg7u5ihyl47b86ld7a 7889334 7889332 2026-07-29T13:17:18Z Makenzis 46558 7889334 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Luis Ernesto Pérez | fullname = Luis Ernesto Pérez Gómez | nickname = Lucho | image = [[Vaizdas:Luis Pérez and Ricardo Lavolpe - CF Monterrey.jpg|180px]] | height = 1,70 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{Gimė|1981|1|12|T}} | cityofbirth = [[Meksikas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1999–2003</br>2003–2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014<br />2015–2016 | clubs = [[Club Necaxa]]</br> [[CF Monterrey]]<br />[[CD Guadalajara]]<br />→ [[Querétaro FC|Querétaro FC]] (skol.)<br />→ Chiapas (skol.)<br />[[CF Monterrey]] | caps(goals) = 115 (13)</br>323 (51)<br />{{0}}25 {{0}}(0)<br />{{0}}17 {{0}}(0)<br />{{0}}18 {{0}}(0)<br />{{0}}12 {{0}}(0) | nationalyears = 1998–2011 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}68 {{0}}(8)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026 m. | ntupdate = 2026 m. }} '''Luisas Ernestas Peresas Gomesas''' (''Luis Ernesto Pérez Gómez''; g. [[1981]] m. [[sausio 12]] d.) – buvęs futbolininkas, saugas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Club Necaxa|„Necaxa“]] klube, o 2003 m. persikėlė į [[CF Monterrey|Monterrey]]. == Rinktinė == [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] žaidė nuo 1998 m. lapkričio 17 d. Su rinktine žaidė dvejose [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynėse, rungtynėse prieš Portugaliją žaidėjui parodytos dvi geltonos kortelės ir 61 rungtynių minutę jis išvarytas iš aikštės. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|2|0|0|1|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|katvirtfinalis|4|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Pérez, Luis Ernesto}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] 85hq1os72mo5db6blqnkpfpcwnu2vem 7889335 7889334 2026-07-29T13:19:11Z Makenzis 46558 7889335 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Luis Ernesto Pérez | fullname = Luis Ernesto Pérez Gómez | nickname = Lucho | image = [[Vaizdas:Luis Pérez and Ricardo Lavolpe - CF Monterrey.jpg|180px]] | height = 1,70 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{Gimė|1981|1|12|T}} | cityofbirth = [[Meksikas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1999–2003</br>2003–2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014<br />2015–2016 | clubs = [[Club Necaxa]]</br> [[CF Monterrey]]<br />[[CD Guadalajara]]<br />→ [[Querétaro FC|Querétaro FC]] (skol.)<br />→ Chiapas (skol.)<br />[[CF Monterrey]] | caps(goals) = 115 (13)</br>323 (51)<br />{{0}}25 {{0}}(0)<br />{{0}}17 {{0}}(0)<br />{{0}}18 {{0}}(0)<br />{{0}}12 {{0}}(0) | nationalyears = 1998–2011 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}68 {{0}}(8)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026 m. | ntupdate = 2026 m. }} '''Luisas Ernestas Peresas Gomesas''' (''Luis Ernesto Pérez Gómez''; g. [[1981]] m. [[sausio 12]] d.) – buvęs futbolininkas, saugas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Club Necaxa|„Necaxa“]] klube, nuo 2003 m. rungtyniavo [[CF Monterrey]]. 2012 m. persikėlė į [[CD Guadalajara]]. Nuomos pagrindais perleistas [[Querétaro FC|Querétaro FC]], o vėliau Chiapas 2015 m. grįžo į [[CF Monterrey|Monterrey]]. == Rinktinė == [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] žaidė nuo 1998 m. lapkričio 17 d. Su rinktine žaidė dvejose [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynėse, rungtynėse prieš Portugaliją žaidėjui parodytos dvi geltonos kortelės ir 61 rungtynių minutę jis išvarytas iš aikštės. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|2|0|0|1|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|katvirtfinalis|4|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Pérez, Luis Ernesto}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] p2qlywjjce34envwjfe31lqzfm66jhh 0 56383 7889338 7715292 2026-07-29T13:21:26Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889338 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Francisco Rodríguez | fullname = Francisco Javier Rodríguez Pinedo | image = [[Vaizdas:Maza Rodríguez.jpg|220px]] | nickname = Maza | height = 1,91 m | weight = 80 kg | dateofbirth = {{bda|1981|10|20}} | cityofbirth = [[Masatlanas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = [[Cruz Azul]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2003–2008<br />2008–2011<br />2011–2012<br />2013–2014<br>2014- | clubs = [[Chivas de Guadalajara]]<br />[[PSV Eindhoven]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br />[[Club América]]<br>[[Cruz Azul]] | caps(goals) = 171 (5)<br />60 (4)<br />40 (2)<br />48 (1)<br>{{0}}() | nationalyears = 2004– | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 97 (1)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = [[2014]] m. }} '''Fransiskas Chavjeras Rodrigesas Pinedas''' (''Francisco Javier Rodríguez Pinedo''; g. [[1981]] m. [[spalio 20]] d.) – buvęs futbolininkas, gynėjas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == 2011 m. liepos 15 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-us/news/69/transfer-zone/2011/07/15/2575908/official-stuttgart-seals-signing-of-francisco-rodriguez-from</ref> == Rinktinė == [[2004]] m. [[vasario 18]] d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje komandoje]]. Pakviestas dalyvauti [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur grupės varžybose sužaidė vieną kėlinį. [[2011]] m. [[birželio 10]] d. 5 futbolininkai buvo diskvalifikuoti iš rinktinės, dėl draudžiamų preparatų vartojimo, tarp jų ir Francisco Rodriguez.<ref>http://wwos.ninemsn.com.au/article.aspx?id=8259682{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|1|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|1|0|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Rodríguez, Francisco}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] t6ctumirpmi4rs1q5k3v56mbhveunjc 7889339 7889338 2026-07-29T13:21:48Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7889339 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Francisco Rodríguez | fullname = Francisco Javier Rodríguez Pinedo | image = [[Vaizdas:Maza Rodríguez.jpg|220px]] | nickname = Maza | height = 1,91 m | weight = 80 kg | dateofbirth = {{bda|1981|10|20}} | cityofbirth = [[Masatlanas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = [[Cruz Azul]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2003–2008<br />2008–2011<br />2011–2012<br />2013–2014<br>2014- | clubs = [[Chivas de Guadalajara]]<br />[[PSV Eindhoven]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br />[[Club América]]<br>[[Cruz Azul]] | caps(goals) = 171 (5)<br />60 (4)<br />40 (2)<br />48 (1)<br>{{0}}() | nationalyears = 2004– | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 97 (1)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = [[2014]] m. }} '''Fransiskas Chavjeras Rodrigesas Pinedas''' (''Francisco Javier Rodríguez Pinedo''; g. [[1981]] m. [[spalio 20]] d.) – buvęs futbolininkas, gynėjas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == 2011 m. liepos 15 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-us/news/69/transfer-zone/2011/07/15/2575908/official-stuttgart-seals-signing-of-francisco-rodriguez-from</ref> == Rinktinė == 2004 m. vasario 18 d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje komandoje]]. Pakviestas dalyvauti [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur grupės varžybose sužaidė vieną kėlinį. 2011 m. birželio 10 d. 5 futbolininkai buvo diskvalifikuoti iš rinktinės, dėl draudžiamų preparatų vartojimo, tarp jų ir Francisco Rodriguez.<ref>http://wwos.ninemsn.com.au/article.aspx?id=8259682{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|1|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|1|0|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Rodríguez, Francisco}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] rr3x4pgffebo0uflil6asv57qe9udiu 7889341 7889339 2026-07-29T13:24:10Z Makenzis 46558 7889341 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Francisco Rodríguez | fullname = Francisco Javier Rodríguez Pinedo | image = [[Vaizdas:Maza Rodríguez.jpg|220px]] | nickname = Maza | height = 1,91 m | weight = 80 kg | dateofbirth = {{bda|1981|10|20}} | cityofbirth = [[Masatlanas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = [[Cruz Azul]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2003–2008<br />2008–2011<br />2011–2012<br />2013–2014<br>2014- | clubs = [[Chivas de Guadalajara]]<br />[[PSV Eindhoven]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br />[[Club América]]<br>[[Cruz Azul]] | caps(goals) = 171 (5)<br />60 (4)<br />40 (2)<br />48 (1)<br>{{0}}() | nationalyears = 2004–2015 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 97 (1)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = [[2014]] m. }} '''Fransiskas Chavjeras Rodrigesas Pinedas''' (''Francisco Javier Rodríguez Pinedo''; g. [[1981]] m. [[spalio 20]] d.) – buvęs futbolininkas, gynėjas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == 2011 m. liepos 15 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-us/news/69/transfer-zone/2011/07/15/2575908/official-stuttgart-seals-signing-of-francisco-rodriguez-from</ref> == Rinktinė == 2004 m. vasario 18 d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje komandoje]]. Pakviestas dalyvauti [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur grupės varžybose sužaidė vieną kėlinį. 2011 m. birželio 10 d. 5 futbolininkai buvo diskvalifikuoti iš rinktinės, dėl draudžiamų preparatų vartojimo, tarp jų ir Francisco Rodriguez.<ref>http://wwos.ninemsn.com.au/article.aspx?id=8259682{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|1|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|1|0|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Rodríguez, Francisco}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] fkxtc06w7k85pkip38eoiiqtv0wkyer 7889342 7889341 2026-07-29T13:24:31Z Makenzis 46558 7889342 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Francisco Rodríguez | fullname = Francisco Javier Rodríguez Pinedo | image = [[Vaizdas:Maza Rodríguez.jpg|220px]] | nickname = Maza | height = 1,91 m | weight = 80 kg | dateofbirth = {{bda|1981|10|20}} | cityofbirth = [[Masatlanas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = [[Cruz Azul]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2003–2008<br />2008–2011<br />2011–2012<br />2013–2014<br>2014- | clubs = [[Chivas de Guadalajara]]<br />[[PSV Eindhoven]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br />[[Club América]]<br>[[Cruz Azul]] | caps(goals) = 171 (5)<br />60 (4)<br />40 (2)<br />48 (1)<br>{{0}}() | nationalyears = 2004–2015 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 108 (1)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2026 m. }} '''Fransiskas Chavjeras Rodrigesas Pinedas''' (''Francisco Javier Rodríguez Pinedo''; g. [[1981]] m. [[spalio 20]] d.) – buvęs futbolininkas, gynėjas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == 2011 m. liepos 15 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-us/news/69/transfer-zone/2011/07/15/2575908/official-stuttgart-seals-signing-of-francisco-rodriguez-from</ref> == Rinktinė == 2004 m. vasario 18 d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje komandoje]]. Pakviestas dalyvauti [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur grupės varžybose sužaidė vieną kėlinį. 2011 m. birželio 10 d. 5 futbolininkai buvo diskvalifikuoti iš rinktinės, dėl draudžiamų preparatų vartojimo, tarp jų ir Francisco Rodriguez.<ref>http://wwos.ninemsn.com.au/article.aspx?id=8259682{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|1|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|1|0|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Rodríguez, Francisco}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] or29elnbfmm2ot68z5cmwvgte9mat8s 7889343 7889342 2026-07-29T13:25:07Z Makenzis 46558 7889343 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Francisco Rodríguez | fullname = Francisco Javier Rodríguez Pinedo | image = [[Vaizdas:Maza Rodríguez.jpg|220px]] | nickname = Maza | height = 1,91 m | weight = 80 kg | dateofbirth = {{bda|1981|10|20}} | cityofbirth = [[Masatlanas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = [[Cruz Azul]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2003–2008<br />2008–2011<br />2011–2012<br />2013–2014<br>2014–2018 | clubs = [[Chivas de Guadalajara]]<br />[[PSV Eindhoven]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br />[[Club América]]<br>[[Cruz Azul]] | caps(goals) = 171 (5)<br />60 (4)<br />40 (2)<br />48 (1)<br>54 {{0}}(0) | nationalyears = 2004–2015 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 108 (1)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2026 m. }} '''Fransiskas Chavjeras Rodrigesas Pinedas''' (''Francisco Javier Rodríguez Pinedo''; g. [[1981]] m. [[spalio 20]] d.) – buvęs futbolininkas, gynėjas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == 2011 m. liepos 15 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-us/news/69/transfer-zone/2011/07/15/2575908/official-stuttgart-seals-signing-of-francisco-rodriguez-from</ref> == Rinktinė == 2004 m. vasario 18 d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje komandoje]]. Pakviestas dalyvauti [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur grupės varžybose sužaidė vieną kėlinį. 2011 m. birželio 10 d. 5 futbolininkai buvo diskvalifikuoti iš rinktinės, dėl draudžiamų preparatų vartojimo, tarp jų ir Francisco Rodriguez.<ref>http://wwos.ninemsn.com.au/article.aspx?id=8259682{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|1|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|1|0|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Rodríguez, Francisco}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] feinew72a62w5yrxzxti9ly2tbrcbj2 7889347 7889343 2026-07-29T13:30:06Z Makenzis 46558 7889347 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Francisco Rodríguez | fullname = Francisco Javier Rodríguez Pinedo | image = [[Vaizdas:Maza Rodríguez.jpg|220px]] | nickname = Maza | height = 1,91 m | weight = 80 kg | dateofbirth = {{bda|1981|10|20}} | cityofbirth = [[Masatlanas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = [[Cruz Azul]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2003–2008<br />2008–2011<br />2011–2012<br />2013–2014<br>2014–2018 | clubs = [[Chivas de Guadalajara]]<br />[[PSV Eindhoven]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br />[[Club América]]<br>[[Cruz Azul]] | caps(goals) = 171 {{0}}(5)<br />{{0}}60 {{0}}(4)<br />{{0}}40 {{0}}(2)<br />{{0}}48 {{0}}(1)<br>{{0}}54 {{0}}(0) | nationalyears = 2004–2015 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 108 (1)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2026 m. }} '''Fransiskas Chavjeras Rodrigesas Pinedas''' (''Francisco Javier Rodríguez Pinedo''; g. [[1981]] m. [[spalio 20]] d.) – buvęs futbolininkas, gynėjas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == 2011 m. liepos 15 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-us/news/69/transfer-zone/2011/07/15/2575908/official-stuttgart-seals-signing-of-francisco-rodriguez-from</ref> == Rinktinė == 2004 m. vasario 18 d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje komandoje]]. Pakviestas dalyvauti [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur grupės varžybose sužaidė vieną kėlinį. 2011 m. birželio 10 d. 5 futbolininkai buvo diskvalifikuoti iš rinktinės, dėl draudžiamų preparatų vartojimo, tarp jų ir Francisco Rodriguez.<ref>http://wwos.ninemsn.com.au/article.aspx?id=8259682{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|1|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|1|0|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Rodríguez, Francisco}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] 2m11bssthvjqx58m3xnbrrpkh2krurz 7889349 7889347 2026-07-29T13:31:41Z Makenzis 46558 7889349 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Francisco Rodríguez | fullname = Francisco Javier Rodríguez Pinedo | image = [[Vaizdas:Maza Rodríguez.jpg|220px]] | nickname = Maza | height = 1,91 m | weight = 80 kg | dateofbirth = {{bda|1981|10|20}} | cityofbirth = [[Masatlanas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = [[Cruz Azul]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2003–2008<br />2008–2011<br />2011–2012<br />2013–2014<br>2014–2018<br />2017–2018<br />2018–2019 | clubs = [[Chivas de Guadalajara]]<br />[[PSV Eindhoven]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br />[[Club América]]<br>[[Cruz Azul]]<br />Lobos BUAP<br />Lobos BUAP | caps(goals) = 171 {{0}}(5)<br />{{0}}60 {{0}}(4)<br />{{0}}40 {{0}}(2)<br />{{0}}48 {{0}}(1)<br>{{0}}54 {{0}}(0) | nationalyears = 2004–2015 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 108 (1)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2026 m. }} '''Fransiskas Chavjeras Rodrigesas Pinedas''' (''Francisco Javier Rodríguez Pinedo''; g. [[1981]] m. [[spalio 20]] d.) – buvęs futbolininkas, gynėjas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == 2011 m. liepos 15 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-us/news/69/transfer-zone/2011/07/15/2575908/official-stuttgart-seals-signing-of-francisco-rodriguez-from</ref> == Rinktinė == 2004 m. vasario 18 d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje komandoje]]. Pakviestas dalyvauti [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur grupės varžybose sužaidė vieną kėlinį. 2011 m. birželio 10 d. 5 futbolininkai buvo diskvalifikuoti iš rinktinės, dėl draudžiamų preparatų vartojimo, tarp jų ir Francisco Rodriguez.<ref>http://wwos.ninemsn.com.au/article.aspx?id=8259682{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|1|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|1|0|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Rodríguez, Francisco}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] p63z4evwf2h6pjwvqouy5joek9zzpio 7889350 7889349 2026-07-29T13:32:20Z Makenzis 46558 7889350 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Francisco Rodríguez | fullname = Francisco Javier Rodríguez Pinedo | image = [[Vaizdas:Maza Rodríguez.jpg|220px]] | nickname = Maza | height = 1,91 m | weight = 80 kg | dateofbirth = {{bda|1981|10|20}} | cityofbirth = [[Masatlanas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = [[Cruz Azul]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2003–2008<br />2008–2011<br />2011–2012<br />2013–2014<br>2014–2018<br />2017–2018<br />2018–2019 | clubs = [[Chivas de Guadalajara]]<br />[[PSV Eindhoven]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br />[[Club América]]<br>[[Cruz Azul]]<br />→ Lobos BUAP (skol.)<br />Lobos BUAP | caps(goals) = 171 {{0}}(5)<br />{{0}}60 {{0}}(4)<br />{{0}}40 {{0}}(2)<br />{{0}}48 {{0}}(1)<br>{{0}}54 {{0}}(0)<br />{{0}}28 {{0}}(2) | nationalyears = 2004–2015 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 108 (1)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2026 m. }} '''Fransiskas Chavjeras Rodrigesas Pinedas''' (''Francisco Javier Rodríguez Pinedo''; g. [[1981]] m. [[spalio 20]] d.) – buvęs futbolininkas, gynėjas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == 2011 m. liepos 15 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-us/news/69/transfer-zone/2011/07/15/2575908/official-stuttgart-seals-signing-of-francisco-rodriguez-from</ref> == Rinktinė == 2004 m. vasario 18 d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje komandoje]]. Pakviestas dalyvauti [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur grupės varžybose sužaidė vieną kėlinį. 2011 m. birželio 10 d. 5 futbolininkai buvo diskvalifikuoti iš rinktinės, dėl draudžiamų preparatų vartojimo, tarp jų ir Francisco Rodriguez.<ref>http://wwos.ninemsn.com.au/article.aspx?id=8259682{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|1|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|1|0|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Rodríguez, Francisco}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] 8p2lz6msn0b37fw95cgjjtngdxju2ml 7889351 7889350 2026-07-29T13:32:57Z Makenzis 46558 7889351 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Francisco Rodríguez | fullname = Francisco Javier Rodríguez Pinedo | image = [[Vaizdas:Maza Rodríguez.jpg|220px]] | nickname = Maza | height = 1,91 m | weight = 80 kg | dateofbirth = {{bda|1981|10|20}} | cityofbirth = [[Masatlanas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = [[Cruz Azul]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2003–2008<br />2008–2011<br />2011–2012<br />2013–2014<br>2014–2018<br />2017–2018<br />2018–2019 | clubs = [[Chivas de Guadalajara]]<br />[[PSV Eindhoven]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br />[[Club América]]<br>[[Cruz Azul]]<br />→ Lobos BUAP (skol.)<br />Lobos BUAP | caps(goals) = 171 {{0}}(5)<br />{{0}}60 {{0}}(4)<br />{{0}}40 {{0}}(2)<br />{{0}}48 {{0}}(1)<br>{{0}}54 {{0}}(0)<br />{{0}}28 {{0}}(2)<br />{{0}}34 {{0}}(1) | nationalyears = 2004–2015 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 108 (1)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026 m. | ntupdate = 2026 m. }} '''Fransiskas Chavjeras Rodrigesas Pinedas''' (''Francisco Javier Rodríguez Pinedo''; g. [[1981]] m. [[spalio 20]] d.) – buvęs futbolininkas, gynėjas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == 2011 m. liepos 15 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-us/news/69/transfer-zone/2011/07/15/2575908/official-stuttgart-seals-signing-of-francisco-rodriguez-from</ref> == Rinktinė == 2004 m. vasario 18 d. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje komandoje]]. Pakviestas dalyvauti [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur grupės varžybose sužaidė vieną kėlinį. 2011 m. birželio 10 d. 5 futbolininkai buvo diskvalifikuoti iš rinktinės, dėl draudžiamų preparatų vartojimo, tarp jų ir Francisco Rodriguez.<ref>http://wwos.ninemsn.com.au/article.aspx?id=8259682{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|1|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|1|0|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} {{DEFAULTSORT:Rodríguez, Francisco}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] n00ftz5zec6acmenqa2maqyb27dz1t6 0 59493 7889681 7698914 2026-07-30T07:40:59Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889681 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia|}} {{Bažnyčia |lat = 55.6972 |long = 21.7194 |foto = Endriejavo bažnyčia (naujoji).JPG |fotoinfo = Bažnyčia 2013 m. |arkivyskupija = Kauno |vyskupija = Telšių |dekanatas = Gargždų |savivaldybė = Klaipėdos rajono |gyvenvietė = Endriejavas |adresas = Gėlių g. 19 |medžiaga = mūras |įrengta = 1943 m. |stilius = |klebonas = Robert Romanovski (2025) }} '''Endriejavo šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia''' – bažnyčia, stovinti [[Endriejavas|Endriejavo]] miestelyje, prie Žemaičių plento. Parapijos teritorijoje yra [[Žadeikių šv. Jono Krikštytojo koplyčia]], [[Žvaginių piliakalnio koplyčia]], [[Ablingos Lurdas]]. == Istorija == [[Vaizdas:Endriejavoherbas.PNG|thumb|left|150px|[[Endriejavo herbas]], kuriame pavaizduoti sovietmečiu nugriauti buvusios Endriejavo bažnyčios šventoriaus vartai]] [[1778]] m. Vaitkaičiai (taip tuo metu vadintas Endriejavas) atiteko [[Jorūdai|Jorūdams]]. Viktoras ir Agnieška Jorūdai [[koplyčia]]i (manoma, kad ji [[1780]] m. perstatyta) dovanojo 1 valaką ir 8 margus žemės, 1000 talerių; įkurta [[parapija]]. XIX a. pirmojoje pusėje veikė [[parapinė mokykla]]. [[1861]] m. pastatyta [[varpinė]]. [[1862]] m. įsigytas [[Maskva|Maskvoje]] nulietas varpas buvo didžiausias [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijoje]]. [[1862]] m. bažnyčia atnaujinta. [[1888]] m. audra nugriovė bažnyčios bokštą (atstatytas ankstesnės formos). [[1909]]–[[1911]] m. veikė [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija|Lietuvių katalikų blaivybės draugijos]] skyrius. Pirmąją [[Antrasis pasaulinis karas|II Pasaulinio karo]] dieną Lietuvoje, [[1941]] m. [[birželio 22]] d., senoji bažnyčia sudegė per bombardavimą. [[1943]] m. šalia paskubomis iš kareiviškų barakų suręsta kita, kuri šiuo metu išlikusi Gėlių g. 17. Joje vėliau ir vyko visos religinės apeigos. Sovietmečiu sudegusios bažnyčios vietoje (dabar Gėlių g. 19) buvo pastatyti [[kultūros namai]]. Po Atgimimo jie buvo perleisti parapijai, tapo naujaisiais vietos tikinčiųjų maldos namais. Medinė „barakinė“ bažnytėlė šiuo metu tarnauja tik kaip šarvojimo bažnyčia, ten pat vyksta ir laidojimo apeigos, karstas keliauja tiesiai į kapines. == Rekonstrukcija == [[2012]]–[[2013]] m. buvę [[kultūros namai]] buvo rekonstruoti pagal Irenos Slavinskaitės-Prapuolenienės suprojektuotą Endriejavo bažnyčios atnaujinimo projektą. Dėl lėšų stokos atsisakyta architekto iš [[Kalifornija|Kalifornijos]] Rimo Muloko sudėtingesnės bažnyčios atnaujinimo vizijos.<ref>[https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2013/11/17/news/jav-lietuvi-architekta-nuvyle-baznycia-projektavusi-kolege-is-kauno-papildyta--4790361/ JAV lietuvį architektą nuvylė atnaujinta bažnyčia] [[lrytas.lt]]</ref> Pastatyta 15 m aukščio plieninė [[varpinė]], į ją įkeltas kone dvi tonas sveriantis senasis, dar [[1862]] m. už parapijiečių aukas nulietas [[varpas]]. Pačią varpinę kaunietė architektė papuošė trimis skydais su [[Vyčio kryžius|Vyčio kryžiumi]], o virš jos iškilo gelsvos spalvos kryžius, pagamintas iš plieno. Senojo [[šventorius|šventoriaus]] sienoje išmūryti [[Endriejavo herbas|Endriejavo herbe]] pavaizduoti arkiniai [[vartai]].<ref>[https://www.klaipedos-r.lt/index.php?1299521018 Endriejavo seniūnija.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220113093109/https://www.klaipedos-r.lt/index.php?1299521018 |date=2022-01-13 }} Klaipedos-r.lt (tikrinta 2022-01-13).</ref> Sakralinį vaizdą bažnyčiai suteikė [[portikas]]. Suprojektuotas ir atkurtas 1941 m. sudegusios bažnyčios bokštas, tačiau jam, kaip ir likusiems gerbūvio, fasado darbams užbaigti nebeliko lėšų. == Galerija == <gallery> Endriejavo senoji bažnyčia.JPG|miniatiūra|250px|left|Senoji bažnyčia, pastatyta 1943 m. Endriejavo bažnyčia. Rekonstrukcija.JPG|Dabartinio bažnyčios pastato (buv. kultūros namų) rekonstrukcija 2020. Endriejavo bažnyčia.JPG|Fasado fragmentas </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * {{Misius 1993|345–346}} == Nuorodos == {{commonscat|Endriejavo Švento apaštalo Andriejaus bažnyčia}} * [https://telsiuvyskupija.lt/parapijos/endriejavas Endriejavo šv. apašt. Andriejaus parapija] (vyskupijos informacija) * [http://versme.lt/el_knygos.htm Lietuvos valsčiai. Endriejavas. Endriejavo parapija] [[Kategorija:Endriejavas]] [[Kategorija:Klaipėdos rajono bažnyčios]] 234raprejuw60y7hklqtwasnmvyoufl 0 59497 7889682 7701339 2026-07-30T07:41:24Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889682 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Šv. Antano Paduviečio bažnyčia|}} {{Bažnyčia |lat = 54.8823 |long = 23.6040 |foto = Ežerėlis. Šv. Antano Paduviečio bažnyčos priekis.JPG |fotoinfo = Bažnyčia 2011 m. |arkivyskupija = Kauno |vyskupija = Vilkaviškio |dekanatas = Aleksoto |savivaldybė = Kauno rajono |gyvenvietė = Ežerėlis |adresas = Kauno g. 31 |medžiaga = |pastatyta = 1993 m. |stilius = |aptarnauja = Juozas Fakėjavas (2025) }} '''Ežerėlio šv. Antano Paduviečio bažnyčia''' – bažnyčia, stovinti [[Ežerėlis|Ežerėlio]] mieste, 20 km į vakarus nuo [[Kaunas|Kauno]] ir 5 km į pietus nuo [[Zapyškis|Zapyškio]]. == Istorija == Ežerėlis priklausė [[Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Zapyškio parapijai]]. 1990 m. imta galvoti apie Ežerėlio parapijos ir bažnyčios steigimą. 1990 m. rugsėjo 1 d. Vilkaviškio vyskupas [[Juozas Žemaitis (1926)|Juozas Žemaitis]] užregistravo Ežerėlio Romos katalikų bendruomenės komitetą. Ežerėlio Romos katalikų bendruomenė įregistruota 1991 m. kovo 28 d., o 1991 m. gegužės 15 d. Ežerėlio gyvenvietės savivaldybės Lietuvos deputatų taryba priėmė sprendimą perduoti buvusio vaikų darželio patalpas religinei bendruomenei. Pirmuosius Ežerėlio maldos namus pašventino Garliavos dekanas mons. A. Gustaitis. 1993 m. rugsėjo 23 d. Ežerėlio religinei bendruomenei perduotas buvęs [[kultūros namai|kultūros namų]] pastatas. 1994 m. birželio 24 d. Vilkaviškio vyskupijos kurijos dekretu įkurta Ežerėlio parapija, jai suteiktas [[Šv. Antanas Paduvietis|šv. Antano Paduviečio]] titulas. Nuo 1999 m. rugpjūčio 15 d. klebonavo kunigas Vladas Čeriakovas, po jo tarnystę atliko kunigas Linas Dūkšta. Nuo 2003 m. pavasario Ežerėlio ir Zapyškio parapijoms bei [[Kačerginės koplyčia]]i klebonu skirtas kunigas Antanas Mickevičius. == Galerija == <gallery> Ežerėlis. Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.JPG|Bažnyčia iš priekio Ežerėlis. Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Šventoriuje.JPG|Šventoriuje: kryžius, varpinės bokštas, medžio skulptūra Ežerėlis. Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Galinis fasadas.JPG|Galinis fasadas </gallery> == Šaltiniai == * „Vilkaviškio vyskupijos bažnyčios“, vyr. redaktorė D. Kandrotienė, išleido VšĮ „Terra Publica“, 2011 * {{Misius 1993|444–445}} == Nuorodos == * [https://vilkaviskiovyskupija.lt/dekanatai-ir-parapijos/aleksoto-dekanatas/ezerelio-sv-antano-paduviecio-parapija/ Vyskupijos informacija] [[Kategorija:Ežerėlis]] [[Kategorija:Kauno rajono bažnyčios]] e8m4hfui25ylmui8d102xge2o2teeuw 0 59655 7889683 7698179 2026-07-30T07:41:57Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889683 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Švč. Mergelės Marijos bažnyčia|}} {{Bažnyčia |lat = 56.1093 |long = 24.1565 |foto = Gruziubaznycia.jpg |fotoinfo = Bažnyčia 2009 m. |arkivyskupija = Vilniaus |vyskupija = Panevėžio |dekanatas = Pasvalio |savivaldybė = Pasvalio rajono |gyvenvietė = Grūžiai |adresas = J. Lindės-Dobilo g. 18 |medžiaga = |įrengta = 2001 m. |stilius = |aptarnauja = Algimantas Petkūnas (2025) }} '''Grūžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia''' – bažnyčia, stovinti [[Grūžiai|Grūžių]] kaime, 9,5 km į šiaurę nuo [[Joniškėlis|Joniškėlio]]. == Istorija == [[Vaizdas:Grūžių bažnyčia.JPG|miniatiūra|250px|left|2014 m.]] Kunigas [[Antanas Gelžinis]] gyvenamajame name įrengė altorių ir [[1913]] m. laikė pamaldas. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] į Grūžius atvyko kunigas [[Mikalojus Šeižys-Dagilėlis]], jo rūpesčiu paremontuotas buvusio [[Kalneliškių dvaras|Kalneliškių (Didžiųjų Grūžių) dvaro]] [[svirnas]] ir jame laikytos pamaldos. Kunigo [[Juozapatas Mazūras|Juozapo Mazūro]] iniciatyva [[1921]]–[[1924]] m. pastatyta medinė bažnyčia pagal [[Juozas Skripkus|Juozo Skripkaus]] (1870–1937) projektą. [[1928]]–[[1932]] m. įrengti altoriai. Parapijos administratoriaus kunigo [[Vincentas Švagždys|Vincento Švagždžio]] rūpesčiu [[1937]] m. įrengtas didysis altorius (meistras [[Vladas Čižauskas]]), [[1938]] m. – nauji [[vargonai]] (iki 1944 m. liepos vidurio vargonininkavo Jonas Juška), pakabinti 2 varpai. Klebonas [[Alfonsas Kadžius]] [[1949]] m. [[rugsėjo 4]] d. suimtas, kalintas [[Vorkuta|Vorkutoje]], į Lietuvą grįžo [[1957]] m. [[1996]] m. [[rugpjūčio 25]] d. bažnyčia sudeginta. Nauja bažnyčia įrengta nebaigtuose statyti kolūkio [[kultūros namai|kultūros namuose]] 200 m² ploto su metaliniu 30 m aukščio bokštu (architektas [[Algirdas Mikėnas]]). Pagrindiniame altoriuje kryžiaus formos vitražus sukūrė dailininkas [[Artūras Rimkevičius]]. [[2001]] m. [[rugpjūčio 12]] d. bažnyčią pašventino Panevėžio vyskupas [[Juozapas Preikšas]]. == Architektūra == Senoji bažnyčia turėjo [[Neogotika|neogotikos]] bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė. Joje 3 altoriai. Ant kraigo – bokštelis. [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora metalinė, ant mūrinių pamatų. == Šaltiniai == * {{Misius 1993|278}} == Nuorodos == * [https://www.paneveziovyskupija.lt/parapijos/gruziu-svc-m-marijos-parapija/ Vyskupijos informacija] * [http://panevezys.lcn.lt/dekanatai/pasvalio/gruziai/ Parapijos puslapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090210151618/http://panevezys.lcn.lt/dekanatai/pasvalio/gruziai/|date=2009-02-10}} [[Kategorija:Pasvalio rajono bažnyčios]] fq9pt2ctdvdhcd8zofxy8jt8pl54wca 0 59691 7889685 7703160 2026-07-30T07:42:17Z CD 677 /* Istorija */ [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889685 wikitext text/x-wiki {{kiti|Švč. Mergelės Marijos bažnyčia|}} {{Bažnyčia |lat = 55.3408 |long = 26.1592 |foto = Ignalinos Marijos Gimimo.jpg |fotoinfo = Bažnyčia 2017 m. |arkivyskupija = Vilniaus |dekanatas = Ignalinos |savivaldybė = Ignalinos rajono |gyvenvietė = Ignalina |adresas = Bažnyčios a. 4 |medžiaga = |pastatyta = 1999 m. |stilius = modernizmas |klebonas = Vidas Smagurauskas (2025) }} '''Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia''' – bažnyčia, stovinti [[Ignalina|Ignalinoje]], miesto centrinėje dalyje. == Istorija == [[1929]] m. Ignalinoje pastatyta medinė [[koplyčia]], priklausiusi [[Vidiškių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia|Vidiškių parapijai]]. [[1938]] m. pradėtą bažnyčios statybą nutraukė karas. Po jo neužbaigtą bažnyčią rajono valdžia nusavino ir pavertė [[kultūros namai]]s,<ref name=mis>{{Misius 1993|551}}</ref> vėliau – biblioteka. [[1961]] m. bažnyčia įrengta gyvenamajame name. Pagal architekto [[Ričardas Krištapavičius|R. Krištapavičiaus]] ir dizainerio [[Vincas Dineika|V. Dineikos]] projektą [[1989]] m. [[lapkričio 11]] d. pradėta statyti nauja mūrinė (kertinį akmenį ir pamatus pašventino Vilniaus arkivyskupas [[Julijonas Steponavičius]]). [[1990]] m. įsteigta parapija.<ref name=mis/> [[1996]] m. [[rugpjūčio 18]] d. pašventinta koplyčia apatiniame naujojo pastato aukšte, [[1999]] m. pabaigoje arkivyskupas [[Audrys Juozas Bačkis]] pašventino ir visą bažnyčią. == Architektūra == Pastatas modernistinis. Bažnyčios interjere yra [[Stanislovas Kuzma|S. Kuzmos]] skulptūros. [[1961]] m. įkurta bažnyčia buvo tradicinio gyvenamojo namo formos, stačiakampio plano, su bokšteliu. Greta stovėjo dvistulpė varpinėlė. Šventoriaus tvora lentinė.<ref name=mis/> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://www.musuparapija.lt/}} * [https://www.vilnensis.lt/parapijos/ignalinos-svc-m-marijos-gimimo-parapija/ Parapijos informacija] [[Kategorija:Ignalina]] [[Kategorija:Ignalinos rajono bažnyčios]] ebkz2w22rmozrj3jy22x98n9sajjmbu 0 60227 7889665 7735744 2026-07-30T07:02:43Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889665 wikitext text/x-wiki {{Kompanija | pavadinimas = Lidl | logo =[[Vaizdas:Lidl-Logo.svg|200px]] | tipas = [[UAB]] | įkurta = [[1930]] m., {{flagicon|GER}} [[Vokietija]] | vadovai = Klaus Gehrig <small>(pirmininkas)</small> | būstinė = [[Nekarzulmas]], [[Badenas-Viurtembergas]], Vokietija | veikla = [[Mažmeninė prekyba]] | produkcija = | pajamos = 79,4 mlrd. [[Euras|€]] <small>(2014)</small> | darbuotojai = 230 000 <small>(visame pasaulyje)</small><ref name=statistika>[http://www.nj.com/news/index.ssf/2016/05/6_things_we_know_about_new_grocery_chain_coming_to.html 6 things we know about new German grocery chain], ''nj.com'' Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 3 d.</ref></br>2849<small>(apdraustųjų Lietuvoje)</small><ref>{{cite web|url=http://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_lidl/darbuotoju-skaicius/|title=Įmonės Lidl Lietuva darbuotojų skaičius|publisher=Rekvizitai.lt|accessdate=2024-05-03}}</ref> | padaliniai = 12 000 <ref name=statistika /> | tinklalapis = [http://www.lidl.lt/ www.lidl.lt] }} '''„Lidl“''' – [[mažmeninė prekyba|mažmeninės prekybos]] parduotuvių tinklas Europoje. Būstinė yra Vokietijoje, [[Nekarzulmas|Nekarzulme]]. „Lidl“ tinklas valdo apie 12 000 parduotuvių 31-oje šalyje. „Lidl“ iš viso turi daugiau kaip 230 000 darbuotojų. Tinklo apyvarta Europos mastu – 79,4 mlrd. (2014 m.). [[Vokietija|Vokietijoje]] „Lidl“ turi apie 3300 parduotuvių. Jose dirba apie 75 000 darbuotojų. „Schwarz Group" įmonių grupė, kuriai priklauso „Lidl“ parduotuvės, yra vienas didžiausių mažų kainų parduotuvių tinklų Europoje ir pasaulyje. [[ERPB|Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko]] paskolos „Lidl“ prekybos tinklą valdančiai „Schwarz Group“ siekė 970 milijonų eurų, kurios buvo skirtos plėtrai Vidurio ir Rytų Europoje.<ref>{{cite web |title=„Lidl“ iš ERPB gauta parama toliau kelia aistras, skųsis ir Lietuvos atstovai |last1=Ketlerius |first1=Artūras |agency=[[ELTA]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2018-04-27 |url=https://www.delfi.lt/verslas/verslas/lidl-is-erpb-gauta-parama-toliau-kelia-aistras-skusis-ir-lietuvos-atstovai-77834981 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> [[Vaizdas:Opening day - Lidl Kaunas .png|miniatiūra|Lidl atidarymas Kaune]] [[Vaizdas:Lidl Vilnius opening weekend.png|miniatiūra|Lidl atidarymas Vilniuje]] [[Vaizdas:LIDL ŠNIPIŠKĖS 20160627 024307.jpg|miniatiūra|Lidl Vilniuje]] [[Vaizdas:Kamień Pomorski - Lidl.jpg|miniatiūra|„Lidl“ Lenkijoje]] [[Vaizdas:Lidl Europe.png|thumb|Europos šalys, kuriose 2023 m. buvo „Lidl“ parduotuvių]] == Istorija == „Lidl“ istorija siekia [[1930]]-uosius, kai prie Heilbrono mieste (Vokietija) veikiančios „Großhandlung & Co.” kaip pilnateisis partneris prisijungė Josef Schwarz. Kompanija, tuomet pervadinta į „Lidl & Schwarz KG”, plėtėsi kaip plataus spektro maisto produktų didmenininkas. Vokietijoje, Liudvigshafeno mieste atsidarius pirmajai mažų kainų parduotuvei [[1973]] m., kompanija buvo pervadinta į „Lidl”. Nuo [[1990]]-ųjų „Lidl“ plėtėsi į kitas Europos šalis, tokias kaip Didžioji Britanija arba Prancūzija. == Lidl Lietuvoje == 2016-ųjų metų, balandžio 16 dieną, buvo atidarytas „Lidl“ logistikos centras [[Kauno laisvoji ekonominė zona|Kauno Laisvojoje Ekonominėje Zonoje (LEZ)]]. Pirmosios „Lidl“ parduotuvės Lietuvoje atidarytos 2016 m. birželio 2 d. Lietuvoje iš viso veikia 81 prekybos tinklo parduotuvės 29-uose šalies miestuose.<ref>{{cite web | title=Kaune atidarytos dvi naujos „Lidl“ parduotuvės | website=[[Kauno Diena]] | date=2025-03-22 | url=https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kaune-atidarytos-dvi-naujos-lidl-parduotuves-1217027 | archive-url=https://web.archive.org/web/20250328091036/https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kaune-atidarytos-dvi-naujos-lidl-parduotuves-1217027 | archive-date=2025-03-28 | url-status=live | language=lt | access-date=2025-04-03}}</ref><ref>{{cite web | title=„Lidl“ atidarys 80-ąją parduotuvę Lietuvoje: išsiskirs architektūriniu sprendimu | website=Lidl Lietuva | url=https://imone.lidl.lt/pranesimai-ziniasklaidai/pranesimai-ziniasklaidai/2025/lidl-atidarys-80-aja-parduotuve-lietuvoje-issiskirs-architekturiniu-sprendimu | archive-url=https://web.archive.org/web/20250326133252/https://imone.lidl.lt/pranesimai-ziniasklaidai/pranesimai-ziniasklaidai/2025/lidl-atidarys-80-aja-parduotuve-lietuvoje-issiskirs-architekturiniu-sprendimu | archive-date=2025-03-26 | url-status=live | language=lt | access-date=2025-04-03}}</ref> == Parduotuvių tinklas == === Dabartinis === {| class="wikitable sortable" |- ! Šalis ! data-sort-type=„number“ | Parduotuvių skaičius ! data-sort-type=„number“ | Darbuotojų skaičius |- |{{flagcountry|Austria}} || 200<ref name=austrija>[http://www.etailment.at/lidl-oesterreich-ermoeglicht-zahlung-per-near-field-communication/ Lidl Österreich]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, ''etailment.at'' Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 3 d.</ref> ||4500<ref name=austrija /> |- |{{flagcountry|Belgium}} || 300<ref name=belgija>[http://www.rtbf.be/info/regions/bruxelles/detail_lidl-prevoit-4-nouveaux-magasins-a-bruxelles-en-2017-110-emplois-a-la-cle?id=9262821 Lidl Belgium], ''rtbf.be'' Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 3 d.</ref> || 6300<ref name=belgija /> |- |{{flagcountry|Bulgaria}} || 80 || 1800<ref>{{cite web|url=http://www.investor.bg/bylgariia/451/a/lidl-izgrajda-vtori-logistichen-kompleks-v-bylgariia-201697/|title=Lidl изгражда втори логистичен комплекс в България|work=investor.bg|date=2015-09-03|accessdate=2016-06-03}}</ref> |- |{{flagcountry|Croatia}} || 89<ref name=kroatija>[http://www.poslovni.hr/hrvatska/lidl-hrvatska-ocekuje-bolje-rezultat-za-2015-nego-godinu-ranije-311024 Lidl Hrvatska očekuje bolje rezultat za 2015], ''poslovni.hr'' Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 3 d.</ref> || 2000<ref name=kroatija /> |- |{{flagcountry|Czech Republic}} || 220 || |- |{{flagcountry|Cyprus}} || 15<ref>{{cite web|url=http://kariera.lidl.com.cy/cps/rde/career_lidl_cy/hs.xsl/lidl-as-employer-1448.htm?rdeLocaleAttr=el|title=Lidl Corporate Info|work=|date=2016-06-03|accessdate=2016-06-03}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> || |- |{{flagcountry|Denmark}} || 94 || 2200<ref>{{cite web|url=http://job.lidl.dk/cps/rde/career_lidl_dk/hs.xsl/index.htm|title=Lidl Corporate Info|work=|date=2016-06-03|accessdate=2016-06-03|archive-date=2016-05-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20160524081203/http://job.lidl.dk/cps/rde/career_lidl_dk/hs.xsl/index.htm|url-status=dead}}</ref> |- |{{flagcountry|Estonia}} || 21 || 300<ref>{{cite web|url=https://www.lidl.ee/et/|url-status=dead|title=archyvo kopija|access-date=2022-08-16|archive-date=2022-07-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220702163042/https://www.lidl.ee/et/}}</ref> |- |{{flagcountry|Finland}} || 151<ref name=suomija>[http://www.lidl.fi/fi/yritys.htm Lidl Corporate Info] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160918093443/http://www.lidl.fi/fi/yritys.htm |date=2016-09-18 }}, ''lidl.fi'' Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 3 d.</ref> || 5000<ref name=suomija /> |- |{{flagcountry|France}} || 1500<ref name=prancūzija>[http://emplois.lidl.fr/cps/rde/career_lidl_fr/hs.xsl/2115.htm Lidl Corporate Info] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160601054002/http://emplois.lidl.fr/cps/rde/career_lidl_fr/hs.xsl/2115.htm |date=2016-06-01 }}, ''lidl.fr'' Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 3 d.</ref> || 20 000<ref name=prancūzija /> |- |{{flagcountry|Germany}} || 3301 ||75000 |- |{{flagcountry|Greece}} || 226 || 4500<ref>{{cite web|url=http://kariera.lidl.gr/cps/rde/SID-7B3A89EA-FE08B515/career_lidl_gr/hs.xsl/lidl-as-employer-1448.htm|title=Lidl Corporate Info|work=|date=2016-06-03|accessdate=2016-06-03}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. liepos mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |{{flagcountry|Hungary}} || 160<ref name=vengrija>[https://szantograf.hu/2016/04/13/munkavallaloi-erdekeben-a-lidl-nem-nyitja-ki-uzleteit-most-vasarnap-nem-kapkodjak-el/ Lidl Hungary] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160420104934/https://szantograf.hu/2016/04/13/munkavallaloi-erdekeben-a-lidl-nem-nyitja-ki-uzleteit-most-vasarnap-nem-kapkodjak-el/ |date=2016-04-20 }}, ''szantograf.hu'' Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 3 d.</ref> || 4000<ref name=vengrija /> |- |{{flagcountry|Ireland}} || 182 || 4500<ref>{{cite web|url=http://jobs.lidl.ie/cps/rde/career_lidl_ie/hs.xsl/466.htm|title=Lidl Corporate Info|work=|date=2016-06-03|language=anglų|accessdate=2016-06-03|archive-date=2016-08-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20160827181201/http://jobs.lidl.ie/cps/rde/career_lidl_ie/hs.xsl/466.htm|url-status=dead}}</ref> |- |{{flagcountry|Italy}} || 570<ref name=italija>[http://lavoro.lidl.it/cps/rde/SID-C4FF20ED-F685DF66/career_lidl_it/hs.xsl/lavorare-in-lidl-italia-1068.htm Lidl Corporate Info]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, ''lidl.it'' Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 3 d.</ref> || 11 000<ref name=italija /> |- |{{flagcountry|Latvia}} || 38 || |- |{{flagcountry|Luxembourg}} || 6 || |- |{{flagcountry|Lithuania}} | 84 || 3021<ref>{{cite web|url=http://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_lidl/darbuotoju-skaicius/|title=Įmonės Lidl Lietuva darbuotojų skaičius|publisher=Rekvizitai.lt|accessdate=2023-01-28}}</ref> |- |{{flagcountry|Malta}} || 7<ref name=malta>[http://jobs.lidl.com.mt/cps/rde/SID-ACE72021-F7DB7F12/career_lidl_mt/hs.xsl/lidl-as-an-employer-1068.htm Lidl Corporate Info]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, ''lidl.mt'' Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 3 d.</ref> || 150<ref name=malta /> |- |{{flagcountry|Netherlands}} || 400<ref name=olandija>[http://www.werkenbijlidl.nl/cps/rde/career_lidl_nl/hs.xsl/lidl-als-werkgever-1257.htm Lidl Corporate Info] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160601141614/http://www.werkenbijlidl.nl/cps/rde/career_lidl_nl/hs.xsl/lidl-als-werkgever-1257.htm |date=2016-06-01 }}, ''lidl.nl'' Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 3 d.</ref> || 17 000<ref name=olandija /> |- |{{flagcountry|Poland}} || 550<ref>{{cite web |url=http://kariera.lidl.pl/cps/rde/career_lidl_pl/hs.xsl/historia-lidla-1731.htm |title=Lidl Corporate Info |publisher=Lidl.pl |date= |accessdate=2016-06-03 |archive-date=2016-05-28 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160528191527/http://kariera.lidl.pl/cps/rde/career_lidl_pl/hs.xsl/historia-lidla-1731.htm |url-status=dead }}</ref> || 15 000<ref>{{cite web |url=http://www.pb.pl/4427768,66310,lidl-tez-podnosi-pensje-swoim-pracownikom |title=Lidl też podnosi pensje swoim pracownikom |publisher=pb.pl |date=2016-03-23 |accessdate=2016-06-03 |archive-date=2016-06-10 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160610015651/http://www.pb.pl/4427768,66310,lidl-tez-podnosi-pensje-swoim-pracownikom |url-status=dead }}</ref> |- |{{flagcountry|Portugal}} || 256 ||4800<ref>{{cite web|url=http://empregos.lidl.pt/cps/rde/SID-4194DFA1-1C462080/career_lidl_pt/hs.xsl/sobre-a-lidl-1632.htm|title=Lidl Corporate Info|publisher=Lidl.pt|accessdate=2016-06-03}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |{{flagcountry|Romania}} || 193 || 4000<ref>{{cite web|url=http://cariere.lidl.ro/cps/rde/career_lidl_ro/hs.xsl/lidl-ca-angajator-1183.htm|title=Lidl Corporate Info|publisher=Lidl.ro|accessdate=2016-06-03|archive-date=2016-05-22|archive-url=https://web.archive.org/web/20160522021221/http://cariere.lidl.ro/cps/rde/career_lidl_ro/hs.xsl/lidl-ca-angajator-1183.htm|url-status=dead}}</ref> |- |{{flagcountry|Serbia}} || 1<ref>{{cite web|url=http://www.b92.net/biz/vesti/srbija.php?yyyy=2016&mm=03&dd=31&nav_id=1114528|title=Lidl se zahuktao B92}}</ref> || |- |{{flagcountry|Slovakia}} || 130 || 4000<ref>{{cite web|url=http://kariera.lidl.sk/cps/rde/career_lidl_sk/hs.xsl/lidl-ako-zamestnavatel-466.htm|title=Lidl Corporate Info|publisher=Lidl.sk|accessdate=2016-06-03|archive-date=2016-04-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20160424184455/http://kariera.lidl.sk/cps/rde/career_lidl_sk/hs.xsl/lidl-ako-zamestnavatel-466.htm|url-status=dead}}</ref> |- |{{flagcountry|Slovenia}} || 46<ref>{{cite web|url=http://www.instore.si/newsarticle/newsarticle/Lidlove-ljubljanske-trgovine-del-UNICEF-ove-mreze-|title=Lidlove ljubljanske trgovine del UNICEF-ove mreže Varnih točk|publisher=Instore.si|date=|accessdate=2014-12-04|archive-date=2017-01-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20170105083922/http://www.instore.si/newsarticle/newsarticle/Lidlove-ljubljanske-trgovine-del-UNICEF-ove-mreze-|url-status=dead}}</ref> || |- |{{flagcountry|Spain}} || 527<ref>Lebensmittelzeitung, Lebensmittelhandel Spanien 2014</ref> || 11 500<ref>{{cite web|url=http://empleo.lidl.es/cps/rde/career_lidl_es/hs.xsl/lidl-profesionales-1303.htm|title=Lidl Corporate Info|publisher=Lidl.es|date=|accessdate=2016-06-03|archive-date=2016-05-28|archive-url=https://web.archive.org/web/20160528191849/http://empleo.lidl.es/cps/rde/career_lidl_es/hs.xsl/lidl-profesionales-1303.htm|url-status=dead}}</ref> |- |{{flagcountry|Sweden}} || 169 || |- |{{flagcountry|Switzerland}} || 100<ref>{{cite web|url=http://www.lidl.ch/fr/3172.htm|title=A propos de Lidl Suisse|work=lidl.ch|access-date=2015-11-08|archive-date=2016-04-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20160429220646/http://www.lidl.ch/fr/3172.htm|url-status=dead}}</ref> || 3000<ref>{{cite web|url=http://karriere.lidl.ch/cps/rde/SID-863B87AA-322F1FF1/career_lidl_ch/hs.xsl/lidl-en-tant-qu-employeur-1257.htm?rdeLocaleAttr=fr|title=Lidl Corporate Info|publisher=Lidl.ch|date=|accessdate=2016-06-03}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |{{flagcountry|United Kingdom}} || 630 || 16 000<ref>{{cite web|url=http://careers.lidl.co.uk/cps/rde/SID-2A261FEE-A065D72B/career_lidl_uk/hs.xsl/lidl-as-an-employer-1257.htm|title=Lidl Corporate Info|publisher=Lidl.uk|date=|accessdate=2016-06-03}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |} === Buvęs === {| class="wikitable" |- ! style="width:120px;"| Šalis !! Pastabos |- |{{flagcountry|Norway}} || 50 parduotuvių parduotos [[Reitangruppen]] 2008 m.<ref>{{cite web|url=http://brage.bibsys.no/hia/retrieve/3569/Haakon%20Winger%20Eide.pdf|title=Kodėl Lidl pasitraukė iš Norvegijos?|publisher=Brage.bibsys.no|accessdate=2012-11-23|archive-date=2013-07-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20130718055212/http://brage.bibsys.no/hia/retrieve/3569/Haakon%20Winger%20Eide.pdf|url-status=dead}}</ref> Dabar vadinamos [[REMA 1000]] |} === Planuojamos === {| class="wikitable" |- ! style="width:120px;"| Šalis !! Pastabos |- |{{flagcountry|Ukraine}} |Nežinoma |- |{{flagcountry|Bosnia and Herzegovina}} |2023 m. |} == Išnašos == {{Išnašos|4}} == Nuorodos == {{Commons|Lidl}} * [http://www.Lidl.lt LIDL Lietuvoje tinklalapis] * [http://www.Lidl.de LIDL DE tinklalapis] [[Kategorija:Vokietijos prekybos įmonės]] [[Kategorija:Prekybos tinklai]] {{Lt-parduotuvės-stub}} imgykywef4armf0p26jpt85xloulxpj 0 61988 7889686 7722259 2026-07-30T07:44:22Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889686 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Švč. Trejybės bažnyčia|}} {{Bažnyčia |lat = 55.7266 |long = 24.3582 |foto = Holy Trinity church in Panevezys.jpg |fotoinfo = Bažnyčia 2024 m. |arkivyskupija = Vilniaus |vyskupija = Panevėžio |dekanatas = Panevėžio-Krekenavos |savivaldybė = Panevėžio miesto |gyvenvietė = Panevėžys |adresas = Nepriklausomybės a. 12 |medžiaga = akmens mūras |pastatyta = 1803 m. |stilius = [[klasicizmas]], [[istorizmas]] |aptarnauja = rekt. Pavel Andžejevski (2025) }} '''Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia''' (anksčiau '''''Panevėžio pijorų bažnyčia, Panevėžio marijonų bažnyčia''''') – [[neparapinė bažnyčia]], stovinti [[Panevėžys|Panevėžyje]], centrinėje miesto dalyje. Kultūros paveldo objektas Nr. 4707.<ref>{{cite kvr|4707}}</ref> Būdingas [[klasicizmo architektūra|klasicizmas]] ir [[istorizmas]].<ref>{{VLE|17|||[https://www.vle.lt/straipsnis/panevezio-architektura/ Panevėžio architektūra]}}</ref><ref>[http://vienuolynai.mch.mii.lt/V47-54/Panevez.htm ''Panevėžio buvęs pijorų (vėliau - marijonų) vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčia''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060909013643/http://vienuolynai.mch.mii.lt/V47-54/Panevez.htm |date=2006-09-09 }}, Lietuvos vienuolynai. Nuoroda tikrinta 2021-05-15.</ref> == Istorija == [[1727]] m. [[Vilniaus kapitula|Vilniaus kapitulos]] kanauninkas [[Kristupas Belozaras]] ir [[Bernatoniai|Bernatonių]] seniūnas [[Kristupas Domaskis]] su žmona Konstancija įkurdino [[pijorai|pijorų]] vienuolius, dovanojo jiems Pauslavo dvarą su 6 kaimais ir įpareigojo įsteigti ir išlaikyti gimnaziją. [[1727]]–[[1728]] m. pastatyta medinė bažnyčia, [[vienuolynas]] ir mokykla. [[1741]] m. pijorai dar gavo Daumėnų dvarą su 6 kaimais; [[1743]] m. skirta daugiau žemių. [[1790]] m. bažnyčia, vienuolynas, mokykla ir ūkiniai trobesiai sudegė. Po gaisro pastatytas mūrinis vienaaukštis vienuolynas, [[1803]] m. – nauja bebokštė akmenų mūro bažnyčia. Iš pradžių ji aptarnavo tik vienuolyną ir mokyklą. Sudegus [[Upytės bažnyčia]]i, pijorai turėjo aptarnauti ir dalį Upytės parapijiečių, rašyti metrikus. Bažnyčia buvo per maža, todėl kapinėse pastatyta nedidelė medinė bažnytėlė ([[koplyčia]]), skirta vienuoliams ir jų mokiniams. Po [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] [[Rusijos imperija|Rusijos]] administracija pijorų vienuolyną, bažnyčią ir gimnaziją uždarė. Buvo suimti keli kunigai. Vienuolyno žemės atiduotos stačiatikių parapijai, rūmai paimti kariuomenės reikalams, knygynas ir bažnytiniai reikmenys perduoti [[Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčia|Ukmergės bažnyčiai]]. Atimtoji bažnyčia nenaudota, [[1847]] m. paversta cerkve. Miesto gyventojai naudojosi kapinių koplyčia, bet [[1864]] m. pijorų kapinės iš katalikų buvo atimtos, koplyčia uždaryta. [[1872]] m. koplyčia nugriauta, ant jos pamatų 1892 m. pastatyta [[Panevėžio Viešpaties Prisikėlimo cerkvė|cerkvelė]].<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/objektai-faktai-zmones/panevezio-pastatai/panevezio-staciatikiu-senuju-kapiniu-komplekso-kristaus-prisikelimo-cerkve/ ''Panevėžio stačiatikių senųjų kapinių komplekso Kristaus Prisikėlimo cerkvė'']. Panevėžio pastatai (kultūros paveldo objektai). Panevėžio kraštas virtualiai. Nuoroda tikrinta 2025-11-22.</ref> Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] vokiečiai bažnyčioje buvo įrengę karo belaisvių stovyklą. [[1918]] m. bažnyčia grąžinta katalikams. Katalikai suremontavo (įrengė 3 altorius, pervežtus iš [[Klovainių bažnyčia|Klovainių]], vargonus, nugriovė cerkvės bokštelius). Remonto ir įrengimo darbais daugiausia rūpinosi gimnazijos kapelionas kunigas [[Juozapas Ruškys]]. [[1919]] m. laikytos pirmosios katalikų pamaldos. Atnaujintoji bažnyčia daugiausia buvo skirta moksleiviams ir kariams. Kurį laiką pamaldos dar laikytos ir klebonijoje įrengtoje koplyčioje. [[1927]] m. Panevėžio vyskupas perdavė bažnyčią [[marijonai|marijonams]]. Rektorius marijonas kunigas [[Jurgis Tilvytis]] išpuošė bažnyčios vidų. Bažnyčią konsekravo Panevėžio vyskupas [[Kazimieras Paltarokas]]. [[1936]] m. išdažytas vidus. [[1944]] m. bažnyčia gerokai sužalota. Po karo rektorius kunigas [[Stasys Mažeika]] bažnyčią suremontavo, sutvarkė altorius, pakabino daug paveikslų. Netrukus bažnyčią valdžia uždarė, vėliau buvo perduota Panevėžio miesto [[kultūros namai|kultūros namams]], kurie buvusioje bažnyčioje ruošė jaunimo pasilinksminimo vakarus-šokius, o [[1973]] m. buvo perduota Panevėžio miesto muziejui ir naudota kaip parodų salė. Nuo [[1989]] m. vėl veikia.<ref>{{Misius 1993|268–269}}</ref> == Architektūra == Bažnyčia vienabokštė, turi 5 altorius. == Galerija == <gallery widths="180" heights="180"> Church of the Holy Trinity in Panevėžys, converted into an Eastern Orthodox Church, photographed in 1915-1918.jpg|Bažnyčios, paverstos į cerkvę, vaizdas, nutofografuotas tarp 1915-1918 m. BZN Svc Trejybes curch.JPG Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia, interjeras.JPG|Interjeras Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia, altorius.JPG|Altorius Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia, vargonai.JPG|Vargonai </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == {{commonscat|Church of the Holy Trinity in Panevėžys}} * [https://www.paneveziovyskupija.lt/parapijos/panevezio-svc-trejybes-rektoratas/ Vyskupijos informacija] * Kazimieras Paltarokas. [https://www.epaveldas.lt/preview?id=C190000328534 ''Panevėžio bažnyčios'']. Panevėžys, 1936 m. {{Vienuolynai Lietuvoje}} [[Kategorija:Panevėžio bažnyčios]] [[Kategorija:Lietuvos marijonų vienuolynai]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: bažnyčios]] 04gt5kc3b7dopex5a1w6y5decrylp53 0 62134 7889476 7889176 2026-07-29T15:22:21Z MatasLife 148501 7889476 wikitext text/x-wiki {{reikšmės}} {{Ltgyvd |pavad = Užupis |foto = Uzupis 2020 by Augustas Didzgalvis.jpg |plotis = 270px |fotoinfo = 2020 m. |lat = 54.681 |long = 25.299 |sav = Vilniaus miestas |sen = Senamiesčio seniūnija |vikiteka = Category:Užupis |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Ùžupis|Ùžupio|Ùžupiui|Ùžupį|Ùžupiu|Ùžupyje|š=2002}} |istpav = {{pl|Zarzecze}} }} [[Vaizdas:Uzupis by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|Užupio panorama]] [[Vaizdas:Užupis EU.jpg|miniatiūra|251x251px|Užupiečiai švenčia Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą. ]] [[Vaizdas:Uzupio by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Užupio angelas (2022)|249x249px]] [[Vaizdas:Vilniaus Užupio gimnazija.png|miniatiūra|249x249px|[[Vilniaus Užupio gimnazija]]]] '''Užupis''' – [[Vilniaus miesto dalis]], esanti į rytus nuo [[Vilniaus senamiestis|Senamiesčio]], dešiniajame [[Vilnia|Vilnios]] krante prie jos žiočių.<ref>{{bmaps|54.68|25.30|2021-10-13}}</ref> Gana uždara teritorija, kurią iš trijų pusių nuo Senamiesčio skiria upė, iš kitos pusės yra stačios kalvos ir pramoninis rajonas. == Istorija == Užupis – vienas seniausių, nuo [[XV a.]] minimas Vilniaus priemiestis. Pastačius pirmuosius tiltus per [[Vilnia|Vilnią]], augo ne kaip miesto dalis, o kaip priemiestis.<ref name="Drėma">Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.</ref> Priemiesčiu tapo atsidūręs už gynybinės sienos Spaso vartų.<ref name="Baužienė">Morta Baužienė. Pasižvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybinės sienos. Vilnius: Savastis. 2015. ISBN 978-9986-420-98-9. </ref> Per Užupį iš Vilniaus miesto vedė kelias į [[Polockas|Polocką]]. [[XIV a.]] pab. susiformavo būsimos Malūnų ir Užupio gatvės.<ref name="Baužienė"/> Šiaurinė priemiesčio dalis nuo XVI a. priklausė pravoslavų šv. Dvasios brolijai, todėl čia gyveno šventikai ir cerkvių tarnautojai.<ref name="Drėma"/> Pietinėje Užupio dalyje stovėjo [[Vilniaus Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia]], priklausiusi [[Augustinai|Augustinams]]. Pirmoji bažnyčia 1644 m. pastatyta medinė. Ji buvo sudeginta žaibo ir vėl buvo atstatyta medinė. 1788 m. pagal architekto [[Martynas Knakfusas|Martyno Knakfuso]] projektą pastatyta [[Klasicizmas|klasicistinė]] mūrinė bažnyčia. [[1794 m. sukilimas|1794 m. sukilimo]] metu bažnyčia buvo sugriauta. Ji atstatyta 1824 m. Bažnyčios varpinė pastatyta 1881 m. XIX a. bažnyčia buvo [[Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia|Bernardinų bažnyčios]] [[Filija|filija]]. Augustinams Užupyje priklausė ir kiti žemės plotai Polocko, Užupio gatvėse.<ref name="Drėma"/><ref name="Baužienė"/> Vienas reikšmingiausių Užupio statinių buvo 1495 m. įsteigtas ir veikęs iki 1864 m. Bernardinų tretininkių vienuolynas Malūnų gatvėje (dab. Malūnų g. 3). Nuo vienuolyno per Vilnią buvo nutiestas dengtas pėsčiųjų tiltas, sudegęs 1749 m. gaisro metu. Vienuolynas uždarytas 1864 m.<ref name="Drėma"/><ref name="Juškevičius, Maceika"/> Malūnų ir Užupio gatvių sankirtoje XVII a. pirmoje pusėje stovėjo nedidelė šv. Petro cerkvė, kuri sudegė 1610 m.<ref name="Drėma"/><ref name="Baužienė"/> Vietoj cerkvės XVII a. buvo pastatyta Išganytojo koplytėlė. Čia stovėjo ir šulinys, iš kurio žmonės semdavosi vandenį. Išganytojo koplytėlė nugriauta XX a. 6-ame dešimtmetyje. Jos vietoje iškilęs Užupio angelas.<ref name="Baužienė"/><ref name="Juškevičius, Maceika">A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.</ref> Užupio, Polocko, Paupio ir Bernardinų gatvių sankirtoje stovėjo akmeninis stulpas, kurio nišoje buvo Išganytojo figūra.<ref name="Kirkoras">Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4.</ref> Užupį su miestu jungė trys tiltai. Vienas jų stovėjo prie Bernardinų vartų ir vedė į dabartinę Malūnų gatvę, antras buvo už [[Išganytojo (Spaso) vartai|Išganytojo vartų]] ir vedė į Užupio gatvę, trečias jungė Paupio ir Paplavų gatves ir stovėjo prie Vaivadų malūno. Pirmieji tiltai buvo statomi mediniai, vėliau iškilo metaliniai. Tiltai buvo nuolat remontuojami. Iki mūsų dienų išlikęs [[1880]] m. statytas metalinis [[Bernardinų tiltas]], taip pat [[1901]] m. statytas [[Užupio tiltas]] ir [[1880]] m. pastatytas metalinis [[Paplaujos tiltas]].<ref name="Drėma"/><ref name="Baužienė"/> Užupio gatvėje stovėjo Honestų rūmai (pastatas išlikęs, Užupio g. 5), kurie buvo pastatyti XIX a. klasicizmo stiliumi.<ref name="Baužienė"/><ref name="Juškevičius, Maceika"/> Paupio gatvėje buvo žinomi Vaivadų malūnas prie Paplaujos tilto ir Vyskupo malūnas, stovėjęs prie Užupio tilto.<ref name="Drėma"/><ref name="Baužienė"/> Polocko gatvėje netoli Baltojo skersgatvio stovėjo [[Barokas|barokiniai]] vartai su dvigubomis kolonomis (Polocko g. 20). Šiuos vartus yra nutapęs dailininkas Romanas Jakimovičius.<ref name="Drėma"/> Taip pat šioje gatvėje tarpukariu veikė lietuvių šv. Kazimiero Draugijos namai.<ref name="Juškevičius, Maceika"/> [[1810]] m. Užupyje dešiniojo Vilnios kranto šlaite Bernardinų vienuolyno Šv. Martyno vokiečių Romos katalikų kongregacijos prašymu buvo įkurtos [[Bernardinų kapinės]]. 1810 m. kapinėse pastatyta klasicizmo stiliaus mūrinė koplytėlė. išėjus pro kapinių vartus stovėjo trys dviaukščiai, už koplyčios – dar trys kolombariumai. Jie pastatyti kartu su mūro siena. Kapinės uždarytos nuo 1967 m.<ref name="Baužienė"/><ref>Vida Girininkienė. Bernardinų kapinės. 1810–2010. Vilnius: Versus Aureus. 2010. ISBN 978-9955-34-278-6.</ref> Užupyje gyveno nemažai amatininkų, nuo XIX a. ir smulkiųjų valdininkų. Prie Bernardinų kapinių gyveno audėjai.<ref name="Kirkoras"/> == Gatvės == [[Vaizdas:Prie Menų inkubatoriaus.jpg|thumb|200 px|right|Vaizdas į Užupį, einant nuo [[Adomo Mickevičiaus skveras|Adomo Mickevičiaus skvero]]]] Susisiekimas Užupyje transportu su senamiesčiu galimas per tris Užupio, Bernardinų ir Paplaujos tiltus bei pėsčiųjų „Fluxus“ tiltą. Užupyje nuo XX a. pradžios išlaikytas mūrinių ir medinių gyvenamųjų namų, kiemų autentiškas įvaizdis. Senųjų Užupio medinių namų yra išlikusių Baltajame skersgatvyje. Tačiau šiame rajone leidžiamos statybos, todėl tarp senojo architektūrinio paveldo skverbiasi nauji pastatai.<ref>Išbandykite: pristatomas naujas gidas po Užupio Respubliką [https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/230170/isbandykite-pristatomas-naujas-gidas-po-uzupio-respublika]</ref><ref>Užupis – nepriklausoma respublika Vilniuje. Vilniaus turizmo informacijos centras. [http://www.vilnius-tourism.lt/ka-pamatyti/rekomenduojame/uzupis-nepriklausoma-respublika-vilniuje-3/]</ref> Užupio centrinė ašis – Malūnų, Paupio ir Užupio gatvių sankirtoje stovinti, 2002 m. atidengta skulptoriaus Romo Vilčiausko ir architekto Algirdo Umbraso sukurta bronzinė angelo skulptūra, tapusi Užupio simboliu ir populiaria susitikimų vieta. Užupio angelu siekta įamžinti Zenoną Šteinį, menininką ir aktyvų bendruomenės narį, daug prisidėjusį prie kvartalo gerovės.<ref>Rūta Grigolytė. Simbolis: Užupio angelas iškilo iš mažų kopijų, skelbta „Kauno diena”. [https://m.kauno.diena.lt/naujienos/vilniaus-miestas/simbolis-uzupio-angelas-iskilo-mazu-kopiju-240395]</ref> Nuo Užupio angelo į viršų kylanti Užupio gatvė išsišakoja: į dešinę tolyn driekiasi vieno kilometro ilgio Polocko gatvė, kairiau – Krivių gatvė. Polocko ir Krivių gatves jungia Baltasis skersgatvis. Iš Polocko gatvės atsišakoja 16 namų turinti Žvirgždyno gatvė, kuri atsiremia į [[Bernardinų kapinės|Bernardinų kapinių]] vartus ir užsibaigia į kalną kylančiu akligatviu. Žvirgždyno gatvė grįsta akmeniniu grindiniu. Iš Krivių gatvės yra išėjimas į Filaretų gatvę. Iš Filaretų gatvės atsišakoja nedidelė Varpų gatvelė. Tiek Krivių, tiek Filaretų gatvės atsiremia į Olandų gatvę, kurios tam tikra atkarpa taip pat priklauso Užupiui. Iš Polocko gatvės atsišakoja Kreivasis skersgatvis.<ref>Užupio gatvės Vilniaus kataloge. [http://vilnius21.lt/polocko-g1155140.html] [http://vilnius21.lt/zvirgzdyno-g6780474.html] [http://vilnius21.lt/kriviu-g7176406.html] [http://vilnius21.lt/baltasis-g5782944.html] [http://vilnius21.lt/filaretu-g1269521.html] [http://vilnius21.lt/varpu-g1257728.html] [http://vilnius21.lt/olandu-g6390626.html] [http://vilnius21.lt/kreivasis-g1343568.html]</ref> [[Vaizdas:Medinės architektūros muziejaus namas žiemą.jpg|thumb|200 px|left|Medinis namas Polocko gatvės pabaigoje (Polocko g. 52) ypatingos architektūrinės vertės 1876 m. šiuo metu čia įsikūręs Medinės miesto architektūros muziejus]] [[Vaizdas:Medinis namas Polocko gatvėje 1.jpg|thumb|200 px|left|Medinis namas Polocko gatvės pabaigoje (Polocko g. 52) ypatingos architektūrinės vertės 1876 m. pastatytas medinis pastatas, puoštas medine, menine drožyba (prieš restauraciją). Šiame name lankėsi tapytojas [[Ferdinandas Ruščicas]] ir fotografas [[Janas Bulhakas]].<ref>{{cite web |title=Užupio medinės architektūros simbolis atgims, jei bus gauta europinė parama |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/ketina-issaugoti-unikalu-sostines-medinuka-irengs-muzieju-bendruomenes-centra-973-1109998?copied |last=Karsokaitė |first=Viktorija |date=2019-03-05 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}</ref>]] [[Vaizdas:Žvirgždyno gatvė vakare.jpg|thumb|200 px|right|Žvirgždyno gatvė vakare]] Leidžiantis atgal link Užupio angelo, į dešinę, iki Vilnios upės akmenine danga grįsta Malūnų gatvė, kurioje išsidėstęs 2010 m. birželio mėnesį atidarytas [[Tibeto skveras]].<ref>Užupio gatvės Vilniaus kataloge. [http://vilnius21.lt/malunu-g3442023.html]</ref> Nuo Malūnų gatvės patenkama ant 1880 m. pastatyto [[Bernardinų tiltas|Bernardinų tilto]]. Į dešinę nuo Užupio angelo yra Paupio gatvė, kurią kerta Vilnia su virš jos 1882 m. pastatytu metaliniu [[Paplaujos tiltas|Paplaujos tiltu]]. Paupio gatvė kartu su Aukštaičių, Krivulės, Zarasų ir Kranto gatvėmis sudaro Paupio mikrorajoną, kuris taip pat priskiriamas Užupiui. Už Aukštaičių gatvės išsidėstęs Kūdrų parkas.<ref>Užupio gatvės Vilniaus kataloge. [http://vilnius21.lt/paupio-g3126337.html] [http://vilnius21.lt/aukstaiciu-g1259460.html] [http://vilnius21.lt/krivules-g3654684.html] [http://vilnius21.lt/zarasu-g5116738.html] [http://vilnius21.lt/kranto-g11000173.html]</ref><ref>Kūdrų parkas Užupyje. Interneto svetainė: lankytinos vietos Vilniuje. [https://www.lankykis.lt/parkai/kudru-parkas-uzupyje-1947]</ref> Paupio gatvėje yra Užupio pėsčiųjų Monmartro tiltas, kuris jungia Aukštaičių gatvę ir Paupio gatvės krantinę. Užupio tiltu vyksta judėjimas iš Maironio gatvės į Užupio gatvę. Užupio tiltai nusagstyti jaunavedžių sukabintomis įvairaus dydžio „meilės” spynomis. Nuo Užupio tilto nusileidus, Vilnios krantinėje įrengtoje nišoje yra Užupio simbolis – skulptoriaus Romo Vilčiausko sukurta bronzinė undinėlė, kitaip vadinama Užupio mergele. 2004 m. potvynio metu skulptūrą buvo apsėmęs Vilnios vanduo.<ref>Užupio undinėlės skulptūra. Vilniaus turizmo informacijos centras. [http://www.vilnius-tourism.lt/ka-pamatyti/lankytinos-vietos/paminklai/undinele/] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171002064953/http://www.vilnius-tourism.lt/ka-pamatyti/lankytinos-vietos/paminklai/undinele/ |date=2017-10-02 }}</ref><ref>Užupis Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [https://www.vle.lt/Straipsnis/Uzupis-98559]</ref> == Užupio respublika == 1998 m. balandžio 1-ąją užupiečiai pasiskelbė „Nepriklausoma [[Užupio respublika|Užupio Respublika]]”. Užupio respublikos prezidentu paskelbtas režisierius [[Romas Lileikis]]. Užupio Respublika turi ne tik savo Prezidentą, bet ir konstituciją, himną, piniginius vienetus EuroUžus, švenčių kalendorių. Lenta, jog čia įsikūrusi Užupio respublika, iškabinta prie pat tilto į Užupį. Užupio respublika savo įkūrimo datą pažymi Neprigulmybės (nepriklausomybės) diena, kuri švenčiama kiekvienų metų balandžio 1-ąją. Šią dieną Užupyje organizuojama užupiečių ir menininkų eisena, kurios priekyje žygiuoja Užupio respublikos prezidentas, nešami Užupio simboliai. Tiltai per Vilnią pavirsta muitinėmis. Iš senovinės vandens kolonėlės, stovinčios priešais Užupio angelą, ima bėgti alus.<ref>{{cite web |title=Užupis – respublika respublikoje |url=https://www.delfi.lt/veidai/travel/uzupis-respublika-respublikoje-16278743 |last=Lakačauskaitė |first=Regina |date=2008-03-12 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-15}}</ref> Užupio Respublikos Konstituciją sukūrė užupiečiai Romas Lileikis ir Tomas Čepaitis. Metalinėje plokštėje įamžintas manifestas išverstas į daugiau kaip 80 pasaulio kalbų. Konstitucijos tekstai užsienio kalbomis iškabinti ant Paupio gatvės sienos. Tekstas turi 41 punktą. Vienas iš Užupio Konstitucijos punktų skelbia, jog: „Žmogus turi teisę gyventi šalia Vilnelės, o Vilnelė tekėti šalia žmogaus“. Dešiniau konstitucijos pavaizduota Užupio respublikos vėliava – kiauras delnas. Konstitucijų tekstai lazeriu išgraviruoti Vito Mačiulio sprendimų dėka, kai kurių rėmėjų vardai nurodyti Konstitucijos vidinėje pusėje, juos galima pamatyti pridėjus veidrodėlį. Lenta su Užupio Respublikos Konstitucijos tekstu lotynų kalba palaiminta [[Popiežius|Romos Popiežiaus]].<ref>Dalia Gudavičiūtė. Užupio pokštą pagavo ir Vatikanas. Skelbta „Lietuvos rytas.lt”, 2018. [https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2018/12/22/news/uzupio-poksta-pagavo-ir-vatikanas-8648639/]</ref><ref>Andrejus Žukovskis. T. Čepaitis: Užupio konstitucija gimė labai greitai ir natūraliai. Skelbta „Klaipėda.diena.lt”, 2012.[https://klaipeda.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/t-cepaitis-uzupio-konstitucija-gime-labai-greitai-ir-naturaliai-525487?full]</ref><ref>Nuo šiol Užupio Respublikos konstituciją galima skaityti ir azerbaidžaniečių kalba. Skelbta „Alkas.lt”, 2008.[http://alkas.lt/2019/06/07/nuo-siol-uzupio-respublikos-konstitucija-galima-skaityti-ir-azerbaidzanieciu-kalba-nuotraukos/]</ref><ref>Donatas Andrijauskas. Užupio Konstituciją bus galima skaityti lotyniškai. Skelbta „Madeinvilnius.lt” [https://madeinvilnius.lt/naujienos/miestas/uzupio-konstitucija-bus-galima-skaityti-lotyniskai/]</ref> <ref>Atidengiama Užupio Respublikos Konstitucija graikų kalba. Skelbta „15min.lt”. [https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/per-lietuva/atidengiama-uzupio-respublikos-konstitucija-graiku-kalba-642-1198058?copied]</ref> [[Vaizdas:Užupio Konstitucija.jpg|thumb|center|500x500px|Užupio Respublikos Konstitucija ir iškabintos lentos su jos teksto vertimais į daugiau nei 40 pasaulio kalbų Paupio gatvėje, Užupyje, Vilniuje]] Užupis nuo seno vadinamas menininkų rajonu ir lyginamas su [[Monmartras|Monmartru]] [[Paryžius|Paryžiuje]] bei Kristianijos rajonu [[Kopenhaga|Kopenhagoje]]. Paryžiaus Monmartro atstovai lankėsi Užupyje. Užmegztą bendradarbiavimą tarp Monmartro ir Užupio simbolizuoja pakabinta lenta.<ref>Regina Lakačauskaitė. Užupis – Respublika respublikoje. Skelbta „Delfi.lt”, 2008. [https://www.delfi.lt/veidai/archive/uzupis-respublika-respublikoje.d?id=16278743] </ref> Tarp dviejų Užupio ir Bernardinų tiltų, iš karto prie pat Vilnios upės įsikūręs Užupio meno inkubatorius „Galera”. 1996 m. name prie Vilnios grupė Vilniaus dailės akademijos studentų įkūrė meno bendruomenę. 2002 m. buvo sudaryta sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe ir įkurtas Užupio meno inkubatorius (UMI). Meno inkubatoriaus pastatas, kiemas ir aplink esanti teritorija kaskart keičia instaliacijas, skulptūras. Šią erdvę puošia nemažai Užupio menininko [[Marius Abramavičius|Mariaus Abramavičiaus]] kurtų akmeninių skulptūrų ir kt. instaliacijų. Meno inkubatoriaus pastate organizuojamos dailininkų parodos. Šis centras teikia kultūros, švietimo ir meno žmones, turinčius idėjų, savitų projektų.<ref>Užupio meno inkubatoriaus interneto svetainė. [http://www.umi.lt/inkubatorius/] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200215134925/http://www.umi.lt/inkubatorius/ |date=2020-02-15 }}</ref> Šalia Meno inkubatoriaus yra [[Tibeto skveras]] su [[Rimantas Sakalauskas|Rimanto Sakalausko]] sukurta mozaikine kompozicija „[[Mandala]]“, kurią 2013 m. rugsėjo 12 d. atidengė [[Tibetas|Tibeto]] Dalai Lama XIV.<ref>Vilniuje atidarytas Tibeto skveras. Skelbta „Bernardinai.lt”, 2010.[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-06-15-vilniuje-atidarytas-tibeto-skveras/46359 Vilniuje atidarytas Tibeto skveras]</ref> <center> <gallery> Vaizdas:Užupio respublika.jpg|thumb|Užupio respubliką žymintis stendas priešais Užupio tiltą Vaizdas:Užupio gatvelė prie Menų inkubatoriaus.jpg|thumb|Užupio gatvelė prie Menų inkubatoriaus Vaizdas:Vilnius, dům.jpg|Užupio meno inkubatoriaus pastatas Vaizdas:Užupio tiltas 1.jpg|thumb|Užupio tiltas Vaizdas:Tibeto sveras.jpg|thumb|Tibeto sveras </gallery> </center> Nuo Tibeto skvero pro Malūnų gatvės namo arką patenkama prie 1981 m. pastatyto Vilniaus dailės akademijos pastato, kuriame įsikūrusios tekstilės, skulptūros, architektūros, interjero dizaino katedros, studentų meno dirbtuvės.<ref>Vilniaus dailės akademijos naujieji rūmai. OpenhouseVilnius.lt skelbiama informacija. [https://www.openhousevilnius.lt/2016/pastatai/vilniaus-dailes-akademijos-naujieji-rumai/]</ref> Nuo naujojo Vilniaus dailės akademijos pastato vieninteliu dengtu „Fluxus“ pėsčiųjų tiltu Lietuvoje galima patekti į [[Sereikiškių parkas|Sereikiškių parką]]. Tiltas skirtas „Fluxus“ meno judėjimo pradininkui Jurgiui Mačiūnui. Vilniaus dailės akademijos naujuosius rūmus ir Užupio gatvę jungia Užupio garbės piliečio [[Jonas Mekas|Jono Meko]] skersvėjis.<ref>Apie Jono Meko skersvėjį skelbiama informacija Vilnius.go.lt, 2007. [http://www.vilniusgo.lt/2017/10/02/jono-meko-skersvejis/]</ref> Užupyje įkurtas ir [[Jono Meko vizualiųjų menų centras]], propaguojantis šiuolaikinio meno judėjimą „Fluxus”. Šiame centre yra saugomi Jono Meko ir Jurgio Mačiūno darbai, taip pat kitų šiuolaikinių menininkų eksperimentiniai darbai. Centre rengiami edukaciniai projektai.<ref>Jono Meko vizualiųjų menų centro interneto svetainė. [http://mekas.lt/]</ref> Užupyje tebestovi klasicistinio stiliaus Honestų rūmai, taip pat mažiausia Vilniuje 1824 m. pastatyta šv. Baltramiejaus bažnyčia ant statų šlaitą turinčios kalvos. Bažnyčia priklauso Vilniaus baltarusių katalikų bendruomenei, mišios laikomos baltarusių ir lenkų kalbomis.<ref>Aida Valinskienė. Užupio respublika – turtinga, bet piniguos čia nesimaudoma. Skelbta ,,Kauno diena”, 2019. [https://kauno.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/uzupio-respublika-turtinga-bet-piniguos-cia-nesimaudoma-911940]</ref> [[Vaizdas:Baltramiejaus bažnytėlė Užupyje.jpg|200 px|right|Baltramiejaus bažnytėlė Užupyje]] Užupio Žvirgždyno gatvėje įsikūrusios 1810 metais atidarytos ir šiuo metu nebeveikiančios [[Bernardinų kapinės]], svarbus istorinis – kultūrinis objektas.<ref>Vida Girininkienė. Bernardinų kapinės. 1810–2010. Vilnius: Versus Aureus. 2010. ISBN 978-9955-34-278-6.</ref> Užupyje veikia „Kalvystės galerija – muziejus“, Vilniaus puodžių cechas, eksponuojantis nuolatinę parodą, ekologiškas Tymo turgus.<ref>Vilniaus turizmo informacijos centro pateikta informacija. [http://www.vilnius-tourism.lt/ka-pamatyti/lankytinos-vietos/dailieji-amatai/uzupio-kalvystes-muziejus-galerija/] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200215134926/http://www.vilnius-tourism.lt/ka-pamatyti/lankytinos-vietos/dailieji-amatai/uzupio-kalvystes-muziejus-galerija/ |date=2020-02-15 }} [http://www.vilnius-tourism.lt/ka-pamatyti/lankytinos-vietos/dailieji-amatai/vilniaus-puodziu-cechas/] [http://www.vilnius-tourism.lt/ka-veikti/apsipirkimas/turgus/tymo-turgus/]</ref> Šalia Altanos kalno įsikūrusi [[Vilniaus Užupio gimnazija]] (Krivių g. 10), vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas.<ref>Vilniaus Užupio gimnazijos interneto svetainė [http://vug.lt/]</ref> Užupis pasižymi daugybe įdomių instaliacijų, kūrybiniais projektais, seminarais, išsiskiriančiomis šventėmis. Viena gražiausių Užupio švenčių – bendruomenės Baltų staltiesių diena, švenčiama antrąją Velykų dieną. Stalai prie Vilnios dengiami baltomis staltiesėmis, žmonės susirenka su vaišėmis.<ref>Balandžio 1-ąją – Užupio Respublikos Neprigulmybės Baltųjų staltiesių diena. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/balandzio-1-aja-uzupio-respublikos-neprigulmybes-baltuju-staltiesiu-diena.d?id=61023523]</ref> == Užupis mene == [[1997]] m. [[Jurgis Kunčinas]] išleido romaną „Blanchisserie, arba Žvėrynas-Užupis“, kuriame pavaizdavo tuomet dar apleistą Vilniaus rajoną. [[1976]] m. [[Lietuvos kino studija|Lietuvos kino studijoje]] pagal švedų vaikų rašytojos [[Astrida Lindgren|Aistridos Lindgren]] knygą „Kalio Bliumkvisto nuotykiai“ sukurtas filmas vaikams „[[Seklio Kalio nuotykiai]]” buvo filmuojamas Užupyje. == Sportas == * [[FK Užupis Vilnius]] (futbolas) {{commonscat|Užupis}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Vilniaus miesto dalys}} [[Kategorija:Vilniaus miesto dalys]] [[Kategorija:Vilniaus senamiestis]] ctgvn6n1ztj3ztrcztswftlwvs4y10k 0 62596 7889687 7701675 2026-07-30T07:46:19Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889687 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Sąrašas:Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios|}} {{Bažnyčia |lat = 55.0438 |long = 22.6419 |foto = Sudargo baznycia.jpg |fotoinfo = Bažnyčia 2009 m. |arkivyskupija = Kauno |vyskupija = Vilkaviškio |dekanatas = Šakių |savivaldybė = Šakių rajono |gyvenvietė = Sudargas |adresas = Laisvės a. 13 |medžiaga = medis |įrengta = 1945 m. |stilius = |aptarnauja = Zenonas Stepanauskas (2025) }} '''Sudargo šv. Jono Krikštytojo bažnyčia''' – bažnyčia, stovinti [[Sudargas|Sudargo]] kaime, kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante. Įrengta [[1945]] m. parapijos salėje. Stačiakampio plano, tradicinio gyvenamojo namo formos. == Istorija == Sudarge iki [[1636]] m. pastatyta [[koplyčia]]. [[1748]] m. pastatyta medinė bažnyčia, ji buvo [[Jurbarko bažnyčia|Jurbarko parapijos]] [[filija]], iki [[1752]] m. nuolatinio kunigo neturėjo. [[1795]] m. įkurta parapija. [[1844]] m. įsteigta [[parapinė mokykla]]. Sudarge [[1873]]–[[1907]] m. klebonavo [[Martynas Sederavičius]], jis platino lietuviškas maldaknyges ir kitus spaudinius, palaidotas Sudargo kapinėse. Kunigas [[Juozas Dailidė (1859)|Juozas Dailidė]] [[1907]] m. įkūrė [[Žiburys (organizacija)|„Žiburio“ draugijos]] skyrių, įsteigė biblioteką-skaityklą, [[1909]] m. atstatė griūvančią bažnyčią, sutvarkė parapijos trobesius. [[1912]] m. bažnyčia sudegė.<ref>{{cite web |title=Sudargas – miestelis, kuriam giedojo dviejų valstybių gaidžiai |url=https://suduvosgidas.lt/sudargas-miestelis-kuriam-giedojo-dvieju-valstybiu-gaidziai/ |date=2021-06-16 |website=suduvosgidas.lt |publisher=Sūduvos gidas |access-date=2025-09-29 |language=lt}}</ref> Kunigas [[Mykolas Brundza]] su parapijiečiais [[1924]] m. pradėjo statyti naują mūrinę bažnyčią, kurią [[1929]] m. baigė statyti klebonas V. Dumčius. Įrengta parapijos salė. Iki [[1924]] m. įsikūrė [[Pavasarininkai|pavasarininkų]] kuopa. Vokietijos kariuomenė bažnyčią [[1944]] m. sugriovė. Kunigo Augustino Pečiulio (1916–1947) rūpesčiu, pamaldos buvo atnaujintos [[Dievaičiai|Dievaičių]] kaime pas parapijiečius Baltrušaičius. Kartu su žmonėmis jis ėmėsi statyti naują medinę bažnyčią. Maldos namų statyba buvo užbaigta [[1946]] m. Staiga susirgęs ir miręs kun. A. Pečiulis buvo palaidotas [[Kaimelio bažnyčia|Kaimelio bažnyčios]] šventoriuje. Už pastatytą bažnyčią dėkingi parapijiečiai [[2002]] m. prie klebono kapo pastatė antkapinį paminklą. Klebonija ir parapijos namai buvo įkurdinti šalia stovėjusiame buvusio vaikų darželio pastate, kurį [[1992]] m. išpirko katalikų parapijiečiai. Parapijos namus įsteigė 22 metus čia klebonavęs kun. Petras Sitka (1914–2002). Sudarge pradėjęs dirbti kun. Albinas Paltanavičius daug jėgų ir darbo skyrė parapijos namų įrengimui. Sovietmečiu ant likusių bažnyčios griuvėsių norėta statyti [[kultūros namai|kultūros namus]]. Parapijiečiai pasipriešino ir kreipėsi į tuometinį Šakių rajono Vykdomąjį komitetą.<ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2011/01/28/gkras_02.html Nuo bažnyčios stogo dengimo iki bažnyčios statymo] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220703124221/https://www.xxiamzius.lt/numeriai/2011/01/28/gkras_02.html |date=2022-07-03 }} ''xxiamzius.lt''</ref> Galiausiai [[kultūros namai]] iškilo miestelio centre. Kunigas Jonas Povilaitis su parapijiečiais ėmėsi šventoriaus tvarkymo darbų. Apie 50 metų buvęs apleistas šventorius atnaujintas, įmūryta paminklinė atminimo lenta apie buvusią bažnyčią. == Galerija == <gallery widths="180" heights="180"> Sudargo_senoji_baznycia.jpg|Senosios mūrinės bažnyčios likučiai Sudargas, aikštė prie bažnyčios.JPG|Bažnyčia ir varpinė senajame šventoriuje Katalikų bažnyčia, Sudargas.JPG|Bažnyčia, stovinti šalia šventoriaus </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * {{Misius 1993|500–501}} == Nuorodos == {{commonscat|Church of St. John the Baptist in Sudargas}} * [https://vilkaviskiovyskupija.lt/dekanatai-ir-parapijos/sakiu-dekanatas/sudargo-sv-jono-krikstytojo-parapija/ Sudargo šv. Jono Krikštytojo parapija] * [https://www.panoramas.lt/panoramata/b43b0520d04034024ff6 Sudargo senosios bažnyčios griuvėsiai] (''panoramas.lt'') [[Kategorija:Sudargas]] [[Kategorija:Šakių rajono bažnyčios]] 046u1mai864hxvdfbmzllch2z65dtbz 0 65846 7889639 6830223 2026-07-30T05:49:19Z Vilensija 40695 +akm 7889639 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Kurtuvėnai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.836 |long = 23.041 |sav = Šiaulių rajono savivaldybė |sen = Bubių seniūnija |gyv = 12 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Kùrtuvėnai|Kùrtuvėnų|š=2016}} }} '''Kurtuvėnai''' – kaimas [[Šiaulių rajono savivaldybė]]je, 1 km nuo [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnų]] miestelio. Saugomas [[Akmuo su Dievo pėda (Kurtuvėnai)|akmuo su „Dievo pėda“]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=40|inc=10|incmin=5 |1902|33|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1959|31|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|29|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|31|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|19|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|23|r2001=<ref>{{2001sur(Šiauliai)}}</ref> |2011|23|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|12|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Šiaulių rajono savivaldybės gyvenvietės]] n5psv4hev18j7gc8dhkdvufi6xv6de7 0 75045 7889640 7841436 2026-07-30T05:50:57Z Vilensija 40695 /* Turizmas ir poilsis */ [[]] 7889640 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Kurtuvenu regioninis parkas.png|left|150px]] {{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}} | iucn_category = V | image = Liepkalnis.JPG | caption = Liepkalnis | location = [[Šiaulių rajonas]], [[Kelmės rajonas]], {{flag|Lietuva}} | nearest_city = | lat_degrees = 55 | lat_minutes =48| lat_seconds = 0 | lat_direction = N | long_degrees = 23 | long_minutes = 01 | long_seconds =0 | long_direction = E | map = Lietuva | area =172,72 km² | established = [[1992]] m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba | vikiteka = Category:Kurtuvėnai regional park }} [[Vaizdas:2007 08 19KurtuvėnųRP (13).JPG|thumb|250px|Kurtuvėnų RP direkcija]] [[Vaizdas:Kurtuvenusvirnas.jpg|thumb|250px|Kurtuvėnų dvaro svirnas, atstatytas [[2007]] m.]] [[Vaizdas:Jautmalkė4.JPG|thumb|250px|Jautmalkės gamtos centras]] '''Kurtuvėnų regioninis parkas''' – regioninis parkas [[Žemaitija|Rytų Žemaičių]] aukštumos pakraštyje, [[Venta|Ventos]] ir [[Dubysa|Dubysos]] upių takoskyroje. Parko centras – [[Kurtuvėnai]], čia įsikūrusi parko direkcija. Įkurtas [[1992]] m. rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti ežeringo ir miškingo Kurtuvėnų kalvyno (plytintį [[Venta|Ventos]] ir [[Dubysa|Dubysos]] upių takoskyroje) kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes,<ref>{{cite act |type=Nutarimas |index=I-2913 |date=1992-09-24 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas]] |title=Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.1726?positionInSearchResults=15&searchModelUUID=af01c28f-0eac-4cbd-a6ba-6582e7ffc18c |access-date=2024-10-20 |language=lt}}</ref> sudaryti sąlygas poilsiui, puoselėti tradicinę gyvenseną. Teritorija apima dalį [[Šiaulių rajonas|Šiaulių]] ir dalį [[Kelmės rajonas|Kelmės rajonų]]. Parko plotas 17 272 ha, iš kurių 12 130 ha (80,4 %) miškai, 422 ha (2,8 %) – vandens telkiniai. Teritorijoje gyvena per 1200 gyventojų. == Gamtos vertybės == Miškais apaugusios kalvų keteros, daugybė tarp jų slūgsančių pelkučių su ežerų akimis ir mažyčiais miško upeliais nulemia didelę augalijos ir gyvūnijos įvairovę. Parko teritorijoje telkšo 30 nedidelių ežerų, sruvena 20 upokšnių. [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnų]] miestelį supa beveik 100 žuvininkystės tvenkinių. Vertingiausi pelkių kompleksai yra [[Ilga|Ilgos]] ir [[Šona|Šonos]] upelių slėniuose, [[Bulėnų ežeras|Bulėnų]] ir [[Bijotė]]s apyežerėse. Didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai paskelbti gamtos paminklu: čia, Ventos-Dubysos senslėnyje „verda“ daugiau kaip 100 įvairaus dydžio „akių“. [[Geluva|Pageluvio]] ežerynas su meteoritinės kilmės Barsukyno ežeru, [[Raudsparnė]]s, [[Paraudžiai (Bubiai)|Paraudžių]], [[Girnikai|Girnikų]] kalvynai, [[Pustlaukio duobė|Pustlaukio]] „velniaduobės“. Vandens paukščius privilioja Kurtuvėnų ir [[Šilo Pavėžupis|Šilo Pavėžupio]] žuvininkystės tvenkiniai. Per parką šiaurės – pietų kryptimi driekiasi trys kalvagūbriai, atskirti [[Klonis (reljefas)|kloniais]] ir ežerų duburiais. Yra kelios termokarstinės duobės („velniaduobės“), [[ozas|ozai]], iš kurių žymiausias [[Targių ozas]], žemyninės [[kopa|kopos]], stačiašlaitės kalvos, raguvynai, kanjoniniai kloniai. Parkas – trečias pagal miškingumą regioninis parkas Lietuvoje. Vyrauja [[spygliuočiai|spygliuočių]] miškai. Miškų masyvas išsiplėtė dvarininkams iškeldinus kaimus ir nederlingas žemes užsodinus medžiais. Aptikta 981 augalų rūšis. Čia auga Žemaitijos pelkynams būdingi paprastieji burbuliai, [[tekšė]]s, [[raktažolė]]s pelenėlės, melsvieji mėlitai, Dzūkijos šiluose sutinkami smiltyniniai gvazdikai, pievinės ir vėjalandės [[šilagėlė]]s, stačiosios gubojos. Kurtuvėnų dvaro parko medžiuose gausu [[šikšnosparnis|šikšnosparnių]]. Žuvininkystės tvenkiniai privilioja gausius migruojančių paukščių būrius. Čia gyvena žuvimis besimaitinantys gyvūnai: [[ūdra|ūdros]], [[jūrinis erelis|jūriniai ereliai]], [[pilkasis garnys|pilkieji garniai]]. Vakarinėje parko dalyje gyvena [[vilkas|vilkai]], [[baltasis kiškis|baltieji kiškiai]], parkas garsėja [[elnias|elniais]]. Parke išskirta 17 draustinių, europinės svarbos (Natura 2000) ir kertinės miško buveinės. Parkas pasižymi kalkingomis [[žemapelkė]]mis su labai retomis augalų rūšimis ir jų bendrijomis. Mišrūs miškai išraižyti pelkučių, upelių slėnių ir ežerų guolių. Tarp pakalnių ir kalvų yra apie 50 metrų aukščio skirtumas, todėl nuo kalvų galima apžvelgti didelius banguojančius miškų plotus. Parke auga seniausios Lietuvoje „Penkios [[Bubiai (Šiauliai)|Bubių]] tuopos“. == Kurtuvėnų regioninio parko draustinių sąrašas == * [[Bulėnų telmologinis draustinis]], kurio paskirtis – išsaugoti pelkinį kompleksą su būdingomis [[Žemaičių aukštuma]]i [[biocenozė]]mis, pelkinių miškų buveines, [[Bulėnų I akmuo|Bulėnų I]] ir [[Bulėnų II akmuo|II riedulius]]; * [[Girnikų kraštovaizdžio draustinis]], kurio paskirtis – išsaugoti aukštai iškylantį Dubysos slėnio atkirstą [[morena|moreninį]] masyvą su [[Girnikų kalnas|Girnikų kalnu]]; * [[Gudmoniškės botaninis draustinis]], kurio paskirtis – išsaugoti [[Gudmoniškės (Pūstpelkės) pelkė|Gudmoniškės (Pūstpelkės) pelkę]] ir melsvojo mėlityno bendrijas su augalais, įrašytais į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos Raudonąją knygą]]: raktažolėmis pelenėlėmis, [[Vienalapis gedutis|vienalapiais gedučiais]], [[dvilapis purvuolis|dvilapiais purvuoliais]], gausiomis [[gegūnė|gegūnių]] rūšimis; * [[Ilgos kraštovaizdžio draustinis]], kurio paskirtis – išsaugoti unikalų plokščiadugnį, užpelkėjusį, ežeringą [[Ilgežeris|Ilgežerio]] duburį – [[Ilga|Ilgos]] upės ištakas ir užpelkėjusį [[Juodlė]]s ežero duburį, vertingą botaniniu ir zoologiniu požiūriais, ir [[Gabriejolės piliakalnis|Gabriejolės piliakalnį]]; * [[Linartų genetinis draustinis]], kurio paskirtis – išsaugoti [[pušis|pušų]] populiacijų genetinę įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šių populiacijų atsikūrimą arba atkūrimą jų dauginamąja medžiaga; * [[Pabijočių botaninis-zoologinis draustinis]], kurio paskirtis – išsaugoti pelkinį kompleksą su būdingomis Žemaičių aukštumai biocenozėmis, retaisiais augalais, įrašytais į Lietuvos Raudonąją knygą: [[statusis atgiris|stačiaisiais atgiriais]], [[Paprastoji tuklė|paprastosiomis tuklėmis]], gegūnėmis) ir savita entomofauna ([[auksuotoji šaškytė|auksuotosiomis šaškytėmis,]] nendrinukais, pelkiniais šerdinukais); * [[Padubysio botaninis-zoologinis draustinis]], kurio paskirtis – išsaugoti nykstančius ir retuosius augalus ([[Pūkuotoji apuokė|pūkuotąsias apuokes]], [[paprastasis burbulis|paprastuosius burbulius]], [[dėmėtoji gegūnė|dėmėtąsias gegūnes]]) ir jų augavietes, retąsias vabzdžių rūšis ([[Didysis puikiažygis|didžiuosius puikiažygius]], [[marmurinis auksavabalis|marmurinius auksavabalius]], [[juodasis apolonas|juoduosius apolonus]], auksuotąsias šaškytes); * [[Pageluvio kraštovaizdžio draustinis]], kurio paskirtis – išsaugoti vaizdingą [[Pageluvis|Pageluvio]] kraštinių moreninių darinių bei prieledyninio baseino aplygintą ruožą su liekaniniais ir [[Termokarstinė dauba|termokarstiniais]] [[Šermukšnynas|Šermukšnyno]], [[Raudinukas|Raudinuko]], [[Širva|Širvos]], [[Kurtuva|Kurtuvos]], Dubuko, Barsukyno, Geluvos ežerėliais, taip pat retuosius augalus ([[Tridantė bazanija|tridantes bazanijas]], [[skėstalapis papartis|skėstalapius paparčius]], [[bukalapė saulašarė|bukalapes saulašares]]) ir kultūros paveldo objektus; * [[Pustlaukio geomorfologinis draustinis]], kurio paskirtis – išsaugoti smulkiai kalvotą, daubotą masyvą, performuotą ryškias daubas palikusių termokarstinių procesų; * [[Raudsparnės kraštovaizdžio draustinis]], kurio paskirtis – išsaugoti [[Raudsparnė]]s moreninį masyvą su aukštomis, mišku apaugusiomis plokščiakalvėmis, [[Dūksta|Dūkstos ežerą]] ir kultūros vertybes; * [[Sodeliukų genetinis draustinis]], kurio paskirtis – išsaugoti pušų populiacijų genetinę įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šių populiacijų atsikūrimą arba atkūrimą jų dauginamąja medžiaga; * [[Svilės kraštovaizdžio draustinis]], kurio paskirtis – išsaugoti antropogenizuotą, geomorfologiniu ir hidrografiniu požiūriais vertingą, stambiai kalvotą, daubotą, moreninio masyvo kraštovaizdį su unikaliu hidrogeologiniu gamtos paminklu – [[Svilės šaltiniai]]s ir eolinėmis reljefo formomis; * [[Šilkalnių geomorfologinis draustinis]], kurio paskirtis – išsaugoti raiškų Ventos vidurupio senslėnį su ypač retu [[Žemaitija]]i paslėnio erozinio [[Raguva (reljefas)|raguvyno]] kompleksu; * [[Targių geomorfologinis draustinis]], kurio paskirtis – išsaugoti unikalų [[ozas|ozų]] kompleksą; * [[Vainagių kraštovaizdžio draustinis]], kurio paskirtis – išsaugoti Vainagių mišką, [[Vainagių ežeras|Vainagių]], [[Lestoniškis|Lestoniškio]], Ešerinio ežerus, Vainagių–Šoniuko–Galvydiškės–Smirdelės pelkes, natūralias [[Šona|Šonos]], [[Šonelė]]s, Šventjonio ir Smirdelės upelių vagos atkarpas, natūralų Vainagių upelį, taip pat vieną aukščiausių, mažai performuotą fliuvioglacialinių procesų, moreninį masyvą su ryškiu sudėtingos konfigūracijos kloniu ir [[Vainagių piliakalnis|Vainagių piliakalnį]]; * [[Dubysos-Ventos perkaso hidrografinis draustinis]], kurio paskirtis – išsaugoti Ventos–Dubysos senslėnį su [[Ventos–Dubysos kanalas|perkasu]]; * [[Vijurkų geomorfologinis draustinis]], kurio paskirtis – išsaugoti Dubysos aukštupio slėnio atkarpą su ryškiausiu eroziniu kalvynu dešiniajame krante.<ref>{{cite act |type=Nutarimas |index=1519 |date=2009-11-18 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Kurtuvėnų regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4E1D61E33049 |access-date=2024-06-04 |language=lt}}</ref> Gražiausi reginiai matomi užkopus į [[Bubiai (Šiauliai)|Bubių]], [[Badauskiai|Badauskių]], [[Galvydiškė]]s, [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnų]], [[Vainagiai|Vainagių]] piliakalnius, [[Girnikai (Šiauliai)|Girnikų]] kalną, nuo kurio atsiveria vaizdai [[Šiauliai|Šiaulių]], Kurtuvėnų ir [[Šatrija|Šatrijos kalno]] link. == Kultūros paveldas == Parke yra 49 nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, iš jų 17 pripažinti kultūros vertybėmis ir vienas kultūros paminklas – [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnų]] piliakalnis. [[1495]] m. Kurtuvėnuose pastatyta pirmoji bažnyčia. Kurtuvėnų bajoro sodyba išaugo į turtingą dvarą, kuris daugiau nei 450 m. buvo regiono ekonominis ir kultūrinis centras. Išlikę [[Bubiai (Šiauliai)|Bubių]], [[Gelučiai|Gėlučių]], [[Mirskiškė]]s, [[Žadvainiai (Šiauliai)|Žadvainių]] dvarų sodybos, [[Šilo Pavėžupis|Šilo Pavėžupio]] dvare gyveno [[Vladas Putvinskis]] – tautinio pasipriešinimo carinei priespaudai organizatorius, Šaulių sąjungos kūrėjas ir ideologas. Tarp [[Venta|Ventos]] ir [[Dubysa|Dubysos]] yra išlikęs įdomus technikos paminklas – [[1825]]–[[1831]] m. kastas perkasas (kanalas). Kiti vertingi technikos paveldo objektai – [[Dengtiltis|Dengtilčio]] ir [[Mirskiškė]]s [[vandens malūnas|vandens malūnai]]. [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnuose]] – sena ir įspūdinga bažnyčia (statyta 1792 m.). [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnų]] apylinkėse yra 6 piliakalniai – Kapos, [[Bubiai (Šiauliai)|Bubių]], [[Vainagiai|Vainagių]], [[Galvydiškė]]s, Gaidžpilio, [[Badauskiai|Badauskių]] piliakalniai, [[Jusaičiai|Jusaičių]] alkakalnis. Kurtuvėnų dvaras priskiriamas prie pirmųjų XV a. Lietuvoje susiformavusių dvarų. Netoli Kurtuvėnų stūkso [[Girnikai|Girnikų]] kalnas. == Turizmas ir poilsis == Parko lankytojams skirtos 7 rekreacinės poilsio zonos. Masiniai renginiai vyksta prie Geluvos, [[Pašvinis|Pašvinio]], Bijotės ežerų. [[Šiauliai|Šiauliečių]] mėgiamas Geluvos paplūdimys, [[Juodlė|Juodlės ežeras]]. Nuo [[Šiauliai|Šiaulių]] iki [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnų]] nutiestas [[Šiaulių–Kurtuvėnų dviračių takas]]. [[Dviratis|Dviračius]] taip pat galima išsinuomoti Kurtuvėnuose ir [[Bubiai (Šiauliai)|Bubiuose]]. Kurtuvėnų jojimo paslaugų centras, įsikūręs grafo [[Pliateriai|Pliaterio]] arklidėse, organizuoja žirginį turizmą – išvykas žirgais ir bričkomis, poilsio ir mokymo programas. Veikia visus metus. Čia galima atvykti poilsiauti ir su nuosavu žirgu. Jojimo paslaugų centras organizuoja turizmą ne tik žirgais, bet ir dviračiais, pažinties išvykas, jojimo kursus, poilsines programas. Čia galima išsinuomoti dviračius, slides. Yra svečių namai, rengiamos pažintinės ekskursijos – instruktorių lydimos raitųjų grupės keliauja po Kurtuvėnų apylinkes. Galima keliauti karietomis ar derinti įvairias žirginio turizmo formas. Žiemą nuomojamos slidės, turistai vežiojami rogėmis. Parko lankytojams įrengtos poilsiavietės prie Bijotės, Pašvinio, Geluvos ežerų, Dubysos upės, geros sąlygos žvejybai. Parko direkcijoje įsigijus leidimus galima žvejoti 13-oje ežerų, o UAB „Šventjonis“ – karpius ir komerciniuose tvenkiniuose. [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnų]] [[Užgavėnės|Užgavėnių]] šventė, turinti senas tradicijas, pripažinta viena gyvybingiausių tradicinių bendruomenės švenčių Lietuvoje. Senas tradicijas turi šv. Jokūbo (paskutinį liepos sekmadienį) ir Nevalnikų (rugsėjį) atlaidai. Parke vyksta Klojimo teatrų festivalis ([[liepos 25]] d.), Ugnies sąšauka ant [[Girnikų kalnas|Girnikų kalno]], švenčiamos [[Velykos]], [[Rasos]] (Joninių) šventė. [[Vainagių piliakalnis]] tarpukariu garsėjo teatro vaidinimais. Taip pat parke švenčiamos [[Kalėdos]] – Saulės sugrįžtuvės, vyksta Medžiotojų ir žvejų šventė, Žiemos šventė (vasarį), turizmo sezono atidarymo konkūro varžybos (gegužę), [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnų]] taurės konkūro varžybos (rugsėjį), kiti renginiai, kuriuos organizuoja Jautmalkės gamtos centras. Centras parengė kelis turistinius pažintinius maršrutus pėsčiomis vietomis, kurios nepasiekiamos jokiu transportu. <gallery> Vaizdas:Kurtuvenubaznycia.jpg|Kurtuvėnų bažnyčia Vaizdas:Girninkupiliakalnis.jpg|Girnikų piliakalnis nuo [[1915]]–[[1918]] m. karo vokiečių karių kapų aikštelės Vaizdas:Napoleonopušis1.JPG|Napoleono pušis [[Gailiškė (Kelmė)|Gailiškėje]] Vaizdas:Pumpuris.JPG|Pumpurio ežeras Vaizdas:Ešerinisežeras1.JPG|Ešerinis ežeras neturi krantų Vaizdas:Linartųakmuo1.JPG|Linartų akmuo Vaizdas:Dievopėda1.JPG|[[Akmuo su Dievo pėda (Kurtuvėnai)|Akmuo su „Dievo pėda“]] Vaizdas:Ešerinioozas.JPG|Ešerinio [[ozas]] Vaizdas:LiepkalnisValdovųrūmai21.JPG|Valdovų rūmai Liepkalnyje Vaizdas:Laisvučiaiklevas.JPG|Laisvučių klevas Vaizdas:Degutodegykla.JPG|[[Degutas|Deguto]] degykla Gailiškėje Vaizdas:Pustlaukio_duobė.jpg|[[Pustlaukio duobė]] Vaizdas:Svilėssaltiniai.jpg|Svilės šaltinių vandens pasisemti suvažiuoja daugybė žmonių </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.krpd.lt/straipsniai/ Parko svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171227180546/http://www.krpd.lt/straipsniai/ |date=2017-12-27 }} {{ltparks}} {{Kelmės rajono saugomos teritorijos}} {{Šiaulių rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Kurtuvėnų regioninis parkas| ]] muaic4x1zf3x64xw7yhhkav9ti2rxm0 0 89089 7889655 6872350 2026-07-30T06:23:10Z Obivan Kenobi 116618 7889655 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Kloniai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.626 |long = 25.332 |sav = Vilniaus rajono savivaldybė |sen = Nemėžio seniūnija |gyv = 102 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Klõniai|Klõnių|š=2016}} |istpav = {{pl|Dołowo, Doły}} }} '''Kloniai''' – kaimas [[Vilniaus rajono savivaldybė]]je, tarp [[Vilnius|Vilniaus]] miesto ribos ir [[Nemėžis|Nemėžio]]. Vyrauja XXI a. statybos individualūs gyvenamieji namai. Yra Kuprioniškių miško parkas. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=200|inc=50|incmin=25 |1931|8|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|101|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|134|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|34|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|38|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|26|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|185|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|102|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilniaus rajono savivaldybės gyvenvietės]] npfr8sl17wnyxjew8qtm1f3vwp00mx5 0 94935 7889642 6702042 2026-07-30T05:52:48Z CD 677 7889642 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Vėriškiai |foto = Vėriškiai 2026b.jpg |fotoinfo = Bendruomenės centras ir biblioteka |lat = 55.725 |long = 23.712 |sav = Radviliškio rajono savivaldybė |sen = Šeduvos miesto seniūnija |gyv = 296 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Vė́riškiai|Vė́riškių|Vė́riškiams|Vė́riškius|Vė́riškiais|Vė́riškiuose|š=2002}} }} '''Vėriškiai''' – kaimas [[Radviliškio rajono savivaldybė]]je, 4 km į pietvakarius nuo [[Šeduva|Šeduvos]], prie [[Sriautas|Sriauto]] upelio. Seniūnaitijos centras. Veikia biblioteka, kaimo bendruomenė. Praeina kelias {{RK3423}}. == Istorija == [[Vaizdas:Vėriškiai 2026c.jpg|thumb|left|Buvusių kultūros namų pastatas]] 1979 m. kaime pastatyti [[kultūros namai]].<ref>[https://puse.lt/aukcionas/nt/81804/kulturos-namu-dalis-veriskiu-k-ropokalnio-g-18-radviliskio-r-13500-eur Kultūros namai Vėriškių k., Radviliškio r. sav.] Puse.lt (tikrinta 2026-07-30).</ref> Kaime veikė [[Vėriškių pradinė mokykla]], išregistruota 2005 m.<ref>[https://www.lursoft.lv/lt/companies/lt/bendrove/radviliskio-raj-veriskiu-pradine-mokykla/190713591 Radviliškio raj. Vėriškių pradinė mokykla.] Lursoft.lv (tikrinta 2026-07-30).</ref> vėliau tapusi [[Šeduvos gimnazija|Šeduvos gimnazijos]] ugdymo skyriumi.<ref>[https://www.aikos.smm.lt/_layouts/15/asw.aikos.registersearch/objectformresult.aspx?o=inst&f=inst&key=88685490033003&pt=of Radviliškio rajono Šeduvos gimnazijos Vėriškių ugdymo skyrius.] Aikos.smm.lt (tikrinta 2026-07-30).</ref> 2009 m. susikūrė kaimo bendruomenė, veikianti buvusios mokyklos pastate.<ref>[https://veriskiubendruomenes.wordpress.com/apie-mus/ Apie mus.] Veriskiubendruomenes.wordpress.com (tikrinta 2026-07-30).</ref><ref>[https://www.regionunaujienos.lt/veriskiu-bendruomenes-patirtis-bendruomeninis-verslas-imanomas/ Vėriškių bendruomenės patirtis: bendruomeninis verslas – įmanomas.] 2021-02-23, Regionunaujienos.lt (tikrinta 2026-07-30).</ref> {{adm2}} {{admr|–1950 m.|[[Šeduvos valsčius]]|[[Radviliškio apskritis]]}} {{admr|1950–1962 m.|r2=2|[[Vėriškių apylinkė]]s centras|[[Šeduvos rajonas]]}} {{admr|1962–1963 m.|r2=2|[[Radviliškio rajonas]]}} {{admr|1963–1995 m.|[[Šeduvos apylinkė]]}} {{admr|1995–2009 m.|[[Šeduvos seniūnija]]|r3=2|[[Radviliškio rajono savivaldybė]]}} {{admr|2009–|[[Šeduvos miesto seniūnija]]}} |} == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=500|inc=100|incmin=25 |1902|166|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1959|209|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|258|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|717||Vėriškiai}}</ref> |1979|313|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1987|398|r1987=<ref name="TLE">{{TLE|4|487||Vėriškiai}}</ref> |1989|452|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|430|r2001=<ref>{{2001sur(Šiauliai)}}</ref> |2011|339|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Radviliškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] 8k0ucxsl5f95v1nzgsz4ix7ur9ggl56 0 101505 7889474 7779226 2026-07-29T15:16:12Z DonatasLTU 200620 Datos patikslinimas, dėl LNK rodyto serialo „Drakonų kova“. Dar nežinia, iki kada pasibaigė premjera. 7889474 wikitext text/x-wiki {{Šablonas:Infobox anime/Viršus | pavadinimas = Dragon Ball | image = DB Tankōbon.png|thumb|240px]] | ja_name = Dragon Ball - ドラゴンボール - | ja_name_trans = Doragon Bōru | žanras = [[Maginė fantastika|Fantastinis]], [[nuotykių filmas|nuotykių]], [[drama]], [[veiksmo filmas|veiksmo]], [[komedija]] }} {{Šablonas:Infobox anime/Manga | autorius = [[Akira Toriyama]] | leidėjas = {{flagicon|Japan}} [[Shueisha]] | serializuota = [[Weekly Shōnen Jump]] | pradžia = 1984 | pabaiga = 1995 | tomai_skaičius = 42 tomai ir 519 skyrių }} {{Šablonas:Infobox anime/Anime | title = ''Dragon Ball'' | režisierius = Minoru Okazaki<br />Daisuke Nishio | studija = [[Toei Animation]] | kanalas = {{flagicon|Japan}} [[Fuji TV]], [[Animax]] | pradžia = 1986-02-26 | pabaiga = 1989-04-12 | serijų_skaičius = 153 }} {{Šablonas:Infobox anime/Anime | title = ''[[Dragon Ball Z]]'' | režisierius = Daisuke Nishio | studija = [[Toei Animation]] | kanalas = {{flagicon|Japan}} [[Fuji TV]], [[Animax]], [[Tokyo Metropolitan Television|Tokyo MX]] | pradžia = 1989-04-26 | pabaiga = 1996-01-31 | serijų_skaičius = 291 }} {{Šablonas:Infobox anime/Anime | title = ''[[Dragon Ball GT]]'' | režisierius = Osamu Kasai | studija = [[Toei Animation]] | kanalas = {{flagicon|Japan}} [[Fuji TV]], [[Animax]] | pradžia = 1996-02-07 | pabaiga = 1997-11-19 | serijų_skaičius = 64 }} {{Šablonas:Infobox anime/Anime | title = ''Dragon Ball Kai'' | režisierius = Yasuhiro Nowatari | studija = [[Toei Animation]] | kanalas = {{flagicon|Japan}} [[Fuji TV]] | pradžia = 2009-04-05 | pabaiga = 2015-06-28 | serijų_skaičius = 159 }} {{Šablonas:Infobox anime/Anime | title = ''[[Dragon Ball Super]]'' | režisierius = Kimitoshi Chioka | studija = [[Toei Animation]] | kanalas = {{flagicon|Japan}} [[Fuji TV]] | pradžia = 2015-07-05 | pabaiga = 2018-03-31 | serijų_skaičius = 131 }} {{Šablonas:Infobox anime/Anime | title = ''[[Dragon Ball Daima]]'' | režisierius = Yoshitaka Yashima<br />Aya Komaki | studija = [[Toei Animation]] | kanalas = {{flagicon|Japan}} [[Fuji TV]] | pradžia = 2024-10-11 | pabaiga = 2025-02-28 | serijų_skaičius = 20 }} {{Šablonas:Infobox_anime/Kita | antraštė = Susiję darbai | kita = * [[Sąrašas:Dragon Ball filmai|Anime filmai, specialios TV serijos ir originalios video animacijos]] * [[Sąrašas:Dragon Ball video žaidimai|Video žaidimai]] * [[Sąrašas:Dragon Ball garso takelis|Garso takeliai]] }} {{Šablonas:Infobox anime/Apačia}} '''Dragon Ball''' ({{ja|ドラゴンボール|Doragon Bōru}}, {{lt|Drakonų kova}}) – japonų [[manga]] komiksai, parašyti ir iliustruoti [[Akira Toriyama|Akiros Torijamos]]. Serializuoti žurnale „[[Weekly Shōnen Jump]]“ nuo 1984 iki 1995 m., vėliau leidykla „[[Shueisha]]“ 519 skyrių surinko į 42 tomus ({{ja|単行本|tankōbon}}). Akirą Torijamą sukurti „Dragon Ball“ įkvėpė klasikinis kinų romanas „[[Kelionė į Vakarus]]“ ({{zh|西遊記|Xīyóujì}}). Serialas pasakoja apie pagrindinio veikėjo [[Son Gokas|Son Goko]] nuotykius nuo ankstyvos vaikystės iki brandaus amžiaus. Istorija pasakoja, kaip Son Gokas mokosi kovos menų ir stengiasi surinkti septynis drakono rutulius, kurie iškviečia norus pildantį drakoną. Savo kelionės eigoje Gokas susiranda keletą draugų ir kaunasi su įvairiausiais priešais, kurių dauguma, taip pat kaip ir Gokas, siekia surinkti drakono rutulius, kad galėtų išpildyti savo piktus kėslus. Seriale vyrauja draugystės, konkurencijos, praradimų bei pergalės troškimo temos. „[[Toei Animation]]“ 42 tomus adaptavo į 2 dalių („Dragon Ball“, „Dragon Ball Z“) [[anime]] televizijos serialą. Be to, „Toei“ dar išleido [[Sąrašas:Dragon Ball filmai|19 animuotų filmų ir 3 specialias TV serijas]], taip pat ir serialo tęsinį – „[[Dragon Ball GT]]“. 2009 m. „Toei“ pradėjo retransliuoti „Dragon Ball Z“, pakeisdami pavadinimą į „Dragon Ball Kai“ ir paspartindami serialo siužeto plėtojimąsi. 2015 m. liepos 5 d. eteryje pasirodė naujas serialas pavadinimu „[[Dragon Ball Super]]“. Keletas kompanijų išleido susijusios įvairaus asortimento produkcijos, kaip antai vaidybinius filmus, kolekcionuojamų kortų žaidimus, veikėjų figūrėles, garso takelių įrašus ir videožaidimus. Nuo pat pasirodymo, „Dragon Ball“ tapo vienu mėgstamiausių mangų tuo metu [[Japonija|Japonijoje]] ir [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]]. 2006 m. pelnė 12-tą vietą enciklopedijos [[Anime News Network]] visų laikų geriausių anime sąraše.<ref name="Japan100"/> 2012 m. duomenimis, Japonijoje buvo parduota virš 156 mln. tomų, o visame pasaulyje virš 230 mln.<ref name="156mil"/><ref name="230mil"/> „Dragon Ball“ manga yra antra pagal perkamumą manga istorijoje. Kritikai negaili liaupsių manga dailininkui, giria stiprius veikėjų charakterius bei istorijos humorą. Tokie sėkmingų manga kūrėjai, kaip [[Eiichiro Oda|Eičiro Oda]] („[[One Piece]]“), [[Masashi Kishimoto|Masaši Kišimoto]] („[[Naruto]]“), [[Tite Kubo|Titė Kubo]] („[[Bleach (anime)|Bleach]]“), Hiro Mašima („[[Rave Master]]“, „[[Fairy Tail]]“), Makoto Raiku („[[Zatch Bell]]“) ir Jošijo Savai („[[Bobobo-bo Bo-bobo]]“) „Dragon Ball“ vadina įkvėpimu jų pačių ne mažiau populiariems kūriniams. Anime, o ypač „Dragon Ball Z“ pripažįstamas, kaip vienas labiausiai japonų animaciją vakaruose išpopuliarinęs anime. == Siužetas == : ''Taip pat skaitykite: [[Sąrašas:Dragon Ball veikėjai|Dragon Ball veikėjai]]''. {{spoil}} Pasakojama apie mažą berniuką su beždžionės uodega, vardu [[Son Gokas]], kuris susidraugauja su mergaite, vardu Bulma. Jiedu patraukia ieškoti drakono rutulių, kurie išpildo bet kokį norą prieš išsisklaidydami po visą pasaulį. Savo kelionėje jie susigrumia su Jamčiu, kuris vėliau tampa bendražygiu, Či-Če, kurią Gokas sutinka vesti, ir Pilafu, kuris taip pat siekia surinkti visus rutulius. Vėliau Gokas uoliai mokosi kovos menų pas meistrą Džiną Vėžlį ir ketina dalyvauti kovos menų turnyre, kuriame susitinka geriausi kovotojai iš viso pasaulio. Vienuolis [[Krilinas]] tampa jo treniruočių partneriu bei varžovu, bet jiedu greitai susidraugauja. Po turnyro Gokas patraukia vienas ieškoti drakono rutulio (senelio palikimo) ir susigrumia su Raudonojo Kaspino armija, kurios vadas siekia panaudoti drakono rutulius saviems kėslams. Gokas vienui vienas įveikia armiją ir jos pasamdytą žudiką Taupaipajų, kuriam tiesa iš pradžių pralaimėjo, bet pasitreniravęs Karino bokšte, įveikė. Gokas susivienija su draugais, kad įveiktų aiškiaregės Babos parankinius, mat ši pažadėjo nurodyti, kur yra paskutinis drakono rutulys, kurio Gokui reikia prikelti Taupaipajaus nužudytą draugą. Jie visi susitinka po trejų metų rengiamame kovos menų turnyre, kur susikauna su Džino Vėžlio varžovo ir Taupaipajaus brolio Džino Gervės mokiniais, Tenšinhanu ir Čiautsu. Po turnyro nužudomas Krilinas, o Gokas nusiveja žudiką ir sutinka šėtoną Pikolą, kuris lengvai jį įveikia. Samurajus Jedžirobėjus nugabena Son Goką iki Karino bokšto, kur jis išsigydo žaizdas ir įgauna naujų jėgų. Tuo tarpu Pikolas kovoje pribaigia Džiną Vėžlį ir Čiautsą, o pasinaudojęs drakono rutuliais ir atgavęs jaunystę, pribaigia ir drakoną. Tad Gokas vėl susigrumia su Pikolu, kuris prieš pat mirtį išspjauna savo sūnų/savo paties reinkarnaciją. Karinas praneša Gokui, kad rutulius sukūręs Dievas (Kami) galbūt galės atgaivinti drakoną, kad šis galėtų prikelti žuvusius draugus, tad Gokas išskuba su juo pasimatyti. Jis taip pat ten pasilieka trejiems metams ir ruošiasi kitam kovos menų turnyrui, kur vėl susitinka draugus. Turnyre taip pat pasirodo ir jaunėlis [[Pikolas]], kuris finalinėje kovoje susikauna su Goku. Gokas šiaip netaip jį įveikia ir išskrenda su Či Če gyventi kartu, taip tesėdamas jai vaikystėje duotą pažadą. Po penkerių metų jau su Či Če susilaukęs sūnaus [[Son Gohanas|Son Gohano]], Gokas sutinka savo vyresnyjį brolį Raditą, kuris jam atskleidžia, kad jiedu kilę iš beveik išnykusios nežemiškos [[sajanas (anime)|sajanų]] rasės. Sajanai dar mažą Goką (tikrasis vardas Kakarotas) pasiuntė į Žemę, kad šis ją užkariautų, tačiau vos joje išsilaipinęs jis smarkiai susitrenkė galvą, taip prarasdamas atmintį ir sajanams įgimtą troškimą žudyti. Gokas atsisako padėti Raditui užkariauti planetą ir padedamas Pikolo jį įveikia, tačiau paaukoja ir savo gyvybę. Po treniruočių pas valdovą Kajų pomirtiniame pasaulyje prabėgus metams, Gokas prikeliamas su drakono rutuliais ir išskuba gelbėti Žemės nuo ją užpuolusių sajanų [[Vedžitas|Vedžito]] ir Napo. Tačiau atvykęs sužino, kad kovoje žuvo Jamčis, Čiautsas, Tenšinhanas ir Pikolas. O kaip žinia, mirus Pikolui, kuris yra viena būtybė su Dievu, išnyksta ir rutuliai. Laimei paaiškėja, kad Pikolo gimtojoje Nameko planetoje esama panašių rutulių, tad likusieji gyvi patraukia jų ieškoti. Tačiau paaiškėja, kad to paties siekia ir Vedžitas bei galaktikos tironas [[Fryzas]]. Prasideda kova dėl laiko; kas pirmas surinks visus rutulius. Fryzui išsikvietus Ginio pajėgas, Vedžitas nusprendžia susidėti su Gohanu ir Krilinu. Galiausiai atvykus Gokui, prasideda ilga, nuožmi kova, kurios atomazgoje jis virsta [[sajanas (anime)|legendiniu super sajanu]] ir nukaudamas Fryzą atkeršija už milijardus gyvybių. Grupė Raudonojo Kaspino armijos [[kiborgas|kiborgų]] pasirodo po trejų metų siekdami atkeršyti Gokui. Taip pat tuo metu pasirodo ir kitas padaras, vardu [[Celas]], kuris įsiurbęs du kiborgus įgyja „tobulą pavidalą“ ir surengia savo kovos menų turnyrą, kurio baigtis nulemia Žemės likimą. Gokui pasiaukojus kovoje, Gohanas atkeršija už tėvą nužudydamas Celą. Po septynerių metų vienai dienai prikeltas Gokas su bendražygiais vėl įsivelia į kovą dėl visatos išlikimo. Šįkart priešininkas – [[Bū]]. Po virtinės nuožmių kovų Gokas su jam suteikta visos visatos energija įveikia Bū. Po dešimties metų dar viename kovos menų turnyre Gokas susikauna su Bū reinkarnacija, Ūbu. Nepabaigdamas judviejų kovos Gokas pasisiūlo tapti jo mokytoju ir jiedu išskrenda treniruotis. {{endspoil}} == Tema == Iš esmės „Dragon Ball“ istorija remiasi pagrindiniais „Weekly Shōnen Jump“ filosofijos principais: „Draugystė, kova ir pergalė“. Serialui keičiantis iš švelnaus, mielo ir komedinio į rimtesnį veiksmo serialą pagrindiniai veikėjai buvo įtraukti į nesibaigiantį kovų, pergalių, pralaimėjimų ir tobulėjimo ciklą. Veikėjai pasinaudodami magiškais prietaisais pasiekia gyvenimą po mirties ir toliau treniruojasi bei tobulėja, kad įveiktų savo priešus.<ref name="Animerica">{{cite journal |date=2001 m. kovo mėn.|title=Anime Radar: News |journal=Animerica |volume=9 |issue=2 |page=36 |publisher=Viz Media |location=San Francisco, California |issn=1067-0831 |oclc=27130932 }}</ref> == Kūrimas == [[Vaizdas:Dragon World.svg|thumb|left|200px|„Dragon Ball“ pasaulis]] Nenorėdamas, kad jo kūrinį lemtų vakarietiška kultūra, [[Akira Torijama]] „Dragon Ball“ kūrė remdamasis klasikiniu kinų romanu „[[Kelionė į vakarus]]“<ref name="Manga Design">{{cite book |title=Manga Design |url=https://archive.org/details/mangadesign0000aman |chapter=Akira Toriyama |first=Julius |last=Wiedemann |editor=Amano Masanao |publisher=[[Taschen]] |date=2004-09-25 |page=[https://archive.org/details/mangadesign0000aman/page/372 372] |isbn=3-8228-2591-3 }}</ref><ref name="AnimeEncyc">{{cite book |last=Clements |first=Jonathan |author2=Helen McCarthy |title=The Anime Encyclopedia: A Guide to Japanese Animation Since 1917 |url=https://archive.org/details/animeencyclopedi00clem |date=2001 m. rugsėjo 1 d. |publisher=Stone Bridge Press |location=Berkeley, California |isbn=1-880656-64-7 |oclc=47255331 |pages=[https://archive.org/details/animeencyclopedi00clem/page/101 101]–102 |edition=1st }}</ref>, taip pat perkūrė vieną pirmųjų savo manga darbų „Dragon Boy“.<ref name="AnimeEncyc"/> Pastarasis kūrinys sujungė ketverius metus sėkmingai leistos mangos „[[Dr. Slump]]“ komedinį stilių su labiau veiksmu paremta istorija, norėdamas pagerbti gerai žinomą [[kung fu]] kovos menų specialistą [[Jackie Chan]].<ref name="AnimeEncyc"/><ref name="color"/> Torijama teigia, kad jo tikslas kuriant „Dragon Ball“ buvo papasakoti „prieštaringą ir neįprastą“ istoriją.<ref name="SJ interview"/> Pagal pirminę idėją Gokas ir Pikolas buvo žemiečiai. Sugalvojus į istoriją įtraukti Dievą ir tarpplanetines kovas, Gokas ir Pikolas buvo priskirti ateiviams iš kitų planetų.<ref name="world"/> Torijamai nepatiko piešti „silpnų moterų“, todėl jis sukūrė tokias moteris, kurios jo manimu buvo ne tik „gražios ir seksualios“ bet ir „stiprios“.<ref name="SJ interview" /> Prieštaraudamas nusistovėjusiems šablonams, kad stipriausias veikėjas turėtų būti ir fiziškai didžiausias, Torijama daugumą „Dragon Ball“ stipriausių veikėjų piešė smulkaus sudėjimo, įskaitant ir pagrindinį veikėją Goką.<ref name="SJ interview">{{cite journal |date=2007 m. lapkričio mėn. |title=Interview with the Majin! Revisited |journal=[[Shonen Jump]] |volume=5 |issue=11 |page=388 |issn=1545-7818 }}</ref> Iš pradžių kovos technikos buvo neįvardintos, bet serialo redaktorius nusprendė, kad būtų geriau joms suteikti pavadinimus. Visoms technikoms pavadinimus sugalvojo pats Torijama, išskyrus ''Kamehameha'', kuriai pavadinimą davė jo žmona, kai autorius negalėjo apsispręsti, kaip pavadinti šią ataką.<ref name="world"/> Kurdamas įsivaizduojamą pasaulį Torijama nusprendė naudotis tik savo fantazija, vengiant nuorodų į populiariąją kultūrą. Nepaisant to, sala, kurioje vyko pasaulio kovos menų turnyras sukurta pagal [[Balis|Balį]]. Piešiant kovos scenas mangoje Torijama veikėjus nukeldavo į negyvenamas vietas, norėdamas išvengti sudėtingo griūvančių pastatų piešimo. Tam, kad istorija vystytųsi greičiau, jis daugumai kovotojų suteikė gebėjimą skraidyti ir jie galėtų daug greičiau ir patogiau nukeliauti į toli esančias vietas. Dėl tos pačios priežasties Gokui buvo suteikta galimybė išmokti [[teleportacija|teleportacijos]].<ref name="world">{{cite book |last=Toriyama|first=Akira|title=DRAGON BALL 大全集 ➍ ｢WORLD GUIDE｣|year=1995 |publisher=Shueisha|pages=164–169 |isbn=4-08-782754-2}}</ref> Išleidus pirmuosius mangos epizodus, skaitytojams Gokas pasirodė per daug supaprastintas, todėl jo išvaizda buvo pakeista. Buvo pridėti nauji veikėjai (Krilinas ir Džinas Vėžlys) ir kovos menų turnyras tam, kad mangą labiau susieti su dvikovomis. Torijama, žinodamas, kad skaitytojai tikėsis, jog Gokas laimės kovos menų turnyrą, tyčia pakreipė istoriją taip, kad Gokas pralaimėtų pirmus du turnyrus, bet ir toliau siektų tapti nugalėtoju ir didvyriu. Po Celo mirties Goko sūnus Son Gohanas turėjo tapti [[protagonistas|pagrindiniu istorijos veikėju]], bet persigalvojo, nes anot jo, šis veikėjas nebuvo sutvertas šiai rolei.<ref name="creation">{{cite book |last=Toriyama|first=Akira|title=DRAGON BALL 大全集 ➋ ｢STORY GUIDE｣ |year=1995 |publisher=Shueisha|pages=261–265 |isbn=4-08-782752-6}}</ref> Kurdamas Raudonojo Kaspino armiją Torijama rėmėsi videožaidimu „Spartan X“, kuriame priešai atsirasdavo labai netikėtai. Po antrojo kovos menų turnyro Torijama norėjo sukurti veikėjams priešininką, kuris būtų tikras „blogiukas“. Pagrindiniu antagonistu tapus Pikolui, autorius užsiminė, kad Pikolas ir jo sūnus tapo jo mėgstamiausiais veikėjais. Įvardinus Goką stipriausiu kovotoju žemėje, Torijama nusprendė, kad blogiečiai žemę galėtų puldinėti iš kosmoso. Pamatęs, kad sunku susitvarkyti su vis didėjančiu blogiečių skaičiumi, jis nusprendė sukurti Ginio pajėgas<ref name="creation"/> tam, kad labiau subalansuotų pasakojimą. Šiame istorijos etape Torijama skyrė šiek tiek mažiau dėmesio piešimui, supaprastindavo linijas ir taip kartais padarydamas daiktus ar veikėjus „per daug kvadratinius“. Jam sunkiai sekėsi nuspręsti, kokias spalvas priskirti veikėjams, todėl, kai kurių veikėjų spalvas, pats to nenorėdamas, pakeisdavo istorijos viduryje.<ref name="color">{{cite book |last=Toriyama|first=Akira|title=DRAGON BALL 大全集 ➊ ｢COMPLETE ILLUSTRATION｣ |year=1995 |publisher=Shueisha |pages=206–207 |isbn=4-08-782754-2}}</ref> Vėliau autorius pripažino, kad jis neplanavo visų istorijos detalių, todėl, istorijos bėgyje vis atsirasdavo keistų sutapimų ar neatitikimų.<ref>"Shenron's Newspaper", ''Daizenshuu'' vol.2 (limited edition)</ref> == Manga == ==== „Dragon Ball“ ==== Parašyta bei iliustruota [[Akira Torijama|Akira Torijamos]], „Dragon Ball“ buvo pirma išleista manga antologijoje „[[Weekly Shōnen Jump]]“ 1984 m. gruodžio 3 d.<ref name="AnimeEncyc" /> Manga baigėsi 1995 m. birželio 5 d., kai Torijama pavargo ir nusprendė padaryti pertrauką.<ref name="AnimeEncyc" /> Leidyklos „[[Shueisha]]“ 519 individualių skyrių buvo išleisti 42-juose tomuose (''tankōbon'') nuo 1985 m. lapkričio 10 d. iki 1995 m. rugpjūčio 4 d.<ref name="sold">{{cite web |title=Comipress News article on "The Rise and Fall of Weekly Shōnen Jump" |url=http://comipress.com/article/2007/05/06/1923 |date=2007-05-06 |work=comipress.com|accessdate=2008-06-02 }}</ref><ref name="Shueisha 1">{{cite web|url=http://books.shueisha.co.jp/CGI/search/syousai_put.cgi?isbn_cd=4-08-851831-4&mode=1|title=DRAGON BALL 1 ドラゴンボール|publisher=[[Shueisha]]|accessdate=June 2, 2008|language=ja}}</ref><ref name="ShueishaZ 26">{{cite web|url=http://books.shueisha.co.jp/CGI/search/syousai_put.cgi?isbn_cd=4-08-851090-9&mode=1|title=DRAGON BALL 42 ドラゴンボール|publisher=Shueisha|accessdate=2008-06-02|language=ja}}</ref> 2002 m. manga buvo pakartotinai išleista 34 tomuose (''kanzenban''), kuriuose buvo šiek tiek pakeista pabaiga, nauji viršeliai ir spalvotos iliustracijos. 2013 m. vasario mėnesio „[[V Jump]]“ leidimas, kuris buvo išleistas 2012 m. gruodį, paskelbė, kad kai kurios manga dalys bus pilnai nuspalvintos ir pakartotinai išleistos 2013 m.<ref name="colorchozenshuu">{{cite web|url= http://www.animenewsnetwork.com/news/2012-12-20/dragon-ball-manga-reprinted-in-full-color-in-japan|title=Dragon Ball Manga Reprinted in Full Color in Japan|accessdate=2012-12-21}}</ref> Trys tomai, apimantys „Sajanų sagą“ (kuri prasideda nuo 195-ojo skyriaus originaliame leidime) buvo išleisti 2013 m. vasario 4 d., o penki tomai, apimantys „Fryzo sagą“ buvo išleisti 2013 m. balandžio 4 d. „Dragon Ball“ manga buvo išleista anglų kalba Šiaurės Amerikoje „[[Viz Media]]“ kompanijos, kuri išleido visus 42 tomus. Nuo 17 iki 42 tomų buvo išleista pavadinimu „Dragon Ball Z“, mėgdžiojant anime, kuris buvo sukurtas pagal šiuos tomus, siekiant nesupainioti potencialių skaitytojų. Ilgainiui buvo išleistos abi manga mėnesinių komiksų knygelių formatu, pradedant 1998 m., ir vėliau jos buvo išleistos grafinių romanų formatu.<ref>{{cite web|date=2007-10-07|title=Dragon Ball Manga: A History|publisher=Daizenshuu EX|accessdate=2011-04-01|url=http://daizex.db-destiny.net/manganext_2007_panel_final.pdf}}</ref><ref>{{cite web|date=2007-10-07|title=Podcast Episode #0097 — Live From MangaNEXT|publisher=Daizenshuu EX|accessdate=2011-04-01|url=http://www.daizex.com/old_updates/updates-2007_10.shtml}}</ref> „Dragon Ball“ mėnesinio leidimo metu, „Viz“ pradėjo šią mangą cenzūruoti dėl tėvų nusiskundimų.<ref name="censorship">{{cite web|url=http://www.icv2.com/articles/news/216.html|title=Viz Unleashes Uncensored Dragon Ball|publisher=GCO, LLC|date=2001-03-11|accessdate=2012-07-29}}</ref> 2001 m., dėl fanų peticijos, surinkusios virš 10 000 parašų, jie paskelbė, kad manga nebebus cenzūruojama. Vietoj cenzūravimo manga buvo pradėta leisti skaitytojams nuo 13 m. amžiaus, bei pirmi trys grafiniai romanai buvo iš naujo atspausdinti ir išleisti be cenzūros. „Dragon Ball Z“ 1-226 skyriai buvo išleisti mėnesiniam žurnale „Shōnen Jump“ nuo paties pirmo numerio nuo 2003 m. sausio iki 2005 m. balandžio. Vėliau abiejų leidimų pirmieji 10 tomų buvo pakartotinai išleisti 2003 m. nuo kovo iki gegužės po „Shonen Jump“ atspaudu. „Dragon Ball“ buvo baigtas leisti 2004 m. rugpjūčio 4 d., o „Dragon Ball Z“ – 2006 m. birželio 6 d.<ref name="Viz 16">{{cite web|url=http://www.viz.com/products/products.php?product_id=2236|title=Viz Media&nbsp;— Products: Dragon Ball Vol. 16|publisher=[[Viz Media]]|accessdate=2008-06-02|archive-date=2006-10-18|archive-url=https://archive.today/20061018201117/http://www.viz.com/products/products.php?product_id=2236|url-status=dead}}</ref><ref name="VizZ 26">{{cite web|url=http://www.viz.com/products/products.php?product_id=5898|title=Dragon Ball Z, Vol. 26|publisher=Viz Media|accessdate=2008-06-02|archive-date=2006-10-18|archive-url=https://archive.today/20061018201732/http://www.viz.com/products/products.php?product_id=5898|url-status=dead}}</ref> Tačiau išleidžiant paskutinius „Dragon Ball Z“ tomus kompanija pradėjo vėl cenzūruoti šią mangą, pakeisdami visus šautuvų skleidžiamus garsus į „zap“ ir pakeisdami kai kurias seksualines užuominas.<ref name="censorship2">{{cite web|url=http://www.animenewsnetwork.com/house-of-1000-manga/2013-01-03|title=Jason Thompson's House of 1000 Manga - The Greatest Censorship Fails|publisher=[[Anime News Network]]|date= 2013-01-03|accessdate=2013-01-03}}</ref> 2008 m. birželį, „Viz“ pradėjo vėl leisti abi mangas wideban formatu pavadinimu „Viz Big Edition“, kuriame trys individualūs tomai buvo sujungti į vieną didesnį tomą.<ref name="wideone">{{cite web|url=http://www.viz.com/products/products.php?product_id=7414|title=Dragon Ball Z, Vol. 1 (VIZBIG Edition)|publisher=Viz Media|accessdate=2008-06-03|archive-date=2008-03-15|archive-url=https://archive.today/20080315093247/http://www.viz.com/products/products.php?product_id=7414|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.viz.com/products/products.php?product_id=7409|title=Dragon Ball, Vol. 1 (VIZBIG Edition)|publisher=Viz Media|accessdate=2008-06-08|archive-date=2008-03-15|archive-url=https://archive.today/20080315093242/http://www.viz.com/products/products.php?product_id=7409|url-status=dead}}</ref> Šie leidiniai yra aukštesnės kokybės popieriaus ir turi keletą pirmojo „Weekly Shōnen Jump“ leidimo spalvotų puslapių, tačiau jie taip pat cenzūruoti kitaip negu 2003 m. leidimai. 2008 m. lapkričio 3 d., pirmieji abiejų mangų tomai buvo pakartotinai išleisti kietais viršeliais kaip „Collector’s Editions“.<ref>{{cite web|url=http://www.amazon.com/gp/product/1421526131/ref=pd_lpo_k2_dp_sr_1?pf_rd_p=486539851&pf_rd_s=lpo-top-stripe-1&pf_rd_t=201&pf_rd_i=1569319200&pf_rd_m=ATVPDKIKX0DER&pf_rd_r=1MRKTKM0RQXPT58RFNTW|title=Dragon Ball, Vol. 1 (Collector's Edition)|publisher=[[Amazon.com]]|accessdate=2013-01-28}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.amazon.com/gp/product/1421526115/ref=pd_lpo_k2_dp_sr_2?pf_rd_p=486539851&pf_rd_s=lpo-top-stripe-1&pf_rd_t=201&pf_rd_i=1569319200&pf_rd_m=ATVPDKIKX0DER&pf_rd_r=1MRKTKM0RQXPT58RFNTW|title=Dragon Ball Z, Vol. 1 (Collector's Edition)|publisher=[[Amazon.com]]|accessdate=2013-01-28}}</ref> 2013 m. vasarį pradėta leisti nauja, pilnai spalvinta mangos versija, pradedant 195-uoju skyriumi, skaitmeninėje antologijoje „Weekly Shōnen Jump“.<ref>{{cite web|url= http://www.animenewsnetwork.com/news/2013-01-28/viz-shonen-jump-magazine-adds-full-color-dragon-ball-manga|title= Viz's Shonen Jump Magazine Adds Full-Color Dragon Ball Manga|accessdate=2013-01-28}}</ref> 2013 m. vasarą „Viz“ pradės leisti naujus tomus, panašius į „Viz Big Edition“ (taip pat sudarytus iš trijų ankstesnio leidimo tomų). ==== Susiję kūriniai ==== Torijama taip pat sukūrė trumpą mangos seriją „Neko Majin“, kuri pavirto į „Dragon Ball“ parodiją. Pradėta leisti 1999 m. rugpjūtį, aštuonių skyrių serija buvo sporadiškai išleista „Weekly Shōnen Jump“ ir „[[Monthly Shōnen Jump]]“ kol buvo užbaigta 2005 m. Šie skyriai buvo sujungti į vieną ''kanzenban'' tomą, kad išleisti 2005 m. balandžio 4 d.<ref>{{cite web|url=http://books.shueisha.co.jp/CGI/search/syousai_put.cgi?isbn_cd=4-08-851090-9&mode=1|title=ネコマジン 完全版 |publisher=Shueisha|accessdate=2008-07-22|language=ja}}</ref> 2006 m. Torijama ir „[[One Piece]]“ autorius [[Eiichiro Oda]] kartu sukūrė vieno skyriaus jungtą „One Piece“ ir „Dragon Ball“ mangą, pavadinimu „[[Cross Epoch]]“. Šis skyrius buvo išleistas 2006 m. gruodžio 25 d. „Weekly Shōnen Jump“ leidime. Anglų kalba ši manga buvo išleista 2011 m. balandžio mėn. „Shōnen Jump“ leidime.<ref>{{cite web|url=http://www.wired.com/geekdad/2011/03/comics-spotlight-on-shonen-jump-100/|title=Comics Spotlight on Shonen Jump #100|publisher=wired.com|accessdate=2012-07-29|archiveurl=https://archive.today/20130209093312/http://www.wired.com/geekdad/2011/03/comics-spotlight-on-shonen-jump-100/|archivedate=2013-02-09|url-status=live}}</ref> „Dragon Ball: Yo! Son Goku and His Friends Return!!“ manga adaptacija, iliustruota Naho Ōishi, buvo išleista „V Jump“ 2009 m. kovo 21 d. ir balandžio 21 d.<ref>{{cite journal |date= 2009 m. vasario mėn.|title= ''Dragon Ball: Yo! The Return of Son Goku and Friends!! Manga Adaptation''|journal= [[V Jump]]|volume= 17|issue= 2|page= 55}}</ref> Originalia istorija paremta manga pavadinimu „Dragon Ball SD“, taip pat sukurta Naho Ōishi buvo išleista Shueisha „Super Strong Jump“ žurnale, pradedant 2010 m. gruodį.<ref>{{cite web | title=Dragon Ball SD Manga Spinoff to Be Printed in December| url=http://www.animenewsnetwork.com/news/2010-11-18/dragon-ball-sd-manga-spinoff-to-be-printed-in-december|date=2010-11-18 | publisher=Anime News Network| accessdate=2008-06-02}}</ref> Antras numeris buvo išleistas 2011 m. balandį. Ši manga yra kondensuota Son Goko nuotykių istorija iš jo vaikystės, kurios daug detalių buvo pakeista.<ref>{{cite web|url=http://daizex.com/general/podcast/#0241 |title=Daizenshuu EX - General - Podcast |publisher=Daizex.com |date= |accessdate=2011-08-10}}</ref> „Dragon Ball: Episode of Bardock“ yra trijų skyrių manga, irgi sukurta Naho Ōishi, kuri buvo buvo išleista mėnesiniame žurnale „V Jump“ nuo 2011 m. rugpjūčio iki spalio mėn. Ši manga yra 1990 m. televizijai sukurto filmo „[[Dragon Ball Z: Bardock – The Father of Goku|Bardock – The Father of Goku]]“ tęsinys su kai kurių esminių detalių pakeitimais. Šios mangos istorija yra apie Bardoką, Son Goko tėvą bei tai, koks būtų pasaulis, jei Fryzas jo nebūtų nužudęs, o jis būtų kovojęs prieš Fryzą kaip ''super sajanas''. Tai, kad Bardokas šioje mangoje vaizduojamas kaip super sajanas yra paremta „Dragon Ball Heroes“ kolekcionuojamų kortų žaidimo korta, kurioje jis taip pat šitaip vaizduojamas.<ref>{{cite web |author=Kanzentai |url=http://www.kanzentai.com/index.php?subaction=showcomments&id=1308587091&archive=&start_from=&ucat=& |archiveurl=https://web.archive.org/web/20110624061700/http://kanzentai.com/index.php?subaction=showcomments&id=1308587091&archive=&start_from=&ucat=& |archivedate=2011-06-24 |title=Kanzentai • Updated July 27th, 2011 |publisher=Kanzentai.com |date=2011-06-20 |accessdate=2011-08-10 |url-status=live }}</ref> == Anime == ==== „Dragon Ball“ ==== [[Vaizdas:Dragon Ball anime logo.png|thumb|right|225px|„Dragon Ball“ logotipas]] „[[Toei Animation]]“ sukūrė anime serialą paremtą originaliais mangos skyriais, taip pat pavadintą „Dragon Ball“. Šis serialas pradėtas rodyti Japonijoje, per [[Fuji Television]] televizijos kanalą, 1986 m. vasario 26 d. ir buvo rodomas iki 1989 m. balandžio 12 d., iš viso trukęs 153 serijas.<ref name="AnimeEncyc" /> „Harmony Gold USA“ gavo licenziją išleisti šį serialą anglų kalba Jungtinėse Amerikos Valstijose 1989 m. Jų įgarsinime, „Harmony Gold“ pervadino beveik visus veikėjus, pavyzdžiui, Son Gokas buvo pervadintas į „Zero“. Šis dubliavimas buvo bandytas įpiršti keliuose miestuose, tačiau buvo atšauktas nespėjus pradėti rodyti serialo publikai. 1995 m. „[[Funimation Entertainment]]“ gavo licenziją platinti „Dragon Ball“, taip pat ir jo tęsinį „Dragon Ball Z“ JAV. „Funimation“ sudarė sutartį su „BLT Productions“, kad sukurtų anglišką įgarsinimą pirmajam anime serialui jų dubliavimo studija Kanadoje.<ref name="Return of DB" /> Trylika serijų buvo parodyta 1995 m. rudenį, tada „Funimation“ projektą atšaukė dėl žemų reitingų ir nusprendė nukreipti dėmesį į kur kas daugiau veiksmo turintį „Dragon Ball Z“. „Vidmark Entertainment“ (vėliau žinoma kaip „Trimark Pictures“) nusipirko įrašų platinimo teises šioms dubliuotoms serijoms kažkiek laiko po to.<ref name="AnimeEncyc" /> 2001 m. kovo mėnesį, po „Dragon Ball Z“ sėkmės [[Cartoon Network]] kanale, „Funimation“ paskelbė „Dragon Ball“ sugrįžtant į JAV televiziją su nauju anglišku įgarsinimu, sukurtu jų pačių įgarsinimo studijoje [[Teksasas|Teksase]]. Taip pat šios serijos buvo šiek tiek mažiau pakeistos bei turėjo originalų japonišką garso takelį (priešingai nei šio serialo du tęsiniai).<ref name="Return of DB">{{cite web |url=http://www.animenewsnetwork.com/news/2001-03-09/rough-air-date-for-dragonball |title=Rough Air Date for Dragon Ball |publisher=[[Anime News Network]] |date= 2001-03-09 |accessdate=2008-07-19 }}</ref><ref>{{cite web |url=http://www.animenewsnetwork.com/news/2001-05-02/dragonball-on-cn-debut-date-confirmed |title=Dragon Ball on CN debut date confirmed |publisher=[[Anime News Network]] |date=2001-05-02 |accessdate=2008-07-19 }}</ref> Iš naujo dubliuotos serijos buvo rodomos per Cartoon Network nuo 2001 m. rugpjūčio 20 d. iki 2003 m. gruodžio 1d.<ref>{{cite web |url=http://www.animenewsnetwork.com/news/2001-08-21/dragonball-re-dub |title=DragonBall Re-dub |publisher=[[Anime News Network]] |date= 2001-08-21 |accessdate=2008-07-19 }}</ref> „Funimation“ taip pat rodė šį serialą per Colours TV ir jų pačių Funimation Channel kanalą nuo 2006 m.<ref>{{cite web |url=http://www.animenewsnetwork.com/news/2006-11-12/dragon-ball-returns-to-us-tv |title=Dragon Ball Returns to US TV |publisher=[[Anime News Network]] |date= 2006-11-12 |accessdate=2008-07-19 }}</ref> „Funimation“ pradėjo leisti savo pačių įgarsinimą į Regiono 1 [[DVD]] rinkinius 2003 m. kovo mėnesį. Kiekvienas rinkinys, apimantis pilną serialo sagą, turėjo anglišką įgarsinimą ir originalų japonišką įgarsinimą su neprivalomais angliškais subtitrais. Tačiau jie negalėjo išleisti pirmųjų trylikos serijų tuo metu, kadangi „[[Lionsgate Entertainment]]“ tuo metu laikė platinimo teises originaliam tų serijų įgarsinimui, kuriuos jie perėmė iš „Trimark“ kai jie išsiskirstė. Kai „Lionsgate“ licenzija pirmosioms 13 serijų nustojo galioti 2009 m., „Funimation“ pakartotinai išleido pilną „Dragon Ball“ serialą DVD formatu penkiuose individualiuose rinkiniuose nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. liepos 27 d. Lietuvoje „Dragon Ball“ buvo rodomas pavadinimu „Drakonų kova“ per [[LNK]] kanalą nuo 2001 m. gruodžio 3 d. iki 2002 m. spalio 29 d. ==== „Dragon Ball Z“ ==== {{main|Dragon Ball Z}} Pasibaigus „Dragon Ball“, „Toei Animation“ greitai išleido antrą anime serialą, „Dragon Ball Z“ (ドラゴンボールZ(ゼット ''Doragon Bōru Zetto'', paprastai trumpinamas kaip ''DBZ''). Prasidėjęs keleri metai po pirmojo serialo veiksmo, „Dragon Ball Z“ yra adaptuotas iš paskutinių 26-ių manga tomų, leistų „Weekly Shōnen Jump“ 1989–1995 m. Pirmą kartą šis serialas buvo parodytas Japonijoje per Fuji Television 1989 m. balandžio 26 d., perėmęs pirmojo serialo laiką televizijoje ir buvo rodomas 291 serijas, kol pasibaigė 1996 m. sausio 31 d.<ref name="AnimeEncyc" /> Nepasisekus „Dragon Ball“ 1995 m. įgarsinimui, „Funimation“ pradėjo dirbti prie „Dragon Ball Z“ leidimo anglų kalba. Jie bendradarbiavo su „Saban Entertainment“ norint finansuoti ir platinti šį serialą po televiziją, paskyrė įrašų platinimą „Pioneer Entertainment USA“ (vėliau žinomam kaip „Geneon Entertainment USA“), sudarė sutartį su „Ocean Productions“, kad įgarsinti šį anime anglų kalba, ir pasamdė Shuki Levy, kad jis sukurtų alternatyvų garso takelį. Ši „Dragon Ball Z“ versija buvo smarkiai pakeista, lokalizuota ir patrumpinta; pirmos 67 serijos pamažintos iki 53. Serialo premjera JAV įvyko 1996 m. rugsejo 13 d., bet vargo susirasti didesnę auditoriją visą tą laiką, kurį jis buvo rodomas, todėl buvo atšauktas po dviejų sezonų. Tačiau 1998 m. rugpjūčio 31 d. šios atšauktos ir dubliuotos serijos buvo pradėtos rodyti per [[Cartoon Network]] programinį bloką [[Toonami]], kuriame jos sulaukė kur kas didesnio dėmesio. Su šia nauja sėkme, „Funimation“ tęsė serialo gamybą patys, šįsyk su kur kas mažiau pokyčių dėl mažiau kabelinės televizijos apribojimų. Vis dėlto „Funimation“ nebegalėjo įpirkti nei „Ocean“ įgarsintojų, nei Shuki Levy muzikos be „Saban“ finansavimo, todėl jie sukūrė savo pačių įgarsinimo studiją ir pasamdė savo dubliuotojus, bei naują garso takelį sukomponuotą Bruce Faulconer. „Dragon Ball Z“ dabar buvo pilnai gaminamas JAV, ir naujo įgarsinimo serialas buvo pradėtas rodyti per Cartoon Network nuo 1999 m. rugsėjo 13 d. iki 2003 m. balandžio 7 d. 2004 m., „Geneon“ platinimo teisės pirmoms 53/67 „Dragon Ball Z“ serijoms nustojo galioti, kas leido „Funimation“ iš naujo įgarsinti šias serijas savo studijoje bei parodyti išimtą turinį. Šios iš naujo dubliuotos serijos buvo rodomos per Cartoon Network 2005 m. vasarą.<ref>{{cite web|url=http://www.animenewsnetwork.com/news/2004-12-31/funimation-2005-plans|title=FUNimation 2005 Plans|date= 2004-12-31|accessdate=2008-09-14|publisher=[[Anime News Network]]}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.animenewsnetwork.com/news/2005-06-09/dbz-uncut-on-cartoon-network|title=DBZ uncut on Cartoon Network|date=2005-06-09|accessdate=2008-09-14|publisher=[[Anime News Network]]}}</ref> 2006 m. „Funimation“ perdarė serijas į 16:9 plačiaekranį formatą ir pradėjo leisti jas Regione 1 DVD formatu devyniuose individualiuose rinkiniuose, kurių pats pirmas buvo išleistas 2007 m. vasario 6 d., o paskutinis – 2009 m. gegužės 19 d. Šie rinkiniai buvo įsidėmėtini dėl to, kad juos buvo galima žiūrėti su „Funimation“ dubliavimu ir originaliu japonišku garso takeliu, ko ankstesniuose leidimuose nebuvo įmanoma daryti. Tarp kitų pasirinkimų buvo galima žiūrėti su „Funimation“ įgarsinimu ir nauju Bruce Faulconer garso takeliu, ir žiūrėti su originaliu japonišku įgarsinimu, japonišku garso takeliu ir angliškais subtitrais. 2009 m. liepą „Funimation“ paskelbė, kad jie pakartotinai išleis „Dragon Ball Z“ septynių komplektų DVD rinkinyje pavadintame „Dragon Boxes“. Pirmasis rinkinys buvo išleistas 2009 m. lapkričio 10 d., o paskutinis – 2011 m. spalio 11 d. Priešingai nei sezonų rinkiniai, „Funimation“ „Dragon Boxes“ platinamas 4:3 formato serialas.<ref>{{cite web|url=http://www.amazon.com/dp/B002KPINF2/ |title=Dragon Ball Z: Dragon Box One |publisher=Amazon.com |date= |accessdate=2011-08-10}}</ref> 2011 m. liepos mėnesį, Funimation paskelbė planus išleisti „Dragon Ball Z“ [[Blu-ray]] formatu, ir pats pirmas komplektas buvo išleistas 2011 m.<ref>{{cite web|url=http://www.prnewswire.com/news-releases/funimation-entertainment-announces-dragon-ball-z-series-on-blu-ray-125982173.html |title=FUNimation Entertainment Announces Dragon Ball Z Series on Blu-ray - FLOWER MOUND, Texas|location=Texas |publisher=Prnewswire.com |date=2011-07-21|accessdate=2011-08-10}}</ref> lapkričio 18d. Tačiau, išleidus antrą komplektą, „Funimation“ sulaikė likusių Blu-ray leidimų produkciją. „Dragon Ball Z“ buvo rodomas Lietuvoje per LNK kanalą pavadinimu „Drakonų kova Z“ nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2004 m. rugpjūčio 2 d. ==== „Dragon Ball GT“ ==== {{main|Dragon Ball GT}} [[Vaizdas:Dragon Ball GT logo.png|thumb|right|225px|„Dragon Ball GT“ logotipas]] Išleista „Toei Animation“, „Dragon Ball GT“ ({{ja|ドラゴンボールGT(ジーティー|Doragon Bōru Jī Tī}}) premjera įvyko per Fuji TV kanalą 1996 m. vasario 2 d. ir tesėsi iki 1997 m. lapkričio 19 d. Kitaip nei praeitos serijos, ši neparemta originalia „Dragon Ball“ manga.<ref>{{cite web |url=http://www.animenewsnetwork.com/news/2001-04-10/dbz-faq-update |title=DBZ FAQ Update |date=2001-04-10 |accessdate=2008-06-05 }}</ref> Parodyta 64 epizodai.<ref name="AnimeEncyc" /> Gokas paverčiamas mažu vaiku Juodosios žvaigždės Drakono rutulių galia, to panorint Valdovui Pilafui (kuris po „Dragon Ball“ pabaigos buvo paslaptingai dingęs) ir priverstas keliauti po visatą jų atgauti bei tam, kad išvengtų žemės sunaikinimo. Keliaudamas kosmose su savo anūke Pan bei Vedžito sūnumi Tranksu, Gokas susiduria su tokiais priešais, kaip Tsufulas (kitaip dar Vaikelis). Grįžęs į žemę Gokas susiduria su su septyniais blogaisiais šešėlių drakonais, kuriuos iššaukė neigiama energija, susikaupusi dėl per dažno paprastųjų drakono rutulių naudojimo. Po sėkmingo „Dragon Ball“ ir „[[Dragon Ball Z]]“ [[Cartoon Network]] kanalu, „Funimation“ nusipirko licenziją rodyti ir „Dragon Ball GT“. „Funimation“ studijos dubliuoti „Dragon Ball GT“ epizodai pasirodė per Cartoon Network 2003 m. lapkričio 13 ir rodyti iki 2005 m. balandžio 16 d. Televizijos transliuotojai praleido pirmus 16 epizodų ir vietoj to „Funimation“ sukūrė apibendrinančią kompoziciją iš šių epizodų, kurią pavadino „Didžioji problema“. Praleistieji epizodai vadinami „Prarastaisiais epizodais“, buvo parodyti tik po likusių epizodų. „Funimation“ vėliau išleido savo dubliuotus epizodus dvikalbiu [[DVD]] formatu po du sezonus. Pirmasis DVD buvo išleistas 2008 m. gruodžio 8 d., o paskutinis 2009 m. vasario 10 d. Pastarajame taip pat galima rasti „Dragon Ball GT“ ekstra TV epizodą „Herojaus palikimas“ (''A Hero’s Legacy''). Panašiai, kaip ir su „Dragon Ball Z“, šiuose DVD galima pasirinkti dubliuotą epizodų variantą su originaliu japonišku muzikiniu takeliu. „Funimation“ vėliau išleido „Visų epizodų“ DVD paketą (naudodami tuos pačius dviejų sezonų diskus, tik su skirtingu įpakavimu), kuris pasirodė 2010 m. rugsėjo 21 d. Lietuvoje „Dragon Ball GT“ rodytas LNK kanalu nuo 2005 m. vasario 28 d. iki 2006 m. sausio 9 d. ==== „Dragon Ball Kai“ ==== 2009 m. vasarį „Toei“ paskelbė, kad retransliuos „Dragon Ball Z“ 20-ųjų „Dragon Ball“ metinių proga. Premjera įvyko 2009 balandžio 5 d. Šios serijos buvo pritaikytos [[HDTV|raiškiosios televizijos]] 16:9 formatui, buvo pašalintos kai kurios smurto scenos, pridėta nauja įžanga ir pabaiga bei originalaus „Dragon Ball Z“ įgarsintojų balso takeliai.<ref>{{cite web |url=http://www.animenewsnetwork.com/news/2009-02-06/dragon-ball-z-to-rerun-on-japanese-tv-in-hd-in-april |title=Dragon Ball Z to Rerun on Japanese TV in HD in April |publisher=[[Anime News Network]] |date=2009-02-06 |accessdate=2009-02-21 }}</ref> Medžiaga taip pat buvo dar kartą pertvarkytą, kad kuo tiksliau atitiktų [[manga]], todėl istorija vystosi greičiau, bei panaikinti sugadinti kadrai. Kenji Yamamoto orkestrinis garso takelis buvo pakeistas Shunsuke Kikuchi originalaus „Dragon Ball Z“ orkestriniu garso takeliu. Šis foninės muzikos pakeitimas galiausiai pasiekė ir visus angliškai dubliuotus epizodus. Serialas baigėsi su Celo saga, o ne su Bū saga, kaip „Dragon Ball Z“. Iš viso buvo planuota parodyti 98 epizodus, tačiau dėl [[2011 m. Sendajaus žemės drebėjimas ir cunamis|žemės drebėjimo ir cunamio Tohoku regione]], paskutinis „Dragon Ball Kai“ epizodas nebuvo išleistas ir serialas baigėsi parodžius tik 97 serijas, iš kurių paskutinė pasirodė 2011 m. kovo 27 d. Kaip ir visiems kitiems „Dragon Ball“ anime „Funimation“ nusipirko licenziją „Dragon Ball Kai“ leidybai anglų k. Serialas rodytas Nicktoons kanalu nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. sausio 1 d. Nuo 2010 m. rugpjūčio 14 d. serialą taip pat pradėjo rodyti Toonzai, o jų pradėtą transliaciją tęsia Toonzai pasekėjas Vortexx, kuris „Dragon Ball Kai“ pradėjo rodyti nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d. Tiek Nicktoons tiek Toonzai/Vortexx rodytos versijos buvo cenzūruotos, nors palyginus Toonzai/Vortexx versija buvo cenzūruota daug griežčiau, tikriausiai todėl, kad jų transliuotojas buvo CW televizijos kanalas. Papildant TV epizodus „Funimation“ išleido dvikalbio regiono DVD ir Blu-ray „Dragon Ball Kai“ diskų paketus. Juose galima rasti originalų japonišką garso takelį su angliškais subtitrais ir neredaguotus bei angliškai dubliuotus variantus. „CSC Media Group“ įsigijo „Dragon Ball Kai“ transliavimo teises [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] ir pradėjo savo transliaciją Kix! kanalu 2013 m. pradžioje. ==== „Dragon Ball Super“ ==== {{main|Dragon Ball Super}} 2015 m. balandžio 28 d. „Toei Animation“ pranešė apie „Dragon Ball Super“ ({{ja|ドラゴンボール超|Doragon Bōru Chō}}), visiškai naują „Dragon Ball“ televizijos serialą, pasirodysiantį praėjus 18 metų nuo paskutinių eteryje rodytų „Dragon Ball GT“ serijų. Serialo premjera įvyko 2015 m. liepos mėnesį. Jis rodomas sekmadieniais 9:00 ryte vietos laiku kanale „Fuji TV“. Goką, Gohaną ir Goteną dar kartą įgarsino Masako Nozawa. Anime istorijos veiksmas vyksta praėjus keleriems metams po to, kai buvo įveiktas Majin Boo ir Žemėje vėl įsivyravo taika. Scenarijaus ir veikėjų dizaino autorius – Akira Torijama.<ref>{{cite web|url=http://www.animenewsnetwork.com/news/2015-04-28/dragon-ball-gets-1st-new-tv-anime-in-18-years-in-july/.87608|title=Dragon Ball Gets 1st New TV Anime in 18 Years in July|publisher=[[Anime News Network]]|date=2015-04-28}}</ref> Lietuvoje „Dragon Ball Super“ rodomas LNK kanalu nuo 2018 m. kovo 31 d. ==== Specialios TV serijos ==== : ''Pagrindinis straipsnis – [[Sąrašas:Dragon Ball filmai#Specialios TV serijos|Dragon Ball specialios TV serijos]]'' Iš viso jų yra keturios. Pirmoji, „Bardock – The Father of Goku“, išleista 1990 m. spalio 17 d. Pasakojama dar prieš manga pradžią, kai Bardokas sužino, kad Fryzas ketina sunaikinti sajanus, ir jo mėginimus tai sustabdyti. Antroji – „[[Dragon Ball Z: The History of Trunks|The History of Trunks]]“ išleista 1993 m. kovo 24 d. Paremta pagal papildomą originalios manga skyrių, kur veiksmas vyksta paralelinėje visatoje, kai dauguma serialo veikėjų yra nužudyti blogųjų androidų. Dviejų epizodų [[OVA]] serijos pavadinimu „Dragon Ball Z Gaiden: Saiyan Zetsumetsu Keikaku“ buvo išleistos 1993. „A Hero’s Legacy“ išleista 1997 m. kovo 26 d. Tai 100 metų po „Dragon Ball GT“ pabaigos. Pasakojama apie Goko provaikaitį, kuris ieško drakono rutulių, kad išgydytų savo sergančią senelę Pan. Naujausia serija „Dragon Ball: Yo! Son Goku and His Friends Return!!“ išleista 2008 m. lapkričio 24 d. Pasakojama praėjus 2 metams po Kid Buu įveikimo, Gokas ir jo draugai sutinka 2 naujus priešus Avo ir Kado bei [[Vedžitas|Vedžito]] jaunesnįjį brolį Tarblą. 2011 m. lapkritį „V Jump“ paskelbė trumpo metro animacinę adaptaciją paremtą Naho Ōishi papildomą manga apie Bardoką pavadinimu: „Dragon Ball: Episode of Bardock“. Trumpametražis filmas parodytas 2011 m. gruodžio 17–18 dienomis 2012 m. Jump Festa renginio metu. 2013 m. balandžio 7 d. buvo išleistas dviejų dalių valandos ilgio specialus leidimas apimantis „Dragon Ball Z“, „One Piece“ ir „Toriko“ anime, geriau žinomas pavadinimu „Dream 9 Toriko & One Piece & Dragon Ball Z Super Collaboration Special!!“. === Anime filmai === : ''Pagrindinis straipsnis – [[Sąrašas:Dragon Ball filmai|Dragon Ball filmai]]'' Iš viso išleista 19 anime filmų. Trys iš jų tai tos pačios „Dragon Ball“ serijos, tik pakeista keletas aspektų. Kiti 15 – tai „Dragon Ball Z“ istorijos, kurių nebuvo nei mangoje nei anime. „Funimation“ nusipirko teises ir išleido visus filmus, skirtus namų peržiūrai Šiaurės Amerikoje. 2012 m. liepą buvo paskelbta, kad 2013 m. kovą pasirodys naujas „Dragon Ball Z“ filmas. „Dragon Ball“ autorius [[Akira Torijama]] glaudžiai susijęs su šio filmo kūryba. „[[Dragon Ball Z: Battle of Gods]]“ premjera įvyko 2013 m. kovo 30 d. == Muzika == Muziką pirmoms dviem anime serialo dalims „Dragon Ball“ ir „Dragon Ball Z“ kūrė [[Shunsuke Kikuchi]]. „Dragon Ball GT“ garso takelis kurtas Akihito Tokunaga, o „Dragon Ball Kai“ – Kenji Yamamoto. Atskiras originalios serijos garso takelis „Dragon Ball: Music Collection“ pirmą kartą buvo išleistas 1985 metais. 1991 metais pasirodė „Dragon Ball: Complete Song Collection“. Taip pat šis rinkinys buvo perleistas 2003 ir 2007 metais. Antros serijos garso takelis vadinosi „Dragon Ball Z Hit Song Collection Series“. Jį išleido „[[Columbia Records]]“. Šiame rinkinyje įtraukti kūriniai skambėję nuo 1989 iki 1996 metų. Šis rinkinys buvo perleistas 2006 metais. Taip pat yra išleista daugybė įvairiausių garso takelių tiek kitoms anime dalims, tiek filmams, tiek žaidimams. == Kitos medijos == === „Dragon Ball“ serijos žaidimai === : ''Pagrindinis straipsnis – [[Sąrašas:Dragon Ball videožaidimai|Dragon Ball videožaidimai]]'' „Dragon Ball“ frančizės pagrindu sukurta nemažai [[videožaidimas|videožaidimų]], skirtų įvairiausioms platformoms. Ankstyvieji žaidimai rėmėsi kortų žaidimo principu ir buvo skirti „[[Nintendo]]“ sistemoms. Pradedant [[Super Nintendo Entertainment System]], [[Sega Mega Drive|Mega Drive/Genesis]], [[Sega Saturn]] ir [[PlayStation]] žaidimų konsolėmis [[muštynių žaidimas|kovinis]] žanras tapo dominuojančiu „Dragon Ball“ serijos žaidimuose. Vienas populiaresnių šio žanro žaidimų yra „Super Butoden“ serija. Pirmasis 3D „Dragon Ball“ žaidimas, išleistas JAV 1997 metais, buvo „Dragon Ball GT: Final Bout“ skirtas PlayStation konsolei. Vėliau žaidimai buvo kuriami 3D formatu ir pritaikomi naujesnėms žaidimų konsolėms, tokioms kaip [[PlayStation 2]] ir [[PlayStation Portable]]. Žymesnės šio laikotarpio serijos buvo „[[Budokai|Dragon Ball Z: Budokai]]“ ir „Dragon Ball Z: Budokai Tenkaichi“. „Dragon Ball Z: Burst Limit“ buvo pirmasis frančizės žaidimas skirtas [[PlayStation 3]] ir [[Xbox 360]] konsolėms. Ypač populiari AK platformoje buvo internetu žaidžiama „[[Half-Life]]“ modifikacija – „Earth’s Special Forces“. Vienas populiaresnių frančizės žaidimų, žaidžiamų šiuo metu, yra [[MMORPG]] žanro žaidimas pavadinimu „Dragon Ball Online“. Teigiama, jog Akira Torijama tiesiogiai prisidėjo prie veikėjų dizaino kūrimo, tačiau šis žaidimas šiuo metu prieinamas tik Japonijoje ir Pietų Korėjoje. === Knygos ir knygų papildiniai === Viena žymiausių knygų papildinių (''companion books'') serija išleista pavadinimu „Daizenshuu“. Ją sudaro septynios dalys kietu viršeliu ir trys plonu viršeliu. Jos papildo pagrindinę mangą ir pirmas dvi anime dalis. Pirmoji vadinasi „Dragon Ball: The Complete Illustrations“, išleista Japonijoje 1995 m. ir vienintelė išleista Anglijoje 2008 m. Joje surinktos 264 spalvotos iliustracijos, kurtos A. Torjama „Weekly jump“ žurnalams ir kitos papildomos iliustracijos. „Dragon Ball GT: Perfect files“ skirta GT serijai, išleista 1997 m., buvo sudaryta iš iliustracijų galerijos, įdomios gamybinio proceso informacijos ir kitų dalykų. Ši dalis buvo perspausdinta 2006 m. ir nuo to laiko yra tiražuojama iki šiol. 2003 m. 34 manga dalies išleidimas sutapo su pirmu pilnu anime DVD išleidimu Japonijoje ir ta proga buvo sukurtos keturios papildomos knygelės. „Dragon Ball Landmark“ ir „Dragon Ball Forever“ papildo manga knygas. „Dragon Ball: TenkaIchi Densetsu“ ir „Dragon Ball: Son Goku Densetsu“ papildo anime pirmas dvi dalis. Jose galima rasti įvairios papildomos informacijos, pavyzdžiui, interviu su aktoriais, kūrybine grupe ir pan. Taip pat čia publikuojami anksčiau nerodyti Son Goko tėvo Bardoko eskizai, kuriuos nupiešė Katsuyoshi Nakatsuru, prieš Akira Torijama vėlesniuosius pataisymus. Pasirodžius „Dragon Ball Kai“ buvo išleistos keturios naujos knygelės. Dviejų dalių „Super Exciting Guide“, papildantis manga. Taip pat dviejų dalių „Extreme Battle Collection“, papildantis anime serijas. Nors išleidimo metu buvo rodomos „Kai“ anime serijos, tačiau šios dvi dalys turiniu papildo senesnę, „Dragon Ball Z“ anime versiją. Šios knygelės taip pat papildytos nauja klausimų ir atsakymų serija su Akira Torijama, atskleidžiančiais kelias naujas detales apie veikėjus ir istoriją. Netrukus buvo išleista dar viena knygelė – „The Golden Warrior“. Joje galima rasti originalias anime iliustracijas ir interviu su trimis pagrindiniais veikėjų dizaineriais. Iš šių visų knygelių tik „Dragon Ball – The Complete Illustrations“ buvo išversta į anglų kalbą. Kiekvienas japoniškas DVD ir Blue Ray „Dragon Ball Kai“ serijos leidimas turėjo „Dragon Book“ gidą, kuriame galima rasti interviu su kūrėjų komandos nariais ir įvairios informacijos apie anime. Vis dėlto šios knygelės taip pat nebuvo išleistos anglų kalba. === Kortų žaidimai === Yra išleistos kelios rūšys [[kolekcinių kortų žaidimas|kolekcinių kortų žaidimų]], paremtų „Dragon Ball“, „Dragon Ball Z“ ir „Dragon Ball GT“. Didžioji dalis „[[Bandai (bendrovė)|Bandai]]“ prekinio ženklo. Juose vaizduojamos įvairios scenos iš manga ir anime, taip pat papildomos iliustracijos. === Vaidybiniai filmai === : ''Pagrindinis straipsnis – [[Dragonball (filmas)|Dragon Ball. Evoliucija]]'' Pirmas ilgametražis filmas „Dragon Ball“ buvo išleistas tuometinėje Kinijos respublikos Taivano (dabar atskira valstybė [[Taivanas]]) provincijoje 1989 m. pavadinimu „Dragon Ball: The Magic Begins“. Siužetas, kurį kritikai išvadino neskoningu, kalba apie grupę herojų, kuriems vadovauja „beždžioniukas“ (Gokas), kuris stengiasi neleisti karaliui Ragui pasinaudoti norus pildančiais „drakono perlais“ (drakono rutuliais) siekiant užvaldyti pasaulį.<ref>[http://www.movietome.com/movie/359874/dragonball-magic-begins/index.html Dragon Ball: The Magic Begins release date] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090822233415/http://www.movietome.com/movie/359874/dragonball-magic-begins/index.html |date=2009-08-22 }}</ref> 1990 m. gruodį, pasirodė neoficialus korėjiečių vaidybinis filmas „Dragon Ball: Ssawora Son Goku, Igyeora Son Goku“. Filmas paremtas originalia serialo istorija. Filmas yra pirmųjų įvykių „Dragon Ball“ istorijoje adaptacija, tačiau skirtingai nei ten, filme pasirodo Vedžito partneris Napas. 2004 m. buvo paskelbta apie animacijos adaptaciją į filmą „[[Dragonball (filmas)|Dragon Ball. Evoliucija]]“. 2007 m. James Wong ir Stephen Chow buvo paskelbti kaip filmo direktorius ir prodiuseris atitinkamai. JAV kino ekranus 100 milijonų dolerių vertės biudžetą turintis filmas pasiekė 2009 m. balandžio 10 d.<ref>[http://www.boxofficemojo.com/movies/?id=dragonball.htm Dragonball Evolution release date]</ref> == Kultūrinė įtaka == === Manga === „Dragon Ball“ yra visų laikų populiariausi japoniški komiksai ir jie vis dar plečia savo skaitytojų ratą. Vien Japonijoje iki 2000 metų buvo parduota daugiau nei 126 mln. šių komiksų egzempliorių.<ref name="LittleBoy">{{cite book |title=Little Boy: The Art of Japan's Exploding Subculture |url=https://archive.org/details/littleboyartsofj0000unse |first=Takashi |last=Murakami |others=Linda Hoaglund (translator) |publisher=Yale University Press, Japan Society |date=2005-05-15 |isbn=0-300-10285-2 |chapter=Earth in My Window |pages=[https://archive.org/details/littleboyartsofj0000unse/page/105 105]–106 }}</ref> 2012-aisiais šis skaičius išaugo iki 156 mln. Japonijoje ir iki 230 mln. visame pasaulyje, taip tapdamas antru visų laikų „Weekly Shōnen Jump“ komiksų bestseleriu.<ref name="156mil">{{cite web|url= http://www.animenewsnetwork.com/news/2012-10-23/top-10-shonen-jump-manga-by-all-time-volume-sales|title= Top 10 Shonen Jump Manga by All-Time Volume Sales|accessdate=2012-11-17}}</ref><ref name="230mil">{{cite web|url= http://www.animenewsnetwork.com/interest/2012-12-03/2013-dragon-ball-z/battle-of-gods-film-story-outlined|title= 2013's Dragon Ball Z: Battle of Gods Film Story Outlined|accessdate=2012-12-06}}</ref> Dešimtajame kasmetiniame Japonijos medijos menų festivalyje 2006 m., japonų fanai balsavo už „Dragon Ball“ kaip trečią geriausią visų laikų manga.<ref>{{cite web |title=Top 10 Anime and Manga at Japan Media Arts Festival|url=http://www.animenewsnetwork.com/news/2006-10-04/top-10-anime-and-manga-at-japan-media-arts-festival |work=[[Anime News Network]] |date=2006-10-04 |accessdate=2012-11-17}}</ref> Leidinyje „Little Boy: The Art of Japan’s Exploding Subculture“ Takashi Murakami pabrėžė, kad „Dragon Ball“ yra niekad nesibaigiantis cikliškas pasakojimas, kuris nuolat progresuoja, bei sklandžiai ir rafinuotai vystosi.<ref name="LittleBoy" /> Goko kelionės ir jo nuolat auganti jėga pelnė jo personažui nominaciją kaip „labiausiai pasaulyje žavinčio jaunuosius berniukus“.<ref name="Manga Design" /> 2007 m. „[[Oricon]]“ atlikus 1000 žmonių apklausą, Gokas buvo išrinktas stipriausiu visų laikų manga personažu.<ref name=oricon>{{cite web|url=http://rn-cdn.oricon.co.jp/news/ranking/45750/#rk|title=1000人が選んだ!漫画史上"最強"キャラクターランキング!|language=ja|accessdate=2007-10-28}}</ref> Manga kūrėjai [[Eiichiro Oda]] (sukūręs „One Piece“) ir [[Masashi Kishimoto]] (sukūręs „[[Naruto]]“) prisipažino, kad jų komiksų pagrindinių veikėjų, bei struktūros įkvėpimas buvo Gokas.<ref>{{cite book |last=Kishimoto|first=Masashi |title=Uzumaki: the Art of Naruto|year=2007 |publisher=[[Viz Media]] |pages=138–139 |isbn=1-4215-1407-9}}</ref><ref>''One Piece Color Walk'' - Vol.1 - Interview with Eiichiro Oda and Akira Toriyama ((JP) ISBN 978-4-08-859217-6)</ref> Taip pat, „Dragon Ball“ padarė didelę įtaką „Yaiba“, kurį parašė [[Gosho Aoyama]], geriausiai žinomo kaip „[[Detective Conan]]“ kūrėjo. Ir „Yaiba“ ir „Dragon Ball“ iš pradžių buvo tiesiog nerūpestingi manga komiksai, tačiau vėliau jie tapo rimti ir kupini veiksmo. Kuomet [[TV Asahi]] internete sudarė filmukų TOP 100, „Dragon Ball“ atsidūrė 12-oje pozicijoje.<ref name="Japan100">{{cite web|url= http://www.animenewsnetwork.com/news/2006-10-13/japan's-favorite-tv-anime |title= Japans Favorite TV Anime |publisher= [[Anime News Network]] |date=2006-10-13 |accessdate= 2008-07-09}}</ref> „Animerica“ jautė, kad šios serijos apeliavo visą pasaulį išlaikyti dramatiškumą ir naudoti kovos menus, tam, kad išlaikytų žiūrovus prikaustytus prie ekranų.<ref name="Animerica" /> Ridwan Khan iš Animefringe.com kalbėdamas apie „Dragon Ball“ teigė, jog iš pradžių personažai ir aplinka buvo nupiešti išsipūtę, putlūs, tačiau tęsiantis serijoms tai pasikeitė ir aplinka tapo rafinuotesnė, o personažai liesesni ir raumeningesni. Jis taip pat paminėjo, kad jam labiau patiko ta manga versija, kurioje buvo daugiau veikėjų, o istorija tapdavo lėtesne ir beprasmiškesnė.<ref>{{cite web|url= http://www.animefringe.com/magazine/2003/07/reviews/08/|archiveurl= https://web.archive.org/web/20081211064603/http://www.animefringe.com/magazine/2003/07/reviews/08/|archivedate= 2008-12-11|title= Dragon Ball Vol.1 review|publisher= Animefringe.com|year= 2003|author= Khan, Ridwan|accessdate= 2008-09-27|url-status=live}}</ref> [[Anime News Network]] gyrė istoriją, dėl to, jog pasitelkiant humorą buvo puikiai perteikti visų veikėjų charakteriai. Taip pat jie pabrėžė, kad „[[Viz Media|Viz]]“ vertimas buvo vienas geriausių iš visų angliško vertimo versijų ir gyrė už cenzūros nebuvimą.<ref>{{cite web|url= http://www.animenewsnetwork.com/review/dragon-ball-gn-5|title= Dragon Ball (manga) Graphic Novel vol 5|publisher= [[Anime News Network]] |date= 2001-11-18 |author= Divers, Allen|accessdate= 2008-09-27}}</ref> Rationalmagic.com pirmuosius „Dragon Ball“ komiksus pavadino „aukščiausios klasės humoru“.<ref>{{cite web|url= http://www.rationalmagic.com/Comics/DragonBall1.html|title= Dragon Ball Volume 1 review|publisher= Rationalmagic.com|accessdate= 2008-10-03}}</ref> Jie gyrė Goko nekaltumą ir Bulmos atkaklumą, kaip vienus juokingiausių epizodų visose serijose. Rašytojas Jason Thomson pastebėjo, kad serijų populiarumą nulėmė tai, kad Toriama naudojo įvairių pasakojimo siužetų formulę, juos jis apibūdino kaip „ daug kovos menų, daug treniruočių ir šiek tiek juokelių.“ Dar jis pažymėjo, kad šių metodų naudojimą tęsė ir kiti to paties žanro komiksai, tokie kaip „Naruto“.<ref>{{cite web |title=What is Dragon Ball?|url=http://io9.com/5201656/what-is-dragon-ball|author=Thompson, Jason|publisher=Io9|accessdate=2009-12-09|date=2009-08-08}}</ref> ''„The rough guide to manga“'' autorius James S. Yadao aiškino, kad serijos „susikūrė savo unikalią asmenybę“ po pirmojo Goko ir jo komandos išsiskyrimo ir Džino Vėžlio suradimo, kai istorijoje atsiradna daugiau veiksmo, mirčių, prasideda svarbesnės kovos su dvasiniais elementas, o humoras vis dar kartas nuo karto atlieka neryškų vaidmenį.<ref name="Yadao116">Yadao, James S. ''The Rough Guide to Manga''. Penguin Books, 2009-10-01. [http://books.google.com/books?id=WcYex0sGmQ0C&pg=PA116&lpg=PA116&dq=%22Son+Goku%22+Dragonball&source=bl&ots=uSTEogMKka&sig=0zZQjDBgjmTZmZ6n-IiwVPbExzs&hl=en&sa=X&ei=WiJhUJPrDI6G9QTinYGgDg&ved=0CE0Q6AEwBg#v=onepage&q=%22Son%20Goku%22%20Dragonball&f=false p. 116]. ISBN 1-4053-8423-9, 9781405384230.</ref> === Anime === Perėjimas prie anime taip pat susilaukė teigiamų įvertinimų. Kai kuriose vietose „Dragon Ball“ buvo Japonijos DVD pardavimų tope.<ref>{{cite web|url= http://www.animenewsnetwork.com/news/2008-09-20/japanese-animation-dvd-ranking-september-10-16|title= Japanese Animation DVD Ranking, September 10–16 |publisher= [[Anime News Network]] |date= 2008-09-20 |accessdate= 2008-10-11}}</ref><ref>{{cite web|url= http://www.animenewsnetwork.com/news/2008-08-14/japanese-animation-dvd-ranking-august-6-12|title= Japanese Animation DVD Ranking, August 6–12 |publisher= [[Anime News Network]] |date= 2008-08-14 |accessdate= 2008-10-11}}</ref> „Dragon Ball“ užėmė 78 vietą geriausių animacinių serialų TOP 100, sudarytame IGN,<ref name="ign100">{{cite web |title=78. Dragon Ball Z |url=http://tv.ign.com/top-100-animated-tv-series/78.html |publisher=IGN |accessdate=2009-09-05 |date=2009-01-23 |archive-date=2010-03-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100316183445/http://tv.ign.com/top-100-animated-tv-series/78.html |url-status=dead }}</ref>. T.H.E.M. Anime Reviews sakė, kad šio filmuko personažai buvo kitokie, nei stereotipiniai ir pastebėjo, kad jie greitai vystėsi.<ref>{{cite web|url= http://www.themanime.org/viewreview.php?id=565|title= Dragon Ball anime review|publisher=themanime.org |author= Jones, Tim|accessdate= 2008-10-03}}</ref> Nepaisant „Dragon Ball Z“ personažų garbinimo, jie sukritikavo per ilgas ir besikartojančias kovos scenas. Anime News Network svarstė, kad „Trankso istorija“ buvo viena geresnių šios serijos epizodų, dėl to, kad personažai buvo labiau motyvuoti, nei praeitose serijose.<ref>{{cite web|url= http://www.themanime.org/viewreview.php?id=245|title= Dragon Ball Z anime review|publisher=themanime.org |author= Ross, Carlos|accessdate= 2008-10-03}}</ref> [[IGN]] kritikavo kai kurių personažų balsus, vadino juos eržinančiais ir teigė, kad Fryzo angliškas balsas skambėjo lyg jis būtų moteris. Šis nesusipratimas paliko daug Fryzo fanų abejoti dėl jo lyties. IGN kritikavo „Dragon Ball GT“ serijas, vadino jas atstumiančiomis, teigė jog filmukas ir jo personažai praradę žavesį ir linksmumą. Taip pat jiems nepatiko, kad Tranksas ir Vedžitas buvo panašūs į Gūfis (Volto Disnėjaus 1932 m. sukurtą šuns personažą).<ref>{{cite web|url= http://dvd.ign.com/articles/834/834547p1.html|title= Dragon Ball GT&nbsp;— The Lost Episodes DVD Box Set Review|publisher= [[IGN]]|date= 2007-11-12|author= Harris, Jeffrey|accessdate= 2008-10-03|archive-date= 2008-10-03|archive-url= https://web.archive.org/web/20081003210222/http://dvd.ign.com/articles/834/834547p1.html|url-status=dead}}</ref> Anime News Network taip pat nepatiko „GT“, jie sakė, kad kovos scenos „GT“ serijose buvo labai paprasto ir vaikiškos taip pat pažymėjo, kad daug kitų filmukų buvo aukštesnio lygio.<ref>{{cite web|url=http://www.animenewsnetwork.com/review/dragon-ball-gt/dvd-8|title=Dragon Ball GT DVD 8: Salvation|publisher= [[Anime News Network]]|date=2004-06-06|author= Bertschy, Zac |accessdate= 2008-10-04}}</ref> „GT“ siužetas buvo kritikuojamas dėl jame naudojamos formulės, kuri buvo pastebima ankstesniuose epizoduose. Pirmasis „Dragon Ball Z Kai“ epizodas surinko 11,3 % žiūrovų auditorijos ir buvo aukščiau „[[One Piece]]“ ir žemiau „[[Crayon Shin-chan]]“.<ref>{{cite web|url=http://www.animenewsnetwork.com/news/2009-04-13/japanese-anime-tv-ranking-march-30-april-5|publisher=[[Anime News Network]]|date=2009-04-13|title=Japanese Anime TV Ranking, March 30-April 5|accessdate= 2009-04-29}}</ref> Nepaisant to, kad vėlesni epizodai turėjo mažesnius reitingus, „Kai“ serijos vis tiek šmėžavo Japonijos TOP10 žiūrovų reitinguose kiekvieną savaitę beveik iki pat serijų pabaigos.<ref>{{cite web|url=http://www.animenewsnetwork.com/news/2009-04-22/japanese-anime-tv-ranking-april-13-19|publisher=[[Anime News Network]]|date= 2009-04-22|title=Japanese Anime TV Ranking, April 13–19|accessdate=2009-04-29}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * {{ann|manga|297}} * [http://lt.dragonball.wikia.com Lietuviška Dragon Ball enciklopedija] {{Dragonball}} [[Kategorija:1984 manga]] [[Kategorija:Dragon Ball]] mkci76q8k0nzivsnxj8rtrh6641k17s 0 107717 7889660 7370259 2026-07-30T06:45:18Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889660 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=45|PS=40.8|IL=26|IM=16|IS=37.8 |sav = Zarasų rajonas |sen = [[Zarasų seniūnija]] |aukštis = 11 |plotas = 60x35 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis pr. m. e. - I tūkstantmetis |žvalgytas = [[1972]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. =AR1498 / A1009KP/ 24104, 24105, 5708 }} '''Liaudiškių piliakalnis su gyvenviete''', ''Laukesos piliakalnis'' – [[piliakalnis]] (unikalus objekto MC kodas 5708; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1498; registro iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. Nr. A1009KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24105) [[Zarasų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, tarp [[Liaudiškiai (Zarasai)|Liaudiškių]] ir [[Ažuožeriškiai|Ažuožeriškių]] kaimų [[Zarasų seniūnija]]. Pasiekiamas iš plento [[A6]] [[Zarasai]] – [[Daugpilis]] prieš [[Laukesas|Laukeso]] ežerą pasukus į kairę šiaurėn, pavažiavus 2,6 km yra kairėje į pietvakarius nuo kelio, 100 m į šiaurės vakarus nuo miško kairėje pradžios, [[Latvija|Latvijos respublikos]] pasienyje. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Liaudiskiai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas atskiros ilgos kalvos aukščiausioje dalyje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 60x35 m dydžio. Joje rasta brūkšniuotos, [[lygioji keramika|lygios]] ir [[grublėtoji keramika|grublėtos keramikos]], šlako, gyvulių kaulų. Šoniniai šlaitai statūs, 10-11 m aukščio, galiniai - nuolaidesni, 5 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, pietrytiniame ir šiaurės vakarų aikštelės pakraščiuose šlaitų viršutinėje dalyje [[1915]]-[[1917]] m. iškasti apkasai, įrengti betoniniai įtvirtinimai. Apaugęs mišriu mišku su tankiais krūmais. == Tyrimai == [[1972]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 97 (Nr. 382).</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 80 000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 925 000 m². {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Arajų piliakalnis]] 16 km <br /> [[Apšių piliakalnis]] 15 km |ŠR= [[Kakiškių piliakalnis]] 16 km <br /> [[Baltkajų piliakalnis]] 12 km |R= [[Robežniekio piliakalnis]] 23 km |PR= [[Jurkalnio piliakalnis]] 12 km |P= [[Pakalniškių piliakalnis (Zarasai)]] 10 km |PV= [[Bielkaučiznos piliakalnis]] 11 km |V= [[Avilių piliakalnis]] 10 km |ŠV= [[Antaniškių piliakalnis]] 11 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.212 * Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.63 * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 410-411. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=792 Liaudiškių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305163628/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=792 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Liaudiskiai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Zarasų rajone]] sjmgs9swqlv68qb49z2h8jkvmlghlp9 0 109493 7889277 7823583 2026-07-29T12:41:52Z Makenzis 46558 Makenzis pervadino puslapį [[FK Nioman Hrodna]] į [[FK Nioman]] 7823583 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Gardino „Neman“ | image = [[Vaizdas:FC Neman Grodno.jpg|150px]] | fullname = ФК Нёман Гродна | founded = 1964 m. | ground = „Neman“ stadionas, [[Gardinas]] | capacity = 6 300 | chairman = Ivan Vorsovich | manager = Igor Kovalevich | league = {{fut|BLR|c}} (nuo 1992) | season = 2023 m. | position = 2 vieta | pattern_la1 = | pattern_b1 = | pattern_ra1 = | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = 099D66 | body1 = 099D66 | rightarm1 = 099D66 | shorts1 = FFF24B | socks1 = 099D66 | pattern_la2 = | pattern_b2 = _fluorescent_yellow_sidesshoulders | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = | leftarm2 = 728A98 | body2 = 728A98 | rightarm2 = 728A98 | shorts2 = 435367 | socks2 = 435367 | pattern_la3 = | pattern_b3 = _thingreensidesshoulders | pattern_ra3 = | pattern_sh3 = | leftarm3 = FFF24B | body3 = FFF24B | rightarm3 = FFF24B | shorts3 = FFF24B | socks3 = FFF24B }} '''Gardino „Nioman“''' – [[Baltarusija|Baltarusijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Gardinas|Gardino]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1964 m. Sovietiniu laikotarpiu žaidė III pakopos pirmenybėse. Nuo 1992 m. rungtyniavo aukščiausioje lygoje. 2002 m. užėmė antrąją vietą (geriausias pasiekimas per visą klubo istoriją). {{fkp|1964|Neman Grodno|1972|Chimik Grodno|1992|Nioman Grodno|1999|Nioman-Belkard Grodno|2002|Nioman Grodno}} == Pasiekimai == {{BLRfut |0| |2|2002, 2023 |0| |1|1993 |1|2011}} {{BLRfl | 1992 | 2022 | 31 | 2}} == Sezonai == {{fs3|BLR}} {{fs2|BLR|1992|I|5|1/8 f.}} {{fs2|BLR|1992–1993|I|4|taurė}} {{fs2|BLR|1993–1994|I|11|1/16 f.}} {{fs2|BLR|1994–1995|I|7|1/8 f.}} {{fs2|BLR|1995–1996|I|8|1/16 f.}} {{fs2|BLR|1996–1997|I|13|1/8 f.}} {{fs2|BLR|1997–1998|I|10|1/4 f.}} {{fs2|BLR|1998–1999|I|10|1/4 f.}} {{fs2|BLR|1999–2000|I|9|1/4 f.}} {{fs2|BLR|2000–2001|I|4|1/8 f.}} {{fs2|BLR|2001–2002|I|4|1/8 f.}} {{fs2|BLR|2002–2003|I|2|1/4 f.}} {{fs2|BLR|2003–2004|I|7|1/4 f.}} {{fs2|BLR|2004–2005|I|7|1/2 f.}} {{fs2|BLR|2005–2006|I|12|1/8 f.}} {{fs2|BLR|2006–2007|I|10|1/2 f.}} {{fs4|BLR|2007–2008|I|6|1/8 f.|1/4 f.}} {{fs2|BLR|2008–2009|I|12|1/4 f.}} {{fs2|BLR|2009–2010|I|7|1/2 f.}} {{fs2|BLR|2010–2011|I|10|1/4 f.}} {{fs2|BLR|2011–2012|I|7|finalas}} {{fs2|BLR|2012–2013|I|5|1/2 f.}} {{fs2|BLR|2013–2014|I|4|1/16 f.}} {{fs2|BLR|2014–2015|I|8|finalas}} {{fs2|BLR|2015–2016|I|8|1/4 f.}} {{fs2|BLR|2016–2017|I|14|1/16 f.}} {{fs2|BLR|2017–2018|I|6|1/8 f.}} {{fs2|BLR|2018–2019|I|7|1/16 f.}} {{fs2|BLR|2019–2020|I|9|1/16 f.}} {{fs2|BLR|2020–2021|I|5|{{?}}}} {{fs2|BLR|2021–2022|I|10|}} {{fs2|BLR|2022–2023|I|9|}} {{fs2|BLR|2023–2024|I|2|}} |} Šaltinis:<ref>[http://www.rsssf.com/tablesw/witrchamp.html RSSSF duomenų bazė]</ref> ==Lietuviai== * [[Nikolajus Misiukas]], puolėjas 2010 * [[Marius Rapalis]], vartininkas 2013–2014 * [[Liudas Rumbutis]], treneris 2007–2008 == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.fcneman.by/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190514013105/https://www.fcneman.by/ |date=2019-05-14 }} [[Kategorija:Baltarusijos futbolo klubai|Neman]] [[Kategorija:Gardinas]] 9fxmk2rcl989ge3y7wz5dp4g1go4cbc 0 113446 7889689 7704013 2026-07-30T07:48:58Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889689 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Šventosios Dvasios bažnyčia|}} {{Bažnyčia |lat = 55.0529 |long = 24.3689 |foto = Ruklos koplyčia.JPG |fotoinfo = |arkivyskupija = Kauno |dekanatas = Jonavos |savivaldybė = Jonavos rajono |gyvenvietė = Rukla |adresas = Laumės g. 4 |medžiaga = mūras |pastatyta = 1996 m. |stilius = |klebonas = Arnoldas Valkauskas (2025) }} '''Ruklos Šv. Dvasios bažnyčia''' – šventykla, stovinti [[Rukla|Ruklos]] miestelyje, [[Jonavos rajonas|Jonavos rajone]]. Įrengta buvusių [[kultūros namai|kultūros namų]] patalpose. Koplyčioje ketvirtadieniais ir sekmadieniais vyksta šv. Mišios. Jos rengiamos ir Ruklos mokomojo pulko salėje. Iš Ruklos į [[Jonava|Jonavą]] (pro [[Skaruliai|Skarulius]]) kasmet organizuojama Didžiojo penktadienio [[Kryžiaus kelias|Kryžiaus kelio]] procesija.<ref>[http://www.ordinariatas.lt/kryziaus-kelias-rukloje,199.html Kryžiaus kelias Rukloje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160414203656/http://www.ordinariatas.lt/kryziaus-kelias-rukloje,199.html |date=2016-04-14 }}</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Rukla, koplyčioje.JPG|miniatiūra|250px|left|Koplyčios interjeras]] [[Ruklos senosios kapinės|Senosiose Ruklos kapinaitėse]] laidoti pradėta XVII a., ten anksčiau stovėjusi [[koplyčia]]. [[Kapinės]] ir jose buvusi koplyčia sunyko, kai ši teritorija buvo atiduota [[Raudonoji Armija|sovietinės kariuomenės]] reikmėms. [[1996]] m. įsteigta Ruklos Šv. Dvasios parapija. Bažnyčiai (koplyčiai) įrengti suteiktos patalpos buvusiuose [[kultūros namai|kultūros namuose]]. Nuo [[2001]] m. bažnyčios klebonas – kunigas [[Arnoldas Valkauskas]]. Jis drauge yra ir Ruklos įgulos karo [[kapelionas]], majoras. == Atlaidai == * [[Šventoji Dvasia|Šventosios Dvasios]] Atsiuntimo ([[Sekminės|Sekminių]]) * Šv. [[Apaštalas Petras|apaštalų Petro]] ir [[Apaštalas Paulius|Povilo]] – [[birželio 29]] d. (keliama į artimiausią sekmadienį) * Šv. [[Arkangelas Mykolas|arkangelo Mykolo]] – [[rugsėjo 29]] d. (keliama į artimiausią sekmadienį) == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Church of the Holy Spirit in Rukla}} * [https://kaunoarkivyskupija.lt/rukla/ Arkivyskupijos informacija] * {{facebook|https://www.facebook.com/Ruklos-%C5%A0ventosios-Dvasios-parapija-1439397053043614/}} [[Kategorija:Rukla]] [[Kategorija:Jonavos rajono bažnyčios]] f72a2eq17fz2htkh4g7nkv4zoev746e 0 113505 7889690 7857110 2026-07-30T07:50:35Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889690 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčia|}} {{Bažnyčia |lat = 55.5155 |long = 21.3946 |foto = Vilkyčių katalikų bažnyčia.JPG |fotoinfo = |arkivyskupija = Kauno |vyskupija = Telšių |dekanatas = Šilutės |savivaldybė = Šilutės rajono |gyvenvietė = Vilkyčiai |adresas = Vilkyčių g. 12 |medžiaga = |įrengta = 2003 m. |stilius = |klebonas = Aloyzas Žygaitis (2025) }} '''Vilkyčių šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčia''' – Romos katalikų [[bažnyčia]], priklausanti [[Telšių vyskupija]]i, esanti [[Vilkyčiai|Vilkyčiuose]], [[Saugų seniūnija|Saugų seniūnijoje]], [[Šilutės rajonas|Šilutės rajone]]. Vilkyčių parapijos bažnyčiai įsikurti pritaikytos nenaudojamos patalpos buvusiuose [[kultūros namai|kultūros namuose]]. Prie maldos namų – atvira vietovė, apsodinta želdiniais, mokyklos stadionas, kurie naudojami vietos bendruomenės susibūrimams ir kitiems renginiams. == Istorija == [[Vaizdas:Vilkyčiai. Bažnyčia.JPG|miniatiūra|200px|left|Bažnyčios viduje]] Privatizuojant [[kultūros namai|kultūros namus]] krikščioniška parapijiečių grupelė nusprendė turėti maldos namus Vilkyčiuose. Tam reikėjo įregistruoti bendruomenės centrą. Jis įsikūrė [[2002]] m. [[rugsėjo 30]] d. Telšių vyskupas [[Jonas Boruta (1944)|Jonas Boruta]] [[2003]] m. [[gegužės 10]] d. Vilkyčiuose pašventino [[koplyčia|koplyčią]], įrengtą buvusių kultūros namų dalyje, paskirdamas jos globėju [[Šv. Brunonas Kverfurtietis|šv. Brunoną]]. Lietuvos 1000-mečio metais, [[2009]] m. [[gegužės 17]] d., per šv. Brunono atlaidus parkelyje prie bažnyčios pastatytas ir pašventintas jubiliejinis [[stogastulpis]] (autorius – kalvis [[Darius Vilius]]). [[2013]] m. buvo planuojama renovuoti bažnyčios patalpas. Iki 2012 m. koplyčią aptarnavo [[Kintai|Kintų]] ir [[Saugos|Saugų]] klebonas [[Alfredas Memys]] (1960–2015), kurį pakeitė klebonas [[Vytautas Tamašauskas]]. == Nuorodos == {{commonscat|Bruno of Querfurt church in Vilkyčiai}} * [https://telsiuvyskupija.lt/parapijos/vilkyciai Vyskupijos informacija] * [http://www.vilkyciubendruomene.lt/apie-mus-2/bendruomenes-centras-viltis/bendruomenes-centras-2/ Vilkyčių bendruomenės centras „Viltis“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305075032/http://www.vilkyciubendruomene.lt/apie-mus-2/bendruomenes-centras-viltis/bendruomenes-centras-2/ |date=2016-03-05 }} * Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. [https://www.silutevb.lt/media/public/stories/documents/knygos/siluteskrastas.pdf Vilkyčių maldos namai] [[Kategorija:Vilkyčiai]] [[Kategorija:Šilutės rajono bažnyčios]] le703uxaowlmh9ucgccy72zeotwv49a 0 113538 7889691 7702473 2026-07-30T07:51:24Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889691 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia|}} {{Bažnyčia |lat = 55.5959 |long = 26.4372 |foto = Visagino sv Pauliaus baznycia.JPG |fotoinfo = Bažnyčia 2009 m. |arkivyskupija = Vilniaus |dekanatas = Ignalinos |savivaldybė = Visagino |gyvenvietė = Visaginas |adresas = Santarvės g. 1 |medžiaga = |pastatyta = 1998 m. |stilius = |aptarnauja = adm. Raimundas Jurolaitis (2025) }} '''Visagino šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia''' – [[katalikybė|katalikų]] bažnyčia, stovinti [[Visaginas|Visagine]], Santarvės g. 1, už 300 m nuo šiaurinės [[Visagino ežeras|Visagino ežero]] pakrantės. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis. Parapijoje yra [[Magūnų koplyčia]]. == Istorija == === Laikinoji koplyčia === [[1989]] m. [[spalio 16]] d. išduotas pažymėjimas Nr. 562, kuriuo pranešama apie užregistruotą Ignalinos raj. [[Sniečkus (gyvenvietė)|Sniečkaus]] gyvenvietės katalikų religinę bendruomenę ir leidimą pasistatyti naują bažnyčią. [[Lapkričio 15]] d. įkurta Sniečkaus parapija, kurios teritorija apibrėžta gyvenvietės ribomis. Sniečkaus valdžia skyrė patalpas – [[Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras|Profesinės technikos mokyklos]] bendrabučio 119 m² dydžio salę Festivalio g. 9. Parapijiečių rūpesčiu įrengtoje koplyčioje [[gruodžio 10]] d. įvyko pirmosios mišios. [[Gruodžio 25]] d. Sniečkaus gyvenvietės katalikai pirmą kartą bendrai šventė šv. [[Kalėdos|Kalėdas]]. Pirmasis klebonas buvo [[Vytautas Rapalis]]. Laikinieji maldos namai netenkino parapijiečių, nes buvo miesto pakraštyje, be to, moksleivių bendrabutyje buvo triukšminga, tai trikdė mišių rimtį. [[1992]] m. liepos mėn. leista naudotis Vakarų statybos valdybos, esančios Parko g. 14, aktų sale (dabar – miesto tarybos posėdžių salė), be to, Visagino katalikų parapija ėmė vadintis šv. apaštalo Pauliaus vardu. === Bažnyčios statyba === [[1989]] m. [[lapkričio 27]] m. specialiai tam tikslui sudaryta komisija, dalyvaujant dvasiškijos atstovams, sprendė Sniečkaus bažnyčios statybos vietos parinkimą (Veteranų ir Sedulinos g. sankryža). Projektinius eskizus dar [[1990]] m. [[spalio 26]] d. Lietuvos architektų sąjungai užsakė klebonas Petras Tarvydas ir parapijos komitetas. Iš kelių projektinių variantų tinkamiausiu pripažintas vilniečių architektų brolių Ramūno ir Jauniaus Beinortų projektas. Nuo [[1992]] m. bažnyčios statymo rūpesčiai (lėšų, rėmėjų ir statybinių medžiagų paieškos) gulė ant naujojo klebono Vytauto Rapalio pečių. Paaiškėjo 1989 m. komisijos parinktos vietos bažnyčiai ties Veteranų ir Sedulinos g. sankryža, netoli „Bangos“ [[kultūros namai|kultūros namų]], trūkumai: buvo pernelyg triukšminga, be to, dauboje. Tinkamesnė atrodė kalvelė šalia Santarvės ir Statybininkų g. sankryžos, tačiau čia buvo numatyta rekreacinė zona – miesto parkas. Iškilusią problemą išsprendė stichinė nelaimė: smarki audra nusiaubė numatytą rekreacinę zoną ir išvarčiusi pušyną tiesiog parengė vietą naujos bažnyčios statybai. 1992 m. [[lapkričio 2]] d. prasidėjo bažnyčios statybos: darbininkai nupjovė išvartytas vėjų pušis ir pradėjo žemės darbus. Generaliniu rangovu buvo [[Ignalinos AE]], o vykdytoju – Statybos-montažo valdyba Nr. 2, vadovaujama V. Sučkovo. 1992 m., iki užeinant žiemai, būsimos bažnyčios vieton atvežti 6 vagonai plytų, iškasta gili pamatų duobė ir padėti klebonijos ir parapijos namų pamatai. [[1996]] m. uždengtas stogas ir per šv. Kalėdas tikintieji, apleidę jau antrą laikiną koplyčią, susirinko naujoje, bet dar neužbaigtoje, bažnyčioje. Bažnyčia užbaigta [[1998]] m. Bažnyčios bokšte [[2004]] m. [[balandžio 10]] d. suskambo iš [[Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus arkikatedros bazilikos]] varpinės pervežtas apie 1200 kg svorio senovinis [[varpas]]. Varpas pritvirtintas prie naujos linguojančios sijos, jam suprojektuota ir pagaminta nauja šerdis.<ref>[http://varpai.svpro.lt/naujienos.html Atgimstantys varpai]</ref> [[2005]] m. gautas Vilniaus arkivyskupijos metropolito [[Audrys Juozas Bačkis|Audrio Juozo Bačkio]] leidimas aukotojų bei rėmėjų lėšomis Visagino bažnyčioje pagaminti ir pastatyti vargonus. Laimio Pikučio vargonų firmos įrengti 2 manualų su pedalu, 29 registrų vargonai pirmą kartą sugaudė [[2010]] m. [[gruodžio 30]] d.<ref>[http://www.visaginas.lt/popup2.php?ru=bS9tX2FydGljbGUvZmlsZXMvdl9hcnRpY2xlX3ByaW50LnBocA==&tmpl_name=m_article_print_view&article_id=1655 Nauji vargonai Visagine]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Galerija == <gallery> Visagino bažnyčia.JPG | 2016 m. Visagino katalikų bažnyčia.JPG | Galinė dalis Visagino bažnyčia, interjeras.jpg | Bažnyčios interjeras </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} * {{Misius 1993|528}} == Nuorodos == {{commonscat|Saint Paul church in Visaginas}} * {{oficiali svetainė|https://www.visaginoparapija.lt/}} * [https://www.vilnensis.lt/parapijos/visagino-sv-apastalo-pauliaus-parapija/ Parapijos informacija] * [https://www.vilnensis.lt/parapijos/visagino-sv-apastalo-pauliaus-parapija/ Visagino šv. apaštalo Pauliaus parapija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160531171125/http://www.vilnensis.lt/parapijos/parapija/93/ |date=2016-05-31 }} * [http://web.sugardas.lt/index.php?cid=4550 Visagino katalikų parapijos istorija] [[Kategorija:Visagino bažnyčios]] 8296r2venaiqwd8xg2ufbtu5516ndd9 0 117081 7889715 7880298 2026-07-30T08:29:29Z Bellkass02 169917 /* Sudėtis */ 7889715 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Karinis vienetas |unit_name= Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ |image= [[Vaizdas:Iron Wolf Infantry Brigade (1st Division).png|150px]] |caption= Brigados emblema |dates= [[1990]]-dabar |country= {{flag|Lietuva}} |allegiance= |branch= {{Flagicon image|Ensign of the Lithuanian Land Forces.png|size=25px}} [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Sausumos pajėgos]] |type= [[Brigada (karyba)|Brigada]] |role= |size= |command_structure= [[Lietuvos kariuomenės I-oji Divizija|I-oji Divizija]] |garrison= [[Rukla]] |garrison_label= |nickname= |patron= |motto= |colors= |colors_label= |march= |mascot= |equipment= |equipment_label= |battles= |anniversaries= |decorations= |battle_honours= |disbanded= <!-- Commanders --> |commander1= [[Pulkininkas]] [[Darius Meilūnas]] |commander1_label= Vadas |commander2= [[Pulkininkas leitenantas]] [[Aurelijus Vrubliauskas]] |commander2_label= Štabo viršininkas |commander3=[[Seržantas majoras]] [[Ruslanas Gulevas]] |commander3_label=Vyriausiasis puskarininkis |notable_commanders= <!-- Insignia --> |identification_symbol= [[Vaizdas:Flag of the "Iron Wolf" Mechanized Infantry Brigade of Lithuania.png|200px]] |identification_symbol_label= Brigados vėliava |identification_symbol_2=[[Vaizdas:Berete GV.png|100px]] |identification_symbol_2_label=Beretė |identification_symbol_3= |identification_symbol_3_label= |identification_symbol_4= |identification_symbol_4_label= }} '''Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“''' – [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų]] [[karinis vienetas]]. Šiuo metu Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“ sudaro vadovybės štabas, keturios atskiros kuopos ir septyni batalionai – du mechanizuotieji, du motorizuotieji, vienas artilerijos batalionas, vienas logistikos batalionas ir NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Brigados batalionai pavadinti pagal Lietuvos kariuomenės istorijos tradicijas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardais.<ref>http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/sausumos_pajegos/padaliniai/mpbgv.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170130003323/http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/sausumos_pajegos/padaliniai/mpbgv.html |date=2017-01-30 }} Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (MPB GV)</ref> == Istorija == {{tvarkyti|Perrašyti nuosekliu tekstu.}} * [[1990]] m. birželio mėn. pradėta kurti Motorizuotoji pėstininkų brigada. Suformuotas atskiras apsaugos būrys, o tų pačių metų rudenį – garbės kuopa. * [[1991]] m. [[vasario 22]] d. įkurtas brigados pirmtakas – Mokomasis junginys. * [[1991]] m. [[lapkričio 14]] d. jis buvo performuotas į Greitojo reagavimo motodesantinę brigadą. * [[1992]] m. [[sausio 2]] d. Greitojo reagavimo brigada buvo pervadinta į Lauko kariuomenės 1-ąją motodesantinę brigadą. * [[1992]] m. pavasarį įvyko pirmasis šaukimas į atkurtą Lietuvos kariuomenę. Tada buvo suformuoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Tauragės [[batalionas|batalionai]] bei [[kuopa|kuopos]] Alytuje ir Marijampolėje. * [[1992]] m. [[birželio 6]] d. brigadai suteiktas „[[Geležinio Vilko legenda|Geležinio vilko]]“ vardas. * [[1995]] m. [[balandžio 1]] d. nuo brigados atskirti 2 batalionai – Kauno ir Klaipėdos. Pirmasis priskirtas Kariuomenės vadovybei, antrasis – Karinėms jūrų pajėgoms. * [[1996]] m. [[sausio 26]] d. brigada pavadinta motorizuotąja pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“. * [[1999]] m. [[spalio 27]] d. Krašto apsaugos ministro įsakymu „Dėl antrosios brigados suformavimo“ nuo MPB „Geležinis Vilkas“ atskirti Tauragės [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas|Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio]] ir Šiaulių [[Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas|kunigaikščio Vaidoto batalionai]]. * [[2001]]–[[2003]] m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas]] vykdė [[LITBAT]] projektą su Danijos kariuomenės Princo leibpulku. * [[2003]] m. [[rugsėjo 30]] d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio batalionas perkeltas į Logistikos valdybos sudėtį. * [[2003]] m. [[spalio 1]] d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio batalionas perkeltas į Brigados sudėtį. * [[2005]] m. [[rugpjūčio 17]] d. vykdant [[LITBRIG]] projektą ir užtikrinant Motorizuotojų pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ aprūpinimą, kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionas operacinio vadovavimo, kovinio rengimo ir veiklos planavimo klausimais priskirtas Motorizuotojų pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“. * [[2005]] m. [[sausio 31]] d. Artilerijos batalione buvo sėkmingai užbaigtas tarptautinis projektas [[LITART]]. * [[2005]] m. užbaigtas bataliono dydžio pėstininkų kovinės grupės rengimas pagal [[NATO]] reikalavimus. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas|Algirdo mechanizuotojo pėstininkų]] bataliono kariai įrodė savo parengtį planavimo, vadovavimo, suderinamumo, techninio ir logistinio aprūpinimo bei kovinio parengimo srityje. * [[2006]] m. parengta grupė yra pajėgi vykdyti [[NATO]] užduotis už Lietuvos Respublikos ribų. * [[2006]] m. [[rugpjūčio 31]] d. [[Danija|Danijos]] mieste Haderslev buvo pasirašytas memorandumas dėl Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ priskyrimo Danijos divizijai. Priskyrimas Danijos divizijai numato karininkų rotaciją į divizijos štabą, taip pat bendrus mokymus ir pratybas, siekiant užtikrinti Lietuvos ir Danijos karinių vienetų sąveiką – gebėjimą kartu veikti tarptautinėse operacijose. * [[2007]] m. [[birželio 29]] d. užbaigtas bendras Lietuvos ir Lenkijos projektas [[LITPOLBAT]]. * [[2009]] m. [[sausio 5]] d. brigadai „Geležinis Vilkas“ priskirtas Vaidoto batalionas. * [[2012]] m. [[kovo 7]] d. Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas" buvo oficialiai pervadinta į mechanizuotąją, pasikeitė brigados sudėtis ir pavaldžių vienetų pavadinimai.<ref>http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/sausumos_pajegos/padaliniai/mpbgv/istorija_268.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170420181358/http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/sausumos_pajegos/padaliniai/mpbgv/istorija_268.html |date=2017-04-20 }} Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (MPB GV). Istorija</ref> * [[2016]] m. [[sausio 1]] d. pertvarkyta mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtis, grąžinant į ją du pėstininkų batalionus – Karaliaus Mindaugo husarų (Panevėžys) ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų (Alytus), o Kęstučio batalionas perkeltas į naujai suformuotą ir nuo 2016 m. sausio 1 d. pradėjusią veikti [[Lietuvos kariuomenės Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“|Motorizuotąją pėstininkų brigadą „Žemaitija“]].<ref>http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_atributika/new/plk._r._vaiksnoras_nuo_siol_mechanizuotoji_pestininku_brigada_gelezinis_vilkas_dar_galingesne.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305024759/http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_atributika/new/plk._r._vaiksnoras_nuo_siol_mechanizuotoji_pestininku_brigada_gelezinis_vilkas_dar_galingesne.html |date=2016-03-05 }} Plk. R. Vaikšnoras: „Nuo šiol Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ dar galingesnė“</ref> *[[2018]] m. [[gruodžio 3]] d. Brigados vadovybės Logistikos kuopos pagrindu įsteigtas Logistikos batalionas. Brigados vadai: * plk. [[Česlovas Jezerskas]] ([[1991]] m. [[vasario 22]] d. – [[1995]] m. [[sausio 27]] d.) * plk. [[Jonas Vytautas Žukas]] (1995 m. sausio 27 d. – [[2001]] m. [[rugpjūčio 21]] d.) * plk. [[Vitalijus Vaikšnoras]] (2001 m. rugpjūčio 21 d. – [[2003]] m. [[spalio 1]] d.) * plk. [[Gediminas Jurgutis]] (2003 m. spalio 1 d. – [[2005]] m. [[gegužės 19]] d.) * plk. Darius Užkuraitis (2005 m. gegužės 19 d. – [[2008]] m. [[birželio 27]] d.) * plk. [[Vilmantas Tamošaitis]] (2008 m. birželio 27 d. – [[2011]] m. [[birželio 29]] d.) * plk. [[Valdemaras Rupšys]] (2011 m. birželio 29 d. – [[2013]] m. [[liepos 4]] d.) * plk. [[Raimundas Vaikšnoras]] (2013 m. liepos 4 d. – [[2016]] m. [[sausio 8]] d.) * plk. [[Mindaugas Steponavičius]] (2016 m. sausio 8 d. - 2019 m. [[lapkričio 27]] d.) *plk. Mindaugas Petkevičius (2019 m. lapkričio 27 d. - 2022 m.) *plk. Aurelius Motiejūnas (nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d)<ref>https://web.archive.org/web/20240529084110/https://www.kariuomene.lt/brigada-gelezinis-vilkas/vadovybe/vadas/23086</ref> == Sudėtis == [[Vaizdas:Geležinis Vilkas military exercises 2002.jpg|200px|thumb|right|LDK Algirdo MPB kariai pratybų „Geležinis vilkas“ metu]] Šiuo metu brigadą sudaro: * [[Štabas]] ir jo aprūpinimo padaliniai, dislokuoti Rukloje; * [[Tankų batalionas (Geležinis Vilkas)|Tankų batalionas]] (formuojamas); * [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas]]; * [[Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas]]; * [[Karaliaus Mindaugo husarų batalionas]]; * [[Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas]]; * [[Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas]]; *Logistikos batalionas; * NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. == Funkcijos == Pagrindinės Brigados funkcijos: * Pagrindinė MPB „Geležinis Vilkas" funkcija - rengti MPB „Geležinis Vilkas" karius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos gynybai, siekiant užtikrinti valstybės teritorijos vientisumą, palaikyti karinių vienetų kovinę parengtį bei gebėjimus sąveikauti su sąjungininkų pajėgomis, rengtis tarptautinėms operacijoms ir jose dalyvauti, teikti pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms įstatymų nustatytais atvejais bei vykdyti kitas taikos meto užduotis. MPB "Geležinis Vilkas" uždavinys: * MPB „Geležinis Vilkas" uždavinys - gavus įsakymą, išsiskleisti nurodytame operacijos rajone, pasirengti kovos veiksmams ir vykdyti karines operacijas Lietuvoje ar už jos ribų savarankiškai arba aukštesniojo junginio sudėtyje nacionaliniams ir (ar) tarptautiniams (kolektyviniams) poreikiams įgyvendinti. Įgyvendindama pavestą uždavinį, MPB „Geležinis Vilkas" atlieka šias funkcijas: * vykdo taktinės karinės žvalgybos užduotis; * vykdo manevrines operacijas; * atlieka paramos ugnimi užduotis; * vykdo pajėgų apsaugos užduotis; * atlieka kovinio aprūpinimo ir administravimo užduotis operacijos metu; * vykdo vadovavimo ir valdymo užduotis operacijos metu; * rengia ir tvirtina MPB „Geležinis Vilkas" karinio rengimo planus, organizuoja ir vykdo pavaldžių karinių vienetų mokymą, kad būtų pasiekti nustatyti uždaviniai; * kontroliuoja, kaip MPB „Geležinis Vilkas" pavaldūs kariniai vienetai pasirengę vykdyti iškeltus uždavinius ir užduotis įvairiomis sąlygomis; * vykdo Aktyviojo rezervo karo prievolininkų kartotinį karinį rengimą; * derina su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadu pagrindines veiklos kryptis ir MPB „Geležinis Vilkas" organizacinę struktūrą; * dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse karinėse operacijose, pratybose ir karinio bendradarbiavimo projektuose; * renka informaciją apie mokymų ir tarnybos metu įgytą patirtį ir teikia ja Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadui; * bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis kitomis visuomeninėmis organizacijomis, tiesiogiai prisidedančiomis prie krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir visuomenės parengimo Lietuvos gynybai; * įstatymų nustatyta tvarka teikia pagalbą policijai ir civilinei valdžiai bei vykdo kitas taikos meto užduotis; * palaiko ryšius su visuomene ir pagal galimybes dalyvauja jos viešajame gyvenime. * MPB „Geležinis Vilkas" gali vykdyti ir kitas teisės aktų nustatytas funkcijas, susijusias su jos veikla. == Šaltiniai == {{Išnašos}} * http://www.kam.lt/index.php/lt/130451/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070927230813/http://www.kam.lt/index.php/lt/130451/ |date=2007-09-27 }} {{Lietuvos ginkluotosios pajėgos}} [[Kategorija:Dabartinės Lietuvos kariuomenės brigados]] [[Kategorija:Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos]] obybwz7nj8h3nf3digtjnd6xwelw7jo 0 117094 7889538 7868652 2026-07-29T19:57:22Z ~2026-42313-17 221987 Pakeičiau atstovaujamą lygą 7889538 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = white | color2 = black | color3 = | pavadinimas = Beşiktaş Emlakjet | nickname = | sezonas = | logotipas = Beşiktaş logo.png | image_size = 100px | lygos = [[Turkijos krepšinio lyga]]<br />[[Eurolyga]] | įkurta = [[1967]] m. | history = | arena = Akatlar arena <br />(Talpa: 3200) | vieta = [[Stambulas]], [[Turkija]] | spalvos = juoda, balta<br /> {{color box|black}} {{color box|white}} | prezidentas = {{flagicon|TUR}} Ahmet Nur Çebi | treneris = {{flagicon|SER}} [[Dušan Alimpijević]] | titulai = [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Turkijos krepšinio lyga|Turkijos lyga]]: 1<br>[[Vaizdas:Med 1.png]] [[Turkijos krepšinio taurė|Turkijos taurė]]: 1<br> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Turkijos krepšinio Prezidento taurė|Prezidento taurė]]: 1<br>[[Vaizdas:Med 1.png]] [[Europos Iššūkio taurė]]: 1 | svetainė = [http://www.bjk.com.tr/en/brans/2/basketbol.html www.bjk.com.tr] | h_body = ffffff | h_pattern_b = _adidastiro19w | h_shorts = ffffff | h_pattern_s = _adidasblack | a_body = 000000 | a_pattern_b = _adidastiro19b | a_shorts = 000000 | a_pattern_s = _adidaswhite }} '''Stambulo „Beşiktaş Emlakjet'''“ – [[Turkija|Turkijos]] krepšinio klubas iš [[Stambulas|Stambulo]] ([[Bešiktašas|Bešiktašo]] rajono), žaidžiantis [[Turkijos krepšinio lyga|Turkijos krepšinio lygoje]]. „Beşiktaş“ sporto organizacijos, kuriai priklauso ir „[[Beşiktaş JK|Beşiktaş]]“ futbolo klubas, dalis. == Istorija == „Beşiktaş“ krepšinio sekcija atidaryta 1967 m. Nuo pat to laiko visą laiką varžėsi aukščiausioje Turkijos lygoje, išskyrus 1988–89 m., kai iškrito į antrąją lygą, bet ją tą patį sezoną laimėjo. Sėkmingiausiai rungtyniavo 1972–1983 m. laikotarpiu, kai 5 kartus užėmė 2 vietą, o 1975 m. laimėjo čempionatą. Nuo 1998 m. beveik visada patenka į Turkijos lygos ketvirtfinalį ar pusfinalį. Ypač sėkmingai sužaidė 2011–12 m. sezoną, kai laimėjo Turkijos lygą, taurę ir Europos Iššūkio taurę. == Klubo pasiekimai == * [[Turkijos krepšinio čempionatas]]: 1974, 2012 m. * [[Turkijos krepšinio taurė]]: 2012 m. * [[Turkijos Prezidento taurė]]: 2012 m. * [[Europos Iššūkio taurė]]: 2012 m. * II Turkijos krepšinio lyga: 1989 m. == Pavadinimų kaita == * Beşiktaş Cola Turka: 2005–2011 m.<ref>{{Cite web|url=https://www.hurriyet.com.tr/cola-turka-besiktasa-sponsor-325278|title=Cola Turka, Beşiktaş'a sponsor|last=|first=|date=June 7, 2005|website=hurriyet.com.tr|publisher=|language=tr|access-date=August 10, 2022}}</ref> * Beşiktaş Milangaz: 2011–2012 m.<ref>{{Cite web|url=https://www.sabah.com.tr/spor/basketbol/2011/09/22/kartal-besiktas-milangaz-oldu|title=Kartal, Beşiktaş Milangaz oldu|last=|first=|date=September 22, 2011|website=sabah.com.tr|publisher=|language=tr|access-date=August 10, 2022}}</ref> * Beşiktaş Integral Forex: 2013–2015 m.<ref>{{Cite web|url=https://www.aksam.com.tr/spor/besiktas-integral-forexle-sponsorluk-anlasmasi-imzaladi/haber-239636|title=Beşiktaş, İntegral Forex'le sponsorluk anlaşması imzaladı|last=|first=|date=August 28, 2013|website=aksam.com.tr|publisher=|language=tr|access-date=August 10, 2022}}</ref> * Beşiktaş Sompo Japan: 2015–2020 m.<ref>{{Cite web|url=https://www.aa.com.tr/tr/spor/besiktasa-potada-yeni-sponsor/435904#|title=Beşiktaş'a potada yeni sponsor|last=|first=|date=October 7, 2015|website=aa.com.tr|publisher=|language=tr|access-date=August 10, 2022}}</ref> * Beşiktaş Icrypex: 2021–2022 m.<ref>{{Cite web|url=https://bjk.com.tr/tr/haber/80323/icrypex-erkek-basketbol-takimimizin-isim-ve-forma-gogus-sponsoru-oldu.html|title=Icrypex, Erkek Basketbol Takımımızın İsim ve Forma Göğüs Sponsoru Oldu|last=|first=|date=January 22, 2021|website=bjk.com.tr|publisher=|language=tr|access-date=August 10, 2022}}</ref> * Beşiktaş Emlakjet: 2022– m.<ref>{{Cite web|url=https://www.basketfaul.com/haber?haber=102597|title=Beşiktaş Emlakjet|last=|first=|date=August 10, 2022|website=|publisher=basketfaul|language=tr|access-date=August 10, 2022}}</ref> == Lietuviai == * [[Virginijus Praškevičius]] (1998–2000 m.) * [[Gediminas Orelik]] (2022–2023 m.) == Treneriai == <small> {{div col|colwidth=30em}} * {{flagicon|TUR}} [[Cavit Altunay]]: 1967–70, 1973–74 m. * {{flagicon|TUR}} [[Aydan Siyavuş]]: 1970–71, 1986–87 m. * {{flagicon|TUR}} [[Ünal Büyükaycan]]: 1971–73 m. * {{flagicon|TUR}} [[Ateş Çubukçu]] / {{flagicon|USA}} Tom Davis: 1974–75 m. * {{flagicon|TUR}} [[Ateş Çubukçu]] / {{flagicon|USA}} Tom Davis / {{flagicon|TUR}} [[Tanju Feyzioğlu]]: 1975 m. * {{flagicon|TUR}} [[Mehmet Baturalp]]: 1975–79 m. * {{flagicon|TUR}} [[Fehmi Sadıkoğlu]]: 1979–85 m. * {{flagicon|TUR}} [[Hurşit Baytok]]: 1985–86, 1987–89 m. * {{flagicon|TUR}} [[İren İmre]]: 1989–90, 1991–93 m. * {{flagicon|TUR}} [[Mehmet Baturalp]]: 1990–91 m. * {{flagicon|TUR}} [[Hakan Yavuz]]: 1993–94 m. * {{flagicon|TUR}} [[Cem Akdağ]]: 1994–95 m. * {{flagicon|TUR}} [[Tolga Tuğsavul]]: 1995–96 m. * {{flagicon|TUR}} [[Erman Kunter]]: 1996–97, 2012–13 m. * {{flagicon|TUR}} Ahmet Kandemir: 1997–03, 2013–15, 2020–2022 m. * {{flagicon|TUR}} [[İhsan Bayülken]]: 2003–05 m. * {{flagicon|TUR}} [[Burak Bıyıktay]]: 2005, 2009–11, 2020 m. * {{flagicon|TUR}} [[Murat Didin]]: 2005–07 m. * {{flagicon|TUR}} [[Ufuk Sarıca]]: 2007, 2016–18 m. * {{flagicon|TUR}} [[Ergin Ataman]]: 2007–08, 2011–12 m. * {{flagicon|TUR}} [[Hakan Demir]]: 2008–09 m. * {{flagicon|FIN}} [[Henrik Dettmann]]: 2015–16 m. * {{flagicon|TUR}} [[Yağızer Uluğ]]: 2016 m. * {{flagicon|Montenegro}} [[Duško Ivanović]]: 2018–20 m. * {{flagicon|POL}} [[Igor Miličić]]: 2022–2023 m. * {{flagicon|SER}} [[Dušan Alimpijević]]: 2023– m. {{div col end}} </small> == Šaltiniai == {{išn}} {{krepklub-stub}} [[Kategorija:Turkijos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Stambulas]] ih89jf2cafz77dk680n6b4plfqhrd1w 7889542 7889538 2026-07-29T20:01:57Z Zucchis 221989 Pakeičiau tekstą 7889542 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = white | color2 = black | color3 = | pavadinimas = Beşiktaş Emlakjet | nickname = | sezonas = | logotipas = Beşiktaş logo.png | image_size = 100px | lygos = [[Turkijos krepšinio lyga]]<br />[[Eurolyga]] | įkurta = [[1967]] m. | history = | arena = Akatlar arena <br />(Talpa: 3200) | vieta = [[Stambulas]], [[Turkija]] | spalvos = juoda, balta<br /> {{color box|black}} {{color box|white}} | prezidentas = {{flagicon|TUR}} Ahmet Nur Çebi | treneris = {{flagicon|SER}} [[Dušan Alimpijević]] | titulai = [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Turkijos krepšinio lyga|Turkijos lyga]]: 1<br>[[Vaizdas:Med 1.png]] [[Turkijos krepšinio taurė|Turkijos taurė]]: 1<br> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Turkijos krepšinio Prezidento taurė|Prezidento taurė]]: 1<br>[[Vaizdas:Med 1.png]] [[Europos Iššūkio taurė]]: 1 | svetainė = [http://www.bjk.com.tr/en/brans/2/basketbol.html www.bjk.com.tr] | h_body = ffffff | h_pattern_b = _adidastiro19w | h_shorts = ffffff | h_pattern_s = _adidasblack | a_body = 000000 | a_pattern_b = _adidastiro19b | a_shorts = 000000 | a_pattern_s = _adidaswhite }} '''Stambulo „Beşiktaş Emlakjet'''“ – [[Turkija|Turkijos]] krepšinio klubas iš [[Stambulas|Stambulo]] ([[Bešiktašas|Bešiktašo]] rajono), žaidžiantis [[Turkijos krepšinio lyga|Turkijos krepšinio lygoje]] ir [[Eurolyga|Eurolygoje]]. „Beşiktaş“ sporto organizacijos, kuriai priklauso ir „[[Beşiktaş JK|Beşiktaş]]“ futbolo klubas, dalis. == Istorija == „Beşiktaş“ krepšinio sekcija atidaryta 1967 m. Nuo pat to laiko visą laiką varžėsi aukščiausioje Turkijos lygoje, išskyrus 1988–89 m., kai iškrito į antrąją lygą, bet ją tą patį sezoną laimėjo. Sėkmingiausiai rungtyniavo 1972–1983 m. laikotarpiu, kai 5 kartus užėmė 2 vietą, o 1975 m. laimėjo čempionatą. Nuo 1998 m. beveik visada patenka į Turkijos lygos ketvirtfinalį ar pusfinalį. Ypač sėkmingai sužaidė 2011–12 m. sezoną, kai laimėjo Turkijos lygą, taurę ir Europos Iššūkio taurę. == Klubo pasiekimai == * [[Turkijos krepšinio čempionatas]]: 1974, 2012 m. * [[Turkijos krepšinio taurė]]: 2012 m. * [[Turkijos Prezidento taurė]]: 2012 m. * [[Europos Iššūkio taurė]]: 2012 m. * II Turkijos krepšinio lyga: 1989 m. == Pavadinimų kaita == * Beşiktaş Cola Turka: 2005–2011 m.<ref>{{Cite web|url=https://www.hurriyet.com.tr/cola-turka-besiktasa-sponsor-325278|title=Cola Turka, Beşiktaş'a sponsor|last=|first=|date=June 7, 2005|website=hurriyet.com.tr|publisher=|language=tr|access-date=August 10, 2022}}</ref> * Beşiktaş Milangaz: 2011–2012 m.<ref>{{Cite web|url=https://www.sabah.com.tr/spor/basketbol/2011/09/22/kartal-besiktas-milangaz-oldu|title=Kartal, Beşiktaş Milangaz oldu|last=|first=|date=September 22, 2011|website=sabah.com.tr|publisher=|language=tr|access-date=August 10, 2022}}</ref> * Beşiktaş Integral Forex: 2013–2015 m.<ref>{{Cite web|url=https://www.aksam.com.tr/spor/besiktas-integral-forexle-sponsorluk-anlasmasi-imzaladi/haber-239636|title=Beşiktaş, İntegral Forex'le sponsorluk anlaşması imzaladı|last=|first=|date=August 28, 2013|website=aksam.com.tr|publisher=|language=tr|access-date=August 10, 2022}}</ref> * Beşiktaş Sompo Japan: 2015–2020 m.<ref>{{Cite web|url=https://www.aa.com.tr/tr/spor/besiktasa-potada-yeni-sponsor/435904#|title=Beşiktaş'a potada yeni sponsor|last=|first=|date=October 7, 2015|website=aa.com.tr|publisher=|language=tr|access-date=August 10, 2022}}</ref> * Beşiktaş Icrypex: 2021–2022 m.<ref>{{Cite web|url=https://bjk.com.tr/tr/haber/80323/icrypex-erkek-basketbol-takimimizin-isim-ve-forma-gogus-sponsoru-oldu.html|title=Icrypex, Erkek Basketbol Takımımızın İsim ve Forma Göğüs Sponsoru Oldu|last=|first=|date=January 22, 2021|website=bjk.com.tr|publisher=|language=tr|access-date=August 10, 2022}}</ref> * Beşiktaş Emlakjet: 2022– m.<ref>{{Cite web|url=https://www.basketfaul.com/haber?haber=102597|title=Beşiktaş Emlakjet|last=|first=|date=August 10, 2022|website=|publisher=basketfaul|language=tr|access-date=August 10, 2022}}</ref> == Lietuviai == * [[Virginijus Praškevičius]] (1998–2000 m.) * [[Gediminas Orelik]] (2022–2023 m.) == Treneriai == <small> {{div col|colwidth=30em}} * {{flagicon|TUR}} [[Cavit Altunay]]: 1967–70, 1973–74 m. * {{flagicon|TUR}} [[Aydan Siyavuş]]: 1970–71, 1986–87 m. * {{flagicon|TUR}} [[Ünal Büyükaycan]]: 1971–73 m. * {{flagicon|TUR}} [[Ateş Çubukçu]] / {{flagicon|USA}} Tom Davis: 1974–75 m. * {{flagicon|TUR}} [[Ateş Çubukçu]] / {{flagicon|USA}} Tom Davis / {{flagicon|TUR}} [[Tanju Feyzioğlu]]: 1975 m. * {{flagicon|TUR}} [[Mehmet Baturalp]]: 1975–79 m. * {{flagicon|TUR}} [[Fehmi Sadıkoğlu]]: 1979–85 m. * {{flagicon|TUR}} [[Hurşit Baytok]]: 1985–86, 1987–89 m. * {{flagicon|TUR}} [[İren İmre]]: 1989–90, 1991–93 m. * {{flagicon|TUR}} [[Mehmet Baturalp]]: 1990–91 m. * {{flagicon|TUR}} [[Hakan Yavuz]]: 1993–94 m. * {{flagicon|TUR}} [[Cem Akdağ]]: 1994–95 m. * {{flagicon|TUR}} [[Tolga Tuğsavul]]: 1995–96 m. * {{flagicon|TUR}} [[Erman Kunter]]: 1996–97, 2012–13 m. * {{flagicon|TUR}} Ahmet Kandemir: 1997–03, 2013–15, 2020–2022 m. * {{flagicon|TUR}} [[İhsan Bayülken]]: 2003–05 m. * {{flagicon|TUR}} [[Burak Bıyıktay]]: 2005, 2009–11, 2020 m. * {{flagicon|TUR}} [[Murat Didin]]: 2005–07 m. * {{flagicon|TUR}} [[Ufuk Sarıca]]: 2007, 2016–18 m. * {{flagicon|TUR}} [[Ergin Ataman]]: 2007–08, 2011–12 m. * {{flagicon|TUR}} [[Hakan Demir]]: 2008–09 m. * {{flagicon|FIN}} [[Henrik Dettmann]]: 2015–16 m. * {{flagicon|TUR}} [[Yağızer Uluğ]]: 2016 m. * {{flagicon|Montenegro}} [[Duško Ivanović]]: 2018–20 m. * {{flagicon|POL}} [[Igor Miličić]]: 2022–2023 m. * {{flagicon|SER}} [[Dušan Alimpijević]]: 2023– m. {{div col end}} </small> == Šaltiniai == {{išn}} {{krepklub-stub}} [[Kategorija:Turkijos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Stambulas]] ou8hhck5hgx3kzgf4blxq4rnv8rh2fv 0 120106 7889749 6785665 2026-07-30T10:33:24Z Magnefl 42594 foto 7889749 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Anchusa officinalis}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:AnchusaOfficinalis.jpg|240px|Vaistinis godas (''Anchusa officinalis'')]] | caption = Vaistinis godas (''Anchusa officinalis'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}} {{Taxobox_skyrius | taxon = Magnolijūnai | taxon1 = Magnoliophyta}} {{Taxobox_klase | taxon = Magnolijainiai | taxon1 = Magnoliopsida}} {{Taxobox_poklasis | taxon = Notreliažiedžiai | taxon1 = Lamiidae}} {{Taxobox_seima | taxon = Agurkliniai | taxon1 = Boraginaceae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Godas | taxon1 = Anchusa}} {{Taxobox_rusis | taxon = Vaistinis godas | taxon1 = Anchusa officinalis}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} [[File:Anchusa officinalis-o.jpg|thumb]] '''Vaistinis godas''' (''Anchusa officinalis'') – [[agurkliniai|agurklinių]] (''Boraginaceae'') šeimos, [[godas|godų]] (''Anchusa'') genties daugiametis žolinis augalas. Paprastasis godas auga beveik visose [[Europa|Europos]] šalyse. Aukštis 30-100 cm, [[stiebas]] tiesus. [[lapas|Lapai]] ilgi, lacentiški, kraštai padengti ilgesniais plaukeliais. Žydi gegužės-rugpjūčio mėnesiais, tamsiai mėlynais žiedais. Auga pakelėse, patvoriuose. Nuodingas. Liaudies medicinoje paprastuoju godu yra gydomos sunkiai gyjančios [[žaizda|žaizdos]]. {{Commons|Anchusa officinalis}} [[Kategorija:Agurkliniai]] [[Kategorija:Vaistiniai augalai]] a6u4ts4ozh1w7x5d5dv0g7big7umb24 0 123615 7889200 7889149 2026-07-29T12:01:31Z MatasLife 148501 /* Tradicijos ir bendruomenė */ 7889200 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 54.6831 |long = 25.3017 |mokykla = {{PAGENAME}} |direktorė = Violeta Motiejūnienė |skaičius = 614 |data = 1944 m. |laidos =68 |darbuotojai = 51 |pav = Užupio gimnazija.png |vieta = Krivių g. 10, [[Vilnius]] |emblema =Užupio Gimnazijos logotipas.jpg }} '''Vilniaus Užupio gimnazija''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Vilnius|Vilniuje]], [[Užupis|Užupyje]] (Krivių g. 10), vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190001124. == Istorija == Vilniaus pradinė mokykla Nr. 13 įsteigta [[1944]] m. [[spalio 2]] d. [[Lietuvos SSR]] švietimo ministro [[1949]] m. [[rugpjūčio 30]] d. įsakymu Nr. 28a pradinė mokykla Nr. 13 pertvarkyta į 6-ąją septynmetę mokyklą. [[1954]] m. [[rugpjūčio 21]] d. Lietuvos SSR švietimo ministro įsakymu Nr. 1309 septynmetė mokykla reorganizuota ir pavadinta Vilniaus 16-ąja vidurine mokykla. [[Sovietų okupacija Lietuvoje|Sovietų okupacijos]] metais mokykloje būta pilietinio pasipriešinimo apraiškų. 1958–1961 m. čia veikė slapta moksleivių organizacija „Laisva Lietuva“ (įkūrėjai [[Vladas Šakalys]], [[Stanislovas Žvirgždas]], [[Vitas Vosylius]]), vienijusi apie 48 narius. Mokiniai naktimis platino antisovietinius atsišaukimus, ant miesto pastatų rašė patriotinius šūkius, o [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Vasario 16-osios]] proga kėlė [[Lietuvos vėliava|Lietuvos trispalvę]], kol 1961 m. pavasarį organizacijos veiklą nutraukė [[KGB]] represijos.<ref>[https://vug.lt/gimnazija/apie-gimnazija/istorija Istorija], Vilniaus Užupio gimnazija (vug.lt)</ref>[[Vaizdas:Vilniaus Užupio gimnazija2.JPG|thumb|220px|Paminklinis akmuo prie gimnazijos pastato]][[1963 m.|1963]] m. mokykloje įvestas sustiprintas [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] mokymas nuo antros klasės. Įstaiga tapo viena pagrindinių vokiečių kalbos specialistų rengimo mokyklų Vilniuje, palaikė ryšius su [[Erfurtas|Erfurto]] (Vokietija) mokyklomis. Vilniaus miesto tarybos pirmininko [[1993]] m. [[spalio 7]] d. potvarkiu Nr. 102 16-oji vidurinė mokykla pavadinta Vilniaus Užupio vidurine mokykla. [[1999]] m. [[birželio 11]] d. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 760 mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. 2025 m. pabaigoje gimnazijoje kilo bendruomenės protestai dėl direktoriaus konkurso rezultatų. Konkurso nugalėtojai pasitraukus, įstaigos vadove tapo antrąją vietą užėmusi pavaduotoja Violeta Motiejūnienė. == Tradicijos ir bendruomenė == Gimnazijoje kasmet minima [[Užupis|Užupio respublikos diena]] ([[Balandžio 1|balandžio 1 d.]]) – bendruomenė įsitraukia į šventę, organizuoja eitynes prie Užupio angelo bei budi šventiniame pasienio punkte.<ref>[https://vug.lt Tradicijos], vug.lt</ref> Mokykloje aktyviai veikia mokinių savivalda, organizuojanti renginius ir atstovaujanti mokinių interesams. Bendradarbiaujant su Užupio meno inkubatoriumi bei vietos bendruomene, rengiami mokinių meno plenerai ir parodos Užupio erdvėse. == Bendruomenės protestai ir vadovybės kaita == [[Vaizdas:Vilniaus Užupio gimnazijos direktorė Violeta Motiejūnienė.jpg|miniatiūra|247x247px|Vilniaus Užupio gimnazijos direktorė Violeta Motiejūnienė]] 2025 m. gruodžio mėn. Vilniaus Užupio gimnazijoje kilo bendruomenės [[Protestas|protestai]] dėl [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus miesto savivaldybės]] organizuoto konkurso gimnazijos direktoriaus pareigoms eiti rezultatų. Konkursą laimėjus Rasai Dagienei, gimnazijos mokiniai, mokytojai bei tėvai išreiškė nepasitikėjimą atrankos procesu ir atsisakė priimti naująją vadovę. Bendruomenė paskelbė esanti pasiruošusi streikui, jei sprendimas nebus peržiūrėtas.<ref>{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/svietimas/45/2763217/esame-pasirenge-streikui-gimnazija-nusiteikusi-karingai-nelaukia-naujos-direktores |title=„Esame pasirengę streikui“: gimnazija nusiteikusi karingai, nelaukia naujos direktorės |publisher=LRT.lt |date=2025-12-02}}</ref> 2025 m. gruodžio 12 d. mokiniai suorganizavo pilietinę akciją – žygiavo prie Vilniaus miesto savivaldybės ir susitikime su meru [[Valdas Benkunskas|Valdu Benkunsku]] įteikė pasirašytus kreipimosi raštus bei reikalavimus.<ref>{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/svietimas/45/2773091/vilniuje-pilietiskumo-pamoka-buriai-naujos-direktores-nenorinciu-mokiniu-ejo-pas-mera |title=Vilniuje – „pilietiškumo pamoka“: būriai naujos direktorės nenorinčių mokinių ėjo pas merą |publisher=LRT.lt |date=2025-12-12}}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/fotogalerijos/685/2773168/uzupio-gimnazijoje-vyksta-pilietiskumo-pamoka |title=Užupio gimnazijoje vyksta „pilietiškumo pamoka“ |publisher=LRT.lt |date=2025-12-12}}</ref> Po įvykusio protesto ir bendruomenės pasipriešinimo, kandidatė atsisakė užimti pareigas ir pasitraukė.<ref>{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/svietimas/45/2777112/konkursa-laimejusi-bet-neigiamai-sutikta-direktore-traukiasi-nedirbs-uzupio-gimnazijoje |title=Konkursą laimėjusi, bet neigiamai sutikta direktorė traukiasi: nedirbs Užupio gimnazijoje |publisher=LRT.lt |date=2025-12-16}}</ref> Pirmosios vietos laimėtojai atsisakius eiti pareigas, vadovauti gimnazijai paskirta konkurse antrąją vietą užėmusi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Violeta Motiejūnienė. == Direktoriai == * [[1983]] m. [[Algimantas Šventickas]] * [[1987]] m. Stasė Šertvytienė * [[1990]] m. [[Vladas Malcevičius]] * [[2010]] m. Virginija Navickienė * [[2026 m.|2026]] m. Violeta Motiejūnienė == Žymūs mokytojai == * Alius Avčininkas – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, švietimo ekspertas, vadovėlių autorius. * Genovaitė Banevičienė – chemijos mokytoja ekspertė, ilgametė mokinių olimpiadų rengėja. * Robertas Ramanauskas – istorijos mokytojas, pilietinių ir atminties kultūros projektų vadovas. == Žymūs mokiniai == *[[Antanas A. Jonynas]] * [[Jūratė Juozaitienė]] *[[Albertas Malinauskas]] *[[Eugenijus Norkus]] *[[Audrius Padarauskas]] *[[Saulius Antanas Juršėnas]] *[[Mindaugas Zaremba]] *[[Vilija Matačiūnaitė]] *[[Kęstutis Strupas]] *Paula Valentaitė * [[Kazimieras Vasiliauskas]] == Nuorodos == * [http://www.vug.lt/ Gimnazijos svetainė]{{Vilniaus mokyklos}} [[Kategorija:Lietuvos gimnazijos]] [[Kategorija:Vilniaus mokyklos|Užupio]] ai15c158khw0rkz653m3ft35ecujbpp 7889510 7889200 2026-07-29T17:16:39Z MatasLife 148501 7889510 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 54.6831 |long = 25.3017 |mokykla = {{PAGENAME}} |direktorė = Violeta Motiejūnienė |skaičius = 614 |data = 1944 m. |laidos =68 |darbuotojai = 51 |pav = Užupio gimnazija.png |vieta = Krivių g. 10, [[Vilnius]] |emblema =Užupio Gimnazijos logotipas.jpg }} '''Vilniaus Užupio gimnazija''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Vilnius|Vilniuje]], [[Užupis|Užupyje]] (Krivių g. 10), vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190001124. == Istorija == Vilniaus pradinė mokykla Nr. 13 įsteigta [[1944]] m. [[spalio 2]] d. [[Lietuvos SSR]] švietimo ministro [[1949]] m. [[rugpjūčio 30]] d. įsakymu Nr. 28a pradinė mokykla Nr. 13 pertvarkyta į 6-ąją septynmetę mokyklą. [[1954]] m. [[rugpjūčio 21]] d. Lietuvos SSR švietimo ministro įsakymu Nr. 1309 septynmetė mokykla reorganizuota ir pavadinta Vilniaus 16-ąja vidurine mokykla. [[Sovietų okupacija Lietuvoje|Sovietų okupacijos]] metais mokykloje būta pilietinio pasipriešinimo apraiškų. 1958–1961 m. čia veikė slapta moksleivių organizacija „Laisva Lietuva“ (įkūrėjai [[Vladas Šakalys]], [[Stanislovas Žvirgždas]], [[Vitas Vosylius]]), vienijusi apie 48 narius. Mokiniai naktimis platino antisovietinius atsišaukimus, ant miesto pastatų rašė patriotinius šūkius, o [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Vasario 16-osios]] proga kėlė [[Lietuvos vėliava|Lietuvos trispalvę]], kol 1961 m. pavasarį organizacijos veiklą nutraukė [[KGB]] represijos.<ref>[https://vug.lt/gimnazija/apie-gimnazija/istorija Istorija], Vilniaus Užupio gimnazija (vug.lt)</ref>[[Vaizdas:Vilniaus Užupio gimnazija2.JPG|thumb|220px|Paminklinis akmuo prie gimnazijos pastato]][[1963 m.|1963]] m. mokykloje įvestas sustiprintas [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] mokymas nuo antros klasės. Įstaiga tapo viena pagrindinių vokiečių kalbos specialistų rengimo mokyklų Vilniuje, palaikė ryšius su [[Erfurtas|Erfurto]] (Vokietija) mokyklomis. Vilniaus miesto tarybos pirmininko [[1993]] m. [[spalio 7]] d. potvarkiu Nr. 102 16-oji vidurinė mokykla pavadinta Vilniaus Užupio vidurine mokykla. [[1999]] m. [[birželio 11]] d. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 760 mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. 2025 m. pabaigoje gimnazijoje kilo bendruomenės protestai dėl direktoriaus konkurso rezultatų. Konkurso nugalėtojai pasitraukus, įstaigos vadove tapo antrąją vietą užėmusi pavaduotoja Violeta Motiejūnienė. == Tradicijos ir bendruomenė == [[Vaizdas:Nepriklausomybe uzupis.jpg|miniatiūra|270x270px|Ruošimasis Užupio Respublikos Nepriklausomybės dienos eisenai prie Užupio gimnazijos]] Gimnazijoje kasmet minima [[Užupis|Užupio respublikos diena]] ([[Balandžio 1|balandžio 1 d.]]) – bendruomenė įsitraukia į šventę, organizuoja eitynes prie Užupio angelo bei budi šventiniame pasienio punkte.<ref>[https://vug.lt Tradicijos], vug.lt</ref> Mokykloje aktyviai veikia mokinių savivalda, organizuojanti renginius ir atstovaujanti mokinių interesams. Bendradarbiaujant su Užupio meno inkubatoriumi bei vietos bendruomene, rengiami mokinių meno plenerai ir parodos Užupio erdvėse. == Bendruomenės protestai ir vadovybės kaita == [[Vaizdas:Vilniaus Užupio gimnazijos direktorė Violeta Motiejūnienė.jpg|miniatiūra|247x247px|Vilniaus Užupio gimnazijos direktorė Violeta Motiejūnienė]] 2025 m. gruodžio mėn. Vilniaus Užupio gimnazijoje kilo bendruomenės [[Protestas|protestai]] dėl [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus miesto savivaldybės]] organizuoto konkurso gimnazijos direktoriaus pareigoms eiti rezultatų. Konkursą laimėjus Rasai Dagienei, gimnazijos mokiniai, mokytojai bei tėvai išreiškė nepasitikėjimą atrankos procesu ir atsisakė priimti naująją vadovę. Bendruomenė paskelbė esanti pasiruošusi streikui, jei sprendimas nebus peržiūrėtas.<ref>{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/svietimas/45/2763217/esame-pasirenge-streikui-gimnazija-nusiteikusi-karingai-nelaukia-naujos-direktores |title=„Esame pasirengę streikui“: gimnazija nusiteikusi karingai, nelaukia naujos direktorės |publisher=LRT.lt |date=2025-12-02}}</ref> 2025 m. gruodžio 12 d. mokiniai suorganizavo pilietinę akciją – žygiavo prie Vilniaus miesto savivaldybės ir susitikime su meru [[Valdas Benkunskas|Valdu Benkunsku]] įteikė pasirašytus kreipimosi raštus bei reikalavimus.<ref>{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/svietimas/45/2773091/vilniuje-pilietiskumo-pamoka-buriai-naujos-direktores-nenorinciu-mokiniu-ejo-pas-mera |title=Vilniuje – „pilietiškumo pamoka“: būriai naujos direktorės nenorinčių mokinių ėjo pas merą |publisher=LRT.lt |date=2025-12-12}}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/fotogalerijos/685/2773168/uzupio-gimnazijoje-vyksta-pilietiskumo-pamoka |title=Užupio gimnazijoje vyksta „pilietiškumo pamoka“ |publisher=LRT.lt |date=2025-12-12}}</ref> Po įvykusio protesto ir bendruomenės pasipriešinimo, kandidatė atsisakė užimti pareigas ir pasitraukė.<ref>{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/svietimas/45/2777112/konkursa-laimejusi-bet-neigiamai-sutikta-direktore-traukiasi-nedirbs-uzupio-gimnazijoje |title=Konkursą laimėjusi, bet neigiamai sutikta direktorė traukiasi: nedirbs Užupio gimnazijoje |publisher=LRT.lt |date=2025-12-16}}</ref> Pirmosios vietos laimėtojai atsisakius eiti pareigas, vadovauti gimnazijai paskirta konkurse antrąją vietą užėmusi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Violeta Motiejūnienė. == Direktoriai == * [[1983]] m. [[Algimantas Šventickas]] * [[1987]] m. Stasė Šertvytienė * [[1990]] m. [[Vladas Malcevičius]] * [[2010]] m. Virginija Navickienė * [[2026 m.|2026]] m. Violeta Motiejūnienė == Žymūs mokytojai == * Alius Avčininkas – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, švietimo ekspertas, vadovėlių autorius. * Genovaitė Banevičienė – chemijos mokytoja ekspertė, ilgametė mokinių olimpiadų rengėja. * Robertas Ramanauskas – istorijos mokytojas, pilietinių ir atminties kultūros projektų vadovas. == Žymūs mokiniai == *[[Antanas A. Jonynas]] * [[Jūratė Juozaitienė]] *[[Albertas Malinauskas]] *[[Eugenijus Norkus]] *[[Audrius Padarauskas]] *[[Saulius Antanas Juršėnas]] *[[Mindaugas Zaremba]] *[[Vilija Matačiūnaitė]] *[[Kęstutis Strupas]] *Paula Valentaitė * [[Kazimieras Vasiliauskas]] == Nuorodos == * [http://www.vug.lt/ Gimnazijos svetainė]{{Vilniaus mokyklos}} [[Kategorija:Lietuvos gimnazijos]] [[Kategorija:Vilniaus mokyklos|Užupio]] 2p7ea32f2hmxq78acijbrxenbkfwq2p 7889516 7889510 2026-07-29T17:38:38Z MatasLife 148501 7889516 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 54.6831 |long = 25.3017 |mokykla = {{PAGENAME}} |direktorė = Violeta Motiejūnienė |skaičius = 614 |data = 1944 m. |laidos =68 |darbuotojai = 51 |pav = Užupio gimnazija.png |vieta = Krivių g. 10, [[Vilnius]] |emblema =Užupio Gimnazijos logotipas.jpg }} '''Vilniaus Užupio gimnazija''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Vilnius|Vilniuje]], [[Užupis|Užupyje]] (Krivių g. 10), vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190001124. == Istorija == Vilniaus pradinė mokykla Nr. 13 įsteigta [[1944]] m. [[spalio 2]] d. [[Lietuvos SSR]] švietimo ministro [[1949]] m. [[rugpjūčio 30]] d. įsakymu Nr. 28a pradinė mokykla Nr. 13 pertvarkyta į 6-ąją septynmetę mokyklą. [[1954]] m. [[rugpjūčio 21]] d. Lietuvos SSR švietimo ministro įsakymu Nr. 1309 septynmetė mokykla reorganizuota ir pavadinta Vilniaus 16-ąja vidurine mokykla. [[Sovietų okupacija Lietuvoje|Sovietų okupacijos]] metais mokykloje būta pilietinio pasipriešinimo apraiškų. 1958–1961 m. čia veikė slapta moksleivių organizacija „Laisva Lietuva“ (įkūrėjai [[Vladas Šakalys]], [[Stanislovas Žvirgždas]], [[Vitas Vosylius]]), vienijusi apie 48 narius. Mokiniai naktimis platino antisovietinius atsišaukimus, ant miesto pastatų rašė patriotinius šūkius, o [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Vasario 16-osios]] proga kėlė [[Lietuvos vėliava|Lietuvos trispalvę]], kol 1961 m. pavasarį organizacijos veiklą nutraukė [[KGB]] represijos.<ref>[https://vug.lt/gimnazija/apie-gimnazija/istorija Istorija], Vilniaus Užupio gimnazija (vug.lt)</ref>[[Vaizdas:Vilniaus Užupio gimnazija2.JPG|thumb|220px|Paminklinis akmuo prie gimnazijos pastato]][[1963 m.|1963]] m. mokykloje įvestas sustiprintas [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] mokymas nuo antros klasės. Įstaiga tapo viena pagrindinių vokiečių kalbos specialistų rengimo mokyklų Vilniuje, palaikė ryšius su [[Erfurtas|Erfurto]] (Vokietija) mokyklomis. Vilniaus miesto tarybos pirmininko [[1993]] m. [[spalio 7]] d. potvarkiu Nr. 102 16-oji vidurinė mokykla pavadinta Vilniaus Užupio vidurine mokykla. [[1999]] m. [[birželio 11]] d. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 760 mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Gimnazijoje, be bendrojo ugdymo, formuojamos specializuotos [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|VGTU („Vilnius TECH“)]] ir Biomedicinos profilių klasės. 2025 m. pabaigoje gimnazijoje kilo bendruomenės protestai dėl direktoriaus konkurso rezultatų. Konkurso nugalėtojai pasitraukus, įstaigos vadove tapo antrąją vietą užėmusi pavaduotoja Violeta Motiejūnienė. == Tradicijos ir bendruomenė == [[Vaizdas:Nepriklausomybe uzupis.jpg|miniatiūra|270x270px|Ruošimasis Užupio Respublikos Nepriklausomybės dienos eisenai prie Užupio gimnazijos]] Gimnazijoje kasmet minima [[Užupis|Užupio respublikos diena]] ([[Balandžio 1|balandžio 1 d.]]) – bendruomenė įsitraukia į šventę, organizuoja eitynes prie Užupio angelo bei budi šventiniame pasienio punkte.<ref>[https://vug.lt Tradicijos], vug.lt</ref> Mokykloje aktyviai veikia mokinių savivalda, organizuojanti renginius ir atstovaujanti mokinių interesams. Bendradarbiaujant su Užupio meno inkubatoriumi bei vietos bendruomene, rengiami mokinių meno plenerai ir parodos Užupio erdvėse. == Bendruomenės protestai ir vadovybės kaita == [[Vaizdas:Vilniaus Užupio gimnazijos direktorė Violeta Motiejūnienė.jpg|miniatiūra|247x247px|Vilniaus Užupio gimnazijos direktorė Violeta Motiejūnienė]] 2025 m. gruodžio mėn. Vilniaus Užupio gimnazijoje kilo bendruomenės [[Protestas|protestai]] dėl [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus miesto savivaldybės]] organizuoto konkurso gimnazijos direktoriaus pareigoms eiti rezultatų. Konkursą laimėjus Rasai Dagienei, gimnazijos mokiniai, mokytojai bei tėvai išreiškė nepasitikėjimą atrankos procesu ir atsisakė priimti naująją vadovę. Bendruomenė paskelbė esanti pasiruošusi streikui, jei sprendimas nebus peržiūrėtas.<ref>{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/svietimas/45/2763217/esame-pasirenge-streikui-gimnazija-nusiteikusi-karingai-nelaukia-naujos-direktores |title=„Esame pasirengę streikui“: gimnazija nusiteikusi karingai, nelaukia naujos direktorės |publisher=LRT.lt |date=2025-12-02}}</ref> 2025 m. gruodžio 12 d. mokiniai suorganizavo pilietinę akciją – žygiavo prie Vilniaus miesto savivaldybės ir susitikime su meru [[Valdas Benkunskas|Valdu Benkunsku]] įteikė pasirašytus kreipimosi raštus bei reikalavimus.<ref>{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/svietimas/45/2773091/vilniuje-pilietiskumo-pamoka-buriai-naujos-direktores-nenorinciu-mokiniu-ejo-pas-mera |title=Vilniuje – „pilietiškumo pamoka“: būriai naujos direktorės nenorinčių mokinių ėjo pas merą |publisher=LRT.lt |date=2025-12-12}}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/fotogalerijos/685/2773168/uzupio-gimnazijoje-vyksta-pilietiskumo-pamoka |title=Užupio gimnazijoje vyksta „pilietiškumo pamoka“ |publisher=LRT.lt |date=2025-12-12}}</ref> Po įvykusio protesto ir bendruomenės pasipriešinimo, kandidatė atsisakė užimti pareigas ir pasitraukė.<ref>{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/svietimas/45/2777112/konkursa-laimejusi-bet-neigiamai-sutikta-direktore-traukiasi-nedirbs-uzupio-gimnazijoje |title=Konkursą laimėjusi, bet neigiamai sutikta direktorė traukiasi: nedirbs Užupio gimnazijoje |publisher=LRT.lt |date=2025-12-16}}</ref> Pirmosios vietos laimėtojai atsisakius eiti pareigas, vadovauti gimnazijai paskirta konkurse antrąją vietą užėmusi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Violeta Motiejūnienė. == Direktoriai == * [[1983]] m. [[Algimantas Šventickas]] * [[1987]] m. Stasė Šertvytienė * [[1990]] m. [[Vladas Malcevičius]] * [[2010]] m. Virginija Navickienė * [[2026 m.|2026]] m. Violeta Motiejūnienė == Žymūs mokytojai == * Alius Avčininkas – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, švietimo ekspertas, vadovėlių autorius. * Genovaitė Banevičienė – chemijos mokytoja ekspertė, ilgametė mokinių olimpiadų rengėja. * Robertas Ramanauskas – istorijos mokytojas, pilietinių ir atminties kultūros projektų vadovas. == Žymūs mokiniai == *[[Antanas A. Jonynas]] * [[Jūratė Juozaitienė]] *[[Albertas Malinauskas]] *[[Eugenijus Norkus]] *[[Audrius Padarauskas]] *[[Saulius Antanas Juršėnas]] *[[Mindaugas Zaremba]] *[[Vilija Matačiūnaitė]] *[[Kęstutis Strupas]] *Paula Valentaitė * [[Kazimieras Vasiliauskas]] == Nuorodos == * [http://www.vug.lt/ Gimnazijos svetainė]{{Vilniaus mokyklos}} [[Kategorija:Lietuvos gimnazijos]] [[Kategorija:Vilniaus mokyklos|Užupio]] t6wmaxr474blq9yhcgd1v90kezld88t 0 123925 7889475 7887587 2026-07-29T15:16:43Z Ed1974LT 52229 7889475 wikitext text/x-wiki '''Veiksmažodžio nuosaka''' – [[veiksmažodis|veiksmažodžio]] forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomą kalbančiojo asmens, ketinimus. Daugelis kalbų turi nuosakas ({{en|grammatical mood}} arba ''mode''), kurios išreiškiamos kaitant veiksmažodžių [[Morfologija (kalbotyra)|morfologines]] formas. <br />Kalbėtojas panaudodamas atitinkamą veiksmažodžio nuosaką [[teiginys|teigia]] ar [[neiginys|neigia]], kad tai tikra, nurodo, kad taip nėra, bet galėtų būti ir pan. Paprastai kalba turi ne visas įmanomas nuosakas. Pvz., šiuolaikinė [[anglų kalba]] turi tik tris nuosakas. Kai kurios [[Uralo kalbos|Uralo šeimos kalbos]] turi daugiau kaip dešimt nuosakų, [[nencų kalba]] – šešiolika. Manoma, kad [[indoeuropiečių prokalbė]] turėjo keturias nuosakas (jas turėjo konservatyvios [[indoeuropiečių kalbos]] – [[Avesta|Avestos]] iranėnų kalba, [[Senovės graikų kalba|senoji graikų kalba]], [[sanskritas]]). Ne visos nuosakos yra aiškiai atskirtos viena nuo kitos. Skirtingose kalbose skirstymas į nuosakas vis kitoks, kartais jų skirtumai yra gana neryškūs. == Nuosakos lietuvių kalboje == [[lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] yra keturios nuosakos: * [[Tiesioginė nuosaka|Tiesioginė]] * [[Tariamoji nuosaka|Tariamoji]] * [[Liepiamoji nuosaka|Liepiamoji]] (kartais yra išskiriama [[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]]). * [[Netiesioginė nuosaka|Netiesioginė]] === Tiesioginė nuosaka === [[Tiesioginė nuosaka]] konstatuoja, kad veiksmas vyksta ('dainuoja'), vyko ('dainavo'), vykdavo ('dainuodavo') ar vyks ('dainuos'). Turi: * Keturis vientisinius laikus ([[Esamasis laikas|esamąjį]], [[Būtasis kartinis laikas|būtąjį kartinį]], [[Būtasis dažninis laikas|būtąjį dažninį]] ir [[Būsimasis laikas|būsimąjį]]). * Keturis pradėtinius laikus (esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį): (jis) bedainuojąs, buvo bedainuojąs, būdavo bedainuojąs, bus bedainuojąs.<ref name="žinynas">{{cite web|title= Lietuvių kalbos žinynas. 9.3 Veiksmažodžio formų sistema|author= |date= |publisher= |url= http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|accessdate= 2022-04-22|archive-date= 2019-06-20|archive-url= https://web.archive.org/web/20190620111319/http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|url-status= dead}}</ref> * Keturis atliktinius laikus (esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį): yra dainavęs, buvo dainavęs, būdavo dainavęs, bus dainavęs. Šia nuosaka galima išreikšti valią, raginimą, pageidavimą, įsakymą, įsitikinimą, veiksmą ir pan. === Tariamoji nuosaka === Lietuvių kalboje ji yra darinys iš [[bendratis|bendraties]], apima tai, ką kitose kalbose žymi kelios nuosakos. [[Tariamoji nuosaka|Tariamosios nuosakos]] reikšmės: * Sąlyga: ''Kad tu pokyly '''būtum buvusi''', tai dabar '''nežiovautum'''''. * Tariamas lyginimas: ''Lengvas šlamesys pasigirsta ore, lyg vėjas švelnia ranka '''brauktų''' per nugarą''. * Galimybė: ''Ne toks aš tėvas, kad vaikas iš mano valios '''išeitų'''.'' * Abejojimas: ''Nejaugi '''būtų sužinojusios'''?'' * Liepimas: ''Žiūrėk, '''kad''' iš namų kojos '''nekeltum'''!'' * Pageidavimas: ''Vien tik vėtrų prašau, kad '''užkauktų''' smarkiau.'' Turi tris formas: * Vientisinę: dainuočiau, dainuotų, dainuotume, dainuotumėte. * Pradėtinę: būtum bedainuojąs, būtumėte bedainuoją ir t. t. * Atliktinę: būtum dainavęs, būtumėte dainavę ir t. t. === Liepiamoji nuosaka === Ji yra darinys iš bendraties, reiškia kalbančiojo liepimą, įsakymą, prašymą, pageidavimą, raginimą veikti. Nėra [[vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens, kadangi neprireikė turėti veiksmažodžio formą išreikšti įsakymą sau. Trečiasis asmuo kartais vadinamas [[Jusyvas|geidžiamąja nuosaka]] (pvz., ''tebūnie'' <ref>[http://ualgiman.dtiltas.lt/liepiamoji_geidziamoji_nuosaka.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080209141500/http://ualgiman.dtiltas.lt/liepiamoji_geidziamoji_nuosaka.html |date=2008-02-09 }}</ref>). Turi tris formas: * Vientisinę: dainuok, tedainuojie / tedainuoja, dainuokime, dainuokite. * Pradėtinę: būk bedainuojąs, būkite bedainuoją ir t. t. * Atliktinę: būk dainavęs, būkite dainavę ir t. t. === Netiesioginė nuosaka === [[Neteisioginė nuosaka|Netiesioginę nuosaką]] (kartais vadinamą ir „dalyvių kalba“, atpasakojamąja nuosaka) sudaro veikiamosios rūšies dalyvių formos: '''dainuojąs, dainavęs, dainuodavęs, dainuosiąs'''. Turi visus tiesioginės nuosakos laikus (įskaitant sudėtinius), tačiau tokiu atveju veiksmažodžiai yra kaitomi ne asmenimis, o giminėmis ir skaičiais. Netiesiogine nuosaka perpasakojami dalykai, kurių kalbėtojas nėra patyręs tiesiogiai arba kuriais jis abejoja: ''Čia kažkada stovėjusi tvirtovė''. Ši nuosaka taip pat būdinga literatūriniam stiliui, ypač liaudies pasakoms. === Nuosakų pavaduojamasis vartojimas === Veiksmažodžių nuosakos gali būti vartojamos viena vietoje kitos. Toks vartojimas daro kalbą įtaigesnę, vaizdingesnę, gyvesnę. 1. [[Tiesioginė nuosaka]] vartojama vietoje tariamosios ir liepiamosios (reiškiamas įsakymas, liepimas). ''Tegul visas pasaulis šauktų, jog jisai nebus geras pačiai, nieko nežiūrėsiu, nieko, kad tik imtų!'' ''Štai tau trys kuodeliai linų. Suverpsi be verpstės ir išlenksi be lankčio.'' 2. [[Tariamoji nuosaka]] vartojama vietoje tiesioginės, liepiamosios ir geidžiamosios (su dalelyte kad). ''Būtai brigadininkas, o samanomis kreiki.'' ''Jurgel, tu miltų pilstyti padėtumei.'' ''Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų mano vargelį iš anytos vartelių!'' 3. [[Liepiamoji nuosaka]] vartojama vietoje tiesioginės, tariamosios ir kai kalbama apie būtinus, neišvengiamus, nuo kalbančiojo valios nepriklausomus veiksmus. ''Nelįski prie dervos – nebūsi dervotas.'' ''Matau, kad niekis, taip bloga, kad nors bėk kur užsimerkęs…'' ''Taigi dabar bylinėkis su juom, taip ubagu tapęs.'' == Išnašos == {{išn}} {{Vikižodynas|nuosaka|no=T}} {{kalb-stub}} [[Kategorija:Gramatinės kategorijos]] [[Kategorija:Nuosakos]] px2x2c2anetf0qbxtu0ajdpqyn6h1e4 7889561 7889475 2026-07-29T20:51:47Z Ed1974LT 52229 /* Nuosakos lietuvių kalboje */ 7889561 wikitext text/x-wiki '''Veiksmažodžio nuosaka''' – [[veiksmažodis|veiksmažodžio]] forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomą kalbančiojo asmens, ketinimus. Daugelis kalbų turi nuosakas ({{en|grammatical mood}} arba ''mode''), kurios išreiškiamos kaitant veiksmažodžių [[Morfologija (kalbotyra)|morfologines]] formas. <br />Kalbėtojas panaudodamas atitinkamą veiksmažodžio nuosaką [[teiginys|teigia]] ar [[neiginys|neigia]], kad tai tikra, nurodo, kad taip nėra, bet galėtų būti ir pan. Paprastai kalba turi ne visas įmanomas nuosakas. Pvz., šiuolaikinė [[anglų kalba]] turi tik tris nuosakas. Kai kurios [[Uralo kalbos|Uralo šeimos kalbos]] turi daugiau kaip dešimt nuosakų, [[nencų kalba]] – šešiolika. Manoma, kad [[indoeuropiečių prokalbė]] turėjo keturias nuosakas (jas turėjo konservatyvios [[indoeuropiečių kalbos]] – [[Avesta|Avestos]] iranėnų kalba, [[Senovės graikų kalba|senoji graikų kalba]], [[sanskritas]]). Ne visos nuosakos yra aiškiai atskirtos viena nuo kitos. Skirtingose kalbose skirstymas į nuosakas vis kitoks, kartais jų skirtumai yra gana neryškūs. == Nuosakos lietuvių kalboje == [[lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] yra keturios nuosakos: * [[Tiesioginė nuosaka|Tiesioginė]] * [[Tariamoji nuosaka|Tariamoji]] * [[Liepiamoji nuosaka|Liepiamoji]] (kartais išskiriama [[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]]). * [[Netiesioginė nuosaka|Netiesioginė]] === Tiesioginė nuosaka === [[Tiesioginė nuosaka]] konstatuoja, kad veiksmas vyksta ('dainuoja'), vyko ('dainavo'), vykdavo ('dainuodavo') ar vyks ('dainuos'). Turi: * Keturis vientisinius laikus ([[Esamasis laikas|esamąjį]], [[Būtasis kartinis laikas|būtąjį kartinį]], [[Būtasis dažninis laikas|būtąjį dažninį]] ir [[Būsimasis laikas|būsimąjį]]). * Keturis pradėtinius laikus (esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį): (jis) bedainuojąs, buvo bedainuojąs, būdavo bedainuojąs, bus bedainuojąs.<ref name="žinynas">{{cite web|title= Lietuvių kalbos žinynas. 9.3 Veiksmažodžio formų sistema|author= |date= |publisher= |url= http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|accessdate= 2022-04-22|archive-date= 2019-06-20|archive-url= https://web.archive.org/web/20190620111319/http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|url-status= dead}}</ref> * Keturis atliktinius laikus (esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį): yra dainavęs, buvo dainavęs, būdavo dainavęs, bus dainavęs. Šia nuosaka galima išreikšti valią, raginimą, pageidavimą, įsakymą, įsitikinimą, veiksmą ir pan. === Tariamoji nuosaka === Lietuvių kalboje ji yra darinys iš [[bendratis|bendraties]], apima tai, ką kitose kalbose žymi kelios nuosakos. [[Tariamoji nuosaka|Tariamosios nuosakos]] reikšmės: * Sąlyga: ''Kad tu pokyly '''būtum buvusi''', tai dabar '''nežiovautum'''''. * Tariamas lyginimas: ''Lengvas šlamesys pasigirsta ore, lyg vėjas švelnia ranka '''brauktų''' per nugarą''. * Galimybė: ''Ne toks aš tėvas, kad vaikas iš mano valios '''išeitų'''.'' * Abejojimas: ''Nejaugi '''būtų sužinojusios'''?'' * Liepimas: ''Žiūrėk, '''kad''' iš namų kojos '''nekeltum'''!'' * Pageidavimas: ''Vien tik vėtrų prašau, kad '''užkauktų''' smarkiau.'' Turi tris formas: * Vientisinę: dainuočiau, dainuotų, dainuotume, dainuotumėte. * Pradėtinę: būtum bedainuojąs, būtumėte bedainuoją ir t. t. * Atliktinę: būtum dainavęs, būtumėte dainavę ir t. t. === Liepiamoji nuosaka === Ji yra darinys iš bendraties, reiškia kalbančiojo liepimą, įsakymą, prašymą, pageidavimą, raginimą veikti. Nėra [[vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens, kadangi neprireikė turėti veiksmažodžio formą išreikšti įsakymą sau. Trečiasis asmuo kartais vadinamas [[Jusyvas|geidžiamąja nuosaka]] (pvz., ''tebūnie'' <ref>[http://ualgiman.dtiltas.lt/liepiamoji_geidziamoji_nuosaka.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080209141500/http://ualgiman.dtiltas.lt/liepiamoji_geidziamoji_nuosaka.html |date=2008-02-09 }}</ref>). Turi tris formas: * Vientisinę: dainuok, tedainuojie / tedainuoja, dainuokime, dainuokite. * Pradėtinę: būk bedainuojąs, būkite bedainuoją ir t. t. * Atliktinę: būk dainavęs, būkite dainavę ir t. t. === Netiesioginė nuosaka === [[Neteisioginė nuosaka|Netiesioginę nuosaką]] (kartais vadinamą ir „dalyvių kalba“, atpasakojamąja nuosaka) sudaro veikiamosios rūšies dalyvių formos: '''dainuojąs, dainavęs, dainuodavęs, dainuosiąs'''. Turi visus tiesioginės nuosakos laikus (įskaitant sudėtinius), tačiau tokiu atveju veiksmažodžiai yra kaitomi ne asmenimis, o giminėmis ir skaičiais. Netiesiogine nuosaka perpasakojami dalykai, kurių kalbėtojas nėra patyręs tiesiogiai arba kuriais jis abejoja: ''Čia kažkada stovėjusi tvirtovė''. Ši nuosaka taip pat būdinga literatūriniam stiliui, ypač liaudies pasakoms. === Nuosakų pavaduojamasis vartojimas === Veiksmažodžių nuosakos gali būti vartojamos viena vietoje kitos. Toks vartojimas daro kalbą įtaigesnę, vaizdingesnę, gyvesnę. 1. [[Tiesioginė nuosaka]] vartojama vietoje tariamosios ir liepiamosios (reiškiamas įsakymas, liepimas). ''Tegul visas pasaulis šauktų, jog jisai nebus geras pačiai, nieko nežiūrėsiu, nieko, kad tik imtų!'' ''Štai tau trys kuodeliai linų. Suverpsi be verpstės ir išlenksi be lankčio.'' 2. [[Tariamoji nuosaka]] vartojama vietoje tiesioginės, liepiamosios ir geidžiamosios (su dalelyte kad). ''Būtai brigadininkas, o samanomis kreiki.'' ''Jurgel, tu miltų pilstyti padėtumei.'' ''Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų mano vargelį iš anytos vartelių!'' 3. [[Liepiamoji nuosaka]] vartojama vietoje tiesioginės, tariamosios ir kai kalbama apie būtinus, neišvengiamus, nuo kalbančiojo valios nepriklausomus veiksmus. ''Nelįski prie dervos – nebūsi dervotas.'' ''Matau, kad niekis, taip bloga, kad nors bėk kur užsimerkęs…'' ''Taigi dabar bylinėkis su juom, taip ubagu tapęs.'' == Išnašos == {{išn}} {{Vikižodynas|nuosaka|no=T}} {{kalb-stub}} [[Kategorija:Gramatinės kategorijos]] [[Kategorija:Nuosakos]] 9jpk9pg8w405k1sy3k6v4oswptygcwv 7889714 7889561 2026-07-30T08:18:16Z Kukmedis 169593 7889714 wikitext text/x-wiki '''Veiksmažodžio nuosaka''' – [[veiksmažodis|veiksmažodžio]] forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomą kalbančiojo asmens, ketinimus. Daugelis kalbų turi nuosakas ({{en|grammatical mood}} arba ''mode''), kurios išreiškiamos kaitant veiksmažodžių [[Morfologija (kalbotyra)|morfologines]] formas. <br />Kalbėtojas panaudodamas atitinkamą veiksmažodžio nuosaką [[teiginys|teigia]] ar [[neiginys|neigia]], kad tai tikra, nurodo, kad taip nėra, bet galėtų būti ir pan. Paprastai kalba turi ne visas įmanomas nuosakas. Pvz., šiuolaikinė [[anglų kalba]] turi tik tris nuosakas. Kai kurios [[Uralo kalbos|Uralo šeimos kalbos]] turi daugiau kaip dešimt nuosakų, [[nencų kalba]] – šešiolika. Manoma, kad [[indoeuropiečių prokalbė]] turėjo keturias nuosakas (jas turėjo konservatyvios [[indoeuropiečių kalbos]] – [[Avesta|Avestos]] iranėnų kalba, [[Senovės graikų kalba|senoji graikų kalba]], [[sanskritas]]). Ne visos nuosakos yra aiškiai atskirtos viena nuo kitos. Skirtingose kalbose skirstymas į nuosakas vis kitoks, kartais jų skirtumai yra gana neryškūs. == Nuosakos lietuvių kalboje == [[lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] yra keturios nuosakos: * [[Tiesioginė nuosaka|Tiesioginė]] * [[Tariamoji nuosaka|Tariamoji]] * [[Liepiamoji nuosaka|Liepiamoji]] (kartais išskiriama [[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]]). * [[Netiesioginė nuosaka|Netiesioginė]] === Tiesioginė nuosaka === [[Tiesioginė nuosaka]] konstatuoja, kad veiksmas vyksta ('dainuoja'), vyko ('dainavo'), vykdavo ('dainuodavo') ar vyks ('dainuos'). Turi: * Keturis vientisinius laikus ([[Esamasis laikas|esamąjį]], [[Būtasis kartinis laikas|būtąjį kartinį]], [[Būtasis dažninis laikas|būtąjį dažninį]] ir [[Būsimasis laikas|būsimąjį]]). * Keturis pradėtinius laikus (esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį): (jis) bedainuojąs, buvo bedainuojąs, būdavo bedainuojąs, bus bedainuojąs.<ref name="žinynas">{{cite web|title= Lietuvių kalbos žinynas. 9.3 Veiksmažodžio formų sistema|author= |date= |publisher= |url= http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|accessdate= 2022-04-22|archive-date= 2019-06-20|archive-url= https://web.archive.org/web/20190620111319/http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|url-status= dead}}</ref> * Keturis atliktinius laikus (esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį): yra dainavęs, buvo dainavęs, būdavo dainavęs, bus dainavęs. Šia nuosaka galima išreikšti valią, raginimą, pageidavimą, įsakymą, įsitikinimą, veiksmą ir pan. === Tariamoji nuosaka === Lietuvių kalboje ji yra darinys iš [[bendratis|bendraties]], apima tai, ką kitose kalbose žymi kelios nuosakos. [[Tariamoji nuosaka|Tariamosios nuosakos]] reikšmės: * Sąlyga: ''Kad tu pokyly '''būtum buvusi''', tai dabar '''nežiovautum'''''. * Tariamas lyginimas: ''Lengvas šlamesys pasigirsta ore, lyg vėjas švelnia ranka '''brauktų''' per nugarą''. * Galimybė: ''Ne toks aš tėvas, kad vaikas iš mano valios '''išeitų'''.'' * Abejojimas: ''Nejaugi '''būtų sužinojusios'''?'' * Liepimas: ''Žiūrėk, '''kad''' iš namų kojos '''nekeltum'''!'' * Pageidavimas: ''Vien tik vėtrų prašau, kad '''užkauktų''' smarkiau.'' Turi tris formas: * Vientisinę: dainuočiau, dainuotų, dainuotume, dainuotumėte. * Pradėtinę: būtum bedainuojąs, būtumėte bedainuoją ir t. t. * Atliktinę: būtum dainavęs, būtumėte dainavę ir t. t. === Liepiamoji nuosaka === Ji yra darinys iš bendraties, reiškia kalbančiojo liepimą, įsakymą, prašymą, pageidavimą, raginimą veikti. Nėra [[vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens, kadangi neprireikė turėti veiksmažodžio formą išreikšti įsakymą sau. Trečiasis asmuo kartais vadinamas [[Jusyvas|geidžiamąja nuosaka]] (pvz., ''tebūnie'' <ref>[http://ualgiman.dtiltas.lt/liepiamoji_geidziamoji_nuosaka.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080209141500/http://ualgiman.dtiltas.lt/liepiamoji_geidziamoji_nuosaka.html |date=2008-02-09 }}</ref>). Turi tris formas: * Vientisinę: dainuok, tedainuojie / tedainuoja, dainuokime, dainuokite. * Pradėtinę: būk bedainuojąs, būkite bedainuoją ir t. t. * Atliktinę: būk dainavęs, būkite dainavę ir t. t. === Netiesioginė nuosaka === [[Netiesioginė nuosaka|Netiesioginę nuosaką]] (kartais vadinamą ir „dalyvių kalba“, atpasakojamąja nuosaka) sudaro veikiamosios rūšies dalyvių formos: '''dainuojąs, dainavęs, dainuodavęs, dainuosiąs'''. Turi visus tiesioginės nuosakos laikus (įskaitant sudėtinius), tačiau tokiu atveju veiksmažodžiai yra kaitomi ne asmenimis, o giminėmis ir skaičiais. Netiesiogine nuosaka perpasakojami dalykai, kurių kalbėtojas nėra patyręs tiesiogiai arba kuriais jis abejoja: ''Čia kažkada stovėjusi tvirtovė''. Ši nuosaka taip pat būdinga literatūriniam stiliui, ypač liaudies pasakoms. === Nuosakų pavaduojamasis vartojimas === Veiksmažodžių nuosakos gali būti vartojamos viena vietoje kitos. Toks vartojimas daro kalbą įtaigesnę, vaizdingesnę, gyvesnę. 1. [[Tiesioginė nuosaka]] vartojama vietoje tariamosios ir liepiamosios (reiškiamas įsakymas, liepimas). ''Tegul visas pasaulis šauktų, jog jisai nebus geras pačiai, nieko nežiūrėsiu, nieko, kad tik imtų!'' ''Štai tau trys kuodeliai linų. Suverpsi be verpstės ir išlenksi be lankčio.'' 2. [[Tariamoji nuosaka]] vartojama vietoje tiesioginės, liepiamosios ir geidžiamosios (su dalelyte kad). ''Būtai brigadininkas, o samanomis kreiki.'' ''Jurgel, tu miltų pilstyti padėtumei.'' ''Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų mano vargelį iš anytos vartelių!'' 3. [[Liepiamoji nuosaka]] vartojama vietoje tiesioginės, tariamosios ir kai kalbama apie būtinus, neišvengiamus, nuo kalbančiojo valios nepriklausomus veiksmus. ''Nelįski prie dervos – nebūsi dervotas.'' ''Matau, kad niekis, taip bloga, kad nors bėk kur užsimerkęs…'' ''Taigi dabar bylinėkis su juom, taip ubagu tapęs.'' == Išnašos == {{išn}} {{Vikižodynas|nuosaka|no=T}} {{kalb-stub}} [[Kategorija:Gramatinės kategorijos]] [[Kategorija:Nuosakos]] ouj19nyy9gcbu8h5656nblquedi5d8x 0 124974 7889358 7715297 2026-07-29T13:38:04Z Makenzis 46558 7889358 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Oswaldo Sánchez | image =[[Vaizdas:Oswaldo Sanchez.jpg|250px]] | fullname = Oswaldo Javier Sánchez Ibarra | nickname = "San Oswaldo" | dateofbirth = {{Gimė|1973|9|21|T}} | cityofbirth = [[Gvadalachara (Meksika)|Gvadalachara]] | countryofbirth = [[Meksika]] | height = 1,84 m | currentclub = | position = vartininkas | clubnumber = | years = 1993–1996</br>1996–1999</br>1999–2006</br>2007– | clubs = [[CF Atlas]]</br>[[Club América]]</br>[[Chivas de Guadalajara]]</br>[[Santos Laguna]] | caps(goals) = 81 (0)</br> 76 (0) </br> 272 (1) </br> 157 (0) | nationalyears = 1996–2011 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) =98 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2026 m. }} '''Osvaldas Sančesas''' (''Oswaldo Javier Sánchez Ibarra''; g. [[1973]] m. [[rugsėjo 21]] d.) – buvęs [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas, nacionalinės rinktinės vartininkas. == Karjera == Karjerą praleido įvairiuose Meksikos klubuose, ypač ''[[Chivas de Guadalajara]]'' (buvo komandos kapitonu). == Rinktinė == 1996 m. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinėje]], su kuria dalyvavo daugelyje svarbių čempionatų: 1998, 2002 ir 2006 m. pasaulio futbolo čempionatuose, [[CONCACAF Aukso Taurė]]s, [[Copa America]] čempionatuose, [[Konfederacijų taurė]]je. == Laimėjimai == * [[CONCACAF Aukso Taurė]]: 1996 ir 2003 m. * Primera División de México: 2006 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|aštuntfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|2 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|5|0|?|0|0}} {{futČempŽem|[[2004 m. Copa América|Peru 2004]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|2 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[2004 m. Copa América|Peru 2004]]|ketvirfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|3|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai|Sánchez, Oswaldo]] jdnu9ichsh0ivqsreelhba1gn74iwfs 7889359 7889358 2026-07-29T13:38:39Z Makenzis 46558 7889359 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Oswaldo Sánchez | image =[[Vaizdas:Oswaldo Sanchez.jpg|250px]] | fullname = Oswaldo Javier Sánchez Ibarra | nickname = "San Oswaldo" | dateofbirth = {{Gimė|1973|9|21|T}} | cityofbirth = [[Gvadalachara (Meksika)|Gvadalachara]] | countryofbirth = [[Meksika]] | height = 1,84 m | currentclub = | position = vartininkas | clubnumber = | years = 1993–1996</br>1996–1999</br>1999–2006</br>2007–2014 | clubs = [[CF Atlas]]</br>[[Club América]]</br>[[Chivas de Guadalajara]]</br>[[Santos Laguna]] | caps(goals) = 81 (0)</br> 76 (0)</br>272 (1)</br>296 (0) | nationalyears = 1996–2011 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) =98 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2026 m. }} '''Osvaldas Sančesas''' (''Oswaldo Javier Sánchez Ibarra''; g. [[1973]] m. [[rugsėjo 21]] d.) – buvęs [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas, nacionalinės rinktinės vartininkas. == Karjera == Karjerą praleido įvairiuose Meksikos klubuose, ypač ''[[Chivas de Guadalajara]]'' (buvo komandos kapitonu). == Rinktinė == 1996 m. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinėje]], su kuria dalyvavo daugelyje svarbių čempionatų: 1998, 2002 ir 2006 m. pasaulio futbolo čempionatuose, [[CONCACAF Aukso Taurė]]s, [[Copa America]] čempionatuose, [[Konfederacijų taurė]]je. == Laimėjimai == * [[CONCACAF Aukso Taurė]]: 1996 ir 2003 m. * Primera División de México: 2006 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|aštuntfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|2 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|5|0|?|0|0}} {{futČempŽem|[[2004 m. Copa América|Peru 2004]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|2 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[2004 m. Copa América|Peru 2004]]|ketvirfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|3|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai|Sánchez, Oswaldo]] 5gbmsvpbrw1175mdfhca1zohyo0e23g 7889360 7889359 2026-07-29T13:39:23Z Makenzis 46558 7889360 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Oswaldo Sánchez | image =[[Vaizdas:Oswaldo Sanchez.jpg|250px]] | fullname = Oswaldo Javier Sánchez Ibarra | nickname = "San Oswaldo" | dateofbirth = {{Gimė|1973|9|21|T}} | cityofbirth = [[Gvadalachara (Meksika)|Gvadalachara]] | countryofbirth = [[Meksika]] | height = 1,84 m | currentclub = | position = vartininkas | clubnumber = | years = 1993–1996</br>1996–1999</br>1999–2006</br>2007–2014 | clubs = [[CF Atlas]]</br>[[Club América]]</br>[[Chivas de Guadalajara]]</br>[[Santos Laguna]] | caps(goals) = {{0}}81 {{0}}(0)</br>{{0}}76 {{0}}(0)</br>272 {{0}}(1)</br>296 {{0}}(0) | nationalyears = 1996–2011 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}98 {{0}}(0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026 m. | ntupdate = 2026 m. }} '''Osvaldas Sančesas''' (''Oswaldo Javier Sánchez Ibarra''; g. [[1973]] m. [[rugsėjo 21]] d.) – buvęs [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas, nacionalinės rinktinės vartininkas. == Karjera == Karjerą praleido įvairiuose Meksikos klubuose, ypač ''[[Chivas de Guadalajara]]'' (buvo komandos kapitonu). == Rinktinė == 1996 m. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinėje]], su kuria dalyvavo daugelyje svarbių čempionatų: 1998, 2002 ir 2006 m. pasaulio futbolo čempionatuose, [[CONCACAF Aukso Taurė]]s, [[Copa America]] čempionatuose, [[Konfederacijų taurė]]je. == Laimėjimai == * [[CONCACAF Aukso Taurė]]: 1996 ir 2003 m. * Primera División de México: 2006 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|aštuntfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|2 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|5|0|?|0|0}} {{futČempŽem|[[2004 m. Copa América|Peru 2004]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|2 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[2004 m. Copa América|Peru 2004]]|ketvirfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|3|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai|Sánchez, Oswaldo]] 78gpkg0tk39d2f6et0rrqqpurv08oc0 7889361 7889360 2026-07-29T13:41:01Z Makenzis 46558 7889361 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Oswaldo Sánchez | image =[[Vaizdas:Oswaldo Sanchez.jpg|250px]] | fullname = Oswaldo Javier Sánchez Ibarra | nickname = "San Oswaldo" | dateofbirth = {{Gimė|1973|9|21|T}} | cityofbirth = [[Gvadalachara (Meksika)|Gvadalachara]] | countryofbirth = [[Meksika]] | height = 1,84 m | currentclub = baigęs karjerą | position = vartininkas | clubnumber = | years = 1993–1996</br>1996–1999</br>1999–2006</br>2007–2014 | clubs = [[CF Atlas]]</br>[[Club América]]</br>[[Chivas de Guadalajara]]</br>[[Santos Laguna]] | caps(goals) = {{0}}81 {{0}}(0)</br>{{0}}76 {{0}}(0)</br>272 {{0}}(1)</br>296 {{0}}(0) | nationalyears = 1996–2011 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}98 {{0}}(0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026 m. | ntupdate = 2026 m. }} '''Osvaldas Sančesas''' (''Oswaldo Javier Sánchez Ibarra''; g. [[1973]] m. [[rugsėjo 21]] d.) – buvęs [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas, nacionalinės rinktinės vartininkas. == Karjera == Karjerą praleido įvairiuose Meksikos klubuose, ypač ''[[Chivas de Guadalajara]]'' (buvo komandos kapitonu). == Rinktinė == 1996 m. debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinėje]], su kuria dalyvavo daugelyje svarbių čempionatų: 1998, 2002 ir 2006 m. pasaulio futbolo čempionatuose, [[CONCACAF Aukso Taurė]]s, [[Copa America]] čempionatuose, [[Konfederacijų taurė]]je. == Laimėjimai == * [[CONCACAF Aukso Taurė]]: 1996 ir 2003 m. * Primera División de México: 2006 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|aštuntfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|2 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|5|0|?|0|0}} {{futČempŽem|[[2004 m. Copa América|Peru 2004]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|2 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[2004 m. Copa América|Peru 2004]]|ketvirfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|3|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai|Sánchez, Oswaldo]] 5fnlvgsb0yr2aix4ev0bw3gzk2lqe1u 0 125097 7889483 7758316 2026-07-29T16:04:45Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889483 wikitext text/x-wiki {{city/Indijos miestas |pavadinimas = Kočinda |origpavadin = କୁଚିଣ୍ଡା |paveikslėlis = |paveikslėlio tekstas = |herbas = |vėliava = |PL=21|PM=43|PS=48|IL=84|IM=21|IS=0 |valstija = Odiša |rajonas =Sambalpuro rajonas |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2011 |gyventojuRef =<ref>[https://web.archive.org/web/20040616075334/http://www.censusindia.net/results/town.php?stad=A&state5=999], ''citypopulation.de''</ref> |gyventoju = 15576 |plotas = 44 |altitudė = 220 |tinklalapis = |vikiteka = |kirč = }} '''Kočinda''' ({{or|କୁଚିଣ୍ଡା}}) – miestelis [[Indija|Indijoje]], [[Odiša|Odišos valstijoje]], Sambalpuro apskrityje, ~80 km į šiaurės rytus nuo [[Sambalpuras|Sambalpuro]]. Miestelis pakilęs vidutiniškai 220 m virš jūros lygio.<ref>[http://www.fallingrain.com/world/IN/21/Kochinda.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20241127202401/http://www.fallingrain.com/world/IN/21/Kochinda.html |date=2024-11-27 }}</ref> == Demografija == [[2001]] m. čia gyveno 13 584 žmonės. Jų 51 % sudarė vyrai ir 49 % – moterys. == Šaltiniai == {{išn}} {{Indija-stub}} [[Kategorija:Odišos miestai]] 54kh5gnjbbkvawg9z13c6fon32jlfcf 0 126311 7889299 7715235 2026-07-29T12:51:49Z Makenzis 46558 7889299 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Nery Castillo | fullname = Nery Alberto Castillo Confalonieri | image = | nickname = ''Nintendo'', ''El Demonio'' | dateofbirth = {{bda|1984|6|13}} | cityofbirth = [[San Luis Potosi]] | countryofbirth = [[Meksika]] | height = 1,70 m | currentclub = baigęs karjerą | position = [[puolėjas]], [[saugas]] | clubnumber = | years = 1999–2000<br />2000–2007<br>2007–2011<br>2008<br>2009<br>2010<br>2011<br>2011–2012<br>2012– | clubs = [[Danubio FC]]<br />[[Olympiacos|Olympiacos CFP]]<br>[[FK Šahtar Donecʹk|Šahtar Donecʹk]]<br>→[[Manchester City FC|Manchester City]] ''(skol.)''<br>→[[FK Dnìpro Dnìpropetrovsʹk|Dniepropetrovsko "Dnìpro"]] ''(skol.)''<br>→[[Chicago Fire|Chicago "Fire"]] ''(skol.)''<br>→[[AS Árīs]] ''(skol.)''<br>[[AS Árīs]]<br>[[CF Pachuca]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}2 {{0}}(0)<br />105 (30)<br>{{0}}12 {{0}}(1)<br>{{0}}{{0}}7 {{0}}(0)<br>{{0}}{{0}}3 {{0}}(0)<br>{{0}}{{0}}8 {{0}}(0)<br>{{0}}10 {{0}}(2)<br>{{0}}20 {{0}}(6)<br/>?? | nationalyears = 2007–2009 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}21 {{0}}(6)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2011 m. | ntupdate = }} '''Neri Kastiljas''' (g. [[1984]] m. [[birželio 13]] d.) – buvęs [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas. [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinės]] rinktinės puolėjas. [[2011]] m. [[sausio 19]] d. pusmečiui buvo išnuomotas [[AS Árīs]] klubui.<ref>http://espn.go.com/sports/soccer/news/_/id/6036847/greek-club-aris-signs-former-chicago-fire-nery-castillo-six-month-loan</ref> [[2012]] m. birželio viduryje persikėlė į Meksikos "CF Pachuca" klubą, su kuriuo pasirašė trejų metų sutartį.<ref>http://www.goal.com/en/news/1663/mexico/2012/06/15/3175771/nery-castillo-signs-three-year-deal-with-pachuca</ref> Nery karjerą pradėjo [[Urugvajus|Urugvajaus]] [[Danubio FC|Danubio]] klube (kadangi pats kilęs iš Urugvajaus). Tiek Urugvajus, tiek Meksika Nery siūlė prisijungti prie šių šalių nacionalinių rinktinių. Jis taip pat gavo pasiūlymų ir iš [[Graikijos vyrų futbolo rinktinė|Graikijos rinktinės]]. Nery Castillo po ilgų svarstymų pasirinko Meksiką. Futbolininkas debiutavo rinktinėje 2007 m. birželio 2 d. rungtynėse su [[Irano vyrų futbolo rinktinė|Iranu]], kurias Meksika laimėjo 4-0. Nery su rinktine dalyvavo 2007 m. [[CONCACAF Aukso taurė]]je ir [[2007 m. Copa America]] čempionate. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|3|1|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|5|4|2|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai|Castillo]] eg0irgrf929jt4b3g8jc04aot6y9kny 0 128330 7889641 7751954 2026-07-30T05:52:03Z Vilensija 40695 +akm 7889641 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Mekiai |foto = Mekiai.jpg |plotis = 270px |fotoinfo = Kaimo vaizdas |lat = 55.796 |long = 23.130 |sav = Šiaulių rajono savivaldybė |sen = Bubių seniūnija |gyv = 8 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=4|Mekiaĩ|Mekių̃|š=2016}} }} '''Mekiai''' – kaimas [[Šiaulių rajono savivaldybė]]je, 19 km nuo [[Šiauliai|Šiaulių]], prie senojo kelio [[Ryga]]–[[Tilžė]], greta [[Pageluvis|Pageluvio]]. Buvo [[Akmuo su Dievo pėda (Kurtuvėnai)|akmuo su „Dievo pėda“]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=90|inc=10|incmin=5 |1902|59|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|81|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|43|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|42|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|39|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|25|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|15|r2001=<ref>{{2001sur(Šiauliai)}}</ref> |2011|14|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|8|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{ltunavigacija |C=Mekiai |Š=[[Bubiai (Šiauliai)|Bubiai]] – 4 km |ŠR=[[Šiauliai|ŠIAULIAI]] – 18 km |R= |PR=[[Bazilionai]] – 1,5 km |P= |PV=[[Pageluvis]] – 1 km |V= |ŠV= }} [[Kategorija:Šiaulių rajono savivaldybės gyvenvietės]] ssoz325kjpykb5xc7n7vbmbtyai2421 0 133478 7889550 7884816 2026-07-29T20:20:31Z Wolfmartyn 122516 /* Dalyvavimas Europos varžybose */ 7889550 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|futbolo klubą [[FK Kauno Žalgiris]]|salės futbolo klubą|[[FK Kauno Žalgiris (futsal)]]}} {{fc-info | clubname = FK "Kauno Žalgiris" | image = [[Vaizdas:BC Žalgiris 2023.png|200px]] | fullname = VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ | founded = [[2004]] m. | ground = [[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas]], [[Kaunas]] | capacity = 15 315 | chairman = {{vlv|LTU}} [[Mantas Kalnietis]] | manager = {{vlv|CRO}} [[Željko Sopić]] | league = [[TOPLYGA]] | season = [[2025 m. A lyga|2025]] | position = {{čemp}} | pattern_la1 = _zalgiris25ls | pattern_b1 = _zalgiris25h | pattern_ra1 = _zalgiris25rs | pattern_sh1 = _zalgiris25h | pattern_so1 = _zalgiris25h | leftarm1 = 00AB66 | body1 = 00AB66 | rightarm1 = 00AB66 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 00AB66 | pattern_la2 = _zalgiris25ls | pattern_b2 = _zalgiris25a | pattern_ra2 = _zalgiris25rs | pattern_sh2 = _zalgiris25a | pattern_so2 = _zalgiris25a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 00AB66 | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _zalgiris25ls | pattern_b3 = _zalgiris25t | pattern_ra3 = _zalgiris25rs | pattern_sh3 = _zalgiris25t | pattern_so3 = _zalgiris25t | leftarm3 = 1B1B1B | body3 = 1B1B1B | rightarm3 = 1B1B1B | shorts3 = 1B1B1B | socks3 = 1B1B1B }} {{Kauno Žalgirio sritys}} '''Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“''' (arba '''''FK „Kauno Žalgiris“, „Kauno Žalgiris“''''') – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Kaunas|Kauno]]. == Istorija == Futbolo klubo idėja gimė [[FM Tauras Kaunas|Kauno futbolo mokykloje „Tauras“]] dar [[2004]] m., kai mokyklos treneriai nutarė sudaryti galimybę mokyklą baigusiems futbolininkams tęsti profesionalų karjerą. Nuo [[2005]] m. septynerius metus „Tauro“ mokyklos auklėtinių komanda „[[FM Spyris Kaunas|FM Spyris]]“ „[[SM Tauras Kaunas|SM Tauras]]“ dalyvavo [[LFF II lyga|LFF II lygos]] pietų zonos pirmenybėse. Po to kai 2012 m. subyrėjo [[FBK Kaunas]], kauniečiai liko be reprezentacinės futbolo komandos. Norint užimti šią erdvę 2013 m. buvo sukurtas '''„[[FK Spyris]]“'''. Komanda debiutavo [[2013 m. LFF I lyga|2013 m. LFF I lygos]] pirmenybėse. Naujas klubo istorijos puslapis buvo atverstas [[2015]] m. – jis tapo legendinio ir stipriausio Lietuvos krepšinio klubo [[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] dalimi ir startavo [[A lyga|A lygoje]], prisidėdamas prie futbolo atgaivinimo laikinojoje sostinėje. === Nuo 2016 m. Kauno Žalgiris === [[2016]] m. sausį futbolo klubui „Spyris“ [[LFF]] sprendimu buvo leista pasikeisti pavadinimą į '''FK „Kauno Žalgiris“'''. Tačiau dėl „Žalgirio“ vardo naudojimo prasidėjo teisminiai ginčai su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]]. Apeliacinis teismas uždraudė naudotis šiuo vardu. Nuo 2016 m. balandžio pabaigos klubas kartais imtas vadinti tiesiog „Kauno A lygos futbolo klubu“. Įsitvirtinti A lygoje nebuvo lengva, 2016 ir 2017 m. komandai tik dėl sėkmingai susiklosčiųsių aplinkybių pavyko išvengti kritimo į Pirmą lygą. 2019 m. vėl sėkmingai klostėsi aplinkybės – klubas netikėtai gavo vietą dalyvauti [[UEFA Europos lyga 2019–2020 m.|2019-2020 m. UEFA Europos lygos]] varžybose. Ši vieta priklausė „[[FC Stumbras|FC Stumbrui]]“, tačiau dėl didėjančių skolų iš „Stumbro“ buvo atimta UEFA licencija, ir „Kauno Žalgiris“ užėmė jo vietą. Debiutinėse Europinėse varžybose „Kauno Žalgiris“ žaidė su [[Apollon Limassol|Limossolio Apollon]] klubo iš Kipro. 2020 m. rudenį „Kauno Žalgirio“ klubas pilnai perėmė sporto mokyklą „Tauras“, atitinkamai buvo pakeistas ir pavadinimas į [[FA Kauno Žalgiris|„Kauno Žalgirio“ futbolo akademiją]]. Per daugiau nei 40 veiklos metų futbolo mokykla išugdė tokius Lietuvos futbolininkus kaip [[Igoris Pankratjevas]], [[Robertas Fridrikas]], [[Sigitas Jakubauskas]], [[Robertas Tautkus]], [[Stasys Baranauskas]], [[Alvydas Koncevičius]], [[Vladimiras Buzmakovas]], [[Aurelijus Skarbalius]], [[Dainius Šuliauskas]], [[Darius Maciulevičius]], [[Audrius Kšanavičius]], [[Andrius Velička]], [[Mantas Samusiovas]], [[Ignas Dedura]], [[Andrius Upstas]], [[Marius Žaliūkas]], [[Gediminas Vičius]]. Nuo 2022 m. komanda žaidžia namų rungtynes prestižiniame [[Dariaus ir Girėno stadionas|Dariaus ir Girėno stadione]]. Po rekonstrukcijos stadionas talpina 15 026 žiūrovus. [[Betsson]] yra pagrindinis FK „Kauno Žalgiris“ rėmėjas nuo 2022 m.; partnerystė buvo pratęsta 2025 m. liepos mėn. iki 2027 m.<ref>https://europeangaming.eu/portal/baltics/2025/07/10/186577/betsson-lithuania-extends-sponsorships-with-fk-zalgiris-and-lithuanian-basketball-federation-until-2027/</ref> 2024 m. buvo atnaujintas klubo logotipas, jame atsirado įrašas „1944“, nurodantis į klubo įkūrimo datą, nors tuo metu klubas žaidė tik krepšinį. Pirmą kartą „FK Kauno Žalgiris“ tapo A lygos prizininkais 2020 m. – iškovoti bronzos medaliai. 2022 m. pirmą kartą iškovotas sidabras. 2025 m. pirmą kartą tapo Lietuvos čempionais. 2026 m. pirmą kartą iškovojo Lietuvos supertaurę. === Sezonų akcentai === 2016 m. sezone A lygoje liko paskutiniai, aštunti ir turėjo iškristi iš [[A lyga|A lygos]]. [[2017]] m. klubas ruošėsi [[LFF I lyga|Pirmos lygos]] pirmenybėms, tačiau kai [[FK Šilas|Kazlų Rūdos „Šilas“]] atsisakė dalyvauti [[A lyga|A lygoje]], „Kauno Žalgiris“ sėkmingai licencijavosi į [[A lyga|A lygą]] ir užėmė „Šilo“ vietą elito divizione. Komanda buvo sukomplektuota [[LFF I lyga|Pirmos lygos]] pirmenybėms, todėl ilgai nepavyko iškovoti taškų. [[Gegužės 2]] d. buvo atleistas komandos vyr. treneris [[Vitalijus Stankevičius]]. Tuo metu klubas buvo surinkęs vos du taškus po devynių turų. Treniravo komandą ir [[Ignas Dedura]], ir [[Andrius Velička]], o jiems talkino Laimis Bičkauskas. Vėliau komandos vairą perėmė specialistas iš Šiaurės Airijos Johnatan McKinsty, klubas surinko taškų, bet jų neužteko ir liko paskutiniai (aštunti). Nors po 2017 m. sezono klubui derėjo iškristi į [[LFF I lyga|I lygą]], 2018 m. Kauno Žalgiriui vėl pasisekė dalyvauti [[A lyga|A lygoje]]. [[FK Utenis Utena|Utenos Utenis]] pasitraukė iš [[A lyga|A lygos]], ir Kauno Žalgiris užėmė jo vietą. Sezonas buvo sėkmingas, buvo užimta 5-oji vieta. Kai 2019 m. FK Stumbrui buvo atimta UEFA licencija, Kauno Žalgiris užėmė jo vietą dalyvauti [[UEFA Europos lyga 2019–2020 m.|2019-2020 m. UEFA Europos lygos]] varžybose. Debiutinėse Europinėse varžybose Kauno Žalgiris pralaimėjo [[Apollon Limassol|Limossolio Apollon]] klubui 0:2 ir 0:4. 2019 m. rugsėjo 28 d. Panevėžyje įvyko incidentas tarp [[Martynas Matuzas|Martyno Matuzo]] ir [[Rudinilson Silva]].<ref>http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/85466/{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Rugsėjo 30 d. Kauno Žalgirio futbolo klubas išplatino pranešimą, kad Matuzas palieka klubą, o [[Rudinilson Silva]] suspenduotas dviem savaitėms. Po 2019 m. sezono baigėsi sutartis su vyr. treneriu [[Mindaugas Čepas|Mindaugu Čepu]]. 2019 m. gruodžio 4 d. pranešta, kad naujuoju treneriu tapo [[Rokas Garastas]]. 2020 m. sausio 6 d. paskelbta, kad jo asistentu bus [[Nerijus Mačiulis (1983)|Nerijus Mačiulis]].<ref>https://alyga.lt/naujiena/kauno-klubas-pristate-atsinaujinusi-treneriu-staba/6425</ref><ref>http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/87633/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200130153842/http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/87633/ |date=2020-01-30 }}</ref> 2020 m. sezonas [[A lyga|A lygoje]] klostėsi sėkmingai. Jau po XVI (16) turo tapo aišku, kad komanda žemiau trečios vietos nebenukris. Tuo tarpu [[UEFA Europos lyga 2020–2021 m.|2020–21]] m. Europos lygos atranka susiklostė ypač nesėkmingai. Kauniečiai išvykoje beviltiškai pralaimėjo Norvegijos čempionato lyderiams [[FK Bodo/Glimt|Budės „Glimt“]]. Galutinis rezultatas 6-1, šeimininkų naudai, o kauniečiai pasirodymą Europoje baigė. (Dėl pandemijos buvo žaidžiamos vienerios rungtynės.)<ref>https://alyga.lt/naujiena/kauno-zalgiris-kapituliavo-pries-norvegijos-cempionato-lyderius/6713</ref> Nepaisant šios nesėkmės Europos lygoje, vietiniame fronte komanda užėmė trečią vietą. Po kartą A lygoje buvo nugalėti [[FK Žalgiris]] bei [[FK Sūduva]]. [[2025 m. A lyga|2025 m. sezone]] pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo čempionų titulą.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-iskele-lietuvos-cempionu-trofeju FK „Kauno Žalgiris“ iškėlė Lietuvos čempionų trofėjų]</ref><ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgirio-kelias-nuo-paskutiniu-vietu-iki-cempionu-karunos-video FK „Kauno Žalgirio“ kelias – nuo paskutinių vietų iki čempionų karūnos (VIDEO)]</ref> Spalio 17 d., likus 4 turams, klubas tapo nebepavejamais. == Futsalo komanda == 2016 m. buvo suburta salės futbolo komanda, šeimininkų teisėmis dalyvavo '''[[Žalgirio arena]] Futsal Cup 2016''',<ref>http://www.koncai.lt/koncertas/24111/zalgirio-arena-futsal-cup-2016</ref> tačiau po to nedalyvavo jokiose futsalo varžybose ir iširo. {{data|2020|10|29}} pasirodė naujienos, kad prie FK Kauno Žalgiris prisijungs Kauno [[FK Vytis Futsal]] klubas. FK Kauno Žalgiris siekė sukurti visą futbolo „piramidę“, o iki šiol futsalo komandos neturėjo. Oficialiai futsalo komandos pavadinimas buvo pakeistas į [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgirį]] nuo 2020–2021 m. sezono pradžios.<ref>[https://web.archive.org/web/20210612183131/https://lff.lt/news/11551/zalgiris-vienija-jegas-su-lietuvos-sales-futbolo-cempionu-kauno-vyciu/ lff.lt naujienos: Kauno Žalgiris vienijasi su Kauno Vyčiu]</ref> == Paplūdimio futbolo komanda == 2025 m. gegužės mėn. klubas pranešė kad nuo šiol turės paplūdimio futbolo komandą – prie FK Kauno Žalgiris prisijungia '''BSC Kaunas''', kuri debiutavo Lietuvos paplūdimio futbolo varžybose 2024 m. ir tapo jų nugalėtoja.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/520596/kauno-zalgiris-po-savo-veliava-tures-ir-papludimio-futbolo-komanda</ref> == Spalvinė gama == Iki 2015 metų buvo geltoni marškinėliai ir mėlynos spalvos šortai, o nuo 2015 metų pagal žalgirietiškas tradicijas spalvinė gama tapo žalia ir balta. {| border="1" cellspacing="0" |- | style="background:green;color:white;padding:2em" |<font color="white" >'''KAUNO ŽALGIRIS'''</font> | style="background:white;color:green;padding:2em" |<font color="black" >'''KAUNO ŽALGIRIS'''</font> |} == Apranga == * Kauno „Spyris“ rungtyniavo mėlynais šortais ir geltonais marškinėliais. * Prasidėjus „žalgirietiškam“ periodui (nuo 2015 m.) pakito spalvinė gama – tapo žalia arba balta. {| width=33% |- | {{Football kit | pattern_la=| | pattern_la=|pattern_b=|pattern_ra=| leftarm=FFFF00|body=FFFF00|rightarm=FFFF00|shorts=0000FF|socks=0000FF| |title= Iki 2015 m. „Spyris“ }} |{{Football kit | pattern_la=_hummelauthentic20g| pattern_b=_hummelauthentic20g| pattern_ra=_hummelauthentic20g| pattern_sh=_hummelauthentic20g| pattern_so=_hummel20g| leftarm=008000 | body=008000| rightarm=008000 | shorts=008000 | socks=008000 | title= [[2015]]–[[2018]] <br> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la=_hummelauthentic20w| pattern_b=_hummelauthentic20w| pattern_ra=_hummelauthentic20w| pattern_sh=_hummelauthentic20w| pattern_so=_hummel20w| leftarm=ffffff | body=ffffff| rightarm=ffffff | shorts=ffffff | socks=ffffff | title= [[2015]]–[[2018]]<br> Svetur }} |{{Football kit | pattern_la=_whiteshoulders| pattern_b= _northampton2021h| pattern_ra=_whiteshoulders| pattern_sh=_hummelauthentic20b| pattern_so=_hummel20b| leftarm=960018 | body=960018| rightarm=960018 | shorts=000000 | socks=000000 | title= [[2018]] m. Vartininkai }} |{{Football kit | pattern_la= _zalgiris1819h| pattern_b= _zalgiris1819h| pattern_ra= _zalgiris1819h| pattern_sh= _zalgiris1819h| pattern_so= _zalgiris1819h | leftarm=FFFFFF | body=FFFFFF | rightarm=FFFFFF | shorts=FFFFFF | socks=FFFFFF | title= 2019–2021 m. <br> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la=_garbarnia1819h| pattern_b=_garbarnia1819h| pattern_ra=_garbarnia1819h| pattern_sh=_pristinha1718a| pattern_so=_alaves1617a| leftarm=FFFFFF | body=FFFFFF | rightarm=FFFFFF | shorts=FFFFFF | socks=FFFFFF | title= 2019–2021 m. <br> Svetur }} |{{Football kit | pattern_la= _spartak_pl_1920_h| pattern_b= _spartak_pl_1920_h| pattern_ra= _spartak_pl_1920_h| pattern_sh= _spartak_pl_1920_h| pattern_so= _spartak_pl_1920_h| leftarm=0000FF | body=0000FF | rightarm=0000FF | shorts=0000FF | socks=0000FF | title= Nuo [[2020]] m. <br> vartininkai }} |} === nuo 2022 m. === {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _hummelcoreXKwb | pattern_b= _hummelcoreXKwb | pattern_ra= _hummelcoreXKwb | pattern_sh= _hummelcoreXKwb | pattern_so= _hummel20w | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2022 m.}} <br /> namuose }} |{{Football kit | | pattern_la= _hummelauthentic20gg | pattern_b= _hummelauthentic20gg | pattern_ra= _hummelauthentic20gg | pattern_sh= _hummelauthentic20gg | pattern_so= _hummel20gg | leftarm= 00FF00 | body= 00FF00 | rightarm= 00FF00 | shorts= 00FF00 | socks= FFFFFF | title= {{small|2022 m.}} <br /> išvykose }} |{{Football kit | | pattern_la= _hummelauthentic20c | pattern_b= _hummelauthentic20c | pattern_ra= _hummelauthentic20c | pattern_sh= _hummelauthentic20c | pattern_so= _hummel20c | leftarm= 007787 | body= 007787 | rightarm= 007787 | shorts= 007787 | socks= 007787 | title= {{small|nežinomi metai}} <br /> vartininkai }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} === nuo 2025 m. === {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la = _zalgiris25ls | pattern_b = _zalgiris25h | pattern_ra = _zalgiris25rs | pattern_sh = _zalgiris25h | pattern_so = _zalgiris25h | leftarm = 00AB66 | body = 00AB66 | rightarm = 00AB66 | shorts = FFFFFF | socks = 00AB66 | title= {{small|2025 m.}} <br /> namuose }} |{{Football kit | | pattern_la = _zalgiris25ls | pattern_b = _zalgiris25a | pattern_ra = _zalgiris25rs | pattern_sh = _zalgiris25a | pattern_so = _zalgiris25a | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = 00AB66 | socks = FFFFFF | title= {{small|2025 m.}} <br /> išvykose }} |{{Football kit | | pattern_la = _zalgiris25ls | pattern_b = _zalgiris25t | pattern_ra = _zalgiris25rs | pattern_sh = _zalgiris25t | pattern_so = _zalgiris25t | leftarm = 1B1B1B | body = 1B1B1B | rightarm = 1B1B1B | shorts = 1B1B1B | socks = 1B1B1B | title= {{small|2025 m.}} <br /> trečioji }} |{{Football kit | | pattern_la= _pumacup25eb | pattern_b= _pumacup25eb | pattern_ra= _pumacup25eb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0042FF | body= 0042FF | rightarm= 0042FF | shorts= 0042FF | socks= 0042FF | title= {{small|2025 m.}} <br /> vartininkai }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} <br /> vartininkai }} |} ; Aprangų gamintojai * {{vlv|Ispanija}} [[Joma]], 2017 m. * {{vlv|Danija}} [[Hummel]], 2018–2024 m. * {{vlv|Vokietija}} [[Puma (įmonė)|Puma]], nuo 2025 m.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/516901/kauno-zalgiris-paskelbe-technini-partneri „Kauno Žalgiris“ paskelbė techninį partnerį]</ref> == Emblema == <gallery> Vaizdas:Spyris Kaunas.png|FK „Spyris“ emblema Vaizdas:BC Žalgiris emblema.png|BC „Žalgiris“ emblema 2015–2023 m. Vaizdas:BC Žalgiris 2023.png| „Kauno Žalgiris“ emblema nuo 2023 m. pabaigos<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/490368/2024-m-sezona-su-atnaujintu-logotipu-pasitiks-ir-fk-kauno-zalgiris</ref> </gallery> == Sumaištis dėl „Žalgirio“ vardo naudojimo == 2015 m. sezono pradžioje FK Spyris savo spalvinę gamą (mėlyni šortai ir geltoni marškinėliai), pakeitė į žaliai-baltą ir naudojo Žalgirio vardą, bei krepšinio klubo Žalgiris logotipą. Tam prieštaravo [[Vilnius|Vilniaus FK Žalgiris]]. LFF neleido persivadinti klubui „Žalgirio“ vardu ir kauniečiai 2015 metų A lygos sezone žaidė FK Spyrio pavadinimu. [[2016]] m. [[LFF]] leido klubui pasikeisti pavadinimą ir FK „Spyris“ tapo FK „Kauno Žalgiriu“. Tada kilo teisiminiai ginčai dėl „Žalgirio“ vardo naudojimo su Vilniaus futbolo klubu. Po ilgai trukusių teisminių ginčų [[2016]] m. [[balandžio 20]] d. apeliacinis teismas uždraudė Kauno ekipai naudotis „Žalgirio“ žymeniu.<ref>{{cite web |title=Lietuvos futbolui vienodai šviečia ir teisėjai, ir pats teismas |last1=Augustis |first1=Mindaugas |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2016-05-07 |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/lietuvos-futbolui-vienodai-sviecia-ir-teisejai-ir-pats-teismas-71197790 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> Lietuvos apeliacinio teismo 2016 metų balandžio 20 dienos nutartis: „Uždrausti atsakovui VšĮ Futbolo klubui ,,Kauno Žalgiris“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sportinėje ir/ar ūkinėje–komercinėje veikloje, susijusioje su futbolu, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį Žalgiris, įskaitant šio žymens naudojimą futbolo komandos ir/ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą”. Kauno klubas nepasikeitė pavadinimo ir toliau naudojo jiems uždraustą žymenį, todėl [[2017]] m. [[vasario 7]] d. Vilniaus FK „Žalgiris“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas įpareigoti Lietuvos Futbolo Federaciją (LFF) vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir LFF vykdomose varžybose neleisti rungtyniauti FK „Kauno Žalgiris“ ekipoms, jeigu pavadinime naudojamas žymuo „Žalgiris". 2018 m. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo priimtam sprendimui, ginčas dėl futbolo klubo „Kauno Žalgiris“ pavadinimo buvo galutinai išspręstas kauniečių naudai. Vilniaus „Žalgirio“ pareikšti ieškiniai tiek Lietuvos aukščiausiojo teismo 2017 m. liepos mėnesio nutartimi, tiek vėliau sekusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio mėnesio sprendimu buvo atmesti visa apimtimi bei nepatenkintas nei vienas reikalavimas. Vilniaus „Žalgirio“ iniciatyva Tarptautiniame sporto arbitraže (CAS) buvo užvesta byla ir dėl Lietuvos futbolo federacijos sprendimo pritarti futbolo klubo pavadinimui „Kauno Žalgiris“. CAS byla baigėsi patiems jos iniciatoriams atsiėmus ieškinį. Dėl futbolo klubo vardo kilę ginčai išspręsti ir „Žalgirio“ vardo naudojimas Kauno futbolo klubo pavadinime išsaugotas. Bylos nagrinėjimo metu VšĮ Futbolo klubui „Kauno Žalgiris“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos.<ref>[https://web.archive.org/web/20170211155055/http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n6354_futbolo_klubas_%E2%80%9Ezalgiris%E2%80%9C_siekia_apeliacinio_teismo_nutarties_igyvendinimo.html FK Žalgiris oficialios svetainės pranešimas (archyvuotas)]</ref> == Pasiekimai == {{LTUfut |1|[[2025 m. A lyga|2025]] |2|2022 |3|2020, 2021, 2024 |0| |1|2024 |1|[[2026 m. LFF supertaurė|2026]] |1|2023}} {{LTUfl | 2015 | 2025 | 11 | 1 (2025 m.)}} == Sezonai == {|class="wikitable" style="text-align: center; font-size: 95%;" |-bgcolor="#efefef" ! Sezonas !! Lyga (pakopa) !! {{santrumpa|V.|Vieta / viso komandų}} ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Įv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Įv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Taškai !! [[LFF taurė]] |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2005 m.|2005 m.]] || [[LFF II lyga]] Pietų zona (III) || '''6'''/<small>14</small> || 26 || 13 || 3 || 10 || 44 || 43 || +1 || '''42''' || — |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2006 m.|2006 m.]] || [[LFF II lyga]] Pietų zona (III) || '''4'''/<small>10</small> || 18 || 10 || 4 || 4 || 35 || 26 || +9 || '''31''' || — |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2007–2008 m.|2007–2008 m.]] || [[LFF II lyga]] Pietų zona (III) || '''11'''/<small>15</small> || 26 || 6 || 7 || 13 || 40 || 43 || -3 || '''25''' || — |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2008–2009 m.|2008–2009 m.]] || [[LFF II lyga]] Pietų zona (III) || '''7'''/<small>12</small> || 22 || 7 || 6 || 9 || 29 || 33 || -4 || '''27''' || — |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2009–2010 m.|2009–2010 m.]] || [[LFF II lyga]] Pietų zona (III) || '''5'''/<small>11</small> || 20 || 9 || 4 || 7 || 39 || 25 || +14 || '''31''' || — |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2010–2011 m.|2010–2011 m.]] || [[LFF II lyga]] Pietų zona (III) || style="background:silver;" | '''2'''/<small>9</small> || 16 || 12 || 1 || 3 || 59 || 17 || +42 || '''37''' || — |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2011–2012 m.|2011–2012 m.]] || [[LFF II lyga]] Pietų zona (III) || '''10'''/<small>10</small> || 17 || 1 || 0 || 16 || 22 || 75 || -53 || '''3''' || — |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2012–2013 m.|2012–2013 m.]] || [[LFF II lyga]] Pietų zona (III) || '''5'''/<small>12</small> || 22 || 11 || 3 || 8 || 60 || 36 || -24 || '''36''' || 1/8 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2013–2014 m.|2013–2014 m.]] || [[LFF I lyga]] (II) || '''5'''/<small>12</small> ||27||12||4||11||55||47||6||'''40'''|| 1/16 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2014–2015 m.|2014–2015 m.]] || [[LFF I lyga]] (II) || '''4'''/<small>13</small> ||31||17||5||9||50||20||30 ||'''56'''|| 1/8 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2015–2016 m.|2015–2016 m.]] || [[A lyga]] (I) || '''5'''/<small>10</small> || 36 || 13 || 6 || 17 || 47 || 74 || -27 || '''45'''|| 1/4 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2016 m.|2016 m.]] || [[A lyga]] (I) || '''8'''/<small>8</small> ||28||2||9||17||23||55||-32||'''15'''|| 1/16 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2017 m.|2017 m.]] || [[A lyga]] (I) || '''8'''/<small>8</small> ||28||3||6||19||19||56||-37||'''15'''|| 1/16 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2018 m.|2018 m.]] || [[A lyga]] (I) ||'''5'''/<small>8</small> ||33||11||6||16||29||41||-13||'''39'''|| 1/2 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2019 m.|2019 m.]] || [[A lyga]] (I) ||'''4'''/<small>8</small> ||33||16||5||12||54||45||+9||'''53'''|| 1/4 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2020 m.|2020 m.]] || [[A lyga]] (I) ||'''3'''/<small>6</small>|| 20 || 12 || 2 || 6 || 30 || 18 || +12 || '''38'''|| 1/4 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2021 m.|2021 m.]] || [[A lyga]] (I) ||'''3'''/<small>10</small>|| 36 || 18 || 9 || 9 || 55 || 39 || +16 || '''63''' || 1/8 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2022 m.|2022 m.]] || [[A lyga]] (I) ||style="background:silver;" | '''2'''/<small>10</small> || 36 || 18 || 9 || 9 || 55 || 37 || +18 || '''63''' || '''[[2022 m. LFF taurė|1/2 f.]] |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2023 m.|2023 m.]] || [[2023 m. A lyga|A lyga]] (I) || '''4'''/<small>10</small> || 36 || 15 || 14 || 7 || 61 || 40 || +21 || '''59 || '''[[2023 m. LFF taurė|1/2 f.]] |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2024 m.|2024 m.]] || [[2024 m. A lyga|A lyga]] (I) || '''3'''/<small>10</small> || 36 || 15 || 9 || 12 || 43 || 40 || +3 || '''54 || '''[[2024 m. LFF taurė|1/2 f.]] |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2025 m.|2025 m.]] || [[2025 m. A lyga|A lyga]] (I) || style="background:gold;" |'''1'''/<small>10</small> || 36 || 22 || 9 || 5 || 67 || 26 || +41 || '''75 || '''[[2025 m. LFF taurė|1/4 f.]] |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2026 m.|2026 m.]] || [[2026 m. Toplyga|Toplyga]] (I) || colspan=9| || |} == Dalyvavimas Europos varžybose == {|class="wikitable" ! Sezonas ! Varžybos ! Etapas ! Varžovas ! Namuose ! Išvykoje ! Galutinis rezultatas ! [[Vaizdas:Symbol question vote.svg|17px]] |- | [[UEFA Europos lyga 2019–2020 m.|2019–2020]] | [[UEFA Europos lyga]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''1Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|CYP}} '''[[Apollon Limassol]]''' | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 0 – 2 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 0 – 4 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''0 – 6''' | [[Vaizdas:Symbol delete vote.svg|17px]] |- | [[UEFA Europos lyga 2020–2021 m.|2020–2021]] | [[UEFA Europos lyga]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''1Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|NOR}} '''[[FK Bodø/Glimt]]''' | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| {{efn|name=c| dėl [[COVID-19]] pandemijos varžybos buvo sutrumpintos, žaidžiant po vienerias rungtynes, šeimininką išrenkant burtų keliu.}} | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 1 – 6 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''1 – 6''' | [[Vaizdas:Symbol delete vote.svg|17px]] |- | rowspan="2"| [[UEFA Europos konferencijų lyga 2021–2022 m.|2021–2022]] | rowspan="2"| [[UEFA Europos konferencijų lyga 2021–2022 m.|UEFA Europos konferencijų lyga]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''1Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|GIB}} '''[[Europa FC]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| 2 – 0 | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| 0 – 0 | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2 – 0 ''' | [[Vaizdas:Symbol keep vote.svg|17px]] |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''2Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|WAL}} '''[[The New Saints FC]]''' | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 0 – 5 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 1 – 5 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''1 – 10 ''' | [[Vaizdas:X_mark.svg|17px]] |- | rowspan="1"| [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023]] | rowspan="1"| [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|UEFA Europos konferencijų lyga]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''1Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|SVK}} '''[[MFK Ružomberok]]''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| 0 – 0 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 0 – 2 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''0 – 2 ''' | [[Vaizdas:X_mark.svg|17px]] |- | [[UEFA Europos konferencijų lyga 2023–2024 m.|2023–2024]] | rowspan="1"| [[UEFA Europos konferencijų lyga 2023–2024 m.|UEFA Europos konferencijų lyga]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''2Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|POL}} '''[[KKS Lech Poznań]]''' | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 1 – 2 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 1 – 3 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''2 – 5''' | [[Vaizdas:X_mark.svg|17px]] |- | rowspan=3 | [[2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga|2025–2026]] | rowspan=3 | [[2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA konferencijų lyga]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''1Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|WAL}} '''[[Penybont FC]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| 3 – 0 | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| 1 – 1 | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''4 – 1''' | [[Vaizdas:Symbol keep vote.svg|17px]] |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''2Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|ISL}} '''[[Valur Reykjavík]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 1 – 1 | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| 2 – 1 | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''3 – 2''' | [[Vaizdas:Symbol keep vote.svg|17px]] |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''3Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|BUL}} '''[[PFK Arda]]''' | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 0 – 1 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 0 – 2 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''0 – 3''' | [[Vaizdas:Symbol delete vote.svg|17px]] |- | rowspan=3 | 2026–2027 | rowspan=3 | [[2026–2027 m. UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lyga]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''1Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|KOS}} '''[[FC Drita]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 1 – 1 | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| 3 – 2 | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''4 – 3''' | [[Vaizdas:Symbol keep vote.svg|17px]] |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''2Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|FRO}} '''[[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| 1 – 0 | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| 0 – 0 | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1 – 0''' | [[Vaizdas:Symbol keep vote.svg|17px]] |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''3Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|CRO}} '''[[GNK Dinamo Zagreb]]''' | | | | |} {{notelist}} {| class="wikitable" style="font-size:80%;" |+ Etapų paaiškinimas | '''PR''' || Pirminės atrankos etapas || ''Preliminary Round'' |- | '''1Q''' || Pirmasis atrankos etapas || ''First qualifying round'' |- | '''2Q''' || Antrasis atrankos etapas || ''Second qualifying round'' |- | '''3Q''' || Trečiasis atrankos etapas || ''Third qualifying round'' |- | '''PO''' || Atkrintamasis atrankos etapas || ''Play-off round'' |- | '''GR''' || Grupių etapas || ''Group stage'' |- |} == Treneriai == * {{vlv|LTU}} Laimis Bičkauskas: 2013–2016 m. * {{vlv|LTU}} [[Vitalijus Stankevičius]]: 2017 m. sausio 3 d. – 2017 m. gegužės 2 d.<ref>http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/61952/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180829214536/http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/61952/ |date=2018-08-29 }}</ref> * {{vlv|LTU}} Laimis Bičkauskas / [[Ignas Dedura]] / [[Andrius Velička]]: 2017 m. gegužės 2 d.<ref>http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/66076/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180704213254/http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/66076/ |date=2018-07-04 }}</ref> * {{vlv|Šiaurės Airija}} [[Johnatan McKinstry]]: 2017 m. liepos 21 d. – 2017 m. pabaiga * {{vlv|LTU}} [[Mindaugas Čepas]]: 2018 m. sausio 5 d. – 2019 m. gruodžio 1 d.<ref>http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/70040/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181216022004/http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/70040/ |date=2018-12-16 }}</ref> * {{vlv|LTU}} [[Rokas Garastas]]: 2019 m. gruodžio 1 d. – 2023 m. gegužės 1 d.<ref>http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/86899/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200925071307/http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/86899/ |date=2020-09-25 }}</ref> * {{vlv|LTU}} [[Marius Stankevičius]]: nuo 2023 m. gegužės 1 d.<ref>https://alyga.lt/naujiena/r-garasta-vyr-trenerio-poste-pakeite-m-stankevicius/8160</ref> – 2023 m. spalio 5 d.<ref>https://alyga.lt/naujiena/m-stankevicius-ir-kauno-zalgiris-pasuko-skirtingais-keliais/8367</ref><ref>https://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/123309/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231109085638/https://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/123309/ |date=2023-11-09 }}</ref> * {{vlv|LTU}} [[Nerijus Mačiulis (1983)|Nerijus Mačiulis]] (laikinasis). 2023 m. spalio-lapkričio mėn.<ref>{{Cite web|url=https://alyga.lt/naujiena/kauno-klubas-pristate-atsinaujinusi-treneriu-staba/6425|title=Kauno klubas pristatė atsinaujinusį trenerių štabą &#124; A Lyga &#124; Aukščiausia Lietuvos futbolo lyga|website=alyga.lt}}</ref><ref>{{Cite web|url=http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/87633/|title="Kauno Žalgiris" pasirengimą sezonui pradėjo su atsinaujinusiu trenerių štabu|date=January 6, 2020|access-date=2020-01-06|archive-date=2020-01-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20200130153842/http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/87633/|url-status=dead}}</ref> * {{vlv|Švedija}} [[Glenn Ståhl]]: nuo 2023 m. gruodžio 5 d.<ref>[https://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/124120/ Oficiali Kauno Žalgirio svetainė pristato naująjį strategą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231205123005/https://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/124120/ |date=2023-12-05 }}</ref><ref> [https://www.sportas.lt/naujiena/489103/kauno-zalgirio-pristate-naujaji-komandos-treneri-dirbes-riteriu-komandoje sportas.lt naujienos: naujasis Kauno Žalgirio vyr. treneris]</ref> * {{vlv|LTU}} [[Nerijus Mačiulis]] (laikinasis): nuo 2024 m. balandžio 8 d.<ref>https://alyga.lt/naujiena/kauno-zalgiris-atsisveikino-su-g-stahliu/8568</ref><ref>https://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/125963/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240408122929/https://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/125963/ |date=2024-04-08 }}</ref> * {{vlv|LTU}} [[Saulius Širmelis]]: nuo 2024 m. birželio 5 d.<ref>[https://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/126590/ „Kauno Žalgirio“ vairą perima S.Širmelis (Oficiali klubo svetainė)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240605070938/https://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/126590/ |date=2024-06-05 }}</ref><ref>[https://alyga.lt/naujiena/kauno-zalgirio-vaira-pereme-s-sirmelis/8649 „Kauno Žalgirio“ vairą perėmė S. Širmelis (alyga.lt naujienos)]</ref> iki lapkričio 9 d.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/509777/skiriasi-kauno-zalgirio-ir-s-sirmelio-keliai</ref> * {{vlv|LTU}} [[Eivinas Černiauskas]]: nuo 2024 m. lapkričio 29 d.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgirio-vairas-patiketas-e-cerniauskui „Kauno Žalgirio“ vairas patikėtas E. Černiauskui]</ref><ref>[https://alyga.lt/naujiena/kauno-zalgirio-vairas-patiketas-e-cerniauskui/8841 „Kauno Žalgirio“ vairas patikėtas E. Černiauskui]</ref> iki 2026 m. birželio 17 d.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/kauno-zalgiris-atsisveikino-su-vyr-treneriu-e-cerniausku „Kauno Žalgiris“ atsisveikino su vyr. treneriu E.Černiausku]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/543419/kauno-zalgiris-atsisveikino-su-vyriausiuoju-treneriu-eivinu-cerniausku „Kauno Žalgiris“ atsisveikino su vyriausiuoju treneriu Eivinu Černiausku (pagal sportas.lt)</ref> * {{vlv|LTU}} [[Algis Jankauskas]] (laikinasis): nuo 2026 m. birželio 17 d. * {{vlv|CRO}} [[Željko Sopić]]: nuo 2026 m. birželio pabaigos == Sudėtis == ''Atnaujinta {{data|2026|07|23}}'' {{fs start}} {{Fs player|no=22|nat=LTU|pos=GK|name=[[Deividas Mikelionis]]}} {{Fs player|no=55|nat=LTU|name=[[Tomas Švedkauskas]]|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 2|nat=LTU|pos=DF|name=[[Tautvydas Burdzilauskas]]}} {{Fs player|no= 3|nat=GEO|pos=DF|name=[[Antonas Tolordava]]}} {{Fs player|no= 4|nat=DEN|pos=DF|name=[[Luka Racic]]/[[Luka Račić]]|other={{santrumpa|t. p.|taip pat turi Juodkalnijos pilietybę}} {{flagicon|MNE}} }} {{Fs player|no=23|nat=COL|pos=DF|name=[[Aldayr Hernández]]}} {{Fs player|no=33|nat=SRB|pos=DF|name=[[Marko Konatar]]}} {{Fs player|no=37|nat=AUT|pos=DF|name=[[Nosa Iyobosa Edokpolor|Nosa Edokpolor]]|other={{santrumpa|t. p.|taip pat turi Nigerijos pilietybę}} {{flagicon|NGR}} }} {{Fs player|no=45|nat=FRA|pos=DF|name=[[Joris Moutachy]]|other={{santrumpa|t. p.|taip pat turi Martinikos pilietybę}} {{flagicon|MTQ}} }} {{Fs player|no=62|nat=KOS|pos=DF|name=[[Lirim Kastrati]]|other={{santrumpa|t. p.|taip pat turi Italijos pilietybę}} {{flagicon|ITA}} }} {{Fs player|no=66|nat=LTU|name=[[Eduardas Jurjonas]]|pos=DF}} {{Fs player|no=77|nat=LTU|pos=DF|name=[[Rokas Lekiatas]]}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 7|nat=BEL|pos=MF|name=[[Amine Benchaib]]|other={{santrumpa|t. p.|taip pat turi Maroko pilietybę}} {{flagicon|MAR}} }} {{Fs player|no= 8|nat=JPN|pos=MF|name=[[Yukiyoshi Karashima]]}} {{Fs player|no=10|nat=LTU|pos=MF|name=[[Gratas Sirgėdas]]}} {{Fs player|no=11|nat=LTU|pos=MF|name=[[Fedor Černych]]|other=[[Vaizdas:Captain sports.svg|12px]] kapitonas }} {{Fs player|no=14|nat=LTU|pos=MF|name=[[Vykintas Slivka]]}} {{fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BRA|pos=MF|name=[[Léo Ribeiro]]}} {{Fs player|no=17|nat=CRO|pos=MF|name=[[Ivan Fiolić]]}} {{fs player|no=32|nat=ARG|pos=MF|name=[[Franco Baldassarra]]|other={{santrumpa|t. p.|taip pat turi Italijos pilietybę}} {{flagicon|ITA}} }} {{Fs player|no=70|nat=FRA|pos=MF|name=[[Fabien Ourega]]|other={{santrumpa|t. p.|taip pat turi Dramblio Kaulo Kranto pilietybę}} {{flagicon|CIV}} }} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 9|nat=CRO|pos=FW|name=[[Leon Kreković]]}} {{fs player|no=19|nat=BRA|pos=FW|name=[[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]]}} {{Fs player|no=24|nat=LTU|pos=FW|name=[[Motiejus Burba]]}} {{Fs player|no=99|nat=SVN|pos=FW|name=[[Haris Kadrić]]}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | Kauno Žalgiris / Kauno Žalgiris B |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 1|nat=LTU|pos=GK|name=[[Joris Aliukonis]]}}<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiryje-rungtyniaus-jaunimo-rinktiniu-vartininkas-j-aliukonis FK „Kauno Žalgiryje“ rungtyniaus jaunimo rinktinių vartininkas J.Aliukonis]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/531362/kauno-zalgiryje-rungtyniaus-jaunimo-rinktiniu-vartininkas-joris-aliukonis „Kauno Žalgiryje“ rungtyniaus jaunimo rinktinių vartininkas Joris Aliukonis (pagal sportas.lt)]</ref> {{Fs player|no=16|nat=NGA|pos=MF|name=[[Al-Amin Khalid]]}} {{Fs player|no= |nat=LTU|pos=FW|name=[[Vėjas Pocius]] ''(U-18)''}} {{Fs player|no= |nat=LTU|pos=MF|name=[[Adomas Užkurnys]] ''(U-18)''}}<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/16-metis-adomas-uzkurnys-pasirase-pirma-profesionalu-kontrakta-su-fk-kauno-zalgiriu 16-metis Adomas Užkurnys pasirašė pirmą profesionalų kontraktą su FK „Kauno Žalgiriu“]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/533508/16-metis-adomas-uzkurnys-pasirase-pirma-profesionalu-kontrakta-su-kauno-zalgiriu 16-metis Adomas Užkurnys pasirašė pirmą profesionalų kontraktą su „Kauno Žalgiriu“]</ref> {{Fs player|no= |nat=LTU|pos=MF|name=[[Dominykas Zubavičius]] ''(U-18)''}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | Išnuomoti žaidėjai |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=|nat=LTU|pos=GK|name=[[Jurgis Mikšiūnas]]}} ''{{small|(į [[FK Tauras]])}}''<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/vartininkas-j-miksiunas-skolinamas-taurui Vartininkas J.Mikšiūnas skolinamas „Taurui“]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/533677/kauno-zalgirio-vartininkas-skolinamas-taurui „Kauno Žalgirio“ vartininkas skolinamas „Taurui“]</ref> {{Fs player|no=|nat=LTU|pos=MF|name=[[Ernestas Burdzilauskas]]}} ''{{small|(į [[FK Panevėžys]])}}'' {{Fs player|no=|nat=LTU|pos=FW|name=[[Tomas Stelmokas]]}} ''{{small|(į [[FC Džiugas]])}}'' {{fs end}} ---- === Žymūs žaidėjai === * {{flagicon|LTU}} [[Deividas Mikelionis]] (vartininkas). 2020 m. rugsėjo 27 d. rungtynės su [[FK Banga]] buvo šimtosios atstovaujant Kauno Žalgiriui [[A lyga|A lygos]] rungtynėse.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/421645/lietuvos-rinktineje-vartininku-pasikeitimas</ref> * {{flagicon|LTU}} [[Linas Pilibaitis]] (2018–2022) * {{flagicon|LTU}} [[Gratas Sirgėdas]] (2017–2018, 2020–…) * {{flagicon|FRA}} [[Steven Thicot]] (2020–2021) * {{flagicon|GHA}} [[Divine Naah]] (2021–2025)<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/530511/ilgiausiai-klubo-istorijoje-zaides-legionierius-naah-atsisveikino-su-kauno-zalgiriu</ref> * {{flagicon|LTU}} [[Fedor Černych]] (2024–) * {{flagicon|LTU}} [[Vykintas Slivka]] (2026–) === Dubleriai === Šiuo metu dublerių ekipa vadinama '''Kauno Žalgiris B'''. 2016 m. sezone komandos dubleriais buvo tapusi [[FC Hegelmann Litauen]] ekipa. 2020 m. buvo suburta dar viena dublerinė jaunimo komanda '''Kauno Žalgiris C'''. {{main|Kauno Žalgiris B}} {{main|Kauno Žalgiris C}} == Personalas == * [[Željko Sopić]] – vyr. treneris * [[Algis Jankauskas]] – vyr. trenerio asistentas *  [[Audrius Ramonas]] – vartininkų treneris *  Ivanas Čukovičius – fizinio rengimo treneris * Tomas Buragas – kineziterapeutas * [[Mantas Kalnietis]] – prezidentas * Gintautas Cibulskas – viceprezidentas * Eimantas Pūras – direktorius * Darius Šinkūnas – sporto direktorius;<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/515213/kauno-zalgiris-turi-sporto-direktoriu Kauno Žalgiris“ turi sporto direktorių]</ref> * [[Josipas Paušičius]] , Rokas Pranaitis – analitikas * Karolis Palaima – dublerių treneris == Fanai == Futbolo klubą palaiko „Žaliai balti“ – nedidelė, bet aktyvi fanų bendruomenė, susibūrusi 2007 m., dar besivadinanti „Green White Boys“ (GWB).<ref>[https://www.facebook.com/greenwhiteboys/videos/%C5%BEaliai-balti/2460875593966493/ Green White Boys facebook paskyroje]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://zalgiris.lt/football/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/fkkaunozalgiris facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/fk-kauno-zalgiris/0p17kQla/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/fk-kauno-zalgiris/0p17kQla/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/fk-kauno-zalgiris/startseite/verein/40090 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-kauno-zalgiris/15855/ Globalsportsarchive] * [http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/lietuvos-futbolui-vienodai-sviecia-ir-teisejai-ir-pats-teismas.d?id=71197790 DELFI straipsnis] (teismai dėl Žalgirio žymens) {{TOPLYGA}} {{Lietuvos futbolo klubai}} [[Kategorija:Kauno futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Kauno Žalgiris}} 4uighc1478c954lmswt44774h2hrmv7 0 134586 7889348 7847909 2026-07-29T13:31:41Z ~2026-41694-75 221883 7889348 wikitext text/x-wiki {{Pirminio šaltinio informacija}} {{Mokykla |lat = 54.7214 |long = 25.2272 |mokykla = Vilniaus „Sietuvos“ progimnazija |direktorė = Daina Valackienė |data = 1983 m. |skaičius = 742 |laidos = 25 |darbuotojai = 65 |pav = Sietuvos by Augustas Didzgalvis.jpg |vieta = Taikos g. 47,<br />[[Vilnius]] |emblema = Sietuva logo.jpg‎ }} [[Vaizdas:Sietuvos vidurine mokykla.jpg|miniatiūra|2010 m.]] '''Vilniaus „Sietuvos“ progimnazija''' – dieninė [[mokykla]] [[Vilnius|Vilniuje]], Taikos g. 47, vykdanti pradinio, pagrindinio mokymo programas [[lietuvių kalba]]. Įstaigos kodas 190008784. Steigėjas [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba]]. == Istorija == 1983 m. rugpjūčio 17 d. įsteigta Vilniaus 54-oji vidurinė mokykla. Projekto autorius [[Sigitas Kuncevičius]]. Mokyklą statė Vilniaus statybos namų kombinatas (darbų vykdytojas Gintaras Brundza). 1993 m. spalio 17 d. suteiktas „Sietuvos“ vardas. 2013 m. birželio 5 d. tapo progimnazija. == Istorinis mokinys == Šioje mokykloje mokėsi legendinis mokinys [https://www.instagram.com/matas_cica/ Matas Cicenas], kuris, kaip teigiama mokyklos koridorių legendose, dar septintoje klasėje uždirbdavo daugiau nei dalis mokytojų iš individualių sporto treniruočių. Dėl aktyvios veiklos jis greitai tapo tikru galvos skausmu pedagogams, tačiau kartu buvo laikomas vienu sportiškiausių mokinių mokyklos istorijoje. Pasakojama, kad jau aštuntoje klasėje jis buvo paskirtas vesti kūno kultūros pamokas visai mokyklai, o baigęs mokyklą nusprendė joje likti dirbti iš meilės sportui. Nepaisant to, kad vėliau tapo milijonieriumi, jis iki šiol kasdien atvyksta į mokyklą sportiniu automobiliu ir savo pavyzdžiu motyvuoja mokinius siekti užsibrėžtų tikslų. Mokykloje taip pat sklando įvairiausių legendų apie jo kasdienybę ir santykius su mokytojais, tačiau jos niekada nebuvo oficialiai patvirtintos ir laikomos mokyklos folkloro dalimi. == Direktoriai == * 1983–1986 m. Vaclovas Graželis * 1986–1993 m. Vidmantas Vansavicius * nuo 1993 m. Antanas Grauslys * Birutė Valkaitienė * Daina Valackienė == Žinomi mokiniai == * [[Rūta Krasauskienė]], pedagogė, Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė * Genadijus Mackelis, diplomatas * [[Rimantė Valiukaitė]], aktorė * [[Marijonas Mikutavičius]], dainininkas, dainų autorius, žurnalistas, TV scenaristas * [[Gabrielius Liaudanskas]]-Svaras, hip-hopo dainininkas, „G&G Sindikato” lyderis * Rasa Krasauskaitė-Jakilaitienė, žurnalistė, LNK „Žinių“ „Verslo“ rubrikos vedėja * [[Edita Daniūtė]], standartinių ir Lotynų Amerikos šokių Lietuvos čempionė (1993) * [[Egidijus Dragūnas]], vienos iš pirmųjų Lietuvos repo stiliaus grupės „SEL“ įkūrėjas * [[Rimantas Kaukėnas]], krepšininkas * [[Benediktas Januševičius]], poetas == Nuorodos == * [http://www.sietuvos.vilnius.lm.lt/ Mokyklos svetainė]{{Vilniaus mokyklos}} [[Kategorija:Lietuvos progimnazijos]] [[Kategorija:Vilniaus mokyklos|Sietuvos]] mpd995s18f4no6fywn7w0htwbwmg9ya 7889472 7889348 2026-07-29T14:52:01Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-41694-75 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (~2026-32189-48 keitimas) 7847909 wikitext text/x-wiki {{Pirminio šaltinio informacija}} {{Mokykla |lat = 54.7214 |long = 25.2272 |mokykla = Vilniaus „Sietuvos“ progimnazija |direktorė = Daina Valackienė |data = 1983 m. |skaičius = 742 |laidos = 25 |darbuotojai = 65 |pav = Sietuvos by Augustas Didzgalvis.jpg |vieta = Taikos g. 47,<br />[[Vilnius]] |emblema = Sietuva logo.jpg‎ }} [[Vaizdas:Sietuvos vidurine mokykla.jpg|miniatiūra|2010 m.]] '''Vilniaus „Sietuvos“ progimnazija''' – dieninė [[mokykla]] [[Vilnius|Vilniuje]], Taikos g. 47, vykdanti pradinio, pagrindinio mokymo programas [[lietuvių kalba]]. Įstaigos kodas 190008784. Steigėjas [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba]]. == Istorija == 1983 m. rugpjūčio 17 d. įsteigta Vilniaus 54-oji vidurinė mokykla. Projekto autorius [[Sigitas Kuncevičius]]. Mokyklą statė Vilniaus statybos namų kombinatas (darbų vykdytojas Gintaras Brundza). 1993 m. spalio 17 d. suteiktas „Sietuvos“ vardas. 2013 m. birželio 5 d. tapo progimnazija. == Direktoriai == * 1983–1986 m. Vaclovas Graželis * 1986–1993 m. Vidmantas Vansavicius * nuo 1993 m. Antanas Grauslys * Birutė Valkaitienė * Daina Valackienė == Žinomi mokiniai == * [[Rūta Krasauskienė]], pedagogė, Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė * Genadijus Mackelis, diplomatas * [[Rimantė Valiukaitė]], aktorė * [[Marijonas Mikutavičius]], dainininkas, dainų autorius, žurnalistas, TV scenaristas * [[Gabrielius Liaudanskas]]-Svaras, hip-hopo dainininkas, „G&G Sindikato” lyderis * Rasa Krasauskaitė-Jakilaitienė, žurnalistė, LNK „Žinių“ „Verslo“ rubrikos vedėja * [[Edita Daniūtė]], standartinių ir Lotynų Amerikos šokių Lietuvos čempionė (1993) * [[Egidijus Dragūnas]], vienos iš pirmųjų Lietuvos repo stiliaus grupės „SEL“ įkūrėjas * [[Rimantas Kaukėnas]], krepšininkas * [[Benediktas Januševičius]], poetas == Nuorodos == * [http://www.sietuvos.vilnius.lm.lt/ Mokyklos svetainė]{{Vilniaus mokyklos}} [[Kategorija:Lietuvos progimnazijos]] [[Kategorija:Vilniaus mokyklos|Sietuvos]] fc0h1jfv9a8b73c2auj4y2jbjkkty5u 0 140183 7889696 6229442 2026-07-30T07:54:02Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889696 wikitext text/x-wiki {{coord|55|03|56|N|23|47|27|E|region:LT|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas = Babtyno dvaras | Paveiksliukas =Zemaitkiemis palace.jpg | Vieta =[[Žemaitkiemis (Babtai)|Žemaitkiemis]] | Įkurtas = | Stilius = | Giminės =Šiukštos,<br />Andrius Vilimavičius ir Jokūbas Sauginavičius,<br />Prozorai,<br />Burhardas fon Korfas,<br />[[Giedraičiai (giminė)|Giedraičiai]],<br /> [[Benediktas Tiškevičius|Benediktas]] ir Vanda Tiškevičiai,<br />[[Vladas Nagevičius]] | Parkas = | Dabar = | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = }} '''Babtyno dvaras''' (arba '''''Žemaitkiemio dvaras''''') – dvaras, esantis [[Kauno rajono savivaldybė]]je, [[Žemaitkiemis (Babtai)|Žemaitkiemio]] kaime. Dvaro sodyba kadaise priklausė generolui, gydytojui ir archeologui, [[Kauno karo muziejus|Kauno karo muziejaus]] vadovui [[Vladas Nagevičius|V. Nagevičiui]]. Dabar dvare vyksta įvairūs kultūros renginiai, dailininkų [[pleneras|plenerai]], parodos, menininkų susitikimai, kameriniai renginiai. Sodyba turi architektūrinę, istorinę, urbanistinę ir kraštovaizdinę vertę. ==Istorija== XVI a. dvarą įkūrė Šiukštos. XVII a. pradžioje dvarą valdė [[Andrius Vilimavičius]] ir [[Jokūbas Sauginavičius]], vėliau dažnai keitėsi dvaro savininkai, kol [[1697]] m. 100 metų jį nupirko Prozorai. [[1797]] m. minimi mūriniai rūmai ir lobynas, tais metais dvarą su [[Sitkūnai]]s Prozorai pardavė majorui B. fon Kortui, vėliau dvarą valdė Giedraičiai iki [[1830]] m., kai jį nusipirko grafas [[Benediktas Tiškevičius]] ir jo žmona [[Vanda Vankavičaitė]]. Tuomet dvarui priklausė 16 pastatų. XIX a. pradžioje pastatytas kluonas, XIX a. viduryje – mūrinis svirnas, XIX a. 2-ojoje pusėje – tvartas. Tiškevičiai dvarą valdė iki I pasaulinio karo, [[1922]] m. dvaras išparceliuotas, jo centras su 20 ha atiteko generolui V. Nagevičiui, valdžiusiam iki [[1944]] m. kai jis pasitraukė į Vakarus. Po II pasaulinio karo dvaro rūmuose veikė kolūkio kontora, [[kultūros namai]], [[apylinkė]]s centras. Atgavus Nepriklausomybę dvarą įsigijo verslininkas [[Mindaugas Šventoraitis]]. [[Kategorija:Kauno rajono dvarai]] fatbsjh2fxbzfanhnxmc0sqo5np8p3q 0 147259 7889616 7628044 2026-07-30T04:24:24Z CD 677 7889616 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{kalba|kalba=Malajalių kalba <br />മലയാള|spalva=mediumspringgreen | šalys=[[Indija|Indijoje]] ([[Kerala]], [[Lakšadvipas]], [[Pudučeris]]), taip pat emigrantų bendruomenėse [[JK]], Arabų šalyse, Malaizijoje| kalbančiųjų=35,8 mln.| vieta= 29| kilmė= [[Dravidų kalbos|Dravidų]]| oficiali=[[Indija|Indijos]] [[Kerala|Keralos]] valstijoje| iso639-1=ml| iso639-2=mal| iso639-3=mal| sil=?|paveikslėlis=Idioma malayalam.png}} [[File:WIKITONGUES- Netha speaking Malayalam.webm|thumb|Malajalių kalba]] '''Malajalių kalba''' (savivardis: മലയാള, ''malayāḷaṁ'') – [[dravidų kalbos|dravidų kalbų]] šeimos kalba, kuria kalbama pietų [[Indija|Indijos]] [[Kerala|Keralos valstijoje]]. Taip pat yra nemažai kalbančių [[Lakadyvai|Lakadyvuose]], kitos aplinkinėse salose ir valstijose taip pat tarp Indijos išeivių arabų šalyse. Malajalam kalba gimininga [[tamilų kalba|tamilų]] ir [[kanadų kalba|kanadų kalboms]]. Malajalių kalba užrašoma malajalių raštu. == Nuorodos == * {{Ethnologue|mal}} {{interWiki|code=ml}} {{kalba-stub}} [[Kategorija:Dravidų kalbos]] [[Kategorija:Indijos kalbos]] a8sy2n21ibdge710cj6uj76zbxtffxh 0 154047 7889295 7514146 2026-07-29T12:50:11Z Makenzis 46558 7889295 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Cuauhtémoc Blanco | fullname = Cuauhtémoc Blanco | image = [[Vaizdas:Blanco Veracruz.jpg|200px]] | nickname = | height = 1,76 m | weight = | dateofbirth = {{birth date and age|1973|1|17}} | cityofbirth = [[Meksikas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1992-1997<br />1997-1998<br />1998-2000<br />2000-2002<br />2002-2004<br />2004<br />2005-2007<br />2007-2009<br>2008<br>2010<br>2010- | clubs = [[Club América|América]]<br />[[Necaxa]]<br />[[Club América|América]]<br />[[Real Valladolid]]<br />[[Club América|América]]<br />[[CD Veracruz|Veracruz]]<br />[[Club América|América]]<br />→[[Chicago Fire FC|Chicago Fire]] ''(skol.)''<br>[[FC Santos Laguna]]<br>[[Tiburones Rojos de Veracruz|Veracruz]]<br>[[Irapuato FC]] | caps(goals) = 103 (15<includeonly></includeonly>)<br /> 28 (13)<br /> 67 (51)<br />23 (3)<br />74 (31)<br />15 (5)<br />84 (28)<br />62 (16)<br>4 (1)<br>14 (5)<br>29 (6) | nationalyears = 1995 | nationalteam = {{flagicon|Meksika}} {{fut|Meksika||Meksika}} | nationalcaps(goals) = 119 (39)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Kuautemokas Blankas''' (''Cuauhtémoc Blanco''; g. [[1973]] m. [[sausio 17]] d.) – futbolininkas, [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] [[puolėjas]]. {{fut|Meksika||Nacionalinėje komandoje}} žaidžia nuo 1995 m. Su rinktine dalyvavo {{WorldCup|1998|1998 m.}} ir {{WorldCup|2002|2002 m. pasaulio čempionatuose}}, [[2007 m. Copa America]] čempionate. [[2008]] m. paskelbė, kad baigia karjerą nacionalinėje rinktinėje,<ref>[http://www.fifa.com/worldcup/news/newsid=878449.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081015174341/http://www.fifa.com/worldcup/news/newsid=878449.html |date=2008-10-15 }}</ref> tačiau pakviestas į 2010 m. pasaulio čempionatą. Kuautemokas Blankas vienas žymiausių ir charizmatiškiausių Meksikos futbolininkų. Pasižymi gera kamuolio kontrole ir nestandartiniais sprendimais, pvz., taip vadinama ''Cuauhtemiña'' – apsuptas gynėjų prasiveržia pašokdamas ir laikydamas suspaudęs kamuolį tarp kojų. Žaidėjo vardas kilęs nuo actekų karvedžio [[Kuautemokas|Kuautemoko]]. == Laimėjimai == * Meksikos čempionato ''Clausura'' – 2005 m. * Meksikos supertaurė – 2005 m. * [[CONCACAF čempionų taurė]] – 2006 m. * [[Konfederacijų taurė]] – 1999 m. * [[CONCACAF Aukso taurė]] – 1996 m. * [[CONCACAF Aukso taurė]] – 1998 m. Blanco keliskart išrinktas geriausiai apmokamu Meksikos sportininku, 1998 m. tapo rezultatyviausiu Meksikos lygos, 1999 m. Konfederacijų taurės žaidėju. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|aštuntfinalis|4|1|2|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|3|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[1996 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 1996]]|1 vieta|4|2|1|0|0}} {{futČempŽem|[[1998 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 1998]]|1 vieta|4|2|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|4|1|0|0|1}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[1997 m. Copa América|Bolivija 1997]]|3 vieta|6|1|1|0|0}} {{futČempSveč|[[1999 m. Copa América|Paragvajus 1999]]|3 vieta|5|2|0|0|1}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|4|3|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Blanco, Cuauhtémoc}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] 10d03xfljidhgo7pfbxv3joodic8m99 7889296 7889295 2026-07-29T12:50:30Z Makenzis 46558 7889296 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Cuauhtémoc Blanco | fullname = Cuauhtémoc Blanco | image = [[Vaizdas:Blanco Veracruz.jpg|200px]] | nickname = | height = 1,76 m | weight = | dateofbirth = {{birth date and age|1973|1|17}} | cityofbirth = [[Meksikas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1992-1997<br />1997-1998<br />1998-2000<br />2000-2002<br />2002-2004<br />2004<br />2005-2007<br />2007-2009<br>2008<br>2010<br>2010- | clubs = [[Club América|América]]<br />[[Necaxa]]<br />[[Club América|América]]<br />[[Real Valladolid]]<br />[[Club América|América]]<br />[[CD Veracruz|Veracruz]]<br />[[Club América|América]]<br />→[[Chicago Fire FC|Chicago Fire]] ''(skol.)''<br>[[FC Santos Laguna]]<br>[[Tiburones Rojos de Veracruz|Veracruz]]<br>[[Irapuato FC]] | caps(goals) = 103 (15<includeonly></includeonly>)<br /> 28 (13)<br /> 67 (51)<br />23 (3)<br />74 (31)<br />15 (5)<br />84 (28)<br />62 (16)<br>4 (1)<br>14 (5)<br>29 (6) | nationalyears = 1995–2014 | nationalteam = {{flagicon|Meksika}} {{fut|Meksika||Meksika}} | nationalcaps(goals) = 119 (39)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Kuautemokas Blankas''' (''Cuauhtémoc Blanco''; g. [[1973]] m. [[sausio 17]] d.) – futbolininkas, [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] [[puolėjas]]. {{fut|Meksika||Nacionalinėje komandoje}} žaidžia nuo 1995 m. Su rinktine dalyvavo {{WorldCup|1998|1998 m.}} ir {{WorldCup|2002|2002 m. pasaulio čempionatuose}}, [[2007 m. Copa America]] čempionate. [[2008]] m. paskelbė, kad baigia karjerą nacionalinėje rinktinėje,<ref>[http://www.fifa.com/worldcup/news/newsid=878449.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081015174341/http://www.fifa.com/worldcup/news/newsid=878449.html |date=2008-10-15 }}</ref> tačiau pakviestas į 2010 m. pasaulio čempionatą. Kuautemokas Blankas vienas žymiausių ir charizmatiškiausių Meksikos futbolininkų. Pasižymi gera kamuolio kontrole ir nestandartiniais sprendimais, pvz., taip vadinama ''Cuauhtemiña'' – apsuptas gynėjų prasiveržia pašokdamas ir laikydamas suspaudęs kamuolį tarp kojų. Žaidėjo vardas kilęs nuo actekų karvedžio [[Kuautemokas|Kuautemoko]]. == Laimėjimai == * Meksikos čempionato ''Clausura'' – 2005 m. * Meksikos supertaurė – 2005 m. * [[CONCACAF čempionų taurė]] – 2006 m. * [[Konfederacijų taurė]] – 1999 m. * [[CONCACAF Aukso taurė]] – 1996 m. * [[CONCACAF Aukso taurė]] – 1998 m. Blanco keliskart išrinktas geriausiai apmokamu Meksikos sportininku, 1998 m. tapo rezultatyviausiu Meksikos lygos, 1999 m. Konfederacijų taurės žaidėju. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|aštuntfinalis|4|1|2|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|3|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[1996 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 1996]]|1 vieta|4|2|1|0|0}} {{futČempŽem|[[1998 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 1998]]|1 vieta|4|2|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|4|1|0|0|1}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[1997 m. Copa América|Bolivija 1997]]|3 vieta|6|1|1|0|0}} {{futČempSveč|[[1999 m. Copa América|Paragvajus 1999]]|3 vieta|5|2|0|0|1}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|4|3|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Blanco, Cuauhtémoc}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] qvdncjdaapu7s94ws04u8ycegyddiar 0 154050 7889297 7715226 2026-07-29T12:50:55Z Makenzis 46558 7889297 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Jared Borgetti | image=[[Vaizdas:JaredBorgetti.jpg|180px]] | fullname = Jared Francisco Borgetti Echavarría | nickname = ''El Zorro del Desierto'' ("Dykumų lapė") | height = 1,83 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1973|8|14|T}} | cityofbirth = [[Kuljakansitas]], [[Sinaloa]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1994–1996</br>1997–2004</br>2004</br>2005</br>2005–2006</br>2006</br>2007<br>2008<br>2009<br>2009<br>2010<br>2010 | clubs = [[Atlas FC|Atlas]]</br> [[Santos Laguna]]</br> [[Dorados de Sinaloa]]</br>[[CF Pachuca|Pachuca]]</br>[[Bolton Wanderers FC|Bolton Wanderers]]</br>[[Al-Ittihad (Jeddah)|Al-Ittihad]]</br> [[Club Deportivo Cruz Azul|Cruz Azul]]</br>[[CF Monterrey]]<br>[[CD Guadalajara]]<br>[[Puebla FC]]<br>[[CA Monarcas Morelia|Monarcas Morelia]]<br>[[Club León]] | caps(goals) = {{0}}63 {{0}}(21)</br>295 (189)</br>{{0}}14 {{0}}{{0}}(8)</br>{{0}}15 {{0}}{{0}}(8)</br>{{0}}36 {{0}}{{0}}(7)</br>{{0}}15 {{0}}(10)</br>{{0}}25 {{0}}{{0}}(5)<br>{{0}}27 {{0}}(10)<br>{{0}}{{0}}7 {{0}}{{0}}(0)<br>{{0}}13 {{0}}{{0}}(4)<br>{{0}}12 {{0}}{{0}}(2)<br>{{0}}16 {{0}}{{0}}(7) | nationalyears = 1997–2008 | nationalteam = {{flagicon|Meksika}} {{fut|Meksika||Meksika}} | nationalcaps(goals) = {{0}}89 {{0}}(46)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Charedas Borchetis''' (''Jared Francisco Borgetti Echavarría''; g. [[1973]] m. [[rugpjūčio 14]] d.) – buvęs futbolininkas, puolėjas. Atstovavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinei]]. == Karjera == karjerą pradėjo [[Atlas FC|Atlas]] klube. Vėliau atstovavo [[Santos Laguna]], [[Dorados de Sinaloa]], [[CF Pachuca|Pachuca]]. 2005 m. persikėlė [[Bolton Wanderers FC|Bolton Wanderers]] ([[Anglija]]). 2006 m. priklausė [[Al-Ittihad (Jeddah)|Al-Ittihad]] ([[Saudo Arabija]]). Vėliau grįžo į gimtinę ir rungtyniavo [[Club Deportivo Cruz Azul|Cruz Azul]], [[CF Monterrey]], [[CD Guadalajara]], [[Puebla FC]], [[CA Monarcas Morelia|Monarcas Morelia]] klubuose. 2010 m. rungtyniavo [[Club León]] klube. Po sezono paskelbta apie profesionalios karjeros pabaigą. == Rinktinė == 1997 m. debiutavo {{fut|Meksika||nacionalinėje komandoje}}.{{faktas}} Su rinktine dalyvavo {{WorldCup|2002|2002 m.}} ir {{WorldCup|2006|2006 m. pasaulio futbolo čempionatuose}}. == Lamėjimai == * [[CONCACAF Aukso taurė]] – 2003 m. * Meksikos čempionatas – 1996, 2001 m. Borgetti 2000 ir 2001 m. tapo rezultatyviausiu Meksikos čempionato žaidėju. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|4|2|0|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|2|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|5|3|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|3|2|2|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|5|2|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|2 vieta|5|2|0|0|1}} {{futČempSveč|[[2004 m. Copa América|Peru 2004]]|ketvirtfinalis|3|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai|Borgetti Jared]] 8uoqlz2auzznmasd3xf8otnn5bx3qza 104 160144 7889477 7888951 2026-07-29T15:28:51Z Zykasaa 3068 /* 2023 (18-oji neeilinė sesija, Prancūzija) */ 7889477 wikitext text/x-wiki Čia pateikiamas [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašo]] objektų sąrašas pagal jų įtraukimo metus:<ref>{{Cite web|url=https://whc.unesco.org/en/list|title=UNESCO World Heritage Centre - World Heritage List|last=Centre|first=UNESCO World Heritage|website=whc.unesco.org|language=en|access-date=2021-07-21}}</ref><ref name="WHS each year">{{cite web|url=http://whc.unesco.org/en/list/stat#s4|title=Number of World Heritage properties inscribed each Year |first=UNESCO World Heritage|last=Centre|website=whc.unesco.org|access-date=2021-07-31}}</ref> == [[1978]] (2-oji sesija, JAV) == Įrašyti pirmieji 12 objektų (8 kultūrinis, 4 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Ecuador}} || [[Kitas|Kito miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/2 2] |- | [[Galapagų salos]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1 1] |- | rowspan="2" | {{flag|Ethiopia|1975}} || [[Lalibela|Uolose išskobtos bažnyčios, Lalibela]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/18 18] |- | [[Simieno nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/9 9] |- | rowspan="2" | {{flag|United States}} || [[Mesa Verde nacionalinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/27 27] |- | [[Jeloustouno nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/28 28] |- | rowspan="2" | {{flag|Canada}} || [[L’Anse aux Meadows|L'Anse aux Meadows istorinė vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/4 4] |- | [[Nahanio nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/24 24] |- | rowspan="2" | {{flag|Poland}} || [[Stare Miasto|Krokuvos senamiestis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/29 29] |- | [[Veličkos druskos kasyklos]] ir [[Bochnija|Bochnijos karališkosios druskos kasyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/32 32] |- | {{flag|Senegal}} || [[Gorė sala]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/26 26] |- | data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Acheno katedra]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/3 3] |} == [[1979]] (3-ioji sesija, Egiptas) == {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | rowspan="4" | {{flag|Bulgaria|1971}} || [[Bojanos cerkvė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/42 42] |- | [[Madaros raitelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/43 43] |- | [[Ivanovo uolų cerkvės|Uolose išdrožtos Ivanovo cerkvės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/45 45] |- | [[Kazanleko trakų kapas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/44 44] |- | rowspan="5" | {{flag|Egypt|1972}} || [[Abu Mena]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/90 90] |- | [[Tėbai (Egiptas)|Senieji Tėbai]] su [[Tėbų nekropolis|Nekropoliu]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/87 87] |- | [[Kairas|Istorinis Kairas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/89 89] |- | [[Memfis]] ir jo [[Sakara|Nekropolis]] – piramidžių laukai nuo [[Gizos piramidės|Gizos]] iki [[Dahšūras|Dahšūro]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/86 86] |- | [[Nubijos monumentai|Nubijos monumentai nuo Abu Simbelio iki Filų]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/88 88] |- | {{flag|Ethiopia|1975}} || [[Fasil Gebis]], [[Gonderas|Gondero regionas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/19 19] |- | {{flag|Ghana}} || [[Ganos fortai ir pilys|Tvirtovės ir pilys, Voltos, Didžiosios Akros, Vidurio ir Vakarų regionai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/34 34] |- | rowspan="2" | {{flag|Guatemala}} || [[Antigva Gvatemala]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/65 65] |- | [[Tikalis|Tikalio nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/64 64] |- | rowspan="3" | {{flag|Iran}} || [[Imamo aikštė]], [[Isfahanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/115 115] |- | [[Persepolis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/114 114] |- | [[Čoga Zanbilis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/113 113] |- | {{flag|Italy}} || [[Valkamonikos uolų piešiniai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/94 94] |- | {{flag|Yugoslavia}})<br>({{flag|North Macedonia}}) || [[Ohrido ežeras|Ohrido regiono gamtinis ir kultūrinis paveldas]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/99 99] |- | rowspan="3" data-sort-value="Croatia" | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Croatia}} || [[Splitas|Istorinis kompleksas Splite]] su [[Diokletiano rūmai]]s || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/97 97] |- | [[Dubrovnikas|Dubrovniko senamiestis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/95 95] |- | [[Plitvicų ežerai|Plitvicų ežerų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/98 98] |- | data-sort-value="Montenegro" | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Montenegro}} || [[Kotoras|Kotoro gamtinis, kultūrinis ir istorinis regionas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/125 125] |- | data-sort-value="Serbia" | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Serbia}} || [[Stari Rasas]] and [[Sopočanai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/96 96] |- | rowspan="3" | {{flag|United States}} || [[Evergleidso nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/76 76] |- | [[Didžiojo kanjono nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/75 75] |- | [[Nepriklausomybės rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/78 78] |- | {{flag|Canada}} || [[Dinozaurų parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/71 71] |- | {{flag|Canada}}<br>{{flag|United States}} || [[Kluano nacionalinis parkas|Kluanas / Wrangell–St. Elias / Glacier Bay / Tatshenshini-Alsekas]]|| Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/72 72] |- | {{flag|Poland}} || [[Aušvico koncentracijos stovykla|Aušvico Birkenau Vokietijos nacių koncentracijos ir naikinimo stovykla (1940–1945)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/31 31] |- | {{flag|Poland}}<br>({{flag|USSR}})<br>{{flag|Belarus}} || [[Belovežo giria]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/33 33] |- | rowspan="5" | {{flag|France}} || [[Šartro katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/81 81] |- | [[Sen Mišelio kalnas]] ir jo įlanka || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/80 80] |- | [[Versalio rūmai|Versalio rūmai ir parkas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/83 83] |- | [[Lasko urvai|Vezerio slėnio priešistorinės vietovės ir ištapyti urvai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/85 85] |- | [[Vezlė]], [[Vezlė abatija|bažnyčia ir kalva]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/84 84] |- | rowspan="2" | {{flag|Nepal}} || [[Katmandu slėnis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/121 121] |- | [[Sagarmathos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/120 120] |- | rowspan="2" | {{flag|Norway}} || [[Briugenas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/59 59] |- | [[Urneso medinė bažnyčia]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/58 58] |- | {{flag|Syria}} || [[Damaskas|Senasis Damasko miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/20 20] |- | {{flag|Tanzania}} || [[Ngorongoras|Ngorongoro draustinis]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/39 39] |- | rowspan="3" | {{flag|Tunisia}} || [[El Džemo amfiteatras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/38 38] |- | [[Kartagina|Kartaginos archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/37 37] |- | [[Tunisas (miestas)|Tuniso medina]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/36 36] |- | ({{flag|Zaire}})<br>{{flag|Democratic Republic of the Congo}} || [[Virungos nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/63 63] |} == [[1980]] (4-oji sesija, Prancūzija) == '''27 nauji objektai''' (22 kultūriniai, 5 gamtiniai) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Algeria}} || [[Beni Hamadas|Beni Hammado tvirtovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/102 102] |- | {{flag|Brazil}} || [[Oro Pretas|Oro Preto istorinis miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/124 124] |- | rowspan="4" | {{flag|Ethiopia|1975}} || [[Aksumas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/15 15] |- | [[Avašas (upė)|Avašo žemupio slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/10 10] |- | [[Omas (upė)|Omo žemupio slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/17 17] |- | [[Tija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/12 12] |- | {{flag|Ghana}} || [[Ašančio tradiciniai statiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/35 35] |- | {{flag|Honduras|1949}} || [[Kopanas|Kopano majų vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/129 129] |- | {{flag|Italy}} || [[Santa Marija dele Gracijė|Santa Marija dele Gracijė bažnyčia bei vienuolynas]] su [[Leonardo da Vinci]] [[Paskutinė vakarienė (Leonardas da Vinčis)|Paskutinė vakarienė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/93 93] |- | data-sort-value="Montenegro" | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Montenegro}} || [[Durmitoro nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/100 100] |- | {{flag|United States}} || [[Redvudo nacionalinis ir valstijos parkai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/134 134] |- | {{flag|Cyprus}} || [[Pafas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/79 79] |- | {{flag|Poland}} || [[Varšuva|Varšuvos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/30 30] |- | rowspan="3" | {{flag|Malta}} || [[Valeta|Valetos miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://web.archive.org/web/20160208184607/https://whc.unesco.org/en/list/131 131] |- | [[Hal Saflynio požemis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/130 130] |- | [[Maltos megalito šventyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/132 132] |- | {{flag|Norway}} || [[Rerusas|Reruso kalnakasių miestelis ir apylinkės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/55 55] |- | rowspan="3" | {{flag|Pakistan}} || [[Mohendžo Daras|Mohendžo Daro archeologiniai griuvėsiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/138 138] |- | [[Tacht i Bahis|Tacht i Bahio budistiniai griuvėsiai]] ir [[Sahr i Bahlolis|Sahr i Bahlolio likučiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/140 140] |- | [[Taksila]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/139 139] |- | {{flag|Panama}} || [[Panamos tvirtovės|Tvirtovės Panamos Karibų pakrantėje]]: [[Portobelas]]-[[San Lorensas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/135 135] |- | rowspan="2" | {{flag|Syria}} || [[Bosra|Bosros senovinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/22 22] |- | [[Palmyra|Palmyros vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/23 23] |- | {{flag|Tunisia}} || [[Iškelio ežeras|Iškelio nacionalinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/8 8] |- | {{flag|Vatican}} <br>{{flag|Italy}} || [[Roma|Romos istorinis centras]], joje esančios Vatikano vertybės bei [[San Paolo Fuori le Mura]] '''(P)'''|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/91 91] |- | rowspan="2" data-sort-value="DR Congo" | ({{flag|Zaire}})<br>{{flag|Democratic Republic of the Congo}} || [[Garambos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/136 136] |- | [[Kahuzi-Bjegos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/137 137] |} == [[1981]] (5-oji sesija, Australija) == '''26 nauji objektai''' (15 kultūriniai, 9 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Argentina}} || [[Los Glaciares nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/145 145] |- | rowspan="3" | {{flag|Australia}} || [[Didysis barjerinis rifas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/154 154] |- | [[Kakadu nacionalinis parkas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/147 147] |- | [[Vilandros ežerynas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/167 167] |- | {{flag|Côte d'Ivoire}}<br>{{flag|Guinea}} || [[Nimbos kalno gamtinis rezervatas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/155 155] |- | {{flag|Guatemala}} || [[Kirigva|Kvirigvos archeologinis parkas ir griuvėsiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/149 149] |- | {{noflag}} ''[[Jeruzalė]] '' || [[Jeruzalė|Senoji Jeruzalė]] ir jos [[Jeruzalės sienos|sienos]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/148 148] |- | rowspan="2" | {{flag|United States}} || [[Mamutų urvo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/150 150] |- | [[Olimpo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/151 151] |- | rowspan="2" | {{flag|Canada}} || [[Head-Smashed-In Buffalo Jump]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/158 158] |- | [[Ninstincas|SG̱ang Gwaay]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/157 157] |- | {{flag|Morocco}} || [[Fesas|Feso medina]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/170 170] |- | rowspan="2" | {{flag|Pakistan}} || [[Lahoro tvirtovė|Tvirtovė]] ir [[Šalimaro sodai]] [[Lahoras|Lahore]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/171 171] |- | [[Makli nekropolis|Makli istoriniai paminklai, Thata]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/143 143] |- | {{flag|Panama}} || [[Darjeno nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/159 159] |- | rowspan="5" | {{flag|France}} || [[Amjeno katedra]] || Kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/162 162] |- | [[Arlis|Arlis, romėniški ir romaniniai paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/164 164] |- | [[Fontenė abatija|Fontenė cistersų abatija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/165 165] |- | [[Fontenblo rūmai|Fontenblo rūmai ir parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/160 160] |- | [[Romėnų teatras Oranže|Romėnų teatras]], jo apylinkės ir [[Triumfo arka Oranže|Triumfo arka]] [[Oranžas|Oranže]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/163 163] |- | rowspan="2" | {{flag|Senegal}} || [[Džudžo nacionalinis parkas|Džudžo paukščių draustinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/25 25] |- | [[Niokolo Kobos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/153 153] |- | rowspan="2" | {{flag|Tanzania}} || [[Kilva Kisivani]] ir [[Songo Mnara]] griuvėsiai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/144 144] |- | [[Serengečio nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/156 156] |- | rowspan="2" data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Špejerio katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/168 168] |- | [[Viurcburgo rūmai|Viurcburgo rūmai su sodais ir rezidencine aikšte]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/169 169] |} == [[1982]] (6-oji sesija, Prancūzija) == '''24 nauji objektai''' (17 kultūrinis, 5 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | rowspan="5" | {{flag|Algeria}} || [[Džemila]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/191 191] |- | [[Mzabo slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/188 188] |- | [[Tasilio Adžeras]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/179 179] |- | [[Timgadas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/194 194] |- | [[Tipasa]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/193 193] |- | rowspan="2" | {{flag|Australia}} || [[Lordo Hau sala|Lordo Hau salų gruopė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/186 186] |- | [[Tasmanijos gamtinis rezervatas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/181 181] |- | {{flag|Brazil}} || [[Olinda|Olindos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/189 189] |- | {{flag|Côte d'Ivoire}} || [[Tajaus nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/195 195] |- | {{flag|Haiti}} || [[Nacionalinis istorijos parkas]] – [[Laferrière|citadelė]], [[Sans-Souci rūmai|Sans Souci]], Ramiers '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/180 180] |- | {{flag|Honduras|1949}} || [[Platano upės biosferos rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/196 196] |- | {{flag|Italy}} || [[Florencija|Florencijos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/174 174] |- | {{flag|United States}} || [[Kahokija|Kahokijos Pilkalnių valstybinė istorinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/198 198] |- | ({{flag|South Yemen}})<br>{{flag|Yemen}} || [[Šibamas|Įtvirtintas senasis Šibamo miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/192 192] |- | rowspan="3" | {{flag|Libya|1977}} || [[Kirėnė|Kirėnės archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/190 190] |- | [[Leptis Magna|Leptis Magna archeologinė vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/183 183] |- | [[Sabrata|Sabratos archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/184 184] |- | {{flag|Cuba}} || [[Havana|Senoji Havana ir jos įtvirtinimų sistema]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/204 204] |- | {{flag|France}} || Nuo druskos garinimo [[Salins-les-Bains]] iki karališkųjų [[Arc-et-Senans]], druskos gamyba garinant || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/203 203] |- | {{flag|Seychelles|1977}} || [[Aldabra|Aldabros atolas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/185 185] |- | rowspan="3" | {{flag|Sri Lanka}} || [[Polonaruva|Senovinis Polonaruvos miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/201 201] |- | [[Sigirija|Senovinis Sigirijos miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/202 202] |- | [[Anuradhapura|Šventasis Anuradhapuros miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/200 200] |- | {{flag|Tanzania}} || [[Platano upės biosferos rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/199 199] |} == [[1983]] (7-oji sesija, Italija) == '''29 nauji objektai''' (19 kultūrinis, 9 gamtinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Argentina}}<br>{{flag|Brazil}} || [[Jėzuitų gvaranių redukcijos]]: [[San Ignasijo Mini]], [[Nuestra Senjora de Santa Ana]], [[Nuestra Senjora de Loretas]] ir [[Santa Marija la Majoras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/275 275] |- | rowspan="4" | {{flag|Bulgaria|1971}} || [[Nesebaras|Senovinis Nesebaro miestas]] || Kultūrinis || [https://web.archive.org/web/20110208171119/http://whc.unesco.org/en/list/217 217] |- | [[Pirino nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/225 225] |- | [[Rilos vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/216 216] |- | [[Srebarnos gamtinis draustinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/219 219] |- | {{flag|Côte d'Ivoire}} || [[Komoės nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/227 227] |- | {{flag|Ecuador}} || [[Sangajaus nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/260 260] |- | rowspan="4" | {{flag|India}} || [[Agros fortas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/251 251] |- | [[Adžantos olos]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/242 242] |- | [[Eloros olos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/243 243] |- | [[Tadžmahalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/252 252] |- | {{flag|United States}} || [[Didžiųjų Rūko kalnų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/259 259] |- | {{flag|United States}}<br><small>({{flag|Puerto Rico}})</small> '''(P)''' || [[La Fortaleza]] ir [[Šv. Jono nacionalinė istorinė vietovė]] [[Puerto Rikas|Puerto Rike]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/266 266] |- | {{flag|Canada}} || [[Vud Bafalo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/256 256] |- | {{flag|Costa Rica}} '''(P)'''<br>{{flag|Panama}} || [[Talamankos kalnagūbris]]–[[La Amistado tarptautinis parkas|La Amistado rezervatas / La Amistado nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/205 205] |- | rowspan="3" | {{flag|France}} || [[Saint-Savin sur Gartempe abatijos bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/230 230] |- | [[Porto įlanka]]: [[Pjanos Kalančė]], Žirolatos įlanka, [[Skandolos gamtinis rezervatas|Skandolos rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/258 258] |- | [[Stanislovo aikštė (Nansi)|Stanislovo, Hipodromo ir Sąjungos aikštės]] [[Nansi]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/229 229] |- | rowspan="2" | {{flag|Peru}} || [[Kuskas|Kusko miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/273 273] |- | [[Maču Pikču|Senovinis Maču Pikču draustinis]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/274 274] |- | rowspan="4" | {{flag|Portugal}} || [[Angra do Heroišmas|Angra do Heroišmo miestelio centras]] [[Azorai|Azoruose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/206 206] |- | [[Kristaus ordino vienuolynas|Kristaus ordino vienuolynas Tomare]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/265 265] |- | [[Bataljos vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/264 264] |- | [[Šv. Jeronimo vienuolynas]] ir [[Belemo bokštas]] [[Lisabona|Lisabonoje]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/263 263] |- | {{flag|Seychelles|1977}} || [[Valleé de Mai|Valleé de Mai gamtinis rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/261 261] |- | rowspan="3" | {{flag|Switzerland}} || [[Šv. Galo vienuolynas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/268 268] |- | [[Šv. Jono benediktinų vienuolynas]] [[Miustairas|Miustaire]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/269 269] |- | [[Bernas|Berno senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/267 267] |- | data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Vyso bažnyčia|Vyso piligriminė bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/271 271] |} == [[1984]] (8-oji sesija, Argentina) == '''22 nauji objektai''' (15 kultūrinis, 7 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Argentina}} || [[Igvasu nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/303 303] |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Mahabalipuramas|Paminklų grupė Mahabalipurame]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/249 249] |- | [[Konarko saulės šventykla|Saulės šventykla, Konarkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/246 246] |- | rowspan="5" | {{flag|Spain}} || [[Alhambra]], [[Cheneralifė]] ir [[Albaisinas]], [[Granada]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/314 314] |- | [[Burgoso katedra]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/316 316] |- | [[Kordoba|Kordobos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/313 313] |- | [[Eskorialas|Vienuolynas ir Eskorialo vieta]], [[Madridas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/318 318] |- | [[Antoni Gaudí statiniai Barselonoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/320 320] |- | rowspan="2" | {{flag|United States}} || [[Laisvės statula]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/307 307] |- | [[Josemičio nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/308 308] |- | {{flag|Canada}} || [[Kanados Uolinių kalnų parkai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/304 304] |- | {{flag|Colombia}} || [[Kartachena (Kolumbija)|Uostas, tvirtovės ir paminklų grupė Kartachenoje]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/285 285] |- | rowspan="4" | {{flag|Lebanon}} || [[Andžaras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/293 293] |- | [[Baalbekas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/294 294] |- | [[Biblas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/295 295] |- | [[Tyras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/299 299] |- | {{flag|Malawi}} || [[Malavio ežero nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/289 289] |- | {{flag|Nepal}} || [[Čitvano nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/284 284] |- | {{flag|Vatican}} || [[Vatikanas|Vatikano miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/286 286] |- | data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Augustusburgo ir Falkenlusto rūmai|Augustusburgo ir Falkenlusto rūmai Briūlyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/288 288] |- | ({{flag|Zaire}})<br>{{flag|Democratic Republic of the Congo}} || [[Salongos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/280 280] |- | {{flag|Zimbabwe}} || [[Mana Pūlso nacionalinis parkas|Mana Pūlso nacionalinis parkas, Sapi ir Čevorės safari vietovės]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/302 302] |} == [[1985]] (9-oji sesija, Prancūzija)== '''30 nauji objektai''' (25 kultūrinis, 4 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Bangladesh}} || [[Begerhatas|Istorinis mečečių miestas Bagerhatas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/321 321] |- | [[Somapura Mahavihara|Budistų vienuolyno Paharpure griuvėsiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/322 322] |- | {{flag|Benin|1975}} || [[Karališkieji rūmai Abomėjuje]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/323 323] |- | rowspan="2" | {{flag|Brazil}} || [[Salvadoras (miestas)|Bahijos Salvadoro istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/309 309] |- | [[Bom Jesus do Congonhas šventovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/334 334] |- | {{flag|Bulgaria|1971}} || [[Sveštarų trakų kapas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/359 359] |- | rowspan="3" | {{flag|India}} || [[Kazirangos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/337 337] |- | [[Keoladeo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/340 340] |- | [[Manaso gamtinis rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/338 338] |- | {{flag|Iraq|1963}} || [[Hatra]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/277 277] |- | rowspan="5" | {{flag|Spain}} || [[Altamiros ola|Altamiros ola ir paleolitinis olų menas Šiaurės Ispanijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/310 310] |- | [[Oviedo paminklai|Oviedo ir Asturijos karalystės paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/312 312] |- | [[Avila|Avilos senamiestis ir jo bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/348 348] |- | [[Segovija|Segovijos senamiestis]] ir jos [[Segovijos akvedukas|akvedukas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/311 311] |- | [[Santiago de Compostela|Santiago de Compostela (senamiestis)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/347 347] |- | rowspan="2" | {{flag|Jordan}} || [[Petra]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/326 326] |- | [[Kasr Amra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/327 327] |- | {{flag|Canada}} || [[Kvebekas (miestas)|Senojo Kvebeko istorinis kvartalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/300 300] |- | {{flag|Cyprus}} || [[Dekoruotos Troodo regiono bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/351 351] |- | {{flag|Libya|1977}} || [[Tadrart Akakusas|Tadrart Akakuso uolų piešiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/287 287] |- | {{flag|Morocco}} || [[Marakešas|Marakešo medina]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/331 331] |- | {{flag|Norway}} || [[Altos uolų raižiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/352 352] |- | rowspan="2" | {{flag|Peru}} || [[Čavin de Uantaras|Čavinas (archeologinė vietovė)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/330 330] |- | [[Uaskarano nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/333 333] |- | {{flag|France}} || [[Garo tiltas|Garo tiltas (romėnų akvedukas)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/344 344] |- | {{flag|Tunisia}} || [[Kerkuanas|Pūnų miestas Kerkuanas]] ir jo [[Kerkuano nekropolis|nekropolis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/332 332] |- | rowspan="3" | {{flag|Turkey}} || [[Gioremės nacionalinis parkas]] ir olų vietovės [[Kapadokija|Kapadokijoje]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/357 357] |- | [[Divrihio didžioji mečetė|Divrihio didžioji mečetė ir ligoninė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/358 358] |- | [[Stambulas|Stambulo istorinės vietovės]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/356 356] |- | data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Hildesheimo Švč. Marijos katedra|Švč. Marijos katedra]] and [[Hildesheimo Šv. Mykolo bažnyčia|Šv. Mykolo bažnyčia]] [[Hildeshaimas|Hildeshaime]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/187 187] |} == [[1986]] (10-oji sesija, Prancūzija) == '''29 nauji objektai''' (23 kultūrinis, 5 gamtinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Australijos Gondvanos drėgnieji miškai|Gondvanos drėgnieji miškai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/368 368] |- | {{flag|Brazil}} || [[Igvasu nacionalinis parkas (Brazilija)|Igvasu nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/355 355] |- | {{flag|Greece}} || [[Apolono Epikurijo šventykla|Apolono Epikurijo šventykla Base]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/392 392] |- | rowspan="4" | {{flag|India}} || [[Goa bažnyčios ir vienuolynai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/234 234] |- | [[Fatehpur Sikris]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/255 255] |- | [[Hampis|Paminklų grupė Hampyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/241 241] |- | [[Khadžurahas|Khadžuraho monumentų grupė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/240 240] |- | rowspan="4" | {{flag|Spain}} || [[Garachonajaus nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/380 380] |- | [[Toledas|Istorinis Toledo miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/379 379] |- | [[Aragono Mudecharų architektūra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/378 378] |- | [[Kaseresas (Ispanija)|Kasereso senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/384 384] |- | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Serbia}} || [[Studenicos vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/389 389] |- | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Slovenia}} '''(P)''' || [[Škocjano urvai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/390 390] |- | rowspan="7" | {{flag|United Kingdom}} || [[Edvardo I pilys Gvinede|Karaliaus Edvardo pilys ir miesto sienos Gvinede]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/374 374] |- | [[Daramas (Anglija)|Daramo pilis ir katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/370 370] |- | [[Milžinų kelias|Milžinų kelias ir pakrantės]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/369 369] |- | [[Aironbridžo tarpeklis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/371 371] |- | [[Sent Kilda]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/387 387] |- | [[Stounhendžas|Stounhendžas, Aveburis ir susiję vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/373 373] |- | [[Stadlėjaus karališkasis parkas]] kartu su [[Fauntins abatija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/372 372] |- | ({{flag|North Yemen}})<br>{{flag|Yemen}} || [[Sana|Sanos senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/385 385] |- | {{flag|Libya|1977}} || [[Gadamesas|Gadameso senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/362 362] |- | {{flag|Peru}} || [[Čan Čanas|Čan Čano archeologinė sritis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/366 366] |- | {{flag|Portugal}} || [[Evora|Evoros istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/361 361] |- | {{flag|Syria}} || [[Alepas|Senovinis Alepo miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/21 21] |- | {{flag|Turkey}} || [[Hatušas|Hatuša: hetitų sostinė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/377 377] |- | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Tryras|Romėnų paminklai, Šv. Petro katedra ir Švč. Motinos bažnyčia Tryre]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/367 367] |- | rowspan="2" | {{flag|Zimbabwe}} || [[Didžioji Zimbabvė|Didžiosios Zimbabvės nacionalinis paminklas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/364 364] |- | [[Khamis|Khamio griuvėsių nacionalinis paminklas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/365 365] |} == [[1987]] (11-oji sesija, Prancūzija) == '''41 nauji objektai''' (32 kultūrinis, 7 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Uluru-Kata Tjuta nacionalinis parkas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/447 447] |- | {{flag|Bolivia}} || [[Potosi|Potosio miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/420 420] |- | {{flag|Brazil}} || [[Brazilija (miestas)|Brazilija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/445 445] |- | rowspan="2" | {{flag|Greece}} || [[Atėnų akropolis|Akropolis, Atėnai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/404 404] |- | [[Delfai|Archeologinė vietovė Delfuose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/393 393] |- | rowspan="4" | {{flag|India}} || [[Elefantos olos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/244 244] |- | [[Čolos šventyklos|Didžiosios gyvosios Čolos šventyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/250 250] |- | [[Patadakalis|Paminklų grupė Patadakalyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/239 239] |- | [[Sundarbanų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/452 452] |- | rowspan="2" | {{flag|Italy}} || [[Stebuklų aikštė|Stebuklų aikštė, Piza]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/395 395] |- | [[Venecija|Venecija su jos lagūna]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/394 394] |- | {{flag|Spain}} || [[Sevilijos katedra|Katedra]], [[Sevilijos Alkazaras|Alkazaras]] ir [[Archivo de Indias]] [[Sevilija|Sevilijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/383 383] |- | rowspan="4" | {{flag|United Kingdom}} || [[Blenimo rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/425 425] |- | [[Batas (Anglija)|Bato miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/428 428] |- | [[Vestminsterio rūmai]] ir [[Vestminsterio abatija]] kartu su [[Šv. Margaritos bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://web.archive.org/web/20150509195743/http://whc.unesco.org/en/list/426/ 426] |- | [[Limas|Romos imperijos sienos]]<ref>Papildytas 2005 m.</ref> || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/430 430] |- | rowspan="3" | {{flag|United States}} || [[Čako kultūrinis nacionalinis istorinis parkas|Čako kultūra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/353 353] |- | [[Havajų vulkanų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://web.archive.org/web/20170224235652/https://whc.unesco.org/en/list/409 409] |- | [[Montičelas]] ir [[Virdžinijos universitetas]] [[Šarlotsvilis|Šarlotsvilyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/442 442] |- | {{flag|Cameroon}} || [[Dža faunos rezervatas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/407 407] |- | {{flag|Canada}} || [[Gros Morno nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/419 419] |- | rowspan="6" | {{flag|China}} || [[Ming ir Čing dinastijų imperatoriškieji rūmai]] [[Uždraustieji Rūmai|Pekine]] ir [[Mukdeno rūmai|Šenjange]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/439 439] |- | [[Pirmojo Čin imperatoriaus mauzoliejus]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/441 441] |- | [[Mogao urvai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/440 440] |- | [[Tai kalnas]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/437 437] |- | [[Džoukoudianas|Pekino žmogaus vietovė Džoukoudiane]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/449 449] |- | [[Didžioji kinų siena|Didžioji siena]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/438 438] |- | rowspan="6" | {{flag|Mexico}} || [[Meksikas|Istorinis Meksiko centras]] ir [[Šočimilkas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/412 412] |- | [[Oašaka|Istorinis Oašakos centras]] ir [[Monte Albanas|archeologinė Monte Albano vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/415 415] |- | [[Puebla|Istorinis Pueblos centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/416 416] |- | [[Palenkė (miestas)|Ikiispaniškas Palenkės miestas ir nacionalinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/411 411] |- | [[Teotihuakanas|Ikiispaniškas Teotiuakano miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/414 414] |- | [[Sian Kaanas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/410 410] |- | {{flag|Morocco}} || [[Ait Benhadu|Ait Benhadu ksaras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/444 444] |- | {{flag|Oman}} || [[Bahlos fortas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/433 433] |- | {{flag|Peru}} || [[Manu nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/402 402] |- | {{flag|Tanzania}} || [[Kilimandžaro nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/403 403] |- | {{flag|Turkey}} || [[Nemrut Dagas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/448 448] |- | rowspan="2" | {{flag|Hungary}} || [[Budapeštas]] kartu su Dunojaus krantais, [[Budos pilis|Budos pilies kvartalu]] ir [[Andrašio prospektas|Andrašio prospektu]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/400 400] |- | [[Holokė|Senasis Holokės kainas ir jo apylinkės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/401 401] |- | data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Liubekas|Hanzos miestas Liubekas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/272 272] |} == [[1988]] (12-oji sesija, Brazilija) == '''27 nauji objektai''' (19 kultūrinis, 5 gamtinis, 3 mišrūs)<br> {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Kvynslando drėgnieji tropikai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/486 486] |- | {{flag|Central African Republic}} || [[Manovo-Gundos-Sent Floriso nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/475 475] |- | rowspan="5" | {{flag|Greece}} || [[Rodas (miestas)|Viduramžių miestas Rodas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/493 493] |- | [[Meteora]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/455 455] |- | [[Atonas (Graikija)|Atono kalnas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/454 454] |- | [[Salonikai|Salonikų paleokrikščioniški ir bizantiški paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/456 456] |- | [[Asklepijo šventykla Epidaure]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/491 491] |- | {{flag|India}} || [[Nanda Devi nacionalinis parkas|Nanda Devi]] ir [[Gėlių Slėnio nacionalinis parkas|Gėlių Slėnio]] nacionaliniai parkai || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/335 335] |- | {{flag|Spain}} || [[Salamanka|Salamankos senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/381 381] |- | rowspan="2" | {{flag|United Kingdom}} || [[Kenterberio katedra]], [[Šv. Augustino abatija]] ir [[Šv. Martyno bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/496 496] |- | [[Londono Taueris]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/488 488] |- | {{flag|United Kingdom}}<br><small>({{flag|Pitcairn Islands}})</small> '''(P)''' || [[Hendersono sala]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/487 487] |- | {{flag|Cuba}} || [[Valle de los Ingenios|Trinidadas ir Valle de los Ingenios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/460 460] |- | rowspan="2" | {{flag|Mali}} || [[Dženė|Dženės senamiesčiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/116 116] |- | [[Timbuktu]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/119 119] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Guanachuatas|Istorinis Guanachuato miestas ir gretimos kasyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/482 482] |- | [[Čičen Ica|Ikiispaninis miestas Čičen Ica]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/483 483] |- | {{flag|Oman}} || [[Bato, al Chutmo ir al Aino archeologinės vietos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/434 434] |- | {{flag|Peru}} || [[Lima|Limos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/500 500] |- | {{flag|France}} || [[Strasbūras]], [[Grande Île (Strasbūras)|Grande-Île]] ir [[Naujamiestis (Strasbūras)|''Neustadt'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/495 495] |- | rowspan="3" | {{flag|Sri Lanka}} || [[Galė|Galės senamiestis ir jo įtvirtinimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/451 451] |- | [[Kandis|Šventasis Kandžio miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/450 450] |- | [[Sinharadžos miško rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/405 405] |- | rowspan="2" | {{flag|Tunisia}} || [[Kairuanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/499 499] |- | [[Susas|Suso medina]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/498 498] |- | rowspan="2" | {{flag|Turkey}} || [[Hierapolis]]–[[Pamukalė]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/485 485] |- | [[Ksantas]]–[[Letonas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/484 484] |} == [[1989]] (13-oji sesija, Prancūzija) == '''7 nauji objektai''' (4 kultūrinis, 2 gamtinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Greece}} || [[Mistras|Mistro archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/511 511] |- | [[Olimpija|Olimpijos archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/517 517] |- | {{flag|India}} || [[Sančis|Budistų paminklai Sančyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/524 524] |- | {{flag|Mali}} || [[Bandiagaros skardis]] ([[Dogonai|Dogonų]] žemė) || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/516 516] |- | {{flag|Mauritania|1959}} || [[Bank d'Arguin nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/506 506] |- | {{flag|Portugal}} || [[Alkobasos vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/505 505] |- | {{flag|Zambia}} '''(P)'''<br>{{flag|Zimbabwe}} || [[Viktorijos krioklys|Mosi-oa-Tunya / Viktorijos kriokliai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/509 509] |} == [[1990]] (14-oji sesija, Kanada) == '''16 nauji objektai''' (11 kultūrinis, 2 gamtinis, 3 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Bolivia}} || [[Čikitanijos jėzuitų misijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/529 529] |- | {{flag|Dominican Republic}} || [[Santo Domingas|Santo Domingo kolonijinis miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/526 526] |- | rowspan="2" | {{flag|Greece}} || [[Delas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/530 530] |- | [[Dafnio vienuolynas|Dafnio]], [[Hosios Lukas]] ir [[Chijo Nea Moni]] vienuolynai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/537 537] |- | {{flag|Italy}} || [[San Džiminjanas|San Džiminjano istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/550 550] |- | {{flag|China}} || [[Huangšanas|Huangšano kalnas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/547 547] |- | {{flag|Madagascar}} || [[Cinži de Bemarahos gamtinis draustinis|Andrefanos sausieji miškai]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/494 494] |- | rowspan="2" | {{flag|New Zealand}} || [[Te Vahipounamu|Te Wahipounamu – pietvakarinė Naujoji Zelandija]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/551 551] |- | [[Tongariro nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/421 421] |- | {{flag|Peru}} || [[Rio Abiseo nacionalinis parkas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/548 548] |- | data-sort-value="Russia" rowspan="3" | ({{flag|Soviet Union}})<br>{{flag|Russia}} || [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo istorinis centras ir susijusios paminklų grupės]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/540 540] |- | [[Kižai|Kižų pogostas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/544 544] |- | [[Maskvos kremlius|Kremlius]] ir [[Raudonoji aikštė]], [[Maskva]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/545 545] |- | data-sort-value="Ukraine" | ({{flag|Soviet Union}})<br>{{flag|Ukraine}} '''(P)''' || [[Kyjivas]]: [[Sofijos soboras (Kijevas)|Šv. Sofijos soboras ir susiję vienuolyno pastatai]], [[Kijevo Pečorų laura|Kyjivo Pečorų laura]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/527 527] |- | data-sort-value="Uzbekistan" | ({{flag|Soviet Union}})<br>{{flag|Uzbekistan}} '''(P)''' || [[Ičan Kala]] || Kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/543 543] |- | {{flag|Germany}} || [[Potsdamo ir Berlyno rūmai bei parkai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/532 532] |} == [[1991]] (15-oji sesija, Tunisas) == '''22 nauji objektai''' (16 kultūrinis, 6 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Ryklių įlanka|Ryklių įlanka, Vakarų Australija]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/578 578] |- | {{flag|Bolivia}} || [[Sukrė|Istorinis Sukrės miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/566 566] |- | {{flag|Brazil}} || [[Serra da Capivara nacionalinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/606 606] |- | rowspan="4" | {{flag|Indonesia}} || [[Borobuduras|Borobuduro šventyklos kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/592 592] |- | [[Komodo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/609 609] |- | [[Prambananas|Prambanano šventykllų kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/642 642] |- | [[Udžung Kulono nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/608 608] |- | {{flag|Spain}} || [[Pobleto vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/518 518] |- | {{flag|Mexico}} || [[Morelija|Istorinis Morelijos centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/585 585] |- | {{flag|Mozambique}} || [[Mozambikas (miestas)|Mozambiko sala]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/599 599] |- | {{flag|Niger}} || [[Ayro ir Tenerės nacionalinis gamtinis rezervatas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/573 573] |- | rowspan="2" | {{flag|France}} || [[Reimso katedra|Notre-Dame katedra]], [[Sen Remi abatija|buvusioji Sen Remi abatija]] ir [[Tau rūmai]], [[Reimsas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/601 601] |- | [[Paryžius|Paryžius, Senos krantinės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/600 600] |- | {{flag|Romania}} || [[Dunojaus delta]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/588 588] |- | rowspan="2" | {{flag|Finland}} || [[Suomenlina|Suomenlinos tvirtovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/583 583] |- | [[Rauma|Senoji Rauma]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/582 582] |- | {{flag|Sri Lanka}} || [[Dambulos auksinė šventykla|Rangirio Dambulos urvo šventykla]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/561 561] |- | {{flag|Sweden}} || [[Drotningholmas|Drotningholmo karališkoji valda]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/559 559] |- | rowspan="3" | {{flag|Thailand}} || [[Ajutaja|Istorinis Ajutajos miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/576 576] |- | [[Sukotajus|Istorinis Sukotajaus miestas ir susiję istoriniai miestai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/574 574] |- | [[Thungyai-Huai Kha Khaeng laukinės gamtinis draustiniai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/591 591] |- | {{flag|Germany}} || [[Loršo abatija|Loršo abatija ir senasis vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/515 515] |} == [[1992]] (16-oji sesija, JAV) == '''20 nauji objektai''' (16 kultūrinis, 4 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Albania}} || [[Butrintas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/570 570] |- | {{flag|Algeria}} || [[Alžyro citadelė|Alžyro kasba]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/565 565] |- | {{flag|Australia}} || [[Freizerio sala|K'gari (Freizerio sala)]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/630 630] |- | {{flag|Cambodia}} || [[Angkoras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/668 668] |- | rowspan="3" | {{flag|China}} || [[Huanglongas|Huanglongo vaizdinga ir istorinė vietovė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/638 638] |- | [[Dziudžaigou slėnis|Dziudžaigou slėnio vaizdinga ir istorinė vietovė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/637 637] |- | [[Ulingjuanas|Ulingjuano vaizdinga ir istorinė vietovė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/640 640] |- | rowspan="3" | ({{flag|Czechoslovakia}})<br>{{flag|Czech Republic}} || [[Česky Krumlovas|Česky Krumlovo istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/617 617] |- | [[Praha|Prahos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/616 616] |- | [[Telčas|Telčo istorinis centras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/621 621] |- | {{flag|France}} || [[Buržo katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/635 635] |- | {{flag|Germany}} || [[Ramelsbergas|Ramelsbergo kasyklos]], [[Goslaras|Goslaro istorinis miestelis]] ir [[Aukštutinio Harco vandentvarkos sistema]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/623 623] |- | {{flag|Greece}} || [[Pitagorėjas]] and [[Herajas]] [[Samas (sala)|Same]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/595 595] |- | {{flag|Mexico}} || [[El Tachinas|El Tachinas, ikiispaninis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/631 631] |- | {{flag|Poland}} || [[Zamostė|Zamostės senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/564 564] |- | rowspan="3" | {{flag|Russia}} || [[Solovkų salos|Solovkų salų kultūrinis ir istorinis ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/632 632] |- | [[Naugardas|Naugardo istoriniai paminklai ir apylinkės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/604 604] |- | [[Vladimiro ir Suzdalės baltieji paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/633 633] |- | {{flag|Thailand}} || [[Ban Čiangas|Ban Čiango archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/575 575] |- | {{flag|United States}} || [[Taoso Pueblas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/492 492] |} == [[1993]] (17-oji sesija, Kolumbija) == '''33 nauji objektai''' (29 kultūrinis, 4 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Ireland}} || [[Bru na Boinas|Bru na Boinas – archeologinis amsamblis prie Boinės kilpos]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/659 659] |- | {{flag|El Salvador}} || [[Choja de Serenas|Choja de Serenas archeologinė vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/675 675] |- | rowspan="2" | {{flag|Philippines}} || [[Barokinės Filipinų bažnyčios]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/677 677] |- | [[Tubatahos rifų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/653 653] |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Humajuno kapas|Humajuno kapas, Delis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/232 232] |- | [[Kutbo minaretas|Kutbo minaretas ir jo paminklai, Delis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/233 233] |- | rowspan="3" | {{flag|Spain}} || [[Merida|Archeologinis Meridos ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/664 664] |- | [[Šv. Jokūbo kelias|Santjago de Kompostelos kelias: ''Camino Francés'' ir Šiaurinės Ispanijos keliai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/669 669] |- | [[Švč. Gvadelupės Marijos vienuolynas|Švč. Gvadelupės Marijos karališkasis vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/665 665] |- | {{flag|Italy}} || [[Sasi (Matera)|Sasi]] ir [[Rupestro bažnyčių parkas]] [[Matera|Materoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/670 670] |- | rowspan="4" | {{flag|Japan}} || [[Horiūdžis|Budistiniai paminklai Horiūdži vietovėje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/660 660] |- | [[Himedži pilis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/661 661] |- | [[Širakamio kalnai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/663 663] |- | [[Jakušima]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/662 662] |- | {{flag|Yemen}} || [[Zabidas|Istorinis Zabido miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/611 611] |- | rowspan="3" | {{flag|Mexico}} || [[Sakatekas|Istorinis Sakateko centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/676 676] |- | [[Siera de San Fransisko uolų piešiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/714 714] |- | [[El Viskaino biosferos rezervatas|El Viskaino banginių draustinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/554 554] |- | {{flag|Paraguay}} || Jėzuitų misijos [[La Santisima Trinidad de Parana]] ir [[Chesus de Tavarangė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/648 648] |- | rowspan="3" | {{flag|Romania}} || [[Šiaurinės Moldavijos dekoruotos bažnyčios|Moldavijos krašto bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/598 598] |- | [[Horezu vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/597 597] |- | [[Transilvanijos įtvirtintos bažnyčios|Kaimai su įtvirtintomis bažnyčiomis Transilvanijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/596 596] |- | {{flag|Russia}} || [[Sergijevo Lavros Trejybė|Trejybės Sergijevo lavros architektūrinis ansamblis Sergijevo posade]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/657 657] |- | rowspan="3" | {{flag|Slovakia}} || [[Banska Štiavnica|Banska Štiavnicos istorinis miestelis ir technikos paminklai apylinkėse]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/618 618] |- | [[Spišo pilis|Levoča, Spišo pilis ir susiję kultūrinis paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/620 620] |- | [[Vlkolinecas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/622 622] |- | rowspan="2" | {{flag|Sweden}} || [[Birka]] ir [[Hovgordenas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/555 555] |- | [[Engelsbergo geležies gamykla]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/556 556] |- | {{flag|Uzbekistan}} || [[Buchara|Bucharos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/602 602] |- | {{flag|Venezuela}} || [[Santa Ana de Koras|Koras ir jo uostas]] '''(P)'''|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/658 658] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Hujė|Hujės paminklų kompleksas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/678 678] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Maulbrono vienuolynas|Maulbrono vienuolyno kompleksas]] || Kultūrinis || [https://web.archive.org/web/20191119122837/http://whc.unesco.org/en/list/546/ 546] |- | [[Bambergas|Bambergo miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/624 624] |} == [[1994]] (18-oji sesija, Tailandas) == '''29 nauji objektai''' (21 kultūrinis, 8 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || Australijos žinduolių fosilijų radimvietės: [[Riverslėjus]]/[[Narakortas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/698 698] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Ždiaro prie Sazavos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia|Šv. Jono Nepomuko piligriminė bažnyčia Zelena Horoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/690 690] |- | {{flag|Denmark}} || [[Jelingės runų akmenys|Jelingės pilkalniai, runų akmenys ir bažnyčia]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/697 697] |- | rowspan="2" | {{flag|Georgia|1990}} || [[Gelačio vienuolynas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/710 710] |- | [[Mccheta|Mcchetos istoriniai paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/708 708] |- | {{flag|Italy}} || [[Vičenca|Vičenca -Paladijaus miestas]] <small>(1996 m. praplėstas į „[[Vičenca]] ir [[Paladijo Veneto vilos]]“)</small> || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/712 712] |- | {{flag|Spain}} || [[Donjanos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/685 685] |- | {{flag|Japan}} || [[Senojo Kioto istoriniai paminklai]] (Kiotas, [[Udžis]] ir [[Ocu]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/688 688] |- | rowspan="4" | {{flag|China}} || [[Udango kalnai|Senovinių statinių kompleksas Udango kalnuose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/705 705] |- | [[Potala|Istorinis Potalos rūmų ansamblis, Lasa]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/707 707] |- | [[Čengdės vasarvietė|Kalnų vasarvietė ir gretimos šventyklos, Čengdė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/703 703] |- | [[Konfucijaus šventykla (Čiufu)|Konfucijaus šventykla]], [[Konfucijaus kapavietė|kapavietė]] ir [[Kong šeimos valda]] [[Čiufu|Čiufu mieste]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/704 704] |- | {{flag|Colombia}} || [[Los Katios nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/711 711] |- | {{flag|Lithuania}} || [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus istorinis centras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/541 541] |- | {{flag|Luxembourg}} || [[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgo miestas: jo senieji kvartalai ir įtvirtinimai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/699 699] |- | {{flag|Mexico}} || [[Popokatepetlio šlaitų vienuolynai|Ankstyviausieji 16 a. vienuolynai Popokatepetlio šlaituose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/702 702] |- | {{flag|Oman}} || [[Al Vustos gyvosios gamtinis rezervatas|Arabijos oriksų draustinis]] <small>(išbrauktas 2007 m.)</small> || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/654 654] |- | {{flag|Peru}} || [[Naskos piešiniai|Nasikos ir Palpos linijos bei geoglifai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/700 700] |- | {{flag|Russia}} || [[Kolomenskojė|Kolomenskojės Viešpaties Ėmimo Dangun cerkvė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/634 634] |- | {{flag|Finland}} || [[Petejevesio bažnyčia|Petejevesio senoji bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/584 584] |- | rowspan="2" | {{flag|Sweden}} || [[Tanumo uolų raižiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/557 557] |- | [[Skugsčiurkogordenas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/558 558] |- | {{flag|Turkey}} || [[Safranbolu|Safranbolu miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/614 614] |- | rowspan="2" | {{flag|Uganda}} || [[Bvindžio neįžengiamojo miško nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/682 682] |- | [[Ruvenzorio kalnų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/684 684] |- | {{flag|Venezuela}} || [[Kanaimos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/701 701] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Halongo įlanka]] - [[Kat Ba salynas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/672 672] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Kvedlinburgas|Kvedlinburgo kolegijos bažnyčia, pilis ir senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/535 535] |- | [[Fiolklingeno geležies dirbtuvės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/687 687] |} == [[1995]] (19 sesija, Vokietija) == '''29 nauji objektai''' (23 kultūrinis, 6 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Chile}} || [[Rapanujo nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/715 715] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Kutna Hora|Kutna Hora: istorinis miesto senamiestis su Šv. Barboros bažnyčia ir Švč. Sedleco Mergelės katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/732 732] |- | {{flag|Denmark}} || [[Roskildės katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/695 695] |- | {{flag|Philippines}} || [[Filipinų Kordiljerų ryžių terasos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/722 722] |- | rowspan="4" | {{flag|Italy}} || [[Crespi d'Adda]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/730 730] |- | [[Ferara|Ferara, Renesanso miestas]] ir jo [[Po (upė)|Po delta]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/733 733] |- | [[Neapolis|Neapolio istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/726 726] |- | [[Siena (miestas)|Sienos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/717 717] |- | {{flag|Japan}} || [[Širakava|Širakavos]] ir [[Gokajama|Gokajamos]] istoriniai kaimai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/734 734] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Edinburgas|Edinburgo senamiestis ir naujamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/728 728] |- | {{flag|United Kingdom}}<br><small>([[Tristanas da Kunja]])</small> '''(P)''' || [[Gofo sala|Gofas ir nepasiekiamosios salos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/740 740] |- | {{flag|United States}} || [[Karlsbado urvų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/721 721] |- | {{flag|Canada}} || [[Lunenbergas|Lunenbergo senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/741 741] |- | {{flag|Canada}}<br>{{flag|United States}} || [[Votertono ledyno tarptautinis taikos parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/354 354] |- | rowspan="3" | {{flag|Colombia}} || [[Santa Krus de Momposas|Santa Kruz de Momposo istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/742 742] |- | [[Tieradentro nacionalinis archeologinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/743 743] |- | [[San Agustino archeologinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/744 744] |- | {{flag|Laos}} || [[Luang Prabangas|Luang Prabango miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/479 479] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Šoklandas|Šoklandas ir apylinkės]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/739 739] |- | rowspan="3" | {{flag|South Korea}} || [[Heinsa|Heinsa šventyklos Džanggjong Pandžonas, ''Tripitaka Koreana'' atspaudų saugykla]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/737 737] |- | [[Džongmjo šventykla]]|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/738 738] |- | [[Sokguramo urvas]] ir [[Bulguksa|Bulguksa šventykla]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/736 736] |- | {{flag|Portugal}} || [[Sintra|Sintros kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/723 723] |- | {{flag|France}} || [[Avinjonas|Istorinis Avinjono centras]]: [[Popiežiaus rūmai]], [[Vyskupų ansamblis]] ir [[Avinjono tiltas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/228 228] |- | {{flag|Russia}} || [[Komijos pirmykščiai miškai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/719 719] |- | {{flag|Sweden}} || [[Visbis|Hanzos miestas Visbis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/731 731] |- | {{flag|Uruguay}} || [[Kolonija del Sakramentas|Kolonija del Sakramento miesto istorinis kvartalas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/747 747] |- | {{flag|Hungary}}<br>{{flag|Slovakia}} || [[Agteleko nacionalinis parkas|Agteleko karsto]] ir [[Slovako karstas|Slovako karsto]] urvai || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/725 725] |- | {{flag|Germany}} || [[Meselio fosilijų radimvietė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/720 720] |} == [[1996]] (20-oji sesija, Meksika) == '''37 nauji objektai''' (30 kultūrinis, 5 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Ireland}} || [[Didysis Skeligas|Sceilg Mhichíl]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/757 757] |- | {{flag|Armenia}} || [[Achpato vienuolynas|Achpato]] ir [[Sanahino vienuolynas|Sanahino]] vienuolynai '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/777 777] |- | rowspan="2" | {{flag|Austria}} || [[Zalcburgas|Zalcburgo miesto istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/784 784] |- | [[Šenbruno rūmai|Šionbriuno rūmai ir sodas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/786 786] |- | {{flag|Belize}} || [[Belizo barjerinis rifas|Belizo barjerinio rifo rezervatų sistema]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/764 764] |- | {{flag|Benin}}<br>{{flag|Burkina Faso}}<br>{{flag|Niger}} || [[W nacionalinis parkas|W]]-[[Arlio ncionalinis parkas|Arlio]]-[[Pendžario nacionalinis parkas|Pendžario]] kompleksas || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/749 749] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Lednicė]]s–[[Valticė]]s kultūrinis kraštovaizdis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/763 763] |- | {{flag|Georgia|1990}} || [[Aukštutinė Svanetija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/709 709] |- | {{flag|Greece}} || [[Vergina|Aigai archeologinė vietovė (Vergina)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/780 780] |- | {{flag|Indonesia}} || [[Sangiranas|Sangirano ankstyvojo žmogaus vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/593 593] |- | rowspan="4" | {{flag|Italy}} || [[Kastel del Montė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/398 398] |- | [[Ravena|Ankstyvųjų krikščionių vietovės Ravenoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/788 788] |- | [[Pjenca|Pjencos miesto istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/789 789] |- | [[Alberobelas|Alberobelo ''trulli'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/787 787] |- | rowspan="2" | {{flag|Spain}} || [[Kuenka|Istorinis siena apjuostas Kuenkos miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/781 781] |- | [[Lonja de la Seda|La Lonja de la Seda de Valencia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/782 782] |- | rowspan="2" | {{flag|Japan}} || [[Hirošimos taikos memorialas|Hirošimos taikos memorialas (Genbaku Dome)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/775 775] |- | [[Icukušima|Icukušimos šintoistinė maldykla]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/776 776] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Lušano nacionalinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/778 778] |- | [[Emei kalnas|Emei kalno]] vaizdinga vietovė, kartu su [[Didysis Lešano buda|Didžiojo Lešano budos]] vaizdinga vietove || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/779 779] |- | {{flag|Mauritania|1959}} || Senoviniai [[Uadanas|Uadano]], [[Šingetis|Šingečio]], [[Tišitas|Tišito]] ir [[Ualata|Ualatos]] [[ksaras|ksurai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/750 750] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Keretaras|Keretaro istorinių paminklų vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/792 792] |- | [[Ušmalis|Ušmalio ikiispaninis miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/791 791] |- | {{flag|Morocco}} || [[Meknesas|Istorinis Mekneso miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/793 793] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Stelling van Amsterdam|Amsterdamo gynybos linija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/759 759] |- | {{flag|Portugal}} || [[Portas|Istorinis Oporto centras]], [[Liudviko I tiltas]] ir [[Sera do Pilaro vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/755 755] |- | {{flag|France}} || [[Midi kanalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/770 770] |- | rowspan="2" | {{flag|Russia}} || [[Baikalo ežeras]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/754 754] |- | [[Kamčiatkos ugnikalniai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/765 765] |- | {{flag|Finland}} || [[Verla|Verlos medienos dirbtuvės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/751 751] |- | rowspan="2" | {{flag|Sweden}} || [[Gamelstadas|Gamelstado bažnytkaimis Luleo]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/762 762] |- | [[Laponija|Laponijos vietovė]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/774 774] |- | {{flag|Hungary}} || [[Panonhalmos abatija|Tūkstantmetė benediktinų abatija Panonhalmoje ir jos gamtinė aplinka]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/758 758] |- | rowspan="3" | {{flag|Germany}} || [[Bauhausas|Bauhausas ir jo vietovės Veimare, Desau ir Bernau]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/729 729] |- | [[Kelno katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/292 292] |- | [[Liuterio atminimo vietos]] [[Eislėbenas|Eislėbene]] ir [[Vitenbergas|Vitenberge]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/783 783] |- | data-sort-value="DR Congo" | ({{flag|Zaire}})<br>{{flag|Democratic Republic of the Congo}} || [[Okapijų laukinės gamtinis rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/718 718] |} == [[1997]] (21-oji sesija, Italija) == '''46 nauji objektai''' (38 kultūrinis, 7 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Australia}} || [[Herdas ir Makdonaldas|Herdo ir Makdonaldo salos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/577 577] |- | [[Makvorio sala]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/629 629] |- | {{flag|Austria}} || [[Halštatas|Halštato]]-[[Aukštasis Dachšteinas|Dachšteino]] / [[Zalckamergutas|Zalckamerguto]] kultūrinis kraštovaizdis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/806 806] |- | {{flag|Bangladesh}} || [[Sundarbanai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/798 798] |- | {{flag|Brazil}} || [[San Luisas|San Luiso istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/821 821] |- | {{flag|Dominica}} || [[Morn Trua Pitono nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/814 814] |- | {{flag|Estonia}} || [[Talinas|Talino istorinis centras (senamiestis)]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/822 822] |- | rowspan="3" | {{flag|Spain}} || [[Las Médulas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/803 803] |- | [[Katalonų muzikos rūmai|Palau de la Música Catalana]] ir [[Sant Pau ligoninė]], [[Barselona]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/804 804] |- | [[San Miljan de la Kogolijos vienuolynai|San Miljan Juso ir Suso vienuolynai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/805 805] |- | rowspan="10" | {{flag|Italy}} || [[Kasertos rūmai|18-ojo amžiaus karališkieji rūmai Kasertoje su parku]], [[Vanvitelio akvedukas]] ir [[San Leučijo kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/549 549] |- | [[Agridžentas|Agridžento archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/831 831] |- | [[Pompėja|Pompėjų]], [[Herkulanumas|Herkulanumo]] ir [[Tore Anunciata]] archeolinės vietovės || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/829 829] |- | [[Paduvos botanikos sodas|Botanikos sodas (Orto Botanico), Paduva]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/824 824] |- | [[Modenos katedra|Katedral]], [[Torre Civica]] ir [[Modenos rūmai|''Piazza Grande'']], [[Modena]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/827 827] |- | [[Amalfio krantas|Costiera Amalfitana]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/830 830] |- | [[Porto Venerė]], [[Činkve Terė]] ir salos ([[Palmarija]], [[Tinas]] ir [[Tinetas]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/826 826] |- | [[Savojų karališkosios dinastijos rezidencijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/823 823] |- | [[Su Nuraksi di Baruminis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/833 833] |- | [[Kazalės romėnų vila]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/832 832] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Grinvičas|Jūrinis Grinvičas]] || Kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/795 795] |- | rowspan="2" | {{flag|Kenya}} || [[Turkanos ežero nacionaliniai parkai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/801 801] |- | [[Kenijos kalno nacionalinis parkas|Kenijos kalno nacionalinis parkas / natūralus miškas]] '''(P)''' || Gamtinis ||| [https://whc.unesco.org/en/list/800 800] |- | rowspan="3" | {{flag|China}} || [[Pingjao|Senovinis Pingjao miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/812 812] |- | [[Sudžou sodai|Klasikiniai Sudžou sodai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/813 813] |- | [[Lidziangas|Lidziango senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/811 811] |- | {{flag|Costa Rica}} || [[Kokosų salos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/820 820] |- | rowspan="2" | {{flag|Croatia}} || [[Eufrazijaus bazilika|Eufrazijaus bazilikos vyskupų rūmai]] [[Porečas|Porečo istoriniame centre]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/809 809] |- | [[Trogiras|Trogiro istorinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/810 810] |- | {{flag|Cuba}} || [[San Pedro de la Rokos piis]], [[Kubos Santjagas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/841 841] |- | {{flag|Latvia}} || [[Rygos senamiestis|Rygos istorinis centras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/852 852] |- | rowspan="2" | {{flag|Poland}} || [[Marienburgo pilis|Teotonų ordino pilis Malborke]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/847 847] |- | [[Torunė|Viduramžių miestas Torunė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/835 835] |- | {{flag|Mexico}} || [[Hospicio Cabañas]], [[Gvadalachara]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/815 815] |- | rowspan="2" | {{flag|Morocco}} || [[Volubilis|Volubilio archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/836 836] |- | [[Tetuanas|Tetuano medina (ankščiau žinoma kaip Titavinas)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/837 837] |- | {{flag|Nepal}} || [[Lumbinis|Lumbinis, Viešpaties Budos gimimo vieta]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/666 666] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Kinderdijko vėjo malūnai|Malūnų tinklas Kinderdijke-Elshoute]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/818 818] |- | {{flag|Netherlands}}<br><small>({{flag|Curaçao}})</small> '''(P)''' || [[Vilemstadas|Vilemstado istorinė teritorija, vidinis miestas ir uostas]], [[Kiurasao]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/819 819] |- | {{flag|Pakistan}} || [[Rohto tvirtovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/586 586] |- | {{flag|Panama}} || [[Senoji Panama|Senosios Panamos archeologinė vietovė]] ir [[Kasko Viecho (Panama)|Istorinis Panamos rajonas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/790 790] |- | rowspan="2" | {{flag|South Korea}} || [[Čangdoko rūmai|Čangdoko rūmų kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/816 816] |- | [[Huasongo tvirtovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/817 817] |- | {{flag|France}} || [[Karkasonas|Istorinis įtvirtintas Karkasono miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/345 345] |- | {{flag|France}}<br>{{flag|Spain}} || [[Perdido kalnas|Pirėnai - ''Mont Perdu'']] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/773 773] |- | {{flag|Tunisia}} || [[Duga|Duga / Thuga]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/794 794] |} == [[1998]] (22-oji sesija, Japonija) == '''30 nauji objektai''' (27 kultūrinis, 3 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Austria}} || [[Semeringo geležinkelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/785 785] |- | rowspan="3" | {{flag|Belgium}} || [[Flandrijos beginažai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/855 855] |- | [[Gran Plasas|Gran Plasas, Briuselis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/857 857] |- | [[Centrinio kanalo šliuzai|Keturi Centrinio kanalo šliuzai bei jų apylinkės]], [[La Luvjeras]] ir [[Le Rė]] ([[Heno]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/856 856] |- | {{flag|Bolivia}} || [[Samaipatos fortas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/883 883] |- | rowspan="2" | {{flag|Czech Republic}} || [[Kromeržyžo arkivyskupo rūmai|Kromeržyžo sodai ir pilis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/860 860] |- | [[Holašovicė|Istorinis Holašovicės kaimas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/861 861] |- | rowspan="2" | {{flag|Spain}} || [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/874 874] |- | [[Alkala de Henaresas|Alkala de Henasero universitetas ir istorinis kvartalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/876 876] |- | rowspan="3" | {{flag|Italy}} || [[Akvilėja|Akvilėjos archeologinė teritorija ir Patriarchų bazilika]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/825 825] |- | [[Čilento, Diano slėnio ir Alburnio nacionalinis parkas]] su [[Pestumas|Pestumo]], [[Velija|Velijos]], ir [[Padula|Padulos]] archeologinėmis vietovėmis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/842 842] |- | [[Urbinas|Urbino istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/828 828] |- | {{flag|Japan}} || [[Naros istoriniai paminklai|Senosios Naros istoriniai paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/870 870] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Vasaros rūmai|Vasaros rūmai, Imperatoriškieji sodai Pekine]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/880 880] |- | [[Dangaus šventykla|Dangaus šventykla: imperatoriškasis aukojimo altorius Pekine]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/881 881] |- | {{flag|Cyprus}} || [[Chirokitija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/848 848] |- | {{flag|Lebanon}} || [[Kadišos slėnis|Vadi Kadiša (Šventasis slėnis)]] ir [[Dievo kedrai|Dievo kedrų miškas (Horsh Arz el-Rab)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/850 850] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Pakimė|Pakimės archeologinė teritorija, Casas Grandes]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/560 560] |- | [[Tlakotalpanas|Tlakotalpano istoriniai paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/862 862] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Vaudos pumpavimo stotis|Ir.D.F. Woudagemaal (Vaudos garinė pompavimo stotis)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/867 867] |- | {{flag|New Zealand}} || [[Naujosios Zelandijos subantarktinės salos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/877 877] |- | {{flag|Portugal}}<br>{{flag|Spain}} || [[Koa slėnis|Priešistorinnės uolų meno vietovės Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/866 866] |- | rowspan="2" | {{flag|France}} || [[Lionas|Istorinė Liono vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/872 872] |- | [[Šv. Jokūbo kelias|Šv. Jokūbo keliai Prancūzijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/868 868] |- | {{flag|Russia}} || [[Auksiniai Altajaus kalnai]] || Gamtinis ||| [https://whc.unesco.org/en/list/768 768] |- | {{flag|Solomon Islands}} || [[Rytų Renelis]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/854 854] |- | {{flag|Sweden}} || [[Karlskrona|Karskronos jūrinis uostas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/871 871] |- | {{flag|Turkey}} || [[Troja|Archeologinė Trojos vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/849 849] |- | {{flag|Ukraine}} || [[Lvivas|Lvivas - istorinio centro ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/865 865] |- | {{flag|Germany}} || [[Veimaras|Klasikinis Veimaras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/846 846] |} == [[1999]] (23-ioji sesija, Marokas) == '''48 nauji objektai''' (35 kultūrinis, 11 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Argentina}} || [[Kueva de las Manos|Cueva de las Manos, Río Pinturas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/936 936] |- | [[Valdeso pusiasalis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/937 937] |- | {{flag|Austria}} || [[Gracas|Graco miestas]] – istorinis centras ir [[Egenbergo pilis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/931 931] |- | {{flag|Belgium}} || [[Flandrijos ir Valonijos varpinės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/943 943] |- | rowspan="3" | {{flag|Brazil}} || [[Sera do Maras|Atlanto miškų pietrytiniai rezervatai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/893 893] |- | [[Atradimų kranto Atlanto miškų rezervatai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/892 892] |- | [[Diamantina|Diamantinos miestelio istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/890 890] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Litomyšlio pilis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/901 901] |- | {{flag|Ecuador}} || [[Kuenka (Ekvadoras)|Santa Ana de los Ríos de Cuenca isorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/863 863] |- | rowspan="2" | {{flag|Philippines}} || [[Viganas|Istorinis Vigano miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/502 502] |- | [[Puerto Prinsesos požeminės upės nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/652 652] |- | rowspan="2" | {{flag|Greece}} || [[Mikėnai|Mikėnų]] ir [[Tirintas|Tirinto]] archeologinės vietovės || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/941 941] |- | Istorinis centras ('''Chorá'') su [[Šv. Jono Teologo vienuolynas|Šv. Jono Teologo vienuolynu]] ir [[Apokalipsės urvas|Apokalipsės urvu]] [[Patmas|Patmo saloje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/942 942] |- | {{flag|Hungary}} || [[Hortobadis|Hortobadžio nacionalinis parkas - ''Puszta'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/474 474] |- | {{flag|India}} || [[Indijos kalnų geležinkeliai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/944 944] |- | {{flag|Indonesia}} || [[Lorenco nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/955 955] |- | rowspan="2" | {{flag|Spain}} || [[Ibiza|Ibiza, bioivairovė ir kultūra]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/417 417] |- | [[San Kristobal de la Lagūna|San Cristobal de La Laguna]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/929 929] |- | {{flag|Italy}} || [[Adriano vila|Villa Adriana]] ([[Tivolis]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/907 907] |- | {{flag|Japan}} || [[Niko šventvietės ir šventyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/913 913] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Neolitinio Orknio širdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/514 514] |- | {{flag|Canada}} || [[Migvašos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/686 686] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Dadzu uolų skulptūros]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/912 912] |- | [[Uji kalnas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/911 911] |- | {{flag|Costa Rica}} || [[Gvanakastės saugoma teritorija]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/928 928] |- | rowspan="2" | {{flag|Cuba}} || [[Desembarko del Granmos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/889 889] |- | [[Vinjaleso slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/840 840] |- | {{flag|Poland}} || [[Zebžydovos Kalvarija|Zebžydovos Kalvarija: manierizmo architektūra ir parko kraštovaizdžio kompleksas bei piligrimų parkas]] || Kultūrinis ||| [https://whc.unesco.org/en/list/905 905] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Šočikalkas|Šočikalko zonos alrcheoliginiai paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/939 939] |- | [[Kampečė|Istorinis įvirtintas Kampečės miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/895 895] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Bemsteris|Droogmakerij de Beemster (Bemsterio polderis)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/899 899] |- | {{flag|Nigeria}} || [[Sukuro kultūrinis kraštovaizdis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/938 938] |- | rowspan="3" | {{flag|South Africa}} || [[Žmonijos lopšys|Suakmenėjusių hominidų vietovės Pietų Afrikoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/915 915] |- | [[Isimangaliso šlapynių parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/914 914] |- | [[Robeno sala]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/916 916] |- | {{flag|Portugal}} || [[Laurisilva]] [[Madeira|Madeiroje]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/934 934] |- | {{flag|France}} || [[Sent Emiljonas|Sent Emiljono valda]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/932 932] |- | rowspan="3" | {{flag|Romania}} || [[Dakų tvirtovės Oreštijės kalnuose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/906 906] |- | [[Sigišoara|Sigišoaros istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/902 902] |- | [[Maramurešo medinės bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/904 904] |- | {{flag|Russia}} || [[Vakarų Kaukazas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/900 900] |- | {{flag|Saint Kitts and Nevis}} || [[Brimstoun Hilo tvirtovės nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/910 910] |- | {{flag|Finland}} || [[Samalahdenmekis|Samalahdenmekio bronzos amžiaus laidojimo vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/579 579] |- | {{flag|Turkmenistan}} || [[Mervas|Valstybinis istorinis ir kultūrinis parkas "Senasis Mervas"]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/886 886] |- | rowspan="2" | {{flag|Vietnam}} || [[Hojanas|Senovinis Hojano miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/948 948] |- | [[Mišonas|Mišono draustinis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/949 949] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Muziejų sala|Museumsinsel (Muziejų sala), Berlynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/896 896] |- | [[Vartburgo pilis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/897 897] |} == [[2000]] (24-oji sesija, Australija) == '''61 nauji objektai''' (50 kultūrinis, 10 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Argentina}} || [[Isčigualastas]] / [[Talampajos nacionalinis parkas|Talampajos]] gamtinis parkai || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/966 966] |- | [[Kordobos jėzuitų kvartalas ir stotys]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/995 995] |- | rowspan="2" | {{flag|Armenia}} || [[Ečmiadzino katedra]] ir [[Vaharšapatas|bažnyčios]], [[Zvartnoco katedra|Zvartnoco archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1011 1011] |- | [[Gegardo vienuolynas]] ir [[Aukštutinis Azato slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/960 960] |- | {{flag|Australia}} || [[Mėlynieji kalnai (Australija)|Ddžioji Mėlynųjų kalnų zona]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/917 917] |- | {{flag|Austria}} || [[Vachau|Vachau kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/970 970] |- | {{flag|Azerbaijan}} || [[Baku|Įtvirtintas Baku miestas]] su [[Širvanšachų rūmai]]s ir [[Mergelės bokštas|Mergelės bokštu]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/958 958] |- | {{flag|Belarus}} || [[Myriaus pilis|Myriaus pilies kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/625 625] |- | rowspan="4" | {{flag|Belgium}} || [[Briugė|Istorinis Briugės centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/996 996] |- | [[Voktoro Hortos architektūra|Archtekto Viktoro Hortos didieji miesto namai (Briuselis)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1005 1005] |- | [[Spjenas|Neolitinės titnago kasyklos Spjene (Monsas)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1006 1006] |- | [[Turnė katedra|TUrnė Notrdamo katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1009 1009] |- | rowspan="2" | {{flag|Bolivia}} || [[Noel Kempff Mercado nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/967 967] |- | [[Tiuanakas|''Tiwanaku'': dvasinis ir politinis Tiuanako kultūrinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/567 567] |- | rowspan="2" | {{flag|Brazil}} || [[Žau nacionalinis parkas|Centrinės Amazonės apsaugos kompleksas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/998 998] |- | [[Pantanalis|Pantanalio apsaugos sritis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/999 999] |- | {{flag|Chile}} || [[Čilojės bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/971 971] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Olomouco Šv. Trejybės kolona]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/859 859] |- | {{flag|Denmark}} || [[Kronborgas|Kronborgo pilis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/696 696] |- | rowspan="5" | {{flag|Spain}} || [[Tarakonas (miestas)|Archaeologinis Tarako ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/875 875] |- | [[Atapuerka|Atapuerkos archaeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/989 989] |- | [[Boi slėnio romaniškosios katalonų bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/988 988] |- | [[Elčės palmių giraitė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/930 930] |- | [[Lugas|Lugo romėniškosios sienos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/987 987] |- | rowspan="3" | {{flag|Italy}} || [[Asyžius]], [[Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika|Šv. Pranciškaus bazilika]] ir kitos pranciškonų vietovės || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/990 990] |- | [[Verona|Veronos miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/797 797] |- | [[Lipario salos|Isole Eolie (Eolijos salos)]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/908 908] |- | {{flag|Japan}} || [[Gusuku vietovės ir susiję Riūkiū karalystės teritorijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/972 972] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Blenavonas|Blenavono pramoninis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/984 984] |- |{{flag|United Kingdom}}<br><small>({{flag|Bermuda}})</small> '''(P)''' || [[Sent Džordžas (Bermuda)|Istorinis Sent Džordžo miestelis ir susijusios gynybinės sistemos Bermuduose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/983 983] |- | rowspan="4" | {{flag|China}} || [[Senoviniai kaimai pietų Anhujuje]] – [[Sidi]] ir [[Hongcunas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1002 1002] |- | [[Ming ir Čing dinastijų imperatorškieji kapai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1004 1004] |- | [[Longmeno urvai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1003 1003] |- | [[Čingčengas|Čingčengo kalnas]] ir [[Dudziangjanas|Dudziangjano irigacinė sistema]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1001 1001] |- | {{flag|Croatia}} || [[Šibeniko šv. Jokūbo katedra|Šv. Jokūbo katedra Šibenike]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/963 963] |- | {{flag|Cuba}} || [[Pirmosios kavos plantacijos pietryčių Kuboje|Pirmųjų kavos plantacijų pietryčių Kuboje archeologinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1008 1008] |- | {{flag|Lesotho|1987}} '''(P)'''<br>{{flag|South Africa}} || [[Maločio-Drakensbergo parkas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/985 985] |- | {{flag|Lithuania}}<br>{{flag|Russia}} || [[Kuršių nerija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/994 994] |- | rowspan="2" | {{flag|Malaysia}} || [[Gunung Mulu nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://web.archive.org/web/20151016060027/https://whc.unesco.org/en/list/1013 1013] |- | [[Kinabalu parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://web.archive.org/web/20160520123303/https://whc.unesco.org/en/list/1012 1012] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Rietveldo Šrioderio namas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/965 965] |- | {{flag|Nicaragua}} || [[Senasis Leonas|Senojo Leono griuvėsiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/613 613] |- | {{flag|Oman}} || [[Ladano žemė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1010 1010] |- | {{flag|Peru}} || [[Arekipa|Istorinis Arekipos miesto centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1016 1016] |- | rowspan="2" | {{flag|South Korea}} || [[Gočangas|Gočango]], [[Huasunas|Huasuno]] ir [[Ganghua]] dolmenų vietovės || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/977 977] |- | [[Gjongdžu|Gjeongdžu istorinės vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/976 976] |- | {{flag|France}} || [[Luaros slėnis|Luaros slėnis tarp Sully-sur-Loire ir Chalonnes]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/933 933] |- | rowspan="2" | {{flag|Russia}} || [[Feraponto vienuolynas|Feraponto vienuolyno ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/982 982] |- | [[Kazanės kremlius|Istorinis ir architektūrinis Kazanės kremliaus kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/980 980] |- | {{flag|Senegal}} || [[Sen Lui|Sen Lui sala]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/956 956] |- | {{flag|Slovakia}} || [[Bardejovas|Bardejovo miestelio apsaugos rezervatas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/973 973] |- | {{flag|Suriname}} || [[Centrinio Surinamo gamtinis rezervatas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1017 1017] |- | {{flag|Sweden}} || [[Aukštasis krantas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/898 898] |- | {{flag|Sweden}} || [[Elandas|Pietų Elando žemės ūkio kraštovaizdis]] || Kultūrinis ||| [https://whc.unesco.org/en/list/968 968] |- | {{flag|Switzerland}} || [[Belinconos pilys|Trys pilys]] ir gynybinė siena prekybiniame [[Belincona|Belinconos]] miestelyje || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/884 884] |- | {{flag|Tanzania}} || [[Stountaunas|Zanzibaro akmeninis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/173 173] |- | {{flag|Uzbekistan}} || [[Šachrisabzas|Istorinis Šachrisabzo centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/885 885] |- | {{flag|Venezuela}} || [[Karakaso universitetas|Karakaso universitetinis miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/986 986] |- | {{flag|Hungary}} || [[Pėčas|Pėčo (Sopianų) ankstyvųjų krikščionių nekropolis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/853 853] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Desau-Verlico sodų karalija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/534 534] |- | [[Reichenau sala|Vienuoliškoji Reichenau sala]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/974 974] |} == [[2001]] (25-oji sesija, Suomija) == '''31 nauji objektai''' (25 kultūrinis, 6 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Austria}} || [[Viena|Vienos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1033 1033] |- | {{flag|Austria}}<br>{{flag|Hungary}} || [[Noizydlio ežeras|Fertės / Noizydlio kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/772 772] |- | {{flag|Botswana}} || [[Codilas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1021 1021] |- | rowspan="3" | {{flag|Brazil}} || Brazilijos Atlanto salos: [[Fernando de Noronija|Fernando de Noronijos]] ir [[Rokos atolas|Rokos atolo]] rezervatai || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1000 1000] |- | Serado apsaugotosios vietovės: [[Šapada dos Veadeiroso nacionalinis parkas|Šapada dos Veadeiroso]] ir [[Emaso nacionalinis parkas|Emaso]] nacionaliniai parkai || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1035 1035] |- | [[Gojasas|Istorinis Gojaso miestelio centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/993 993] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Tugendhato vila]] [[Brno]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1052 1052] |- | {{flag|Spain}} || [[Aranchuesas|Aranchueso kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1044 1044] |- | {{flag|Italy}} || [[Vila d'Estė]], Tivolis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1025 1025] |- | rowspan="2" | {{flag|Israel}} || [[Masada]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1040 1040] |- | [[Akas|Senasis Akrės miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1042 1042] |- | rowspan="4" | {{flag|United Kingdom}} || [[Dervento slėnio gamyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1030 1030] |- | [[Juros periodo krantas|Dorsetas ir Rytų Devono krantas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1029 1029] |- | [[Niu Lanarkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/429 429] |- | [[Saltairas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1028 1028] |- | {{flag|China}} || [[Jungango urvai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1039 1039] |- | {{flag|Kenya}} || [[Lamu (miestas)|Lamu senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1055 1055] |- | {{flag|Cuba}} || [[Aleksandro fon Humbolto nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/839 839] |- | {{flag|Laos}} || [[Vat Pu|Vat Pu ir susiję senovinės gyvenvietės Čampasako kultūriniame kraštovaizdyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/481 481] |- | {{flag|Poland}} || [[Taikos bažnyčios|Taikos bažnyčios Jawore ir Svidnicoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1054 1054] |- | {{flag|Madagascar}} || [[Ambohimanga|Karališkoji Ambohimangos kalva]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/950 950] |- | {{flag|Morocco}} || [[Savira|Esaviros medina (senasis Mogadoras)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/753 753] |- | rowspan="2" | {{flag|Portugal}} || [[Alto Duro|Alto Duro vynų regionas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1046 1046] |- | [[Gimarainsas|Istorinis Gimarainso centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1031 1031] |- | {{flag|France}} || [[Provenas|Provenas, viduramžių mugių miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/873 873] |- | {{flag|Russia}} || [[Sichote Alinio rezervatas|Centrinis Sichotė Alinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/766 766] |- | {{flag|Sweden}} || [[Faluno kasykla|Didžiojo Vario kalno kasyklos teritorija Falune]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1027 1027] |- | {{flag|Switzerland}} || [[Alečo ledynas|Šveicarijos Alpės Jungfrau-Aleče]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1037 1037] |- | {{flag|Uganda}} || [[Bugandos karalių kapai|Bugandos karalių kapai Kasubyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1022 1022] |- | {{flag|Uzbekistan}} || [[Samarkandas|Samarkandas – kultūrų kryžkelė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/603 603] |- | {{flag|Germany}} || [[Colveraino kasyklos|Colveraino anglių kasyklų pramoninis kompleksas Esene]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/975 975] |} == [[2002]] (26-oji sesija, Vengrija) == '''9 nauji objektai''' (8 kultūrinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Afghanistan|2002}} || [[Džamo minaretas|Džamo minaretas ir archeologinės liekanos]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/211 211] |- | {{flag|Egypt}} || [[Šv. Kotrynos vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/954 954] |- | {{flag|India}} || [[Mahabodhio šventykla|Mahabodhio šventyklos kompleksas Bodh Gajoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1056 1056] |- | {{flag|Italy}} || [[Val di Notas|Vėlyvojo baroko miesteliai Val di Note (pietryčių Sicilijoje)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1024 1024] |- | {{flag|Mexico}} || [[Kalakmulis|Kalakmulio senovinis majų miestas ir saugomi tropiniai miškai Kampečėje]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1061 1061] |- | {{flag|Suriname}} || [[Paramaribas|Istorinis vidinis Paramaribo miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/940 940] |- | {{flag|Hungary}} || [[Tokajaus vynuogynai|Tokajaus vynų regiono istorinis kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1063 1063] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Štralzundas|Štralzundo]] ir [[Vismaras|Vismaro]] istorinis centras || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1067 1067] |- | [[Reino tarpeklis|Aukštutinis Reino vidurupio slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1066 1066] |} == [[2003]] (27-oji sesija, Prancūzija) == '''24 nauji objektai''' (19 kultūrinis, 5 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Nr. |- | {{flag|Afghanistan|2002}} || [[Bamijano budos|Bamijano slėnio kultūrinis kraštovaizdis ir archeologiniai likučiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/208 208] |- | {{flag|Argentina}} || [[Kebrada de Humahuaka|Kebrada de Umauaka]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1116 1116] |- | {{flag|Australia}} || [[Purnululu nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1094 1094] |- | {{flag|Chile}} || [[Valparaisas|Jūrinio uosto Valparaiso istorinis kvartalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/959 959] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Tršebyčius|Tršebyčiaus žydų kvartalas]] ir [[Šv. Prokopijaus bazilika]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1078 1078] |- | {{flag|Gambia}} || [[Džeimso sala|Kunta Kinteho sala ir susiję vietovės]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/761 761] |- | {{flag|India}} || [[Bhimbetkos olų būstai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/925 925] |- | {{flag|Iran}} || [[Tachte Soleimanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1077 1077] |- | {{flag|Iraq|1991}} || [[Ašūras|Ašūras (''Qal'at Sherqat'')]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1130 1130] |- | {{flag|Spain}} || [[Ubeda|Ubedos]] ir [[Baesa|Baesos]] monumentalūs renesansiniai ansambliai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/522 522] |- | {{flag|Italy}} || [[Sakri Monti|''Sacri Monti'' Pjemonte ir Lombardijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1068 1068] |- | {{flag|Italy}}<br>{{flag|Switzerland}} || [[San Džordžijo kalnas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1090 1090] |- | {{flag|Israel}} || [[Baltasis miestas (Tel Avivas)|Baltasis Tel Avivo miestas – modernizmo judėjimas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1096 1096] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Kju karališkieji sodai|Karališkieji botanikos sodai, Kju]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1084 1084] |- | {{flag|Kazakhstan}} || [[Chodža Achmedo Jasavio mauzoliejus]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1103 1103] |- | {{flag|China}} || [[Trys lygiagrečios upės|Trys lygiagrečios upės Junano saugomose teritorijose]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1083 1083] |- | {{flag|Poland}} || [[Pietinės Mažosios Lenkijos medinės bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1053 1053] |- | {{flag|Mexico}} || [[Siera Gordos pranciškonų misijos|Siera Gordos de Keretaro pranciškonų misijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1079 1079] |- | {{flag|Mongolia}} '''(P)'''<br>{{flag|Russia}} || [[Ubsu Nūro dubuma]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/769 769] |- | {{flag|South Africa}} || [[Mapungubvė|Mapungubvės kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1099 1099] |- | {{flag|Russia}} || [[Derbentas|Derbento citadelė, senamiestis ir tvirtovės statiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1070 1070] |- | {{flag|Sudan}} || [[Džebel Barkalis]] ir [[Napatos regiono vietovės]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1073 1073] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Phongnakebango nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/951 951] |- | {{flag|Zimbabwe}} || [[Matobo kalvos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/306 306] |} == [[2004]] (28-oji sesija, Kinija) == '''34 nauji objektai''' (29 kult8ros, 5 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Andorra}} || [[Madriu-Perafita-Klaroro slėnis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1160 1160] |- | {{flag|Australia}} || [[Karališkieji parodų rūmai]] ir [[Karltono sodai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1131 1131] |- | {{flag|Benin}}<br>{{flag|Togo}} '''(P)''' || [[Kutamaku|Kutamaku, batamaribų žemė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1140 1140] |- | {{flag|Denmark}}<br><small>({{flag|Greenland}})</small> '''(P)''' || [[Ilulisato ledo fjordas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1149 1149] |- | {{flag|Iceland}} || [[Tingvedliro nacionalinis parkas|''Þingvellir'' nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1152 1152] |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Čampanero-Pavagadho archeologinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1101 1101] |- | [[Čhatrapačio Šivadžio geležinkelio stotis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/945 945] |- | {{flag|Indonesia}} || [[Sumatros tropinių atogrąžų miškų paveldas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1167 1167] |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Bamas|Bamas ir jo kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1208 1208] |- | [[Pasargadai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1106 1106] |- | rowspan="2" | {{flag|Italy}} || [[Červeteris|Červeterio]] ir [[Tarkvinija|Tarkvinijos]] etruskų nekropoliai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1158 1158] |- | [[Val d'Orča]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1026 1026] |- | {{flag|Japan}} || [[Šventvietės ir piligrimystės keliai Kii kalnagūbryje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1142 1142] |- | {{flag|Jordan}} || [[Um ar Rasas|Um er-Rasas (Kastrom Mefa'a)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1093 1093] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Liverpulis|Liverpulis, jūrinės prekybos miestas]] <small>(išbrauktas 2021 m.)</small> || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1150 1150] |- | {{flag|Kazakhstan}} || [[Tamgaly|Petroglifai Tamgaly archeologiniame kraštovaizdyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1145 1145] |- | {{flag|China}} || [[Senosios Gogurjo karalystės sostinės ir kapavietės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1135 1135] |- | {{flag|Lithuania}} || [[Kernavės rezervatas|Kernavės archeologinė vietovė (Kernavės kultūrinis rezervatas)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1137 1137] |- | {{flag|Mali}} || [[Askijos kapas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1139 1139] |- | {{flag|Mexico}} || [[Luiso Baragano namas|Luiso Baragano namas ir studija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1136 1136] |- | {{flag|Mongolia}} || [[Orchono slėnis|Orchono slėnio kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1081 1081] |- | {{flag|Morocco}} || [[Džadida|Portugališkas Mazagano miestas (El Jadida)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1058 1058] |- | {{flag|Norway}} || [[Vegaejenas|''Vegaøyan'' – Vegos salynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1143 1143] |- | {{flag|South Africa}} || [[Kapo gėlių regionas|Saugomos Kapo gėlių regiono vietovės]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1007 1007] |- | {{flag|Portugal}} || [[Piko salos vynuogynų kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1117 1117] |- | rowspan="2" | {{flag|Russia}} || [[Novodevičės vienuolynas|Novodevičės vienuolyno ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1097 1097] |- | [[Vrangelio sala|Vrangelio salos rezervato natūrali sistema]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1023 1023] |- | {{flag|Saint Lucia}} || [[Pitono kalnai|Pitono tvarkoma teritorija]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1161 1161] |- | data-sort-value="Serbia" | ({{flag|Serbia and Montenegro}})<br>{{flag|Serbia}} || [[Viduramžių paminklai Kosove]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/724 724] |- | {{flag|North Korea}} || [[Gogurjo kapų kompleksas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1091 1091] |- | {{flag|Sweden}} || [[Grimetonas|Grimetono Radijo stotis, Varbergas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1134 1134] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Dresdeno Elbės slėnis]] <small>(išbrauktas 2009 m.)</small> || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1156 1156] |- | [[Brėmeno rotušė|Rotušė]] ir [[Brėmenop Rolandas|Rolandas]] [[Brėmenas|Brėmeno]] turgaus aikštėje || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1087 1087] |- | {{flag|Germany}}<br>{{flag|Poland}} || [[Muskau parkas|Muskauer Park / Park Mużakowski]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1127 1127] |} == [[2005]] (29-oji sesija, Pietų Afrika) == '''24 nauji objektai''' (17 kultūrinis, 7 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Albania}} || [[Beratas|Berato]] ir [[Girokasteris|Girokasterio]] istoriniai centrai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/569 569] |- | {{flag|Bahrain}} || [[Kalat al Bahreinas]] – senovinis [[Dilmunas|Dilmuno]] uostas ir sostinė '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1192 1192] |- | {{flag|Belarus}} || [[Nesvyžiaus pilis|Radvilų giminės architektūrinis, gyvenamasis ir kultūrinis kompleksas Nesvyžiuje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1196 1196] |- | {{flag|Belarus}}<br>{{flag|Estonia}}<br>{{flag|Finland}}<br>{{flag|Latvia}}<br>{{flag|Lithuania}}<br>{{flag|Moldova}} '''(P)'''<br>{{flag|Norway}}<br>{{flag|Russia}}<br>{{flag|Sweden}}<br>{{flag|Ukraine}} || [[Struvės geodezinis lankas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1187 1187] |- | {{flag|Belgium}} || [[Planteno-Moreto muziejus|Planteno-Moreto namo, dirbtuvių ir muziejaus kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1185 1185] |- | {{flag|Bosnia and Herzegovina}} || [[Mostaro tiltas|Mostaro senamiesčio senojo tilto teritorija]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/946 946] |- | {{flag|Chile}} || [[Hamberstonas ir Santa Laura|Hamberstono ir Santa Lauros salietros dirbtuvės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1178 1178] |- | {{flag|Egypt}} || [[Vadi al Hitanas|Vadi al Hitanas (Banginių slėnis)]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1186 1186] |- | {{flag|Iran}} || [[Soltanija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1188 1188] |- | {{flag|Italy}} || [[Sirakūzai]] ir [[Pantalikos nekropolis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1200 1200] |- | rowspan="2" | {{flag|Israel}} || Bibliniai teliai – [[Megidas]], [[Hacoras]], [[Beer Šeba]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1108 1108] |- | [[Smilkalų kelias – Negevo dykumos miestai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1107 1107] |- | {{flag|Japan}} || [[Širetoko pusiasalis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1193 1193] |- | {{flag|China}}<br><small>({{flag|Macao}})</small> '''(P)''' || [[Makao|Makao istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1110 1110] |- | {{flag|Cuba}} || [[Sjenfuegosas|Sjenfuegoso miesto istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1202 1202] |- | {{flag|Mexico}} || [[Kalifornijos įlanka|Kalifornijos įlankos salos ir saugomos teritorijos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1182 1182] |- | {{flag|Nigeria}} || [[Osun-Osogbo šventoji giraitė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1118 1118] |- | {{flag|Norway}} || Vakarų Norvegijos Fjordai – [[Geirangerio fjordas]] ir [[Nerėjaus fjordas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1195 1195] |- | {{flag|Panama}} || [[Koiba|Koibos nacionalinis parkas ir jo specialioji jūrinės apsaugos zona]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1138 1138] |- | {{flag|South Africa}} || [[Fredeforto krateris]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1162 1162] |- | {{flag|France}} || [[Havras|Havras, Augusto Pereto perstatytas miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1181 1181] |- | {{flag|Russia}} || [[Jaroslavlis|Jaroslavlio miesto istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1170 1170] |- | {{flag|Thailand}} || [[Dong Phayayen-Khao Yai miškų kompleksas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/590 590] |- | {{flag|Turkmenistan}} || [[Kunja Urgenčas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1199 1199] |- | {{flag|Germany}} || [[Limas|Romos imperijos sienos]]: [[Adriano siena]], [[Antonino siena]], [[Limes Germanicus]] (pirmasis papildymas) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/430 430] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|Belgija}}</br>{{flag|Prancūzija}} || [[Belgijos ir Prancūzijos varpinės]] || 1999 m. įtrauktas kaip [[Flandrijos ir Valonijos varpinės]] Belgijoje || [https://whc.unesco.org/en/list/943 943] |} == [[2006]] (30-oji sesija, Lietuva) == '''18 nauji objektai''' (16 kultūrinių, 2 gamtiniai) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Chile}} || [[Sevelas|Sevelo kasyklų miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1214 1214] |- | {{flag|Ethiopia}} || [[Hararas|''Harar Jugol'', įtvirtintas istorinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1189 1189] |- | {{flag|Gambia}}<br>{{flag|Senegal}} || [[Senegambijos akmenų ratai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1226 1226] |- | {{flag|Iran}} || [[Bisotunas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1222 1222] |- | {{flag|Spain}} || [[Biskajos tiltas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1217 1217] |- | {{flag|Italy}} || [[Genuja|Genuja: ''Le Strade Nuove'' ir ''Palazzi dei Rolli'' sistema]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1211 1211] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Kornvalio ir Vakarų Devono kalnakasybos kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1215 1215] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Sičuano didžiųjų pandų draustiniai]]: [[Volongas]], [[Siguniangas]] ir [[Dziadzino kalnai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1213 1213] |- | [[Insu|Insiu]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1114 1114] |- | {{flag|Colombia}} || [[Malpelo sala|Malpelo faunos ir floros draustinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1216 1216] |- | {{flag|Poland}} || [[Šimtmetinė salė|Šimtmečio salė]] [[Vroclavas|Vroclave]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1165 1165] |- | {{flag|Malawi}} || [[Čongonio uolų tapybos vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/476 476] |- | {{flag|Mauritius}} || [[Apravasi Ghatas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1227 1227] |- | {{flag|Mexico}} || [[Tekila (miestas)|Tekilos agavų kraštovaizdis ir senoviniai pramoniniai statiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1209 1209] |- | {{flag|Oman}} || [[Afladžas|Omano afladžo irigacinės sistemos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1207 1207] |- | {{flag|Syria}} || [[Krak de Ševaljė]] ir [[Saladino pilis|''Qal'at Salah El-Din'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1229 1229] |- | {{flag|Tanzania}} || [[Kondoa Irangio uolų piešiniai|Kondoa uolų piešinių vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1183 1183] |- | {{flag|Germany}} || [[Rėgensburgas|Rėgensburgo senamiestis su Stadtamhof]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1155 1155] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|Švedija}}</br>{{flag|Suomija}} || [[Aukštasis krantas]]/[[Kvarkenas|Kvarkeno salynas]] || 2000 m. įtrauktas kaip [[Aukštasis krantas]] Švedijoje || [https://whc.unesco.org/en/list/898 898] |} == [[2007]] (31-oji sesija, Naujoji Zelandija) == '''22 nauji objektai''' (16 kultūrinis, 4 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Sidnėjaus operos rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/166 166] |- | {{flag|Azerbaijan}} || [[Gobustano uolų raižinių kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1076 1076] |- | {{flag|Bosnia and Herzegovina}} || [[Mehmedo Pašos Sokolovičiaus tiltas|Mehmedo Pašos Sokolovičiaus tiltas Višegrade]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1260 1260] |- | {{flag|Gabon}} || [[Lopė-Okanda|Lope-Okanda ekosistema ir reliktinis kultūrinis kraštovaizdis]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1147 1147] |- | {{flag|Greece}} || [[Kerkyra (miestas)|Kerkyros senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/978 978] |- | {{flag|India}} || [[Raudonasis fortas|Raudonojo forto kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/231 231] |- | {{flag|Spain}} || [[Teidės nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1258 1258] |- | {{flag|Iraq|2004}} || [[Samara (Irakas)|Samaros archeologinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/276 276] |- | {{flag|Japan}} || [[Ivamio Gindzanas|Ivami Ginzan sidabro kasykla ir jos kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1246 1246] |- | {{flag|Canada}} || [[Rido kanalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1221 1221] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Kaiping Diaolou|Kaiping Diaolou ir kaimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1112 1112] |- | [[Pietų Kinijos karstinė vietovė]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1248 1248] |- | {{flag|Madagascar}} || [[Acinananos drėgnieji atogrąžų miškai]] || Gamtinis || [https://web.archive.org/web/20110903171219/http://whc.unesco.org/en/list/1257 1257] |- | {{flag|Mexico}} || [[Meksiko universitetas|Meksikos sostinės Meksiko miesto Centrinis universiteto miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1250 1250] |- | {{flag|Namibia}} || [[Tvifelfontenas|Tvifelfontenas arba kitaip Ui-aes]] '''(P)'''|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1255 1255] |- | {{flag|South Africa}} || [[Richtersveldas|Richtersveldo kultūrinis ir botanikos kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1265 1265] |- | {{flag|South Korea}} || [[Džedžu|Džedžu ugnikalnių salynas ir lavos tekėjimo grioviai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1264 1264] |- | {{flag|France}} || [[Bordo|Bordo, Mėnulio uostas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1256 1256] |- | {{flag|Serbia}} || [[Gamzigradas|Gamzigrad-Romuliana, Galerijaus rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1253 1253] |- | {{flag|Slovakia}}<br>{{flag|Ukraine}} || [[Karpatų pirmykščiai bukų miškai]]<ref>Po to trys papildymai 2011, 2017 ir 2021 m.</ref> || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1133 1133] |- | {{flag|Switzerland}} || [[Lavo vynuogynų terasos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1243 1243] |- | {{flag|Turkmenistan}} || [[Nisos tvirtovės|Partos imperijos Nisos tvirtovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1242 1242] |} == 2008 (32-oji sesija, Kanada) == '''27 nauji objektai''' (19 kultūrinis, 8 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Nr. |- | {{flag|Iceland}} || [[Surtsėjus]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1267 1267] |- | {{flag|Iran}} || [[Armėnų vienuolynų ansambliai Irane]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1262 1262] |- | {{flag|Italy}} || [[Mantuja]] ir [[Sabioneta]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1287 1287] |- | {{flag|Italy}}<br>{{flag|Switzerland}} || [[Retijos geležinkelis]] Albulos / Berninos kraštovaizdžiuose || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1276 1276] |- | {{flag|Israel}} || [[Bahajų pasaulinis centras|Bahajų šventvietės Haifoje ir vakarų Galilėjoje]] || Kultūrinis || [https://web.archive.org/web/20110903171204/http://whc.unesco.org/en/list/1220 1220] |- | {{flag|Yemen}} || [[Sokotra|Sokotros salynas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1263 1263] |- | {{flag|Kazakhstan}} || [[Saryarka – šiaurės Kazachstano stepės ir ežerai|Sarjarka, stepė ir ežerai šiaurės Kazachstane]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1102 1102] |- | {{flag|Cambodia}} || [[Preah Vihėjos šventykla]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1224 1224] |- | {{flag|Canada}} || [[Džoginso fosilijų uolos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1285 1285] |- | {{flag|Kenya}} || [[Kaja (midžikendai)|Šventosios midžikendų giraitės kajos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1231 1231] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Tulou|Fudziano ''Tulou'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1113 1113] |- | [[Sančingšano nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1292 1292] |- | {{flag|Croatia}} || [[Starigrado lyguma]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1240 1240] |- | {{flag|Cuba}} || [[Kamagvėjus|Kamagvėjaus istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1270 1270] |- | {{flag|Malaysia}} || [[Melaka]] ir [[Džordžtaunas (Malaizija)|Džordžtaunas]], istoriniai Malakos sąsiaurio miestai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1223 1223] |- | {{flag|Mauritius}} || [[Lemorn Brabantas|Lemorn kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1259 1259] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Drugių monarchų biosferos rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1290 1290] |- | [[San Migel de Aljendė|Apsaugotas San Migelio miestas]] ir [[Atotonilko šventovė|Atotonilko Jėzaus Nazariečio šventovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1274 1274] |- | {{flag|Papua New Guinea}} || [[Kuko ankstyvosios žemdirbystės vieta]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/887 887] |- | {{flag|France}} || [[Vaubano gynybiniai įtvirtinimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1283 1283] |- | {{flag|France}}<br><small>({{flag|New Caledonia}})</small> '''(P)''' || [[Naujosios Kaledonijos barjerinis rifas|Naujosios Kaledonijos lagūnos: rifų įvairovė ir susijusios ekosistemos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1115 1115] |- | {{flag|San Marino}} || [[San Marinas (miestas)|San Marino istorinis centras]] ir [[Titano kalnas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1245 1245] |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Al Hidžras|Hidžro archeologinė vietovė (''al-Hijr / Madā ͐ in Ṣāliḥ'')]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1293 1293] |- | {{flag|Slovakia}} || [[Slovakijos Karpatų medinės bažnyčios|Karpatų kalnuotų teritorijų Slovakijoje medinės bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1273 1273] |- | {{flag|Switzerland}} || [[Glaruso ledynas|Šveicarijos tektoninė vietovė Sardona]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1179 1179] |- | {{flag|Vanuatu}} || [[Roi Mata|Vado Roi Matos domenas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1280 1280] |- | {{flag|Germany}} || [[Berlyno modernistinių namų kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1239 1239] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|UK}}</br>{{flag|Germany}} || [[Limes Germanicus|Romos imperijos sienos]] || 1998 m. įtrauktas kaip [[Adriano siena]] JK || [https://whc.unesco.org/en/list/430 430] |} == 2009 (33-oji sesija, Ispanija) == '''13 nauji objektai''' (11 kultūrinis, 2 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Belgium}} || [[Stoclet rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1298 1298] |- | {{flag|Burkina Faso}} || [[Loropenis|Loropéni griuvėsiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1225 1225] |- | {{flag|Germany}}<br>{{flag|Netherlands}} || [[Vatų jūra]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1314 1314] |- | {{flag|Iran}} || [[Band-e Kaisar|Šuštaro istorinė hidraulinė sistema]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1315 1315] |- | {{flag|Italy}} || [[Dolomitai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1237 1237] |- | {{flag|Spain}} || [[Heraklio bokštas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1312 1312] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Pontkysyltės akvedukas|Pontkysyltės akvedukas ir kanalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1303 1303] |- | {{flag|China}} || [[Utai kalnas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1279 1279] |- | {{flag|Kyrgyzstan}} || [[Sulaiman To|Sulaiman To šventasis kalnas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1230 1230] |- | {{flag|Peru}} || [[Karalis|Šventasis Karalio-Supės miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1269 1269] |- | {{flag|South Korea}} || [[Džosono dinastijos karališkieji kapai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1319 1319] |- | {{flag|Switzerland}} || [[Šo de Fonas]] / [[Le Locle]] laikrodžių gaminimas || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1302 1302] |- | {{flag|Cape Verde}} || [[Sidade Velja|Sidade Velja: Ribeira Grandės istorinis centras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1310 1310] |} == 2010 (34-oji sesija, Brazilija) == '''21 nauji objektai''' (15 kultūrinis, 5 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Australijos nuteistųjų vietos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1306 1306] |- | {{flag|Brazil}} || [[San Francisko aikštė]] [[San Kristovanas|San Kristovane]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1272 1272] |- | {{flag|India}} || [[Džantar Mantaras|Džantar Mantaras, Džaipuras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1338 1338] |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Šeicho Safi al Dino kapavietė|Šeicho Safi ad-Dino kanega ir šventyklos ansamblis]] [[Ardabilis|Ardabilyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1345 1345] |- | [[Tebrizo turgus|Tebrizo isotorinis bazaaro kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1346 1346] |- | {{flag|United States}} || [[Papahanaumokuakėja]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1326 1326] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Dansia kalnas|Kinijos Dansia]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1335 1335] |- | [[Dengfengas|Dengfengo istoriniai paminklai “Dangaus ir Žemės centre”]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1305 1305] |- | {{flag|Kiribati}} || [[Fenikso salos|Fenikso salų saugoma teritorija]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1325 1325] |- | {{flag|Marshall Islands}} || [[Bikinio atolas|Bikinio atolo branduolinių bandymų vieta]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1339 1339] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Camino Real de Tierra Adentro]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1351 1351] |- | [[Jagulas|Jagulo priešistoriniai urvai]] ir [[Mitla]] [[Oašakos slėnis|Oašakos slėnyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1352 1352] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Amsterdamo kanalai|Septynioliktojo amžiaus Amsterdamo kanalų žiesas Singelgrachte]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1349 1349] |- | {{flag|South Korea}} || Istoriniai Korėjos kaimai: [[Hahoe]] ir [[Jangdongas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1324 1324] |- | {{flag|France}} || [[Albi|Vyskupų miestas Albi]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1337 1337] |- | {{flag|France}}<br><small>([[Reunjonas]])</small> '''(P)''' || [[Reunjono nacionalinis parkas|Reunjono salos Pitonai, apskritimai ir stulpai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1317 1317] |- | {{flag|Russia}} || [[Putorano plynaukštė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1234 1234] |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Dirija|At Turaifo rajonas ad Dirijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1329 1329] |- | {{flag|Sri Lanka}} || [[Šri Lankos centrinės aukštumos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1203 1203] |- | {{flag|Tajikistan}} || [[Sarazmas|Protourbanistinė Sarazmo vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1141 1141] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Tang Long imperatoriškoji tvirtovė|Centrinė imperatoriškosios Tang Long tvirtovės dalis, Hanojus]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1328 1328] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|Portugal}}</br>{{flag|Spain}} || [[Koa slėnis|Koa slėnio]] ir [[Siega Verdė]]s paleolitinio meno vietovės || 1998 m. įtrauktas kaip [[Koa slėnis|Koa slėnio]] paleolitinio meno vietovės Portugalijoje || [https://whc.unesco.org/en/list/1140 1140] |} == 2011 (35-oji sesija, Prancūzija) == '''25 nauji objektai''' (21 kultūrinis, 3 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Ningalu rifas|Ningalu krantas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1369 1369] |- | {{flag|Austria}}<br>{{flag|France}}<br>{{flag|Germany}}<br>{{flag|Italy}}<br>{{flag|Slovenia}}<br>{{flag|Switzerland}} || [[Priešistoriniai polių nameliai aplink Alpes]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1363 1363] |- | {{flag|Barbados}} || [[Bridžtaunas|Istorinis Bridžtaunas ir jo arsenalas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1376 1376] |- | {{flag|Ethiopia}} || [[Konsų kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1333 1333] |- | {{flag|Iran}} || [[Persiški sodai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1372 1372] |- | {{flag|Italy}} || [[Langobardų vietovės|Longobardai Italijoje. Galios vietovės (568–774)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1318 1318] |- | rowspan="2" | {{flag|Japan}} || [[Hiraidzumis|Hiraidzumis, šventyklos, sodai ir archeologinės vietovės atspindinčios budizmo Tyrąją žemę]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1277 1277] |- | [[Ogasavara|Ogasavara salos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1362 1362] |- | {{flag|Jordan}} || [[Vadi Rumas|Vadi Rumo saugoma teritorija]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1377 1377] |- | {{flag|United Arab Emirates}} || [[Al Ainas|Al-Aino kultūrinės vietovės]] ([[Džebel Hafitas|Hafitas]], [[Hili]], [[Bidaa Bint Saud]] ir oazės) '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1343 1343] |- | {{flag|China}} || [[Vakarų ežeras|Vakarų ežero kultūrinis kraštovaizdis]] [[Hangdžou]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1334 1334] |- | rowspan="2" | {{flag|Kenya}} || [[Jėzaus fortas]], [[Mombasa]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1295 1295] |- | [[Didysis lūžių slėnis (Kenija)|Kenijos ežerų sistema ir Didysis lūžių slėnis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1060 1060] |- | {{flag|Colombia}} || [[Kolumbijos kavos augintojų ašis|Kolumbijos kavos kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1121 1121] |- | {{flag|France}} || [[Kosas (Prancūzija)|Kosas]] ir [[Sevenai]], Viduržemio jūros agro-pastoralinis kultūrinis kraštovaizdis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1153 1153] |- | {{flag|Mongolia}} || Uolų piešiniai [[Mongolijos Altajus|Mongolijos Altajuje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1382 1382] |- | {{flag|Nicaragua}} || [[Leono katedra (Nikaragva)|Leono katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1236 1236] |- | {{flag|Senegal}} || [[Salumo deltos nacionalinis parkas|Salumo delta]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1359 1359] |- | {{flag|Spain}} || [[Sera de Tramuntana|Sera de Tramuntanos kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1371 1371] |- | {{flag|Sudan}} || [[Merojė|Merojės salos archeologinės vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1336 1336] |- | {{flag|Syria}} || [[Mirusieji miestai|Šiaurės Sirijos senoviniai kaimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1348 1348] |- | {{flag|Turkey}} || [[Selimijos mečetė|Selimijos mečetė ir jos visuomeninis kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1366 1366] |- | {{flag|Ukraine}} || [[Chernivtsų Universitetas|Bukovinos ir Dalmatijos metropolitų rezidencija]]|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1330 1330] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Ho dinastijos citadelė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1358 1358] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Karpatų pirmykščiai bukų miškai|Karpatų pirmykščiai bukų miškai ir Vokietijos senieji bukų miškai]] (pirmas papildymas) || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1133 1133] |- | [[Fagus fabrikas]] [[Alfeldas|Alfelde]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1368 1368] |} ==2012 (36-oji sesija, Rusija)== '''26 nauji objektai''' (20 kultūrinis, 5 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Bahrain}} || [[Bachreino perlų keliai|Perlininkystė, salos ekonomikos liudijimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1364 1364] |- | {{flag|Belgium}} || [[Valonijos kasyklos|Valonijos svarbiausios kalnakasybos vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1344 1344] |- | {{flag|Brazil}} || [[Rio de Žaneiras|Rio de Žaneiras: karioka kraštovaizdžiai tarp kalno ir jūros]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1100 1100] |- | {{flag|Chad}} || [[Uniagos ežerai]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1400 1400] |- | {{flag|Côte d'Ivoire}} || [[Gran Basamas|Gran Basamo istorinis miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1322 1322] |- | {{flag|India}} || [[Vakarų Gatai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1342 1342] |- | {{flag|Indonesia}} || [[Balis|Balio kultūrinis kraštovaizdis]]: ''[[Subakas]]'' kaip ''[[Tri Hita Karana]]'' filosofijos manifestacija || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1194 1194] |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Gonbade Kavusas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1398 1398] |- | [[Isfahano Džameho mečetė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1397 1397] |- | {{flag|Israel}} || [[Karmelio kalnas|Karmelio kalno]] Žmogaus evoliucijos vietovės: [[Nahal Mearoto gamtinis rezervatas|Nahal Mearoto / Vadi el Mugharos urvai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1393 1393] |- | {{flag|Cameroon}}<br>{{flag|Central African Republic}}<br>{{flag|Congo}} '''(P)''' || [[Sangos miškas|Sangos trišalis miškas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1380 1380] |- | {{flag|Canada}} || [[Grand Prė|Grand Prė kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1404 1404] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Čengdziangas|Čengdziango fosilijų vietovė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1388 1388] |- | [[Šangdu|Šanadu vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1389 1389] |- | {{flag|Malaysia}} || [[Lengongas|Lengongo slėnio archeologinis paveldas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1396 1396] |- | {{flag|Morocco}} || [[Rabatas|Rabatas, šiuolaikinė sostinė ir istorinis miestas: bendras paveldas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1401 1401] |- | {{flag|Palau}} || [[Uolų salos (Palau)|Uolų salų pietinė lagūna]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1386 1386] |- | {{flag|Palestine}} || [[Jėzus|Jėzaus]] gimimo vieta: [[Kristaus Gimimo bazilika]] ir piligrimų kelias, [[Betliejus]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1433 1433] |- | {{flag|Portugal}} || [[Elvašas|Elvašo pasienio miestelis ir jo įtvirtinimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1367 1367] |- | {{flag|France}} || [[Nord-Pas de Calais|Nord-Pas de Calais kasyklų baseinas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1360 1360] |- | {{flag|Russia}} || [[Lenos stulpai|Lenos stulpų gamtinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1299 1299] |- | {{flag|Senegal}} || [[Basarių žemė]]: [[basariai (Senegalas)|basarių]], [[fulbiai|fulbių]] ir [[bedikai|bedikų]] kultūriniai kraštovaizdžiai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1407 1407] |- | {{flag|Slovenia}}<br>{{flag|Spain}} || Gyvsidabrio paveldas: [[Almadenas]] ir [[Idrija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1313 1313] |- | {{flag|Sweden}} || [[Helsinglandas|Helsinglando sodybos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1282 1282] |- | {{flag|Turkey}} || [[Čatal Hiujukas|Čatal Hiujuko neolitinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1405 1405] |- | {{flag|Germany}} || [[Bairotas|Bairoto]] [[Markgrafo operos teatras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1379 1379] |} ==2013 (37-oji sesija, Kambodža)== '''19 nauji objektai''' (14 kultūrinis, 5 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Fiji}} || [[Levuka|Levukos istorinis uostamiestis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1399 1399] |- | {{flag|India}} || [[Radžasthano kalnų tvirtovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/247 247] |- | {{flag|Iran}} || [[Golestano rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1422 1422] |- | rowspan="2" | {{flag|Italy}} || [[Medičių vilos|Toskanijos Medičių vilos ir sodai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/175 175] |- | [[Etna|Etnos kalnas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1427 1427] |- | {{flag|Japan}} || [[Fudži kalnas|Fujisan, šventvietė ir meninio įkvėpimo šaltinis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1418 1418] |- | {{flag|Canada}} || [[Red Bėjus|Redbėjaus baskų banginių medžiotojų stotis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1412 1412] |- | {{flag|Qatar}} || [[Zubara|al-Zubaros archeologinė vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1402 1402] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Honghės hanių ryžių terasų kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1111 1111] |- | [[Tianšanis|Sindziango Tianšanis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1414 1414] |- | {{flag|Poland}}<br>{{flag|Ukraine}} || [[Karpatų regiono medinės cerkvės|Karpatų regiono medinės cerkvės Lenkijoje ir Ukrainoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1424 1424] |- | {{flag|Mexico}} || [[El Pinakatės ir Didžiosios Altaro dykumos biosferos rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1410 1410] |- | {{flag|Namibia}} || [[Namibas|Namibo smėlio jūra]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1430 1430] |- | {{flag|Niger}} || [[Agadesas|Agadeso istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1268 1268] |- | {{flag|Portugal}} || [[Koimbros universitetas|Koimbros universitetas: Alta ir Sofija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1387 1387] |- | {{flag|North Korea}} || [[Kesongas|Kesongo istoriniai paminklai ir vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1278 1278] |- | {{flag|Tajikistan}} || [[Tadžikijos nacionalinis parkas]] ([[Pamyras|Pamyro kalnai]]) || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1252 1252] |- | {{flag|Ukraine}} || [[Taurijos Chersonesas|Senasis Taurijos Chersoneso miestas ir jo chora]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1411 1411] |- | {{flag|Germany}} || [[Vilhelmshėhės parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1413 1413] |} ==2014 (38-oji sesija, Kataras)== '''26 nauji objektai''' (22 kultūrinis, 3 gamtinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Argentina}}<br>{{flag|Bolivia}}<br>{{flag|Chile}}<br>{{flag|Colombia}}<br>{{flag|Ecuador}}<br>{{flag|Peru}} || [[Inkų keliai|Qhapaq Ñan, Andų kelių sistema]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1459 1459] |- | {{flag|Botswana}} || [[Okavango delta]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1432 1432] |- | {{flag|Denmark}} || [[Stevns Klintas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1416 1416] |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Aukštųjų Himalajų nacionalinis parkas|Aukštųjų Himalajų nacionalinio parko saugoma teritorija]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1406 1406] |- | |[[Karalienės laiptuotasis šulinys|''Rani-ki-Vav'' (Karalienės laiptuotasis šulinys)]], [[Patanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/922 922] |- | {{flag|Iran}} || [[Šachri Sochta]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1456 1456] |- | {{flag|Iraq}} || [[Erbilio citadelė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1437 1437] |- | {{flag|Italy}} || [[Pjemontas|Pjemonto]] vynuogyno kraštovaizdis: [[Roeroas]] ir [[Montferatas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1390 1390] |- | {{flag|Israel}} || [[Mareša|Marešos]] ir [[Bet Guvrino nacionalinis parkas|Bet Guvrino]] olos [[Judėja|Judėjos žemumose]] kaip žemės ir urvų mikrokosmosas || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1370 1370] |- | {{flag|Japan}} || [[Tomiokos šilko malūnas|Tomiokos šilko malūnas ir susijusios vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1449 1449] |- | {{flag|United States}} || [[Poverty Point|Poverty Point monumentalios sampylos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1435 1435] |- | {{flag|China}} || [[Didysis Kinijos kanalas|Didysis kanalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1443 1443] |- | {{flag|China}}<br>{{flag|Kazakhstan}}<br>{{flag|Kyrgyzstan}} || [[Šilko kelias|Šilko keliai]]: [[Čangano-Tianšanio koridorius|Čangano-Tianšanio koridoriaus kelių tinklas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1442 1442] |- | {{flag|Costa Rica}} || Ikikolumbinių valstybėlių gyvenvietės su [[dikisai|dikisų]] [[Kosta Rikos akmeniniai rutuliai|akmeniniais rutuliais]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1453 1453] |- | {{flag|Myanmar}} || [[Pju miestai valstybės|Pju senieji miestai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1444 1444] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Van Nelės fabrikas|''Van Nellefabriek'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1441 1441] |- | {{flag|Palestine}} || Palestina: alyvuogių ir vynmedžių žemė – [[Batiras|kultūrinis pietų Jeruzalės, Batiro kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1492 1492] |- | {{flag|Philippines}} || [[Hamigitanas|Hamigitano kalnagūbrio gyvosios gamtinis draustinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1403 1403] |- | {{flag|France}} || [[Šovė urvas|Ištapytas ''Pont d'Arc'' urvas, žinomas kaip ''Grotte Chauvet-Pont d'Arc'']], [[Ardešas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1426 1426] |- | {{flag|Russia}} || [[Bolgaras|Bolgaro istorinis ir archeologinis kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/981 981] |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Džeda|Istorinė Džeda, vartai į Meką]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1361 1361] |- | {{flag|South Korea}} || [[Namhano kalnų tvirtovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1439 1439] |- | rowspan="2" | {{flag|Turkey}} || [[Bursa]] ir [[Kumalikizikas]]: [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] lopšys || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1452 1452] |- | [[Pergamas|Pergamas ir jo daugiasluoksnis kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1457 1457] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Čanganas (Vietnamas)|Čangano kraštovaizdžio kompleksas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1438 1438] |- | {{flag|Germany}} || [[Korvėjaus abatija|Karolingų Vestvorkas ir Korvėjus]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1447 1447] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|Vokietija}}</br>{{flag|Nyderlandai}}</br>{{flag|Danija}} || [[Vatų jūra]] || 2009 m. įtrauktas kaip Vatų jūra Vokietijoje ir Nyderlanduose || [https://whc.unesco.org/en/list/1314 1314] |} ==2015 (39-oji sesija, Vokietija)== '''24 nauji objektai''' (23 kultūrinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Denmark}} || [[Kristiansfeldas|Kristiansfeldas, Moravijos bažnyčios gyvenvietė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1468 1468] |- | [[Par Force|Par Force medžioklės kraštovaizdis šiaurinėje Zelandijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1469 1469] |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Meimandas|Meimando kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1423 1423] |- | [[Sūzai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1455 1455] |- | {{flag|Italy}} || [[Palermas|Arabų-normandų Palermas]] ir [[Čefalu]] bei [[Monrealė]]s katedros || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1487 1487] |- | {{flag|Israel}} || [[Beit Šearimo nacionalinis parkas|Beit Šearimo nekropolis: žydų atgimimo simbolis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1471 1471] |- | {{flag|Jamaica}} || [[Mėlynieji kalnai (Jamaika)|Mėlynieji]] ir [[Džono Krau kalnai]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1356 1356] |- | {{flag|Japan}} || [[Meidži industrinės revoliucijos vietovės|Meidži industrinės revoliucijos vietovės: geležis ir plienas, laivų statyba ir anglies kasyba]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1484 1484] |- | {{flag|Jordan}} || [[Al-Maghtas|Krikštijimo vieta „Betanė už Jordano“ (Al-Maghtas)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1446 1446] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Forto tiltas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1485 1485] |- | {{flag|United States}} || [[San Antonijo misijų nacionalinis istorinis parkas|San Antonio misijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1466 1466] |- | {{flag|China}} || [[Tusi vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1474 1474] |- | {{flag|Mexico}} || [[Padrės Temblekės akvedukas|Padrės Temblekės hidraulinės sistemos akvedukas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1463 1463] |- | {{flag|Mongolia}} || [[Burchanas Chaldunas|Didysis Burchano Chalduno kalnas ir jį supantis šventas kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1440 1440] |- | {{flag|Norway}} || [[Rjukanas-Notodenas|Rjukano-Notodeno pramoninio paveldo vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1486 1486] |- | {{flag|South Korea}} || [[Bekdžės istorinės vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1477 1477] |- | rowspan="2" | {{flag|France}} || [[Burgundijos teruarai|Burgundijos teruarai ir ''climats'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1425 1425] |- | [[Šampanės kalvos|Šampanės kalvos, namai ir rūsiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1465 1465] |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Hailo regionas|Saudo Arabijos Hailo regiono uolų menas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1472 1472] |- | {{flag|Singapore}} || [[Singapūro botanikos sodai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1483 1483] |- | rowspan="2" | {{flag|Turkey}} || [[Dijarbakiras|Dijarbakiro tvirtovė]] ir [[Hevselio sodai|Hevselio sodų kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1488 1488] |- | [[Efesas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1018 1018] |- | {{flag|Uruguay}} || [[Frai Bentosas|Frai Bentoso kultūrinis-pramoninis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1464 1464] |- | {{flag|Germany}} || [[Špaiherštadtas]] ir [[Kontorhausas|Kontorhauso]] rajonas su [[Čilihausas|Čilihausu]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1467 1467] |} ==2016 (40-oji sesija, Turkija)== '''21 nauji objektai''' (12 kultūrinis, 6 gamtinis, 3 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Antigua and Barbuda}} || [[Antigvos jūrinių laivų statykla]] ir susijusios archeologinės vieovės '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1499 1499] |- | {{flag|Argentina}}<br>{{flag|Belgium}}<br>{{flag|France}}<br>{{flag|Germany}}<br>{{flag|India}}<br>{{flag|Japan}}<br>{{flag|Switzerland}} || [[Le Corbusier architektūra|Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1321 1321] |- | {{flag|Bosnia and Herzegovina}}<br>{{flag|Croatia}}<br>{{flag|Montenegro}}<br>{{flag|Serbia}} || [[Stečakai|Viduramžių kapavietės stečai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1504 1504] |- | {{flag|Brazil}} || [[Pampulijos modernistinis ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1493 1493] |- | {{flag|Chad}} || [[Enedis|Enedžio masyvas: gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1475 1475] |- | {{flag|Greece}} || [[Filipai|Filipų archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1517 1517] |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Nalanda|Nalandos vienuolyno archeologinė vietovė, Nalandas, Biharas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1502 1502] |- | [[Kačendžongos nacionalinis parkas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1513 1513] |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Dešte Lutas|Luto dykuma]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1505 1505] |- | [[Persų kanatas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1506 1506] |- | {{flag|Iraq}} || [[Ahvaras|Ahvaras pietų Irake: biologinės įvairovės prieglobstis ir senųjų Mesopotamijos miestų kraštovaizdžio reliktai]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1481 1481] |- | {{flag|United Kingdom}}<br><small>({{flag|Gibraltar}})</small> '''(P)''' || [[Gorhamo olos|Gorhamo olų kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1500 1500] |- | {{flag|Spain}} || [[Antekeros dolmenai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1501 1501] |- | {{flag|Canada}} || [[Misteiken Pointas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1497 1497] |- | {{flag|Kazakhstan}}<br>{{flag|Kyrgyzstan}}<br>{{flag|Uzbekistan}} || [[Tianšanis|Vakarų Tianšanis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1490 1490] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Šennongdzia|Hubėjaus Šennongdzia]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1509 1509] |- | [[Dzuodziango Huašano uolų raižiniai|Dzuodziango Huašano uolų menas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1508 1508] |- | {{flag|Mexico}} || [[Reviljachichedo salos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1510 1510] |- | {{flag|Micronesia}} || [[Nan Madolis|Nan Madolis: rytų Mikronezijos ceremoninis centras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1503 1503] |- | {{flag|Sudan}} || [[Sanganebo jūrinis nacionalinis parkas]] ir [[Dungonabo įlankos ir Mukkavaro salos jūrinis nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/262 262] |- | {{flag|Turkey}} || [[Ani|Ani archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1518 1518] |} ==2017 (41-oji sesija, Lenkija)== '''21 nauji objektai''' (18 kultūrinis, 3 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Albania}}<br>{{flag|Austria}}<br>{{flag|Belgium}}<br>{{flag|Bulgaria}}<br>{{flag|Croatia}}<br>{{flag|Italy}}<br>{{flag|Romania}}<br>{{flag|Slovenia}}<br>{{flag|Spain}} || [[Karpatų pirmykščiai bukų miškai|Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai]] (antras papildymas) || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1133 1133] |- | {{flag|Angola}} || [[Mbanza Kongo|Mbanza Kongo, senosios Kongo karalystės likučiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1511 1511] |- | {{flag|Argentina}} || [[Los Alerces nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1526 1526] |- | {{flag|Brazil}} || [[Valongo prieplauka|Valongo prieplaukos acheologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1548 1548] |- | {{flag|Denmark}}<br><small>({{flag|Greenland}})</small> || [[Kujata|''Kujataa Greenland'': norvegų ir inuitų žemdirbystė prie amžinojo įšalo ribos]] || Kultūrinis | [https://whc.unesco.org/en/list/1536 1536] |- | {{flag|Eritrea}} || [[Asmara|Asmara: modernizmo miestas Afrikoje]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1550 1550] |- | {{flag|India}} || [[Ahmedabadas|Ahmadabado istorinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1551 1551] |- | {{flag|Iran}} || [[Jezdas|Istorinis Jezdo miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1544 1544] |- | {{flag|Japan}} || [[Okinošima|Šventoji Okinošimos sala]] ir [[Munakata|susijusios vietos Munakatos regione]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1535 1535] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Ežerų kraštas|Anglijos Ežerų kraštas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/422 422] |- | {{flag|Cambodia}} || [[Samboras Prei Kukas|Samboro Prei Kuko šventyklos teritorija, senosios Išanapuros archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1532 1532] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Kulangsu|Kulangsu: istorinė tarptautinė gyvenvietė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1541 1541] |- | [[Hohšilis|Hohšilis Činghajuje]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1540 1540] |- | {{flag|Croatia}}<br/>{{flag|Italy}}<br/>{{flag|Montenegro}} || [[Venecijos gynybiniai statiniai|Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1533 1533] |- | {{flag|Poland}} || [[Tarnovske Gurai|Tarnovske Gurų]] švino, sidabro ir cinko kasykla ir jos vandens sistema || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1539 1539] |- | {{flag|Mongolia}}<br/>{{flag|Russia}} || [[Daūrija|Daūrijos kraštovaizdžiai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1448 1448] |- | {{flag|Palestine}} || [[Hebronas|Hebrono/al-Chalilio senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1565 1565] |- | {{flag|South Africa}} || [[Chomanių kultūrinis kaštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1545 1545] |- | {{flag|France}}<br><small>({{flag|French Polynesia}})</small> '''(P)''' || ''[[Taputapuatea maraė|Taputapuātea]]'' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1529 1529] |- | {{flag|Russia}} || [[Svijažskas|Svijažsko]] miesto-salos [[Žengimo dangun katedra|Žengimo Dangun katedra ir vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1525 1525] |- | {{flag|Turkey}} || [[Afrodizijas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1519 1519] |- | {{flag|Germany}} || [[Švabijos Alpių urvai ir ledynmečio menas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1527 1527] |} ==2018 (42-oji sesija, Bahreinas)== '''19 naujų objektų''' (13 kultūrinis, 3 gamtinis, 3 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Denmark}}<br><small>({{flag|Greenland}})</small> || [[Asivisuitas–Nipisatas|''Aasivissuit–Nipisat''. Inuitų medžioklės plotai tarp ledo ir jūros]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1557 1557] |- | {{flag|India}} || [[Viktorijos gotikos ir art deco ansambliai Mumbajuje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1480 1480] |- | {{flag|Iran}} || [[Sasanidų archeologinis kraštovaizdis Farse]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1568 1568] |- | {{flag|Spain}} || [[Medina Azahara|Kalifato miestas Medina Azahara]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1560 1560] |- | {{flag|Italy}} || [[Ivrėja|Ivrėja, XX a. industrinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1538 1538] |- | {{flag|Japan}} || [[Slaptųjų krikščionių vietovės Nagasakio regione]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1495 1495] |- | {{flag|Canada}} || [[Pimačiovin Aki]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1415/ 1415] |- | {{flag|Kenya}} || [[Thimlič Ohinga|Thimlič Ohingos archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1450 1450] |- | {{flag|China}} || [[Fandzingo kalnas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1559 1559] |- | {{flag|Colombia}} || [[Čiribiketės nacionalinis parkas|Čiribiketės nacionalinis parkas – “Jaguaro Maloka”]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1174/ 1174] |- | {{flag|France}} || [[Šen de Pui|Šen de Pui - Limanjos sprūdžio tektoninė vietovė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1434 1434] |- | {{flag|Mexico}} || [[Teuakano-Kuikatlano biospheros rezervatas|Teuakano-Kuikatlano slėnis: Mezoamerikos pirmykštė vietovė]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1534 1534] |- | {{flag|Oman}} || [[Kalhatas|Senovinis Kalhato miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1537 1537] |- | {{flag|South Africa}} || [[Makhondžvos kalnai|Barbertono Makhondžvos kalnai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1575 1575] |- | {{flag|South Korea}} || [[Sansa|Sansa, budistiniai kalnų vienuolynai Korėjoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1562 1562] |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Al-Hasa|Al-Ahsa oazė, kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1563 1563] |- | {{flag|Turkey}} || [[Giobekli Tepė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1572 1572] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || Archeologinis pasienio kompleksas [[Hedeby]] ir [[Danevirkė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1553 1553] |- | [[Naumburgo katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1470 1470] |} ==2019 (43-oji sesija, Azerbaidžanas)== '''29 nauji objektai''' (24 kultūrinis, 4 gamtinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Budž Bimas|Budž Bimo kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1577 1577a] |- | {{flag|Azerbaijan}} || [[Šekis|Šekio istorinis centras]] su [[Šekio chanų rūmai]]s || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1549 1549] |- | {{flag|Iran}} || [[Hirkanijos miškai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1584 1584] |- | {{flag|Bahrain}} || [[Dilmunas|Dilmuno kapavietės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1542 1542] |- | {{flag|Brazil}} || [[Parati]] ir [[Grandė (sala)|Grandės sala]]: kultūra ir biologinė įvairovė || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1308 1308] |- | {{flag|Burkina Faso}} || [[Senovinės geležies lydimo vietovės Burkina Fase]]: [[Durula]], [[Tivega]], [[Jamanė]], [[Kindibas]] ir [[Bekujus]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1602 1602] |- | {{flag|Czech Republic}} || Karietų arklių veisimo ir treniravimo kraštovaizdis [[Kladrubis prie Labos|Kladrubyje prie Labos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1589 1589] |- | {{flag|Czech Republic}}<br/>{{flag|Germany}} || [[Ercgebirgės kasyklų regionas|Ercgebirgės / Krušnohori kasyklų regionas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1478 1478] |- | {{flag|India}} || [[Džaipuras|Džaipuro miestas, Radžastanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1605 1605] |- | {{flag|Indonesia}} || [[Ombilino anglies kasyklos|Ombilino kalnakasybos paveldas Savahlunte]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1610 1610] |- | {{flag|Iraq}} || [[Babilonas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/278 278] |- | {{flag|Iceland}} || [[Vatnajokiulio nacionalinis parkas|Vatnajokiulio nacionalinis parkas: dinamiška ugnies ir ledo gamta]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1604 1604] |- | {{flag|Spain}} || [[Risko Kaidas|Risco Caido ir šventieji kalnai]] [[Gran Kanarija|Gran Kanarijos]] kultūriniame kraštovaizdyje || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1578 1578] |- | {{flag|Italy}} || Proseko kalvos: [[Koneljanas]] ir [[Valdobjadenė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1571 1571] |- | {{flag|Japan}} || [[Modzu]]-[[Furuiči]] pilkapių grupė: senovės Japonijos pilkapiai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1593 1593] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Džodrelo observatorija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1594 1594] |- | {{flag|United States}} || [[Frenko Loido Raito architektūra|Frenko Loido Raito XX a. architektūra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1496 1496] |- | {{flag|Canada}} || [[Áísínai'pi|Writing-on-Stone / Áísínai'pi]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1597 1597] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Liangdžu|Liangdžu miesto archeologinės liekanos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1592 1592] |- | [[Migruojančių paukščių vietovės Geltonosios jūros ir Bohajaus įlankos pakrantėse]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1606 1606] |- | {{flag|Laos}} || [[Ąsočių slėnis|Megalitinės ąsočių vietovės Sianghuange: Ąsočių slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1587 1587] |- | {{flag|Poland}} || [[Kšemionkai|Kšemionkų priešistorinės titnago kasyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1599 1599] |- | {{flag|Myanmar}} || [[Paganas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1588 1588] |- | {{flag|South Korea}} || [[Sovonas|Sovonai, Korėjos neokonfucianizmo akademijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1498 1498] |- | rowspan="2" | {{flag|Portugal}} || [[Mafra|Mafros]] karališkieji pastatai: rūmai, katedra, vienuolynas, sodai ir žvėrynas || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1573 1573] |- | [[Gerojo Jėzaus kalno šventykla]] [[Braga|Bragoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1590 1590] |- | {{flag|France}}<br><small>([[Prancūzijos Pietų Sritys]])</small> '''(P)''' || [[Prancūzijos Pietų Sritys|Prancūzijos Pietų Sričių žemės ir jūros]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1603 1603] |- | {{flag|Russia}} || [[Pskovo architektūrinės tradicijos bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1523 1523] |- | {{flag|Germany}} || [[Augsburgas|Augsburgo]] vandens tiekimo sistema || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1580 1580] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|North Macedonia}}</br>{{flag|Albania}} || [[Ochrido ežeras|Ohrido regiono gamtinis ir kultūrinis paveldas]] || 1979 m. įtrauktas kaip Ohrido regiono gamtinis ir kultūrinis paveldas Jugoslavijoje || [https://whc.unesco.org/en/list/99 99] |} ==2021 (44-oji sesija, Kinija)== 2020 m. sesija neįvyko dėl [[COVID-19]] pandemijos ir buvo perkelta į 2021 m. '''34 nauji objektai''' (29 kultūrinis, 5 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Austria}}<br>{{flag|Belgium}}<br>{{flag|Czech Republic}}<br>{{flag|France}}<br>{{flag|Germany}}<br>{{flag|Italy}}<br>{{flag|United Kingdom}} || [[Didieji Europos SPA miestai]]: [[Badenas (Austrija)|Badenas prie Vienos]]; [[Spa (Belgija)|Spa]], [[Františkovy Laznės]], [[Karlovy Vary]], [[Marianske Laznės]], [[Viši]], [[Bad Emsas]], [[Baden Badenas]], [[Bad Kisingenas]], [[Montecatini Terme]] ir [[Batas (Anglija)|Batas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1613 1613] |- | {{flag|Austria}}<br>{{flag|Germany}}<br>{{flag|Slovakia}} || [[Dunojaus limai|Romos imperijos ribos, Dunojaus limai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1608 1608] |- | {{flag|Belgium}}<br>{{flag|Netherlands}} || [[Geradarystės kolonijos]] ([[Frederiksoord]], [[Wilhelminaoord]], [[Wortel]], [[Veenhuizen]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1555 1555] |- | {{flag|Bosnia and Herzegovina}}<br>{{flag|Czech Republic}}<br>{{flag|France}}<br>{{flag|North Macedonia}}<br>{{flag|Poland}}<br>{{flag|Serbia}}<br>{{flag|Montenegro}}<br>{{flag|Switzerland}} || [[Karpatų pirmykščiai bukų miškai|Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai]] (trečias papildymas) || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1133 1133] |- | {{flag|Brazil}} || [[Roberto Burle Marx vieta|Roberto Burle Marx valda]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1620 1620] |- | {{flag|Chile}} || [[Činčoro kultūra|Činčoro kultūrinis gyvenvietės]] ir [[Činčoro mumijos|mumifikavimo praktikos]] Arikos ir Parinakotos regione || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1634 1634] |- | {{flag|Côte d'Ivoire}} || [[Sudaninio stiliaus mečetės|Sudaninio stiliaus mečetės šiauriniame Dramblio Kaulo Krante]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1648 1648] |- | {{flag|Gabon}} || [[Ivindo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1653 1653] |- | {{flag|Georgia}} || [[Kolchidės nacionalinis parkas|Kolchidės drėgnieji miškai ir šlapynės]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1616 1616] |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Dholavira|Dholavira, Harapos miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1645 1645] |- | [[Ramapos šventykla|Kakatijos Rudrešvaros (Ramapos) šventykla, Telangana]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1570 1570] |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Havramanas|Havramano]]/[[Uramanatas|Uramanato]] kultūrinis kraštovaizdis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1647 1647] |- | [[Transirano geležinkelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1585 1585] |- | rowspan="2" | {{flag|Italy}} || [[Paduja|Padujos]] XIV a. freskos (įskaitant tapytasias [[Skrovenjo koplyčia|Skrovenjo koplyčioje]], [[Palazzo della Ragione]], [[Šv. Antonijaus bazilika|Šv. Antonijaus bazilikoje]] ir [[Šv. Mykolo oratorija|Šv. Mykolo oratorijoje]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1623 1623] |- | [[Bolonija|Bolonijos portikai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1650 1650] |- | {{flag|Spain}} || [[Paseo del Prado]] ir [[Retiro parkas|Buen Retiro]], meno ir mokslo kraštovaizdis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1618 1618] |- | rowspan="2" | {{flag|Japan}} || [[Amami Ošima]], [[Tokunošima]], šiaurinė [[Okinavos sala|Okinava]] ir [[Iriomotė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1574 1574] |- | [[Džiomono kultūrinis vietovės šiaurinėje Japonijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1632 1632] |- | {{flag|Jordan}} || [[Saltas (Jordanija)|As-Saltas, tolerancijos ir miesto vaišingumo vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/689 689] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Skalūno pramonė Velse|Skalūno kraštovaizdžiai šiaurės Velse]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1633 1633] |- | {{flag|China}} || [[Čiuandžou|Čiuandžou, pasaulio emporiumas Song-Juan dinastijų Kinijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1561 1561] |- | {{flag|Peru}} || [[Čankilijas|Čankilijo archeoastronominis kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1624 1624] |- | rowspan="2" | {{flag|France}} || [[Korduano švyturys]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1625 1625] |- | [[Nica|Nica, vandens kurortas Rivjeroje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1635 1635] |- | {{flag|Romania}} || [[Rošia Montana|Rošia Montana kasyklų kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1552 1552] |- | {{flag|Russia}} || [[Onegos ežero petroglifai|Onegos ežero ir Baltosios jūros petroglifai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1654 1654] |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Bir Hima|Himos kultūrinė erdvė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1619 1619] |- | {{flag|Slovenia}} || [[Jože Plečnik|Jože Plečnik kūriniai Liublijanoje – į žmogų orientuoti miestovaizdžiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1643 1643] |- | {{flag|South Korea}} || [[Getbolas|Getbolas, Korėjos pajūrio lygumos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1591 1591] |- | {{flag|Thailand}} || [[Kaengkračano nacionalinis parkas|Kaengkračano miškų masyvas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1461 1461] |- | {{flag|Turkey}} || [[Melidas|Arslantepės pilkalnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1622 1622] |- | {{flag|Uruguay}} || [[Eladio Dieste|Inžinieriaus Eladio Dieste darbas]], [[Atlantidos bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1612 1612] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Menininkų kolonija Darmštate|Mathildenhöhe Darmštate]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1614 1614] |- | [[ShUM miestai]] [[Špejeris]], [[Vormsas]] ir [[Maincas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1636 1636] |- | {{flag|Germany}}<br>{{flag|Netherlands}} || [[Žemutinės Germanijos limos|Romos imperijos ribos, Žemutinės Germanijos limos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1631 1631] |} ==2023 (18-oji neeilinė sesija, Prancūzija)== Neeilinėje sesijoje 2023 m. sausio 25 d. buvo skubos tvarka į pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą įtraukti trys ojektai<ref>{{Cite web |date=2023-01-25 |title=Ukraine's Odesa city put on UNESCO heritage in danger list |url=https://apnews.com/article/zelenskyy-entertainment-politics-odessa-ukraine-government-51da3a402b343bdd9ae8c2587278cb2d |access-date=2023-01-25 |website=[[Associated Press]]}}</ref><ref>{{Cite web |date=2023-01-25 |title=Three sites 'in danger' added to UNESCO World Heritage List |url=https://www.cnn.com/travel/article/unesco-world-heritage-sites-special-session/index.html |access-date=2023-01-25 |website=[[CNN]]}}</ref>. {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="700"|Pavadinimas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Reg. Nr. !scope="col" width="130"|Vietovių skaičius |- | {{flag|Lebanon}} || [[Rašido Karamio tarptautinis parodų centras Tripolyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1702 1702] || 1 |- | {{flag|Ukraine}} || [[Odesos senamiestis]]|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1703 1703] || 1 |- | {{flag|Yemen}} || [[Sabos karalystės vietovės Maribe]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1700 1700] || 7 |} ==2023 (45-oji sesija, Saudo Arabija)== 45-oji UNESCO sesija buvo numatyta 2022 m. Rusijoje, [[Kazanė]]je. Tačiau dėl kilusios [[Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazijos į Ukrainą]] perkelta į 2023 m. rugsėjo mėn. Ji vyko Saudo Arabijoje, [[Rijadas|Rijade]]. '''42 nauji objektai''' (33 kultūriniai, 9 gamtiniai) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Reg. Nr. ! scope="col" width="130" |Vietovių skaičius |- | {{flag|Argentina}} || [[ESMA muziejus|ESMA muziejus ir atminties vieta]] – buvęs specialiųjų būrių sulaikymo, kankinimų ir naikinimo centras || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1681 1681] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|Azerbaijan}} || [[Chinaligas|Chinaligo kultūrinis kraštovaizdis]] ir [[Köç Yolu|Köç Yolu migracijos kelias]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1696 1696] || 1 |- | [[Hirkanijos miškai]] (pirmasis papildymas) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1584 1584] || 17 |- | {{flag|Belgium}}<br>{{flag|France}} || [[Pirmojo pasaulinio karo palaidojimų ir aminties vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1567 1567] || 139 |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Žatecas|Žatecas ir Saaz apynių kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1558 1558] || 2 |- | {{flag|Denmark}} || [[Vikingų žiedinės tvirtovės|Vikingų amžiaus žiedinės tvirtovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1660 1660] || 5 |- | rowspan="2" | {{flag|Ethiopia}} || [[Balės kalnų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/111 111] || 1 |- | [[Gedeo kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1641 1641] || 1 |- | {{flag|Greece}} || [[Zagoris|Zagori kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1695 1695] || 1 |- | {{flag|Guatemala}} || [[Takalik Abachas|Takalik Abacho archeologinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1663 1663] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Hoisalų šventieji ansambliai]]|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1670 1670] || 3 |- | [[Šantiniketanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1375 1375] || 1 |- | {{flag|Indonesia}} || [[Džokjakarta|Džokjakartos kosmologinė ašis ir jos istoriniai kraštovaizdžiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1671 1671] || 1 |- | {{flag|Iran}} || [[Persų karavansarajai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1668 1668] || 54 |- | {{flag|Spain}} || [[Kala Morelis|Priešistorinės Talajoto Menorkos vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1528 1528] || 9 |- | {{flag|Italy}} || [[Šiaurės Apeninų karstai ir urvai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1692 1692] || 9 |- | {{flag|United States}} || [[Hopvelio kultūrinis nacionalinis istorinis parkas|Hopvelio ceremoniniai žemės darbai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1689 1689] || 8 |- | {{flag|Cambodia}} || [[Koh Keras|''Koh Ker'': Senosios Lingapuros arba Čok Gargjaro archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1667 1667] || 1 |- | {{flag|Kazakhstan}}<br>{{flag|Turkmenistan}}<br>{{flag|Uzbekistan}} || [[Turano dykumos|Šaltosios Turano sniego dykumos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1693 1693] || 14 |- | rowspan="2" | {{flag|Canada}} || [[Antikosčio sala]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1686 1686] || 1 |- | [[Klondaikas (regionas)|Tr'ondëk-Klondike]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1564 1564] || 8 |- | {{flag|China}} || [[Pueras (miestas)|Puero]] [[senųjų arbatos miškų kultūrinis kraštovaizdis Dzingmai kalnuose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1665 1665] || 1 |- | {{flag|Congo}} || [[Odzalos-Kokua nacionalinis parkas|Odzalos-Kokua miškų masyvas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/692 692] || 1 |- | {{flag|Latvia}} || [[Kuldygos senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1658 1658] || 1 |- | {{flag|Lithuania}} || [[Kauno modernizmo architektūra|Modernistinis Kaunas: optimizmo architektūra 1919-1939 m.]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1661 1661] || 1 |- | {{flag|Mongolia}} || [[Elnio akmuo|Elnio akmens paminklai ir susiję bronzos amžiaus vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1621 1621] || 4 |- | {{flag|Netherlands}} || [[Eise Eisingos planetariumas]] [[Franekeris|Franekeryje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1683 1683] || 1 |- | {{flag|Palestine}} || [[Tel es-Sultanas|Senasis Jerichas/Tel es-Sultanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1687 1687] || 1 |- | {{flag|South Korea}} || [[Gajos pilkapiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1666 1666] || 7 |- | {{flag|France}} || [[Maison carrée|Maison Carrée Nimo mieste]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1569 1569] || 1 |- | {{flag|France}}<br><small>([[Martinika]])</small> || [[Pelė ugnikalnis|Pelė ugnikalniai ir miškai]] ir [[Karbė kalnai|Šiaurės Martinikos pitonai]]|| Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1657 1657] || 2 |- | {{flag|Russia}} || [[Kazanės universiteto observatorijos|Kazanės federalinio universiteto astronominės observatorijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1678 1678] || 2 |- | rowspan="2" | {{flag|Rwanda}} || [[Ruandos genocidas|Genocido atminties vietovės]]: [[Njamata]], [[Murambis]], [[Gisozis]] ir [[Bisesero]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1586 1586] || 5 |- | [[Njungvės nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1697 1697] || 3 |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Uruk Bani Maaridas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1699 1699] || 1 |- | {{flag|Suriname}} || [[Jodensavanė|Archeologinė vietovė: Jodensavanės gyvenvietė ir Kasiporos graikų kapinės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1680 1680] || 2 |- | {{flag|Tajikistan}} || [[Tigrovaja Balka gamtinis rezervatas|Tugajaus miškai „Tigrovaja Balkos“ gamtiniame rezervate]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1685 1685] || 1 |- | {{flag|Tajikistan}}<br>{{flag|Turkmenistan}}<br>{{flag|Uzbekistan}} || [[Šilko kelias|Šilko keliai]]: [[Zarafšano-Karakumų koridorius]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1675 1675] || 34 |- | {{flag|Thailand}} || [[Si Thepo istorinis parkas|Senovinis Si Thepo miestas ir susiję Dvaravačio paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1662 1662] || 3 |- | {{flag|Tunisia}} || [[Džerba|Džerba: sėslumo modelių salos teritorijoje liudijimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1640 1640] || 30 |- | rowspan="2" | {{flag|Turkey}} || [[Gordijas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1669 1669] || 1 |- | [[Viduramžių Anatolijos medinės mečetės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1694 1694] || 5 |- | {{flag|Germany}} || [[Senoji Erfurto sinagoga|Viduramžių žydų paveldas Erfurte]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1656 1656] || 3 |} Šios sesijos metu du objektai buvo išplėsti į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. !scope="col" width="130"|Vietovių skaičius |- | {{flag|Togo}}</br>{{flag|Benin}} || [[Kutamaku|Kutamaku, Batamaribų kraštas]] || 2004 m. įtrauktas kaip Kutamaku, Batamaribų kraštas Toge || [https://whc.unesco.org/en/list/1140 1140] || 2 |- | {{flag|Iran}}</br>{{flag|Azerbaijan}} || [[Hirkanijos miškai]]|| 2019 m. įtrauktas kaip Hirkanijos miškai Irane || [https://whc.unesco.org/en/list/1584 1584] || 17 |} ==2024 (46-oji sesija, Indija)== 46 -oji sesija įvyko 2024 m. liepos 21-31 dienomis Naujajame Delyje. {| class="wikitable sortable" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |UNESCO kodas ! scope="col" width="130" |Vietovių skaičius |- | {{flag|Bosnia and Herzegovina}} || [[Vetrenicos urvas]], [[Ravnas]] || gamtinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1673 1673]|| 1 |- | {{flag|Brazil}} || [[Lensois Maranjenseso nacionalinis parkas]] || gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1611 1611]|| 1 |- | {{flag|Burkina Faso}} || [[Tiebelės karališkieji rūmai]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1713 1713]|| 1 |- | {{flag|Ethiopia}} || [[Melka Kunturė]] ir [[Balčitas]]: archeologinės ir palaeontologinės vietovės Etiopijos aukštikalnėse || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/13 13]|| 6 |- |{{flag|India}} || [[Maidamas|Moidamai]] – [[Ahomo dinastija|Ahomo dinastijos]] laidojimo pilkapių sistema ||kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1711 1711]|| 1 |- |{{flag|Iran}} || [[Ekbatana|Hegmatanė]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1716 1716]|| 1 |- |{{flag|Italy}} || [[Apijaus kelias|Via Appia]]. ''[[Regina Viarum]]'' || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1708 1708]|| 21 |- |{{flag|Japan}} || [[Sado aukso ir sidabro kasyklos|Sado salos aukso kasyklos]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1698 1698]|| 3 |- | {{flag|Jordan}} || [[Um al Džimalis]] ||kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1721 1721]|| 1 |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Flou kraštas]] || gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1722 1722]|| 7 |- | {{flag|Kenya}} || [[Gedis|Gedžio istorinis miestas ir archeologinė vietovė]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1720 1720]|| 1 |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Badyn Džarano dykuma]] – smėlio ir ežerų bokštai || gamtinis ||[https://whc.unesco.org/en/list/1638 1638]|| 1 |- | [[Pekino centrinė ašis]]: pastatų ansamblis vaizduojantis idealią Kinijos sostinės tvarką ||kultūrinis ||[https://whc.unesco.org/en/list/1714 1714]|| 1 |- | {{flag|Malaysia}} || [[Niaho nacionalinis parkas|Niaho nacionalinio parko urvų komplekso archeologinis paveldas]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1014 1014]|| 1 |- | {{flag|Palestine}} || [[Šv. Hilariono vienuolynas]]/[[Tel Um Ameras]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1749 1749]|| 1 |- | rowspan="2" | {{flag|South Africa}} || Žmogaus teisės, išlaisvinimas ir susitaikymas: [[Su Nelsonu Mandela susijusios vietovės]] ||kultūrinis ||[https://whc.unesco.org/en/list/1676 1676]|| 14 |- | Šiuolaikinio žmogaus elgesio kilmė: [[Pietų Afrikos pleistoceno vietovės]] || |kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1723 1723]|| 3 |- | {{flag|France}}<br><small>({{flag|French Polynesia}})</small> || [[Markizo salos|Te Henua Enata – Markizų salos]] || mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1707 1707]|| 7 |- | rowspan="2" | {{flag|Romania}} || [[Dakijos limos|Romos imperijos ribos: Dakija]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1718 1718]|| 277 |- | [[Brankusi monumentalusis ansamblis Targu Žiu]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1473 1473]|| 1 |- | {{flag|Russia}} || [[Kenozero nacionalinis parkas|Kenozero ežero kultūrinis kraštovaizdis]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1688 1688]|| 1 |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Karjat al Fau|al Fau archeologinės vietovės kultūrinis kraštovaizdis]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1712 1712]|| 1 |- | {{flag|Thailand}} || [[Phu Phrabato istorinis parkas|Phu Phrabatas]], [[Dvaravati]] laikotarpio [[Bai sema|Sema akmenų]] tradicijos liudijimas || |kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1507 1507]|| 2 |- | {{flag|Germany}} || [[Šverino pilis|Šverino gyvenamasis ansamblis]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1705 1705]|| 1 |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|UNESCO kodas ! scope="col" width="130" |Vietovių skaičius |- | {{flag|Denmark}}</br>{{flag|UK}}</br>{{flag|Germany}}</br>{{flag|USA}} || [[Moravitų bažnyčios gyvenvietės]] || 2015 m. įtrauktas kaip [[Kristiansfeldas]], [[Moravitų bažnyčios gyvenvietės|Moravitų bažnyčios gyvenvietė]] Danijoje || [https://whc.unesco.org/en/list/1468 1468]|| 4 |} ==2025 (47-oji sesija, Prancūzija)== 47-oji sesija įvyko 2025 m. liepos 6-16 dienomis Paryžiuje. Šios sesijos metu iš pavojuje esančių objektų sąrašo išbraukti trys objektai: [[Abu Mena]], [[Gadamesas]] ir [[Acinananos drėgnieji atogrąžų miškai]]. Naujai į sąrašą įtraukti '''26 objektai''' (21 kultūrinis, 4 gamtiniai, 1 mišrus). {| class="wikitable sortable" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |UNESCO kodas ! scope="col" width="130" |Vietovių skaičius |- | {{flag|Australia}} || [[Murujugos nacionalinis parkas|Murudžugos kultūrinis kraštovaizdis]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1709 1709] || 1 |- | {{flag|Brasil}} || [[Peruasu kavernų nacionalinis parkas|Peruasu upės kanjonas]] || gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1747 1747]|| 1 |- | {{flag|Guinea-Bissau}} || [[Bižagošo salos|Bižagošo salų pakrantės ir jūros ekosistemos – Omatí Minhô]] ('''P''')|| gamtinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1432 1432]|| 1 |- | {{flag|Denmark}} || [[Mons Klintas]]|| gamtinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1728 1728]|| 1 |- | {{flag|Greece}} || [[Minojiniai rūmai|Minojiniai rūmų centrai]]|| kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1733 1733]|| 6 |- | {{flag|India}} || [[Marathų kariniai kraštovaizdžiai]] Indijoje || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1739 1739]|| 12 |- | {{flag|Iran}} || [[Choramabado slėnis|Choramabado slėnio priešistorinės vietovės]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1744 1744]|| 6 |- | {{flag|Italy}} || Priešistorinės Sardinijos laidojimo tradicija: [[Domus de Janas]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1730 1730]|| 18 |- | {{flag|Jamaica}} || [[Port Rojalis|XVII amžiaus Port Rojalio archeologinis ansamblis]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1595 1595]|| 1 |- | {{flag|United Arab Emirates}} || [[Džebel Faja|Fajos senovinis kraštovaizdis]]|| kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1735 1735]|| 1 |- | {{flag|Cambodia}} || [[Kambodžos atminimo vietovės|Kambodžos atminimo vietovės: nuo represijos centrų iki taikos ir apmąstymo vietų]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1748 1748]|| 3 |- | {{flag|Cameroon}} || [[Diy-Gid-Biy|Diy-Gid-Biy kultūrinis kraštovaizdis]] [[Mandaros kalnai|Mandaros kalnuose]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1745 1745]|| 1 |- | {{flag|China}} || [[Vakarų Sia imperatoriškieji kapai]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1736 1736]|| 1 |- | {{flag|Malawi}} || [[Mulandžės kalnas|Mulandžės kalno kultūrinis kraštovaizdis]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1201 1201]|| 1 |- | {{flag|Malaysia}} || [[Malaizijos miškų tyrimo institutas|Malaizijos miškų tyrimo institutas, Selangoro miškų parkas]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1734 1734]|| 1 |- | {{flag|Mexico}} || [[Uičiolių kelias į Uirikutą|Wixárika kelias per šventąsias Uirikutos vietoves (Tatehuarí Huajuyé)]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1704 1704]|| 20 |- | {{flag|Panama}} || [[Panamos kolonijinis kelias per sąsmauką]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1582 1582]|| 6 |- | {{flag|South Korea}} || [[Bangudė petroglifai|Petroglifai palei Bangučono tėkmę]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1740 1740]|| 1 |- | {{flag|France}} || [[Karnako akmenys|Karnako megalitai]] ir [[Moribhanas|Moribhano pakrantės]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1725 1725]|| 4 |- | {{flag|Russia}} || [[Šulgan Tašo urvas|Šulgan Tašo urvo piešiniai]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1743 1743]|| 1 |- | {{flag|Sierra Leone}} || [[Golos nacionalinis parkas|Golos]]-[[Tivajaus nacionalinis parkas|Tivajaus]] kompleksas ('''P''') || gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1746 1746]|| 4 |- | {{flag|North Korea}} || [[Kumgango kalnas|Kumgango kalnas - deimantinis kalnas iš jūros]] || mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1642 1642]|| 2 |- | {{flag|Tajikistan}} || [[Chutalis|Senojo Chutalio kultūrinio paveldo vietovės]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1627 1627]|| 11 |- | {{flag|Turkey}} || [[Sardai]] ir [[Bin Tepė|Bin Tepės Lydijos pilkapiai]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1731 1731]|| 2 |- | {{flag|Vietnam}} || [[Jentu-Vingjemo-Konsono]], [[Kiepbakas|Kiepbako]] paminklų ir kraštovaizdžių kompleksas || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1732 1732]|| 12 |- | {{flag|Germany}} || Bavarijos Liudviko II pilys: [[Noišvanšteinas]], [[Linderhofas]], [[Šachenas]] ir [[Herenchiemzė]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1726 1726]|| 4 |} Šios sesijos metu du objektai buvo išplėsti į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|UNESCO kodas !scope="col" width="130" |Vietovių skaičius |- | {{flag|Vietnam}}</br>{{flag|Laos}} || [[Fong Nia ir Ke Bango nacionalinis parkas|Fong Nia ir Ke Bango]] ir [[Hin Nam No nacionalinis parkas|Hin Nam No]] nacionaliniai parkai || 2003 m. įtrauktas kaip [[Fong Nia ir Ke Bango nacionalinis parkas]] Vietname || [https://whc.unesco.org/en/list/951 951]|| 2 |- | {{flag|Pietų Afrikos Respublika}}</br>{{flag|Mozambikas}} || [[Isimangaliso šlapynių parkas]] – [[Maputo nacionalinis parkas]]|| 1999 m. įtrauktas kaip [[Isimangaliso šlapynių parkas]] PAR || [https://whc.unesco.org/en/list/914 914]|| 2 |} ==2026 (48-oji sesija, Pietų Korėja)== 47-oji sesija įvyko 2026 m. liepos 19-29 dienomis [[Busanas|Busane]]. Šios sesijos metu į pavojuje esančių objektų sąrašą įtraukti [[Taurijos Chersonesas]], [[Tyras]] ir [[Paramaribas]], iš šio sąrašo išbrauktas [[Viena|Vienos senamiestis]]. žymiai išplėsta [[Getboliai|Getbolių]] ir [[Berlyno modernistinių namų kompleksas|Berlyno modernistinių namų komplekso]] teritorija. Naujai į sąrašą įtraukti '''25 objektai''' (19 kultūrinių, 5 gamtiniai, 1 mišrus). {| class="wikitable sortable" !Šalis !Pavadinimas !Kategorija !UNESCO kodas !Vietovių skaičius |- | {{flag|Brazil}} || [[Amazonijos teatrai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1774 1774] || 2 |- | {{flag|Denmark}} || [[Vakarų Limfjordo fosilijos|Kaulinių žuvų fosilijos vakariniame Limfjorde]]: evoliucija ir prisitaikymas prie klimato ankstyvajame Eocene || Gamtos || [https://whc.unesco.org/en/list/1758 1758]|| 2 |- | {{flag|Greece}} || [[Olimpo kalnas|Olimpo kalnas ir jo apylinkės]] || Mišrus || [https://which.unesco.org/en/list/1719 1719]|| 1 |- | {{flag|India}} || [[Sarnathas|Senovinė budizmo vietovė Sarnathas]], [[Varanasis]] ||Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/927 927]|| 1 |- | {{flag|Iran}} || [[Alamūto pilis|Alamūto pilis ir susiję įtvirtinimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1770 1770]|| 7 |- | {{flag|Italy}} || [[Centrinės Italijos teatrai|Itališkų XVIII-XIX a. ''condominio'' teatrų sistema centrinėje Italijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1762 1762]|| 10 |- | {{flag|Japan}} || [[Senosios Asukos ir Fudživaros sostinės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1757 1757]|| 19 |- | {{flag|Jordan}} || [[Akabos jūrinis rezervatas]] || Gamtos || [https://whc.unesco.org/en/list/1742 1742]|| 1 |- | {{flag|United States}} || [[Okefenokio pelkė|Okefenokio nacionalinis gamtos rezervatas]] || Gamtos || [https://whc.unesco.org/en/list/1751 1751]|| 1 |- | {{flag|United Arab Emirates}} || [[Vadi Vuraja]] || Gamtos || [https://whc.unesco.org/en/list/1724 1724]|| 1 |- | {{flag|Kazakhstan}} || [[Mangystau uolų mečetės|Mangystau uolų mečetės ir susiję šventvietės]] ||Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1760 1760]|| 5 |- | {{flag|China}} || [[Dzingdedženo porceliano gamybos vietovės|Dzingdedženo rankų darbo porceliano gamybos vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1765 1765]|| 5 |- | {{flag|Comoros}} || [[Komorų sultonatai|Istorinių Komorų sultonatų medinos]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1768 1768]|| 6 |- | {{flag|Poland}} || [[Gdynė]]s [[Gdynės modernistinis miesto centras|modernistinis miesto centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1715 1715]|| 1 |- | {{flag|Lebanon}} || [[Amelio kalnų pilys]] ''(pavojuje)'' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1810 1810]|| 5 |- | {{flag|Mongolia}} || [[Siongnu diduomenės kapinynai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1759 1759]|| 8 |- | {{flag|Palestine}} || [[Samarija (miestas)|Sebastija]] ''(pavojuje)'' ||Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1809 1809]|| 1 |- | {{flag|South Sudan}} || [[Bomos nacionalinis parkas|Bomos]]-[[Bandingilo nacionalinis parkas|Badingilo]] migracijų kraštovaizdžiai '''(P)''' ''(pavojuje)'' || Gamtos || [https://whc.unesco.org/en/list/1808 1808]|| 1 |- | rowspan="2" | {{flag|France}} || [[Išsilaipinimo Normandijoje 1944 m. paplūdimiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1571 1571] || 6 |- | [[Langedoko Kapetingų pilys|Langedoko karališkosios Kapetingų pilys]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1755 1755]|| 8 |- | {{flag|Sao Tome and Principe}} || [[San Tomės ir Prinsipės plantacijų dvarai|San Tomės ir Prinsipės plantacijų dvarai (''Roças'')]]: kolonijinė žemdirbytės sistema ir priverstinės migracijos '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1750 1750]|| 6 |- | {{flag|Thailand}} || [[Vat Phra Mahathatas|Vat Phra Mahathato karališkasis vienuolynas]], [[Nakhon Si Thamaratas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1761 1761]|| 1 |- | {{flag|Tunisia}} || [[Sidi Bu Saidas|Sidi Bu Saido kaimas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1769 1769]|| 1 |- | {{flag|Finland}} || [[Alvaro Aaalto darbai|Aalto darbai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1752 1752]|| 13 |- | {{flag|Uzbekistan}} || [[Taškentas|Taškento modernistinė architektūra]]. Modernumas ir tradicija Vidurinėje Azijoje || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1766 1766]|| 10 |} == Pastaba == *'''(P)''' – pirmasis objektas įtrauktas šalyje. == Taip pat skaitykite == * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Australijoje ir Okeanijoje]] * [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai]] == Nuorodos == * [http://whc.unesco.org/pg.cfm?cid=31&l=en&&search=&searchSites=&search_by_country=&type=&media=&region=&order=year&criteria_restrication=&&mode=list World Heritage List] == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Pasaulio paveldo sąrašas| ]] 2h3krsvo43v11x3rgvmyfxgucor78xs 7889480 7889477 2026-07-29T15:46:32Z Zykasaa 3068 /* 2021 (44-oji sesija, Kinija) */ 7889480 wikitext text/x-wiki Čia pateikiamas [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašo]] objektų sąrašas pagal jų įtraukimo metus:<ref>{{Cite web|url=https://whc.unesco.org/en/list|title=UNESCO World Heritage Centre - World Heritage List|last=Centre|first=UNESCO World Heritage|website=whc.unesco.org|language=en|access-date=2021-07-21}}</ref><ref name="WHS each year">{{cite web|url=http://whc.unesco.org/en/list/stat#s4|title=Number of World Heritage properties inscribed each Year |first=UNESCO World Heritage|last=Centre|website=whc.unesco.org|access-date=2021-07-31}}</ref> == [[1978]] (2-oji sesija, JAV) == Įrašyti pirmieji 12 objektų (8 kultūrinis, 4 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Ecuador}} || [[Kitas|Kito miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/2 2] |- | [[Galapagų salos]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1 1] |- | rowspan="2" | {{flag|Ethiopia|1975}} || [[Lalibela|Uolose išskobtos bažnyčios, Lalibela]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/18 18] |- | [[Simieno nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/9 9] |- | rowspan="2" | {{flag|United States}} || [[Mesa Verde nacionalinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/27 27] |- | [[Jeloustouno nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/28 28] |- | rowspan="2" | {{flag|Canada}} || [[L’Anse aux Meadows|L'Anse aux Meadows istorinė vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/4 4] |- | [[Nahanio nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/24 24] |- | rowspan="2" | {{flag|Poland}} || [[Stare Miasto|Krokuvos senamiestis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/29 29] |- | [[Veličkos druskos kasyklos]] ir [[Bochnija|Bochnijos karališkosios druskos kasyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/32 32] |- | {{flag|Senegal}} || [[Gorė sala]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/26 26] |- | data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Acheno katedra]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/3 3] |} == [[1979]] (3-ioji sesija, Egiptas) == {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | rowspan="4" | {{flag|Bulgaria|1971}} || [[Bojanos cerkvė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/42 42] |- | [[Madaros raitelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/43 43] |- | [[Ivanovo uolų cerkvės|Uolose išdrožtos Ivanovo cerkvės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/45 45] |- | [[Kazanleko trakų kapas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/44 44] |- | rowspan="5" | {{flag|Egypt|1972}} || [[Abu Mena]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/90 90] |- | [[Tėbai (Egiptas)|Senieji Tėbai]] su [[Tėbų nekropolis|Nekropoliu]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/87 87] |- | [[Kairas|Istorinis Kairas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/89 89] |- | [[Memfis]] ir jo [[Sakara|Nekropolis]] – piramidžių laukai nuo [[Gizos piramidės|Gizos]] iki [[Dahšūras|Dahšūro]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/86 86] |- | [[Nubijos monumentai|Nubijos monumentai nuo Abu Simbelio iki Filų]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/88 88] |- | {{flag|Ethiopia|1975}} || [[Fasil Gebis]], [[Gonderas|Gondero regionas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/19 19] |- | {{flag|Ghana}} || [[Ganos fortai ir pilys|Tvirtovės ir pilys, Voltos, Didžiosios Akros, Vidurio ir Vakarų regionai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/34 34] |- | rowspan="2" | {{flag|Guatemala}} || [[Antigva Gvatemala]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/65 65] |- | [[Tikalis|Tikalio nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/64 64] |- | rowspan="3" | {{flag|Iran}} || [[Imamo aikštė]], [[Isfahanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/115 115] |- | [[Persepolis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/114 114] |- | [[Čoga Zanbilis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/113 113] |- | {{flag|Italy}} || [[Valkamonikos uolų piešiniai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/94 94] |- | {{flag|Yugoslavia}})<br>({{flag|North Macedonia}}) || [[Ohrido ežeras|Ohrido regiono gamtinis ir kultūrinis paveldas]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/99 99] |- | rowspan="3" data-sort-value="Croatia" | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Croatia}} || [[Splitas|Istorinis kompleksas Splite]] su [[Diokletiano rūmai]]s || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/97 97] |- | [[Dubrovnikas|Dubrovniko senamiestis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/95 95] |- | [[Plitvicų ežerai|Plitvicų ežerų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/98 98] |- | data-sort-value="Montenegro" | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Montenegro}} || [[Kotoras|Kotoro gamtinis, kultūrinis ir istorinis regionas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/125 125] |- | data-sort-value="Serbia" | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Serbia}} || [[Stari Rasas]] and [[Sopočanai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/96 96] |- | rowspan="3" | {{flag|United States}} || [[Evergleidso nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/76 76] |- | [[Didžiojo kanjono nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/75 75] |- | [[Nepriklausomybės rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/78 78] |- | {{flag|Canada}} || [[Dinozaurų parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/71 71] |- | {{flag|Canada}}<br>{{flag|United States}} || [[Kluano nacionalinis parkas|Kluanas / Wrangell–St. Elias / Glacier Bay / Tatshenshini-Alsekas]]|| Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/72 72] |- | {{flag|Poland}} || [[Aušvico koncentracijos stovykla|Aušvico Birkenau Vokietijos nacių koncentracijos ir naikinimo stovykla (1940–1945)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/31 31] |- | {{flag|Poland}}<br>({{flag|USSR}})<br>{{flag|Belarus}} || [[Belovežo giria]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/33 33] |- | rowspan="5" | {{flag|France}} || [[Šartro katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/81 81] |- | [[Sen Mišelio kalnas]] ir jo įlanka || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/80 80] |- | [[Versalio rūmai|Versalio rūmai ir parkas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/83 83] |- | [[Lasko urvai|Vezerio slėnio priešistorinės vietovės ir ištapyti urvai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/85 85] |- | [[Vezlė]], [[Vezlė abatija|bažnyčia ir kalva]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/84 84] |- | rowspan="2" | {{flag|Nepal}} || [[Katmandu slėnis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/121 121] |- | [[Sagarmathos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/120 120] |- | rowspan="2" | {{flag|Norway}} || [[Briugenas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/59 59] |- | [[Urneso medinė bažnyčia]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/58 58] |- | {{flag|Syria}} || [[Damaskas|Senasis Damasko miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/20 20] |- | {{flag|Tanzania}} || [[Ngorongoras|Ngorongoro draustinis]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/39 39] |- | rowspan="3" | {{flag|Tunisia}} || [[El Džemo amfiteatras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/38 38] |- | [[Kartagina|Kartaginos archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/37 37] |- | [[Tunisas (miestas)|Tuniso medina]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/36 36] |- | ({{flag|Zaire}})<br>{{flag|Democratic Republic of the Congo}} || [[Virungos nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/63 63] |} == [[1980]] (4-oji sesija, Prancūzija) == '''27 nauji objektai''' (22 kultūriniai, 5 gamtiniai) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Algeria}} || [[Beni Hamadas|Beni Hammado tvirtovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/102 102] |- | {{flag|Brazil}} || [[Oro Pretas|Oro Preto istorinis miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/124 124] |- | rowspan="4" | {{flag|Ethiopia|1975}} || [[Aksumas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/15 15] |- | [[Avašas (upė)|Avašo žemupio slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/10 10] |- | [[Omas (upė)|Omo žemupio slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/17 17] |- | [[Tija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/12 12] |- | {{flag|Ghana}} || [[Ašančio tradiciniai statiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/35 35] |- | {{flag|Honduras|1949}} || [[Kopanas|Kopano majų vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/129 129] |- | {{flag|Italy}} || [[Santa Marija dele Gracijė|Santa Marija dele Gracijė bažnyčia bei vienuolynas]] su [[Leonardo da Vinci]] [[Paskutinė vakarienė (Leonardas da Vinčis)|Paskutinė vakarienė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/93 93] |- | data-sort-value="Montenegro" | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Montenegro}} || [[Durmitoro nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/100 100] |- | {{flag|United States}} || [[Redvudo nacionalinis ir valstijos parkai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/134 134] |- | {{flag|Cyprus}} || [[Pafas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/79 79] |- | {{flag|Poland}} || [[Varšuva|Varšuvos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/30 30] |- | rowspan="3" | {{flag|Malta}} || [[Valeta|Valetos miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://web.archive.org/web/20160208184607/https://whc.unesco.org/en/list/131 131] |- | [[Hal Saflynio požemis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/130 130] |- | [[Maltos megalito šventyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/132 132] |- | {{flag|Norway}} || [[Rerusas|Reruso kalnakasių miestelis ir apylinkės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/55 55] |- | rowspan="3" | {{flag|Pakistan}} || [[Mohendžo Daras|Mohendžo Daro archeologiniai griuvėsiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/138 138] |- | [[Tacht i Bahis|Tacht i Bahio budistiniai griuvėsiai]] ir [[Sahr i Bahlolis|Sahr i Bahlolio likučiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/140 140] |- | [[Taksila]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/139 139] |- | {{flag|Panama}} || [[Panamos tvirtovės|Tvirtovės Panamos Karibų pakrantėje]]: [[Portobelas]]-[[San Lorensas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/135 135] |- | rowspan="2" | {{flag|Syria}} || [[Bosra|Bosros senovinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/22 22] |- | [[Palmyra|Palmyros vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/23 23] |- | {{flag|Tunisia}} || [[Iškelio ežeras|Iškelio nacionalinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/8 8] |- | {{flag|Vatican}} <br>{{flag|Italy}} || [[Roma|Romos istorinis centras]], joje esančios Vatikano vertybės bei [[San Paolo Fuori le Mura]] '''(P)'''|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/91 91] |- | rowspan="2" data-sort-value="DR Congo" | ({{flag|Zaire}})<br>{{flag|Democratic Republic of the Congo}} || [[Garambos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/136 136] |- | [[Kahuzi-Bjegos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/137 137] |} == [[1981]] (5-oji sesija, Australija) == '''26 nauji objektai''' (15 kultūriniai, 9 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Argentina}} || [[Los Glaciares nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/145 145] |- | rowspan="3" | {{flag|Australia}} || [[Didysis barjerinis rifas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/154 154] |- | [[Kakadu nacionalinis parkas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/147 147] |- | [[Vilandros ežerynas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/167 167] |- | {{flag|Côte d'Ivoire}}<br>{{flag|Guinea}} || [[Nimbos kalno gamtinis rezervatas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/155 155] |- | {{flag|Guatemala}} || [[Kirigva|Kvirigvos archeologinis parkas ir griuvėsiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/149 149] |- | {{noflag}} ''[[Jeruzalė]] '' || [[Jeruzalė|Senoji Jeruzalė]] ir jos [[Jeruzalės sienos|sienos]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/148 148] |- | rowspan="2" | {{flag|United States}} || [[Mamutų urvo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/150 150] |- | [[Olimpo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/151 151] |- | rowspan="2" | {{flag|Canada}} || [[Head-Smashed-In Buffalo Jump]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/158 158] |- | [[Ninstincas|SG̱ang Gwaay]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/157 157] |- | {{flag|Morocco}} || [[Fesas|Feso medina]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/170 170] |- | rowspan="2" | {{flag|Pakistan}} || [[Lahoro tvirtovė|Tvirtovė]] ir [[Šalimaro sodai]] [[Lahoras|Lahore]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/171 171] |- | [[Makli nekropolis|Makli istoriniai paminklai, Thata]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/143 143] |- | {{flag|Panama}} || [[Darjeno nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/159 159] |- | rowspan="5" | {{flag|France}} || [[Amjeno katedra]] || Kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/162 162] |- | [[Arlis|Arlis, romėniški ir romaniniai paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/164 164] |- | [[Fontenė abatija|Fontenė cistersų abatija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/165 165] |- | [[Fontenblo rūmai|Fontenblo rūmai ir parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/160 160] |- | [[Romėnų teatras Oranže|Romėnų teatras]], jo apylinkės ir [[Triumfo arka Oranže|Triumfo arka]] [[Oranžas|Oranže]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/163 163] |- | rowspan="2" | {{flag|Senegal}} || [[Džudžo nacionalinis parkas|Džudžo paukščių draustinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/25 25] |- | [[Niokolo Kobos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/153 153] |- | rowspan="2" | {{flag|Tanzania}} || [[Kilva Kisivani]] ir [[Songo Mnara]] griuvėsiai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/144 144] |- | [[Serengečio nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/156 156] |- | rowspan="2" data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Špejerio katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/168 168] |- | [[Viurcburgo rūmai|Viurcburgo rūmai su sodais ir rezidencine aikšte]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/169 169] |} == [[1982]] (6-oji sesija, Prancūzija) == '''24 nauji objektai''' (17 kultūrinis, 5 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | rowspan="5" | {{flag|Algeria}} || [[Džemila]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/191 191] |- | [[Mzabo slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/188 188] |- | [[Tasilio Adžeras]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/179 179] |- | [[Timgadas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/194 194] |- | [[Tipasa]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/193 193] |- | rowspan="2" | {{flag|Australia}} || [[Lordo Hau sala|Lordo Hau salų gruopė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/186 186] |- | [[Tasmanijos gamtinis rezervatas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/181 181] |- | {{flag|Brazil}} || [[Olinda|Olindos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/189 189] |- | {{flag|Côte d'Ivoire}} || [[Tajaus nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/195 195] |- | {{flag|Haiti}} || [[Nacionalinis istorijos parkas]] – [[Laferrière|citadelė]], [[Sans-Souci rūmai|Sans Souci]], Ramiers '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/180 180] |- | {{flag|Honduras|1949}} || [[Platano upės biosferos rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/196 196] |- | {{flag|Italy}} || [[Florencija|Florencijos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/174 174] |- | {{flag|United States}} || [[Kahokija|Kahokijos Pilkalnių valstybinė istorinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/198 198] |- | ({{flag|South Yemen}})<br>{{flag|Yemen}} || [[Šibamas|Įtvirtintas senasis Šibamo miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/192 192] |- | rowspan="3" | {{flag|Libya|1977}} || [[Kirėnė|Kirėnės archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/190 190] |- | [[Leptis Magna|Leptis Magna archeologinė vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/183 183] |- | [[Sabrata|Sabratos archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/184 184] |- | {{flag|Cuba}} || [[Havana|Senoji Havana ir jos įtvirtinimų sistema]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/204 204] |- | {{flag|France}} || Nuo druskos garinimo [[Salins-les-Bains]] iki karališkųjų [[Arc-et-Senans]], druskos gamyba garinant || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/203 203] |- | {{flag|Seychelles|1977}} || [[Aldabra|Aldabros atolas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/185 185] |- | rowspan="3" | {{flag|Sri Lanka}} || [[Polonaruva|Senovinis Polonaruvos miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/201 201] |- | [[Sigirija|Senovinis Sigirijos miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/202 202] |- | [[Anuradhapura|Šventasis Anuradhapuros miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/200 200] |- | {{flag|Tanzania}} || [[Platano upės biosferos rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/199 199] |} == [[1983]] (7-oji sesija, Italija) == '''29 nauji objektai''' (19 kultūrinis, 9 gamtinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Argentina}}<br>{{flag|Brazil}} || [[Jėzuitų gvaranių redukcijos]]: [[San Ignasijo Mini]], [[Nuestra Senjora de Santa Ana]], [[Nuestra Senjora de Loretas]] ir [[Santa Marija la Majoras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/275 275] |- | rowspan="4" | {{flag|Bulgaria|1971}} || [[Nesebaras|Senovinis Nesebaro miestas]] || Kultūrinis || [https://web.archive.org/web/20110208171119/http://whc.unesco.org/en/list/217 217] |- | [[Pirino nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/225 225] |- | [[Rilos vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/216 216] |- | [[Srebarnos gamtinis draustinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/219 219] |- | {{flag|Côte d'Ivoire}} || [[Komoės nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/227 227] |- | {{flag|Ecuador}} || [[Sangajaus nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/260 260] |- | rowspan="4" | {{flag|India}} || [[Agros fortas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/251 251] |- | [[Adžantos olos]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/242 242] |- | [[Eloros olos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/243 243] |- | [[Tadžmahalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/252 252] |- | {{flag|United States}} || [[Didžiųjų Rūko kalnų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/259 259] |- | {{flag|United States}}<br><small>({{flag|Puerto Rico}})</small> '''(P)''' || [[La Fortaleza]] ir [[Šv. Jono nacionalinė istorinė vietovė]] [[Puerto Rikas|Puerto Rike]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/266 266] |- | {{flag|Canada}} || [[Vud Bafalo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/256 256] |- | {{flag|Costa Rica}} '''(P)'''<br>{{flag|Panama}} || [[Talamankos kalnagūbris]]–[[La Amistado tarptautinis parkas|La Amistado rezervatas / La Amistado nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/205 205] |- | rowspan="3" | {{flag|France}} || [[Saint-Savin sur Gartempe abatijos bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/230 230] |- | [[Porto įlanka]]: [[Pjanos Kalančė]], Žirolatos įlanka, [[Skandolos gamtinis rezervatas|Skandolos rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/258 258] |- | [[Stanislovo aikštė (Nansi)|Stanislovo, Hipodromo ir Sąjungos aikštės]] [[Nansi]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/229 229] |- | rowspan="2" | {{flag|Peru}} || [[Kuskas|Kusko miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/273 273] |- | [[Maču Pikču|Senovinis Maču Pikču draustinis]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/274 274] |- | rowspan="4" | {{flag|Portugal}} || [[Angra do Heroišmas|Angra do Heroišmo miestelio centras]] [[Azorai|Azoruose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/206 206] |- | [[Kristaus ordino vienuolynas|Kristaus ordino vienuolynas Tomare]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/265 265] |- | [[Bataljos vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/264 264] |- | [[Šv. Jeronimo vienuolynas]] ir [[Belemo bokštas]] [[Lisabona|Lisabonoje]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/263 263] |- | {{flag|Seychelles|1977}} || [[Valleé de Mai|Valleé de Mai gamtinis rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/261 261] |- | rowspan="3" | {{flag|Switzerland}} || [[Šv. Galo vienuolynas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/268 268] |- | [[Šv. Jono benediktinų vienuolynas]] [[Miustairas|Miustaire]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/269 269] |- | [[Bernas|Berno senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/267 267] |- | data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Vyso bažnyčia|Vyso piligriminė bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/271 271] |} == [[1984]] (8-oji sesija, Argentina) == '''22 nauji objektai''' (15 kultūrinis, 7 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Argentina}} || [[Igvasu nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/303 303] |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Mahabalipuramas|Paminklų grupė Mahabalipurame]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/249 249] |- | [[Konarko saulės šventykla|Saulės šventykla, Konarkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/246 246] |- | rowspan="5" | {{flag|Spain}} || [[Alhambra]], [[Cheneralifė]] ir [[Albaisinas]], [[Granada]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/314 314] |- | [[Burgoso katedra]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/316 316] |- | [[Kordoba|Kordobos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/313 313] |- | [[Eskorialas|Vienuolynas ir Eskorialo vieta]], [[Madridas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/318 318] |- | [[Antoni Gaudí statiniai Barselonoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/320 320] |- | rowspan="2" | {{flag|United States}} || [[Laisvės statula]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/307 307] |- | [[Josemičio nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/308 308] |- | {{flag|Canada}} || [[Kanados Uolinių kalnų parkai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/304 304] |- | {{flag|Colombia}} || [[Kartachena (Kolumbija)|Uostas, tvirtovės ir paminklų grupė Kartachenoje]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/285 285] |- | rowspan="4" | {{flag|Lebanon}} || [[Andžaras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/293 293] |- | [[Baalbekas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/294 294] |- | [[Biblas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/295 295] |- | [[Tyras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/299 299] |- | {{flag|Malawi}} || [[Malavio ežero nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/289 289] |- | {{flag|Nepal}} || [[Čitvano nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/284 284] |- | {{flag|Vatican}} || [[Vatikanas|Vatikano miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/286 286] |- | data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Augustusburgo ir Falkenlusto rūmai|Augustusburgo ir Falkenlusto rūmai Briūlyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/288 288] |- | ({{flag|Zaire}})<br>{{flag|Democratic Republic of the Congo}} || [[Salongos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/280 280] |- | {{flag|Zimbabwe}} || [[Mana Pūlso nacionalinis parkas|Mana Pūlso nacionalinis parkas, Sapi ir Čevorės safari vietovės]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/302 302] |} == [[1985]] (9-oji sesija, Prancūzija)== '''30 nauji objektai''' (25 kultūrinis, 4 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Bangladesh}} || [[Begerhatas|Istorinis mečečių miestas Bagerhatas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/321 321] |- | [[Somapura Mahavihara|Budistų vienuolyno Paharpure griuvėsiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/322 322] |- | {{flag|Benin|1975}} || [[Karališkieji rūmai Abomėjuje]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/323 323] |- | rowspan="2" | {{flag|Brazil}} || [[Salvadoras (miestas)|Bahijos Salvadoro istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/309 309] |- | [[Bom Jesus do Congonhas šventovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/334 334] |- | {{flag|Bulgaria|1971}} || [[Sveštarų trakų kapas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/359 359] |- | rowspan="3" | {{flag|India}} || [[Kazirangos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/337 337] |- | [[Keoladeo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/340 340] |- | [[Manaso gamtinis rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/338 338] |- | {{flag|Iraq|1963}} || [[Hatra]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/277 277] |- | rowspan="5" | {{flag|Spain}} || [[Altamiros ola|Altamiros ola ir paleolitinis olų menas Šiaurės Ispanijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/310 310] |- | [[Oviedo paminklai|Oviedo ir Asturijos karalystės paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/312 312] |- | [[Avila|Avilos senamiestis ir jo bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/348 348] |- | [[Segovija|Segovijos senamiestis]] ir jos [[Segovijos akvedukas|akvedukas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/311 311] |- | [[Santiago de Compostela|Santiago de Compostela (senamiestis)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/347 347] |- | rowspan="2" | {{flag|Jordan}} || [[Petra]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/326 326] |- | [[Kasr Amra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/327 327] |- | {{flag|Canada}} || [[Kvebekas (miestas)|Senojo Kvebeko istorinis kvartalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/300 300] |- | {{flag|Cyprus}} || [[Dekoruotos Troodo regiono bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/351 351] |- | {{flag|Libya|1977}} || [[Tadrart Akakusas|Tadrart Akakuso uolų piešiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/287 287] |- | {{flag|Morocco}} || [[Marakešas|Marakešo medina]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/331 331] |- | {{flag|Norway}} || [[Altos uolų raižiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/352 352] |- | rowspan="2" | {{flag|Peru}} || [[Čavin de Uantaras|Čavinas (archeologinė vietovė)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/330 330] |- | [[Uaskarano nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/333 333] |- | {{flag|France}} || [[Garo tiltas|Garo tiltas (romėnų akvedukas)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/344 344] |- | {{flag|Tunisia}} || [[Kerkuanas|Pūnų miestas Kerkuanas]] ir jo [[Kerkuano nekropolis|nekropolis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/332 332] |- | rowspan="3" | {{flag|Turkey}} || [[Gioremės nacionalinis parkas]] ir olų vietovės [[Kapadokija|Kapadokijoje]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/357 357] |- | [[Divrihio didžioji mečetė|Divrihio didžioji mečetė ir ligoninė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/358 358] |- | [[Stambulas|Stambulo istorinės vietovės]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/356 356] |- | data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Hildesheimo Švč. Marijos katedra|Švč. Marijos katedra]] and [[Hildesheimo Šv. Mykolo bažnyčia|Šv. Mykolo bažnyčia]] [[Hildeshaimas|Hildeshaime]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/187 187] |} == [[1986]] (10-oji sesija, Prancūzija) == '''29 nauji objektai''' (23 kultūrinis, 5 gamtinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Australijos Gondvanos drėgnieji miškai|Gondvanos drėgnieji miškai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/368 368] |- | {{flag|Brazil}} || [[Igvasu nacionalinis parkas (Brazilija)|Igvasu nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/355 355] |- | {{flag|Greece}} || [[Apolono Epikurijo šventykla|Apolono Epikurijo šventykla Base]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/392 392] |- | rowspan="4" | {{flag|India}} || [[Goa bažnyčios ir vienuolynai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/234 234] |- | [[Fatehpur Sikris]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/255 255] |- | [[Hampis|Paminklų grupė Hampyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/241 241] |- | [[Khadžurahas|Khadžuraho monumentų grupė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/240 240] |- | rowspan="4" | {{flag|Spain}} || [[Garachonajaus nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/380 380] |- | [[Toledas|Istorinis Toledo miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/379 379] |- | [[Aragono Mudecharų architektūra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/378 378] |- | [[Kaseresas (Ispanija)|Kasereso senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/384 384] |- | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Serbia}} || [[Studenicos vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/389 389] |- | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Slovenia}} '''(P)''' || [[Škocjano urvai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/390 390] |- | rowspan="7" | {{flag|United Kingdom}} || [[Edvardo I pilys Gvinede|Karaliaus Edvardo pilys ir miesto sienos Gvinede]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/374 374] |- | [[Daramas (Anglija)|Daramo pilis ir katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/370 370] |- | [[Milžinų kelias|Milžinų kelias ir pakrantės]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/369 369] |- | [[Aironbridžo tarpeklis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/371 371] |- | [[Sent Kilda]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/387 387] |- | [[Stounhendžas|Stounhendžas, Aveburis ir susiję vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/373 373] |- | [[Stadlėjaus karališkasis parkas]] kartu su [[Fauntins abatija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/372 372] |- | ({{flag|North Yemen}})<br>{{flag|Yemen}} || [[Sana|Sanos senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/385 385] |- | {{flag|Libya|1977}} || [[Gadamesas|Gadameso senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/362 362] |- | {{flag|Peru}} || [[Čan Čanas|Čan Čano archeologinė sritis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/366 366] |- | {{flag|Portugal}} || [[Evora|Evoros istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/361 361] |- | {{flag|Syria}} || [[Alepas|Senovinis Alepo miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/21 21] |- | {{flag|Turkey}} || [[Hatušas|Hatuša: hetitų sostinė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/377 377] |- | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Tryras|Romėnų paminklai, Šv. Petro katedra ir Švč. Motinos bažnyčia Tryre]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/367 367] |- | rowspan="2" | {{flag|Zimbabwe}} || [[Didžioji Zimbabvė|Didžiosios Zimbabvės nacionalinis paminklas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/364 364] |- | [[Khamis|Khamio griuvėsių nacionalinis paminklas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/365 365] |} == [[1987]] (11-oji sesija, Prancūzija) == '''41 nauji objektai''' (32 kultūrinis, 7 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Uluru-Kata Tjuta nacionalinis parkas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/447 447] |- | {{flag|Bolivia}} || [[Potosi|Potosio miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/420 420] |- | {{flag|Brazil}} || [[Brazilija (miestas)|Brazilija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/445 445] |- | rowspan="2" | {{flag|Greece}} || [[Atėnų akropolis|Akropolis, Atėnai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/404 404] |- | [[Delfai|Archeologinė vietovė Delfuose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/393 393] |- | rowspan="4" | {{flag|India}} || [[Elefantos olos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/244 244] |- | [[Čolos šventyklos|Didžiosios gyvosios Čolos šventyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/250 250] |- | [[Patadakalis|Paminklų grupė Patadakalyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/239 239] |- | [[Sundarbanų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/452 452] |- | rowspan="2" | {{flag|Italy}} || [[Stebuklų aikštė|Stebuklų aikštė, Piza]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/395 395] |- | [[Venecija|Venecija su jos lagūna]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/394 394] |- | {{flag|Spain}} || [[Sevilijos katedra|Katedra]], [[Sevilijos Alkazaras|Alkazaras]] ir [[Archivo de Indias]] [[Sevilija|Sevilijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/383 383] |- | rowspan="4" | {{flag|United Kingdom}} || [[Blenimo rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/425 425] |- | [[Batas (Anglija)|Bato miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/428 428] |- | [[Vestminsterio rūmai]] ir [[Vestminsterio abatija]] kartu su [[Šv. Margaritos bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://web.archive.org/web/20150509195743/http://whc.unesco.org/en/list/426/ 426] |- | [[Limas|Romos imperijos sienos]]<ref>Papildytas 2005 m.</ref> || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/430 430] |- | rowspan="3" | {{flag|United States}} || [[Čako kultūrinis nacionalinis istorinis parkas|Čako kultūra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/353 353] |- | [[Havajų vulkanų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://web.archive.org/web/20170224235652/https://whc.unesco.org/en/list/409 409] |- | [[Montičelas]] ir [[Virdžinijos universitetas]] [[Šarlotsvilis|Šarlotsvilyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/442 442] |- | {{flag|Cameroon}} || [[Dža faunos rezervatas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/407 407] |- | {{flag|Canada}} || [[Gros Morno nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/419 419] |- | rowspan="6" | {{flag|China}} || [[Ming ir Čing dinastijų imperatoriškieji rūmai]] [[Uždraustieji Rūmai|Pekine]] ir [[Mukdeno rūmai|Šenjange]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/439 439] |- | [[Pirmojo Čin imperatoriaus mauzoliejus]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/441 441] |- | [[Mogao urvai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/440 440] |- | [[Tai kalnas]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/437 437] |- | [[Džoukoudianas|Pekino žmogaus vietovė Džoukoudiane]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/449 449] |- | [[Didžioji kinų siena|Didžioji siena]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/438 438] |- | rowspan="6" | {{flag|Mexico}} || [[Meksikas|Istorinis Meksiko centras]] ir [[Šočimilkas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/412 412] |- | [[Oašaka|Istorinis Oašakos centras]] ir [[Monte Albanas|archeologinė Monte Albano vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/415 415] |- | [[Puebla|Istorinis Pueblos centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/416 416] |- | [[Palenkė (miestas)|Ikiispaniškas Palenkės miestas ir nacionalinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/411 411] |- | [[Teotihuakanas|Ikiispaniškas Teotiuakano miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/414 414] |- | [[Sian Kaanas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/410 410] |- | {{flag|Morocco}} || [[Ait Benhadu|Ait Benhadu ksaras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/444 444] |- | {{flag|Oman}} || [[Bahlos fortas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/433 433] |- | {{flag|Peru}} || [[Manu nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/402 402] |- | {{flag|Tanzania}} || [[Kilimandžaro nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/403 403] |- | {{flag|Turkey}} || [[Nemrut Dagas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/448 448] |- | rowspan="2" | {{flag|Hungary}} || [[Budapeštas]] kartu su Dunojaus krantais, [[Budos pilis|Budos pilies kvartalu]] ir [[Andrašio prospektas|Andrašio prospektu]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/400 400] |- | [[Holokė|Senasis Holokės kainas ir jo apylinkės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/401 401] |- | data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Liubekas|Hanzos miestas Liubekas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/272 272] |} == [[1988]] (12-oji sesija, Brazilija) == '''27 nauji objektai''' (19 kultūrinis, 5 gamtinis, 3 mišrūs)<br> {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Kvynslando drėgnieji tropikai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/486 486] |- | {{flag|Central African Republic}} || [[Manovo-Gundos-Sent Floriso nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/475 475] |- | rowspan="5" | {{flag|Greece}} || [[Rodas (miestas)|Viduramžių miestas Rodas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/493 493] |- | [[Meteora]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/455 455] |- | [[Atonas (Graikija)|Atono kalnas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/454 454] |- | [[Salonikai|Salonikų paleokrikščioniški ir bizantiški paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/456 456] |- | [[Asklepijo šventykla Epidaure]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/491 491] |- | {{flag|India}} || [[Nanda Devi nacionalinis parkas|Nanda Devi]] ir [[Gėlių Slėnio nacionalinis parkas|Gėlių Slėnio]] nacionaliniai parkai || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/335 335] |- | {{flag|Spain}} || [[Salamanka|Salamankos senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/381 381] |- | rowspan="2" | {{flag|United Kingdom}} || [[Kenterberio katedra]], [[Šv. Augustino abatija]] ir [[Šv. Martyno bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/496 496] |- | [[Londono Taueris]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/488 488] |- | {{flag|United Kingdom}}<br><small>({{flag|Pitcairn Islands}})</small> '''(P)''' || [[Hendersono sala]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/487 487] |- | {{flag|Cuba}} || [[Valle de los Ingenios|Trinidadas ir Valle de los Ingenios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/460 460] |- | rowspan="2" | {{flag|Mali}} || [[Dženė|Dženės senamiesčiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/116 116] |- | [[Timbuktu]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/119 119] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Guanachuatas|Istorinis Guanachuato miestas ir gretimos kasyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/482 482] |- | [[Čičen Ica|Ikiispaninis miestas Čičen Ica]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/483 483] |- | {{flag|Oman}} || [[Bato, al Chutmo ir al Aino archeologinės vietos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/434 434] |- | {{flag|Peru}} || [[Lima|Limos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/500 500] |- | {{flag|France}} || [[Strasbūras]], [[Grande Île (Strasbūras)|Grande-Île]] ir [[Naujamiestis (Strasbūras)|''Neustadt'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/495 495] |- | rowspan="3" | {{flag|Sri Lanka}} || [[Galė|Galės senamiestis ir jo įtvirtinimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/451 451] |- | [[Kandis|Šventasis Kandžio miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/450 450] |- | [[Sinharadžos miško rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/405 405] |- | rowspan="2" | {{flag|Tunisia}} || [[Kairuanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/499 499] |- | [[Susas|Suso medina]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/498 498] |- | rowspan="2" | {{flag|Turkey}} || [[Hierapolis]]–[[Pamukalė]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/485 485] |- | [[Ksantas]]–[[Letonas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/484 484] |} == [[1989]] (13-oji sesija, Prancūzija) == '''7 nauji objektai''' (4 kultūrinis, 2 gamtinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Greece}} || [[Mistras|Mistro archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/511 511] |- | [[Olimpija|Olimpijos archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/517 517] |- | {{flag|India}} || [[Sančis|Budistų paminklai Sančyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/524 524] |- | {{flag|Mali}} || [[Bandiagaros skardis]] ([[Dogonai|Dogonų]] žemė) || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/516 516] |- | {{flag|Mauritania|1959}} || [[Bank d'Arguin nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/506 506] |- | {{flag|Portugal}} || [[Alkobasos vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/505 505] |- | {{flag|Zambia}} '''(P)'''<br>{{flag|Zimbabwe}} || [[Viktorijos krioklys|Mosi-oa-Tunya / Viktorijos kriokliai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/509 509] |} == [[1990]] (14-oji sesija, Kanada) == '''16 nauji objektai''' (11 kultūrinis, 2 gamtinis, 3 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Bolivia}} || [[Čikitanijos jėzuitų misijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/529 529] |- | {{flag|Dominican Republic}} || [[Santo Domingas|Santo Domingo kolonijinis miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/526 526] |- | rowspan="2" | {{flag|Greece}} || [[Delas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/530 530] |- | [[Dafnio vienuolynas|Dafnio]], [[Hosios Lukas]] ir [[Chijo Nea Moni]] vienuolynai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/537 537] |- | {{flag|Italy}} || [[San Džiminjanas|San Džiminjano istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/550 550] |- | {{flag|China}} || [[Huangšanas|Huangšano kalnas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/547 547] |- | {{flag|Madagascar}} || [[Cinži de Bemarahos gamtinis draustinis|Andrefanos sausieji miškai]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/494 494] |- | rowspan="2" | {{flag|New Zealand}} || [[Te Vahipounamu|Te Wahipounamu – pietvakarinė Naujoji Zelandija]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/551 551] |- | [[Tongariro nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/421 421] |- | {{flag|Peru}} || [[Rio Abiseo nacionalinis parkas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/548 548] |- | data-sort-value="Russia" rowspan="3" | ({{flag|Soviet Union}})<br>{{flag|Russia}} || [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo istorinis centras ir susijusios paminklų grupės]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/540 540] |- | [[Kižai|Kižų pogostas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/544 544] |- | [[Maskvos kremlius|Kremlius]] ir [[Raudonoji aikštė]], [[Maskva]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/545 545] |- | data-sort-value="Ukraine" | ({{flag|Soviet Union}})<br>{{flag|Ukraine}} '''(P)''' || [[Kyjivas]]: [[Sofijos soboras (Kijevas)|Šv. Sofijos soboras ir susiję vienuolyno pastatai]], [[Kijevo Pečorų laura|Kyjivo Pečorų laura]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/527 527] |- | data-sort-value="Uzbekistan" | ({{flag|Soviet Union}})<br>{{flag|Uzbekistan}} '''(P)''' || [[Ičan Kala]] || Kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/543 543] |- | {{flag|Germany}} || [[Potsdamo ir Berlyno rūmai bei parkai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/532 532] |} == [[1991]] (15-oji sesija, Tunisas) == '''22 nauji objektai''' (16 kultūrinis, 6 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Ryklių įlanka|Ryklių įlanka, Vakarų Australija]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/578 578] |- | {{flag|Bolivia}} || [[Sukrė|Istorinis Sukrės miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/566 566] |- | {{flag|Brazil}} || [[Serra da Capivara nacionalinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/606 606] |- | rowspan="4" | {{flag|Indonesia}} || [[Borobuduras|Borobuduro šventyklos kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/592 592] |- | [[Komodo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/609 609] |- | [[Prambananas|Prambanano šventykllų kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/642 642] |- | [[Udžung Kulono nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/608 608] |- | {{flag|Spain}} || [[Pobleto vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/518 518] |- | {{flag|Mexico}} || [[Morelija|Istorinis Morelijos centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/585 585] |- | {{flag|Mozambique}} || [[Mozambikas (miestas)|Mozambiko sala]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/599 599] |- | {{flag|Niger}} || [[Ayro ir Tenerės nacionalinis gamtinis rezervatas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/573 573] |- | rowspan="2" | {{flag|France}} || [[Reimso katedra|Notre-Dame katedra]], [[Sen Remi abatija|buvusioji Sen Remi abatija]] ir [[Tau rūmai]], [[Reimsas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/601 601] |- | [[Paryžius|Paryžius, Senos krantinės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/600 600] |- | {{flag|Romania}} || [[Dunojaus delta]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/588 588] |- | rowspan="2" | {{flag|Finland}} || [[Suomenlina|Suomenlinos tvirtovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/583 583] |- | [[Rauma|Senoji Rauma]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/582 582] |- | {{flag|Sri Lanka}} || [[Dambulos auksinė šventykla|Rangirio Dambulos urvo šventykla]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/561 561] |- | {{flag|Sweden}} || [[Drotningholmas|Drotningholmo karališkoji valda]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/559 559] |- | rowspan="3" | {{flag|Thailand}} || [[Ajutaja|Istorinis Ajutajos miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/576 576] |- | [[Sukotajus|Istorinis Sukotajaus miestas ir susiję istoriniai miestai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/574 574] |- | [[Thungyai-Huai Kha Khaeng laukinės gamtinis draustiniai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/591 591] |- | {{flag|Germany}} || [[Loršo abatija|Loršo abatija ir senasis vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/515 515] |} == [[1992]] (16-oji sesija, JAV) == '''20 nauji objektai''' (16 kultūrinis, 4 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Albania}} || [[Butrintas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/570 570] |- | {{flag|Algeria}} || [[Alžyro citadelė|Alžyro kasba]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/565 565] |- | {{flag|Australia}} || [[Freizerio sala|K'gari (Freizerio sala)]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/630 630] |- | {{flag|Cambodia}} || [[Angkoras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/668 668] |- | rowspan="3" | {{flag|China}} || [[Huanglongas|Huanglongo vaizdinga ir istorinė vietovė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/638 638] |- | [[Dziudžaigou slėnis|Dziudžaigou slėnio vaizdinga ir istorinė vietovė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/637 637] |- | [[Ulingjuanas|Ulingjuano vaizdinga ir istorinė vietovė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/640 640] |- | rowspan="3" | ({{flag|Czechoslovakia}})<br>{{flag|Czech Republic}} || [[Česky Krumlovas|Česky Krumlovo istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/617 617] |- | [[Praha|Prahos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/616 616] |- | [[Telčas|Telčo istorinis centras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/621 621] |- | {{flag|France}} || [[Buržo katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/635 635] |- | {{flag|Germany}} || [[Ramelsbergas|Ramelsbergo kasyklos]], [[Goslaras|Goslaro istorinis miestelis]] ir [[Aukštutinio Harco vandentvarkos sistema]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/623 623] |- | {{flag|Greece}} || [[Pitagorėjas]] and [[Herajas]] [[Samas (sala)|Same]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/595 595] |- | {{flag|Mexico}} || [[El Tachinas|El Tachinas, ikiispaninis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/631 631] |- | {{flag|Poland}} || [[Zamostė|Zamostės senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/564 564] |- | rowspan="3" | {{flag|Russia}} || [[Solovkų salos|Solovkų salų kultūrinis ir istorinis ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/632 632] |- | [[Naugardas|Naugardo istoriniai paminklai ir apylinkės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/604 604] |- | [[Vladimiro ir Suzdalės baltieji paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/633 633] |- | {{flag|Thailand}} || [[Ban Čiangas|Ban Čiango archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/575 575] |- | {{flag|United States}} || [[Taoso Pueblas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/492 492] |} == [[1993]] (17-oji sesija, Kolumbija) == '''33 nauji objektai''' (29 kultūrinis, 4 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Ireland}} || [[Bru na Boinas|Bru na Boinas – archeologinis amsamblis prie Boinės kilpos]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/659 659] |- | {{flag|El Salvador}} || [[Choja de Serenas|Choja de Serenas archeologinė vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/675 675] |- | rowspan="2" | {{flag|Philippines}} || [[Barokinės Filipinų bažnyčios]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/677 677] |- | [[Tubatahos rifų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/653 653] |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Humajuno kapas|Humajuno kapas, Delis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/232 232] |- | [[Kutbo minaretas|Kutbo minaretas ir jo paminklai, Delis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/233 233] |- | rowspan="3" | {{flag|Spain}} || [[Merida|Archeologinis Meridos ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/664 664] |- | [[Šv. Jokūbo kelias|Santjago de Kompostelos kelias: ''Camino Francés'' ir Šiaurinės Ispanijos keliai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/669 669] |- | [[Švč. Gvadelupės Marijos vienuolynas|Švč. Gvadelupės Marijos karališkasis vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/665 665] |- | {{flag|Italy}} || [[Sasi (Matera)|Sasi]] ir [[Rupestro bažnyčių parkas]] [[Matera|Materoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/670 670] |- | rowspan="4" | {{flag|Japan}} || [[Horiūdžis|Budistiniai paminklai Horiūdži vietovėje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/660 660] |- | [[Himedži pilis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/661 661] |- | [[Širakamio kalnai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/663 663] |- | [[Jakušima]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/662 662] |- | {{flag|Yemen}} || [[Zabidas|Istorinis Zabido miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/611 611] |- | rowspan="3" | {{flag|Mexico}} || [[Sakatekas|Istorinis Sakateko centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/676 676] |- | [[Siera de San Fransisko uolų piešiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/714 714] |- | [[El Viskaino biosferos rezervatas|El Viskaino banginių draustinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/554 554] |- | {{flag|Paraguay}} || Jėzuitų misijos [[La Santisima Trinidad de Parana]] ir [[Chesus de Tavarangė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/648 648] |- | rowspan="3" | {{flag|Romania}} || [[Šiaurinės Moldavijos dekoruotos bažnyčios|Moldavijos krašto bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/598 598] |- | [[Horezu vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/597 597] |- | [[Transilvanijos įtvirtintos bažnyčios|Kaimai su įtvirtintomis bažnyčiomis Transilvanijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/596 596] |- | {{flag|Russia}} || [[Sergijevo Lavros Trejybė|Trejybės Sergijevo lavros architektūrinis ansamblis Sergijevo posade]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/657 657] |- | rowspan="3" | {{flag|Slovakia}} || [[Banska Štiavnica|Banska Štiavnicos istorinis miestelis ir technikos paminklai apylinkėse]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/618 618] |- | [[Spišo pilis|Levoča, Spišo pilis ir susiję kultūrinis paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/620 620] |- | [[Vlkolinecas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/622 622] |- | rowspan="2" | {{flag|Sweden}} || [[Birka]] ir [[Hovgordenas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/555 555] |- | [[Engelsbergo geležies gamykla]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/556 556] |- | {{flag|Uzbekistan}} || [[Buchara|Bucharos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/602 602] |- | {{flag|Venezuela}} || [[Santa Ana de Koras|Koras ir jo uostas]] '''(P)'''|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/658 658] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Hujė|Hujės paminklų kompleksas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/678 678] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Maulbrono vienuolynas|Maulbrono vienuolyno kompleksas]] || Kultūrinis || [https://web.archive.org/web/20191119122837/http://whc.unesco.org/en/list/546/ 546] |- | [[Bambergas|Bambergo miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/624 624] |} == [[1994]] (18-oji sesija, Tailandas) == '''29 nauji objektai''' (21 kultūrinis, 8 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || Australijos žinduolių fosilijų radimvietės: [[Riverslėjus]]/[[Narakortas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/698 698] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Ždiaro prie Sazavos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia|Šv. Jono Nepomuko piligriminė bažnyčia Zelena Horoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/690 690] |- | {{flag|Denmark}} || [[Jelingės runų akmenys|Jelingės pilkalniai, runų akmenys ir bažnyčia]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/697 697] |- | rowspan="2" | {{flag|Georgia|1990}} || [[Gelačio vienuolynas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/710 710] |- | [[Mccheta|Mcchetos istoriniai paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/708 708] |- | {{flag|Italy}} || [[Vičenca|Vičenca -Paladijaus miestas]] <small>(1996 m. praplėstas į „[[Vičenca]] ir [[Paladijo Veneto vilos]]“)</small> || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/712 712] |- | {{flag|Spain}} || [[Donjanos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/685 685] |- | {{flag|Japan}} || [[Senojo Kioto istoriniai paminklai]] (Kiotas, [[Udžis]] ir [[Ocu]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/688 688] |- | rowspan="4" | {{flag|China}} || [[Udango kalnai|Senovinių statinių kompleksas Udango kalnuose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/705 705] |- | [[Potala|Istorinis Potalos rūmų ansamblis, Lasa]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/707 707] |- | [[Čengdės vasarvietė|Kalnų vasarvietė ir gretimos šventyklos, Čengdė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/703 703] |- | [[Konfucijaus šventykla (Čiufu)|Konfucijaus šventykla]], [[Konfucijaus kapavietė|kapavietė]] ir [[Kong šeimos valda]] [[Čiufu|Čiufu mieste]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/704 704] |- | {{flag|Colombia}} || [[Los Katios nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/711 711] |- | {{flag|Lithuania}} || [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus istorinis centras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/541 541] |- | {{flag|Luxembourg}} || [[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgo miestas: jo senieji kvartalai ir įtvirtinimai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/699 699] |- | {{flag|Mexico}} || [[Popokatepetlio šlaitų vienuolynai|Ankstyviausieji 16 a. vienuolynai Popokatepetlio šlaituose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/702 702] |- | {{flag|Oman}} || [[Al Vustos gyvosios gamtinis rezervatas|Arabijos oriksų draustinis]] <small>(išbrauktas 2007 m.)</small> || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/654 654] |- | {{flag|Peru}} || [[Naskos piešiniai|Nasikos ir Palpos linijos bei geoglifai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/700 700] |- | {{flag|Russia}} || [[Kolomenskojė|Kolomenskojės Viešpaties Ėmimo Dangun cerkvė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/634 634] |- | {{flag|Finland}} || [[Petejevesio bažnyčia|Petejevesio senoji bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/584 584] |- | rowspan="2" | {{flag|Sweden}} || [[Tanumo uolų raižiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/557 557] |- | [[Skugsčiurkogordenas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/558 558] |- | {{flag|Turkey}} || [[Safranbolu|Safranbolu miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/614 614] |- | rowspan="2" | {{flag|Uganda}} || [[Bvindžio neįžengiamojo miško nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/682 682] |- | [[Ruvenzorio kalnų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/684 684] |- | {{flag|Venezuela}} || [[Kanaimos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/701 701] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Halongo įlanka]] - [[Kat Ba salynas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/672 672] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Kvedlinburgas|Kvedlinburgo kolegijos bažnyčia, pilis ir senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/535 535] |- | [[Fiolklingeno geležies dirbtuvės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/687 687] |} == [[1995]] (19 sesija, Vokietija) == '''29 nauji objektai''' (23 kultūrinis, 6 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Chile}} || [[Rapanujo nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/715 715] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Kutna Hora|Kutna Hora: istorinis miesto senamiestis su Šv. Barboros bažnyčia ir Švč. Sedleco Mergelės katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/732 732] |- | {{flag|Denmark}} || [[Roskildės katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/695 695] |- | {{flag|Philippines}} || [[Filipinų Kordiljerų ryžių terasos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/722 722] |- | rowspan="4" | {{flag|Italy}} || [[Crespi d'Adda]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/730 730] |- | [[Ferara|Ferara, Renesanso miestas]] ir jo [[Po (upė)|Po delta]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/733 733] |- | [[Neapolis|Neapolio istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/726 726] |- | [[Siena (miestas)|Sienos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/717 717] |- | {{flag|Japan}} || [[Širakava|Širakavos]] ir [[Gokajama|Gokajamos]] istoriniai kaimai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/734 734] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Edinburgas|Edinburgo senamiestis ir naujamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/728 728] |- | {{flag|United Kingdom}}<br><small>([[Tristanas da Kunja]])</small> '''(P)''' || [[Gofo sala|Gofas ir nepasiekiamosios salos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/740 740] |- | {{flag|United States}} || [[Karlsbado urvų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/721 721] |- | {{flag|Canada}} || [[Lunenbergas|Lunenbergo senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/741 741] |- | {{flag|Canada}}<br>{{flag|United States}} || [[Votertono ledyno tarptautinis taikos parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/354 354] |- | rowspan="3" | {{flag|Colombia}} || [[Santa Krus de Momposas|Santa Kruz de Momposo istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/742 742] |- | [[Tieradentro nacionalinis archeologinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/743 743] |- | [[San Agustino archeologinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/744 744] |- | {{flag|Laos}} || [[Luang Prabangas|Luang Prabango miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/479 479] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Šoklandas|Šoklandas ir apylinkės]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/739 739] |- | rowspan="3" | {{flag|South Korea}} || [[Heinsa|Heinsa šventyklos Džanggjong Pandžonas, ''Tripitaka Koreana'' atspaudų saugykla]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/737 737] |- | [[Džongmjo šventykla]]|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/738 738] |- | [[Sokguramo urvas]] ir [[Bulguksa|Bulguksa šventykla]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/736 736] |- | {{flag|Portugal}} || [[Sintra|Sintros kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/723 723] |- | {{flag|France}} || [[Avinjonas|Istorinis Avinjono centras]]: [[Popiežiaus rūmai]], [[Vyskupų ansamblis]] ir [[Avinjono tiltas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/228 228] |- | {{flag|Russia}} || [[Komijos pirmykščiai miškai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/719 719] |- | {{flag|Sweden}} || [[Visbis|Hanzos miestas Visbis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/731 731] |- | {{flag|Uruguay}} || [[Kolonija del Sakramentas|Kolonija del Sakramento miesto istorinis kvartalas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/747 747] |- | {{flag|Hungary}}<br>{{flag|Slovakia}} || [[Agteleko nacionalinis parkas|Agteleko karsto]] ir [[Slovako karstas|Slovako karsto]] urvai || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/725 725] |- | {{flag|Germany}} || [[Meselio fosilijų radimvietė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/720 720] |} == [[1996]] (20-oji sesija, Meksika) == '''37 nauji objektai''' (30 kultūrinis, 5 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Ireland}} || [[Didysis Skeligas|Sceilg Mhichíl]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/757 757] |- | {{flag|Armenia}} || [[Achpato vienuolynas|Achpato]] ir [[Sanahino vienuolynas|Sanahino]] vienuolynai '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/777 777] |- | rowspan="2" | {{flag|Austria}} || [[Zalcburgas|Zalcburgo miesto istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/784 784] |- | [[Šenbruno rūmai|Šionbriuno rūmai ir sodas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/786 786] |- | {{flag|Belize}} || [[Belizo barjerinis rifas|Belizo barjerinio rifo rezervatų sistema]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/764 764] |- | {{flag|Benin}}<br>{{flag|Burkina Faso}}<br>{{flag|Niger}} || [[W nacionalinis parkas|W]]-[[Arlio ncionalinis parkas|Arlio]]-[[Pendžario nacionalinis parkas|Pendžario]] kompleksas || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/749 749] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Lednicė]]s–[[Valticė]]s kultūrinis kraštovaizdis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/763 763] |- | {{flag|Georgia|1990}} || [[Aukštutinė Svanetija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/709 709] |- | {{flag|Greece}} || [[Vergina|Aigai archeologinė vietovė (Vergina)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/780 780] |- | {{flag|Indonesia}} || [[Sangiranas|Sangirano ankstyvojo žmogaus vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/593 593] |- | rowspan="4" | {{flag|Italy}} || [[Kastel del Montė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/398 398] |- | [[Ravena|Ankstyvųjų krikščionių vietovės Ravenoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/788 788] |- | [[Pjenca|Pjencos miesto istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/789 789] |- | [[Alberobelas|Alberobelo ''trulli'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/787 787] |- | rowspan="2" | {{flag|Spain}} || [[Kuenka|Istorinis siena apjuostas Kuenkos miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/781 781] |- | [[Lonja de la Seda|La Lonja de la Seda de Valencia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/782 782] |- | rowspan="2" | {{flag|Japan}} || [[Hirošimos taikos memorialas|Hirošimos taikos memorialas (Genbaku Dome)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/775 775] |- | [[Icukušima|Icukušimos šintoistinė maldykla]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/776 776] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Lušano nacionalinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/778 778] |- | [[Emei kalnas|Emei kalno]] vaizdinga vietovė, kartu su [[Didysis Lešano buda|Didžiojo Lešano budos]] vaizdinga vietove || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/779 779] |- | {{flag|Mauritania|1959}} || Senoviniai [[Uadanas|Uadano]], [[Šingetis|Šingečio]], [[Tišitas|Tišito]] ir [[Ualata|Ualatos]] [[ksaras|ksurai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/750 750] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Keretaras|Keretaro istorinių paminklų vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/792 792] |- | [[Ušmalis|Ušmalio ikiispaninis miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/791 791] |- | {{flag|Morocco}} || [[Meknesas|Istorinis Mekneso miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/793 793] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Stelling van Amsterdam|Amsterdamo gynybos linija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/759 759] |- | {{flag|Portugal}} || [[Portas|Istorinis Oporto centras]], [[Liudviko I tiltas]] ir [[Sera do Pilaro vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/755 755] |- | {{flag|France}} || [[Midi kanalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/770 770] |- | rowspan="2" | {{flag|Russia}} || [[Baikalo ežeras]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/754 754] |- | [[Kamčiatkos ugnikalniai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/765 765] |- | {{flag|Finland}} || [[Verla|Verlos medienos dirbtuvės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/751 751] |- | rowspan="2" | {{flag|Sweden}} || [[Gamelstadas|Gamelstado bažnytkaimis Luleo]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/762 762] |- | [[Laponija|Laponijos vietovė]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/774 774] |- | {{flag|Hungary}} || [[Panonhalmos abatija|Tūkstantmetė benediktinų abatija Panonhalmoje ir jos gamtinė aplinka]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/758 758] |- | rowspan="3" | {{flag|Germany}} || [[Bauhausas|Bauhausas ir jo vietovės Veimare, Desau ir Bernau]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/729 729] |- | [[Kelno katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/292 292] |- | [[Liuterio atminimo vietos]] [[Eislėbenas|Eislėbene]] ir [[Vitenbergas|Vitenberge]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/783 783] |- | data-sort-value="DR Congo" | ({{flag|Zaire}})<br>{{flag|Democratic Republic of the Congo}} || [[Okapijų laukinės gamtinis rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/718 718] |} == [[1997]] (21-oji sesija, Italija) == '''46 nauji objektai''' (38 kultūrinis, 7 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Australia}} || [[Herdas ir Makdonaldas|Herdo ir Makdonaldo salos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/577 577] |- | [[Makvorio sala]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/629 629] |- | {{flag|Austria}} || [[Halštatas|Halštato]]-[[Aukštasis Dachšteinas|Dachšteino]] / [[Zalckamergutas|Zalckamerguto]] kultūrinis kraštovaizdis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/806 806] |- | {{flag|Bangladesh}} || [[Sundarbanai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/798 798] |- | {{flag|Brazil}} || [[San Luisas|San Luiso istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/821 821] |- | {{flag|Dominica}} || [[Morn Trua Pitono nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/814 814] |- | {{flag|Estonia}} || [[Talinas|Talino istorinis centras (senamiestis)]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/822 822] |- | rowspan="3" | {{flag|Spain}} || [[Las Médulas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/803 803] |- | [[Katalonų muzikos rūmai|Palau de la Música Catalana]] ir [[Sant Pau ligoninė]], [[Barselona]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/804 804] |- | [[San Miljan de la Kogolijos vienuolynai|San Miljan Juso ir Suso vienuolynai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/805 805] |- | rowspan="10" | {{flag|Italy}} || [[Kasertos rūmai|18-ojo amžiaus karališkieji rūmai Kasertoje su parku]], [[Vanvitelio akvedukas]] ir [[San Leučijo kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/549 549] |- | [[Agridžentas|Agridžento archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/831 831] |- | [[Pompėja|Pompėjų]], [[Herkulanumas|Herkulanumo]] ir [[Tore Anunciata]] archeolinės vietovės || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/829 829] |- | [[Paduvos botanikos sodas|Botanikos sodas (Orto Botanico), Paduva]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/824 824] |- | [[Modenos katedra|Katedral]], [[Torre Civica]] ir [[Modenos rūmai|''Piazza Grande'']], [[Modena]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/827 827] |- | [[Amalfio krantas|Costiera Amalfitana]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/830 830] |- | [[Porto Venerė]], [[Činkve Terė]] ir salos ([[Palmarija]], [[Tinas]] ir [[Tinetas]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/826 826] |- | [[Savojų karališkosios dinastijos rezidencijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/823 823] |- | [[Su Nuraksi di Baruminis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/833 833] |- | [[Kazalės romėnų vila]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/832 832] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Grinvičas|Jūrinis Grinvičas]] || Kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/795 795] |- | rowspan="2" | {{flag|Kenya}} || [[Turkanos ežero nacionaliniai parkai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/801 801] |- | [[Kenijos kalno nacionalinis parkas|Kenijos kalno nacionalinis parkas / natūralus miškas]] '''(P)''' || Gamtinis ||| [https://whc.unesco.org/en/list/800 800] |- | rowspan="3" | {{flag|China}} || [[Pingjao|Senovinis Pingjao miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/812 812] |- | [[Sudžou sodai|Klasikiniai Sudžou sodai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/813 813] |- | [[Lidziangas|Lidziango senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/811 811] |- | {{flag|Costa Rica}} || [[Kokosų salos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/820 820] |- | rowspan="2" | {{flag|Croatia}} || [[Eufrazijaus bazilika|Eufrazijaus bazilikos vyskupų rūmai]] [[Porečas|Porečo istoriniame centre]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/809 809] |- | [[Trogiras|Trogiro istorinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/810 810] |- | {{flag|Cuba}} || [[San Pedro de la Rokos piis]], [[Kubos Santjagas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/841 841] |- | {{flag|Latvia}} || [[Rygos senamiestis|Rygos istorinis centras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/852 852] |- | rowspan="2" | {{flag|Poland}} || [[Marienburgo pilis|Teotonų ordino pilis Malborke]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/847 847] |- | [[Torunė|Viduramžių miestas Torunė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/835 835] |- | {{flag|Mexico}} || [[Hospicio Cabañas]], [[Gvadalachara]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/815 815] |- | rowspan="2" | {{flag|Morocco}} || [[Volubilis|Volubilio archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/836 836] |- | [[Tetuanas|Tetuano medina (ankščiau žinoma kaip Titavinas)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/837 837] |- | {{flag|Nepal}} || [[Lumbinis|Lumbinis, Viešpaties Budos gimimo vieta]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/666 666] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Kinderdijko vėjo malūnai|Malūnų tinklas Kinderdijke-Elshoute]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/818 818] |- | {{flag|Netherlands}}<br><small>({{flag|Curaçao}})</small> '''(P)''' || [[Vilemstadas|Vilemstado istorinė teritorija, vidinis miestas ir uostas]], [[Kiurasao]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/819 819] |- | {{flag|Pakistan}} || [[Rohto tvirtovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/586 586] |- | {{flag|Panama}} || [[Senoji Panama|Senosios Panamos archeologinė vietovė]] ir [[Kasko Viecho (Panama)|Istorinis Panamos rajonas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/790 790] |- | rowspan="2" | {{flag|South Korea}} || [[Čangdoko rūmai|Čangdoko rūmų kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/816 816] |- | [[Huasongo tvirtovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/817 817] |- | {{flag|France}} || [[Karkasonas|Istorinis įtvirtintas Karkasono miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/345 345] |- | {{flag|France}}<br>{{flag|Spain}} || [[Perdido kalnas|Pirėnai - ''Mont Perdu'']] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/773 773] |- | {{flag|Tunisia}} || [[Duga|Duga / Thuga]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/794 794] |} == [[1998]] (22-oji sesija, Japonija) == '''30 nauji objektai''' (27 kultūrinis, 3 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Austria}} || [[Semeringo geležinkelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/785 785] |- | rowspan="3" | {{flag|Belgium}} || [[Flandrijos beginažai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/855 855] |- | [[Gran Plasas|Gran Plasas, Briuselis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/857 857] |- | [[Centrinio kanalo šliuzai|Keturi Centrinio kanalo šliuzai bei jų apylinkės]], [[La Luvjeras]] ir [[Le Rė]] ([[Heno]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/856 856] |- | {{flag|Bolivia}} || [[Samaipatos fortas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/883 883] |- | rowspan="2" | {{flag|Czech Republic}} || [[Kromeržyžo arkivyskupo rūmai|Kromeržyžo sodai ir pilis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/860 860] |- | [[Holašovicė|Istorinis Holašovicės kaimas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/861 861] |- | rowspan="2" | {{flag|Spain}} || [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/874 874] |- | [[Alkala de Henaresas|Alkala de Henasero universitetas ir istorinis kvartalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/876 876] |- | rowspan="3" | {{flag|Italy}} || [[Akvilėja|Akvilėjos archeologinė teritorija ir Patriarchų bazilika]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/825 825] |- | [[Čilento, Diano slėnio ir Alburnio nacionalinis parkas]] su [[Pestumas|Pestumo]], [[Velija|Velijos]], ir [[Padula|Padulos]] archeologinėmis vietovėmis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/842 842] |- | [[Urbinas|Urbino istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/828 828] |- | {{flag|Japan}} || [[Naros istoriniai paminklai|Senosios Naros istoriniai paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/870 870] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Vasaros rūmai|Vasaros rūmai, Imperatoriškieji sodai Pekine]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/880 880] |- | [[Dangaus šventykla|Dangaus šventykla: imperatoriškasis aukojimo altorius Pekine]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/881 881] |- | {{flag|Cyprus}} || [[Chirokitija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/848 848] |- | {{flag|Lebanon}} || [[Kadišos slėnis|Vadi Kadiša (Šventasis slėnis)]] ir [[Dievo kedrai|Dievo kedrų miškas (Horsh Arz el-Rab)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/850 850] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Pakimė|Pakimės archeologinė teritorija, Casas Grandes]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/560 560] |- | [[Tlakotalpanas|Tlakotalpano istoriniai paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/862 862] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Vaudos pumpavimo stotis|Ir.D.F. Woudagemaal (Vaudos garinė pompavimo stotis)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/867 867] |- | {{flag|New Zealand}} || [[Naujosios Zelandijos subantarktinės salos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/877 877] |- | {{flag|Portugal}}<br>{{flag|Spain}} || [[Koa slėnis|Priešistorinnės uolų meno vietovės Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/866 866] |- | rowspan="2" | {{flag|France}} || [[Lionas|Istorinė Liono vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/872 872] |- | [[Šv. Jokūbo kelias|Šv. Jokūbo keliai Prancūzijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/868 868] |- | {{flag|Russia}} || [[Auksiniai Altajaus kalnai]] || Gamtinis ||| [https://whc.unesco.org/en/list/768 768] |- | {{flag|Solomon Islands}} || [[Rytų Renelis]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/854 854] |- | {{flag|Sweden}} || [[Karlskrona|Karskronos jūrinis uostas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/871 871] |- | {{flag|Turkey}} || [[Troja|Archeologinė Trojos vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/849 849] |- | {{flag|Ukraine}} || [[Lvivas|Lvivas - istorinio centro ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/865 865] |- | {{flag|Germany}} || [[Veimaras|Klasikinis Veimaras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/846 846] |} == [[1999]] (23-ioji sesija, Marokas) == '''48 nauji objektai''' (35 kultūrinis, 11 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Argentina}} || [[Kueva de las Manos|Cueva de las Manos, Río Pinturas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/936 936] |- | [[Valdeso pusiasalis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/937 937] |- | {{flag|Austria}} || [[Gracas|Graco miestas]] – istorinis centras ir [[Egenbergo pilis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/931 931] |- | {{flag|Belgium}} || [[Flandrijos ir Valonijos varpinės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/943 943] |- | rowspan="3" | {{flag|Brazil}} || [[Sera do Maras|Atlanto miškų pietrytiniai rezervatai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/893 893] |- | [[Atradimų kranto Atlanto miškų rezervatai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/892 892] |- | [[Diamantina|Diamantinos miestelio istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/890 890] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Litomyšlio pilis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/901 901] |- | {{flag|Ecuador}} || [[Kuenka (Ekvadoras)|Santa Ana de los Ríos de Cuenca isorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/863 863] |- | rowspan="2" | {{flag|Philippines}} || [[Viganas|Istorinis Vigano miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/502 502] |- | [[Puerto Prinsesos požeminės upės nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/652 652] |- | rowspan="2" | {{flag|Greece}} || [[Mikėnai|Mikėnų]] ir [[Tirintas|Tirinto]] archeologinės vietovės || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/941 941] |- | Istorinis centras ('''Chorá'') su [[Šv. Jono Teologo vienuolynas|Šv. Jono Teologo vienuolynu]] ir [[Apokalipsės urvas|Apokalipsės urvu]] [[Patmas|Patmo saloje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/942 942] |- | {{flag|Hungary}} || [[Hortobadis|Hortobadžio nacionalinis parkas - ''Puszta'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/474 474] |- | {{flag|India}} || [[Indijos kalnų geležinkeliai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/944 944] |- | {{flag|Indonesia}} || [[Lorenco nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/955 955] |- | rowspan="2" | {{flag|Spain}} || [[Ibiza|Ibiza, bioivairovė ir kultūra]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/417 417] |- | [[San Kristobal de la Lagūna|San Cristobal de La Laguna]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/929 929] |- | {{flag|Italy}} || [[Adriano vila|Villa Adriana]] ([[Tivolis]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/907 907] |- | {{flag|Japan}} || [[Niko šventvietės ir šventyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/913 913] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Neolitinio Orknio širdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/514 514] |- | {{flag|Canada}} || [[Migvašos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/686 686] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Dadzu uolų skulptūros]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/912 912] |- | [[Uji kalnas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/911 911] |- | {{flag|Costa Rica}} || [[Gvanakastės saugoma teritorija]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/928 928] |- | rowspan="2" | {{flag|Cuba}} || [[Desembarko del Granmos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/889 889] |- | [[Vinjaleso slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/840 840] |- | {{flag|Poland}} || [[Zebžydovos Kalvarija|Zebžydovos Kalvarija: manierizmo architektūra ir parko kraštovaizdžio kompleksas bei piligrimų parkas]] || Kultūrinis ||| [https://whc.unesco.org/en/list/905 905] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Šočikalkas|Šočikalko zonos alrcheoliginiai paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/939 939] |- | [[Kampečė|Istorinis įvirtintas Kampečės miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/895 895] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Bemsteris|Droogmakerij de Beemster (Bemsterio polderis)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/899 899] |- | {{flag|Nigeria}} || [[Sukuro kultūrinis kraštovaizdis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/938 938] |- | rowspan="3" | {{flag|South Africa}} || [[Žmonijos lopšys|Suakmenėjusių hominidų vietovės Pietų Afrikoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/915 915] |- | [[Isimangaliso šlapynių parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/914 914] |- | [[Robeno sala]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/916 916] |- | {{flag|Portugal}} || [[Laurisilva]] [[Madeira|Madeiroje]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/934 934] |- | {{flag|France}} || [[Sent Emiljonas|Sent Emiljono valda]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/932 932] |- | rowspan="3" | {{flag|Romania}} || [[Dakų tvirtovės Oreštijės kalnuose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/906 906] |- | [[Sigišoara|Sigišoaros istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/902 902] |- | [[Maramurešo medinės bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/904 904] |- | {{flag|Russia}} || [[Vakarų Kaukazas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/900 900] |- | {{flag|Saint Kitts and Nevis}} || [[Brimstoun Hilo tvirtovės nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/910 910] |- | {{flag|Finland}} || [[Samalahdenmekis|Samalahdenmekio bronzos amžiaus laidojimo vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/579 579] |- | {{flag|Turkmenistan}} || [[Mervas|Valstybinis istorinis ir kultūrinis parkas "Senasis Mervas"]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/886 886] |- | rowspan="2" | {{flag|Vietnam}} || [[Hojanas|Senovinis Hojano miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/948 948] |- | [[Mišonas|Mišono draustinis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/949 949] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Muziejų sala|Museumsinsel (Muziejų sala), Berlynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/896 896] |- | [[Vartburgo pilis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/897 897] |} == [[2000]] (24-oji sesija, Australija) == '''61 nauji objektai''' (50 kultūrinis, 10 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Argentina}} || [[Isčigualastas]] / [[Talampajos nacionalinis parkas|Talampajos]] gamtinis parkai || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/966 966] |- | [[Kordobos jėzuitų kvartalas ir stotys]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/995 995] |- | rowspan="2" | {{flag|Armenia}} || [[Ečmiadzino katedra]] ir [[Vaharšapatas|bažnyčios]], [[Zvartnoco katedra|Zvartnoco archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1011 1011] |- | [[Gegardo vienuolynas]] ir [[Aukštutinis Azato slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/960 960] |- | {{flag|Australia}} || [[Mėlynieji kalnai (Australija)|Ddžioji Mėlynųjų kalnų zona]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/917 917] |- | {{flag|Austria}} || [[Vachau|Vachau kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/970 970] |- | {{flag|Azerbaijan}} || [[Baku|Įtvirtintas Baku miestas]] su [[Širvanšachų rūmai]]s ir [[Mergelės bokštas|Mergelės bokštu]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/958 958] |- | {{flag|Belarus}} || [[Myriaus pilis|Myriaus pilies kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/625 625] |- | rowspan="4" | {{flag|Belgium}} || [[Briugė|Istorinis Briugės centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/996 996] |- | [[Voktoro Hortos architektūra|Archtekto Viktoro Hortos didieji miesto namai (Briuselis)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1005 1005] |- | [[Spjenas|Neolitinės titnago kasyklos Spjene (Monsas)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1006 1006] |- | [[Turnė katedra|TUrnė Notrdamo katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1009 1009] |- | rowspan="2" | {{flag|Bolivia}} || [[Noel Kempff Mercado nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/967 967] |- | [[Tiuanakas|''Tiwanaku'': dvasinis ir politinis Tiuanako kultūrinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/567 567] |- | rowspan="2" | {{flag|Brazil}} || [[Žau nacionalinis parkas|Centrinės Amazonės apsaugos kompleksas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/998 998] |- | [[Pantanalis|Pantanalio apsaugos sritis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/999 999] |- | {{flag|Chile}} || [[Čilojės bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/971 971] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Olomouco Šv. Trejybės kolona]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/859 859] |- | {{flag|Denmark}} || [[Kronborgas|Kronborgo pilis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/696 696] |- | rowspan="5" | {{flag|Spain}} || [[Tarakonas (miestas)|Archaeologinis Tarako ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/875 875] |- | [[Atapuerka|Atapuerkos archaeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/989 989] |- | [[Boi slėnio romaniškosios katalonų bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/988 988] |- | [[Elčės palmių giraitė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/930 930] |- | [[Lugas|Lugo romėniškosios sienos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/987 987] |- | rowspan="3" | {{flag|Italy}} || [[Asyžius]], [[Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika|Šv. Pranciškaus bazilika]] ir kitos pranciškonų vietovės || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/990 990] |- | [[Verona|Veronos miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/797 797] |- | [[Lipario salos|Isole Eolie (Eolijos salos)]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/908 908] |- | {{flag|Japan}} || [[Gusuku vietovės ir susiję Riūkiū karalystės teritorijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/972 972] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Blenavonas|Blenavono pramoninis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/984 984] |- |{{flag|United Kingdom}}<br><small>({{flag|Bermuda}})</small> '''(P)''' || [[Sent Džordžas (Bermuda)|Istorinis Sent Džordžo miestelis ir susijusios gynybinės sistemos Bermuduose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/983 983] |- | rowspan="4" | {{flag|China}} || [[Senoviniai kaimai pietų Anhujuje]] – [[Sidi]] ir [[Hongcunas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1002 1002] |- | [[Ming ir Čing dinastijų imperatorškieji kapai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1004 1004] |- | [[Longmeno urvai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1003 1003] |- | [[Čingčengas|Čingčengo kalnas]] ir [[Dudziangjanas|Dudziangjano irigacinė sistema]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1001 1001] |- | {{flag|Croatia}} || [[Šibeniko šv. Jokūbo katedra|Šv. Jokūbo katedra Šibenike]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/963 963] |- | {{flag|Cuba}} || [[Pirmosios kavos plantacijos pietryčių Kuboje|Pirmųjų kavos plantacijų pietryčių Kuboje archeologinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1008 1008] |- | {{flag|Lesotho|1987}} '''(P)'''<br>{{flag|South Africa}} || [[Maločio-Drakensbergo parkas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/985 985] |- | {{flag|Lithuania}}<br>{{flag|Russia}} || [[Kuršių nerija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/994 994] |- | rowspan="2" | {{flag|Malaysia}} || [[Gunung Mulu nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://web.archive.org/web/20151016060027/https://whc.unesco.org/en/list/1013 1013] |- | [[Kinabalu parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://web.archive.org/web/20160520123303/https://whc.unesco.org/en/list/1012 1012] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Rietveldo Šrioderio namas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/965 965] |- | {{flag|Nicaragua}} || [[Senasis Leonas|Senojo Leono griuvėsiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/613 613] |- | {{flag|Oman}} || [[Ladano žemė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1010 1010] |- | {{flag|Peru}} || [[Arekipa|Istorinis Arekipos miesto centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1016 1016] |- | rowspan="2" | {{flag|South Korea}} || [[Gočangas|Gočango]], [[Huasunas|Huasuno]] ir [[Ganghua]] dolmenų vietovės || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/977 977] |- | [[Gjongdžu|Gjeongdžu istorinės vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/976 976] |- | {{flag|France}} || [[Luaros slėnis|Luaros slėnis tarp Sully-sur-Loire ir Chalonnes]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/933 933] |- | rowspan="2" | {{flag|Russia}} || [[Feraponto vienuolynas|Feraponto vienuolyno ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/982 982] |- | [[Kazanės kremlius|Istorinis ir architektūrinis Kazanės kremliaus kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/980 980] |- | {{flag|Senegal}} || [[Sen Lui|Sen Lui sala]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/956 956] |- | {{flag|Slovakia}} || [[Bardejovas|Bardejovo miestelio apsaugos rezervatas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/973 973] |- | {{flag|Suriname}} || [[Centrinio Surinamo gamtinis rezervatas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1017 1017] |- | {{flag|Sweden}} || [[Aukštasis krantas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/898 898] |- | {{flag|Sweden}} || [[Elandas|Pietų Elando žemės ūkio kraštovaizdis]] || Kultūrinis ||| [https://whc.unesco.org/en/list/968 968] |- | {{flag|Switzerland}} || [[Belinconos pilys|Trys pilys]] ir gynybinė siena prekybiniame [[Belincona|Belinconos]] miestelyje || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/884 884] |- | {{flag|Tanzania}} || [[Stountaunas|Zanzibaro akmeninis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/173 173] |- | {{flag|Uzbekistan}} || [[Šachrisabzas|Istorinis Šachrisabzo centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/885 885] |- | {{flag|Venezuela}} || [[Karakaso universitetas|Karakaso universitetinis miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/986 986] |- | {{flag|Hungary}} || [[Pėčas|Pėčo (Sopianų) ankstyvųjų krikščionių nekropolis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/853 853] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Desau-Verlico sodų karalija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/534 534] |- | [[Reichenau sala|Vienuoliškoji Reichenau sala]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/974 974] |} == [[2001]] (25-oji sesija, Suomija) == '''31 nauji objektai''' (25 kultūrinis, 6 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Austria}} || [[Viena|Vienos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1033 1033] |- | {{flag|Austria}}<br>{{flag|Hungary}} || [[Noizydlio ežeras|Fertės / Noizydlio kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/772 772] |- | {{flag|Botswana}} || [[Codilas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1021 1021] |- | rowspan="3" | {{flag|Brazil}} || Brazilijos Atlanto salos: [[Fernando de Noronija|Fernando de Noronijos]] ir [[Rokos atolas|Rokos atolo]] rezervatai || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1000 1000] |- | Serado apsaugotosios vietovės: [[Šapada dos Veadeiroso nacionalinis parkas|Šapada dos Veadeiroso]] ir [[Emaso nacionalinis parkas|Emaso]] nacionaliniai parkai || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1035 1035] |- | [[Gojasas|Istorinis Gojaso miestelio centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/993 993] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Tugendhato vila]] [[Brno]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1052 1052] |- | {{flag|Spain}} || [[Aranchuesas|Aranchueso kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1044 1044] |- | {{flag|Italy}} || [[Vila d'Estė]], Tivolis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1025 1025] |- | rowspan="2" | {{flag|Israel}} || [[Masada]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1040 1040] |- | [[Akas|Senasis Akrės miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1042 1042] |- | rowspan="4" | {{flag|United Kingdom}} || [[Dervento slėnio gamyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1030 1030] |- | [[Juros periodo krantas|Dorsetas ir Rytų Devono krantas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1029 1029] |- | [[Niu Lanarkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/429 429] |- | [[Saltairas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1028 1028] |- | {{flag|China}} || [[Jungango urvai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1039 1039] |- | {{flag|Kenya}} || [[Lamu (miestas)|Lamu senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1055 1055] |- | {{flag|Cuba}} || [[Aleksandro fon Humbolto nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/839 839] |- | {{flag|Laos}} || [[Vat Pu|Vat Pu ir susiję senovinės gyvenvietės Čampasako kultūriniame kraštovaizdyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/481 481] |- | {{flag|Poland}} || [[Taikos bažnyčios|Taikos bažnyčios Jawore ir Svidnicoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1054 1054] |- | {{flag|Madagascar}} || [[Ambohimanga|Karališkoji Ambohimangos kalva]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/950 950] |- | {{flag|Morocco}} || [[Savira|Esaviros medina (senasis Mogadoras)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/753 753] |- | rowspan="2" | {{flag|Portugal}} || [[Alto Duro|Alto Duro vynų regionas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1046 1046] |- | [[Gimarainsas|Istorinis Gimarainso centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1031 1031] |- | {{flag|France}} || [[Provenas|Provenas, viduramžių mugių miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/873 873] |- | {{flag|Russia}} || [[Sichote Alinio rezervatas|Centrinis Sichotė Alinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/766 766] |- | {{flag|Sweden}} || [[Faluno kasykla|Didžiojo Vario kalno kasyklos teritorija Falune]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1027 1027] |- | {{flag|Switzerland}} || [[Alečo ledynas|Šveicarijos Alpės Jungfrau-Aleče]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1037 1037] |- | {{flag|Uganda}} || [[Bugandos karalių kapai|Bugandos karalių kapai Kasubyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1022 1022] |- | {{flag|Uzbekistan}} || [[Samarkandas|Samarkandas – kultūrų kryžkelė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/603 603] |- | {{flag|Germany}} || [[Colveraino kasyklos|Colveraino anglių kasyklų pramoninis kompleksas Esene]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/975 975] |} == [[2002]] (26-oji sesija, Vengrija) == '''9 nauji objektai''' (8 kultūrinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Afghanistan|2002}} || [[Džamo minaretas|Džamo minaretas ir archeologinės liekanos]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/211 211] |- | {{flag|Egypt}} || [[Šv. Kotrynos vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/954 954] |- | {{flag|India}} || [[Mahabodhio šventykla|Mahabodhio šventyklos kompleksas Bodh Gajoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1056 1056] |- | {{flag|Italy}} || [[Val di Notas|Vėlyvojo baroko miesteliai Val di Note (pietryčių Sicilijoje)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1024 1024] |- | {{flag|Mexico}} || [[Kalakmulis|Kalakmulio senovinis majų miestas ir saugomi tropiniai miškai Kampečėje]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1061 1061] |- | {{flag|Suriname}} || [[Paramaribas|Istorinis vidinis Paramaribo miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/940 940] |- | {{flag|Hungary}} || [[Tokajaus vynuogynai|Tokajaus vynų regiono istorinis kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1063 1063] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Štralzundas|Štralzundo]] ir [[Vismaras|Vismaro]] istorinis centras || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1067 1067] |- | [[Reino tarpeklis|Aukštutinis Reino vidurupio slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1066 1066] |} == [[2003]] (27-oji sesija, Prancūzija) == '''24 nauji objektai''' (19 kultūrinis, 5 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Nr. |- | {{flag|Afghanistan|2002}} || [[Bamijano budos|Bamijano slėnio kultūrinis kraštovaizdis ir archeologiniai likučiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/208 208] |- | {{flag|Argentina}} || [[Kebrada de Humahuaka|Kebrada de Umauaka]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1116 1116] |- | {{flag|Australia}} || [[Purnululu nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1094 1094] |- | {{flag|Chile}} || [[Valparaisas|Jūrinio uosto Valparaiso istorinis kvartalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/959 959] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Tršebyčius|Tršebyčiaus žydų kvartalas]] ir [[Šv. Prokopijaus bazilika]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1078 1078] |- | {{flag|Gambia}} || [[Džeimso sala|Kunta Kinteho sala ir susiję vietovės]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/761 761] |- | {{flag|India}} || [[Bhimbetkos olų būstai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/925 925] |- | {{flag|Iran}} || [[Tachte Soleimanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1077 1077] |- | {{flag|Iraq|1991}} || [[Ašūras|Ašūras (''Qal'at Sherqat'')]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1130 1130] |- | {{flag|Spain}} || [[Ubeda|Ubedos]] ir [[Baesa|Baesos]] monumentalūs renesansiniai ansambliai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/522 522] |- | {{flag|Italy}} || [[Sakri Monti|''Sacri Monti'' Pjemonte ir Lombardijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1068 1068] |- | {{flag|Italy}}<br>{{flag|Switzerland}} || [[San Džordžijo kalnas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1090 1090] |- | {{flag|Israel}} || [[Baltasis miestas (Tel Avivas)|Baltasis Tel Avivo miestas – modernizmo judėjimas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1096 1096] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Kju karališkieji sodai|Karališkieji botanikos sodai, Kju]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1084 1084] |- | {{flag|Kazakhstan}} || [[Chodža Achmedo Jasavio mauzoliejus]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1103 1103] |- | {{flag|China}} || [[Trys lygiagrečios upės|Trys lygiagrečios upės Junano saugomose teritorijose]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1083 1083] |- | {{flag|Poland}} || [[Pietinės Mažosios Lenkijos medinės bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1053 1053] |- | {{flag|Mexico}} || [[Siera Gordos pranciškonų misijos|Siera Gordos de Keretaro pranciškonų misijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1079 1079] |- | {{flag|Mongolia}} '''(P)'''<br>{{flag|Russia}} || [[Ubsu Nūro dubuma]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/769 769] |- | {{flag|South Africa}} || [[Mapungubvė|Mapungubvės kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1099 1099] |- | {{flag|Russia}} || [[Derbentas|Derbento citadelė, senamiestis ir tvirtovės statiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1070 1070] |- | {{flag|Sudan}} || [[Džebel Barkalis]] ir [[Napatos regiono vietovės]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1073 1073] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Phongnakebango nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/951 951] |- | {{flag|Zimbabwe}} || [[Matobo kalvos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/306 306] |} == [[2004]] (28-oji sesija, Kinija) == '''34 nauji objektai''' (29 kult8ros, 5 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Andorra}} || [[Madriu-Perafita-Klaroro slėnis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1160 1160] |- | {{flag|Australia}} || [[Karališkieji parodų rūmai]] ir [[Karltono sodai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1131 1131] |- | {{flag|Benin}}<br>{{flag|Togo}} '''(P)''' || [[Kutamaku|Kutamaku, batamaribų žemė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1140 1140] |- | {{flag|Denmark}}<br><small>({{flag|Greenland}})</small> '''(P)''' || [[Ilulisato ledo fjordas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1149 1149] |- | {{flag|Iceland}} || [[Tingvedliro nacionalinis parkas|''Þingvellir'' nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1152 1152] |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Čampanero-Pavagadho archeologinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1101 1101] |- | [[Čhatrapačio Šivadžio geležinkelio stotis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/945 945] |- | {{flag|Indonesia}} || [[Sumatros tropinių atogrąžų miškų paveldas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1167 1167] |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Bamas|Bamas ir jo kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1208 1208] |- | [[Pasargadai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1106 1106] |- | rowspan="2" | {{flag|Italy}} || [[Červeteris|Červeterio]] ir [[Tarkvinija|Tarkvinijos]] etruskų nekropoliai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1158 1158] |- | [[Val d'Orča]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1026 1026] |- | {{flag|Japan}} || [[Šventvietės ir piligrimystės keliai Kii kalnagūbryje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1142 1142] |- | {{flag|Jordan}} || [[Um ar Rasas|Um er-Rasas (Kastrom Mefa'a)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1093 1093] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Liverpulis|Liverpulis, jūrinės prekybos miestas]] <small>(išbrauktas 2021 m.)</small> || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1150 1150] |- | {{flag|Kazakhstan}} || [[Tamgaly|Petroglifai Tamgaly archeologiniame kraštovaizdyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1145 1145] |- | {{flag|China}} || [[Senosios Gogurjo karalystės sostinės ir kapavietės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1135 1135] |- | {{flag|Lithuania}} || [[Kernavės rezervatas|Kernavės archeologinė vietovė (Kernavės kultūrinis rezervatas)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1137 1137] |- | {{flag|Mali}} || [[Askijos kapas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1139 1139] |- | {{flag|Mexico}} || [[Luiso Baragano namas|Luiso Baragano namas ir studija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1136 1136] |- | {{flag|Mongolia}} || [[Orchono slėnis|Orchono slėnio kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1081 1081] |- | {{flag|Morocco}} || [[Džadida|Portugališkas Mazagano miestas (El Jadida)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1058 1058] |- | {{flag|Norway}} || [[Vegaejenas|''Vegaøyan'' – Vegos salynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1143 1143] |- | {{flag|South Africa}} || [[Kapo gėlių regionas|Saugomos Kapo gėlių regiono vietovės]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1007 1007] |- | {{flag|Portugal}} || [[Piko salos vynuogynų kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1117 1117] |- | rowspan="2" | {{flag|Russia}} || [[Novodevičės vienuolynas|Novodevičės vienuolyno ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1097 1097] |- | [[Vrangelio sala|Vrangelio salos rezervato natūrali sistema]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1023 1023] |- | {{flag|Saint Lucia}} || [[Pitono kalnai|Pitono tvarkoma teritorija]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1161 1161] |- | data-sort-value="Serbia" | ({{flag|Serbia and Montenegro}})<br>{{flag|Serbia}} || [[Viduramžių paminklai Kosove]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/724 724] |- | {{flag|North Korea}} || [[Gogurjo kapų kompleksas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1091 1091] |- | {{flag|Sweden}} || [[Grimetonas|Grimetono Radijo stotis, Varbergas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1134 1134] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Dresdeno Elbės slėnis]] <small>(išbrauktas 2009 m.)</small> || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1156 1156] |- | [[Brėmeno rotušė|Rotušė]] ir [[Brėmenop Rolandas|Rolandas]] [[Brėmenas|Brėmeno]] turgaus aikštėje || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1087 1087] |- | {{flag|Germany}}<br>{{flag|Poland}} || [[Muskau parkas|Muskauer Park / Park Mużakowski]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1127 1127] |} == [[2005]] (29-oji sesija, Pietų Afrika) == '''24 nauji objektai''' (17 kultūrinis, 7 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Albania}} || [[Beratas|Berato]] ir [[Girokasteris|Girokasterio]] istoriniai centrai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/569 569] |- | {{flag|Bahrain}} || [[Kalat al Bahreinas]] – senovinis [[Dilmunas|Dilmuno]] uostas ir sostinė '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1192 1192] |- | {{flag|Belarus}} || [[Nesvyžiaus pilis|Radvilų giminės architektūrinis, gyvenamasis ir kultūrinis kompleksas Nesvyžiuje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1196 1196] |- | {{flag|Belarus}}<br>{{flag|Estonia}}<br>{{flag|Finland}}<br>{{flag|Latvia}}<br>{{flag|Lithuania}}<br>{{flag|Moldova}} '''(P)'''<br>{{flag|Norway}}<br>{{flag|Russia}}<br>{{flag|Sweden}}<br>{{flag|Ukraine}} || [[Struvės geodezinis lankas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1187 1187] |- | {{flag|Belgium}} || [[Planteno-Moreto muziejus|Planteno-Moreto namo, dirbtuvių ir muziejaus kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1185 1185] |- | {{flag|Bosnia and Herzegovina}} || [[Mostaro tiltas|Mostaro senamiesčio senojo tilto teritorija]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/946 946] |- | {{flag|Chile}} || [[Hamberstonas ir Santa Laura|Hamberstono ir Santa Lauros salietros dirbtuvės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1178 1178] |- | {{flag|Egypt}} || [[Vadi al Hitanas|Vadi al Hitanas (Banginių slėnis)]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1186 1186] |- | {{flag|Iran}} || [[Soltanija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1188 1188] |- | {{flag|Italy}} || [[Sirakūzai]] ir [[Pantalikos nekropolis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1200 1200] |- | rowspan="2" | {{flag|Israel}} || Bibliniai teliai – [[Megidas]], [[Hacoras]], [[Beer Šeba]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1108 1108] |- | [[Smilkalų kelias – Negevo dykumos miestai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1107 1107] |- | {{flag|Japan}} || [[Širetoko pusiasalis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1193 1193] |- | {{flag|China}}<br><small>({{flag|Macao}})</small> '''(P)''' || [[Makao|Makao istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1110 1110] |- | {{flag|Cuba}} || [[Sjenfuegosas|Sjenfuegoso miesto istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1202 1202] |- | {{flag|Mexico}} || [[Kalifornijos įlanka|Kalifornijos įlankos salos ir saugomos teritorijos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1182 1182] |- | {{flag|Nigeria}} || [[Osun-Osogbo šventoji giraitė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1118 1118] |- | {{flag|Norway}} || Vakarų Norvegijos Fjordai – [[Geirangerio fjordas]] ir [[Nerėjaus fjordas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1195 1195] |- | {{flag|Panama}} || [[Koiba|Koibos nacionalinis parkas ir jo specialioji jūrinės apsaugos zona]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1138 1138] |- | {{flag|South Africa}} || [[Fredeforto krateris]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1162 1162] |- | {{flag|France}} || [[Havras|Havras, Augusto Pereto perstatytas miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1181 1181] |- | {{flag|Russia}} || [[Jaroslavlis|Jaroslavlio miesto istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1170 1170] |- | {{flag|Thailand}} || [[Dong Phayayen-Khao Yai miškų kompleksas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/590 590] |- | {{flag|Turkmenistan}} || [[Kunja Urgenčas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1199 1199] |- | {{flag|Germany}} || [[Limas|Romos imperijos sienos]]: [[Adriano siena]], [[Antonino siena]], [[Limes Germanicus]] (pirmasis papildymas) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/430 430] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|Belgija}}</br>{{flag|Prancūzija}} || [[Belgijos ir Prancūzijos varpinės]] || 1999 m. įtrauktas kaip [[Flandrijos ir Valonijos varpinės]] Belgijoje || [https://whc.unesco.org/en/list/943 943] |} == [[2006]] (30-oji sesija, Lietuva) == '''18 nauji objektai''' (16 kultūrinių, 2 gamtiniai) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Chile}} || [[Sevelas|Sevelo kasyklų miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1214 1214] |- | {{flag|Ethiopia}} || [[Hararas|''Harar Jugol'', įtvirtintas istorinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1189 1189] |- | {{flag|Gambia}}<br>{{flag|Senegal}} || [[Senegambijos akmenų ratai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1226 1226] |- | {{flag|Iran}} || [[Bisotunas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1222 1222] |- | {{flag|Spain}} || [[Biskajos tiltas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1217 1217] |- | {{flag|Italy}} || [[Genuja|Genuja: ''Le Strade Nuove'' ir ''Palazzi dei Rolli'' sistema]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1211 1211] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Kornvalio ir Vakarų Devono kalnakasybos kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1215 1215] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Sičuano didžiųjų pandų draustiniai]]: [[Volongas]], [[Siguniangas]] ir [[Dziadzino kalnai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1213 1213] |- | [[Insu|Insiu]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1114 1114] |- | {{flag|Colombia}} || [[Malpelo sala|Malpelo faunos ir floros draustinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1216 1216] |- | {{flag|Poland}} || [[Šimtmetinė salė|Šimtmečio salė]] [[Vroclavas|Vroclave]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1165 1165] |- | {{flag|Malawi}} || [[Čongonio uolų tapybos vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/476 476] |- | {{flag|Mauritius}} || [[Apravasi Ghatas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1227 1227] |- | {{flag|Mexico}} || [[Tekila (miestas)|Tekilos agavų kraštovaizdis ir senoviniai pramoniniai statiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1209 1209] |- | {{flag|Oman}} || [[Afladžas|Omano afladžo irigacinės sistemos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1207 1207] |- | {{flag|Syria}} || [[Krak de Ševaljė]] ir [[Saladino pilis|''Qal'at Salah El-Din'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1229 1229] |- | {{flag|Tanzania}} || [[Kondoa Irangio uolų piešiniai|Kondoa uolų piešinių vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1183 1183] |- | {{flag|Germany}} || [[Rėgensburgas|Rėgensburgo senamiestis su Stadtamhof]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1155 1155] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|Švedija}}</br>{{flag|Suomija}} || [[Aukštasis krantas]]/[[Kvarkenas|Kvarkeno salynas]] || 2000 m. įtrauktas kaip [[Aukštasis krantas]] Švedijoje || [https://whc.unesco.org/en/list/898 898] |} == [[2007]] (31-oji sesija, Naujoji Zelandija) == '''22 nauji objektai''' (16 kultūrinis, 4 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Sidnėjaus operos rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/166 166] |- | {{flag|Azerbaijan}} || [[Gobustano uolų raižinių kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1076 1076] |- | {{flag|Bosnia and Herzegovina}} || [[Mehmedo Pašos Sokolovičiaus tiltas|Mehmedo Pašos Sokolovičiaus tiltas Višegrade]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1260 1260] |- | {{flag|Gabon}} || [[Lopė-Okanda|Lope-Okanda ekosistema ir reliktinis kultūrinis kraštovaizdis]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1147 1147] |- | {{flag|Greece}} || [[Kerkyra (miestas)|Kerkyros senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/978 978] |- | {{flag|India}} || [[Raudonasis fortas|Raudonojo forto kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/231 231] |- | {{flag|Spain}} || [[Teidės nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1258 1258] |- | {{flag|Iraq|2004}} || [[Samara (Irakas)|Samaros archeologinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/276 276] |- | {{flag|Japan}} || [[Ivamio Gindzanas|Ivami Ginzan sidabro kasykla ir jos kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1246 1246] |- | {{flag|Canada}} || [[Rido kanalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1221 1221] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Kaiping Diaolou|Kaiping Diaolou ir kaimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1112 1112] |- | [[Pietų Kinijos karstinė vietovė]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1248 1248] |- | {{flag|Madagascar}} || [[Acinananos drėgnieji atogrąžų miškai]] || Gamtinis || [https://web.archive.org/web/20110903171219/http://whc.unesco.org/en/list/1257 1257] |- | {{flag|Mexico}} || [[Meksiko universitetas|Meksikos sostinės Meksiko miesto Centrinis universiteto miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1250 1250] |- | {{flag|Namibia}} || [[Tvifelfontenas|Tvifelfontenas arba kitaip Ui-aes]] '''(P)'''|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1255 1255] |- | {{flag|South Africa}} || [[Richtersveldas|Richtersveldo kultūrinis ir botanikos kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1265 1265] |- | {{flag|South Korea}} || [[Džedžu|Džedžu ugnikalnių salynas ir lavos tekėjimo grioviai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1264 1264] |- | {{flag|France}} || [[Bordo|Bordo, Mėnulio uostas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1256 1256] |- | {{flag|Serbia}} || [[Gamzigradas|Gamzigrad-Romuliana, Galerijaus rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1253 1253] |- | {{flag|Slovakia}}<br>{{flag|Ukraine}} || [[Karpatų pirmykščiai bukų miškai]]<ref>Po to trys papildymai 2011, 2017 ir 2021 m.</ref> || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1133 1133] |- | {{flag|Switzerland}} || [[Lavo vynuogynų terasos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1243 1243] |- | {{flag|Turkmenistan}} || [[Nisos tvirtovės|Partos imperijos Nisos tvirtovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1242 1242] |} == 2008 (32-oji sesija, Kanada) == '''27 nauji objektai''' (19 kultūrinis, 8 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Nr. |- | {{flag|Iceland}} || [[Surtsėjus]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1267 1267] |- | {{flag|Iran}} || [[Armėnų vienuolynų ansambliai Irane]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1262 1262] |- | {{flag|Italy}} || [[Mantuja]] ir [[Sabioneta]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1287 1287] |- | {{flag|Italy}}<br>{{flag|Switzerland}} || [[Retijos geležinkelis]] Albulos / Berninos kraštovaizdžiuose || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1276 1276] |- | {{flag|Israel}} || [[Bahajų pasaulinis centras|Bahajų šventvietės Haifoje ir vakarų Galilėjoje]] || Kultūrinis || [https://web.archive.org/web/20110903171204/http://whc.unesco.org/en/list/1220 1220] |- | {{flag|Yemen}} || [[Sokotra|Sokotros salynas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1263 1263] |- | {{flag|Kazakhstan}} || [[Saryarka – šiaurės Kazachstano stepės ir ežerai|Sarjarka, stepė ir ežerai šiaurės Kazachstane]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1102 1102] |- | {{flag|Cambodia}} || [[Preah Vihėjos šventykla]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1224 1224] |- | {{flag|Canada}} || [[Džoginso fosilijų uolos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1285 1285] |- | {{flag|Kenya}} || [[Kaja (midžikendai)|Šventosios midžikendų giraitės kajos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1231 1231] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Tulou|Fudziano ''Tulou'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1113 1113] |- | [[Sančingšano nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1292 1292] |- | {{flag|Croatia}} || [[Starigrado lyguma]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1240 1240] |- | {{flag|Cuba}} || [[Kamagvėjus|Kamagvėjaus istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1270 1270] |- | {{flag|Malaysia}} || [[Melaka]] ir [[Džordžtaunas (Malaizija)|Džordžtaunas]], istoriniai Malakos sąsiaurio miestai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1223 1223] |- | {{flag|Mauritius}} || [[Lemorn Brabantas|Lemorn kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1259 1259] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Drugių monarchų biosferos rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1290 1290] |- | [[San Migel de Aljendė|Apsaugotas San Migelio miestas]] ir [[Atotonilko šventovė|Atotonilko Jėzaus Nazariečio šventovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1274 1274] |- | {{flag|Papua New Guinea}} || [[Kuko ankstyvosios žemdirbystės vieta]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/887 887] |- | {{flag|France}} || [[Vaubano gynybiniai įtvirtinimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1283 1283] |- | {{flag|France}}<br><small>({{flag|New Caledonia}})</small> '''(P)''' || [[Naujosios Kaledonijos barjerinis rifas|Naujosios Kaledonijos lagūnos: rifų įvairovė ir susijusios ekosistemos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1115 1115] |- | {{flag|San Marino}} || [[San Marinas (miestas)|San Marino istorinis centras]] ir [[Titano kalnas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1245 1245] |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Al Hidžras|Hidžro archeologinė vietovė (''al-Hijr / Madā ͐ in Ṣāliḥ'')]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1293 1293] |- | {{flag|Slovakia}} || [[Slovakijos Karpatų medinės bažnyčios|Karpatų kalnuotų teritorijų Slovakijoje medinės bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1273 1273] |- | {{flag|Switzerland}} || [[Glaruso ledynas|Šveicarijos tektoninė vietovė Sardona]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1179 1179] |- | {{flag|Vanuatu}} || [[Roi Mata|Vado Roi Matos domenas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1280 1280] |- | {{flag|Germany}} || [[Berlyno modernistinių namų kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1239 1239] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|UK}}</br>{{flag|Germany}} || [[Limes Germanicus|Romos imperijos sienos]] || 1998 m. įtrauktas kaip [[Adriano siena]] JK || [https://whc.unesco.org/en/list/430 430] |} == 2009 (33-oji sesija, Ispanija) == '''13 nauji objektai''' (11 kultūrinis, 2 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Belgium}} || [[Stoclet rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1298 1298] |- | {{flag|Burkina Faso}} || [[Loropenis|Loropéni griuvėsiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1225 1225] |- | {{flag|Germany}}<br>{{flag|Netherlands}} || [[Vatų jūra]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1314 1314] |- | {{flag|Iran}} || [[Band-e Kaisar|Šuštaro istorinė hidraulinė sistema]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1315 1315] |- | {{flag|Italy}} || [[Dolomitai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1237 1237] |- | {{flag|Spain}} || [[Heraklio bokštas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1312 1312] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Pontkysyltės akvedukas|Pontkysyltės akvedukas ir kanalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1303 1303] |- | {{flag|China}} || [[Utai kalnas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1279 1279] |- | {{flag|Kyrgyzstan}} || [[Sulaiman To|Sulaiman To šventasis kalnas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1230 1230] |- | {{flag|Peru}} || [[Karalis|Šventasis Karalio-Supės miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1269 1269] |- | {{flag|South Korea}} || [[Džosono dinastijos karališkieji kapai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1319 1319] |- | {{flag|Switzerland}} || [[Šo de Fonas]] / [[Le Locle]] laikrodžių gaminimas || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1302 1302] |- | {{flag|Cape Verde}} || [[Sidade Velja|Sidade Velja: Ribeira Grandės istorinis centras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1310 1310] |} == 2010 (34-oji sesija, Brazilija) == '''21 nauji objektai''' (15 kultūrinis, 5 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Australijos nuteistųjų vietos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1306 1306] |- | {{flag|Brazil}} || [[San Francisko aikštė]] [[San Kristovanas|San Kristovane]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1272 1272] |- | {{flag|India}} || [[Džantar Mantaras|Džantar Mantaras, Džaipuras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1338 1338] |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Šeicho Safi al Dino kapavietė|Šeicho Safi ad-Dino kanega ir šventyklos ansamblis]] [[Ardabilis|Ardabilyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1345 1345] |- | [[Tebrizo turgus|Tebrizo isotorinis bazaaro kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1346 1346] |- | {{flag|United States}} || [[Papahanaumokuakėja]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1326 1326] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Dansia kalnas|Kinijos Dansia]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1335 1335] |- | [[Dengfengas|Dengfengo istoriniai paminklai “Dangaus ir Žemės centre”]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1305 1305] |- | {{flag|Kiribati}} || [[Fenikso salos|Fenikso salų saugoma teritorija]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1325 1325] |- | {{flag|Marshall Islands}} || [[Bikinio atolas|Bikinio atolo branduolinių bandymų vieta]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1339 1339] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Camino Real de Tierra Adentro]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1351 1351] |- | [[Jagulas|Jagulo priešistoriniai urvai]] ir [[Mitla]] [[Oašakos slėnis|Oašakos slėnyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1352 1352] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Amsterdamo kanalai|Septynioliktojo amžiaus Amsterdamo kanalų žiesas Singelgrachte]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1349 1349] |- | {{flag|South Korea}} || Istoriniai Korėjos kaimai: [[Hahoe]] ir [[Jangdongas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1324 1324] |- | {{flag|France}} || [[Albi|Vyskupų miestas Albi]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1337 1337] |- | {{flag|France}}<br><small>([[Reunjonas]])</small> '''(P)''' || [[Reunjono nacionalinis parkas|Reunjono salos Pitonai, apskritimai ir stulpai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1317 1317] |- | {{flag|Russia}} || [[Putorano plynaukštė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1234 1234] |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Dirija|At Turaifo rajonas ad Dirijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1329 1329] |- | {{flag|Sri Lanka}} || [[Šri Lankos centrinės aukštumos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1203 1203] |- | {{flag|Tajikistan}} || [[Sarazmas|Protourbanistinė Sarazmo vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1141 1141] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Tang Long imperatoriškoji tvirtovė|Centrinė imperatoriškosios Tang Long tvirtovės dalis, Hanojus]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1328 1328] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|Portugal}}</br>{{flag|Spain}} || [[Koa slėnis|Koa slėnio]] ir [[Siega Verdė]]s paleolitinio meno vietovės || 1998 m. įtrauktas kaip [[Koa slėnis|Koa slėnio]] paleolitinio meno vietovės Portugalijoje || [https://whc.unesco.org/en/list/1140 1140] |} == 2011 (35-oji sesija, Prancūzija) == '''25 nauji objektai''' (21 kultūrinis, 3 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Ningalu rifas|Ningalu krantas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1369 1369] |- | {{flag|Austria}}<br>{{flag|France}}<br>{{flag|Germany}}<br>{{flag|Italy}}<br>{{flag|Slovenia}}<br>{{flag|Switzerland}} || [[Priešistoriniai polių nameliai aplink Alpes]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1363 1363] |- | {{flag|Barbados}} || [[Bridžtaunas|Istorinis Bridžtaunas ir jo arsenalas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1376 1376] |- | {{flag|Ethiopia}} || [[Konsų kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1333 1333] |- | {{flag|Iran}} || [[Persiški sodai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1372 1372] |- | {{flag|Italy}} || [[Langobardų vietovės|Longobardai Italijoje. Galios vietovės (568–774)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1318 1318] |- | rowspan="2" | {{flag|Japan}} || [[Hiraidzumis|Hiraidzumis, šventyklos, sodai ir archeologinės vietovės atspindinčios budizmo Tyrąją žemę]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1277 1277] |- | [[Ogasavara|Ogasavara salos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1362 1362] |- | {{flag|Jordan}} || [[Vadi Rumas|Vadi Rumo saugoma teritorija]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1377 1377] |- | {{flag|United Arab Emirates}} || [[Al Ainas|Al-Aino kultūrinės vietovės]] ([[Džebel Hafitas|Hafitas]], [[Hili]], [[Bidaa Bint Saud]] ir oazės) '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1343 1343] |- | {{flag|China}} || [[Vakarų ežeras|Vakarų ežero kultūrinis kraštovaizdis]] [[Hangdžou]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1334 1334] |- | rowspan="2" | {{flag|Kenya}} || [[Jėzaus fortas]], [[Mombasa]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1295 1295] |- | [[Didysis lūžių slėnis (Kenija)|Kenijos ežerų sistema ir Didysis lūžių slėnis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1060 1060] |- | {{flag|Colombia}} || [[Kolumbijos kavos augintojų ašis|Kolumbijos kavos kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1121 1121] |- | {{flag|France}} || [[Kosas (Prancūzija)|Kosas]] ir [[Sevenai]], Viduržemio jūros agro-pastoralinis kultūrinis kraštovaizdis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1153 1153] |- | {{flag|Mongolia}} || Uolų piešiniai [[Mongolijos Altajus|Mongolijos Altajuje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1382 1382] |- | {{flag|Nicaragua}} || [[Leono katedra (Nikaragva)|Leono katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1236 1236] |- | {{flag|Senegal}} || [[Salumo deltos nacionalinis parkas|Salumo delta]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1359 1359] |- | {{flag|Spain}} || [[Sera de Tramuntana|Sera de Tramuntanos kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1371 1371] |- | {{flag|Sudan}} || [[Merojė|Merojės salos archeologinės vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1336 1336] |- | {{flag|Syria}} || [[Mirusieji miestai|Šiaurės Sirijos senoviniai kaimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1348 1348] |- | {{flag|Turkey}} || [[Selimijos mečetė|Selimijos mečetė ir jos visuomeninis kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1366 1366] |- | {{flag|Ukraine}} || [[Chernivtsų Universitetas|Bukovinos ir Dalmatijos metropolitų rezidencija]]|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1330 1330] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Ho dinastijos citadelė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1358 1358] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Karpatų pirmykščiai bukų miškai|Karpatų pirmykščiai bukų miškai ir Vokietijos senieji bukų miškai]] (pirmas papildymas) || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1133 1133] |- | [[Fagus fabrikas]] [[Alfeldas|Alfelde]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1368 1368] |} ==2012 (36-oji sesija, Rusija)== '''26 nauji objektai''' (20 kultūrinis, 5 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Bahrain}} || [[Bachreino perlų keliai|Perlininkystė, salos ekonomikos liudijimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1364 1364] |- | {{flag|Belgium}} || [[Valonijos kasyklos|Valonijos svarbiausios kalnakasybos vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1344 1344] |- | {{flag|Brazil}} || [[Rio de Žaneiras|Rio de Žaneiras: karioka kraštovaizdžiai tarp kalno ir jūros]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1100 1100] |- | {{flag|Chad}} || [[Uniagos ežerai]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1400 1400] |- | {{flag|Côte d'Ivoire}} || [[Gran Basamas|Gran Basamo istorinis miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1322 1322] |- | {{flag|India}} || [[Vakarų Gatai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1342 1342] |- | {{flag|Indonesia}} || [[Balis|Balio kultūrinis kraštovaizdis]]: ''[[Subakas]]'' kaip ''[[Tri Hita Karana]]'' filosofijos manifestacija || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1194 1194] |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Gonbade Kavusas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1398 1398] |- | [[Isfahano Džameho mečetė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1397 1397] |- | {{flag|Israel}} || [[Karmelio kalnas|Karmelio kalno]] Žmogaus evoliucijos vietovės: [[Nahal Mearoto gamtinis rezervatas|Nahal Mearoto / Vadi el Mugharos urvai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1393 1393] |- | {{flag|Cameroon}}<br>{{flag|Central African Republic}}<br>{{flag|Congo}} '''(P)''' || [[Sangos miškas|Sangos trišalis miškas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1380 1380] |- | {{flag|Canada}} || [[Grand Prė|Grand Prė kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1404 1404] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Čengdziangas|Čengdziango fosilijų vietovė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1388 1388] |- | [[Šangdu|Šanadu vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1389 1389] |- | {{flag|Malaysia}} || [[Lengongas|Lengongo slėnio archeologinis paveldas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1396 1396] |- | {{flag|Morocco}} || [[Rabatas|Rabatas, šiuolaikinė sostinė ir istorinis miestas: bendras paveldas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1401 1401] |- | {{flag|Palau}} || [[Uolų salos (Palau)|Uolų salų pietinė lagūna]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1386 1386] |- | {{flag|Palestine}} || [[Jėzus|Jėzaus]] gimimo vieta: [[Kristaus Gimimo bazilika]] ir piligrimų kelias, [[Betliejus]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1433 1433] |- | {{flag|Portugal}} || [[Elvašas|Elvašo pasienio miestelis ir jo įtvirtinimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1367 1367] |- | {{flag|France}} || [[Nord-Pas de Calais|Nord-Pas de Calais kasyklų baseinas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1360 1360] |- | {{flag|Russia}} || [[Lenos stulpai|Lenos stulpų gamtinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1299 1299] |- | {{flag|Senegal}} || [[Basarių žemė]]: [[basariai (Senegalas)|basarių]], [[fulbiai|fulbių]] ir [[bedikai|bedikų]] kultūriniai kraštovaizdžiai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1407 1407] |- | {{flag|Slovenia}}<br>{{flag|Spain}} || Gyvsidabrio paveldas: [[Almadenas]] ir [[Idrija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1313 1313] |- | {{flag|Sweden}} || [[Helsinglandas|Helsinglando sodybos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1282 1282] |- | {{flag|Turkey}} || [[Čatal Hiujukas|Čatal Hiujuko neolitinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1405 1405] |- | {{flag|Germany}} || [[Bairotas|Bairoto]] [[Markgrafo operos teatras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1379 1379] |} ==2013 (37-oji sesija, Kambodža)== '''19 nauji objektai''' (14 kultūrinis, 5 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Fiji}} || [[Levuka|Levukos istorinis uostamiestis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1399 1399] |- | {{flag|India}} || [[Radžasthano kalnų tvirtovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/247 247] |- | {{flag|Iran}} || [[Golestano rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1422 1422] |- | rowspan="2" | {{flag|Italy}} || [[Medičių vilos|Toskanijos Medičių vilos ir sodai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/175 175] |- | [[Etna|Etnos kalnas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1427 1427] |- | {{flag|Japan}} || [[Fudži kalnas|Fujisan, šventvietė ir meninio įkvėpimo šaltinis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1418 1418] |- | {{flag|Canada}} || [[Red Bėjus|Redbėjaus baskų banginių medžiotojų stotis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1412 1412] |- | {{flag|Qatar}} || [[Zubara|al-Zubaros archeologinė vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1402 1402] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Honghės hanių ryžių terasų kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1111 1111] |- | [[Tianšanis|Sindziango Tianšanis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1414 1414] |- | {{flag|Poland}}<br>{{flag|Ukraine}} || [[Karpatų regiono medinės cerkvės|Karpatų regiono medinės cerkvės Lenkijoje ir Ukrainoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1424 1424] |- | {{flag|Mexico}} || [[El Pinakatės ir Didžiosios Altaro dykumos biosferos rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1410 1410] |- | {{flag|Namibia}} || [[Namibas|Namibo smėlio jūra]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1430 1430] |- | {{flag|Niger}} || [[Agadesas|Agadeso istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1268 1268] |- | {{flag|Portugal}} || [[Koimbros universitetas|Koimbros universitetas: Alta ir Sofija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1387 1387] |- | {{flag|North Korea}} || [[Kesongas|Kesongo istoriniai paminklai ir vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1278 1278] |- | {{flag|Tajikistan}} || [[Tadžikijos nacionalinis parkas]] ([[Pamyras|Pamyro kalnai]]) || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1252 1252] |- | {{flag|Ukraine}} || [[Taurijos Chersonesas|Senasis Taurijos Chersoneso miestas ir jo chora]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1411 1411] |- | {{flag|Germany}} || [[Vilhelmshėhės parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1413 1413] |} ==2014 (38-oji sesija, Kataras)== '''26 nauji objektai''' (22 kultūrinis, 3 gamtinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Argentina}}<br>{{flag|Bolivia}}<br>{{flag|Chile}}<br>{{flag|Colombia}}<br>{{flag|Ecuador}}<br>{{flag|Peru}} || [[Inkų keliai|Qhapaq Ñan, Andų kelių sistema]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1459 1459] |- | {{flag|Botswana}} || [[Okavango delta]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1432 1432] |- | {{flag|Denmark}} || [[Stevns Klintas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1416 1416] |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Aukštųjų Himalajų nacionalinis parkas|Aukštųjų Himalajų nacionalinio parko saugoma teritorija]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1406 1406] |- | |[[Karalienės laiptuotasis šulinys|''Rani-ki-Vav'' (Karalienės laiptuotasis šulinys)]], [[Patanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/922 922] |- | {{flag|Iran}} || [[Šachri Sochta]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1456 1456] |- | {{flag|Iraq}} || [[Erbilio citadelė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1437 1437] |- | {{flag|Italy}} || [[Pjemontas|Pjemonto]] vynuogyno kraštovaizdis: [[Roeroas]] ir [[Montferatas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1390 1390] |- | {{flag|Israel}} || [[Mareša|Marešos]] ir [[Bet Guvrino nacionalinis parkas|Bet Guvrino]] olos [[Judėja|Judėjos žemumose]] kaip žemės ir urvų mikrokosmosas || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1370 1370] |- | {{flag|Japan}} || [[Tomiokos šilko malūnas|Tomiokos šilko malūnas ir susijusios vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1449 1449] |- | {{flag|United States}} || [[Poverty Point|Poverty Point monumentalios sampylos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1435 1435] |- | {{flag|China}} || [[Didysis Kinijos kanalas|Didysis kanalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1443 1443] |- | {{flag|China}}<br>{{flag|Kazakhstan}}<br>{{flag|Kyrgyzstan}} || [[Šilko kelias|Šilko keliai]]: [[Čangano-Tianšanio koridorius|Čangano-Tianšanio koridoriaus kelių tinklas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1442 1442] |- | {{flag|Costa Rica}} || Ikikolumbinių valstybėlių gyvenvietės su [[dikisai|dikisų]] [[Kosta Rikos akmeniniai rutuliai|akmeniniais rutuliais]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1453 1453] |- | {{flag|Myanmar}} || [[Pju miestai valstybės|Pju senieji miestai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1444 1444] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Van Nelės fabrikas|''Van Nellefabriek'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1441 1441] |- | {{flag|Palestine}} || Palestina: alyvuogių ir vynmedžių žemė – [[Batiras|kultūrinis pietų Jeruzalės, Batiro kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1492 1492] |- | {{flag|Philippines}} || [[Hamigitanas|Hamigitano kalnagūbrio gyvosios gamtinis draustinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1403 1403] |- | {{flag|France}} || [[Šovė urvas|Ištapytas ''Pont d'Arc'' urvas, žinomas kaip ''Grotte Chauvet-Pont d'Arc'']], [[Ardešas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1426 1426] |- | {{flag|Russia}} || [[Bolgaras|Bolgaro istorinis ir archeologinis kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/981 981] |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Džeda|Istorinė Džeda, vartai į Meką]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1361 1361] |- | {{flag|South Korea}} || [[Namhano kalnų tvirtovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1439 1439] |- | rowspan="2" | {{flag|Turkey}} || [[Bursa]] ir [[Kumalikizikas]]: [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] lopšys || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1452 1452] |- | [[Pergamas|Pergamas ir jo daugiasluoksnis kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1457 1457] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Čanganas (Vietnamas)|Čangano kraštovaizdžio kompleksas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1438 1438] |- | {{flag|Germany}} || [[Korvėjaus abatija|Karolingų Vestvorkas ir Korvėjus]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1447 1447] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|Vokietija}}</br>{{flag|Nyderlandai}}</br>{{flag|Danija}} || [[Vatų jūra]] || 2009 m. įtrauktas kaip Vatų jūra Vokietijoje ir Nyderlanduose || [https://whc.unesco.org/en/list/1314 1314] |} ==2015 (39-oji sesija, Vokietija)== '''24 nauji objektai''' (23 kultūrinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Denmark}} || [[Kristiansfeldas|Kristiansfeldas, Moravijos bažnyčios gyvenvietė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1468 1468] |- | [[Par Force|Par Force medžioklės kraštovaizdis šiaurinėje Zelandijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1469 1469] |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Meimandas|Meimando kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1423 1423] |- | [[Sūzai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1455 1455] |- | {{flag|Italy}} || [[Palermas|Arabų-normandų Palermas]] ir [[Čefalu]] bei [[Monrealė]]s katedros || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1487 1487] |- | {{flag|Israel}} || [[Beit Šearimo nacionalinis parkas|Beit Šearimo nekropolis: žydų atgimimo simbolis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1471 1471] |- | {{flag|Jamaica}} || [[Mėlynieji kalnai (Jamaika)|Mėlynieji]] ir [[Džono Krau kalnai]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1356 1356] |- | {{flag|Japan}} || [[Meidži industrinės revoliucijos vietovės|Meidži industrinės revoliucijos vietovės: geležis ir plienas, laivų statyba ir anglies kasyba]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1484 1484] |- | {{flag|Jordan}} || [[Al-Maghtas|Krikštijimo vieta „Betanė už Jordano“ (Al-Maghtas)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1446 1446] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Forto tiltas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1485 1485] |- | {{flag|United States}} || [[San Antonijo misijų nacionalinis istorinis parkas|San Antonio misijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1466 1466] |- | {{flag|China}} || [[Tusi vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1474 1474] |- | {{flag|Mexico}} || [[Padrės Temblekės akvedukas|Padrės Temblekės hidraulinės sistemos akvedukas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1463 1463] |- | {{flag|Mongolia}} || [[Burchanas Chaldunas|Didysis Burchano Chalduno kalnas ir jį supantis šventas kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1440 1440] |- | {{flag|Norway}} || [[Rjukanas-Notodenas|Rjukano-Notodeno pramoninio paveldo vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1486 1486] |- | {{flag|South Korea}} || [[Bekdžės istorinės vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1477 1477] |- | rowspan="2" | {{flag|France}} || [[Burgundijos teruarai|Burgundijos teruarai ir ''climats'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1425 1425] |- | [[Šampanės kalvos|Šampanės kalvos, namai ir rūsiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1465 1465] |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Hailo regionas|Saudo Arabijos Hailo regiono uolų menas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1472 1472] |- | {{flag|Singapore}} || [[Singapūro botanikos sodai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1483 1483] |- | rowspan="2" | {{flag|Turkey}} || [[Dijarbakiras|Dijarbakiro tvirtovė]] ir [[Hevselio sodai|Hevselio sodų kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1488 1488] |- | [[Efesas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1018 1018] |- | {{flag|Uruguay}} || [[Frai Bentosas|Frai Bentoso kultūrinis-pramoninis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1464 1464] |- | {{flag|Germany}} || [[Špaiherštadtas]] ir [[Kontorhausas|Kontorhauso]] rajonas su [[Čilihausas|Čilihausu]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1467 1467] |} ==2016 (40-oji sesija, Turkija)== '''21 nauji objektai''' (12 kultūrinis, 6 gamtinis, 3 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Antigua and Barbuda}} || [[Antigvos jūrinių laivų statykla]] ir susijusios archeologinės vieovės '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1499 1499] |- | {{flag|Argentina}}<br>{{flag|Belgium}}<br>{{flag|France}}<br>{{flag|Germany}}<br>{{flag|India}}<br>{{flag|Japan}}<br>{{flag|Switzerland}} || [[Le Corbusier architektūra|Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1321 1321] |- | {{flag|Bosnia and Herzegovina}}<br>{{flag|Croatia}}<br>{{flag|Montenegro}}<br>{{flag|Serbia}} || [[Stečakai|Viduramžių kapavietės stečai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1504 1504] |- | {{flag|Brazil}} || [[Pampulijos modernistinis ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1493 1493] |- | {{flag|Chad}} || [[Enedis|Enedžio masyvas: gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1475 1475] |- | {{flag|Greece}} || [[Filipai|Filipų archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1517 1517] |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Nalanda|Nalandos vienuolyno archeologinė vietovė, Nalandas, Biharas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1502 1502] |- | [[Kačendžongos nacionalinis parkas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1513 1513] |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Dešte Lutas|Luto dykuma]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1505 1505] |- | [[Persų kanatas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1506 1506] |- | {{flag|Iraq}} || [[Ahvaras|Ahvaras pietų Irake: biologinės įvairovės prieglobstis ir senųjų Mesopotamijos miestų kraštovaizdžio reliktai]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1481 1481] |- | {{flag|United Kingdom}}<br><small>({{flag|Gibraltar}})</small> '''(P)''' || [[Gorhamo olos|Gorhamo olų kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1500 1500] |- | {{flag|Spain}} || [[Antekeros dolmenai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1501 1501] |- | {{flag|Canada}} || [[Misteiken Pointas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1497 1497] |- | {{flag|Kazakhstan}}<br>{{flag|Kyrgyzstan}}<br>{{flag|Uzbekistan}} || [[Tianšanis|Vakarų Tianšanis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1490 1490] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Šennongdzia|Hubėjaus Šennongdzia]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1509 1509] |- | [[Dzuodziango Huašano uolų raižiniai|Dzuodziango Huašano uolų menas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1508 1508] |- | {{flag|Mexico}} || [[Reviljachichedo salos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1510 1510] |- | {{flag|Micronesia}} || [[Nan Madolis|Nan Madolis: rytų Mikronezijos ceremoninis centras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1503 1503] |- | {{flag|Sudan}} || [[Sanganebo jūrinis nacionalinis parkas]] ir [[Dungonabo įlankos ir Mukkavaro salos jūrinis nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/262 262] |- | {{flag|Turkey}} || [[Ani|Ani archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1518 1518] |} ==2017 (41-oji sesija, Lenkija)== '''21 nauji objektai''' (18 kultūrinis, 3 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Albania}}<br>{{flag|Austria}}<br>{{flag|Belgium}}<br>{{flag|Bulgaria}}<br>{{flag|Croatia}}<br>{{flag|Italy}}<br>{{flag|Romania}}<br>{{flag|Slovenia}}<br>{{flag|Spain}} || [[Karpatų pirmykščiai bukų miškai|Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai]] (antras papildymas) || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1133 1133] |- | {{flag|Angola}} || [[Mbanza Kongo|Mbanza Kongo, senosios Kongo karalystės likučiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1511 1511] |- | {{flag|Argentina}} || [[Los Alerces nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1526 1526] |- | {{flag|Brazil}} || [[Valongo prieplauka|Valongo prieplaukos acheologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1548 1548] |- | {{flag|Denmark}}<br><small>({{flag|Greenland}})</small> || [[Kujata|''Kujataa Greenland'': norvegų ir inuitų žemdirbystė prie amžinojo įšalo ribos]] || Kultūrinis | [https://whc.unesco.org/en/list/1536 1536] |- | {{flag|Eritrea}} || [[Asmara|Asmara: modernizmo miestas Afrikoje]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1550 1550] |- | {{flag|India}} || [[Ahmedabadas|Ahmadabado istorinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1551 1551] |- | {{flag|Iran}} || [[Jezdas|Istorinis Jezdo miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1544 1544] |- | {{flag|Japan}} || [[Okinošima|Šventoji Okinošimos sala]] ir [[Munakata|susijusios vietos Munakatos regione]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1535 1535] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Ežerų kraštas|Anglijos Ežerų kraštas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/422 422] |- | {{flag|Cambodia}} || [[Samboras Prei Kukas|Samboro Prei Kuko šventyklos teritorija, senosios Išanapuros archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1532 1532] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Kulangsu|Kulangsu: istorinė tarptautinė gyvenvietė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1541 1541] |- | [[Hohšilis|Hohšilis Činghajuje]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1540 1540] |- | {{flag|Croatia}}<br/>{{flag|Italy}}<br/>{{flag|Montenegro}} || [[Venecijos gynybiniai statiniai|Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1533 1533] |- | {{flag|Poland}} || [[Tarnovske Gurai|Tarnovske Gurų]] švino, sidabro ir cinko kasykla ir jos vandens sistema || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1539 1539] |- | {{flag|Mongolia}}<br/>{{flag|Russia}} || [[Daūrija|Daūrijos kraštovaizdžiai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1448 1448] |- | {{flag|Palestine}} || [[Hebronas|Hebrono/al-Chalilio senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1565 1565] |- | {{flag|South Africa}} || [[Chomanių kultūrinis kaštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1545 1545] |- | {{flag|France}}<br><small>({{flag|French Polynesia}})</small> '''(P)''' || ''[[Taputapuatea maraė|Taputapuātea]]'' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1529 1529] |- | {{flag|Russia}} || [[Svijažskas|Svijažsko]] miesto-salos [[Žengimo dangun katedra|Žengimo Dangun katedra ir vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1525 1525] |- | {{flag|Turkey}} || [[Afrodizijas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1519 1519] |- | {{flag|Germany}} || [[Švabijos Alpių urvai ir ledynmečio menas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1527 1527] |} ==2018 (42-oji sesija, Bahreinas)== '''19 naujų objektų''' (13 kultūrinis, 3 gamtinis, 3 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Denmark}}<br><small>({{flag|Greenland}})</small> || [[Asivisuitas–Nipisatas|''Aasivissuit–Nipisat''. Inuitų medžioklės plotai tarp ledo ir jūros]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1557 1557] |- | {{flag|India}} || [[Viktorijos gotikos ir art deco ansambliai Mumbajuje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1480 1480] |- | {{flag|Iran}} || [[Sasanidų archeologinis kraštovaizdis Farse]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1568 1568] |- | {{flag|Spain}} || [[Medina Azahara|Kalifato miestas Medina Azahara]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1560 1560] |- | {{flag|Italy}} || [[Ivrėja|Ivrėja, XX a. industrinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1538 1538] |- | {{flag|Japan}} || [[Slaptųjų krikščionių vietovės Nagasakio regione]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1495 1495] |- | {{flag|Canada}} || [[Pimačiovin Aki]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1415/ 1415] |- | {{flag|Kenya}} || [[Thimlič Ohinga|Thimlič Ohingos archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1450 1450] |- | {{flag|China}} || [[Fandzingo kalnas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1559 1559] |- | {{flag|Colombia}} || [[Čiribiketės nacionalinis parkas|Čiribiketės nacionalinis parkas – “Jaguaro Maloka”]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1174/ 1174] |- | {{flag|France}} || [[Šen de Pui|Šen de Pui - Limanjos sprūdžio tektoninė vietovė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1434 1434] |- | {{flag|Mexico}} || [[Teuakano-Kuikatlano biospheros rezervatas|Teuakano-Kuikatlano slėnis: Mezoamerikos pirmykštė vietovė]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1534 1534] |- | {{flag|Oman}} || [[Kalhatas|Senovinis Kalhato miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1537 1537] |- | {{flag|South Africa}} || [[Makhondžvos kalnai|Barbertono Makhondžvos kalnai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1575 1575] |- | {{flag|South Korea}} || [[Sansa|Sansa, budistiniai kalnų vienuolynai Korėjoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1562 1562] |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Al-Hasa|Al-Ahsa oazė, kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1563 1563] |- | {{flag|Turkey}} || [[Giobekli Tepė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1572 1572] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || Archeologinis pasienio kompleksas [[Hedeby]] ir [[Danevirkė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1553 1553] |- | [[Naumburgo katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1470 1470] |} ==2019 (43-oji sesija, Azerbaidžanas)== '''29 nauji objektai''' (24 kultūrinis, 4 gamtinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Budž Bimas|Budž Bimo kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1577 1577a] |- | {{flag|Azerbaijan}} || [[Šekis|Šekio istorinis centras]] su [[Šekio chanų rūmai]]s || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1549 1549] |- | {{flag|Iran}} || [[Hirkanijos miškai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1584 1584] |- | {{flag|Bahrain}} || [[Dilmunas|Dilmuno kapavietės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1542 1542] |- | {{flag|Brazil}} || [[Parati]] ir [[Grandė (sala)|Grandės sala]]: kultūra ir biologinė įvairovė || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1308 1308] |- | {{flag|Burkina Faso}} || [[Senovinės geležies lydimo vietovės Burkina Fase]]: [[Durula]], [[Tivega]], [[Jamanė]], [[Kindibas]] ir [[Bekujus]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1602 1602] |- | {{flag|Czech Republic}} || Karietų arklių veisimo ir treniravimo kraštovaizdis [[Kladrubis prie Labos|Kladrubyje prie Labos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1589 1589] |- | {{flag|Czech Republic}}<br/>{{flag|Germany}} || [[Ercgebirgės kasyklų regionas|Ercgebirgės / Krušnohori kasyklų regionas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1478 1478] |- | {{flag|India}} || [[Džaipuras|Džaipuro miestas, Radžastanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1605 1605] |- | {{flag|Indonesia}} || [[Ombilino anglies kasyklos|Ombilino kalnakasybos paveldas Savahlunte]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1610 1610] |- | {{flag|Iraq}} || [[Babilonas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/278 278] |- | {{flag|Iceland}} || [[Vatnajokiulio nacionalinis parkas|Vatnajokiulio nacionalinis parkas: dinamiška ugnies ir ledo gamta]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1604 1604] |- | {{flag|Spain}} || [[Risko Kaidas|Risco Caido ir šventieji kalnai]] [[Gran Kanarija|Gran Kanarijos]] kultūriniame kraštovaizdyje || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1578 1578] |- | {{flag|Italy}} || Proseko kalvos: [[Koneljanas]] ir [[Valdobjadenė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1571 1571] |- | {{flag|Japan}} || [[Modzu]]-[[Furuiči]] pilkapių grupė: senovės Japonijos pilkapiai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1593 1593] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Džodrelo observatorija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1594 1594] |- | {{flag|United States}} || [[Frenko Loido Raito architektūra|Frenko Loido Raito XX a. architektūra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1496 1496] |- | {{flag|Canada}} || [[Áísínai'pi|Writing-on-Stone / Áísínai'pi]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1597 1597] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Liangdžu|Liangdžu miesto archeologinės liekanos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1592 1592] |- | [[Migruojančių paukščių vietovės Geltonosios jūros ir Bohajaus įlankos pakrantėse]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1606 1606] |- | {{flag|Laos}} || [[Ąsočių slėnis|Megalitinės ąsočių vietovės Sianghuange: Ąsočių slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1587 1587] |- | {{flag|Poland}} || [[Kšemionkai|Kšemionkų priešistorinės titnago kasyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1599 1599] |- | {{flag|Myanmar}} || [[Paganas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1588 1588] |- | {{flag|South Korea}} || [[Sovonas|Sovonai, Korėjos neokonfucianizmo akademijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1498 1498] |- | rowspan="2" | {{flag|Portugal}} || [[Mafra|Mafros]] karališkieji pastatai: rūmai, katedra, vienuolynas, sodai ir žvėrynas || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1573 1573] |- | [[Gerojo Jėzaus kalno šventykla]] [[Braga|Bragoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1590 1590] |- | {{flag|France}}<br><small>([[Prancūzijos Pietų Sritys]])</small> '''(P)''' || [[Prancūzijos Pietų Sritys|Prancūzijos Pietų Sričių žemės ir jūros]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1603 1603] |- | {{flag|Russia}} || [[Pskovo architektūrinės tradicijos bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1523 1523] |- | {{flag|Germany}} || [[Augsburgas|Augsburgo]] vandens tiekimo sistema || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1580 1580] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|North Macedonia}}</br>{{flag|Albania}} || [[Ochrido ežeras|Ohrido regiono gamtinis ir kultūrinis paveldas]] || 1979 m. įtrauktas kaip Ohrido regiono gamtinis ir kultūrinis paveldas Jugoslavijoje || [https://whc.unesco.org/en/list/99 99] |} ==2021 (44-oji sesija, Kinija)== 2020 m. sesija neįvyko dėl [[COVID-19]] pandemijos ir buvo perkelta į 2021 m. '''34 nauji objektai''' (29 kultūrinis, 5 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Reg. Nr. !scope="col" width="130"|Vietovių skaičius |- | {{flag|Austria}}<br>{{flag|Belgium}}<br>{{flag|Czech Republic}}<br>{{flag|France}}<br>{{flag|Germany}}<br>{{flag|Italy}}<br>{{flag|United Kingdom}} || [[Didieji Europos SPA miestai]]: [[Badenas (Austrija)|Badenas prie Vienos]]; [[Spa (Belgija)|Spa]], [[Františkovy Laznės]], [[Karlovy Vary]], [[Marianske Laznės]], [[Viši]], [[Bad Emsas]], [[Baden Badenas]], [[Bad Kisingenas]], [[Montecatini Terme]] ir [[Batas (Anglija)|Batas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1613 1613] || 11 |- | {{flag|Austria}}<br>{{flag|Germany}}<br>{{flag|Slovakia}} || [[Dunojaus limai|Romos imperijos ribos, Dunojaus limai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1608 1608] || 77 |- | {{flag|Belgium}}<br>{{flag|Netherlands}} || [[Geradarystės kolonijos]] ([[Frederiksoord]], [[Wilhelminaoord]], [[Wortel]], [[Veenhuizen]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1555 1555] || 3 |- | {{flag|Bosnia and Herzegovina}}<br>{{flag|Czech Republic}}<br>{{flag|France}}<br>{{flag|North Macedonia}}<br>{{flag|Poland}}<br>{{flag|Serbia}}<br>{{flag|Montenegro}}<br>{{flag|Switzerland}} || [[Karpatų pirmykščiai bukų miškai|Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai]] (trečias papildymas) || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1133 1133] || 93 |- | {{flag|Brazil}} || [[Roberto Burle Marx vieta|Roberto Burle Marx valda]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1620 1620] || 1 |- | {{flag|Chile}} || [[Činčoro kultūra|Činčoro kultūros gyvenvietės]] ir [[Činčoro mumijos|mumifikavimo praktikos]] Arikos ir Parinakotos regione || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1634 1634] || 3 |- | {{flag|Côte d'Ivoire}} || [[Sudaninio stiliaus mečetės šiauriniame Dramblio Kaulo Krante]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1648 1648] || 8 |- | {{flag|Gabon}} || [[Ivindo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1653 1653] || 1 |- | {{flag|Georgia}} || [[Kolchidės nacionalinis parkas|Kolchidės drėgnieji miškai ir šlapynės]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1616 1616] || 7 |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Dholavira|Dholavira, Harapos miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1645 1645] || 1 |- | [[Ramapos šventykla|Kakatijos Rudrešvaros (Ramapos) šventykla, Telangana]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1570 1570] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Havramanas|Havramano]]/[[Uramanatas|Uramanato]] kultūrinis kraštovaizdis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1647 1647] || 2 |- | [[Transirano geležinkelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1585 1585] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|Italy}} || [[Paduja|Padujos]] XIV a. freskos (įskaitant tapytasias [[Skrovenjo koplyčia|Skrovenjo koplyčioje]], [[Palazzo della Ragione]], [[Šv. Antonijaus bazilika|Šv. Antonijaus bazilikoje]] ir [[Šv. Mykolo oratorija|Šv. Mykolo oratorijoje]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1623 1623] || 4 |- | [[Bolonija|Bolonijos portikai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1650 1650] || 12 |- | {{flag|Spain}} || [[Paseo del Prado]] ir [[Retiro parkas|Buen Retiro]], meno ir mokslo kraštovaizdis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1618 1618] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|Japan}} || [[Amami Ošima]], [[Tokunošima]], šiaurinė [[Okinavos sala|Okinava]] ir [[Iriomotė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1574 1574] || 5 |- | [[Džiomono kultūros vietovės šiaurinėje Japonijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1632 1632] || 17 |- | {{flag|Jordan}} || [[Saltas (Jordanija)|As-Saltas, tolerancijos ir miesto vaišingumo vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/689 689] || 1 |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Skalūno pramonė Velse|Skalūno kraštovaizdžiai šiaurės Velse]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1633 1633] || 6 |- | {{flag|China}} || [[Čiuandžou|Čiuandžou, pasaulio emporiumas Song-Juan dinastijų Kinijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1561 1561] || 16 |- | {{flag|Peru}} || [[Čankilijas|Čankilijo archeoastronominis kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1624 1624] || 2 |- | rowspan="2" | {{flag|France}} || [[Korduano švyturys]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1625 1625] || 1 |- | [[Nica|Nica, vandens kurortas Rivjeroje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1635 1635] || 1 |- | {{flag|Romania}} || [[Rošia Montana|Rošia Montana kasyklų kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1552 1552] || 1 |- | {{flag|Russia}} || [[Onegos ežero petroglifai|Onegos ežero ir Baltosios jūros petroglifai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1654 1654] || 2 |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Bir Hima|Himos kultūrinė erdvė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1619 1619] || 6 |- | {{flag|Slovenia}} || [[Jože Plečnik|Jože Plečnik kūriniai Liublijanoje – į žmogų orientuoti miestovaizdžiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1643 1643] || 7 |- | {{flag|South Korea}} || [[Getbolas|Getbolas, Korėjos pajūrio lygumos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1591 1591] || 4-6 |- | {{flag|Thailand}} || [[Kaengkračano nacionalinis parkas|Kaengkračano miškų masyvas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1461 1461] || 1 |- | {{flag|Turkey}} || [[Melidas|Arslantepės pilkalnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1622 1622] || 1 |- | {{flag|Uruguay}} || [[Eladio Dieste|Inžinieriaus Eladio Dieste darbas]], [[Atlantidos bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1612 1612] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Menininkų kolonija Darmštate|Mathildenhöhe Darmštate]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1614 1614] || 2 |- | [[ShUM miestai]] [[Špejeris]], [[Vormsas]] ir [[Maincas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1636 1636] || 4 |- | {{flag|Germany}}<br>{{flag|Netherlands}} || [[Žemutinės Germanijos limos|Romos imperijos ribos, Žemutinės Germanijos limos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1631 1631] || 102 |} ==2023 (18-oji neeilinė sesija, Prancūzija)== Neeilinėje sesijoje 2023 m. sausio 25 d. buvo skubos tvarka į pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą įtraukti trys ojektai<ref>{{Cite web |date=2023-01-25 |title=Ukraine's Odesa city put on UNESCO heritage in danger list |url=https://apnews.com/article/zelenskyy-entertainment-politics-odessa-ukraine-government-51da3a402b343bdd9ae8c2587278cb2d |access-date=2023-01-25 |website=[[Associated Press]]}}</ref><ref>{{Cite web |date=2023-01-25 |title=Three sites 'in danger' added to UNESCO World Heritage List |url=https://www.cnn.com/travel/article/unesco-world-heritage-sites-special-session/index.html |access-date=2023-01-25 |website=[[CNN]]}}</ref>. {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="700"|Pavadinimas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Reg. Nr. !scope="col" width="130"|Vietovių skaičius |- | {{flag|Lebanon}} || [[Rašido Karamio tarptautinis parodų centras Tripolyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1702 1702] || 1 |- | {{flag|Ukraine}} || [[Odesos senamiestis]]|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1703 1703] || 1 |- | {{flag|Yemen}} || [[Sabos karalystės vietovės Maribe]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1700 1700] || 7 |} ==2023 (45-oji sesija, Saudo Arabija)== 45-oji UNESCO sesija buvo numatyta 2022 m. Rusijoje, [[Kazanė]]je. Tačiau dėl kilusios [[Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazijos į Ukrainą]] perkelta į 2023 m. rugsėjo mėn. Ji vyko Saudo Arabijoje, [[Rijadas|Rijade]]. '''42 nauji objektai''' (33 kultūriniai, 9 gamtiniai) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Reg. Nr. ! scope="col" width="130" |Vietovių skaičius |- | {{flag|Argentina}} || [[ESMA muziejus|ESMA muziejus ir atminties vieta]] – buvęs specialiųjų būrių sulaikymo, kankinimų ir naikinimo centras || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1681 1681] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|Azerbaijan}} || [[Chinaligas|Chinaligo kultūrinis kraštovaizdis]] ir [[Köç Yolu|Köç Yolu migracijos kelias]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1696 1696] || 1 |- | [[Hirkanijos miškai]] (pirmasis papildymas) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1584 1584] || 17 |- | {{flag|Belgium}}<br>{{flag|France}} || [[Pirmojo pasaulinio karo palaidojimų ir aminties vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1567 1567] || 139 |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Žatecas|Žatecas ir Saaz apynių kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1558 1558] || 2 |- | {{flag|Denmark}} || [[Vikingų žiedinės tvirtovės|Vikingų amžiaus žiedinės tvirtovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1660 1660] || 5 |- | rowspan="2" | {{flag|Ethiopia}} || [[Balės kalnų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/111 111] || 1 |- | [[Gedeo kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1641 1641] || 1 |- | {{flag|Greece}} || [[Zagoris|Zagori kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1695 1695] || 1 |- | {{flag|Guatemala}} || [[Takalik Abachas|Takalik Abacho archeologinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1663 1663] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Hoisalų šventieji ansambliai]]|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1670 1670] || 3 |- | [[Šantiniketanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1375 1375] || 1 |- | {{flag|Indonesia}} || [[Džokjakarta|Džokjakartos kosmologinė ašis ir jos istoriniai kraštovaizdžiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1671 1671] || 1 |- | {{flag|Iran}} || [[Persų karavansarajai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1668 1668] || 54 |- | {{flag|Spain}} || [[Kala Morelis|Priešistorinės Talajoto Menorkos vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1528 1528] || 9 |- | {{flag|Italy}} || [[Šiaurės Apeninų karstai ir urvai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1692 1692] || 9 |- | {{flag|United States}} || [[Hopvelio kultūrinis nacionalinis istorinis parkas|Hopvelio ceremoniniai žemės darbai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1689 1689] || 8 |- | {{flag|Cambodia}} || [[Koh Keras|''Koh Ker'': Senosios Lingapuros arba Čok Gargjaro archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1667 1667] || 1 |- | {{flag|Kazakhstan}}<br>{{flag|Turkmenistan}}<br>{{flag|Uzbekistan}} || [[Turano dykumos|Šaltosios Turano sniego dykumos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1693 1693] || 14 |- | rowspan="2" | {{flag|Canada}} || [[Antikosčio sala]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1686 1686] || 1 |- | [[Klondaikas (regionas)|Tr'ondëk-Klondike]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1564 1564] || 8 |- | {{flag|China}} || [[Pueras (miestas)|Puero]] [[senųjų arbatos miškų kultūrinis kraštovaizdis Dzingmai kalnuose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1665 1665] || 1 |- | {{flag|Congo}} || [[Odzalos-Kokua nacionalinis parkas|Odzalos-Kokua miškų masyvas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/692 692] || 1 |- | {{flag|Latvia}} || [[Kuldygos senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1658 1658] || 1 |- | {{flag|Lithuania}} || [[Kauno modernizmo architektūra|Modernistinis Kaunas: optimizmo architektūra 1919-1939 m.]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1661 1661] || 1 |- | {{flag|Mongolia}} || [[Elnio akmuo|Elnio akmens paminklai ir susiję bronzos amžiaus vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1621 1621] || 4 |- | {{flag|Netherlands}} || [[Eise Eisingos planetariumas]] [[Franekeris|Franekeryje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1683 1683] || 1 |- | {{flag|Palestine}} || [[Tel es-Sultanas|Senasis Jerichas/Tel es-Sultanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1687 1687] || 1 |- | {{flag|South Korea}} || [[Gajos pilkapiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1666 1666] || 7 |- | {{flag|France}} || [[Maison carrée|Maison Carrée Nimo mieste]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1569 1569] || 1 |- | {{flag|France}}<br><small>([[Martinika]])</small> || [[Pelė ugnikalnis|Pelė ugnikalniai ir miškai]] ir [[Karbė kalnai|Šiaurės Martinikos pitonai]]|| Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1657 1657] || 2 |- | {{flag|Russia}} || [[Kazanės universiteto observatorijos|Kazanės federalinio universiteto astronominės observatorijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1678 1678] || 2 |- | rowspan="2" | {{flag|Rwanda}} || [[Ruandos genocidas|Genocido atminties vietovės]]: [[Njamata]], [[Murambis]], [[Gisozis]] ir [[Bisesero]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1586 1586] || 5 |- | [[Njungvės nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1697 1697] || 3 |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Uruk Bani Maaridas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1699 1699] || 1 |- | {{flag|Suriname}} || [[Jodensavanė|Archeologinė vietovė: Jodensavanės gyvenvietė ir Kasiporos graikų kapinės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1680 1680] || 2 |- | {{flag|Tajikistan}} || [[Tigrovaja Balka gamtinis rezervatas|Tugajaus miškai „Tigrovaja Balkos“ gamtiniame rezervate]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1685 1685] || 1 |- | {{flag|Tajikistan}}<br>{{flag|Turkmenistan}}<br>{{flag|Uzbekistan}} || [[Šilko kelias|Šilko keliai]]: [[Zarafšano-Karakumų koridorius]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1675 1675] || 34 |- | {{flag|Thailand}} || [[Si Thepo istorinis parkas|Senovinis Si Thepo miestas ir susiję Dvaravačio paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1662 1662] || 3 |- | {{flag|Tunisia}} || [[Džerba|Džerba: sėslumo modelių salos teritorijoje liudijimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1640 1640] || 30 |- | rowspan="2" | {{flag|Turkey}} || [[Gordijas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1669 1669] || 1 |- | [[Viduramžių Anatolijos medinės mečetės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1694 1694] || 5 |- | {{flag|Germany}} || [[Senoji Erfurto sinagoga|Viduramžių žydų paveldas Erfurte]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1656 1656] || 3 |} Šios sesijos metu du objektai buvo išplėsti į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. !scope="col" width="130"|Vietovių skaičius |- | {{flag|Togo}}</br>{{flag|Benin}} || [[Kutamaku|Kutamaku, Batamaribų kraštas]] || 2004 m. įtrauktas kaip Kutamaku, Batamaribų kraštas Toge || [https://whc.unesco.org/en/list/1140 1140] || 2 |- | {{flag|Iran}}</br>{{flag|Azerbaijan}} || [[Hirkanijos miškai]]|| 2019 m. įtrauktas kaip Hirkanijos miškai Irane || [https://whc.unesco.org/en/list/1584 1584] || 17 |} ==2024 (46-oji sesija, Indija)== 46 -oji sesija įvyko 2024 m. liepos 21-31 dienomis Naujajame Delyje. {| class="wikitable sortable" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |UNESCO kodas ! scope="col" width="130" |Vietovių skaičius |- | {{flag|Bosnia and Herzegovina}} || [[Vetrenicos urvas]], [[Ravnas]] || gamtinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1673 1673]|| 1 |- | {{flag|Brazil}} || [[Lensois Maranjenseso nacionalinis parkas]] || gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1611 1611]|| 1 |- | {{flag|Burkina Faso}} || [[Tiebelės karališkieji rūmai]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1713 1713]|| 1 |- | {{flag|Ethiopia}} || [[Melka Kunturė]] ir [[Balčitas]]: archeologinės ir palaeontologinės vietovės Etiopijos aukštikalnėse || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/13 13]|| 6 |- |{{flag|India}} || [[Maidamas|Moidamai]] – [[Ahomo dinastija|Ahomo dinastijos]] laidojimo pilkapių sistema ||kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1711 1711]|| 1 |- |{{flag|Iran}} || [[Ekbatana|Hegmatanė]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1716 1716]|| 1 |- |{{flag|Italy}} || [[Apijaus kelias|Via Appia]]. ''[[Regina Viarum]]'' || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1708 1708]|| 21 |- |{{flag|Japan}} || [[Sado aukso ir sidabro kasyklos|Sado salos aukso kasyklos]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1698 1698]|| 3 |- | {{flag|Jordan}} || [[Um al Džimalis]] ||kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1721 1721]|| 1 |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Flou kraštas]] || gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1722 1722]|| 7 |- | {{flag|Kenya}} || [[Gedis|Gedžio istorinis miestas ir archeologinė vietovė]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1720 1720]|| 1 |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Badyn Džarano dykuma]] – smėlio ir ežerų bokštai || gamtinis ||[https://whc.unesco.org/en/list/1638 1638]|| 1 |- | [[Pekino centrinė ašis]]: pastatų ansamblis vaizduojantis idealią Kinijos sostinės tvarką ||kultūrinis ||[https://whc.unesco.org/en/list/1714 1714]|| 1 |- | {{flag|Malaysia}} || [[Niaho nacionalinis parkas|Niaho nacionalinio parko urvų komplekso archeologinis paveldas]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1014 1014]|| 1 |- | {{flag|Palestine}} || [[Šv. Hilariono vienuolynas]]/[[Tel Um Ameras]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1749 1749]|| 1 |- | rowspan="2" | {{flag|South Africa}} || Žmogaus teisės, išlaisvinimas ir susitaikymas: [[Su Nelsonu Mandela susijusios vietovės]] ||kultūrinis ||[https://whc.unesco.org/en/list/1676 1676]|| 14 |- | Šiuolaikinio žmogaus elgesio kilmė: [[Pietų Afrikos pleistoceno vietovės]] || |kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1723 1723]|| 3 |- | {{flag|France}}<br><small>({{flag|French Polynesia}})</small> || [[Markizo salos|Te Henua Enata – Markizų salos]] || mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1707 1707]|| 7 |- | rowspan="2" | {{flag|Romania}} || [[Dakijos limos|Romos imperijos ribos: Dakija]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1718 1718]|| 277 |- | [[Brankusi monumentalusis ansamblis Targu Žiu]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1473 1473]|| 1 |- | {{flag|Russia}} || [[Kenozero nacionalinis parkas|Kenozero ežero kultūrinis kraštovaizdis]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1688 1688]|| 1 |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Karjat al Fau|al Fau archeologinės vietovės kultūrinis kraštovaizdis]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1712 1712]|| 1 |- | {{flag|Thailand}} || [[Phu Phrabato istorinis parkas|Phu Phrabatas]], [[Dvaravati]] laikotarpio [[Bai sema|Sema akmenų]] tradicijos liudijimas || |kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1507 1507]|| 2 |- | {{flag|Germany}} || [[Šverino pilis|Šverino gyvenamasis ansamblis]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1705 1705]|| 1 |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|UNESCO kodas ! scope="col" width="130" |Vietovių skaičius |- | {{flag|Denmark}}</br>{{flag|UK}}</br>{{flag|Germany}}</br>{{flag|USA}} || [[Moravitų bažnyčios gyvenvietės]] || 2015 m. įtrauktas kaip [[Kristiansfeldas]], [[Moravitų bažnyčios gyvenvietės|Moravitų bažnyčios gyvenvietė]] Danijoje || [https://whc.unesco.org/en/list/1468 1468]|| 4 |} ==2025 (47-oji sesija, Prancūzija)== 47-oji sesija įvyko 2025 m. liepos 6-16 dienomis Paryžiuje. Šios sesijos metu iš pavojuje esančių objektų sąrašo išbraukti trys objektai: [[Abu Mena]], [[Gadamesas]] ir [[Acinananos drėgnieji atogrąžų miškai]]. Naujai į sąrašą įtraukti '''26 objektai''' (21 kultūrinis, 4 gamtiniai, 1 mišrus). {| class="wikitable sortable" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |UNESCO kodas ! scope="col" width="130" |Vietovių skaičius |- | {{flag|Australia}} || [[Murujugos nacionalinis parkas|Murudžugos kultūrinis kraštovaizdis]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1709 1709] || 1 |- | {{flag|Brasil}} || [[Peruasu kavernų nacionalinis parkas|Peruasu upės kanjonas]] || gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1747 1747]|| 1 |- | {{flag|Guinea-Bissau}} || [[Bižagošo salos|Bižagošo salų pakrantės ir jūros ekosistemos – Omatí Minhô]] ('''P''')|| gamtinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1432 1432]|| 1 |- | {{flag|Denmark}} || [[Mons Klintas]]|| gamtinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1728 1728]|| 1 |- | {{flag|Greece}} || [[Minojiniai rūmai|Minojiniai rūmų centrai]]|| kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1733 1733]|| 6 |- | {{flag|India}} || [[Marathų kariniai kraštovaizdžiai]] Indijoje || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1739 1739]|| 12 |- | {{flag|Iran}} || [[Choramabado slėnis|Choramabado slėnio priešistorinės vietovės]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1744 1744]|| 6 |- | {{flag|Italy}} || Priešistorinės Sardinijos laidojimo tradicija: [[Domus de Janas]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1730 1730]|| 18 |- | {{flag|Jamaica}} || [[Port Rojalis|XVII amžiaus Port Rojalio archeologinis ansamblis]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1595 1595]|| 1 |- | {{flag|United Arab Emirates}} || [[Džebel Faja|Fajos senovinis kraštovaizdis]]|| kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1735 1735]|| 1 |- | {{flag|Cambodia}} || [[Kambodžos atminimo vietovės|Kambodžos atminimo vietovės: nuo represijos centrų iki taikos ir apmąstymo vietų]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1748 1748]|| 3 |- | {{flag|Cameroon}} || [[Diy-Gid-Biy|Diy-Gid-Biy kultūrinis kraštovaizdis]] [[Mandaros kalnai|Mandaros kalnuose]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1745 1745]|| 1 |- | {{flag|China}} || [[Vakarų Sia imperatoriškieji kapai]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1736 1736]|| 1 |- | {{flag|Malawi}} || [[Mulandžės kalnas|Mulandžės kalno kultūrinis kraštovaizdis]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1201 1201]|| 1 |- | {{flag|Malaysia}} || [[Malaizijos miškų tyrimo institutas|Malaizijos miškų tyrimo institutas, Selangoro miškų parkas]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1734 1734]|| 1 |- | {{flag|Mexico}} || [[Uičiolių kelias į Uirikutą|Wixárika kelias per šventąsias Uirikutos vietoves (Tatehuarí Huajuyé)]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1704 1704]|| 20 |- | {{flag|Panama}} || [[Panamos kolonijinis kelias per sąsmauką]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1582 1582]|| 6 |- | {{flag|South Korea}} || [[Bangudė petroglifai|Petroglifai palei Bangučono tėkmę]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1740 1740]|| 1 |- | {{flag|France}} || [[Karnako akmenys|Karnako megalitai]] ir [[Moribhanas|Moribhano pakrantės]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1725 1725]|| 4 |- | {{flag|Russia}} || [[Šulgan Tašo urvas|Šulgan Tašo urvo piešiniai]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1743 1743]|| 1 |- | {{flag|Sierra Leone}} || [[Golos nacionalinis parkas|Golos]]-[[Tivajaus nacionalinis parkas|Tivajaus]] kompleksas ('''P''') || gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1746 1746]|| 4 |- | {{flag|North Korea}} || [[Kumgango kalnas|Kumgango kalnas - deimantinis kalnas iš jūros]] || mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1642 1642]|| 2 |- | {{flag|Tajikistan}} || [[Chutalis|Senojo Chutalio kultūrinio paveldo vietovės]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1627 1627]|| 11 |- | {{flag|Turkey}} || [[Sardai]] ir [[Bin Tepė|Bin Tepės Lydijos pilkapiai]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1731 1731]|| 2 |- | {{flag|Vietnam}} || [[Jentu-Vingjemo-Konsono]], [[Kiepbakas|Kiepbako]] paminklų ir kraštovaizdžių kompleksas || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1732 1732]|| 12 |- | {{flag|Germany}} || Bavarijos Liudviko II pilys: [[Noišvanšteinas]], [[Linderhofas]], [[Šachenas]] ir [[Herenchiemzė]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1726 1726]|| 4 |} Šios sesijos metu du objektai buvo išplėsti į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|UNESCO kodas !scope="col" width="130" |Vietovių skaičius |- | {{flag|Vietnam}}</br>{{flag|Laos}} || [[Fong Nia ir Ke Bango nacionalinis parkas|Fong Nia ir Ke Bango]] ir [[Hin Nam No nacionalinis parkas|Hin Nam No]] nacionaliniai parkai || 2003 m. įtrauktas kaip [[Fong Nia ir Ke Bango nacionalinis parkas]] Vietname || [https://whc.unesco.org/en/list/951 951]|| 2 |- | {{flag|Pietų Afrikos Respublika}}</br>{{flag|Mozambikas}} || [[Isimangaliso šlapynių parkas]] – [[Maputo nacionalinis parkas]]|| 1999 m. įtrauktas kaip [[Isimangaliso šlapynių parkas]] PAR || [https://whc.unesco.org/en/list/914 914]|| 2 |} ==2026 (48-oji sesija, Pietų Korėja)== 47-oji sesija įvyko 2026 m. liepos 19-29 dienomis [[Busanas|Busane]]. Šios sesijos metu į pavojuje esančių objektų sąrašą įtraukti [[Taurijos Chersonesas]], [[Tyras]] ir [[Paramaribas]], iš šio sąrašo išbrauktas [[Viena|Vienos senamiestis]]. žymiai išplėsta [[Getboliai|Getbolių]] ir [[Berlyno modernistinių namų kompleksas|Berlyno modernistinių namų komplekso]] teritorija. Naujai į sąrašą įtraukti '''25 objektai''' (19 kultūrinių, 5 gamtiniai, 1 mišrus). {| class="wikitable sortable" !Šalis !Pavadinimas !Kategorija !UNESCO kodas !Vietovių skaičius |- | {{flag|Brazil}} || [[Amazonijos teatrai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1774 1774] || 2 |- | {{flag|Denmark}} || [[Vakarų Limfjordo fosilijos|Kaulinių žuvų fosilijos vakariniame Limfjorde]]: evoliucija ir prisitaikymas prie klimato ankstyvajame Eocene || Gamtos || [https://whc.unesco.org/en/list/1758 1758]|| 2 |- | {{flag|Greece}} || [[Olimpo kalnas|Olimpo kalnas ir jo apylinkės]] || Mišrus || [https://which.unesco.org/en/list/1719 1719]|| 1 |- | {{flag|India}} || [[Sarnathas|Senovinė budizmo vietovė Sarnathas]], [[Varanasis]] ||Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/927 927]|| 1 |- | {{flag|Iran}} || [[Alamūto pilis|Alamūto pilis ir susiję įtvirtinimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1770 1770]|| 7 |- | {{flag|Italy}} || [[Centrinės Italijos teatrai|Itališkų XVIII-XIX a. ''condominio'' teatrų sistema centrinėje Italijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1762 1762]|| 10 |- | {{flag|Japan}} || [[Senosios Asukos ir Fudživaros sostinės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1757 1757]|| 19 |- | {{flag|Jordan}} || [[Akabos jūrinis rezervatas]] || Gamtos || [https://whc.unesco.org/en/list/1742 1742]|| 1 |- | {{flag|United States}} || [[Okefenokio pelkė|Okefenokio nacionalinis gamtos rezervatas]] || Gamtos || [https://whc.unesco.org/en/list/1751 1751]|| 1 |- | {{flag|United Arab Emirates}} || [[Vadi Vuraja]] || Gamtos || [https://whc.unesco.org/en/list/1724 1724]|| 1 |- | {{flag|Kazakhstan}} || [[Mangystau uolų mečetės|Mangystau uolų mečetės ir susiję šventvietės]] ||Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1760 1760]|| 5 |- | {{flag|China}} || [[Dzingdedženo porceliano gamybos vietovės|Dzingdedženo rankų darbo porceliano gamybos vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1765 1765]|| 5 |- | {{flag|Comoros}} || [[Komorų sultonatai|Istorinių Komorų sultonatų medinos]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1768 1768]|| 6 |- | {{flag|Poland}} || [[Gdynė]]s [[Gdynės modernistinis miesto centras|modernistinis miesto centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1715 1715]|| 1 |- | {{flag|Lebanon}} || [[Amelio kalnų pilys]] ''(pavojuje)'' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1810 1810]|| 5 |- | {{flag|Mongolia}} || [[Siongnu diduomenės kapinynai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1759 1759]|| 8 |- | {{flag|Palestine}} || [[Samarija (miestas)|Sebastija]] ''(pavojuje)'' ||Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1809 1809]|| 1 |- | {{flag|South Sudan}} || [[Bomos nacionalinis parkas|Bomos]]-[[Bandingilo nacionalinis parkas|Badingilo]] migracijų kraštovaizdžiai '''(P)''' ''(pavojuje)'' || Gamtos || [https://whc.unesco.org/en/list/1808 1808]|| 1 |- | rowspan="2" | {{flag|France}} || [[Išsilaipinimo Normandijoje 1944 m. paplūdimiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1571 1571] || 6 |- | [[Langedoko Kapetingų pilys|Langedoko karališkosios Kapetingų pilys]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1755 1755]|| 8 |- | {{flag|Sao Tome and Principe}} || [[San Tomės ir Prinsipės plantacijų dvarai|San Tomės ir Prinsipės plantacijų dvarai (''Roças'')]]: kolonijinė žemdirbytės sistema ir priverstinės migracijos '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1750 1750]|| 6 |- | {{flag|Thailand}} || [[Vat Phra Mahathatas|Vat Phra Mahathato karališkasis vienuolynas]], [[Nakhon Si Thamaratas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1761 1761]|| 1 |- | {{flag|Tunisia}} || [[Sidi Bu Saidas|Sidi Bu Saido kaimas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1769 1769]|| 1 |- | {{flag|Finland}} || [[Alvaro Aaalto darbai|Aalto darbai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1752 1752]|| 13 |- | {{flag|Uzbekistan}} || [[Taškentas|Taškento modernistinė architektūra]]. Modernumas ir tradicija Vidurinėje Azijoje || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1766 1766]|| 10 |} == Pastaba == *'''(P)''' – pirmasis objektas įtrauktas šalyje. == Taip pat skaitykite == * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Australijoje ir Okeanijoje]] * [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai]] == Nuorodos == * [http://whc.unesco.org/pg.cfm?cid=31&l=en&&search=&searchSites=&search_by_country=&type=&media=&region=&order=year&criteria_restrication=&&mode=list World Heritage List] == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Pasaulio paveldo sąrašas| ]] 758i8n61xhcei7qfxj1ibqra82zj3gx 0 163462 7889397 7669653 2026-07-29T14:13:53Z Makenzis 46558 7889397 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Youssef Safri | fullname = يوسف سفري | nickname = | height = 1,88 m | image = [[File:Youssef Safri 2009.jpg|200px]] | dateofbirth = {{Gimė|1977|1|3|T}} | cityofbirth = [[Kasablanka]] | countryofbirth = [[Marokas]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2000–2001<br />2001–2004<br />2004–2007<br />2007–2008<br />2008–2013 | clubs = [[Raja Casablanca]]<br />[[Coventry City FC|Coventry City]]<br />[[Norwich City FC|Norwich City]]<br />[[Southampton FC|Southampton]]<br />[[Qatar SC]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />91 {{0}}(1)<br />83 {{0}}(3)<br />37 {{0}}(0)<br />90 {{0}}(8) | nationalyears = 2000–2009 | nationalteam = {{flagicon|Marokas}} {{fut|Marokas||Marokas}} | nationalcaps(goals) = 74 {{0}}(8)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Jusefas Safris''' (g. [[1977]] m. [[sausio 3]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko rinktinės]] [[saugas]]. == Karjera == {{išplėsti}} == Rinktinė == Su {{fut|Marokas||nacionaline komanda}} žaidė 2002, 2004, 2006, 2008 m. [[Afrikos Tautų taurė]]se. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2002 m. Afrikos Tautų taurė|Malis 2002]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2004 m. Afrikos Tautų taurė|Tunisas 2004]]|2 vieta|6|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2006 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2006]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|3|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MAR|žaid}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai|Safri Youssef]] [[Kategorija:Maroko olimpiečiai]] 1v0rbdhsbn962bn2uu9qqjdcmrnvph3 0 163463 7889395 7715326 2026-07-29T14:12:10Z Makenzis 46558 7889395 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Youssef Mokhtari | fullname = Youssef Mokhtari | image = | height = 1,85 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1979|3|25|T}} | cityofbirth = [[Benisidelis]] | countryofbirth = [[Marokas]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2001–2002<br />2002–2004<br />2004–2005<br />2005–2006<br />2006–2007<br />2007–2008<br>2008–2009<br>2009–2010<br>2010<br>2011 | clubs = [[Jahn Regensburg]]<br />[[SV Wacker Burghausen]]<br />[[Energie Cottbus]]<br />[[1. FC Köln]]<br />[[MSV Duisburg]]<br />[[Al-Rayyan]]<br>[[FSV Frankfurt]]<br>[[SpVgg Greuther Fürth]]<br>[[FC Metz]]<br>[[SV Wacker Burghausen]] | caps(goals) = 46 {{0}}(10)<br />58 {{0}}(10)<br />27 {{0}}{{0}}(8)<br />13 {{0}}{{0}}(0)<br />35 {{0}}{{0}}(12)<br />11 {{0}}{{0}}(4)<br>23 {{0}}{{0}}(3)<br>11 {{0}}{{0}}(2)<br>12 {{0}}{{0}}(1)<br>48 {{0}}(10) | nationalyears = 2004–2008 | nationalteam = {{flagicon|Marokas}} {{fut|Marokas||Marokas}} | nationalcaps(goals) = 23 {{0}}(7)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Jusefas Mochtari''' (g. [[1979]] m. [[kovo 25]] d.) – futbolininkas, [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko rinktinės]] [[saugas]]. == Karjera == Rungtyniavo Autrijoje, Vokietijoje, Saudo Arabijoje. == Rinktinė == Su {{fut|Marokas||nacionaline komanda}} žaidė 2004, [[2008 m. Afrikos Tautų taurė]]se. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2004 m. Afrikos Tautų taurė|Tunisas 2004]]|2 vieta|6|3|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|1|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MAR|žaid}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai|Mokhtari Youssef]] 6x3xwb5tnnhuddiql1g66plfywdghzw 0 163465 7889374 7771483 2026-07-29T13:46:54Z Makenzis 46558 7889374 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Marouane Chamakh | fullname = مروان شماخ | nickname = chama | height = 1,88 m | weight = | image = [[Vaizdas:Marouane Chamakh crop.jpg|190px]] | dateofbirth = {{birth date and age|1984|1|10}} | cityofbirth = [[Tonenas]] | countryofbirth = [[Prancūzija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 2001-02 | youthclubs = [[Girondins de Bordeaux|Bordeaux]] | years = 2002–2010<br />2010–<br>2013 | clubs = [[Girondins de Bordeaux|Bordeaux]]<br />[[Arsenal FC|Arsenal]]<br>→ [[West Ham United]] ''(skol.)'' | caps(goals) = 204 {{0}}(50)<br />{{0}}40 {{0}}{{0}}(8)<br>{{0}}{{0}}3 {{0}}{{0}}(0) | nationalyears = 2003–2014 | nationalteam = {{flagicon|Marokas}} {{fut|Marokas||Marokas}} | nationalcaps(goals) = 65 {{0}}(18)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Maruanas Šamachas''' (''Marouane Chamakh''; g. [[1984]] m. [[sausio 10]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko rinktinės]] [[puolėjas]]. == Karjera == {{išplėsti}} 2010 m. gegužės 21 d. pasirašė ketverių metų sutartį su [[Arsenal FC|Arsenal]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-india/news/222/transfer-zone/2010/04/06/1865432/arsenal-have-signed-marouane-chamakh-of-bordeaux-of-a-free {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100410144428/http://www.goal.com/en-india/news/222/transfer-zone/2010/04/06/1865432/arsenal-have-signed-marouane-chamakh-of-bordeaux-of-a-free |date=2010-04-10 }}</ref> == Rinktinė == 2003 m. debiutavo {{fut|Marokas||Nacionalinėje komandoje}}. Su rinktine dalyvavo 2004, 2006, 2008 Afrikos Tautų taurėse. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2004 m. Afrikos Tautų taurė|Tunisas 2004]]|2 vieta|5|2|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2006 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2006]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|I etapas|2|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == * [[Ligue 1]]: 2008–2009 * [[Coupe de la Ligue]]: 2007, 2009 * [[Trophée des champions]]: 2008, 2009 == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MAR|žaid}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai|Chamakh Marouane]] gl1opigd3hzyvfdkqbb35d261xsk6ll 7889375 7889374 2026-07-29T13:50:48Z Makenzis 46558 7889375 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Marouane Chamakh | fullname = مروان شماخ | nickname = chama | height = 1,88 m | weight = | image = [[Vaizdas:Marouane Chamakh crop.jpg|190px]] | dateofbirth = {{birth date and age|1984|1|10}} | cityofbirth = [[Tonenas]] | countryofbirth = [[Prancūzija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 2001-02 | youthclubs = [[Girondins de Bordeaux|Bordeaux]] | years = 2002–2010<br />2010–2013<br>2013 | clubs = [[Girondins de Bordeaux|Bordeaux]]<br />[[Arsenal FC|Arsenal]]<br>→ [[West Ham United]] ''(skol.)'' | caps(goals) = 204 {{0}}(50)<br />{{0}}40 {{0}}{{0}}(8)<br>{{0}}{{0}}3 {{0}}{{0}}(0) | nationalyears = 2003–2014 | nationalteam = {{flagicon|Marokas}} {{fut|Marokas||Marokas}} | nationalcaps(goals) = 65 {{0}}(18)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Maruanas Šamachas''' (''Marouane Chamakh''; g. [[1984]] m. [[sausio 10]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko rinktinės]] [[puolėjas]]. == Karjera == {{išplėsti}} 2010 m. gegužės 21 d. pasirašė ketverių metų sutartį su [[Arsenal FC|Arsenal]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-india/news/222/transfer-zone/2010/04/06/1865432/arsenal-have-signed-marouane-chamakh-of-bordeaux-of-a-free {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100410144428/http://www.goal.com/en-india/news/222/transfer-zone/2010/04/06/1865432/arsenal-have-signed-marouane-chamakh-of-bordeaux-of-a-free |date=2010-04-10 }}</ref> == Rinktinė == 2003 m. debiutavo {{fut|Marokas||Nacionalinėje komandoje}}. Su rinktine dalyvavo 2004, 2006, 2008 Afrikos Tautų taurėse. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2004 m. Afrikos Tautų taurė|Tunisas 2004]]|2 vieta|5|2|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2006 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2006]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|I etapas|2|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == * [[Ligue 1]]: 2008–2009 * [[Coupe de la Ligue]]: 2007, 2009 * [[Trophée des champions]]: 2008, 2009 == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MAR|žaid}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai|Chamakh Marouane]] kxn85s96y73xehgzmsiu2ry74fte58g 7889376 7889375 2026-07-29T13:51:40Z Makenzis 46558 7889376 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Marouane Chamakh | fullname = مروان شماخ | nickname = chama | height = 1,88 m | weight = | image = [[Vaizdas:Marouane Chamakh crop.jpg|190px]] | dateofbirth = {{birth date and age|1984|1|10}} | cityofbirth = [[Tonenas]] | countryofbirth = [[Prancūzija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 2001-02 | youthclubs = [[Girondins de Bordeaux|Bordeaux]] | years = 2002–2010<br />2010–2013<br>2013<br />2013–2016 | clubs = [[Girondins de Bordeaux|Bordeaux]]<br />[[Arsenal FC|Arsenal]]<br>→ [[West Ham United]] ''(skol.)''<br />[[Crystal Palace FC]] | caps(goals) = 204 {{0}}(50)<br />{{0}}40 {{0}}{{0}}(8)<br>{{0}}{{0}}3 {{0}}{{0}}(0)<br />() | nationalyears = 2003–2014 | nationalteam = {{flagicon|Marokas}} {{fut|Marokas||Marokas}} | nationalcaps(goals) = 65 {{0}}(18)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Maruanas Šamachas''' (''Marouane Chamakh''; g. [[1984]] m. [[sausio 10]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko rinktinės]] [[puolėjas]]. == Karjera == {{išplėsti}} 2010 m. gegužės 21 d. pasirašė ketverių metų sutartį su [[Arsenal FC|Arsenal]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-india/news/222/transfer-zone/2010/04/06/1865432/arsenal-have-signed-marouane-chamakh-of-bordeaux-of-a-free {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100410144428/http://www.goal.com/en-india/news/222/transfer-zone/2010/04/06/1865432/arsenal-have-signed-marouane-chamakh-of-bordeaux-of-a-free |date=2010-04-10 }}</ref> == Rinktinė == 2003 m. debiutavo {{fut|Marokas||Nacionalinėje komandoje}}. Su rinktine dalyvavo 2004, 2006, 2008 Afrikos Tautų taurėse. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2004 m. Afrikos Tautų taurė|Tunisas 2004]]|2 vieta|5|2|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2006 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2006]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|I etapas|2|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == * [[Ligue 1]]: 2008–2009 * [[Coupe de la Ligue]]: 2007, 2009 * [[Trophée des champions]]: 2008, 2009 == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MAR|žaid}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai|Chamakh Marouane]] f2bkv36i4ewovvjys8wtaa197c10f8r 7889377 7889376 2026-07-29T13:53:38Z Makenzis 46558 7889377 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Marouane Chamakh | fullname = مروان شماخ | nickname = chama | height = 1,88 m | weight = | image = [[Vaizdas:Marouane Chamakh crop.jpg|190px]] | dateofbirth = {{birth date and age|1984|1|10}} | cityofbirth = [[Tonenas]] | countryofbirth = [[Prancūzija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 2001-02 | youthclubs = [[Girondins de Bordeaux|Bordeaux]] | years = 2002–2010<br />2010–2013<br>2013<br />2013–2016 | clubs = [[Girondins de Bordeaux|Bordeaux]]<br />[[Arsenal FC|Arsenal]]<br>→ [[West Ham United]] ''(skol.)''<br />[[Crystal Palace FC]] | caps(goals) = 204 {{0}}(50)<br />{{0}}40 {{0}}{{0}}(8)<br>{{0}}{{0}}3 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}60 {{0}}{{0}}(7) | nationalyears = 2003–2014 | nationalteam = {{flagicon|Marokas}} {{fut|Marokas||Marokas}} | nationalcaps(goals) = 65 {{0}}(18)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Maruanas Šamachas''' (''Marouane Chamakh''; g. [[1984]] m. [[sausio 10]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko rinktinės]] [[puolėjas]]. == Karjera == {{išplėsti}} 2010 m. gegužės 21 d. pasirašė ketverių metų sutartį su [[Arsenal FC|Arsenal]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-india/news/222/transfer-zone/2010/04/06/1865432/arsenal-have-signed-marouane-chamakh-of-bordeaux-of-a-free {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100410144428/http://www.goal.com/en-india/news/222/transfer-zone/2010/04/06/1865432/arsenal-have-signed-marouane-chamakh-of-bordeaux-of-a-free |date=2010-04-10 }}</ref> == Rinktinė == 2003 m. debiutavo {{fut|Marokas||Nacionalinėje komandoje}}. Su rinktine dalyvavo 2004, 2006, 2008 Afrikos Tautų taurėse. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2004 m. Afrikos Tautų taurė|Tunisas 2004]]|2 vieta|5|2|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2006 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2006]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|I etapas|2|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == * [[Ligue 1]]: 2008–2009 * [[Coupe de la Ligue]]: 2007, 2009 * [[Trophée des champions]]: 2008, 2009 == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MAR|žaid}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai|Chamakh Marouane]] 2qaekh17k66un34gz9ahz7b2dqf06g4 7889378 7889377 2026-07-29T13:54:11Z Makenzis 46558 7889378 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Marouane Chamakh | fullname = مروان شماخ | nickname = chama | height = 1,88 m | weight = | image = [[Vaizdas:Marouane Chamakh crop.jpg|190px]] | dateofbirth = {{birth date and age|1984|1|10}} | cityofbirth = [[Tonenas]] | countryofbirth = [[Prancūzija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 2001-02 | youthclubs = [[Girondins de Bordeaux|Bordeaux]] | years = 2002–2010<br />2010–2013<br>2013<br />2013–2016<br />2016 | clubs = [[Girondins de Bordeaux|Bordeaux]]<br />[[Arsenal FC|Arsenal]]<br>→ [[West Ham United]] ''(skol.)''<br />[[Crystal Palace FC]]<br/>[[Cardiff City FC]] | caps(goals) = 204 {{0}}(50)<br />{{0}}40 {{0}}{{0}}(8)<br>{{0}}{{0}}3 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}60 {{0}}{{0}}(7) | nationalyears = 2003–2014 | nationalteam = {{flagicon|Marokas}} {{fut|Marokas||Marokas}} | nationalcaps(goals) = 65 {{0}}(18)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Maruanas Šamachas''' (''Marouane Chamakh''; g. [[1984]] m. [[sausio 10]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko rinktinės]] [[puolėjas]]. == Karjera == {{išplėsti}} 2010 m. gegužės 21 d. pasirašė ketverių metų sutartį su [[Arsenal FC|Arsenal]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-india/news/222/transfer-zone/2010/04/06/1865432/arsenal-have-signed-marouane-chamakh-of-bordeaux-of-a-free {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100410144428/http://www.goal.com/en-india/news/222/transfer-zone/2010/04/06/1865432/arsenal-have-signed-marouane-chamakh-of-bordeaux-of-a-free |date=2010-04-10 }}</ref> == Rinktinė == 2003 m. debiutavo {{fut|Marokas||Nacionalinėje komandoje}}. Su rinktine dalyvavo 2004, 2006, 2008 Afrikos Tautų taurėse. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2004 m. Afrikos Tautų taurė|Tunisas 2004]]|2 vieta|5|2|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2006 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2006]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|I etapas|2|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == * [[Ligue 1]]: 2008–2009 * [[Coupe de la Ligue]]: 2007, 2009 * [[Trophée des champions]]: 2008, 2009 == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MAR|žaid}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai|Chamakh Marouane]] 98iq1yfjwb3sjs7i9an1tj8v1bzvt38 7889379 7889378 2026-07-29T13:55:11Z Makenzis 46558 7889379 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Marouane Chamakh | fullname = مروان شماخ | nickname = chama | height = 1,88 m | weight = | image = [[Vaizdas:Marouane Chamakh crop.jpg|190px]] | dateofbirth = {{birth date and age|1984|1|10}} | cityofbirth = [[Tonenas]] | countryofbirth = [[Prancūzija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 2001-02 | youthclubs = [[Girondins de Bordeaux|Bordeaux]] | years = 2002–2010<br />2010–2013<br>2013<br />2013–2016<br />2016 | clubs = [[Girondins de Bordeaux|Bordeaux]]<br />[[Arsenal FC|Arsenal]]<br>→ [[West Ham United]] ''(skol.)''<br />[[Crystal Palace FC]]<br/>[[Cardiff City FC]] | caps(goals) = 204 {{0}}(50)<br />{{0}}40 {{0}}{{0}}(8)<br>{{0}}{{0}}3 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}60 {{0}}{{0}}(7)<br>{{0}}{{0}}2 {{0}}{{0}}(0) | nationalyears = 2003–2014 | nationalteam = {{flagicon|Marokas}} {{fut|Marokas||Marokas}} | nationalcaps(goals) = 65 {{0}}(18)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026 m. | ntupdate = }} '''Maruanas Šamachas''' (''Marouane Chamakh''; g. [[1984]] m. [[sausio 10]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko rinktinės]] [[puolėjas]]. == Karjera == {{išplėsti}} 2010 m. gegužės 21 d. pasirašė ketverių metų sutartį su [[Arsenal FC|Arsenal]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-india/news/222/transfer-zone/2010/04/06/1865432/arsenal-have-signed-marouane-chamakh-of-bordeaux-of-a-free {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100410144428/http://www.goal.com/en-india/news/222/transfer-zone/2010/04/06/1865432/arsenal-have-signed-marouane-chamakh-of-bordeaux-of-a-free |date=2010-04-10 }}</ref> == Rinktinė == 2003 m. debiutavo {{fut|Marokas||Nacionalinėje komandoje}}. Su rinktine dalyvavo 2004, 2006, 2008 Afrikos Tautų taurėse. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2004 m. Afrikos Tautų taurė|Tunisas 2004]]|2 vieta|5|2|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2006 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2006]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|I etapas|2|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == * [[Ligue 1]]: 2008–2009 * [[Coupe de la Ligue]]: 2007, 2009 * [[Trophée des champions]]: 2008, 2009 == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MAR|žaid}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai|Chamakh Marouane]] 9367lleif095pcaubcj36b0yp9a2e9r 7889380 7889379 2026-07-29T13:55:34Z Makenzis 46558 7889380 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Marouane Chamakh | fullname = مروان شماخ | nickname = chama | height = 1,88 m | weight = | image = [[Vaizdas:Marouane Chamakh crop.jpg|190px]] | dateofbirth = {{birth date and age|1984|1|10}} | cityofbirth = [[Tonenas]] | countryofbirth = [[Prancūzija]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 2001-02 | youthclubs = [[Girondins de Bordeaux|Bordeaux]] | years = 2002–2010<br />2010–2013<br>2013<br />2013–2016<br />2016 | clubs = [[Girondins de Bordeaux|Bordeaux]]<br />[[Arsenal FC|Arsenal]]<br>→ [[West Ham United]] ''(skol.)''<br />[[Crystal Palace FC]]<br/>[[Cardiff City FC]] | caps(goals) = 204 {{0}}(50)<br />{{0}}40 {{0}}{{0}}(8)<br>{{0}}{{0}}3 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}60 {{0}}{{0}}(7)<br>{{0}}{{0}}2 {{0}}{{0}}(0) | nationalyears = 2003–2014 | nationalteam = {{flagicon|Marokas}} {{fut|Marokas||Marokas}} | nationalcaps(goals) = 65 {{0}}(18)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026 m. | ntupdate = 2026 m. }} '''Maruanas Šamachas''' (''Marouane Chamakh''; g. [[1984]] m. [[sausio 10]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko rinktinės]] [[puolėjas]]. == Karjera == {{išplėsti}} 2010 m. gegužės 21 d. pasirašė ketverių metų sutartį su [[Arsenal FC|Arsenal]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-india/news/222/transfer-zone/2010/04/06/1865432/arsenal-have-signed-marouane-chamakh-of-bordeaux-of-a-free {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100410144428/http://www.goal.com/en-india/news/222/transfer-zone/2010/04/06/1865432/arsenal-have-signed-marouane-chamakh-of-bordeaux-of-a-free |date=2010-04-10 }}</ref> == Rinktinė == 2003 m. debiutavo {{fut|Marokas||Nacionalinėje komandoje}}. Su rinktine dalyvavo 2004, 2006, 2008 Afrikos Tautų taurėse. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2004 m. Afrikos Tautų taurė|Tunisas 2004]]|2 vieta|5|2|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2006 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2006]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|I etapas|2|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == * [[Ligue 1]]: 2008–2009 * [[Coupe de la Ligue]]: 2007, 2009 * [[Trophée des champions]]: 2008, 2009 == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MAR|žaid}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai|Chamakh Marouane]] 5ii2umugtxl38fz4lfkxwbz8244ozhl 0 163467 7889396 7669652 2026-07-29T14:12:32Z Makenzis 46558 7889396 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Abdeslam Ouaddou | fullname = عبدالسلام وادو | image = [[File:Abdeslam Ouaddou 2011.jpg|180px]] | height = 1,91 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1978|11|1|T}} | cityofbirth = [[Alnifas]] | countryofbirth = [[Marokas]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1999–2001<br />2001–2005<br />2003–2004<br />2004–2005<br />2005–2006<br />2006–2007<br />2007–2008<br />2008–2010<br>2010–2011<br>2012 | clubs = [[AS Nancy Lorraine|Nancy]]<br />[[Fulham FC|Fulham]]<br />→[[Stade Rennais FC|Rennes]] ''(skol.)''<br />→[[Stade Rennais FC|Rennes]] ''(skol.)''<br />[[Stade Rennais FC|Rennes]]<br />[[Olympiacos]]<br />[[Valenciennes FC]]<br />[[AS Nancy Lorraine]]<br>[[Lekhwiya SC|Lekhwiya]]<br>[[Qatar SC]] | caps(goals) = 46 {{0}}(0)<br />21 {{0}}(0)<br />29 {{0}}(2)<br />34 {{0}}(2)<br />19 {{0}}(1)<br />{{0}}5 {{0}}(0)<br />42 {{0}}(0)<br>44 {{0}}(2)<br>18 {{0}}(2)<br>18 {{0}}(2) | nationalyears = 2001–2009 | nationalteam = {{flagicon|Marokas}} {{fut|Marokas||Marokas}} | nationalcaps(goals) = 56 {{0}}(3)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2009 | ntupdate = 2009 }} '''Abdeslamas Uadu''' (''Abdeslam Ouaddou''; g. [[1978]] m. [[lapkričio 1]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko rinktinės]] [[gynėjas]]. == Karjera == {{išplėsti}} == Rinktinė == Su {{fut|Marokas||nacionaline komanda}} žaidė 2002, 2004, 2006, 2008 m. [[Afrikos Tautų taurė]]se. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2002 m. Afrikos Tautų taurė|Malis 2002]]|I etapas|0|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2004 m. Afrikos Tautų taurė|Tunisas 2004]]|2 vieta|6|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2006 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2006]]|I etapas|0|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|3|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MAR|žaid}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai|Ouaddou Abdeslam]] [[Kategorija:Maroko olimpiečiai]] teujgtkhb13813t5vp5gs1ietkeum9n 0 163470 7889390 7771491 2026-07-29T14:09:51Z Makenzis 46558 7889390 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Houssine Kharja | image = [[Vaizdas:Morocco vs Czech Republic, February 11 2009-08 cropped.jpg|250 px]] | fullname = حسين خرجة | nickname = | height = | weight = | dateofbirth = {{birth date and age|1982|11|9}} | cityofbirth = [[Poizi]] | countryofbirth = [[Prancūzija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2000–2001<br />2001–2006<br />2005–2006<br />2007–2008<br>2008<br>2008–2009<br>2009–2011<br>2011<br>2011–2012<br>2012–2013<br />2014–2015<br /> | clubs = [[Sporting Clube de Portugal|Sporting Lisbon]]<br />[[Ternana Calcio|Ternana]]<br />→ [[AS Roma]] (''skol.'')<br />[[Piacenza Calcio|Piacenza]]<br>→[[AC Siena|Siena]] ''(skol.)''<br>[[AC Siena|Siena]]<br>[[Genoa CFC|Genoa]]<br>→ [[Internazionale Milano FC|Internazionale Milano]] (''skol.'')<br>[[ACF Fiorentina]]<br>[[Al Arabi]]<br />[[]]<br /> | caps(goals) = {{0}}{{0}}0 {{0}}(0)<br />119 {{0}}(9)<br />{{0}}12 {{0}}(1)<br />{{0}}17 {{0}}(2)<br>{{0}}15 {{0}}(3)<br>{{0}}26 {{0}}(5)<br>{{0}}20 {{0}}(3)<br>{{0}}15 {{0}}(1)<br>{{0}}19 {{0}}(0)<br />{{0}}19 {{0}}(2)<br /><br /> | nationalyears = 2004–2015 | nationalteam = {{flagicon|Marokas}} {{fut|Marokas||Marokas}} | nationalcaps(goals) = 79 {{0}}(13)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2011 | ntupdate = 2024 }} '''Husinas Chardža''' (حسين خرجة; g. [[1982]] m. [[lapkričio 9]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko rinktinės]] [[saugas]]. == Karjera == 2011 m. sausio 29 iki birželio pabaigos buvo išnuomotas [[Internazionale Milano FC|Milano „Internazionale“]] klubui.<ref>http://www.goal.com/en/news/11/transfer-zone/2011/01/29/2328480/breaking-news-inter-sign-houssine-kharja-on-loan-from-genoa</ref> 2011 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė dvejų metų sutartį su Italijos [[ACF Fiorentina]] klubu.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/14571970.stm</ref> == Rinktinė == 2004 m. debiutavo {{fut|Marokas||Nacionalinėje komandoje}}. Su rinktine dalyvavo 2006 ir 2008 m. [[Afrikos Tautų taurė]]se. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2004 m. Afrikos Tautų taurė|Tunisas 2004]]|2 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2006 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2006]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|I etapas|3|3|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MAR|žaid}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai|Kharja Houssine]] [[Kategorija:Maroko olimpiečiai]] 5f27mas5dq2s2ff8sbyb2o3x1uzrte4 7889391 7889390 2026-07-29T14:10:18Z Makenzis 46558 7889391 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Houssine Kharja | image = [[Vaizdas:Morocco vs Czech Republic, February 11 2009-08 cropped.jpg|250 px]] | fullname = حسين خرجة | nickname = | height = | weight = | dateofbirth = {{birth date and age|1982|11|9}} | cityofbirth = [[Poizi]] | countryofbirth = [[Prancūzija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2000–2001<br />2001–2006<br />2005–2006<br />2007–2008<br>2008<br>2008–2009<br>2009–2011<br>2011<br>2011–2012<br>2012–2013<br />2014–2015<br />2015–2016 | clubs = [[Sporting Clube de Portugal|Sporting Lisbon]]<br />[[Ternana Calcio|Ternana]]<br />→ [[AS Roma]] (''skol.'')<br />[[Piacenza Calcio|Piacenza]]<br>→[[AC Siena|Siena]] ''(skol.)''<br>[[AC Siena|Siena]]<br>[[Genoa CFC|Genoa]]<br>→ [[Internazionale Milano FC|Internazionale Milano]] (''skol.'')<br>[[ACF Fiorentina]]<br>[[Al Arabi]]<br />[[]]<br />[[]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}0 {{0}}(0)<br />119 {{0}}(9)<br />{{0}}12 {{0}}(1)<br />{{0}}17 {{0}}(2)<br>{{0}}15 {{0}}(3)<br>{{0}}26 {{0}}(5)<br>{{0}}20 {{0}}(3)<br>{{0}}15 {{0}}(1)<br>{{0}}19 {{0}}(0)<br />{{0}}19 {{0}}(2)<br />()<br />() | nationalyears = 2004–2015 | nationalteam = {{flagicon|Marokas}} {{fut|Marokas||Marokas}} | nationalcaps(goals) = 79 {{0}}(13)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2011 | ntupdate = 2024 }} '''Husinas Chardža''' (حسين خرجة; g. [[1982]] m. [[lapkričio 9]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko rinktinės]] [[saugas]]. == Karjera == 2011 m. sausio 29 iki birželio pabaigos buvo išnuomotas [[Internazionale Milano FC|Milano „Internazionale“]] klubui.<ref>http://www.goal.com/en/news/11/transfer-zone/2011/01/29/2328480/breaking-news-inter-sign-houssine-kharja-on-loan-from-genoa</ref> 2011 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė dvejų metų sutartį su Italijos [[ACF Fiorentina]] klubu.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/14571970.stm</ref> == Rinktinė == 2004 m. debiutavo {{fut|Marokas||Nacionalinėje komandoje}}. Su rinktine dalyvavo 2006 ir 2008 m. [[Afrikos Tautų taurė]]se. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2004 m. Afrikos Tautų taurė|Tunisas 2004]]|2 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2006 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2006]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|I etapas|3|3|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MAR|žaid}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai|Kharja Houssine]] [[Kategorija:Maroko olimpiečiai]] 36kksb34onlju1zqmit1gw92pt4a4wp 7889392 7889391 2026-07-29T14:10:53Z Makenzis 46558 7889392 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Houssine Kharja | image = [[Vaizdas:Morocco vs Czech Republic, February 11 2009-08 cropped.jpg|250 px]] | fullname = حسين خرجة | nickname = | height = | weight = | dateofbirth = {{birth date and age|1982|11|9}} | cityofbirth = [[Poizi]] | countryofbirth = [[Prancūzija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2000–2001<br />2001–2006<br />2005–2006<br />2007–2008<br>2008<br>2008–2009<br>2009–2011<br>2011<br>2011–2012<br>2012–2013<br />2014–2015<br />2015–2016 | clubs = [[Sporting Clube de Portugal|Sporting Lisbon]]<br />[[Ternana Calcio|Ternana]]<br />→ [[AS Roma]] (''skol.'')<br />[[Piacenza Calcio|Piacenza]]<br>→[[AC Siena|Siena]] ''(skol.)''<br>[[AC Siena|Siena]]<br>[[Genoa CFC|Genoa]]<br>→ [[Internazionale Milano FC|Internazionale Milano]] (''skol.'')<br>[[ACF Fiorentina]]<br>[[Al Arabi]]<br />[[FC Sochaux-Montbéliard]]<br />[[]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}0 {{0}}(0)<br />119 {{0}}(9)<br />{{0}}12 {{0}}(1)<br />{{0}}17 {{0}}(2)<br>{{0}}15 {{0}}(3)<br>{{0}}26 {{0}}(5)<br>{{0}}20 {{0}}(3)<br>{{0}}15 {{0}}(1)<br>{{0}}19 {{0}}(0)<br />{{0}}19 {{0}}(2)<br />{{0}}22 {{0}}(1)<br />() | nationalyears = 2004–2015 | nationalteam = {{flagicon|Marokas}} {{fut|Marokas||Marokas}} | nationalcaps(goals) = 79 {{0}}(13)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026 | ntupdate = 2024 }} '''Husinas Chardža''' (حسين خرجة; g. [[1982]] m. [[lapkričio 9]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko rinktinės]] [[saugas]]. == Karjera == 2011 m. sausio 29 iki birželio pabaigos buvo išnuomotas [[Internazionale Milano FC|Milano „Internazionale“]] klubui.<ref>http://www.goal.com/en/news/11/transfer-zone/2011/01/29/2328480/breaking-news-inter-sign-houssine-kharja-on-loan-from-genoa</ref> 2011 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė dvejų metų sutartį su Italijos [[ACF Fiorentina]] klubu.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/14571970.stm</ref> == Rinktinė == 2004 m. debiutavo {{fut|Marokas||Nacionalinėje komandoje}}. Su rinktine dalyvavo 2006 ir 2008 m. [[Afrikos Tautų taurė]]se. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2004 m. Afrikos Tautų taurė|Tunisas 2004]]|2 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2006 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2006]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|I etapas|3|3|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MAR|žaid}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai|Kharja Houssine]] [[Kategorija:Maroko olimpiečiai]] lqrizngx9qd51jtr94owij41voy192p 7889393 7889392 2026-07-29T14:11:21Z Makenzis 46558 7889393 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Houssine Kharja | image = [[Vaizdas:Morocco vs Czech Republic, February 11 2009-08 cropped.jpg|250 px]] | fullname = حسين خرجة | nickname = | height = | weight = | dateofbirth = {{birth date and age|1982|11|9}} | cityofbirth = [[Poizi]] | countryofbirth = [[Prancūzija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2000–2001<br />2001–2006<br />2005–2006<br />2007–2008<br>2008<br>2008–2009<br>2009–2011<br>2011<br>2011–2012<br>2012–2013<br />2014–2015<br />2015–2016 | clubs = [[Sporting Clube de Portugal|Sporting Lisbon]]<br />[[Ternana Calcio|Ternana]]<br />→ [[AS Roma]] (''skol.'')<br />[[Piacenza Calcio|Piacenza]]<br>→[[AC Siena|Siena]] ''(skol.)''<br>[[AC Siena|Siena]]<br>[[Genoa CFC|Genoa]]<br>→ [[Internazionale Milano FC|Internazionale Milano]] (''skol.'')<br>[[ACF Fiorentina]]<br>[[Al Arabi]]<br />[[FC Sochaux-Montbéliard]]<br />[[FCSB]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}0 {{0}}(0)<br />119 {{0}}(9)<br />{{0}}12 {{0}}(1)<br />{{0}}17 {{0}}(2)<br>{{0}}15 {{0}}(3)<br>{{0}}26 {{0}}(5)<br>{{0}}20 {{0}}(3)<br>{{0}}15 {{0}}(1)<br>{{0}}19 {{0}}(0)<br />{{0}}19 {{0}}(2)<br />{{0}}22 {{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}(0) | nationalyears = 2004–2015 | nationalteam = {{flagicon|Marokas}} {{fut|Marokas||Marokas}} | nationalcaps(goals) = 79 {{0}}(13)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026 | ntupdate = 2024 }} '''Husinas Chardža''' (حسين خرجة; g. [[1982]] m. [[lapkričio 9]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko rinktinės]] [[saugas]]. == Karjera == 2011 m. sausio 29 iki birželio pabaigos buvo išnuomotas [[Internazionale Milano FC|Milano „Internazionale“]] klubui.<ref>http://www.goal.com/en/news/11/transfer-zone/2011/01/29/2328480/breaking-news-inter-sign-houssine-kharja-on-loan-from-genoa</ref> 2011 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė dvejų metų sutartį su Italijos [[ACF Fiorentina]] klubu.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/14571970.stm</ref> == Rinktinė == 2004 m. debiutavo {{fut|Marokas||Nacionalinėje komandoje}}. Su rinktine dalyvavo 2006 ir 2008 m. [[Afrikos Tautų taurė]]se. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2004 m. Afrikos Tautų taurė|Tunisas 2004]]|2 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2006 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2006]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|I etapas|3|3|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MAR|žaid}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai|Kharja Houssine]] [[Kategorija:Maroko olimpiečiai]] qc9nylm97ob43wa4t94kdjo46g4elnc 7889394 7889393 2026-07-29T14:11:43Z Makenzis 46558 7889394 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Houssine Kharja | image = [[Vaizdas:Morocco vs Czech Republic, February 11 2009-08 cropped.jpg|250 px]] | fullname = حسين خرجة | nickname = | height = | weight = | dateofbirth = {{birth date and age|1982|11|9}} | cityofbirth = [[Poizi]] | countryofbirth = [[Prancūzija]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2000–2001<br />2001–2006<br />2005–2006<br />2007–2008<br>2008<br>2008–2009<br>2009–2011<br>2011<br>2011–2012<br>2012–2013<br />2014–2015<br />2015–2016 | clubs = [[Sporting Clube de Portugal|Sporting Lisbon]]<br />[[Ternana Calcio|Ternana]]<br />→ [[AS Roma]] (''skol.'')<br />[[Piacenza Calcio|Piacenza]]<br>→[[AC Siena|Siena]] ''(skol.)''<br>[[AC Siena|Siena]]<br>[[Genoa CFC|Genoa]]<br>→ [[Internazionale Milano FC|Internazionale Milano]] (''skol.'')<br>[[ACF Fiorentina]]<br>[[Al Arabi]]<br />[[FC Sochaux-Montbéliard]]<br />[[FCSB]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}0 {{0}}(0)<br />119 {{0}}(9)<br />{{0}}12 {{0}}(1)<br />{{0}}17 {{0}}(2)<br>{{0}}15 {{0}}(3)<br>{{0}}26 {{0}}(5)<br>{{0}}20 {{0}}(3)<br>{{0}}15 {{0}}(1)<br>{{0}}19 {{0}}(0)<br />{{0}}19 {{0}}(2)<br />{{0}}22 {{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}(0) | nationalyears = 2004–2015 | nationalteam = {{flagicon|Marokas}} {{fut|Marokas||Marokas}} | nationalcaps(goals) = {{0}}79 {{0}}(13)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026 | ntupdate = 2026 }} '''Husinas Chardža''' (حسين خرجة; g. [[1982]] m. [[lapkričio 9]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko rinktinės]] [[saugas]]. == Karjera == 2011 m. sausio 29 iki birželio pabaigos buvo išnuomotas [[Internazionale Milano FC|Milano „Internazionale“]] klubui.<ref>http://www.goal.com/en/news/11/transfer-zone/2011/01/29/2328480/breaking-news-inter-sign-houssine-kharja-on-loan-from-genoa</ref> 2011 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė dvejų metų sutartį su Italijos [[ACF Fiorentina]] klubu.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/14571970.stm</ref> == Rinktinė == 2004 m. debiutavo {{fut|Marokas||Nacionalinėje komandoje}}. Su rinktine dalyvavo 2006 ir 2008 m. [[Afrikos Tautų taurė]]se. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2004 m. Afrikos Tautų taurė|Tunisas 2004]]|2 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2006 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2006]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|I etapas|3|3|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MAR|žaid}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai|Kharja Houssine]] [[Kategorija:Maroko olimpiečiai]] 0jm8pzv9xrljiw9q5z2h1gm4bbgn487 0 163471 7889244 7779821 2026-07-29T12:27:18Z Makenzis 46558 7889244 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Quinton Jacobs | fullname = Quinton Norman Jacobs | nickname = | height = 1,80 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1979|1|21|T}} | cityofbirth = [[Vindhukas]] | countryofbirth = [[Namibija]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1997–1999<br />1999–2000<br />2000–2001<br />2001–2003<br />2003–2004<br />2004–2005<br />2005–2006<br />2006–2007<br>2008–2009<br>2009–2010<br>2010<br>2011–2012 | clubs = [[Black Africa FC]]<br />[[Partick Thistle FC]]<br />[[MSV Duisburg]]<br />[[Black Leopards]]<br />[[Civics FC]]<br />[[Ramblers FC]]<br />[[Ajax Cape Town]]<br />[[Bryne FK]]<br>[[Ramblers FC]]<br>[[African Stars]]<br>→[[Jabal Al Mukaber]] ''(skol.)''<br>[[United Sikkim FC]] | caps(goals) = 47 (0)<br />27 (3)<br />{{0}}0 (0)<br />10 (0)<br />20 (0)<br />{{0}}9 (0)<br />{{0}}6 (1)<br />15 (1)<br>17 (0)<br>{{0}}5 (1)<br>{{0}}7 (0)<br>23 (16) | nationalyears = 1998–2010 | nationalteam = {{flagicon|Namibija}} {{fut|Namibija||Namibija}} | nationalcaps(goals) = 52 {{0}}(7)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Kvintonas Normanas Džeikobsas''' (g. [[1979]] m. [[sausio 21]] d.) – futbolininkas, [[Namibijos vyrų futbolo rinktinė|Namibijos rinktinės]] [[saugas]]. == Karjera == Per savo karjerą rungtyniavo ne tik Namibijos ir PAR klubuose (kaip dauguma Namibijos futbolininkų), bet ir Europoje (Škotijoje, Vokietijoje, Norvegijoje). == Rinktinė == 1998 m. debiutavo {{fut|Namibija||Nacionalinėje komandoje}}. Su {{fut|Namibija||nacionaline komanda}} žaidė [[2008 m. Afrikos Tautų taurė]]je. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|2|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub}} [[Kategorija:Namibijos futbolininkai|Jacobs Quinton]] l0jhon1rnm0q68qiigffztorpubz56j 0 163472 7889245 7714831 2026-07-29T12:27:39Z Makenzis 46558 7889245 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Oliver Risser | fullname = Oliver Risser | nickname = | image = [[Vaizdas:Oliver Risser - 2009-09-27 at 19-27-10.jpg|230px]] | height = 1,88 m | weight = | dateofbirth = {{birth date and age|1980|9|19}} | cityofbirth = [[Vindhukas]] | countryofbirth = [[Namibija]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = [[Ramblers FC]] | years = 1999–2003<br/>2003–2005<br/>2005–2006<br/>2006<br/>2006–2007<br/>2008<br/>2009<br/>2009<br>2010<br>2010–2011<br />2011–2013<br />2012–2013<br />2013<br /> 2013 | clubs = [[SpVgg EGC Wirges|EGC Wirges]]<br/>Borussia Dortmund II<br/>[[SV Sandhausen]]<br/>[[Breiðablik UBK|Breiðablik]]<br/>[[Bonner SC]]<br/>[[Hannover 96]] II<br/>[[Manglerud Star Toppfotball|Manglerud Star]]<br/>→ [[FC Lyn Oslo|Lyn]] ''(skol.)''<br>[[FC Lyn Oslo|Lyn]]<br>[[KuPS]]<br />[[Swindon Town FC|Swindon Town]]<br />→ [[Stevenage FC|Stevenage]] (skol.)<br /> [[Aldershot Town FC|Aldershot Town]] <br /> Oosterzonen Oosterwijk | caps(goals) = <br/>33 {{0}}(1)<br><br>{{0}}6 {{0}}(0)<br>32 {{0}}(2)<br/>{{0}}6 {{0}}(0)<br/>15 {{0}}(1)<br/>{{0}}7 {{0}}(0)<br>11 {{0}}(1)<br>{{0}}8 {{0}}(0)<br />32 {{0}}(3)<br />12 {{0}}(1)<br />14 {{0}}(0)<br />{{0}}7 {{0}}(0) | nationalyears = 2002–2011 | nationalteam = {{flagicon|Namibija}} {{fut|Namibija||Namibija}} | nationalcaps(goals) = 31 {{0}}(0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2011 | ntupdate = 2011 }} '''Oliveris Riseris''' (g. [[1980]] m. [[rugsėjo 19]] d.) – vokiečių kilmės Namibijos futbolininkas, [[Namibijos vyrų futbolo rinktinė|Namibijos rinktinės]] [[saugas]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[SpVgg EGC Wirges|EGC Wirges]]. Atstovavo Borussia Dortmund II. 2005 m. persikėlė į [[SV Sandhausen]]. 2006 m. rungtyniavo [[Breiðablik UBK|Breiðablik]] ([[Islandija]]). Vėliau rungtyniavo [[Bonner SC]], [[Hannover 96]] II, priklausė [[Manglerud Star Toppfotball|Manglerud Star]], tačiau nuomos pagrindais perleistas [[FC Lyn Oslo|Lyn]] ([[Norvegija]]). 2010 m. perėjo į [[FC Lyn Oslo|Lyn]] kaip laisvasis agentas. Rungtyniavo Suomijos klube „[[Kuopion Palloseura]]“. Karjerą tęsė [[Swindon Town FC|Swindon Town]] klube, tačiau nuomos pagrindais buvo perleistas [[Stevenage FC|Stevenage]]. 2013 m. atstovavo [[Aldershot Town FC|Aldershot Town]], o netrukus perėjo į Oosterzonen Oosterwijk. == Dalyvavimas čempionatuose == Su Namibijos {{fut|Namibija||nacionaline komanda}} žaidė [[2008 m. Afrikos Tautų taurė]]je. {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|2|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub}} [[Kategorija:Namibijos futbolininkai|Risser Oliver]] n7775wea1lcn02og18azxjhyg6i85vn 0 163538 7889243 7779819 2026-07-29T12:26:55Z Makenzis 46558 7889243 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Brian Brendell | fullname = Brian Brendell | nickname = | height = 1,79 m | weight = | dateofbirth = {{birth date and age|1986|9|7}} | cityofbirth = [[Rehobotas]] | countryofbirth = [[Namibija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2005–-2008<br>2008–2009<br>2009–2010<br>2010–2014 | clubs = [[FC Civics]]<br>[[Invincible FC]]<br>[[Ramblers Windhoek]]<br>[[FC Civics]] | caps(goals) = 146 {{0}}(2)<br> {{0}}()<br>{{0}}(2)<br>{{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2006–2008 | nationalteam = {{flagicon|Namibija}} {{fut|Namibija||Namibija}} | nationalcaps(goals) = {{0}}13 {{0}}(5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2009 }} '''Brajanas Brendelas''' (''Brian Brendell''; g. [[1986]] m. [[rugsėjo 7]] d.) – futbolininkas, [[Namibijos vyrų futbolo rinktinė|Namibijos rinktinės]] [[saugas]]. == Rinktinė == 2006 m. debiutavo {{fut|Namibija||Nacionalinėje komandoje}}. Su rinktine dalyvavo [[2008 m. Afrikos Tautų taurė]]je ir įmušė po įvartį į Maroko ir Gvinėjos vartus. == Pasiekimai == * [[Namibijos futbolo lyga]]: 2006, 2007 m. * [[Namibijos futbolo taurė]]: 2008 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|3|2|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub}} [[Kategorija:Namibijos futbolininkai|Brendell Brian]] i9sgagwio5mzj896b7pd1gof2d63tud 0 163715 7889398 7715327 2026-07-29T14:14:26Z Makenzis 46558 7889398 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Monsef Zerka | fullname = Monsef Zerka | nickname = | image = [[Vaizdas:Zerka.jpg|200px]] | height = 1,83 m | weight = | dateofbirth = {{bda|1981|8|30}} | cityofbirth = [[Orleanas]] | countryofbirth = [[Prancūzija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 1999-2001 | youthclubs = [[AS Nancy]] | years = 2001–2009<br>2009–2011<br>2011<br>2011<br>2012<br>2013– | clubs = [[AS Nancy]]<br>[[FC Nantes]]<br>[[GS Īraklī́s]]<br>[[New England Revolution]]<br>[[Petrolul Ploieşti]]<br>[[Tanjong Pagar United FC]] | caps(goals) = 146 {{0}}(16)<br>{{0}}35 {{0}}{{0}}(2)<br>{{0}}{{0}}9 {{0}}{{0}}(0)<br>{{0}}{{0}}7 {{0}}{{0}}(2)<br>{{0}}12 {{0}}{{0}}(2)<br>{{0}}{{0}}? {{0}}{{0}}? | nationalyears = 2002–2009 | nationalteam = {{flagicon|Marokas}} {{fut|Marokas||Marokas}} | nationalcaps(goals) = 11 {{0}}{{0}}(1)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Monsefas Zerka''' ({{ar|منصف زرقا}}; g. [[1981]] m. [[rugpjūčio 30]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko rinktinės]] [[puolėjas]]. == Karjera == {{išplėsti}} == Rinktinė == {{fut|Marokas||Nacionalinėje komandoje}} žaidžia nuo 2002 m. Su rinktine dalyvavo [[2008 m. Afrikos Tautų taurė]]je, kur įmušė įvartį į Namibijos vartus. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|3|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MAR|žaid}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai|Zerka Monsef]] [[Kategorija:Maroko olimpiečiai]] 3btm7u838hlpwkbx827gii25wd2w21j 7889399 7889398 2026-07-29T14:14:38Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7889399 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Monsef Zerka | fullname = Monsef Zerka | nickname = | image = [[Vaizdas:Zerka.jpg|200px]] | height = 1,83 m | weight = | dateofbirth = {{bda|1981|8|30}} | cityofbirth = [[Orleanas]] | countryofbirth = [[Prancūzija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 1999-2001 | youthclubs = [[AS Nancy]] | years = 2001–2009<br>2009–2011<br>2011<br>2011<br>2012<br>2013– | clubs = [[AS Nancy]]<br>[[FC Nantes]]<br>[[GS Īraklī́s]]<br>[[New England Revolution]]<br>[[Petrolul Ploieşti]]<br>[[Tanjong Pagar United FC]] | caps(goals) = 146 {{0}}(16)<br>{{0}}35 {{0}}{{0}}(2)<br>{{0}}{{0}}9 {{0}}{{0}}(0)<br>{{0}}{{0}}7 {{0}}{{0}}(2)<br>{{0}}12 {{0}}{{0}}(2)<br>{{0}}{{0}}? {{0}}{{0}}? | nationalyears = 2002–2009 | nationalteam = {{flagicon|Marokas}} {{fut|Marokas||Marokas}} | nationalcaps(goals) = 11 {{0}}{{0}}(1)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Monsefas Zerka''' ({{ar|منصف زرقا}}; g. [[1981]] m. [[rugpjūčio 30]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko rinktinės]] [[puolėjas]]. == Karjera == {{išplėsti}} == Rinktinė == {{fut|Marokas||Nacionalinėje komandoje}} žaidė nuo 2002 m. Su rinktine dalyvavo [[2008 m. Afrikos Tautų taurė]]je, kur įmušė įvartį į Namibijos vartus. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|3|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MAR|žaid}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai|Zerka Monsef]] [[Kategorija:Maroko olimpiečiai]] 1m88g9ljlbaed9apncdd67avotx3bn9 7889400 7889399 2026-07-29T14:14:54Z Makenzis 46558 7889400 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Monsef Zerka | fullname = Monsef Zerka | nickname = | image = [[Vaizdas:Zerka.jpg|200px]] | height = 1,83 m | weight = | dateofbirth = {{bda|1981|8|30}} | cityofbirth = [[Orleanas]] | countryofbirth = [[Prancūzija]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 1999-2001 | youthclubs = [[AS Nancy]] | years = 2001–2009<br>2009–2011<br>2011<br>2011<br>2012<br>2013– | clubs = [[AS Nancy]]<br>[[FC Nantes]]<br>[[GS Īraklī́s]]<br>[[New England Revolution]]<br>[[Petrolul Ploieşti]]<br>[[Tanjong Pagar United FC]] | caps(goals) = 146 {{0}}(16)<br>{{0}}35 {{0}}{{0}}(2)<br>{{0}}{{0}}9 {{0}}{{0}}(0)<br>{{0}}{{0}}7 {{0}}{{0}}(2)<br>{{0}}12 {{0}}{{0}}(2)<br>{{0}}{{0}}? {{0}}{{0}}? | nationalyears = 2002–2009 | nationalteam = {{flagicon|Marokas}} {{fut|Marokas||Marokas}} | nationalcaps(goals) = 11 {{0}}{{0}}(1)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Monsefas Zerka''' ({{ar|منصف زرقا}}; g. [[1981]] m. [[rugpjūčio 30]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko rinktinės]] [[puolėjas]]. == Karjera == {{išplėsti}} == Rinktinė == {{fut|Marokas||Nacionalinėje komandoje}} žaidė nuo 2002 m. Su rinktine dalyvavo [[2008 m. Afrikos Tautų taurė]]je, kur įmušė įvartį į Namibijos vartus. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|3|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MAR|žaid}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai|Zerka Monsef]] [[Kategorija:Maroko olimpiečiai]] av6je1zsldnaiidq6po6j1rt7v8arij 0 164138 7889431 7715390 2026-07-29T14:33:29Z Makenzis 46558 7889431 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Sammy Traoré | nickname = | image = [[Vaizdas:Sammy Traoré.jpg|220px|Center]] | height = 1,94 m | weight = | dateofbirth = {{birth date and age|1976|2|25}} | cityofbirth = [[Kretėjus]] | countryofbirth = [[Prancūzija]] | currentclub = ''baigęs karjerą'' | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1996–2002<br />2002–2006<br />2006–2011<br />2007 | clubs = [[US Créteil-Lusitanos]]<br />[[OGC Nice]]<br />[[Paris SG]]<br />→ [[AJ Auxerre]] ''(skol.)'' | caps(goals) = 119 {{0}}(1)<br />112 (14)<br />{{0}}66 {{0}}(1)<br>{{0}}25 {{0}}(1) | nationalyears = 2002–2008 | nationalteam = {{flagicon|Malis}} {{fut|Malis||Malis}} | nationalcaps(goals) = {{0}}21 (1)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Semis Traorė''' ({{fr|Sammy Traoré}}; g. [[1976]] m. [[vasario 25]] d.) – futbolininkas, [[Malio vyrų futbolo rinktinė|Malio rinktinės]] [[gynėjas]]. == Karjera == 1996–2002 m. priklausė [[US Créteil-Lusitanos]]. 2002 m. persikėlė į [[OGC Nice]]. 2006–2011 m. priklausė [[Paris SG]] klubui, o 2007 m. nuomos pagrindais buvo perleistas [[AJ Auxerre]]. {{išplėsti}} == Rinktinė == {{fut|Malis||Nacionalinėje komandoje}} žaidė nuo 2002 iki 2008 m. Su rinktine dalyvavo 2004, 2008 m. [[Afrikos Tautų taurė]]se. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2004 m. Afrikos Tautų taurė|Tunisas 2004]]|4 vieta|6|0|2|0|0}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MLI|žaid}} [[Kategorija:Malio futbolininkai|Traoré Sammy]] ph4azdwt2raqphe5403knlzc5tcjnp4 0 165389 7889344 7860132 2026-07-29T13:25:41Z Leduuu 221888 Papildyta informacija apie skirtingas buldogų veisles. 7889344 wikitext text/x-wiki {{Šuo | Foto = Racibórz 2007 082.jpg | Standartas = Nr. 149, II FCI grupė, 2 sekcija (mastifų tipo) | Patino ūgis = iki 40 | Kalės ūgis = iki 35 | Patino svoris = iki 25 | Kalės svoris = iki 23 | Plaukas = Trumpas, kiek šiurkštokas | Aktyvumas = Vidutinis | Intelektas = Aukštas | Temperamentas = Draugiškas, prieraišus, ištvermingas, bebaimis, paklusnus, energingas | Tinkamumas apsaugai = Aukštas | Tinkamumas tarnybai = Aukštas | Vados dydis = 4-5 | Ilgaamžiškumas = 9 }} '''Buldogai''' ({{en|Bulldog}}) – šunų veislių grupė. Buldogais vadinamos kelios skirtingos molosų tipo šunų veislės, kurių raida siejama su istoriniais Anglijoje augintais buldogais. Šios veislės skiriasi dydžiu, kūno sandara, paskirtimi ir kinologinių organizacijų pripažinimu.<ref>FEDERATION CYNOLOGIQUE INTERNATIONALE (AISBL) buldogų veislės aprašas.[https://dev.fci.be/Nomenclature/Standards/149g02-en.pdf]</ref> * '''Anglų buldogas''' – Didžiojoje Britanijoje išvesta kompaktiško kūno ir trumpo snukio šunų veislė. * '''Prancūzų buldogas''' – nedidelė šunų kompanionų veislė, išsiskirianti stačiomis ausimis.<ref>FEDERATION CYNOLOGIQUE INTERNATIONALE (AISBL) oficialus prancūzų buldogų veislės parašas.[https://www.fci.be/Nomenclature/Standards/101g09-en.pdf]</ref> * '''Amerikiečių buldogas''' – Jungtinėse Amerikos Valstijose išsaugota ir išplėtota darbinė šunų veislė, istoriškai naudota ūkio darbuose. * '''Kontinentinis buldogas''' – Šveicarijoje pradėta veisti vidutinio dydžio veislė, išvesta siekiant suformuoti judresnį, lengviau kvėpuojantį ir atletiškesnį buldogo tipo šunį. Buldogų grupei kartais priskiriamos ir kitos nacionalinių ar nepriklausomų kinologų organizacijų registruojamos veislės, tačiau jų pripažinimas skirtingose organizacijose nėra vienodas. == Kilmė == Buldogai [[Anglija|Anglijoje]] pradėti auginti [[XVIII amžius|XVIII amžiaus]] pradžioje. Anglijoje tokie šunys buvo plačiai naudojami [[Medžioklė|medžioklėje]] ir žaidynėse. Šuo puldavo galingą [[Jaučiai|jautį]], dantimis įsikabindavo į snukį ir tampydavo tol, kol jautis netekdavo jėgų. Todėl juos ir pavadino buldogais ({{en|bulldogs}} – jaučių šunys). [[1835]] metais Anglijos parlamentas priėmė įstatymą, draudžiantis tokias kruvinas dvikovas. Priėmus įstatymą, buldogai tapo nemadingi ir net ėmė nykti. Tik [[XIX amžius|XIX amžiuje]] jais vėl susidomėta ir atnaujinta jų [[selekcija]]. Šiuolaikiniai amerikiečių buldogai – jauna veislė. Spėjama, kad pirmieji buldogai į [[Amerika|Ameriką]] atkeliavo su pirmaisiais naujakuriais iš [[Anglija|Anglijos]]. Jie išliko ir buvo veisiami izoliuotai [[JAV]] pietinių valstijų fermose. Jie buvo nepakeičiami ūkininkų pagalbininkai, prižiūrėdavo gyvulių bandas, dalyvaudavo šernų medžioklėse, saugodavo ūkį. Visada ir visur šie šunys išsiskyrė kaip puikūs sargai. Amerikiečių buldogo veislė žinoma tik nuo [[1980]] metų pabaigos, tuomet Amerikoje buvo viešai pripažintas kaip puikus sargas ir šuo kompanionas. == Išvaizda == [[Vaizdas:Clyde The Bulldog.jpg|thumb|left|Snukis]] Buldogas – atletiškas, temperamentingas, tvirto kūno, labai ištvermingas ir patikimas šuo. Patinai stambesni. Dėl savo išskirtinės išvaizdos ir darbinių savybių, buldogas gali būti šuo kompanionas ir darbinis šuo. Šios veislės niekada negalima painioti su visiškai skirtingom [[Stafordšyro terjeras|Stafordšyro terjero]] ir amerikiečių [[Pitbulterjeras|pitbulterjero]] veislėmis. [[Vaizdas:Bulldog standing.JPG|thumb|Baltas amerikiečių buldogas]] Amerikiečių buldogai gali būti visiškai balti arba su baltom dėmėm, turėti visų tigrinių atspalvių, būti rausvai geltoni, rudi. Visiškai juodi ar su juodomis smulkiomis žymėmis neleistini. Kailis yra trumpas, ne ilgesnis nei 2,5 cm, nuo švelnaus iki šiurkštaus. Ilgas, banguotas kailis neleistinas. Galva santykinai didelė ir plati bendros struktūros ir kūno atžvilgiu, plokščia (tai suteikia jai kvadratinę formą). Tarp akių ryški duobelė (vaga). Galva raumeninga, atsikišusiais skruostais. Akys apvalios formos, vidutinio didumo, plačiai išdėstytos. Geriausiai vertinamos juodos ar tamsiai rudos. Kitos spalvos leistinos. Teikiama pirmenybė juodiems pigmentiniams apvadams aplink akis. Buldogo galingas raumeningas žandikaulis, demonstruojantis didelę jėgą. Lūpos storos, bet nenukarusios. Teikiama pirmenybė juodo pigmento lūpų apkraštavimui. Dantų kiekis 42-44. [[Standartas]] neleidžia, kai šuniui užsičiaupus matyti dantys. Nosis juodos spalvos arba ruda ir pilka. Kūno spalvos ar rausva nosis neleistina. Ausys vidutinio dydžio, nuleistos pirmyn arba rožės žiedlapio formos. Kirptos ausys leistinos. Kaklas ypač raumeningas, vidutinio ilgio. Kaklas siaurėja nuo pečių link galvos ir gali būti šiek tiek lenktas. Pečiai raumeningi su plačiomis mentėmis, kurios sukuria didelės jėgos įspūdį. Uodega stora ties pagrindu ir plonėjanti į galą. Ramybės būsenoje turėtų siekti kulno sąnarį. Kirpta uodega leistina. Uodegos galas neturi užsiriesti žiedu. Letenos vidutinio dydžio su glaudžiai suspaustais pirštais. Trūkumu laikomos letenos su plačiai praskėstais pirštais, tarp kurių matosi tarpai. Eisena sunki, atitinka kūno sudėjimą: šuo eina trumpais ir greitais žingsniais, remiasi pirštų galais, o užpakalines kojas kelia neaukštai, tarsi plaukdamas. Bėga smulkia risčia. Daug mažesnis yra prancūzų buldogas (sveria iki 14 kg). == Sveikata == Kaip ir bet kuri kita veislė, turi problemų, susijusių su sveikata. Pavyzdžiui: [[displazija]], [[žvairumas]], [[kurtumas]], širdies padidėjimas, odos [[Alergija|alergijos]]. Šiuolaikiniai buldogai yra priskiriami brachicefalinių šunų tipui (turintiems anatomiškai patrumpintą snukį ir kaukolę)<ref>„[https://www.vet.cam.ac.uk/research/clinical-trials/boas BOAS] - Department of Veterinary Medicine“. University of Cambridge.</ref>. Dėl šios specifinės struktūros veislė turi polinkį į viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos sindromą (angl. Brachycephalic Obstructive Airway Syndrome – BOAS)<ref>„Respiratory Function Grading Scheme“. [https://www.royalkennelclub.com/ The Royal Kennel Club] & [[Kembridžas|University of Cambridge]].</ref>. Dėl šios priežasties šie šunys yra jautrūs karščiui (greitai perkaitsta) ir sunkiau toleruoja didelį fizinį krūvį<ref>O'Neill, D. G., et al. (2022). „[https://www.rvc.ac.uk/research/focus/brachycephaly/latest-research/projects/disorders-of-bulldogs English Bulldogs in the UK: a VetCompass study of their disorder predispositions and protections]“. <nowiki>''Royal Veterinary College (RVC)''</nowiki>.</ref>. Taip pat dėl gilių odos raukšlių snukio srityje jiems reikalinga nuolatinė higieninė priežiūra – raukšles būtina reguliariai valyti ir sausinti, kad būtų išvengta bakterinių ar grybelinių infekcijų bei odos dermatito<ref>„[https://www.rvc.ac.uk/research/focus/brachycephaly/health-issues/dermatology Dermatology and brachycephalic breeds]“. Royal Veterinary College (RVC).</ref>. == Elgesys ir charakteris == [[Vaizdas:English Bulldog puppy.jpg|thumb|Buldogo jauniklis]] Buldogai – šunys, tinkantys toli gražu ne visiems. Jiems reikia supratimo ir meilės, už kurią atsako prisirišimu ir draugyste. Tam tikras buldogo nepasitikėjimas žmonėmis ir dominavimas prieš kitus šunis leistinas. Įprastai buldogas nėra nei per bailus, nei per agresyvus žmonių ir kitų šunų atžvilgiu, nors pasitaiko ir per agresyvių, ir per mažai temperamentingų šunų. Dėl savo išskirtinės išvaizdos ir darbinių savybių, buldogas gali būti šuo kompanionas ir darbinis šuo. Lengvai dresuojamas. Buldogai mažai loja, pirmenybę teikdami tyliam puolimui. Šios veislės išskirtinė savybė - neįtikėtina ištikimybė šeimininkui. Šis šuo gali paaukoti savo gyvybę gindamas bet kurį savo „šeimos“ narį. Jie jautrūs ir supratingi mažiems vaikams. == Nuorodos == * [http://www.bulldogclubdobrasil.org/english/bulldog.asp#historia Buldogų atsiradimo istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070928150220/http://www.bulldogclubdobrasil.org/english/bulldog.asp#historia |date=2007-09-28 }} (Anglų k.) * [http://www.the-bulldog.com/en/Bulldog-History/bulldog-history-englishbulldog-extinction.html Bulldog History: the extinction] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080418053523/http://www.the-bulldog.com/en/Bulldog-History/bulldog-history-englishbulldog-extinction.html |date=2008-04-18 }} {{en-icon}} {{Commons|Bulldog}} [[Kategorija:Šunų veislės]] [[Kategorija:Medžiokliniai šunys]] 99sq86y8xd0mtw5tn2uisjtca1cn5k3 0 167701 7889698 7777735 2026-07-30T07:56:09Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889698 wikitext text/x-wiki {{coord|55|44|56.38|N|25|18|16.61|E|type:landmark|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas = Adomynės dvaras | Paveiksliukas =Adomynės dvaras.JPG | Vieta =[[Adomynė]] | Įkurtas =[[1810]] m. | Stilius =Medinis | Giminės = [[Adomas Pliateris]],<br />Jonas Žurauskis | Parkas = | Dabar = | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = Dvaro rūmai nuo tvenkinio pusės }} '''Adomynės dvaras''' – tradicinio liaudiško [[Klasicizmo architektūra|klasicizmo]] stiliaus medinis dvaras [[Adomynė]]s kaime ([[Kupiškio rajonas]]). == Istorija == Dvaras ir vietovė dabar vadinama Adomynė, anksčiau vadinosi Jonava, Aluotėlėmis, Kazimieravėle. [[1786]] m. dvaras priklausė [[šambelionui]] A. Pliateriui, nuo XIX a. pr. Žurovskiai, po [[1876]] m. Vilėniškiai. Dvaro rūmų aplinka buvo formuojama nuo [[XVIII amžius|XVIII a.]] [[1817]] m. balandžio 30 d. [[Dekretas|dekretu]] Aluotėlės palivarkas, priklausęs Aluotės dvarui, už 267 563 auksinių ir 25 [[Grašis|grašių]] skolą atiduotas Jonui Žuravskiui, kuriam mirus, viską paveldi jo giminaitis taip pat Jonas Žuravskis. Palivarke buvo [[Smuklė|karčema]], du bravorai, kuriuose pagaminta degtinė vežta parduoti į [[Ryga|Rygą]]. Dvaro pastatai užėmė beveik 8 [[Margas|margus]] žemės. 1821–1830 m. Jonas Žuravskis praplėtė dvaro teritoriją, 1848 m. dokumentuose minima, kad dvare yra 4 [[Palivarkas|palivarkai]], 7 kaimai, 2208 dešimtinės žemės. Rekonstruotam dvarui suteiktos klasicistinės proporcijos, tampa puošnus interjero dekoras. Po rekonstrukcijos namas tapo stambaus dvaro rezidencija. [[1826]] m. Jonavos dvare įrengė koplyčią. [[1855]] m. pastatyta mūrinė [[Jonas Nepomukas|Šv. Jono Nepomuko]] koplyčia. Po Jono Žuravskio (antrojo) mirties, dvarą paveldi seserys – Sofija Kosčialkovska ir Malvina Maksimova. 1876 m. jų paveldėjimas įteisintas dokumentai, tačiau [[1880]] m. 193,93 dešimtinių žemės su visais pastatais už 23 500 sidabrinių rublių dvarą pardavė eiguliui Adomui Vilėniškiui, kurio tėvas Silvestras pas J. Žurauską dirbo miško darbininku degutininku. Šeimininkaudamas, Adomas Vilėniškis valstiečiams iš pardavė dvaro žemės pakraščius, sau pasilikdamas centrą su 60 ha. žemės. Savo brolio sūnaus kunigo Juozapo Vilėniškio paragintas, nusprendė Jonavos dvare pastatyti bažnyčią ir įkurti parapiją. Neturėdamas įpėdinių, dalį žemės ir lėšų paskyrė bažnyčios statybai. Adomas Vilėniškis užrašė bažnyčiai 30 ha žemės, ūkio trobesius ir pusę dvaro rūmų. Nuo dvaro savininko vietovė gavo Adomynės vardą, o medinė bažnyčia buvo baigta statyti [[1921]] m. [[spalio 23]] d. ir [[Utena|Utenos]] dekano kunigo Jono Jarašiūno pašventinta tapo [[Skapiškis|Skapiškio]] parapijos [[filija]]. 1928 metų liepos 16 didelėmis J. Vilėniškio pastangomis įkuriama parapija. [[1931]] m. dvaro stogas padengtas skarda. Po [[Antrojo pasaulinio karo pradžia ir Lietuvos nepriklausomybės praradimas|Antrojo pasaulinio karo]] rūmuose įsikūrė kolūkio kontora, [[kultūros namai]], parduotuvė, pritaikytas kino rodymui, nugriauti senieji vartai, ūkiniai pastatai. [[Vaizdas:Pagrab.jpg|kairėje|miniatiūra|Adomynės dvaro „Pagrabinės“ bandelės]] XX a. 9-ame dešimtmetyje (1982–1989 m.) pradėti dvaro rūmų tyrimai, parengtas restauravimo ir pritaikymo projektas. 1999 m. parengtas ir 2005 m. realizuotas dvaro rūmų verandos restauravimo projektas. [[2001]] m. dvaras įrašytas į Kultūros vertybių registrą. 2005 m. pripažintas valstybės saugomu. [[2004]] m. restauruojant dvarą aptiktas monetų lobis. [[2016]] m. metais dvare vyko Europos paveldo dienos. 2017 m. parengtas dvaro rūmų fasadų tvarkybos projektas. [[2018]] m. įtrauktas į Kupiškio rajono lankytinų vietų sąrašą.<ref>{{cite act |type=Sprendimas |index=TS-170 |date=2018-06-28 |legislature=[[Kupiškio rajono savivaldybės taryba]] |title=Dėl Kupiškio rajono savivaldybės lankytinų vietų sąrašo patvirtinimo |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ec9d7c627bd311e89188e16a6495e98c |access-date=2025-09-21 |language=lt}}</ref> 2019 m. dvare vyko Adomynės mažosios kultūros sostinės renginiai. Adomynės dvaras garsus savo „Pagrabinėmis“ bandelėmis, sertifikuotomis tautinio paveldo ženklu. Jas nuo [[XIX amžius|XIX a.]] kepa tik Adomynėje ir jos apylinkėse. 2021-2024 m. vyko dvaro tvarkybos darbai ir restauracija. == Architektūra == [[Vaizdas:Rūmų interjeras.jpg|miniatiūra|180px|Dvaro interjeras]] Dvaro medinė sodyba prie kelio nedidelės aukštumos šlaite. Kelias seniau buvo apsodintas medžiais ir turėjo vartus. Šiaurinėje kelio pusėje apie [[1810]] m. pastatytas medinis [[klasicizmas|klasicistinio]] stiliaus gyvenamasis namas, o pietinėje – ūkiniai statiniai (jie nėra išlikę). Kitoje namo pusėje buvo sodas ir tvenkinys. Pastatas yra iš 2 [[Flygelis|fligelių]] iištęstos L raidės formos. Namas buvo didelis, kampu, keturi įėjimai – pagrindinis nukreiptas į kelią. Į kelio pusę centre buvo iškilęs [[mezoninas]], o šalia jo, dabar jau nesantis, [[portikas]]. Prieangių vienšlaičius stogus prilaiko kolonėlės. Namą puošia mūrinė arkada, pusapskritės arkos, plačios mentės. Aplink namą eina kelių traukų [[karnizas]], paįvairintas smulkiais dantukais. Sienų kampai apkalti lentomis, imituojant rustus. Svečių ir gyvenamosios patalpos sujungtos [[anfilada]]. Tarp dviejų priemenių buvo [[virenė]]. Salone buvo geometrinio piešinio ąžuolinis [[parketas]]. Dar išlikę ir glazūruotų [[koklis|koklių]], papuoštų augaline ornamentika, [[krosnis|krosnių]]. Yra įsprūdinių durų su įmantriais kaltos geležies vyriais. Sienas puošė ištapyti [[piliastras|piliastrai]], nišos ir [[karnizas|karnizai]]. == Edukacija == Nuo 2014 m. Adomynės kaimo bendruomenė organizuoja edukacines programas – „Smagu širdžiai – gardu pilvui“, „Adomynės lobio ieškojimas“. Dvaras įtrauktas į pažintinius maršrutus: * [https://www.infokupiskis.lt/data/ckfinder/files/MAR%C5%A0RUTS-2-LT-www%20yra.pdf Neatrasto dvarų ir rūmų parkų paveldo beieškant] (turistinis pasiūlymas aktyviems keliautojams); * [https://www.infokupiskis.lt/data/ckfinder/files/MAR%C5%A0RUTS-3-LT-www%20yra.pdf Dvarų ir rūmų parkai visai šeimai] (turistinis pasiūlymas trijų kartų keliautojams); * [https://www.infokupiskis.lt/data/ckfinder/files/MAR%C5%A0RUTS-5-LT-www%20yra.pdf Pasakojimais ir istorijomis apipinti dvarų ir rūmų parkai] (turistinis pasiūlymas senjorams). [[Vaizdas:Hagos konvencija.jpg|miniatiūra|[[UNESCO]] kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos skiriamasis ženklas]] == UNESCO apsauga == [[2024 m.]] įtrauktas į išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – kultūros paveldo statinių sąrašą, ženklinamu [[UNESCO]] kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos skiriamuoju simboliu. == Galerija == {{commonscat|Adomynė Manor}} <gallery widths="200" heights="200" align="center" caption="[[Vaizdas:Adomynės.jpg|miniatiūra|Adomynės dvaras]]"> Adomynė, dvaras.JPG|Dvaro rūmai Adomynės dvaras, tiltas.JPG|Pėsčiųjų tiltas Adomynės dvaras, koplytėlė.JPG|[[Jonas Nepomukas|Šv. Jono Nepomuko]] koplytėlė dvaro parke </gallery> == Nuorodos == * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=1372&lg=2 Adomynės dvaras. Panoraminių fotografijų katalogas] * [https://www.bernardinai.lt/kampinio-plano-rumai-ir-liaudiskai-interpretuotas-klasicizmas-adomynes-dvaras/ Kampinio plano rūmai ir liaudiškai interpretuotas klasicizmas. Adomynės dvaras | bernardinai.lt] * [https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/per-lietuva/rudens-melancholija-adomynes-dvare-642-1058306#_ Rudens melancholija Adomynės dvare] * Adomynės dvaro sodybos rūmai [https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/97DC49BF-D9D6-4466-BA9C-2945A41C07D4 (Kultūros vertybių registre)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161119142319/http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/97DC49BF-D9D6-4466-BA9C-2945A41C07D4 |date=2016-11-19 }} * [http://kmintys.lt/archyvas/?psl=talalojus&id=17 Dvarininko Adomo Vilėniškio funduota bažnyčia] * [https://www.delfi.lt/grynas/gyvenimas/savaitgalis-po-seniausius-lietuvos-dvarus-atgime-ispudingi-aukstaitijos-architekturos-perlai.d?id=82039927 Savaitgalis po seniausius Lietuvos dvarus: atgimę įspūdingi Aukštaitijos architektūros perlai] * Adomynės dvaras [https://www.youtube.com/watch?v=vlFGf18G0lQ (video)] * [http://www.svietimonaujienos.lt/dailes-pleneras-pazinkime-savo-krasto-tautini-pavelda/ Dailės pleneras „Pažinkime savo krašto tautinį paveldą“] * [http://kmintys.lt/2018/07/26/i-adomynes-dvara-is-viso-pasaulio/ Į Adomynės dvarą – iš viso pasaulio] * [https://www.grokiskis.lt/rokiskio-krasto-kulturos-pazinties-zenklai/mazoji-kulturos-sostine-didziuojasi-ne-tik-savo-dvaru-bet-ir-pagrabinemis-bandelemis Mažoji kultūros sostinė didžiuojasi ne tik savo dvaru, bet ir „pagrabinėmis“ bandelėmis] * Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. Adomynės dvaras [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/161050/ryto_suktinis_su_zita_kelmickaite. (video)] * Kaip gaminamos ir su kuo valgomos „pagrabinės“ bandelės [https://www.youtube.com/watch?v=eOlO54ePQQw (video)] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvos dvarai}} [[Kategorija:Kupiškio rajono dvarai]] 26f9deicva20g0g312r7a7kkgah36sr 0 168405 7889521 7645529 2026-07-29T18:30:26Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889521 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=54|PM=13|PS=51.3|IL=23|IM=55|IS=59.9 |sav = Lazdijų rajonas |sen = [[Noragėlių seniūnija]] |aukštis = 14-15 |plotas = 10x12 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmetis-XIII a. |žvalgytas = 1954 |tirtas = 1989 |altitudė = |registro Nr. = AR585 / 22631, 22632, 5303/A97KP }} '''Krikštonių piliakalnis su gyvenviete ir pilkapynas''' – [[piliakalnis]] ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22632) [[Lazdijų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Krikštonys|Krikštonių]] kaimo. Pasiekiamas keliu [[Krikštonys]] – [[Noragėliai]] pavažiavus 1,2 km, pasukus į dešinę rytų kryptimi prieš sodybą, pavažiavus lauko keliu 900 m, prasidėjus miškeliams laikantis dešinės – yra dešinėje nuo kelio, jam leidžiantis žemyn tarp dviejų kalvų. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Krikstonys.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnio stačiašlaitė kalva yra į šiaurę nuo kaimo, 0,85 km į šiaurės rytus nuo kelio Krikštonys-[[Seirijočiai]], [[Anga (upė)|Angos]] kairiajame krante. Šlaitai statūs, 14–15 m aukščio. Aikštelė ovali, 10x12 m dydžio. Vakarinėje pusėje piliakalnį nuo kitų aukštumų skiria griovys. Aikštelę juosia 0,8 m aukščio ir 6,5 m pločio, vakariniame krašte – 5 m aukščio ir 23 m pločio pylimas. Jo viršus grįstas akmenimis. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra 0,7 ha ploto senovinė gyvenvietė. Ji ilgą laiką buvo ariama, todėl kultūrinis sluoksnis suardytas. Piliakalnio su gyvenviete plotas 1,83 ha. == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1954]] m. ir [[1962]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]], [[1989]] m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai [[Pranas Kulikauskas]], [[Rimutė Rimantienė]], [[Eugenijus Ivanauskas]]. Gyvenvietėje aptiktas iki 0,4 m storio kultūrinis sluoksnis. Rasta lipdytos brūkšnuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, geležies šlako. Piliakalnis ir gyvenvietė datuojami I tūkstantmečiu-[[XIII a.|XIII]] amžiumi. == Pilkapynas == Pilkapynas buvo į pietus nuo kaimo, [[Margotė]]s ir Nemuno santakos kairiajame krante. [[1958]] m. potvyniui nuplovus pilkapių sampilus Istorijos institutas (tyrimų vadovas Pranas Kulikauskas) juos ištyrė. Buvo du pilkapiai. Pirmojo pilkapio pagrindą juosė akmenų vainikas, kurio viduje rastas nedeginto mirusiojo kapas su [[V a.]] – [[VI a.]] įkapėmis: geležinis dviašmenis [[kalavijas]] ir [[ietigalis]], [[žalvaris|žalvariniai]] antskydis, geriamojo rago apkalai, sagtis ir akmeninis galąstuvas. Į vakarus nuo pirmojo buvo antrasis pilkapis. Jame rastas sudeginto mirusiojo kapas su [[VI a.]]-[[VII a.]] įkapėmis – geležiniu ietigaliu, antskydžiu, skydo rankena ir peiliu.<ref>{{VLE|XI|50||Krikštonių piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. {{ltunavigacija|3 |C=Krikštonių piliakalnis |Š= [[Žilvės piliakalnis]] 7,5 km <br /> [[Dirmiškių piliakalnis]] 5 km |ŠR= [[Nemunaičio piliakalnis]] 11 km |R=[[Krištapiškių piliakalnis]] 5 km |PR=[[Radyščiaus piliakalnis]] 12 km |P= [[Černiauskų piliakalnis]] 18 km <br /> [[Druskininkėlių piliakalnis]] 17 km |PV= [[Vainiūnų piliakalnis]] 5 km |V= [[Paserninkų piliakalnis]] 9 km <br /> [[Paliūnų piliakalnis]] 13 km |ŠV= [[Prelomčiškės piliakalnis]] 20 km <br /> [[Obelijos piliakalnis]] 9 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 142 * [[Juozapas Radziukynas]]. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva. 1909, p. 25-26. * [[Pranas Kulikauskas]]. Naujas archeologinis paminklas Užnemunėje (V–VII a. jotvingių senkapis Krikštonyse, Lazdijų raj.) // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija. Vilnius. 1959. T. 1(6), p. 71–88. * [[Petras Tarasenka]]. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 74-75. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=264] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305113635/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=264 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Dzukija/Krikstonys/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Lazdijų rajone]] [[Kategorija:Krikštonys]] e4w4efk3i2y9aopw3jarzznoe7k9ba4 0 168410 7889562 7370213 2026-07-29T20:57:52Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889562 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=54|PM=17|PS=30.4|IL=24|IM=49|IS=53.4 |sav = Varėnos rajonas |sen = [[Matuizų seniūnija]] |aukštis = 11-12 |plotas = 29x17 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmečio pradžia - <br />II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = 1998 |tirtas = |registro Nr. = AR1394 / 22955, 22956, 3670 /A200KP |Adresas = Versekos g. 15, Krūminiai, Varėnos raj}} '''Krūminių piliakalnis su gyvenviete''' – [[piliakalnis]] ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22956) [[Varėnos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, 1,5&nbsp;km į pietus nuo [[Krūminiai|Krūminių]] kaimo, [[Verseka (upė)|Versekos]] dešiniajame krante, 0,75&nbsp;km į pietus-pietryčius nuo Versekos užtvankos ir 0,3&nbsp;km į rytus nuo kelio, vedančio iš Krūminių kaimo į kelią [[Valkininkai]]-[[Eišiškės]]. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kruminiai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Šlaitai statūs, 11–12 m aukščio. Aikštelė trikampė, 29x17 m dydžio. Jos pietrytiniame krašte yra 2 m aukščio, 15 m pločio pylimas, kuriame aptikta apdegusių rąstų liekanų. Piliakalnio šiaurės vakarų šlaite, 5 m žemiau aikštelės, yra 4–6 m pločio, 0,5 m gylio, 30 m ilgio griovys, už jo 1,5 m aukščio (išorėje 6 m aukščio), 10 m pločio pylimas, kurio pietvakariniame gale buvo įvažiavimas, 3 m žemiau jo yra terasos žymių. Šiuo metu piliakalnis yra privačiame žemės sklype, kuriame stovi namas turintis adresą Versekos g. 15, Krūminiai, Varėnos raj. == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1955]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 87-88 (Nr. 335)</ref> Rasta lipdytos grublėtu paviršiumi ir žiestos [[keramika|keramikos]], molinių verpstukų. Piliakalnio rytinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė. Ją [[1998]] m. tyrė [[Ėrika Striškienė]]. Rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi bei žiestos keramikos, geležinių ylų, molinių verpstukų.<ref>[[Ėrika Striškienė]]. Krūminių piliakalnio senovės gyvenvietės tyrinėjimai 1998 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 120–122.</ref> Piliakalnio pietvakariniame krašte [[XX a.]] pirmoje pusėje buvo pastatytas medinis kryžius (neišliko). Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia - II tūkstantmečio pradžia. 1&nbsp;km į šiaurę nuo piliakalnio yra Krūminių kapinynas.<ref>{{VLE|XI|141|[[Gintautas Zabiela]]|Krūminių piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. {{ltunavigacija|3 |C= Krūminių piliakalnis |Š= [[Trakų pilis]] 38 km |ŠR= [[Valakavičių piliakalnis]] 7 km |R= [[Tetervinų piliakalnis]] 15 km |PR= [[Eišiškių piliakalnis]] 17 km |P= [[Kaniavėlės piliakalnis]] 18 km <br /> [[Dubičių pilis]] 30 km |PV= [[Girežerio piliakalnis]] 18 km |V= [[Daugų piliakalnis]] 33 km |ŠV= [[Voniškių piliakalnis]] 19 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.204 * Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.63 * [[Fiodoras Pokrovskis|Покровский Ф. В.]] Археологическая карта Виленской губернии. Вильна, 1893, p. 114. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=722 Krūminių piliakalnis]{{Neveikianti nuoroda|date=liepos 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Dzukija/Kruminiai/ Įrašas Hillforts.eu atvirųjų duomenų talpykloje] [[Kategorija:Piliakalniai Varėnos rajone]] sa7kkt6vgyyp78y2g53kv4eajpl5jrn 0 168422 7889571 7370218 2026-07-29T21:39:22Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889571 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=54|PM=46|PS=1.4|IL=22|IM=50|IS=24.7 |sav = Vilkaviškio rajonas |sen = [[Kudirkos Naumiesčio seniūnija]] |aukštis = 4-6 |plotas = 100x45-50 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmečio I p.-[[XIV a.]] |žvalgytas = 1983 |tirtas = 1984-1985 |altitudė = |registro Nr. = AV2104/ 22987, 16272, 22988 /A241KP }} '''Kudirkos Naumiesčio piliakalnis''', dar vadinamas [[Napoleonas|Napoleono]] kalnu – [[piliakalnis]] [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]s teritorijoje, 1,5 km į pietvakarius [[Kudirkos Naumiestis|Kudirkos Naumiesčio]], [[Širvinta (Šešupė)|Širvintos]] dešiniajame krante, prie santakos su buvusiu Juodupės upeliu. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kudirkos Naumiestis.jpg|kairėje|miniatiūra|3D modelis|250x250px]] Piliakalnį supa buvusio Juodupės upelio slėniai ir pelkėtos pievos, pietinėje pusėje piliakalnį nuo aukštumos skiria griovys. Šlaitai statūs, 4–6 m aukščio. Aikštelė ovali, 100 m ilgio ir 45–50 m pločio. Jos pietrytinėje ir šiaurės vakarų dalyse buvo pylimai (išliko jų žymių). Piliakalnio pietrytinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė. Vakariniuose ir šiauriniuose pakraščiuose likę apgriuvę apkasai. == Tyrimai == [[1971]]–[[1975]] m. melioruojant laukus piliakalnis buvo labai apardytas. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1983]] m. [[Lietuvos istorijos institutas]], tyrimų vadovas [[Vytautas Daugudis]]. [[1984]]–[[1985]] m. Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos (tyrimų vadovas [[Albinas Kuncevičius]]) archeologai atliko tyrimus piliakalnio aikštelėje ir senovinėje gyvenvietėje. Piliakalnio kultūrinis sluoksnis yra 20–40 cm, gyvenvietės – iki 50 cm. storio. Piliakalnyje rasta antžeminių stulpinės konstrukcijos stačiakampių pastatų liekanų. Išliko statmenai sukaltų kuolų, apipintų virbais ir apkrėstų moliu bei židinių liekanų. Rasta lipdytos grublėtu ir lygiu paviršiumi [[keramika|keramikos]]. Aikštelės viduryje aptikta [[XIII a.]]-[[XIV a.]] puodų degimo krosnies liekanų. Krosnies sienelės krėstos moliu, 3–34 cm storio, padas iš lauko akmenų ir molio. Tai buvo pirmasis tokio tipo radinys Lietuvos piliakalniuose. Panašios puodų degimo krosnys randamos [[Skandinavija|Skandinavijos]] pusiasalyje. Joje buvo ornamentuotos žiestos keramikos, įtveriamasis [[arbaletas|arbaleto]] strėlės antgalis ir geležinis įtveriamasis svaidomosios [[ietis|ieties]] antgalis. Manoma čia buvus medinę pilį, kurią [[XIV a.]] pirmoje pusėje sunaikino [[kryžiuočiai]]. Piliakalnis naudotas nuo I tūkstantmečio iki m.e. pirmosios pusės iki [[XV a.]] vidurio.<ref>{{VLE|XI|193||Kudirkos Naumiesčio piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. {{ltunavigacija|3 |C= Kudirkos Naumiesčio piliakalnis |Š= [[Turčinų piliakalnis]] 10 km<br /> [[Klepų piliakalnis]] 13 km |ŠR= [[Žuklijų piliakalnis]] 43 km |R= [[Piliūnų piliakalnis]] 25 km |PR=[[Misviečių piliakalnis]] 18 km |P= [[Virbalio piliakalnis]] 13 km <br /> [[Kaupiškių piliakalnis]] 26 km |PV= [[Balkiemių piliakalnis]] 28 km |V= [[Pilkalnio piliakalnis (Pilkalnis)]] 21 km <br /> [[Varninkų piliakalnis]] 20 km |ŠV= [[Burgaičių piliakalniai]] 32 km <br /> [[Kaičių piliakalnis]] 12 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.&nbsp;84. * Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir1985 metais, leidimo metai 1986, p.&nbsp;29-30. * Varpas. – 1896 Nr.5. – P.74 * [[Vytautas Daugudis]]. Kudirkos Naumiesčio piliakalnis // Kudirkos Naumiestis. V. 1990. P. 12-13 * [[Albinas Kuncevičius]], [[Algimantas Merkevičius (1959)|Algimantas Merkevičius]]. Kudirkos Naumiesčio piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. V. 1986. P. 29-30 * [[Petras Tarasenka]]. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997. * [[Petras Tarasenka]]. Grodziska w luku srodkowiego Niemna na Litwe // Rocznik Olsztynski. – Olsztyn, 1959. – T.II. – žemėl. * [[Gintautas Zabiela]]. Lietuvos medinės pilys. – V.,1995. – P.140, 192. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=730 Lietuvos piliakalniai. Kudirkos Naumiestis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305104020/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=730 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Suvalkija/Kudirkos_Naumiestis/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Vilkaviškio rajone]] icvgmeecte7v2d7ma72lxlk0gqo2i9x 0 168472 7889578 7627524 2026-07-29T22:19:23Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889578 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Kulioniu piliakalnis2011.jpg |plotis = 270px |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=19|PS=01|IL=25|IM=33|IS=03 |sav = Molėtų rajonas |sen = [[Čiulėnų seniūnija]] |aukštis = 30 |plotas = 75 x 60 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = [[II a.]] iki m.e. – [[XIV a.]] |žvalgytas = 1931 |tirtas = }} '''Kulionių piliakalnis''' – [[piliakalnis]] [[Molėtų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Kulionys|Kulionių]] kaimo šiaurės vakarų pakraštyje, tarp [[Želvos|Želvų]] ir [[Trinktinis|Trinktinio]] ežerų, Želvų ežero pietrytiniame krante, pusiasalyje. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kulionys.jpg|kairėje|miniatiūra|3D modelis|231x231px]] Piliakalnis įrengtas pusiasalio aukščiausioje kalvos (aukštis 86 m) vietoje; apaugęs medžiais. Iš šiaurės ir vakarų juosia Želvų, iš rytų – Trinktinio ežeras, pietinėje pusėje yra laukai. Šlaitai nuo ežerų statūs, apie 30 m aukščio; jų viršutinė dalis išlyginta. Aikštelė iškiliu viduriu, stačiakampė, 75 x 60 m dydžio. Jos šiauriniame pakraštyje yra žemo pylimo liekanų, pietiniame – 22 m ilgio ir 1,2 m aukščio pylimas. Už jo, 5,5 m žemiau aikštelės krašto, yra antras 92 m ilgio ir 1,2 m aukščio pylimas. [[Vaizdas:Jorė Kulionyse.JPG|thumb|left|237x237px|[[Jorė]] ant Kulionių piliakalnio]] == Tyrimai == [[1931]] m. [[Petras Tarasenka]] ištyrė 10 m² plotą aikštelės pietrytinėje dalyje. Kultūrinis sluoksnis – 0,5 m storio. Rasta lipdytos brūkšniuotu paviršiumi ir žiestos keramikos, puoštos banguotų linijų ornamentu, gyvulių kaulų, aptikta smulkių degėsių. Piliakalnis datuojamas [[II a.]] – [[I a.]] iki m.e. – [[XII a.]]- [[XIV a.]] Piliakalnio šiaurės vakarų papėdėje yra senovinė gyvenvietė.<ref>{{VLE|XI|218||Kulionių piliakalnis}}</ref> == Nuotraukos == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Kulionių piliakalnis nuo želvų piliakalnio.jpg|Kulionių piliakalnis nuo [[Želvų piliakalnis|želvų piliakalnio]] 2025 m. Vaizdas:Vaizdas ant Kulionių piliakalnio viršaus.jpg|Vaizdas ant Kulionių piliakalnio 2025 m. Vaizdas:Kulionių piliakalnio informacinis stendas.jpg|Kulionių piliakalnio informacinis stendas </gallery>{{ltunavigacija|3 |C= Kulionių piliakalnis |Š= [[Želvų piliakalnis]] 1 km |ŠR= [[Pelenių piliakalnis]] 7 km <br />[[Vorėnų piliakalnis]] 5 km |R= [[Linkmenų piliakalnis]] 26 km |PR= [[Budrių piliakalnis]] 18 km |P= [[Kertuojos piliakalnis]] 15 km |PV= [[Čiulėnų piliakalnis]] 3,5 km |V= [[Pakryžės piliakalnis]] 13 km |ŠV= [[Karališkių piliakalnis]] 9 km <br /> [[Suginčių piliakalnis]] 3,5 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=323 Kulionių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305223427/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=323 |date=2016-03-05 }} * [[Dainius Razauskas]]. ''[http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Razauskas_Dainius/Razauskas_2017_Kulioniu_piliakalnis.pdf Bažnyčia, prasmegusi Kulionių piliakalnyje]''. Molėtai: Molėtų krašto muziejus, 2017. – 96 p. * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Kulionys/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Molėtų rajone]] l24hh9j540wtt2ods1qoiw2nbpvym3o 0 168483 7889579 7370226 2026-07-29T22:39:44Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889579 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=54|PM=31|PS=19.2|IL=23|IM=19|IS=53.5 |sav = Marijampolės savivaldybė |sen = [[Marijampolės kaimiškoji seniūnija]] |aukštis = 15-16 |plotas = 38x6,5 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmečio I p. - [[XI a.]] |žvalgytas = 1968 |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR331 / 22971, 22972, 5087 /A227KP }} '''Kumelionių piliakalnis su gyvenviete''', ''Marijampolė'' – [[piliakalnis]] ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22972) [[Marijampolės savivaldybė]]s teritorijoje, 1,5 km į pietus nuo [[Kumelionys|Kumelionių]] kaimo, [[Marijampolės kaimiškoji seniūnija]], [[Šešupė]]s kairiajame krante. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kumelionys.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Iš pietų ir rytų piliakalnį juosia Šešupė ir jos [[slėnis|slėnio]] daubos, iš šiaurės – gilus [[Uosupėlis|Uosupėlio]] slėnis. Šlaitai statūs, 15–16 m aukščio. Piliakalnio aikštelė pailga, 38x6,5 m dydžio (didesnioji jos dalis nuslinko į Šešupę) su apardytu pylimu. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senovinė [[papėdės gyvenvietė|gyvenvietė]], kuri užima 150 x 200 plotą. Ji nuo piliakalnio buvo atskirta 45 m ilgio ir 3 m aukščio pylimu bei apie 2 m gylio ir 6 m pločio grioviu. == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1968]] m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai, tyrimų vadovas [[Vytautas Daugudis]]. Aikštelės ištirta 48 m², pylimo – 5 x 25 m plotas. Pylime rasta gynybinių įtvirtinimų liekanų, aikštelėje, kurios [[Kultūrinis sluoksnis|kultūrinio sluoksnio]] storis 0,6-0,8 m – lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi bei žiestos [[keramika|keramikos]], [[strėlė|strėlių]] antgalių. Gyvenvietėje ištirtas 50 m² plotas, jos kultūrinis sluoksnis 0,3-0,5 m storio. Rasta lipdytos ir žiestos keramikos, [[geležies rūda|geležies rūdos]] lydymo krosnelių liekanų, molinių [[tiglis|tiglių]] gabalėlių. Piliakalnis naudotas nuo I tūkstantmečio pradžios iki [[X a.]]- [[XI a.]], gyvenvietėje gyventa [[III a.]] – [[XI a.]] <ref>{{VLE|XI|253|}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. {{ltunavigacija|3 |C=Kumelionių piliakalnis |Š= [[Piliakalnių piliakalnis (Marijampolė)]] 17 km <br /> [[Meškučių piliakalnis]] 3 km |ŠR= [[Pašlavančio piliakalnis]] 31 km |R= [[Norkūnų piliakalnis]] 41 km<br /> [[Padovinio piliakalnis]] 7 km |PR= [[Liudvinavo piliakalnis]] 5 km <br /> [[Tarašiškių piliakalnis]] 6 km |P= [[Lakinskų piliakalnis]] 11,5 km |PV= [[Naujienėlės piliakalnis]] 13 km <br /> [[Menkupių piliakalnis]] 17 km |V= [[Šukių piliakalnis]] 27 km <br /> [[Misviečių piliakalnis]] 28 km |ŠV= [[Piliūnų piliakalnis]] 18 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.&nbsp;121. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – KPC A. F.1. Ap.1. B.30. P.166-175. * A. Kaminski. Materialy do bibliografii archeologicznej Jacwiezy od I do XIII w. // Materialy Starozytne. Warszawa, 1956. T.I. P.258. * [[Pranas Kulikauskas]]. Užnemunės piliakalniai I–XIII a. V.,1982. P.22-23, 7 == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=283 Lietuvos piliakalniai. Kumelionys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305164139/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=283 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Suvalkija/Kumelionys/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Marijampolės savivaldybėje]] 2sybl25n1gbb5a4w22dlxmqtla8gzli 0 168487 7889581 7840692 2026-07-29T23:13:00Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889581 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |plotis = 300px |foto=Aukstupenu piliakalnis is siaures puses.jpg |fotoinfo = Aukštupėnų piliakalnis iš šiaurės pusės |herb = |žeml = |PL=55|PM=50|PS=52|IL=24|IM=58|IS=32 |sav = Kupiškio rajonas |sen = [[Kupiškio seniūnija]] |aukštis = |plotas = 110x40 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmečio I p.- XIV a. |žvalgytas = 1943, 1968 |tirtas =1989, 2009, 2017, 2018 |registro Nr. = A525KP / 23819 / AR555 |vieta=}} '''Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis''' – [[piliakalnis]] [[Kupiškio rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į šiaurę nuo [[Kupiškis|Kupiškio]], [[Lėvuo|Lėvens]] kairiajame krante, ties jo santaka su [[Aukštupis|Aukštupio]] upeliu.<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 33</ref> Pasiekiamas nuo Kupiškio bažnyčios šiaurinio galo važiuojant 250 m į šiaurės vakarus Muziejaus gatve, pavažiavus į dešinę Piliakalnio gatve 500 m. Prie piliakalnio šiaurės rytų papėdės galima privažiuoti Pergalės ir Vėžionių gatvėmis, iš jos pasukus į kairę vakarų kryptimi link užtvankos, kur yra mašinų stovėjimo aikštelė.<ref>{{Cite web | title = Aukštupėnai | work = piliakalniai.lt | accessdate = 2016-12-10 | url = http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=248 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160305111123/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=248 | archivedate = 2016-03-05 | url-status=live }}</ref> == Istorija == Iš šiaurės piliakalnį juosia Aukštupio, iš vakarų – Lėvens slėnis, iš rytų – dauba, pietinėje pusėje yra aukštuma. Aikštelė pailga, 110x40 m dydžio, [[XIX a.]] buvo ariama. Aikštelės pietiniame pakraštyje buvo pylimas, išliko jo liekanų. Šiaurės rytų ir pietiniame šlaite, 4-4,5 m žemiau aikštelės krašto, yra apie 280 m ilgio ir 1,8 m aukščio pylimas, kurio galai siekia apie 50 m ilgio terasą. Aukščiau terasos piliakalnio šlaitas status, nulygintas, žemiau – natūralus. Aikštelė ir piliakalnio rytinis šlaitas apardyti per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] iškastų apkasų. [[Vaizdas:Kupiškio piliak.jpg|kairėje|miniatiūra|Kupiškio piliakalnis]] Kupiškio, Aukštupėnų piliakalnis – krantinis, sudėtinis, kompleksinis fortifikacinis įrengimas. Įrengtas [[Lėvuo|Lėvens]] kairiajame krante esančioje kalvoje ties jo santaka su Aukštupio upeliu, apsuptas pelkėtais upių slėniais. Iškilęs pelkėtoje, plynoje lygumoje, apjuostas dviejų upių turėjo geras sąlygas gynybai. Piliakalnio gynybinę sistemą sudaro du pagrindiniai elementai: pati įtvirtinta vieta – piliakalnio aikštelė (buvęs pilies kiemas) ir jos įtvirtinimai bei pylimai, grioviai, terasos. Datuojamas  I tūkst. viduriu – II tūkst. pradžia. [[Vaizdas:Aukštupėnų piliakalnis.jpg|miniatiūra|314x314px|3D modelis]] Piliakalnio aikštelė ovali, pailga šiaurės–pietų kryptimi. 40x110 m dydžio. Jos pietiniame gale buvo supiltas pylimas. 4–4,5 m žemiau aikštelės krašto, šiauriniame, rytiniame ir pietiniame šlaituose iškastas 3–4 m pločio, 2 m gylio griovys, už kurio supiltas 280 m ilgio, 1,8 aukščio, 7 m pločio pylimas (jo vietoje vakariniame šlaite išlikusi tik terasa). Šlaitai vidutinio statumo, 8–20 m aukščio. Šiuo metu piliakalniuose galima pastebėti tik dalį buvusių žemių įtvirtinimų, o medinių įtvirtinimų liekanos aptinkamos tik archeologinių tyrimų metu. [[Vaizdas:Kupiškio pilia.jpg|miniatiūra|Kupiškio piliakalnis naktį|314x314px]] Šalia tokių piliakalnių egzistavo papėdės gyvenvietės, senieji kapinynai, net šventvietės. Žuvusiuosius, ginant pilį ir papėdę, gyvenviečių gyventojai laidojo to meto bendruomenės kapinėse (paprastai už vandens telkinių ar upelių). Piliakalnio pailgos formos ovalinės formos aikštelės matmenys 40x110 m liudija šalia piliakalnio į rytus ir pietus, 5 ha plote, buvus nemažos gyvenvietės. Anksčiau ariamose vietose čia rasta grublėtos ir žiestos keramikos fragmentų, apdegusių molio tinko archeologinių radinių. Remiantis kultūrinio sluoksnio radiniais manoma, kad piliakalnyje [[XIII amžius|XIII a]]. stovėjo medinė bendruomenės pilis – pati ankstyviausia būsimo miestelio užuomazga, tačiau piliakalnio pilis ir įtvirtinimai buvo sugriauti jau per pirmuosius [[Kalavijuočių ordinas|Kalavijuočių ordino]] žygius apie [[1240]] m. Kupiškio, Aukštupėnų piliakalnis su gyvenviete priklausė [[Baltai|baltų genčiai]] – [[Sėliai|sėliams,]] tai buvo pačios piečiausios jų žemės. Baltų genčių žemėlapiuose [[Silos regionas|Sėlos regionas]] figūruoja kaip bemaž 8000 kv. km dydžio bestruktūris teritorinis masyvas. Tačiau istorinė informacija rodo, kad joje turėję būti mažiausiai 4 teritoriniai vienetai su savo centrais. Kiekvienas centras turėjo savo agrarinę provinciją, su santykiais, kurie buvo pagrįsti ekonominiais ryšiais (abipusiais mainais). Taip formavosi pilies apygarda, kurios įtakos zona apėmė mažiausiai apie 100 kv. km. Be Kupiškio, Aukštupėnų piliakalnio žinomos mažiausiai keturios piliakalnio-gyvenvietės sistemos: [[Kerelių piliakalnis|Kereliai]], [[Papilių piliakalnis (Kupiškis)|Papiliai]], [[Stirniškių piliakalnis|Stirniškiai]], [[Gaigalių piliakalnis|Gaigaliai.]] Tikėtina, kad tarp šių piliakalnių buvo tam tikrų ryšių, jungusių juos į vieną didesnį teritorinį vienetą – žemę. Nuo [[2009]] m. ant Kupiškio piliakalnio vyksta [[Baltų vienybės diena|Baltų vienybės dienos]] renginiai. [[2018]] m. įtrauktas į Kupiškio rajono lankytinų vietų sąrašą.<ref>{{cite act |type=Sprendimas |index=TS-170 |date=2018-06-28 |legislature=[[Kupiškio rajono savivaldybės taryba]] |title=Dėl Kupiškio rajono savivaldybės lankytinų vietų sąrašo patvirtinimo |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ec9d7c627bd311e89188e16a6495e98c?jfwid=rivwzvpvg |access-date=2024-06-04 |language=lt}}</ref> == Aprašymai, padavimai, legendos == Apie piliakalnį pirmosios rašytinės žinios užfiksuotos [[1885]] m. [[Uršulė Tamošiūnaitė|Uršulės Tamošiūnaitės]]: ''„Aukštupio upelis skardžiais vingiais sukas. Par Piliakalnį sau šniokšdamas unt Lavenį brukas“''<ref>Uršulė Tamošiūnaitė, „Dainuška apie Kupiškį“, ''Ailios,'' 1999, p.8-9, Utena</ref>. [[1891]] m. išleistas platus aprašymas apie Kupiškio miestą ''„Kupiszkis ir kupiszkenai",'' kuriame užfiksuota legenda apie du brolius milžinus<ref>Vienybė Lietuvininkų ''„Kupiszkis ir kupiszkenai“'', 1891 m. gruodžio 23d., p. 622–623</ref>. Pirmasis mokslinis aprašymas apie piliakalnį užfiksuotas [[1899]] m. [[Fiodoras Pokrovskis|Fiodoro Pokrovskio]] darbe ''„Kauno provincijos archeologinis žemėlapis"''<ref>ПОКРОВСКИЙ, Федор Васильевич. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, с. 63.</ref>. Piliakalnis [[1906 m.|1906 m]]. aprašomas [[Liudvikas Kšivickis|Liudviko Kčivickio]] darbe ''„Žemaičių senovė"''<ref>Krzywicki L. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906.</ref>. * ''„Seniau, kai buvo milžinai, tokie dideli dideli žmonės, na, tai būdavo čia ir apie Kupiškį. Tai jie susėsdavo pasikalbėti. Vienas atsisėda ant piliakalnio, o kitas ant Paketurių kalno, ir užsidega abudu pypkes, ir kalbasi susėdę. Kojos nuleistos vandenin, Lėvenin čionai, ir pasikalba abud“.'' <ref>Pateikėja – Ona Slavinskienė. Užrašymo metu pateikėjai buvo 73 m. Pateikta 1974 m. </ref> * ''"Pasakoja, kad Kupiškio piliakalnį supylė švedų kareiviai. Kai jų labai daug mirė maru, tai jie išsigando, krauju pasirašė, kad niekada čia nebeateis. Kai jie taip pasirašė, liepė jiems supilti kalną. Švedų kareiviai savo gyveriais sunešė žemę ir supylė Kupiškio piliakalnį. Mat senoviški kareiviai nešiojo aukštas kepures su gyveriais. Tai švedų kareiviai po kepurę, po kepurę – prisisėmė smėlio ir supylė kalną. Kalne yra rūsys. Tenai stovi skrynia, pilna popierių. Skrynią paslėpė, kad niekas nepaimtų. Reiktų ilgai kasti, jeigu norėtų ją atkasti. „'' <ref>Pateikėja Ona Petronytė gyv. Svidenių km. Užrašymo metu pateikėjai buvo 75 m. Fiksavimo metai – 1948 m. Fiksuotoja Elvyra Dulaitienė. http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=1903&FId=3765</ref> * ''„Rodos, kaip šiandien pamenu, – gyvi Lietuvos karžygiai prisikėlė iš piliakalnių, iš kautynių kalnelių, iš senkapių ir pasirodė man. Pasirodė įvairiausiomis uniformomis, su įvairiausiais ginklais apsiginklavę, bet visi kovojo, garbingai žuvo arba be žinios dingo už Lietuvą, už Lietuvos garbę. Pasirodė, kad jie visi stovėjo tautos sargyboje prie to paties Nemuno, prie kurio ir aš stovėjau tą laimingąją naktį, kai Klaipėda grįžo prie Lietuvos, prie kurios ir dabar stovi. <…> Tačiau piliakalniai sudrebėjo, pabudo miegojusi karalaitė ir milžinų dvasios mus lydėjo, kai mes ėjome senovės karių testamentų vykdyti į Radviliškio ir Meškuičių balotus laukus, į Panevėžio, Kupiškio, Kalkūnų, Červonkos ir Dauguvos kautynių vietas, į Jiezną, Kapčiamiestį, Alytų, Širvintas ir Giedraičius supilti naujų piliakalnių savo palikuonims“''<ref>Jonas Kalvėnas, ''„Didžiojoje  Nemuno  ir tautos  garbės  sargyboje“,'' Karys, 1937  m. Nr.  48,  p. 1384–1386.</ref> == Archeologiniai žvalgymai == Piliakalnį [[1943]] m. aprašė [[Petras Tarasenka]], jo žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1968]] m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. [[1989]] m. tyrė [[Lietuvos istorijos institutas]]. Piliakalnio pietinėje ir rytinėje papėdėje rasta senovinė gyvenvietė, joje rasta lipdytos grublėtu paviršiumi [[keramika|keramikos]].<ref>{{VLE|XI|280||Aukštupėnų piliakalnis}}</ref> Yra manoma, jog Kupiškio piliakalnyje buvo medinė bendruomenės pilis (slėptuvė), kuri buvo pati ankstyviausia būsimo Kupiškio užuomazga.<ref>{{Cite web | title = Piliakalniai | author = Viešoji įstaiga Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras | accessdate = 2016-03-05 | url = http://www.info.kupiskis.lt/lankytinos-vietos-marsrutai/piliakalniai/ | archiveurl = https://web.archive.org/web/20150612133823/http://www.info.kupiskis.lt/lankytinos-vietos-marsrutai/piliakalniai/ | archivedate = 2015-06-12 }}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. [[2009]] m.į šiaurę nuo piliakalnio buvo iškasta 2x5 m dydžio perkasa (vad. A. Petrulienė), užfiksuotas maišytas gruntas be archeologinių radinių. === 2017–2018 m. tyrimai === [[Vaizdas:Kupiskio pil.jpg|miniatiūra|Vaizdas nuo piliakalnio ]] 2017 m. minint Piliakalnių metus,<ref>{{cite act |type=Nutarimas |index=XII-1845 |date=2015-06-23 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Seimas]] |title=Dėl 2017 metų paskelbimo Piliakalnių metais |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d470e9021bdd11e585eaba374ef4b409?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=c2341a4e-7e5e-4c3f-9ab8-d4c95ff5bcb0 |access-date=2026-02-11 |language=lt}}</ref> 2018 m. – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį<ref>{{cite act |type=Nutarimas |index=904 |date=2015-08-19 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos patvirtinimo |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/0ae736104d5211e5a4ad9dd3e7d17706 |access-date=2026-02-11 |language=lt}}</ref> [[Kupiškio rajono savivaldybė|Kupiškio rajono savivaldybės]] užsakymu [[Lietuvos istorijos institutas]] atliko Kupiškio piliakalnio detaliuosius archeologinius tyrimus (vad. dr. A. Simniškytė-Strimaitienė). [[2017]] m. Kupiškio piliakalnyje atlikti geoarcheologiniai ir geofizikiniai tyrimai. Tikslas – įvertinti piliakalnio aikštelės litostratigrafiją, nustatyti kultūrinio sluoksnio paplitimą ir storį. Aikštelėje, šlaituose ir papėdėje kalamuoju gruntotraukiu padaryta 150 zondų, surinkta 387 grunto bandiniai, išmatuotas jų magnetinis imlumas. Piliakalnis skenuotas georadaru, atlikti magnetometriniai žvalgymai, žvalgyta visa piliakalnio aikštelė – 3940 m² dydžio plotas. Nustatyta, jog buvo piliakalnis įrengtas pailgoje kalvoje iškilia vidurine dalimi. Kultūrinio sluoksnio aikštelės viduryje nerasta, jis koncentravosi aikštelės pakraščiuose. [[2018]] m. piliakalnio aikštelės rytiniame pakraštyje ištirta 1 perkasa (20 m²). Aptiktas iki 2 metrų storio kultūrinis sluoksnis. Tirtoje vietoje aptikti piliakalnio įtvirtinimai, suformavę pylimą ir šlaitą. Įtvirtinimus sudarė 4 supiltiniai sluoksniai, juos vieną nuo kito skyrė degėsingi tarpsluoksniai. 140–150 cm gylyje nuo dabartinio paviršiaus, fiksuota sudegusių medinių rąstelių, kuolų konstrukcijos, orientuotos išilgai pylimo Š-V kryptimi. Pagrindas tvirtintas 30x30, 40x40 cm ir pan. dydžio akmenimis. Pagal AMS datas (FTMC-35-8) ši konstrukcija datuojama laikotarpiu tarp VIII a. vid.-V a. pr. m. e. Po šia smėlio, medžio ir akmenų konstrukcija 2 metrų gylyje fiksuotas pirminis paviršius – 5-10 cm storio pilkšvo smėlio sluoksnis, po kuriuo, 205–210 cm gylyje pasiektas įžemis – aleuritingas priemolingas smėlis, giliau – priemolinga morena. Įžemyje ties pylimėliu, 225 cm gylyje aptikta stulpavietė, greičiausiai, susijusi su ankstyvuoju apgyvendinimu piliakalnyje ir jo įtvirtinimu. Joje rastas miežio grūdo fragmentas, bastutinių, baltosios balandos, lipiko liekanos tikėtina yra žemdirbystės veiklos atspindys. Įžemyje aptiktos 7 stulpavietės, viena iš jų AMS datuojama VIII–V a. pr. m. e. (FTMC-35-7). Rasta šukė puošta geometriniu ornamentu, kokios būdingos I tūkst. po Kr. 2 pusei. [[Vaizdas:183355933-42a64eb3-5924-4314-9e48-9202b0c74bdc.jpg|miniatiūra|Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis iš pietų pusės]] Tyrimų duomenimis labiausiai tikėtina, jog piliakalnis buvo apgyvendintas laikotarpyje tarp V ir VIII a. pr. m. e. vidurio. Nuo pat įsikūrimo piliakalnyje pradžios, aikštelė buvo apjuosta smėlio, medžio, ir akmenų konstrukcija, kuri vėliau per tą laiką buvo kelis kartus degusi ir rekonstruota. Ankstyviausi piliakalnio radiniai – brūkšniuotosios keramikos laikotarpio. I tūkst. vidurio archeologinės medžiagos piliakalnyje nerasta, nors pagal AMS datavimą tam tikra veikla galėjusi vykti. Tikėtina, jog tuo metu piliakalnis turėjo kitokią paskirtį nei gyvenamoji. VIII–X a. pylimas buvo dar kartą paaukštintas, panaudojant ankstesnį kultūrinį sluoksnį. Tuo metu piliakalnis funkcionavo kaip gyventojų susibūrimo vieta karo ar taikos metu. Tai paskutinis piliakalnio naudojimo epizodas tirtoje vietoje. Tyrimų metu suregistruota 10 objektų. Aštuoni objektai buvo nuo 15x15 iki 30x30 cm dydžio ir fiksuoti kaip stulpavietės. Suregistruota 230 radinių: 2 monetos, 1 plomba, 1 saga, 1 nenustatytas radinys, 1 vinis, 1 smiltainio galąstuvėlis ir kt. Surinkta 277 g. kaulinės medžiagos, 174 g. molio tinko, suregistruota 224 šukės (jų tarpe 3 žiestos). Iš viso ištirta 69 gyvūnų kaulų ir dantų fragmentai. Didžioji kaulų dalis priklausė naminiams gyvūnams (kiaulės, avys/ožkos). Istorinių laikų radiniai (XVI–XVII a. monetos, smiltainio galąstuvėlis, XIX a. plomba, vėlyvesnių laikų saga) nėra tiesiogiai susiję su gyvenimu piliakalnyje, tačiau rodo, jog piliakalnis buvo lankomas. == Piliakalnio apsauga == [[Vaizdas:Hagos konvencija.jpg|miniatiūra|[[UNESCO]] kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos skiriamasis ženklas]] [[1997]] m. piliakalnis įregistruotas į Kultūros vertybių registrą [https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/510B7935-4D10-483C-8B08-AAC20BF1B23B (u. k. 23819)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161119142319/http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/510B7935-4D10-483C-8B08-AAC20BF1B23B |date=2016-11-19 }}, [[1998]] m. paskelbtas kultūros paminklu, [[2005]] m. pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe, [[2007]] m. Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis įtrauktas į išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašą.<ref>{{cite act |type=Nutarimas |index=193 |date=2007-02-07 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, pastatų ir patalpų, skirtų saugoti ir eksponuoti kilnojamąsias kultūros vertybes, ženklinamų UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos skiriamuoju simboliu, sąrašų patvirtinimo |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.292439?jfwid=mmceobn8r |access-date=2026-02-11 |language=lt}}</ref><br />{{ltunavigacija|3 |C= Aukštupėnų piliakalnis |Š= [[Papilys]] 28 km <br /> [[Žiobų piliakalnis]] 24 km |ŠR= [[Moškėnų piliakalnis]] 35 km <br /> [[Martyniškių piliakalnis]] 33 km |R= [[Kerelių piliakalnis]] 11 km <br /> [[Vaduvų piliakalnis]] 18 km |PR=[[Papilių piliakalnis (Kupiškis)]] 9 km <br /> [[Gaigalių piliakalnis]] 11 km |P= [[Šeimyniškėlių piliakalnis]] 34 km |PV= [[Stirniškio piliakalnis]] 12 km |V= [[Kiūčių piliakalnis]] 42 km |ŠV=[[Bakšėnų piliakalnis]] 9 km <br /> [[Likalaukių piliakalnis]] 11 km }} == Nuotraukos == <center> <gallery> Vaizdas:Aukstupenu piliakalnio aikstele nuo siaurines puses.jpg|Aukštupėnų piliakalnio aikštelė nuo šiaurinės pusės Vaizdas:Paminklinins akmuo ant Austupenu piliakalnio.JPG|Paminklinis akmuo ant Aukštupėnų piliakalnio Vaizdas:Ohigpoįšyt5th.jpg|Vaizdas į Kupiškio marias nuo piliakalnio Vaizdas:Autr. Zenonas Baubonis.jpg|Kupiškio piliakalnis Vaizdas:Vaizdas nuo Kupiškio pilikalnio.jpg|Vaizdas nuo Kupiškio piliakalnio Aistuvos Rasų šventės metu Vaizdas:Kupiškio piliakalnis1.jpg|Kupiškio piliakalnis rudenį Vaizdas:Kupiškio piliakalnis2.png|Kupiškio piliakalnis Vaizdas:Kupiškio piliakalnis3.jpg|Kupiškio piliakalnis žiemą Vaizdas:Aukstupenu piliakalnis is pietu puses.jpg|Aukštupėnų piliakalnis iš pietų pusės Vaizdas:Aukstupenu piliakalnio valstybes paminklo zenklas.JPG|Aukštupėnų piliakalnio valstybės paminklo ženklas </gallery> </center> == Išnašos == {{Išnašos}} == Šaltiniai == * Krzywicki L. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906. * Kšivickis L. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928. * Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=248 Aukštupėnų piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305111123/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=248 |date=2016-03-05 }} * [https://www.temainfo.lt/ka-pasakoja-kupiskio-piliakalnio-legenda/ Ką pasakoja Kupiškio piliakalnio legenda?] * [https://www.vaikams.lt/padavimai/kupiskio-piliakalnis.html Kupiškio piliakalnis. Legendos.] * [http://kmintys.lt/2018/06/09/aukstupenu-piliakalnyje-veriasi-seliu-genties-paslaptys/ Piliakalnyje veriasi Sėlių genties paslaptys] * [https://www.youtube.com/watch?v=tDtdl3CKy94 Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis: išankstinės prielaidos ir tyrimų rezultatai] (video) * [https://www.temainfo.lt/baltu-vienybes-diena-kupiskyje/ Baltų vienybės diena Kupiškyje I] * [http://www.museums.lt/old/Zurnalas/2009_04/baltu_vienybes_diena.pdf Baltų vienybės diena Kupiškyje II] * [http://kmintys.lt/2018/06/09/aukstupenu-piliakalnyje-veriasi-seliu-genties-paslaptys/ „Aukštupėnų piliakalnyje veriasi Sėlių genties paslaptys“] * [http://www.atl.lt/2017/106-109.pdf Kupiškio piliakalnis. Andra Simniškytė. Rokas Vengalis] * [http://www.llt.lt/pdf/kupiskis/kupiskis-1_archeo-2015.pdf Lietuvos lokaliniai tyrimai. Kupiškio valsčiaus archeologija] * [http://www.ekgt.lt/media/dokumentai/naujienos/2018/Pustovaitiene1.pdf Kupiškėnai–savito dvasinio paveldo puoselėtojai ir skleidėjai] * [https://opendata.latvijas-pilskalni.lv/Pilskalnu_3D_modelji/Lietuva/Aukstaitija/Aukstupenai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240825174552/https://opendata.latvijas-pilskalni.lv/Pilskalnu_3D_modelji/Lietuva/Aukstaitija/Aukstupenai/ |date=2024-08-25 }} [[Kategorija:Piliakalniai Kupiškio rajone]] qn6q8vryyy0o84cmqniw1cgs52w8rsr 0 168501 7889582 7370228 2026-07-29T23:50:53Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889582 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Kurmaičių piliakalnis 1994 (3).jpg |plotis = 300 |fotoinfo = Piliakalnis iš šiaurės rytų pusės. [[1994]] m. |herb = |žeml = |PL=55|PM=56|PS=20|IL=21|IM=15|IS=52.7 |sav = Kretingos rajonas |sen = [[Kretingos seniūnija]] |aukštis = 9–12 |plotas = 60 x 25 m |priešpilis = 65–80 x 23–30 m |naudotas = [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e. pab.]]<br/>– [[III a.|III]]–[[IV a.]] |žvalgytas = [[1962]], [[1963]], [[1982]], [[1992]] m. |tirtas = [[1979]], [[1980]] |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|5236}} /A447P; AR518/ }} '''Kurmaičių piliakalnis''', vadinamas ''Pilale'' (nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas: unikalus kodas {{kvrmc|5236}}, senas registro kodas A447P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR518) – [[piliakalnis]] pietvakarinėje [[Kretingos rajono savivaldybė]]s teritorijos dalyje, [[Kurmaičiai|Kurmaičių]] kaime ([[Kretingos seniūnija]]), [[Akmena (upė)|Akmenos]] ir [[Pilsupis (Akmena)|Pilsupio]] santakoje, [[Padvarių tvenkinys|Padvarių tvenkinio]] šiaurinėje dalyje, 0,4 km į vakarus nuo kelio Kurmaičiai–[[Tūbausiai]]. Pasiekiamas keliu Kurmaičiai–Tūbausiai (RK2326), atsišakojančiu nuo krašto kelio {{KK218}}. Mokyklos gatve įvažiavus į Kurmaičių gyvenvietę, jos kryžkelėje sukama pagrindiniu keliu į kairę pusę ir Akmenos gatve pavažiavus 815 m, pro kairėje pusėje esančios sodybos kiemą toliau važiuojama lauko keliuku 420 m šiaurės vakarų kryptimi. Pravažiavus melioracijos kanalą (Bendinės upelį), sukama į dešinę ir važiuojama palei kanalą dar 130 m iki medžiais apaugusio piliakalnio. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kurmaiciai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] [[Piliakalnis]] krantinio tipo, įrengtas aukštumos [[kyšulys|kyšulyje]], įsiterpiančiame į [[Akmena (upė)|Akmenos]] ir [[Pilsupis (Akmena)|Pilsupio]] santaką, iš rytų, šiaurės ir vakarų pusių apsuptas [[Padvarių tvenkinys|Padvarių tvenkinio]]. [[šlaitas|Šlaitai]] statūs, nuo slėnio pusės 9–12 m aukščio. Piliakalnio aikštelė beveik [[keturkampis|keturkampė]], apie 60 m ilgio šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi ir 25 m pločio, su 7 m ilgio ir 10 m pločio iškyšuliu šiaurinėje dalyje. Šiaurės vakarinė jos dalis yra 1,5–2 m aukštesnė už likusią. Palei pietvakarinį kraštą yra kiek išlenktas 60 m ilgio, iki 1,6 m aukščio ir 8 m pločio gynybinis pylimas, kuris vakariniu galu remiasi į Akmenos slėnį, o rytinį galą nuo Pilsupio šlaito skiria apie 5 m tarpas. Abipus pylimo vietomis pastebimos buvusių [[gynybinis griovys|gynybinių griovių]] žymės. Į pietvakarius nuo pylimo yra [[priešpilis]] – iš šiaurės vakarų į pietryčius žemėjanti terasa. Jis [[trapecija|trapecijos]] plano, nuo 65 m ilgio šiaurės rytiniame krašte iki 80 m ilgio pietvakariniame krašte bei nuo 23 m pločio šiaurės vakariniame gale iki 30 m pločio pietrytiniame gale. Palei pietvakarinį terasos kraštą išsiskiria iki 15 m pločio ir 0,5–1 m aukščio, šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi pailgas paaukštėjimas – arimo metu nuskleisto priešpilio pylimo liekanos. Į pietus ir pietvakarius nuo šio paaukštėjimo 0,5 ha plote buvusi [[papėdės gyvenvietė]]. Piliakalnio būklė stabili. Jis apaugęs menkaverčiais medžiais ir krūmais. Pylimas apardytas ir nuskleistas ariant, o rytinė 4–5 m pločio jo dalis nukasta, įrengiant įvažiavimą į piliakalnio aikštelę. Gynybiniai grioviai užpilti. Aikštelė anksčiau buvusi ariama. Jos vakarinis ir šiaurinis pakraščiai vietomis nuslinkę, išgriuvę į Akmenos upę. Vakarinis ir pietinis aikštelės pakraščiai, pylimo ir priešpilio vakarinė dalis iškasinėti apkasų. Priešpilio pylimai nuskleisti ariant. Ties jų viduriu įkastas betoninis stovas su archeologijos paminklo [[ženklas|anotaciniu ženklu]]. 460 m į šiaurės vakarus yra [[Pajuodupių kapinynas]], o 500 m į vakarus – [[Kurmaičių II kapinynas]].<gallery> Vaizdas:Kurmaičių piliakalnis 1994 (1).jpg|Piliakalnio [[papėdės gyvenvietė]] ir [[priešpilis]] iš pietų pusės. [[1994]] m. Vaizdas:Kurmaičių piliakalnis 1994 (2).tif|Piliakalnis (dešinėje) su priešpiliu (kairėje) iš rytų pusės. [[1994]] m. Vaizdas:Kurmaičiai200906151.JPG|Piliakalnis iš šiaurės rytų pusės. [[2009]] m. Vaizdas:Kurmaičių piliakalnis 2011.JPG|Piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės (nuo [[Pajuodupių kapinynas|Pajuodupių kapinyno]]). [[2011]] m. </gallery> == Istorija == [[XIX a.]] pab. – [[XX a.]] I pusėje piliakalniu buvo laikomas Akmenos dešiniajame krante, [[Kurmaičių pilkapynas|Kurmaičių pilkapyne]] stūksojęs didžiausias [[pilkapis]], vadinamas Pilale, Pilalių kalnu. Jį [[1899]] m. pirmąkart paminėjo [[Fiodoras Pokrovskis|Fiodoras Pokrovskis]],<ref>[[Fiodoras Pokrovskis|Ѳедоръ Васильевичъ Покровскiй]]. Археологическая карта Ковенской губернiи. – Вильна, 1899. – C. 87</ref> o [[1928]] m. – [[Petras Tarasenka]].<ref>[[Petras Tarasenka]]. Lietuvos archeologijos medžiaga. – Kaunas, 1928. – P. 164</ref> [[1923]]–[[1926]] m. Pilalę nukasė Nikodemas Tamošauskas, ieškojęs padavimuose minimų jos požemiuose užkastų liturginių brangenybių.<ref>[[Vladas Nagevičius]]. Viena archeologijos ekskursija. [[Lietuva (dienraštis)|Lietuva]] – 1926 m. liepos 27 d.</ref> Tikrąjį [[piliakalnis|piliakalnį]] [[1962]] m. [[spalio 11]] d. išaiškino [[Ignas Jablonskis]].<ref>[[Ignas Jablonskis]]. Padėjo vietovardis. – [[Švyturys (Kretinga)|Švyturys]] – 1963 m. balandžio 9 d.<br/> Piliakalniai, red. [[Adolfas Tautavičius]]. – [[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]]. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 91, eil. Nr. 353</ref> [[1972]] m. jis paskelbtas respublikinės reikšmės [[archeologijos paminklas|archeologijos paminklu]] (AR518),<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 136, eil. Nr. 518</ref> [[1992]] m. registruotas nekilnojamųjų [[kultūros vertybių registras|kultūros vertybių]] registre (A447), [[1998]] m. paskelbtas [[kultūros paminklas|kultūros paminklu]] (A447P),<ref>[[Valstybės žinios]] – 1998 m. gegužės 27 d. – Nr. 49-1342</ref> [[2005]] m. pripažintas valstybės saugomu.<ref>[[Valstybės žinios]] – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034</ref> 1944 m. vokiečių kareiviai, rengdami Akmenos kairiajame krante gynybinius įtvirtinimus, piliakalnio aikštelėje, pylime ir priešpilyje iškasė apkasus.<ref>Piliakalnis vad. Pilalė. Kurmaičių km. Kurmaičių apyl. Archeologinio paminklo pasas. Surašė [[Juozas Mickevičius]], 1966 10 15. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 11. – L. 46v<br/>[http://www.kretvb.lt/uploads/docs/kurmaiciu%20istorija%20-%20ateiciai.pdf Rimanta Žilinskienė. Kurmaičių istorija ateičiai. – [[Kretinga]], [[2007]] m.]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Užtvenkus [[1981]] m. Akmenos upę, piliakalnio šlaitai buvo sutvirtinti akmenų grindiniais, tačiau netrukus prasidėjo jų [[erozija]]. Pagal inžinierius hidrotechniko Juozo Lukošiūno parengtą projektą [[Kultūros paveldo departamentas|Paminklotvarkos departamento]] lėšomis [[1993]]–[[1994]] m. šlaitų stabilizavimui buvo supiltas storas drenuojantis žvyringo smėlio sluoksnis, įrengta atraminė akmenų prizmė, žvyro drenažas, priemolio ekranas. Eroduojančio šlaito paviršius sustiprintas žabų tvorelių langeliais, kurie užpilti dirvožemiu su varpučio šaknimis ir apsėti žolių mišiniu. Vokiečių mokslininkai Hansas ir Gertrūda Mortensenai Kurmaičiuose lokalizavo [[Kuršo vyskupija|Kuršo vyskupo]] Henriko [[1253]] m. [[balandžio 5]] d. rašte [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] magistrui dėl užkariautų pietinių [[kuršiai|kuršių]] žemių dalybų minimą Maicinėlės (Maycinele) pilį,<ref>[http://genwiki.genealogy.net/Die_Kuren Die Kuren – GenWiki]</ref> kuri priklausė [[Mėguva|Mėguvos]] žemei. === Padavimai === * Ant piliakalnio stovėjusi [[tvirtovė]], kurioje narsūs kurmaitiškiai gynėsi nuo visokio plauko užpuolikų, norėjusių pavergti šį kraštą.<ref>[[Irena Šeškevičienė]]. Prakaitu ir krauju aplaistytos kuršių tvirtovės. – [[Pajūrio naujienos]] – 2013 m. birželio 25 d.</ref> * Piliakalnį apgaubus rūkui, jame sutemus rinkdavosi ir orgijas keldavo apylinkių [[laumė]]s, [[ragana|raganos]] ir [[velnias|velniai]]. * Pilalės požemiuose slypi užburti [[lobis|lobiai]].<ref>[[Julius Kanarskas]]. Kurmaičių piliakalnis. – [[Švyturys (Kretinga)|Švyturys]] – 2017 m. rugpjūčio 16 d.</ref> == Tyrimai == [[1963]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas]] (ekspedicijos vadovas [[Adolfas Tautavičius]]),<ref>[[Adolfas Tautavičius]]. 1963 m. gegužės 8–28 dienomis vykdytos žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kretingos, Klaipėdos, Šilutės ir Tauragės rajonuose ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1. – B. 167. – L. 9-11</ref> [[1982]] m. –- [[Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba]] (ekspedicijos vadovas [[Romas Olišauskas]]), [[1992]] m. – [[Kultūros paveldo centras|Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras]] (ekspedicijos vadovas [[Vilnius Morkūnas]]),<ref>[[Vilnius Morkūnas]]. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap. 1. – B. 14</ref> [[1993]] m. – [[Julius Kanarskas]].<ref>[[Julius Kanarskas]]. 1993 metais patikrintų kultūros paveldo paminklų būklės aprašymas Kretingos rajone. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – L. 7</ref> [[1979]]–[[1980]] m. tyrinėjo [[Algimantas Merkevičius (1933)|Algimantas Merkevičius]].<ref>[[Algimantas Merkevičius (1933)|Algimantas Merkevičius]]. Kurmaičių km piliakalnio, Kurmaičių apyl., Kretingos raj., 1979 m. tyrinėjimų ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1. – B. 691<br/>[[Algimantas Merkevičius (1933)|Algimantas Merkevičius]]. Kurmaičių km piliakalnio, Kurmaičių apyl., Kretingos raj., 1980 m. tyrinėjimų ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1. – B. 802</ref> Ištirtas 680 m² plotas, padaryti aikštelės ir priešpilio gynybinių pylimų ir griovių pjūviai, rasta [[geležis|geležinė]] [[yla]], pora geležinių [[peilis|peiliukų]] dalių, 4 [[uoliena|akmeniniai]] [[galąstuvas|galąstuvų]] fragmentai, akmeninio [[grūdų trintuvė|trintuvo]] dalis, [[molis|molinė]] liejimo formelės dalis apvalaus skersmens [[antkaklė|antkaklei]] ar [[apyrankė|apyrankei]] lieti, [[gintaras|gintaro]] gabaliukas, surinkta apie 200 [[lipdytinė keramika|lipdytos keramikos]] šukių, iš kurių dauguma [[lygioji keramika|lygiu]], o kitos – [[brūkšniuotoji keramika|brūkšniuotu]] ir smulkiai [[grublėtoji keramika|grublėtu]] paviršiumi.<ref>[[Algimantas Merkevičius (1933)|Algimantas Merkevičius]]. Kurmaičių (Kretingos raj.) piliakalnis. – [[Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje]] 1978 ir 1979 metais. – Vilnius, 1980. – P. 20-22<br/>[[Algimantas Merkevičius (1933)|Algimantas Merkevičius]]. Kurmaičių piliakalnio tyrinėjimai. – [[Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje]] 1980 ir 1981 metais. – Vilnius, 1982. – P. 27-28<br/>[[Algimantas Merkevičius (1933)|Альгимантас Мяркявичюс]]. Раскопки городищя Курмайчяй. – Археологические открытия 1979 года. – Москва, 1980. – C. 380-381</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. Piliakalnio aikštelėje rastas 0,2–1 m storio [[kultūrinis sluoksnis]], kuris storesnis žemesnėje aikštelės pusėje. Šioje aikštelės dalyje ištirtos [[statinys|statinio]] liekanos. Jį sudarė stambių akmenų pusratis, kurio plotis 2–3,5 m, o tarpas tarp pusračio galų – 18 m. Pusračio vidinėje pusėje stovėjo viena eilė medinių stulpų, įkastų kas 2–3 m. Centre buvo smulkiais akmenimis išgrįstas keturkampis, 3 x 2,6 m dydžio grindinis, aplinkui kurį įrengtos 4 apskritos, 2 m skersmens ir 1 m gylio duobės, išsidėsčiusios 2–3 m atstumu tarp pusračio ir keturkampio grindinio. Duobės užpildytos tamsia [[pelenai|peleninga]] ir anglinga žeme su perdegusiais ir suskilusiais akmenimis. Jose surinkta nemažai keramikos šukių. Aikštelės pylimas supiltas per vieną kartą, buvo 5 m pločio ir iki 1,6 m aukščio. Jo pagrindą sudarė 1 m aukščio akmenų ir molio sluoksnis, kurio kraštai sutvirtinti iš stambių akmenų sukrautomis 60–80 cm pločio ir 1 m aukščio statmenomis sienelėmis. Pylimo viduje buvę sumesti smulkesni akmenys ir supilta žemė. Abipus pylimo buvo iškasta po [[gynybinis griovys|gynybinį griovį]], kurių plotis buvęs nuo 2,5 m iki 4 m, o gylis – nuo 60 cm iki 1,7 m. Tokios formos statinys Vakarų Lietuvos piliakalniuose aptiktas pirmą kartą. Remiantis analogijomis, aptiktomis tyrinėjant kitus piliakalnius, manoma, kad Kurmaičių piliakalnio aikštelės pietrytinėje dalyje veikusi pagoniška šventykla – [[alka (religijotyra)|alkas]].<ref>[[Vytautas Daugudis]]. Senoji medinė statyba Lietuvoje. – Vilnius, 1982. – P. 37<br/>[[Vytautas Daugudis]]. Pagoniškųjų šventyklų Lietuvoje klausimu. – Ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūra. – Vilnius, 1992. – P. 65<br/>[[Vytautas Daugudis]]. Die Eisenzeitlichen Kultstätten in Litauen. – Archaeologia Baltica. – Vilnius, 1995. – P. 136<br/>[[Vykintas Vaitkevičius]]. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. – Vilnius, 1998. – P. 81-82<br/>[[Gintautas Zabiela]]. Tariamos kulto vietos keliuose tyrinėtuose Lietuvos piliakalniuose. – Nuo kulto iki simbolio. – Vilnius, 2002. – P. 93-94</ref> Priešpilio terasoje kultūrinio sluoksnio nerasta. Priešpilį saugojo trys 5 m pločio pylimai, atskirti vienas nuo kito grioviais.<ref>Lietuvos piliakalniai. Atlasas. Sudarė [[Zenonas Baubonis]], [[Gintautas Zabiela]]. – Vilnius, 2005. – T. 1. – P. 452-453</ref> Piliakalnis įrengtas [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio]] prieš Kr. pabaigoje, naudotas iki [[III a.|III]]–[[IV a.]]<ref>{{VLE|XI|308|[[ Algimantas Merkevičius (1933)|Algimantas Merkevičius]]|Kurmaičių piliakalnis}}</ref> {{ltunavigacija|3 |C=Kurmaičių piliakalnis |Š= [[Įpilties piliakalniai]] 21 km |ŠR= [[Imbarės piliakalnis]] 21 km |R= [[Dauginčių piliakalnis]] 17 km <br /> [[Martynaičių piliakalnis]] 15 km <br /> [[Kartenos piliakalnis]] 14 km |PR= [[Kačaičių piliakalnis]] 15 km |P= [[Andulių piliakalnis]] 9 km <br /> [[Valėnų piliakalnis]] 10 km |PV= [[Eketės piliakalnis]] 11 km |V= [[Rūdaičių piliakalnis]] 5 km |ŠV= [[Nagarbos piliakalnis]] 3,8 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{cite kvr|mc=5236|title=Kurmaičių piliakalnis, vad. Pilale|accessdate=2017-08-15}} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=236 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305050352/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=236 |date=2016-03-05 }} * [http://www.atl.lt/1978-1979/20-22.pdf Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais] * [http://www.atl.lt/1980-1981/27-28.pdf Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais] * [http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/kultura/kulturos_paveldas/archeologinis_paveldas/piliakalniai/kurmaiciu_piliakalnis/ Kretingos krašto enciklopedija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170816012954/http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/kultura/kulturos_paveldas/archeologinis_paveldas/piliakalniai/kurmaiciu_piliakalnis/ |date=2017-08-16 }} * [http://www.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=9701 Prakaitu ir krauju aplaistytos kuršių piliavietės – Pajūrio naujienos – 2013 m. birželio 25 d.] * [http://www.europeana.eu/portal/lt/record/2058604/1614.html Kurmaičių piliakalnis iš oro (šiaurės pusės) – Europeana] * [http://www.kretingosmuziejus.lt/sites/default/files/media/doc/2017/20170816_svyturys_kurmaiciu_piliakalnis_p_4-5.pdf Švyturys – 2017 m. rugpjūčio 16 d.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170816151832/http://www.kretingosmuziejus.lt/sites/default/files/media/doc/2017/20170816_svyturys_kurmaiciu_piliakalnis_p_4-5.pdf |date=2017-08-16 }} * [http://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/kurmaiciu-piliakalnis Kurmaičių piliakalnis – Kretingos muziejus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170816151819/http://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/kurmaiciu-piliakalnis |date=2017-08-16 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Kurmaiciai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] {{SavStr}} [[Kategorija:Piliakalniai Kretingos rajone]] oasfzy57l9dm1d9b8x5w8ywiqx16enn 0 168532 7889583 7370229 2026-07-29T23:52:41Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889583 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=54|PM=22|PS=19|IL=25|IM=33|IS=49.4 |sav = Šalčininkų rajonas |sen = [[Akmenynės seniūnija]] |aukštis = 8-9 |plotas = 60X40 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = 1955, 1968 |tirtas = 1983 |altitudė = |registro Nr. = AR138 / 24119, 1926, 24120 /A1034KP }} '''Kurmelionių piliakalnis su gyvenviete''' (arba '''''Pilalė''''') – [[piliakalnis]] ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24120) [[Šalčininkų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į pietvakarius nuo [[Kurmelionys|Kurmelionių]] ([[Akmenynės seniūnija]]) kaimo. Piliakalnis pasiekiamas iš kelio [[Turgeliai]]–Kurmelionys, už kaimo pavažiavus [[Baltarusija|Baltarusijos]] sienos link ir iškart pasukus į dešinę pietvakariuosna link [[Negirbėnai|Negirbėnų]], pavažiavus 300 m yra 50 m į kairę pietuose, miške.<ref>{{Cite web | title = Lietuvos piliakalniai - Kumelionys | work = piliakalniai.lt | accessdate = 2016-06-01 | url = http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=505 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160305051647/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=505 | archivedate = 2016-03-05 | url-status=live }}</ref> == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kurmelionys.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas daubų juosiamoje kalvoje. Piliakalnio šlaitai statūs, 8–9 m aukščio, viršutinė dalis, 4–5 m žemiau aikštelės, padaryta statesnė, žemiau jos tęsiasi 4–6 m pločio terasa. Piliakalnio aikštelė ovali, 60X40 m dydžio, viduryje šiek tiek iškila. Jos vakariniame ir rytiniame pakraščiuose yra 5–6 m pločio ir 1 m gylio griovys, šiauriniame ir pietiniame kraštuose – 2–4 m pločio ir 0,3-0,5 m gylio griovys, už kurio išliko 0,5-1,5 m aukščio ir 5–8 m pločio pylimas. Pietvakariniame aikštelės kampe yra įvažiavimo žymių. Aikštelėje išliko iki 0,9 m storio kultūrinio sluoksnis su lipdyta lygiu ir brūkšniuotu paviršiumi [[keramika]], šlaku, gyvulių kaulais ir tinku. Piliakalnio pietrytinėje ir šiaurės – šiaurės vakarų papėdėje yra senovinė gyvenvietė, vakaruose – 20 m pločio ir 1 m gylio griovys. Iš rytų piliakalnį saugojo [[pelkė]]s. == Tyrimai == [[1955]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]], [[1968]] m. – Mokslinė metodinė taryba. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 31 (31)</ref> Piliakalnio archeologinius tyrimus [[1983]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]], vadovė [[Elena Grigalavičienė]]. Aptiktas akmenų grindinys, lipdytos brūkšniuotu paviršiumi keramikos. Piliakalnis datuojamas [[V a.]]-[[XII a.]] Senovinė gyvenvietė tirta [[1955]] m., [[1968]] m. ir [[1979]] m. Rasta lipdytos brūkšniuotu, lygiu ir grublėtu paviršiumi keramikos.<ref>{{VLE|XI|308||Kurmelionių piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Mūrininkų piliakalnis]] 23 km <br /> [[Didžiosios Kuosinės piliakalnis]] 24 km |ŠR= [[Paūdronių piliakalnis]] 7 km |R= |PR= [[Ščepanavičių piliakalnis]] 20 km |P= [[Bėčionių piliakalnis]] 13 km |PV= [[Eišiškių piliakalnis]] 30 km |V= [[Sangėliškių piliakalnis]] 7 km <br /> [[Tetervinų piliakalnis]] 32 km |ŠV= [[Turgelių piliakalnis]] 9 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=505 Kumelionys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305051647/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=505 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Dzukija/Kurmelionys/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Šalčininkų rajone]] f5m0fzxe8cswwt7l19epeh1yl42k83s 0 168586 7889593 7768385 2026-07-30T02:47:06Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889593 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = LaistųPiliakalnis.JPG |plotis = 300px |fotoinfo = Laistų piliakalnis iš vakarų |herb = |žeml = |PL=55|PM=38|PS=45.4|IL=21|IM=13|IS=03.5 |sav = Klaipėdos rajonas |sen = [[Priekulės seniūnija]] |aukštis = 10 |plotas = 42x40 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = [[1 tūkstantmetis]] I pusė-[[XIII a.]] |žvalgytas = 1982, 1984 |tirtas = 1998 |altitudė = |registro Nr. = A398KP / 23767, 23768, 5174 / AR456 }} '''Laistų piliakalnis su gyvenviete''', ''Liliškiai, Piliališkiai, Švedų pylimas, Pilies kalnas'' – [[piliakalnis]] [[Klaipėdos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Laistai|Laistų]] kaimo ([[Priekulės seniūnija]]). Stūkso 600 m į pietryčius nuo [[Žardės piliakalnis|Žardės piliakalnio]]. Šalia piliakanio veikia [[Draugystės geležinkelio stotis]]. Netoliese prateka [[Smeltalė]]. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Laistai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas aukštumos kampe, [[Smeltalė]]s kairiajame krante yra į pietus nuo kaimo. Šlaitai statūs, 10 m aukščio. Aikštelė beveik apskrita, 40–42 m skersmens. Ją iš šiaurės rytų ir vakarų lanku juosia 2,5 m (išorėje 5 m) aukščio ir 12 m pločio pylimas. Aikštelė ir pylimas apardyti apkasų.<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 92 (358)</ref> [[Vaizdas:DraugystėsDispečer z HradištěLaistų.JPG|thumb|left|250px|Vaizdas nuo piliakalnio į [[Draugystės geležinkelio stotis|Draugystės geležinkelio stoties]] pusę]] == Tyrimai == [[1998]] m. piliakalnį tyrė [[Povilas Tebelškis]], pylime aptikti 5 sluoksniai. Į šiaurę ir šiaurės rytus nuo jo yra 0,6 ha dydžio papėdės gyvenvietė, kurią [[1982]] m. ir [[1984]] m. tyrė [[Vladas Žulkus]], iki 0,9 m storio kultūriniame sluoksnyje, kuris datuojamas 1 tūkstantmečio iki m. e. antraja puse – [[XIII a.]], aptikta stulpaviečių, židinių, lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi bei žiestos keramikos, sukamųjų girnų dalis, molinis verpstukas. Gyvenvietės šiaurinė pusė pirmojo tūkstantmečio viduryje buvo įtvirtinta 2 m aukščio ir 9 m pločio pylimu. 300 m į rytus nuo piliakalnio yra [[kapinynas]]. Jį [[1902]]–[[1903]] m. tyrinėjo [[Adalbertas Becenbergeris]], [[1984]] m. žvalgomuosius tyrimus atliko [[Algirdas Varnas]]. 1902–1903 buvo ištirta apie 160 sudegintų ir nedegintų mirusiųjų kapų su įkapėmis. Rasta [[II a.]] – [[III a.]] [[Senovės Roma|Romos]] ir [[IX a.]] – [[X a.]] [[arabai|arabų]] monetų, [[kuršiai|kuršiams]] būdingų ginklų, papuošalų, darbo įrankių. Kapinynas datuojamas [[III a.]]-[[XIII a.]] Dauguma radinių iki [[1945]] m. buvo [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] muziejuje „Prussia“.<ref>{{VLE|XI|440|[[Adolfas Tautavičius]], [[Gintautas Zabiela]]|Laistų piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. {{ltunavigacija|3 |C=Laistų piliakalnis |Š= [[Eketės piliakalnis]] 17 km <br /> [[Jakų piliakalnis]] 7 Km |ŠR= [[Antkalnio piliakalnis]] 18 km <br /> [[Gerduvėnų piliakalnis]] 17 km |R= [[Dovilų piliakalnis]] 7 km <br /> [[Norgėlų piliakalnis]] 24 km |PR=[[Mockaičių piliakalnis]] 21 km <br /> [[Skomantų piliakalnis]] 20 km |P= [[Ventės ragas]] 32 km<br /> [[Sakūtėlių piliakalnis]] 20 km |PV= |V= |ŠV= [[Žardės piliakalnis]] 0,9 km <br /> [[Purmalių piliakalnis]] 14 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [[Hansas Kromė|Crome H.]] Karte und Verzeichnis der vor – und frühgeschichtlichen Wehranlagen in Ostpreußen // Altpreußen. Juni. 1937. Heft 3, p.&nbsp;125 (Nr. 25) * Hollack E. Erläuterungen zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreußen. Glogau, Berlin, 1908. p.&nbsp;89-90. * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.&nbsp;132 * Tebelškis P. Piliakalnių tyrinėjimai Klaipėdos r. 1998 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p.&nbsp;127–131. * Žulkus V. Laistų gyvenvietės žvalgomieji kasinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984. p.&nbsp;41–43. == Nuorodos == * [http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm Lietuvos piliakalnių atlasas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090418173252/http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm |date=2009-04-18 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=219 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306043605/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=219 |date=2016-03-06 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Mazoji_Lietuva/Laistai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Klaipėdos rajone]] [[Kategorija:Prūsijos piliakalniai]] {{Commonscat|Laistų piliakalnis}} o2529jwwpe2s8a7877u09bf19njfukm 0 168598 7889594 7768580 2026-07-30T02:55:17Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889594 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Laiviai_mound_1991.JPG |plotis = 300 |fotoinfo = Piliakalnis iš pietų - pietvakarių pusės. [[1999]] m. |herb = |žeml = |PL=56|PM=04|PS=47|IL=21|IM=36|IS=00.3 |sav = Kretingos rajonas |sen = Imbarės seniūnija |aukštis = 8 |plotas = 50 x 45 m |priešpilis = |naudotas = [[1 tūkstantmetis|I tūkstantmetis]] – [[XIII a.]] |žvalgytas = [[1948]], [[1959]], [[1982]], [[1992]], [[1999]], [[2009]], [[2010]], [[2013]], [[2017]] m |tirtas = |altitudė = |vikiteka = Category:Laiviai |registro Nr. = {{kvrmc|5212}} }} '''Laivių piliakalnis''', vadinamas ''Pilale'' – [[piliakalnis]] šiaurės rytinėje [[Kretingos rajono savivaldybė]]s teritorijos dalyje, [[Laiviai|Laivių]] kaime ([[Imbarės seniūnija]]), [[Salantas|Salanto]] ir [[Bubinas|Bubino]] santakoje. Pasiekiamas keliu Salantai–Plateliai, Laivių kaimo pradžioje pasukus kairėn, į Piliakalnio gatvę. Ja pravažiavus 710 m, sukama į kairę ir toliau lauko keliuku važiuojama šiaurės kryptimi 600 m palei Bubino upelį. Piliakalnis yra lauko kyšulio kampe, apaugęs medžiais. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Laiviai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Įrengtas į upių santaką įsiterpiančiame aukštumos kyšulyje. Šlaitai statūs, 8 m aukščio. Aikštelė [[trikampis|trikampė]], 50 m ilgio šiaurės rytų - pietvakarių kryptimi ir 45 m pločio pietvakariniame krašte. Palei aikštelės pietvakarinį kraštą supiltas 49 m ilgio ir 10 m pločio puslankio formos pylimas,<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius: Mintis. – 1975. – T. 2. – P. 92, eil. Nr. 359</ref> kurio aukštis nuo aikštelės pusės 0,7–1,0 m, o išorėje – 1,5–2,0 metro. Priešais pylimą aukštumos pusėje pastebimos [[gynybinis griovys|gynybinio griovio]] liekanos. Į pietus - pietvakarius nuo pylimo pastebėta [[papėdės gyvenvietė]]s [[kultūrinis sluoksnis|kultūrinio sluoksnio]] pėdsakų. Piliakalnis apaugęs lapuočių medžių mišku. Šiaurės rytinis šlaitas paplautas Salanto ir Bubino santakos, eroduoja. Aikštelės šiaurės rytinėje dalyje išlikusios lobių ieškotojų iškastos duobės. Gynybinis pylimas užslinkęs. Anotacinio ženklo nėra. Archeologinį ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdį turintis kultūros paveldo objektas. Saugomos teritorijos plotas 1,2007 ha. Apie 70 m į pietryčius nuo piliakalnio yra [[Laivių Laumės kūlis|Laivių akmuo]], vadinamas Laumės kūliu, o apie 350 m į pietryčius, priešingame [[Bubinas|Bubino]] krante – [[Laivių kapinynas]]. == Istorija == Piliakalnį vietos gyventojai vadinama Pilale. Pasakoja, kad senovėje pro piliakalnį tekantis [[Salantas]] buvęs didelė ir vandeninga [[upė]], kuria plaukiojo karo ir prekybos laivai, prisišvartuodavę netoli piliakalnio, prie aukšto [[ąžuolas|ąžuolo]] su ilga, virš upės slėnio pakibusia šaka, naudojama kroviniams iš laivų iškrauti ir pakrauti. Esą, laivų sustojimo vietą imta vadinti Laiviais, o vėliau šis vardas prigijo visam kaimui.<ref>Piliakalnis, Laivių km., Imbarės apyl. – Archeologinio paminklo pasas. Surašė [[Juozas Mickevičius|J. Mickevičius]]. – 1959. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 6. – L. 2a<br />[[Julius Kanarskas]]. Iš Laivių praeities. – [[Švyturys (Kretinga)|Švyturys]] – 1992 m. vasario 1 d.</ref> Kiti padavimai pasakoja apie piliakalnyje nugrimzdusį dvarą ir užkastus lobius, link kurių vedę požeminiai urvai.<ref>[[ Julius Kanarskas]]. Laivių piliakalnis – pamirštas kaimo priešistorės liudininkas. – [[Švyturys (Kretinga)|Švyturys]] – 2017 m. balandžio 22. – P. 1, 5, 7</ref> Matyt šie pasakojimai atvedė į piliakalnį lengvatikius lobių ieškotojus, po kurių apsilankymo aikštelėje liko keletas didelių duobių. [[1972]] m. piliakalnis įrašytas į respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą (AR494),<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 135</ref> [[1992]] m. registruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų [[kultūros vertybių registras|kultūros vertybių registre]],<ref>Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1993</ref> [[1997]] m. įrašytas į registro archeologinių vietų sąrašą (kodas A441),<ref>Valstybės žinios – 1998. – Nr. 14. – P. 10,</ref> [[1998]] m. paskelbtas Lietuvos Respublikos kultūros paminklu (kodas A441P),<ref>Valstybės žinios – 1998. – Nr. 49. – P. 55</ref> [[2005]] m. pripažintas valstybės saugomu paminklu.<ref>Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymas Nr. ĮV-190</ref> === Tyrimai === {{commonscat|Laiviai}} Piliakalnį kaip kultūros paveldo objektą išaiškino inžinierius [[Ignas Jablonskis]]. [[1948]] m. žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas]] (tyrimų vadovas [[Pranas Kulikauskas]]),<ref>[[Pranas Kulikauskas]]. 1948 m. Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Lietuvos istorijos instituto archeologinės ekspedicijos, įvykusios nuo 1948 m. liepos mėn. 20 d. iki rugpjūčio mėn. 26 d. dienoraštis (Kretingos aps., Telšių aps.). – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – B. 31. – L. 42</ref> [[1959]] m. – [[Juozas Mickevičius]] ([[Kretingos muziejus|Kretingos kraštotyros muziejus]]),<ref>Kretingos rajono Imbarės apylinkės ir Salantų miesto archeologijos paminklai. 1959–1960 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 6. – L. 1-8</ref> [[1982]] m. – [[Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba]] (tyrimų vadovas [[Romas Olišauskas]]),<ref>Tyrimų medžiaga saugoma Kultūros paveldo centre.</ref>, [[1992]] m. – [[Kultūros paveldo centras|Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras]] (tyrimų vadovas [[Vilnius Morkūnas]]),<ref>[[Vilnius Morkūnas]]. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap.1. – B. 14</ref> [[1999]], [[2009]], [[2010]] ir [[2017]] m. – [[Julius Kanarskas]] ([[Salantų regioninis parkas]]; [[Kretingos muziejus]]), [[2013]] m. – [[Arūnas Strazdas]], [[Jonas Balčiūnas (1951)|Jonas Balčiūnas]] ir [[Algirdas Skrupskelis]] ([[Kultūros paveldo centras]]). [[1974]]–[[1976]] m. kartografavo [[Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas]], [[1982]] m. – [[Visasąjunginis žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų institutas]],<ref>[[Bronius Dakanis]]. Archeologijos paminklų kartografavimas Lietuvos TSR. – 1967–1987 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimai. – Vilnius, 1987</ref> [[1992]] m. – [[Valstybinis žemėtvarkos institutas]], [[2013]] m. – [[Kultūros paveldo centras]]. Datuojamas [[1 tūkstantmetis|I tūkstantmečiu]]. – [[XIII a.]]<ref>{{VLE|XI|462|[[Gintautas Zabiela]]|Laivių piliakalnis}}</ref> <gallery> Vaizdas:Laiviai_mound_2010.JPG|Piliakalnis iš pietų pusės. 2010 m. Vaizdas:Laiviai_mound_2010_1.JPG|Eroduojantis piliakalnio šlaitas ir papėdė. 2010 m. Vaizdas:Laiviai_mound_2010_2.JPG|Bubino upelio plaunamas piliakalnio šlaitas. 2010 m. Vaizdas:Laivių piliakalnis 2017.JPG|Piliakalnis iš pietų - pietvakarių pusės. 2017 m. Vaizdas: Laivių piliakalnio pylimas 2017.JPG|Piliakalnio pylimas iš pietryčių pusės. 2017 m. </gallery> {{ltunavigacija|3 |C= Laivių piliakalnis |Š= [[Apuolės piliakalnis]] 22 km <br /> [[Mosėdžio piliakalnis]] 11 km |ŠR= [[Mikytų piliakalnis]] 16 km |R= [[Užpelkių piliakalnis]] 10 km |PR= [[Gintališkės piliakalnis]] 7,5 km |P= [[Kartenos piliakalnis]] 20 km |PV= [[Imbarės piliakalnis]] 6 km |V= [[Įpilties piliakalnis]] 23 km |ŠV= [[Kalvių piliakalnis]] 35 km <br /> [[Daukšių piliakalnis]] 15 km }} == Literatūra == * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Sudarė [[Zenonas Baubonis]], [[Gintautas Zabiela]]. – Vilnius, 2005. – T. 1. – P. 454-455 == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{cite kvr|mc=5212|title=Laivių, Erlėnų piliakalnis, vad. Pilale|accessdate=2017-12-29}} * [http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Laivių_km.&valsc=Salantų_vals.&byla=20&id=2895 Laivių piliakalnio planas. – Valstybės archeologijos komisijos medžiaga] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305035321/http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Laivi%C5%B3_km.&valsc=Salant%C5%B3_vals.&byla=20&id=2895 |date=2016-03-05 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=237 Laiviai. – Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170326215452/http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=237 |date=2017-03-26 }} * [http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/kultura/kulturos_paveldas/archeologinis_paveldas/piliakalniai/laiviu_erlenu_piliakalnis/ Laivių (Erlėnų) piliakalnis. – Kretingos krašto enciklopedija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170419100651/http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/kultura/kulturos_paveldas/archeologinis_paveldas/piliakalniai/laiviu_erlenu_piliakalnis/ |date=2017-04-19 }} * [http://www.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=10326 Protėviai piliakalnį pasiekdavę laikais. – Pajūrio naujienos] * [http://www.svyturiolaikrastis.lt/istorija1/item/298-laiviu-piliakalnis-pamirstas-kaimo-priesistores-liudininkas Laivių piliakalnis – pamirštas kaimo priešistorės liudininkas. – Švyturio laikraštis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171229172152/http://www.svyturiolaikrastis.lt/istorija1/item/298-laiviu-piliakalnis-pamirstas-kaimo-priesistores-liudininkas |date=2017-12-29 }} * [http://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/laiviu-piliakalnis-pamirstas-kaimo-priesistores-liudininkas Laivių piliakalnis – pamirštas kaimo priešistorės liudininkas. – Kretingos muziejus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171229172034/http://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/laiviu-piliakalnis-pamirstas-kaimo-priesistores-liudininkas |date=2017-12-29 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Laiviai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Kretingos rajone]] [[Kategorija:Salantų regioninio parko paveldas]] 27xedkal2i8legjw1l515md82phydq5 0 168609 7889620 7683655 2026-07-30T04:34:02Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889620 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Lavariskiu piliakalnis is pietvakariu.jpg |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=54|PM=34|PS=57|IL=24|IM=29|IS=03 |sav = Trakų rajonas |sen = [[Aukštadvario seniūnija]] |aukštis = 7-13 |plotas = 8-10 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmečio I p.-[[XIV a.]] |žvalgytas = 1955 |tirtas = 1955 |altitudė = |registro Nr. = AR1218/24142, 24143, 3495/A1139KP }} '''Lavariškių su gyvenviete ir pilkapynas''' – [[piliakalnis]] ir [[pilkapis|pilkapynas]] [[Trakų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Lavariškės|Lavariškių]] kaime, [[Aukštadvario seniūnija]]. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Lavariskes.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis - nupjauto kūgio pavidalo kalva, kurią juosia daubos. Jo šlaitai statūs, 7–13 m aukščio. Aikštelė beveik apskrita, 8–10 m skersmens. Ją juosia iki 1,5–3 m aukščio ir 13 m pločio pylimas. Į rytus nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė, tirta [[1998]]-[[1999]] m. Joje rasta molinių verpstukų, lipdytos brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi keramikos. Apie 0,7&nbsp;km į pietus nuo piliakalnio yra pilkapynas. Išliko 17 pilkapių (iki [[1955]] m. buvo 20), dauguma jų apardyti. Jų sampilai 6–10 m skersmens, iki 0,7 m aukščio, pagrindus juosė akmenų vainikai arba grioviai. == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1955]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]], piliakalnį tyrė [[Adolfas Tautavičius]], pilkapyną - [[Ona Kuncienė]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 94 (Nr. 369)</ref> Piliakalnyje buvo ištirtas 60 m² aikštelės plotas ir padalytas pylimo pjūvis (4 x 18 m dydžio). Nustatyta, kad ankstyvoji aikštelė buvo 10x12 m dydžio, ją juosė 1,8 m aukščio ir 6 m pločio pylimas, datuojamas pirmojo tūkstantmečio viduriu, kuris vėliau supiltas iki 9 m pločio (platėjo į aikštelę) ir iki 2,5 m aukščio. Aikštelė išgrįsta akmenimis. Trečią kartą pylimas piltas antrojo tūkstantmečio pradžioje. Rasta [[geležis|geležinis]] siauraašmenis ir plačiaašmenis pentinis [[kirvis|kirviai]], 2 [[pjautuvas|pjautuvai]], lipdytos grublėtu paviršiumi ir žiestos [[keramika|keramikos]]. Piliakalnis naudotas nuo pirmojo tūkstantmečio vidurio iki [[XIII a.]]-[[XIV a.]] [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 34000 m². Išmatavimai: 340 m ilgio rytų – vakarų kryptimi ir iki 150 m pločio. Pilkapyne buvo ištirti 3 pilkapiai, supilti iš [[smėlis|smėlio]] ir akmenų. Rasta pirmojo tūkstantmečio antrosios pusės sudegintų mirusiųjų kapų liekanų. Pilkapiai priskiriami akmeninių pilkapių grupei.<ref>{{VLE|XI|629|[[Adolfas Tautavičius]]|Lavariškių piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. == Galerija == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Lavariškių piliakalnis 2025.jpg|Lavariškių piliakalnis 2025 m. Vaizdas:Vaizdas nuo Lavariškių piliakalnio į A16 pusę.jpg|Vaizdas nuo Lavariškių piliakalnio į  [[Magistralinis kelias A16 (Lietuva)|A16 kelio]] pusę 2025 m. Vaizdas:Lavariškių piliakalnio informacinis stendas.jpg|Lavariškių piliakalnio informacinis stendas Vaizdas:Lavariskiu piliakalnis is toliau.jpg|Lavariškių piliakalnis iš pietvakarių, nuo kaimo keliuko. Vaizdas:Lavariskiu piliakalnis is arciau.jpg|Keliasdešimt metrų iki Lavariškių piliakalnio iš pietvakarių pusės. Vaizdas:Nuo Lavariskiu piliakalnio i rytus.jpg|Vaizdas į rytus nuo Lavariškių piliakalnio. Vaizdas:Nuo Lavariskiu piliakalnio i pietus.jpg|Panorama nuo Lavariškių piliakalnio į pietus. </gallery> {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Beižionių piliakalnis]] 11 km <br /> [[Pamiškės piliakalnis]] 6 km |ŠR= [[Bagdononių piliakalnis]] 14 km |R= [[Naujasodžio piliakalnis (Trakai)]] 4,5 km |PR= [[Žuklijų I piliakalnis]] 14 km |P= [[Mirgelių piliakalnis]] 8 km |PV= [[Pivašiūnų piliakalnis]] 15 km |V= [[Stakliškių II piliakalnis]] 8 km <br /> [[Lepelionių piliakalnis]] 7 km |ŠV= [[Pieštuvėnų piliakalnis]] 11 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.58. P.71-80. * [[Vlodzimežas Antonievičius|W. Antoniewicz]]. Czasy przedhistoryczne i wrzesnodziejowe ziemi Wilenskiej // Wilno I Ziemia Wilenska. Wilno, 1930. T.I. (piliakalnio nuotrauka). * [[Vytautas Daugudis]]. Aukštadvario apylinkių proistorė // Aukštadvaris. Vilnius, 2002. p. 121-122. * [[Pranas Kulikauskas]], [[Regina Volkaitė-Kulikauskienė]], [[Adolfas Tautavičius]]. Lietuvos archeologijos bruožai. Vilnius. 1961, p. 274-276. * [[Pranas Kulikauskas]]. 1965. Badania archeologiczne na Litwie w latach 1955–1961 // Acta Baltico–Slavica. Białystok. T. II, p. 234. * [[Fiodoras Pokrovskis|Покровский Ф. В.]] Археологическая карта Виленской губернии. Вильна, 1893, c. 125. * W. Sokolowski. Do poszukiwaniu o pilkalniach // Wisla. Warszawa, T.IV. P.453-454. * [[Jonas Stankus]]. Lavariškių senovės gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 110–112. * [[Regina Volkaitė-Kulikauskienė]]. Miniatiūrinių piliakalnių Lietuvoje klausimu // Iš lietuvių kultūros istorijos. V.,1959. T.2. P.130-131. * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 150-151. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=630 Lavariškių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305111228/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=630 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Dzukija/Lavariskes/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Lietuvos pilkapiai]] [[Kategorija:Piliakalniai Trakų rajone]] h4mgqn934qdmweph4n65mmitw4e8jrt 0 168618 7889622 7370243 2026-07-30T04:37:41Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889622 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Lavoriskiu pil.jpg |plotis = 270px |fotoinfo = Lavoriškių piliakalnio vaizdas iš pietvakarių |herb = |žeml = |PL=54|PM=42|PS=30|IL=25|IM=38|IS=20 |sav = Vilniaus rajonas |sen = [[Lavoriškių seniūnija]] |aukštis = 5-6 |plotas = 100x40 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmečio I p. - [[XVII a.]] |žvalgytas = 1965, 1978 |tirtas = }} '''Lavoriškių piliakalnis''' – [[piliakalnis]] [[Vilniaus rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Lavoriškės|Lavoriškių]] pietvakarinėje dalyje, [[Vilnia|Vilnios]] dešiniajame krante, greta jos santakos su bevardžiu upeliu. == Piliakalnis == Išliko piliakalnio pietrytinio šlaito dalis ir papėdės gyvenvietė. Piliakalnio šiaurės rytinė dalis buvo sunaikinta [[1904]]–[[1905]] m. statant bažnyčią, kita dalis – [[1934]]–[[1936]] m., kasant [[žvyras|žvyrą]]. Pietrytinis šlaitas iki 4 m aukščio, 37 m pločio. Į šiaurę nuo piliakalnio, Vilnios dešiniajame ir kairiajame krantuose buvusi papėdės gyvenvietė apima apie 1 ha plotą. == Tyrimai == [[Vaizdas:Lavoriskes.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|3D modelis]] Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1965]] m. ir [[1978]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]], tyrimų vadovai [[Vytautas Daugudis]] ir [[Jonas Stankus]]. Vilnios dešiniajame krante aptikta 0,3-0,8 m storio [[III a.]] – [[VII a.]] kultūrinis sluoksnis, kuriame buvo pastatų liekanų, židinių, lipdytos lygiu, grublėtu ir brūkšniuotu paviršiumi [[keramika|keramikos]], geležies lydymo krosnelių liekanų, šlako. Vilnios kairiajame krante rasta [[XVI a.]] – [[XVII a.]] geležies lydymo žymių, šlako, žiestos keramikos. Manoma, kad piliakalnis naudotas nuo pirmojo tūkstantmečio iki m.e. pabaigos iki pirmojo tūkstantmečio vidurio, iš pradžių papėdės gyvenvietė įsikūrė Vilnios dešiniajame krante, vėliau – kairiajame krante.<ref>{{VLE|XI|632||Lavoriškių piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. {{ltunavigacija|3 |C=Lavoriškių piliakalnis |Š= [[Sužionių piliakalnis]] 34 km |ŠR= |R= |PR= |P= [[Leoniškių piliakalnis]] 10 km <br /> [[Didžiosios Kuosinės piliakalnis]] 14 km |PV= [[Papiškių piliakalnis]] 22 km |V= [[Gedimino pilis]] 24 km |ŠV= }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=760 Lavoriškių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305173536/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=760 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Dzukija/Lavoriskes/ Įrašas Hillforts.eu atvirųjų duomenų talpykloje] [[Kategorija:Piliakalniai Vilniaus rajone]] r2csbyiku05d52h7u1z38z4yqamrtq9 0 168624 7889634 7768435 2026-07-30T05:17:58Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889634 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=50|PS=52.9|IL=21|IM=50|IS=39.1 |sav = Plungės rajonas |sen = [[Stalgėnų seniūnija]] |aukštis = 20-25 |plotas = 24x20 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmečio I p. - XIII a. |žvalgytas = 1963 |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = A801KP / 23969, 23970, 5485 / AR799 }} '''Lekemės piliakalnis su gyvenviete''', ''Lapinskio kapas, Lapinsko kalnas'' – [[piliakalnis]] [[Plungės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Lekemė]]s kaimo ([[Stalgėnų seniūnija]]), [[Minija|Minijos]] dešiniajame krante. Pasiekiamas iš plento (164) [[Plungė]] – [[Rietavas]] miške pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi link Lekemės, už Lekemės pavažiavus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi 700 m iki miško kampo kelio dešinėje, ties juo pasukus į kairę pietvakarių kryptimi, pavažiavus 400 m, už medžiais apaugusios griovos pasukus į kairę pietvakarių kryptimi, už 100 m yra priekyje. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Lekeme.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|3D modelis]] Piliakalnis yra krantinio tipo, įrengtas aukštumos kyšulyje. Jį iš vakarų ir šiaurės pusių supa šaltiniuota dauba, iš rytų puslankiu juosia griovys, pietinėje pusėje – Minija. Piliakalnio šlaitai statūs, 20–25 m aukščio, pietvakarinėje ir šiaurės rytų pusėje šlaitai paplauti vandens. Aikštelė trikampė, 24 m ilgio ir 20 m pločio, jos pietrytiniame gale supiltas 3,5 m aukščio ir 19 m pločio pylimas, už kurio yra 35 m ilgio, 9 m pločio ir 1 m gylio griovys. Vakariniame šlaite, 16 m žemiau aikštelės, yra 38x30 m dydžio terasa 5 m žemesniu vakariniu galu.<ref>[[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]], Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 95 (Nr. 373)</ref> Piliakalnio pietryčių – šiaurės vakarų šlaitai nuplauti, aikštelė buvusi ilgesnė. Pylime palaidotas [[1942]] m. miręs Juozas Lapinskas. Piliakalnis apaugęs lapuočiais. Į rytus nuo piliakalnio yra papėdės [[gyvenvietė]], užimanti apie 0,2 ha. == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1963]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]]. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – [[XIII a.]] == Istorija == Manoma, kad piliakalnyje stovėjo [[1253]] m. [[balandžio 5]] d. [[LO|Livonijos ordino]] ir [[Kuršo vyskupas|Kuršo vyskupo]] Heinricho rašte dėl pietinių [[kuršiai|kuršių]] žemių dalybų minima kuršių pilis '''Lekemė'''.<ref>{{VLE|XI|702|[[Gintautas Zabiela]]|Lekemės piliakalnis}}</ref> {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Surblių piliakalnis]] 13 km <br /> [[Plungės piliakalnis]] 6 km |ŠR= [[Džiuginėnų piliakalnis]] 18 km <br /> [[Stanelių piliakalnis]] 12 km |R= [[Paplienijos piliakalnis]] 21 km |PR= [[Lopaičių piliakalnis]] 24 km |P= [[Stalgėnų piliakalnis]] 3 km <br /> [[Skroblio piliakalnis]] 8 km |PV= [[Pauškių piliakalnis]] 10 km <br /> [[Žvaginių piliakalnis]] 17 km |V= [[Kačaičių piliakalnis]] 27 km <br /> [[Mišučių piliakalnis]] 28 km |ŠV= [[Varkalių piliakalnis]] 7 km <br /> [[Gandingos piliakalnis]] 6,5 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.&nbsp;158. * Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas F.1. Ap.1. B.98. P.168-174. * [[Eleonora Ravickienė]]. Lekemės piliakalnis // Kibirkštis (Plungė). [[Sausio 9]] d. * Eleonora Ravickienė. Šimtmečių takais. Klaipėda, 1997. P.30. == Nuorodos == * [http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm Lietuvos piliakalnių atlasas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090418173252/http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm |date=2009-04-18 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=364 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305112737/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=364 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Lekeme/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Plungės rajone]] jna84omc1cxk78ty2m0h0645t7xks0b 0 168803 7889513 7370206 2026-07-29T17:22:36Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889513 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=11|PS=44|IL=22|IM=1|IS=42 |sav = Pagėgių savivaldybė |sen = [[Pagėgių seniūnija]] |aukštis = 18 |plotas = 47x16 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmetis - XIII a. |žvalgytas = 1987 |tirtas = 1996-1998 }} '''Kreivėnų piliakalnis''', dar vadinamas '''Kulmenų piliakalniu''', Pilies kalnu ir Vilkės piliakalniu – [[piliakalnis]] (A485K P) [[Pagėgių savivaldybė]]s teritorijoje, [[Pagėgių seniūnija|Pagėgių seniūnijoije]], apie 1 km į šiaurės rytus nuo [[Kulmenai|Kulmenų]] kaimo branduolio, [[Vilka|Vilkos]] kairiajame krante. 1,1 km į pietus nuo piliakalnio yra kapinynas (A484 P), apardytas ariant. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kreivenai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnio šlaitai statūs, 18 m aukščio. Jo aikštelė stačiakampė, 47x16 m dydžio. Aikštelę juosia pylimas, rytinėje pusėje – 7, 5 m aukščio, 27 m pločio, kitose pusėse apie 1,5 m aukščio, 14 m pločio. Už rytinio pylimo yra 2 m gylio ir 22 m pločio griovys. Piliakalnio šiaurės vakarų ir šiaurinėje dalyse pylimas ir šlaitai apardyti griovių, aikštelės rytinėje dalyje buvo įrengta šokių (gegužinių) aikštelė. Piliakalnio pietinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu–[[XIII a.]] Kai kurie prieškario archeologai ir istorikai piliakalnį tapatino su rašytiniuose šaltiniuose minėta [[Skalviai|skalvių]] didiko Sarekos pilimi.<ref>Linas Tamulynas, Martynas Purvinas, [https://www.mle.lt/straipsniai/kreivenu-piliakalnis ''Kreivėnų piliakalnis''], Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-24.</ref> == Kapinynas == Kapinyno žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1987]] m. ir [[1996]]–[[1998]] m. atliko [[VU|Vilniaus universiteto]] ekspedicija, tyrimų vadovas [[Valdemaras Šimėnas]]. Kapinyne ištirti 76 kapai, iš jų 14 nedegintų ir 61 sudegintų mirusiųjų bei 1 nedeginto žirgo. [[1997]] m. kapinyno teritoriją patikrinus metalo detektoriumi surinkta apie 200 radinių – dviašmenių [[kalavijas|kalavijų]], kovos peilių, [[ietis|ietigalių]], [[žąslas|žąslų]], segių, apyrankių, [[žalvaris|žalvarinių]] karolių ir kabučių. Ankstyvuoju laikotarpiu, [[V a.]] – [[VIII a.]] mirusieji laidoti nedeginti, aukštielninki, su įkapėmis, jų gausiau moterų kapuose. Juose rasta storagalių apyrankių, gintaro karolių, įvijinių žiedų, kibirėlio pavidalo kabučių, pagalvių. Pastarieji analogiški [[Vidgirių kapinynas|Vidgirių kapinyno]] sidabriniams dirbiniams. Kai kur vėlyvesnieji kapai įrengti ant ankstyvesniųjų kapų, pastarieji dažnai suardyti. Greičiausiai nuo VIII a. antrosios pusės mirusiuosius imta laidoti ir sudegintus. Jų kapai buvo įrengiami dvejopai. Didelėse duobėse palaikai į duobę supilti su apeiginio laužo pelenais, greta jų rasta sulaužytų ar apdegusių įkapių, žirgo dantų. Duobutėse sudeginto mirusiojo palaikų liekanos išrinktos iš laužo ir supiltos į krūvelę, apdėtos sulaužytomis įkapėmis. Kapinynas datuojamas [[V amžius|V]]–[[XII a.]], priskiriamas Nemuno žemupio skalvių etnokultūrinei grupei.<ref>{{VLE|X|758|[[Valdemaras Šimėnas]], [[Gintautas Zabiela]]|Kreivėnų piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. {{ltunavigacija|3 |C= Kreivėnų piliakalnis |Š= [[Vilkų Lauko piliakalnis]] 21 km <br /> [[Dapkiškės piliakalnis]] 24 km |ŠR= [[Dapkiškių piliakalnis]] 12 km |R= [[Greižėnų piliakalnis]] 8 km |PR= [[Vartūliškių piliakalnis]] 6,5 km |P= [[Opstainių I piliakalnis]] 12 km <br /> [[Rambynas]] 11,5 km |PV= [[Birštoniškių piliakalnis]] 12 km |V= |ŠV= [[Akmeniškių piliakalnis]] 17 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p.&nbsp;86-87 (Nr. 328). * [[Hansas Kromė|Crome H.]] 1937. Karte und Verzeichnis der vor- und frühgeschichtlichen Wehranlagen in Ostpreußen // Altpreußen. Juni. Heft 3, p.&nbsp;124 (Nr. 10). * [[Hansas Kromė|Crome H.]] Verzeichnis der Wehranlagen Ostpreußens // Prussia. 1939., p.&nbsp;280. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=343 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170326215751/http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=343 |date=2017-03-26 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Mazoji_Lietuva/Kreivenai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Pagėgių savivaldybėje]] tixxvzx4fk347cuswkis3y28rm1bb0j 0 175461 7889300 7715236 2026-07-29T12:52:47Z Makenzis 46558 7889300 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Giovani dos Santos | fullname = Giovani Alex dos Santos Ramírez | nickname = | image = [[Vaizdas:Giovani Dos Santos - 001.jpg|200px]] | height = 1,74 m | weight = | dateofbirth = {{birth date and age|1989|5|11}} | cityofbirth = [[Monterėjus]], [[Nuevo Leonas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | currentclub = [[LA Galaxy]] | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = 2001<br />2001–2005 | youthclubs = Monterrey<br />Barcelona Youth | years = 2006-2007<br />2007–2008<br>2008–2012<br>2009<br>2010<br>2011<br>2012–2013<br>2013–2015<br>2015– | clubs = [[FC Barcelona|Barcelona B]]<br />[[FC Barcelona|Barcelona]]<br>[[Tottenham Hotspur FC|Tottenham Hotspur]]<br>→ [[Ipswich Town FC|Ipswich Town]] ''(skol.)''<br>→ [[Galatasaray SK|Galatasaray]] ''(skol.)''<br />→ [[Racing Santander]] ''(skol.)''<br>[[RCD Mallorca]]<br>[[Villarreal CF]]<br>[[LA Galaxy]] | caps(goals) = 27 {{0}}(6)<br />28 {{0}}(4)<br>15 {{0}}(0)<br>{{0}}8 {{0}}(4)<br>14 {{0}}(0)<br>16 {{0}}(5)<br>29 {{0}}(6)<br>57 {{0}}(12)<br>69 {{0}}(25) | nationalyears = 2011–2018 | nationalteam = {{flagicon|Meksika}} {{fut|Meksika||Meksika}} | nationalcaps(goals) = 107 (19)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Džiovanis dos Santosas''' (''Giovani Alex dos Santos Ramírez''; g. [[1989]] m. [[gegužės 11]] d.) – brazilų kilmės Meksikos futbolininkas, [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] ir [[LA Galaxy]] klubo [[saugas]]. == Karjera == {{išplėsti}} == Rinktinė == 2007 m. debiutavo {{fut|Meksika||Nacionalinėje komandoje}} Džiovanis dos Santosas yra brazilų futbolininko, rungtyniavusio Meksikoje, Zizinjo (''Zizinho'') sūnus. Džiovanio brolis [[Jonathan dos Santos|Džonatanas]] – taip pat žymus futbolininkas. == Pasiekimai == * FIFA U-17 pasaulio čempionatas ([[2005]] m.) * FIFA U-17 pauaulio taurė: „sidabrinis kamuolys“ ([[2005]] m.) * FIFA U-20 pasaulio taurė: „bronzinis kamuolys“ ([[2007]] m.) * [[Vasaros olimpinės žaidynės]]: auksas ([[2012]] m.) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|1|0|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2009 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2009]]|1 vieta|6|2|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|3|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2015 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2015]]|1 vieta|3|1|0|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2011 m. Copa América|Argentina 2011]]|I etapas|3|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|MEX|žaid}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai|Dos Santos, Giovani]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] m5w4hpfm0gl9l8ckt4pepea2y6blde3 0 178083 7889215 7714854 2026-07-29T12:11:41Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889215 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Ryan Babel | image = [[Vaizdas:Ryan-babel-6.jpg|250px]]| fullname = Ryan Guno Babel | dateofbirth = {{birth date and age|1986|12|19}} | cityofbirth = [[Amsterdamas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | height = 1,85 m | currentclub = | clubnumber = | position = [[Puolėjas]] | youthclubs = [[AFC Ajax]] | youthyears = 1998–2004 | years = 2004–2007</br>2007–2011<br>2011– | clubs = [[AFC Ajax]]</br>[[Liverpool FC]]<br>[[TSG 1899 Hoffenheim]] | caps(goals) = 73 (14)</br>91 (12)| nationalyears = 2005–2007</br>2005–| nationalteam = {{flagicon|Netherlands}} U21</br>{{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = 5 (2)</br>40 (5) | pcupdate = [[2010]] m. | }} '''Rajanas Gunas Babelis''' ({{nl|Ryan Guno Babel}}; g. [[1986]] m. [[gruodžio 19]] d. [[Amsterdamas|Amsterdame]]) – buvęs Nyderlandų futbolininkas, [[puolėjas]]. == Karjera == 2007 m. liepos 13 d. pasirašė penkerių metų kontraktą su Liverpulio komanda. Ajax klubui buvo sumokėta £11.5 millijonų.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/l/liverpool/6285040.stm</ref> Naujoje komandoje debiutavo liepos 17-ą žaisdamas draugiškas rungtynes prieš [[Werder Bremen]]. Priemier lygoje debiutavo prieš [[Aston Villa]]. Savo pirmąjį įvartį pelnė [[rugsėjo 1]] d. prieš [[Derby County FC|Derby]] klubą. 2011 m. sausio 25 d. pasirašė 2,5 m. kontraktą su Vokietijos [[TSG 1899 Hoffenheim]] klubu.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/l/liverpool/9371671.stm</ref> == Rinktinė == Nuo [[2005]] m. žaidžia [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų futbolo rinktinėje]]. [[1997]] m. Babelis pradėjo žaisti AFC Ajax jaunių komandoje, vėliau, 2004 m., pasirašė kontraktą su tuo pačiu klubu. Būdamas 17-os debiutavo kaip profesionalus futbolininkas 2004 m. vasario 1 d. prieš [[ADO Den Haag]]. Žaisdamas Ajax komandoje savo pirmąjį įvartį Babelis įmušė 2004 m. lapkričio 20 d. prieš [[De Graafschap]]. [[2005]] m. liepą Babelis pratęsė kontraktą su Ajax komanda. Naujame sezone įmušė lemiamą įvartį žaisdamas Nyderlandų Super taurėje (dar vadinamai Johan Cruijff-schaal taurėje) prieš [[PSV Eindhoven]] (2-1). == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|2 vieta|0|0|0|0|0}} |} == Pasiekimai == '''Ajax''' Pirma vieta * 2005, 2006 Nyderlandų Super taurė * 2005–2006, 2006–2007 Nyderlandų taurė '''Nyderlandai''' Pirma vieta * 2007 UEFA U-21 Europos jaunių čempionatas == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai|Babel]] [[Kategorija:Nyderlandų olimpiečiai]] hb9hjycgfrpbl09l2osjvkqlo3nwwnh 7889216 7889215 2026-07-29T12:12:14Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7889216 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Ryan Babel | image = [[Vaizdas:Ryan-babel-6.jpg|250px]]| fullname = Ryan Guno Babel | dateofbirth = {{birth date and age|1986|12|19}} | cityofbirth = [[Amsterdamas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | height = 1,85 m | currentclub = | clubnumber = | position = [[Puolėjas]] | youthclubs = [[AFC Ajax]] | youthyears = 1998–2004 | years = 2004–2007</br>2007–2011<br>2011– | clubs = [[AFC Ajax]]</br>[[Liverpool FC]]<br>[[TSG 1899 Hoffenheim]] | caps(goals) = 73 (14)</br>91 (12)| nationalyears = 2005–2007</br>2005–| nationalteam = {{flagicon|Netherlands}} U21</br>{{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = 5 (2)</br>40 (5) | pcupdate = [[2010]] m. | }} '''Rajanas Gunas Babelis''' ({{nl|Ryan Guno Babel}}; g. [[1986]] m. [[gruodžio 19]] d. [[Amsterdamas|Amsterdame]]) – buvęs Nyderlandų futbolininkas, [[puolėjas]]. == Karjera == 2007 m. liepos 13 d. pasirašė penkerių metų kontraktą su Liverpulio komanda. Ajax klubui buvo sumokėta £11.5 millijonų.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/l/liverpool/6285040.stm</ref> Naujoje komandoje debiutavo liepos 17-ą žaisdamas draugiškas rungtynes prieš [[Werder Bremen]]. Priemier lygoje debiutavo prieš [[Aston Villa]]. Savo pirmąjį įvartį pelnė [[rugsėjo 1]] d. prieš [[Derby County FC|Derby]] klubą. 2011 m. sausio 25 d. pasirašė 2,5 m. kontraktą su Vokietijos [[TSG 1899 Hoffenheim]] klubu.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/l/liverpool/9371671.stm</ref> == Rinktinė == 2005 m. debiutavo [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų futbolo rinktinėje]]. 1997 m. pradėjo žaisti AFC Ajax jaunių komandoje, vėliau, 2004 m., pasirašė kontraktą su tuo pačiu klubu. Būdamas 17-os debiutavo kaip profesionalus futbolininkas 2004 m. vasario 1 d. prieš [[ADO Den Haag]]. Žaisdamas Ajax komandoje savo pirmąjį įvartį Babelis įmušė 2004 m. lapkričio 20 d. prieš [[De Graafschap]]. [[2005]] m. liepą Babelis pratęsė kontraktą su Ajax komanda. Naujame sezone įmušė lemiamą įvartį žaisdamas Nyderlandų Super taurėje (dar vadinamai Johan Cruijff-schaal taurėje) prieš [[PSV Eindhoven]] (2-1). == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|2 vieta|0|0|0|0|0}} |} == Pasiekimai == '''Ajax''' Pirma vieta * 2005, 2006 Nyderlandų Super taurė * 2005–2006, 2006–2007 Nyderlandų taurė '''Nyderlandai''' Pirma vieta * 2007 UEFA U-21 Europos jaunių čempionatas == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai|Babel]] [[Kategorija:Nyderlandų olimpiečiai]] k5zsu5khuj8gv0saxk4befoz3mg2u6w 7889217 7889216 2026-07-29T12:12:38Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7889217 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Ryan Babel | image = [[Vaizdas:Ryan-babel-6.jpg|250px]]| fullname = Ryan Guno Babel | dateofbirth = {{birth date and age|1986|12|19}} | cityofbirth = [[Amsterdamas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | height = 1,85 m | currentclub = | clubnumber = | position = [[Puolėjas]] | youthclubs = [[AFC Ajax]] | youthyears = 1998–2004 | years = 2004–2007</br>2007–2011<br>2011– | clubs = [[AFC Ajax]]</br>[[Liverpool FC]]<br>[[TSG 1899 Hoffenheim]] | caps(goals) = 73 (14)</br>91 (12)| nationalyears = 2005–2007</br>2005–| nationalteam = {{flagicon|Netherlands}} U21</br>{{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = 5 (2)</br>40 (5) | pcupdate = [[2010]] m. | }} '''Rajanas Gunas Babelis''' ({{nl|Ryan Guno Babel}}; g. [[1986]] m. [[gruodžio 19]] d. [[Amsterdamas|Amsterdame]]) – buvęs Nyderlandų futbolininkas, [[puolėjas]]. == Karjera == 2007 m. liepos 13 d. pasirašė penkerių metų kontraktą su Liverpulio komanda. Ajax klubui buvo sumokėta £11.5 millijonų.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/l/liverpool/6285040.stm</ref> Naujoje komandoje debiutavo liepos 17-ą žaisdamas draugiškas rungtynes prieš [[Werder Bremen]]. Priemier lygoje debiutavo prieš [[Aston Villa]]. Savo pirmąjį įvartį pelnė [[rugsėjo 1]] d. prieš [[Derby County FC|Derby]] klubą. 2011 m. sausio 25 d. pasirašė 2,5 m. kontraktą su Vokietijos [[TSG 1899 Hoffenheim]] klubu.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/l/liverpool/9371671.stm</ref> == Rinktinė == 2005 m. debiutavo [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų futbolo rinktinėje]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|2 vieta|0|0|0|0|0}} |} == Pasiekimai == '''Ajax''' Pirma vieta * 2005, 2006 Nyderlandų Super taurė * 2005–2006, 2006–2007 Nyderlandų taurė '''Nyderlandai''' Pirma vieta * 2007 UEFA U-21 Europos jaunių čempionatas == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai|Babel]] [[Kategorija:Nyderlandų olimpiečiai]] oehy6trb9bsmoi61exuh2wwtkv2czbp 7889218 7889217 2026-07-29T12:12:59Z Makenzis 46558 7889218 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Ryan Babel | image = [[Vaizdas:Ryan-babel-6.jpg|250px]]| fullname = Ryan Guno Babel | dateofbirth = {{birth date and age|1986|12|19}} | cityofbirth = [[Amsterdamas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | height = 1,85 m | currentclub = | clubnumber = | position = [[Puolėjas]] | youthclubs = [[AFC Ajax]] | youthyears = 1998–2004 | years = 2004–2007</br>2007–2011<br>2011– | clubs = [[AFC Ajax]]</br>[[Liverpool FC]]<br>[[TSG 1899 Hoffenheim]] | caps(goals) = 73 (14)</br>91 (12)| nationalyears = 2005–2007</br>2005–2021 | nationalteam = {{flagicon|Netherlands}} U21</br>{{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = 5 (2)</br>40 (5) | pcupdate = [[2010]] m. | }} '''Rajanas Gunas Babelis''' ({{nl|Ryan Guno Babel}}; g. [[1986]] m. [[gruodžio 19]] d. [[Amsterdamas|Amsterdame]]) – buvęs Nyderlandų futbolininkas, [[puolėjas]]. == Karjera == 2007 m. liepos 13 d. pasirašė penkerių metų kontraktą su Liverpulio komanda. Ajax klubui buvo sumokėta £11.5 millijonų.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/l/liverpool/6285040.stm</ref> Naujoje komandoje debiutavo liepos 17-ą žaisdamas draugiškas rungtynes prieš [[Werder Bremen]]. Priemier lygoje debiutavo prieš [[Aston Villa]]. Savo pirmąjį įvartį pelnė [[rugsėjo 1]] d. prieš [[Derby County FC|Derby]] klubą. 2011 m. sausio 25 d. pasirašė 2,5 m. kontraktą su Vokietijos [[TSG 1899 Hoffenheim]] klubu.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/l/liverpool/9371671.stm</ref> == Rinktinė == 2005 m. debiutavo [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų futbolo rinktinėje]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|2 vieta|0|0|0|0|0}} |} == Pasiekimai == '''Ajax''' Pirma vieta * 2005, 2006 Nyderlandų Super taurė * 2005–2006, 2006–2007 Nyderlandų taurė '''Nyderlandai''' Pirma vieta * 2007 UEFA U-21 Europos jaunių čempionatas == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai|Babel]] [[Kategorija:Nyderlandų olimpiečiai]] hdvf6jwfy4hhgjl5bfin4y1kslc6mrp 7889219 7889218 2026-07-29T12:13:21Z Makenzis 46558 7889219 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Ryan Babel | image = [[Vaizdas:Ryan-babel-6.jpg|250px]]| fullname = Ryan Guno Babel | dateofbirth = {{birth date and age|1986|12|19}} | cityofbirth = [[Amsterdamas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | height = 1,85 m | currentclub = | clubnumber = | position = [[Puolėjas]] | youthclubs = [[AFC Ajax]] | youthyears = 1998–2004 | years = 2004–2007</br>2007–2011<br>2011– | clubs = [[AFC Ajax]]</br>[[Liverpool FC]]<br>[[TSG 1899 Hoffenheim]] | caps(goals) = 73 (14)</br>91 (12)| nationalyears = 2005–2007</br>2005–2021 | nationalteam = {{flagicon|Netherlands}} U21</br>{{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = 5 (2)</br>69 (10) | pcupdate = 2026 m. | }} '''Rajanas Gunas Babelis''' ({{nl|Ryan Guno Babel}}; g. [[1986]] m. [[gruodžio 19]] d. [[Amsterdamas|Amsterdame]]) – buvęs Nyderlandų futbolininkas, [[puolėjas]]. == Karjera == 2007 m. liepos 13 d. pasirašė penkerių metų kontraktą su Liverpulio komanda. Ajax klubui buvo sumokėta £11.5 millijonų.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/l/liverpool/6285040.stm</ref> Naujoje komandoje debiutavo liepos 17-ą žaisdamas draugiškas rungtynes prieš [[Werder Bremen]]. Priemier lygoje debiutavo prieš [[Aston Villa]]. Savo pirmąjį įvartį pelnė [[rugsėjo 1]] d. prieš [[Derby County FC|Derby]] klubą. 2011 m. sausio 25 d. pasirašė 2,5 m. kontraktą su Vokietijos [[TSG 1899 Hoffenheim]] klubu.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/l/liverpool/9371671.stm</ref> == Rinktinė == 2005 m. debiutavo [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų futbolo rinktinėje]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|2 vieta|0|0|0|0|0}} |} == Pasiekimai == '''Ajax''' Pirma vieta * 2005, 2006 Nyderlandų Super taurė * 2005–2006, 2006–2007 Nyderlandų taurė '''Nyderlandai''' Pirma vieta * 2007 UEFA U-21 Europos jaunių čempionatas == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai|Babel]] [[Kategorija:Nyderlandų olimpiečiai]] tr7jiygg8wvqqinlhyk44y2x1g6h245 7889220 7889219 2026-07-29T12:15:13Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889220 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Ryan Babel | image = [[Vaizdas:Ryan-babel-6.jpg|250px]]| fullname = Ryan Guno Babel | dateofbirth = {{birth date and age|1986|12|19}} | cityofbirth = [[Amsterdamas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | height = 1,85 m | currentclub = | clubnumber = | position = [[Puolėjas]] | youthclubs = [[AFC Ajax]] | youthyears = 1998–2004 | years = 2004–2007</br>2007–2011<br>2011– | clubs = [[AFC Ajax]]</br>[[Liverpool FC]]<br>[[TSG 1899 Hoffenheim]] | caps(goals) = 73 (14)</br>91 (12)| nationalyears = 2005–2007</br>2005–2021 | nationalteam = {{flagicon|Netherlands}} U21</br>{{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = 5 (2)</br>69 (10) | pcupdate = 2026 m. | }} '''Rajanas Gunas Babelis''' ({{nl|Ryan Guno Babel}}; g. [[1986]] m. [[gruodžio 19]] d. [[Amsterdamas|Amsterdame]]) – buvęs Nyderlandų futbolininkas, [[puolėjas]]. == Karjera == 1997 m. pradėjo žaisti AFC Ajax jaunių komandoje. 2004 m. pasirašė sutartį su Ajax. Būdamas 17-os debiutavo kaip profesionalus futbolininkas 2004 m. vasario 1 d. prieš [[ADO Den Haag]]. 2004 m. lapkričio 20 d. pelnė savo pirmąjį įvartį rungtynėse prieš [[De Graafschap]]. 2005 m. liepą pratęsė sutartį su Ajax. Įmušė lemiamą įvartį žaisdamas Nyderlandų Super taurėje (dar vadinamai Johan Cruijff-schaal taurėje) prieš [[PSV Eindhoven]] (2-1). 2007 m. liepos 13 d. pasirašė penkerių metų kontraktą su Liverpulio komanda. Ajax klubui buvo sumokėta £11.5 millijonų.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/l/liverpool/6285040.stm</ref> Naujoje komandoje debiutavo liepos 17-ą žaisdamas draugiškas rungtynes prieš [[Werder Bremen]]. Priemier lygoje debiutavo prieš [[Aston Villa]]. Savo pirmąjį įvartį pelnė [[rugsėjo 1]] d. prieš [[Derby County FC|Derby]] klubą. 2011 m. sausio 25 d. pasirašė 2,5 m. kontraktą su Vokietijos [[TSG 1899 Hoffenheim]] klubu.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/l/liverpool/9371671.stm</ref> == Rinktinė == 2005 m. debiutavo [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų futbolo rinktinėje]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|2 vieta|0|0|0|0|0}} |} == Pasiekimai == '''Ajax''' Pirma vieta * 2005, 2006 Nyderlandų Super taurė * 2005–2006, 2006–2007 Nyderlandų taurė '''Nyderlandai''' Pirma vieta * 2007 UEFA U-21 Europos jaunių čempionatas == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai|Babel]] [[Kategorija:Nyderlandų olimpiečiai]] 1onyphcqzhps62bkcvo40lomumu42ud 7889221 7889220 2026-07-29T12:16:07Z Makenzis 46558 7889221 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Ryan Babel | image = [[Vaizdas:Ryan-babel-6.jpg|250px]]| fullname = Ryan Guno Babel | dateofbirth = {{birth date and age|1986|12|19}} | cityofbirth = [[Amsterdamas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | height = 1,85 m | currentclub = | clubnumber = | position = [[Puolėjas]] | youthclubs = [[AFC Ajax]] | youthyears = 1998–2004 | years = 2004–2007</br>2007–2011<br>2011–<br /><br /><br /><br /><br /><br /> | clubs = [[AFC Ajax]]</br>[[Liverpool FC]]<br>[[TSG 1899 Hoffenheim]]<br /><br /><br /><br /><br /><br /> | caps(goals) = 73 (14)</br>91 (12)| nationalyears = 2005–2007</br>2005–2021<br /><br /><br /><br /><br /><br /> | nationalteam = {{flagicon|Netherlands}} U21</br>{{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = 5 (2)</br>69 (10) | pcupdate = 2026 m. | }} '''Rajanas Gunas Babelis''' ({{nl|Ryan Guno Babel}}; g. [[1986]] m. [[gruodžio 19]] d. [[Amsterdamas|Amsterdame]]) – buvęs Nyderlandų futbolininkas, [[puolėjas]]. == Karjera == 1997 m. pradėjo žaisti AFC Ajax jaunių komandoje. 2004 m. pasirašė sutartį su Ajax. Būdamas 17-os debiutavo kaip profesionalus futbolininkas 2004 m. vasario 1 d. prieš [[ADO Den Haag]]. 2004 m. lapkričio 20 d. pelnė savo pirmąjį įvartį rungtynėse prieš [[De Graafschap]]. 2005 m. liepą pratęsė sutartį su Ajax. Įmušė lemiamą įvartį žaisdamas Nyderlandų Super taurėje (dar vadinamai Johan Cruijff-schaal taurėje) prieš [[PSV Eindhoven]] (2-1). 2007 m. liepos 13 d. pasirašė penkerių metų kontraktą su Liverpulio komanda. Ajax klubui buvo sumokėta £11.5 millijonų.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/l/liverpool/6285040.stm</ref> Naujoje komandoje debiutavo liepos 17-ą žaisdamas draugiškas rungtynes prieš [[Werder Bremen]]. Priemier lygoje debiutavo prieš [[Aston Villa]]. Savo pirmąjį įvartį pelnė [[rugsėjo 1]] d. prieš [[Derby County FC|Derby]] klubą. 2011 m. sausio 25 d. pasirašė 2,5 m. kontraktą su Vokietijos [[TSG 1899 Hoffenheim]] klubu.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/l/liverpool/9371671.stm</ref> == Rinktinė == 2005 m. debiutavo [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų futbolo rinktinėje]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|2 vieta|0|0|0|0|0}} |} == Pasiekimai == '''Ajax''' Pirma vieta * 2005, 2006 Nyderlandų Super taurė * 2005–2006, 2006–2007 Nyderlandų taurė '''Nyderlandai''' Pirma vieta * 2007 UEFA U-21 Europos jaunių čempionatas == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai|Babel]] [[Kategorija:Nyderlandų olimpiečiai]] 62v4zq409eo8v69nyob8tvilj5brwp2 0 181270 7889381 7887086 2026-07-29T13:57:08Z Makenzis 46558 7889381 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Nabil El Zhar | image =[[Vaizdas:El Zhar.JPG|250px]] | dateofbirth = {{bda|1986|8|27}} | cityofbirth = [[Alesas]] | countryofbirth = [[Prancūzija]] | height = | currentclub = ''baigęs karjerą'' | clubnumber = | position = [[Saugas]] | youthyears = | youthclubs = | youthyears = 1996–1999<br />1999–2004<br />2004–2006 | youthclubs = [[Olympique Alès]]<br />[[Nîmes Olympique]]<br />[[AS Saint-Étienne]] | years = 2006–2011<br>2010–2011<br>2011–2015 | clubs = [[Liverpool FC]]<br>→ [[PAÓK FC]] (''skol.'')<br>[[Levante UD]] | caps(goals) = 21 {{0}}(0)<br>12 {{0}}(3)<br>94 {{0}}(7) | nationalyears = 2002–2004<br />2004–2008<br />2008–2014 | nationalteam = {{flagicon|France}} U-18<br />{{flagicon|Morocco}} U-20<br />{{Fut|MAR|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}1 {{0}}(1)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />10 {{0}}(2)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = [[2009]] | ntupdate = 2025 }} '''Nabilas El Zaras''' ({{fr|Nabil El Zhar}}; g. [[1986]] m. [[rugpjūčio 27]] d., [[Alesas|Alese]]) – buvęs [[Marokas|Maroko]] futbolininkas, atstovavęs šalies nacionalinei rinktinei. == Karjera == 2006 m. rugsėjo 28 d. debiutavo Liverpulio rezervinėje komandoje prieš Sunderland. 2006 m. spalio 3 d. pasirašė sutartį ir debiutavo rezervinėje komandoje, oficialiose rungtynėse prieš Newcastle. 2006 m. spalio 10 d. pelnė pirmą įvartį, vienuolikos metrų baudiniu, prieš Evertoną. [[Anglijos lygos taurė]]je pelnė įvartį prieš [[Cardiff City FC]]. 2010 m. rugpjūčio 31 d. iki 2010–2011 m. sezono pabaigos buvo išnuomotas [[PAÓK FC]] klubui ([[Graikija]]).<ref>http://www.liverpoolfc.tv/news/latest-news/reds-confirm-el-zhar-loan</ref> 2011 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė dvejų metų sutartį su [[Levante UD]] klubu.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/14591930.stm</ref> == Rinktinės == Gimė [[Prancūzija|Prancūzijoje]], bet pasirinko atstovauti Maroko jaunimo, o vėliau ir nacionalinei rinktinei. 2005 m. žaidė FIFA pasaulio jaunimo čempionate, kuriame Marokas pasiekė pusfinalį, bet pralaimėjo Brazilijai ir užėmė ketvirtą vietą. 2008 m. kovo 26 d. El Zhar įmušė išvykoje [[Belgijos vyrų futbolo rinktinė|Belgijos rinktinei]], o rungtynės baigėsi 4-1, Maroko naudai. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Prancūzijos futbolininkai|El Zhar, Nabil]] [[Kategorija:Maroko futbolininkai|El Zhar, Nabil]] nvwe5qt302qbu9uteex6fgkrkkt9y7n 7889382 7889381 2026-07-29T13:57:39Z Makenzis 46558 7889382 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Nabil El Zhar | image =[[Vaizdas:El Zhar.JPG|250px]] | dateofbirth = {{bda|1986|8|27}} | cityofbirth = [[Alesas]] | countryofbirth = [[Prancūzija]] | height = | currentclub = ''baigęs karjerą'' | clubnumber = | position = [[Saugas]] | youthyears = | youthclubs = | youthyears = 1996–1999<br />1999–2004<br />2004–2006 | youthclubs = [[Olympique Alès]]<br />[[Nîmes Olympique]]<br />[[AS Saint-Étienne]] | years = 2006–2011<br>2010–2011<br>2011–2015<br /><br /><br /><br /> | clubs = [[Liverpool FC]]<br>→ [[PAÓK FC]] (''skol.'')<br>[[Levante UD]]<br /><br /><br /><br /> | caps(goals) = 21 {{0}}(0)<br>12 {{0}}(3)<br>94 {{0}}(7)<br /><br /><br /><br /> | nationalyears = 2002–2004<br />2004–2008<br />2008–2014 | nationalteam = {{flagicon|France}} U-18<br />{{flagicon|Morocco}} U-20<br />{{Fut|MAR|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}1 {{0}}(1)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />10 {{0}}(2)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = [[2009]] | ntupdate = 2025 }} '''Nabilas El Zaras''' ({{fr|Nabil El Zhar}}; g. [[1986]] m. [[rugpjūčio 27]] d., [[Alesas|Alese]]) – buvęs [[Marokas|Maroko]] futbolininkas, atstovavęs šalies nacionalinei rinktinei. == Karjera == 2006 m. rugsėjo 28 d. debiutavo Liverpulio rezervinėje komandoje prieš Sunderland. 2006 m. spalio 3 d. pasirašė sutartį ir debiutavo rezervinėje komandoje, oficialiose rungtynėse prieš Newcastle. 2006 m. spalio 10 d. pelnė pirmą įvartį, vienuolikos metrų baudiniu, prieš Evertoną. [[Anglijos lygos taurė]]je pelnė įvartį prieš [[Cardiff City FC]]. 2010 m. rugpjūčio 31 d. iki 2010–2011 m. sezono pabaigos buvo išnuomotas [[PAÓK FC]] klubui ([[Graikija]]).<ref>http://www.liverpoolfc.tv/news/latest-news/reds-confirm-el-zhar-loan</ref> 2011 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė dvejų metų sutartį su [[Levante UD]] klubu.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/14591930.stm</ref> == Rinktinės == Gimė [[Prancūzija|Prancūzijoje]], bet pasirinko atstovauti Maroko jaunimo, o vėliau ir nacionalinei rinktinei. 2005 m. žaidė FIFA pasaulio jaunimo čempionate, kuriame Marokas pasiekė pusfinalį, bet pralaimėjo Brazilijai ir užėmė ketvirtą vietą. 2008 m. kovo 26 d. El Zhar įmušė išvykoje [[Belgijos vyrų futbolo rinktinė|Belgijos rinktinei]], o rungtynės baigėsi 4-1, Maroko naudai. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Prancūzijos futbolininkai|El Zhar, Nabil]] [[Kategorija:Maroko futbolininkai|El Zhar, Nabil]] 7hhvkxh61pht6sk6vphmvqq4zs53oaz 0 188375 7889434 7888919 2026-07-29T14:34:29Z Zykasaa 3068 7889434 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Alamuto pilis ir susiję įtvirtinimai |Image = [[Vaizdas:Alamut2.jpg|260px]] |imagecaption = Alamuto griuvėsių vaizdas iš viršaus |State Party = {{IRNv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii |ID = 1770 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija ir Ramusis vandenynas]] |Year = 2026 |Session = |Link = | locmap =Iranas |PL=36|PM=26|PS=40.95|NS=N|IL=50|IM=35|IS=10.25|ES=E | vikiteka = Category:Citadel of Alamut }} '''Alamuto pilis''' ({{fa|قلعه الموت|Qal'eh Alamut}}) – [[tvirtovė]] [[Elburso kalnai|Elburso kalnuose]], [[Iranas|Irano]] [[Kazvinas|Kazvino provincijos]] šiauriniame prkraštyje, apie 100 km nuo [[Teheranas|Teherano]]. Ji buvo pastatyta apie 840 m., o XI-XIII a. tapo [[Hašašinai|hašašinų]] sektos centru ir garsėjo savo bibliotekomis. Pilies pavadinimas kildinamas iš persiško žodžių junginio {{fa|اله آموت|Aluh āmū[kh]t}}, kas gali reikšti „Erelio mokymas“, arba „Bausmių lizdas“.<ref>Virani, Shafique N. (2007). The Ismailis in the Middle Ages: A History of Survival, a Search for Salvation. New York: Oxford University Press. ISBN 9780195311730.</ref> Pilis sugriauta 1256 m., ir šiuo metu iš Alamuto likę tik griuvėsiai. 2026 m. Alamuto pilis ir 6 kitos pilys regione pripažintos pasaulio paveldo objektu.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1770/maps/ Alamūt Castle and Related Fortifications]</ref> == Alamuto regionas == [[Vaizdas:Alamut.png|thumb|left|Alamuto (Rudbaro) regionas ir pagrindinės pilys]] [[Vaizdas:Mountain Scenery Alborz Range.jpg|thumb|left|Alamuto regiono kraštovaizdis]] Pagrindinė ir aplinkinės pilys įsikūrę nedideliame kalnuotame regione, kuris pagal pilį vadinamas Alamutu. Kitas jo pavadinimas '''Rudbaras''' ({{fa|رودبار|Rudbar}}) kilęs iš pagrindinės čia tekančios upės [[Šachrudas|Šachrudo]]. Ši upė teka giliu Elburso kalnų slėniu. Rudbaras įsiterpęs tarp sauso ir nederlingo Kazvino slėnio pietuose ir tankiai miškais apaugusio [[Mazandaranas|Mazandarano]].<ref>Hourcade, B. Alamūt, ''Encyclopædia Iranica'', I/8, pp. 797-801.</ref> Vietos gyventojai yra [[mazandaraniai]] ir [[gilakai]], kalbantys iranėnų kalbomis.<ref>Jaafari Dehaghi, Mahmoud; Khalilipour, Nazanin; Jaafari Dehaghi, Shima. Iranian Languages and Dialects Past and Present. Tehran. p. 261.</ref> == Raida == Pilį 840 m. pastatydino [[Džustanidai|Džustanidų]] dinastijos atstovas ''Wahsūdān ibn Marzubān'', kuris valdė derlingas Kaspijos lygumas. Legenda teigia, kad medžioklės metu jis pilies vietoje pastebėjo [[erelis|erelį]] ir įvertino strateginę vietovės reikšmę. Vėliau pilis priklausė kelioms [[zaidizmas|zaiditų]] dinastijoms, kurios valdė Kaspijos jūros lygumas. XI a. šias teritorijas užvaldė [[Seldžiukų sultonatas]], kuriame buvo persekiojama musulmoniška [[izmailitai|izmailitų]] sekta. Jos lyderis [[Hassan-i Sabbah]] slapstėsi [[Kazvinas|Kazvino]] mieste. Čia jis puoselėjo planus įsitvirtinti atokioje kalnų pilyje Alamute, kur galėtų burti bendruomenę ir sukurti teokratinę valstybę. 1090 m. jis tai padarė be kraujo praliejimo, kadangi pilies gynėjai perėjo į jo pusę, o pilies šeimininkas buvo priverstas bėgti.<ref>Willey, Peter (2005). Eagle's Nest: Ismaili Castles in Iran and Syria. London: I.B. Tauris. ISBN 978-1-85043-464-1.</ref> Hasanas įkūrė [[Nizario Izmailitų valstybė|Nizario Izmailitų valstybę]], kurioje ėmė burti sektos pasekėjus iš viso Irano. Jis sutvirtino jos fortifikacijas, paversdamas pilį neįveikiama tvirtove. Tada pradėjo irigaciją upės slėnyje, kad jis galėtų aprūpinti valstybės gyventojus maistu. Buvo sukurta visa aplinkinių pilių sistema, turėjusi ginti valstybę. Alamuto pilis paversta šios valstybės sostine. Jos valdytojai kvietė čia mokslininkus ir menininkus. Pilis garsėjo savo pasakiško gražumo sodais, bibliotekomis. Mokslininkai, filosofai ir teologai čia galėdavo laisvai diskutuoti ir atlikti tyrimus.<ref>Daftary, Farhad (1998). The Ismailis. Cambridge, UK: Cambridge University Press.</ref> Pilis ir religinė valstybė klestėjo beveik du šimtus metų. XIII a. regione plėtėsi [[Mongolų imperija]], vadovaujama [[Chulagu|Chulagu chano]]. 1256 m. Alamuto imamu tapo jaunas [[Rukn al-Din Khurshah]]. Mongolų armijai prisiartinus prie pilies, įvyko derybos tarp imamo ir chano. Ruknud-Dīn Khurshāh pasidavė be kovos, tikėdamasis mongolų pasigailėjimo. Todėl mongolai lengvai paėmė pilį 1256 m. [[gruodžio 15]] d. Kitais metais krito [[Lambsaras]]. Mongolai įvykdė izmailitų skerdynes, o Alamuto pilis sugriauta ir apleista. == Pilių sąrašas == [[Vaizdas:Prise d'Alamût (1256).jpeg|thumb|Alamuto pilies apgultis 1256 m.]] Be Alamuto pilies, kitos šešios Rudbaro regiono pilys yra įtrauktos į šį UNESCO pasaulio paveldo objektą. {| class="sortable wikitable" style="font-size:100%" |+ [[Vaizdas:Pasaulio_paveldas_emblema.svg|25px]] Pilių sąrašas ! Pavadinimas !! Nr. !! Iliustracija |- | '''Alamuto pilis''' | 1770–001|| [[Vaizdas:Iran_-_Qazvin_-_Alamout_Castle_-_panoramio_(1).jpg|border|200px]] |- | [[Lambesaro pilis]] | 1770–002|| [[Vaizdas:Lambesar_2000.jpg|border|200px]] |- | [[Navizaršacho pilis]] | 1770–003|| |- | [[Šams Kelajecho tvirtovė]] | 1770–004||[[Vaizdas:نمایی کلی از دژ شمس کلایه در پاییز.jpg|border|200px]] |- | [[Kostinlaro tvirtovė]] | 1770–005 || |- | [[Širkucho tvirtovė]] | 1770–006|| |- | [[Ilano tvirtovė]] | 1770–007|| |} == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Etiopija}}: [[Fasil Gebis]], [[Gonderas|Gondero kraštas]] (1979) * {{flag|Alžyras}}: [[Beni Hamadas|Beni Hamado tvirtovė]] (1980) * {{flag|Omanas}}: [[Bahlos tvirtovė]] (1987) * {{flag|Alžyras}}: [[Alžyro citadelė|Alžyro kasba]] (1992) == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [http://www.alamutbase.ir/ Oficialus Irano kultūrinio paveldo puslapis, skirtas Alamutui] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201031215123/http://alamutbase.ir/ |date=2020-10-31 }} {{UNESCOIranas}} [[Kategorija:Islamo istorija]] [[Kategorija:Tvirtovės]] q157s1ylcjy9o2rx18coi9i70ui6hb0 0 207769 7889650 7739291 2026-07-30T06:10:41Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889650 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Lepelioniu piliakalnis 04.jpg |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=54|PM=34|PS=28|IL=24|IM=23|IS=00 |sav = Prienų rajonas |sen = [[Stakliškių seniūnija]] |aukštis = 15-7,5 |plotas = 10x13 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmečio pabaiga -<br /> II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = 1955 |tirtas = 1971 }} '''Lepelionių piliakalnis''' – [[piliakalnis]] [[Prienų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Lepelionys|Lepelionių]] kaime ([[Stakliškių seniūnija]]). Seniau dar vadintas '''Balnakalniu''', vėliau imtas vadinti '''[[Napoleonas Bonapartas|Napoleono]] kepure'''. Netoli piliakalnio stovi medžiais apaugęs [[Jogalinos dvaras]].<ref name="voruta">{{cite web |title=Jogalinos dvaras prie Napoleono kepurės piliakalnio |url=https://www.voruta.lt/jogalinos-dvaras-prie-napoleono-kepures-piliakalnio/ |date=2025-05-26 |website=voruta.lt |publisher=[[Voruta (laikraštis)|Voruta]] |access-date=2025-09-23 |language=lt}}</ref> == Piliakalnis == Lepelionių piliakalnis yra nupjautos keturkampės piramidės formos. Iš pietų, šiaurės ir vakarų juosia žemuma, rytuose – aukštuma. Šlaitai statūs: vakarinis – 15, rytinis – 7,5 m aukščio. Piliakalnio rytinėje papėdėje yra 26 m pločio ir 2 m gylio griovys. Piliakalnio aikštelė ovali, 13 x 10 m dydžio, apjuosta pylimu – rytiniame krašte 2 m aukščio ir 12 m pločio, kitur – 0,2 m aukščio ir 2 m pločio. Piliakalnio rytinėje ir šiaurinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė, tirta [[1955]] m. ir [[1971]] m. Rasta lipdytos keramikos lygiu ir grublėtu paviršiumi. Piliakalnis datuojamas 1 tūkstantmečiu-2 tūkstantmečio pradžia. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].<ref>{{VLE|XIII|22|[[Gintautas Zabiela]]|Lepelionių piliakalnis}}</ref> == Galerija == <gallery mode="nolines"> Lepelionys.jpg|3D modelis Lepelionių piliakalnio informacinis stendas.jpg|Lepelionių piliakalnio informacinis stendas Vaizdas nuo Lepelionių piliakalnio į vakarų pusę.jpg|Vaizdas nuo Lepelionių piliakalnio į vakarų pusę 2025 m. Lepelioniu piliakalnis 02.jpg|Piiakalnis iš šiaurės. Lepelioniu piliakalnis 03.jpg|Piliakalnis nuo vakarinės papėdės. Lepelioniu piliakalnis.jpg|Piliakalnis nuo vakarų. </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=386 Lepelionių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305112857/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=386 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Dzukija/Lepelionys/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Prienų rajone]] 7d0cx8mtp5fc3hf48xqyi98zqf2lpxd 0 208436 7889222 7464695 2026-07-29T12:16:35Z Makenzis 46558 /* Futbolininko karjera */ 7889222 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Marco van Basten | fullname = Marco van Basten | nickname = | image = [[Vaizdas:Marco van Basten (2).jpg|260px|Marco van Basten © Paul Blank]] | height = | weight = | dateofbirth = {{bda|1964|10|31}} | cityofbirth = [[Utrechtas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | currentclub = ''baigęs karjerą'' | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 1981-1982 | youthclubs = [[AFC Ajax]] | years = 1982–1987<br />1987–1993 | clubs = [[AFC Ajax]]<br />[[AC Milan]] | caps(goals) = 133 (128)<br />147 (90) | nationalyears = 1983–1992 | nationalteam = {{flagicon|Netherlands}} [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandai]] | nationalcaps(goals) = 58 (24) | manageryears = 2003–2004<br />2004–2008<br />2008–2009<br>2012– | managerclubs = [[Jong AFC Ajax]]<br />{{flagicon|Netherlands}} [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandai]]<br />[[AFC Ajax|Ajax]]<br>[[SC Heerenveen]] | pcupdate = | ntupdate = }} '''Markas van Bastenas''' (g. [[1964]] m. [[spalio 31]] d. [[Utrechtas|Utrechte]]) – [[Olandijos vyrų futbolo rinktinė]]s treneris, po [[XIII Europos futbolo čempionatas|Euro 2008]] pasitraukęs iš šio posto. Anksčiau buvo [[AFC Ajax|Amsterdamo Ajax]] ir [[AC Milan]] žaidėjas. Tai vienas geriausių praeito amžiaus devinto ir dešimto dešimtmečių puolėjas, kuris per savo karjerą pelnė 277 įvarčius. Van Basten buvo tris kartus (1988, 1989 ir 1992) išrinktas [[geriausias Europos futbolininkas|geriausiu Europos futbolininku]] ir vieną kartą (1992) [[FIFA Pasaulio metų žaidėjas|FIFA Pasaulio metų žaidėju]]. == Futbolininko karjera == Gimė [[Utrechtas|Utrechte]], kur, būdamas šešerių, pradėjo savo futbolininko karjerą. Van Basten pirmasis klubas buvo vietinė komanda EDO. Po metų jis perėjo į [[FC Utrecht]]. Praleidęs metus jis perėjo į Utrechto Elinkwijk, kur žaidė labai trumpai prieš pasirašant kontraktą su Ajax. Pirmą kartą Ajax gretose debiutavo 1982 m. balandį rungtynėse su [[NEC Nijmegen]], kurios buvo laimėtos 5-0. Tose rungtynėse jis pasirodė po keitimo ir vienintelis žaidėjas, su kuriuo jis negalėjo konkuruoti, buvo [[Johan Cruijff]]. Marco tapo rezultatyviausiu Olandijos čempionato žaidėju 1984, 1985, 1986 ir 1987 metais, įmušęs 117 įvarčių per 112 rungtynių. Ryškiausiai jis blykstelėjo 1985/86 m. sezone [[Eredivisie]] per 26 rungtynes pelnęs 37 įvarčius, todėl tapo metų [[Europos auksinis batelis|Europos auksinio batelio]] laimėtoju. [[UEFA taurių taurė 1986-1987 m.]] finale van Basten vėl blykstelėjo, kai pelnė įvartį prieš [[FC Lokomotive Leipzig]]. 1987 m. van Basten kartu su jo kraštiečiais [[Ruud Gullit]] ir [[Frank Rijkaard]] įsigijo [[Silvio Berlusconi]] savo klubui [[AC Milan]]. Pirmą sezoną Milan klube jis sužaidė tik 11 rungtynių, kadangi patyrė kulnies traumą. Nepaisant to van Basten pelnė 5 įvarčius [[VIII Europos futbolo čempionatas|Euro 88]]: tris prieš [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]], pergalingą įvartį pusfinalyje prieš [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vakarų Vokietija]] ir įspūdingo grožio įvartį finale prieš [[Tarybų Sąjungos vyrų futbolo rinktinė|Tarybų Sąjunga]], bei kartu su [[Olandijos vyrų futbolo rinktinė|Olandijos rinktine]] laimėjo Europos futbolo čempionatą. Jis tapo turnyro rezultatyviausiu žaidėju, taip pat vieninteliu žaidėju įmušusiu daugiau kaip du įvarčius. Po tarptautinio turnyro van Basten turėjo puikų 1988/89 m. sezoną, kuomet įmušė 11 įvarčių [[Serie A]], du iš jų padėjo Milan sutriuškinti [[FC Steaua Bucureşti|Bukarešto „Steaua“]] [[UEFA čempionų taurė 1988-1989 m.|Europos taurės]] finale ir tapti [[geriausias Europos futbolininkas|geriausiu Europos futbolininku]]. 1989/90 m. sezone van Bastenas tapo rezultatyviausiu [[Serie A]] žaidėju, o Milan apgynė [[UEFA čempionų taurė|Europos taurę]] finale įveikę [[SL Benfica|Lisabonos „Benfica“]]. [[XIV pasaulio futbolo čempionatas|1990 m. Pasaulio futbolo čempionate]] [[Olandijos vyrų futbolo rinktinė|Olandijos rinktinė]] pasirodė silpnai ir antrame etape iškrito. 1990/91 m. sezonas Milan Italijoje susiklostė nesėkmingai, Italijos čempionatą laimėjo [[UC Sampdoria|Sampdoria]]. Van Basten susipyko su Milan treneriu [[Arrigo Sacchi]] ir Berlusconi atleido pastarąjį. Klubo treneriu tapo [[Fabio Capello]] ir Milan tą sezoną nepralaimėjo nei vienų šalies čempionato rungtynių, o van Basten įmušė 25 įvarčius ir tapo Italijos čempionu. Tarptautinėje arenoje Olandija dalyvavo [[IX Europos futbolo čempionatas|Euro 92]] ir pasiekė pusfinalį, kuriame baudiniais pralaimėjo, o van Basten smūgiuotą baudinį atlaikė [[Peter Schmeichel]]. 1992 m. lapkritį, žaisdamas UEFA čempionų lygoje prieš [[IFK Göteborg]], Marco pelnė 4 įvarčius, ko niekam iki tol nebuvo pavykę padaryti (2000 m. tai pavyko [[Simone Inzaghi]], o 2004 m. [[Dado Pršo]]). 1992-93 metų sezone Milan komanda sužaidė 58 nepralaimėtų rungtynių atkarpą iš eilės. Van Basten to sezono pradžioje žaidė ypatingai gerai ir (taip pat kaip [[Johan Cruyff]] ir [[Michel Platini]]) trečią kartą buvo išrinktas metų Europos žaidėju, tačiau vėliau jam atsinaujino kulnies trauma. Van Basten po keletos operacijų prie Milan komandos prisijungė likus vos keletui namų rungtynių iki [[UEFA čempionų lyga 1992-1993 m.|UEFA čempionų lygos]] finalo, kuriame jie pralaimėjo [[Olympique de Marseille]]. Tos finalinės rungtynės buvo paskutinės Van Basten rungtynės už Milan komandą. Jis praleido daugiau kaip 2 metus bandydamas grįžti į aikštelę, tačiau 1995 m. pareiškė savo kaip futbolininko pasitraukimą. 2006 m. kovo mėnesį San Siro stadione jis dalyvavo [[Demetrio Albertini]] padėkos rungtynėse ir pirmajame kėlinyje, prieš jį pakeičiant, įmušė įvartį. 2006 m. liepos 22 d. jis dalyvavo [[Jungtiniai Arabų Emyratai|Jungtiniuose Arabų Emyratuose]] 11 metų [[Dennis Bergkamp]] rungtyniavimo [[Arsenal FC|Arsenal]] klube proga padėkos rungtynėse. 2007 m. kovo mėnesį [[Sky Sports]] Marco Van Basten išrinko į pirmą vietą geriausių žaidėjų, kurio karjera buvo priverstinai nutraukta. == Trenerio karjera == [[Vaizdas:Van Basten Oranje.jpg|thumb|150px|Van Basten buvęs Olandijos rinktinės treneris.]] Van Basten oficialiai paliko Milan 1995 ir pasitraukė iš futbolo, išdėstydamas, kad jis niekada nedirbs treneriu. Tačiau, jis persigalvojo ir pradėjo dirbti kartu su Karališkąja Nyderlandų Futbolo Asociacija (KNVB). Trenerio karjerą jis pradėjo nuo trenerio padėjėjo su antra Ajax komanda 2003-04, kuriai vadovavo jo ankstesnės komandos draugas John van 't Schip. [[2004]] m. [[liepos 29]] d., Van Basten buvo įvardintas nauju Olandų rinktinės treneriu, o jo padėjėjas tapo van’t Schip. Kaip treneris, jis netrukus buvo pripažintas kaip stiprių principų vyras. Van Basten neįtraukė į sudėtį nuolatinių žaidėjų tokių kaip [[Clarence Seedorf]], [[Patrick Kluivert]], [[Edgar Davids]] ir [[Roy Makaay]] ir atsarginį žaidėją [[Mark van Bommel]], todėl, kad jis manė, kad jų geriausias žaidimas jau praėjo ir jie žaidžia prasčiau negu jis tikėjosi. Buvo taip pat paklausimų Van Basten pašaukti [[Dennis Bergkamp]], kuris buvo pasitraukęs iš šalies rinktinės 6 metais anksčiau. Van Basten tada atskleidė žiniasklaidai, kad jis niekada neketino tai daryti nepaisant Bergkamp pasiruošimo. Turbūt pirmą kartą per dešimtmečius, niekas iš „didelių trijų“ klubų (Ajax Amsterdam, PSV Eindhovenas, ir Feyenoord Roterdamas) neaprūpino žaidėjais šalies rinktinės pagrindo. Vietoj to praskynė kelią atvykėliams iš AZ Alkmaar, tokiems žaidėjams kaip [[Denny Landzaat]], [[Barry Opdam]], [[Barry van Galen]], [[Ron Vlaar]], [[Jan Kromkamp]] ir [[Joris Mathijsen]]. Kiti nepaskelbti pasirinkimai buvo [[Khalid Boulahrouz]], [[Hedwiges Maduro]], [[Ryan Babel]] ir [[Romeo Castelen]]. Van Basten taip pat norėjo įtraukti Dramblio Kaulo Kranto puolėją [[Salomon Kalou]], bet jam tai nepavyko, kadangi Kalou negavo Olandijos pilietybės ir galų gale priėmė [[Dramblio Kaulo Krantas|Dramblio Kaulo Kranto]] pasiūlymą žaisti už jų rinktinę. [[Vaizdas:Van basten huntelaar.jpg|thumb|left|250px|Van Basten (kairėje) su [[Klaas-Jan Huntelaar]] per treniruotę pasiruošimui [[XIII Europos futbolo čempionatas|Euro 2008]].]] Marco vadovaujant, Olandijos rinktinė nei karto nepralaimėjo Pasaulio čempionato atrankos turnyre grupėje ir FIFA Pasaulio čempionato grupių stadijoje, bet iškrito po pralaimėjimo 1-0 Portugalijai aštuntfinalyje. Van Basten buvo smarkiai kritikuotas už tai, kad jis leido žaisti Dirk Kuyt, kuris per turnyrą nepelnė nei vieno įvarčio, o neišleido Ruud van Nistelrooy (kuris buvo įmušęs dvidešimt aštuonis įvarčius už Olandijos rinktinę prieš šį turnyrą). 2006 m. lapkritį, Van Basten pakvietė į rinktinę Milano saugą [[Clarence Seedorf]] draugiškam mačui prieš Angliją Amsterdamo Arenoje. 2007 m. gegužę Van Basten paskelbė, kad nori susigrąžinti į rinktinę Madrido Real puolėją Ruud van Nistelrooy, kuris anksčiau pareiškė, kad niekada nežais Olandijos nacionalinėje rinktinėje, kol jai vadovaus Van Basten. Van Basten turėjo sutartį su Olandijos rinktine iki 2008 m. Olandijos futbolo asociacija pareiškė norą pratęsti šią sutartį iki 2010 m. Pasaulio futbolo čempionato į PAR atrankai, tačiau Van Basten jau [[2008]] m. [[vasario 22]] d. buvo pasirašęs ketverių metų sutartį su Ajax, pradedant dirbti nuo [[2008]] [[liepos 1]] d. Jo paskutinis turnyras su Olandijos rinktine buvo [[XIII Europos futbolo čempionatas|Euro 2008]], kurio ketvirtfinalyje jie pralaimėjo Guus Hiddink vadovaujamai Rusijos rinktinei. Po [[XIII Europos futbolo čempionatas|Euro 2008]] Van Basten tapo Ajax treneriu. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1990 m. pasaulio futbolo čempionatas|Italija 1990]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 1988|V. Vokietija 1988]]|1 vieta|5|5|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 1992|Švedija 1992]]|pusfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Pasiekimai == === Klubiniai pasiekimai === '''[[AFC Ajax|Ajax Amsterdam]]''' * '''[[UEFA Taurių laimėtojų taurė]]''' ** '''Laimėtojas (1):''' [[UEFA taurių taurė 1987-1988 m.|1987]] * '''[[Eredivisie|Olandijos čempionatas]]''' ** '''Laimėtojas (3):''' 1982, 1983, 1985 * '''[[Nyderlandų futbolo taurė]]''' ** '''Laimėtojas (3):''' 1983, 1986, 1987 '''[[A.C. Milan]]''' * '''Europos taurė''' (dabar vadinama: [[UEFA Čempionų lyga]]) ** '''Laimėtojas (2):''' [[UEFA čempionų taurė 1988-1989 m.|1989]], [[UEFA čempionų taurė 1989-1990 m.|1990]] * '''[[Tarpžemyninė taurė]]''' ** '''Laimėtojas (2):''' 1989, 1990 * '''[[Europos super taurė]]''' ** ''' Laimėtojas (2):''' 1989, 1990 * '''[[Serie A]]''' ** ''' Laimėtojas (3):''' 1987–1988, 1991–1992, 1992–1993 * '''[[Italijos futbolo supertaurė]]''' ** ''' Laimėtojas (3):''' 1988, 1992, 1993 === Rinktinės pasiekimai === * '''[[Europos futbolo čempionatas]] ** ''' Laimėtojas (1):''' [[VIII Europos futbolo čempionatas|1988]] === Asmeniniai pasiekimai === * '''[[FIFA Pasaulio metų žaidėjas]]:''' 1992 * '''[[Žurnalas ”World Soccer”|Žurnalo ”World Soccer” metų žaidėjas]]:''' 1988, 1992 * '''[[UEFA]] geriausias metų žaidėjas:''' 1989, 1990, 1992 * '''[[IFFHS]] geriausias metų žaidėjas:''' 1988, 1989, 1990 * '''[[Onze d'Or]]:''' 1988, 1989 * '''[[Onze d'Or|Onze d’Argent]]:''' 1987, 1992 * '''[[Bravo apdovanojimas]]:''' 1987 * ''' [[UEFA Euro 1988|Europos futbolo čempionato 1988]] Rezultatyviausias žaidėjas (5 įvarčiai) * '''[[Ballon d'Or|Europos metų futbolininkas]]:''' 1988, 1989, 1992 * '''[[Olandijos metų futbolininkas]]:''' 1984–1985 * '''[[FIFA 100]] (Geriausi esantys gyvi futbolininkai išrinkti [[Pelé]]):''' 2004 * '''[[Europos auksinis batelis|Europos auksinio batelio laimėtojas]]:''' 1985–1986 * ''' [[Europos sidabrinis batelis|Europos sidabrinio batelio laimėtojas]]:''' 1983–1984 * '''[[UEFA Čempionų lyga|Europos taurė]] rezultatyviausias žaidėjas:''' 1989 * ''' [[UEFA Čempionų lyga|Europos taurė]] antras pagal rezultatyvumą žaidėjas:''' 1993 * '''[[Eredivisie|Olandijos čempionatas]] rezultatyviausias žaidėjas:''' 1983–1984, 1984–1985, 1985–1986, 1986–1987 * '''[[Serie A]] rezultatyviausias žaidėjas:''' 1989–1990, 1991–1992 * '''[[Serie A]] antras pagal rezultatyvumą žaidėjas:''' 1988–1989 == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} * [http://www.marcovanbasten.net/ Marco van Basten fanų puslapis] {{Commons|Category:Marco van Basten|no=T}} {{DEFAULTSORT:Basten, Marco van}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai]] [[Kategorija:Nyderlandų futbolo treneriai]] rt6hye82pr76d7rs7z0a7m3f3g634s3 0 219204 7889693 7700565 2026-07-30T07:52:40Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889693 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Švč. Mergelės Marijos bažnyčia|}} {{Bažnyčia |lat = 55.1884 |long = 22.2142 |foto = 2020, Dauglaukis, bažnyčia.JPG |fotoinfo = Bažnyčia 2020 m. |arkivyskupija = Kauno |vyskupija = Telšių |dekanatas = Tauragės |savivaldybė = Tauragės rajono |gyvenvietė = Dauglaukis |adresas = Bažnyčių g. 4 |medžiaga = tinkuotas mūras |pastatyta = 2006 m. |stilius = |aptarnauja = Marius Venskus (2025) }} '''Dauglaukio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia''' – [[katalikybė|katalikų]] bažnyčia, esanti [[Dauglaukis|Dauglaukyje]], [[Tauragės rajonas|Tauragės rajone]], prie kelio {{RK4506}}, 9 km į pietvakarius nuo [[Tauragė]]s. Dauglaukyje vyksta tradicija tapę [[Žolinė]]s atlaidai. == Istorija == Iki II pasaulinio karo netoliese, gretimame [[Pajūris (Tauragė)|Pajūrio]] kaime ([[Tauragės seniūnija]]), 3,5 km į šiaurę nuo Dauglaukio stovėjo [[Pajūrio bažnyčia (Tauragė)|Pajūrio parapinė bažnyčia]]. Per karą ji sudegė, sovietmečiu jos liekanos nugriautos (išlikęs pamatų perimetras). Pajūrio bendruomenė naudojasi vietos kapinėse atstatyta [[Pajūrio Nukryžiuotojo Jėzaus koplyčia]]. Pokaryje kuriantis [[kolūkis|kolūkiui]], imta plėsti [[kolūkio centrinė gyvenvietė|centrinę gyvenvietę]] Dauglaukyje. Čia parapija įkurta [[1990]] m. Tais pačiais metais pradėta statyti Dauglaukio bažnyčia. Projektą parengė klaipėdietis architektas [[Stasys Prikockis]]. Kol nebuvo baigta statyba, bažnyčios reikmėms laikinai naudotos [[kultūros namai|kultūros namų]] patalpos. Naujoji bažnyčia buvo pašventinta [[2006]] m. [[spalio 22]] d., tačiau darbai dar tęsėsi. [[2010]] m. rudenį Dauglaukio parapijos vadovo, klebono Alvydo Bridikio iniciatyva buvo tinkuojamas prieš 20 metų statytos ir nesutvarkytos bažnyčios [[fasadas]].<ref>[http://taurageszinios.lt/naujienos/aktualijos/2010/11/tvarkomas-dauglaukio-baznycios-fasadas Tvarkomas Dauglaukio bažnyčios fasadas] ''taurageszinios.lt'' 2010-11-10</ref> [[2017]] m. duomenimis, dar nebuvo baigta šventoriaus tvora. Bažnyčioje vietoje įprasto altoriaus įrengtas Švč. Mergelės Marijos Ėmimą į dangų vaizduojantis [[vitražas]]. == Galerija == <gallery> DauglaukioBažnyčia.JPG|Statoma bažnyčia, 2010 m. 2020, Dauglaukis, bažnyčia 2.JPG|Baigta statyti bažnyčia. Šoninis fasadas Dauglaukis, bažnyčios interjeras 2.JPG|Bažnyčios interjeras. Priekyje – altorių atstojantis vitražas Dauglaukis, bažnyčios interjeras.JPG|Vaizdas į [[vargonų choras|vargonų chorą]] Dauglaukis, bažnyčios balkonas.JPG|Erdvaus balkono erdvė </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} * {{Misius 1993|420–421}} == Nuorodos == {{commonscat|Church of the Assumption of The Holy Virgin Mary, Dauglaukis}} * [https://telsiuvyskupija.lt/parapijos/dauglaukis Vyskupijos informacija] * [https://www.taurageskatalikai.lt/dauglaukio-svc-mergeles-marijos-emimo-i-dangu-parapija/ Dauglaukio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija] ''taurageskatalikai.lt'' * [http://www.sakralas.lt/uploads/1/4/1/9/14191837/taurages_rajono_sakralas.pdf Tauragės rajono sakralas] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231214113122/http://www.sakralas.lt/uploads/1/4/1/9/14191837/taurages_rajono_sakralas.pdf}} [[Kategorija:Dauglaukis]] [[Kategorija:Tauragės rajono bažnyčios]] onxk5jotuguqdqfc7yjwx10jf9i5in5 0 228676 7889511 7370207 2026-07-29T17:17:45Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889511 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=24|PS=38|IL=22|IM=14|IS=47 |sav = Šilalės rajonas |sen = [[Šilalės kaimiškoji seniūnija]] |aukštis = 12 |plotas = 29 x 23 |priešpilis = |naudotas = I tūkst. - II tūkst. pradžioje |žvalgytas = |tirtas = }} '''Kreivių piliakalnis''' – piliakalnis [[Šilalės rajonas|Šilalės rajone]], [[Kreiviai|Kreivių]] kaime, įrengtas kairiajame [[Akmena (Jūra)|Akmenos]] krante, prie Skrodupio žiočių. [[Vaizdas:Kreiviu.jpg|kairėje|miniatiūra|3D modelis|250x250px]] Piliakalnio aikštelė keturkampė, pailga pietryčių-šiaurės vakarų kryptimi. Šiaurės vakarinėje jos pusėje supiltas pusmetrio aukščio ir 13 m pločio pylimas, pietrytinėje dalyje – 0,8 m aukščio ir 27 m pločio pylimas su pusantro metro aukščio išoriniu šlaitu. Šiaurės vakariniame šlaite taip pat yra 8–20 m pločio terasa. {{ltunavigacija|3 |C=Kreivių piliakalnis |Š=[[Indijos piliakalnis]] 6 km |ŠR= |R=[[Nosaičių piliakalnis]]<br />[[Ivangėnų piliakalniai]] 23 km |PR=[[Batakių piliakalnis]] 18 km |P= [[Pagramančio piliakalnis]] 5 km<br />[[Naujininkų piliakalnis]] 6 km<br /> [[Matiškių piliakalnis]] 10 km |PV=[[Vilkų Lauko piliakalnis]] 12 km |V=[[Spraudaičių piliakalnis]] 11 km |ŠV= }} == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=533 Kreivių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141129084116/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=533 |date=2014-11-29 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Kreiviai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Šilalės rajone]] svxzlbp2me47y3t5o2b2swaswgg2u0u 0 228827 7889768 4890871 2026-07-30T11:52:36Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889768 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto =KunigiškiųPiliakalnis.jpg |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=27|PS=22|IL=22|IM=01|IS=53 |sav = Šilalės rajonas |sen = [[Pajūrio seniūnija]] |aukštis = 20 |plotas = |priešpilis = |naudotas = I tūkst. - II tūkst. pradžioje |žvalgytas = |tirtas = }} '''Lileikėnų piliakalnis''' kitaip – '''Kunigiškių piliakalnis''' yra [[Šilalės rajonas|Šilalės rajone]], [[Lileikėnai|Lileikėnų]] kaimo pietuose, dešiniajame [[Jūra (upė)|Jūros]] upės krante. Piliakalnio aikštelė keturkampė, ištįsusi šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi: 11 m ilgio ir tokio pat pločio. Šiaurės vakariniame aikštelės gale supiltas pusantro metro aukščio ir 20 m pločio pylimas, už kurio iškastas 17 m pločio ir metro gylio [[gynybinis griovys]], pietrytiniame aikštelės krašte supiltas pusės metro aukščio ir 11 m pločio pylimas. Pietų šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra 3,5 m pločio terasa. Pietvakarinis, pietrytinis ir šiaurės rytinis šlaitai pažeisti [[Erozija|erozijos]]. Piliakalnis apaugęs lapuočiais. Piliakalnio aikštelėje rastas [[Fe|geležinis]] [[kirvis]] ir [[Žalvaris|žalvarinis]] [[žiedas]]. 100 m į šiaurės vakarus yra VIII–XI a. Lileikėnų senkapis. {{ltunavigacija|3 |C=Lileikėnų piliakalnis |Š=[[Padievaičio piliakalnis]] <br />[[Pavėžio piliakalnis]] 9 km |ŠR=[[Rubinavo piliakalnis]] 7 km |R=[[Indijos piliakalnis]] 13 km<br />[[Batakių piliakalnis]] 30 km |PR=[[Pagramančio piliakalnis]] 16 km<br />[[Naujininkų piliakalnis]] 17 km<br />[[Kreivių piliakalnis]] 14 km |P= [[Dapkiškės piliakalnis]] 4 km<br />[[Spraudaičių piliakalnis]] 7 km<br /> [[Vilkų Lauko piliakalnis]] 8 km |PV=[[Pakisio piliakalnis]] 1 km |V= |ŠV= }} == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=534 Kunigiškių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305163804/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=534 |date=2016-03-05 }} [[Kategorija:Piliakalniai Šilalės rajone]] rmntr9ag5q2jb5ssooolfwvotmzfhxd 0 241344 7889612 7883140 2026-07-30T04:14:54Z Bellkass02 169917 /* Faktinė struktūra (2026 m.) */ 7889612 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Ginkluotosios pajėgos | salis = {{Lietuva}} | pavadinimas = {{PAGENAME}} | vietinis_pavadinimas = | paveikslelis = [[Vaizdas:Brass_Insignia_of_the_Lithuanian_Armed_Forces.svg|150px]] | uzrasas = Lietuvos kariuomenės ženklas | paveikslelis2 = [[Vaizdas:Lithuanian_Armed_Forces_Battle_flag_(both_sides).png|270px]] Lietuvos kariuomenės kovinė vėliava <hr> [[Vaizdas:Flag of the Lithuanian Army.svg|200px]] | uzrasas2 = Lietuvos kariuomenės lauko vėliava | ikurta = [[1918]] m. [[lapkričio 23]] d. | atkurta = [[1990]] m. [[balandžio 25]] d. | isformuota = | rusys = [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian Land Forces.png|25px]] [[Lietuvos sausumos pajėgos|Sausumos pajėgos]] <br /> [[Vaizdas:Project Insignia of the Lithuanian Naval Force.svg|25px]] [[Lietuvos karinės jūrų pajėgos|Karinės jūrų pajėgos]] <br /> [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian Air Force.png|25px]] [[Lietuvos karinės oro pajėgos|Karinės oro pajėgos]] <br /> [[Image:Insignia of National Defence Volunteer Forces (Land Forces).png|25px]] [[Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos|Savanorių pajėgos]] <br /> [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian SOF.png|25px]] [[Specialiųjų operacijų pajėgos|Spec. operacijų pajėgos]] | stabas = [[Vilnius]] <!-- Vadovybė --> | vyriausiasis-kariuomenes-vadas = {{flagicon image|Flag of the Chief of Defence of Lithuania.jpg}} [[Generolas|Gen.]] '''[[Raimundas Vaikšnoras]]''' | vyriausiojo-kariuomenes-vado_titulas = Kariuomenės <br /> vadas | ministras = {{flagicon image|Lithuanian Minister of Defence's flag.svg}} '''[[Robertas Kaunas]]''' | ministro_titulas = Krašto apsaugos <br /> ministras | kariuomenes_vadas = {{flagicon image|Flag of the President of Lithuania.svg}} [[Lietuvos Prezidentas|Prezidentas]] '''[[Gitanas Nausėda]]''' | kariuomenes_vado_titulas = Vyriausiasis [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|ginkluotųjų <br /> pajėgų vadas]] <!-- Sudėtis --> | amzius = 19-45 m. |duomenu_laikas = 2009 m. duom.<ref>[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/lh.html CIA - The World Factbook] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200513101013/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/lh.html |date=2020-05-13 }}</ref> | mobilizaciniai_resursai = 915 187 | mobilizaciniai_resursai_mot = 906 097 | tinkantys_kariuomenei = 677 689 | tinkancios_kariuomenei_mot = 743 468 | pasiekiantys_mob_amziu = 23 556 | pasiekiancios_mob_amziu_mot = 22 404 | aktyvus_personalas = 22 861 | vieta_pasaulyje = | rezervas = |asignavimai = 2,5 mlrd. € <small>(2025)</small><ref name=Budget>{{Cite web|url=https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35435&p_k=1&p_t=290433&p_kade_id=10|publisher= Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, biudžetinė įstaiga|title=Seimas patvirtino 2025 m. valstybės biudžetą|date=2024-12-19|accessdate=2025-01-07}}</ref> |procentas_BVP = 3,03% <small>(2025)</small><ref name=Budget/> | vietiniai_tiekejai = | uzsienio_tiekejai = | importas = | eksportas = <!-- Susiję straipsniai --> | istorija = [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė|LDK kariuomenė]]<br />[[Tarpukario Lietuvos kariuomenė]]<br />[[Lietuvos kariuomenės mūšiai]] | laipsniai = [[Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai]] | Šauktiniai = nuo 19 m. (privalomoji tarnyba; savanoriai) }} '''Lietuvos kariuomenė''' – [[Lietuvos Respublika|Lietuvos]] [[ginkluotosios pajėgos]], kurias sudaro [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|sausumos pajėgos]], [[Lietuvos Karinės jūrų pajėgos|jūrų pajėgos]], [[Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos|oro pajėgos]] ir [[Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos|specialiųjų operacijų pajėgos]]. Karo metu, [[Valstybės sienos apsaugos tarnyba]], [[Viešojo saugumo tarnyba]], [[Vadovybės apsaugos tarnyba]], [[Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas]] ir [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] koviniai vienetai, bei kiti ginkluoto pilietinio pasipriešinimo vienetai ([[Partizanas|partizanai]]) tampa tiesiogiai pavaldus kariuomenės vadui. Sudaro apie 23 tūkst. [[Karys|karių]] bei tarnautojų. 2020 m. tarp jų buvo 11453 [[Profesinė karo tarnyba|profesionalių karių]], 3281 – [[Privalomoji pradinė karo tarnyba|šauktinių]], 5261 – [[Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgos|karių-savanorių]], 263 – [[Kariūnas|kariūnų]] ([[LKA]] studentų), 2859 – civilių tarnautojų.<ref>[http://www.kam.lt/lt/personalo_politika_512/skaiciai_ir_faktai_537.html 1998-2010 m. LR krašto apsaugos sistemos personalo skaičiaus pokytis]</ref> == Istorija == === LDK kariuomenė === {{main|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė}} [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]] – [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] 1253–1263 m. ir 1275–1569 m. veikusi organizuota karinė jėga. Po [[Liublino unija|Liublino unijos]] iki [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] [[1795 m.]] – savarankiška [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] kariuomenės sudėtinė dalis. === 1918–1940 m. === {{main|Tarpukario Lietuvos kariuomenė}} [[Tarpukario Lietuvos kariuomenė]] – [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]] 1918–1940 m. [[karinės pajėgos]]. 1918–1920 m. [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|kovojo už Lietuvos laisvę]] su [[Bolševikai|bolševikais]], [[Bermontininkai|bermontininkais]] ir [[Lenkai|lenkais]]. Sudarė 9 [[Pėstininkai|pėstininkų]], 4 [[Artilerija|artilerijos]] ir 3 [[Kavalerija|kavalerijos]] [[Pulkas|pulkai]], [[Karo aviacija|karo aviacijos]] pajėgos ir pagalbinė kariuomenė: [[Inžinerija|inžinerijos]], geležinkelininkų, [[Ryšininkas|ryšininkų]] ir transporto padaliniai. Buvo ginkluota šiuolaikine lietuviška ir užsienietiška [[Karinė technika|karine technika]]. === Atkūrimas (nuo 1990 m.) === {{main|Lietuvos kariuomenės atkūrimas (1990 m.)}} Paskelbus [[Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena|nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą]], svarbiausia buvo [[Nepriklausomybė|nepriklausomybę]] įtvirtinti, užtikrinti šalies [[Suverenitetas|suverenitetą]]. Vienas skubiausių darbų – iš sovietų kariuomenės perimti sienų kontrolę, pasiekti, kad iš nepriklausomos valstybės teritorijos būtų kuo greičiau išvesta okupacinė kariuomenė, ir atkurti savąją – Lietuvos kariuomenę. 1990 m. kovo 12 d., kitą dieną po [[Kovo 11 aktas|Lietuvos atstatymo akto]] paskelbimo, [[ATAS|Atkuriamasis Seimas]] priėmė nutarimą, kad [[SSRS]] karinė prievolė Lietuvos piliečiams negalioja. 1990 m. kovo 14 d. nutarimu Lietuvoje nutraukta sovietų karinių komisariatų veikla. SSRS užėmė priešišką Lietuvai poziciją, skelbė ultimatumus, grasino. 1990 m. balandį įvedė 76 dienų [[Ekonominė blokada (1990)|ekonominę blokadą]]. Tokiomis sąlygomis kurta nepriklausomos Lietuvos krašto apsauga. == Vadovybė == Pagal [[Lietuvos Respublikos Konstitucija|Konstituciją]], vyriausiasis [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|ginkluotųjų pajėgų]] vadas yra [[Lietuvos prezidentas|prezidentas]]. Krašto apsaugos sistemos planavimu tiesiogiai užsiima [[Krašto apsaugos ministras|Krašto apsaugos ministro]] vadovaujama [[LR KAM|Krašto apsaugos ministerija]].<ref name="KASOrgĮst">Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas [http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=56646]</ref> Ministrui pavaldus [[Lietuvos kariuomenės vadas|kariuomenės vadas]], kuriam karo metu pavedama vadovauti visoms [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms]].<ref name="KASOrgĮst" /> Gynybos ir mobilizacijos planų rengimu užsiima [[Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas|Gynybos štabas]].<ref name="KASOrgĮst" /> == Sudėtis == {{main|Sąrašas:Lietuvos kariuomenės daliniai}} [[Vaizdas:Lithuanian Armed Forces organization 2025.png|alt=|miniatiūra|400x400px|Kariuomenės struktūrinė schema 2025 (angl.)]] Lietuvos kariuomenę sudaro: * [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian Armed Forces Defence Staff.png|21x21px]] '''[[Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas|Gynybos štabas]];''' * [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian Land Forces.png|21x21px]]''' [[Lietuvos sausumos pajėgos|Sausumos pajėgos]];''' ** [[Vaizdas:Insignia of National Defence Volunteer Forces (Land Forces).png|21x21px]]''' [[Krašto apsaugos savanorių pajėgos|Savanorių pajėgos]].''' * [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian Air Force.png|21x21px]]''' [[Lietuvos karinės oro pajėgos|Karinės oro pajėgos]];''' * [[Vaizdas:Project Insignia of the Lithuanian Naval Force.svg|22x22px]]''' [[Lietuvos karinės jūrų pajėgos|Karinės jūrų pajėgų]];''' * [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian SOF.png|22x22px]]''' [[Specialiųjų operacijų pajėgos]].''' Detalią kariuomenės struktūrą nustato, kariuomenės junginius bei dalinius steigia, reorganizuoja ar likviduoja [[krašto apsaugos ministras]], vadovaudamasis [[Seimas|Seimo]] patvirtinta principine kariuomenės struktūra. Karinėms operacijoms vykdyti sudaromos operacinės pajėgos. Jas sudaro kariuomenės pajėgų rūšių ir kitokie [[Karinis vienetas|kariniai vienetai]], kariuomenės vado paskirti Jungtinio štabo viršininko operaciniam vadovavimui. Specialiosioms karinėms funkcijoms ir užduotims vykdyti gali būti sudaromi nuolatiniai junginiai ir kiti specializuoti kariuomenės vienetai. === [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian Land Forces.png|36x36px]] Sausumos pajėgos === {{main|Lietuvos sausumos pajėgos}} [[Lietuvos sausumos pajėgos|Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos]] yra pagrindinė Lietuvos karinė gynybinė jėga, todėl, reformuojant Lietuvos kariuomenę, daugiausia dėmesio ir didžiausi finansiniai ištekliai skiriami būtent šiai pajėgų rūšiai. Pagrindinis sausumos pajėgų ir savanorių pajėgų kovinis vienetas yra [[batalionas]]. Sausumos pajėgas sudaro:[[Vaizdas:Lithuanian IFV Vilkas during exercises.jpg|miniatiūra|235x235px|[[Vilkas (pėstininkų kovos mašina)|Pėstininkų kovos mašinos Vilkas]]]] [[Vaizdas:JLTV during exercise.jpg|miniatiūra|234x234px|[[JLTV|Šarvuotas visureigis JLTV]]]] ==== Faktinė struktūra (2026 m.) ==== [[Vaizdas:Lithuanian HIMARS battery participating in Operation Baltic Alliance.jpg|miniatiūra|235x235px|Lietuvos salvinės artilerijos baterijos karių [[M142 HIMARS]] mokymai [[Estija|Estijoje]]. ]] [[Vaizdas:PzH 2000 (Lithuanian army).jpg|miniatiūra|230x230px|[[Panzerhaubitze 2000|Savaeigės haubicos PzH 2000]]]] * [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadovybės štabas|Sausumos pajėgų vadovybės štabas]] * [[Vaizdas:Insignia of 1st Division (Land Forces).png|frameless|25x25px]]''' [[Lietuvos kariuomenės I-oji Divizija]]''' ** Divizijos štabas *** Štabo kuopa *** Ryšių kuopa *** Žvalgybos kuopa ** [[Vaizdas:Iron Wolf Infantry Brigade (1st Division).png|frameless|25x25px]] '''[[Lietuvos kariuomenės Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“|Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“]]:''' *** Vadovybės štabas ir priskirti padaliniai *** [[Tankų batalionas (Geležinis Vilkas)|Tankų batalionas]] (formuojamas); *** [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas|Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalionas]]; *** [[Karaliaus Mindaugo husarų batalionas]] (KMHB); *** [[Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas]] (DK BUB); *** [[Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis batalionas|Kunigaikščio Vaidoto batalionas]]; *** [[Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas]]; *** [[Generolo leitenanto Jokūbo Jasinskio Logistikos batalionas|Generolo leitenanto Jokūbo Jasinskio]] [[Generolo leitenanto Jokūbo Jasinskio Logistikos batalionas|logistikos batalionas]]; ** [[Vaizdas:Žemaitija (Griffin) Infantry Brigade (1st Division).png|frameless|25x25px]] '''[[Žemaitija (pėstininkų brigada)|Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“]]:''' *** Vadovybės štabas ir priskirti padaliniai *** [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas]]; *** [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas]] (LDK BDB); *** [[Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas]]; *** [[Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas]]; *** Logistikos batalionas. ** [[Vaizdas:Aukštaitija Infantry Brigade (1st Division).png|frameless|25x25px]] '''[[Aukštaitija (pėstininkų brigada)|Pėstininkų brigada „Aukštaitija“]]''' (formuojama)''':''' *** Vadovybės štabo pradinis elementas ** [[Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas|Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas]] (JVIB); ** Sausumos pajėgų salvinės artilerijos baterija<ref>{{cite web |title=Sausumos pajėgų kariai dalyvavo tarptautiniame HIMARS įgulų rengime Estijoje |url=https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/sausumos-pajegu-kariai-dalyvavo-tarptautiniame-himars-igulu-rengime-estijoje/26136 |date=2024-09-16 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2025-09-30}}</ref> * [[Vaizdas:Major Juozas Lukša Training Center (Land Forces).png|frameless|25x25px]] [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Majoro Juozo Lukšos mokymo centras|Majoro Juozo Lukšos mokymo centras]]; * [[Vaizdas:Insignia of National Defence Volunteer Forces (Land Forces).png|frameless|25x25px]]''' [[Krašto apsaugos savanorių pajėgos]]''' (KASP): ** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-oji rinktinė|KASP Dainavos apygardos 1-oji rinktinė]], [[Alytus]]; ** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė|KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė]], [[Kaunas]]; ** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė|KASP Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė]], [[Klaipėda]]; ** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-oji rinktinė|KASP Vyčio apygardos 5-oji rinktinė]], [[Panevėžys]]; ** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė|KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė]], [[Šiauliai]]; ** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė|KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė]], [[Vilnius]]. ==== Principinė struktūra (2024 m.) ==== [[Vaizdas:Leopard 2A8 prototype (cropped).jpg|miniatiūra|230x230px|[[Leopard 2|Pagrindinis kovinis tankas Leopard 2A8.]] Šiais tankais, pagal [[Valstybės gynimo taryba|VGT]] sprendimą, ateityje bus apginkluotas [[Tankų batalionas (Geležinis Vilkas)|brigados „Geležinis Vilkas“ tankų batalionas]].<ref>{{cite web |title=VGT nutarė: kariuomenės divizijai bus perkami tankai „Leopard“ |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vgt-nutare-kariuomenes-divizijai-bus-perkami-tankai-leopard-95690505 |agency=[[ELTA]] |date=2024-01-23 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}</ref>]] [[Vaizdas:CV90CZ (cropped).jpg|miniatiūra|230x230px|[[Pėstininkų kovos mašina]] [[CV90]]. Priimtas [[Valstybės gynimo taryba|VGT]] sprendimas inicijuoti šių vikšrinių mašinų įsigijimą dviems „Geležinio Vilko“ brigados batalionams.<ref>{{cite web |title=Lietuvos kariuomenėje – švediški šarvuočiai: viskas, ką reikia žinoti |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuvos-kariuomene-ketina-pirkti-svedisku-sarvuociu-ka-jie-gali-56-2328498 |last=Petkevičius |first=Giedrius |date=2024-10-22 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}</ref>]] [[Vaizdas:Patria 6×6 (cropped).jpg|miniatiūra|230x230px|[[Šarvuotasis transporteris|Ratinis šarvuotas transporteris]] [[Patria 6×6]]. VGT išrinktas kaip pagrindinė Lietuvos kariuomenės multifunkcinė šarvuotoji platforma keičiant vikšrinius šarvuočius M113 .<ref>https://www.delfi.lt/saugu/naujienos/lietuva-pirks-beveik-tukstanti-suomiu-patria-sarvuociu-120256003</ref>]] Siekiant įsteigti Lietuviškąją pėstininkų diviziją su tankų batalionu''',''' 2024 m. liepos 11 d. [[Lietuvos Respublikos Seimas|LR Seimas]] pritarė principinės Lietuvos kariuomenės struktūros pakeitimams, kurie įsigaliojo 2024 m. liepos 18 d.<ref>{{cite web |title=Seimas pritarė principinės Lietuvos kariuomenės struktūros pakeitimams |url=https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=289163 |date=2024-07-11 |website=lrs.lt |publisher=[[LR Seimas]] |access-date=2025-09-30}}</ref> Planuojama, kad pilną operacinį pajėgumą kariuomenės pėstininkų divizija pasieks iki 2030 metų.<ref>{{cite web |title=Šimonytė: Lietuvoje diviziją iki 2030-ųjų turėti realu, bet tam reiks partnerių pagalbos |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1984632/simonyte-lietuvoje-divizija-iki-2030-uju-tureti-realu-bet-tam-reiks-partneriu-pagalbos |last=Perminas |first=Paulius |date=2023-05-09 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}</ref> Planuojama taip pat steigti du pėstininkų batalionus''',''' ginkluotus vikšrinėmis pėstininkų kovos mašinomis, siekiant ateityje gerinti sąveiką su tankais.<ref>{{cite web |title=L.Kasčiūnas: Lietuva steigs du vikšrinių pėstininkų kovos mašinų batalionus |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuva-steigs-du-viksriniu-pestininku-kovos-masinu-batalionus-sako-l-kasciunas-56-2324566 |last=Venckūnas |first=Paulius Perminas, Vilmantas |agency=[[BNS]] |date=2024-10-15 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}</ref> Principinę sausumos pajėgų struktūrą sudaro (''*su 2025 m. KAM struktūros planais''<ref>{{cite act |type=Įstatymo projektas |index=Senas variantas (kai užregistruotas kitas variantas) |date=2025-05-02 |legislature=Lietuvos Respublikos Seimas |title=Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2709 pakeitimo įstatymas |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/32619741270d11f09cbcab0ff4d74843?jfwid=dcv75pxaa |access-date=2026-03-16 |language=lt}}</ref><ref>https://www.youtube.com/watch?v=WKeCW6DTADk</ref>): * [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadovybės štabas|Sausumos pajėgų vadovybės štabas]] * [[Vaizdas:Insignia of 1st Division (Land Forces).png|frameless|25x25px]]''' [[Lietuvos kariuomenės I-oji Divizija]]''' ** Divizijos štabas ** [[Lietuvos kariuomenės Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“|Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“]]: *** [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas|Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalionas]]; *** [[Tankų batalionas (Geležinis Vilkas)|Tankų batalionas]] ([[Leopard 2|Leopard 2A8]] iki 2030 m.)* *** [[Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas]] ([[CV90|CV 90]]); *** [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas|Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalionas]] (CV 90); *** [[Logistikos batalionas (Geležinis Vilkas)|Generolo leitenanto Jokūbo Jasinskio logistikos batalionas]] **[[Aukštaitija (pėstininkų brigada)|Pėstininkų brigada „Aukštaitija“]]: *** [[Karaliaus Mindaugo husarų batalionas]] ([[Vilkas (pėstininkų kovos mašina)|PKM Vilkas]]);* *** [[Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis batalionas|Kunigaikščio Vaidoto batalionas]] (PKM Vilkas);* *** Pėstininkų batalionas (PKM Vilkas);* *** Logistikos batalionas ** [[Žemaitija (pėstininkų brigada)|Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“]]: *** [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas]] ([[JLTV]]); *** [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas]] (JLTV); *** [[Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas]] (JLTV); *** Logistikos batalionas ** [[Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas|Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos pulkas]] *** 1-oji Kovinės paramos inžinerijos kuopa *** 2-oji Kovinės paramos inžinerijos kuopa *** 3-ioji Kovinės paramos inžinerijos kuopa ** Artilerijos pulkas *** [[Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas]]; *** [[Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas]]; *** Artilerijos batalionas (CAESAR); *** Salvinės artilerijos batalionas ([[M142 HIMARS|HIMARS]]) ** Žvalgybos batalionas* ** Kazimiero Semenavičiaus oro gynybos pulkas (Karinės oro pajėgos)* *** Pirmasis oro gynybos batalionas *** Antrasis oro gynybos batalionas ** Ryšių batalionas (Kibernetinės gynybos valdyba)* ** Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas (Logistikos valdyba)* ** Transportavimo batalionas (Logistikos valdyba)* ** Medicininės paramos batalionas (Logistikos valdyba)* ** Karo policijos batalionas (Karo policija)* * [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Majoro Juozo Lukšos mokymo centras|Majoro Juozo Lukšos mokymo centras]]; * [[Krašto apsaugos savanorių pajėgos]] (KASP): ** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-oji rinktinė|KASP Dainavos apygardos 1-oji rinktinė]], [[Alytus]]; ** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė|KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė]], [[Kaunas]]; ** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė|KASP Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė]], [[Klaipėda]]; ** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-oji rinktinė|KASP Vyčio apygardos 5-oji rinktinė]], [[Panevėžys]]; ** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė|KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė]], [[Šiauliai]]; ** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė|KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė]], [[Vilnius]].<ref>{{cite act |type=Įstatymas |index=XIV-2899 |date=2024-07-11 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Seimas]] |title=Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2709 pakeitimo įstatymas |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/83d73593427911efb121d2fe3a0eff27?jfwid=-3yj18od0m |access-date=2026-03-16 |language=lt}}</ref> === [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian Air Force.png|35x35px]] Karinės oro pajėgos === [[Vaizdas:Eurocopter_AS365_+_LET_L-410.jpg|miniatiūra|Lietuvos KOP sraigtasparnis [[Eurocopter AS365 Dauphin]]; fone, [[Let L-410 Turbolet]].]] {{main|Lietuvos karinės oro pajėgos}} [[Lietuvos karinės oro pajėgos]] (toliau – KOP) yra sudedamoji Lietuvos kariuomenės dalis, kurios paskirtis – Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama [[Lietuvos sausumos pajėgos|sausumos]] ir [[Lietuvos karinės jūrų pajėgos|jūrų pajėgoms]], paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. KOP daliniai yra išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje: * [[Kaunas|Kaune]] įsikūręs KOP štabas ir dislokuota [[Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba]]. * [[Karmėlava|Karmėlavoje]] prie Kauno įsikūręs Oro erdvės kontrolės centras. * [[Aviacijos bazė]] bei [[Ginkluotės ir technikos remonto depas]] dislokuoti Šiaulių [[Zokniai|Zokniuose]]; * [[Oro gynybos batalionas]], įkurtas [[2000 m.]] prie [[Šiauliai|Šiaulių]] esančiame Mumaičų k. (šiuo metu perdislokuotas į [[Radviliškis|Radviliškį]]). [[Vaizdas:RBS 70 MSHORAD (MFU) in Lithuanian service.png|miniatiūra|RBS-70 MSHORAD]] Pastaruoju metu KOP atliekama karinės technikos modernizacija: Planuojama atnaujinti sraigtasparnių parką su UH-60M, taip pat siekiama stiprinti oro gynybos pajėgumus, įsigyjant papildomų vidutinio ([[NASAMS|NASAMS III]]) ir artimojo nuotolio oro gynybos sistemų ([[PPZR Piorun]], [[RBS-70]]). Vystant sausumos pajėgų pėstininkų diviziją ir plečiant oro gynybos batalioną į pulką, siekiant pagerinti pajėgų apsaugos kokybę, užsakytos mobilios RBS-70 MSHORAD sistemos, kurios bus montuojamos ant pagrindinio Lietuvos kariuomenės šarvuotojo visureigio [[JLTV]]. Siekiama užtikrinti rotacinį didelio nuotolio oro gynybos sistemų modulio rotavimą Lietuvoje.<ref>{{cite web |title=Ministras: kitąmet „Patriot“ Lietuvoje dislokuos ne tik Nyderlandai, bet ir kitos šalys |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kitamet-patriot-lietuvioje-dislokuos-ne-tik-nyderlandai-bet-ir-kitos-salys-sako-minist-56-2315736 |last=Stankevičius |first=Augustas |agency=[[BNS]] |date=2024-10-03 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}</ref> === [[Vaizdas:Project Insignia of the Lithuanian Naval Force.svg|37x37px]] Karinės jūrų pajėgos === {{main|Lietuvos karinės jūrų pajėgos}} [[Vaizdas:P12 Dzūkas.jpeg|miniatiūra|Lietuvos KJP ''Flyvefisken'' klasės patrulinis laivas LKL „Dzūkas“]] [[Lietuvos karinės jūrų pajėgos|Lietuvos karines jūrų pajėgas]] (toliau – KJP) sudaro: [[Vaizdas:Kursis 5723.JPG|miniatiūra|Lietuvos KJP ''Hunt'' klasės priešmininis laivas LKL „Kuršis“]] * Štabo kuopa; * [[Karo laivų flotilė]]; ** Kovinių laivų divizionas; ** Priešmininių laivų divizionas; ** Patrulinių laivų divizionas; ** Katerių grandis; * [[Generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos fuzilierių batalionas]]; ** [[Povandeninių veiksmų komanda]]. * [[Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba]]; * Logistikos tarnyba; * Mokymo centras; * [[Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras]]. Karo laivų flotilėje yra 13 laivų: 5 patruliniai laivai, 2 minų paieškos laivai, 1 vadovavimo ir aprūpinimo laivas, 1 fregata (planuojama nurašyti), 3 uosto kateriai ir 1 paieškos bei gelbėjimo laivas. 2007 m. Lietuvos KJP nusipirko 3 [[Flyvefisken klasės patrulinis laivas|''Flyvefisken'' klasės patrulinius laivus]] iš [[Danija|Danijos]] karališkojo laivyno. 2008 m. pasirašyta sutartis dėl dviejų ''Hunt'' klasės išminavimo laivų pirkimo iš [[Jungtinė karalystė|Jungtinės Karalystės]] <ref>[http://www.kam.lt/index.php/lt/175401/ Lietuvos kariuomenė įsigys du priešmininės kovos laivus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090804004157/http://www.kam.lt/index.php/lt/175401/|date=2009-08-04}}</ref>. ==== Jūrų fuzilieriai ==== [[Vaizdas:Marine fusiliers of the Lithuanian Naval Forces.jpg|miniatiūra|225x225px|Apsaugos kuopos fuzilieriai]] Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. siekiant panaikinti priekrantės ir uosto gynybos spragą bei atlikti kitas pavestas [[Jūrų pėstininkai|jūrų pėstininkams]] funkcijas, į vieną struktūrą sujungus [[Povandeninių veiksmų komanda|KJP Povandeninių veiksmų komandą]] ir KJP Logistikos tarnybos Apsaugos kuopą buvo įsteigta ir dalinai suformuota Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba kurioje veikia dvi pėstininkų (fuzilierių) kuopos. Formuojant dalinio tradicijas dalinyje tarnaujančius karius pradėta vadinti jūrų [[Fuzilierius|fuzilieriais]] (jūrų pėstininkais), o pati tarnyba neoficialiai vadinama Fuzilierių batalionų. Tarnybai įsigyti du „Jahu“ klasės desantiniai kateriai, be jų iš Klaipėdos uosto direkcijos neatlyginamai gautas patrulinis kateris Storebro SB90E. === [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian SOF.png|37x37px]] Specialiųjų operacijų pajėgos === [[Vaizdas:YPT and ARAS exercise 2024 01.jpg|miniatiūra|237x237px|SOP Ypatingos paskirties tarnybos „Žaliukai“ per pratybas]] {{main|Specialiųjų operacijų pajėgos}} 1995 m. pradėtos formuoti LK Specialiosios pajėgos. Tai nedidelis karinis vienetas, vėliau tapęs atskira Lietuvos kariuomenės rūšimi. 2002 m. Specialiosios pajėgos įsteigtos oficialiai – įkurtas Specialiųjų operacijų junginys (SOJ), operacijoms pradėjo vadovauti bendras štabas. 2008 m. balandžio 3 d. SOJ [[de jure]] tapo [[SOP]]. ==== Padaliniai ==== * [[Ypatingos paskirties tarnyba]] (YPT); * [[Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas]] (VDJB); * [[Kovinių narų tarnyba]] (KNT); * [[Mokymo ir kovinės paramos centras]] (MKPC). Iš SOP padalinių galima suformuoti [[Eskadronas|eskadronus]] konkrečioms užduotims. [[Lietuva|Lietuvoje]] SOP gali būti panaudotos, jei [[Lietuvos policija|policija]] pritrūktų pajėgumų ar reaguotų į [[Terorizmas|teroristinius]] išpuolius. === Kiti padaliniai === [[Vaizdas:Granta Autonomy X (Modern Lithuanian Soldier Project).jpg|miniatiūra|Lietuvos kariuomenės naudojamas [[Granta X]] bepilotis orlaivis. ]] [[Vaizdas:Lithuanian military medical service during "Strong Griffin 2024".jpg|miniatiūra|Karo medikai]] [[Vaizdas:Commandant unit training courses of Lithuanian Armed Forces.webm|miniatiūra|Komendantinių vienetų rengimo kursai. ]] [[Vaizdas:Lithuanian MP training 01.jpg|miniatiūra|Karo policija]] [[Vaizdas:Official visit of the President of Ukraine to the Republic of Lithuania. (53500532528).jpg|miniatiūra|Štabo bataliono garbės sargyba]] * *[[Vaizdas:Lithuanian Armed Forces "ANBO" Formation Logo.png|23x23px]] [[Lietuvos kariuomenės Autonominių nuotolinių bepiločių operacijų junginys|'''Autonominių nuotolinių bepiločių operacijų junginys''']]''';''' *[[Vaizdas:Insignia of TRADOC.png|21x21px]] '''[[Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba|Mokymų ir doktrinų valdyba]]:''' ** [[Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla]]; ** [[Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas]]; ** [[Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras]]; ** [[Pabradės poligonas]]. * [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian LOGCOM.png|21x21px]] '''[[Logistikos valdyba]]:''' ** [[Depų tarnyba]]; ** Judėjimo organizavimo tarnyba; ** [[Įgulų aptarnavimo tarnyba]]; ** [[Karo kartografijos centras]]; ** [[Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba]]; ** [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas]]. *[[Vaizdas:Insignia of Cyber Defence Command (Lithuania).png|19x19px]] '''[[Lietuvos Kariuomenės Kibernetinės gynybos valdyba|Kibernetinės gynybos valdyba]]:''' **[[Lietuvos Kariuomenės Informacinių technologijų tarnyba|Informacinių technologijų tarnyba]]; **[[Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas]]. *[[Vaizdas:Lithuanian Armed Forces Commandant's Offices Insignia.png|19x19px]] '''[[Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba|Karo komendantūrų valdyba]]:''' **Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba; **Vilniaus regioninė karo komendantūra; **Kauno regioninė karo komendantūra; **Klaipėdos regioninė karo komendantūra; **Šiaulių regioninė karo komendantūra; **Panevėžio regioninė karo komendantūra; **Alytaus regioninė karo komendantūra. *[[Vaizdas:Insignia of Lithuanian Military Police.png|19x19px]] '''[[Lietuvos karo policija|Karo policija]]:''' ** Ikiteisminio tyrimo valdyba; ** Vilniaus įgula; ** Kauno įgula; ** Klaipėdos įgula; ** Šiaulių įgula; ** Mokymo centras. * [[Vaizdas:Insignia of Grand Duke Gediminas Staff Battalion.png|19x19px]] [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas]]; * [[Vaizdas:Insignia of General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania.png|19x19px]] [[Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija]]; * [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian Military Ordinariate.png|19x19px]] [[Lietuvos kariuomenės Ordinariatas|Ordinariatas]]; * [[Vaizdas:Insignia of the Lithuanian Armed Forces Officers Club (Lithuania).svg|19x19px]] [[Lietuvos karininkų ramovė|Karininkų ramovės]]; * [[Vaizdas:LAF Sports Club (LTU CISM delegation) insignia.png|19x19px]] [[Lietuvos kariuomenės sporto klubas|Kariuomenės sporto klubas]]; * [[Vaizdas:Lithuanian Armed Forces Generic Insignia.png|19x19px]] [[Finansų ir apskaitos departamentas]]; * [[Vaizdas:Lithuanian Armed Forces Generic Insignia.png|19x19px]] [[Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamentas|Strateginės komunikacijos departamentas]]; * [[Vaizdas:Lithuanian Military Aviation Administration insignia.png|27x27px]] [[Lietuvos karinės aviacijos administracija|Karinės aviacijos administracija]]. === Personalas === Kariuomenės struktūrą [[Seimas]] kasmet tvirtina [[Įstatymas|įstatymu]]. Jame nustatomi ribiniai karių skaičiai, struktūros gairės 5 metams į priekį. Karių skaičiaus pokytis pagal metus: {| class="wikitable sortable unsortable" style="font-size:75%; text-align:right" ! rowspan="4" |Metai ! colspan="9" |Bendras ribinis karių skaičius ! rowspan="4" |Valstybės tarnautojų skaičius |- ! rowspan="3" |IŠ VISO ! colspan="5" |Profesinės karo tarnybos karių ! rowspan="3" |Prival. pradinės karo tarnybos karių iki 2008 m. Nuo 2010 pradedami baziniai kariniai mokymai ! rowspan="3" |Karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių ! rowspan="3" |Kariūnų |- ! rowspan="2" |Iš viso ! colspan="4" |''iš jų:'' |- !Generolų ir admirolų !Pulkininkų ir jūrų kapitonų !Pulkininkų leitenantų ir komandorų !Majorų ir komandorų leitenantų |- |2002 |38640 |8100 |4 |30 |105 |300 |5000 |25000 |540 | |- |2003 |22030 |8100 |4 |30 |105 |300 |4500 |9000 |430 | |- |2004 |19781 |7720 |7 |30 |105 |300 |3681 |8000 |380 |165 |- |2005 |19650 |7800 |8 |32 |115 |310 |3500 |8000 |350 |170 |- |2006 |18250 |7800 |8 |32 |115 |310 |3210 |7000 |240 |170 |- |2007 |17270 |7930 |8 |35 |130 |360 |2600 |6500 |240 |170 |- |2008 |16230 |8390 |10 |40 |140 |375 |1600 |6000 |240 |180 |- |2009 |15240 |8400 |10 |40 |140 |380 |600 |6000 |240 |180 |- |'''2010''' |12650-15200 |7700-8400 |9 |30 |130 |385 |300–600** |4500-6000 |150–200 |150–180 |- |''2011'' |15720 |8420 |10 |42 |140 |360 |600** |6500 |200 |200 |- |''2012'' |15750 |8450 |10 |45 |150 |400 |600** |6500 |200 |200 |- |''2013'' |15250 |8450 |12 |45 |150 |400 |600** |6000 |200 |200 |- |''2014'' |15300 |nuo 7 700 iki 8 500 |iki 9 |iki 30 |iki 123 |iki 365 |nuo 700 iki 1 000 |nuo 4 800 iki 6 300 |190 iki 270 |200 |- |''2015*'' |> 17730 |> 9000 |< 10 |< 40 |< 150 |< 400 |> 1000** |> 7500 |< 230 |< 200 |- |} <nowiki>*</nowiki> – planuojami skaičiai; == Tarptautinis bendradarbiavimas == === Lietuva ir NATO === [[Vaizdas:LT_L-39ZA_with_F-16.jpg|miniatiūra|Lietuvos KOP lėktuvas L-39ZA rikiuotėje su NATO oro policijos olandų F-16]] 2004 m. kovo 1 d. 19–a [[NATO valstybės narės|NATO šalių]] [[Ratifikacija|ratifikavo]] prisijungimo prie NATO protokolą. [[NATO generalinis sekretorius]] [[Japas de Hopas Šeferis]] pakvietė 7 [[Vidurio Europa|Vidurio]] ir [[Rytų Europa|Rytų]] Europos šalis prisijungti prie [[NATO]]. 2004 m. kovo 17 d. NATO taryba nusprendė dėl [[Baltijos oro policija|Baltijos oro policijos]] ir jai reikalingų pajėgų dislokavimo Lietuvoje. [[Kovo 25]] d. [[krašto apsaugos ministras]] [[Linas Linkevičius]] įsakymu nuo [[kovo 29]] d. NATO šalių naikintuvams leista patruliuoti Lietuvos oro erdvėje. Šiuo įsakymu taip pat leista į Lietuvą atvykti šiuos skrydžius vykdantiems NATO valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams. [[Kovo 29]] d. [[Vašingtonas|Vašingtone]] deponavus [[NATO]] ratifikavimo raštus, Lietuva tapo visateise NATO sąjungininke. Baltijos šalių oro erdvė nuo pirmos dienos saugota pagal NATO standartus. === Tarptautinės operacijos === [[Vaizdas:Lithuanian peacekeepers in MINUSMA.jpg|alt=Lietuvos karys Afganistane|miniatiūra|218x218px|Lietuvos [[Karys savanoris|kariai savanoriai]] dalyvauja [[Jungtinių Tautų Organizacija|JT]] taikos palaikymo misijoje MINUSMA]] >200 Lietuvos karių tarnavo tarptautinėse misijose [[Afganistanas|Afganistane]], [[Irakas|Irake]] ir [[Kosovas|Kosove]]. Pora karininkų, kaip stebėtojai, dalyvavo [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] stebėtojų misijoje [[UNIMOG]] [[Gruzija|Gruzijoje]], vienas štabo karininkas – [[ES]] operacijoje „Althea“ [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijoje ir Hercegovinoje]]. ES operacijoje [[Čadas|Čade]] ir [[Centrinės Afrikos Respublika|Centrinėje Afrikos respublikoje]] Lietuva dalyvavo skirdama 2 štabo karininkus į ES operacijų vadavietę. Kariai misijose keičiasi kas pusmetį. Į tarptautines operacijas vyksta kariai-profesionalai, kariai-savanoriai, civiliniai krašto apsaugos tarnautojai. == Įranga == [[Vaizdas:Evolution of equipment of the Lithuanian army.jpg|miniatiūra|Lietuvos karys 2024 m. (kairėje) ir 2014 m. (dešinėje).]]{{main|Lietuvos kariuomenės ginkluotė}} [[Vaizdas:FGM-148 Javelin in Lithuanian service (1).png|miniatiūra|Lietuvos kariuomenės [[Prieštankinis ginklas|prieštankinės sistemos]] [[FGM-148 Javelin]]]] Dėl Lietuvos įsipareigojimų ir [[NATO]] rekomendacijų, nemažai [[LR KAM|KAM]] išlaidų skiriama nusipirkti [[Ginklai|ginklams]] ir karinei technikai, ją atnaujinti bei didinti kovinį efektyvumą. Lietuvos tikslas – ~25% gynybos išlaidų skirti ginklų ir technikos pirkimams ir atnaujinimams. Dauguma ginkluotės pirkimų ir atnaujinimų projektų skirta [[Lietuvos sausumos pajėgos|Sausumos pajėgų]], ypač [[Motorizuotoji pėstininkų brigada "Geležinis Vilkas"|„Geležinio Vilko“ brigadai]] aprūpinti. Nusipirkta [[Prieštankinis ginklas|prieštankinių sistemų]] [[FGM-148 Javelin]], [[Priešlėktuvinė gynyba|priešlėktuvinių raketų]] „Stinger“, [[Transporto priemonė|transporto priemonių]], lengvųjų [[Pėstininkai|pėstininkų]] ginklų, minų paieškos ir išminavimo priemonių, kolektyvinės ir individualios apsaugos nuo [[Branduolinis ginklas|branduolinio]], [[Biologinis ginklas|biologinio]] ir [[Cheminis ginklas|cheminio]] ginklo priemonių. Bet aprūpinamos ir kitos pajėgos: [[Lietuvos karinės jūrų pajėgos|Karinių jūrų pajėgų]] priešmininės kovos laivams nupirkta modernesnė įranga, nupirkti daugiafunkciniai patruliniai laivai, pasirašyta sutartis dėl 2 [[NATO]] standartų priešmininės kovos laivų pirkimo, atnaujinta taktinės transporto aviacija, nupirkti [[sraigtasparniai]]. Planuojama atnaujinti ilgojo nuotolio [[Radaras|radarus]] ir kt. Dar Lietuvos kariuomenei svarbu išlaikyti prieštankinės gynybos, išminavimo pajėgumus. Ateityje turėtų didėti priešlėktuvinės gynybos, apsaugos nuo masinio naikinimo ginklų ir kitų pajėgumų svarba. Logistinis aprūpinimas irgi svarbus, be jo neįmanoma normaliai dalyvauti [[NATO]] veikloje. == Uniformos == LK Materialinių resursų departamentas parengė karių išvaizdos, [[Uniforma|uniformų]] dėvėjimo ir ženklų nešiojimo taisykles. Tinkamu [[Apranga|aprangos]] dėvėjimu siekiama formuoti teigiamą Lietuvos karių įvaizdį. Taisyklėse apibrėžta, kas yra kario uniforma, kas gali ją dėvėti, numatyti uniformos dėvėjimo apribojimai, dėvėjimo tvarkos pagal rūšis ir [[Ansamblis|ansamblius]]. Nustatyta skiriamųjų ženklų nešiojimo tvarka, kario išvaizdos reikalavimai. ==== Skiriamieji ženklai ==== {{Main|Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai}} Karinių laipsnių identifikacija yra svarbi uniformos funkcija, kuriai atlikti [[Krašto apsaugos ministras]] yra nustatęs atitinkamus ženklus, kurių atvaizdavimas dažniausiai priklauso nuo pajėgų rūšies ir dėvimos uniformos tipo. Šiuolaikinėje Lietuvos kariuomenėje laipsniai, dėvint lauko uniformą, atvaizduojami ant krūtinės. Ceremonijų ir kasdienėse uniformose laipsniai yra žymimi žalvario spalvos [[Insignija|insignijomis]], kurios yra vaizduojamos ant antpečių Sausumos, Specialiųjų operacijų ir Oro pajėgose, o Karinėse jūrų pajėgose – ant rankovių (išskyrus movas ant kasdieninės uniformos baltinių). 2012 m. vykdant nekarininkų korpuso reformą kareivių ir puskarininkų karinių laipsnių ženklai buvo žymimi ant rankovių, kaip tai tradiciškai daroma NATO šalyse, tačiau nuo 2024 m., pasikeitus LK uniformai, antpečiai kariams ir puskarininkiams Sausumos, Specialiųjų operacijų ir Oro pajėgose buvo sugrąžinti. [[Vaizdas:Berete Dragūnai.png|miniatiūra|203x203px|Nepaisant daugybės reorganizacijų, [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas|Dragūnų batalionas]] išlaiko savo unikalią kokardą nuo [[1996 m.|1996 m. kovo 22 d.]]<ref>{{cite web |title=Simbolika |url=https://www.kariuomene.lt/ldk-butigeidzio-dragunu-batalionas/istorija-ir-simbolika/simboliai/23071 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2025-09-30}}</ref>]] Formuojant Lietuvos kariuomenės dalinių vidines tradicijas ir stiprią bendruomenę, siekiama suteikti kiekvienam daliniui savitą identitetą. Tam nustatomi spalvų deriniai, kokardos, tarnybos ženklai ir kiti skiriamieji elementai. Pavyzdžiui, berėčių spalvos, nustatytos Lietuvos kariuomenės daliniams: * Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės kanceliarijos – tamsios samanų spalvos . * Lietuvos kariuomenės vadui tiesiogiai pavaldžių vienetų, Mokymo doktrinų valdybos ir jai pavaldžių vienetų, Logistikos valdybos ir jai pavaldžių vienetų – žalios spalvos; * Gynybos štabo – pagal paskutinės kario tarnybos junginio beretės spalvą; * Sausumos pajėgų – žalios spalvos, artilerijos ir inžinerijos padalinių – juodos spalvos; * Specialiųjų operacijų pajėgų vienetų – Ypatingos paskirties tarnybos – pilkos spalvos, Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono – vyšninės spalvos, Kovinių narų tarnybos – tamsiai mėlynos spalvos; * Krašto apsaugos savanorių pajėgų – bordinės spalvos. * Karo policijos – ryškiai raudonos spalvos. * Karinių jūrų pajėgų ([[Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba|jūrų fuzilierams]]) ir Karinių oro pajėgų vienetų ([[Oro gynybos batalionas|oro gynybai]]) – tamsiai mėlynos spalvos. ==== Uniformos dėvėjimo pavyzdžiai ==== <gallery mode="nolines" widths="200" heights="200" class="center" caption="Vyrų ceremonijų uniformos pavyzdžiai"> Vaizdas:Full dress uniform of Lithuanian Army officer.jpg|[[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|SP]], [[Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos|SOP]] ir kiti Vaizdas:Full dress uniform of Lithuanian Air Force officer.png|[[Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos|KOP]] Vaizdas:Full dress uniform of Lithuanian Navy 09.png|[[Lietuvos Karinės jūrų pajėgos|KJP]], [[Kovinių narų tarnyba|KNT]] Vaizdas:Full dress uniform of General Jonas Zemaitis Military Academy of Lithuania 01.png|[[Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija|LKA]] </gallery><gallery mode="packed" widths="200" heights="200" class="center" caption="Kasdieninės uniformos pavyzdžiai"> Vaizdas:Service dress of Lithuanian Land Forces 08.png Vaizdas:Service dress of Lithuanian Land Forces 10.png Vaizdas:Service dress of Lithuanian Land Forces 05.png Vaizdas:Service dress of Lithuanian Land Forces 15.jpg Vaizdas:Service dress of Lithuanian Air Force 13.png Vaizdas:Service dress of Lithuanian Air Force 10.png Vaizdas:Service dress of Lithuanian Air Force 09.png Vaizdas:Service dress of Lithuanian Air Force 17.jpg Vaizdas:Service dress of Lithuanian Navy 17.png Vaizdas:Service dress of Lithuanian Navy 14.png Vaizdas:Service dress of Lithuanian Navy 13.png Vaizdas:Service dress of Lithuanian Navy 03.png Vaizdas:Service dress of Lithuanian Navy 18.png </gallery><gallery mode="packed" widths="200" heights="200" class="center" caption="Lauko uniformos pavyzdžiai"> Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 15.jpg Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 14.jpg Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 12.jpg Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 11.jpg Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 10.jpg Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 09.jpg Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 07.jpg Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 08.jpg Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 06.jpg Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 04.jpg Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 05.jpg Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 01.jpg Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 03.jpg </gallery> == Taip pat skaitykite == * [[Baltijos oro policija]] * [[Vytauto Didžiojo karo muziejus]] * [[Sąrašas:Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai|Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Military of Lithuania}} * [https://www.kariuomene.lt Kariuomenės svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230615224815/https://kariuomene.lt/|date=2023-06-15}} * [https://kam.lt/wp-content/uploads/2022/07/Skaiciai-ir-pokyciai-2022.pdf 2022 m. LK skaičiai ir pokyčiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230322174532/https://kam.lt/wp-content/uploads/2022/07/Skaiciai-ir-pokyciai-2022.pdf|date=2023-03-22}} {{Lietuvos ginkluotosios pajėgos}} {{straipsniai apie Lietuvą}} [[Kategorija:Lietuvos ginkluotosios pajėgos]] d49w32am8fddvus34ow6x54qk1msjqw 0 246730 7889298 7715233 2026-07-29T12:51:27Z Makenzis 46558 7889298 wikitext text/x-wiki {{Infobox Football biography | playername = Melvin Brown | image = [[Vaizdas:MelvinbrownMex.jpg]] | fullname = Melvin Brown Casados | dateofbirth = {{birth date and age|1979|1|28}} | cityofbirth = [[Naranchosas]], [[Verakrusas (valstija)|Verakrusas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | height = 1,74 m | nickname = Melvin el de los Choko Krispis | position = [[gynėjas]] | currentclub = [[Puebla FC]] | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | years = 2001–2004<br />2004–2007<br />2008<br />2008–2009<br>2009–2010<br>2010–2011 <br />2012–2013<br />2012–2013 | clubs = [[Club Deportivo Cruz Azul|Cruz Azul]]<br />[[Jaguares de Chiapas|Chiapas]]<br />→ [[Puebla FC]]<br />[[C.F. Universidad Autónoma de Guadalajara|Tecos UAG]]<br>→ [[Club Deportivo Cruz Azul|Cruz Azul]]<br>→ [[Puebla FC]]<br>[[Cruz Azul Hidalgo]]<br>→ [[CD Irapuato]] | caps(goals) = 101 (5)<br />125 (5)<br /> 12 (1)<br>15 (0)<br>24 (3)<br>14 (0)<br>5 (0)<br>23 (0) | nationalyears = 2001–2003 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 10{{0}}(0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2022 | ntupdate = 2022 }} '''Melvinas Braunas''' (g. [[1979]] m. [[sausio 28]] d.) – [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas, rungtyniavęs gynėjo pozicijoje. Melvinas Braunas yra kilęs iš [[Jamaika|Jamaikos]]. 2001 m. debiutavo [[Meksikos Primera divizionas|Meksikos Primera divizione]], klube [[Cruz Azul]]. Jis greitai tapo komandos pagrindinės sudėties žaidėju. Per 3,5 m. Melvinas Braunas sužaidė 109 rungtynes už „Cruz Azul“. Vėliau perėjo į „Chiapas Jaguares“ klubą, taip pat žaidė „FC Puebla“. Melvinas Braunas debiutavo [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos nacionalinėje futbolo rinktinėje]] 2001 m. sausio 7 d. prieš JAV. 2002 m. pakviestas dalyvauti {{WorldCup|2002|pasaulio futbolo čempionate}}, tačiau jame į aikštę nebuvo išleistas. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|0|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai|Brown]] hnuiu1geze3rbbn5p7n44t9917bmt4h 0 247655 7889699 7859323 2026-07-30T07:57:25Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889699 wikitext text/x-wiki {{coord|54|40|53|N|25|17|14|E|region:LT|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas = Pacų rūmai | Paveiksliukas = Pac Palace.JPG | Vieta = [[Vilniaus senamiestis]] | Įkurtas = XVII a. | Stilius = Vėlyvasis [[Barokas]] | Giminės = [[Steponas Pacas]] | Dabar = Restauruota | Savininkas = [[Lenkijos ambasada]] | Paveikslėlio apibūdinimas = Pacų rūmai Vilniuje, dabar Lenkijos ambasada }} '''Pacų rūmai''' – pastatas [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus senamiestyje]], šalia [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Šv. Jonų gatvėje (Šv. Jonų g. 3). Šiuo metu čia įsikūrusi [[Lenkijos Respublikos ambasada]]. == Istorija == [[1628]] m. Šv. Jono gatvėje esantį mūrinį pastatą iš [[Žemaitijos seniūnija|Žemaitijos]] seniūno [[Jeronimas Valavičius|Jeronimo Valavičiaus]] įsigijo [[Lietuvos didysis raštininkas]] [[Steponas Pacas]]. Naujuoju rūmų savininku tapo jo sūnus [[Lietuvos didysis kancleris|LDK kancleris]] [[Kristupas Zigmantas Pacas]]. [[1655]] m. per [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|karą su Maskva]] rūmai buvo sudeginti, po karo - atstatyti. Mirus Kristupui Zigmantui Pacui, rūmai atiteko jo tolimam giminaičiui [[Kazimieras Mykolas Pacas|Kazimierui Mykolui Pacui]]. Kitas jų savininkas – jo brolio [[Jonas Kazimieras Pacas|Jono Kazimiero]] sūnus [[Juozapas Pacas|Juozapas Pranciškus Pacas]]. [[1748]] metais [[Barokas|barokiniai]] rūmai vėl sudegė. Jų atstatyti nepavyko nei Juozapui Pranciškui, nei jo sūnui [[Mykolas Jonas Pacas|Mykolui Jonui Pacui]] – paskutiniajam kadaise labai turtingos ir įtakingos [[Pacai|Pacų giminės]] palikuoniui. [[1771]] m. Mykolas Pacas buvo priverstas emigruoti, o jo turtas areštuotas. [[1783]] m. rūmus įsigijo LDK didysis kancleris [[Aleksandras Mykolas Sapiega]]. Jis atstatė rūmus ir suteikė jiems [[Klasicizmo architektūra|klasicistinį]] interjerą. [[1793]] m. rūmus paveldėjo Aleksandro Mykolo ir Magdalenos Liubomirskos Sapiegų sūnus, [[Lietuvos artilerijos generolas]] [[Pranciškus Sapiega]]. Po [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] [[Rusijos imperija|Rusijos]] valdžia iš Sapiegų rūmus konfiskavo ir juose įkurdino gubernatoriaus būstinę. [[1909]] m. rūmuose buvo įsteigtas rusų klubas. [[1912]] m. pagal architekto Aleksandro Sonino projektą jie dar kartą buvo pertvarkyti ir pritaikyti rusų bajorijos poreikiams. Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] Vidaus reikalų ministerijai priklausiusiuose rūmuose veikė knygynas, paveikslų galerija, M. Anatolskio vyno parduotuvė. [[1918]] m. rūmuose veikė lietuvių „Rūtos“ draugija, o 1919 metais juose įsikūrė Krikščionių darbo sąjunga. Vėliau rūmų savininkais tapo [[Antroji Lenkijos Respublika|Lenkijos Respublikos]] valdžios institucijos. Po [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] Pacų rūmai daugeliui metų atiteko ryšininkams. Kurį laiką čia veikia tarpmiestinė telefono stotis ir telegrafas. [[1959]] m. rūmai buvo atstatyti ir iš dalies restauruoti pagal architektų [[Justinas Šeibokas|Justino Šeiboko]] ir [[Bronislovas Krūminis|Bronislovo Krūminio]] projektą. Pastatas buvo pritaikytas Ryšininkų [[kultūros namai|kultūros namų]] poreikiams; čia taip pat buvo įrengti butai. [[1978]]–[[1991]] m. rūmai buvo restauruoti. Paskutinį restauravimą atliko Lenkijos paminklų restauravimo dirbtuvės PKZ. [[2007]] metų liepos 27 d. Pacų rūmus nusipirko [[Lenkija|Lenkijos]] valstybė. Tuomet pastatą atidarė [[Sąrašas:Lenkijos prezidentai|Lenkijos Prezidentas]] [[Lech Kaczyński]] ir [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Lietuvos Prezidentas]] [[Valdas Adamkus]]. Po būtinojo remonto ir pastato pritaikymo naujoms reikmėms [[2018]] m. rugsėjo 13 d. Pacų rūmus - naująją Lenkijos Respublikos ambasados su konsuliniu skyriumi ir Lenkijos instituto Vilniuje buveinę - iškilmingai atidarė Lenkijos užsienio reikalų ministras [[Jacek Czaputowicz]] ir [[Lietuvos užsienio reikalų ministras]] [[Linas Antanas Linkevičius|Linas Linkevičius]]. == Architektūra == Pacų rūmai – tai dviejų aukštų pastatas su vidiniu kiemu. Fasade vėlyvojo baroko stiliaus skulptūrinės puošybos elementų neišliko. Rūmai įrengti [[XVII a.]] pab. - [[XVIII a.]] pr. Salės dekoruotos iliuzionistinės barokinės tapybos stiliumi, naudoti ginkluotės motyvai. <gallery heights="120" mode="packed"> Vilnia, Śviatajanskaja, Pac. Вільня, Сьвятаянская, Пац (XIX).jpg|Rūmų vaizdas [[XIX a.]] Architecture of Vilnius city (7628635182).jpg|Vidaus kiemas Pac Palace in Vilnius07.JPG|Interjeras Pac Palace in Vilnius08.JPG|Riteris Lenkijos ir Lietuvos pasiuntinybėje </gallery> == Nuorodos == {{commons|Category:Pac Palace in Vilnius}} * [http://www.azzara.lt/index.php?show_content_id=149 Pacų rūmų istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131103105852/http://www.azzara.lt/index.php?show_content_id=149 |date=2013-11-03 }} *[https://www.youtube.com/watch?v=_oee5jdFtjc Filmas, parodantis, kaip rūmai atrodė prieš ir po remonto] *[https://www.flickr.com/photos/polandmfa/sets/72157701285507985 Rūmų nuotraukos] {{Lietuvos dvarai}} [[Kategorija:Vilniaus dvarai]] [[Kategorija:Pacai| ]] [[Kategorija:Vilniaus senamiestis]] 6uioqsibtkqtlmre5vlvmn1mwvfrn4w 0 251047 7889551 6163671 2026-07-29T20:22:56Z Arz 1568 /* Nuorodos */ 7889551 wikitext text/x-wiki {{Infobox filmas | tpavadinimas = Atsiprašau | pavadinimas = Atsiprašau | plakatas = Atsiprašau - filmas.jpg | režis = [[Vytautas Žalakevičius]] | prodius = | scenar = Vytautas Žalakevičius | aktoriai = [[Eugenija Šulgaitė]]<br />[[Donatas Banionis]]<br />[[Kostas Smoriginas]]<br />[[Regimantas Adomaitis]]<br />[[Nijolė Oželytė]]<br />[[Vaclovas Blėdis]] | metai = [[1982]] | šalis = [[TSRS]] | žanras = Tragikomedija | trukmė = 96 min. | kalba = lietuvių k. <!--| biudžetas = ---> <!--| imdb_id = ---> }} „'''Atsiprašau'''“ – [[1982]] metais [[Lietuvos kino studija|Lietuvos kino studijoje]] sukurtas meninis filmas. Filmo trukmė – 96 min. == Apie filmą == 9-ojo dešimtmečio pradžioje, kai Lietuvos periferijoje išties pakilo elementarus pragyvenimo lygis, pasirodęs filmas „Atsiprašau“ neveltui filmuotas parodomojoje [[Juknaičiai|Juknaičių]] gyvenvietėje, pavyzdinio sovietinio ūkio centre. Ją noriai lankydavo visokio rango ir plauko „tikrintojai“. Tai viena iš ironiškų detalių filme. Herojus susitinka su vaikystės draugais, atranda naujus. Miestelio gyvenimas kupinas savų paslapčių, beužsimezgančių meilės istorijų ir intrigų. == Siužetas == {{spoil}} Į nedidelį miestelį, savo tėvų namus, grįžta žinomas kompozitorius ir dainininkas, patiriantis kūrybinę krizę. Nelengvai klostosi jo santykiai su giminėmis ir artimaisiais – sunkiai sergančia mama, tėvuku, vaikystės draugais. Filme sudėtinga, neįprasta V. Žalakevičiui maniera, ironiškai, įdomiais dialogais ir personažų charakterių pagalba nagrinėjama, kaip dažnai ir lengvai mes tariame atsiprašymo žodžius, nesusimąstydami apie jų prasmę.{{endspoil}} == Kūrybinė grupė == * Scenarijaus autorius ir režisierius – [[Vytautas Žalakevičius]]; * Kompozitorius ir dainų atlikėjas – [[Vytautas Kernagis]]; * Dainų tekstų autoriai – [[Sigitas Geda]], [[Marcelijus Martinaitis]], [[Antanas Vienažindis]]; * Operatorius statytojas – [[Donatas Pečiūra]]; * Dailininkas statytojas – [[Vytautas Kalinauskas]]; * Kostiumų dailininkė – [[Dalia Kernagienė]]. == Vaidina == * [[Eugenija Šulgaitė]] – motina; * [[Vaclovas Blėdis]] – tėvukas; * Aleksandras Kaidanovskis – Pranas, jų sūnus; * [[Nijolė Oželytė]] – Inga; * [[Regimantas Adomaitis]] – „Prezidentas“ Ačas; * Jelena Solovej – Rožė, Ačo žmona; * [[Kostas Smoriginas]] – gydytojas Jonas; * [[Donatas Banionis]] – Donatas, svečias iš Vilniaus; * [[Antanas Barčas]] – kitas svečias iš Vilniaus; * [[Saulius Balandis]], [[Algimantas Mažuolis]], [[Juozas Koskus]], [[Vita Žalakevičiūtė]], [[Vytautas Kalinauskas]] ir kt. == Nuorodos == * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000245579/atsiprasau Filmas LRT Mediatekoje] * [http://www.lfc.lt/lt/Page=MovieList&ID=272&GenreID=454 Filmo aprašymas] * [http://www.kinofestivalis.lt/lt/archyvas/2008/filmai/atsiprasau/ Apie filmą] [[Kategorija:1982 filmai]] [[Kategorija:Lietuvos filmai|Atsiprašau]] 2mqga19hokqwgif3bdn1dgu8q6zrxyr 0 252953 7889623 7768485 2026-07-30T04:44:31Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889623 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=19|PS=32.3|IL=21|IM=52|IS=03.1 |sav = Šilutės rajonas |sen = [[Vainuto seniūnija]] |aukštis = 14 |plotas = 35x32 |priešpilis = |naudotas = [[1 tūkstantmetis]] - [[XIII a.]] |žvalgytas = 1963 |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = A504P / 3389 / AR1112 }} '''Lazduonėnų piliakalnis''', ''Pilaitė, Maža pilaitė, Pilalė'' – [[piliakalnis]] [[Šilutės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Lazduonėnai|Lazduonėnų]] kaimo, [[Vainuto seniūnija]]. Pasiekiamas iš kelio Degučiai – Sartininkai pasukus į Lazduonėnus, iš jų centro keliuku pavažiavus į kairę 550 m šiaurės vakarų kryptimi iki jo pabaigos – yra kitame [[Lazduona|Lazduonos]] krante. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Lazduonenai.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|3D modelis]] Piliakalnis įrengtas aukštumos krašte, Lazduonos dešiniajame krante, santakoje su bevardžiu upeliu. Iš rytų, pietų ir pietvakarių jį juosia upelių slėniai. Šlaitai statūs, 14 m aukščio. Aikštelė ovali, 35 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi ir 32 m pločio. Ją iš visų pusių juosia pylimas, kuris aukščiausias šiaurinėje pusėje – 8,5 m aukščio ir 34 m pločio. Kitur pylimas žemėja iki 1,5 m aukščio, 10 m pločio. Šiaurės pusėje 9 m aukščio išorinis pylimo šlaitas leidžiasi į 6 m pločio, 1 m gylio griovį, už kurio supiltas antras 75 m ilgio, 1 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Už jo iškastas antras 7 m pločio, 1 m gylio griovys. Rytiniame aikštelės krašte yra 2,5 m pločio senasis įvažiavimas į ją. Piliakalnis apardytas arimų, iki [[1935]]-[[1936]] m. ji buvo ariama, pylimas išgadintas žvėrelių urvų. Jis apaugęs lapuočiais.<ref> Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 94 (Nr. 371)</ref> == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1963]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]]. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - [[XIII a.]] {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Norgėlų piliakalnis]] 9 km <br /> [[Padievaičio piliakalnis]] 22 km |ŠR= [[Dapkiškės piliakalnis]] 13 km <br /> [[Pakisio piliakalnis]] 15 km |R= [[Vilkų Lauko piliakalnis]] 13 km <br /> [[Dapkiškių piliakalnis]] 25 km |PR= [[Aukštupių piliakalnis]] 17 km <br /> [[Kreivėnų piliakalnis]] 15 km <br /> [[Vartūliškių piliakalnis]] 22 km |P= [[Birštoniškių piliakalnis]] 24 km |PV= [[Jasnojė|Kaukėnų pilis]] 17 km <br /> [[Akmeniškių piliakalnis]] 2 km |V= |ŠV= [[Juodžių piliakalnis]] 6 km <br /> [[Gedikų piliakalnis]] 17 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [[Hansas Kromė|Crome H.]] Verzeichnis der Wehranlagen Ostpreußens // Prussia. 1938. Bd. 32. T. I, p. 102. * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.182 * Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899. == Nuorodos == * [http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm Lietuvos piliakalnių atlasas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090418173252/http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm |date=2009-04-18 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=557 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305050956/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=557 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Lazduonenai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Šilutės rajone]] 6ktn01dluhdg4oy167yz1wyf58d2o8j 0 252955 7889635 7768486 2026-07-30T05:19:37Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889635 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=33|PS=55.4|IL=21|IM=35|IS=27.6 |sav = Šilutės rajonas |sen = [[Švėkšnos seniūnija]] |aukštis = 12 |plotas = 54x20 |priešpilis = |naudotas = [[1 tūkstantmetis]] |žvalgytas = 1963 |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = A495P/ 3381 / AR1104 }} '''Lekių piliakalnis''', ''Pilalė'' – [[piliakalnis]] [[Šilutės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Lekiai|Lekių]] kaimo, [[Švėkšnos seniūnija]]. Pasiekiamas iš kelio [[Švėkšna]] – [[Daukšaičiai]], pro [[Alseikos|Alseikas]] pasukus link [[Šiūpariai|Šiūparių]], už [[Padubrinai|Padubrinio]] pasukus į kairę šiaurės vakarų kryptimi į Lekius, juose ties sodyba - į dešinę šiaurėn per drėgną pievą ir miško kraštą paėjus 250 m. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Lekiai.jpg|kairėje|miniatiūra|3D modelis|250x250px]] Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, [[Šalpė]]s kairiojo kranto slėnyje. Iš šiaurės, rytų ir pietryčių jį juosia Šalpė. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 54 m ilgio, 20 m pločio pietvakarių krašte, aukštesniu šiaurės rytų smaigaliu. Pietvakariniame jos pakraštyje yra tarsi 6 m pločio pylimo liekanos. Pietvakarių šlaitas 5 m aukštyje statintas. Šlaitai statūs, 12 m aukščio. Aikštelės šlaitai iš visų pusių (išskyrus PV) nuplauti. Piliakalnis apaugęs mišriu mišku.<ref> Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 95 (Nr. 374).</ref> == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1963]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]]. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Vėlaičių piliakalnis]] 36 km <br /> [[Veiviržėnų piliakalnis]] 4 km |ŠR= [[Norgėlų piliakalnis]] 9 km <br /> [[Žvaginių piliakalnis]] 17 km |R= [[Padievaičio piliakalnis]] 26 km <br /> [[Šiūparių piliakalnis]] 1 km |PR= [[Gedikų piliakalnis]] 9 km <br /> [[Žakainių piliakalnis]] 11 km |P= [[Pavilnučio piliakalnis]] 4,5 km <br /> [[Paulaičių piliakalnis]] 7 km |PV= [[Uoksų piliakalnis]] 6 km <br /> [[Jomantų piliakalnis]] 9 km |V= [[Skomantų piliakalnis]] 5 km <br /> [[Mockaičių piliakalnis]] 4,5 km |ŠV= [[Maciuičių piliakalnis]] 17 km <br />[[Vyskupiškių piliakalnis]] 3 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Krzywicki L., Szaulys J. Pilekalnie litewskie // Przegląd Polski rozwoju przemysłu, handlu i rolnictwa. Warszawa. 1902. Nr. 1, p. 42. * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.182 * Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928. == Nuorodos == * [http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm Lietuvos piliakalnių atlasas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090418173252/http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm |date=2009-04-18 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=558 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170327201015/http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=558 |date=2017-03-27 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Lekiai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Šilutės rajone]] 7w9ovg639mnh5qo71q87nobuu06e9be 0 253137 7889565 7768466 2026-07-29T21:25:12Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889565 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=56|PM=14|PS=31.3|IL=21|IM=30|IS=26.8 |sav = Skuodo rajonas |sen = [[Skuodo seniūnija]] |aukštis = 8-10 |plotas = 28x35 |priešpilis = 18x70 |naudotas = II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = A478P / 12074 / AR1575 }} '''Kubiliškės piliakalnis''', ''Kulai II'' – [[piliakalnis]] [[Skuodo rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Kubiliškė (Skuodas)|Kubiliškė]]s kaimo, [[Skuodo seniūnija]]. Pasiekiamas keliu Skuodas – Kubiliškės per [[Kulai II|Kulus II]] pavažiavus arčiau [[Bartuvos tvenkinys|Bartuvos tvenkinio]] einančiu vingiuotu lauko keliu beveik iki [[Opalis|Opalio]] užtvankos – yra 50 m neprivažiavus užtvankos kairėje, priekyje, pietryčiuose. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kubiliske.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|3D modelis]] Piliakalnis įrengtas [[Bartuva|Bartuvos]] ir Opalio upių kairiuosiuose krantuose, jų santakoje esančiame kranto kyšulyje. Aikštelė trikampė, orientuota pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 28 m ilgio, 35 m pločio šiaurės vakarų pusėje. Čia jos pakraštyje supiltas 35 m ilgio, 1,5 m aukščio, 13 m pločio lenktas pylimas. Už jo į šiaurės vakarus yra priešpilis. Šlaitai statūs, 8-10 m aukščio. Priešpilio aikštelė kiek lenktos trapecijos formos, orientuota pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 18 m ilgio, 70 m pločio. Aikštelės šiaurės vakarų pakraštyje supiltas 70 m ilgio, 1,7 m aukščio, 23 m pločio lenktas pylimas, už kurio iškastas 100 m ilgio, 6 m pločio griovys (užskleistas). Už griovio vietos į šiaurės vakarus supiltas antras 0,3 m aukščio, 5 m pločio pylimas, už kurio iškastas antras 2,5 m gylio, 8 m pločio griovys. Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia. Piliakalnis ir priešpilis apardyti arimų, piliakalnio aikštelės kraštai nuplauti upių, eroduoja. Apaugęs retais lapuočiais. Bartuvos kairiajame krante į vakarus nuo kapinių, aukštumos pakraštyje buvo dar viena kalva, vadinta Pilale. Ji sunaikinta [[XX a.]] pradžioje kasant [[žvyras|žvyrą]]. Duomenų apie dydį ir formą neišliko.<ref> Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 89 (346)</ref> Į šiaurės vakarus nuo piliakalnio, 1 ha plote yra papėdės [[gyvenvietė]]. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Purmsačių piliakalnis]] 15 km |ŠR= [[Veitelių piliakalnis]] 14 km <br /> [[Kivylių piliakalnis]] 13 km |R= [[Užluobės piliakalnis]] 7 km <br /> [[Apuolės piliakalnis]] 12 km |PR= [[Puodkalių piliakalnis]] 2 km <br /> [[Erslos piliakalnis]] 9 km |P= [[Šakalių piliakalnis]] 5 km <br /> [[Mosėdžio piliakalnis]] 7 km |PV= [[Kalvių piliakalnis (Lenkimai)]] 10 km <br /> [[Įpilties piliakalnis]] 19 km |V= |ŠV= [[Krūtės piliakalnis]] 12 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [[Bronius Dakanis]]. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius, 1994. T. 1. p. 42-43 (Nr. 20). * Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V., 1993, p.28 * [[Gintautas Zabiela]]. Naujas Lietuvos piliakalnių sąrašo papildymas (1995–2000 m.) // Kultūros paminklai. Vilnius, 2001. T. 8, p. 21–36. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=478 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305103344/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=478 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Kubiliske/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Skuodo rajone]] 2bz4k29xfy3cdhb7jc0nsy88oayihqs 0 253403 7889633 7768406 2026-07-30T04:59:12Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889633 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=56|PM=23|PS=58|IL=22|IM=14|IS=31.9 |sav = Mažeikių rajonas |sen = [[Reivyčių seniūnija]] |aukštis = 12 |plotas = 24 x 28 |priešpilis = |naudotas = [[1 tūkstantmetis]] - [[XIII a.]] |žvalgytas = 1966 |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = A777KP / 23959, 23960, 5332 / AR614 }} '''Leckavos piliakalnis su gyvenviete''' – [[piliakalnis]] [[Mažeikių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Leckava|Leckavos]] [[gyvenvietė]]s, [[Reivyčių seniūnija]]. Pasiekiamas keliu Leckava – Buknaičiai pavažiavus 300 m, prieš [[Gilupis|Gilupį]] pasukus į kairę šiaurės kryptimi ir pavažiavus 100 m iki mūrinio pastato griuvėsių, paėjus dar 100 m – yra priekyje, krūmuose. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Leckavos.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|3D modelis]] Piliakalnis įrengtas [[Vadakstis|Vadaksties]] ir Gilupio kairiuosiuose krantuose, ties jų santaka. Aikštelė trikampė, orientuota šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 24 m ilgio, 28 m pločio pietvakariuose. Jos pietvakariniame krašte lanku supilti 2 pylimai ir tarp jų iškastas griovys. Pirmasis pylimas - 55 m ilgio, 2 m aukščio, 18 m pločio, griovys - 6 m pločio, 0,5 m gylio, antras pylimas - 80 m ilgio, iki 2,5 m aukščio, 9 m pločio. Šlaitai statūs, 12 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - [[XIII a.]] Piliakalnis labai apardytas arimų, pylimai iškasinėti duobėmis ir smarkiai nuskleisti. Apaugęs labai tankiais jaunais lapuočiais medžiais ir krūmais. Per pylimus prakirsta [[Latvijos–Lietuvos valstybinė siena|Lietuvos–Latvijos sienos]] juosta – jos stulpai stovi už piliakalnio ribų, pati [[Lietuva|Lietuvos]]–[[Latvija|Latvijos]] siena eina Vadaksties upe. Į pietus – pietvakarius nuo piliakalnio, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė.<ref> [[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]], Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 94 (Nr. 372)</ref> == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1966]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]]. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Airitės piliakalnis]] 31 km<br /> [[Bendelių piliakalnis]] 30 km |ŠR= [[Inčėnų piliakalnis]] 31 km |R= [[Karatavų piliakalnis]] 24 km <br /> [[Platkajų piliakalnis]] 24 km |R= [[Žagarės piliakalnis]] 60 km |PR= [[Gyvolių piliakalnis]] 25 km |P= [[Jautakių piliakalnis]] 8 km <br /> [[Daubarių piliakalnis]] 10 km |PV= [[Dapšių piliakalnis]] 8 km <br /> [[Vadagių piliakalnis]] 17 km |V= [[Girdenių piliakalnis]] 25 km |ŠV= [[Griežės II piliakalnis]] 2 km<br /> [[Griežės piliakalnis]] 3 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [[Stasys Ličkūnas|Ličkūnas S]]. Mažeikių apskrities piliakalniai // [[Gimtasai kraštas]]. [[Šiauliai]], 1934. Nr. 1, p. 49. * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.144 * Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.60 == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=299 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141202020928/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=299 |date=2014-12-02 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Leckava/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Mažeikių rajone]] [[Kategorija:Leckava]] 9d5y19wykcwmwy2g3amuwa7vala7y90 0 253523 7889669 7370261 2026-07-30T07:11:54Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889669 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=56|PS=03.5|IL=21|IM=49|IS=14.8 |sav = Plungės rajonas |sen = [[Babrungo seniūnija]] |aukštis = 7 |plotas = 17x9 m |priešpilis = |naudotas = [[1 tūkstantmetis]] |žvalgytas = 1964 |tirtas = |altitudė = 120 |registro Nr. = AR774 / 5460 / AR774 }} '''Lieplaukalės piliakalnis''', ''Pilalė, Lieplaukė'', – [[piliakalnis]] [[Plungės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Lieplaukalė]]s kaimo, [[Babrungo seniūnija]]. Pasiekiamas plentu [[Šiauliai]] – [[Palanga]] pavažiavus 750 m Palangos pusėn nuo sankryžos į [[Skuodas|Skuodą]], yra 30 m į kairę pietų pusėje nuo plento. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Lieplaukale.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, kurios pagrindo skersmuo 55-60 m, prie nedidelės pelkės, iš kurios išteka [[Babrungas (upė)|Babrungo]] intakas Liepupė. Pelkė juosia kalvą iį vakarų, pietų ir rytų. Aikštelė ovali, pailga vakarų – rytų kryptimi, 17x9 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, 7 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, aikštelėje kastos duobės. Jis apaugęs smarkiai praretintais lapuočiais.<ref> [[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]], Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 97 (Nr. 358)</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1964]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]]. Kultūrinio sluoksnio ir įtvirtinimų liekanų nepastebėta. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Grigaičių piliakalnis]] 5,5 km <br /> [[Surblių piliakalnis]] 4 km |ŠR= [[Rotinėnų piliakalnis]] 18 km<br /> [[Alsėdžių piliakalnis]] 16 km |R= [[Nugarių piliakalnis]] 4 km<br /> [[Stanelių piliakalnis]] 8 km |PR= [[Paplienijos piliakalnis]] 23 km |P= [[Plungės piliakalnis]] 2 km <br /> [[Lekemės piliakalnis]] 8 km |PV= [[Nausodžio piliakalnis]] 5 km<br /> [[Gandingos piliakalnis]] 6 km |V= [[Vėlaičių piliakalnis]] 19 km <br /> [[Pakutuvėnų piliakalnis]] 9 km |ŠV= [[Laivių piliakalnis]] 19 km <br /> [[Imbarės piliakalnis]] 18 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Kumšlytis L. Lieplaukio pilalė // Gimtasai kraštas. Šiauliai, 1934. Nr. 3–4, p. 186–187. * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.156 == Nuorodos == * [http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm Lietuvos piliakalnių atlasas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090418173252/http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm |date=2009-04-18 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=365 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305051526/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=365 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Lieplaukale/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Plungės rajone]] 76i3a4ka18bnt98ae00cgf6hytbttk3 0 253976 7889609 7527049 2026-07-30T04:11:52Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889609 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=53|PS=59.7|IL=22|IM=14|IS=56.3 |sav = Telšių rajonas |sen = [[Ryškėnų seniūnija]] |aukštis = 4-12 |plotas = 20x15 m |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = }} '''Lauko Sodos piliakalnis''' – [[piliakalnis]] [[Telšių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Lauko Soda|Lauko Sodos]] kaimo, [[Ryškėnų seniūnija]]. Pasiekiamas iš plento [[Telšiai]] – [[Žarėnai]] pasukus į Lauko Sodą, joje pasukus į kairę šiaurės kryptimi, pavažiavus 800 m, paėjus į kairę vakarų kryptimi per lauką 250 m. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Lauko Soda.jpg|kairėje|miniatiūra|3D modelis|250x250px]] Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 20x15 m dydžio, 2 m aukštesniu pietvakariniu galu. Pietvakarių šlaite, 23 m žemiau aikštelės, yra 24x17 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 4 m vakaruose – 12 m rytuose aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs lapuočiais. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.<ref> [[Gintautas Zabiela]]. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995 m. p. 236 (Nr. 39).</ref> {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Kalnėnų piliakalnis]] 8 km <br /> [[Džiuginėnų piliakalnis]] 8 km |ŠR= [[Buišų piliakalnis]] 20 km |R= [[Getautės piliakalnis]] 5 km <br /> [[Biržuvėnų piliakalnis]] 13 km |PR= [[Sėbų piliakalnis]] 10 km <br /> [[Miksodžio piliakalnis]] 18 km |P= [[Vembūtų piliakalnis]] 17 km <br /> [[Burbiškių piliakalnis]] 21 km |PV= [[Paplienijos piliakalnis]] 8 km <br /> [[Lopaičių piliakalnis]] 14 km |V= [[Gandingos piliakalnis]] 30 km <br /> [[Plungės piliakalnis]] 26 km |ŠV= [[Stanelių piliakalnis]] 20 km <br /> [[Gelindėnų piliakalnis]] 16 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=617 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305050220/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=617 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Lauko_Soda/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Telšių rajone]] [[Kategorija:Lauko Soda]] tfoudjkfwuftxgl3ije2vrfblfv3mfn 0 254142 7889589 7841751 2026-07-30T00:06:48Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889589 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = 2007 08 19Kurtuvėnų piliak.jpg |plotis = 295 |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=49|PS=35.6|IL=23|IM=02|IS=36.6 |sav = Šiaulių rajonas |sen = [[Bubių seniūnija]] |aukštis = 4-5 |plotas = 68x27 m |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis |žvalgytas = [[1967]] m. |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = A662KP / 23881, 23882, 6730 / AV1257 }} '''Kurtuvėnų piliakalnis su gyvenviete''', dar vadinamas ''Kapos piliakalniu'' – [[piliakalnis]] [[Šiaulių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnų]], [[Bubių seniūnija]], [[Kurtuvėnų regioninis parkas]]. Pasiekiamas iš Kurtuvėnų centro važiuojant į Marges vakarų kryptimi - iš viso 400 m, yra kairėje, pietuose, ties [[Kurtuvėnų kapinės|Kurtuvėnų kapinėmis]]. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kurtuvenu.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]]Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Iš pietų, pietryčių ir pietvakarių jį juosia [[pelkė]]. Aikštelė ovali, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 68x27 m dydžio. Šlaitai statūs, 4-5 m aukščio. Piliakalnį labai apardė jame [[XV a.]] pabaigoje - [[XVIII a.]] stovėjusi bažnyčia, aplink ją įrengtos kapinės. Šiaurinis šlaitas nuardytas kelio. Piliakalnis apaugęs stambiais lapuočiais, aikštelėje - kapai, jos centre - medinė [[Kurtuvėnų kapinių Šv. Kryžiaus koplyčia|Šv. Kryžiaus koplyčia]]. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.<ref> [[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]], Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 91 (Nr. 355)</ref> Piliakalnio aikštelėje gulėjo apie 100 kilogramų, maždaug 50 cm skersmens ir iki 30 cm aukščio dubenuotas akmuo, valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Įsigalėjus krikščionybei ant Kapos piliakalnio buvo pastatyta medinė bažnyčia. Joje buvo naudojamas ir šis dubenuotas akmuo – jame laikytas švęstas vanduo. [[XIX a.]] bažnyčia degė, po to akmuo buvo laikomas lauke, šalia koplyčios. [[2009]] m. rugsėjo mėn. akmuo pavogtas.<ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/crime/siauliu-rajone-pavogtas-sventu-laikytas-akmuo.d?id=23979447 Šiaulių rajone pavogtas šventu laikytas akmuo. Delfi.lt]</ref> == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1967]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]], [[1998]] m. tyrė [[Birutė Salatkienė]] ([[Šiaulių Aušros muziejus]]). == Nuotraukos == <gallery widths="180" heights="180"> Koplyčia, Kurtuvėnai.JPG|Koplyčia piliakalnio viršuje 2007 08 19Kurtuvėnų piliak2.jpg|Paminklo ženklas Kaposakmuo.JPG|Mitologinis Kapos akmuo Dubenuotas akmuo.jpg|Dubenuotas akmuo </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 18. * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.295 * Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.84 * [[Liudvikas Kšivickis]]. Žemaičių senovė. [[Kaunas]], [[Marijampolė]], 1928. * [[Birutė Salatkienė]]. Kurtuvėnai – piliakalnis, dvaras, miestelis // Kurtuva. Šiauliai, 1996. Nr. 2, p. 15–22. * Birutė Salatkienė. Kurtuvėnų piliakalnio papėdės žvalgomieji tyrinėjimai 1998 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 106–109. * [[Motiejus Valančius]]. Pasakojimas Antano Tretininko // Raštai. Vilnius, 1972. T. I, p. 363 (Nr. 26). * [[Povilas Višinskis]]. Keli žodžiai apie kelis piliakalnius // Raštai. Vilnius, 1964. p. 400 (Nr. 7). == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=513 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170326170830/http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=513 |date=2017-03-26 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Kurtuvenai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Pilkalnio piliakalnis]] 21 km <br /> [[Girnikų kalnas]] 3 km |ŠR= [[Sauginių piliakalnis]] 8 km <br /> [[Bubių piliakalnis]] 6 km |R= [[Normančių piliakalnis]] 15 km <br /> [[Ramulėnų piliakalnis]] 34 km |PR= [[Pagryžuvio piliakalnis]] 23 km <br /> [[Diauderių piliakalnis]] 50 km |P= [[Burbaičių piliakalnis]] 18 km <br /> [[Papušinio piliakalnis]] 22 km |PV= [[Vainagių piliakalnis]] 3,5 km <br /> [[Puikiškės piliakalnis]] 9 km |V= [[Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai)]] 12 km <br /> [[Šatrija]] 32 km |ŠV= [[Romučių piliakalnis]] 22 km <br /> [[Šilėnų piliakalnis]] 18 km }} [[Kategorija:Piliakalniai Šiaulių rajone]] [[Kategorija:Kurtuvėnai]] 2qslbndb26gfedthvmuce89o4x6u30d 0 254551 7889570 7768452 2026-07-29T21:35:31Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889570 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=38|PS=49.8|IL=23|IM=24|IS=30.8 |sav = Radviliškio rajonas |sen = [[Šiaulėnų seniūnija]] |aukštis = 12-18 |plotas = skersmuo 25 m |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis - [[XIII a.]] |žvalgytas = 1903, 1967 |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = A626K / 23865, 23866, 5559 / AR873 }} [[Vaizdas:Kudinai.jpg|kairėje|miniatiūra|3D modelis|250x250px]] '''Kudinų piliakalnis su gyvenviete''', ''Šiaulės kalnas, Kalnai, Šiaulėnai'' – [[piliakalnis]] [[Radviliškio rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Kudinai|Kudinų]] kaimo, [[Šiaulėnų seniūnija]]. Pasiekiamas keliu [[Šiaulėnai]] – [[Lenartuva]] [[Viliošiai|Viliošiuose]] už 100 m įvažiavus į mišką, pasukus į kairę pietryčių kryptimi, per tvenkinio pylimą pradžioje vedančiu miško keliuku pavažiavus 1,3 km – yra už 100 m priekyje pietuose, kiek kairiau. [[Vaizdas:Kudinų piliakalnis.jpg|miniatiūra|Kudinų piliakalnis (Šiaulės kalnas)|kairėje|444x444px]] == Piliakalnis == Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, juosiamoje daubų. Šlaitai statūs, 12-18 m aukščio. Aikštelė apvali, 25 m skersmens, 1,5 m žemesniu pietiniu, 2,2 m - šiauriniu, 3,3 m - vakariniu, 6 m - rytiniu kraštu nei centras. Pietiniame ir šiauriniame aikštelės pakraščiuose supiltas 1 m aukščio, 10 m pločio pylimas. Šiaurinėje pusėje yra 6 m pločio terasa. Aikštelės centre stovi kryžius. Piliakalnis dirvonuoja, šlaituose auga pavieniai medžiai. Piliakalnio papėdėse, 2,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė. 150 m į šiaurės vakarus nuo piliakalnio yra Varpinės kalnas, toliau už jo - Kartuvių kalnas – jame rasta žmonių kaulų, radinių.<ref> [[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]], Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 88 (Nr. 341)</ref> == Tyrimai == Piliakalnį [[1903]] m. žvalgė [[Liudvikas Kšivickis]], [[1967]] m. žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko [[Lietuvos istorijos institutas]]. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - [[XIII a.]] {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Žuvininkų piliakalnis]] 30 km |ŠR= [[Pakalniškių piliakalnis (Radviliškis)]] 34 km <br /> [[Velžių piliakalnis]] 22 km |R= [[Diauderių piliakalnis]] 17 km <br /> [[piliakalnis]] 18 km |PR= [[Vaitiekūnų piliakalnis]] 21 km <br /> [[Naujaupio piliakalnis]] 31 km |P= [[Zvėgių piliakalnis]] 23 km <br /> [[Betygalos piliakalnis]] 33 km |PV= [[Tytuvėnų piliakalnis]] 14 km <br /> [[Šiaulelių piliakalnis]] 19 km |V= [[Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai)]] 41 km <br /> [[Burbaičių piliakalnis]] 21 km |ŠV= [[Bubių piliakalnis]] 27 km <br /> [[Normančių piliakalnis]] 14 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 54-55. * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.164 * Krzywicki L. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906. p. 12, 13, 15, 40. * Liudvikas Kšivickis. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928. p. 12, 13, 41. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=414 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305052100/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=414 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Kudinai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Radviliškio rajone]] 2lj23i5i74e9xe9rt4j2q3dmgdu5kt7 0 263109 7889235 7735078 2026-07-29T12:23:32Z Sachol 112369 7889235 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Miliūnai |foto = Miliūnai 42103, Lithuania - panoramio (3).jpg |plotis = 270px |fotoinfo = Miliūnų sudeginimo memorialinis paminklas |lat = 56.027 |long = 25.605 |sav = Rokiškio rajono savivaldybė |sen = Rokiškio kaimiškoji seniūnija |gyv = 38 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Miliū́nai|Miliū́nų|Miliū́nams|Miliū́nus|Miliū́nais|Miliū́nuose|š=2002}} }} '''Miliūnai''' – kaimas [[Rokiškio rajono savivaldybė]]je, 7 km į šiaurę nuo [[Rokiškis|Rokiškio]]. Nedidelė muziejaus ekspozicija apie II pasaulinio karo aukas. == Istorija == Miliūnai minimi [[XVII a.]] viduryje. [[XIX a.]] viduryje kaime buvo [[sentikiai|sentikių]] cerkvė. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] Miliūnų gyventojai, daugiausia [[rusai]] sentikiai rėmė tarybinius partizanus, kai kurie [[1943]]–[[1944]] m. priklausė jų Žemaitės brigadai. Dalis aktyvistų sušaudyta dar [[1941]] m. liepą. Miliūnų miškuose buvo partizanų aerodromas; į jį ginklų, šaudmenų, propagandinės literatūros atskraidindavo kariniai lėktuvai. Miliūnų apylinkėse įvyko partizanų susirėmimų su policija, vienas iš jų – [[1943]] m. rugpjūčio mėn., [[naciai]] ir [[Policijos batalionai|lietuvių policija]] turėjo aukų. Kai kurių šaltinių duomenimis, [[1943]] m. [[spalio 4]] d. naciai sudegino 4 Miliūnų sodybas. [[Spalio 13]] d. rytą iš Kauno atvykęs didelis nacių baudžiamasis dalinys kartu su nacių žandarmerija iš [[Rokiškis|Rokiškio]], [[Panevėžys|Panevėžio apygardos]] saugumo policija kaimą apsupo ir sudegino. Iš viso sudegintos 67 sodybos su visais pastatais; 64 jų priklausė rusams, 3 – lietuviams. Žuvo sentikių dvasininkas ir dar 3 žmonės. Beveik visas gyventojų turtas buvo sudegintas, nušauti ir gyvi gyvuliai, grūdai išgabenti. Kaimo gyventojai rusai išvežti į Rokiškį, vėliau į [[Pravieniškių darbo stovykla|Pravieniškių lagerį]], darbams į [[Nacių Vokietija|Vokietiją]]. Daugelis jaunesnių vyrų pabėgo pas partizanus. [[Vaizdas:Azuoliniai stuogastulpiai.JPG|thumb|left|140px|Ąžuoliniai stogastulpiai]] Miliūnai – didžiausias Lietuvos kaimas, nacių sudegintas per Antrąjį pasaulinį karą. Kartu su Miliūnais sudeginti lietuvių gyvenami gretimi kaimai [[Lauciūnai]] ir [[Šlapekiai]]. Miliūnams ir kitiems sudegintiems kaimams įamžinti [[1960]] m. atidengtas [[Vyžuonos paminklinis akmuo|paminklinis akmuo]], [[1978]] m. pastatytas memorialinis ansamblis – ąžuoliniai stogastulpiai.<ref>{{VLE|XV|135|[[Rimantas Zizas]]|Miliūnai (Rokiškis)}}</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=250|inc=50|incmin=25 |1902|134|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|247|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|139|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|597||Miliūnai}}</ref> |1970|126|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|92|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1980|79|r1980=<ref name="LTE">{{LTE|7|496||Miliūnai}}</ref> |1986|69|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|90||Miliūnai}}</ref> |1989|69 |r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|70|r2001=<ref>{{2001sur(Panevėžys)}}</ref> |2011|35|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|38|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} [[Vaizdas:Rokiškio kaimiškoji sen., Lithuania - panoramio (6).jpg|thumb|240px|Miliūnų memorialas]] === Žymūs žmonės === Kaime gimė: * [[Vytautas Kazakevičius]], Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{ML|2|146|Miliūnai}} [[Kategorija:Rokiškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] 4692b6lfw843avqyvqltcfam8j1ay7l 0 263328 7889742 7825639 2026-07-30T09:47:40Z Captain-Pokis 200737 papildymas apie ikiteisminį tyrimą 2026 7889742 wikitext text/x-wiki {{nesubalansuotas}} {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | vaizdas =Саулюс Сквернялис (32227351496).jpg | vaizdo plotis = 180px | paveikslėlio apibūdinimas = S. Skvernelis 2017 m. sausį | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1970|07|23|T}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirė = {{Mirė||||1970|07|23}} | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = Elena Skvernelienė | sutuoktinė = Silvija Skvernelė | vaikai = Eglė, Tadas | veikla = politikas, policijos komisaras, teisininkas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1994]] m. [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus technikos universitetas]],<br> [[2005]] m. [[Mykolo Romerio universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | titulas0 = [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo narys]] | fonas0 = off | kelintas0 = | ėjo pareigas0 = 2016 m. lapkričio 14 d. – <br /> dabar | ankstesnis0 = | vėlesnis0 = | titulas1 = [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas]] | ėjo pareigas1 = 2024 m. lapkričio 14 d. – <br /> 2025 m. rugsėjo 10 d. | ankstesnis1 = [[Viktorija Čmilytė-Nielsen]] | vėlesnis1 = [[Juozas Olekas]] | titulas2 = [[Lietuvos ministras pirmininkas|Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas]] | fonas2 = off | kelintas2 = | ėjo pareigas2 = 2016 m. lapkričio 22 d. –<br />2020 m. gruodžio 11 d. | ankstesnis2 = [[Algirdas Butkevičius]] | vėlesnis2 = [[Ingrida Šimonytė]] | titulas3 = [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras]] | fonas3 = off | kelintas3 = | ėjo pareigas3 = 2014 m. lapkričio 5 d. –<br /> 2016 m. balandžio 13 d. | ankstesnis3 = [[Dailis Alfonsas Barakauskas]] | vėlesnis3 = [[Tomas Žilinskas]] | titulas4 = [[Policijos generalinis komisaras|Lietuvos policijos generalinis komisaras]] | fonas4 = off | kelintas4 = | ėjo pareigas4 = 2011 m. kovo 7 d. –<br /> 2014 m. lapkričio 4 d. | ankstesnis4 = [[Vizgirdas Telyčėnas]] | vėlesnis4 = [[Linas Pernavas]] | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = Category:Saulius Skvernelis }} '''Saulius Skvernelis''' (g. [[1970]] m. [[liepos 23]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos [[politika]]s, buvęs [[Lietuvos ministras pirmininkas|Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas]] (2016–2020 m.) ir [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo Pirmininkas]] (2024–2025 m.).<ref>{{cite web |title=Saulius Skvernelis išrinktas Seimo pirmininku, dėkodamas net susigraudino |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2413019/saulius-skvernelis-isrinktas-seimo-pirmininku |last=Samoškaitė |first=Eglė |date=2024-11-14 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}</ref> Nuo 2011 iki 2014 m. užėmė [[Lietuvos policija|Lietuvos policijos]] [[Policijos generalinis komisaras|generalinio komisaro]] pareigas. Politinę karjerą pradėjo [[A. Butkevičiaus ministrų kabinetas|A. Butkevičiaus vyriausybėje]], kurioje nuo 2014 m. lapkričio iki 2016 m. balandžio užėmė [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministro]] pareigas. == Išsilavinimas == Vaikystėje persikėlė į Marijampolę (tuometinį [[Kapsukas (miestas)|Kapsuką]]). 1977–1988 m. mokėsi [[Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija|Kapsuko Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje]]. 1989 m. [[VU FF|Vilniaus universiteto Fizikos fakultete]] studijavo fiziką, tačiau studijų nebaigė. 1990–1994 m. [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus Gedimino technikos universitete]] studijavo automobilių ir autoūkio specialybę, įgijo mechanikos inžinieriaus kvalifikaciją.<ref name="VRK1">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2024-07-16 |title=Kandidatas į Seimo narius. Saulius Skvernelis |url=https://www.vrk.lt/en/kandidatai-kandidatu-sarasai-2024-sei?srcUrl=/rinkimai/1544/rnk1870/kandidatai/KandidatasBiografija_rkndId-2436050.html?p_p_id=82&p_p_lifecycle=1&p_p_state=normal&p_p_mode=view&_82_struts_action=%2Flanguage%2Fview&languageId=lt_LT |website=vrk.lt |location=Vilnius |publisher=VRK |access-date=2026-02-19}}</ref> 1998–2005 m. studijavo [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universitete]], baigė [[teisės magistras|teisės magistro]] studijas.<ref name="VRK1"/> == Profesinė veikla == 1994–1998 m. dirbo [[MRU|Lietuvos policijos akademijos]] Policijos teisės ir profesinės taktikos katedros asistentu. 1998–1999 m. užėmė [[Trakų rajonas|Trakų rajono]] komisariato kelių policijos komisaro-inspektoriaus pareigas. 1999–2001 m. [[Policijos departamentas|Policijos]] viešosios policijos Kelių policijos tarnybos Organizacinio skyriaus komisaras-inspektorius. Nuo 2001 iki 2003 m. užėmė viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės [[komisaras|komisaro]] pareigas. 2003–2005 m. policijos eskortavimo rinktinės komisaras. 2005–2008 m. [[Lietuvos kelių policijos tarnyba|policijos eismo priežiūros tarnybos]] viršininkas.<ref name="VRK1"/> Nuo 2008 iki 2011 m. ėjo [[Lietuvos policija|policijos]] generalinio komisaro [[Vizgirdas Telyčėnas|Vizgirdo Telyčėno]] pavaduotojo pareigas. V. Telyčėnui atsistatydinus, į generalinio komisaro pareigas pasiūlytas S. Skvernelis. Jo kandidatūrą vidaus reikalų ministrui [[Raimundas Palaitis|Raimundui Palaičiui]] pasiūlė pats V. Telyčėnas. 2011 m. vasario 25 d. prezidentė D. Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė S. Skvernelį eiti Lietuvos policijos komisaro pareigas (nuo 2011 m. kovo 7 d.).<ref>{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2011-02-25 |title=S.Skvernelis skiriamas naujuoju policijos vadovu (papildyta 14 val.) |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/sskvernelis-skiriamas-naujuoju-policijos-vadovu-papildyta-14-val |website=kauno.diena.lt |location=Kaunas |publisher= |access-date=2026-02-19}}</ref> Komisaro pareigose dirbo iki 2014 m. lapkričio.<ref>{{cite web |title=S.Skvernelis: policija turės imuniteto tarnybą ir kontrolinį būrį |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sskvernelis-policija-tures-imuniteto-tarnyba-ir-kontrolini-buri-42451839 |agency=[[ELTA]] |date=2011-02-25 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}</ref><ref>{{cite act |type=Dekretas |index=1K-129 |date=2014-11-10 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Prezidentas]] |title=Dėl Sauliaus Skvernelio atleidimo iš policijos generalinio komisaro pareigų |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/6ee7d0f0692511e48710f0162bf7b9c5 |access-date=2025-09-30 |language=lt}}</ref> 2014 m. lapkritį S. Skverneliui atsistatydinus iš generalinio komisaro pareigų, 2014 m. lapkričio 11 d. į šį postą paskirtas [[Linas Pernavas]].<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2014-11-10 |title=Paskirtas policijos generalinis komisaras |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/76981/paskirtas-policijos-generalinis-komisaras?srsltid=AfmBOooyvXPZiFCmK5ZgGyeelBshBm0tBBVYCoL4lF937JOuXL-EZNbZ |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-17}}</ref> == Vidaus reikalų ministras (2014–2016 m.) == 2014 m. lapkričio 11 d. [[Specialiųjų tyrimų tarnyba| Specialiųjų tyrimų tarnybai]] (STT) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų neskaidrių viešųjų pirkimų, [[Vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministras]] (VRM) [[Dailis Alfonsas Barakauskas|Dalius Alfonsas Barakauskas]] atsistatydino iš užimamų pareigų.<ref>{{cite web|last=Aukštuolytė |first=Rima |title=Atsistatydino vidaus reikalų ministras |url=https://www.vz.lt/archive/article/2014/10/30/atsistatydino-barakauskas |date=2014-10-30 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-02-15}}</ref> Lapkričio 11 d. jį pakeitė [[Rolandas Paksas|Rolando Pakso]] pasiūlytas, premjero [[Algirdas Butkevičius|Algirdo Butkevičiaus]] pateiktas ir prezidentės [[Dalia Grybauskaitė|Dalios Grybauskaitės]] paskirtas Saulius Skvernelis.<ref>{{cite web |title=Seime prisiekė naujasis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seime-prisieke-naujasis-vidaus-reikalu-ministras-saulius-skvernelis-56-465778 |date=2014-11-11 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}</ref> Naujasis ministras teigė, kad jo prioritetai bus kibernetinis saugumas ir atskirties tarp rajonų mažinimas.<ref name=":0">{{cite web |title=S.Skvernelio karjeros vingiai: svajojo reguliuoti mašinas, o teks valdyti visą valstybę |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/s-skvernelio-karjeros-vingiai-svajojo-reguliuoti-masinas-o-teks-valdyti-visa-valstybe-56-715061 |last=Antanavičius |first=Ugnius |date=2016-11-22 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}</ref> === Kritika po I. Molotkovo paieškos === 2015 m. lapkričio 19 d. iš Vilniaus policijos patrulio pasprukus suimtajam Igoriui Molotkovui ir šiam iš policininkų pagrobus ginklą, organizuota didelio masto bėglio paieška mieste, dalyvaujant gausioms policijos ir [[Aras (policijos rinktinė)|Aro]] pajėgoms.<ref>{{cite web|author=<!-- not stated -->|date=2015-11-19 |title=Vilniuje vyko bėglio sulaikymo operacija: spruko su automatu, surakintas antrankiais |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/vilniuje-vyko-beglio-sulaikymo-operacija-spruko-su-automatu-surakintas-antrankiais-n852826|website=tv3.lt |publisher=TV3 |access-date=2026-02-15}}</ref> Vykstant suimtojo paieškai, S. Skverneliui skambino tuometinė [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininkė]] [[Loreta Graužinienė|Loreta Graužinienė]], prašydama suteikti daugiau informacijos apie situaciją mieste. S. Skvernelis atsakė, kad jis informaciją teikia [[Ministras pirmininkas|premjerui]], o ne [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininkei]]. Taip pat pastebėjo, kad L. Graužinienės kreipimasis trukdė jo darbui.<ref name=":0" /> L. Graužinienei sukritikavus nederamą ministro elgesį, ją palaikė prezidentė D. Grybauskaitė, pastebėdama jau ne pirmą kartą S. Skvernelio demonstruojamą žemą politinį lygį.<ref name=":0" /> Sulaukęs kritikos, 2015 m. lapkričio 20 d. S. Skvernelis paskelbė pasitraukiąs iš VRM vadovo posto. Šio sprendimo nepalaikė nei A. Butkevičius, nei Seimas, surinkęs 75 parašus, skatinančius premjerą nepalaikyti ministro sprendimo pasitraukti.<ref name=":0" /><ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2015-11-23 |title=A. Butkevičius sieks išlaikyti S. Skvernelį ministro poste |url=https://www.bernardinai.lt/2015-11-23-a-butkevicius-sieks-islaikyti-s-skverneli-ministro-poste/ |website=bernardinai.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}</ref><ref>{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2025-11-24 |title=Didesnė dalis Seimo reikalauja nepriimti Skvernelio atsistatydinimo |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2015/11/24/didesne-dalis-seimo-reikalauja-nepriimti-skvernelio-atsistatydinimo |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}</ref> Po pusantros savaitės S. Skvernelis atsiėmė atsistatydinimo pareiškimą ir liko vidaus reikalų ministro poste.<ref>{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2025-11-30 |title=Skvernelis nebeatsistatydina |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2015/11/30/skvernelis-nebeatsistatydina |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}</ref> === Atsistatydinimas (2016 m.) === 2016 m. S. Skvernelis pareiškė planuojantis dalyvauti rudenį vykstančiuose [[2016 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2016 m. Seimo rinkimuose]] ir atstovauti „[[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai]]“. „[[Tvarka ir teisingumas|Tvarka ir teisingumas]]“ partijos atstovai, delegavę S. Skvernelį į vidaus reikalų ministro postą, pareikalavo, kad šis pasitrauktų iš užimamų ministro pareigų.<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2016-03-29 |title=S. Skvernelis atsistatydins iš vidaus reikalų ministro pareigų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/131904/s-skvernelis-atsistatydins-is-vidaus-reikalu-ministro-pareigu |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-15}}</ref> 2016 m. balandžio 13 d. atsistatydinimo dekretas buvo pasirašytas D. Grybauskaitės. Naujuoju vidaus reikalų ministru paskirtas [[Tomas Žilinskas (1977)|Tomas Žilinskas]].<ref>{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2016-04-13 |title=Žilinskas paskirtas naujuoju vidaus reikalų ministru |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2016/04/13/zilinskas-paskirtas-naujuoju-vidaus-reikalu-ministru |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}</ref> == Ministras Pirmininkas (2016–2020 m.) == {{main|S. Skvernelio ministrų kabinetas}} 2016 m. spalio 9 ir 23 d. vykusiuose [[2016 m. Lietuvos Seimo rinkimai|Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose]] S. Skvernelis atstovavo Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai (LVŽS). Partijos rinkiminiame sąraše jis užėmė pirmąją vietą. Rinkimuose LVŽS užėmė pirmąją vietą, užsitikrinusi 56 mandatus [[2012–2016 m. Seimas|2012–2016 m. Seime]].<ref>{{cite web |last=Pūkenė |first=Rūta |date=2016-11-14 |title=Darbą pradėjo naujas Seimas |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/darba-pradejo-naujas-seimas-72852364 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-02-15}}</ref> Pasibaigus rinkimams, LVŽS norėjo sudaryti plačią koaliciją su [[Lietuvos socialdemokratų partija|socialdemokratais]] (LSDP) ir [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|konservatoriais]]. Konservatoriai pasipriešino koalicijai su LSDP ir siūlė įtraukti [[Liberalų sąjūdis|Liberalų sąjūdį]].<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2016-10-25 |title=Po derybų su konservatoriais valdančiosios koalicijos sudėtis lieka neaiški |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/152324/po-derybu-su-konservatoriais-valdanciosios-koalicijos-sudetis-lieka-neaiski?srsltid=AfmBOoo1ltRlA0KS3tcr6cPZTQvvDRvTtcTEkeJUJ39KGYUgU-lCypcO |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-15}}</ref> Po derybų susitarta dėl koalicijos tarp LVŽS, kuri į premjero postą pasiūlė S. Skvernelį ir LSDP, kuri užsitikrino [[Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija|Ūkio]], [[Teisingumo ministerija|Teisingumo]] ir [[Užsienio reikalų ministerija|Užsienio reikalų]] ministerijas.<ref>{{cite web |last=Noreika |first=Matas |date=2016-11-08 |title=Koalicija sudaryta: socialdemokratai gavo Ūkio ministeriją, premjeru taps Skvernelis |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/seimo-rinkimai/2016/11/08/valdancioji-koalicija-sudaryta-socialdemokratams-lieka-3-ministerijos |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}</ref> 2016 m. gruodžio 13 d. [[S. Skvernelio ministrų kabinetas|S. Skvernelio ministrų kabineto]] programa patvirtinta, prisiekė naujasis ministras pirmininkas S. Skvernelis.<ref>{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2016-12-13 |title=Vyriausybės programa patvirtinta, ministrai prisiekė |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2016/12/13/vyriausybes-programa-patvirtinta-ministrai-prisieke |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}</ref> == 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai == 2019 m. sausio 17 d. S. Skvernelis pranešė apie savo dalyvavimą [[2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai|2019 m. prezidento rinkimuose]].<ref>{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2019-01-17 |title=S. Skvernelis paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/01/17/s-skvernelis-paskelbe-kad-dalyvaus-prezidento-rinkimuose |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher=Verslo žinios |access-date=2026-02-19}}</ref> 2019 m. sausio 11–20 d. vykusios „Vilmorus“ apklausos rezultatų duomenimis, kandidatų į prezidentus reitinguose S. Skvernelis užėmė antrąją vietą su 16,9% palaikančiųjų (2018 m. gruodžio mėnesį jo palaikymas siekė 10,6%).<ref>{{cite web |last=Gapšys |first=Justinas |date=2019-01-26 |title=Prezidento rinkimų apklausoje S. Skvernelis aplenkė I. Šimonytę |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/01/26/prezidento-rinkimu-apklausoje-s-skvernelis-aplenke-i-simonyte |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher=Verslo žinios |access-date=2026-02-19}}</ref> 2019 m. kovo 13 d. kandidatas į prezidentus pristatė savo rinkiminio štabo komandą. Jam vadovauti pasirinktas [[Vytautas Bakas|Vytautas Bakas]], buvęs S. Skvernelio patarėjas [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministerijoje]]. Štabe taip pat dirbo [[Vyriausioji rinkimų komisija|Vyriausiosios rinkimų komisijos]] pirmininko pareigas ėjęs [[Zenonas Vaigauskas]].<ref name="LRT1">{{cite web |last=Pankūnas |first=Gytis |date=2019-03-13 |title=Skvernelio štabo komandoje – parlamentaras Bakas, Kalėjimų departamente dirbusi Kazėnienė ir „Mis Lietuva“ |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/840857/skvernelio-stabo-komandoje-parlamentaras-bakas-kalejimu-departamente-dirbusi-kazeniene-ir-mis-lietuva?srsltid=AfmBOorZo9TdVM-gFB679G4tE4GfJmRRFjji8XLyjDZl9j_fXAM4kZOl |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-19}}</ref> S. Skvernelis rinkimų kampanijoje akcentavo būtinybę stiprinti teismus, antikorupcines institucijas, mažinti šešėlines veiklas. Pasisakė už šalies krašto apsaugos stiprinimą, [[NATO]] įsipareigojimų įvykdymą.<ref name="LRT1"/>. Pirmu savo vizitu po rinkimų S. Skvernelis įvardino [[Lenkija|Lenkiją]], šalį, kurioje jis buvo išrinktas metų žmogumi.<ref name="LRT1"/> 2019 m. gegužės 12 d. vyko pirmasis [[2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai|prezidento rinkimų]] turas. Jame S. Skvernelis liko trečias, surinkęs 279 413 balsų arba 19,58% nuo visų balsavusiųjų.<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date= |title=Rezultatai |url=https://www.vrk.lt/2019-prezidento/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/904/1/1546/rezultatai/lt/rezultataiPreRezultatai.html |website=vrk.lt |location=Vilnius |publisher=VRK |access-date=2026-02-19}}</ref> Prieš rinkimus žadėjęs, kad pralaimėjus rinkimus atsistatydintų iš premjero pareigų, 2019 m. liepos 9 d. pranešė nusprendęs toliau eiti ministro pirmininko pareigas. Šias pareigas užėmė iki [[2020 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2020 m. Seimo rinkimų]].<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2019-07-09 |title=S. Skvernelis paskelbė liekantis premjeru |url=https://www.alfa.lt/aktualijos/lietuva/s-skvernelis-paskelbe-liekantis-premjeru/-50395440/ |website=alfa.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-19}}</ref> == Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ == {{main|Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos}} 2021 m. rugsėjo 7 d. S. Skvernelis su devyniais seimo nariais paliko [[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|LVŽS]] frakcija, kartu su 3 mišros seimo grupės parlamentarais seime sukūrė Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. <ref>https://www.demokratai.lt/naujiena/seime-steigiama-nauja-demokratu-frakcija-vardan-lietuvos-{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 2022 m. sausio 29 d. įsteigta politinė partija [[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos|Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“]] (DSVL), jos pirmininku išrinktas S. Skvernelis.<ref>https://tv.lrytas.lt/zyme/demokratu-frakcija-vardan-lietuvos</ref> == 2024–2028 m. Seimas == 2024 m. spalio 13 ir 27 d. vykusiuose [[2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose]] S. Skvernelio lydimas DSVL sąrašas gavo 14 mandatų.<ref>https://www.vrk.lt/2024-seimo/rezultatai</ref> 2024 m. lapkričio 11 d. buvo pasirašyta koalicijos sutartis tarp LSDP, DSVL ir „[[Nemuno aušra|Nemuno aušros]]“. S. Skvernelio prašymu į sutartį buvo įrašyta nuostata dėl savanoriško parlamentaro neliečiamybės panaikinimo [[Generalinė prokuratūra|Generalinės prokuratūros]] kreipimosi atveju <ref>https://lnk.lt/straipsniai/Politika/lsdp-nemuno-ausra-ir-demokratai-pasirase-koalicine-sutarti/283449</ref>. 2024 m. lapkričio 14 d. S. Skvernelis buvo išrinktas į [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininko]] pareigas: 107 parlamentarai balsavo už, 19 prieš, 10 susilaikė, 1 biuletenis negaliojo.<ref>{{cite web |title=Saulius Skvernelis išrinktas Seimo Pirmininku |url=https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=290053&p_a=1648&p_kade_id=10 |website=lrs.lt |publisher=[[LR Seimas]] |access-date=2026-02-17}}</ref> 2025 m. vasarą pasirodžius informacijai apie premjero [[G. Palucko ministrų kabinetas|Gintauto Palucko]] artimos aplinkos verslo ryšius, 2025 m. rugpjūtį vyriausybės vadovas atsistatydino, nustojo galioti koalicijos sutartis.<ref>{{cite web |title=Gintautas Paluckas atsistatydina iš premjero ir partijos pirmininko pareigų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2629096/gintautas-paluckas-atsistatydina-is-premjero-ir-partijos-pirmininko-pareigu |last=Samoškaitė |first=Eglė |date=2025-07-31 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}</ref><ref>{{cite web |title=S. Skvernelis: koalicijos sutartis baigė galioti, bet gali būti paruoštuku naujai |url=https://jp.lt/s-skvernelis-koalicijos-sutartis-baige-galioti-bet-gali-buti-paruostuku-naujai/ |date=2025-08-08 |website=jp.lt |publisher=„Jūsų panevėžys“ |access-date=2026-02-17}}</ref> == Vidaus politika == 2025 m. gegužę užimdamas [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininko]] pareigas teigė palaikantis nemokamus [[Abortas|abortus]] jeigu kyla grėsmė moters, [[Žmogaus vaisius|vaisiaus]] gyvybei, [[Išprievartavimas|išžaginimo]] atveju. Kitais atvejais laikėsi nuomonės, kad [[Abortas|nėštumo nutraukimas]] neturėtų būti apmokėtas iš [[Privalomojo sveikatos draudimo fondas|Privalomojo sveikatos draudimo]].<ref>{{cite web |title=Skvernelis: nėštumo nutraukimas neturėtų būti finansuojamas iš PSDF lėšų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/2577906/skvernelis-nestumo-nutraukimas-neturetu-buti-finansuojamas-is-psdf-lesu |last=Majauskaitė |first=Raminta |date=2025-05-29 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}</ref> 2020 m. spalio mėnesį premjeras S. Skvernelis sakė nepalaikantis partnerystės instituto įteisinimą, bet pasisakė už teisinio statuso suteikimą, kuris leistų kartu gyvenantiems asmenims gauti tokias [[Pilietinės teisės|pilietines teises]] kaip [[Atstovavimas|atstovavimą]], [[Paveldimumas|paveldimumą]].<ref>{{cite web |title=Skvernelis sako remiantis vienalyčių porų „teisinių santykių sureguliavimą“ |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-sako-remiantis-vienalyciu-poru-teisiniu-santykiu-sureguliavima-85550631 |last=Andrukaitytė |first=Milena |agency=[[BNS]] |date=2020-10-22 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-17}}</ref> 2025 m. balandžio mėnesį [[Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas|Konstituciniam Teismui]] nutarus, kad neįteisinta partnerystė prieštarauja [[Lietuvos Konstitucija|Konstitucijai]], Seimo pirmininkas S. Skvernelis teigė, kad turės būti priimtas naujas įstatymas, atitinkantis šį sprendimą.<ref>{{cite web |title=Raskevičius po KT sprendimo dėl partnerystės: kviečiu poras kreiptis į teismą, registruoti savo santykius |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/raskevicius-po-kt-sprendimo-del-partnerystes-kvieciu-poras-kreiptis-i-teisma-registruoti-savo-santykius-n1413277 |date=2025-04-17 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-17}}</ref><ref>{{cite web |title=Skvernelis: turės būti priimtas Partnerystės įstatymas |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/skvernelis-tures-buti-priimtas-partnerystes-istatymas-n1413282 |date=2025-04-17 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-17}}</ref> == Ikiteisminis tyrimas 2026 m. == 2026 m. vasario 9 d. rytą teisėsaugos pareigūnai, įskaitant [[Specialiųjų tyrimų tarnyba|STT]], atliko kratas Seimo narių S. Skvernelio ir [[Kazys Starkevičius|Kazio Starkevičiaus]] Seimo kabinetuose ir namuose.<ref name="BNS1">{{cite web |last1=Stankevičius |first1=Augustas |last2=Perminas |first2=Paulius |date=2026-02-09 |title=Tyrime dėl Augalininkystės tarnybos – kratos Kazio Starkevičiaus, Sauliaus Skvernelio kabinetuose (papildytas) |url=https://bns.lt/naujiena/tyrime-del-augalininkystes-tarnybos-kratos-kazio-starkeviciaus-sauliaus-skvernelio-kabinetuose-papildytas-acso4gt8 |website=bns.lt |location=Vilnius |publisher=BNS |access-date=2026-02-16}}</ref> Kratos susijusios su 2025 m. gruodį atliktom kratom ir teisėsaugos tyrimu dėl įtariamų [[Valstybinės augalininkystės tarnybos korupcijos byla|korupcinių veiklų]] [[Valstybinė augalininkystės tarnyba|Valstybinėje augalininkystės tarnyboje]], kurių metu rasta aukso, grynųjų pinigų, sprogmenų, kokaino.<ref name="BNS1"/><ref name=":0" /> [[Generalinė prokuratūra|Generalinės prokuratūros]] Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas pranešė, kad yra tiriamas politinis palankumas. K. Starkevičių ir S. Skvernelį nuspręsta apklausti kaip specialiuosius liudytojus.<ref>{{cite web |last=Miškinis |first=Vytenis |date=2026-02-09 |title=Prokuroras apie rezonansinį korupcijos skandalą: nuspręsta Seimo narius apklausti kaip spec. liudytojus |url=https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/prokuroras-apie-seima-pasiekusi-korupcijos-skandala-viena-is-versiju-galejo-buti-politinis-palankumas-120209489 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-02-16}}</ref> Po kratų S. Skvernelis nurodė, kad nieko nusikalstamo nėra padaręs.<ref>{{cite web |title=Skvernelis apie STT kratas: esu ramus, nieko nusikalstamo nepadariau |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2834192/skvernelis-apie-stt-kratas-esu-ramus-nieko-nusikalstamo-nepadariau |last=Narkūnas |first=Vilius |date=2026-02-09 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}</ref> 2026 m. balandžio 9 d. Generalinė prokuratūra Seimo paprašė panaikinti S. Skvernelio teisinę neliečiamybę. Prokuratūra informavo turinti duomenų apie galimą politinį [[Kyšininkavimas|kyšininkavimą]]. S. Skverneliui ruoštasi pateikti įtarimus, kad jis 2025 m. sausio–gegužės laikotarpiu susitarė priimti kyšį už palankumą Augalininkystės tarnybos direktoriui [[Jurijui Kornijenko|Jurijui Kornijenko]]. Kyšiai buvo perduodami ir priimami 2025 m. birželio–gruodžio mėnesiais. Nusikalstama grupuotė S. Skverneliui skyrė „Krabo“ slapyvardį.<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893376/lrt-trumpai-51-tukst-euru-suma-ir-itarimai-skverneliui-kas-jo-laukia</ref><ref>https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893287/itarimai-skverneliui-galima-kysio-suma-51-tukst-eur-slapyvardis-krabas</ref> Po prokuratūros pareiškimo S. Skvernelis sustabdė savo narystę [[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos|Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“]] ir atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų. Iš Seimo nusprendė nesitraukti <ref>https://www.bernardinai.lt/s-skvernelis-stabdo-naryste-partijoje-taciau-is-seimo-nesitrauks/</ref>. 2026 m. balandžio 16 d. Seimas S. Skverneliui panaikino teisinę neliečiamybę. Kalbėdamas prieš balsavimą politikas ragino visus balsuoti už neliečiamybės naikinimą. Už jos panaikinimą balsavo 102 Seimo nariai, 1 – prieš, 2 – susilaikė.<ref>{{cite web |last=Gaučaitė-Znutienė |first=Modesta |date=2026-04-16 |title=Seimas panaikino Skvernelio teisinę neliečiamybę, salėje politikas susigraudino (atnaujinta 10:41) |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2900053/seimas-panaikino-skvernelio-teisine-nelieciamybe-saleje-politikas-susigraudino |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-25}}</ref> 2026 m. balandžio 24 d. S. Skverneliui pateikti oficialūs Generalinės prokuratūros įtarimai dėl kyšininkavimų, susijusių su Augalininkystės tarnyboje vykusia nusikalstama veikla. Įtariama, kad užimdamas Seimo pirmininko pareigas S. Skvernelis per kelis kartus priėmė ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų kyšių grynaisiais pinigais. Įtariama, kad jais buvo užtikrinamas S. Skvernelio politinis palankumas vykdant įgaliojimus, susijusius su Augalininkystės tarnybos veikla.<ref name="OT1">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2026-04-24 |title=Prokuratūra pareiškė įtarimus Skverneliui Augalininkystės tarnybos kyšininkavimo byloje (atnaujinta 14:27) |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2908225/prokuratura-pareiske-itarimus-skverneliui-augalininkystes-tarnybos-kysininkavimo-byloje |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-25}}</ref> 2026 m. liepos 1 d. teismas įsakė S. Skverneliui devėti apykoję. Dėl šio sprendimo parlamentaras negalėjo vykdyti Seimo [[nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto]] nario pareigų, kadangi į kabinetą negalima įsinešti jokių elektroninių prietaisų. Seimo narys po šio sprendimo bylą pavadinino „politine“ ir teisėjo sprendimą apskundė, taip pat žadėjo kreiptis į [[Europos Žmogaus Teisių Teismas|Europos Žmogaus Teisių Teismą]] <ref>https://www.delfi.lt/naujienos/politika/seime-suveike-skvernelio-apykoje-manes-reikalauja-iseiti-i-lauka-120275920</ref>. 2026 m. liepos 27 d. teismas atmetė S. Skvernelio skundą ir nurodė, kad seimo narys nesilaikė raštinio pasižadėjimo nebendrauti su viena iš įtariamųjų <ref>https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/3003164/teisejas-skverneliui-uzdeta-apykoje-nes-jis-sistemingai-bendravo-su-itariamaja?srsltid=AfmBOoou4laGSr6q-O1T7L8DdcN6lkc33VzmDWUBsUNKriDOKA9gDpdo</ref>. == Kontroversijos == === „Orlen Lietuva“ === 2019 m. lapkričio 4 d. „[[15min]]“ žurnalistai [[Birutė Davidonytė]] ir [[Dovydas Pancerovas]] paskelbė tyrimą apie S. Skvernelio ir „[[Orlen Lietuva]]“ bendrovės susitarimus. Šis tyrimas publikuotas atskiroje knygoje „Kabinetas 339“ 2019 m. lapkritį.<ref name=":2">{{cite web |last1= Davidonytė |first1=Birutė |last2= Pancerovas |first2=Dovydas |date=2019-11-04 |title=Gerų santykių su Lenkija kaina – milijonai naftos koncernui ir parama premjero aplinkai |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/geru-santykiu-su-lenkija-kaina-milijonai-naftos-koncernui-ir-parama-premjero-aplinkai-56-1223990 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher=15min |access-date=2026-02-16}}</ref> ==== Neviešinti susitikimai su Lenkijos politikais 2016 m. ==== 2016 m. rudenį, priešrinkiminės kampanijos į [[2016–2020 m. Seimas|2016–2020 m. Seimą]] metu, į parlamentą kandidatuojantis S. Skvernelis dalyvavo viešai neskelbtame susitikime su įtakingu Lenkijos politiku [[Jarosław Kaczyński|Jaroslavu Kačinskiu]]. Jame aptarti „Orlen Lietuva“, turinčios naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, įsiskolinimai ir dėl to kilę nesutarimai su ankstesnėmis Lietuvos vyriausybėmis. Daugiametė „Orlen Lietuvos“ skola sukaupta bendrovei atsisakius sumokėti visus jai paslaugas teikusių „[[Lietuvos geležinkeliai|Lietuvos geležinkelių]]“ sąskaitose nurodomus mokesčius, taip pat įsiskolinus už jai tiektą elektros energiją.<ref name=":2" /> Apie du S. Skvernelio konfidencialiai organizuotus susitikimus su J. Kačinskiu viešai skelbiama nebuvo. Juos organizavo ir jiems tarpininkavo verslininkas ir buvęs krepšinio žaidėjas [[Tomas Pačėsas]]. Susitikimuose dalyvavo S. Skvernelis, J. Kačinskis ir T. Pačėsas. 2016 m. lapkritį įvykusiame susitikime dalyvavo ir Adamas Bielanas, tuo metu ėjęs [[Lenkijos Senatas|Lenkijos Senato]] vicepirmininko pareigas.<ref name=":2" /><ref>{{cite web |last=Burzyńska |first=Agnieszka |date=2017-08-02 |title= Spotkał się z Kaczyńskim przy kuflu. I jest efekt! |url=https://www.fakt.pl/polityka/spotkal-sie-z-kaczynskim-przy-kuflu-i-jest-efekt/63q0qzm |website=fak.pl |location= |publisher= |access-date=2026-02-16}}</ref> Pasak T. Pačėso, antrąjį kartą susitikę S. Skvernelis, tuomet jau einantis Lietuvos premjero pareigas, ir J. Kačinskis aptarė „Orlen Lietuvos“ problemas. Anot T. Pačėso, šįkart S. Skvernelis atsižvelgė į „[[Orlen]]“ prašymus ir norus.<ref name=":2" /> Vėliau premjeras susitiko su kitais lenkų politikais ir „Orlen“ atstovais.<ref>{{cite web |last=Jakučionis |first=Saulius |date=2018-03-09 |title=Ketvirtadienį Vilniuje – neskelbtas Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimas |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ketvirtadieni-vilniuje-neskelbtas-lietuvos-ir-lenkijos-premjeru-susitikimas-56-938274 |website=15min |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}</ref> Pasak S. Skvernelio, jam tapus ministru pirmininku, susitikimai su lenkų politikais buvo organizuojami ne T. Pačėso, bet oficialios premjero komandos.<ref name=":2" /> ==== „Orlen Lietuva“ sutartys ir lengvatos ==== 2017 m. birželio 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį su „Orlen Lietuva“ dėl „Orlen Lietuvos“ skolų pasidalinimo per pusę ir nuolaidų krovinių gabenimui geležinkeliu.<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2017-06-28 |title=„Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ pasirašė susitarimą dėl tarifų |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/lietuvos-gelezinkeliai-ir-orlen-lietuva-pasirase-susitarima-del-tarifu-667-818856 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}</ref> Skelbta, kad nuolaidos siekė maždaug 100 mln. eurų. „Orlen Lietuva“ nurodė, kad sumos yra pervertintos, tačiau dėl sutarties konfidencialumo tikslių sumų neatskleidė.<ref>{{cite web |last=Pancerovas |first=Dovydas |date=2019-11-05 |title=„Orlen Lietuva“ reakcija į 15min tyrimą: įvardinta nuolaidų suma už krovinius – gerokai pervertinta |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/orlen-lietuva-15min-tyrime-ivardinta-nuolaidu-suma-uz-krovinius-gerokai-pervertinta-56-1227102 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}</ref> Tuomet S. Skvernelis konstatavo, kad „suderėjus Lietuvai ypač naudingus tarifus <…> „Lietuvos geležinkeliai“ sugeba ir dividendus išmokėti didelius, ir dar kitus mokesčius į biudžetą sumokėti“.<ref name=":2" /> Po sutarties pasirašymo 2017 m. „Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai išaugo dvigubai. Viena iš išaugusių nuostolių priežasčių – taikos sutartis su „Orlen Lietuva“.<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2017-09-04 |title=„Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai šįmet išaugo dvigubai - tai lėmė ir nauja sutartis su „Orlen Lietuva“ |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/lietuvos-gelezinkeliu-nuostoliai-simet-isaugo-dvigubai-tai-leme-ir-nauja-sutartis-su-orlen-lietuva-663-848552 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}</ref> 2017 m. lapkričio 13 d. [[Lietuvos Respublikos energetikos ministerija|energetikos ministras]] [[Žygimantas Vaičiūnas]] susitikime su „Orlen Lietuvos“ vadovu aptarė vadinamąjį VIAP mokestį, kurį įmonė atsisakė mokėti. Kitą dieną Energetikos ministerija pranešė apie naują mokesčių lengvatą, pagal kurią stambioms bendrovėms leista susigrąžinti 85% šio mokesčio. [[Konkurencijos taryba|Konkurencijos tarybai]] pastebėjus, kad tai gali sukurti privilegijuotas sąlygas ir suvaržyti kitų imonių konkurenciją „Orlen Lietuvai“, lengvata buvo priimta. S. Skvernelis teigė, kad mokesčio lengvata sukurta siekiant pritraukti naujas investicijas.<ref name=":2" /> 2020 m. rugpjūtį pranešta, kad VIAP mokesčio lengvata pasinaudojusioms bendrovėms išmokėta 13 mln. eurų, iš kurių 6 mln. – „Orlen Lietuvai“.<ref>{{cite web |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2020-08-19 |title=Mokesčio už elektrą lengvata: valstybė išmokėjo 13 mln. eurų, beveik pusė iš jų – „Orlen Lietuvai“ |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/mokescio-uz-elektra-lengvata-valstybe-ismokejo-13-mln-euru-beveik-is-ju-puse-orlen-lietuvai-664-1363032 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}</ref> 2017 m. „Orlen Lietuva“ paprašė Lietuvos vadovybės pakeisti kasmetinio valstybės rengiamo elektros energijos rezervo aukciono taisykles. Jos draudė valstybei skolingoms įmonėms dalyvauti konkurse (įskaitant vis dar įsiskolinusią „Orlen Lietuvą“). Prašymas buvo patenkintas: per dvejus metus, „Orlen Lietuvai“ laimėjus aukcionus, valstybė bendrovei sumokėjo 6 mln. eurų. S. Skvernelis nurodė, kad elektros energijos rezervo aukciono taisyklių pakeitimu siekta užtikrinti didesnę konkureciją ir mažesnę paslaugos kainą.<ref name=":2" /> ==== „Orlen Lietuva“ parama ir S. Skvernelio aplinkos žmonės ==== 2018–2019 m. „Orlen Lietuva“ tapo įvairių krepšinio klubų rėmėjais, kurių vadovai, akcininkai yra S. Skvernelio aplinkos verslininkai. [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelio“]] klubo prezidentas, buvęs kelių policininkas, milijonierius [[Alvydas Bieliauskas]] kartu su S. Skverneliu tarnavo kelių policijoje ir buvo gerai pažįstami. 2016 m. A. Bieliauskas LVŽS paaukojo 7 tūkst. eurų. A. Bieliauskas supažindino S. Skvernelį su T. Pačėsu, kuris vėliau organizavo slaptus premjero susitikimus su lenkų politikais. [[Vilniaus miesto savivaldybė]] atskleidė, kad [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] iš „Orlen Lietuvos“ gavo 100 tūkstančių eurų. Panevėžio „Lietkabelis“ – 150 tūkstančių eurų. [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] – 270 tūkstančių eurų <ref>{{cite web |title=„Lietkabelis“ paskelbė 150 tūkst. eurų paramą iš „Orlen Lietuvos“ gavęs netiesiogiai |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietkabelis-paskelbe-150-tukst-euru-parama-is-orlen-lietuvos-gaves-netiesiogiai-56-1228604 |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2019-11-07 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-17}}</ref><ref name=":2" /> 2020 m. vasario 4 d. S. Skvernelis atnaujino savo privačių interesų deklaraciją, nurodydamas naują žmonos Silvijos Skvernelės darbovietę „Orlen Baltics Retail“.<ref>{{cite web |title=Virš S. Skvernelio – naujo skandalo debesys: po įtarimų dėl ypatingų ryšių premjero žmona įsidarbino „Orlen“ |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/02/04/news/virs-s-skvernelio-naujo-skandalo-debesys-po-itarimu-del-ypatingu-rysiu-premjero-zmona-isidarbino-orlen--13518554 |date=2020-02-04 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}</ref> Susilaukęs klausimų, S. Skvernelis pakomentavo, kad jo sutuoktinės „atlyginimas nesiekia nė pusės mano“.<ref>{{cite web |title=Pirmasis S. Skvernelio atsakas dėl žmonos: jos atlyginimas nesiekia nė pusės mano |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/02/05/news/pirmasis-s-skvernelio-atsakas-del-zmonos-pakomentavo-priezastis-ir-gaunama-atlyginima-13525298 |date=2020-02-05 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}</ref> === „Registrų centro“ duomenų teikimo žurnalistams nutraukimas === 2018 m. rugsėjo 14 d. „[[Registrų centras]]“ (RC) informavo nutraukiantis nemokamą registro duomenų teikimą žurnalistams, argumentuojant, kad tokiai praktikai nebuvo teisinio pagrindo.<ref>https://jp.lt/vyriausybe-ir-registru-centras-duomenis-ziniasklaidai-zada-atverti-jau-sia-savaite/</ref> Žurnalistai atskleidė, kad sprendimas nutraukti nemokamą informacijos tiekimą buvo priimtas po neskelbto premjero S. Skvernelio ir RC vadovo [[Saulius Urbanavičius|Sauliaus Urbanavičiaus]] susitikimo. Premjero patarėjas Tomas Beržinskas teigė: „jei darbotvarkėje susitikimo nėra, vadinasi, tokio ir nebuvo“. Vyriausybės vadovo patarėjas [[Skirmantas Malinauskas]] vėliau žurnalistams patvirtino, kad susitikimas įvyko ir jame tikrai aptartas duomenų teikimas žurnalistams.<ref>{{cite web |title=Žurnalistai nuo Registrų centro duomenų atkirsti daugiau nei metus: kaip valdžia „sprendžia problemą“? |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/zurnalistai-nuo-registru-centro-duomenu-atkirsti-daugiau-nei-metus-kaip-valdzia-sprendzia-problema-56-1246150 |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2019-12-16 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-03-09}}</ref> 2018 m. spalio 3 d. vyko vyriausybės pasitarimas dėl susisiekimo ministro [[Rokas Masiulis|Roko Masiulio]] pasiūlymo leisti žurnalistams laikinai gauti prieigą prie RC duomenų kol bus paruoštas įstatymų projektas. Posėdyje nuspręsta sprendimą atidėti, žurnalistams pareikalavus darbinio posėdžio įrašo. Pranešta, kad jis yra sunaikintas. Posėdyje dalyvavusi [[Interneto žiniasklaidos asociacija|Interneto žiniasklaidos asociacijos]] pirmininkė Aistė Žilinskienė patvirtino, kad S. Skvernelis asmeniškai prieštaravo [[Rokas Masiulis|R. Masiulio]] pasiūlymams. <ref>{{cite web |title=Atsakymai neįtikino – opozicija renka parašus, kaltina S. Skvernelį sulaužius priesaiką |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2018/10/16/news/atsakymai-neitikino-opozicija-renka-parasus-kaltina-s-skverneli-sulauzius-priesaika-7917486 |date=2018-10-16 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-03-09}}</ref><ref>{{cite web |title=S.Skvernelis apie sunaikintą įrašą: visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/s-skvernelis-del-sunaikinto-iraso-su-savo-pasisakymais-aiskinasi-seime-56-1045024 |date=2018-10-16 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-03-09}}</ref> 2018 m. spalio 10 d. vyriausybė priėmė nutarimus, kuriais žurnalistams neatlyginamai pradėta teikti RC duomenis.<ref>{{cite web |title=Registrų centro duomenys – vėl prieinami žiniasklaidai |url=https://www.vz.lt/medijos/2018/10/10/registru-centro-duomenys--vel-prieinami-ziniasklaidai |last=Balčiūnienė |first=Rūta |date=2018-10-10 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-03-09}}</ref> 2018 m. spalio 16 d. S. Skvernelis Seime atsakinėjo į parlamentarų klausimus. Teigė, kad R. Masiulio projektui pritarta nebuvo, nes jis esą turėjo trūkumų. Teigė, kad vyriausybės darbo reglamentas nenumato pasitarimų garso įrašų saugojimo. Opozicija oponavo, nurodydama [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|Vyriausybės kanceliarijos]] darbo reglamentą, kuriame numatomas posėdžių ir pasitarimų skaitmeninių įrašų saugojimas iki mėnesio pabaigos ir šių duomenų perkėlimas ir saugojimas Vyriausybės kanceliarijos archyve.<ref>{{cite web |title=Skvernelis viešai atsakė į opozicijos klausimus: skambėjo Seime negirdėti epitetai |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-viesai-atsake-i-opozicijos-klausimus-skambejo-seime-negirdeti-epitetai-79325931 |last=Plikūnė,elta |first=Dalia |date=2018-10-16 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-03-09}}</ref><ref name=":3">{{cite web |title=Teismas nusprendė, kad Vyriausybė pažeidė žurnalistų teises ištrindama pasitarimo įrašą |url=https://www.alfa.lt/aktualijos/teismai/teismas-nusprende-kad-vyriausybe-pazeide-zurnalistu-teises-istrindama-pasitarimo-irasa/-50423708/ |date=2020-07-23 |website=alfa.lt |publisher=[[Alfa.lt]] |access-date=2026-03-09}}</ref> 2020 m. liepos 23 d. [[Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas|Lietuvos vyriausias administracinis teismas]] neskundžiamai nusprendė, kad ištrindama pasitarimo įrašą [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|Vyriausybės kanceliarija]] pažeidė žurnalistų teises gauti, rinkti ir skelbti informaciją.<ref name=":3" /> === Knygos „Kabinetas 339“ skundas === 2020 m. rugpjūčio 3 d. S. Skvernelis pateikė skundą dėl knygos „Kabinetas 339“ reklamos, kuriame teigiama, kad be jo sutikimo buvo naudota jo nuomonė, veidas, buvo pažeista jo garbė, orumas, reputacija.<ref>{{cite web |title=Skvernelis apskundė knygos „Kabinetas 339“ reklamą |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1203435/skvernelis-apskunde-knygos-kabinetas-339-reklama |date=2020-08-03 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}</ref> 2021 m. kovo 12 d. teismas panaikino 2020 m. rugpjūčio 28 d. [[Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba|VVTAT]] nuosprendį, kuriame konstatuojamas Reklamos įstatymo pažeidimas dėl S. Skvernelio vardo ir pavardės minėjimo knygos reklamavime. Teismas pažymėjo, kad žinomo ir viešo žmogaus vardo ir pavardės paminėjimas nepažeidžia privatumo.<ref>{{cite web |title=Teismas panaikino VVTAT sprendimą dėl knygos „Kabinetas 339“ reklamos pažeidimų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1363590/teismas-panaikino-vvtat-sprendima-del-knygos-kabinetas-339-reklamos-pazeidimu |date=2021-03-12 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}</ref> == Asmeninis gyvenimas == 2019 m. rugpjūčio 28 d. S. Skvernelis spaudos konferencijoje paskelbė, kad serga [[Vėžys (liga)|onkologine liga]] – [[limfoma]].<ref>{{cite web |title=Saulius Skvernelis serga kraujo vėžiu: liga diagnozuota pirminėje stadijoje |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/saulius-skvernelis-serga-kraujo-veziu-liga-diagnozuota-pirmineje-stadijoje-56-1194078 |last=Vireliūnaitė |first=Lauryna |date=2019-08-28 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-17}}</ref> Vyriausybės vadovui buvo atlikta operacija, taikoma [[chemoterapija]] ir [[imunoterapija]].<ref>{{cite web |title=Saulių Skvernelį užklupusi liga limfoma: kas tai? |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1092315/sauliu-skverneli-uzklupusi-liga-limfoma-kas-tai |date=2019-08-28 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}</ref> 2020 m. vasario 5 d. spaudai pranešė, kad įveikė vėžį, buvo pasiekta pilna remisija.<ref>{{cite web |title=Skvernelis paskelbė, kad įveikė vėžį: pasiekta pilna remisija |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-paskelbe-kad-iveike-vezi-pasiekta-pilna-remisija-83459359 |last=Pocytė-Medutė |first=Kristina |date=2020-02-05 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-17}}</ref> Vedęs antrą kartą. Žmona – finansininkė Silvija Kirdonytė-Skvernelė (g. 1978 m.). Turi dukterį (g. 2009 m.) ir sūnų (g. 2016 m.). Moka rusų ir lenkų kalbas. Teigė mokantis [[anglų kalba|anglų kalbą]].<ref>{{cite web |title=Angliškai neprabilęs S. Skvernelis privertė sutrikti Izraelio premjerą |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/01/30/news/vel-kliuva-anglu-kalbos-zinios-s-skvernelis-priverte-sutrikti-izraelio-premjera-9051677/ |date=2019-01-30 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}</ref><ref>https://www.youtube.com/watch?v=qh4Em9YWVuw</ref> == Įvertinimas == * 2003 m. PD prie LR VRM atminimo ženklas „Lietuvos policijai – 85“ * 2005 m. III laipsnio [[Vadovybės apsaugos departamentas|Vadovybės apsaugos departamento prie VRM]] garbės ženklas * 2006 m. III laipsnio policijos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus“ * 2020 m. Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Didysis kryžius<ref>https://www.pap.pl/aktualnosci/news%2C682797%2Cprezydent-odznaczyl-krzyzem-wielkim-orderu-zaslugi-rp-premiera-litwy.html</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{wikiquote}} {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box | before = [[Dailis Alfonsas Barakauskas]] | title = [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|LR vidaus reikalų ministras]] | years = 2014–2016 m. | after = [[Tomas Žilinskas (1977)|Tomas Žilinskas]]}} {{succession box | before = [[Algirdas Butkevičius]] | title = [[Sąrašas:Lietuvos ministrai pirmininkai|Lietuvos ministras pirmininkas]]<br /> [[Vaizdas:Flag of Lithuania.svg|50 px]] [[Vaizdas:Coat_of_arms_of_Lithuania.svg|50 px]] | years = 2016–2020 m. | after = [[Ingrida Šimonytė]]}} {{succession box | title = [[Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas]]| years = 2024– m.| before = [[Viktorija Čmilytė-Nielsen]] | after = -}} |- {{end box}} {{Lietuvos premjerai}} {{DEFAULTSORT:Skvernelis, Saulius}} [[Kategorija:Lietuvos ministrai pirmininkai]] [[Kategorija:Lietuvos vidaus reikalų ministrai]] [[Kategorija:Lietuvos policijos generaliniai komisarai]] [[Kategorija:Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojai]] [[Kategorija:LR Seimo pirmininkai]] [[Kategorija:Kandidatai į LR prezidentus]] b8ijk3unxk73pscza2b63tcec0d0zsa 0 270105 7889700 7863132 2026-07-30T07:59:06Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889700 wikitext text/x-wiki {{coord|56|13|40|N|22|03|22|E|type:landmark|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas =Renavo dvaras | Paveiksliukas =Renavas Manor 2018 1.jpg | Vieta =[[Renavas]] | Įkurtas =XVI a. | Stilius =[[Neoklasicizmas]] | Giminės =Antanas Renė,<br />Feliksas Mielžinskis | Parkas = | Dabar = | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas =Renavo dvaras }} [[Vaizdas:Renavas manor.jpg|thumb|300px|[[Napoleonas Orda]]. Renavo dvaras XIX a.]] '''Renavo dvaras''' – [[dvaras]] ir jį juosiantis parkas [[Mažeikių rajonas|Mažeikių rajono]] [[Sedos seniūnija|Sedos seniūnijos]] [[Renavas|Renavo]] kaime, ant [[Varduva|Varduvos]] upės kranto, 0,5 km į šiaurės vakarus nuo [[Renavo tiltas|Renavo tilto]]. Vienas įdomiausių ir geriausiai išlikusių dvaro ansamblių [[Žemaitija|Žemaitijoje]]. Prie rūmų stūkso [[Renavo alkakmenis]]. Dvaro miško parke ošia gamtos paminklai – storiausia Lietuvoje [[Renavo eglė]], taip pat Daugiavaikė liepa. 2010 m. buvo pradėti dvaro restauravimo darbai.<ref name="bernardinai">{{cite web |title=Atkuriamas Renavo dvaras |url=https://www.bernardinai.lt/2010-12-13-atkuriamas-renavo-dvaras/ |date=2010-12-13 |website=bernardinai.lt |publisher=[[Bernardinai.lt]] |access-date=2025-09-24 |language=lt}}</ref> 2012 m. dvaras atvertas lankytojams.<ref>{{cite web |title=Renavo dvaras – paslapčių ir grožio oazė Žemaitijoje |url=https://www.drg.lt/kita/europos-pulsas/27686-renavo-dvaras-paslapciu-ir-grozio-oaze-zemaitijoje |date=2025-09-11 |website=drg.lt |publisher=[[Draugas (Šakiai)|Draugas]] |access-date=2025-09-24 |language=lt}}</ref> == Istorija == Rašytiniuose šaltiniuose apie Renavo dvarą užsimenama [[XVI a.]]<ref name="skrastas">{{cite web |title=Renavo dvaras stebina ne tik istorija, bet ir vietinių išmone |url=https://www.skrastas.lt/kultura/renavo-dvaras-stebina-ne-tik-istorija-bet-ir-vietiniu-ismone |date=2023-01-24 |website=skrastas.lt |publisher=[[Skrastas]] |access-date=2025-09-23 |language=lt}}</ref> Dvaro pastatas tada buvo medinis su šiaudiniu stogu. Spėjama, kad nedidelis mūrinis pastatas čia jau turėjo stovėti [[XVIII a.]] pabaigoje ar [[XIX a.]] pradžioje. Anksčiau šis dvaras buvo vadinamas Gaurų dvaru, o vėliau, kai XVII a. pabaigoje jo šeimininkais tapo suvokietėjusių prancūzų Renė ({{de|Rönne}}) giminė, dvarui palaipsniui prigijo Renavo pavadinimas. XIX a. pirmoje pusėje Renavo dvarą valdė Antanas Renė, garsėjęs pomėgiu sodininkauti. Dvaras pagarsėjo sodu ir apie 18 ha angliško stiliaus parku. Buvo iškasti tvenkiniai, padaryti akmeniniai laiptai, suolai. 1866 m. grafas Antanas Renė į dvarą priglaudžia gyventi žmonos draugę, našlę Viktoriją Narutavičienę ir jos vaikus [[Stanislovas Narutavičius|Stanislovą]] bei [[Gabriel Narutowicz|Gabrielių]] – būsimuosius Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarą ir pirmąjį Lenkijos Respublikos Prezidentą. Tuo metu šiame dvare namų mokytoju dirbo [[Laurynas Ivinskis]], kuris įskiepijo auklėtiniams pagarbą lietuvių kalbai ir paskatino domėtis žemaičių tautosaka. Narutavičiai Renave gyveno iki Antano Renė mirties.<ref>[http://www.samogit.lt/zz_2009_2/zz_2009_2vidus13_15.pdf] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150402214939/http://www.samogit.lt/zz_2009_2/zz_2009_2vidus13_15.pdf |date=2015-04-02 }}</ref> Po jo mirties dvaras atiteko [[Eugenijus fon Rionė|Eugenijui Renė]]. Renne giminės atstovas Karolis Evaldas Renne [[1732]] m. iš [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] karaliaus [[Augustas II|Augusto II]] gavo barono titulą. Šis titulas [[1841]] m. patvirtintas Rusijoje. Antanas Renne vaikų neturėjo ir visą savo turtą užrašė Feliksui Mielžinskiui ([[1871]]–[[1910]] m.). Felikso Mielžinskio našlė ir jos duktė Maria Janušova Zdiechovska buvo paskutinės Renavo valdų savininkės. Mielžinskis šalia Varduvos upelio gražioje vietoje įkūrė naują apie 6 ha ploto parką. Parke suskaičiuota 48 rūšių bei formų 1761 medis. Parke auga storiausia Lietuvos [[eglė]], kurios skersmuo 1,2 m, ir [[liepa]], ant kurios kamieno iš šaknų išaugusios dar šešios liepos. Apie [[1880]] m. šlaito viršuje buvo perstatyti kuklūs, bet gana puošnūs rūmai, garsėję vertingomis paveikslų bei antikvarinių meno dirbinių kolekcijomis. Žinoma, kad Mielžinskiai itin didžiavosi Europos miestuose pagamintais senovinio porceliano dirbiniais. Bibliotekoje buvo daugiau kaip 1000 tomų knygų, daugiausia – gražiai įrištos, išleistos vokiečių ir [[lotynų kalba|lotynų kalbomis]]. Naujesnėje rūmų bibliotekoje daugiausia buvo XIX a. antrosios pusės leidiniai, daugiausia lotyniški.<ref>[http://www.oginski.lt/MUZIEJAI/renavmuz.lt.htm RENAVO DVARO RŪMŲ EKSPOZICIJA] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070520193834/http://www.oginski.lt/MUZIEJAI/renavmuz.lt.htm |date=2007-05-20 }}</ref> Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] rūmuose įsikūrė [[kolūkis|kolūkio]] kontora, biblioteka ir [[kultūros namai]]. [[1980]] m. dvaro rūmai pradėti restauruoti. Rūmuose išsaugota autentiška dvaro laikų bibliotekos aplinka. Nuo [[1996]] m. rūmuose veikia [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]] filialas. Salėse eksponuojami meno kūriniai, veikia kilnojamos parodos. [[1999]] m. Renavo dvaro sodyba įrašyta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas G216K). Kompleksui priklauso rūmai, XIX a. pirmosios pusės statiniai: [[svirnas]], [[arklidė]], du tvartai, ūkinis pastatas, sandėlis, rūsys, oranžerijos liekanos ir [[1870]] m. statyta [[oficina]]. Išlikusi [[Renavo kapinių koplyčia|kapinių koplyčia]], kurioje ilsisi dvarininkų kelių kartų palaikai. <gallery> Renavas.JPG|Lieto ketaus [[flygelis]] Renavas3.JPG|[[Baliustrada]] Renavas4.JPG|[[Pergolė]] Renavas5.JPG|Dvaras nuo parko Renavas6.JPG|Tiltas per Varduvą Renavas9.JPG|Daugiavaikė liepa Renavas7.JPG|Dvaras nuo Varduvos Renavas11.JPG|Dvaro pastatai Renavas Manor 2018 2.jpg|Dvaras 2018 m. Damų salonas Renavo dvare.jpg|Dvaro damų salonas Vyrų salonas Renavo dvare.jpg|Dvaro vyrų salonas Biblioteka Renavo dvare.jpg|Dvaro biblioteka </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [http://www.samogit.lt/zz_2009_2/zz_2009_2vidus13_15.pdf] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150402214939/http://www.samogit.lt/zz_2009_2/zz_2009_2vidus13_15.pdf |date=2015-04-02 }} {{commonscat|Renavas manor}} == Nuorodos == * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=822&lg=2 Renavo dvaras] {{Lietuvos dvarai}} [[Kategorija:Renavas]] [[Kategorija:Mažeikių rajono dvarai]] j3zbs2gq22xgbzyjei9e5xf0b5tba8j 0 287235 7889766 7862084 2026-07-30T11:51:49Z Italas 4216 /* Geografija */ 7889766 wikitext text/x-wiki {{ŠaliesLentelė |pavadinimas = Pietų Sudanas |ilgas_pavadinimas = Pietų Sudano Respublika |vietinis_pavadinimas = {{en|Republic of South Sudan}} |kilm=Pietų Sudano |žemėlapis=Location_South_Sudan_AU_Africa.svg |vėliava=Flag of South Sudan.svg |herbas=Coat of Arms of South Sudan.svg |himnas = „[[Pietų Sudano himnas|Pietų Sudanui valio!]]“ |kalbos=[[anglų kalba|anglų]] |sostinė=[[Džuba]] |didžiausiasMiestas=[[Džuba]] |valdovų=1 |titulas1=prezidentas |pavardė1=[[Salva Kiir Mayardit]] |titulas2=- |pavardė2=- |titulas3=- |pavardė3=- |plotoVieta=45 |plotas=619 745 |vandens=? % |gyvMetai=[[2017]] |gyventojuVieta=75 |gyventoju=13 096 190 |gyventojuTankis=13,3 |tankumoVieta= - |BVPMetai= |BVPVieta= - |BVP= 22 829 |BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]] |BVPGyventojui= 221 |BVPGyventojuiVieta= - |valiuta=[[Pietų Sudano svaras]] |laikoJuosta=[[UTC+3]] |vasarosLaikas=- |nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Sudanas|Sudano]] |nepriklausomybėsDatos=[[2011]] m. [[liepos 9]] d. |nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta <br />Pripažinta |TLD= ss |telKodas=+211<ref>[http://www.itu.int/net/pressoffice/press_releases/2011/25.aspx Country code 211 officially assigned to South Sudan]</ref> |kirčiavimas = Pietų̃ Sudãnas <ref>{{vle|pietu-sudanas|2025-09-18}}</ref> }} '''Pietų Sudanas''' ({{ar|جنوب السودان|Janūb as-Sūdān}}, {{en|Southern Sudan}}; oficialiai '''''Pietų Sudano Respublika''''') – nepriklausoma valstybė vidurio-rytų Afrikoje. Sostinė – [[Džuba]]. Rytuose ribojasi su [[Etiopija]], pietuose su [[Demokratinė Kongo Respublika|Demokratine Kongo Respublika]], [[Uganda]] ir [[Kenija]], vakaruose su [[Centrinės Afrikos Respublika]], šiaurėje su [[Sudanas|Sudanu]]. Autonomijos teisės suteiktos [[2005]]&nbsp;m. taikos sutartimi tarp Sudano vadovybės ir Sudano liaudies išsilaisvinimo judėjimo. Taip buvo nutrauktas ilgiausias [[pilietinis karas]] [[Afrika|Afrikos]] istorijoje.<ref>http://news.bbc.co.uk/2/hi/africa/4370100.stm</ref><ref>http://lite.alertnet.org/db/crisisprofiles/SD_PEA.htm?v=timeline {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091024115035/http://lite.alertnet.org/db/crisisprofiles/SD_PEA.htm?v=timeline |date=2009-10-24 }}</ref> [[2005]]&nbsp;m. Pietų Sudanas įtvirtino savo laikinąją konstituciją. [[2011]]&nbsp;m. [[sausio 9]]–[[sausio 15|15]] d. teritorijoje vyko referendumas dėl nepriklausomybės paskelbimo. Pagal jo rezultatus (98 % rinkėjų balsavo už nepriklausomybės paskelbimą) buvo nuspręsta, kad nuo 2011&nbsp;m. [[liepos 9]] d. Pietų Sudanas tapo nepriklausoma Pietų Sudano Respublika. [[2011]] m. [[liepos 14]] dieną [[JT|Jungtinės Tautos]] oficialiai pripažino Pietų Sudaną organizacijos nare – Pietų Sudanas tapo 193-iąja JT nare.<ref>[https://web.archive.org/web/20120429085752/http://www.gossmission.org/goss/index.php?option=com_content&task=view&id=1223&Itemid=1 UN welcomes South Sudan as 193rd Member State]</ref> 2011 m. [[liepos 28]] d. šalis buvo priimta ir į [[Afrikos Sąjunga|Afrikos Sąjungą]], tapusi 54-ąja jos nare.<ref>[http://in2eastafrica.net/au-admits-south-sudan-as-54th-member/ AU admits South Sudan as 54th member] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120113062507/http://in2eastafrica.net/au-admits-south-sudan-as-54th-member/ |date=2012-01-13 }}</ref> Pietų Sudanas yra viena iš skurdžiausių ir blogiausią sveikatos situaciją turinti šalis pasaulyje. == Pavadinimas == Valstybei parinktas Pietų Sudano pavadinimas dėl to, kad ji 1947–2011&nbsp;m. sudarė pietinę [[Sudanas|Sudano]] valstybės dalį. Alternatyvūs naujai valstybei siūlyti pavadinimai buvo '''Azanija''' (senovinis Rytų Afrikos pavadinimas), '''Nilo Respublika''', '''Kušo Respublika''' (nuo senovinės [[Kušas|Kušo]] valstybės, egzistavusios [[Nubija|Nubijos]] regione) ir '''Džuvama''' (sujungiant didžiausių miestų pirmuosius skiemenis). == Istorija == {{main|Pietų Sudano istorija}} Dėl specifinių vietos sąlygų Pietų Sudano teritorijoje valstybiniai junginiai ir sudėtingesnė visuomenė susiklostė palyginus vėlai, skirtingai nei [[Sudanas|Sudane]] ([[Nubija|Nubijoje]], [[Kordofanas|Kordofane]] ir [[Darfūras|Darfūre]]) šiaurėje, ar [[Etiopijos kalnynas|Etiopijos kalnyne]] rytuose. Vietos žemdirbių ir gyvulių augintojų gentys, kaip ir gretimoje [[Centrinės Afrikos Respublika|Centrinės Afrikos Respublikos]] teritorijoje, nesukūrė valstybių, o gyveno mažomis gentinėmis bendruomenėmis. Tarp kai kurių, pvz., tarp [[Šilukai|šilukų]], egzistavo tam tikros konsolidacijos užuomazgos. [[XVIII a.]] valstybinius junginius sukūrė [[azandžiai]], gyvenę [[Mbomu]] upės baseine Pietų Sudano pietvakariuose, CAR pietryčiuose ir Kongo Demokratinės Respublikos šiaurės rytuose. Azandžiai buvo svarbūs tarpininkai, kurie gaudydavo nilotus vergus, ir gabendavo juos į rytus, parduodavo [[Suahilių civilizacija|suahilių pirkliams]]. [[XIX a.]] pradžioje, intensyvėjant Afrikos vergų prekybai musulmonų kraštuose, teritorija tapo svarbiu vergų ir šaltiniu šiauriau egzistavusiems [[Senaro sultonatas|Senaro]], [[Darfūro sultonatas|Darfūro]] sultonatams. Po to, kai Senarą nukariavo [[Egipto chedivatas]], agresyvi Egipto politika lėmė tolesnę ekspansiją į pietus. Chedivas [[Ismail Paša]] nuo [[1869]]&nbsp;m. sistemingai siekė prijungti gentis pietuose, ir įkūrė čia [[Ekvatorija|Ekvatorijos]] ir [[Bahr al Gazalis (provincija)|Bahr al Gazalio]] provincijas. Suintensyvėjusi vergų prekyba atkreipė Europos kolonizatorių dėmesį. Tuo metu šis regionas buvo vadinamas „Juodžiausiąja Afrika“, ir buvo viena mažiausiai ištirtų Afrikos vietų. Britų atstovai, oficialiai tarnavę Egipto pašai, kaip antai [[Samuelis Beikeris]], [[Čarlzas Gordonas]] ir kt. keliavo po šias teritorijas ir tapdavo vietos provincijų gubernatoriais, sėkmingai kovojo su vergų prekyba. [[1899]]–[[1955]]&nbsp;m. Pietų Sudano teritorija priklausė [[Sudano kondominiumas|Sudano kondominiumui]], kurį bendrai valdė [[Egipto karalystė|Egiptas]] ir Didžioji Britanija. Šiuo laikotarpiu Pietų Sudanas (trys provincijos) buvo traktuojamas kaip atskira valda, kurioje viešpatavo britai. Jie siekė izoliuoti šalį nuo musulmoniškos Sudano šiaurės, platino čia krikščionybę, taip didindami atotrūkį tarp Šiaurės ir Pietų. Kultūriniu požiūriu Pietinis Sudanas labiau suartėjo su piečiau buvusiomis britų kolonijomis ([[Uganda|Ugandoje]], [[Kenija|Kenijoje]]), ir tai buvo viena iš paruošiamųjų fazių, ketinant prijungti regioną prie [[Britų Rytų Afrika|Britų Rytų Afrikos]]. Tačiau tai nebuvo padaryta, kadangi 1947&nbsp;m. [[Džubos konferencija|Džubos konferencijoje]] nuspręsta integruoti Pietų Sudaną į Sudaną. Todėl 1955&nbsp;m. Sudanui iškovojus nepriklausomybę, Pietų Sudanas liko jo sudėtyje. [[Vaizdas:Southern Sudan Referendum1.jpg|thumb|[[2011&nbsp;m. Pietų Sudano nepriklausomybės referendumas]].]] Kultūriniai, ekonominiai bei gamtiniai skirtumai ir vykdyta britų politika po nepriklausomybės neleido sukurti bendros tapatybės. Ekonomiškai atsilikusiame Pietų Sudane ėmė dominuoti centrinio Sudano atstovai, pradėta islamizacija. Tai sukėlė [[Pirmasis pilietinis Sudano karas|Pirmąjį pilietinį Sudano karą]] (1955–1972 m.), kurio metu žuvo apie 0,5 mln. žmonių, kraštas nusiaubtas. [[1972]]&nbsp;m. [[Adis Abeba|Adis Abebos]] susitarimu Pietų Sudanas gavo savivaldą ir tam tikras teises. Taip įkurta [[Pietų Sudano autonomija]]. Tačiau tikrovėje autonomija buvo varžoma. Trintį didino ir Pietų Sudane atrasti [[nafta|naftos]] resursai, kuriuos Chartumo vyriausybė siekė kontroliuoti. Tai [[1982]]&nbsp;m. sukėlė [[Antrasis pilietinis Sudano karas|Antrąjį pilietinį Sudano karą]] (1982–2005 m.) Jo metu žuvo 1–2 mln. žmonių, kilo badas, sausros. Karas baigėsi 2005 m. taikos susitarimu, kurio metu atkurta Pietų Sudano autonomija ir suteikta teisė tapti nepriklausomais. Dėl to 2011&nbsp;m. sausio mėnesį įvyko [[2011 m. Pietų Sudano nepriklausomybės referendumas|referendumas]], kurio metu 98,83 % Pietų Sudano gyventojų balsavo už nepriklausomybę. Nustatyta nepriklausomybės paskelbimo data buvo [[2011]]&nbsp;m. [[liepos 9]] d. Nepaisant pasiektų tarpusavio susitarimų, įtampa tarp dviejų Sudanų išlieka, ir pirmiausia koncentruojasi ties ginčytinu [[Abyei]] regionu. [[Vaizdas:Salva Kiir Mayardit.jpg|thumb|[[Salva Kiir Mayardit]], pirmasis išrinktas Pietų Sudano prezidentas]] == Politinė sistema == {{main|Pietų Sudano politinė sistema}} [[2011]] m. [[liepos 7]] dieną buvo priimta nauja konstitucija, kuri apibrėžė politinę sistemą ir pakeitė laikiną [[2005]] m. konstituciją. Naujoji konstitucija apibrėžė prezidentinį Pietų Sudano valdymą, pagal kurį šalies vadovas yra prezidentas, vyriausybės vadovas ir ginkluotųjų pajėgų vadas. [[John Garang]], sudaniečių išsilaisvinimo judėjimo įkūrėjas, buvo pirmasis Pietų Sudano vyriausybės vadovas. Po jo žūties [[2005]] m. vadovauti ėmėsi [[Salva Kiir Mayardit]], kuris po šalies nepriklausomybės paskelbimo 2011 m. [[liepos 9]] dieną tapo pirmuoju šalies prezidentu. == Administracinis suskirstymas == [[Vaizdas:South Sudan-administrative map.png|thumb|250px|Pietų Sudano vilajos.]] {{main|Pietų Sudano administracinio suskirstymo vienetai}} Pietų Sudaną sudaro 10 valstijų ([[vilaja|vilajų]]), grupuojamų į tris regionus, atitinkančius stambesnes senąsias provincijas. Vilajos yra dalijamos į apskritis, kurių yra 84: * [[Bahr al Gazalis (provincija)|Bahr al Gazalis]] ** [[Šiaurės Bahr al Gazalis]] ** [[Vakarų Bahr al Gazalis]] ** [[Varapo vilaja|Varapas]] ** [[Ežerų vilaja|Ežerai]] * [[Ekvatorija]] ** [[Centrinė Ekvatorija]] ** [[Rytų Ekvatorija]] ** [[Vakarų Ekvatorija]] * [[Aukštutinis Nilas (provincija)|Aukštutinis Nilas]] ** [[Aukštutinis Nilas (vilaja)|Aukštutinis Nilas]] ** [[Džonglėjus]] ** [[Vienybės vilaja|Vienybė]] == Geografija == [[Vaizdas:Southern Sudan Topography Map-sr.svg|thumb|Pietų Sudano topografinis žemėlapis.]] {{main|Pietų Sudano geografija}} Pietų Sudanas yra lygumų šalis, kurią sudaro viena didelė lyguma, tolygiai žemėjanti į šiaurę. Šią lygumą pietvakariuose ir vakaruose uždaro Centrinės Afrikos plynaukštė, pietuose&nbsp;– Ugandos plokščiakalnis. Rytuose lyguma driekiasi į Etiopiją (apima [[Gambelos regionas|Gambelos regioną]]), kur ją uždaro [[Etiopijos kalnynas]]. Visi aukščiausi Pietų Sudano kalnai yra šalies pietuose. Tai&nbsp;– [[Imatongo kalnai]], kurių aukščiausia viršūnė yra [[Kinjetis]] (3187 m). Šalyje gausu didelių upių (jos paprastai vadinamos arabišku žodžiu ''bahr'', t. y. „jūra“). Didžiausia jų&nbsp;– [[Baltasis Nilas]], kuris kerta Pietų Sudano teritoriją iš pietų į šiaurę. Ši Nilo atkarpa vadinama [[Bahr el Džebel]], t. y. „Kalnų jūra“). Kitos dvi svarbiausios upės yra [[Bahr al Gazalis]] („Gazelių jūra“), įtekanti į Nilą iš vakarų, ir [[Nahr al Subatas]], atitekantis iš rytų, t. y. Etiopijos kalnyno. Visos trys upės susilieja ir virsta Baltuoju Nilu beveik vienoje vietoje, prie [[Malakalis|Malakalio]] miesto. Jų santaka tampa [[No ežeras|No ežeru]]. Į pietus nuo jo plyti milžiniškas pelkėtas [[Sudas|Sudo]] regionas&nbsp;– viena didžiausių pasaulio pelkių. Skirtingai nei šiauriau esantis dykumingas [[Sudanas]], Pietų Sudanui būdingi gausūs krituliai, kuriuos sulaiko iš visų pusių supančios aukštumos. Taip pat būdingos aukštos temperatūros, gausi augmenija. Pagal gamtines savybes teritoriją galima sąlyginai dalinti į dvi dalis. Šiaurinė ir rytinė krašto dalis pasižymi [[Sudanas (regionas)|sudaniniu klimatu]]. Šią dalį teritorijos dengia aukšta [[savana|savanų]] žolė, arba pelkiniai augalai (Sudo pelkėse). Ši dalis beveik netinkama žemdirbystei, ir vietos gyventojai daugiausia augina galvijus ir avis. Pietuose ir pietvakariuose savanos tankėja, gausėja medžių, kol galiausiai pereina į retmiškių zoną, o kai kur, visai prie sienos, į teritoriją įsiterpę [[Kongo džiunglės|atogrąžų miškai]]. Šiose teritorijose esančiuose galeriniuose miškuose auga vertingos medienos turintys raudonmedžiai, juodmedžiai. Čia vyrauja derlingas raudonžemis, ir kraštas tinkamas žemdirbystei. [[2026]] m. [[Bomos–Bandingilo nacionalinis parkas]] buvo įtrauktas į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]]. Tai buvo pirmasis Pietų Sudano objektas šiame sąraše.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1808 Boma–Badingilo Migratory Landscape]</ref> == Ekonomika == {{main|Pietų Sudano ekonomika}} Teritorijoje gausu mineralinių iškasenų. Didžiąją dalį pajamų Pietų Sudanas gauna iš prekybos [[nafta]]. [[2011]] m. [[liepos 12]] d. Pietų Sudano vyriausybė ir Pietų Sudano centrinio banko vadovas Elijah Malok paskelbė, kad 2011 m. [[liepos 18]] d. rinkoje pasirodys nauja šalies valiuta - [[Pietų Sudano svaras]]. Iš pradžių visi šalies gyventojai galės įsigyti naujos valiutos kursu 1:1 su iki tol buvusiu [[Sudano svaras|Sudano svaru]]. Iš pradžių naujoji valiuta bus apyvartoje 1, 5, 10, 25, 50, 100 svarų nominalo kupiūromis ir kai kuriomis monetomis.<ref>[https://web.archive.org/web/20120429085803/http://www.gossmission.org/goss/index.php?option=com_content&task=view&id=1225&Itemid=1 South Sudan Pound to be released by Monday]</ref> == Demografija == {{main|Pietų Sudano demografija}} Nėra tiksliai žinoma šalies gyventojų statistika, kadangi paskutinis gyventojų surašymas vykęs 2008 m. buvo oficialiai atmestas Pietų Sudano prezidento, kaip nepatikimas. Buvo teigiama, kad surašinėtojai nepasiekė visų gyventojų, kad statistiniai duomenys buvo iškraipyti, ir kad surašyme nedalyvavo gausi Pietų Sudano diaspora, palikusi šalį per pilietinius karus. Pietų Sudanas yra viena iš etniškai mišriausių pasaulio valstybių. Čia gyvena per 200 įvairių genčių, kurios savo ruožtu vienijasi į didesnes etnines grupes. Dauguma tautų kalba [[nilotinės kalbos|nilotinėmis kalbomis]]. Svarbiausios etninės grupės koncentruojasi derlingiausiose šalies dalyse - Baltojo Nilo, Bahr al Gazalio ir Sobato slėniuose. Didžiausios yra dvi etninės grupės - [[dinkai]] (Bahr al Gazalio slėnis) ir [[nuerai]] (Sobato slėnis)<ref>[http://www.bbc.co.uk/news/world-africa-12115013 Sudan: One country or two?]</ref>. Baltojo Nilo slėnio etninės grupės yra [[šilukai]] (šiaurinė atkarpa) ir [[bariai]] (pietinė atkarpa). Pietų Sudano pietryčiuose svarbiausios etninės grupės yra [[murliai]], [[ačioliai]] ir kt. Šalies pietvakariuose didžiausia etninė grupė yra [[azandžiai]]. Dėl didžiulės lingvistinės įvairovės šalyje paplitusios įvairios kaimyninių šalių kalbos, skirtos bendram susikalbėjimui, tarp jų pirmiausia [[arabų kalba]] (Nubijos dialektas). Oficialia Pietų Sudano kalba buvo pasirinkta [[anglų kalba]]. Sostinės regione kalbama kreoline kalba - Džubos arabų dialektu. Kitaip negu Sudane šiaurėje, kur vyrauja [[islamas]], daugelis Pietų Sudano gyventojų išpažįsta vietines afrikines religijas. Nemažą įtaką čia turi Sudano kondominiumo laikais propaguota [[krikščionybė]]. == Kultūra == {{main|Pietų Sudano kultūra}} Pietų Sudanas turi mažai galimybių skirti pradinį išsimokslinimą savo piliečiams. Vidurines mokyklas Pietų Sudane baigia apie 5 % visų šalies gyventojų, o skurdesniuose šalies kaimuose šis rodiklis nesiekia ir 1 %.<ref>[http://www.bbc.co.uk/news/world-africa-12115013 Sudan: A country divided]</ref> Nepaisant to, šalies teritorijoje yra 5 universitetai: [[Sudano katalikiškas universitetas]], kurio visas patalpas ketinama atkelti į Džubą, [[Džubos universitetas]] ir dar trys universitetai [[Vau]], [[Aveilas|Aveilo]] bei [[Malakalis|Malakalio]] miestuose.<ref>[http://www.sudantribune.com/Rumbek-University-to-be-opened,32079 Rumbek University to be opened this academic year] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110726175548/https://www.sudantribune.com/Rumbek-University-to-be-opened,32079 |date=2011-07-26 }}</ref> == Sportas == {{main|Pietų Sudano sportas}} Iš karto po referendumo, kurio rezultatai nulėmė šalies nepriklausomybę, didelis dėmesys buvo skirtas ir šalies sportui. 2011 m. balandžio mėnesį buvo įkurta [[Pietų Sudano futbolo asociacija]] (S.S.F.A.) Jai vadovauja Oliver Mori Benjamin, tačiau kol kas asociacija nėra [[FIFA]] ir [[Afrikos futbolo konfederacija|Afrikos futbolo konfederacijos]] narė. 2011 m. [[gegužės 25]] d. buvo suburta [[Pietų Sudano vyrų futbolo rinktinė]]. Pirmuoju jos treneriu tapo Malesh Soro, o pirmosios oficialios rinktinės rungtynės vyko 2011 m. [[liepos 10]] d. su [[Kenija|Kenijos]] klubu „Tusker F.C.“ Susitikimas vyko [[Džubos stadionas|Džubos stadione]]. Rezultatu 3-1 nugalėjo Kenijos klubas. 2011 m. gegužės mėnesį buvo suburta ir [[Pietų Sudano vyrų krepšinio rinktinė]]. Pirmąjį oficialų susitikimą sužaidė su [[Uganda]] 2011 m. [[liepos 10]] dieną. Prie [[FIBA]] šalies krepšinio asociacija prisijungė [[2013]] m. gruodį. Vienas iš svarbesnių nacionalinių rinktinių tikslų buvo patekti į [[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|2012 m. olimpines žaidynes]] [[Londonas|Londone]].<ref>[http://www.thejakartaglobe.com/basketball/worlds-newest-nation-set-to-step-into-sporting-arena/451201 World’s Newest Nation Set to Step Into Sporting Arena]</ref> Tai pavyko padaryti šalies maratono bėgikui Guor Marial. Kadangi Pietų Sudanas nėra oficialiai tapęs Olimpinio komiteto nariu, sportininkas buvo priskirtas prie Tarptautinės olimpinės rinktinės. Pirmieji sportininkai, atstovaujantys šalies garbę olimpiadoje, buvo [[2016 m. vasaros olimpinės žaidynės]]e. Du sportininkai dalyvavo [[Lengvoji atletika 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|lengvosios atletikos]] varžybose – Santino Kenyi 1 500 m, Margret Rumat Hassan 200 ir 400 m bėgimuose. == Kita informacija == * [[Pietų Sudano transportas]] * [[Diplomatinės misijos Pietų Sudane]] == Šaltiniai == {{Išn}} == Nuorodos == {{commonscat|South Sudan}} Bendros nuorodos ir žinios: * [http://www.goss.org/ Government of The Republic of South Sudan] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151225222250/http://www.goss.org/ |date=2015-12-25 }}, ''[[anglų kalba]]'' * [https://web.archive.org/web/20120529043623/http://www.gossmission.org/goss/ Embassy of the Republic South Sudan in Washington D.C.], ''anglų k.'' * [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/od.html South Sudan (CIA.gov)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200424094414/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/od.html |date=2020-04-24 }}, ''anglų k.'' * [http://allafrica.com/southsudan/ South Sudan news (allafrica.com)], ''anglų k.'' Žemėlapiai: * [http://www.ezilon.com/maps/images/africa/political-map-of-Sudan.gif Sudano administracinis-politinis žemėlapis] iki Pietų Sudano atsiskyrimo * [http://goo.gl/maps/wVJMs Pietų Sudanas google žemėlapyje] Laikas ir orai: * [http://www.timeanddate.com/worldclock/fullscreen.html?n=2171 Džubos laikas] * [http://goo.gl/maps/7FWJf Pietų Sudano oras] {{Afrika}} [[Kategorija:Pietų Sudanas| ]] 3b9srufn6k7yvdy6cm1m6x2mj0hgp2a 0 291636 7889763 7370263 2026-07-30T11:48:03Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889763 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto =Likalaukiu piliakalnio valstybes paminklo zenklo liekanos.jpg |plotis = |fotoinfo =Likalaukių piliakalnio valstybės paminklo ženklo liekanos |herb = |žeml = |PL=55|PM=54|PS=5.7|IL=24|IM=51|IS=32.5 |sav = Kupiškio rajonas |sen = [[Kupiškio seniūnija]] |aukštis = 3 |plotas = 14x14 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis |žvalgytas = [[1969]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR1621 / 23821, 16279, 23822 /A527K }} [[Vaizdas:Likalaukiai.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|3D model]] '''Likalaukių piliakalnis ir gyvenvietė''', ''Astravų piliakalnis'' , vadinamas ''Sipsala''– [[piliakalnis]] ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23822) [[Kupiškio rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Likalaukiai|Likalaukių]] kaimo, prie ribos su [[Astravai|Astravų]] kaimu. Pasiekiamas iš plento {{KK124}} pro [[Maugarai|Maugarius]] pasukus link [[Gyvakarai|Gyvakarų]], ties pirmąja Likalaukių sodyba dešinėje (rytuose) pasukus į kairę šiaurės vakarų kryptimi, į mišką vedančiu keliu, juo pavažiavus 300 m, miško keliukų sankryžoje pasukus į dešinę šiaurės rytų kryptimi, už 200 m yra priekyje.[[Vaizdas:Likalaukių piliakalnis1.jpg|miniatiūra|250x250px|Likalaukių piliakalnis|kairėje]]Piliakalnio aikštelė yra apie 30 metrų skersmens, juosiama 2 m aukščio pylimo. Greičiausiai buvo naudojamas I m. e. tūkstm. čia gyvenusių [[sėliai|sėlių]] giminės. Kurį laiką artas, todėl deformuotas.[[Vaizdas:Likalaukių2.jpg|miniatiūra|250x250px|Likalaukių piliakalnis|kairėje]] == Piliakalnis == Piliakalnis įrengtas žemoje vietoje esančioje atskiroje kalvoje, netoli [[Pyvesa|Pyvesos]] ir [[Didprūdis|Didprūdžio]] santakos. Aikštelė apskrita, 14 m skersmens ([[1969]] m. buvo 30 m.), apjuosta 1 m aukščio, 12 m pločio pylimu, kurio išorinis šlaitas - 2 m aukščio. Piliakalnio šlaitai nuolaidūs, 3 m aukščio. Pietrytiniame krašte, pylime yra 2 m pločio įvažiavimas, greičiausiai nesenas. Piliakalnis apardytas arimų, dirvonuoja, pylimas apsodintas beržais ir dekoratyviniais krūmais. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Aplink piliakalnį, 0,7 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas Dėl pripažinimo valstybės saugomu paminklu 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 1,5 ha, fizinio apsaugos zonos pozonio plotas 12000 m². == Tyrimai == [[1969]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]],<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 98 (Nr. 388). </ref> vėliau kasinėjo [[Povilas Matulionis]], tačiau rimčiau netyrinėtas. == Piliakalnio apsauga == [[1997 m.]] piliakalnis įtrauktas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]] [https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/7267490a-93de-49cb-b99f-0b5fb30b6208 (u. k. 23821)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161119142319/http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/7267490a-93de-49cb-b99f-0b5fb30b6208 |date=2016-11-19 }}, [[2005 m.]] pripažintas valstybės saugomu. [[Vaizdas:Likalaukiu Piliakalnis is siaures.jpg|800px|center|Likalaukių piliakalnis iš šiaurės pusės]] {{ltunavigacija|3 |C= piliakalnis |Š= [[Klausučių piliakalnis]] 31 km |ŠR= [[Žiobų piliakalnis]] 20 km <br /> [[Bakšėnų piliakalnis]] 4 km |R= [[Aisetos piliakalnis]] 20 km <br /> [[Martiniškėnų piliakalnis]] 35 km |PR= [[Aukštupėnų piliakalnis]] 9 km <br /> [[Kerelių piliakalnis]] 20 km |P= [[Stirniškio piliakalnis]] 13 km <br /> [[Papilių piliakalnis (Kupiškis)]] 23 km |PV= [[Kiūčių piliakalnis]] 37 km |V= [[Ramulėnų piliakalnis]] 80 km |ŠV= [[Šimonių piliakalnis]] 36 km <br /> [[Ąžuolpamūšės piliakalnis]] 33 km }} == Nuotraukos == <gallery> Vaizdas:Likalaukiu piliakalnis is vakaru puses.jpg |Likalaukių piliakalnis iš vakarų pusės Vaizdas:Likalaukiu piliakalnis is pietvakariu puses.jpg ‎ |Likalaukių piliakalnis iš pietvakarių pusės Vaizdas:Likalaukiu piliakalnio aikstele is siaures puses.jpg |Likalaukių piliakalnio aištelė iš šiaurės pusės Vaizdas:Likalaukiu piliakalnio aikstele is pietu puses.jpg ‎ |Likalauki piliakalnio aištelė iš pietų pusės </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.32 * [[Fiodoras Pokrovskis|Покровский Ф. В.]] Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 63. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=253 Lietuvos piliakalniai. Likalaukiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305045915/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=253 |date=2016-03-05 }} *Kupiškėnų mintys - ''[http://kmintys.lt/archyvas/?psl=kupiskio_krasto_kaimu_istorijos&id=42 "SYPSALOS MIŠKE DUNKSANČIO PILIAKALNIO PASLAPTYS"]'' *Kupiškėnų mintys - ''[http://kmintys.lt/archyvas/?psl=kupiskio_krasto_kaimu_istorijos&id=43 "PILIAKALNIO PAŠONĖJE PRIGLUDĘ NYKSTANTYS LIKALAUKIAI"]'' *[https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Likalaukiai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Kupiškio rajone]] nrd4zvlf2e8hn3gi25vjoxgxo9kfl3p 0 291987 7889602 7609419 2026-07-30T04:05:41Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889602 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=5|PS=4.3|IL=24|IM=18|IS=12.3 |sav = Jonavos rajonas |sen = [[Šilų seniūnija]] |aukštis = 16 |plotas = 7x6 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1971]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR206 / 1991 /A283P }} '''Laukagalių piliakalnis''', ''Milžinų Kalnas'' – [[piliakalnis]] [[Jonavos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Laukagaliai (Šilai)|Laukagaliuose]], [[Šilų seniūnija]]. Pasiekiamas pavažiavus [[Neris|Neries]] dešiniuoju krantu, slėnyje, už geležinkelio į šiaurės rytus einančia Laukagalių asfaltuota gatve, 150 m neprivažiavus gatvę kertančios aukštos įtampos elektros linijos, paėjus per pievą 120 m į kairę šiaurės rytų kryptimi, yra kairėje. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Laukagaliu.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštutinės terasos atragyje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 7x6 m dydžio. Jos šiauriniame krašte supiltas 1,5 m aukščio, 10,5 m pločio pylimas 3 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai statūs, 16 m aukščio. Piliakalnis smarkiai apardytas arimų, apkasų, rytinis šonas nuplautas bevardžio upelio. Piliakalnis apaugęs krūmais, vakarinio šlaito dalis dirvonuoja. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s [[1998]] m. [[gegužės 19]] d. nutarimu Nr.612 piliakalnis paskelbtas kultūros paminklu. Paminklo teritorijos plotas 8000 m². Išmatavimai: 110 m ilgio rytų – vakarų kryptimi ir iki 90 m pločio. == Tyrimai == [[1971]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 93 (Nr. 365)</ref> 1 km į pietryčius, kitame Neries krante buvo [[Skarulių pilkapiai]], kurių vieta tyrinėta [[1999]] ir [[2001]] m. == Nuotraukos == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Laukagalių piliakalnio informacine lenta.jpg|Laukagalių piliakalnio informacinė lentelė Vaizdas:Laukagalių piliakalnio valstybės paminklo ženklo liekanos.jpg|Laukagalių piliakalnio valstybės paminklo ženklo liekanos Vaizdas:Vaizdas nuo Laukagalių piliakalnio į upes puse.jpg|Vaizdas nuo Laukagalių piliakalnio į upės pusę </gallery>{{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Paberžės piliakalnis]] 5 km <br /> [[Normainių piliakalnis]] 16 km |ŠR= [[Gudžionių piliakalnis]] 2 km |R= [[Sližių piliakalnis]] 18 km <br /> [[Dubių piliakalnis]] 16 km |PR= [[Padaigų piliakalnis]] 7,5 km <br /> [[Ruklos piliakalnis]] 6 km |P= [[Bijautonių piliakalnis]] 28 km <br /> [[Dovainonių piliakalnis]] 27 km |PV= [[Mažųjų Žinėnų piliakalnis]] 18 km <br /> [[Karmėlavos piliakalnis]] 19 km |V= [[Piepalių piliakalnis]] 32 km |ŠV= [[Žeimių piliakalnis]] 12 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [[Vytauto Didžiojo karo muziejus]]. Nr. bn-869 191 * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.111. * Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas F.1. Ap.1. B.62. P.31, 35, 37-43. * A. Šaulys. Laukagalių piliakalnis // Naujienos (Jonava). 1993 gegužės 21. P.4. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=97 Lietuvos piliakalniai. Laukagaliai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170325213257/http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=97 |date=2017-03-25 }} * [http://www.heritage.lt/konkursai/arch04/Piliakalniai.html#LAUKAGALI%C5%B2 Heritage.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080119133642/http://www.heritage.lt/konkursai/arch04/Piliakalniai.html#LAUKAGALI%C5%B2 |date=2008-01-19 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Laukagaliai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Jonavos rajone]] 0vd5c5tymi52i2es03oayxz0eds80n4 0 292042 7889638 7370249 2026-07-30T05:38:40Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889638 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Lentainių piliakalnis. Vaizdas į Nerį.jpg |plotis = 300 |fotoinfo = Vaizdas į Nerį |herb = |žeml = |PL=54|PM=57|PS=41.8|IL=23|IM=56|IS=51.9 |sav = Kauno rajonas |sen = [[Domeikavos seniūnija]] |aukštis = 30 |plotas = 23x15 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1942]], [[1971]] |tirtas = [[1911]], [[2001]]–[[2004]] |altitudė = |registro Nr. = AR367 /23727, 23728, 5066 /A324K<ref>{{cite kvr|23728}}</ref> }} '''[[Lentainiai|Lentainių]] (Lantainių) piliakalnis su gyvenviete''', minimas ir ''Kleboniškio ar Pekelkos'' vardais – [[piliakalnis]] ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas {{kvrmc|23728}}) [[Kauno rajono savivaldybė]]s teritorijoje, tarp [[Domeikava|Domeikavos]] ir [[Radikiai|Radikių]], [[Domeikavos seniūnija|Domeikavos seniūnijoje]]. Pasiekiamas plentu {{KK232}}, yra kairėje, šiaurėje nuo jo. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Lentainiai.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|3D modelis]] Piliakalnis įrengtas [[Neris|Neries]] dešiniojo kranto aukštutinės terasos pakraštyje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 23x15 m dydžio. Šiaurės vakarų aikštelės krašte supiltas 12,5 m pločio, daugiau nei 2 m aukščio pylimas, už kurio iškastas 30 m pločio, 2 m gylio griovys. Aikštelės pietrytiniame krašte yra 0,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Pietryčių šlaite, 8 m žemiau aikštelės yra trikampė 23x25 m dydžio terasa. Pietvakarių šlaite griovio lygyje yra 6 m pločio terasa, besijungianti su pietrytine terasa. Šlaitai nuo slėnio statūs, 30 m aukščio. Piliakalnį apardė [[1915]] m. aikštelės viduryje pastatytas betoninis bunkeris, kuriam užpilti panaudota šiaurės vakarinio pylimo žemė (nukastas beveik visas pylimas), o pačioje aikštelėje dabar styro 4 m aukščio kauburys. Aikštelė dirvonuoja, joje auga kelios pušys, pietinis šlaitas nukirstas, šiauriniame šlaite - krūmai. [[Lietuvos kultūros ministras|Lietuvos Respublikos kultūros ministro]] įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190.<gallery> Vaizdas:Lantainių piliakalnis. Kauno raj.JPG|Piliakalnis stūkso šalia kelio Vaizdas:Lentainių piliakalnis 2018.JPG|Informacinė lenta pašlaitėje Vaizdas:1 PK bunkeris ant Lantainių piliak.-WWI, reinforced shelter on top of the mound - panoramio.jpg|Lentainių piliakalnio bunkeris Vaizdas:Saliai prie Neries. Vaizdas nuo Lentainių piliakalnio.JPG|Vaizdas nuo piliakalnio </gallery> == Tyrimai == [[1911]] m. piliakalnį tyrinėjo [[Liudvikas Kšivickis]], tačiau jame nieko nerado. Archyvinėje medžiagoje yra nurodoma, jog prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] rusų pareigūnai kasinėjo piliakalnio viršūnę.<ref name="domeikava">{{Cite web | title = Istorija - Domeikavos seniūnija | work = domeikava.krs.lt | accessdate = 2016-04-17 | url = http://domeikava.krs.lt/istorija | archiveurl = https://web.archive.org/web/20150621011219/http://domeikava.krs.lt/istorija | archivedate = 2015-06-21 }}</ref> Tyrimų apimtys nežinomos. [[1942]] m. piliakalnį žvalgė [[Petras Tarasenka]], [[1971]] m. – [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 95 (Nr. 377)</ref> Radinius saugo [[Vytauto Didžiojo karo muziejus]], [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. == Gyvenvietė == Šiaurinėje ir pietinėje pašlaitėse 3,5 ha plote yra I tūkstantmečio antrosios pusės – [[XIV a.]] papėdės gyvenvietė, tyrinėta [[1938]], [[2001]]–[[2004]] m. Iki 85 cm storio kultūriniame sluoksnyje rasta stulpaviečių, židinių, [[galąstuvas]], grublėtos bei žiestos keramikos, gyvulių kaulų. 500 m į pietryčius yra [[II a.]] – [[XVI a.]] [[Radikių kapinynas]], tyrinėtas [[1959]], [[1967]] m. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Vikūnų piliakalnis]] 23 km |ŠR= [[Šančių piliakalnis]] 7 km <br /> [[Lepšiškių piliakalnis]] 8,5 km |R= [[Karmėlavos piliakalnis]] 8 km |PR= [[Vieškūnų piliakalnis]] 10 km |P= [[Aukštųjų Šančių piliakalnis]] 9 km <br /> [[Eigulių piliakalnis]] 6 km |PV= [[Veršvų piliakalnis]] 8 km <br /> [[Pyplių piliakalnis]] 12 km |V= [[Altoniškių piliakalnis]] 21 km <br /> [[Bernatonių piliakalnis]] 9 km |ŠV= [[Jaučakių piliakalnis]] 23 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.124. * Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.59. * Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.11. P.190-200. * [[Petras Tarasenka]]. Kauno senovė // Kauno tiesa. 1958 rugsėjo 20. * [[Petras Kežinaitis]]. Kauno apylinkės. V.,1958. P.117-118. * [[Motiejus Valančius]]. Pilys // Raštai. V.,1972. T.1. P.363 (Kleboniškis). * [[Bronius Kviklys]]. Mūsų Lietuva. V.,1991.T.2. P.311. * [[Liudvikas Kšivickis|Krzywicki L]]. 1928. Piłkalnie na Litwie // Studia staropolskie. Księga ku czci Aleksandra Brüknera. Kraków, , p. 155. * [[Algirdas Žalnierius]]. Lentainių piliakalnio papėdės gyvenvietė // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, 2002. p. 73–75. == Nuorodos == {{commonscat|Lentainiai Hillfort}} * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=168 Lietuvos piliakalniai. Lentainiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150802031902/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=168 |date=2015-08-02 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Lentainiai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Kauno rajone]] 0m6ghgxd1dtoyvpnogrm7oxponuha6f 0 292045 7889652 7614461 2026-07-30T06:15:25Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889652 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = 2. Lepšiškių piliakalnis, 2018.JPG |plotis = 300px |fotoinfo = Piliakalnio papėdėje |herb = |žeml = |PL=54|PM=59|PS=15.1|IL=24|IM=2|IS=39.8 |sav = Kauno rajonas |sen = [[Lapių seniūnija]] |aukštis = 23 |plotas = 15x7 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis – II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1942]], [[1971]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR356 / 5055 /A328<ref>{{cite kvr|5055}}</ref> }} '''Lepšiškių piliakalnis''', ''Batareika'' – [[piliakalnis]] [[Kauno rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Lepšiškiai|Lepšiškių]] kaime ([[Lapių seniūnija]]). Piliakalnis gerai matomas nuo kelio {{KK232}}, jo papėdė pasiekiama pagal lankytino ženklo nuorodą prie autobusų stotelės: iš kelio pasukti į šiaurės rytus, pravažiuoti medžių alėją ir [[Masteikiai|Masteikių]] kaimo daugiabučius. [[2018]] m. duomenimis, piliakalnis buvo pažymėtas rodyklėmis, sutvarkytas, įrengti laiptai, suoliukai poilsiui. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Lepsiskiai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje. Piliakalnio vakarinis galas siekia aukštumą. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 15x7 m dydžio. Jos pietvakariniame gale yra 2,8 m aukščio, 11 m pločio kūgio formos pylimas, kurio 4 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 0,8 m gylio griovį. Šlaitai statūs, iki 23 m aukščio.[[Vaizdas:Nuo Lepšiškių piliakalnio.JPG|thumb|left|250px|Nuo Lepšiškių piliakalnio]] Piliakalnis apaugęs krūmais, pylimas nukirstas, jo išorinėje pusėje įrengtas sandėliukas-rūsys. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. [[Lietuvos kultūros ministras|Lietuvos Respublikos kultūros ministro]] įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 16000 m². 250 m į pietvakarius yra 0,5 ha ploto [[Ginėnų senovės gyvenvietė|Ginėnų vardu žinoma papėdės gyvenvietė]], kurioje rasta lygios, grublėtos ir žiestos keramikos. Gyvenvietė [[2009]] m. [[gruodžio 9]] d. Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje įrašyta į Kultūros vertybių registrą. 450 m į pietus yra [[XII a.]] – [[XVII a.]] [[Masteikių kapinynas]], tyrinėtas 1993-1994 m. == Tyrimai == [[1942]] m. piliakalnį žvalgė [[Petras Tarasenka]], [[1971]] m. – [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Aikštelėje rastas [[kultūrinis sluoksnis]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 96 (Nr. 380). </ref> == Galerija == <gallery> Vaizdas:Lepšiškių piliakalnis. Šlaitas.JPG|Prie viršukalnės iš rytų Vaizdas:Lepšiškių piliakalnis. Šlaite.JPG|Prie viršukalnės iš vakarų (nuo sodybos) Vaizdas:Lepšiškių piliakalnis. Nuo viršaus į Neries pusę.JPG|Nuo viršaus į Neries pusę Vaizdas:Lepšiškių piliakalnis. Ant viršūnės.JPG|Ant piliakalnio 2011 m. Vaizdas:Lepšiškių piliakalnis, 2018. Viršuje.JPG|Ant piliakalnio 2018 m. Vaizdas:Lepšiškių piliakalnio informacinis stendas.jpg|Lepšiškių piliakalnio informacinis stendas </gallery> {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Vaidatonių piliakalnis]] 42 km |ŠR= [[Mažųjų Žinėnų piliakalnis]] 6 km <br /> [[Šančių piliakalnis]] 0,7 km |R= |PR= [[Karmėlavos piliakalnis]] 2 km |P= [[Vieškūnų piliakalnis]] 10 km |PV= [[Lentainių piliakalnis]] 7,5 km |V= [[Bernatonių piliakalnis]] 16 km |ŠV= [[Piepalių piliakalnis]] 18 km }} [[Vaizdas:Lepšiškių piliakalnis, 2018.JPG|miniatiūra|1000px|center|<center>Piliakalnis 2018 m. vasarą</center>]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.124. * Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.11. P.187-189. == Nuorodos == {{commonscat|Lepšiškiai Hillfort}} * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=169 Lietuvos piliakalniai. Lepšiškiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150802023203/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=169 |date=2015-08-02 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Lepsiskiai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Kauno rajone]] jlhga09pdv8gmxmjeztqzfcrgkzh16a 0 292148 7889759 7369305 2026-07-30T11:33:32Z Kryganas 160776 prideta nuotr. 7889759 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Budelių piliakalnis.JPG |plotis = 295 |fotoinfo = Budelių piliakalnis |herb = |žeml = |PL=54|PM=55|PS=48.3|IL=24|IM=41|IS=3.1 |sav = Kaišiadorių rajonas |sen = [[Žaslių seniūnija]] |aukštis = 25-26 |plotas = 24x13 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1921]], [[1971]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR310/23715, 23716, 5028/A302KP <ref>{{cite kvr|5028}}</ref> }} '''Budelių piliakalnis su gyvenviete''', ''Skarbo Kalnas'' – [[piliakalnis]] ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23716) [[Kaišiadorių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į pietus nuo [[Budeliai|Budelių]], [[Žaslių seniūnija]]. Pasiekiamas iš kelio {{RK1802}}, ties jo didesniu posūkiu į kairę [[Savarinė]]s kaime pasukus į dešinę pietryčių kryptimi, per laukus – 850 m. Nesunkiai randamas kitu keliu, nusileidus į Neries slėnį, nuo kryžkelės ties Budeliais ir [[Padaliai]]s (stovi kryžius, autobusų stotelė). Nuo čia važiuojama apie 2 km žvyrkeliu palei Nerį prieš srovę (į pietryčius), toliau gruntkeliu. Kalno prieigose į Nerį teka mažas upelis (padėtas rąstų paklotas praėjimui). Nuorodų nėra (2017 m. duomenimis). == Piliakalnis == [[Vaizdas:Budeliai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] [[Vaizdas:Budeliu piliakalnis.jpg|miniatiūra|250x250px|left|Nuo piliakalnio matomas Neries slėnis]] Piliakalnis įrengtas [[Neris|Neries]] kairiajame krante esančiame kyšulyje, suformuotame dviejų gilių daubų, iš kurių šiaurės vakarine teka Ravo upelis. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 24x13 m dydžio. Vakariniame aikštelės krašte supiltas kūgio formos 6 m aukščio, 30 m pločio pylimas 9,5 m aukščio išoriniu šlaitu, kurio papėdėje iškastas 11 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Aikštelės rytiniame gale supiltas 0,7 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 6 m pločio, 2 m gylio griovys. Už šio griovio supiltas 1,5 m aukščio, 11 m pločio antrasis pylimas, kurio išorinis 1,8 m aukščio šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 0,5 m gylio antrąjį griovį, už jo kyla 0,5 m aukščio, 4 m pločio trečias pylimas. Šoninių šlaitų aukštis – iki 25-26 m. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai užauga atželiančiais krūmais. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 105 993 m². == Tyrimai == [[1921]] m. piliakalnį žvalgė [[Petras Tarasenka]], [[1971]] m. – [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 43-44 (102)</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra 3 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, šlako. == Tautosaka == Pasakojama, jog piliakalnio viduje yra paslėptas lobis. == Nuotraukos == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Atminimo ženklas šalia piliakalnio.jpg|Atminimo ženklas šalia piliakalnio </gallery>{{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Pasodninkų piliakalnis]] 9 km <br /> [[Janionių piliakalnis]] 3,5 km |ŠR= [[Laužiškio piliakalnis]] 30 km <br /> [[Dainių piliakalnis]] 16 km |R= [[Sadūniškių piliakalnis]] 21 km |PR= [[Latvių piliakalnis]] 10 km <br /> [[Paparčių piliakalnis]] 4,5 km |P= [[Kalninių Mijaugonių piliakalnis]] 15 km |PV= [[Žaslių piliakalnis]] 9 km <br /> [[Mančiūnų piliakalnis]] 7 km |V= [[Karmėlavos piliakalnis]] 38 km |ŠV= [[Tartoko piliakalnis]] 17 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} <small> * Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – KPC A. – F.1. – Ap.1. – B.26. – P.27-34. * Kultūros vertybės pagrindinis dosjė: A302KP, Budelių piliakalnis su gyvenviete. Vilnius, 1999. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. * Dėl duomenų patikslinimo. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas 2009-06-10; Nr. KPD-RM-1138; * [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/DownloadFile.aspx?item=26968&type=TSH&name=P3_TRP.jpg Apibrėžtų teritorijos ribų planas. 2009-05-04]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 246–247. * [[Konstantinas Avižonis]]. Kelios istorinės Lietuvos vietos. Kaunas, 1927. P.18-20. * [[Zenonas Baubonis]]. Tvarkomų Bradeliškių (A1239P) Vilniaus r., Budelių (A302K1P) Kaišiadorių r., Mikytų (A467P) Skuodo r., Žuvininkų (A656KP) Šiaulių m. piliakalnių 1999 archeologinių žvalgymų ataskaita. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f. 1, b. 3403. * [[Mykolas Černiauskas]]. Kaišiadorių rajono 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 27, ap. 1, b. 61, p. 11-12. * [[Vytautas Daugudis]]. Iš tolimosios praeities. Paparčių ir Žaslių apylinkės. Kaišiadorys, 1997, p. 43. * [[Bronius Kviklys]]. Mūsų Lietuva. Vilnius, 1989, t. 1, p. 499. * [[Adolfas Nezabitauskas]]. Būdelių piliakalnis. Į komunizmą. 1967-08-05. * [[Vladas Šaulys]]. Gražiausias Paneryje. Kultūros barai, 1968, Nr. 4, p. 72. * [[Petras Tarasenka]]. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė, I. Tilžė, 1922. P.579-580. * [[Petras Tarasenka]]. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 110. * [[Adolfas Tautavičius]]. 1971 metų žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių, Vilniaus rajonuose ataskaita. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 7, ap. 1, b. 146, p. 26-27. </small> == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=126 Lietuvos piliakalniai. Budeliai] * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Budeliai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Kaišiadorių rajone]] mg99270xqomo5pdfcxx2my8ahmavmyq 7889760 7889759 2026-07-30T11:38:25Z Kryganas 160776 /* Nuotraukos */ prideta nuotr. 2026 m. 7889760 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Budelių piliakalnis 2026m.jpg |plotis = 295 |fotoinfo = Budelių piliakalnis 2026 m. |herb = |žeml = |PL=54|PM=55|PS=48.3|IL=24|IM=41|IS=3.1 |sav = Kaišiadorių rajonas |sen = [[Žaslių seniūnija]] |aukštis = 25-26 |plotas = 24x13 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1921]], [[1971]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR310/23715, 23716, 5028/A302KP <ref>{{cite kvr|5028}}</ref> }} '''Budelių piliakalnis su gyvenviete''', ''Skarbo Kalnas'' – [[piliakalnis]] ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23716) [[Kaišiadorių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į pietus nuo [[Budeliai|Budelių]], [[Žaslių seniūnija]]. Pasiekiamas iš kelio {{RK1802}}, ties jo didesniu posūkiu į kairę [[Savarinė]]s kaime pasukus į dešinę pietryčių kryptimi, per laukus – 850 m. Nesunkiai randamas kitu keliu, nusileidus į Neries slėnį, nuo kryžkelės ties Budeliais ir [[Padaliai]]s (stovi kryžius, autobusų stotelė). Nuo čia važiuojama apie 2 km žvyrkeliu palei Nerį prieš srovę (į pietryčius), toliau gruntkeliu. Kalno prieigose į Nerį teka mažas upelis (padėtas rąstų paklotas praėjimui). Nuorodų nėra (2017 m. duomenimis). == Piliakalnis == [[Vaizdas:Budeliai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] [[Vaizdas:Budeliu piliakalnis.jpg|miniatiūra|250x250px|left|Nuo piliakalnio matomas Neries slėnis]] Piliakalnis įrengtas [[Neris|Neries]] kairiajame krante esančiame kyšulyje, suformuotame dviejų gilių daubų, iš kurių šiaurės vakarine teka Ravo upelis. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 24x13 m dydžio. Vakariniame aikštelės krašte supiltas kūgio formos 6 m aukščio, 30 m pločio pylimas 9,5 m aukščio išoriniu šlaitu, kurio papėdėje iškastas 11 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Aikštelės rytiniame gale supiltas 0,7 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 6 m pločio, 2 m gylio griovys. Už šio griovio supiltas 1,5 m aukščio, 11 m pločio antrasis pylimas, kurio išorinis 1,8 m aukščio šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 0,5 m gylio antrąjį griovį, už jo kyla 0,5 m aukščio, 4 m pločio trečias pylimas. Šoninių šlaitų aukštis – iki 25-26 m. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai užauga atželiančiais krūmais. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 105 993 m². == Tyrimai == [[1921]] m. piliakalnį žvalgė [[Petras Tarasenka]], [[1971]] m. – [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 43-44 (102)</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra 3 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, šlako. == Tautosaka == Pasakojama, jog piliakalnio viduje yra paslėptas lobis. == Nuotraukos == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Atminimo ženklas šalia piliakalnio.jpg|Atminimo ženklas šalia piliakalnio Vaizdas:Budelių piliakalnis.JPG|Budelių piliakalnis 2017 m. </gallery>{{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Pasodninkų piliakalnis]] 9 km <br /> [[Janionių piliakalnis]] 3,5 km |ŠR= [[Laužiškio piliakalnis]] 30 km <br /> [[Dainių piliakalnis]] 16 km |R= [[Sadūniškių piliakalnis]] 21 km |PR= [[Latvių piliakalnis]] 10 km <br /> [[Paparčių piliakalnis]] 4,5 km |P= [[Kalninių Mijaugonių piliakalnis]] 15 km |PV= [[Žaslių piliakalnis]] 9 km <br /> [[Mančiūnų piliakalnis]] 7 km |V= [[Karmėlavos piliakalnis]] 38 km |ŠV= [[Tartoko piliakalnis]] 17 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} <small> * Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – KPC A. – F.1. – Ap.1. – B.26. – P.27-34. * Kultūros vertybės pagrindinis dosjė: A302KP, Budelių piliakalnis su gyvenviete. Vilnius, 1999. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. * Dėl duomenų patikslinimo. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas 2009-06-10; Nr. KPD-RM-1138; * [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/DownloadFile.aspx?item=26968&type=TSH&name=P3_TRP.jpg Apibrėžtų teritorijos ribų planas. 2009-05-04]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 246–247. * [[Konstantinas Avižonis]]. Kelios istorinės Lietuvos vietos. Kaunas, 1927. P.18-20. * [[Zenonas Baubonis]]. Tvarkomų Bradeliškių (A1239P) Vilniaus r., Budelių (A302K1P) Kaišiadorių r., Mikytų (A467P) Skuodo r., Žuvininkų (A656KP) Šiaulių m. piliakalnių 1999 archeologinių žvalgymų ataskaita. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f. 1, b. 3403. * [[Mykolas Černiauskas]]. Kaišiadorių rajono 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 27, ap. 1, b. 61, p. 11-12. * [[Vytautas Daugudis]]. Iš tolimosios praeities. Paparčių ir Žaslių apylinkės. Kaišiadorys, 1997, p. 43. * [[Bronius Kviklys]]. Mūsų Lietuva. Vilnius, 1989, t. 1, p. 499. * [[Adolfas Nezabitauskas]]. Būdelių piliakalnis. Į komunizmą. 1967-08-05. * [[Vladas Šaulys]]. Gražiausias Paneryje. Kultūros barai, 1968, Nr. 4, p. 72. * [[Petras Tarasenka]]. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė, I. Tilžė, 1922. P.579-580. * [[Petras Tarasenka]]. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 110. * [[Adolfas Tautavičius]]. 1971 metų žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių, Vilniaus rajonuose ataskaita. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 7, ap. 1, b. 146, p. 26-27. </small> == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=126 Lietuvos piliakalniai. Budeliai] * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Budeliai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Kaišiadorių rajone]] 7fw6z15mp5zt7izwm7i1bl4l6e67awm 7889762 7889760 2026-07-30T11:45:55Z Kryganas 160776 /* Nuotraukos */ prideta nuotr. 7889762 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Budelių piliakalnis 2026m.jpg |plotis = 295 |fotoinfo = Budelių piliakalnis 2026 m. |herb = |žeml = |PL=54|PM=55|PS=48.3|IL=24|IM=41|IS=3.1 |sav = Kaišiadorių rajonas |sen = [[Žaslių seniūnija]] |aukštis = 25-26 |plotas = 24x13 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1921]], [[1971]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR310/23715, 23716, 5028/A302KP <ref>{{cite kvr|5028}}</ref> }} '''Budelių piliakalnis su gyvenviete''', ''Skarbo Kalnas'' – [[piliakalnis]] ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23716) [[Kaišiadorių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į pietus nuo [[Budeliai|Budelių]], [[Žaslių seniūnija]]. Pasiekiamas iš kelio {{RK1802}}, ties jo didesniu posūkiu į kairę [[Savarinė]]s kaime pasukus į dešinę pietryčių kryptimi, per laukus – 850 m. Nesunkiai randamas kitu keliu, nusileidus į Neries slėnį, nuo kryžkelės ties Budeliais ir [[Padaliai]]s (stovi kryžius, autobusų stotelė). Nuo čia važiuojama apie 2 km žvyrkeliu palei Nerį prieš srovę (į pietryčius), toliau gruntkeliu. Kalno prieigose į Nerį teka mažas upelis (padėtas rąstų paklotas praėjimui). Nuorodų nėra (2017 m. duomenimis). == Piliakalnis == [[Vaizdas:Budeliai.jpg|miniatiūra|225x225px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas [[Neris|Neries]] kairiajame krante esančiame kyšulyje, suformuotame dviejų gilių daubų, iš kurių šiaurės vakarine teka Ravo upelis. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 24x13 m dydžio. Vakariniame aikštelės krašte supiltas kūgio formos 6 m aukščio, 30 m pločio pylimas 9,5 m aukščio išoriniu šlaitu, kurio papėdėje iškastas 11 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Aikštelės rytiniame gale supiltas 0,7 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 6 m pločio, 2 m gylio griovys. Už šio griovio supiltas 1,5 m aukščio, 11 m pločio antrasis pylimas, kurio išorinis 1,8 m aukščio šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 0,5 m gylio antrąjį griovį, už jo kyla 0,5 m aukščio, 4 m pločio trečias pylimas. Šoninių šlaitų aukštis – iki 25-26 m. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai užauga atželiančiais krūmais. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 105 993 m². == Tyrimai == [[1921]] m. piliakalnį žvalgė [[Petras Tarasenka]], [[1971]] m. – [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 43-44 (102)</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra 3 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, šlako. == Tautosaka == Pasakojama, jog piliakalnio viduje yra paslėptas lobis. == Nuotraukos == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Atminimo ženklas šalia piliakalnio.jpg|Atminimo ženklas šalia piliakalnio Vaizdas:Budelių piliakalnis.JPG|Budelių piliakalnis 2017 m. Vaizdas:Budelių viršunė 2026m.jpg|Nuo piliakalnio matomas Neries slėnis 2026 m. Vaizdas:Budeliu piliakalnis.jpg|Nuo piliakalnio matomas Neries slėnis 2008 m. </gallery>{{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Pasodninkų piliakalnis]] 9 km <br /> [[Janionių piliakalnis]] 3,5 km |ŠR= [[Laužiškio piliakalnis]] 30 km <br /> [[Dainių piliakalnis]] 16 km |R= [[Sadūniškių piliakalnis]] 21 km |PR= [[Latvių piliakalnis]] 10 km <br /> [[Paparčių piliakalnis]] 4,5 km |P= [[Kalninių Mijaugonių piliakalnis]] 15 km |PV= [[Žaslių piliakalnis]] 9 km <br /> [[Mančiūnų piliakalnis]] 7 km |V= [[Karmėlavos piliakalnis]] 38 km |ŠV= [[Tartoko piliakalnis]] 17 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} <small> * Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – KPC A. – F.1. – Ap.1. – B.26. – P.27-34. * Kultūros vertybės pagrindinis dosjė: A302KP, Budelių piliakalnis su gyvenviete. Vilnius, 1999. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. * Dėl duomenų patikslinimo. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas 2009-06-10; Nr. KPD-RM-1138; * [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/DownloadFile.aspx?item=26968&type=TSH&name=P3_TRP.jpg Apibrėžtų teritorijos ribų planas. 2009-05-04]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 246–247. * [[Konstantinas Avižonis]]. Kelios istorinės Lietuvos vietos. Kaunas, 1927. P.18-20. * [[Zenonas Baubonis]]. Tvarkomų Bradeliškių (A1239P) Vilniaus r., Budelių (A302K1P) Kaišiadorių r., Mikytų (A467P) Skuodo r., Žuvininkų (A656KP) Šiaulių m. piliakalnių 1999 archeologinių žvalgymų ataskaita. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f. 1, b. 3403. * [[Mykolas Černiauskas]]. Kaišiadorių rajono 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 27, ap. 1, b. 61, p. 11-12. * [[Vytautas Daugudis]]. Iš tolimosios praeities. Paparčių ir Žaslių apylinkės. Kaišiadorys, 1997, p. 43. * [[Bronius Kviklys]]. Mūsų Lietuva. Vilnius, 1989, t. 1, p. 499. * [[Adolfas Nezabitauskas]]. Būdelių piliakalnis. Į komunizmą. 1967-08-05. * [[Vladas Šaulys]]. Gražiausias Paneryje. Kultūros barai, 1968, Nr. 4, p. 72. * [[Petras Tarasenka]]. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė, I. Tilžė, 1922. P.579-580. * [[Petras Tarasenka]]. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 110. * [[Adolfas Tautavičius]]. 1971 metų žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių, Vilniaus rajonuose ataskaita. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 7, ap. 1, b. 146, p. 26-27. </small> == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=126 Lietuvos piliakalniai. Budeliai] * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Budeliai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Kaišiadorių rajone]] cnxxh7i19jeurhiw81sqw7s8w3jb4h1 7889765 7889762 2026-07-30T11:51:40Z Kryganas 160776 /* Nuotraukos */ prideta nuotr. 7889765 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Budelių piliakalnis 2026m.jpg |plotis = 295 |fotoinfo = Budelių piliakalnis 2026 m. |herb = |žeml = |PL=54|PM=55|PS=48.3|IL=24|IM=41|IS=3.1 |sav = Kaišiadorių rajonas |sen = [[Žaslių seniūnija]] |aukštis = 25-26 |plotas = 24x13 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1921]], [[1971]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR310/23715, 23716, 5028/A302KP <ref>{{cite kvr|5028}}</ref> }} '''Budelių piliakalnis su gyvenviete''', ''Skarbo Kalnas'' – [[piliakalnis]] ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23716) [[Kaišiadorių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į pietus nuo [[Budeliai|Budelių]], [[Žaslių seniūnija]]. Pasiekiamas iš kelio {{RK1802}}, ties jo didesniu posūkiu į kairę [[Savarinė]]s kaime pasukus į dešinę pietryčių kryptimi, per laukus – 850 m. Nesunkiai randamas kitu keliu, nusileidus į Neries slėnį, nuo kryžkelės ties Budeliais ir [[Padaliai]]s (stovi kryžius, autobusų stotelė). Nuo čia važiuojama apie 2 km žvyrkeliu palei Nerį prieš srovę (į pietryčius), toliau gruntkeliu. Kalno prieigose į Nerį teka mažas upelis (padėtas rąstų paklotas praėjimui). Nuorodų nėra (2017 m. duomenimis). == Piliakalnis == [[Vaizdas:Budeliai.jpg|miniatiūra|225x225px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas [[Neris|Neries]] kairiajame krante esančiame kyšulyje, suformuotame dviejų gilių daubų, iš kurių šiaurės vakarine teka Ravo upelis. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 24x13 m dydžio. Vakariniame aikštelės krašte supiltas kūgio formos 6 m aukščio, 30 m pločio pylimas 9,5 m aukščio išoriniu šlaitu, kurio papėdėje iškastas 11 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Aikštelės rytiniame gale supiltas 0,7 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 6 m pločio, 2 m gylio griovys. Už šio griovio supiltas 1,5 m aukščio, 11 m pločio antrasis pylimas, kurio išorinis 1,8 m aukščio šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 0,5 m gylio antrąjį griovį, už jo kyla 0,5 m aukščio, 4 m pločio trečias pylimas. Šoninių šlaitų aukštis – iki 25-26 m. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai užauga atželiančiais krūmais. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 105 993 m². == Tyrimai == [[1921]] m. piliakalnį žvalgė [[Petras Tarasenka]], [[1971]] m. – [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 43-44 (102)</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra 3 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, šlako. == Tautosaka == Pasakojama, jog piliakalnio viduje yra paslėptas lobis. == Nuotraukos == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Atminimo ženklas šalia piliakalnio.jpg|Atminimo ženklas šalia piliakalnio Vaizdas:Budelių piliakalnis.JPG|Budelių piliakalnis 2017 m. Vaizdas:Budelių viršunė 2026m.jpg|Nuo piliakalnio matomas Neries slėnis 2026 m. Vaizdas:Budeliu piliakalnis.jpg|Nuo piliakalnio matomas Neries slėnis 2008 m. Vaizdas:Vaizdas nuo piliakalnio į Prūdninkų kaimo pusė.jpg|Vaizdas nuo piliakalnio į [[Prūdninkai|Prūdninkų]] kaimo pusė </gallery>{{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Pasodninkų piliakalnis]] 9 km <br /> [[Janionių piliakalnis]] 3,5 km |ŠR= [[Laužiškio piliakalnis]] 30 km <br /> [[Dainių piliakalnis]] 16 km |R= [[Sadūniškių piliakalnis]] 21 km |PR= [[Latvių piliakalnis]] 10 km <br /> [[Paparčių piliakalnis]] 4,5 km |P= [[Kalninių Mijaugonių piliakalnis]] 15 km |PV= [[Žaslių piliakalnis]] 9 km <br /> [[Mančiūnų piliakalnis]] 7 km |V= [[Karmėlavos piliakalnis]] 38 km |ŠV= [[Tartoko piliakalnis]] 17 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} <small> * Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – KPC A. – F.1. – Ap.1. – B.26. – P.27-34. * Kultūros vertybės pagrindinis dosjė: A302KP, Budelių piliakalnis su gyvenviete. Vilnius, 1999. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. * Dėl duomenų patikslinimo. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas 2009-06-10; Nr. KPD-RM-1138; * [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/DownloadFile.aspx?item=26968&type=TSH&name=P3_TRP.jpg Apibrėžtų teritorijos ribų planas. 2009-05-04]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 246–247. * [[Konstantinas Avižonis]]. Kelios istorinės Lietuvos vietos. Kaunas, 1927. P.18-20. * [[Zenonas Baubonis]]. Tvarkomų Bradeliškių (A1239P) Vilniaus r., Budelių (A302K1P) Kaišiadorių r., Mikytų (A467P) Skuodo r., Žuvininkų (A656KP) Šiaulių m. piliakalnių 1999 archeologinių žvalgymų ataskaita. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f. 1, b. 3403. * [[Mykolas Černiauskas]]. Kaišiadorių rajono 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 27, ap. 1, b. 61, p. 11-12. * [[Vytautas Daugudis]]. Iš tolimosios praeities. Paparčių ir Žaslių apylinkės. Kaišiadorys, 1997, p. 43. * [[Bronius Kviklys]]. Mūsų Lietuva. Vilnius, 1989, t. 1, p. 499. * [[Adolfas Nezabitauskas]]. Būdelių piliakalnis. Į komunizmą. 1967-08-05. * [[Vladas Šaulys]]. Gražiausias Paneryje. Kultūros barai, 1968, Nr. 4, p. 72. * [[Petras Tarasenka]]. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė, I. Tilžė, 1922. P.579-580. * [[Petras Tarasenka]]. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 110. * [[Adolfas Tautavičius]]. 1971 metų žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių, Vilniaus rajonuose ataskaita. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 7, ap. 1, b. 146, p. 26-27. </small> == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=126 Lietuvos piliakalniai. Budeliai] * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Budeliai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Kaišiadorių rajone]] bud980xeef01kfi7mxgkklp5djspzav 0 292182 7889630 7823666 2026-07-30T04:52:59Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889630 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Lašinių piliakalnis|}} {{Paminklas |pavad = Lašinių piliakalnis |foto = Lašiniai, piliakalnis, 2026.jpg |plotis = 280px |fotoinfo = Piliakalnis iš pietvakarių, nuo griovos pusės |herb = |žeml = |PL=54|PM=48|PS=23.7|IL=24|IM=15|IS=25.4 |sav = Kaišiadorių rajonas |sen = [[Rumšiškių seniūnija]] |aukštis = 20-30 |plotas = 34x18 |priešpilis = |naudotas = II tūkstantmečio pradžia - [[XIV a.]] |žvalgytas = [[1953]] m. ir [[1971]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR296 /23717, 23718, 5014/A306KP<ref>{{cite kvr|5014}}</ref> }} '''Lašinių piliakalnis su gyvenviete''', ''[[Napoleonas Bonapartas|Napoleono]] kalnas'' – [[piliakalnis]] ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas {{kvrmc|23718}}) [[Kaišiadorių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Lašiniai (Kaišiadorys)|Lašinių]] kaimo, [[Rumšiškių seniūnija]]. Pasiekiamas iš plento {{KK188}} [[Bartkūnai (Kaišiadorys)|Bartkūnuose]] pasukus į dešinę, link Lašinių, Lašiniuose pasukus į kairę pietų kryptimi link sodybos, pro ją paėjus į pietus, į mišką 300 m, yra kairėje. Piliakalnio prieigose paminklo ženklu pažymėta [[Strėvos atodanga]]. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Lasiniai.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|3D modelis]] Piliakalnis įrengtas [[Strėva|Strėvos]] dešiniojo kranto kyšulyje, kurį iš pietryčių ir rytų juosia Strėva, iš pietvakarių riboja gili griova, o iš šiaurės vakarų prieina gretima aukštuma. Aikštelė keturkampė, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 34x18 m dydžio. Jos šiaurės vakarų krašte supiltas 5,5 m aukščio, 18 m pločio pylimas, kurio išorinis 9 m aukščio šlaitas leidžiasi į 25 m pločio, 3 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 20-30 m aukščio. Piliakalnis apaugęs lapuočiais (aikštelė prakirsta, dabar dirvonuoja), jos pietryčių – rytiniame kraštuose iškasti apkasai. Į šiaurės vakarus nuo piliakalnio 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia – [[XIV a.]] [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 13 000 m². Išmatavimai: apie 100 m ilgio pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi ir iki 90 m pločio. == Tyrimai == [[1953]] m. ir [[1971]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 93 (Nr. 363). </ref> == Istorija == Piliakalnyje stovėjo [[Strėvos pilis]], kurią [[1367]] m. pradžioje užpuolė ir sudegino [[kryžiuočiai]], išžudę daug jos gynėjų. <gallery> Vaizdas:Lašinių piliakalnis (Kaišiadorys). Laiptai.JPG|Laiptai į viršų Vaizdas:Lašinių piliakalnyje (Kaišiadorys)..JPG|Piliakalnyje Vaizdas:Lašinių piliakalnis (Kaišiadorys). Viršuje.JPG|Aikštelė ant piliakalnio, 2012 m. Lašiniai, piliakalnio ženklas.jpg|Aikštelė ant piliakalnio, 2026 m. Lašiniai, piliakalnio viršūnė.jpg|Piliakalnio viršūnė </gallery> {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Ruklos piliakalnis]] 25 km |ŠR= [[Mančiūnų piliakalnis]] 23 km <br /> [[Bijautonių piliakalnis]] 5 km |R= [[Kalninių Mijaugonių piliakalnis]] 22 km <br /> [[Mūro Strėvininkų piliakalnis]] 16 km |PR= [[Maisiejūnų piliakalnis II]] 0,9 km <br /> [[Maisiejūnų piliakalnis]] 1 km |P= [[Burčiakų piliakalnis]] 5 km |PV= [[Visginų piliakalnis]] 6 km <br /> [[Varkališkių I piliakalnis]] 7 km |V= [[Dabintos piliakalnis]] 7 km <br /> [[Dubravų piliakalnis]] 9 km |ŠV= [[Samylų piliakalnis]] 10 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.119. * Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.25. P.298. * [[Gintautas Zabiela]]. Lietuvos medinės pilys. V., 1995. P.181. == Nuorodos == {{commonscat|Lašiniai hillfort, Kaišiadorys}} * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=133 Lietuvos piliakalniai. Lašiniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100623043049/http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=133 |date=2010-06-23 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Lasiniai2/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Kaišiadorių rajone]] [[Kategorija:Lašiniai (Kaišiadorys)]] 29i71gisbv158gjejvi0kluv0ddemv0 0 293891 7889572 7370219 2026-07-29T21:47:58Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889572 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=3|PS=35.3|IL=22|IM=45|IS=7.7 |sav = Šakių rajonas |sen = [[Kidulių seniūnija]] |aukštis = 10-20 |plotas = 50x30 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis – [[XIII a.]] |žvalgytas = [[2001]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR1576 / 24736, 12075, 24734 / A1488K<ref>{{cite kvr|12075}}</ref> }} '''Kukarskės piliakalnis su gyvenviete''' – [[piliakalnis]] ir gyvenvietė [[Šakių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į šiaurės rytus nuo [[Kukarskė]]s, [[Kidulių seniūnija]], 1,5 km į pietvakarius nuo kelio [[Jurbarkas]] – [[Šakiai]] tilto per [[Nemunas|Nemuną]] ir 50 m į pietryčius nuo Nemuno kairiojo kranto. Pasiekiamas plentu {{KK184}}, yra 50 m į dešinę šiaurėje nuo jo, ties pirmu didesniu posūkiu į kairę, plentui pradėjus leistis į [[Šerenta|Šerentos]] upelio slėnį. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kukarske.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas kranto kyšulyje, [[Nemunas|Nemuno]] ir Šerentos santakoje. Aikštelė netaisyklingo trikampio formos, pailga rytų – vakarų kryptimi, 50 m ilgio, 30 m pločio rytų pusėje. Joje rasta lipdytos keramikos. Aikštelės rytinėje pusėje supiltas 35 m ilgio, 4 m aukščio, 17 m pločio pylimas, kurio 6 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 35 m ilgio, 15 m pločio, 2 m gylio griovį. Šlaitai į upių slėnius statūs, 10-20 m (į Nemuną) aukščio. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai ir pylimas apaugę lapuočiais. Piliakalnis apardytas arimų, pietinio pylimo kraštas apardytas čia ėjusio kelio. == Gyvenvietė == Į šiaurę, rytus ir pietus nuo piliakalnio yra 2 ha ploto papėdės gyvenvietė, tyrinėta [[2001]] m., kurioje rasta grublėtos keramikos, židinys. Kita gyvenvietės dalis yra į vakarus nuo piliakalnio, Joanos Sederavičienės sodyboje. Ši gyvenvietės dalis rasta [[2001]] m. vykdytų žvalgomųjų archeologijos tyrimų metu, iki tol ši teritorija buvo laikoma kapinynu. Piliakalnio ir gyvenvietės [[kultūrinis sluoksnis]] gana storas. 200 m į pietvakarius nuo piliakalnio yra I tūkstantmečio kapinynas, tyrinėtas [[1984]] m. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu – [[XIII a.]] [[Lietuvos kultūros ministras|Lietuvos Respublikos kultūros ministro]] įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 26 500 m². Piliakalnyje lokalizuojama [[1295]] m. [[kryžiuočiai|kryžiuočių]] sudeginta Kimelio pilis. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Jurbarko piliakalnis]] 2 km |ŠR= [[Antkalniškių piliakalnis]] 7 km |R= [[Maštaičių piliakalnis]] 10 km <br /> [[Stulgių piliakalnis]] 23 km |PR= [[Klepų piliakalnis]] 23 km |P= [[Visbarėnų piliakalnis]] 11 km <br /> [[Kaičių piliakalnis]] 25 km |PV= [[Užprūdžių piliakalnis]] 20 km <br /> [[Lazdynų piliakalnis]] 21 km<br /> [[Arnupėnų piliakalnis]] 17 km |V= [[Sudargo piliakalniai]] 6 km <br /> [[Burgaičių piliakalniai]] 8 km |ŠV= [[Kalnėnų piliavietė]] 1 km }} Pastaba:<small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p. 28. * [[Tomas Baranauskas]]. Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis // Lietuvos archeologija. Vilnius. 2003. T. 24, p. 64, 82. * [[Romas Batūra]]. Heroika prie žilojo Nemuno. // Mokslas ir gyvenimas. 1987. Nr. 3. P. 22-23. * [[Bronius Dakanis]]. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius. 1994. T. 1. p. 43 (Nr. 21). * [[Petras Dusburgietis]]. Prūsijos žemės kronika. V., 1985. P. 420. * [[Gintautas Zabiela]]. Medinės Lietuvos pilys. V., 1995. P. 198, 235–236 (Nr. 36). == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=490 Lietuvos piliakalniai. Kukarskė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305103304/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=490 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Suvalkija/Kukarske/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Šakių rajone]] cdjh4w3st47o103ynxvrqg3ay2okd3l 0 294089 7889598 7370234 2026-07-30T03:02:16Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889598 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=54|PM=25|PS=26.5|IL=23|IM=18|IS=53.5 |sav = Marijampolės savivaldybė |sen = [[Liudvinavo seniūnija]] |aukštis = 8-16 |plotas = |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis - [[XIII a.]] |žvalgytas = [[1954]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR335 / 22979, 22980, 5091 /A235KP }} '''Lakinskų piliakalnis su gyvenviete''' – [[piliakalnis]] ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22980) [[Marijampolės savivaldybė]]s teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo [[Lakinskai|Lakinskų]], [[Liudvinavo seniūnija]]. Pasiekiamas iš plento [[Marijampolė]] – [[Kalvarija]], [[Jungėnai|Jungėnuose]] pasukus link geležinkelio tilto per [[Šešupė|Šešupę]], bėgiais perėjus tiltą, dar 200 m į kairę – yra už senvagės dešinėje, į pietryčius nuo takelio. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Lakinskai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas Šešupės dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje. Šlaitai statūs, 8-16 m aukščio. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 60 m ilgio, 24 m pločio pietryčių gale. Jos pietryčių krašte supiltas 71 m ilgio, 4 m aukščio, 21 m pločio pylimas, už kurio iškastas 20 m pločio, 1 m gylio griovys. Šio pylimo 0,5 m aukščio, 6 m pločio galas juosia aikštelės R kraštą. Šiaurės vakarų aikštelės gale supiltas 1,5 m aukščio, 11 m pločio pylimas. Aikštelės viduryje guli akmuo su vadinamaja žmogaus pėda, kurį išgarsino [[Jonas Basanavičius]]. Aikštelės pietvakarių pusė nuplauta, jos pietrytinę dalį apardė čia apie [[1964]] m. įrengta šokių aikštelė, pylimą – duobės. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais (daugiau vakarinėje dalyje). Pietrytinėje piliakalnio papėdėje, 3 ha plote yra [[papėdės gyvenvietė]], kurioje rasta [[brūkšniuotoji keramika|brūkšniuotos]] ir [[grublėtoji keramika|grublėtos keramikos]]. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - [[XIII a.]] [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo [[kultūros paminklas|kultūros paminklu]] – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 46300 m². Išmatavimai: 150 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi ir iki 70 m pločio. Fizinio apsaugos zonos pozonio plotas: 9400 m². == Tyrimai == [[1954]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 92 (Nr. 360)</ref> {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Kumelionių piliakalnis]] 11 km <br /> [[Liudvinavo piliakalnis]] 5 km |ŠR= [[Tarašiškių piliakalnis]] 8,5 km |R= [[Būriškių piliakalnis]] 6 km |PR= [[Maišymų piliakalnis]] 19 km <br /> [[Elveriškės piliakalnis]] 19 km |P= [[Navininkų piliakalnis]] 13 km |PV= [[Žaliosios piliakalnis]] 19 km <br />[[Aglinės piliakalnis]] 21 km |V= [[Menkupių piliakalnis]] 12 km |ŠV= [[Kampinių piliakalnis]] 8 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.122. * [[Aleksandras Polujanskis|Aleksander Połujanski]]. [http://www.linia-polnocna.internetdsl.pl/wedrowki/wedrowki-spis-tresci.html Wędrówka po gubernii augustowskie w celu naukowym odbite. Warszawa. 1989] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090624121724/http://www.linia-polnocna.internetdsl.pl/wedrowki/wedrowki-spis-tresci.html |date=2009-06-24 }}, p. 303. * Slownik Geograficzny Krolewstwa Polskiego i innych krajow slowianskich. - Warszawa, 1880-1895. - T.5. - P.578, T.8. - P.143, T.9. - P.622. * [[Liudvikas Kšivickis|Krzywicki L]]. Zmudz starozytna Dawni Zmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906. P.6. * [[Juozapas Radziukynas]]. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva. 1909, p. 11;. * [[Petras Tarasenka]]. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 94-95. * [[Jonas Totoraitis]]. Senovės liekanos ir lietuvių mitologiški atminimai // Lietuvių tauta. - Vilnius, 1908. T.1. P.188-189. == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=284 Lietuvos piliakalniai. Lakinskai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305173812/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=284 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Suvalkija/Lakinskai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Marijampolės savivaldybėje]] 185m162eftylvdnzttudgfcfh19p8zi 0 294235 7889701 7204829 2026-07-30T08:00:02Z Hugo.arg 1674 7889701 wikitext text/x-wiki {{Ltgyvp |pavad = Pogarenda |panaik = [[2017]] m. |foto = Pogarenda, girininkija.JPG |plotis = 275px |fotoinfo = Pogarendos girininkijos griuvėsiai |lat = 53.936 |long = 24.481 |sav = Varėnos rajono savivaldybė |sen = Marcinkonių seniūnija |vikiteka = Category:Pogarenda |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Põgarenda|Põgarendos|š=2016}} |istpav = {{pl|Pohorenda}}<ref>[http://www.mapywig.org/m/wig100k/P33_S39_NOWY_DWOR.jpg Lenkų okupuoto Vilniaus krašto žemėlapis tarpukaryje 1926 m.]</ref>, {{ru|Погоренда}} }} {{Čepkelių GR}} '''Pogarenda''' ({{dzūk|Pagarenda}}) – buvęs kaimas [[Varėnos rajonas|Varėnos rajone]], [[Marcinkonių seniūnija|Marcinkonių seniūnijos]] pietuose, šalia [[Baltarusijos–Lietuvos valstybinė siena|Lietuvos ir Baltarusijos valstybinės sienos]], 15 km į pietus nuo [[Marcinkonys|Marcinkonių]]. Tai viena labiausiai į pietus nutolusių [[Lietuva|Lietuvos]] vietų. Kaimą iš visų pusių supa [[Gudų giria]], pietiniu pakraščiu prateka [[Katra]]. Toliau į šiaurės rytus prasideda [[Čepkelių raistas]], o kaimas įeina į rezervato teritoriją. Pogarenda pasiekiama miško keliuku iš [[Musteika|Musteikos]], kuri nutolusi 7,5 km į šiaurės vakarus. [[Vaizdas:Pogarenda, stulpas.JPG|thumb|left|Pogarendos kaimavietė. Elektros stulpas, menantis kaimą]] [[Vaizdas:Pogarenda, obelynas.JPG|thumb|left|Tado Ivanausko obelynas]] [[Vaizdas:Karaliaus šulinys (Gudų giria).JPG|thumb|left|Karaliaus šulinys Klodzių Brade (naujasis)]] 2 km nuo Pogarendos, Kodzių Brade yra taip vadinamas „Karaliaus šulinys“. Pasak legendos (kuri sueiliuota Pogarendos girininko Antano Dzevočkos) iš šio šulinio gėręs karalius [[Vladislovas IV Vaza]].<ref>''Musteika'', sudarė [[Henrikas Gudavičius]]. Marcinkonys: Dzūkijos nacionalinis parkas, 1997.</ref> XX a. pab. šulinys atkurtas naujoje vietoje. == Etimologija == Vietovardis neaiškios kilmės. Pagal žodžio kamieną būtų nesunku atstatyti kilmę iš {{be|пагарэць}} („sudegti“), ''пагарэлец'' („sudegėlis, kieno namai sudegė“), juoba, kad kitapus Katros yra miškas, žymimas {{pl|Gorjaczy Bór}} („degęs šilas“). Tačiau didelį įtarimą kelia slavų kalboms nebūdinga galūnė ''-enda''. Galima įtarti, kad tai iškraipytas senesnis lietuviškas vietovardis, padarytas iš žodžio ''grañdas'' („pakiluma tarp pelkių“), pvz. iš junginio ''pas grandą''.<ref>{{Varėna VTV|50}}</ref> == Istorija == Pasak vietos gyventojų pasakojimų, Pogarendą įkūrę 3 broliai, po nesėkmingo [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] pabėgę iš Pelaunios kaimo.<ref name=stendas>Informacija iš stendo: ''Profesorius Tadas Ivanauskas ir Pagarendos kaimas''</ref> XIX a. Pogarenda buvo [[apyrubė]] Gardino apskrities [[Beržtų valsčius|Beržtų valsčiuje]].<ref>{{SGKP|VIII|503|Pogorenda}}</ref> Pogarendoje dažnai mėgdavo lankytis gamtininkas [[Tadas Ivanauskas]]. 1936 m. jis kartu su Stanislovu Uškevičiumi čia įveisė obelyną.<ref name=stendas /> Tarpukariu šalia Pogarendos buvo nutiestas siaurasis geležinkelis („[[Prancūzkelis]]“) miško medienai išvežti, jungęs Marcinkonis su dabartine [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritorija. Kaime veikė Katros girininkija. Apylinkėse plytėjo karinis poligonas, besidriekęs link Gardino. Nuošalias vietoves aplink Pogarendos kaimą pamėgę [[vilkas|vilkai]]. Kaimui sunykus, vilkų gaujų pėdsakus žiemą galima aptikti pačioje kaimavietėje. Sausumos sąsmauka, ant kurios stovėjo Pogarenda, vilkai gali judėti tarp Čepkelių raisto ir Musteikos miškų.<ref>[[Eugenijus Drobelis]]. ''Vidur girių''. Vilnius: Baltijos aplinkos forumas. 2014. p. 62.</ref> 1986 m. Pogarendos gyventojai iškeldinti dėl plečiamo karinio poligono (dalis persikėlė į Lietuvą, dalis – į Baltarusiją). 1992 m. Pogarenda įtraukta į Čepkelių rezervatą.<ref name=stendas /> 2017 m. Pogarendos kaimas oficialiai panaikintas, jo žemes prijungiant prie Musteikos.<ref>[[Filomena Kavoliūtė]]. [http://www.ekgt.lt/media/dokumentai/veikla/Tyrimai/2017tyrimai/Kavoliute_tyrimas.pdf Lietuvos gyvenamųjų vietovių vardų kaitos apžvalga (XX a. antra pusė)], Vilniaus universitetas, 2017 m.</ref> == Gyventojai == Pagal lenkų valdžios 1921 m. atliktą surašymą kaime gyveno 41 žmonės, iš kurių 39 buvo užrašyti lenkais, 1 baltarusiu ir 1 lietuviu.<ref>[http://statlibr.stat.gov.pl/F/JALJ4843YV1LEBNYICXDPS32P27CMCDGGXS171V92KSGVDI31T-15452?func=full-set-set&set_number=144744&set_entry=000012&format=999 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)]</ref> {{dem|kolon=8|till=50|inc=10|incmin=5 |1905|31|r1905=<ref>{{1905surGard}}</ref> |1921|43|r1921=<ref>{{1921sur}}</ref> |1959|29|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|35|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|19|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|6|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Alytus)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{ltunavigacija |C=Pogarenda |Š= |ŠR= ''[[Katra (kaimas)|Katra]]'' – 9 km |R= |PR= |P= |PV= |V= |ŠV= ''[[Musteika]]'' – 7,5 km }} [[Kategorija:Panaikintos Varėnos rajono savivaldybės gyvenvietės]] n013cmwyc7se4xpohqrg87gyon136tj 0 294284 7889526 7823078 2026-07-29T19:29:28Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889526 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Pieriškiai, Krištapiškių piliakalnis.jpg |plotis = 280px |fotoinfo = Piliakalnio aikštelė nuo ežero pusės |herb = |žeml = |PL=54|PM=14|PS=25.7|IL=24|IM=1|IS=15.9 |sav = Alytaus rajonas |sen = [[Raitininkų seniūnija]] |aukštis = 6–8 |plotas = 30x20 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis |žvalgytas = [[1955]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|33482}} }} '''Krištapiškių piliakalnis''', ''Pieriškės'' – [[piliakalnis]] [[Alytaus rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į šiaurę nuo [[Ryliškiai|Ryliškių]], [[Raitininkų seniūnija]]. Pasiekiamas keliu [[Makniūnai]] – Ryliškiai prieš Veismūnų mišką pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi, pavažiavus 900 m, laikantis dešinės, pro kapines ir ežerus jungiantį kanalą, pakilus į aukštumą nuo palaukės ir paėjus 200 m į kairę pietvakarių kryptimi, žemyn pro miškelį – piliakalnio kalva matyti priekyje. 2010 m. piliakalnis buvo įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=33482|title=Krištapiškių piliakalnis}}</ref> == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kristapiskes.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, juosiamoje [[Rūželis|Rūželio ežero]] drėgnų krantų žemumų. Aikštelė ovali, pailga pietų – šiaurės kryptimi, 30x20 m dydžio, 1,5 m aukštesniu šiauriniu kraštu. Šlaitai vidutinio statumo, 6–8 m aukščio. Aikštelė sunkiai išsiskiria, nes piliakalnis ilgą laiką buvo ariamas, dabar dirvonuoja, vakarinis ir pietinis šlaitai apaugę alksniais ir krūmais. == Tyrimai == [[1955]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Kultūrinio sluoksnio pėdsakų nepastebėta.<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 87 (Nr. 333)</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Nemunaičio piliakalnis]] 7 km |ŠR= [[Piliakalnio piliakalnis (Alytus)]] 5,5 km |R= [[Mikniūnų piliakalnis]] 17 km |PR= [[Merkinės piliakalnis]] 14 km |P= [[Radyščiaus piliakalnis]] 12 km |PV= [[Vainiūnų piliakalnis]] 9 km |V= [[Paserninkų piliakalnis]] 8 km |ŠV= [[Zaramciškių piliakalnis]] 8 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Krištapiškiai hillfort}} * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=15 Lietuvos piliakalniai. Krištapiškės]{{Neveikianti nuoroda|date=liepos 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Dzukija/Kristapiskes/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Alytaus rajone]] 3sjc08c9qxom6cu2uz8yj7dmf09xrvv 0 294286 7889555 7813459 2026-07-29T20:31:48Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889555 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Kružiūnų piliakalnis.jpg |plotis = 280px |fotoinfo = Piliakalnis nuo laukų pusės (rytų) |herb = |žeml = |PL=54|PM=28|PS=32.9|IL=24|IM=8|IS=29.7 |sav = Alytaus rajonas |sen = [[Punios seniūnija]] |aukštis = 5-12 |plotas = 21x19 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1972]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR68/22619, {{kvrmc|1859}}, 22620/A86KP }} '''Kružiūnų piliakalnis su gyvenviete''' – [[piliakalnis]] ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22620) [[Alytaus rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Adamonys|Adamonių]] kaime, [[Punios seniūnija]]. Pasiekiamas iš plento {{KK129}} Alytus – Jieznas pasukus į Kružiūnus, juose pervažiavus [[Punelė|Punelę]], 100 m už alksnyno pasukus į dešinę einančiu lauko keliuku, pavažiavus 700 m iki sodybos, nuo jos paėjus 300 m laukais dešiniau į pietvakarius. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kruziunai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas Punelės dešiniajame krante esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 21 m ilgio, 19 m pločio. Jos šiaurės vakarų dalį nuplovė Punelė. Pietrytinime aikštelės krašte supiltas 2 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kurio papėdėje iškastas 8 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 5 (pietryčiuose)–12 m aukščio. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais medžiais ir krūmais. Į rytus ir pietryčius yra 0,7 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta [[lygioji keramika|lygios]] ir [[grublėtoji keramika|grublėtos keramikos]]. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 3,15 ha. Fizinio apsaugos zonos pozonio plotas 7000 m². == Tyrimai == [[1972]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 88 (Nr. 336)</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu – II tūkstantmečio pradžia. <gallery widths="180" heights="180"> Kružiūnų piliakalnis, rodyklė.jpg|Rodyklė be atstumo Kružiūnai, piliakalnis nuo upės.jpg|Piliakalnis nuo upės pusės Kružiūnai, piliakalnis, ženklas.jpg|Senasis paminklo ženklas </gallery> {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Šilėnų piliakalnis (Birštonas)]] 9 km |ŠR= [[Gerulių piliakalnis]] 8,5 km |R= [[Pivašiūnų piliakalnis]] 14 km |PR= [[Daugų piliakalnis]] 14 km |P= [[Bazorų piliakalnis]] 3,5 km |PV= [[Alytaus piliakalnis]] 9 km |V= [[Rumbonių piliakalnis]] 7 km |ŠV= [[Punios piliakalnis]] 6,5 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 100 * [[Mykolas Černiauskas]]. Alytaus rajono archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. Vilnius, 1977. KPC aptarnavimo skyriaus fondų poskyris, f. 27, ap. 1, b. 58, p. 11. * Kultūros vertybės pagrindinis dosjė: A86KP, Kružiūnų piliakalnis su gyvenviete. Vilnius, 1996, 2004. KPC duomenų skyriaus vietų poskyris. * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 54-55. * Lietuvos TSR archeologijos atlasas. Vilnius, 1975, t. 2, p. 88 (Nr. 336). * [[Arūnas Strazdas]]. 1989 metų žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Alytaus rajone ataskaita. Vilnius, 1989. KPC aptarnavimo skyriaus fondų poskyris, f. 27, ap. 1, b. 143, p. 61-62. * [[Adolfas Tautavičius]]. Žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Alytaus, Jurbarko, Kapsuko, Kauno, Plungės, Šilutės, Rokiškio, Zarasų, Vilniaus rajonuose ataskaita, 1972 05 22-1972 06 10. Vilnius, 1972. KPC aptarnavimo skyriaus fondų poskyris, f. 7, ap. 1, b. 154, p. 2-3. * Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC aptarnavimo skyriaus fondų poskyris, f. 1, ap. 1, b. 1, p. 317-324. * Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas Dėl duomenų patikslinimo – 2008-05-27; Nr. KPD-RM-755. == Nuorodos == {{commonscat|Kružiūnai hillfort}} * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=16 Lietuvos piliakalniai. Kružiūnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305050453/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=16 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Dzukija/Kruziunai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Alytaus rajone]] hemzu2kdi29xsvvq3jtnno4ptzodkk0 0 294289 7889608 7370239 2026-07-30T04:09:51Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889608 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=54|PM=16|PS=15.5|IL=24|IM=12|IS=9.6 |sav = Alytaus rajonas |sen = [[Alovės seniūnija]] |aukštis = 5-14 |plotas = 20x13 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = }} '''Laukininkų piliakalnis''', ''Svirnakalnis'' – [[piliakalnis]] [[Alytaus rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į vakarus nuo [[Laukininkai (Varėna)|Laukininkų]], [[Varėnos rajono savivaldybė]], [[Merkinės seniūnija]]. Pasiekiamas iš plento {{KK129}} pasukus į kairę rytų kryptimi žvyrkeliu link [[Rimėnai|Rimėnų]], [[Ilgiai|Ilgiuose]] pasukus į dešinę pietryčių kryptimi, už 1,35 km ties kairėje, toliau nuo kelio esančia sodyba (prie kelio lapuočių miškelis) pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi nežymiu lauko keliuku, 250 m iki pušyno pakraščio – yra 50 m į pietvakarius nuo pušyno krašto, pušyne, keliuko tęsinyje į mišką, privačioje valdoje, aptvertoje tvora. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Laukininkai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas [[Ilgis (Varėnos r., Merkinės sen.)|Ilgio ežero]] šiaurės rytų krante esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 20x13 m dydžio. Šiaurės vakarų šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi trikampė 20x15 m dydžio natūrali terasa, pietryčių šlaite, 4,5 m aukščiau vandens – kita 15 m pločio natūrali terasa. Šlaitai vidutinio statumo, nuo 5 m aukščio šiaurės rytuose iki 14 m pietryčiuose. Piliakalnis apsodintas pušimis, anksčiau buvo ariamas, apardytas lobių ieškotojų, aikštelės centras dirvonuoja. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pirmąja puse. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Poteronių piliakalnis]] 10 km |ŠR= [[Daugų piliakalnis]] 14 km <br /> [[Pociūniškių piliakalnis]] 4,5 km |R= [[Dvarčių piliakalnis]] 12 km |PR= [[Mikniūnų piliakalnis]] 5,5 km |P= [[Merkinės piliakalnis]] 13 km |PV= [[Radyščiaus piliakalnis]] 19 km |V= [[Piliakalnio piliakalnis (Alytus)]] 7 km |ŠV= [[Nemunaičio piliakalnis]] 11 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=17 Lietuvos piliakalniai. Laukininkai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305113518/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=17 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Dzukija/Laukininkai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Alytaus rajone]] m1jt5k84onvolg7kofy5hum29sbb52g 0 294290 7889320 7715278 2026-07-29T13:04:38Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889320 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Omar Ortíz | image = | fullname = Omar Ortíz Uribe | nickname = El Gato | dateofbirth = {{birth date and age|1976|3|13}} | cityofbirth = [[Monterėjus]] | countryofbirth = [[Meksika]] | height = 1,88 m | weight = 92 kg | currentclub = - | position = [[vartininkas]] | youthyears = | youthclubs = | clubnumber = | years = 1997–2001<br>2001–2003<br>2002<br>2003<br>2003–2007<br>2008–2009<br>2009<br>2009–2010 | clubs = [[CF Monterrey]]<br>[[Atletico Celaya]]<br>→[[CF Monterrey]] ''(skol.)''<br>→[[Necaxa]] ''(skol.)''<br>[[Jaguares de Chiapas|Jaguares]]<br>[[Necaxa]]<br>[[CF Atlante]]<br>[[CF Monterrey]] | caps(goals) = {{0}}30 {{0}}(0) <br> {{0}}32 {{0}}(0) <br> {{0}}17 {{0}}(0) <br> {{0}}{{0}}7 {{0}}(0) <br> 162 {{0}}(0) <br> {{0}}38 {{0}}(0) <br>{{0|00}}0 {{0}}(0)<br>{{0|00}}1 {{0}}(0) | nationalyears = 2002 | nationalteam = {{Fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}{{0}}1 {{0}}(0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Omaras Ortisas''' (''Omar Ortíz Uribe''; g. [[1976]] m. [[kovo 13]] d.) – [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas, [[vartininkas]]. == Karjera == 2010 m. balandžio 10 d. buvo suspenduotas dvejiems metams už steroidų vartojimą.<ref>http://www.steroidsources.com/Steroid-Information/2010/04/mexican-football-player-sanctioned-for-taking-anadrol-and-masteron/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111201034412/http://www.steroidsources.com/Steroid-Information/2010/04/mexican-football-player-sanctioned-for-taking-anadrol-and-masteron/ |date=2011-12-01 }}</ref> Didžiausią karjeros dalį praleido [[Jaguares de Chiapas]] klube, kuriame buvo pagrindiniu vartininku. == Rinktinė == Nors kelis kartus kviestas į nacionalinę rinktinę (taip pat dalyvavo 2002 m. [[CONCACAF Aukso taurė]]je), bet rungtyniavo tik vieneriose varžybose. == Laimėjimai == * [[Primera División de México]] (Apertura 2009) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2002 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2002]]|ketvirtfinalis|1|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{futbolas-stub}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai|Ortiz]] 6o8wo1ruvoi52ntnjfdqvz5dwcxdyo3 0 294422 7889573 7549423 2026-07-29T21:50:37Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889573 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Kuklių piliakalnis 2014.JPG |plotis = 300 |fotoinfo = Piliakalnio vaizdas iš pietvakarių pusės |herb = |žeml = |PL=54|PM=12|PS=32.8|IL=23|IM=34|IS=1.3 |sav = Lazdijų rajonas |sen = [[Lazdijų seniūnija]] |aukštis = 9–15 |plotas = 70 x 35 |priešpilis = |naudotas = [[1 tūkstantmetis|I tūkstantmetis]] |žvalgytas = [[1965]] m. |tirtas = [[2001]] |altitudė = |registro Nr. = u. k. 5298 / A1642 / AR580 }} '''Kuklių piliakalnis''' – [[piliakalnis]] [[Lazdijų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Kukliai|Kuklių]] rytiniame pakraštyje, [[Lazdijų seniūnija]], kelio Kukliai–[[Šventežeris]] kairėje pusėje. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kukliai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Įrengtas atskiroje [[kalva|kalvoje]]. Aikštelė [[trapecija|trapecinė]], pailga šiaurės – pietų kryptimi, 70 m ilgio, 35 m pločio šiaurinėje, 9 m – pietinėje dalyje. Paviršius nelygus: pietinė dalis 2 m, šiaurės vakarinė – 0,5 m aukštesnė už centrinę. Šlaitai statūs, 9–15 m aukščio, žemiausi rytinėje pusėje. Piliakalnis labai suardytas arimų, dirvonuoja. Teritorijos plotas – 1,56 [[hektaras|ha]]. == Istorija == Piliakalnis datuojamas [[1 tūkstantmetis|I tūkstantmečiu]]. [[1972]] m. įrašytas į respublikinės reikšmės [[archeologijos paminklas|archeologijos paminklų]] sąrašą,<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 142, eil. Nr. 580</ref> [[2002]] m. registruotas [[kultūros vertybių registras|kultūros vertybių registre]], [[2005]] m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.<ref>Kuklių piliakalnis, Lazdijų r. sav., Kuklių k. (Lazdijų sen.). – Kultūros vertybių registras</ref> === Tyrimai === [[1965]] m. žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Kultūrinio sluoksnio nepastebėta.<ref>[[Adolfas Tautavičius]]. [[1965]] m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 273. – L. 29–30 <br /> [[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]]: piliakalniai. – Vilnius, Mintis, 1975. – T. 2. – P. 88–89 (eil. Nr. 343)</ref> [[2001]] m. [[Eugenijus Ivanauskas]] piliakalnio aikštelėje ištyrė 20 m² dydžio plotą, kuriame aptiko [[kupolas|kupolinės]] [[krosnis|krosnies]] molio tinko.<ref>[[Zenonas Baubonis]], [[Gintautas Zabiela]]. Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 2. – P. 18–19</ref> {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Giraitės piliakalnis]] 7 km |ŠR= [[Ežerėlių piliakalnis]] 3,5 km |R= [[Mikyčių piliakalnis]] 3,5 km |PR= [[Šlavantų piliakalnis]] 7,5 km |P= [[Paveisininkų piliakalnis]] 15 km |PV= [[Paseinelių piliakalnis]] 21 km |V= [[Papalazdijų piliakalnis]] 4 km |ŠV= [[Rudaminos piliakalnis]] 13 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Kuki%C5%B3%20km.&valsc=Lazdij%C5%B3%20vals.&byla=42&id=2733 Valstybės archeologijos komisijos medžiaga] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141102112813/http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Kuki%C5%B3%20km.&valsc=Lazdij%C5%B3%20vals.&byla=42&id=2733 |date=2014-11-02 }} * [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5298 Kultūros vertybių registras] * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=265 Lietuvos piliakalniai. Kukliai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305050402/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=265 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Dzukija/Kukliai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Lazdijų rajone]] pkj2yhjq0i0dj787mm0u9axqyki74rc 0 294705 7889427 7778557 2026-07-29T14:31:04Z Makenzis 46558 7889427 wikitext text/x-wiki {{Infobox Football biography | playername = Mustapha Yatabaré | fullname = | nickname = | image = [[File:Mustapha_Yatabaré_2.jpg|150px]] | dateofbirth = {{birth date and age|1986|1|26}} | cityofbirth = [[Bovė]] | countryofbirth = [[Prancūzija]] | height = 1,82 m | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 2004–2005<br />2005–2006 | youthclubs = [[AS Beauvais Oise|AS Beauvais]]<br />[[Amiens SC]] | years = 2006–2008<br />2008–2010<br>2010–2011<br>2011–2014<br>2014–2016<br>2015–2016<br>2016–2017<br>2018–2019<br>2019–2023<br />2023–2025 | clubs = [[Villemomble Sports]]<br />[[Clermont Foot]]<br>[[US Boulogne]]<br>[[EA Guingamp]]<br>[[Trabzonspor]]<br>→ [[HSC Montpellier]] ''(skol.)''<br>[[Karabükspor]] <br>[[Konyaspor]]<br>[[Sivasspor]]<br />[[Gençlerbirliği S.K.|Gençlerbirliği]] | caps(goals) = {{0}}25 {{0}}(8)<br />{{0}}55 (15)<br>{{0}}53 {{0}}(5)<br>102 (43)<br>{{0}}15 {{0}}(1)<br>{{0}}28 {{0}}(4)<br>{{0}}41 (12)<br>{{0}}34 {{0}}(5)<br>106 (34)<br />{{0}}39 {{0}}(6) | nationalyears = 2008–2017 | nationalteam = {{fut|MLI|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}35 {{0}}(7)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Mustafa Jatabarė''' (''Mustapha Yatabaré''; g. [[1986]] m. [[sausio 26]] d.) – [[Prancūzija|Prancūzijoje]] gimęs [[Malis|Malio]] futbolininkas, puolėjas. == Karjera == Sportuoti pradėjo gimtojo [[Bovė]] miesto klube AS Beauvais Oise. Priklausė šio klubo jaunimo komandoms. Profesionalo karjerą pradėjo regioninės lygos klube Villemomble Sports. 2008 m. debiutavo [[Ligue 2]] su Clermont Foot. Nuo 2023 m. liepos 14 d. atstovavo [[Gençlerbirliği SK|Gençlerbirliği]] ([[Turkija]]).<ref>[https://genclerbirligi.org.tr/mustapha-yatabare-genclerbirligimizde/ Mustapha Yatabare Gençlerbirliği’mizde 14 Temmuz 2023]</ref> == Rinktinės == Kadangi Mustafos Jatabarė tėvai kilę iš Malio, žaidėjas kviečiamas į šios šalies rinktinę. 2008 m. debiutavo rungtynėse prieš Alžyrą.<ref>http://www.malifootball.com/20081212577/mustapha-yatabare-attaquant-des-aigles-du-mali-l-le-mali-cest-mon-pays-et-je-suis-tres-fier-de-le-representer-r.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110714024740/http://www.malifootball.com/20081212577/mustapha-yatabare-attaquant-des-aigles-du-mali-l-le-mali-cest-mon-pays-et-je-suis-tres-fier-de-le-representer-r.html |date=2011-07-14 }}</ref>. Dalyvavo [[2010 m. Afrikos Tautų taurė]]je ir įmušė išlyginamą įvartį į Angolos rinktinės vartus. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2010 m. Afrikos Tautų taurė|Angola 2010]]|I etapas|2|1|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|3 vieta|5|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2015 m. Afrikos Tautų taurė|Pusiaujo Gvinėja 2015]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2017 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas 2017]]|I etapas|2|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == * [[Coupe de France]]: 2013–14 m. * [[Turkijos futbolo taurė]]: 2021–22 m. * [[Ligue 2]] rezultatyviausias žaidėjas: 2012–13 m. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Malio futbolininkai|Yatabaré, Mustapha]] i8p55nvtzprmqrs25usr34pez2ru4n2 0 294874 7889601 7370237 2026-07-30T04:03:09Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889601 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Latvių piliakalnis.JPG |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=54|PM=52|PS=7.8|IL=24|IM=48|IS=11.9 |sav = Elektrėnų savivaldybė |sen = [[Kazokiškių seniūnija]] |aukštis = 17 |plotas = 58x28 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1971]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR1241 / 3518 / A1181P }} '''Latvių piliakalnis''', ''Mitkiškių piliakalnis'', vadinamas ''Pilies kalnu'' – [[piliakalnis]] [[Elektrėnų savivaldybė]]s teritorijoje, į vakarus nuo [[Latviai (Elektrėnai)|Latvių]] kaimo, [[Kazokiškių seniūnija]]. Pasiekiamas keliu [[Vievis]] – [[Paparčiai (Kaišiadorys)|Paparčiai]] per [[Kazokiškės|Kazokiškes]] prieš staigų kelio posūkį į dešinę už Latvių pasukus į kairę pietuosna, 360 m link sodybos, nuo jos paėjus 280 m į rytus, yra 50 m į pietus nuo [[Sukra (upė)|Sukros]] upelio dešiniojo kranto, miške. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Latviai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas Sukros dešiniojo bevardžio intako krante esančiame aukštumos kyšulyje, juosiamame gilių bevardžių upelių, sutekančių prie piliakalnio šiaurinio galo, slėnių. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 58 m ilgio ir 28 m pločio pietiniame krašte, su kultūriniu sluoksniu, kuriame rasta [[brūkšniuotoji keramika|brūkšniuotos keramikos]]. Jos pietiniame krašte supilti 3 tiesūs pylimai, tarp jų iškasti 3 grioviai. Pirmasis pylimas – 0,5 m aukščio, 6 m pločio. Jo 3 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į pirmą 3 m pločio, 2 m gylio griovį, už kurio kyla antras 1 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas. Už jo iškastas antras 1,2 m gylio, 2,5 m pločio griovys, už kurio supiltas trečias 1 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas. Jo išorėje iškastas trečias 4 m pločio, 0,9 m gylio griovys. Šlaitai nuo upelių statūs, iki 17 m aukščio. Pylimai centrinėje dalyje, 3 m plotyje nustumti tempiant mišką, grioviai toje vietoje užlyginti. Piliakalnis apaugęs labai tankiais krūmais ir brūzgynais, išaugusiais iškirtus eglyną. == Tyrimai == [[1971]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 93 (Nr. 364).</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 0,55 ha. Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 839 000 m². {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Dainių piliakalnis]] 18 km |ŠR= [[Kernavės piliakalniai]] 3 km |R= [[Kriveikiškio piliakalnis]] 2,5 km |PR= [[Paalkių piliakalnis]] 3,5 km <br /> [[Bielazariškių piliakalnis]] 7 km |P= [[Pipiriškių piliakalnis]] 17 km |PV= [[Kalninių Mijaugonių piliakalnis]] 17 km |V= [[Žaslių piliakalnis]] 14 km |ŠV= [[Paparčių piliakalnis]] 6 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [[Sąrašas:Elektrėnų savivaldybės piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=67 Lietuvos piliakalniai. Latviai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305163814/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=67 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Dzukija/Latviai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Elektrėnų savivaldybėje]] oxwy38zi3zeuipip4gkpxybihej4ir6 0 294963 7889648 7370254 2026-07-30T06:03:38Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889648 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=54|PM=36|PS=53.3|IL=25|IM=38|IS=45.4 |sav = Vilniaus rajonas |sen = [[Kalvelių seniūnija]] |aukštis = 8-22 |plotas = 40x25 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1971]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR1469/5679 /A1251P }} '''Leoniškių piliakalnis''', ''Pilies Kalnas'' – [[piliakalnis]] [[Vilniaus rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į šiaurę nuo [[Leoniškės|Leoniškių]] [[Kalvelių seniūnija]]. Pasiekiamas keliu [[Savičiūnai]] – [[Šumskas]], už Kuosinės upelio pasukus į kairę šiaurėn link Leoniškių, jos šiaurinėje dalyje pavažiavus 2,2 km ir prieš keliukui įsukant į mišką pasukus į dešinę rytuosna, per lauką - 130 m, yra miške. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Leoniskes.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|3D modelis]] Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 40x25 m dydžio, kiek iškiliu viduriu. Šiaurės rytų – pietryčių šlaite, 7 m žemiau aikštelės iškastas 4 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 40 m ilgio, 0,2 m aukščio, 5,5 m pločio pylimas. Jo išorinis 1,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į antrą 30 m ilgio, 2,5 m pločio, 0,5 m gylio griovį, už kurio supiltas antras 0,2 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas 1,5 m aukščio išoriniu šlaitu. Pylimai, atrodo, juosė piliakalnį iš visų pusių. Šiaurinėje pašlaitėje pirmojo pylimo vietoje matyti iki 35 cm skersmens akmenys. Šlaitai statūs, 8-22 m aukščio. Aikštelės centre iškasta duobė, pylimai suardyti. Piliakalnis apaugęs pušimis su krūmais pomiškyje. == Tyrimai == [[1971]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 95 (Nr. 378). </ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 27000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1408000 m². {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Lavoriškių piliakalnis]] 10 km |ŠR= [[Nidžionių piliakalnis]] 26 km |R= |PR= [[Ščapanovičių piliakalnis]] 36 km |P= [[Didžiosios Kuosinės piliakalnis]] 3 km |PV= [[Mūrininkų piliakalnis]] 6 km |V= [[Papiškių piliakalnis]] 16 km |ŠV= [[Rokantiškių piliakalnis]] 17 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.210 * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 368-369. == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=761 Lietuvos piliakalniai. Leoniškės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305045833/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=761 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Dzukija/Leoniskes/ Įrašas Hillforts.eu atvirųjų duomenų talpykloje] [[Kategorija:Piliakalniai Vilniaus rajone]] 88m16rlhpb1i09hxtqrppfln3lzku1k 0 295068 7889525 7883491 2026-07-29T19:23:32Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889525 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Vaizdas nuo Kernavės I piliakalnio į Kriveikiškio piliakalnio pusę.jpg |plotis = 270px |fotoinfo = Kriveikiškio piliakalnis nuo Kernavės I piliakalnio 2025 |herb = |žeml = |PL=54|PM=52|PS=41.6|IL=24|IM=51|IS=28.9 |sav = Širvintų rajonas |sen = [[Kernavės seniūnija]] |aukštis = 20-22 |plotas = 12x8 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis - [[XIV a.]] |žvalgytas = |tirtas = [[1989]] |altitudė = |registro Nr. = AR1926 / 17191 /A1478 }} '''Kriveikiškio piliakalnis''', ''Žvalgakalnis'' – [[piliakalnis]], vienas iš [[Kernavės piliakalniai|Kernavės piliakalnių]] komplekso [[Širvintų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Kernavė]]s pietinėje pakraštyje, [[Neris|Neries]] slėnio dešiniajame šlaite, [[Kernavės seniūnija]]. == Kernavės kultūrinis rezervatas == Kernavės archeologinė vietovė – [[valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas]], įkurtas [[1989]] m., nuo [[2004]] m. liepos mėn. yra [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldas|Pasaulio paveldo]] sąraše. Archeologinių paminklų kompleksą sudaro daugiau nei 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų: piliakalnis – [[Aukuro kalnas]], du priešpiliai – [[Mindaugo sostas]] ir [[Lizdeikos kalnas]], papilys – [[Įgulos kalnas]], (piliakalniams vardai sugalvoti [[XIX a.]]), apie 0,4 km į pietryčius nuo jų esantis Kriveikiškio piliakalnis, taip pat [[Kernavės kapinynas]], [[Kernavės pilkapynas]] ir [[Kernavės gyvenvietės]]. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kriveikiskis.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas [[Neris|Neries]] dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, Kernavės upelio dešiniajame krante. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 12x8 m dydžio. Jos šiauriniame pakraštyje supiltas 6 m ilgio, 1 m aukščio nuo aikštelės, 4 m aukščio iš išorės, 10 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 20-22 m aukščio.[[Vaizdas:Mindaugas Lithuania (Voruta).png|thumb|229x229px|Mindaugo pilys|kairėje]]Piliakalnio aikštelės rytinė dalis nuslinkusi. Jis apaugęs krūmeliais bei paskirais didesniais medžiais. Šiaurinėje papėdėje, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta [[XIV a.]] – [[XV a.]] žiestos keramikos. == Tyrimai == [[1989]] m. [[Aleksiejus Luchtanas]] padarė pylimo pjūvį – iš viso ištirta 15 m². Nustatyta, kad jis supiltas iš molio, rasta medinių įtvirtinimų liekanų, grublėtos ir žiestos keramikos. Piliakalnis, esantis 600 m į pietryčius nuo Kernavės piliakalnio, greičiausiai buvo artimųjų Kernavės prieigų apžvalgos vieta. Piliakalnis datuojamas [[XIV a.]] [[Lietuvos kultūros ministras|Lietuvos Respublikos kultūros ministro]] įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 14800 m². == Galerija == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Vaizdas ant Kriveikiškio piliakalnio viršaus.jpg|Vaizdas ant Kriveikiškio piliakalnio viršaus 2025 m. Vaizdas:Kriveikiškio piliakalnio informacinis stendas.jpg|Kriveikiškio piliakalnio informacinis stendas 2025 m. Vaizdas:Kriveikiškio kalnas.JPG|Kriveikiškio piliakalnis miško pakraštyje 2016 m. </gallery>{{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Šeimyniškėlių piliakalnis]] 74 km <br /> [[Bartkūnų piliakalnis]] 27 km <br />[[Dainių piliakalnis]] 17 km |ŠR= [[Šeimyniškių piliakalnis]] 97 km <br />[[Laužiškio piliakalnis]] 26 km <br /> [[Sadūniškių piliakalnis]] 14 km |R= [[Bernotų piliakalnis]] 29 km <br /> [[Veršiobalio piliakalnis]] 10 km |PR= [[Bielazariškių piliakalnis]] 7 km <br /> [[Gedimino pilis]] 35 km |P= [[Paalkių piliakalnis]] 3,5 km <br />[[Bražuolės piliakalnis]] 21 km <br /> [[Trakų salos pilis]] 25 km |PV= [[Latvių piliakalnis]] 3 km <br /> [[Kalninių Mijaugonių piliakalnis]] 18 km |V= [[Žaslių piliakalnis]] 16 km <br /> [[Mančiūnų piliakalnis]] 16 km |ŠV= [[Janionių piliakalnis]] 13 km <br />[[Paparčių piliakalnis]] 7 km <br />[[Aukuro kalnas]] 0,6 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.184 * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 38-43. * [[Bronius Dakanis]]. 1994. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius. T. 1., p. 42 (Nr. 19). * [[Aleksiejus Luchtanas]]. Žvalgomieji tyrinėjimai Kernavėje ir jos apylinkėse // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 195–196. * [[Aleksiejus Luchtanas]]. Tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 148–152. * [[Aleksiejus Luchtanas]]. Kernavė: Pajautos slėnio paslaptys // Kultūros barai. Vilnius. 1990. Nr. 3, p. 64–68; Nr. 4, p. 58–62. * [[Gintautas Zabiela]]. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 234–235 (Nr. 34). == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.heritage.lt/archeologija/aerofoto/kernaves_piliakalniai.htm Krenavės piliakalnių kompleksas]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://www.versme.lt/musninkai_isl.htm Monografija „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=571 Lietuvos piliakalniai. Kriveikiškis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305050536/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=571 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Kriveikiskis/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] {{UNESCO Kernavė}} [[Kategorija:Kernavės piliakalniai]] bnkzesj2nb54zh12w5s39130mpxdijl 0 295087 7889619 7370241 2026-07-30T04:32:13Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889619 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=3|PS=47.5|IL=25|IM=7|IS=3.4 |sav = Širvintų rajonas |sen = [[Zibalų seniūnija]] |aukštis = 7-13 |plotas = 32x25 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis - [[XIV a.]] |žvalgytas = [[1970]] |tirtas = [[2001]]–[[2003]] |altitudė = |registro Nr. = AR1137 / 24561, 24562, 3414 / A1460K }} '''Laužiškio piliakalnis su gyvenviete''' – [[piliakalnis]] ir gyvenvietė [[Širvintų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Laužiškis|Laužiškio]] kaime, [[Zibalų seniūnija]]. Pasiekiamas iš kelio [[Širvintos]] – [[Giedraičiai]] pervažiavus [[Širvinta (Šventoji)|Širvintą]], ant kalno pasukus į kairę šiaurėn ir nežymiu lauko keliuku pavažiavus 300 m – yra kairėje, už nedidelės [[Griova|griovos]], nepasiekus sodybos. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Lauziskis.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Širvintos kairiajame krante. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 32x25 m dydžio. Ji buvusi apjuosta pylimu, kuris geriausiai išliko rytiniame ir pietiniame pakraščiuose, kur yra 1-3 m aukščio (aukščiausias rytų pusėje), 10-15 m pločio. Čia piliakalnio 7,5 m aukščio šlaitai leidžiasi į 15 m pločio, 3,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 7-13 m aukščio. Piliakalnio vakarinis ir šiaurinis pakraščiai nuslinkę, pylimas ir aikštelė apardyti duobių. [[2001]]-[[2005]] m. sustabdyta piliakalnio [[erozija]], užpiltos duobės, pietrytiniame šlaite įrengti laiptai. Piliakalnis apaugęs pavieniais medžiais, likusiais iškirtus ant jo augusį mišką. Į rytus ir pietus nuo piliakalnio, 0,7 ha plote yra [[papėdės gyvenvietė]]. == Tyrimai == [[1970]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 31 (31)</ref> [[2001]]–[[2003]] m. [[Gintautas Zabiela]] ištyrė piliakalnio aikštelės šiaurinį kraštą bei išlikusias šiaurinio šlaito dalis, padarė rytinio pylimo pjūvį - iš viso tyrinėtas 339 m² plotas. Piliakalnyje aptikti 3 skirtingų laikotarpių [[Kultūrinis sluoksnis|kultūriniai sluoksniai]]. Apatinis 30 cm storio sluoksnis datuojamas [[I a.]] – [[II a.]] Jam priklauso [[geležis|geležiniai]] peiliai-pjautuvėliai, [[yla|ylos]], smeigtukai, moliniai svoreliai, verpstukų, tiglių fragmentai, [[brūkšniuotoji keramika]], gyvulių kaulai. Tuo laiku šiauriniame šlaite buvo įrengtas 1,4 m pločio kelias į aikštelę. Rytiniame krašte aikštelė buvo įtvirtinta iškasus 5 m pločio, 1,1 m gylio griovį, šalia kurio stovėjo mediniai pastatai, kurie mažiausiai tris kartus degė. Po paskutinio gaisro griovys užpiltas, o jo vietoje suplūktas 0,65 m aukščio, 3 m pločio pylimas. Šalia jo stovėjo stulpinės konstrukcijos gynybinė siena. [[XIV a.]] piliakalnyje stovėjo vietos valdovo sodyba. Tai liudija [[žalvaris|žalvariniai]] žiedai, žvangutis, apkalai, svorelis, geležinė [[spyna]], [[raktas]], lanko [[strėlė]], kirstukas, geležinis masyvus dirbinys (kėlimo mechanizmo dalis?), sidabrinės segės dalis, žiesta [[keramika]]. Tuo laiku sustiprintas piliakalnio pylimas ant ankstesnio pylimėlio užpilant iki 1,8 m aukščio molio sluoksnį, o už jo iškasant dabar matomą griovį. [[XVII a.]] – [[XVIII a.]] piliakalnyje stovėjo medinis pastatas su kokline krosnimi - greičiausiai dvarelis; rasta žiestos keramikos, koklių, geležinių vinių. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - [[XIV a.]] [[Lietuvos kultūros ministras|Lietuvos Respublikos kultūros ministro]] įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 16000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 489000 m². {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Kiauklių piliakalnis]] 8 km |ŠR= [[Jasiuliškių piliakalnis]] 14 km |R= [[Piliakiemių piliakalnis]] 10 km |PR= [[Gaukeliškių piliakalnis]] 17 km |P= [[Maišiagalos piliakalnis]] 22 km |PV= [[Sadūniškių piliakalnis]] 12 km |V= [[Dainių piliakalnis]] 14 km |ŠV= [[Bartkūnų piliakalnis]] 18 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.184 * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 46-47. * [[Gintautas Zabiela]]. Laužiškio piliakalnis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, 2002. p. 66–70. == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=573 Lietuvos piliakalniai. Laužiškis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305050052/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=573 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Lauziskis/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Širvintų rajone]] ija8f9d2c3lqtv3eablmz4u5vc21dzs 0 295135 7889595 7742107 2026-07-30T02:58:51Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889595 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto =Laičių piliakalnis.jpg |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=17|PS=50.5|IL=24|IM=40|IS=38.4 |sav = Ukmergės rajonas |sen = [[Pivonijos seniūnija]] |aukštis = 4-5 |plotas = 54x33 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis |žvalgytas = |tirtas = [[2000]] |altitudė = |registro Nr. = / 2991 /A1958 }} '''Laičių piliakalnis ir kapinynas''' – [[piliakalnis]] (unikalus objekto MC kodas 2991; registro iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. Nr. A1958) ir kapinynas [[Ukmergės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į vakarus nuo [[Laičiai|Laičių]], [[Pivonijos seniūnija]]. Pasiekiamas iš plento [[Ukmergė]] – [[Pagiriai (Ukmergė)|Pagiriai]] pasukus į dešinę šiaurėn į [[Žeimiai (Ukmergė)|Žeimius]], už 1,8 km, Žeimių šiauriniame gale, už dirbtuvių kairėje pasukus į kairę vakaruosna ir pavažiavus keliuku per Storės kanalą 700 m, už kanalo - keliuku į dešinę šiaurėn pavažiavus 300 m, yra 100 m į kairę vakarų kryptimi. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Laiciai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas dabar jau melioruotos Plačiavos pelkės rytiniame pakraštyje esančios atskiros kalvos vos lenktais į rytus galais pietrytinėje dalyje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 54x33 m dydžio. Šlaitai nuolaidūs, 4-5 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas jame buvusio [[XVII a.]] – [[XVIII a.]] senkapio, arimų, žvyrduobių, dirvonuoja, centre auga ąžuoliukas. == Tyrimai == [[2000]] m. [[Bronius Dakanis]] aikštelėje ištyrė 34 m² plotą, aptiko senkapio (ištirtas 1 kapas) smarkiai suardytą kultūrinį sluoksnį su [[lipdytinė keramika|lipdyta keramika]], [[titnagas|titnago]] skelte. Į pietvakarius nuo piliakalnio per Plačiavos pelkę link už 1,8 km kitoje pelkės pusėje buvusio [[Saliečių piliakalnis|Saliečių piliakalnio]] 2 m gylyje ėjo 1 m pločio akmeninė [[kūlgrinda]]. Ji, melioruojant pelkes ir kasant iš jų durpes, suardyta. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. [[Lietuvos kultūros ministras|Lietuvos Respublikos kultūros ministro]] įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 13200 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 133500 m². == Nuotraukos == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Medis ant piliakalnio.jpg|Ąžuolas ant piliakalnio Vaizdas:Laičių piliakalnio valstybės paminklo ženklo liekanos.jpg|Valstybės paminklo ženklo liekanos Vaizdas:Vaizdas nuo piliakalnio i Žeimiu kaimo puse.jpg|Vaizdas nuo piliakalnio į [[Žeimiai (Ukmergė)|Žeimių]] kaimo pusę </gallery>{{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Levaniškių piliakalnis]] 26 km |ŠR= [[Svirnų piliakalnis]] 15 km |R= [[Zujų piliakalnis]] 10 km |PR= [[Ukmergės piliakalnis]] 7,5 km |P= [[Sukinių piliakalnis]] 16 km |PV= [[Saliečių piliakalnis]] 1,8 km <br /> [[Piliakalnių piliakalnis (Jonava)]] 15 km |V= [[Šinkūnų piliakalnis]] 6 km |ŠV= [[Lokinės piliakalnis]] 8 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 182-183. * [[Bronius Dakanis]], [[Renaldas Augustinavičius]], [[Zenonas Baubonis]]. Spėjamų piliakalnių Plačiavos durpyne tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, 2002. p. 27–28. * [[Gintautas Zabiela]]. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 236 (Nr. 37) == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=647 Lietuvos piliakalniai. Laičiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305173126/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=647 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Laiciai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Ukmergės rajone]] 52acjzeimp9h1ugf4ale7o21nd2z97h 0 295190 7889247 7259669 2026-07-29T12:28:51Z Makenzis 46558 7889247 wikitext text/x-wiki {{Infobox Football biography | playername = Fumo | image = | fullname = Carlos Fumo Gonçalves | dateofbirth = {{birth date and age|1979|9|22|df=y}} | cityofbirth = [[Maputu]] | countryofbirth = [[Mozambikas]] | height = 1,80 m | position = [[saugas]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | years = 1999–2000<br/>2000–2001<br/>2001–2002<br/>2002–2003<br/>2003–2004<br/>2004<br/>2005<br/>2005–2006<br/>2006–2007<br/>2007–2008<br>2008<br>2009<br>2009–2010<br>2010–2011<br>2012–2013<br>2013–2014 | clubs = [[Sporting Clube de Portugal|Sporting]]<br/>[[FC Maia|Maia]] ''(skol.)''<br/>[[Varzim SC|Varzim]] ''(skol.)''<br/>[[S.C. Farense|Farense]] ''(skol.)''<br/>[[Associação Naval 1º de Maio|Naval 1º de Maio]]<br/>[[F.C. Alverca|Alverca]]<br/>[[S.U. Sintrense|Sintrense]]<br/>[[Gondomar S.C.|Gondomar]]<br/>[[Gil Vicente F.C.|Gil Vicente]]<br/>[[SC Olhanense|Olhanense]]<br>[[Atrómītos Geroskýpoy|Atromitos Yeroskipou]]<br/>[[APEP Pitsilia]]<br>[[Olympiakos Nicosia]]<br>[[Akritas Chlorakas]]<br>[[Matchedje Maputo]]<br>[[Têxtil do Púnguè Beira]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br/>29 {{0}}(7)<br/>{{0}}7 {{0}}(1)<br/>25 {{0}}(2)<br/>19 {{0}}(3)<br/>{{0}}5 {{0}}(0)<br/>{{0}}? {{0}}(?)<br/>32 (14)<br/>18 {{0}}(1)<br/>22 {{0}}(1)<br/>14 {{0}}(1)<br/>13 {{0}}(4)<br>16 {{0}}(4)<br>{{0}}9 {{0}}(1)<br>{{0}}? {{0}}(?)<br>{{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2000–2011 | nationalteam = {{fut|MOZ|1}} | nationalcaps(goals) = 27 {{0}}(2)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/4540/Carlos_Fumo.html National Team Appearances of Carlos Fumo]</ref> | pcupdate = 2024 | ntupdate = 2024 }} '''Karlušas Fumo Gonsalvesas''' (''Carlos Fumo Gonçalves''; [[1979]] m. [[rugsėjo 22]] d.) – buvęs [[Mozambikas|Mozambiko]] futbolininkas, [[saugas]]. == Karjera == Karjeros pradžioje priklausė Lisabonos „Sporting“ klubui, bet jame nežaidė. Nuomos pagrindais skolintas žemesniųjų divizionų klubams. Vėliau atstovavo Portugalijos žemesniųjų divizionų klubams. O 2008 m. persikėlė į Kiprą, tačiau ir ten ilgam neužsibūdavo viename klube. == Rinktinė == Atstovavo [[Mozambiko vyrų futbolo rinktinė|Mozambiko nacionalinei rinktinei]]. Su komanda dalyvavo [[2010 m. Afrikos Tautų taurė]]je, kur įmušė įvartį į Benino rinktinės vartus. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2010 m. Afrikos Tautų taurė|Angola 2010]]|I etapas|2|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Mozambiko futbolininkai|Fumo]] ik010s2o6y7u9tlnrlv9f86jvtfedyz 0 295193 7889249 7715148 2026-07-29T12:29:27Z Makenzis 46558 7889249 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Dario Khan | fullname = Dario Ivan Khan | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1984|1|24|DF=Y}} | cityofbirth = [[Maputu]] | countryofbirth = [[Mozambikas]] | height = 1,79 m | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2003<br>2004-2008<br>2009<br>2009–2011<br>2011<br>2011–2012<br>2013–2015<br>2016 | clubs = [[Clube Ferroviario de Maputo]]<br>[[Al-Hilal (Omdurmanas)|Al-Hilal]]<br>[[Ismaily SC]]<br>[[Al-Kharitiyath Sports Club|Al-Kharitiyath]]<br>[[Liga Muçulmana Maputo]]<br>[[Al-Kharitiyath Sports Club|Al-Kharitiyath]]<br>[[Costa do Sol Maputo]]<br>[[Grupo Desportivo Maputo]] | caps(goals) = <br><br>10 (0)<br>36 (3)<br><br>9 (1)<br><br><br> | nationalyears = 2003–2014 | nationalteam = {{fut|MOZ|1}} | nationalcaps(goals) = 54 (2)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2023 | ntupdate = 2023 }} '''Darijus Chanas''' (''Dario Ivan Khan''; g. [[1984]] m. [[sausio 24]] d.) – [[Mozambikas|Mozambiko]] futbolininkas, rungtyniavęs [[gynėjas|gynėjo]] pozicijoje. Karjerą pradėjo viename [[Moçambola|Mozambiko lygos]] lyderių Clube Ferroviário de Maputo. Vėliau žaidė įvairių arabų šalių (Sudano, Egipto, Kataro) klubuose. Darijo Chanas yra [[Mozambiko vyrų futbolo rinktinė|Mozambiko nacionalinės rinktinės]] narys. Su ja dalyvavo [[2010 m. Afrikos Tautų taurė]]je, kur įsimušė net du įvarčius į savo vartus: varžybose su Beninu ir su Egiptu. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2010 m. Afrikos Tautų taurė|Angola 2010]]|I etapas|3|0|1|0|0}} |} == Laimėjimai == * [[Sudano futbolo lyga]] (2004, 2005, 2006, 2007 m.) * [[Sudano taurė]] (2004 m.) * [[Moçambola]] (2011 m.) == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Mozambiko futbolininkai|Khan]] mmhhc5huqjgfia5a1ktczoxp0xd1mqq 0 295204 7889250 7715150 2026-07-29T12:29:45Z Makenzis 46558 7889250 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Miró | fullname = Daniel Almiro Lobo | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1982|4|30|DF=Y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Mozambikas]] | height = 1,68 m | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2002–2004<br>2004–2006<br>2006<br>2006–2008<br>2008–2012<br>2012–2014<br>2014–2020<br>2016 | clubs = [[CD Maxaquene]]<br>[[Budapest Honvéd FC]]<br>[[Dunaújváros FC]]<br>[[Bidvest Wits FC]]<br>[[Platinum Stars FC]]<br>[[Liga Desportiva de Maputo]]<br>[[FC Bravos do Maquis]]<br>→ [[AS Aviação]] | caps(goals) = <br>28 {{0}}(5)<br>{{0}}7 {{0}}(3)<br>36 {{0}}(0)<br>60 {{0}}(1)<br><br>107 (2)<br>{{0}}16 (1) | nationalyears = 2004–2015 | nationalteam = {{fut|MOZ|1}} | nationalcaps(goals) = 79 {{0}}(8)<ref>https://www.national-football-teams.com/player/8047/Miro_Lobo.html</ref> | pcupdate = 2009 | ntupdate = 2010 }} '''Danielis Almiras Lobas''' (arba '''Miró''', g. [[1982]] m. [[balandžio 30]] d.) – buvęs [[Mozambikas|Mozambiko]] futbolininkas, gynėjas. == Karjera == Karjerą pradėjo Mozambiko klube Clube de Desportos Maxaquene, su kuriuo laimėjo šalies čempionatą. Vėliau rungtyniavo [[Vengrija|Vengrijoje]], kur atstovavo [[Budapest Honvéd FC]] ir [[Dunaújváros FC]]. Nuo 2006 m. žaidė [[PAR]], kur atstovavo [[Bidvest Wits FC]] ir [[Platinum Stars FC]]. == Rinktinė == Nuo 2004 m. atstovavo [[Mozambiko vyrų futbolo rinktinė|Mozambiko nacionalinei rinktinei]]. Dalyvavo [[2010 m. Afrikos Tautų taurė]]je, kur pelnė įvartį į Benino rinktinės vartus. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2010 m. Afrikos Tautų taurė|Angola 2010]]|I etapas|3|1|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.transfermarkt.it/miro/profil/spieler/81419 Transfermarkt] * [https://www.footballdatabase.eu/en/player/details/36968--almiro_lobo footballdatabase.eu] [[Kategorija:Mozambiko futbolininkai|Lobo]] 0rcss9wqj1wkycqqez3pt1zvgf0blw0 0 295679 7889574 7370223 2026-07-29T21:51:23Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889574 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=47|PS=18.7|IL=26|IM=4|IS=3 |sav = Zarasų rajonas |sen = [[Imbrado seniūnija]] |aukštis = 7 |plotas = 20x20 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis pr. m. e. – I tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1958]], [[1972]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AV1823 / 7220 }} '''Kuklių piliakalnis''' – [[piliakalnis]] [[Zarasų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Kukliai (Zarasai)|Kuklių]] kaime, [[Imbrado seniūnija]]. Pasiekiamas iš plento [[Zarasai]] – [[Antazavė]] [[Baltamiškis|Baltamiškyje]] pasukus į dešinę šiaurės – vakarų kryptimi ir pavažiavus 800 m Kuklių link, yra 100 m į dešinę šiaurėje, miško pakraštyje. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kukliu.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|3D modelis]] Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvelėje, pelkės pietiniame pakraštyje. Aikštelė apvali, 20 m skersmens, iškiliu viduriu. Joje buvo randama akmeninių kirvukų, [[lygioji keramika|lygios keramikos]]. Šlaitai nuolaidūs, 2-7 m aukščio. Piliakalnis žinomas ir ''Piliakalnio'' vardu. == Tyrimai == [[1958]] m. ir [[1972]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Kultūrinio sluoksnio nepastebėta.<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 89, 137 (Nr. 344, 585)</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – I tūkstantmečio pradžia. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Suvieko piliakalnis]] 6 km |ŠR= [[Arajų piliakalnis]] 18 km <br /> [[Apšių piliakalnis]] 20 km |R= [[Antaniškių piliakalnis]] 2,4 km |PR= [[Golubiškių piliakalnis]] 3 km |P= [[Avilių piliakalnis]] 6 km |PV= [[Petraučiznos piliakalnis]] 4 km |V= [[Pakačinių piliakalnis]] 11 km |ŠV= [[Sviliškių piliakalnis]] 7 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.331 * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 408–409. * [[Petras Tarasenka]]. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 212. == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=791 Lietuvos piliakalniai. Kukliai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305045725/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=791 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Kukliai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Zarasų rajone]] 42eqxn9pl9ts5slk156oeakj7hbtw8m 0 295823 7889629 7370236 2026-07-30T04:51:18Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889629 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=38|PS=58.9|IL=25|IM=8|IS=33.3 |sav = Anykščių rajonas |sen = [[Anykščių seniūnija]] |aukštis = 8 |plotas = 11x2 |priešpilis = |naudotas = II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = |tirtas = [[2004]] |altitudė = |registro Nr. = }} '''Lašinių piliakalnis''' – buvęs [[piliakalnis]] [[Anykščių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Lašiniai (Anykščiai)|Lašinių]] kaime, [[Anykščių seniūnija]]. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Lasiniu.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|3D modelis]] Piliakalnis buvo kairiajame [[Taurožė]]s upelio krante, jo santakoje su [[Šventoji|Šventąja]]; dabar Šventoji teka kiek toliau į šiaurę. Piliakalnį nuplovė šiaurine papėde tekėjusi Taurožė, dabar tekanti šiaurės rytų papėde. Išliko tik 3,5 m aukščio jo pietvakarinio šlaito apatinė dalis 11x2 m dydžio plokštesniu viršumi, pailgu šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi. Šiaurinio stataus erodavusio šlaito į Taurožės senvagę aukštis – 8 m. Nuo aukštumos piliakalnis buvo atskirtas 27 m pločio viršuje, 12 m pločio dugne, 3 m gylio, greičiausiai natūraliu puslankio formos grioviu plokščiu dugnu. Sunykus piliakalniui piliakalniu pradėta vadinti artimiausia nežymi kalvelė, esanti 300 m į pietryčius nuo piliakalnio liekanų, dešiniajame Taurožės krante. Piliakalnio liekanos apaugusios lapuočiais ir pušimis. == Tyrimai == [[2004]] m. [[Gintautas Zabiela]] ištyrė 10 m² dydžio plotą šlaito apačioje, griovyje, kultūrinio sluoksnio nerado. Piliakalnis greičiausiai buvo II tūkstantmečio pradžios. == Istorija == [[1255]] m. [[Sėla|Sėlos]] užrašymo akte minima vietovė ''Thovraxe'', kurią galima tapatinti su čia stovėjusia pilaite. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Papilių piliakalnis (Kupiškis)]] 16 km |ŠR= [[Aluotų piliakalnis]] 11 km |R= [[Šeimyniškių piliakalnis]] 29 km |PR= [[Rubikių piliakalnis]] 16 km |P= [[Šeimyniškėlių piliakalnis]] 11 km |PV= [[Palatavio piliakalnis]] 11 km |V= [[Papilių piliakalnis (Anykščiai)]] 16 km |ŠV= [[Gaigalių piliakalnis]] 14 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [[Tomas Baranauskas]]. Lietuvos valstybės ištakos. Vilnius. 2000, p. 201. * [[Gintautas Zabiela]]. Naujas Lietuvos piliakalnių sąrašo papildymas (1995–2000 m.) // Kultūros paminklai. Vilnius. 2001c. T. 8, p. 27. Nr. 15. == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=36 Lietuvos piliakalniai. Lašiniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305174543/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=36 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Lasiniai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Anykščių rajone]] kbhed0vxkxgk3go41o86rpcftzri0ti 0 295851 7889654 7877981 2026-07-30T06:21:41Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889654 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Levaniškių piliakalnis iš pietvakariu p..jpg |plotis = 300px |fotoinfo = Piliakalnis iš pietvakarių 2026 m. |herb = |žeml = |PL=55|PM=32|PS=19.8|IL=24|IM=42|IS=53.6 |sav = Anykščių rajonas |sen = [[Traupio seniūnija]] |aukštis = 7 |plotas = 60x30 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis |žvalgytas = [[1969]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR111 / A1423 / 1900 }} '''Levaniškių piliakalnis su gyvenviete''', ''Piliakalnio piliakalnis'' – [[piliakalnis]] (unikalus objekto MC kodas 1900; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR111; registro iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. Nr. A1423) [[Anykščių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Traupio seniūnija]]. Pasiekiamas keliu [[Traupis]]–[[Levaniškiai (Anykščiai)|Levaniškiai]] prieš Levaniškius pasukus į dešinę šiaurėn, pavažiavus 500 m ir po to antruoju nykstančiu lauko keliu pasukus į kairę į šiaurės vakarus, už 1,1 km yra priekyje, kiek dešiniau. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Levaniskiai.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|3D modelis]] Piliakalnis yra atskiroje kalvoje, juosiamoje žemų pievų, iš šiaurės ir rytų piliakalnį juosia krūmais apaugę pelkės. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 60x30 m, kiek iškiliu viduriu. Šlaitai statūs, pastatinti viršuje, 4–7 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, aikštelėje stovėjusio trianguliacijos bokšto ir šalia buvusios sodybos, dirvonuoja, šlaitai pradeda užaugti krūmais. Į pietryčius nuo piliakalnio 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė. == Tyrimai == [[1969]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 136 (Nr. 583).</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 8600 m². {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Stirniškio piliakalnis]] 27 km |ŠR= [[Papilių piliakalnis (Anykščiai)]] 18 km <br /> [[Palatavio piliakalnis]] 18 km |R= [[Šeimyniškėlių piliakalnis]] 26 km |PR= [[Marijampolio piliakalnis]] 11 km |P= [[Laičių piliakalnis]] 26 km |PV= [[Šukionių piliakalnis]] 29 km |V= [[Baimainių piliakalnis]] 49 km |ŠV= [[Kiūčių piliakalnis]] 39 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Nuotraukos == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Levaniškių piliakalnio informacinis stendas.jpg|Levaniškių piliakalnio informacinis stendas Vaizdas:Leveniskių piliakalnis iš vakarų pusės 2026 m.jpg|Leveniskių piliakalnis iš vakarų pusės 2026 m. Vaizdas:Levaniskiu piliakalnis is vakaru puses.jpg|Leveniskių piliakalnis iš vakarų pusės 2013 m. Vaizdas:Levaniskiu piliakalnis is pietvakariu puses.jpg|Piliakalnis iš pietvakarių 2013 m. Vaizdas:Levaniskiu piliakalnis is rytu puses.jpg|‎ Levaniškių piliakalnis iš rytų pusės Vaizdas:Levaniskiu piliakalnis is pietu puses.jpg|Levaniškių piliakalnis iš pietų pusės </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.104. * Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPCA. F.1. Ap.1. B.66 (buvo B.31). P.72-81. * Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva I. V.,1996. P.70. * [[Fiodoras Pokrovskis|Покровский Ф. В.]] Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 115 (Leoniškis, Aliukėnai). * [[Petras Tarasenka]]. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, 212 (Piliakalnis), 172 (Levaniškiai). == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=42 Lietuvos piliakalniai. Piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305050158/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=42 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Levaniskiai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Anykščių rajone]] 4tvyn6ryu2uf58kpz3nmd0qgo8zs4re 0 295906 7889677 7618608 2026-07-30T07:29:46Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889677 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Liesenu_piliakalnis_01.jpg |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=12|PS=37.8|IL=25|IM=18|IS=28.7 |sav = Molėtų rajonas |sen = [[Videniškių seniūnija]] |aukštis = |plotas = 41x41 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis – II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1969]], [[1970]], [[1978]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. =AR684 / A897KP / 24045, 24046, 3233<ref>{{cite kvr|3233}}</ref> }} [[Vaizdas:Liesenai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]]'''Liesėnų piliakalnis su gyvenviete''', ''Bendriai, Videniškiai'' – [[piliakalnis]] ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24046) [[Molėtų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Liesėnai|Liesėnų]] kaime, [[Videniškių seniūnija]]. Pasiekiamas plentu {{KK115}} neprivažiavus [[Videniškiai|Videniškių]], yra 100 m į kairę pietuose nuo plento. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Liesenu_piliakalnis_02.jpg|thumb|250px|left|Liesėnų piliakalnis nuo kelio pusės.]]Piliakalnis, tai masyvi stačiašlaitė kalva. Šlaitai statūs ir aukšti – 10-16 m aukščio, tik pietinis šlaitas 5 m aukščio. Šioje pusėje piliakalnis pereina į gretimas aukštumas. Aikštelė apvali, 41 m skersmens. Jos pietiniame krašte yra 0,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, kuris išskleistas ariant. Pietinėje pašlaitėje iškastas 7 m pločio griovys, kurio išorinis 1 m aukščio šlaitas kyla į antrą 30 m ilgio, 1 m aukščio, 15 m pločio pylimą. Piliakalnis buvo ariamas, dabar dirvonuoja. == Gyvenvietė == Vakarinėje ir šiaurinėje papėdėse, 0,5 ha plote, 30 m pločio juostoje yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta [[brūkšniuotoji keramika|brūkšniuotos]], [[lygioji keramika|lygios]] ir [[grublėtoji keramika|grublėtos keramikos]], šlako. == Tyrimai == [[Vaizdas:Liesėnų piliakalnis iš arčiau 2025 m..jpg|kairėje|miniatiūra|235x235px|Liesėnų piliakalnis iš arčiau 2025 m.]] [[1969]] m. ir [[1978]] m. piliakalnį žvalgė Mokslinė metodinė taryba, [[1970]] m. – [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 97-98 (Nr. 386).</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 36300 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 948000 m². Išmatavimai: 230 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi ir 180 m pločio. == Nuotraukos == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Liesėnų piliakalnio informacinis stendas.jpg|Liesėnų piliakalnio informacinis stendas Vaizdas:Vaizdas nuo Liesėnų piliakalnio i Ukmergė Moletai kelio pusė.jpg|Vaizdas nuo Liesėnų piliakalnio į [[KK115|Molėtų-Ukmergės]] kelio pusę Vaizdas:Vaizdas nuo Liesėnų piliakalnio į Sarakiškių pusė.jpg|Vaizdas nuo Liesėnų piliakalnio į [[Sarakiškiai (Molėtai)|Sarakiškių]] pusę Vaizdas:Liesenu piliakalnis 03.jpg|Liesėnų piliakalnis iš arčiau 2010 m. </gallery>{{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Gaigalų piliakalnis]] 10 km |ŠR= [[Kampų piliakalnis]] 9 km |R= [[Budrių piliakalnis]] 29 km |PR= [[Pazadvorijos piliakalnis]] 6 km |P= [[Kamastos piliakalnis]] 8 km |PV= [[Ambraziškių piliakalnis]] 8 km |V= [[Pilionių piliakalnis]] 16 km <br /> [[Daubariškių piliakalnis]] 9 km |ŠV= [[Vališkių piliakalnis]] 12 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.149. * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 2, p. 120–121. * [[Petras Tarasenka]]. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p.104 (Bendriai), 173 (Liesėnai). * Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.61. P.75, 221, 241–256, 356. * Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva I.- V.,1996. P.196. == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=324 Lietuvos piliakalniai. Liesėnai]{{Neveikianti nuoroda|date=liepos 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Liesenai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Molėtų rajone]] 39m0272cpgekmjvs23skiigxn6ubkbn 0 296076 7889764 7370264 2026-07-30T11:49:50Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889764 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=41|PS=49|IL=25|IM=42|IS=10.5 |sav = Utenos rajonas |sen = [[Užpalių seniūnija]] |aukštis = 15 |plotas = 27x17 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis |žvalgytas = [[1958]], [[1970]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR1357 / A928KP / 24055, 24056, 3633 }} '''Likančių piliakalnis su gyvenviete''' – [[piliakalnis]] (unikalus objekto MC kodas {{kvrmc|3633}}; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1357; registro iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. Nr. A692P) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas {{kvrmc|24056}}) [[Utenos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Likančiai (Utena)|Likančių]] kaime, [[Užpalių seniūnija]]. Pasiekiamas iš kelio [[Užpaliai]] – [[Dusetos]] Likančiuose pasukus į dešinę rytuosna link [[Vaiskūnai (Utena)|Vaiskūnų]], už 1 km pasukus į kairę šiaurės kryptimi ir pavažiavus 450 m keliuku, už sodybos - į kairę vakaruosna link ežero. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Likanciai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas [[Pilašius|Pilašiaus]] ežero rytiniame krante esančioje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 27x17 m dydžio. Šlaitai statūs, 5,5-15 m aukščio, rytinis nuolaidesnis. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs lapuočiais, pietinis šlaitas dirvonuoja. Pietrytinėje papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė. == Tyrimai == [[1958]] m. ir [[1970]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Kultūrinio sluoksnio ir įtvirtinimų nepastebėta.<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 98 (Nr. 389)</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 1,1 ha. Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 865000 m². {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Petrešiūnų piliakalnis]] 15 km |ŠR= [[Avižių piliakalnis]] 4 km |R= [[Gasių piliakalnis]] 10 km |PR= [[Bikūnų II piliakalnis]] 3,5 km |P= [[Armališkių piliakalnis]] 4,5 km |PV= [[Žaibiškių piliakalnis]] 4 km |V= [[Aluotų piliakalnis]] 26 km |ŠV= [[Dauliūnų piliakalnis]] 9 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V.,1973, p.201 * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 240-241. * [[Gintautas Zabiela]]. Piliakalniai // Utenos krašto enciklopedija. Vilnius, 2001. p. 49. == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=690 Lietuvos piliakalniai. Likančiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305050103/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=690 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Likanciai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Utenos rajone]] f6zslbed5ulx8pyn7jiyzt64cnc7t33 0 296159 7889566 7370216 2026-07-29T21:26:31Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889566 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=32|PS=32.9|IL=25|IM=50|IS=16.7 |sav = Utenos rajonas |sen = [[Daugailių seniūnija]] |aukštis = 20 |plotas = 120x87 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1970]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. =AV1642 / A926 / 7043 }} '''Kubilių piliakalnis''' – [[piliakalnis]] (unikalus objekto MC kodas 7043; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AV1642; registro iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. Nr. A926) [[Utenos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į šiaurę nuo [[Kubiliai (Utena)|Kubilių]], [[Daugailių seniūnija]]. Pasiekiamas [[Juknėnai|Juknėnų]] centre pirmu nuo [[Daugailiai|Daugailių]] keliu pasukus į kairę vakaruosna ir per ganyklas Kubilių link vedančiu keliu pavažiavus 2,5 km, yra dešinėje šiaurėn nuo kelio. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kubiliu.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|3D modelis]] Piliakalnis įrengtas atskiroje didelėje kalvoje, bevardžio upelio krante. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 120x87 m dydžio, iki 3 m aukštesnėmis pietine ir vakarine dalimis. Šlaitai statūs, 8-20 m aukščio, tik šiaurės vakarinis šlaitas nuolaidus, vos 2 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs apsodintomis eglėmis ir pušimis, šiaurės rytinės aikštelės dalis dirvonuoja. == Tyrimai == [[1970]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Kultūrinio sluoksnio ir įtvirtinimų nepastebėta.<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 88 (Nr. 339)</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia. [[Lietuvos kultūros ministras|Lietuvos Respublikos kultūros ministro]] įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 5,5 ha. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Garnių piliakalniai]] 2,5 km |ŠR= [[Ūžėniškių piliakalnis]] 10 km |R= [[Gatelių piliakalnis]] 7 km |PR= [[Antilgės piliakalnis]] 3,5 km |P= [[Rukšėnų piliakalnis]] 2,5 km |PV= [[Spitrėnų piliakalnis]] 4 km |V= [[Noliškio piliakalnis]] 4 km |ŠV= [[Bajoriškių piliakalnis]] 5 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.320 * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 236-237. * [[Gintautas Zabiela]]. Piliakalniai // Utenos krašto enciklopedija. Vilnius, 2001. p. 48. == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=687 Lietuvos piliakalniai. Kubiliai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305045753/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=687 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Kubiliai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Utenos rajone]] p4ri0tzd79t2i4xmnw2tf7etho8zolf 0 296160 7889575 7370224 2026-07-29T21:58:21Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889575 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=24|PS=1.3|IL=25|IM=40|IS=2.2 |sav = Utenos rajonas |sen = [[Kuktiškių seniūnija]] |aukštis = 18 |plotas = 83x65 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis pr. m. e. – I tūkstantmetis |žvalgytas = [[1970]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = }} '''Kuktiškių piliakalnis''' – [[piliakalnis]] [[Utenos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo [[Kuktiškės|Kuktiškių]] [[Kuktiškių seniūnija]]. Pasiekiamas nuo Kuktiškių pavažiavus į šiaurę [[Biliakiemis|Biliakiemio]] link 550 m, už melioracijos griovio lauko keliuku pavažiavus į kairę 500 m. šiaurės vakarų kryptimi. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kuktiskiu.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 83x65 m dydžio, 2 m žemesniu šiaurės rytiniu šonu. Joje rastas puodas ir akmeninis kirvelis. Šlaitai statūs, iki 15-18 m aukščio, šiaurinis šlaitas nuolaidesnis. Piliakalnis apardytas arimų, aikštelė dirvonuoja, šlaitai ir aikštelės kraštai apaugę lapuočiais. == Tyrimai == [[1970]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Kultūrinio sluoksnio ir įtvirtinimų nepastebėta.<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 89 (Nr. 345)</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. - I tūkstantmečiu. 1 km į pietus yra [[V a.]] – [[XII a.]] [[Kuktiškių pilkapynas]], tyrinėtas [[1958]] m. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Jaurelio piliakalnis]] 13 km |ŠR= [[Kačiūnų piliakalnis]] 5 km |R= [[Papirčių piliakalnis]] 9 km |PR= [[Dryžių piliakalnis]] 9 km |P= [[Antaraisčių piliakalnis]] 5 km |PV= [[Pelenių piliakalnis]] 3,5 km |V= [[Gaižiūnų piliakalnis]] 4 km |ŠV= [[Gimžiškių piliakalnis]] 5 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [[Fiodoras Pokrovskis|Покровский Ф. В.]] Археологическая карта Виленской губернии. Вильна, 1893, c. 48-49. == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=688 Lietuvos piliakalniai. Kuktiškės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305103233/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=688 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Kuktiskes/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Utenos rajone]] 8f43xyqkgw4wse6bzhg1fzhko8datzs 0 296888 7889248 7259675 2026-07-29T12:29:06Z Makenzis 46558 7889248 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Kapango | image = | caption = | fullname = João Rafael Kapango | dateofbirth = {{bda|1975|9|14|df=y}} | cityofbirth = [[Maputu]] | countryofbirth = [[Mozambikas]] | height = | position = [[vartininkas]] | currentclub = | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | years = 2000–2004<br>2004– | clubs = [[Ferroviário de Maputo]]<br>[[Tersana]] | caps(goals) = | nationalyears = 2000– | nationalteam = {{fut|MOZ|1}} | nationalcaps(goals) = 30 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2010 }} '''Žoanas Rafaelis Kapangas''' (''João Rafael Kapango''; g. [[1975]] m. [[rugsėjo 14]] d.) – [[Mozambikas|Mozambiko]] futbolininkas, [[vartininkas]]. == Karjera == Kitados rungtyniavo [[FC Tersana|Tersana]] ([[Egiptas]]). Karjerą pradėjo Mozambiko klube [[Ferroviário de Maputo]], o nuo 2004 m. žaidė Egipte. Su [[Mozambiko vyrų futbolo rinktinė|Mozambiko rinktine]] dalyvavo [[2010 m. Afrikos Tautų taurė]]je. Pasižymi savo išskirtine figūra ir netradiciniais sprendimais. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2010 m. Afrikos Tautų taurė|Angola 2010]]|I etapas|3|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} * [http://www.youtube.com/watch?v=PZ_RyNBrsv0 Nesėkmingas Kapango triukas varžybose prieš Beniną] [[Kategorija:Mozambiko futbolininkai]] fbd23nf8mx194a9rp5g2ikowvw79j2i 7889491 7889248 2026-07-29T16:28:28Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7889491 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Kapango | image = | caption = | fullname = João Rafael Kapango | dateofbirth = {{bda|1975|9|14|df=y}} | cityofbirth = [[Maputu]] | countryofbirth = [[Mozambikas]] | height = | position = [[vartininkas]] | currentclub = | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | years = 2000–2004<br>2004–2012<br>2012–2013<br>2013 | clubs = [[Ferroviário de Maputo]]<br>[[Tersana]]<br>[[Ferroviário de Maputo]]<br>[[Tersana]] | caps(goals) = 87 (0)<br>219 (0)<br>0 (0)<br>0 (0) | nationalyears = 2000–2012 | nationalteam = {{fut|MOZ|1}} | nationalcaps(goals) = 58 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2026 }} '''Žoanas Rafaelis Kapangas''' (''João Rafael Kapango''; g. [[1975]] m. [[rugsėjo 14]] d.) – [[Mozambikas|Mozambiko]] futbolininkas, [[vartininkas]]. == Karjera == Kitados rungtyniavo [[FC Tersana|Tersana]] ([[Egiptas]]). Karjerą pradėjo Mozambiko klube [[Ferroviário de Maputo]], o nuo 2004 m. žaidė Egipte. Su [[Mozambiko vyrų futbolo rinktinė|Mozambiko rinktine]] dalyvavo [[2010 m. Afrikos Tautų taurė]]je. Pasižymi savo išskirtine figūra ir netradiciniais sprendimais. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2010 m. Afrikos Tautų taurė|Angola 2010]]|I etapas|3|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} * [http://www.youtube.com/watch?v=PZ_RyNBrsv0 Nesėkmingas Kapango triukas varžybose prieš Beniną] [[Kategorija:Mozambiko futbolininkai]] nqevwgfdw07xbkn6h3smb4v4hbncz6c 0 300997 7889748 7745019 2026-07-30T10:22:43Z Italas 4216 7889748 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:NachalParan1.jpg|right|thumb|300px|Vadis [[Negevas|Negevo]] dykumoje (Izraelis)]] '''Vadis''' ({{ar|وادي|wādī; vadi}}) – sausa laikinos [[upės vaga]], kuri užsipildo [[vanduo|vandeniu]] tik po smarkaus [[lietus|lietaus]]. Arabų kalboje šis žodis taip pat reiškia ir tiesiog [[upės slėnis|upės slėnį]]. == Kiti pavadinimai == [[Vaizdas:Panoramic view of Ksar Ghardaïa, Algeria 2006.jpg|right|thumb|300px|[[Gardaja|Gardajos]] miesto [[Alžyras|Alžyre]] vaizdas, dešinėje matyti sausas vadis. Dažnai prie vadžių yra gyvenvietės, nes vadžių vietose sezoninių kritulių metu kaupiasi [[požeminis vanduo]].]] [[Vaizdas:DeathValleyWadiSediments.JPG|right|300px||thumb|[[Holoceno|Holoceninės]] vadžio nuosėdos [[Mirties slėnis|Mirties slėnyje]] (Kalifornija).]] Šiaurės Afrikoje vadžius vadina ''oued'' (iš prancūzų kalbos). Pietų Afrikos vakarinėje dalyje juos vadina ''rivier'' ({{af|rivier}} 'upė'). [[Hausų kalba|Hausų kalbos]] žodžiu ''kouri'' vad-ius vadina Vakarų Afrikos vietose, kur naudojama ši kalba, ar gretimose srityse. Vadį reiškia ir {{he|nahal; נחל}} bei {{hi|nala}}. Žodis ''wādī'' labai paplitęs arabų [[toponimas|toponimuose]]. == Hidrologija == Vadis skiriasi nuo [[kanjonas|kanjonų]] ar kitokių [[tarpeklis|tarpeklių]] vandens režimu. Vadžius suformuoja tekantis vanduo, tačiau nuo paprastų upių slėnių skiriasi tuo, kad vadyje paviršinis vanduo būna tik tam tikru metu, po lietaus. Vadžiai susidaro kaip dykumose laikinai tekančių srautų vagos, jie būna sausi visus metus, išskyrus trumpa laikotarpį po lietaus. <br />Dykumoms būdingi staigūs, bet reti lietūs, kurie dažnai sukelia [[poplūdis|poplūdžius]]. Metų laiku, kai galimos tokios lūtys, vadžių kirtimas yra rizikingas, nes gali užklupti nelauktai vadžiu pasruvęs poplūdis. Šiaurės Amerikoje dėl tokių staigių poplūdžių vadžiuose kasmet žūsta po kelis žmones. Taip būna ir Artimųjų Rytų šalyse. Dažnai prie vadžių būna gyvenvietės, kadangi po vadžiu, grunte, neretai galima rasti požeminio vandens. Dykumų klajokliai naudojasi po lietų vadžiuose išaugančia augalija, net ir tokiuose regionuose kaip [[Sachara]]. Dėl vadžių ryšio su vandeniu ir kartu žmonių gyvenimu XX a. paskutinį dešimtmetį susiformavo sritis, vadinama ''vadžių hidrologija''.<ref>[http://www.jeunessearabe.info/article.php3?id_article=98?lang=fr Review of Wheater, Howard ; Al Weshah, Radwan, Hydrology of Wadi systems -IHP Regional Network on Wadi Hydrology in the Arab Region] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090724180712/http://www.jeunessearabe.info/article.php3?id_article=98%3Flang%3Dfr |date=2009-07-24 }}, UNESCO- Technical documents in hydrology vol 55, SC.2002/WS/33,(2002).</ref> == Nuosėdos vadžiuose == Nuosėdų sluoksniai vadžiuose formuojasi greitai, nes vadžiais tekančios vandens greitis sparčiai sumažėja, o vanduo susigeria į poringas nuosėdas. Dėl šių priežasčių vadžių nuosėdos yra prastai surūšiuoti žvyras ir smėlis. Šias nuosėdas paprastai dar perklosto eoliniai procesai.<ref>Mohamed Achitea and Sylvain Ouillonb, [http://www.sciencedirect.com/science?_ob=ArticleURL&_udi=B6V6C-4P5NX97-3&_user=2442523&_rdoc=1&_fmt=&_orig=search&_sort=d&view=c&_version=1&_urlVersion=0&_userid=2442523&md5=4308cf519c3744a8801d9c581f61e223 Suspended sediment transport in a semiarid watershed, Wadi Abd, Algeria (1973–1995)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090403004940/http://www.sciencedirect.com/science?_ob=ArticleURL&_udi=B6V6C-4P5NX97-3&_user=2442523&_rdoc=1&_fmt=&_orig=search&_sort=d&view=c&_version=1&_urlVersion=0&_userid=2442523&md5=4308cf519c3744a8801d9c581f61e223 |date=2009-04-03 }} ''Journal of Hydrology ''Volume 343, Issues 3-4, 20 September 2007, pp. 187–202.</ref> Per ilgą laiką dėl nugulančių vadžių nuosėdų vadžiai gali virsti „atvirkštiniais vadžiais“: Dėl gruntinių vandenų gerai auga augalai, nuosėdos užpildo vadžio „griovį“ net su kaupu. Taip vadis iš „griovio“ tampa iškilu „pylimu“ dykumoje. == Nuorodos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Dykumos]] [[Kategorija:Slėniai]] [[Kategorija:Upės]] dnyczf41jqkiqgxrpknmbxik21bbz52 0 304623 7889459 7261100 2026-07-29T14:46:00Z Makenzis 46558 7889459 wikitext text/x-wiki {{Infobox Football biography | playername = Amado Guevara | image = [[Vaizdas:Amado guevara 7.jpg|175px]] | fullname = Amado Guevara | dateofbirth = {{Birth date and age|1976|5|2}} | cityofbirth = [[Tegusigalpa]] | countryofbirth = [[Hondūras]] | height = 180 cm | position = atakuojantis [[saugas]] | currentclub = ''baigęs karjerą'' | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | years = 1992–1993<br>1993–1994 <br>1995–1996<br>1996–2000<br>2000–2001<br>2001–2002<br>2002<br>2003<br> 2003–2006<br>2007–2008 <br>2007–2008<br>2008–2009<br>2010–2013<br>2014–2015 | clubs = [[C.D. Olimpia|Olimpia]]<br>[[C.D. Motagua|Motagua]]<br>[[Real Valladolid]]<br>[[C.D. Motagua|Motagua]]<br> [[Toros Neza]]<br>[[CD Zacatepec]]<br>[[Deportivo Saprissa]]<br>[[C.D. Motagua|Motagua]]<br>[[New York Red Bulls]]<br> [[C.D. Chivas USA|Chivas USA]]<br>→ [[C.D. Motagua|Motagua]] ''(skol.)''<br>[[Toronto FC]]<br>[[C.D. Motagua|Motagua]]<br>[[CD Marathón]] | caps(goals) = (6)<br> (19)<br>8 (0)<br> (15)<br>(9)<br>(8) <br>19 (9)<br> (20)<br>103 (32)<br>4 (0)<br>5 (2)<br>46 (9)<br>113 (20)<br>{{0}}13 (1) | nationalyears = 1994–2010 | nationalteam = {{fut|HON|1}} | nationalcaps(goals) = 137 (29) | pcupdate = 2010 | ntupdate = 2013 }} '''Amadas Gevara''' ({{es|Amado Guevara}}; g. [[1976]] m. [[gegužės 2]] d.) – buvęs [[Hondūras|Hondūro]] futbolininkas, rungtyniavęs atakuojančio saugo pozicijoje. nuo 1994 m. rungtyniavo Hondūro nacionalinėje rinktinėje tapo jos rezultatyviausiu žaidėju. Per savo karjerą rungtyniavo įvairių Amerikos šalių lygose: Hondūre, [[Kosta Rika|Kosta Rikoje]], [[Meksika|Meksikoje]], [[JAV]], [[Kanada|Kanadoje]]. Karjeros pradžioje bandė įsitvirtinti Europoje, Real Valladolid klube, bet žaidė nedaug ir grįžo atgal į Ameriką. == Laimėjimai == * '''[[Liga Nacional de Honduras]] (4):''' 1997-98 Apertura, 1997-98 Clausura, 1999–2000 Apertura, 1999–2000 Clausura * '''[[Copa Interclubes UNCAF]] (1):''' 2007 * '''[[Canadian Championship]] (1):''' 2009 Asmeniniai: * '''[[Major League Soccer]] geriausiai vertinamas žaidėjas''': 2004 * '''[[MLS Auksinis batelis]]''': 2004 * '''[[MLS Best XI]]:''' 2004 * '''[[MLS All-Star Game]] MVP:''' 2004 * '''[[Copa America]] MVP:''' 2001 == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|PAR 2010]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[1998 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 1998]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2000 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2000]]|ketvirtfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|ketvirtfinalis|4|2|0|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|trečia vieta|6|3|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Hondūro futbolininkai|Guevara, Amado]] pkpxxjpfyxurrht5ensbf1fyfvt4zdt 0 304633 7889464 7261097 2026-07-29T14:48:00Z Makenzis 46558 7889464 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Carlos Pavón | fullname = Carlos Alberto Pavón Plummer | nickname = ''Sombra Voladora'' | image = [[Vaizdas:Carlos Pavon Plummer 02.JPG|250px]] | dateofbirth = {{birth date and age|1973|10|9}} | cityofbirth = [[El Progresas]] | countryofbirth = [[Hondūras]] | height = 1,78 m | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = [[Real España Las Vegas|Real España Reservas]] | years = 1992–1994<br> 1994–1995<br>1995–1996<br>1995–1996<br>1996–1997<br>1997–1998<br />1998–2000<br />2000–2001<br>2001<br>2002–2003<br>2003<br>2003–2004<br>2004<br>2004–2005<br>2005–2006<br>2006–2007<br>2007<br>2008–2009<br>2009<br>2009–2013 | clubs = [[Real España]]<br> [[Club Toluca|Toluca]]<br> [[San Luis Fútbol Club|San Luis]]<br> [[Real Valladolid]]<br> [[Correcaminos UAT|Correcaminos]]<br>[[Club Necaxa|Necaxa]]<br /> [[Atletico Celaya]]<br />[[Monarcas Morelia|Morelia]]<br> [[Udinese Calcio|Udinese]]<br> [[SSC Napoli|Napoli]]<br> [[Real España]]<br> [[Monarcas Morelia|Morelia]]<br> [[Deportivo Cali]]<br> [[Cruz Azul]]<br> [[Comunicaciones]]<br> [[Real España]]<br> [[Los Angeles Galaxy]]<br> [[Real España]]<br>[[Club Necaxa|Necaxa]]<br>[[Real España]] | caps(goals) = <br> {{0}}15 {{0}}(7)<br><br>{{0}}{{0}}9 {{0}}(0)<br>{{0}}20 (14)<br>{{0}}29 {{0}}(7)<br />{{0}}57 (34)<br />{{0}}34 (17)<br />{{0}}{{0}}7 {{0}}(1)<br />{{0}}13 {{0}}(0)<br /><br />{{0}}16 {{0}}(6)<br><br>{{0}}13 {{0}}(3)<br />{{0}}34 (19) <br />{{0}}20 (15)<br />{{0}}18 {{0}}(3)<br />{{0}}{{0}}3 {{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}(0)<br />{{0}}{{0}}80{{0}}(35) | nationalyears = 1993-2010 | nationalteam = {{fut|HON|1}} | | nationalcaps(goals) = 101 {{0}}(58) | pcupdate = 2020 | ntupdate = 2020 }} '''Karlosas Pavonas''' ({{es|Carlos Pavón}}; g. [[1973]] m. [[spalio 9]] d.) – buvęs [[Hondūras|Hondūro]] futbolininkas, puolėjas. Atstovavo šalies nacionalinei rinktinei. == Karjera == Per savo karjerą rungtyniavo įvairių Amerikos šalių lygose: Hondūre, [[Kolumbija|Kolumbijoje]], [[Meksika|Meksikoje]], [[JAV]], [[Gvatemala|Gvatemaloje]]. Yra neilgai rungtyniavęs ir Europoje: Ispanijoje ir Italijoje. == Rinktinė == 1993–2010 m. rungtyniavo nacionalinėje rinktinėje. Carlos Pavón yra rezultatyviausias visų laikų Hondūro futbolininkas. Per savo 17 metų karjerą rinktinėje įmušė 57 įvarčius. Su olimpine rinktine dalyvavo 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse. == Laimėjimai == * '''Hondūro metų futbolininkas: 2''' :: 2000, 2009 * '''[[Primera División de México]] rezultatyviausias žaidėjas: 1''' :: 1997 * '''[[Liga Profesional de Honduras]]: 3 :: 1992, 2003–2004, 2006–2007 Ap. * '''[[Primera División de México]]: 1''' :: 2000 == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|PAR 2010]]|I etapas|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[1998 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 1998]]|I etapas|2|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2000 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2000]]|ketvirtfinalis|3|3|0|0|1}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|ketvirtfinalis|4|5|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Hondūro futbolininkai|Pavon, Carlos]] m0hmjg5zjyoyjqszj05vgme6sv1m1wj 0 304648 7889465 7716670 2026-07-29T14:48:25Z Makenzis 46558 7889465 wikitext text/x-wiki {{Infobox Football biography |playername = David Suazo |fullname = Óscar David Suazo Velásquez |image = [[Vaizdas:David Suazo Catania.jpg|200px]] |dateofbirth = {{birth date and age|1979|11|5}} |height = 1,82 m |cityofbirth = [[San Pedro Sula]] |countryofbirth = [[Hondūras]] |currentclub = baigęs karjerą |clubnumber = |position = [[puolėjas]] |youthyears = <!-- No info --> |youthclubs = [[C.D. Marathon|Marathon]] |years = 1996–1999 <br>1999–2007<br>2007–2011<br>2008–2009<br>2010 <br>2011–2012 |clubs = [[C.D. Olimpia|Olimpia]] <br>[[Cagliari Calcio|Cagliari]]<br>[[FC Internazionale Milano|Internazionale]]<br>→ [[SL Benfica|Benfica]] ''(skol.)''<br>→ [[Genoa CFC|Genoa]] ''(skol.)''<br>[[Calcio Catania]] |caps(goals) = 10 (5)<br>255 (95)<br>28 (8)<br>12 (4)<br>16 (3)<br>6 (0) |nationalyears = 1999–2012 |nationalteam = {{fut|HON|1}} |nationalcaps(goals) = 57 (17) |pcupdate = 2020 |ntupdate = 2020 }} '''Oskaras Davidas Suasas Velaskesas''' ({{es|Óscar David Suazo Velázquez}}; g. [[1979]] m. [[lapkričio 5]] d.) – buvęs [[Hondūras|Hondūro]] futbolininkas, rungtyniavęs puolėjo pozicijoje. 1999–2012 m. rungtyniavo nacionalinėje rinktinėje. Karjerą pradėjo Hondūro klube [[C.D. Olimpia]]. Nuo 1999 m. pradėjo žaisti Italijos [[Cagliari Calcio]] klube, ten praleido 8 metus. 2007 m. dėl žaidėjo susigrūmė du Italijos lygos grandai: [[AC Milan]] ir [[FC Internazionale Milano|FC Internazionale]]. Galiausiai pasirašė 9,4 mln. £ sutartį su Interu. Ten žaidė nedaug, buvo skolinamas Benfica, Genoa klubams. David Suazo su olimpine rinktine dalyvavo 2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse. == Pasiekimai == * '''[[Hondūro futbolo čempionatas]]''': 1998-99 * '''[[Supercopa Honduras]]''': 1996-97 * '''[[Torneo de Copa Honduras]]''': 1998 * '''[[Serie A]]''': 2007-08 * '''[[Portugalijos futbolo lygos taurė]]''': 2008-09 Asmeniniai: * Serie A metų užsienio futbolininkas: 2006 == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|PAR 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|I etapas|2|0|?|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|3 vieta|1|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Hondūro futbolininkai|Suazo, David]] 9d0rpv3nkw15t5igbdsa404z5dslxdi 0 304656 7889457 7716660 2026-07-29T14:45:15Z Makenzis 46558 7889457 wikitext text/x-wiki {{Infobox Football biography | playername = Carlo Costly | fullname = Carlos Yaír Costly Molina | dateofbirth = {{Birth date and age|1982|7|18|df=y}} | cityofbirth = [[San Pedro Sula]] | countryofbirth = [[Hondūras]] | height = 1,90 m | position = [[puolėjas]] | currentclub = Lone FC | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | years = 2006–2007<br />2007<br /> 2007–2009<br />2009<br />2010<br>2011–2012<br>2011<br>2012–2013<br>2013<br>2014<br>2014–2015<br>2015–2018 <br>2019–2020<br>2020<br>2021<br>2022– | clubs = [[Club Deportivo Platense|CD Platense]]<br />→ [[GKS Bełchatów]] ''(skol.)''<br />[[GKS Bełchatów]]<br />→ [[Birmingham City FC|Birmingham City]] ''(skol.)''<br />[[FC Vaslui]]<br>[[Club Atlas]]<br>→ [[Houston Dynamo]] ''(skol.)''<br>[[GAS Véroia]]<br>[[Guizhou Zhicheng]]<br>[[Real España]]<br>[[Gaziantepspor]]<br>[[C.D. Olimpia|Olimpia]]<br>[[C.D. Marathón|Marathón]]<br>[[Platense F.C.|Platense]]<br>[[C.D. Marathón|Marathón]]<br> Lone FC | caps(goals) = {{0}}18 (10)<br />{{0}}11 {{0}}(6)<br />{{0}}48 {{0}}(8)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}(0)<br />{{0}}13 {{0}}(4)<br />{{0}}11 {{0}}(2)<br>11 (1)<br>25 (6)<br>12 (9)<br>13 (7) <br>7 (0)<br>87 (38)<br>35 (11)<br>10 (1)<br>20 (5)<br>11 (4) | nationalyears = 2007–2017 | nationalteam = {{fut|HON|1}} | | nationalcaps(goals) = {{0}}78{{0}}(32) | pcupdate = 2023 | ntupdate = 2023 }} '''Karlosas Jairas „Karlo“ Kostli Molina''' ({{es|Carlos Yaír "Carlo" Costly Molina}}; g. [[1982]] m. [[liepos 18]] d.) – [[Hondūras|Hondūro]] futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Žymaus Hondūro futbolininko [[Anthony Costly]] sūnus. Karjerą pradėjo Meksikoje, bet ten neįsitvirtino ir kaip profesionalas debiuavo Hondūro klube [[C.D. Platense]]. Nuo 2007 m. žaidė Lenkijoje [[GKS Bełchatów]] klube, trumpam buvo paskolintas Anglijos klubui [[Birmingham City]].<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/b/birmingham_city/7859625.stm</ref> 2010 m. Costly už 500 tūkst. eurų pasirašė 3,5 m. sutartį su Rumunijos klubu [[FC Vaslui]].<ref>http://www.polishsoca.com/newswire/ekstraklasa/2074-pge-gkss-costly-makes-vaslui-switch {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110715102223/http://polishsoca.com/newswire/ekstraklasa/2074-pge-gkss-costly-makes-vaslui-switch |date=2011-07-15 }}</ref> 2010 m. gruodžio 7 d. pasirašė dvejų metų sutartį su Meksikos „Club Atlas“ ekipa.<ref>http://www.goal.com/en-us/news/114/mexico/2010/12/07/2250680/atlas-signs-honduran-striker-carlo-costly</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|3|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|ketvirtfinalis|4|3|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2009 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2009]]|pusfinalis|5|2|2|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|pusfinalis|4|3|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Hondūro futbolininkai|Costly, Carlo]] astnj44bpkniubfd9qrvkmpvlggc9fa 0 304663 7889463 7716668 2026-07-29T14:47:41Z Makenzis 46558 7889463 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Walter Martínez| image =[[Vaizdas:Walter pery Martinez1.JPG|180px]] | fullname = Walter Julián Martínez Ramos| nickname = Pery| dateofbirth = {{gimė|1982|3|28}} | cityofbirth = [[Tegusigalpa]] | countryofbirth = [[Hondūras]] | dateofdeath = {{mirė|2019|8|11|1982|3|28}} | cityofdeath = [[Niujorkas]], [[JAV]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]]/[[puolėjas]] | youthyears = <!--No info--> | youthclubs = <!--No info--> | years = 2001-2005<br>2005-2006<br>2006<br>2007-2008<br>2009<br>2009-2010<br>2010–2011<br>2012<br>2013 <br>2014–2015<br>2015<br>2015<br>2016–2017<br>2018 | clubs = [[Club Deportivo Victoria|Victoria]]<br> [[Club Deportivo y Social Vida|Vida]]<br> [[Club Deportivo Marathón|Marathón]]<br> [[Beijing Guoan]]<br> [[Deportivo Alavés]]<br> [[Club Deportivo Marathón|Marathón]]<br> [[Beijing Guoan]]<br>[[Chongqing FC|Chongqing]] <br>[[San Jose Earthquakes]] <br>[[Club Xelajú MC]]<br>[[C.D. Marathón|Marathón]] <br> [[CD FAS|FAS]] <br>[[C.D. Marathón|Marathón]] <br>[[Beijing Capital United FC]] | caps(goals) = 34 (2)<br><br><br>44 (14)<br> {{0}}3 (0)<br>36 (12)<br>37 (13)<br>29 (3)<br>15 (2)<br>18 (3)<br>16 (2)<br>20 (6)<br>? <br>?| nationalyears = 2002–2011 | nationalteam = {{fut|HON|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}49 {{0}}(12) | pcupdate = 2023| ntupdate = 2023 }} '''Valteris Chuljanas Martinesas''' ({{es|Walter Julián Martínez}}; [[1982]] m. [[kovo 28]] d. – [[2019]] m. [[rugpjūčio 11]] d.) – [[Hondūras|Hondūro]] futbolininkas, rungtyniavęs puolėjo arba saugo pozicijoje. Per savo karjerą daugiausia rungtyniavo Hondūre, tačiau 2007–2008 žaidė Kinijos klube Beijing Guoan, o 2009 m. – Ispanijos Deportivo Alavés. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|PAR 2010]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|ketvirtfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2009 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2009]]|pusfinalis|5|2|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|pusfinalis|4|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Hondūro futbolininkai|Martínez, Walter]] jjk6oc42k5cg882qpgco2dpr4si12rn 0 304680 7889466 7261115 2026-07-29T14:48:41Z Makenzis 46558 7889466 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Noel Valladares | image = [[Vaizdas:NoelValladares.jpg|200px]] | fullname = Noel Eduardo Valladares Bonilla | nickname =the beast | dateofbirth = {{birth date and age|1977|5|3}} | cityofbirth = [[Komajagva]] | countryofbirth = [[Hondūras]] | height = 1,79 m | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[vartininkas]] | youthyears = <!--No info--> | youthclubs = <!--No info--> | years = 1997–2004<br />2005–2016 | clubs = [[Club Deportivo Motagua|Motagua]]<br />[[Club Deportivo Olimpia|Olimpia]] | caps(goals) = 368 (3)<br>427 (0) | nationalyears = 2000–2016 | nationalteam = {{fut|HON|1}} | nationalcaps(goals) = 135{{0}}(0) | pcupdate = 2023 | ntupdate = 2023 }} '''Noelis Eduardas Valjadaresas Bonilija''' ({{es|Noel Eduardo Valladares Bonilla}}; g. [[1977]] m. [[gegužės 3]] d.) – [[Hondūras|Hondūro]] futbolininkas, rungtyniavęs vartininko pozicijoje. Ilgametis Hondūro klubo [[C.D. Olimpia]] ir nacionalinės rinktinės žaidėjas. Karjeros pradžioje keletą sezonų žaidė kaip [[puolėjas]], bet vėliau tapo vartininku. Su olimpine rinktine dalyvavo 2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse. == Laimėjimai == * [[Liga Nacional de Fútbol de Honduras]]: 1999-00 Apertura, 1999-00 Clausura, 2001-02 Apertura, 2006-07 Apertura, 2007-08 Clausura * Hondūro lygos geriausias vartininkas: Cl.2006-2007, Ap.2007-2008, Cl.2007-2008 == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|PAR 2010]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|pusfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|trečia vieta|5|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Hondūro futbolininkai|Valladares, Noel]] 2rvw3fdoe4dsln16zndxu34sgxrv88g 0 304686 7889460 7716662 2026-07-29T14:46:39Z Makenzis 46558 7889460 wikitext text/x-wiki {{Infobox Football biography | playername = Emilio Izaguirre | image = [[Vaizdas:Izaguirre Nov2010.jpg|250px]] | fullname = Emilio Arturo Izaguirre Girón | nickname = Milo | height = 1,77 m | dateofbirth = {{Birth date and age|1986|5|10|df="yes"}} | cityofbirth = [[Tegusigalpa]] | countryofbirth = [[Hondūras]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = <!--No info--> | youthclubs = <!--No info--> | years = 2003–2010<br>2010–2017<br>2017–2018<br>2018–2019<br>2019–2021<br>2021–2022 | clubs = [[C.D. Motagua|Motagua]]<br>[[Celtic FC|Celtic]]<br>[[Al-Fayha FC]]<br>[[Celtic FC|Celtic]]<br>[[C.D. Motagua|Motagua]]<br>[[CD Marathón]] | caps(goals) = 143 (4)<br>175 (4)<br>{{0}}24 (0)<br>{{0}}14 (0)<br>{{0}}31 (1)<br>{{0}}26 (0) | nationalyears = 2007–2020 | nationalteam = {{fut|HON|1}} | nationalcaps(goals) = 111 (5) | pcupdate = 2026 | ntupdate = 2023 }} '''Emilijus Arturas Isagirė Chironas''' ({{es|Emilio Arturo Izaguirre Girón}}; g. [[1986]] m. [[gegužės 10]] d.) – [[Hondūras|Hondūro]] futbolininkas, rungtyniavęs kairiojo gynėjo arba saugo pozicijoje. Yra Škotijos klubo [[Celtic FC|Celtic]] žaidėjas, nuo 2007 m. rungtyniavo nacionalinėje rinktinėje. Dalyvavo 2005 m. jaunimo pasaulio futbolo čempionate Nyderlanduose. 2008 m. dalyvavo Anglijos [[Ipswich Town FC]] klubo stovykloje, bet sutarties nepasirašė. == Laimėjimai == * [[Škotijos futbolo lyga]]: 2011–12, 2012–13, 2013–14, 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2018–19 m. * [[Škotijos futbolo taurė]]: 2010–11, 2012–13, 2018–19 m. * [[Škotijos futbolo lygos taurė]]: 2014–15, 2016–17 m. * [[Liga Nacional de Fútbol de Honduras]]: 2006-07 Apertura * [[Copa Interclubes UNCAF]]: 2007 == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|PAR 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|ketvirtfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2019 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2019]]|I etapas|3|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Hondūro futbolininkai|Izaguirre, Emilio]] fn760bans5hnvk9pjrxl0n4vp2s98hj 7889461 7889460 2026-07-29T14:46:51Z Makenzis 46558 7889461 wikitext text/x-wiki {{Infobox Football biography | playername = Emilio Izaguirre | image = [[Vaizdas:Izaguirre Nov2010.jpg|250px]] | fullname = Emilio Arturo Izaguirre Girón | nickname = Milo | height = 1,77 m | dateofbirth = {{Birth date and age|1986|5|10|df="yes"}} | cityofbirth = [[Tegusigalpa]] | countryofbirth = [[Hondūras]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = <!--No info--> | youthclubs = <!--No info--> | years = 2003–2010<br>2010–2017<br>2017–2018<br>2018–2019<br>2019–2021<br>2021–2022 | clubs = [[C.D. Motagua|Motagua]]<br>[[Celtic FC|Celtic]]<br>[[Al-Fayha FC]]<br>[[Celtic FC|Celtic]]<br>[[C.D. Motagua|Motagua]]<br>[[CD Marathón]] | caps(goals) = 143 (4)<br>175 (4)<br>{{0}}24 (0)<br>{{0}}14 (0)<br>{{0}}31 (1)<br>{{0}}26 (0) | nationalyears = 2007–2020 | nationalteam = {{fut|HON|1}} | nationalcaps(goals) = 111 (5) | pcupdate = 2026 | ntupdate = 2023 }} '''Emilijus Arturas Isagirė Chironas''' ({{es|Emilio Arturo Izaguirre Girón}}; g. [[1986]] m. [[gegužės 10]] d.) – [[Hondūras|Hondūro]] futbolininkas, rungtyniavęs kairiojo gynėjo arba saugo pozicijoje. Yra Škotijos klubo [[Celtic FC|Celtic]] žaidėjas, nuo 2007 m. rungtyniavo nacionalinėje rinktinėje. Dalyvavo 2005 m. jaunimo pasaulio futbolo čempionate Nyderlanduose. 2008 m. dalyvavo Anglijos [[Ipswich Town FC]] klubo stovykloje, bet sutarties nepasirašė. == Laimėjimai == * [[Škotijos futbolo lyga]]: 2011–12, 2012–13, 2013–14, 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2018–19 m. * [[Škotijos futbolo taurė]]: 2010–11, 2012–13, 2018–19 m. * [[Škotijos futbolo lygos taurė]]: 2014–15, 2016–17 m. * [[Liga Nacional de Fútbol de Honduras]]: 2006-07 Apertura * [[Copa Interclubes UNCAF]]: 2007 == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|PAR 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|ketvirtfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2019 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2019]]|I etapas|3|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Hondūro futbolininkai|Izaguirre, Emilio]] af8pu8juk7ymfm31vhylj0u1oqd6wfh 0 304694 7889458 7716661 2026-07-29T14:45:40Z Makenzis 46558 7889458 wikitext text/x-wiki {{Infobox Football biography | playername = Maynor Figueroa | image = [[Vaizdas:Maynor Figueroa.jpg|200px]] | caption = | fullname = Maynor Alexis Figueroa Róchez | dateofbirth = {{birth date and age|1983|5|2|df=y}} | cityofbirth = [[Chutiapa]] | countryofbirth = [[Hondūras]] | height = 1,80 cm | position = [[gynėjas]] | currentclub = | clubnumber = | youthyears = 1993–1999 | youthclubs = [[Club Deportivo Victoria|Victoria]] | years = 1999–2003<br>2003–2008<br>2008<br>2008–2013<br>2013–2015<br>2014<br>2015<br>2016–2018<br>2019–2021 | clubs = [[Club Deportivo Victoria|Victoria]]<br>[[Club Deportivo Olimpia|Olimpia]]<br>→ [[Wigan Athletic FC|Wigan Athletic]] ''(skol.)''<br>[[Wigan Athletic FC|Wigan Athletic]]<br>[[Hull City AFC|Hull City]]<br>→ [[Wigan Athletic]] ''(skol.)''<br>[[Colorado Rapids]]<br>[[FC Dallas]]<br>[[Houston Dynamo]] | caps(goals) = {{0}}24 (2)<br>100 (6)<br>{{0}}31 (1)<br>148 (3)<br>35 (0)<br>6 (0)<br>10 (1)<br>70 (4)<br>58 (2) | nationalyears = 2003–2022 | nationalteam = {{fut|HON|1}} | nationalcaps(goals) = 181 (5) | pcupdate = 2023 | ntupdate = 2023 }} '''Mejnoras Aleksis Figeroa Rochesas''' ({{es|Maynor Alexis Figueroa Róchez}}; g. [[1983]] m. [[gegužės 2]] d.) – [[Hondūras|Hondūro]] futbolininkas, rungtyniavęs gynėjo pozicijoje. Karjerą pradėjo Hondūro klube CD Victoria. Po keleto sėkmingų sezonų CD Olimpia klube žaidėju susidomėjo Meksikos, JAV, Anglijos klubai. 2008 m. pakviestas į „[[Wigan Athletic]]“. Pradžioje buvo skolinamas, o metų pabaigoje pasirašytas 3 metų kontraktas. 2009 m. gruodžio 12 d. įmušė įsimintiną įvartį iš vidurio aikštės į „[[Stoke City]]“ klubo vartus, kuriuos gynė danų vartininkas [[Thomas Sørensen|Tomas Siorensenas]]. Vėliau šis įvartis buvo pripažintas gražiausiu 2009–2010 m. sezono [[Premier League]] įvarčiu. == Laimėjimai == * [[Liga Nacional de Fútbol de Honduras]]: 2005-06 Ap., 2005-06 Cl., 2007-08 Cl. * [[FA taurė]]: 2012–13 m.<ref name=":1">{{cite web|title=M. Figueroa|url=https://int.soccerway.com/players/maynor-figueroa/10243/|publisher=Soccerway|access-date=28 May 2015}}</ref> * [[U.S. Open taurė]]: 2016 m. * [[Supporters' Shield]]: 2016 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|PAR 2010]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|5|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2015 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2015]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2019 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2019]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2021 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2021]]|ketvirtfinalis|4|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Hondūro futbolininkai|Figueroa, Maynor]] sdutplgh3aqdkidvpgsamwyen1euqpy 0 305534 7889484 7389576 2026-07-29T16:05:22Z Dr. Thomas Liptak 204669 photo updated (2026) 7889484 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:WLMK Fireboat.JPG|thumb|right|250px|Kanados gaisrinis kateris]] [[Vaizdas:Frankfurt am Main, Osthafen-Festival (2026) - 09 (fireboat).jpg|thumb|right|250px|Gaisrinis kateris demonstruoja savo galimybes]] '''Gaisrinis kateris''' ({{en|fireboat}}) – specializuotas [[kateris]] su [[Siurblys (prietaisas)|siurbliais]] ir švirkštais, skirtas gesinti [[gaisras|gaisrus]] pakrantėje ir [[laivas|laivuose]]. Pirmieji gaisriniai kateriai, atsiradę XIX a. pradžioje, buvo perdaryti [[vilkikas (laivas)|vilkikai]], kuriuose įtaisė gesinimo įrangą.<ref name=NpsDuwamish1988>[http://www.nps.gov/history/maritime/nhl/duwamish.htm Duwamish Fireboat National Historic Landmark Study by James Delgado, 1988]</ref> Iš to meto liko gaisrinio katerio funkcija buksyruoti degančius laivus.<ref>[http://www.msa.lt/Old/doc/isakymas_2002_09_27_3_471.doc 5.35 Gaisrinis kateris]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} In: LR susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-471 dėl priešgaisrinės saugos taisyklių statomuose, remontuojamuose ir modernizuojamuose laivuose bei kituose plaukiojančiuose įrenginiuose patvirtinimo. 2002 m. rugsėjo 27 d.</ref> Dabar naudojami gaisriniai kateriai tiek senųjų tipų (gauti perdarant vilkikus), tiek naujieji, primenantys jūrinius laivus. Kai kurių [[uostas|uostų]] priešgaisrinės apsaugos tarnybos savo universalius katerius vadina ''gaisriniais kateriais''. Gaisriniai kateriai naudojami gaisrams gesinti [[prieplauka|prieplaukose]], uostų sandėliuose ir kt. Kateriai turi neribotą kiekį vandens, nes jį siurbia tiesiai iš [[upė]]s ar [[jūra|jūros]]. Jie gali būti naudojami kaip vandens tiekimo priemonė toliau krante dirbantiems [[gaisrininkas|gaisrininkams]], kai šiems stinga vandens. Taip buvo 1989 m. [[San Franciskas|San Franciske]], kai dėl Loma Prieta [[žemės drebėjimas|žemės drebėjimo]] metu nutrūko [[vandentiekis|vandentiekio]] magistralės Šiuolaikiniai gaisriniai kateriai gali švirkšti kubinius metrus vandens per minutę. Pvz., [[Los Andželas|Los Andželo]] Priešgaisrinis departamento gaisrinis kateris Nr.2 „Warner Lawrence“ iššvirkščia 2,4 m³/s vandens iki 120 m nuotolio. Gaisriniai kateriai kartais pasirodo viešuose renginiuose (pvz., pasitinkant [[karo laivas|karo laivus]] ar istorinius laivus) į visas puses švirkšdami vandens arkas, kartais nudažytas keliomis spalvomis. Kartais gaisriniai kateriai naudojami pervežti gaisrininkus, gelbėtojus ar [[gydytojas|gydytojus]] ir jų įrangą į [[sala]]s ar laivus. Kartais gabena antvandeninius gelbėtojus ar [[naras|narus]], perkelia laivų, kur kilęs pavojus, keleivius į gelbėjimo laivus. Kai kurie gaisriniai kateriai gali veikti ir kaip [[ledlaužis|ledlaužiai]]. Pvz., [[Čikaga|Čikagos]] priešgaisrinio departamento gaisrinis kateris „Victor L. Schlaeger“ gali laužyti iki 30 cm storio vandens telkinių [[ledas|ledą]].<ref>[https://www.chicagofireboat.com/BoatGeneralPhotos.asp The Schlaeger] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210427145250/https://www.chicagofireboat.com/BoatGeneralPhotos.asp |date=2021-04-27 }}, Chicago Fire Department, 2008</ref> <gallery> File:Feuerloeschboot Frankfurt am Main.jpg|[[Frankfurtas prie Maino|Frankfurto prie Maino]] gaisrinis kateris (2009 m.) File:Phoenix SF fire department.jpg|San Francisko gaisrinis kateris „Phoenix“ File:Feuerloeschboot BS.jpg|[[Bazelis|Bazelio]] (Šveicarija) gaisrinis kateris [[Reinas|Reine]]. File:Löschboot IV.JPG|Istorinis [[Hamburgas|Hamburgo]] gaisrinis kateris „Löschboot IV“ (2006 m.) </gallery> {{Commons|Fireboat}} == Nuorodos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Gaisrinis transportas]] [[Kategorija:Laivai]] 8decdlic6xaqkki1sayti2y7uozzib5 0 310369 7889486 7888666 2026-07-29T16:12:35Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7889486 wikitext text/x-wiki {{city/Komorų miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Domoni |paveikslėlis = Anjouan - Islands of Comoros.jpg |paveikslėlio tekstas = Miesto reginys |herbas = |vėliava = |PL=12|PM=15|PS=31|IL=44|IM=31|IS=49 |sala = Anžuano |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2003 |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/de/comoros/cities/ KOMOREN], citypopulation.de </ref> |gyventoju = 10073 |plotas = |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = |globėjas = |kirč = |UNESCO id = 1768 }} '''Domonis''' – antras pagal dydį miestas [[Anžuanas|Anžuano saloje]], priklausantis [[Komorai|Komorų Sąjungai]]. Mieste pastatytas pirmojo nepriklausomos Komorų Sąjungos prezidento [[Ahmed Abdallah|Ahmedo Abdelacho]] [[mauzoliejus]]. Aplink gyvenvietę yra išlikusi miesto gynybinė siena. 2026 m. miestas pripažintas pasaulio paveldu kaip dalis objekto [[Istorinių Komorų sultonatų medinos]].<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1768/maps/ The Medinas of the Historic Sultanates of the Comoros]</ref> == Istorija == [[XV a.]] miestas buvo svarbus prekybos taškas tarp [[Azija|Azijos]] ir [[Afrika|Afrikos]].<ref>[http://www.africatravelling.net/comoros/moroni/moroni_culture.htm www.africatravelling.net]</ref> Iki [[XVIII a.]] jis buvo [[Anžuanas|Anžuano sultonato]] sostinė. == Sportas == * Komorozine de Domoni – futbolo klubas; == Žymūs gyventojai == * [[Ahmed Abdallah|Ahmedas Abdelachas]], pirmasis nepriklausomos šalies prezidentas. * [[Tadjidine Ben Said Massounde|Tadžidinas Ben Saidas Masundė]], Komorų prezidentas. * Inzudinas Ben Saidas Masondė, buvęs [[Aukščiausiasis teismas|aukščiausiasis teismo]] teisėjas. * Afanas Mohamedas, buvęs ministras. * [[Saïd Mohamed Djohar|Saidas Mohamedas Džoharas]], Komorų prezidentas. * Abdalachas Ahmedas Suretė, pirmasis Komorų Sąjungos [[konstitucinis teismas|konstitucinio tesimo]] pirmininkas. == Išnašos == {{Išnašos}} {{UNESCO Komorų medinos}} [[Kategorija:Komorų miestai]] h29v49y2h72gyu5mv9afznx7wrfixi9 0 311183 7889214 7383621 2026-07-29T12:11:13Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889214 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Vurnon Anita | image = [[Vaizdas:Vurnon-Anita.jpg|270px]] | fullname = Vurnon San Benito Anita | nickname = | height = 1,66 m | weight = 63 kg | dateofbirth = {{bda|1989|4|4}} | cityofbirth = [[Vilemstadas]] | countryofbirth = [[Nyderlandų Antilai]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[Gynėjas]], [[Saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2005–2012<br>2012–<br /><br /><br /><br /><br /> | clubs = [[AFC Ajax|Amsterdamo „Ajax“]]<br>[[Newcastle United FC]]<br /><br /><br /><br /><br /> | caps(goals) = 104 {{0}}(5)<br />{{0}}()<br /><br /><br /><br /><br /> | nationalyears = 2010– | nationalteam = {{fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}{{0}}3 {{0}}(0) | pcupdate = 2011 | ntupdate = }} '''Vurnonas Anita''' ({{nl|Vurnon Anita}}; g. [[1989]] m. [[balandžio 4]] d.) – Nyderlandų futbolininkas. Gali žaisti [[gynėjas|gynėjo]] ir [[saugas|saugo]] pozicijose. == Karjera == Vaikystę praleidęs [[Nyderlandų Antilai|Nyderlandų Antiluose]], kur žaidė vietiniame mėgėjų klube, V. Anita labai jaunas prisijungė prie [[AFC Ajax|Amsterdamo „Ajax“]] jaunimo akademijos. [[2005]] m. jis sužaidė vienerias rungtynes pagrindinėje komandoje, tačiau tikrasis jo debiutas buvo 2008–09 m. sezone, kuomet V. Anitai pavyko įsitvirtinti pagrindinėje „Ajax“ komandoje. 2009–10 m. sezone su „Ajax“ triumfavęs [[Nyderlandų futbolo taurė]]s turnyre jis iškovojo pirmąjį savo kaip profesionalo trofėjų. 2012 m. rugpjūčio 16 d. pasirašė penkerių metų sutartį su [[Newcastle United FC]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/9/england/2012/08/16/3311036/official-newcastle-complete-signing-of-anita-from-ajax?source=breakingnews</ref> == Rinktinė == V. Anita atstovavo Nyderlandų jaunimo rinktinėms U–17, U–19 ir U–21 lygiuose. [[2010]] m. gegužės mėnesį [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė]]s treneris [[Bert van Marwijk|Bertas van Marwijkas]] paskelbė, jog įtraukė V. Anitą į išplėstinį 30-ies žaidėjų Nyderlandų rinktinės sąrašą, kuriame esantys žaidėjai ruošis [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m. pasaulio futbolo čempionatui]] Pietų Afrikoje. == Pasiekimai == ; su Amsterdamo „Ajax“ * [[Nyderlandų futbolo taurė]]: 2009–2010 m. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|NED|žaid}} {{DEFAULTSORT: Anita, Vurnon}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai]] caiwp8zun7yildbordl7i07pzsotobz 0 312058 7889205 7714853 2026-07-29T12:06:45Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889205 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Ibrahim Afellay | image = [[Vaizdas:Ibrahim-Afellay-3.jpg|250px]] | fullname = Ibrahim Afellay | nickname = Ibi | height = 1,80 m | weight = 68 kg | dateofbirth = {{birth date and age|1986|4|2}} | cityofbirth = [[Utrechtas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[Saugas]], krašto [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2003-2010<br />2010– | clubs = [[PSV Eindhoven|Eindhoveno PSV]]<br />[[FC Barcelona|Barcelona]] | caps(goals) = 159 (35)<br />{{0}}20 {{0}}(1) | nationalyears = 2007– | nationalteam = {{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}41 {{0}}(5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2011 m. | ntupdate = 2012 m. }} '''Ibrahimas Afelajus''' ({{nl|Ibrahim Afellay}}; g. [[1986]] m. [[balandžio 2]] d.) – buvęs futbolininkas. Atstovavo [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų rinktinei]]. Rungtyniavo [[saugas|saugo]] ar krašto [[puolėjas|puolėjo]] pozicijose. == Karjera == Karjerą pradėjo mėgėjiškame [[USV Elinkwijk]] klube savo gimtajame Utrechto mieste. 2004 m. vasario 4 d., būdamas 17 metų, debiutavo Eindhoveno PSV klube [[Nyderlandų futbolo taurė]]s rungtynėse. 2004 m. vasario 14 d. įvyko debiutas ir [[Nyderlandų futbolo čempionatas|Nyderlandų čempionate]]. 2005–06 m. sezone I. Afellay tapo tvirtu Eindhoveno komandos starto sudėties žaidėju. Iki šiol sėkmingiausias jam buvo 2008–09 m. sezonas, kurio metu futbolininkas nacionaliniame čempionate pelnė 13 įvarčių. 2010 m. gruodžio 24 d. pasirašė 4,5 metų kontraktą su [[FC Barcelona|Barselonos „Barcelona“]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-gb/news/3277/la-liga/2010/12/24/2275795/official-ibrahim-afellay-completes-25m-barcelona-move-from</ref> Vėliau 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo paskolintas FC Schalke 04 klubui, kur praleido 2012 - 2013 m. sezoną. Pakankamai sėkmingai susiklosčiusius metus apkartino patirta trauma. Į Barseloną Ibrahim Afellay grįžo sekantį sezoną, kur toliau gydėsi traumą, o vėliau ir prisidėjo prie komandos treniruočių metu. Neoficialiai jam suteiktas 19-as marškinėlių numeris. == Rinktinė == Būdamas marokiečių kilmės I. Afellay galėjo rinktis, kuriai rinktinei nori atstovauti – [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko]] ar Nyderlandų. Nepaisant didelės konkurencijos savo pozicijoje, jis pasirinko žaisti Nyderlandų rinktinėje ir debiutavo joje [[2007]] m. [[kovo 28]] d. [[XIII Europos futbolo čempionato atranka|Euro 2008 atrankos]] mače su [[Slovėnijos vyrų futbolo rinktinė|Slovėnija]]. I. Affelay pateko į Nyderlandų rinktinę, kuri dalyvavo [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008 m. Europos futbolo čempionate]], ir joje atliko atsarginio žaidėjo rolę. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|2 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|I etapas|3|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == ;'''[[PSV Eindhoven]]''' * [[Eredivisie]] (4): 2005, 2006, 2007, 2008 m. * [[Nyderlandų futbolo taurė]] (1): 2005 m. * [[Nyderlandų futbolo supertaurė]] (1): 2008 m. ;'''[[FC Barcelona]]''' * [[La Liga]] (1): 2010-11 m. * [[UEFA Čempionų Lyga]] (1): 2010-11 m. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|NED|žaid}} {{DEFAULTSORT: Afellay, Ibrahim}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai]] npgl7smvyq4nhthh8201r2xcas6jqq8 7889206 7889205 2026-07-29T12:07:01Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889206 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Ibrahim Afellay | image = [[Vaizdas:Ibrahim-Afellay-3.jpg|250px]] | fullname = Ibrahim Afellay | nickname = Ibi | height = 1,80 m | weight = 68 kg | dateofbirth = {{birth date and age|1986|4|2}} | cityofbirth = [[Utrechtas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[Saugas]], krašto [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2003-2010<br />2010– | clubs = [[PSV Eindhoven|Eindhoveno PSV]]<br />[[FC Barcelona|Barcelona]] | caps(goals) = 159 (35)<br />{{0}}20 {{0}}(1) | nationalyears = 2007– | nationalteam = {{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}41 {{0}}(5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2011 m. | ntupdate = 2012 m. }} '''Ibrahimas Afelajus''' ({{nl|Ibrahim Afellay}}; g. [[1986]] m. [[balandžio 2]] d.) – buvęs futbolininkas. Atstovavo [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų rinktinei]]. Rungtyniavo [[saugas|saugo]] ar krašto [[puolėjas|puolėjo]] pozicijose. == Karjera == Karjerą pradėjo mėgėjiškame [[USV Elinkwijk]] klube savo gimtajame Utrechto mieste. 2004 m. vasario 4 d., būdamas 17 metų, debiutavo Eindhoveno PSV klube [[Nyderlandų futbolo taurė]]s rungtynėse. 2004 m. vasario 14 d. įvyko debiutas ir [[Eredivisie]]. 2005–06 m. sezone I. Afellay tapo tvirtu Eindhoveno komandos starto sudėties žaidėju. Iki šiol sėkmingiausias jam buvo 2008–09 m. sezonas, kurio metu futbolininkas nacionaliniame čempionate pelnė 13 įvarčių. 2010 m. gruodžio 24 d. pasirašė 4,5 metų kontraktą su [[FC Barcelona|Barselonos „Barcelona“]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-gb/news/3277/la-liga/2010/12/24/2275795/official-ibrahim-afellay-completes-25m-barcelona-move-from</ref> Vėliau 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo paskolintas FC Schalke 04 klubui, kur praleido 2012 - 2013 m. sezoną. Pakankamai sėkmingai susiklosčiusius metus apkartino patirta trauma. Į Barseloną Ibrahim Afellay grįžo sekantį sezoną, kur toliau gydėsi traumą, o vėliau ir prisidėjo prie komandos treniruočių metu. Neoficialiai jam suteiktas 19-as marškinėlių numeris. == Rinktinė == Būdamas marokiečių kilmės I. Afellay galėjo rinktis, kuriai rinktinei nori atstovauti – [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko]] ar Nyderlandų. Nepaisant didelės konkurencijos savo pozicijoje, jis pasirinko žaisti Nyderlandų rinktinėje ir debiutavo joje [[2007]] m. [[kovo 28]] d. [[XIII Europos futbolo čempionato atranka|Euro 2008 atrankos]] mače su [[Slovėnijos vyrų futbolo rinktinė|Slovėnija]]. I. Affelay pateko į Nyderlandų rinktinę, kuri dalyvavo [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008 m. Europos futbolo čempionate]], ir joje atliko atsarginio žaidėjo rolę. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|2 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|I etapas|3|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == ;'''[[PSV Eindhoven]]''' * [[Eredivisie]] (4): 2005, 2006, 2007, 2008 m. * [[Nyderlandų futbolo taurė]] (1): 2005 m. * [[Nyderlandų futbolo supertaurė]] (1): 2008 m. ;'''[[FC Barcelona]]''' * [[La Liga]] (1): 2010-11 m. * [[UEFA Čempionų Lyga]] (1): 2010-11 m. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|NED|žaid}} {{DEFAULTSORT: Afellay, Ibrahim}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai]] iqgzdl0v10q396umpkbdbmptedov2ku 7889207 7889206 2026-07-29T12:07:58Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889207 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Ibrahim Afellay | image = [[Vaizdas:Ibrahim-Afellay-3.jpg|250px]] | fullname = Ibrahim Afellay | nickname = Ibi | height = 1,80 m | weight = 68 kg | dateofbirth = {{birth date and age|1986|4|2}} | cityofbirth = [[Utrechtas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[Saugas]], krašto [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2003-2010<br />2010– | clubs = [[PSV Eindhoven|Eindhoveno PSV]]<br />[[FC Barcelona|Barcelona]] | caps(goals) = 159 (35)<br />{{0}}20 {{0}}(1) | nationalyears = 2007– | nationalteam = {{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}41 {{0}}(5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2011 m. | ntupdate = 2012 m. }} '''Ibrahimas Afelajus''' ({{nl|Ibrahim Afellay}}; g. [[1986]] m. [[balandžio 2]] d.) – buvęs futbolininkas. Atstovavo [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų rinktinei]]. Rungtyniavo [[saugas|saugo]] ar krašto [[puolėjas|puolėjo]] pozicijose. == Karjera == Karjerą pradėjo mėgėjiškame [[USV Elinkwijk]] klube savo gimtajame Utrechto mieste. 2004 m. vasario 4 d., būdamas 17 metų, debiutavo Eindhoveno PSV klube [[Nyderlandų futbolo taurė]]s rungtynėse. 2004 m. vasario 14 d. įvyko debiutas ir [[Eredivisie]]. 2005–2006 m. sezone tapo tvirtu starto sudėties žaidėju. 2008–2009 m. sezone futbolininkas pelnė 13 įvarčių [[Eredivisie]]. 2010 m. gruodžio 24 d. pasirašė 4,5 metų kontraktą su [[FC Barcelona|Barselonos „Barcelona“]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-gb/news/3277/la-liga/2010/12/24/2275795/official-ibrahim-afellay-completes-25m-barcelona-move-from</ref> Vėliau 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo paskolintas FC Schalke 04 klubui, kur praleido 2012 - 2013 m. sezoną. Pakankamai sėkmingai susiklosčiusius metus apkartino patirta trauma. Į Barseloną Ibrahim Afellay grįžo sekantį sezoną, kur toliau gydėsi traumą, o vėliau ir prisidėjo prie komandos treniruočių metu. Neoficialiai jam suteiktas 19-as marškinėlių numeris. == Rinktinė == Būdamas marokiečių kilmės I. Afellay galėjo rinktis, kuriai rinktinei nori atstovauti – [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko]] ar Nyderlandų. Nepaisant didelės konkurencijos savo pozicijoje, jis pasirinko žaisti Nyderlandų rinktinėje ir debiutavo joje [[2007]] m. [[kovo 28]] d. [[XIII Europos futbolo čempionato atranka|Euro 2008 atrankos]] mače su [[Slovėnijos vyrų futbolo rinktinė|Slovėnija]]. I. Affelay pateko į Nyderlandų rinktinę, kuri dalyvavo [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008 m. Europos futbolo čempionate]], ir joje atliko atsarginio žaidėjo rolę. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|2 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|I etapas|3|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == ;'''[[PSV Eindhoven]]''' * [[Eredivisie]] (4): 2005, 2006, 2007, 2008 m. * [[Nyderlandų futbolo taurė]] (1): 2005 m. * [[Nyderlandų futbolo supertaurė]] (1): 2008 m. ;'''[[FC Barcelona]]''' * [[La Liga]] (1): 2010-11 m. * [[UEFA Čempionų Lyga]] (1): 2010-11 m. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|NED|žaid}} {{DEFAULTSORT: Afellay, Ibrahim}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai]] jkqzwb0qkipai5lyqmbbrqcqj4vi7qo 7889208 7889207 2026-07-29T12:08:15Z Makenzis 46558 7889208 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Ibrahim Afellay | image = [[Vaizdas:Ibrahim-Afellay-3.jpg|250px]] | fullname = Ibrahim Afellay | nickname = Ibi | height = 1,80 m | weight = 68 kg | dateofbirth = {{birth date and age|1986|4|2}} | cityofbirth = [[Utrechtas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[Saugas]], krašto [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2003-2010<br />2010– | clubs = [[PSV Eindhoven|Eindhoveno PSV]]<br />[[FC Barcelona|Barcelona]] | caps(goals) = 159 (35)<br />{{0}}20 {{0}}(1) | nationalyears = 2007–2026 | nationalteam = {{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}41 {{0}}(5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2011 m. | ntupdate = 2012 m. }} '''Ibrahimas Afelajus''' ({{nl|Ibrahim Afellay}}; g. [[1986]] m. [[balandžio 2]] d.) – buvęs futbolininkas. Atstovavo [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų rinktinei]]. Rungtyniavo [[saugas|saugo]] ar krašto [[puolėjas|puolėjo]] pozicijose. == Karjera == Karjerą pradėjo mėgėjiškame [[USV Elinkwijk]] klube savo gimtajame Utrechto mieste. 2004 m. vasario 4 d., būdamas 17 metų, debiutavo Eindhoveno PSV klube [[Nyderlandų futbolo taurė]]s rungtynėse. 2004 m. vasario 14 d. įvyko debiutas ir [[Eredivisie]]. 2005–2006 m. sezone tapo tvirtu starto sudėties žaidėju. 2008–2009 m. sezone futbolininkas pelnė 13 įvarčių [[Eredivisie]]. 2010 m. gruodžio 24 d. pasirašė 4,5 metų kontraktą su [[FC Barcelona|Barselonos „Barcelona“]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-gb/news/3277/la-liga/2010/12/24/2275795/official-ibrahim-afellay-completes-25m-barcelona-move-from</ref> Vėliau 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo paskolintas FC Schalke 04 klubui, kur praleido 2012 - 2013 m. sezoną. Pakankamai sėkmingai susiklosčiusius metus apkartino patirta trauma. Į Barseloną Ibrahim Afellay grįžo sekantį sezoną, kur toliau gydėsi traumą, o vėliau ir prisidėjo prie komandos treniruočių metu. Neoficialiai jam suteiktas 19-as marškinėlių numeris. == Rinktinė == Būdamas marokiečių kilmės I. Afellay galėjo rinktis, kuriai rinktinei nori atstovauti – [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko]] ar Nyderlandų. Nepaisant didelės konkurencijos savo pozicijoje, jis pasirinko žaisti Nyderlandų rinktinėje ir debiutavo joje [[2007]] m. [[kovo 28]] d. [[XIII Europos futbolo čempionato atranka|Euro 2008 atrankos]] mače su [[Slovėnijos vyrų futbolo rinktinė|Slovėnija]]. I. Affelay pateko į Nyderlandų rinktinę, kuri dalyvavo [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008 m. Europos futbolo čempionate]], ir joje atliko atsarginio žaidėjo rolę. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|2 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|I etapas|3|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == ;'''[[PSV Eindhoven]]''' * [[Eredivisie]] (4): 2005, 2006, 2007, 2008 m. * [[Nyderlandų futbolo taurė]] (1): 2005 m. * [[Nyderlandų futbolo supertaurė]] (1): 2008 m. ;'''[[FC Barcelona]]''' * [[La Liga]] (1): 2010-11 m. * [[UEFA Čempionų Lyga]] (1): 2010-11 m. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|NED|žaid}} {{DEFAULTSORT: Afellay, Ibrahim}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai]] plyfndgcy5w01lzvdponwctiru0gt4z 7889209 7889208 2026-07-29T12:08:34Z Makenzis 46558 7889209 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Ibrahim Afellay | image = [[Vaizdas:Ibrahim-Afellay-3.jpg|250px]] | fullname = Ibrahim Afellay | nickname = Ibi | height = 1,80 m | weight = 68 kg | dateofbirth = {{birth date and age|1986|4|2}} | cityofbirth = [[Utrechtas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[Saugas]], krašto [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2003-2010<br />2010– | clubs = [[PSV Eindhoven|Eindhoveno PSV]]<br />[[FC Barcelona|Barcelona]] | caps(goals) = 159 (35)<br />{{0}}20 {{0}}(1) | nationalyears = 2007–2026 | nationalteam = {{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}53 {{0}}(7)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2011 m. | ntupdate = 2026 m. }} '''Ibrahimas Afelajus''' ({{nl|Ibrahim Afellay}}; g. [[1986]] m. [[balandžio 2]] d.) – buvęs futbolininkas. Atstovavo [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų rinktinei]]. Rungtyniavo [[saugas|saugo]] ar krašto [[puolėjas|puolėjo]] pozicijose. == Karjera == Karjerą pradėjo mėgėjiškame [[USV Elinkwijk]] klube savo gimtajame Utrechto mieste. 2004 m. vasario 4 d., būdamas 17 metų, debiutavo Eindhoveno PSV klube [[Nyderlandų futbolo taurė]]s rungtynėse. 2004 m. vasario 14 d. įvyko debiutas ir [[Eredivisie]]. 2005–2006 m. sezone tapo tvirtu starto sudėties žaidėju. 2008–2009 m. sezone futbolininkas pelnė 13 įvarčių [[Eredivisie]]. 2010 m. gruodžio 24 d. pasirašė 4,5 metų kontraktą su [[FC Barcelona|Barselonos „Barcelona“]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-gb/news/3277/la-liga/2010/12/24/2275795/official-ibrahim-afellay-completes-25m-barcelona-move-from</ref> Vėliau 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo paskolintas FC Schalke 04 klubui, kur praleido 2012 - 2013 m. sezoną. Pakankamai sėkmingai susiklosčiusius metus apkartino patirta trauma. Į Barseloną Ibrahim Afellay grįžo sekantį sezoną, kur toliau gydėsi traumą, o vėliau ir prisidėjo prie komandos treniruočių metu. Neoficialiai jam suteiktas 19-as marškinėlių numeris. == Rinktinė == Būdamas marokiečių kilmės I. Afellay galėjo rinktis, kuriai rinktinei nori atstovauti – [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko]] ar Nyderlandų. Nepaisant didelės konkurencijos savo pozicijoje, jis pasirinko žaisti Nyderlandų rinktinėje ir debiutavo joje [[2007]] m. [[kovo 28]] d. [[XIII Europos futbolo čempionato atranka|Euro 2008 atrankos]] mače su [[Slovėnijos vyrų futbolo rinktinė|Slovėnija]]. I. Affelay pateko į Nyderlandų rinktinę, kuri dalyvavo [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008 m. Europos futbolo čempionate]], ir joje atliko atsarginio žaidėjo rolę. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|2 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|I etapas|3|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == ;'''[[PSV Eindhoven]]''' * [[Eredivisie]] (4): 2005, 2006, 2007, 2008 m. * [[Nyderlandų futbolo taurė]] (1): 2005 m. * [[Nyderlandų futbolo supertaurė]] (1): 2008 m. ;'''[[FC Barcelona]]''' * [[La Liga]] (1): 2010-11 m. * [[UEFA Čempionų Lyga]] (1): 2010-11 m. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|NED|žaid}} {{DEFAULTSORT: Afellay, Ibrahim}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai]] 3a2ufcar4f9dkkxj69x4q3xknnj9nql 7889210 7889209 2026-07-29T12:08:56Z Makenzis 46558 7889210 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Ibrahim Afellay | image = [[Vaizdas:Ibrahim-Afellay-3.jpg|250px]] | fullname = Ibrahim Afellay | nickname = Ibi | height = 1,80 m | weight = 68 kg | dateofbirth = {{birth date and age|1986|4|2}} | cityofbirth = [[Utrechtas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[Saugas]], krašto [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2003-2010<br />2010–2015 | clubs = [[PSV Eindhoven|Eindhoveno PSV]]<br />[[FC Barcelona|Barcelona]] | caps(goals) = 159 (35)<br />{{0}}21 {{0}}(2) | nationalyears = 2007–2026 | nationalteam = {{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}53 {{0}}(7)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2011 m. | ntupdate = 2026 m. }} '''Ibrahimas Afelajus''' ({{nl|Ibrahim Afellay}}; g. [[1986]] m. [[balandžio 2]] d.) – buvęs futbolininkas. Atstovavo [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų rinktinei]]. Rungtyniavo [[saugas|saugo]] ar krašto [[puolėjas|puolėjo]] pozicijose. == Karjera == Karjerą pradėjo mėgėjiškame [[USV Elinkwijk]] klube savo gimtajame Utrechto mieste. 2004 m. vasario 4 d., būdamas 17 metų, debiutavo Eindhoveno PSV klube [[Nyderlandų futbolo taurė]]s rungtynėse. 2004 m. vasario 14 d. įvyko debiutas ir [[Eredivisie]]. 2005–2006 m. sezone tapo tvirtu starto sudėties žaidėju. 2008–2009 m. sezone futbolininkas pelnė 13 įvarčių [[Eredivisie]]. 2010 m. gruodžio 24 d. pasirašė 4,5 metų kontraktą su [[FC Barcelona|Barselonos „Barcelona“]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-gb/news/3277/la-liga/2010/12/24/2275795/official-ibrahim-afellay-completes-25m-barcelona-move-from</ref> Vėliau 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo paskolintas FC Schalke 04 klubui, kur praleido 2012 - 2013 m. sezoną. Pakankamai sėkmingai susiklosčiusius metus apkartino patirta trauma. Į Barseloną Ibrahim Afellay grįžo sekantį sezoną, kur toliau gydėsi traumą, o vėliau ir prisidėjo prie komandos treniruočių metu. Neoficialiai jam suteiktas 19-as marškinėlių numeris. == Rinktinė == Būdamas marokiečių kilmės I. Afellay galėjo rinktis, kuriai rinktinei nori atstovauti – [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko]] ar Nyderlandų. Nepaisant didelės konkurencijos savo pozicijoje, jis pasirinko žaisti Nyderlandų rinktinėje ir debiutavo joje [[2007]] m. [[kovo 28]] d. [[XIII Europos futbolo čempionato atranka|Euro 2008 atrankos]] mače su [[Slovėnijos vyrų futbolo rinktinė|Slovėnija]]. I. Affelay pateko į Nyderlandų rinktinę, kuri dalyvavo [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008 m. Europos futbolo čempionate]], ir joje atliko atsarginio žaidėjo rolę. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|2 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|I etapas|3|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == ;'''[[PSV Eindhoven]]''' * [[Eredivisie]] (4): 2005, 2006, 2007, 2008 m. * [[Nyderlandų futbolo taurė]] (1): 2005 m. * [[Nyderlandų futbolo supertaurė]] (1): 2008 m. ;'''[[FC Barcelona]]''' * [[La Liga]] (1): 2010-11 m. * [[UEFA Čempionų Lyga]] (1): 2010-11 m. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|NED|žaid}} {{DEFAULTSORT: Afellay, Ibrahim}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai]] 1v9ajaaluoxytz4ngn8qbx7ejj9k6mh 7889211 7889210 2026-07-29T12:09:33Z Makenzis 46558 7889211 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Ibrahim Afellay | image = [[Vaizdas:Ibrahim-Afellay-3.jpg|250px]] | fullname = Ibrahim Afellay | nickname = Ibi | height = 1,80 m | weight = 68 kg | dateofbirth = {{birth date and age|1986|4|2}} | cityofbirth = [[Utrechtas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[Saugas]], [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2003–2010<br />2010–2015<br /><br /><br /> | clubs = [[PSV Eindhoven|Eindhoveno PSV]]<br />[[FC Barcelona|Barcelona]]<br /><br /><br /> | caps(goals) = 159 (35)<br />{{0}}21 {{0}}(2)<br /><br /><br /> | nationalyears = 2007–2026 | nationalteam = {{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}53 {{0}}(7)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2011 m. | ntupdate = 2026 m. }} '''Ibrahimas Afelajus''' ({{nl|Ibrahim Afellay}}; g. [[1986]] m. [[balandžio 2]] d.) – buvęs futbolininkas. Atstovavo [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų rinktinei]]. Rungtyniavo [[saugas|saugo]] ar krašto [[puolėjas|puolėjo]] pozicijose. == Karjera == Karjerą pradėjo mėgėjiškame [[USV Elinkwijk]] klube savo gimtajame Utrechto mieste. 2004 m. vasario 4 d., būdamas 17 metų, debiutavo Eindhoveno PSV klube [[Nyderlandų futbolo taurė]]s rungtynėse. 2004 m. vasario 14 d. įvyko debiutas ir [[Eredivisie]]. 2005–2006 m. sezone tapo tvirtu starto sudėties žaidėju. 2008–2009 m. sezone futbolininkas pelnė 13 įvarčių [[Eredivisie]]. 2010 m. gruodžio 24 d. pasirašė 4,5 metų kontraktą su [[FC Barcelona|Barselonos „Barcelona“]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-gb/news/3277/la-liga/2010/12/24/2275795/official-ibrahim-afellay-completes-25m-barcelona-move-from</ref> Vėliau 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo paskolintas FC Schalke 04 klubui, kur praleido 2012 - 2013 m. sezoną. Pakankamai sėkmingai susiklosčiusius metus apkartino patirta trauma. Į Barseloną Ibrahim Afellay grįžo sekantį sezoną, kur toliau gydėsi traumą, o vėliau ir prisidėjo prie komandos treniruočių metu. Neoficialiai jam suteiktas 19-as marškinėlių numeris. == Rinktinė == Būdamas marokiečių kilmės I. Afellay galėjo rinktis, kuriai rinktinei nori atstovauti – [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko]] ar Nyderlandų. Nepaisant didelės konkurencijos savo pozicijoje, jis pasirinko žaisti Nyderlandų rinktinėje ir debiutavo joje [[2007]] m. [[kovo 28]] d. [[XIII Europos futbolo čempionato atranka|Euro 2008 atrankos]] mače su [[Slovėnijos vyrų futbolo rinktinė|Slovėnija]]. I. Affelay pateko į Nyderlandų rinktinę, kuri dalyvavo [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008 m. Europos futbolo čempionate]], ir joje atliko atsarginio žaidėjo rolę. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|2 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|I etapas|3|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == ;'''[[PSV Eindhoven]]''' * [[Eredivisie]] (4): 2005, 2006, 2007, 2008 m. * [[Nyderlandų futbolo taurė]] (1): 2005 m. * [[Nyderlandų futbolo supertaurė]] (1): 2008 m. ;'''[[FC Barcelona]]''' * [[La Liga]] (1): 2010-11 m. * [[UEFA Čempionų Lyga]] (1): 2010-11 m. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|NED|žaid}} {{DEFAULTSORT: Afellay, Ibrahim}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai]] a06xbg6u95tiqhm2w2w64n885ajizb7 7889212 7889211 2026-07-29T12:10:28Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7889212 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Ibrahim Afellay | image = [[Vaizdas:Ibrahim-Afellay-3.jpg|250px]] | fullname = Ibrahim Afellay | nickname = Ibi | height = 1,80 m | weight = 68 kg | dateofbirth = {{birth date and age|1986|4|2}} | cityofbirth = [[Utrechtas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[Saugas]], [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2003–2010<br />2010–2015<br /><br /><br /> | clubs = [[PSV Eindhoven|Eindhoveno PSV]]<br />[[FC Barcelona|Barcelona]]<br /><br /><br /> | caps(goals) = 159 (35)<br />{{0}}21 {{0}}(2)<br /><br /><br /> | nationalyears = 2007–2026 | nationalteam = {{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}53 {{0}}(7)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2011 m. | ntupdate = 2026 m. }} '''Ibrahimas Afelajus''' ({{nl|Ibrahim Afellay}}; g. [[1986]] m. [[balandžio 2]] d.) – buvęs futbolininkas. Atstovavo [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų rinktinei]]. Rungtyniavo [[saugas|saugo]] ar krašto [[puolėjas|puolėjo]] pozicijose. == Karjera == Karjerą pradėjo mėgėjiškame [[USV Elinkwijk]] klube savo gimtajame Utrechto mieste. 2004 m. vasario 4 d., būdamas 17 metų, debiutavo Eindhoveno PSV klube [[Nyderlandų futbolo taurė]]s rungtynėse. 2004 m. vasario 14 d. įvyko debiutas ir [[Eredivisie]]. 2005–2006 m. sezone tapo tvirtu starto sudėties žaidėju. 2008–2009 m. sezone futbolininkas pelnė 13 įvarčių [[Eredivisie]]. 2010 m. gruodžio 24 d. pasirašė 4,5 metų kontraktą su [[FC Barcelona|Barselonos „Barcelona“]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-gb/news/3277/la-liga/2010/12/24/2275795/official-ibrahim-afellay-completes-25m-barcelona-move-from</ref> Vėliau 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo paskolintas FC Schalke 04 klubui, kur praleido 2012 - 2013 m. sezoną. Pakankamai sėkmingai susiklosčiusius metus apkartino patirta trauma. Į Barseloną Ibrahim Afellay grįžo sekantį sezoną, kur toliau gydėsi traumą, o vėliau ir prisidėjo prie komandos treniruočių metu. Neoficialiai jam suteiktas 19-as marškinėlių numeris. == Rinktinė == Būdamas marokiečių kilmės galėjo rinktis, kuriai rinktinei nori atstovauti – [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko]] ar Nyderlandų. Nepaisant didelės konkurencijos savo pozicijoje, pasirinko žaisti Nyderlandų rinktinėje. 2007 m. kovo 28 d. debiutavo nacionalinėje komandoje [[XIII Europos futbolo čempionato atranka|Euro 2008 atrankos]] mače su [[Slovėnijos vyrų futbolo rinktinė|Slovėnija]]. I. Affelay pateko į Nyderlandų rinktinę, kuri dalyvavo [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008 m. Europos futbolo čempionate]], ir joje atliko atsarginio žaidėjo rolę. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|2 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|I etapas|3|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == ;'''[[PSV Eindhoven]]''' * [[Eredivisie]] (4): 2005, 2006, 2007, 2008 m. * [[Nyderlandų futbolo taurė]] (1): 2005 m. * [[Nyderlandų futbolo supertaurė]] (1): 2008 m. ;'''[[FC Barcelona]]''' * [[La Liga]] (1): 2010-11 m. * [[UEFA Čempionų Lyga]] (1): 2010-11 m. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|NED|žaid}} {{DEFAULTSORT: Afellay, Ibrahim}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai]] 20n91ego0pmddyxnylokjkx68zbexq7 7889213 7889212 2026-07-29T12:10:54Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7889213 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Ibrahim Afellay | image = [[Vaizdas:Ibrahim-Afellay-3.jpg|250px]] | fullname = Ibrahim Afellay | nickname = Ibi | height = 1,80 m | weight = 68 kg | dateofbirth = {{birth date and age|1986|4|2}} | cityofbirth = [[Utrechtas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[Saugas]], [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2003–2010<br />2010–2015<br /><br /><br /> | clubs = [[PSV Eindhoven|Eindhoveno PSV]]<br />[[FC Barcelona|Barcelona]]<br /><br /><br /> | caps(goals) = 159 (35)<br />{{0}}21 {{0}}(2)<br /><br /><br /> | nationalyears = 2007–2026 | nationalteam = {{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}53 {{0}}(7)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2011 m. | ntupdate = 2026 m. }} '''Ibrahimas Afelajus''' ({{nl|Ibrahim Afellay}}; g. [[1986]] m. [[balandžio 2]] d.) – buvęs futbolininkas. Atstovavo [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų rinktinei]]. Rungtyniavo [[saugas|saugo]] ar krašto [[puolėjas|puolėjo]] pozicijose. == Karjera == Karjerą pradėjo mėgėjiškame [[USV Elinkwijk]] klube savo gimtajame Utrechto mieste. 2004 m. vasario 4 d., būdamas 17 metų, debiutavo Eindhoveno PSV klube [[Nyderlandų futbolo taurė]]s rungtynėse. 2004 m. vasario 14 d. įvyko debiutas ir [[Eredivisie]]. 2005–2006 m. sezone tapo tvirtu starto sudėties žaidėju. 2008–2009 m. sezone futbolininkas pelnė 13 įvarčių [[Eredivisie]]. 2010 m. gruodžio 24 d. pasirašė 4,5 metų kontraktą su [[FC Barcelona|Barselonos „Barcelona“]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en-gb/news/3277/la-liga/2010/12/24/2275795/official-ibrahim-afellay-completes-25m-barcelona-move-from</ref> Vėliau 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo paskolintas FC Schalke 04 klubui, kur praleido 2012 - 2013 m. sezoną. Pakankamai sėkmingai susiklosčiusius metus apkartino patirta trauma. Į Barseloną Ibrahim Afellay grįžo sekantį sezoną, kur toliau gydėsi traumą, o vėliau ir prisidėjo prie komandos treniruočių metu. Neoficialiai jam suteiktas 19-as marškinėlių numeris. == Rinktinė == Būdamas marokiečių kilmės galėjo rinktis, kuriai rinktinei nori atstovauti – [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko]] ar Nyderlandų. Nepaisant didelės konkurencijos savo pozicijoje, pasirinko žaisti Nyderlandų rinktinėje. 2007 m. kovo 28 d. debiutavo nacionalinėje komandoje [[XIII Europos futbolo čempionato atranka|Euro 2008 atrankos]] mače su [[Slovėnijos vyrų futbolo rinktinė|Slovėnija]]. Dalyvavo [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008 m. Europos futbolo čempionate]], ir joje atliko atsarginio žaidėjo rolę. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|2 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|I etapas|3|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == ;'''[[PSV Eindhoven]]''' * [[Eredivisie]] (4): 2005, 2006, 2007, 2008 m. * [[Nyderlandų futbolo taurė]] (1): 2005 m. * [[Nyderlandų futbolo supertaurė]] (1): 2008 m. ;'''[[FC Barcelona]]''' * [[La Liga]] (1): 2010-11 m. * [[UEFA Čempionų Lyga]] (1): 2010-11 m. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|NED|žaid}} {{DEFAULTSORT: Afellay, Ibrahim}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai]] emoge22by6ugzjiwlwcgr0xipw2qvsp 0 315099 7889223 7270084 2026-07-29T12:16:56Z Makenzis 46558 /* Amsterdamo „Ajax“ (1986–1993) */ 7889223 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Dennis Bergkamp | image = [[Vaizdas:Dennis Bergkamp cropped.JPG|200px]] | fullname = Dennis Nicolaas Maria Bergkamp | nickname = | height = 1,83 m | weight = 78 kg | dateofbirth = {{bda|1969|5|10}} | cityofbirth = [[Amsterdamas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | currentclub = ''baigęs karjerą'' | clubnumber = | position = [[puolėjas]], atakuojantis [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1986 – 1993 <br /> 1993 – 1995 <br /> 1995 – 2006 | clubs = [[AFC Ajax|Amsterdamo „Ajax“]] <br /> [[Internazionale Milano FC|Milano „Internazionale“]] <br /> [[Arsenal F.C.|Londono „Arsenal“]] | caps(goals) = 185 (103) <br /> {{0}}52 {{0}}(11) <br /> 315 {{0}}(87) | nationalyears = 1990 – 2000 | nationalteam = {{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}79 {{0}}(37) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Denisas Berkampas''' ([[olandų kalba|ol.]] ''Dennis Bergkamp'', g. [[1969]] m. [[gegužės 10]] d.) – karjerą baigęs Nyderlandų profesionalus futbolininkas, žaidęs puolėjo arba atakuojančio saugo pozicijose. 2004 m. futbolo legenda [[Pelé]] paminėjo D. Bergkampą kaip vieną iš 125 geriausių visų laikų futbolininkų. 2007 m. jis buvo išrinktas į Anglijos futbolo šlovės muziejų ir kol kas yra vienintelis olandas, sulaukęs tokio pripažinimo. 1993 m. ir 1997 m. D. Bergkampas liko trečias [[FIFA Pasaulio metų žaidėjas|FIFA pasaulio metų žaidėjo]] rinkimuose. 1992 m. jis liko trečias, o 1993 m. antras [[Geriausias Europos futbolininkas|Geriausio Europos futbolininko]] (Auksinio kamuolio) rinkimuose. == Klubinė karjera == === Amsterdamo „Ajax“ (1986–1993) === 1981 m., būdamas 12 metų amžiaus D. Bergkampas prisijungė prie gimtojo [[Amsterdamas|Amsterdamo]] miesto klubo „Ajax“ jaunimo komandos. 1986 m. [[gruodžio 14]] d. jis debiutavo pagrindinėje komandoje mače su [[Roda JC|Kerkradės „Roda“]]. 1987 m. jis po keitimo pasirodė aikštėje per [[UEFA Taurių laimėtojų taurė]]s finalo rungtynes su [[FC Lokomotive Leipzig|Leipcigo „Lokomotyvu“]], kurias „Ajax“ laimėjo 1:0 ir iškovojo pirmąjį savo kaip profesionalo trofėjų. Vėliau D. Bergkampas žaidė „Ajax“ klube dar šešis sezonus ir tapo vienu iš šio klubo simbolių, iškovojo su juo [[Eredivisie|Nyderlandų čempiono]] titulą (1990) ir [[Nyderlandų futbolo taurė|Nyderlandų taurę]] (1993). 1993 m. vasarą kartu su komandos draugu [[Wim Jonk|Wimu Jonku]] už 12 mln. [[svaras sterlingų|svarų sterlingų]] D. Bergkampas persikėlė į [[Internazionale Milano FC|Milano „Internazionale“]]. === Milano „Internazionale“ (1993–1995) === Karjeros etapas Italijoje D. Bergkampui buvo pats nesėkmingiausias. Dar prieš jam persikeliant į Milaną, buvęs D. Bergkampo treneris Amsterdame ir olandų futbolo legenda [[Johan Cruijff|Johanas Cruijffas]] įspėjo savo buvusį auklėtinį, jog jam bus sunku priprasti prie gynybinio „Intero“ žaidimo, tačiau D. Bergkampas priėmė iššūkį ir prisijungė prie Milano klubo. Su juo olandas dar kartą laimėjo UEFA taurę, tačiau kaip ir prognozavo J. Cruijffas Milane D. Bergakampui sekėsi sunkiai – jis nerado sau vietos aikštėje, nesutarė su komandos draugais ir reiklia Italijos spauda. Padėties nepakeitė net geras D. Bergkampo žaidimas [[XV pasaulio futbolo čempionatas|1994 m. pasaulio futbolo čempionate]]. Po dviejų nesėkmingų sezonų Milane 1995 m. už 7,5 mln. svarų sterlingų D. Bergkampas perėjo į Londono „Arsenalą“. === Londono „Arsenal“ (1995–2006) === [[Vaizdas:Dennis Bergkamp.jpg|thumb|150px|left| D. Bergkampas „Arsenale“]] Londone D. Bergkampas vėl atgavo gerą sportinę formą ir ėmė žaisti sau įprastą žaidimą. Pirmajame sezone (1995–1996) jam reikėjo kiek laiko, kad apsiprastų su anglišku futbolu ir savo pirmąjį įvartį jis pelnė tik aštuntosiose rungtynėse su „Arsenalo“ marškinėliais. Iš viso savo pirmame sezone olandas pelnė 11 įvarčių [[Anglijos futbolo čempionatas|“Premier“ lygoje]]. 1996 m. prie „Arsenal“ vairo stojo [[Arsene Wenger|Arsenas Wengeras]], kuris padėjo dar labiau atsiskleisti D. Bergkampo talentui. 1997–1998 m. sezone „Arsenalas“ laimėjo titulų dublį (Anglijos čempionatą ir [[Anglijos futbolo taurė|taurę]]), o D. Bergkampas „Premier“ lygos futbolininkų apklausoje buvo pripažintas geriausiu žaidėju. Olandas rungtyniavo Londono klube dar 8 metus ir tapo vienu iš pačių svarbiausių klubo žaidėjų, su juo laimėjo dar du Anglijos lygos čempiono titulus (2002, 2004), dar tris sykius iškovojo Anglijos taurę (2002, 2003, 2005). Vienintelis dalykas, kurio trūko ilgoje ir sėkmingoje D. Bergkampo karjeroje Londone – sėkmė Europos futbolo turnyruose. 2000 m. D. Bergkampas ir „Arsenalas“ pralaimėjo [[UEFA taurė]]s finalą [[Galatasaray S.K.|Stambulo“Galatasaray“]] komandai, 2006 m. D. Bergkampas taip ir nepakilo nuo atsarginių suolelių [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] finale, kuriame „Arsenalas“ nusileido [[FC Barcelona|Barselonos FC]]. 2006 m. [[gegužės 7]] d. D. Bergkampas paskutinį kartą vilkėjo „Arsenal“ marškinėlius Anglijos čempionato rungtynėse su [[Wigan Athletic|Wigano „Athletic“]]. 2008 m. [[liepos 14]] d. „Arsenal“ klubo oficialaus tinklalapio paskelbtuose geriausio visų laikų „Arsenal“ žaidėjų penkiasdešimtuko rinkimuose D. Bergkampas užėmė antrąją vietą, nusileisdamas tik [[Thierry Henry]]. == Karjera nacionalinėje rinktinėje == D. Bergkampas debiutavo Nyderlandų rinktinėje 1990 m. [[rugsėjo 26]] d. rungtynėse su [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]], o pirmasis rimtas jo sužaistas turnyras buvo [[Euro 1992]] turnyras, vykęs Švedijoje. D. Bergkampas jame žaidė puikiai ir pelnęs tris įvarčius pasidalino su trim kitais žaidėjais rezultatyviausio čempionato snaiperio laurus, tačiau Nyderlandų rinktinė pusfinalyje sensacingai pralaimėjo turnyro atradimui – [[Danijos vyrų futbolo rinktinė|Danijos rinktinei]], kuri vėliau ir tapo čempione. [[XV pasaulio futbolo čempionatas|1994 m. pasaulio futbolo čempionate]] ir [[Euro 1996]] turnyre D. Bergkampas traukė savo komandą į priekį, tačiau Nyderlandų rinktinei šie turnyrai susiklostė nelabai sėkmingai. 1996 m. [[lapkričio 9]] d., per draugiškas rungtynes su [[Velso vyrų futbolo rinktinė|Velsu]] D. Bergkampas įmušė vienintelį savo karjeroje „hat–tricką“ nacionalinės rinktinės gretose. [[XVI pasaulio futbolo čempionatas|1998 m.]] D. Bergkampas vėl vedė savo komandą į priekį pasaulio čempionate Prancūzijoje. Ketvirtfinalio susitikime su [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentina]] žaidėjas įmušė vieną iš pačių gražiausių įvarčių per visą pasaulio čempionatų istoriją ir išplėšė savo komandai kelialapį į pusfinalį, tačiau ten buvo nusileista [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|brazilams]]. [[Euro 2000]] buvo paskutinis D. Bergkampo šansas pasiekti skambesnę pergalę su nacionaline rinktine, tačiau olandai pusfinalyje pralaimėjo Italijai. Pirmą kartą per savo karjerą D. Bergkampas neįmušė nė vieno įvarčio per aukščiausio lygio futbolo turnyrą, tačiau rinktinėje atliko svarbų vaidmenį. Po šio čempionato D. Bergkampas paskelbė apie savo karjeros Nyderlandų rinktinėje pabaigą. Iš viso per 10 metų trukusią karjerą „oranžiniams“ D. Bergkampas atstovavo 79 kartus ir pelnė 37 įvarčius. Jis yra antras rezultatyviausias žaidėjas per visą Nyderlandų rinktinės istoriją. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1994 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV 1994]]|ketvirtfinalis|5|3|1|0|0}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|4 vieta|7|3|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 1992|Švedija 1992]]|pusfinalis|4|3|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 1996|Anglija 1996]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|pusfinalis|5|0|0|0|0}} |} == Iškovoti trofėjai == === {{flagicon|NED}} Amsterdamo „Ajax“ === * [[Eredivisie|Nyderlandų čempionatas]]: 1989–90 * [[Nyderlandų futbolo taurė|Nyderlandų taurė]]: 1986–87; 1992–93 * [[UEFA Taurių laimėtojų taurė]]: 1986–87, * [[UEFA taurė]]: 1991–92 === {{flagicon|ITA}} Milano „Internazionale“ === * [[UEFA taurė]]: 1993–94 === {{flagicon|ENG}} Londono „Arsenal“ === * [[Anglijos futbolo čempionatas|Anglijos čempionatas]]: 1997–98; 2001–02; 2003–04 * [[Anglijos futbolo taurė|Anglijos taurė]]: 1997–98; 2001–02; 2002–03; 2004–05 * [[Anglijos futbolo supertaurė|Anglijos supertaurė]]: 1998; 1999; 2002; 2004 === Individualūs apdovanojimai === * Nyderlandų metų jaunasis futbolininkas: 1990 * Nyderlandų metų futbolininkas: 1991; 1992 * Nyderlandų čempionato rezultatyviausias žaidėjas: 1991; 1992; 1993 * UEFA taurės rezultatyviausias žaidėjas: 1994 * Euro 1992 rezultatyviausias žaidėjas * Euro 1992 simbolinė rinktinė * 1998 m. pasaulio futbolo čempionato simbolinė rinktinė == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} * [http://www.bergkamp10.net/index.php D. Bergkampui skirtas fanų puslapis (anglų k.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100724174632/http://www.bergkamp10.net/index.php |date=2010-07-24 }} {{DEFAULTSORT:Bergkamp, Dennis}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai]] 90l6eliahw9a640a59k2z97a36pd99c 7889224 7889223 2026-07-29T12:17:09Z Makenzis 46558 /* Amsterdamo „Ajax“ (1986–1993) */ 7889224 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Dennis Bergkamp | image = [[Vaizdas:Dennis Bergkamp cropped.JPG|200px]] | fullname = Dennis Nicolaas Maria Bergkamp | nickname = | height = 1,83 m | weight = 78 kg | dateofbirth = {{bda|1969|5|10}} | cityofbirth = [[Amsterdamas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | currentclub = ''baigęs karjerą'' | clubnumber = | position = [[puolėjas]], atakuojantis [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1986 – 1993 <br /> 1993 – 1995 <br /> 1995 – 2006 | clubs = [[AFC Ajax|Amsterdamo „Ajax“]] <br /> [[Internazionale Milano FC|Milano „Internazionale“]] <br /> [[Arsenal F.C.|Londono „Arsenal“]] | caps(goals) = 185 (103) <br /> {{0}}52 {{0}}(11) <br /> 315 {{0}}(87) | nationalyears = 1990 – 2000 | nationalteam = {{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}79 {{0}}(37) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Denisas Berkampas''' ([[olandų kalba|ol.]] ''Dennis Bergkamp'', g. [[1969]] m. [[gegužės 10]] d.) – karjerą baigęs Nyderlandų profesionalus futbolininkas, žaidęs puolėjo arba atakuojančio saugo pozicijose. 2004 m. futbolo legenda [[Pelé]] paminėjo D. Bergkampą kaip vieną iš 125 geriausių visų laikų futbolininkų. 2007 m. jis buvo išrinktas į Anglijos futbolo šlovės muziejų ir kol kas yra vienintelis olandas, sulaukęs tokio pripažinimo. 1993 m. ir 1997 m. D. Bergkampas liko trečias [[FIFA Pasaulio metų žaidėjas|FIFA pasaulio metų žaidėjo]] rinkimuose. 1992 m. jis liko trečias, o 1993 m. antras [[Geriausias Europos futbolininkas|Geriausio Europos futbolininko]] (Auksinio kamuolio) rinkimuose. == Klubinė karjera == === Amsterdamo „Ajax“ (1986–1993) === 1981 m., būdamas 12 metų amžiaus D. Bergkampas prisijungė prie gimtojo [[Amsterdamas|Amsterdamo]] miesto klubo „Ajax“ jaunimo komandos. 1986 m. gruodžio 14 d. debiutavo pagrindinėje komandoje mače su [[Roda JC|Kerkradės „Roda“]]. 1987 m. jis po keitimo pasirodė aikštėje per [[UEFA Taurių laimėtojų taurė]]s finalo rungtynes su [[FC Lokomotive Leipzig|Leipcigo „Lokomotyvu“]], kurias „Ajax“ laimėjo 1:0 ir iškovojo pirmąjį savo kaip profesionalo trofėjų. Vėliau D. Bergkampas žaidė „Ajax“ klube dar šešis sezonus ir tapo vienu iš šio klubo simbolių, iškovojo su juo [[Eredivisie|Nyderlandų čempiono]] titulą (1990) ir [[Nyderlandų futbolo taurė|Nyderlandų taurę]] (1993). 1993 m. vasarą kartu su komandos draugu [[Wim Jonk|Wimu Jonku]] už 12 mln. [[svaras sterlingų|svarų sterlingų]] D. Bergkampas persikėlė į [[Internazionale Milano FC|Milano „Internazionale“]]. === Milano „Internazionale“ (1993–1995) === Karjeros etapas Italijoje D. Bergkampui buvo pats nesėkmingiausias. Dar prieš jam persikeliant į Milaną, buvęs D. Bergkampo treneris Amsterdame ir olandų futbolo legenda [[Johan Cruijff|Johanas Cruijffas]] įspėjo savo buvusį auklėtinį, jog jam bus sunku priprasti prie gynybinio „Intero“ žaidimo, tačiau D. Bergkampas priėmė iššūkį ir prisijungė prie Milano klubo. Su juo olandas dar kartą laimėjo UEFA taurę, tačiau kaip ir prognozavo J. Cruijffas Milane D. Bergakampui sekėsi sunkiai – jis nerado sau vietos aikštėje, nesutarė su komandos draugais ir reiklia Italijos spauda. Padėties nepakeitė net geras D. Bergkampo žaidimas [[XV pasaulio futbolo čempionatas|1994 m. pasaulio futbolo čempionate]]. Po dviejų nesėkmingų sezonų Milane 1995 m. už 7,5 mln. svarų sterlingų D. Bergkampas perėjo į Londono „Arsenalą“. === Londono „Arsenal“ (1995–2006) === [[Vaizdas:Dennis Bergkamp.jpg|thumb|150px|left| D. Bergkampas „Arsenale“]] Londone D. Bergkampas vėl atgavo gerą sportinę formą ir ėmė žaisti sau įprastą žaidimą. Pirmajame sezone (1995–1996) jam reikėjo kiek laiko, kad apsiprastų su anglišku futbolu ir savo pirmąjį įvartį jis pelnė tik aštuntosiose rungtynėse su „Arsenalo“ marškinėliais. Iš viso savo pirmame sezone olandas pelnė 11 įvarčių [[Anglijos futbolo čempionatas|“Premier“ lygoje]]. 1996 m. prie „Arsenal“ vairo stojo [[Arsene Wenger|Arsenas Wengeras]], kuris padėjo dar labiau atsiskleisti D. Bergkampo talentui. 1997–1998 m. sezone „Arsenalas“ laimėjo titulų dublį (Anglijos čempionatą ir [[Anglijos futbolo taurė|taurę]]), o D. Bergkampas „Premier“ lygos futbolininkų apklausoje buvo pripažintas geriausiu žaidėju. Olandas rungtyniavo Londono klube dar 8 metus ir tapo vienu iš pačių svarbiausių klubo žaidėjų, su juo laimėjo dar du Anglijos lygos čempiono titulus (2002, 2004), dar tris sykius iškovojo Anglijos taurę (2002, 2003, 2005). Vienintelis dalykas, kurio trūko ilgoje ir sėkmingoje D. Bergkampo karjeroje Londone – sėkmė Europos futbolo turnyruose. 2000 m. D. Bergkampas ir „Arsenalas“ pralaimėjo [[UEFA taurė]]s finalą [[Galatasaray S.K.|Stambulo“Galatasaray“]] komandai, 2006 m. D. Bergkampas taip ir nepakilo nuo atsarginių suolelių [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] finale, kuriame „Arsenalas“ nusileido [[FC Barcelona|Barselonos FC]]. 2006 m. [[gegužės 7]] d. D. Bergkampas paskutinį kartą vilkėjo „Arsenal“ marškinėlius Anglijos čempionato rungtynėse su [[Wigan Athletic|Wigano „Athletic“]]. 2008 m. [[liepos 14]] d. „Arsenal“ klubo oficialaus tinklalapio paskelbtuose geriausio visų laikų „Arsenal“ žaidėjų penkiasdešimtuko rinkimuose D. Bergkampas užėmė antrąją vietą, nusileisdamas tik [[Thierry Henry]]. == Karjera nacionalinėje rinktinėje == D. Bergkampas debiutavo Nyderlandų rinktinėje 1990 m. [[rugsėjo 26]] d. rungtynėse su [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]], o pirmasis rimtas jo sužaistas turnyras buvo [[Euro 1992]] turnyras, vykęs Švedijoje. D. Bergkampas jame žaidė puikiai ir pelnęs tris įvarčius pasidalino su trim kitais žaidėjais rezultatyviausio čempionato snaiperio laurus, tačiau Nyderlandų rinktinė pusfinalyje sensacingai pralaimėjo turnyro atradimui – [[Danijos vyrų futbolo rinktinė|Danijos rinktinei]], kuri vėliau ir tapo čempione. [[XV pasaulio futbolo čempionatas|1994 m. pasaulio futbolo čempionate]] ir [[Euro 1996]] turnyre D. Bergkampas traukė savo komandą į priekį, tačiau Nyderlandų rinktinei šie turnyrai susiklostė nelabai sėkmingai. 1996 m. [[lapkričio 9]] d., per draugiškas rungtynes su [[Velso vyrų futbolo rinktinė|Velsu]] D. Bergkampas įmušė vienintelį savo karjeroje „hat–tricką“ nacionalinės rinktinės gretose. [[XVI pasaulio futbolo čempionatas|1998 m.]] D. Bergkampas vėl vedė savo komandą į priekį pasaulio čempionate Prancūzijoje. Ketvirtfinalio susitikime su [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentina]] žaidėjas įmušė vieną iš pačių gražiausių įvarčių per visą pasaulio čempionatų istoriją ir išplėšė savo komandai kelialapį į pusfinalį, tačiau ten buvo nusileista [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|brazilams]]. [[Euro 2000]] buvo paskutinis D. Bergkampo šansas pasiekti skambesnę pergalę su nacionaline rinktine, tačiau olandai pusfinalyje pralaimėjo Italijai. Pirmą kartą per savo karjerą D. Bergkampas neįmušė nė vieno įvarčio per aukščiausio lygio futbolo turnyrą, tačiau rinktinėje atliko svarbų vaidmenį. Po šio čempionato D. Bergkampas paskelbė apie savo karjeros Nyderlandų rinktinėje pabaigą. Iš viso per 10 metų trukusią karjerą „oranžiniams“ D. Bergkampas atstovavo 79 kartus ir pelnė 37 įvarčius. Jis yra antras rezultatyviausias žaidėjas per visą Nyderlandų rinktinės istoriją. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1994 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV 1994]]|ketvirtfinalis|5|3|1|0|0}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|4 vieta|7|3|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 1992|Švedija 1992]]|pusfinalis|4|3|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 1996|Anglija 1996]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|pusfinalis|5|0|0|0|0}} |} == Iškovoti trofėjai == === {{flagicon|NED}} Amsterdamo „Ajax“ === * [[Eredivisie|Nyderlandų čempionatas]]: 1989–90 * [[Nyderlandų futbolo taurė|Nyderlandų taurė]]: 1986–87; 1992–93 * [[UEFA Taurių laimėtojų taurė]]: 1986–87, * [[UEFA taurė]]: 1991–92 === {{flagicon|ITA}} Milano „Internazionale“ === * [[UEFA taurė]]: 1993–94 === {{flagicon|ENG}} Londono „Arsenal“ === * [[Anglijos futbolo čempionatas|Anglijos čempionatas]]: 1997–98; 2001–02; 2003–04 * [[Anglijos futbolo taurė|Anglijos taurė]]: 1997–98; 2001–02; 2002–03; 2004–05 * [[Anglijos futbolo supertaurė|Anglijos supertaurė]]: 1998; 1999; 2002; 2004 === Individualūs apdovanojimai === * Nyderlandų metų jaunasis futbolininkas: 1990 * Nyderlandų metų futbolininkas: 1991; 1992 * Nyderlandų čempionato rezultatyviausias žaidėjas: 1991; 1992; 1993 * UEFA taurės rezultatyviausias žaidėjas: 1994 * Euro 1992 rezultatyviausias žaidėjas * Euro 1992 simbolinė rinktinė * 1998 m. pasaulio futbolo čempionato simbolinė rinktinė == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} * [http://www.bergkamp10.net/index.php D. Bergkampui skirtas fanų puslapis (anglų k.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100724174632/http://www.bergkamp10.net/index.php |date=2010-07-24 }} {{DEFAULTSORT:Bergkamp, Dennis}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai]] mygkg1rd5k9bq741cjos68lc48gnvoy 7889225 7889224 2026-07-29T12:17:19Z Makenzis 46558 /* Amsterdamo „Ajax“ (1986–1993) */ 7889225 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Dennis Bergkamp | image = [[Vaizdas:Dennis Bergkamp cropped.JPG|200px]] | fullname = Dennis Nicolaas Maria Bergkamp | nickname = | height = 1,83 m | weight = 78 kg | dateofbirth = {{bda|1969|5|10}} | cityofbirth = [[Amsterdamas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | currentclub = ''baigęs karjerą'' | clubnumber = | position = [[puolėjas]], atakuojantis [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1986 – 1993 <br /> 1993 – 1995 <br /> 1995 – 2006 | clubs = [[AFC Ajax|Amsterdamo „Ajax“]] <br /> [[Internazionale Milano FC|Milano „Internazionale“]] <br /> [[Arsenal F.C.|Londono „Arsenal“]] | caps(goals) = 185 (103) <br /> {{0}}52 {{0}}(11) <br /> 315 {{0}}(87) | nationalyears = 1990 – 2000 | nationalteam = {{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}79 {{0}}(37) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Denisas Berkampas''' ([[olandų kalba|ol.]] ''Dennis Bergkamp'', g. [[1969]] m. [[gegužės 10]] d.) – karjerą baigęs Nyderlandų profesionalus futbolininkas, žaidęs puolėjo arba atakuojančio saugo pozicijose. 2004 m. futbolo legenda [[Pelé]] paminėjo D. Bergkampą kaip vieną iš 125 geriausių visų laikų futbolininkų. 2007 m. jis buvo išrinktas į Anglijos futbolo šlovės muziejų ir kol kas yra vienintelis olandas, sulaukęs tokio pripažinimo. 1993 m. ir 1997 m. D. Bergkampas liko trečias [[FIFA Pasaulio metų žaidėjas|FIFA pasaulio metų žaidėjo]] rinkimuose. 1992 m. jis liko trečias, o 1993 m. antras [[Geriausias Europos futbolininkas|Geriausio Europos futbolininko]] (Auksinio kamuolio) rinkimuose. == Klubinė karjera == === Amsterdamo „Ajax“ (1986–1993) === 1981 m., būdamas 12 metų amžiaus D. Bergkampas prisijungė prie gimtojo [[Amsterdamas|Amsterdamo]] miesto klubo „Ajax“ jaunimo komandos. 1986 m. gruodžio 14 d. debiutavo pagrindinėje komandoje mače su [[Roda JC|Kerkradės „Roda“]]. 1987 m. po keitimo pasirodė aikštėje per [[UEFA Taurių laimėtojų taurė]]s finalo rungtynes su [[FC Lokomotive Leipzig|Leipcigo „Lokomotyvu“]], kurias „Ajax“ laimėjo 1:0 ir iškovojo pirmąjį savo kaip profesionalo trofėjų. Vėliau D. Bergkampas žaidė „Ajax“ klube dar šešis sezonus ir tapo vienu iš šio klubo simbolių, iškovojo su juo [[Eredivisie|Nyderlandų čempiono]] titulą (1990) ir [[Nyderlandų futbolo taurė|Nyderlandų taurę]] (1993). 1993 m. vasarą kartu su komandos draugu [[Wim Jonk|Wimu Jonku]] už 12 mln. [[svaras sterlingų|svarų sterlingų]] D. Bergkampas persikėlė į [[Internazionale Milano FC|Milano „Internazionale“]]. === Milano „Internazionale“ (1993–1995) === Karjeros etapas Italijoje D. Bergkampui buvo pats nesėkmingiausias. Dar prieš jam persikeliant į Milaną, buvęs D. Bergkampo treneris Amsterdame ir olandų futbolo legenda [[Johan Cruijff|Johanas Cruijffas]] įspėjo savo buvusį auklėtinį, jog jam bus sunku priprasti prie gynybinio „Intero“ žaidimo, tačiau D. Bergkampas priėmė iššūkį ir prisijungė prie Milano klubo. Su juo olandas dar kartą laimėjo UEFA taurę, tačiau kaip ir prognozavo J. Cruijffas Milane D. Bergakampui sekėsi sunkiai – jis nerado sau vietos aikštėje, nesutarė su komandos draugais ir reiklia Italijos spauda. Padėties nepakeitė net geras D. Bergkampo žaidimas [[XV pasaulio futbolo čempionatas|1994 m. pasaulio futbolo čempionate]]. Po dviejų nesėkmingų sezonų Milane 1995 m. už 7,5 mln. svarų sterlingų D. Bergkampas perėjo į Londono „Arsenalą“. === Londono „Arsenal“ (1995–2006) === [[Vaizdas:Dennis Bergkamp.jpg|thumb|150px|left| D. Bergkampas „Arsenale“]] Londone D. Bergkampas vėl atgavo gerą sportinę formą ir ėmė žaisti sau įprastą žaidimą. Pirmajame sezone (1995–1996) jam reikėjo kiek laiko, kad apsiprastų su anglišku futbolu ir savo pirmąjį įvartį jis pelnė tik aštuntosiose rungtynėse su „Arsenalo“ marškinėliais. Iš viso savo pirmame sezone olandas pelnė 11 įvarčių [[Anglijos futbolo čempionatas|“Premier“ lygoje]]. 1996 m. prie „Arsenal“ vairo stojo [[Arsene Wenger|Arsenas Wengeras]], kuris padėjo dar labiau atsiskleisti D. Bergkampo talentui. 1997–1998 m. sezone „Arsenalas“ laimėjo titulų dublį (Anglijos čempionatą ir [[Anglijos futbolo taurė|taurę]]), o D. Bergkampas „Premier“ lygos futbolininkų apklausoje buvo pripažintas geriausiu žaidėju. Olandas rungtyniavo Londono klube dar 8 metus ir tapo vienu iš pačių svarbiausių klubo žaidėjų, su juo laimėjo dar du Anglijos lygos čempiono titulus (2002, 2004), dar tris sykius iškovojo Anglijos taurę (2002, 2003, 2005). Vienintelis dalykas, kurio trūko ilgoje ir sėkmingoje D. Bergkampo karjeroje Londone – sėkmė Europos futbolo turnyruose. 2000 m. D. Bergkampas ir „Arsenalas“ pralaimėjo [[UEFA taurė]]s finalą [[Galatasaray S.K.|Stambulo“Galatasaray“]] komandai, 2006 m. D. Bergkampas taip ir nepakilo nuo atsarginių suolelių [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] finale, kuriame „Arsenalas“ nusileido [[FC Barcelona|Barselonos FC]]. 2006 m. [[gegužės 7]] d. D. Bergkampas paskutinį kartą vilkėjo „Arsenal“ marškinėlius Anglijos čempionato rungtynėse su [[Wigan Athletic|Wigano „Athletic“]]. 2008 m. [[liepos 14]] d. „Arsenal“ klubo oficialaus tinklalapio paskelbtuose geriausio visų laikų „Arsenal“ žaidėjų penkiasdešimtuko rinkimuose D. Bergkampas užėmė antrąją vietą, nusileisdamas tik [[Thierry Henry]]. == Karjera nacionalinėje rinktinėje == D. Bergkampas debiutavo Nyderlandų rinktinėje 1990 m. [[rugsėjo 26]] d. rungtynėse su [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]], o pirmasis rimtas jo sužaistas turnyras buvo [[Euro 1992]] turnyras, vykęs Švedijoje. D. Bergkampas jame žaidė puikiai ir pelnęs tris įvarčius pasidalino su trim kitais žaidėjais rezultatyviausio čempionato snaiperio laurus, tačiau Nyderlandų rinktinė pusfinalyje sensacingai pralaimėjo turnyro atradimui – [[Danijos vyrų futbolo rinktinė|Danijos rinktinei]], kuri vėliau ir tapo čempione. [[XV pasaulio futbolo čempionatas|1994 m. pasaulio futbolo čempionate]] ir [[Euro 1996]] turnyre D. Bergkampas traukė savo komandą į priekį, tačiau Nyderlandų rinktinei šie turnyrai susiklostė nelabai sėkmingai. 1996 m. [[lapkričio 9]] d., per draugiškas rungtynes su [[Velso vyrų futbolo rinktinė|Velsu]] D. Bergkampas įmušė vienintelį savo karjeroje „hat–tricką“ nacionalinės rinktinės gretose. [[XVI pasaulio futbolo čempionatas|1998 m.]] D. Bergkampas vėl vedė savo komandą į priekį pasaulio čempionate Prancūzijoje. Ketvirtfinalio susitikime su [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentina]] žaidėjas įmušė vieną iš pačių gražiausių įvarčių per visą pasaulio čempionatų istoriją ir išplėšė savo komandai kelialapį į pusfinalį, tačiau ten buvo nusileista [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|brazilams]]. [[Euro 2000]] buvo paskutinis D. Bergkampo šansas pasiekti skambesnę pergalę su nacionaline rinktine, tačiau olandai pusfinalyje pralaimėjo Italijai. Pirmą kartą per savo karjerą D. Bergkampas neįmušė nė vieno įvarčio per aukščiausio lygio futbolo turnyrą, tačiau rinktinėje atliko svarbų vaidmenį. Po šio čempionato D. Bergkampas paskelbė apie savo karjeros Nyderlandų rinktinėje pabaigą. Iš viso per 10 metų trukusią karjerą „oranžiniams“ D. Bergkampas atstovavo 79 kartus ir pelnė 37 įvarčius. Jis yra antras rezultatyviausias žaidėjas per visą Nyderlandų rinktinės istoriją. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1994 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV 1994]]|ketvirtfinalis|5|3|1|0|0}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|4 vieta|7|3|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 1992|Švedija 1992]]|pusfinalis|4|3|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 1996|Anglija 1996]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|pusfinalis|5|0|0|0|0}} |} == Iškovoti trofėjai == === {{flagicon|NED}} Amsterdamo „Ajax“ === * [[Eredivisie|Nyderlandų čempionatas]]: 1989–90 * [[Nyderlandų futbolo taurė|Nyderlandų taurė]]: 1986–87; 1992–93 * [[UEFA Taurių laimėtojų taurė]]: 1986–87, * [[UEFA taurė]]: 1991–92 === {{flagicon|ITA}} Milano „Internazionale“ === * [[UEFA taurė]]: 1993–94 === {{flagicon|ENG}} Londono „Arsenal“ === * [[Anglijos futbolo čempionatas|Anglijos čempionatas]]: 1997–98; 2001–02; 2003–04 * [[Anglijos futbolo taurė|Anglijos taurė]]: 1997–98; 2001–02; 2002–03; 2004–05 * [[Anglijos futbolo supertaurė|Anglijos supertaurė]]: 1998; 1999; 2002; 2004 === Individualūs apdovanojimai === * Nyderlandų metų jaunasis futbolininkas: 1990 * Nyderlandų metų futbolininkas: 1991; 1992 * Nyderlandų čempionato rezultatyviausias žaidėjas: 1991; 1992; 1993 * UEFA taurės rezultatyviausias žaidėjas: 1994 * Euro 1992 rezultatyviausias žaidėjas * Euro 1992 simbolinė rinktinė * 1998 m. pasaulio futbolo čempionato simbolinė rinktinė == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} * [http://www.bergkamp10.net/index.php D. Bergkampui skirtas fanų puslapis (anglų k.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100724174632/http://www.bergkamp10.net/index.php |date=2010-07-24 }} {{DEFAULTSORT:Bergkamp, Dennis}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai]] j82lxa0fomh93tzslqmnzdvpyiwtbka 0 315508 7889336 7715282 2026-07-29T13:19:45Z Makenzis 46558 7889336 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Óscar Pérez | image = [[File:Óscar Pérez Rojas.jpg|230px]] | fullname = Óscar Pérez Rojas | dateofbirth = {{birth date and age|1973|2|1}} | cityofbirth = [[Meksikas]] | countryofbirth = [[Meksika]] | height = 1,70 m | currentclub = | clubnumber = | position = [[vartininkas]] | years = 1991–2013<br />2008–2009<br />2009–2010<br />2010–2011<br>2011–2012<br />2013–2019<br>2019 |clubs = [[Cruz Azul]]<br />→ [[Tigres de la UANL|UANL]] ''(skol.)''<br />→ [[Jaguares de Chiapas]] ''(skol.)''<br />→ [[Necaxa]] ''(skol.)''<br> [[San Luis FC]] (skol.)<br />[[CF Pachuca]]<br>[[Cruz Azul]] |caps(goals) = 413 {{0}}(2)<br />{{0}}30 {{0}}(0)<br />{{0}}30 {{0}}(0)<br />{{0}}34 {{0}}(0)<br>{{0}}64 {{0}}(0)<br />171 {{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}1 {{0}}(0) | nationalyears = 1997–2010 | nationalteam = {{fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 56 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2017 | ntupdate = 2014 }} '''Oskaras Peresas Rochasas''' (''Óscar Pérez Rojas''; [[1973]] m. [[vasario 1]] d.) – buvęs [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas, vartininkas == Karjera == Karjerą pradėjo 1991 m. Meksikos klube [[Cruz Azul]] ir žaidė jame beveik 20 metų. Tiesa, paskutinius keletą sezonų skolinamas kitiems šalies klubams – Tigres de la UANL ir Jaguares de Chiapas. Oskaras Peresas Meksikos rinktinėje žaidė nuo 1997 m. Su ja dalyvavo 3 pasaulio čempionatuose, daugelyje kitų tarptautinių turnyrų ([[CONCACAF Aukso taurė]]je, [[Copa America]] taurėje, [[Konfederacijų taurė]]je). == Laimėjimai == * [[Konfederacijų taurė]] (1): 1999 * Liga mexicana (1): 1997 * Copa mexico (1): 1996-97 * [[CONCACAF Aukso taurė]] (2): 1998, 2003 == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|aštuntfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[1998 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 1998]]|1 vieta|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2000 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2000]]|ketvirtfinalis|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV-Meksika 2003]]|1 vieta|0|0|0|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[1995 m. Copa América|Urugvajus 1995]]|ketvirtfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[1999 m. Copa América|Paragvajus 1999]]|3 vieta|0|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[2001 m. Copa América|Kolumbija 2001]]|2 vieta|4|0|1|0|0}} {{futČempSveč|[[2004 m. Copa América|Peru 2004]]|3 vieta|0|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai|Perez, Oscar]] m6ureoxugx6uoihe5edicqc32us1qcd 0 316313 7889241 7869883 2026-07-29T12:25:57Z Makenzis 46558 /* Rinktinės */ 7889241 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Winston Reid | image = [[Vaizdas:Winston Reid in September 2014.JPG|250px]] | fullname = Winston Wiremu Reid<ref name="List of Players">{{cite web | title = List of Players | url = http://www.fifa.com/mm/document/tournament/competition/01/22/85/78/fwc_2010_squadlists.pdf | publisher = FIFA | accessdate = 2010-06-16 | archive-date = 2020-05-17 | archive-url = https://web.archive.org/web/20200517205300/https://www.fifa.com/mm/document/tournament/competition/01/22/85/78/fwc_2010_squadlists.pdf |url-status=dead }}</ref> | dateofbirth = {{birth date and age|1988|7|3}} | cityofbirth = [[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklandas]] | countryofbirth = [[Naujoji Zelandija]] | height = 1,90 m | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | youthyears = 1992–1998<br />{{0|0000}}–2004<br />2004–2008 | youthclubs = [[Takapuna AFC|Takapuna]] <br /> [[SUB Sønderborg]]<br />[[FC Midtjylland]] | position = [[gynėjas]] | years = 2005–2010<br />2010–2021 <br /> 2020 <br /> 2021 | clubs = [[FC Midtjylland]]<br />[[West Ham United FC|West Ham United]] <br /> → Sporting Kansas City (skol.) <br /> → Brentford (skol.) | caps(goals) = {{0}}85 {{0}}(2)<br />194 {{0}}(9)<br />{{0}}10 {{0}}(1)<br />{{0}}11 {{0}}(0) | nationalyears = 2010–2022 | nationalteam = {{fut|NZL|1}} | nationalcaps(goals) = 33 {{0}}(1)<ref>https://www.national-football-teams.com/player/30205/Winston_Reid.html</ref> | ctupdate = 2024 | ntupdate = 2024 }} '''Vinstonas Viremu Reidas''' (''Winston Wiremu Reid''; [[1988]] m. [[liepos 3]] d.) – buvęs [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] futbolininkas, gynėjas. == Karjera == [[maoriai|Maorių]] kilmės, o būdamas 10 m. su motina ir patėviu danu persikėlė į [[Danija|Daniją]], ten gavo šios šalies pilietybę<ref>http://www.nzherald.co.nz/soccer-football/news/article.cfm?c_id=86&objectid=10652438 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121023081731/http://www.nzherald.co.nz/soccer-football/news/article.cfm?c_id=86&objectid=10652438 |date=2012-10-23 }}</ref>. Profesionalo karjerą pradėjo Danijos [[FC Midtjylland|„Midtjylland“]] klube. 2010 m. rugpjūčio 5 d. persikėlė į Anglijos [[West Ham United FC|West Ham United]] klubą.<ref>http://www.whufc.com/articles/20100805/reid-signs_2236884_2112684 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120921085430/http://www.whufc.com/articles/20100805/reid-signs_2236884_2112684 |date=2012-09-21 }}</ref> == Rinktinės == Atstovavo Danijos jaunimo rinktinėms, tačiau 2010 m. pareiškė norą atstovauti [[Naujoji Zelandija|gimtosios šalies]] nacionalinei rinktiei. 2010 m. metais debiutavo Naujosios Zelandijos rinktinėje, draugiškose rungtynėse prieš Australiją. Dalyvavo [[PAR 2010|2010 m. pasaulio čempionatą]], kur pirmose varžybose įmušė išlygiamąjį įvartį į Slovakijos vartus. Tai buvo pirmasis Naujosios Zelandijos įvartis per pasaulio čempionatų istoriją. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|1|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.transfermarkt.it/winston-reid/profil/spieler/37526 Transfermarkt] {{DEFAULTSORT:Reid, Winston}} [[Kategorija:Naujosios Zelandijos futbolininkai]] [[Kategorija:Danijos futbolininkai]] [[Kategorija:Naujosios Zelandijos olimpiečiai]] nsskn5fjfp0hzao9iakmuzqjfxvkoob 0 316408 7889308 7715684 2026-07-29T12:56:39Z Makenzis 46558 7889308 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| | playername = Javier Hernández | image = [[Vaizdas:Hertha BSC vs. West Ham United 20190731 (139).jpg|200px]] | caption = | fullname = Javier Hernández Balcázar | dateofbirth = {{birth date and age|df=yes|1988|6|1}} | cityofbirth = [[Gvadalachara (Meksika)|Gvadalachara]] | countryofbirth = [[Meksika]] | height = 1,75 m<ref>{{cite web |url=http://www.manutd.com/default.sps?pagegid={6DDFCB6E-3471-4E45-9385-F04D05F4A70D}&newsid=6647975 |title=Get to know… Hernandez |accessdate=2010-06-15 |date=2010-04-08|publisher=Manchester United Official Website}}</ref><ref name="FIFA">{{cite web |url=http://www.fifa.com/worldcup/players/player=228599/index.html |title=Javier Hernandez |publisher=[[FIFA]] |work=FIFA Official Website |accessdate=2010-06-15}}</ref> | position = [[puolėjas]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | youthyears = 1997–2006 |youthclubs = [[CD Guadalajara|Guadalajara]] | years = 2006–2010<br />2010–2015<br />2014–2015<br />2015–2017<br />2017–2019<br />2019–2020<br />2020–2023<br />2024–2025 |clubs = [[CD Guadalajara|Guadalajara]]<br />[[Manchester United FC|Manchester United]]<br />→ [[Real Madrid]] (skol.) <br />[[Bayer Leverkusen]]<br />[[West Ham United]] <br />[[Sevilla FC]]<br />[[LA Galaxy]]<br />[[CD Guadalajara|Guadalajara]] |caps(goals) = {{0}}64 (26)<br />103 (37)<br />{{0}}23 {{0}}(7)<br />{{0}}54 (28)<br />{{0}}55 (16)<br />{{0}}{{0}}9 {{0}}(1)<br />{{0}}74 (28)<br />{{0}}35 {{0}}(3) | nationalyears = 2009–2019 |nationalteam = {{fut|MEX|1}} |nationalcaps(goals) = 109 (52)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2025 | ntupdate = 2020 }} '''Chavjeras „Čičarito“ Ernandesas Balkasaras''' (''Javier „Chicharito“ Hernández Balcázar''; g. [[1988]] m. [[birželio 1]] d.) – [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas, puolėjas. == Karjera == Nuo vaikystės treniravosi gimtojo miesto „Guadalajara Chivas“ sporto mokykloje. Žaidė dublerių komandose. 2006 m. debiutavo profesionalų komandoje. 2009 m. sezone buvo vienas rezultatyviausių čempionato žaidėjų. 2010 m. pasirašė sutartį su [[Manchester United FC|Manchester United FC]] klubu. [[2011]] m. spalio viduryje pasirašė naują penkerių metų sutartį su klubu.<ref>http://www.goal.com/en-us/news/1918/mexicans-abroad/2011/10/12/2708782/javier-hernandez-signs-new-five-year-contract-with</ref> == Rinktinės == Žaidė Meksikos jaunimo rinktinėje, o 2009 m. debiutavo nacionalinėje rinktinėje rungtynėse prieš Kolumbiją. 2010 m. dalyvavo pasaulio čempionate kur įmušė vieną iš įvarčių istorinėje Meksikos pergalėje prieš Prancūziją. [[2011 m. CONCACAF Aukso taurė]]s varžybose tapo rezultatyviausiu žaidėju. Chavjero tėvas [[Javier Hernández Gutiérrez|Chavjeras Ernandesas Gutjeresas]], tiek senelis [[Tomás Balcázar|Tomas Balkasaras]] taip pat buvo žymūs futbolininkai, atstovavę Meksikai pasaulio čempionatuose. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|2|1|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|1|0|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|4|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|7|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2016 m. Copa América Centenario|JAV 2016]]|ketvirtfinalis|4|1|0|0|0}} |} == Laimėjimai == === Klubiniai === ;Guadalajara * [[Primera División de México]] (1): Apertura 2006 * [[InterLiga]] (1): 2009 ;Manchester United * [[Premier League]] (1): 2010–11 * [[FA Community Shield]] (1): 2010 === Nacionaliniai === * [[CONCACAF Aukso taurė]] (1): 2011 === Asmeniniai === * [[Primera División de México]] rezultatyviausias žaidėjas (1): Bicentenario 2010 * [[CONCACAF Aukso taurė]]s „auksinis batelis“ (1): 2011 * [[CONCACAF Aukso taurė]]s MVP (1): 2011 == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{Soccerway}} * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai|Hernández Balcázar, Javier]] i77t97w0bqowxhg6mvhu543eb6gsge7 7889309 7889308 2026-07-29T12:56:49Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889309 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| | playername = Javier Hernández | image = [[Vaizdas:Hertha BSC vs. West Ham United 20190731 (139).jpg|200px]] | caption = | fullname = Javier Hernández Balcázar | dateofbirth = {{birth date and age|df=yes|1988|6|1}} | cityofbirth = [[Gvadalachara (Meksika)|Gvadalachara]] | countryofbirth = [[Meksika]] | height = 1,75 m<ref>{{cite web |url=http://www.manutd.com/default.sps?pagegid={6DDFCB6E-3471-4E45-9385-F04D05F4A70D}&newsid=6647975 |title=Get to know… Hernandez |accessdate=2010-06-15 |date=2010-04-08|publisher=Manchester United Official Website}}</ref><ref name="FIFA">{{cite web |url=http://www.fifa.com/worldcup/players/player=228599/index.html |title=Javier Hernandez |publisher=[[FIFA]] |work=FIFA Official Website |accessdate=2010-06-15}}</ref> | position = [[puolėjas]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | youthyears = 1997–2006 |youthclubs = [[CD Guadalajara|Guadalajara]] | years = 2006–2010<br />2010–2015<br />2014–2015<br />2015–2017<br />2017–2019<br />2019–2020<br />2020–2023<br />2024–2025 |clubs = [[CD Guadalajara|Guadalajara]]<br />[[Manchester United FC|Manchester United]]<br />→ [[Real Madrid]] (skol.) <br />[[Bayer Leverkusen]]<br />[[West Ham United]] <br />[[Sevilla FC]]<br />[[LA Galaxy]]<br />[[CD Guadalajara|Guadalajara]] |caps(goals) = {{0}}64 (26)<br />103 (37)<br />{{0}}23 {{0}}(7)<br />{{0}}54 (28)<br />{{0}}55 (16)<br />{{0}}{{0}}9 {{0}}(1)<br />{{0}}74 (28)<br />{{0}}35 {{0}}(3) | nationalyears = 2009–2019 |nationalteam = {{fut|MEX|1}} |nationalcaps(goals) = 109 (52)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2025 | ntupdate = 2020 }} '''Chavjeras „Čičarito“ Ernandesas Balkasaras''' (''Javier „Chicharito“ Hernández Balcázar''; g. [[1988]] m. [[birželio 1]] d.) – [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas, puolėjas. == Karjera == Nuo vaikystės treniravosi gimtojo miesto „Guadalajara Chivas“ sporto mokykloje. Žaidė dublerių komandose. 2006 m. debiutavo profesionalų komandoje. 2009 m. sezone buvo vienas rezultatyviausių čempionato žaidėjų. 2010 m. pasirašė sutartį su [[Manchester United FC|Manchester United FC]] klubu. 2011 m. spalio viduryje pasirašė naują penkerių metų sutartį su klubu.<ref>http://www.goal.com/en-us/news/1918/mexicans-abroad/2011/10/12/2708782/javier-hernandez-signs-new-five-year-contract-with</ref> == Rinktinės == Žaidė Meksikos jaunimo rinktinėje, o 2009 m. debiutavo nacionalinėje rinktinėje rungtynėse prieš Kolumbiją. 2010 m. dalyvavo pasaulio čempionate kur įmušė vieną iš įvarčių istorinėje Meksikos pergalėje prieš Prancūziją. [[2011 m. CONCACAF Aukso taurė]]s varžybose tapo rezultatyviausiu žaidėju. Chavjero tėvas [[Javier Hernández Gutiérrez|Chavjeras Ernandesas Gutjeresas]], tiek senelis [[Tomás Balcázar|Tomas Balkasaras]] taip pat buvo žymūs futbolininkai, atstovavę Meksikai pasaulio čempionatuose. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|2|1|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|1|0|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|4|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|7|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2016 m. Copa América Centenario|JAV 2016]]|ketvirtfinalis|4|1|0|0|0}} |} == Laimėjimai == === Klubiniai === ;Guadalajara * [[Primera División de México]] (1): Apertura 2006 * [[InterLiga]] (1): 2009 ;Manchester United * [[Premier League]] (1): 2010–11 * [[FA Community Shield]] (1): 2010 === Nacionaliniai === * [[CONCACAF Aukso taurė]] (1): 2011 === Asmeniniai === * [[Primera División de México]] rezultatyviausias žaidėjas (1): Bicentenario 2010 * [[CONCACAF Aukso taurė]]s „auksinis batelis“ (1): 2011 * [[CONCACAF Aukso taurė]]s MVP (1): 2011 == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{Soccerway}} * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai|Hernández Balcázar, Javier]] fa3xlt0g8tldf3isdbn30msudmkqfns 0 316760 7889242 7873558 2026-07-29T12:26:23Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889242 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Shane Smeltz | image = [[Vaizdas:Smeltz1.jpg|170px]] | fullname = Shane Edward Smeltz | dateofbirth = {{birth date and age|1981|9|29|df=y}} | cityofbirth = [[Gepingenas]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | height = 1,85 m | position = [[puolėjas]] | currentclub = | clubnumber = | youthyears = 1997–1998 |youthclubs = [[Queensland Academy of Sport|QAS]] | years = 1999<br />1999–2001<br />2002<br />2002–2003<br />2003–2004<br />2005<br />2005–2006<br />2006–2007<br /> 2007–2009<br />2009–2010<br />2010-2011<br />2011<br />2011-2014<br />2014–2016<br />2016<br />2016–2017<br />2017<br />2020–2023<br />2023 |clubs = [[Gold Coast City]]<br />[[Brisbane Strikers]]<br />[[Napier City Rovers]]<br />[[Adelaide City]]<br />[[Adelaide United]]<br />[[Mansfield Town]]<br />[[AFC Wimbledon]]<br /> [[Halifax Town]]<br />[[Wellington Phoenix]]<br />[[Gold Coast United]]<br />[[Gençlerbirliği SK Ankara]]<br />[[Gold Coast United]]<br />[[Perth Glory]]<br />[[Sydney FC]]<br />[[Kedah FA]]<br />[[Wellington Phoenix FC|Wellington Phoenix]]<br />[[Borneo FC|Borneo]]<br /> [[Gold Coast United FC|Gold Coast United]]<br /> [[Guiseley AFC|Guiseley]] |caps(goals) = {{0}}2 {{0}}{{0}}(0)<br />25 {{0}}{{0}}(0)<br />21 {{0}}(20)<br />29 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}7 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}5 {{0}}{{0}}(0)<br />43 {{0}}(26)<br />31 {{0}}{{0}}(2)<br />39 {{0}}(21)<br />28 {{0}}(21)<br />{{0}}6 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}9 {{0}}{{0}}(7)<br />58 {{0}}(28)<br>43 {{0}}(12)<br>18 {{0}}(11)<br>12 {{0}}{{0}}(3)<br>20 {{0}}{{0}}(5)<br>45 {{0}}(28)<br>{{0}}3 {{0}}{{0}}(0) | nationalyears = 2003–2017 |nationalteam = {{fut|NZL|1}} |nationalcaps(goals) = 58 {{0}}(24)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2023 | ntupdate = 2023 }} '''Šeinas Edvardas Smelcas''' (''Shane Edward Smeltz''; [[1981]] m. [[rugsėjo 29]] d.) – buvęs futbolininkas, puolėjas. Vokietijoje gimęs, tačiau atstovavęs [[Naujosios Zelandijos vyrų futbolo rinktinė|Naujosios Zelandijos]] futbolo rinktinei, žaidėjas. == Karjera == Gimė Vokietijoje, o jaunystėje išvyko į Australiją. Žaidė įvairiuose šios šalies klubuose. 2005–2007 m. atstovavo žemesnių lygų Anglijos klubams. Vėliau rungtyniavo Naujojoje Zelandijoje, o nuo 2009 m. – vėl Australijoje. 2010 m. spalio 2 d. pasirašė dvejų metų kontraktą su Turkijos [[Gençlerbirliği SK Ankara|Ankaros „Gençlerbirliği SK“]] klubu.<ref>[http://www.nzherald.co.nz/sport/news/article.cfm?c_id=4&objectid=10670463&ref=rss Soccer: Smeltz clinches deal in Turkey]{{Neveikianti nuoroda|date=liepos 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 2011 m. sausio 10 d. sugrįžo į Australiją, ir pasirašė sutartį iki sezono pabaigos su [[Gold Coast United]] klubu.<ref>[https://archive.today/20120730100504/http://www.fifa.com/worldfootball/clubfootball/news/newsid=1362006.html Kiwi striker Smeltz returns to Gold Coast (archyv.)]</ref> == Rinktinės == Smelcas žaidė Naujosios Zelandijos jaunimo rinktinėse. 2003 m. debiutavo nacionalinėje rinktinėje. Dalyvavo 2010 m. pasaulio čempionate, įmušė įvartį į tuometinės pasaulio čempionės Italijos vartus. == Laimėjimai == '''Asmeniniai''' * [[Okeanijos metų futbolininkas]]: 2007, 2008 * [[Johnny Warren medalis]]: 2008–2009 su [[Wellington Phoenix]] * [[A-League]] auksinis batelis: 2008–2009 su [[Wellington Phoenix]] – 12 įvarčių * [[A-League]] auksinis batelis: 2009–2010 su [[Gold Coast United]] – 19 įvarčių * Naujosios Zelandijos metų futbolininkas: 2007 == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2004 m. OFC Tautų taurė|Australija 2004]]|3 vieta|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2008 m. OFC Tautų taurė|Okeanija 2008]]|1 vieta|5|8|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2012 m. OFC Tautų taurė|Saliamono Salos 2012]]|3 vieta|2|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://it.soccerway.com/players/-/17651/ SOCCERWAY] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230722023614/https://it.soccerway.com/players/-/17651/ |date=2023-07-22 }} * [https://www.transfermarkt.it/shane-smeltz/profil/spieler/51038 Transfermarkt] {{DEFAULTSORT:Smeltz, Shane}} [[Kategorija:Naujosios Zelandijos futbolininkai]] [[Kategorija:Naujosios Zelandijos olimpiečiai]] 7ltxukhwc5qfskv9ja3hdg8v6fpbkev 0 319956 7889270 7715692 2026-07-29T12:37:19Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889270 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Serghei Pogreban | fullname = | nickname = | image = [[Vaizdas:Serghei Pogreban.JPG|150px]] | dateofbirth = {{Birth date and age|1978|5|13|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Moldavijos TSR]] | height = 1,75 m | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1998–1999<br>1999–2002<br>2002–2005<br>2005<br>2006–2010<br>2010–2012<br>2012–2013<br />2013 | clubs = [[FC Tiraspol|Constructorul Chişinău]]<br>[[CS Tiligul-Tiras Tiraspol]]<br>[[FC Nistru Otaci]]<br>[[Žetìsu FK Taldyķorǵan|Žetìsu FK]]<br>[[FK Ekranas]]<br>[[Nistru Otaci]]<br>[[FC Olimpia Bălţi]]<br />[[FC Dinamo–Auto Tiraspol|Dinamo–Auto]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}3 {{0}}(0)<br>{{0}}86 (21)<br>{{0}}77 (11)<br>{{0}}12 {{0}}(0)<br>137 (16)<br>{{0}}44 {{0}}(2)<br>{{0}}20 {{0}}(2)<br />{{0}}18 {{0}}(0) | nationalyears = 2001–2004 | nationalteam = {{fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = 14 {{0}}(1)<ref>https://www.national-football-teams.com/player/4394/Serghei_Pogreban.html</ref> | pcupdate = 2023 m. | ntupdate = 2023 m. }} '''Sergejus Pogrebanas''' (''Serghei Pogreban''; g. [[1978]] m. [[gegužės 13]] d.) – [[Moldova|Moldovos]] futbolininkas, puolėjas. == Karjera == Didesniąją karjeros dalį žaidė įvairiuose Moldovos klubuose. Karjeros pradžioje rungtyniavo [[FC Tiraspol|Constructorul Chişinău]], o vėliau persikėlė į [[CS Tiligul-Tiras Tiraspol]], [[FC Nistru Otaci]]. 2005 m. sezoną praleido Kazachstane. Atstovavo [[Žetìsu FK Taldyķorǵan|Žetìsu FK]]. Nuo 2006 m. rungtyniavo Panevėžio „Ekrane“. Penkis sezonus praleido Lietuvoje, o [[A lyga|A lygoje]] atstovaudamas [[FK Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranui“]] sužaidė daugiau nei šimtą rungtynių. Vėliau tęsė karjerą gimtinėje: [[Nistru Otaci]], [[FC Olimpia Bălţi]], [[FC Dinamo–Auto Tiraspol|Dinamo–Auto]]. == Rinktinė == 2001–2005 m. buvo kviečiamas į Moldovos rinktinę. Sužaidė 14 rungtynių ir įmušė 1 įvartį. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://eu-football.info/_player.php?id=16816 Serghei Pogreban] pagal eu-football.info * [http://www.footballdatabase.eu/football.joueurs.serghei.pogreban.6660.en.html Serghei Pogreban] pagal footballdatabase * [http://www.transfermarkt.co.uk/sergiu-pogreban/profil/spieler/57541 Serghei Pogreban] pagal transfermarkt * [http://www.weltfussball.de/spieler_profil/serghei-pogreban/ Serghei Pogreban] pagal weltfussball * [http://www.national-football-teams.com/v2/player.php?id=4504 Karjera nacionalinėje rinktinėje] {{DEFAULTSORT:Pogreban}} [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] h0z5w53r8pxexo7gkkbwwod680ncw43 7889489 7889270 2026-07-29T16:25:44Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7889489 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Serghei Pogreban | fullname = | nickname = | image = [[Vaizdas:Serghei Pogreban.JPG|150px]] | dateofbirth = {{Birth date and age|1978|5|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Grigoriopolis]] | countryofbirth = [[Moldavijos TSR]] | height = 1,75 m | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1998–1999<br>1999–2002<br>2002–2005<br>2005<br>2006–2010<br>2010–2012<br>2012–2013<br />2013 | clubs = [[FC Tiraspol|Constructorul Chişinău]]<br>[[CS Tiligul-Tiras Tiraspol]]<br>[[FC Nistru Otaci]]<br>[[Žetìsu FK Taldyķorǵan|Žetìsu FK]]<br>[[FK Ekranas]]<br>[[Nistru Otaci]]<br>[[FC Olimpia Bălţi]]<br />[[FC Dinamo–Auto Tiraspol|Dinamo–Auto]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}3 {{0}}(0)<br>{{0}}86 (21)<br>{{0}}77 (11)<br>{{0}}12 {{0}}(0)<br>137 (16)<br>{{0}}44 {{0}}(2)<br>{{0}}20 {{0}}(2)<br />{{0}}18 {{0}}(0) | nationalyears = 2001–2004 | nationalteam = {{fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = 14 {{0}}(1)<ref>https://www.national-football-teams.com/player/4394/Serghei_Pogreban.html</ref> | pcupdate = 2023 m. | ntupdate = 2023 m. }} '''Sergejus Pogrebanas''' (''Serghei Pogreban''; g. [[1978]] m. [[gegužės 13]] d.) – [[Moldova|Moldovos]] futbolininkas, puolėjas. == Karjera == Didesniąją karjeros dalį žaidė įvairiuose Moldovos klubuose. Karjeros pradžioje rungtyniavo [[FC Tiraspol|Constructorul Chişinău]], o vėliau persikėlė į [[CS Tiligul-Tiras Tiraspol]], [[FC Nistru Otaci]]. 2005 m. sezoną praleido Kazachstane. Atstovavo [[Žetìsu FK Taldyķorǵan|Žetìsu FK]]. Nuo 2006 m. rungtyniavo Panevėžio „Ekrane“. Penkis sezonus praleido Lietuvoje, o [[A lyga|A lygoje]] atstovaudamas [[FK Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranui“]] sužaidė daugiau nei šimtą rungtynių. Vėliau tęsė karjerą gimtinėje: [[Nistru Otaci]], [[FC Olimpia Bălţi]], [[FC Dinamo–Auto Tiraspol|Dinamo–Auto]]. == Rinktinė == 2001–2005 m. buvo kviečiamas į Moldovos rinktinę. Sužaidė 14 rungtynių ir įmušė 1 įvartį. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://eu-football.info/_player.php?id=16816 Serghei Pogreban] pagal eu-football.info * [http://www.footballdatabase.eu/football.joueurs.serghei.pogreban.6660.en.html Serghei Pogreban] pagal footballdatabase * [http://www.transfermarkt.co.uk/sergiu-pogreban/profil/spieler/57541 Serghei Pogreban] pagal transfermarkt * [http://www.weltfussball.de/spieler_profil/serghei-pogreban/ Serghei Pogreban] pagal weltfussball * [http://www.national-football-teams.com/v2/player.php?id=4504 Karjera nacionalinėje rinktinėje] {{DEFAULTSORT:Pogreban}} [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] 9g6f6hiriq9lyfqeafh8adxhi1liog4 0 323789 7889627 6872354 2026-07-30T04:49:16Z Eitvydas Taujanskas 222001 7889627 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Murlinė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.614 |long = 25.335 |sav = Vilniaus rajono savivaldybė |sen = Nemėžio seniūnija |gyv = 80 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Murlìnė|Murlìnės|š=2016}} |istpav = {{pl|Murlinka}} }} '''Murlinė''' – kaimas [[Vilniaus rajono savivaldybė]]je, 2 km nuo [[Nemėžis|Nemėžio]]. == Istorija == {{adm |XX a. vidurys|[[Rudaminos valsčius (Vilnius)|Rudaminos valsčius]] |nuo [[1995]] m.|[[Nemėžio seniūnija]]}} == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=160|inc=20|incmin=10 |1905|76|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|146|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|141|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|151|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|113|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|88|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|78|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|88|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|80|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilniaus rajono savivaldybės gyvenvietės]] 3sc3rw6z4iiyj37qrigtnv5iwqv7vbk 7889628 7889627 2026-07-30T04:50:37Z Eitvydas Taujanskas 222001 patikslinau lokaciją ir atstumą Nuo Nemėžio 7889628 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Murlinė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.614 |long = 25.335 |sav = Vilniaus rajono savivaldybė |sen = Nemėžio seniūnija |gyv = 80 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Murlìnė|Murlìnės|š=2016}} |istpav = {{pl|Murlinka}} }} '''Murlinė''' – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, Nemėžio seniūnijoje, apie 2 km nuo Nemėžio. == Istorija == {{adm |XX a. vidurys|[[Rudaminos valsčius (Vilnius)|Rudaminos valsčius]] |nuo [[1995]] m.|[[Nemėžio seniūnija]]}} == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=160|inc=20|incmin=10 |1905|76|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|146|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|141|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|151|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|113|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|88|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|78|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|88|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|80|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilniaus rajono savivaldybės gyvenvietės]] j1uv44n50t4wc7o561c5ewvo1wgwhnw 7889643 7889628 2026-07-30T05:59:10Z Homo ergaster 10314 Atmestas Eitvydas Taujanskas pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (CD keitimas) 6872354 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Murlinė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.614 |long = 25.335 |sav = Vilniaus rajono savivaldybė |sen = Nemėžio seniūnija |gyv = 80 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Murlìnė|Murlìnės|š=2016}} |istpav = {{pl|Murlinka}} }} '''Murlinė''' – kaimas [[Vilniaus rajono savivaldybė]]je, 5 km nuo [[Nemėžis|Nemėžio]]. == Istorija == {{adm |XX a. vidurys|[[Rudaminos valsčius (Vilnius)|Rudaminos valsčius]] |nuo [[1995]] m.|[[Nemėžio seniūnija]]}} == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=160|inc=20|incmin=10 |1905|76|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|146|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|141|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|151|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|113|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|88|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|78|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|88|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|80|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilniaus rajono savivaldybės gyvenvietės]] bk6wj2korl3ljkjl8iho3tm6sxl7ieo 7889653 7889643 2026-07-30T06:21:02Z Obivan Kenobi 116618 7889653 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Murlinė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.614 |long = 25.335 |sav = Vilniaus rajono savivaldybė |sen = Nemėžio seniūnija |gyv = 80 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Murlìnė|Murlìnės|š=2016}} |istpav = {{pl|Murlinka}} }} '''Murlinė''' – kaimas [[Vilniaus rajono savivaldybė]]je, tarp [[Vilnius|Vilniaus]] miesto ribos ir [[Nemėžis|Nemėžio]] bei Kuprioniškių miško parko ir [[Kyviškių–Valčiūnų geležinkelis|Kyviškių–Valčiūnų geležinkelio]]. == Istorija == {{adm |XX a. vidurys|[[Rudaminos valsčius (Vilnius)|Rudaminos valsčius]] |nuo [[1995]] m.|[[Nemėžio seniūnija]]}} == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=160|inc=20|incmin=10 |1905|76|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|146|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|141|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|151|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|113|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|88|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|78|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|88|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|80|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilniaus rajono savivaldybės gyvenvietės]] 5mj6yajgm1fz75gtb0z9z7wjwbrxpgj 0 329683 7889670 7260221 2026-07-30T07:12:58Z CD 677 7889670 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} [[Vaizdas:Арка Главного входа ВДНХ, Москва.jpg|thumb|right|Pagrindinis įėjimas į LŪPP Maskvoje]] '''Stalininis ampyras''' arba '''tarybinis monumentalusis [[klasicizmas]]''' – XX a. trečiame-penktame dešimtmečiuose [[TSRS|Tarybų Sąjungos]] [[architektūra|architektūroje]], monumentaliajame ir taikomajame mene vyravusi kryptis, pakeitusi iki tol buvusį [[Racionalizmas (architektūra)|racionalizmą]] ir [[konstruktyvizmas|konstruktyvizmą]]. Suklestėjo [[Josifas Stalinas|Stalino]] valdymo, ypač [[Antrasis Pasaulinis karas|pokario]] metais, kuomet paplito ir [[Rytų Europa|Rytų Europos]] šalyse. == Skiriamieji stiliaus bruožai == * ansamblinė gatvių ir aikščių statyba * architektūros, skulptūros ir dailės sintezė * tradicinio klasicizmo tobulinimas * architektūrinės tvarkos naudojimas * bareljefai su heraldinėmis kompozicijomis ir darbininkų vaizdavimas * [[marmuras|marmuro]], [[bronza|bronzos]], retų medienos rūšių ir lipdinių naudojimas apipavidalinant interjerus. == Ryškiausi pavyzdžiai == Stilius susiformavo projektuojant taip ir nepastatytus Tarybų rūmus Maskvoje, tarybinius paviljonus pasaulinėms parodoms [[Paryžius|Paryžiuje]] ([[1937]] m.) ir [[Niujorkas|Niujorke]] ([[1939]] m.). Ypač suklestėjo atstatant karo sugriautus TSRS miestus. Ryškiausi pavyzdžiai – [[Stalininiai dangoraižiai|septynių aukštuminių pastatų]] grupė Maskvoje (tame tarpe [[Maskvos universiteto centriniai rūmai]]), [[Liaudies ūkio pasiekimų paroda Maskvoje|Liaudies ūkio pasiekimo parodos]] (LŪPP) Maskvoje paviljonų kompleksas, [[Maskvos metropolitenas|Maskvos metro]] stotys, Nepriklausomybės projektas [[Minskas|Minske]], [[Latvijos mokslų akademija|Latvijos mokslų akademijos]] pastatas [[Ryga|Rygoje]], Kultūros ir mokslo rūmai [[Varšuva|Varšuvoje]]. == Žymiausi kūrėjai == * [[Aleksejus Duškinas]] * [[Borisas Jofanas]] * [[Michailas Minkus]] * [[Levas Rudnevas]] * [[Dmitrijus Čečiulinas]] * [[Aleksejus Ščiusevas]]. == Stalininis ampyras architektūroje == <gallery> Dom sovetov spb.jpg| Tarybų rūmai Sankt Peterburge Belarus-Minsk-Railway_Station_Square-4.jpg| [[Minsko GS|Minsko geležinkelio stoties]] aikštė Russian embassy Helsinki.JPG| TSRS ambasada Helsinkyje Russian cake - Warsaw . Pastel ruso. Varsovia..jpg|Kultūros ir mokslo rūmai Varšuvoje Red Army Theatre in Moscow.jpg|Tarybinės Armijos teatras Maskvoje Metro SPB Line1 Avtovo.jpg| Metro stotis Sankt Peterburge URM by Augustas Didzgalvis.jpg|LTSR Ministrų tarybos (dabar-URM) pastatas Vilniuje Moscow State University, Stalinist architecture in Moscow, Russia.jpg|Maskvos universitetas </gallery> == Lietuvoje == [[1947]]–[[1952]] m. buvo parengtas generalinis Vilniaus plėtros planas, suformuotas naujas miesto centras, jame pastatyti ryškūs šios krypties architektūriniai akcentai: [[Vilniaus geležinkelio stotis|Vilniaus geležinkelio stoties]] pastatas, skulptūromis papuoštas [[Vilniaus žaliasis tiltas|Černiachovskio tiltas]], [[Lukiškių aikštė|Lenino aikštė]], [[Mokslininkų namai]], Profsąjungų [[kultūros rūmai]], [[Lietuvos užsienio reikalų ministerija|Ministrų tarybos rūmai]]. Visų planų nebuvo spėta įgyvendinti. [[Kategorija:Rusijos architektūra|Stalininis ampyras]] 0kyxuswabdkj8rd7fwxetcrtowwyyoj 0 332620 7889702 6040765 2026-07-30T08:00:23Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889702 wikitext text/x-wiki :: ''Apie dvarą prie Ukmergės žr. [[Šventupės dvaras]]''. {{Dvaras | Pavadinimas = Vidiškių dvaras | Paveiksliukas = Vidiškių (Ignalina) dvaras.JPG| Vieta = [[Vidiškės]] | vieta=[[Ignalinos rajonas|Ignalinos rajone]], [[Vidiškės|Vidiškių]] kaime. | Įkurtas = 1782 m. | Stilius = Medinis, vėlyvasis klasicizmas | Giminės = N. Ragoža,<br />[[Liudvikas Pliateris]],<br />Jonas Kaminskis,<br />Ignotas Kaminskis,<br />Aristarchas Pimenovas,<br />Elena Dorochova,<br />Joahimas Dorochovas | Parkas = | Dabar = Restauruotas | Savininkas = [[Kęstutis Mozeris]] | Paveikslėlio apibūdinimas =Vidiškių dvaras }} '''Vidiškių dvaras''' – dvaras [[Ignalinos rajonas|Ignalinos rajone]], [[Vidiškės|Vidiškių]] kaime. Prie ežero yra XVIII a. įveistas parkas (5 ha), kuris yra išsidėstęs pietiniame Varnio ežero pakrantės šlaite.<ref name="dvarai">{{Cite web | title = Informacija apie Ignalinos kraštą - Dvarai, dvarvietės | url = http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=dvarai-dvarvietes | archiveurl = https://web.archive.org/web/20120228212106/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=dvarai-dvarvietes | archivedate = 2012-02-28 }}</ref> == Istorija == Vietovės pirmasis paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose – [[1675]] m. Pirmą kartą dvaras paminėtas [[1782]] m. kai tuometinis dvaro savininkas N. Ragoža ({{pl|N. Rogoża}}) iš [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupijos]] gavo leidimą dvare statyti koplyčią. [[1807]] m. dvaro savininkas – grafas [[Liudvikas Pliateris]] – pastatė naują koplyčią. Nuo tada dvaras imtas vadinti Pšijazn ({{pl|Przyjaźń}}). XIX a. 2-3 dešimtmetyje dvarą įsigijo [[Jonas Kaminskis]], vėliau – [[Ignotas Kaminskis]]. Dvarui priklausė: Antakmenė, Ažušilė, Ažumiškė, Baltamiškė, Balininkai, Bajorai, Budriai (dabar Ignalinoje), Buivyliškės, Dziediškės, Gaidžiai, Gaveikėnai, Kilatrakis, Kiryliškės, Kaneišiai, Kudrašiškės, Labučiai, Navikai, Petriškės, Pašvoginės, Poviliškės, Padvariai, Rumšėnai, Rimšaičiai, Strigailiškis. [[1912]]–[[1913]] m. dvaras atiteko [[Aristarchas Pimenovas|Aristarchui Pimenovui]] (Vilniaus sentikių bendruomenės pirmininkui?). Šis dvarą [[1915]] m. paliko savo seserei [[Elena Dorochova|Elenai Dorochovai]], kuri [[1924]] m. dvaro valdymą perleido savo vyrui [[Joachimas Dorochovas|Joachimui Dorochovui]], kuris čia tvarkėsi iki [[1939]] m. [[1940]] m. dvaras nacionalizuotas. Įsikūrė apylinkės tarybos raštinė, [[kultūros namai]], [[biblioteka]], telefonų stotis ir kt. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=111&lang=lt Vidiškių dvaro sodyba (Kultūros vertybių registras)] * [http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=7922 Vidiškių dvaras, Ignalinos raj. (miestai.net)] * [http://www.youtube.com/watch?v=S1XPkICFehY Vaizdo reportažas apie dvarą] * {{SGKP|13|296|Widziszki (1)}} * {{SGKP|9|210|Przyjaźń (3)}} {{Lietuvos dvarai}} [[Kategorija:Vidiškės]] [[Kategorija:Ignalinos rajono dvarai]] cdmndnm3te4spgwbdkb0j55qvt5joqh 0 337375 7889251 5099222 2026-07-29T12:29:51Z Krlnkn 218317 Pridėta Mokslo skiltis, papildyta informacija apie studijas Lietuvoje. 7889251 wikitext text/x-wiki '''Rinkotyra''' - organizuota pastanga, nukreipta potencialių klientų bei [[rinka|rinkų]] paieškai. Tai labai svarbus verslo taktikos dėmuo. Tai pagrindinis veiksnys, leidžiantis įgyti pranašumą konkurentų atžvilgiu. Rinkotyra aprūpina [[įmonė|įmonę]] svarbia informacija, kuri išnagrinėja rinkos poreikius, jos dydį bei konkurencingumą. ==Paskirtis== Rinkotyra padeda nustatyti žmonių norus, poreikius, nuostatas bei elgsenos modelius - veiksnius, pasitarnausiančius [[verslo plėtra|verslo plėtros]] bei klestėjimo etapui. Rinkos tyrimai taip pat suteikia galimybę įmonei priimti veiksmingesnius sprendimus rinkodaros atžvilgiu. == Mokslas == === Lietuvoje === Lietuvoje rinkotyros žinios ir metodai dėstomi universitetų bei kolegijų verslo, rinkodaros ir vadybos studijų programose. Rinkotyra yra svarbi rinkodaros srities dalis, apimanti vartotojų elgsenos, rinkų, konkurencinės aplinkos ir duomenų analizės tyrimus. Šalies universitetai rinkodaros programoms yra gavę CIM (angl. [[The Chartered Institute of Marketing]]) organizacijos akreditaciją (KTU akreditaciją turi magistrantūros studijų programai „Marketingo valdymas“).<ref>https://stojantiesiems.ktu.edu/programme/m-marketingo-valdymas/</ref> ==Verslas, jo planavimas== Prieš pradedant verslą vertėtų išanalizuoti rinkos informaciją, susipažinti su vidutinėmis produktų ir paslaugų kainomis, sužinoti pasiūlos ir paklausos situaciją rinkoje. ''Rinkos [[segmentacija]]'' išskiria tam tikras klientų grupes su panašiomis paskatomis. Segmentacija plačiai naudojama tokiu atveju, kai reikia išsiaiškint demografinius, geografinius, technografinius, psichografinius, lyties, vartojimo pobūdžio bei asmenybių skirtumus. ''Rinkos tendencijos'', rinkos linkmė būna arba kylanti arba smunkanti skirtingu laikotarpiu. įvertint rinkos dydį daug sunkiau tuo atveju, jei įmonė pradeda visiškai nebūdingą jai veiklą ar skverbiasi į naujas rinkas. Naujo verslo steigėjams taip pat reikalinga informacija apie konkurentus ir jų klientus bei jų produktus ar paslaugas. Galiausiai jums reikės įvertint rinkodaros efektyvumą. Tam reikalinga: * klientų analizė * pasirinkimų modeliavimas * konkurentų analizė * rizikos analizė * produktų ar paslaugų rinkotyra * reklamos rinkotyra * įvairūs [[rinkodara|rinkodaros]] būdai. ==Šaltiniai== * Bradley, Nigel ''Marketing Research. Tools and Techniques.''Oxford University Press, Oxford, 2010 * Marder, Eric ''The Laws of Choice–Predicting Customer Behavior'' (The Free Press division of Simon and Schuster, 1997. ISBN 0-684-83545-2 * Young, Charles E, ''The Advertising Handbook'', Ideas in Flight, Seattle, WA, April 2005. ISBN 0-9765574-0-1 * Kotler, Philip and Armstrong, Gary ''Principles of Marketing'' Pearson, Prentice Hall, New Jersey, 2007 ISBN 978-0-13-239002-6, ISBN 0-13-239002-7 [[Kategorija:Verslas]] 2g7eahceouffmffs38mu7r0annwa63t 7889255 7889251 2026-07-29T12:31:17Z Homo ergaster 10314 Atmestas Krlnkn pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas) 5099222 wikitext text/x-wiki '''Rinkotyra''' - organizuota pastanga, nukreipta potencialių klientų bei [[rinka|rinkų]] paieškai. Tai labai svarbus verslo taktikos dėmuo. Tai pagrindinis veiksnys, leidžiantis įgyti pranašumą konkurentų atžvilgiu. Rinkotyra aprūpina [[įmonė|įmonę]] svarbia informacija, kuri išnagrinėja rinkos poreikius, jos dydį bei konkurencingumą. ==Paskirtis== Rinkotyra padeda nustatyti žmonių norus, poreikius, nuostatas bei elgsenos modelius - veiksnius, pasitarnausiančius [[verslo plėtra|verslo plėtros]] bei klestėjimo etapui. Rinkos tyrimai taip pat suteikia galimybę įmonei priimti veiksmingesnius sprendimus rinkodaros atžvilgiu. ==Verslas, jo planavimas== Prieš pradedant verslą vertėtų išanalizuoti rinkos informaciją, susipažinti su vidutinėmis produktų ir paslaugų kainomis, sužinoti pasiūlos ir paklausos situaciją rinkoje. ''Rinkos [[segmentacija]]'' išskiria tam tikras klientų grupes su panašiomis paskatomis. Segmentacija plačiai naudojama tokiu atveju, kai reikia išsiaiškint demografinius, geografinius, technografinius, psichografinius, lyties, vartojimo pobūdžio bei asmenybių skirtumus. ''Rinkos tendencijos'', rinkos linkmė būna arba kylanti arba smunkanti skirtingu laikotarpiu. įvertint rinkos dydį daug sunkiau tuo atveju, jei įmonė pradeda visiškai nebūdingą jai veiklą ar skverbiasi į naujas rinkas. Naujo verslo steigėjams taip pat reikalinga informacija apie konkurentus ir jų klientus bei jų produktus ar paslaugas. Galiausiai jums reikės įvertint rinkodaros efektyvumą. Tam reikalinga: * klientų analizė * pasirinkimų modeliavimas * konkurentų analizė * rizikos analizė * produktų ar paslaugų rinkotyra * reklamos rinkotyra * įvairūs [[rinkodara|rinkodaros]] būdai. ==Šaltiniai== * Bradley, Nigel ''Marketing Research. Tools and Techniques.''Oxford University Press, Oxford, 2010 * Marder, Eric ''The Laws of Choice–Predicting Customer Behavior'' (The Free Press division of Simon and Schuster, 1997. ISBN 0-684-83545-2 * Young, Charles E, ''The Advertising Handbook'', Ideas in Flight, Seattle, WA, April 2005. ISBN 0-9765574-0-1 * Kotler, Philip and Armstrong, Gary ''Principles of Marketing'' Pearson, Prentice Hall, New Jersey, 2007 ISBN 978-0-13-239002-6, ISBN 0-13-239002-7 [[Kategorija:Verslas]] s0cvonc8v6r1dc257bfq2v895une7cg 0 346127 7889703 7884841 2026-07-30T08:01:17Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889703 wikitext text/x-wiki {{coord|55.8942|22.4585|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas = Biržuvėnų dvaras | Paveiksliukas = Biržuvėnų dvaro rūmai 2011.JPG | Paveikslėlio apibūdinimas = Atstatyti Biržuvėnų dvaro rūmai | Vieta =[[Biržuvėnai]] | Įkurtas =[[XIV a.]]; [[XVIII a.|XVIII]]–[[XX a.]] pr. | Stilius =Medinis | Giminės =[[Kenstartai]],<br />[[Vainos]],<br />[[Gorskiai]] | Parkas =Peizažinis, [[1907]] m. | Dabar =restauruojama | Savininkas = }} '''Biržuvėnų dvaro sodyba''' (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas 730) – [[dvaras|dvaro sodyba]] Lietuvoje, rytinėje [[Telšių rajono savivaldybė]]s teritorijos dalyje, [[Biržuvėnai|Biržuvėnuose]] ([[Luokės seniūnija]]), abipus [[Virvytė|Virvyčios]] upės. Dvaro sodyboje vyksta renginiai, paminėjimai, poezijos skaitymai, parodos, santuokos ceremonijos.<ref>[https://www.birzuvenudvaras.lt/birzuvenu-dvaro-sodyba/ Biržuvėnų dvaro sodyba.] Birzuvenudvaras.lt (tikrinta 2022-09-19).</ref> Įkurtas Meno ir edukacijų centras.<ref name="santarve">{{cite web |title=Biržuvėnų dvaras – gyvas |url=https://www.santarve.lt/birzuvenu-dvaras-gyvas/ |date=2024-11-26 |website=santarve.lt |publisher=[[Santarvė (Mažeikiai)|Santarvė]] |access-date=2025-09-24 |language=lt}}</ref> Į šiaurę nuo dvaro trykšta saugomas [[Laumės pėdos šaltinis]]. [[Vaizdas:Biržuvėnų dvaras XX a. pr.jpg|left|thumb|Gorskių Biržuvėnų dvaro rūmai XX a. pradžioje]] == Istorija == Nuo [[XIV a.]] minimas Biržuvėnų karališkasis [[dvaras]], kuris vėliau tapo privačia valda. Jį valdė [[Žemaitija|Žemaičių]] karuža Jonas Sebastijonas Kenstartas, Pajūrio seniūnas Aleksandras Vaina (po [[1637]] m.). [[1670]] m. iš Vladislovo Vainos dvarą įsigijo [[Tverai|Tverų]] seniūnas [[Mikalojus Gorskis]]. Ši dvarininkų giminė [[XVIII a.|XVIII]]–[[XX a.]] pradžioje pastatė dvaro sodybą su rūmais, oficinomis, pagalbiniais gyvenamaisiais (kumetynai) ir ūkiniais gamybiniais ([[arklidė]], [[vežiminė]], [[kalvė]], [[vandens malūnas]] ir kt.) pastatais, užtvenkė [[Virvytė|Virvyčios]] upę, [[1909]] m. įkūrė kartono fabriką (veikė iki 1938 m.), pastatė lentpjūvę. Pagal 1907 m. parengtą A. Zaleckio projektą buvo atnaujintas XVIII a. pabaigoje įkurtas peizažinis [[parkas]]. [[Lietuvos okupacija (1940)|1940 m. Tarybų Rusijai okupavus Lietuvą]], dvaras nacionalizuotas, o po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] jame įkurtas [[tarybinis ūkis]]. [[Lietuvos TSR|Sovietmečiu]] dvare veikė ūkio [[administracija]], gamybiniai ir ūkiniai padaliniai, [[pradinė mokykla]], [[kultūros namai]] ir [[biblioteka]]. [[1990]] m. dvaro rūmų patalpose duris atvėrė etnografinis muziejus, kuriam pradžią davė bibliotekininkės [[Aldona Simonavičiūtė|Aldonos Simonavičiūtės]] sukaupti rinkiniai. 2004 m. viduryje muziejuje buvo apie 1500 eksponatų: etninės buities reikmenys, [[šventasis|šventųjų]] paveikslai, maldaknygės, tautodailininkų darbai, senoji tekstilė, senoji ir šiuolaikinė keramika, fotografijos ir pan.<ref>[http://www.muziejai.lt/prev_vers/Telsiai/birzuvenu_muz.htm Lietuvos muziejai: Biržuvėnų etnografijos muziejus]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> [[2004]] m. pabaigoje dvaro rūmai sudegė. Gaisras sunaikino valgomajame buvusias XVIII a. glazūruotas krosnis ir židinį su Gorskių „Nalenč“ ir Vainų „Tromby“ herbais. Po gaisro rūmų tarplubyje aptiktas paslėptas XVI–XIX a. dvaro archyvas, albumai. [[Vaizdas:Biržuvėnų dvaro plytinės plyta 2011.JPG|thumb|right|Dvaro plytinės plyta su Gorskių giminės herbu „Nalenč“]] [[Vaizdas:Birzuvenai lobis1.JPG|thumb|left|Biržuvėnų dvaro lobis: Porceliano indai, eksponuojami Žemaičių vyskupystės muziejuje]] [[Vaizdas:Birzuvenai lobis2.JPG|thumb|left|Biržuvėnų dvaro lobis: Pistoletai, eksponuojami Žemaičių vyskupystės muziejuje]] 2005 m. vasarą iš Paryžiaus į Biržuvėnus atvyko vienintelė gyva paskutiniųjų dvaro savininkų Onos ir Tomo Gorskių jauniausioji dukra Janina Gorskytė (g. apie 1920 m.). Ji papasakojo apie dvare paslėptą lobį, kurio paieškas pradėjo pagal atsivežtą brolio nubraižytą schemą. Po 6 valandų paieškos lobis buvo rastas. Jį sudarė apie 300 puošnių porceliano indų ir 4 buteliai vyno. Grafaitė lobį padovanojo [[Žemaičių vyskupystės muziejus|Žemaičių vyskupystės muziejui]]. [[1995]] m. dvaro sodyba įrašyta į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, [[2000]] m. – įregistruota [[kultūros vertybių registras|kultūros vertybių registre]], [[2005]] m. – pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe, [[2008]] m. – paskelbta [[kultūros paminklai|kultūros paminklu]].<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=730 Kultūros vertybių registras: Biržuvėnų dvaro sodyba]</ref> Šiuo metu dvaro sodyba restauruojama: atstatyti sudegę rūmai, altana, atstatoma oficina, arklidė ir vežiminė. Tarp restauravimui paruoštų medžiaga saugomos Gorskių plytinėje XIX a. degtos plytos. Kai kurių plytų vienoje pusėje yra įspaustos raidės „N. G. [Nalęcz Gorski]“, giminės herbas „Nalenč“, o po juo – gamybos data. Manoma, kad jos pagamintos Biržuvėnuose. == Architektūra == Dvaro sodybą sudaro dvaro rūmai, vadinami Ponų namu,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25414&lang=lt Kultūros vertybių registras: Ponų namas, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> oficina,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25415&lang=lt Kultūros vertybių registras: Oficina, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> arklidė,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25416&lang=lt Kultūros vertybių registras: Arklidė, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> vežiminė,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25416&lang=lt Kultūros vertybių registras: Vežiminė, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> ledainė,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25418&lang=lt Kultūros vertybių registras: Ledainė, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> inžinieriaus namas,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25419&lang=lt Kultūros vertybių registras: Inžinieriaus namas, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> kartono fabrikas,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25420&lang=lt Kultūros vertybių registras: Kartono fabrikas, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> pirtis,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25421&lang=lt Kultūros vertybių registras: Pirtis, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> obuolinė,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25422&lang=lt Kultūros vertybių registras: Obuolinė, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> kiaulidė,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25423&lang=lt Kultūros vertybių registras: Kiaulidė, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> svirnas,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25424&lang=lt Kultūros vertybių registras: Svirnas, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> tvartas,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25425&lang=lt Kultūros vertybių registras: Tvartas, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> 2 daržinės,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25426&lang=lt Kultūros vertybių registras: Daržinė I,] [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25427&lang=lt Daržinė II, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> 4 kumetynai,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25428&lang=lt Kultūros vertybių registras: Kumetynas I,] [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25429&lang=lt Kumetynas II,] [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25430&lang=lt Kumetynas III,] [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25431&lang=lt Kumetynas IV, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> kalvė,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25432&lang=lt Kultūros vertybių registras: Kalvė, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> koplytstulpis,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=1677&lang=lt Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> parkas<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25434&lang=lt Kultūros vertybių registras: Parkas, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> su tvenkiniais, malūno tvenkinys, Gorskių šeimos senosios kapinės.<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25434&lang=lt Kultūros vertybių registras: Gorskių šeimos senosios kapinės, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> Dvaro teritorijoje yra įrengtos [[Biržuvėnų I pasaulinio karo kapinės|I pasaulinio karo vokiečių kapinės]], o prie Virvyčios stovi Skenduolių [[kryžius]]. Sodyba suskaidyta į reprezentacinę, ūkinę, gamybinę ir gyvenamąją (kumetynų) zonas. Joje dominuoja mediniai, vienaukščiai, stačiakampio plano, Žemaičių krašto tradicinei [[XVIII a.|XVIII]]–[[XIX a.]] architektūrai būdingi pastatai. Prie malūno tvenkinio stūkso mūriniai gamybiniai pastatai – buvęs vandens malūnas-kartono fabrikas su lentpjūve, šalia kurių stovi medinis inžinieriaus namas. Reprezentacinėje dalyje stovi vėlyvojo [[barokas|baroko]] bruožų turintys rūmai, prie kurių užpakalinio fasado XIX a. pristatytas fligelis. Tai vienas iš dviejų [[Lietuva|Lietuvoje]] išlikusių tokio tipo pastatų. Rūmus supa dvaro parkas, kurio masyvas išsidėstęs Virvyčios upės kilpoje. Centrinei jo daliai būdingi reguliaraus, o likusiam masyvui – peizažinio planavimo bruožai. Parteryje priešais rūmus stovi antikinio stiliaus skulptūra, o vakariniame pakraštyje – medinė [[altana]]. Parke vyrauja vietinės medžių rūšys: paprastasis klevas, paprastasis uosis, mažalapė liepa, paprastasis ąžuolas, karpotasis beržas, paprastoji ieva. Iš introdukuotų želdinių auga europiniai maumedžiai, trakinis klevas, vakarinės tujos. Išsiskiria upės pakrantėje auganti ąžuolų grupė bei centrinėje parko dalyje esanti mažalapių liepų alėja, vedanti iki tvenkinio rūmų kryptimi. == Galerija == <gallery> Biržuvėnų dvaro rūmų užpakalinis fasadas 2011.JPG|Dvaro rūmų galinis fasadas Biržuvėnų dvaro rūmų fligelis 2011.JPG|Dvaro rūmų fligelis Biržuvėnų dvaro inžinieriaus namas 2011.JPG|Dvaro inžinieriaus namas </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://www.birzuvenudvaras.lt}} * [https://www.bernardinai.lt/birzuvenu-dvaro-sodyba-viena-graziausiu-ir-unikaliausiu-zemaitijoje/ Biržuvėnų dvaro sodyba – viena gražiausių ir unikaliausių Žemaitijoje | bernardinai.lt] * [http://www.heritage.lt/dvarai/geo.php?id=672 Lietuvos dvarų duomenų bazė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305031545/http://www.heritage.lt/dvarai/geo.php?id=672 |date=2016-03-05 }} * [http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=6758 Biržuvėnų dvaras, Telšių r.] * [http://www.varniuparkas.lt/view.php?id=kultura&sbid=67 Biržuvėnų dvaras] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110719165228/http://www.varniuparkas.lt/view.php?id=kultura&sbid=67 |date=2011-07-19 }} {{Lietuvos dvarai}} [[Kategorija:Biržuvėnai]] [[Kategorija:Telšių rajono dvarai]] b0ly2wskex34cmijj9hotn3w776wtex 7889735 7889703 2026-07-30T09:27:28Z Nestea 25298 7889735 wikitext text/x-wiki {{coord|55.8942|22.4585|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas = Biržuvėnų dvaras | Paveiksliukas = Biržuvėnų dvaro rūmai 2011.JPG | Paveikslėlio apibūdinimas = Atstatyti Biržuvėnų dvaro rūmai | Vieta =[[Biržuvėnai]] | Įkurtas =XIV a.; XVIII–XX a. pr. | Stilius =Medinis | Giminės =[[Kenstartai]],<br />[[Vainos]],<br />[[Gorskiai]] | Parkas =Peizažinis, 1907 m. | Dabar =restauruojama | Savininkas = }} '''Biržuvėnų dvaro sodyba''' (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas 730) – [[dvaras|dvaro sodyba]] Lietuvoje, rytinėje [[Telšių rajono savivaldybė]]s teritorijos dalyje, [[Biržuvėnai|Biržuvėnuose]] ([[Luokės seniūnija]]), abipus [[Virvytė|Virvyčios]] upės. Dvaro sodyboje vyksta renginiai, paminėjimai, poezijos skaitymai, parodos, santuokos ceremonijos.<ref>[https://www.birzuvenudvaras.lt/birzuvenu-dvaro-sodyba/ Biržuvėnų dvaro sodyba.] Birzuvenudvaras.lt (tikrinta 2022-09-19).</ref> Įkurtas Meno ir edukacijų centras.<ref name="santarve">{{cite web |title=Biržuvėnų dvaras – gyvas |url=https://www.santarve.lt/birzuvenu-dvaras-gyvas/ |date=2024-11-26 |website=santarve.lt |publisher=[[Santarvė (Mažeikiai)|Santarvė]] |access-date=2025-09-24 |language=lt}}</ref> Į šiaurę nuo dvaro trykšta saugomas [[Laumės pėdos šaltinis]]. [[Vaizdas:Biržuvėnų dvaras XX a. pr.jpg|left|thumb|Gorskių Biržuvėnų dvaro rūmai XX a. pradžioje]] == Istorija == Nuo [[XIV a.]] minimas Biržuvėnų karališkasis [[dvaras]], kuris vėliau tapo privačia valda. Jį valdė [[Žemaitija|Žemaičių]] karuža Jonas Sebastijonas Kenstartas, Pajūrio seniūnas Aleksandras Vaina (po 1637 m.). 1670 m. iš Vladislovo Vainos dvarą įsigijo [[Tverai|Tverų]] seniūnas [[Mikalojus Gorskis]]. Ši dvarininkų giminė [[XVIII a.|XVIII]]–[[XX a.]] pradžioje pastatė dvaro sodybą su rūmais, oficinomis, pagalbiniais gyvenamaisiais (kumetynai) ir ūkiniais gamybiniais ([[arklidė]], [[vežiminė]], [[kalvė]], [[vandens malūnas]] ir kt.) pastatais, užtvenkė [[Virvytė|Virvyčios]] upę, 1909 m. įkūrė kartono fabriką (veikė iki 1938 m.), pastatė lentpjūvę. Pagal 1907 m. parengtą A. Zaleckio projektą buvo atnaujintas XVIII a. pabaigoje įkurtas peizažinis [[parkas]]. [[Lietuvos okupacija (1940)|1940 m. Tarybų Rusijai okupavus Lietuvą]], dvaras nacionalizuotas, o po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] jame įkurtas [[tarybinis ūkis]]. [[Lietuvos TSR|Sovietmečiu]] dvare veikė ūkio [[administracija]], gamybiniai ir ūkiniai padaliniai, [[pradinė mokykla]], [[kultūros namai]] ir [[biblioteka]]. 1990 m. dvaro rūmų patalpose duris atvėrė etnografinis muziejus, kuriam pradžią davė bibliotekininkės [[Aldona Simonavičiūtė|Aldonos Simonavičiūtės]] sukaupti rinkiniai. 2004 m. viduryje muziejuje buvo apie 1500 eksponatų: etninės buities reikmenys, [[šventasis|šventųjų]] paveikslai, maldaknygės, tautodailininkų darbai, senoji tekstilė, senoji ir šiuolaikinė keramika, fotografijos ir pan.<ref>[http://www.muziejai.lt/prev_vers/Telsiai/birzuvenu_muz.htm Lietuvos muziejai: Biržuvėnų etnografijos muziejus]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 2004 m. pabaigoje dvaro rūmai sudegė. Gaisras sunaikino valgomajame buvusias XVIII a. glazūruotas krosnis ir židinį su Gorskių „Nalenč“ ir Vainų „Tromby“ herbais. Po gaisro rūmų tarplubyje aptiktas paslėptas XVI–XIX a. dvaro archyvas, albumai. [[Vaizdas:Biržuvėnų dvaro plytinės plyta 2011.JPG|thumb|right|Dvaro plytinės plyta su Gorskių giminės herbu „Nalenč“]] [[Vaizdas:Birzuvenai lobis1.JPG|thumb|left|Biržuvėnų dvaro lobis: Porceliano indai, eksponuojami Žemaičių vyskupystės muziejuje]] [[Vaizdas:Birzuvenai lobis2.JPG|thumb|left|Biržuvėnų dvaro lobis: Pistoletai, eksponuojami Žemaičių vyskupystės muziejuje]] 2005 m. vasarą iš Paryžiaus į Biržuvėnus atvyko vienintelė gyva paskutiniųjų dvaro savininkų Onos ir Tomo Gorskių jauniausioji dukra Janina Gorskytė (g. apie 1920 m.). Ji papasakojo apie dvare paslėptą lobį, kurio paieškas pradėjo pagal atsivežtą brolio nubraižytą schemą. Po 6 valandų paieškos lobis buvo rastas. Jį sudarė apie 300 puošnių porceliano indų ir 4 buteliai vyno. Grafaitė lobį padovanojo [[Žemaičių vyskupystės muziejus|Žemaičių vyskupystės muziejui]]. 1995 m. dvaro sodyba įrašyta į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, 2000 m. – įregistruota [[kultūros vertybių registras|kultūros vertybių registre]], 2005 m. – pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe, 2008 m. – paskelbta [[kultūros paminklai|kultūros paminklu]].<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=730 Kultūros vertybių registras: Biržuvėnų dvaro sodyba]</ref> Šiuo metu dvaro sodyba restauruojama: atstatyti sudegę rūmai, altana, atstatoma oficina, arklidė ir vežiminė. Tarp restauravimui paruoštų medžiaga saugomos Gorskių plytinėje XIX a. degtos plytos. Kai kurių plytų vienoje pusėje yra įspaustos raidės „N. G. [Nalęcz Gorski]“, giminės herbas „Nalenč“, o po juo – gamybos data. Manoma, kad jos pagamintos Biržuvėnuose. == Architektūra == Dvaro sodybą sudaro dvaro rūmai, vadinami Ponų namu,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25414&lang=lt Kultūros vertybių registras: Ponų namas, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> oficina,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25415&lang=lt Kultūros vertybių registras: Oficina, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> arklidė,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25416&lang=lt Kultūros vertybių registras: Arklidė, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> vežiminė,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25416&lang=lt Kultūros vertybių registras: Vežiminė, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> ledainė,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25418&lang=lt Kultūros vertybių registras: Ledainė, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> inžinieriaus namas,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25419&lang=lt Kultūros vertybių registras: Inžinieriaus namas, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> kartono fabrikas,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25420&lang=lt Kultūros vertybių registras: Kartono fabrikas, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> pirtis,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25421&lang=lt Kultūros vertybių registras: Pirtis, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> obuolinė,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25422&lang=lt Kultūros vertybių registras: Obuolinė, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> kiaulidė,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25423&lang=lt Kultūros vertybių registras: Kiaulidė, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> svirnas,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25424&lang=lt Kultūros vertybių registras: Svirnas, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> tvartas,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25425&lang=lt Kultūros vertybių registras: Tvartas, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> 2 daržinės,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25426&lang=lt Kultūros vertybių registras: Daržinė I,] [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25427&lang=lt Daržinė II, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> 4 kumetynai,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25428&lang=lt Kultūros vertybių registras: Kumetynas I,] [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25429&lang=lt Kumetynas II,] [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25430&lang=lt Kumetynas III,] [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25431&lang=lt Kumetynas IV, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> kalvė,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25432&lang=lt Kultūros vertybių registras: Kalvė, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> koplytstulpis,<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=1677&lang=lt Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> parkas<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25434&lang=lt Kultūros vertybių registras: Parkas, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> su tvenkiniais, malūno tvenkinys, Gorskių šeimos senosios kapinės.<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25434&lang=lt Kultūros vertybių registras: Gorskių šeimos senosios kapinės, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)]</ref> Dvaro teritorijoje yra įrengtos [[Biržuvėnų I pasaulinio karo kapinės|I pasaulinio karo vokiečių kapinės]], o prie Virvyčios stovi Skenduolių [[kryžius]]. Sodyba suskaidyta į reprezentacinę, ūkinę, gamybinę ir gyvenamąją (kumetynų) zonas. Joje dominuoja mediniai, vienaukščiai, stačiakampio plano, Žemaičių krašto tradicinei [[XVIII a.|XVIII]]–[[XIX a.]] architektūrai būdingi pastatai. Prie malūno tvenkinio stūkso mūriniai gamybiniai pastatai – buvęs vandens malūnas-kartono fabrikas su lentpjūve, šalia kurių stovi medinis inžinieriaus namas. Reprezentacinėje dalyje stovi vėlyvojo [[barokas|baroko]] bruožų turintys rūmai, prie kurių užpakalinio fasado XIX a. pristatytas fligelis. Tai vienas iš dviejų [[Lietuva|Lietuvoje]] išlikusių tokio tipo pastatų. Rūmus supa dvaro parkas, kurio masyvas išsidėstęs Virvyčios upės kilpoje. Centrinei jo daliai būdingi reguliaraus, o likusiam masyvui – peizažinio planavimo bruožai. Parteryje priešais rūmus stovi antikinio stiliaus skulptūra, o vakariniame pakraštyje – medinė [[altana]]. Parke vyrauja vietinės medžių rūšys: paprastasis klevas, paprastasis uosis, mažalapė liepa, paprastasis ąžuolas, karpotasis beržas, paprastoji ieva. Iš introdukuotų želdinių auga europiniai maumedžiai, trakinis klevas, vakarinės tujos. Išsiskiria upės pakrantėje auganti ąžuolų grupė bei centrinėje parko dalyje esanti mažalapių liepų alėja, vedanti iki tvenkinio rūmų kryptimi. == Galerija == <gallery> Biržuvėnų dvaro rūmų užpakalinis fasadas 2011.JPG|Dvaro rūmų galinis fasadas Biržuvėnų dvaro rūmų fligelis 2011.JPG|Dvaro rūmų fligelis Biržuvėnų dvaro inžinieriaus namas 2011.JPG|Dvaro inžinieriaus namas </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://www.birzuvenudvaras.lt}} * [https://www.bernardinai.lt/birzuvenu-dvaro-sodyba-viena-graziausiu-ir-unikaliausiu-zemaitijoje/ Biržuvėnų dvaro sodyba – viena gražiausių ir unikaliausių Žemaitijoje | bernardinai.lt] * [http://www.heritage.lt/dvarai/geo.php?id=672 Lietuvos dvarų duomenų bazė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305031545/http://www.heritage.lt/dvarai/geo.php?id=672 |date=2016-03-05 }} * [http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=6758 Biržuvėnų dvaras, Telšių r.] * [http://www.varniuparkas.lt/view.php?id=kultura&sbid=67 Biržuvėnų dvaras] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110719165228/http://www.varniuparkas.lt/view.php?id=kultura&sbid=67 |date=2011-07-19 }} {{Lietuvos dvarai}} [[Kategorija:Biržuvėnai]] [[Kategorija:Telšių rajono dvarai]] c6zu3lvsn0dd188cbw3clechhxdj742 0 346891 7889704 7195482 2026-07-30T08:02:02Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889704 wikitext text/x-wiki {{coord|55.5478|25.7194|display=t}} {{Dvaras | Pavadinimas = Jotaučių dvaras | Paveiksliukas = Jotaučiai 28425, Lithuania - panoramio (1).jpg | Vieta = [[Jotaučiai]] | Įkurtas = XIX a. | Stilius = | Giminės = [[Kozielos-Poklevskiai]] | Parkas = | Dabar = išlikę raudonų plytų rūmai, tvartai, kumetynas | Savininkas = kultūros namai, parduotuvė, žirgynas | Paveikslėlio apibūdinimas = Dvaro rūmai iš ŠV pusės }} '''Jotaučių dvaras''' – dvaras [[Utenos rajonas|Utenos rajone]], [[Jotaučiai|Jotaučių]] kaime, esantis kairėje kelio {{A6}} pusėje. Dvaro sodyboje išliko raudonplyčiai rūmai, tvartai, kumetynas, šiose patalpose iki 2001 m. veikė parduotuvė, taip pat buvo Jotaučių [[kultūros namai]].<ref name="utenosseniunija">{{Cite web | title = Lankytinos vietos | work = utenosseniunija.lt | accessdate = 2016-04-24 | url = http://utenosseniunija.lt/lankytinos-vietos | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160406071210/http://www.utenosseniunija.lt/lankytinos-vietos | archivedate = 2016-04-06 | url-status=live }}</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Jotaučiai 28425, Lithuania - panoramio (2).jpg|thumb|left|Dvaro tvartas]] XVII–XIX a. dvarą kartu su [[Degsnio dvaras|Degsnio dvaru]], [[Kastulynė|Kastulyne]] valdė [[Kozielos-Poklevskiai]], bendras žemės plotas siekė 1240 dešimtinių, Jotaučių dvare buvo 550 ha. [[1853]] m. palivarke buvo 9 gyventojai, iš jų 3 – samdiniai, ūkvedys [[Mauricijus Vivulskis]]. Po [[Povilas Koziela-Poklevskis|Povilo Kozielos-Poklevskio]] mirties [[1871]] m. ūkvedžiu buvo [[Alfonsas Vivulskis]]. [[1869]] m. – [[Mataušas Sokieškis]] su kumečiais, tarnais. [[1889]] m. dvarą valdė [[Adomas Koziela-Poklevskis]], palaidotas Sudeikiuose. [[1897]] m. dvaras priklausė [[Tomas Koziela-Poklevskis|Tomui Kozielai-Poklevskiui]], o valdytojas buvo [[Adomas Šeduikis]]. Iš viso 56 gyventojai (11 šeimų). Dvare būdavo bent 4 kumečiai, daug tarnų, padienių darbininkų (gaudavo po 10 kapeikų su valgiu). [[1914]] m. karo metu pasitraukdamas į Rusiją, ponas įsakė suvolioti javus, išparduoti gyvulius. Karo metu dvarą valdė ūkvedys, tvartai buvo paversti arklių ligonine. Dvare gyveno vokiečiai, jiems dirbo žmonės. [[1919]] m. dvare įsikūrė bolševikų komitetas. [[1920]] m. Tomas Koziela grįžo, jam buvo palikta 80 ha žemės, kita išdalinta savanoriams – Aismantui, Jovaišai, Labeikiui. [[1940]] m. ponui palikti 9 ha, jis apsigyveno kumetyne, o žemė išdalinta 5 naujakuriams. [[1941]] m. vokiečiai žemę vėl grąžino. [[1947]] m. Tomas Koziela išvyko į Lenkiją. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=830 Buv. dvaro sodybos fragmentai] * [http://www.utena.lt/index.php?ItemId=7684 Utenos rajono savivaldybė. Jotaučiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060523211908/http://www.utena.lt/index.php?ItemId=7684 |date=2006-05-23 }} {{Utenos rajono dvarai}} {{Lietuvos dvarai}} [[Kategorija:Utenos rajono dvarai]] khmtvrdora706widliy4s9law7a4jjo 0 347106 7889705 7655307 2026-07-30T08:02:59Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889705 wikitext text/x-wiki {{Dvaras | Pavadinimas =Vėžaičių dvaras | Paveiksliukas =Vezaiciu dvaras.jpg | Vieta =[[Vėžaičiai]] | Įkurtas =[[1567]] m. | Stilius =[[Neogotika]] | Giminės =[[Volmerai]] | Parkas = | Dabar = | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = Dvaro arklidėse dabar įsikūrę kultūros namai }} '''Vėžaičių dvaras''' – dvaras, buvęs [[Vėžaičiai|Vėžaičiuose]] ([[Klaipėdos rajonas]]). Dvaro arklidėse dabar įsikūrę [[kultūros namai]]. == Istorija == [[File:Vezaiciuherbas.png|thumb|left|100px|Dvaro kolonos pavaizduotos [[Vėžaičių herbas|Vėžaičių herbe]].]] Minimas nuo [[1567]] m. Nuo 1774 m. priklausė [[Volmerai|Volmerams]],<ref>{{cite web |title=Volmerių dvaro istorija: nuo šlovingos praeities iki prieglaudos |url=https://gargzdai.lt/volmeriu-dvaro-istorija-nuo-slovingos-praeities-iki-prieglaudos/ |date=2023-04-25 |website=banga.lt |publisher=[[Banga (Klaipėda)|Banga]] |access-date=2025-09-28 |language=lt}}</ref> kurių vienas – Kazimieras – buvo Gardininko pilininkas. Volmerių dinastija Vėžaičių dvarą išlaikė iki XX a. 4-ojo dešimtmečio vidurio. XX a. 8-ajame dešimtmetyje nugriauta [[Vėžaičių dvaro laidojimo koplyčia]]. <gallery Caption="Dvaro pastatai ir parkas"> Vezaiciu arklides1 2014.JPG|Buvusios [[arklidės]] Vezaiciu arklides2 2014.JPG|Buvusios arklidės Vezaiciu karvides2014.JPG|Buvusios [[karvidė]]s Vezaiciu svirnas2014.JPG|Buvęs svirnas Vezaiciu-degtines-varykla2014.JPG|Buvusi spirito varykla Vezaiciu koplytele Edvardo Volmerio atminimui2014.JPG|Koplytėlė Edvardo Volmerio atminimui Vezaiciu vartai2014.JPG|Parko vartai Vezaiciu parko tiltelis2014.JPG|Per dvaro parką teka [[Skinija]] </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://mpkelias.mch.mii.lt/PARKAI/vezaicparkai.lt.htm Vėžaičių parkas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090815114948/http://mpkelias.mch.mii.lt/PARKAI/vezaicparkai.lt.htm |date=2009-08-15 }} * [http://www.heritage.lt/restauravimas/klaipedos_aps/vezaiciu_dvaro_arklide.htm Dvaro arklidžių pastatas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070927233141/http://www.heritage.lt/restauravimas/klaipedos_aps/vezaiciu_dvaro_arklide.htm |date=2007-09-27 }} {{Lietuvos dvarai}} [[Kategorija:Vėžaičiai]] [[Kategorija:Klaipėdos rajono dvarai]] 5988b3i3q41kuko3paooiq0t50cdqcr 0 363240 7889438 7259867 2026-07-29T14:35:50Z Makenzis 46558 /* Žaidėjo karjera */ 7889438 wikitext text/x-wiki {{football player infobox | playername = Mario Frick | image = [[Vaizdas:AUT vs. LIE 2015-10-12 (194).jpg|250px]] | dateofbirth = {{birth date and age|1974|9|7|df=yes}} | cityofbirth = [[Kūras]] | countryofbirth = [[Šveicarija]] | height = 1,82 m | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 1982–1990 | youthclubs = | years = 1990–1994<br>1994–1996<br>1996–1999<br>1999–2000<br>2000–2001<br>2001–2002<br>2002–2006<br>2006–2009<br>2009–2011<br> 2011 <br>2011–2016 | clubs = [[FC Balzers|Balzers]]<br>[[FC St. Gallen|St. Gallen]]<br>[[FC Basel|Basel]]<br>[[FC Zürich|Zürich]]<br>[[A.C. Arezzo|Arezzo]]<br>[[Hellas Verona F.C.|Verona]]<br>[[Ternana Calcio|Ternana]]<br>[[A.C. Siena|Siena]]<br>[[FC St. Gallen|St. Gallen]]<br>[[Grasshopper Club Zürich|Grasshopper]]<br>[[FC Balzers|Balzers]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}? (49)<br>{{0}}60 (11)<br>{{0}}80 (30)<br>{{0}}41 {{0}}(7)<br>{{0}}23 (16)<br>{{0}}24 {{0}}(7)<br>133 (44)<br>{{0}}88 (13)<br>{{0}}41 {{0}}(5)<br>{{0}}{{0}}8 {{0}}(1)<br>{{0}}69 {{0}}(7) | nationalyears= 1993–2015 | nationalteam = {{fut|LIE|1}} | nationalcaps(goals) = 105 (16)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = Birželio 20 2012 | ntupdate = Birželio 20 2012 }} '''Marijus Frikas''' (''Mario Frick''; g. [[1974]] m. [[rugsėjo 7]] d.) – buvęs futbolininkas, puolėjas. Pastaruoju metu dirbo treneriu. Žymiausias [[Lichtenšteinas|Lichtenšteino]] futbolininkas: rezultatyvausias ir daugiausiai varžybų sužaidęs žaidėjas. == Karjera == === Žaidėjo karjera === Nors gimė [[Šveicarija|Šveicarijoje]], profesionalo karjerą 1990 m. pradėjo Lichtenšteino klube [[FC Balzers]]. Vėlesniais žaidė Šveicarijoje, Italijoje: [[FC St. Gallen|St. Gallen]], [[FC Basel|Basel]], [[FC Zürich|Zürich]], [[A.C. Arezzo|Arezzo]],[[Hellas Verona F.C.|Verona]], [[Ternana Calcio|Ternana]], [[A.C. Siena|Siena]], [[FC St. Gallen|St. Gallen]], [[Grasshopper Club Zürich|Grasshopper]]. Nuo 2011 m. rungtyniavo [[FC Balzers]]. 2016 m. baigė profesionalo karjerą. === Trenerio karjera === Baigęs žaidėjo karjerą ėmė treniruoti. Nuo [[2012]] m. buvo žaidžiančiuoju [[FC Balzers]] treneriu. Nuo [[2017 m.]] tapo [[FC Vaduz]] treneriu. Iš pradžių dirbo su jaunimo ekipomis. Pakviestas treniruoti Lichtenšteino jaunimo rinktines. Nuo [[2021 m.]] tapo [[FC Luzern]] treneriu. == Rinktinė == Lichtenšteino rinktinėje debiutavo [[1993 m.]] spalio mėn. rungtynėse prieš Estiją. Rinktinėje sužaidė daugiau nei šimtą rungtynių. [[2007 m.]] [[kovo 28]] d. jis įmušė istorinį, pergalingą įvartį į Latvijos rinktinės vartus. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.gazzetta.it/speciali/statistiche/2008_nw/giocatori/56350.shtml gazzetta.it] (apie žaidėją) * [https://www.weltfussball.de/spieler_profil/mario-frick/ Weltfussball.de] (apie žaidėją) * [https://it.soccerway.com/players/mario-frick/4331/ SOCCERWAY] (apie žaidėją) * [https://www.transfermarkt.it/mario-frick/profil/spieler/21755 Transfermarkt] (apie žaidėją) * [https://www.transfermarkt.it/it/-/profil/trainer/26003 Transfermarkt] (apie trenerį) [[Kategorija:Lichtenšteino futbolininkai|Frick, Mario]] 5ev0sv2d3cs24fwh0haohyzy75ew67s 7889439 7889438 2026-07-29T14:36:05Z Makenzis 46558 /* Trenerio karjera */ 7889439 wikitext text/x-wiki {{football player infobox | playername = Mario Frick | image = [[Vaizdas:AUT vs. LIE 2015-10-12 (194).jpg|250px]] | dateofbirth = {{birth date and age|1974|9|7|df=yes}} | cityofbirth = [[Kūras]] | countryofbirth = [[Šveicarija]] | height = 1,82 m | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 1982–1990 | youthclubs = | years = 1990–1994<br>1994–1996<br>1996–1999<br>1999–2000<br>2000–2001<br>2001–2002<br>2002–2006<br>2006–2009<br>2009–2011<br> 2011 <br>2011–2016 | clubs = [[FC Balzers|Balzers]]<br>[[FC St. Gallen|St. Gallen]]<br>[[FC Basel|Basel]]<br>[[FC Zürich|Zürich]]<br>[[A.C. Arezzo|Arezzo]]<br>[[Hellas Verona F.C.|Verona]]<br>[[Ternana Calcio|Ternana]]<br>[[A.C. Siena|Siena]]<br>[[FC St. Gallen|St. Gallen]]<br>[[Grasshopper Club Zürich|Grasshopper]]<br>[[FC Balzers|Balzers]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}? (49)<br>{{0}}60 (11)<br>{{0}}80 (30)<br>{{0}}41 {{0}}(7)<br>{{0}}23 (16)<br>{{0}}24 {{0}}(7)<br>133 (44)<br>{{0}}88 (13)<br>{{0}}41 {{0}}(5)<br>{{0}}{{0}}8 {{0}}(1)<br>{{0}}69 {{0}}(7) | nationalyears= 1993–2015 | nationalteam = {{fut|LIE|1}} | nationalcaps(goals) = 105 (16)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = Birželio 20 2012 | ntupdate = Birželio 20 2012 }} '''Marijus Frikas''' (''Mario Frick''; g. [[1974]] m. [[rugsėjo 7]] d.) – buvęs futbolininkas, puolėjas. Pastaruoju metu dirbo treneriu. Žymiausias [[Lichtenšteinas|Lichtenšteino]] futbolininkas: rezultatyvausias ir daugiausiai varžybų sužaidęs žaidėjas. == Karjera == === Žaidėjo karjera === Nors gimė [[Šveicarija|Šveicarijoje]], profesionalo karjerą 1990 m. pradėjo Lichtenšteino klube [[FC Balzers]]. Vėlesniais žaidė Šveicarijoje, Italijoje: [[FC St. Gallen|St. Gallen]], [[FC Basel|Basel]], [[FC Zürich|Zürich]], [[A.C. Arezzo|Arezzo]],[[Hellas Verona F.C.|Verona]], [[Ternana Calcio|Ternana]], [[A.C. Siena|Siena]], [[FC St. Gallen|St. Gallen]], [[Grasshopper Club Zürich|Grasshopper]]. Nuo 2011 m. rungtyniavo [[FC Balzers]]. 2016 m. baigė profesionalo karjerą. === Trenerio karjera === Baigęs žaidėjo karjerą ėmė treniruoti. Nuo [[2012]] m. buvo žaidžiančiuoju [[FC Balzers]] treneriu. Nuo 2017 m. tapo [[FC Vaduz]] treneriu. Iš pradžių dirbo su jaunimo ekipomis. Pakviestas treniruoti Lichtenšteino jaunimo rinktines. Nuo 2021 m. tapo [[FC Luzern]] treneriu. == Rinktinė == Lichtenšteino rinktinėje debiutavo [[1993 m.]] spalio mėn. rungtynėse prieš Estiją. Rinktinėje sužaidė daugiau nei šimtą rungtynių. [[2007 m.]] [[kovo 28]] d. jis įmušė istorinį, pergalingą įvartį į Latvijos rinktinės vartus. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.gazzetta.it/speciali/statistiche/2008_nw/giocatori/56350.shtml gazzetta.it] (apie žaidėją) * [https://www.weltfussball.de/spieler_profil/mario-frick/ Weltfussball.de] (apie žaidėją) * [https://it.soccerway.com/players/mario-frick/4331/ SOCCERWAY] (apie žaidėją) * [https://www.transfermarkt.it/mario-frick/profil/spieler/21755 Transfermarkt] (apie žaidėją) * [https://www.transfermarkt.it/it/-/profil/trainer/26003 Transfermarkt] (apie trenerį) [[Kategorija:Lichtenšteino futbolininkai|Frick, Mario]] maqkbmoaxx45s2k6qyp044a0rygi7nf 7889440 7889439 2026-07-29T14:36:21Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7889440 wikitext text/x-wiki {{football player infobox | playername = Mario Frick | image = [[Vaizdas:AUT vs. LIE 2015-10-12 (194).jpg|250px]] | dateofbirth = {{birth date and age|1974|9|7|df=yes}} | cityofbirth = [[Kūras]] | countryofbirth = [[Šveicarija]] | height = 1,82 m | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 1982–1990 | youthclubs = | years = 1990–1994<br>1994–1996<br>1996–1999<br>1999–2000<br>2000–2001<br>2001–2002<br>2002–2006<br>2006–2009<br>2009–2011<br> 2011 <br>2011–2016 | clubs = [[FC Balzers|Balzers]]<br>[[FC St. Gallen|St. Gallen]]<br>[[FC Basel|Basel]]<br>[[FC Zürich|Zürich]]<br>[[A.C. Arezzo|Arezzo]]<br>[[Hellas Verona F.C.|Verona]]<br>[[Ternana Calcio|Ternana]]<br>[[A.C. Siena|Siena]]<br>[[FC St. Gallen|St. Gallen]]<br>[[Grasshopper Club Zürich|Grasshopper]]<br>[[FC Balzers|Balzers]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}? (49)<br>{{0}}60 (11)<br>{{0}}80 (30)<br>{{0}}41 {{0}}(7)<br>{{0}}23 (16)<br>{{0}}24 {{0}}(7)<br>133 (44)<br>{{0}}88 (13)<br>{{0}}41 {{0}}(5)<br>{{0}}{{0}}8 {{0}}(1)<br>{{0}}69 {{0}}(7) | nationalyears= 1993–2015 | nationalteam = {{fut|LIE|1}} | nationalcaps(goals) = 105 (16)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = Birželio 20 2012 | ntupdate = Birželio 20 2012 }} '''Marijus Frikas''' (''Mario Frick''; g. [[1974]] m. [[rugsėjo 7]] d.) – buvęs futbolininkas, puolėjas. Pastaruoju metu dirbo treneriu. Žymiausias [[Lichtenšteinas|Lichtenšteino]] futbolininkas: rezultatyvausias ir daugiausiai varžybų sužaidęs žaidėjas. == Karjera == === Žaidėjo karjera === Nors gimė [[Šveicarija|Šveicarijoje]], profesionalo karjerą 1990 m. pradėjo Lichtenšteino klube [[FC Balzers]]. Vėlesniais žaidė Šveicarijoje, Italijoje: [[FC St. Gallen|St. Gallen]], [[FC Basel|Basel]], [[FC Zürich|Zürich]], [[A.C. Arezzo|Arezzo]],[[Hellas Verona F.C.|Verona]], [[Ternana Calcio|Ternana]], [[A.C. Siena|Siena]], [[FC St. Gallen|St. Gallen]], [[Grasshopper Club Zürich|Grasshopper]]. Nuo 2011 m. rungtyniavo [[FC Balzers]]. 2016 m. baigė profesionalo karjerą. === Trenerio karjera === Baigęs žaidėjo karjerą ėmė treniruoti. Nuo [[2012]] m. buvo žaidžiančiuoju [[FC Balzers]] treneriu. Nuo 2017 m. tapo [[FC Vaduz]] treneriu. Iš pradžių dirbo su jaunimo ekipomis. Pakviestas treniruoti Lichtenšteino jaunimo rinktines. Nuo 2021 m. tapo [[FC Luzern]] treneriu. == Rinktinė == Lichtenšteino rinktinėje debiutavo 1993 m. spalio mėn. rungtynėse prieš Estiją. Rinktinėje sužaidė daugiau nei šimtą rungtynių. 2007 m. kovo 28 d. įmušė istorinį, pergalingą įvartį į Latvijos rinktinės vartus. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.gazzetta.it/speciali/statistiche/2008_nw/giocatori/56350.shtml gazzetta.it] (apie žaidėją) * [https://www.weltfussball.de/spieler_profil/mario-frick/ Weltfussball.de] (apie žaidėją) * [https://it.soccerway.com/players/mario-frick/4331/ SOCCERWAY] (apie žaidėją) * [https://www.transfermarkt.it/mario-frick/profil/spieler/21755 Transfermarkt] (apie žaidėją) * [https://www.transfermarkt.it/it/-/profil/trainer/26003 Transfermarkt] (apie trenerį) [[Kategorija:Lichtenšteino futbolininkai|Frick, Mario]] 75v2gmgkyugxbdhqnsb812mc21wfzpt 0 363419 7889437 7259866 2026-07-29T14:35:19Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7889437 wikitext text/x-wiki {{football player infobox | playername = Philippe Erne | image = | caption = | fullname = Philippe Erne | dateofbirth = {{birth date and age|1986|12|14|df=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lichtenšteinas]] | height = 1,82 m | position = [[puolėjas]], [[saugas]] | currentclub = [[FC Vaduz]] | clubnumber = | years = 2005–2006<br>2006–2007<br>2007–2011<br>2011– | clubs = [[FC Vaduz]]<br>[[FC Chur 97]]<br>[[USV Eschen/Mauren]]<br>[[FC Vaduz]] | caps(goals) = <br>19 (2)<br>26 (5)<br>8 (0) | nationalyears = 2009– | nationalteam = {{fut|LIE|1}} | nationalcaps(goals) = 34 {{0}}(1)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | ntupdate = 2011 }} '''Filipas Ernė''' (''Philippe Erne''; g. [[1986]] m. [[gruodžio 14]] d.) – [[Lichtenšteinas|Lichtenšteino]] futbolininkas, saugas, puolėjas. Šalies nacionalinės rinktinės ir „[[FC Vaduz]]“ klubo žaidėjas. == Karjera == {{Išplėsti}} == Rinktinė == Nacionalinėje rinktinėje debiutavo 2009 m. Savo pirmąjį įvartį joje įmušė pergalingose rungtynėse prieš Lietuvą. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Lichtenšteino futbolininkai|Erne, Ph.]] lfbmm113lyit2glikgttmo7op8zje1g 7889487 7889437 2026-07-29T16:19:46Z Hugo.arg 1674 7889487 wikitext text/x-wiki {{football player infobox | playername = Philippe Erne | image = | caption = | fullname = Philippe Erne | dateofbirth = {{birth date and age|1986|12|14|df=y}} | cityofbirth = [[Vaducas]] | countryofbirth = [[Lichtenšteinas]] | height = 1,82 m | position = [[puolėjas]], [[saugas]] | currentclub = | clubnumber = | years = 2005–2006<br>2006–2007<br>2007–2011<br>2011–2013<br>2013–2014<br>2014<br>2014–2021<br>2021–2024 | clubs = [[FC Vaduz]]<br>[[FC Chur 97]]<br>[[USV Eschen/Mauren]]<br>[[FC Vaduz]] <br>[[FC Balzers]]<br>[[SC Pfullendorf]]<br>[[FC Balzers]]<br> [[FC Ruggell]] | caps(goals) = {{0}}<br>19 (2)<br>60 (14)<br>17 (1)<br>18 (5)<br>11 (1)<br>77 (14)<br>{{0}} | nationalyears = 2009–2018 | nationalteam = {{fut|LIE|1}} | nationalcaps(goals) = 35 {{0}}(1)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | ntupdate = 2026 }} '''Filipas Ernė''' (''Philippe Erne''; g. [[1986]] m. [[gruodžio 14]] d.) – [[Lichtenšteinas|Lichtenšteino]] futbolininkas, saugas, puolėjas. == Karjera == {{Išplėsti}} == Rinktinė == Nacionalinėje rinktinėje debiutavo 2009 m. Savo pirmąjį įvartį joje įmušė pergalingose rungtynėse prieš Lietuvą. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Lichtenšteino futbolininkai|Erne, Ph.]] 0lqcp432swjrq74a47f4u5iw5c6m9oh 0 363420 7889441 7259874 2026-07-29T14:36:51Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889441 wikitext text/x-wiki {{Infobox Football biography | playername = Michele Polverino | image = [[File:AUT vs. LIE 2015-10-12 (214).jpg|200px]] | fullname = | dateofbirth = {{birth date and age|1984|9|26}} | cityofbirth = [[Grabsas]] | countryofbirth = [[Šveicarija]] | height = 1,76 m | position = [[saugas]], [[puolėjas]] | currentclub = | clubnumber = | youthyears = 1996–2002 | youthclubs = [[FC Schaan]] | years = 2002–2005 <br>2005–2006 <br>2006–2009 <br>2009–2011 <br>2011–2012 <br>2012–2014<br>2014–2015<br>2015–2016<br>2016<br>2016–2022 | clubs = [[FC Vaduz]] <br>[[Olbia Calcio]] <br>[[FC Vaduz]] <br> [[FC Aarau]] <br> [[Steel Azin]] <br> [[Wolfsberger AC]]<br>[[FC Vaduz]] <br>[[SV Ried]]<br>[[FC Rapperswil-Jona]]<br>[[FC Balzers]] | caps(goals)= 60 {{0}}(8)<br>26 {{0}}(1)<br>60 {{0}}(4)<br>50 {{0}}(0)<br>{{0}}? {{0}}(?)<br>53 {{0}}(0)<br>{{0}}4 {{0}}(0)<br>34 {{0}}(0)<br>{{0}}3 {{0}}(0)<br>69 {{0}}(9) | nationalyears = 2007–2019 | nationalteam = {{fut|LIE|1}} | nationalcaps(goals) = 79 {{0}}(6)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2022 }} '''Mikelis Polverinas''' (''Michele Polverino''; g. [[1984]] m. [[rugsėjo 26]] d.) – iš [[Šveicarija|Šveicarijos]] kilęs [[Lichtenšteinas|Lichtenšteino]] futbolininkas, kitados rungtyniavo saugo ir puolėjo pozicijose. Buvęs Lichtenšteino rinktinės žaidėjas. == Karjera == Nuo 2002 m. rungtyniavo [[FC Vaduz]], o [[2005 m.]] perėjo į [[Olbia Calcio]]. Nuo [[2006 m.]] vėl žaidė [[FC Vaduz]]. Nuo 2009 m. atstovavo [[FC Aarau]], 2011–2012 m. rungtyniavo [[Steel Azin]], o nuo [[2012 m.]] [[Wolfsberger AC]]. 2014–2015 m. sezoną praleido [[FC Vaduz]], o vėliau perėjo į austrų [[SV Ried]]. 2016 m. trumpai žaidė [[FC Rapperswil-Jona]]. Jame praleido du mėnesius ir sužaidė trejas rungtynes. Nuo 2016 m. rungtyniavo [[FC Balzers]]. == Rinktinė == Lichtenšteino rinktinėje debiutavo [[2007 m.]] Pelnė įvarčius San Marino, Lietuvos bei Suomijos rinktinėms (visos šios varžybos baigėsi Lichtenšteino pergale arba lygiosiomis). == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Lichtenšteino futbolininkai|Polverino, M.]] l4jpb0sqokc4ig64b5or5sawnzs1s6n 0 365503 7889307 7715686 2026-07-29T12:56:16Z Makenzis 46558 7889307 wikitext text/x-wiki {{Infobox Football biography | playername = Andrés Guardado | image = [[File:Andrés Guardado1 (cropped).jpg|200px]] | fullname = José Andrés Guardado Hernández | height = 1,69 m | dateofbirth = {{birth date and age|mf=yes|1986|9|28}} | cityofbirth = [[Gvadalachara (Meksika)|Gvadalachara]] | countryofbirth = [[Meksika]] | youthclubs = [[Club Atlas|Atlas]] | youthyears = 1993–2005 | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | years = 2005–2007<br>2007–2012<br>2012–2015<br>2014<br>2014–2015<br>2015–2017<br>2017–2024<br />2024–2025 | clubs = [[Club Atlas|Atlas]]<br>[[Deportivo de La Coruña|Deportivo La Coruña]]<br>[[Valencia CF|Valencia]]<br>→ [[Bayer Leverkusen]] ''(skol.)''<br>→[[PSV]] ''(skol.)''<br>[[PSV]]<br>[[Real Betis]]<br />[[Club León]] | caps(goals) = {{0}}64 {{0}}(6)<br>137 (23)<br>{{0}}48 {{0}}(1)<br>{{0}}{{0}}4 {{0}}(0)<br>{{0}}28 {{0}}(1)<br>{{0}}52 {{0}}(3)<br>148 {{0}}(3)<br />{{0}}34 {{0}}(2) | nationalyears = 2005–2024 | nationalteam = {{fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 182 (28)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = {{data|2025|12|16}} | ntupdate = 2025 }} '''Andresas Gvardadas''' (''José Andrés Guardado Hernández''; g. [[1986]] m. [[rugsėjo 28]] d.) – [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas, krašto [[saugas]]. Kitados atstovavo Meksikos rinktinei. == Karjera == Karjerą padėjo „Club Atlas“ klube, kurio jaunimo komandoje treniravosi. Po sėkmingo sezono 2007 m. nupirktas klubo „Deportivo La Coruña“ už 7 mln. eurų (tuo metu tai buvo brangiausias visų laikų Meksikos futbolininkas). Nuo 2024 m. rungtyniavo [[Club León]] ([[Meksika]]). [[2024]] m. [[sausio 18]] d. klubas paskelbė apie pasiektą susitarimą su Gvardado.<ref>{{Cite web |date=18 January 2024 |title=Andrés Guardado, leyenda del Real Betis Balompié, finaliza su etapa en el Club |trans-title=Andrés Guardado, Real Betis Balompié legend, ends his journey at the Club |url=https://www.realbetisbalompie.es/noticias/actualidad/andres-guardado-leyenda-del-real-betis-balompie-finaliza-su-etapa-en-el-club-29799 |access-date=19 January 2024 |publisher=Real Betis Balompié|language=es-ES}}</ref> == Rinktinė == 2005 m. debiutavo Meksikos rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|Vengriją]].{{faktas}} == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|I etapas|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|6|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|3|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2015 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2015]]|1 vieta|6|6|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2019 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2019]]|1 vieta|6|2|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|4|1|1|0|0}} {{futČempSveč|[[Copa_América_Centenario|JAV 2016]]|ketvirtfinalis|3|0|3|1|0}} |} == Laimėjimai == ;Deportivo * [[Segunda División]]: 2011–12 m. * [[UEFA Intertoto taurė]]: 2008 m. ;PSV * [[Eredivisie]]: 2014–15, 2015–16 m. * [[Nyderlandų futbolo supertaurė]]: 2015, 2016 m. ;{{fut|MEX|1}} * [[CONCACAF Aukso taurė]]: 2011, 2015, 2019 m. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{Soccerway}} * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai|Guardado]] ed51b3m5bfe3i03dthg8bb7yy2fvhdg 0 365505 7889293 7715689 2026-07-29T12:49:00Z Makenzis 46558 7889293 wikitext text/x-wiki {{Infobox Football biography | playername = Pablo Barrera | image = [[Vaizdas:BarreraWHU21082010.jpg|200px]] | caption = | fullname = Pablo Edson Barrera Acosta | dateofbirth = {{birth date and age|1987|06|21}} | cityofbirth = [[Tlalnepantla]] | countryofbirth = [[Meksika]] | height = 1,75 m<ref>{{cite web |url=http://www.fifa.com/worldcup/players/player=271393/index.html |title=Pablo Barrera |work=FIFA Official Website |publisher=FIFA |accessdate=October 17, 2010 |archive-date=2010-06-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100615230717/http://www.fifa.com/worldcup/players/player=271393/index.html |url-status=dead }}</ref> | position = [[saugas]] | currentclub = | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = [[Club Universidad Nacional|UNAM]] | years = 2005–2010<br>2010–2012<br>2011–2012<br> 2012–2014<br>2015–2016<br>2016–2020<br>2020–2021<br>2021–2025 | clubs = [[Club Universidad Nacional|UNAM]]<br>[[West Ham United FC|West Ham United]]<br>→ [[Real Zaragoza SAD|Real Zaragoza]] (''skol.'')<br /> [[Cruz Azul]]<br />[[CF Monterrey|Monterrey]]<br />[[Pumas UNAM|UNAM]]<br /> [[Atlético San Luis]]<br /> [[Querétaro FC|Querétaro]] | caps(goals) = {{0}}73 (17)<br>{{0}}15 (0)<br>{{0}}20 (1)<br />{{0}}50 (4)<br />{{0}}38 (3)<br />113 (15)<br />{{0}}29 (1)<br />131 (17) | nationalyears = 2007–2013 | nationalteam = {{fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 57 {{0}}(6)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2025 | ntupdate = 2025 }} '''Pablas Barera''' (''Pablo Edson Barrera Acosta''; g. [[1987]] m. [[birželio 21]] d.) – [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas, krašto [[saugas]]. Atstovavo Meksikos rinktinei. == Karjera == Karjerą padėjo „Pumas UNAM“ klube, kurio jaunimo komandoje treniravosi. 2010 m. buvo nupirktas „[[West Ham United]]“ klubo. Sudaryta ketverių metų trukmės sutartis į vertinta 4 mln. svarų.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/w/west_ham_utd/8830249.stm</ref> [[2011]] m. rugpjūčio pabaigoje išnuomotas Ispanijos [[Real Zaragoza SAD|Real Zaragoza]] klubui iki sezono pabaigos.<ref>http://www.bbc.co.uk/sport/0/football/14681292</ref> == Rinktinė == 2007 m. debiutavo Meksikos rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš [[Gvatemalos vyrų futbolo rinktinė|Gvatemalą]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2009 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2009]]|1 vieta|5|2|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|3|0|0|0}} |} == Laimėjimai == * [[Primera División (Meksika)]] (1): Clausura 2009 * [[CONCACAF Aukso taurė]] (2): 2009, 2011 m. * [[Meksikos futbolo taurė]] (1): Clausura 2013 == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{Soccerway}} * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai|Barrera]] 2doyfroea6172olax5tf325u7yjxsda 7889294 7889293 2026-07-29T12:49:40Z Makenzis 46558 7889294 wikitext text/x-wiki {{Infobox Football biography | playername = Pablo Barrera | image = [[Vaizdas:BarreraWHU21082010.jpg|200px]] | caption = | fullname = Pablo Edson Barrera Acosta | dateofbirth = {{birth date and age|1987|06|21}} | cityofbirth = [[Tlalnepantla]] | countryofbirth = [[Meksika]] | height = 1,75 m<ref>{{cite web |url=http://www.fifa.com/worldcup/players/player=271393/index.html |title=Pablo Barrera |work=FIFA Official Website |publisher=FIFA |accessdate=October 17, 2010 |archive-date=2010-06-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100615230717/http://www.fifa.com/worldcup/players/player=271393/index.html |url-status=dead }}</ref> | position = [[saugas]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = [[Club Universidad Nacional|UNAM]] | years = 2005–2010<br>2010–2012<br>2011–2012<br> 2012–2014<br>2015–2016<br>2016–2020<br>2020–2021<br>2021–2025 | clubs = [[Club Universidad Nacional|UNAM]]<br>[[West Ham United FC|West Ham United]]<br>→ [[Real Zaragoza SAD|Real Zaragoza]] (''skol.'')<br /> [[Cruz Azul]]<br />[[CF Monterrey|Monterrey]]<br />[[Pumas UNAM|UNAM]]<br /> [[Atlético San Luis]]<br /> [[Querétaro FC|Querétaro]] | caps(goals) = {{0}}73 (17)<br>{{0}}15 {{0}}(0)<br>{{0}}20 {{0}}(1)<br />{{0}}50 {{0}}(4)<br />{{0}}38 {{0}}(3)<br />113 (15)<br />{{0}}29 {{0}}(1)<br />131 (17) | nationalyears = 2007–2013 | nationalteam = {{fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 57 {{0}}(6)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2025 | ntupdate = 2025 }} '''Pablas Barera''' (''Pablo Edson Barrera Acosta''; g. [[1987]] m. [[birželio 21]] d.) – [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas, krašto [[saugas]]. Atstovavo Meksikos rinktinei. == Karjera == Karjerą padėjo „Pumas UNAM“ klube, kurio jaunimo komandoje treniravosi. 2010 m. buvo nupirktas „[[West Ham United]]“ klubo. Sudaryta ketverių metų trukmės sutartis į vertinta 4 mln. svarų.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/w/west_ham_utd/8830249.stm</ref> [[2011]] m. rugpjūčio pabaigoje išnuomotas Ispanijos [[Real Zaragoza SAD|Real Zaragoza]] klubui iki sezono pabaigos.<ref>http://www.bbc.co.uk/sport/0/football/14681292</ref> == Rinktinė == 2007 m. debiutavo Meksikos rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš [[Gvatemalos vyrų futbolo rinktinė|Gvatemalą]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2009 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2009]]|1 vieta|5|2|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|6|3|0|0|0}} |} == Laimėjimai == * [[Primera División (Meksika)]] (1): Clausura 2009 * [[CONCACAF Aukso taurė]] (2): 2009, 2011 m. * [[Meksikos futbolo taurė]] (1): Clausura 2013 == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{Soccerway}} * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai|Barrera]] 4y9om8i4jvwudxf76p53o7mceum3x3u 0 366179 7889493 7873652 2026-07-29T16:31:10Z ~2026-42005-93 221973 7889493 wikitext text/x-wiki {{football player infobox | playername = Neymar | image = | caption = | fullname = Neymar da Silva Santos Júnior | dateofbirth = {{Birth date and age|1992|02|5|df=y}} | cityofbirth = [[Moži das Kruzesas]] | countryofbirth = [[Brazilija]] | height = 1,75 m<ref>{{cite web|url=http://www.santosfc.com.br/futebol/elenco/jogador.asp?i=2|title=Player Profile: Neymar|publisher=www.santosfc.com.br|access-date=2011-07-04|archive-date=2012-12-04|archive-url=https://archive.today/20121204183020/http://www.santosfc.com.br/futebol/elenco/jogador.asp?i=2|url-status=dead}}</ref> | position = [[puolėjas]] | currentclub = [[Santos Futebol Clube|Santos]] | clubnumber = | youthyears = 2003–2009 | youthclubs = [[Santos Futebol Clube|Santos]] | years = 2009–2013<br /> 2013–2017<br>2017–2023<br>2023–2025<br>2025– | clubs = [[Santos Futebol Clube|Santos]]<br />[[FC Barcelona]]<br>[[Paris Saint Germain]]<br>[[Al-Hilal FC]]<br>[[Santos Futebol Clube|Santos]] | caps(goals) = 103 {{0}}(54)<br />123 {{0}}(68)<br>112 {{0}}(82)<br>{{0}}{{0}}3 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}11{{0}}{{0}}{{0}}(3) | nationalyears = 2010–2026 | nationalteam = {{fut|BRA|1}} | nationalcaps(goals) = 124 {{0}}(77)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | cpupdate = 2025 | ntupdate = 2022 }} '''Neimaras da Silva Santos Jaunesnysis''' (''Neymar da Silva Santos Júnior''; g. [[1992]] m. [[vasario 5]] d.) – dar kitaip žinomas kaip '''Neimaras''' arba '''Neimaras Jaunesnysis''' – Brazilijos futbolininkas, [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos vyrų futbolo rinktinės]] žaidėjas. Rungtyniauja kairiajame puolimo krašte arba kaip puolėjas. == Klubinė karjera == {{išplėsti}} === Santos === ==== Paauglystė ==== Neimaras pradėjo žaisti futbolą būdamas dar labai jaunas ir buvo greitai pastebėtas „[[Santos FC|Santos]]“ futbolo klubo, kuris pasiūlė žaidėjui kontraktą dar 2003 m., pagal kurį jis buvo priimtas į „Santos“ jaunimo akademiją, kuri praeityje buvo paruošusi tokius žaidėjus kaip [[Antônio Wilson Vieira Honório|Coutinho]], [[Clodoaldo]], [[Diego Ribas da Cunha|Diego]], [[Elano]] ir [[Alex Rodrigo Dias da Costa|Alex]]. Jis taip pat prisijungė prie tokių žaidėjų kaip [[José Macia|Pepe]], [[Pelé]] ir [[Robinho]], kurie pradėjo savo karjeras būtent „Santos“ klube. Būdamas „Santos“ klube Neimaras susipažino su [[Paulo Henrique Ganso|Paulu Enrikė Ganso]], ir su juo tapo gerais draugais. Jis turi seserį, kuri nežaidžia futbolo. Būdamas 14-os, Neimaras išvyko į [[Ispanija|Ispaniją]], kur prisijungė prie [[Real Madrid|Madrido „Real“]] jaunimo komandos, kai tuo metu „Real“ komandos gretose žaidė tokie žaidėjai kaip: [[Cristiano Ronaldo|Ronaldo]], [[Zinedine Zidane]], [[David Beckham]], [[Roberto Carlos]] ir Robinho. ==== 2009 ==== Neimaras pradėjo savo profesionalo karjerą [[2009]] m. [[kovo 7]] d., nepaisant fakto, kad jam buvo tik 17 metų; jis buvo išleistas į aikštelę paskutinėms 30 rungtynių minučių mače prie „[[Oeste Futebol Clube|Oeste]]“, kurį „Santos“ laimėjo rezultatu 2-1. Jau kitą savaitę jis įmušė savo pirmąjį įvartį „Santos“ gretose mače prieš „[[Mogi Mirim Esporte Clube|Mogi Mirim]]“ komandą. Dar po mėnesio, [[balandžio 11]] d., Neimaras pelnė pergalingą įvartį pergalėje prieš „[[Sociedade Esportiva Palmeiras|Palmeiras]]“ ekipą 2009 metų „[[Campeonato Paulista]]“ pusfinalio pirmojo rato varžybose. Finale „Santos“ turėjo pripažinti „[[Sport Club Corinthians Paulista|Corinthians]]“ komandos pranašumą. Šiame sezone Neimaras pelnė 14 įvarčių per 48 mačus. ==== 2010 ==== Neimaras tęsė savo dominavimą [[2010]] m. ir, 2010 m. [[balandžio 15]] d., jis pelnė net 5 įvarčius prieš „[[Guarani FC|Guarani]]“ komandą atrankinėse varžybose į Brazilijos taurės turnyrą. Šias rungtynes „Santos“ laimėjo 8-1. 2010 metų „Campeonato Paulista“ čempionate Neimaras įmušė 14 įvarčių per 19 mačų, klubas tapo čempionais po 5-5 lygiųjų pergalės prieš „[[Esporte Clube Santo André|Santo Andre]]“ komandą finale. Neimaras iškarto buvo apdovanotas geriausio čempionato žaidėjo titulu. Dėl nuostabaus Neimaro žaidimo „Santos“ komandoje, atsirado žmonių lyginančių jo žaidimą su kitomis brazilų legendomis, tarp kurių yra ir Robinho bei Pelé. 2010 metais „Santos“ klubas atmetė 12-os milijonų svarų sterlingų pasiūlymą iš [[Premier lyga|Anglijos Premier lygoje]] žaidžiančios „[[West Ham United]]“ komandos, ir vėliau dar vieną pasiūlymą iš kito Anglijos klubo – „[[Chelsea]]“, kuris už žaidėją siūlė net 20 milijonų svarų sterlingų. Dėl „Santos“ komandos nenoro parduoti Neimarą, jo komentaras buvo toks: „Aš susikoncentravęs tik į žaidimą „Santos“ klube“, jo agentas, Wagneris Ribeiro taip pat pridėjo: „Jis nori tapti geriausiu pasaulyje. Galimybės tai padaryti žaidžiant Brazilijoje yra lygios nuliui.“ Vis dėlto, po vienerių metų, duodamas interviu „[[The Daily Telegraph]]“ Neimaras prasitarė, kad jis buvo laimingas dėl „Chelsea“ komandos susidomėjimo juo, nes jo didžiausia svajonė yra „žaisti Europoje“, taip pat pridurdamas, kad tuo metu geriausias sprendimas buvo likti žaisti Brazilijoje. 2010 m. lapkričio 30 d., „Santos“ pardavė 5 % akcijų nuo ateities transferų mokesčių, kuriuos jis gaus, investuotojų grupei „Terceira Estrela Investimentos S.A.“ (TEISA), už 3 549 900 realų (1,5 milijonų eur). Praėjusiais metais Neimaro šeima pardavė 40 % dalį Neimaro sporto teisių „DIS Esporte“ grupei, kuri buvo ilgalaikė strateginė „Santos“ klubo partnerė. Nepaisant to, kad pirmieji 2 jo sezonai buvo labai sėkmingi, 2010 metų sezonas pabaigtas su 42 įvarčiais per 60 rungtynių, pagaliau buvo pastebėtos ir Neimaro pagrindinės problemos, noras griūti kiekvieną kartą jį sustabdžius, vietoj atakos tęsimo, ir jo požiūris. Pirmasis nesusipratimas įvyko per mačą su „Goianiense“ komanda 2010 m. rugsėjo 5 d., kai „Santos“ vadybininkas Dorivalis Jaunesnysis nurodė kitam žaidėjui mušti baudinį vietoj Neimaro, prieš kurį ir buvo prasižengta. Jo sprendimas buvo pagrįstas tuo, kad Neimaras nepataikė paskutinio baudinio per „[[Copa do Brasil]]“ finalo varžybas praėjusiais metais, nors „Santos“ komanda ir laimėjo tą finalą. Reaguodamas į tai, Neimaras atsuko nugarą komandos treneriui, bet buvo nuramintas šoninio teisėjo ir komandos kapitono [[Edu Dracena|Edu Drasenos]]. To padarinys buvo Dorivalio Jaunesniojo noras, kad Neimaras būtų suspenduotas 2 savaitėm, bet komandos vadovybė pasikvietė Neimarą pasikalbėti ir iškarto po pokalbio treneris buvo atleistas. Nepaisant Neimaro atsiprašymo, keletas abejonių dėl jo požiūrio išlieka. 2010 m.gruodžio mėnesį, būdamas 18-os, Neimaras liko trečias 2010 m. Pietų Amerikos metų futbolininko rinkimuose, likdamas už nugaros [[Andrés D'Alessandro|Andresui D’Alessando]] ir [[Juan Sebastián Verón|Juanui Sebastianui Veron]]. === Al Hilal === 2023 m. rugpjūčio 15 d. perėjo į [[Al-Hilal SFC|Al Hilal]]. Sudaryta dviejų metų trukmės sutartis.<ref>{{cite web |title=Paris Saint-Germain thank Neymar Jr, a club legend |url=https://en.psg.fr/teams/first-team/content/paris-saint-germain-thank-neymar-jr-a-club-legend |website=[[Paris Saint-Germain F.C.]] |date=15 August 2023 |access-date=15 August 2023 |archive-date=15 August 2023 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230815170036/https://en.psg.fr/teams/first-team/content/paris-saint-germain-thank-neymar-jr-a-club-legend |url-status=live }}</ref><ref name="AJ-Hilal">{{cite news |title=Brazil's Neymar signs for Saudi football club Al Hilal |url=https://www.aljazeera.com/sports/2023/8/15/brazils-neymar-signs-for-saudi-football-club-al-hilal |work=[[Al Jazeera English|Al Jazeera]] |date=15 August 2023 |access-date=15 August 2023 |archive-date=27 October 2023 |archive-url=https://web.archive.org/web/20231027002018/https://www.aljazeera.com/sports/2023/8/15/brazils-neymar-signs-for-saudi-football-club-al-hilal |url-status=live }}</ref> 2025 sausio mėn. [[Al-Hilal SFC|Al Hilal]] klubas paskelbė, kad abipusiu susitarimu nutraukta sutartis su futbolininku ir pastarasis tapo laisvuoju agentu.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/514288/neymaras-oficialiai-tapo-laisvuoju-agentu Neymaras oficialiai tapo laisvuoju agentu]</ref> === Santos === [[2025]] m. [[sausio 30]] d. pranešta, kad futbolininkas karjerą tęs [[Santos Futebol Clube|„Santos“]] klube.<ref>{{Cite web |date=2025-01-28 |title=Neymar returns to Brazilian club Santos after termination of contract in Saudi Arabia |url=https://apnews.com/article/saudi-al-hilal-neymar-terminate-contract-0c6470e475b427b6a240f0ec18e0bb48 |access-date=2025-01-30 |website=AP News |language=en}}</ref><ref>{{cite web|url=https://ge.globo.com/sp/santos-e-regiao/futebol/times/santos/noticia/2025/01/30/neymar-anuncia-retorno-ao-santos.ghtml|title=Neymar anuncia retorno ao Brasil: "Só o Santos pode me proporcionar o carinho que eu preciso"|trans-title=Neymar announce return to Brazil: "Only Santos can give me the love that I need"|publisher=[[Grupo Globo|ge]]|language=pt-BR|date=30 January 2025|accessdate=30 January 2025}}</ref> Netrukus [[Santos Futebol Clube|„Santos“]] klubas patvirtino šias naujienas.<ref>{{cite web|url=https://ge.globo.com/sp/santos-e-regiao/futebol/times/santos/noticia/2025/01/31/santos-anuncia-a-contratacao-de-neymar.ghtml|title=Santos anuncia a contratação de Neymar: "Vai ser uma honra vestir esse manto sagrado"|trans-title=Santos announce the signing of Neymar: "It will be an honor to wear this holy shirt"|publisher=[[Grupo Globo|ge]]|language=pt-BR|date=31 January 2025|accessdate=31 January 2025}}</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/514512/oficialu-neymaras-sugrizta-i-brazilija Oficialu: Neymaras sugrįžta į Braziliją]</ref> == Rinktinė == [[2016 m. vasaros olimpinės žaidynės|2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] pelnė aukso medalį.<ref>{{cite web|url=http://www.olympedia.org/athletes/124938 |title=Profile |publisher=olympedia.org|accessdate=2021 m. sausio 9 d.}}</ref> === Dalyvavimas čempionatuose === {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|4 vieta|5|4|1|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|ketvirtfinalis|5|2|1|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|ketvirtfinalis|4|2|0|0|0}} {{futČempPas|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV/Meksika/Kanada 2026]]|aštuntfinalis|2|1|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2011 m. Copa América|Argentina 2011]]|ketvirtfinalis|4|2|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2015 m. Copa América|Čilė 2015]]|ketvirtfinalis|2|1|2|0|1}} {{futČempŽem|[[2021 m. Copa América|Brazilija 2021]]|2 vieta|6|2|1|0|0}} |} == Laimėjimai == ;Santos * [[Campeonato Paulista]]: 2010, 2011, 2012 m. * [[Copa do Brasil]]: 2010 m. * [[Copa Libertadores]]: 2011 m. * [[Recopa Sudamericana]]: 2012 m. ;Barcelona * [[La Liga]]: 2014–15, 2015–16 m. * [[Copa del Rey]]: 2014–15, 2015–16, 2016–17 m. * [[Supercopa de España]]: 2013 m. * [[UEFA Čempionų lyga]]: 2014–15 m. * [[FIFA pasaulio klubų taurė]]: 2015 m. ;Paris Saint-Germain * [[Ligue 1]]: 2017–18, 2018–19, 2019–20 m. * [[Coupe de France]]: 2017–18, 2019–20, 2020–21 m. * [[Coupe de la Ligue]]: 2017–18, 2019–20 m. * [[Trophée des Champions]]: 2018, 2020 m. ;{{fut|BRA|1}} * [[FIFA Konfederacijų taurė]]: 2013 m. * Auksinis batelis FIFA Konfederacijų taurėje 2013 m. * Vasaros olimpinės žaidynės: auksas – 2016, sidabras – 2012 m. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Brazilijos futbolininkai]] [[Kategorija:Brazilijos olimpiečiai]] tjgvee1xyfsz3oiuk8j8o8i2m2lnsgj 7889497 7889493 2026-07-29T16:36:29Z Hugo.arg 1674 Atmestas ~2026-42005-93 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas) 7873652 wikitext text/x-wiki {{football player infobox | playername = Neymar | image = [[Vaizdas:20180610 FIFA Friendly Match Austria vs. Brazil Neymar 850 1705.jpg|200px]] | caption = | fullname = Neymar da Silva Santos Júnior | dateofbirth = {{Birth date and age|1992|02|5|df=y}} | cityofbirth = [[Moži das Kruzesas]] | countryofbirth = [[Brazilija]] | height = 1,75 m<ref>{{cite web|url=http://www.santosfc.com.br/futebol/elenco/jogador.asp?i=2|title=Player Profile: Neymar|publisher=www.santosfc.com.br|access-date=2011-07-04|archive-date=2012-12-04|archive-url=https://archive.today/20121204183020/http://www.santosfc.com.br/futebol/elenco/jogador.asp?i=2|url-status=dead}}</ref> | position = [[puolėjas]] | currentclub = [[Santos Futebol Clube|Santos]] | clubnumber = | youthyears = 2003–2009 | youthclubs = [[Santos Futebol Clube|Santos]] | years = 2009–2013<br /> 2013–2017<br>2017–2023<br>2023–2025<br>2025– | clubs = [[Santos Futebol Clube|Santos]]<br />[[FC Barcelona]]<br>[[Paris Saint Germain]]<br>[[Al-Hilal FC]]<br>[[Santos Futebol Clube|Santos]] | caps(goals) = 103 {{0}}(54)<br />123 {{0}}(68)<br>112 {{0}}(82)<br>{{0}}{{0}}3 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}11{{0}}{{0}}{{0}}(3) | nationalyears = 2010– | nationalteam = {{fut|BRA|1}} | nationalcaps(goals) = 124 {{0}}(77)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | cpupdate = 2025 | ntupdate = 2022 }} '''Neimaras da Silva Santos Jaunesnysis''' (''Neymar da Silva Santos Júnior''; g. [[1992]] m. [[vasario 5]] d.) – dar kitaip žinomas kaip '''Neimaras''' arba '''Neimaras Jaunesnysis''' – Brazilijos futbolininkas, [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos vyrų futbolo rinktinės]] žaidėjas. Rungtyniauja kairiajame puolimo krašte arba kaip puolėjas. == Klubinė karjera == {{išplėsti}} === Santos === ==== Paauglystė ==== Neimaras pradėjo žaisti futbolą būdamas dar labai jaunas ir buvo greitai pastebėtas „[[Santos FC|Santos]]“ futbolo klubo, kuris pasiūlė žaidėjui kontraktą dar 2003 m., pagal kurį jis buvo priimtas į „Santos“ jaunimo akademiją, kuri praeityje buvo paruošusi tokius žaidėjus kaip [[Antônio Wilson Vieira Honório|Coutinho]], [[Clodoaldo]], [[Diego Ribas da Cunha|Diego]], [[Elano]] ir [[Alex Rodrigo Dias da Costa|Alex]]. Jis taip pat prisijungė prie tokių žaidėjų kaip [[José Macia|Pepe]], [[Pelé]] ir [[Robinho]], kurie pradėjo savo karjeras būtent „Santos“ klube. Būdamas „Santos“ klube Neimaras susipažino su [[Paulo Henrique Ganso|Paulu Enrikė Ganso]], ir su juo tapo gerais draugais. Jis turi seserį, kuri nežaidžia futbolo. Būdamas 14-os, Neimaras išvyko į [[Ispanija|Ispaniją]], kur prisijungė prie [[Real Madrid|Madrido „Real“]] jaunimo komandos, kai tuo metu „Real“ komandos gretose žaidė tokie žaidėjai kaip: [[Cristiano Ronaldo|Ronaldo]], [[Zinedine Zidane]], [[David Beckham]], [[Roberto Carlos]] ir Robinho. ==== 2009 ==== Neimaras pradėjo savo profesionalo karjerą [[2009]] m. [[kovo 7]] d., nepaisant fakto, kad jam buvo tik 17 metų; jis buvo išleistas į aikštelę paskutinėms 30 rungtynių minučių mače prie „[[Oeste Futebol Clube|Oeste]]“, kurį „Santos“ laimėjo rezultatu 2-1. Jau kitą savaitę jis įmušė savo pirmąjį įvartį „Santos“ gretose mače prieš „[[Mogi Mirim Esporte Clube|Mogi Mirim]]“ komandą. Dar po mėnesio, [[balandžio 11]] d., Neimaras pelnė pergalingą įvartį pergalėje prieš „[[Sociedade Esportiva Palmeiras|Palmeiras]]“ ekipą 2009 metų „[[Campeonato Paulista]]“ pusfinalio pirmojo rato varžybose. Finale „Santos“ turėjo pripažinti „[[Sport Club Corinthians Paulista|Corinthians]]“ komandos pranašumą. Šiame sezone Neimaras pelnė 14 įvarčių per 48 mačus. ==== 2010 ==== Neimaras tęsė savo dominavimą [[2010]] m. ir, 2010 m. [[balandžio 15]] d., jis pelnė net 5 įvarčius prieš „[[Guarani FC|Guarani]]“ komandą atrankinėse varžybose į Brazilijos taurės turnyrą. Šias rungtynes „Santos“ laimėjo 8-1. 2010 metų „Campeonato Paulista“ čempionate Neimaras įmušė 14 įvarčių per 19 mačų, klubas tapo čempionais po 5-5 lygiųjų pergalės prieš „[[Esporte Clube Santo André|Santo Andre]]“ komandą finale. Neimaras iškarto buvo apdovanotas geriausio čempionato žaidėjo titulu. Dėl nuostabaus Neimaro žaidimo „Santos“ komandoje, atsirado žmonių lyginančių jo žaidimą su kitomis brazilų legendomis, tarp kurių yra ir Robinho bei Pelé. 2010 metais „Santos“ klubas atmetė 12-os milijonų svarų sterlingų pasiūlymą iš [[Premier lyga|Anglijos Premier lygoje]] žaidžiančios „[[West Ham United]]“ komandos, ir vėliau dar vieną pasiūlymą iš kito Anglijos klubo – „[[Chelsea]]“, kuris už žaidėją siūlė net 20 milijonų svarų sterlingų. Dėl „Santos“ komandos nenoro parduoti Neimarą, jo komentaras buvo toks: „Aš susikoncentravęs tik į žaidimą „Santos“ klube“, jo agentas, Wagneris Ribeiro taip pat pridėjo: „Jis nori tapti geriausiu pasaulyje. Galimybės tai padaryti žaidžiant Brazilijoje yra lygios nuliui.“ Vis dėlto, po vienerių metų, duodamas interviu „[[The Daily Telegraph]]“ Neimaras prasitarė, kad jis buvo laimingas dėl „Chelsea“ komandos susidomėjimo juo, nes jo didžiausia svajonė yra „žaisti Europoje“, taip pat pridurdamas, kad tuo metu geriausias sprendimas buvo likti žaisti Brazilijoje. 2010 m. lapkričio 30 d., „Santos“ pardavė 5 % akcijų nuo ateities transferų mokesčių, kuriuos jis gaus, investuotojų grupei „Terceira Estrela Investimentos S.A.“ (TEISA), už 3 549 900 realų (1,5 milijonų eur). Praėjusiais metais Neimaro šeima pardavė 40 % dalį Neimaro sporto teisių „DIS Esporte“ grupei, kuri buvo ilgalaikė strateginė „Santos“ klubo partnerė. Nepaisant to, kad pirmieji 2 jo sezonai buvo labai sėkmingi, 2010 metų sezonas pabaigtas su 42 įvarčiais per 60 rungtynių, pagaliau buvo pastebėtos ir Neimaro pagrindinės problemos, noras griūti kiekvieną kartą jį sustabdžius, vietoj atakos tęsimo, ir jo požiūris. Pirmasis nesusipratimas įvyko per mačą su „Goianiense“ komanda 2010 m. rugsėjo 5 d., kai „Santos“ vadybininkas Dorivalis Jaunesnysis nurodė kitam žaidėjui mušti baudinį vietoj Neimaro, prieš kurį ir buvo prasižengta. Jo sprendimas buvo pagrįstas tuo, kad Neimaras nepataikė paskutinio baudinio per „[[Copa do Brasil]]“ finalo varžybas praėjusiais metais, nors „Santos“ komanda ir laimėjo tą finalą. Reaguodamas į tai, Neimaras atsuko nugarą komandos treneriui, bet buvo nuramintas šoninio teisėjo ir komandos kapitono [[Edu Dracena|Edu Drasenos]]. To padarinys buvo Dorivalio Jaunesniojo noras, kad Neimaras būtų suspenduotas 2 savaitėm, bet komandos vadovybė pasikvietė Neimarą pasikalbėti ir iškarto po pokalbio treneris buvo atleistas. Nepaisant Neimaro atsiprašymo, keletas abejonių dėl jo požiūrio išlieka. 2010 m.gruodžio mėnesį, būdamas 18-os, Neimaras liko trečias 2010 m. Pietų Amerikos metų futbolininko rinkimuose, likdamas už nugaros [[Andrés D'Alessandro|Andresui D’Alessando]] ir [[Juan Sebastián Verón|Juanui Sebastianui Veron]]. === Al Hilal === 2023 m. rugpjūčio 15 d. perėjo į [[Al-Hilal SFC|Al Hilal]]. Sudaryta dviejų metų trukmės sutartis.<ref>{{cite web |title=Paris Saint-Germain thank Neymar Jr, a club legend |url=https://en.psg.fr/teams/first-team/content/paris-saint-germain-thank-neymar-jr-a-club-legend |website=[[Paris Saint-Germain F.C.]] |date=15 August 2023 |access-date=15 August 2023 |archive-date=15 August 2023 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230815170036/https://en.psg.fr/teams/first-team/content/paris-saint-germain-thank-neymar-jr-a-club-legend |url-status=live }}</ref><ref name="AJ-Hilal">{{cite news |title=Brazil's Neymar signs for Saudi football club Al Hilal |url=https://www.aljazeera.com/sports/2023/8/15/brazils-neymar-signs-for-saudi-football-club-al-hilal |work=[[Al Jazeera English|Al Jazeera]] |date=15 August 2023 |access-date=15 August 2023 |archive-date=27 October 2023 |archive-url=https://web.archive.org/web/20231027002018/https://www.aljazeera.com/sports/2023/8/15/brazils-neymar-signs-for-saudi-football-club-al-hilal |url-status=live }}</ref> 2025 sausio mėn. [[Al-Hilal SFC|Al Hilal]] klubas paskelbė, kad abipusiu susitarimu nutraukta sutartis su futbolininku ir pastarasis tapo laisvuoju agentu.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/514288/neymaras-oficialiai-tapo-laisvuoju-agentu Neymaras oficialiai tapo laisvuoju agentu]</ref> === Santos === [[2025]] m. [[sausio 30]] d. pranešta, kad futbolininkas karjerą tęs [[Santos Futebol Clube|„Santos“]] klube.<ref>{{Cite web |date=2025-01-28 |title=Neymar returns to Brazilian club Santos after termination of contract in Saudi Arabia |url=https://apnews.com/article/saudi-al-hilal-neymar-terminate-contract-0c6470e475b427b6a240f0ec18e0bb48 |access-date=2025-01-30 |website=AP News |language=en}}</ref><ref>{{cite web|url=https://ge.globo.com/sp/santos-e-regiao/futebol/times/santos/noticia/2025/01/30/neymar-anuncia-retorno-ao-santos.ghtml|title=Neymar anuncia retorno ao Brasil: "Só o Santos pode me proporcionar o carinho que eu preciso"|trans-title=Neymar announce return to Brazil: "Only Santos can give me the love that I need"|publisher=[[Grupo Globo|ge]]|language=pt-BR|date=30 January 2025|accessdate=30 January 2025}}</ref> Netrukus [[Santos Futebol Clube|„Santos“]] klubas patvirtino šias naujienas.<ref>{{cite web|url=https://ge.globo.com/sp/santos-e-regiao/futebol/times/santos/noticia/2025/01/31/santos-anuncia-a-contratacao-de-neymar.ghtml|title=Santos anuncia a contratação de Neymar: "Vai ser uma honra vestir esse manto sagrado"|trans-title=Santos announce the signing of Neymar: "It will be an honor to wear this holy shirt"|publisher=[[Grupo Globo|ge]]|language=pt-BR|date=31 January 2025|accessdate=31 January 2025}}</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/514512/oficialu-neymaras-sugrizta-i-brazilija Oficialu: Neymaras sugrįžta į Braziliją]</ref> == Rinktinė == [[2016 m. vasaros olimpinės žaidynės|2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] pelnė aukso medalį.<ref>{{cite web|url=http://www.olympedia.org/athletes/124938 |title=Profile |publisher=olympedia.org|accessdate=2021 m. sausio 9 d.}}</ref> === Dalyvavimas čempionatuose === {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|4 vieta|5|4|1|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|ketvirtfinalis|5|2|1|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|ketvirtfinalis|4|2|0|0|0}} {{futČempPas|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV/Meksika/Kanada 2026]]|aštuntfinalis|2|1|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2011 m. Copa América|Argentina 2011]]|ketvirtfinalis|4|2|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2015 m. Copa América|Čilė 2015]]|ketvirtfinalis|2|1|2|0|1}} {{futČempŽem|[[2021 m. Copa América|Brazilija 2021]]|2 vieta|6|2|1|0|0}} |} == Laimėjimai == ;Santos * [[Campeonato Paulista]]: 2010, 2011, 2012 m. * [[Copa do Brasil]]: 2010 m. * [[Copa Libertadores]]: 2011 m. * [[Recopa Sudamericana]]: 2012 m. ;Barcelona * [[La Liga]]: 2014–15, 2015–16 m. * [[Copa del Rey]]: 2014–15, 2015–16, 2016–17 m. * [[Supercopa de España]]: 2013 m. * [[UEFA Čempionų lyga]]: 2014–15 m. * [[FIFA pasaulio klubų taurė]]: 2015 m. ;Paris Saint-Germain * [[Ligue 1]]: 2017–18, 2018–19, 2019–20 m. * [[Coupe de France]]: 2017–18, 2019–20, 2020–21 m. * [[Coupe de la Ligue]]: 2017–18, 2019–20 m. * [[Trophée des Champions]]: 2018, 2020 m. ;{{fut|BRA|1}} * [[FIFA Konfederacijų taurė]]: 2013 m. * Auksinis batelis FIFA Konfederacijų taurėje 2013 m. * Vasaros olimpinės žaidynės: auksas – 2016, sidabras – 2012 m. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Brazilijos futbolininkai]] [[Kategorija:Brazilijos olimpiečiai]] e3q6byxyvbww15bips9u3xefzepe0nf 0 366245 7889292 7715690 2026-07-29T12:48:15Z Makenzis 46558 7889292 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Néstor Araujo | image = [[Vaizdas:Néstor Araujo Razo.jpg|205px]] | caption = | fullname = Néstor Alejandro Araújo Razo | dateofbirth = {{birth date and age|df=yes|1991|8|29}} | cityofbirth = [[Gvadalachara (Meksika)|Gvadalachara]] | countryofbirth = [[Meksika]] | height = 1,88 m | position = [[gynėjas]] | currentclub = | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = [[Cruz Azul]] | years = 2010–2014<br>2013–2014<br>2014–2018<br>2018–2022<br>2022–2026 | clubs = [[Cruz Azul]]<br>→ [[Santos Laguna]] ''(skol.)'' <br>[[Santos Laguna]]<br>[[Celta Vigo]] <br>[[Club América]] | caps(goals) = {{0}}49 {{0}}(0)<br>{{0}}28 {{0}}(0)<br>106 {{0}}(3)<br>133 {{0}}(4)<br>{{0}}54 {{0}}(0) | nationalyears = 2011–2023 | nationalteam = {{fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}67 {{0}}(3)<ref>http://www.weltfussball.de/spieler_profil/nestor-araujo/4/</ref> | pcupdate = {{data|2026|07|29}} | ntupdate = 2025 }} '''Nestoras Alechandras Arauchas Rasas''' (''Néstor Alejandro Araujo Razo''; g. [[1991]] m. [[rugpjūčio 29]] d.) – [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas, gynėjas. == Karjera == 2010 m. debiutavo Cruz Azul klube rungtynėse prieš [[Queretaro FC]]. 2013–2014 m. sezone nuomos pagrindais perleistas [[Santos Laguna]]. Nuo 2014 m. priklausė [[Santos Laguna]]. 2018 m. persikėlė į [[Celta Vigo]] ([[Ispanija]]). 2018 m. birželio 18 d. pasirašyta penkerių metų trukmės sutartis.<ref>{{cite web |url=http://www.espn.com.mx/futbol/mexico/nota/_/id/4408604/celta-de-vigo-anuncia-fichaje-de-nestor-araujo |title=Celta de Vigo anuncia fichaje de Nestor Araujo |work=espn.com.mx |date=14 June 2018 |access-date=14 June 2018}}</ref> On 21 July, he made his debut in a friendly match against [[RCD Espanyol|Espanyol]].<ref>{{cite web |title=Néstor Araujo debutó en partido amistoso con Celta de Vigo |url=http://espndeportes.espn.com/futbol/espana/nota/_/id/4566225/nestor-araujo-debuto-en-partido-amistoso-con-celta-de-vigo |work=ESPN |date=21 July 2018 |access-date=17 October 2018}}</ref> Nuo 2022 m. birželio 24 d. atstovavo [[Club América]] ([[Meksika]]).<ref>{{Cite tweet |user=ClubAmerica |number=1540338125653803009|title=Bienvenido al Nido.}}</ref> 2023 m. rugsėjo mėn. patyrė kelio traumą ir praleido likusią sezono dalį.<ref>{{cite web|title=Néstor Araujo suffers knee ligament injury and will miss the rest of Liga MX Apertura 2023 |url=https://en.as.com/soccer/club-americas-nestor-araujo-suffers-knee-ligament-injury-and-will-miss-the-rest-of-liga-mx-apertura-2023-n/|work=Diario AS|date=19 September 2023}}</ref> == Rinktinė == 2011 m. pakviestas dalyvauti [[Copa America]] varžybose su Meksikos jaunimo rinktine. Ten įmušė įvartį galva į [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės rinktinės]] vartus. Su U-23 rinktine laimėjo [[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|2012 m. olimpiados]] auksą. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|I etapas|1|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2019 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2019]]|1 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2021 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2021]]|2 vieta|5|0|0|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2011 m. Copa América|Argentina 2011]]|I etapas|3|1|0|0|0}} {{futČempSveč|[[Copa América Centenario|JAV 2016]]|ketvirtfinalis|3|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == ;Cruz Azul * [[Copa MX]]: Clausura 2013 m. ;Santos Laguna * [[Liga MX]]: Clausura 2015, Clausura 2018 m. * [[Copa MX]]: Apertura 2014 m. * [[Campeón de Campeones]]: 2015 m. ;América * [[Liga MX]]: Apertura 2023, Clausura 2024, Apertura 2024 * Campeón de Campeones: 2024 m. * Supercopa de la Liga MX: 2024 m. * Campeones Cup: 2024 m. ;{{fut|MEX|1}} * [[CONCACAF Aukso taurė]]: 2019 m. * [[Vasaros olimpinės žaidynės]]: 2012 m. * [[Panamerikos žaidynės]]: 2011 m. * CONCACAF U-20 čempionatas: 2011 m. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{Soccerway}} * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Araujo, Nestor}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] 0opfv39aetwnpilqkz3u0adz42w3lnl 0 369905 7889281 7715176 2026-07-29T12:43:44Z Makenzis 46558 /* Biografija */ 7889281 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Petru Stîngă | fullname = Petru Stîngă | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1987|04|17|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Moldova]] | height = 1,79 m | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2008 <br /> 2009 <br /> 2010 <br /> 2010 <br /> 2011 <br /> 2011 <br /> 2012 <br /> 2013 <br /> 2013 <br /> 2014–2015 <br /> 2015 <br /> 2019 <br /> 2022–2023 | clubs = [[FK Šilutė]]<br />Iskra Stal<br /> FC Sfîntul Gheorghe Suruceni <br /> [[FC Milsami]] <br /> [[FK Belšina Babrujsk]] <br /> [[FC Costuleni]] <br /> [[FC Academia UTM Chișinău]] <br /> Iskra-Stali <br /> [[FC Speranța Crihana Veche]] <br /> FK 1625 Liepaja <br /> [[FC Spicul Chișcăreni]] <br /> [[FC Speranța Drochia]] <br /> [[FC Victoria Bardar|FC Victoria Chisinau]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />17 {{0}}(0)<br />14 {{0}}(2)<br />14 {{0}}(1)<br />{{0}}3 {{0}}(0)<br />11 {{0}}(0)<br />24 {{0}}(1)<br />{{0}}6 {{0}}(0)<br />21 {{0}}(2)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = | nationalteam = {{fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2024|04|26}} | ntupdate = {{data|2023|07|12}} }} '''Petru Styngė''' ({{ro|Petru Stîngă}}, {{ru|Стынгэ Петру}}; g. [[1987]] m. [[balandžio 17]] d.) – [[Moldavija|Moldavijos]] futbolininkas, atakuojančio plano saugas. Kitados atstovavo Moldavijos jaunimo rinktinėms. == Biografija == Karjerą pradėjo Moldavijoje. Atstovavo įvairiems klubams gimtinėje. 2006 m. žaidė [[FBK Kaunas]] komandoje, su kuria tapo Lietuvos čempionu. 2007–2008 m. rungtyniavo [[FK Šilutė]]je ir [[FBK Kaunas]]. Vėliau sugrįžo į Moldaviją, atstovavo Iskra-Stali, nuo 2010 m. rungtyniavo FC Sfîntul Gheorghe Suruceni. 2010 m. vasarą perėjo į [[FC Milsami]]. [[2011 m.]] pirmoje pusėje rungtyniavo [[FK Belšina Babrujsk]]. Vasarą perėjo į [[FC Costuleni]]. [[2012 m.]] priklausė [[FC Academia UTM Chișinău]]. [[2013 m.]] pradžioje perėjo į Iskra-Stali. O rugsėjo mėn. prisijungė prie [[FC Speranța Crihana Veche]]. 2014 m. vasarą persikėlė į Latviją ir tapo FK 1625 Liepaja nariu. 2015 m. vasarą pasirašė sutartį su [[FC Spicul Chișcăreni]]. Nuo 2019 m. priklausė [[FC Speranța Drochia]]. Nuo 2022 m. atstovavo [[FC Victoria Bardar|FC Victoria Chisinau]]. == Nuorodos == * [https://www.transfermarkt.com/petru-stinga/profil/spieler/120355 Transfermarkt] * [http://www.footballdatabase.eu/football.joueurs.petru.stinga.77061.en.html Footballdatabase.eu] {{DEFAULTSORT:Stinga, Petru}} [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] 1auhyz5k4s1cbsaok28xe8szwz1cq4g 7889282 7889281 2026-07-29T12:44:04Z Makenzis 46558 /* Biografija */ 7889282 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Petru Stîngă | fullname = Petru Stîngă | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1987|04|17|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Moldova]] | height = 1,79 m | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2008 <br /> 2009 <br /> 2010 <br /> 2010 <br /> 2011 <br /> 2011 <br /> 2012 <br /> 2013 <br /> 2013 <br /> 2014–2015 <br /> 2015 <br /> 2019 <br /> 2022–2023 | clubs = [[FK Šilutė]]<br />Iskra Stal<br /> FC Sfîntul Gheorghe Suruceni <br /> [[FC Milsami]] <br /> [[FK Belšina Babrujsk]] <br /> [[FC Costuleni]] <br /> [[FC Academia UTM Chișinău]] <br /> Iskra-Stali <br /> [[FC Speranța Crihana Veche]] <br /> FK 1625 Liepaja <br /> [[FC Spicul Chișcăreni]] <br /> [[FC Speranța Drochia]] <br /> [[FC Victoria Bardar|FC Victoria Chisinau]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />17 {{0}}(0)<br />14 {{0}}(2)<br />14 {{0}}(1)<br />{{0}}3 {{0}}(0)<br />11 {{0}}(0)<br />24 {{0}}(1)<br />{{0}}6 {{0}}(0)<br />21 {{0}}(2)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = | nationalteam = {{fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2024|04|26}} | ntupdate = {{data|2023|07|12}} }} '''Petru Styngė''' ({{ro|Petru Stîngă}}, {{ru|Стынгэ Петру}}; g. [[1987]] m. [[balandžio 17]] d.) – [[Moldavija|Moldavijos]] futbolininkas, atakuojančio plano saugas. Kitados atstovavo Moldavijos jaunimo rinktinėms. == Biografija == Karjerą pradėjo Moldavijoje. Atstovavo įvairiems klubams gimtinėje. 2006 m. žaidė [[FBK Kaunas]] komandoje, su kuria tapo Lietuvos čempionu. 2007–2008 m. rungtyniavo [[FK Šilutė]]je ir [[FBK Kaunas]]. Vėliau sugrįžo į Moldaviją, atstovavo Iskra-Stali, nuo 2010 m. rungtyniavo FC Sfîntul Gheorghe Suruceni. 2010 m. vasarą perėjo į [[FC Milsami]]. 2011 m. pirmoje pusėje rungtyniavo [[FK Belšina Babrujsk]]. Vasarą perėjo į [[FC Costuleni]]. 2012 m. priklausė [[FC Academia UTM Chișinău]]. 2013 m. pradžioje perėjo į Iskra-Stali. O rugsėjo mėn. prisijungė prie [[FC Speranța Crihana Veche]]. 2014 m. vasarą persikėlė į Latviją ir tapo FK 1625 Liepaja nariu. 2015 m. vasarą pasirašė sutartį su [[FC Spicul Chișcăreni]]. Nuo 2019 m. priklausė [[FC Speranța Drochia]]. Nuo 2022 m. atstovavo [[FC Victoria Bardar|FC Victoria Chisinau]]. == Nuorodos == * [https://www.transfermarkt.com/petru-stinga/profil/spieler/120355 Transfermarkt] * [http://www.footballdatabase.eu/football.joueurs.petru.stinga.77061.en.html Footballdatabase.eu] {{DEFAULTSORT:Stinga, Petru}} [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] 5w7tjpkl1zky4wm11xhsiauct3idp6d 0 373730 7889479 7742769 2026-07-29T15:43:05Z DonatasLTU 200620 7889479 wikitext text/x-wiki {{Šablonas:Televizijos kanalas| pavadinimas= TV8 Lietuva| logotipas= [[Vaizdas:TV8 Logo 2022.svg|100px]]| šalis= {{flagicon|Lithuania}} [[Lietuva]]| rodoma= {{flagicon|LTU}} [[Lietuva]]| savininkas= „TV3 Group“| šūkis= Laikas sau| pradžia= 2011 m. spalio 3 d.| tema= laidos ir filmai moterims| formatas= [[SD]], nuo 2018 m. kabelinės televizijos kanaluose pradėjo transliuoti HDTV formatu| Kabelinės televizijos žiūrovai gali stebėti HDTV formatu. šūkis= TV8 - laikas sau| seserinis kanalas= [[TV3]]<br />[[TV6]]| svetainė= [https://tv8.lt/ tv8.lt]}} '''TV8''' – televizijos kanalas, orientuotas moterims. Priklauso „[[All Media Baltics|TV3 Group“]]. == Istorija == TV8 Lietuvoje transliuojamas nuo [[2011]] m. [[spalio 3]] d. 15:00 val.<ref>{{Cite web|url=https://www.tv3.lt/programos/apie-tv8|title=Apie TV8|access-date=2023-05-23|website=www.tv3.lt|publisher=[[tv3.lt]]}}</ref><ref>{{cite web |title=Naujas TV kanalas su moterimis bendraus lietuviškai ir rusiškai |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2011-09-16 |url=https://www.delfi.lt/verslas/media/naujas-tv-kanalas-su-moterimis-bendraus-lietuviskai-ir-rusiskai-49730512 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> [[2013]] m. kanalas tapo nacionaliniu ir tapo matomas 97 % Lietuvos gyventojų. Nuo [[2017]] m. priklauso „[[All Media Baltics|TV3 Group“]] bendrovei.<ref>{{Cite web|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/providence-uzbaige-tv3-isigijima-663-868940|title=„Providence“ užbaigė TV3 įsigijimą|date=2017-10-18|access-date=2023-05-23|website=www.15min.lt|publisher=[[15min]]}}</ref> == Transliacija == * TV8 transliuojamas [[Skaitmeninė televizija|skaitmeninės televizijos]] kanalais (glaudinama [[MPEG-4]] formatu) pirmuoju [[Lietuvos radijo ir televizijos centras|LRTC]] skaitmeninės TV tinklu, kartu su kanalais [[BTV]], „[[Info TV]]“, „[[Liuks!]]“, [[LNK]], [[LRT Plius]], [[LRT televizija]], [[TV3]], [[TV1]] bei [[TV6]]. * Kanalą gali matyti daugelio kabelinių televizijų žiūrovai. * TV8 įtrauktas į kai kuriuos palydovinių kanalų paketus. == Programa == TV8 kanalu rodomos laidos, serialai orientuojasi į moterišką auditoriją, ja rodomi įvairūs moterims skirti užsienio serialai, animacija mažiesiems ir didžiosios dalies TV3 kanalų rodomų lietuviškų laidų kartojimai. Kanalas rodo lietuviškai įgarsintą užsienio produkciją, kurios įgarsinimą užsako iš vertimo, subtitravimo ir įgarsinimo įmonės SDI Media. ==Sezonų šūkiai== *2011 spalio 3 d. – 2022 m. gruodžio 24 d. „Mums moterims!“ *Nuo 2022 m. gruodžio 24 d. „Laikas sau“ == Logotipai == <gallery> Tv8RGB.png|TV8 logotipas nuo 2011 m. spalio 3 d. TV8 logo for Sweden and Lithuania.png|TV8 logotipas nuo 2016 m. birželio 1 d. TV8 Logo 2022.svg|TV8 logotipas nuo 2022 m. gruodžio 24 d. </gallery> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://tv8.lt/ Oficiali svetainė] {{poptv}} [[Kategorija:TV3]] kk936q5c8732qngujnhbe1ofma3g6ek 0 376609 7889706 7754973 2026-07-30T08:03:47Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889706 wikitext text/x-wiki {{Dvaras | Pavadinimas = Antanavo dvaras | Paveiksliukas = Antanavo dvaras. Buvę rūmai.JPG | Vieta= [[Antanavas]] | Įkurtas = [[XVIII a.]] | Stilius = Mūrinis | Giminės = [[Chrapovickiai]]<br />[[Šabunevičiai]]<br />[[Bistramai]] | Parkas = | Dabar = Restauruojama | Savininkas = [[Antanavo medicinos punktas]] ir [[Antanavo kultūros namai]] | Paveikslėlio apibūdinimas = Buvę rūmai 2018 m. vasarį }} [[Vaizdas:Antanavas, dvaro pastatas.JPG|miniatiūra|250px|right|Dvaro ūkinio pastato fragmentas]] '''Antanavo dvaras''' – dvaras [[Kazlų Rūdos savivaldybė]]je, šalia kelio {{KK136}}, [[Antanavas|Antanavo]] kaime. == Istorija == Dvaro įkūrimas dažnai klaidingai siejamas su [[Vitebsko vaivada]], [[Antanavas|Antanavo]] seniūnu [[Jonas Antanas Chrapovickis|Jonu Antanu Chrapovickiu]] (1612-1685), [[Pilviškiai|Pilviškių]] seniūnu tapusiu [[1669]] m. Klystama ir dėl to, jog [[XVII a.]] Pilviškiai priklausė Antanavo seniūnijai - galėjo būti tik atvirkščiai. Išlikęs 1656-1685 metų Jono Antano dienoraštis, jame nieko nekalbama apie dvarą Antanave. [[Vaizdas:Antanavo dvaras 1938.jpg|miniatiūra|240px|left|Antanavo dvaras 1938 m.]] Iš Jono Antano Pilviškius ir apylinkes perėmė sūnus, [[Smolensko kaštelionas]], [[Kristupas Antanas Chrapovickis]] (?-1703). Šis sūnų neturėjo, todėl Pilviškiai ir Antanavas atiteko kitiems giminės atstovams. [[1730]] m. Pilviškių seniūnu buvo [[Antanas Chrapovickis]], [[1756]] m. - [[Antanas Martynas Chrapovickis]] (šio iniciatyva Pilviškiuose iškilo nauja medinė bažnyčia). === Chrapovickiai === [[1744]] m. [[Pilviškiai|Pilviškių]] apylinkėse nebuvo nė vieno dvaro. Todėl tikėtina, kad pirmąjį dvarą Antanave, Gelvialaukio lygumoje, įkūrė [[Starobudo|Starodubas]] ir [[Pilviškiai|Pilviškių]] seniūnas [[Mikalojus Chrapovickis]] (1740-1800). Jono Antano proanūkis buvo vedęs [[Barbara Reutt|Barbarą Reutt]], su kuria susilaukė sūnaus Antano (1760-?), [[Ketverių metų seimas|Ketverių metų Seimo]] atstovo. Šis susilaukė dviejų dukterų Onos (1790-?) ir Elenos (1810-?). [[1793]] m. miestiečiai bylinėjosi su Pilviškių seniūnu Antanu Chrapovickiu ir jo ekonomu [[J.Volkas|J.Volku]]. Tikėtina, kad šis Antanas [[1812]] m. prisiekė ištikimybę imperatoriui Napoleonui Bonapartui. Kai kurie šaltiniai teigia, jog po LDK žlugimo dvaras atiteko kažkokiam Rusijos generolui. Kitų duomenimis, prūsai dvarą suvalstybino. === Šabunevičiai === [[XIX a.]] I pusėje dvarą nupirko dvarininkai [[Šabunevičiai]], valdantys ir kitus dvarus, pavyzdžiui, [[Karalkrėslis|Karalkrėslį]]. Išliko pasakojimai apie parke plaukiojusią dvarininkę [[Julija Talko-Grincevičiūtė-Šabunevičienė|Juliją Talko-Grincevičiūtę-Šabunevičienę]] (ca.1830-?) bei svečiai (giminaičius iš [[Ilguvos dvaras|Ilguvos dvaro]], už Šabunevičių ištekėjusią seserį Eleonorą). Parko koplyčioje [[1860]] m. palaidotas dvaro savininkas [[Stanislovas Šabunevičius]] (vadintas Šabanu), [[1922]] m. jo sūnus [[Edvardas Šabunevičius]], o [[1923]] m. ir marti. Nepatikrintais duomenimis, paskutinioji čia [[1931]] m. palaidota [[Ona Šabunevičiūtė-Bystramienė]] (1863-1931), glaudžiai giminyste susijusi su lenkų rašytoju [[Henrikas Sienkievičius]].|Henriku Sienkievičiumi]]. Po [[1944]] m. laidojimo kripta išplėšta, karstai apgadinti, kita dalis rūsio naudota kaip sandėlis. Per [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimą]], [[1863]] m. [[sausio 30]] d. dvare įvyko [[Augustavo vaivadija|Augustavo vaivadijos]] sukilėlių suvažiavimas.<ref>{{cite web |title=Kazlų Rūdos miškų masyvo praeities detalės |url=https://suduvosgidas.lt/kazlu-rudos-misku-masyvo-praeities-detales/ |date=2025-11-16 |website=suduvosgidas.lt |publisher=Sūduvos gidas |access-date=2026-02-16}}</ref> Jame dalyvavo ir [[Cirijakas Akordas]], centrinės sukilėlių vadovybės paskirtas vaivadijos civiliniu viršininku, bei [[Šveikovskis]], išrinktas vaivadijos laikinuoju kariniu viršininku. Suvažiavime dalyvavo net keli šimtai sukilėlių, nesutarė „baltieji“ (atstovavo C.Akordas) ir „raudonieji“. Laimėjo pirmieji. Apmokymai vyko aukšta žole pasižyminčiose pašešupio lankose. Koplyčios rūsyje buvo laikomi sukilėlių ginklai, o po altoriumi slapstėsi sukilėlių vadovai, iš kurių išskirtinas [[Špakas]]. Pats dvarininkas, turėdamas generolo laipsnį, gerai išmanė karybą. Rizikavo ir ponia Ona, kuri tuo metu laukėsi kūdikio. Sukilėlius materialiai rėmė ir giminaitis [[Gustavas Šabunevičius]], nuomavęs Karalkrėslio dvarą, bet miręs 1863 m. [[1864]] m. dvarininkės iniciatyva buvo pastatytas medinis kryžius kritusiems kovose ties Šilakoju atminti. === Bystramai === Administruoti ūkį padėjo iš [[Bistrampolio dvaras|Bistrampolio dvarininkų]] kilęs [[Kazys Bystramas]], kurio giminaitis [[Kazys Bystramas]] (1859-1923) [[1883]] m. vedė Oną Šabunevičiūtę. Ši pora susilaukė trijų sūnų Viktoro, Stanislovo, Edvardo ir dviejų dukterų Marijos bei Kristinos. Ūkio tvarkytojas darbo turėjo, nes šeimininkė Marija linko į kortų žaidimus ir besaikį saldžiųjų alkoholinių gėrimų vartojimą. [[1915]] m. balandį caro armija Gaisrių-Antanavo dvaro ruože gynėsi nuo kaizerinės Vokietijos karių, bet buvo priversta atsitraukti. Nukentėjo ir dvaras. [[1923]] m. dvaro žemė išdalinta, tačiau Šabunevičiai ir toliau gyveno dvarvietėje, kurioje veikė „Nektaro“ bendrovės alaus bravoras, spirito varykla, mielių gamyklėlė. Nemažai pelno nešė ir šienaujamos pievos. [[1935]] m. dvaro savininke įvardinta [[Marija Šabunevičienė]] (mirė iki 1938 m.). [[1938]] metais Lietuvos telefonų knygoje dvarininku minimas [[Edvardas Šabunevičius]], galbūt, Stanislovo Šabunevičiaus anūkas. Kitų nuomone, Stanislovas vyriškos lyties palikuonių neturėjo ir kalbama apie kitą šios giminės atstovą. [[1945]] m. įsteigta biblioteka. [[1946]] m. iš [[Gaisriai|Gaisrių]] kaimo atkelta pradžios mokykla, nuo [[1950]] m. Gaisrių septynmetė, nuo [[1962]] m. Antanavo aštuonmetė, devynmetė, nuo [[1993]] m. pagrindinė mokykla. Šiuo metu dvaro rūmuose įsikūręs Antanavo medicinos punktas ir [[kultūros namai]]. Parką valdo Antanavo spirito gamykla. 2026 m. greta dvaro numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, sutvarkyti dvaro parko takus ir apšvietimus.<ref>{{cite web |title=Antanavo dvaro ir Višakio Rūdos bažnyčios aplinka pritaikoma lankytojų patogumui |url=https://welovelithuania.com/antanavo-dvaro-ir-visakio-rudos-baznycios-aplinka-pritaikoma-lankytoju-patogumui/ |date=2026-01-21 |website=welovelithuania.com |access-date=2026-02-16}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Antanavas manor}} * [http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9540 Antanavo dvaras, Kazlų Rūdos sav. (buv. Marijampolės r.) (miestai.net)] * [http://www.dvylikakedziu.lt/index.php/dvar-istorijos/87 Antanavo dvaras (dvylikakedziu.lt)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100829093918/http://dvylikakedziu.lt/index.php/dvar-istorijos/87 |date=2010-08-29 }} * [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=331 Antanavo dvaras (Kultūros vertybių registras)]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://www.heritage.lt/dvarai/foto.php?id=730 Antanavo dvaras (Lietuvos dvarų duomenų bazė)]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} {{Lietuvos dvarai}} [[Kategorija:Antanavas]] [[Kategorija:Lietuvos dvarai]] [[Kategorija:Kazlų Rūdos savivaldybės paveldas]] 7wt51pbe39szqbkh1vj4bnclsbzi80v 0 382703 7889707 7329275 2026-07-30T08:04:18Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889707 wikitext text/x-wiki {{coord|54|58|26.59|N|24|0|22.76|E|type:landmark|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas =Lapių dvaras | Paveiksliukas = Lapių dvaras. Liekanos.jpg | Vieta = [[Lapės (Kaunas)|Lapės]], [[Kauno rajonas]] | Įkurtas = [[1567]] m. | Stilius = Mūrinis | Giminės = Severinas Bonaras<br>Samuelis ir Aleksandras Valatkevičiai<br>[[Jonas Alfonsas Liackis]]<br>Chelkovskiai<br>Tiškevičiai<br>Čackiai<br> Ratautai<br>Sakalauskai<br>[[Antanas Merkys]] | Parkas = Pavieniai želdynai, tvenkiniai | Dabar = Griuvėsiai | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = Dvaro griuvėsių liekanos }} '''Lapių dvaras''' – buvęs dvaras [[Lapės (Kaunas)|Lapėse]]. Pasiekiamas iš kelio {{RK1920}} pasukus į A. Merkio gatvę. Dvaro statinių fragmentai įtraukti į Kultūros paveldo registrą.<ref>{{cite kvr|17164}}</ref><ref>{{cite kvr|172}}</ref> Dvarvietė išsiskiria tuo, kad dvaro pastatas, sudegęs [[XVII a.]] viduryje, nebuvo atstatytas. Išliko pirminė, be vėlesnių rekonstrukcijų, jo planinė struktūra. Dvarvietės plotas – 7,1 ha. Išlikę pilies griuvėsiai. Iš dvaro statinių telikę tik rūsio fragmentai, tvenkiniai. Teritorijoje suręsti šiuolaikiniai pastatai, tarp kitų – miestelio bendruomenės namai ant buvusių rūmų pamatų. [[Vaizdas:1. Lapės, nuo parko pusės.JPG|miniatiūra|220px|left|Vaizdas į Lapes nuo dvarvietės]] [[Vaizdas:Lapių dvaras, rūsys.JPG|miniatiūra|220px|left|Dvaro rūsys (matomas skliautinio perdengimo fragmentas)]] == Istorija == [[1567]] m. minimas Lapių dvaras, kuris nuo [[1591]] m. priklausė [[Krokuvos kaštelionas|Krokuvos kaštelionui]] Severinui Bonarui.<ref>http://www.heritage.lt/archeologija/atl98/dvarv/09.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305191305/http://www.heritage.lt/archeologija/atl98/dvarv/09.htm |date=2016-03-05 }}</ref> [[XVII a.]] pradžioje dvarą dalijosi broliai Samuelis ir Aleksandras Valatkevičiai. [[XVII a.]] dvarvietė priklausė [[Žemaičių seniūnas|Žemaičių seniūnui]] ir Vitebsko kaštelionui [[Jonas Alfonsas Liackis|Jonui Alfonsui Liackiui]], kuris 5-ajame dešimtmetyje pastatydino mūrinius dvaro rūmus (rezidencinė pilis), sugriautus [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|1655 m. karo su Rusija]] metu.<ref>http://lietuvosdvarai.wordpress.com/2011/06/15/lapiu-dvaras/</ref> Po Lackių giminės dvaras [[XVIII a.|XVIII]]–[[XIX a.]] priklausė Chelkovskiams, Tiškevičiams. Vėliau Lapes valdė Čackiai, Ratautai, Sakalauskai. XX a. [[tarpukaris|tarpukariu]] Lapių dvaro savininku buvo [[Lietuva|Lietuvos]] [[ministras pirmininkas]] [[Antanas Merkys]]. Jam valdant pastatytas naujas dvaro pastatas. Čia dažnai lankydavosi [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Prezidentas]] [[Antanas Smetona]], kiti aukšti svečiai. [[1985]] m. dvaro pastatai sudegė.<ref>http://www.lapes.kaunas.lm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3&Itemid=2 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121219131431/http://www.lapes.kaunas.lm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3&Itemid=2 |date=2012-12-19 }}</ref> Po dvejų metų jo vietoje iškilo didelis ir modernus statinys, kuriame įsikūrė Lapių ūkio administracija ir [[kultūros namai]], o nuo [[1995]] m. – [[LNK]] televizija. == Tyrinėjimai == [[Archeologija|Archeologinių]] radinių datavimo viršutinė riba yra [[1660]] m. [[Kultūrinis sluoksnis|Kultūriniai sluoksniai]] dvarvietėje siekia nuo 0,7 m iki 3 m. Rasti radiniai rodo, kad [[XVI a.]] viduryje čia yra stovėję mediniai pastatai. Mūrinis dvaro pastatas suręstas [[XVII a.]] pirmojoje pusėje, kaip manoma, dviejų aukštų. Statinio sienų storis siekia 1,15 m, išlikusio pastato ilgis yra 31,4 m, plotis 15,4 m. Pastate įrengtas skliautuotas rūsys su trimis patalpomis. Prie pastato kampų stovėjo du apvalūs [[bokštas|bokštai]], kurių skersmuo – apie 4,3 m. Bokštai rūsių neturėjo, kiemas buvo aptvertas mūrine tvora, išgrįstas plytų grindiniu. Tarp griuvėsių surinkta daug plokštinių [[Kokliai|koklių]] ir buitinės [[keramika|keramikos]] fragmentų, datuojamų [[XVI a.]] pabaiga–[[XVII a.]] pirmąja puse. Išskirtini Lackių giminės herbu puošti, baltu [[emalis|emaliu]], su aukso [[glazūra]] dailinti kokliai. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lapės (Kaunas)]] [[Kategorija:Kauno rajono dvarai]] en68n2l9v44q1nrr2ircmv8qf65yf1w 0 386339 7889432 7715391 2026-07-29T14:33:50Z Makenzis 46558 7889432 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername= Bakaye Traoré | fullname = Bakaye Traoré | image = [[File:Bakaye Traoré (cropped).jpg|170px]] | dateofbirth = {{birth date and age|1985|3|6|df=y}} | countryofbirth = [[Bondi]], [[Prancūzija]] | height = 1,85 m | currentclub = | clubnumber = baigęs karjerą | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2003–2009 <br />2009–2012<br />2012–2014<br>2013–2014<br />2014–2016 | clubs = [[Amiens SC|Amiens]] <br />[[AS Nancy]]<br />[[AC Milan]]<br>→ [[Kayseri Erciyesspor]] ''(skol.)''<br />[[Bursaspor]] | caps(goals) = 106 (15)<br />{{0}}73 (11)<br />{{0}}{{0}}7 {{0}}(0)<br>{{0}}25 {{0}}(1)<br />{{0}}18 {{0}}(1) | nationalyears = 2009–2014 | nationalteam = {{fut|MLI|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}25 {{0}}(2)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Bakajė Traorė''' (''Bakaye Traoré''; g. [[1985]] m. [[kovo 6]] d.) – [[Prancūzija|Prancūzijoje]] gimęs [[Malis|Malio]] futbolininkas, saugas. == Karjera == Profesionalo karjerą pradėjo „[[Amiens SC]]“ klube, kuriame žaidė 5 sezonus. 2009 m. perėjo į „AS Nancy“. Nuo 2012 m. atstovavo Italijos „[[AC Milan]]“ klubui. 2013–2014 m. nuomos pagrindais perleistas [[Kayseri Erciyesspor]] ([[Turkija]]). 2014–2016 m. rungtyniavo [[Bursaspor]] ([[Turkija]]). == Rinktinės == Nuo 2009 m. atstovavo {{fut|Malis||nacionalinei komandai}}. 2009 m. debiutavo rinktinėje rungtynėse prieš [[Angolos vyrų futbolo rinktinė|Angolą]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2010 m. Afrikos Tautų taurė|Angola 2010]]|I etapas|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|3 vieta|6|1|2|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Malio futbolininkai|Traoré, Bakaye]] e8jwrqypzo5pkx2j7qxunhizpqxzfp6 0 386549 7889443 7715406 2026-07-29T14:38:03Z Makenzis 46558 7889443 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Ahmed Saad | image = | caption = | fullname = Ahmed Saad Sulaiman Osman | dateofbirth = {{birth date and age|1979|8|7}} | countryofbirth = [[Bengazis]], [[Libija]] | height = 1,83 m | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = [[Benghazi al Jadeeda]] | years = –2003 <br>2003–2005<br>2005–2014<br>2011–2012 | clubs = [[Benghazi al Jadeeda]]<br>[[Al-Nasr Benghazi]]<br>[[Al Ahli SC (Tripolis)|Al Ahly Tripoli]]<br> > [[Club Africain]] (skol.) | caps(goals) = | nationalyears = 2001–2013 | nationalteam = {{fut|LBY|1}} | nationalcaps(goals) = 72 {{0}}(20)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2023 m. }} '''Ahmedas Saadas Sulemanas Osmanas''' ({{nastaliq|أحمد سعد سليمان عثمان}}; g. [[1979]] m. [[rugpjūčio 7]] d.) – buvęs [[Libija|Libijos]] futbolininkas, [[puolėjas]]. == Karjera == Profesionalo karjerą pradėjo gintinėje. Rungtyniavo Libijos klubuose ([[Al Ahli SC (Tripolis)|Al Ahli Tripolis]]), bet prasidėjus [[Libijos pilietinis karas|Libijos pilietiniam karui]], Vėliau persikėlė į [[Tunisas|Tunisą]] ir tapo „[[Club Africain]]“ nariu. 2001 m. debiutavo Libijos rinktinėje. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2006 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2006]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|I etapas|3|2|1|0|0}} |} == Laimėjimai == * [[Libijos futbolo lyga]]: 2014 m. * [[Libijos futbolo taurė]]: 2006 m. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Osman}} [[Kategorija:Libijos futbolininkai]] fe2ccq9k6ccg719cqdhpef1bbp6c36c 0 387121 7889442 7715405 2026-07-29T14:37:23Z Makenzis 46558 7889442 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername= Ihaab Boussefi | fullname = Ihaab Boussefi | image = [[File:Ehab Busefi.jpg]] | caption = | dateofbirth = {{Birth date and age|1985|6|23}} | countryofbirth = [[Tripolis]], [[Libija]] | height = | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = [[Al-Ittihad (Tripolis)|Al-Ittihad]] | years = 2005–2006 <br> 2006–2009 <br> 2009–2010 <br>2010–2011<br>2011–2012 | clubs = [[Mustaqbal]] <br>[[Al-Ittihad (Tripolis)|Al-Ittihad]] <br> [[Nasr Benghazi|Nasr]]<br>[[Al-Ittihad (Tripolis)|Al-Ittihad]] <br>[[CS Hammam-Lif]] | caps(goals) = 14 {{0}}(7)<br /> <br />20 {{0}}(3)<br /> <br />14 {{0}}(3) | nationalyears = 2011–2012 | nationalteam = {{fut|LBY|1}} | nationalcaps(goals) = 16 {{0}}(5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2026 m. }} '''Ihabas Busefis''' ({{nastaliq|ايهاب البوسيفى‎}}; g. [[1985]] m. [[birželio 23]] d.) – buvęs [[Libija|Libijos]] futbolininkas, [[puolėjas]]. == Karjera == Karjeros pradžioje rungtyniavo Libijoje. 2005–2006 m. atstovavo [[Mustaqbal]], nuo [[2006 m.]] žaidė [[Al-Ittihad (Tripolis)|Al-Ittihad]], [[2009 m.]] perėjo į [[Nasr Benghazi|Nasr]], o 2010 m. perėjo į [[Al-Ittihad (Tripolis)|Al-Ittihad]]. 2011–2012 m. atstovavo [[CS Hammam-Lif]] ([[Tunisas]]). == Rinktinė == 2011 m. birželio 5 d. debiutavo Libijos rinktinėje rungtynėse prieš komorų salų rinktinę. Mačas baigėsi lygiosiomis 1-1. == Laimėjimai == * [[Libijos futbolo čempionatas]]: 2007, 2008, 2009 m. * [[Libijos futbolo taurė]]: 2007, 2009, 2010 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|I etapas|3|2|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Boussefi}} [[Kategorija:Libijos futbolininkai]] dny31y6jv4364fhx6whsdbxsmswk8nv 0 387478 7889423 7715331 2026-07-29T14:29:03Z Makenzis 46558 7889423 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Garra Dembélé | image = [[File:Garra Dembele.JPG|170px]] | fullname = Garra Dembélé | dateofbirth = {{birth date and age|df=yes|1986|2|21}} |countryofbirth = [[Ženviljė]], [[Paryžius]], [[Prancūzija]] | height = 1,87 m | position = [[puolėjas]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = [[Clairefontaine|INF Clairefontaine]]<br>[[AJ Auxerre|Auxerre]] | years = 2003–2006 <br>2007<br>2007<br>2008–2009<br>2010<br>2010–2011<br>2011–2013<br>2013<br>2014–2016<br>2016–2017 | clubs = [[AJ Auxerre|Auxerre B]]<br>[[FC Istres|Istres]]<br> [[Aarhus GF|AGF]] <br>[[Pierikós SFK|Pierikos]] <br>[[PFC Lokomotiv Plovdiv|Lokomotiv Plovdiv]]<br> [[PFC Levski Sofia|Levski Sofia]] <br>[[SC Freiburg]]<br> → [[Wuhan Zall FC|Wuhan Zall]] (skol.) <br> [[Dubai CSC]] <br> [[FC Solothurn|Solothurn]] | caps(goals) = 40 (13)<br>12 {{0}}(3)<br>{{0}}3 {{0}}(0)<br>32 {{0}}(6)<br>14 {{0}}(5)<br>24 (26)<br>19 {{0}}(1)<br>20 {{0}}(3)<br>0 {{0}}(0)<br>17 {{0}}(6) | nationalyears = 2011–2012 | nationalteam = {{fut|MLI|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}7 {{0}}(1)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Gara Dembelė''' (''Garra Dembélé''; g. [[1986]] m. [[vasario 21]] d.) – buvęs [[Malis|Malio]] futbolininkas, puolėjas. == Karjera == Gimė Prancūzijoje, Malio imigrantų šeimoje. Treniravosi „[[AJ Auxerre]]“ klubo jaunimo komandoje, vėliau debiutavo dublerių komandoje. Rungtyniavo Danijoje, Graikijoje, Bulgarijoje. Ypač rezultatyviai rungtyniavo „Levski Sofia“ klube. 2011 m. už 2,5 mln. eurų perėjo į „SC Freiburg“. == Rinktinė == Gara Dembelė atstovavo Prancūzijos U-18 ir U-19 rinktines, bet 2011 m. debiutavo Malio rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš Dramblio Kaulo Krantą. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|3 vieta|5|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} * [http://en.levskisofia.info/player/garra-dembele/ Žaidėjo profilis LevskiSofia.info svetainėje] [[Kategorija:Malio futbolininkai|Dembélé, Garra]] kr8mndw2p6vafu0v82isl8knctizd8v 0 388197 7889424 7715332 2026-07-29T14:29:23Z Makenzis 46558 7889424 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Cheick Diabaté | image = [[File:2HT, Machine Sazi vs Esteghlal, 23 August 2019 - 06.jpg|250px]] | fullname = Cheick Tidiane Diabaté | dateofbirth = {{birth date and age|1988|4|25|df=y}} | countryofbirth = [[Bamakas]], [[Malis]] | height = 1,94 m | position = [[puolėjas]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | youthyears = 2000–2006<br>2006–2008 | youthclubs = [[Centre Salif Keita]]<br>[[FC Girondins de Bordeaux|Bordeaux]] | years = 2008–2016 <br>2008–2009<br> 2009–2010 <br>2016–2019<br>2017<br>2018<br>2018–2019<br>2019–2021 | clubs = [[FC Girondins de Bordeaux|Bordeaux]]<br>→ [[AC Ajaccio]] ''(skol.)''<br>→ [[AS Nancy|Nancy]] ''(skol.)''<br>[[Osmanlıspor]]<br>→ [[FC Metz]]<br>→ [[Benevento Calcio]]<br>→ [[Emirates Club]]<br>[[Esteghlal FC]] | caps(goals) = 127 (50)<br>30 (14)<br>2 (0)<br>8 (0)<br>14 (8)<br>11 (8)<br>19 (10)<br>23 (17) | nationalyears = 2005–2016 | nationalteam = {{fut|MLI|1}} | nationalcaps(goals) = 39 (15)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Šeikas Tidianas Diabatė''' (''Cheick Tidiane Diabaté''; g. [[1988]] m. [[balandžio 25]] d.) – buvęs [[Malis|Malio]] futbolininkas, puolėjas. == Karjera == Jaunystėje treniravosi „Salif Keita“ jaunimo komandoje. 2006 m. išvyko į [[Prancūzija|Prancūziją]], į „Girondins de Bordeaux“ mokyklą. Profesionalo karjerą pradėjo 2008 m. Nuomos pagrindais paskolintas antros lygos klubui „[[AC Ajaccio]]“, o vėliau „[[AS Nancy]]“. == Rinktinės == Šeikas Diabatė su Malio jaunimo rinktine dalyvavo Afrikos U-17 čempionate, tais pačiais metais debiutavo nacionalinėje rinktinėje, rungtynėse prieš Liberiją. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|3 vieta|6|3|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2013 m. Afrikos Tautų taurė|Pietų Afrika 2013]]|3 vieta|6|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Malio futbolininkai|Diabaté, Cheick]] gm3cp1bqrq50u9dc4khy3q9mx8qxkus 0 388463 7889425 7715333 2026-07-29T14:29:41Z Makenzis 46558 7889425 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Soumbeïla Diakité | image = [[Vaizdas:20150331 Mali vs Ghana 142.jpg|140px]] | fullname = Soumbeïla Diakité | dateofbirth = {{birth date and age|1984|8|25|df=y}} | countryofbirth = [[Bamakas]], [[Malis]] | height = 1,84 m | position = [[vartininkas]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | youthyears= | youthclubs = | years = 2003–2014<br />2014–2015<br />2016–2018 | clubs = [[Stade Malien]]<br />[[Esteghlal Khuzestan]]<br />[[Stade Malien]] | caps(goals) = 333 {{0}}(1}<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}(0)<br />{{0}}{{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2006–2017 | nationalteam = {{fut|MLI|1}} | nationalcaps(goals) = 47 {{0}}(0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2020 }} '''Sumbeila Diakitė''' (''Soumbeïla Diakité''; g. [[1984]] m. [[rugpjūčio 25]] d.) – buvęs [[Malis|Malio]] futbolininkas, vartininkas. == Karjera == {{išplėsti}} == Rinktinės == Sumbeila Diakitė su Malio U-20 rinktine dalyvavo 2003 m. pasaulio U-20 čempionate, o su U-23 rinktine – [[2004 m. vasaros olimpinės žaidynės|2004 m. olimpinėse žaidynėse]]. Nacionalinėje rinktinėje debiutavo 2006 m. Nuo 2011 m. tapo pagrindiniu Malio vartininku (pasitraukus [[Mahamadou Sidibè]]). == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2008 m. Afrikos Tautų taurė|Gana 2008]]|I etapas|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2010 m. Afrikos Tautų taurė|Angola 2010]]|I etapas|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|3 vieta|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2013 m. Afrikos Tautų taurė|Pietų Afrika 2013]]|3 vieta|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2015 m. Afrikos Tautų taurė|Pusiaujo Gvinėja 2015]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2017 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas 2017]]|I etapas|0|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Malio futbolininkai|Diakité, Soumbeïla]] a9g9mwa8di1aryjt0wx1xb2higcmje3 0 390486 7889626 7566903 2026-07-30T04:48:29Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889626 wikitext text/x-wiki {{kiti|Lazdynėliai|}} {{city/Kaliningrado miestas |pavadinimas = Lazdynėliai |origpavadin = {{ru|Мичурино}} <br/> {{de|Lasdinehlen, Sommerswalde}} |paveikslėlis = |paveikslėlio tekstas = |lat = 54.913 |long = 22.618 |rajonas = Krasnoznamensko |gyventojumetai = [[2010]] |gyventoju = 61 |pastokodas = 238742 |telkodas = +7 40164 |kirč = Lazdynė̃liai <ref>{{ML vtv 2002}}</ref> }} '''Lazdynėliai''' ({{de|Gut Lasdinehlen}}, nuo [[1907 m.]] ''Lasdinehlen'', nuo [[1938 m.]] [[birželio 6]] d. ''Sommerswalde'', [[1945]]–[[1946 m.]] {{ru|Ляздинелен}}, nuo [[1946]] m. [[rugsėjo 7]] d. '''''Mičiurinas''''', {{ru|Мичурино}}) – gyvenvietė [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]], [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srities]] šiaurės rytinėje dalyje, [[Krasnoznamensko rajonas|Krasnoznamensko rajone]], 17 km į šiaurės rytus nuo [[Pilkalnis (Pilkalnio apskritis)|Pilkalnio]], 9 km į pietryčius nuo [[Lazdynai (Kaliningrado sritis)|Lazdynų]],<ref name="MLE">{{mle|lazdyneliai-1|2024-12-14|Lazdynėliai|Martynas Purvinas}}</ref> prie [[Žvirgalis|Žvirgalio]]. == Istorija == [[1615]] m. įkurtas 10,5 ūbų dydžio Lazdynėlių [[Kulmiškiai|kulmiškasis]] dvaras. Per 1709–1710 m. marą neteko daugumos gyventojų – 1719 m. atlikus reviziją konstatuota, kad iš 10 ūbų naudoti tik 3.<ref name="Spehr">[https://wiki-commons.genealogy.net/images/c/c3/Bild_Lasdinehlen_Pr%C3%A4stationstabellen.pdf Lasdinehlen, Ksp. Haselberg] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211001130731/https://wiki-commons.genealogy.net/images/c/c3/Bild_Lasdinehlen_Pr%C3%A4stationstabellen.pdf |date=2021-10-01 }}. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. ISBN 9783922953906.</ref> 1785 m. Lazdynėliai buvo kulmiškasis dvaras su 11 ugniakurų (gyvenamųjų pastatų),<ref>Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 83. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).</ref> 1822 m. – kulmiškasis dvaras su 112 gyventojų.<ref>Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 3 (Kr–O), p. 70. Kümmel, Halle, 1822 (vok.)</ref> 1854 m. Lazdynėliuose buvo 12 gyvenamųjų pastatų ir 150 gyventojų.<ref>Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 12. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)</ref> 1879 m. dvaras valdė 557 ha žemės, iš jų 397 ha ariamos, 79 ha pievų ir ganyklų, 59 ha miško, laikė arklius ir kitus gyvulius.<ref>P. Ellerholz, H. Lodemann, Handbuch des Grundbesitzes im Deutschen Reiche, T. 1, Das Konigreich Preussen, Sąs.3, Die Provinz Ostpreussen, p. 228, 229. Landwirthschaftlich-statistischen Bureaus, Berlynas, 1879 (vok.)</ref> Iki 1723 m. priklausė [[Ragainės valsčius|Ragainės valsčiaus]] [[Šaltyšius|šaltyšiaus]] administruojamai Lazdynų seniūnijai, 1723–1818 m. – [[Įsruties apskritis|Įsruties apskrities]] [[Grumbkaukaičiai|Grumbkaukaičių]] domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto [[Alksnupėnų valsčius|Alksnupėnų valsčiaus]] dvaras. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. 1901 m. šalia dvaro nutiestas [[Pilkalnio siaurasis geležinkelis|siaurasis geležinkelis]], įrengta stotelė. XX a. pr. prie Lazdynėlių minimas ir [[Mažieji Aukštučiai|Mažųjų Aukštučių]] dvaras.<ref name="Meyers">[https://www.meyersgaz.org/place/20025054 Lasdinehlen 2)], Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-30.</ref> 1905 m. Lazdynėliuose kartu su Mažaisiais Aukštučiais buvo 149 gyventojai, iš jų 23 lietuviai.<ref name="MLE"/> 1910 m. Lazdynėliuose buvo 160 gyventojų.<ref>[http://www.gemeindeverzeichnis.de/gem1900//gem1900.htm?ostpreussen/pillkallen.htm Landkreis Pillkallen] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191230181743/http://www.gemeindeverzeichnis.de/gem1900/gem1900.htm?ostpreussen/pillkallen.htm |date=2019-12-30 }},Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-30.</ref> 1928 m. prijungti prie [[Rukai (Pilkalnio apskritis)|Rukų]].<ref>[http://www.territorial.de/ostp/schlossb/altsnapp.htm Amtsbezirk Altsnappen], Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-30.</ref> Lazdynėliuose buvo mokykla (mokytojai minimi nuo 1780 m.),<ref name="Spehr"/> pašto, telegrafo skyrius.<ref name="Meyers"/> Dvaro sodyba su ūkiniais pastatais stovėjo Vieškalnių girios pakraštyje, dešiniajame Žvirgalio krante. Kairiajame krante, prie Lazdynų–[[Šilėnai (Pilkalnio apskritis)|Šilėnų]] plento buvo darbininkų sodybos, geležinkelio stotelė.<ref name="MLE"/> Sovietmečiu sunyko, yra likę pavienių pastatų, paplentėje pastatyta naujų sodybų. 1946–2008 m. buvo [[Šilėnai (Pilkalnio apskritis)|Pobedino]] apylinkėje, nuo 2008 m. – [[Dobrovolsko kaimo gyvenvietė]]je. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Krasnoznamensko rajono gyvenvietės]] [[Kategorija:Pilkalnio apskrities gyvenvietės]] blehsxwku8p92hoq4zjgmbqcish7bqj 0 390573 7889668 7759470 2026-07-30T07:09:35Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889668 wikitext text/x-wiki {{city/Kaliningrado miestas |pavadinimas = Liepgalis |origpavadin = {{ru|Толстово}} <br/> {{de|Löbegallen, Löbenau}} |paveikslėlis = |paveikslėlio tekstas = |lat = 54.900 |long = 22.383 |rajonas = Krasnoznamensko |gyventojumetai = 2010 |gyventojuRef =<ref>[https://www.bankgorodov.ru/place/poselok_tolstovo ''Толстово''], BankGorodov.ru. Nuoroda tikrinta 2021-09-18.</ref> |gyventoju = 186 |pastokodas = 238740 |telkodas = +7 40164 }} '''Liepgalis''', '''Liepgaliai''', '''Bajorgaliai'''<ref name="MLE">[https://www.mle.lt/straipsniai/liepgalis-1 Liepgalis, 1], Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-09-18.</ref> ({{de|Löbegallen}}, nuo [[1938 m.]] [[birželio 6]] d. ''Löbenau'', [[1945]]–[[1946 m.]] {{ru|Лёбегаллен}}, nuo [[1946]] m. [[rugsėjo 7]] d. '''''Tolstovas''''', {{ru|Толстово}}) – gyvenvietė [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]], [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srities]] rytinėje dalyje, [[Krasnoznamensko rajonas|Krasnoznamensko rajone]], nuo [[2008 m.]] [[birželio 30]] d. [[Vesnovo kaimo gyvenvietė]]s kaimas 8 km į pietvakarius nuo [[Lazdynai (Kaliningrado sritis)|Lazdynų]], 27 km į pietryčius nuo [[Ragainė]]s, prie [[Įsrutis (upė)|Įsruties]]. == Istorija == [[Vaizdas:Liepgalis.png|dešinėje|miniatiūra|260px|Liepgalio kaimo bendruomenė 1927/1937 m.]] [[1539]] m. minimas Bajorgalių kaimas. Šalia jo 1563 m. įsteigtas valstybinis Bajorgalių dvaras, kuriam kaimo valstiečiai turėjo eiti lažą. Per 1709–1710 m. marą kaimas neteko gyventojų – 1719 m. atlikus reviziją konstatuota, kad kaimas stovi tuščias, o jo žemė nedirbama. Kaimo žemės atiduotos dvarui, o pats dvaras 1723 m. pervadintas Liepgaliu. 1730 m. prie dvaro prijungtos ir netoliese buvusio tuščio Lindikų kaimo žemės.<ref name="Spehr">[https://wiki-commons.genealogy.net/images/2/29/Bild_L%C3%B6begallen_Pr%C3%A4stationstabellen.pdf Löbegallen, Ksp. Haselberg]{{Neveikianti nuoroda|date=liepos 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. ISBN 9783922953906.</ref> XVIII a. Liepgalis tapo svarbiu [[Domenas (Prūsija)|domenu]], valsčiaus centru. Dvare veikė pašto stotis, XVIII a. pab. ir XIX a. – vandens ir vėjo malūnai.<ref name="MLE"/> 1785 m. Liepgalis buvo karališkasis palivarkas su 11 ugniakurų (gyvenamųjų pastatų),<ref>Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 88. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).</ref> 1822 m. – valsčiaus centras su 168 gyventojais.<ref>Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 3 (Kr–O), p. 122. Kümmel, Halle, 1822 (vok.)</ref> 1854 m. Liepgalyje buvo smuklė, kalvė, 14 gyvenamųjų pastatų ir 210 gyventojų.<ref>Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 37. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)</ref> 1879 m. dvaras valdė 822 ha žemės, iš jų 699 ha ariamos, 100 ha pievų ir ganyklų, laikė arklius, galvijus ir avis.<ref>P. Ellerholz, H. Lodemann, Handbuch des Grundbesitzes im Deutschen Reiche, T.1, Das Konigreich Preussen, Sąs.3, Die Provinz Ostpreussen, p. 228, 229. Landwirthschaftlich-statistischen Bureaus, Berlynas, 1879 (vok.)</ref> Nuo XVII a. vidurio iki 1723 m. priklausė [[Ragainė]]s valsčiaus [[Šaltyšius|šaltyšiaus]] administruojamai [[Lazdynai (Kaliningrado sritis)|Lazdynų]] seniūnijai, 1723–1818 m. buvo [[Įsruties apskritis|Įsruties apskrities]] Liepgalio domenų valsčiaus centras, 1818–1945 m. priklausė Pilkalnio apskričiai,<ref name="Spehr"/> buvo dvaro apygardos ir 1874 m. įsteigto [[Liepgalio valsčius|Liepgalio valsčiaus]] centras. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. Per 1928 m. administracines reformas Liepgalių dvaro apygarda pertvarkyta į Liepgalių kaimo bendruomenę.<ref name="Terr">[http://www.territorial.de/ostp/schlossb/loebenau.htm Amtsbezirk Löbenau], Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-15.</ref> [[Vaizdas:Liepgalio mokykla.jpg|thumb|left|Liepgalio mokykla 1930–1944 m.]] Liepgalyje veikė aštuonmetė mokykla, ją 1905–1912 m. lankė Mažosios Lietuvos spaudos veikėjas Augustas Albertas Puskepalaitis. Anot A. Puskepalaičio, mokykloje drausdavo kalbėti lietuviškai, mokiniai tarpusavyje gimtąja kalba kalbėdavosi slaptai.<ref>[https://www.mle.lt/straipsniai/augustas-albertas-puskepalaitis Augustas Albertas Puskepalaitis], Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-09-18.</ref> 1905 m. Liepgalyje buvo 14 gyvenamųjų namų ir 193 gyventojai, iš jų tik 2 lietuviai.<ref>[https://www.mle.lt/straipsniai/siksnindvaris Šikšnindvaris], Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-09-18.</ref> Dvaro sodyba stovėjo paupyje, prie Įsruties ir [[Būdupė (Moskovka)|Būdupės]] santakos. XX a. pr. dvaras turėjo didelius trobesius, didelį sodą ir daržų plotus. Šalia dvaro, pavieškelėje, buvo išsidėsčiusios darbininkų sodybėlės, kiek toliau už jų – mokykla ir užeigos namai. Per Įsrutį ir Būdupę buvo nutiesti tiltai. Veikė valsčiaus įstaigos ir krautuvė.<ref name="MLE"/> Už 2,5 km į pietus nuo dvaro stovėjo [[Naujasis Liepgalis|Naujojo Liepgalio]] arba Šikšnindvario palivarkas (''Neu Löbegallen'', 39 gyventojai 1905 m.), už 1,5 km į pietvakarius – Šraderslėbeno palivarkas (''Schradersleben'', 11 gyventojų 1905 m.).<ref>[https://www.meyersgaz.org/place/20084016 Löbegallen], Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-19.</ref> Į pietryčius nuo dvaro plytėjo Šorelių giria, jos pakraščiu tekėjo Būdupė, [[Ragupė]] ir [[Meškupė (Jazevka)|Meškupė]]. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje, artėjant frontui, kaimo gyventojai pasitraukė į Vokietijos gilumą, vietoj jų po karo atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. Liepgalis sunyko, daugelis pastatų ir sodybų sovietmečiu ir po 1991 m. sunaikinta.<ref name="MLE"/> Pastatyta dviaukščių daugiabučių, fermų kompleksų. Dabartinei Tolstovo gyvenvietei priklauso ir [[Versmininkėliai|Versmininkėlių]] kaimo liekanos Įsruties dešiniajame krante. == Gyventojai == {{dem |1905|193 |1910|171 |1933|211 |1939|188 |2010|186 |kolon=5|till=215|inc=100|incmin=100|r1910=<ref>[http://www.gemeindeverzeichnis.de/gem1900//gem1900.htm?ostpreussen/pillkallen.htm Landkreis Pillkallen],Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-19.</ref>|r1939=<ref>[https://treemagic.org/rademacher/www.verwaltungsgeschichte.de/pillkallen.html www.verwaltungsgeschichte.de Landkreis Pillkallen] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211005072641/https://treemagic.org/rademacher/www.verwaltungsgeschichte.de/pillkallen.html |date=2021-10-05 }} (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-19.</ref>}} == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} [[Kategorija:Pilkalnio apskrities gyvenvietės]] [[Kategorija:Krasnoznamensko rajono gyvenvietės]] jyokv224f3wrckj0j51oqrz3iy5bl6n 0 396353 7889515 7447334 2026-07-29T17:32:56Z Homo ergaster 10314 7889515 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas = Wardruna | pav =Wardruna_@_Roadburn_2015_03.jpg | antraštė = „Wardruna“ 2015 m. | fonas = grupė | kilmė = [[Bergenas]], {{NORv}} | instrumentai = smuikas, būgnai, trimitai ir kt. | žanras = etninė, [[dark ambient]], [[neofolk]] | aktyvumo_metai = [[2003]]– | kalba = [[senovės skandinavų kalba|senovės skandinavų]] |įrašų_kompanija = Indie Recordings |URL = [http://wardruna.com/ wardruna.com] | dabartiniai_nariai = Kvitrafn (Einar Selvik)<br>Lindy Fay Hella |buvę_nariai = Gaahl }} '''Wardruna''' – [[Norvegija|Norvegijos]] muzikos grupė, sukurta [[black metal|juodojo metalo]] atlikėjo „[[Gaahl]]“ (Kristiano Eivindo Espedalio) ir „Kvitrafn“ (Einaro Selviko). Atkuriama senovės skandinavų muzikos atmosfera, jungiama etninė, [[dark ambient|tamsiojo ambiento]] muzika, užkalbėjimai. Daugelį muzikos kūryboje panaudotų muzikos instrumentų pasigamino patys atlikėjai. Naudojama nemažai originalių instrumentų: [[lura]], elnio odos būgnai, [[Kraviko lyra]], ''[[jouhikko]]'' (trijų stygų suomiška lyra), pučiamieji ožio ragai, [[dambreliai]].<ref>[https://www.lrytas.lt/zmones/muzika/2021/04/01/news/norvegai-wardruna-siaurietiska-magija-pasiunte-tiesiai-i-klausytoju-namus-18841486 ''Norvegai „Wardruna“ šiaurietišką magiją pasiuntė tiesiai į klausytojų namus'']. Lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2023-04-12.</ref> == Nariai == * Kvitrafn – vokalas, įvairūs instrumentai * Lindy Fay Hella – vokalas * Gaahl (2003–2015) – vokalas == Diskografija == * ''Runaljod – Gap Var Ginnunga'' (2009 m.) * ''Runaljod – Yggdrasil'' (2013 m.) * ''Runaljod – Ragnarok'' (2016 m.) * ''Skald'' (2018 m.) * ''Kvitravn'' (2021 m.) * ''Birna'' (2025 m.) == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * {{last.fm}} * [http://www.youtube.com/watch?v=7HMl81zRp4E „Wardruna“ atlieka ''Dagr''] [[Kategorija:Norvegijos atlikėjai]] [[Kategorija:Ambientinės muzikos atlikėjai]] db9p5kt8ul3edrw2iypatmj8jqo5gj8 0 396815 7889708 7748320 2026-07-30T08:05:09Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889708 wikitext text/x-wiki {{coord|54|56|32.25|N|23|48|33.41|E|type:landmark|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas =Romainių dvaras | Paveiksliukas = Romainių dvaras.JPG | Vieta = Romainių g. 67, [[Romainiai]], [[Šilainių seniūnija]], [[Kaunas]] | Įkurtas = ~ [[XVI a.]] | Stilius = Mūrinis | Giminės = [[Vitebsko kaštelionas]] [[Simonas Sirutis]],<br>grafai [[Tiškevičiai]] | Parkas = Pavieniai želdynai, tvenkinys | Dabar = Nykstantys | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = Romainių dvaras 2012 m. }} '''Romainių dvaras''' – buvusi dvaro sodyba [[Romainiai (kaimas)|Romainių kaime]], [[Užliedžių seniūnija|Užliedžių seniūnijoje]], [[Kauno rajonas|Kauno rajone]]. Dvaro sodybos fragmentai plyti šiaurvakarinėje [[Kaunas|Kauno]] dalyje. Dabartinis dvarvietės adresas – Romainių g. 67, [[Romainiai]], [[Šilainių seniūnija]], [[Kauno miesto savivaldybė]]. == Istorija == [[Vaizdas:Tvenkinys prie Romainių dvaro.JPG|thumb|left|250px|Dvaras nuo tvenkinio pusės]] Senieji dvaro rūmai buvo pastatyti apie XVI a. Ypač suklestėjo XVIII a., kai Romainius valdė [[Vitebsko kaštelionas]] [[Simonas Sirutis]].<ref>http://dvarai.wikispaces.com/Sirucio+dvaras{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} Simono Siručio dvaras Romainiuose</ref> Senieji dvaro rūmai buvo atstatyti ir restauruoti. Šiaurinėje rūmų pusėje buvo pastatyta [[kolonada]], puošnūs marmuriniai laiptai, įrengtos prabangios vonios, salės išpuoštos [[freska|freskomis]]. Buvo įrengtas centrinis šildymas karštu garu. Krosnių kokliai papuošti Lietuvos valdovų [[goreljefas|goreljefais]], scenomis iš krašto praeities. Manoma, kad viename rūsyje buvo įrengtas kalėjimas [[Baudžiava|baudžiauninkams]]. XVIII a. pabaigoje Romainius paveldėjo Siručių vaikaitis Karolis Prozoras, dalyvavęs [[Tadas Kosciuška|Tado Kosciuškos]] vadovaujamame [[1794]] m. sukilime. Romainiuose [[1801]] m., gimė [[Mauricijus Prozoras]], [[VU|Vilniaus Universiteto]] auklėtinis, draugavęs su [[Adomas Mickevičius|Adomu Mickevičiumi]], kuris ne sykį lankėsi dvare. M. Prozoras buvo aktyvus [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] dalyvis. Pralaimėjus sukilimui, jis pasitraukė gyventi į [[Prancūzija|Prancūziją]]. Romainių savininkai nuolat keitėsi. Po 1831 m. sukilimo dvarą įsigijo bajoras Adomas Medekša, o po 30 metų dvaro šeimininku tapo Raudondvario dvarininkas grafas [[Benediktas Henrikas Tiškevičius]]. Po žmonos mirties jis išvyko į užsienį ir dvarą patikėjo valdyti Baleckiui, o už dviejų kilometrų buvusį dvaro [[palivarkas|palivarką]] išnuomojo kitam žmogui. Jam mirus, B.H. Tiškevičiaus sūnus palivarką pardavė [[caras|carinės]] armijos pulkininkui A. Vakseliui, kuris, kaip tvirtinama, buvo vedęs kunigaikščio [[Aleksejus Lvovas|Aleksejaus Lvovo]] ([[1798]]–[[1870]]) dukrą. [[Tarpukaris|Tarpukario]] spaudoje buvo rašoma, kad carinės [[Rusijos imperija|Rusijos]] [[Rusijos Imperijos valstybinis himnas|valstybinio himno]] „Dieve, sergėk carą“ autorius A. Lvovas, kurio giminės šaknys Lietuvoje glūdi nuo XV a., devynerius metus iki mirties gyveno pas savo dukrą Romainių dvaro palivarke <ref>{{cite web |title=Carinės Rusijos himno atgarsiai: Kaune – unikalus portretas |url=https://kauno.diena.lt/dienrastis/menas-ir-pramogos/carines-rusijos-himno-atgarsiai:-kaune--unikalus-portretas-398066 |date=2011-12-28 |website=kauno.diena.lt |publisher=[[Kauno diena]] |access-date=2026-02-10}}</ref> (palaidotas [[Pažaislis|Pažaislyje]]). Po [[Pirmasis Pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] A. Vakselis paskendo [[Nemunas|Nemune]] netoli [[Veliuona|Veliuonos]], kur buvo jo dvaras. Atsikūrusi Lietuvos valstybė Romainių dvarą pardavė generolui [[Jonas Galvydis-Bykauskas|Jonui Galvydžiui-Bykauskui]], o palivarką su apgriuvusiais pastatais išnuomojo Draugijos kovai su [[tuberkuliozė|tuberkulioze]] Kauno skyriui. Čia [[1936]] m. po didelio remonto buvo atidaryta Tuberkuliozės ligoninė. Tarybiniais laikais dvare įsikūrė kolūkio [[kultūros namai]], pradinė mokykla. == Statiniai == Pagrindinis statinys virtęs daugiabučiu gyvenamuoju namu. Teritorijoje yra pastatytų sandėliukų, kitų panašių svetimkūnių, telkšo prižiūrimas [[tvenkinys]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos dvarai]] * [http://www.heritage.lt/dvarai/padresa.php?filtruok=Ie%F0koti&apskritis=-1&rajonas=-1&gyvenviete=-1&fragmentas=#gohere Romainių dvaro sodyba Lietuvos dvarų duomenų bazėje (nr.428)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305191711/http://www.heritage.lt/dvarai/padresa.php?filtruok=Ie%F0koti&apskritis=-1&rajonas=-1&gyvenviete=-1&fragmentas=#gohere |date=2016-03-05 }} * [http://www.heritage.lt/dvarai/teritorijos.php?id=252 Romainių dvaro sodybos teritorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305185609/http://www.heritage.lt/dvarai/teritorijos.php?id=252 |date=2016-03-05 }} * [http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/tituluotos-istorijos-staigmenos-29968#axzz1vOKTfbUi Romainių dvaras ir palivarkas] * [http://www.krsvbiblioteka.lt/lt/krastotyra/34-straipsniai/515-dvarai-ir-pilys?showall=&start=5 Romainių dvaras]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} [[Kategorija:Kauno dvarai]] tgv8npwcf7e36kr1nidx4d76n85otg3 0 397693 7889494 7888926 2026-07-29T16:32:14Z Hugo.arg 1674 7889494 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Igoris Akinfejevas | image = [[File:Igor Akinfeev.jpg|210px]] | fullname = Igor Vladimirovich Akinfeev | height = 1,86 m | dateofbirth = {{Birth date and age|1986|4|8|df=y}} | cityofbirth = [[Vidnojė]], [[Maskvos sritis]] | countryofbirth = [[Rusija]] | currentclub = [[CSKA Moskva]] | clubnumber = 35 | position = [[vartininkas]] | youthyears = 1991–2002 | youthclubs = [[PFC CSKA Moscow|CSKA Moskva]] | years = 2003– | clubs = [[PFC CSKA Moscow|CSKA Moskva]] | caps(goals) = 615 (0) | nationalyears = 2004–2018 | nationalteam = {{fut|RUS|1}} | nationalcaps(goals) = 111 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2018 | ntupdate = 2018 }} '''Igoris Vladimirovičius Akinfejevas''' (''Игорь Владимирович Акинфеев''; g. [[1986]] m. [[balandžio 8]] d.) – [[Rusija|Rusijos]] futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje. Atstovauja [[Maskvos CSKA]] klubui. Nuo pat vaikystės treniravosi CSKA jaunimo komandose, o būdamas 17-os metų pateko į pagrindinę komandą. Netrukus jis tapo pagrindiniu komandos vartininku. 2004 m. Akinfejevas debiutavo Rusijos rinktinėje ir tapo jauniausiu visų laikų Rusijos rinktinės žaidėju (debiuto metu jam buvo 18 metų ir 20 dienų). Buvo paimtas į 2004 m. Europos čempionatą kaip trečiasis vartininkas. 2008 m. Europos čempionate jis jau buvo pagrindinis Rusijos vartininkas. == Laimėjimai == ;CSKA Maskva * [[Rusijos Premjer lyga]] (6): 2003, 2005, 2006, 2012–13, 2013–14, 2015–16 m. * [[Rusijos futbolo supertaurė]] (6): 2004, 2006, 2007, 2009, 2013, 2014 m. * [[Rusijos futbolo taurė]] (6): 2004–05, 2005–06, 2007–08, 2008–09, 2010–11, 2012–13 m. * [[UEFA taurė]] (1): 2004–05 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|ketvirtfinalis|5|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|0|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|pusfinalis|5|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|I etapas|0|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|I etapas|3|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Rusijos futbolininkai|Akinfeev]] q3fvb4efq1w2du376t5fji22k7ki7e9 0 401703 7889321 7715681 2026-07-29T13:05:14Z Makenzis 46558 7889321 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Oribe Peralta | image = [[File:America Mexico 2016 (8).jpg|200px]] | fullname = Oribe Peralta Morones | dateofbirth = {{birth date and age|1984|01|12|df=yes}} | countryofbirth = [[Toreonas]], [[Meksika]] | height = 1,78 m | currentclub = | position = [[puolėjas]] | clubnumber = | years = 2003–2004 <br> 2004–2006 <br> 2006–2014<br>2009<br>2014–2019<br>2019–2021 | clubs = [[Monarcas Morelia|Morelia]] <br> [[C.F. Monterrey|Monterrey]] <br> [[Club Santos Laguna|Santos Laguna]] <br> → [[Jaguares de Chiapas|Chiapas]] ''(skol.)''<br>[[Club América]]<br>[[CD Guadalajara]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}2 (0)<br>{{0}}68 (11)<br>223 (82)<br>{{0}}35 (12)<br>182 (60)<br>{{0}}33 (1) | nationalyears = 2005–2018 | nationalteam = {{fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 67 (26)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2025 | ntupdate = 2025 }} '''Oribė Peralta Moronesas''' (''Oribe Peralta Morones''; g. [[1984]] m. [[sausio 12]] d.) – [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas, puolėjas. == Karjera == Karjerą pradėjo „Morelia“ klube, bet ten žaidė nedaug ir perėjo į „Monterrey“. Nuo 2006 m. persikėlė į „Santos Laguna“. Peralta Meksikos rinktinėje debiutavo 2005 m., bet į ją kviečiamas buvo retai. 2011 m. žaidėjas įtrauktas į Meksikos U-23 rinktinę, su kuria dalyvavo [[Copa America]] čempionate, o vėliau ir [[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|Londono olimpinėse žaidynėse]] (kaip 1 iš 3 vyresniųjų žaidėjų). Olimpiadoje Peralta padėjo iškovoti meksikiečiams aukso medalį įmušdamas 4 įvarčius, tarp jų 2 įvarčius finale prieš Braziliją. == Laimėjimai == ;{{fut|MEX|1}} * [[Vasaros olimpinės žaidynės]]: {{medalis|1|Ol}} 2012 m. * [[Panamerikos žaidynės]]: {{medalis|1|Am}} 2011 m. * [[CONCACAF Aukso taurė]]: {{medalis|1|Am}} 2015 m. ;[[Santos Laguna]] * [[Primera División de Mexico]]: 2008 Clausura, 2012 Clausura ;América * [[Primera División de Mexico]]: Apertura 2014, Apertura 2018 * [[Meksikos futbolo taurė]]: Clausura 2019 * [[CONCACAF Čempionų lyga]]: 2014–15, 2015–16 m. ;Leon * [[Primera División A de México]]: Clausura 2004 == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|1|0|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2015 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2015]]|1 vieta|6|4|2|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2011 m. Copa América|Argentina 2011]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[Copa América Centenario|JAV 2016]]|ketvirtfinalis|2|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Peralta}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] bm5l36132cb8i0uqaa5d3w61sxze5vl 7889322 7889321 2026-07-29T13:06:52Z Makenzis 46558 7889322 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Oribe Peralta | image = [[File:America Mexico 2016 (8).jpg|200px]] | fullname = Oribe Peralta Morones | dateofbirth = {{birth date and age|1984|01|12|df=yes}} | countryofbirth = [[Toreonas]], [[Meksika]] | height = 1,78 m | currentclub = | position = [[puolėjas]] | clubnumber = | years = 2003–2004 <br> 2004–2006 <br> 2006–2014<br>2009<br>2014–2019<br>2019–2021 | clubs = [[Monarcas Morelia|Morelia]] <br> [[C.F. Monterrey|Monterrey]] <br> [[Club Santos Laguna|Santos Laguna]] <br> → [[Jaguares de Chiapas|Chiapas]] ''(skol.)''<br>[[Club América]]<br>[[CD Guadalajara]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}2 {{0}}(0)<br>{{0}}68 (11)<br>223 (82)<br>{{0}}35 (12)<br>182 (60)<br>{{0}}33 {{0}}(1) | nationalyears = 2005–2018 | nationalteam = {{fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}67 (26)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026 m. | ntupdate = 2026 m. }} '''Oribė Peralta Moronesas''' (''Oribe Peralta Morones''; g. [[1984]] m. [[sausio 12]] d.) – [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas, puolėjas. == Karjera == Karjerą pradėjo „Morelia“ klube, bet ten žaidė nedaug ir perėjo į „Monterrey“. Nuo 2006 m. persikėlė į „Santos Laguna“. Peralta Meksikos rinktinėje debiutavo 2005 m., bet į ją kviečiamas buvo retai. 2011 m. žaidėjas įtrauktas į Meksikos U-23 rinktinę, su kuria dalyvavo [[Copa America]] čempionate, o vėliau ir [[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|Londono olimpinėse žaidynėse]] (kaip 1 iš 3 vyresniųjų žaidėjų). Olimpiadoje Peralta padėjo iškovoti meksikiečiams aukso medalį įmušdamas 4 įvarčius, tarp jų 2 įvarčius finale prieš Braziliją. == Laimėjimai == ;{{fut|MEX|1}} * [[Vasaros olimpinės žaidynės]]: {{medalis|1|Ol}} 2012 m. * [[Panamerikos žaidynės]]: {{medalis|1|Am}} 2011 m. * [[CONCACAF Aukso taurė]]: {{medalis|1|Am}} 2015 m. ;[[Santos Laguna]] * [[Primera División de Mexico]]: 2008 Clausura, 2012 Clausura ;América * [[Primera División de Mexico]]: Apertura 2014, Apertura 2018 * [[Meksikos futbolo taurė]]: Clausura 2019 * [[CONCACAF Čempionų lyga]]: 2014–15, 2015–16 m. ;Leon * [[Primera División A de México]]: Clausura 2004 == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|1|0|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2015 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2015]]|1 vieta|6|4|2|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2011 m. Copa América|Argentina 2011]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[Copa América Centenario|JAV 2016]]|ketvirtfinalis|2|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Peralta}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] plmec6lepjnlp85vt2c0pc9wd98nwkd 0 403361 7889692 7493229 2026-07-30T07:52:11Z Hugo.arg 1674 7889692 wikitext text/x-wiki {{Archeologinė kultūra | spalva = magenta | Dalis = | Prieš tai = | Po to = Kundos kultūra | PradžiosMet=10500 m. pr. m. e. | PabaigosMet=9200 m. pr. m. e. | Vaizdas = | Aprašymas = | Vieta = [[Lenkija]], [[Lietuva]], Pietų [[Latvija]], [[Gudija]], Šiaurės vakarų [[Rusija]], Šiaurės [[Ukraina]] | Regionas = PR Pabaltijys, Rytų [[Europa]] | Gyvenvietės= | Laikotarpis=Vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]] pabaiga – [[mezolitas|mezolito]] pradžia | Kalba= | Valstybingumas= | Žemėlapis =Swiderian culture.jpg | ŽemAprašymas =Svidrų kultūros arealas | Wiki = }} '''Svidrų kultūra''' – [[paleolitas|paleolito]] pabaigos– ankstyvojo [[mezolitas|mezolito]] [[archeologinė kultūra]], kurią įvairiais pavadinimais XX a. 2-3 dešimtmečiuose išskyrė lenkų archeologai [[Ludwik Sawicki, Stefan Krukowski, Leon Kozłowski]] pagal Vidurio ir Pietų Lenkijos gyvenviečių paviršinių kolekcijų medžiagą. Svidrų kultūra buvo pavadinta netoli Varšuvos esančios gyvenvietės ({{pl|Swidry Wielkie 1}}) vardu.<ref>BUTKUS, Alvydas. ''Latviai.'' Kaunas: Aesti, 1995, 6 p. ISBN 9986-9034-0-8.</ref> == Arealas == Svidrų kultūra 10 500 m. pr. m. e. – 9 200 m. pr. m. e. buvo paplitusi visoje [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Gudija|Gudijoje]], Pietų [[Latvija|Latvijoje]], Šiaurės vakarų [[Rusija|Rusijoje]], Šiaurės [[Ukraina|Ukrainoje]]. Pavienių gyvenviečių aptinkama [[Transilvanija|Transilvanijoje]]. Atskira Svidrų kultūros atstovų grupė paleolito pabaigoje nukeliavo į [[Krymas|Krymą]] ir ten sudalyvavo vietinių mezolitinių kultūrų raidoje. == Kultūra == Svidrų kultūros žmonės, [[šiaurinis elnias|šiaurinių elnių]] medžiotojai, apsigyveno Pietryčių Pabaltijo ir toliau į rytus-pietryčius esančiose Šiaurės Europos lygumų teritorijose. Kultūra egzistavo vėlyvajame driase (ženklus atšalimas, tundrinė augmenija) ir preborealio periodo pradžioje (atšilimas, išplinta miškatundrės-miškai). Žymiausios gyvenvietės – Swidry Wielke, Witów, Całowanie (Lenkija), Mergežeris 3, Ežerynas 1, Pasieniai 1, Neravai 1 (Lietuva), Nobel (Gudija), Pribor, Liutka (Ukraina). Svidrų kultūros atstovai darbo įrankius ir medžioklės įnagius gaminosi iš titnago (strėlių antgaliai, gremžtukai, rėžtukai, grąžtai/ylos, kirveliai ir kt.), akmens, kaulo-rago (įvairūs žeberklai, antgaliai), medžio. Šalto klimato laikotarpiu pagrindiniu prasimaitinimo šaltiniu buvo šiaurės elnių medžioklė (ypač jų sezoninių migracijų metu), o šiltesniu periodu – stambesni miško gyvūnai. Taip pat medžioti stambūs vandens paukščiai (antys, žąsys, gulbės) bei stambesnės žuvys (lydekos, lašišos). Gyventa apskrito ar ovalaus plano, 3–6,5 m skersmens [[palapinė]]s tipo pastatuose. Svidrų kultūra egzistavo vėlyvojo driaso – preborealio pradžios laikotarpiais, t. y. prieš 12,5-11,2 tūkst. metų. Svidrų kultūros genezė siejama su vėlyvąja [[Bromės kultūra]] ar ankstyvąja [[Arensburgo kultūra]]. Svidrų kultūra sudalyvavo didžiulių Rytų Europos šiaurinės pusės teritorijų apgyvendinime. Iš jos mezolito pradžioje išsivystė keletas savarankiškų kultūrų: Rytų Baltijos regione – [[Kundos kultūra]], Volgos-Okos tarpupyje – [[Butovo kultūra]], Onegos ežero rytinės-pietrytinės teritorijos – [[Veretjės kultūra]], Suchonės baseine – [[Viso kultūra]]. Krymo teritorijoje egzistavo savotiškas Svidrų kultūros variantas įvardijamas [[? Kooba kultūra]]. Lietuvoje Svidrų kultūros radinius pirmasis išskyrė okupuotame Vilniaus krašte Stepono Batoro universitete dirbęs lenkų archeologas Wł. Antoniewicz. Svidrų kultūros radinių aptinkama visoje Lietuvos teritorijoje, bet daugiausia stambesnių upių pakrantėse ir Pietų Lietuvoje. Šiuo metu žinoma per 130 stambesnių šios kultūros gyvenviečių.<ref> [[Egidijus Šatavičius]]. Svidrų kultūra Lietuvoje. [[Lietuvos archeologija (žurnalas)]]. T. 29. Vilnius, 2005, p. 133–170.</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * From the First Humans to the Mesolithic Hunters in the Northern German Lowlands, Current Results and Trends – THOMAS TERBERGER. From: Across the western Baltic, edited by: Keld Møller Hansen & Kristoffer Buck Pedersen, 2006, ISBN 87-983097-5-7, Sydsjællands Museums Publikationer Vol. 1 * E. Probst. Deutschland in der Steinzeit. München, 1991, 102–106. ISBN 3-572-01058-6 * Alfred Rust. Das altsteinzeitliche Rentierjägerlager Meiendorf. Neumünster, 1937. {{Paleolito kultūros}} [[Kategorija:Europos paleolito kultūros]] [[Kategorija:Baltarusijos archeologinės kultūros]] [[Kategorija:Lenkijos archeologinės kultūros]] [[Kategorija:Lietuvos archeologinės kultūros]] [[Kategorija:Ukrainos archeologinės kultūros]] 8x5qt25xh96on941r26xmgxiu8tfv1x 7889694 7889692 2026-07-30T07:52:54Z Hugo.arg 1674 7889694 wikitext text/x-wiki {{Archeologinė kultūra | spalva = magenta | Dalis = | Prieš tai = | Po to = Kundos kultūra | PradžiosMet=10500 m. pr. m. e. | PabaigosMet=9200 m. pr. m. e. | Vaizdas =Swiderian point.jpg | Aprašymas =Svidrų kultūros strėlių antgaliai | Vieta = [[Lenkija]], [[Lietuva]], Pietų [[Latvija]], [[Gudija]], Šiaurės vakarų [[Rusija]], Šiaurės [[Ukraina]] | Regionas = PR Pabaltijys, Rytų [[Europa]] | Gyvenvietės= | Laikotarpis=Vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]] pabaiga – [[mezolitas|mezolito]] pradžia | Kalba= | Valstybingumas= | Žemėlapis =Swiderian culture.jpg | ŽemAprašymas =Svidrų kultūros arealas | Wiki = }} '''Svidrų kultūra''' – [[paleolitas|paleolito]] pabaigos– ankstyvojo [[mezolitas|mezolito]] [[archeologinė kultūra]], kurią įvairiais pavadinimais XX a. 2-3 dešimtmečiuose išskyrė lenkų archeologai [[Ludwik Sawicki, Stefan Krukowski, Leon Kozłowski]] pagal Vidurio ir Pietų Lenkijos gyvenviečių paviršinių kolekcijų medžiagą. Svidrų kultūra buvo pavadinta netoli Varšuvos esančios gyvenvietės ({{pl|Swidry Wielkie 1}}) vardu.<ref>BUTKUS, Alvydas. ''Latviai.'' Kaunas: Aesti, 1995, 6 p. ISBN 9986-9034-0-8.</ref> == Arealas == Svidrų kultūra 10 500 m. pr. m. e. – 9 200 m. pr. m. e. buvo paplitusi visoje [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Gudija|Gudijoje]], Pietų [[Latvija|Latvijoje]], Šiaurės vakarų [[Rusija|Rusijoje]], Šiaurės [[Ukraina|Ukrainoje]]. Pavienių gyvenviečių aptinkama [[Transilvanija|Transilvanijoje]]. Atskira Svidrų kultūros atstovų grupė paleolito pabaigoje nukeliavo į [[Krymas|Krymą]] ir ten sudalyvavo vietinių mezolitinių kultūrų raidoje. == Kultūra == Svidrų kultūros žmonės, [[šiaurinis elnias|šiaurinių elnių]] medžiotojai, apsigyveno Pietryčių Pabaltijo ir toliau į rytus-pietryčius esančiose Šiaurės Europos lygumų teritorijose. Kultūra egzistavo vėlyvajame driase (ženklus atšalimas, tundrinė augmenija) ir preborealio periodo pradžioje (atšilimas, išplinta miškatundrės-miškai). Žymiausios gyvenvietės – Swidry Wielke, Witów, Całowanie (Lenkija), Mergežeris 3, Ežerynas 1, Pasieniai 1, Neravai 1 (Lietuva), Nobel (Gudija), Pribor, Liutka (Ukraina). Svidrų kultūros atstovai darbo įrankius ir medžioklės įnagius gaminosi iš titnago (strėlių antgaliai, gremžtukai, rėžtukai, grąžtai/ylos, kirveliai ir kt.), akmens, kaulo-rago (įvairūs žeberklai, antgaliai), medžio. Šalto klimato laikotarpiu pagrindiniu prasimaitinimo šaltiniu buvo šiaurės elnių medžioklė (ypač jų sezoninių migracijų metu), o šiltesniu periodu – stambesni miško gyvūnai. Taip pat medžioti stambūs vandens paukščiai (antys, žąsys, gulbės) bei stambesnės žuvys (lydekos, lašišos). Gyventa apskrito ar ovalaus plano, 3–6,5 m skersmens [[palapinė]]s tipo pastatuose. Svidrų kultūra egzistavo vėlyvojo driaso – preborealio pradžios laikotarpiais, t. y. prieš 12,5-11,2 tūkst. metų. Svidrų kultūros genezė siejama su vėlyvąja [[Bromės kultūra]] ar ankstyvąja [[Arensburgo kultūra]]. Svidrų kultūra sudalyvavo didžiulių Rytų Europos šiaurinės pusės teritorijų apgyvendinime. Iš jos mezolito pradžioje išsivystė keletas savarankiškų kultūrų: Rytų Baltijos regione – [[Kundos kultūra]], Volgos-Okos tarpupyje – [[Butovo kultūra]], Onegos ežero rytinės-pietrytinės teritorijos – [[Veretjės kultūra]], Suchonės baseine – [[Viso kultūra]]. Krymo teritorijoje egzistavo savotiškas Svidrų kultūros variantas įvardijamas [[? Kooba kultūra]]. Lietuvoje Svidrų kultūros radinius pirmasis išskyrė okupuotame Vilniaus krašte Stepono Batoro universitete dirbęs lenkų archeologas Wł. Antoniewicz. Svidrų kultūros radinių aptinkama visoje Lietuvos teritorijoje, bet daugiausia stambesnių upių pakrantėse ir Pietų Lietuvoje. Šiuo metu žinoma per 130 stambesnių šios kultūros gyvenviečių.<ref> [[Egidijus Šatavičius]]. Svidrų kultūra Lietuvoje. [[Lietuvos archeologija (žurnalas)]]. T. 29. Vilnius, 2005, p. 133–170.</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * From the First Humans to the Mesolithic Hunters in the Northern German Lowlands, Current Results and Trends – THOMAS TERBERGER. From: Across the western Baltic, edited by: Keld Møller Hansen & Kristoffer Buck Pedersen, 2006, ISBN 87-983097-5-7, Sydsjællands Museums Publikationer Vol. 1 * E. Probst. Deutschland in der Steinzeit. München, 1991, 102–106. ISBN 3-572-01058-6 * Alfred Rust. Das altsteinzeitliche Rentierjägerlager Meiendorf. Neumünster, 1937. {{Paleolito kultūros}} [[Kategorija:Europos paleolito kultūros]] [[Kategorija:Baltarusijos archeologinės kultūros]] [[Kategorija:Lenkijos archeologinės kultūros]] [[Kategorija:Lietuvos archeologinės kultūros]] [[Kategorija:Ukrainos archeologinės kultūros]] 83ztosq0hui9mtyok0r4dcfxhqgw33f 2 411441 7889552 7887573 2026-07-29T20:27:41Z Ed1974LT 52229 7889552 wikitext text/x-wiki Labiausiai domiuosi [[kalbotyra]], tačiau kartais prisidedu prie straipsnių ir kitomis temomis. {|align="right" |- |{{userboxtop|Apie mane}} |- |{{user lt}} |- |{{user lv-2}} |- |{{user ru-1}} |- |{{user en-1}} |- |{{user ltg-1}} |- |[[en:User:Ed1974LT]] |- |{{user male}} |- |[[simple:User:Ed1974LT]] |- |<center>'''Vikipedija'''</center> |- |{{User Wikipedian For|year=2011|month=11|day=03}} |- |{{User straipsniai|1070}} |- |{{User contrib|27400}} |} {| |+'''Pasižymėjęs indėlis''' |valign=top| * [[Vengrų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Uralo prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Baltų prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Vokiečių kalba]] (gramatikos skyrius) [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lyvių kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lyvių pakrantė]] (ir jos kaimai) [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lyvių-estų-latvių žodynas]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Baltų-slavų kalbos]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Indoeuropiečių prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Jerzy Kuryłowicz]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Laringalų teorija]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Vladislavas Ilič Svityčius]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Pederseno dėsnis]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Slavų prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Germanų prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Dainis Stalts]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Vodų kalba]] [[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Latvių kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lietuvių kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] |valign=top| * [[Vepsų kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Žemutinių sorbų kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Valų kalbos istorija]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Valų kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Friulų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Gladys Pearl Baker]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Betty Grable]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Vivien Leigh]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[George Cukor]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Jonathan Rosenbaum]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Marilyn Monroe]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Fran Miklošič]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Lietuvių raštų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Ilgieji ir trumpieji balsiai]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Gyvūnų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Dauguvos lyvių žemė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Dūrinys]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Istorinė kalbotyra]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] |} {{navbox |name = Naudotojas:Ed1974LT|title = Įvertinimai |state = {{{state|collapsed}}} | titlestyle = background: gold; | groupstyle = background:#d3d3d3; | belowstyle = background:#d3d3d3; |list1 = <div> {{{!}} class="toccolours" style="width: 100%; margin: 0.25em 0; border: 0;" {{!}}- {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}} {{Wiki ordinas|Skiriu šį ordiną už straipsnius apie kalbas. Sėkmės, taip ir toliau.--[[Naudotojas:Petriukas|Petriukas]] ([[Naudotojo aptarimas:Petriukas|aptarimas]]) 12:42, 10 liepos 2016 (EEST)}} {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Tournesol.png|50px|thumb|right|Už straipsnį vokiečių kalba.<br />[[Naudotojas:Petriukas|Petriukas]] ([[Naudotojo aptarimas:Petriukas|aptarimas]]) 15:48, 14 rugpjūčio 2016 (EEST)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Baltų prokalbė]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ta-Ntalas|aptarimas]]) 10:43, 3 lapkričio 2016 (EET)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Lyvių kalba]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ta-Ntalas|aptarimas]]) 13:42, 21 vasario 2017 (EET)]] {{!}}- {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}{{Wiki ordinas|Padėka už vertingą, aukštos kokybės indėlį į straipsnius apie lyvių tautą bei kalbas. [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]] ([[Naudotojo aptarimas:Powermelon|aptarimas]]) 08:38, 16 rugpjūčio 2017 (EEST)}} {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:WikiProject_Barnstar_Hires.png|120px|thumb|left|Padėka už teberašomus ir parašytus kalbotyros str., ypač už str. [[baltų prokalbė]], [[indoeuropiečių prokalbė]].--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 13:36, 5 sausio 2018 (EET)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}{{Wiki ordinas|Dėkoju už labai didelį ir kokybišką indėlį lingvistikos tema, taip pat už pavyzdinius straipsnius. Linkiu nesustoti ir toliau plėsti Vikipediją. Sėkmės! --[[Naudotojas:SQORP|SQORP]] ([[Naudotojo aptarimas:SQORP|aptarimas]]) 20:50, 2 balandžio 2018 (EEST)}} {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Latvių kalba]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 12:51, 18 balandžio 2019 (EEST)]] {{!}}- {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:WikiProject_Barnstar_Hires.png|120px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinių straipsnių''' '''[[Lietuvių kalba]]''' ir '''[[Latvių kalba]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 10:24, 3 rugsėjo 2019 (EEST)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Valų kalba]]''' parašymą. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:21, 30 kovo 2021 (EEST)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Marilyn Monroe]]''' parašymą. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 10:23, 26 rugsėjo 2023 (EEST)]] {{!}}- {{!}}} </div> }} 4hcoiqp5fp4diu3fc4yaf5vi4f1gr3z 2 418848 7889490 7887567 2026-07-29T16:28:26Z Ed1974LT 52229 7889490 wikitext text/x-wiki '''Tiesioginė nuosaka''' ({{la|modus indicativus}}) – [[nuosaka]], veiksmažodžio formų grupė be [[Modalumas (kalbotyra)|modalumo]] specialių rodiklių:<ref name="vle">{{cite web|title=Tiesioginė nuoska|url=https://www.vle.lt/straipsnis/tiesiogine-nuosaka/|author=[[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazas]]|editor=T. Paulauskytė|orig-date=2013-06-03|date=2018-09-10|accessdate=2026-07-29|publisher=[[VLE]]}}</ref> antai [[tariamoji nuosaka|tariamosios nuosakos]] formoje ''neš-tumė-te'' vartojamas formantas ''-tumė-'', [[Liepiamoji nuosaka|liepiamosios nuosakos]] formoje ''neš-ki-te'' – [[priesaga]] ''-ki-'', o tiesioginėje nuosakoje šis [[veiksmažodis]] turi formą ''neša-me'', kur [[Galūnė (kalbotyra)|galūnė]] jungiama tiesiai prie esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] ''neša-'' be jokio specialaus nuosakos rodiklio; vadinasi, tiesioginė nuosaka yra nežymėta, ji reiškiama „grynu“ veiksmažodžiu. Tiesioginė nuosaka dažniausiai nurodo kalbėtojo laikomo tikru vykusio, vykstančio ar vyksiančio veiksmo formas,<ref name="vle"/> ši nuosaka pasižymi [[Gramatinis laikas|laikų]] turtingumu (''matydavau, mačiau, matau, matysiu''), ko neretai stokoja kitos nuosakos. Vis dėlto tiesioginė nuosaka, būdama nežymėta, neapribota galimumo tikimybės, atsižvelgiant į [[Kontekstas|kontekstą]] ir situaciją gali reikšti ir abejojamus, norimus ar skatinamus veiksmus,<ref name="vle"/> tokiu būdu ji pasižymi didžiausiu modalumu: tiesioginė nuoska gali pakeisti tariamąją (''Džiaugčiausi, jei man padėtumei = Džiaugsiuosi, jei man padėsi''), liepiamąją (''Prisėskime, pavargau = Prisėdam, pavargau''), [[Jusyvas|geidžiamąją]], kuri gali būti išreikšta, kaip dabar įprasta, tiesioginės nuosakos formomis (''Terašai jis laišką =Tegul jis rašo laišką'') ar [[Netiesioginė nuoska|netiesioginę]] (''Sako, jis Kaune gyvenęs = Sako, jis Kaune gyveno''). Išlikusios tiesioginės nuosakos [[Baltų prokalbė#Esamasis laikas|atematinių]] veiksmažodžių [[Daugiskaita|daugiskaitos]] bei [[Dviskaita|dviskaitos]] formos ''eime'' ir ''eiva'' dabar pavartojamos kaip liepiamoji nuosaka.<ref name="vle"/> Tiesioginėje nuosakoje pasitelkiami [[Modalumas (kalbotyra)|modalumą]] žymintys veiksmažodžiai (''abejoju, ketinu, galiu, noriu, manau, tikiu, tvirtinu'' ir kt.) leidžia labai įvairiai vertinti veiksmo realumą tikrovės atžvilgiu. [[Baltų kalbos]], lyginant su [[indoeuropiečių prokalbė]]s būkle, labai pakeitė [[Gramatinis laikas|laikų]] ir [[Nuosaka|nuosakų]] sistemą, ir, kas įdomu, dabartinėse baltų kalbose visų nuosakų ir laikų galūnės yra kilusios iš tiesioginės nuosakos [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] galūnių. Giminingoje [[Latvių kalba|latvių kalboje]] padėtis panaši, tik joje nėra [[Būtasis dažninis laikas|būtojo dažninio laiko]], kuris yra [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] naujovė, o galūnės latvių kalboje sutrumpintos, asmenavimas supaprastintas. [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] atspindėta [[Baltų prokalbė|bendrabaltiškoji]] asmenavimo sistema..<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite book|last= Dini|first=P. U.|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0|pages=101-103}}</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Nuosakos]] 9ie2olctevrw21p6th8usa7xhhpx0bh 7889495 7889490 2026-07-29T16:33:03Z Ed1974LT 52229 7889495 wikitext text/x-wiki '''Tiesioginė nuosaka''' ({{la|modus indicativus}}) – [[nuosaka]], veiksmažodžio formų grupė be [[Modalumas (kalbotyra)|modalumo]] specialių rodiklių:<ref name="vle">{{cite web|title=Tiesioginė nuoska|url=https://www.vle.lt/straipsnis/tiesiogine-nuosaka/|author=[[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazas]]|editor=T. Paulauskytė|orig-date=2013-06-03|date=2018-09-10|accessdate=2026-07-29|publisher=[[VLE]]}}</ref> antai [[tariamoji nuosaka|tariamosios nuosakos]] formoje ''neš-tumė-te'' vartojamas formantas ''-tumė-'', [[Liepiamoji nuosaka|liepiamosios nuosakos]] formoje ''neš-ki-te'' – [[priesaga]] ''-ki-'', o tiesioginėje nuosakoje šis [[veiksmažodis]] turi formą ''neša-me'', kur [[Galūnė (kalbotyra)|galūnė]] jungiama tiesiai prie esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] ''neša-'' be jokio specialaus nuosakos rodiklio; vadinasi, tiesioginė nuosaka yra nežymėta, ji reiškiama „grynu“ veiksmažodžiu. Tiesioginė nuosaka dažniausiai nurodo kalbėtojo laikomo tikru vykusio, vykstančio ar vyksiančio veiksmo formas,<ref name="vle"/> ši nuosaka pasižymi [[Gramatinis laikas|laikų]] turtingumu (''matydavau, mačiau, matau, matysiu''), ko neretai stokoja kitos nuosakos. Vis dėlto tiesioginė nuosaka, būdama nežymėta, neapribota galimumo tikimybės, atsižvelgiant į [[Kontekstas|kontekstą]] ir situaciją gali reikšti ir abejojamus, norimus ar skatinamus veiksmus,<ref name="vle"/> tokiu būdu ji pasižymi didžiausiu modalumu: tiesioginė nuoska gali pakeisti tariamąją (''Džiaugčiausi, jei man padėtumei = Džiaugsiuosi, jei man padėsi''), liepiamąją (''Prisėskime, pavargau = Prisėdam, pavargau''), [[Jusyvas|geidžiamąją]], kuri gali būti išreikšta, kaip dabar įprasta, tiesioginės nuosakos formomis (''Terašai jis laišką =Tegul jis rašo laišką'') ar [[Netiesioginė nuoska|netiesioginę]] (''Sako, jis Kaune gyvenęs = Sako, jis Kaune gyveno''). Išlikusios tiesioginės nuosakos [[Baltų prokalbė#Esamasis laikas|atematinių]] veiksmažodžių [[Daugiskaita|daugiskaitos]] bei [[Dviskaita|dviskaitos]] formos ''eime'' ir ''eiva'' dabar pavartojamos kaip liepiamoji nuosaka.<ref name="vle"/> Tiesioginėje nuosakoje pasitelkiami [[Modalumas (kalbotyra)|modalumą]] žymintys veiksmažodžiai (''abejoju, ketinu, galiu, noriu, manau, tikiu, tvirtinu'' ir kt.) leidžia labai įvairiai vertinti veiksmo tikėtinumą. [[Baltų kalbos]], lyginant su [[indoeuropiečių prokalbė]]s būkle, labai pakeitė [[Gramatinis laikas|laikų]] ir [[Nuosaka|nuosakų]] sistemą, ir, kas įdomu, baltų kalbose visų nuosakų ir laikų galūnės yra kilusios iš tiesioginės nuosakos [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] galūnių. Giminingoje [[Latvių kalba|latvių kalboje]] padėtis panaši, tik joje nėra [[Būtasis dažninis laikas|būtojo dažninio laiko]], kuris yra [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] naujovė, o galūnės latvių kalboje sutrumpintos, asmenavimas supaprastintas. [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] atspindėta [[Baltų prokalbė|bendrabaltiškoji]] asmenavimo sistema..<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite book|last= Dini|first=P. U.|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0|pages=101-103}}</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Nuosakos]] m04k5wru37377o2sdws22xh091zz4qe 7889504 7889495 2026-07-29T16:57:07Z Ed1974LT 52229 Ištrintas visas puslapio turinys 7889504 wikitext text/x-wiki phoiac9h4m842xq45sp7s6u21eteeq1 7889527 7889504 2026-07-29T19:46:10Z Ed1974LT 52229 7889527 wikitext text/x-wiki '''Netiesioginė nuosaka''' ({{la|modus relativus}}) – veiksmažodžio [[nuosaka]], reiškianti, kad kalbėtojas įvykio pats nėra patyręs, jį perpasakoja, neprisiima atsakomybės dėl jo tikrumo. Dėl [[Semantika|reišmės]] ir [[Žodžių daryba|darybos]] lietuvių literetūroje ši nuosaka dar vadinama „atpasakojamąja nuosaka“ arba „dalyvine kalba“.<ref name="smetona">{{cite web|title=Evidencialumas|url=https://www.smetona.lt/evidencialumas/|website=smetona.lt|author=[[Antanas Smetona (1960)|A. Smetona]]|accessdate=2026-07-29}}</ref> Ši nuosaka glaudžiai susijusi su [[Evidencialumas|evidencialumu]] ({{la|ēvidentia}} 'akivaizdumas') – nurodančia ir vertinančia kalbančiojo išsakomos informacijos šaltinį [[Modalumas (kalbotyra)|modalia]] semantine kategorija: ar pats kalbėtojas matė, girdėjo tai, apie ką kalba. Šiuo atžvilgiu netiesioginis evidencialumas (neakivaizdumas) reiškiasi dviem atvejais: inferentyvu (kalbėtojas stebėjo ne aptariamą dalyką, o jo rezultatą) ir citatyvu (kalbėtojas apie tą dalyką žino iš trečiųjų asmenų). [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] netiesioginė nuosaka panašiausia į citatyvą: apie aptariamąjį reikalą sužinota iš trečiųjų asmenų (''Kaimynė sakė buvusi kine''), todėl informacijos patikimumas abejotinas, arba kalbama apskritai apie nepatikimą, netikrą dalyką (''Gyvenę kartą senelis ir senelė. Turėję jie vištytę ir gaidelį''); dar vienas netiesioginės nuosakos vartojimo lietuvių kalboje atvejis – nusistebėjimas netikėtai išgyventu veiksmu (''Žiūriu, žiūriu – devyni vilkai vieną bitę bepjauną'').<ref name="smetona"/> Lietuvių kalboje netiesioginė nuosaka reiškiama [[Asmuo (gramatika)|asmenuojamąsias]] veiksmažodžio formas keičiant dalyvių [[Vardininkas|vardininkais]]: ''Ten augo medis – Sako, ten augęs medis, Tu gerai žaidi tinklinį – Sako, tu gerai žaidžianti tinklinį, Jis yra pasiklydęs kalnuose – Sako, jis esąs pasiklydęs kalnuose, Vakar stipriai lijo – Sako, vakar stipriai lyta'' ir t. t. Netiesioginė nuosaka turi tuos pačius [[Gramatinis laikas|laikus]] kaip ir [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginė]], vartojamos abi [[Gramatinė rūšis|rūšys]].<ref name="žinynas">{{cite web|title= Lietuvių kalbos žinynas. 9.3 Veiksmažodžio formų sistema|author= |date= |publisher= |url= http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|accessdate= 2026-07-29|archive-date= 2019-06-20|archive-url= https://web.archive.org/web/20190620111319/http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|url-status= dead}}</ref> Išsamiau apie lietuvių kalbos netiesioginės nuosakos [[Žodžių daryba|darybą]] žr. straipsnyje „[[Lietuvių kalba#Neteisioginė nuosaka|Lietuvių kalba]]“. Netiesioginė nuosaka dar vartojama [[Latvių kalba|latvių]], [[Lyvių kalba|lyvių]], [[Estų kalba|estų]], [[albanų kalba|albanų]], [[Makedonų kalba|makedonų]], [[Bulgarų kalba|bulgarų]], [[Turkų kalba|turkų]] ir kitose kalbose. Evidencialumas nebūtinai reiškiamas veiksmažodžiais ir jų nuosakomis: kai kuriose kalbose vartojama daugiau kalbėtojo dalyvavimą nurodančių [[Įvardis|įvardžių]], pavyzdžiui, [[Aimarų kalba|aimarų kalboje]] turimi įvardžiai ''jiwasa'' 'aš ir tu', ''jiwasanaka'' 'aš ir jūs' (yra ir įvardis ''nayanaka'' 'mes be manęs');<ref>{{cite web|title=Aymara|url=https://www.mustgo.com/worldlanguages/aymara/|website=mustgo.com|accessdate=2026-07-29}}</ref> tokiu atveju galima tiksliau įvardyti kalbėtoją stebėjus įvykį arba jį girdėjus drauge su kitais. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Nuosakos]] fj4ntef9u5479zlhadw1mmdk0yft633 7889549 7889527 2026-07-29T20:14:42Z Ed1974LT 52229 Ištrintas visas puslapio turinys 7889549 wikitext text/x-wiki phoiac9h4m842xq45sp7s6u21eteeq1 7889584 7889549 2026-07-29T23:55:26Z Ed1974LT 52229 7889584 wikitext text/x-wiki '''Reikiamybės nuosaka''', arba '''debityvas''' ({{la|modus debitivus}}) – veiksmažodžio [[nuosaka]], reiškianti reikiamą arba būtiną atlikti veiksmą. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] šios nuosakos nėra, jos vietoj verčiamasi [[Modalumas (kalbotyra)|modaliniais]] veiksmažodžiais ''turėti, reikėti'' bei [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyviais]]: ''turime jį pagirti, mums reikia jį pagirti, mums jis yra pagirtinas''. [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologiškai]] išreikšta reikiamybės nuosaka vartojama, pavyzdžiui, [[Latvių kalba|latvių]], [[lyvių kalba|lyvių]], [[Buduchų kalba|buduchų]] bei [[Kryzų kalba|kryzų]] ([[lezginų kalbos]]) ir [[Malajalių kalba|malajalių]] kalbose.<ref name=":0">Östen Dahl, Maria Koptjevskaja-Tamm. The Circum-Baltic Languages: Grammar and typology. {{ISBN|9781588110428}}. "It was Endzelīns who first described the debitive as a mood, an explanation that is not free of problems since as a rule one mood may not be combined with another. "</ref><ref name=":1">{{Cite book |last1=Asher |first1=R. E. |title=Malayalam |last2=Kumari |first2=T. C. |publisher=Routledge |year=2012 |isbn=978-0-415-64381-8 |pages=306–308 |orig-year=First published 1997}}</ref><ref>{{Cite book |last1=Authier |first1=Gilles |url=https://books.google.com/books?id=wCpOOo0Bd9MC&q=debitive+&pg=PP1 |title=Tense, Aspect, Modality and Finiteness in East Caucasian Languages |last2=Maĭsak |first2=Timur Anatolʹevich |date=2011 |publisher=Brockmeyer Verlag |isbn=978-3-8196-0800-1 |language=en}}</ref><ref name=":2">{{Cite journal |last=Viitso |first=Tiit-Rein |date=2014-07-01 |title=Expressions of obligation, duty, and necessity in Livonian |url=https://doi.org/10.12697/jeful.2014.5.1.10 |journal=Eesti ja soome-ugri keeleteaduse ajakiri. Journal of Estonian and Finno-Ugric Linguistics |volume=5 |issue=1 |pages=193–214 |doi=10.12697/jeful.2014.5.1.10 |issn=2228-1339|doi-access=free }}</ref> == Latvių kalba == [[Latvių kalba|Latvių kalboje]] reikiamybės nuosakos veiksmažodis sudaromas iš [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginės nuosakos]] trečiojo [[Asmuo (gramatika)|asmens]] pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''jā-'' ir atitinkamo [[gramatinis laikas|laiko]] pagalbinio veiksmažodžio ''būt'' 'būti' trečiąjį asmenį ([[Esamasis laikas|esamajame laike]] veiksmažodis ''ir'' 'yra' dažnai praleidžiamas): ''dara'' 'daro' – '' (ir) jādara'' 'reikia daryti'. Vis dėlto išimtis yra veiksmažodis ''būt'', kurio reikiamybės nuosaka sudaroma priešdėlį ''jā-'' jungiant prie [[Bendratis|bendraties]] (''jābūt'' 'reikia būti').<ref name="gramatika2013">Daina Nītiņa, Juris Grigorjevs (redaktori). ''Latviešu valodas gramatika''. Rīga : LU Latviešu valodas institūts, 2013. ISBN 978-9984-742-70-0.</ref>{{rp|486}} Reikiamybės nuosakoje veiksmo atlikėjas yra [[Naudininkas|naudininko]] linksnio, o [[papildinys]] – [[Vardininkas|vardininko]]: ''Tēvam<small>^(naud.)</small> <u>bija jāsēj</u> rudzi<small>^(vard.)</small>'' 'Tėvui <u>reikėjo sėti</u> rugius'. Ši nuosaka latvių kalboje turi visus laikus, tačiau ji vartojama tik veikiamojoje [[Gramatinė rūšis|rūšyje]].<ref name="gramatika2013" />{{rp|486}} Be to, galima [[Tariamoji nuosaka|tariamoji]] ir [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė]] reikiamybė. Jos sudaromos pagalbinį veiksmažodį ''būt'' vartojant atitinkamai su tariamąja ir netiesiogine nuosakomis. Tariamosios reikiamybės vartojami esamasis ir [[Būtasis laikas|būtasis]] laikai, o netiesioginės reikiamybės – esamasis ir [[Būsimasis laikas|būsimasis]]: {| class="wikitable" |+Tariamoji reikiamybė |''Man <u>būtu jāaizbrauc</u> ciemos pie drauga, jo neesam sen redzējušies'' 'Man <u>reikėtų nuvažiuoti</u> į svečius pas draugą, nes seniai nesimatėme' ''Tev <u>būtu bijis jāaizbrauc</u> ciemos pie drauga, jo jūs neesat sen redzējušies'' 'Tau <u>būtų reikėję nuvažiuoti</u> į svečius pas draugą, nes seniai nesimatėte'<ref>Santa Grigus, Baiba Zeiļaka. Valodas labirinti 7. klasei. Zvaigzne ABC, 2007. 147. lpp.</ref> |} {| class="wikitable" |+Netiesioginė reikiamybė |''Man <u>esot jāizved</u> pastaigā suns'' 'Man <u>reikią išvesti / neva reikia išvesti</u> pasivaikščioti šunį' ''Tev <u>būšot jāsagaida</u> krustmāte dzelzceļa stacijā'' 'Tau <u>reikėsią sulaukti</u> krikštamotės geležinkelio stotyje' |} == Lyvių kalba == [[Lyvių kalba|Lyvių kalboje]] reikiamybės nuosaka sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]] (''luggõm'' 'skaitytų / skaityti'), kuris įgyja [[eliatyvas|eliatyvo]] linksnį (''luggõmõst'' pažodžiui 'iš skaitymo', t. y. 'reikia skaityti', 'skaitytina'). Veiksmo atlikėjas yra [[Naudininkas|naudininko]] linksnio, o [[papildinys]] perteikiamas [[Partityvas|partityvu]]. Ši nuosaka lyvių kalboje turi visus laikus, juos nurodo pagalbinio veiksmažodžio ''vȱlda'' 'būti' [[Vienaskaita|vienaskaitos]] trečiasis asmuo.<ref>Vītso, Tīts Reins (2013), Blumberga, Renāte; Mäkeläinen, Tapio; Pajusalu, Karl (red.), „Lībiešu valodas pamatiezīmes“, Lībieši: vēsture, valoda un kultūra, Rīga: Līvõ Kultūr sidām: 279. lpp, ISBN 978-9984-49-730-3</ref> Pavyzdžiai: ''Minnõn<small>^(naud.)</small> <u>um luggõmõst</u> rōntõzt<small>^(part.)</small>'' 'Man <u>reikia skaityti</u> knygą', ''Jõvvõ amātnikkõ <u>um</u> tulkõks <u>vȯtšõmõst</u>'' 'Gero meistro (amatininko) su žiburiu (su ugnimi) <u>reikia ieškoti</u>'. == Malajalių kalba == [[Malajalių kalba|Malajalių kalboje]] reikiamybės nuosaka sudaroma su [[priesaga]] ''-aɳam'' (-അണസ്), [[Enklitikai|enklitine]] ''veeɳam'' (വേണസ്) forma.<ref name=":1"/> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Nuosakos]] 1fiugdwfyyj3ilp639da0zcxjj88cz5 7889588 7889584 2026-07-30T00:01:57Z Ed1974LT 52229 Ištrintas visas puslapio turinys 7889588 wikitext text/x-wiki phoiac9h4m842xq45sp7s6u21eteeq1 0 420298 7889709 7654971 2026-07-30T08:06:18Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889709 wikitext text/x-wiki {{coord|55.807138|25.670009|type:landmark|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas = Gačionių dvaras | Paveiksliukas = Gačionys 42260, Lithuania - panoramio.jpg | Vieta = [[Gačionys]] | Įkurtas = [[XVII a.]] | Stilius = | Giminės = [[Rozenai]] | Parkas = | Dabar = Restauruotas | Savininkas = [[Piotras Rozenas]] | Paveikslėlio apibūdinimas = Gačionių dvaras 2014 m. }} '''Gačionių dvaras''' – dvaras [[Gačionys (Rokiškis)|Gačionyse]], [[Rokiškio rajonas|Rokiškio rajone]]. Vienintelis išlikęs medinis dvaras Rokiškio krašte.<ref name="rokiskis">{{Cite web | title = Rokiškio rajono savivaldybė - Seniūnijos » Jūžintų seniūnija » Informacija turistams ir svečiams | work = rokiskis.lt | date = 2016-04-28 | accessdate = 2016-04-28 | url = http://www.rokiskis.lt/lt/seniunijos/juzintu-seniunija_4622/5175.html | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160428185936/http://www.rokiskis.lt/lt/seniunijos/juzintu-seniunija_4622/5175.html | archivedate = 2016-04-28 | url-status=live }}</ref> Dvaro teritorija užima beveik 14 ha.<ref>{{Cite web |title=Gačionių dvaras vėl priima lankytojus: tai, ką parodo naujieji šeimininkai, yra netikėta ir įspūdinga (foto) |work=Rokiškiosirena |date=2025-05-16 |access-date=2025-09-23 |url= https://rokiskiosirena.lt/naujiena/laisvalaikis/gacioniu-dvaras-vel-priima-lankytojus-tai-ka-parodo-naujieji-seimininkai-yra-netiketa-ir-ispudinga-foto |language=lt}}</ref> 2025 m. rugpjūtį dvaras buvo atvertas lankytojams,<ref name="grokiskis">{{cite web |title=Gačionių dvaras atvertas lankytojams |url=https://grokiskis.lt/laisvalaikis/gacioniu-dvaras-atvertas-lankytojams |date=2025-08-01 |website=grokiskis.lt |publisher=[[Gimtasis Rokiškis]] |access-date=2025-09-23 |language=lt}}</ref> rugsėjo mėn. pašventinta [[Gačionių dvaro koplyčia|dvaro koplyčia]]. == Istorija == Dvarą iš Kuršo kilę baronai Rozenai valdė apie tris šimtmečius. [[Vaizdas:Gačionių dvaras iki1890.jpg|thumb|left|220px|Dvaras iki 1890 m.]] [[Vaizdas:Henryk Weyssenhoff - illustration from Soból i panna p187.png|thumb|left|220px|Dvaras, 1913 m. („[[Sabalas ir panelė]]“)]] Išlikę neoklasicistiniai mediniai dvaro rūmai buvo pastatyti [[1870]] metais pagal inžinieriaus [[Janas Rozenas|Jano Rozeno]] projektą. Dvaro baldai ir meno vertybės ypač nukentėjo I pasaulinio karo metais. Apie 1940 m. Rozenų šeima ištremta, o dvaras nacionalizuotas. Tarybiniu laikotarpiu čia buvo kolūkio kontora, [[biblioteka]], [[kultūros namai]], gyvenamieji butai ir sandėliukai. Vienoje patalpų – net [[vištidė]]. [[1990]] m. dvaro rūmus susigrąžino Lietuvos pilietybę išsaugojęs baronas [[Antonas Rozenas]], kuris, pabėgęs iš sovietinių lagerių, gyveno Lenkijoje. XXI a. pradžioje Antonas Rozenas dvarą padovanojo sūnui [[Piotras Rozenas|Piotrui Rozenui]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=7521 Gačionių dvaras, Rokiškio r. (miestai.net)] * [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=554 Buv. dvaro sodybos fragmentai (Kultūros vertybių registras)] * [http://www.rokiskiotic.lt/lt/gacioniu-dvaras-ir-parkas Gačionių dvaras ir parkas] {{Lietuvos dvarai}} [[Kategorija:Rokiškio rajono dvarai]] 165u8yas5aaikiccqv71on53pnxg9bi 0 429200 7889717 7018078 2026-07-30T09:00:05Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889717 wikitext text/x-wiki {{coord|54.5164|23.8937|type:landmark|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas = Balbieriškio dvaras | Paveiksliukas = Balbieriškis, parkas.JPG | Vieta = [[Prienų rajono savivaldybė]] | Įkurtas = [[1502]]–[[1507]] m. | Stilius = | Giminės =Hanusas Sudormanas,<br / >Holovčinskiai,<br /> [[Tiškevičiai]],<br />Lempickiai,<br > Vodzinskiai,<br />Žultovskiai | Dabar = | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = Kultūros namai buvusiame dvaro statinyje, 2014 m. }} '''Balbieriškio dvaras''' – istorinė dvarvietė [[Prienų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Balbieriškis|Balbieriškyje]]. == Istorija == Dvarą XVI a. pradžioje įkūrė [[vokiečiai|vokiečių]] miško [[pirklys]] Hanusas Sudormanas, gavęs [[1502]] m. iš [[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]] išsikirtimui prie [[Nemunas|Nemuno]] miško sklypą.<ref>[http://fkmilan.wordpress.com/2011/01/14/lietuvos-pilysrumaidvarai/ Lietuvos pilys, rūmai ir dvarai]</ref> Pirmąkart paminėtas [[1507]] m., Žygimantui Senajam dovanojant dvarą [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|maskvėnui]] Motiejui Mikitiničiui Holovčinskiui, kurio palikuonys valdė iki [[1670]] metų. Šalia dvaro iki [[1520]] m. išaugo [[miestelis]], buvo pastatyta [[Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus bažnyčia|katalikų bažnyčia]]. XVII–XVIII a. valdė Korvinai-Gonsievskiai, [[Lietuvos didysis iždininkas]] [[Benediktas Povilas Sapiega]], [[Kauno apskritis|Kauno pavieto]] [[Vėliavininkas (Rytų Europa)|vėliavininkas]] Liudvikas Chelchovskis, [[Žemaičių seniūnas]] [[Stanislovas Antanas Tiškevičius Logoiskis|Stasnislovas Antanas Tiškevičius]] (palaidotas [[1801]] m. Balbieriškyje), nuo [[XIX a.]] pr. – jo sūnus, generolas [[Tadas Tiškevičius Logoiskis|Tadas Tiškevičius]]. XIX a. Balbieriškis buvo vienas didžiausių apylinkės dvarų. Jame grafai [[Tiškevičiai]] įkūrė landšaftinio stiliaus parką, statė naujus sodybos pastatus. Dvarui priklausė [[Balbieriškis|Balbieriškio miestelis]] ir 29 kaimai.<ref>[http://kvitrina.com/?p=15388 Balbieriškio seklyčia jau laukia šeimininkų. – Kvitrina.com]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Po [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžia dvarą iš Tado Tiškevičiaus atėmė, o [[1841]] m. grąžino jo dukterims Juozapai Vodzinskienei ir Marijonai Lempickienei. [[1874]] m. dvaras kaip nuotakos kraitis atiteko Kocko ([[Lenkijos karalystė]]) dvarininkui, grafui Edvardui Marceliui Žultovskiui, vedusiam Mariją Vodzinskaitę. Vėliau valdė jų sūnus Edvardas Pranciškus Marijonas Žultovskis. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], grafai Žultovskiai evakavosi į Rusiją, o vėliau persikėlė į [[Lenkijos Antroji Respublika|Lenkiją]]. Dvaro rūmai karo metais sudegė. [[1923]] m. dvare buvo 42 kiemai ir 253 gyventojai.<ref>Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 124</ref> Vykdant [[Žemės reformos Lietuvoje|Lietuvos žemės reformą]], [[1922]] m. dvaras buvo suvalstybintas ir išparceliuotas, o jo žemė išdalinta ūkininkams. == Dvaro sodyba == Dvaro sodybą sudarė rūmai, kumetynai, sodininko namas, arklidės, keletas kitų ūkinių ir gamybinių pastatų, iš kurių šiai dienai išliko kumetyno griuvėsiai ir [[kultūros namai]]s paverstos arklidės. Sodybą supo 8 ha ploto landšaftinio stiliaus parkas, įkurtas [[Peršėkė]]s upelio kilpoje. Jame išliko [[amerikinė liepa|amerikinių liepų]] alėja, auga totoriniai ir ginaliniai [[klevas|klevai]], [[europinis maumedis|europiniai maumedžiai]], [[uosis|uosiai]]. [[Balbieriškio dvaro parkas]] – saugomas gamtos paveldo objektas. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.heritage.lt/dvarai/teritorijos.php?id=133 Balbieriškio dvaro sodyba: Lietuvos dvarų duomenų bazė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150610221514/http://www.heritage.lt/dvarai/teritorijos.php?id=133 |date=2015-06-10 }} {{Lietuvos dvarai}} [[Kategorija:Balbieriškis]] [[Kategorija:Prienų rajono dvarai]] 3hfg4bq0nxv7gzmid9cei6o5kbr76lc 0 431868 7889600 4987580 2026-07-30T03:22:49Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889600 wikitext text/x-wiki {{Vaizduojamojo meno kūrinys | antraštė = Laokoonas ir jo sūnūs | paveikslėlis = [[Vaizdas:Gruppo del laocoonte, 01.JPG|260px|]] | menininkas = Hagesandras, Polidoras ir <br />Atenodoras iš [[Rodo sala|Rodo]] | metai = 40−30 m. pr. m. e. | meno kryptis = [[Antika]] | tipas = [[marmuras]] | matmenys = aukštis 208 cm | būvimo vietovė = [[Roma]] | muziejus = [[Vatikano muziejai]] |}} [[Vaizdas:Laocoon and His Sons, Vatican.jpg|thumb|right|200px| Kompozicija iš kairės]] '''Laokoonas ir jo sūnūs''' (kitaip '''Laokoono grupė''') – [[Antika|antikinė]] skulptūrinė kompozicija, kurioje vaizduojamas mitų apie Troją epizodas: žynys [[Laokoonas]] ir du jo sūnūs, pasmaugiami gyvačių. Marmurinė kompozicija saugoma [[Vatikano muziejai|Vatikano muziejuose]]. == Apie skulptūrą == „Laokoonas ir jo sūnūs“ buvo rasti 1506 m. sausio 14 d.<ref>[http://www.oxfordreference.com/view/10.1093/oi/authority.20110803100051454 Oxford Reference]</ref> [[Roma|Romos]] [[Eskvilinas|Eskvilino kalvoje]], vynuogyne prie [[Santa Maria Maggiore]] bažnyčios. Radinys iškart tapo sensacija, jis buvo identifikuotas su skulptūrine grupe, kurią mini [[Plinijus Vyresnysis]] ir kuri esą stovėjo imperatoriaus [[Titas|Tito]] rūmuose. Apie jos radimą buvo informuotas popiežius [[Julijus II]], kuris nusiuntė architektą [[Giuliano da Sangallo]] prižiūrėti statulų atkasimą. Kartu su Giuliano, statulų atkasime dalyvavo architekto draugas [[Mikelandželas]]. Vos ištraukus statulas aplink buvę menininkai pradėjo iškart piešti eskizus pagal figūras. [[Plinijus Vyresnysis]] mini, kad statulą iš vieno marmuro luito sukūrė skulptoriai Hagesandras, Polidoras ir Atenodoras iš [[Rodo sala|Rodo]]. Skuptūrinė grupė datuojama atlikta 40-30 m. pr. m. e.<ref>[http://mv.vatican.va/3_EN/pages/x-Schede/MPCs/MPCs_Sala02_03.html Vatikano muziejų informacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131213181721/http://mv.vatican.va/3_EN/pages/x-Schede/MPCs/MPCs_Sala02_03.html |date=2013-12-13 }}</ref> ir, paplitusia nuomone, yra laikoma dar ankstesnės II a. pr. m. e. atliktos skulptūrinės grupės kopija. Bendrąja nuomone, kuri vyrauja iki šių dienų, šios statulos būtent ir yra tos, kurias mini [[Plinijus Vyresnysis]]. Nors jokių inskripcijų, nurodančių autorystę, nėra. Plinijaus minimas skulptūrinės grupės atlikimas iš vieno marmuro luisto pasirodė neįtikinamas jau XVI a. skulptoriams. Kita aplinkybė yra ta, kad statulos buvo rastos buvusių Nerono, o ne Tito, rūmų vietoje, kaip buvo įsitikinę XVI a. Statulas 1506 m. įsigijo popiežius [[Julijus II]] ir jas eksponavo [[Apaštalų rūmai|Vatikano rūmų]] Belvederio kieme. Kompozicija sulaukė didelio dėmesio. Laokoono dešinioji ranka nebuvo rasta ir XVI a. buvo keli bandymai ją restauruoti siūlant įvairius jos atstatymo variantus. Vienu metu buvo restauruotos ir sūnų rankos. 1905 m. vienas vokiečių archeologas tarp Romos akmendirbių dirbtuvių daiktų rado fragmentą, kuris pasirodė esantis prarastos Laokoono rankos dalis. Šis fragmentas buvo restauruotas 1960 m. vietoj ankstesnės dalies. Kiti ankstesnieji restauravimai pašalinti. 1798–1815 m. laikotarpyje skulptūrinė grupė buvo pagrobta Napoleono ir eksponuojama Luvre. Legenda apie Laokooną daugiausia yra žinoma iš Vergilijaus poemos „[[Eneida]]“ (kuri parašyta šiek tiek vėliau nei sukurta statula). Trojos Apolono žynys [[Laokoonas]] perspėjo trojėnus, kad jie nepriimtų dovanų iš graikų, nes tai gali būti apgaulė (turimas omeny [[Trojos arklys]]). Tuomet [[Atėnė]] Paladė, kuri išsigando, kad Odisėjo gudrybė gali nepasisekti, iššaukė iš jūros dvi milžiniškas gyvates, kurios pasmaugė Laokooną ir jo sūnus. Trojėnai tai priėmė kaip dievų ženklą, kad Laokoonas yra neteisus ir įsitempė Trojos arklį į miestą. Naktį, arklyje pasislėpę graikai išlindo, nukovė miesto sargybą ir atidarė Trojos vartus graikų kariuomenei. [[Troja]] buvo paimta ir sudeginta. Skulptūrinė kompozicija vaizduoja gyvačių smaugiamus Laokooną ir jo sūnus. Vieno sūnaus besipriešinanti poza rodo, kad jis tikriausiai išvengs mirties (anot mitų, vienas Laokoono sūnus išgyveno). Skulptūra susilaukė didelio estetų dėmesio dėl to, kad, būdama labai graži ir ideali (keletą šimtmečių po radimo skulptūra buvo laikoma vos ne geriausia, kokia buvo sukurta), skulptūra tuo pat metu vaizduoja mirtį ir kančias. XVIII a. [[Johanas Joachimas Vinkelmanas]] liaupsino statulos „''garbingą paprastumą ir ramų didingumą''“, matė Laokoone tragiško herojaus moralinės pergalės simbolį. [[Gotholdas Efraimas Lesingas]] pratęsė temą savo „Laokoono“ traktate, iškeldamas vaizduojamojo meno pranašumą prieš poeziją.<ref>[http://www.nytimes.com/books/first/b/barkan-past.html Leonard Barkan, 1999]</ref> Nuo XVIII a. skulptūrinės grupės meninės vertės autoritetas sumenko, bet ji yra išlikusi viena žinomiausių antikinių skulptūrų ir Vatikano muziejų eksponatų. Skulptūrinės grupės matmenys yra artimi natūralaus žmogaus dydžiui (aukščiausioje vietoje 208 cm). XVI a. [[Baccio Bandinelli]] sukūrė kompozicijos kopiją, kuri turėjo būti pasiųsta Prancūzijos karaliui [[Pranciškus I|Pranciškui I]], tačiau [[Medičiai]] nusprendė, kad ji per gera ir pasiliko sau (šita kopija yra [[Uficių galerija|Uficių galerijoje]]). 2005 m. buvo iškelta spekuliacinė versija, kad esą Laokoono grupę sufabrikavo [[Mikelandželas]].<ref>[http://www.theguardian.com/culture/2005/apr/27/1 „The Guardian“]</ref> Apie „Laokooną“ sukūrusius skulptorius nežinoma nieko, išskyrus tai, kad jie minimi ant kitos skulptūrinės kompozicijos, vaizduojančios mitinę istoriją su Odisėju ir Polifemu, nors nėra tikra, ar tai tikrai tie patys skulptoriai. == Taip pat skaitykite == {{Commons|Category:Laocoon group}} * [[Belvederio Apolonas]] * [[Belvederio torsas]] * [[Mirštantis galas]] == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Antikinės skulptūros]] 7bqz44hq9y4wiia1syl94z2efaau5be 0 431953 7889718 7755023 2026-07-30T09:00:42Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889718 wikitext text/x-wiki {{coord|55|22|48.45|N|23|31|8.95|E|type:landmark|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas =Žibulių dvaras | Paveiksliukas =Žibulių dvaras.JPG | Vieta = [[Žibuliai]], [[Raseinių rajonas]] | Įkurtas = [[1870]] m. | Stilius = Mūrinis | Giminės = Mykolas Vitkauskas,<br>Vladislovas Chlevinskis,<br>K. Paliūnas<br> | Parkas = Pavieniai medžiai | Dabar = Išlikusi rūmų dalis su keliais ūkio pastatais, parko fragmentais | Savininkas = Privati nuosavybė | Paveikslėlio apibūdinimas = Dvaro rūmai }} '''Žibulių dvaras''' (anksčiau vadintas ''Ilgižių dvaru'') – buvusi dvaro sodyba [[Žibuliai|Žibuliuose]], [[Raseinių rajonas|Raseinių rajone]], apie 11 km į šiaurės rytus nuo [[Betygala|Betygalos]], šalia kelio {{RK3519}}. Žibulių dvaro sodyba įregistruota Kultūros vertybių registre [[2008]] m. [[gruodžio 12]] d.<ref>{{cite web |title=Žibulių, Ilgižių dvaro sodybos fragmentai |url=https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/c03c04d4-b580-4455-865d-b0eb0c314b29 |website=kvr.kpd.lt |publisher=[[Kultūros vertybių registras]] |access-date=2026-02-16}}</ref> (unik. kodas {{kvrmc|548}}). Dvarvietė su išlikusiais rūmais ir keliais ūkio pastatais, pavieniais parko medžiais aptvarkyta, pastatyti vartai. Neoromantiniai rūmai pastatyti [[1870]] m. Išlikęs rūmų pastatas nebeturi centrinės dalies, prie jų prišlietas ne dvaro laikotarpio svetimkūnis gyvenamasis priestatas. == Istorija == Pirmą kartą dvaras paminėtas [[1593]] m., kai tuometinis savininkas užrašė jį Pašušvės evangelikų bažnyčiai. Atslūgus [[reformacija|reformacijos]] bangai, dvaras vėl tapo privačia nuosavybe. XIX a. pradžioje dvarui priklausė dideli žemės plotai, keli palivarkai, [[Ilgižiai|Ilgižių]] kaimas. Daug dvaro žemių buvo konfiskuota, nes dvaro savininkas Mykolas Vitkauskas buvo [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] dalyvis. Mūriniai dviaukščiai dvaro rūmai pastatyti [[1870]] m. Ilgižių dvaro suklestėjimo laikotarpis - XIX a. II pusė, kai jį valdė Vladislovas Chlevinskis (1826-1907). Dvaras buvo parduotas iš [[Varžytynės|varžytinių]] po parceliacijos [[1931]] m. Vykdant parceliaciją dvaras pervadintas į Žibulių, norint jį atskirti nuo gretimo Ilgižių kaimo ir išparceliuotose dvaro žemėse įkurtos Ilgižių pieninės. Po varžytinių dvarą nupirko kultūrtechnikas K. Paliūnas. [[1940]] m. dvaras nacionalizuotas. Sovietmečiu rūmuose veikė senelių namai, vėliau – [[kultūros namai]]. Nugriauti abipus dviaukščio rūmų pastato buvę mediniai flygeliai, vietoje vieno jų pastatytas dviaukštis menkavertės architektūros priestatas. Atgavus Nepriklausomybę dvaras grąžintas buvusiems savininkams. <gallery> Žibuliai. Dvaras.JPG|Rūmai 2018 m. Žibuliai. Dvaras, balkonas .JPG|Balkono liekanos Žibuliai, dvaras.JPG|Svetimkūnis priestatas Žibuliai. Dvaras 4.JPG|Svirnas Žibuliai. Dvaras 3.JPG|Statinys parko kampe </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Žibuliai manor}} * [[Sąrašas:Lietuvos dvarai]] * [http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=11896 Žibulių dvaro nuotraukos (''miestai.net'')] [[Kategorija:Raseinių rajono dvarai]] lgr8b1sxglesctmzicwnjgi7ny7z44b 0 433286 7889592 7888589 2026-07-30T02:40:20Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889592 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Laimdota Straujuma | paveikslėlis = 26.janvāra Saeimas ārkārtas sēde (24621032625) (cropped).jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | gimimo data = {{Gimė|1951|02|24|T}} | gimimo vieta = [[Mežvidų valsčius]], [[Latvijos TSR]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = politikė | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[Vienybė (Latvijos partija)|Vienybė]] | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka =Category:Laimdota Straujuma }} '''Laimduota Straujuma''' ({{lv|Laimdota Straujuma}}; [[1951]] m. [[vasario 24]] d. [[Mežvidų valsčius|Mežvidų valsčiuje]]) – [[Latvija|Latvijos]] politikė, ekonomistė, šalies ministrė pirmininkė.<ref name="Latgalesdati">„[https://latgalesdati.du.lv/persona/8185 Latgales dati] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250908154951/http://latgalesdati.du.lv/persona/8185 |date=2025-09-08 }}“. Latgalesdati.du.lv. Nuoroda tikrinta 2026-07-28.</ref> 1968–1973 m. studijavo [[matematika|matematiką]] [[Latvijos universitetas|Latvijos universitete]] Fizikos ir matematikos fakultete. 1987 m. [[Latvijos mokslų akademija|Latvijos mokslų akademijos]] Ekonomikos institute įgijo žemės ūkio ekonomistės specializaciją. 1992 m. suteiktas ekonomikos [[mokslų daktaras|mokslų daktaro]] laipsnis.<ref name="gov">https://web.archive.org/web/20140830021232/https://www.mk.gov.lv/en/amatpersonas/laimdota-straujuma</ref> 2011–2014 m. buvo [[Latvijos žemės ūkio ministerija|žemės ūkio ministrė]].<ref name="gov"/> Po [[Valdis Dombrovskis|Valdžio Dombrovskio]] atsistatydinimo 2014 m. sausio 22 d. tapo premjere. 2015 m. gruodžio 7 d. pranešė pasitraukianti iš šio posto.<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/world/atsistatydino-latvijos-premjere.d?id=69775676 „Atsistatydino Latvijos premjerė“]. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2022-05-24.</ref> == Išnašos == {{ref}} {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box | before = [[Valdis Dombrovskis]]| title = [[Sąrašas:Latvijos ministrai pirmininkai|Latvijos Respublikos ministras pirmininkas]]<br />[[Vaizdas:Flag of the Prime Minister of Latvia.svg|58px]]|years= 2014 – 2016 m. | after = [[Māris Kučinskis]] }} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Straujuma, Laimdota}} [[Kategorija:Latvijos ministrai pirmininkai]] [[Kategorija:Latvijos žemės ūkio ministrai]] pwfy69brv40goz6y0yig5vv8vgnz0r0 0 434152 7889750 7591741 2026-07-30T10:38:28Z Sàádî 221396 ([[c:GR|GR]]) [[c:COM:FR|File renamed]]: [[File:Bell, Zoë (2007).jpg]] → [[File:Zoë Bell at Scream Awards (1867311647).jpg]] [[c:COM:FR#FR2|Criterion 2]] (meaningless or ambiguous name) · [[c::File:Zoë Bell at Scream Awards (1867310975).jpg]] 7889750 wikitext text/x-wiki {{Aktorius | Foto = Zoe Bell 2019 by Glenn Francis.jpg | Tikras vardas = Zoë E. Bell | Šalis = {{NZLv}} | Gimė = {{gimė|1978|11|17|T}}<br>[[Waiheke sala]], [[Naujoji Zelandija]] | Mirė = | Žymesni vaidmenys =„Nuotaka“ (kaskadiniai triukai)<br>(„[[Nužudyti Bilą]]“, [[2003]] m.) | Apdovanojimai = 3 „World Stunt Awards“ apdovanojimai ([[2005]], [[2008]] m.) }} '''Zoja Bel''' ({{en|Zoë E. Bell}} g. [[1978]] m. [[lapkričio 17]] d. [[Waiheke sala]]) – iš [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] kilusi aktorė ir [[Kaskadininkas|kaskadininkė]], atlikusi triukus daugelyje [[Quentin Tarantino|Kventino Tarantino]] filmų. == Biografija == Zoja gimė [[Waiheke sala|Waiheke saloje]], gydytojo Andrew Bello<ref>{{Cite web |url=http://www.accessmylibrary.com/coms2/summary_0286-30768297_ITM |title=Article: Zoe Bell is on fire: with Grindhouse opening this month, the butt-kicking... &#124; AccessMyLibrary - Promoting library advocacy |publisher=AccessMyLibrary |date=2007-04-01 |accessdate=2010-05-12 |archiveurl=https://archive.today/20120630140146/http://www.accessmylibrary.com/search/?q=Zoe%20Bell%20is%20on%20fire:%20with%20Grindhouse%20opening%20this%20month,%20the%20butt-kicking%20stuntwoman%20behind%20Xena%20and%20Kill%20Bill%20finally%20gets%20to%20be%20the%20star.(CULTURE:%20ACTION%20FIGURE) |archivedate=2012-06-30 |url-status=live }}</ref> ir slaugės Tishos šeimoje, ji taip pat turi jaunesnį brolį Jake.<ref>{{Cite web |url=http://www.doubledarethemovie.com/ |title=Double Dare: A Film by Amanda Micheli |publisher=Doubledarethemovie.com |date= |accessdate=2010-05-12 |archive-date=2010-03-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100319224409/http://www.doubledarethemovie.com/ |url-status=dead }}</ref> Ji augo [[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklande]], kur mokėsi „Auckland Girls' Grammar School“ mokykloje bei Selwyn koledže. Nuo jaunystės Zoja lankė gimnastikos treniruotes, šokius, o sulaukusi 15 susidomėjo [[Tekvondo|tekvondo]], kalnų dviračių sportu bei nardymu. Jos karjera prasidėjo 1992 m. po pažinties su kaskadininku, kuris gydėsi pas jos tėvą galvos traumą. Zoja susidomėjo ir netrukus gavo pirmą darbą: jai teko šokti iš važiuojančios mašinos Naujosios Zelandijos muilo operoje „Shortland Street“. Vėliau jos gimtinėje [[JAV]] kino studijos filmavo tokius nuotykių serialus kaip „Heraklis“ bei „[[Ksena: karingoji princesė]]“, kuriuose Zoja taip pat atliko kaskadinius triukus. Nuo 4-ojo „[[Ksena: karingoji princesė|Ksenos]]“ sezono ji tapo pagrindinės aktorės [[Lucy Lawless]] dublere, atliekančia už ją visus sudėtingus triukus. Po „[[Ksena: karingoji princesė|Ksenos]]“ Zoja kaip kaskadininkė dirbo kuriant įvairius TV serialus bei filmus, kol 2003 m. režisierius [[Quentin Tarantino|Kventinas Tarantino]] pakvietė ją į savo filmą „[[Nužudyti Bilą]]“, kur ši turėjo atlikti triukus už [[Uma Thurman|Umą Turman]]. Režisieriui Zoja paliko tokį gerą įspūdį, kad vėliau jis ėmė kviesti ją į kiekvieną savo filmą, o 2007 m., kuriant juostą „Mirties įrodymas“, davė jai vieną pagrindinių vaidmenų. Vienoje įspūdingiausių šio filmo scenų, Zoja yra pririšta prie greitai lekiančio automobilio variklio dangčio, o ją persekioja [[Kurt Russell|Kurto Raselo]] vaidinamas maniakas. 2004 m. Zoja buvo [[Sharon Stone|Šeron Stoun]] dublerė filme „Moteris katė“. Tais pačiais metais pasirodė dokumentinis filmas apie kaskadininkus „Double Dare“, kuriame daugiausia buvo kalbama apie Zoją ir jos kolegę Jeannie Epper. Vėliau sekė Zojos darbai filmuose „Karalystė“, „Pamergė pagal užsakymą“ bei „[[Negarbingi šunsnukiai]]“. Tuo pačiu greta kaskadininkės veiklos, ji buvo pradėta kviesti į filmus ir kaip aktorė. 2008 m. ji atliko pagrindinį samdomos žudikės Ievos vaidmenį internetiniame nuotykių seriale „Mirties angelas“, pradėtame rodyti 2009 m. Šiame filme, kaip ir veiksmo juostoje „Superagentės“, ji vaidino kartu su [[Lucy Lawless]].<ref name="cool">{{Cite web|author=Hustvedt, Marc|url=http://news.tubefilter.tv/2008/10/21/behind-the-scenes-with-sonys-angel-of-death-zoe-bell/|title=Behind the Scenes with Crackle’s ‘Angel of Death’ Zoe Bell|publisher=Tubefilter News|date=2008-10-21|accessdate=2008-10-21|archive-date=2008-12-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20081206035055/http://news.tubefilter.tv/2008/10/21/behind-the-scenes-with-sonys-angel-of-death-zoe-bell/|url-status=dead}}</ref> == Filmografija == [[Vaizdas:Zoë Bell at Scream Awards (1867311647).jpg| right |thumb|150px]] [[Vaizdas:Zoë Bell - Streamy Awards 2009 (6).jpg| right |thumb|150px]] [[Vaizdas:Zoë Bell Streamy Awards Photo 0405.jpg| right |thumb|150px]] {| class="wikitable" style="margin-right: 0;" |- |Metai |Filmas |Lietuviškas pavadinimas | Aktorė | Triukai | Vaidmuo |Pastabos |- |1998-2001 |Xena: Warrior Princess |[[Ksena: karingoji princesė]] | | {{l-taip}} | Xena | Lucy Lawless dublerė |- |2000 |Cleopatra 2525 | Kleopatra 2525 |{{l-taip}} | | | |- |2003 |Kill Bill Volume 1 | [[Nužudyti Bilą]] 1 dalis | | {{l-taip}} | Nuotaka | [[Uma Thurman]] dublerė |- |rowspan=3|2004 |Kill Bill Volume 2 | [[Nužudyti Bilą]] 2 dalis | | {{l-taip}} | Nuotaka | [[Uma Thurman]] dublerė |- |Catwoman | Moteris katė | | {{l-taip}} | Laurel |[[Sharon Stone]] dublerė |- |Double Dare | |{{l-taip}} | |save | |- |2005 |Alias | | |{{l-taip}} | Kelly Peyton | [[Amy Acker]] dublerė |- |rowspan=2|2006 |Poseidon |Poseidonas |{{l-taip}} | | |- |Penny Dreadful | | |{{l-taip}} | | |- |rowspan=3|2007 |rowspan=2|Grindhouse |rowspan=2|[[Grindhouse (filmas)|Grindhouse]] | {{l-taip}} | {{l-taip}} | |dalis [[Teroro Planeta]] |- | {{l-taip}} | {{l-taip}} | |save, dalis [[Mirties įrodymas]] |- |The Kingdom |Karalystė | |{{l-taip}} | | |- |2008 | Lost | [[Dingę]] | {{l-taip}} | {{l-taip}} | Regina |4 epizodai |- |rowspan=8|2009 | Bitch Slap |Superagentės | {{l-taip}} | {{l-taip}} | Rawhide | kaskadininkų koordinatodė <br /> kovos scenų koordinatorė |- | Angel of Death |[[Mirties angelas (filmas)|Mirties angelas]] | {{l-taip}} | | Eve | |- |Gamer | | {{l-taip}} | | Sandra | |- | Whip It | | {{l-taip}} | | Bloody Holly | |- | rowspan=2|Inglourious Basterds | rowspan=2|[[Negarbingi šunsnukiai]] | rowspan=2| | {{l-taip}} | Shosanna | [[Mélanie Laurent]] dublerė |- | {{l-taip}} | Bridget von Hammersmark | [[Diane Kruger]] dublerė |- | The Proposal | | | {{l-taip}} | Margaret |[[Sandra Bullock]] dublerė |- | The Final Destination |Galutinis tikslas | | {{l-taip}} | | |- | 2010 | Fallout: New Vegas | | {{l-taip}} | | | video žaidimo balsas |- | 2011 | Gossip Girl |Liežuvautoja | {{l-taip}} | | save | |- |rowspan=3|2012 |Game of Death |Mirtinas žaidimas |{{l-taip}} | |Floria | |- |The Baytown Outlaws | [[Beitauno nusikaltėliai]] |{{l-taip}} | |Rose | |- |Django Unchained |[[Ištrūkęs Džango]] |{{l-taip}} | | | |- |rowspan=5|2013 |Hansel and Gretel: Witch Hunters |[[Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai]] |{{l-taip}} | |ragana | |- |Oblivion |Užmirštieji |{{l-taip}} | |Kara | |- |Iron Man 3 |Geležinis žmogus 3 | |{{l-taip}} | | |- |Raze |[[Sunaikinimas]] |{{l-taip}} | |Sabrina | |- |Hawaii Five-0 | [[Hawaii Five-0]] |{{l-taip}} |{{l-taip}} | Shannon Morgan | |- | 2014 | Mercenaries | |{{l-taip}} | | Clay | |- | 2015 | The Hateful Eight | [[Grėsmingasis aštuonetas]] | {{l-taip}} | | Six-Horse Judy | |} == Apdovanojimai == [[Vaizdas:Zoë Bell - Streamy Awards 2009 (7).jpg | right |thumb|150px]] {| class="wikitable sortable" ! Metai ! Prizas ! Filmas ! Lietuviškas pavadinimas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | 2009 | Maverick Movie Awards | Reflections | | geriausi triukai | {{laimėjo}} |- | 2008 | [[Screen Actors Guild Awards]] | The Kingdom | Karalystė | geriausia kaskadininkų komanda | {{nominacija}} |- | 2008 | World Stunt Awards | Grindhouse | [[Grindhouse (filmas)|Grindhouse]] | geriausia kaskadininkė | {{laimėjo}} |- | 2008 | World Stunt Awards | Grindhouse | [[Grindhouse (filmas)|Grindhouse]] | geriausias darbas su transporto priemone | {{nominacija}} |- | 2005 | World Stunt Awards | Kill Bill, Vol. 2 | [[Nužudyti Bilą|Nužudyti Bilą. 2 dalis]] | geriausia kaskadininkė | {{laimėjo}} |- | 2005 | World Stunt Awards | Kill Bill, Vol. 2 | [[Nužudyti Bilą|Nužudyti Bilą. 2 dalis]] | geriausia kovos scena | {{laimėjo}} |- | 2005 | World Stunt Awards | Catwoman | Moteris katė | geriausias darbas aukštyje | {{nominacija}} |- | 2004 | World Stunt Awards | Kill Bill, Vol. 1 | [[Nužudyti Bilą|Nužudyti Bilą. 1 dalis]] | geriausia kaskadininkė | {{nominacija}} |- | 2004 | World Stunt Awards | Kill Bill, Vol. 1 | [[Nužudyti Bilą|Nužudyti Bilą. 1 dalis]] | geriausia kovos scena | {{nominacija}} |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat| Zoë Bell }} * [http://www.imdb.com/name/nm1057928/ IMDb profilis] {{DEFAULTSORT: Bell, Zoë}} [[Kategorija:Naujosios Zelandijos aktoriai]] [[Kategorija:Kaskadininkai]] kw4cimk7eonxm5qs46rprq2j9g68p9c 0 438359 7889523 7705368 2026-07-29T19:01:11Z ~2026-42304-28 221983 Koks dar KULTAS? kas tai įrašė? kodėl? 7889523 wikitext text/x-wiki {{coord|54.8256|23.8718|type:landmark|display=title}} {{Protestantų bažnyčia|Garliava, liuteronų bažnyčia.JPG|liuteronai|Kauno rajonas|Garliava|Vytauto g. 99|mūras|[[1870]] m.|}} '''Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčia''' – neveikianti mūrinė [[liuteronai|evangelikų liuteronų]] bažnyčia, esanti [[Kauno rajonas|Kauno rajone]], [[Garliava|Garliavoje]], Vytauto g. 99. Kultūros paveldo objektas Nr. 30618.<ref>{{cite kvr|30618}}</ref> Bažnyčia neveikianti, joje įsikūrusi [[dizainas|dizaino]] studija, architektų biuras, įrengta [[Ekspozicija|ekspozicijų erdvė]]. == Istorija == [[Vaizdas:Garliava, evangelikų liuteronų bažnyčia.jpg|miniatiūra|180px|left|Bažnyčia prieškaryje]] [[1818]] m. Garliavoje buvo įsteigta liuteronų [[parapija]] ir pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Mūrinė bažnyčia pastatyta apie [[1860]]-[[1870]] m. Bažnyčia buvusi su bokštu, kuriame kabojo du variniai didžiuliai varpai. Vidaus interjerą puošė didelis ir prabangus šviestuvas, patogūs suolai, altoriaus įranga. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais bažnyčia nukentėjo. Buvo sunaikinti bokštas, stogas, langai, durys. [[1937]] m. inžinierius Antanas Gruodis parengė bažnyčios bokšto atstatymo projektą. Pagrindinio fasado ašyje smaile užbaigtas keturkampis bokštas, kurio aukštis apie 25 m. Tarpukario metais bažnyčia buvo atstatyta, čia vyko sakralinė veikla. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] bažnyčia buvo išdraskyta, išgrobstyta. Sovietiniais metais maldos namai buvo paversti kailių ir odų apdirbimo dirbtuvėmis. Atgavus Nepriklausomybę, smarkiai apleista bažnyčia buvo grąžinta evangelikų liuteronų bendruomenei, tačiau sakralinė veikla joje neatsigavo. Tąkart ekspertai suskaičiavo, kad pastato rekonstrukcijai reikėtų maždaug 3 mln. litų. Liuteronams tokia pinigų suma pasirodė neįkandama, todėl jie nusprendė bažnyčią parduoti. Galiausiai, bažnyčios pastatas atsidūrė verslininkų rankose. Be kitų planų, buvo numatyta čia įkurti naktinį klubą, piceriją.<ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/apleista-baznycia-gali-virsti-picerija-ir-naktiniu-klubu.d?id=16371108 Apleista bažnyčia gali virsti picerija ir naktiniu klubu]</ref> Bažnyčia pakeitė daugybę savininkų, buvo tapusi anstolių kontoros taikiniu.<ref>[http://kauno.diena.lt/dienrastis/miestas/garliavoje-parduodama-baznycia-215754#.Uzm791B_v7A Garliavoje parduodama bažnyčia]</ref> Nors ir buvo pradėta remontuoti, ilgainiui ji liko paramstyta senais pastoliais, apsupta šiukšlynų. [[2022]] m. atnaujintoje bažnyčioje įsikūrė renginių erdvė ir RIGHETTO architektų biuras.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1605718/architekte-dizaino-galerija-ikure-baznycioje-sventei-pasirinko-simbolini-laika Architektė dizaino galeriją įkūrė bažnyčioje]{{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220204135434/https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1605718/architekte-dizaino-galerija-ikure-baznycioje-sventei-pasirinko-simbolini-laika}}</ref> == Paveldo objektas == [[2005]] m. [[balandžio 18]] d. objektas buvo įregistruotas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (unik. kodas {{kvrmc|30618}}).<ref>{{cite kvr | mc=30618 | title=Bažnyčia | accessdate=2016-10-30}}</ref> Nors bažnyčia pripažinta kultūros vertybe, pastato paskirtis yra komercinė, ir paveldo saugotojai nėra nustatę didelių veiklos apribojimų.<ref>[http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/liuteronu-parduodamai-baznyciai-pirkeju-neatsiranda.htm Liuteronų parduodamai bažnyčiai pirkėjų neatsiranda] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140407061600/http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/liuteronu-parduodamai-baznyciai-pirkeju-neatsiranda.htm |date=2014-04-07 }}</ref> Saugotini yra: pastato tūris, bokštas, šlaitinis stogas, medinės gegnės, arkinės nišos, piliastrai, karnizai, betoninė fasado apdaila. Anot paminklosaugininkų, pastatas gali būti naudojamas įvairioms paskirtims, svarbiausia, kad šventovėje būtų išsaugota jos erdvė. == Architektūra == Bažnyčios pastatas yra daugiakampio formos plano, vieno aukšto su bokštu. Pastato tūrį formuoja vienanavė, stačiakampio plano bažnyčios erdvė, kiek žemesnė penkiasienė [[presbiterija]] ir keturkampio plano bokštas. Pagrindinis įėjimas iš rytinės pusės (nuo Vytauto g.), šalutinis – iš vakarinės. == Galerija == <gallery> Garliava, ev. liuteronų bažnyčia.JPG|Bažnyčia pastoliuose, 2014 m. Garliava, evangelikų bažnyčia.JPG Garliava. Liuteronų bažnyčia.JPG|2016 m. </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Evangelical Lutheran Church, Garliava}} * [http://www.krsvbiblioteka.lt/lt/krastotyros-knygos/34-straipsniai/1672 Kauno rajono bažnyčios - Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčia] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140407081303/http://www.krsvbiblioteka.lt/lt/krastotyros-knygos/34-straipsniai/1672 |date=2014-04-07 }} * [http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=2400&page=5 Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčia (''miestai.net'')] [[Kategorija:Garliava]] [[Kategorija:Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios]] [[Kategorija:Kauno rajono bažnyčios]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: bažnyčios]] lusi423v3gcxo5ottpfecb5fdnmek8q 0 438718 7889666 7494043 2026-07-30T07:05:29Z CD 677 /* Istorija */ 7889666 wikitext text/x-wiki {{Pastatas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |image = [[Vaizdas:Statybininkų prospektas in Klaipėda.JPG|250px]] |vieta = {{flagicon|LTU}} [[Klaipėda]], Lietuva |statusas = Pastatytas |architektas = |rangovas = |savininkas = |locmap = Klaipėdos miestas |PL=55|PM=40|PS=56|NS=N|IL=21|IM=9|IS=41|ES=E |atidarymas = [[1981]] m. |paskirtis = Kultūros rūmai |talpa = 1100 žiūrovų }} '''Klaipėdos miesto kultūros centras Žvejų rūmai''' – kultūros rūmai [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Pempininkai|Pempininkų]] mikrorajone. Adresas – Taikos pr. 70. Dirba 44 darbuotojai (2014 m.). 8 tūkst. kvadratinių metrų pastatas. Jame įsikūrę įvairios studijos, veikė [[sportas|sporto]] kompleksas (anksčiau ketinta pastatyti dar ir [[baseinas|baseiną]]). Žiūrovų salė talpina 1127 vietas. == Istorija == [[1982]] m. [[birželio 18]] d. 18 valandą buvo atidaryti Žvejų [[kultūros rūmai|kultūros]] ir [[sporto rūmai]]. Tądien miestiečiai ir miesto svečiai miniomis plūdo pasižiūrėti didžiausio miesto kultūrai ir sportui skirto pastato. Ilgą laiką jie buvo laikomi prestižiniais. Iki [[1996]] metų priklausė Lietuvos žuvies pramonės gamybiniam susivienijimui „Jūra“. Šiam ėmus byrėti, [[Klaipėdos miesto savivaldybė]]s pastangų dėka 1996 metais Žvejų kultūros ir sporto rūmai perėjo Klaipėdos miestui. Rūmai tapo uždarąja akcine bendrove, kurios 100 % akcijų priklausė Klaipėdos savivaldybei. Įvairūs verslo planai dėl tolesnės veiklos žlugo. Savivaldybė patyrė per 2 mln. litų nuostolių. Rūmų pastatas 10 metų buvo išnuomotas verslininkui Antanui Sadauskui. Šis nepajėgė išlaikyti pastato bei mokėti nuomos mokestį. Nesant galimybės sumažinti nuomos mokestį, verslininkas, remdamasis su Savivaldybe sudaryta sutartimi, nusprendė sumažinti nuomojamų patalpų plotą. Tuomet Savivaldybė pradėjo ieškoti rūmams kito administratoriaus.<ref>[http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/zveju-rumai-igis-nauja-administratoriu-374070/ Žvejų rūmai įgis naują administratorių] (Dienraštis [[Vakarų ekspresas]], 2002-11-08, 12:00, Vilija ŠILINIENĖ)</ref> [[2002]] metais rūmų fojė kiekvieną pirmadienį vykdavo sportinės „Ringo riterių“ kovos, rudenį ketinta atidaryti [[čiuožykla|čiuožyklą]], įrengti [[krepšinio aikštė|krepšinio aikšteles]].<ref>[http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/zveju-rumu-20-metis---naujos-epochos-pradzia-371296/ Žvejų rūmų 20-metis – naujos epochos pradžia]</ref> Nuo [[2003]] m. sausio 1 d. Žvejų rūmus administruoja Savivaldybės biudžetinė įstaiga [[Klaipėdos muzikos centras]]. Iš biudžeto rūmams išlaikyti kasmet skiriama po 1 milijoną litų, dar 100 tūkst. litų papildomai skiriama vadinamajam palaikomajam remontui. Apie 0,5 mln. litų Žvejų rūmai gauna už patalpų nuomą.<ref>[http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/zveju-rumu-parduoti-neketinama-/ Žvejų rūmų parduoti neketinama]</ref> [[2013]] m. Klaipėdos miesto savivaldybė pradėjo remontuoti šalia esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Dalyje jos paklotos trinkelės, paremontuoti laiptai. [[2014]] m. klojama ištisinė asfalto danga Taikos prospekte. Žvejų rūmų aikštelės remontui išleista apie 200 tūkst. litų.<ref>[http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/zveju-rumu-ziurovai-nebesitaskys-balose-607851 Žvejų rūmų žiūrovai nebesitaškys balose] (Autorė Milda Skiriutė, Klaipeda.lt, 2013-12-30)</ref> == Salės == Rūmuose įrengtos dvi salės: * Teatro salė (114 žiūrovų) * Didžioji salė (1100 žiūrovų) == Renginiai == === Tradiciniai renginiai === * Kalėdinės eglutės vaikams * Tarptautinis gatvės teatrų festivalis „[[Šermukšnis (festivalis)|Šermukšnis]]“ * Šalies teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Jaunatis“ * Valstybinių švenčių, atmintinų dienų minėjimo renginiai mieste === Kiti renginiai === Žvejų rūmų organizuoti kiti renginiai: * [[2002]] m. – [[Pasaulio sportinės aerobikos čempionatas]] * [[2002]] m. – IV tarptautinis Baltijos ir Šiaurės šalių chorų festivalis * [[2008]] m. – Europos šalių liaudies kultūros tarptautinis festivalis „XII Europos jaunimo ir kultūros savaitė“ == Kolektyvai == Žvejų rūmuose veikia dešimt mėgėjų meno kolektyvai (4 teatrai, 4 chorai, 2 šokių ansambliai). === Teatrai === * Pantomimos teatras „A" (Meno vadovas Aleksas Mažonas) * Jaunimo teatras „[[Be durų]]" (Meno vadovė Angisė Juškevičienė) * „Gliukų teatras“ (Meno vadovas Arvydas Šarka) * [[Klaipėdos Pilies teatras|Klaipėdos pilies teatras]] (Meno vadovas Alvydas Vizgirda) === Chorai === * Mišrus choras „Cantare" (Meno vadovas Ramūnas Baršauskas) * Mišrus choras „Klaipėda" (Meno vadovė Miglė Mosėnienė) * Moterų choras „Dangė“ (Meno vadovė Judita Kiaulakytė) * Tremtinių choras „Atminties gaida“ (Meno vadovas Vytautas Saikauskas) === Šokių kolektyvai === * Tautinių šokių sambūris „Vėlunga" (Meno vadovas Vidmantas Mačiulskis) * Tautinių šokių kolektyvas „Žilvinas" (Meno vadovė Gitana Puzinienė).<ref>[http://renginiai.kasvyksta.lt/213/klaipeda/zveju-rumai Apie rūmus]</ref> == Administracija == * Direktorė Kristina Jakštė == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.zvejurumai.lt Oficiali svetainė] [[Kategorija:Klaipėdos pastatai]] [[Kategorija:Lietuvos kultūrinės organizacijos]] dlsfp226hdey8tixv15vfl7mnbbq2gt 0 443880 7889507 7456375 2026-07-29T17:05:37Z Hleifr 221975 7889507 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas |vardas = Spanxti |pav = |antraštė = |fonas = grupė |kilmė = {{LTUv}}, [[Vilnius]] |instrumentai = |žanras = [[ritual ambient|apeiginė ambientinė]], [[neofolkloras]], [[folkrokas]] |kalba = lietuvių, latvių, prūsų, Avestos, hetitų ir kt. |aktyvumo_metai = 2001-dabar |įrašų_kompanija = [[Dangus (įrašų kompanija)|Dangus]], Autarkeia |URL = [http://www.spanxti.lt spanxti.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200120225335/http://www.spanxti.lt:80/ |date=2020-01-20 }} | dabartiniai_nariai = [[Vytautas Rinkevičius (1981)|Vytautas Rinkevičius]]<br> Ingula Rinkevičienė }} '''„Spanxti“''' – Lietuvos [[folkrokas|folkroko]], [[ritual ambient|ritualinės ambientinės]] muzikos grupė, įkurta [[2001]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]. Pavadinimas senąja prūsų kalba reiškia „kibirkštis“. „Spanxti“ kūryba įsimena netradiciniais, gilios tematikos neofolkloriniais kūriniais, kur baltiškas mitologinis folkloras, linksmos latviškos gaidos susitinka su apeiginiais senųjų indoeuropiečių tautų tekstais<ref>http://www.music.lt/lt/grupe/Spanxti/5530/</ref>. Grupės atliekamoje muzikoje gausu mitologinių įvaizdžių, pasaulio sukūrimo ir žūties motyvų, mirties ir karo tematikos. Pasak vokalistės Ingulos Rinkevičienės, jie vengia folkloro modifikavimo ir, jei kas nors prikuriama, tarkime, melodija sukuriama tik tada, kai išlikęs lietuvių liaudies dainos tekstas.<ref name="ap">[[Romualdas Apanavičius]], Eglė Aleknaitė, Eglė Savickaitė-Kačerauskienė, Kristina Apanavičiūtė-Sulikienė, Ingrida Šlepavičiūtė. ''[https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/84/3/ISBN9786094671128.pdf Etninės muzikos gaivinimo judėjimas Lietuvoje. XX a. 7 dešimtmetis–XXI a. pradžia]''. Vilnius: Versus Aureus, 2015. p. 199.</ref> Grupė „Spanxti“ dalyvauja festivaliuose „[[Mėnuo Juodaragis]]“, „[[Kilkim žaibu]]“ ir kt., koncertuoja Lietuvoje ir už jos ribų. == Istorija == Pradžioje grojo daugiausia [[rokas|roko]] stiliumi perdainuotas lietuvių liaudies dainas, sudarė rinkinius ''Ryto Rasa Krito'' ir ''Karingo augo''. Vėliau iš aktyvios muzikinės veiklos pasitraukė. [[2011]] m. grupė „Spanxti“ sugrįžo su albumu ''*d^héǵ^hōm'', kuriame buvo atkurti [[senovės indoeuropiečiai|senovės indoeuropiečių]] ritualiniai tekstai, skambantys [[Avestos kalba|Avestos]], [[hetitų kalba|hetitų]], [[senovės graikų kalba|senovės graikų]], [[gotų kalba|gotų]], [[senovės vokiečių aukštaičių kalba|senovės vokiečių]], [[prūsų kalba|prūsų]] kalbomis. Pats albumo pavadinimas rekonstruota [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbe]] reiškia „Žemė“<ref>http://www.autarkeia.org/main.php?lang=lt&menu=label&ac=releases&id=1805</ref>. [[2012]] m. išleistas albumas ''Dievo žirgai, Laimės ratai'', kuriame giliais elektroniniais pasažais, ambientine nuotaika atliekamos lietuvių ir latvių liaudies dainos<ref>http://www.lrytas.lt/-13298129721328167799-grup%C4%97s-spanxti-albume-mitologin%C4%97-lietuvi%C5%B3-ir-latvi%C5%B3-vienyb%C4%97-audio.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120223181645/http://www.lrytas.lt/-13298129721328167799-grup%C4%97s-spanxti-albume-mitologin%C4%97-lietuvi%C5%B3-ir-latvi%C5%B3-vienyb%C4%97-audio.htm |date=2012-02-23 }}</ref>. == Nariai == * [[Vytautas Rinkevičius (1981)|Vytautas Rinkevičius]] * Ingula Rinkevičienė * Mindaugas Mikulėnas * Žaneta Svobonaitė * Mindaugas Šinkūnas * Mārtiņš Viļums * Benius Bučelis (2014 m. duomenys) == Diskografija == {| class="wikitable" !align="left"|Albumo viršelis !align="left"|Informacija apie albumą !align="left"|Kūriniai |- |- bgcolor="#F0F8FF" |align="left"| |'''''Ryto rasa krito''''' * Išleidimo data: 2002 m. * Tipas: [[CD]] | <small> # Obelyt gražuolyt # Agule gegule # Tamtatedris # Gerkim, broliai, vis aplinkui # Oi ką kalba apynėlis # Pajūrėly, pamarely # Augin tėvas sūnelį # Vėjas pučia, lietus lyja # Ir atlėkė žasų pulkas </small> |- |- bgcolor="#F0F8FF" |align="left"| [[Vaizdas:Karingo.jpg|left|100px]] |'''''Karingo augo''''' * Išleidimo data: 2003 m. * Tipas: [[CD]] | <small> # Išjoja joja brolis į karą # Balnok, tarnai, bėrą žirgą # Oi česas česas vainelėn joti # Vėjas pučia, lietus lyja # Anksti ryto kėliau # Praėjo meteliai # Žvingia žvingia širvas žirgas # Mėtaujėla # Ant kranto akmenėlis # Sidabra </small> |- |- bgcolor="#F0F8FF" |align="left"| [[Vaizdas:Dheghom.jpg|left|100px]] |'''''d^héǵ^hōm''''' * Išleidimo data: 2011 m. * Tipas: [[CD]] * Leidėjas: Autarkeia | <small> # Anāhita # Kellewese Perioth # Insprinc Haptbandun # Ilias # Nesas Waspes # Atta Unsar </small> |- |- bgcolor="#F0F8FF" |align="left"| [[Vaizdas:Žirgai ratai.jpg|left|100px]] |'''''Dievo žirgai, Laimės ratai''''' * Išleidimo data: 2011 m. * Tipas: [[CD]] * Leidėjas: [[Dangus (įrašų kompanija)|Dangus]] | <small> # Leliumai # Saulė Rieda Dangumi # Už Kalnelio Ežerėlis # Gailia Gailiai Zylė Verkė # Palaukėj Pamiškėj # Aš Pas Savo Giminėlę # Pas Leišius Alaus Gert # Jūs Mano Kūmužėliai # Oi Ką Kalba Apynėlis </small> |- |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.spanxti.lt/ Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200120225335/http://www.spanxti.lt:80/ |date=2020-01-20 }} * {{last.fm}} [[Kategorija:Lietuvos folkloro atlikėjai]] [[Kategorija:Ambientinės muzikos atlikėjai]] s5689ych2b3xpc99dft82ne7n5uraev 0 444383 7889509 7791662 2026-07-29T17:14:07Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889509 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = The three crosses from Gediminas 03.jpg |plotis = 270px |fotoinfo = Ant kalno – Trijų Kryžių paminklas |herb = |žeml = |PL=54|PM=41|PS=14.27|IL=25|IM=17|IS=51.32 |sav = Vilnius |sen = [[Senamiesčio seniūnija]] |aukštis = 163,6 |plotas = |priešpilis = |naudotas = [[1 tūkstantmetis|1 tūkstm.]] pr. - [[XIV a.]] |žvalgytas = |tirtas = [[1988]]-[[1989]] ir [[1991]] m. |registro Nr. = A1961K1 / 30357 }} {{Vilniaus pilių KR}} '''Kreivasis kalnas''' (arba '''''Plikasis kalnas, Trijų Kryžių kalnas''''') – kalnas [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus senamiestyje]], stūksantis 300 m į rytus nuo [[Gedimino pilies kalnas|Pilies Kalno]], [[Neris|Neries]] kairiajame ir [[Vilnia|Vilnios]] dešiniajame krante, Vilnios ir Neries [[santaka|santakoje]] esančioje aukštoje kalvoje (abs. aukštis 163,6 m). Čia sovėjusi [[Kreivoji pilis]] – viena gynybinių [[Vilnius|Vilniaus]] [[pilis|pilių]]. Kalnas labiausiai žinomas dėl čia pastatyto [[Trijų Kryžių paminklas|Trijų Kryžių paminklo]]. == Piliakalnis == [[Piliakalnis]] labai sunaikintas [[erozija|erozijos]], viršus apardytas čia [[XVII a.|XVII]]-[[XIX a.]] buvusių gynybinių įtvirtinimų. Pietinėje dalyje ant pylimo [[1916]] m. pastatyti 3 kryžiai ([[1948]] m. nugriauti, atstatyti [[1989]] m.). Piliakalnio viršus dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės–pietų kryptimi, 65x35 m dydžio. Rytiniame aikštelės krašte yra 1 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Į šiaurės–rytų, šiaurės, šiaurės–vakarų puses nuo aikštelės nueina 10 m pločio, 2 m aukščio į šiaurės–vakarus nuolaidėjanti ketera, panaši į pylimą. Rytiniame šlaite, 6 m žemiau pylimo yra 7 m pločio [[terasa]]. Pietvakariuose šlaitas erodavęs, status, iki 70 m aukščio, kiti žemesni, 15-30 m aukščio. [[1988]]–[[1989]] ir [[1991]] m. prie Trijų Kryžių ištirtas 317 m² bendras plotas. Rasta medinės gynybinės sienos liekanų, brūkšniuotos ir žiestos keramikos. Ankstyviausia buvo 2 m pločio medinė gynybinė siena, sudaryta iš sukaltų 15-20 cm skersmens rąstų, tarpas tarp kurių išklotas 10-15 cm skersmens rąsteliais ir sutvirtintas smulkiais akmenimis. Ši gynybinė siena datuojama I tūkst. pradžia. Vėliau smėlinga žeme užpiltas aikštelės kraštas, suklotas skeltų rąstų klojinys ir iš molio suplūktas iki 3 m aukščio, 12 m pločio pylimas, ant kurio pastatyta medinė gynybinė siena. Pastarajai sudegus, gaisravietė užpilta smėlio sluoksniu ir naujas pylimas vėl suplūktas iš molio. Jo aukštis siekė iki 4 m, plotis 17 m. Ant jos stovėjusi medinė siena buvo tinkuota. Šiuos įtvirtinimus galima datuoti [[XIV a.]] pabaiga. == Mildos šventykla == Profesorė [[Pranė Dundulienė]] spėja, jog praeityje šiame kalne buvusi [[Milda|Mildos]] šventykla.<ref>https://mokslai.lietuviuzodynas.lt/religija/lietuviu-liaudies-ir-dabartines-pavasario-sventes</ref> == Galerija == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Trijų Kryžių paminklas 2025 m.jpg|Ant kalno Trijų Kryžių paminklas 2025 m. Vaizdas:Vaizdas nuo Kreivojo kalno į Gedimino pilies bokštas.jpg|Vaizdas nuo kalno į Gedimino pilies bokšto pusę Vaizdas:Kreivojo kalno informacinis stendas.jpg|Kreivojo kalno informacinis stendas </gallery> == Nuorodos == * [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30357 Apie Kreivąjį kalną Kultūros paveldo registre] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=850 Lietuvos piliakalniai. Vilnius I] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160403102754/http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=850 |date=2016-04-03 }} [[Kategorija:Lietuvos kalvos]] [[Kategorija:Piliakalniai Vilniuje]] [[Kategorija:Vilniaus senamiestis]] hd0uqhe8hz2ympgmujr6dmjed8p68ri 0 445949 7889558 7841677 2026-07-29T20:35:11Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889558 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Putin with Vladimir Konstantinov, Sergey Aksyonov and Alexey Chaly 4.jpeg|thumb|right|250px|[[Rusijos prezidentas]] kartu su Krymo ir Sevastopolio vadovais pasirašo sutarimą dėl teritorijų prijungimo prie Rusijos]] '''Krymo aneksija''' – [[2014]] m. kovo mėnesį įvykusi [[Krymas|Krymo]], tarptautiniu mastu pripažįstamo [[Ukraina|Ukrainos]] dalimi, inkorporacija į [[Rusija|Rusijos]] sudėtį. Po šio įvykio Rusija administruoja dvi Krymo dalis – [[Krymo respublika|Krymo respubliką]] ir federacinį [[Sevastopolis|Sevastopolio]] miestą.<ref>[http://en.itar-tass.com/russia/724785 Putin signs laws on reunification of Republic of Crimea and Sevastopol with Russia] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141201181705/http://en.itar-tass.com/russia/724785 |date=2014-12-01 }}</ref> Rusija užvaldė Krymo pusiasalį po [[Rusijos karių įsiveržimas į Ukrainą|karių įsiveržimo į Ukrainą]]. Per šiuos įsiveržimus kariai be jokių atpažinimo požymių ar ženklų, manoma, Rusijos karinių pajėgų, užėmė [[Krymo Aukščiausioji Taryba|Krymo Aukščiausiąją Tarybą]].<ref>[http://in.reuters.com/article/2014/03/13/ukraine-crisis-russia-aksyonov-idINL6N0M93AH20140313 RPT-INSIGHT-How the separatists delivered Crimea to Moscow] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150626101233/http://in.reuters.com/article/2014/03/13/ukraine-crisis-russia-aksyonov-idINL6N0M93AH20140313 |date=2015-06-26 }}</ref> Tai leido į valdžią ateiti prorusiškai [[Sergey Aksyonov|Sergejaus Aksionovo]] valdžiai, paskelbti autonominę Krymo respubliką ir surengti [[2014 m. Krymo referendumas|referendumą]]. Šie įvykiai tarptautiniu mastu buvo kritikuojami daugelio pasaulio lyderių, taip pat ir [[NATO]], ir oficialiai vadinami nelegalia Ukrainos teritorijos aneksija.<ref>[http://www.brookings.edu/blogs/brookings-now/posts/2014/03/nato-secretary-general-russia-annexation-crimea-illegal-illegitimate NATO Secretary-General: Russia’s Annexation of Crimea Is Illegal and Illegitimate]</ref> Tuo tarpu Rusijos nuomone taip buvo įvykdyta daugumos Krymo gyventojų nuomonė ir išreikšta pozicija referendume – noras prisijungti prie didesnės kaimynės Rusijos. Tačiau tarptautiniai stebėtojai, Ukrainos valdžia ir nepriklausomi tyrimai šį referendumą laiko neteisėtu ir suklastotu. Didelė dalis pusiasalio gyventojų, ypač ukrainiečiai ir Krymo totoriai, balsavimą boikotavo, o vėliau nutintose pačios Rusijos prezidento Žmogaus teisių tarybos ataskaitose buvo nurodyta, kad realus rinkėjų aktyvumas tesiekė 30–50 % ir rezultatai buvo dirbtinai išpūsti.<ref>[http://www.vz.ru/news/2014/3/21/678310.html Лавров назвал оскорбительными заявления Запада об аннексии Крыма]</ref> ==Chronologija== ===2014 m.=== [[Kovo 2]] d. kai kurios Ukrainos karinės bazės ir mokymų centrai buvo užimti priešiškų jėgų. Iš karto po to šalis paskelbė visuotinę mobilizaciją ir kovos parengtį.<ref>[http://english.pravda.ru/news/hotspots/02-03-2014/126973-ukraine_russia_war-0/ Ukraine declares general mobilization after Russia approves use of military force in Crimea]</ref> [[Kovo 3]] d. Rusijos kariai užėmė [[Kerčė]]s miesto uostą.<ref>[http://www.cbc.ca/news/world/ukraine-russia-encircles-practically-all-crimea-bases-1.2557443 Ukraine: Russia encircles 'practically all' Crimea bases]</ref> Tą pačią dieną Rusijos karinis laivynas pradėjo karines pratybas [[Kaliningradas|Kaliningrade]].<ref>[http://en.itar-tass.com/russia/721751 Baltic Fleet holds exercises in framework of surprise inspection] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181019222348/https://tass.ru/en/russia/721751 |date=2018-10-19 }}</ref> Po šių įvykių [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] vadovai kreipėsi į [[NATO]] dėl 4-ojo straipsnio įsigaliojimo.<ref>[http://www.lithuaniatribune.com/64476/lithuanian-polish-presidents-call-for-nato-treaty-article-4-consultations-201464476 Lithuanian and Polish presidents call for NATO treaty Article 4 consultations] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140307142447/http://www.lithuaniatribune.com/64476/lithuanian-polish-presidents-call-for-nato-treaty-article-4-consultations-201464476/ |date=2014-03-07 }}</ref> Sutarties 4-as straipsnis numato sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad kyla grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui. NATO valdyba ir [[Europos Sąjunga]] paskelbė besiruošianti daryti skubius susitikimus dėl įvykių Ukrainoje. [[JAV]], [[Jungtinė Karalystė]], [[Prancūzija]], [[Vokietija]], [[Italija]] ir ES pasmerkė tokius Rusijos veiksmus.<ref>[http://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/europe/ukraine/10674260/Ukraine-crisis-EU-gives-Russia-48-hour-deadline-to-return-troops-to-barracks-in-Crimea.html Ukraine crisis: EU gives Russia 48-hour deadline to return troops to barracks in Crimea]</ref> Tuo tarpu Rusijos prezidentas [[Vladimiras Putinas|V. Putinas]] spaudos konferencijos metu paskelbė, kad naujoji Ukrainos valdžia yra neteisėta, o visus neramumus Kijeve sukėlė vakaruose (Lietuvoje ir Lenkijoje) paruošti kovotojai ir visa tai sukėlė chaosą Ukrainoje.<ref>[http://tv.lrytas.lt/?id=13939371461392748516 V.Putinas dėl Maidano kovotojų toliau baksnoja į Lietuvą]</ref> [[Kovo 6]] d. [[Krymo Aukščiausioji Taryba]] priėmė nutarimą dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos. Nuspręsta [[kovo 16]] d. surengti [[2014 m. Krymo referendumas|referendumą dėl Krymo statuso]]. Naujoji Ukrainos vyriausybė šį referendumą iš karto pavadino neteisėtu ir antikonstituciniu.<ref>[http://www.bbc.com/news/world-europe-26465962 Ukraine crisis: Crimea parliament asks to join Russia]</ref> [[Kovo 7]] d. Kryme buvo išjungtos trys Ukrainos televizijos stotys. Kai kurios jų buvo pakeistos [[Rusija|Rusijos]] TV stotimis.<ref>[http://uk.reuters.com/article/2014/03/07/uk-urkaine-crisis-osce-media-idUKBREA2611L20140307 Europe alarmed as pro-Russia leaders squeeze Crimea media] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140308174629/http://uk.reuters.com/article/2014/03/07/uk-urkaine-crisis-osce-media-idUKBREA2611L20140307 |date=2014-03-08 }}</ref> [[Amnesty International]] ir Žurnalistų apsaugos komitetas pranešė, kad Kryme yra pažeidžiamos žurnalistų ir aktyvistų teisės.<ref>[https://www.amnesty.org/en/news/crimea-human-rights-monitors-urgently-needed-journalists-and-activists-face-wave-attacks-2014-0 Ukraine: Human rights monitors urgently needed as journalists and activists face wave of attacks in Crimea] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150111090543/http://www.amnesty.org/en/news/crimea-human-rights-monitors-urgently-needed-journalists-and-activists-face-wave-attacks-2014-0 |date=2015-01-11 }}</ref> [[Kovo 9]] d. minint Ukrainos poeto [[Tarasas Ševčenka|Taraso Ševčenkos]] 200-ąsias gimimo metines kilo susirėmimai tarp [[Sevastopolis|Sevastopolyje]]. Policija suėmė 20 susirėmimų iniciatorių.<ref>[http://rt.com/news/kiev-clashes-rioters-police-571/ http://rt.com/news/kiev-clashes-rioters-police-571/]</ref> [[Kovo 11]] d. Krymo parlamentas balsavo ir priėmė nepriklausomybės nuo Ukrainos deklaraciją. Už ją balsavo 78 iš 100 parlamento narių.<ref>[http://www.rte.ie/news/2014/0311/601408-ukraine/ Yanukovych denounces Ukrainian elections as 'illegitimate']</ref> [[Kovo 12]] d. Ukrainos premjeras [[Arsenijus Jaceniukas]] [[JAV]] susitiko su prezidentu [[Barack Obama|Baracku Obama]] aptarti susidariusios padėties Ukrainoje ir Kryme. Abu lyderiai griežtai perspėjo Rusiją, kad Ukraina neišsižadės savo suverenumo.<ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/world/b-obama-zada-ukrainai-visokeriopa-palaikyma-konflikte-su-rusija.d?id=64258452 B. Obama žada Ukrainai visokeriopą palaikymą konflikte su Rusija]</ref> [[Kovo 14]] d. Sevastopolio centre buvo pradėta dalinti [[Rusijos vėliava]]s. Iš viso buvo išdalinta apie 2000 vėliavų. Ši akcija, kuri turėjo paskatinti aktyvų gyventojų dalyvavimą [[kovo 16]] d. [[2014 m. Krymo referendumas|referendume]], vadinosi „Vėliava kiekviename name“.<ref>[http://rt.com/news/kiev-clashes-rioters-police-571/ Ukraine turmoil LIVE UPDATES]</ref> [[Kovo 15]] d. Ukrainos atstovas prie JTO apkaltino Rusiją išlaipinus savo karius Ukrainos teritorijoje už Krymo ribų ([[Arabato nerija|Arabato nerijoje]]) ir teigė, kad Rusija pradeda Ukrainos okupaciją. [[Doneckas|Donecke]] įvyko susirėmimai tarp prorusiškų jėgų ir saugumo pareigūnų – protestuotojai įsiveržė į saugumo pastatą ir iškėlė Rusijos vėliavą. Pilietiniai neramumai tęsėsi Kryme, prieš prasidedant referendumui dėl Krymo atsiskyrimo nuo Ukrainos. JTO saugumo taryboje rezoliucija, pasmerkianti Krymo referendumą, buvo vetuota Rusijos, tačiau jokia kita šalis Rusijos pozicijos nepalaikė (Kinija susilaikė)<ref>http://live.aljazeera.com/Event/Ukraine_liveblog</ref>. [[Kovo 16]] d. įvyko tik Rusijos ir Krymo valdžios pripažįstamas [[2014 m. Krymo referendumas|Krymo referendumas]]. Jo rezultatai parodė, jog 96,77% dalyvavusių gyventojų pasirinko 1-mą pateiktą variantą, tai yra, pareiškė norą jungtis prie Rusijos. Referendume dalyvavo 83,1% Krymo gyventojų.<ref>[http://www.bbc.com/news/world-europe-26598832 Crimea exit poll: About 93% back Russia union]</ref> Kitą dieną po referendumo Krymo parlamentas paskelbė apie nepriklausomybę nuo Ukrainos bei pradėjo [[JT]] pripažinimo siekius. [[Kovo 18]] d. Simferopolyje per incidentą žuvo vienas Ukrainos karys ir vienas pro-rusiškos pusės karys. [[Kovo 19]] d. prasidėjo masiniai Rusijos karių Ukrainos karinių bazių šturmai ir užgrobimai. [[Kovo 22]] d. buvo užgrobtos dar dvi oro pajėgų bazės.<ref>[http://www.washingtonpost.com/world/monitors-set-to-deploy-to-ukraine-to-try-to-contain-crisis/2014/03/22/742e4898-b1a4-11e3-a49e-76adc9210f19_story.html Russian forces storm one of the last Ukrainian military outposts in Crimea]</ref> [[Kovo 27]] d. [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja]] patvirtino [[JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 68/262|rezoliuciją 68/262]], patvirtinančią, kad Krymo referendumas yra nelegitimus ir jo teritorijos prijungimas prie Rusijos yra neteisėtas.<ref>[http://www.reuters.com/article/2014/03/27/us-ukraine-crisis-un-idUSBREA2Q1GA20140327 U.N. General Assembly declares Crimea secession vote invalid] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140330233741/http://www.reuters.com/article/2014/03/27/us-ukraine-crisis-un-idUSBREA2Q1GA20140327 |date=2014-03-30 }}</ref> [[Balandžio 15]] d. Ukrainos parlamentas paskelbė, kad Krymas laikinai yra Rusijos [[Okupacija|okupuota]] teritorija.<ref>[http://news.biharprabha.com/2014/04/ukraine-parliament-declares-crimea-temporarily-occupied-territory/ Ukraine Parliament declares Crimea temporarily occupied territory] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191112082126/https://news.biharprabha.com/2014/04/ukraine-parliament-declares-crimea-temporarily-occupied-territory/ |date=2019-11-12 }}</ref> Tradicinės „Tiesioginės telefono linijos su prezidentu“ laidos metu [[balandžio 17]] d. V. Putinas pripažino, kad Krymo pusiasalio įvykiuose kartu su Krymo savigynos būriais dalyvavo ir Rusijos karinių pajėgų kariai.<ref>[http://www.newsru.com/russia/17apr2014/line.html#7 Крым стал героем прямой линии Путина. Он признал „зеленых человечков“, выступил с патриотическим эссе и „помиловал“ канал „Дождь“]</ref> ===2018 m.=== 2018 m. [[JAV valstybės sekretorius]] pareiškė, kad sankcijos Rusijai, dėl agresijos Krymo atžvilgiu, galios iki to laiko kol ši teritorija nebus grąžinta Ukrainai, tuo tarpu [[Rusijos Federacijos Prezidentas|Rusijos prezidentas]] atsakė, kad to niekada nenutiks ir Rusija tik „ištaisiusi istorinę neteisybę“. Vis dėlto, sankcijų klausimas [[Europos Sąjunga|ES]] viduje kelia debatus. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, [[Vengrija]], [[Italija]], ragina nutraukti taikomas sankcijas ir toliau plėtoti verslą. Ir nors nutraukti sankcijas užtektų vienos ES narės nepritarimo, 2018 metų pradžioje sankcijos buvo pratęstos dar pusei metų. Vis dėlto, labiausiai nuo sankcijų kenčia Krymo gyventojai, nes neturi sausumos kelių išvykti, blokuojama regioninė internetinė bankininkystė, tad norint gauti pinigų iš bankomato, tenka vykti į oficialią Rusijos federacijos teritoriją. == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} [[Kategorija:2014 m. Krymo krizė]] t4jbqcztrn9aku345mpiumhz4w8qpqm 0 446134 7889719 6462570 2026-07-30T09:02:11Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889719 wikitext text/x-wiki {{coord|55.1147|24.5998|type:landmark|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas = Sližių dvaras | Paveiksliukas =Sliziu dvaras001.jpg | Vieta = [[Kultuvėnai]], Dvaro g. 5<br>[[Ukmergės rajonas]] | Įkurtas = [[1800]]-[[1850]] m. | Stilius = | Giminės = | Parkas = Parko fragmentai | Dabar = Išlikę dvaro rūmai | Savininkas = Bielinskiai<br>Ramblauskai | Paveikslėlio apibūdinimas = Dvaro rūmai, 2008 m. }} '''Sližių dvaras''' – dvaras, esantis [[Ukmergės rajonas|Ukmergės rajone]], [[Veprių seniūnija|Veprių seniūnijoje]], [[Kultuvėnai|Kultuvėnų]] gyvenvietėje, Dvaro g. 5. Pasiekiamas vykstant keliu {{RK4821}}. Išlikę mediniai dvaro rūmai, parko fragmentai. Pastatas smarkiai nugyventas, bet yra išlikę įdomių autentiškų detalių: langų ir sienų apdaila, krosnių liekanos, stogo konstrukcijos. Statinys nuo sovietmečio palikęs avarinės būklės, jame buvo gyvenama.<ref>[http://www.gzeme.lt/index.php?s_id=1&n_id=141 Avariniame name gyvenanti šeima skambina pavojaus varpais]</ref> Pastaruoju metu prasidėjęs dvaro prikėlimas kaip traukos centras bendruomenei, susibūrimams: [[2012]] m. vyko Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos renginys „''Sližių dvaro atgimimas, dvaro aplinkos pažinimas, kūrybos darbų paroda''“.<ref>http://testinis.kpd.lt/lt/node/2199 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304141438/http://testinis.kpd.lt/lt/node/2199 |date=2016-03-04 }}</ref> [[2016 m.]] restauruojami Sližių dvaro rūmai. == Istorija == Dvaro sodyba buvo įkurta Kultuvėnuose [[XIX a.]] ir vadinama Sližių dvaru. Literatūroje minima, jog [[1866]] ir [[1887]] m. sodybos savininkas buvo Belinskis (arba Bielinskis). Minėtas faktas, kad [[1919]] m. Lietuvos vyriausybė dvarą konfiskavo. [[1926]] m. parengtas Sližių dvaro žemės parceliacijos planas. Jame pažymėta, kad dvaro žemė sudarė 309 ha ir 4 182 m2. Buvo surašyta 12 dvaro sodybos pastatų, perimamų valstybės nuosavybėn. Jis tada su Pasiekų ir Paberžinės palivarkais priklausė Bronei Rembauskienei. Dvaras buvo išparceliuotas ir naujakuriai sklypus pradėjo valdyti nuo [[1927]] m. Vyresnieji Sližių gyventojai dar mena paskutinę buvusio dvaro šeimininkę Ramblauskienę (arba Rembauskienę) . Ji Sližių dvarą paliko [[1941]] m. birželį - su pirmųjų [[tremtis|tremtinių]] banga. Dvarininkė buvo įgrūsta į vagoną, gabenusį tautiečius tolyn nuo tėvynės. Sunki ir varginanti kelionė netrukus pakirto senyvos moters sveikatą. [[Baltarusija|Baltarusijoje]], kažkur apie [[Minskas|Minską]], dvarininkė mirė. [[Sližių koplyčia|Sližių koplyčioje]] kabo ankstesniems dvarininkams - Bielinskiams - skirtos memorialinės lentos. Šalia yra ir jų kapas. Manoma, kad iš šios šeimos dvarą pirko Ramblauskai. O kada jis statytas, tikslių duomenų nelikę. Dar žinoma, jog dvare buvo įsikūrusi pirmoji Sližių kaimo mokykla. Po karo tuščiame dvaro pastate įsikūrė [[Kolūkis|kolūkio]] raštinė, čia buvo [[kultūros namai]]. Pastačius naująjį administracinį pastatą, dvare apsigyveno kolūkiečiai. Matyt, jie nebuvo labai rūpestingi šeimininkai - dvaras pamažu nyko. Kai iširo kolūkis, lėšų kapitaliniam remontui jau nebuvo iš kur paimti, tad pastatas buvo pasmerktas sugriūti. [[2000]] m. buvusiame Sližių dvare gyveno šešios šeimos. Jau tada statinys buvo tapęs avarinės būklės: kiauras stogas, įgriuvę perdenginiai, supuvusios kai kurios laikančios konstrukcijos, be kai kurių langų bei durų, nubyrėjęs tinkas, be lietvamzdžių, medinis karnizas supuvęs, vietomis ištrupėjęs. == Architektūra == Pastatas stačiakampio ištęsto tūrio su pusiau [[valminis stogas|valminiu stogu]] (stogu su laužtais, besikeičiančio nuolydžio šlaitais). Pagrindinis [[fasadas]] vieno aukšto, atgręžtas į šiaurę, dviejų aukštų galinis – į pietus. [[Cokolis|Cokolinis]] aukštas mūrinis, pietų pusėje su langais ir išėjimu. Dvaro rūmai iš pradžių buvę apkalti stačiomis lentomis, kalvio darbo vinimis, vėliau ant lentų užkaltos balanos ir dvaras nutinkuotas. Viduje sienos ir lubos taip pat tinkuotos. Planas daug kartų keistas. Pagrindinės durys įkomponuotos ne pastato centre. Pro jas patenkama į nedidelę patalpą, susisiekiančią su išilgai pastato einančiu koridoriumi (koridoriuje išlikęs parketo pavyzdys). Namo gale koridorius praplatėja ir yra įrengti laiptai į pastogę. Iš pastato pietinės pusės, kur yra buvusi atvira [[galerija]] (išduoda ant sienos matomos tvirtinimo žymės), matyti vaizdingas upelio slėnis. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos dvarai]] * [http://www.heritage.lt/dvarai/teritorijos.php?id=82 Sližių dvaras Lietuvos dvarų duomenų bazėje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305031919/http://www.heritage.lt/dvarai/teritorijos.php?id=82 |date=2016-03-05 }} * [http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1282?id=1282&oe=3 Architektūros objektai. Sližių dvaro sodyba] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305082906/http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1282?id=1282&oe=3 |date=2016-03-05 }} [[Kategorija:Ukmergės rajono dvarai]] dhouo276adwx8v645a6dzfam02il3s0 3 450127 7889345 4836341 2026-07-29T13:27:25Z Ternarius 50240 Ternarius pervadino puslapį [[Naudotojo aptarimas:Roopeank]] į [[Naudotojo aptarimas:LasseKeskinen]]: Automatiškai perkeltas puslapis vartotojo pervadinimo metu iš „[[Special:CentralAuth/Roopeank|Roopeank]]“ į „[[Special:CentralAuth/LasseKeskinen|LasseKeskinen]]“ 4836341 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo]] 16:14, 5 lapkričio 2014 (EET)}} qiepr0a1qh59908q51qzoiokiezp0yk 0 464205 7889226 7393752 2026-07-29T12:18:05Z Makenzis 46558 7889226 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Football player infobox | playername = Daley Blind | image = [[Vaizdas:Daley_Blind.jpg|150px]]| fullname = | dateofbirth = {{birth date and age|1990|3|9}} | cityofbirth = [[Amsterdamas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | height = 1,80 m | currentclub = | clubnumber = | position = gynėjas | youthclubs = AFC<br>[[AFC Ajax]] | youthyears = 1995–1998<br>1998-2008 | years = [[2008]]–[[2014]]<br>[[2010]]<br>[[2014]]–[[2018]]<br>[[2018]]–[[2023]]<br>[[2023]]<br>[[2023]]–2026 | clubs = [[AFC Ajax]]</br>→ [[FC Groningen]] ''(skol.)''<br>[[Manchester United]]<br>[[AFC Ajax]]<br>[[Bayern Munich]]<br>[[Girona FC]] | caps(goals) = 102 {{0}}(3)</br>{{0}}17 {{0}}(0)<br>{{0}}90 {{0}}(4)<br>124 {{0}}(7)<br>{{0}}{{0}}4 {{0}}(0)<br>{{0}}99 {{0}}(6)| nationalyears = 2013–2024| nationalteam = {{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = 108 {{0}}(3) | pcupdate = | }} '''Deilis Blindas''' (''Daley Blind''; g. [[1990]] m. [[kovo 9]] d.) – [[Nyderlandai|Nyderlandų]] futbolininkas, [[Girona FC|Girona]] klubo, bei buvęs [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų rinktinės]] gynėjas. == Karjera == Karjerą pradėjo „[[Ajax Amsterdam]]“ klube nuo 2007 metų. Su rinktine žaidė [[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|2014 metų pasaulio čempionate]]. Ten įmušė 1 įvartį į [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos rinktinės]] vartus rungtynėse dėl 3 vietos. [[Luis van Gaal]], susižavėjęs jo žaidimu pasaulio čempionate, nusprendė įsigyti jaunąjį futbolininką. 2014 m. rugpjūčio 26 d. Deilei Blindas pasirašė sutartį su „[[Manchester United]]“ klubu. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|3 vieta|7|1|1|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|ketvirtfinalis|5|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Blind}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai]] ff1y8piqcvo4eb4xb7uwh4wmb5tn7z1 7889227 7889226 2026-07-29T12:18:36Z Makenzis 46558 7889227 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Football player infobox | playername = Daley Blind | image = [[Vaizdas:Daley_Blind.jpg|150px]]| fullname = | dateofbirth = {{birth date and age|1990|3|9}} | cityofbirth = [[Amsterdamas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | height = 1,80 m | currentclub = | clubnumber = | position = gynėjas | youthclubs = AFC<br>[[AFC Ajax]] | youthyears = 1995–1998<br>1998-2008 | years = [[2008]]–[[2014]]<br>[[2010]]<br>[[2014]]–[[2018]]<br>[[2018]]–[[2023]]<br>[[2023]]<br>[[2023]]–2026 | clubs = [[AFC Ajax]]</br>→ [[FC Groningen]] ''(skol.)''<br>[[Manchester United]]<br>[[AFC Ajax]]<br>[[Bayern Munich]]<br>[[Girona FC]] | caps(goals) = 102 {{0}}(3)</br>{{0}}17 {{0}}(0)<br>{{0}}90 {{0}}(4)<br>124 {{0}}(7)<br>{{0}}{{0}}4 {{0}}(0)<br>{{0}}99 {{0}}(6)| nationalyears = 2013–2024| nationalteam = {{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = 108 {{0}}(3) | pcupdate = | }} '''Deilis Blindas''' (''Daley Blind''; g. [[1990]] m. [[kovo 9]] d.) – [[Nyderlandai|Nyderlandų]] futbolininkas, [[Girona FC|Girona]] klubo, bei buvęs [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų rinktinės]] gynėjas. == Karjera == Karjerą pradėjo „[[Ajax Amsterdam]]“ klube nuo 2007 metų. Su rinktine žaidė [[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|2014 metų pasaulio čempionate]]. Ten įmušė 1 įvartį į [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos rinktinės]] vartus rungtynėse dėl 3 vietos. [[Luis van Gaal]], susižavėjęs jo žaidimu pasaulio čempionate, nusprendė įsigyti jaunąjį futbolininką. 2014 m. rugpjūčio 26 d. Deilei Blindas pasirašė sutartį su „[[Manchester United]]“ klubu. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|3 vieta|7|1|1|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|ketvirtfinalis|5|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Blind}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai]] 85k2yxqhms0noc1npvrn1tr377672we 7889228 7889227 2026-07-29T12:18:48Z Makenzis 46558 7889228 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Football player infobox | playername = Daley Blind | image = [[Vaizdas:Daley_Blind.jpg|150px]]| fullname = | dateofbirth = {{birth date and age|1990|3|9}} | cityofbirth = [[Amsterdamas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | height = 1,80 m | currentclub = | clubnumber = | position = gynėjas | youthclubs = AFC<br>[[AFC Ajax]] | youthyears = 1995–1998<br>1998-2008 | years = 2008–2014<br>[[2010]]<br>[[2014]]–[[2018]]<br>[[2018]]–[[2023]]<br>[[2023]]<br>[[2023]]–2026 | clubs = [[AFC Ajax]]</br>→ [[FC Groningen]] ''(skol.)''<br>[[Manchester United]]<br>[[AFC Ajax]]<br>[[Bayern Munich]]<br>[[Girona FC]] | caps(goals) = 102 {{0}}(3)</br>{{0}}17 {{0}}(0)<br>{{0}}90 {{0}}(4)<br>124 {{0}}(7)<br>{{0}}{{0}}4 {{0}}(0)<br>{{0}}99 {{0}}(6)| nationalyears = 2013–2024| nationalteam = {{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = 108 {{0}}(3) | pcupdate = | }} '''Deilis Blindas''' (''Daley Blind''; g. [[1990]] m. [[kovo 9]] d.) – [[Nyderlandai|Nyderlandų]] futbolininkas, [[Girona FC|Girona]] klubo, bei buvęs [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų rinktinės]] gynėjas. == Karjera == Karjerą pradėjo „[[Ajax Amsterdam]]“ klube nuo 2007 metų. Su rinktine žaidė [[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|2014 metų pasaulio čempionate]]. Ten įmušė 1 įvartį į [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos rinktinės]] vartus rungtynėse dėl 3 vietos. [[Luis van Gaal]], susižavėjęs jo žaidimu pasaulio čempionate, nusprendė įsigyti jaunąjį futbolininką. 2014 m. rugpjūčio 26 d. Deilei Blindas pasirašė sutartį su „[[Manchester United]]“ klubu. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|3 vieta|7|1|1|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|ketvirtfinalis|5|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Blind}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai]] sg5ipsm6pbgjfbfbk6ppx4rd9db4b7g 7889229 7889228 2026-07-29T12:19:04Z Makenzis 46558 7889229 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Football player infobox | playername = Daley Blind | image = [[Vaizdas:Daley_Blind.jpg|150px]]| fullname = | dateofbirth = {{birth date and age|1990|3|9}} | cityofbirth = [[Amsterdamas]] | countryofbirth = [[Nyderlandai]] | height = 1,80 m | currentclub = | clubnumber = | position = gynėjas | youthclubs = AFC<br>[[AFC Ajax]] | youthyears = 1995–1998<br>1998-2008 | years = 2008–2014<br>2010<br>[[2014]]–[[2018]]<br>[[2018]]–[[2023]]<br>[[2023]]<br>[[2023]]–2026 | clubs = [[AFC Ajax]]</br>→ [[FC Groningen]] ''(skol.)''<br>[[Manchester United]]<br>[[AFC Ajax]]<br>[[Bayern Munich]]<br>[[Girona FC]] | caps(goals) = 102 {{0}}(3)</br>{{0}}17 {{0}}(0)<br>{{0}}90 {{0}}(4)<br>124 {{0}}(7)<br>{{0}}{{0}}4 {{0}}(0)<br>{{0}}99 {{0}}(6)| nationalyears = 2013–2024| nationalteam = {{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = 108 {{0}}(3) | pcupdate = | }} '''Deilis Blindas''' (''Daley Blind''; g. [[1990]] m. [[kovo 9]] d.) – [[Nyderlandai|Nyderlandų]] futbolininkas, [[Girona FC|Girona]] klubo, bei buvęs [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų rinktinės]] gynėjas. == Karjera == Karjerą pradėjo „[[Ajax Amsterdam]]“ klube nuo 2007 metų. Su rinktine žaidė [[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|2014 metų pasaulio čempionate]]. Ten įmušė 1 įvartį į [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos rinktinės]] vartus rungtynėse dėl 3 vietos. [[Luis van Gaal]], susižavėjęs jo žaidimu pasaulio čempionate, nusprendė įsigyti jaunąjį futbolininką. 2014 m. rugpjūčio 26 d. Deilei Blindas pasirašė sutartį su „[[Manchester United]]“ klubu. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|3 vieta|7|1|1|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|ketvirtfinalis|5|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Blind}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai]] mqrytpxil8a946qiw459qe9lpwgxzz4 0 469341 7889576 7862431 2026-07-29T22:16:48Z Akela 41055 ([[c:GR|GR]]) [[c:COM:FR|File renamed]]: [[File:Barbara Bouchet.jpg]] → [[File:Barbara Bouchet 2006.jpg]] add year 7889576 wikitext text/x-wiki {{Aktorius | Foto = Barbara Bouchet (Rome, 1970s) by Rino Petrosino.jpg | Tikras vardas =Barbara Gutscher | Šalis = {{GERv}}<br/>{{USAv}}<br/>{{ITAv}} | Gimė = {{gimė|1943|08|15|T}}<br />[[Liberecas|Reichenbergas]], [[Čekoslovakija]] | Mirė = | Žymesni vaidmenys = Mis Moneypenny<br />(„[[Casino Royale (1967 filmas)|Casino Royale]]“, [[1967]] m.) <br /> misis Schermerhorn <br /> („[[Niujorko gaujos]]“, [[2002]] m.) }} '''Barbara Bušė''' (g. [[1943]] m. [[rugpjūčio 15]] d. [[Liberecas|Reichenbergas]], tuo laikotarpiu – [[Trečiasis Reichas|Vokietija]]) – kino aktorė ir televizijos laidų vedėja, aštuntojo dešimtmečio „sekso simbolis“, didžiausio populiarumo pasiekusi [[Italija|Italijoje]]. == Biografija == Barbara gimė [[Liberecas|Reichenberg]] mieste, [[Sudetai|Sudetuose]], dabartinėje [[Čekija|Čekijoje]] 1944 m. Tuo metu ši teritorija buvo okupuota [[Vokietija|Vokietijos]]. Baigiantis karui, šeima nusprendė emigruoti ir 1949 m. atvyko į [[JAV]]. Jie įsikūrė [[San Franciskas|San Franciske]], kur Barbara ir užaugo.<ref name="IMDb">[http://www.imdb.com/name/nm0099054/ Barbara Bouchet Biography] at IMDb.com</ref> 1959 m. ji laimėjo vietinės televizijos stoties KPIX-TV organizuotą grožio konkursą „Miss Gidget“. Nuo 1959 m. iki 1962 m. ji dalyvavo šios televizijos paaugliams skirtoje programoje „The KPIX Dance Party“ kaip viena šokėjų. Nusprendusi tapti aktore, Barbara persikėlė į [[Holivudas|Holivudą]], kur pakeitė savo pavardę į lengviau tariamą prancūzišką versiją „Bušė“. Pirmieji jos bandymai buvo darbas televizijos ir spaudos reklamose. 1964 m. ji debiutavo kine epizodiniu vaidmeniu komedijoje „What a Way to Go!“ Išvaizdi šviesiaplaukė netruko atkreipti į save dėmesio ir sulaukti naujų pasiūlymų, tačiau daugelis vaidmenų buvo antraeiliai: juostose „Please Come Home!“ (1965), „[[Harmo metodas]]“ (1965), „Agent for H.A.R.M“ (1966) ji dažniausiai vaidindavo seksualias merginas. 1965 ir 1967 m. jos nuotraukos pasirodė žurnalo „[[Playboy]]“ [[JAV]] versijose<ref>http://www.vintageplayboymags.co.uk/60s/Feb/07.htm</ref> ir tais pačiais metais kine ji suvaidino Mis Manipeni filme „[[Casino Royale (1967 filmas)|Casino Royale]]“ apie agentą 007 [[Džeimsas Bondas|Džeimsą Bondą]] (ši juosta nepriklauso oficialiai filmų serijai). Po vaidmenų įvairių serialų epizoduose ir matydama, kad jai siūlomi vienodi vaidmenys, Barbara nusprendė išmėginti savo jėgas [[Europa|Europoje]] ir persikėlė į [[Italija|Italiją]]. 1970–asiais ji tapo viena žinomiausių šalies aktorių, vaidinančių įvairiausių žanrų fimuose: tiek erotinėse komedijose, tiek [[giallo]] ar kriminalinėse juostose, iš kurių žymiausios yra „[[Nekaltųjų kančios]]“ (1972), „[[Pasimatymų namai]]“ (1972), „[[Riko (1973 filmas)|Riko]]“ (1973) ir „[[Mirtinas pyktis]]“ (1976). 1971 m. filme „[[Juodas tarantulo pilvas]]“ ji vaidino su [[Barbara Bach]] ir [[Claudine Auger]] – aktorėmis, taip pat sukūrusiomis vaidmenis filmuose apie Džeimsą Bondą, o 1980 m. komedijoje „[[Žmona atostogose... meilužė mieste]]“ nusifilmavo su kita populiaria [[Italija|Italijos]] aktore [[Edwige Fenech]]. 9 dešimtmečio pradžioje, pasibaigus erotinių komedijų populiarumo bangai, aktorė filmavosi labai retai, pasirodydama tik TV serialuose ir daugiau dėmesio skirdama kitai veiklai, taip pat ir TV laidų vedėjos (1984 m. TV šou„ Bene, Bravi, Bis“ ji vedė kartu su Fenech). 1985 m. ji įkūrė savo prodiusavimo kompaniją, [[Roma|Romoje]] atidarė sporto klubą ir išleido seriją knygų bei vaizdajuosčių apie fitnesą. 1995 m. aktorė išmėgino jėgas teatre, komedijoje „La Presidentessa“.<ref name= "bouchet">{{cite web|title=Biography|url=http://www.barbarabouchet.com/Biography.php|access-date=2014-11-18|archive-date=2015-02-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20150203062242/http://barbarabouchet.com/Biography.php|url-status=dead}}</ref> Vienas paskutiniųjų jos žymesnių vaidmenų kine buvo 2002 m. [[Martin Scorsese|Martino Scorsese]] juostoje „Niujorko gaujos“. Po šio filmo Barbara vėl pradėjo dažniau filmuotis, daugiausia TV serialuose.<ref name="IMDb"/> == Asmeninis gyvenimas == [[Vaizdas: Barbara Bouchet 2006.jpg | right|thumb|140px]] [[Vaizdas:Bond and Moneypenny.png | right |thumb|160px|Kadras iš filmo „[[Casino Royale (1967 filmas)|Casino Royale]]“]] [[Vaizdas: Milano calibro 9 (Lap dance 2).PNG | right |thumb|160px| Kardas iš filmo „[[9 kalibras (filmas)|9 kalibras]]“]] 1983 m. spalį, būdama 40, Barbara pozavo žurnalo „[[Penthouse]]“ [[Italija|Italijoje]] leidžiamai versijai, o jos nuotraukos ne kartą buvo ir ant šioje šalyje leidžiamo „[[Playboy]]“ viršelio.<ref name="IMDb"/> Šia fotosesija buvo jos, kaip sekso simbolio, atsisveikinimas. Vienas iš aktorės pomėgių – tapyba.<ref name= "bouchet"/> 1976 m. Barbara ištekėjo už prodiuserio Luigi Borghese, su kuriuo susilaukė 2 sūnų: Alessandro (1976) ir Massimiliano (1989). 2006 m. jie pradėjo gyventi atskirai.<ref name=Intervista>{{cite web |url=http://www.gossipone.com/interviste/b_bouchet.aspx |title=Intervista a Barbara Bouchet |access-date=2007-09-01 |author=Boccalini, Siria |language=it |archive-url=https://web.archive.org/web/20070817130956/http://www.gossipone.com/interviste/b_bouchet.aspx |archive-date=2007-08-17 |url-status=dead}}</ref> == Dalinė filmografija == {{div col|2}} * 1964 – „[[Gerasis kaimynas Semas]]“ ..... epizodinis vaidmuo * 1965 – „[[Harmo metodas]]“ ..... Liza * 1967 – „[[Casino Royale (1967 filmas)|Casino Royale]]“ ..... mis Manipeni * 1967 – „[[Pavojingas maršrutas]]“ ..... Marita * 1969 – „[[Mieloji Čaritė]]“ ..... Uršula * 1969 – „[[Karštas smūgis]]“ ..... Monika Braun * 1969 – „[[Raudonoji karalienė žudo septynis kartus]]“ ..... Kiti Vildenbriuk * 1969 – „[[Surabajos sąmokslas]]“ ..... Irena Stoun * 1970 – „[[Santuokinė pareiga]]“ ..... Kandida * 1971 – „[[Vyras lediniu žvilgsniu]]“ ..... Ana Saks * 1971 – „[[Donžuano meilužės]]“ ..... Esmeralda * 1971 – „[[Malonumo beieškant]]“ ..... Greta * 1971 – „[[Juodas tarantulo pilvas]]“ ..... Marija * 1971 – „[[Nesvetimauk (filmas)|Nesvetimauk]]“ ..... Nadina * 1971 – „[[Nokautas (1971 filmas)|Nokautas]]“ ..... Barbara * 1972 – „[[9 kalibras (filmas)|9 kalibras]]“ ..... Nelė * 1972 – „[[Nekaltųjų kančios]]“ ..... Patricija * 1972 – „[[Pasimatymų namai]]“ ..... Fransina * 1972 – „[[Nuoga kumelė]]“ ..... Gemata * 1972 – „[[Tūkstantis ir viena malonumų naktis]]“ ..... Miriam * 1972 – „[[Valerija viduje ir išorėje]]“ ..... Valerija * 1973 – „[[Riko (1973 filmas)|Riko]]“ ..... Scila * 1974 – „[[Tie, kurie viską sprendžia]]“ ..... Mardžė * 1974 – „[[Begėdė]]“ ..... Silvija Lorenzi * 1974 – „[[Kastro vienuolyno vyresnioji]]“ ..... abatė Elena * 1975 – „[[Senais laiptais]]“ ..... Karla * 1975 – „[[Antis apelsinų padaže]]“ ..... Pati * 1975 – „[[Mano motinos draugas]]“ ..... Barbara * 1976 – „[[40 laipsnių po antklode]]“ ..... moteris * 1976 – „[[Kablys (1976 filmas)|Kablys]]“ ..... Iro * 1976 – „[[Mirtinas pyktis]]“ ..... Enė * 1976 – „[[Nuogi ir be gėdos]]“ ..... Violantė * 1977 – „[[Kruvini deimantai]]“ ..... Liza * 1978 – „[[Kaip atsikratyti žmona ir rasti meilužę]]“ ..... Eleonora Rubens * 1979 – „[[Šeštadienis, sekmadienis ir penktadienis]]“ ..... Enza * 1979 – „[[Saldymedis (filmas)|Saldymedis]]“ ..... Rafaela * 1980 – „[[Žmona atostogose... meilužė mieste]]“ ..... Valerija * 1980 – „[[Aš fotogeniškas]]“ * 1981 – „[[Spagečiai vidurnaktį]]“ ..... Celestė * 1981 – „[[Grietinėlė, šokoladas ir paprika]]“ ..... Eleonora * 1982 – „[[Deimantinis ryšys]]“ ..... Karen * 1983 – „[[Raudona ir juoda (1983 filmas)|Raudona ir juoda]]“ ..... Mina Kapler * 2001 – „[[Mūsų tropikų sala]]“ ..... TV laidos vedėja * 2002 – „[[Niujorko gaujos]]“ ..... misis Šermerhorn * 2018 – „[[Paslėpk močiutę šaldiklyje]]“ ..... Birgita * 2021 – „[[Monstrų šeimynėlė (2021 filmas)|Monstrų šeimynėlė]]“ ..... Krisilda {{div col end}} == Šaltiniai== {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Barbara Bouchet}} * [http://www.imdb.com/name/nm0099054/ IMDb profilis] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Bouchet, Barbara}} [[Kategorija:JAV aktoriai]] [[Kategorija:Vokietijos aktoriai]] [[Kategorija:Italijos aktoriai]] ho2posxc4o55opruj8t99fi5t1xejyr 0 480064 7889671 7867680 2026-07-30T07:13:16Z CD 677 7889671 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = UAB Dirbtinis pluoštas | gimtąja_kalba = <!-- Pavadinimas kompanijos šalies gimtąja kalba --> | komercinis_pav = UAB Dirbtinis pluoštas | logotipas = | antraštė = | forma = | simbolis = | žanras = <!-- Tik žinisklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = [[1962]] m. | įkūrėjas = | uždaryta = | vieta_miestas = [[Kaunas]] | vieta_šalis = [[Lietuva]] | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = | pramonė = | produktai = | produkcija = Acetatiniai siūlai | paslaugos = | įplaukos = | pajamos = | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = 270 (2017 m.) | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [http://www.dp.lt/ www.dp.lt/] | pastabos = }} '''Dirbtinis pluoštas''' – Lietuvos įmonė, veikianti [[Kaunas|Kaune]], gaminanti acetatinius [[siūlas|siūlus]]. == Istorija == Įmonė įkurta [[1962]] m.<ref>[https://www.dp.lt/about-us/ About us.] Dp.lt (tikrinta 2026-07-30).</ref> Nuo [[1965]] m. gaminami acetatiniai siūlai. Ji pavadinta ''Spalio 50-mečio dirbtinio pluošto gamykla'' (tikriausiai nuo 1967 m. – [[Spalio revoliucija|Spalio revoliucijos]] 50-ųjų metinių). 1975 m. įmonė pastatė [[Girstučio rūmai|Girstučio rūmus]]. [[1981]] m. dirbo 3200 darbininkų, produkcijos pagaminta už 70 mln. rublių, eksportas vyko į visas [[TSRS]] šalis ir [[Kuba|Kubą]]. Po nepriklausomybės įmonę už investicinius čekius nusipirko [[Vladimiras Romanovas]]. [[1992]] m. įmonė pavadinta ''Dirbtinis pluoštas'', tapo akcine bendrove. [[1997]] m. AB „Dirbtinis pluoštas“ apyvarta siekė 238,7 mln. litų (69,13 mln. Eur), pelnas - 7,5 mln. litų.<ref>[http://vz.lt/archive/news.php/id=303504 „Dirbtinis pluoštas“ investuoja į apdailą]</ref> [[2001]] m. pradėta bankroto byla, o [[2010]] m. likviduota. Bankrutuojančios įmonės įrangą perėmė UAB „Korelita“.[[2014]] Pakeistas pavadinimas iš UAB "Korelita" į UAB "Dirbtinis pluoštas". 2015 m. gegužės 29 d. UAB „Dirbtinis pluoštas“ baigė įgyvendinti projektą pavadinimu "Verslo partnerių paieška ir eksporto plėtra”, iš dalies finansuotą Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonę „Naujos galimybės“. Projekto įgyvendinimo metu įmonė sudalyvavo tarptautinėse parodose Latvijoje, JAV, Pietų Korėjoje ir Uzbekijoje. == Technologija == UAB „Dirbtinis pluoštas“ yra vienintelė įmonė Baltijos regione, gaminanti acetatinius siūlus. Acetatas – tai dirbtinis pluoštas, išgautas iš natūralaus polimero – medienos celiuliozės. Lietuvoje acetatinių siūlų gamyba pradėta [[1965]] metais. == Gaminiai == * 100% blizgantys ir matiniai acetatiniai siūlai; * Įvairūs mišriagijai siūlai; * Acetatiniai [[Poliamidas|poliamidiniai]] ACEMIX ®; * Acetatiniai poliesteriniai DACPEMIX ®; * Acetatiniai mase dažyti siūlai – plati spalvų gama, tarp jų ir juoda. Intensyvios, atsparios įvairiems poveikiams spalvos (pagal LST EN ISO 105). * Specialieji acetatiniai siūlai MIKACET ®, pasižymintys antimikrobinėmis savybėmis. == Šaltiniai == {{Ref}} ==Nuorodos== * {{oficiali svetainė|https://www.dp.lt/}} [[Kategorija:Kauno įmonės]] [[Kategorija:Lietuvos tekstilės bendrovės]] 7s9kuu69z8y7tavdf0kg946q3gk2hc9 0 480273 7889695 7704030 2026-07-30T07:53:12Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889695 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia|}} {{Bažnyčia |lat = 55.9972 |long = 22.2967 |foto = Degaičiai, bažnyčia 2.JPG |fotoinfo = |arkivyskupija = Kauno |vyskupija = Telšių |dekanatas = Telšių |savivaldybė = Telšių rajono |gyvenvietė = Degaičiai |adresas = Degaičių g. 7 |medžiaga = medis |pastatyta = 1994 m. |stilius = |aptarnauja = Juozas Šiurys (2025) }} '''Degaičių šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia''' – veikianti [[Romos Katalikų Bažnyčia|katalikų bažnyčia]] [[Telšių rajonas|Telšių rajone]], [[Degaičiai|Degaičių]] kaime, apie 3 km į šiaurės rytus nuo [[Telšiai|Telšių]], 1 km į rytus nuo kelio {{KK160}}. Degaičių parapijos bažnyčioje vyksta nuolatinės pamaldos, iškilmingai švenčiami šv. Petro ir Povilo [[atlaidai]]. == Istorija == [[Vaizdas:Degaičiai. Bažnyčia.jpg|miniatiūra|240px|left|Degaičių bažnyčia 2015 m.]] [[Vaizdas:Degaičiai, bažnyčia 1.JPG|miniatiūra|240px|left|2016 m. rudenį]] Degaičių bažnyčia savo istoriją skaičiuoja nuo [[1993]] m. Tuomet Degaičių gyventojui Juozui Šidlauskui kilo mintis kaime turėti bažnyčią. Tuščias buvusių [[kultūros namai|kultūros namų]] pastatas atrodė tinkamas. Šiai minčiai pritarė ir kiti kaimo gyventojai. [[1994]] m. buvo gautas leidimas įkurti [[koplyčia|koplyčią]]. Tais pačiais metais koplyčia buvo iškilmingai pašventinta, jai suteiktas [[Šv. Petras|šv. Petro]] ir [[Šv. Paulius|šv. Pauliaus]] vardas. [[2012]] m. koplyčia tapo bažnyčia. Pirmasis koplyčios klebonas buvo Petras Merliūnas, vėliau jį pakeitė Romualdas Vėlavičius, vėliau Saulius Damašius, Vytautas Gedvainis, Vytautas Šiaudvytis, vėl Saulius Damašius, prelatas Juozas Šiurys, Vidmantas Šidlauskas, Sigitas Grigas, o nuo 2023 m. liepos – prelatas Juozas Šiurys. == Architektūra == Įprastas sovietmečio visuomeninis pastatas, stovėjęs [[Degaičių parkas|Degaičių parke]], buvo pertvarkytas į kulto statinį. [[Varpinė|Varpinę]] atstoja bokštelis ant dvišlaičio stogo kraigo. Bažnyčios [[šventorius]] nėra aptvertas. Jame, į dešinę nuo paradinių durų, stovi medinis [[kryžius]]. Kairėje stovi [[koplytėlė]] su [[ornamentas|ornamentuotu]] kryžiumi ant akmeninio postamento (pastatyta minint bažnyčios 20-metį). == Nuorodos == {{commonscat|Church of St. Peter and St. Paul in Degaičiai}} * [https://telsiuvyskupija.lt/parapijos/degaiciai Vyskupijos informacija] * [http://www.telsiuseimoscentras.eu/vyskupijos-parapiju-kontaktai Telšių vyskupija. Parapijų kontaktai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306005137/http://www.telsiuseimoscentras.eu/vyskupijos-parapiju-kontaktai |date=2016-03-06 }} * [http://tzinios.lt/sv-petro-ir-povilo-atlaidai-degaiciu-baznycioje/ Šv. Petro ir Povilo atlaidai Degaičių bažnyčioje] [[Kategorija:Degaičiai]] [[Kategorija:Telšių rajono bažnyčios]] 4p7g03aytfnyk80cbq02xg90odnh6oo 0 484004 7889741 7745911 2026-07-30T09:46:04Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889741 wikitext text/x-wiki '''Lietuvos irklavimo federacija''' ('''LIF''') – nevyriausybinė organizacija plėtojanti [[akademinis irklavimas|akademinio irklavimo]] sporto šaką [[Lietuva|Lietuvoje]]. == Istorija == Lietuvos irklavimo federacijos priešistorė prasidėjo [[1885]] m., kuomet [[Klaipėda|Klaipėdoje]] įkurtas pirmasis irklavimo klubas. [[1908]] m. įkurta irklavimo sekcija Vilniuje. [[1936]] m. surengtas I Lietuvos čempionatas. Tik [[1945]] m. įkurta atskira Lietuvos irklavimo federacija. Pirmuoju prezidentu buvo [[Juozas Obelienius]].<ref>[https://www.lif.lt/istorija/ Svarbiausios Lietuvos irklavimo istorijos datos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260124112129/https://www.lif.lt/istorija/ |date=2026-01-24 }} ''lif.lt''</ref> [[1991]] m. po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo LIF priimta į [[tarptautinė irklavimo federacija|tarptautinę irklavimo federaciją]] (FISA). [[2006]] m. Surengtas FISU pasaulio studentų irklavimo čempionatas Trakuose. [[2012]] m. [[Trakai|Trakuose]] surengtas FISA pasaulio jaunimo (iki 23 m.) irklavimo čempionatas. [[2013]] m. Trakuose organizuotas FISA pasaulio jaunių (iki 18 m.) irklavimo čempionatas ir atranka į [[2014 m. jaunimo vasaros olimpinės žaidynės|2014 m. jaunimo vasaros olimpines žaidynes]]. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.lif.lt Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151117022943/http://www.lif.lt/ |date=2015-11-17 }} [[Kategorija:Lietuvos sporto federacijos]] [[Kategorija:Irklavimas Lietuvoje]] clrfj7y1t4h9mc9d04xro4655vwi31m 0 487081 7889596 7880307 2026-07-30T02:59:41Z Bellkass02 169917 7889596 wikitext text/x-wiki {{Pirminio šaltinio informacija}} {{Infolentelė Karinis vienetas |unit_name= Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas |image=[[Vaizdas:Insignia of Colonel Juozas Vitkus Engineer Battalion (1st Division).png|150px]] |caption= |dates= [[1995]] m. [[rugpjūčio 15]] d.–dabar |country= {{flag|Lietuva}} |allegiance= |branch= {{Flagicon image|Ensign of the Lithuanian Land Forces.png|size=25px}} [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Sausumos pajėgos]] |type= Inžinerijos [[batalionas]] |role= |size= |command_structure=[[Lietuvos kariuomenės I-oji Divizija|I-oji Divizija]] |garrison= [[Kaunas]] |garrison_label= |nickname= |patron= |motto= |colors= |colors_label= |march= |mascot= |equipment= |equipment_label= |battles= |anniversaries= |decorations= |battle_honours= |disbanded= <!-- Commanders --> |commander1= [[pulkininkas leitenantas]] Ramūnas Sabaitis |commander1_label= Vadas |commander2= [[majoras]] Justinas Šaulys |commander2_label= Štabo viršininkas |commander3= [[Srž. mjr.]] Dainius Kalikauskas |commander3_label= Vyriausiasis puskarininkis |notable_commanders= <!-- Insignia --> |identification_symbol=[[Vaizdas:Flag of Juozas Vitkus Engeering Battalion.jpg|180px]] |identification_symbol_label=Kovinė vėliava |identification_symbol_2=[[Vaizdas:Berete Inžineriai.png|100px]] |identification_symbol_2_label=Beretė |identification_symbol_3= |identification_symbol_3_label= |identification_symbol_4= |identification_symbol_4_label= }} '''Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas''' ('''PJVIB''') – [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|Lietuvos ginkluotųjų pajėgų]] karinis dalinys, esantis [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų]] sudėtyje. Bataliono pagrindinis uždavinys – padidinti kariuomenės kovinių ir juos remiančių vienetų efektyvumą, vykdant mobilumo, kontrmobilumo, išgyvenamumo, bendrosios inžinerinės paramos užduotis. == Istorija == Inžinerijos bataliono įkūrimo data laikoma 1995 m. rugpjūčio 15 d., tačiau jo ištakos yra šiek tiek senesnės ir siekia 1991−92 m., kai atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę buvo įkurtas Mokomojo junginio inžinerinis pionierių būrys, Svarbių Lietuvos Respublikos objektų atskirasis apsaugos batalionas ir Civilinės saugos departamento Gelbėtojų būrys. Iš jų 1993 m. buvo suformuota Daugiaprofilinė gelbėjimo rinktinė, o jos pagrindu 1995 m. įkurtas Atskiras inžinerijos batalionas (1996 m. sausio 26 d. LR Krašto apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 50 pavadinimas patikslintas į Atskirąjį inžinerijos batalioną), kuriam buvo keliamas uždavinys vykdyti plataus profilio gelbėjimo darbus bei teikti pagalbą civiliams gyventojams potvynių, gaisrų, katastrofų ir stichinių nelaimių atveju. Atskirąjį inžinerijos batalioną sudarė Štabo, Perkėlų, Inžinerijos ir Inžinerinės technikos kuopos – iš viso 182 kariai (43 iš jų šauktiniai). 1999 m. gruodžio 31 d. Atskirasis inžinerijos batalionas reorganizuotas į Inžinerijos batalioną. Tą pačią dieną jam suteiktas Nepriklausomybės kovų dalyvio, Pietų Lietuvos partizanų vado, karo inžinieriaus, Vyčio kryžiaus kavalieriaus pulkininko Juozo Vitkaus vardas. Nuo tada daugiau nei 20 metų batalionas buvo vadinamas Juozo Vitkaus inžinerijos batalionu ir tik 2022 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo atstatytas istorinis teisingumas, prie pavadinimo pridėtas karinis laipsnis ir jis tapo Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionu. Bataliono kūrimosi pradžia nebuvo lengva: kareivinių miestelio teritorija apleista ir neprižiūrėta, pastatams būtinas remontas, technikos parkas pasenęs, didžiulis karių trūkumas, nepakankamas finansinis ir materialinis aprūpinimas... Ryškus kokybinis šuolis prasidėjo tik apie 2000−2001 m., kai siekiant atitikti NATO reikalavimus ir vakarietišką kolektyvinės gynybos modelį buvo pradėtos diegti naujos karinės procedūros ir standartai, keičiamos mokymo programos, atnaujinama bei modernizuojama ginkluotė ir technika, restauruojami senieji kareivinių pastatai, gerinamos karių tarnybos sąlygos, didelis dėmesys skiriamas kariniam rengimui, specialistų mokymui bei karo inžinierių kvalifikacijos kėlimui. Pamažu sugrįžta ir prie pagrindinio, nuo seniausių laikų karo inžinieriams keliamo uždavinio – remti draugiškas pajėgas, užtikrinti savos ir apsunkinti priešo kariuomenės laisvą judėjimą, didinti kariuomenės kovinių ir juos remiančių vienetų efektyvumą ir išgyvenamumą. == Struktūra == Šiuo metu Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalioną sudaro 8 kuopos ir Štabas. Priešingai nei pėstininkų batalionuose visos inžinierių kuopos skiriasi viena nuo kitos savo vykdomomis užduotimis. Be bataliono karių paramos nevyksta nė vienos didesnės Lietuvos kariuomenės bei NATO sąjungininkų pratybos. Inžinieriai remia kovinius vienetus teikdami tiesioginę inžinerinę paramą treniruojantis vykdyti kovines užduotis, padeda sutvarkyti ir prižiūrėti poligonus intensyvių pratybų metu bei po jų, prisideda prie LK infrastruktūros gerinimo, nuolat teikia pagalbą civiliams gyventojams, vykdydami nuo karų likusių sprogmenų išvalymą ir prevenciją. Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalioną sudaro: * Valdymo grupė; * Štabas; * Bendrosios inžinerijos kuopa; * 1-oji inžinerijos kuopa; * 2-oji inžinerijos kuopa; * Rezervinė inžinerijos kuopa ([[Karys savanoris|SNKT]]); * Sprogmenų neutralizavimo kuopa; * CBRB apsaugos kuopa; * Perkėlų kuopa; * Štabo aprūpinimo kuopa; * Vidaus saugumo skyrius. == Bataliono vadai == * [[Pulkininkas]] Jonas Salickas – 1995 m. – 1998 m. * Plk. ltn. Raimondas Visockis – 1998 m. – 2006 m. * Plk. ltn. Rimantas Česlovas Černiauskas – 2006 m. – 2009 m. * Plk. ltn. Vygandas Vilčiauskas – 2009 m. – 2012 m. * Plk. ltn. Arūnas Dzidzevičius – 2012 m. – 2016 m. * Plk. ltn. Ramūnas Jurskis 2016 m.- 2019 m. * Plk. ltn. Pavelas Jelkinas 2019 m. - 2022 m. * Plk. ltn. Elvinas Serva 2022 m. - 2024 m. * Plk. ltn. Ramūnas Sabaitis nuo 2024 m. == Nuorodos == * [http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/sausumos_pajegos/padaliniai/jvib.html Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160217204350/http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/sausumos_pajegos/padaliniai/jvib.html |date=2016-02-17 }} {{Lietuvos ginkluotosios pajėgos}} [[Kategorija:Dabartinės Lietuvos kariuomenės batalionai‎]] [[Kategorija:Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos]] dibcdx3l4q841er2o3th5pzvffru4qf 0 489828 7889736 7869129 2026-07-30T09:27:45Z Redaktores 221826 7889736 wikitext text/x-wiki {{Kompanija | pavadinimas = Ruptela | tipas = [[UAB]] | įkurta = 2007 m. | vadovas = <small>([[CEO]])</small> Edvardas Linkevičius | būstinė = Perkūnkiemio g. 6,<br />12130 [[Vilnius]] | sektorius = Transporto valdymas | darbuotojai = 88 <small>(2026)</small> | tinklalapis = [http://www.ruptela.com/ Ruptela.com] }} [[Vaizdas:Ruptela by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Buveinė]] '''Ruptela''' – transporto telematikos gamintojas. Kuria [[Programinė įranga|kompiuterines programas]] ir prietaisus, padedančius prižiūrėti [[Transportas|transportą]]. Produktai pritaikomi sunkiasvorėms transporto priemonės, [[Mikroautobusas|mikroautobusams]] ar lengviesiems automobiliams. == Istorija ir statistika == 2007 m. įsteigta, koncentravosi ties realaus laiko transporto stebėjimo ir valdymo programinės įrangos kūrimu.<ref>[http://www.delfi.lt/projektai/kiekvienas-gali-buti-didelis/kai-nori-susisuka-greitai-pasake-kaip-per-4-men-igyvendinti-genialia-ideja.d?id=68293282 Kai nori, susisuka greitai: pasakė, kaip per 4 mėn. įgyvendinti genialią idėją, Delfi.lt, 2015 m. birželio 29 d. 09:48]</ref> Po metų veiklos kompanija pradėjo gaminti ir [[GPS]] sekimo įrenginius, kurie, kartu su programine įranga, sukūrė pilną transporto valdymo sprendimą. [[2013]] metais kompanijos apyvarta siekė 6,04 milijonus eurų, o, „[[Deloitte]]“ duomenimis, „Ruptela“ buvo įvardinta kaip 5-ta greičiausiai auganti technologijų kompanija [[Centrinė Europa|Centrinėje Europoje]] („Technology Fast 50 Central Europe 2013“).<ref>[http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/ruptela-ir-nfq-tarp-greiciausiai-augusiu-it-bendroviu-vidurio-europoje.d?id=63149910 „Ruptela“ ir NFQ – tarp greičiausiai augusių IT bendrovių Vidurio Europoje, Delfi.lt, 2013 m. spalio 28 d. 13:52]</ref><ref>[https://www2.deloitte.com/content/dam/Deloitte/global/Documents/About-Deloitte/CE_FAST50_2013.pdf Technology Fast 50 Powerful connections 2013] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131101041753/http://www.deloitte.com/assets/Dcom-Hungary/Local%20Assets/Documents/Attachments%20FY14/CE_FAST50_2013_final.pdf |date=2013-11-01 }}</ref><ref>[http://www.15min.lt/verslas/naujiena/versli-lietuva/uab-ruptela-pajamu-augimas-daugiau-nei-1000-proc-ir-5-ta-vieta-sparciausiai-vidurio-europoje-auganciu-imoniu-sarase-543-390074 UAB „Ruptela“: pajamų augimas daugiau nei 1000 proc. ir 5-ta vieta sparčiausiai Vidurio Europoje augančių įmonių sąraše, 15min.lt, 2013 gruodžio 5d. 15:57]</ref> 2014 metais „Ruptela“ buvo pripažinta 7-ta greičiausiai augančia technologijų kompanija [[Vidurio Europa|Vidurio Europoje]], o jos apyvarta pasiekė 10,3 milijonų eurų.<ref>[http://Technology%20Fast%2050%20Powerful%20connections%202014https://www2.deloitte.com/content/dam/Deloitte/global/Documents/About-Deloitte/CE_FAST50_2014.pdf Technology Fast 50 Powerful connections 2014]{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Tarp 50 geriausių „Ruptela“ pateko ir [[2015]] metais, kuriais „Ruptelos“ apyvarta viršijo 13 milijonų eurų.<ref>[http://vz.lt/archive/article/2015/1/23/ruptela-nusivelka-pradedanciuju-marskinelius „Ruptela“ nusivelka pradedančiųjų marškinėlius, vz.lt, 2015-01-23]</ref><ref>[http://vz.lt/2015/12/08/ruptela-nsoft-pigu-ir-inventi-apdovanotos-uz-spartu-augima „Ruptela“, „nSoft“, „Pigu“ ir „Inventi“ apdovanotos už spartų augimą, vz.lt, 2015-12-08]</ref><ref>[http://vz.lt/sektoriai/informacines-technologijos-telekomunikacijos/2015/11/14/sparciausiai-augancioms-imonems-sparnus-suteikia-eksportas Sparčiausiai augančioms įmonėms sparnus suteikia eksportas, vz.lt, 2015-11-14]</ref> [[2016]]-tais metais „Ruptela“ yra kviečiama reprezentuoti [[Lietuva|Lietuvą]] ir tarptautinėje [[IT]] parodoje „[[CeBIT]] 2016“.<ref>[http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/zymioje-europos-technologiju-parodoje-ir-lietuviai.d?id=70254626 Žymioje Europos technologijų parodoje – ir lietuviai, Delfi.lt, 2016 m. vasario 2 d. 15:58]</ref> <ref>[https://avlview.com/gps-tracking-blog/ruptela-gps-tracking-device-installation/ Ruptela GPS tracking device – ir lietuviai, Delfi.lt, 2016 m. Gegužė 31 d. 15:58] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190719090638/https://avlview.com/gps-tracking-blog/ruptela-gps-tracking-device-installation/ |date=2019-07-19 }}</ref> „Ruptelos“ centrinis biuras yra įsteigtas [[Vilnius|Vilniuje]], o gamybos skyrius [[Kaunas|Kaune]]. Savo padalinius „Ruptela“ taip pat turi ir [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]] bei [[Airija|Airijoje]]. Šiuo metu kompanijoje dirba 170 darbuotojų. == Produktai == „Ruptela“ kuria bei gamina įvairias kompiuterines programas bei produktus, skirtus transporto stebėjimui ir valdymui. Pagrindinės kompanijos sukurta programinė įranga yra TrustTrack – realaus laiko transporto stebėjimo ir valdymo sistema,<ref>[http://www.ruptela.com/solutions/fleet-management-service/ Fleet management solution as a service] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160125124527/http://www.ruptela.com/solutions/fleet-management-service/ |date=2016-01-25 }}</ref> Kartu su programine įranga „Ruptela“ kuria įvairius įrenginius transporto priemonių kuro sunaudojimo bei [[Temperatūra|temperatūros]] stebėjimui bei ekonomiškam vairavimui skirtus sprendimus.<ref>[http://www.ruptela.com/light-commercial-vehicles/eco-drive-panel/ Eco-Drive panel]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos įmonės]] 3x7bghpf6e7918rex64ar52uxg8giqk 7889744 7889736 2026-07-30T09:57:08Z Nestea 25298 7889744 wikitext text/x-wiki {{Kompanija | pavadinimas = Ruptela | tipas = [[UAB]] | įkurta = 2007 m. | vadovas = Edvardas Linkevičius <small>([[CEO]])</small> | būstinė = Perkūnkiemio g. 6,<br />12130 [[Vilnius]] | sektorius = Transporto valdymas | darbuotojai = 88<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/ruptela/</ref> <small>(2026)</small> | tinklalapis = [https://www.ruptela.com/ Ruptela.com] }} [[Vaizdas:Ruptela by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Buveinė]] '''Ruptela''' – transporto telematikos gamintojas. Kuria [[Programinė įranga|kompiuterines programas]] ir prietaisus, padedančius prižiūrėti [[Transportas|transportą]]. Produktai pritaikomi sunkiasvorėms transporto priemonės, [[Mikroautobusas|mikroautobusams]] ar lengviesiems automobiliams. == Istorija ir statistika == 2007 m. įsteigta, koncentravosi ties realaus laiko transporto stebėjimo ir valdymo programinės įrangos kūrimu.<ref>[http://www.delfi.lt/projektai/kiekvienas-gali-buti-didelis/kai-nori-susisuka-greitai-pasake-kaip-per-4-men-igyvendinti-genialia-ideja.d?id=68293282 Kai nori, susisuka greitai: pasakė, kaip per 4 mėn. įgyvendinti genialią idėją, Delfi.lt, 2015 m. birželio 29 d. 09:48]</ref> Po metų veiklos kompanija pradėjo gaminti ir [[GPS]] sekimo įrenginius, kurie, kartu su programine įranga, sukūrė pilną transporto valdymo sprendimą. 2013 metais kompanijos apyvarta siekė 6,04 milijonus eurų, o, „[[Deloitte]]“ duomenimis, „Ruptela“ buvo įvardinta kaip 5-ta greičiausiai auganti technologijų kompanija [[Centrinė Europa|Centrinėje Europoje]] („Technology Fast 50 Central Europe 2013“).<ref>[http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/ruptela-ir-nfq-tarp-greiciausiai-augusiu-it-bendroviu-vidurio-europoje.d?id=63149910 „Ruptela“ ir NFQ – tarp greičiausiai augusių IT bendrovių Vidurio Europoje, Delfi.lt, 2013 m. spalio 28 d. 13:52]</ref><ref>[https://www2.deloitte.com/content/dam/Deloitte/global/Documents/About-Deloitte/CE_FAST50_2013.pdf Technology Fast 50 Powerful connections 2013] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131101041753/http://www.deloitte.com/assets/Dcom-Hungary/Local%20Assets/Documents/Attachments%20FY14/CE_FAST50_2013_final.pdf |date=2013-11-01 }}</ref><ref>[http://www.15min.lt/verslas/naujiena/versli-lietuva/uab-ruptela-pajamu-augimas-daugiau-nei-1000-proc-ir-5-ta-vieta-sparciausiai-vidurio-europoje-auganciu-imoniu-sarase-543-390074 UAB „Ruptela“: pajamų augimas daugiau nei 1000 proc. ir 5-ta vieta sparčiausiai Vidurio Europoje augančių įmonių sąraše, 15min.lt, 2013 gruodžio 5d. 15:57]</ref> 2014 metais „Ruptela“ buvo pripažinta 7-ta greičiausiai augančia technologijų kompanija [[Vidurio Europa|Vidurio Europoje]], o jos apyvarta pasiekė 10,3 milijonų eurų.<ref>[http://Technology%20Fast%2050%20Powerful%20connections%202014https://www2.deloitte.com/content/dam/Deloitte/global/Documents/About-Deloitte/CE_FAST50_2014.pdf Technology Fast 50 Powerful connections 2014]{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Tarp 50 geriausių „Ruptela“ pateko ir 2015 metais, kuriais „Ruptelos“ apyvarta viršijo 13 milijonų eurų.<ref>[http://vz.lt/archive/article/2015/1/23/ruptela-nusivelka-pradedanciuju-marskinelius „Ruptela“ nusivelka pradedančiųjų marškinėlius, vz.lt, 2015-01-23]</ref><ref>[http://vz.lt/2015/12/08/ruptela-nsoft-pigu-ir-inventi-apdovanotos-uz-spartu-augima „Ruptela“, „nSoft“, „Pigu“ ir „Inventi“ apdovanotos už spartų augimą, vz.lt, 2015-12-08]</ref><ref>[http://vz.lt/sektoriai/informacines-technologijos-telekomunikacijos/2015/11/14/sparciausiai-augancioms-imonems-sparnus-suteikia-eksportas Sparčiausiai augančioms įmonėms sparnus suteikia eksportas, vz.lt, 2015-11-14]</ref> 2016 m. „Ruptela“ yra kviečiama reprezentuoti [[Lietuva|Lietuvą]] ir tarptautinėje [[IT]] parodoje „[[CeBIT]] 2016“.<ref>[http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/zymioje-europos-technologiju-parodoje-ir-lietuviai.d?id=70254626 Žymioje Europos technologijų parodoje – ir lietuviai, Delfi.lt, 2016 m. vasario 2 d. 15:58]</ref> <ref>[https://avlview.com/gps-tracking-blog/ruptela-gps-tracking-device-installation/ Ruptela GPS tracking device – ir lietuviai, Delfi.lt, 2016 m. Gegužė 31 d. 15:58] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190719090638/https://avlview.com/gps-tracking-blog/ruptela-gps-tracking-device-installation/ |date=2019-07-19 }}</ref> „Ruptelos“ centrinis biuras yra įsteigtas [[Vilnius|Vilniuje]], o gamybos skyrius [[Kaunas|Kaune]]. Savo padalinius „Ruptela“ taip pat turi ir [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]] bei [[Airija|Airijoje]]. Šiuo metu kompanijoje dirba 170 darbuotojų. == Produktai == „Ruptela“ kuria bei gamina įvairias kompiuterines programas bei produktus, skirtus transporto stebėjimui ir valdymui. Pagrindinės kompanijos sukurta programinė įranga yra TrustTrack – realaus laiko transporto stebėjimo ir valdymo sistema,<ref>[http://www.ruptela.com/solutions/fleet-management-service/ Fleet management solution as a service] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160125124527/http://www.ruptela.com/solutions/fleet-management-service/ |date=2016-01-25 }}</ref> Kartu su programine įranga „Ruptela“ kuria įvairius įrenginius transporto priemonių kuro sunaudojimo bei [[Temperatūra|temperatūros]] stebėjimui bei ekonomiškam vairavimui skirtus sprendimus.<ref>[http://www.ruptela.com/light-commercial-vehicles/eco-drive-panel/ Eco-Drive panel]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos įmonės]] c9af24xxs1wiok96w67wl3b8txs8eih 7889747 7889744 2026-07-30T10:02:29Z Nestea 25298 /* Šaltiniai */ 7889747 wikitext text/x-wiki {{Kompanija | pavadinimas = Ruptela | tipas = [[UAB]] | įkurta = 2007 m. | vadovas = Edvardas Linkevičius <small>([[CEO]])</small> | būstinė = Perkūnkiemio g. 6,<br />12130 [[Vilnius]] | sektorius = Transporto valdymas | darbuotojai = 88<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/ruptela/</ref> <small>(2026)</small> | tinklalapis = [https://www.ruptela.com/ Ruptela.com] }} [[Vaizdas:Ruptela by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Buveinė]] '''Ruptela''' – transporto telematikos gamintojas. Kuria [[Programinė įranga|kompiuterines programas]] ir prietaisus, padedančius prižiūrėti [[Transportas|transportą]]. Produktai pritaikomi sunkiasvorėms transporto priemonės, [[Mikroautobusas|mikroautobusams]] ar lengviesiems automobiliams. == Istorija ir statistika == 2007 m. įsteigta, koncentravosi ties realaus laiko transporto stebėjimo ir valdymo programinės įrangos kūrimu.<ref>[http://www.delfi.lt/projektai/kiekvienas-gali-buti-didelis/kai-nori-susisuka-greitai-pasake-kaip-per-4-men-igyvendinti-genialia-ideja.d?id=68293282 Kai nori, susisuka greitai: pasakė, kaip per 4 mėn. įgyvendinti genialią idėją, Delfi.lt, 2015 m. birželio 29 d. 09:48]</ref> Po metų veiklos kompanija pradėjo gaminti ir [[GPS]] sekimo įrenginius, kurie, kartu su programine įranga, sukūrė pilną transporto valdymo sprendimą. 2013 metais kompanijos apyvarta siekė 6,04 milijonus eurų, o, „[[Deloitte]]“ duomenimis, „Ruptela“ buvo įvardinta kaip 5-ta greičiausiai auganti technologijų kompanija [[Centrinė Europa|Centrinėje Europoje]] („Technology Fast 50 Central Europe 2013“).<ref>[http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/ruptela-ir-nfq-tarp-greiciausiai-augusiu-it-bendroviu-vidurio-europoje.d?id=63149910 „Ruptela“ ir NFQ – tarp greičiausiai augusių IT bendrovių Vidurio Europoje, Delfi.lt, 2013 m. spalio 28 d. 13:52]</ref><ref>[https://www2.deloitte.com/content/dam/Deloitte/global/Documents/About-Deloitte/CE_FAST50_2013.pdf Technology Fast 50 Powerful connections 2013] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131101041753/http://www.deloitte.com/assets/Dcom-Hungary/Local%20Assets/Documents/Attachments%20FY14/CE_FAST50_2013_final.pdf |date=2013-11-01 }}</ref><ref>[http://www.15min.lt/verslas/naujiena/versli-lietuva/uab-ruptela-pajamu-augimas-daugiau-nei-1000-proc-ir-5-ta-vieta-sparciausiai-vidurio-europoje-auganciu-imoniu-sarase-543-390074 UAB „Ruptela“: pajamų augimas daugiau nei 1000 proc. ir 5-ta vieta sparčiausiai Vidurio Europoje augančių įmonių sąraše, 15min.lt, 2013 gruodžio 5d. 15:57]</ref> 2014 metais „Ruptela“ buvo pripažinta 7-ta greičiausiai augančia technologijų kompanija [[Vidurio Europa|Vidurio Europoje]], o jos apyvarta pasiekė 10,3 milijonų eurų.<ref>[http://Technology%20Fast%2050%20Powerful%20connections%202014https://www2.deloitte.com/content/dam/Deloitte/global/Documents/About-Deloitte/CE_FAST50_2014.pdf Technology Fast 50 Powerful connections 2014]{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Tarp 50 geriausių „Ruptela“ pateko ir 2015 metais, kuriais „Ruptelos“ apyvarta viršijo 13 milijonų eurų.<ref>[http://vz.lt/archive/article/2015/1/23/ruptela-nusivelka-pradedanciuju-marskinelius „Ruptela“ nusivelka pradedančiųjų marškinėlius, vz.lt, 2015-01-23]</ref><ref>[http://vz.lt/2015/12/08/ruptela-nsoft-pigu-ir-inventi-apdovanotos-uz-spartu-augima „Ruptela“, „nSoft“, „Pigu“ ir „Inventi“ apdovanotos už spartų augimą, vz.lt, 2015-12-08]</ref><ref>[http://vz.lt/sektoriai/informacines-technologijos-telekomunikacijos/2015/11/14/sparciausiai-augancioms-imonems-sparnus-suteikia-eksportas Sparčiausiai augančioms įmonėms sparnus suteikia eksportas, vz.lt, 2015-11-14]</ref> 2016 m. „Ruptela“ yra kviečiama reprezentuoti [[Lietuva|Lietuvą]] ir tarptautinėje [[IT]] parodoje „[[CeBIT]] 2016“.<ref>[http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/zymioje-europos-technologiju-parodoje-ir-lietuviai.d?id=70254626 Žymioje Europos technologijų parodoje – ir lietuviai, Delfi.lt, 2016 m. vasario 2 d. 15:58]</ref> <ref>[https://avlview.com/gps-tracking-blog/ruptela-gps-tracking-device-installation/ Ruptela GPS tracking device – ir lietuviai, Delfi.lt, 2016 m. Gegužė 31 d. 15:58] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190719090638/https://avlview.com/gps-tracking-blog/ruptela-gps-tracking-device-installation/ |date=2019-07-19 }}</ref> „Ruptelos“ centrinis biuras yra įsteigtas [[Vilnius|Vilniuje]], o gamybos skyrius [[Kaunas|Kaune]]. Savo padalinius „Ruptela“ taip pat turi ir [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]] bei [[Airija|Airijoje]]. Šiuo metu kompanijoje dirba 170 darbuotojų. == Produktai == „Ruptela“ kuria bei gamina įvairias kompiuterines programas bei produktus, skirtus transporto stebėjimui ir valdymui. Pagrindinės kompanijos sukurta programinė įranga yra TrustTrack – realaus laiko transporto stebėjimo ir valdymo sistema,<ref>[http://www.ruptela.com/solutions/fleet-management-service/ Fleet management solution as a service] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160125124527/http://www.ruptela.com/solutions/fleet-management-service/ |date=2016-01-25 }}</ref> Kartu su programine įranga „Ruptela“ kuria įvairius įrenginius transporto priemonių kuro sunaudojimo bei [[Temperatūra|temperatūros]] stebėjimui bei ekonomiškam vairavimui skirtus sprendimus.<ref>[http://www.ruptela.com/light-commercial-vehicles/eco-drive-panel/ Eco-Drive panel]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos įmonės]] [[Kategorija:Elektronikos gamintojai]] [[Kategorija:Techninės įrangos gamintojai]] [[Kategorija:Telekomunikacijų bendrovės]] hj731ojfrsvg09s1wr42tlaumo7dmf1 0 498298 7889238 7450185 2026-07-29T12:25:02Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889238 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox |playername={{PAGENAME}} |image= |fullname={{PAGENAME}} |dateofbirth={{Gimė|1988|9|17|T}} |cityofbirth=[[Tokoroa]] |countryofbirth=[[Naujoji Zelandija]] |currentclub= {{vlv|Japonija}} [[Albirex Niigata]] |clubnumber= 5 |position=[[gynėjas]] |years=2008–2016<br/>2009<br/>2010–2011<br/>2012–2013<br />2017–2019<br />2019– |clubs=[[Albirex Niigata]]<br/>→ [[Japan Soccer College]] (skol.)<br/>→ [[Zweigen Kanazawa]] (skol.)<br/>→ [[V-Varen Nagasaki]] (skol.)<br />[[Kawasaki Frontale]]<br />[[Albirex Niigata]] |caps(goals)= {{0}}99 {{0}}(1)<br />{{0}}11 {{0}}(0)<br />{{0}}45 {{0}}(2)<br />{{0}}32 {{0}}(4)<br />{{0}}{{0}}3 {{0}}(0)<br />167 {{0}}(4) |nationalyears=2011 |nationalteam={{Fut|NZL|1}} |nationalcaps(goals)=3 (0)<ref>[http://www.national-football-teams.com/player/42753/Michael_Fitzgerald.html National Football Teams]</ref> }} '''Michael Fitzgerald''' (g. [[1988]] m. [[rugsėjo 17]] d.) – [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Naujosios Zelandijos vyrų futbolo rinktinė|Naujosios Zelandijos rinktinėje]]. == Karjera == Nuo 2008 m. rungtyniavo [[Japonija|Japonijoje]]. Priklausė [[Albirex Niigata]], tačiau nuomos pagrindais atstovavo kitiems klubams. 2017–2019 m. priklausė [[Kawasaki Frontale]]. Sužaidė vos trejas rungtynes (2021 m.) Nuo 2019 m. vėl rungtyniavo [[Albirex Niigata]]. Sužaidė daugiau nei šimtą lygos rungtynių. 2023 m. gruodžio 27 d. sudaryta nauja sutartis 2024 m. sezonui.<ref>[https://www.albirex.co.jp/news/65327/ 舞行龍 ジェームズ 選手 契約更新のお知らせ 2023/12/27]</ref> == Rinktinė == 2011 m. pakviestas atstovauti Naujosios Zelandijos nacionalinei rinktinei. Atstovaudamas šaliai sužaidė trejas draugiškas rungtynes. [[2011]] m. [[kovo 25]] d. debiutavo draugiškose rungtynėse prieš Kiniją. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/10075/China_New_Zealand.html China vs. New Zealand 2011-03-25 (pagal national-football-teams.com)]</ref> [[2011]] m. [[birželio 1]] d. žaidė draugiškose rungtynėse prieš Meksiką. Meksikiečiai sutriuškino varžovus rezultatu 3-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/9880/Mexico_New_Zealand.html Mexico vs. New Zealand 2011-06-01 (pagal national-football-teams.com)]</ref> [[2011]] m. [[birželio 5]] d. rungtyniavo prieš Australiją. Australai sutriuškino varžovus rezultatu 3-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/9867/Australia_New_Zealand.html Australia vs. New Zealand 2011-06-05 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/-/182901/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.it/michael-james-fitzgerald/profil/spieler/79314 Transfermarkt] {{Futbolas-stub|NZL|žaid}} {{DEFAULTSORT:Fitzgerald, Michael}} [[Kategorija:Naujosios Zelandijos futbolininkai]] jlo3x38z7m8pu9knijtijeo3qawgc3n 7889239 7889238 2026-07-29T12:25:21Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7889239 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox |playername={{PAGENAME}} |image= |fullname={{PAGENAME}} |dateofbirth={{Gimė|1988|9|17|T}} |cityofbirth=[[Tokoroa]] |countryofbirth=[[Naujoji Zelandija]] |currentclub= {{vlv|Japonija}} [[Albirex Niigata]] |clubnumber= 5 |position=[[gynėjas]] |years=2008–2016<br/>2009<br/>2010–2011<br/>2012–2013<br />2017–2019<br />2019– |clubs=[[Albirex Niigata]]<br/>→ [[Japan Soccer College]] (skol.)<br/>→ [[Zweigen Kanazawa]] (skol.)<br/>→ [[V-Varen Nagasaki]] (skol.)<br />[[Kawasaki Frontale]]<br />[[Albirex Niigata]] |caps(goals)= {{0}}99 {{0}}(1)<br />{{0}}11 {{0}}(0)<br />{{0}}45 {{0}}(2)<br />{{0}}32 {{0}}(4)<br />{{0}}{{0}}3 {{0}}(0)<br />167 {{0}}(4) |nationalyears=2011 |nationalteam={{Fut|NZL|1}} |nationalcaps(goals)=3 (0)<ref>[http://www.national-football-teams.com/player/42753/Michael_Fitzgerald.html National Football Teams]</ref> }} '''Michael Fitzgerald''' (g. [[1988]] m. [[rugsėjo 17]] d.) – [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Naujosios Zelandijos vyrų futbolo rinktinė|Naujosios Zelandijos rinktinėje]]. == Karjera == Nuo 2008 m. rungtyniavo [[Japonija|Japonijoje]]. Priklausė [[Albirex Niigata]], tačiau nuomos pagrindais atstovavo kitiems klubams. 2017–2019 m. priklausė [[Kawasaki Frontale]]. Sužaidė vos trejas rungtynes (2021 m.) Nuo 2019 m. vėl rungtyniavo [[Albirex Niigata]]. Sužaidė daugiau nei šimtą lygos rungtynių. 2023 m. gruodžio 27 d. sudaryta nauja sutartis 2024 m. sezonui.<ref>[https://www.albirex.co.jp/news/65327/ 舞行龍 ジェームズ 選手 契約更新のお知らせ 2023/12/27]</ref> == Rinktinė == 2011 m. pakviestas atstovauti Naujosios Zelandijos nacionalinei rinktinei. Atstovaudamas šaliai sužaidė trejas draugiškas rungtynes. 2011 m. kovo 25 d. debiutavo draugiškose rungtynėse prieš Kiniją. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/10075/China_New_Zealand.html China vs. New Zealand 2011-03-25 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2011 m. birželio 1 d. žaidė draugiškose rungtynėse prieš Meksiką. Meksikiečiai sutriuškino varžovus rezultatu 3-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/9880/Mexico_New_Zealand.html Mexico vs. New Zealand 2011-06-01 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2011 m. birželio 5 d. rungtyniavo prieš Australiją. Australai sutriuškino varžovus rezultatu 3-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/9867/Australia_New_Zealand.html Australia vs. New Zealand 2011-06-05 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/-/182901/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.it/michael-james-fitzgerald/profil/spieler/79314 Transfermarkt] {{Futbolas-stub|NZL|žaid}} {{DEFAULTSORT:Fitzgerald, Michael}} [[Kategorija:Naujosios Zelandijos futbolininkai]] 4qcbcqt5pvwvprh9z34rqx0wi6tc3vg 0 498951 7889446 7716655 2026-07-29T14:40:50Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7889446 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox |playername={{PAGENAME}} |image=[[file:IBachdim.jpg|200px]] |fullname={{PAGENAME}} |dateofbirth={{Gimė|1988|8|11|T}} |cityofbirth=[[Amsterdamas]] |countryofbirth=[[Nyderlandai]] |currentclub= |clubnumber= |position=[[saugas]] | youthyears = 1997–1998 <br /> 1998–2000 <br /> 2000–2003 <br /> 2003–2007 | youthclubs = Argon <br /> Ajax <br /> Argon <br /> [[FC Utrecht|Utrecht]] |years=2007–2009<br/>2009–2010<br/>2010<br/>2010–2013<br/>2013–2014<br/>2013<br/>2014<br/>2015–2016<br />2017–2019<br />2020–2021<br />2021–2023<br />2023–2024 |clubs=[[FC Utrecht|Utrecht]]<br/>[[HFC Haarlem|Haarlem]]<br/>[[SV Argon|Argon]]<br/>[[Persema Malang]]<br/>[[Chonburi FC|Chonburi]]<br/>→ [[Sriracha FC|Sriracha]] (skol.)<br/>[[Ventforet Kofu]]<br/>[[Consadole Sapporo]]<br />[[Bali United FC|Bali United]]<br />[[PSS Sleman]]<br />[[Persis Solo]]<br />[[Persik Kediri]] |caps(goals)= {{0}}1 {{0}}(0)<br />12 {{0}}(1)<br />{{0}}4 {{0}}(0)<br />25 (16)<br />{{0}}8 {{0}}(1)<br />11 {{0}}(3)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}}7 {{0}}(0)<br />66 (13)<br />{{0}}7 {{0}}(1)<br />26 {{0}}(4)<br />11 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2025|08|14}} |nationalyears=2010–2019 |nationalteam={{Fut|IDN|1}} |nationalcaps(goals)=42 {{0}}(13)<ref>[http://www.national-football-teams.com/player/40834/Irfan_Bachdim.html National Football Teams]</ref> | ntupdate = {{data|2025|08|14}} }} '''Irfanas Bachdimas''' (g. [[1988]] m. [[rugpjūčio 11]] d.) – [[Indonezija|Indonezijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|Indonezijos rinktinėje]]. == Karjera == [[Vaizdas:Timnas-irfan-bachdim.jpg|thumb|left|Bachdim 2014 m.]] Nuo 2007 m. priklausė [[FC Utrecht|Utrecht]] klubui. 2009 m. persikėlė į [[HFC Haarlem|Haarlem]]. 2010 m. perėjo į [[SV Argon|Argon]]. Netrukus persikėlė į [[Persema Malang]] ([[Indonezija]]). Nuo 2013 m. priklausė [[Chonburi FC|Chonburi]] klubui ([[Tailandas]]). Nuomos pagrindais paskolintas [[Sriracha FC|Sriracha]] ([[Tailandas]]). 2024 m. persikėlė į [[Ventforet Kofu]] ([[Japonija]]). Nuo 2015 m. priklausė [[Consadole Sapporo]] ([[Japonija]]). Nuo 2017 m. rungtyniavo [[Bali United FC|Bali United]] ([[Indonezija]]). 2020 m. perėjo į [[PSS Sleman]] ([[Indonezija]]). Nuo 2021 m. atstovavo [[Persis Solo]] ([[Indonezija]]). Nuo 2023 m. žaidė [[Persik Kediri]] ([[Indonezija]]). {{išplėsti}} == Rinktinė == Nacionalinėje komandoje žaidė 2010–2019 m. 2010 m. lapkričio 21 d. debiutavo nacionalinėje komandoje draugiškose rungtynėse prieš Rytų Timorą. Indonezija sutriuškino varžovus rezultatu 6-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/7278/Indonesia_East_Timor.html Indonesia vs. East Timor 2010-11-21 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2010 m. gruodžio 1 d. pelnė pirmąjį savo įvartį rungtynėse prieš Malaiziją. Indonezija sutriuškino varžovus rezultatu 5-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/10507/Indonesia_Malaysia.html Indonesia vs. Malaysia 2010-12-01 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|IDN|žaid}} {{DEFAULTSORT:Bachdim, Irfan}} [[Kategorija:Indonezijos futbolininkai]] g3ce9gcbldxn4eatfzf4f2frgx0qftq 7889447 7889446 2026-07-29T14:41:09Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889447 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox |playername={{PAGENAME}} |image=[[file:IBachdim.jpg|200px]] |fullname={{PAGENAME}} |dateofbirth={{Gimė|1988|8|11|T}} |cityofbirth=[[Amsterdamas]] |countryofbirth=[[Nyderlandai]] |currentclub= |clubnumber= |position=[[saugas]] | youthyears = 1997–1998 <br /> 1998–2000 <br /> 2000–2003 <br /> 2003–2007 | youthclubs = Argon <br /> Ajax <br /> Argon <br /> [[FC Utrecht|Utrecht]] |years=2007–2009<br/>2009–2010<br/>2010<br/>2010–2013<br/>2013–2014<br/>2013<br/>2014<br/>2015–2016<br />2017–2019<br />2020–2021<br />2021–2023<br />2023–2024 |clubs=[[FC Utrecht|Utrecht]]<br/>[[HFC Haarlem|Haarlem]]<br/>[[SV Argon|Argon]]<br/>[[Persema Malang]]<br/>[[Chonburi FC|Chonburi]]<br/>→ [[Sriracha FC|Sriracha]] (skol.)<br/>[[Ventforet Kofu]]<br/>[[Consadole Sapporo]]<br />[[Bali United FC|Bali United]]<br />[[PSS Sleman]]<br />[[Persis Solo]]<br />[[Persik Kediri]] |caps(goals)= {{0}}1 {{0}}(0)<br />12 {{0}}(1)<br />{{0}}4 {{0}}(0)<br />25 (16)<br />{{0}}8 {{0}}(1)<br />11 {{0}}(3)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}}7 {{0}}(0)<br />66 (13)<br />{{0}}7 {{0}}(1)<br />26 {{0}}(4)<br />11 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2025|08|14}} |nationalyears=2010–2019 |nationalteam={{Fut|IDN|1}} |nationalcaps(goals)=42 {{0}}(13)<ref>[http://www.national-football-teams.com/player/40834/Irfan_Bachdim.html National Football Teams]</ref> | ntupdate = {{data|2025|08|14}} }} '''Irfanas Bachdimas''' (g. [[1988]] m. [[rugpjūčio 11]] d.) – [[Indonezija|Indonezijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|Indonezijos rinktinėje]]. == Karjera == [[Vaizdas:Timnas-irfan-bachdim.jpg|thumb|left|Bachdim 2014 m.]] Nuo 2007 m. priklausė [[FC Utrecht|Utrecht]] klubui. 2009 m. persikėlė į [[HFC Haarlem|Haarlem]]. 2010 m. perėjo į [[SV Argon|Argon]]. Netrukus persikėlė į [[Persema Malang]] ([[Indonezija]]). Nuo 2013 m. priklausė [[Chonburi FC|Chonburi]] klubui ([[Tailandas]]). Nuomos pagrindais paskolintas [[Sriracha FC|Sriracha]] ([[Tailandas]]). 2024 m. persikėlė į [[Ventforet Kofu]] ([[Japonija]]). Nuo 2015 m. priklausė [[Consadole Sapporo]] ([[Japonija]]). Nuo 2017 m. rungtyniavo [[Bali United FC|Bali United]] ([[Indonezija]]). 2020 m. perėjo į [[PSS Sleman]] ([[Indonezija]]). Nuo 2021 m. atstovavo [[Persis Solo]] ([[Indonezija]]). Nuo 2023 m. žaidė [[Persik Kediri]] ([[Indonezija]]). == Rinktinė == Nacionalinėje komandoje žaidė 2010–2019 m. 2010 m. lapkričio 21 d. debiutavo nacionalinėje komandoje draugiškose rungtynėse prieš Rytų Timorą. Indonezija sutriuškino varžovus rezultatu 6-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/7278/Indonesia_East_Timor.html Indonesia vs. East Timor 2010-11-21 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2010 m. gruodžio 1 d. pelnė pirmąjį savo įvartį rungtynėse prieš Malaiziją. Indonezija sutriuškino varžovus rezultatu 5-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/10507/Indonesia_Malaysia.html Indonesia vs. Malaysia 2010-12-01 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{Futbolas-stub|IDN|žaid}} {{DEFAULTSORT:Bachdim, Irfan}} [[Kategorija:Indonezijos futbolininkai]] 1l7xuuzc8lj1qqej48huom1ur2gics3 7889448 7889447 2026-07-29T14:41:16Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7889448 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox |playername={{PAGENAME}} |image=[[file:IBachdim.jpg|200px]] |fullname={{PAGENAME}} |dateofbirth={{Gimė|1988|8|11|T}} |cityofbirth=[[Amsterdamas]] |countryofbirth=[[Nyderlandai]] |currentclub= |clubnumber= |position=[[saugas]] | youthyears = 1997–1998 <br /> 1998–2000 <br /> 2000–2003 <br /> 2003–2007 | youthclubs = Argon <br /> Ajax <br /> Argon <br /> [[FC Utrecht|Utrecht]] |years=2007–2009<br/>2009–2010<br/>2010<br/>2010–2013<br/>2013–2014<br/>2013<br/>2014<br/>2015–2016<br />2017–2019<br />2020–2021<br />2021–2023<br />2023–2024 |clubs=[[FC Utrecht|Utrecht]]<br/>[[HFC Haarlem|Haarlem]]<br/>[[SV Argon|Argon]]<br/>[[Persema Malang]]<br/>[[Chonburi FC|Chonburi]]<br/>→ [[Sriracha FC|Sriracha]] (skol.)<br/>[[Ventforet Kofu]]<br/>[[Consadole Sapporo]]<br />[[Bali United FC|Bali United]]<br />[[PSS Sleman]]<br />[[Persis Solo]]<br />[[Persik Kediri]] |caps(goals)= {{0}}1 {{0}}(0)<br />12 {{0}}(1)<br />{{0}}4 {{0}}(0)<br />25 (16)<br />{{0}}8 {{0}}(1)<br />11 {{0}}(3)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}}7 {{0}}(0)<br />66 (13)<br />{{0}}7 {{0}}(1)<br />26 {{0}}(4)<br />11 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2025|08|14}} |nationalyears=2010–2019 |nationalteam={{Fut|IDN|1}} |nationalcaps(goals)=42 {{0}}(13)<ref>[http://www.national-football-teams.com/player/40834/Irfan_Bachdim.html National Football Teams]</ref> | ntupdate = {{data|2025|08|14}} }} '''Irfanas Bachdimas''' (g. [[1988]] m. [[rugpjūčio 11]] d.) – [[Indonezija|Indonezijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|Indonezijos rinktinėje]]. == Karjera == [[Vaizdas:Timnas-irfan-bachdim.jpg|thumb|left|Bachdim 2014 m.]] Nuo 2007 m. priklausė [[FC Utrecht|Utrecht]] klubui. 2009 m. persikėlė į [[HFC Haarlem|Haarlem]]. 2010 m. perėjo į [[SV Argon|Argon]]. Netrukus persikėlė į [[Persema Malang]] ([[Indonezija]]). Nuo 2013 m. priklausė [[Chonburi FC|Chonburi]] klubui ([[Tailandas]]). Nuomos pagrindais paskolintas [[Sriracha FC|Sriracha]] ([[Tailandas]]). 2024 m. persikėlė į [[Ventforet Kofu]] ([[Japonija]]). Nuo 2015 m. priklausė [[Consadole Sapporo]] ([[Japonija]]). Nuo 2017 m. rungtyniavo [[Bali United FC|Bali United]] ([[Indonezija]]). 2020 m. perėjo į [[PSS Sleman]] ([[Indonezija]]). Nuo 2021 m. atstovavo [[Persis Solo]] ([[Indonezija]]). Nuo 2023 m. žaidė [[Persik Kediri]] ([[Indonezija]]). == Rinktinė == Nacionalinėje komandoje žaidė 2010–2019 m. 2010 m. lapkričio 21 d. debiutavo nacionalinėje komandoje draugiškose rungtynėse prieš Rytų Timorą. Indonezija sutriuškino varžovus rezultatu 6-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/7278/Indonesia_East_Timor.html Indonesia vs. East Timor 2010-11-21 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2010 m. gruodžio 1 d. pelnė pirmąjį savo įvartį rungtynėse prieš Malaiziją. Indonezija sutriuškino varžovus rezultatu 5-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/10507/Indonesia_Malaysia.html Indonesia vs. Malaysia 2010-12-01 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Bachdim, Irfan}} [[Kategorija:Indonezijos futbolininkai]] nfwvi7fsxjjl8c22f4ld8n49y6pzfvm 7889449 7889448 2026-07-29T14:41:33Z Makenzis 46558 7889449 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox |playername={{PAGENAME}} |image=[[file:IBachdim.jpg|200px]] |fullname={{PAGENAME}} |dateofbirth={{Gimė|1988|8|11|T}} |cityofbirth=[[Amsterdamas]] |countryofbirth=[[Nyderlandai]] |currentclub= baigęs karjerą |clubnumber= |position=[[saugas]] | youthyears = 1997–1998 <br /> 1998–2000 <br /> 2000–2003 <br /> 2003–2007 | youthclubs = Argon <br /> Ajax <br /> Argon <br /> [[FC Utrecht|Utrecht]] |years=2007–2009<br/>2009–2010<br/>2010<br/>2010–2013<br/>2013–2014<br/>2013<br/>2014<br/>2015–2016<br />2017–2019<br />2020–2021<br />2021–2023<br />2023–2024 |clubs=[[FC Utrecht|Utrecht]]<br/>[[HFC Haarlem|Haarlem]]<br/>[[SV Argon|Argon]]<br/>[[Persema Malang]]<br/>[[Chonburi FC|Chonburi]]<br/>→ [[Sriracha FC|Sriracha]] (skol.)<br/>[[Ventforet Kofu]]<br/>[[Consadole Sapporo]]<br />[[Bali United FC|Bali United]]<br />[[PSS Sleman]]<br />[[Persis Solo]]<br />[[Persik Kediri]] |caps(goals)= {{0}}1 {{0}}(0)<br />12 {{0}}(1)<br />{{0}}4 {{0}}(0)<br />25 (16)<br />{{0}}8 {{0}}(1)<br />11 {{0}}(3)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}}7 {{0}}(0)<br />66 (13)<br />{{0}}7 {{0}}(1)<br />26 {{0}}(4)<br />11 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2025|08|14}} |nationalyears=2010–2019 |nationalteam={{Fut|IDN|1}} |nationalcaps(goals)=42 {{0}}(13)<ref>[http://www.national-football-teams.com/player/40834/Irfan_Bachdim.html National Football Teams]</ref> | ntupdate = {{data|2025|08|14}} }} '''Irfanas Bachdimas''' (g. [[1988]] m. [[rugpjūčio 11]] d.) – [[Indonezija|Indonezijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|Indonezijos rinktinėje]]. == Karjera == [[Vaizdas:Timnas-irfan-bachdim.jpg|thumb|left|Bachdim 2014 m.]] Nuo 2007 m. priklausė [[FC Utrecht|Utrecht]] klubui. 2009 m. persikėlė į [[HFC Haarlem|Haarlem]]. 2010 m. perėjo į [[SV Argon|Argon]]. Netrukus persikėlė į [[Persema Malang]] ([[Indonezija]]). Nuo 2013 m. priklausė [[Chonburi FC|Chonburi]] klubui ([[Tailandas]]). Nuomos pagrindais paskolintas [[Sriracha FC|Sriracha]] ([[Tailandas]]). 2024 m. persikėlė į [[Ventforet Kofu]] ([[Japonija]]). Nuo 2015 m. priklausė [[Consadole Sapporo]] ([[Japonija]]). Nuo 2017 m. rungtyniavo [[Bali United FC|Bali United]] ([[Indonezija]]). 2020 m. perėjo į [[PSS Sleman]] ([[Indonezija]]). Nuo 2021 m. atstovavo [[Persis Solo]] ([[Indonezija]]). Nuo 2023 m. žaidė [[Persik Kediri]] ([[Indonezija]]). == Rinktinė == Nacionalinėje komandoje žaidė 2010–2019 m. 2010 m. lapkričio 21 d. debiutavo nacionalinėje komandoje draugiškose rungtynėse prieš Rytų Timorą. Indonezija sutriuškino varžovus rezultatu 6-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/7278/Indonesia_East_Timor.html Indonesia vs. East Timor 2010-11-21 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2010 m. gruodžio 1 d. pelnė pirmąjį savo įvartį rungtynėse prieš Malaiziją. Indonezija sutriuškino varžovus rezultatu 5-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/10507/Indonesia_Malaysia.html Indonesia vs. Malaysia 2010-12-01 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Bachdim, Irfan}} [[Kategorija:Indonezijos futbolininkai]] lepyzccqizqpyfaypcm6qpv7dym0ye1 0 499783 7889498 7887571 2026-07-29T16:38:22Z Ed1974LT 52229 /* Veiksmažodis */ 7889498 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| |pavadinimas=Baltų prokalbė|spalva=lawngreen|šalys=Rytų–Šiaurės Rytų [[Europa]]|kilmė=[[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small>^{([[hipotezė]])}</small> **'''Baltų prokalbė''' *** <small>Dukterinės kalbos – [[baltų kalbos|baltų]]</small>}} [[Vaizdas:Baltic cultures 600-200 BC SVG.svg|thumb|270px|right|'''[[Geležies amžius|Geležies amžiaus]] baltų [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]]:''' {{legend|#4E9A06|[[Dulokaimio-Kovrovo kultūra]] ([[sembai]] ir [[notangai]])}} {{legend|#73D216|[[Olštyno kultūra]] ([[galindai]]?)}} {{legend|#8AE234|[[Sūduvių kultūra]] ([[jotvingiai]])}} {{legend|#729FCF|[[Nemuno žemupio kapinynų kultūra]] ([[kuršiai]])}} {{legend|#FCAF3E|[[Brūkšniuotosios keramikos kultūra]]}} {{legend|#F57900|[[Milogrado kultūra]]}} {{legend|#CE5C00|[[Dniepro-Dauguvos kultūra]]}} {{legend|#EDD400|[[Pamario kultūra]]}} {{legend|#FCE94F|[[Varpinių kapų kultūra]]}}]] [[Vaizdas:Rytų Europa V–VI a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai V–VI a.}}]] [[Vaizdas:Baltai ir jų kaimynai VII–VIII a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai VII–VIII a.}}]] '''Baltų prokalbė''' ({{lv|baltu pirmvaloda}}), arba '''[[Prabaltai|prabaltų]] kalba''', '''[[Prabaltai|protobaltų]] kalba''' ([[Latvių kalba|latv.]] ''pirmbaltu valoda'') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[baltų kalbos]]. Kadangi nėra jokių baltų prokalbės rašytinių šaltinių, ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios]] ir [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] metodais pasitelkiant paliudytų baltų ir kitų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių kalbų]] duomenis. Baltų [[prokalbė]] kilo iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], kai ši apie [[III tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstantmetį pr. m. e.]] pradėjo skilti. Esama [[Hipotezė|hipotezės]], jog galėjusi būti bendra baltų ir [[slavų prokalbė]]. Baltų prokalbė buvo [[fleksinė kalba]]. Įprastinė [[žodžių tvarka]] sakinyje – SOV ([[veiksnys]] – [[papildinys]] – [[tarinys]]). Baltų prokalbė išsiskiria šiomis pagrindinėmis ypatybėmis:{{sfn|Dini|2000|p=56}} # laisvas [[kirtis]]; # trumpųjų [[indoeuropiečių prokalbė]]s (ide.) [[Balsis|balsių]] ''*o'', ''*a'' sutapimas į vieną ''*a''; # ide. [[#Balsių kaita|balsių kaitos]] išlaikymas ir jos išplėtojimas; # ''*m'' išlaikymas prieš [[Dantiniai priebalsiai|dantinius priebalsius]]; # ''ē'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] produktyvumas; # savitos [[Deminutyvas|mažybinės priesagos]]; # vienodos asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] visiems veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikams]] ir [[nuosaka|nuosakoms]]; # [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] trečiajam [[Asmuo (kalbotyra)|asmeniui]] nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis; # visiškas ide. [[Perfektas|perfekto]] ir [[aoristas|aoristo]] nebuvimas; # [[būtasis laikas]], sudarytas su teminiais balsiais ''*-ā-'' ir ''*-ē-''; # savito [[Leksika|žodyno]] sluoksnis, įskaitant [[onomastika|onomastikos]] elementus. Visos [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstruotos]] formos žymimos žvaigždute (*), net jeigu jos sutampa su dabartinių baltų kalbų arba paliudytomis formomis. == Baltų ir slavų kalbinės vienovės klausimas == {{main|Baltų-slavų kalbos}} [[Vaizdas:Balto-Slavic theories 2, lt.svg|right|thumb|400px|Įvairių požiūrių į baltų ir slavų kalbinės vienovės laikotarpį schema]] Ilgą laiką mokslininkai įvairiai svarsto, ar būta bendro [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] laikotarpio, t. y. ar buvo bendra [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų prokalbė]]. Be to, ir [[XX amžius|XX a.]], ir šiomis dienomis galima išgirsti baltų–slavų kalbinės vienovės šalininkų nuomonę, kad baltų prokalbė neegzistavo – neva bendra baltų–slavų prokalbė iš karto išsiskyrė į tris kalbų atšakas: rytų [[baltų kalbos|baltų]], vakarų baltų ([[prūsų kalba|prūsų]]) ir [[Slavų prokalbė|praslavų]] kalbas.{{sfn|Dini|2000|p=55, „'''¹⁰⁴'''Plg. J. Otrębski 1956–1965 I, p. 44; Schmitt-Brandt 1972. Griežtai prieš baltų (ir baltų-slavų) prokalbės hipotezę pasisakė Mayer 1981“}}<ref>{{citation |last=Kortlandt |first=Frederik |authorlink=Frederik Kortlandt|year=2009 |title=Baltica & Balto-Slavica |page=5 |quote=Though Prussian is undoubtedly closer to the East Baltic languages than to Slavic, the characteristic features of the Baltic languages seem to be either retentions or results of parallel development and cultural interaction. Thus I assume that Balto-Slavic split into three identifiable branches, each of which followed its own course of development.}}</ref><ref>{{citation |title=Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon |first=Rick |last=Derksen|authorlink=Rick Derksen|year=2008 |page=20 |quote=I am not convinced that it is justified to reconstruct a Proto-Baltic stage. The term Proto-Baltic is used for convenience’s sake.}}</ref> Vis dėlto bendrabaltiškasis garsynas ir morfologija už [[Slavų prokalbė|praslavų]] senoviškesni, net dabartinės baltų kalbos ir palyginti neseniai mirusi prūsų kalba archajiškumu prilygsta arba bemaž nenusileidžia prieš tris ar daugiau tūkstantmečių kitų indoeuropiečių kalbų rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotai būklei.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=9}} Bendrybių nevienodai gausu atskirose slavų ir baltų kalbose: daugiau bendrumų su slavų kalbomis turi [[Prūsų kalba|prūsų]] ir [[Latvių kalba|latvių kalbos]], o [[lietuvių kalba]] su slavų kalbomis siejasi mažiau; baltų ir slavų arealą raižo nevienodos [[Izoglosa|izoglosos]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=134}} Nepaisant to, šiedvi kalbų šeimos turi daug panašumų visuose kalbos lygmenyse, todėl [[August Schleicher|A. Schleicheris]] manė buvus vieną baltų-slavų prokalbę, vėliau skilusią į baltų ir slavų prokalbes. [[Antoine Meillet|A. Meillet]] teigė priešingai: jis laikėsi nuomonės, kad baltų ir slavų kalbų panašumai susidarė dėl lygia greta vykusios kalbų raidos, o bendros baltų ir slavų prokalbės nebūta. [[Lenkai|Lenkų]] kalbininkas [[Jan Michał Rozwadowski|J. M. Rozwadowskis]] pasiūlė kalbų raidos schemą, pagal kurią po [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų kalbų]] vienovės (III tūkstantmetyje pr. m. e.) prasidėjo nepriklausomos raidos laikotarpis ([[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II]]–[[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I]] tūkstantmetyje pr. m. e.), o šį pakeitė naujo kalbų suartėjimo metas (nuo pirmųjų m. e. amžių iki šių dienų). [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]] teigė, kad baltų ir slavų kalbos, suskilus indoeuropiečių prokalbei, rutuliojosi nepriklausomai, o vėliau išgyveno suartėjimo laikotarpį. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] anksčiau (1964) laikėsi požiūrio, kad slavų prokalbė egzistavusi, o baltų – ne; baltų prokalbė gyvavusi baltų-slavų kalbinės vienovės rėmuose, mat baltų kalbinė bendrija ėmusi irti tuo pat metu, kaip ir baltų-slavų.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|page=49|accessdate=2024-04-16}}</ref> Vėliau V. Mažiulis nuomonę pakeitė: pasak jo, iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltų-slavų kalba turėjusi būti baltų prokalbė, iš kurios tada pradėjusi vystytis [[slavų prokalbė]].{{sfn|Dini|2000|p=131}} Šią prielaidą visų pirma ([[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|7-ame dešimtmetyje]]) iškėlė ir argumentavo [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], jiems pritarė [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Vittore Pisani|V. Pisanis]] bei daugelis lietuvių kalbininkų – anot jų, slavų prokalbė yra kilusi iš baltų paribio dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=134-135}}{{sfn|Dini|2000|p=144}} V. Pisanio manymu, šie dialektai [[Dniepras|Dniepro]] aukštupyje ribojosi su [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] dialektais, ir slavų prokalbę būtų galima laikyti suiranėninta baltų kalba.{{sfn|Dini|2000|pp=145-146}} Kalbininkų teigimu, dauguma [[baltų kalbos|baltų]] ir [[Rytų slavų kalbos|rytų]] (iš dalies ir [[Vakarų slavų kalbos|vakarų]]) slavų kalbų [[Leksika|žodyno]] bendrybių, slavų [[Baltarusių kalba|„akavimas”]], rytų slavų [[Pleofonija|pilnagarsystė]], šioje slavų kalbų grupėje ilgiau išlikę sveiki trumpieji [[Balsis|balsiai]] ''i, u'', tik rytų slavų ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbose dažnai vartojamos [[Priesaga|priesagos]] ''-ail-'', ''-uk-'' bei, [[Václav Vondrák|V. Vondráko]] manymu, slavų priesagos ''-osn-'', ''-os-'', ''-as-'' laikytina baltiškuoju palikimu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=254-255}} Ypač intensyvūs prabaltų kalbiniai kontaktai su iranėnais matyti vandenvardžiuose į pietus nuo [[Pripetė (upė)|Pripetės]], nuo pat [[Seimas (upė)|Seimo]] upės ištakų.{{sfn|Dini|2000|p=40}} Išanalizavęs kalbos faktus, [[Viktoras Martynovas|V. Martynovas]] patikslina, kad slavų prokalbei davęs pradžią dialektas turėjęs būti artimas [[Prūsai|prūsų]] protėvių [[Prabaltai|prabaltiškai]] tarmei, kuri prieš sąveiką su iranėnais būsianti kontaktavusi su [[Italikų kalbos|italikų]] bei jiems artimų [[Keltų kalbos|prakeltų]] kalbomis.<ref>{{cite book|title=Славяне: Этногенез и этническая история|trans-title=Slavai: Etnogenezė ir etninė istorija|author=[[Viktoras Martynovas|Мартынов, В. В.]]|chapter=Славянский, италийский, балтийский (глоттогенез и его верификация)|trans-chapter=Slavų, italikų, baltų kalbos (glotogenezė ir jos verifikavimas)|year=1989|location=Л.|publisher= Изд-во ЛГУ|url=https://historylib.org/historybooks/Pod-red--A-S--Gerda--G-S--Lebedeva_Slavyane--Etnogenez-i-etnicheskaya-istoriya/7|language=ru}}</ref> Anot [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], prabaltų ir praslavų dialektai esą kilę iš skirtingų praindoeuropietiškų dialektų, tačiau jie išgyvenę supanašėjimo laikotarpį, erdvėje ir laike sudarę [[Tarmių tęstinumas|dialektų tąsą]].<ref name="KaraliūnasLituanica"/> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], sutikdamas, kad baltai ir slavai patyrę bendros raidos epochą, nepritaria nei slavų prokalbės kilmės iš baltų paribio dialektų, nei bendros baltų–slavų prokalbės egzistavimo hipotezėms: jis irgi teigia baltų ir slavų kalbas išsirutuliojus iš atskirų [[indoeuropiečių prokalbė]]s tarmių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=135}} ==== Sąsajos su germanų kalbomis ==== Žymus bendro žodyno sluoksnis baltų kalbas sieja ne tik su slavais, bet ir su [[germanų kalbos|germanais]] − registruojama daugiau kaip 60 baltams ir germanams bendrų žodžių ([[skolinys|skoliniai]] neįtraukiami). Dar daugiau žodyno bendrybių jungia visas tris kalbų šeimas − baltus, slavus ir germanus. Bendrasis žodynas aprėpia darbo procesų, įrankių, [[žemdirbystė]]s ir kitus pavadinimus, pvz., baltų prok. ''*darbas'' 'darbas' – [[Germanų prokalbė|germanų prok.]] ''*derbaz'' 'stiprus, ryžtingas, drąsus' < ''*derbaną'' 'dirbti',<ref>{{cite book|title=A Handbook of Germanic Etymology|url=https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|year=2003|author=Orel, V.|authorlink=Vladimiras Oriolas|isbn=9004128751|page=[https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology/page/n109/mode/2up 71]}}</ref> baltų prok. ''*derṷā'' '[[Degutas|degutas]], [[derva]]' – germanų prok. ''*terwą'' 'degutas, derva',<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/514/mode/2up 514]|year=2013}}</ref> baltų prok. ''*gāmurii̯as'' 'gomurys' – germanų prok. ''*gōmô'' 'gomurys'.<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/184/mode/2up 185]|year=2013}}</ref> Kad kontaktai siekia labai senus laikus, rodo išskirtinis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] bendrumas − tik baltų, slavų ir germanų kalbos turi [[naudininkas|naudininko]] ir [[įnagininkas|įnagininko]] linksnius su [[priebalsis|priebalsiu]] ''-m-'': baltų prok. ''*nakti-m-as'', germanų prok. ''*nahtu-m-az'', [[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*noťь-m-ъ'' 'naktims'; baltų prok. ''*nakti-m-īs'', germanų prok. ''*nahtu-m-iz'', slavų prok. ''*noťь-m-i'' 'naktimis'. Visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] čia turi priebalsį ''-bh-'' / ''-b-'', plg. {{sa|''nakti-bh-yaḥ''}}, {{la|nocti-b-us}} 'naktims'; {{sa|''nakti-bh-iḥ''}} 'naktimis'. Baltus su germanais sieja [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11'–'19' daryba (germanų kalbose šis darybos modelis taikomas tik skaitvardžiams '11' ir '12'). Visose trijose kalbų šeimose bendri pavadinimai tūkstančiui (baltų prok. ''*tūšant-'', germanų prok. '' *þūsundī'', slavų prok. ''*tysǫťa''), [[Auksas|auksui]] (baltų prok. ''*želtan'', germanų prok. ''*gulþą'', slavų prok, ''*zolto''), [[Sidabras|sidabrui]] (baltų prok. ''*sireblan'', germanų prok. ''*silubrą'', slavų prok. ''*sьrebro''; [[Žodis klajoklis|bendras skolinys]] iš nenustatytos neindoeuropietiškos kalbos<ref>{{cite web|title=sidabras|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=sidabras|accessdate=2023-10-13}}</ref>), vienodas skaitvardžių '20'–'90' darybos modelis. Baltų ir germanų kalbose iš dalies sutampa būtojo laiko veiksmažodžių daryba (šaknies [[#Balsių kaita|balsių kaita]]), šiedvi kalbų šeimas jungia [[Aoristas|aoristo]] nebuvimas, o jo turėjimas – slavus su [[Iranėnų kalbos|iranėnais]]. [[Saulius Ambrazas|S. Ambrazo]] manymu, germanai iš baltų pasiskolino kai kurias [[priesaga]]s, pavyzdžiui, ''*-ing-'', ''*-isko-'', ''*-ō-men-'' (plg. sen. [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vok. a.]] ''arming'' 'vargeta', sen. {{is|bernska}} 'vaikystė', {{got|aldōmin}} 'senatvei'). Atsižvelgiant į visa tai daroma prielaida, kad kažkada turėjusi būti baltų, slavų ir germanų [[kalbų sąjunga]], bet ne bendra [[prokalbė]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=114-116}}{{sfn|Dini|2000|p=134}} Vienų tyrėjų manymu, senesni baltų–germanų kontaktai, o slavai įsijungę vėliau: pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], III tūkstantmetyje pr. m. e. prabaltų ir pragermanų dialektai išgyvenę suartėjimo laikotarpį ir prabaltų kalba buvusi artimesnė pragermanų kalbai negu praslavų.<ref name="KaraliūnasLituanica">{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=93; 97|accessdate=2023-11-26}}</ref> Esama ir priešingų nuomonių – neva ankstesni esą baltų–slavų–germanų ryšiai, o baltų–germanų susiklostę vėliau. [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmidas]] teigė, kad prabaltų dialektas, kaip ir pragermanų, pradžioje buvęs [[Satemizacija|kentuminis]], tik vėliau [[Satemizacija|satemizuotas]] ir priartėjęs prie slavų bei kitų sateminių dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=116}} ==== Atsiskyrimo chronologija ==== [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiego]] apskaičiavimais, kaip kultūrinė ir tautinė bendruomenė baltai iškilo II tūkstantmetyje pr. m. e.,<ref name="schmalstieg456">{{cite book|last=Schmalstieg|first=W. R.|chapter=The Baltic Languages|title=The Indo-European Languages|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse|publisher=Routledge|location=London — New York|year=1998|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse/page/n483 456]|isbn=0-415-06-449-X}}</ref> tokios pačios nuomonės laikosi ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]].<ref name ="Merkevičius"/> [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]] ir [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] (1994), taikydami [[Glotochronologija|glotochronologijos]] metodą, teigia baltų ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbes]] atsiskyrus iki IX a. pr. m. e., o apie V a. pr. m. e. baltų prokalbė turėjusi skilti į vakarų ir rytų [[Baltų kalbos|baltų]] šakas.<ref>{{cite journal|last=Girdenis A., Mažiulis V.|year=1994|title=Baltų kalbų divergencinė chronologija|journal=[[Baltistica]]|volume=XXVII|issue= 2|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/204/163|page=10}}</ref> Pasitelkę [[Sergejus Starostinas|S. Starostino]] „atbulinės tikslumo patikros“ (rekalibruojamąją) glotochronologiją, [[Čekai|čekų]] mokslininkai [[Václav Blažek|V. Blažekas]] ir P. Novotná apskaičiavo, kad baltų ir slavų vienovė turėjusi iširti XV–XIV amžiuose pr. m. e., o [[Prūsų kalba|prūsų protėvių kalba]] pradėjusi atsiskirti nuo baltų prokalbės maždaug X–VIII amžiuose pr. m. e.<ref>{{cite journal|author1=Blažek, V.|author2=Novotná, P.|year=2007|title=Glotochronology and its application to the Balto-Slavic languages|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1178/1100|journal=[[Baltistica]]|volume=XLII|issue=2|pages=208—209}}</ref> [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]] teigimu, nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio slavų prokalbė tebuvo baltų prokalbės [[Tarmių tęstinumas|šnektų tąsa]].{{sfn|Dini|2000|p=144}} Apie išnykusią [[Dniepro baltai|Dniepro]] (ar Dniepro – [[Oka|Okos]]) baltų kalbą, išlikusią vandenvardžiuose (žr. „[[Rytų galindų kalba|Rytų galindų kalba“]]), trūksta duomenų, kad būtų galima ką nors pasakyti apie jos atsiskyrimą nuo kitų baltų šakų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=251}} == Protėvynė == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|dešinėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''<ref>{{cite web |title=Lietuvių kalbos kilmė |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-kilme/#gallery1-1 |author=[[Zigmas Zinkevičius|Zinkevičius, Z.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2022-08-29 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref>{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių (hidronimų)]] plotas driekiasi nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose ir nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Ši baltų užimama erdvė viršijo 860 000 km² plotą, dabartinės lietuvių ir latvių žemės tėra likutis, sudarąs apie ^{<small>1</small>}/_{<small>6</small>} buvusios baltų teritorijos.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Esama nuomonių, kad baltų žemės tarp Vyslos ir [[Dauguva|Dauguvos]] seniausiaisiais laikais buvo apgyvendintos Baltijos [[Finougrai|finų]] genčių, kurias baltai čia [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavo]].<ref name="smoczyński1986">{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie. Języki bałtyckie|publisher=PWN|location=Warszawa|year=1986|page=823}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=154-155}}{{sfn|Dini|2000|p=155}} Diskutuojama dėl baltų vandenvardžių ploto pietvakarių ribos. [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] teigė, kad [[Oderis|Oderio]] ir Vyslos baseinai beveik ištisai priklauso baltiškų vandenvardžių paplitimo arealui.<ref>{{cite book|last= Karaliūnas, S.|title=Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose. 2|publisher=Lietuvių kalbos institutas|location=Vilnius|year=2005|pages=404-411|isbn=9986-668-69-7}}</ref> Pasak vokiečių kalbininko Hermanno Schallio, baltiškų [[Vietovardis|vietovardžių]] esama gerokai toliau į vakarus, anapus Oderio, iki pat [[Elbė]]s ir už jos, taip pat [[Saksonija|Saksonijoje]] ir Baltijos jūros [[Riugenas|Riugeno saloje]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}} Kitoje masyvo pusėje, beveik visame Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine, išskyrus rytinius jo pakraščius ir [[Seimas (upė)|Seimo]] upyną, baltiški vandenvardžiai sudaro seniausiąjį šio krašto hidronimijos sluoksnį.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=152}} Tad II–I tūkstantmetyje pr. m. e. baltai buvo apgyvendinę didesnes teritorijas negu tuo metu [[slavai]] ar [[germanai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Atsižvelgiant į nedidelį tų laikų gyventojų tankį, šiose teritorijose galėjo gyventi iki 500 000 žmonių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Vakaruose baltų prokalbės vartotojai gyveno greta germanų, pietuose ir pietryčiuose – šalia slavų ir [[Iranėnai|iranėnų]], o šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojosi su [[Finougrai|finougrų gentimis]].<ref name="schmalstieg456"/><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=197|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Baltai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/baltai/|author=Rimantienė, R.|authorlink=Rimutė Rimantienė|editor=Jonuškienė, Ž.|orig-date=2018-05-23|date=2026-06-17|accessdate=2026-07-09|publisher=[[VLE]]}}</ref> Anot V. Toporovo, [[1000 m. pr. m. e.|1000]]–[[800 m. pr. m. e.|800]] metais pr. m. e. [[Germanai|pragermanai]] išstūmė baltus iš žemių, plytėjusių į vakarus nuo [[Pasargė]]s upės.<ref>{{cite book|last=Toporov|first=V.|title=Pasaulio kalbos. Baltų kalbos|publisher=Academia, Nr. 21|location=Maskva|year=2006|pages=225|isbn=5-87444-225-1}}''(rusų k.)''</ref> Paskutiniais amžiais pr. m. e. baltų teritorija ėmė mažėti dėl [[Gotai|gotų]] migracijos. [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskio]] teigimu, iki slavų ekspansijos baltų ir slavų riba turėjusi eiti palei [[Pripetė (upė)|Pripetė]]s upę,<ref name="smoczyński1986"/> tačiau baltiškų vandenvardžių esama ir į pietus nuo Pripetės, vienas piečiausių – ''[[Ševelucha|Šandra]]'' ([[žiotys]] maždaug už 93,5 km į pietryčius nuo [[Kijevas|Kijevo]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}}<ref>{{cite web|title=Syniavka–Kyiv|url=https://triphandbook.com/lt/distances#85718150f875fc39cbd3a4f4384f8964|publisher=TripHandbook|accessdate=2022-06-29}}</ref> [[VI amžius|VI–]][[VII amžius|VII]] m. e. a., [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi laikais]], slavai pradėjo apgyvendinti baltų šiaurinius bei rytinius plotus. [[XI amžius|XI]]−[[XII amžius|XII]] amžiuose rusų metraščiai tebemini kovas su netoli [[Maskva|Maskvos]] išlikusiais baltais [[Rytų galindai|rytų galindais]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=248}} Nuo [[1225 m.]] suintensyvėjo [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užkariavimai ir kolonizavimas Pabaltijyje, ir iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžios [[prūsai]] buvo [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuoti]].<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/497 497]|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/378 378]-379|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=138}} [[Vaizdas:Baltų ir slavų kalbos.svg|kairėje|miniatiūra|270x270px|[[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinė kultūra]]<ref>{{cite web|title=Tšcineco kultūra Lietuvoje|url=https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/10/la_41_009-044.pdf|author=Žilinskaitė, A.|publisher=Lietuvos archeologija. 2015. T. 41, p. 9–44. ISSN 0207-8694|year=2015|accessdate=2022-02-20}}</ref>]] [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] teigimu, baltų protėvynė lokalizuotina plačioje teritorijoje – nuo Vyslos vakaruose iki [[Volga|Volgos]] bei [[Oka|Okos]] rytuose, kur [[XXV a. pr. m. e.|XXV]]–[[XX a. pr. m. e.]] gyvavo prabaltiškos Rytų Pabaltijo [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinė]], [[Pamarių kultūra|Pamarių]], [[Fatjanovo kultūra|Fatjanovo]], [[Balanovo kultūra|Balanovo]] ir [[Dniepro vidurupio kultūra|Dniepro]] kultūros. Šių kultūrų gyventojai prabaltai, mokslininkės manymu, formavosi trečiosios indoeuropiečių bangos ateiviams III tūkstantmetyje pr. m. e.–[[XXVIII a. pr. m. e.]] atklydus į pietryčių bei rytų Baltijos regioną ir maišantis su senaisiais vietiniais gyventojais, kol galiausiai II tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje susidarė baltų [[etnosas]].<ref name ="Merkevičius">{{cite journal|author=Merkevičius, A.|authorlink=Algimantas Merkevičius (1959)|title=Marija Gimbutienė ir baltų kilmės teorija|url=https://www.journals.vu.lt/archaeologia-lituana/en/article/view/34845/33183|journal=[[Archaeologia Lituana]]|year=2023|volume=24|pages=14-16|issn=1392-6748|doi=10.15388/ArchLit.2023.24.1|accessdate=2026-07-09}}</ref> Minėtosios [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]] priklauso [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] bendrijai, o vėlesnieji baltų prokalbės vartotojai, M. Gimbutienės nuomone, atstovavo [[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinei kultūrai]] ([[XIX a. pr. m. e.]]–[[XI a. pr. m. e.]]).<ref name="gimbutienė60">{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=60-74; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> Pritardamas M. Gimbutienei, kad virvelinės keramikos kultūros atstovai buvo prabaltai (o tam tikrų jos atmainų  – ir praslavai, pragermanai ir prakeltai), [[J. P. Mallory|J. P. Mallory‘is]] vis dėlto mano Tšcineco kultūrą buvus praslavišką.<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/127 127]-12; 606|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref> Tačiau didesnioji Tšcineco kultūros teritorijos dalis įeina į baltiškų vandenvardžių paplitimo žemes (žr. žemėlapius), o slavai į jas pradėjo keltis praėjus 1700–1800 metų po Tšcineco kultūros gyvavimo (nuo [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII]] m. e. a.). Iš vadinamojo centrinio arealo kilo rytų, o iš paribinio – vakarų [[baltai]].{{sfn|Dini|2000|p=58}} Nustatyti, kur būta baltų protėvynės, padeda ir tai, kad baltų prokalbei atkuriami [[Ąžuolas|ąžuolo]], [[Obelis|obels]], [[Beržas|beržo]], [[Liepa|liepos]], [[Uosis|uosio]], [[Klevas|klevo]] ir [[Guoba|guobos]] pavadinimai, tačiau prabaltai neturėję žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Baltų prokalbėje turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]], [[Kiaunė|kiaunei]], [[Stumbras|stumbrui]] ir [[Lokiniai|lokiui]].<ref>{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=50-51; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> == Fonetika ir fonologija == === Balsiai ir dvigarsiai === Baltų prokalbės [[balsis|balsiai]], palyginti su būkle [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] (ide.), buvo mažai pakitę: trumpieji ''*a'' ir ''*o'' sutapo į vieną ''*a'', [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotas]] neaiškios kokybės indoeuropiečių balsis pirminis [[Vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis|šva]] (''*ə'') taip pat buvo paverstas ''*a'' – kaip ir visose europinėse [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose,]] o žodžio viduryje išnyko.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Laringalų teorijos šalininkų manymu, pirminis šva yra atsiradęs subalsinus [[Laringalai|laringalus]], todėl jo [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]] indoeuropiečių prokalbei nereikalinga ir yra pasenusi.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=77|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Būta keturių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|trumpųjų]] ir penkių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgųjų balsių]]: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|i]] |[[Balsis|u]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|e]] | |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|a]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|ī]] |[[Balsis|ū]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|ē]] |[[Balsis|ō]] |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|ā]] |} |} Turėti keturi trumpieji ir šeši ilgieji [[Dvibalsis|dvibalsiai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Jų pakilimas ir eilė pagal pirmąjį dėmenį: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ei,¹ eu]] | |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|ai,¹ au]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ēi,¹ ēu]] |[[dvibalsis|ōi, ōu]] |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|āi,¹ āu]] |} |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Rytų baltų dvibalsis ''ie'' gali būti kilęs ne tik iš baltų prokalbės ''*ei'', bet ir iš ''*ai''{{sfn|Dini|2000|p=79}} (galbūt kartais ir iš ilgųjų ''*ēi'', ''*āi'': {{lt|dvi žemi}} 'dvi žemės' < ''*žemie'' < ''*žemēi''; {{lt|dvi ranki}} 'dvi rankos' < ''*rankie'' < ''*rankāi'').<ref name="corbett87"/> Todėl tais atvejais, kai vakarų baltų ([[Prūsų kalba|prūsų]]) duomenų nėra arba jie dviprasmiški, iškyla sunkumų rekonstruojant tikslią – su ''*ei'' ar su ''*ai'' – prabaltišką formą. Balsiai ''*a'', ''*e'', ''*i'', ''*u'' su [[Sklandieji priebalsiai|sonantais]] ''*r'', ''*l'', ''*m'', ''*n'' baltų prokalbėje, kaip ir dabartinėse baltų kalbose, sudarydavo mišriuosius [[Dvigarsis|dvigarsius]]. Nežinia kaip kitose padėtyse, tačiau bent galūnėse būta mišriųjų dvigarsių ir su ilgaisiais balsiais. Ilgieji mišrieji dvigarsiai, kurių padėtis [[Morfema|morfemose]] sunkiai nustatoma arba jei dėl jų buvimo abejojama, pateikiami skliausteliuose:{{sfn|Zinkevičius|1984|p=190}} {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Mišrieji dvigarsiai |- ! ! -l ! -r ! -m ! -n |- ! a- (ā-) | al (āl) | ar (ār) | am (ām) | an, ān |- ! e- (ē-) | el (ēl) | er (ēr) | em (ēm) | en, ēn |- ! i- (ī-) | il (īl) | ir (īr) | im (īm) | in (īn) |- ! u- (ū-) | ul (ūl) | ur (ūr) | um (ūm) | un (ūn) |- !(ō-) |(ōl) |(ōr) |(ōm) |ōn |} Ilgieji mišrieji dvigarsiai gali būti rekonstruojami [[Glotalizacija|glotalizuotose]] ([[Akūtas|akūto]]) padėtyse (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“), pavyzdžiui, {{ide|*pl̥h₁nós}} 'pilnas' > baltų prok. ''*pī́ˀlnas'' 'pilnas'; kirčio vieta čia pakitusi dėl [[Hirto dėsnis|Hirto dėsnio]].<ref>{{cite book|last=Shevelov|first=G. Y.|title=A Prehistory of Slavic|url=https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev|publisher=Carl Winter Universitätsverlag|year=1964|location=Heidelberg|page=[https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev/page/n67 50]}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|location=Berlin-New York|page=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n162 150]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> === Balsių kaita === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta bei išplėtota indoeuropiečių prokalbės balsių kaita, kurios branduolį sudarė vienas kitą keičiantys ''*e : *a'' (vietoj ide. ''*e : *o'') ir ''*ē : *ō''. Šie balsiai kaitaliojosi [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]] ir kitose [[Morfema|morfemose]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=28}} Skirtingos kokybės balsių kaita vadinama kokybine (''*e : *a'', ''*ē : *ō''), o to paties trumpojo ir ilgojo balsio porų kaita (pvz., ''*e : *ē'', ''*a : *ō'' < ide. ''*e : *ē'', ''*o : *ō'') – kiekybine. ''*e'' yra normalusis laipsnis, o ''*a'' – normaliojo laipsnio atbalsis. Trumpųjų balsių ''*e: *a'' kaita vadinama pamatiniu laipsniu, o ''*ē : *ō'' – pailgintuoju. Jeigu balsiai ''*e : *a'' arba ''*ē : *ō'' iškrenta, turimas nulinis laipsnis (ø). Tai – ''e'' eilės kaita. Minėtieji balsiai kaitaliodavosi ir eidami pirmaisiais grynųjų dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių dėmenimis: su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] (sonantais) ''*r, *l, *m, *n'' sudarydavo uždarąją ''e'' kaitos eilę, o su balsiais ''*i'' ir ''*u'' – atitinkamai ''i'' ir ''u'' eiles. Šiais atvejais vietoj nulinio laipsnio ''i'' eilėje turėtas silpnasis laipsnis ''*i'' (''*i̯''), o ''u'' eilėje – ''*u'' (''*ṷ''). ''e'' eilėje su sonantais silpnuoju laipsniu eidavo balsiai ''*i, *u'' + sonantas.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=89-93}} <u>Griežtai žiūrint, silpnasis laipsnis yra tas pats nulinis (nykstamasis), nes iškrenta balsiai ''*e : *a : *ē : *ō''</u>. {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Balsių kaitos eilės ir laipsniai |- ! ! Pamatinis laipsnis ! Pailgintasis laipsnis ! Nulinis (nykstamasis) laipsnis ! Silpnasis laipsnis |- !e eilė |e: a | ē : ō | ø |– |- !e eilė su <br />sonantais<br /> | eR^'''1''' : aR | ēR : ōR | – | iR / uR |- !i eilė | ei: ai | ēi : ōi | – | i (i̯) |- !u eilė | eu: au | ēu : ōu | – | u (ṷ) |} ''Pastabos'': * ^'''1''' R žymi bet kurį iš sonantų ''*r, *l, *m, *n.'' ''e'' eilės kaitos pavyzdžiais galėtų būti {{lt|veda}} – ''vadas'', {{lv|ved}} 'veda' – ''vadīt'' 'vadovauti; vairuoti' (pamatinis laipsnis); {{lt|ėdė}} < ''*ēdē'' – ''uodas'' < ''*ōdas'', {{lv|ēd}} 'valgo' – ''ods'' (sk. ''uods'') < ''*ōdas'' 'uodas' (pailgintasis laipsnis); baltų prok. ''*s-ants'' 'esąs' (nulinis laipsnis; plg. su pamatiniu laipsniu *''es-ti'' 'esti, yra'). ''e'' eilės su sonantais, ''i'' ir ''u'' eilių pamatinio ir silpnojo kaitos laipsnių pavyzdžiai: {{lt|lemti}} – ''ap-lamas'' (pamatinis laipsnis) – {{lv|lumsti}} 'staklių dalis' (silpnasis laipsnis), {{lt|kerpa}} – ''karpyti'' (pamatinis laipsnis) – ''kirpo'' (silpnasis laipsnis); {{lt|keitė}} – ''kaita'' (pamatinis laipsnis) – ''kito'' (silpnasis laipsnis); {{lt|kiautas}} < ''*keutas'' – ''kaušas'' (pamatinis laipsnis), {{lt|daužti}} (pamatinis laipsnis) – ''dužti'' (silpnasis laipsnis). Ilgųjų grynųjų dvibalsių ir ilgųjų mišriųjų [[dvibalsis|dvigarsių]] dabartinės baltų kalbos neišlaikė, todėl pailgintojo kaitos laipsnio atspindžių esama tik neskiemeninėje (heterosilabinėje) padėtyje:{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=91-92}} ''e'' eilės su sonantais pailgintasis laipsnis ''lėmė'', ''luomas'' (< ''*lē-mē'', ''*lō-mas''; ''*ēm'', ''*ōm'' neskiemeniniai, skiemens nesudaro), ''gėrė'' (< ''*gē-rē''; ''*ēr'' neskiemeninis); lietuvių tarmių ''i'' eilės pailgintasis laipsnis ''lėjo'' 'liejo', {{lv|lēja}} 't. p.' (< ''*lē-i̯ā''; ''*ēi'' neskiemeninis). Pailgintasis ''i'' ir ''u'' eilių laipsnis matyti kai kuriose rekonstruotose formose: ''*aṷ'''ei!''''' 'avie!' (pamatinis laipsnis) – ''*aṷ'''ēi''''' 'avyje' (pailgintasis laipsnis), ''*but'''ei''''' 'bū́ste, namè' (vns. [[Vietininkas|viet]].; pamatinis laipsnis) – ''*but'''ōi''''' 'būstui, namui' (pailgintasis laipsnis); ''*sūn'''au'''s'' 'sūnaus' (pamatinis laipsnis) – ''*sūn'''ōu''''' 'sūnuje' (pailgintasis laipsnis), {{lt|dauba}} < ''*d'''au'''bā'' (pamatinis laipsnis) – ''duobė'' < ''*d'''ōu'''bē'' (pailgintasis laipsnis), prabaltų esamojo laiko ''*k'''eu'''- / *k'''eṷ'''-'' 'dengia lenkiančiai' (pamatinis laipsnis) – būtojo laiko ''*k'''ēu-''' / *k'''ēṷ'''-'' (pailgintasis laipsnis). [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] trumpąjį ''*o'' [[prabaltai|prabaltams]] pavertus ''*a'', susidarė pamatinio ir pailgintojo laipsnių asimetrija, nes greta pailgintojo laipsnio ''*ē'' turėtas ilgasis ''*ō'', bet pamatiniame laipsnyje – greta ''*e'' trumpasis ''*a'', o ne ''*o''. Išlyginat šį netolygumą, vietoj ilgojo ''*ō'' neretai būdavo įsivedamas ilgasis ''*ā'', todėl dabar vietoj laukiamo ''*ō'' > rytų baltų ''uo'' pasitaiko ''*ā'' > {{lt|o}}, {{lv|ā}}:{{sfn|Zinkevičius|1980|p=93}} {{lt|žėlė}} (< ''*žēlē'') – ''žolė'', {{Lv|zāle}} (< ''*žālē''), o ne ''*žōlē'' > {{lt|**žuolė}}, {{lv|**zuole}}. Tokiu būdu buvo išplėtota kiekybinė balsių ''*a : *ā'' kaita: {{lt|labas}} – ''lobis'' (< ''*lābii̯an''). Ilgainiui kiekybinė balsių kaita buvo įsivesta ir į ''u'', ''i'' eiles: {{liet|dužti}} – ''dūžis'' (< ''*dūžii̯an''), ''krito'' – ''krytis'' (< ''*krītii̯an'').{{sfn|Zinkevičius|1980|p=94}} === Priebalsiai === [[Priebalsis|Priebalsiai]] baltų prokalbėje patyrė didesnių pokyčių nei balsiai, palyginti su pirmykšte būkle indoeuropiečių prokalbėje. Indoeuropiečių prokalbės [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] ir [[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniai]] priebalsiai (''*bʰ'', ''*dʰ'', ''*gʰ'', ''*g<small>^u̯</small>'', ''*g<small>^u̯h</small>'', ''*k<small>^u̯</small>'') baltų prokalbėje, kaip ir kai kuriose kitose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]], sutapo su paprastaisiais sprogstamaisiais priebalsiais (''*b'', ''*d'', ''*g'', ''*k''). Tačiau ankstyvuoju laikotarpiu paprastųjų skardžiųjų sprogstamųjų ir aspiruotų skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių skirtumas galėjo būti išlaikytas, nes prieš paprastuosius skardžiuosius sprogstamuosius priebalsius balsiai ilgėjo, o prieš aspiruotuosius – ne ([[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnis]]). Paprastai indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami trys [[laringalai]] – ''h'' ar panašaus tipo [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] gerkliniai priebalsiai, žymimi ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''. Jie nepaliudyti nė vienoje indoeuropiečių kalboje, išskyrus [[Hetitų kalba|hetitų]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=61|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltai gana anksti turėjo jų netekti (pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], apie [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|2000]]–1500 m. pr. m. e.).{{sfn|Dini|2000|p=145}} Baltų prokalbė – [[Satemizacija|sateminė]], indoeuropiečių prokalbės minkštasis priebalsis ''*ḱ'' virto ''*š'', minkštasis ''*ǵ'' ir minkštasis aspiruotasis ''*ǵʰ'' – ''*ž.''<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Dini|2000|p=81}} Baltų prokalbėje tikriausiai dar nebūta priebalsių minkštinimo ([[Palatalizacija|palatalizacijos]]), įvairiai atsiskleidžiančio [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]] ar [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose, nebent priebalsiai ''*k'', ''*g'' vėlesniuoju laikotarpiu galėję turėti minkštąsias poras ''*ḱ'', ''*ǵ''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}} Neaišku, ar indoeuropiečių prokalbės trumpieji skiemens nesudarantys [[pusbalsiai]] ''*ṷ'', ''*i̯'' visada buvo išlaikomi, ar kartais tariami kaip ''v'', ''j''; toliau bus pateikiami tik ''*ṷ, *i̯''. Pusbalsiai ''*ṷ, *i̯'' siejosi su balsiais ''*u'', ''*i'': minėtieji pusbalsiai būdavo tariami prieš balsius ir balsinguosius priebalsius arba tarp jų, o balsiai ''*u'', ''*i'' − tarp [[Priebalsis|priebalsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=31, 191}} Abilūpinis pusbalsis ''*ṷ'' tikriausiai tartas kaip [[Anglų kalba|anglų k.]] ''w'' (pvz., '''''w'''e'' 'mes'), o palatalinis pusbalsis ''*i̯'' − kaip lietuvių k. neskiemeninis ''i'' (pvz., ''kalna'''i'''''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Priebalsiai |- ! colspan="2" | ![[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! colspan="2" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] |[[Priebalsis|m]] | [[Priebalsis|n]] | | | |- ! rowspan="2" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} |[[Priebalsis|p]] |[[Priebalsis|t]] | | | [[Priebalsis|k]] |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} |[[Priebalsis|b]] |[[Priebalsis|d]] | | | [[Priebalsis|g]] |- ! rowspan="2" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} | | [[Priebalsis|s]] | [[Priebalsis|ʃ]] | | |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} | | ([[Priebalsis|z]])^'''1''' | [[Priebalsis|ʒ]] | | |- ! colspan="2" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | |[[Priebalsis|r]] | | |- ! colspan="2" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | |[[Priebalsis|l]] | | | |- ! colspan="2" |[[Pusbalsiai]] |[[Priebalsis|ṷ]]^'''2''' | | |[[Priebalsis|i̯]]^'''2''' | |} ''Pastabos'': * ^'''1'''''*z'' – ne savarankiškas priebalsis, o tik ''*s'' variantas ([[alofonas]]) prieš skardųjį priebalsį. * ^'''2''' [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] šie pusbalsiai gali būti žymimi ir kaip ''*w'' (= ''*ṷ''), ''*y'' (= ''*i̯''). [[Indoeuropiečių prokalbė]]s balsingieji priebalsiai ''*ṛ'', ''*ḷ'', ''*ṃ'', ''*ṇ'', vartoti kaip balsiai ir galėję sudaryti skiemenį, baltų prokalbėje virto mišriaisiais dvigarsiais ''*ir'', ''*il'', ''*im'', ''*in'' (rečiau – ''*ur'', ''*ul'', ''*um'', ''*un''). Šios kilmės mišrieji dvigarsiai kaitaliojosi su ''*er (*ēr)'', ''*el (*ēl)'', ''*em (*ēm)'', ''*en (*ēn)'' ir ''*ar (*ōr)'', ''*al (*ōl)'', ''*am (*ōm)'', ''*an (*ōn)'' (dalyvavo e eilės su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] kaitoje; žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1980|p=83}} Specifinė baltų kalbų ypatybė − pusbalsio ''*i̯'' tarp priebalsio ir priešakinio balsio išnykimas (''*žemi̯ē'' > ''*žemē'' 'žemė'). Junginiai ''priebalsis'' + ''*i̯'' prieš užpakalinės eilės balsius buvo išlaikomi sveiki (''*žemi̯ōn'' 'žemių').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} Kitas svarbus prabaltų kalbos bruožas − išlaikytas sveikas ''*m'' prieš liežuvio priešakinius ([[Dantiniai priebalsiai|dantinius]]) priebalsius ''*t'', ''*d'', ''*s'': ''*šimtan'' 'šimtas', ''*kimdai'' 'pirštinės' (plg. {{lv|cimdi}}), ''*tamsā'' 'tamsa'. Daugelis kitų indoeuropiečių šioje pozicijoje [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*m'' yra pavertę ''n'' (plg. {{la|centum}} 'šimtas'). Tačiau žodžio gale {{ide|*m}} ir ''*ṃ'' baltų prokalbėje buvo virtę ''*n'' (žodžio gale ''*m'' ir ''*ṃ'' nevirto ''*n'', sakykime, [[Italikų kalbos|italikų]] ir [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] kalbose).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}}<ref>{{cite book|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=53|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Duslieji priebalsiai morfemų sandūroje prieš skardžiuosius, matyt, skardėdavo, skardieji prieš dusliuosius − duslėdavo, todėl ''*z'' tebuvo ''*s'' variantas prieš skardųjį priebalsį. [[Geminacija|Geminatos]] ''*tt'' ir ''*dt'' virto ''*st'': ''*mettei'' 'mesti', ''*ṷedtei'' 'vesti' > ''*mestei, ''*''ṷestei.'' Priebalsis ''*s'' po ''*k'' (''*g''), ''*r'' (kartais ir po ''*i'', ''*u'') virto ''*š'' (žr. „[[Pederseno dėsnis|Pederseno dėsnis“]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} === Kirtis ir priegaidė === Daugiausia duomenų apie prabaltų kirčiavimą teikia [[lietuvių kalba]], nes [[Latvių kalba|latvių kalboje]] kirtis apibendrintas pirmame skiemenyje, o [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenys skurdūs. Apie senovėje latvių kalboje turėtą [[Kirtis|kirčio]] šokinėjimą šį tą galima spręsti iš laužtinės [[priegaidė]]s, apie prūsų kalbos priegaides ir kirtį, kuris buvęs laisvas, – iš brūkšnelių virš [[Balsis|balsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo sistema − kirtis, kaip lietuvių ir prūsų kalbose, galėjo kristi į bet kurį [[Skiemuo|skiemenį]].<ref name="smoczyński1986"/> Vis dėlto baltų (ir slavų) kirtis neretai nesutampa su [[Vedų kalba|vedų]] ir [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] kalbų kirčio vieta, pastarųjų kalbų kirčiavimą įprasta laikyti senoviškesniu. Vedų–senosios graikų ir baltų (bei slavų) kalbų kirčiavimo atitikmenis nusako [[Hirto dėsnis]].<ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Именная акцентуация в балтийском и славянском|publisher=Издательство АН СССР|year=1963|location=М.|pages=153}}</ref> Tradiciškai baltų prokalbės [[Vardažodis|vardažodžiams]] rekonstruojamos dvi [[kirčiuotė]]s: šakninė (baritoninė, kirtis [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]) ir galūninė (oksitoninė, kirtis [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėje]]). Iš baritoninio kirčiavimo kilo [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] dviskiemenių vardažodžių I ir II kirčiuotės, iš oksitoninio − dviskiemenių vardažodžių III ir IV [[Kirčiuotė|kirčiuotės]]. Vienas iš tokios kirčiavimo sistemos šalininkų buvo [[Kazimieras Būga|K. Būga]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Kiti kalbininkai (sakykime, [[Jerzy Kuryłowicz|J. Kuryłowiczius]], [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]]) vietoj šakninės ir galūninės [[Kirčiuotė|kirčiuočių]] atkuria pastoviąją (baritoninę) ir kilnojamąją, kurios kirtis tam tikrais atvejais iš galūnės atsikeldavo į šaknį ar kamieną. Likusieji (pavyzdžiui, [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]], [[Vytautas Kardelis|V. Kardelis]]) rekonstruoja alternatyvią trijų kirčiuočių sistemą: šakninę, kilnojamąją ir galūninę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=86|isbn=978-609-459-472-4}}</ref> [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] įprasta manyti, kad ''o'' kamieno bevardės giminės [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] turį baritoninį kirtį, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pereidavo į oksitoninį kirčiavimą; sprendžiant iš [[Lietuvių kalbos tarmės|lietuvių tarmių]] duomenų (kuopinės daugiskaitos), galbūt taip buvo kirčiuojami ir kiti bevardės giminės kamienai.<ref>{{cite journal|title=Endzelyno dėsnio statistinė analizė: daiktavardis ir būdvardis|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/76/41|author=[[Bonifacas Stundžia|Stundžia, B.]]|journal=[[Baltistica]]|date=1985|issue=2|volume=21|pages=150-151}}</ref> Lietuvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžiams]] iš esmės būdingas baritoninis kirčiavimas,{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=104, 111, 121}} tačiau, lietuvių kalbininko [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičiaus]] manymu, baltų prokalbėje veiksmažodžiai, kaip ir vardažodžiai, buvo kirčiuojami pagal dvi kirčiuotes: baritoninę ir kilnojamąją;<ref>{{cite book|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsų kalbos kirčiavimo sistema (daktaro disertacija)|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Rinkevicius_disertacija.pdf|year=2009|location=Vilnius|pages=182}}</ref> ir Z. Zinkevičius baltų prokalbės veiksmažodžiams teikia dvejopą kirčiavimą.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]], panašu, ėmė veikti tik lietuvių kalboje, kai ši jau buvo atsiskyrusi nuo kitų baltų kalbų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Be šio, lietuvių kalboje ėmė galioti [[Leskyno dėsnis|Leskieno]] ir [[Niemineno dėsnis|Niemineno dėsniai]].{{sfn|Dini|2000|pp=181-182}} Nesutariama, ar [[Priegaidė|priegaidžių]] ([[Skiemuo|skiemens]] intonacijų) būta jau [[indoeuropiečių prokalbė]]je, tačiau prabaltai turėjo dvi priegaides − [[Akūtas|akūtą]] (´) ir [[Cirkumfleksas|cirkumfleksą]] ([[Baltistika|baltistikoje]] žymima ˜). Akūtas baltų prokalbėje iš esmės buvęs kylančioji (galbūt kylančioji-krentančioji ar net apylygė) priegaidė, o cirkumfleksas − krentančioji.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Dabartinėje lietuvių kalboje yra priešingai: akūtas tariamas krentančia intonacija, o cirkumfleksas − kylančiąja; [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose išlaikytas senasis priegaidžių tarimas. Priegaidės buvo tariamos kirčiuotuose ilguosiuose skiemenyse: grynuosiuose [[Dvigarsis|dvibalsiuose]], mišriuosiuose [[Dvigarsis|dvigarsiuose]] ir ilguosiuose balsiuose, o ar priegaidėdavo bekirčių skiemenų [[Balsis|vokalizmas]] – kalbininkų nuomonės išsiskiria. Z. Zinkevičius, V. Kardelis, V. Rinkevičius ir daug kitų kalbininkų linkę manyti, kad priegaides galėję turėti tiek ilgieji kirčiuoti, tiek ilgieji nekirčiuoti skiemenys, t. y. priegaidės nuo kirčio nepriklausė,{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=84|isbn=978-609-459-472-4}}</ref><ref>{{cite web|author= Rinkevičius, V.|publisher= Baltistikos miniatiūros ([[YouTube]])|title=Kaip kirčiuota senovėje?|url=https://www.youtube.com/watch?v=uGPfE-RT1jQ|year=2023|accessdate=2023-10-22}}</ref> pavyzdžiui, buvo tariama ''*'rãnkā́'' 'ranka' (kirčiuotas pirmasis skiemuo), ''*gál.'ṷā́'' 'galva' (kirčiuotas antrasis skiemuo). Bekirčiai skiemenys priegaidėja latvių kalboje, to požymių esama ir lietuvių kalboje, ypač [[tarmė]]se.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|author=Rinkevičius, V.|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|page=79|isbn=978-609-417-100-0|access-date=2024-12-09}}</ref> Pažymėtina, kad [[Senoji graikų kalba|senojoje graikų kalboje]] senovinės priegaidės turimos tik galūnėse, [[slavų kalbos]]e, sutrumpėjus galūnėms, – tik kamienuose, o [[baltų kalbos]]e – ir galūnėse, ir kamienuose (senojoje graikų kalboje žodžio vidurio akūtas arba cirkumfleksas įsivedami žiūrint galūnės ir kitų skiemenų balsių kiekybės ir su baltų bei slavų priegaidėmis nieko bendra neturi).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=124}} Baltų kalbose pastoviąja ir kilnojamąja kirčiuotėmis gali būti kirčiuojami tiek akūtinės, tiek cirkumfleksinės [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] žodžiai, slavų kalbose – pastoviąja tik akūtinės, kilnojamąja – tik cirkumfleksinės šaknies žodžiai.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Vaizdas:Gesichtsurne Dreidorf.jpg|160px|thumb|right|VI a. pr. m. e. [[Pamario kultūra|Pamario kultūros]] veidinė [[urna]] ([[Didžiosios Lenkijos vaivadija]], netoli [[Lobženica|Lobženicos]])]] Pasak [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanuevos Svenssono]], akūtiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai paprastai kildinami iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-EH-, *-ṚH-, *-EUH-, *-EHU-'' ir kt. garsų struktūrų (t. y. tų, kuriose buvo [[laringalas]] – gerklinis priebalsis) bei iš [[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnio]] pozicijos, o cirkumfleksiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai – iš ide. ''*-Ṛ-, *-EU-'' (t. y. tų, kur nebuvo laringalų), iš balsių santraukų (''*-EHE- > *-EE- > *-Ē-'') ir iš naujų baltų ilgųjų balsių. Nėra visiškai aišku, bet [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ilgieji balsiai tikriausiai įgijo akūtinę priegaidę, nors gali būti, kad tam tikrose padėtyse (pavyzdžiui, žodžio gale) jie gavo cirkumfleksinę.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=89|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Anot [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandto]], baltų akūtas buvo [[glotalinis sprogstamasis priebalsis]], išriedėjęs iš ide. laringalo ar preglotalizuoto sprogstamojo priebalsio po pirmykščio trumpojo balsio ar dvigarsio,<ref name="KortlandtBaltistica">{{cite journal|title=The Baltic word for ‘in’|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39557/37114|author=[[Frederik Kortlandt|Kortlandt, F.]]|year=2009|journal=[[Baltistica]]|volume=44|issue=1|accessdate=2022-02-25}}</ref> pavyzdžiui, {{ide|*deh₃-}} > baltų prok. ''*dṓˀtei'' 'duoti'.<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=[https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false 174]}}</ref> [[Glotalizacija|Glotalizuota]] priegaidė [[Baltistika|baltistikoje]] žinoma kaip laužtinė (kylančioji-krentančioji). Lietuvių [[aukštaičių tarmė]]s kirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė tapo tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''ė́sti''). Kirčiuoti neglotalizuoti skiemenys lietuvių aukštaičių tarmėje turi tvirtagalę (kylančiąją) priegaidę (''duktė̃''). Tam tikrais atvejais kirtis buvo atkeltas į skiemenį su glotalizuota intonacija, ir toks skiemuo gavo tvirtagalę priegaidę (''ė̃dis'' 'ėdesys, pašaras' greta ''ė́sti''). Jei kirtis atkeltas į skiemenį be glotalizuotos priegaidės, jame tariama vadinamoji vidurinė priegaidė, vėliau sutapusi su tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''vìlkė'' greta ''vil̃kas''). Nekirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė išnyko. Lietuvių [[žemaičių tarmė]]je glotalizuota priegaidė išliko senojo kirčio vietoje. Latvių kalboje kirtis buvo atkeltas į pirmąjį skiemenį, ir glotalizuota priegaidė išliko tik senuosiuose nekirčiuotuose skiemenyse.<ref>{{cite book|last=Derksen|first= R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological dictionary of the Slavic inherited lexicon|url=https://ia600408.us.archive.org/20/items/EtymologicalDictionaryOfTheSlavicInheritedLexicon/Rick_Derksen_-_Etymological_Dictionary_of_the_Slavic_inherited_Lexicon%2C_Leiden-Boston%2C_%282008%29.pdf|publisher=Brill|location=Leiden — Boston|year=2008|pages= 12|isbn=9789004155046}}</ref> [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] manymu, prabaltiškąjį akūto tarimą atspindi ne latvių laužtinė, o tęstinė (kylančioji arba apylygė) priegaidė: laužtinė atsiradusi dėl kirčio atitraukimo ir analoginio išlyginimo. Tačiau, kaip pastebi vėlesni tyrėjai, tokia interpretacija komplikuota, nes ji nepaaiškina keleto dalykų: laužtinės priegaidės neatitrauktinio kirčio padėtyse (kai būtų laukiama tęstinė), analoginio išlyginimo atveju – beveik visiško tęstinės ir laužtinės priegaidžių dubletų nebuvimo bei laužtinės priegaidės tarimo nepradiniuose skiemenyse. Dalies kalbininkų ([[Paul Garde|P. Garde’o]], S. Youngo, T. Olanderio) nuomone, latvių tęstinė priegaidė yra akūto atspindys stipriosiose (linkusiose gauti kirtį) [[Morfema|morfemose]], laužtinė – silpnosiose (kirčio gauti nelinkusiose); panašiai ir kai kuriose lietuvių tarmėse tiek akūtas, tiek cirkumfleksas skirtingai tariami pastovaus ir kilnojamojo kirčio žodžių [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]].<ref>{{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|pages=59-61|isbn=978-609-417-100-0|access-date=2024-12-09}}</ref> Be to, lietuvių žemaičių tarmėje prieškirtiniai skiemenys tariami tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃''), pokirtiniai – tvirtapradiškai (''<nowiki>'</nowiki>vė́gė́lę́''). Lietuviai aukštaičiai, bent [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], ir prieškirtinius, ir pokirtinius skiemenis taria tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃'', ''<nowiki>'</nowiki>vė́gė̃lę̃''). Vadinasi, lietuvių kalboje turima nekirčiuotų skiemenų priegaidėjimo sistema.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=46-47}} Latvių ir lietuvių priegaidžių santykį nusako [[Endzelyno dėsnis|Endzelīno dėsnis]].{{sfn|Dini|2000|pp=89-90}} == Morfologija == === Daiktavardis === {{Citata |'''''Baltų kalbos — paskutinioji indoeuropiečių prokalbės manifestacija'''''<ref>{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|authorlink=Letas Palmaitis|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|page=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/25 25]|isbn=5430026514}}</ref>|}} Baltų prokalbės [[daiktavardis]] (ir kiti [[Vardažodis|vardažodžiai]]) pasižymėjo didžiu archajiškumu: galūnės nebuvo trumpinamos, jos artimos [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnėms. Daiktavardis baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, turėjo šias kategorijas: [[Giminė (gramatika)|giminės]] (vyriškosios, moteriškosios ir bevardės), skaičiaus ([[Vienaskaita|vienaskaitos]], [[Dviskaita|dviskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]]) ir [[Linksnis|linksnio]]. Linksnių būta 7-ių: [[Vardininkas|vardininko]], [[Kilmininkas|kilmininko]], [[Naudininkas|naudininko]], [[Galininkas|galininko]], [[Įnagininkas|įnagininko]], [[Vietininkas|vietininko]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininko]]. [[Dviskaita|Dviskaitoje]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] [[šauksmininkas]] nuo ide. laikų sutapo su [[Vardininkas|vardininku]].{{sfn|Dini|2000|pp=93-94}}<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=198|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Be to, kaip dažniausiai rekonstruojama ir [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]], taip ir baltų prokalbėje buvo sutapę dviskaitos [[vardininkas]]–[[galininkas]]–[[šauksmininkas]], [[naudininkas]]–[[įnagininkas]] ir [[kilmininkas]]–[[vietininkas]]: turėtos trys skirtingos dviskaitos linksnių formos. Palyginti su tradicine indoeuropiečių prokalbės [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]], prabaltų kalba neteko tiktai [[Abliatyvas|abliatyvo]], jei nepaisytume sunkių mėginimų ide. atkurti dar ir [[aliatyvas|aliatyvą]] (arba ''[[iliatyvas|direktyvą]]'' – krypties [[vietininkas|vietininką]]).<ref>{{cite book|last=Fortson|first=B.|title=Indo-European language and culture: an introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Malden (USA)|year=2004|page=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/102 102]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref> Abliatyvas jau ide. buvo neraiškus: atskirą jo formą turėjo tik ''o'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] vardažodžių vienaskaita, bet dviskaitoje ''o'' kamieno abliatyvas sutapo su naudininku−įnagininku, daugiskaitoje − su naudininku. Kitų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] vardažodžių vienaskaitos abliatyvas buvo sutapęs su kilmininku, o kituose skaičiuose sutapimo būta tokio paties, kaip ir ''o'' kamieno vardažodžių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=43}} Bevardę daiktavardžių [[Giminė (gramatika)|giminę]] išsaugojo tik [[prūsų kalba]], o lietuvių ir [[latvių kalba|latvių kalbose]] ji išnyko. Vis dėlto lietuvių kalboje išliko kitų linksniuojamųjų žodžių − [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], [[Įvardis|įvardžių]] ir [[Skaitvardis|skaitvardžių]] − bevardės giminės liktinių formų.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Chr.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo-Bergen-Tromsö|year=1966|page=179|isbn=}}</ref> Atkuriant bevardės giminės formas, ypač svarbūs [[Baltizmas|prabaltų skoliniai]] Baltijos [[Baltijos finų kalbos|finams]]; apie bevardės giminės daugiskaitą šį tą galima spręsti ir iš lietuvių kalbos sudurtinių skaitvardžių '11 − 19',{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-207}} o atskirais atvejais tam pagelbsti ir artimiausiųjų prabaltams − [[Slavų prokalbė|praslavų]] ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] − kalbų bei [[Sanskritas|sanskrito]] duomenys.<ref name="olander223">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=223-224|isbn=978-9004270497}}</ref> Bevardės giminės daiktavardžiai nuo kitų to paties linksniavimo tipų vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardžių nuo seno skyrėsi tik [[Vardininkas|vardininko]]−[[Galininkas|galininko]]−[[Šauksmininkas|šauksmininko]] linksniais, kur visi trys buvo vienodi, sutapę. Baltų prokalbė buvo išlaikiusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtus kuopinius daiktavardžius − vadinamąjį kolektyvą, kuris buvo reiškiamas bevardės giminės daugiskaita. Kuopiniai daiktavardžiai reiškė ne daugybę pavienių daiktų, bet jų grupę, visumą − panašiai kaip lietuvių kalboje ''kalnas'' ir ''kalnynas'', ''žmogus'' ir ''žmonija''. Ilgainiui kolektyvas, kaip perteklinė skaičiaus raiška greta paprastosios daugiskaitos, baltų kalbose ėmė nykti. Tokios darybos palaikai baltų kalbose yra {{lt|alksna}} 'alksnynas', {{lv|alksna}} 'pelkėta vieta', {{prg|slayo}} 'rogės, šlajos' ir kt.; čia galūnės ''-a, -o '' kilusios iš bevardės giminės daugiskaitos vardininko ''*-ā''.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n52 53]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Ambrazas|first=S.|authorlink=Saulius Ambrazas|title=Daiktavardžių darybos raida II|url=https://archive.org/details/ambrazas-daiktavardziu-darybos-raida-ii-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=48-59|isbn=5-420-01460-2}}</ref> Daiktavardžių kamiengalis galėjo baigtis balsiu – tam tikra priesaga. Tai − balsinių [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] daiktavardžiai. Pagal kamiengalio balsį baltų prokalbėje išskiriami ''o'', ''ā'', ''ē'', ''i'', ''u'' balsiniai kamienai; kilmės atžvilgiu ''ā'' (turbūt ir ''ē'') kamienas yra priebalsinis, nes jis kilęs iš ide. ''eh₂'' kamieno. Jei po šaknies baltų prokalbėje daiktavardžiai turėdavo ne balsį, o tam tikras priebalsiu besibaigiančias priesagas, šie daiktavardžiai skirstomi pagal jas ir priklauso priebalsiniams priesaginiams kamienams. Galima rekonstruoti ir vadinamuosius priebalsinius šakninius kamienus, neturėjusius po šaknies nei balsio, nei priesagos. Pastaroji rekonstrukcija gana rizikinga, nes šis linksniavimo tipas baltų kalbose labai nunykęs.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=197-223}}{{sfn|Dini|2000|pp=94-99}} Skirstant kitaip, ne tik į balsinius ir priebalsinius kamienus, kamiengalyje turėjęs ''*e : *o'' balsių kaitą ''o'' kamienas vadinamas tematiniu (tarp [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] (arba žodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]) ir [[galūnė]]s įsiterpęs jungiamasis balsis *''o'' yra tema), o visi kiti, jungiamojo balsio *''o'' > baltų *''a'' neturintys kamienai – atematiniais („betemiais”).<ref name="Fortson102">{{cite book|last=Fortson IV B. W.|first=|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=102|isbn=978-1-4051-0315-2|access-date=2017-10-15|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> Kamienų galūnių įvairovė yra tariama, ji susidarė susiliejus tikrosioms galūnėms su kamiengaliu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=40-41}} Grynos galūnės gerai matyti priebalsinių šakninių daiktavardžių (''C-s'', ''C-ø'') linksniavime. Priebalsinių daiktavardžių priesagos ir galūnės šiame straipsnyje atskirtos, išskaidytus balsinius kamiengalius ir galūnes žr. „[[Indoeuropiečių prokalbė#Kamienų galūnių rekonstrukcija|Indoeuropiečių prokalbė: Kamienų galūnių rekonstrukcija]]“. Nežinia, ar baltų prokalbėje buvo išlikę ''ū'', ''ī'', besibaigiantys dvibalsiais ir heteroklitiniai kamienai (linksniuose turėję ''*r: *n'', ''*l: *n'' priesagų kaitą: vardininke, galininke ir šauksmininke šiems bevardės g. daiktavardžiams buvo būdinga priesaga ''*-r'' arba ''*-l'', o kituose linksniuose – priesaga ''*-n-''). Šių kamienų pėdsakų esama tik [[Žodžių daryba|žodžių daryboje]], [[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] nebelikę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=41-42}} Teoriškai rekonstruojami mot. g. ''*sūs'' 'kiaulė', [[Kilmininkas|kilm.]] ''*suṷes'', [[Naudininkas|naud.]] ''*suṷei'' (''ū'' kamienas; plg. [[Latvių kalba|latv.]] tarm. ''suv-ēns'' 'paršas'),<ref>{{cite web|title=seweynis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2125|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-09-29}}</ref> mot. g. ''*aldīs'' 'valtis, eldija', kilm. ''*aldii̯es'', naud. ''*aldii̯ei'' (''ī'' kamienas), mot. g. ''*gōus'' 'karvė, galvijas', kilm. ''*gaṷes'', naud. ''*gaṷei'' (dvibalsinis ''ōu /au'' kamienas; plg. {{lv|govs}} 'karvė'),<ref>{{cite journal|title=Žvėrių ir gyvulių pavadinimai baltų ir indoiranėnų kalbose|author1=Chomičenkienė, A.|author2=Maksvytytė, V.|journal=Acta Orientalia Vilnensia|year=2002|volume=3|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367178039530/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|page=61|issn=1648-2662}}</ref> bev. g. ''*ṷeser'' 'pavasaris – vasara', kilm. ''*ṷesnes'', naud. ''*ṷesnei'' (heteroklitinis ''r: n'' kamienas).<ref>{{cite web|title=dagis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=282|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-09-29}}</ref> Šie kamienai pasižymėjo priebalsiniu linksniavimu. ''ē'' (< {{ide|ii̯ē, ii̯ā}}?) kamieno daiktavardžiai − tikriausiai pačioje baltų prokalbėje susiformavęs linksniavimo tipas, todėl tolesniuose pavyzdžiuose greta ''ē'' kamieno [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškos]] (ide.) galūnės nepateikiamos. Baltų ''ē'' kamieno daiktavardžiai linksniuoti kaip ''ā'' kamieno, tik galūnėse vietoj balsio ''*ā'' turimas ''*ē''. Daugiskaitos [[kilmininkas]] rodo anksčiau visur prieš galūnę buvus *''i̯'', todėl šis kamienas istoriškai gali būti vadinamas ''i̯ē'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Kaip senesnis, baltų prokalbei ''ē'' kamieno vietoj dažnai rekonstruojamas ''ii̯ā'' arba ''i̯ā'' kamienas ({{lt|žemė}}, {{lv|zeme}}, {{prg|same}} < baltų prok. ''*žemē'' < ''*žemi̯ē'' < ''*žem(i)i̯ā'').<ref>{{cite web|title=žemė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEem%C4%97|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-01-19}}</ref><ref>{{cite journal|author=Piwowarczyk, Dariusz R.|title=The Latin fifth declension and the Baltic - ē -stems<small>¹</small>|trans-title=Lotynų kalbos penktoji linksniuotė ir baltų ''ē'' kamienai|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2017~1519139951589/datastreams/DS.002.1.01.ARTIC/content|journal=[[Baltistica]]|year=2017|volume=LII|issue=2|pages=247–263|doi=10.15388/Baltistica.52.2.2317|accessdate=2026-01-20|language=en}}</ref> ''ē'' < ''(i)i̯ā'' kamienas, priešingai negu iš ide. paveldėtas ir nepakitęs ''(i̯)ā'', turėjo cirkumfleksinę priegaidę (''*žem-ē͂''), o ne akūtinę ({{lt|valdžià}} < ''*ṷãld-i̯ā́''). Tikėtina, jog cirkumfleksas čia įsivestas iš priebalsinių kamienų (''*duk-tē͂'' 'duktė̃') arba atsiradęs dėl [[Kalbos garsas|garsų]] sutraukimo (''ii̯ā́ > i̯ē͂ > ē͂'').{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=204-205}} ''i̯ē'' (''faciēs'' 'veidas') ir ''ē'' (''facēs'' 'žvakė, žibintas') kamienus turėjo dar ir [[lotynų kalba]].{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Tik ''o'', ''ā'' ir ''ē'' balsiniai kamienai buvo pasiskirstę giminėmis: ''o'' kamienui priklausė vyriškosios ir bevardės giminės linksniuojamieji žodžiai, o ''ā'' ir ''ē'' kamienams − moteriškosios, jei nepaisytume tokių nedažnų atvejų, kaip [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''talokas'' 'suaugęs, subrendęs jaunikaitis; suaugusi, subrendusi mergina, nuotaka'<ref>{{cite web|title=talokas|url=http://www.lkz.lt/?zodis=talokas&id=26007880000|publisher=Lietuvių kalbos žodynas|accessdate=2026-01-23}}</ref><ref>„Lietuvių kalbos žodyne“ ''talokas'' nurodomas kaip vyiškosios giminės (sm.) daiktavardis, tačiau jis vartojamas kalbant tiek apie vyriškosios, tiek apie moteriškosios lyties asmenis (galima sakyti ''jis yra talokas / ji yra talokas''), todėl būtų teisingiau jį vadinti bendrosios giminės (''substantiva communia'' – scom.) daiktavardžiu (plg. {{cite journal|title=Kalbiné komunikacija: kreipimosi substantiva communia raiška|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1371470633013/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|author=Gudzinevičiūtė, O. L.|journal=Žmogus ir žodis|year=2013|volume=1|pages=64-70|issn=1392-8600|quote=Šnekamojoje kalboje, tarmėse dažnai kreipiamasi į adresatą daiktavardžiais, kuriais galima pavadinti ir vyriškosios, ir moteriškosios lyties asmenį (pvz.: ''akiplėša, valkata, marmalas''). Šie daiktavardžiai, reikšdami asmenį, neturi lyties reikšmės. Formos atžvilgiu vieni jų yra vyriškosios giminės (pvz., ''marmalas''), o kiti – moteriškosios (pvz., ''valkata''), tačiau viename kontekste jie būna vyriškosios, kitame – moteriškosios giminės, pvz.: ''jis yra akiplėša / ji yra akiplėša''. Tokius daiktavardžius įprasta vadinti lotynišku terminu ''substantiva communia'' (trumpinama ''scom.'', SC), t. y. akcentuojama specifinė daiktavardžių klasė, ne trečioji giminė.|accessdate=2026-01-23}})</ref> (bendroji (vyr.–mot.) g., ''o'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[vaidila]]'', {{lv|puika}} 'berniukas' (vyr. g., ''ā'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[Dailidė (amatas)|dailidė]]'', {{lv|bende}} '[[budelis]]' (vyr. g., ''ē'' kamienas), {{lt|padauža}}, {{lv|aizmārša}} 'užuomarša' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''(i̯)ā'' kamienas), {{lt|mėmė}}, {{lv|balamute}} 'niektauza; pagyrūnas, -ė' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''ē'' kamienas). Bendroji giminė, greta vyriškosios, moteriškosios ir bevardės, nėra savarankiška ketvirtoji – priklausomai nuo [[Kontekstas|konteksto]], ji yra arba vyriškoji, arba moteriškoji. [[Anatolų kalbos]]e, neskiriančiose vyriškosios ir moteriškosios giminių, bendroji giminė yra savarankiška šalia bevardės (turima dviejų giminių sistema – bevardė ir bendroji).<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|authorlink=Miguel Villanueva Svensson| title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=120|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltų prokalbėje priebalsinių kamienų daiktavardžiai turėjo tik tam tikrą polinkį į giminę, pavyzdžiui, ''r'' kamieno daiktavardžiai buvo vyriškosios ir moteriškosios giminių, o ''s'' kamieno – daugiausia bevardės. Išskyrus šiuos atvejus, giminę signalizuodavo ne tiek galūnės, kiek su daiktavardžiais gimine derinami įvardžiai, būdvardžiai ir kiti gimine kaitomi žodžiai − kaip ir indoeuropiečių prokalbės laikais. Žemiau pateiktose lentelėse nurodytos galūnių [[priegaidė]]s, jeigu yra pavykę jas rekonstruoti: [[cirkumfleksas]] (˜) žymi krentančiąją, [[akūtas]] (´) – kylančiąją priegaidę. Cirkumfleksas rašomas virš trumpojo [[Dvigarsis|dvigarsio]] pirmo dėmens, akūtas – virš antrojo. Ilguosiuose dvigarsiuose ir cirkumfleksas, ir akūtas rašomi virš pirmojo dėmens. Akūto [[glotalizacija]] (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“) nežymima. Trumpieji balsiai tikriausiai nepriegaidėdavo, todėl priegaidės / kirčio ženklas virš jų nerašomas. Šis priegaidžių žymėjimas atspindi būtent galūnės būklę, pateiktose linksniavimo paradigmose dėl rekonstrukcijos sunkumų kirčio vieta ir priegaidė žodžio kamiene nenurodomi. Išskyrus kai kuriuos atvejus, atspindima ide. galūnių būklė be [[Laringalai|laringalų]] (''h'', ''ch'' ar pan. tipo priebalsių, žymimų ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''; apibendrintai – ''*H''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė. Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-o-¹ ! colspan="3" |*-ā-² ! colspan="2" |*-ē- |- !Vyr. g. 'dievas' !Bev. g. 'namas, būstas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'ranka' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'žemė' !Baltų prok. galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*deiṷas |*butan / *buta |*-as; bev. g. *-ãn,*-a'''³''' |*-os; bev. g. *-om,*-o? |*rankā |*-ā́ |*-ā |*žemē |*-ē͂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷas(a) / *deiṷā |*butas(a) / *butā |*-as(a),*-ā͂'''⁴''' |*-os(i̯)o,*-ōd? |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷōi |*butōi |*-ō͂i |*-ōi |*rankāi |*-ā͂i |*-āi |*žemēi |*-ē͂i |- ![[Galininkas|G]]. |*deiṷan |*butan / *buta |*-ãn; bev. g. *-ãn,*-a |*-om; bev. g. *-om,*-o? |*rankān |*-ā͂n |*-ām |*žemēn |*-ē͂n |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷō |*butō |*-ṓ |*-ō |*rankān |*-ā́n'''⁵''' |*-ā |*žemēn |*-ḗn'''⁵''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷei |*butei |*-eí'''¹¹''' |*-ei |*rankāi |*-ā́i |*-āi |*žemēi |*ḗi |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷe! |*butan! / *buta! |*-e; bev. g. *-ãn, *-a |*-e; bev. g. *-om,*-o? |*ranka! |*-a |*-a |*žeme! |*-e |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷō |*butai |*-ṓ; bev. g. *-aí |*-ō; bev. g. *-oi |*rankāi |*-ā́i'''⁶''' |*-āi |*žemēi |*-ḗi'''⁶''' |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷamā |*butamā |*-amā́ |*-omō |*rankāmā |*-āmā́ |*-āmō |*žemēmā |*-ēmā́ |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷōus |*butōus |*-ōus'''⁷''' |*-ōus |*rankāus |*-āus |*-āus |*žemēus |*-ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷai |*butā |*-aí;'''⁸''' bev. g.*-ā́ |*-oi; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷōn |*butōn |*-ō͂n |*-ōm |*rankōn |*-ō͂n |*-ōm |*žemi̯ōn |*-i̯ō͂n |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷamas |*butamas |*-amas |*-omos |*rankāmas |*-āmas |*-āmos |*žemēmas |*-ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*deiṷōns |*butā |*-ṓns; bev. g. *-ā́ |*-ōns; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankāns |*-ā́ns |*-āns |*žemēns |*-ḗns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷais |*butais |*-ãis |*-ōis? |*rankāmīs |*-āmī́s'''⁹''' |*-āmis |*žemēmīs |*-ēmī́s'''⁹''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷeisu |*buteisu |*-eisu'''¹⁰''' |*-oisu |*rankāsu |*-āsu |*-āsu |*žemēsu |*-ēsu |} ''Pastabos '''1 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Šalia ''o'' kamieno [[prabaltai]] turėjo variantus su ''(i)i̯'' prieš ide. kamiengalį ''o'', taigi ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus: ''*sṷeti̯as'' 'svečias, svetimasis', ''*dagii̯as'' 'dagys'. Tokių daiktavardžių linksnių galūnės niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''o'' kamieno galūnių. Taip pat greta ''ā'' kamieno būta varianto ''i̯ā'' (ir su ''ī'', kilusiu iš {{ide|*ih₂}}, vienaskaitos [[Vardininkas|vardininke]]): ''*ṷaldi̯ā'' 'valdžia', ''*martī'' ([[Vienaskaita|vns]]. [[Kilmininkas|kilm.]] ''*marti̯ās)'' 'marti'. Šie daiktavardžiai irgi linksniuoti taip pat, kaip atitinkami grynojo ''ā'' kamieno daiktavardžiai. * '''³''' Dėl ''o'' kamieno bevardės giminės vns. vard.−gal.−šauksm. galūnės ''*-a'' nesutariama: vieni kalbininkai ją laiko archajiška, esą tai grynas kamienas − kaip ir kituose linksniavimo tipuose, tačiau kiti šią galūnę mano esant įsivestą iš įvardžių, plg. {{ide|tod}} > baltų prok. ''*ta'' 'tai'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=201}} * '''⁴''' Vns. kilm. ''o'' kamieno galūnė ''*-as(a)'' rekonstruojama [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenimis. Ji atitinka [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] vns. kilm. galūnę ''*-os(i̯)o'', kuri, manoma, buvo įsivesta iš įvardžių. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] prūsų kalbos ''o'' kamieno vns. kilmininko galūnę ''-as'' laiko archajiškos ide. galūnės ''*-os'' tęsiniu, kai prie jos dar nebuvo prijungtas įvardinis elementas ''*-i̯o''.{{sfn|Dini|2000|p=95}} Vis dėlto prūsų galūnė ''-as'' čia gali būti naujadaras, susikurtas pagal kitų linksniavimo tipų analogiją.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=131|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Vns. kilm. galūnė ''*-ā'', būdinga rytiniam baltų arealui, kilusi iš ide. [[Abliatyvas|abliatyvo]] galūnės ''*-ād / *-ōd''. * '''⁵''' ''ā'' ir ''ē'' kamienų vns. [[Įnagininkas|įnagininke]] nosinis priebalsis ''*-n'' iš ''*-m'' < ''*-mi'' yra antrinis − senovėje šių ir visų kitų linksniavimo tipų įnagininku ėjo grynas kamienas.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=134|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁶''' Rytų baltų ''ā'' kamieno dvs. vard.–gal.–šauksm. galūnė ''-i'' < ''-ie'' (plg. liet. ''dvi sald'''ie'''-ji kriauš'''i''''' 'dvi saldžiosios kriaušės') gali būti kildinama tiek iš ''*-ei'', tiek iš ''*-ai''. Atsižvelgiant į ilguosius kamiengalio balsius ''-ā-'' ir ''-ē-'', čia, skirtingai nei Z. Zinkevičiaus darbuose, pateikiami [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] ir [[JAV]] lingvistų [[Greville G. Corbett|G. Corbetto]] ir [[Bernard Comrie|B. Comrie’io]] dėsningesni rekonstruotų [[indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] (ide.) ir [[slavų prokalbė|praslaviškų]] galūnių baltiški atitikmenys su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āi'', ''-ēi''.<ref name="corbett87">{{cite book|author1=[[Greville G. Corbett|Corbett G.]]|author2=[[Bernard Comrie|Comrie B.]]|title=The Slavonic Languages|publisher=Routledge|location=London and New York|year=2010|pages=87|url=https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=euI4CQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=Corbett+G.+(+2003).+The+Slavonic+Languages.&ots=Y0M5jvokiy&sig=9UTUBt-WfIIHSZjCN8WLXobBVdY&redir_esc=y#v=onepage&q=Corbett%20G.%20(%202003).%20The%20Slavonic%20Languages.&f=false|isbn=0-415-04755-2}}</ref> * '''⁷''' ''o'' ir ir kitų kamienų dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] formos pateikiamos remiantis G. Corbetto ir B. Comrie’io rekonstruotų [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] ir [[Slavų prokalbė|praslaviškų]] formų galimais prabaltiškais atitikmenimis.<ref name="corbett87"/> (Remdamasis lietuvių [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]] ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' 'dviese', [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ''o'' kamienui teikia galūnę ''*-au(s)'', o kitų kamienų dvs. [[kilmininkas|kilm.]]–[[vietininkas|viet.]] galūnes palieka su klaustuku, nerekonstruotas.){{sfn|Zinkevičius|1984|p=199}} ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus'' su ilguoju balsiu *''ō'' turėjo susidaryti kamiengalio ir ide. galūnės ''*-ous'' trumpuosius balsius *''o'' sutraukus į vieną: ''*deiṷo‿ous'' > ''*deiṷōus'' (prieveiksmiuose ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' galūnė ''-au(s)'' < {{ide|*-ous}} jungiama prie kamienų ''*pusē-'', ''*d(u)u̯a(i)i̯-'', bet ne prie kamiengalio balsio ''*o''). Ide. ilgasis balsis *''ō'' baltų prokalbėje išlaikomas, gali būti išlaikytas ir ilgasis dvibalsis *''ōu'' (plg. *''sūnōu'' 'sūnuje'), tad ir ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus''. Neretai teigiama, kad prie visų kamienų besijungianti galūnė *-''ous'' (> baltų prok. *''-aus'') susidarė sumišus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininkui]] *''-ōs'' (< *-''h₁oHs'') ir [[Vietininkas|vietininkui]] *''-u'' (< *''-h₁u'') ar *''-ou'' (< *''-Hou''), nors panašus šiųdviejų [[Dviskaita|dviskaitos]] linksnių skyrimas turimas tik [[Avestos kalba|Avestos kalboje]].<ref name="villanueva61">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n60 61]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=128|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁸''' Dgs. vardininke ''o'' kamieno galūnė ''*-ai'' gauta iš įvardžių. Kitų kalbų duomenys rodo buvus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnę ''*-ōs''. * '''⁹''' ''ā'' kamieno dgs. įnag. galūnėje ''*-āmīs'', kaip ir visų kitų kamienų dgs. įnag. galūnėse su ''*-(V)mīs'', rekonstruojamas ilgasis ''*ī'' dėl šiaurės žemaičių, kurie iš senojo ilgojo ''*ī'' kilusio ''i'' neplatina. Ilgąjį ''*ī'' verčia rekonstruoti ir slavų kalbų duomenys, tačiau visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] rodo čia buvus trumpąjį balsį ''*i;'' ir prabaltai galėjo turėti *''-(V)mis'' su trumpuoju ''*i''. * '''¹⁰''' Dalis kalbininkų (pvz., [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]]) baltų ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos vietininko galūnę rekonstruoja su dvibalsiu ''*-ai-'', t. y. ''*-aisu''.<ref name="KortlandtBaltistica"/> * '''¹¹''' Prūsų kalbos ''o'' kamieno forma ''bītai'' 'vakarè' leistų manyti buvus ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių gretiminį vienaskaitos vietininko variantą su galūne ''*-ai''.<ref>{{cite web|title=bītai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=226|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite web|title=bītas|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=227|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė (tęsinys). Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="5" |*-i- ! colspan="5" |*-u- |- !Vyr. g. 'anglis' !Mot. g. 'avis' !Bev. g. 'jūra, marios' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'sūnus' !Mot. g. 'girna' !Bev. g. 'medus' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*anglis |*au̯is |*mari'''¹''' |*-is; bev. g. *-i |*-is; bev. g. *-i |*sūnus |*girnus'''²''' |*medu |*-us; bev. g.*-u |*-us; bev. g.*-u |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angleis |*au̯eis |*mareis |*-e͂is |*-eis |*sūnaus |*girnaus |*medaus |*-ãus |*-ous |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglei |*au̯ei |*marei |*-e͂i'''⁷''' |*-ei̯ei? |*sūnōi / *sūnau̯ei |*girnōi / *girnau̯ei |*medōi / medau̯ei |*-ō͂i, *-au̯ei'''³''' |*-ōi, *-ou̯ei |- ![[Galininkas|G.]] |*anglin |*au̯in |*mari |*-i͂n; bev. g.*-i |*-im; bev. g *-i |*sūnun |*girnun |*medu |*-u͂n; bev. g. *-u |*-um; bev. g. *-u |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimi |*au̯imi |*marimi |*-imi |*-imi |*sūnumi |*girnumi |*medumi |*-umi |*-umi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglēi |*au̯ēi |*marēi |*-ḗi |*-ēi |*sūnōu |*girnōu |*medōu |*-ṓu |*-ōu |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*anglei! |*au̯ei! |*mari! |*-e͂i; bev. g. *-i |*ei; bev. g. *-i |*sūnau! |*girnau! |*medu! |*-ãu; bev. g. *-u |*-ou; bev. g. *-u |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*anglī |*au̯ī |*marī^'''4''' | *-ī́ | *-ī < *-ih₁; bev. g. *-i̯ī < *-i̯ih₁ |*sūnū |*girnū |*medu̯ī |*-ū́; bev. g.*-u̯ī́ |*-ū < *-uh₁; bev. g. *-u̯ī < *-u̯ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimā |*au̯imā |*marimā |*-imā́ |*-imō |*sūnumā |*girnumā |*medumā |*-umā́ |*-umō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[vietininkas|Vt.]] |*anglii̯aus |*au̯ii̯aus |*marii̯aus |*-ii̯aus |*-ei̯ous |*sūnau̯aus |*girnau̯aus |*medau̯aus |*-au̯aus |*-ou̯ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*angleis / *anglii̯es |*au̯eis / *au̯ii̯es |*marī |*-e͂is, *-ii̯es^'''5'''; bev. g. *-ī́ |*-ei̯es; bev. g. *-ī < *-ih₂ |*sūnaus / *sūnaṷes |*girnaus / *girnaṷes |*medū |*-ãus, *-aṷes^'''6'''; bev g. *-ū́ |*-oṷes; bev. g. *-ū < *-uh₂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angli̯ōn |*au̯i̯ōn |*mari̯ōn |*-i̯ō͂n |*-i̯ōm |*sūnṷōn |*girnṷōn |*medṷōn |*-ṷō͂n |*-ṷōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglimas |*au̯imas |*marimas |*-imas |*-imos |*sūnumas |*girnumas |*medumas |*-umas |*-umos |- ![[Galininkas|G.]] |*anglins |*au̯ins |*marī |*-ińs; bev. g. *-ī́ |*-ins; bev. g. *-ī <*-ih₂ |*sūnuns |*girnuns |*medū |*-uńs; bev. g. *-ū́ |*-uns; bev, g. *-ū <*-uh₂ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimīs |*au̯imīs |*marimīs |*-imī́s |*-imis |*sūnumīs |*girnumīs |*medumīs |*-umī́s |*-umis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglisu |*au̯isu |*marisu |*-isu |*-isu |*sūnusu |*girnusu |*medusu |*-usu |*-usu |} [[Vaizdas:02019 1289 Funde der Sudauen-Gruppe der Westbaltischen Kultur aus Völkerwanderungszeit.jpg|215px|thumb|right|[[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpio [[Sūduvių kultūra|sūduvių kultūros]] radiniai]] ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''':'' * '''^1, ²''' ''*mari''<ref>{{cite web|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1319|title=mary|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-07-21}}</ref> 'marios' priskyrimas bevardei giminei gana sąlygiškas, baltų kalbose nėra išlikę aiškių ''i'' kamieno bevardės giminės pavyzdžių. Rekonstruoti bevardę šio daiktavardžio giminę leidžia seniausi kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] duomenys. ''u'' kamieno daiktavardis ''*girnus'' 'girna' priskiriamas moteriškajai giminei dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''dzirnus'' (mot. g., daugiskaitinis), tačiau senovėje šis daiktavardis galėjęs priklausyti dabartinėse baltų kalbose išnykusiam ''ū'' kamienui.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=232}} * '''³''' ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-ōi'' perimta iš ''o'' kamieno daiktavardžių. Senoji ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-au̯ei'' rekonstruojama [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] (''*-ovi'') duomenimis, kuriuos paremia ir [[sanskritas]] (''-ave'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=200}} Tikėtina, kad galūnė ''*-au̯ei'' slypi ir [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] bendraties priesagoje ''-twei'' < ''*-tu̯ei'', kilusioje iš veiksmažodinių daiktavardžių ''tu'' (''u'' su priesaga ''*-t-'') kamieno naudininko: plg. {{sa|''dhā́t-ave''}} 'dėti' – {{prg|dāt-wei}} 'duoti'.{{sfn|Dini|2000|p=268}}<ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|last=Rinkevičius|first=V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=129|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2024-11-03}}</ref> Prūsų kalbos bendraties priesagoje ''-twei'' glūdinčią galūnę ''*-u̯ei'' galima traktuoti kaip baltų prok. galūnės''*-au̯ei'' (''*dōt-au̯ei'' 'davimui') silpnąjį laipsnį (žr. „[[#Balsių kaita|Balsių kaita]]“, ''u'' eilė), įsivestą iš kitų linksnių (baltų prok. ''*dōt-u͂n'' 'davimą'). * ^'''4''' ''i'' kamieno bevardės giminės dviskaitos ir daugiskaitos vard.–gal.–šauksm. galūnės sutampa. Be to, ši dviskaitos ''i'' kamieno bev. g. galūnė nesiskiria nuo atitinkamos vyr. ir mot. giminių galūnės. Tokį ''i'' kamieno bevardės giminės galūnių sutapimą remia seniausieji [[Vedų kalba|Vedų sanskrito]], iš dalies – ir slavų kalbų duomenys.<ref>{{cite book|author=[[Tatjana Jelizarenkova|Елизаренкова, Т. Я.]]|title=Грамматика ведийского языка|url=https://obuchalka.org/2018011898517/grammatika-vediiskogo-yazika-elizarenkova-t-ya-1982.html|trans-title=Vedų kalbos gramatika|publisher=Наука|location=Москва|language=ru|year=1982|pages=228-232}}</ref><ref name="villanueva61"/> Baltų prokalbėje šis sutapimas galėjo įvykti tada, kai bevardėje giminėje prieš galūnę ''*-ī'', priešakinį balsį, iškrito kamiengalio pusbalsis ''*i̯'': dvs. ''*mari̯ī'' > ''*marī''. * '''^5, ⁶''' ''i'' kamieno dgs. vardininko galūnės su ''*-eis'' (> ''-ies''), ''u'' kamieno su ''-aus'' aptinkamos [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] tarmėse. Vienų kalbininkų jos laikomos archaizmu, tiesioginiu [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. vard. galūnių ''*-ei̯es'', ''*-ou̯es'' tęsiniu, kiti mano jas esant naujai pasidarytas pagal kitų linksniavimo tipų analogiją (kaip vns. [[Kilmininkas|kilm]]. ''*šakās'' 'šakõs' – dgs. [[Vardininkas|vard]]. ''*šakās'' 'šãkos', taip ir vns. kilm. {{lt|aviẽs}}, {{lt|gražaũs}} – dgs. vard. [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''ãvies'' 'avys', [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''grãžaus'' 'gražūs'). Dgs. vardininkai su ''*-ii̯es'', ''*-au̯es'' atkuriami remiantis sanskritu ir slavų kalbomis. Galūnėje ''*-ii̯es'' kamiengalio ''*-i-'' įsivestas iš kitų linksnių. * '''⁷''' ''i'' kamieno vns. naudininke {{ide|*-ei̯ei}} > baltų prok. ''*-e͂i'' yra įvykusi [[haplologija]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė. Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-r- ! colspan="4" |*-n- ! colspan="3" |*-C-ø |- !Vyr. g. 'brolis' !Mot. g. 'duktė' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'akmuo' !Bev. g. 'sėkla' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'širdis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*brātē |*duktē |*-tē͂-ø'''¹''' |*-tēr-ø |*akmō |*sēmen |*-mō͂-ø;'''²''' bev, g. *-me͂n-ø |*-mō(n)-ø; bev, g. *-mn̥-ø |*šēr'''⁵''' |*-ø |*-ø |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-tr-es?'''³''' |*akmenes |*sēmenes |*-men-es |*-m̥n-es? |*širdes'''⁵''' |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*brāterei |*dukterei |*-ter-e͂i |*-ter-ei? |*akmenei |*sēmenei |*-men-e͂i |*-men-ei? |*širdei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterin |*dukterin |*-ter-i͂n |*-ter-ṃ |*akmenin |*sēmen |*-men-i͂n; bev. g. *-me͂n-ø |*-men-m̥; bev. g. *-mn̥-ø |*šēr |*-ø |*-ø |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermi |*duktermi |*-ter-mi |*-ter-mi |*akmenmi |*sēmenmi |*-men-mi |*-men-mi |*širdmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brāteri |*dukteri |*-ter-i |*-ter-i |*akmeni |*sēmeni |*-men-i |*-men-i |*širdi |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*brāter! |*dukter! |*-ter-ø |*-ter-ø |*akmen! |*sēmen! |*-men-ø |*-men-ø |*šēr! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brātere |*duktere |*-ter-e |*-ter-e |*akmene |*sēmenī |*-men-e; bev. g. *-men-ī́<ref name="olander189">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=189-191|isbn=978-9004270497}}</ref> |*-men-e; bev. g. *-men-ī<br />< *-men-ih₁ |*šerdī'''⁵''' |*-ī́ |*-ī < *-ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermā |*duktermā |*-ter-mā́ |*-ter-mō |*akmenmā |*sēmenmā |*-men-mā́ |*-men-mō |*širdmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*brāteraus |*dukteraus |*-ter-aus |*-ter-ous |*akmenaus |*sēmenaus |*-men-aus |*-men-ous |*širdaus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-ter-es |*akmenes |*sēmenā? |*-men-es; bev. g.*-men-ā́?'''⁴''' |*-men-es;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*šerdā?'''⁵''' |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāterōn |*dukterōn |*-ter-ō͂n |*-tr-ōm |*akmenōn |*sēmenōn |*-men-ō͂n |*-mn̥-ōm |*širdōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*brātermas |*duktermas |*-ter-mas |*-ter-mos |*akmenmas |*sēmenmas |*-men-mas |*men-mos |*širdmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterins |*dukterins |*-ter-ińs |*-tr-n̥s |*akmenins |*sēmenā? |*-men-ińs;<br /> bev. g. *-men-ā́? |*-men-n̥s;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]]–[[Galininkas|G.]]'' |*šerdā? |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermīs |*duktermīs |*-ter-mī́s |*-ter-mis |*akmenmīs |*sēmenmīs |*-men-mī́s |*-men-mis |*širdmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brātersu |*duktersu |*-ter-su |*-tr̥-su |*akmensu |*sēmensu |*-men-su |*-mn̥-su |*širdsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Nukritęs priesagos priebalsis po pailgintojo laipsnio balsio [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] (''*-mōn > *-mō, *-tēr > *-tē'') − viena iš baltų kalbų ypatybių. * '''³''' Nežinia, ar baltų prokalbėje priebalsiniai vardažodžiai atskirų linksnių priesagose buvo išlaikę silpnojo ar nykstamojo (nulinio) laipsnio balsių kaitą su pamatiniu balsio laipsniu, pvz.: ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*dukt'''i'''res'' (silpnasis laipsnis) 'dukters', arba ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*duk'''tr'''es'' (nykstamasis (nulinis) laipsnis) 'dukters'. Tokia kaita baltų kalbose apnykusi, su silpnuoju kaitos laipsniu turima lietuvių kalbos [[tarmė]]se, tačiau neaišku, ar ji nėra naujai įsivesta. Pavyzdžiuose daiktavardžiai pateikiami tik su pamatiniu kaitos laipsniu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=206-207}} * '''⁴''' Priebalsinio kamieno bevardės giminės daugiskaitą su galūne ''*-ā'' iš ''o'' kamieno bev. g. daugiskaitos verčia rekonstruoti artimiausiųjų − [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Germanų kalbos|germanų]] − kalbų duomenys.<ref name="olander223"/> Matyt, tai sąlygojo priebalsinių kamienų bevardės g. priesagose ir šaknyse apnykusi balsių laipsnio kaita, kuri skyrė vienaskaitos vardininką-galininką-šauksmininką nuo atitinkamų daugiskaitos linksnių. Palyginimui [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] priebalsinio ''n'' kamieno bev. g. vienaskaita ir daugiskaita: vns. vard.–gal.–šauksm. ''*h₁néh₃mn̥'' 'vardas' – dgs. vard.–gal. ''*h₁néh₃mō(n)'' (< ''*h₁néh₃monh₂'') 'vardai'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n55 56]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> Tad priebalsinių kamienų bevardės giminės vienaskaita ir daugiskaita, sunykus minėtai balsių kaitai, turėjo sutapti ir netekti anksčiau buvusios skaičiaus skirties. Dabartinėje [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] šitaip sutampa priebalsiniai veikiamosios rūšies bev. g. (> vyr. g.) dalyviai: vns. ''suką'' (< ''*sukan(t'') – dgs. ''suką'' (< ''*sukan(t'').<ref>{{cite book|last=Kortlandt|first=F.|authorlink=Frederik Kortlandt|title=Baltica & Balto-Slavica|url=https://books.google.lt/books?id=e_h1DwAAQBAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false|publisher=Rodopi|location=Amsterdam-New York, NY|year=2009|page=24|isbn=978-9042026520}}</ref> * '''⁵''' Šio šakninio priebalsinio daiktavardžio šaknyje matoma balsių kaita: ''*š-er-dī'', ''*š-er-dā'' – pamatinis (normalusis) laipsnis, ''*š-ēr'' – pailgintasis laipsnis, ''*š-ir-des'' (ir kiti linksniai) – silpnasis laipsnis. Formoje ''*šēr'' žodžio galo ''*-r'' kilęs iš ''*-rd'' (žr. „[[Semerenio dėsnis#Kiti poveikio atvejai|Semerenio dėsnis“]]). Tokia sudėtinga šaknies balsių kaita galėjo būti išsaugota ankstyviausiuoju laikotarpiu. Vėliau rytų baltai visiems linksniams apibendrino šaknis ''*šird-'' 'širdis' arba ''*šerd-'' 'šerdis', vakarų baltų kalbose paliudytos šaknys ''*šēr-'' > {{prg|seyr}} 'širdis' ir ''*šird-'' > {{prg|*sird(i)-}} 'šerdis; vidurys' > {{prg|sirsdau}} 'tarp'.<ref>{{cite web|title=seyr|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2097|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite web|title=sirsdau|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2157|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-21}}</ref><ref>{{cite web|title=širdis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%A1irdis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite book|title=Nomina im indogermanischen Lexikon|url=https://archive.org/details/NIL_2008|publisher=Universitätsverlag Winter|location=Heidelberg|year=2008|author1=Wodtko, D. S.|author2=Irslinger, B.|author3=Schneider, C.|isbn=9783825353599|pages=[https://archive.org/details/NIL_2008/page/416/mode/2up?q=417 417]-423}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=208}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė (tęsinys). Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-l- ! colspan="3" |*-s- ! colspan="3" |*-C-s |- !Mot. g. 'obelis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'debesis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'šeimininkas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ābō<ref>{{cite web|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=obelis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|title=obelis|accessdate=2023-12-03}}</ref> |*-ō͂-ø |*-ōl-ø |*nebas<ref>{{cite web|title=mėnas|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=m%C4%97nas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=debesis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=debesis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=wupyan|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2691|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref> |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpats |*-s |*-s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābeles |*-el-es |*-l-es |*nebeses |*-es-es |*-es-es |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelei |*-el-e͂i |*-el-ei |*nebesei |*-es-e͂i |*-es-ei |*ṷaišpatei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelin |*-el-i͂n |*-el-ṃ |*nebas |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpatin |*-i͂n |*-ṃ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmi |*-el-mi |*-el-mi |*nebesmi |*-es-mi |*-es-mi |*ṷaišpatmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābeli |*-el-i |*-el-i |*nebesi |*-es-i |*-es-i |*ṷaišpati |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*ābel! |*-el-ø |*-el-ø |*nebas! |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpat! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābele |*-el-e |*-el-e |*nebesī |*-es-ī́ |*-es-ī < *-es-ih₁ |*ṷaišpate |*-e |*-e |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmā |*-el-mā́ |*-el-mō |*nebesmā |*-es-mā́ |*-es-mō |*ṷaišpatmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*ābelaus |*-el-aus |*-el-ous |*nebesaus |*-es-aus |*-es-ous |*ṷaišpataus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābeles |*-el-es |*-el-es |*nebesā? |*-es-ā́?'''¹''' |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G]].'' |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābelōn |*-el-ō͂n |*-(e)l-ōm |*nebesōn |*-es-ō͂n |*-es-ōm |*ṷaišpatōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelmas |*-el-mas |*-el-mos |*nebesmas |*-es-mas |*-es-mos |*ṷaišpatmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelins |*-el-ińs |*-el-n̥s |*nebesā? |*-es-ā́? |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*ṷaišpatins |*-ińs |*-n̥s |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmīs |*-el-mī́s |*-el-mis |*nebesmīs |*-es-mī́s |*-es-mis |*ṷaišpatmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābelsu |*-el-su |*-ḷ-su |*nebe(s)su |*-es-su |*-es-su |*ṷaišpatsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelės tęsiniui:''''' * '''¹''' Žr. ''Pastabos '''2 lentelei''''' • '''⁴''' === Būdvardis === Skirtingai nei daiktavardis, [[būdvardis]] buvo kaitomas gimine (vyriškąja, moteriškąja ir bevarde), kuri buvo derinama prie atitinkamos daiktavardžio giminės. Būdvardžiai turėjo tris [[Laipsnis (gramatika)|laipsnius]]: nelyginamąjį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį. Skaičiumi buvo derinami su daiktavardžiais, tad turėjo vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Šauksmininkas paprastai sutapdavo su vardininku. Kitais atžvilgiais linksniavimas niekuo nesiskyrė nuo daiktavardžių, todėl baltų ir indoeuropiečių prokalbių galūnes žr. prie atitinkamų daiktavardžio kamienų. Kaip ir atitinkamose daiktavardžių paradigmose, greta ''o'' kamieno buvo ''i̯o'' (mot. g. ''i̯ā'') ir ''ii̯o'' (mot. g. ''ē'') variantų. Greta ''o'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių, moteriškosios giminės formos būdavo sudaromos su ''ā'' kamienu, greta ''u'' kamieno − moteriškoji giminė su ''i̯ā'' kamienu ([[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] *''ī''), o šalia ''i'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių būdvardžių moteriškoji giminė gaudavo, matyt, ''i̯ā'' arba ''ē'' kamieną. Pastaroji moteriškosios giminės rekonstrukcija susiduria su sunkumais, nes ''i'' kamieno būdvardžiai dabartinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] prastai išsaugoti.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Greta ''i'' kamieno vyr. ir bev. giminių moteriškosios giminės formas su ''ē'' kamienu būtų galima grįsti [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmėse ir senuosiuose raštuose aptinkamais aukštesniojo laipsnio ''i'' kamieno būdvardžiais, mat greta jų moteriškoji giminė turi ''ē'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]].{{sfn|Zinkevičius|1987|p=197}} Taip pat ir nelyginamojo laipsnio ''i'' kamieno vyr. g. būdvardžiai, kurių paradigma labai sumišusi su ''ii̯o'' kamienu, turi ''ē'' kamieno moteriškosios giminės formas, tačiau visiško aiškumo dėl turėtųjų baltų prokalbėje nėra.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=14-18}} '''[[Įvardžiuotinės formos|Įvardžiuotiniai būdvardžiai]]''', turimi dabartinėse baltų kalbose (kaip {{lt|baltas}}, ''balta'' − ''baltasis, baltoji''), susidarė vėliau, prokalbei skylant.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Įvardis ''*is'' (bev. g.''*i'', mot. g. ''*ī'') baltų prokalbėje dar buvo ne suaugęs su būdvardžiu, o sudarė dviejų žodžių − būdvardžio ir įvardžio − konstrukciją. Įvardis turėjo būti laisvas, paslankus – galėjo eiti tiek prieš būdvardiško žodžio šaknį, tiek po jo (ar net daiktavardžio) galūnės: plg. [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių senųjų raštų]] ''pa'''jo'''prasto'' 'paprastojo', ''nu'''jam'''liūdusiam'' 'nuliūdusiajam', ''danguję'''jis''''' 'dangiškasis; jis (= tas, kuris) danguje'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=117-138}} '''Aukštesniojo laipsnio''' formoms sudaryti baltų prokalbėje buvo vartojama iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s paveldėta priesaga ''*-(i̯)es-'' (ir su silpnuoju balsio laipsniu ''*-is-'', plg. {{prg|tālis}} 'toliau'):<ref>{{cite web|title=tālis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2372|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-11-25}}</ref> ''*labesis,-esi'' 'geresnis, geriau', ''*platesis, -esi'' 'platesnis, plačiau', ''*aru̯esis, -esi'' 'tinkamesnis, tinkamiau' − linksniuota pagal ''i'' kamieno paradigmą (žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=26}} Aukštesniojo laipsnio moteriškajai giminei, kaip leistų spręsti lietuvių kalbos duomenys, būtų galima rekonstruoti ''ē'' kamieno galūnes (''*labesē''). '''Aukščiausiasis laipsnis''', be priesagos ''*-isto-,'' indoeuropiečių prokalbėje galėjo būti sudaromas ir su priesaga ''*-ṃmo-'' > baltų prok. ''*-ima-''. Jos reliktų randama [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''auctimien'' 'aukščiausią'; [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] ''*aug(s)timas'' 'aukščiausias').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=27}} Tokiu atveju būdvardžio aukščiausiojo laipsnio formos baltų prokalbėje galėjo būti ''*labimas, -iman'' (bev. g), ''-imā'' (mot. g.) 'geriausias, -ia, -ia' ir t. t., kur vyriškosios ir bevardės giminės būdvardžiai linksniuojami pagal ''o'' kamieną, o moteriškosios − pagal ''ā''; priesagą ''*-ima-'' [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] rodo priešinamąją reikšmę turintys būdvardžiai ''tolimas, artimas'',<ref>{{cite web |title=Laipsnis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laipsnis-1/ |author=[[Adelė Valeckienė|Valeckienė, A.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref> dar plg. ''svetimas, gretimas''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Būdvardžių *labas 'geras', *platus 'platus'-, *aru̯is 'tinkamas; ne bet koks'<ref>{{cite web|title=arwis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=102|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-07}}</ref> linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o-, *-ā- ! colspan="3" |*-u-, *-i̯ā-^'''1''' ! colspan="3" |*-i-, *-ē-^'''1''' |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labas |*laban / *laba- |*labā |*platus |*platu |*platī |*aru̯is |*aru̯i |*aru̯ē |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*labas(a) / *labā |*labās | colspan="2" |*plataus |*plati̯ās | colspan="2" |*aru̯eis |*aru̯ēs |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labōi |*labāi | colspan="2" |*platōi / *platau̯ei |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ei |*aru̯ēi |- ![[Galininkas|G.]] |*laban |*laban / *laba |*labān |*platun |*platu |*plati̯ān |*aru̯in |*aru̯i |*aru̯ēn |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labō |*labān | colspan="2" |*platumi |*plati̯ān | colspan="2" |*aru̯imi |*aru̯ēn |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labei |*labāi | colspan="2" |*platōu |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ēi |*aru̯ēi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labō |*labai |*labāi |*platū |*platu̯ī |*plati̯āi |colspan="2"|*aru̯ī^'''2''' |*aru̯ēi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labamā |*labāmā | colspan="2" |*platumā |*plati̯āmā | colspan="2" |*aru̯imā |*aru̯ēmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labōus |*labāus | colspan="2" |*platau̯aus |*plati̯āus | colspan="2" |*aru̯ii̯aus |*aru̯ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labai |*labā |*labās |*plataus / *platau̯es |*platū |*plati̯ās |*aru̯eis / *aru̯ii̯es |*aru̯ī |*aru̯ēs |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*labōn | colspan="2" |*platu̯ōn |*plati̯ōn | colspan="3" |*aru̯i̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labamas |*labāmas | colspan="2" |*platumas |*plati̯āmas | colspan="2" |*aru̯imas |*aru̯ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*labōns |*labā |*labāns |*platuns |*platū |*plati̯āns |*aru̯ins |*aru̯ī |*aru̯ēns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labais |*labāmīs | colspan="2" |*platumīs |*plati̯āmīs | colspan="2" |*aru̯imīs |*aru̯ēmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labeisu |*labāsu | colspan="2" |*platusu |*plati̯āsu | colspan="2" |*aru̯isu |*aru̯ēsu |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Remdamasis [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] [[Biblija|Biblijos]] vertimu į lietuvių kalbą, latvių kalbininkas [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]] daro išvadą, kad senovėje baltų, kaip ir kitose senosiose indoeuropiečių kalbose, ''u'' kamieno moteriškosios ir vyriškosios giminių būdvardžiai buvo linksniuojami vienodai: kaip ir ''u'' kamieno daiktavardžių, moteriškosios giminės būdvardžių galūnės nesiskyrė nuo vyriškosios (vyr. ir mot. g. ''*platus, *plataus, *platau̯ei'' ir t. t.)<ref>{{cite journal|last=[[Pēteris Vanags|Vanags, P.]]|year=1989|title=On the history of Baltic u-stem adjectives|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2048/1957|journal=Baltistica|volume=XXV (2)|page=113-114}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] tą patį sako apie senųjų indoeuropiečių kalbų ''i'' kamieno būdvardžius ir kaip pavyzdį nurodo vyr.–mot. g. būdvardį {{la|fortis}} 'stiprus, stipri'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n53 54]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> * ^'''2''' Žr. ''Daiktavardis'': ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''''' • ^'''4''' === Skaitvardis === [[Vaizdas:LT-2014-10litų-Baltistika-b.png|thumb|170px|2014 m. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] išleista [[baltistika]]i skirta 10 [[Litas|litų]] proginė aukso moneta<ref>{{cite web|title=Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/ant-baltistikai-skirtos-aukso-monetos-baltu-gyvenimo-pries-kelis-tukstancius-metu-dalele|publisher=Lietuvos bankas|date=2014-06-17|accessdate=2022-02-12}}</ref>]] '''Kiekiniai skaitvardžiai''', išskyrus '2', turėjo [[Daiktavardis|daiktavardines]] galūnes: ''*ainas'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*oinos'') '1' linksniuotas kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžiai, šis [[skaitvardis]] turėjo [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]]; ''*d(u)u̯ō'' (ide. ''*duu̯ō''), bev. g. ir mot. g.''*d(u)u̯ai'' (ide. ''*duu̯oi'') '2' linksniuotas kaip parodomųjų įvardžių dviskaita; ''*trii̯es'' (ide. vyr. g. ''*trei̯es'') '3' buvo linksniuojamas kaip bendras visoms giminėms ''i'' kamieno daugiskaitos daiktavardis; ''*ketures'' (ide. vyr. g. ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' – kaip priebalsinis ''r'' kamieno daugiskaitos daiktavardis, taip pat apibendrintas visoms trims giminėms.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=214-215}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="3" |Du ! rowspan="2" |Trys ! rowspan="2" |Keturi |- ! style="width:100px" |Vyr. g. ! style="width:100px" |Bev. g. ! style="width:100px" |Mot. g. |- ![[Vardininkas|V.]] |*d(u)u̯ō<ref>{{cite web|title=dwai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/zodynas/paieska/1?id=421|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=Mažiulis, V.|accessdate=2022-01-07}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1981|p=57}} |colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trii̯es |*ketures |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trii̯ōn |*keturōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimas |*keturmas |- ![[Galininkas|G.]] |*d(u)u̯ō | colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trins |*keturins |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimīs |*keturmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trisu |*ketursu |} ''Pastabos'': * '''¹''' Dėl dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] žr. skyrelį '''Įvardis''' (''Parodomųjų įvardžių dviskaita''). * '''²''' Galima alternatyvi naudininko–įnagininko rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'': ''*d(u)u̯aimā''. Skaitvardžio ''*ketures'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' pavyzdžiu prabaltai priebalsinio linksniavimo modelį pritaikė ir skaitvardžiams ''*penkes'' (ide. ''*penk<small>^u̯</small>e'') '5', ''*ušes / *sešes'' ([[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] abi formas apibendrina į nekaitomą baltų prok. ''*sveš'',<ref name="Maržiulis58">{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=58|isbn=9986-19-639-6}}</ref> t. y. ''*su̯eš''; ide.''*u̯eḱs / *su̯eḱs'') '6', ''*septines'' (ide.''*septṃ'') '7', ''*aštōnes'' (ide. ''*oḱtō'') '8', ''*neu̯ines'' (ide. ''*neu̯ṇ'') '9'. [[Indoeuropiečių prokalbė]]je skaitvardžiai '5 – 9' buvo nelinksniuojami. Bet ankstyvuoju baltų prokalbės laikotarpiu dar galėjo būti išsaugotos nekaitomos skaitvardžių formos ''*su̯eš'' '6',<ref name="Maržiulis58"/> ''*septin'' '7', ''*aštō'' '8', ''*neu̯in'' '9'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=59-60}} ''*septines'' '7' ir ''*neu̯ines'' '9' su nepailgintu, trumpuoju ''*i'' leidžia rekonstruoti [[latvių kalba|latvių kalba.]]<ref>{{cite web|title=septyni|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=septyni|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-04-21}}</ref> Skaitvardis ''*dešimts'' ({{ide|*deḱmt}} < ''*deḱṃ'' su ''*-t-'' iš kelintinių skaitvardžių) '10' turėjo visų skaičių formas. Linksniuotas kaip priebalsinis daiktavardis.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=215}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |1.||*ainas || *oinos |- | 2.||*d(u)u̯ō|| *duu̯ō |- | 3.||*trii̯es || *trei̯es |- | 4.||*ketures|| *k<small>^u̯</small>etu̯ores |- | 5.||*penkes || *penk<small>^u̯</small>e |- | 6.||*ušes / *sešes < *su̯eš|| *u̯eḱs / *su̯eḱs |- | 7.||*sepines < *septin || *septṃ |- |8.||*aštōnes < *aštō || *oḱtō |- |9.||*neu̯ines < *neu̯in || *neu̯ṇ |- | 10.||*dešimts || *deḱṃt < *deḱṃ |} Skaitvardžiai '11 – 19' buvo nusakomi frazėmis ''*ainas leikti / likā pā dešimtes'' 'vienas lieka / liko po dešimties', ''*d(u)u̯ō leikti / likā pā dešimtes'' 'du lieka / liko po dešimties' ir t. t. Lietuviai pasiliko šio junginio dalį 'liko' (''vienuo-lika''), o latviai – 'po dešimties', pvz., {{lv|vienpadsmit < vien-pa-desmits}}.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=63}} Dešimčių '20 – 90' pavadinimai buvo sudaromi ne [[Dūrinys|dūriniais]] kaip [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]], pvz., ''*trīkomt'' '30', ''*k<small>^u̯</small>etu̯ṛkomt'' '40', bet su skaitvardžiais '2' – '9' ir su jais suderintu '10', pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte'' '20', ''*trii̯es dešimtes'' '30', ''*ketures dešimtes'' '40' ir t. t. Dešimtys su vienetais, matyt, buvo nusakoma frazėmis, pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte ir (er, ar) ainas'' '21', *''trii̯es dešimtes ir (er, ar) penkes'' '35' ir t. t. '100' reikšti vartota visus skaičius turėjusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta ''o'' kamieno bevardės giminės forma ''*šimtan'' (ide.''*ḱṃtom''). Šimtų '200 – 900' pavadinimai buvo sudaromi tokiu pačiu būdu, kaip ir dešimčių: ''*ainan šimtan'' '100', ''*d(u)u̯ai šimtai'' '200', ''*trii̯es šimtā'' '300', ''*ketures šimtā'' '400' ir t. t. Šimtai su dešimtimis ir vienetais tikriausiai buvo reiškiami [[Žodžių junginys|žodžių junginiais]], pvz., *''trii̯es šimtā aštōnes dešimtes ir (er, ar) penkes'' '385'. Sunkiai nustatoma [[Etimonas|pirminė]] '1000' lytis: rytų [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] paliudyta forma ''*tū(k)stants'', linksniuota priebalsinių daiktavardžių pavyzdžiu ir priklausiusi mot. g., vakarų baltų epochoje galėjo būti ''o'' kamieno vyriškosios giminės forma ''*tūšimtas'', o skoliniai [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finams]] verstų rekonstruoti šio skaitvardžio kamieną ''*tūšant-''. Bet kokiu atveju, šie tūkstančio pavadinimai yra baltų, slavų (''*tysęťa / *tysǫťa'') ir germanų (''*þūsundī'') bendrybė. Likusiose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]] turimi kitokie šio skaitvardžio pavadinimai.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=64}} '''Kelintiniai skaitvardžiai''' 'I – X' baltų prokalbėje buvo tokie (nurodytos [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] [[Giminė (gramatika)|vyr. g.]] formos):{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |I||*pirmas || *pṛmos |- | II||*antaras|| *ontoros / *onteros |- | III||*treti̯as / *tirt(i̯)as'' || *tri-t- |- | IV||*ketu̯irtas || *k^u̯etu̯ṛtos |- | V||*penktas || *penk^u̯tos |- | VI||*uštas / *seštas < *su̯eštas'''¹'''|| *u̯eḱstos / *su̯eḱstos |- | VII||*septmas || *septṃos |- |VIII||*aštmas (''*-mas'' iš *septmas) || *oḱtuu̯os / *oḱtōu̯os |- |IX||*neu̯intas (''*-tas'' iš kitų skaitvardžių) || *neuṇos |- | X||*dešimtas || *deḱṃtos |} ''Pastabos'': * '''¹''' Šis variantas teikiamas laikantis V. Mažiulio koncepcijos, kad abi formos gali būti suvestos į senesnę vieną, plg. kiekinius ''*ušes / *sešes'' 'šeši' < ''*su̯eš''.<ref name="Maržiulis58"/> Visų šių skaitvardžių vyr. ir bev. g. linksniuota kaip ''o'' kamieno, mot. g. − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. Kelintiniai skaitvardžiai '11 – 19', '20 – 90' ir kelintiniai šimtų pavadinimai buvo sudaromi kaip ir kiekiniai, tik pirmuoju dėmeniu ėjo atitinkamas kelintinis skaitvardis.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} === Įvardis === Jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] įvardžių linksniavimas gerokai skyrėsi nuo [[Vardažodis|vardažodžių]]. Baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, parodomieji [[Įvardis|įvardžiai]] skyrė trijų lygių nutolimo nuo kalbėtojo lygius: artimo rodymo ''*šis'' ir ''*is'', tolimo rodymo ''*anas'' ir neutralaus ''*tas''. Pastarasis gimininis parodomasis įvardis vartotas ir trečiam asmeniui (tolygu [[Lietuvių kalba|liet.]] 'jis') reikšti. Turėti du asmeniniai negimininiai įvardžiai − ''*ež (*eš)'' 'aš' ir ''*tu / *tū'' 'tu', kurie nuo indoeuropiečių prokalbės laikų pasižymėjo [[Supletyvizmas|supletyvinėmis]] (skirtingašaknėmis) linksnių formomis. [[Sangrąžinis įvardis]] ''*seu̯e'' 'savęs', kaip ir dabar baltų kalbose, turėjo tik vienaskaitą (be vardininko).{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210, 214}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Įvardžių daugiskaita ir dviskaita bei jų tarpusavio santykis reikalauja platesnių komentarų, todėl kiekvieno [[gramatinis skaičius|gramatinio skaičiaus]] lentelės pateikiamos atskirai ir kitokiu nei kitų kalbos dalių eiliškumu. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo !|Sangrąžinis įv. |- ! ! !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. ! |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ež (*eš) |*tu / *tū |*tas'''¹''' |*ta |*tā |— |- ![[Kilmininkas|K.]] |*mene, *mei'''²''' |*teṷe, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasi̯a |*tasi̯ās |*seu̯e, *sei'''²''' |- ![[Naudininkas|N.]] |*menei,'''³''' *mei'''²''' |*tebei, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasmei'''⁴''' |*tasi̯āi |*sebei, *sei'''²''' |- ![[Galininkas|G.]] |*mēn, *me'''²''' |*tēn, *te'''²''' |*tan |*ta |*tān |*sēn, *se'''²''' |- ![[Įnagininkas|Įn.]]'''⁵''' |*menimi'''³''' |*tebimi | colspan="2" |*tō |*tān |*sebimi |- ![[Vietininkas|Vt.]]'''⁶''' |*meni'''³''' |*tebi | colspan="2" |*tasmi'''⁴''' |*tāi |*sebi |} ''Pastabos:'' * '''¹''' [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] parodomieji įvardžiai vyr. g. ''*tas'', mot. g. ''*tā'' [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] turėjo kitokį kamieną nei kituose linksniuose − vyr g. ''*so'', mot. g. ''*sā''. Baltai tokį [[Supletyvizmas|supletyvumą]] panaikino, galbūt tam turėjo įtakos ir vns. vardininko bev. g. forma ''*tod''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=12}} * '''²''' Vienaskaitos [[kilmininkas|kilmininkai]] ir [[naudininkas|naudininkai]] ''*mei'', ''*tei'', ''*sei'', [[galininkas|galininkai]] ''*me'', ''*te'', ''*se'' vartoti [[Klitikai|nekirčiuotoje pozicijoje]] − kaip dabartinėje lietuvių kalboje ''sukuosi'' < ''*sukō sei'' 'suku sau', senuosiuose [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių raštuose]] ''sakaimig'' < ''*sakāis mei gi'' 'sakyki man gi', ''linkiuot'' < ''*linki̯ō tei'' 'linkiu tau' ir t. t.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=49, 137}} * '''³''' Naudininkas, įnagininkas ir vietininkas gavo kamieno ''-n-'' iš kilmininko ''*mene'' − anksčiau šiuose linksniuose turėtas priebalsis ''-b-'' (''*mebei'', ''*mebimi'', ''*mebi'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} * '''⁴''' Manoma, kad intarpas ''-sm-'', esantis parodomojo įvardžio ''*tas'', bev. g. ''*ta'' vienaskaitos [[Naudininkas|naudininke]] ir [[Vietininkas|vietininke]], yra [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] senojo, pirminio skaitvardžio ''*sem-'' 'vienas' palaikas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=44}} * '''^5,''' '''⁶''' Vienaskaitos ir daugiskaitos [[Įnagininkas|įnagininkai]] bei [[Vietininkas|vietininkai]] − vėliau susiformavę linksniai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Jie rekonstruojami remiantis rytų [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] kalbų duomenimis. [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]] įsitikinęs, kad baltų (ir slavų) prokalbei turi būti rekonstruotos tik seniausiosios, neatnaujintos įvardžių formos.<ref name="kortlandt7">{{cite journal|last=Kortlandt, F.|year=2013|title=Balto-Slavic personal pronouns and their accentuation|journal=Baltistica|volume=XLVIII(1), Nr. 1 (5-1)|page=7-8}}</ref> Z. Zinkevičiaus manymu, senosios įvardžių formos turėtos tik ankstyvuoju prokalbės laikotarpiu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Senovinių formų naudininkai ''*nōmas'' 'mums', ''*ṷōmas'' 'jums' pakeitė indoeuropiečių prokalbės ''*ṇsmei'', ''*usmei'': įvardžių paradigma gavo daiktavardines galūnes. Pirmajame ir antrajame asmenyse dėl ''*i̯ūs'' įtakos ilgasis kamienų balsis ''ō'' buvo pakeistas į ''ū'', o visi ''*i̯ūs'' linksniai, išskyrus galininką, kamieno pradžioje dėl vardininko įgijo ''i̯-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=45, 213}} Vėliau rytų baltai į pirmojo asmens kamieno pradžią visuose linksniuose dėl ''*mes'' įtakos įsivedė ''m-'' ({{lt|mūsų, mums, mus}}, {{lv|mūsu, mums, mūs}}, {{lt|mudu, mudviejų, mudviem}} ir kt.). [[Įnagininkas]] ir [[vietininkas]], kaip ir vienaskaitoje, susidarė vėliau nei kiti linksniai. Dalis kalbininkų parodomojo įvardžio ''*tas'' (bev. g. ''*ta'') kamiene visuose daugiskaitos linksniuose apibendrina dvibalsį ''*-ai-'': ''*taisōn'', ''*taimas'', ''*taisu''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*mes |*i̯ūs |*tai / *tei |*tā |*tās |- ![[Kilmininkas|K.]] |*nōsōn → *nūsōn |*ṷōsōn → *i̯ūsōn | colspan="2" |*teisōn |*tāsōn |- ![[Naudininkas|N.]] |*nōmas → *nūmas |*ṷōmas → *i̯ūmas | colspan="2" |*teimas |*tāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*nōs → *nas |*ṷōs → *ṷas |*tōns |*tā |*tāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmīs → *nūmīs |*ṷōmīs → *i̯ūmīs | colspan="2" |*tais |*tāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*nōsu → *nūsu |*ṷōsu → *i̯ūsu | colspan="2" |*teisu |*tāsu |} '''Asmeninių įvardžių dviskaita''' pateikiama remiantis F. Kortlandtu,<ref name="kortlandt7"/> o jų atnaujintos formos – pagal [[Letas Palmaitis|L. Palmaičio]] siūlomas proporcijas,<ref name="palmaitis118">{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|pages=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/118 118]-121|isbn=5430026514}}</ref> kurios yra analogiškos daugiskaitos atnaujintosioms. Šių įvardžių (1. ir 2. asmenų) dviskaitos vardininko ir galininko kamienai – [[supletyvizmas|supletyviniai]], simetriški daugiskaitai, tik be daugiskaitos rodmenų: [[indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. ''*ṷe-i'' 'mes' – baltų prok. dvs. ''*ṷe'' 'mes du', dgs. ''*nō-s'' 'mus' – dvs.''*nō'' 'mus du'; dgs. ''*i̯ū-s'' 'jūs' – dvs. ''*i̯ū'' 'jūs du', dgs. ''*ṷō-s'' 'jus' – dvs. ''*ṷō'' 'jus du'. Įvardžio kamienas ''*ṷe'' išlaikytas lietuvių tarmėse (''vedu'' 'mudu'), jis atitinka seniausiuosius, turimus kitose indoeuropiečių kalbose. Z. Zinkevičius lietuvių dviskaitos kamieną '''''ju'''-du'' linkęs laikyti naujai perimtu iš daugiskaitos,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} tačiau panašus daugiskaitos ir dviskaitos santykis turėtas ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] (dgs. ''*jūz'' – dvs. ''*jut''),<ref>{{cite book|last=Ringe|first=Donald|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|year=2006|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-928413-X}}</ref> F. Kortlandtas dviskaitos kamieną ''*i̯ū'' rekonstruoja ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]],<ref name="kortlandt7"/> o [[Andrew Sihler|A. Sihleris]] jį nukelia į [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikus.<ref>{{cite book|last=Sihler|first=Andrew L.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl|publisher=Oxford University Press|year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/389 389]|isbn=0-19-508345-8}}</ref> '''Parodomųjų įvardžių dviskaita''' (šie įvardžiai vartoti ir trečiajam asmeniui reikšti) rekonstruojama pagal [[Wolfram Euler|W. Eulerį]]. Remdamasis lietuvių tarmine skaitvardžio forma ''dvíejaus'' 'dviese', W. Euleris atkuria dviskaitos kilmininko-vietininko prabaltišką formą ''*dṷaii̯aus'' su kamieno [[dvibalsis|dvibalsiu]] *''ai'' (skaitvardis '2' linksniuotas kaip parodomieji įvardžiai). Tačiau čia pat jis pabrėžia, kad tokia forma neatitinka kitoms indoeuropiečių kalboms ir indoeuropiečių prokalbei rekonstruojamų formų su kamiene esančiu {{ide|*o}} > baltų *''a''.<ref name="Euler">{{cite journal|author=[[Wolfram Euler|Euler, W.]]|title=Der Schwund des Duals in der Flexion indogermanischer Einzelsprachen|journal=Studia Etymologica Cracoviensia|publisher=Jagiellonian University Press|issue=15|location=Kraków|pages=91-95|year=2010|isbn=978-83-233-2919-0}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]-[[vietininkas|vietininko]] galūnę su dvibalsiu ''*oi'' (> baltų ''*ai'') atsargiai teikia [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|pages=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n63 64]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ṷe |*i̯ū |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |- ![[Naudininkas|N.]]−[[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmā → *nūmā |*ṷōmā → *i̯ūmā | colspan="3" |*teimā'''¹''' |- ![[Kilmininkas|K.]]−[[Vietininkas|Vt.]] |*nōi̯aus → *nūi̯aus |*ṷōi̯aus → *i̯ūi̯aus | colspan="3" |*ta(i)i̯aus |- ![[Galininkas|G.]] |*nō → *na'''²''' |*ṷō → *ṷa'''²''' |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |} ''Pastabos:'' * '''¹''' Lietuvių vyr. g. ''tiem(a)-dviem(a)'', mot. g. ''tom(a)-dviem(a)'' giminių skyrimas yra vėlyvas, antrinis − tai rodo kitų kalbų duomenys ir liet. k. naudininkai-įnagininkai ''dviem'', ''abiem'' be giminių skirties.<ref name="Euler"/> Kaip ir daugiskaitoje, dviskaitoje galima alternatyvi rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'' visuose linksniuose, tad ir naudininke: ''*taimā''. * '''²''' [[Letas Palmaitis|L. Palmaitis]] siūlo tolesnį galininko ir vardininko formų išlyginimą: dvs. 1. ''*na'' → ''*ṷe'', dvs. 2. ''*ṷa'' → ''*i̯ū''.<ref name="palmaitis118"/> Kitų linksniuojamų žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] dviskaitos galininkas ir vardininkas sistemingai sutampa. '''Klausiamieji įvardžiai''' buvo du: vyr. g. ''*kat[a/e]ras'', bev. g. ''*kat[a/e]ra'', mot. g. ''*kat[a/e]rā'' 'kuris, kuri; katras, katra' ir vyr. g. – mot. g. ''*kas'', bev. g. ''*ka'' 'kas'. Pastarasis buvo vartojamas ir kaip būdvardinis (santykinis) įvardis − kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] ''kuris, koks'' prijungiamuosiuose sakiniuose. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] teigimu, būdvardiniai įvardžiai turėjo visas tris gimines,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} ir, pasak [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulio]], vartojant santykinio įvardžio reikšme, turėta mot. g. forma *''kā''.<ref>{{cite web|author=Mažiulis, V. (1994b, 94)|title=kas|url=http://etimologija.baltnexus.lt/?w=kas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2024-07-21}}</ref> Šie įvardžiai buvo linksniuoti kaip parodomasis gimininis įvardis ''*tas''. '''Nežymimieji įvardžiai''' vyr. g. ''*kitas'' 'kitas', bev. g. '' *kita'' 'kìta', mot. g. ''*kitā'' 'kità', vyr. g. ''*u̯isas'' 'visas', bev. g. ''*u̯isa'' 'vìsa', mot. g. ''*u̯isā'' 'visà' irgi buvo linksniuojami kaip įvardis ''*tas''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} '''Savybiniai įvardžiai''' rodo dialektinį baltų susiskaldymą: vakariniam arealui būdingos formos vyr. g. ''*mai̯as'' 'mãnas', bev. g. ''*mai̯a'' 'mãna', mot. g. ''*mai̯ā'' 'manà'; vyr. g. ''*tu̯ai̯as'' 'tãvas', bev. g. ''*tu̯ai̯a'' 'tãva', mot. g. ''*tu̯ai̯ā'' 'tavà'; vyr. g. ''*su̯ai̯as'' 'sãvas', bev. g. ''*su̯ai̯a'' 'sãva', mot. g. ''*su̯ai̯ā'' 'savà', o rytiniam baltų arealui − atitinkamai vyr. g. ''*menas'', bev. g. ''*mena'', mot. g. ''*menā''; vyr. g. ''*teu̯as'', bev. g. ''*teu̯a'', mot. g. ''*teu̯ā''; vyr. g. ''*seu̯as'', bev. g.''*seu̯a'', mot. g. ''*seu̯ā''. Vakarų baltų savybiniai įvardžiai turi atitikmenis [[slavų kalbos]]e (''*mojь, *tvojь, *svojь''). Rytų baltų savybiniai įvardžiai išvesti iš asmeninių ir [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinio]] įvardžių kamienų ''*men-'' (''*mene'' 'manęs'), ''*teṷ-'' (''*teṷe'' 'tavęs'), ''*seṷ-'' (''*seṷe'' 'savęs'); panaši daryba žinoma ir kitose [[indoeuropiečių kalbos]]e: {{la|tuus}} < ''*tou̯os'' 'tavas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=631}}</ref> {{la|suus}} < ''*sou̯os'' 'savas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=549}}</ref> {{grc|τεός|teós}} < ''*teu̯ós'' 'tavas', {{grc|ἑός|heós}} < ''*héu̯os'' < {{ide|*seu̯o-}} 'savas'.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=14}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Tiek vakarų, tiek rytų baltų savybinių įvardžių ištakos tos pačios – asmeniniai ir sangrąžinis įvardžiai (plg. {{ide|*me}} 'mane' – ''*mos'' 'manas', ''*tu̯e'' 'tave' – ''*tu̯os'' 'tavas', ''*su̯e'' 'save' – ''*su̯os'' 'savas').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=45}} Savybiniai įvardžiai linksniuoti kaip ir kiti gimininiai, nors gali būti, kad lygia greta vartotos vien kilmininko formos − kaip {{lt|màno}}, ''tàvo'', ''sàvo''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Galbūt ir daugiskaitoje (bei dviskaitoje) savybinių įvardžių vietoj vartotas kilmininkas − ''*nōsōn'' (→''*nūsōn''), ''*ṷōsōn'' (→''*i̯ūsōn''). Tačiau {{lt|mūs-as}} 'mums priklausantis', ''mūs-is''<ref name="Dieveniškės"/> 't. p.', ''mūs-iškis'' 't. p.', ''jūs-as'' 'jums priklausantis', ''jūs-is''<ref name="Dieveniškės">{{cite journal|author1=[[Jonina Lipskienė|Lipskienė, J.]]|author2=[[Aloyzas Vidugiris| Vidugiris, A.]]|title=Dieveniškių tarmė. Svarbesni tarmės ploto ir jos tyrinėjimo istorijos duomenys|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1877/1978 |journal=Acta Linguistica Lithuanica|issue=9|year=1967|pages=201|accessdate=2022-10-12}}</ref> 't. p.', ''jūs-iškis'' 't. p.', {{lv|mūs-ējs}} 'mums priklausantis', ''jūs-ējs'' 'jums priklausantis' leistų numatyti teorinę galimybę, jog baltų prokalbėje egzistavo ''*nōsi̯as'' 'mums priklausantis', ''*ṷōsi̯as'' 'jums priklausantis' tipo savybiniai įvardžiai,<ref>{{cite book|title=Этимологический словарь славянских языков|editor=Трубачев, О. Н. |editor-link=Olegas Trubačiovas|location=Москва|publisher=Наука|year=1996|isbn=5020112143|page=[https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/page/128/mode/1up 128]|url=https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/mode/1up}}</ref><ref>{{cite web|title=ваш|url=https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=config&basename=%2fdata%2fie%2fvasmer&text_word=%D0%B2%D0%B0%D1%88&ww_word=on&method_word=beginning|publisher=Vasmer's dictionary |author=[[Max Vasmer|Vasmer, M.]]|accessdate=2026-04-27}}</ref> kurių iš asmeninių įvardžių daugiskaitos kilmininko kilę kamienai dėl aukščiau aptartų priežasčių prūsų kalboje ir dabartinėse baltų kalbose buvo perdirbti: ''*nōs-'' > ''*nūs-'' > {{prg|noūs-}}, liet. ir latv. ''mūs-''; ''*ṷōs-'' > ''*i̯ūs-'' > {{prg|ioūs-}}, liet. ir latv. ''jūs-''. Šių daugiskaitos įvardžių galūnę su priesaga ''*-i̯-'' (''*-i̯as'') rodytų prūsų kalbos darybos tendencijos (''*ma-i̯as'' 'manas') ir slavų kalbų savybinių įvardžių darybos modelis (''*mo-jь'' 'manas', ''*našь'' < ''*nas-jь'' 'mums priklausantis'); indoeuropiečių prokalbėje ši priesaga vartota būdvardiškiems žodžiams iš daiktavardžių sudaryti.<ref>{{cite book|author=Ringe, D.|authorlink=Donald Ringe|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|url=https://ia801802.us.archive.org/26/items/don-ringe-2006-from-proto-indo-european-to-proto-germanic/DON_RINGE_2006_From_Proto-Indo-European_to_Proto-Germanic.pdf|volume=I|publisher=Oxford University Press Inc.|location=New York|year=2006|isbn=9780199284139|pages=62-63}}</ref> Galėjo būti vartojami ir dviskaitos savybiniai įvardžiai, išvesti iš asmeninių įvardžių dviskaitos kilmininko: ''*nōi̯as'' 'mudviem priklausantis', ''*ṷōi̯as'' 'judviem priklausantis'. Daugiskaitos ir dviskaitos savybiniai įvardžiai būtų kaitomi gimininėmis kaip ir atitinkami vienaskaitos. Objekto priklausymas tik trečiajam asmeniui turėjo būti reiškiamas įvardžio ''*tas'' atitinkamos giminės ir skaičiaus kilmininku, mat vakarų baltų ''*su̯ai̯as'', rytų baltų ''*seu̯as'' vartoti ne tik su trečiuoju asmeniu, bet ir su bet kuriuo kitu, pažymint, kad objektas jam yra ne svetimas (kaip {{lt|aš skaitau savo knygą, tu skaitai savo knygą, jis skaito savo knygą}} ir t. t., užuot sakius ''aš skaitau mano knygą, tu skaitai tavo knygą, jis skaito jo knygą''), įvardis ''savas (savo)'' nenurodo priklausymo būtent trečiajam asmeniui – plg. pasakymus ''tai yra sava obelis'' ir ''tai yra jo obelis''. Tokį priklausymo trečiajam asmeniui, savybinių įvardžių daugiskaitos vartosenos bei darybos modelį remia ir slavų kalbų duomenys ([[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*našь'' < ''*nasjь'' 'mums priklausantis' iš ''*nasъ'' 'mūsų' < ''*nōsom''; slavų prok. ''*vašь'' < ''*vasjь'' 'jums priklausantis' iš ''*vasъ'' 'jūsų' < ''*u̯ōsom'').<ref>{{cite book|author=Moszyński, L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Warszawa|year=2006|pages=295-296|isbn=83-01-14720-2}}</ref> Pažymėtina, kad kiekvienas savybinis įvardis turėjo būti kaitomas ne tik giminėmis, bet ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], kuris buvo derinamas su daiktavardžiu. Pavyzdžiui, 1. [[Asmuo (gramatika)|asmens]] savybinio įvardžio skaičiaus formos būtų tokios: ''*mai̯ā / menā ābō'' 'mana obelis' (vienaskaita), ''*mai̯ai / menai ābele'' 'dvi manos obelys' (dviskaita), ''*mai̯ās / menās ābeles'' 'manos obelys' (daugiskaita); ''*nōi̯ā ābō'' 'mudviem priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōi̯ai ābele'' 'dvi mudviem priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōi̯ās ābeles'' 'mudviem priklausančios obelys' (daugiskaita); ''*nōsi̯ā ābō'' 'mums priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōsi̯ai ābele'' 'dvi mums priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōsi̯ās ābeles'' 'mums priklausančios obelys' (daugiskaita). === Veiksmažodis === [[Vaizdas:01970 Bügelfibeln aus dem Gräberfeld Tumiany, Kosewo.jpg|250px|right|thumb|VI–VII a. vakarų baltų [[Olštyno kultūra|Olštyno kultūros]] plokštinės segės ([[Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)|Kosevas]] ir [[Tumianai]], [[Lenkija]])]] Baltų prokalbės veiksmažodžiui rekonstruoti daugiausia tenka remtis rytų baltų kalbų duomenimis, nes [[Prūsų kalba|prūsų]] veiksmažodžio sistema paliudyta skurdžiai. Rekonstruota veiksmažodžio sistema priskirtina vėlyvesniam etapui.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} Baltų [[veiksmažodis]], skirtingai nuo kitų kalbos dalių, patyrė gana daug permainų − buvo pakeista [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikų, [[Nuosaka|nuosakų]] ir [[Rūšis (kalbotyra)|rūšių]] sistema: iš indoeuropiečių prokalbėje buvusių [[Esamasis laikas|esamojo]] (prezento), [[Aoristas|aoristo]], [[Perfektas|perfekto]] (ir galbūt sigmatinio [[Būsimasis laikas|būsimojo]]) [[Gramatinis laikas|gramatinių laikų]] baltai išsaugojo tik prezentą ([[Esamasis laikas|esamąjį laiką]]) ir sigmatinį futūrą, kai kurių tyrėjų laikomą indoeuropiečių prokalbės veldiniu. Indoeuropiečių prokalbėje turėtos šios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|indikatyvas]] (tiesioginė nuosaka), [[konjunktyvas]], reiškęs tariamą ir norimą veiksmą, [[optatyvas]], kuriuo buvo nusakomas galimas arba norimas veiksmas (skirtumas nuo ide. konjunktyvo ne visai aiškus), ir imperatyvas ([[liepiamoji nuosaka]]). Baltų prokalbėje indikatyvas išliko, tačiau senąjį konjunktyvą pakeitė naujai sudaryta [[tariamoji nuosaka]], vadinama kondicionaliu. Imperatyvui (liepiamajai nuosakai) buvo pritaikytos optatyvo formos. [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide]]. buvo dvi veiksmažodžio [[Rūšis (gramatinė)|rūšys]] − aktyvas (veikiamoji rūšis) ir medijas, arba mediopasyvas ([[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|vidurinė rūšis]]). Mediją baltai pakeitė [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais veiksmažodžiais]]. Buvo sudarytos naujos neveikiamosios rūšies (pasyvo) ir atliktinių laikų ([[perfektas|perfekto]], [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]]) formos. Nepaisant šių naujovių, esamasis ir, kaip neretai teigiama, sigmatinis būsimasis laikai yra paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės. Archajiška baltų prokalbės ypatybė − išlaikytas atematinis asmenavimas.<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref>{{sfn|Dini|2000|pp=101-103}} Minėtieji pokyčiai sudarė prielaidas savitai baltų veiksmažodžio sistemai susiformuoti. Neskaitant sudėtinių perfekto ir pliuskvamperfekto, būta trijų laikų: esamojo (prezento), [[Būtasis laikas|būtojo]] (preterito) ir būsimojo (futūro), trijų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] − vienaskaitos, dviskaitos bei daugiskaitos, trijų [[Asmuo (kalbotyra)|asmenų]] – pirmojo, antrojo ir trečiojo. Išskirtinė baltų veiksmažodžio ypatybė − visų trijų skaičių trečiasis asmuo turi tą pačią formą. Iš esamojo laiko kilusios galūnės buvo pritaikytos visiems laikams bei nuosakoms, o šių buvo trys: tiesioginė, turinti visus tris laikus, liepiamoji ir tariamoji, kurioms laiko kategorija nebuvo būdinga. Veiksmažodis turėjo tris [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]]: [[Esamasis laikas|esamojo]], [[Būtasis laikas|būtojo]] laikų ir [[Bendratis|bendraties]]. Pavyzdžiui, veiksmažodžio 'nešti' kamienai buvo tokie: ''*neša-'', ''*nešē-'', ''*neš-''; veiksmažodžio 'sėdėti' kamienai: ''*sēdi-'', ''*sēdējā-'', ''*sēdē-''. Palyginkime su lietuvių k. ''nẽša'', ''nẽšė'', ''nèšti''; ''sė́di'', ''sėdė́jo'', ''sėdė́ti''.{{sfn|Dini|2000|p=101}} '''Bendratis''' baltų prokalbėje buvo sudaroma su priesagomis ''*-tei, *-tēi, *-ti'': ''*eitei, *-tēi, *-ti'' 'eiti', ''*darītei, *-tēi, *-ti'' 'daryti'. [[Bendratis]] yra kilusi iš ''ti'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] (''*mirtei'' 'mirčiai') ir [[Vietininkas|vietininko]] (''*mirtēi'' 'mirtyje'; priebalsinis kamienas ''*darānti'' 'darančiame'). Bendraties ryšys su naudininku jaučiamas ir dabar, pavyzdžiui, ''kėdė yra sėdėti'' '…sėdėjimui', ''ne metas liūdėti'' '…liūdėjimui'. Indoeuropiečių prokalbėje bendraties dar nebūta, įvairios jos formos indoeuropiečių kalbose buvo pasidarytos vėliau.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=162-164}} '''Siekinys''' baltų prokalbėje buvo sudaromas su priesaga ''*-tun'' < {{ide|*-tum}}: ''*eitun'', ''*darītun''. Tai nekaitoma veiksmažodžio forma, vartota su slinkties veiksmažodžiais tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti. [[Siekinys]] kilęs iš ''tu'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Galininkas|galininko]] (''*leitun'' 'lietų'). Sąsaja su galininku apčiuopiama ir šiais laikais: lietuvių tarmių siekinį ''einu šieno pjautų'' galima pakeisti ''einu į šieno pjovimą (pjūtį)''. Šitokios darybos siekinys žinomas ir kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]], taigi turėtų būti gana senų laikų veldinys.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=162}} '''Veikslas''' (kaip [[lietuvių kalba|liet.]] ''rinkau'' – eigos [[veikslas]], ''surinkau'' – įvykio veikslas) baltų prokalbei galėjo būti nebūdingas, nes išnyko įvykio (netęstinį) veikslą reiškiantis [[aoristas]], kuris sudarė priešpriešą su eigos (tęstinį) veikslą žyminčiu esamuoju laiku.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] daryba buvo gana sudėtinga. Turėti atematiniai ir tematiniai veiksmažodžiai. Atematiniai po šaknies neturėjo balsio – temos, kuri sudaro kamiengalį: galūnės buvo jungiamos tiesiai prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]]. Pagal kamiengalį tematiniai veiksmažodžiai skirstomi į tris: ''o'' > baltų ''a'' (''*renka'' 'renka'), ''i'' (''*turi'' 'turi') ir ''ā'' (''*laikā'' 'laiko') – kamienų asmenuotes. Greta ''o'' kamieno buvo ir variantas ''i̯o'' > baltų ''i̯a''. Laikantis [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stango]] pasiūlyto skirstymo, tradiciškai ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžiai vadinami pusiau tematiniais, tad visiškai tematiniai, kaip ir vardažodžiai (pvz., daiktavardžiai), būtų tik turintieji ''o'' kamieną.<ref name="Fortson102"/> Tačiau ne visi kalbininkai pritaria, kad ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžius reikėtų laikyti ne visai tematiniais ir juos išskirti į atskirą poklasį.<ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchungen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|publisher=Brill|location=Leiden-Boston|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n213 206]-217|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Esamojo laiko ''i'' kamienai sudaromi tuomet, jei būtojo laiko ir bendraties formos turi priesagą ''*-ē-'', plg. {{lt|sė́di: sėd-ė́-jo, sėd-ė́-ti}}. Gali būti, kad baltai esamajame laike šalia ''i'' kamieno turėjo ''ī'' kamieną, jei atsižvelgtume į latvių tarmių dalyvius ''dzirdīms'' 'girdimas', ''gulīms'' 'gulimas'. Esamojo laiko ''ā'' kamieną įgydavo veiksmažodžiai, bendratyje turintys priesagas ''*-ā-'' ir ''*-ī-'', plg. {{lt|bìjo: bij-ó-ti, sãko: sak-ý-ti}}. Atematinių veiksmažodžių asmenavimas nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų pasižymėjo tam tikru savitumu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=218-219}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veksmažodžių esamasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi |*-mi |*-mi |*renkō |*-ṓ |*-ō < *-oh₂ |*turi̯ō |*-i̯ṓ |*-(i̯)ō<br /> < *-(i̯)oh₂ |*laikāu |*-ā́u |*-V̅-oh₂? |- !2. |*esēi |*-sḗi'''²''' |*-si |*renkēi |*-ḗi'''²''' |*-esi<br />(*-eh₁i?) |*turēi |*-ḗi'''²''' |*-(i̯)esi<br />(*-(i̯)eh₁i?) |*laikāi |*-ā́i |*-V̅-eh₁i? |- !3. |*esti |*-ti |*-ti |*renka |*-a-ø |*-oti (*-e?) |*turi |*-i-ø |*-Vti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅ti<br />(*-V̅?) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā |*-u̯ā́ |*-u̯os |*renkau̯ā |*-au̯ā́ |*-ou̯os |*turiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-Vu̯os |*laikāu̯ā |*-āu̯ā́ |*-V̅u̯os |- !2. |*estā |*-tā́ |*-tHos |*renkatā |*-atā́ |*-etHos |*turitā |*-itā́ |*-VtHos |*laikātā |*-ātā́ |*-V̅tHos |- !3. |*esti |*-ti |*-tes |*renka |*-a-ø |*-etes |*turi |*-i-ø |*-Vtes |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅tes |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē |*-mḗ |*-mes |*renkamē |*-amḗ |*-omes |*turimē |*-imḗ |*-Vmes |*laikāmē |*-āmḗ |*-V̅mes |- !2. |*estē |*-tḗ |*-te |*renkatē |*-atḗ |*-ete |*turitē |*-itḗ |*-Vte |*laikātē |*-ātḗ |*-V̅te |- !3. |*esti |*-ti |*-nti |*renka |*-a-ø |*-onti<br />(*-o?) |*turi |*-i-ø |*-Vnti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅nti<br />(*-V̅?) |} ''Pastabos'': * '''¹''' Cirkumfleksą ''ā'' kamieno 3. asmens kamiengalyje ({{lt|laĩko}} < ''*lãik-ā͂'') rodo tai, kad šioje formoje negalioja nei [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], nei [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsniai]]. * '''²''' [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] vėlyvajai baltų prokalbei rekonstruoja atematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-sei'' su trumpuoju balsiu ''*e''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]] teigimu, maždaug nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltams (ir slavams) buvo būdinga galūnė ''*-sēi''.{{sfn|Dini|2000|p=145}} Z. Zinkevičius tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-ei'' taip pat rekonstruoja su trumpuoju ''*e'',{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} tačiau [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] teikia įvairius šios galūnės galimus praindoeuropietiškus variantus: {{ide|*-ei, *-ēi, *-eh₁i}} ir kt.,<ref name="Petropolitana">{{cite journal|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Происхождение общеславянского презентного окончания 2 л. ед. ч.|trans-title=Bendraslaviškosios esamojo laiko vns. 2. a. galūnės kilmė|url=https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|journal=Acta Linguistica Petropolitana|year=2022|volume=18|issue=1|page=428|issn=2306-5737|doi=10.30842/alp23065737181|language=en|access-date=2024-04-10|archive-date=2025-01-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20250110094631/https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|url-status=dead}}</ref> kur iš ide. galūnių ''*-ēi, *-eh₁i'' galėjo būti paveldėta prabaltų galūnė ''*-ēi''. (Baltų kalboms būdinga [[Dvigarsis|dvibalsio]] raida ''*ēi'' > ''*ei'' > (rytų baltų) ''ie'',<ref>{{cite journal|title=Linksnių sinkretizmo ir analogijos vaidmuo kai kurių linksnių formų raidoje|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/544/499|author=[[Albertas Rosinas|Rosinas, A.]]|journal=[[Baltistica]]|volume=35|issue=1|year=2000|issn=0132-6503|page=62}}</ref> vėliau žodžio gale ''ie'' > ''i'', plg. {{lt|renk-iesi}}, bet ''renk-i''.) Tad S. Karaliūnas, kaip vieną iš ide. paveldėtų archaizmų, nurodo tematinę vns. 2. asmens galūnę ''*-ēi''.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=92|accessdate=}}</ref> Nuo seno atematiniai veiksmažodžiai skyrėsi tik [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens galūne, visos kitos buvo tokios pačios, kaip ir tematinių. Be vienaskaitos 1. ir 2. asmenų galūnių ''*-mi, *-sēi'', kartais rekonstruojamos ir ''*-mei / *-mai'', ''*-si / *-sai''. Be to, tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmuo netekęs kamiengalio balsio ir galūnės pradžios priebalsio ''*s'' (vietoj ''*renkasēi'' yra ''*renkēi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=80-81}} Pagal alternatyvią rekonstrukciją, prabaltų vns. 2. asmens galūnė ''*-ēi'' vesdinama tiesiogiai iš ide. ''*-ēi, *-eh₁i''<ref name="Petropolitana"/> Tematinių veiksmažodžių ''o'' (> baltų prok. ''a'') kamieno [[Vienaskaita|vns.]] 1. asmens galūnė ''*-ō'' pavedėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] Tačiau ''ā'' kamieno veiksmažodžių vns. 1. ir 2. asmenų galūnės su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āu, *-āi'' gali būti vėlesni dariniai, dėl jų kilmės diskutuojama.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} Ir tematinių, ir atematinių veiksmažodžių [[Dviskaita|dviskaitos]] 1. ir 2. asmenų bei [[Daugiskaita|daugiskaitos]] 1. asmens galūnė neteko pabaigos priebalsio ''*-s'' , o prieš ją einąs balsis buvo pailgintas: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1. ''*iu̯os'', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*itos'' > baltų prok. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*eiu̯ā'' 'mudu einame', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*eitā'' 'judu einate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*imes >'' baltų prok. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*eimē'' 'einame'. Pailgintas galūnės balsis matyti ir [[Daugiskaita|dgs.]] 2. asmenyje: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*ite'' > baltų prok. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*eitē'' 'einate'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=81-82}} Buvo panaikinta atematinių veiksmažodžių šaknies balsio laipsnių kaita: vienaskaitoje indoeuropiečių prokalbėje visuose asmenyse turėtas normalusis laipsnis (''*eimi'' 'einu', ''*esmi'' 'esu'), o dviskaitoje ir daugiskaitoje – silpnasis arba nulinis (''*iu̯os'' 'mudu einame', ''*su̯os'' 'mudu esame', ''*imes'' 'mes einame', ''*smes'' 'mes esame'). Baltai visiems skaičiams apibendrino vienaskaitos šaknį su normaliuoju balsio laipsniu (''*eiu̯ā'' 'mudu einame', ''*esu̯ā'' 'mudu esame', ''*eimē'' 'mes einame', ''*esmē'' 'mes esame'). Tačiau silpnasis ir nulinis balsio laipsnis išliko baltų veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviuose: ''*i̯ents'' 'einąs', ''*sants'' 'esąs'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} ''o'' kamieno veiksmažodžiai neteko dviskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens kamiengaliuose indoeuropiečių prokalbėje buvusios ''*e: *o'' (> baltų prok ''*e: *a'') kaitos: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*bher'''o'''u̯os'' 'mudu imame', bet 2. ''*bher'''e'''tHos'' 'judu imate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*ber'''o'''mes'' 'imame', bet 2. ''*bher'''e'''te'' 'imate'. Tad vietoj lauktinų [[Dviskaita|dvs.]] 2. ''*renk'''e'''tā'' 'judu renkate', [[Daugiskaita|dgs.]] 2. ''*renk'''e'''tē'' 'jūs renkate' buvo apibendrintas kamiengalis su ''*a'' iš kitų asmenų − ''*renk'''a'''tā'', ''*renk'''a'''tē''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=220-221}} Baltai 3. asmens galūnę apibendrino visiems trims skaičiams: atematinių ji kilusi iš vienaskaitos (''*-ti''), o tematinių veiksmažodžių 3. visų skaičių asmuo reiškiamas grynu kamienu. Tradiciškai manoma, kad čia nukrito vadinamoji antrinė ide. 3. asmens galūnė ''*-t''. Tačiau [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir kai kurių kitų kalbininkų teigimu, 3. asmuo senojoje indoeuropiečių prokalbės fazėje jokios galūnės neturėjo, jis reikštas grynu kamienu, buvo nežymėtas, mat 3. asmuo komunikacijos akte (tiesiogiai kreipiantis, besikalbant) nedalyvauja. Todėl šios baltų formos galinčios būti didžiai archajiškos. Kita pasitaikanti nuomonė tokia, kad 3. asmuo baltų kalbose neturi skaičiaus skirtumo dėl [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos. Pagal alternatyvią rekonstrukciją, tematinių veiksmažodžių 3. asmens galūnė (t. y. kamiengalis) ''*-a'' kilęs iš ide. ''*-e'' (baltų prok. ''*-a'' < ide. ''*-o'' – kitas ide. galūnės (kamiengalio) laipsnis, atspindintis ide. ''*e : *o'' [[#Balsių kaita|kaitą]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=219}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=83}}{{sfn|Dini|2000|p=161}} Esamajame laike baltų prokalbėje iš indoeuropiečių prokalbės laikų kai kurie veiksmažodžiai turėdavo [[Intarpas|intarpą]] ''*-n-'', pvz., ''*liptei'' 'lipti', ''*lipā'' 'lipo', bet ''*li'''n'''pa'' 'limpa'. Ilgainiui šis intarpas buvo įsivestas ir į pozicijas, kuriose ide. nebuvo būdingas − prieš [[Sklandieji priebalsiai|sklandžiuosius priebalsius]] ''*l'', ''*r'', ''*i̯'', ''*u̯'', plg. {{lt|šąla}} < ''*šanla'', ''kiūra'' < *''ki̯unra'', ''gyja'' < ''*gini̯a'', ''pūva'' < ''*punu̯a'' ir t. t. Kai dėl fonetinių priežasčių intarpas ''*-n-'' buvo nepatogus, baltai išplėtojo esamojo laiko veiksmažodžių klasę su priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' ir keletu kitų, pvz., lietuvių kalbos ''virti'', ''virė'', bet ''ver'''d'''a''; ''dingti'', ''dingo'', bet ''ding'''st'''a'' (ir {{lv|salt}} 'šalti', ''sala'' 'šalo', bet ''sal'''st''''' 'šąla'). Veiksmažodžiams su intarpu ir šiomis priesagomis būdinga intranzityvinė (negalininkinė, savaiminė) reikšmė.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Priesaga ''*-sto-'' susidarė jau baltų prokalbės dirvoje. Būta veiksmažodžių ir su intarpu, ir su priesaga ''*-sto-'' (plg''. tyžta < *ti'''n'''ž-sta''). ''o'' kamieno veiksmažodžiai su intarpu ''*-n-'' ir jį pavaduojančiomis (ar papildančiomis) priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' bei keletu kitų vadinami negrynaisiais, o be jų − grynaisiais. Būta veiksmažodžių, kurių šaknis esamajame laike turėjo normaliojo laipsnio balsį, o kitose formose − silpnojo, pvz., ''*k'''e'''rpa'' (normalusis laipsnis), bet ''*k'''i'''rpā'' 'kirpo' (silpnasis laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Buvo išplėtota veiksmažodžių daryba iš vardažodžių ir kitų veiksmažodžių su priesagomis ''*-āi̯o-'', ''*-ēi̯o-'', ''*-ii̯o-'', ''*-ōi̯o-'', ''*-ino- / *-inā-'' ir kt. Būtajame laike paminėtosios priesagos įgydavo ''ā'' kamiengalį (''*-āi̯ā-'', ''*-ēi̯ā-'' ir t. t.){{sfn|Zinkevičius|1981|pp=191-193}} ==== Būtasis laikas ==== [[Būtasis laikas|Būtojo laiko]] veiksmažodžiai galėjo būti dviejų kamienų − ''ā'' arba ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai gaudavo vieną iš jų (atematiškai asmenuota tik esamajame laike): ''*dōsti'' 'duoda' – ''*daṷē'' 'davė', ''*desti'' 'deda' – ''*dēi̯ā'' 'dėjo', ''*ēsti'' 'ėda' – ''*ēdē'' 'ėdė', ''*leikti'' 'lieka' – ''*likā'' 'liko', ''*sneigti'' 'sninga' – ''*snigā'' 'snigo' ir t. t.; atematinis veiksmažodis ''*būtei'' 'būti' turėjo [[Supletyvizmas|supletyvinę]] paradigmą – ''*esti'' 'yra, esti' – ''*bii̯ā'' 'buvo', plg. {{lv|bija}} 'buvo', [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] ''bit(i)'' 'buvo'{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} ([[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] paliudyta nevienareikšmiškai vertinama *''būtei'' būtojo laiko šaknis ''*bē(i)-'' vietoj rytų baltų ''*bi''-).{{sfn|Dini|2000|p=57}}<ref>{{cite web|title=būti|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=b%C5%ABti|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2023-12-02|quote=Vargu ar pr. bei, bēi, be ‘buvo’ gali kilti iš bl. *bēi̯et ar *bē-i̯ā < *bʰu̯-ē- ir būti siejamas su s. sl. bě ‘buvo’ (tai prieštarauja prūsų fonologiniam dėsniui *ē > ī). Kadangi prūsų k. trumpas i yra linkstamas diftongizuoti (plg. turei 8x šalia turri 18x, polāikt < *palíkti ir kt. pvz.), pr. bei, bēi gali kilti iš *bi < *bii̯ā ir būti tiesioginiai siejamas su la. bija ‘buvo’ (t. p., su apokope, bij, bī), s. lie. bi-ti, bi-t ‘buvo’, ˚bi < *bijā (-tum-bi-me, -tum-bi-te).}}</ref> Būtojo laiko veiksmažodžiai dažniausiai išlaikydavo tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą. Būtojo laiko kamienų ''ā'' ir ''ē'' kilmė neaiški. Tikėtina, kad kai kurių būtojo laiko kamienų pagrinde glūdi senoviniai [[Aoristas|aoristo]] ar [[Perfektas|perfekto]] kamienai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmido]] manymu, būtojo laiko kamienų pasirinkimą lemdavęs šaknies balsis. [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiegas]] su tuo nesutikdamas teigė, jog baltų būtasis laikas su ''*-ē-'' (bent jau tokių veiksmažodžių, kaip {{lt|vesti, vežti, nešti}}) yra analogiškos raidos kaip būtojo laiko formos su ''*-ā-''. [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], sekdamas [[August Schleicher|A. Schleicheriu]], pritarė prielaidai, kad ''ē'' kamienas yra kilęs iš ''i̯ā'' kamieno, o tokia raida susijusi su skiemens atvirumu ir [[Kompensacinis pailgėjimas|kompensaciniu pailgėjimu]].{{sfn|Dini|2000|pp=101-105}}{{sfn|Dini|2000|p=101}} W. Schmidas baltų prokalbei pateikia tokias penkias būtojo laiko kamienų pasirinkimo „taisykles“:{{sfn|Dini|2000|pp=104-105}} # es. l. ''CeCa'' > būt. l. ''CeCē''; # es. l. ''CaCa'' > būt. l. ''CaCā''; # es. l. ''CeNca'' > būt. l ''CNCā''; # es. l. ''CNCa'' > būt. l. ''CNCā''; # es. l. ''CV̅Ca'' > būt. l. ''CV̅Cā''. Tačiau šiose W. Schmido taisyklėse nenumatytas būtojo laiko kamienų pasirinkimas atematiniams bei esamojo laiko ''i'' ir ''ā'' kamienams, šios schemos pritaikytos tik esamojo laiko {{ide|o}} > baltų prok. ''a'' kamienui, jeigu jis bendratyje tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' neturi priesagos – nenagrinėjamos ''o'' kamieno struktūros {{lt|teka}} – ''tekėjo'' (bendratis ''tek-ė-ti''), {{lv|tek}} 'teka' – ''tecēja'' (bendratis ''tec-ē-t''), {{lt|akėja}} – ''akėjo'' (bendratis ''ak-ė-ti''), {{prg|druwē}} < ''*druṷēi̯a'' 'tiki' – ''*druṷēi̯ā'' (bendratis ''druw-ī-t'', čia {{prg|-ī-t}} < ''*-ē-t-''),<ref>{{cite web|title=druwīt|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=408|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos pavendo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|page=78|isbn=9986-19-639-6}}</ref> {{lt|mazgoja}} – ''mazgojo'' (bendratis ''mazg-o-ti''), {{lv|mazgā}} < ''*mazgāi̯a'' 'mazgoja' – ''mazgāja'' < ''*mazgāi̯ā'' (bendratis ''mazg-ā-t''), {{lt|sodina}} – ''sodino'' (bendratis ''sod-in-ti'') ir kt. Anot Z. Zinkevičiaus, būtojo laiko ''ā'' kamieną įgaudavo veiksmažodžiai, kurie būtajame laike pasižymėjo priesagomis ''*-ā-'' ir ''*-ē-'' (''*eišk-'''ā'''-i̯ā'' 'ieškojo', ''*tek-'''ē'''-i̯ā'' 'tekėjo', ''*sēd-'''ē'''-i̯ā'' 'sėdėjo'). Pasak šio kalbininko, būtajame laike ''ā'' kamieną taip pat įgydavo tie veiksmažodžiai, kurie esamajame laike turėjo:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # nosinį intarpą ''*-n-'' (''*tanpa'' 'tampa' – ''*tapā'' 'tapo'); # priesagą ''*-sto-'' (''*nīksta'' 'nyksta' – ''*nīkā'' 'nyko'); # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamieną, kurio ''*-i̯a-'' eina po balsio ar dvibalsio (''*sēi̯a'' 'sėja' – ''*sēi̯ā'' 'sėjo'; yra išimčių); # priesagas ''*-ino-'' / ''*-inā-'', ''*-eno-'' ir kt. (''*sādina'' 'sodina' – ''*sādinā'' 'sodino'). Būtajame laike ''ē'' kamieną, anot Z. Zinkevičiaus, įgydavo veiksmažodžiai, kuriems esamajame laike buvo būdingas:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamienas, kurio ''*-i̯a-'' eina po priebalsio (''*keli̯a'' 'kelia' – ''*kēlē'' 'kėlė'); # ''ā'' kamienas, kurio bendratyje yra priesaga ''*-ī-'' (''*laikā'' 'laiko' – ''*laikē'' 'laikė'). Kitų veiksmažodžių priklausymą vienam iš dviejų būtojo laiko kamienų nusakyti sunku.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} Kalbant apie [[#Balsių kaita|balsių kaitą]], greta esamojo laiko pamatinio šaknies laipsnio būtajame laike veiksmažodžiai dažnai turi silpnąjį (ypač ''o'' kamieno veiksmažodžiai) arba pailgintąjį laipsnį (''*renka'' 'renka' – ''*rinkā'' 'rinko', ''*geri̯a'' 'geria' – ''*gērē'' 'gėrė'). Manoma, kad būtasis laikas su pailgintuoju šaknies laipsniu gali būti kiek vėlesnės kilmės negu su silpnuoju. Būtajame laike silpnajam šaknies laipsniui visų pirma būdingas ''ā'' kamienas. Dalies veiksmažodžių esamojo ir būtojo laikų šaknies laipsnis nesiskiria (''*bēga'' 'bėga' – ''*bēgā'' 'bėgo').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=109}} Dėl būtojo laiko galūnių žr. esamojo laiko skyrelį, nes būtojo laiko galūnės sudarytos esamojo laiko galūnių pavyzdžiu (plg. esamojo laiko ''ā'' kamieno asmenavimą). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būtasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- !|*-ē- |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*bii̯āu |*rinkāu |*turēi̯āu |*laikēu |- !2. |*bii̯āi |*rinkāi |*turēi̯āi |*laikēi |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*bii̯āu̯ā |*rinkāu̯ā |*turēi̯āu̯ā |*laikēu̯ā |- !2. |*bii̯ātā |*rinkātā |*turēi̯ātā |*laikētā |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*bii̯āmē |*rinkāmē |*turēi̯āmē |*laikēmē |- !2. |*bii̯ātē |*rinkātē |*turēi̯ātē |*laikētē |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |} ==== Būsimasis laikas ==== Baltų prokalbėje turėtas sigmatinis [[būsimasis laikas]] − su priesaga ''*-s(i)-'' po [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]. Visiško sutarimo nėra, tačiau sigmatinis būsimasis laikas neretai laikomas paveldėtu iš vėlyvojo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikotarpio. Būsimasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, išlaikant tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą, jeigu ji turima. Galūnės − kaip esamojo laiko. Visi veiksmažodžiai asmenuojami pagal ''i'' kamieną (išsamiau apie galūnes žr. skyrelyje „[[#Esamasis laikas|Esamasis laikas]]“). Trečiasis asmuo po priesagos ''*-s(i)-'' galūnės ar kamiengalio balsio neturi. Šaknies priebalsio ir priesagos ''*-s(i)-'' sandūrų pokyčiai: ''š, ž + s(i) = š(i)'' (''*nešsi̯ō'' > ''*neši̯ō'', ''*ṷežsi̯ō'' > ''*ṷeši̯ō''); ''t, d + s(i) = s(i)'' (''*metsi̯ō'' > ''*mesi̯ō'', ''*ṷedsi̯ō'' > ''*ṷesi̯ō''). Paliudytos ir atematinės formos be teminio balsio ''i (i̯)'' tarp priesagos ''*-s-'' ir galūnės (pvz., {{lt|būsme, rinksme, turėsme, laikysme}}).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=117-121}} Toliau pateikiamas tematinis asmenavimas. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būsimasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būsi̯ō |*rinksi̯ō |*turēsi̯ō |*laikīsi̯ō |- !2. |*būsēi |*rinksēi |*turēsēi |*laikīsēi |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būsiu̯ā |*rinksiu̯ā |*turēsiu̯ā |*laikīsiu̯ā |- !2. |*būsitā |*rinksitā |*turēsitā |*laikīsitā |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būsimē |*rinksimē |*turēsimē |*laikīsimē |- !2. |*būsitē |*rinksitē |*turēsitē |*laikīsitē |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |} ==== Perfektas ir pliuskvamperfektas ==== Sudėtiniai veikiamosios rūšies [[Nuosaka#Tiesioginė nuosaka|tiesioginės nuosakos]] laikai sudaromi su asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' 'būti' ir būtojo laiko veikiamuoju [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (žr. „[[#Būtojo laiko dalyviai|Būtojo laiko dalyviai“]]). Darybos modelis tas pats, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginės nuosakos laikų (žr. „[[#Neveikiamoji rūšis|Neveikiamoji rūšis“]]), tik vartojami veikiamosios rūšies dalyviai. [[Perfektas]], reiškiantis jau įvykusį veiksmą, kurio rezultatas tebetrunka iki šiol, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' esamuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*esmi turēi̯ents'' (arba ''*esmi turēi̯ēs'') 'esu turėjęs'. [[Pliuskvamperfektas]], reiškiantis senesnį už kitą įvykusį veiksmą, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' būtuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*bii̯āu turēi̯ents'' (arba ''*bii̯āu turēi̯ēs'') 'buvau turėjęs'. Sudėtiniai laikai su dalyviais nėra paveldėti iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], jų sistema ir vartosena buvo išplėtotos vėlyvu laikotarpiu. Panašūs sudėtiniai laikai žinomi ir [[Slavų kalbos|slavų]], [[Germanų kalbos|germanų]], [[Albanų kalba|albanų]] bei kai kurioms kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]].{{sfn|Dini|2000|p=331}} ==== Dalyviai ==== Baltų prokalbėje turėti veikiamosios ir neveikiamosios rūšių [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Tradiciniu požiūriu, veikiamosios rūšies dalyviai buvę jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Dalyviai buvo kaitomi tais pačiais linksniais, kaip ir vardažodžiai. [[Šauksmininkas]] tikriausiai sutapo su [[Vardininkas|vardininku]]. Turėjo tris [[Giminė (gramatika)|gimines]] − vyriškąją, moteriškąją ir bevardę, tris skaičius − [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], ir tris laikus − esamąjį, būtąjį ir būsimąjį. Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo. Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. ===== Esamojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Esamojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamieno pridedant priesagą ''*-nt-'', tad turėjo tris kamienus − ''o'', ''i'' ir ''ā''. Atematiniai veiksmažodžiai turėjo iš indoeuropiečių prokalbės esamojo laiko dviskaitos ir daugiskaitos perimtą nykstamojo (nulinio) laipsnio šaknies balsį: ''*sants'' 'esąs', ''*i̯ents'' 'einąs'. Jie gaudavo ''o'' kamieną (linksniuoti kaip ''*renkants'' 'renkąs'). Vyriškosios ir bevardės giminės dalyviai linksniuoti kaip priebalsinio kamieno vardažodžiai (žr. daiktavardžius ''*u̯aišpats, *sēmen''), moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno kamieno vardažodžiai su ''*-ī'' galūne vienaskaitos vardininke (žr. ''*rankā'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=143-147}} Visų laikų veikiamosios rūšies bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas.<ref name="olander189"/><ref name="olander223"/> '''Esamojo laiko padalyviai''', turimi dabartinėse lietuvių ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbose ({{lt|laikant}}, {{lv|darot}}), yra kilę iš esamojo laiko veikiamosios rūšies vyr. ar bev. g. vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] formų (''*laikāntei'', ''*darāntei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=153}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] esamojo laiko formos su priesaga ''-ot'' < baltų prok. ''*-ant-'' yra kilusios iš esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite"/> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkants 'renkąs', *turints 'turįs', *laikānts 'laikąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkants |*renkant |*renkantī |*turints |*turint |*turintī |*laikānts |*laikānt |*laikāntī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantes |*renkanti̯ās | colspan="2" |*turintes |*turinti̯ās | colspan="2" |*laikāntes |*laikānti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantei |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turintei |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikāntei |*laikānti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantin |*renkant |*renkanti̯ān |*turintin |*turint |*turinti̯ān |*laikāntin |*laikānt |*laikānti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmi |*renkanti̯ān | colspan="2" |*turintmi |*turinti̯ān | colspan="2" |*laikāntmi |*laikānti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkanti |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turinti |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikānti |*laikānti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkante |*renkantī |*renkanti̯āi |*turinte |*turintī |*turinti̯āi |*laikānte |*laikāntī |*laikānti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmā |*renkanti̯āmā | colspan="2" |*turintmā |*turinti̯āmā | colspan="2" |*laikāntmā |*laikānti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantaus |*renkanti̯āus | colspan="2" |*turintaus |*turinti̯āus | colspan="2" |*laikāntaus |*laikānti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkantes |*renkantā |*renkanti̯ās |*turintes |*turintā |*turinti̯ās |*laikāntes |*laikāntā |*laikānti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantōn |*renkanti̯ōn | colspan="2" |*turintōn |*turinti̯ōn | colspan="2" |*laikāntōn |*laikānti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantmas |*renkanti̯āmas | colspan="2" |*turintmas |*turinti̯āmas | colspan="2" |*laikāntmas |*laikānti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantins |*renkantā |*renkanti̯āns |*turintins |*turintā |*turinti̯āns |*laikāntins |*laikāntā |*laikānti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmīs |*renkanti̯āmīs | colspan="2" |*turintmīs |*turinti̯āmīs | colspan="2" |*laikāntmīs |*laikānti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantsu |*renkanti̯āsu | colspan="2" |*turintsu |*turinti̯āsu | colspan="2" |*laikāntsu |*laikānti̯āsu |} ;Neveikiamieji Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamienų pridedant priesagas ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-mā-'' (mot. g.). [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta vienintelė ne visai patikima, daug diskusijų kelianti forma su priesaga ''-mana-'' žodyje ''poklausīmanas'' (mot. g. dgs. vard.) 'paklausomosios (išklausomosios)', tad galbūt galėję būti arealinių skirtumų.<ref>{{cite journal|title=On Old Prussian poklausīmanas: Some Thoughts on the Origin of the Proto-Balto-Slavic Participial Suffix *-ma-.|url=https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00806765.2017.1399588|journal=Scando-Slavica|volume=63|issue=2|year=2017|pages=133-150|author=Nowak, P.|accessdate=2023-08-22}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1775|title=poklausīmanas|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2023-08-22}}</ref> Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai bus susidarę vėliau, daugumoje kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] priesagos ''*-mo-'', ''*-mā-'' paprastai pasitelkiamos būdvardžiams sudaryti. Atematinių veiksmažodžių neveikiamieji dalyviai gaudavo ''o'' kamieną. Linksnių galūnės − kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=156}} '''Pusdalyviai''', turimi lietuvių ir latvių kalbose ({{lt|eidamas}}, {{lv|iedams}} 't. p.'), siejami su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Jiems pradžią bus davę esamojo laiko veiksmažodžiai su priesaga ''*-do-'' > baltų ''*-da-'': ''*verda'' + ''*-mo-, *-mā-'' − ''*verdamas, -ma, -mā''. Vėliau priesaga ''*-do-'' buvo išplėsti ir kiti veiksmažodžiai, šių darinių reikšmė ėmė tolti nuo esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=160}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkamas 'renkamas', *turimas 'turimas', *laikāmas 'laikomas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamas |*renkaman / *renkama |*renkamā |*turimas |*turiman / *turima |*turimā |*laikāmas |*laikāman / *laikāma |*laikāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkamas(a) / *renkamā |*renkamās | colspan="2" |*turimas(a) / *turimā |*turimās | colspan="2" |*laikāmas(a) / *laikāmā |*laikāmās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamōi |renkamāi | colspan="2" |*turimōi |*turimāi | colspan="2" |*laikāmōi |*laikāmāi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkaman |*renkaman / *renkama |*renkamān |*turiman |*turiman /*turima |*turimān |*laikāman |*laikāman / *laikāma |*laikāmān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamō |*renkamān | colspan="2" |*turimō |*turimān | colspan="2" |*laikāmō |*laikāmān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamei |*renkamāi | colspan="2" |*turimei |*turimāi | colspan="2" |*laikāmei |*laikāmāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamō |*renkamai |*renkamāi |*turimō |*turimai |*turimāi |*laikāmō |*laikāmai |*laikāmāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamamā |*renkamāmā | colspan="2" |*turimamā |*turimāmā | colspan="2" |*laikāmamā |*laikāmāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamōus |*renkamāus | colspan="2" |*turimōus |*turimāus | colspan="2" |*laikāmōus |*laikāmāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamai |*renkamā |*renkamās |*turimai |*turimā |*turimās |*laikāmai |*laikāmā |*laikāmās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*renkamōn | colspan="3" |*turimōn | colspan="3" |*laikāmōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamamas |*renkamāmas | colspan="2" |*turimamas |*turimāmas | colspan="2" |*laikāmamas |*laikāmāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkamōns |*renkamā |*renkamāns |*turimōns |*turimā |*turimāns |*laikāmōns |*laikāmā |*laikāmāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamais |*renkamāmīs | colspan="2" |*turimais |*turimāmīs | colspan="2" |*laikāmais |*laikāmāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkameisu |*renkamāsu | colspan="2" |*turimeisu |*turimāsu | colspan="2" |*laikāmeisu |*laikāmāsu |} ===== Būtojo laiko dalyviai ===== [[Vaizdas:Švīkātā keramika, Dievukalns, Lielvarde.jpg|right|160px|thumb|I a. pr. m. e. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] puodas ([[Dievukalnas]] netoli [[Lielvardė]]s, [[Latvija]])]] ;Veikiamieji Būtojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi iš būtojo laiko veiksmažodžių kamienų su priesaga ''*-us-'', atmetus kamiengalio balsius ''ā'', ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai sudaromi taip pat, kaip ir tematiniai (''*bii̯ents'', ''*bii̯uses''). Bendratyje turintys priesagą ''*-ī-'' veiksmažodžiai (''*laik'''ī'''tei'') po šaknies išplėsti priesaga ''*-i̯-'' (''*laik'''i̯'''us-''). Vardažodinės kilmės priesaga ''*-us-'' į dalyvių paradigmą buvo įtraukta tik kai kuriose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šakose, siauriau negu esamojo laiko veikiamųjų dalyvių priesaga ''*-nt-''. Bevardės giminės [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] [[vardininkas|vardininkas–]][[galininkas|galininkas–]][[šauksmininkas]] bei vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkai – šauksmininkai turi priesagą ''*-ent-''. Manoma, kad ji įsivesta iš esamojo laiko ''*-nt-'', kitų giminingų kalbų duomenys rodo vns. vardininke buvus pailgintojo balsių kaitos laipsnio priesagą ''*-u̯ōs'' (''*-us-'' – šios priesagos silpnasis kaitos laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=149-150}} Ir baltų prokalbei linkstama rekonstruoti senesniąją vns. vardininko priesagą ''*-ēs'' < ''*-u̯ēs'', kuri pradžioje turėjusi būti vartojama su ''ē'' kamieno veiksmažodžiais, o vėliau galėjo būti pasitelkta ir su veiksmažodžių ''ā'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} <u>Todėl visos būtojo laiko veikiamųjų dalyvių formos su priesaga ''*-ent-'' yra ginčytinos, galimi alternatyvūs rekonstrukcijos variantai,</u>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} pavyzdžiui: vns. vyr. g. [[Vardininkas|vard.]] – [[Šauksmininkas|šauksm.]]''*turēi̯ēs'', ''*laikēs''; vns. bev. g. vard.–[[Galininkas|gal.]]–šauksm. ''*turēi̯us'', ''*laiki̯us''; dgs. vyr. g. vard.–šauksm. ''*turēi̯uses'', ''*laiki̯uses''; dgs. bev. g. vard.–gal.–šauksm. ''*turēi̯usā'', ''*laiki̯usā''. Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne ''*-ī'' vienaskaitos vardininke. Bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos darant prielaidą, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būtojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikius''), yra kilę iš būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laiki̯usei''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *turēi̯ents 'turėjęs', *laikents 'laikęs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- ! colspan="3" |*-ē- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯ents |*turēi̯ent |*turēi̯usī |*laikents |*laikent |*laiki̯usī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯uses |*turēi̯usi̯ās | colspan="2" |*laiki̯uses |*laiki̯usi̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usei |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usei |*laiki̯usi̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usin |*turēi̯ent |*turēi̯usi̯ān |*laiki̯usin |*laikent |*laiki̯usi̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmi |*turēi̯usi̯ān | colspan="2" |*laiki̯usmi |*laiki̯usi̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯usi |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usi |*laiki̯usi̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯use |*turēi̯usī |*turēi̯usi̯āi |*laiki̯use |*laiki̯usī |*laiki̯usi̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmā |*turēi̯usi̯āmā | colspan="2" |*laiki̯usmā |*laiki̯usi̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |colspan="2"|*turēi̯usaus |*turēi̯usi̯āus |colspan="2"|*laiki̯usaus |*laiki̯usi̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯entes |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯ās |*laikentes |*laikentā |*laiki̯usi̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯usōn |*turēi̯usi̯ōn | colspan="2" |*laiki̯usōn |*laiki̯usi̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usmas |*turēi̯usi̯āmas | colspan="2" |*laiki̯usmas |*laiki̯usi̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usins |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯āns |*laiki̯usins |*laikentā |*laiki̯usi̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmīs |*turēi̯usi̯āmīs | colspan="2" |*laiki̯usmīs |*laiki̯usi̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯u(s)su |*turēi̯usi̯āsu | colspan="2" |*laiki̯u(s)su |*laiki̯usi̯āsu |} ;Neveikiamieji Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi ne prie būtojo laiko, bet prie bendraties kamieno pridėjus priesagą ''*-to-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-tā-'' (mot. g.). Tai iš senų laikų paveldėta daryba, ši priesaga turima daugumoje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=157}} Jei tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' yra priesaga, ji išlaikoma. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būtojo laiko dalyviai linksniuoti kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. '''Reikiamybės dalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''turėtinas''), kilmės požiūriu siejami su būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviais. Reikiamybės dalyviuose yra susiliejusios priesagos ''-to-'' ir ''*-no-''. Kai kurie kalbininkai [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyvių]] priesagą vesdina tiesiai iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-tṇno-''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *būtas 'būtas', *turētas 'turėtas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Bendraties kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būtas |*būtan / *būta |*būtā |*turētas |*turētan/ *turēta |*turētā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būtas(a) / *būtā |*būtās | colspan="2" |*turētas(a) / *turētā |*turētās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtōi |*būtāi | colspan="2" |*turētōi |*turētāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būtan |*būtan / *būta |*būtān |*turētan |*turētan / *turēta |*turētān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtō |*būtān | colspan="2" |*turētō |*turētān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtei |*būtāi | colspan="2" |*turētei |*turētāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtō |*būtai |*būtāi |*turētō |*turētai |*turētāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtamā |*būtāmā | colspan="2" |*turētamā |*turētāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtōus |*būtāus | colspan="2" |*turētōus |*turētāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtai |*būtā |*būtās |*turētai |*turētā |*turētās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būtōn | colspan="3" |*turētōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtamas |*būtāmas | colspan="2" |*turētamas |*turētāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būtōns |*būtā |*būtāns |*turētōns |*turētā |*turētāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtais |*būtāmīs | colspan="2" |*turētais |*turētāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būteisu |*būtāsu | colspan="2" |*turēteisu |*turētāsu |} ===== Būsimojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-nt-'' iš būsimojo laiko veiksmažodžių (jų daryba grįsta bendraties kamienu). Tačiau dalyviams taikoma ne priesaga ''*-si-'', kaip veiksmažodžiams, o ''*-si̯o-''. Būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių paradigma bus susidariusi vėliau nei kitų laikų.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=223}} Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne *-''ī'' vienaskaitos vardininke.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} Kaip ir esamajame bei būtajame laikuose, bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko–]][[Galininkas|galininko–]][[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būsimojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikysiant''), yra kilę iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laikīsi̯antei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=151-152}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] būsimojo laiko formos su priesaga ''-šot'' (''būšot'') < baltų prok. ''*-si̯ant-'' yra kilusios iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite">{{cite journal|author=Rudzīte, M.|authorlink=Marta Rudzīte|editor-last=Boiko|editor-first= Kersti|year=1994|title =Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme|journal=Lībieši: rakstu krājums|pages=296|publisher=Zinātne|location= Rīga|isbn=5-7966-0807-X|url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯ants 'būsiąs', *turēsi̯ants 'turėsiąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ants |*būsi̯ant |*būsi̯antī |*turēsi̯ants |*turēsi̯ant |*turēsi̯antī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antes |*būsi̯anti̯ās | colspan="2" |*turēsi̯antes |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antei |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯antei |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antin |*būsi̯ant |*būsi̯anti̯ān |*turēsi̯antin |*turēsi̯ant |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmi |*būsi̯anti̯ān | colspan="2" |*turēsi̯antmi |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯anti |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯anti |*turēsi̯anti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ante |*būsi̯antī |*būsi̯anti̯āi |*turēsi̯ante |*turēsi̯antī |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmā |*būsi̯anti̯āmā | colspan="2" |*turēsi̯antmā |*turēsi̯anti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antaus |*būsi̯anti̯āus | colspan="2" |*turēsi̯antaus |*turēsi̯anti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būi̯antes |*eisi̯antā |*būsi̯anti̯ās |*turēsi̯antes |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antōn |*būsi̯anti̯ōn | colspan="2" |*turēsi̯antōn |*turēsi̯anti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antmas |*būsi̯anti̯āmas | colspan="2" |*turēsi̯antmas |*turēsi̯anti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antins |*būsi̯antā |*būsi̯anti̯āns |*turēsi̯antins |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmīs |*būsi̯anti̯āmīs | colspan="2" |*turēsi̯antmīs |*turēsi̯anti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antsu |*būsi̯anti̯āsu | colspan="2" |*turēsi̯antsu |*turēsi̯anti̯āsu |} ;Neveikiamieji Būsimojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš veiksmažodžio būsimojo laiko, t. y. bendraties kamieno su priesagomis ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.) ir ''*-mā-'' (mot. g.) − kaip ir atitinkami esamojo laiko dalyviai. Yra paliudytos dvi būsimąjį neveikiamųjų dalyvių laiką žyminčios priesagos: ''*-s(i)-'' ir ''*-si̯o-'' − ''*būsimas'' ir ''*būsi̯amas''. Kadangi to paties laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-si̯o-'', [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] mano esant senesnę pastarąją.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=158}} Formos su priesaga ''*-si̯o-'' pateikiamos ir lentelėje. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būsimojo dalyviai linksniuojami kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯amas 'būsimas', *turēsi̯amas 'turėsimas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amas |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amā |*turēsi̯amas |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯amas(a) / *būsi̯amā |*būsi̯amās | colspan="2" |*turēsi̯amas(a) / *turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amōi |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amōi |*turēsi̯amāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯aman |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amān |*turēsi̯aman |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amō |*būsi̯amān | colspan="2" |*turēsi̯amō |*turēsi̯amān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amei |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amei |*turēsi̯amāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amō |*būsi̯amai |*būsi̯amāi |*turēsi̯amō |*turēsi̯amai |*turēsi̯amāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amamā |*būsi̯amāmā | colspan="2" |*turēsi̯amamā |*turēsi̯amāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amōus |*būsi̯amāus | colspan="2" |*turēsi̯amōus |*turēsi̯amāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amai |*būsi̯amā |*būsi̯amās |*turēsi̯amai |*turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būsi̯amōn | colspan="3" |*turēsi̯amōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amamas |*būsi̯amāmas | colspan="2" |*turēsi̯amamas |*turēsi̯amāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯amōns |*būsi̯amā |*būsi̯amāns |*turēsi̯amōns |*turēsi̯amā |*turēsi̯amāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amais |*būsi̯amāmīs | colspan="2" |*turēsi̯amais |*turēsi̯amāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯ameisu |*būsi̯amāsu | colspan="2" |*turēsi̯ameisu |*turēsi̯amāsu |} ==== Nuosakos ir rūšys ==== [[Vaizdas:Фібула падковападобная з выемкавай эмаллю чырвонага колеру.jpg|160px|thumb|right|I–III a. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] pasaginė sąsaga ([[Malyškos (Vileikos rajonas)|Malyškos]], [[Vileikos rajonas]], [[Baltarusija]])]] Aukščiau nurodyti veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikai]] priklauso veikiamosios [[Rūšis (gramatinė)|rūšies]] tiesioginei [[Nuosaka|nuosakai]], kuri nurodo iš [[Veiksnys|veiksnio]] kylantį, tam tikru laiku vykstantį, vykusį ar vyksiantį veiksmą. Baltai buvo pasidarę naują [[Tariamoji nuosaka|tariamąją nuosaką]], pakeitusią indoeuropiečių prokalbės [[Konjunktyvas|konjunktyvą]], o senasis [[optatyvas]] buvo pasitelktas [[Liepiamoji nuosaka|liepiamajai nuosakai]] sudaryti – optatyvo formos imtos vartoti ne tik pageidavimui, bet ir liepimui reikšti. Tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. Buvo sudaryta nauja neveikiamoji [[Rūšis (gramatinė)|rūšis]]. ===== Tariamoji nuosaka ===== [[Tariamoji nuosaka]] (kondicionalis), reiškianti norimą arba galimą veiksmą, rytiniame baltų areale buvo sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]], kuris turi [[Bendratis|bendraties]] kamieną, pridėjus priesagą ''*-bi-'' ir asmens galūnę, pvz., ''*laikī-tun-bi-mē'' 'laikytume', kur ''*laikī-'' yra bendraties [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas]], ''*-tun'' − siekinio formantas, ''*-bi-'' − tariamosios nuosakos priesaga, ir ''*-mē'' − asmens galūnė. Priesaga ''*-bi-'' yra kilusi iš veiksmažodžio ''*būtei'' 'būti' būtojo laiko (plg. {{lv|bija}} < ''*bii̯ā'' 'buvo') arba iš senovinių [[Perfektas|perfekto]] ar [[Optatyvas|optatyvo]]{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} (dar plg. [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] formą ''bit(i)'' 'buvo', kuri, kalbininkų manymu, gali būti kilusi iš senovinio [[Imperfektas|imperfekto]]).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} Šios tariamosios nuosakos formos rytų baltų epochai rekonstruojamos visų pirma lietuvių kalbos duomenimis, o kad panašių vedinių būta [[Latvių kalba|latvių kalboje]], rodo latvių senųjų raštų ir [[Latgalių kalba|latvių aukštaičių]] vns. 1. asmens ''dûtubu'' arba ''dūtumu'' 'duočiau' tipo formos.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} Tokie tariamosios nuosakos dariniai turbūt išriedėjo iš sudėtinių [[Modalumas (kalbotyra)|modalinių]] konstrukcijų,{{sfn|Dini|2000|p=103}} linkstama manyti, kad tą patį elementą ''*bi'' turįs lietuvių sąlygos [[jungtukas]] ''jeib'' < ''*jei-bi'' 'jei; nors ir; idant, kad', nes tariamoji nuosaka dažniausiai reiškia sąlygą, o iš pasakymų su siekiniu ''jis atėjo valgytų'' ir su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] ''*jis atėjo jei-bi valgęs'' (plg. {{pl|żeby jadł}}) samplaikos galėjęs atsirasti pasakymas ''*jis atėjo jei-bi valgytų'', kurio ''*bi'' turėjęs būti apylaisvis, jis, matyt, galėjęs eiti tiek prieš siekinį, tiek po jo (tikriausiai buvę galima sakyti ir ''*jei-bi valgytų'', ir ''*jei valgytų-bi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} [[Guido Michelini|G. Michelini’io]] manymu, sudėtinės modalinės konstrukcijos su siekiniu ir elementu ''*bi'' ėmė sutapti su konjunktyvo [[Semantika|semantine]] funkcija vėlyvuoju bendrabaltiškuoju laikotarpiu.{{sfn|Dini|2000|p=103}} [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta tariamoji nuosaka su [[Dalelytė|dalelyte]] ''-lai'', pridėta prie bendraties kamieno: ''boulai'' (< ''*bū-lai'') 'būtų', ''niturrīlai'' (< ''*ne-turē-lai'') 'neturėtų'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=303}} Anot kai kurių kalbininkų ([[Ernst Fraenkel|E. Fraenkelio]], [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]]), dalelytė ''-lai'' atitinka lietuvių ir latvių kalbų ''lai'' 'tegul', ji kilusi iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''*laistei'' 'leisti'; [[Kazimieras Būga|K. Būga]] ir [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] nepritarė tokiai prūsų dalelytės ''-lai'' [[etimologija]]i.<ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=85|isbn=9986-19-639-6}}</ref> Tariamosios nuosakos daryba su ''*bi'' apima platesnį arealą, ji žinoma dar ir slavams (''*nesli bimъ'' < ''*nesli bi-mъ'' atitinka ''*neštun-bi-mē'' 'neštume'), tik slavų [[Optatyvas|optatyvo]] kilmės pagalbinis veiksmažodis ''*bi-'' < ''*bī-'' jungiamas prie [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]]. Tariamosios nuosakos daryba su siekiniu ir priesaga ''*-bi-'' pateikiama lentelėje. Dėl priesagos ''*-bi-'' asmenuojama pagal ''i'' kamieną. Fiksuojama [[Supletyvizmas|supletyvi]] vienaskaitos 1. asmens forma su galūne ''*-ti̯ā́'', kurios kilmė neišaiškinta. Trečiajame asmenyje priesaga ''*-bi-'' turėjo labai seniai nukristi, baltų kalbose paliudytas tik grynas siekinys trečiajam asmeniui reikšti, todėl tariamosios nuosakos priesaga ''*-bi-'' su trečiuoju asmeniu pateikiama skliausteliuose kaip galima lytis.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=125}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Tariamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būti̯ā / *būtunbi̯ō |*rinkti̯ā / *rinktunbi̯ō |*turēti̯ā / *turētunbi̯ō |*laikīti̯ā / *laikītunbi̯ō |- !2. |*būtunbēi |*rinktunbēi |*turētunbēi |*laikītunbēi |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būtunbiu̯ā |*rinktunbiu̯ā |*turētunbiu̯ā |*laikītunbiu̯ā |- !2. |*būtunbitā |*rinktunbitā |*turētunbitā |*laikītunbitā |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būtunbimē |*rinktunbimē |*turētunbimē |*laikītunbimē |- !2. |*būtunbitē |*rinktunbitē |*turētunbitē |*laikītunbitē |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |} Kaip ir slavų kalbose, į šias formas būtų galima žvelgti kaip į sudėtines, sudarytas iš siekinio ir pagalbinio veiksmažodžio ''*bi-'', turinčio ''i'' kamieno galūnes: ''*būti̯ā / *būtun bi̯ō'' 'būčiau' (nesupletyvi tikėtina forma su ''i'' kamieno vns. 1. asmens galūne ''*-i̯ō''), ''*būtun bēi'' 'būtumei', ''*būtun biu̯ā'' 'mudu būtumėme', ''*būtun bitā'' 'judu būtumėte', ''*būtun bimē'' 'mes būtumėme', ''*būtun bitē'' 'jūs būtumėte', ''*būtun bi'' 'būtų'. ===== Liepiamoji nuosaka ===== [[Liepiamoji nuosaka]] buvo sudaryta iš senojo indoeuropiečių prokalbės [[Optatyvas|optatyvo]] priesagų, jungiamų prie [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] kamienų. Atematiniai veiksmažodžiai galbūt turėjo ''o'' kamieno formas: ''*esais'' 'būk', ''*esaiu̯ā'' 'mudu būkime', ''*esaimē'' 'mes būkime'. Tačiau tikėtina, kad atematiniai veiksmažodžiai galėjo būti sudaromi ir su priesaga ''*-i-'', kilusia iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] atematinių veiksmažodžių ''*-ī'', kuri iš daugiskaitos ir dviskaitos buvo pasitelkta ir vienaskaitai − ''*esis'' 'būk'.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} Atematinių veiksmažodžių daugiskaitos ir dviskaitos priesaga ''*-ī'' buvo taikoma ir ''i'' bei ''ā'' kamienų veiksmažodžiams: ''*turi + ī + s'' > ''*turīs'' 'turėk', ''*laikā + ī + s'' > ''*laikāis'' 'laikyk'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Vienaskaitos antrasis asmuo su galūnės priebalsiu ''-s'' paliudytas [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''wedais'' arba ''wedeys'', ''weddeis'' 'vesk').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}}<ref>{{cite web|title=westwey|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2596|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-06}}</ref> Kaip ir [[Indoeuropiečių prokalbė#Optatyvas|indoeuropiečių prokalbės optatyvo]] formose, kamienai ''o'' ir ''ā'', susiliejus kamiengalio balsiui su priesaga, sudarydavo [[dvibalsis|dvibalsius]]. Ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] buvo reiškiama grynu kamienu. Baltų prokalbėje galėjo būti išlaikyta reliktinių šakninių veiksmažodžio formų, pvz., ''*dō'' 'duok', ''*dē'' 'dėk', ''*ei'' 'eik', vartotų liepimo reikšme visiems asmenims.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Liepiamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="2" |[[Vienaskaita]] !2. |*esis |*-is |*-īs'''¹''' |*renkais |*-ãis'''²''' |*-ois |*turīs |*-ī͂s'''²''' |*-īs'''¹''' |*laikāis |*-ā͂is'''²''' |*-V̅-īs'''¹''' |- !3. |*esi |*-i-ø |*-īt'''¹''' |*renkai |*-ãi-ø'''²''' |*-oit |*turī |*-ī͂-ø'''²''' |*-īt'''¹''' |*laikāi |*-ā͂i-ø'''²''' |*-V̅-īt'''¹''' |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-īu̯e |*renkaiu̯ā |*-aiu̯ā́ |*-oiu̯e |*turīu̯ā |*-īu̯ā́ |*-īu̯e |*laikāiu̯ā |*-āiu̯ā́ |*-V̅-īu̯e |- !2. |*esitā |*-itā́ |*-ītom |*renkaitā |*-aitā́ |*-oitom |*turītā |*-ītā́ |*-ītom |*laikāitā |*-āitā́ |*-V̅-ītom |- !3. |*esi |*-i-ø |*-ītām |*renkai |*-ãi-ø |*-oitām |*turī |*-ī͂-ø |*-ītām |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-ītām |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*esimē |*-imḗ |*-īme |*renkaimē |*-aimḗ |*-oime |*turīmē |*-īmḗ |*-īme |*laikāimē |*-āimḗ |*-V̅-īme |- !2. |*esitē |*-itḗ |*-īte |*renkaitē |*-aitḗ |*-oite |*turītē |*-ītḗ |*-īte |*laikāitē |*-āitḗ |*-V̅-īte |- !3. |*esi |*-i-ø |*-i̯ent |*renkai |*-ãi-ø |*-oiṇt |*turī |*-ī͂-ø |*-i̯ent |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-īṇt |} ''Pastabos'': * '''¹''' Vienaskaitos 2. ir 3. asmenų priesaga ''*-i-'' / *''-ī-'' perimta iš ide. atematinių veiksmažodžių optatyvo dviskaitos ir daugiskaitos (ide. atematinių veiksmažodžių vienaskaioje turėta optatyvo priesaga *''-i̯ē-''). Baltų dviskaitos ir daugiskaitos 3. asmens formos perimtos iš vienaskaitos. * '''²''' Kad šiose padėtyse būta cirkumflekso, rodo [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių liepiamosios nuosakos be ''-k-'' vns. 2. a. [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinė forma]] ''nešiẽs'' 'neškis' greta tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''nešíesi''. ''o'' kamieno [[Jusyvas|permisyvas]] (< baltų liepiamosios nuosakos 3. asmuo) ''**tenešíe'' 'tegu neša' akūto atveju dėl [[Leskyno dėsnis|Leskieno dėsnio]] būtų sutrumpėjęs, priesaga ''*-íe'' būtų virtusi ''**-i'' – ''**teneši'' (rytų baltų ''ie'' kilęs iš ''*ei'' arba ''*ai'', plg. {{prg|wedeys, wedais}}). Rytų aukštaičių vilniškių kirčiavimas vns. 2. a. ''tylỹ'' 'tylėk', permisyvas ''tetylỹ'' 'tegu tyli' liudija ir ''i'' kamiene buvus cirkumfleksą, atsiradusį iš balsių santraukos ''*i‿*ī'' > ''*-ī͂''.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Jei baltų prokalbėje čia būtų tartas akūtas, dėl Leskyno dėsnio turėtume ''*-ī́'' > ''**-i''. ''ā'' kamieno veiksmažodžių cirkumfleksą remia šios tarmės kirčiavimas ''dãrai'' 'daryk', permisyvas ''tedãrai'' 'tegu daro', nes, jei čia būtų buvęs akūtas, galiotų [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]] ir dabar čia būtų kirčiuojama gale (plg. tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''daraĩ'' < ''*darā́i'', bet 3. a. ''dãro'' < ''*darā͂''). ===== Neveikiamoji rūšis ===== [[Sangrąžinis veiksmažodis|Sangrąžiniai veiksmažodžiai]] pakeitė indoeuropiečių prokalbės vidurinę rūšį (žr. straipsnį „[[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|Indoeuropiečių prokalbė: Vidurinė rūšis“]]). Sangrąžiniai veiksmažodžiai, reiškiantys sau pačiam taikomą arba savaiminį veiksmą, buvo sudaromi su sangrąžinio įvardžio [[naudininkas|naudininku]] ''*sei'' ar [[galininkas|galininku]] ''*se''. Ilgainiui buvo apibendrintas naudininkas: ''*darāu sei'' 'darausi', ''*suka sei'' 'sukasi'. [[Sangrąžinis įvardis|Sangrąžinio įvardžio]] naudininkas ''*sei'' ir galininkas ''*se'' buvo gana paslankūs: galėjo eiti tiek prieš veiksmažodį, tiek po jo arba įsiterpti tarp veiksmažodžio ir priešdėlio.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}}{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=223-225}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Neveikiamoji [[Rūšis (gramatinė)|rūšis]] (pasyvas) sudaroma sudėtinėmis (analitinėmis) konstrukcijomis, asmenuojant veiksmažodį ''*būtei'' 'būti' su neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] neveikiamoji rūšis sudaroma ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais, [[Latvių kalba|latvių kalboje]] – tik su būtojo laiko.<ref>{{cite book|editor=[[Vytautas Ambrazas| Ambrazas, V.]]|edition=IV|title=Dabartinės lietuvių kalbos gramatika|location=Vilnius|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|year=2005|isbn=5-420-01566-8|pages=318}}</ref><ref>{{cite web|title=Ciešamā kārta|url=https://letonika.lv/groups/default.aspx?title=passive.htm|publisher=letonika.lv|accessdate=2022-11-23}}</ref> Pasak dalyvių raidą tyrusio lietuvių kalbininko [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]], į veiksmažodžio formų sistemą būtojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-to-'') buvo įtraukti seniau, esamojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-mo-'') – tik baltams reikšmingiau suskilus,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} todėl toliau pateikiami neveikiamosios rūšies pavyzdžiai tik su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais. Neveikiamąja rūšimi reikštas į veikėją nukreiptas veiksmas, kylantis iš kito veikėjo veiksmo. Tad šalia veikiamosios rūšies ''*mēn mīli'' 'mane myli', ''*tēn mīli'' 'tave myli' ir t. t. buvo sudarytos naujoviškos neveikiamosios rūšies formos ''*esmi mīlētas'' 'esu mylimas / mylėtas', ''*esei mīlētas'' 'esi mylimas / mylėtas'. Asmenį, skaičių, tiesioginėje nuosakoje ir laiką rodo veiksmažodis ''*būtei'', o dalyvis žymi ne tik skaičių, bet ir veiksnio natūraliąją ar gramatinę giminę. Tokia neveikiamosios rūšies daryba nėra paveldėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], šie dariniai vėlyvi ir baltų kalbų atžvilgiu, todėl bet kokias sudėtines formas priskirti baltų prokalbės laikams galima tik su išlygomis − tai labiau aktuali tolimesnės raidos iliustracija.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Dalyviai į rūšių ir laikų sistemą buvo įtraukti dėl savo pusiau [[Pažyminys|pažyminio]], pusiau atstojančios [[Tarinys|tarinį]] (pusiau predikatinės) reikšmės, mat tokia vartosena laikoma pirmine ir seniausia, plg. [[Lietuvių kalba|liet]]. ''tėvas grįžęs atsigulė; matau obelį nuskintą''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies tiesioginė nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Esamasis laikas ! colspan="3" |Būtasis laikas ! colspan="3" |Būsimasis laikas |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi mīlētas |*esmi mīlēta(n) |*esmi mīlētā |*bii̯āu mīlētas |*bii̯āu mīlēta(n) |*bii̯āu mīlētā |*būsi̯ō mīlētas |*būsi̯ō mīlēta(n) |*būsi̯ō mīlētā |- !2. |*esei mīlētas |*esei mīlēta(n) |*esei mīlētā |*bii̯āi mīlētas |*bii̯āi mīlēta(n) |*bii̯āi mīlētā |*būsei mīlētas |*būsei mīlēta(n) |*būsei mīlētā |- !3. |*esti mīlētas |*esti mīlēta(n) |*esti mīlētā |*bii̯ā mīlētas |*bii̯ā mīlēta(n) |*bii̯ā mīlētā |*būs mīlētas |*būs mīlēta(n) |*būs mīlētā |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā mīlētō |*esu̯ā mīlētai |*esu̯ā mīlētāi |*bii̯āu̯ā mīlētō |*bii̯āu̯ā mīlētai |*bii̯āu̯ā mīlētāi |*būsiu̯ā mīlētō |*būsiu̯ā mīlētai |*būsiu̯ā mīlētāi |- !2. |*estā mīlētō |*estā mīlētai |*estā mīlētāi |*bii̯ātā mīlētō |*bii̯ātā mīlētai |*bii̯ātā mīlētāi |*būsitā mīlētō |*būsitā mīlētai |*būsitā mīlētāi |- !3. |*esti mīlētō |*esti mīlētai |*esti mīlētāi |*bii̯ā mīlētō |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētāi |*būs mīlētō |*būs mīlētai |*būs mīlētāi |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē mīlētai |*esmē mīlētā |*esmē mīlētās |*bii̯āmē mīlētai |*bii̯āmē mīlētā |*bii̯āmē mīlētās |*būsimē mīlētai |*būsimē mīlētā |*būsimē mīlētās |- !2. |*estē mīlētai |*estē mīlētā |*estē mīlētās |*bii̯ātē mīlētai |*bii̯ātē mīlētā |*bii̯ātē mīlētās |*būsitē mīlētai |*būsitē mīlētā |*būsitē mīlētās |- !3. |*esti mīlētai |*esti mīlētā |*esti mīlētās |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētā |*bii̯ā mīlētās |*būs mīlētai |*būs mīlētā |*būs mīlētās |} Kitos rekonstruotos neveikiamosios rūšies formos toliau aptariamos darant prielaidą, kad jos buvo analogiškos turimoms dabartinėse baltų kalbose.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Neveikiamosios rūšies [[Nuosaka#Tariamoji nuosaka|tariamoji nuosaka]] sudaroma su tariamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*būti̯ā mīlētas'' 'būčiau mylimas / mylėtas'). Neveikiamosios rūšies [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] sudaroma su liepiamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*esis mīlētas'' 'būk mylimas / mylėtas'). Šiose nuosakose dalyvis derinamas gimine ir skaičiumi taip pat, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginėje nuosakoje. Kaip ir veikiamosios, neveikiamosios rūšies tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. === Prieveiksmiai === Prieveiksmių [[prabaltai]] turėjo daugiau negu jų buvo [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Iš [[Būdvardis|būdvardžių]] sudaromi prieveiksmiai su galūne ''*-ai'' arba ''*-āi'', pvz., ''*labai'' / ''*labāi'' 'gerai'. Ši galūnė kildinama iš [[Vienaskaita|vienaskaitos]] [[Naudininkas|naudininko]] arba [[Vietininkas|vietininko]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=225}} Kiti baltų prokalbės prieveiksmiai: * ''*kadān'' 'kada', ''*tadān'' 'tada' (''*-ān'' – ''ā'' kamieno vienaskaitos [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnė) * ''*kai'' 'kai', ''*tai'' 'tai' * ''*ten'' 'ten' * ''*i̯au'' 'jau' * ''*dabar'' 'dar; dabar' Rytiniame baltų areale paliudyti prieveiksmiai *''nū'', ''*nūnai'' 'dabar, nūnai', ''*kur'' 'kur', vakariniame − ''*tendau'' 'iš ten', ''*kendau'' 'iš čia'. === Priesagos === Be daugybės iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] paveldėtų [[Priesaga|priesagų]], kai kurios baltų kalbose itin produktyvios ir gali būti nukeltos į baltų prokalbės laikus:{{sfn|Dini|2000|p=119}} * ''*-si̯anā , *-senā, *-snā'' − veiksmo pavadinimams (plg. {{lt|eisena}} < ''*eisenā'', {{lv|iešana}} < ''*eisi̯anā''; {{prg|madlisna}} 'malda' < ''*maldīsnā)''; * ''*-ūn-'' − vardažodžių priesaga (plg. {{lt|perkūnas}}, {{lv|perkūns}}, {{prg|percunis}} 't. p.'); * ''*-el-'', ''*-ul-'', ''*-ut-'', ''*-ait-'', ''*-už-'' − [[Deminutyvas|deminutyvams]] (plg. {{lt|tėvelis}}, ''tėvulis'', {{lv|alutis}} 'alutis', {{lt|mergaitė}}, {{lv|dzeguze}} 'gegužė, gegutė', {{prg|merguẞ}} < ''*merguzē'' 'mergužė'); * ''*-ing-'' − [[Būdvardis|būdvardžių]] priesaga (plg. {{lt|laimingas}}, {{lv|spēcīgs}} 'galingas', {{prg|labbings}} 'geras'). === Priešdėliai, prielinksniai ir polinksniai === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] yra kilę iš senų senovėje [[Kaityba (kalbotyra)|kaitytų]] žodžių. Baltų prokalbėje prielinksniai jau buvo atsiskyrę nuo [[Prieveiksmis|prieveiksmių]] ir buvo vartojami ir kaip [[Priešdėlis|priešdėliai]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=185}} Baltų prokalbei rekonstruojama: * ''*api'' 'apie' * ''*be'' 'be' * ''*en'' / ''*in'' 'į' * ''*iž'' 'iš' * ''*nō'' 'nuo; ant' (ir kt.) * ''*pā'' 'po' * ''*per'' / ''*par'' 'per' * ''*prā'' 'pro' * ''*prei'' 'prie' * ''*san'' 'su' Rytiniame [[Baltai|baltų]] areale paliudyta buvus prielinksnių ''*anta'' 'ant', ''*ati'' / ''*ata'' 'at(i)-', ''*nā'' (''*nō'' variantas'')'' 'į; ant; link', ''*pas'' 'pas', ''*ažō'' 'už', ''*už'' 'ant'. Vakarinių baltų vartotas prielinksnis ''*au'' 'iš'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=226}} Rytų baltų [[vietininkas|vietininkai]] su prijungtais [[Polinksnis|polinksniais]] ''*šakān-nā'' 'šakon', ''*šakās-p(r)ei'' 'šakos link', ''*šakāi-p(r)ei'' 'prie šakos', ''*šakāi-en'' 'šakoje' ir prūsų kalbos [[Iliatyvas|iliatyvinė]] forma ''andangonsv^{<small>e</small>}n'' 'danguose (danguosna)'{{sfn|Zinkevičius|1980|p=256}} leidžia atkurti senąją baltų prokalbės būklę, kai bemaž visi prabaltų prielinksniai, keisdami linksnio reikšmę, galėjo eiti po linksniuojamojo žodžio – buvo vartojami kaip [[Polinksnis|polinksniai]]. Tai patvirtina išsamūs baltų kalbų [[sintaksė]]s tyrimai, tokia vartosena labai senoviška.<ref>{{cite journal|last=[[Vytautas Ambrazas|Ambrazas, V.]]|year=1982|title=Žodžių tvarka ir baltų kalbų sakinio tipo rekonstrukcija|journal=Baltistica|volume=XXVIII|issue=2|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/1551/1465|accessdate=2021-09-22|page=108}}</ref> == Sintaksė == Tyrimai rodo, kad baltų prokalbėje turėjusi būti išlaikyta senoji [[indoeuropiečių prokalbė]]s žodžių tvarka SOV ([[veiksnys]] − [[papildinys]] − [[tarinys]]; kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] 'sūnus rugius pjauna').<ref>{{cite encyclopedia|title=Proto-Indo-European verb-finality: Reconstruction, typology, validation|first=Hans Henrich|last=Hock|encyclopedia=Proto-Indo-European Syntax and its Development|editor1-first=Leonid|editor1-last=Kulikov|editor2-first=Nikolaos|editor2-last=Lavidas|publisher=John Benjamins|year=2015}}</ref> Tokią [[Žodžių tvarka|žodžių tvarką]] išsaugojo ir [[Homeras|Homero]] laikų [[Senovės graikų kalba|graikų]] bei senoji [[Lotynų kalba|lotynų]] kalbos.{{sfn|Dini|2000|pp=109-110}} Prielinksnių ir kitokių tarnybinių žodžių vartota žymiai mažiau nei šiuolaikinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]], kur vis dažniau įsigali [[Prielinksnis|prielinksninės]] ar [[Polinksnis|polinksninės]] konstrukcijos: {{lt|mirti badu}} − ''mirti iš bado'', ''kardais kariauti'' − ''su kardais kariauti'', {{lv|krist zemē}} 'nukristi (žemėn)' − ''nokrist'' 'nukristi', ''staigāt pa mežu'' 'vaikščioti po mišką' – ''staigāt mežā'' 'vaikščioti miške'. Galiojo [[Vakernagelio dėsnis]], [[pažyminys]] eidavo prieš pažymimąjį žodį. Su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtaka siejami rytiniame baltų kalbų areale pasidaryti [[Postpozicija|postpoziciniai]] vietininkai su priaugusiais polinksniais: [[inesyvas]] ''*šakāi + en > *šakāi̯en'' 'šakoje', [[iliatyvas]] ''*šakān + nā > *šakānā'' 'į šaką, šakon', [[adesyvas]] ''*šakāi + prei > *šakāip(r)ei'' 'prie šakos (būti)', [[aliatyvas]] ''*šakās + prei > *šakāsp(r)ei'' 'prie šakos (artintis)'. Finų įtaka aiškinamas ir platus nederinamojo pažyminio ([[Kilmininkas|kilmininko]]) vartojimas, kur kitos [[indoeuropiečių kalbos]] paprastai taiko būdvardinį derinamąjį pažyminį, pvz., ''lietuvių kalba'', bet [[Vokiečių kalba|vokiškai]] – ''die litauische Sprache'' 'lietuviška kalba'. Buvo labai išplėtota vartosena [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], kurie iš pat pradžių buvo tik tam tikri veiksmažodiniai [[Būdvardis|būdvardžiai]]. [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]] tyrimai rodo, kad anksčiausiai į laikų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]] turėjo būti įtraukti veikiamieji dalyviai (su priesagomis ''*-nt-'' ir ''*-us-''), vėliau − neveikiamieji dalyviai su priesaga ''*-to-'', o visų vėliausiai − su priesaga ''*-mo-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} Dėl šių pokyčių [[tarinys]] imtas reikšti ne tik [[Veiksmažodis|veiksmažodžiu]], bet ir naujomis neasmenuojamomis veiksmažodžio formomis − [[dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. Be to, ilgainiui išsirutuliojo vadinamoji [[Lietuvių kalba#Netiesioginė nuosaka|netiesioginė (atpasakojamoji) nuosaka]], kai veiksmažodis keičiamas dalyviu, norint perpasakoti iš kitų girdėtus įvykius arba nesant įsitikinusiam, jog veiksmas tikras, pvz., {{lt|ten gyveno žmogus}} − ''sako, ten žmogus gyvenęs''; ''tau reikės pasistengti'' − ''sako, tau reikėsią pasistengti''. Tikėtina, kad tokią įvairiapusę dalyvių vartoseną lėmė ne tik [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] vidinė raida, bet tam bus davusios postūmį ir [[Baltijos finų kalbos]], nuo seno turėjusios panašias konstrukcijas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}}{{sfn|Dini|2000|pp=330-332}} Tačiau absoliutusis [[naudininkas]] su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (kaip {{lt|saulei tekančiai}} 'saulei tekant') nukeltinas į ankstyvuosius baltų arba net [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikus − kaip ir vardininkas su [[Bendratis|bendratimi]], pvz., {{lt|peilis duonai riekti}}. Neretai šios konstrukcijos laikomos baltų [[Archaizmas|archaizmais]].{{sfn|Dini|2000|pp=112-112}} == Žodynas == [[Vaizdas:Necklace, animal teeth, Corded Ware culture, City of Prague Museum, 200338.jpg|thumb|280px|right|Unikalūs [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] (IV–II tūkst. pr. m. e.)<ref>{{cite web|title=Virvelinės keramikos kultūra|url=https://www.vle.lt/straipsnis/virvelines-keramikos-kultura/|editor=Tutlys, S.|orig-date=2018-07-11 |date=2021-12-06|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-02-23}}</ref> karoliai, suverti iš gyvulių dantų ir kriauklelių ([[Praha]], [[Čekija]])]] Baltų prokalbės žodynas rekonstruojamas pagal [[Kognatai|atitikmenis]], randamus visose trijose paliudytose [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] ([[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]]) arba jungiančius dalį šių kalbų. Prie rekonstrukcijos prisideda išnykusių baltų kalbų [[Substratas (kalbotyra)|substrato]] tyrimai. Didžiąją baltų prokalbės žodyno dalį turėjo sudaryti indoeuropiečių prokalbės veldiniai, tačiau aptinkama nemažai reikšmės pokyčių ir tik baltams būdingų [[Leksema|leksemų]]. Rekonstruoti baltų prokalbės žodyną sudėtinga, nes baltų kalbos palyginti anksti ėmė atsiskirti viena nuo kitos, tik lietuvių ir latvių kalbos tebevartojamos iki šiol, prūsų kalba paliudyta skurdokai. Atkuriamų žodžių kiekis priklauso nuo atrankos kriterijų ir metodų, todėl atskirų kalbininkų atkurto baltų prokalbės žodyno apimtis skiriasi. [[Norvegai|Norvegų]] kalbininkas [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] priskaičiuoja apie 70 žodžių sąrašą.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Ch.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/vergleichendegra00stan|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo|year=1966|pages=[https://archive.org/details/vergleichendegra00stan/page/n12 6]-9}}</ref> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] baltų prokalbės laikams taip pat priskiria apie 70 leksinių vienetų, [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]] su tam tikromis išlygomis išplečia sąrašą net iki 320 žodžių, [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskis]] jų pateikia 150, kuriuos aiškiai skirsto į indoeuropiečių prokalbės paveldą, turinčius atitikmenų [[Slavų kalbos|slavų kalbose]] žodžius ir tik baltams būdingą [[Leksika|leksiką]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=229}}<ref>{{cite book|last=Sabaliauskas|first=A.|title=Lietuvių kalbos leksika|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1990|pages=142-193|isbn=9785420003350}}</ref><ref>{{cite journal|last=Smoczyṅski, W.|authorlink=Wojciech Smoczyński|year=1981|title=Indoeuropejskie podstawy słownictwa bałtyckiego|journal=Acta Baltico-Slavica|location=Białystok|volume=14|pages=211-240}}</ref> 2015 m. buvo išleistas „Etimologinis paveldėtosios baltų kalbų leksikos žodynas“ („Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon“), kurį parengė [[Rick Derksen|R. Derksenas]].<ref>{{cite book|last=Derksen|first=R.|title=Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon|url=https://archive.org/details/derksen-etymological-dictionary-of-the-baltic-inherited-lexicon-2015/mode/2up|pages=xii + 684|isbn=978-9004278981}}</ref> Jame pateikta daugiau kaip 5400 baltų kalbų leksinių vienetų, tačiau tik maža šios leksikos dalis laikytina [[Prabaltai|prabaltiška]], atsižvelgiant į tai, kad į šį skaičių įeina daug to paties žodžio fonetinių variantų ir vėlyvų vedinių, be to, žodyne baltiški žodžiai pasitelkiami [[Akcentologija|akcentologijai]], [[Fonetika|fonetikai]] bei [[fonologija]]i iliustruoti. R. Derkseno žodyno vertė nukenčia ir todėl, kad jame nepelnytai mažas dėmesys skiriamas [[latvių kalba|latvių kalbos]] leksikai ir baltų [[Tarmė|tarmių]] duomenims.<ref>{{cite journal| title=Recenzijos: Rick Derksen, „Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon“ (Leiden Indo-European etymological dictionary series 13), Leiden, Boston: Brill, 2015, xii + 684 p|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2245/2215|year=2015|journal=[[Baltistica]]|year=2015|volume=50|issue=1|pages=153-178|language=en}}</ref> Nepaisant didelių sunkumų, pastaraisiais dešimtmečiais koordinuojami tarptautiniai kalbotyros projektai, kuriais siekiama maksimaliai rekonstruoti baltų prokalbės žodyną.{{sfn|Dini|2000|p=118}} Seniausiajam, [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] sluoksniui priklauso ''*akis'' '[[akis]]', ''*akmō'' 'akmuo', ''*nebas'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*nebeses'') 'debesis', ''*deinā'' '[[diena]]', ''*deiu̯as'' '[[dievas]]', ''*mātē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*māteres'') 'motina', ''*nakt(i)s'' 'naktis', ''*naui̯as'' 'naujas', ''*duktē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*dukteres'') 'duktė', ''*brātē'' (kilm. ''*brāteres'') 'brolis', ''*senas'' 'senas', ''*sesō'' 'sesuo', ''*sūnus'' 'sūnus', ''*šu̯ō'' 'šuo', ''*u̯ilkas'' 'vilkas', ''*u̯īras'' 'vyras', ''*žeimā'' 'žiema', ''*žemē'' 'žemė', ''*žmō'' '[[žmogus]]', ''*u̯andō'' (kilm. ''*undenes'') '[[vanduo]]' ir daugybė kitų senųjų veldinių.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=56-58}}<ref name="prūsduombazė"/> Kai kurie žodžiai įgijo tik [[Baltų kalbos|baltų kalboms]] būdingą prasmę, pvz., ''*dangus'' 'dangus', ''*medi̯an'' 'miškas', ''*gilus'' 'gilus', ''*langas'' 'langas', ''*tlākii̯as'' '[[Lokiniai|lokys]]', ''*tikras'' 'tikras', ''*bīlātei / *bīldētei / *bīltei'' 'kalbėti, byloti'. Prabaltai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Tai rodo turėti gyvulių pavadinimai ''*au̯is'' '[[avis]]', ''*ēras'' 'ėras, [[Naminė avis|avinas]]', ''*ōgnas'' 'avinėlis', ''*āžii̯as'' 'ožys', ''*āžē'' '[[Naminė ožka|ožka]]', ''*ešu̯ā'' '[[Arklys|kumelė]]', *''ešu̯as '''arklys', *''žirgas'' 'eržilas', ''*gōutan'' '[[Karvė|karvių]] banda', ''*gōus'' (kilm. ''*gaṷes''; ir ''*kāru̯ē'') '[[karvė]]', ''*paršas'' '[[Kiaulė|paršas]]', ''*sūs'' (kilm. ''*suu̯es'') 'kiaulė'; vartotas žodis ''*paimō'' 'piemuo'. Turėti šie prijaukintų paukščių vardai: ''*antis'' '[[antis]]', ''*žans'' '[[žąsis]]', ''*u̯ištā'' '[[višta]]'. [[Žemdirbystė]]s terminams priskirtini žodžiai ''*artāi̯as'' 'artojas', ''*artlan'' 'arklas', ''*aisā'' 'iena', ''*šeinan'' '[[šienas]]', ''*daržan'' 'daržas', ''*sētei'' 'sėti', ''*u̯agā'' 'vaga', ''*pelū'' 'pelai', ''*linai'' '[[linai]]', ''*pūrai / *pūrā'' '[[kviečiai]]', ''*rugi̯as'' '[[rugys]]', ''*maiži̯as'' '[[miežis]]', ''*au̯ižā'' '[[aviža]]', ''*žirnan'' '[[grūdas]]', ''*sēmen'' '[[sėkla]]'. Senuosius [[Bitininkystė|bitininkystės]] laikus siekia pavadinimai ''*medu'' '[[medus]]', ''*bitē'' 'bitė', ''*u̯aškas'' '[[vaškas]]'. Turėti žodžiai [[Žvejyba|žvejybai]] − ''*aldīs'' (kilm. ''*aldii̯es'') 'valtelė, [[luotas]]', ''*a(k)stinas'' / ''*a(k)stis'' ([[Kilmininkas|kilm]]. ''*a(k)steis'') 'aštri lazdelė, [[žeberklas]]', *''tintlan'' 'tinklas', ''*žūs'' (kilm. ''*žuu̯es'') 'žuvis', ''*angeri̯as / *anguri̯as'' '[[ungurys]]', ''*līdē'' '[[lydeka]]', ''*ešetras'' '[[eršketas]]'. Vėlesniu laikotarpiu baltai jau buvo pradėję apdoroti [[Metalas|metalus]] − žinomi pavadinimai ''*u̯ari̯an'' '[[varis]]', ''*gelžā'' '[[geležis]]', ''*pleinas'' '[[plienas]]', ''*au(k)sas'' (ir ''*želtan'') '[[auksas]]', ''*sireblan'' '[[sidabras]]'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=158-168}}{{sfn|Dini|2000|pp=118-119}}<ref>[https://etimologija.baltnexus.lt/ ''Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref><ref name="prūsduombazė">[http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ ''Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref> Gana lengvai galima atkurti senąsias baltų prokalbės [[Ąžuolas|ąžuolo]] (''*anžlōlas'')'','' [[Obelis|obels]] (''*ābō'')'','' [[Beržas|beržo]] (''*beržas''), [[Liepa|liepos]] (''*leipā''), [[Uosis|uosio]] (*''ōsis,'' [[Kilmininkas|kilm]]''. *ōseis''), [[Klevas|klevo]] (''*kl(i̯)au̯as'') ir [[Guoba|guobos]] (*''u̯īnžinā'' > [[Lietuvių kalba|liet.]] ''[[Paprastoji vinkšna|vinkšna]]'', {{lv|vīksna}} 't. p.', {{prg|*winxno}} 't. p.') pavadinimų formas, tačiau prabaltai neturėjo žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Be [[Lokiniai|lokio]], taip pat turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]] (*''u̯ēu̯erē''), [[Kiaunė|kiaunei]] (*''keunē / *kaunē'') ir [[Stumbras|stumbrui]] (''*žambras''). Ši [[Leksika|leksikos]] dalis padeda nustatyti baltų [[Protėvynė|protėvynę]].<ref name="gimbutienė60"/> == Tyrimų istorija == {| |+'''Įžymūs užsienio baltistai – indoeuropeistikos klasikai''' | [[Vaizdas:August Schleicher.jpg|thumb|134px|center|'''[[August Schleicher]]''' (1821−1868)]] | [[Vaizdas:August Leskien.png|thumb|100px|center|'''[[August Leskien]] '''(1840−1916)]] | [[Vaizdas:Ferdinand de Saussure by Jullien.png|thumb|100px|center|'''[[Ferdinand de Saussure]]''' (1857−1913)]] |} Pirmasis [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] tarpusavio ryšius ir jų sąsajas su [[Slavų kalbos|slavų kalbomis]], taikydamas gana pažangius metodus, [[XVIII a.]] aprašė [[Rusai|rusų]] mokslininkas [[Michailas Lomonosovas|M. Lomonosovas]]. Iš moderniosios [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] kūrėjų pirmasis pripažino baltų kalbų svarbą [[Danai|danų]] kalbininkas [[Rasmus Rask|R. Raskas]] (1814[1818]). XIX a. antrojoje pusėje ėmė įsigalėti terminas „baltų kalbos“, jį padėjo įtvirtinti [[Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann|G. H. Nesselmannas]].{{sfn|Dini|2000|pp=28-29}} Kai 1856–1857 m. [[Vokiečiai|vokiečių]] kalbininkas A. Schleicheris paskelbė pirmąją šiuolaikinę mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, baltų kalbos jau buvo plačiai nagrinėjamos. Dėl savo itin archajiškų ypatybių [[Baltistika|baltų kalbotyra]] tapo neatsiejama [[indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] dalimi. [[Vardažodis|Vardažodžių]] fleksija, palyginti aiškiai sutampanti su [[indoeuropiečių prokalbė]]s formomis, pradėta tirti bene pirmiausia. Vėliau buvo analizuojama ir tikslinama kirčiavimo sistema, [[priegaidė]]<nowiki/>s, nustatomos sąsajos su slavų, [[Graikų kalba|graikų]] kalbų ir [[sanskritas|sanskrito]] kirčiavimo bei priegaidžių sistemomis, taip pat nagrinėjama [[fonetika]] ir [[fonologija]]. [[XIX a.]] antrojoje pusėje − [[XX a.]] pradžioje itin svarų indėlį į baltų [[Akcentologija|akcentologiją]] įnešė [[Ferdinandas de Sosiūras|F. de Saussure’as]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]] ir [[Augustas Leskynas|A. Leskienas]]. F. de Saussure’as [[1879]] m. iškėlė [[Laringalai|laringalų]] (išnykusių gerklinių garsų) teoriją, ir baltų kalbų priegaidės, kirčio vieta buvo pasitelktos nustatant ir tikslinant laringalų pobūdį bei vietą skiemenyje.<ref>{{cite book|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|title=Laringalų teorija ir lietuvių kalba|url=https://www.academiasalensis.org/images/failai/bibliotheca_salensis_2_tomas_smocynskis.pdf|year=2006|volume=II|page=78|location=Vilnius|publisher=[[Lietuvių kalbos institutas]]|issn=1822-3257|isbn=978-9955-704-17-1}}</ref> Drauge su baltiškos [[Leksika|leksikos]] tyrimais buvo aiškinami baltų ir kitų kalbų giminingumo lygiai, rekonstruojama baltų prokalbės lingvistinė sistema, žodynas. Pradedant [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] XIX–XX a. pradžios tyrimais, ši sritis neprarado aktualumo visą XX a.: [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. S. Girdenis]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ir daug kitų kalbininkų sistemino bei analizavo baltų [[Leksikologija|leksikologijos]] ir [[Istorinė gramatika|istorinės gramatikos]] duomenis. [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] įnašas į tarptautinę polemiką dėl slavų ir baltų kalbinės vienovės klausimo tebėra svarus ir šiomis dienomis.{{sfn|Dini|2000|pp=179-194}} Derinant [[Archeologija|archeologijos]] ir [[Hidronimas|hidronimijos]] duomenis, nuo XX a. antrosios pusės buvo surinkta tiek naujų faktų, kad dabar galima teigti, jog baltų kalbomis prieš keletą tūkstantmečių buvo kalbama didelėje teritorijoje nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose, nuo [[Baltijos jūra|Baltijos]] jūros šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Nors baltų hidronimus toli nuo šiais laikais baltų gyvenamų teritorijų buvo pradėjęs tyrinėti dar K. Būga, tačiau tokių mastų įtikinamus tyrimus atliko [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]]. [[1962]] m. jųdviejų darbe „Aukštutinės Padnieprės vandenvardžių lingvistinė analizė“<ref>{{cite book|author1=Топоров, В. Н.|author2=Трубачев, О. Н.|title=Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья|url=https://inslav.ru/images/stories/pdf/1962_Toporov_Trubachev.pdf|year=1962|location=М.|publisher=Издательство АН СССР}}</ref> minima, kad Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine rasta apie 800 baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]], o po 20 metų baltiškų vandenvardžių ir kitų [[Vietovardis|vietovardžių]] čia jau buvo priskaičiuota per 2000.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=148-149}} V. Toporovo ir O. Trubačiovo išvadas remia ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] [[Antropologija|antropologinė]] bei [[Archeologija|archeologinė]] medžiaga. Pastarieji tyrimai sustiprina [[Hipotezė|hipotezę]], jog [[slavų kalbos]] yra kilusios iš baltų prokalbės paribio [[Dialektas|dialektų]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Literatūra == * {{cite book|last= Dini|first=Pietro Umberto|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas|volume=I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/mode/2up|year=1980|location=Vilnius|publisher=[[Mokslas (leidykla)|„Mokslas“]]}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|publisher=„Mokslas“}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=I|title=Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|location=Vilnius|year=1984|publisher=„Mokslas“|isbn=5-420-00102-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorija: iki pirmųjų raštų|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110|location=Vilnius|year=1987|publisher=„Mokslas“|isbn=460-202-0100}} == Nuorodos == * [http://etimologija.baltnexus.lt/ Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė] * [http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė] * [https://archive.org/details/dini-foundations-of-baltic-languages-2014 Foundations of Baltic Languages, Pietro U. Dini] {{Baltų kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Mirusios baltų kalbos]] cm8n7wzk621c3u37fsnpsbttjc5we0i 7889499 7889498 2026-07-29T16:40:34Z Ed1974LT 52229 /* Nuosakos ir rūšys */ 7889499 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| |pavadinimas=Baltų prokalbė|spalva=lawngreen|šalys=Rytų–Šiaurės Rytų [[Europa]]|kilmė=[[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small>^{([[hipotezė]])}</small> **'''Baltų prokalbė''' *** <small>Dukterinės kalbos – [[baltų kalbos|baltų]]</small>}} [[Vaizdas:Baltic cultures 600-200 BC SVG.svg|thumb|270px|right|'''[[Geležies amžius|Geležies amžiaus]] baltų [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]]:''' {{legend|#4E9A06|[[Dulokaimio-Kovrovo kultūra]] ([[sembai]] ir [[notangai]])}} {{legend|#73D216|[[Olštyno kultūra]] ([[galindai]]?)}} {{legend|#8AE234|[[Sūduvių kultūra]] ([[jotvingiai]])}} {{legend|#729FCF|[[Nemuno žemupio kapinynų kultūra]] ([[kuršiai]])}} {{legend|#FCAF3E|[[Brūkšniuotosios keramikos kultūra]]}} {{legend|#F57900|[[Milogrado kultūra]]}} {{legend|#CE5C00|[[Dniepro-Dauguvos kultūra]]}} {{legend|#EDD400|[[Pamario kultūra]]}} {{legend|#FCE94F|[[Varpinių kapų kultūra]]}}]] [[Vaizdas:Rytų Europa V–VI a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai V–VI a.}}]] [[Vaizdas:Baltai ir jų kaimynai VII–VIII a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai VII–VIII a.}}]] '''Baltų prokalbė''' ({{lv|baltu pirmvaloda}}), arba '''[[Prabaltai|prabaltų]] kalba''', '''[[Prabaltai|protobaltų]] kalba''' ([[Latvių kalba|latv.]] ''pirmbaltu valoda'') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[baltų kalbos]]. Kadangi nėra jokių baltų prokalbės rašytinių šaltinių, ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios]] ir [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] metodais pasitelkiant paliudytų baltų ir kitų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių kalbų]] duomenis. Baltų [[prokalbė]] kilo iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], kai ši apie [[III tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstantmetį pr. m. e.]] pradėjo skilti. Esama [[Hipotezė|hipotezės]], jog galėjusi būti bendra baltų ir [[slavų prokalbė]]. Baltų prokalbė buvo [[fleksinė kalba]]. Įprastinė [[žodžių tvarka]] sakinyje – SOV ([[veiksnys]] – [[papildinys]] – [[tarinys]]). Baltų prokalbė išsiskiria šiomis pagrindinėmis ypatybėmis:{{sfn|Dini|2000|p=56}} # laisvas [[kirtis]]; # trumpųjų [[indoeuropiečių prokalbė]]s (ide.) [[Balsis|balsių]] ''*o'', ''*a'' sutapimas į vieną ''*a''; # ide. [[#Balsių kaita|balsių kaitos]] išlaikymas ir jos išplėtojimas; # ''*m'' išlaikymas prieš [[Dantiniai priebalsiai|dantinius priebalsius]]; # ''ē'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] produktyvumas; # savitos [[Deminutyvas|mažybinės priesagos]]; # vienodos asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] visiems veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikams]] ir [[nuosaka|nuosakoms]]; # [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] trečiajam [[Asmuo (kalbotyra)|asmeniui]] nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis; # visiškas ide. [[Perfektas|perfekto]] ir [[aoristas|aoristo]] nebuvimas; # [[būtasis laikas]], sudarytas su teminiais balsiais ''*-ā-'' ir ''*-ē-''; # savito [[Leksika|žodyno]] sluoksnis, įskaitant [[onomastika|onomastikos]] elementus. Visos [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstruotos]] formos žymimos žvaigždute (*), net jeigu jos sutampa su dabartinių baltų kalbų arba paliudytomis formomis. == Baltų ir slavų kalbinės vienovės klausimas == {{main|Baltų-slavų kalbos}} [[Vaizdas:Balto-Slavic theories 2, lt.svg|right|thumb|400px|Įvairių požiūrių į baltų ir slavų kalbinės vienovės laikotarpį schema]] Ilgą laiką mokslininkai įvairiai svarsto, ar būta bendro [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] laikotarpio, t. y. ar buvo bendra [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų prokalbė]]. Be to, ir [[XX amžius|XX a.]], ir šiomis dienomis galima išgirsti baltų–slavų kalbinės vienovės šalininkų nuomonę, kad baltų prokalbė neegzistavo – neva bendra baltų–slavų prokalbė iš karto išsiskyrė į tris kalbų atšakas: rytų [[baltų kalbos|baltų]], vakarų baltų ([[prūsų kalba|prūsų]]) ir [[Slavų prokalbė|praslavų]] kalbas.{{sfn|Dini|2000|p=55, „'''¹⁰⁴'''Plg. J. Otrębski 1956–1965 I, p. 44; Schmitt-Brandt 1972. Griežtai prieš baltų (ir baltų-slavų) prokalbės hipotezę pasisakė Mayer 1981“}}<ref>{{citation |last=Kortlandt |first=Frederik |authorlink=Frederik Kortlandt|year=2009 |title=Baltica & Balto-Slavica |page=5 |quote=Though Prussian is undoubtedly closer to the East Baltic languages than to Slavic, the characteristic features of the Baltic languages seem to be either retentions or results of parallel development and cultural interaction. Thus I assume that Balto-Slavic split into three identifiable branches, each of which followed its own course of development.}}</ref><ref>{{citation |title=Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon |first=Rick |last=Derksen|authorlink=Rick Derksen|year=2008 |page=20 |quote=I am not convinced that it is justified to reconstruct a Proto-Baltic stage. The term Proto-Baltic is used for convenience’s sake.}}</ref> Vis dėlto bendrabaltiškasis garsynas ir morfologija už [[Slavų prokalbė|praslavų]] senoviškesni, net dabartinės baltų kalbos ir palyginti neseniai mirusi prūsų kalba archajiškumu prilygsta arba bemaž nenusileidžia prieš tris ar daugiau tūkstantmečių kitų indoeuropiečių kalbų rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotai būklei.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=9}} Bendrybių nevienodai gausu atskirose slavų ir baltų kalbose: daugiau bendrumų su slavų kalbomis turi [[Prūsų kalba|prūsų]] ir [[Latvių kalba|latvių kalbos]], o [[lietuvių kalba]] su slavų kalbomis siejasi mažiau; baltų ir slavų arealą raižo nevienodos [[Izoglosa|izoglosos]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=134}} Nepaisant to, šiedvi kalbų šeimos turi daug panašumų visuose kalbos lygmenyse, todėl [[August Schleicher|A. Schleicheris]] manė buvus vieną baltų-slavų prokalbę, vėliau skilusią į baltų ir slavų prokalbes. [[Antoine Meillet|A. Meillet]] teigė priešingai: jis laikėsi nuomonės, kad baltų ir slavų kalbų panašumai susidarė dėl lygia greta vykusios kalbų raidos, o bendros baltų ir slavų prokalbės nebūta. [[Lenkai|Lenkų]] kalbininkas [[Jan Michał Rozwadowski|J. M. Rozwadowskis]] pasiūlė kalbų raidos schemą, pagal kurią po [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų kalbų]] vienovės (III tūkstantmetyje pr. m. e.) prasidėjo nepriklausomos raidos laikotarpis ([[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II]]–[[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I]] tūkstantmetyje pr. m. e.), o šį pakeitė naujo kalbų suartėjimo metas (nuo pirmųjų m. e. amžių iki šių dienų). [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]] teigė, kad baltų ir slavų kalbos, suskilus indoeuropiečių prokalbei, rutuliojosi nepriklausomai, o vėliau išgyveno suartėjimo laikotarpį. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] anksčiau (1964) laikėsi požiūrio, kad slavų prokalbė egzistavusi, o baltų – ne; baltų prokalbė gyvavusi baltų-slavų kalbinės vienovės rėmuose, mat baltų kalbinė bendrija ėmusi irti tuo pat metu, kaip ir baltų-slavų.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|page=49|accessdate=2024-04-16}}</ref> Vėliau V. Mažiulis nuomonę pakeitė: pasak jo, iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltų-slavų kalba turėjusi būti baltų prokalbė, iš kurios tada pradėjusi vystytis [[slavų prokalbė]].{{sfn|Dini|2000|p=131}} Šią prielaidą visų pirma ([[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|7-ame dešimtmetyje]]) iškėlė ir argumentavo [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], jiems pritarė [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Vittore Pisani|V. Pisanis]] bei daugelis lietuvių kalbininkų – anot jų, slavų prokalbė yra kilusi iš baltų paribio dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=134-135}}{{sfn|Dini|2000|p=144}} V. Pisanio manymu, šie dialektai [[Dniepras|Dniepro]] aukštupyje ribojosi su [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] dialektais, ir slavų prokalbę būtų galima laikyti suiranėninta baltų kalba.{{sfn|Dini|2000|pp=145-146}} Kalbininkų teigimu, dauguma [[baltų kalbos|baltų]] ir [[Rytų slavų kalbos|rytų]] (iš dalies ir [[Vakarų slavų kalbos|vakarų]]) slavų kalbų [[Leksika|žodyno]] bendrybių, slavų [[Baltarusių kalba|„akavimas”]], rytų slavų [[Pleofonija|pilnagarsystė]], šioje slavų kalbų grupėje ilgiau išlikę sveiki trumpieji [[Balsis|balsiai]] ''i, u'', tik rytų slavų ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbose dažnai vartojamos [[Priesaga|priesagos]] ''-ail-'', ''-uk-'' bei, [[Václav Vondrák|V. Vondráko]] manymu, slavų priesagos ''-osn-'', ''-os-'', ''-as-'' laikytina baltiškuoju palikimu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=254-255}} Ypač intensyvūs prabaltų kalbiniai kontaktai su iranėnais matyti vandenvardžiuose į pietus nuo [[Pripetė (upė)|Pripetės]], nuo pat [[Seimas (upė)|Seimo]] upės ištakų.{{sfn|Dini|2000|p=40}} Išanalizavęs kalbos faktus, [[Viktoras Martynovas|V. Martynovas]] patikslina, kad slavų prokalbei davęs pradžią dialektas turėjęs būti artimas [[Prūsai|prūsų]] protėvių [[Prabaltai|prabaltiškai]] tarmei, kuri prieš sąveiką su iranėnais būsianti kontaktavusi su [[Italikų kalbos|italikų]] bei jiems artimų [[Keltų kalbos|prakeltų]] kalbomis.<ref>{{cite book|title=Славяне: Этногенез и этническая история|trans-title=Slavai: Etnogenezė ir etninė istorija|author=[[Viktoras Martynovas|Мартынов, В. В.]]|chapter=Славянский, италийский, балтийский (глоттогенез и его верификация)|trans-chapter=Slavų, italikų, baltų kalbos (glotogenezė ir jos verifikavimas)|year=1989|location=Л.|publisher= Изд-во ЛГУ|url=https://historylib.org/historybooks/Pod-red--A-S--Gerda--G-S--Lebedeva_Slavyane--Etnogenez-i-etnicheskaya-istoriya/7|language=ru}}</ref> Anot [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], prabaltų ir praslavų dialektai esą kilę iš skirtingų praindoeuropietiškų dialektų, tačiau jie išgyvenę supanašėjimo laikotarpį, erdvėje ir laike sudarę [[Tarmių tęstinumas|dialektų tąsą]].<ref name="KaraliūnasLituanica"/> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], sutikdamas, kad baltai ir slavai patyrę bendros raidos epochą, nepritaria nei slavų prokalbės kilmės iš baltų paribio dialektų, nei bendros baltų–slavų prokalbės egzistavimo hipotezėms: jis irgi teigia baltų ir slavų kalbas išsirutuliojus iš atskirų [[indoeuropiečių prokalbė]]s tarmių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=135}} ==== Sąsajos su germanų kalbomis ==== Žymus bendro žodyno sluoksnis baltų kalbas sieja ne tik su slavais, bet ir su [[germanų kalbos|germanais]] − registruojama daugiau kaip 60 baltams ir germanams bendrų žodžių ([[skolinys|skoliniai]] neįtraukiami). Dar daugiau žodyno bendrybių jungia visas tris kalbų šeimas − baltus, slavus ir germanus. Bendrasis žodynas aprėpia darbo procesų, įrankių, [[žemdirbystė]]s ir kitus pavadinimus, pvz., baltų prok. ''*darbas'' 'darbas' – [[Germanų prokalbė|germanų prok.]] ''*derbaz'' 'stiprus, ryžtingas, drąsus' < ''*derbaną'' 'dirbti',<ref>{{cite book|title=A Handbook of Germanic Etymology|url=https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|year=2003|author=Orel, V.|authorlink=Vladimiras Oriolas|isbn=9004128751|page=[https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology/page/n109/mode/2up 71]}}</ref> baltų prok. ''*derṷā'' '[[Degutas|degutas]], [[derva]]' – germanų prok. ''*terwą'' 'degutas, derva',<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/514/mode/2up 514]|year=2013}}</ref> baltų prok. ''*gāmurii̯as'' 'gomurys' – germanų prok. ''*gōmô'' 'gomurys'.<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/184/mode/2up 185]|year=2013}}</ref> Kad kontaktai siekia labai senus laikus, rodo išskirtinis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] bendrumas − tik baltų, slavų ir germanų kalbos turi [[naudininkas|naudininko]] ir [[įnagininkas|įnagininko]] linksnius su [[priebalsis|priebalsiu]] ''-m-'': baltų prok. ''*nakti-m-as'', germanų prok. ''*nahtu-m-az'', [[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*noťь-m-ъ'' 'naktims'; baltų prok. ''*nakti-m-īs'', germanų prok. ''*nahtu-m-iz'', slavų prok. ''*noťь-m-i'' 'naktimis'. Visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] čia turi priebalsį ''-bh-'' / ''-b-'', plg. {{sa|''nakti-bh-yaḥ''}}, {{la|nocti-b-us}} 'naktims'; {{sa|''nakti-bh-iḥ''}} 'naktimis'. Baltus su germanais sieja [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11'–'19' daryba (germanų kalbose šis darybos modelis taikomas tik skaitvardžiams '11' ir '12'). Visose trijose kalbų šeimose bendri pavadinimai tūkstančiui (baltų prok. ''*tūšant-'', germanų prok. '' *þūsundī'', slavų prok. ''*tysǫťa''), [[Auksas|auksui]] (baltų prok. ''*želtan'', germanų prok. ''*gulþą'', slavų prok, ''*zolto''), [[Sidabras|sidabrui]] (baltų prok. ''*sireblan'', germanų prok. ''*silubrą'', slavų prok. ''*sьrebro''; [[Žodis klajoklis|bendras skolinys]] iš nenustatytos neindoeuropietiškos kalbos<ref>{{cite web|title=sidabras|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=sidabras|accessdate=2023-10-13}}</ref>), vienodas skaitvardžių '20'–'90' darybos modelis. Baltų ir germanų kalbose iš dalies sutampa būtojo laiko veiksmažodžių daryba (šaknies [[#Balsių kaita|balsių kaita]]), šiedvi kalbų šeimas jungia [[Aoristas|aoristo]] nebuvimas, o jo turėjimas – slavus su [[Iranėnų kalbos|iranėnais]]. [[Saulius Ambrazas|S. Ambrazo]] manymu, germanai iš baltų pasiskolino kai kurias [[priesaga]]s, pavyzdžiui, ''*-ing-'', ''*-isko-'', ''*-ō-men-'' (plg. sen. [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vok. a.]] ''arming'' 'vargeta', sen. {{is|bernska}} 'vaikystė', {{got|aldōmin}} 'senatvei'). Atsižvelgiant į visa tai daroma prielaida, kad kažkada turėjusi būti baltų, slavų ir germanų [[kalbų sąjunga]], bet ne bendra [[prokalbė]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=114-116}}{{sfn|Dini|2000|p=134}} Vienų tyrėjų manymu, senesni baltų–germanų kontaktai, o slavai įsijungę vėliau: pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], III tūkstantmetyje pr. m. e. prabaltų ir pragermanų dialektai išgyvenę suartėjimo laikotarpį ir prabaltų kalba buvusi artimesnė pragermanų kalbai negu praslavų.<ref name="KaraliūnasLituanica">{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=93; 97|accessdate=2023-11-26}}</ref> Esama ir priešingų nuomonių – neva ankstesni esą baltų–slavų–germanų ryšiai, o baltų–germanų susiklostę vėliau. [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmidas]] teigė, kad prabaltų dialektas, kaip ir pragermanų, pradžioje buvęs [[Satemizacija|kentuminis]], tik vėliau [[Satemizacija|satemizuotas]] ir priartėjęs prie slavų bei kitų sateminių dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=116}} ==== Atsiskyrimo chronologija ==== [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiego]] apskaičiavimais, kaip kultūrinė ir tautinė bendruomenė baltai iškilo II tūkstantmetyje pr. m. e.,<ref name="schmalstieg456">{{cite book|last=Schmalstieg|first=W. R.|chapter=The Baltic Languages|title=The Indo-European Languages|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse|publisher=Routledge|location=London — New York|year=1998|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse/page/n483 456]|isbn=0-415-06-449-X}}</ref> tokios pačios nuomonės laikosi ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]].<ref name ="Merkevičius"/> [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]] ir [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] (1994), taikydami [[Glotochronologija|glotochronologijos]] metodą, teigia baltų ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbes]] atsiskyrus iki IX a. pr. m. e., o apie V a. pr. m. e. baltų prokalbė turėjusi skilti į vakarų ir rytų [[Baltų kalbos|baltų]] šakas.<ref>{{cite journal|last=Girdenis A., Mažiulis V.|year=1994|title=Baltų kalbų divergencinė chronologija|journal=[[Baltistica]]|volume=XXVII|issue= 2|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/204/163|page=10}}</ref> Pasitelkę [[Sergejus Starostinas|S. Starostino]] „atbulinės tikslumo patikros“ (rekalibruojamąją) glotochronologiją, [[Čekai|čekų]] mokslininkai [[Václav Blažek|V. Blažekas]] ir P. Novotná apskaičiavo, kad baltų ir slavų vienovė turėjusi iširti XV–XIV amžiuose pr. m. e., o [[Prūsų kalba|prūsų protėvių kalba]] pradėjusi atsiskirti nuo baltų prokalbės maždaug X–VIII amžiuose pr. m. e.<ref>{{cite journal|author1=Blažek, V.|author2=Novotná, P.|year=2007|title=Glotochronology and its application to the Balto-Slavic languages|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1178/1100|journal=[[Baltistica]]|volume=XLII|issue=2|pages=208—209}}</ref> [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]] teigimu, nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio slavų prokalbė tebuvo baltų prokalbės [[Tarmių tęstinumas|šnektų tąsa]].{{sfn|Dini|2000|p=144}} Apie išnykusią [[Dniepro baltai|Dniepro]] (ar Dniepro – [[Oka|Okos]]) baltų kalbą, išlikusią vandenvardžiuose (žr. „[[Rytų galindų kalba|Rytų galindų kalba“]]), trūksta duomenų, kad būtų galima ką nors pasakyti apie jos atsiskyrimą nuo kitų baltų šakų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=251}} == Protėvynė == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|dešinėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''<ref>{{cite web |title=Lietuvių kalbos kilmė |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-kilme/#gallery1-1 |author=[[Zigmas Zinkevičius|Zinkevičius, Z.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2022-08-29 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref>{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių (hidronimų)]] plotas driekiasi nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose ir nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Ši baltų užimama erdvė viršijo 860 000 km² plotą, dabartinės lietuvių ir latvių žemės tėra likutis, sudarąs apie ^{<small>1</small>}/_{<small>6</small>} buvusios baltų teritorijos.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Esama nuomonių, kad baltų žemės tarp Vyslos ir [[Dauguva|Dauguvos]] seniausiaisiais laikais buvo apgyvendintos Baltijos [[Finougrai|finų]] genčių, kurias baltai čia [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavo]].<ref name="smoczyński1986">{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie. Języki bałtyckie|publisher=PWN|location=Warszawa|year=1986|page=823}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=154-155}}{{sfn|Dini|2000|p=155}} Diskutuojama dėl baltų vandenvardžių ploto pietvakarių ribos. [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] teigė, kad [[Oderis|Oderio]] ir Vyslos baseinai beveik ištisai priklauso baltiškų vandenvardžių paplitimo arealui.<ref>{{cite book|last= Karaliūnas, S.|title=Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose. 2|publisher=Lietuvių kalbos institutas|location=Vilnius|year=2005|pages=404-411|isbn=9986-668-69-7}}</ref> Pasak vokiečių kalbininko Hermanno Schallio, baltiškų [[Vietovardis|vietovardžių]] esama gerokai toliau į vakarus, anapus Oderio, iki pat [[Elbė]]s ir už jos, taip pat [[Saksonija|Saksonijoje]] ir Baltijos jūros [[Riugenas|Riugeno saloje]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}} Kitoje masyvo pusėje, beveik visame Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine, išskyrus rytinius jo pakraščius ir [[Seimas (upė)|Seimo]] upyną, baltiški vandenvardžiai sudaro seniausiąjį šio krašto hidronimijos sluoksnį.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=152}} Tad II–I tūkstantmetyje pr. m. e. baltai buvo apgyvendinę didesnes teritorijas negu tuo metu [[slavai]] ar [[germanai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Atsižvelgiant į nedidelį tų laikų gyventojų tankį, šiose teritorijose galėjo gyventi iki 500 000 žmonių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Vakaruose baltų prokalbės vartotojai gyveno greta germanų, pietuose ir pietryčiuose – šalia slavų ir [[Iranėnai|iranėnų]], o šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojosi su [[Finougrai|finougrų gentimis]].<ref name="schmalstieg456"/><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=197|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Baltai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/baltai/|author=Rimantienė, R.|authorlink=Rimutė Rimantienė|editor=Jonuškienė, Ž.|orig-date=2018-05-23|date=2026-06-17|accessdate=2026-07-09|publisher=[[VLE]]}}</ref> Anot V. Toporovo, [[1000 m. pr. m. e.|1000]]–[[800 m. pr. m. e.|800]] metais pr. m. e. [[Germanai|pragermanai]] išstūmė baltus iš žemių, plytėjusių į vakarus nuo [[Pasargė]]s upės.<ref>{{cite book|last=Toporov|first=V.|title=Pasaulio kalbos. Baltų kalbos|publisher=Academia, Nr. 21|location=Maskva|year=2006|pages=225|isbn=5-87444-225-1}}''(rusų k.)''</ref> Paskutiniais amžiais pr. m. e. baltų teritorija ėmė mažėti dėl [[Gotai|gotų]] migracijos. [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskio]] teigimu, iki slavų ekspansijos baltų ir slavų riba turėjusi eiti palei [[Pripetė (upė)|Pripetė]]s upę,<ref name="smoczyński1986"/> tačiau baltiškų vandenvardžių esama ir į pietus nuo Pripetės, vienas piečiausių – ''[[Ševelucha|Šandra]]'' ([[žiotys]] maždaug už 93,5 km į pietryčius nuo [[Kijevas|Kijevo]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}}<ref>{{cite web|title=Syniavka–Kyiv|url=https://triphandbook.com/lt/distances#85718150f875fc39cbd3a4f4384f8964|publisher=TripHandbook|accessdate=2022-06-29}}</ref> [[VI amžius|VI–]][[VII amžius|VII]] m. e. a., [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi laikais]], slavai pradėjo apgyvendinti baltų šiaurinius bei rytinius plotus. [[XI amžius|XI]]−[[XII amžius|XII]] amžiuose rusų metraščiai tebemini kovas su netoli [[Maskva|Maskvos]] išlikusiais baltais [[Rytų galindai|rytų galindais]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=248}} Nuo [[1225 m.]] suintensyvėjo [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užkariavimai ir kolonizavimas Pabaltijyje, ir iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžios [[prūsai]] buvo [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuoti]].<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/497 497]|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/378 378]-379|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=138}} [[Vaizdas:Baltų ir slavų kalbos.svg|kairėje|miniatiūra|270x270px|[[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinė kultūra]]<ref>{{cite web|title=Tšcineco kultūra Lietuvoje|url=https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/10/la_41_009-044.pdf|author=Žilinskaitė, A.|publisher=Lietuvos archeologija. 2015. T. 41, p. 9–44. ISSN 0207-8694|year=2015|accessdate=2022-02-20}}</ref>]] [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] teigimu, baltų protėvynė lokalizuotina plačioje teritorijoje – nuo Vyslos vakaruose iki [[Volga|Volgos]] bei [[Oka|Okos]] rytuose, kur [[XXV a. pr. m. e.|XXV]]–[[XX a. pr. m. e.]] gyvavo prabaltiškos Rytų Pabaltijo [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinė]], [[Pamarių kultūra|Pamarių]], [[Fatjanovo kultūra|Fatjanovo]], [[Balanovo kultūra|Balanovo]] ir [[Dniepro vidurupio kultūra|Dniepro]] kultūros. Šių kultūrų gyventojai prabaltai, mokslininkės manymu, formavosi trečiosios indoeuropiečių bangos ateiviams III tūkstantmetyje pr. m. e.–[[XXVIII a. pr. m. e.]] atklydus į pietryčių bei rytų Baltijos regioną ir maišantis su senaisiais vietiniais gyventojais, kol galiausiai II tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje susidarė baltų [[etnosas]].<ref name ="Merkevičius">{{cite journal|author=Merkevičius, A.|authorlink=Algimantas Merkevičius (1959)|title=Marija Gimbutienė ir baltų kilmės teorija|url=https://www.journals.vu.lt/archaeologia-lituana/en/article/view/34845/33183|journal=[[Archaeologia Lituana]]|year=2023|volume=24|pages=14-16|issn=1392-6748|doi=10.15388/ArchLit.2023.24.1|accessdate=2026-07-09}}</ref> Minėtosios [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]] priklauso [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] bendrijai, o vėlesnieji baltų prokalbės vartotojai, M. Gimbutienės nuomone, atstovavo [[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinei kultūrai]] ([[XIX a. pr. m. e.]]–[[XI a. pr. m. e.]]).<ref name="gimbutienė60">{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=60-74; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> Pritardamas M. Gimbutienei, kad virvelinės keramikos kultūros atstovai buvo prabaltai (o tam tikrų jos atmainų  – ir praslavai, pragermanai ir prakeltai), [[J. P. Mallory|J. P. Mallory‘is]] vis dėlto mano Tšcineco kultūrą buvus praslavišką.<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/127 127]-12; 606|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref> Tačiau didesnioji Tšcineco kultūros teritorijos dalis įeina į baltiškų vandenvardžių paplitimo žemes (žr. žemėlapius), o slavai į jas pradėjo keltis praėjus 1700–1800 metų po Tšcineco kultūros gyvavimo (nuo [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII]] m. e. a.). Iš vadinamojo centrinio arealo kilo rytų, o iš paribinio – vakarų [[baltai]].{{sfn|Dini|2000|p=58}} Nustatyti, kur būta baltų protėvynės, padeda ir tai, kad baltų prokalbei atkuriami [[Ąžuolas|ąžuolo]], [[Obelis|obels]], [[Beržas|beržo]], [[Liepa|liepos]], [[Uosis|uosio]], [[Klevas|klevo]] ir [[Guoba|guobos]] pavadinimai, tačiau prabaltai neturėję žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Baltų prokalbėje turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]], [[Kiaunė|kiaunei]], [[Stumbras|stumbrui]] ir [[Lokiniai|lokiui]].<ref>{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=50-51; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> == Fonetika ir fonologija == === Balsiai ir dvigarsiai === Baltų prokalbės [[balsis|balsiai]], palyginti su būkle [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] (ide.), buvo mažai pakitę: trumpieji ''*a'' ir ''*o'' sutapo į vieną ''*a'', [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotas]] neaiškios kokybės indoeuropiečių balsis pirminis [[Vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis|šva]] (''*ə'') taip pat buvo paverstas ''*a'' – kaip ir visose europinėse [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose,]] o žodžio viduryje išnyko.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Laringalų teorijos šalininkų manymu, pirminis šva yra atsiradęs subalsinus [[Laringalai|laringalus]], todėl jo [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]] indoeuropiečių prokalbei nereikalinga ir yra pasenusi.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=77|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Būta keturių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|trumpųjų]] ir penkių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgųjų balsių]]: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|i]] |[[Balsis|u]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|e]] | |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|a]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|ī]] |[[Balsis|ū]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|ē]] |[[Balsis|ō]] |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|ā]] |} |} Turėti keturi trumpieji ir šeši ilgieji [[Dvibalsis|dvibalsiai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Jų pakilimas ir eilė pagal pirmąjį dėmenį: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ei,¹ eu]] | |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|ai,¹ au]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ēi,¹ ēu]] |[[dvibalsis|ōi, ōu]] |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|āi,¹ āu]] |} |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Rytų baltų dvibalsis ''ie'' gali būti kilęs ne tik iš baltų prokalbės ''*ei'', bet ir iš ''*ai''{{sfn|Dini|2000|p=79}} (galbūt kartais ir iš ilgųjų ''*ēi'', ''*āi'': {{lt|dvi žemi}} 'dvi žemės' < ''*žemie'' < ''*žemēi''; {{lt|dvi ranki}} 'dvi rankos' < ''*rankie'' < ''*rankāi'').<ref name="corbett87"/> Todėl tais atvejais, kai vakarų baltų ([[Prūsų kalba|prūsų]]) duomenų nėra arba jie dviprasmiški, iškyla sunkumų rekonstruojant tikslią – su ''*ei'' ar su ''*ai'' – prabaltišką formą. Balsiai ''*a'', ''*e'', ''*i'', ''*u'' su [[Sklandieji priebalsiai|sonantais]] ''*r'', ''*l'', ''*m'', ''*n'' baltų prokalbėje, kaip ir dabartinėse baltų kalbose, sudarydavo mišriuosius [[Dvigarsis|dvigarsius]]. Nežinia kaip kitose padėtyse, tačiau bent galūnėse būta mišriųjų dvigarsių ir su ilgaisiais balsiais. Ilgieji mišrieji dvigarsiai, kurių padėtis [[Morfema|morfemose]] sunkiai nustatoma arba jei dėl jų buvimo abejojama, pateikiami skliausteliuose:{{sfn|Zinkevičius|1984|p=190}} {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Mišrieji dvigarsiai |- ! ! -l ! -r ! -m ! -n |- ! a- (ā-) | al (āl) | ar (ār) | am (ām) | an, ān |- ! e- (ē-) | el (ēl) | er (ēr) | em (ēm) | en, ēn |- ! i- (ī-) | il (īl) | ir (īr) | im (īm) | in (īn) |- ! u- (ū-) | ul (ūl) | ur (ūr) | um (ūm) | un (ūn) |- !(ō-) |(ōl) |(ōr) |(ōm) |ōn |} Ilgieji mišrieji dvigarsiai gali būti rekonstruojami [[Glotalizacija|glotalizuotose]] ([[Akūtas|akūto]]) padėtyse (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“), pavyzdžiui, {{ide|*pl̥h₁nós}} 'pilnas' > baltų prok. ''*pī́ˀlnas'' 'pilnas'; kirčio vieta čia pakitusi dėl [[Hirto dėsnis|Hirto dėsnio]].<ref>{{cite book|last=Shevelov|first=G. Y.|title=A Prehistory of Slavic|url=https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev|publisher=Carl Winter Universitätsverlag|year=1964|location=Heidelberg|page=[https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev/page/n67 50]}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|location=Berlin-New York|page=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n162 150]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> === Balsių kaita === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta bei išplėtota indoeuropiečių prokalbės balsių kaita, kurios branduolį sudarė vienas kitą keičiantys ''*e : *a'' (vietoj ide. ''*e : *o'') ir ''*ē : *ō''. Šie balsiai kaitaliojosi [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]] ir kitose [[Morfema|morfemose]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=28}} Skirtingos kokybės balsių kaita vadinama kokybine (''*e : *a'', ''*ē : *ō''), o to paties trumpojo ir ilgojo balsio porų kaita (pvz., ''*e : *ē'', ''*a : *ō'' < ide. ''*e : *ē'', ''*o : *ō'') – kiekybine. ''*e'' yra normalusis laipsnis, o ''*a'' – normaliojo laipsnio atbalsis. Trumpųjų balsių ''*e: *a'' kaita vadinama pamatiniu laipsniu, o ''*ē : *ō'' – pailgintuoju. Jeigu balsiai ''*e : *a'' arba ''*ē : *ō'' iškrenta, turimas nulinis laipsnis (ø). Tai – ''e'' eilės kaita. Minėtieji balsiai kaitaliodavosi ir eidami pirmaisiais grynųjų dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių dėmenimis: su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] (sonantais) ''*r, *l, *m, *n'' sudarydavo uždarąją ''e'' kaitos eilę, o su balsiais ''*i'' ir ''*u'' – atitinkamai ''i'' ir ''u'' eiles. Šiais atvejais vietoj nulinio laipsnio ''i'' eilėje turėtas silpnasis laipsnis ''*i'' (''*i̯''), o ''u'' eilėje – ''*u'' (''*ṷ''). ''e'' eilėje su sonantais silpnuoju laipsniu eidavo balsiai ''*i, *u'' + sonantas.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=89-93}} <u>Griežtai žiūrint, silpnasis laipsnis yra tas pats nulinis (nykstamasis), nes iškrenta balsiai ''*e : *a : *ē : *ō''</u>. {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Balsių kaitos eilės ir laipsniai |- ! ! Pamatinis laipsnis ! Pailgintasis laipsnis ! Nulinis (nykstamasis) laipsnis ! Silpnasis laipsnis |- !e eilė |e: a | ē : ō | ø |– |- !e eilė su <br />sonantais<br /> | eR^'''1''' : aR | ēR : ōR | – | iR / uR |- !i eilė | ei: ai | ēi : ōi | – | i (i̯) |- !u eilė | eu: au | ēu : ōu | – | u (ṷ) |} ''Pastabos'': * ^'''1''' R žymi bet kurį iš sonantų ''*r, *l, *m, *n.'' ''e'' eilės kaitos pavyzdžiais galėtų būti {{lt|veda}} – ''vadas'', {{lv|ved}} 'veda' – ''vadīt'' 'vadovauti; vairuoti' (pamatinis laipsnis); {{lt|ėdė}} < ''*ēdē'' – ''uodas'' < ''*ōdas'', {{lv|ēd}} 'valgo' – ''ods'' (sk. ''uods'') < ''*ōdas'' 'uodas' (pailgintasis laipsnis); baltų prok. ''*s-ants'' 'esąs' (nulinis laipsnis; plg. su pamatiniu laipsniu *''es-ti'' 'esti, yra'). ''e'' eilės su sonantais, ''i'' ir ''u'' eilių pamatinio ir silpnojo kaitos laipsnių pavyzdžiai: {{lt|lemti}} – ''ap-lamas'' (pamatinis laipsnis) – {{lv|lumsti}} 'staklių dalis' (silpnasis laipsnis), {{lt|kerpa}} – ''karpyti'' (pamatinis laipsnis) – ''kirpo'' (silpnasis laipsnis); {{lt|keitė}} – ''kaita'' (pamatinis laipsnis) – ''kito'' (silpnasis laipsnis); {{lt|kiautas}} < ''*keutas'' – ''kaušas'' (pamatinis laipsnis), {{lt|daužti}} (pamatinis laipsnis) – ''dužti'' (silpnasis laipsnis). Ilgųjų grynųjų dvibalsių ir ilgųjų mišriųjų [[dvibalsis|dvigarsių]] dabartinės baltų kalbos neišlaikė, todėl pailgintojo kaitos laipsnio atspindžių esama tik neskiemeninėje (heterosilabinėje) padėtyje:{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=91-92}} ''e'' eilės su sonantais pailgintasis laipsnis ''lėmė'', ''luomas'' (< ''*lē-mē'', ''*lō-mas''; ''*ēm'', ''*ōm'' neskiemeniniai, skiemens nesudaro), ''gėrė'' (< ''*gē-rē''; ''*ēr'' neskiemeninis); lietuvių tarmių ''i'' eilės pailgintasis laipsnis ''lėjo'' 'liejo', {{lv|lēja}} 't. p.' (< ''*lē-i̯ā''; ''*ēi'' neskiemeninis). Pailgintasis ''i'' ir ''u'' eilių laipsnis matyti kai kuriose rekonstruotose formose: ''*aṷ'''ei!''''' 'avie!' (pamatinis laipsnis) – ''*aṷ'''ēi''''' 'avyje' (pailgintasis laipsnis), ''*but'''ei''''' 'bū́ste, namè' (vns. [[Vietininkas|viet]].; pamatinis laipsnis) – ''*but'''ōi''''' 'būstui, namui' (pailgintasis laipsnis); ''*sūn'''au'''s'' 'sūnaus' (pamatinis laipsnis) – ''*sūn'''ōu''''' 'sūnuje' (pailgintasis laipsnis), {{lt|dauba}} < ''*d'''au'''bā'' (pamatinis laipsnis) – ''duobė'' < ''*d'''ōu'''bē'' (pailgintasis laipsnis), prabaltų esamojo laiko ''*k'''eu'''- / *k'''eṷ'''-'' 'dengia lenkiančiai' (pamatinis laipsnis) – būtojo laiko ''*k'''ēu-''' / *k'''ēṷ'''-'' (pailgintasis laipsnis). [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] trumpąjį ''*o'' [[prabaltai|prabaltams]] pavertus ''*a'', susidarė pamatinio ir pailgintojo laipsnių asimetrija, nes greta pailgintojo laipsnio ''*ē'' turėtas ilgasis ''*ō'', bet pamatiniame laipsnyje – greta ''*e'' trumpasis ''*a'', o ne ''*o''. Išlyginat šį netolygumą, vietoj ilgojo ''*ō'' neretai būdavo įsivedamas ilgasis ''*ā'', todėl dabar vietoj laukiamo ''*ō'' > rytų baltų ''uo'' pasitaiko ''*ā'' > {{lt|o}}, {{lv|ā}}:{{sfn|Zinkevičius|1980|p=93}} {{lt|žėlė}} (< ''*žēlē'') – ''žolė'', {{Lv|zāle}} (< ''*žālē''), o ne ''*žōlē'' > {{lt|**žuolė}}, {{lv|**zuole}}. Tokiu būdu buvo išplėtota kiekybinė balsių ''*a : *ā'' kaita: {{lt|labas}} – ''lobis'' (< ''*lābii̯an''). Ilgainiui kiekybinė balsių kaita buvo įsivesta ir į ''u'', ''i'' eiles: {{liet|dužti}} – ''dūžis'' (< ''*dūžii̯an''), ''krito'' – ''krytis'' (< ''*krītii̯an'').{{sfn|Zinkevičius|1980|p=94}} === Priebalsiai === [[Priebalsis|Priebalsiai]] baltų prokalbėje patyrė didesnių pokyčių nei balsiai, palyginti su pirmykšte būkle indoeuropiečių prokalbėje. Indoeuropiečių prokalbės [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] ir [[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniai]] priebalsiai (''*bʰ'', ''*dʰ'', ''*gʰ'', ''*g<small>^u̯</small>'', ''*g<small>^u̯h</small>'', ''*k<small>^u̯</small>'') baltų prokalbėje, kaip ir kai kuriose kitose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]], sutapo su paprastaisiais sprogstamaisiais priebalsiais (''*b'', ''*d'', ''*g'', ''*k''). Tačiau ankstyvuoju laikotarpiu paprastųjų skardžiųjų sprogstamųjų ir aspiruotų skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių skirtumas galėjo būti išlaikytas, nes prieš paprastuosius skardžiuosius sprogstamuosius priebalsius balsiai ilgėjo, o prieš aspiruotuosius – ne ([[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnis]]). Paprastai indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami trys [[laringalai]] – ''h'' ar panašaus tipo [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] gerkliniai priebalsiai, žymimi ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''. Jie nepaliudyti nė vienoje indoeuropiečių kalboje, išskyrus [[Hetitų kalba|hetitų]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=61|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltai gana anksti turėjo jų netekti (pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], apie [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|2000]]–1500 m. pr. m. e.).{{sfn|Dini|2000|p=145}} Baltų prokalbė – [[Satemizacija|sateminė]], indoeuropiečių prokalbės minkštasis priebalsis ''*ḱ'' virto ''*š'', minkštasis ''*ǵ'' ir minkštasis aspiruotasis ''*ǵʰ'' – ''*ž.''<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Dini|2000|p=81}} Baltų prokalbėje tikriausiai dar nebūta priebalsių minkštinimo ([[Palatalizacija|palatalizacijos]]), įvairiai atsiskleidžiančio [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]] ar [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose, nebent priebalsiai ''*k'', ''*g'' vėlesniuoju laikotarpiu galėję turėti minkštąsias poras ''*ḱ'', ''*ǵ''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}} Neaišku, ar indoeuropiečių prokalbės trumpieji skiemens nesudarantys [[pusbalsiai]] ''*ṷ'', ''*i̯'' visada buvo išlaikomi, ar kartais tariami kaip ''v'', ''j''; toliau bus pateikiami tik ''*ṷ, *i̯''. Pusbalsiai ''*ṷ, *i̯'' siejosi su balsiais ''*u'', ''*i'': minėtieji pusbalsiai būdavo tariami prieš balsius ir balsinguosius priebalsius arba tarp jų, o balsiai ''*u'', ''*i'' − tarp [[Priebalsis|priebalsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=31, 191}} Abilūpinis pusbalsis ''*ṷ'' tikriausiai tartas kaip [[Anglų kalba|anglų k.]] ''w'' (pvz., '''''w'''e'' 'mes'), o palatalinis pusbalsis ''*i̯'' − kaip lietuvių k. neskiemeninis ''i'' (pvz., ''kalna'''i'''''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Priebalsiai |- ! colspan="2" | ![[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! colspan="2" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] |[[Priebalsis|m]] | [[Priebalsis|n]] | | | |- ! rowspan="2" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} |[[Priebalsis|p]] |[[Priebalsis|t]] | | | [[Priebalsis|k]] |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} |[[Priebalsis|b]] |[[Priebalsis|d]] | | | [[Priebalsis|g]] |- ! rowspan="2" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} | | [[Priebalsis|s]] | [[Priebalsis|ʃ]] | | |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} | | ([[Priebalsis|z]])^'''1''' | [[Priebalsis|ʒ]] | | |- ! colspan="2" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | |[[Priebalsis|r]] | | |- ! colspan="2" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | |[[Priebalsis|l]] | | | |- ! colspan="2" |[[Pusbalsiai]] |[[Priebalsis|ṷ]]^'''2''' | | |[[Priebalsis|i̯]]^'''2''' | |} ''Pastabos'': * ^'''1'''''*z'' – ne savarankiškas priebalsis, o tik ''*s'' variantas ([[alofonas]]) prieš skardųjį priebalsį. * ^'''2''' [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] šie pusbalsiai gali būti žymimi ir kaip ''*w'' (= ''*ṷ''), ''*y'' (= ''*i̯''). [[Indoeuropiečių prokalbė]]s balsingieji priebalsiai ''*ṛ'', ''*ḷ'', ''*ṃ'', ''*ṇ'', vartoti kaip balsiai ir galėję sudaryti skiemenį, baltų prokalbėje virto mišriaisiais dvigarsiais ''*ir'', ''*il'', ''*im'', ''*in'' (rečiau – ''*ur'', ''*ul'', ''*um'', ''*un''). Šios kilmės mišrieji dvigarsiai kaitaliojosi su ''*er (*ēr)'', ''*el (*ēl)'', ''*em (*ēm)'', ''*en (*ēn)'' ir ''*ar (*ōr)'', ''*al (*ōl)'', ''*am (*ōm)'', ''*an (*ōn)'' (dalyvavo e eilės su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] kaitoje; žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1980|p=83}} Specifinė baltų kalbų ypatybė − pusbalsio ''*i̯'' tarp priebalsio ir priešakinio balsio išnykimas (''*žemi̯ē'' > ''*žemē'' 'žemė'). Junginiai ''priebalsis'' + ''*i̯'' prieš užpakalinės eilės balsius buvo išlaikomi sveiki (''*žemi̯ōn'' 'žemių').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} Kitas svarbus prabaltų kalbos bruožas − išlaikytas sveikas ''*m'' prieš liežuvio priešakinius ([[Dantiniai priebalsiai|dantinius]]) priebalsius ''*t'', ''*d'', ''*s'': ''*šimtan'' 'šimtas', ''*kimdai'' 'pirštinės' (plg. {{lv|cimdi}}), ''*tamsā'' 'tamsa'. Daugelis kitų indoeuropiečių šioje pozicijoje [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*m'' yra pavertę ''n'' (plg. {{la|centum}} 'šimtas'). Tačiau žodžio gale {{ide|*m}} ir ''*ṃ'' baltų prokalbėje buvo virtę ''*n'' (žodžio gale ''*m'' ir ''*ṃ'' nevirto ''*n'', sakykime, [[Italikų kalbos|italikų]] ir [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] kalbose).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}}<ref>{{cite book|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=53|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Duslieji priebalsiai morfemų sandūroje prieš skardžiuosius, matyt, skardėdavo, skardieji prieš dusliuosius − duslėdavo, todėl ''*z'' tebuvo ''*s'' variantas prieš skardųjį priebalsį. [[Geminacija|Geminatos]] ''*tt'' ir ''*dt'' virto ''*st'': ''*mettei'' 'mesti', ''*ṷedtei'' 'vesti' > ''*mestei, ''*''ṷestei.'' Priebalsis ''*s'' po ''*k'' (''*g''), ''*r'' (kartais ir po ''*i'', ''*u'') virto ''*š'' (žr. „[[Pederseno dėsnis|Pederseno dėsnis“]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} === Kirtis ir priegaidė === Daugiausia duomenų apie prabaltų kirčiavimą teikia [[lietuvių kalba]], nes [[Latvių kalba|latvių kalboje]] kirtis apibendrintas pirmame skiemenyje, o [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenys skurdūs. Apie senovėje latvių kalboje turėtą [[Kirtis|kirčio]] šokinėjimą šį tą galima spręsti iš laužtinės [[priegaidė]]s, apie prūsų kalbos priegaides ir kirtį, kuris buvęs laisvas, – iš brūkšnelių virš [[Balsis|balsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo sistema − kirtis, kaip lietuvių ir prūsų kalbose, galėjo kristi į bet kurį [[Skiemuo|skiemenį]].<ref name="smoczyński1986"/> Vis dėlto baltų (ir slavų) kirtis neretai nesutampa su [[Vedų kalba|vedų]] ir [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] kalbų kirčio vieta, pastarųjų kalbų kirčiavimą įprasta laikyti senoviškesniu. Vedų–senosios graikų ir baltų (bei slavų) kalbų kirčiavimo atitikmenis nusako [[Hirto dėsnis]].<ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Именная акцентуация в балтийском и славянском|publisher=Издательство АН СССР|year=1963|location=М.|pages=153}}</ref> Tradiciškai baltų prokalbės [[Vardažodis|vardažodžiams]] rekonstruojamos dvi [[kirčiuotė]]s: šakninė (baritoninė, kirtis [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]) ir galūninė (oksitoninė, kirtis [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėje]]). Iš baritoninio kirčiavimo kilo [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] dviskiemenių vardažodžių I ir II kirčiuotės, iš oksitoninio − dviskiemenių vardažodžių III ir IV [[Kirčiuotė|kirčiuotės]]. Vienas iš tokios kirčiavimo sistemos šalininkų buvo [[Kazimieras Būga|K. Būga]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Kiti kalbininkai (sakykime, [[Jerzy Kuryłowicz|J. Kuryłowiczius]], [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]]) vietoj šakninės ir galūninės [[Kirčiuotė|kirčiuočių]] atkuria pastoviąją (baritoninę) ir kilnojamąją, kurios kirtis tam tikrais atvejais iš galūnės atsikeldavo į šaknį ar kamieną. Likusieji (pavyzdžiui, [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]], [[Vytautas Kardelis|V. Kardelis]]) rekonstruoja alternatyvią trijų kirčiuočių sistemą: šakninę, kilnojamąją ir galūninę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=86|isbn=978-609-459-472-4}}</ref> [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] įprasta manyti, kad ''o'' kamieno bevardės giminės [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] turį baritoninį kirtį, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pereidavo į oksitoninį kirčiavimą; sprendžiant iš [[Lietuvių kalbos tarmės|lietuvių tarmių]] duomenų (kuopinės daugiskaitos), galbūt taip buvo kirčiuojami ir kiti bevardės giminės kamienai.<ref>{{cite journal|title=Endzelyno dėsnio statistinė analizė: daiktavardis ir būdvardis|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/76/41|author=[[Bonifacas Stundžia|Stundžia, B.]]|journal=[[Baltistica]]|date=1985|issue=2|volume=21|pages=150-151}}</ref> Lietuvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžiams]] iš esmės būdingas baritoninis kirčiavimas,{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=104, 111, 121}} tačiau, lietuvių kalbininko [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičiaus]] manymu, baltų prokalbėje veiksmažodžiai, kaip ir vardažodžiai, buvo kirčiuojami pagal dvi kirčiuotes: baritoninę ir kilnojamąją;<ref>{{cite book|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsų kalbos kirčiavimo sistema (daktaro disertacija)|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Rinkevicius_disertacija.pdf|year=2009|location=Vilnius|pages=182}}</ref> ir Z. Zinkevičius baltų prokalbės veiksmažodžiams teikia dvejopą kirčiavimą.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]], panašu, ėmė veikti tik lietuvių kalboje, kai ši jau buvo atsiskyrusi nuo kitų baltų kalbų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Be šio, lietuvių kalboje ėmė galioti [[Leskyno dėsnis|Leskieno]] ir [[Niemineno dėsnis|Niemineno dėsniai]].{{sfn|Dini|2000|pp=181-182}} Nesutariama, ar [[Priegaidė|priegaidžių]] ([[Skiemuo|skiemens]] intonacijų) būta jau [[indoeuropiečių prokalbė]]je, tačiau prabaltai turėjo dvi priegaides − [[Akūtas|akūtą]] (´) ir [[Cirkumfleksas|cirkumfleksą]] ([[Baltistika|baltistikoje]] žymima ˜). Akūtas baltų prokalbėje iš esmės buvęs kylančioji (galbūt kylančioji-krentančioji ar net apylygė) priegaidė, o cirkumfleksas − krentančioji.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Dabartinėje lietuvių kalboje yra priešingai: akūtas tariamas krentančia intonacija, o cirkumfleksas − kylančiąja; [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose išlaikytas senasis priegaidžių tarimas. Priegaidės buvo tariamos kirčiuotuose ilguosiuose skiemenyse: grynuosiuose [[Dvigarsis|dvibalsiuose]], mišriuosiuose [[Dvigarsis|dvigarsiuose]] ir ilguosiuose balsiuose, o ar priegaidėdavo bekirčių skiemenų [[Balsis|vokalizmas]] – kalbininkų nuomonės išsiskiria. Z. Zinkevičius, V. Kardelis, V. Rinkevičius ir daug kitų kalbininkų linkę manyti, kad priegaides galėję turėti tiek ilgieji kirčiuoti, tiek ilgieji nekirčiuoti skiemenys, t. y. priegaidės nuo kirčio nepriklausė,{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=84|isbn=978-609-459-472-4}}</ref><ref>{{cite web|author= Rinkevičius, V.|publisher= Baltistikos miniatiūros ([[YouTube]])|title=Kaip kirčiuota senovėje?|url=https://www.youtube.com/watch?v=uGPfE-RT1jQ|year=2023|accessdate=2023-10-22}}</ref> pavyzdžiui, buvo tariama ''*'rãnkā́'' 'ranka' (kirčiuotas pirmasis skiemuo), ''*gál.'ṷā́'' 'galva' (kirčiuotas antrasis skiemuo). Bekirčiai skiemenys priegaidėja latvių kalboje, to požymių esama ir lietuvių kalboje, ypač [[tarmė]]se.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|author=Rinkevičius, V.|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|page=79|isbn=978-609-417-100-0|access-date=2024-12-09}}</ref> Pažymėtina, kad [[Senoji graikų kalba|senojoje graikų kalboje]] senovinės priegaidės turimos tik galūnėse, [[slavų kalbos]]e, sutrumpėjus galūnėms, – tik kamienuose, o [[baltų kalbos]]e – ir galūnėse, ir kamienuose (senojoje graikų kalboje žodžio vidurio akūtas arba cirkumfleksas įsivedami žiūrint galūnės ir kitų skiemenų balsių kiekybės ir su baltų bei slavų priegaidėmis nieko bendra neturi).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=124}} Baltų kalbose pastoviąja ir kilnojamąja kirčiuotėmis gali būti kirčiuojami tiek akūtinės, tiek cirkumfleksinės [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] žodžiai, slavų kalbose – pastoviąja tik akūtinės, kilnojamąja – tik cirkumfleksinės šaknies žodžiai.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Vaizdas:Gesichtsurne Dreidorf.jpg|160px|thumb|right|VI a. pr. m. e. [[Pamario kultūra|Pamario kultūros]] veidinė [[urna]] ([[Didžiosios Lenkijos vaivadija]], netoli [[Lobženica|Lobženicos]])]] Pasak [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanuevos Svenssono]], akūtiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai paprastai kildinami iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-EH-, *-ṚH-, *-EUH-, *-EHU-'' ir kt. garsų struktūrų (t. y. tų, kuriose buvo [[laringalas]] – gerklinis priebalsis) bei iš [[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnio]] pozicijos, o cirkumfleksiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai – iš ide. ''*-Ṛ-, *-EU-'' (t. y. tų, kur nebuvo laringalų), iš balsių santraukų (''*-EHE- > *-EE- > *-Ē-'') ir iš naujų baltų ilgųjų balsių. Nėra visiškai aišku, bet [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ilgieji balsiai tikriausiai įgijo akūtinę priegaidę, nors gali būti, kad tam tikrose padėtyse (pavyzdžiui, žodžio gale) jie gavo cirkumfleksinę.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=89|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Anot [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandto]], baltų akūtas buvo [[glotalinis sprogstamasis priebalsis]], išriedėjęs iš ide. laringalo ar preglotalizuoto sprogstamojo priebalsio po pirmykščio trumpojo balsio ar dvigarsio,<ref name="KortlandtBaltistica">{{cite journal|title=The Baltic word for ‘in’|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39557/37114|author=[[Frederik Kortlandt|Kortlandt, F.]]|year=2009|journal=[[Baltistica]]|volume=44|issue=1|accessdate=2022-02-25}}</ref> pavyzdžiui, {{ide|*deh₃-}} > baltų prok. ''*dṓˀtei'' 'duoti'.<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=[https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false 174]}}</ref> [[Glotalizacija|Glotalizuota]] priegaidė [[Baltistika|baltistikoje]] žinoma kaip laužtinė (kylančioji-krentančioji). Lietuvių [[aukštaičių tarmė]]s kirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė tapo tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''ė́sti''). Kirčiuoti neglotalizuoti skiemenys lietuvių aukštaičių tarmėje turi tvirtagalę (kylančiąją) priegaidę (''duktė̃''). Tam tikrais atvejais kirtis buvo atkeltas į skiemenį su glotalizuota intonacija, ir toks skiemuo gavo tvirtagalę priegaidę (''ė̃dis'' 'ėdesys, pašaras' greta ''ė́sti''). Jei kirtis atkeltas į skiemenį be glotalizuotos priegaidės, jame tariama vadinamoji vidurinė priegaidė, vėliau sutapusi su tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''vìlkė'' greta ''vil̃kas''). Nekirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė išnyko. Lietuvių [[žemaičių tarmė]]je glotalizuota priegaidė išliko senojo kirčio vietoje. Latvių kalboje kirtis buvo atkeltas į pirmąjį skiemenį, ir glotalizuota priegaidė išliko tik senuosiuose nekirčiuotuose skiemenyse.<ref>{{cite book|last=Derksen|first= R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological dictionary of the Slavic inherited lexicon|url=https://ia600408.us.archive.org/20/items/EtymologicalDictionaryOfTheSlavicInheritedLexicon/Rick_Derksen_-_Etymological_Dictionary_of_the_Slavic_inherited_Lexicon%2C_Leiden-Boston%2C_%282008%29.pdf|publisher=Brill|location=Leiden — Boston|year=2008|pages= 12|isbn=9789004155046}}</ref> [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] manymu, prabaltiškąjį akūto tarimą atspindi ne latvių laužtinė, o tęstinė (kylančioji arba apylygė) priegaidė: laužtinė atsiradusi dėl kirčio atitraukimo ir analoginio išlyginimo. Tačiau, kaip pastebi vėlesni tyrėjai, tokia interpretacija komplikuota, nes ji nepaaiškina keleto dalykų: laužtinės priegaidės neatitrauktinio kirčio padėtyse (kai būtų laukiama tęstinė), analoginio išlyginimo atveju – beveik visiško tęstinės ir laužtinės priegaidžių dubletų nebuvimo bei laužtinės priegaidės tarimo nepradiniuose skiemenyse. Dalies kalbininkų ([[Paul Garde|P. Garde’o]], S. Youngo, T. Olanderio) nuomone, latvių tęstinė priegaidė yra akūto atspindys stipriosiose (linkusiose gauti kirtį) [[Morfema|morfemose]], laužtinė – silpnosiose (kirčio gauti nelinkusiose); panašiai ir kai kuriose lietuvių tarmėse tiek akūtas, tiek cirkumfleksas skirtingai tariami pastovaus ir kilnojamojo kirčio žodžių [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]].<ref>{{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|pages=59-61|isbn=978-609-417-100-0|access-date=2024-12-09}}</ref> Be to, lietuvių žemaičių tarmėje prieškirtiniai skiemenys tariami tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃''), pokirtiniai – tvirtapradiškai (''<nowiki>'</nowiki>vė́gė́lę́''). Lietuviai aukštaičiai, bent [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], ir prieškirtinius, ir pokirtinius skiemenis taria tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃'', ''<nowiki>'</nowiki>vė́gė̃lę̃''). Vadinasi, lietuvių kalboje turima nekirčiuotų skiemenų priegaidėjimo sistema.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=46-47}} Latvių ir lietuvių priegaidžių santykį nusako [[Endzelyno dėsnis|Endzelīno dėsnis]].{{sfn|Dini|2000|pp=89-90}} == Morfologija == === Daiktavardis === {{Citata |'''''Baltų kalbos — paskutinioji indoeuropiečių prokalbės manifestacija'''''<ref>{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|authorlink=Letas Palmaitis|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|page=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/25 25]|isbn=5430026514}}</ref>|}} Baltų prokalbės [[daiktavardis]] (ir kiti [[Vardažodis|vardažodžiai]]) pasižymėjo didžiu archajiškumu: galūnės nebuvo trumpinamos, jos artimos [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnėms. Daiktavardis baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, turėjo šias kategorijas: [[Giminė (gramatika)|giminės]] (vyriškosios, moteriškosios ir bevardės), skaičiaus ([[Vienaskaita|vienaskaitos]], [[Dviskaita|dviskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]]) ir [[Linksnis|linksnio]]. Linksnių būta 7-ių: [[Vardininkas|vardininko]], [[Kilmininkas|kilmininko]], [[Naudininkas|naudininko]], [[Galininkas|galininko]], [[Įnagininkas|įnagininko]], [[Vietininkas|vietininko]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininko]]. [[Dviskaita|Dviskaitoje]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] [[šauksmininkas]] nuo ide. laikų sutapo su [[Vardininkas|vardininku]].{{sfn|Dini|2000|pp=93-94}}<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=198|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Be to, kaip dažniausiai rekonstruojama ir [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]], taip ir baltų prokalbėje buvo sutapę dviskaitos [[vardininkas]]–[[galininkas]]–[[šauksmininkas]], [[naudininkas]]–[[įnagininkas]] ir [[kilmininkas]]–[[vietininkas]]: turėtos trys skirtingos dviskaitos linksnių formos. Palyginti su tradicine indoeuropiečių prokalbės [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]], prabaltų kalba neteko tiktai [[Abliatyvas|abliatyvo]], jei nepaisytume sunkių mėginimų ide. atkurti dar ir [[aliatyvas|aliatyvą]] (arba ''[[iliatyvas|direktyvą]]'' – krypties [[vietininkas|vietininką]]).<ref>{{cite book|last=Fortson|first=B.|title=Indo-European language and culture: an introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Malden (USA)|year=2004|page=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/102 102]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref> Abliatyvas jau ide. buvo neraiškus: atskirą jo formą turėjo tik ''o'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] vardažodžių vienaskaita, bet dviskaitoje ''o'' kamieno abliatyvas sutapo su naudininku−įnagininku, daugiskaitoje − su naudininku. Kitų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] vardažodžių vienaskaitos abliatyvas buvo sutapęs su kilmininku, o kituose skaičiuose sutapimo būta tokio paties, kaip ir ''o'' kamieno vardažodžių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=43}} Bevardę daiktavardžių [[Giminė (gramatika)|giminę]] išsaugojo tik [[prūsų kalba]], o lietuvių ir [[latvių kalba|latvių kalbose]] ji išnyko. Vis dėlto lietuvių kalboje išliko kitų linksniuojamųjų žodžių − [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], [[Įvardis|įvardžių]] ir [[Skaitvardis|skaitvardžių]] − bevardės giminės liktinių formų.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Chr.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo-Bergen-Tromsö|year=1966|page=179|isbn=}}</ref> Atkuriant bevardės giminės formas, ypač svarbūs [[Baltizmas|prabaltų skoliniai]] Baltijos [[Baltijos finų kalbos|finams]]; apie bevardės giminės daugiskaitą šį tą galima spręsti ir iš lietuvių kalbos sudurtinių skaitvardžių '11 − 19',{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-207}} o atskirais atvejais tam pagelbsti ir artimiausiųjų prabaltams − [[Slavų prokalbė|praslavų]] ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] − kalbų bei [[Sanskritas|sanskrito]] duomenys.<ref name="olander223">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=223-224|isbn=978-9004270497}}</ref> Bevardės giminės daiktavardžiai nuo kitų to paties linksniavimo tipų vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardžių nuo seno skyrėsi tik [[Vardininkas|vardininko]]−[[Galininkas|galininko]]−[[Šauksmininkas|šauksmininko]] linksniais, kur visi trys buvo vienodi, sutapę. Baltų prokalbė buvo išlaikiusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtus kuopinius daiktavardžius − vadinamąjį kolektyvą, kuris buvo reiškiamas bevardės giminės daugiskaita. Kuopiniai daiktavardžiai reiškė ne daugybę pavienių daiktų, bet jų grupę, visumą − panašiai kaip lietuvių kalboje ''kalnas'' ir ''kalnynas'', ''žmogus'' ir ''žmonija''. Ilgainiui kolektyvas, kaip perteklinė skaičiaus raiška greta paprastosios daugiskaitos, baltų kalbose ėmė nykti. Tokios darybos palaikai baltų kalbose yra {{lt|alksna}} 'alksnynas', {{lv|alksna}} 'pelkėta vieta', {{prg|slayo}} 'rogės, šlajos' ir kt.; čia galūnės ''-a, -o '' kilusios iš bevardės giminės daugiskaitos vardininko ''*-ā''.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n52 53]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Ambrazas|first=S.|authorlink=Saulius Ambrazas|title=Daiktavardžių darybos raida II|url=https://archive.org/details/ambrazas-daiktavardziu-darybos-raida-ii-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=48-59|isbn=5-420-01460-2}}</ref> Daiktavardžių kamiengalis galėjo baigtis balsiu – tam tikra priesaga. Tai − balsinių [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] daiktavardžiai. Pagal kamiengalio balsį baltų prokalbėje išskiriami ''o'', ''ā'', ''ē'', ''i'', ''u'' balsiniai kamienai; kilmės atžvilgiu ''ā'' (turbūt ir ''ē'') kamienas yra priebalsinis, nes jis kilęs iš ide. ''eh₂'' kamieno. Jei po šaknies baltų prokalbėje daiktavardžiai turėdavo ne balsį, o tam tikras priebalsiu besibaigiančias priesagas, šie daiktavardžiai skirstomi pagal jas ir priklauso priebalsiniams priesaginiams kamienams. Galima rekonstruoti ir vadinamuosius priebalsinius šakninius kamienus, neturėjusius po šaknies nei balsio, nei priesagos. Pastaroji rekonstrukcija gana rizikinga, nes šis linksniavimo tipas baltų kalbose labai nunykęs.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=197-223}}{{sfn|Dini|2000|pp=94-99}} Skirstant kitaip, ne tik į balsinius ir priebalsinius kamienus, kamiengalyje turėjęs ''*e : *o'' balsių kaitą ''o'' kamienas vadinamas tematiniu (tarp [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] (arba žodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]) ir [[galūnė]]s įsiterpęs jungiamasis balsis *''o'' yra tema), o visi kiti, jungiamojo balsio *''o'' > baltų *''a'' neturintys kamienai – atematiniais („betemiais”).<ref name="Fortson102">{{cite book|last=Fortson IV B. W.|first=|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=102|isbn=978-1-4051-0315-2|access-date=2017-10-15|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> Kamienų galūnių įvairovė yra tariama, ji susidarė susiliejus tikrosioms galūnėms su kamiengaliu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=40-41}} Grynos galūnės gerai matyti priebalsinių šakninių daiktavardžių (''C-s'', ''C-ø'') linksniavime. Priebalsinių daiktavardžių priesagos ir galūnės šiame straipsnyje atskirtos, išskaidytus balsinius kamiengalius ir galūnes žr. „[[Indoeuropiečių prokalbė#Kamienų galūnių rekonstrukcija|Indoeuropiečių prokalbė: Kamienų galūnių rekonstrukcija]]“. Nežinia, ar baltų prokalbėje buvo išlikę ''ū'', ''ī'', besibaigiantys dvibalsiais ir heteroklitiniai kamienai (linksniuose turėję ''*r: *n'', ''*l: *n'' priesagų kaitą: vardininke, galininke ir šauksmininke šiems bevardės g. daiktavardžiams buvo būdinga priesaga ''*-r'' arba ''*-l'', o kituose linksniuose – priesaga ''*-n-''). Šių kamienų pėdsakų esama tik [[Žodžių daryba|žodžių daryboje]], [[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] nebelikę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=41-42}} Teoriškai rekonstruojami mot. g. ''*sūs'' 'kiaulė', [[Kilmininkas|kilm.]] ''*suṷes'', [[Naudininkas|naud.]] ''*suṷei'' (''ū'' kamienas; plg. [[Latvių kalba|latv.]] tarm. ''suv-ēns'' 'paršas'),<ref>{{cite web|title=seweynis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2125|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-09-29}}</ref> mot. g. ''*aldīs'' 'valtis, eldija', kilm. ''*aldii̯es'', naud. ''*aldii̯ei'' (''ī'' kamienas), mot. g. ''*gōus'' 'karvė, galvijas', kilm. ''*gaṷes'', naud. ''*gaṷei'' (dvibalsinis ''ōu /au'' kamienas; plg. {{lv|govs}} 'karvė'),<ref>{{cite journal|title=Žvėrių ir gyvulių pavadinimai baltų ir indoiranėnų kalbose|author1=Chomičenkienė, A.|author2=Maksvytytė, V.|journal=Acta Orientalia Vilnensia|year=2002|volume=3|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367178039530/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|page=61|issn=1648-2662}}</ref> bev. g. ''*ṷeser'' 'pavasaris – vasara', kilm. ''*ṷesnes'', naud. ''*ṷesnei'' (heteroklitinis ''r: n'' kamienas).<ref>{{cite web|title=dagis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=282|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-09-29}}</ref> Šie kamienai pasižymėjo priebalsiniu linksniavimu. ''ē'' (< {{ide|ii̯ē, ii̯ā}}?) kamieno daiktavardžiai − tikriausiai pačioje baltų prokalbėje susiformavęs linksniavimo tipas, todėl tolesniuose pavyzdžiuose greta ''ē'' kamieno [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškos]] (ide.) galūnės nepateikiamos. Baltų ''ē'' kamieno daiktavardžiai linksniuoti kaip ''ā'' kamieno, tik galūnėse vietoj balsio ''*ā'' turimas ''*ē''. Daugiskaitos [[kilmininkas]] rodo anksčiau visur prieš galūnę buvus *''i̯'', todėl šis kamienas istoriškai gali būti vadinamas ''i̯ē'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Kaip senesnis, baltų prokalbei ''ē'' kamieno vietoj dažnai rekonstruojamas ''ii̯ā'' arba ''i̯ā'' kamienas ({{lt|žemė}}, {{lv|zeme}}, {{prg|same}} < baltų prok. ''*žemē'' < ''*žemi̯ē'' < ''*žem(i)i̯ā'').<ref>{{cite web|title=žemė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEem%C4%97|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-01-19}}</ref><ref>{{cite journal|author=Piwowarczyk, Dariusz R.|title=The Latin fifth declension and the Baltic - ē -stems<small>¹</small>|trans-title=Lotynų kalbos penktoji linksniuotė ir baltų ''ē'' kamienai|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2017~1519139951589/datastreams/DS.002.1.01.ARTIC/content|journal=[[Baltistica]]|year=2017|volume=LII|issue=2|pages=247–263|doi=10.15388/Baltistica.52.2.2317|accessdate=2026-01-20|language=en}}</ref> ''ē'' < ''(i)i̯ā'' kamienas, priešingai negu iš ide. paveldėtas ir nepakitęs ''(i̯)ā'', turėjo cirkumfleksinę priegaidę (''*žem-ē͂''), o ne akūtinę ({{lt|valdžià}} < ''*ṷãld-i̯ā́''). Tikėtina, jog cirkumfleksas čia įsivestas iš priebalsinių kamienų (''*duk-tē͂'' 'duktė̃') arba atsiradęs dėl [[Kalbos garsas|garsų]] sutraukimo (''ii̯ā́ > i̯ē͂ > ē͂'').{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=204-205}} ''i̯ē'' (''faciēs'' 'veidas') ir ''ē'' (''facēs'' 'žvakė, žibintas') kamienus turėjo dar ir [[lotynų kalba]].{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Tik ''o'', ''ā'' ir ''ē'' balsiniai kamienai buvo pasiskirstę giminėmis: ''o'' kamienui priklausė vyriškosios ir bevardės giminės linksniuojamieji žodžiai, o ''ā'' ir ''ē'' kamienams − moteriškosios, jei nepaisytume tokių nedažnų atvejų, kaip [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''talokas'' 'suaugęs, subrendęs jaunikaitis; suaugusi, subrendusi mergina, nuotaka'<ref>{{cite web|title=talokas|url=http://www.lkz.lt/?zodis=talokas&id=26007880000|publisher=Lietuvių kalbos žodynas|accessdate=2026-01-23}}</ref><ref>„Lietuvių kalbos žodyne“ ''talokas'' nurodomas kaip vyiškosios giminės (sm.) daiktavardis, tačiau jis vartojamas kalbant tiek apie vyriškosios, tiek apie moteriškosios lyties asmenis (galima sakyti ''jis yra talokas / ji yra talokas''), todėl būtų teisingiau jį vadinti bendrosios giminės (''substantiva communia'' – scom.) daiktavardžiu (plg. {{cite journal|title=Kalbiné komunikacija: kreipimosi substantiva communia raiška|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1371470633013/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|author=Gudzinevičiūtė, O. L.|journal=Žmogus ir žodis|year=2013|volume=1|pages=64-70|issn=1392-8600|quote=Šnekamojoje kalboje, tarmėse dažnai kreipiamasi į adresatą daiktavardžiais, kuriais galima pavadinti ir vyriškosios, ir moteriškosios lyties asmenį (pvz.: ''akiplėša, valkata, marmalas''). Šie daiktavardžiai, reikšdami asmenį, neturi lyties reikšmės. Formos atžvilgiu vieni jų yra vyriškosios giminės (pvz., ''marmalas''), o kiti – moteriškosios (pvz., ''valkata''), tačiau viename kontekste jie būna vyriškosios, kitame – moteriškosios giminės, pvz.: ''jis yra akiplėša / ji yra akiplėša''. Tokius daiktavardžius įprasta vadinti lotynišku terminu ''substantiva communia'' (trumpinama ''scom.'', SC), t. y. akcentuojama specifinė daiktavardžių klasė, ne trečioji giminė.|accessdate=2026-01-23}})</ref> (bendroji (vyr.–mot.) g., ''o'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[vaidila]]'', {{lv|puika}} 'berniukas' (vyr. g., ''ā'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[Dailidė (amatas)|dailidė]]'', {{lv|bende}} '[[budelis]]' (vyr. g., ''ē'' kamienas), {{lt|padauža}}, {{lv|aizmārša}} 'užuomarša' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''(i̯)ā'' kamienas), {{lt|mėmė}}, {{lv|balamute}} 'niektauza; pagyrūnas, -ė' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''ē'' kamienas). Bendroji giminė, greta vyriškosios, moteriškosios ir bevardės, nėra savarankiška ketvirtoji – priklausomai nuo [[Kontekstas|konteksto]], ji yra arba vyriškoji, arba moteriškoji. [[Anatolų kalbos]]e, neskiriančiose vyriškosios ir moteriškosios giminių, bendroji giminė yra savarankiška šalia bevardės (turima dviejų giminių sistema – bevardė ir bendroji).<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|authorlink=Miguel Villanueva Svensson| title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=120|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltų prokalbėje priebalsinių kamienų daiktavardžiai turėjo tik tam tikrą polinkį į giminę, pavyzdžiui, ''r'' kamieno daiktavardžiai buvo vyriškosios ir moteriškosios giminių, o ''s'' kamieno – daugiausia bevardės. Išskyrus šiuos atvejus, giminę signalizuodavo ne tiek galūnės, kiek su daiktavardžiais gimine derinami įvardžiai, būdvardžiai ir kiti gimine kaitomi žodžiai − kaip ir indoeuropiečių prokalbės laikais. Žemiau pateiktose lentelėse nurodytos galūnių [[priegaidė]]s, jeigu yra pavykę jas rekonstruoti: [[cirkumfleksas]] (˜) žymi krentančiąją, [[akūtas]] (´) – kylančiąją priegaidę. Cirkumfleksas rašomas virš trumpojo [[Dvigarsis|dvigarsio]] pirmo dėmens, akūtas – virš antrojo. Ilguosiuose dvigarsiuose ir cirkumfleksas, ir akūtas rašomi virš pirmojo dėmens. Akūto [[glotalizacija]] (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“) nežymima. Trumpieji balsiai tikriausiai nepriegaidėdavo, todėl priegaidės / kirčio ženklas virš jų nerašomas. Šis priegaidžių žymėjimas atspindi būtent galūnės būklę, pateiktose linksniavimo paradigmose dėl rekonstrukcijos sunkumų kirčio vieta ir priegaidė žodžio kamiene nenurodomi. Išskyrus kai kuriuos atvejus, atspindima ide. galūnių būklė be [[Laringalai|laringalų]] (''h'', ''ch'' ar pan. tipo priebalsių, žymimų ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''; apibendrintai – ''*H''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė. Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-o-¹ ! colspan="3" |*-ā-² ! colspan="2" |*-ē- |- !Vyr. g. 'dievas' !Bev. g. 'namas, būstas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'ranka' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'žemė' !Baltų prok. galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*deiṷas |*butan / *buta |*-as; bev. g. *-ãn,*-a'''³''' |*-os; bev. g. *-om,*-o? |*rankā |*-ā́ |*-ā |*žemē |*-ē͂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷas(a) / *deiṷā |*butas(a) / *butā |*-as(a),*-ā͂'''⁴''' |*-os(i̯)o,*-ōd? |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷōi |*butōi |*-ō͂i |*-ōi |*rankāi |*-ā͂i |*-āi |*žemēi |*-ē͂i |- ![[Galininkas|G]]. |*deiṷan |*butan / *buta |*-ãn; bev. g. *-ãn,*-a |*-om; bev. g. *-om,*-o? |*rankān |*-ā͂n |*-ām |*žemēn |*-ē͂n |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷō |*butō |*-ṓ |*-ō |*rankān |*-ā́n'''⁵''' |*-ā |*žemēn |*-ḗn'''⁵''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷei |*butei |*-eí'''¹¹''' |*-ei |*rankāi |*-ā́i |*-āi |*žemēi |*ḗi |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷe! |*butan! / *buta! |*-e; bev. g. *-ãn, *-a |*-e; bev. g. *-om,*-o? |*ranka! |*-a |*-a |*žeme! |*-e |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷō |*butai |*-ṓ; bev. g. *-aí |*-ō; bev. g. *-oi |*rankāi |*-ā́i'''⁶''' |*-āi |*žemēi |*-ḗi'''⁶''' |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷamā |*butamā |*-amā́ |*-omō |*rankāmā |*-āmā́ |*-āmō |*žemēmā |*-ēmā́ |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷōus |*butōus |*-ōus'''⁷''' |*-ōus |*rankāus |*-āus |*-āus |*žemēus |*-ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷai |*butā |*-aí;'''⁸''' bev. g.*-ā́ |*-oi; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷōn |*butōn |*-ō͂n |*-ōm |*rankōn |*-ō͂n |*-ōm |*žemi̯ōn |*-i̯ō͂n |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷamas |*butamas |*-amas |*-omos |*rankāmas |*-āmas |*-āmos |*žemēmas |*-ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*deiṷōns |*butā |*-ṓns; bev. g. *-ā́ |*-ōns; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankāns |*-ā́ns |*-āns |*žemēns |*-ḗns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷais |*butais |*-ãis |*-ōis? |*rankāmīs |*-āmī́s'''⁹''' |*-āmis |*žemēmīs |*-ēmī́s'''⁹''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷeisu |*buteisu |*-eisu'''¹⁰''' |*-oisu |*rankāsu |*-āsu |*-āsu |*žemēsu |*-ēsu |} ''Pastabos '''1 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Šalia ''o'' kamieno [[prabaltai]] turėjo variantus su ''(i)i̯'' prieš ide. kamiengalį ''o'', taigi ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus: ''*sṷeti̯as'' 'svečias, svetimasis', ''*dagii̯as'' 'dagys'. Tokių daiktavardžių linksnių galūnės niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''o'' kamieno galūnių. Taip pat greta ''ā'' kamieno būta varianto ''i̯ā'' (ir su ''ī'', kilusiu iš {{ide|*ih₂}}, vienaskaitos [[Vardininkas|vardininke]]): ''*ṷaldi̯ā'' 'valdžia', ''*martī'' ([[Vienaskaita|vns]]. [[Kilmininkas|kilm.]] ''*marti̯ās)'' 'marti'. Šie daiktavardžiai irgi linksniuoti taip pat, kaip atitinkami grynojo ''ā'' kamieno daiktavardžiai. * '''³''' Dėl ''o'' kamieno bevardės giminės vns. vard.−gal.−šauksm. galūnės ''*-a'' nesutariama: vieni kalbininkai ją laiko archajiška, esą tai grynas kamienas − kaip ir kituose linksniavimo tipuose, tačiau kiti šią galūnę mano esant įsivestą iš įvardžių, plg. {{ide|tod}} > baltų prok. ''*ta'' 'tai'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=201}} * '''⁴''' Vns. kilm. ''o'' kamieno galūnė ''*-as(a)'' rekonstruojama [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenimis. Ji atitinka [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] vns. kilm. galūnę ''*-os(i̯)o'', kuri, manoma, buvo įsivesta iš įvardžių. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] prūsų kalbos ''o'' kamieno vns. kilmininko galūnę ''-as'' laiko archajiškos ide. galūnės ''*-os'' tęsiniu, kai prie jos dar nebuvo prijungtas įvardinis elementas ''*-i̯o''.{{sfn|Dini|2000|p=95}} Vis dėlto prūsų galūnė ''-as'' čia gali būti naujadaras, susikurtas pagal kitų linksniavimo tipų analogiją.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=131|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Vns. kilm. galūnė ''*-ā'', būdinga rytiniam baltų arealui, kilusi iš ide. [[Abliatyvas|abliatyvo]] galūnės ''*-ād / *-ōd''. * '''⁵''' ''ā'' ir ''ē'' kamienų vns. [[Įnagininkas|įnagininke]] nosinis priebalsis ''*-n'' iš ''*-m'' < ''*-mi'' yra antrinis − senovėje šių ir visų kitų linksniavimo tipų įnagininku ėjo grynas kamienas.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=134|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁶''' Rytų baltų ''ā'' kamieno dvs. vard.–gal.–šauksm. galūnė ''-i'' < ''-ie'' (plg. liet. ''dvi sald'''ie'''-ji kriauš'''i''''' 'dvi saldžiosios kriaušės') gali būti kildinama tiek iš ''*-ei'', tiek iš ''*-ai''. Atsižvelgiant į ilguosius kamiengalio balsius ''-ā-'' ir ''-ē-'', čia, skirtingai nei Z. Zinkevičiaus darbuose, pateikiami [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] ir [[JAV]] lingvistų [[Greville G. Corbett|G. Corbetto]] ir [[Bernard Comrie|B. Comrie’io]] dėsningesni rekonstruotų [[indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] (ide.) ir [[slavų prokalbė|praslaviškų]] galūnių baltiški atitikmenys su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āi'', ''-ēi''.<ref name="corbett87">{{cite book|author1=[[Greville G. Corbett|Corbett G.]]|author2=[[Bernard Comrie|Comrie B.]]|title=The Slavonic Languages|publisher=Routledge|location=London and New York|year=2010|pages=87|url=https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=euI4CQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=Corbett+G.+(+2003).+The+Slavonic+Languages.&ots=Y0M5jvokiy&sig=9UTUBt-WfIIHSZjCN8WLXobBVdY&redir_esc=y#v=onepage&q=Corbett%20G.%20(%202003).%20The%20Slavonic%20Languages.&f=false|isbn=0-415-04755-2}}</ref> * '''⁷''' ''o'' ir ir kitų kamienų dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] formos pateikiamos remiantis G. Corbetto ir B. Comrie’io rekonstruotų [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] ir [[Slavų prokalbė|praslaviškų]] formų galimais prabaltiškais atitikmenimis.<ref name="corbett87"/> (Remdamasis lietuvių [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]] ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' 'dviese', [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ''o'' kamienui teikia galūnę ''*-au(s)'', o kitų kamienų dvs. [[kilmininkas|kilm.]]–[[vietininkas|viet.]] galūnes palieka su klaustuku, nerekonstruotas.){{sfn|Zinkevičius|1984|p=199}} ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus'' su ilguoju balsiu *''ō'' turėjo susidaryti kamiengalio ir ide. galūnės ''*-ous'' trumpuosius balsius *''o'' sutraukus į vieną: ''*deiṷo‿ous'' > ''*deiṷōus'' (prieveiksmiuose ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' galūnė ''-au(s)'' < {{ide|*-ous}} jungiama prie kamienų ''*pusē-'', ''*d(u)u̯a(i)i̯-'', bet ne prie kamiengalio balsio ''*o''). Ide. ilgasis balsis *''ō'' baltų prokalbėje išlaikomas, gali būti išlaikytas ir ilgasis dvibalsis *''ōu'' (plg. *''sūnōu'' 'sūnuje'), tad ir ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus''. Neretai teigiama, kad prie visų kamienų besijungianti galūnė *-''ous'' (> baltų prok. *''-aus'') susidarė sumišus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininkui]] *''-ōs'' (< *-''h₁oHs'') ir [[Vietininkas|vietininkui]] *''-u'' (< *''-h₁u'') ar *''-ou'' (< *''-Hou''), nors panašus šiųdviejų [[Dviskaita|dviskaitos]] linksnių skyrimas turimas tik [[Avestos kalba|Avestos kalboje]].<ref name="villanueva61">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n60 61]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=128|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁸''' Dgs. vardininke ''o'' kamieno galūnė ''*-ai'' gauta iš įvardžių. Kitų kalbų duomenys rodo buvus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnę ''*-ōs''. * '''⁹''' ''ā'' kamieno dgs. įnag. galūnėje ''*-āmīs'', kaip ir visų kitų kamienų dgs. įnag. galūnėse su ''*-(V)mīs'', rekonstruojamas ilgasis ''*ī'' dėl šiaurės žemaičių, kurie iš senojo ilgojo ''*ī'' kilusio ''i'' neplatina. Ilgąjį ''*ī'' verčia rekonstruoti ir slavų kalbų duomenys, tačiau visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] rodo čia buvus trumpąjį balsį ''*i;'' ir prabaltai galėjo turėti *''-(V)mis'' su trumpuoju ''*i''. * '''¹⁰''' Dalis kalbininkų (pvz., [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]]) baltų ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos vietininko galūnę rekonstruoja su dvibalsiu ''*-ai-'', t. y. ''*-aisu''.<ref name="KortlandtBaltistica"/> * '''¹¹''' Prūsų kalbos ''o'' kamieno forma ''bītai'' 'vakarè' leistų manyti buvus ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių gretiminį vienaskaitos vietininko variantą su galūne ''*-ai''.<ref>{{cite web|title=bītai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=226|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite web|title=bītas|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=227|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė (tęsinys). Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="5" |*-i- ! colspan="5" |*-u- |- !Vyr. g. 'anglis' !Mot. g. 'avis' !Bev. g. 'jūra, marios' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'sūnus' !Mot. g. 'girna' !Bev. g. 'medus' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*anglis |*au̯is |*mari'''¹''' |*-is; bev. g. *-i |*-is; bev. g. *-i |*sūnus |*girnus'''²''' |*medu |*-us; bev. g.*-u |*-us; bev. g.*-u |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angleis |*au̯eis |*mareis |*-e͂is |*-eis |*sūnaus |*girnaus |*medaus |*-ãus |*-ous |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglei |*au̯ei |*marei |*-e͂i'''⁷''' |*-ei̯ei? |*sūnōi / *sūnau̯ei |*girnōi / *girnau̯ei |*medōi / medau̯ei |*-ō͂i, *-au̯ei'''³''' |*-ōi, *-ou̯ei |- ![[Galininkas|G.]] |*anglin |*au̯in |*mari |*-i͂n; bev. g.*-i |*-im; bev. g *-i |*sūnun |*girnun |*medu |*-u͂n; bev. g. *-u |*-um; bev. g. *-u |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimi |*au̯imi |*marimi |*-imi |*-imi |*sūnumi |*girnumi |*medumi |*-umi |*-umi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglēi |*au̯ēi |*marēi |*-ḗi |*-ēi |*sūnōu |*girnōu |*medōu |*-ṓu |*-ōu |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*anglei! |*au̯ei! |*mari! |*-e͂i; bev. g. *-i |*ei; bev. g. *-i |*sūnau! |*girnau! |*medu! |*-ãu; bev. g. *-u |*-ou; bev. g. *-u |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*anglī |*au̯ī |*marī^'''4''' | *-ī́ | *-ī < *-ih₁; bev. g. *-i̯ī < *-i̯ih₁ |*sūnū |*girnū |*medu̯ī |*-ū́; bev. g.*-u̯ī́ |*-ū < *-uh₁; bev. g. *-u̯ī < *-u̯ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimā |*au̯imā |*marimā |*-imā́ |*-imō |*sūnumā |*girnumā |*medumā |*-umā́ |*-umō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[vietininkas|Vt.]] |*anglii̯aus |*au̯ii̯aus |*marii̯aus |*-ii̯aus |*-ei̯ous |*sūnau̯aus |*girnau̯aus |*medau̯aus |*-au̯aus |*-ou̯ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*angleis / *anglii̯es |*au̯eis / *au̯ii̯es |*marī |*-e͂is, *-ii̯es^'''5'''; bev. g. *-ī́ |*-ei̯es; bev. g. *-ī < *-ih₂ |*sūnaus / *sūnaṷes |*girnaus / *girnaṷes |*medū |*-ãus, *-aṷes^'''6'''; bev g. *-ū́ |*-oṷes; bev. g. *-ū < *-uh₂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angli̯ōn |*au̯i̯ōn |*mari̯ōn |*-i̯ō͂n |*-i̯ōm |*sūnṷōn |*girnṷōn |*medṷōn |*-ṷō͂n |*-ṷōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglimas |*au̯imas |*marimas |*-imas |*-imos |*sūnumas |*girnumas |*medumas |*-umas |*-umos |- ![[Galininkas|G.]] |*anglins |*au̯ins |*marī |*-ińs; bev. g. *-ī́ |*-ins; bev. g. *-ī <*-ih₂ |*sūnuns |*girnuns |*medū |*-uńs; bev. g. *-ū́ |*-uns; bev, g. *-ū <*-uh₂ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimīs |*au̯imīs |*marimīs |*-imī́s |*-imis |*sūnumīs |*girnumīs |*medumīs |*-umī́s |*-umis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglisu |*au̯isu |*marisu |*-isu |*-isu |*sūnusu |*girnusu |*medusu |*-usu |*-usu |} [[Vaizdas:02019 1289 Funde der Sudauen-Gruppe der Westbaltischen Kultur aus Völkerwanderungszeit.jpg|215px|thumb|right|[[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpio [[Sūduvių kultūra|sūduvių kultūros]] radiniai]] ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''':'' * '''^1, ²''' ''*mari''<ref>{{cite web|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1319|title=mary|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-07-21}}</ref> 'marios' priskyrimas bevardei giminei gana sąlygiškas, baltų kalbose nėra išlikę aiškių ''i'' kamieno bevardės giminės pavyzdžių. Rekonstruoti bevardę šio daiktavardžio giminę leidžia seniausi kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] duomenys. ''u'' kamieno daiktavardis ''*girnus'' 'girna' priskiriamas moteriškajai giminei dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''dzirnus'' (mot. g., daugiskaitinis), tačiau senovėje šis daiktavardis galėjęs priklausyti dabartinėse baltų kalbose išnykusiam ''ū'' kamienui.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=232}} * '''³''' ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-ōi'' perimta iš ''o'' kamieno daiktavardžių. Senoji ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-au̯ei'' rekonstruojama [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] (''*-ovi'') duomenimis, kuriuos paremia ir [[sanskritas]] (''-ave'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=200}} Tikėtina, kad galūnė ''*-au̯ei'' slypi ir [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] bendraties priesagoje ''-twei'' < ''*-tu̯ei'', kilusioje iš veiksmažodinių daiktavardžių ''tu'' (''u'' su priesaga ''*-t-'') kamieno naudininko: plg. {{sa|''dhā́t-ave''}} 'dėti' – {{prg|dāt-wei}} 'duoti'.{{sfn|Dini|2000|p=268}}<ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|last=Rinkevičius|first=V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=129|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2024-11-03}}</ref> Prūsų kalbos bendraties priesagoje ''-twei'' glūdinčią galūnę ''*-u̯ei'' galima traktuoti kaip baltų prok. galūnės''*-au̯ei'' (''*dōt-au̯ei'' 'davimui') silpnąjį laipsnį (žr. „[[#Balsių kaita|Balsių kaita]]“, ''u'' eilė), įsivestą iš kitų linksnių (baltų prok. ''*dōt-u͂n'' 'davimą'). * ^'''4''' ''i'' kamieno bevardės giminės dviskaitos ir daugiskaitos vard.–gal.–šauksm. galūnės sutampa. Be to, ši dviskaitos ''i'' kamieno bev. g. galūnė nesiskiria nuo atitinkamos vyr. ir mot. giminių galūnės. Tokį ''i'' kamieno bevardės giminės galūnių sutapimą remia seniausieji [[Vedų kalba|Vedų sanskrito]], iš dalies – ir slavų kalbų duomenys.<ref>{{cite book|author=[[Tatjana Jelizarenkova|Елизаренкова, Т. Я.]]|title=Грамматика ведийского языка|url=https://obuchalka.org/2018011898517/grammatika-vediiskogo-yazika-elizarenkova-t-ya-1982.html|trans-title=Vedų kalbos gramatika|publisher=Наука|location=Москва|language=ru|year=1982|pages=228-232}}</ref><ref name="villanueva61"/> Baltų prokalbėje šis sutapimas galėjo įvykti tada, kai bevardėje giminėje prieš galūnę ''*-ī'', priešakinį balsį, iškrito kamiengalio pusbalsis ''*i̯'': dvs. ''*mari̯ī'' > ''*marī''. * '''^5, ⁶''' ''i'' kamieno dgs. vardininko galūnės su ''*-eis'' (> ''-ies''), ''u'' kamieno su ''-aus'' aptinkamos [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] tarmėse. Vienų kalbininkų jos laikomos archaizmu, tiesioginiu [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. vard. galūnių ''*-ei̯es'', ''*-ou̯es'' tęsiniu, kiti mano jas esant naujai pasidarytas pagal kitų linksniavimo tipų analogiją (kaip vns. [[Kilmininkas|kilm]]. ''*šakās'' 'šakõs' – dgs. [[Vardininkas|vard]]. ''*šakās'' 'šãkos', taip ir vns. kilm. {{lt|aviẽs}}, {{lt|gražaũs}} – dgs. vard. [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''ãvies'' 'avys', [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''grãžaus'' 'gražūs'). Dgs. vardininkai su ''*-ii̯es'', ''*-au̯es'' atkuriami remiantis sanskritu ir slavų kalbomis. Galūnėje ''*-ii̯es'' kamiengalio ''*-i-'' įsivestas iš kitų linksnių. * '''⁷''' ''i'' kamieno vns. naudininke {{ide|*-ei̯ei}} > baltų prok. ''*-e͂i'' yra įvykusi [[haplologija]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė. Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-r- ! colspan="4" |*-n- ! colspan="3" |*-C-ø |- !Vyr. g. 'brolis' !Mot. g. 'duktė' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'akmuo' !Bev. g. 'sėkla' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'širdis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*brātē |*duktē |*-tē͂-ø'''¹''' |*-tēr-ø |*akmō |*sēmen |*-mō͂-ø;'''²''' bev, g. *-me͂n-ø |*-mō(n)-ø; bev, g. *-mn̥-ø |*šēr'''⁵''' |*-ø |*-ø |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-tr-es?'''³''' |*akmenes |*sēmenes |*-men-es |*-m̥n-es? |*širdes'''⁵''' |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*brāterei |*dukterei |*-ter-e͂i |*-ter-ei? |*akmenei |*sēmenei |*-men-e͂i |*-men-ei? |*širdei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterin |*dukterin |*-ter-i͂n |*-ter-ṃ |*akmenin |*sēmen |*-men-i͂n; bev. g. *-me͂n-ø |*-men-m̥; bev. g. *-mn̥-ø |*šēr |*-ø |*-ø |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermi |*duktermi |*-ter-mi |*-ter-mi |*akmenmi |*sēmenmi |*-men-mi |*-men-mi |*širdmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brāteri |*dukteri |*-ter-i |*-ter-i |*akmeni |*sēmeni |*-men-i |*-men-i |*širdi |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*brāter! |*dukter! |*-ter-ø |*-ter-ø |*akmen! |*sēmen! |*-men-ø |*-men-ø |*šēr! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brātere |*duktere |*-ter-e |*-ter-e |*akmene |*sēmenī |*-men-e; bev. g. *-men-ī́<ref name="olander189">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=189-191|isbn=978-9004270497}}</ref> |*-men-e; bev. g. *-men-ī<br />< *-men-ih₁ |*šerdī'''⁵''' |*-ī́ |*-ī < *-ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermā |*duktermā |*-ter-mā́ |*-ter-mō |*akmenmā |*sēmenmā |*-men-mā́ |*-men-mō |*širdmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*brāteraus |*dukteraus |*-ter-aus |*-ter-ous |*akmenaus |*sēmenaus |*-men-aus |*-men-ous |*širdaus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-ter-es |*akmenes |*sēmenā? |*-men-es; bev. g.*-men-ā́?'''⁴''' |*-men-es;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*šerdā?'''⁵''' |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāterōn |*dukterōn |*-ter-ō͂n |*-tr-ōm |*akmenōn |*sēmenōn |*-men-ō͂n |*-mn̥-ōm |*širdōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*brātermas |*duktermas |*-ter-mas |*-ter-mos |*akmenmas |*sēmenmas |*-men-mas |*men-mos |*širdmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterins |*dukterins |*-ter-ińs |*-tr-n̥s |*akmenins |*sēmenā? |*-men-ińs;<br /> bev. g. *-men-ā́? |*-men-n̥s;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]]–[[Galininkas|G.]]'' |*šerdā? |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermīs |*duktermīs |*-ter-mī́s |*-ter-mis |*akmenmīs |*sēmenmīs |*-men-mī́s |*-men-mis |*širdmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brātersu |*duktersu |*-ter-su |*-tr̥-su |*akmensu |*sēmensu |*-men-su |*-mn̥-su |*širdsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Nukritęs priesagos priebalsis po pailgintojo laipsnio balsio [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] (''*-mōn > *-mō, *-tēr > *-tē'') − viena iš baltų kalbų ypatybių. * '''³''' Nežinia, ar baltų prokalbėje priebalsiniai vardažodžiai atskirų linksnių priesagose buvo išlaikę silpnojo ar nykstamojo (nulinio) laipsnio balsių kaitą su pamatiniu balsio laipsniu, pvz.: ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*dukt'''i'''res'' (silpnasis laipsnis) 'dukters', arba ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*duk'''tr'''es'' (nykstamasis (nulinis) laipsnis) 'dukters'. Tokia kaita baltų kalbose apnykusi, su silpnuoju kaitos laipsniu turima lietuvių kalbos [[tarmė]]se, tačiau neaišku, ar ji nėra naujai įsivesta. Pavyzdžiuose daiktavardžiai pateikiami tik su pamatiniu kaitos laipsniu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=206-207}} * '''⁴''' Priebalsinio kamieno bevardės giminės daugiskaitą su galūne ''*-ā'' iš ''o'' kamieno bev. g. daugiskaitos verčia rekonstruoti artimiausiųjų − [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Germanų kalbos|germanų]] − kalbų duomenys.<ref name="olander223"/> Matyt, tai sąlygojo priebalsinių kamienų bevardės g. priesagose ir šaknyse apnykusi balsių laipsnio kaita, kuri skyrė vienaskaitos vardininką-galininką-šauksmininką nuo atitinkamų daugiskaitos linksnių. Palyginimui [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] priebalsinio ''n'' kamieno bev. g. vienaskaita ir daugiskaita: vns. vard.–gal.–šauksm. ''*h₁néh₃mn̥'' 'vardas' – dgs. vard.–gal. ''*h₁néh₃mō(n)'' (< ''*h₁néh₃monh₂'') 'vardai'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n55 56]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> Tad priebalsinių kamienų bevardės giminės vienaskaita ir daugiskaita, sunykus minėtai balsių kaitai, turėjo sutapti ir netekti anksčiau buvusios skaičiaus skirties. Dabartinėje [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] šitaip sutampa priebalsiniai veikiamosios rūšies bev. g. (> vyr. g.) dalyviai: vns. ''suką'' (< ''*sukan(t'') – dgs. ''suką'' (< ''*sukan(t'').<ref>{{cite book|last=Kortlandt|first=F.|authorlink=Frederik Kortlandt|title=Baltica & Balto-Slavica|url=https://books.google.lt/books?id=e_h1DwAAQBAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false|publisher=Rodopi|location=Amsterdam-New York, NY|year=2009|page=24|isbn=978-9042026520}}</ref> * '''⁵''' Šio šakninio priebalsinio daiktavardžio šaknyje matoma balsių kaita: ''*š-er-dī'', ''*š-er-dā'' – pamatinis (normalusis) laipsnis, ''*š-ēr'' – pailgintasis laipsnis, ''*š-ir-des'' (ir kiti linksniai) – silpnasis laipsnis. Formoje ''*šēr'' žodžio galo ''*-r'' kilęs iš ''*-rd'' (žr. „[[Semerenio dėsnis#Kiti poveikio atvejai|Semerenio dėsnis“]]). Tokia sudėtinga šaknies balsių kaita galėjo būti išsaugota ankstyviausiuoju laikotarpiu. Vėliau rytų baltai visiems linksniams apibendrino šaknis ''*šird-'' 'širdis' arba ''*šerd-'' 'šerdis', vakarų baltų kalbose paliudytos šaknys ''*šēr-'' > {{prg|seyr}} 'širdis' ir ''*šird-'' > {{prg|*sird(i)-}} 'šerdis; vidurys' > {{prg|sirsdau}} 'tarp'.<ref>{{cite web|title=seyr|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2097|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite web|title=sirsdau|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2157|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-21}}</ref><ref>{{cite web|title=širdis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%A1irdis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite book|title=Nomina im indogermanischen Lexikon|url=https://archive.org/details/NIL_2008|publisher=Universitätsverlag Winter|location=Heidelberg|year=2008|author1=Wodtko, D. S.|author2=Irslinger, B.|author3=Schneider, C.|isbn=9783825353599|pages=[https://archive.org/details/NIL_2008/page/416/mode/2up?q=417 417]-423}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=208}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė (tęsinys). Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-l- ! colspan="3" |*-s- ! colspan="3" |*-C-s |- !Mot. g. 'obelis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'debesis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'šeimininkas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ābō<ref>{{cite web|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=obelis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|title=obelis|accessdate=2023-12-03}}</ref> |*-ō͂-ø |*-ōl-ø |*nebas<ref>{{cite web|title=mėnas|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=m%C4%97nas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=debesis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=debesis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=wupyan|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2691|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref> |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpats |*-s |*-s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābeles |*-el-es |*-l-es |*nebeses |*-es-es |*-es-es |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelei |*-el-e͂i |*-el-ei |*nebesei |*-es-e͂i |*-es-ei |*ṷaišpatei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelin |*-el-i͂n |*-el-ṃ |*nebas |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpatin |*-i͂n |*-ṃ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmi |*-el-mi |*-el-mi |*nebesmi |*-es-mi |*-es-mi |*ṷaišpatmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābeli |*-el-i |*-el-i |*nebesi |*-es-i |*-es-i |*ṷaišpati |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*ābel! |*-el-ø |*-el-ø |*nebas! |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpat! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābele |*-el-e |*-el-e |*nebesī |*-es-ī́ |*-es-ī < *-es-ih₁ |*ṷaišpate |*-e |*-e |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmā |*-el-mā́ |*-el-mō |*nebesmā |*-es-mā́ |*-es-mō |*ṷaišpatmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*ābelaus |*-el-aus |*-el-ous |*nebesaus |*-es-aus |*-es-ous |*ṷaišpataus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābeles |*-el-es |*-el-es |*nebesā? |*-es-ā́?'''¹''' |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G]].'' |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābelōn |*-el-ō͂n |*-(e)l-ōm |*nebesōn |*-es-ō͂n |*-es-ōm |*ṷaišpatōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelmas |*-el-mas |*-el-mos |*nebesmas |*-es-mas |*-es-mos |*ṷaišpatmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelins |*-el-ińs |*-el-n̥s |*nebesā? |*-es-ā́? |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*ṷaišpatins |*-ińs |*-n̥s |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmīs |*-el-mī́s |*-el-mis |*nebesmīs |*-es-mī́s |*-es-mis |*ṷaišpatmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābelsu |*-el-su |*-ḷ-su |*nebe(s)su |*-es-su |*-es-su |*ṷaišpatsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelės tęsiniui:''''' * '''¹''' Žr. ''Pastabos '''2 lentelei''''' • '''⁴''' === Būdvardis === Skirtingai nei daiktavardis, [[būdvardis]] buvo kaitomas gimine (vyriškąja, moteriškąja ir bevarde), kuri buvo derinama prie atitinkamos daiktavardžio giminės. Būdvardžiai turėjo tris [[Laipsnis (gramatika)|laipsnius]]: nelyginamąjį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį. Skaičiumi buvo derinami su daiktavardžiais, tad turėjo vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Šauksmininkas paprastai sutapdavo su vardininku. Kitais atžvilgiais linksniavimas niekuo nesiskyrė nuo daiktavardžių, todėl baltų ir indoeuropiečių prokalbių galūnes žr. prie atitinkamų daiktavardžio kamienų. Kaip ir atitinkamose daiktavardžių paradigmose, greta ''o'' kamieno buvo ''i̯o'' (mot. g. ''i̯ā'') ir ''ii̯o'' (mot. g. ''ē'') variantų. Greta ''o'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių, moteriškosios giminės formos būdavo sudaromos su ''ā'' kamienu, greta ''u'' kamieno − moteriškoji giminė su ''i̯ā'' kamienu ([[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] *''ī''), o šalia ''i'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių būdvardžių moteriškoji giminė gaudavo, matyt, ''i̯ā'' arba ''ē'' kamieną. Pastaroji moteriškosios giminės rekonstrukcija susiduria su sunkumais, nes ''i'' kamieno būdvardžiai dabartinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] prastai išsaugoti.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Greta ''i'' kamieno vyr. ir bev. giminių moteriškosios giminės formas su ''ē'' kamienu būtų galima grįsti [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmėse ir senuosiuose raštuose aptinkamais aukštesniojo laipsnio ''i'' kamieno būdvardžiais, mat greta jų moteriškoji giminė turi ''ē'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]].{{sfn|Zinkevičius|1987|p=197}} Taip pat ir nelyginamojo laipsnio ''i'' kamieno vyr. g. būdvardžiai, kurių paradigma labai sumišusi su ''ii̯o'' kamienu, turi ''ē'' kamieno moteriškosios giminės formas, tačiau visiško aiškumo dėl turėtųjų baltų prokalbėje nėra.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=14-18}} '''[[Įvardžiuotinės formos|Įvardžiuotiniai būdvardžiai]]''', turimi dabartinėse baltų kalbose (kaip {{lt|baltas}}, ''balta'' − ''baltasis, baltoji''), susidarė vėliau, prokalbei skylant.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Įvardis ''*is'' (bev. g.''*i'', mot. g. ''*ī'') baltų prokalbėje dar buvo ne suaugęs su būdvardžiu, o sudarė dviejų žodžių − būdvardžio ir įvardžio − konstrukciją. Įvardis turėjo būti laisvas, paslankus – galėjo eiti tiek prieš būdvardiško žodžio šaknį, tiek po jo (ar net daiktavardžio) galūnės: plg. [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių senųjų raštų]] ''pa'''jo'''prasto'' 'paprastojo', ''nu'''jam'''liūdusiam'' 'nuliūdusiajam', ''danguję'''jis''''' 'dangiškasis; jis (= tas, kuris) danguje'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=117-138}} '''Aukštesniojo laipsnio''' formoms sudaryti baltų prokalbėje buvo vartojama iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s paveldėta priesaga ''*-(i̯)es-'' (ir su silpnuoju balsio laipsniu ''*-is-'', plg. {{prg|tālis}} 'toliau'):<ref>{{cite web|title=tālis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2372|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-11-25}}</ref> ''*labesis,-esi'' 'geresnis, geriau', ''*platesis, -esi'' 'platesnis, plačiau', ''*aru̯esis, -esi'' 'tinkamesnis, tinkamiau' − linksniuota pagal ''i'' kamieno paradigmą (žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=26}} Aukštesniojo laipsnio moteriškajai giminei, kaip leistų spręsti lietuvių kalbos duomenys, būtų galima rekonstruoti ''ē'' kamieno galūnes (''*labesē''). '''Aukščiausiasis laipsnis''', be priesagos ''*-isto-,'' indoeuropiečių prokalbėje galėjo būti sudaromas ir su priesaga ''*-ṃmo-'' > baltų prok. ''*-ima-''. Jos reliktų randama [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''auctimien'' 'aukščiausią'; [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] ''*aug(s)timas'' 'aukščiausias').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=27}} Tokiu atveju būdvardžio aukščiausiojo laipsnio formos baltų prokalbėje galėjo būti ''*labimas, -iman'' (bev. g), ''-imā'' (mot. g.) 'geriausias, -ia, -ia' ir t. t., kur vyriškosios ir bevardės giminės būdvardžiai linksniuojami pagal ''o'' kamieną, o moteriškosios − pagal ''ā''; priesagą ''*-ima-'' [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] rodo priešinamąją reikšmę turintys būdvardžiai ''tolimas, artimas'',<ref>{{cite web |title=Laipsnis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laipsnis-1/ |author=[[Adelė Valeckienė|Valeckienė, A.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref> dar plg. ''svetimas, gretimas''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Būdvardžių *labas 'geras', *platus 'platus'-, *aru̯is 'tinkamas; ne bet koks'<ref>{{cite web|title=arwis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=102|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-07}}</ref> linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o-, *-ā- ! colspan="3" |*-u-, *-i̯ā-^'''1''' ! colspan="3" |*-i-, *-ē-^'''1''' |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labas |*laban / *laba- |*labā |*platus |*platu |*platī |*aru̯is |*aru̯i |*aru̯ē |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*labas(a) / *labā |*labās | colspan="2" |*plataus |*plati̯ās | colspan="2" |*aru̯eis |*aru̯ēs |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labōi |*labāi | colspan="2" |*platōi / *platau̯ei |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ei |*aru̯ēi |- ![[Galininkas|G.]] |*laban |*laban / *laba |*labān |*platun |*platu |*plati̯ān |*aru̯in |*aru̯i |*aru̯ēn |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labō |*labān | colspan="2" |*platumi |*plati̯ān | colspan="2" |*aru̯imi |*aru̯ēn |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labei |*labāi | colspan="2" |*platōu |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ēi |*aru̯ēi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labō |*labai |*labāi |*platū |*platu̯ī |*plati̯āi |colspan="2"|*aru̯ī^'''2''' |*aru̯ēi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labamā |*labāmā | colspan="2" |*platumā |*plati̯āmā | colspan="2" |*aru̯imā |*aru̯ēmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labōus |*labāus | colspan="2" |*platau̯aus |*plati̯āus | colspan="2" |*aru̯ii̯aus |*aru̯ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labai |*labā |*labās |*plataus / *platau̯es |*platū |*plati̯ās |*aru̯eis / *aru̯ii̯es |*aru̯ī |*aru̯ēs |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*labōn | colspan="2" |*platu̯ōn |*plati̯ōn | colspan="3" |*aru̯i̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labamas |*labāmas | colspan="2" |*platumas |*plati̯āmas | colspan="2" |*aru̯imas |*aru̯ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*labōns |*labā |*labāns |*platuns |*platū |*plati̯āns |*aru̯ins |*aru̯ī |*aru̯ēns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labais |*labāmīs | colspan="2" |*platumīs |*plati̯āmīs | colspan="2" |*aru̯imīs |*aru̯ēmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labeisu |*labāsu | colspan="2" |*platusu |*plati̯āsu | colspan="2" |*aru̯isu |*aru̯ēsu |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Remdamasis [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] [[Biblija|Biblijos]] vertimu į lietuvių kalbą, latvių kalbininkas [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]] daro išvadą, kad senovėje baltų, kaip ir kitose senosiose indoeuropiečių kalbose, ''u'' kamieno moteriškosios ir vyriškosios giminių būdvardžiai buvo linksniuojami vienodai: kaip ir ''u'' kamieno daiktavardžių, moteriškosios giminės būdvardžių galūnės nesiskyrė nuo vyriškosios (vyr. ir mot. g. ''*platus, *plataus, *platau̯ei'' ir t. t.)<ref>{{cite journal|last=[[Pēteris Vanags|Vanags, P.]]|year=1989|title=On the history of Baltic u-stem adjectives|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2048/1957|journal=Baltistica|volume=XXV (2)|page=113-114}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] tą patį sako apie senųjų indoeuropiečių kalbų ''i'' kamieno būdvardžius ir kaip pavyzdį nurodo vyr.–mot. g. būdvardį {{la|fortis}} 'stiprus, stipri'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n53 54]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> * ^'''2''' Žr. ''Daiktavardis'': ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''''' • ^'''4''' === Skaitvardis === [[Vaizdas:LT-2014-10litų-Baltistika-b.png|thumb|170px|2014 m. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] išleista [[baltistika]]i skirta 10 [[Litas|litų]] proginė aukso moneta<ref>{{cite web|title=Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/ant-baltistikai-skirtos-aukso-monetos-baltu-gyvenimo-pries-kelis-tukstancius-metu-dalele|publisher=Lietuvos bankas|date=2014-06-17|accessdate=2022-02-12}}</ref>]] '''Kiekiniai skaitvardžiai''', išskyrus '2', turėjo [[Daiktavardis|daiktavardines]] galūnes: ''*ainas'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*oinos'') '1' linksniuotas kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžiai, šis [[skaitvardis]] turėjo [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]]; ''*d(u)u̯ō'' (ide. ''*duu̯ō''), bev. g. ir mot. g.''*d(u)u̯ai'' (ide. ''*duu̯oi'') '2' linksniuotas kaip parodomųjų įvardžių dviskaita; ''*trii̯es'' (ide. vyr. g. ''*trei̯es'') '3' buvo linksniuojamas kaip bendras visoms giminėms ''i'' kamieno daugiskaitos daiktavardis; ''*ketures'' (ide. vyr. g. ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' – kaip priebalsinis ''r'' kamieno daugiskaitos daiktavardis, taip pat apibendrintas visoms trims giminėms.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=214-215}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="3" |Du ! rowspan="2" |Trys ! rowspan="2" |Keturi |- ! style="width:100px" |Vyr. g. ! style="width:100px" |Bev. g. ! style="width:100px" |Mot. g. |- ![[Vardininkas|V.]] |*d(u)u̯ō<ref>{{cite web|title=dwai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/zodynas/paieska/1?id=421|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=Mažiulis, V.|accessdate=2022-01-07}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1981|p=57}} |colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trii̯es |*ketures |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trii̯ōn |*keturōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimas |*keturmas |- ![[Galininkas|G.]] |*d(u)u̯ō | colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trins |*keturins |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimīs |*keturmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trisu |*ketursu |} ''Pastabos'': * '''¹''' Dėl dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] žr. skyrelį '''Įvardis''' (''Parodomųjų įvardžių dviskaita''). * '''²''' Galima alternatyvi naudininko–įnagininko rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'': ''*d(u)u̯aimā''. Skaitvardžio ''*ketures'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' pavyzdžiu prabaltai priebalsinio linksniavimo modelį pritaikė ir skaitvardžiams ''*penkes'' (ide. ''*penk<small>^u̯</small>e'') '5', ''*ušes / *sešes'' ([[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] abi formas apibendrina į nekaitomą baltų prok. ''*sveš'',<ref name="Maržiulis58">{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=58|isbn=9986-19-639-6}}</ref> t. y. ''*su̯eš''; ide.''*u̯eḱs / *su̯eḱs'') '6', ''*septines'' (ide.''*septṃ'') '7', ''*aštōnes'' (ide. ''*oḱtō'') '8', ''*neu̯ines'' (ide. ''*neu̯ṇ'') '9'. [[Indoeuropiečių prokalbė]]je skaitvardžiai '5 – 9' buvo nelinksniuojami. Bet ankstyvuoju baltų prokalbės laikotarpiu dar galėjo būti išsaugotos nekaitomos skaitvardžių formos ''*su̯eš'' '6',<ref name="Maržiulis58"/> ''*septin'' '7', ''*aštō'' '8', ''*neu̯in'' '9'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=59-60}} ''*septines'' '7' ir ''*neu̯ines'' '9' su nepailgintu, trumpuoju ''*i'' leidžia rekonstruoti [[latvių kalba|latvių kalba.]]<ref>{{cite web|title=septyni|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=septyni|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-04-21}}</ref> Skaitvardis ''*dešimts'' ({{ide|*deḱmt}} < ''*deḱṃ'' su ''*-t-'' iš kelintinių skaitvardžių) '10' turėjo visų skaičių formas. Linksniuotas kaip priebalsinis daiktavardis.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=215}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |1.||*ainas || *oinos |- | 2.||*d(u)u̯ō|| *duu̯ō |- | 3.||*trii̯es || *trei̯es |- | 4.||*ketures|| *k<small>^u̯</small>etu̯ores |- | 5.||*penkes || *penk<small>^u̯</small>e |- | 6.||*ušes / *sešes < *su̯eš|| *u̯eḱs / *su̯eḱs |- | 7.||*sepines < *septin || *septṃ |- |8.||*aštōnes < *aštō || *oḱtō |- |9.||*neu̯ines < *neu̯in || *neu̯ṇ |- | 10.||*dešimts || *deḱṃt < *deḱṃ |} Skaitvardžiai '11 – 19' buvo nusakomi frazėmis ''*ainas leikti / likā pā dešimtes'' 'vienas lieka / liko po dešimties', ''*d(u)u̯ō leikti / likā pā dešimtes'' 'du lieka / liko po dešimties' ir t. t. Lietuviai pasiliko šio junginio dalį 'liko' (''vienuo-lika''), o latviai – 'po dešimties', pvz., {{lv|vienpadsmit < vien-pa-desmits}}.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=63}} Dešimčių '20 – 90' pavadinimai buvo sudaromi ne [[Dūrinys|dūriniais]] kaip [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]], pvz., ''*trīkomt'' '30', ''*k<small>^u̯</small>etu̯ṛkomt'' '40', bet su skaitvardžiais '2' – '9' ir su jais suderintu '10', pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte'' '20', ''*trii̯es dešimtes'' '30', ''*ketures dešimtes'' '40' ir t. t. Dešimtys su vienetais, matyt, buvo nusakoma frazėmis, pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte ir (er, ar) ainas'' '21', *''trii̯es dešimtes ir (er, ar) penkes'' '35' ir t. t. '100' reikšti vartota visus skaičius turėjusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta ''o'' kamieno bevardės giminės forma ''*šimtan'' (ide.''*ḱṃtom''). Šimtų '200 – 900' pavadinimai buvo sudaromi tokiu pačiu būdu, kaip ir dešimčių: ''*ainan šimtan'' '100', ''*d(u)u̯ai šimtai'' '200', ''*trii̯es šimtā'' '300', ''*ketures šimtā'' '400' ir t. t. Šimtai su dešimtimis ir vienetais tikriausiai buvo reiškiami [[Žodžių junginys|žodžių junginiais]], pvz., *''trii̯es šimtā aštōnes dešimtes ir (er, ar) penkes'' '385'. Sunkiai nustatoma [[Etimonas|pirminė]] '1000' lytis: rytų [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] paliudyta forma ''*tū(k)stants'', linksniuota priebalsinių daiktavardžių pavyzdžiu ir priklausiusi mot. g., vakarų baltų epochoje galėjo būti ''o'' kamieno vyriškosios giminės forma ''*tūšimtas'', o skoliniai [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finams]] verstų rekonstruoti šio skaitvardžio kamieną ''*tūšant-''. Bet kokiu atveju, šie tūkstančio pavadinimai yra baltų, slavų (''*tysęťa / *tysǫťa'') ir germanų (''*þūsundī'') bendrybė. Likusiose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]] turimi kitokie šio skaitvardžio pavadinimai.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=64}} '''Kelintiniai skaitvardžiai''' 'I – X' baltų prokalbėje buvo tokie (nurodytos [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] [[Giminė (gramatika)|vyr. g.]] formos):{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |I||*pirmas || *pṛmos |- | II||*antaras|| *ontoros / *onteros |- | III||*treti̯as / *tirt(i̯)as'' || *tri-t- |- | IV||*ketu̯irtas || *k^u̯etu̯ṛtos |- | V||*penktas || *penk^u̯tos |- | VI||*uštas / *seštas < *su̯eštas'''¹'''|| *u̯eḱstos / *su̯eḱstos |- | VII||*septmas || *septṃos |- |VIII||*aštmas (''*-mas'' iš *septmas) || *oḱtuu̯os / *oḱtōu̯os |- |IX||*neu̯intas (''*-tas'' iš kitų skaitvardžių) || *neuṇos |- | X||*dešimtas || *deḱṃtos |} ''Pastabos'': * '''¹''' Šis variantas teikiamas laikantis V. Mažiulio koncepcijos, kad abi formos gali būti suvestos į senesnę vieną, plg. kiekinius ''*ušes / *sešes'' 'šeši' < ''*su̯eš''.<ref name="Maržiulis58"/> Visų šių skaitvardžių vyr. ir bev. g. linksniuota kaip ''o'' kamieno, mot. g. − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. Kelintiniai skaitvardžiai '11 – 19', '20 – 90' ir kelintiniai šimtų pavadinimai buvo sudaromi kaip ir kiekiniai, tik pirmuoju dėmeniu ėjo atitinkamas kelintinis skaitvardis.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} === Įvardis === Jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] įvardžių linksniavimas gerokai skyrėsi nuo [[Vardažodis|vardažodžių]]. Baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, parodomieji [[Įvardis|įvardžiai]] skyrė trijų lygių nutolimo nuo kalbėtojo lygius: artimo rodymo ''*šis'' ir ''*is'', tolimo rodymo ''*anas'' ir neutralaus ''*tas''. Pastarasis gimininis parodomasis įvardis vartotas ir trečiam asmeniui (tolygu [[Lietuvių kalba|liet.]] 'jis') reikšti. Turėti du asmeniniai negimininiai įvardžiai − ''*ež (*eš)'' 'aš' ir ''*tu / *tū'' 'tu', kurie nuo indoeuropiečių prokalbės laikų pasižymėjo [[Supletyvizmas|supletyvinėmis]] (skirtingašaknėmis) linksnių formomis. [[Sangrąžinis įvardis]] ''*seu̯e'' 'savęs', kaip ir dabar baltų kalbose, turėjo tik vienaskaitą (be vardininko).{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210, 214}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Įvardžių daugiskaita ir dviskaita bei jų tarpusavio santykis reikalauja platesnių komentarų, todėl kiekvieno [[gramatinis skaičius|gramatinio skaičiaus]] lentelės pateikiamos atskirai ir kitokiu nei kitų kalbos dalių eiliškumu. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo !|Sangrąžinis įv. |- ! ! !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. ! |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ež (*eš) |*tu / *tū |*tas'''¹''' |*ta |*tā |— |- ![[Kilmininkas|K.]] |*mene, *mei'''²''' |*teṷe, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasi̯a |*tasi̯ās |*seu̯e, *sei'''²''' |- ![[Naudininkas|N.]] |*menei,'''³''' *mei'''²''' |*tebei, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasmei'''⁴''' |*tasi̯āi |*sebei, *sei'''²''' |- ![[Galininkas|G.]] |*mēn, *me'''²''' |*tēn, *te'''²''' |*tan |*ta |*tān |*sēn, *se'''²''' |- ![[Įnagininkas|Įn.]]'''⁵''' |*menimi'''³''' |*tebimi | colspan="2" |*tō |*tān |*sebimi |- ![[Vietininkas|Vt.]]'''⁶''' |*meni'''³''' |*tebi | colspan="2" |*tasmi'''⁴''' |*tāi |*sebi |} ''Pastabos:'' * '''¹''' [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] parodomieji įvardžiai vyr. g. ''*tas'', mot. g. ''*tā'' [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] turėjo kitokį kamieną nei kituose linksniuose − vyr g. ''*so'', mot. g. ''*sā''. Baltai tokį [[Supletyvizmas|supletyvumą]] panaikino, galbūt tam turėjo įtakos ir vns. vardininko bev. g. forma ''*tod''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=12}} * '''²''' Vienaskaitos [[kilmininkas|kilmininkai]] ir [[naudininkas|naudininkai]] ''*mei'', ''*tei'', ''*sei'', [[galininkas|galininkai]] ''*me'', ''*te'', ''*se'' vartoti [[Klitikai|nekirčiuotoje pozicijoje]] − kaip dabartinėje lietuvių kalboje ''sukuosi'' < ''*sukō sei'' 'suku sau', senuosiuose [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių raštuose]] ''sakaimig'' < ''*sakāis mei gi'' 'sakyki man gi', ''linkiuot'' < ''*linki̯ō tei'' 'linkiu tau' ir t. t.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=49, 137}} * '''³''' Naudininkas, įnagininkas ir vietininkas gavo kamieno ''-n-'' iš kilmininko ''*mene'' − anksčiau šiuose linksniuose turėtas priebalsis ''-b-'' (''*mebei'', ''*mebimi'', ''*mebi'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} * '''⁴''' Manoma, kad intarpas ''-sm-'', esantis parodomojo įvardžio ''*tas'', bev. g. ''*ta'' vienaskaitos [[Naudininkas|naudininke]] ir [[Vietininkas|vietininke]], yra [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] senojo, pirminio skaitvardžio ''*sem-'' 'vienas' palaikas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=44}} * '''^5,''' '''⁶''' Vienaskaitos ir daugiskaitos [[Įnagininkas|įnagininkai]] bei [[Vietininkas|vietininkai]] − vėliau susiformavę linksniai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Jie rekonstruojami remiantis rytų [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] kalbų duomenimis. [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]] įsitikinęs, kad baltų (ir slavų) prokalbei turi būti rekonstruotos tik seniausiosios, neatnaujintos įvardžių formos.<ref name="kortlandt7">{{cite journal|last=Kortlandt, F.|year=2013|title=Balto-Slavic personal pronouns and their accentuation|journal=Baltistica|volume=XLVIII(1), Nr. 1 (5-1)|page=7-8}}</ref> Z. Zinkevičiaus manymu, senosios įvardžių formos turėtos tik ankstyvuoju prokalbės laikotarpiu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Senovinių formų naudininkai ''*nōmas'' 'mums', ''*ṷōmas'' 'jums' pakeitė indoeuropiečių prokalbės ''*ṇsmei'', ''*usmei'': įvardžių paradigma gavo daiktavardines galūnes. Pirmajame ir antrajame asmenyse dėl ''*i̯ūs'' įtakos ilgasis kamienų balsis ''ō'' buvo pakeistas į ''ū'', o visi ''*i̯ūs'' linksniai, išskyrus galininką, kamieno pradžioje dėl vardininko įgijo ''i̯-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=45, 213}} Vėliau rytų baltai į pirmojo asmens kamieno pradžią visuose linksniuose dėl ''*mes'' įtakos įsivedė ''m-'' ({{lt|mūsų, mums, mus}}, {{lv|mūsu, mums, mūs}}, {{lt|mudu, mudviejų, mudviem}} ir kt.). [[Įnagininkas]] ir [[vietininkas]], kaip ir vienaskaitoje, susidarė vėliau nei kiti linksniai. Dalis kalbininkų parodomojo įvardžio ''*tas'' (bev. g. ''*ta'') kamiene visuose daugiskaitos linksniuose apibendrina dvibalsį ''*-ai-'': ''*taisōn'', ''*taimas'', ''*taisu''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*mes |*i̯ūs |*tai / *tei |*tā |*tās |- ![[Kilmininkas|K.]] |*nōsōn → *nūsōn |*ṷōsōn → *i̯ūsōn | colspan="2" |*teisōn |*tāsōn |- ![[Naudininkas|N.]] |*nōmas → *nūmas |*ṷōmas → *i̯ūmas | colspan="2" |*teimas |*tāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*nōs → *nas |*ṷōs → *ṷas |*tōns |*tā |*tāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmīs → *nūmīs |*ṷōmīs → *i̯ūmīs | colspan="2" |*tais |*tāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*nōsu → *nūsu |*ṷōsu → *i̯ūsu | colspan="2" |*teisu |*tāsu |} '''Asmeninių įvardžių dviskaita''' pateikiama remiantis F. Kortlandtu,<ref name="kortlandt7"/> o jų atnaujintos formos – pagal [[Letas Palmaitis|L. Palmaičio]] siūlomas proporcijas,<ref name="palmaitis118">{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|pages=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/118 118]-121|isbn=5430026514}}</ref> kurios yra analogiškos daugiskaitos atnaujintosioms. Šių įvardžių (1. ir 2. asmenų) dviskaitos vardininko ir galininko kamienai – [[supletyvizmas|supletyviniai]], simetriški daugiskaitai, tik be daugiskaitos rodmenų: [[indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. ''*ṷe-i'' 'mes' – baltų prok. dvs. ''*ṷe'' 'mes du', dgs. ''*nō-s'' 'mus' – dvs.''*nō'' 'mus du'; dgs. ''*i̯ū-s'' 'jūs' – dvs. ''*i̯ū'' 'jūs du', dgs. ''*ṷō-s'' 'jus' – dvs. ''*ṷō'' 'jus du'. Įvardžio kamienas ''*ṷe'' išlaikytas lietuvių tarmėse (''vedu'' 'mudu'), jis atitinka seniausiuosius, turimus kitose indoeuropiečių kalbose. Z. Zinkevičius lietuvių dviskaitos kamieną '''''ju'''-du'' linkęs laikyti naujai perimtu iš daugiskaitos,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} tačiau panašus daugiskaitos ir dviskaitos santykis turėtas ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] (dgs. ''*jūz'' – dvs. ''*jut''),<ref>{{cite book|last=Ringe|first=Donald|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|year=2006|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-928413-X}}</ref> F. Kortlandtas dviskaitos kamieną ''*i̯ū'' rekonstruoja ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]],<ref name="kortlandt7"/> o [[Andrew Sihler|A. Sihleris]] jį nukelia į [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikus.<ref>{{cite book|last=Sihler|first=Andrew L.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl|publisher=Oxford University Press|year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/389 389]|isbn=0-19-508345-8}}</ref> '''Parodomųjų įvardžių dviskaita''' (šie įvardžiai vartoti ir trečiajam asmeniui reikšti) rekonstruojama pagal [[Wolfram Euler|W. Eulerį]]. Remdamasis lietuvių tarmine skaitvardžio forma ''dvíejaus'' 'dviese', W. Euleris atkuria dviskaitos kilmininko-vietininko prabaltišką formą ''*dṷaii̯aus'' su kamieno [[dvibalsis|dvibalsiu]] *''ai'' (skaitvardis '2' linksniuotas kaip parodomieji įvardžiai). Tačiau čia pat jis pabrėžia, kad tokia forma neatitinka kitoms indoeuropiečių kalboms ir indoeuropiečių prokalbei rekonstruojamų formų su kamiene esančiu {{ide|*o}} > baltų *''a''.<ref name="Euler">{{cite journal|author=[[Wolfram Euler|Euler, W.]]|title=Der Schwund des Duals in der Flexion indogermanischer Einzelsprachen|journal=Studia Etymologica Cracoviensia|publisher=Jagiellonian University Press|issue=15|location=Kraków|pages=91-95|year=2010|isbn=978-83-233-2919-0}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]-[[vietininkas|vietininko]] galūnę su dvibalsiu ''*oi'' (> baltų ''*ai'') atsargiai teikia [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|pages=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n63 64]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ṷe |*i̯ū |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |- ![[Naudininkas|N.]]−[[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmā → *nūmā |*ṷōmā → *i̯ūmā | colspan="3" |*teimā'''¹''' |- ![[Kilmininkas|K.]]−[[Vietininkas|Vt.]] |*nōi̯aus → *nūi̯aus |*ṷōi̯aus → *i̯ūi̯aus | colspan="3" |*ta(i)i̯aus |- ![[Galininkas|G.]] |*nō → *na'''²''' |*ṷō → *ṷa'''²''' |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |} ''Pastabos:'' * '''¹''' Lietuvių vyr. g. ''tiem(a)-dviem(a)'', mot. g. ''tom(a)-dviem(a)'' giminių skyrimas yra vėlyvas, antrinis − tai rodo kitų kalbų duomenys ir liet. k. naudininkai-įnagininkai ''dviem'', ''abiem'' be giminių skirties.<ref name="Euler"/> Kaip ir daugiskaitoje, dviskaitoje galima alternatyvi rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'' visuose linksniuose, tad ir naudininke: ''*taimā''. * '''²''' [[Letas Palmaitis|L. Palmaitis]] siūlo tolesnį galininko ir vardininko formų išlyginimą: dvs. 1. ''*na'' → ''*ṷe'', dvs. 2. ''*ṷa'' → ''*i̯ū''.<ref name="palmaitis118"/> Kitų linksniuojamų žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] dviskaitos galininkas ir vardininkas sistemingai sutampa. '''Klausiamieji įvardžiai''' buvo du: vyr. g. ''*kat[a/e]ras'', bev. g. ''*kat[a/e]ra'', mot. g. ''*kat[a/e]rā'' 'kuris, kuri; katras, katra' ir vyr. g. – mot. g. ''*kas'', bev. g. ''*ka'' 'kas'. Pastarasis buvo vartojamas ir kaip būdvardinis (santykinis) įvardis − kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] ''kuris, koks'' prijungiamuosiuose sakiniuose. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] teigimu, būdvardiniai įvardžiai turėjo visas tris gimines,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} ir, pasak [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulio]], vartojant santykinio įvardžio reikšme, turėta mot. g. forma *''kā''.<ref>{{cite web|author=Mažiulis, V. (1994b, 94)|title=kas|url=http://etimologija.baltnexus.lt/?w=kas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2024-07-21}}</ref> Šie įvardžiai buvo linksniuoti kaip parodomasis gimininis įvardis ''*tas''. '''Nežymimieji įvardžiai''' vyr. g. ''*kitas'' 'kitas', bev. g. '' *kita'' 'kìta', mot. g. ''*kitā'' 'kità', vyr. g. ''*u̯isas'' 'visas', bev. g. ''*u̯isa'' 'vìsa', mot. g. ''*u̯isā'' 'visà' irgi buvo linksniuojami kaip įvardis ''*tas''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} '''Savybiniai įvardžiai''' rodo dialektinį baltų susiskaldymą: vakariniam arealui būdingos formos vyr. g. ''*mai̯as'' 'mãnas', bev. g. ''*mai̯a'' 'mãna', mot. g. ''*mai̯ā'' 'manà'; vyr. g. ''*tu̯ai̯as'' 'tãvas', bev. g. ''*tu̯ai̯a'' 'tãva', mot. g. ''*tu̯ai̯ā'' 'tavà'; vyr. g. ''*su̯ai̯as'' 'sãvas', bev. g. ''*su̯ai̯a'' 'sãva', mot. g. ''*su̯ai̯ā'' 'savà', o rytiniam baltų arealui − atitinkamai vyr. g. ''*menas'', bev. g. ''*mena'', mot. g. ''*menā''; vyr. g. ''*teu̯as'', bev. g. ''*teu̯a'', mot. g. ''*teu̯ā''; vyr. g. ''*seu̯as'', bev. g.''*seu̯a'', mot. g. ''*seu̯ā''. Vakarų baltų savybiniai įvardžiai turi atitikmenis [[slavų kalbos]]e (''*mojь, *tvojь, *svojь''). Rytų baltų savybiniai įvardžiai išvesti iš asmeninių ir [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinio]] įvardžių kamienų ''*men-'' (''*mene'' 'manęs'), ''*teṷ-'' (''*teṷe'' 'tavęs'), ''*seṷ-'' (''*seṷe'' 'savęs'); panaši daryba žinoma ir kitose [[indoeuropiečių kalbos]]e: {{la|tuus}} < ''*tou̯os'' 'tavas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=631}}</ref> {{la|suus}} < ''*sou̯os'' 'savas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=549}}</ref> {{grc|τεός|teós}} < ''*teu̯ós'' 'tavas', {{grc|ἑός|heós}} < ''*héu̯os'' < {{ide|*seu̯o-}} 'savas'.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=14}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Tiek vakarų, tiek rytų baltų savybinių įvardžių ištakos tos pačios – asmeniniai ir sangrąžinis įvardžiai (plg. {{ide|*me}} 'mane' – ''*mos'' 'manas', ''*tu̯e'' 'tave' – ''*tu̯os'' 'tavas', ''*su̯e'' 'save' – ''*su̯os'' 'savas').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=45}} Savybiniai įvardžiai linksniuoti kaip ir kiti gimininiai, nors gali būti, kad lygia greta vartotos vien kilmininko formos − kaip {{lt|màno}}, ''tàvo'', ''sàvo''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Galbūt ir daugiskaitoje (bei dviskaitoje) savybinių įvardžių vietoj vartotas kilmininkas − ''*nōsōn'' (→''*nūsōn''), ''*ṷōsōn'' (→''*i̯ūsōn''). Tačiau {{lt|mūs-as}} 'mums priklausantis', ''mūs-is''<ref name="Dieveniškės"/> 't. p.', ''mūs-iškis'' 't. p.', ''jūs-as'' 'jums priklausantis', ''jūs-is''<ref name="Dieveniškės">{{cite journal|author1=[[Jonina Lipskienė|Lipskienė, J.]]|author2=[[Aloyzas Vidugiris| Vidugiris, A.]]|title=Dieveniškių tarmė. Svarbesni tarmės ploto ir jos tyrinėjimo istorijos duomenys|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1877/1978 |journal=Acta Linguistica Lithuanica|issue=9|year=1967|pages=201|accessdate=2022-10-12}}</ref> 't. p.', ''jūs-iškis'' 't. p.', {{lv|mūs-ējs}} 'mums priklausantis', ''jūs-ējs'' 'jums priklausantis' leistų numatyti teorinę galimybę, jog baltų prokalbėje egzistavo ''*nōsi̯as'' 'mums priklausantis', ''*ṷōsi̯as'' 'jums priklausantis' tipo savybiniai įvardžiai,<ref>{{cite book|title=Этимологический словарь славянских языков|editor=Трубачев, О. Н. |editor-link=Olegas Trubačiovas|location=Москва|publisher=Наука|year=1996|isbn=5020112143|page=[https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/page/128/mode/1up 128]|url=https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/mode/1up}}</ref><ref>{{cite web|title=ваш|url=https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=config&basename=%2fdata%2fie%2fvasmer&text_word=%D0%B2%D0%B0%D1%88&ww_word=on&method_word=beginning|publisher=Vasmer's dictionary |author=[[Max Vasmer|Vasmer, M.]]|accessdate=2026-04-27}}</ref> kurių iš asmeninių įvardžių daugiskaitos kilmininko kilę kamienai dėl aukščiau aptartų priežasčių prūsų kalboje ir dabartinėse baltų kalbose buvo perdirbti: ''*nōs-'' > ''*nūs-'' > {{prg|noūs-}}, liet. ir latv. ''mūs-''; ''*ṷōs-'' > ''*i̯ūs-'' > {{prg|ioūs-}}, liet. ir latv. ''jūs-''. Šių daugiskaitos įvardžių galūnę su priesaga ''*-i̯-'' (''*-i̯as'') rodytų prūsų kalbos darybos tendencijos (''*ma-i̯as'' 'manas') ir slavų kalbų savybinių įvardžių darybos modelis (''*mo-jь'' 'manas', ''*našь'' < ''*nas-jь'' 'mums priklausantis'); indoeuropiečių prokalbėje ši priesaga vartota būdvardiškiems žodžiams iš daiktavardžių sudaryti.<ref>{{cite book|author=Ringe, D.|authorlink=Donald Ringe|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|url=https://ia801802.us.archive.org/26/items/don-ringe-2006-from-proto-indo-european-to-proto-germanic/DON_RINGE_2006_From_Proto-Indo-European_to_Proto-Germanic.pdf|volume=I|publisher=Oxford University Press Inc.|location=New York|year=2006|isbn=9780199284139|pages=62-63}}</ref> Galėjo būti vartojami ir dviskaitos savybiniai įvardžiai, išvesti iš asmeninių įvardžių dviskaitos kilmininko: ''*nōi̯as'' 'mudviem priklausantis', ''*ṷōi̯as'' 'judviem priklausantis'. Daugiskaitos ir dviskaitos savybiniai įvardžiai būtų kaitomi gimininėmis kaip ir atitinkami vienaskaitos. Objekto priklausymas tik trečiajam asmeniui turėjo būti reiškiamas įvardžio ''*tas'' atitinkamos giminės ir skaičiaus kilmininku, mat vakarų baltų ''*su̯ai̯as'', rytų baltų ''*seu̯as'' vartoti ne tik su trečiuoju asmeniu, bet ir su bet kuriuo kitu, pažymint, kad objektas jam yra ne svetimas (kaip {{lt|aš skaitau savo knygą, tu skaitai savo knygą, jis skaito savo knygą}} ir t. t., užuot sakius ''aš skaitau mano knygą, tu skaitai tavo knygą, jis skaito jo knygą''), įvardis ''savas (savo)'' nenurodo priklausymo būtent trečiajam asmeniui – plg. pasakymus ''tai yra sava obelis'' ir ''tai yra jo obelis''. Tokį priklausymo trečiajam asmeniui, savybinių įvardžių daugiskaitos vartosenos bei darybos modelį remia ir slavų kalbų duomenys ([[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*našь'' < ''*nasjь'' 'mums priklausantis' iš ''*nasъ'' 'mūsų' < ''*nōsom''; slavų prok. ''*vašь'' < ''*vasjь'' 'jums priklausantis' iš ''*vasъ'' 'jūsų' < ''*u̯ōsom'').<ref>{{cite book|author=Moszyński, L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Warszawa|year=2006|pages=295-296|isbn=83-01-14720-2}}</ref> Pažymėtina, kad kiekvienas savybinis įvardis turėjo būti kaitomas ne tik giminėmis, bet ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], kuris buvo derinamas su daiktavardžiu. Pavyzdžiui, 1. [[Asmuo (gramatika)|asmens]] savybinio įvardžio skaičiaus formos būtų tokios: ''*mai̯ā / menā ābō'' 'mana obelis' (vienaskaita), ''*mai̯ai / menai ābele'' 'dvi manos obelys' (dviskaita), ''*mai̯ās / menās ābeles'' 'manos obelys' (daugiskaita); ''*nōi̯ā ābō'' 'mudviem priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōi̯ai ābele'' 'dvi mudviem priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōi̯ās ābeles'' 'mudviem priklausančios obelys' (daugiskaita); ''*nōsi̯ā ābō'' 'mums priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōsi̯ai ābele'' 'dvi mums priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōsi̯ās ābeles'' 'mums priklausančios obelys' (daugiskaita). === Veiksmažodis === [[Vaizdas:01970 Bügelfibeln aus dem Gräberfeld Tumiany, Kosewo.jpg|250px|right|thumb|VI–VII a. vakarų baltų [[Olštyno kultūra|Olštyno kultūros]] plokštinės segės ([[Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)|Kosevas]] ir [[Tumianai]], [[Lenkija]])]] Baltų prokalbės veiksmažodžiui rekonstruoti daugiausia tenka remtis rytų baltų kalbų duomenimis, nes [[Prūsų kalba|prūsų]] veiksmažodžio sistema paliudyta skurdžiai. Rekonstruota veiksmažodžio sistema priskirtina vėlyvesniam etapui.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} Baltų [[veiksmažodis]], skirtingai nuo kitų kalbos dalių, patyrė gana daug permainų − buvo pakeista [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikų, [[Nuosaka|nuosakų]] ir [[Rūšis (kalbotyra)|rūšių]] sistema: iš indoeuropiečių prokalbėje buvusių [[Esamasis laikas|esamojo]] (prezento), [[Aoristas|aoristo]], [[Perfektas|perfekto]] (ir galbūt sigmatinio [[Būsimasis laikas|būsimojo]]) [[Gramatinis laikas|gramatinių laikų]] baltai išsaugojo tik prezentą ([[Esamasis laikas|esamąjį laiką]]) ir sigmatinį futūrą, kai kurių tyrėjų laikomą indoeuropiečių prokalbės veldiniu. Indoeuropiečių prokalbėje turėtos šios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|indikatyvas]] (tiesioginė nuosaka), [[konjunktyvas]], reiškęs tariamą ir norimą veiksmą, [[optatyvas]], kuriuo buvo nusakomas galimas arba norimas veiksmas (skirtumas nuo ide. konjunktyvo ne visai aiškus), ir imperatyvas ([[liepiamoji nuosaka]]). Baltų prokalbėje indikatyvas išliko, tačiau senąjį konjunktyvą pakeitė naujai sudaryta [[tariamoji nuosaka]], vadinama kondicionaliu. Imperatyvui (liepiamajai nuosakai) buvo pritaikytos optatyvo formos. [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide]]. buvo dvi veiksmažodžio [[Rūšis (gramatinė)|rūšys]] − aktyvas (veikiamoji rūšis) ir medijas, arba mediopasyvas ([[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|vidurinė rūšis]]). Mediją baltai pakeitė [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais veiksmažodžiais]]. Buvo sudarytos naujos neveikiamosios rūšies (pasyvo) ir atliktinių laikų ([[perfektas|perfekto]], [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]]) formos. Nepaisant šių naujovių, esamasis ir, kaip neretai teigiama, sigmatinis būsimasis laikai yra paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės. Archajiška baltų prokalbės ypatybė − išlaikytas atematinis asmenavimas.<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref>{{sfn|Dini|2000|pp=101-103}} Minėtieji pokyčiai sudarė prielaidas savitai baltų veiksmažodžio sistemai susiformuoti. Neskaitant sudėtinių perfekto ir pliuskvamperfekto, būta trijų laikų: esamojo (prezento), [[Būtasis laikas|būtojo]] (preterito) ir būsimojo (futūro), trijų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] − vienaskaitos, dviskaitos bei daugiskaitos, trijų [[Asmuo (kalbotyra)|asmenų]] – pirmojo, antrojo ir trečiojo. Išskirtinė baltų veiksmažodžio ypatybė − visų trijų skaičių trečiasis asmuo turi tą pačią formą. Iš esamojo laiko kilusios galūnės buvo pritaikytos visiems laikams bei nuosakoms, o šių buvo trys: tiesioginė, turinti visus tris laikus, liepiamoji ir tariamoji, kurioms laiko kategorija nebuvo būdinga. Veiksmažodis turėjo tris [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]]: [[Esamasis laikas|esamojo]], [[Būtasis laikas|būtojo]] laikų ir [[Bendratis|bendraties]]. Pavyzdžiui, veiksmažodžio 'nešti' kamienai buvo tokie: ''*neša-'', ''*nešē-'', ''*neš-''; veiksmažodžio 'sėdėti' kamienai: ''*sēdi-'', ''*sēdējā-'', ''*sēdē-''. Palyginkime su lietuvių k. ''nẽša'', ''nẽšė'', ''nèšti''; ''sė́di'', ''sėdė́jo'', ''sėdė́ti''.{{sfn|Dini|2000|p=101}} '''Bendratis''' baltų prokalbėje buvo sudaroma su priesagomis ''*-tei, *-tēi, *-ti'': ''*eitei, *-tēi, *-ti'' 'eiti', ''*darītei, *-tēi, *-ti'' 'daryti'. [[Bendratis]] yra kilusi iš ''ti'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] (''*mirtei'' 'mirčiai') ir [[Vietininkas|vietininko]] (''*mirtēi'' 'mirtyje'; priebalsinis kamienas ''*darānti'' 'darančiame'). Bendraties ryšys su naudininku jaučiamas ir dabar, pavyzdžiui, ''kėdė yra sėdėti'' '…sėdėjimui', ''ne metas liūdėti'' '…liūdėjimui'. Indoeuropiečių prokalbėje bendraties dar nebūta, įvairios jos formos indoeuropiečių kalbose buvo pasidarytos vėliau.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=162-164}} '''Siekinys''' baltų prokalbėje buvo sudaromas su priesaga ''*-tun'' < {{ide|*-tum}}: ''*eitun'', ''*darītun''. Tai nekaitoma veiksmažodžio forma, vartota su slinkties veiksmažodžiais tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti. [[Siekinys]] kilęs iš ''tu'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Galininkas|galininko]] (''*leitun'' 'lietų'). Sąsaja su galininku apčiuopiama ir šiais laikais: lietuvių tarmių siekinį ''einu šieno pjautų'' galima pakeisti ''einu į šieno pjovimą (pjūtį)''. Šitokios darybos siekinys žinomas ir kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]], taigi turėtų būti gana senų laikų veldinys.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=162}} '''Veikslas''' (kaip [[lietuvių kalba|liet.]] ''rinkau'' – eigos [[veikslas]], ''surinkau'' – įvykio veikslas) baltų prokalbei galėjo būti nebūdingas, nes išnyko įvykio (netęstinį) veikslą reiškiantis [[aoristas]], kuris sudarė priešpriešą su eigos (tęstinį) veikslą žyminčiu esamuoju laiku.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] daryba buvo gana sudėtinga. Turėti atematiniai ir tematiniai veiksmažodžiai. Atematiniai po šaknies neturėjo balsio – temos, kuri sudaro kamiengalį: galūnės buvo jungiamos tiesiai prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]]. Pagal kamiengalį tematiniai veiksmažodžiai skirstomi į tris: ''o'' > baltų ''a'' (''*renka'' 'renka'), ''i'' (''*turi'' 'turi') ir ''ā'' (''*laikā'' 'laiko') – kamienų asmenuotes. Greta ''o'' kamieno buvo ir variantas ''i̯o'' > baltų ''i̯a''. Laikantis [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stango]] pasiūlyto skirstymo, tradiciškai ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžiai vadinami pusiau tematiniais, tad visiškai tematiniai, kaip ir vardažodžiai (pvz., daiktavardžiai), būtų tik turintieji ''o'' kamieną.<ref name="Fortson102"/> Tačiau ne visi kalbininkai pritaria, kad ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžius reikėtų laikyti ne visai tematiniais ir juos išskirti į atskirą poklasį.<ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchungen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|publisher=Brill|location=Leiden-Boston|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n213 206]-217|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Esamojo laiko ''i'' kamienai sudaromi tuomet, jei būtojo laiko ir bendraties formos turi priesagą ''*-ē-'', plg. {{lt|sė́di: sėd-ė́-jo, sėd-ė́-ti}}. Gali būti, kad baltai esamajame laike šalia ''i'' kamieno turėjo ''ī'' kamieną, jei atsižvelgtume į latvių tarmių dalyvius ''dzirdīms'' 'girdimas', ''gulīms'' 'gulimas'. Esamojo laiko ''ā'' kamieną įgydavo veiksmažodžiai, bendratyje turintys priesagas ''*-ā-'' ir ''*-ī-'', plg. {{lt|bìjo: bij-ó-ti, sãko: sak-ý-ti}}. Atematinių veiksmažodžių asmenavimas nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų pasižymėjo tam tikru savitumu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=218-219}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veksmažodžių esamasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi |*-mi |*-mi |*renkō |*-ṓ |*-ō < *-oh₂ |*turi̯ō |*-i̯ṓ |*-(i̯)ō<br /> < *-(i̯)oh₂ |*laikāu |*-ā́u |*-V̅-oh₂? |- !2. |*esēi |*-sḗi'''²''' |*-si |*renkēi |*-ḗi'''²''' |*-esi<br />(*-eh₁i?) |*turēi |*-ḗi'''²''' |*-(i̯)esi<br />(*-(i̯)eh₁i?) |*laikāi |*-ā́i |*-V̅-eh₁i? |- !3. |*esti |*-ti |*-ti |*renka |*-a-ø |*-oti (*-e?) |*turi |*-i-ø |*-Vti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅ti<br />(*-V̅?) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā |*-u̯ā́ |*-u̯os |*renkau̯ā |*-au̯ā́ |*-ou̯os |*turiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-Vu̯os |*laikāu̯ā |*-āu̯ā́ |*-V̅u̯os |- !2. |*estā |*-tā́ |*-tHos |*renkatā |*-atā́ |*-etHos |*turitā |*-itā́ |*-VtHos |*laikātā |*-ātā́ |*-V̅tHos |- !3. |*esti |*-ti |*-tes |*renka |*-a-ø |*-etes |*turi |*-i-ø |*-Vtes |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅tes |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē |*-mḗ |*-mes |*renkamē |*-amḗ |*-omes |*turimē |*-imḗ |*-Vmes |*laikāmē |*-āmḗ |*-V̅mes |- !2. |*estē |*-tḗ |*-te |*renkatē |*-atḗ |*-ete |*turitē |*-itḗ |*-Vte |*laikātē |*-ātḗ |*-V̅te |- !3. |*esti |*-ti |*-nti |*renka |*-a-ø |*-onti<br />(*-o?) |*turi |*-i-ø |*-Vnti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅nti<br />(*-V̅?) |} ''Pastabos'': * '''¹''' Cirkumfleksą ''ā'' kamieno 3. asmens kamiengalyje ({{lt|laĩko}} < ''*lãik-ā͂'') rodo tai, kad šioje formoje negalioja nei [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], nei [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsniai]]. * '''²''' [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] vėlyvajai baltų prokalbei rekonstruoja atematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-sei'' su trumpuoju balsiu ''*e''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]] teigimu, maždaug nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltams (ir slavams) buvo būdinga galūnė ''*-sēi''.{{sfn|Dini|2000|p=145}} Z. Zinkevičius tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-ei'' taip pat rekonstruoja su trumpuoju ''*e'',{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} tačiau [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] teikia įvairius šios galūnės galimus praindoeuropietiškus variantus: {{ide|*-ei, *-ēi, *-eh₁i}} ir kt.,<ref name="Petropolitana">{{cite journal|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Происхождение общеславянского презентного окончания 2 л. ед. ч.|trans-title=Bendraslaviškosios esamojo laiko vns. 2. a. galūnės kilmė|url=https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|journal=Acta Linguistica Petropolitana|year=2022|volume=18|issue=1|page=428|issn=2306-5737|doi=10.30842/alp23065737181|language=en|access-date=2024-04-10|archive-date=2025-01-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20250110094631/https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|url-status=dead}}</ref> kur iš ide. galūnių ''*-ēi, *-eh₁i'' galėjo būti paveldėta prabaltų galūnė ''*-ēi''. (Baltų kalboms būdinga [[Dvigarsis|dvibalsio]] raida ''*ēi'' > ''*ei'' > (rytų baltų) ''ie'',<ref>{{cite journal|title=Linksnių sinkretizmo ir analogijos vaidmuo kai kurių linksnių formų raidoje|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/544/499|author=[[Albertas Rosinas|Rosinas, A.]]|journal=[[Baltistica]]|volume=35|issue=1|year=2000|issn=0132-6503|page=62}}</ref> vėliau žodžio gale ''ie'' > ''i'', plg. {{lt|renk-iesi}}, bet ''renk-i''.) Tad S. Karaliūnas, kaip vieną iš ide. paveldėtų archaizmų, nurodo tematinę vns. 2. asmens galūnę ''*-ēi''.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=92|accessdate=}}</ref> Nuo seno atematiniai veiksmažodžiai skyrėsi tik [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens galūne, visos kitos buvo tokios pačios, kaip ir tematinių. Be vienaskaitos 1. ir 2. asmenų galūnių ''*-mi, *-sēi'', kartais rekonstruojamos ir ''*-mei / *-mai'', ''*-si / *-sai''. Be to, tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmuo netekęs kamiengalio balsio ir galūnės pradžios priebalsio ''*s'' (vietoj ''*renkasēi'' yra ''*renkēi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=80-81}} Pagal alternatyvią rekonstrukciją, prabaltų vns. 2. asmens galūnė ''*-ēi'' vesdinama tiesiogiai iš ide. ''*-ēi, *-eh₁i''<ref name="Petropolitana"/> Tematinių veiksmažodžių ''o'' (> baltų prok. ''a'') kamieno [[Vienaskaita|vns.]] 1. asmens galūnė ''*-ō'' pavedėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] Tačiau ''ā'' kamieno veiksmažodžių vns. 1. ir 2. asmenų galūnės su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āu, *-āi'' gali būti vėlesni dariniai, dėl jų kilmės diskutuojama.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} Ir tematinių, ir atematinių veiksmažodžių [[Dviskaita|dviskaitos]] 1. ir 2. asmenų bei [[Daugiskaita|daugiskaitos]] 1. asmens galūnė neteko pabaigos priebalsio ''*-s'' , o prieš ją einąs balsis buvo pailgintas: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1. ''*iu̯os'', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*itos'' > baltų prok. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*eiu̯ā'' 'mudu einame', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*eitā'' 'judu einate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*imes >'' baltų prok. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*eimē'' 'einame'. Pailgintas galūnės balsis matyti ir [[Daugiskaita|dgs.]] 2. asmenyje: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*ite'' > baltų prok. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*eitē'' 'einate'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=81-82}} Buvo panaikinta atematinių veiksmažodžių šaknies balsio laipsnių kaita: vienaskaitoje indoeuropiečių prokalbėje visuose asmenyse turėtas normalusis laipsnis (''*eimi'' 'einu', ''*esmi'' 'esu'), o dviskaitoje ir daugiskaitoje – silpnasis arba nulinis (''*iu̯os'' 'mudu einame', ''*su̯os'' 'mudu esame', ''*imes'' 'mes einame', ''*smes'' 'mes esame'). Baltai visiems skaičiams apibendrino vienaskaitos šaknį su normaliuoju balsio laipsniu (''*eiu̯ā'' 'mudu einame', ''*esu̯ā'' 'mudu esame', ''*eimē'' 'mes einame', ''*esmē'' 'mes esame'). Tačiau silpnasis ir nulinis balsio laipsnis išliko baltų veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviuose: ''*i̯ents'' 'einąs', ''*sants'' 'esąs'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} ''o'' kamieno veiksmažodžiai neteko dviskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens kamiengaliuose indoeuropiečių prokalbėje buvusios ''*e: *o'' (> baltų prok ''*e: *a'') kaitos: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*bher'''o'''u̯os'' 'mudu imame', bet 2. ''*bher'''e'''tHos'' 'judu imate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*ber'''o'''mes'' 'imame', bet 2. ''*bher'''e'''te'' 'imate'. Tad vietoj lauktinų [[Dviskaita|dvs.]] 2. ''*renk'''e'''tā'' 'judu renkate', [[Daugiskaita|dgs.]] 2. ''*renk'''e'''tē'' 'jūs renkate' buvo apibendrintas kamiengalis su ''*a'' iš kitų asmenų − ''*renk'''a'''tā'', ''*renk'''a'''tē''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=220-221}} Baltai 3. asmens galūnę apibendrino visiems trims skaičiams: atematinių ji kilusi iš vienaskaitos (''*-ti''), o tematinių veiksmažodžių 3. visų skaičių asmuo reiškiamas grynu kamienu. Tradiciškai manoma, kad čia nukrito vadinamoji antrinė ide. 3. asmens galūnė ''*-t''. Tačiau [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir kai kurių kitų kalbininkų teigimu, 3. asmuo senojoje indoeuropiečių prokalbės fazėje jokios galūnės neturėjo, jis reikštas grynu kamienu, buvo nežymėtas, mat 3. asmuo komunikacijos akte (tiesiogiai kreipiantis, besikalbant) nedalyvauja. Todėl šios baltų formos galinčios būti didžiai archajiškos. Kita pasitaikanti nuomonė tokia, kad 3. asmuo baltų kalbose neturi skaičiaus skirtumo dėl [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos. Pagal alternatyvią rekonstrukciją, tematinių veiksmažodžių 3. asmens galūnė (t. y. kamiengalis) ''*-a'' kilęs iš ide. ''*-e'' (baltų prok. ''*-a'' < ide. ''*-o'' – kitas ide. galūnės (kamiengalio) laipsnis, atspindintis ide. ''*e : *o'' [[#Balsių kaita|kaitą]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=219}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=83}}{{sfn|Dini|2000|p=161}} Esamajame laike baltų prokalbėje iš indoeuropiečių prokalbės laikų kai kurie veiksmažodžiai turėdavo [[Intarpas|intarpą]] ''*-n-'', pvz., ''*liptei'' 'lipti', ''*lipā'' 'lipo', bet ''*li'''n'''pa'' 'limpa'. Ilgainiui šis intarpas buvo įsivestas ir į pozicijas, kuriose ide. nebuvo būdingas − prieš [[Sklandieji priebalsiai|sklandžiuosius priebalsius]] ''*l'', ''*r'', ''*i̯'', ''*u̯'', plg. {{lt|šąla}} < ''*šanla'', ''kiūra'' < *''ki̯unra'', ''gyja'' < ''*gini̯a'', ''pūva'' < ''*punu̯a'' ir t. t. Kai dėl fonetinių priežasčių intarpas ''*-n-'' buvo nepatogus, baltai išplėtojo esamojo laiko veiksmažodžių klasę su priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' ir keletu kitų, pvz., lietuvių kalbos ''virti'', ''virė'', bet ''ver'''d'''a''; ''dingti'', ''dingo'', bet ''ding'''st'''a'' (ir {{lv|salt}} 'šalti', ''sala'' 'šalo', bet ''sal'''st''''' 'šąla'). Veiksmažodžiams su intarpu ir šiomis priesagomis būdinga intranzityvinė (negalininkinė, savaiminė) reikšmė.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Priesaga ''*-sto-'' susidarė jau baltų prokalbės dirvoje. Būta veiksmažodžių ir su intarpu, ir su priesaga ''*-sto-'' (plg''. tyžta < *ti'''n'''ž-sta''). ''o'' kamieno veiksmažodžiai su intarpu ''*-n-'' ir jį pavaduojančiomis (ar papildančiomis) priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' bei keletu kitų vadinami negrynaisiais, o be jų − grynaisiais. Būta veiksmažodžių, kurių šaknis esamajame laike turėjo normaliojo laipsnio balsį, o kitose formose − silpnojo, pvz., ''*k'''e'''rpa'' (normalusis laipsnis), bet ''*k'''i'''rpā'' 'kirpo' (silpnasis laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Buvo išplėtota veiksmažodžių daryba iš vardažodžių ir kitų veiksmažodžių su priesagomis ''*-āi̯o-'', ''*-ēi̯o-'', ''*-ii̯o-'', ''*-ōi̯o-'', ''*-ino- / *-inā-'' ir kt. Būtajame laike paminėtosios priesagos įgydavo ''ā'' kamiengalį (''*-āi̯ā-'', ''*-ēi̯ā-'' ir t. t.){{sfn|Zinkevičius|1981|pp=191-193}} ==== Būtasis laikas ==== [[Būtasis laikas|Būtojo laiko]] veiksmažodžiai galėjo būti dviejų kamienų − ''ā'' arba ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai gaudavo vieną iš jų (atematiškai asmenuota tik esamajame laike): ''*dōsti'' 'duoda' – ''*daṷē'' 'davė', ''*desti'' 'deda' – ''*dēi̯ā'' 'dėjo', ''*ēsti'' 'ėda' – ''*ēdē'' 'ėdė', ''*leikti'' 'lieka' – ''*likā'' 'liko', ''*sneigti'' 'sninga' – ''*snigā'' 'snigo' ir t. t.; atematinis veiksmažodis ''*būtei'' 'būti' turėjo [[Supletyvizmas|supletyvinę]] paradigmą – ''*esti'' 'yra, esti' – ''*bii̯ā'' 'buvo', plg. {{lv|bija}} 'buvo', [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] ''bit(i)'' 'buvo'{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} ([[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] paliudyta nevienareikšmiškai vertinama *''būtei'' būtojo laiko šaknis ''*bē(i)-'' vietoj rytų baltų ''*bi''-).{{sfn|Dini|2000|p=57}}<ref>{{cite web|title=būti|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=b%C5%ABti|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2023-12-02|quote=Vargu ar pr. bei, bēi, be ‘buvo’ gali kilti iš bl. *bēi̯et ar *bē-i̯ā < *bʰu̯-ē- ir būti siejamas su s. sl. bě ‘buvo’ (tai prieštarauja prūsų fonologiniam dėsniui *ē > ī). Kadangi prūsų k. trumpas i yra linkstamas diftongizuoti (plg. turei 8x šalia turri 18x, polāikt < *palíkti ir kt. pvz.), pr. bei, bēi gali kilti iš *bi < *bii̯ā ir būti tiesioginiai siejamas su la. bija ‘buvo’ (t. p., su apokope, bij, bī), s. lie. bi-ti, bi-t ‘buvo’, ˚bi < *bijā (-tum-bi-me, -tum-bi-te).}}</ref> Būtojo laiko veiksmažodžiai dažniausiai išlaikydavo tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą. Būtojo laiko kamienų ''ā'' ir ''ē'' kilmė neaiški. Tikėtina, kad kai kurių būtojo laiko kamienų pagrinde glūdi senoviniai [[Aoristas|aoristo]] ar [[Perfektas|perfekto]] kamienai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmido]] manymu, būtojo laiko kamienų pasirinkimą lemdavęs šaknies balsis. [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiegas]] su tuo nesutikdamas teigė, jog baltų būtasis laikas su ''*-ē-'' (bent jau tokių veiksmažodžių, kaip {{lt|vesti, vežti, nešti}}) yra analogiškos raidos kaip būtojo laiko formos su ''*-ā-''. [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], sekdamas [[August Schleicher|A. Schleicheriu]], pritarė prielaidai, kad ''ē'' kamienas yra kilęs iš ''i̯ā'' kamieno, o tokia raida susijusi su skiemens atvirumu ir [[Kompensacinis pailgėjimas|kompensaciniu pailgėjimu]].{{sfn|Dini|2000|pp=101-105}}{{sfn|Dini|2000|p=101}} W. Schmidas baltų prokalbei pateikia tokias penkias būtojo laiko kamienų pasirinkimo „taisykles“:{{sfn|Dini|2000|pp=104-105}} # es. l. ''CeCa'' > būt. l. ''CeCē''; # es. l. ''CaCa'' > būt. l. ''CaCā''; # es. l. ''CeNca'' > būt. l ''CNCā''; # es. l. ''CNCa'' > būt. l. ''CNCā''; # es. l. ''CV̅Ca'' > būt. l. ''CV̅Cā''. Tačiau šiose W. Schmido taisyklėse nenumatytas būtojo laiko kamienų pasirinkimas atematiniams bei esamojo laiko ''i'' ir ''ā'' kamienams, šios schemos pritaikytos tik esamojo laiko {{ide|o}} > baltų prok. ''a'' kamienui, jeigu jis bendratyje tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' neturi priesagos – nenagrinėjamos ''o'' kamieno struktūros {{lt|teka}} – ''tekėjo'' (bendratis ''tek-ė-ti''), {{lv|tek}} 'teka' – ''tecēja'' (bendratis ''tec-ē-t''), {{lt|akėja}} – ''akėjo'' (bendratis ''ak-ė-ti''), {{prg|druwē}} < ''*druṷēi̯a'' 'tiki' – ''*druṷēi̯ā'' (bendratis ''druw-ī-t'', čia {{prg|-ī-t}} < ''*-ē-t-''),<ref>{{cite web|title=druwīt|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=408|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos pavendo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|page=78|isbn=9986-19-639-6}}</ref> {{lt|mazgoja}} – ''mazgojo'' (bendratis ''mazg-o-ti''), {{lv|mazgā}} < ''*mazgāi̯a'' 'mazgoja' – ''mazgāja'' < ''*mazgāi̯ā'' (bendratis ''mazg-ā-t''), {{lt|sodina}} – ''sodino'' (bendratis ''sod-in-ti'') ir kt. Anot Z. Zinkevičiaus, būtojo laiko ''ā'' kamieną įgaudavo veiksmažodžiai, kurie būtajame laike pasižymėjo priesagomis ''*-ā-'' ir ''*-ē-'' (''*eišk-'''ā'''-i̯ā'' 'ieškojo', ''*tek-'''ē'''-i̯ā'' 'tekėjo', ''*sēd-'''ē'''-i̯ā'' 'sėdėjo'). Pasak šio kalbininko, būtajame laike ''ā'' kamieną taip pat įgydavo tie veiksmažodžiai, kurie esamajame laike turėjo:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # nosinį intarpą ''*-n-'' (''*tanpa'' 'tampa' – ''*tapā'' 'tapo'); # priesagą ''*-sto-'' (''*nīksta'' 'nyksta' – ''*nīkā'' 'nyko'); # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamieną, kurio ''*-i̯a-'' eina po balsio ar dvibalsio (''*sēi̯a'' 'sėja' – ''*sēi̯ā'' 'sėjo'; yra išimčių); # priesagas ''*-ino-'' / ''*-inā-'', ''*-eno-'' ir kt. (''*sādina'' 'sodina' – ''*sādinā'' 'sodino'). Būtajame laike ''ē'' kamieną, anot Z. Zinkevičiaus, įgydavo veiksmažodžiai, kuriems esamajame laike buvo būdingas:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamienas, kurio ''*-i̯a-'' eina po priebalsio (''*keli̯a'' 'kelia' – ''*kēlē'' 'kėlė'); # ''ā'' kamienas, kurio bendratyje yra priesaga ''*-ī-'' (''*laikā'' 'laiko' – ''*laikē'' 'laikė'). Kitų veiksmažodžių priklausymą vienam iš dviejų būtojo laiko kamienų nusakyti sunku.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} Kalbant apie [[#Balsių kaita|balsių kaitą]], greta esamojo laiko pamatinio šaknies laipsnio būtajame laike veiksmažodžiai dažnai turi silpnąjį (ypač ''o'' kamieno veiksmažodžiai) arba pailgintąjį laipsnį (''*renka'' 'renka' – ''*rinkā'' 'rinko', ''*geri̯a'' 'geria' – ''*gērē'' 'gėrė'). Manoma, kad būtasis laikas su pailgintuoju šaknies laipsniu gali būti kiek vėlesnės kilmės negu su silpnuoju. Būtajame laike silpnajam šaknies laipsniui visų pirma būdingas ''ā'' kamienas. Dalies veiksmažodžių esamojo ir būtojo laikų šaknies laipsnis nesiskiria (''*bēga'' 'bėga' – ''*bēgā'' 'bėgo').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=109}} Dėl būtojo laiko galūnių žr. esamojo laiko skyrelį, nes būtojo laiko galūnės sudarytos esamojo laiko galūnių pavyzdžiu (plg. esamojo laiko ''ā'' kamieno asmenavimą). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būtasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- !|*-ē- |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*bii̯āu |*rinkāu |*turēi̯āu |*laikēu |- !2. |*bii̯āi |*rinkāi |*turēi̯āi |*laikēi |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*bii̯āu̯ā |*rinkāu̯ā |*turēi̯āu̯ā |*laikēu̯ā |- !2. |*bii̯ātā |*rinkātā |*turēi̯ātā |*laikētā |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*bii̯āmē |*rinkāmē |*turēi̯āmē |*laikēmē |- !2. |*bii̯ātē |*rinkātē |*turēi̯ātē |*laikētē |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |} ==== Būsimasis laikas ==== Baltų prokalbėje turėtas sigmatinis [[būsimasis laikas]] − su priesaga ''*-s(i)-'' po [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]. Visiško sutarimo nėra, tačiau sigmatinis būsimasis laikas neretai laikomas paveldėtu iš vėlyvojo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikotarpio. Būsimasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, išlaikant tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą, jeigu ji turima. Galūnės − kaip esamojo laiko. Visi veiksmažodžiai asmenuojami pagal ''i'' kamieną (išsamiau apie galūnes žr. skyrelyje „[[#Esamasis laikas|Esamasis laikas]]“). Trečiasis asmuo po priesagos ''*-s(i)-'' galūnės ar kamiengalio balsio neturi. Šaknies priebalsio ir priesagos ''*-s(i)-'' sandūrų pokyčiai: ''š, ž + s(i) = š(i)'' (''*nešsi̯ō'' > ''*neši̯ō'', ''*ṷežsi̯ō'' > ''*ṷeši̯ō''); ''t, d + s(i) = s(i)'' (''*metsi̯ō'' > ''*mesi̯ō'', ''*ṷedsi̯ō'' > ''*ṷesi̯ō''). Paliudytos ir atematinės formos be teminio balsio ''i (i̯)'' tarp priesagos ''*-s-'' ir galūnės (pvz., {{lt|būsme, rinksme, turėsme, laikysme}}).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=117-121}} Toliau pateikiamas tematinis asmenavimas. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būsimasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būsi̯ō |*rinksi̯ō |*turēsi̯ō |*laikīsi̯ō |- !2. |*būsēi |*rinksēi |*turēsēi |*laikīsēi |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būsiu̯ā |*rinksiu̯ā |*turēsiu̯ā |*laikīsiu̯ā |- !2. |*būsitā |*rinksitā |*turēsitā |*laikīsitā |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būsimē |*rinksimē |*turēsimē |*laikīsimē |- !2. |*būsitē |*rinksitē |*turēsitē |*laikīsitē |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |} ==== Perfektas ir pliuskvamperfektas ==== Sudėtiniai veikiamosios rūšies [[Nuosaka#Tiesioginė nuosaka|tiesioginės nuosakos]] laikai sudaromi su asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' 'būti' ir būtojo laiko veikiamuoju [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (žr. „[[#Būtojo laiko dalyviai|Būtojo laiko dalyviai“]]). Darybos modelis tas pats, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginės nuosakos laikų (žr. „[[#Neveikiamoji rūšis|Neveikiamoji rūšis“]]), tik vartojami veikiamosios rūšies dalyviai. [[Perfektas]], reiškiantis jau įvykusį veiksmą, kurio rezultatas tebetrunka iki šiol, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' esamuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*esmi turēi̯ents'' (arba ''*esmi turēi̯ēs'') 'esu turėjęs'. [[Pliuskvamperfektas]], reiškiantis senesnį už kitą įvykusį veiksmą, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' būtuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*bii̯āu turēi̯ents'' (arba ''*bii̯āu turēi̯ēs'') 'buvau turėjęs'. Sudėtiniai laikai su dalyviais nėra paveldėti iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], jų sistema ir vartosena buvo išplėtotos vėlyvu laikotarpiu. Panašūs sudėtiniai laikai žinomi ir [[Slavų kalbos|slavų]], [[Germanų kalbos|germanų]], [[Albanų kalba|albanų]] bei kai kurioms kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]].{{sfn|Dini|2000|p=331}} ==== Dalyviai ==== Baltų prokalbėje turėti veikiamosios ir neveikiamosios rūšių [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Tradiciniu požiūriu, veikiamosios rūšies dalyviai buvę jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Dalyviai buvo kaitomi tais pačiais linksniais, kaip ir vardažodžiai. [[Šauksmininkas]] tikriausiai sutapo su [[Vardininkas|vardininku]]. Turėjo tris [[Giminė (gramatika)|gimines]] − vyriškąją, moteriškąją ir bevardę, tris skaičius − [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], ir tris laikus − esamąjį, būtąjį ir būsimąjį. Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo. Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. ===== Esamojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Esamojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamieno pridedant priesagą ''*-nt-'', tad turėjo tris kamienus − ''o'', ''i'' ir ''ā''. Atematiniai veiksmažodžiai turėjo iš indoeuropiečių prokalbės esamojo laiko dviskaitos ir daugiskaitos perimtą nykstamojo (nulinio) laipsnio šaknies balsį: ''*sants'' 'esąs', ''*i̯ents'' 'einąs'. Jie gaudavo ''o'' kamieną (linksniuoti kaip ''*renkants'' 'renkąs'). Vyriškosios ir bevardės giminės dalyviai linksniuoti kaip priebalsinio kamieno vardažodžiai (žr. daiktavardžius ''*u̯aišpats, *sēmen''), moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno kamieno vardažodžiai su ''*-ī'' galūne vienaskaitos vardininke (žr. ''*rankā'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=143-147}} Visų laikų veikiamosios rūšies bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas.<ref name="olander189"/><ref name="olander223"/> '''Esamojo laiko padalyviai''', turimi dabartinėse lietuvių ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbose ({{lt|laikant}}, {{lv|darot}}), yra kilę iš esamojo laiko veikiamosios rūšies vyr. ar bev. g. vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] formų (''*laikāntei'', ''*darāntei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=153}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] esamojo laiko formos su priesaga ''-ot'' < baltų prok. ''*-ant-'' yra kilusios iš esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite"/> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkants 'renkąs', *turints 'turįs', *laikānts 'laikąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkants |*renkant |*renkantī |*turints |*turint |*turintī |*laikānts |*laikānt |*laikāntī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantes |*renkanti̯ās | colspan="2" |*turintes |*turinti̯ās | colspan="2" |*laikāntes |*laikānti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantei |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turintei |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikāntei |*laikānti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantin |*renkant |*renkanti̯ān |*turintin |*turint |*turinti̯ān |*laikāntin |*laikānt |*laikānti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmi |*renkanti̯ān | colspan="2" |*turintmi |*turinti̯ān | colspan="2" |*laikāntmi |*laikānti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkanti |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turinti |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikānti |*laikānti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkante |*renkantī |*renkanti̯āi |*turinte |*turintī |*turinti̯āi |*laikānte |*laikāntī |*laikānti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmā |*renkanti̯āmā | colspan="2" |*turintmā |*turinti̯āmā | colspan="2" |*laikāntmā |*laikānti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantaus |*renkanti̯āus | colspan="2" |*turintaus |*turinti̯āus | colspan="2" |*laikāntaus |*laikānti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkantes |*renkantā |*renkanti̯ās |*turintes |*turintā |*turinti̯ās |*laikāntes |*laikāntā |*laikānti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantōn |*renkanti̯ōn | colspan="2" |*turintōn |*turinti̯ōn | colspan="2" |*laikāntōn |*laikānti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantmas |*renkanti̯āmas | colspan="2" |*turintmas |*turinti̯āmas | colspan="2" |*laikāntmas |*laikānti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantins |*renkantā |*renkanti̯āns |*turintins |*turintā |*turinti̯āns |*laikāntins |*laikāntā |*laikānti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmīs |*renkanti̯āmīs | colspan="2" |*turintmīs |*turinti̯āmīs | colspan="2" |*laikāntmīs |*laikānti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantsu |*renkanti̯āsu | colspan="2" |*turintsu |*turinti̯āsu | colspan="2" |*laikāntsu |*laikānti̯āsu |} ;Neveikiamieji Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamienų pridedant priesagas ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-mā-'' (mot. g.). [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta vienintelė ne visai patikima, daug diskusijų kelianti forma su priesaga ''-mana-'' žodyje ''poklausīmanas'' (mot. g. dgs. vard.) 'paklausomosios (išklausomosios)', tad galbūt galėję būti arealinių skirtumų.<ref>{{cite journal|title=On Old Prussian poklausīmanas: Some Thoughts on the Origin of the Proto-Balto-Slavic Participial Suffix *-ma-.|url=https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00806765.2017.1399588|journal=Scando-Slavica|volume=63|issue=2|year=2017|pages=133-150|author=Nowak, P.|accessdate=2023-08-22}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1775|title=poklausīmanas|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2023-08-22}}</ref> Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai bus susidarę vėliau, daugumoje kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] priesagos ''*-mo-'', ''*-mā-'' paprastai pasitelkiamos būdvardžiams sudaryti. Atematinių veiksmažodžių neveikiamieji dalyviai gaudavo ''o'' kamieną. Linksnių galūnės − kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=156}} '''Pusdalyviai''', turimi lietuvių ir latvių kalbose ({{lt|eidamas}}, {{lv|iedams}} 't. p.'), siejami su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Jiems pradžią bus davę esamojo laiko veiksmažodžiai su priesaga ''*-do-'' > baltų ''*-da-'': ''*verda'' + ''*-mo-, *-mā-'' − ''*verdamas, -ma, -mā''. Vėliau priesaga ''*-do-'' buvo išplėsti ir kiti veiksmažodžiai, šių darinių reikšmė ėmė tolti nuo esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=160}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkamas 'renkamas', *turimas 'turimas', *laikāmas 'laikomas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamas |*renkaman / *renkama |*renkamā |*turimas |*turiman / *turima |*turimā |*laikāmas |*laikāman / *laikāma |*laikāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkamas(a) / *renkamā |*renkamās | colspan="2" |*turimas(a) / *turimā |*turimās | colspan="2" |*laikāmas(a) / *laikāmā |*laikāmās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamōi |renkamāi | colspan="2" |*turimōi |*turimāi | colspan="2" |*laikāmōi |*laikāmāi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkaman |*renkaman / *renkama |*renkamān |*turiman |*turiman /*turima |*turimān |*laikāman |*laikāman / *laikāma |*laikāmān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamō |*renkamān | colspan="2" |*turimō |*turimān | colspan="2" |*laikāmō |*laikāmān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamei |*renkamāi | colspan="2" |*turimei |*turimāi | colspan="2" |*laikāmei |*laikāmāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamō |*renkamai |*renkamāi |*turimō |*turimai |*turimāi |*laikāmō |*laikāmai |*laikāmāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamamā |*renkamāmā | colspan="2" |*turimamā |*turimāmā | colspan="2" |*laikāmamā |*laikāmāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamōus |*renkamāus | colspan="2" |*turimōus |*turimāus | colspan="2" |*laikāmōus |*laikāmāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamai |*renkamā |*renkamās |*turimai |*turimā |*turimās |*laikāmai |*laikāmā |*laikāmās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*renkamōn | colspan="3" |*turimōn | colspan="3" |*laikāmōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamamas |*renkamāmas | colspan="2" |*turimamas |*turimāmas | colspan="2" |*laikāmamas |*laikāmāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkamōns |*renkamā |*renkamāns |*turimōns |*turimā |*turimāns |*laikāmōns |*laikāmā |*laikāmāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamais |*renkamāmīs | colspan="2" |*turimais |*turimāmīs | colspan="2" |*laikāmais |*laikāmāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkameisu |*renkamāsu | colspan="2" |*turimeisu |*turimāsu | colspan="2" |*laikāmeisu |*laikāmāsu |} ===== Būtojo laiko dalyviai ===== [[Vaizdas:Švīkātā keramika, Dievukalns, Lielvarde.jpg|right|160px|thumb|I a. pr. m. e. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] puodas ([[Dievukalnas]] netoli [[Lielvardė]]s, [[Latvija]])]] ;Veikiamieji Būtojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi iš būtojo laiko veiksmažodžių kamienų su priesaga ''*-us-'', atmetus kamiengalio balsius ''ā'', ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai sudaromi taip pat, kaip ir tematiniai (''*bii̯ents'', ''*bii̯uses''). Bendratyje turintys priesagą ''*-ī-'' veiksmažodžiai (''*laik'''ī'''tei'') po šaknies išplėsti priesaga ''*-i̯-'' (''*laik'''i̯'''us-''). Vardažodinės kilmės priesaga ''*-us-'' į dalyvių paradigmą buvo įtraukta tik kai kuriose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šakose, siauriau negu esamojo laiko veikiamųjų dalyvių priesaga ''*-nt-''. Bevardės giminės [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] [[vardininkas|vardininkas–]][[galininkas|galininkas–]][[šauksmininkas]] bei vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkai – šauksmininkai turi priesagą ''*-ent-''. Manoma, kad ji įsivesta iš esamojo laiko ''*-nt-'', kitų giminingų kalbų duomenys rodo vns. vardininke buvus pailgintojo balsių kaitos laipsnio priesagą ''*-u̯ōs'' (''*-us-'' – šios priesagos silpnasis kaitos laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=149-150}} Ir baltų prokalbei linkstama rekonstruoti senesniąją vns. vardininko priesagą ''*-ēs'' < ''*-u̯ēs'', kuri pradžioje turėjusi būti vartojama su ''ē'' kamieno veiksmažodžiais, o vėliau galėjo būti pasitelkta ir su veiksmažodžių ''ā'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} <u>Todėl visos būtojo laiko veikiamųjų dalyvių formos su priesaga ''*-ent-'' yra ginčytinos, galimi alternatyvūs rekonstrukcijos variantai,</u>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} pavyzdžiui: vns. vyr. g. [[Vardininkas|vard.]] – [[Šauksmininkas|šauksm.]]''*turēi̯ēs'', ''*laikēs''; vns. bev. g. vard.–[[Galininkas|gal.]]–šauksm. ''*turēi̯us'', ''*laiki̯us''; dgs. vyr. g. vard.–šauksm. ''*turēi̯uses'', ''*laiki̯uses''; dgs. bev. g. vard.–gal.–šauksm. ''*turēi̯usā'', ''*laiki̯usā''. Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne ''*-ī'' vienaskaitos vardininke. Bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos darant prielaidą, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būtojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikius''), yra kilę iš būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laiki̯usei''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *turēi̯ents 'turėjęs', *laikents 'laikęs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- ! colspan="3" |*-ē- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯ents |*turēi̯ent |*turēi̯usī |*laikents |*laikent |*laiki̯usī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯uses |*turēi̯usi̯ās | colspan="2" |*laiki̯uses |*laiki̯usi̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usei |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usei |*laiki̯usi̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usin |*turēi̯ent |*turēi̯usi̯ān |*laiki̯usin |*laikent |*laiki̯usi̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmi |*turēi̯usi̯ān | colspan="2" |*laiki̯usmi |*laiki̯usi̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯usi |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usi |*laiki̯usi̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯use |*turēi̯usī |*turēi̯usi̯āi |*laiki̯use |*laiki̯usī |*laiki̯usi̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmā |*turēi̯usi̯āmā | colspan="2" |*laiki̯usmā |*laiki̯usi̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |colspan="2"|*turēi̯usaus |*turēi̯usi̯āus |colspan="2"|*laiki̯usaus |*laiki̯usi̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯entes |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯ās |*laikentes |*laikentā |*laiki̯usi̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯usōn |*turēi̯usi̯ōn | colspan="2" |*laiki̯usōn |*laiki̯usi̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usmas |*turēi̯usi̯āmas | colspan="2" |*laiki̯usmas |*laiki̯usi̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usins |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯āns |*laiki̯usins |*laikentā |*laiki̯usi̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmīs |*turēi̯usi̯āmīs | colspan="2" |*laiki̯usmīs |*laiki̯usi̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯u(s)su |*turēi̯usi̯āsu | colspan="2" |*laiki̯u(s)su |*laiki̯usi̯āsu |} ;Neveikiamieji Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi ne prie būtojo laiko, bet prie bendraties kamieno pridėjus priesagą ''*-to-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-tā-'' (mot. g.). Tai iš senų laikų paveldėta daryba, ši priesaga turima daugumoje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=157}} Jei tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' yra priesaga, ji išlaikoma. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būtojo laiko dalyviai linksniuoti kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. '''Reikiamybės dalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''turėtinas''), kilmės požiūriu siejami su būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviais. Reikiamybės dalyviuose yra susiliejusios priesagos ''-to-'' ir ''*-no-''. Kai kurie kalbininkai [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyvių]] priesagą vesdina tiesiai iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-tṇno-''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *būtas 'būtas', *turētas 'turėtas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Bendraties kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būtas |*būtan / *būta |*būtā |*turētas |*turētan/ *turēta |*turētā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būtas(a) / *būtā |*būtās | colspan="2" |*turētas(a) / *turētā |*turētās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtōi |*būtāi | colspan="2" |*turētōi |*turētāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būtan |*būtan / *būta |*būtān |*turētan |*turētan / *turēta |*turētān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtō |*būtān | colspan="2" |*turētō |*turētān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtei |*būtāi | colspan="2" |*turētei |*turētāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtō |*būtai |*būtāi |*turētō |*turētai |*turētāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtamā |*būtāmā | colspan="2" |*turētamā |*turētāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtōus |*būtāus | colspan="2" |*turētōus |*turētāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtai |*būtā |*būtās |*turētai |*turētā |*turētās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būtōn | colspan="3" |*turētōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtamas |*būtāmas | colspan="2" |*turētamas |*turētāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būtōns |*būtā |*būtāns |*turētōns |*turētā |*turētāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtais |*būtāmīs | colspan="2" |*turētais |*turētāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būteisu |*būtāsu | colspan="2" |*turēteisu |*turētāsu |} ===== Būsimojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-nt-'' iš būsimojo laiko veiksmažodžių (jų daryba grįsta bendraties kamienu). Tačiau dalyviams taikoma ne priesaga ''*-si-'', kaip veiksmažodžiams, o ''*-si̯o-''. Būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių paradigma bus susidariusi vėliau nei kitų laikų.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=223}} Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne *-''ī'' vienaskaitos vardininke.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} Kaip ir esamajame bei būtajame laikuose, bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko–]][[Galininkas|galininko–]][[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būsimojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikysiant''), yra kilę iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laikīsi̯antei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=151-152}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] būsimojo laiko formos su priesaga ''-šot'' (''būšot'') < baltų prok. ''*-si̯ant-'' yra kilusios iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite">{{cite journal|author=Rudzīte, M.|authorlink=Marta Rudzīte|editor-last=Boiko|editor-first= Kersti|year=1994|title =Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme|journal=Lībieši: rakstu krājums|pages=296|publisher=Zinātne|location= Rīga|isbn=5-7966-0807-X|url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯ants 'būsiąs', *turēsi̯ants 'turėsiąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ants |*būsi̯ant |*būsi̯antī |*turēsi̯ants |*turēsi̯ant |*turēsi̯antī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antes |*būsi̯anti̯ās | colspan="2" |*turēsi̯antes |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antei |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯antei |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antin |*būsi̯ant |*būsi̯anti̯ān |*turēsi̯antin |*turēsi̯ant |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmi |*būsi̯anti̯ān | colspan="2" |*turēsi̯antmi |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯anti |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯anti |*turēsi̯anti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ante |*būsi̯antī |*būsi̯anti̯āi |*turēsi̯ante |*turēsi̯antī |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmā |*būsi̯anti̯āmā | colspan="2" |*turēsi̯antmā |*turēsi̯anti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antaus |*būsi̯anti̯āus | colspan="2" |*turēsi̯antaus |*turēsi̯anti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būi̯antes |*eisi̯antā |*būsi̯anti̯ās |*turēsi̯antes |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antōn |*būsi̯anti̯ōn | colspan="2" |*turēsi̯antōn |*turēsi̯anti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antmas |*būsi̯anti̯āmas | colspan="2" |*turēsi̯antmas |*turēsi̯anti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antins |*būsi̯antā |*būsi̯anti̯āns |*turēsi̯antins |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmīs |*būsi̯anti̯āmīs | colspan="2" |*turēsi̯antmīs |*turēsi̯anti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antsu |*būsi̯anti̯āsu | colspan="2" |*turēsi̯antsu |*turēsi̯anti̯āsu |} ;Neveikiamieji Būsimojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš veiksmažodžio būsimojo laiko, t. y. bendraties kamieno su priesagomis ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.) ir ''*-mā-'' (mot. g.) − kaip ir atitinkami esamojo laiko dalyviai. Yra paliudytos dvi būsimąjį neveikiamųjų dalyvių laiką žyminčios priesagos: ''*-s(i)-'' ir ''*-si̯o-'' − ''*būsimas'' ir ''*būsi̯amas''. Kadangi to paties laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-si̯o-'', [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] mano esant senesnę pastarąją.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=158}} Formos su priesaga ''*-si̯o-'' pateikiamos ir lentelėje. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būsimojo dalyviai linksniuojami kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯amas 'būsimas', *turēsi̯amas 'turėsimas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amas |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amā |*turēsi̯amas |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯amas(a) / *būsi̯amā |*būsi̯amās | colspan="2" |*turēsi̯amas(a) / *turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amōi |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amōi |*turēsi̯amāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯aman |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amān |*turēsi̯aman |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amō |*būsi̯amān | colspan="2" |*turēsi̯amō |*turēsi̯amān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amei |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amei |*turēsi̯amāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amō |*būsi̯amai |*būsi̯amāi |*turēsi̯amō |*turēsi̯amai |*turēsi̯amāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amamā |*būsi̯amāmā | colspan="2" |*turēsi̯amamā |*turēsi̯amāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amōus |*būsi̯amāus | colspan="2" |*turēsi̯amōus |*turēsi̯amāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amai |*būsi̯amā |*būsi̯amās |*turēsi̯amai |*turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būsi̯amōn | colspan="3" |*turēsi̯amōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amamas |*būsi̯amāmas | colspan="2" |*turēsi̯amamas |*turēsi̯amāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯amōns |*būsi̯amā |*būsi̯amāns |*turēsi̯amōns |*turēsi̯amā |*turēsi̯amāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amais |*būsi̯amāmīs | colspan="2" |*turēsi̯amais |*turēsi̯amāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯ameisu |*būsi̯amāsu | colspan="2" |*turēsi̯ameisu |*turēsi̯amāsu |} ==== Nuosakos ir rūšys ==== [[Vaizdas:Фібула падковападобная з выемкавай эмаллю чырвонага колеру.jpg|160px|thumb|right|I–III a. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] pasaginė sąsaga ([[Malyškos (Vileikos rajonas)|Malyškos]], [[Vileikos rajonas]], [[Baltarusija]])]] Aukščiau nurodyti veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikai]] priklauso veikiamosios rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginei nuosakai]], kuri nurodo iš [[Veiksnys|veiksnio]] kylantį, tam tikru laiku vykstantį, vykusį ar vyksiantį veiksmą. Baltai buvo pasidarę naują [[Tariamoji nuosaka|tariamąją nuosaką]], pakeitusią indoeuropiečių prokalbės [[Konjunktyvas|konjunktyvą]], o senasis [[optatyvas]] buvo pasitelktas [[Liepiamoji nuosaka|liepiamajai nuosakai]] sudaryti – optatyvo formos imtos vartoti ne tik pageidavimui, bet ir liepimui reikšti. Tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. Buvo sudaryta nauja neveikiamoji [[Rūšis (gramatinė)|rūšis]]. ===== Tariamoji nuosaka ===== [[Tariamoji nuosaka]] (kondicionalis), reiškianti norimą arba galimą veiksmą, rytiniame baltų areale buvo sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]], kuris turi [[Bendratis|bendraties]] kamieną, pridėjus priesagą ''*-bi-'' ir asmens galūnę, pvz., ''*laikī-tun-bi-mē'' 'laikytume', kur ''*laikī-'' yra bendraties [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas]], ''*-tun'' − siekinio formantas, ''*-bi-'' − tariamosios nuosakos priesaga, ir ''*-mē'' − asmens galūnė. Priesaga ''*-bi-'' yra kilusi iš veiksmažodžio ''*būtei'' 'būti' būtojo laiko (plg. {{lv|bija}} < ''*bii̯ā'' 'buvo') arba iš senovinių [[Perfektas|perfekto]] ar [[Optatyvas|optatyvo]]{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} (dar plg. [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] formą ''bit(i)'' 'buvo', kuri, kalbininkų manymu, gali būti kilusi iš senovinio [[Imperfektas|imperfekto]]).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} Šios tariamosios nuosakos formos rytų baltų epochai rekonstruojamos visų pirma lietuvių kalbos duomenimis, o kad panašių vedinių būta [[Latvių kalba|latvių kalboje]], rodo latvių senųjų raštų ir [[Latgalių kalba|latvių aukštaičių]] vns. 1. asmens ''dûtubu'' arba ''dūtumu'' 'duočiau' tipo formos.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} Tokie tariamosios nuosakos dariniai turbūt išriedėjo iš sudėtinių [[Modalumas (kalbotyra)|modalinių]] konstrukcijų,{{sfn|Dini|2000|p=103}} linkstama manyti, kad tą patį elementą ''*bi'' turįs lietuvių sąlygos [[jungtukas]] ''jeib'' < ''*jei-bi'' 'jei; nors ir; idant, kad', nes tariamoji nuosaka dažniausiai reiškia sąlygą, o iš pasakymų su siekiniu ''jis atėjo valgytų'' ir su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] ''*jis atėjo jei-bi valgęs'' (plg. {{pl|żeby jadł}}) samplaikos galėjęs atsirasti pasakymas ''*jis atėjo jei-bi valgytų'', kurio ''*bi'' turėjęs būti apylaisvis, jis, matyt, galėjęs eiti tiek prieš siekinį, tiek po jo (tikriausiai buvę galima sakyti ir ''*jei-bi valgytų'', ir ''*jei valgytų-bi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} [[Guido Michelini|G. Michelini’io]] manymu, sudėtinės modalinės konstrukcijos su siekiniu ir elementu ''*bi'' ėmė sutapti su konjunktyvo [[Semantika|semantine]] funkcija vėlyvuoju bendrabaltiškuoju laikotarpiu.{{sfn|Dini|2000|p=103}} [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta tariamoji nuosaka su [[Dalelytė|dalelyte]] ''-lai'', pridėta prie bendraties kamieno: ''boulai'' (< ''*bū-lai'') 'būtų', ''niturrīlai'' (< ''*ne-turē-lai'') 'neturėtų'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=303}} Anot kai kurių kalbininkų ([[Ernst Fraenkel|E. Fraenkelio]], [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]]), dalelytė ''-lai'' atitinka lietuvių ir latvių kalbų ''lai'' 'tegul', ji kilusi iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''*laistei'' 'leisti'; [[Kazimieras Būga|K. Būga]] ir [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] nepritarė tokiai prūsų dalelytės ''-lai'' [[etimologija]]i.<ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=85|isbn=9986-19-639-6}}</ref> Tariamosios nuosakos daryba su ''*bi'' apima platesnį arealą, ji žinoma dar ir slavams (''*nesli bimъ'' < ''*nesli bi-mъ'' atitinka ''*neštun-bi-mē'' 'neštume'), tik slavų [[Optatyvas|optatyvo]] kilmės pagalbinis veiksmažodis ''*bi-'' < ''*bī-'' jungiamas prie [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]]. Tariamosios nuosakos daryba su siekiniu ir priesaga ''*-bi-'' pateikiama lentelėje. Dėl priesagos ''*-bi-'' asmenuojama pagal ''i'' kamieną. Fiksuojama [[Supletyvizmas|supletyvi]] vienaskaitos 1. asmens forma su galūne ''*-ti̯ā́'', kurios kilmė neišaiškinta. Trečiajame asmenyje priesaga ''*-bi-'' turėjo labai seniai nukristi, baltų kalbose paliudytas tik grynas siekinys trečiajam asmeniui reikšti, todėl tariamosios nuosakos priesaga ''*-bi-'' su trečiuoju asmeniu pateikiama skliausteliuose kaip galima lytis.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=125}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Tariamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būti̯ā / *būtunbi̯ō |*rinkti̯ā / *rinktunbi̯ō |*turēti̯ā / *turētunbi̯ō |*laikīti̯ā / *laikītunbi̯ō |- !2. |*būtunbēi |*rinktunbēi |*turētunbēi |*laikītunbēi |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būtunbiu̯ā |*rinktunbiu̯ā |*turētunbiu̯ā |*laikītunbiu̯ā |- !2. |*būtunbitā |*rinktunbitā |*turētunbitā |*laikītunbitā |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būtunbimē |*rinktunbimē |*turētunbimē |*laikītunbimē |- !2. |*būtunbitē |*rinktunbitē |*turētunbitē |*laikītunbitē |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |} Kaip ir slavų kalbose, į šias formas būtų galima žvelgti kaip į sudėtines, sudarytas iš siekinio ir pagalbinio veiksmažodžio ''*bi-'', turinčio ''i'' kamieno galūnes: ''*būti̯ā / *būtun bi̯ō'' 'būčiau' (nesupletyvi tikėtina forma su ''i'' kamieno vns. 1. asmens galūne ''*-i̯ō''), ''*būtun bēi'' 'būtumei', ''*būtun biu̯ā'' 'mudu būtumėme', ''*būtun bitā'' 'judu būtumėte', ''*būtun bimē'' 'mes būtumėme', ''*būtun bitē'' 'jūs būtumėte', ''*būtun bi'' 'būtų'. ===== Liepiamoji nuosaka ===== [[Liepiamoji nuosaka]] buvo sudaryta iš senojo indoeuropiečių prokalbės [[Optatyvas|optatyvo]] priesagų, jungiamų prie [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] kamienų. Atematiniai veiksmažodžiai galbūt turėjo ''o'' kamieno formas: ''*esais'' 'būk', ''*esaiu̯ā'' 'mudu būkime', ''*esaimē'' 'mes būkime'. Tačiau tikėtina, kad atematiniai veiksmažodžiai galėjo būti sudaromi ir su priesaga ''*-i-'', kilusia iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] atematinių veiksmažodžių ''*-ī'', kuri iš daugiskaitos ir dviskaitos buvo pasitelkta ir vienaskaitai − ''*esis'' 'būk'.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} Atematinių veiksmažodžių daugiskaitos ir dviskaitos priesaga ''*-ī'' buvo taikoma ir ''i'' bei ''ā'' kamienų veiksmažodžiams: ''*turi + ī + s'' > ''*turīs'' 'turėk', ''*laikā + ī + s'' > ''*laikāis'' 'laikyk'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Vienaskaitos antrasis asmuo su galūnės priebalsiu ''-s'' paliudytas [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''wedais'' arba ''wedeys'', ''weddeis'' 'vesk').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}}<ref>{{cite web|title=westwey|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2596|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-06}}</ref> Kaip ir [[Indoeuropiečių prokalbė#Optatyvas|indoeuropiečių prokalbės optatyvo]] formose, kamienai ''o'' ir ''ā'', susiliejus kamiengalio balsiui su priesaga, sudarydavo [[dvibalsis|dvibalsius]]. Ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] buvo reiškiama grynu kamienu. Baltų prokalbėje galėjo būti išlaikyta reliktinių šakninių veiksmažodžio formų, pvz., ''*dō'' 'duok', ''*dē'' 'dėk', ''*ei'' 'eik', vartotų liepimo reikšme visiems asmenims.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Liepiamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="2" |[[Vienaskaita]] !2. |*esis |*-is |*-īs'''¹''' |*renkais |*-ãis'''²''' |*-ois |*turīs |*-ī͂s'''²''' |*-īs'''¹''' |*laikāis |*-ā͂is'''²''' |*-V̅-īs'''¹''' |- !3. |*esi |*-i-ø |*-īt'''¹''' |*renkai |*-ãi-ø'''²''' |*-oit |*turī |*-ī͂-ø'''²''' |*-īt'''¹''' |*laikāi |*-ā͂i-ø'''²''' |*-V̅-īt'''¹''' |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-īu̯e |*renkaiu̯ā |*-aiu̯ā́ |*-oiu̯e |*turīu̯ā |*-īu̯ā́ |*-īu̯e |*laikāiu̯ā |*-āiu̯ā́ |*-V̅-īu̯e |- !2. |*esitā |*-itā́ |*-ītom |*renkaitā |*-aitā́ |*-oitom |*turītā |*-ītā́ |*-ītom |*laikāitā |*-āitā́ |*-V̅-ītom |- !3. |*esi |*-i-ø |*-ītām |*renkai |*-ãi-ø |*-oitām |*turī |*-ī͂-ø |*-ītām |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-ītām |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*esimē |*-imḗ |*-īme |*renkaimē |*-aimḗ |*-oime |*turīmē |*-īmḗ |*-īme |*laikāimē |*-āimḗ |*-V̅-īme |- !2. |*esitē |*-itḗ |*-īte |*renkaitē |*-aitḗ |*-oite |*turītē |*-ītḗ |*-īte |*laikāitē |*-āitḗ |*-V̅-īte |- !3. |*esi |*-i-ø |*-i̯ent |*renkai |*-ãi-ø |*-oiṇt |*turī |*-ī͂-ø |*-i̯ent |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-īṇt |} ''Pastabos'': * '''¹''' Vienaskaitos 2. ir 3. asmenų priesaga ''*-i-'' / *''-ī-'' perimta iš ide. atematinių veiksmažodžių optatyvo dviskaitos ir daugiskaitos (ide. atematinių veiksmažodžių vienaskaioje turėta optatyvo priesaga *''-i̯ē-''). Baltų dviskaitos ir daugiskaitos 3. asmens formos perimtos iš vienaskaitos. * '''²''' Kad šiose padėtyse būta cirkumflekso, rodo [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių liepiamosios nuosakos be ''-k-'' vns. 2. a. [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinė forma]] ''nešiẽs'' 'neškis' greta tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''nešíesi''. ''o'' kamieno [[Jusyvas|permisyvas]] (< baltų liepiamosios nuosakos 3. asmuo) ''**tenešíe'' 'tegu neša' akūto atveju dėl [[Leskyno dėsnis|Leskieno dėsnio]] būtų sutrumpėjęs, priesaga ''*-íe'' būtų virtusi ''**-i'' – ''**teneši'' (rytų baltų ''ie'' kilęs iš ''*ei'' arba ''*ai'', plg. {{prg|wedeys, wedais}}). Rytų aukštaičių vilniškių kirčiavimas vns. 2. a. ''tylỹ'' 'tylėk', permisyvas ''tetylỹ'' 'tegu tyli' liudija ir ''i'' kamiene buvus cirkumfleksą, atsiradusį iš balsių santraukos ''*i‿*ī'' > ''*-ī͂''.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Jei baltų prokalbėje čia būtų tartas akūtas, dėl Leskyno dėsnio turėtume ''*-ī́'' > ''**-i''. ''ā'' kamieno veiksmažodžių cirkumfleksą remia šios tarmės kirčiavimas ''dãrai'' 'daryk', permisyvas ''tedãrai'' 'tegu daro', nes, jei čia būtų buvęs akūtas, galiotų [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]] ir dabar čia būtų kirčiuojama gale (plg. tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''daraĩ'' < ''*darā́i'', bet 3. a. ''dãro'' < ''*darā͂''). ===== Neveikiamoji rūšis ===== [[Sangrąžinis veiksmažodis|Sangrąžiniai veiksmažodžiai]] pakeitė indoeuropiečių prokalbės vidurinę rūšį (žr. straipsnį „[[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|Indoeuropiečių prokalbė: Vidurinė rūšis“]]). Sangrąžiniai veiksmažodžiai, reiškiantys sau pačiam taikomą arba savaiminį veiksmą, buvo sudaromi su sangrąžinio įvardžio [[naudininkas|naudininku]] ''*sei'' ar [[galininkas|galininku]] ''*se''. Ilgainiui buvo apibendrintas naudininkas: ''*darāu sei'' 'darausi', ''*suka sei'' 'sukasi'. [[Sangrąžinis įvardis|Sangrąžinio įvardžio]] naudininkas ''*sei'' ir galininkas ''*se'' buvo gana paslankūs: galėjo eiti tiek prieš veiksmažodį, tiek po jo arba įsiterpti tarp veiksmažodžio ir priešdėlio.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}}{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=223-225}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Neveikiamoji [[Rūšis (gramatinė)|rūšis]] (pasyvas) sudaroma sudėtinėmis (analitinėmis) konstrukcijomis, asmenuojant veiksmažodį ''*būtei'' 'būti' su neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] neveikiamoji rūšis sudaroma ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais, [[Latvių kalba|latvių kalboje]] – tik su būtojo laiko.<ref>{{cite book|editor=[[Vytautas Ambrazas| Ambrazas, V.]]|edition=IV|title=Dabartinės lietuvių kalbos gramatika|location=Vilnius|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|year=2005|isbn=5-420-01566-8|pages=318}}</ref><ref>{{cite web|title=Ciešamā kārta|url=https://letonika.lv/groups/default.aspx?title=passive.htm|publisher=letonika.lv|accessdate=2022-11-23}}</ref> Pasak dalyvių raidą tyrusio lietuvių kalbininko [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]], į veiksmažodžio formų sistemą būtojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-to-'') buvo įtraukti seniau, esamojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-mo-'') – tik baltams reikšmingiau suskilus,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} todėl toliau pateikiami neveikiamosios rūšies pavyzdžiai tik su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais. Neveikiamąja rūšimi reikštas į veikėją nukreiptas veiksmas, kylantis iš kito veikėjo veiksmo. Tad šalia veikiamosios rūšies ''*mēn mīli'' 'mane myli', ''*tēn mīli'' 'tave myli' ir t. t. buvo sudarytos naujoviškos neveikiamosios rūšies formos ''*esmi mīlētas'' 'esu mylimas / mylėtas', ''*esei mīlētas'' 'esi mylimas / mylėtas'. Asmenį, skaičių, tiesioginėje nuosakoje ir laiką rodo veiksmažodis ''*būtei'', o dalyvis žymi ne tik skaičių, bet ir veiksnio natūraliąją ar gramatinę giminę. Tokia neveikiamosios rūšies daryba nėra paveldėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], šie dariniai vėlyvi ir baltų kalbų atžvilgiu, todėl bet kokias sudėtines formas priskirti baltų prokalbės laikams galima tik su išlygomis − tai labiau aktuali tolimesnės raidos iliustracija.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Dalyviai į rūšių ir laikų sistemą buvo įtraukti dėl savo pusiau [[Pažyminys|pažyminio]], pusiau atstojančios [[Tarinys|tarinį]] (pusiau predikatinės) reikšmės, mat tokia vartosena laikoma pirmine ir seniausia, plg. [[Lietuvių kalba|liet]]. ''tėvas grįžęs atsigulė; matau obelį nuskintą''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies tiesioginė nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Esamasis laikas ! colspan="3" |Būtasis laikas ! colspan="3" |Būsimasis laikas |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi mīlētas |*esmi mīlēta(n) |*esmi mīlētā |*bii̯āu mīlētas |*bii̯āu mīlēta(n) |*bii̯āu mīlētā |*būsi̯ō mīlētas |*būsi̯ō mīlēta(n) |*būsi̯ō mīlētā |- !2. |*esei mīlētas |*esei mīlēta(n) |*esei mīlētā |*bii̯āi mīlētas |*bii̯āi mīlēta(n) |*bii̯āi mīlētā |*būsei mīlētas |*būsei mīlēta(n) |*būsei mīlētā |- !3. |*esti mīlētas |*esti mīlēta(n) |*esti mīlētā |*bii̯ā mīlētas |*bii̯ā mīlēta(n) |*bii̯ā mīlētā |*būs mīlētas |*būs mīlēta(n) |*būs mīlētā |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā mīlētō |*esu̯ā mīlētai |*esu̯ā mīlētāi |*bii̯āu̯ā mīlētō |*bii̯āu̯ā mīlētai |*bii̯āu̯ā mīlētāi |*būsiu̯ā mīlētō |*būsiu̯ā mīlētai |*būsiu̯ā mīlētāi |- !2. |*estā mīlētō |*estā mīlētai |*estā mīlētāi |*bii̯ātā mīlētō |*bii̯ātā mīlētai |*bii̯ātā mīlētāi |*būsitā mīlētō |*būsitā mīlētai |*būsitā mīlētāi |- !3. |*esti mīlētō |*esti mīlētai |*esti mīlētāi |*bii̯ā mīlētō |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētāi |*būs mīlētō |*būs mīlētai |*būs mīlētāi |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē mīlētai |*esmē mīlētā |*esmē mīlētās |*bii̯āmē mīlētai |*bii̯āmē mīlētā |*bii̯āmē mīlētās |*būsimē mīlētai |*būsimē mīlētā |*būsimē mīlētās |- !2. |*estē mīlētai |*estē mīlētā |*estē mīlētās |*bii̯ātē mīlētai |*bii̯ātē mīlētā |*bii̯ātē mīlētās |*būsitē mīlētai |*būsitē mīlētā |*būsitē mīlētās |- !3. |*esti mīlētai |*esti mīlētā |*esti mīlētās |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētā |*bii̯ā mīlētās |*būs mīlētai |*būs mīlētā |*būs mīlētās |} Kitos rekonstruotos neveikiamosios rūšies formos toliau aptariamos darant prielaidą, kad jos buvo analogiškos turimoms dabartinėse baltų kalbose.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Neveikiamosios rūšies [[Nuosaka#Tariamoji nuosaka|tariamoji nuosaka]] sudaroma su tariamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*būti̯ā mīlētas'' 'būčiau mylimas / mylėtas'). Neveikiamosios rūšies [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] sudaroma su liepiamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*esis mīlētas'' 'būk mylimas / mylėtas'). Šiose nuosakose dalyvis derinamas gimine ir skaičiumi taip pat, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginėje nuosakoje. Kaip ir veikiamosios, neveikiamosios rūšies tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. === Prieveiksmiai === Prieveiksmių [[prabaltai]] turėjo daugiau negu jų buvo [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Iš [[Būdvardis|būdvardžių]] sudaromi prieveiksmiai su galūne ''*-ai'' arba ''*-āi'', pvz., ''*labai'' / ''*labāi'' 'gerai'. Ši galūnė kildinama iš [[Vienaskaita|vienaskaitos]] [[Naudininkas|naudininko]] arba [[Vietininkas|vietininko]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=225}} Kiti baltų prokalbės prieveiksmiai: * ''*kadān'' 'kada', ''*tadān'' 'tada' (''*-ān'' – ''ā'' kamieno vienaskaitos [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnė) * ''*kai'' 'kai', ''*tai'' 'tai' * ''*ten'' 'ten' * ''*i̯au'' 'jau' * ''*dabar'' 'dar; dabar' Rytiniame baltų areale paliudyti prieveiksmiai *''nū'', ''*nūnai'' 'dabar, nūnai', ''*kur'' 'kur', vakariniame − ''*tendau'' 'iš ten', ''*kendau'' 'iš čia'. === Priesagos === Be daugybės iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] paveldėtų [[Priesaga|priesagų]], kai kurios baltų kalbose itin produktyvios ir gali būti nukeltos į baltų prokalbės laikus:{{sfn|Dini|2000|p=119}} * ''*-si̯anā , *-senā, *-snā'' − veiksmo pavadinimams (plg. {{lt|eisena}} < ''*eisenā'', {{lv|iešana}} < ''*eisi̯anā''; {{prg|madlisna}} 'malda' < ''*maldīsnā)''; * ''*-ūn-'' − vardažodžių priesaga (plg. {{lt|perkūnas}}, {{lv|perkūns}}, {{prg|percunis}} 't. p.'); * ''*-el-'', ''*-ul-'', ''*-ut-'', ''*-ait-'', ''*-už-'' − [[Deminutyvas|deminutyvams]] (plg. {{lt|tėvelis}}, ''tėvulis'', {{lv|alutis}} 'alutis', {{lt|mergaitė}}, {{lv|dzeguze}} 'gegužė, gegutė', {{prg|merguẞ}} < ''*merguzē'' 'mergužė'); * ''*-ing-'' − [[Būdvardis|būdvardžių]] priesaga (plg. {{lt|laimingas}}, {{lv|spēcīgs}} 'galingas', {{prg|labbings}} 'geras'). === Priešdėliai, prielinksniai ir polinksniai === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] yra kilę iš senų senovėje [[Kaityba (kalbotyra)|kaitytų]] žodžių. Baltų prokalbėje prielinksniai jau buvo atsiskyrę nuo [[Prieveiksmis|prieveiksmių]] ir buvo vartojami ir kaip [[Priešdėlis|priešdėliai]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=185}} Baltų prokalbei rekonstruojama: * ''*api'' 'apie' * ''*be'' 'be' * ''*en'' / ''*in'' 'į' * ''*iž'' 'iš' * ''*nō'' 'nuo; ant' (ir kt.) * ''*pā'' 'po' * ''*per'' / ''*par'' 'per' * ''*prā'' 'pro' * ''*prei'' 'prie' * ''*san'' 'su' Rytiniame [[Baltai|baltų]] areale paliudyta buvus prielinksnių ''*anta'' 'ant', ''*ati'' / ''*ata'' 'at(i)-', ''*nā'' (''*nō'' variantas'')'' 'į; ant; link', ''*pas'' 'pas', ''*ažō'' 'už', ''*už'' 'ant'. Vakarinių baltų vartotas prielinksnis ''*au'' 'iš'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=226}} Rytų baltų [[vietininkas|vietininkai]] su prijungtais [[Polinksnis|polinksniais]] ''*šakān-nā'' 'šakon', ''*šakās-p(r)ei'' 'šakos link', ''*šakāi-p(r)ei'' 'prie šakos', ''*šakāi-en'' 'šakoje' ir prūsų kalbos [[Iliatyvas|iliatyvinė]] forma ''andangonsv^{<small>e</small>}n'' 'danguose (danguosna)'{{sfn|Zinkevičius|1980|p=256}} leidžia atkurti senąją baltų prokalbės būklę, kai bemaž visi prabaltų prielinksniai, keisdami linksnio reikšmę, galėjo eiti po linksniuojamojo žodžio – buvo vartojami kaip [[Polinksnis|polinksniai]]. Tai patvirtina išsamūs baltų kalbų [[sintaksė]]s tyrimai, tokia vartosena labai senoviška.<ref>{{cite journal|last=[[Vytautas Ambrazas|Ambrazas, V.]]|year=1982|title=Žodžių tvarka ir baltų kalbų sakinio tipo rekonstrukcija|journal=Baltistica|volume=XXVIII|issue=2|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/1551/1465|accessdate=2021-09-22|page=108}}</ref> == Sintaksė == Tyrimai rodo, kad baltų prokalbėje turėjusi būti išlaikyta senoji [[indoeuropiečių prokalbė]]s žodžių tvarka SOV ([[veiksnys]] − [[papildinys]] − [[tarinys]]; kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] 'sūnus rugius pjauna').<ref>{{cite encyclopedia|title=Proto-Indo-European verb-finality: Reconstruction, typology, validation|first=Hans Henrich|last=Hock|encyclopedia=Proto-Indo-European Syntax and its Development|editor1-first=Leonid|editor1-last=Kulikov|editor2-first=Nikolaos|editor2-last=Lavidas|publisher=John Benjamins|year=2015}}</ref> Tokią [[Žodžių tvarka|žodžių tvarką]] išsaugojo ir [[Homeras|Homero]] laikų [[Senovės graikų kalba|graikų]] bei senoji [[Lotynų kalba|lotynų]] kalbos.{{sfn|Dini|2000|pp=109-110}} Prielinksnių ir kitokių tarnybinių žodžių vartota žymiai mažiau nei šiuolaikinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]], kur vis dažniau įsigali [[Prielinksnis|prielinksninės]] ar [[Polinksnis|polinksninės]] konstrukcijos: {{lt|mirti badu}} − ''mirti iš bado'', ''kardais kariauti'' − ''su kardais kariauti'', {{lv|krist zemē}} 'nukristi (žemėn)' − ''nokrist'' 'nukristi', ''staigāt pa mežu'' 'vaikščioti po mišką' – ''staigāt mežā'' 'vaikščioti miške'. Galiojo [[Vakernagelio dėsnis]], [[pažyminys]] eidavo prieš pažymimąjį žodį. Su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtaka siejami rytiniame baltų kalbų areale pasidaryti [[Postpozicija|postpoziciniai]] vietininkai su priaugusiais polinksniais: [[inesyvas]] ''*šakāi + en > *šakāi̯en'' 'šakoje', [[iliatyvas]] ''*šakān + nā > *šakānā'' 'į šaką, šakon', [[adesyvas]] ''*šakāi + prei > *šakāip(r)ei'' 'prie šakos (būti)', [[aliatyvas]] ''*šakās + prei > *šakāsp(r)ei'' 'prie šakos (artintis)'. Finų įtaka aiškinamas ir platus nederinamojo pažyminio ([[Kilmininkas|kilmininko]]) vartojimas, kur kitos [[indoeuropiečių kalbos]] paprastai taiko būdvardinį derinamąjį pažyminį, pvz., ''lietuvių kalba'', bet [[Vokiečių kalba|vokiškai]] – ''die litauische Sprache'' 'lietuviška kalba'. Buvo labai išplėtota vartosena [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], kurie iš pat pradžių buvo tik tam tikri veiksmažodiniai [[Būdvardis|būdvardžiai]]. [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]] tyrimai rodo, kad anksčiausiai į laikų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]] turėjo būti įtraukti veikiamieji dalyviai (su priesagomis ''*-nt-'' ir ''*-us-''), vėliau − neveikiamieji dalyviai su priesaga ''*-to-'', o visų vėliausiai − su priesaga ''*-mo-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} Dėl šių pokyčių [[tarinys]] imtas reikšti ne tik [[Veiksmažodis|veiksmažodžiu]], bet ir naujomis neasmenuojamomis veiksmažodžio formomis − [[dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. Be to, ilgainiui išsirutuliojo vadinamoji [[Lietuvių kalba#Netiesioginė nuosaka|netiesioginė (atpasakojamoji) nuosaka]], kai veiksmažodis keičiamas dalyviu, norint perpasakoti iš kitų girdėtus įvykius arba nesant įsitikinusiam, jog veiksmas tikras, pvz., {{lt|ten gyveno žmogus}} − ''sako, ten žmogus gyvenęs''; ''tau reikės pasistengti'' − ''sako, tau reikėsią pasistengti''. Tikėtina, kad tokią įvairiapusę dalyvių vartoseną lėmė ne tik [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] vidinė raida, bet tam bus davusios postūmį ir [[Baltijos finų kalbos]], nuo seno turėjusios panašias konstrukcijas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}}{{sfn|Dini|2000|pp=330-332}} Tačiau absoliutusis [[naudininkas]] su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (kaip {{lt|saulei tekančiai}} 'saulei tekant') nukeltinas į ankstyvuosius baltų arba net [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikus − kaip ir vardininkas su [[Bendratis|bendratimi]], pvz., {{lt|peilis duonai riekti}}. Neretai šios konstrukcijos laikomos baltų [[Archaizmas|archaizmais]].{{sfn|Dini|2000|pp=112-112}} == Žodynas == [[Vaizdas:Necklace, animal teeth, Corded Ware culture, City of Prague Museum, 200338.jpg|thumb|280px|right|Unikalūs [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] (IV–II tūkst. pr. m. e.)<ref>{{cite web|title=Virvelinės keramikos kultūra|url=https://www.vle.lt/straipsnis/virvelines-keramikos-kultura/|editor=Tutlys, S.|orig-date=2018-07-11 |date=2021-12-06|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-02-23}}</ref> karoliai, suverti iš gyvulių dantų ir kriauklelių ([[Praha]], [[Čekija]])]] Baltų prokalbės žodynas rekonstruojamas pagal [[Kognatai|atitikmenis]], randamus visose trijose paliudytose [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] ([[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]]) arba jungiančius dalį šių kalbų. Prie rekonstrukcijos prisideda išnykusių baltų kalbų [[Substratas (kalbotyra)|substrato]] tyrimai. Didžiąją baltų prokalbės žodyno dalį turėjo sudaryti indoeuropiečių prokalbės veldiniai, tačiau aptinkama nemažai reikšmės pokyčių ir tik baltams būdingų [[Leksema|leksemų]]. Rekonstruoti baltų prokalbės žodyną sudėtinga, nes baltų kalbos palyginti anksti ėmė atsiskirti viena nuo kitos, tik lietuvių ir latvių kalbos tebevartojamos iki šiol, prūsų kalba paliudyta skurdokai. Atkuriamų žodžių kiekis priklauso nuo atrankos kriterijų ir metodų, todėl atskirų kalbininkų atkurto baltų prokalbės žodyno apimtis skiriasi. [[Norvegai|Norvegų]] kalbininkas [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] priskaičiuoja apie 70 žodžių sąrašą.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Ch.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/vergleichendegra00stan|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo|year=1966|pages=[https://archive.org/details/vergleichendegra00stan/page/n12 6]-9}}</ref> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] baltų prokalbės laikams taip pat priskiria apie 70 leksinių vienetų, [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]] su tam tikromis išlygomis išplečia sąrašą net iki 320 žodžių, [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskis]] jų pateikia 150, kuriuos aiškiai skirsto į indoeuropiečių prokalbės paveldą, turinčius atitikmenų [[Slavų kalbos|slavų kalbose]] žodžius ir tik baltams būdingą [[Leksika|leksiką]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=229}}<ref>{{cite book|last=Sabaliauskas|first=A.|title=Lietuvių kalbos leksika|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1990|pages=142-193|isbn=9785420003350}}</ref><ref>{{cite journal|last=Smoczyṅski, W.|authorlink=Wojciech Smoczyński|year=1981|title=Indoeuropejskie podstawy słownictwa bałtyckiego|journal=Acta Baltico-Slavica|location=Białystok|volume=14|pages=211-240}}</ref> 2015 m. buvo išleistas „Etimologinis paveldėtosios baltų kalbų leksikos žodynas“ („Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon“), kurį parengė [[Rick Derksen|R. Derksenas]].<ref>{{cite book|last=Derksen|first=R.|title=Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon|url=https://archive.org/details/derksen-etymological-dictionary-of-the-baltic-inherited-lexicon-2015/mode/2up|pages=xii + 684|isbn=978-9004278981}}</ref> Jame pateikta daugiau kaip 5400 baltų kalbų leksinių vienetų, tačiau tik maža šios leksikos dalis laikytina [[Prabaltai|prabaltiška]], atsižvelgiant į tai, kad į šį skaičių įeina daug to paties žodžio fonetinių variantų ir vėlyvų vedinių, be to, žodyne baltiški žodžiai pasitelkiami [[Akcentologija|akcentologijai]], [[Fonetika|fonetikai]] bei [[fonologija]]i iliustruoti. R. Derkseno žodyno vertė nukenčia ir todėl, kad jame nepelnytai mažas dėmesys skiriamas [[latvių kalba|latvių kalbos]] leksikai ir baltų [[Tarmė|tarmių]] duomenims.<ref>{{cite journal| title=Recenzijos: Rick Derksen, „Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon“ (Leiden Indo-European etymological dictionary series 13), Leiden, Boston: Brill, 2015, xii + 684 p|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2245/2215|year=2015|journal=[[Baltistica]]|year=2015|volume=50|issue=1|pages=153-178|language=en}}</ref> Nepaisant didelių sunkumų, pastaraisiais dešimtmečiais koordinuojami tarptautiniai kalbotyros projektai, kuriais siekiama maksimaliai rekonstruoti baltų prokalbės žodyną.{{sfn|Dini|2000|p=118}} Seniausiajam, [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] sluoksniui priklauso ''*akis'' '[[akis]]', ''*akmō'' 'akmuo', ''*nebas'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*nebeses'') 'debesis', ''*deinā'' '[[diena]]', ''*deiu̯as'' '[[dievas]]', ''*mātē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*māteres'') 'motina', ''*nakt(i)s'' 'naktis', ''*naui̯as'' 'naujas', ''*duktē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*dukteres'') 'duktė', ''*brātē'' (kilm. ''*brāteres'') 'brolis', ''*senas'' 'senas', ''*sesō'' 'sesuo', ''*sūnus'' 'sūnus', ''*šu̯ō'' 'šuo', ''*u̯ilkas'' 'vilkas', ''*u̯īras'' 'vyras', ''*žeimā'' 'žiema', ''*žemē'' 'žemė', ''*žmō'' '[[žmogus]]', ''*u̯andō'' (kilm. ''*undenes'') '[[vanduo]]' ir daugybė kitų senųjų veldinių.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=56-58}}<ref name="prūsduombazė"/> Kai kurie žodžiai įgijo tik [[Baltų kalbos|baltų kalboms]] būdingą prasmę, pvz., ''*dangus'' 'dangus', ''*medi̯an'' 'miškas', ''*gilus'' 'gilus', ''*langas'' 'langas', ''*tlākii̯as'' '[[Lokiniai|lokys]]', ''*tikras'' 'tikras', ''*bīlātei / *bīldētei / *bīltei'' 'kalbėti, byloti'. Prabaltai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Tai rodo turėti gyvulių pavadinimai ''*au̯is'' '[[avis]]', ''*ēras'' 'ėras, [[Naminė avis|avinas]]', ''*ōgnas'' 'avinėlis', ''*āžii̯as'' 'ožys', ''*āžē'' '[[Naminė ožka|ožka]]', ''*ešu̯ā'' '[[Arklys|kumelė]]', *''ešu̯as '''arklys', *''žirgas'' 'eržilas', ''*gōutan'' '[[Karvė|karvių]] banda', ''*gōus'' (kilm. ''*gaṷes''; ir ''*kāru̯ē'') '[[karvė]]', ''*paršas'' '[[Kiaulė|paršas]]', ''*sūs'' (kilm. ''*suu̯es'') 'kiaulė'; vartotas žodis ''*paimō'' 'piemuo'. Turėti šie prijaukintų paukščių vardai: ''*antis'' '[[antis]]', ''*žans'' '[[žąsis]]', ''*u̯ištā'' '[[višta]]'. [[Žemdirbystė]]s terminams priskirtini žodžiai ''*artāi̯as'' 'artojas', ''*artlan'' 'arklas', ''*aisā'' 'iena', ''*šeinan'' '[[šienas]]', ''*daržan'' 'daržas', ''*sētei'' 'sėti', ''*u̯agā'' 'vaga', ''*pelū'' 'pelai', ''*linai'' '[[linai]]', ''*pūrai / *pūrā'' '[[kviečiai]]', ''*rugi̯as'' '[[rugys]]', ''*maiži̯as'' '[[miežis]]', ''*au̯ižā'' '[[aviža]]', ''*žirnan'' '[[grūdas]]', ''*sēmen'' '[[sėkla]]'. Senuosius [[Bitininkystė|bitininkystės]] laikus siekia pavadinimai ''*medu'' '[[medus]]', ''*bitē'' 'bitė', ''*u̯aškas'' '[[vaškas]]'. Turėti žodžiai [[Žvejyba|žvejybai]] − ''*aldīs'' (kilm. ''*aldii̯es'') 'valtelė, [[luotas]]', ''*a(k)stinas'' / ''*a(k)stis'' ([[Kilmininkas|kilm]]. ''*a(k)steis'') 'aštri lazdelė, [[žeberklas]]', *''tintlan'' 'tinklas', ''*žūs'' (kilm. ''*žuu̯es'') 'žuvis', ''*angeri̯as / *anguri̯as'' '[[ungurys]]', ''*līdē'' '[[lydeka]]', ''*ešetras'' '[[eršketas]]'. Vėlesniu laikotarpiu baltai jau buvo pradėję apdoroti [[Metalas|metalus]] − žinomi pavadinimai ''*u̯ari̯an'' '[[varis]]', ''*gelžā'' '[[geležis]]', ''*pleinas'' '[[plienas]]', ''*au(k)sas'' (ir ''*želtan'') '[[auksas]]', ''*sireblan'' '[[sidabras]]'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=158-168}}{{sfn|Dini|2000|pp=118-119}}<ref>[https://etimologija.baltnexus.lt/ ''Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref><ref name="prūsduombazė">[http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ ''Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref> Gana lengvai galima atkurti senąsias baltų prokalbės [[Ąžuolas|ąžuolo]] (''*anžlōlas'')'','' [[Obelis|obels]] (''*ābō'')'','' [[Beržas|beržo]] (''*beržas''), [[Liepa|liepos]] (''*leipā''), [[Uosis|uosio]] (*''ōsis,'' [[Kilmininkas|kilm]]''. *ōseis''), [[Klevas|klevo]] (''*kl(i̯)au̯as'') ir [[Guoba|guobos]] (*''u̯īnžinā'' > [[Lietuvių kalba|liet.]] ''[[Paprastoji vinkšna|vinkšna]]'', {{lv|vīksna}} 't. p.', {{prg|*winxno}} 't. p.') pavadinimų formas, tačiau prabaltai neturėjo žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Be [[Lokiniai|lokio]], taip pat turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]] (*''u̯ēu̯erē''), [[Kiaunė|kiaunei]] (*''keunē / *kaunē'') ir [[Stumbras|stumbrui]] (''*žambras''). Ši [[Leksika|leksikos]] dalis padeda nustatyti baltų [[Protėvynė|protėvynę]].<ref name="gimbutienė60"/> == Tyrimų istorija == {| |+'''Įžymūs užsienio baltistai – indoeuropeistikos klasikai''' | [[Vaizdas:August Schleicher.jpg|thumb|134px|center|'''[[August Schleicher]]''' (1821−1868)]] | [[Vaizdas:August Leskien.png|thumb|100px|center|'''[[August Leskien]] '''(1840−1916)]] | [[Vaizdas:Ferdinand de Saussure by Jullien.png|thumb|100px|center|'''[[Ferdinand de Saussure]]''' (1857−1913)]] |} Pirmasis [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] tarpusavio ryšius ir jų sąsajas su [[Slavų kalbos|slavų kalbomis]], taikydamas gana pažangius metodus, [[XVIII a.]] aprašė [[Rusai|rusų]] mokslininkas [[Michailas Lomonosovas|M. Lomonosovas]]. Iš moderniosios [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] kūrėjų pirmasis pripažino baltų kalbų svarbą [[Danai|danų]] kalbininkas [[Rasmus Rask|R. Raskas]] (1814[1818]). XIX a. antrojoje pusėje ėmė įsigalėti terminas „baltų kalbos“, jį padėjo įtvirtinti [[Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann|G. H. Nesselmannas]].{{sfn|Dini|2000|pp=28-29}} Kai 1856–1857 m. [[Vokiečiai|vokiečių]] kalbininkas A. Schleicheris paskelbė pirmąją šiuolaikinę mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, baltų kalbos jau buvo plačiai nagrinėjamos. Dėl savo itin archajiškų ypatybių [[Baltistika|baltų kalbotyra]] tapo neatsiejama [[indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] dalimi. [[Vardažodis|Vardažodžių]] fleksija, palyginti aiškiai sutampanti su [[indoeuropiečių prokalbė]]s formomis, pradėta tirti bene pirmiausia. Vėliau buvo analizuojama ir tikslinama kirčiavimo sistema, [[priegaidė]]<nowiki/>s, nustatomos sąsajos su slavų, [[Graikų kalba|graikų]] kalbų ir [[sanskritas|sanskrito]] kirčiavimo bei priegaidžių sistemomis, taip pat nagrinėjama [[fonetika]] ir [[fonologija]]. [[XIX a.]] antrojoje pusėje − [[XX a.]] pradžioje itin svarų indėlį į baltų [[Akcentologija|akcentologiją]] įnešė [[Ferdinandas de Sosiūras|F. de Saussure’as]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]] ir [[Augustas Leskynas|A. Leskienas]]. F. de Saussure’as [[1879]] m. iškėlė [[Laringalai|laringalų]] (išnykusių gerklinių garsų) teoriją, ir baltų kalbų priegaidės, kirčio vieta buvo pasitelktos nustatant ir tikslinant laringalų pobūdį bei vietą skiemenyje.<ref>{{cite book|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|title=Laringalų teorija ir lietuvių kalba|url=https://www.academiasalensis.org/images/failai/bibliotheca_salensis_2_tomas_smocynskis.pdf|year=2006|volume=II|page=78|location=Vilnius|publisher=[[Lietuvių kalbos institutas]]|issn=1822-3257|isbn=978-9955-704-17-1}}</ref> Drauge su baltiškos [[Leksika|leksikos]] tyrimais buvo aiškinami baltų ir kitų kalbų giminingumo lygiai, rekonstruojama baltų prokalbės lingvistinė sistema, žodynas. Pradedant [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] XIX–XX a. pradžios tyrimais, ši sritis neprarado aktualumo visą XX a.: [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. S. Girdenis]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ir daug kitų kalbininkų sistemino bei analizavo baltų [[Leksikologija|leksikologijos]] ir [[Istorinė gramatika|istorinės gramatikos]] duomenis. [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] įnašas į tarptautinę polemiką dėl slavų ir baltų kalbinės vienovės klausimo tebėra svarus ir šiomis dienomis.{{sfn|Dini|2000|pp=179-194}} Derinant [[Archeologija|archeologijos]] ir [[Hidronimas|hidronimijos]] duomenis, nuo XX a. antrosios pusės buvo surinkta tiek naujų faktų, kad dabar galima teigti, jog baltų kalbomis prieš keletą tūkstantmečių buvo kalbama didelėje teritorijoje nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose, nuo [[Baltijos jūra|Baltijos]] jūros šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Nors baltų hidronimus toli nuo šiais laikais baltų gyvenamų teritorijų buvo pradėjęs tyrinėti dar K. Būga, tačiau tokių mastų įtikinamus tyrimus atliko [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]]. [[1962]] m. jųdviejų darbe „Aukštutinės Padnieprės vandenvardžių lingvistinė analizė“<ref>{{cite book|author1=Топоров, В. Н.|author2=Трубачев, О. Н.|title=Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья|url=https://inslav.ru/images/stories/pdf/1962_Toporov_Trubachev.pdf|year=1962|location=М.|publisher=Издательство АН СССР}}</ref> minima, kad Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine rasta apie 800 baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]], o po 20 metų baltiškų vandenvardžių ir kitų [[Vietovardis|vietovardžių]] čia jau buvo priskaičiuota per 2000.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=148-149}} V. Toporovo ir O. Trubačiovo išvadas remia ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] [[Antropologija|antropologinė]] bei [[Archeologija|archeologinė]] medžiaga. Pastarieji tyrimai sustiprina [[Hipotezė|hipotezę]], jog [[slavų kalbos]] yra kilusios iš baltų prokalbės paribio [[Dialektas|dialektų]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Literatūra == * {{cite book|last= Dini|first=Pietro Umberto|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas|volume=I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/mode/2up|year=1980|location=Vilnius|publisher=[[Mokslas (leidykla)|„Mokslas“]]}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|publisher=„Mokslas“}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=I|title=Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|location=Vilnius|year=1984|publisher=„Mokslas“|isbn=5-420-00102-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorija: iki pirmųjų raštų|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110|location=Vilnius|year=1987|publisher=„Mokslas“|isbn=460-202-0100}} == Nuorodos == * [http://etimologija.baltnexus.lt/ Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė] * [http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė] * [https://archive.org/details/dini-foundations-of-baltic-languages-2014 Foundations of Baltic Languages, Pietro U. Dini] {{Baltų kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Mirusios baltų kalbos]] nsyw6nlnt6on04n223bgr24on35060k 7889533 7889499 2026-07-29T19:53:53Z Ed1974LT 52229 /* Sintaksė */ 7889533 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| |pavadinimas=Baltų prokalbė|spalva=lawngreen|šalys=Rytų–Šiaurės Rytų [[Europa]]|kilmė=[[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small>^{([[hipotezė]])}</small> **'''Baltų prokalbė''' *** <small>Dukterinės kalbos – [[baltų kalbos|baltų]]</small>}} [[Vaizdas:Baltic cultures 600-200 BC SVG.svg|thumb|270px|right|'''[[Geležies amžius|Geležies amžiaus]] baltų [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]]:''' {{legend|#4E9A06|[[Dulokaimio-Kovrovo kultūra]] ([[sembai]] ir [[notangai]])}} {{legend|#73D216|[[Olštyno kultūra]] ([[galindai]]?)}} {{legend|#8AE234|[[Sūduvių kultūra]] ([[jotvingiai]])}} {{legend|#729FCF|[[Nemuno žemupio kapinynų kultūra]] ([[kuršiai]])}} {{legend|#FCAF3E|[[Brūkšniuotosios keramikos kultūra]]}} {{legend|#F57900|[[Milogrado kultūra]]}} {{legend|#CE5C00|[[Dniepro-Dauguvos kultūra]]}} {{legend|#EDD400|[[Pamario kultūra]]}} {{legend|#FCE94F|[[Varpinių kapų kultūra]]}}]] [[Vaizdas:Rytų Europa V–VI a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai V–VI a.}}]] [[Vaizdas:Baltai ir jų kaimynai VII–VIII a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai VII–VIII a.}}]] '''Baltų prokalbė''' ({{lv|baltu pirmvaloda}}), arba '''[[Prabaltai|prabaltų]] kalba''', '''[[Prabaltai|protobaltų]] kalba''' ([[Latvių kalba|latv.]] ''pirmbaltu valoda'') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[baltų kalbos]]. Kadangi nėra jokių baltų prokalbės rašytinių šaltinių, ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios]] ir [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] metodais pasitelkiant paliudytų baltų ir kitų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių kalbų]] duomenis. Baltų [[prokalbė]] kilo iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], kai ši apie [[III tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstantmetį pr. m. e.]] pradėjo skilti. Esama [[Hipotezė|hipotezės]], jog galėjusi būti bendra baltų ir [[slavų prokalbė]]. Baltų prokalbė buvo [[fleksinė kalba]]. Įprastinė [[žodžių tvarka]] sakinyje – SOV ([[veiksnys]] – [[papildinys]] – [[tarinys]]). Baltų prokalbė išsiskiria šiomis pagrindinėmis ypatybėmis:{{sfn|Dini|2000|p=56}} # laisvas [[kirtis]]; # trumpųjų [[indoeuropiečių prokalbė]]s (ide.) [[Balsis|balsių]] ''*o'', ''*a'' sutapimas į vieną ''*a''; # ide. [[#Balsių kaita|balsių kaitos]] išlaikymas ir jos išplėtojimas; # ''*m'' išlaikymas prieš [[Dantiniai priebalsiai|dantinius priebalsius]]; # ''ē'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] produktyvumas; # savitos [[Deminutyvas|mažybinės priesagos]]; # vienodos asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] visiems veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikams]] ir [[nuosaka|nuosakoms]]; # [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] trečiajam [[Asmuo (kalbotyra)|asmeniui]] nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis; # visiškas ide. [[Perfektas|perfekto]] ir [[aoristas|aoristo]] nebuvimas; # [[būtasis laikas]], sudarytas su teminiais balsiais ''*-ā-'' ir ''*-ē-''; # savito [[Leksika|žodyno]] sluoksnis, įskaitant [[onomastika|onomastikos]] elementus. Visos [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstruotos]] formos žymimos žvaigždute (*), net jeigu jos sutampa su dabartinių baltų kalbų arba paliudytomis formomis. == Baltų ir slavų kalbinės vienovės klausimas == {{main|Baltų-slavų kalbos}} [[Vaizdas:Balto-Slavic theories 2, lt.svg|right|thumb|400px|Įvairių požiūrių į baltų ir slavų kalbinės vienovės laikotarpį schema]] Ilgą laiką mokslininkai įvairiai svarsto, ar būta bendro [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] laikotarpio, t. y. ar buvo bendra [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų prokalbė]]. Be to, ir [[XX amžius|XX a.]], ir šiomis dienomis galima išgirsti baltų–slavų kalbinės vienovės šalininkų nuomonę, kad baltų prokalbė neegzistavo – neva bendra baltų–slavų prokalbė iš karto išsiskyrė į tris kalbų atšakas: rytų [[baltų kalbos|baltų]], vakarų baltų ([[prūsų kalba|prūsų]]) ir [[Slavų prokalbė|praslavų]] kalbas.{{sfn|Dini|2000|p=55, „'''¹⁰⁴'''Plg. J. Otrębski 1956–1965 I, p. 44; Schmitt-Brandt 1972. Griežtai prieš baltų (ir baltų-slavų) prokalbės hipotezę pasisakė Mayer 1981“}}<ref>{{citation |last=Kortlandt |first=Frederik |authorlink=Frederik Kortlandt|year=2009 |title=Baltica & Balto-Slavica |page=5 |quote=Though Prussian is undoubtedly closer to the East Baltic languages than to Slavic, the characteristic features of the Baltic languages seem to be either retentions or results of parallel development and cultural interaction. Thus I assume that Balto-Slavic split into three identifiable branches, each of which followed its own course of development.}}</ref><ref>{{citation |title=Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon |first=Rick |last=Derksen|authorlink=Rick Derksen|year=2008 |page=20 |quote=I am not convinced that it is justified to reconstruct a Proto-Baltic stage. The term Proto-Baltic is used for convenience’s sake.}}</ref> Vis dėlto bendrabaltiškasis garsynas ir morfologija už [[Slavų prokalbė|praslavų]] senoviškesni, net dabartinės baltų kalbos ir palyginti neseniai mirusi prūsų kalba archajiškumu prilygsta arba bemaž nenusileidžia prieš tris ar daugiau tūkstantmečių kitų indoeuropiečių kalbų rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotai būklei.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=9}} Bendrybių nevienodai gausu atskirose slavų ir baltų kalbose: daugiau bendrumų su slavų kalbomis turi [[Prūsų kalba|prūsų]] ir [[Latvių kalba|latvių kalbos]], o [[lietuvių kalba]] su slavų kalbomis siejasi mažiau; baltų ir slavų arealą raižo nevienodos [[Izoglosa|izoglosos]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=134}} Nepaisant to, šiedvi kalbų šeimos turi daug panašumų visuose kalbos lygmenyse, todėl [[August Schleicher|A. Schleicheris]] manė buvus vieną baltų-slavų prokalbę, vėliau skilusią į baltų ir slavų prokalbes. [[Antoine Meillet|A. Meillet]] teigė priešingai: jis laikėsi nuomonės, kad baltų ir slavų kalbų panašumai susidarė dėl lygia greta vykusios kalbų raidos, o bendros baltų ir slavų prokalbės nebūta. [[Lenkai|Lenkų]] kalbininkas [[Jan Michał Rozwadowski|J. M. Rozwadowskis]] pasiūlė kalbų raidos schemą, pagal kurią po [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų kalbų]] vienovės (III tūkstantmetyje pr. m. e.) prasidėjo nepriklausomos raidos laikotarpis ([[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II]]–[[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I]] tūkstantmetyje pr. m. e.), o šį pakeitė naujo kalbų suartėjimo metas (nuo pirmųjų m. e. amžių iki šių dienų). [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]] teigė, kad baltų ir slavų kalbos, suskilus indoeuropiečių prokalbei, rutuliojosi nepriklausomai, o vėliau išgyveno suartėjimo laikotarpį. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] anksčiau (1964) laikėsi požiūrio, kad slavų prokalbė egzistavusi, o baltų – ne; baltų prokalbė gyvavusi baltų-slavų kalbinės vienovės rėmuose, mat baltų kalbinė bendrija ėmusi irti tuo pat metu, kaip ir baltų-slavų.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|page=49|accessdate=2024-04-16}}</ref> Vėliau V. Mažiulis nuomonę pakeitė: pasak jo, iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltų-slavų kalba turėjusi būti baltų prokalbė, iš kurios tada pradėjusi vystytis [[slavų prokalbė]].{{sfn|Dini|2000|p=131}} Šią prielaidą visų pirma ([[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|7-ame dešimtmetyje]]) iškėlė ir argumentavo [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], jiems pritarė [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Vittore Pisani|V. Pisanis]] bei daugelis lietuvių kalbininkų – anot jų, slavų prokalbė yra kilusi iš baltų paribio dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=134-135}}{{sfn|Dini|2000|p=144}} V. Pisanio manymu, šie dialektai [[Dniepras|Dniepro]] aukštupyje ribojosi su [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] dialektais, ir slavų prokalbę būtų galima laikyti suiranėninta baltų kalba.{{sfn|Dini|2000|pp=145-146}} Kalbininkų teigimu, dauguma [[baltų kalbos|baltų]] ir [[Rytų slavų kalbos|rytų]] (iš dalies ir [[Vakarų slavų kalbos|vakarų]]) slavų kalbų [[Leksika|žodyno]] bendrybių, slavų [[Baltarusių kalba|„akavimas”]], rytų slavų [[Pleofonija|pilnagarsystė]], šioje slavų kalbų grupėje ilgiau išlikę sveiki trumpieji [[Balsis|balsiai]] ''i, u'', tik rytų slavų ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbose dažnai vartojamos [[Priesaga|priesagos]] ''-ail-'', ''-uk-'' bei, [[Václav Vondrák|V. Vondráko]] manymu, slavų priesagos ''-osn-'', ''-os-'', ''-as-'' laikytina baltiškuoju palikimu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=254-255}} Ypač intensyvūs prabaltų kalbiniai kontaktai su iranėnais matyti vandenvardžiuose į pietus nuo [[Pripetė (upė)|Pripetės]], nuo pat [[Seimas (upė)|Seimo]] upės ištakų.{{sfn|Dini|2000|p=40}} Išanalizavęs kalbos faktus, [[Viktoras Martynovas|V. Martynovas]] patikslina, kad slavų prokalbei davęs pradžią dialektas turėjęs būti artimas [[Prūsai|prūsų]] protėvių [[Prabaltai|prabaltiškai]] tarmei, kuri prieš sąveiką su iranėnais būsianti kontaktavusi su [[Italikų kalbos|italikų]] bei jiems artimų [[Keltų kalbos|prakeltų]] kalbomis.<ref>{{cite book|title=Славяне: Этногенез и этническая история|trans-title=Slavai: Etnogenezė ir etninė istorija|author=[[Viktoras Martynovas|Мартынов, В. В.]]|chapter=Славянский, италийский, балтийский (глоттогенез и его верификация)|trans-chapter=Slavų, italikų, baltų kalbos (glotogenezė ir jos verifikavimas)|year=1989|location=Л.|publisher= Изд-во ЛГУ|url=https://historylib.org/historybooks/Pod-red--A-S--Gerda--G-S--Lebedeva_Slavyane--Etnogenez-i-etnicheskaya-istoriya/7|language=ru}}</ref> Anot [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], prabaltų ir praslavų dialektai esą kilę iš skirtingų praindoeuropietiškų dialektų, tačiau jie išgyvenę supanašėjimo laikotarpį, erdvėje ir laike sudarę [[Tarmių tęstinumas|dialektų tąsą]].<ref name="KaraliūnasLituanica"/> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], sutikdamas, kad baltai ir slavai patyrę bendros raidos epochą, nepritaria nei slavų prokalbės kilmės iš baltų paribio dialektų, nei bendros baltų–slavų prokalbės egzistavimo hipotezėms: jis irgi teigia baltų ir slavų kalbas išsirutuliojus iš atskirų [[indoeuropiečių prokalbė]]s tarmių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=135}} ==== Sąsajos su germanų kalbomis ==== Žymus bendro žodyno sluoksnis baltų kalbas sieja ne tik su slavais, bet ir su [[germanų kalbos|germanais]] − registruojama daugiau kaip 60 baltams ir germanams bendrų žodžių ([[skolinys|skoliniai]] neįtraukiami). Dar daugiau žodyno bendrybių jungia visas tris kalbų šeimas − baltus, slavus ir germanus. Bendrasis žodynas aprėpia darbo procesų, įrankių, [[žemdirbystė]]s ir kitus pavadinimus, pvz., baltų prok. ''*darbas'' 'darbas' – [[Germanų prokalbė|germanų prok.]] ''*derbaz'' 'stiprus, ryžtingas, drąsus' < ''*derbaną'' 'dirbti',<ref>{{cite book|title=A Handbook of Germanic Etymology|url=https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|year=2003|author=Orel, V.|authorlink=Vladimiras Oriolas|isbn=9004128751|page=[https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology/page/n109/mode/2up 71]}}</ref> baltų prok. ''*derṷā'' '[[Degutas|degutas]], [[derva]]' – germanų prok. ''*terwą'' 'degutas, derva',<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/514/mode/2up 514]|year=2013}}</ref> baltų prok. ''*gāmurii̯as'' 'gomurys' – germanų prok. ''*gōmô'' 'gomurys'.<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/184/mode/2up 185]|year=2013}}</ref> Kad kontaktai siekia labai senus laikus, rodo išskirtinis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] bendrumas − tik baltų, slavų ir germanų kalbos turi [[naudininkas|naudininko]] ir [[įnagininkas|įnagininko]] linksnius su [[priebalsis|priebalsiu]] ''-m-'': baltų prok. ''*nakti-m-as'', germanų prok. ''*nahtu-m-az'', [[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*noťь-m-ъ'' 'naktims'; baltų prok. ''*nakti-m-īs'', germanų prok. ''*nahtu-m-iz'', slavų prok. ''*noťь-m-i'' 'naktimis'. Visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] čia turi priebalsį ''-bh-'' / ''-b-'', plg. {{sa|''nakti-bh-yaḥ''}}, {{la|nocti-b-us}} 'naktims'; {{sa|''nakti-bh-iḥ''}} 'naktimis'. Baltus su germanais sieja [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11'–'19' daryba (germanų kalbose šis darybos modelis taikomas tik skaitvardžiams '11' ir '12'). Visose trijose kalbų šeimose bendri pavadinimai tūkstančiui (baltų prok. ''*tūšant-'', germanų prok. '' *þūsundī'', slavų prok. ''*tysǫťa''), [[Auksas|auksui]] (baltų prok. ''*želtan'', germanų prok. ''*gulþą'', slavų prok, ''*zolto''), [[Sidabras|sidabrui]] (baltų prok. ''*sireblan'', germanų prok. ''*silubrą'', slavų prok. ''*sьrebro''; [[Žodis klajoklis|bendras skolinys]] iš nenustatytos neindoeuropietiškos kalbos<ref>{{cite web|title=sidabras|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=sidabras|accessdate=2023-10-13}}</ref>), vienodas skaitvardžių '20'–'90' darybos modelis. Baltų ir germanų kalbose iš dalies sutampa būtojo laiko veiksmažodžių daryba (šaknies [[#Balsių kaita|balsių kaita]]), šiedvi kalbų šeimas jungia [[Aoristas|aoristo]] nebuvimas, o jo turėjimas – slavus su [[Iranėnų kalbos|iranėnais]]. [[Saulius Ambrazas|S. Ambrazo]] manymu, germanai iš baltų pasiskolino kai kurias [[priesaga]]s, pavyzdžiui, ''*-ing-'', ''*-isko-'', ''*-ō-men-'' (plg. sen. [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vok. a.]] ''arming'' 'vargeta', sen. {{is|bernska}} 'vaikystė', {{got|aldōmin}} 'senatvei'). Atsižvelgiant į visa tai daroma prielaida, kad kažkada turėjusi būti baltų, slavų ir germanų [[kalbų sąjunga]], bet ne bendra [[prokalbė]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=114-116}}{{sfn|Dini|2000|p=134}} Vienų tyrėjų manymu, senesni baltų–germanų kontaktai, o slavai įsijungę vėliau: pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], III tūkstantmetyje pr. m. e. prabaltų ir pragermanų dialektai išgyvenę suartėjimo laikotarpį ir prabaltų kalba buvusi artimesnė pragermanų kalbai negu praslavų.<ref name="KaraliūnasLituanica">{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=93; 97|accessdate=2023-11-26}}</ref> Esama ir priešingų nuomonių – neva ankstesni esą baltų–slavų–germanų ryšiai, o baltų–germanų susiklostę vėliau. [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmidas]] teigė, kad prabaltų dialektas, kaip ir pragermanų, pradžioje buvęs [[Satemizacija|kentuminis]], tik vėliau [[Satemizacija|satemizuotas]] ir priartėjęs prie slavų bei kitų sateminių dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=116}} ==== Atsiskyrimo chronologija ==== [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiego]] apskaičiavimais, kaip kultūrinė ir tautinė bendruomenė baltai iškilo II tūkstantmetyje pr. m. e.,<ref name="schmalstieg456">{{cite book|last=Schmalstieg|first=W. R.|chapter=The Baltic Languages|title=The Indo-European Languages|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse|publisher=Routledge|location=London — New York|year=1998|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse/page/n483 456]|isbn=0-415-06-449-X}}</ref> tokios pačios nuomonės laikosi ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]].<ref name ="Merkevičius"/> [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]] ir [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] (1994), taikydami [[Glotochronologija|glotochronologijos]] metodą, teigia baltų ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbes]] atsiskyrus iki IX a. pr. m. e., o apie V a. pr. m. e. baltų prokalbė turėjusi skilti į vakarų ir rytų [[Baltų kalbos|baltų]] šakas.<ref>{{cite journal|last=Girdenis A., Mažiulis V.|year=1994|title=Baltų kalbų divergencinė chronologija|journal=[[Baltistica]]|volume=XXVII|issue= 2|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/204/163|page=10}}</ref> Pasitelkę [[Sergejus Starostinas|S. Starostino]] „atbulinės tikslumo patikros“ (rekalibruojamąją) glotochronologiją, [[Čekai|čekų]] mokslininkai [[Václav Blažek|V. Blažekas]] ir P. Novotná apskaičiavo, kad baltų ir slavų vienovė turėjusi iširti XV–XIV amžiuose pr. m. e., o [[Prūsų kalba|prūsų protėvių kalba]] pradėjusi atsiskirti nuo baltų prokalbės maždaug X–VIII amžiuose pr. m. e.<ref>{{cite journal|author1=Blažek, V.|author2=Novotná, P.|year=2007|title=Glotochronology and its application to the Balto-Slavic languages|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1178/1100|journal=[[Baltistica]]|volume=XLII|issue=2|pages=208—209}}</ref> [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]] teigimu, nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio slavų prokalbė tebuvo baltų prokalbės [[Tarmių tęstinumas|šnektų tąsa]].{{sfn|Dini|2000|p=144}} Apie išnykusią [[Dniepro baltai|Dniepro]] (ar Dniepro – [[Oka|Okos]]) baltų kalbą, išlikusią vandenvardžiuose (žr. „[[Rytų galindų kalba|Rytų galindų kalba“]]), trūksta duomenų, kad būtų galima ką nors pasakyti apie jos atsiskyrimą nuo kitų baltų šakų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=251}} == Protėvynė == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|dešinėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''<ref>{{cite web |title=Lietuvių kalbos kilmė |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-kilme/#gallery1-1 |author=[[Zigmas Zinkevičius|Zinkevičius, Z.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2022-08-29 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref>{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių (hidronimų)]] plotas driekiasi nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose ir nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Ši baltų užimama erdvė viršijo 860 000 km² plotą, dabartinės lietuvių ir latvių žemės tėra likutis, sudarąs apie ^{<small>1</small>}/_{<small>6</small>} buvusios baltų teritorijos.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Esama nuomonių, kad baltų žemės tarp Vyslos ir [[Dauguva|Dauguvos]] seniausiaisiais laikais buvo apgyvendintos Baltijos [[Finougrai|finų]] genčių, kurias baltai čia [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavo]].<ref name="smoczyński1986">{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie. Języki bałtyckie|publisher=PWN|location=Warszawa|year=1986|page=823}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=154-155}}{{sfn|Dini|2000|p=155}} Diskutuojama dėl baltų vandenvardžių ploto pietvakarių ribos. [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] teigė, kad [[Oderis|Oderio]] ir Vyslos baseinai beveik ištisai priklauso baltiškų vandenvardžių paplitimo arealui.<ref>{{cite book|last= Karaliūnas, S.|title=Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose. 2|publisher=Lietuvių kalbos institutas|location=Vilnius|year=2005|pages=404-411|isbn=9986-668-69-7}}</ref> Pasak vokiečių kalbininko Hermanno Schallio, baltiškų [[Vietovardis|vietovardžių]] esama gerokai toliau į vakarus, anapus Oderio, iki pat [[Elbė]]s ir už jos, taip pat [[Saksonija|Saksonijoje]] ir Baltijos jūros [[Riugenas|Riugeno saloje]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}} Kitoje masyvo pusėje, beveik visame Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine, išskyrus rytinius jo pakraščius ir [[Seimas (upė)|Seimo]] upyną, baltiški vandenvardžiai sudaro seniausiąjį šio krašto hidronimijos sluoksnį.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=152}} Tad II–I tūkstantmetyje pr. m. e. baltai buvo apgyvendinę didesnes teritorijas negu tuo metu [[slavai]] ar [[germanai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Atsižvelgiant į nedidelį tų laikų gyventojų tankį, šiose teritorijose galėjo gyventi iki 500 000 žmonių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Vakaruose baltų prokalbės vartotojai gyveno greta germanų, pietuose ir pietryčiuose – šalia slavų ir [[Iranėnai|iranėnų]], o šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojosi su [[Finougrai|finougrų gentimis]].<ref name="schmalstieg456"/><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=197|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Baltai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/baltai/|author=Rimantienė, R.|authorlink=Rimutė Rimantienė|editor=Jonuškienė, Ž.|orig-date=2018-05-23|date=2026-06-17|accessdate=2026-07-09|publisher=[[VLE]]}}</ref> Anot V. Toporovo, [[1000 m. pr. m. e.|1000]]–[[800 m. pr. m. e.|800]] metais pr. m. e. [[Germanai|pragermanai]] išstūmė baltus iš žemių, plytėjusių į vakarus nuo [[Pasargė]]s upės.<ref>{{cite book|last=Toporov|first=V.|title=Pasaulio kalbos. Baltų kalbos|publisher=Academia, Nr. 21|location=Maskva|year=2006|pages=225|isbn=5-87444-225-1}}''(rusų k.)''</ref> Paskutiniais amžiais pr. m. e. baltų teritorija ėmė mažėti dėl [[Gotai|gotų]] migracijos. [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskio]] teigimu, iki slavų ekspansijos baltų ir slavų riba turėjusi eiti palei [[Pripetė (upė)|Pripetė]]s upę,<ref name="smoczyński1986"/> tačiau baltiškų vandenvardžių esama ir į pietus nuo Pripetės, vienas piečiausių – ''[[Ševelucha|Šandra]]'' ([[žiotys]] maždaug už 93,5 km į pietryčius nuo [[Kijevas|Kijevo]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}}<ref>{{cite web|title=Syniavka–Kyiv|url=https://triphandbook.com/lt/distances#85718150f875fc39cbd3a4f4384f8964|publisher=TripHandbook|accessdate=2022-06-29}}</ref> [[VI amžius|VI–]][[VII amžius|VII]] m. e. a., [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi laikais]], slavai pradėjo apgyvendinti baltų šiaurinius bei rytinius plotus. [[XI amžius|XI]]−[[XII amžius|XII]] amžiuose rusų metraščiai tebemini kovas su netoli [[Maskva|Maskvos]] išlikusiais baltais [[Rytų galindai|rytų galindais]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=248}} Nuo [[1225 m.]] suintensyvėjo [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užkariavimai ir kolonizavimas Pabaltijyje, ir iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžios [[prūsai]] buvo [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuoti]].<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/497 497]|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/378 378]-379|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=138}} [[Vaizdas:Baltų ir slavų kalbos.svg|kairėje|miniatiūra|270x270px|[[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinė kultūra]]<ref>{{cite web|title=Tšcineco kultūra Lietuvoje|url=https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/10/la_41_009-044.pdf|author=Žilinskaitė, A.|publisher=Lietuvos archeologija. 2015. T. 41, p. 9–44. ISSN 0207-8694|year=2015|accessdate=2022-02-20}}</ref>]] [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] teigimu, baltų protėvynė lokalizuotina plačioje teritorijoje – nuo Vyslos vakaruose iki [[Volga|Volgos]] bei [[Oka|Okos]] rytuose, kur [[XXV a. pr. m. e.|XXV]]–[[XX a. pr. m. e.]] gyvavo prabaltiškos Rytų Pabaltijo [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinė]], [[Pamarių kultūra|Pamarių]], [[Fatjanovo kultūra|Fatjanovo]], [[Balanovo kultūra|Balanovo]] ir [[Dniepro vidurupio kultūra|Dniepro]] kultūros. Šių kultūrų gyventojai prabaltai, mokslininkės manymu, formavosi trečiosios indoeuropiečių bangos ateiviams III tūkstantmetyje pr. m. e.–[[XXVIII a. pr. m. e.]] atklydus į pietryčių bei rytų Baltijos regioną ir maišantis su senaisiais vietiniais gyventojais, kol galiausiai II tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje susidarė baltų [[etnosas]].<ref name ="Merkevičius">{{cite journal|author=Merkevičius, A.|authorlink=Algimantas Merkevičius (1959)|title=Marija Gimbutienė ir baltų kilmės teorija|url=https://www.journals.vu.lt/archaeologia-lituana/en/article/view/34845/33183|journal=[[Archaeologia Lituana]]|year=2023|volume=24|pages=14-16|issn=1392-6748|doi=10.15388/ArchLit.2023.24.1|accessdate=2026-07-09}}</ref> Minėtosios [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]] priklauso [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] bendrijai, o vėlesnieji baltų prokalbės vartotojai, M. Gimbutienės nuomone, atstovavo [[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinei kultūrai]] ([[XIX a. pr. m. e.]]–[[XI a. pr. m. e.]]).<ref name="gimbutienė60">{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=60-74; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> Pritardamas M. Gimbutienei, kad virvelinės keramikos kultūros atstovai buvo prabaltai (o tam tikrų jos atmainų  – ir praslavai, pragermanai ir prakeltai), [[J. P. Mallory|J. P. Mallory‘is]] vis dėlto mano Tšcineco kultūrą buvus praslavišką.<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/127 127]-12; 606|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref> Tačiau didesnioji Tšcineco kultūros teritorijos dalis įeina į baltiškų vandenvardžių paplitimo žemes (žr. žemėlapius), o slavai į jas pradėjo keltis praėjus 1700–1800 metų po Tšcineco kultūros gyvavimo (nuo [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII]] m. e. a.). Iš vadinamojo centrinio arealo kilo rytų, o iš paribinio – vakarų [[baltai]].{{sfn|Dini|2000|p=58}} Nustatyti, kur būta baltų protėvynės, padeda ir tai, kad baltų prokalbei atkuriami [[Ąžuolas|ąžuolo]], [[Obelis|obels]], [[Beržas|beržo]], [[Liepa|liepos]], [[Uosis|uosio]], [[Klevas|klevo]] ir [[Guoba|guobos]] pavadinimai, tačiau prabaltai neturėję žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Baltų prokalbėje turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]], [[Kiaunė|kiaunei]], [[Stumbras|stumbrui]] ir [[Lokiniai|lokiui]].<ref>{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=50-51; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> == Fonetika ir fonologija == === Balsiai ir dvigarsiai === Baltų prokalbės [[balsis|balsiai]], palyginti su būkle [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] (ide.), buvo mažai pakitę: trumpieji ''*a'' ir ''*o'' sutapo į vieną ''*a'', [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotas]] neaiškios kokybės indoeuropiečių balsis pirminis [[Vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis|šva]] (''*ə'') taip pat buvo paverstas ''*a'' – kaip ir visose europinėse [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose,]] o žodžio viduryje išnyko.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Laringalų teorijos šalininkų manymu, pirminis šva yra atsiradęs subalsinus [[Laringalai|laringalus]], todėl jo [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]] indoeuropiečių prokalbei nereikalinga ir yra pasenusi.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=77|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Būta keturių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|trumpųjų]] ir penkių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgųjų balsių]]: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|i]] |[[Balsis|u]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|e]] | |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|a]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|ī]] |[[Balsis|ū]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|ē]] |[[Balsis|ō]] |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|ā]] |} |} Turėti keturi trumpieji ir šeši ilgieji [[Dvibalsis|dvibalsiai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Jų pakilimas ir eilė pagal pirmąjį dėmenį: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ei,¹ eu]] | |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|ai,¹ au]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ēi,¹ ēu]] |[[dvibalsis|ōi, ōu]] |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|āi,¹ āu]] |} |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Rytų baltų dvibalsis ''ie'' gali būti kilęs ne tik iš baltų prokalbės ''*ei'', bet ir iš ''*ai''{{sfn|Dini|2000|p=79}} (galbūt kartais ir iš ilgųjų ''*ēi'', ''*āi'': {{lt|dvi žemi}} 'dvi žemės' < ''*žemie'' < ''*žemēi''; {{lt|dvi ranki}} 'dvi rankos' < ''*rankie'' < ''*rankāi'').<ref name="corbett87"/> Todėl tais atvejais, kai vakarų baltų ([[Prūsų kalba|prūsų]]) duomenų nėra arba jie dviprasmiški, iškyla sunkumų rekonstruojant tikslią – su ''*ei'' ar su ''*ai'' – prabaltišką formą. Balsiai ''*a'', ''*e'', ''*i'', ''*u'' su [[Sklandieji priebalsiai|sonantais]] ''*r'', ''*l'', ''*m'', ''*n'' baltų prokalbėje, kaip ir dabartinėse baltų kalbose, sudarydavo mišriuosius [[Dvigarsis|dvigarsius]]. Nežinia kaip kitose padėtyse, tačiau bent galūnėse būta mišriųjų dvigarsių ir su ilgaisiais balsiais. Ilgieji mišrieji dvigarsiai, kurių padėtis [[Morfema|morfemose]] sunkiai nustatoma arba jei dėl jų buvimo abejojama, pateikiami skliausteliuose:{{sfn|Zinkevičius|1984|p=190}} {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Mišrieji dvigarsiai |- ! ! -l ! -r ! -m ! -n |- ! a- (ā-) | al (āl) | ar (ār) | am (ām) | an, ān |- ! e- (ē-) | el (ēl) | er (ēr) | em (ēm) | en, ēn |- ! i- (ī-) | il (īl) | ir (īr) | im (īm) | in (īn) |- ! u- (ū-) | ul (ūl) | ur (ūr) | um (ūm) | un (ūn) |- !(ō-) |(ōl) |(ōr) |(ōm) |ōn |} Ilgieji mišrieji dvigarsiai gali būti rekonstruojami [[Glotalizacija|glotalizuotose]] ([[Akūtas|akūto]]) padėtyse (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“), pavyzdžiui, {{ide|*pl̥h₁nós}} 'pilnas' > baltų prok. ''*pī́ˀlnas'' 'pilnas'; kirčio vieta čia pakitusi dėl [[Hirto dėsnis|Hirto dėsnio]].<ref>{{cite book|last=Shevelov|first=G. Y.|title=A Prehistory of Slavic|url=https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev|publisher=Carl Winter Universitätsverlag|year=1964|location=Heidelberg|page=[https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev/page/n67 50]}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|location=Berlin-New York|page=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n162 150]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> === Balsių kaita === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta bei išplėtota indoeuropiečių prokalbės balsių kaita, kurios branduolį sudarė vienas kitą keičiantys ''*e : *a'' (vietoj ide. ''*e : *o'') ir ''*ē : *ō''. Šie balsiai kaitaliojosi [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]] ir kitose [[Morfema|morfemose]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=28}} Skirtingos kokybės balsių kaita vadinama kokybine (''*e : *a'', ''*ē : *ō''), o to paties trumpojo ir ilgojo balsio porų kaita (pvz., ''*e : *ē'', ''*a : *ō'' < ide. ''*e : *ē'', ''*o : *ō'') – kiekybine. ''*e'' yra normalusis laipsnis, o ''*a'' – normaliojo laipsnio atbalsis. Trumpųjų balsių ''*e: *a'' kaita vadinama pamatiniu laipsniu, o ''*ē : *ō'' – pailgintuoju. Jeigu balsiai ''*e : *a'' arba ''*ē : *ō'' iškrenta, turimas nulinis laipsnis (ø). Tai – ''e'' eilės kaita. Minėtieji balsiai kaitaliodavosi ir eidami pirmaisiais grynųjų dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių dėmenimis: su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] (sonantais) ''*r, *l, *m, *n'' sudarydavo uždarąją ''e'' kaitos eilę, o su balsiais ''*i'' ir ''*u'' – atitinkamai ''i'' ir ''u'' eiles. Šiais atvejais vietoj nulinio laipsnio ''i'' eilėje turėtas silpnasis laipsnis ''*i'' (''*i̯''), o ''u'' eilėje – ''*u'' (''*ṷ''). ''e'' eilėje su sonantais silpnuoju laipsniu eidavo balsiai ''*i, *u'' + sonantas.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=89-93}} <u>Griežtai žiūrint, silpnasis laipsnis yra tas pats nulinis (nykstamasis), nes iškrenta balsiai ''*e : *a : *ē : *ō''</u>. {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Balsių kaitos eilės ir laipsniai |- ! ! Pamatinis laipsnis ! Pailgintasis laipsnis ! Nulinis (nykstamasis) laipsnis ! Silpnasis laipsnis |- !e eilė |e: a | ē : ō | ø |– |- !e eilė su <br />sonantais<br /> | eR^'''1''' : aR | ēR : ōR | – | iR / uR |- !i eilė | ei: ai | ēi : ōi | – | i (i̯) |- !u eilė | eu: au | ēu : ōu | – | u (ṷ) |} ''Pastabos'': * ^'''1''' R žymi bet kurį iš sonantų ''*r, *l, *m, *n.'' ''e'' eilės kaitos pavyzdžiais galėtų būti {{lt|veda}} – ''vadas'', {{lv|ved}} 'veda' – ''vadīt'' 'vadovauti; vairuoti' (pamatinis laipsnis); {{lt|ėdė}} < ''*ēdē'' – ''uodas'' < ''*ōdas'', {{lv|ēd}} 'valgo' – ''ods'' (sk. ''uods'') < ''*ōdas'' 'uodas' (pailgintasis laipsnis); baltų prok. ''*s-ants'' 'esąs' (nulinis laipsnis; plg. su pamatiniu laipsniu *''es-ti'' 'esti, yra'). ''e'' eilės su sonantais, ''i'' ir ''u'' eilių pamatinio ir silpnojo kaitos laipsnių pavyzdžiai: {{lt|lemti}} – ''ap-lamas'' (pamatinis laipsnis) – {{lv|lumsti}} 'staklių dalis' (silpnasis laipsnis), {{lt|kerpa}} – ''karpyti'' (pamatinis laipsnis) – ''kirpo'' (silpnasis laipsnis); {{lt|keitė}} – ''kaita'' (pamatinis laipsnis) – ''kito'' (silpnasis laipsnis); {{lt|kiautas}} < ''*keutas'' – ''kaušas'' (pamatinis laipsnis), {{lt|daužti}} (pamatinis laipsnis) – ''dužti'' (silpnasis laipsnis). Ilgųjų grynųjų dvibalsių ir ilgųjų mišriųjų [[dvibalsis|dvigarsių]] dabartinės baltų kalbos neišlaikė, todėl pailgintojo kaitos laipsnio atspindžių esama tik neskiemeninėje (heterosilabinėje) padėtyje:{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=91-92}} ''e'' eilės su sonantais pailgintasis laipsnis ''lėmė'', ''luomas'' (< ''*lē-mē'', ''*lō-mas''; ''*ēm'', ''*ōm'' neskiemeniniai, skiemens nesudaro), ''gėrė'' (< ''*gē-rē''; ''*ēr'' neskiemeninis); lietuvių tarmių ''i'' eilės pailgintasis laipsnis ''lėjo'' 'liejo', {{lv|lēja}} 't. p.' (< ''*lē-i̯ā''; ''*ēi'' neskiemeninis). Pailgintasis ''i'' ir ''u'' eilių laipsnis matyti kai kuriose rekonstruotose formose: ''*aṷ'''ei!''''' 'avie!' (pamatinis laipsnis) – ''*aṷ'''ēi''''' 'avyje' (pailgintasis laipsnis), ''*but'''ei''''' 'bū́ste, namè' (vns. [[Vietininkas|viet]].; pamatinis laipsnis) – ''*but'''ōi''''' 'būstui, namui' (pailgintasis laipsnis); ''*sūn'''au'''s'' 'sūnaus' (pamatinis laipsnis) – ''*sūn'''ōu''''' 'sūnuje' (pailgintasis laipsnis), {{lt|dauba}} < ''*d'''au'''bā'' (pamatinis laipsnis) – ''duobė'' < ''*d'''ōu'''bē'' (pailgintasis laipsnis), prabaltų esamojo laiko ''*k'''eu'''- / *k'''eṷ'''-'' 'dengia lenkiančiai' (pamatinis laipsnis) – būtojo laiko ''*k'''ēu-''' / *k'''ēṷ'''-'' (pailgintasis laipsnis). [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] trumpąjį ''*o'' [[prabaltai|prabaltams]] pavertus ''*a'', susidarė pamatinio ir pailgintojo laipsnių asimetrija, nes greta pailgintojo laipsnio ''*ē'' turėtas ilgasis ''*ō'', bet pamatiniame laipsnyje – greta ''*e'' trumpasis ''*a'', o ne ''*o''. Išlyginat šį netolygumą, vietoj ilgojo ''*ō'' neretai būdavo įsivedamas ilgasis ''*ā'', todėl dabar vietoj laukiamo ''*ō'' > rytų baltų ''uo'' pasitaiko ''*ā'' > {{lt|o}}, {{lv|ā}}:{{sfn|Zinkevičius|1980|p=93}} {{lt|žėlė}} (< ''*žēlē'') – ''žolė'', {{Lv|zāle}} (< ''*žālē''), o ne ''*žōlē'' > {{lt|**žuolė}}, {{lv|**zuole}}. Tokiu būdu buvo išplėtota kiekybinė balsių ''*a : *ā'' kaita: {{lt|labas}} – ''lobis'' (< ''*lābii̯an''). Ilgainiui kiekybinė balsių kaita buvo įsivesta ir į ''u'', ''i'' eiles: {{liet|dužti}} – ''dūžis'' (< ''*dūžii̯an''), ''krito'' – ''krytis'' (< ''*krītii̯an'').{{sfn|Zinkevičius|1980|p=94}} === Priebalsiai === [[Priebalsis|Priebalsiai]] baltų prokalbėje patyrė didesnių pokyčių nei balsiai, palyginti su pirmykšte būkle indoeuropiečių prokalbėje. Indoeuropiečių prokalbės [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] ir [[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniai]] priebalsiai (''*bʰ'', ''*dʰ'', ''*gʰ'', ''*g<small>^u̯</small>'', ''*g<small>^u̯h</small>'', ''*k<small>^u̯</small>'') baltų prokalbėje, kaip ir kai kuriose kitose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]], sutapo su paprastaisiais sprogstamaisiais priebalsiais (''*b'', ''*d'', ''*g'', ''*k''). Tačiau ankstyvuoju laikotarpiu paprastųjų skardžiųjų sprogstamųjų ir aspiruotų skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių skirtumas galėjo būti išlaikytas, nes prieš paprastuosius skardžiuosius sprogstamuosius priebalsius balsiai ilgėjo, o prieš aspiruotuosius – ne ([[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnis]]). Paprastai indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami trys [[laringalai]] – ''h'' ar panašaus tipo [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] gerkliniai priebalsiai, žymimi ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''. Jie nepaliudyti nė vienoje indoeuropiečių kalboje, išskyrus [[Hetitų kalba|hetitų]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=61|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltai gana anksti turėjo jų netekti (pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], apie [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|2000]]–1500 m. pr. m. e.).{{sfn|Dini|2000|p=145}} Baltų prokalbė – [[Satemizacija|sateminė]], indoeuropiečių prokalbės minkštasis priebalsis ''*ḱ'' virto ''*š'', minkštasis ''*ǵ'' ir minkštasis aspiruotasis ''*ǵʰ'' – ''*ž.''<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Dini|2000|p=81}} Baltų prokalbėje tikriausiai dar nebūta priebalsių minkštinimo ([[Palatalizacija|palatalizacijos]]), įvairiai atsiskleidžiančio [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]] ar [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose, nebent priebalsiai ''*k'', ''*g'' vėlesniuoju laikotarpiu galėję turėti minkštąsias poras ''*ḱ'', ''*ǵ''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}} Neaišku, ar indoeuropiečių prokalbės trumpieji skiemens nesudarantys [[pusbalsiai]] ''*ṷ'', ''*i̯'' visada buvo išlaikomi, ar kartais tariami kaip ''v'', ''j''; toliau bus pateikiami tik ''*ṷ, *i̯''. Pusbalsiai ''*ṷ, *i̯'' siejosi su balsiais ''*u'', ''*i'': minėtieji pusbalsiai būdavo tariami prieš balsius ir balsinguosius priebalsius arba tarp jų, o balsiai ''*u'', ''*i'' − tarp [[Priebalsis|priebalsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=31, 191}} Abilūpinis pusbalsis ''*ṷ'' tikriausiai tartas kaip [[Anglų kalba|anglų k.]] ''w'' (pvz., '''''w'''e'' 'mes'), o palatalinis pusbalsis ''*i̯'' − kaip lietuvių k. neskiemeninis ''i'' (pvz., ''kalna'''i'''''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Priebalsiai |- ! colspan="2" | ![[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! colspan="2" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] |[[Priebalsis|m]] | [[Priebalsis|n]] | | | |- ! rowspan="2" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} |[[Priebalsis|p]] |[[Priebalsis|t]] | | | [[Priebalsis|k]] |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} |[[Priebalsis|b]] |[[Priebalsis|d]] | | | [[Priebalsis|g]] |- ! rowspan="2" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} | | [[Priebalsis|s]] | [[Priebalsis|ʃ]] | | |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} | | ([[Priebalsis|z]])^'''1''' | [[Priebalsis|ʒ]] | | |- ! colspan="2" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | |[[Priebalsis|r]] | | |- ! colspan="2" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | |[[Priebalsis|l]] | | | |- ! colspan="2" |[[Pusbalsiai]] |[[Priebalsis|ṷ]]^'''2''' | | |[[Priebalsis|i̯]]^'''2''' | |} ''Pastabos'': * ^'''1'''''*z'' – ne savarankiškas priebalsis, o tik ''*s'' variantas ([[alofonas]]) prieš skardųjį priebalsį. * ^'''2''' [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] šie pusbalsiai gali būti žymimi ir kaip ''*w'' (= ''*ṷ''), ''*y'' (= ''*i̯''). [[Indoeuropiečių prokalbė]]s balsingieji priebalsiai ''*ṛ'', ''*ḷ'', ''*ṃ'', ''*ṇ'', vartoti kaip balsiai ir galėję sudaryti skiemenį, baltų prokalbėje virto mišriaisiais dvigarsiais ''*ir'', ''*il'', ''*im'', ''*in'' (rečiau – ''*ur'', ''*ul'', ''*um'', ''*un''). Šios kilmės mišrieji dvigarsiai kaitaliojosi su ''*er (*ēr)'', ''*el (*ēl)'', ''*em (*ēm)'', ''*en (*ēn)'' ir ''*ar (*ōr)'', ''*al (*ōl)'', ''*am (*ōm)'', ''*an (*ōn)'' (dalyvavo e eilės su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] kaitoje; žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1980|p=83}} Specifinė baltų kalbų ypatybė − pusbalsio ''*i̯'' tarp priebalsio ir priešakinio balsio išnykimas (''*žemi̯ē'' > ''*žemē'' 'žemė'). Junginiai ''priebalsis'' + ''*i̯'' prieš užpakalinės eilės balsius buvo išlaikomi sveiki (''*žemi̯ōn'' 'žemių').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} Kitas svarbus prabaltų kalbos bruožas − išlaikytas sveikas ''*m'' prieš liežuvio priešakinius ([[Dantiniai priebalsiai|dantinius]]) priebalsius ''*t'', ''*d'', ''*s'': ''*šimtan'' 'šimtas', ''*kimdai'' 'pirštinės' (plg. {{lv|cimdi}}), ''*tamsā'' 'tamsa'. Daugelis kitų indoeuropiečių šioje pozicijoje [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*m'' yra pavertę ''n'' (plg. {{la|centum}} 'šimtas'). Tačiau žodžio gale {{ide|*m}} ir ''*ṃ'' baltų prokalbėje buvo virtę ''*n'' (žodžio gale ''*m'' ir ''*ṃ'' nevirto ''*n'', sakykime, [[Italikų kalbos|italikų]] ir [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] kalbose).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}}<ref>{{cite book|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=53|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Duslieji priebalsiai morfemų sandūroje prieš skardžiuosius, matyt, skardėdavo, skardieji prieš dusliuosius − duslėdavo, todėl ''*z'' tebuvo ''*s'' variantas prieš skardųjį priebalsį. [[Geminacija|Geminatos]] ''*tt'' ir ''*dt'' virto ''*st'': ''*mettei'' 'mesti', ''*ṷedtei'' 'vesti' > ''*mestei, ''*''ṷestei.'' Priebalsis ''*s'' po ''*k'' (''*g''), ''*r'' (kartais ir po ''*i'', ''*u'') virto ''*š'' (žr. „[[Pederseno dėsnis|Pederseno dėsnis“]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} === Kirtis ir priegaidė === Daugiausia duomenų apie prabaltų kirčiavimą teikia [[lietuvių kalba]], nes [[Latvių kalba|latvių kalboje]] kirtis apibendrintas pirmame skiemenyje, o [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenys skurdūs. Apie senovėje latvių kalboje turėtą [[Kirtis|kirčio]] šokinėjimą šį tą galima spręsti iš laužtinės [[priegaidė]]s, apie prūsų kalbos priegaides ir kirtį, kuris buvęs laisvas, – iš brūkšnelių virš [[Balsis|balsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo sistema − kirtis, kaip lietuvių ir prūsų kalbose, galėjo kristi į bet kurį [[Skiemuo|skiemenį]].<ref name="smoczyński1986"/> Vis dėlto baltų (ir slavų) kirtis neretai nesutampa su [[Vedų kalba|vedų]] ir [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] kalbų kirčio vieta, pastarųjų kalbų kirčiavimą įprasta laikyti senoviškesniu. Vedų–senosios graikų ir baltų (bei slavų) kalbų kirčiavimo atitikmenis nusako [[Hirto dėsnis]].<ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Именная акцентуация в балтийском и славянском|publisher=Издательство АН СССР|year=1963|location=М.|pages=153}}</ref> Tradiciškai baltų prokalbės [[Vardažodis|vardažodžiams]] rekonstruojamos dvi [[kirčiuotė]]s: šakninė (baritoninė, kirtis [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]) ir galūninė (oksitoninė, kirtis [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėje]]). Iš baritoninio kirčiavimo kilo [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] dviskiemenių vardažodžių I ir II kirčiuotės, iš oksitoninio − dviskiemenių vardažodžių III ir IV [[Kirčiuotė|kirčiuotės]]. Vienas iš tokios kirčiavimo sistemos šalininkų buvo [[Kazimieras Būga|K. Būga]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Kiti kalbininkai (sakykime, [[Jerzy Kuryłowicz|J. Kuryłowiczius]], [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]]) vietoj šakninės ir galūninės [[Kirčiuotė|kirčiuočių]] atkuria pastoviąją (baritoninę) ir kilnojamąją, kurios kirtis tam tikrais atvejais iš galūnės atsikeldavo į šaknį ar kamieną. Likusieji (pavyzdžiui, [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]], [[Vytautas Kardelis|V. Kardelis]]) rekonstruoja alternatyvią trijų kirčiuočių sistemą: šakninę, kilnojamąją ir galūninę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=86|isbn=978-609-459-472-4}}</ref> [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] įprasta manyti, kad ''o'' kamieno bevardės giminės [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] turį baritoninį kirtį, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pereidavo į oksitoninį kirčiavimą; sprendžiant iš [[Lietuvių kalbos tarmės|lietuvių tarmių]] duomenų (kuopinės daugiskaitos), galbūt taip buvo kirčiuojami ir kiti bevardės giminės kamienai.<ref>{{cite journal|title=Endzelyno dėsnio statistinė analizė: daiktavardis ir būdvardis|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/76/41|author=[[Bonifacas Stundžia|Stundžia, B.]]|journal=[[Baltistica]]|date=1985|issue=2|volume=21|pages=150-151}}</ref> Lietuvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžiams]] iš esmės būdingas baritoninis kirčiavimas,{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=104, 111, 121}} tačiau, lietuvių kalbininko [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičiaus]] manymu, baltų prokalbėje veiksmažodžiai, kaip ir vardažodžiai, buvo kirčiuojami pagal dvi kirčiuotes: baritoninę ir kilnojamąją;<ref>{{cite book|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsų kalbos kirčiavimo sistema (daktaro disertacija)|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Rinkevicius_disertacija.pdf|year=2009|location=Vilnius|pages=182}}</ref> ir Z. Zinkevičius baltų prokalbės veiksmažodžiams teikia dvejopą kirčiavimą.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]], panašu, ėmė veikti tik lietuvių kalboje, kai ši jau buvo atsiskyrusi nuo kitų baltų kalbų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Be šio, lietuvių kalboje ėmė galioti [[Leskyno dėsnis|Leskieno]] ir [[Niemineno dėsnis|Niemineno dėsniai]].{{sfn|Dini|2000|pp=181-182}} Nesutariama, ar [[Priegaidė|priegaidžių]] ([[Skiemuo|skiemens]] intonacijų) būta jau [[indoeuropiečių prokalbė]]je, tačiau prabaltai turėjo dvi priegaides − [[Akūtas|akūtą]] (´) ir [[Cirkumfleksas|cirkumfleksą]] ([[Baltistika|baltistikoje]] žymima ˜). Akūtas baltų prokalbėje iš esmės buvęs kylančioji (galbūt kylančioji-krentančioji ar net apylygė) priegaidė, o cirkumfleksas − krentančioji.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Dabartinėje lietuvių kalboje yra priešingai: akūtas tariamas krentančia intonacija, o cirkumfleksas − kylančiąja; [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose išlaikytas senasis priegaidžių tarimas. Priegaidės buvo tariamos kirčiuotuose ilguosiuose skiemenyse: grynuosiuose [[Dvigarsis|dvibalsiuose]], mišriuosiuose [[Dvigarsis|dvigarsiuose]] ir ilguosiuose balsiuose, o ar priegaidėdavo bekirčių skiemenų [[Balsis|vokalizmas]] – kalbininkų nuomonės išsiskiria. Z. Zinkevičius, V. Kardelis, V. Rinkevičius ir daug kitų kalbininkų linkę manyti, kad priegaides galėję turėti tiek ilgieji kirčiuoti, tiek ilgieji nekirčiuoti skiemenys, t. y. priegaidės nuo kirčio nepriklausė,{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=84|isbn=978-609-459-472-4}}</ref><ref>{{cite web|author= Rinkevičius, V.|publisher= Baltistikos miniatiūros ([[YouTube]])|title=Kaip kirčiuota senovėje?|url=https://www.youtube.com/watch?v=uGPfE-RT1jQ|year=2023|accessdate=2023-10-22}}</ref> pavyzdžiui, buvo tariama ''*'rãnkā́'' 'ranka' (kirčiuotas pirmasis skiemuo), ''*gál.'ṷā́'' 'galva' (kirčiuotas antrasis skiemuo). Bekirčiai skiemenys priegaidėja latvių kalboje, to požymių esama ir lietuvių kalboje, ypač [[tarmė]]se.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|author=Rinkevičius, V.|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|page=79|isbn=978-609-417-100-0|access-date=2024-12-09}}</ref> Pažymėtina, kad [[Senoji graikų kalba|senojoje graikų kalboje]] senovinės priegaidės turimos tik galūnėse, [[slavų kalbos]]e, sutrumpėjus galūnėms, – tik kamienuose, o [[baltų kalbos]]e – ir galūnėse, ir kamienuose (senojoje graikų kalboje žodžio vidurio akūtas arba cirkumfleksas įsivedami žiūrint galūnės ir kitų skiemenų balsių kiekybės ir su baltų bei slavų priegaidėmis nieko bendra neturi).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=124}} Baltų kalbose pastoviąja ir kilnojamąja kirčiuotėmis gali būti kirčiuojami tiek akūtinės, tiek cirkumfleksinės [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] žodžiai, slavų kalbose – pastoviąja tik akūtinės, kilnojamąja – tik cirkumfleksinės šaknies žodžiai.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Vaizdas:Gesichtsurne Dreidorf.jpg|160px|thumb|right|VI a. pr. m. e. [[Pamario kultūra|Pamario kultūros]] veidinė [[urna]] ([[Didžiosios Lenkijos vaivadija]], netoli [[Lobženica|Lobženicos]])]] Pasak [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanuevos Svenssono]], akūtiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai paprastai kildinami iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-EH-, *-ṚH-, *-EUH-, *-EHU-'' ir kt. garsų struktūrų (t. y. tų, kuriose buvo [[laringalas]] – gerklinis priebalsis) bei iš [[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnio]] pozicijos, o cirkumfleksiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai – iš ide. ''*-Ṛ-, *-EU-'' (t. y. tų, kur nebuvo laringalų), iš balsių santraukų (''*-EHE- > *-EE- > *-Ē-'') ir iš naujų baltų ilgųjų balsių. Nėra visiškai aišku, bet [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ilgieji balsiai tikriausiai įgijo akūtinę priegaidę, nors gali būti, kad tam tikrose padėtyse (pavyzdžiui, žodžio gale) jie gavo cirkumfleksinę.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=89|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Anot [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandto]], baltų akūtas buvo [[glotalinis sprogstamasis priebalsis]], išriedėjęs iš ide. laringalo ar preglotalizuoto sprogstamojo priebalsio po pirmykščio trumpojo balsio ar dvigarsio,<ref name="KortlandtBaltistica">{{cite journal|title=The Baltic word for ‘in’|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39557/37114|author=[[Frederik Kortlandt|Kortlandt, F.]]|year=2009|journal=[[Baltistica]]|volume=44|issue=1|accessdate=2022-02-25}}</ref> pavyzdžiui, {{ide|*deh₃-}} > baltų prok. ''*dṓˀtei'' 'duoti'.<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=[https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false 174]}}</ref> [[Glotalizacija|Glotalizuota]] priegaidė [[Baltistika|baltistikoje]] žinoma kaip laužtinė (kylančioji-krentančioji). Lietuvių [[aukštaičių tarmė]]s kirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė tapo tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''ė́sti''). Kirčiuoti neglotalizuoti skiemenys lietuvių aukštaičių tarmėje turi tvirtagalę (kylančiąją) priegaidę (''duktė̃''). Tam tikrais atvejais kirtis buvo atkeltas į skiemenį su glotalizuota intonacija, ir toks skiemuo gavo tvirtagalę priegaidę (''ė̃dis'' 'ėdesys, pašaras' greta ''ė́sti''). Jei kirtis atkeltas į skiemenį be glotalizuotos priegaidės, jame tariama vadinamoji vidurinė priegaidė, vėliau sutapusi su tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''vìlkė'' greta ''vil̃kas''). Nekirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė išnyko. Lietuvių [[žemaičių tarmė]]je glotalizuota priegaidė išliko senojo kirčio vietoje. Latvių kalboje kirtis buvo atkeltas į pirmąjį skiemenį, ir glotalizuota priegaidė išliko tik senuosiuose nekirčiuotuose skiemenyse.<ref>{{cite book|last=Derksen|first= R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological dictionary of the Slavic inherited lexicon|url=https://ia600408.us.archive.org/20/items/EtymologicalDictionaryOfTheSlavicInheritedLexicon/Rick_Derksen_-_Etymological_Dictionary_of_the_Slavic_inherited_Lexicon%2C_Leiden-Boston%2C_%282008%29.pdf|publisher=Brill|location=Leiden — Boston|year=2008|pages= 12|isbn=9789004155046}}</ref> [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] manymu, prabaltiškąjį akūto tarimą atspindi ne latvių laužtinė, o tęstinė (kylančioji arba apylygė) priegaidė: laužtinė atsiradusi dėl kirčio atitraukimo ir analoginio išlyginimo. Tačiau, kaip pastebi vėlesni tyrėjai, tokia interpretacija komplikuota, nes ji nepaaiškina keleto dalykų: laužtinės priegaidės neatitrauktinio kirčio padėtyse (kai būtų laukiama tęstinė), analoginio išlyginimo atveju – beveik visiško tęstinės ir laužtinės priegaidžių dubletų nebuvimo bei laužtinės priegaidės tarimo nepradiniuose skiemenyse. Dalies kalbininkų ([[Paul Garde|P. Garde’o]], S. Youngo, T. Olanderio) nuomone, latvių tęstinė priegaidė yra akūto atspindys stipriosiose (linkusiose gauti kirtį) [[Morfema|morfemose]], laužtinė – silpnosiose (kirčio gauti nelinkusiose); panašiai ir kai kuriose lietuvių tarmėse tiek akūtas, tiek cirkumfleksas skirtingai tariami pastovaus ir kilnojamojo kirčio žodžių [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]].<ref>{{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|pages=59-61|isbn=978-609-417-100-0|access-date=2024-12-09}}</ref> Be to, lietuvių žemaičių tarmėje prieškirtiniai skiemenys tariami tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃''), pokirtiniai – tvirtapradiškai (''<nowiki>'</nowiki>vė́gė́lę́''). Lietuviai aukštaičiai, bent [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], ir prieškirtinius, ir pokirtinius skiemenis taria tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃'', ''<nowiki>'</nowiki>vė́gė̃lę̃''). Vadinasi, lietuvių kalboje turima nekirčiuotų skiemenų priegaidėjimo sistema.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=46-47}} Latvių ir lietuvių priegaidžių santykį nusako [[Endzelyno dėsnis|Endzelīno dėsnis]].{{sfn|Dini|2000|pp=89-90}} == Morfologija == === Daiktavardis === {{Citata |'''''Baltų kalbos — paskutinioji indoeuropiečių prokalbės manifestacija'''''<ref>{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|authorlink=Letas Palmaitis|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|page=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/25 25]|isbn=5430026514}}</ref>|}} Baltų prokalbės [[daiktavardis]] (ir kiti [[Vardažodis|vardažodžiai]]) pasižymėjo didžiu archajiškumu: galūnės nebuvo trumpinamos, jos artimos [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnėms. Daiktavardis baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, turėjo šias kategorijas: [[Giminė (gramatika)|giminės]] (vyriškosios, moteriškosios ir bevardės), skaičiaus ([[Vienaskaita|vienaskaitos]], [[Dviskaita|dviskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]]) ir [[Linksnis|linksnio]]. Linksnių būta 7-ių: [[Vardininkas|vardininko]], [[Kilmininkas|kilmininko]], [[Naudininkas|naudininko]], [[Galininkas|galininko]], [[Įnagininkas|įnagininko]], [[Vietininkas|vietininko]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininko]]. [[Dviskaita|Dviskaitoje]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] [[šauksmininkas]] nuo ide. laikų sutapo su [[Vardininkas|vardininku]].{{sfn|Dini|2000|pp=93-94}}<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=198|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Be to, kaip dažniausiai rekonstruojama ir [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]], taip ir baltų prokalbėje buvo sutapę dviskaitos [[vardininkas]]–[[galininkas]]–[[šauksmininkas]], [[naudininkas]]–[[įnagininkas]] ir [[kilmininkas]]–[[vietininkas]]: turėtos trys skirtingos dviskaitos linksnių formos. Palyginti su tradicine indoeuropiečių prokalbės [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]], prabaltų kalba neteko tiktai [[Abliatyvas|abliatyvo]], jei nepaisytume sunkių mėginimų ide. atkurti dar ir [[aliatyvas|aliatyvą]] (arba ''[[iliatyvas|direktyvą]]'' – krypties [[vietininkas|vietininką]]).<ref>{{cite book|last=Fortson|first=B.|title=Indo-European language and culture: an introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Malden (USA)|year=2004|page=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/102 102]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref> Abliatyvas jau ide. buvo neraiškus: atskirą jo formą turėjo tik ''o'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] vardažodžių vienaskaita, bet dviskaitoje ''o'' kamieno abliatyvas sutapo su naudininku−įnagininku, daugiskaitoje − su naudininku. Kitų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] vardažodžių vienaskaitos abliatyvas buvo sutapęs su kilmininku, o kituose skaičiuose sutapimo būta tokio paties, kaip ir ''o'' kamieno vardažodžių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=43}} Bevardę daiktavardžių [[Giminė (gramatika)|giminę]] išsaugojo tik [[prūsų kalba]], o lietuvių ir [[latvių kalba|latvių kalbose]] ji išnyko. Vis dėlto lietuvių kalboje išliko kitų linksniuojamųjų žodžių − [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], [[Įvardis|įvardžių]] ir [[Skaitvardis|skaitvardžių]] − bevardės giminės liktinių formų.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Chr.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo-Bergen-Tromsö|year=1966|page=179|isbn=}}</ref> Atkuriant bevardės giminės formas, ypač svarbūs [[Baltizmas|prabaltų skoliniai]] Baltijos [[Baltijos finų kalbos|finams]]; apie bevardės giminės daugiskaitą šį tą galima spręsti ir iš lietuvių kalbos sudurtinių skaitvardžių '11 − 19',{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-207}} o atskirais atvejais tam pagelbsti ir artimiausiųjų prabaltams − [[Slavų prokalbė|praslavų]] ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] − kalbų bei [[Sanskritas|sanskrito]] duomenys.<ref name="olander223">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=223-224|isbn=978-9004270497}}</ref> Bevardės giminės daiktavardžiai nuo kitų to paties linksniavimo tipų vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardžių nuo seno skyrėsi tik [[Vardininkas|vardininko]]−[[Galininkas|galininko]]−[[Šauksmininkas|šauksmininko]] linksniais, kur visi trys buvo vienodi, sutapę. Baltų prokalbė buvo išlaikiusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtus kuopinius daiktavardžius − vadinamąjį kolektyvą, kuris buvo reiškiamas bevardės giminės daugiskaita. Kuopiniai daiktavardžiai reiškė ne daugybę pavienių daiktų, bet jų grupę, visumą − panašiai kaip lietuvių kalboje ''kalnas'' ir ''kalnynas'', ''žmogus'' ir ''žmonija''. Ilgainiui kolektyvas, kaip perteklinė skaičiaus raiška greta paprastosios daugiskaitos, baltų kalbose ėmė nykti. Tokios darybos palaikai baltų kalbose yra {{lt|alksna}} 'alksnynas', {{lv|alksna}} 'pelkėta vieta', {{prg|slayo}} 'rogės, šlajos' ir kt.; čia galūnės ''-a, -o '' kilusios iš bevardės giminės daugiskaitos vardininko ''*-ā''.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n52 53]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Ambrazas|first=S.|authorlink=Saulius Ambrazas|title=Daiktavardžių darybos raida II|url=https://archive.org/details/ambrazas-daiktavardziu-darybos-raida-ii-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=48-59|isbn=5-420-01460-2}}</ref> Daiktavardžių kamiengalis galėjo baigtis balsiu – tam tikra priesaga. Tai − balsinių [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] daiktavardžiai. Pagal kamiengalio balsį baltų prokalbėje išskiriami ''o'', ''ā'', ''ē'', ''i'', ''u'' balsiniai kamienai; kilmės atžvilgiu ''ā'' (turbūt ir ''ē'') kamienas yra priebalsinis, nes jis kilęs iš ide. ''eh₂'' kamieno. Jei po šaknies baltų prokalbėje daiktavardžiai turėdavo ne balsį, o tam tikras priebalsiu besibaigiančias priesagas, šie daiktavardžiai skirstomi pagal jas ir priklauso priebalsiniams priesaginiams kamienams. Galima rekonstruoti ir vadinamuosius priebalsinius šakninius kamienus, neturėjusius po šaknies nei balsio, nei priesagos. Pastaroji rekonstrukcija gana rizikinga, nes šis linksniavimo tipas baltų kalbose labai nunykęs.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=197-223}}{{sfn|Dini|2000|pp=94-99}} Skirstant kitaip, ne tik į balsinius ir priebalsinius kamienus, kamiengalyje turėjęs ''*e : *o'' balsių kaitą ''o'' kamienas vadinamas tematiniu (tarp [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] (arba žodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]) ir [[galūnė]]s įsiterpęs jungiamasis balsis *''o'' yra tema), o visi kiti, jungiamojo balsio *''o'' > baltų *''a'' neturintys kamienai – atematiniais („betemiais”).<ref name="Fortson102">{{cite book|last=Fortson IV B. W.|first=|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=102|isbn=978-1-4051-0315-2|access-date=2017-10-15|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> Kamienų galūnių įvairovė yra tariama, ji susidarė susiliejus tikrosioms galūnėms su kamiengaliu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=40-41}} Grynos galūnės gerai matyti priebalsinių šakninių daiktavardžių (''C-s'', ''C-ø'') linksniavime. Priebalsinių daiktavardžių priesagos ir galūnės šiame straipsnyje atskirtos, išskaidytus balsinius kamiengalius ir galūnes žr. „[[Indoeuropiečių prokalbė#Kamienų galūnių rekonstrukcija|Indoeuropiečių prokalbė: Kamienų galūnių rekonstrukcija]]“. Nežinia, ar baltų prokalbėje buvo išlikę ''ū'', ''ī'', besibaigiantys dvibalsiais ir heteroklitiniai kamienai (linksniuose turėję ''*r: *n'', ''*l: *n'' priesagų kaitą: vardininke, galininke ir šauksmininke šiems bevardės g. daiktavardžiams buvo būdinga priesaga ''*-r'' arba ''*-l'', o kituose linksniuose – priesaga ''*-n-''). Šių kamienų pėdsakų esama tik [[Žodžių daryba|žodžių daryboje]], [[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] nebelikę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=41-42}} Teoriškai rekonstruojami mot. g. ''*sūs'' 'kiaulė', [[Kilmininkas|kilm.]] ''*suṷes'', [[Naudininkas|naud.]] ''*suṷei'' (''ū'' kamienas; plg. [[Latvių kalba|latv.]] tarm. ''suv-ēns'' 'paršas'),<ref>{{cite web|title=seweynis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2125|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-09-29}}</ref> mot. g. ''*aldīs'' 'valtis, eldija', kilm. ''*aldii̯es'', naud. ''*aldii̯ei'' (''ī'' kamienas), mot. g. ''*gōus'' 'karvė, galvijas', kilm. ''*gaṷes'', naud. ''*gaṷei'' (dvibalsinis ''ōu /au'' kamienas; plg. {{lv|govs}} 'karvė'),<ref>{{cite journal|title=Žvėrių ir gyvulių pavadinimai baltų ir indoiranėnų kalbose|author1=Chomičenkienė, A.|author2=Maksvytytė, V.|journal=Acta Orientalia Vilnensia|year=2002|volume=3|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367178039530/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|page=61|issn=1648-2662}}</ref> bev. g. ''*ṷeser'' 'pavasaris – vasara', kilm. ''*ṷesnes'', naud. ''*ṷesnei'' (heteroklitinis ''r: n'' kamienas).<ref>{{cite web|title=dagis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=282|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-09-29}}</ref> Šie kamienai pasižymėjo priebalsiniu linksniavimu. ''ē'' (< {{ide|ii̯ē, ii̯ā}}?) kamieno daiktavardžiai − tikriausiai pačioje baltų prokalbėje susiformavęs linksniavimo tipas, todėl tolesniuose pavyzdžiuose greta ''ē'' kamieno [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškos]] (ide.) galūnės nepateikiamos. Baltų ''ē'' kamieno daiktavardžiai linksniuoti kaip ''ā'' kamieno, tik galūnėse vietoj balsio ''*ā'' turimas ''*ē''. Daugiskaitos [[kilmininkas]] rodo anksčiau visur prieš galūnę buvus *''i̯'', todėl šis kamienas istoriškai gali būti vadinamas ''i̯ē'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Kaip senesnis, baltų prokalbei ''ē'' kamieno vietoj dažnai rekonstruojamas ''ii̯ā'' arba ''i̯ā'' kamienas ({{lt|žemė}}, {{lv|zeme}}, {{prg|same}} < baltų prok. ''*žemē'' < ''*žemi̯ē'' < ''*žem(i)i̯ā'').<ref>{{cite web|title=žemė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEem%C4%97|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-01-19}}</ref><ref>{{cite journal|author=Piwowarczyk, Dariusz R.|title=The Latin fifth declension and the Baltic - ē -stems<small>¹</small>|trans-title=Lotynų kalbos penktoji linksniuotė ir baltų ''ē'' kamienai|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2017~1519139951589/datastreams/DS.002.1.01.ARTIC/content|journal=[[Baltistica]]|year=2017|volume=LII|issue=2|pages=247–263|doi=10.15388/Baltistica.52.2.2317|accessdate=2026-01-20|language=en}}</ref> ''ē'' < ''(i)i̯ā'' kamienas, priešingai negu iš ide. paveldėtas ir nepakitęs ''(i̯)ā'', turėjo cirkumfleksinę priegaidę (''*žem-ē͂''), o ne akūtinę ({{lt|valdžià}} < ''*ṷãld-i̯ā́''). Tikėtina, jog cirkumfleksas čia įsivestas iš priebalsinių kamienų (''*duk-tē͂'' 'duktė̃') arba atsiradęs dėl [[Kalbos garsas|garsų]] sutraukimo (''ii̯ā́ > i̯ē͂ > ē͂'').{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=204-205}} ''i̯ē'' (''faciēs'' 'veidas') ir ''ē'' (''facēs'' 'žvakė, žibintas') kamienus turėjo dar ir [[lotynų kalba]].{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Tik ''o'', ''ā'' ir ''ē'' balsiniai kamienai buvo pasiskirstę giminėmis: ''o'' kamienui priklausė vyriškosios ir bevardės giminės linksniuojamieji žodžiai, o ''ā'' ir ''ē'' kamienams − moteriškosios, jei nepaisytume tokių nedažnų atvejų, kaip [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''talokas'' 'suaugęs, subrendęs jaunikaitis; suaugusi, subrendusi mergina, nuotaka'<ref>{{cite web|title=talokas|url=http://www.lkz.lt/?zodis=talokas&id=26007880000|publisher=Lietuvių kalbos žodynas|accessdate=2026-01-23}}</ref><ref>„Lietuvių kalbos žodyne“ ''talokas'' nurodomas kaip vyiškosios giminės (sm.) daiktavardis, tačiau jis vartojamas kalbant tiek apie vyriškosios, tiek apie moteriškosios lyties asmenis (galima sakyti ''jis yra talokas / ji yra talokas''), todėl būtų teisingiau jį vadinti bendrosios giminės (''substantiva communia'' – scom.) daiktavardžiu (plg. {{cite journal|title=Kalbiné komunikacija: kreipimosi substantiva communia raiška|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1371470633013/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|author=Gudzinevičiūtė, O. L.|journal=Žmogus ir žodis|year=2013|volume=1|pages=64-70|issn=1392-8600|quote=Šnekamojoje kalboje, tarmėse dažnai kreipiamasi į adresatą daiktavardžiais, kuriais galima pavadinti ir vyriškosios, ir moteriškosios lyties asmenį (pvz.: ''akiplėša, valkata, marmalas''). Šie daiktavardžiai, reikšdami asmenį, neturi lyties reikšmės. Formos atžvilgiu vieni jų yra vyriškosios giminės (pvz., ''marmalas''), o kiti – moteriškosios (pvz., ''valkata''), tačiau viename kontekste jie būna vyriškosios, kitame – moteriškosios giminės, pvz.: ''jis yra akiplėša / ji yra akiplėša''. Tokius daiktavardžius įprasta vadinti lotynišku terminu ''substantiva communia'' (trumpinama ''scom.'', SC), t. y. akcentuojama specifinė daiktavardžių klasė, ne trečioji giminė.|accessdate=2026-01-23}})</ref> (bendroji (vyr.–mot.) g., ''o'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[vaidila]]'', {{lv|puika}} 'berniukas' (vyr. g., ''ā'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[Dailidė (amatas)|dailidė]]'', {{lv|bende}} '[[budelis]]' (vyr. g., ''ē'' kamienas), {{lt|padauža}}, {{lv|aizmārša}} 'užuomarša' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''(i̯)ā'' kamienas), {{lt|mėmė}}, {{lv|balamute}} 'niektauza; pagyrūnas, -ė' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''ē'' kamienas). Bendroji giminė, greta vyriškosios, moteriškosios ir bevardės, nėra savarankiška ketvirtoji – priklausomai nuo [[Kontekstas|konteksto]], ji yra arba vyriškoji, arba moteriškoji. [[Anatolų kalbos]]e, neskiriančiose vyriškosios ir moteriškosios giminių, bendroji giminė yra savarankiška šalia bevardės (turima dviejų giminių sistema – bevardė ir bendroji).<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|authorlink=Miguel Villanueva Svensson| title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=120|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltų prokalbėje priebalsinių kamienų daiktavardžiai turėjo tik tam tikrą polinkį į giminę, pavyzdžiui, ''r'' kamieno daiktavardžiai buvo vyriškosios ir moteriškosios giminių, o ''s'' kamieno – daugiausia bevardės. Išskyrus šiuos atvejus, giminę signalizuodavo ne tiek galūnės, kiek su daiktavardžiais gimine derinami įvardžiai, būdvardžiai ir kiti gimine kaitomi žodžiai − kaip ir indoeuropiečių prokalbės laikais. Žemiau pateiktose lentelėse nurodytos galūnių [[priegaidė]]s, jeigu yra pavykę jas rekonstruoti: [[cirkumfleksas]] (˜) žymi krentančiąją, [[akūtas]] (´) – kylančiąją priegaidę. Cirkumfleksas rašomas virš trumpojo [[Dvigarsis|dvigarsio]] pirmo dėmens, akūtas – virš antrojo. Ilguosiuose dvigarsiuose ir cirkumfleksas, ir akūtas rašomi virš pirmojo dėmens. Akūto [[glotalizacija]] (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“) nežymima. Trumpieji balsiai tikriausiai nepriegaidėdavo, todėl priegaidės / kirčio ženklas virš jų nerašomas. Šis priegaidžių žymėjimas atspindi būtent galūnės būklę, pateiktose linksniavimo paradigmose dėl rekonstrukcijos sunkumų kirčio vieta ir priegaidė žodžio kamiene nenurodomi. Išskyrus kai kuriuos atvejus, atspindima ide. galūnių būklė be [[Laringalai|laringalų]] (''h'', ''ch'' ar pan. tipo priebalsių, žymimų ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''; apibendrintai – ''*H''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė. Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-o-¹ ! colspan="3" |*-ā-² ! colspan="2" |*-ē- |- !Vyr. g. 'dievas' !Bev. g. 'namas, būstas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'ranka' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'žemė' !Baltų prok. galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*deiṷas |*butan / *buta |*-as; bev. g. *-ãn,*-a'''³''' |*-os; bev. g. *-om,*-o? |*rankā |*-ā́ |*-ā |*žemē |*-ē͂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷas(a) / *deiṷā |*butas(a) / *butā |*-as(a),*-ā͂'''⁴''' |*-os(i̯)o,*-ōd? |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷōi |*butōi |*-ō͂i |*-ōi |*rankāi |*-ā͂i |*-āi |*žemēi |*-ē͂i |- ![[Galininkas|G]]. |*deiṷan |*butan / *buta |*-ãn; bev. g. *-ãn,*-a |*-om; bev. g. *-om,*-o? |*rankān |*-ā͂n |*-ām |*žemēn |*-ē͂n |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷō |*butō |*-ṓ |*-ō |*rankān |*-ā́n'''⁵''' |*-ā |*žemēn |*-ḗn'''⁵''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷei |*butei |*-eí'''¹¹''' |*-ei |*rankāi |*-ā́i |*-āi |*žemēi |*ḗi |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷe! |*butan! / *buta! |*-e; bev. g. *-ãn, *-a |*-e; bev. g. *-om,*-o? |*ranka! |*-a |*-a |*žeme! |*-e |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷō |*butai |*-ṓ; bev. g. *-aí |*-ō; bev. g. *-oi |*rankāi |*-ā́i'''⁶''' |*-āi |*žemēi |*-ḗi'''⁶''' |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷamā |*butamā |*-amā́ |*-omō |*rankāmā |*-āmā́ |*-āmō |*žemēmā |*-ēmā́ |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷōus |*butōus |*-ōus'''⁷''' |*-ōus |*rankāus |*-āus |*-āus |*žemēus |*-ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷai |*butā |*-aí;'''⁸''' bev. g.*-ā́ |*-oi; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷōn |*butōn |*-ō͂n |*-ōm |*rankōn |*-ō͂n |*-ōm |*žemi̯ōn |*-i̯ō͂n |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷamas |*butamas |*-amas |*-omos |*rankāmas |*-āmas |*-āmos |*žemēmas |*-ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*deiṷōns |*butā |*-ṓns; bev. g. *-ā́ |*-ōns; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankāns |*-ā́ns |*-āns |*žemēns |*-ḗns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷais |*butais |*-ãis |*-ōis? |*rankāmīs |*-āmī́s'''⁹''' |*-āmis |*žemēmīs |*-ēmī́s'''⁹''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷeisu |*buteisu |*-eisu'''¹⁰''' |*-oisu |*rankāsu |*-āsu |*-āsu |*žemēsu |*-ēsu |} ''Pastabos '''1 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Šalia ''o'' kamieno [[prabaltai]] turėjo variantus su ''(i)i̯'' prieš ide. kamiengalį ''o'', taigi ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus: ''*sṷeti̯as'' 'svečias, svetimasis', ''*dagii̯as'' 'dagys'. Tokių daiktavardžių linksnių galūnės niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''o'' kamieno galūnių. Taip pat greta ''ā'' kamieno būta varianto ''i̯ā'' (ir su ''ī'', kilusiu iš {{ide|*ih₂}}, vienaskaitos [[Vardininkas|vardininke]]): ''*ṷaldi̯ā'' 'valdžia', ''*martī'' ([[Vienaskaita|vns]]. [[Kilmininkas|kilm.]] ''*marti̯ās)'' 'marti'. Šie daiktavardžiai irgi linksniuoti taip pat, kaip atitinkami grynojo ''ā'' kamieno daiktavardžiai. * '''³''' Dėl ''o'' kamieno bevardės giminės vns. vard.−gal.−šauksm. galūnės ''*-a'' nesutariama: vieni kalbininkai ją laiko archajiška, esą tai grynas kamienas − kaip ir kituose linksniavimo tipuose, tačiau kiti šią galūnę mano esant įsivestą iš įvardžių, plg. {{ide|tod}} > baltų prok. ''*ta'' 'tai'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=201}} * '''⁴''' Vns. kilm. ''o'' kamieno galūnė ''*-as(a)'' rekonstruojama [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenimis. Ji atitinka [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] vns. kilm. galūnę ''*-os(i̯)o'', kuri, manoma, buvo įsivesta iš įvardžių. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] prūsų kalbos ''o'' kamieno vns. kilmininko galūnę ''-as'' laiko archajiškos ide. galūnės ''*-os'' tęsiniu, kai prie jos dar nebuvo prijungtas įvardinis elementas ''*-i̯o''.{{sfn|Dini|2000|p=95}} Vis dėlto prūsų galūnė ''-as'' čia gali būti naujadaras, susikurtas pagal kitų linksniavimo tipų analogiją.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=131|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Vns. kilm. galūnė ''*-ā'', būdinga rytiniam baltų arealui, kilusi iš ide. [[Abliatyvas|abliatyvo]] galūnės ''*-ād / *-ōd''. * '''⁵''' ''ā'' ir ''ē'' kamienų vns. [[Įnagininkas|įnagininke]] nosinis priebalsis ''*-n'' iš ''*-m'' < ''*-mi'' yra antrinis − senovėje šių ir visų kitų linksniavimo tipų įnagininku ėjo grynas kamienas.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=134|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁶''' Rytų baltų ''ā'' kamieno dvs. vard.–gal.–šauksm. galūnė ''-i'' < ''-ie'' (plg. liet. ''dvi sald'''ie'''-ji kriauš'''i''''' 'dvi saldžiosios kriaušės') gali būti kildinama tiek iš ''*-ei'', tiek iš ''*-ai''. Atsižvelgiant į ilguosius kamiengalio balsius ''-ā-'' ir ''-ē-'', čia, skirtingai nei Z. Zinkevičiaus darbuose, pateikiami [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] ir [[JAV]] lingvistų [[Greville G. Corbett|G. Corbetto]] ir [[Bernard Comrie|B. Comrie’io]] dėsningesni rekonstruotų [[indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] (ide.) ir [[slavų prokalbė|praslaviškų]] galūnių baltiški atitikmenys su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āi'', ''-ēi''.<ref name="corbett87">{{cite book|author1=[[Greville G. Corbett|Corbett G.]]|author2=[[Bernard Comrie|Comrie B.]]|title=The Slavonic Languages|publisher=Routledge|location=London and New York|year=2010|pages=87|url=https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=euI4CQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=Corbett+G.+(+2003).+The+Slavonic+Languages.&ots=Y0M5jvokiy&sig=9UTUBt-WfIIHSZjCN8WLXobBVdY&redir_esc=y#v=onepage&q=Corbett%20G.%20(%202003).%20The%20Slavonic%20Languages.&f=false|isbn=0-415-04755-2}}</ref> * '''⁷''' ''o'' ir ir kitų kamienų dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] formos pateikiamos remiantis G. Corbetto ir B. Comrie’io rekonstruotų [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] ir [[Slavų prokalbė|praslaviškų]] formų galimais prabaltiškais atitikmenimis.<ref name="corbett87"/> (Remdamasis lietuvių [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]] ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' 'dviese', [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ''o'' kamienui teikia galūnę ''*-au(s)'', o kitų kamienų dvs. [[kilmininkas|kilm.]]–[[vietininkas|viet.]] galūnes palieka su klaustuku, nerekonstruotas.){{sfn|Zinkevičius|1984|p=199}} ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus'' su ilguoju balsiu *''ō'' turėjo susidaryti kamiengalio ir ide. galūnės ''*-ous'' trumpuosius balsius *''o'' sutraukus į vieną: ''*deiṷo‿ous'' > ''*deiṷōus'' (prieveiksmiuose ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' galūnė ''-au(s)'' < {{ide|*-ous}} jungiama prie kamienų ''*pusē-'', ''*d(u)u̯a(i)i̯-'', bet ne prie kamiengalio balsio ''*o''). Ide. ilgasis balsis *''ō'' baltų prokalbėje išlaikomas, gali būti išlaikytas ir ilgasis dvibalsis *''ōu'' (plg. *''sūnōu'' 'sūnuje'), tad ir ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus''. Neretai teigiama, kad prie visų kamienų besijungianti galūnė *-''ous'' (> baltų prok. *''-aus'') susidarė sumišus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininkui]] *''-ōs'' (< *-''h₁oHs'') ir [[Vietininkas|vietininkui]] *''-u'' (< *''-h₁u'') ar *''-ou'' (< *''-Hou''), nors panašus šiųdviejų [[Dviskaita|dviskaitos]] linksnių skyrimas turimas tik [[Avestos kalba|Avestos kalboje]].<ref name="villanueva61">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n60 61]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=128|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁸''' Dgs. vardininke ''o'' kamieno galūnė ''*-ai'' gauta iš įvardžių. Kitų kalbų duomenys rodo buvus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnę ''*-ōs''. * '''⁹''' ''ā'' kamieno dgs. įnag. galūnėje ''*-āmīs'', kaip ir visų kitų kamienų dgs. įnag. galūnėse su ''*-(V)mīs'', rekonstruojamas ilgasis ''*ī'' dėl šiaurės žemaičių, kurie iš senojo ilgojo ''*ī'' kilusio ''i'' neplatina. Ilgąjį ''*ī'' verčia rekonstruoti ir slavų kalbų duomenys, tačiau visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] rodo čia buvus trumpąjį balsį ''*i;'' ir prabaltai galėjo turėti *''-(V)mis'' su trumpuoju ''*i''. * '''¹⁰''' Dalis kalbininkų (pvz., [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]]) baltų ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos vietininko galūnę rekonstruoja su dvibalsiu ''*-ai-'', t. y. ''*-aisu''.<ref name="KortlandtBaltistica"/> * '''¹¹''' Prūsų kalbos ''o'' kamieno forma ''bītai'' 'vakarè' leistų manyti buvus ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių gretiminį vienaskaitos vietininko variantą su galūne ''*-ai''.<ref>{{cite web|title=bītai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=226|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite web|title=bītas|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=227|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė (tęsinys). Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="5" |*-i- ! colspan="5" |*-u- |- !Vyr. g. 'anglis' !Mot. g. 'avis' !Bev. g. 'jūra, marios' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'sūnus' !Mot. g. 'girna' !Bev. g. 'medus' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*anglis |*au̯is |*mari'''¹''' |*-is; bev. g. *-i |*-is; bev. g. *-i |*sūnus |*girnus'''²''' |*medu |*-us; bev. g.*-u |*-us; bev. g.*-u |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angleis |*au̯eis |*mareis |*-e͂is |*-eis |*sūnaus |*girnaus |*medaus |*-ãus |*-ous |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglei |*au̯ei |*marei |*-e͂i'''⁷''' |*-ei̯ei? |*sūnōi / *sūnau̯ei |*girnōi / *girnau̯ei |*medōi / medau̯ei |*-ō͂i, *-au̯ei'''³''' |*-ōi, *-ou̯ei |- ![[Galininkas|G.]] |*anglin |*au̯in |*mari |*-i͂n; bev. g.*-i |*-im; bev. g *-i |*sūnun |*girnun |*medu |*-u͂n; bev. g. *-u |*-um; bev. g. *-u |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimi |*au̯imi |*marimi |*-imi |*-imi |*sūnumi |*girnumi |*medumi |*-umi |*-umi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglēi |*au̯ēi |*marēi |*-ḗi |*-ēi |*sūnōu |*girnōu |*medōu |*-ṓu |*-ōu |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*anglei! |*au̯ei! |*mari! |*-e͂i; bev. g. *-i |*ei; bev. g. *-i |*sūnau! |*girnau! |*medu! |*-ãu; bev. g. *-u |*-ou; bev. g. *-u |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*anglī |*au̯ī |*marī^'''4''' | *-ī́ | *-ī < *-ih₁; bev. g. *-i̯ī < *-i̯ih₁ |*sūnū |*girnū |*medu̯ī |*-ū́; bev. g.*-u̯ī́ |*-ū < *-uh₁; bev. g. *-u̯ī < *-u̯ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimā |*au̯imā |*marimā |*-imā́ |*-imō |*sūnumā |*girnumā |*medumā |*-umā́ |*-umō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[vietininkas|Vt.]] |*anglii̯aus |*au̯ii̯aus |*marii̯aus |*-ii̯aus |*-ei̯ous |*sūnau̯aus |*girnau̯aus |*medau̯aus |*-au̯aus |*-ou̯ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*angleis / *anglii̯es |*au̯eis / *au̯ii̯es |*marī |*-e͂is, *-ii̯es^'''5'''; bev. g. *-ī́ |*-ei̯es; bev. g. *-ī < *-ih₂ |*sūnaus / *sūnaṷes |*girnaus / *girnaṷes |*medū |*-ãus, *-aṷes^'''6'''; bev g. *-ū́ |*-oṷes; bev. g. *-ū < *-uh₂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angli̯ōn |*au̯i̯ōn |*mari̯ōn |*-i̯ō͂n |*-i̯ōm |*sūnṷōn |*girnṷōn |*medṷōn |*-ṷō͂n |*-ṷōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglimas |*au̯imas |*marimas |*-imas |*-imos |*sūnumas |*girnumas |*medumas |*-umas |*-umos |- ![[Galininkas|G.]] |*anglins |*au̯ins |*marī |*-ińs; bev. g. *-ī́ |*-ins; bev. g. *-ī <*-ih₂ |*sūnuns |*girnuns |*medū |*-uńs; bev. g. *-ū́ |*-uns; bev, g. *-ū <*-uh₂ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimīs |*au̯imīs |*marimīs |*-imī́s |*-imis |*sūnumīs |*girnumīs |*medumīs |*-umī́s |*-umis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglisu |*au̯isu |*marisu |*-isu |*-isu |*sūnusu |*girnusu |*medusu |*-usu |*-usu |} [[Vaizdas:02019 1289 Funde der Sudauen-Gruppe der Westbaltischen Kultur aus Völkerwanderungszeit.jpg|215px|thumb|right|[[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpio [[Sūduvių kultūra|sūduvių kultūros]] radiniai]] ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''':'' * '''^1, ²''' ''*mari''<ref>{{cite web|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1319|title=mary|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-07-21}}</ref> 'marios' priskyrimas bevardei giminei gana sąlygiškas, baltų kalbose nėra išlikę aiškių ''i'' kamieno bevardės giminės pavyzdžių. Rekonstruoti bevardę šio daiktavardžio giminę leidžia seniausi kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] duomenys. ''u'' kamieno daiktavardis ''*girnus'' 'girna' priskiriamas moteriškajai giminei dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''dzirnus'' (mot. g., daugiskaitinis), tačiau senovėje šis daiktavardis galėjęs priklausyti dabartinėse baltų kalbose išnykusiam ''ū'' kamienui.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=232}} * '''³''' ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-ōi'' perimta iš ''o'' kamieno daiktavardžių. Senoji ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-au̯ei'' rekonstruojama [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] (''*-ovi'') duomenimis, kuriuos paremia ir [[sanskritas]] (''-ave'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=200}} Tikėtina, kad galūnė ''*-au̯ei'' slypi ir [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] bendraties priesagoje ''-twei'' < ''*-tu̯ei'', kilusioje iš veiksmažodinių daiktavardžių ''tu'' (''u'' su priesaga ''*-t-'') kamieno naudininko: plg. {{sa|''dhā́t-ave''}} 'dėti' – {{prg|dāt-wei}} 'duoti'.{{sfn|Dini|2000|p=268}}<ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|last=Rinkevičius|first=V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=129|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2024-11-03}}</ref> Prūsų kalbos bendraties priesagoje ''-twei'' glūdinčią galūnę ''*-u̯ei'' galima traktuoti kaip baltų prok. galūnės''*-au̯ei'' (''*dōt-au̯ei'' 'davimui') silpnąjį laipsnį (žr. „[[#Balsių kaita|Balsių kaita]]“, ''u'' eilė), įsivestą iš kitų linksnių (baltų prok. ''*dōt-u͂n'' 'davimą'). * ^'''4''' ''i'' kamieno bevardės giminės dviskaitos ir daugiskaitos vard.–gal.–šauksm. galūnės sutampa. Be to, ši dviskaitos ''i'' kamieno bev. g. galūnė nesiskiria nuo atitinkamos vyr. ir mot. giminių galūnės. Tokį ''i'' kamieno bevardės giminės galūnių sutapimą remia seniausieji [[Vedų kalba|Vedų sanskrito]], iš dalies – ir slavų kalbų duomenys.<ref>{{cite book|author=[[Tatjana Jelizarenkova|Елизаренкова, Т. Я.]]|title=Грамматика ведийского языка|url=https://obuchalka.org/2018011898517/grammatika-vediiskogo-yazika-elizarenkova-t-ya-1982.html|trans-title=Vedų kalbos gramatika|publisher=Наука|location=Москва|language=ru|year=1982|pages=228-232}}</ref><ref name="villanueva61"/> Baltų prokalbėje šis sutapimas galėjo įvykti tada, kai bevardėje giminėje prieš galūnę ''*-ī'', priešakinį balsį, iškrito kamiengalio pusbalsis ''*i̯'': dvs. ''*mari̯ī'' > ''*marī''. * '''^5, ⁶''' ''i'' kamieno dgs. vardininko galūnės su ''*-eis'' (> ''-ies''), ''u'' kamieno su ''-aus'' aptinkamos [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] tarmėse. Vienų kalbininkų jos laikomos archaizmu, tiesioginiu [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. vard. galūnių ''*-ei̯es'', ''*-ou̯es'' tęsiniu, kiti mano jas esant naujai pasidarytas pagal kitų linksniavimo tipų analogiją (kaip vns. [[Kilmininkas|kilm]]. ''*šakās'' 'šakõs' – dgs. [[Vardininkas|vard]]. ''*šakās'' 'šãkos', taip ir vns. kilm. {{lt|aviẽs}}, {{lt|gražaũs}} – dgs. vard. [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''ãvies'' 'avys', [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''grãžaus'' 'gražūs'). Dgs. vardininkai su ''*-ii̯es'', ''*-au̯es'' atkuriami remiantis sanskritu ir slavų kalbomis. Galūnėje ''*-ii̯es'' kamiengalio ''*-i-'' įsivestas iš kitų linksnių. * '''⁷''' ''i'' kamieno vns. naudininke {{ide|*-ei̯ei}} > baltų prok. ''*-e͂i'' yra įvykusi [[haplologija]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė. Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-r- ! colspan="4" |*-n- ! colspan="3" |*-C-ø |- !Vyr. g. 'brolis' !Mot. g. 'duktė' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'akmuo' !Bev. g. 'sėkla' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'širdis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*brātē |*duktē |*-tē͂-ø'''¹''' |*-tēr-ø |*akmō |*sēmen |*-mō͂-ø;'''²''' bev, g. *-me͂n-ø |*-mō(n)-ø; bev, g. *-mn̥-ø |*šēr'''⁵''' |*-ø |*-ø |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-tr-es?'''³''' |*akmenes |*sēmenes |*-men-es |*-m̥n-es? |*širdes'''⁵''' |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*brāterei |*dukterei |*-ter-e͂i |*-ter-ei? |*akmenei |*sēmenei |*-men-e͂i |*-men-ei? |*širdei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterin |*dukterin |*-ter-i͂n |*-ter-ṃ |*akmenin |*sēmen |*-men-i͂n; bev. g. *-me͂n-ø |*-men-m̥; bev. g. *-mn̥-ø |*šēr |*-ø |*-ø |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermi |*duktermi |*-ter-mi |*-ter-mi |*akmenmi |*sēmenmi |*-men-mi |*-men-mi |*širdmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brāteri |*dukteri |*-ter-i |*-ter-i |*akmeni |*sēmeni |*-men-i |*-men-i |*širdi |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*brāter! |*dukter! |*-ter-ø |*-ter-ø |*akmen! |*sēmen! |*-men-ø |*-men-ø |*šēr! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brātere |*duktere |*-ter-e |*-ter-e |*akmene |*sēmenī |*-men-e; bev. g. *-men-ī́<ref name="olander189">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=189-191|isbn=978-9004270497}}</ref> |*-men-e; bev. g. *-men-ī<br />< *-men-ih₁ |*šerdī'''⁵''' |*-ī́ |*-ī < *-ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermā |*duktermā |*-ter-mā́ |*-ter-mō |*akmenmā |*sēmenmā |*-men-mā́ |*-men-mō |*širdmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*brāteraus |*dukteraus |*-ter-aus |*-ter-ous |*akmenaus |*sēmenaus |*-men-aus |*-men-ous |*širdaus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-ter-es |*akmenes |*sēmenā? |*-men-es; bev. g.*-men-ā́?'''⁴''' |*-men-es;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*šerdā?'''⁵''' |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāterōn |*dukterōn |*-ter-ō͂n |*-tr-ōm |*akmenōn |*sēmenōn |*-men-ō͂n |*-mn̥-ōm |*širdōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*brātermas |*duktermas |*-ter-mas |*-ter-mos |*akmenmas |*sēmenmas |*-men-mas |*men-mos |*širdmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterins |*dukterins |*-ter-ińs |*-tr-n̥s |*akmenins |*sēmenā? |*-men-ińs;<br /> bev. g. *-men-ā́? |*-men-n̥s;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]]–[[Galininkas|G.]]'' |*šerdā? |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermīs |*duktermīs |*-ter-mī́s |*-ter-mis |*akmenmīs |*sēmenmīs |*-men-mī́s |*-men-mis |*širdmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brātersu |*duktersu |*-ter-su |*-tr̥-su |*akmensu |*sēmensu |*-men-su |*-mn̥-su |*širdsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Nukritęs priesagos priebalsis po pailgintojo laipsnio balsio [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] (''*-mōn > *-mō, *-tēr > *-tē'') − viena iš baltų kalbų ypatybių. * '''³''' Nežinia, ar baltų prokalbėje priebalsiniai vardažodžiai atskirų linksnių priesagose buvo išlaikę silpnojo ar nykstamojo (nulinio) laipsnio balsių kaitą su pamatiniu balsio laipsniu, pvz.: ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*dukt'''i'''res'' (silpnasis laipsnis) 'dukters', arba ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*duk'''tr'''es'' (nykstamasis (nulinis) laipsnis) 'dukters'. Tokia kaita baltų kalbose apnykusi, su silpnuoju kaitos laipsniu turima lietuvių kalbos [[tarmė]]se, tačiau neaišku, ar ji nėra naujai įsivesta. Pavyzdžiuose daiktavardžiai pateikiami tik su pamatiniu kaitos laipsniu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=206-207}} * '''⁴''' Priebalsinio kamieno bevardės giminės daugiskaitą su galūne ''*-ā'' iš ''o'' kamieno bev. g. daugiskaitos verčia rekonstruoti artimiausiųjų − [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Germanų kalbos|germanų]] − kalbų duomenys.<ref name="olander223"/> Matyt, tai sąlygojo priebalsinių kamienų bevardės g. priesagose ir šaknyse apnykusi balsių laipsnio kaita, kuri skyrė vienaskaitos vardininką-galininką-šauksmininką nuo atitinkamų daugiskaitos linksnių. Palyginimui [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] priebalsinio ''n'' kamieno bev. g. vienaskaita ir daugiskaita: vns. vard.–gal.–šauksm. ''*h₁néh₃mn̥'' 'vardas' – dgs. vard.–gal. ''*h₁néh₃mō(n)'' (< ''*h₁néh₃monh₂'') 'vardai'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n55 56]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> Tad priebalsinių kamienų bevardės giminės vienaskaita ir daugiskaita, sunykus minėtai balsių kaitai, turėjo sutapti ir netekti anksčiau buvusios skaičiaus skirties. Dabartinėje [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] šitaip sutampa priebalsiniai veikiamosios rūšies bev. g. (> vyr. g.) dalyviai: vns. ''suką'' (< ''*sukan(t'') – dgs. ''suką'' (< ''*sukan(t'').<ref>{{cite book|last=Kortlandt|first=F.|authorlink=Frederik Kortlandt|title=Baltica & Balto-Slavica|url=https://books.google.lt/books?id=e_h1DwAAQBAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false|publisher=Rodopi|location=Amsterdam-New York, NY|year=2009|page=24|isbn=978-9042026520}}</ref> * '''⁵''' Šio šakninio priebalsinio daiktavardžio šaknyje matoma balsių kaita: ''*š-er-dī'', ''*š-er-dā'' – pamatinis (normalusis) laipsnis, ''*š-ēr'' – pailgintasis laipsnis, ''*š-ir-des'' (ir kiti linksniai) – silpnasis laipsnis. Formoje ''*šēr'' žodžio galo ''*-r'' kilęs iš ''*-rd'' (žr. „[[Semerenio dėsnis#Kiti poveikio atvejai|Semerenio dėsnis“]]). Tokia sudėtinga šaknies balsių kaita galėjo būti išsaugota ankstyviausiuoju laikotarpiu. Vėliau rytų baltai visiems linksniams apibendrino šaknis ''*šird-'' 'širdis' arba ''*šerd-'' 'šerdis', vakarų baltų kalbose paliudytos šaknys ''*šēr-'' > {{prg|seyr}} 'širdis' ir ''*šird-'' > {{prg|*sird(i)-}} 'šerdis; vidurys' > {{prg|sirsdau}} 'tarp'.<ref>{{cite web|title=seyr|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2097|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite web|title=sirsdau|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2157|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-21}}</ref><ref>{{cite web|title=širdis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%A1irdis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite book|title=Nomina im indogermanischen Lexikon|url=https://archive.org/details/NIL_2008|publisher=Universitätsverlag Winter|location=Heidelberg|year=2008|author1=Wodtko, D. S.|author2=Irslinger, B.|author3=Schneider, C.|isbn=9783825353599|pages=[https://archive.org/details/NIL_2008/page/416/mode/2up?q=417 417]-423}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=208}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė (tęsinys). Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-l- ! colspan="3" |*-s- ! colspan="3" |*-C-s |- !Mot. g. 'obelis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'debesis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'šeimininkas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ābō<ref>{{cite web|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=obelis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|title=obelis|accessdate=2023-12-03}}</ref> |*-ō͂-ø |*-ōl-ø |*nebas<ref>{{cite web|title=mėnas|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=m%C4%97nas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=debesis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=debesis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=wupyan|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2691|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref> |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpats |*-s |*-s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābeles |*-el-es |*-l-es |*nebeses |*-es-es |*-es-es |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelei |*-el-e͂i |*-el-ei |*nebesei |*-es-e͂i |*-es-ei |*ṷaišpatei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelin |*-el-i͂n |*-el-ṃ |*nebas |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpatin |*-i͂n |*-ṃ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmi |*-el-mi |*-el-mi |*nebesmi |*-es-mi |*-es-mi |*ṷaišpatmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābeli |*-el-i |*-el-i |*nebesi |*-es-i |*-es-i |*ṷaišpati |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*ābel! |*-el-ø |*-el-ø |*nebas! |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpat! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābele |*-el-e |*-el-e |*nebesī |*-es-ī́ |*-es-ī < *-es-ih₁ |*ṷaišpate |*-e |*-e |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmā |*-el-mā́ |*-el-mō |*nebesmā |*-es-mā́ |*-es-mō |*ṷaišpatmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*ābelaus |*-el-aus |*-el-ous |*nebesaus |*-es-aus |*-es-ous |*ṷaišpataus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābeles |*-el-es |*-el-es |*nebesā? |*-es-ā́?'''¹''' |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G]].'' |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābelōn |*-el-ō͂n |*-(e)l-ōm |*nebesōn |*-es-ō͂n |*-es-ōm |*ṷaišpatōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelmas |*-el-mas |*-el-mos |*nebesmas |*-es-mas |*-es-mos |*ṷaišpatmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelins |*-el-ińs |*-el-n̥s |*nebesā? |*-es-ā́? |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*ṷaišpatins |*-ińs |*-n̥s |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmīs |*-el-mī́s |*-el-mis |*nebesmīs |*-es-mī́s |*-es-mis |*ṷaišpatmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābelsu |*-el-su |*-ḷ-su |*nebe(s)su |*-es-su |*-es-su |*ṷaišpatsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelės tęsiniui:''''' * '''¹''' Žr. ''Pastabos '''2 lentelei''''' • '''⁴''' === Būdvardis === Skirtingai nei daiktavardis, [[būdvardis]] buvo kaitomas gimine (vyriškąja, moteriškąja ir bevarde), kuri buvo derinama prie atitinkamos daiktavardžio giminės. Būdvardžiai turėjo tris [[Laipsnis (gramatika)|laipsnius]]: nelyginamąjį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį. Skaičiumi buvo derinami su daiktavardžiais, tad turėjo vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Šauksmininkas paprastai sutapdavo su vardininku. Kitais atžvilgiais linksniavimas niekuo nesiskyrė nuo daiktavardžių, todėl baltų ir indoeuropiečių prokalbių galūnes žr. prie atitinkamų daiktavardžio kamienų. Kaip ir atitinkamose daiktavardžių paradigmose, greta ''o'' kamieno buvo ''i̯o'' (mot. g. ''i̯ā'') ir ''ii̯o'' (mot. g. ''ē'') variantų. Greta ''o'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių, moteriškosios giminės formos būdavo sudaromos su ''ā'' kamienu, greta ''u'' kamieno − moteriškoji giminė su ''i̯ā'' kamienu ([[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] *''ī''), o šalia ''i'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių būdvardžių moteriškoji giminė gaudavo, matyt, ''i̯ā'' arba ''ē'' kamieną. Pastaroji moteriškosios giminės rekonstrukcija susiduria su sunkumais, nes ''i'' kamieno būdvardžiai dabartinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] prastai išsaugoti.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Greta ''i'' kamieno vyr. ir bev. giminių moteriškosios giminės formas su ''ē'' kamienu būtų galima grįsti [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmėse ir senuosiuose raštuose aptinkamais aukštesniojo laipsnio ''i'' kamieno būdvardžiais, mat greta jų moteriškoji giminė turi ''ē'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]].{{sfn|Zinkevičius|1987|p=197}} Taip pat ir nelyginamojo laipsnio ''i'' kamieno vyr. g. būdvardžiai, kurių paradigma labai sumišusi su ''ii̯o'' kamienu, turi ''ē'' kamieno moteriškosios giminės formas, tačiau visiško aiškumo dėl turėtųjų baltų prokalbėje nėra.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=14-18}} '''[[Įvardžiuotinės formos|Įvardžiuotiniai būdvardžiai]]''', turimi dabartinėse baltų kalbose (kaip {{lt|baltas}}, ''balta'' − ''baltasis, baltoji''), susidarė vėliau, prokalbei skylant.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Įvardis ''*is'' (bev. g.''*i'', mot. g. ''*ī'') baltų prokalbėje dar buvo ne suaugęs su būdvardžiu, o sudarė dviejų žodžių − būdvardžio ir įvardžio − konstrukciją. Įvardis turėjo būti laisvas, paslankus – galėjo eiti tiek prieš būdvardiško žodžio šaknį, tiek po jo (ar net daiktavardžio) galūnės: plg. [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių senųjų raštų]] ''pa'''jo'''prasto'' 'paprastojo', ''nu'''jam'''liūdusiam'' 'nuliūdusiajam', ''danguję'''jis''''' 'dangiškasis; jis (= tas, kuris) danguje'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=117-138}} '''Aukštesniojo laipsnio''' formoms sudaryti baltų prokalbėje buvo vartojama iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s paveldėta priesaga ''*-(i̯)es-'' (ir su silpnuoju balsio laipsniu ''*-is-'', plg. {{prg|tālis}} 'toliau'):<ref>{{cite web|title=tālis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2372|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-11-25}}</ref> ''*labesis,-esi'' 'geresnis, geriau', ''*platesis, -esi'' 'platesnis, plačiau', ''*aru̯esis, -esi'' 'tinkamesnis, tinkamiau' − linksniuota pagal ''i'' kamieno paradigmą (žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=26}} Aukštesniojo laipsnio moteriškajai giminei, kaip leistų spręsti lietuvių kalbos duomenys, būtų galima rekonstruoti ''ē'' kamieno galūnes (''*labesē''). '''Aukščiausiasis laipsnis''', be priesagos ''*-isto-,'' indoeuropiečių prokalbėje galėjo būti sudaromas ir su priesaga ''*-ṃmo-'' > baltų prok. ''*-ima-''. Jos reliktų randama [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''auctimien'' 'aukščiausią'; [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] ''*aug(s)timas'' 'aukščiausias').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=27}} Tokiu atveju būdvardžio aukščiausiojo laipsnio formos baltų prokalbėje galėjo būti ''*labimas, -iman'' (bev. g), ''-imā'' (mot. g.) 'geriausias, -ia, -ia' ir t. t., kur vyriškosios ir bevardės giminės būdvardžiai linksniuojami pagal ''o'' kamieną, o moteriškosios − pagal ''ā''; priesagą ''*-ima-'' [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] rodo priešinamąją reikšmę turintys būdvardžiai ''tolimas, artimas'',<ref>{{cite web |title=Laipsnis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laipsnis-1/ |author=[[Adelė Valeckienė|Valeckienė, A.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref> dar plg. ''svetimas, gretimas''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Būdvardžių *labas 'geras', *platus 'platus'-, *aru̯is 'tinkamas; ne bet koks'<ref>{{cite web|title=arwis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=102|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-07}}</ref> linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o-, *-ā- ! colspan="3" |*-u-, *-i̯ā-^'''1''' ! colspan="3" |*-i-, *-ē-^'''1''' |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labas |*laban / *laba- |*labā |*platus |*platu |*platī |*aru̯is |*aru̯i |*aru̯ē |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*labas(a) / *labā |*labās | colspan="2" |*plataus |*plati̯ās | colspan="2" |*aru̯eis |*aru̯ēs |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labōi |*labāi | colspan="2" |*platōi / *platau̯ei |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ei |*aru̯ēi |- ![[Galininkas|G.]] |*laban |*laban / *laba |*labān |*platun |*platu |*plati̯ān |*aru̯in |*aru̯i |*aru̯ēn |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labō |*labān | colspan="2" |*platumi |*plati̯ān | colspan="2" |*aru̯imi |*aru̯ēn |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labei |*labāi | colspan="2" |*platōu |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ēi |*aru̯ēi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labō |*labai |*labāi |*platū |*platu̯ī |*plati̯āi |colspan="2"|*aru̯ī^'''2''' |*aru̯ēi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labamā |*labāmā | colspan="2" |*platumā |*plati̯āmā | colspan="2" |*aru̯imā |*aru̯ēmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labōus |*labāus | colspan="2" |*platau̯aus |*plati̯āus | colspan="2" |*aru̯ii̯aus |*aru̯ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labai |*labā |*labās |*plataus / *platau̯es |*platū |*plati̯ās |*aru̯eis / *aru̯ii̯es |*aru̯ī |*aru̯ēs |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*labōn | colspan="2" |*platu̯ōn |*plati̯ōn | colspan="3" |*aru̯i̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labamas |*labāmas | colspan="2" |*platumas |*plati̯āmas | colspan="2" |*aru̯imas |*aru̯ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*labōns |*labā |*labāns |*platuns |*platū |*plati̯āns |*aru̯ins |*aru̯ī |*aru̯ēns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labais |*labāmīs | colspan="2" |*platumīs |*plati̯āmīs | colspan="2" |*aru̯imīs |*aru̯ēmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labeisu |*labāsu | colspan="2" |*platusu |*plati̯āsu | colspan="2" |*aru̯isu |*aru̯ēsu |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Remdamasis [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] [[Biblija|Biblijos]] vertimu į lietuvių kalbą, latvių kalbininkas [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]] daro išvadą, kad senovėje baltų, kaip ir kitose senosiose indoeuropiečių kalbose, ''u'' kamieno moteriškosios ir vyriškosios giminių būdvardžiai buvo linksniuojami vienodai: kaip ir ''u'' kamieno daiktavardžių, moteriškosios giminės būdvardžių galūnės nesiskyrė nuo vyriškosios (vyr. ir mot. g. ''*platus, *plataus, *platau̯ei'' ir t. t.)<ref>{{cite journal|last=[[Pēteris Vanags|Vanags, P.]]|year=1989|title=On the history of Baltic u-stem adjectives|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2048/1957|journal=Baltistica|volume=XXV (2)|page=113-114}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] tą patį sako apie senųjų indoeuropiečių kalbų ''i'' kamieno būdvardžius ir kaip pavyzdį nurodo vyr.–mot. g. būdvardį {{la|fortis}} 'stiprus, stipri'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n53 54]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> * ^'''2''' Žr. ''Daiktavardis'': ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''''' • ^'''4''' === Skaitvardis === [[Vaizdas:LT-2014-10litų-Baltistika-b.png|thumb|170px|2014 m. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] išleista [[baltistika]]i skirta 10 [[Litas|litų]] proginė aukso moneta<ref>{{cite web|title=Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/ant-baltistikai-skirtos-aukso-monetos-baltu-gyvenimo-pries-kelis-tukstancius-metu-dalele|publisher=Lietuvos bankas|date=2014-06-17|accessdate=2022-02-12}}</ref>]] '''Kiekiniai skaitvardžiai''', išskyrus '2', turėjo [[Daiktavardis|daiktavardines]] galūnes: ''*ainas'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*oinos'') '1' linksniuotas kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžiai, šis [[skaitvardis]] turėjo [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]]; ''*d(u)u̯ō'' (ide. ''*duu̯ō''), bev. g. ir mot. g.''*d(u)u̯ai'' (ide. ''*duu̯oi'') '2' linksniuotas kaip parodomųjų įvardžių dviskaita; ''*trii̯es'' (ide. vyr. g. ''*trei̯es'') '3' buvo linksniuojamas kaip bendras visoms giminėms ''i'' kamieno daugiskaitos daiktavardis; ''*ketures'' (ide. vyr. g. ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' – kaip priebalsinis ''r'' kamieno daugiskaitos daiktavardis, taip pat apibendrintas visoms trims giminėms.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=214-215}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="3" |Du ! rowspan="2" |Trys ! rowspan="2" |Keturi |- ! style="width:100px" |Vyr. g. ! style="width:100px" |Bev. g. ! style="width:100px" |Mot. g. |- ![[Vardininkas|V.]] |*d(u)u̯ō<ref>{{cite web|title=dwai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/zodynas/paieska/1?id=421|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=Mažiulis, V.|accessdate=2022-01-07}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1981|p=57}} |colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trii̯es |*ketures |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trii̯ōn |*keturōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimas |*keturmas |- ![[Galininkas|G.]] |*d(u)u̯ō | colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trins |*keturins |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimīs |*keturmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trisu |*ketursu |} ''Pastabos'': * '''¹''' Dėl dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] žr. skyrelį '''Įvardis''' (''Parodomųjų įvardžių dviskaita''). * '''²''' Galima alternatyvi naudininko–įnagininko rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'': ''*d(u)u̯aimā''. Skaitvardžio ''*ketures'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' pavyzdžiu prabaltai priebalsinio linksniavimo modelį pritaikė ir skaitvardžiams ''*penkes'' (ide. ''*penk<small>^u̯</small>e'') '5', ''*ušes / *sešes'' ([[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] abi formas apibendrina į nekaitomą baltų prok. ''*sveš'',<ref name="Maržiulis58">{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=58|isbn=9986-19-639-6}}</ref> t. y. ''*su̯eš''; ide.''*u̯eḱs / *su̯eḱs'') '6', ''*septines'' (ide.''*septṃ'') '7', ''*aštōnes'' (ide. ''*oḱtō'') '8', ''*neu̯ines'' (ide. ''*neu̯ṇ'') '9'. [[Indoeuropiečių prokalbė]]je skaitvardžiai '5 – 9' buvo nelinksniuojami. Bet ankstyvuoju baltų prokalbės laikotarpiu dar galėjo būti išsaugotos nekaitomos skaitvardžių formos ''*su̯eš'' '6',<ref name="Maržiulis58"/> ''*septin'' '7', ''*aštō'' '8', ''*neu̯in'' '9'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=59-60}} ''*septines'' '7' ir ''*neu̯ines'' '9' su nepailgintu, trumpuoju ''*i'' leidžia rekonstruoti [[latvių kalba|latvių kalba.]]<ref>{{cite web|title=septyni|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=septyni|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-04-21}}</ref> Skaitvardis ''*dešimts'' ({{ide|*deḱmt}} < ''*deḱṃ'' su ''*-t-'' iš kelintinių skaitvardžių) '10' turėjo visų skaičių formas. Linksniuotas kaip priebalsinis daiktavardis.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=215}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |1.||*ainas || *oinos |- | 2.||*d(u)u̯ō|| *duu̯ō |- | 3.||*trii̯es || *trei̯es |- | 4.||*ketures|| *k<small>^u̯</small>etu̯ores |- | 5.||*penkes || *penk<small>^u̯</small>e |- | 6.||*ušes / *sešes < *su̯eš|| *u̯eḱs / *su̯eḱs |- | 7.||*sepines < *septin || *septṃ |- |8.||*aštōnes < *aštō || *oḱtō |- |9.||*neu̯ines < *neu̯in || *neu̯ṇ |- | 10.||*dešimts || *deḱṃt < *deḱṃ |} Skaitvardžiai '11 – 19' buvo nusakomi frazėmis ''*ainas leikti / likā pā dešimtes'' 'vienas lieka / liko po dešimties', ''*d(u)u̯ō leikti / likā pā dešimtes'' 'du lieka / liko po dešimties' ir t. t. Lietuviai pasiliko šio junginio dalį 'liko' (''vienuo-lika''), o latviai – 'po dešimties', pvz., {{lv|vienpadsmit < vien-pa-desmits}}.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=63}} Dešimčių '20 – 90' pavadinimai buvo sudaromi ne [[Dūrinys|dūriniais]] kaip [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]], pvz., ''*trīkomt'' '30', ''*k<small>^u̯</small>etu̯ṛkomt'' '40', bet su skaitvardžiais '2' – '9' ir su jais suderintu '10', pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte'' '20', ''*trii̯es dešimtes'' '30', ''*ketures dešimtes'' '40' ir t. t. Dešimtys su vienetais, matyt, buvo nusakoma frazėmis, pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte ir (er, ar) ainas'' '21', *''trii̯es dešimtes ir (er, ar) penkes'' '35' ir t. t. '100' reikšti vartota visus skaičius turėjusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta ''o'' kamieno bevardės giminės forma ''*šimtan'' (ide.''*ḱṃtom''). Šimtų '200 – 900' pavadinimai buvo sudaromi tokiu pačiu būdu, kaip ir dešimčių: ''*ainan šimtan'' '100', ''*d(u)u̯ai šimtai'' '200', ''*trii̯es šimtā'' '300', ''*ketures šimtā'' '400' ir t. t. Šimtai su dešimtimis ir vienetais tikriausiai buvo reiškiami [[Žodžių junginys|žodžių junginiais]], pvz., *''trii̯es šimtā aštōnes dešimtes ir (er, ar) penkes'' '385'. Sunkiai nustatoma [[Etimonas|pirminė]] '1000' lytis: rytų [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] paliudyta forma ''*tū(k)stants'', linksniuota priebalsinių daiktavardžių pavyzdžiu ir priklausiusi mot. g., vakarų baltų epochoje galėjo būti ''o'' kamieno vyriškosios giminės forma ''*tūšimtas'', o skoliniai [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finams]] verstų rekonstruoti šio skaitvardžio kamieną ''*tūšant-''. Bet kokiu atveju, šie tūkstančio pavadinimai yra baltų, slavų (''*tysęťa / *tysǫťa'') ir germanų (''*þūsundī'') bendrybė. Likusiose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]] turimi kitokie šio skaitvardžio pavadinimai.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=64}} '''Kelintiniai skaitvardžiai''' 'I – X' baltų prokalbėje buvo tokie (nurodytos [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] [[Giminė (gramatika)|vyr. g.]] formos):{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |I||*pirmas || *pṛmos |- | II||*antaras|| *ontoros / *onteros |- | III||*treti̯as / *tirt(i̯)as'' || *tri-t- |- | IV||*ketu̯irtas || *k^u̯etu̯ṛtos |- | V||*penktas || *penk^u̯tos |- | VI||*uštas / *seštas < *su̯eštas'''¹'''|| *u̯eḱstos / *su̯eḱstos |- | VII||*septmas || *septṃos |- |VIII||*aštmas (''*-mas'' iš *septmas) || *oḱtuu̯os / *oḱtōu̯os |- |IX||*neu̯intas (''*-tas'' iš kitų skaitvardžių) || *neuṇos |- | X||*dešimtas || *deḱṃtos |} ''Pastabos'': * '''¹''' Šis variantas teikiamas laikantis V. Mažiulio koncepcijos, kad abi formos gali būti suvestos į senesnę vieną, plg. kiekinius ''*ušes / *sešes'' 'šeši' < ''*su̯eš''.<ref name="Maržiulis58"/> Visų šių skaitvardžių vyr. ir bev. g. linksniuota kaip ''o'' kamieno, mot. g. − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. Kelintiniai skaitvardžiai '11 – 19', '20 – 90' ir kelintiniai šimtų pavadinimai buvo sudaromi kaip ir kiekiniai, tik pirmuoju dėmeniu ėjo atitinkamas kelintinis skaitvardis.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} === Įvardis === Jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] įvardžių linksniavimas gerokai skyrėsi nuo [[Vardažodis|vardažodžių]]. Baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, parodomieji [[Įvardis|įvardžiai]] skyrė trijų lygių nutolimo nuo kalbėtojo lygius: artimo rodymo ''*šis'' ir ''*is'', tolimo rodymo ''*anas'' ir neutralaus ''*tas''. Pastarasis gimininis parodomasis įvardis vartotas ir trečiam asmeniui (tolygu [[Lietuvių kalba|liet.]] 'jis') reikšti. Turėti du asmeniniai negimininiai įvardžiai − ''*ež (*eš)'' 'aš' ir ''*tu / *tū'' 'tu', kurie nuo indoeuropiečių prokalbės laikų pasižymėjo [[Supletyvizmas|supletyvinėmis]] (skirtingašaknėmis) linksnių formomis. [[Sangrąžinis įvardis]] ''*seu̯e'' 'savęs', kaip ir dabar baltų kalbose, turėjo tik vienaskaitą (be vardininko).{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210, 214}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Įvardžių daugiskaita ir dviskaita bei jų tarpusavio santykis reikalauja platesnių komentarų, todėl kiekvieno [[gramatinis skaičius|gramatinio skaičiaus]] lentelės pateikiamos atskirai ir kitokiu nei kitų kalbos dalių eiliškumu. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo !|Sangrąžinis įv. |- ! ! !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. ! |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ež (*eš) |*tu / *tū |*tas'''¹''' |*ta |*tā |— |- ![[Kilmininkas|K.]] |*mene, *mei'''²''' |*teṷe, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasi̯a |*tasi̯ās |*seu̯e, *sei'''²''' |- ![[Naudininkas|N.]] |*menei,'''³''' *mei'''²''' |*tebei, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasmei'''⁴''' |*tasi̯āi |*sebei, *sei'''²''' |- ![[Galininkas|G.]] |*mēn, *me'''²''' |*tēn, *te'''²''' |*tan |*ta |*tān |*sēn, *se'''²''' |- ![[Įnagininkas|Įn.]]'''⁵''' |*menimi'''³''' |*tebimi | colspan="2" |*tō |*tān |*sebimi |- ![[Vietininkas|Vt.]]'''⁶''' |*meni'''³''' |*tebi | colspan="2" |*tasmi'''⁴''' |*tāi |*sebi |} ''Pastabos:'' * '''¹''' [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] parodomieji įvardžiai vyr. g. ''*tas'', mot. g. ''*tā'' [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] turėjo kitokį kamieną nei kituose linksniuose − vyr g. ''*so'', mot. g. ''*sā''. Baltai tokį [[Supletyvizmas|supletyvumą]] panaikino, galbūt tam turėjo įtakos ir vns. vardininko bev. g. forma ''*tod''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=12}} * '''²''' Vienaskaitos [[kilmininkas|kilmininkai]] ir [[naudininkas|naudininkai]] ''*mei'', ''*tei'', ''*sei'', [[galininkas|galininkai]] ''*me'', ''*te'', ''*se'' vartoti [[Klitikai|nekirčiuotoje pozicijoje]] − kaip dabartinėje lietuvių kalboje ''sukuosi'' < ''*sukō sei'' 'suku sau', senuosiuose [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių raštuose]] ''sakaimig'' < ''*sakāis mei gi'' 'sakyki man gi', ''linkiuot'' < ''*linki̯ō tei'' 'linkiu tau' ir t. t.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=49, 137}} * '''³''' Naudininkas, įnagininkas ir vietininkas gavo kamieno ''-n-'' iš kilmininko ''*mene'' − anksčiau šiuose linksniuose turėtas priebalsis ''-b-'' (''*mebei'', ''*mebimi'', ''*mebi'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} * '''⁴''' Manoma, kad intarpas ''-sm-'', esantis parodomojo įvardžio ''*tas'', bev. g. ''*ta'' vienaskaitos [[Naudininkas|naudininke]] ir [[Vietininkas|vietininke]], yra [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] senojo, pirminio skaitvardžio ''*sem-'' 'vienas' palaikas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=44}} * '''^5,''' '''⁶''' Vienaskaitos ir daugiskaitos [[Įnagininkas|įnagininkai]] bei [[Vietininkas|vietininkai]] − vėliau susiformavę linksniai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Jie rekonstruojami remiantis rytų [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] kalbų duomenimis. [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]] įsitikinęs, kad baltų (ir slavų) prokalbei turi būti rekonstruotos tik seniausiosios, neatnaujintos įvardžių formos.<ref name="kortlandt7">{{cite journal|last=Kortlandt, F.|year=2013|title=Balto-Slavic personal pronouns and their accentuation|journal=Baltistica|volume=XLVIII(1), Nr. 1 (5-1)|page=7-8}}</ref> Z. Zinkevičiaus manymu, senosios įvardžių formos turėtos tik ankstyvuoju prokalbės laikotarpiu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Senovinių formų naudininkai ''*nōmas'' 'mums', ''*ṷōmas'' 'jums' pakeitė indoeuropiečių prokalbės ''*ṇsmei'', ''*usmei'': įvardžių paradigma gavo daiktavardines galūnes. Pirmajame ir antrajame asmenyse dėl ''*i̯ūs'' įtakos ilgasis kamienų balsis ''ō'' buvo pakeistas į ''ū'', o visi ''*i̯ūs'' linksniai, išskyrus galininką, kamieno pradžioje dėl vardininko įgijo ''i̯-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=45, 213}} Vėliau rytų baltai į pirmojo asmens kamieno pradžią visuose linksniuose dėl ''*mes'' įtakos įsivedė ''m-'' ({{lt|mūsų, mums, mus}}, {{lv|mūsu, mums, mūs}}, {{lt|mudu, mudviejų, mudviem}} ir kt.). [[Įnagininkas]] ir [[vietininkas]], kaip ir vienaskaitoje, susidarė vėliau nei kiti linksniai. Dalis kalbininkų parodomojo įvardžio ''*tas'' (bev. g. ''*ta'') kamiene visuose daugiskaitos linksniuose apibendrina dvibalsį ''*-ai-'': ''*taisōn'', ''*taimas'', ''*taisu''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*mes |*i̯ūs |*tai / *tei |*tā |*tās |- ![[Kilmininkas|K.]] |*nōsōn → *nūsōn |*ṷōsōn → *i̯ūsōn | colspan="2" |*teisōn |*tāsōn |- ![[Naudininkas|N.]] |*nōmas → *nūmas |*ṷōmas → *i̯ūmas | colspan="2" |*teimas |*tāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*nōs → *nas |*ṷōs → *ṷas |*tōns |*tā |*tāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmīs → *nūmīs |*ṷōmīs → *i̯ūmīs | colspan="2" |*tais |*tāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*nōsu → *nūsu |*ṷōsu → *i̯ūsu | colspan="2" |*teisu |*tāsu |} '''Asmeninių įvardžių dviskaita''' pateikiama remiantis F. Kortlandtu,<ref name="kortlandt7"/> o jų atnaujintos formos – pagal [[Letas Palmaitis|L. Palmaičio]] siūlomas proporcijas,<ref name="palmaitis118">{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|pages=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/118 118]-121|isbn=5430026514}}</ref> kurios yra analogiškos daugiskaitos atnaujintosioms. Šių įvardžių (1. ir 2. asmenų) dviskaitos vardininko ir galininko kamienai – [[supletyvizmas|supletyviniai]], simetriški daugiskaitai, tik be daugiskaitos rodmenų: [[indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. ''*ṷe-i'' 'mes' – baltų prok. dvs. ''*ṷe'' 'mes du', dgs. ''*nō-s'' 'mus' – dvs.''*nō'' 'mus du'; dgs. ''*i̯ū-s'' 'jūs' – dvs. ''*i̯ū'' 'jūs du', dgs. ''*ṷō-s'' 'jus' – dvs. ''*ṷō'' 'jus du'. Įvardžio kamienas ''*ṷe'' išlaikytas lietuvių tarmėse (''vedu'' 'mudu'), jis atitinka seniausiuosius, turimus kitose indoeuropiečių kalbose. Z. Zinkevičius lietuvių dviskaitos kamieną '''''ju'''-du'' linkęs laikyti naujai perimtu iš daugiskaitos,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} tačiau panašus daugiskaitos ir dviskaitos santykis turėtas ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] (dgs. ''*jūz'' – dvs. ''*jut''),<ref>{{cite book|last=Ringe|first=Donald|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|year=2006|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-928413-X}}</ref> F. Kortlandtas dviskaitos kamieną ''*i̯ū'' rekonstruoja ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]],<ref name="kortlandt7"/> o [[Andrew Sihler|A. Sihleris]] jį nukelia į [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikus.<ref>{{cite book|last=Sihler|first=Andrew L.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl|publisher=Oxford University Press|year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/389 389]|isbn=0-19-508345-8}}</ref> '''Parodomųjų įvardžių dviskaita''' (šie įvardžiai vartoti ir trečiajam asmeniui reikšti) rekonstruojama pagal [[Wolfram Euler|W. Eulerį]]. Remdamasis lietuvių tarmine skaitvardžio forma ''dvíejaus'' 'dviese', W. Euleris atkuria dviskaitos kilmininko-vietininko prabaltišką formą ''*dṷaii̯aus'' su kamieno [[dvibalsis|dvibalsiu]] *''ai'' (skaitvardis '2' linksniuotas kaip parodomieji įvardžiai). Tačiau čia pat jis pabrėžia, kad tokia forma neatitinka kitoms indoeuropiečių kalboms ir indoeuropiečių prokalbei rekonstruojamų formų su kamiene esančiu {{ide|*o}} > baltų *''a''.<ref name="Euler">{{cite journal|author=[[Wolfram Euler|Euler, W.]]|title=Der Schwund des Duals in der Flexion indogermanischer Einzelsprachen|journal=Studia Etymologica Cracoviensia|publisher=Jagiellonian University Press|issue=15|location=Kraków|pages=91-95|year=2010|isbn=978-83-233-2919-0}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]-[[vietininkas|vietininko]] galūnę su dvibalsiu ''*oi'' (> baltų ''*ai'') atsargiai teikia [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|pages=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n63 64]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ṷe |*i̯ū |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |- ![[Naudininkas|N.]]−[[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmā → *nūmā |*ṷōmā → *i̯ūmā | colspan="3" |*teimā'''¹''' |- ![[Kilmininkas|K.]]−[[Vietininkas|Vt.]] |*nōi̯aus → *nūi̯aus |*ṷōi̯aus → *i̯ūi̯aus | colspan="3" |*ta(i)i̯aus |- ![[Galininkas|G.]] |*nō → *na'''²''' |*ṷō → *ṷa'''²''' |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |} ''Pastabos:'' * '''¹''' Lietuvių vyr. g. ''tiem(a)-dviem(a)'', mot. g. ''tom(a)-dviem(a)'' giminių skyrimas yra vėlyvas, antrinis − tai rodo kitų kalbų duomenys ir liet. k. naudininkai-įnagininkai ''dviem'', ''abiem'' be giminių skirties.<ref name="Euler"/> Kaip ir daugiskaitoje, dviskaitoje galima alternatyvi rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'' visuose linksniuose, tad ir naudininke: ''*taimā''. * '''²''' [[Letas Palmaitis|L. Palmaitis]] siūlo tolesnį galininko ir vardininko formų išlyginimą: dvs. 1. ''*na'' → ''*ṷe'', dvs. 2. ''*ṷa'' → ''*i̯ū''.<ref name="palmaitis118"/> Kitų linksniuojamų žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] dviskaitos galininkas ir vardininkas sistemingai sutampa. '''Klausiamieji įvardžiai''' buvo du: vyr. g. ''*kat[a/e]ras'', bev. g. ''*kat[a/e]ra'', mot. g. ''*kat[a/e]rā'' 'kuris, kuri; katras, katra' ir vyr. g. – mot. g. ''*kas'', bev. g. ''*ka'' 'kas'. Pastarasis buvo vartojamas ir kaip būdvardinis (santykinis) įvardis − kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] ''kuris, koks'' prijungiamuosiuose sakiniuose. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] teigimu, būdvardiniai įvardžiai turėjo visas tris gimines,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} ir, pasak [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulio]], vartojant santykinio įvardžio reikšme, turėta mot. g. forma *''kā''.<ref>{{cite web|author=Mažiulis, V. (1994b, 94)|title=kas|url=http://etimologija.baltnexus.lt/?w=kas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2024-07-21}}</ref> Šie įvardžiai buvo linksniuoti kaip parodomasis gimininis įvardis ''*tas''. '''Nežymimieji įvardžiai''' vyr. g. ''*kitas'' 'kitas', bev. g. '' *kita'' 'kìta', mot. g. ''*kitā'' 'kità', vyr. g. ''*u̯isas'' 'visas', bev. g. ''*u̯isa'' 'vìsa', mot. g. ''*u̯isā'' 'visà' irgi buvo linksniuojami kaip įvardis ''*tas''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} '''Savybiniai įvardžiai''' rodo dialektinį baltų susiskaldymą: vakariniam arealui būdingos formos vyr. g. ''*mai̯as'' 'mãnas', bev. g. ''*mai̯a'' 'mãna', mot. g. ''*mai̯ā'' 'manà'; vyr. g. ''*tu̯ai̯as'' 'tãvas', bev. g. ''*tu̯ai̯a'' 'tãva', mot. g. ''*tu̯ai̯ā'' 'tavà'; vyr. g. ''*su̯ai̯as'' 'sãvas', bev. g. ''*su̯ai̯a'' 'sãva', mot. g. ''*su̯ai̯ā'' 'savà', o rytiniam baltų arealui − atitinkamai vyr. g. ''*menas'', bev. g. ''*mena'', mot. g. ''*menā''; vyr. g. ''*teu̯as'', bev. g. ''*teu̯a'', mot. g. ''*teu̯ā''; vyr. g. ''*seu̯as'', bev. g.''*seu̯a'', mot. g. ''*seu̯ā''. Vakarų baltų savybiniai įvardžiai turi atitikmenis [[slavų kalbos]]e (''*mojь, *tvojь, *svojь''). Rytų baltų savybiniai įvardžiai išvesti iš asmeninių ir [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinio]] įvardžių kamienų ''*men-'' (''*mene'' 'manęs'), ''*teṷ-'' (''*teṷe'' 'tavęs'), ''*seṷ-'' (''*seṷe'' 'savęs'); panaši daryba žinoma ir kitose [[indoeuropiečių kalbos]]e: {{la|tuus}} < ''*tou̯os'' 'tavas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=631}}</ref> {{la|suus}} < ''*sou̯os'' 'savas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=549}}</ref> {{grc|τεός|teós}} < ''*teu̯ós'' 'tavas', {{grc|ἑός|heós}} < ''*héu̯os'' < {{ide|*seu̯o-}} 'savas'.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=14}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Tiek vakarų, tiek rytų baltų savybinių įvardžių ištakos tos pačios – asmeniniai ir sangrąžinis įvardžiai (plg. {{ide|*me}} 'mane' – ''*mos'' 'manas', ''*tu̯e'' 'tave' – ''*tu̯os'' 'tavas', ''*su̯e'' 'save' – ''*su̯os'' 'savas').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=45}} Savybiniai įvardžiai linksniuoti kaip ir kiti gimininiai, nors gali būti, kad lygia greta vartotos vien kilmininko formos − kaip {{lt|màno}}, ''tàvo'', ''sàvo''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Galbūt ir daugiskaitoje (bei dviskaitoje) savybinių įvardžių vietoj vartotas kilmininkas − ''*nōsōn'' (→''*nūsōn''), ''*ṷōsōn'' (→''*i̯ūsōn''). Tačiau {{lt|mūs-as}} 'mums priklausantis', ''mūs-is''<ref name="Dieveniškės"/> 't. p.', ''mūs-iškis'' 't. p.', ''jūs-as'' 'jums priklausantis', ''jūs-is''<ref name="Dieveniškės">{{cite journal|author1=[[Jonina Lipskienė|Lipskienė, J.]]|author2=[[Aloyzas Vidugiris| Vidugiris, A.]]|title=Dieveniškių tarmė. Svarbesni tarmės ploto ir jos tyrinėjimo istorijos duomenys|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1877/1978 |journal=Acta Linguistica Lithuanica|issue=9|year=1967|pages=201|accessdate=2022-10-12}}</ref> 't. p.', ''jūs-iškis'' 't. p.', {{lv|mūs-ējs}} 'mums priklausantis', ''jūs-ējs'' 'jums priklausantis' leistų numatyti teorinę galimybę, jog baltų prokalbėje egzistavo ''*nōsi̯as'' 'mums priklausantis', ''*ṷōsi̯as'' 'jums priklausantis' tipo savybiniai įvardžiai,<ref>{{cite book|title=Этимологический словарь славянских языков|editor=Трубачев, О. Н. |editor-link=Olegas Trubačiovas|location=Москва|publisher=Наука|year=1996|isbn=5020112143|page=[https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/page/128/mode/1up 128]|url=https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/mode/1up}}</ref><ref>{{cite web|title=ваш|url=https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=config&basename=%2fdata%2fie%2fvasmer&text_word=%D0%B2%D0%B0%D1%88&ww_word=on&method_word=beginning|publisher=Vasmer's dictionary |author=[[Max Vasmer|Vasmer, M.]]|accessdate=2026-04-27}}</ref> kurių iš asmeninių įvardžių daugiskaitos kilmininko kilę kamienai dėl aukščiau aptartų priežasčių prūsų kalboje ir dabartinėse baltų kalbose buvo perdirbti: ''*nōs-'' > ''*nūs-'' > {{prg|noūs-}}, liet. ir latv. ''mūs-''; ''*ṷōs-'' > ''*i̯ūs-'' > {{prg|ioūs-}}, liet. ir latv. ''jūs-''. Šių daugiskaitos įvardžių galūnę su priesaga ''*-i̯-'' (''*-i̯as'') rodytų prūsų kalbos darybos tendencijos (''*ma-i̯as'' 'manas') ir slavų kalbų savybinių įvardžių darybos modelis (''*mo-jь'' 'manas', ''*našь'' < ''*nas-jь'' 'mums priklausantis'); indoeuropiečių prokalbėje ši priesaga vartota būdvardiškiems žodžiams iš daiktavardžių sudaryti.<ref>{{cite book|author=Ringe, D.|authorlink=Donald Ringe|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|url=https://ia801802.us.archive.org/26/items/don-ringe-2006-from-proto-indo-european-to-proto-germanic/DON_RINGE_2006_From_Proto-Indo-European_to_Proto-Germanic.pdf|volume=I|publisher=Oxford University Press Inc.|location=New York|year=2006|isbn=9780199284139|pages=62-63}}</ref> Galėjo būti vartojami ir dviskaitos savybiniai įvardžiai, išvesti iš asmeninių įvardžių dviskaitos kilmininko: ''*nōi̯as'' 'mudviem priklausantis', ''*ṷōi̯as'' 'judviem priklausantis'. Daugiskaitos ir dviskaitos savybiniai įvardžiai būtų kaitomi gimininėmis kaip ir atitinkami vienaskaitos. Objekto priklausymas tik trečiajam asmeniui turėjo būti reiškiamas įvardžio ''*tas'' atitinkamos giminės ir skaičiaus kilmininku, mat vakarų baltų ''*su̯ai̯as'', rytų baltų ''*seu̯as'' vartoti ne tik su trečiuoju asmeniu, bet ir su bet kuriuo kitu, pažymint, kad objektas jam yra ne svetimas (kaip {{lt|aš skaitau savo knygą, tu skaitai savo knygą, jis skaito savo knygą}} ir t. t., užuot sakius ''aš skaitau mano knygą, tu skaitai tavo knygą, jis skaito jo knygą''), įvardis ''savas (savo)'' nenurodo priklausymo būtent trečiajam asmeniui – plg. pasakymus ''tai yra sava obelis'' ir ''tai yra jo obelis''. Tokį priklausymo trečiajam asmeniui, savybinių įvardžių daugiskaitos vartosenos bei darybos modelį remia ir slavų kalbų duomenys ([[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*našь'' < ''*nasjь'' 'mums priklausantis' iš ''*nasъ'' 'mūsų' < ''*nōsom''; slavų prok. ''*vašь'' < ''*vasjь'' 'jums priklausantis' iš ''*vasъ'' 'jūsų' < ''*u̯ōsom'').<ref>{{cite book|author=Moszyński, L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Warszawa|year=2006|pages=295-296|isbn=83-01-14720-2}}</ref> Pažymėtina, kad kiekvienas savybinis įvardis turėjo būti kaitomas ne tik giminėmis, bet ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], kuris buvo derinamas su daiktavardžiu. Pavyzdžiui, 1. [[Asmuo (gramatika)|asmens]] savybinio įvardžio skaičiaus formos būtų tokios: ''*mai̯ā / menā ābō'' 'mana obelis' (vienaskaita), ''*mai̯ai / menai ābele'' 'dvi manos obelys' (dviskaita), ''*mai̯ās / menās ābeles'' 'manos obelys' (daugiskaita); ''*nōi̯ā ābō'' 'mudviem priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōi̯ai ābele'' 'dvi mudviem priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōi̯ās ābeles'' 'mudviem priklausančios obelys' (daugiskaita); ''*nōsi̯ā ābō'' 'mums priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōsi̯ai ābele'' 'dvi mums priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōsi̯ās ābeles'' 'mums priklausančios obelys' (daugiskaita). === Veiksmažodis === [[Vaizdas:01970 Bügelfibeln aus dem Gräberfeld Tumiany, Kosewo.jpg|250px|right|thumb|VI–VII a. vakarų baltų [[Olštyno kultūra|Olštyno kultūros]] plokštinės segės ([[Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)|Kosevas]] ir [[Tumianai]], [[Lenkija]])]] Baltų prokalbės veiksmažodžiui rekonstruoti daugiausia tenka remtis rytų baltų kalbų duomenimis, nes [[Prūsų kalba|prūsų]] veiksmažodžio sistema paliudyta skurdžiai. Rekonstruota veiksmažodžio sistema priskirtina vėlyvesniam etapui.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} Baltų [[veiksmažodis]], skirtingai nuo kitų kalbos dalių, patyrė gana daug permainų − buvo pakeista [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikų, [[Nuosaka|nuosakų]] ir [[Rūšis (kalbotyra)|rūšių]] sistema: iš indoeuropiečių prokalbėje buvusių [[Esamasis laikas|esamojo]] (prezento), [[Aoristas|aoristo]], [[Perfektas|perfekto]] (ir galbūt sigmatinio [[Būsimasis laikas|būsimojo]]) [[Gramatinis laikas|gramatinių laikų]] baltai išsaugojo tik prezentą ([[Esamasis laikas|esamąjį laiką]]) ir sigmatinį futūrą, kai kurių tyrėjų laikomą indoeuropiečių prokalbės veldiniu. Indoeuropiečių prokalbėje turėtos šios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|indikatyvas]] (tiesioginė nuosaka), [[konjunktyvas]], reiškęs tariamą ir norimą veiksmą, [[optatyvas]], kuriuo buvo nusakomas galimas arba norimas veiksmas (skirtumas nuo ide. konjunktyvo ne visai aiškus), ir imperatyvas ([[liepiamoji nuosaka]]). Baltų prokalbėje indikatyvas išliko, tačiau senąjį konjunktyvą pakeitė naujai sudaryta [[tariamoji nuosaka]], vadinama kondicionaliu. Imperatyvui (liepiamajai nuosakai) buvo pritaikytos optatyvo formos. [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide]]. buvo dvi veiksmažodžio [[Rūšis (gramatinė)|rūšys]] − aktyvas (veikiamoji rūšis) ir medijas, arba mediopasyvas ([[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|vidurinė rūšis]]). Mediją baltai pakeitė [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais veiksmažodžiais]]. Buvo sudarytos naujos neveikiamosios rūšies (pasyvo) ir atliktinių laikų ([[perfektas|perfekto]], [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]]) formos. Nepaisant šių naujovių, esamasis ir, kaip neretai teigiama, sigmatinis būsimasis laikai yra paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės. Archajiška baltų prokalbės ypatybė − išlaikytas atematinis asmenavimas.<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref>{{sfn|Dini|2000|pp=101-103}} Minėtieji pokyčiai sudarė prielaidas savitai baltų veiksmažodžio sistemai susiformuoti. Neskaitant sudėtinių perfekto ir pliuskvamperfekto, būta trijų laikų: esamojo (prezento), [[Būtasis laikas|būtojo]] (preterito) ir būsimojo (futūro), trijų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] − vienaskaitos, dviskaitos bei daugiskaitos, trijų [[Asmuo (kalbotyra)|asmenų]] – pirmojo, antrojo ir trečiojo. Išskirtinė baltų veiksmažodžio ypatybė − visų trijų skaičių trečiasis asmuo turi tą pačią formą. Iš esamojo laiko kilusios galūnės buvo pritaikytos visiems laikams bei nuosakoms, o šių buvo trys: tiesioginė, turinti visus tris laikus, liepiamoji ir tariamoji, kurioms laiko kategorija nebuvo būdinga. Veiksmažodis turėjo tris [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]]: [[Esamasis laikas|esamojo]], [[Būtasis laikas|būtojo]] laikų ir [[Bendratis|bendraties]]. Pavyzdžiui, veiksmažodžio 'nešti' kamienai buvo tokie: ''*neša-'', ''*nešē-'', ''*neš-''; veiksmažodžio 'sėdėti' kamienai: ''*sēdi-'', ''*sēdējā-'', ''*sēdē-''. Palyginkime su lietuvių k. ''nẽša'', ''nẽšė'', ''nèšti''; ''sė́di'', ''sėdė́jo'', ''sėdė́ti''.{{sfn|Dini|2000|p=101}} '''Bendratis''' baltų prokalbėje buvo sudaroma su priesagomis ''*-tei, *-tēi, *-ti'': ''*eitei, *-tēi, *-ti'' 'eiti', ''*darītei, *-tēi, *-ti'' 'daryti'. [[Bendratis]] yra kilusi iš ''ti'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] (''*mirtei'' 'mirčiai') ir [[Vietininkas|vietininko]] (''*mirtēi'' 'mirtyje'; priebalsinis kamienas ''*darānti'' 'darančiame'). Bendraties ryšys su naudininku jaučiamas ir dabar, pavyzdžiui, ''kėdė yra sėdėti'' '…sėdėjimui', ''ne metas liūdėti'' '…liūdėjimui'. Indoeuropiečių prokalbėje bendraties dar nebūta, įvairios jos formos indoeuropiečių kalbose buvo pasidarytos vėliau.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=162-164}} '''Siekinys''' baltų prokalbėje buvo sudaromas su priesaga ''*-tun'' < {{ide|*-tum}}: ''*eitun'', ''*darītun''. Tai nekaitoma veiksmažodžio forma, vartota su slinkties veiksmažodžiais tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti. [[Siekinys]] kilęs iš ''tu'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Galininkas|galininko]] (''*leitun'' 'lietų'). Sąsaja su galininku apčiuopiama ir šiais laikais: lietuvių tarmių siekinį ''einu šieno pjautų'' galima pakeisti ''einu į šieno pjovimą (pjūtį)''. Šitokios darybos siekinys žinomas ir kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]], taigi turėtų būti gana senų laikų veldinys.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=162}} '''Veikslas''' (kaip [[lietuvių kalba|liet.]] ''rinkau'' – eigos [[veikslas]], ''surinkau'' – įvykio veikslas) baltų prokalbei galėjo būti nebūdingas, nes išnyko įvykio (netęstinį) veikslą reiškiantis [[aoristas]], kuris sudarė priešpriešą su eigos (tęstinį) veikslą žyminčiu esamuoju laiku.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] daryba buvo gana sudėtinga. Turėti atematiniai ir tematiniai veiksmažodžiai. Atematiniai po šaknies neturėjo balsio – temos, kuri sudaro kamiengalį: galūnės buvo jungiamos tiesiai prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]]. Pagal kamiengalį tematiniai veiksmažodžiai skirstomi į tris: ''o'' > baltų ''a'' (''*renka'' 'renka'), ''i'' (''*turi'' 'turi') ir ''ā'' (''*laikā'' 'laiko') – kamienų asmenuotes. Greta ''o'' kamieno buvo ir variantas ''i̯o'' > baltų ''i̯a''. Laikantis [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stango]] pasiūlyto skirstymo, tradiciškai ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžiai vadinami pusiau tematiniais, tad visiškai tematiniai, kaip ir vardažodžiai (pvz., daiktavardžiai), būtų tik turintieji ''o'' kamieną.<ref name="Fortson102"/> Tačiau ne visi kalbininkai pritaria, kad ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžius reikėtų laikyti ne visai tematiniais ir juos išskirti į atskirą poklasį.<ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchungen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|publisher=Brill|location=Leiden-Boston|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n213 206]-217|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Esamojo laiko ''i'' kamienai sudaromi tuomet, jei būtojo laiko ir bendraties formos turi priesagą ''*-ē-'', plg. {{lt|sė́di: sėd-ė́-jo, sėd-ė́-ti}}. Gali būti, kad baltai esamajame laike šalia ''i'' kamieno turėjo ''ī'' kamieną, jei atsižvelgtume į latvių tarmių dalyvius ''dzirdīms'' 'girdimas', ''gulīms'' 'gulimas'. Esamojo laiko ''ā'' kamieną įgydavo veiksmažodžiai, bendratyje turintys priesagas ''*-ā-'' ir ''*-ī-'', plg. {{lt|bìjo: bij-ó-ti, sãko: sak-ý-ti}}. Atematinių veiksmažodžių asmenavimas nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų pasižymėjo tam tikru savitumu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=218-219}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veksmažodžių esamasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi |*-mi |*-mi |*renkō |*-ṓ |*-ō < *-oh₂ |*turi̯ō |*-i̯ṓ |*-(i̯)ō<br /> < *-(i̯)oh₂ |*laikāu |*-ā́u |*-V̅-oh₂? |- !2. |*esēi |*-sḗi'''²''' |*-si |*renkēi |*-ḗi'''²''' |*-esi<br />(*-eh₁i?) |*turēi |*-ḗi'''²''' |*-(i̯)esi<br />(*-(i̯)eh₁i?) |*laikāi |*-ā́i |*-V̅-eh₁i? |- !3. |*esti |*-ti |*-ti |*renka |*-a-ø |*-oti (*-e?) |*turi |*-i-ø |*-Vti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅ti<br />(*-V̅?) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā |*-u̯ā́ |*-u̯os |*renkau̯ā |*-au̯ā́ |*-ou̯os |*turiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-Vu̯os |*laikāu̯ā |*-āu̯ā́ |*-V̅u̯os |- !2. |*estā |*-tā́ |*-tHos |*renkatā |*-atā́ |*-etHos |*turitā |*-itā́ |*-VtHos |*laikātā |*-ātā́ |*-V̅tHos |- !3. |*esti |*-ti |*-tes |*renka |*-a-ø |*-etes |*turi |*-i-ø |*-Vtes |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅tes |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē |*-mḗ |*-mes |*renkamē |*-amḗ |*-omes |*turimē |*-imḗ |*-Vmes |*laikāmē |*-āmḗ |*-V̅mes |- !2. |*estē |*-tḗ |*-te |*renkatē |*-atḗ |*-ete |*turitē |*-itḗ |*-Vte |*laikātē |*-ātḗ |*-V̅te |- !3. |*esti |*-ti |*-nti |*renka |*-a-ø |*-onti<br />(*-o?) |*turi |*-i-ø |*-Vnti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅nti<br />(*-V̅?) |} ''Pastabos'': * '''¹''' Cirkumfleksą ''ā'' kamieno 3. asmens kamiengalyje ({{lt|laĩko}} < ''*lãik-ā͂'') rodo tai, kad šioje formoje negalioja nei [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], nei [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsniai]]. * '''²''' [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] vėlyvajai baltų prokalbei rekonstruoja atematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-sei'' su trumpuoju balsiu ''*e''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]] teigimu, maždaug nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltams (ir slavams) buvo būdinga galūnė ''*-sēi''.{{sfn|Dini|2000|p=145}} Z. Zinkevičius tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-ei'' taip pat rekonstruoja su trumpuoju ''*e'',{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} tačiau [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] teikia įvairius šios galūnės galimus praindoeuropietiškus variantus: {{ide|*-ei, *-ēi, *-eh₁i}} ir kt.,<ref name="Petropolitana">{{cite journal|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Происхождение общеславянского презентного окончания 2 л. ед. ч.|trans-title=Bendraslaviškosios esamojo laiko vns. 2. a. galūnės kilmė|url=https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|journal=Acta Linguistica Petropolitana|year=2022|volume=18|issue=1|page=428|issn=2306-5737|doi=10.30842/alp23065737181|language=en|access-date=2024-04-10|archive-date=2025-01-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20250110094631/https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|url-status=dead}}</ref> kur iš ide. galūnių ''*-ēi, *-eh₁i'' galėjo būti paveldėta prabaltų galūnė ''*-ēi''. (Baltų kalboms būdinga [[Dvigarsis|dvibalsio]] raida ''*ēi'' > ''*ei'' > (rytų baltų) ''ie'',<ref>{{cite journal|title=Linksnių sinkretizmo ir analogijos vaidmuo kai kurių linksnių formų raidoje|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/544/499|author=[[Albertas Rosinas|Rosinas, A.]]|journal=[[Baltistica]]|volume=35|issue=1|year=2000|issn=0132-6503|page=62}}</ref> vėliau žodžio gale ''ie'' > ''i'', plg. {{lt|renk-iesi}}, bet ''renk-i''.) Tad S. Karaliūnas, kaip vieną iš ide. paveldėtų archaizmų, nurodo tematinę vns. 2. asmens galūnę ''*-ēi''.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=92|accessdate=}}</ref> Nuo seno atematiniai veiksmažodžiai skyrėsi tik [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens galūne, visos kitos buvo tokios pačios, kaip ir tematinių. Be vienaskaitos 1. ir 2. asmenų galūnių ''*-mi, *-sēi'', kartais rekonstruojamos ir ''*-mei / *-mai'', ''*-si / *-sai''. Be to, tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmuo netekęs kamiengalio balsio ir galūnės pradžios priebalsio ''*s'' (vietoj ''*renkasēi'' yra ''*renkēi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=80-81}} Pagal alternatyvią rekonstrukciją, prabaltų vns. 2. asmens galūnė ''*-ēi'' vesdinama tiesiogiai iš ide. ''*-ēi, *-eh₁i''<ref name="Petropolitana"/> Tematinių veiksmažodžių ''o'' (> baltų prok. ''a'') kamieno [[Vienaskaita|vns.]] 1. asmens galūnė ''*-ō'' pavedėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] Tačiau ''ā'' kamieno veiksmažodžių vns. 1. ir 2. asmenų galūnės su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āu, *-āi'' gali būti vėlesni dariniai, dėl jų kilmės diskutuojama.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} Ir tematinių, ir atematinių veiksmažodžių [[Dviskaita|dviskaitos]] 1. ir 2. asmenų bei [[Daugiskaita|daugiskaitos]] 1. asmens galūnė neteko pabaigos priebalsio ''*-s'' , o prieš ją einąs balsis buvo pailgintas: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1. ''*iu̯os'', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*itos'' > baltų prok. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*eiu̯ā'' 'mudu einame', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*eitā'' 'judu einate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*imes >'' baltų prok. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*eimē'' 'einame'. Pailgintas galūnės balsis matyti ir [[Daugiskaita|dgs.]] 2. asmenyje: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*ite'' > baltų prok. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*eitē'' 'einate'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=81-82}} Buvo panaikinta atematinių veiksmažodžių šaknies balsio laipsnių kaita: vienaskaitoje indoeuropiečių prokalbėje visuose asmenyse turėtas normalusis laipsnis (''*eimi'' 'einu', ''*esmi'' 'esu'), o dviskaitoje ir daugiskaitoje – silpnasis arba nulinis (''*iu̯os'' 'mudu einame', ''*su̯os'' 'mudu esame', ''*imes'' 'mes einame', ''*smes'' 'mes esame'). Baltai visiems skaičiams apibendrino vienaskaitos šaknį su normaliuoju balsio laipsniu (''*eiu̯ā'' 'mudu einame', ''*esu̯ā'' 'mudu esame', ''*eimē'' 'mes einame', ''*esmē'' 'mes esame'). Tačiau silpnasis ir nulinis balsio laipsnis išliko baltų veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviuose: ''*i̯ents'' 'einąs', ''*sants'' 'esąs'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} ''o'' kamieno veiksmažodžiai neteko dviskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens kamiengaliuose indoeuropiečių prokalbėje buvusios ''*e: *o'' (> baltų prok ''*e: *a'') kaitos: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*bher'''o'''u̯os'' 'mudu imame', bet 2. ''*bher'''e'''tHos'' 'judu imate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*ber'''o'''mes'' 'imame', bet 2. ''*bher'''e'''te'' 'imate'. Tad vietoj lauktinų [[Dviskaita|dvs.]] 2. ''*renk'''e'''tā'' 'judu renkate', [[Daugiskaita|dgs.]] 2. ''*renk'''e'''tē'' 'jūs renkate' buvo apibendrintas kamiengalis su ''*a'' iš kitų asmenų − ''*renk'''a'''tā'', ''*renk'''a'''tē''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=220-221}} Baltai 3. asmens galūnę apibendrino visiems trims skaičiams: atematinių ji kilusi iš vienaskaitos (''*-ti''), o tematinių veiksmažodžių 3. visų skaičių asmuo reiškiamas grynu kamienu. Tradiciškai manoma, kad čia nukrito vadinamoji antrinė ide. 3. asmens galūnė ''*-t''. Tačiau [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir kai kurių kitų kalbininkų teigimu, 3. asmuo senojoje indoeuropiečių prokalbės fazėje jokios galūnės neturėjo, jis reikštas grynu kamienu, buvo nežymėtas, mat 3. asmuo komunikacijos akte (tiesiogiai kreipiantis, besikalbant) nedalyvauja. Todėl šios baltų formos galinčios būti didžiai archajiškos. Kita pasitaikanti nuomonė tokia, kad 3. asmuo baltų kalbose neturi skaičiaus skirtumo dėl [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos. Pagal alternatyvią rekonstrukciją, tematinių veiksmažodžių 3. asmens galūnė (t. y. kamiengalis) ''*-a'' kilęs iš ide. ''*-e'' (baltų prok. ''*-a'' < ide. ''*-o'' – kitas ide. galūnės (kamiengalio) laipsnis, atspindintis ide. ''*e : *o'' [[#Balsių kaita|kaitą]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=219}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=83}}{{sfn|Dini|2000|p=161}} Esamajame laike baltų prokalbėje iš indoeuropiečių prokalbės laikų kai kurie veiksmažodžiai turėdavo [[Intarpas|intarpą]] ''*-n-'', pvz., ''*liptei'' 'lipti', ''*lipā'' 'lipo', bet ''*li'''n'''pa'' 'limpa'. Ilgainiui šis intarpas buvo įsivestas ir į pozicijas, kuriose ide. nebuvo būdingas − prieš [[Sklandieji priebalsiai|sklandžiuosius priebalsius]] ''*l'', ''*r'', ''*i̯'', ''*u̯'', plg. {{lt|šąla}} < ''*šanla'', ''kiūra'' < *''ki̯unra'', ''gyja'' < ''*gini̯a'', ''pūva'' < ''*punu̯a'' ir t. t. Kai dėl fonetinių priežasčių intarpas ''*-n-'' buvo nepatogus, baltai išplėtojo esamojo laiko veiksmažodžių klasę su priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' ir keletu kitų, pvz., lietuvių kalbos ''virti'', ''virė'', bet ''ver'''d'''a''; ''dingti'', ''dingo'', bet ''ding'''st'''a'' (ir {{lv|salt}} 'šalti', ''sala'' 'šalo', bet ''sal'''st''''' 'šąla'). Veiksmažodžiams su intarpu ir šiomis priesagomis būdinga intranzityvinė (negalininkinė, savaiminė) reikšmė.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Priesaga ''*-sto-'' susidarė jau baltų prokalbės dirvoje. Būta veiksmažodžių ir su intarpu, ir su priesaga ''*-sto-'' (plg''. tyžta < *ti'''n'''ž-sta''). ''o'' kamieno veiksmažodžiai su intarpu ''*-n-'' ir jį pavaduojančiomis (ar papildančiomis) priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' bei keletu kitų vadinami negrynaisiais, o be jų − grynaisiais. Būta veiksmažodžių, kurių šaknis esamajame laike turėjo normaliojo laipsnio balsį, o kitose formose − silpnojo, pvz., ''*k'''e'''rpa'' (normalusis laipsnis), bet ''*k'''i'''rpā'' 'kirpo' (silpnasis laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Buvo išplėtota veiksmažodžių daryba iš vardažodžių ir kitų veiksmažodžių su priesagomis ''*-āi̯o-'', ''*-ēi̯o-'', ''*-ii̯o-'', ''*-ōi̯o-'', ''*-ino- / *-inā-'' ir kt. Būtajame laike paminėtosios priesagos įgydavo ''ā'' kamiengalį (''*-āi̯ā-'', ''*-ēi̯ā-'' ir t. t.){{sfn|Zinkevičius|1981|pp=191-193}} ==== Būtasis laikas ==== [[Būtasis laikas|Būtojo laiko]] veiksmažodžiai galėjo būti dviejų kamienų − ''ā'' arba ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai gaudavo vieną iš jų (atematiškai asmenuota tik esamajame laike): ''*dōsti'' 'duoda' – ''*daṷē'' 'davė', ''*desti'' 'deda' – ''*dēi̯ā'' 'dėjo', ''*ēsti'' 'ėda' – ''*ēdē'' 'ėdė', ''*leikti'' 'lieka' – ''*likā'' 'liko', ''*sneigti'' 'sninga' – ''*snigā'' 'snigo' ir t. t.; atematinis veiksmažodis ''*būtei'' 'būti' turėjo [[Supletyvizmas|supletyvinę]] paradigmą – ''*esti'' 'yra, esti' – ''*bii̯ā'' 'buvo', plg. {{lv|bija}} 'buvo', [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] ''bit(i)'' 'buvo'{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} ([[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] paliudyta nevienareikšmiškai vertinama *''būtei'' būtojo laiko šaknis ''*bē(i)-'' vietoj rytų baltų ''*bi''-).{{sfn|Dini|2000|p=57}}<ref>{{cite web|title=būti|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=b%C5%ABti|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2023-12-02|quote=Vargu ar pr. bei, bēi, be ‘buvo’ gali kilti iš bl. *bēi̯et ar *bē-i̯ā < *bʰu̯-ē- ir būti siejamas su s. sl. bě ‘buvo’ (tai prieštarauja prūsų fonologiniam dėsniui *ē > ī). Kadangi prūsų k. trumpas i yra linkstamas diftongizuoti (plg. turei 8x šalia turri 18x, polāikt < *palíkti ir kt. pvz.), pr. bei, bēi gali kilti iš *bi < *bii̯ā ir būti tiesioginiai siejamas su la. bija ‘buvo’ (t. p., su apokope, bij, bī), s. lie. bi-ti, bi-t ‘buvo’, ˚bi < *bijā (-tum-bi-me, -tum-bi-te).}}</ref> Būtojo laiko veiksmažodžiai dažniausiai išlaikydavo tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą. Būtojo laiko kamienų ''ā'' ir ''ē'' kilmė neaiški. Tikėtina, kad kai kurių būtojo laiko kamienų pagrinde glūdi senoviniai [[Aoristas|aoristo]] ar [[Perfektas|perfekto]] kamienai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmido]] manymu, būtojo laiko kamienų pasirinkimą lemdavęs šaknies balsis. [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiegas]] su tuo nesutikdamas teigė, jog baltų būtasis laikas su ''*-ē-'' (bent jau tokių veiksmažodžių, kaip {{lt|vesti, vežti, nešti}}) yra analogiškos raidos kaip būtojo laiko formos su ''*-ā-''. [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], sekdamas [[August Schleicher|A. Schleicheriu]], pritarė prielaidai, kad ''ē'' kamienas yra kilęs iš ''i̯ā'' kamieno, o tokia raida susijusi su skiemens atvirumu ir [[Kompensacinis pailgėjimas|kompensaciniu pailgėjimu]].{{sfn|Dini|2000|pp=101-105}}{{sfn|Dini|2000|p=101}} W. Schmidas baltų prokalbei pateikia tokias penkias būtojo laiko kamienų pasirinkimo „taisykles“:{{sfn|Dini|2000|pp=104-105}} # es. l. ''CeCa'' > būt. l. ''CeCē''; # es. l. ''CaCa'' > būt. l. ''CaCā''; # es. l. ''CeNca'' > būt. l ''CNCā''; # es. l. ''CNCa'' > būt. l. ''CNCā''; # es. l. ''CV̅Ca'' > būt. l. ''CV̅Cā''. Tačiau šiose W. Schmido taisyklėse nenumatytas būtojo laiko kamienų pasirinkimas atematiniams bei esamojo laiko ''i'' ir ''ā'' kamienams, šios schemos pritaikytos tik esamojo laiko {{ide|o}} > baltų prok. ''a'' kamienui, jeigu jis bendratyje tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' neturi priesagos – nenagrinėjamos ''o'' kamieno struktūros {{lt|teka}} – ''tekėjo'' (bendratis ''tek-ė-ti''), {{lv|tek}} 'teka' – ''tecēja'' (bendratis ''tec-ē-t''), {{lt|akėja}} – ''akėjo'' (bendratis ''ak-ė-ti''), {{prg|druwē}} < ''*druṷēi̯a'' 'tiki' – ''*druṷēi̯ā'' (bendratis ''druw-ī-t'', čia {{prg|-ī-t}} < ''*-ē-t-''),<ref>{{cite web|title=druwīt|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=408|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos pavendo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|page=78|isbn=9986-19-639-6}}</ref> {{lt|mazgoja}} – ''mazgojo'' (bendratis ''mazg-o-ti''), {{lv|mazgā}} < ''*mazgāi̯a'' 'mazgoja' – ''mazgāja'' < ''*mazgāi̯ā'' (bendratis ''mazg-ā-t''), {{lt|sodina}} – ''sodino'' (bendratis ''sod-in-ti'') ir kt. Anot Z. Zinkevičiaus, būtojo laiko ''ā'' kamieną įgaudavo veiksmažodžiai, kurie būtajame laike pasižymėjo priesagomis ''*-ā-'' ir ''*-ē-'' (''*eišk-'''ā'''-i̯ā'' 'ieškojo', ''*tek-'''ē'''-i̯ā'' 'tekėjo', ''*sēd-'''ē'''-i̯ā'' 'sėdėjo'). Pasak šio kalbininko, būtajame laike ''ā'' kamieną taip pat įgydavo tie veiksmažodžiai, kurie esamajame laike turėjo:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # nosinį intarpą ''*-n-'' (''*tanpa'' 'tampa' – ''*tapā'' 'tapo'); # priesagą ''*-sto-'' (''*nīksta'' 'nyksta' – ''*nīkā'' 'nyko'); # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamieną, kurio ''*-i̯a-'' eina po balsio ar dvibalsio (''*sēi̯a'' 'sėja' – ''*sēi̯ā'' 'sėjo'; yra išimčių); # priesagas ''*-ino-'' / ''*-inā-'', ''*-eno-'' ir kt. (''*sādina'' 'sodina' – ''*sādinā'' 'sodino'). Būtajame laike ''ē'' kamieną, anot Z. Zinkevičiaus, įgydavo veiksmažodžiai, kuriems esamajame laike buvo būdingas:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamienas, kurio ''*-i̯a-'' eina po priebalsio (''*keli̯a'' 'kelia' – ''*kēlē'' 'kėlė'); # ''ā'' kamienas, kurio bendratyje yra priesaga ''*-ī-'' (''*laikā'' 'laiko' – ''*laikē'' 'laikė'). Kitų veiksmažodžių priklausymą vienam iš dviejų būtojo laiko kamienų nusakyti sunku.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} Kalbant apie [[#Balsių kaita|balsių kaitą]], greta esamojo laiko pamatinio šaknies laipsnio būtajame laike veiksmažodžiai dažnai turi silpnąjį (ypač ''o'' kamieno veiksmažodžiai) arba pailgintąjį laipsnį (''*renka'' 'renka' – ''*rinkā'' 'rinko', ''*geri̯a'' 'geria' – ''*gērē'' 'gėrė'). Manoma, kad būtasis laikas su pailgintuoju šaknies laipsniu gali būti kiek vėlesnės kilmės negu su silpnuoju. Būtajame laike silpnajam šaknies laipsniui visų pirma būdingas ''ā'' kamienas. Dalies veiksmažodžių esamojo ir būtojo laikų šaknies laipsnis nesiskiria (''*bēga'' 'bėga' – ''*bēgā'' 'bėgo').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=109}} Dėl būtojo laiko galūnių žr. esamojo laiko skyrelį, nes būtojo laiko galūnės sudarytos esamojo laiko galūnių pavyzdžiu (plg. esamojo laiko ''ā'' kamieno asmenavimą). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būtasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- !|*-ē- |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*bii̯āu |*rinkāu |*turēi̯āu |*laikēu |- !2. |*bii̯āi |*rinkāi |*turēi̯āi |*laikēi |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*bii̯āu̯ā |*rinkāu̯ā |*turēi̯āu̯ā |*laikēu̯ā |- !2. |*bii̯ātā |*rinkātā |*turēi̯ātā |*laikētā |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*bii̯āmē |*rinkāmē |*turēi̯āmē |*laikēmē |- !2. |*bii̯ātē |*rinkātē |*turēi̯ātē |*laikētē |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |} ==== Būsimasis laikas ==== Baltų prokalbėje turėtas sigmatinis [[būsimasis laikas]] − su priesaga ''*-s(i)-'' po [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]. Visiško sutarimo nėra, tačiau sigmatinis būsimasis laikas neretai laikomas paveldėtu iš vėlyvojo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikotarpio. Būsimasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, išlaikant tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą, jeigu ji turima. Galūnės − kaip esamojo laiko. Visi veiksmažodžiai asmenuojami pagal ''i'' kamieną (išsamiau apie galūnes žr. skyrelyje „[[#Esamasis laikas|Esamasis laikas]]“). Trečiasis asmuo po priesagos ''*-s(i)-'' galūnės ar kamiengalio balsio neturi. Šaknies priebalsio ir priesagos ''*-s(i)-'' sandūrų pokyčiai: ''š, ž + s(i) = š(i)'' (''*nešsi̯ō'' > ''*neši̯ō'', ''*ṷežsi̯ō'' > ''*ṷeši̯ō''); ''t, d + s(i) = s(i)'' (''*metsi̯ō'' > ''*mesi̯ō'', ''*ṷedsi̯ō'' > ''*ṷesi̯ō''). Paliudytos ir atematinės formos be teminio balsio ''i (i̯)'' tarp priesagos ''*-s-'' ir galūnės (pvz., {{lt|būsme, rinksme, turėsme, laikysme}}).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=117-121}} Toliau pateikiamas tematinis asmenavimas. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būsimasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būsi̯ō |*rinksi̯ō |*turēsi̯ō |*laikīsi̯ō |- !2. |*būsēi |*rinksēi |*turēsēi |*laikīsēi |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būsiu̯ā |*rinksiu̯ā |*turēsiu̯ā |*laikīsiu̯ā |- !2. |*būsitā |*rinksitā |*turēsitā |*laikīsitā |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būsimē |*rinksimē |*turēsimē |*laikīsimē |- !2. |*būsitē |*rinksitē |*turēsitē |*laikīsitē |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |} ==== Perfektas ir pliuskvamperfektas ==== Sudėtiniai veikiamosios rūšies [[Nuosaka#Tiesioginė nuosaka|tiesioginės nuosakos]] laikai sudaromi su asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' 'būti' ir būtojo laiko veikiamuoju [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (žr. „[[#Būtojo laiko dalyviai|Būtojo laiko dalyviai“]]). Darybos modelis tas pats, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginės nuosakos laikų (žr. „[[#Neveikiamoji rūšis|Neveikiamoji rūšis“]]), tik vartojami veikiamosios rūšies dalyviai. [[Perfektas]], reiškiantis jau įvykusį veiksmą, kurio rezultatas tebetrunka iki šiol, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' esamuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*esmi turēi̯ents'' (arba ''*esmi turēi̯ēs'') 'esu turėjęs'. [[Pliuskvamperfektas]], reiškiantis senesnį už kitą įvykusį veiksmą, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' būtuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*bii̯āu turēi̯ents'' (arba ''*bii̯āu turēi̯ēs'') 'buvau turėjęs'. Sudėtiniai laikai su dalyviais nėra paveldėti iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], jų sistema ir vartosena buvo išplėtotos vėlyvu laikotarpiu. Panašūs sudėtiniai laikai žinomi ir [[Slavų kalbos|slavų]], [[Germanų kalbos|germanų]], [[Albanų kalba|albanų]] bei kai kurioms kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]].{{sfn|Dini|2000|p=331}} ==== Dalyviai ==== Baltų prokalbėje turėti veikiamosios ir neveikiamosios rūšių [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Tradiciniu požiūriu, veikiamosios rūšies dalyviai buvę jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Dalyviai buvo kaitomi tais pačiais linksniais, kaip ir vardažodžiai. [[Šauksmininkas]] tikriausiai sutapo su [[Vardininkas|vardininku]]. Turėjo tris [[Giminė (gramatika)|gimines]] − vyriškąją, moteriškąją ir bevardę, tris skaičius − [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], ir tris laikus − esamąjį, būtąjį ir būsimąjį. Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo. Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. ===== Esamojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Esamojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamieno pridedant priesagą ''*-nt-'', tad turėjo tris kamienus − ''o'', ''i'' ir ''ā''. Atematiniai veiksmažodžiai turėjo iš indoeuropiečių prokalbės esamojo laiko dviskaitos ir daugiskaitos perimtą nykstamojo (nulinio) laipsnio šaknies balsį: ''*sants'' 'esąs', ''*i̯ents'' 'einąs'. Jie gaudavo ''o'' kamieną (linksniuoti kaip ''*renkants'' 'renkąs'). Vyriškosios ir bevardės giminės dalyviai linksniuoti kaip priebalsinio kamieno vardažodžiai (žr. daiktavardžius ''*u̯aišpats, *sēmen''), moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno kamieno vardažodžiai su ''*-ī'' galūne vienaskaitos vardininke (žr. ''*rankā'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=143-147}} Visų laikų veikiamosios rūšies bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas.<ref name="olander189"/><ref name="olander223"/> '''Esamojo laiko padalyviai''', turimi dabartinėse lietuvių ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbose ({{lt|laikant}}, {{lv|darot}}), yra kilę iš esamojo laiko veikiamosios rūšies vyr. ar bev. g. vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] formų (''*laikāntei'', ''*darāntei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=153}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] esamojo laiko formos su priesaga ''-ot'' < baltų prok. ''*-ant-'' yra kilusios iš esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite"/> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkants 'renkąs', *turints 'turįs', *laikānts 'laikąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkants |*renkant |*renkantī |*turints |*turint |*turintī |*laikānts |*laikānt |*laikāntī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantes |*renkanti̯ās | colspan="2" |*turintes |*turinti̯ās | colspan="2" |*laikāntes |*laikānti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantei |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turintei |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikāntei |*laikānti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantin |*renkant |*renkanti̯ān |*turintin |*turint |*turinti̯ān |*laikāntin |*laikānt |*laikānti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmi |*renkanti̯ān | colspan="2" |*turintmi |*turinti̯ān | colspan="2" |*laikāntmi |*laikānti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkanti |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turinti |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikānti |*laikānti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkante |*renkantī |*renkanti̯āi |*turinte |*turintī |*turinti̯āi |*laikānte |*laikāntī |*laikānti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmā |*renkanti̯āmā | colspan="2" |*turintmā |*turinti̯āmā | colspan="2" |*laikāntmā |*laikānti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantaus |*renkanti̯āus | colspan="2" |*turintaus |*turinti̯āus | colspan="2" |*laikāntaus |*laikānti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkantes |*renkantā |*renkanti̯ās |*turintes |*turintā |*turinti̯ās |*laikāntes |*laikāntā |*laikānti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantōn |*renkanti̯ōn | colspan="2" |*turintōn |*turinti̯ōn | colspan="2" |*laikāntōn |*laikānti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantmas |*renkanti̯āmas | colspan="2" |*turintmas |*turinti̯āmas | colspan="2" |*laikāntmas |*laikānti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantins |*renkantā |*renkanti̯āns |*turintins |*turintā |*turinti̯āns |*laikāntins |*laikāntā |*laikānti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmīs |*renkanti̯āmīs | colspan="2" |*turintmīs |*turinti̯āmīs | colspan="2" |*laikāntmīs |*laikānti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantsu |*renkanti̯āsu | colspan="2" |*turintsu |*turinti̯āsu | colspan="2" |*laikāntsu |*laikānti̯āsu |} ;Neveikiamieji Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamienų pridedant priesagas ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-mā-'' (mot. g.). [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta vienintelė ne visai patikima, daug diskusijų kelianti forma su priesaga ''-mana-'' žodyje ''poklausīmanas'' (mot. g. dgs. vard.) 'paklausomosios (išklausomosios)', tad galbūt galėję būti arealinių skirtumų.<ref>{{cite journal|title=On Old Prussian poklausīmanas: Some Thoughts on the Origin of the Proto-Balto-Slavic Participial Suffix *-ma-.|url=https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00806765.2017.1399588|journal=Scando-Slavica|volume=63|issue=2|year=2017|pages=133-150|author=Nowak, P.|accessdate=2023-08-22}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1775|title=poklausīmanas|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2023-08-22}}</ref> Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai bus susidarę vėliau, daugumoje kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] priesagos ''*-mo-'', ''*-mā-'' paprastai pasitelkiamos būdvardžiams sudaryti. Atematinių veiksmažodžių neveikiamieji dalyviai gaudavo ''o'' kamieną. Linksnių galūnės − kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=156}} '''Pusdalyviai''', turimi lietuvių ir latvių kalbose ({{lt|eidamas}}, {{lv|iedams}} 't. p.'), siejami su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Jiems pradžią bus davę esamojo laiko veiksmažodžiai su priesaga ''*-do-'' > baltų ''*-da-'': ''*verda'' + ''*-mo-, *-mā-'' − ''*verdamas, -ma, -mā''. Vėliau priesaga ''*-do-'' buvo išplėsti ir kiti veiksmažodžiai, šių darinių reikšmė ėmė tolti nuo esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=160}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkamas 'renkamas', *turimas 'turimas', *laikāmas 'laikomas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamas |*renkaman / *renkama |*renkamā |*turimas |*turiman / *turima |*turimā |*laikāmas |*laikāman / *laikāma |*laikāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkamas(a) / *renkamā |*renkamās | colspan="2" |*turimas(a) / *turimā |*turimās | colspan="2" |*laikāmas(a) / *laikāmā |*laikāmās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamōi |renkamāi | colspan="2" |*turimōi |*turimāi | colspan="2" |*laikāmōi |*laikāmāi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkaman |*renkaman / *renkama |*renkamān |*turiman |*turiman /*turima |*turimān |*laikāman |*laikāman / *laikāma |*laikāmān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamō |*renkamān | colspan="2" |*turimō |*turimān | colspan="2" |*laikāmō |*laikāmān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamei |*renkamāi | colspan="2" |*turimei |*turimāi | colspan="2" |*laikāmei |*laikāmāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamō |*renkamai |*renkamāi |*turimō |*turimai |*turimāi |*laikāmō |*laikāmai |*laikāmāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamamā |*renkamāmā | colspan="2" |*turimamā |*turimāmā | colspan="2" |*laikāmamā |*laikāmāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamōus |*renkamāus | colspan="2" |*turimōus |*turimāus | colspan="2" |*laikāmōus |*laikāmāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamai |*renkamā |*renkamās |*turimai |*turimā |*turimās |*laikāmai |*laikāmā |*laikāmās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*renkamōn | colspan="3" |*turimōn | colspan="3" |*laikāmōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamamas |*renkamāmas | colspan="2" |*turimamas |*turimāmas | colspan="2" |*laikāmamas |*laikāmāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkamōns |*renkamā |*renkamāns |*turimōns |*turimā |*turimāns |*laikāmōns |*laikāmā |*laikāmāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamais |*renkamāmīs | colspan="2" |*turimais |*turimāmīs | colspan="2" |*laikāmais |*laikāmāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkameisu |*renkamāsu | colspan="2" |*turimeisu |*turimāsu | colspan="2" |*laikāmeisu |*laikāmāsu |} ===== Būtojo laiko dalyviai ===== [[Vaizdas:Švīkātā keramika, Dievukalns, Lielvarde.jpg|right|160px|thumb|I a. pr. m. e. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] puodas ([[Dievukalnas]] netoli [[Lielvardė]]s, [[Latvija]])]] ;Veikiamieji Būtojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi iš būtojo laiko veiksmažodžių kamienų su priesaga ''*-us-'', atmetus kamiengalio balsius ''ā'', ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai sudaromi taip pat, kaip ir tematiniai (''*bii̯ents'', ''*bii̯uses''). Bendratyje turintys priesagą ''*-ī-'' veiksmažodžiai (''*laik'''ī'''tei'') po šaknies išplėsti priesaga ''*-i̯-'' (''*laik'''i̯'''us-''). Vardažodinės kilmės priesaga ''*-us-'' į dalyvių paradigmą buvo įtraukta tik kai kuriose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šakose, siauriau negu esamojo laiko veikiamųjų dalyvių priesaga ''*-nt-''. Bevardės giminės [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] [[vardininkas|vardininkas–]][[galininkas|galininkas–]][[šauksmininkas]] bei vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkai – šauksmininkai turi priesagą ''*-ent-''. Manoma, kad ji įsivesta iš esamojo laiko ''*-nt-'', kitų giminingų kalbų duomenys rodo vns. vardininke buvus pailgintojo balsių kaitos laipsnio priesagą ''*-u̯ōs'' (''*-us-'' – šios priesagos silpnasis kaitos laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=149-150}} Ir baltų prokalbei linkstama rekonstruoti senesniąją vns. vardininko priesagą ''*-ēs'' < ''*-u̯ēs'', kuri pradžioje turėjusi būti vartojama su ''ē'' kamieno veiksmažodžiais, o vėliau galėjo būti pasitelkta ir su veiksmažodžių ''ā'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} <u>Todėl visos būtojo laiko veikiamųjų dalyvių formos su priesaga ''*-ent-'' yra ginčytinos, galimi alternatyvūs rekonstrukcijos variantai,</u>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} pavyzdžiui: vns. vyr. g. [[Vardininkas|vard.]] – [[Šauksmininkas|šauksm.]]''*turēi̯ēs'', ''*laikēs''; vns. bev. g. vard.–[[Galininkas|gal.]]–šauksm. ''*turēi̯us'', ''*laiki̯us''; dgs. vyr. g. vard.–šauksm. ''*turēi̯uses'', ''*laiki̯uses''; dgs. bev. g. vard.–gal.–šauksm. ''*turēi̯usā'', ''*laiki̯usā''. Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne ''*-ī'' vienaskaitos vardininke. Bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos darant prielaidą, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būtojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikius''), yra kilę iš būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laiki̯usei''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *turēi̯ents 'turėjęs', *laikents 'laikęs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- ! colspan="3" |*-ē- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯ents |*turēi̯ent |*turēi̯usī |*laikents |*laikent |*laiki̯usī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯uses |*turēi̯usi̯ās | colspan="2" |*laiki̯uses |*laiki̯usi̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usei |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usei |*laiki̯usi̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usin |*turēi̯ent |*turēi̯usi̯ān |*laiki̯usin |*laikent |*laiki̯usi̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmi |*turēi̯usi̯ān | colspan="2" |*laiki̯usmi |*laiki̯usi̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯usi |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usi |*laiki̯usi̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯use |*turēi̯usī |*turēi̯usi̯āi |*laiki̯use |*laiki̯usī |*laiki̯usi̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmā |*turēi̯usi̯āmā | colspan="2" |*laiki̯usmā |*laiki̯usi̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |colspan="2"|*turēi̯usaus |*turēi̯usi̯āus |colspan="2"|*laiki̯usaus |*laiki̯usi̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯entes |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯ās |*laikentes |*laikentā |*laiki̯usi̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯usōn |*turēi̯usi̯ōn | colspan="2" |*laiki̯usōn |*laiki̯usi̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usmas |*turēi̯usi̯āmas | colspan="2" |*laiki̯usmas |*laiki̯usi̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usins |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯āns |*laiki̯usins |*laikentā |*laiki̯usi̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmīs |*turēi̯usi̯āmīs | colspan="2" |*laiki̯usmīs |*laiki̯usi̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯u(s)su |*turēi̯usi̯āsu | colspan="2" |*laiki̯u(s)su |*laiki̯usi̯āsu |} ;Neveikiamieji Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi ne prie būtojo laiko, bet prie bendraties kamieno pridėjus priesagą ''*-to-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-tā-'' (mot. g.). Tai iš senų laikų paveldėta daryba, ši priesaga turima daugumoje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=157}} Jei tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' yra priesaga, ji išlaikoma. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būtojo laiko dalyviai linksniuoti kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. '''Reikiamybės dalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''turėtinas''), kilmės požiūriu siejami su būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviais. Reikiamybės dalyviuose yra susiliejusios priesagos ''-to-'' ir ''*-no-''. Kai kurie kalbininkai [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyvių]] priesagą vesdina tiesiai iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-tṇno-''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *būtas 'būtas', *turētas 'turėtas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Bendraties kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būtas |*būtan / *būta |*būtā |*turētas |*turētan/ *turēta |*turētā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būtas(a) / *būtā |*būtās | colspan="2" |*turētas(a) / *turētā |*turētās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtōi |*būtāi | colspan="2" |*turētōi |*turētāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būtan |*būtan / *būta |*būtān |*turētan |*turētan / *turēta |*turētān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtō |*būtān | colspan="2" |*turētō |*turētān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtei |*būtāi | colspan="2" |*turētei |*turētāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtō |*būtai |*būtāi |*turētō |*turētai |*turētāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtamā |*būtāmā | colspan="2" |*turētamā |*turētāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtōus |*būtāus | colspan="2" |*turētōus |*turētāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtai |*būtā |*būtās |*turētai |*turētā |*turētās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būtōn | colspan="3" |*turētōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtamas |*būtāmas | colspan="2" |*turētamas |*turētāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būtōns |*būtā |*būtāns |*turētōns |*turētā |*turētāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtais |*būtāmīs | colspan="2" |*turētais |*turētāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būteisu |*būtāsu | colspan="2" |*turēteisu |*turētāsu |} ===== Būsimojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-nt-'' iš būsimojo laiko veiksmažodžių (jų daryba grįsta bendraties kamienu). Tačiau dalyviams taikoma ne priesaga ''*-si-'', kaip veiksmažodžiams, o ''*-si̯o-''. Būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių paradigma bus susidariusi vėliau nei kitų laikų.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=223}} Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne *-''ī'' vienaskaitos vardininke.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} Kaip ir esamajame bei būtajame laikuose, bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko–]][[Galininkas|galininko–]][[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būsimojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikysiant''), yra kilę iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laikīsi̯antei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=151-152}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] būsimojo laiko formos su priesaga ''-šot'' (''būšot'') < baltų prok. ''*-si̯ant-'' yra kilusios iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite">{{cite journal|author=Rudzīte, M.|authorlink=Marta Rudzīte|editor-last=Boiko|editor-first= Kersti|year=1994|title =Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme|journal=Lībieši: rakstu krājums|pages=296|publisher=Zinātne|location= Rīga|isbn=5-7966-0807-X|url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯ants 'būsiąs', *turēsi̯ants 'turėsiąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ants |*būsi̯ant |*būsi̯antī |*turēsi̯ants |*turēsi̯ant |*turēsi̯antī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antes |*būsi̯anti̯ās | colspan="2" |*turēsi̯antes |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antei |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯antei |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antin |*būsi̯ant |*būsi̯anti̯ān |*turēsi̯antin |*turēsi̯ant |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmi |*būsi̯anti̯ān | colspan="2" |*turēsi̯antmi |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯anti |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯anti |*turēsi̯anti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ante |*būsi̯antī |*būsi̯anti̯āi |*turēsi̯ante |*turēsi̯antī |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmā |*būsi̯anti̯āmā | colspan="2" |*turēsi̯antmā |*turēsi̯anti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antaus |*būsi̯anti̯āus | colspan="2" |*turēsi̯antaus |*turēsi̯anti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būi̯antes |*eisi̯antā |*būsi̯anti̯ās |*turēsi̯antes |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antōn |*būsi̯anti̯ōn | colspan="2" |*turēsi̯antōn |*turēsi̯anti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antmas |*būsi̯anti̯āmas | colspan="2" |*turēsi̯antmas |*turēsi̯anti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antins |*būsi̯antā |*būsi̯anti̯āns |*turēsi̯antins |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmīs |*būsi̯anti̯āmīs | colspan="2" |*turēsi̯antmīs |*turēsi̯anti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antsu |*būsi̯anti̯āsu | colspan="2" |*turēsi̯antsu |*turēsi̯anti̯āsu |} ;Neveikiamieji Būsimojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš veiksmažodžio būsimojo laiko, t. y. bendraties kamieno su priesagomis ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.) ir ''*-mā-'' (mot. g.) − kaip ir atitinkami esamojo laiko dalyviai. Yra paliudytos dvi būsimąjį neveikiamųjų dalyvių laiką žyminčios priesagos: ''*-s(i)-'' ir ''*-si̯o-'' − ''*būsimas'' ir ''*būsi̯amas''. Kadangi to paties laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-si̯o-'', [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] mano esant senesnę pastarąją.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=158}} Formos su priesaga ''*-si̯o-'' pateikiamos ir lentelėje. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būsimojo dalyviai linksniuojami kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯amas 'būsimas', *turēsi̯amas 'turėsimas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amas |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amā |*turēsi̯amas |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯amas(a) / *būsi̯amā |*būsi̯amās | colspan="2" |*turēsi̯amas(a) / *turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amōi |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amōi |*turēsi̯amāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯aman |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amān |*turēsi̯aman |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amō |*būsi̯amān | colspan="2" |*turēsi̯amō |*turēsi̯amān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amei |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amei |*turēsi̯amāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amō |*būsi̯amai |*būsi̯amāi |*turēsi̯amō |*turēsi̯amai |*turēsi̯amāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amamā |*būsi̯amāmā | colspan="2" |*turēsi̯amamā |*turēsi̯amāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amōus |*būsi̯amāus | colspan="2" |*turēsi̯amōus |*turēsi̯amāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amai |*būsi̯amā |*būsi̯amās |*turēsi̯amai |*turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būsi̯amōn | colspan="3" |*turēsi̯amōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amamas |*būsi̯amāmas | colspan="2" |*turēsi̯amamas |*turēsi̯amāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯amōns |*būsi̯amā |*būsi̯amāns |*turēsi̯amōns |*turēsi̯amā |*turēsi̯amāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amais |*būsi̯amāmīs | colspan="2" |*turēsi̯amais |*turēsi̯amāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯ameisu |*būsi̯amāsu | colspan="2" |*turēsi̯ameisu |*turēsi̯amāsu |} ==== Nuosakos ir rūšys ==== [[Vaizdas:Фібула падковападобная з выемкавай эмаллю чырвонага колеру.jpg|160px|thumb|right|I–III a. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] pasaginė sąsaga ([[Malyškos (Vileikos rajonas)|Malyškos]], [[Vileikos rajonas]], [[Baltarusija]])]] Aukščiau nurodyti veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikai]] priklauso veikiamosios rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginei nuosakai]], kuri nurodo iš [[Veiksnys|veiksnio]] kylantį, tam tikru laiku vykstantį, vykusį ar vyksiantį veiksmą. Baltai buvo pasidarę naują [[Tariamoji nuosaka|tariamąją nuosaką]], pakeitusią indoeuropiečių prokalbės [[Konjunktyvas|konjunktyvą]], o senasis [[optatyvas]] buvo pasitelktas [[Liepiamoji nuosaka|liepiamajai nuosakai]] sudaryti – optatyvo formos imtos vartoti ne tik pageidavimui, bet ir liepimui reikšti. Tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. Buvo sudaryta nauja neveikiamoji [[Rūšis (gramatinė)|rūšis]]. ===== Tariamoji nuosaka ===== [[Tariamoji nuosaka]] (kondicionalis), reiškianti norimą arba galimą veiksmą, rytiniame baltų areale buvo sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]], kuris turi [[Bendratis|bendraties]] kamieną, pridėjus priesagą ''*-bi-'' ir asmens galūnę, pvz., ''*laikī-tun-bi-mē'' 'laikytume', kur ''*laikī-'' yra bendraties [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas]], ''*-tun'' − siekinio formantas, ''*-bi-'' − tariamosios nuosakos priesaga, ir ''*-mē'' − asmens galūnė. Priesaga ''*-bi-'' yra kilusi iš veiksmažodžio ''*būtei'' 'būti' būtojo laiko (plg. {{lv|bija}} < ''*bii̯ā'' 'buvo') arba iš senovinių [[Perfektas|perfekto]] ar [[Optatyvas|optatyvo]]{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} (dar plg. [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] formą ''bit(i)'' 'buvo', kuri, kalbininkų manymu, gali būti kilusi iš senovinio [[Imperfektas|imperfekto]]).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} Šios tariamosios nuosakos formos rytų baltų epochai rekonstruojamos visų pirma lietuvių kalbos duomenimis, o kad panašių vedinių būta [[Latvių kalba|latvių kalboje]], rodo latvių senųjų raštų ir [[Latgalių kalba|latvių aukštaičių]] vns. 1. asmens ''dûtubu'' arba ''dūtumu'' 'duočiau' tipo formos.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} Tokie tariamosios nuosakos dariniai turbūt išriedėjo iš sudėtinių [[Modalumas (kalbotyra)|modalinių]] konstrukcijų,{{sfn|Dini|2000|p=103}} linkstama manyti, kad tą patį elementą ''*bi'' turįs lietuvių sąlygos [[jungtukas]] ''jeib'' < ''*jei-bi'' 'jei; nors ir; idant, kad', nes tariamoji nuosaka dažniausiai reiškia sąlygą, o iš pasakymų su siekiniu ''jis atėjo valgytų'' ir su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] ''*jis atėjo jei-bi valgęs'' (plg. {{pl|żeby jadł}}) samplaikos galėjęs atsirasti pasakymas ''*jis atėjo jei-bi valgytų'', kurio ''*bi'' turėjęs būti apylaisvis, jis, matyt, galėjęs eiti tiek prieš siekinį, tiek po jo (tikriausiai buvę galima sakyti ir ''*jei-bi valgytų'', ir ''*jei valgytų-bi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} [[Guido Michelini|G. Michelini’io]] manymu, sudėtinės modalinės konstrukcijos su siekiniu ir elementu ''*bi'' ėmė sutapti su konjunktyvo [[Semantika|semantine]] funkcija vėlyvuoju bendrabaltiškuoju laikotarpiu.{{sfn|Dini|2000|p=103}} [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta tariamoji nuosaka su [[Dalelytė|dalelyte]] ''-lai'', pridėta prie bendraties kamieno: ''boulai'' (< ''*bū-lai'') 'būtų', ''niturrīlai'' (< ''*ne-turē-lai'') 'neturėtų'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=303}} Anot kai kurių kalbininkų ([[Ernst Fraenkel|E. Fraenkelio]], [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]]), dalelytė ''-lai'' atitinka lietuvių ir latvių kalbų ''lai'' 'tegul', ji kilusi iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''*laistei'' 'leisti'; [[Kazimieras Būga|K. Būga]] ir [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] nepritarė tokiai prūsų dalelytės ''-lai'' [[etimologija]]i.<ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=85|isbn=9986-19-639-6}}</ref> Tariamosios nuosakos daryba su ''*bi'' apima platesnį arealą, ji žinoma dar ir slavams (''*nesli bimъ'' < ''*nesli bi-mъ'' atitinka ''*neštun-bi-mē'' 'neštume'), tik slavų [[Optatyvas|optatyvo]] kilmės pagalbinis veiksmažodis ''*bi-'' < ''*bī-'' jungiamas prie [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]]. Tariamosios nuosakos daryba su siekiniu ir priesaga ''*-bi-'' pateikiama lentelėje. Dėl priesagos ''*-bi-'' asmenuojama pagal ''i'' kamieną. Fiksuojama [[Supletyvizmas|supletyvi]] vienaskaitos 1. asmens forma su galūne ''*-ti̯ā́'', kurios kilmė neišaiškinta. Trečiajame asmenyje priesaga ''*-bi-'' turėjo labai seniai nukristi, baltų kalbose paliudytas tik grynas siekinys trečiajam asmeniui reikšti, todėl tariamosios nuosakos priesaga ''*-bi-'' su trečiuoju asmeniu pateikiama skliausteliuose kaip galima lytis.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=125}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Tariamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būti̯ā / *būtunbi̯ō |*rinkti̯ā / *rinktunbi̯ō |*turēti̯ā / *turētunbi̯ō |*laikīti̯ā / *laikītunbi̯ō |- !2. |*būtunbēi |*rinktunbēi |*turētunbēi |*laikītunbēi |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būtunbiu̯ā |*rinktunbiu̯ā |*turētunbiu̯ā |*laikītunbiu̯ā |- !2. |*būtunbitā |*rinktunbitā |*turētunbitā |*laikītunbitā |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būtunbimē |*rinktunbimē |*turētunbimē |*laikītunbimē |- !2. |*būtunbitē |*rinktunbitē |*turētunbitē |*laikītunbitē |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |} Kaip ir slavų kalbose, į šias formas būtų galima žvelgti kaip į sudėtines, sudarytas iš siekinio ir pagalbinio veiksmažodžio ''*bi-'', turinčio ''i'' kamieno galūnes: ''*būti̯ā / *būtun bi̯ō'' 'būčiau' (nesupletyvi tikėtina forma su ''i'' kamieno vns. 1. asmens galūne ''*-i̯ō''), ''*būtun bēi'' 'būtumei', ''*būtun biu̯ā'' 'mudu būtumėme', ''*būtun bitā'' 'judu būtumėte', ''*būtun bimē'' 'mes būtumėme', ''*būtun bitē'' 'jūs būtumėte', ''*būtun bi'' 'būtų'. ===== Liepiamoji nuosaka ===== [[Liepiamoji nuosaka]] buvo sudaryta iš senojo indoeuropiečių prokalbės [[Optatyvas|optatyvo]] priesagų, jungiamų prie [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] kamienų. Atematiniai veiksmažodžiai galbūt turėjo ''o'' kamieno formas: ''*esais'' 'būk', ''*esaiu̯ā'' 'mudu būkime', ''*esaimē'' 'mes būkime'. Tačiau tikėtina, kad atematiniai veiksmažodžiai galėjo būti sudaromi ir su priesaga ''*-i-'', kilusia iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] atematinių veiksmažodžių ''*-ī'', kuri iš daugiskaitos ir dviskaitos buvo pasitelkta ir vienaskaitai − ''*esis'' 'būk'.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} Atematinių veiksmažodžių daugiskaitos ir dviskaitos priesaga ''*-ī'' buvo taikoma ir ''i'' bei ''ā'' kamienų veiksmažodžiams: ''*turi + ī + s'' > ''*turīs'' 'turėk', ''*laikā + ī + s'' > ''*laikāis'' 'laikyk'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Vienaskaitos antrasis asmuo su galūnės priebalsiu ''-s'' paliudytas [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''wedais'' arba ''wedeys'', ''weddeis'' 'vesk').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}}<ref>{{cite web|title=westwey|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2596|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-06}}</ref> Kaip ir [[Indoeuropiečių prokalbė#Optatyvas|indoeuropiečių prokalbės optatyvo]] formose, kamienai ''o'' ir ''ā'', susiliejus kamiengalio balsiui su priesaga, sudarydavo [[dvibalsis|dvibalsius]]. Ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] buvo reiškiama grynu kamienu. Baltų prokalbėje galėjo būti išlaikyta reliktinių šakninių veiksmažodžio formų, pvz., ''*dō'' 'duok', ''*dē'' 'dėk', ''*ei'' 'eik', vartotų liepimo reikšme visiems asmenims.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Liepiamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="2" |[[Vienaskaita]] !2. |*esis |*-is |*-īs'''¹''' |*renkais |*-ãis'''²''' |*-ois |*turīs |*-ī͂s'''²''' |*-īs'''¹''' |*laikāis |*-ā͂is'''²''' |*-V̅-īs'''¹''' |- !3. |*esi |*-i-ø |*-īt'''¹''' |*renkai |*-ãi-ø'''²''' |*-oit |*turī |*-ī͂-ø'''²''' |*-īt'''¹''' |*laikāi |*-ā͂i-ø'''²''' |*-V̅-īt'''¹''' |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-īu̯e |*renkaiu̯ā |*-aiu̯ā́ |*-oiu̯e |*turīu̯ā |*-īu̯ā́ |*-īu̯e |*laikāiu̯ā |*-āiu̯ā́ |*-V̅-īu̯e |- !2. |*esitā |*-itā́ |*-ītom |*renkaitā |*-aitā́ |*-oitom |*turītā |*-ītā́ |*-ītom |*laikāitā |*-āitā́ |*-V̅-ītom |- !3. |*esi |*-i-ø |*-ītām |*renkai |*-ãi-ø |*-oitām |*turī |*-ī͂-ø |*-ītām |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-ītām |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*esimē |*-imḗ |*-īme |*renkaimē |*-aimḗ |*-oime |*turīmē |*-īmḗ |*-īme |*laikāimē |*-āimḗ |*-V̅-īme |- !2. |*esitē |*-itḗ |*-īte |*renkaitē |*-aitḗ |*-oite |*turītē |*-ītḗ |*-īte |*laikāitē |*-āitḗ |*-V̅-īte |- !3. |*esi |*-i-ø |*-i̯ent |*renkai |*-ãi-ø |*-oiṇt |*turī |*-ī͂-ø |*-i̯ent |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-īṇt |} ''Pastabos'': * '''¹''' Vienaskaitos 2. ir 3. asmenų priesaga ''*-i-'' / *''-ī-'' perimta iš ide. atematinių veiksmažodžių optatyvo dviskaitos ir daugiskaitos (ide. atematinių veiksmažodžių vienaskaioje turėta optatyvo priesaga *''-i̯ē-''). Baltų dviskaitos ir daugiskaitos 3. asmens formos perimtos iš vienaskaitos. * '''²''' Kad šiose padėtyse būta cirkumflekso, rodo [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių liepiamosios nuosakos be ''-k-'' vns. 2. a. [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinė forma]] ''nešiẽs'' 'neškis' greta tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''nešíesi''. ''o'' kamieno [[Jusyvas|permisyvas]] (< baltų liepiamosios nuosakos 3. asmuo) ''**tenešíe'' 'tegu neša' akūto atveju dėl [[Leskyno dėsnis|Leskieno dėsnio]] būtų sutrumpėjęs, priesaga ''*-íe'' būtų virtusi ''**-i'' – ''**teneši'' (rytų baltų ''ie'' kilęs iš ''*ei'' arba ''*ai'', plg. {{prg|wedeys, wedais}}). Rytų aukštaičių vilniškių kirčiavimas vns. 2. a. ''tylỹ'' 'tylėk', permisyvas ''tetylỹ'' 'tegu tyli' liudija ir ''i'' kamiene buvus cirkumfleksą, atsiradusį iš balsių santraukos ''*i‿*ī'' > ''*-ī͂''.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Jei baltų prokalbėje čia būtų tartas akūtas, dėl Leskyno dėsnio turėtume ''*-ī́'' > ''**-i''. ''ā'' kamieno veiksmažodžių cirkumfleksą remia šios tarmės kirčiavimas ''dãrai'' 'daryk', permisyvas ''tedãrai'' 'tegu daro', nes, jei čia būtų buvęs akūtas, galiotų [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]] ir dabar čia būtų kirčiuojama gale (plg. tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''daraĩ'' < ''*darā́i'', bet 3. a. ''dãro'' < ''*darā͂''). ===== Neveikiamoji rūšis ===== [[Sangrąžinis veiksmažodis|Sangrąžiniai veiksmažodžiai]] pakeitė indoeuropiečių prokalbės vidurinę rūšį (žr. straipsnį „[[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|Indoeuropiečių prokalbė: Vidurinė rūšis“]]). Sangrąžiniai veiksmažodžiai, reiškiantys sau pačiam taikomą arba savaiminį veiksmą, buvo sudaromi su sangrąžinio įvardžio [[naudininkas|naudininku]] ''*sei'' ar [[galininkas|galininku]] ''*se''. Ilgainiui buvo apibendrintas naudininkas: ''*darāu sei'' 'darausi', ''*suka sei'' 'sukasi'. [[Sangrąžinis įvardis|Sangrąžinio įvardžio]] naudininkas ''*sei'' ir galininkas ''*se'' buvo gana paslankūs: galėjo eiti tiek prieš veiksmažodį, tiek po jo arba įsiterpti tarp veiksmažodžio ir priešdėlio.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}}{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=223-225}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Neveikiamoji [[Rūšis (gramatinė)|rūšis]] (pasyvas) sudaroma sudėtinėmis (analitinėmis) konstrukcijomis, asmenuojant veiksmažodį ''*būtei'' 'būti' su neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] neveikiamoji rūšis sudaroma ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais, [[Latvių kalba|latvių kalboje]] – tik su būtojo laiko.<ref>{{cite book|editor=[[Vytautas Ambrazas| Ambrazas, V.]]|edition=IV|title=Dabartinės lietuvių kalbos gramatika|location=Vilnius|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|year=2005|isbn=5-420-01566-8|pages=318}}</ref><ref>{{cite web|title=Ciešamā kārta|url=https://letonika.lv/groups/default.aspx?title=passive.htm|publisher=letonika.lv|accessdate=2022-11-23}}</ref> Pasak dalyvių raidą tyrusio lietuvių kalbininko [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]], į veiksmažodžio formų sistemą būtojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-to-'') buvo įtraukti seniau, esamojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-mo-'') – tik baltams reikšmingiau suskilus,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} todėl toliau pateikiami neveikiamosios rūšies pavyzdžiai tik su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais. Neveikiamąja rūšimi reikštas į veikėją nukreiptas veiksmas, kylantis iš kito veikėjo veiksmo. Tad šalia veikiamosios rūšies ''*mēn mīli'' 'mane myli', ''*tēn mīli'' 'tave myli' ir t. t. buvo sudarytos naujoviškos neveikiamosios rūšies formos ''*esmi mīlētas'' 'esu mylimas / mylėtas', ''*esei mīlētas'' 'esi mylimas / mylėtas'. Asmenį, skaičių, tiesioginėje nuosakoje ir laiką rodo veiksmažodis ''*būtei'', o dalyvis žymi ne tik skaičių, bet ir veiksnio natūraliąją ar gramatinę giminę. Tokia neveikiamosios rūšies daryba nėra paveldėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], šie dariniai vėlyvi ir baltų kalbų atžvilgiu, todėl bet kokias sudėtines formas priskirti baltų prokalbės laikams galima tik su išlygomis − tai labiau aktuali tolimesnės raidos iliustracija.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Dalyviai į rūšių ir laikų sistemą buvo įtraukti dėl savo pusiau [[Pažyminys|pažyminio]], pusiau atstojančios [[Tarinys|tarinį]] (pusiau predikatinės) reikšmės, mat tokia vartosena laikoma pirmine ir seniausia, plg. [[Lietuvių kalba|liet]]. ''tėvas grįžęs atsigulė; matau obelį nuskintą''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies tiesioginė nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Esamasis laikas ! colspan="3" |Būtasis laikas ! colspan="3" |Būsimasis laikas |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi mīlētas |*esmi mīlēta(n) |*esmi mīlētā |*bii̯āu mīlētas |*bii̯āu mīlēta(n) |*bii̯āu mīlētā |*būsi̯ō mīlētas |*būsi̯ō mīlēta(n) |*būsi̯ō mīlētā |- !2. |*esei mīlētas |*esei mīlēta(n) |*esei mīlētā |*bii̯āi mīlētas |*bii̯āi mīlēta(n) |*bii̯āi mīlētā |*būsei mīlētas |*būsei mīlēta(n) |*būsei mīlētā |- !3. |*esti mīlētas |*esti mīlēta(n) |*esti mīlētā |*bii̯ā mīlētas |*bii̯ā mīlēta(n) |*bii̯ā mīlētā |*būs mīlētas |*būs mīlēta(n) |*būs mīlētā |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā mīlētō |*esu̯ā mīlētai |*esu̯ā mīlētāi |*bii̯āu̯ā mīlētō |*bii̯āu̯ā mīlētai |*bii̯āu̯ā mīlētāi |*būsiu̯ā mīlētō |*būsiu̯ā mīlētai |*būsiu̯ā mīlētāi |- !2. |*estā mīlētō |*estā mīlētai |*estā mīlētāi |*bii̯ātā mīlētō |*bii̯ātā mīlētai |*bii̯ātā mīlētāi |*būsitā mīlētō |*būsitā mīlētai |*būsitā mīlētāi |- !3. |*esti mīlētō |*esti mīlētai |*esti mīlētāi |*bii̯ā mīlētō |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētāi |*būs mīlētō |*būs mīlētai |*būs mīlētāi |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē mīlētai |*esmē mīlētā |*esmē mīlētās |*bii̯āmē mīlētai |*bii̯āmē mīlētā |*bii̯āmē mīlētās |*būsimē mīlētai |*būsimē mīlētā |*būsimē mīlētās |- !2. |*estē mīlētai |*estē mīlētā |*estē mīlētās |*bii̯ātē mīlētai |*bii̯ātē mīlētā |*bii̯ātē mīlētās |*būsitē mīlētai |*būsitē mīlētā |*būsitē mīlētās |- !3. |*esti mīlētai |*esti mīlētā |*esti mīlētās |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētā |*bii̯ā mīlētās |*būs mīlētai |*būs mīlētā |*būs mīlētās |} Kitos rekonstruotos neveikiamosios rūšies formos toliau aptariamos darant prielaidą, kad jos buvo analogiškos turimoms dabartinėse baltų kalbose.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Neveikiamosios rūšies [[Nuosaka#Tariamoji nuosaka|tariamoji nuosaka]] sudaroma su tariamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*būti̯ā mīlētas'' 'būčiau mylimas / mylėtas'). Neveikiamosios rūšies [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] sudaroma su liepiamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*esis mīlētas'' 'būk mylimas / mylėtas'). Šiose nuosakose dalyvis derinamas gimine ir skaičiumi taip pat, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginėje nuosakoje. Kaip ir veikiamosios, neveikiamosios rūšies tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. === Prieveiksmiai === Prieveiksmių [[prabaltai]] turėjo daugiau negu jų buvo [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Iš [[Būdvardis|būdvardžių]] sudaromi prieveiksmiai su galūne ''*-ai'' arba ''*-āi'', pvz., ''*labai'' / ''*labāi'' 'gerai'. Ši galūnė kildinama iš [[Vienaskaita|vienaskaitos]] [[Naudininkas|naudininko]] arba [[Vietininkas|vietininko]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=225}} Kiti baltų prokalbės prieveiksmiai: * ''*kadān'' 'kada', ''*tadān'' 'tada' (''*-ān'' – ''ā'' kamieno vienaskaitos [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnė) * ''*kai'' 'kai', ''*tai'' 'tai' * ''*ten'' 'ten' * ''*i̯au'' 'jau' * ''*dabar'' 'dar; dabar' Rytiniame baltų areale paliudyti prieveiksmiai *''nū'', ''*nūnai'' 'dabar, nūnai', ''*kur'' 'kur', vakariniame − ''*tendau'' 'iš ten', ''*kendau'' 'iš čia'. === Priesagos === Be daugybės iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] paveldėtų [[Priesaga|priesagų]], kai kurios baltų kalbose itin produktyvios ir gali būti nukeltos į baltų prokalbės laikus:{{sfn|Dini|2000|p=119}} * ''*-si̯anā , *-senā, *-snā'' − veiksmo pavadinimams (plg. {{lt|eisena}} < ''*eisenā'', {{lv|iešana}} < ''*eisi̯anā''; {{prg|madlisna}} 'malda' < ''*maldīsnā)''; * ''*-ūn-'' − vardažodžių priesaga (plg. {{lt|perkūnas}}, {{lv|perkūns}}, {{prg|percunis}} 't. p.'); * ''*-el-'', ''*-ul-'', ''*-ut-'', ''*-ait-'', ''*-už-'' − [[Deminutyvas|deminutyvams]] (plg. {{lt|tėvelis}}, ''tėvulis'', {{lv|alutis}} 'alutis', {{lt|mergaitė}}, {{lv|dzeguze}} 'gegužė, gegutė', {{prg|merguẞ}} < ''*merguzē'' 'mergužė'); * ''*-ing-'' − [[Būdvardis|būdvardžių]] priesaga (plg. {{lt|laimingas}}, {{lv|spēcīgs}} 'galingas', {{prg|labbings}} 'geras'). === Priešdėliai, prielinksniai ir polinksniai === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] yra kilę iš senų senovėje [[Kaityba (kalbotyra)|kaitytų]] žodžių. Baltų prokalbėje prielinksniai jau buvo atsiskyrę nuo [[Prieveiksmis|prieveiksmių]] ir buvo vartojami ir kaip [[Priešdėlis|priešdėliai]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=185}} Baltų prokalbei rekonstruojama: * ''*api'' 'apie' * ''*be'' 'be' * ''*en'' / ''*in'' 'į' * ''*iž'' 'iš' * ''*nō'' 'nuo; ant' (ir kt.) * ''*pā'' 'po' * ''*per'' / ''*par'' 'per' * ''*prā'' 'pro' * ''*prei'' 'prie' * ''*san'' 'su' Rytiniame [[Baltai|baltų]] areale paliudyta buvus prielinksnių ''*anta'' 'ant', ''*ati'' / ''*ata'' 'at(i)-', ''*nā'' (''*nō'' variantas'')'' 'į; ant; link', ''*pas'' 'pas', ''*ažō'' 'už', ''*už'' 'ant'. Vakarinių baltų vartotas prielinksnis ''*au'' 'iš'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=226}} Rytų baltų [[vietininkas|vietininkai]] su prijungtais [[Polinksnis|polinksniais]] ''*šakān-nā'' 'šakon', ''*šakās-p(r)ei'' 'šakos link', ''*šakāi-p(r)ei'' 'prie šakos', ''*šakāi-en'' 'šakoje' ir prūsų kalbos [[Iliatyvas|iliatyvinė]] forma ''andangonsv^{<small>e</small>}n'' 'danguose (danguosna)'{{sfn|Zinkevičius|1980|p=256}} leidžia atkurti senąją baltų prokalbės būklę, kai bemaž visi prabaltų prielinksniai, keisdami linksnio reikšmę, galėjo eiti po linksniuojamojo žodžio – buvo vartojami kaip [[Polinksnis|polinksniai]]. Tai patvirtina išsamūs baltų kalbų [[sintaksė]]s tyrimai, tokia vartosena labai senoviška.<ref>{{cite journal|last=[[Vytautas Ambrazas|Ambrazas, V.]]|year=1982|title=Žodžių tvarka ir baltų kalbų sakinio tipo rekonstrukcija|journal=Baltistica|volume=XXVIII|issue=2|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/1551/1465|accessdate=2021-09-22|page=108}}</ref> == Sintaksė == Tyrimai rodo, kad baltų prokalbėje turėjusi būti išlaikyta senoji [[indoeuropiečių prokalbė]]s žodžių tvarka SOV ([[veiksnys]] − [[papildinys]] − [[tarinys]]; kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] 'sūnus rugius pjauna').<ref>{{cite encyclopedia|title=Proto-Indo-European verb-finality: Reconstruction, typology, validation|first=Hans Henrich|last=Hock|encyclopedia=Proto-Indo-European Syntax and its Development|editor1-first=Leonid|editor1-last=Kulikov|editor2-first=Nikolaos|editor2-last=Lavidas|publisher=John Benjamins|year=2015}}</ref> Tokią [[Žodžių tvarka|žodžių tvarką]] išsaugojo ir [[Homeras|Homero]] laikų [[Senovės graikų kalba|graikų]] bei senoji [[Lotynų kalba|lotynų]] kalbos.{{sfn|Dini|2000|pp=109-110}} Prielinksnių ir kitokių tarnybinių žodžių vartota žymiai mažiau nei šiuolaikinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]], kur vis dažniau įsigali [[Prielinksnis|prielinksninės]] ar [[Polinksnis|polinksninės]] konstrukcijos: {{lt|mirti badu}} − ''mirti iš bado'', ''kardais kariauti'' − ''su kardais kariauti'', {{lv|krist zemē}} 'nukristi (žemėn)' − ''nokrist'' 'nukristi', ''staigāt pa mežu'' 'vaikščioti po mišką' – ''staigāt mežā'' 'vaikščioti miške'. Galiojo [[Vakernagelio dėsnis]], [[pažyminys]] eidavo prieš pažymimąjį žodį. Su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtaka siejami rytiniame baltų kalbų areale pasidaryti [[Postpozicija|postpoziciniai]] vietininkai su priaugusiais polinksniais: [[inesyvas]] ''*šakāi + en > *šakāi̯en'' 'šakoje', [[iliatyvas]] ''*šakān + nā > *šakānā'' 'į šaką, šakon', [[adesyvas]] ''*šakāi + prei > *šakāip(r)ei'' 'prie šakos (būti)', [[aliatyvas]] ''*šakās + prei > *šakāsp(r)ei'' 'prie šakos (artintis)'. Finų įtaka aiškinamas ir platus nederinamojo pažyminio ([[Kilmininkas|kilmininko]]) vartojimas, kur kitos [[indoeuropiečių kalbos]] paprastai taiko būdvardinį derinamąjį pažyminį, pvz., ''lietuvių kalba'', bet [[Vokiečių kalba|vokiškai]] – ''die litauische Sprache'' 'lietuviška kalba'. Buvo labai išplėtota vartosena [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], kurie iš pat pradžių buvo tik tam tikri veiksmažodiniai [[Būdvardis|būdvardžiai]]. [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]] tyrimai rodo, kad anksčiausiai į laikų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]] turėjo būti įtraukti veikiamieji dalyviai (su priesagomis ''*-nt-'' ir ''*-us-''), vėliau − neveikiamieji dalyviai su priesaga ''*-to-'', o visų vėliausiai − su priesaga ''*-mo-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} Dėl šių pokyčių [[tarinys]] imtas reikšti ne tik [[Veiksmažodis|veiksmažodžiu]], bet ir naujomis neasmenuojamomis veiksmažodžio formomis − [[dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. Be to, ilgainiui išsirutuliojo vadinamoji [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė (atpasakojamoji) nuosaka]], kai veiksmažodis keičiamas dalyviu, norint perpasakoti iš kitų girdėtus įvykius arba nesant įsitikinusiam, jog veiksmas tikras, pvz., {{lt|ten gyveno žmogus}} − ''sako, ten žmogus gyvenęs''; ''tau reikės pasistengti'' − ''sako, tau reikėsią pasistengti''. Tikėtina, kad tokią įvairiapusę dalyvių vartoseną lėmė ne tik [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] vidinė raida, bet tam bus davusios postūmį ir [[Baltijos finų kalbos]], nuo seno turėjusios panašias konstrukcijas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}}{{sfn|Dini|2000|pp=330-332}} Tačiau absoliutusis [[naudininkas]] su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (kaip {{lt|saulei tekančiai}} 'saulei tekant') nukeltinas į ankstyvuosius baltų arba net [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikus − kaip ir vardininkas su [[Bendratis|bendratimi]], pvz., {{lt|peilis duonai riekti}}. Neretai šios konstrukcijos laikomos baltų [[Archaizmas|archaizmais]].{{sfn|Dini|2000|pp=112-112}} == Žodynas == [[Vaizdas:Necklace, animal teeth, Corded Ware culture, City of Prague Museum, 200338.jpg|thumb|280px|right|Unikalūs [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] (IV–II tūkst. pr. m. e.)<ref>{{cite web|title=Virvelinės keramikos kultūra|url=https://www.vle.lt/straipsnis/virvelines-keramikos-kultura/|editor=Tutlys, S.|orig-date=2018-07-11 |date=2021-12-06|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-02-23}}</ref> karoliai, suverti iš gyvulių dantų ir kriauklelių ([[Praha]], [[Čekija]])]] Baltų prokalbės žodynas rekonstruojamas pagal [[Kognatai|atitikmenis]], randamus visose trijose paliudytose [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] ([[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]]) arba jungiančius dalį šių kalbų. Prie rekonstrukcijos prisideda išnykusių baltų kalbų [[Substratas (kalbotyra)|substrato]] tyrimai. Didžiąją baltų prokalbės žodyno dalį turėjo sudaryti indoeuropiečių prokalbės veldiniai, tačiau aptinkama nemažai reikšmės pokyčių ir tik baltams būdingų [[Leksema|leksemų]]. Rekonstruoti baltų prokalbės žodyną sudėtinga, nes baltų kalbos palyginti anksti ėmė atsiskirti viena nuo kitos, tik lietuvių ir latvių kalbos tebevartojamos iki šiol, prūsų kalba paliudyta skurdokai. Atkuriamų žodžių kiekis priklauso nuo atrankos kriterijų ir metodų, todėl atskirų kalbininkų atkurto baltų prokalbės žodyno apimtis skiriasi. [[Norvegai|Norvegų]] kalbininkas [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] priskaičiuoja apie 70 žodžių sąrašą.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Ch.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/vergleichendegra00stan|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo|year=1966|pages=[https://archive.org/details/vergleichendegra00stan/page/n12 6]-9}}</ref> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] baltų prokalbės laikams taip pat priskiria apie 70 leksinių vienetų, [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]] su tam tikromis išlygomis išplečia sąrašą net iki 320 žodžių, [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskis]] jų pateikia 150, kuriuos aiškiai skirsto į indoeuropiečių prokalbės paveldą, turinčius atitikmenų [[Slavų kalbos|slavų kalbose]] žodžius ir tik baltams būdingą [[Leksika|leksiką]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=229}}<ref>{{cite book|last=Sabaliauskas|first=A.|title=Lietuvių kalbos leksika|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1990|pages=142-193|isbn=9785420003350}}</ref><ref>{{cite journal|last=Smoczyṅski, W.|authorlink=Wojciech Smoczyński|year=1981|title=Indoeuropejskie podstawy słownictwa bałtyckiego|journal=Acta Baltico-Slavica|location=Białystok|volume=14|pages=211-240}}</ref> 2015 m. buvo išleistas „Etimologinis paveldėtosios baltų kalbų leksikos žodynas“ („Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon“), kurį parengė [[Rick Derksen|R. Derksenas]].<ref>{{cite book|last=Derksen|first=R.|title=Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon|url=https://archive.org/details/derksen-etymological-dictionary-of-the-baltic-inherited-lexicon-2015/mode/2up|pages=xii + 684|isbn=978-9004278981}}</ref> Jame pateikta daugiau kaip 5400 baltų kalbų leksinių vienetų, tačiau tik maža šios leksikos dalis laikytina [[Prabaltai|prabaltiška]], atsižvelgiant į tai, kad į šį skaičių įeina daug to paties žodžio fonetinių variantų ir vėlyvų vedinių, be to, žodyne baltiški žodžiai pasitelkiami [[Akcentologija|akcentologijai]], [[Fonetika|fonetikai]] bei [[fonologija]]i iliustruoti. R. Derkseno žodyno vertė nukenčia ir todėl, kad jame nepelnytai mažas dėmesys skiriamas [[latvių kalba|latvių kalbos]] leksikai ir baltų [[Tarmė|tarmių]] duomenims.<ref>{{cite journal| title=Recenzijos: Rick Derksen, „Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon“ (Leiden Indo-European etymological dictionary series 13), Leiden, Boston: Brill, 2015, xii + 684 p|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2245/2215|year=2015|journal=[[Baltistica]]|year=2015|volume=50|issue=1|pages=153-178|language=en}}</ref> Nepaisant didelių sunkumų, pastaraisiais dešimtmečiais koordinuojami tarptautiniai kalbotyros projektai, kuriais siekiama maksimaliai rekonstruoti baltų prokalbės žodyną.{{sfn|Dini|2000|p=118}} Seniausiajam, [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] sluoksniui priklauso ''*akis'' '[[akis]]', ''*akmō'' 'akmuo', ''*nebas'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*nebeses'') 'debesis', ''*deinā'' '[[diena]]', ''*deiu̯as'' '[[dievas]]', ''*mātē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*māteres'') 'motina', ''*nakt(i)s'' 'naktis', ''*naui̯as'' 'naujas', ''*duktē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*dukteres'') 'duktė', ''*brātē'' (kilm. ''*brāteres'') 'brolis', ''*senas'' 'senas', ''*sesō'' 'sesuo', ''*sūnus'' 'sūnus', ''*šu̯ō'' 'šuo', ''*u̯ilkas'' 'vilkas', ''*u̯īras'' 'vyras', ''*žeimā'' 'žiema', ''*žemē'' 'žemė', ''*žmō'' '[[žmogus]]', ''*u̯andō'' (kilm. ''*undenes'') '[[vanduo]]' ir daugybė kitų senųjų veldinių.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=56-58}}<ref name="prūsduombazė"/> Kai kurie žodžiai įgijo tik [[Baltų kalbos|baltų kalboms]] būdingą prasmę, pvz., ''*dangus'' 'dangus', ''*medi̯an'' 'miškas', ''*gilus'' 'gilus', ''*langas'' 'langas', ''*tlākii̯as'' '[[Lokiniai|lokys]]', ''*tikras'' 'tikras', ''*bīlātei / *bīldētei / *bīltei'' 'kalbėti, byloti'. Prabaltai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Tai rodo turėti gyvulių pavadinimai ''*au̯is'' '[[avis]]', ''*ēras'' 'ėras, [[Naminė avis|avinas]]', ''*ōgnas'' 'avinėlis', ''*āžii̯as'' 'ožys', ''*āžē'' '[[Naminė ožka|ožka]]', ''*ešu̯ā'' '[[Arklys|kumelė]]', *''ešu̯as '''arklys', *''žirgas'' 'eržilas', ''*gōutan'' '[[Karvė|karvių]] banda', ''*gōus'' (kilm. ''*gaṷes''; ir ''*kāru̯ē'') '[[karvė]]', ''*paršas'' '[[Kiaulė|paršas]]', ''*sūs'' (kilm. ''*suu̯es'') 'kiaulė'; vartotas žodis ''*paimō'' 'piemuo'. Turėti šie prijaukintų paukščių vardai: ''*antis'' '[[antis]]', ''*žans'' '[[žąsis]]', ''*u̯ištā'' '[[višta]]'. [[Žemdirbystė]]s terminams priskirtini žodžiai ''*artāi̯as'' 'artojas', ''*artlan'' 'arklas', ''*aisā'' 'iena', ''*šeinan'' '[[šienas]]', ''*daržan'' 'daržas', ''*sētei'' 'sėti', ''*u̯agā'' 'vaga', ''*pelū'' 'pelai', ''*linai'' '[[linai]]', ''*pūrai / *pūrā'' '[[kviečiai]]', ''*rugi̯as'' '[[rugys]]', ''*maiži̯as'' '[[miežis]]', ''*au̯ižā'' '[[aviža]]', ''*žirnan'' '[[grūdas]]', ''*sēmen'' '[[sėkla]]'. Senuosius [[Bitininkystė|bitininkystės]] laikus siekia pavadinimai ''*medu'' '[[medus]]', ''*bitē'' 'bitė', ''*u̯aškas'' '[[vaškas]]'. Turėti žodžiai [[Žvejyba|žvejybai]] − ''*aldīs'' (kilm. ''*aldii̯es'') 'valtelė, [[luotas]]', ''*a(k)stinas'' / ''*a(k)stis'' ([[Kilmininkas|kilm]]. ''*a(k)steis'') 'aštri lazdelė, [[žeberklas]]', *''tintlan'' 'tinklas', ''*žūs'' (kilm. ''*žuu̯es'') 'žuvis', ''*angeri̯as / *anguri̯as'' '[[ungurys]]', ''*līdē'' '[[lydeka]]', ''*ešetras'' '[[eršketas]]'. Vėlesniu laikotarpiu baltai jau buvo pradėję apdoroti [[Metalas|metalus]] − žinomi pavadinimai ''*u̯ari̯an'' '[[varis]]', ''*gelžā'' '[[geležis]]', ''*pleinas'' '[[plienas]]', ''*au(k)sas'' (ir ''*želtan'') '[[auksas]]', ''*sireblan'' '[[sidabras]]'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=158-168}}{{sfn|Dini|2000|pp=118-119}}<ref>[https://etimologija.baltnexus.lt/ ''Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref><ref name="prūsduombazė">[http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ ''Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref> Gana lengvai galima atkurti senąsias baltų prokalbės [[Ąžuolas|ąžuolo]] (''*anžlōlas'')'','' [[Obelis|obels]] (''*ābō'')'','' [[Beržas|beržo]] (''*beržas''), [[Liepa|liepos]] (''*leipā''), [[Uosis|uosio]] (*''ōsis,'' [[Kilmininkas|kilm]]''. *ōseis''), [[Klevas|klevo]] (''*kl(i̯)au̯as'') ir [[Guoba|guobos]] (*''u̯īnžinā'' > [[Lietuvių kalba|liet.]] ''[[Paprastoji vinkšna|vinkšna]]'', {{lv|vīksna}} 't. p.', {{prg|*winxno}} 't. p.') pavadinimų formas, tačiau prabaltai neturėjo žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Be [[Lokiniai|lokio]], taip pat turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]] (*''u̯ēu̯erē''), [[Kiaunė|kiaunei]] (*''keunē / *kaunē'') ir [[Stumbras|stumbrui]] (''*žambras''). Ši [[Leksika|leksikos]] dalis padeda nustatyti baltų [[Protėvynė|protėvynę]].<ref name="gimbutienė60"/> == Tyrimų istorija == {| |+'''Įžymūs užsienio baltistai – indoeuropeistikos klasikai''' | [[Vaizdas:August Schleicher.jpg|thumb|134px|center|'''[[August Schleicher]]''' (1821−1868)]] | [[Vaizdas:August Leskien.png|thumb|100px|center|'''[[August Leskien]] '''(1840−1916)]] | [[Vaizdas:Ferdinand de Saussure by Jullien.png|thumb|100px|center|'''[[Ferdinand de Saussure]]''' (1857−1913)]] |} Pirmasis [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] tarpusavio ryšius ir jų sąsajas su [[Slavų kalbos|slavų kalbomis]], taikydamas gana pažangius metodus, [[XVIII a.]] aprašė [[Rusai|rusų]] mokslininkas [[Michailas Lomonosovas|M. Lomonosovas]]. Iš moderniosios [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] kūrėjų pirmasis pripažino baltų kalbų svarbą [[Danai|danų]] kalbininkas [[Rasmus Rask|R. Raskas]] (1814[1818]). XIX a. antrojoje pusėje ėmė įsigalėti terminas „baltų kalbos“, jį padėjo įtvirtinti [[Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann|G. H. Nesselmannas]].{{sfn|Dini|2000|pp=28-29}} Kai 1856–1857 m. [[Vokiečiai|vokiečių]] kalbininkas A. Schleicheris paskelbė pirmąją šiuolaikinę mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, baltų kalbos jau buvo plačiai nagrinėjamos. Dėl savo itin archajiškų ypatybių [[Baltistika|baltų kalbotyra]] tapo neatsiejama [[indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] dalimi. [[Vardažodis|Vardažodžių]] fleksija, palyginti aiškiai sutampanti su [[indoeuropiečių prokalbė]]s formomis, pradėta tirti bene pirmiausia. Vėliau buvo analizuojama ir tikslinama kirčiavimo sistema, [[priegaidė]]<nowiki/>s, nustatomos sąsajos su slavų, [[Graikų kalba|graikų]] kalbų ir [[sanskritas|sanskrito]] kirčiavimo bei priegaidžių sistemomis, taip pat nagrinėjama [[fonetika]] ir [[fonologija]]. [[XIX a.]] antrojoje pusėje − [[XX a.]] pradžioje itin svarų indėlį į baltų [[Akcentologija|akcentologiją]] įnešė [[Ferdinandas de Sosiūras|F. de Saussure’as]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]] ir [[Augustas Leskynas|A. Leskienas]]. F. de Saussure’as [[1879]] m. iškėlė [[Laringalai|laringalų]] (išnykusių gerklinių garsų) teoriją, ir baltų kalbų priegaidės, kirčio vieta buvo pasitelktos nustatant ir tikslinant laringalų pobūdį bei vietą skiemenyje.<ref>{{cite book|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|title=Laringalų teorija ir lietuvių kalba|url=https://www.academiasalensis.org/images/failai/bibliotheca_salensis_2_tomas_smocynskis.pdf|year=2006|volume=II|page=78|location=Vilnius|publisher=[[Lietuvių kalbos institutas]]|issn=1822-3257|isbn=978-9955-704-17-1}}</ref> Drauge su baltiškos [[Leksika|leksikos]] tyrimais buvo aiškinami baltų ir kitų kalbų giminingumo lygiai, rekonstruojama baltų prokalbės lingvistinė sistema, žodynas. Pradedant [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] XIX–XX a. pradžios tyrimais, ši sritis neprarado aktualumo visą XX a.: [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. S. Girdenis]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ir daug kitų kalbininkų sistemino bei analizavo baltų [[Leksikologija|leksikologijos]] ir [[Istorinė gramatika|istorinės gramatikos]] duomenis. [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] įnašas į tarptautinę polemiką dėl slavų ir baltų kalbinės vienovės klausimo tebėra svarus ir šiomis dienomis.{{sfn|Dini|2000|pp=179-194}} Derinant [[Archeologija|archeologijos]] ir [[Hidronimas|hidronimijos]] duomenis, nuo XX a. antrosios pusės buvo surinkta tiek naujų faktų, kad dabar galima teigti, jog baltų kalbomis prieš keletą tūkstantmečių buvo kalbama didelėje teritorijoje nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose, nuo [[Baltijos jūra|Baltijos]] jūros šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Nors baltų hidronimus toli nuo šiais laikais baltų gyvenamų teritorijų buvo pradėjęs tyrinėti dar K. Būga, tačiau tokių mastų įtikinamus tyrimus atliko [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]]. [[1962]] m. jųdviejų darbe „Aukštutinės Padnieprės vandenvardžių lingvistinė analizė“<ref>{{cite book|author1=Топоров, В. Н.|author2=Трубачев, О. Н.|title=Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья|url=https://inslav.ru/images/stories/pdf/1962_Toporov_Trubachev.pdf|year=1962|location=М.|publisher=Издательство АН СССР}}</ref> minima, kad Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine rasta apie 800 baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]], o po 20 metų baltiškų vandenvardžių ir kitų [[Vietovardis|vietovardžių]] čia jau buvo priskaičiuota per 2000.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=148-149}} V. Toporovo ir O. Trubačiovo išvadas remia ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] [[Antropologija|antropologinė]] bei [[Archeologija|archeologinė]] medžiaga. Pastarieji tyrimai sustiprina [[Hipotezė|hipotezę]], jog [[slavų kalbos]] yra kilusios iš baltų prokalbės paribio [[Dialektas|dialektų]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Literatūra == * {{cite book|last= Dini|first=Pietro Umberto|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas|volume=I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/mode/2up|year=1980|location=Vilnius|publisher=[[Mokslas (leidykla)|„Mokslas“]]}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|publisher=„Mokslas“}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=I|title=Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|location=Vilnius|year=1984|publisher=„Mokslas“|isbn=5-420-00102-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorija: iki pirmųjų raštų|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110|location=Vilnius|year=1987|publisher=„Mokslas“|isbn=460-202-0100}} == Nuorodos == * [http://etimologija.baltnexus.lt/ Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė] * [http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė] * [https://archive.org/details/dini-foundations-of-baltic-languages-2014 Foundations of Baltic Languages, Pietro U. Dini] {{Baltų kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Mirusios baltų kalbos]] 05s6sh93p2wah7lyow44xca0qp91043 7889564 7889533 2026-07-29T21:06:33Z Ed1974LT 52229 /* Neveikiamoji rūšis */ 7889564 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| |pavadinimas=Baltų prokalbė|spalva=lawngreen|šalys=Rytų–Šiaurės Rytų [[Europa]]|kilmė=[[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small>^{([[hipotezė]])}</small> **'''Baltų prokalbė''' *** <small>Dukterinės kalbos – [[baltų kalbos|baltų]]</small>}} [[Vaizdas:Baltic cultures 600-200 BC SVG.svg|thumb|270px|right|'''[[Geležies amžius|Geležies amžiaus]] baltų [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]]:''' {{legend|#4E9A06|[[Dulokaimio-Kovrovo kultūra]] ([[sembai]] ir [[notangai]])}} {{legend|#73D216|[[Olštyno kultūra]] ([[galindai]]?)}} {{legend|#8AE234|[[Sūduvių kultūra]] ([[jotvingiai]])}} {{legend|#729FCF|[[Nemuno žemupio kapinynų kultūra]] ([[kuršiai]])}} {{legend|#FCAF3E|[[Brūkšniuotosios keramikos kultūra]]}} {{legend|#F57900|[[Milogrado kultūra]]}} {{legend|#CE5C00|[[Dniepro-Dauguvos kultūra]]}} {{legend|#EDD400|[[Pamario kultūra]]}} {{legend|#FCE94F|[[Varpinių kapų kultūra]]}}]] [[Vaizdas:Rytų Europa V–VI a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai V–VI a.}}]] [[Vaizdas:Baltai ir jų kaimynai VII–VIII a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai VII–VIII a.}}]] '''Baltų prokalbė''' ({{lv|baltu pirmvaloda}}), arba '''[[Prabaltai|prabaltų]] kalba''', '''[[Prabaltai|protobaltų]] kalba''' ([[Latvių kalba|latv.]] ''pirmbaltu valoda'') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[baltų kalbos]]. Kadangi nėra jokių baltų prokalbės rašytinių šaltinių, ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios]] ir [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] metodais pasitelkiant paliudytų baltų ir kitų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių kalbų]] duomenis. Baltų [[prokalbė]] kilo iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], kai ši apie [[III tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstantmetį pr. m. e.]] pradėjo skilti. Esama [[Hipotezė|hipotezės]], jog galėjusi būti bendra baltų ir [[slavų prokalbė]]. Baltų prokalbė buvo [[fleksinė kalba]]. Įprastinė [[žodžių tvarka]] sakinyje – SOV ([[veiksnys]] – [[papildinys]] – [[tarinys]]). Baltų prokalbė išsiskiria šiomis pagrindinėmis ypatybėmis:{{sfn|Dini|2000|p=56}} # laisvas [[kirtis]]; # trumpųjų [[indoeuropiečių prokalbė]]s (ide.) [[Balsis|balsių]] ''*o'', ''*a'' sutapimas į vieną ''*a''; # ide. [[#Balsių kaita|balsių kaitos]] išlaikymas ir jos išplėtojimas; # ''*m'' išlaikymas prieš [[Dantiniai priebalsiai|dantinius priebalsius]]; # ''ē'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] produktyvumas; # savitos [[Deminutyvas|mažybinės priesagos]]; # vienodos asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] visiems veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikams]] ir [[nuosaka|nuosakoms]]; # [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] trečiajam [[Asmuo (kalbotyra)|asmeniui]] nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis; # visiškas ide. [[Perfektas|perfekto]] ir [[aoristas|aoristo]] nebuvimas; # [[būtasis laikas]], sudarytas su teminiais balsiais ''*-ā-'' ir ''*-ē-''; # savito [[Leksika|žodyno]] sluoksnis, įskaitant [[onomastika|onomastikos]] elementus. Visos [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstruotos]] formos žymimos žvaigždute (*), net jeigu jos sutampa su dabartinių baltų kalbų arba paliudytomis formomis. == Baltų ir slavų kalbinės vienovės klausimas == {{main|Baltų-slavų kalbos}} [[Vaizdas:Balto-Slavic theories 2, lt.svg|right|thumb|400px|Įvairių požiūrių į baltų ir slavų kalbinės vienovės laikotarpį schema]] Ilgą laiką mokslininkai įvairiai svarsto, ar būta bendro [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] laikotarpio, t. y. ar buvo bendra [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų prokalbė]]. Be to, ir [[XX amžius|XX a.]], ir šiomis dienomis galima išgirsti baltų–slavų kalbinės vienovės šalininkų nuomonę, kad baltų prokalbė neegzistavo – neva bendra baltų–slavų prokalbė iš karto išsiskyrė į tris kalbų atšakas: rytų [[baltų kalbos|baltų]], vakarų baltų ([[prūsų kalba|prūsų]]) ir [[Slavų prokalbė|praslavų]] kalbas.{{sfn|Dini|2000|p=55, „'''¹⁰⁴'''Plg. J. Otrębski 1956–1965 I, p. 44; Schmitt-Brandt 1972. Griežtai prieš baltų (ir baltų-slavų) prokalbės hipotezę pasisakė Mayer 1981“}}<ref>{{citation |last=Kortlandt |first=Frederik |authorlink=Frederik Kortlandt|year=2009 |title=Baltica & Balto-Slavica |page=5 |quote=Though Prussian is undoubtedly closer to the East Baltic languages than to Slavic, the characteristic features of the Baltic languages seem to be either retentions or results of parallel development and cultural interaction. Thus I assume that Balto-Slavic split into three identifiable branches, each of which followed its own course of development.}}</ref><ref>{{citation |title=Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon |first=Rick |last=Derksen|authorlink=Rick Derksen|year=2008 |page=20 |quote=I am not convinced that it is justified to reconstruct a Proto-Baltic stage. The term Proto-Baltic is used for convenience’s sake.}}</ref> Vis dėlto bendrabaltiškasis garsynas ir morfologija už [[Slavų prokalbė|praslavų]] senoviškesni, net dabartinės baltų kalbos ir palyginti neseniai mirusi prūsų kalba archajiškumu prilygsta arba bemaž nenusileidžia prieš tris ar daugiau tūkstantmečių kitų indoeuropiečių kalbų rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotai būklei.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=9}} Bendrybių nevienodai gausu atskirose slavų ir baltų kalbose: daugiau bendrumų su slavų kalbomis turi [[Prūsų kalba|prūsų]] ir [[Latvių kalba|latvių kalbos]], o [[lietuvių kalba]] su slavų kalbomis siejasi mažiau; baltų ir slavų arealą raižo nevienodos [[Izoglosa|izoglosos]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=134}} Nepaisant to, šiedvi kalbų šeimos turi daug panašumų visuose kalbos lygmenyse, todėl [[August Schleicher|A. Schleicheris]] manė buvus vieną baltų-slavų prokalbę, vėliau skilusią į baltų ir slavų prokalbes. [[Antoine Meillet|A. Meillet]] teigė priešingai: jis laikėsi nuomonės, kad baltų ir slavų kalbų panašumai susidarė dėl lygia greta vykusios kalbų raidos, o bendros baltų ir slavų prokalbės nebūta. [[Lenkai|Lenkų]] kalbininkas [[Jan Michał Rozwadowski|J. M. Rozwadowskis]] pasiūlė kalbų raidos schemą, pagal kurią po [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų kalbų]] vienovės (III tūkstantmetyje pr. m. e.) prasidėjo nepriklausomos raidos laikotarpis ([[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II]]–[[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I]] tūkstantmetyje pr. m. e.), o šį pakeitė naujo kalbų suartėjimo metas (nuo pirmųjų m. e. amžių iki šių dienų). [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]] teigė, kad baltų ir slavų kalbos, suskilus indoeuropiečių prokalbei, rutuliojosi nepriklausomai, o vėliau išgyveno suartėjimo laikotarpį. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] anksčiau (1964) laikėsi požiūrio, kad slavų prokalbė egzistavusi, o baltų – ne; baltų prokalbė gyvavusi baltų-slavų kalbinės vienovės rėmuose, mat baltų kalbinė bendrija ėmusi irti tuo pat metu, kaip ir baltų-slavų.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|page=49|accessdate=2024-04-16}}</ref> Vėliau V. Mažiulis nuomonę pakeitė: pasak jo, iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltų-slavų kalba turėjusi būti baltų prokalbė, iš kurios tada pradėjusi vystytis [[slavų prokalbė]].{{sfn|Dini|2000|p=131}} Šią prielaidą visų pirma ([[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|7-ame dešimtmetyje]]) iškėlė ir argumentavo [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], jiems pritarė [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Vittore Pisani|V. Pisanis]] bei daugelis lietuvių kalbininkų – anot jų, slavų prokalbė yra kilusi iš baltų paribio dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=134-135}}{{sfn|Dini|2000|p=144}} V. Pisanio manymu, šie dialektai [[Dniepras|Dniepro]] aukštupyje ribojosi su [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] dialektais, ir slavų prokalbę būtų galima laikyti suiranėninta baltų kalba.{{sfn|Dini|2000|pp=145-146}} Kalbininkų teigimu, dauguma [[baltų kalbos|baltų]] ir [[Rytų slavų kalbos|rytų]] (iš dalies ir [[Vakarų slavų kalbos|vakarų]]) slavų kalbų [[Leksika|žodyno]] bendrybių, slavų [[Baltarusių kalba|„akavimas”]], rytų slavų [[Pleofonija|pilnagarsystė]], šioje slavų kalbų grupėje ilgiau išlikę sveiki trumpieji [[Balsis|balsiai]] ''i, u'', tik rytų slavų ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbose dažnai vartojamos [[Priesaga|priesagos]] ''-ail-'', ''-uk-'' bei, [[Václav Vondrák|V. Vondráko]] manymu, slavų priesagos ''-osn-'', ''-os-'', ''-as-'' laikytina baltiškuoju palikimu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=254-255}} Ypač intensyvūs prabaltų kalbiniai kontaktai su iranėnais matyti vandenvardžiuose į pietus nuo [[Pripetė (upė)|Pripetės]], nuo pat [[Seimas (upė)|Seimo]] upės ištakų.{{sfn|Dini|2000|p=40}} Išanalizavęs kalbos faktus, [[Viktoras Martynovas|V. Martynovas]] patikslina, kad slavų prokalbei davęs pradžią dialektas turėjęs būti artimas [[Prūsai|prūsų]] protėvių [[Prabaltai|prabaltiškai]] tarmei, kuri prieš sąveiką su iranėnais būsianti kontaktavusi su [[Italikų kalbos|italikų]] bei jiems artimų [[Keltų kalbos|prakeltų]] kalbomis.<ref>{{cite book|title=Славяне: Этногенез и этническая история|trans-title=Slavai: Etnogenezė ir etninė istorija|author=[[Viktoras Martynovas|Мартынов, В. В.]]|chapter=Славянский, италийский, балтийский (глоттогенез и его верификация)|trans-chapter=Slavų, italikų, baltų kalbos (glotogenezė ir jos verifikavimas)|year=1989|location=Л.|publisher= Изд-во ЛГУ|url=https://historylib.org/historybooks/Pod-red--A-S--Gerda--G-S--Lebedeva_Slavyane--Etnogenez-i-etnicheskaya-istoriya/7|language=ru}}</ref> Anot [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], prabaltų ir praslavų dialektai esą kilę iš skirtingų praindoeuropietiškų dialektų, tačiau jie išgyvenę supanašėjimo laikotarpį, erdvėje ir laike sudarę [[Tarmių tęstinumas|dialektų tąsą]].<ref name="KaraliūnasLituanica"/> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], sutikdamas, kad baltai ir slavai patyrę bendros raidos epochą, nepritaria nei slavų prokalbės kilmės iš baltų paribio dialektų, nei bendros baltų–slavų prokalbės egzistavimo hipotezėms: jis irgi teigia baltų ir slavų kalbas išsirutuliojus iš atskirų [[indoeuropiečių prokalbė]]s tarmių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=135}} ==== Sąsajos su germanų kalbomis ==== Žymus bendro žodyno sluoksnis baltų kalbas sieja ne tik su slavais, bet ir su [[germanų kalbos|germanais]] − registruojama daugiau kaip 60 baltams ir germanams bendrų žodžių ([[skolinys|skoliniai]] neįtraukiami). Dar daugiau žodyno bendrybių jungia visas tris kalbų šeimas − baltus, slavus ir germanus. Bendrasis žodynas aprėpia darbo procesų, įrankių, [[žemdirbystė]]s ir kitus pavadinimus, pvz., baltų prok. ''*darbas'' 'darbas' – [[Germanų prokalbė|germanų prok.]] ''*derbaz'' 'stiprus, ryžtingas, drąsus' < ''*derbaną'' 'dirbti',<ref>{{cite book|title=A Handbook of Germanic Etymology|url=https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|year=2003|author=Orel, V.|authorlink=Vladimiras Oriolas|isbn=9004128751|page=[https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology/page/n109/mode/2up 71]}}</ref> baltų prok. ''*derṷā'' '[[Degutas|degutas]], [[derva]]' – germanų prok. ''*terwą'' 'degutas, derva',<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/514/mode/2up 514]|year=2013}}</ref> baltų prok. ''*gāmurii̯as'' 'gomurys' – germanų prok. ''*gōmô'' 'gomurys'.<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/184/mode/2up 185]|year=2013}}</ref> Kad kontaktai siekia labai senus laikus, rodo išskirtinis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] bendrumas − tik baltų, slavų ir germanų kalbos turi [[naudininkas|naudininko]] ir [[įnagininkas|įnagininko]] linksnius su [[priebalsis|priebalsiu]] ''-m-'': baltų prok. ''*nakti-m-as'', germanų prok. ''*nahtu-m-az'', [[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*noťь-m-ъ'' 'naktims'; baltų prok. ''*nakti-m-īs'', germanų prok. ''*nahtu-m-iz'', slavų prok. ''*noťь-m-i'' 'naktimis'. Visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] čia turi priebalsį ''-bh-'' / ''-b-'', plg. {{sa|''nakti-bh-yaḥ''}}, {{la|nocti-b-us}} 'naktims'; {{sa|''nakti-bh-iḥ''}} 'naktimis'. Baltus su germanais sieja [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11'–'19' daryba (germanų kalbose šis darybos modelis taikomas tik skaitvardžiams '11' ir '12'). Visose trijose kalbų šeimose bendri pavadinimai tūkstančiui (baltų prok. ''*tūšant-'', germanų prok. '' *þūsundī'', slavų prok. ''*tysǫťa''), [[Auksas|auksui]] (baltų prok. ''*želtan'', germanų prok. ''*gulþą'', slavų prok, ''*zolto''), [[Sidabras|sidabrui]] (baltų prok. ''*sireblan'', germanų prok. ''*silubrą'', slavų prok. ''*sьrebro''; [[Žodis klajoklis|bendras skolinys]] iš nenustatytos neindoeuropietiškos kalbos<ref>{{cite web|title=sidabras|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=sidabras|accessdate=2023-10-13}}</ref>), vienodas skaitvardžių '20'–'90' darybos modelis. Baltų ir germanų kalbose iš dalies sutampa būtojo laiko veiksmažodžių daryba (šaknies [[#Balsių kaita|balsių kaita]]), šiedvi kalbų šeimas jungia [[Aoristas|aoristo]] nebuvimas, o jo turėjimas – slavus su [[Iranėnų kalbos|iranėnais]]. [[Saulius Ambrazas|S. Ambrazo]] manymu, germanai iš baltų pasiskolino kai kurias [[priesaga]]s, pavyzdžiui, ''*-ing-'', ''*-isko-'', ''*-ō-men-'' (plg. sen. [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vok. a.]] ''arming'' 'vargeta', sen. {{is|bernska}} 'vaikystė', {{got|aldōmin}} 'senatvei'). Atsižvelgiant į visa tai daroma prielaida, kad kažkada turėjusi būti baltų, slavų ir germanų [[kalbų sąjunga]], bet ne bendra [[prokalbė]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=114-116}}{{sfn|Dini|2000|p=134}} Vienų tyrėjų manymu, senesni baltų–germanų kontaktai, o slavai įsijungę vėliau: pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], III tūkstantmetyje pr. m. e. prabaltų ir pragermanų dialektai išgyvenę suartėjimo laikotarpį ir prabaltų kalba buvusi artimesnė pragermanų kalbai negu praslavų.<ref name="KaraliūnasLituanica">{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=93; 97|accessdate=2023-11-26}}</ref> Esama ir priešingų nuomonių – neva ankstesni esą baltų–slavų–germanų ryšiai, o baltų–germanų susiklostę vėliau. [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmidas]] teigė, kad prabaltų dialektas, kaip ir pragermanų, pradžioje buvęs [[Satemizacija|kentuminis]], tik vėliau [[Satemizacija|satemizuotas]] ir priartėjęs prie slavų bei kitų sateminių dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=116}} ==== Atsiskyrimo chronologija ==== [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiego]] apskaičiavimais, kaip kultūrinė ir tautinė bendruomenė baltai iškilo II tūkstantmetyje pr. m. e.,<ref name="schmalstieg456">{{cite book|last=Schmalstieg|first=W. R.|chapter=The Baltic Languages|title=The Indo-European Languages|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse|publisher=Routledge|location=London — New York|year=1998|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse/page/n483 456]|isbn=0-415-06-449-X}}</ref> tokios pačios nuomonės laikosi ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]].<ref name ="Merkevičius"/> [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]] ir [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] (1994), taikydami [[Glotochronologija|glotochronologijos]] metodą, teigia baltų ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbes]] atsiskyrus iki IX a. pr. m. e., o apie V a. pr. m. e. baltų prokalbė turėjusi skilti į vakarų ir rytų [[Baltų kalbos|baltų]] šakas.<ref>{{cite journal|last=Girdenis A., Mažiulis V.|year=1994|title=Baltų kalbų divergencinė chronologija|journal=[[Baltistica]]|volume=XXVII|issue= 2|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/204/163|page=10}}</ref> Pasitelkę [[Sergejus Starostinas|S. Starostino]] „atbulinės tikslumo patikros“ (rekalibruojamąją) glotochronologiją, [[Čekai|čekų]] mokslininkai [[Václav Blažek|V. Blažekas]] ir P. Novotná apskaičiavo, kad baltų ir slavų vienovė turėjusi iširti XV–XIV amžiuose pr. m. e., o [[Prūsų kalba|prūsų protėvių kalba]] pradėjusi atsiskirti nuo baltų prokalbės maždaug X–VIII amžiuose pr. m. e.<ref>{{cite journal|author1=Blažek, V.|author2=Novotná, P.|year=2007|title=Glotochronology and its application to the Balto-Slavic languages|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1178/1100|journal=[[Baltistica]]|volume=XLII|issue=2|pages=208—209}}</ref> [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]] teigimu, nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio slavų prokalbė tebuvo baltų prokalbės [[Tarmių tęstinumas|šnektų tąsa]].{{sfn|Dini|2000|p=144}} Apie išnykusią [[Dniepro baltai|Dniepro]] (ar Dniepro – [[Oka|Okos]]) baltų kalbą, išlikusią vandenvardžiuose (žr. „[[Rytų galindų kalba|Rytų galindų kalba“]]), trūksta duomenų, kad būtų galima ką nors pasakyti apie jos atsiskyrimą nuo kitų baltų šakų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=251}} == Protėvynė == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|dešinėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''<ref>{{cite web |title=Lietuvių kalbos kilmė |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-kilme/#gallery1-1 |author=[[Zigmas Zinkevičius|Zinkevičius, Z.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2022-08-29 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref>{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių (hidronimų)]] plotas driekiasi nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose ir nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Ši baltų užimama erdvė viršijo 860 000 km² plotą, dabartinės lietuvių ir latvių žemės tėra likutis, sudarąs apie ^{<small>1</small>}/_{<small>6</small>} buvusios baltų teritorijos.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Esama nuomonių, kad baltų žemės tarp Vyslos ir [[Dauguva|Dauguvos]] seniausiaisiais laikais buvo apgyvendintos Baltijos [[Finougrai|finų]] genčių, kurias baltai čia [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavo]].<ref name="smoczyński1986">{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie. Języki bałtyckie|publisher=PWN|location=Warszawa|year=1986|page=823}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=154-155}}{{sfn|Dini|2000|p=155}} Diskutuojama dėl baltų vandenvardžių ploto pietvakarių ribos. [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] teigė, kad [[Oderis|Oderio]] ir Vyslos baseinai beveik ištisai priklauso baltiškų vandenvardžių paplitimo arealui.<ref>{{cite book|last= Karaliūnas, S.|title=Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose. 2|publisher=Lietuvių kalbos institutas|location=Vilnius|year=2005|pages=404-411|isbn=9986-668-69-7}}</ref> Pasak vokiečių kalbininko Hermanno Schallio, baltiškų [[Vietovardis|vietovardžių]] esama gerokai toliau į vakarus, anapus Oderio, iki pat [[Elbė]]s ir už jos, taip pat [[Saksonija|Saksonijoje]] ir Baltijos jūros [[Riugenas|Riugeno saloje]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}} Kitoje masyvo pusėje, beveik visame Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine, išskyrus rytinius jo pakraščius ir [[Seimas (upė)|Seimo]] upyną, baltiški vandenvardžiai sudaro seniausiąjį šio krašto hidronimijos sluoksnį.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=152}} Tad II–I tūkstantmetyje pr. m. e. baltai buvo apgyvendinę didesnes teritorijas negu tuo metu [[slavai]] ar [[germanai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Atsižvelgiant į nedidelį tų laikų gyventojų tankį, šiose teritorijose galėjo gyventi iki 500 000 žmonių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Vakaruose baltų prokalbės vartotojai gyveno greta germanų, pietuose ir pietryčiuose – šalia slavų ir [[Iranėnai|iranėnų]], o šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojosi su [[Finougrai|finougrų gentimis]].<ref name="schmalstieg456"/><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=197|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Baltai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/baltai/|author=Rimantienė, R.|authorlink=Rimutė Rimantienė|editor=Jonuškienė, Ž.|orig-date=2018-05-23|date=2026-06-17|accessdate=2026-07-09|publisher=[[VLE]]}}</ref> Anot V. Toporovo, [[1000 m. pr. m. e.|1000]]–[[800 m. pr. m. e.|800]] metais pr. m. e. [[Germanai|pragermanai]] išstūmė baltus iš žemių, plytėjusių į vakarus nuo [[Pasargė]]s upės.<ref>{{cite book|last=Toporov|first=V.|title=Pasaulio kalbos. Baltų kalbos|publisher=Academia, Nr. 21|location=Maskva|year=2006|pages=225|isbn=5-87444-225-1}}''(rusų k.)''</ref> Paskutiniais amžiais pr. m. e. baltų teritorija ėmė mažėti dėl [[Gotai|gotų]] migracijos. [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskio]] teigimu, iki slavų ekspansijos baltų ir slavų riba turėjusi eiti palei [[Pripetė (upė)|Pripetė]]s upę,<ref name="smoczyński1986"/> tačiau baltiškų vandenvardžių esama ir į pietus nuo Pripetės, vienas piečiausių – ''[[Ševelucha|Šandra]]'' ([[žiotys]] maždaug už 93,5 km į pietryčius nuo [[Kijevas|Kijevo]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}}<ref>{{cite web|title=Syniavka–Kyiv|url=https://triphandbook.com/lt/distances#85718150f875fc39cbd3a4f4384f8964|publisher=TripHandbook|accessdate=2022-06-29}}</ref> [[VI amžius|VI–]][[VII amžius|VII]] m. e. a., [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi laikais]], slavai pradėjo apgyvendinti baltų šiaurinius bei rytinius plotus. [[XI amžius|XI]]−[[XII amžius|XII]] amžiuose rusų metraščiai tebemini kovas su netoli [[Maskva|Maskvos]] išlikusiais baltais [[Rytų galindai|rytų galindais]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=248}} Nuo [[1225 m.]] suintensyvėjo [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užkariavimai ir kolonizavimas Pabaltijyje, ir iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžios [[prūsai]] buvo [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuoti]].<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/497 497]|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/378 378]-379|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=138}} [[Vaizdas:Baltų ir slavų kalbos.svg|kairėje|miniatiūra|270x270px|[[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinė kultūra]]<ref>{{cite web|title=Tšcineco kultūra Lietuvoje|url=https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/10/la_41_009-044.pdf|author=Žilinskaitė, A.|publisher=Lietuvos archeologija. 2015. T. 41, p. 9–44. ISSN 0207-8694|year=2015|accessdate=2022-02-20}}</ref>]] [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] teigimu, baltų protėvynė lokalizuotina plačioje teritorijoje – nuo Vyslos vakaruose iki [[Volga|Volgos]] bei [[Oka|Okos]] rytuose, kur [[XXV a. pr. m. e.|XXV]]–[[XX a. pr. m. e.]] gyvavo prabaltiškos Rytų Pabaltijo [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinė]], [[Pamarių kultūra|Pamarių]], [[Fatjanovo kultūra|Fatjanovo]], [[Balanovo kultūra|Balanovo]] ir [[Dniepro vidurupio kultūra|Dniepro]] kultūros. Šių kultūrų gyventojai prabaltai, mokslininkės manymu, formavosi trečiosios indoeuropiečių bangos ateiviams III tūkstantmetyje pr. m. e.–[[XXVIII a. pr. m. e.]] atklydus į pietryčių bei rytų Baltijos regioną ir maišantis su senaisiais vietiniais gyventojais, kol galiausiai II tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje susidarė baltų [[etnosas]].<ref name ="Merkevičius">{{cite journal|author=Merkevičius, A.|authorlink=Algimantas Merkevičius (1959)|title=Marija Gimbutienė ir baltų kilmės teorija|url=https://www.journals.vu.lt/archaeologia-lituana/en/article/view/34845/33183|journal=[[Archaeologia Lituana]]|year=2023|volume=24|pages=14-16|issn=1392-6748|doi=10.15388/ArchLit.2023.24.1|accessdate=2026-07-09}}</ref> Minėtosios [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]] priklauso [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] bendrijai, o vėlesnieji baltų prokalbės vartotojai, M. Gimbutienės nuomone, atstovavo [[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinei kultūrai]] ([[XIX a. pr. m. e.]]–[[XI a. pr. m. e.]]).<ref name="gimbutienė60">{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=60-74; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> Pritardamas M. Gimbutienei, kad virvelinės keramikos kultūros atstovai buvo prabaltai (o tam tikrų jos atmainų  – ir praslavai, pragermanai ir prakeltai), [[J. P. Mallory|J. P. Mallory‘is]] vis dėlto mano Tšcineco kultūrą buvus praslavišką.<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/127 127]-12; 606|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref> Tačiau didesnioji Tšcineco kultūros teritorijos dalis įeina į baltiškų vandenvardžių paplitimo žemes (žr. žemėlapius), o slavai į jas pradėjo keltis praėjus 1700–1800 metų po Tšcineco kultūros gyvavimo (nuo [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII]] m. e. a.). Iš vadinamojo centrinio arealo kilo rytų, o iš paribinio – vakarų [[baltai]].{{sfn|Dini|2000|p=58}} Nustatyti, kur būta baltų protėvynės, padeda ir tai, kad baltų prokalbei atkuriami [[Ąžuolas|ąžuolo]], [[Obelis|obels]], [[Beržas|beržo]], [[Liepa|liepos]], [[Uosis|uosio]], [[Klevas|klevo]] ir [[Guoba|guobos]] pavadinimai, tačiau prabaltai neturėję žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Baltų prokalbėje turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]], [[Kiaunė|kiaunei]], [[Stumbras|stumbrui]] ir [[Lokiniai|lokiui]].<ref>{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=50-51; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> == Fonetika ir fonologija == === Balsiai ir dvigarsiai === Baltų prokalbės [[balsis|balsiai]], palyginti su būkle [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] (ide.), buvo mažai pakitę: trumpieji ''*a'' ir ''*o'' sutapo į vieną ''*a'', [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotas]] neaiškios kokybės indoeuropiečių balsis pirminis [[Vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis|šva]] (''*ə'') taip pat buvo paverstas ''*a'' – kaip ir visose europinėse [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose,]] o žodžio viduryje išnyko.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Laringalų teorijos šalininkų manymu, pirminis šva yra atsiradęs subalsinus [[Laringalai|laringalus]], todėl jo [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]] indoeuropiečių prokalbei nereikalinga ir yra pasenusi.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=77|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Būta keturių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|trumpųjų]] ir penkių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgųjų balsių]]: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|i]] |[[Balsis|u]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|e]] | |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|a]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|ī]] |[[Balsis|ū]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|ē]] |[[Balsis|ō]] |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|ā]] |} |} Turėti keturi trumpieji ir šeši ilgieji [[Dvibalsis|dvibalsiai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Jų pakilimas ir eilė pagal pirmąjį dėmenį: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ei,¹ eu]] | |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|ai,¹ au]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ēi,¹ ēu]] |[[dvibalsis|ōi, ōu]] |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|āi,¹ āu]] |} |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Rytų baltų dvibalsis ''ie'' gali būti kilęs ne tik iš baltų prokalbės ''*ei'', bet ir iš ''*ai''{{sfn|Dini|2000|p=79}} (galbūt kartais ir iš ilgųjų ''*ēi'', ''*āi'': {{lt|dvi žemi}} 'dvi žemės' < ''*žemie'' < ''*žemēi''; {{lt|dvi ranki}} 'dvi rankos' < ''*rankie'' < ''*rankāi'').<ref name="corbett87"/> Todėl tais atvejais, kai vakarų baltų ([[Prūsų kalba|prūsų]]) duomenų nėra arba jie dviprasmiški, iškyla sunkumų rekonstruojant tikslią – su ''*ei'' ar su ''*ai'' – prabaltišką formą. Balsiai ''*a'', ''*e'', ''*i'', ''*u'' su [[Sklandieji priebalsiai|sonantais]] ''*r'', ''*l'', ''*m'', ''*n'' baltų prokalbėje, kaip ir dabartinėse baltų kalbose, sudarydavo mišriuosius [[Dvigarsis|dvigarsius]]. Nežinia kaip kitose padėtyse, tačiau bent galūnėse būta mišriųjų dvigarsių ir su ilgaisiais balsiais. Ilgieji mišrieji dvigarsiai, kurių padėtis [[Morfema|morfemose]] sunkiai nustatoma arba jei dėl jų buvimo abejojama, pateikiami skliausteliuose:{{sfn|Zinkevičius|1984|p=190}} {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Mišrieji dvigarsiai |- ! ! -l ! -r ! -m ! -n |- ! a- (ā-) | al (āl) | ar (ār) | am (ām) | an, ān |- ! e- (ē-) | el (ēl) | er (ēr) | em (ēm) | en, ēn |- ! i- (ī-) | il (īl) | ir (īr) | im (īm) | in (īn) |- ! u- (ū-) | ul (ūl) | ur (ūr) | um (ūm) | un (ūn) |- !(ō-) |(ōl) |(ōr) |(ōm) |ōn |} Ilgieji mišrieji dvigarsiai gali būti rekonstruojami [[Glotalizacija|glotalizuotose]] ([[Akūtas|akūto]]) padėtyse (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“), pavyzdžiui, {{ide|*pl̥h₁nós}} 'pilnas' > baltų prok. ''*pī́ˀlnas'' 'pilnas'; kirčio vieta čia pakitusi dėl [[Hirto dėsnis|Hirto dėsnio]].<ref>{{cite book|last=Shevelov|first=G. Y.|title=A Prehistory of Slavic|url=https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev|publisher=Carl Winter Universitätsverlag|year=1964|location=Heidelberg|page=[https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev/page/n67 50]}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|location=Berlin-New York|page=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n162 150]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> === Balsių kaita === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta bei išplėtota indoeuropiečių prokalbės balsių kaita, kurios branduolį sudarė vienas kitą keičiantys ''*e : *a'' (vietoj ide. ''*e : *o'') ir ''*ē : *ō''. Šie balsiai kaitaliojosi [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]] ir kitose [[Morfema|morfemose]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=28}} Skirtingos kokybės balsių kaita vadinama kokybine (''*e : *a'', ''*ē : *ō''), o to paties trumpojo ir ilgojo balsio porų kaita (pvz., ''*e : *ē'', ''*a : *ō'' < ide. ''*e : *ē'', ''*o : *ō'') – kiekybine. ''*e'' yra normalusis laipsnis, o ''*a'' – normaliojo laipsnio atbalsis. Trumpųjų balsių ''*e: *a'' kaita vadinama pamatiniu laipsniu, o ''*ē : *ō'' – pailgintuoju. Jeigu balsiai ''*e : *a'' arba ''*ē : *ō'' iškrenta, turimas nulinis laipsnis (ø). Tai – ''e'' eilės kaita. Minėtieji balsiai kaitaliodavosi ir eidami pirmaisiais grynųjų dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių dėmenimis: su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] (sonantais) ''*r, *l, *m, *n'' sudarydavo uždarąją ''e'' kaitos eilę, o su balsiais ''*i'' ir ''*u'' – atitinkamai ''i'' ir ''u'' eiles. Šiais atvejais vietoj nulinio laipsnio ''i'' eilėje turėtas silpnasis laipsnis ''*i'' (''*i̯''), o ''u'' eilėje – ''*u'' (''*ṷ''). ''e'' eilėje su sonantais silpnuoju laipsniu eidavo balsiai ''*i, *u'' + sonantas.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=89-93}} <u>Griežtai žiūrint, silpnasis laipsnis yra tas pats nulinis (nykstamasis), nes iškrenta balsiai ''*e : *a : *ē : *ō''</u>. {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Balsių kaitos eilės ir laipsniai |- ! ! Pamatinis laipsnis ! Pailgintasis laipsnis ! Nulinis (nykstamasis) laipsnis ! Silpnasis laipsnis |- !e eilė |e: a | ē : ō | ø |– |- !e eilė su <br />sonantais<br /> | eR^'''1''' : aR | ēR : ōR | – | iR / uR |- !i eilė | ei: ai | ēi : ōi | – | i (i̯) |- !u eilė | eu: au | ēu : ōu | – | u (ṷ) |} ''Pastabos'': * ^'''1''' R žymi bet kurį iš sonantų ''*r, *l, *m, *n.'' ''e'' eilės kaitos pavyzdžiais galėtų būti {{lt|veda}} – ''vadas'', {{lv|ved}} 'veda' – ''vadīt'' 'vadovauti; vairuoti' (pamatinis laipsnis); {{lt|ėdė}} < ''*ēdē'' – ''uodas'' < ''*ōdas'', {{lv|ēd}} 'valgo' – ''ods'' (sk. ''uods'') < ''*ōdas'' 'uodas' (pailgintasis laipsnis); baltų prok. ''*s-ants'' 'esąs' (nulinis laipsnis; plg. su pamatiniu laipsniu *''es-ti'' 'esti, yra'). ''e'' eilės su sonantais, ''i'' ir ''u'' eilių pamatinio ir silpnojo kaitos laipsnių pavyzdžiai: {{lt|lemti}} – ''ap-lamas'' (pamatinis laipsnis) – {{lv|lumsti}} 'staklių dalis' (silpnasis laipsnis), {{lt|kerpa}} – ''karpyti'' (pamatinis laipsnis) – ''kirpo'' (silpnasis laipsnis); {{lt|keitė}} – ''kaita'' (pamatinis laipsnis) – ''kito'' (silpnasis laipsnis); {{lt|kiautas}} < ''*keutas'' – ''kaušas'' (pamatinis laipsnis), {{lt|daužti}} (pamatinis laipsnis) – ''dužti'' (silpnasis laipsnis). Ilgųjų grynųjų dvibalsių ir ilgųjų mišriųjų [[dvibalsis|dvigarsių]] dabartinės baltų kalbos neišlaikė, todėl pailgintojo kaitos laipsnio atspindžių esama tik neskiemeninėje (heterosilabinėje) padėtyje:{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=91-92}} ''e'' eilės su sonantais pailgintasis laipsnis ''lėmė'', ''luomas'' (< ''*lē-mē'', ''*lō-mas''; ''*ēm'', ''*ōm'' neskiemeniniai, skiemens nesudaro), ''gėrė'' (< ''*gē-rē''; ''*ēr'' neskiemeninis); lietuvių tarmių ''i'' eilės pailgintasis laipsnis ''lėjo'' 'liejo', {{lv|lēja}} 't. p.' (< ''*lē-i̯ā''; ''*ēi'' neskiemeninis). Pailgintasis ''i'' ir ''u'' eilių laipsnis matyti kai kuriose rekonstruotose formose: ''*aṷ'''ei!''''' 'avie!' (pamatinis laipsnis) – ''*aṷ'''ēi''''' 'avyje' (pailgintasis laipsnis), ''*but'''ei''''' 'bū́ste, namè' (vns. [[Vietininkas|viet]].; pamatinis laipsnis) – ''*but'''ōi''''' 'būstui, namui' (pailgintasis laipsnis); ''*sūn'''au'''s'' 'sūnaus' (pamatinis laipsnis) – ''*sūn'''ōu''''' 'sūnuje' (pailgintasis laipsnis), {{lt|dauba}} < ''*d'''au'''bā'' (pamatinis laipsnis) – ''duobė'' < ''*d'''ōu'''bē'' (pailgintasis laipsnis), prabaltų esamojo laiko ''*k'''eu'''- / *k'''eṷ'''-'' 'dengia lenkiančiai' (pamatinis laipsnis) – būtojo laiko ''*k'''ēu-''' / *k'''ēṷ'''-'' (pailgintasis laipsnis). [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] trumpąjį ''*o'' [[prabaltai|prabaltams]] pavertus ''*a'', susidarė pamatinio ir pailgintojo laipsnių asimetrija, nes greta pailgintojo laipsnio ''*ē'' turėtas ilgasis ''*ō'', bet pamatiniame laipsnyje – greta ''*e'' trumpasis ''*a'', o ne ''*o''. Išlyginat šį netolygumą, vietoj ilgojo ''*ō'' neretai būdavo įsivedamas ilgasis ''*ā'', todėl dabar vietoj laukiamo ''*ō'' > rytų baltų ''uo'' pasitaiko ''*ā'' > {{lt|o}}, {{lv|ā}}:{{sfn|Zinkevičius|1980|p=93}} {{lt|žėlė}} (< ''*žēlē'') – ''žolė'', {{Lv|zāle}} (< ''*žālē''), o ne ''*žōlē'' > {{lt|**žuolė}}, {{lv|**zuole}}. Tokiu būdu buvo išplėtota kiekybinė balsių ''*a : *ā'' kaita: {{lt|labas}} – ''lobis'' (< ''*lābii̯an''). Ilgainiui kiekybinė balsių kaita buvo įsivesta ir į ''u'', ''i'' eiles: {{liet|dužti}} – ''dūžis'' (< ''*dūžii̯an''), ''krito'' – ''krytis'' (< ''*krītii̯an'').{{sfn|Zinkevičius|1980|p=94}} === Priebalsiai === [[Priebalsis|Priebalsiai]] baltų prokalbėje patyrė didesnių pokyčių nei balsiai, palyginti su pirmykšte būkle indoeuropiečių prokalbėje. Indoeuropiečių prokalbės [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] ir [[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniai]] priebalsiai (''*bʰ'', ''*dʰ'', ''*gʰ'', ''*g<small>^u̯</small>'', ''*g<small>^u̯h</small>'', ''*k<small>^u̯</small>'') baltų prokalbėje, kaip ir kai kuriose kitose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]], sutapo su paprastaisiais sprogstamaisiais priebalsiais (''*b'', ''*d'', ''*g'', ''*k''). Tačiau ankstyvuoju laikotarpiu paprastųjų skardžiųjų sprogstamųjų ir aspiruotų skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių skirtumas galėjo būti išlaikytas, nes prieš paprastuosius skardžiuosius sprogstamuosius priebalsius balsiai ilgėjo, o prieš aspiruotuosius – ne ([[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnis]]). Paprastai indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami trys [[laringalai]] – ''h'' ar panašaus tipo [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] gerkliniai priebalsiai, žymimi ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''. Jie nepaliudyti nė vienoje indoeuropiečių kalboje, išskyrus [[Hetitų kalba|hetitų]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=61|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltai gana anksti turėjo jų netekti (pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], apie [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|2000]]–1500 m. pr. m. e.).{{sfn|Dini|2000|p=145}} Baltų prokalbė – [[Satemizacija|sateminė]], indoeuropiečių prokalbės minkštasis priebalsis ''*ḱ'' virto ''*š'', minkštasis ''*ǵ'' ir minkštasis aspiruotasis ''*ǵʰ'' – ''*ž.''<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Dini|2000|p=81}} Baltų prokalbėje tikriausiai dar nebūta priebalsių minkštinimo ([[Palatalizacija|palatalizacijos]]), įvairiai atsiskleidžiančio [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]] ar [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose, nebent priebalsiai ''*k'', ''*g'' vėlesniuoju laikotarpiu galėję turėti minkštąsias poras ''*ḱ'', ''*ǵ''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}} Neaišku, ar indoeuropiečių prokalbės trumpieji skiemens nesudarantys [[pusbalsiai]] ''*ṷ'', ''*i̯'' visada buvo išlaikomi, ar kartais tariami kaip ''v'', ''j''; toliau bus pateikiami tik ''*ṷ, *i̯''. Pusbalsiai ''*ṷ, *i̯'' siejosi su balsiais ''*u'', ''*i'': minėtieji pusbalsiai būdavo tariami prieš balsius ir balsinguosius priebalsius arba tarp jų, o balsiai ''*u'', ''*i'' − tarp [[Priebalsis|priebalsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=31, 191}} Abilūpinis pusbalsis ''*ṷ'' tikriausiai tartas kaip [[Anglų kalba|anglų k.]] ''w'' (pvz., '''''w'''e'' 'mes'), o palatalinis pusbalsis ''*i̯'' − kaip lietuvių k. neskiemeninis ''i'' (pvz., ''kalna'''i'''''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Priebalsiai |- ! colspan="2" | ![[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! colspan="2" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] |[[Priebalsis|m]] | [[Priebalsis|n]] | | | |- ! rowspan="2" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} |[[Priebalsis|p]] |[[Priebalsis|t]] | | | [[Priebalsis|k]] |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} |[[Priebalsis|b]] |[[Priebalsis|d]] | | | [[Priebalsis|g]] |- ! rowspan="2" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} | | [[Priebalsis|s]] | [[Priebalsis|ʃ]] | | |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} | | ([[Priebalsis|z]])^'''1''' | [[Priebalsis|ʒ]] | | |- ! colspan="2" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | |[[Priebalsis|r]] | | |- ! colspan="2" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | |[[Priebalsis|l]] | | | |- ! colspan="2" |[[Pusbalsiai]] |[[Priebalsis|ṷ]]^'''2''' | | |[[Priebalsis|i̯]]^'''2''' | |} ''Pastabos'': * ^'''1'''''*z'' – ne savarankiškas priebalsis, o tik ''*s'' variantas ([[alofonas]]) prieš skardųjį priebalsį. * ^'''2''' [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] šie pusbalsiai gali būti žymimi ir kaip ''*w'' (= ''*ṷ''), ''*y'' (= ''*i̯''). [[Indoeuropiečių prokalbė]]s balsingieji priebalsiai ''*ṛ'', ''*ḷ'', ''*ṃ'', ''*ṇ'', vartoti kaip balsiai ir galėję sudaryti skiemenį, baltų prokalbėje virto mišriaisiais dvigarsiais ''*ir'', ''*il'', ''*im'', ''*in'' (rečiau – ''*ur'', ''*ul'', ''*um'', ''*un''). Šios kilmės mišrieji dvigarsiai kaitaliojosi su ''*er (*ēr)'', ''*el (*ēl)'', ''*em (*ēm)'', ''*en (*ēn)'' ir ''*ar (*ōr)'', ''*al (*ōl)'', ''*am (*ōm)'', ''*an (*ōn)'' (dalyvavo e eilės su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] kaitoje; žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1980|p=83}} Specifinė baltų kalbų ypatybė − pusbalsio ''*i̯'' tarp priebalsio ir priešakinio balsio išnykimas (''*žemi̯ē'' > ''*žemē'' 'žemė'). Junginiai ''priebalsis'' + ''*i̯'' prieš užpakalinės eilės balsius buvo išlaikomi sveiki (''*žemi̯ōn'' 'žemių').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} Kitas svarbus prabaltų kalbos bruožas − išlaikytas sveikas ''*m'' prieš liežuvio priešakinius ([[Dantiniai priebalsiai|dantinius]]) priebalsius ''*t'', ''*d'', ''*s'': ''*šimtan'' 'šimtas', ''*kimdai'' 'pirštinės' (plg. {{lv|cimdi}}), ''*tamsā'' 'tamsa'. Daugelis kitų indoeuropiečių šioje pozicijoje [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*m'' yra pavertę ''n'' (plg. {{la|centum}} 'šimtas'). Tačiau žodžio gale {{ide|*m}} ir ''*ṃ'' baltų prokalbėje buvo virtę ''*n'' (žodžio gale ''*m'' ir ''*ṃ'' nevirto ''*n'', sakykime, [[Italikų kalbos|italikų]] ir [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] kalbose).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}}<ref>{{cite book|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=53|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Duslieji priebalsiai morfemų sandūroje prieš skardžiuosius, matyt, skardėdavo, skardieji prieš dusliuosius − duslėdavo, todėl ''*z'' tebuvo ''*s'' variantas prieš skardųjį priebalsį. [[Geminacija|Geminatos]] ''*tt'' ir ''*dt'' virto ''*st'': ''*mettei'' 'mesti', ''*ṷedtei'' 'vesti' > ''*mestei, ''*''ṷestei.'' Priebalsis ''*s'' po ''*k'' (''*g''), ''*r'' (kartais ir po ''*i'', ''*u'') virto ''*š'' (žr. „[[Pederseno dėsnis|Pederseno dėsnis“]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} === Kirtis ir priegaidė === Daugiausia duomenų apie prabaltų kirčiavimą teikia [[lietuvių kalba]], nes [[Latvių kalba|latvių kalboje]] kirtis apibendrintas pirmame skiemenyje, o [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenys skurdūs. Apie senovėje latvių kalboje turėtą [[Kirtis|kirčio]] šokinėjimą šį tą galima spręsti iš laužtinės [[priegaidė]]s, apie prūsų kalbos priegaides ir kirtį, kuris buvęs laisvas, – iš brūkšnelių virš [[Balsis|balsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo sistema − kirtis, kaip lietuvių ir prūsų kalbose, galėjo kristi į bet kurį [[Skiemuo|skiemenį]].<ref name="smoczyński1986"/> Vis dėlto baltų (ir slavų) kirtis neretai nesutampa su [[Vedų kalba|vedų]] ir [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] kalbų kirčio vieta, pastarųjų kalbų kirčiavimą įprasta laikyti senoviškesniu. Vedų–senosios graikų ir baltų (bei slavų) kalbų kirčiavimo atitikmenis nusako [[Hirto dėsnis]].<ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Именная акцентуация в балтийском и славянском|publisher=Издательство АН СССР|year=1963|location=М.|pages=153}}</ref> Tradiciškai baltų prokalbės [[Vardažodis|vardažodžiams]] rekonstruojamos dvi [[kirčiuotė]]s: šakninė (baritoninė, kirtis [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]) ir galūninė (oksitoninė, kirtis [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėje]]). Iš baritoninio kirčiavimo kilo [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] dviskiemenių vardažodžių I ir II kirčiuotės, iš oksitoninio − dviskiemenių vardažodžių III ir IV [[Kirčiuotė|kirčiuotės]]. Vienas iš tokios kirčiavimo sistemos šalininkų buvo [[Kazimieras Būga|K. Būga]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Kiti kalbininkai (sakykime, [[Jerzy Kuryłowicz|J. Kuryłowiczius]], [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]]) vietoj šakninės ir galūninės [[Kirčiuotė|kirčiuočių]] atkuria pastoviąją (baritoninę) ir kilnojamąją, kurios kirtis tam tikrais atvejais iš galūnės atsikeldavo į šaknį ar kamieną. Likusieji (pavyzdžiui, [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]], [[Vytautas Kardelis|V. Kardelis]]) rekonstruoja alternatyvią trijų kirčiuočių sistemą: šakninę, kilnojamąją ir galūninę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=86|isbn=978-609-459-472-4}}</ref> [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] įprasta manyti, kad ''o'' kamieno bevardės giminės [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] turį baritoninį kirtį, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pereidavo į oksitoninį kirčiavimą; sprendžiant iš [[Lietuvių kalbos tarmės|lietuvių tarmių]] duomenų (kuopinės daugiskaitos), galbūt taip buvo kirčiuojami ir kiti bevardės giminės kamienai.<ref>{{cite journal|title=Endzelyno dėsnio statistinė analizė: daiktavardis ir būdvardis|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/76/41|author=[[Bonifacas Stundžia|Stundžia, B.]]|journal=[[Baltistica]]|date=1985|issue=2|volume=21|pages=150-151}}</ref> Lietuvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžiams]] iš esmės būdingas baritoninis kirčiavimas,{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=104, 111, 121}} tačiau, lietuvių kalbininko [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičiaus]] manymu, baltų prokalbėje veiksmažodžiai, kaip ir vardažodžiai, buvo kirčiuojami pagal dvi kirčiuotes: baritoninę ir kilnojamąją;<ref>{{cite book|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsų kalbos kirčiavimo sistema (daktaro disertacija)|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Rinkevicius_disertacija.pdf|year=2009|location=Vilnius|pages=182}}</ref> ir Z. Zinkevičius baltų prokalbės veiksmažodžiams teikia dvejopą kirčiavimą.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]], panašu, ėmė veikti tik lietuvių kalboje, kai ši jau buvo atsiskyrusi nuo kitų baltų kalbų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Be šio, lietuvių kalboje ėmė galioti [[Leskyno dėsnis|Leskieno]] ir [[Niemineno dėsnis|Niemineno dėsniai]].{{sfn|Dini|2000|pp=181-182}} Nesutariama, ar [[Priegaidė|priegaidžių]] ([[Skiemuo|skiemens]] intonacijų) būta jau [[indoeuropiečių prokalbė]]je, tačiau prabaltai turėjo dvi priegaides − [[Akūtas|akūtą]] (´) ir [[Cirkumfleksas|cirkumfleksą]] ([[Baltistika|baltistikoje]] žymima ˜). Akūtas baltų prokalbėje iš esmės buvęs kylančioji (galbūt kylančioji-krentančioji ar net apylygė) priegaidė, o cirkumfleksas − krentančioji.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Dabartinėje lietuvių kalboje yra priešingai: akūtas tariamas krentančia intonacija, o cirkumfleksas − kylančiąja; [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose išlaikytas senasis priegaidžių tarimas. Priegaidės buvo tariamos kirčiuotuose ilguosiuose skiemenyse: grynuosiuose [[Dvigarsis|dvibalsiuose]], mišriuosiuose [[Dvigarsis|dvigarsiuose]] ir ilguosiuose balsiuose, o ar priegaidėdavo bekirčių skiemenų [[Balsis|vokalizmas]] – kalbininkų nuomonės išsiskiria. Z. Zinkevičius, V. Kardelis, V. Rinkevičius ir daug kitų kalbininkų linkę manyti, kad priegaides galėję turėti tiek ilgieji kirčiuoti, tiek ilgieji nekirčiuoti skiemenys, t. y. priegaidės nuo kirčio nepriklausė,{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=84|isbn=978-609-459-472-4}}</ref><ref>{{cite web|author= Rinkevičius, V.|publisher= Baltistikos miniatiūros ([[YouTube]])|title=Kaip kirčiuota senovėje?|url=https://www.youtube.com/watch?v=uGPfE-RT1jQ|year=2023|accessdate=2023-10-22}}</ref> pavyzdžiui, buvo tariama ''*'rãnkā́'' 'ranka' (kirčiuotas pirmasis skiemuo), ''*gál.'ṷā́'' 'galva' (kirčiuotas antrasis skiemuo). Bekirčiai skiemenys priegaidėja latvių kalboje, to požymių esama ir lietuvių kalboje, ypač [[tarmė]]se.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|author=Rinkevičius, V.|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|page=79|isbn=978-609-417-100-0|access-date=2024-12-09}}</ref> Pažymėtina, kad [[Senoji graikų kalba|senojoje graikų kalboje]] senovinės priegaidės turimos tik galūnėse, [[slavų kalbos]]e, sutrumpėjus galūnėms, – tik kamienuose, o [[baltų kalbos]]e – ir galūnėse, ir kamienuose (senojoje graikų kalboje žodžio vidurio akūtas arba cirkumfleksas įsivedami žiūrint galūnės ir kitų skiemenų balsių kiekybės ir su baltų bei slavų priegaidėmis nieko bendra neturi).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=124}} Baltų kalbose pastoviąja ir kilnojamąja kirčiuotėmis gali būti kirčiuojami tiek akūtinės, tiek cirkumfleksinės [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] žodžiai, slavų kalbose – pastoviąja tik akūtinės, kilnojamąja – tik cirkumfleksinės šaknies žodžiai.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Vaizdas:Gesichtsurne Dreidorf.jpg|160px|thumb|right|VI a. pr. m. e. [[Pamario kultūra|Pamario kultūros]] veidinė [[urna]] ([[Didžiosios Lenkijos vaivadija]], netoli [[Lobženica|Lobženicos]])]] Pasak [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanuevos Svenssono]], akūtiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai paprastai kildinami iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-EH-, *-ṚH-, *-EUH-, *-EHU-'' ir kt. garsų struktūrų (t. y. tų, kuriose buvo [[laringalas]] – gerklinis priebalsis) bei iš [[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnio]] pozicijos, o cirkumfleksiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai – iš ide. ''*-Ṛ-, *-EU-'' (t. y. tų, kur nebuvo laringalų), iš balsių santraukų (''*-EHE- > *-EE- > *-Ē-'') ir iš naujų baltų ilgųjų balsių. Nėra visiškai aišku, bet [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ilgieji balsiai tikriausiai įgijo akūtinę priegaidę, nors gali būti, kad tam tikrose padėtyse (pavyzdžiui, žodžio gale) jie gavo cirkumfleksinę.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=89|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Anot [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandto]], baltų akūtas buvo [[glotalinis sprogstamasis priebalsis]], išriedėjęs iš ide. laringalo ar preglotalizuoto sprogstamojo priebalsio po pirmykščio trumpojo balsio ar dvigarsio,<ref name="KortlandtBaltistica">{{cite journal|title=The Baltic word for ‘in’|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39557/37114|author=[[Frederik Kortlandt|Kortlandt, F.]]|year=2009|journal=[[Baltistica]]|volume=44|issue=1|accessdate=2022-02-25}}</ref> pavyzdžiui, {{ide|*deh₃-}} > baltų prok. ''*dṓˀtei'' 'duoti'.<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=[https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false 174]}}</ref> [[Glotalizacija|Glotalizuota]] priegaidė [[Baltistika|baltistikoje]] žinoma kaip laužtinė (kylančioji-krentančioji). Lietuvių [[aukštaičių tarmė]]s kirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė tapo tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''ė́sti''). Kirčiuoti neglotalizuoti skiemenys lietuvių aukštaičių tarmėje turi tvirtagalę (kylančiąją) priegaidę (''duktė̃''). Tam tikrais atvejais kirtis buvo atkeltas į skiemenį su glotalizuota intonacija, ir toks skiemuo gavo tvirtagalę priegaidę (''ė̃dis'' 'ėdesys, pašaras' greta ''ė́sti''). Jei kirtis atkeltas į skiemenį be glotalizuotos priegaidės, jame tariama vadinamoji vidurinė priegaidė, vėliau sutapusi su tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''vìlkė'' greta ''vil̃kas''). Nekirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė išnyko. Lietuvių [[žemaičių tarmė]]je glotalizuota priegaidė išliko senojo kirčio vietoje. Latvių kalboje kirtis buvo atkeltas į pirmąjį skiemenį, ir glotalizuota priegaidė išliko tik senuosiuose nekirčiuotuose skiemenyse.<ref>{{cite book|last=Derksen|first= R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological dictionary of the Slavic inherited lexicon|url=https://ia600408.us.archive.org/20/items/EtymologicalDictionaryOfTheSlavicInheritedLexicon/Rick_Derksen_-_Etymological_Dictionary_of_the_Slavic_inherited_Lexicon%2C_Leiden-Boston%2C_%282008%29.pdf|publisher=Brill|location=Leiden — Boston|year=2008|pages= 12|isbn=9789004155046}}</ref> [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] manymu, prabaltiškąjį akūto tarimą atspindi ne latvių laužtinė, o tęstinė (kylančioji arba apylygė) priegaidė: laužtinė atsiradusi dėl kirčio atitraukimo ir analoginio išlyginimo. Tačiau, kaip pastebi vėlesni tyrėjai, tokia interpretacija komplikuota, nes ji nepaaiškina keleto dalykų: laužtinės priegaidės neatitrauktinio kirčio padėtyse (kai būtų laukiama tęstinė), analoginio išlyginimo atveju – beveik visiško tęstinės ir laužtinės priegaidžių dubletų nebuvimo bei laužtinės priegaidės tarimo nepradiniuose skiemenyse. Dalies kalbininkų ([[Paul Garde|P. Garde’o]], S. Youngo, T. Olanderio) nuomone, latvių tęstinė priegaidė yra akūto atspindys stipriosiose (linkusiose gauti kirtį) [[Morfema|morfemose]], laužtinė – silpnosiose (kirčio gauti nelinkusiose); panašiai ir kai kuriose lietuvių tarmėse tiek akūtas, tiek cirkumfleksas skirtingai tariami pastovaus ir kilnojamojo kirčio žodžių [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]].<ref>{{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|pages=59-61|isbn=978-609-417-100-0|access-date=2024-12-09}}</ref> Be to, lietuvių žemaičių tarmėje prieškirtiniai skiemenys tariami tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃''), pokirtiniai – tvirtapradiškai (''<nowiki>'</nowiki>vė́gė́lę́''). Lietuviai aukštaičiai, bent [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], ir prieškirtinius, ir pokirtinius skiemenis taria tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃'', ''<nowiki>'</nowiki>vė́gė̃lę̃''). Vadinasi, lietuvių kalboje turima nekirčiuotų skiemenų priegaidėjimo sistema.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=46-47}} Latvių ir lietuvių priegaidžių santykį nusako [[Endzelyno dėsnis|Endzelīno dėsnis]].{{sfn|Dini|2000|pp=89-90}} == Morfologija == === Daiktavardis === {{Citata |'''''Baltų kalbos — paskutinioji indoeuropiečių prokalbės manifestacija'''''<ref>{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|authorlink=Letas Palmaitis|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|page=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/25 25]|isbn=5430026514}}</ref>|}} Baltų prokalbės [[daiktavardis]] (ir kiti [[Vardažodis|vardažodžiai]]) pasižymėjo didžiu archajiškumu: galūnės nebuvo trumpinamos, jos artimos [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnėms. Daiktavardis baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, turėjo šias kategorijas: [[Giminė (gramatika)|giminės]] (vyriškosios, moteriškosios ir bevardės), skaičiaus ([[Vienaskaita|vienaskaitos]], [[Dviskaita|dviskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]]) ir [[Linksnis|linksnio]]. Linksnių būta 7-ių: [[Vardininkas|vardininko]], [[Kilmininkas|kilmininko]], [[Naudininkas|naudininko]], [[Galininkas|galininko]], [[Įnagininkas|įnagininko]], [[Vietininkas|vietininko]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininko]]. [[Dviskaita|Dviskaitoje]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] [[šauksmininkas]] nuo ide. laikų sutapo su [[Vardininkas|vardininku]].{{sfn|Dini|2000|pp=93-94}}<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=198|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Be to, kaip dažniausiai rekonstruojama ir [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]], taip ir baltų prokalbėje buvo sutapę dviskaitos [[vardininkas]]–[[galininkas]]–[[šauksmininkas]], [[naudininkas]]–[[įnagininkas]] ir [[kilmininkas]]–[[vietininkas]]: turėtos trys skirtingos dviskaitos linksnių formos. Palyginti su tradicine indoeuropiečių prokalbės [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]], prabaltų kalba neteko tiktai [[Abliatyvas|abliatyvo]], jei nepaisytume sunkių mėginimų ide. atkurti dar ir [[aliatyvas|aliatyvą]] (arba ''[[iliatyvas|direktyvą]]'' – krypties [[vietininkas|vietininką]]).<ref>{{cite book|last=Fortson|first=B.|title=Indo-European language and culture: an introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Malden (USA)|year=2004|page=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/102 102]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref> Abliatyvas jau ide. buvo neraiškus: atskirą jo formą turėjo tik ''o'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] vardažodžių vienaskaita, bet dviskaitoje ''o'' kamieno abliatyvas sutapo su naudininku−įnagininku, daugiskaitoje − su naudininku. Kitų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] vardažodžių vienaskaitos abliatyvas buvo sutapęs su kilmininku, o kituose skaičiuose sutapimo būta tokio paties, kaip ir ''o'' kamieno vardažodžių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=43}} Bevardę daiktavardžių [[Giminė (gramatika)|giminę]] išsaugojo tik [[prūsų kalba]], o lietuvių ir [[latvių kalba|latvių kalbose]] ji išnyko. Vis dėlto lietuvių kalboje išliko kitų linksniuojamųjų žodžių − [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], [[Įvardis|įvardžių]] ir [[Skaitvardis|skaitvardžių]] − bevardės giminės liktinių formų.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Chr.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo-Bergen-Tromsö|year=1966|page=179|isbn=}}</ref> Atkuriant bevardės giminės formas, ypač svarbūs [[Baltizmas|prabaltų skoliniai]] Baltijos [[Baltijos finų kalbos|finams]]; apie bevardės giminės daugiskaitą šį tą galima spręsti ir iš lietuvių kalbos sudurtinių skaitvardžių '11 − 19',{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-207}} o atskirais atvejais tam pagelbsti ir artimiausiųjų prabaltams − [[Slavų prokalbė|praslavų]] ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] − kalbų bei [[Sanskritas|sanskrito]] duomenys.<ref name="olander223">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=223-224|isbn=978-9004270497}}</ref> Bevardės giminės daiktavardžiai nuo kitų to paties linksniavimo tipų vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardžių nuo seno skyrėsi tik [[Vardininkas|vardininko]]−[[Galininkas|galininko]]−[[Šauksmininkas|šauksmininko]] linksniais, kur visi trys buvo vienodi, sutapę. Baltų prokalbė buvo išlaikiusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtus kuopinius daiktavardžius − vadinamąjį kolektyvą, kuris buvo reiškiamas bevardės giminės daugiskaita. Kuopiniai daiktavardžiai reiškė ne daugybę pavienių daiktų, bet jų grupę, visumą − panašiai kaip lietuvių kalboje ''kalnas'' ir ''kalnynas'', ''žmogus'' ir ''žmonija''. Ilgainiui kolektyvas, kaip perteklinė skaičiaus raiška greta paprastosios daugiskaitos, baltų kalbose ėmė nykti. Tokios darybos palaikai baltų kalbose yra {{lt|alksna}} 'alksnynas', {{lv|alksna}} 'pelkėta vieta', {{prg|slayo}} 'rogės, šlajos' ir kt.; čia galūnės ''-a, -o '' kilusios iš bevardės giminės daugiskaitos vardininko ''*-ā''.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n52 53]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Ambrazas|first=S.|authorlink=Saulius Ambrazas|title=Daiktavardžių darybos raida II|url=https://archive.org/details/ambrazas-daiktavardziu-darybos-raida-ii-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=48-59|isbn=5-420-01460-2}}</ref> Daiktavardžių kamiengalis galėjo baigtis balsiu – tam tikra priesaga. Tai − balsinių [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] daiktavardžiai. Pagal kamiengalio balsį baltų prokalbėje išskiriami ''o'', ''ā'', ''ē'', ''i'', ''u'' balsiniai kamienai; kilmės atžvilgiu ''ā'' (turbūt ir ''ē'') kamienas yra priebalsinis, nes jis kilęs iš ide. ''eh₂'' kamieno. Jei po šaknies baltų prokalbėje daiktavardžiai turėdavo ne balsį, o tam tikras priebalsiu besibaigiančias priesagas, šie daiktavardžiai skirstomi pagal jas ir priklauso priebalsiniams priesaginiams kamienams. Galima rekonstruoti ir vadinamuosius priebalsinius šakninius kamienus, neturėjusius po šaknies nei balsio, nei priesagos. Pastaroji rekonstrukcija gana rizikinga, nes šis linksniavimo tipas baltų kalbose labai nunykęs.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=197-223}}{{sfn|Dini|2000|pp=94-99}} Skirstant kitaip, ne tik į balsinius ir priebalsinius kamienus, kamiengalyje turėjęs ''*e : *o'' balsių kaitą ''o'' kamienas vadinamas tematiniu (tarp [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] (arba žodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]) ir [[galūnė]]s įsiterpęs jungiamasis balsis *''o'' yra tema), o visi kiti, jungiamojo balsio *''o'' > baltų *''a'' neturintys kamienai – atematiniais („betemiais”).<ref name="Fortson102">{{cite book|last=Fortson IV B. W.|first=|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=102|isbn=978-1-4051-0315-2|access-date=2017-10-15|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> Kamienų galūnių įvairovė yra tariama, ji susidarė susiliejus tikrosioms galūnėms su kamiengaliu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=40-41}} Grynos galūnės gerai matyti priebalsinių šakninių daiktavardžių (''C-s'', ''C-ø'') linksniavime. Priebalsinių daiktavardžių priesagos ir galūnės šiame straipsnyje atskirtos, išskaidytus balsinius kamiengalius ir galūnes žr. „[[Indoeuropiečių prokalbė#Kamienų galūnių rekonstrukcija|Indoeuropiečių prokalbė: Kamienų galūnių rekonstrukcija]]“. Nežinia, ar baltų prokalbėje buvo išlikę ''ū'', ''ī'', besibaigiantys dvibalsiais ir heteroklitiniai kamienai (linksniuose turėję ''*r: *n'', ''*l: *n'' priesagų kaitą: vardininke, galininke ir šauksmininke šiems bevardės g. daiktavardžiams buvo būdinga priesaga ''*-r'' arba ''*-l'', o kituose linksniuose – priesaga ''*-n-''). Šių kamienų pėdsakų esama tik [[Žodžių daryba|žodžių daryboje]], [[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] nebelikę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=41-42}} Teoriškai rekonstruojami mot. g. ''*sūs'' 'kiaulė', [[Kilmininkas|kilm.]] ''*suṷes'', [[Naudininkas|naud.]] ''*suṷei'' (''ū'' kamienas; plg. [[Latvių kalba|latv.]] tarm. ''suv-ēns'' 'paršas'),<ref>{{cite web|title=seweynis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2125|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-09-29}}</ref> mot. g. ''*aldīs'' 'valtis, eldija', kilm. ''*aldii̯es'', naud. ''*aldii̯ei'' (''ī'' kamienas), mot. g. ''*gōus'' 'karvė, galvijas', kilm. ''*gaṷes'', naud. ''*gaṷei'' (dvibalsinis ''ōu /au'' kamienas; plg. {{lv|govs}} 'karvė'),<ref>{{cite journal|title=Žvėrių ir gyvulių pavadinimai baltų ir indoiranėnų kalbose|author1=Chomičenkienė, A.|author2=Maksvytytė, V.|journal=Acta Orientalia Vilnensia|year=2002|volume=3|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367178039530/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|page=61|issn=1648-2662}}</ref> bev. g. ''*ṷeser'' 'pavasaris – vasara', kilm. ''*ṷesnes'', naud. ''*ṷesnei'' (heteroklitinis ''r: n'' kamienas).<ref>{{cite web|title=dagis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=282|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-09-29}}</ref> Šie kamienai pasižymėjo priebalsiniu linksniavimu. ''ē'' (< {{ide|ii̯ē, ii̯ā}}?) kamieno daiktavardžiai − tikriausiai pačioje baltų prokalbėje susiformavęs linksniavimo tipas, todėl tolesniuose pavyzdžiuose greta ''ē'' kamieno [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškos]] (ide.) galūnės nepateikiamos. Baltų ''ē'' kamieno daiktavardžiai linksniuoti kaip ''ā'' kamieno, tik galūnėse vietoj balsio ''*ā'' turimas ''*ē''. Daugiskaitos [[kilmininkas]] rodo anksčiau visur prieš galūnę buvus *''i̯'', todėl šis kamienas istoriškai gali būti vadinamas ''i̯ē'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Kaip senesnis, baltų prokalbei ''ē'' kamieno vietoj dažnai rekonstruojamas ''ii̯ā'' arba ''i̯ā'' kamienas ({{lt|žemė}}, {{lv|zeme}}, {{prg|same}} < baltų prok. ''*žemē'' < ''*žemi̯ē'' < ''*žem(i)i̯ā'').<ref>{{cite web|title=žemė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEem%C4%97|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-01-19}}</ref><ref>{{cite journal|author=Piwowarczyk, Dariusz R.|title=The Latin fifth declension and the Baltic - ē -stems<small>¹</small>|trans-title=Lotynų kalbos penktoji linksniuotė ir baltų ''ē'' kamienai|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2017~1519139951589/datastreams/DS.002.1.01.ARTIC/content|journal=[[Baltistica]]|year=2017|volume=LII|issue=2|pages=247–263|doi=10.15388/Baltistica.52.2.2317|accessdate=2026-01-20|language=en}}</ref> ''ē'' < ''(i)i̯ā'' kamienas, priešingai negu iš ide. paveldėtas ir nepakitęs ''(i̯)ā'', turėjo cirkumfleksinę priegaidę (''*žem-ē͂''), o ne akūtinę ({{lt|valdžià}} < ''*ṷãld-i̯ā́''). Tikėtina, jog cirkumfleksas čia įsivestas iš priebalsinių kamienų (''*duk-tē͂'' 'duktė̃') arba atsiradęs dėl [[Kalbos garsas|garsų]] sutraukimo (''ii̯ā́ > i̯ē͂ > ē͂'').{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=204-205}} ''i̯ē'' (''faciēs'' 'veidas') ir ''ē'' (''facēs'' 'žvakė, žibintas') kamienus turėjo dar ir [[lotynų kalba]].{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Tik ''o'', ''ā'' ir ''ē'' balsiniai kamienai buvo pasiskirstę giminėmis: ''o'' kamienui priklausė vyriškosios ir bevardės giminės linksniuojamieji žodžiai, o ''ā'' ir ''ē'' kamienams − moteriškosios, jei nepaisytume tokių nedažnų atvejų, kaip [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''talokas'' 'suaugęs, subrendęs jaunikaitis; suaugusi, subrendusi mergina, nuotaka'<ref>{{cite web|title=talokas|url=http://www.lkz.lt/?zodis=talokas&id=26007880000|publisher=Lietuvių kalbos žodynas|accessdate=2026-01-23}}</ref><ref>„Lietuvių kalbos žodyne“ ''talokas'' nurodomas kaip vyiškosios giminės (sm.) daiktavardis, tačiau jis vartojamas kalbant tiek apie vyriškosios, tiek apie moteriškosios lyties asmenis (galima sakyti ''jis yra talokas / ji yra talokas''), todėl būtų teisingiau jį vadinti bendrosios giminės (''substantiva communia'' – scom.) daiktavardžiu (plg. {{cite journal|title=Kalbiné komunikacija: kreipimosi substantiva communia raiška|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1371470633013/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|author=Gudzinevičiūtė, O. L.|journal=Žmogus ir žodis|year=2013|volume=1|pages=64-70|issn=1392-8600|quote=Šnekamojoje kalboje, tarmėse dažnai kreipiamasi į adresatą daiktavardžiais, kuriais galima pavadinti ir vyriškosios, ir moteriškosios lyties asmenį (pvz.: ''akiplėša, valkata, marmalas''). Šie daiktavardžiai, reikšdami asmenį, neturi lyties reikšmės. Formos atžvilgiu vieni jų yra vyriškosios giminės (pvz., ''marmalas''), o kiti – moteriškosios (pvz., ''valkata''), tačiau viename kontekste jie būna vyriškosios, kitame – moteriškosios giminės, pvz.: ''jis yra akiplėša / ji yra akiplėša''. Tokius daiktavardžius įprasta vadinti lotynišku terminu ''substantiva communia'' (trumpinama ''scom.'', SC), t. y. akcentuojama specifinė daiktavardžių klasė, ne trečioji giminė.|accessdate=2026-01-23}})</ref> (bendroji (vyr.–mot.) g., ''o'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[vaidila]]'', {{lv|puika}} 'berniukas' (vyr. g., ''ā'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[Dailidė (amatas)|dailidė]]'', {{lv|bende}} '[[budelis]]' (vyr. g., ''ē'' kamienas), {{lt|padauža}}, {{lv|aizmārša}} 'užuomarša' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''(i̯)ā'' kamienas), {{lt|mėmė}}, {{lv|balamute}} 'niektauza; pagyrūnas, -ė' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''ē'' kamienas). Bendroji giminė, greta vyriškosios, moteriškosios ir bevardės, nėra savarankiška ketvirtoji – priklausomai nuo [[Kontekstas|konteksto]], ji yra arba vyriškoji, arba moteriškoji. [[Anatolų kalbos]]e, neskiriančiose vyriškosios ir moteriškosios giminių, bendroji giminė yra savarankiška šalia bevardės (turima dviejų giminių sistema – bevardė ir bendroji).<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|authorlink=Miguel Villanueva Svensson| title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=120|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltų prokalbėje priebalsinių kamienų daiktavardžiai turėjo tik tam tikrą polinkį į giminę, pavyzdžiui, ''r'' kamieno daiktavardžiai buvo vyriškosios ir moteriškosios giminių, o ''s'' kamieno – daugiausia bevardės. Išskyrus šiuos atvejus, giminę signalizuodavo ne tiek galūnės, kiek su daiktavardžiais gimine derinami įvardžiai, būdvardžiai ir kiti gimine kaitomi žodžiai − kaip ir indoeuropiečių prokalbės laikais. Žemiau pateiktose lentelėse nurodytos galūnių [[priegaidė]]s, jeigu yra pavykę jas rekonstruoti: [[cirkumfleksas]] (˜) žymi krentančiąją, [[akūtas]] (´) – kylančiąją priegaidę. Cirkumfleksas rašomas virš trumpojo [[Dvigarsis|dvigarsio]] pirmo dėmens, akūtas – virš antrojo. Ilguosiuose dvigarsiuose ir cirkumfleksas, ir akūtas rašomi virš pirmojo dėmens. Akūto [[glotalizacija]] (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“) nežymima. Trumpieji balsiai tikriausiai nepriegaidėdavo, todėl priegaidės / kirčio ženklas virš jų nerašomas. Šis priegaidžių žymėjimas atspindi būtent galūnės būklę, pateiktose linksniavimo paradigmose dėl rekonstrukcijos sunkumų kirčio vieta ir priegaidė žodžio kamiene nenurodomi. Išskyrus kai kuriuos atvejus, atspindima ide. galūnių būklė be [[Laringalai|laringalų]] (''h'', ''ch'' ar pan. tipo priebalsių, žymimų ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''; apibendrintai – ''*H''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė. Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-o-¹ ! colspan="3" |*-ā-² ! colspan="2" |*-ē- |- !Vyr. g. 'dievas' !Bev. g. 'namas, būstas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'ranka' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'žemė' !Baltų prok. galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*deiṷas |*butan / *buta |*-as; bev. g. *-ãn,*-a'''³''' |*-os; bev. g. *-om,*-o? |*rankā |*-ā́ |*-ā |*žemē |*-ē͂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷas(a) / *deiṷā |*butas(a) / *butā |*-as(a),*-ā͂'''⁴''' |*-os(i̯)o,*-ōd? |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷōi |*butōi |*-ō͂i |*-ōi |*rankāi |*-ā͂i |*-āi |*žemēi |*-ē͂i |- ![[Galininkas|G]]. |*deiṷan |*butan / *buta |*-ãn; bev. g. *-ãn,*-a |*-om; bev. g. *-om,*-o? |*rankān |*-ā͂n |*-ām |*žemēn |*-ē͂n |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷō |*butō |*-ṓ |*-ō |*rankān |*-ā́n'''⁵''' |*-ā |*žemēn |*-ḗn'''⁵''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷei |*butei |*-eí'''¹¹''' |*-ei |*rankāi |*-ā́i |*-āi |*žemēi |*ḗi |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷe! |*butan! / *buta! |*-e; bev. g. *-ãn, *-a |*-e; bev. g. *-om,*-o? |*ranka! |*-a |*-a |*žeme! |*-e |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷō |*butai |*-ṓ; bev. g. *-aí |*-ō; bev. g. *-oi |*rankāi |*-ā́i'''⁶''' |*-āi |*žemēi |*-ḗi'''⁶''' |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷamā |*butamā |*-amā́ |*-omō |*rankāmā |*-āmā́ |*-āmō |*žemēmā |*-ēmā́ |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷōus |*butōus |*-ōus'''⁷''' |*-ōus |*rankāus |*-āus |*-āus |*žemēus |*-ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷai |*butā |*-aí;'''⁸''' bev. g.*-ā́ |*-oi; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷōn |*butōn |*-ō͂n |*-ōm |*rankōn |*-ō͂n |*-ōm |*žemi̯ōn |*-i̯ō͂n |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷamas |*butamas |*-amas |*-omos |*rankāmas |*-āmas |*-āmos |*žemēmas |*-ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*deiṷōns |*butā |*-ṓns; bev. g. *-ā́ |*-ōns; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankāns |*-ā́ns |*-āns |*žemēns |*-ḗns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷais |*butais |*-ãis |*-ōis? |*rankāmīs |*-āmī́s'''⁹''' |*-āmis |*žemēmīs |*-ēmī́s'''⁹''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷeisu |*buteisu |*-eisu'''¹⁰''' |*-oisu |*rankāsu |*-āsu |*-āsu |*žemēsu |*-ēsu |} ''Pastabos '''1 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Šalia ''o'' kamieno [[prabaltai]] turėjo variantus su ''(i)i̯'' prieš ide. kamiengalį ''o'', taigi ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus: ''*sṷeti̯as'' 'svečias, svetimasis', ''*dagii̯as'' 'dagys'. Tokių daiktavardžių linksnių galūnės niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''o'' kamieno galūnių. Taip pat greta ''ā'' kamieno būta varianto ''i̯ā'' (ir su ''ī'', kilusiu iš {{ide|*ih₂}}, vienaskaitos [[Vardininkas|vardininke]]): ''*ṷaldi̯ā'' 'valdžia', ''*martī'' ([[Vienaskaita|vns]]. [[Kilmininkas|kilm.]] ''*marti̯ās)'' 'marti'. Šie daiktavardžiai irgi linksniuoti taip pat, kaip atitinkami grynojo ''ā'' kamieno daiktavardžiai. * '''³''' Dėl ''o'' kamieno bevardės giminės vns. vard.−gal.−šauksm. galūnės ''*-a'' nesutariama: vieni kalbininkai ją laiko archajiška, esą tai grynas kamienas − kaip ir kituose linksniavimo tipuose, tačiau kiti šią galūnę mano esant įsivestą iš įvardžių, plg. {{ide|tod}} > baltų prok. ''*ta'' 'tai'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=201}} * '''⁴''' Vns. kilm. ''o'' kamieno galūnė ''*-as(a)'' rekonstruojama [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenimis. Ji atitinka [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] vns. kilm. galūnę ''*-os(i̯)o'', kuri, manoma, buvo įsivesta iš įvardžių. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] prūsų kalbos ''o'' kamieno vns. kilmininko galūnę ''-as'' laiko archajiškos ide. galūnės ''*-os'' tęsiniu, kai prie jos dar nebuvo prijungtas įvardinis elementas ''*-i̯o''.{{sfn|Dini|2000|p=95}} Vis dėlto prūsų galūnė ''-as'' čia gali būti naujadaras, susikurtas pagal kitų linksniavimo tipų analogiją.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=131|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Vns. kilm. galūnė ''*-ā'', būdinga rytiniam baltų arealui, kilusi iš ide. [[Abliatyvas|abliatyvo]] galūnės ''*-ād / *-ōd''. * '''⁵''' ''ā'' ir ''ē'' kamienų vns. [[Įnagininkas|įnagininke]] nosinis priebalsis ''*-n'' iš ''*-m'' < ''*-mi'' yra antrinis − senovėje šių ir visų kitų linksniavimo tipų įnagininku ėjo grynas kamienas.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=134|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁶''' Rytų baltų ''ā'' kamieno dvs. vard.–gal.–šauksm. galūnė ''-i'' < ''-ie'' (plg. liet. ''dvi sald'''ie'''-ji kriauš'''i''''' 'dvi saldžiosios kriaušės') gali būti kildinama tiek iš ''*-ei'', tiek iš ''*-ai''. Atsižvelgiant į ilguosius kamiengalio balsius ''-ā-'' ir ''-ē-'', čia, skirtingai nei Z. Zinkevičiaus darbuose, pateikiami [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] ir [[JAV]] lingvistų [[Greville G. Corbett|G. Corbetto]] ir [[Bernard Comrie|B. Comrie’io]] dėsningesni rekonstruotų [[indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] (ide.) ir [[slavų prokalbė|praslaviškų]] galūnių baltiški atitikmenys su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āi'', ''-ēi''.<ref name="corbett87">{{cite book|author1=[[Greville G. Corbett|Corbett G.]]|author2=[[Bernard Comrie|Comrie B.]]|title=The Slavonic Languages|publisher=Routledge|location=London and New York|year=2010|pages=87|url=https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=euI4CQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=Corbett+G.+(+2003).+The+Slavonic+Languages.&ots=Y0M5jvokiy&sig=9UTUBt-WfIIHSZjCN8WLXobBVdY&redir_esc=y#v=onepage&q=Corbett%20G.%20(%202003).%20The%20Slavonic%20Languages.&f=false|isbn=0-415-04755-2}}</ref> * '''⁷''' ''o'' ir ir kitų kamienų dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] formos pateikiamos remiantis G. Corbetto ir B. Comrie’io rekonstruotų [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] ir [[Slavų prokalbė|praslaviškų]] formų galimais prabaltiškais atitikmenimis.<ref name="corbett87"/> (Remdamasis lietuvių [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]] ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' 'dviese', [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ''o'' kamienui teikia galūnę ''*-au(s)'', o kitų kamienų dvs. [[kilmininkas|kilm.]]–[[vietininkas|viet.]] galūnes palieka su klaustuku, nerekonstruotas.){{sfn|Zinkevičius|1984|p=199}} ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus'' su ilguoju balsiu *''ō'' turėjo susidaryti kamiengalio ir ide. galūnės ''*-ous'' trumpuosius balsius *''o'' sutraukus į vieną: ''*deiṷo‿ous'' > ''*deiṷōus'' (prieveiksmiuose ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' galūnė ''-au(s)'' < {{ide|*-ous}} jungiama prie kamienų ''*pusē-'', ''*d(u)u̯a(i)i̯-'', bet ne prie kamiengalio balsio ''*o''). Ide. ilgasis balsis *''ō'' baltų prokalbėje išlaikomas, gali būti išlaikytas ir ilgasis dvibalsis *''ōu'' (plg. *''sūnōu'' 'sūnuje'), tad ir ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus''. Neretai teigiama, kad prie visų kamienų besijungianti galūnė *-''ous'' (> baltų prok. *''-aus'') susidarė sumišus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininkui]] *''-ōs'' (< *-''h₁oHs'') ir [[Vietininkas|vietininkui]] *''-u'' (< *''-h₁u'') ar *''-ou'' (< *''-Hou''), nors panašus šiųdviejų [[Dviskaita|dviskaitos]] linksnių skyrimas turimas tik [[Avestos kalba|Avestos kalboje]].<ref name="villanueva61">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n60 61]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=128|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁸''' Dgs. vardininke ''o'' kamieno galūnė ''*-ai'' gauta iš įvardžių. Kitų kalbų duomenys rodo buvus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnę ''*-ōs''. * '''⁹''' ''ā'' kamieno dgs. įnag. galūnėje ''*-āmīs'', kaip ir visų kitų kamienų dgs. įnag. galūnėse su ''*-(V)mīs'', rekonstruojamas ilgasis ''*ī'' dėl šiaurės žemaičių, kurie iš senojo ilgojo ''*ī'' kilusio ''i'' neplatina. Ilgąjį ''*ī'' verčia rekonstruoti ir slavų kalbų duomenys, tačiau visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] rodo čia buvus trumpąjį balsį ''*i;'' ir prabaltai galėjo turėti *''-(V)mis'' su trumpuoju ''*i''. * '''¹⁰''' Dalis kalbininkų (pvz., [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]]) baltų ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos vietininko galūnę rekonstruoja su dvibalsiu ''*-ai-'', t. y. ''*-aisu''.<ref name="KortlandtBaltistica"/> * '''¹¹''' Prūsų kalbos ''o'' kamieno forma ''bītai'' 'vakarè' leistų manyti buvus ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių gretiminį vienaskaitos vietininko variantą su galūne ''*-ai''.<ref>{{cite web|title=bītai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=226|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite web|title=bītas|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=227|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė (tęsinys). Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="5" |*-i- ! colspan="5" |*-u- |- !Vyr. g. 'anglis' !Mot. g. 'avis' !Bev. g. 'jūra, marios' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'sūnus' !Mot. g. 'girna' !Bev. g. 'medus' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*anglis |*au̯is |*mari'''¹''' |*-is; bev. g. *-i |*-is; bev. g. *-i |*sūnus |*girnus'''²''' |*medu |*-us; bev. g.*-u |*-us; bev. g.*-u |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angleis |*au̯eis |*mareis |*-e͂is |*-eis |*sūnaus |*girnaus |*medaus |*-ãus |*-ous |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglei |*au̯ei |*marei |*-e͂i'''⁷''' |*-ei̯ei? |*sūnōi / *sūnau̯ei |*girnōi / *girnau̯ei |*medōi / medau̯ei |*-ō͂i, *-au̯ei'''³''' |*-ōi, *-ou̯ei |- ![[Galininkas|G.]] |*anglin |*au̯in |*mari |*-i͂n; bev. g.*-i |*-im; bev. g *-i |*sūnun |*girnun |*medu |*-u͂n; bev. g. *-u |*-um; bev. g. *-u |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimi |*au̯imi |*marimi |*-imi |*-imi |*sūnumi |*girnumi |*medumi |*-umi |*-umi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglēi |*au̯ēi |*marēi |*-ḗi |*-ēi |*sūnōu |*girnōu |*medōu |*-ṓu |*-ōu |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*anglei! |*au̯ei! |*mari! |*-e͂i; bev. g. *-i |*ei; bev. g. *-i |*sūnau! |*girnau! |*medu! |*-ãu; bev. g. *-u |*-ou; bev. g. *-u |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*anglī |*au̯ī |*marī^'''4''' | *-ī́ | *-ī < *-ih₁; bev. g. *-i̯ī < *-i̯ih₁ |*sūnū |*girnū |*medu̯ī |*-ū́; bev. g.*-u̯ī́ |*-ū < *-uh₁; bev. g. *-u̯ī < *-u̯ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimā |*au̯imā |*marimā |*-imā́ |*-imō |*sūnumā |*girnumā |*medumā |*-umā́ |*-umō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[vietininkas|Vt.]] |*anglii̯aus |*au̯ii̯aus |*marii̯aus |*-ii̯aus |*-ei̯ous |*sūnau̯aus |*girnau̯aus |*medau̯aus |*-au̯aus |*-ou̯ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*angleis / *anglii̯es |*au̯eis / *au̯ii̯es |*marī |*-e͂is, *-ii̯es^'''5'''; bev. g. *-ī́ |*-ei̯es; bev. g. *-ī < *-ih₂ |*sūnaus / *sūnaṷes |*girnaus / *girnaṷes |*medū |*-ãus, *-aṷes^'''6'''; bev g. *-ū́ |*-oṷes; bev. g. *-ū < *-uh₂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angli̯ōn |*au̯i̯ōn |*mari̯ōn |*-i̯ō͂n |*-i̯ōm |*sūnṷōn |*girnṷōn |*medṷōn |*-ṷō͂n |*-ṷōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglimas |*au̯imas |*marimas |*-imas |*-imos |*sūnumas |*girnumas |*medumas |*-umas |*-umos |- ![[Galininkas|G.]] |*anglins |*au̯ins |*marī |*-ińs; bev. g. *-ī́ |*-ins; bev. g. *-ī <*-ih₂ |*sūnuns |*girnuns |*medū |*-uńs; bev. g. *-ū́ |*-uns; bev, g. *-ū <*-uh₂ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimīs |*au̯imīs |*marimīs |*-imī́s |*-imis |*sūnumīs |*girnumīs |*medumīs |*-umī́s |*-umis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglisu |*au̯isu |*marisu |*-isu |*-isu |*sūnusu |*girnusu |*medusu |*-usu |*-usu |} [[Vaizdas:02019 1289 Funde der Sudauen-Gruppe der Westbaltischen Kultur aus Völkerwanderungszeit.jpg|215px|thumb|right|[[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpio [[Sūduvių kultūra|sūduvių kultūros]] radiniai]] ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''':'' * '''^1, ²''' ''*mari''<ref>{{cite web|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1319|title=mary|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-07-21}}</ref> 'marios' priskyrimas bevardei giminei gana sąlygiškas, baltų kalbose nėra išlikę aiškių ''i'' kamieno bevardės giminės pavyzdžių. Rekonstruoti bevardę šio daiktavardžio giminę leidžia seniausi kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] duomenys. ''u'' kamieno daiktavardis ''*girnus'' 'girna' priskiriamas moteriškajai giminei dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''dzirnus'' (mot. g., daugiskaitinis), tačiau senovėje šis daiktavardis galėjęs priklausyti dabartinėse baltų kalbose išnykusiam ''ū'' kamienui.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=232}} * '''³''' ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-ōi'' perimta iš ''o'' kamieno daiktavardžių. Senoji ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-au̯ei'' rekonstruojama [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] (''*-ovi'') duomenimis, kuriuos paremia ir [[sanskritas]] (''-ave'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=200}} Tikėtina, kad galūnė ''*-au̯ei'' slypi ir [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] bendraties priesagoje ''-twei'' < ''*-tu̯ei'', kilusioje iš veiksmažodinių daiktavardžių ''tu'' (''u'' su priesaga ''*-t-'') kamieno naudininko: plg. {{sa|''dhā́t-ave''}} 'dėti' – {{prg|dāt-wei}} 'duoti'.{{sfn|Dini|2000|p=268}}<ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|last=Rinkevičius|first=V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=129|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2024-11-03}}</ref> Prūsų kalbos bendraties priesagoje ''-twei'' glūdinčią galūnę ''*-u̯ei'' galima traktuoti kaip baltų prok. galūnės''*-au̯ei'' (''*dōt-au̯ei'' 'davimui') silpnąjį laipsnį (žr. „[[#Balsių kaita|Balsių kaita]]“, ''u'' eilė), įsivestą iš kitų linksnių (baltų prok. ''*dōt-u͂n'' 'davimą'). * ^'''4''' ''i'' kamieno bevardės giminės dviskaitos ir daugiskaitos vard.–gal.–šauksm. galūnės sutampa. Be to, ši dviskaitos ''i'' kamieno bev. g. galūnė nesiskiria nuo atitinkamos vyr. ir mot. giminių galūnės. Tokį ''i'' kamieno bevardės giminės galūnių sutapimą remia seniausieji [[Vedų kalba|Vedų sanskrito]], iš dalies – ir slavų kalbų duomenys.<ref>{{cite book|author=[[Tatjana Jelizarenkova|Елизаренкова, Т. Я.]]|title=Грамматика ведийского языка|url=https://obuchalka.org/2018011898517/grammatika-vediiskogo-yazika-elizarenkova-t-ya-1982.html|trans-title=Vedų kalbos gramatika|publisher=Наука|location=Москва|language=ru|year=1982|pages=228-232}}</ref><ref name="villanueva61"/> Baltų prokalbėje šis sutapimas galėjo įvykti tada, kai bevardėje giminėje prieš galūnę ''*-ī'', priešakinį balsį, iškrito kamiengalio pusbalsis ''*i̯'': dvs. ''*mari̯ī'' > ''*marī''. * '''^5, ⁶''' ''i'' kamieno dgs. vardininko galūnės su ''*-eis'' (> ''-ies''), ''u'' kamieno su ''-aus'' aptinkamos [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] tarmėse. Vienų kalbininkų jos laikomos archaizmu, tiesioginiu [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. vard. galūnių ''*-ei̯es'', ''*-ou̯es'' tęsiniu, kiti mano jas esant naujai pasidarytas pagal kitų linksniavimo tipų analogiją (kaip vns. [[Kilmininkas|kilm]]. ''*šakās'' 'šakõs' – dgs. [[Vardininkas|vard]]. ''*šakās'' 'šãkos', taip ir vns. kilm. {{lt|aviẽs}}, {{lt|gražaũs}} – dgs. vard. [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''ãvies'' 'avys', [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''grãžaus'' 'gražūs'). Dgs. vardininkai su ''*-ii̯es'', ''*-au̯es'' atkuriami remiantis sanskritu ir slavų kalbomis. Galūnėje ''*-ii̯es'' kamiengalio ''*-i-'' įsivestas iš kitų linksnių. * '''⁷''' ''i'' kamieno vns. naudininke {{ide|*-ei̯ei}} > baltų prok. ''*-e͂i'' yra įvykusi [[haplologija]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė. Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-r- ! colspan="4" |*-n- ! colspan="3" |*-C-ø |- !Vyr. g. 'brolis' !Mot. g. 'duktė' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'akmuo' !Bev. g. 'sėkla' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'širdis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*brātē |*duktē |*-tē͂-ø'''¹''' |*-tēr-ø |*akmō |*sēmen |*-mō͂-ø;'''²''' bev, g. *-me͂n-ø |*-mō(n)-ø; bev, g. *-mn̥-ø |*šēr'''⁵''' |*-ø |*-ø |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-tr-es?'''³''' |*akmenes |*sēmenes |*-men-es |*-m̥n-es? |*širdes'''⁵''' |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*brāterei |*dukterei |*-ter-e͂i |*-ter-ei? |*akmenei |*sēmenei |*-men-e͂i |*-men-ei? |*širdei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterin |*dukterin |*-ter-i͂n |*-ter-ṃ |*akmenin |*sēmen |*-men-i͂n; bev. g. *-me͂n-ø |*-men-m̥; bev. g. *-mn̥-ø |*šēr |*-ø |*-ø |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermi |*duktermi |*-ter-mi |*-ter-mi |*akmenmi |*sēmenmi |*-men-mi |*-men-mi |*širdmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brāteri |*dukteri |*-ter-i |*-ter-i |*akmeni |*sēmeni |*-men-i |*-men-i |*širdi |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*brāter! |*dukter! |*-ter-ø |*-ter-ø |*akmen! |*sēmen! |*-men-ø |*-men-ø |*šēr! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brātere |*duktere |*-ter-e |*-ter-e |*akmene |*sēmenī |*-men-e; bev. g. *-men-ī́<ref name="olander189">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=189-191|isbn=978-9004270497}}</ref> |*-men-e; bev. g. *-men-ī<br />< *-men-ih₁ |*šerdī'''⁵''' |*-ī́ |*-ī < *-ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermā |*duktermā |*-ter-mā́ |*-ter-mō |*akmenmā |*sēmenmā |*-men-mā́ |*-men-mō |*širdmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*brāteraus |*dukteraus |*-ter-aus |*-ter-ous |*akmenaus |*sēmenaus |*-men-aus |*-men-ous |*širdaus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-ter-es |*akmenes |*sēmenā? |*-men-es; bev. g.*-men-ā́?'''⁴''' |*-men-es;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*šerdā?'''⁵''' |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāterōn |*dukterōn |*-ter-ō͂n |*-tr-ōm |*akmenōn |*sēmenōn |*-men-ō͂n |*-mn̥-ōm |*širdōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*brātermas |*duktermas |*-ter-mas |*-ter-mos |*akmenmas |*sēmenmas |*-men-mas |*men-mos |*širdmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterins |*dukterins |*-ter-ińs |*-tr-n̥s |*akmenins |*sēmenā? |*-men-ińs;<br /> bev. g. *-men-ā́? |*-men-n̥s;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]]–[[Galininkas|G.]]'' |*šerdā? |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermīs |*duktermīs |*-ter-mī́s |*-ter-mis |*akmenmīs |*sēmenmīs |*-men-mī́s |*-men-mis |*širdmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brātersu |*duktersu |*-ter-su |*-tr̥-su |*akmensu |*sēmensu |*-men-su |*-mn̥-su |*širdsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Nukritęs priesagos priebalsis po pailgintojo laipsnio balsio [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] (''*-mōn > *-mō, *-tēr > *-tē'') − viena iš baltų kalbų ypatybių. * '''³''' Nežinia, ar baltų prokalbėje priebalsiniai vardažodžiai atskirų linksnių priesagose buvo išlaikę silpnojo ar nykstamojo (nulinio) laipsnio balsių kaitą su pamatiniu balsio laipsniu, pvz.: ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*dukt'''i'''res'' (silpnasis laipsnis) 'dukters', arba ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*duk'''tr'''es'' (nykstamasis (nulinis) laipsnis) 'dukters'. Tokia kaita baltų kalbose apnykusi, su silpnuoju kaitos laipsniu turima lietuvių kalbos [[tarmė]]se, tačiau neaišku, ar ji nėra naujai įsivesta. Pavyzdžiuose daiktavardžiai pateikiami tik su pamatiniu kaitos laipsniu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=206-207}} * '''⁴''' Priebalsinio kamieno bevardės giminės daugiskaitą su galūne ''*-ā'' iš ''o'' kamieno bev. g. daugiskaitos verčia rekonstruoti artimiausiųjų − [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Germanų kalbos|germanų]] − kalbų duomenys.<ref name="olander223"/> Matyt, tai sąlygojo priebalsinių kamienų bevardės g. priesagose ir šaknyse apnykusi balsių laipsnio kaita, kuri skyrė vienaskaitos vardininką-galininką-šauksmininką nuo atitinkamų daugiskaitos linksnių. Palyginimui [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] priebalsinio ''n'' kamieno bev. g. vienaskaita ir daugiskaita: vns. vard.–gal.–šauksm. ''*h₁néh₃mn̥'' 'vardas' – dgs. vard.–gal. ''*h₁néh₃mō(n)'' (< ''*h₁néh₃monh₂'') 'vardai'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n55 56]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> Tad priebalsinių kamienų bevardės giminės vienaskaita ir daugiskaita, sunykus minėtai balsių kaitai, turėjo sutapti ir netekti anksčiau buvusios skaičiaus skirties. Dabartinėje [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] šitaip sutampa priebalsiniai veikiamosios rūšies bev. g. (> vyr. g.) dalyviai: vns. ''suką'' (< ''*sukan(t'') – dgs. ''suką'' (< ''*sukan(t'').<ref>{{cite book|last=Kortlandt|first=F.|authorlink=Frederik Kortlandt|title=Baltica & Balto-Slavica|url=https://books.google.lt/books?id=e_h1DwAAQBAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false|publisher=Rodopi|location=Amsterdam-New York, NY|year=2009|page=24|isbn=978-9042026520}}</ref> * '''⁵''' Šio šakninio priebalsinio daiktavardžio šaknyje matoma balsių kaita: ''*š-er-dī'', ''*š-er-dā'' – pamatinis (normalusis) laipsnis, ''*š-ēr'' – pailgintasis laipsnis, ''*š-ir-des'' (ir kiti linksniai) – silpnasis laipsnis. Formoje ''*šēr'' žodžio galo ''*-r'' kilęs iš ''*-rd'' (žr. „[[Semerenio dėsnis#Kiti poveikio atvejai|Semerenio dėsnis“]]). Tokia sudėtinga šaknies balsių kaita galėjo būti išsaugota ankstyviausiuoju laikotarpiu. Vėliau rytų baltai visiems linksniams apibendrino šaknis ''*šird-'' 'širdis' arba ''*šerd-'' 'šerdis', vakarų baltų kalbose paliudytos šaknys ''*šēr-'' > {{prg|seyr}} 'širdis' ir ''*šird-'' > {{prg|*sird(i)-}} 'šerdis; vidurys' > {{prg|sirsdau}} 'tarp'.<ref>{{cite web|title=seyr|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2097|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite web|title=sirsdau|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2157|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-21}}</ref><ref>{{cite web|title=širdis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%A1irdis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite book|title=Nomina im indogermanischen Lexikon|url=https://archive.org/details/NIL_2008|publisher=Universitätsverlag Winter|location=Heidelberg|year=2008|author1=Wodtko, D. S.|author2=Irslinger, B.|author3=Schneider, C.|isbn=9783825353599|pages=[https://archive.org/details/NIL_2008/page/416/mode/2up?q=417 417]-423}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=208}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė (tęsinys). Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-l- ! colspan="3" |*-s- ! colspan="3" |*-C-s |- !Mot. g. 'obelis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'debesis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'šeimininkas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ābō<ref>{{cite web|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=obelis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|title=obelis|accessdate=2023-12-03}}</ref> |*-ō͂-ø |*-ōl-ø |*nebas<ref>{{cite web|title=mėnas|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=m%C4%97nas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=debesis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=debesis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=wupyan|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2691|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref> |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpats |*-s |*-s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābeles |*-el-es |*-l-es |*nebeses |*-es-es |*-es-es |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelei |*-el-e͂i |*-el-ei |*nebesei |*-es-e͂i |*-es-ei |*ṷaišpatei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelin |*-el-i͂n |*-el-ṃ |*nebas |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpatin |*-i͂n |*-ṃ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmi |*-el-mi |*-el-mi |*nebesmi |*-es-mi |*-es-mi |*ṷaišpatmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābeli |*-el-i |*-el-i |*nebesi |*-es-i |*-es-i |*ṷaišpati |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*ābel! |*-el-ø |*-el-ø |*nebas! |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpat! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābele |*-el-e |*-el-e |*nebesī |*-es-ī́ |*-es-ī < *-es-ih₁ |*ṷaišpate |*-e |*-e |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmā |*-el-mā́ |*-el-mō |*nebesmā |*-es-mā́ |*-es-mō |*ṷaišpatmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*ābelaus |*-el-aus |*-el-ous |*nebesaus |*-es-aus |*-es-ous |*ṷaišpataus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābeles |*-el-es |*-el-es |*nebesā? |*-es-ā́?'''¹''' |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G]].'' |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābelōn |*-el-ō͂n |*-(e)l-ōm |*nebesōn |*-es-ō͂n |*-es-ōm |*ṷaišpatōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelmas |*-el-mas |*-el-mos |*nebesmas |*-es-mas |*-es-mos |*ṷaišpatmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelins |*-el-ińs |*-el-n̥s |*nebesā? |*-es-ā́? |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*ṷaišpatins |*-ińs |*-n̥s |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmīs |*-el-mī́s |*-el-mis |*nebesmīs |*-es-mī́s |*-es-mis |*ṷaišpatmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābelsu |*-el-su |*-ḷ-su |*nebe(s)su |*-es-su |*-es-su |*ṷaišpatsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelės tęsiniui:''''' * '''¹''' Žr. ''Pastabos '''2 lentelei''''' • '''⁴''' === Būdvardis === Skirtingai nei daiktavardis, [[būdvardis]] buvo kaitomas gimine (vyriškąja, moteriškąja ir bevarde), kuri buvo derinama prie atitinkamos daiktavardžio giminės. Būdvardžiai turėjo tris [[Laipsnis (gramatika)|laipsnius]]: nelyginamąjį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį. Skaičiumi buvo derinami su daiktavardžiais, tad turėjo vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Šauksmininkas paprastai sutapdavo su vardininku. Kitais atžvilgiais linksniavimas niekuo nesiskyrė nuo daiktavardžių, todėl baltų ir indoeuropiečių prokalbių galūnes žr. prie atitinkamų daiktavardžio kamienų. Kaip ir atitinkamose daiktavardžių paradigmose, greta ''o'' kamieno buvo ''i̯o'' (mot. g. ''i̯ā'') ir ''ii̯o'' (mot. g. ''ē'') variantų. Greta ''o'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių, moteriškosios giminės formos būdavo sudaromos su ''ā'' kamienu, greta ''u'' kamieno − moteriškoji giminė su ''i̯ā'' kamienu ([[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] *''ī''), o šalia ''i'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių būdvardžių moteriškoji giminė gaudavo, matyt, ''i̯ā'' arba ''ē'' kamieną. Pastaroji moteriškosios giminės rekonstrukcija susiduria su sunkumais, nes ''i'' kamieno būdvardžiai dabartinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] prastai išsaugoti.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Greta ''i'' kamieno vyr. ir bev. giminių moteriškosios giminės formas su ''ē'' kamienu būtų galima grįsti [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmėse ir senuosiuose raštuose aptinkamais aukštesniojo laipsnio ''i'' kamieno būdvardžiais, mat greta jų moteriškoji giminė turi ''ē'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]].{{sfn|Zinkevičius|1987|p=197}} Taip pat ir nelyginamojo laipsnio ''i'' kamieno vyr. g. būdvardžiai, kurių paradigma labai sumišusi su ''ii̯o'' kamienu, turi ''ē'' kamieno moteriškosios giminės formas, tačiau visiško aiškumo dėl turėtųjų baltų prokalbėje nėra.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=14-18}} '''[[Įvardžiuotinės formos|Įvardžiuotiniai būdvardžiai]]''', turimi dabartinėse baltų kalbose (kaip {{lt|baltas}}, ''balta'' − ''baltasis, baltoji''), susidarė vėliau, prokalbei skylant.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Įvardis ''*is'' (bev. g.''*i'', mot. g. ''*ī'') baltų prokalbėje dar buvo ne suaugęs su būdvardžiu, o sudarė dviejų žodžių − būdvardžio ir įvardžio − konstrukciją. Įvardis turėjo būti laisvas, paslankus – galėjo eiti tiek prieš būdvardiško žodžio šaknį, tiek po jo (ar net daiktavardžio) galūnės: plg. [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių senųjų raštų]] ''pa'''jo'''prasto'' 'paprastojo', ''nu'''jam'''liūdusiam'' 'nuliūdusiajam', ''danguję'''jis''''' 'dangiškasis; jis (= tas, kuris) danguje'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=117-138}} '''Aukštesniojo laipsnio''' formoms sudaryti baltų prokalbėje buvo vartojama iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s paveldėta priesaga ''*-(i̯)es-'' (ir su silpnuoju balsio laipsniu ''*-is-'', plg. {{prg|tālis}} 'toliau'):<ref>{{cite web|title=tālis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2372|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-11-25}}</ref> ''*labesis,-esi'' 'geresnis, geriau', ''*platesis, -esi'' 'platesnis, plačiau', ''*aru̯esis, -esi'' 'tinkamesnis, tinkamiau' − linksniuota pagal ''i'' kamieno paradigmą (žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=26}} Aukštesniojo laipsnio moteriškajai giminei, kaip leistų spręsti lietuvių kalbos duomenys, būtų galima rekonstruoti ''ē'' kamieno galūnes (''*labesē''). '''Aukščiausiasis laipsnis''', be priesagos ''*-isto-,'' indoeuropiečių prokalbėje galėjo būti sudaromas ir su priesaga ''*-ṃmo-'' > baltų prok. ''*-ima-''. Jos reliktų randama [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''auctimien'' 'aukščiausią'; [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] ''*aug(s)timas'' 'aukščiausias').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=27}} Tokiu atveju būdvardžio aukščiausiojo laipsnio formos baltų prokalbėje galėjo būti ''*labimas, -iman'' (bev. g), ''-imā'' (mot. g.) 'geriausias, -ia, -ia' ir t. t., kur vyriškosios ir bevardės giminės būdvardžiai linksniuojami pagal ''o'' kamieną, o moteriškosios − pagal ''ā''; priesagą ''*-ima-'' [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] rodo priešinamąją reikšmę turintys būdvardžiai ''tolimas, artimas'',<ref>{{cite web |title=Laipsnis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laipsnis-1/ |author=[[Adelė Valeckienė|Valeckienė, A.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref> dar plg. ''svetimas, gretimas''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Būdvardžių *labas 'geras', *platus 'platus'-, *aru̯is 'tinkamas; ne bet koks'<ref>{{cite web|title=arwis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=102|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-07}}</ref> linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o-, *-ā- ! colspan="3" |*-u-, *-i̯ā-^'''1''' ! colspan="3" |*-i-, *-ē-^'''1''' |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labas |*laban / *laba- |*labā |*platus |*platu |*platī |*aru̯is |*aru̯i |*aru̯ē |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*labas(a) / *labā |*labās | colspan="2" |*plataus |*plati̯ās | colspan="2" |*aru̯eis |*aru̯ēs |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labōi |*labāi | colspan="2" |*platōi / *platau̯ei |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ei |*aru̯ēi |- ![[Galininkas|G.]] |*laban |*laban / *laba |*labān |*platun |*platu |*plati̯ān |*aru̯in |*aru̯i |*aru̯ēn |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labō |*labān | colspan="2" |*platumi |*plati̯ān | colspan="2" |*aru̯imi |*aru̯ēn |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labei |*labāi | colspan="2" |*platōu |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ēi |*aru̯ēi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labō |*labai |*labāi |*platū |*platu̯ī |*plati̯āi |colspan="2"|*aru̯ī^'''2''' |*aru̯ēi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labamā |*labāmā | colspan="2" |*platumā |*plati̯āmā | colspan="2" |*aru̯imā |*aru̯ēmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labōus |*labāus | colspan="2" |*platau̯aus |*plati̯āus | colspan="2" |*aru̯ii̯aus |*aru̯ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labai |*labā |*labās |*plataus / *platau̯es |*platū |*plati̯ās |*aru̯eis / *aru̯ii̯es |*aru̯ī |*aru̯ēs |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*labōn | colspan="2" |*platu̯ōn |*plati̯ōn | colspan="3" |*aru̯i̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labamas |*labāmas | colspan="2" |*platumas |*plati̯āmas | colspan="2" |*aru̯imas |*aru̯ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*labōns |*labā |*labāns |*platuns |*platū |*plati̯āns |*aru̯ins |*aru̯ī |*aru̯ēns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labais |*labāmīs | colspan="2" |*platumīs |*plati̯āmīs | colspan="2" |*aru̯imīs |*aru̯ēmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labeisu |*labāsu | colspan="2" |*platusu |*plati̯āsu | colspan="2" |*aru̯isu |*aru̯ēsu |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Remdamasis [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] [[Biblija|Biblijos]] vertimu į lietuvių kalbą, latvių kalbininkas [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]] daro išvadą, kad senovėje baltų, kaip ir kitose senosiose indoeuropiečių kalbose, ''u'' kamieno moteriškosios ir vyriškosios giminių būdvardžiai buvo linksniuojami vienodai: kaip ir ''u'' kamieno daiktavardžių, moteriškosios giminės būdvardžių galūnės nesiskyrė nuo vyriškosios (vyr. ir mot. g. ''*platus, *plataus, *platau̯ei'' ir t. t.)<ref>{{cite journal|last=[[Pēteris Vanags|Vanags, P.]]|year=1989|title=On the history of Baltic u-stem adjectives|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2048/1957|journal=Baltistica|volume=XXV (2)|page=113-114}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] tą patį sako apie senųjų indoeuropiečių kalbų ''i'' kamieno būdvardžius ir kaip pavyzdį nurodo vyr.–mot. g. būdvardį {{la|fortis}} 'stiprus, stipri'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n53 54]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> * ^'''2''' Žr. ''Daiktavardis'': ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''''' • ^'''4''' === Skaitvardis === [[Vaizdas:LT-2014-10litų-Baltistika-b.png|thumb|170px|2014 m. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] išleista [[baltistika]]i skirta 10 [[Litas|litų]] proginė aukso moneta<ref>{{cite web|title=Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/ant-baltistikai-skirtos-aukso-monetos-baltu-gyvenimo-pries-kelis-tukstancius-metu-dalele|publisher=Lietuvos bankas|date=2014-06-17|accessdate=2022-02-12}}</ref>]] '''Kiekiniai skaitvardžiai''', išskyrus '2', turėjo [[Daiktavardis|daiktavardines]] galūnes: ''*ainas'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*oinos'') '1' linksniuotas kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžiai, šis [[skaitvardis]] turėjo [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]]; ''*d(u)u̯ō'' (ide. ''*duu̯ō''), bev. g. ir mot. g.''*d(u)u̯ai'' (ide. ''*duu̯oi'') '2' linksniuotas kaip parodomųjų įvardžių dviskaita; ''*trii̯es'' (ide. vyr. g. ''*trei̯es'') '3' buvo linksniuojamas kaip bendras visoms giminėms ''i'' kamieno daugiskaitos daiktavardis; ''*ketures'' (ide. vyr. g. ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' – kaip priebalsinis ''r'' kamieno daugiskaitos daiktavardis, taip pat apibendrintas visoms trims giminėms.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=214-215}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="3" |Du ! rowspan="2" |Trys ! rowspan="2" |Keturi |- ! style="width:100px" |Vyr. g. ! style="width:100px" |Bev. g. ! style="width:100px" |Mot. g. |- ![[Vardininkas|V.]] |*d(u)u̯ō<ref>{{cite web|title=dwai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/zodynas/paieska/1?id=421|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=Mažiulis, V.|accessdate=2022-01-07}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1981|p=57}} |colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trii̯es |*ketures |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trii̯ōn |*keturōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimas |*keturmas |- ![[Galininkas|G.]] |*d(u)u̯ō | colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trins |*keturins |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimīs |*keturmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trisu |*ketursu |} ''Pastabos'': * '''¹''' Dėl dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] žr. skyrelį '''Įvardis''' (''Parodomųjų įvardžių dviskaita''). * '''²''' Galima alternatyvi naudininko–įnagininko rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'': ''*d(u)u̯aimā''. Skaitvardžio ''*ketures'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' pavyzdžiu prabaltai priebalsinio linksniavimo modelį pritaikė ir skaitvardžiams ''*penkes'' (ide. ''*penk<small>^u̯</small>e'') '5', ''*ušes / *sešes'' ([[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] abi formas apibendrina į nekaitomą baltų prok. ''*sveš'',<ref name="Maržiulis58">{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=58|isbn=9986-19-639-6}}</ref> t. y. ''*su̯eš''; ide.''*u̯eḱs / *su̯eḱs'') '6', ''*septines'' (ide.''*septṃ'') '7', ''*aštōnes'' (ide. ''*oḱtō'') '8', ''*neu̯ines'' (ide. ''*neu̯ṇ'') '9'. [[Indoeuropiečių prokalbė]]je skaitvardžiai '5 – 9' buvo nelinksniuojami. Bet ankstyvuoju baltų prokalbės laikotarpiu dar galėjo būti išsaugotos nekaitomos skaitvardžių formos ''*su̯eš'' '6',<ref name="Maržiulis58"/> ''*septin'' '7', ''*aštō'' '8', ''*neu̯in'' '9'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=59-60}} ''*septines'' '7' ir ''*neu̯ines'' '9' su nepailgintu, trumpuoju ''*i'' leidžia rekonstruoti [[latvių kalba|latvių kalba.]]<ref>{{cite web|title=septyni|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=septyni|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-04-21}}</ref> Skaitvardis ''*dešimts'' ({{ide|*deḱmt}} < ''*deḱṃ'' su ''*-t-'' iš kelintinių skaitvardžių) '10' turėjo visų skaičių formas. Linksniuotas kaip priebalsinis daiktavardis.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=215}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |1.||*ainas || *oinos |- | 2.||*d(u)u̯ō|| *duu̯ō |- | 3.||*trii̯es || *trei̯es |- | 4.||*ketures|| *k<small>^u̯</small>etu̯ores |- | 5.||*penkes || *penk<small>^u̯</small>e |- | 6.||*ušes / *sešes < *su̯eš|| *u̯eḱs / *su̯eḱs |- | 7.||*sepines < *septin || *septṃ |- |8.||*aštōnes < *aštō || *oḱtō |- |9.||*neu̯ines < *neu̯in || *neu̯ṇ |- | 10.||*dešimts || *deḱṃt < *deḱṃ |} Skaitvardžiai '11 – 19' buvo nusakomi frazėmis ''*ainas leikti / likā pā dešimtes'' 'vienas lieka / liko po dešimties', ''*d(u)u̯ō leikti / likā pā dešimtes'' 'du lieka / liko po dešimties' ir t. t. Lietuviai pasiliko šio junginio dalį 'liko' (''vienuo-lika''), o latviai – 'po dešimties', pvz., {{lv|vienpadsmit < vien-pa-desmits}}.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=63}} Dešimčių '20 – 90' pavadinimai buvo sudaromi ne [[Dūrinys|dūriniais]] kaip [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]], pvz., ''*trīkomt'' '30', ''*k<small>^u̯</small>etu̯ṛkomt'' '40', bet su skaitvardžiais '2' – '9' ir su jais suderintu '10', pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte'' '20', ''*trii̯es dešimtes'' '30', ''*ketures dešimtes'' '40' ir t. t. Dešimtys su vienetais, matyt, buvo nusakoma frazėmis, pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte ir (er, ar) ainas'' '21', *''trii̯es dešimtes ir (er, ar) penkes'' '35' ir t. t. '100' reikšti vartota visus skaičius turėjusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta ''o'' kamieno bevardės giminės forma ''*šimtan'' (ide.''*ḱṃtom''). Šimtų '200 – 900' pavadinimai buvo sudaromi tokiu pačiu būdu, kaip ir dešimčių: ''*ainan šimtan'' '100', ''*d(u)u̯ai šimtai'' '200', ''*trii̯es šimtā'' '300', ''*ketures šimtā'' '400' ir t. t. Šimtai su dešimtimis ir vienetais tikriausiai buvo reiškiami [[Žodžių junginys|žodžių junginiais]], pvz., *''trii̯es šimtā aštōnes dešimtes ir (er, ar) penkes'' '385'. Sunkiai nustatoma [[Etimonas|pirminė]] '1000' lytis: rytų [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] paliudyta forma ''*tū(k)stants'', linksniuota priebalsinių daiktavardžių pavyzdžiu ir priklausiusi mot. g., vakarų baltų epochoje galėjo būti ''o'' kamieno vyriškosios giminės forma ''*tūšimtas'', o skoliniai [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finams]] verstų rekonstruoti šio skaitvardžio kamieną ''*tūšant-''. Bet kokiu atveju, šie tūkstančio pavadinimai yra baltų, slavų (''*tysęťa / *tysǫťa'') ir germanų (''*þūsundī'') bendrybė. Likusiose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]] turimi kitokie šio skaitvardžio pavadinimai.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=64}} '''Kelintiniai skaitvardžiai''' 'I – X' baltų prokalbėje buvo tokie (nurodytos [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] [[Giminė (gramatika)|vyr. g.]] formos):{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |I||*pirmas || *pṛmos |- | II||*antaras|| *ontoros / *onteros |- | III||*treti̯as / *tirt(i̯)as'' || *tri-t- |- | IV||*ketu̯irtas || *k^u̯etu̯ṛtos |- | V||*penktas || *penk^u̯tos |- | VI||*uštas / *seštas < *su̯eštas'''¹'''|| *u̯eḱstos / *su̯eḱstos |- | VII||*septmas || *septṃos |- |VIII||*aštmas (''*-mas'' iš *septmas) || *oḱtuu̯os / *oḱtōu̯os |- |IX||*neu̯intas (''*-tas'' iš kitų skaitvardžių) || *neuṇos |- | X||*dešimtas || *deḱṃtos |} ''Pastabos'': * '''¹''' Šis variantas teikiamas laikantis V. Mažiulio koncepcijos, kad abi formos gali būti suvestos į senesnę vieną, plg. kiekinius ''*ušes / *sešes'' 'šeši' < ''*su̯eš''.<ref name="Maržiulis58"/> Visų šių skaitvardžių vyr. ir bev. g. linksniuota kaip ''o'' kamieno, mot. g. − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. Kelintiniai skaitvardžiai '11 – 19', '20 – 90' ir kelintiniai šimtų pavadinimai buvo sudaromi kaip ir kiekiniai, tik pirmuoju dėmeniu ėjo atitinkamas kelintinis skaitvardis.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} === Įvardis === Jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] įvardžių linksniavimas gerokai skyrėsi nuo [[Vardažodis|vardažodžių]]. Baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, parodomieji [[Įvardis|įvardžiai]] skyrė trijų lygių nutolimo nuo kalbėtojo lygius: artimo rodymo ''*šis'' ir ''*is'', tolimo rodymo ''*anas'' ir neutralaus ''*tas''. Pastarasis gimininis parodomasis įvardis vartotas ir trečiam asmeniui (tolygu [[Lietuvių kalba|liet.]] 'jis') reikšti. Turėti du asmeniniai negimininiai įvardžiai − ''*ež (*eš)'' 'aš' ir ''*tu / *tū'' 'tu', kurie nuo indoeuropiečių prokalbės laikų pasižymėjo [[Supletyvizmas|supletyvinėmis]] (skirtingašaknėmis) linksnių formomis. [[Sangrąžinis įvardis]] ''*seu̯e'' 'savęs', kaip ir dabar baltų kalbose, turėjo tik vienaskaitą (be vardininko).{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210, 214}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Įvardžių daugiskaita ir dviskaita bei jų tarpusavio santykis reikalauja platesnių komentarų, todėl kiekvieno [[gramatinis skaičius|gramatinio skaičiaus]] lentelės pateikiamos atskirai ir kitokiu nei kitų kalbos dalių eiliškumu. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo !|Sangrąžinis įv. |- ! ! !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. ! |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ež (*eš) |*tu / *tū |*tas'''¹''' |*ta |*tā |— |- ![[Kilmininkas|K.]] |*mene, *mei'''²''' |*teṷe, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasi̯a |*tasi̯ās |*seu̯e, *sei'''²''' |- ![[Naudininkas|N.]] |*menei,'''³''' *mei'''²''' |*tebei, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasmei'''⁴''' |*tasi̯āi |*sebei, *sei'''²''' |- ![[Galininkas|G.]] |*mēn, *me'''²''' |*tēn, *te'''²''' |*tan |*ta |*tān |*sēn, *se'''²''' |- ![[Įnagininkas|Įn.]]'''⁵''' |*menimi'''³''' |*tebimi | colspan="2" |*tō |*tān |*sebimi |- ![[Vietininkas|Vt.]]'''⁶''' |*meni'''³''' |*tebi | colspan="2" |*tasmi'''⁴''' |*tāi |*sebi |} ''Pastabos:'' * '''¹''' [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] parodomieji įvardžiai vyr. g. ''*tas'', mot. g. ''*tā'' [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] turėjo kitokį kamieną nei kituose linksniuose − vyr g. ''*so'', mot. g. ''*sā''. Baltai tokį [[Supletyvizmas|supletyvumą]] panaikino, galbūt tam turėjo įtakos ir vns. vardininko bev. g. forma ''*tod''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=12}} * '''²''' Vienaskaitos [[kilmininkas|kilmininkai]] ir [[naudininkas|naudininkai]] ''*mei'', ''*tei'', ''*sei'', [[galininkas|galininkai]] ''*me'', ''*te'', ''*se'' vartoti [[Klitikai|nekirčiuotoje pozicijoje]] − kaip dabartinėje lietuvių kalboje ''sukuosi'' < ''*sukō sei'' 'suku sau', senuosiuose [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių raštuose]] ''sakaimig'' < ''*sakāis mei gi'' 'sakyki man gi', ''linkiuot'' < ''*linki̯ō tei'' 'linkiu tau' ir t. t.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=49, 137}} * '''³''' Naudininkas, įnagininkas ir vietininkas gavo kamieno ''-n-'' iš kilmininko ''*mene'' − anksčiau šiuose linksniuose turėtas priebalsis ''-b-'' (''*mebei'', ''*mebimi'', ''*mebi'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} * '''⁴''' Manoma, kad intarpas ''-sm-'', esantis parodomojo įvardžio ''*tas'', bev. g. ''*ta'' vienaskaitos [[Naudininkas|naudininke]] ir [[Vietininkas|vietininke]], yra [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] senojo, pirminio skaitvardžio ''*sem-'' 'vienas' palaikas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=44}} * '''^5,''' '''⁶''' Vienaskaitos ir daugiskaitos [[Įnagininkas|įnagininkai]] bei [[Vietininkas|vietininkai]] − vėliau susiformavę linksniai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Jie rekonstruojami remiantis rytų [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] kalbų duomenimis. [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]] įsitikinęs, kad baltų (ir slavų) prokalbei turi būti rekonstruotos tik seniausiosios, neatnaujintos įvardžių formos.<ref name="kortlandt7">{{cite journal|last=Kortlandt, F.|year=2013|title=Balto-Slavic personal pronouns and their accentuation|journal=Baltistica|volume=XLVIII(1), Nr. 1 (5-1)|page=7-8}}</ref> Z. Zinkevičiaus manymu, senosios įvardžių formos turėtos tik ankstyvuoju prokalbės laikotarpiu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Senovinių formų naudininkai ''*nōmas'' 'mums', ''*ṷōmas'' 'jums' pakeitė indoeuropiečių prokalbės ''*ṇsmei'', ''*usmei'': įvardžių paradigma gavo daiktavardines galūnes. Pirmajame ir antrajame asmenyse dėl ''*i̯ūs'' įtakos ilgasis kamienų balsis ''ō'' buvo pakeistas į ''ū'', o visi ''*i̯ūs'' linksniai, išskyrus galininką, kamieno pradžioje dėl vardininko įgijo ''i̯-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=45, 213}} Vėliau rytų baltai į pirmojo asmens kamieno pradžią visuose linksniuose dėl ''*mes'' įtakos įsivedė ''m-'' ({{lt|mūsų, mums, mus}}, {{lv|mūsu, mums, mūs}}, {{lt|mudu, mudviejų, mudviem}} ir kt.). [[Įnagininkas]] ir [[vietininkas]], kaip ir vienaskaitoje, susidarė vėliau nei kiti linksniai. Dalis kalbininkų parodomojo įvardžio ''*tas'' (bev. g. ''*ta'') kamiene visuose daugiskaitos linksniuose apibendrina dvibalsį ''*-ai-'': ''*taisōn'', ''*taimas'', ''*taisu''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*mes |*i̯ūs |*tai / *tei |*tā |*tās |- ![[Kilmininkas|K.]] |*nōsōn → *nūsōn |*ṷōsōn → *i̯ūsōn | colspan="2" |*teisōn |*tāsōn |- ![[Naudininkas|N.]] |*nōmas → *nūmas |*ṷōmas → *i̯ūmas | colspan="2" |*teimas |*tāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*nōs → *nas |*ṷōs → *ṷas |*tōns |*tā |*tāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmīs → *nūmīs |*ṷōmīs → *i̯ūmīs | colspan="2" |*tais |*tāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*nōsu → *nūsu |*ṷōsu → *i̯ūsu | colspan="2" |*teisu |*tāsu |} '''Asmeninių įvardžių dviskaita''' pateikiama remiantis F. Kortlandtu,<ref name="kortlandt7"/> o jų atnaujintos formos – pagal [[Letas Palmaitis|L. Palmaičio]] siūlomas proporcijas,<ref name="palmaitis118">{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|pages=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/118 118]-121|isbn=5430026514}}</ref> kurios yra analogiškos daugiskaitos atnaujintosioms. Šių įvardžių (1. ir 2. asmenų) dviskaitos vardininko ir galininko kamienai – [[supletyvizmas|supletyviniai]], simetriški daugiskaitai, tik be daugiskaitos rodmenų: [[indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. ''*ṷe-i'' 'mes' – baltų prok. dvs. ''*ṷe'' 'mes du', dgs. ''*nō-s'' 'mus' – dvs.''*nō'' 'mus du'; dgs. ''*i̯ū-s'' 'jūs' – dvs. ''*i̯ū'' 'jūs du', dgs. ''*ṷō-s'' 'jus' – dvs. ''*ṷō'' 'jus du'. Įvardžio kamienas ''*ṷe'' išlaikytas lietuvių tarmėse (''vedu'' 'mudu'), jis atitinka seniausiuosius, turimus kitose indoeuropiečių kalbose. Z. Zinkevičius lietuvių dviskaitos kamieną '''''ju'''-du'' linkęs laikyti naujai perimtu iš daugiskaitos,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} tačiau panašus daugiskaitos ir dviskaitos santykis turėtas ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] (dgs. ''*jūz'' – dvs. ''*jut''),<ref>{{cite book|last=Ringe|first=Donald|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|year=2006|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-928413-X}}</ref> F. Kortlandtas dviskaitos kamieną ''*i̯ū'' rekonstruoja ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]],<ref name="kortlandt7"/> o [[Andrew Sihler|A. Sihleris]] jį nukelia į [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikus.<ref>{{cite book|last=Sihler|first=Andrew L.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl|publisher=Oxford University Press|year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/389 389]|isbn=0-19-508345-8}}</ref> '''Parodomųjų įvardžių dviskaita''' (šie įvardžiai vartoti ir trečiajam asmeniui reikšti) rekonstruojama pagal [[Wolfram Euler|W. Eulerį]]. Remdamasis lietuvių tarmine skaitvardžio forma ''dvíejaus'' 'dviese', W. Euleris atkuria dviskaitos kilmininko-vietininko prabaltišką formą ''*dṷaii̯aus'' su kamieno [[dvibalsis|dvibalsiu]] *''ai'' (skaitvardis '2' linksniuotas kaip parodomieji įvardžiai). Tačiau čia pat jis pabrėžia, kad tokia forma neatitinka kitoms indoeuropiečių kalboms ir indoeuropiečių prokalbei rekonstruojamų formų su kamiene esančiu {{ide|*o}} > baltų *''a''.<ref name="Euler">{{cite journal|author=[[Wolfram Euler|Euler, W.]]|title=Der Schwund des Duals in der Flexion indogermanischer Einzelsprachen|journal=Studia Etymologica Cracoviensia|publisher=Jagiellonian University Press|issue=15|location=Kraków|pages=91-95|year=2010|isbn=978-83-233-2919-0}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]-[[vietininkas|vietininko]] galūnę su dvibalsiu ''*oi'' (> baltų ''*ai'') atsargiai teikia [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|pages=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n63 64]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ṷe |*i̯ū |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |- ![[Naudininkas|N.]]−[[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmā → *nūmā |*ṷōmā → *i̯ūmā | colspan="3" |*teimā'''¹''' |- ![[Kilmininkas|K.]]−[[Vietininkas|Vt.]] |*nōi̯aus → *nūi̯aus |*ṷōi̯aus → *i̯ūi̯aus | colspan="3" |*ta(i)i̯aus |- ![[Galininkas|G.]] |*nō → *na'''²''' |*ṷō → *ṷa'''²''' |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |} ''Pastabos:'' * '''¹''' Lietuvių vyr. g. ''tiem(a)-dviem(a)'', mot. g. ''tom(a)-dviem(a)'' giminių skyrimas yra vėlyvas, antrinis − tai rodo kitų kalbų duomenys ir liet. k. naudininkai-įnagininkai ''dviem'', ''abiem'' be giminių skirties.<ref name="Euler"/> Kaip ir daugiskaitoje, dviskaitoje galima alternatyvi rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'' visuose linksniuose, tad ir naudininke: ''*taimā''. * '''²''' [[Letas Palmaitis|L. Palmaitis]] siūlo tolesnį galininko ir vardininko formų išlyginimą: dvs. 1. ''*na'' → ''*ṷe'', dvs. 2. ''*ṷa'' → ''*i̯ū''.<ref name="palmaitis118"/> Kitų linksniuojamų žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] dviskaitos galininkas ir vardininkas sistemingai sutampa. '''Klausiamieji įvardžiai''' buvo du: vyr. g. ''*kat[a/e]ras'', bev. g. ''*kat[a/e]ra'', mot. g. ''*kat[a/e]rā'' 'kuris, kuri; katras, katra' ir vyr. g. – mot. g. ''*kas'', bev. g. ''*ka'' 'kas'. Pastarasis buvo vartojamas ir kaip būdvardinis (santykinis) įvardis − kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] ''kuris, koks'' prijungiamuosiuose sakiniuose. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] teigimu, būdvardiniai įvardžiai turėjo visas tris gimines,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} ir, pasak [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulio]], vartojant santykinio įvardžio reikšme, turėta mot. g. forma *''kā''.<ref>{{cite web|author=Mažiulis, V. (1994b, 94)|title=kas|url=http://etimologija.baltnexus.lt/?w=kas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2024-07-21}}</ref> Šie įvardžiai buvo linksniuoti kaip parodomasis gimininis įvardis ''*tas''. '''Nežymimieji įvardžiai''' vyr. g. ''*kitas'' 'kitas', bev. g. '' *kita'' 'kìta', mot. g. ''*kitā'' 'kità', vyr. g. ''*u̯isas'' 'visas', bev. g. ''*u̯isa'' 'vìsa', mot. g. ''*u̯isā'' 'visà' irgi buvo linksniuojami kaip įvardis ''*tas''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} '''Savybiniai įvardžiai''' rodo dialektinį baltų susiskaldymą: vakariniam arealui būdingos formos vyr. g. ''*mai̯as'' 'mãnas', bev. g. ''*mai̯a'' 'mãna', mot. g. ''*mai̯ā'' 'manà'; vyr. g. ''*tu̯ai̯as'' 'tãvas', bev. g. ''*tu̯ai̯a'' 'tãva', mot. g. ''*tu̯ai̯ā'' 'tavà'; vyr. g. ''*su̯ai̯as'' 'sãvas', bev. g. ''*su̯ai̯a'' 'sãva', mot. g. ''*su̯ai̯ā'' 'savà', o rytiniam baltų arealui − atitinkamai vyr. g. ''*menas'', bev. g. ''*mena'', mot. g. ''*menā''; vyr. g. ''*teu̯as'', bev. g. ''*teu̯a'', mot. g. ''*teu̯ā''; vyr. g. ''*seu̯as'', bev. g.''*seu̯a'', mot. g. ''*seu̯ā''. Vakarų baltų savybiniai įvardžiai turi atitikmenis [[slavų kalbos]]e (''*mojь, *tvojь, *svojь''). Rytų baltų savybiniai įvardžiai išvesti iš asmeninių ir [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinio]] įvardžių kamienų ''*men-'' (''*mene'' 'manęs'), ''*teṷ-'' (''*teṷe'' 'tavęs'), ''*seṷ-'' (''*seṷe'' 'savęs'); panaši daryba žinoma ir kitose [[indoeuropiečių kalbos]]e: {{la|tuus}} < ''*tou̯os'' 'tavas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=631}}</ref> {{la|suus}} < ''*sou̯os'' 'savas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=549}}</ref> {{grc|τεός|teós}} < ''*teu̯ós'' 'tavas', {{grc|ἑός|heós}} < ''*héu̯os'' < {{ide|*seu̯o-}} 'savas'.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=14}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Tiek vakarų, tiek rytų baltų savybinių įvardžių ištakos tos pačios – asmeniniai ir sangrąžinis įvardžiai (plg. {{ide|*me}} 'mane' – ''*mos'' 'manas', ''*tu̯e'' 'tave' – ''*tu̯os'' 'tavas', ''*su̯e'' 'save' – ''*su̯os'' 'savas').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=45}} Savybiniai įvardžiai linksniuoti kaip ir kiti gimininiai, nors gali būti, kad lygia greta vartotos vien kilmininko formos − kaip {{lt|màno}}, ''tàvo'', ''sàvo''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Galbūt ir daugiskaitoje (bei dviskaitoje) savybinių įvardžių vietoj vartotas kilmininkas − ''*nōsōn'' (→''*nūsōn''), ''*ṷōsōn'' (→''*i̯ūsōn''). Tačiau {{lt|mūs-as}} 'mums priklausantis', ''mūs-is''<ref name="Dieveniškės"/> 't. p.', ''mūs-iškis'' 't. p.', ''jūs-as'' 'jums priklausantis', ''jūs-is''<ref name="Dieveniškės">{{cite journal|author1=[[Jonina Lipskienė|Lipskienė, J.]]|author2=[[Aloyzas Vidugiris| Vidugiris, A.]]|title=Dieveniškių tarmė. Svarbesni tarmės ploto ir jos tyrinėjimo istorijos duomenys|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1877/1978 |journal=Acta Linguistica Lithuanica|issue=9|year=1967|pages=201|accessdate=2022-10-12}}</ref> 't. p.', ''jūs-iškis'' 't. p.', {{lv|mūs-ējs}} 'mums priklausantis', ''jūs-ējs'' 'jums priklausantis' leistų numatyti teorinę galimybę, jog baltų prokalbėje egzistavo ''*nōsi̯as'' 'mums priklausantis', ''*ṷōsi̯as'' 'jums priklausantis' tipo savybiniai įvardžiai,<ref>{{cite book|title=Этимологический словарь славянских языков|editor=Трубачев, О. Н. |editor-link=Olegas Trubačiovas|location=Москва|publisher=Наука|year=1996|isbn=5020112143|page=[https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/page/128/mode/1up 128]|url=https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/mode/1up}}</ref><ref>{{cite web|title=ваш|url=https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=config&basename=%2fdata%2fie%2fvasmer&text_word=%D0%B2%D0%B0%D1%88&ww_word=on&method_word=beginning|publisher=Vasmer's dictionary |author=[[Max Vasmer|Vasmer, M.]]|accessdate=2026-04-27}}</ref> kurių iš asmeninių įvardžių daugiskaitos kilmininko kilę kamienai dėl aukščiau aptartų priežasčių prūsų kalboje ir dabartinėse baltų kalbose buvo perdirbti: ''*nōs-'' > ''*nūs-'' > {{prg|noūs-}}, liet. ir latv. ''mūs-''; ''*ṷōs-'' > ''*i̯ūs-'' > {{prg|ioūs-}}, liet. ir latv. ''jūs-''. Šių daugiskaitos įvardžių galūnę su priesaga ''*-i̯-'' (''*-i̯as'') rodytų prūsų kalbos darybos tendencijos (''*ma-i̯as'' 'manas') ir slavų kalbų savybinių įvardžių darybos modelis (''*mo-jь'' 'manas', ''*našь'' < ''*nas-jь'' 'mums priklausantis'); indoeuropiečių prokalbėje ši priesaga vartota būdvardiškiems žodžiams iš daiktavardžių sudaryti.<ref>{{cite book|author=Ringe, D.|authorlink=Donald Ringe|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|url=https://ia801802.us.archive.org/26/items/don-ringe-2006-from-proto-indo-european-to-proto-germanic/DON_RINGE_2006_From_Proto-Indo-European_to_Proto-Germanic.pdf|volume=I|publisher=Oxford University Press Inc.|location=New York|year=2006|isbn=9780199284139|pages=62-63}}</ref> Galėjo būti vartojami ir dviskaitos savybiniai įvardžiai, išvesti iš asmeninių įvardžių dviskaitos kilmininko: ''*nōi̯as'' 'mudviem priklausantis', ''*ṷōi̯as'' 'judviem priklausantis'. Daugiskaitos ir dviskaitos savybiniai įvardžiai būtų kaitomi gimininėmis kaip ir atitinkami vienaskaitos. Objekto priklausymas tik trečiajam asmeniui turėjo būti reiškiamas įvardžio ''*tas'' atitinkamos giminės ir skaičiaus kilmininku, mat vakarų baltų ''*su̯ai̯as'', rytų baltų ''*seu̯as'' vartoti ne tik su trečiuoju asmeniu, bet ir su bet kuriuo kitu, pažymint, kad objektas jam yra ne svetimas (kaip {{lt|aš skaitau savo knygą, tu skaitai savo knygą, jis skaito savo knygą}} ir t. t., užuot sakius ''aš skaitau mano knygą, tu skaitai tavo knygą, jis skaito jo knygą''), įvardis ''savas (savo)'' nenurodo priklausymo būtent trečiajam asmeniui – plg. pasakymus ''tai yra sava obelis'' ir ''tai yra jo obelis''. Tokį priklausymo trečiajam asmeniui, savybinių įvardžių daugiskaitos vartosenos bei darybos modelį remia ir slavų kalbų duomenys ([[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*našь'' < ''*nasjь'' 'mums priklausantis' iš ''*nasъ'' 'mūsų' < ''*nōsom''; slavų prok. ''*vašь'' < ''*vasjь'' 'jums priklausantis' iš ''*vasъ'' 'jūsų' < ''*u̯ōsom'').<ref>{{cite book|author=Moszyński, L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Warszawa|year=2006|pages=295-296|isbn=83-01-14720-2}}</ref> Pažymėtina, kad kiekvienas savybinis įvardis turėjo būti kaitomas ne tik giminėmis, bet ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], kuris buvo derinamas su daiktavardžiu. Pavyzdžiui, 1. [[Asmuo (gramatika)|asmens]] savybinio įvardžio skaičiaus formos būtų tokios: ''*mai̯ā / menā ābō'' 'mana obelis' (vienaskaita), ''*mai̯ai / menai ābele'' 'dvi manos obelys' (dviskaita), ''*mai̯ās / menās ābeles'' 'manos obelys' (daugiskaita); ''*nōi̯ā ābō'' 'mudviem priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōi̯ai ābele'' 'dvi mudviem priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōi̯ās ābeles'' 'mudviem priklausančios obelys' (daugiskaita); ''*nōsi̯ā ābō'' 'mums priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōsi̯ai ābele'' 'dvi mums priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōsi̯ās ābeles'' 'mums priklausančios obelys' (daugiskaita). === Veiksmažodis === [[Vaizdas:01970 Bügelfibeln aus dem Gräberfeld Tumiany, Kosewo.jpg|250px|right|thumb|VI–VII a. vakarų baltų [[Olštyno kultūra|Olštyno kultūros]] plokštinės segės ([[Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)|Kosevas]] ir [[Tumianai]], [[Lenkija]])]] Baltų prokalbės veiksmažodžiui rekonstruoti daugiausia tenka remtis rytų baltų kalbų duomenimis, nes [[Prūsų kalba|prūsų]] veiksmažodžio sistema paliudyta skurdžiai. Rekonstruota veiksmažodžio sistema priskirtina vėlyvesniam etapui.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} Baltų [[veiksmažodis]], skirtingai nuo kitų kalbos dalių, patyrė gana daug permainų − buvo pakeista [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikų, [[Nuosaka|nuosakų]] ir [[Rūšis (kalbotyra)|rūšių]] sistema: iš indoeuropiečių prokalbėje buvusių [[Esamasis laikas|esamojo]] (prezento), [[Aoristas|aoristo]], [[Perfektas|perfekto]] (ir galbūt sigmatinio [[Būsimasis laikas|būsimojo]]) [[Gramatinis laikas|gramatinių laikų]] baltai išsaugojo tik prezentą ([[Esamasis laikas|esamąjį laiką]]) ir sigmatinį futūrą, kai kurių tyrėjų laikomą indoeuropiečių prokalbės veldiniu. Indoeuropiečių prokalbėje turėtos šios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|indikatyvas]] (tiesioginė nuosaka), [[konjunktyvas]], reiškęs tariamą ir norimą veiksmą, [[optatyvas]], kuriuo buvo nusakomas galimas arba norimas veiksmas (skirtumas nuo ide. konjunktyvo ne visai aiškus), ir imperatyvas ([[liepiamoji nuosaka]]). Baltų prokalbėje indikatyvas išliko, tačiau senąjį konjunktyvą pakeitė naujai sudaryta [[tariamoji nuosaka]], vadinama kondicionaliu. Imperatyvui (liepiamajai nuosakai) buvo pritaikytos optatyvo formos. [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide]]. buvo dvi veiksmažodžio [[Rūšis (gramatinė)|rūšys]] − aktyvas (veikiamoji rūšis) ir medijas, arba mediopasyvas ([[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|vidurinė rūšis]]). Mediją baltai pakeitė [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais veiksmažodžiais]]. Buvo sudarytos naujos neveikiamosios rūšies (pasyvo) ir atliktinių laikų ([[perfektas|perfekto]], [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]]) formos. Nepaisant šių naujovių, esamasis ir, kaip neretai teigiama, sigmatinis būsimasis laikai yra paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės. Archajiška baltų prokalbės ypatybė − išlaikytas atematinis asmenavimas.<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref>{{sfn|Dini|2000|pp=101-103}} Minėtieji pokyčiai sudarė prielaidas savitai baltų veiksmažodžio sistemai susiformuoti. Neskaitant sudėtinių perfekto ir pliuskvamperfekto, būta trijų laikų: esamojo (prezento), [[Būtasis laikas|būtojo]] (preterito) ir būsimojo (futūro), trijų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] − vienaskaitos, dviskaitos bei daugiskaitos, trijų [[Asmuo (kalbotyra)|asmenų]] – pirmojo, antrojo ir trečiojo. Išskirtinė baltų veiksmažodžio ypatybė − visų trijų skaičių trečiasis asmuo turi tą pačią formą. Iš esamojo laiko kilusios galūnės buvo pritaikytos visiems laikams bei nuosakoms, o šių buvo trys: tiesioginė, turinti visus tris laikus, liepiamoji ir tariamoji, kurioms laiko kategorija nebuvo būdinga. Veiksmažodis turėjo tris [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]]: [[Esamasis laikas|esamojo]], [[Būtasis laikas|būtojo]] laikų ir [[Bendratis|bendraties]]. Pavyzdžiui, veiksmažodžio 'nešti' kamienai buvo tokie: ''*neša-'', ''*nešē-'', ''*neš-''; veiksmažodžio 'sėdėti' kamienai: ''*sēdi-'', ''*sēdējā-'', ''*sēdē-''. Palyginkime su lietuvių k. ''nẽša'', ''nẽšė'', ''nèšti''; ''sė́di'', ''sėdė́jo'', ''sėdė́ti''.{{sfn|Dini|2000|p=101}} '''Bendratis''' baltų prokalbėje buvo sudaroma su priesagomis ''*-tei, *-tēi, *-ti'': ''*eitei, *-tēi, *-ti'' 'eiti', ''*darītei, *-tēi, *-ti'' 'daryti'. [[Bendratis]] yra kilusi iš ''ti'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] (''*mirtei'' 'mirčiai') ir [[Vietininkas|vietininko]] (''*mirtēi'' 'mirtyje'; priebalsinis kamienas ''*darānti'' 'darančiame'). Bendraties ryšys su naudininku jaučiamas ir dabar, pavyzdžiui, ''kėdė yra sėdėti'' '…sėdėjimui', ''ne metas liūdėti'' '…liūdėjimui'. Indoeuropiečių prokalbėje bendraties dar nebūta, įvairios jos formos indoeuropiečių kalbose buvo pasidarytos vėliau.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=162-164}} '''Siekinys''' baltų prokalbėje buvo sudaromas su priesaga ''*-tun'' < {{ide|*-tum}}: ''*eitun'', ''*darītun''. Tai nekaitoma veiksmažodžio forma, vartota su slinkties veiksmažodžiais tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti. [[Siekinys]] kilęs iš ''tu'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Galininkas|galininko]] (''*leitun'' 'lietų'). Sąsaja su galininku apčiuopiama ir šiais laikais: lietuvių tarmių siekinį ''einu šieno pjautų'' galima pakeisti ''einu į šieno pjovimą (pjūtį)''. Šitokios darybos siekinys žinomas ir kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]], taigi turėtų būti gana senų laikų veldinys.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=162}} '''Veikslas''' (kaip [[lietuvių kalba|liet.]] ''rinkau'' – eigos [[veikslas]], ''surinkau'' – įvykio veikslas) baltų prokalbei galėjo būti nebūdingas, nes išnyko įvykio (netęstinį) veikslą reiškiantis [[aoristas]], kuris sudarė priešpriešą su eigos (tęstinį) veikslą žyminčiu esamuoju laiku.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] daryba buvo gana sudėtinga. Turėti atematiniai ir tematiniai veiksmažodžiai. Atematiniai po šaknies neturėjo balsio – temos, kuri sudaro kamiengalį: galūnės buvo jungiamos tiesiai prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]]. Pagal kamiengalį tematiniai veiksmažodžiai skirstomi į tris: ''o'' > baltų ''a'' (''*renka'' 'renka'), ''i'' (''*turi'' 'turi') ir ''ā'' (''*laikā'' 'laiko') – kamienų asmenuotes. Greta ''o'' kamieno buvo ir variantas ''i̯o'' > baltų ''i̯a''. Laikantis [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stango]] pasiūlyto skirstymo, tradiciškai ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžiai vadinami pusiau tematiniais, tad visiškai tematiniai, kaip ir vardažodžiai (pvz., daiktavardžiai), būtų tik turintieji ''o'' kamieną.<ref name="Fortson102"/> Tačiau ne visi kalbininkai pritaria, kad ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžius reikėtų laikyti ne visai tematiniais ir juos išskirti į atskirą poklasį.<ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchungen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|publisher=Brill|location=Leiden-Boston|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n213 206]-217|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Esamojo laiko ''i'' kamienai sudaromi tuomet, jei būtojo laiko ir bendraties formos turi priesagą ''*-ē-'', plg. {{lt|sė́di: sėd-ė́-jo, sėd-ė́-ti}}. Gali būti, kad baltai esamajame laike šalia ''i'' kamieno turėjo ''ī'' kamieną, jei atsižvelgtume į latvių tarmių dalyvius ''dzirdīms'' 'girdimas', ''gulīms'' 'gulimas'. Esamojo laiko ''ā'' kamieną įgydavo veiksmažodžiai, bendratyje turintys priesagas ''*-ā-'' ir ''*-ī-'', plg. {{lt|bìjo: bij-ó-ti, sãko: sak-ý-ti}}. Atematinių veiksmažodžių asmenavimas nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų pasižymėjo tam tikru savitumu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=218-219}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veksmažodžių esamasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi |*-mi |*-mi |*renkō |*-ṓ |*-ō < *-oh₂ |*turi̯ō |*-i̯ṓ |*-(i̯)ō<br /> < *-(i̯)oh₂ |*laikāu |*-ā́u |*-V̅-oh₂? |- !2. |*esēi |*-sḗi'''²''' |*-si |*renkēi |*-ḗi'''²''' |*-esi<br />(*-eh₁i?) |*turēi |*-ḗi'''²''' |*-(i̯)esi<br />(*-(i̯)eh₁i?) |*laikāi |*-ā́i |*-V̅-eh₁i? |- !3. |*esti |*-ti |*-ti |*renka |*-a-ø |*-oti (*-e?) |*turi |*-i-ø |*-Vti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅ti<br />(*-V̅?) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā |*-u̯ā́ |*-u̯os |*renkau̯ā |*-au̯ā́ |*-ou̯os |*turiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-Vu̯os |*laikāu̯ā |*-āu̯ā́ |*-V̅u̯os |- !2. |*estā |*-tā́ |*-tHos |*renkatā |*-atā́ |*-etHos |*turitā |*-itā́ |*-VtHos |*laikātā |*-ātā́ |*-V̅tHos |- !3. |*esti |*-ti |*-tes |*renka |*-a-ø |*-etes |*turi |*-i-ø |*-Vtes |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅tes |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē |*-mḗ |*-mes |*renkamē |*-amḗ |*-omes |*turimē |*-imḗ |*-Vmes |*laikāmē |*-āmḗ |*-V̅mes |- !2. |*estē |*-tḗ |*-te |*renkatē |*-atḗ |*-ete |*turitē |*-itḗ |*-Vte |*laikātē |*-ātḗ |*-V̅te |- !3. |*esti |*-ti |*-nti |*renka |*-a-ø |*-onti<br />(*-o?) |*turi |*-i-ø |*-Vnti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅nti<br />(*-V̅?) |} ''Pastabos'': * '''¹''' Cirkumfleksą ''ā'' kamieno 3. asmens kamiengalyje ({{lt|laĩko}} < ''*lãik-ā͂'') rodo tai, kad šioje formoje negalioja nei [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], nei [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsniai]]. * '''²''' [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] vėlyvajai baltų prokalbei rekonstruoja atematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-sei'' su trumpuoju balsiu ''*e''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]] teigimu, maždaug nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltams (ir slavams) buvo būdinga galūnė ''*-sēi''.{{sfn|Dini|2000|p=145}} Z. Zinkevičius tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-ei'' taip pat rekonstruoja su trumpuoju ''*e'',{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} tačiau [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] teikia įvairius šios galūnės galimus praindoeuropietiškus variantus: {{ide|*-ei, *-ēi, *-eh₁i}} ir kt.,<ref name="Petropolitana">{{cite journal|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Происхождение общеславянского презентного окончания 2 л. ед. ч.|trans-title=Bendraslaviškosios esamojo laiko vns. 2. a. galūnės kilmė|url=https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|journal=Acta Linguistica Petropolitana|year=2022|volume=18|issue=1|page=428|issn=2306-5737|doi=10.30842/alp23065737181|language=en|access-date=2024-04-10|archive-date=2025-01-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20250110094631/https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|url-status=dead}}</ref> kur iš ide. galūnių ''*-ēi, *-eh₁i'' galėjo būti paveldėta prabaltų galūnė ''*-ēi''. (Baltų kalboms būdinga [[Dvigarsis|dvibalsio]] raida ''*ēi'' > ''*ei'' > (rytų baltų) ''ie'',<ref>{{cite journal|title=Linksnių sinkretizmo ir analogijos vaidmuo kai kurių linksnių formų raidoje|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/544/499|author=[[Albertas Rosinas|Rosinas, A.]]|journal=[[Baltistica]]|volume=35|issue=1|year=2000|issn=0132-6503|page=62}}</ref> vėliau žodžio gale ''ie'' > ''i'', plg. {{lt|renk-iesi}}, bet ''renk-i''.) Tad S. Karaliūnas, kaip vieną iš ide. paveldėtų archaizmų, nurodo tematinę vns. 2. asmens galūnę ''*-ēi''.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=92|accessdate=}}</ref> Nuo seno atematiniai veiksmažodžiai skyrėsi tik [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens galūne, visos kitos buvo tokios pačios, kaip ir tematinių. Be vienaskaitos 1. ir 2. asmenų galūnių ''*-mi, *-sēi'', kartais rekonstruojamos ir ''*-mei / *-mai'', ''*-si / *-sai''. Be to, tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmuo netekęs kamiengalio balsio ir galūnės pradžios priebalsio ''*s'' (vietoj ''*renkasēi'' yra ''*renkēi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=80-81}} Pagal alternatyvią rekonstrukciją, prabaltų vns. 2. asmens galūnė ''*-ēi'' vesdinama tiesiogiai iš ide. ''*-ēi, *-eh₁i''<ref name="Petropolitana"/> Tematinių veiksmažodžių ''o'' (> baltų prok. ''a'') kamieno [[Vienaskaita|vns.]] 1. asmens galūnė ''*-ō'' pavedėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] Tačiau ''ā'' kamieno veiksmažodžių vns. 1. ir 2. asmenų galūnės su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āu, *-āi'' gali būti vėlesni dariniai, dėl jų kilmės diskutuojama.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} Ir tematinių, ir atematinių veiksmažodžių [[Dviskaita|dviskaitos]] 1. ir 2. asmenų bei [[Daugiskaita|daugiskaitos]] 1. asmens galūnė neteko pabaigos priebalsio ''*-s'' , o prieš ją einąs balsis buvo pailgintas: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1. ''*iu̯os'', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*itos'' > baltų prok. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*eiu̯ā'' 'mudu einame', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*eitā'' 'judu einate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*imes >'' baltų prok. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*eimē'' 'einame'. Pailgintas galūnės balsis matyti ir [[Daugiskaita|dgs.]] 2. asmenyje: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*ite'' > baltų prok. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*eitē'' 'einate'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=81-82}} Buvo panaikinta atematinių veiksmažodžių šaknies balsio laipsnių kaita: vienaskaitoje indoeuropiečių prokalbėje visuose asmenyse turėtas normalusis laipsnis (''*eimi'' 'einu', ''*esmi'' 'esu'), o dviskaitoje ir daugiskaitoje – silpnasis arba nulinis (''*iu̯os'' 'mudu einame', ''*su̯os'' 'mudu esame', ''*imes'' 'mes einame', ''*smes'' 'mes esame'). Baltai visiems skaičiams apibendrino vienaskaitos šaknį su normaliuoju balsio laipsniu (''*eiu̯ā'' 'mudu einame', ''*esu̯ā'' 'mudu esame', ''*eimē'' 'mes einame', ''*esmē'' 'mes esame'). Tačiau silpnasis ir nulinis balsio laipsnis išliko baltų veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviuose: ''*i̯ents'' 'einąs', ''*sants'' 'esąs'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} ''o'' kamieno veiksmažodžiai neteko dviskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens kamiengaliuose indoeuropiečių prokalbėje buvusios ''*e: *o'' (> baltų prok ''*e: *a'') kaitos: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*bher'''o'''u̯os'' 'mudu imame', bet 2. ''*bher'''e'''tHos'' 'judu imate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*ber'''o'''mes'' 'imame', bet 2. ''*bher'''e'''te'' 'imate'. Tad vietoj lauktinų [[Dviskaita|dvs.]] 2. ''*renk'''e'''tā'' 'judu renkate', [[Daugiskaita|dgs.]] 2. ''*renk'''e'''tē'' 'jūs renkate' buvo apibendrintas kamiengalis su ''*a'' iš kitų asmenų − ''*renk'''a'''tā'', ''*renk'''a'''tē''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=220-221}} Baltai 3. asmens galūnę apibendrino visiems trims skaičiams: atematinių ji kilusi iš vienaskaitos (''*-ti''), o tematinių veiksmažodžių 3. visų skaičių asmuo reiškiamas grynu kamienu. Tradiciškai manoma, kad čia nukrito vadinamoji antrinė ide. 3. asmens galūnė ''*-t''. Tačiau [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir kai kurių kitų kalbininkų teigimu, 3. asmuo senojoje indoeuropiečių prokalbės fazėje jokios galūnės neturėjo, jis reikštas grynu kamienu, buvo nežymėtas, mat 3. asmuo komunikacijos akte (tiesiogiai kreipiantis, besikalbant) nedalyvauja. Todėl šios baltų formos galinčios būti didžiai archajiškos. Kita pasitaikanti nuomonė tokia, kad 3. asmuo baltų kalbose neturi skaičiaus skirtumo dėl [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos. Pagal alternatyvią rekonstrukciją, tematinių veiksmažodžių 3. asmens galūnė (t. y. kamiengalis) ''*-a'' kilęs iš ide. ''*-e'' (baltų prok. ''*-a'' < ide. ''*-o'' – kitas ide. galūnės (kamiengalio) laipsnis, atspindintis ide. ''*e : *o'' [[#Balsių kaita|kaitą]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=219}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=83}}{{sfn|Dini|2000|p=161}} Esamajame laike baltų prokalbėje iš indoeuropiečių prokalbės laikų kai kurie veiksmažodžiai turėdavo [[Intarpas|intarpą]] ''*-n-'', pvz., ''*liptei'' 'lipti', ''*lipā'' 'lipo', bet ''*li'''n'''pa'' 'limpa'. Ilgainiui šis intarpas buvo įsivestas ir į pozicijas, kuriose ide. nebuvo būdingas − prieš [[Sklandieji priebalsiai|sklandžiuosius priebalsius]] ''*l'', ''*r'', ''*i̯'', ''*u̯'', plg. {{lt|šąla}} < ''*šanla'', ''kiūra'' < *''ki̯unra'', ''gyja'' < ''*gini̯a'', ''pūva'' < ''*punu̯a'' ir t. t. Kai dėl fonetinių priežasčių intarpas ''*-n-'' buvo nepatogus, baltai išplėtojo esamojo laiko veiksmažodžių klasę su priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' ir keletu kitų, pvz., lietuvių kalbos ''virti'', ''virė'', bet ''ver'''d'''a''; ''dingti'', ''dingo'', bet ''ding'''st'''a'' (ir {{lv|salt}} 'šalti', ''sala'' 'šalo', bet ''sal'''st''''' 'šąla'). Veiksmažodžiams su intarpu ir šiomis priesagomis būdinga intranzityvinė (negalininkinė, savaiminė) reikšmė.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Priesaga ''*-sto-'' susidarė jau baltų prokalbės dirvoje. Būta veiksmažodžių ir su intarpu, ir su priesaga ''*-sto-'' (plg''. tyžta < *ti'''n'''ž-sta''). ''o'' kamieno veiksmažodžiai su intarpu ''*-n-'' ir jį pavaduojančiomis (ar papildančiomis) priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' bei keletu kitų vadinami negrynaisiais, o be jų − grynaisiais. Būta veiksmažodžių, kurių šaknis esamajame laike turėjo normaliojo laipsnio balsį, o kitose formose − silpnojo, pvz., ''*k'''e'''rpa'' (normalusis laipsnis), bet ''*k'''i'''rpā'' 'kirpo' (silpnasis laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Buvo išplėtota veiksmažodžių daryba iš vardažodžių ir kitų veiksmažodžių su priesagomis ''*-āi̯o-'', ''*-ēi̯o-'', ''*-ii̯o-'', ''*-ōi̯o-'', ''*-ino- / *-inā-'' ir kt. Būtajame laike paminėtosios priesagos įgydavo ''ā'' kamiengalį (''*-āi̯ā-'', ''*-ēi̯ā-'' ir t. t.){{sfn|Zinkevičius|1981|pp=191-193}} ==== Būtasis laikas ==== [[Būtasis laikas|Būtojo laiko]] veiksmažodžiai galėjo būti dviejų kamienų − ''ā'' arba ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai gaudavo vieną iš jų (atematiškai asmenuota tik esamajame laike): ''*dōsti'' 'duoda' – ''*daṷē'' 'davė', ''*desti'' 'deda' – ''*dēi̯ā'' 'dėjo', ''*ēsti'' 'ėda' – ''*ēdē'' 'ėdė', ''*leikti'' 'lieka' – ''*likā'' 'liko', ''*sneigti'' 'sninga' – ''*snigā'' 'snigo' ir t. t.; atematinis veiksmažodis ''*būtei'' 'būti' turėjo [[Supletyvizmas|supletyvinę]] paradigmą – ''*esti'' 'yra, esti' – ''*bii̯ā'' 'buvo', plg. {{lv|bija}} 'buvo', [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] ''bit(i)'' 'buvo'{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} ([[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] paliudyta nevienareikšmiškai vertinama *''būtei'' būtojo laiko šaknis ''*bē(i)-'' vietoj rytų baltų ''*bi''-).{{sfn|Dini|2000|p=57}}<ref>{{cite web|title=būti|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=b%C5%ABti|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2023-12-02|quote=Vargu ar pr. bei, bēi, be ‘buvo’ gali kilti iš bl. *bēi̯et ar *bē-i̯ā < *bʰu̯-ē- ir būti siejamas su s. sl. bě ‘buvo’ (tai prieštarauja prūsų fonologiniam dėsniui *ē > ī). Kadangi prūsų k. trumpas i yra linkstamas diftongizuoti (plg. turei 8x šalia turri 18x, polāikt < *palíkti ir kt. pvz.), pr. bei, bēi gali kilti iš *bi < *bii̯ā ir būti tiesioginiai siejamas su la. bija ‘buvo’ (t. p., su apokope, bij, bī), s. lie. bi-ti, bi-t ‘buvo’, ˚bi < *bijā (-tum-bi-me, -tum-bi-te).}}</ref> Būtojo laiko veiksmažodžiai dažniausiai išlaikydavo tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą. Būtojo laiko kamienų ''ā'' ir ''ē'' kilmė neaiški. Tikėtina, kad kai kurių būtojo laiko kamienų pagrinde glūdi senoviniai [[Aoristas|aoristo]] ar [[Perfektas|perfekto]] kamienai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmido]] manymu, būtojo laiko kamienų pasirinkimą lemdavęs šaknies balsis. [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiegas]] su tuo nesutikdamas teigė, jog baltų būtasis laikas su ''*-ē-'' (bent jau tokių veiksmažodžių, kaip {{lt|vesti, vežti, nešti}}) yra analogiškos raidos kaip būtojo laiko formos su ''*-ā-''. [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], sekdamas [[August Schleicher|A. Schleicheriu]], pritarė prielaidai, kad ''ē'' kamienas yra kilęs iš ''i̯ā'' kamieno, o tokia raida susijusi su skiemens atvirumu ir [[Kompensacinis pailgėjimas|kompensaciniu pailgėjimu]].{{sfn|Dini|2000|pp=101-105}}{{sfn|Dini|2000|p=101}} W. Schmidas baltų prokalbei pateikia tokias penkias būtojo laiko kamienų pasirinkimo „taisykles“:{{sfn|Dini|2000|pp=104-105}} # es. l. ''CeCa'' > būt. l. ''CeCē''; # es. l. ''CaCa'' > būt. l. ''CaCā''; # es. l. ''CeNca'' > būt. l ''CNCā''; # es. l. ''CNCa'' > būt. l. ''CNCā''; # es. l. ''CV̅Ca'' > būt. l. ''CV̅Cā''. Tačiau šiose W. Schmido taisyklėse nenumatytas būtojo laiko kamienų pasirinkimas atematiniams bei esamojo laiko ''i'' ir ''ā'' kamienams, šios schemos pritaikytos tik esamojo laiko {{ide|o}} > baltų prok. ''a'' kamienui, jeigu jis bendratyje tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' neturi priesagos – nenagrinėjamos ''o'' kamieno struktūros {{lt|teka}} – ''tekėjo'' (bendratis ''tek-ė-ti''), {{lv|tek}} 'teka' – ''tecēja'' (bendratis ''tec-ē-t''), {{lt|akėja}} – ''akėjo'' (bendratis ''ak-ė-ti''), {{prg|druwē}} < ''*druṷēi̯a'' 'tiki' – ''*druṷēi̯ā'' (bendratis ''druw-ī-t'', čia {{prg|-ī-t}} < ''*-ē-t-''),<ref>{{cite web|title=druwīt|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=408|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos pavendo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|page=78|isbn=9986-19-639-6}}</ref> {{lt|mazgoja}} – ''mazgojo'' (bendratis ''mazg-o-ti''), {{lv|mazgā}} < ''*mazgāi̯a'' 'mazgoja' – ''mazgāja'' < ''*mazgāi̯ā'' (bendratis ''mazg-ā-t''), {{lt|sodina}} – ''sodino'' (bendratis ''sod-in-ti'') ir kt. Anot Z. Zinkevičiaus, būtojo laiko ''ā'' kamieną įgaudavo veiksmažodžiai, kurie būtajame laike pasižymėjo priesagomis ''*-ā-'' ir ''*-ē-'' (''*eišk-'''ā'''-i̯ā'' 'ieškojo', ''*tek-'''ē'''-i̯ā'' 'tekėjo', ''*sēd-'''ē'''-i̯ā'' 'sėdėjo'). Pasak šio kalbininko, būtajame laike ''ā'' kamieną taip pat įgydavo tie veiksmažodžiai, kurie esamajame laike turėjo:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # nosinį intarpą ''*-n-'' (''*tanpa'' 'tampa' – ''*tapā'' 'tapo'); # priesagą ''*-sto-'' (''*nīksta'' 'nyksta' – ''*nīkā'' 'nyko'); # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamieną, kurio ''*-i̯a-'' eina po balsio ar dvibalsio (''*sēi̯a'' 'sėja' – ''*sēi̯ā'' 'sėjo'; yra išimčių); # priesagas ''*-ino-'' / ''*-inā-'', ''*-eno-'' ir kt. (''*sādina'' 'sodina' – ''*sādinā'' 'sodino'). Būtajame laike ''ē'' kamieną, anot Z. Zinkevičiaus, įgydavo veiksmažodžiai, kuriems esamajame laike buvo būdingas:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamienas, kurio ''*-i̯a-'' eina po priebalsio (''*keli̯a'' 'kelia' – ''*kēlē'' 'kėlė'); # ''ā'' kamienas, kurio bendratyje yra priesaga ''*-ī-'' (''*laikā'' 'laiko' – ''*laikē'' 'laikė'). Kitų veiksmažodžių priklausymą vienam iš dviejų būtojo laiko kamienų nusakyti sunku.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} Kalbant apie [[#Balsių kaita|balsių kaitą]], greta esamojo laiko pamatinio šaknies laipsnio būtajame laike veiksmažodžiai dažnai turi silpnąjį (ypač ''o'' kamieno veiksmažodžiai) arba pailgintąjį laipsnį (''*renka'' 'renka' – ''*rinkā'' 'rinko', ''*geri̯a'' 'geria' – ''*gērē'' 'gėrė'). Manoma, kad būtasis laikas su pailgintuoju šaknies laipsniu gali būti kiek vėlesnės kilmės negu su silpnuoju. Būtajame laike silpnajam šaknies laipsniui visų pirma būdingas ''ā'' kamienas. Dalies veiksmažodžių esamojo ir būtojo laikų šaknies laipsnis nesiskiria (''*bēga'' 'bėga' – ''*bēgā'' 'bėgo').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=109}} Dėl būtojo laiko galūnių žr. esamojo laiko skyrelį, nes būtojo laiko galūnės sudarytos esamojo laiko galūnių pavyzdžiu (plg. esamojo laiko ''ā'' kamieno asmenavimą). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būtasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- !|*-ē- |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*bii̯āu |*rinkāu |*turēi̯āu |*laikēu |- !2. |*bii̯āi |*rinkāi |*turēi̯āi |*laikēi |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*bii̯āu̯ā |*rinkāu̯ā |*turēi̯āu̯ā |*laikēu̯ā |- !2. |*bii̯ātā |*rinkātā |*turēi̯ātā |*laikētā |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*bii̯āmē |*rinkāmē |*turēi̯āmē |*laikēmē |- !2. |*bii̯ātē |*rinkātē |*turēi̯ātē |*laikētē |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |} ==== Būsimasis laikas ==== Baltų prokalbėje turėtas sigmatinis [[būsimasis laikas]] − su priesaga ''*-s(i)-'' po [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]. Visiško sutarimo nėra, tačiau sigmatinis būsimasis laikas neretai laikomas paveldėtu iš vėlyvojo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikotarpio. Būsimasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, išlaikant tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą, jeigu ji turima. Galūnės − kaip esamojo laiko. Visi veiksmažodžiai asmenuojami pagal ''i'' kamieną (išsamiau apie galūnes žr. skyrelyje „[[#Esamasis laikas|Esamasis laikas]]“). Trečiasis asmuo po priesagos ''*-s(i)-'' galūnės ar kamiengalio balsio neturi. Šaknies priebalsio ir priesagos ''*-s(i)-'' sandūrų pokyčiai: ''š, ž + s(i) = š(i)'' (''*nešsi̯ō'' > ''*neši̯ō'', ''*ṷežsi̯ō'' > ''*ṷeši̯ō''); ''t, d + s(i) = s(i)'' (''*metsi̯ō'' > ''*mesi̯ō'', ''*ṷedsi̯ō'' > ''*ṷesi̯ō''). Paliudytos ir atematinės formos be teminio balsio ''i (i̯)'' tarp priesagos ''*-s-'' ir galūnės (pvz., {{lt|būsme, rinksme, turėsme, laikysme}}).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=117-121}} Toliau pateikiamas tematinis asmenavimas. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būsimasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būsi̯ō |*rinksi̯ō |*turēsi̯ō |*laikīsi̯ō |- !2. |*būsēi |*rinksēi |*turēsēi |*laikīsēi |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būsiu̯ā |*rinksiu̯ā |*turēsiu̯ā |*laikīsiu̯ā |- !2. |*būsitā |*rinksitā |*turēsitā |*laikīsitā |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būsimē |*rinksimē |*turēsimē |*laikīsimē |- !2. |*būsitē |*rinksitē |*turēsitē |*laikīsitē |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |} ==== Perfektas ir pliuskvamperfektas ==== Sudėtiniai veikiamosios rūšies [[Nuosaka#Tiesioginė nuosaka|tiesioginės nuosakos]] laikai sudaromi su asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' 'būti' ir būtojo laiko veikiamuoju [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (žr. „[[#Būtojo laiko dalyviai|Būtojo laiko dalyviai“]]). Darybos modelis tas pats, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginės nuosakos laikų (žr. „[[#Neveikiamoji rūšis|Neveikiamoji rūšis“]]), tik vartojami veikiamosios rūšies dalyviai. [[Perfektas]], reiškiantis jau įvykusį veiksmą, kurio rezultatas tebetrunka iki šiol, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' esamuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*esmi turēi̯ents'' (arba ''*esmi turēi̯ēs'') 'esu turėjęs'. [[Pliuskvamperfektas]], reiškiantis senesnį už kitą įvykusį veiksmą, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' būtuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*bii̯āu turēi̯ents'' (arba ''*bii̯āu turēi̯ēs'') 'buvau turėjęs'. Sudėtiniai laikai su dalyviais nėra paveldėti iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], jų sistema ir vartosena buvo išplėtotos vėlyvu laikotarpiu. Panašūs sudėtiniai laikai žinomi ir [[Slavų kalbos|slavų]], [[Germanų kalbos|germanų]], [[Albanų kalba|albanų]] bei kai kurioms kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]].{{sfn|Dini|2000|p=331}} ==== Dalyviai ==== Baltų prokalbėje turėti veikiamosios ir neveikiamosios rūšių [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Tradiciniu požiūriu, veikiamosios rūšies dalyviai buvę jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Dalyviai buvo kaitomi tais pačiais linksniais, kaip ir vardažodžiai. [[Šauksmininkas]] tikriausiai sutapo su [[Vardininkas|vardininku]]. Turėjo tris [[Giminė (gramatika)|gimines]] − vyriškąją, moteriškąją ir bevardę, tris skaičius − [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], ir tris laikus − esamąjį, būtąjį ir būsimąjį. Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo. Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. ===== Esamojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Esamojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamieno pridedant priesagą ''*-nt-'', tad turėjo tris kamienus − ''o'', ''i'' ir ''ā''. Atematiniai veiksmažodžiai turėjo iš indoeuropiečių prokalbės esamojo laiko dviskaitos ir daugiskaitos perimtą nykstamojo (nulinio) laipsnio šaknies balsį: ''*sants'' 'esąs', ''*i̯ents'' 'einąs'. Jie gaudavo ''o'' kamieną (linksniuoti kaip ''*renkants'' 'renkąs'). Vyriškosios ir bevardės giminės dalyviai linksniuoti kaip priebalsinio kamieno vardažodžiai (žr. daiktavardžius ''*u̯aišpats, *sēmen''), moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno kamieno vardažodžiai su ''*-ī'' galūne vienaskaitos vardininke (žr. ''*rankā'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=143-147}} Visų laikų veikiamosios rūšies bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas.<ref name="olander189"/><ref name="olander223"/> '''Esamojo laiko padalyviai''', turimi dabartinėse lietuvių ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbose ({{lt|laikant}}, {{lv|darot}}), yra kilę iš esamojo laiko veikiamosios rūšies vyr. ar bev. g. vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] formų (''*laikāntei'', ''*darāntei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=153}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] esamojo laiko formos su priesaga ''-ot'' < baltų prok. ''*-ant-'' yra kilusios iš esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite"/> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkants 'renkąs', *turints 'turįs', *laikānts 'laikąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkants |*renkant |*renkantī |*turints |*turint |*turintī |*laikānts |*laikānt |*laikāntī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantes |*renkanti̯ās | colspan="2" |*turintes |*turinti̯ās | colspan="2" |*laikāntes |*laikānti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantei |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turintei |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikāntei |*laikānti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantin |*renkant |*renkanti̯ān |*turintin |*turint |*turinti̯ān |*laikāntin |*laikānt |*laikānti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmi |*renkanti̯ān | colspan="2" |*turintmi |*turinti̯ān | colspan="2" |*laikāntmi |*laikānti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkanti |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turinti |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikānti |*laikānti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkante |*renkantī |*renkanti̯āi |*turinte |*turintī |*turinti̯āi |*laikānte |*laikāntī |*laikānti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmā |*renkanti̯āmā | colspan="2" |*turintmā |*turinti̯āmā | colspan="2" |*laikāntmā |*laikānti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantaus |*renkanti̯āus | colspan="2" |*turintaus |*turinti̯āus | colspan="2" |*laikāntaus |*laikānti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkantes |*renkantā |*renkanti̯ās |*turintes |*turintā |*turinti̯ās |*laikāntes |*laikāntā |*laikānti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantōn |*renkanti̯ōn | colspan="2" |*turintōn |*turinti̯ōn | colspan="2" |*laikāntōn |*laikānti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantmas |*renkanti̯āmas | colspan="2" |*turintmas |*turinti̯āmas | colspan="2" |*laikāntmas |*laikānti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantins |*renkantā |*renkanti̯āns |*turintins |*turintā |*turinti̯āns |*laikāntins |*laikāntā |*laikānti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmīs |*renkanti̯āmīs | colspan="2" |*turintmīs |*turinti̯āmīs | colspan="2" |*laikāntmīs |*laikānti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantsu |*renkanti̯āsu | colspan="2" |*turintsu |*turinti̯āsu | colspan="2" |*laikāntsu |*laikānti̯āsu |} ;Neveikiamieji Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamienų pridedant priesagas ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-mā-'' (mot. g.). [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta vienintelė ne visai patikima, daug diskusijų kelianti forma su priesaga ''-mana-'' žodyje ''poklausīmanas'' (mot. g. dgs. vard.) 'paklausomosios (išklausomosios)', tad galbūt galėję būti arealinių skirtumų.<ref>{{cite journal|title=On Old Prussian poklausīmanas: Some Thoughts on the Origin of the Proto-Balto-Slavic Participial Suffix *-ma-.|url=https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00806765.2017.1399588|journal=Scando-Slavica|volume=63|issue=2|year=2017|pages=133-150|author=Nowak, P.|accessdate=2023-08-22}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1775|title=poklausīmanas|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2023-08-22}}</ref> Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai bus susidarę vėliau, daugumoje kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] priesagos ''*-mo-'', ''*-mā-'' paprastai pasitelkiamos būdvardžiams sudaryti. Atematinių veiksmažodžių neveikiamieji dalyviai gaudavo ''o'' kamieną. Linksnių galūnės − kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=156}} '''Pusdalyviai''', turimi lietuvių ir latvių kalbose ({{lt|eidamas}}, {{lv|iedams}} 't. p.'), siejami su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Jiems pradžią bus davę esamojo laiko veiksmažodžiai su priesaga ''*-do-'' > baltų ''*-da-'': ''*verda'' + ''*-mo-, *-mā-'' − ''*verdamas, -ma, -mā''. Vėliau priesaga ''*-do-'' buvo išplėsti ir kiti veiksmažodžiai, šių darinių reikšmė ėmė tolti nuo esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=160}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkamas 'renkamas', *turimas 'turimas', *laikāmas 'laikomas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamas |*renkaman / *renkama |*renkamā |*turimas |*turiman / *turima |*turimā |*laikāmas |*laikāman / *laikāma |*laikāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkamas(a) / *renkamā |*renkamās | colspan="2" |*turimas(a) / *turimā |*turimās | colspan="2" |*laikāmas(a) / *laikāmā |*laikāmās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamōi |renkamāi | colspan="2" |*turimōi |*turimāi | colspan="2" |*laikāmōi |*laikāmāi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkaman |*renkaman / *renkama |*renkamān |*turiman |*turiman /*turima |*turimān |*laikāman |*laikāman / *laikāma |*laikāmān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamō |*renkamān | colspan="2" |*turimō |*turimān | colspan="2" |*laikāmō |*laikāmān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamei |*renkamāi | colspan="2" |*turimei |*turimāi | colspan="2" |*laikāmei |*laikāmāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamō |*renkamai |*renkamāi |*turimō |*turimai |*turimāi |*laikāmō |*laikāmai |*laikāmāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamamā |*renkamāmā | colspan="2" |*turimamā |*turimāmā | colspan="2" |*laikāmamā |*laikāmāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamōus |*renkamāus | colspan="2" |*turimōus |*turimāus | colspan="2" |*laikāmōus |*laikāmāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamai |*renkamā |*renkamās |*turimai |*turimā |*turimās |*laikāmai |*laikāmā |*laikāmās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*renkamōn | colspan="3" |*turimōn | colspan="3" |*laikāmōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamamas |*renkamāmas | colspan="2" |*turimamas |*turimāmas | colspan="2" |*laikāmamas |*laikāmāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkamōns |*renkamā |*renkamāns |*turimōns |*turimā |*turimāns |*laikāmōns |*laikāmā |*laikāmāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamais |*renkamāmīs | colspan="2" |*turimais |*turimāmīs | colspan="2" |*laikāmais |*laikāmāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkameisu |*renkamāsu | colspan="2" |*turimeisu |*turimāsu | colspan="2" |*laikāmeisu |*laikāmāsu |} ===== Būtojo laiko dalyviai ===== [[Vaizdas:Švīkātā keramika, Dievukalns, Lielvarde.jpg|right|160px|thumb|I a. pr. m. e. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] puodas ([[Dievukalnas]] netoli [[Lielvardė]]s, [[Latvija]])]] ;Veikiamieji Būtojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi iš būtojo laiko veiksmažodžių kamienų su priesaga ''*-us-'', atmetus kamiengalio balsius ''ā'', ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai sudaromi taip pat, kaip ir tematiniai (''*bii̯ents'', ''*bii̯uses''). Bendratyje turintys priesagą ''*-ī-'' veiksmažodžiai (''*laik'''ī'''tei'') po šaknies išplėsti priesaga ''*-i̯-'' (''*laik'''i̯'''us-''). Vardažodinės kilmės priesaga ''*-us-'' į dalyvių paradigmą buvo įtraukta tik kai kuriose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šakose, siauriau negu esamojo laiko veikiamųjų dalyvių priesaga ''*-nt-''. Bevardės giminės [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] [[vardininkas|vardininkas–]][[galininkas|galininkas–]][[šauksmininkas]] bei vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkai – šauksmininkai turi priesagą ''*-ent-''. Manoma, kad ji įsivesta iš esamojo laiko ''*-nt-'', kitų giminingų kalbų duomenys rodo vns. vardininke buvus pailgintojo balsių kaitos laipsnio priesagą ''*-u̯ōs'' (''*-us-'' – šios priesagos silpnasis kaitos laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=149-150}} Ir baltų prokalbei linkstama rekonstruoti senesniąją vns. vardininko priesagą ''*-ēs'' < ''*-u̯ēs'', kuri pradžioje turėjusi būti vartojama su ''ē'' kamieno veiksmažodžiais, o vėliau galėjo būti pasitelkta ir su veiksmažodžių ''ā'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} <u>Todėl visos būtojo laiko veikiamųjų dalyvių formos su priesaga ''*-ent-'' yra ginčytinos, galimi alternatyvūs rekonstrukcijos variantai,</u>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} pavyzdžiui: vns. vyr. g. [[Vardininkas|vard.]] – [[Šauksmininkas|šauksm.]]''*turēi̯ēs'', ''*laikēs''; vns. bev. g. vard.–[[Galininkas|gal.]]–šauksm. ''*turēi̯us'', ''*laiki̯us''; dgs. vyr. g. vard.–šauksm. ''*turēi̯uses'', ''*laiki̯uses''; dgs. bev. g. vard.–gal.–šauksm. ''*turēi̯usā'', ''*laiki̯usā''. Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne ''*-ī'' vienaskaitos vardininke. Bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos darant prielaidą, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būtojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikius''), yra kilę iš būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laiki̯usei''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *turēi̯ents 'turėjęs', *laikents 'laikęs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- ! colspan="3" |*-ē- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯ents |*turēi̯ent |*turēi̯usī |*laikents |*laikent |*laiki̯usī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯uses |*turēi̯usi̯ās | colspan="2" |*laiki̯uses |*laiki̯usi̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usei |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usei |*laiki̯usi̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usin |*turēi̯ent |*turēi̯usi̯ān |*laiki̯usin |*laikent |*laiki̯usi̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmi |*turēi̯usi̯ān | colspan="2" |*laiki̯usmi |*laiki̯usi̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯usi |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usi |*laiki̯usi̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯use |*turēi̯usī |*turēi̯usi̯āi |*laiki̯use |*laiki̯usī |*laiki̯usi̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmā |*turēi̯usi̯āmā | colspan="2" |*laiki̯usmā |*laiki̯usi̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |colspan="2"|*turēi̯usaus |*turēi̯usi̯āus |colspan="2"|*laiki̯usaus |*laiki̯usi̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯entes |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯ās |*laikentes |*laikentā |*laiki̯usi̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯usōn |*turēi̯usi̯ōn | colspan="2" |*laiki̯usōn |*laiki̯usi̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usmas |*turēi̯usi̯āmas | colspan="2" |*laiki̯usmas |*laiki̯usi̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usins |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯āns |*laiki̯usins |*laikentā |*laiki̯usi̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmīs |*turēi̯usi̯āmīs | colspan="2" |*laiki̯usmīs |*laiki̯usi̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯u(s)su |*turēi̯usi̯āsu | colspan="2" |*laiki̯u(s)su |*laiki̯usi̯āsu |} ;Neveikiamieji Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi ne prie būtojo laiko, bet prie bendraties kamieno pridėjus priesagą ''*-to-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-tā-'' (mot. g.). Tai iš senų laikų paveldėta daryba, ši priesaga turima daugumoje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=157}} Jei tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' yra priesaga, ji išlaikoma. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būtojo laiko dalyviai linksniuoti kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. '''Reikiamybės dalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''turėtinas''), kilmės požiūriu siejami su būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviais. Reikiamybės dalyviuose yra susiliejusios priesagos ''-to-'' ir ''*-no-''. Kai kurie kalbininkai [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyvių]] priesagą vesdina tiesiai iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-tṇno-''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *būtas 'būtas', *turētas 'turėtas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Bendraties kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būtas |*būtan / *būta |*būtā |*turētas |*turētan/ *turēta |*turētā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būtas(a) / *būtā |*būtās | colspan="2" |*turētas(a) / *turētā |*turētās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtōi |*būtāi | colspan="2" |*turētōi |*turētāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būtan |*būtan / *būta |*būtān |*turētan |*turētan / *turēta |*turētān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtō |*būtān | colspan="2" |*turētō |*turētān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtei |*būtāi | colspan="2" |*turētei |*turētāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtō |*būtai |*būtāi |*turētō |*turētai |*turētāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtamā |*būtāmā | colspan="2" |*turētamā |*turētāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtōus |*būtāus | colspan="2" |*turētōus |*turētāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtai |*būtā |*būtās |*turētai |*turētā |*turētās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būtōn | colspan="3" |*turētōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtamas |*būtāmas | colspan="2" |*turētamas |*turētāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būtōns |*būtā |*būtāns |*turētōns |*turētā |*turētāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtais |*būtāmīs | colspan="2" |*turētais |*turētāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būteisu |*būtāsu | colspan="2" |*turēteisu |*turētāsu |} ===== Būsimojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-nt-'' iš būsimojo laiko veiksmažodžių (jų daryba grįsta bendraties kamienu). Tačiau dalyviams taikoma ne priesaga ''*-si-'', kaip veiksmažodžiams, o ''*-si̯o-''. Būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių paradigma bus susidariusi vėliau nei kitų laikų.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=223}} Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne *-''ī'' vienaskaitos vardininke.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} Kaip ir esamajame bei būtajame laikuose, bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko–]][[Galininkas|galininko–]][[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būsimojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikysiant''), yra kilę iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laikīsi̯antei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=151-152}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] būsimojo laiko formos su priesaga ''-šot'' (''būšot'') < baltų prok. ''*-si̯ant-'' yra kilusios iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite">{{cite journal|author=Rudzīte, M.|authorlink=Marta Rudzīte|editor-last=Boiko|editor-first= Kersti|year=1994|title =Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme|journal=Lībieši: rakstu krājums|pages=296|publisher=Zinātne|location= Rīga|isbn=5-7966-0807-X|url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯ants 'būsiąs', *turēsi̯ants 'turėsiąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ants |*būsi̯ant |*būsi̯antī |*turēsi̯ants |*turēsi̯ant |*turēsi̯antī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antes |*būsi̯anti̯ās | colspan="2" |*turēsi̯antes |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antei |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯antei |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antin |*būsi̯ant |*būsi̯anti̯ān |*turēsi̯antin |*turēsi̯ant |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmi |*būsi̯anti̯ān | colspan="2" |*turēsi̯antmi |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯anti |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯anti |*turēsi̯anti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ante |*būsi̯antī |*būsi̯anti̯āi |*turēsi̯ante |*turēsi̯antī |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmā |*būsi̯anti̯āmā | colspan="2" |*turēsi̯antmā |*turēsi̯anti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antaus |*būsi̯anti̯āus | colspan="2" |*turēsi̯antaus |*turēsi̯anti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būi̯antes |*eisi̯antā |*būsi̯anti̯ās |*turēsi̯antes |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antōn |*būsi̯anti̯ōn | colspan="2" |*turēsi̯antōn |*turēsi̯anti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antmas |*būsi̯anti̯āmas | colspan="2" |*turēsi̯antmas |*turēsi̯anti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antins |*būsi̯antā |*būsi̯anti̯āns |*turēsi̯antins |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmīs |*būsi̯anti̯āmīs | colspan="2" |*turēsi̯antmīs |*turēsi̯anti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antsu |*būsi̯anti̯āsu | colspan="2" |*turēsi̯antsu |*turēsi̯anti̯āsu |} ;Neveikiamieji Būsimojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš veiksmažodžio būsimojo laiko, t. y. bendraties kamieno su priesagomis ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.) ir ''*-mā-'' (mot. g.) − kaip ir atitinkami esamojo laiko dalyviai. Yra paliudytos dvi būsimąjį neveikiamųjų dalyvių laiką žyminčios priesagos: ''*-s(i)-'' ir ''*-si̯o-'' − ''*būsimas'' ir ''*būsi̯amas''. Kadangi to paties laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-si̯o-'', [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] mano esant senesnę pastarąją.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=158}} Formos su priesaga ''*-si̯o-'' pateikiamos ir lentelėje. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būsimojo dalyviai linksniuojami kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯amas 'būsimas', *turēsi̯amas 'turėsimas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amas |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amā |*turēsi̯amas |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯amas(a) / *būsi̯amā |*būsi̯amās | colspan="2" |*turēsi̯amas(a) / *turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amōi |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amōi |*turēsi̯amāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯aman |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amān |*turēsi̯aman |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amō |*būsi̯amān | colspan="2" |*turēsi̯amō |*turēsi̯amān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amei |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amei |*turēsi̯amāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amō |*būsi̯amai |*būsi̯amāi |*turēsi̯amō |*turēsi̯amai |*turēsi̯amāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amamā |*būsi̯amāmā | colspan="2" |*turēsi̯amamā |*turēsi̯amāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amōus |*būsi̯amāus | colspan="2" |*turēsi̯amōus |*turēsi̯amāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amai |*būsi̯amā |*būsi̯amās |*turēsi̯amai |*turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būsi̯amōn | colspan="3" |*turēsi̯amōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amamas |*būsi̯amāmas | colspan="2" |*turēsi̯amamas |*turēsi̯amāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯amōns |*būsi̯amā |*būsi̯amāns |*turēsi̯amōns |*turēsi̯amā |*turēsi̯amāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amais |*būsi̯amāmīs | colspan="2" |*turēsi̯amais |*turēsi̯amāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯ameisu |*būsi̯amāsu | colspan="2" |*turēsi̯ameisu |*turēsi̯amāsu |} ==== Nuosakos ir rūšys ==== [[Vaizdas:Фібула падковападобная з выемкавай эмаллю чырвонага колеру.jpg|160px|thumb|right|I–III a. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] pasaginė sąsaga ([[Malyškos (Vileikos rajonas)|Malyškos]], [[Vileikos rajonas]], [[Baltarusija]])]] Aukščiau nurodyti veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikai]] priklauso veikiamosios rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginei nuosakai]], kuri nurodo iš [[Veiksnys|veiksnio]] kylantį, tam tikru laiku vykstantį, vykusį ar vyksiantį veiksmą. Baltai buvo pasidarę naują [[Tariamoji nuosaka|tariamąją nuosaką]], pakeitusią indoeuropiečių prokalbės [[Konjunktyvas|konjunktyvą]], o senasis [[optatyvas]] buvo pasitelktas [[Liepiamoji nuosaka|liepiamajai nuosakai]] sudaryti – optatyvo formos imtos vartoti ne tik pageidavimui, bet ir liepimui reikšti. Tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. Buvo sudaryta nauja neveikiamoji [[Rūšis (gramatinė)|rūšis]]. ===== Tariamoji nuosaka ===== [[Tariamoji nuosaka]] (kondicionalis), reiškianti norimą arba galimą veiksmą, rytiniame baltų areale buvo sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]], kuris turi [[Bendratis|bendraties]] kamieną, pridėjus priesagą ''*-bi-'' ir asmens galūnę, pvz., ''*laikī-tun-bi-mē'' 'laikytume', kur ''*laikī-'' yra bendraties [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas]], ''*-tun'' − siekinio formantas, ''*-bi-'' − tariamosios nuosakos priesaga, ir ''*-mē'' − asmens galūnė. Priesaga ''*-bi-'' yra kilusi iš veiksmažodžio ''*būtei'' 'būti' būtojo laiko (plg. {{lv|bija}} < ''*bii̯ā'' 'buvo') arba iš senovinių [[Perfektas|perfekto]] ar [[Optatyvas|optatyvo]]{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} (dar plg. [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] formą ''bit(i)'' 'buvo', kuri, kalbininkų manymu, gali būti kilusi iš senovinio [[Imperfektas|imperfekto]]).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} Šios tariamosios nuosakos formos rytų baltų epochai rekonstruojamos visų pirma lietuvių kalbos duomenimis, o kad panašių vedinių būta [[Latvių kalba|latvių kalboje]], rodo latvių senųjų raštų ir [[Latgalių kalba|latvių aukštaičių]] vns. 1. asmens ''dûtubu'' arba ''dūtumu'' 'duočiau' tipo formos.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} Tokie tariamosios nuosakos dariniai turbūt išriedėjo iš sudėtinių [[Modalumas (kalbotyra)|modalinių]] konstrukcijų,{{sfn|Dini|2000|p=103}} linkstama manyti, kad tą patį elementą ''*bi'' turįs lietuvių sąlygos [[jungtukas]] ''jeib'' < ''*jei-bi'' 'jei; nors ir; idant, kad', nes tariamoji nuosaka dažniausiai reiškia sąlygą, o iš pasakymų su siekiniu ''jis atėjo valgytų'' ir su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] ''*jis atėjo jei-bi valgęs'' (plg. {{pl|żeby jadł}}) samplaikos galėjęs atsirasti pasakymas ''*jis atėjo jei-bi valgytų'', kurio ''*bi'' turėjęs būti apylaisvis, jis, matyt, galėjęs eiti tiek prieš siekinį, tiek po jo (tikriausiai buvę galima sakyti ir ''*jei-bi valgytų'', ir ''*jei valgytų-bi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} [[Guido Michelini|G. Michelini’io]] manymu, sudėtinės modalinės konstrukcijos su siekiniu ir elementu ''*bi'' ėmė sutapti su konjunktyvo [[Semantika|semantine]] funkcija vėlyvuoju bendrabaltiškuoju laikotarpiu.{{sfn|Dini|2000|p=103}} [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta tariamoji nuosaka su [[Dalelytė|dalelyte]] ''-lai'', pridėta prie bendraties kamieno: ''boulai'' (< ''*bū-lai'') 'būtų', ''niturrīlai'' (< ''*ne-turē-lai'') 'neturėtų'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=303}} Anot kai kurių kalbininkų ([[Ernst Fraenkel|E. Fraenkelio]], [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]]), dalelytė ''-lai'' atitinka lietuvių ir latvių kalbų ''lai'' 'tegul', ji kilusi iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''*laistei'' 'leisti'; [[Kazimieras Būga|K. Būga]] ir [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] nepritarė tokiai prūsų dalelytės ''-lai'' [[etimologija]]i.<ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=85|isbn=9986-19-639-6}}</ref> Tariamosios nuosakos daryba su ''*bi'' apima platesnį arealą, ji žinoma dar ir slavams (''*nesli bimъ'' < ''*nesli bi-mъ'' atitinka ''*neštun-bi-mē'' 'neštume'), tik slavų [[Optatyvas|optatyvo]] kilmės pagalbinis veiksmažodis ''*bi-'' < ''*bī-'' jungiamas prie [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]]. Tariamosios nuosakos daryba su siekiniu ir priesaga ''*-bi-'' pateikiama lentelėje. Dėl priesagos ''*-bi-'' asmenuojama pagal ''i'' kamieną. Fiksuojama [[Supletyvizmas|supletyvi]] vienaskaitos 1. asmens forma su galūne ''*-ti̯ā́'', kurios kilmė neišaiškinta. Trečiajame asmenyje priesaga ''*-bi-'' turėjo labai seniai nukristi, baltų kalbose paliudytas tik grynas siekinys trečiajam asmeniui reikšti, todėl tariamosios nuosakos priesaga ''*-bi-'' su trečiuoju asmeniu pateikiama skliausteliuose kaip galima lytis.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=125}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Tariamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būti̯ā / *būtunbi̯ō |*rinkti̯ā / *rinktunbi̯ō |*turēti̯ā / *turētunbi̯ō |*laikīti̯ā / *laikītunbi̯ō |- !2. |*būtunbēi |*rinktunbēi |*turētunbēi |*laikītunbēi |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būtunbiu̯ā |*rinktunbiu̯ā |*turētunbiu̯ā |*laikītunbiu̯ā |- !2. |*būtunbitā |*rinktunbitā |*turētunbitā |*laikītunbitā |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būtunbimē |*rinktunbimē |*turētunbimē |*laikītunbimē |- !2. |*būtunbitē |*rinktunbitē |*turētunbitē |*laikītunbitē |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |} Kaip ir slavų kalbose, į šias formas būtų galima žvelgti kaip į sudėtines, sudarytas iš siekinio ir pagalbinio veiksmažodžio ''*bi-'', turinčio ''i'' kamieno galūnes: ''*būti̯ā / *būtun bi̯ō'' 'būčiau' (nesupletyvi tikėtina forma su ''i'' kamieno vns. 1. asmens galūne ''*-i̯ō''), ''*būtun bēi'' 'būtumei', ''*būtun biu̯ā'' 'mudu būtumėme', ''*būtun bitā'' 'judu būtumėte', ''*būtun bimē'' 'mes būtumėme', ''*būtun bitē'' 'jūs būtumėte', ''*būtun bi'' 'būtų'. ===== Liepiamoji nuosaka ===== [[Liepiamoji nuosaka]] buvo sudaryta iš senojo indoeuropiečių prokalbės [[Optatyvas|optatyvo]] priesagų, jungiamų prie [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] kamienų. Atematiniai veiksmažodžiai galbūt turėjo ''o'' kamieno formas: ''*esais'' 'būk', ''*esaiu̯ā'' 'mudu būkime', ''*esaimē'' 'mes būkime'. Tačiau tikėtina, kad atematiniai veiksmažodžiai galėjo būti sudaromi ir su priesaga ''*-i-'', kilusia iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] atematinių veiksmažodžių ''*-ī'', kuri iš daugiskaitos ir dviskaitos buvo pasitelkta ir vienaskaitai − ''*esis'' 'būk'.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} Atematinių veiksmažodžių daugiskaitos ir dviskaitos priesaga ''*-ī'' buvo taikoma ir ''i'' bei ''ā'' kamienų veiksmažodžiams: ''*turi + ī + s'' > ''*turīs'' 'turėk', ''*laikā + ī + s'' > ''*laikāis'' 'laikyk'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Vienaskaitos antrasis asmuo su galūnės priebalsiu ''-s'' paliudytas [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''wedais'' arba ''wedeys'', ''weddeis'' 'vesk').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}}<ref>{{cite web|title=westwey|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2596|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-06}}</ref> Kaip ir [[Indoeuropiečių prokalbė#Optatyvas|indoeuropiečių prokalbės optatyvo]] formose, kamienai ''o'' ir ''ā'', susiliejus kamiengalio balsiui su priesaga, sudarydavo [[dvibalsis|dvibalsius]]. Ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] buvo reiškiama grynu kamienu. Baltų prokalbėje galėjo būti išlaikyta reliktinių šakninių veiksmažodžio formų, pvz., ''*dō'' 'duok', ''*dē'' 'dėk', ''*ei'' 'eik', vartotų liepimo reikšme visiems asmenims.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Liepiamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="2" |[[Vienaskaita]] !2. |*esis |*-is |*-īs'''¹''' |*renkais |*-ãis'''²''' |*-ois |*turīs |*-ī͂s'''²''' |*-īs'''¹''' |*laikāis |*-ā͂is'''²''' |*-V̅-īs'''¹''' |- !3. |*esi |*-i-ø |*-īt'''¹''' |*renkai |*-ãi-ø'''²''' |*-oit |*turī |*-ī͂-ø'''²''' |*-īt'''¹''' |*laikāi |*-ā͂i-ø'''²''' |*-V̅-īt'''¹''' |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-īu̯e |*renkaiu̯ā |*-aiu̯ā́ |*-oiu̯e |*turīu̯ā |*-īu̯ā́ |*-īu̯e |*laikāiu̯ā |*-āiu̯ā́ |*-V̅-īu̯e |- !2. |*esitā |*-itā́ |*-ītom |*renkaitā |*-aitā́ |*-oitom |*turītā |*-ītā́ |*-ītom |*laikāitā |*-āitā́ |*-V̅-ītom |- !3. |*esi |*-i-ø |*-ītām |*renkai |*-ãi-ø |*-oitām |*turī |*-ī͂-ø |*-ītām |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-ītām |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*esimē |*-imḗ |*-īme |*renkaimē |*-aimḗ |*-oime |*turīmē |*-īmḗ |*-īme |*laikāimē |*-āimḗ |*-V̅-īme |- !2. |*esitē |*-itḗ |*-īte |*renkaitē |*-aitḗ |*-oite |*turītē |*-ītḗ |*-īte |*laikāitē |*-āitḗ |*-V̅-īte |- !3. |*esi |*-i-ø |*-i̯ent |*renkai |*-ãi-ø |*-oiṇt |*turī |*-ī͂-ø |*-i̯ent |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-īṇt |} ''Pastabos'': * '''¹''' Vienaskaitos 2. ir 3. asmenų priesaga ''*-i-'' / *''-ī-'' perimta iš ide. atematinių veiksmažodžių optatyvo dviskaitos ir daugiskaitos (ide. atematinių veiksmažodžių vienaskaioje turėta optatyvo priesaga *''-i̯ē-''). Baltų dviskaitos ir daugiskaitos 3. asmens formos perimtos iš vienaskaitos. * '''²''' Kad šiose padėtyse būta cirkumflekso, rodo [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių liepiamosios nuosakos be ''-k-'' vns. 2. a. [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinė forma]] ''nešiẽs'' 'neškis' greta tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''nešíesi''. ''o'' kamieno [[Jusyvas|permisyvas]] (< baltų liepiamosios nuosakos 3. asmuo) ''**tenešíe'' 'tegu neša' akūto atveju dėl [[Leskyno dėsnis|Leskieno dėsnio]] būtų sutrumpėjęs, priesaga ''*-íe'' būtų virtusi ''**-i'' – ''**teneši'' (rytų baltų ''ie'' kilęs iš ''*ei'' arba ''*ai'', plg. {{prg|wedeys, wedais}}). Rytų aukštaičių vilniškių kirčiavimas vns. 2. a. ''tylỹ'' 'tylėk', permisyvas ''tetylỹ'' 'tegu tyli' liudija ir ''i'' kamiene buvus cirkumfleksą, atsiradusį iš balsių santraukos ''*i‿*ī'' > ''*-ī͂''.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Jei baltų prokalbėje čia būtų tartas akūtas, dėl Leskyno dėsnio turėtume ''*-ī́'' > ''**-i''. ''ā'' kamieno veiksmažodžių cirkumfleksą remia šios tarmės kirčiavimas ''dãrai'' 'daryk', permisyvas ''tedãrai'' 'tegu daro', nes, jei čia būtų buvęs akūtas, galiotų [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]] ir dabar čia būtų kirčiuojama gale (plg. tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''daraĩ'' < ''*darā́i'', bet 3. a. ''dãro'' < ''*darā͂''). ===== Neveikiamoji rūšis ===== [[Sangrąžinis veiksmažodis|Sangrąžiniai veiksmažodžiai]] pakeitė indoeuropiečių prokalbės vidurinę rūšį (žr. straipsnį „[[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|Indoeuropiečių prokalbė: Vidurinė rūšis“]]). Sangrąžiniai veiksmažodžiai, reiškiantys sau pačiam taikomą arba savaiminį veiksmą, buvo sudaromi su sangrąžinio įvardžio [[naudininkas|naudininku]] ''*sei'' ar [[galininkas|galininku]] ''*se''. Ilgainiui buvo apibendrintas naudininkas: ''*darāu sei'' 'darausi', ''*suka sei'' 'sukasi'. [[Sangrąžinis įvardis|Sangrąžinio įvardžio]] naudininkas ''*sei'' ir galininkas ''*se'' buvo gana paslankūs: galėjo eiti tiek prieš veiksmažodį, tiek po jo arba įsiterpti tarp veiksmažodžio ir priešdėlio.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}}{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=223-225}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Neveikiamoji [[Rūšis (gramatinė)|rūšis]] (pasyvas) sudaroma sudėtinėmis (analitinėmis) konstrukcijomis, asmenuojant veiksmažodį ''*būtei'' 'būti' su neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] neveikiamoji rūšis sudaroma ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais, [[Latvių kalba|latvių kalboje]] – tik su būtojo laiko.<ref>{{cite book|editor=[[Vytautas Ambrazas| Ambrazas, V.]]|edition=IV|title=Dabartinės lietuvių kalbos gramatika|location=Vilnius|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|year=2005|isbn=5-420-01566-8|pages=318}}</ref><ref>{{cite web|title=Ciešamā kārta|url=https://letonika.lv/groups/default.aspx?title=passive.htm|publisher=letonika.lv|accessdate=2022-11-23}}</ref> Pasak dalyvių raidą tyrusio lietuvių kalbininko [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]], į veiksmažodžio formų sistemą būtojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-to-'') buvo įtraukti seniau, esamojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-mo-'') – tik baltams reikšmingiau suskilus,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} todėl toliau pateikiami neveikiamosios rūšies pavyzdžiai tik su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais. Neveikiamąja rūšimi reikštas į veikėją nukreiptas veiksmas, kylantis iš kito veikėjo veiksmo. Tad šalia veikiamosios rūšies ''*mēn mīli'' 'mane myli', ''*tēn mīli'' 'tave myli' ir t. t. buvo sudarytos naujoviškos neveikiamosios rūšies formos ''*esmi mīlētas'' 'esu mylimas / mylėtas', ''*esei mīlētas'' 'esi mylimas / mylėtas'. [[Asmuo (gramatika)|Asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginėje nuosakoje]] ir laiką rodo veiksmažodis ''*būtei'', o dalyvis žymi ne tik skaičių, bet ir veiksnio natūraliąją ar gramatinę [[Gramatinė giminė|giminę]]. Tokia neveikiamosios rūšies daryba nėra paveldėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], šie dariniai vėlyvi ir baltų kalbų atžvilgiu, todėl bet kokias sudėtines formas priskirti baltų prokalbės laikams galima tik su išlygomis − tai labiau aktuali tolimesnės raidos iliustracija.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Dalyviai į rūšių ir laikų sistemą buvo įtraukti dėl savo pusiau [[Pažyminys|pažyminio]], pusiau atstojančios [[Tarinys|tarinį]] (pusiau predikatinės) reikšmės, mat tokia vartosena laikoma pirmine ir seniausia, plg. [[Lietuvių kalba|liet]]. ''tėvas grįžęs atsigulė; matau obelį nuskintą''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies tiesioginė nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Esamasis laikas ! colspan="3" |Būtasis laikas ! colspan="3" |Būsimasis laikas |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi mīlētas |*esmi mīlēta(n) |*esmi mīlētā |*bii̯āu mīlētas |*bii̯āu mīlēta(n) |*bii̯āu mīlētā |*būsi̯ō mīlētas |*būsi̯ō mīlēta(n) |*būsi̯ō mīlētā |- !2. |*esei mīlētas |*esei mīlēta(n) |*esei mīlētā |*bii̯āi mīlētas |*bii̯āi mīlēta(n) |*bii̯āi mīlētā |*būsei mīlētas |*būsei mīlēta(n) |*būsei mīlētā |- !3. |*esti mīlētas |*esti mīlēta(n) |*esti mīlētā |*bii̯ā mīlētas |*bii̯ā mīlēta(n) |*bii̯ā mīlētā |*būs mīlētas |*būs mīlēta(n) |*būs mīlētā |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā mīlētō |*esu̯ā mīlētai |*esu̯ā mīlētāi |*bii̯āu̯ā mīlētō |*bii̯āu̯ā mīlētai |*bii̯āu̯ā mīlētāi |*būsiu̯ā mīlētō |*būsiu̯ā mīlētai |*būsiu̯ā mīlētāi |- !2. |*estā mīlētō |*estā mīlētai |*estā mīlētāi |*bii̯ātā mīlētō |*bii̯ātā mīlētai |*bii̯ātā mīlētāi |*būsitā mīlētō |*būsitā mīlētai |*būsitā mīlētāi |- !3. |*esti mīlētō |*esti mīlētai |*esti mīlētāi |*bii̯ā mīlētō |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētāi |*būs mīlētō |*būs mīlētai |*būs mīlētāi |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē mīlētai |*esmē mīlētā |*esmē mīlētās |*bii̯āmē mīlētai |*bii̯āmē mīlētā |*bii̯āmē mīlētās |*būsimē mīlētai |*būsimē mīlētā |*būsimē mīlētās |- !2. |*estē mīlētai |*estē mīlētā |*estē mīlētās |*bii̯ātē mīlētai |*bii̯ātē mīlētā |*bii̯ātē mīlētās |*būsitē mīlētai |*būsitē mīlētā |*būsitē mīlētās |- !3. |*esti mīlētai |*esti mīlētā |*esti mīlētās |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētā |*bii̯ā mīlētās |*būs mīlētai |*būs mīlētā |*būs mīlētās |} Kitos rekonstruotos neveikiamosios rūšies formos toliau aptariamos darant prielaidą, kad jos buvo analogiškos turimoms dabartinėse baltų kalbose.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Neveikiamosios rūšies [[Tariamoji nuosaka|tariamoji nuosaka]] sudaroma su tariamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*būti̯ā mīlētas'' 'būčiau mylimas / mylėtas'). Neveikiamosios rūšies [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] sudaroma su liepiamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*esis mīlētas'' 'būk mylimas / mylėtas'). Šiose nuosakose dalyvis derinamas gimine ir skaičiumi taip pat, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginėje nuosakoje. Kaip ir veikiamosios, neveikiamosios rūšies tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. === Prieveiksmiai === Prieveiksmių [[prabaltai]] turėjo daugiau negu jų buvo [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Iš [[Būdvardis|būdvardžių]] sudaromi prieveiksmiai su galūne ''*-ai'' arba ''*-āi'', pvz., ''*labai'' / ''*labāi'' 'gerai'. Ši galūnė kildinama iš [[Vienaskaita|vienaskaitos]] [[Naudininkas|naudininko]] arba [[Vietininkas|vietininko]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=225}} Kiti baltų prokalbės prieveiksmiai: * ''*kadān'' 'kada', ''*tadān'' 'tada' (''*-ān'' – ''ā'' kamieno vienaskaitos [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnė) * ''*kai'' 'kai', ''*tai'' 'tai' * ''*ten'' 'ten' * ''*i̯au'' 'jau' * ''*dabar'' 'dar; dabar' Rytiniame baltų areale paliudyti prieveiksmiai *''nū'', ''*nūnai'' 'dabar, nūnai', ''*kur'' 'kur', vakariniame − ''*tendau'' 'iš ten', ''*kendau'' 'iš čia'. === Priesagos === Be daugybės iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] paveldėtų [[Priesaga|priesagų]], kai kurios baltų kalbose itin produktyvios ir gali būti nukeltos į baltų prokalbės laikus:{{sfn|Dini|2000|p=119}} * ''*-si̯anā , *-senā, *-snā'' − veiksmo pavadinimams (plg. {{lt|eisena}} < ''*eisenā'', {{lv|iešana}} < ''*eisi̯anā''; {{prg|madlisna}} 'malda' < ''*maldīsnā)''; * ''*-ūn-'' − vardažodžių priesaga (plg. {{lt|perkūnas}}, {{lv|perkūns}}, {{prg|percunis}} 't. p.'); * ''*-el-'', ''*-ul-'', ''*-ut-'', ''*-ait-'', ''*-už-'' − [[Deminutyvas|deminutyvams]] (plg. {{lt|tėvelis}}, ''tėvulis'', {{lv|alutis}} 'alutis', {{lt|mergaitė}}, {{lv|dzeguze}} 'gegužė, gegutė', {{prg|merguẞ}} < ''*merguzē'' 'mergužė'); * ''*-ing-'' − [[Būdvardis|būdvardžių]] priesaga (plg. {{lt|laimingas}}, {{lv|spēcīgs}} 'galingas', {{prg|labbings}} 'geras'). === Priešdėliai, prielinksniai ir polinksniai === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] yra kilę iš senų senovėje [[Kaityba (kalbotyra)|kaitytų]] žodžių. Baltų prokalbėje prielinksniai jau buvo atsiskyrę nuo [[Prieveiksmis|prieveiksmių]] ir buvo vartojami ir kaip [[Priešdėlis|priešdėliai]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=185}} Baltų prokalbei rekonstruojama: * ''*api'' 'apie' * ''*be'' 'be' * ''*en'' / ''*in'' 'į' * ''*iž'' 'iš' * ''*nō'' 'nuo; ant' (ir kt.) * ''*pā'' 'po' * ''*per'' / ''*par'' 'per' * ''*prā'' 'pro' * ''*prei'' 'prie' * ''*san'' 'su' Rytiniame [[Baltai|baltų]] areale paliudyta buvus prielinksnių ''*anta'' 'ant', ''*ati'' / ''*ata'' 'at(i)-', ''*nā'' (''*nō'' variantas'')'' 'į; ant; link', ''*pas'' 'pas', ''*ažō'' 'už', ''*už'' 'ant'. Vakarinių baltų vartotas prielinksnis ''*au'' 'iš'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=226}} Rytų baltų [[vietininkas|vietininkai]] su prijungtais [[Polinksnis|polinksniais]] ''*šakān-nā'' 'šakon', ''*šakās-p(r)ei'' 'šakos link', ''*šakāi-p(r)ei'' 'prie šakos', ''*šakāi-en'' 'šakoje' ir prūsų kalbos [[Iliatyvas|iliatyvinė]] forma ''andangonsv^{<small>e</small>}n'' 'danguose (danguosna)'{{sfn|Zinkevičius|1980|p=256}} leidžia atkurti senąją baltų prokalbės būklę, kai bemaž visi prabaltų prielinksniai, keisdami linksnio reikšmę, galėjo eiti po linksniuojamojo žodžio – buvo vartojami kaip [[Polinksnis|polinksniai]]. Tai patvirtina išsamūs baltų kalbų [[sintaksė]]s tyrimai, tokia vartosena labai senoviška.<ref>{{cite journal|last=[[Vytautas Ambrazas|Ambrazas, V.]]|year=1982|title=Žodžių tvarka ir baltų kalbų sakinio tipo rekonstrukcija|journal=Baltistica|volume=XXVIII|issue=2|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/1551/1465|accessdate=2021-09-22|page=108}}</ref> == Sintaksė == Tyrimai rodo, kad baltų prokalbėje turėjusi būti išlaikyta senoji [[indoeuropiečių prokalbė]]s žodžių tvarka SOV ([[veiksnys]] − [[papildinys]] − [[tarinys]]; kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] 'sūnus rugius pjauna').<ref>{{cite encyclopedia|title=Proto-Indo-European verb-finality: Reconstruction, typology, validation|first=Hans Henrich|last=Hock|encyclopedia=Proto-Indo-European Syntax and its Development|editor1-first=Leonid|editor1-last=Kulikov|editor2-first=Nikolaos|editor2-last=Lavidas|publisher=John Benjamins|year=2015}}</ref> Tokią [[Žodžių tvarka|žodžių tvarką]] išsaugojo ir [[Homeras|Homero]] laikų [[Senovės graikų kalba|graikų]] bei senoji [[Lotynų kalba|lotynų]] kalbos.{{sfn|Dini|2000|pp=109-110}} Prielinksnių ir kitokių tarnybinių žodžių vartota žymiai mažiau nei šiuolaikinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]], kur vis dažniau įsigali [[Prielinksnis|prielinksninės]] ar [[Polinksnis|polinksninės]] konstrukcijos: {{lt|mirti badu}} − ''mirti iš bado'', ''kardais kariauti'' − ''su kardais kariauti'', {{lv|krist zemē}} 'nukristi (žemėn)' − ''nokrist'' 'nukristi', ''staigāt pa mežu'' 'vaikščioti po mišką' – ''staigāt mežā'' 'vaikščioti miške'. Galiojo [[Vakernagelio dėsnis]], [[pažyminys]] eidavo prieš pažymimąjį žodį. Su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtaka siejami rytiniame baltų kalbų areale pasidaryti [[Postpozicija|postpoziciniai]] vietininkai su priaugusiais polinksniais: [[inesyvas]] ''*šakāi + en > *šakāi̯en'' 'šakoje', [[iliatyvas]] ''*šakān + nā > *šakānā'' 'į šaką, šakon', [[adesyvas]] ''*šakāi + prei > *šakāip(r)ei'' 'prie šakos (būti)', [[aliatyvas]] ''*šakās + prei > *šakāsp(r)ei'' 'prie šakos (artintis)'. Finų įtaka aiškinamas ir platus nederinamojo pažyminio ([[Kilmininkas|kilmininko]]) vartojimas, kur kitos [[indoeuropiečių kalbos]] paprastai taiko būdvardinį derinamąjį pažyminį, pvz., ''lietuvių kalba'', bet [[Vokiečių kalba|vokiškai]] – ''die litauische Sprache'' 'lietuviška kalba'. Buvo labai išplėtota vartosena [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], kurie iš pat pradžių buvo tik tam tikri veiksmažodiniai [[Būdvardis|būdvardžiai]]. [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]] tyrimai rodo, kad anksčiausiai į laikų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]] turėjo būti įtraukti veikiamieji dalyviai (su priesagomis ''*-nt-'' ir ''*-us-''), vėliau − neveikiamieji dalyviai su priesaga ''*-to-'', o visų vėliausiai − su priesaga ''*-mo-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} Dėl šių pokyčių [[tarinys]] imtas reikšti ne tik [[Veiksmažodis|veiksmažodžiu]], bet ir naujomis neasmenuojamomis veiksmažodžio formomis − [[dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. Be to, ilgainiui išsirutuliojo vadinamoji [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė (atpasakojamoji) nuosaka]], kai veiksmažodis keičiamas dalyviu, norint perpasakoti iš kitų girdėtus įvykius arba nesant įsitikinusiam, jog veiksmas tikras, pvz., {{lt|ten gyveno žmogus}} − ''sako, ten žmogus gyvenęs''; ''tau reikės pasistengti'' − ''sako, tau reikėsią pasistengti''. Tikėtina, kad tokią įvairiapusę dalyvių vartoseną lėmė ne tik [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] vidinė raida, bet tam bus davusios postūmį ir [[Baltijos finų kalbos]], nuo seno turėjusios panašias konstrukcijas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}}{{sfn|Dini|2000|pp=330-332}} Tačiau absoliutusis [[naudininkas]] su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (kaip {{lt|saulei tekančiai}} 'saulei tekant') nukeltinas į ankstyvuosius baltų arba net [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikus − kaip ir vardininkas su [[Bendratis|bendratimi]], pvz., {{lt|peilis duonai riekti}}. Neretai šios konstrukcijos laikomos baltų [[Archaizmas|archaizmais]].{{sfn|Dini|2000|pp=112-112}} == Žodynas == [[Vaizdas:Necklace, animal teeth, Corded Ware culture, City of Prague Museum, 200338.jpg|thumb|280px|right|Unikalūs [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] (IV–II tūkst. pr. m. e.)<ref>{{cite web|title=Virvelinės keramikos kultūra|url=https://www.vle.lt/straipsnis/virvelines-keramikos-kultura/|editor=Tutlys, S.|orig-date=2018-07-11 |date=2021-12-06|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-02-23}}</ref> karoliai, suverti iš gyvulių dantų ir kriauklelių ([[Praha]], [[Čekija]])]] Baltų prokalbės žodynas rekonstruojamas pagal [[Kognatai|atitikmenis]], randamus visose trijose paliudytose [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] ([[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]]) arba jungiančius dalį šių kalbų. Prie rekonstrukcijos prisideda išnykusių baltų kalbų [[Substratas (kalbotyra)|substrato]] tyrimai. Didžiąją baltų prokalbės žodyno dalį turėjo sudaryti indoeuropiečių prokalbės veldiniai, tačiau aptinkama nemažai reikšmės pokyčių ir tik baltams būdingų [[Leksema|leksemų]]. Rekonstruoti baltų prokalbės žodyną sudėtinga, nes baltų kalbos palyginti anksti ėmė atsiskirti viena nuo kitos, tik lietuvių ir latvių kalbos tebevartojamos iki šiol, prūsų kalba paliudyta skurdokai. Atkuriamų žodžių kiekis priklauso nuo atrankos kriterijų ir metodų, todėl atskirų kalbininkų atkurto baltų prokalbės žodyno apimtis skiriasi. [[Norvegai|Norvegų]] kalbininkas [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] priskaičiuoja apie 70 žodžių sąrašą.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Ch.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/vergleichendegra00stan|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo|year=1966|pages=[https://archive.org/details/vergleichendegra00stan/page/n12 6]-9}}</ref> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] baltų prokalbės laikams taip pat priskiria apie 70 leksinių vienetų, [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]] su tam tikromis išlygomis išplečia sąrašą net iki 320 žodžių, [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskis]] jų pateikia 150, kuriuos aiškiai skirsto į indoeuropiečių prokalbės paveldą, turinčius atitikmenų [[Slavų kalbos|slavų kalbose]] žodžius ir tik baltams būdingą [[Leksika|leksiką]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=229}}<ref>{{cite book|last=Sabaliauskas|first=A.|title=Lietuvių kalbos leksika|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1990|pages=142-193|isbn=9785420003350}}</ref><ref>{{cite journal|last=Smoczyṅski, W.|authorlink=Wojciech Smoczyński|year=1981|title=Indoeuropejskie podstawy słownictwa bałtyckiego|journal=Acta Baltico-Slavica|location=Białystok|volume=14|pages=211-240}}</ref> 2015 m. buvo išleistas „Etimologinis paveldėtosios baltų kalbų leksikos žodynas“ („Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon“), kurį parengė [[Rick Derksen|R. Derksenas]].<ref>{{cite book|last=Derksen|first=R.|title=Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon|url=https://archive.org/details/derksen-etymological-dictionary-of-the-baltic-inherited-lexicon-2015/mode/2up|pages=xii + 684|isbn=978-9004278981}}</ref> Jame pateikta daugiau kaip 5400 baltų kalbų leksinių vienetų, tačiau tik maža šios leksikos dalis laikytina [[Prabaltai|prabaltiška]], atsižvelgiant į tai, kad į šį skaičių įeina daug to paties žodžio fonetinių variantų ir vėlyvų vedinių, be to, žodyne baltiški žodžiai pasitelkiami [[Akcentologija|akcentologijai]], [[Fonetika|fonetikai]] bei [[fonologija]]i iliustruoti. R. Derkseno žodyno vertė nukenčia ir todėl, kad jame nepelnytai mažas dėmesys skiriamas [[latvių kalba|latvių kalbos]] leksikai ir baltų [[Tarmė|tarmių]] duomenims.<ref>{{cite journal| title=Recenzijos: Rick Derksen, „Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon“ (Leiden Indo-European etymological dictionary series 13), Leiden, Boston: Brill, 2015, xii + 684 p|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2245/2215|year=2015|journal=[[Baltistica]]|year=2015|volume=50|issue=1|pages=153-178|language=en}}</ref> Nepaisant didelių sunkumų, pastaraisiais dešimtmečiais koordinuojami tarptautiniai kalbotyros projektai, kuriais siekiama maksimaliai rekonstruoti baltų prokalbės žodyną.{{sfn|Dini|2000|p=118}} Seniausiajam, [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] sluoksniui priklauso ''*akis'' '[[akis]]', ''*akmō'' 'akmuo', ''*nebas'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*nebeses'') 'debesis', ''*deinā'' '[[diena]]', ''*deiu̯as'' '[[dievas]]', ''*mātē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*māteres'') 'motina', ''*nakt(i)s'' 'naktis', ''*naui̯as'' 'naujas', ''*duktē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*dukteres'') 'duktė', ''*brātē'' (kilm. ''*brāteres'') 'brolis', ''*senas'' 'senas', ''*sesō'' 'sesuo', ''*sūnus'' 'sūnus', ''*šu̯ō'' 'šuo', ''*u̯ilkas'' 'vilkas', ''*u̯īras'' 'vyras', ''*žeimā'' 'žiema', ''*žemē'' 'žemė', ''*žmō'' '[[žmogus]]', ''*u̯andō'' (kilm. ''*undenes'') '[[vanduo]]' ir daugybė kitų senųjų veldinių.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=56-58}}<ref name="prūsduombazė"/> Kai kurie žodžiai įgijo tik [[Baltų kalbos|baltų kalboms]] būdingą prasmę, pvz., ''*dangus'' 'dangus', ''*medi̯an'' 'miškas', ''*gilus'' 'gilus', ''*langas'' 'langas', ''*tlākii̯as'' '[[Lokiniai|lokys]]', ''*tikras'' 'tikras', ''*bīlātei / *bīldētei / *bīltei'' 'kalbėti, byloti'. Prabaltai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Tai rodo turėti gyvulių pavadinimai ''*au̯is'' '[[avis]]', ''*ēras'' 'ėras, [[Naminė avis|avinas]]', ''*ōgnas'' 'avinėlis', ''*āžii̯as'' 'ožys', ''*āžē'' '[[Naminė ožka|ožka]]', ''*ešu̯ā'' '[[Arklys|kumelė]]', *''ešu̯as '''arklys', *''žirgas'' 'eržilas', ''*gōutan'' '[[Karvė|karvių]] banda', ''*gōus'' (kilm. ''*gaṷes''; ir ''*kāru̯ē'') '[[karvė]]', ''*paršas'' '[[Kiaulė|paršas]]', ''*sūs'' (kilm. ''*suu̯es'') 'kiaulė'; vartotas žodis ''*paimō'' 'piemuo'. Turėti šie prijaukintų paukščių vardai: ''*antis'' '[[antis]]', ''*žans'' '[[žąsis]]', ''*u̯ištā'' '[[višta]]'. [[Žemdirbystė]]s terminams priskirtini žodžiai ''*artāi̯as'' 'artojas', ''*artlan'' 'arklas', ''*aisā'' 'iena', ''*šeinan'' '[[šienas]]', ''*daržan'' 'daržas', ''*sētei'' 'sėti', ''*u̯agā'' 'vaga', ''*pelū'' 'pelai', ''*linai'' '[[linai]]', ''*pūrai / *pūrā'' '[[kviečiai]]', ''*rugi̯as'' '[[rugys]]', ''*maiži̯as'' '[[miežis]]', ''*au̯ižā'' '[[aviža]]', ''*žirnan'' '[[grūdas]]', ''*sēmen'' '[[sėkla]]'. Senuosius [[Bitininkystė|bitininkystės]] laikus siekia pavadinimai ''*medu'' '[[medus]]', ''*bitē'' 'bitė', ''*u̯aškas'' '[[vaškas]]'. Turėti žodžiai [[Žvejyba|žvejybai]] − ''*aldīs'' (kilm. ''*aldii̯es'') 'valtelė, [[luotas]]', ''*a(k)stinas'' / ''*a(k)stis'' ([[Kilmininkas|kilm]]. ''*a(k)steis'') 'aštri lazdelė, [[žeberklas]]', *''tintlan'' 'tinklas', ''*žūs'' (kilm. ''*žuu̯es'') 'žuvis', ''*angeri̯as / *anguri̯as'' '[[ungurys]]', ''*līdē'' '[[lydeka]]', ''*ešetras'' '[[eršketas]]'. Vėlesniu laikotarpiu baltai jau buvo pradėję apdoroti [[Metalas|metalus]] − žinomi pavadinimai ''*u̯ari̯an'' '[[varis]]', ''*gelžā'' '[[geležis]]', ''*pleinas'' '[[plienas]]', ''*au(k)sas'' (ir ''*želtan'') '[[auksas]]', ''*sireblan'' '[[sidabras]]'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=158-168}}{{sfn|Dini|2000|pp=118-119}}<ref>[https://etimologija.baltnexus.lt/ ''Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref><ref name="prūsduombazė">[http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ ''Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref> Gana lengvai galima atkurti senąsias baltų prokalbės [[Ąžuolas|ąžuolo]] (''*anžlōlas'')'','' [[Obelis|obels]] (''*ābō'')'','' [[Beržas|beržo]] (''*beržas''), [[Liepa|liepos]] (''*leipā''), [[Uosis|uosio]] (*''ōsis,'' [[Kilmininkas|kilm]]''. *ōseis''), [[Klevas|klevo]] (''*kl(i̯)au̯as'') ir [[Guoba|guobos]] (*''u̯īnžinā'' > [[Lietuvių kalba|liet.]] ''[[Paprastoji vinkšna|vinkšna]]'', {{lv|vīksna}} 't. p.', {{prg|*winxno}} 't. p.') pavadinimų formas, tačiau prabaltai neturėjo žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Be [[Lokiniai|lokio]], taip pat turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]] (*''u̯ēu̯erē''), [[Kiaunė|kiaunei]] (*''keunē / *kaunē'') ir [[Stumbras|stumbrui]] (''*žambras''). Ši [[Leksika|leksikos]] dalis padeda nustatyti baltų [[Protėvynė|protėvynę]].<ref name="gimbutienė60"/> == Tyrimų istorija == {| |+'''Įžymūs užsienio baltistai – indoeuropeistikos klasikai''' | [[Vaizdas:August Schleicher.jpg|thumb|134px|center|'''[[August Schleicher]]''' (1821−1868)]] | [[Vaizdas:August Leskien.png|thumb|100px|center|'''[[August Leskien]] '''(1840−1916)]] | [[Vaizdas:Ferdinand de Saussure by Jullien.png|thumb|100px|center|'''[[Ferdinand de Saussure]]''' (1857−1913)]] |} Pirmasis [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] tarpusavio ryšius ir jų sąsajas su [[Slavų kalbos|slavų kalbomis]], taikydamas gana pažangius metodus, [[XVIII a.]] aprašė [[Rusai|rusų]] mokslininkas [[Michailas Lomonosovas|M. Lomonosovas]]. Iš moderniosios [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] kūrėjų pirmasis pripažino baltų kalbų svarbą [[Danai|danų]] kalbininkas [[Rasmus Rask|R. Raskas]] (1814[1818]). XIX a. antrojoje pusėje ėmė įsigalėti terminas „baltų kalbos“, jį padėjo įtvirtinti [[Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann|G. H. Nesselmannas]].{{sfn|Dini|2000|pp=28-29}} Kai 1856–1857 m. [[Vokiečiai|vokiečių]] kalbininkas A. Schleicheris paskelbė pirmąją šiuolaikinę mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, baltų kalbos jau buvo plačiai nagrinėjamos. Dėl savo itin archajiškų ypatybių [[Baltistika|baltų kalbotyra]] tapo neatsiejama [[indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] dalimi. [[Vardažodis|Vardažodžių]] fleksija, palyginti aiškiai sutampanti su [[indoeuropiečių prokalbė]]s formomis, pradėta tirti bene pirmiausia. Vėliau buvo analizuojama ir tikslinama kirčiavimo sistema, [[priegaidė]]<nowiki/>s, nustatomos sąsajos su slavų, [[Graikų kalba|graikų]] kalbų ir [[sanskritas|sanskrito]] kirčiavimo bei priegaidžių sistemomis, taip pat nagrinėjama [[fonetika]] ir [[fonologija]]. [[XIX a.]] antrojoje pusėje − [[XX a.]] pradžioje itin svarų indėlį į baltų [[Akcentologija|akcentologiją]] įnešė [[Ferdinandas de Sosiūras|F. de Saussure’as]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]] ir [[Augustas Leskynas|A. Leskienas]]. F. de Saussure’as [[1879]] m. iškėlė [[Laringalai|laringalų]] (išnykusių gerklinių garsų) teoriją, ir baltų kalbų priegaidės, kirčio vieta buvo pasitelktos nustatant ir tikslinant laringalų pobūdį bei vietą skiemenyje.<ref>{{cite book|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|title=Laringalų teorija ir lietuvių kalba|url=https://www.academiasalensis.org/images/failai/bibliotheca_salensis_2_tomas_smocynskis.pdf|year=2006|volume=II|page=78|location=Vilnius|publisher=[[Lietuvių kalbos institutas]]|issn=1822-3257|isbn=978-9955-704-17-1}}</ref> Drauge su baltiškos [[Leksika|leksikos]] tyrimais buvo aiškinami baltų ir kitų kalbų giminingumo lygiai, rekonstruojama baltų prokalbės lingvistinė sistema, žodynas. Pradedant [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] XIX–XX a. pradžios tyrimais, ši sritis neprarado aktualumo visą XX a.: [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. S. Girdenis]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ir daug kitų kalbininkų sistemino bei analizavo baltų [[Leksikologija|leksikologijos]] ir [[Istorinė gramatika|istorinės gramatikos]] duomenis. [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] įnašas į tarptautinę polemiką dėl slavų ir baltų kalbinės vienovės klausimo tebėra svarus ir šiomis dienomis.{{sfn|Dini|2000|pp=179-194}} Derinant [[Archeologija|archeologijos]] ir [[Hidronimas|hidronimijos]] duomenis, nuo XX a. antrosios pusės buvo surinkta tiek naujų faktų, kad dabar galima teigti, jog baltų kalbomis prieš keletą tūkstantmečių buvo kalbama didelėje teritorijoje nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose, nuo [[Baltijos jūra|Baltijos]] jūros šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Nors baltų hidronimus toli nuo šiais laikais baltų gyvenamų teritorijų buvo pradėjęs tyrinėti dar K. Būga, tačiau tokių mastų įtikinamus tyrimus atliko [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]]. [[1962]] m. jųdviejų darbe „Aukštutinės Padnieprės vandenvardžių lingvistinė analizė“<ref>{{cite book|author1=Топоров, В. Н.|author2=Трубачев, О. Н.|title=Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья|url=https://inslav.ru/images/stories/pdf/1962_Toporov_Trubachev.pdf|year=1962|location=М.|publisher=Издательство АН СССР}}</ref> minima, kad Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine rasta apie 800 baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]], o po 20 metų baltiškų vandenvardžių ir kitų [[Vietovardis|vietovardžių]] čia jau buvo priskaičiuota per 2000.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=148-149}} V. Toporovo ir O. Trubačiovo išvadas remia ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] [[Antropologija|antropologinė]] bei [[Archeologija|archeologinė]] medžiaga. Pastarieji tyrimai sustiprina [[Hipotezė|hipotezę]], jog [[slavų kalbos]] yra kilusios iš baltų prokalbės paribio [[Dialektas|dialektų]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Literatūra == * {{cite book|last= Dini|first=Pietro Umberto|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas|volume=I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/mode/2up|year=1980|location=Vilnius|publisher=[[Mokslas (leidykla)|„Mokslas“]]}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|publisher=„Mokslas“}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=I|title=Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|location=Vilnius|year=1984|publisher=„Mokslas“|isbn=5-420-00102-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorija: iki pirmųjų raštų|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110|location=Vilnius|year=1987|publisher=„Mokslas“|isbn=460-202-0100}} == Nuorodos == * [http://etimologija.baltnexus.lt/ Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė] * [http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė] * [https://archive.org/details/dini-foundations-of-baltic-languages-2014 Foundations of Baltic Languages, Pietro U. Dini] {{Baltų kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Mirusios baltų kalbos]] ol7nc5dr776lnt91fiiztmkks3zt8ww 0 511744 7889433 7778592 2026-07-29T14:34:13Z Makenzis 46558 /* Pasiekimai */ 7889433 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Mahamane Traoré | image = | fullname = Mahamane El Hadji Traoré | height = 1,75 m | dateofbirth = {{bda|1988|08|31}} | countryofbirth = [[Bamakas]], [[Malis]] | currentclub = baigęs karjerą | position = [[saugas]] | clubnumber = | youthyears = 2004–2005 | youthclubs = [[Cercle Olympique de Bamako|Cercle Olympique]] | years = 2004–2006<br>2006–2016<br>2010–2012<br>2017 | clubs= [[OGC Nice|Nice B]] <br> [[OGC Nice|Nice]] <br> → [[FC Metz]] ''(skol.)''<br>[[FK Žalgiris|Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}30 {{0}}(4)<br>100 {{0}}(9)<br>{{0}}36 {{0}}(5)<br>{{0}}10 {{0}}(0) | nationalyears= 2005–2014 | nationalteam ={{fut|MLI|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}28 {{0}}(2)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/11751/Mahamane_Traore.html General Information about the player Mahamane Traoré]</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Mamanas El Chadžis Traorė''' ({{fr|Mahamane El Hadji Traoré}}; g. [[1988]] m. [[rugpjūčio 31]] d. [[Bamakas|Bamake]], Malyje) – buvęs [[Malis|Malio]] futbolininkas, šalies rinktinės [[saugas]]. Atstovavo prancūzų futbolo klubams, o [[2017]] m. atvyko į Lietuvą ir atstovavo [[Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgiriui“]].<ref>http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n6378_skambus_papildymas_is_prancuzijos_cempionato.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170218065323/http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n6378_skambus_papildymas_is_prancuzijos_cempionato.html |date=2017-02-18 }}</ref> == Karjera == Traorė 2004–2005 m. žaidė gimtosios šalies „[[Cercle Olympique de Bamako]]“ klube. Nuo 2005 m. atstovavo [[Nica|Nico]]s futbolo klubui „[[OGC Nice]]“. 2010–2011 ir 2011–2012 m. buvo skolinamas žemesniame divizione žaidusiam [[Mecas|Meco]] klubui „[[FC Metz]]“, kuriame sužaidė 41 rungtynes įvairiose varžybose ir pelnė 7 įvarčius. 2017 m. prilausė [[Žalgiris Vilnius|Vilniaus FK „Žalgiriui“]]. 2017 m. vasario 24 d. pelnė savo pirmąjį įvartį atstovaudamas Žalgiriui Supertaurės rungtynėse prieš [[FK Trakai]].<ref>http://lff.lt/news/2632/po-atkaklios-kovos-supertaure-iskovojo-zalgiris/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190110184944/https://lff.lt/news/2632/po-atkaklios-kovos-supertaure-iskovojo-zalgiris/ |date=2019-01-10 }}</ref>. Šis įvartis buvo lemtingas ir žalgiriečiai šventė pergalę prieš [[FK Trakai]] minimalia persvara 1:0. == Rinktinė == Nuo 2005 m. Mamanas Traorė buvo kviečiamas į Malio rinktinę. Dalyvavo [[Afrikos Nacijų taurė]]s turnyre. == Pasiekimai == ; {{vlv|Lietuva}} su [[FK Žalgiris]] * [[A lyga|A lygos]] sidabro laimėtojas: 2017 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2010 m. Afrikos Tautų taurė|Angola 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|3 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2013 m. Afrikos Tautų taurė|Pietų Afrika 2013]]|3 vieta|5|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} * [http://www.playerhistory.com/player/88363/ Player History] * [http://uk.eurosport.yahoo.com/football/mahamane-traore.html Profile on Europort] * [http://www.lequipe.fr/Football/FootballFicheJoueur25931.html Profile on l’Equipe] [[Kategorija:Malio futbolininkai|Traore, M.]] fccjku9a5kitfjgxklxzsdoy8ntexha 7889435 7889433 2026-07-29T14:34:31Z Makenzis 46558 /* Pasiekimai */ 7889435 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Mahamane Traoré | image = | fullname = Mahamane El Hadji Traoré | height = 1,75 m | dateofbirth = {{bda|1988|08|31}} | countryofbirth = [[Bamakas]], [[Malis]] | currentclub = baigęs karjerą | position = [[saugas]] | clubnumber = | youthyears = 2004–2005 | youthclubs = [[Cercle Olympique de Bamako|Cercle Olympique]] | years = 2004–2006<br>2006–2016<br>2010–2012<br>2017 | clubs= [[OGC Nice|Nice B]] <br> [[OGC Nice|Nice]] <br> → [[FC Metz]] ''(skol.)''<br>[[FK Žalgiris|Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}30 {{0}}(4)<br>100 {{0}}(9)<br>{{0}}36 {{0}}(5)<br>{{0}}10 {{0}}(0) | nationalyears= 2005–2014 | nationalteam ={{fut|MLI|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}28 {{0}}(2)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/11751/Mahamane_Traore.html General Information about the player Mahamane Traoré]</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Mamanas El Chadžis Traorė''' ({{fr|Mahamane El Hadji Traoré}}; g. [[1988]] m. [[rugpjūčio 31]] d. [[Bamakas|Bamake]], Malyje) – buvęs [[Malis|Malio]] futbolininkas, šalies rinktinės [[saugas]]. Atstovavo prancūzų futbolo klubams, o [[2017]] m. atvyko į Lietuvą ir atstovavo [[Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgiriui“]].<ref>http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n6378_skambus_papildymas_is_prancuzijos_cempionato.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170218065323/http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n6378_skambus_papildymas_is_prancuzijos_cempionato.html |date=2017-02-18 }}</ref> == Karjera == Traorė 2004–2005 m. žaidė gimtosios šalies „[[Cercle Olympique de Bamako]]“ klube. Nuo 2005 m. atstovavo [[Nica|Nico]]s futbolo klubui „[[OGC Nice]]“. 2010–2011 ir 2011–2012 m. buvo skolinamas žemesniame divizione žaidusiam [[Mecas|Meco]] klubui „[[FC Metz]]“, kuriame sužaidė 41 rungtynes įvairiose varžybose ir pelnė 7 įvarčius. 2017 m. prilausė [[Žalgiris Vilnius|Vilniaus FK „Žalgiriui“]]. 2017 m. vasario 24 d. pelnė savo pirmąjį įvartį atstovaudamas Žalgiriui Supertaurės rungtynėse prieš [[FK Trakai]].<ref>http://lff.lt/news/2632/po-atkaklios-kovos-supertaure-iskovojo-zalgiris/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190110184944/https://lff.lt/news/2632/po-atkaklios-kovos-supertaure-iskovojo-zalgiris/ |date=2019-01-10 }}</ref>. Šis įvartis buvo lemtingas ir žalgiriečiai šventė pergalę prieš [[FK Trakai]] minimalia persvara 1:0. == Rinktinė == Nuo 2005 m. Mamanas Traorė buvo kviečiamas į Malio rinktinę. Dalyvavo [[Afrikos Nacijų taurė]]s turnyre. == Pasiekimai == ; {{vlv|Lietuva}} su [[FK Žalgiris]] * [[A lyga|A lygos]] sidabro laimėtojas: [[2017 m. A lyga|A lyga]] m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2010 m. Afrikos Tautų taurė|Angola 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|3 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2013 m. Afrikos Tautų taurė|Pietų Afrika 2013]]|3 vieta|5|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} * [http://www.playerhistory.com/player/88363/ Player History] * [http://uk.eurosport.yahoo.com/football/mahamane-traore.html Profile on Europort] * [http://www.lequipe.fr/Football/FootballFicheJoueur25931.html Profile on l’Equipe] [[Kategorija:Malio futbolininkai|Traore, M.]] gf6c81ghezu8z0f52i98e6nqtkurrnh 0 514397 7889751 7593283 2026-07-30T10:39:00Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 9 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889751 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė|pavadinimas=Lietuvos oro linijos|Tipas=Aviakompanija|uždaryta=1940 m.|perėmėjas=[[Aeroflot]]|Įkurta=1938 m.|vieta_šalis=[[Kaunas]], [[Lietuva]]|įkūrėjas=Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija|image=[[Vaizdas:Lietuvos Oro Linijos, Percival Q6.jpg|250px]]|antraštė=Lietuvos oro linijų Percival Q.6}} '''Lietuvos oro linijos''' – [[1938]]–[[1940]] m. veikusi [[Lietuva|Lietuvos]] valstybinė [[oro linijų bendrovė]]. Ji vykdė vidinius ir tarptautinius skrydžius iš bazės Kauno [[S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas|Aleksoto (S. Dariaus ir S. Girėno) oro uoste]]. == Ištakos == Pirmieji Lietuvoje registruoti lėktuvai į orą pakilo [[1919]] m. [[kovo 1]] d. Tai buvo iš [[Vokietijos kariuomenė]]s įsigyti aštuoni „[[LVG C.VI]]“ tipo [[Lietuvos karo aviacija|Lietuvos karo aviacijos]] lėktuvai. Oro transportavimas Lietuvoje pradėtas [[1921]] m., kuomet karo lėktuvais pradėtas skraidinti [[paštas]]. 1921 m. pačiais metais periodinėje spaudoje buvo iškeltas vidaus orinio susisiekimo klausimas. Savo pasiūlymus dėl orinio susisiekimo koncesijos Lietuvoje pateikė Amerikos lietuvių prekybos bendrovė, atstovavusi „[[Junkers]]" ir ir Lietuvos verslininkų įkurta draudimo bendrovė „[[Lietuvos Lloydas]]", taip pat atstovavusi orlaivių gamintoją įmonę „[[Sablatnig]]". 1922 m. pavasarį vyriausybė nusprendė neteikti paramos nei vienam pasiūlymui, motyvuodama, tuo, kad trūko lakūnų, mechanikų, pagalbinio personalo, nebuvo ir aerodromų tinklo.<ref name=":1">Peseckas, Vytautas, Orinis susisiekimas Nepriklausomoje Lietuvoje, Plieno Sparnai, <nowiki>http://www.plienosparnai.lt/page.php?282</nowiki></ref> Iki 1938 m. rugsėjo Lietuvos Respublikos teritorijoje susisiekimo oru paslaugas teikė tik užsienio šalių aviakompanijos:[[Vaizdas:Lett25b.jpg|miniatiūra|253x253px|''Junkers Luftverkehrs AG'' ir su ja susijusių ''Latvijas Gaisa satiksme'' (Latvija) ir ''Aeronaut'' (Estija) bendras 1925 m. reisų tvarkaraštis. Iš Björn Larsson ir David Zekria kolekcijos.]] * 1921-1937 m. SSRS ir Vokietijos bendra įmonės „[[Deruluftas|Deruluft]]" (maršrutas „Rytų ekspresas 3a“: [[Berlynas]] – [[Gdanskas|Dancigas]] – [[Karaliaučius]] – [[Kaunas]] – [[Smolenskas]] ([[1935]] m. - [[Didieji Lukai|Velikije Lukai]]) – [[Maskva]])<ref>Deruluft 1925 m. tvarkaraštis, Timetable images: http://www.timetableimages.com/ttimages/deruluf2.htm{{Neveikianti nuoroda|date=liepos 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>Deruluft 1933 m. tvarkaraštis, Timetable Images: http://www.timetableimages.com/ttimages/complete/deru33/deru33-2.jpg {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230202204002/https://www.timetableimages.com/ttimages/complete/deru33/deru33-2.jpg |date=2023-02-02 }}</ref><ref>Deruluft 1934 m. tvarakaraštis, Timetable Images: http://www.timetableimages.com/ttimages/deru/deru34/deru34-2.jpg {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240305181105/https://www.timetableimages.com/ttimages/deru/deru34/deru34-2.jpg |date=2024-03-05 }}</ref><ref>Deruluft 1934 m. tvarkaraštis, Timetable Images: http://www.timetableimages.com/ttimages/deru34i.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200219202850/http://www.timetableimages.com/ttimages/deru34i.htm |date=2020-02-19 }}</ref><ref>Deruluft 1935 m. tvarkaraštis, Timetable Images, http://www.timetableimages.com/ttimages/deru/deru3505/deru-4.jpg {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240305184644/https://www.timetableimages.com/ttimages/deru/deru3505/deru-4.jpg |date=2024-03-05 }}</ref><ref>Deruluft 1936 m. tvarkaraštis, Timetable Images, http://www.timetableimages.com/ttimages/complete/deru36/deru36-2.jpg {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240305155745/https://www.timetableimages.com/ttimages/complete/deru36/deru36-2.jpg |date=2024-03-05 }}</ref> *1921-23 m. Vokietijos aviakompanijos „[[Lloyd-Ostflug]]" ir "[[Danziger Luftpost]]"<ref>Danziger Luftpost, http://www.timetableimages.com/ttimages/lloyd2.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210512044422/https://www.timetableimages.com/ttimages/lloyd2.htm |date=2021-05-12 }}</ref> (pašto ir keleivinis maršrutas [[Berlynas]]-[[Ščecinas|Štetinas]]-Dancigas-Karaliaučius-Kaunas-Ryga) *1922-1925 m. Vokietijos aviakompanija „[[Danziger Luft-Reederei]]" (pašto ir keleivinis maršrutas Berlynas-Štetinas-Dancigas-Karaliaučius-Kaunas-Ryga).<ref>Luftpost, http://koenigsberg.homepage.t-online.de/luftpost.htm</ref> *1923-1925 m. Latvijos aviakompanija „[[Latvijas gaisa satiksmes akciju sabiedriba]]“ (maršrutas Nr. 809 [[Berlynas]]–[[Karaliaučiaus istorija|Karaliaučius]]–[[Kaunas]] (arba [[Klaipėda]] / [[Klaipėda|Memel]]) – [[Ryga]]–Talinas) * 1922-1926 m. Estijos aviakompanija „[[Aeronaut]]" (maršrutas [[Berlynas]] – [[Karaliaučiaus istorija|Karaliaučius]] – [[Kaunas]] (arba [[Klaipėda]] / [[Klaipėda|Memel]]) – [[Ryga]] - Talinas) *1924-1927 m. Švedijos aviakompanija „[[AB Aerotransport]]“ (maršrutas [[Stokholmas]]–[[Helsinkis]]–[[Talinas]]–Ryga–Klaipėda–Karaliaučius)<ref>ABA Aerotransport 1924 m. tvarkaraštis su sustojimu Klaipėdoje, Timetable Images: http://www.timetableimages.com/ttimages/ab24.htm</ref> *1927 m. Vokietijos aviakompanija „[[Deutsche Luft Hansa]]" (maršrutas Berlynas–Dancigas–Karaliaučius–[[Tilžė]]–Klaipėda)<ref>Susisiekimas // Karys Nr. 17 (413) psl. 162, http://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=DOC_O_85973_1&biRecordId=7942</ref><ref>Deutsche Luft Hansa 1926 m. tvarakaraštis, Timetable Images, http://www.timetableimages.com/ttimages/dlh/dlh26su/dlh6s-05.jpg {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240305175030/https://www.timetableimages.com/ttimages/dlh/dlh26su/dlh6s-05.jpg |date=2024-03-05 }}</ref> *1935-1937 m. SSRS ir Vokietijos bendra įmonė „[[Deruluftas|Deruluft]]" (maršrutas „Rytų ekspresas 3b“: Karaliaučius–Tilžė–Kaunas–Ryga–Talinas–Leningradas)<ref>Deutsche Luft Hansa 1936 m. tvarkaraštis, 6 dalis, Timetable Images: http://www.timetableimages.com/ttimages/dlh/dlh3610/dlh36-07.jpg {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210131111104/http://www.timetableimages.com/ttimages/dlh/dlh3610/dlh36-07.jpg |date=2021-01-31 }}</ref><ref>Deruluft 1936 m. tvarkaraštis, Timetable Images: https://www.timetableimages.com/ttimages/complete/deru36/deru36-2.jpg {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240305155745/https://www.timetableimages.com/ttimages/complete/deru36/deru36-2.jpg |date=2024-03-05 }}</ref> * 1937-1939 m. Vokietijos aviakompanija „[[Lufthansa|Deutsche Luft Hansa]]" (maršrutas Nr. 33: Berlynas – Dancigas – [[Karaliaučiaus istorija|Karaliaučius]] – Kaunas – Velikije Luki – Maskva)<ref>Deutsche Luft Hansa 1937 m. tvarkaraštis, 7 dalis, Timetable Images: https://www.timetableimages.com/ttimages/dlh/dlh3710/dlh370-7.jpg {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240305175554/https://www.timetableimages.com/ttimages/dlh/dlh3710/dlh370-7.jpg |date=2024-03-05 }}</ref><ref>Deutsche Luft Hansa 1938 m. tvarkaraštis, 7 dalis, Timetable Images: https://www.timetableimages.com/ttimages/dlh/dlh3803e/dlh38e-7.jpg</ref><ref>Deutsche Luft Hansa 1939 m. tvarkaraštis, 9 dalis, Timetable Images: https://www.timetableimages.com/ttimages/complete/dlh39/dlh39-09.jpg {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220420053702/https://www.timetableimages.com/ttimages/complete/dlh39/dlh39-09.jpg |date=2022-04-20 }}</ref><ref>Deutsche Luft Hansa 1940 m. tvarkaraštis, Timetable Images: https://www.timetableimages.com/ttimages/dlh/dlh4005/dlh4005i.jpg {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220419053031/https://www.timetableimages.com/ttimages/dlh/dlh4005/dlh4005i.jpg |date=2022-04-19 }}</ref> *1938 m. lapkričio 1 d. -1939 m. Lenkijos aviakompanija „[[LOT Polish Airlines|LOT]]" (maršrutas Nr. 1549 Varšuva-Vilnius-Ryga-Talinas-Helsinkis)<ref>LOT 1938 m. rudens LOT tvarkaraštis, Timetable Images, http://www.timetableimages.com/ttimages/lo/lo3811/lo3811-3.jpg {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240306045523/http://www.timetableimages.com/ttimages/lo/lo3811/lo3811-3.jpg |date=2024-03-06 }}</ref> == Įkūrimas ir veikla == [[Vaizdas:Lithuanian delegation 1939-10-07.jpg|thumb|253x253px|Prie [[Lietuvos oro linijos|Lietuvos oro linijų]] lėktuvo „Percival Q.6“ stovi vyriausybinė delegacija, 1939 m. spalio 7 d. skrendanti į [[Maskva|Maskvą]] pasirašyti [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartį]]. Iš kairės: [[Jonas Norkaitis (1892)|J. Norkaitis]], [[Stasys Raštikis|S. Raštikis]], J[[Juozas Urbšys|. Urbšys]] ir [[Kazys Bizauskas|K. Bizauskas]].]] Bendrovė „Lietuvos oro linijos“ buvo įkurta 1938 m. [[rugsėjo 20]] d. Kaune. Pirmą skrydį Lietuvos oro linijos atliko dar iki savo oficialaus įsikūrimo, 1938 m. [[rugsėjo 5]] d. Skraidoma buvo tik vasaros sezono metu. Viso per 1938 m. atlikta 34 skrydžiai maršrutu Kaunas-[[Palanga]], nuskrista 7480 km, pervežtas 31 keleivis.<ref name=":0">Prisimenant pirmuosius Lietuvos Oro linijų lėktuvus, Lietuvos georgrafijos mokytojų asociacija, geografija.lt, https://geografija.lt/2013/11/prisimenant-pirmuosius-lietuvos-oro-liniju-lektuvus-foto/</ref> [[1939]] m. maršrutu Kaunas-Palanga Lietuvos oro linijos atliko 216 skrydžių, pervežė 764 keleivius, 3546 kg bagažo ir 3476 kg pašto. Tais pačiais metais pradėti ir pirmieji tarptautiniai skrydžiai maršrutu Kaunas-[[Ryga]]. Skrydžiams Lietuvos oro linijos naudojo 1938 m. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] įsigytus šešiaviečius dvimotorius keleivinius lėktuvus „[[Percival Petrel|Percival Q.6]]“. Lėktuvai buvo pasirinkti atsižvelgiant į Vokietijos patirtį - šioje šalyje tuo metu naudoti keleiviniai 8-10 vietų lėktuvai keleiviais būdavo užpildomi tik 40 proc.<ref name=":0" /> Lėktuvai buvo įregistruoti [[Orlaivių registracija|numeriais]] LY-SOA ir LY-SOB, jiems suteikti vardai „Stepas Darius“ ir „Stasys Girėnas“. Pirmaisiais oro linijų veiklos metais bilietas maršrutu Kaunas-Palanga kainavo 38 [[Litas|Lt]]. Antraisiais metais bendrovė bilieto kainą sumažino iki 25 Lt. Bilieto kaina parinkta dėl galimybės konkuruoti su [[Geležinkelis|geležinkeliu]], kuriame buvo taikoma 20 litų už 100 km ir 2,5 lito už 10 kg bagažo įkainiai.<ref>[http://geografija.lt/2013/11/prisimenant-pirmuosius-lietuvos-oro-liniju-lektuvus-foto/]</ref> == Veiklos nutraukimas == [[Vaizdas:Lietuvos oro linijų keleivinis lėktuvas „Percival Q6“ Kauno aerodrome.jpg|miniatiūra|Lietuvos oro linijų „Percival Q6“ Kauno aerodrome pildomas degalais.]] Lietuvos oro linijos veiklą nutraukė [[1940]] m. [[birželio 16]] d., kai okupacinė sovietų valdžia sustabdė visus skrydžius Lietuvos teritorijoje. Formaliai aneksavus Lietuvą ir inkorporavus ją į [[SSRS]] sudėtį, civilinės aviacijos skrydžius pradėjo vykdyti Sovietų Sąjungos valstybinė aviakompanija „[[Aeroflot]]“, naudodama ir buvusių Lietuvos oro linijų lėktuvus, infrastruktūrą bei personalą.<ref name=":1" /> == Šaltiniai == [[Vaizdas:Kaunas-Palanga-1939-reg-618-Fig3.jpg|miniatiūra|Oro paštu Kaunas-Palanga 1938 m. vežto laiško vokas su proginiais oro pašto antspaudais]] {{išnašos}} == Nuorodos == * {{YouTube|JQHGN4HAcCE|Spalvotas 1939 m. birželio 1 d. LOL lėktuvo išvykimo iš Kauno oro uosto vaizdo įrašas}} {{Šablonas:Lietuvos aviakompanijos}} [[Kategorija:Buvusios Lietuvos oro bendrovės]] gih4fk3son1rwr7x4s0hxutfxxic35a 0 529391 7889450 7617967 2026-07-29T14:41:50Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889450 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox |playername=Stefano Lilipaly |image=[[Vaizdas:Stefano_Lilipaly_Indonesia.png|200px]] |fullname=Stefano Lilipaly |dateofbirth={{Gimė|1990|1|10|T}} |cityofbirth=[[Arnhemas]] |countryofbirth=[[Nyderlandai]] |currentclub=[[Dewa United]] (nuomos pagrindais iš [[Borneo FC|Borneo Samarinda]]) |clubnumber=5 |position=[[saugas]] | youthyears = 1997–2000 <br /> 2000–2001 <br /> 2010–2012 | youthclubs = {{vlv|NED}} [[RKSV DCG|DCG]]<br />{{vlv|NED}} [[AZ]] <br />{{vlv|NED}} [[FC Utrecht|Utrecht]] |years = 2010–2012<br/>2012–2014<br/>2014<br/>2015–2017<br/>2017<br/>2017–2022<br />2022–<br />2025– |clubs = [[FC Utrecht|Utrecht]]<br/>[[Almere City FC|Almere City]]<br/>[[Hokkaido Consadole Sapporo|Consadole Sapporo]]<br/>[[SC Telstar|Telstar]]<br/>[[SC Cambuur|Cambuur]]<br/>[[Bali United FC|Bali United]]<br />[[Borneo FC|Borneo]]<br />→ [[Dewa United]] (skol.) |caps(goals) = {{0}}5 {{0}}(1)<br />38 {{0}}(3)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />44 (11)<br />17 {{0}}(8)<br />99 (28)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2025|08|14}} |nationalyears=2013- |nationalteam={{Fut|IDN|1}} |nationalcaps(goals)=32 {{0}}(3)<ref>[http://www.national-football-teams.com/player/53447/Stefano_Lilipaly.html National Football Teams]</ref> | ntupdate = {{data|2025|08|14}} }} '''Stefano Lilipaly''' (g. [[1990]] m. [[sausio 10]] d.) – [[Indonezija|indonezijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|Indonezijos rinktinėje]]. == Karjera == Kitados priklausė [[RKSV DCG|DCG]], [[AZ]], [[FC Utrecht|Utrecht]] klubų jaunimo ugdymo sistemoms. Nuo 2010 m. priklausė [[FC Utrecht|Utrecht]]. 2012 m. gegužės 21 d. pasirašė dviejų metų trukmės sutartį su [[Almere City FC|Almere City]].<ref>{{cite web|title=Stefano Lilipaly Resmi Pemain Almere City|url=https://www.goal.com/id/news/1362/sepakbola-belanda/2012/05/21/3117849/stefano-lilipaly-resmi-pemain-almere-city|website=Goal|language=id|date=21 May 2012|accessdate=28 September 2021}}</ref> 2014 m. kovo 23 d. pasirašė sutartį su [[J2 League]] žaidusiu [[Consadole Sapporo]] ([[Japonija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.juara.net/read/321577585/stefano-lilipaly-resmi-ke-consadole-sapporo|title=Stefano Lilipaly Resmi ke Consadole Sapporo|website=Juara.net|date=26 March 2014|accessdate=29 September 2021|language=id|last=Wahono|first=Suryo}}</ref> 2015 m. vasarą persikėlė į Telstar ([[Nyderlandai]]). 2017 m. sausio mėn. perėjo į [[SC Cambuur]].<ref>{{Cite web|url=https://www.cnnindonesia.com/olahraga/20170120065550-142-187620/stefano-lilipaly-resmi-pindah-ke-sc-cambuur|title=Stefano Lilipaly Resmi Pindah ke SC Cambuur|website=cnnindonesia.com|language=id|access-date=20 January 2017}}</ref> 2017 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė sutartį su [[Liga 1 (Indonezija)|Liga 1]] žaidusiu [[Bali United FC|Bali United]] klubu.<ref>{{Cite web|url=https://bola.kompas.com/read/2017/08/12/03172778/kejutan-stefano-lilipaly-resmi-gabung-bali-united|title= Kejutan! Stefano Lilipaly Resmi Gabung Bali United|website=bola.kompas.com|date= 11 August 2017|access-date=2017-08-12}}</ref> 2022 m. kovo mėn. tapo žinoma, kad futbolininkas atstovaus [[Borneo FC|Borneo]] klubui.<ref>{{cite web|url=https://www.indosport.com/sepakbola/20220516/liga-1-stefano-lilipaly-ungkap-alasan-dan-target-tinggi-usai-gabung-borneo-fc|title=Liga 1: Stefano Lilipaly Ungkap Alasan dan Target Tinggi Usai Gabung Borneo FC|publisher=www.indosport.com|date=16 May 2022|access-date=16 May 2022}}</ref> 2025 m. vasarą nuomos pagrindais perleistas [[Dewa United FC|Dewa United FC]] klubui. == Pasiekimai == '''Jong Utrecht''' * [[KNVB Reserve Cup]]: 2009–2010 m. '''Bali United''' * [[Liga 1 (Indonezija)|Liga 1]]: [[2019 m. Liga 1 (Indonezija)|2019]], [[2021–2022 m. BRI Liga 1|2021–2022]] m. '''Borneo Samarinda''' * [[Liga 1 (Indonezija)|Liga 1]] ''Regular Series'': [[2023–2024 m. BRI Liga 1|2023–2024]] m. == Rinktinė == [[2013]] m. [[rugpjūčio 18]] d. debiutavo [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje Indonezijos]] komandoje draugiškose rungtynėse prieš [[Filipinų vyrų futbolo rinktinė|Filipinus]]. Indonezija nugalėjo varžovus rezultatu 2-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/8683/Indonesia_Philippines.html Indonesia vs. Philippines 2013-08-14 (pagal national-football-teams.com)]</ref> [[2016]] m. [[lapkričio 25]] d. pelnė pirmąjį savo įvartį atstovaujant [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinei Indonezijos rinktinei]] prieš [[Singapūro vyrų futbolo rinktinė|Singapūrą]]. Varžovai pirmavo po [[Khairul Amri]] įvarčio (27 min.). [[Andik Vermansyah]] 62 minutę išlygino rezultatą, o 85 min. Stefano Lilipaly pelnė lemiamą įvartį ir [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|Indonezija]] nugalėjo [[Singapūro vyrų futbolo rinktinė|varžovus]] minimaliu rezultatu 2-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/16097/Singapore_Indonesia.html Singapore vs. Indonesia 2016-11-25 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Lilipaly, Stefano}} [[Kategorija:Indonezijos futbolininkai]] idgef2b8ih1oywmum0wr6haqobt99o1 7889451 7889450 2026-07-29T14:41:58Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889451 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox |playername=Stefano Lilipaly |image=[[Vaizdas:Stefano_Lilipaly_Indonesia.png|200px]] |fullname=Stefano Lilipaly |dateofbirth={{Gimė|1990|1|10|T}} |cityofbirth=[[Arnhemas]] |countryofbirth=[[Nyderlandai]] |currentclub=[[Dewa United]] (nuomos pagrindais iš [[Borneo FC|Borneo Samarinda]]) |clubnumber=5 |position=[[saugas]] | youthyears = 1997–2000 <br /> 2000–2001 <br /> 2010–2012 | youthclubs = {{vlv|NED}} [[RKSV DCG|DCG]]<br />{{vlv|NED}} [[AZ]] <br />{{vlv|NED}} [[FC Utrecht|Utrecht]] |years = 2010–2012<br/>2012–2014<br/>2014<br/>2015–2017<br/>2017<br/>2017–2022<br />2022–<br />2025– |clubs = [[FC Utrecht|Utrecht]]<br/>[[Almere City FC|Almere City]]<br/>[[Hokkaido Consadole Sapporo|Consadole Sapporo]]<br/>[[SC Telstar|Telstar]]<br/>[[SC Cambuur|Cambuur]]<br/>[[Bali United FC|Bali United]]<br />[[Borneo FC|Borneo]]<br />→ [[Dewa United]] (skol.) |caps(goals) = {{0}}5 {{0}}(1)<br />38 {{0}}(3)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />44 (11)<br />17 {{0}}(8)<br />99 (28)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2025|08|14}} |nationalyears=2013- |nationalteam={{Fut|IDN|1}} |nationalcaps(goals)=32 {{0}}(3)<ref>[http://www.national-football-teams.com/player/53447/Stefano_Lilipaly.html National Football Teams]</ref> | ntupdate = {{data|2025|08|14}} }} '''Stefano Lilipaly''' (g. [[1990]] m. [[sausio 10]] d.) – [[Indonezija|indonezijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|Indonezijos rinktinėje]]. == Karjera == Kitados priklausė [[RKSV DCG|DCG]], [[AZ]], [[FC Utrecht|Utrecht]] klubų jaunimo ugdymo sistemoms. Nuo 2010 m. priklausė [[FC Utrecht|Utrecht]]. 2012 m. gegužės 21 d. pasirašė dviejų metų trukmės sutartį su [[Almere City FC|Almere City]].<ref>{{cite web|title=Stefano Lilipaly Resmi Pemain Almere City|url=https://www.goal.com/id/news/1362/sepakbola-belanda/2012/05/21/3117849/stefano-lilipaly-resmi-pemain-almere-city|website=Goal|language=id|date=21 May 2012|accessdate=28 September 2021}}</ref> 2014 m. kovo 23 d. pasirašė sutartį su [[J2 League]] žaidusiu [[Consadole Sapporo]] ([[Japonija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.juara.net/read/321577585/stefano-lilipaly-resmi-ke-consadole-sapporo|title=Stefano Lilipaly Resmi ke Consadole Sapporo|website=Juara.net|date=26 March 2014|accessdate=29 September 2021|language=id|last=Wahono|first=Suryo}}</ref> 2015 m. vasarą persikėlė į Telstar ([[Nyderlandai]]). 2017 m. sausio mėn. perėjo į [[SC Cambuur]].<ref>{{Cite web|url=https://www.cnnindonesia.com/olahraga/20170120065550-142-187620/stefano-lilipaly-resmi-pindah-ke-sc-cambuur|title=Stefano Lilipaly Resmi Pindah ke SC Cambuur|website=cnnindonesia.com|language=id|access-date=20 January 2017}}</ref> 2017 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė sutartį su [[Liga 1 (Indonezija)|Liga 1]] žaidusiu [[Bali United FC|Bali United]] klubu.<ref>{{Cite web|url=https://bola.kompas.com/read/2017/08/12/03172778/kejutan-stefano-lilipaly-resmi-gabung-bali-united|title= Kejutan! Stefano Lilipaly Resmi Gabung Bali United|website=bola.kompas.com|date= 11 August 2017|access-date=2017-08-12}}</ref> 2022 m. kovo mėn. tapo žinoma, kad futbolininkas atstovaus [[Borneo FC|Borneo]] klubui.<ref>{{cite web|url=https://www.indosport.com/sepakbola/20220516/liga-1-stefano-lilipaly-ungkap-alasan-dan-target-tinggi-usai-gabung-borneo-fc|title=Liga 1: Stefano Lilipaly Ungkap Alasan dan Target Tinggi Usai Gabung Borneo FC|publisher=www.indosport.com|date=16 May 2022|access-date=16 May 2022}}</ref> 2025 m. vasarą nuomos pagrindais perleistas [[Dewa United FC|Dewa United]] klubui. == Pasiekimai == '''Jong Utrecht''' * [[KNVB Reserve Cup]]: 2009–2010 m. '''Bali United''' * [[Liga 1 (Indonezija)|Liga 1]]: [[2019 m. Liga 1 (Indonezija)|2019]], [[2021–2022 m. BRI Liga 1|2021–2022]] m. '''Borneo Samarinda''' * [[Liga 1 (Indonezija)|Liga 1]] ''Regular Series'': [[2023–2024 m. BRI Liga 1|2023–2024]] m. == Rinktinė == [[2013]] m. [[rugpjūčio 18]] d. debiutavo [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje Indonezijos]] komandoje draugiškose rungtynėse prieš [[Filipinų vyrų futbolo rinktinė|Filipinus]]. Indonezija nugalėjo varžovus rezultatu 2-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/8683/Indonesia_Philippines.html Indonesia vs. Philippines 2013-08-14 (pagal national-football-teams.com)]</ref> [[2016]] m. [[lapkričio 25]] d. pelnė pirmąjį savo įvartį atstovaujant [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinei Indonezijos rinktinei]] prieš [[Singapūro vyrų futbolo rinktinė|Singapūrą]]. Varžovai pirmavo po [[Khairul Amri]] įvarčio (27 min.). [[Andik Vermansyah]] 62 minutę išlygino rezultatą, o 85 min. Stefano Lilipaly pelnė lemiamą įvartį ir [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|Indonezija]] nugalėjo [[Singapūro vyrų futbolo rinktinė|varžovus]] minimaliu rezultatu 2-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/16097/Singapore_Indonesia.html Singapore vs. Indonesia 2016-11-25 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Lilipaly, Stefano}} [[Kategorija:Indonezijos futbolininkai]] ob7qsjy0x7attqs83i4q5rxz4k6i4hu 7889452 7889451 2026-07-29T14:42:40Z Makenzis 46558 7889452 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox |playername=Stefano Lilipaly |image=[[Vaizdas:Stefano_Lilipaly_Indonesia.png|200px]] |fullname=Stefano Lilipaly |dateofbirth={{Gimė|1990|1|10|T}} |cityofbirth=[[Arnhemas]] |countryofbirth=[[Nyderlandai]] |currentclub= |clubnumber |position=[[saugas]] | youthyears = 1997–2000 <br /> 2000–2001 <br /> 2010–2012 | youthclubs = {{vlv|NED}} [[RKSV DCG|DCG]]<br />{{vlv|NED}} [[AZ]] <br />{{vlv|NED}} [[FC Utrecht|Utrecht]] |years = 2010–2012<br/>2012–2014<br/>2014<br/>2015–2017<br/>2017<br/>2017–2022<br />2022–2026<br />2025–2026 |clubs = [[FC Utrecht|Utrecht]]<br/>[[Almere City FC|Almere City]]<br/>[[Hokkaido Consadole Sapporo|Consadole Sapporo]]<br/>[[SC Telstar|Telstar]]<br/>[[SC Cambuur|Cambuur]]<br/>[[Bali United FC|Bali United]]<br />[[Borneo FC|Borneo]]<br />→ [[Dewa United]] (skol.) |caps(goals) = {{0}}5 {{0}}(1)<br />38 {{0}}(3)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />44 (11)<br />17 {{0}}(8)<br />99 (28)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} |nationalyears=2013- |nationalteam={{Fut|IDN|1}} |nationalcaps(goals)=32 {{0}}(3)<ref>[http://www.national-football-teams.com/player/53447/Stefano_Lilipaly.html National Football Teams]</ref> | ntupdate = {{data|2025|08|14}} }} '''Stefano Lilipaly''' (g. [[1990]] m. [[sausio 10]] d.) – [[Indonezija|indonezijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|Indonezijos rinktinėje]]. == Karjera == Kitados priklausė [[RKSV DCG|DCG]], [[AZ]], [[FC Utrecht|Utrecht]] klubų jaunimo ugdymo sistemoms. Nuo 2010 m. priklausė [[FC Utrecht|Utrecht]]. 2012 m. gegužės 21 d. pasirašė dviejų metų trukmės sutartį su [[Almere City FC|Almere City]].<ref>{{cite web|title=Stefano Lilipaly Resmi Pemain Almere City|url=https://www.goal.com/id/news/1362/sepakbola-belanda/2012/05/21/3117849/stefano-lilipaly-resmi-pemain-almere-city|website=Goal|language=id|date=21 May 2012|accessdate=28 September 2021}}</ref> 2014 m. kovo 23 d. pasirašė sutartį su [[J2 League]] žaidusiu [[Consadole Sapporo]] ([[Japonija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.juara.net/read/321577585/stefano-lilipaly-resmi-ke-consadole-sapporo|title=Stefano Lilipaly Resmi ke Consadole Sapporo|website=Juara.net|date=26 March 2014|accessdate=29 September 2021|language=id|last=Wahono|first=Suryo}}</ref> 2015 m. vasarą persikėlė į Telstar ([[Nyderlandai]]). 2017 m. sausio mėn. perėjo į [[SC Cambuur]].<ref>{{Cite web|url=https://www.cnnindonesia.com/olahraga/20170120065550-142-187620/stefano-lilipaly-resmi-pindah-ke-sc-cambuur|title=Stefano Lilipaly Resmi Pindah ke SC Cambuur|website=cnnindonesia.com|language=id|access-date=20 January 2017}}</ref> 2017 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė sutartį su [[Liga 1 (Indonezija)|Liga 1]] žaidusiu [[Bali United FC|Bali United]] klubu.<ref>{{Cite web|url=https://bola.kompas.com/read/2017/08/12/03172778/kejutan-stefano-lilipaly-resmi-gabung-bali-united|title= Kejutan! Stefano Lilipaly Resmi Gabung Bali United|website=bola.kompas.com|date= 11 August 2017|access-date=2017-08-12}}</ref> 2022 m. kovo mėn. tapo žinoma, kad futbolininkas atstovaus [[Borneo FC|Borneo]] klubui.<ref>{{cite web|url=https://www.indosport.com/sepakbola/20220516/liga-1-stefano-lilipaly-ungkap-alasan-dan-target-tinggi-usai-gabung-borneo-fc|title=Liga 1: Stefano Lilipaly Ungkap Alasan dan Target Tinggi Usai Gabung Borneo FC|publisher=www.indosport.com|date=16 May 2022|access-date=16 May 2022}}</ref> 2025 m. vasarą nuomos pagrindais perleistas [[Dewa United FC|Dewa United]] klubui. == Pasiekimai == '''Jong Utrecht''' * [[KNVB Reserve Cup]]: 2009–2010 m. '''Bali United''' * [[Liga 1 (Indonezija)|Liga 1]]: [[2019 m. Liga 1 (Indonezija)|2019]], [[2021–2022 m. BRI Liga 1|2021–2022]] m. '''Borneo Samarinda''' * [[Liga 1 (Indonezija)|Liga 1]] ''Regular Series'': [[2023–2024 m. BRI Liga 1|2023–2024]] m. == Rinktinė == [[2013]] m. [[rugpjūčio 18]] d. debiutavo [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje Indonezijos]] komandoje draugiškose rungtynėse prieš [[Filipinų vyrų futbolo rinktinė|Filipinus]]. Indonezija nugalėjo varžovus rezultatu 2-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/8683/Indonesia_Philippines.html Indonesia vs. Philippines 2013-08-14 (pagal national-football-teams.com)]</ref> [[2016]] m. [[lapkričio 25]] d. pelnė pirmąjį savo įvartį atstovaujant [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinei Indonezijos rinktinei]] prieš [[Singapūro vyrų futbolo rinktinė|Singapūrą]]. Varžovai pirmavo po [[Khairul Amri]] įvarčio (27 min.). [[Andik Vermansyah]] 62 minutę išlygino rezultatą, o 85 min. Stefano Lilipaly pelnė lemiamą įvartį ir [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|Indonezija]] nugalėjo [[Singapūro vyrų futbolo rinktinė|varžovus]] minimaliu rezultatu 2-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/16097/Singapore_Indonesia.html Singapore vs. Indonesia 2016-11-25 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Lilipaly, Stefano}} [[Kategorija:Indonezijos futbolininkai]] 4v80x87texlh12g2m4u4wev9ze3s7vo 7889453 7889452 2026-07-29T14:42:55Z Makenzis 46558 7889453 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox |playername=Stefano Lilipaly |image=[[Vaizdas:Stefano_Lilipaly_Indonesia.png|200px]] |fullname=Stefano Lilipaly |dateofbirth={{Gimė|1990|1|10|T}} |cityofbirth=[[Arnhemas]] |countryofbirth=[[Nyderlandai]] |currentclub= |clubnumber |position=[[saugas]] | youthyears = 1997–2000 <br /> 2000–2001 <br /> 2010–2012 | youthclubs = {{vlv|NED}} [[RKSV DCG|DCG]]<br />{{vlv|NED}} [[AZ]] <br />{{vlv|NED}} [[FC Utrecht|Utrecht]] |years = 2010–2012<br/>2012–2014<br/>2014<br/>2015–2017<br/>2017<br/>2017–2022<br />2022–2026<br />2025–2026 |clubs = [[FC Utrecht|Utrecht]]<br/>[[Almere City FC|Almere City]]<br/>[[Hokkaido Consadole Sapporo|Consadole Sapporo]]<br/>[[SC Telstar|Telstar]]<br/>[[SC Cambuur|Cambuur]]<br/>[[Bali United FC|Bali United]]<br />[[Borneo FC|Borneo]]<br />→ [[Dewa United]] (skol.) |caps(goals) = {{0}}5 {{0}}(1)<br />38 {{0}}(3)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />44 (11)<br />17 {{0}}(8)<br />99 (28)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} |nationalyears=2013- |nationalteam={{Fut|IDN|1}} |nationalcaps(goals)=32 {{0}}(3)<ref>[http://www.national-football-teams.com/player/53447/Stefano_Lilipaly.html National Football Teams]</ref> | ntupdate = {{data|2025|08|14}} }} '''Stefano Lilipaly''' (g. [[1990]] m. [[sausio 10]] d.) – [[Indonezija|indonezijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|Indonezijos rinktinėje]]. == Karjera == Kitados priklausė [[RKSV DCG|DCG]], [[AZ]], [[FC Utrecht|Utrecht]] klubų jaunimo ugdymo sistemoms. Nuo 2010 m. priklausė [[FC Utrecht|Utrecht]]. 2012 m. gegužės 21 d. pasirašė dviejų metų trukmės sutartį su [[Almere City FC|Almere City]].<ref>{{cite web|title=Stefano Lilipaly Resmi Pemain Almere City|url=https://www.goal.com/id/news/1362/sepakbola-belanda/2012/05/21/3117849/stefano-lilipaly-resmi-pemain-almere-city|website=Goal|language=id|date=21 May 2012|accessdate=28 September 2021}}</ref> 2014 m. kovo 23 d. pasirašė sutartį su [[J2 League]] žaidusiu [[Consadole Sapporo]] ([[Japonija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.juara.net/read/321577585/stefano-lilipaly-resmi-ke-consadole-sapporo|title=Stefano Lilipaly Resmi ke Consadole Sapporo|website=Juara.net|date=26 March 2014|accessdate=29 September 2021|language=id|last=Wahono|first=Suryo}}</ref> 2015 m. vasarą persikėlė į Telstar ([[Nyderlandai]]). 2017 m. sausio mėn. perėjo į [[SC Cambuur]].<ref>{{Cite web|url=https://www.cnnindonesia.com/olahraga/20170120065550-142-187620/stefano-lilipaly-resmi-pindah-ke-sc-cambuur|title=Stefano Lilipaly Resmi Pindah ke SC Cambuur|website=cnnindonesia.com|language=id|access-date=20 January 2017}}</ref> 2017 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė sutartį su [[Liga 1 (Indonezija)|Liga 1]] žaidusiu [[Bali United FC|Bali United]] klubu.<ref>{{Cite web|url=https://bola.kompas.com/read/2017/08/12/03172778/kejutan-stefano-lilipaly-resmi-gabung-bali-united|title= Kejutan! Stefano Lilipaly Resmi Gabung Bali United|website=bola.kompas.com|date= 11 August 2017|access-date=2017-08-12}}</ref> 2022 m. kovo mėn. tapo žinoma, kad futbolininkas atstovaus [[Borneo FC|Borneo]] klubui.<ref>{{cite web|url=https://www.indosport.com/sepakbola/20220516/liga-1-stefano-lilipaly-ungkap-alasan-dan-target-tinggi-usai-gabung-borneo-fc|title=Liga 1: Stefano Lilipaly Ungkap Alasan dan Target Tinggi Usai Gabung Borneo FC|publisher=www.indosport.com|date=16 May 2022|access-date=16 May 2022}}</ref> 2025 m. vasarą nuomos pagrindais perleistas [[Dewa United FC|Dewa United]] klubui. == Pasiekimai == '''Jong Utrecht''' * [[KNVB Reserve Cup]]: 2009–2010 m. '''Bali United''' * [[Liga 1 (Indonezija)|Liga 1]]: [[2019 m. Liga 1 (Indonezija)|2019]], [[2021–2022 m. BRI Liga 1|2021–2022]] m. '''Borneo Samarinda''' * [[Liga 1 (Indonezija)|Liga 1]] ''Regular Series'': [[2023–2024 m. BRI Liga 1|2023–2024]] m. == Rinktinė == [[2013]] m. [[rugpjūčio 18]] d. debiutavo [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje Indonezijos]] komandoje draugiškose rungtynėse prieš [[Filipinų vyrų futbolo rinktinė|Filipinus]]. Indonezija nugalėjo varžovus rezultatu 2-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/8683/Indonesia_Philippines.html Indonesia vs. Philippines 2013-08-14 (pagal national-football-teams.com)]</ref> [[2016]] m. [[lapkričio 25]] d. pelnė pirmąjį savo įvartį atstovaujant [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinei Indonezijos rinktinei]] prieš [[Singapūro vyrų futbolo rinktinė|Singapūrą]]. Varžovai pirmavo po [[Khairul Amri]] įvarčio (27 min.). [[Andik Vermansyah]] 62 minutę išlygino rezultatą, o 85 min. Stefano Lilipaly pelnė lemiamą įvartį ir [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|Indonezija]] nugalėjo [[Singapūro vyrų futbolo rinktinė|varžovus]] minimaliu rezultatu 2-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/16097/Singapore_Indonesia.html Singapore vs. Indonesia 2016-11-25 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Lilipaly, Stefano}} [[Kategorija:Indonezijos futbolininkai]] np6i2s5v3340iiasftxans8oo0kkww8 7889454 7889453 2026-07-29T14:43:43Z Makenzis 46558 7889454 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox |playername=Stefano Lilipaly |image=[[Vaizdas:Stefano_Lilipaly_Indonesia.png|200px]] |fullname=Stefano Lilipaly |dateofbirth={{Gimė|1990|1|10|T}} |cityofbirth=[[Arnhemas]] |countryofbirth=[[Nyderlandai]] |currentclub= [[Semen Padang FC]] |clubnumber |position=[[saugas]] | youthyears = 1997–2000 <br /> 2000–2001 <br /> 2010–2012 | youthclubs = {{vlv|NED}} [[RKSV DCG|DCG]]<br />{{vlv|NED}} [[AZ]] <br />{{vlv|NED}} [[FC Utrecht|Utrecht]] |years = 2010–2012<br/>2012–2014<br/>2014<br/>2015–2017<br/>2017<br/>2017–2022<br />2022–2026<br />2025–2026<br />2026– |clubs = [[FC Utrecht|Utrecht]]<br/>[[Almere City FC|Almere City]]<br/>[[Hokkaido Consadole Sapporo|Consadole Sapporo]]<br/>[[SC Telstar|Telstar]]<br/>[[SC Cambuur|Cambuur]]<br/>[[Bali United FC|Bali United]]<br />[[Borneo FC|Borneo]]<br />→ [[Dewa United]] (skol.)<br />[[Semen Padang FC]] |caps(goals) = {{0}}5 {{0}}(1)<br />38 {{0}}(3)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />44 (11)<br />17 {{0}}(8)<br />99 (28)<br />28 {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} |nationalyears=2013- |nationalteam={{Fut|IDN|1}} |nationalcaps(goals)=32 {{0}}(3)<ref>[http://www.national-football-teams.com/player/53447/Stefano_Lilipaly.html National Football Teams]</ref> | ntupdate = {{data|2025|08|14}} }} '''Stefano Lilipaly''' (g. [[1990]] m. [[sausio 10]] d.) – [[Indonezija|indonezijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|Indonezijos rinktinėje]]. == Karjera == Kitados priklausė [[RKSV DCG|DCG]], [[AZ]], [[FC Utrecht|Utrecht]] klubų jaunimo ugdymo sistemoms. Nuo 2010 m. priklausė [[FC Utrecht|Utrecht]]. 2012 m. gegužės 21 d. pasirašė dviejų metų trukmės sutartį su [[Almere City FC|Almere City]].<ref>{{cite web|title=Stefano Lilipaly Resmi Pemain Almere City|url=https://www.goal.com/id/news/1362/sepakbola-belanda/2012/05/21/3117849/stefano-lilipaly-resmi-pemain-almere-city|website=Goal|language=id|date=21 May 2012|accessdate=28 September 2021}}</ref> 2014 m. kovo 23 d. pasirašė sutartį su [[J2 League]] žaidusiu [[Consadole Sapporo]] ([[Japonija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.juara.net/read/321577585/stefano-lilipaly-resmi-ke-consadole-sapporo|title=Stefano Lilipaly Resmi ke Consadole Sapporo|website=Juara.net|date=26 March 2014|accessdate=29 September 2021|language=id|last=Wahono|first=Suryo}}</ref> 2015 m. vasarą persikėlė į Telstar ([[Nyderlandai]]). 2017 m. sausio mėn. perėjo į [[SC Cambuur]].<ref>{{Cite web|url=https://www.cnnindonesia.com/olahraga/20170120065550-142-187620/stefano-lilipaly-resmi-pindah-ke-sc-cambuur|title=Stefano Lilipaly Resmi Pindah ke SC Cambuur|website=cnnindonesia.com|language=id|access-date=20 January 2017}}</ref> 2017 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė sutartį su [[Liga 1 (Indonezija)|Liga 1]] žaidusiu [[Bali United FC|Bali United]] klubu.<ref>{{Cite web|url=https://bola.kompas.com/read/2017/08/12/03172778/kejutan-stefano-lilipaly-resmi-gabung-bali-united|title= Kejutan! Stefano Lilipaly Resmi Gabung Bali United|website=bola.kompas.com|date= 11 August 2017|access-date=2017-08-12}}</ref> 2022 m. kovo mėn. tapo žinoma, kad futbolininkas atstovaus [[Borneo FC|Borneo]] klubui.<ref>{{cite web|url=https://www.indosport.com/sepakbola/20220516/liga-1-stefano-lilipaly-ungkap-alasan-dan-target-tinggi-usai-gabung-borneo-fc|title=Liga 1: Stefano Lilipaly Ungkap Alasan dan Target Tinggi Usai Gabung Borneo FC|publisher=www.indosport.com|date=16 May 2022|access-date=16 May 2022}}</ref> 2025 m. vasarą nuomos pagrindais perleistas [[Dewa United FC|Dewa United]] klubui. == Pasiekimai == '''Jong Utrecht''' * [[KNVB Reserve Cup]]: 2009–2010 m. '''Bali United''' * [[Liga 1 (Indonezija)|Liga 1]]: [[2019 m. Liga 1 (Indonezija)|2019]], [[2021–2022 m. BRI Liga 1|2021–2022]] m. '''Borneo Samarinda''' * [[Liga 1 (Indonezija)|Liga 1]] ''Regular Series'': [[2023–2024 m. BRI Liga 1|2023–2024]] m. == Rinktinė == [[2013]] m. [[rugpjūčio 18]] d. debiutavo [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje Indonezijos]] komandoje draugiškose rungtynėse prieš [[Filipinų vyrų futbolo rinktinė|Filipinus]]. Indonezija nugalėjo varžovus rezultatu 2-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/8683/Indonesia_Philippines.html Indonesia vs. Philippines 2013-08-14 (pagal national-football-teams.com)]</ref> [[2016]] m. [[lapkričio 25]] d. pelnė pirmąjį savo įvartį atstovaujant [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinei Indonezijos rinktinei]] prieš [[Singapūro vyrų futbolo rinktinė|Singapūrą]]. Varžovai pirmavo po [[Khairul Amri]] įvarčio (27 min.). [[Andik Vermansyah]] 62 minutę išlygino rezultatą, o 85 min. Stefano Lilipaly pelnė lemiamą įvartį ir [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|Indonezija]] nugalėjo [[Singapūro vyrų futbolo rinktinė|varžovus]] minimaliu rezultatu 2-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/16097/Singapore_Indonesia.html Singapore vs. Indonesia 2016-11-25 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Lilipaly, Stefano}} [[Kategorija:Indonezijos futbolininkai]] ebpar2l6zqxfzzs7oe0fqvu07c4tmdh 7889455 7889454 2026-07-29T14:44:17Z Makenzis 46558 7889455 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox |playername=Stefano Lilipaly |image=[[Vaizdas:Stefano_Lilipaly_Indonesia.png|200px]] |fullname=Stefano Lilipaly |dateofbirth={{Gimė|1990|1|10|T}} |cityofbirth=[[Arnhemas]] |countryofbirth=[[Nyderlandai]] |currentclub= [[Semen Padang FC]] |clubnumber |position=[[saugas]] | youthyears = 1997–2000 <br /> 2000–2001 <br /> 2010–2012 | youthclubs = {{vlv|NED}} [[RKSV DCG|DCG]]<br />{{vlv|NED}} [[AZ]] <br />{{vlv|NED}} [[FC Utrecht|Utrecht]] |years = 2010–2012<br/>2012–2014<br/>2014<br/>2015–2017<br/>2017<br/>2017–2022<br />2022–2026<br />2025–2026<br />2026– |clubs = [[FC Utrecht|Utrecht]]<br/>[[Almere City FC|Almere City]]<br/>[[Hokkaido Consadole Sapporo|Consadole Sapporo]]<br/>[[SC Telstar|Telstar]]<br/>[[SC Cambuur|Cambuur]]<br/>[[Bali United FC|Bali United]]<br />[[Borneo FC|Borneo]]<br />→ [[Dewa United]] (skol.)<br />[[Semen Padang FC]] |caps(goals) = {{0}}5 {{0}}(1)<br />38 {{0}}(3)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />44 (11)<br />17 {{0}}(8)<br />99 (28)<br />28 {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} |nationalyears=2013–2025 |nationalteam={{Fut|IDN|1}} |nationalcaps(goals)=34 {{0}}(3)<ref>[http://www.national-football-teams.com/player/53447/Stefano_Lilipaly.html National Football Teams]</ref> | ntupdate = {{data|2026|07|29}} }} '''Stefano Lilipaly''' (g. [[1990]] m. [[sausio 10]] d.) – [[Indonezija|indonezijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|Indonezijos rinktinėje]]. == Karjera == Kitados priklausė [[RKSV DCG|DCG]], [[AZ]], [[FC Utrecht|Utrecht]] klubų jaunimo ugdymo sistemoms. Nuo 2010 m. priklausė [[FC Utrecht|Utrecht]]. 2012 m. gegužės 21 d. pasirašė dviejų metų trukmės sutartį su [[Almere City FC|Almere City]].<ref>{{cite web|title=Stefano Lilipaly Resmi Pemain Almere City|url=https://www.goal.com/id/news/1362/sepakbola-belanda/2012/05/21/3117849/stefano-lilipaly-resmi-pemain-almere-city|website=Goal|language=id|date=21 May 2012|accessdate=28 September 2021}}</ref> 2014 m. kovo 23 d. pasirašė sutartį su [[J2 League]] žaidusiu [[Consadole Sapporo]] ([[Japonija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.juara.net/read/321577585/stefano-lilipaly-resmi-ke-consadole-sapporo|title=Stefano Lilipaly Resmi ke Consadole Sapporo|website=Juara.net|date=26 March 2014|accessdate=29 September 2021|language=id|last=Wahono|first=Suryo}}</ref> 2015 m. vasarą persikėlė į Telstar ([[Nyderlandai]]). 2017 m. sausio mėn. perėjo į [[SC Cambuur]].<ref>{{Cite web|url=https://www.cnnindonesia.com/olahraga/20170120065550-142-187620/stefano-lilipaly-resmi-pindah-ke-sc-cambuur|title=Stefano Lilipaly Resmi Pindah ke SC Cambuur|website=cnnindonesia.com|language=id|access-date=20 January 2017}}</ref> 2017 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė sutartį su [[Liga 1 (Indonezija)|Liga 1]] žaidusiu [[Bali United FC|Bali United]] klubu.<ref>{{Cite web|url=https://bola.kompas.com/read/2017/08/12/03172778/kejutan-stefano-lilipaly-resmi-gabung-bali-united|title= Kejutan! Stefano Lilipaly Resmi Gabung Bali United|website=bola.kompas.com|date= 11 August 2017|access-date=2017-08-12}}</ref> 2022 m. kovo mėn. tapo žinoma, kad futbolininkas atstovaus [[Borneo FC|Borneo]] klubui.<ref>{{cite web|url=https://www.indosport.com/sepakbola/20220516/liga-1-stefano-lilipaly-ungkap-alasan-dan-target-tinggi-usai-gabung-borneo-fc|title=Liga 1: Stefano Lilipaly Ungkap Alasan dan Target Tinggi Usai Gabung Borneo FC|publisher=www.indosport.com|date=16 May 2022|access-date=16 May 2022}}</ref> 2025 m. vasarą nuomos pagrindais perleistas [[Dewa United FC|Dewa United]] klubui. == Pasiekimai == '''Jong Utrecht''' * [[KNVB Reserve Cup]]: 2009–2010 m. '''Bali United''' * [[Liga 1 (Indonezija)|Liga 1]]: [[2019 m. Liga 1 (Indonezija)|2019]], [[2021–2022 m. BRI Liga 1|2021–2022]] m. '''Borneo Samarinda''' * [[Liga 1 (Indonezija)|Liga 1]] ''Regular Series'': [[2023–2024 m. BRI Liga 1|2023–2024]] m. == Rinktinė == [[2013]] m. [[rugpjūčio 18]] d. debiutavo [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje Indonezijos]] komandoje draugiškose rungtynėse prieš [[Filipinų vyrų futbolo rinktinė|Filipinus]]. Indonezija nugalėjo varžovus rezultatu 2-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/8683/Indonesia_Philippines.html Indonesia vs. Philippines 2013-08-14 (pagal national-football-teams.com)]</ref> [[2016]] m. [[lapkričio 25]] d. pelnė pirmąjį savo įvartį atstovaujant [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinei Indonezijos rinktinei]] prieš [[Singapūro vyrų futbolo rinktinė|Singapūrą]]. Varžovai pirmavo po [[Khairul Amri]] įvarčio (27 min.). [[Andik Vermansyah]] 62 minutę išlygino rezultatą, o 85 min. Stefano Lilipaly pelnė lemiamą įvartį ir [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|Indonezija]] nugalėjo [[Singapūro vyrų futbolo rinktinė|varžovus]] minimaliu rezultatu 2-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/16097/Singapore_Indonesia.html Singapore vs. Indonesia 2016-11-25 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Lilipaly, Stefano}} [[Kategorija:Indonezijos futbolininkai]] 9o28kzq6jv4b16bges8sqx8w0jyi6ch 0 553488 7889590 7879073 2026-07-30T00:19:19Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889590 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kuwait SC <br /> نادي الكويت الرياضي‎ | image = [[Vaizdas:Kuwait Sporting Club.png|180px]] | fullname = Kuwait Sporting Club | nickname = | founded = 1960 m. | ground = KSCS stadionas, Kaifanas, [[Kuveitas (miestas)|Al Kuveitas]] | capacity = 18 500 | chairman = {{flagicon|KUW}} Khalid Al Ghanim | manager = Nebojša Jovović | league = {{flagicon|KUW}} Premjer lyga | season = 2025–2026 | position = {{čemp}} | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=FE0036|body1=FFFFFF|rightarm1=FE0036|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FE0036|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FE0036|socks2=FE0036| }} '''„Kuwait Sporting Club“''' ({{ar| نادي الكويت الرياضي‎}}) – [[Kuveitas|Kuveito]] [[futbolo klubas]] iš [[Kuveitas (miestas)|Al Kuveito]] priemiesčio Kaifano. == Istorija == Klubas įkurtas 1960 m. Turi futbolo ir krepšinio komandas. Futbolo komanda net 18 kartų tapo šalies čempionais. Atstovavo šaliai Azijos žemyno turnyruose. == Pasiekimai == ; {{vlv|Kuveitas}} [[Kuveito Premjer lyga]] * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (21):''' 1964–1965, 1967–1968, 1971–1972, 1973–1974, 1976–1977, 1978–1979, 2000–2001, 2005–2006, 2006–2007, 2007–2008, 2012–2013, 2014–2015, 2016–2017, 2017–2018, 2018–2019, 2019–2020, 2021–2022, 2022–2023, 2023–2024, 2024–2025, 2025–2026 m. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Kuveito Premjer lyga|Premjer lyga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>https://www.rsssf.org/tablesk/kuw2014.html</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Kuveito Premjer lyga|Premjer lyga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://www.rsssf.org/tablesk/kuw2015.html</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Kuveito Premjer lyga|Premjer lyga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>https://www.rsssf.org/tablesk/kuw2016.html</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Kuveito Premjer lyga|Premjer lyga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://www.rsssf.org/tablesk/kuw2017.html</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Kuveito Premjer lyga|Premjer lyga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://www.rsssf.org/tablesk/kuw2018.html</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Kuveito Premjer lyga|Premjer lyga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://www.rsssf.org/tablesk/kuw2019.html</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Kuveito Premjer lyga|Premjer lyga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1. *''' | <ref>https://www.rsssf.org/tablesk/kuw2020.html</ref> | bgcolor="#FFCCCC" style="text-align:center;"| [[COVID-19 pandemija|pandemijos sąlygos]] |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Kuveito Premjer lyga|Premjer lyga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3. *''' | <ref>https://www.rsssf.org/tablesk/kuw2021.html</ref> | bgcolor="#FFCCCC" style="text-align:center;"| [[COVID-19 pandemija|pandemijos sąlygos]] |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Kuveito Premjer lyga|Premjer lyga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://www.rsssf.org/tablesk/kuw2022.html</ref> | bgcolor="#FFCCCC" style="text-align:center;"| [[COVID-19 pandemija|pandemijos sąlygos]] |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Kuveito Premjer lyga|Premjer lyga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://www.rsssf.org/tablesk/kuw2023.html</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Kuveito Premjer lyga|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Kuveito Premjer lyga|Premjer lyga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://www.rsssf.org/tablesk/kuw2024.html</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Kuveito Premjer lyga|Premjer lyga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://www.rsssf.org/tablesk/kuw2025.html</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Kuveito Premjer lyga|Premjer lyga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://www.rsssf.org/tablesk/kuw2026.html</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Kuveito Premjer lyga|Premjer lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>https://www.rsssf.org/tablesk/kuw2027.html{{Neveikianti nuoroda|date=liepos 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |'''KUVEITO''' <br /> Sporto Klubas | style="background:white;color:red" width="150" height="50" |'''KUVEITO''' <br /> Sporto Klubas |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Kuwait Sporting Club.png|150px]] '''KUVEITO''' <br /> Sporto Klubas | style="background:White;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Kuwait Sporting Club.png|150px]] '''KUVEITO''' <br /> Sporto Klubas |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia balta apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _aqtobe1718h |pattern_b = _aqtobe1718h |pattern_ra = _aqtobe1718h |pattern_sh = _trencin1819h |pattern_so = _color_3_stripes_red |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _accrington1819h |pattern_b = _accrington1819h |pattern_ra = _accrington1819h |pattern_sh = _irn1819a |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _irn1819h |pattern_b = _irn1819h |pattern_ra = _irn1819h |pattern_sh = _adidasred |pattern_so = _color_3_stripes_red |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _cork18a |pattern_b = _cork18a |pattern_ra = _cork18a |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FF0000 |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidassquadra21wr |pattern_b = _adidassquadra21wr |pattern_ra = _adidassquadra21wr |pattern_sh = _adidassquadra21wr |pattern_so = _3_stripes_red |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidassquadra21rw |pattern_b = _adidassquadra21rw |pattern_ra = _adidassquadra21rw |pattern_sh = _adidassquadra21r |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Žaidėjai, atstovavę Kuveito nacionalinei rinktinei<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/1453/2023_1/Al_Kuwait_Kaifan.html General Information for Al-Kuwait Kaifan]</ref> * {{vlv|Kuveitas}} [[Vaizdas:Star_full.svg|12px]] [[Yousef Naser Al-Sulaiman]], puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/34130/Yousef_Naser_Al_Sulaiman.html General Information about the player Yousef Naser Al-Sulaiman]</ref> * {{vlv|Kuveitas}} [[Faisal Zaid Al-Harbi]], saugas, puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/52514/Faisal_Zaid_Al_Harbi.html General Information about the player Faisal Zaid Al-Harbi]</ref> * {{vlv|Kuveitas}} [[Redha Hani Abu Jabarah]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/69845/Redha_Hani_Abu_Jabarah.html General Information about the player Redha Hani Abu Jabarah]</ref> * {{vlv|Kuveitas}} [[Ahmed Al-Dhafiri]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/53745/Ahmed_Al_Dhafiri.html General Information about the player Ahmed Al-Dhafiri]</ref> * {{vlv|Kuveitas}} [[Fahad Al-Hajeri]], gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/49148/Fahad_Al_Hajeri.html General Information about the player Fahad Al-Hajeri]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|Tunisas}} [[Taha Yassine Khenissi]], puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/51935/Taha_Yassine_Khenissi.html General Information about the player Taha Yassine Khenissi]</ref> * {{vlv|Bahreinas}} [[Mohamed Jasim Marhoon]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/71730/Mohamed_Jasim_Marhoon.html General Information about the player Mohamed Jasim Marhoon]</ref> * {{vlv|Tunisas}} [[Bilel Ifa]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/29116/Bilel_Ifa.html General Information about the player Bilel Ifa]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/KuwaitSportsClub/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/al-kuwait/SvESL5I7/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/al-kuwait/SvESL5I7/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kuwait-sc/14147/ Globalsportsarchive] {{Kuveito Premjer lyga}} [[Kategorija:Kuveito futbolo klubai|KUWAIT]] {{DEFAULTSORT:Kuwait}} 8cchjeoo5w8zxf7m5mz8cbi4k2nseaz 0 554080 7889720 7755024 2026-07-30T09:02:49Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889720 wikitext text/x-wiki {{coord|55.9215|25.8134|type:landmark|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas = Antanašės dvaras | Paveiksliukas = Antanašės dvaras (1) - panoramio.jpg | Vieta = [[Antanašė]], [[Rokiškio rajonas|Rokiškio raj.]] | Įkurtas = [[XVIII a.]] | Stilius = [[neogotika]] | Giminės = [[Bilevičiai]],<br>[[Morikoniai]],<br>[[Romeriai]] | Parkas = Parko fragmentai, medžių grupės | Dabar = Tvarkomi rūmai | Savininkas = Privati nuosavybė | Paveikslėlio apibūdinimas = Antanašės dvaro rūmai 2012 m. }} '''Antanašės dvaro''' sodybos rūmai stūkso šalia [[Antanašė]]s kaimo, [[Rokiškio rajonas|Rokiškio rajone]], 2 km į pietryčius nuo [[Obeliai|Obelių]], 0,4 km į pietvakarius nuo kelio {{KK117}}, [[Našys|Našio]] paežerėje. Antanašės dvaro kompleksas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą, paskelbtas regioninės reikšmės architektūros paminklu.<ref>{{cite kvr|550}}</ref> [[Vaizdas:Antanaše manor - panoramio (1).jpg|miniatiūra|240px|left|Dvaro rūmai]] [[Vaizdas:Antanašės dvaras (2) - panoramio.jpg|miniatiūra|240px|left|Rūmų fragmentas]] == Istorija == Antanašės dvarvietę nuo XVIII a. valdė [[Bilevičiai|Bilevičių]], [[Morikoniai|Morikonių]], [[Romeriai|Romerių]] giminės. Antanašėje gyveno žymus visuomenės veikėjas Mykolas Juozapas Romeris (1776-1853). Po jo mirties paveldėtame [[dvaras|dvare]] apsigyveno iš [[tremtis|tremties]] sugrįžęs Edvardas Jonas Romeris (1806-1878). Romerių turėta sodyba [[1855]] m. sudegė, bet E. J. Romeris pastatė naujus mūrinius rūmus. Po E. J. Romerio mirtes dvarą paveldėjo jo sūnus Bronislovas (1856-1899). Po šio ankstyvos mirties Antanašės valdos atiteko jo vaikams. Dvare buvo saugomos [[antspaudas|antspaudų]], tabokinių ir žiedų bei paveikslų kolekcijos. Didelę vertę turėjo Romerių šeimos archyvas, kuriame buvo sukaupti dokumentai nuo [[XVI a.]]<ref>[https://www.muziejusrokiskyje.lt/wp-content/uploads/Mokytojo_metodinis_sasiuvinis_Pazinkime_Rokiskio_dvaru_praeiti.pdf Pažinkime Rokiškio dvarų praeitį]</ref> Sovietmečiu dvarvietė buvo [[kolūkis|kolūkio]] nuosavybė. Juose buvo įsikūrusi kolūkio administracija, [[kultūros namai]], [[biblioteka]]. Po kolūkio dvarą turėjo žemės ūkio bendrovė. Vėliau dvaro pastatas buvo [[privatizacija|privatizuotas]]. Sovietmečiu, be kitų perstatymų, griovimų, rūmų šiaurės vakarų pusėje pristatytas [[Silikatai|silikatinių]] [[plyta|plytų]] mūro priestatas. [[2018]] m. duomenimis, pagrindinis dvaro pastatas buvo intensyviai tvarkomas.<ref>{{cite web |title=Dienos kelionė po Rokiškio rajono dvarus: kam pasisekė, o kam – ne |url=https://grokiskis.lt/rokiskis-triskart-lietuva/dienos-kelione-po-rokiskio-rajono-dvarus-kam-pasiseke-o-kam-ne |last=Keliuotytė |first=Rasa |date=2018-09-20 |website=grokiskis.lt |publisher=[[Gimtasis Rokiškis]] |access-date=2026-02-16}}</ref> == Architektūra == Dvarvietėje stovi pagrindinis neogotikinio stiliaus balto mūro statinys. Sodybą supa suformuoto peizažinio [[parkas|parko]] fragmentai, prieinantys prie Našio ežero. Link rūmų veda privažiavimo kelias su lapuočių medžių [[alėja]]. Parke išlikę medžių masyvai, grupės, pavieniai medžiai: vyrauja [[ąžuolai]], [[pušys]], [[eglės]], [[klevai]], [[liepos]], [[uosiai]], [[beržai]]. Yra daug priaugusių savaiminių medžių ir krūmų. Teritorijos centrinėje dalyje telkšo du natūralūs vandens telkiniai. Dvaro pastatą yra nutapęs dailininkas [[Alfredas Romeris]] (1832-1897). [[Akvarelė]]je virš rūmų matyti iškilęs [[neogotika|neogotikinis]] bokštas, deja, neišlikęs – jis [[XX a.]] buvo nugriautas. Rūmai paprastos [[architektūra|architektūros]], jų puošyboje nepanaudota ypatingų [[dekoras|dekoro]] elementų. Statinys sudėtinis, sudarytas iš dviejų korpusų, 1 aukšto, su pusrūsiu ir pastoge, pritaikytas prie [[reljefas|reljefo]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Antanašė manor}} * [[Sąrašas:Lietuvos dvarai]] * [https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architekt%C5%ABra/dvarai-ir-pilys/7787-antana%C5%A1%C4%97s-dvaras-roki%C5%A1kio-r Antanašės dvaras, Rokiškio r. (''miestai.net'')] {{Lietuvos dvarai}} [[Kategorija:Rokiškio rajono dvarai]] t1rp7b1sgsb9t46by93opktwgqcsovh 0 554831 7889445 7459168 2026-07-29T14:39:57Z Makenzis 46558 7889445 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Sunil Chhetri | fullname = Sunīl Chetrī | image = [[Vaizdas:Sunil Chhetri.jpg|200px]] | dateofbirth = {{Birth date and age|1984|8|3|df=y}}<ref name=SWProfile>{{cite web|title=Sunil Chhetri|url=https://int.soccerway.com/players/sunil-chhetri/64395/|work=Soccerway|accessdate=21 August 2013|url-status=live|archiveurl=https://web.archive.org/web/20130910121819/http://int.soccerway.com/players/sunil-chhetri/64395/|archivedate=10 September 2013|df=dmy-all}}</ref> | countryofbirth = [[Sekunderabadas]], [[Indija]]<ref name=SWProfile /> | height = 1,70 m<ref name=SWProfile /> | position = puolėjas | currentclub = Baigęs karjerą | clubnumber = | youthclubs = City Football Club | youthyears = 2001–2002 | clubs = [[Mohun Bagan A.C.|Mohun Bagan]]<br> [[JCT F.C.|JCT]]<br> [[East Bengal F.C.|East Bengal]]<br> [[Dempo S.C.|Dempo]] <br>[[Sporting Kansas City|Kansas City Wizards]]<br> [[United S.C.|Chirag United]] <br>[[Mohun Bagan A.C.|Mohun Bagan]] <br> [[Sporting CP B]] <br> → [[Churchill Brothers S.C.|Churchill Brothers]] ''(skol.)''<br>[[Bengaluru FC|Bengaluru]] <br>→ [[Mumbai City FC|Mumbai City]] ''(skol.)'' | years = 2002–2005<br>2005–2008 <br>2008–2009<br> 2009–2010<br> 2010<br> 2011 <br>2011–2012 <br>2012–2013<br> 2013<br> 2013–2024<br> 2015–2016 | caps(goals)= 18 (8)<br>48 (21)<br>14 (9)<br>13 (8)<br> 0 (0)<br> 7 (7)<br> 14 (8)<br>3 (0)<br>8 (4)<br>144 (59)<br>{{0}}17 (7) | nationalteam = {{fut|Indija|1}} | nationalyears = 2005–2024 | nationalcaps(goals) = 151 (94) | club-update = | ntupdate = 2026 m. }} '''Sunilas Čhetris''' ({{hi|सुनील छेत्री|Sunīl Chetrī}}, {{en|Sunil Chhetri}}, g. [[1984]] m. [[rugpjūčio 3]] d.) – buvęs [[Indija|Indijos]] futbolininkas, puolėjas. Ilgametis Indijos rinktinės kapitonas ir rezultatyviausias visų laikų Indijos rinktinės žaidėjas. == Biografija == [[nepalai|Nepalų]] kilmės, gimė Indijos armijos tarnautojo šeimoje. Karjerą pradėjo „Mohun Bagan“ klube iš [[Kalkuta|Kalkutos]]. Visą karjerą praleido įvairiuose Indijos klubuose. Daugiausiai rungtynių sužaidė atstovaudamas „Bengaluru“ klubui. Buvo pakviestas rungtyniauti užsienyje – „[[Kansas City Wizards]]“ klube (JAV) bei „[[Sporting CP]]“. Užsienyjene įsitvirtinti nepavyko. Indijos vyrų rinktinėje rungtyniavo nuo 2005 m. Netrukus tapo rinktinės kapitonu ir rezultatyviausiu žaidėju. Dalyvavo 2 Azijos futbolo čempionatuose, abiejuose mušė įvarčius. Savo karjeros metais Sunilas Čhetris buvo antras pagal rezultatyvumą rinktinės žaidėjas, lenkiamas tik [[Cristiano Ronaldo|Krištiano Ronaldo]]. == Laimėjimai == ;Klubiniai * [[I-League]] (4): 2009–10, 2012–13, 2013–14, 2015–16 m. ** [[Indijos federacijos taurė]] (2): 2014–15, 2016–17 m. * [[AFC taurė]] – 2 vieta: 2016 m. * [[Indijos futbolo supertaurė]]: 2018 m. ;Rinktinės * [[Nehru taurė]] (3): 2007, 2009, 2012 m. * [[AFC Iššūkio taurė]] (1): 2008 m. * [[SAFF čempionatas]] (2): 2011, 2016 m. ;Asmeniniai * [[Ardžunos apdovanojimas]] : 2011 m. * AIFF metų žaidėjas (5): 2007, 2011, 2013, 2014, 2017 m. * FPAI Indijos metų žaidėjas (2): 2009, 2018 m. * I-League didvyris: 2016–17 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2011 m. Azijos taurė|Kataras 2011]]|I etapas|3|2|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2019 m. AFC Azijos taurė|JAE 2019]]|I etapas|3|2|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2023 m. AFC Azijos taurė|Kataras 2023]]|I etapas|3|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Chhetri}} [[Kategorija:Indijos futbolininkai]] h5q3ukhvdy2cldkn4n6n8jch3luy7mh 0 555363 7889663 7723832 2026-07-30T07:00:14Z CD 677 7889663 wikitext text/x-wiki {{coord|54.6733|25.2774|display=t}} [[Vaizdas:Kablys by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Pastatas 2023 m.]] '''Vilniaus geležinkelininkų kultūros rūmai''' – [[kultūros rūmai]] [[Vilnius|Vilniuje]], Kauno g. 5, pastatyti [[Lietuvos geležinkelių transportas|Lietuvos geležinkeliečių]] kultūrinėms reikmėms. == Istorija == Kultūros namai pastatyti [[1958]] m. Čia vykdavo šokiai ir kino seansai, dirbo kavinė.<ref name="madeinvilnius">[https://www.madeinvilnius.lt/vilniaus-istorija/neatrastas-vilnius/neatrastas-vilnius-gelezinkelieciu-rumai-gelezinis-kablys/ (Ne)atrastas Vilnius: Geležinkeliečių rūmai. Geležinis kablys]</ref> 1963–1993 m. veikė [[Vilniaus lenkų teatras]].<ref>[http://www.wilteatr.lt/index.php?cid=135 Apie teatrą]</ref> Ilgainiui pastatą perėmė alternatyvios kultūros atstovai, jame surengę „Fete de la Musique“ ir „Strokes Temple“ festivalius. [[1994]] m. [[Frontonas|frontono]] viduryje vietoje buvusio [[Tarybų Sąjungos herbas|Tarybų Sąjungos herbo]] pritaisyta [[Mindaugas Navakas|Mindaugo Navako]] skulptūra „Kablys“, dėl kurios pats pastatas imtas vadinti '''Kabliu'''. [[1997]] m. rūmuose įsikūrė muzikinis klubas „[[GreenClub]]“, antrame aukšte veikė „Geležinis kablys“. Pastatas kelis kartus degė. [[2011]] m. [[Vilius Alesius|Viliaus Alesiaus]] iniciatyva pastate įkurtas alternatyvaus laisvalaikio jaunimo centras „Kablys“.<ref name="madeinvilnius"/> == Šaltiniai == {{išnašos}} {{kultūra-stub}} [[Kategorija:Vilniaus pastatai]] [[Kategorija:Lietuvos geležinkelių transportas]] bsb9zpp8oc7s0fpjmya3ersaotokiq4 0 556539 7889737 7846230 2026-07-30T09:32:37Z Redaktores 221826 7889737 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = UAB „TELTONIKA IoT GROUP“ | logotipas = [[Vaizdas:Teltonika logo.sng.png|150px]] | antraštė = | forma = [[Uždaroji akcinė bendrovė]] | simbolis = | įkurta = 1998 m. | įkūrėjas = | miestas = [[Vilnius]] | šalis = [[Lietuva]] | plotas = Lietuva, ES | svarbiausi_darb = [[Arvydas Paukštys]] <small>(CEO)</small> | pramonė = [[Telematika]], [[daiktų internetas]] | paslaugos = | pajamos = | pelnas = | aktyvas = | papr_akcijos = | savininkas = | darbuotojų = 75 <small>(2026 m.)</small> | holdingas = | divizijos = | URL = [https://teltonika-iot-group.com/ teltonika-iot-group.com] | pastabos = }} '''„Teltonika“''' – lietuviško kapitalo [[Telematika|telematikos]] ir [[Daiktų internetas|daiktų interneto]] bendrovė, 1998 m. įregistruota, užimanti nuo 2 iki 5% pasaulinės transporto valdymo sprendimų ir [[Maršrutizatorius|maršrutizatorių]] rinkos.<ref>{{cite web |url=https://www.vz.lt/pramone/2019/02/06/teltonika-stengiames-iseiti-is-europos-i-kitus-zemynus |title= „Teltonika“: stengiamės išeiti iš Europos į kitus žemynus |publisher=Verslo žinios |access-date= 2019-02-17}}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.telecomstechnews.com/news/2018/oct/23/internet-of-things-device-market-gains-momentum/| title=How the Internet of Things device market continues to gain momentum |publisher=telecomstechnews.com |access-date= 2019-02-17 |archive-date=2019-02-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190218022703/https://www.telecomstechnews.com/news/2018/oct/23/internet-of-things-device-market-gains-momentum/ |url-status=dead}}</ref> „Teltonikos“ pagrindinė lokacija yra Lietuvoje ([[Vilnius|Vilniuje]] ir [[Molėtai|Molėtuose]]), joje dirba apie 600 darbuotojų. Įmonės padaliniai yra įvairiose Europos šalyse, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje, Afrikoje ir Australijoje.<ref>https://www.teltonika-iot-group.com/lt</ref> Įmonė kuria produktus telematikos, pramoninių tinklų, elektromobilių (EV) įkrovimo, [[Telemedicina|telemedicinos]] ir saugumo srityse. „Teltonika“ patenka į didžiausių korinių daiktų interneto (IoT) maršrutizatorių gamintojų penketuką.<ref>{{cite web |url=https://www.i-scoop.eu/cellular-iot-gateway-market-2018-2023-berg-insight/ |title=The evolution of the cellular IoT gateway market 2018-2023: Berg Insight report |publisher=arnnet.com.au |access-date=2019-02-18 |archive-date=2019-02-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190219183720/https://www.i-scoop.eu/cellular-iot-gateway-market-2018-2023-berg-insight/ |url-status=dead }}</ref> == Istorija == === Įkūrimas ir pirmieji metai === [[Vaizdas:Teltonika HQ Vilniuje.jpg|miniatiūra|alt=Teltonika HQ Vilniuje|Teltonika HQ Vilniuje]] „Teltonika“ įkurta 1998 m. [[Vilnius|Vilniuje]], [[Arvydas Paukštys|Arvydo Paukščio]] iniciatyva. Tarp pirmųjų įmonės gaminių buvo gliukozės matavimo prietaisas, laiko matavimo sistema ir srovės matuoklis. 2003 m. „Teltonika“ parodoje Infobalt Expo pristatė universalų programuojamą valdiklį. Tais pačiais metais „Teltonika“ pristatė savo pirmąjį GPS sekimo įrenginį „TBOXN12GPS“, kuris pažymėjo įmonės veiklos pradžią [[Telematika|telematikos]] srityje. === Plėtra į telematikos ir tinklų sritį === 2005 m. bendrovė pristatė savo pirmąją transporto parko valdymo platformą „[[TAVL]]“. 2006 m. [[Vilnius|Vilniaus]] [[Liepkalnis (Vilnius)|Liepkalnio]] rajone buvo atidaryta pirmoji paviršinio montavimo technologijos (SMT) gamybos linija. 2007 m. „Teltonika“ pristatė savo pirmąjį mobiliojo ryšio maršrutizatorių „RUT100“, taip įsitvirtindama pramoninių tinklų rinkos nišoje, ir pagamino pirmąjį [[GSM]] modulį „TM2“.<ref>[https://www.teltonika-iot-group.com/company-history What is the history of Teltonika? How was it established?]</ref> [[Vaizdas:Teltonika industrial LTE modems.jpg|thumb|„Teltonika“ industriniai LTE modemai]]2008 m. prasidėjo tarptautinė plėtra. „Teltonika“ atidarė pirmuosius užsienio biurus [[Honkongas|Honkonge]] ir [[Pakistanas|Pakistane]], taip pat naują padalinį [[Kaunas|Kaune]], Lietuvoje. Bendrovė pritaikė eksportu orientuotą verslo modelį, parduodama produkciją sistemų integratoriams ir transporto parkų operatoriams už Lietuvos ribų.<ref>[https://www.baltictimes.com/teltonika__lithuanian_high-tech_company_group__signs_technology_cooperation_agreement_with_taiwanese_partners/ Teltonika, Lithuanian high-tech company group, signs technology cooperation agreement with Taiwanese partners]</ref> === Augimas ir restruktūrizavimas === 2014 m. „Teltonika“ pradėjo teikti elektronikos gamybos paslaugas išorės klientams – ši veikla vėliau tapo dukterine įmone „Teltonika EMS“. 2017–2018 m. gamybos pajėgumai buvo palaipsniui plečiami įrengiant naujas SMT linijas ir automatizuotą surinkimo įrangą.<ref>[https://www.teltonika-iot-group.com/company-history What is the history of Teltonika? How was it established?]</ref> 2020 m. bendrovė paskelbė planus dėl technologijų parko „Teltonika High-Tech Hill“ [[Vilnius|Vilniuje]]<ref>[https://www.tltmanufacturing.com/post/four-new-tlt-factories-open-on-september-18-2025-europe-s-most-compact-vertically-integrated-ele Four new TLT factories. Europe’s most compact, vertically integrated electronics hub grows in Vilnius]</ref> ir reorganizavosi į įmonių grupę, įsteigdama holdingo įmonę „Teltonika IoT Group“, kurios prezidentu tapo [[Arvydas Paukštys]].<ref>[https://www.teltonika-iot-group.com/company-history What is the history of Teltonika? How was it established?]</ref> Kiekvienai verslo nišai buvo įsteigtos atskiros dukterinės įmonės: „Teltonika Telematics“, „Teltonika Networks“, „Teltonika Telemedic“ ir „Teltonika EMS“. „Teltonika Energy“ buvo įtraukta 2021 m. po to, kai buvo pristatytas pirmasis įmonės elektromobilių įkrovimo produktas „TeltoCharge“. 2024 m. rugpjūčio mėn. A. Paukštys perdavė grupės valdymą Mariui Derenčiui, kuris tapo „Teltonika IoT Group“ generaliniu direktoriumi.<ref name="history">{{cite web |url=https://www.teltonika-iot-group.com/company-history |title=Company History |publisher=Teltonika IoT Group |access-date=2026-05-05}}</ref> == Gamyba == [[Vaizdas:Teltonika_High-Tech_Hill.jpg|miniatiūra|alt=Teltonika High-Tech Hill|Teltonika High-Tech Hill]] [[Vaizdas:Teltonika_High-Tech_Hill 2.jpg|miniatiūra|alt=Teltonika High-Tech Hill|Teltonika High-Tech Hill]] „Teltonika“ turi gamybos įmones Vilniuje ir Molėtuose, Lietuvoje. Šiose įmonėse dirba keli šimtai darbuotojų, o gamybos procesuose naudojamos automatizuotos surinkimo, testavimo ir pakavimo sistemos.<ref>https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/2343213/how-teltonika-is-transforming-small-lithuanian-town-into-hi-tech-centre</ref> Vilniaus padalinys įsikūręs „[[High-Tech Hill]]“ pramoniniame parke Liepkalnio rajone. Grupė taiko vertikaliai integruotą modelį, apimantį komponentų tiekimą, spausdintinių plokščių gamybą, elektronikos surinkimą, plastikų liejimą, mechaninių komponentų gamybą ir kokybės kontrolę.<ref>https://www.globalsmt.net/world-news/tlt-opens-e320m-vilnius-expansion-with-four-new-factories/</ref> == Veiklos sritys == * „[[Teltonika Telematics]]“ kuria ir gamina [[GPS]] sekimo bei transporto parko valdymo įrenginius, naudojamus [[Logistika|logistikos]], [[Transportas|transporto]], [[Žemės ūkis|žemės ūkio]], automobilių nuomos ir [[Statyba|statybos]] srityse. * „[[Teltonika Networks]]“ gamina pramoninius [[Mobilusis ryšys|mobiliojo ryšio]] maršrutizatorius, tinklų sietuvus, [[LAN]] komutatorius, modemus, [[PoE]] įrangą, optinius keitiklius, SFP/SFP+ modulius, belaidės prieigos taškus, [[Ethernet]] ilgiklius skirtus diegti Pramonės 4.0, išmaniųjų miestų, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūroje. * „[[Teltonika Telemedic]]“ gamina [[Telemedicina|telemedicinos]] ir nuotolinius sveikatos priežiūros įrenginius. * „[[Teltonika Energy]]“ kuria elektromobilių įkrovimo įrenginius namams ir komercinėms erdvėms. * „[[Teltonika EMS]]“ (TLT Manufacturing), veikianti „TLT Manufacturing“ prekės ženklu, teikia elektronikos gamybos paslaugas trečiosioms šalims įvairiuose sektoriuose, įskaitant gynybos, medicinos ir automobilių pramonę. Šis padalinys valdo „Teltonika“ vertikaliai integruotą gamybos kompleksą Vilniuje.<ref>[https://www.globalsmt.net/world-news/tlt-opens-e320m-vilnius-expansion-with-four-new-factories/ TLT opens €320M Vilnius expansion with four new factories - Electronics Manufacturing News]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://teltonika-iot-group.com/ Oficiali svetainė] [[Kategorija:Lietuvos įmonės]] [[Kategorija:Elektronikos gamintojai]] [[Kategorija:Techninės įrangos gamintojai]] [[Kategorija:Telekomunikacijų bendrovės]] 7sjmg1tl7eq5pj4yorygcvbeepg100e 7889745 7889737 2026-07-30T09:57:59Z Nestea 25298 7889745 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = UAB „TELTONIKA IoT GROUP“ | logotipas = [[Vaizdas:Teltonika logo.sng.png|150px]] | antraštė = | forma = [[Uždaroji akcinė bendrovė]] | simbolis = | įkurta = 1998 m. | įkūrėjas = | miestas = [[Vilnius]] | šalis = [[Lietuva]] | plotas = Lietuva, ES | svarbiausi_darb = [[Arvydas Paukštys]] <small>(CEO)</small> | pramonė = [[Telematika]], [[daiktų internetas]] | paslaugos = | pajamos = | pelnas = | aktyvas = | papr_akcijos = | savininkas = | darbuotojų = 75<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/teltonika/</ref> <small>(2026 m.)</small> | holdingas = | divizijos = | URL = [https://teltonika-iot-group.com/ teltonika-iot-group.com] | pastabos = }} '''„Teltonika“''' – lietuviško kapitalo [[Telematika|telematikos]] ir [[Daiktų internetas|daiktų interneto]] bendrovė, 1998 m. įregistruota, užimanti nuo 2 iki 5% pasaulinės transporto valdymo sprendimų ir [[Maršrutizatorius|maršrutizatorių]] rinkos.<ref>{{cite web |url=https://www.vz.lt/pramone/2019/02/06/teltonika-stengiames-iseiti-is-europos-i-kitus-zemynus |title= „Teltonika“: stengiamės išeiti iš Europos į kitus žemynus |publisher=Verslo žinios |access-date= 2019-02-17}}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.telecomstechnews.com/news/2018/oct/23/internet-of-things-device-market-gains-momentum/| title=How the Internet of Things device market continues to gain momentum |publisher=telecomstechnews.com |access-date= 2019-02-17 |archive-date=2019-02-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190218022703/https://www.telecomstechnews.com/news/2018/oct/23/internet-of-things-device-market-gains-momentum/ |url-status=dead}}</ref> „Teltonikos“ pagrindinė lokacija yra Lietuvoje ([[Vilnius|Vilniuje]] ir [[Molėtai|Molėtuose]]), joje dirba apie 600 darbuotojų. Įmonės padaliniai yra įvairiose Europos šalyse, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje, Afrikoje ir Australijoje.<ref>https://www.teltonika-iot-group.com/lt</ref> Įmonė kuria produktus telematikos, pramoninių tinklų, elektromobilių (EV) įkrovimo, [[Telemedicina|telemedicinos]] ir saugumo srityse. „Teltonika“ patenka į didžiausių korinių daiktų interneto (IoT) maršrutizatorių gamintojų penketuką.<ref>{{cite web |url=https://www.i-scoop.eu/cellular-iot-gateway-market-2018-2023-berg-insight/ |title=The evolution of the cellular IoT gateway market 2018-2023: Berg Insight report |publisher=arnnet.com.au |access-date=2019-02-18 |archive-date=2019-02-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190219183720/https://www.i-scoop.eu/cellular-iot-gateway-market-2018-2023-berg-insight/ |url-status=dead }}</ref> == Istorija == === Įkūrimas ir pirmieji metai === [[Vaizdas:Teltonika HQ Vilniuje.jpg|miniatiūra|alt=Teltonika HQ Vilniuje|Teltonika HQ Vilniuje]] „Teltonika“ įkurta 1998 m. [[Vilnius|Vilniuje]], [[Arvydas Paukštys|Arvydo Paukščio]] iniciatyva. Tarp pirmųjų įmonės gaminių buvo gliukozės matavimo prietaisas, laiko matavimo sistema ir srovės matuoklis. 2003 m. „Teltonika“ parodoje Infobalt Expo pristatė universalų programuojamą valdiklį. Tais pačiais metais „Teltonika“ pristatė savo pirmąjį GPS sekimo įrenginį „TBOXN12GPS“, kuris pažymėjo įmonės veiklos pradžią [[Telematika|telematikos]] srityje. === Plėtra į telematikos ir tinklų sritį === 2005 m. bendrovė pristatė savo pirmąją transporto parko valdymo platformą „[[TAVL]]“. 2006 m. [[Vilnius|Vilniaus]] [[Liepkalnis (Vilnius)|Liepkalnio]] rajone buvo atidaryta pirmoji paviršinio montavimo technologijos (SMT) gamybos linija. 2007 m. „Teltonika“ pristatė savo pirmąjį mobiliojo ryšio maršrutizatorių „RUT100“, taip įsitvirtindama pramoninių tinklų rinkos nišoje, ir pagamino pirmąjį [[GSM]] modulį „TM2“.<ref>[https://www.teltonika-iot-group.com/company-history What is the history of Teltonika? How was it established?]</ref> [[Vaizdas:Teltonika industrial LTE modems.jpg|thumb|„Teltonika“ industriniai LTE modemai]]2008 m. prasidėjo tarptautinė plėtra. „Teltonika“ atidarė pirmuosius užsienio biurus [[Honkongas|Honkonge]] ir [[Pakistanas|Pakistane]], taip pat naują padalinį [[Kaunas|Kaune]], Lietuvoje. Bendrovė pritaikė eksportu orientuotą verslo modelį, parduodama produkciją sistemų integratoriams ir transporto parkų operatoriams už Lietuvos ribų.<ref>[https://www.baltictimes.com/teltonika__lithuanian_high-tech_company_group__signs_technology_cooperation_agreement_with_taiwanese_partners/ Teltonika, Lithuanian high-tech company group, signs technology cooperation agreement with Taiwanese partners]</ref> === Augimas ir restruktūrizavimas === 2014 m. „Teltonika“ pradėjo teikti elektronikos gamybos paslaugas išorės klientams – ši veikla vėliau tapo dukterine įmone „Teltonika EMS“. 2017–2018 m. gamybos pajėgumai buvo palaipsniui plečiami įrengiant naujas SMT linijas ir automatizuotą surinkimo įrangą.<ref>[https://www.teltonika-iot-group.com/company-history What is the history of Teltonika? How was it established?]</ref> 2020 m. bendrovė paskelbė planus dėl technologijų parko „Teltonika High-Tech Hill“ [[Vilnius|Vilniuje]]<ref>[https://www.tltmanufacturing.com/post/four-new-tlt-factories-open-on-september-18-2025-europe-s-most-compact-vertically-integrated-ele Four new TLT factories. Europe’s most compact, vertically integrated electronics hub grows in Vilnius]</ref> ir reorganizavosi į įmonių grupę, įsteigdama holdingo įmonę „Teltonika IoT Group“, kurios prezidentu tapo [[Arvydas Paukštys]].<ref>[https://www.teltonika-iot-group.com/company-history What is the history of Teltonika? How was it established?]</ref> Kiekvienai verslo nišai buvo įsteigtos atskiros dukterinės įmonės: „Teltonika Telematics“, „Teltonika Networks“, „Teltonika Telemedic“ ir „Teltonika EMS“. „Teltonika Energy“ buvo įtraukta 2021 m. po to, kai buvo pristatytas pirmasis įmonės elektromobilių įkrovimo produktas „TeltoCharge“. 2024 m. rugpjūčio mėn. A. Paukštys perdavė grupės valdymą Mariui Derenčiui, kuris tapo „Teltonika IoT Group“ generaliniu direktoriumi.<ref name="history">{{cite web |url=https://www.teltonika-iot-group.com/company-history |title=Company History |publisher=Teltonika IoT Group |access-date=2026-05-05}}</ref> == Gamyba == [[Vaizdas:Teltonika_High-Tech_Hill.jpg|miniatiūra|alt=Teltonika High-Tech Hill|Teltonika High-Tech Hill]] [[Vaizdas:Teltonika_High-Tech_Hill 2.jpg|miniatiūra|alt=Teltonika High-Tech Hill|Teltonika High-Tech Hill]] „Teltonika“ turi gamybos įmones Vilniuje ir Molėtuose, Lietuvoje. Šiose įmonėse dirba keli šimtai darbuotojų, o gamybos procesuose naudojamos automatizuotos surinkimo, testavimo ir pakavimo sistemos.<ref>https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/2343213/how-teltonika-is-transforming-small-lithuanian-town-into-hi-tech-centre</ref> Vilniaus padalinys įsikūręs „[[High-Tech Hill]]“ pramoniniame parke Liepkalnio rajone. Grupė taiko vertikaliai integruotą modelį, apimantį komponentų tiekimą, spausdintinių plokščių gamybą, elektronikos surinkimą, plastikų liejimą, mechaninių komponentų gamybą ir kokybės kontrolę.<ref>https://www.globalsmt.net/world-news/tlt-opens-e320m-vilnius-expansion-with-four-new-factories/</ref> == Veiklos sritys == * „[[Teltonika Telematics]]“ kuria ir gamina [[GPS]] sekimo bei transporto parko valdymo įrenginius, naudojamus [[Logistika|logistikos]], [[Transportas|transporto]], [[Žemės ūkis|žemės ūkio]], automobilių nuomos ir [[Statyba|statybos]] srityse. * „[[Teltonika Networks]]“ gamina pramoninius [[Mobilusis ryšys|mobiliojo ryšio]] maršrutizatorius, tinklų sietuvus, [[LAN]] komutatorius, modemus, [[PoE]] įrangą, optinius keitiklius, SFP/SFP+ modulius, belaidės prieigos taškus, [[Ethernet]] ilgiklius skirtus diegti Pramonės 4.0, išmaniųjų miestų, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūroje. * „[[Teltonika Telemedic]]“ gamina [[Telemedicina|telemedicinos]] ir nuotolinius sveikatos priežiūros įrenginius. * „[[Teltonika Energy]]“ kuria elektromobilių įkrovimo įrenginius namams ir komercinėms erdvėms. * „[[Teltonika EMS]]“ (TLT Manufacturing), veikianti „TLT Manufacturing“ prekės ženklu, teikia elektronikos gamybos paslaugas trečiosioms šalims įvairiuose sektoriuose, įskaitant gynybos, medicinos ir automobilių pramonę. Šis padalinys valdo „Teltonika“ vertikaliai integruotą gamybos kompleksą Vilniuje.<ref>[https://www.globalsmt.net/world-news/tlt-opens-e320m-vilnius-expansion-with-four-new-factories/ TLT opens €320M Vilnius expansion with four new factories - Electronics Manufacturing News]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://teltonika-iot-group.com/ Oficiali svetainė] [[Kategorija:Lietuvos įmonės]] [[Kategorija:Elektronikos gamintojai]] [[Kategorija:Techninės įrangos gamintojai]] [[Kategorija:Telekomunikacijų bendrovės]] mbxmswv3wsvf0afrurmkdu3opab3pqu 0 556654 7889256 7715152 2026-07-29T12:31:28Z Makenzis 46558 /* Biografija */ 7889256 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername= Alexandru Curteian | image = [[File:AUT_vs._MDA_2015-09-05_(136).jpg|200px]] | fullname = Alexandru Curteian | dateofbirth = {{Gimė|1974|2|11|}} | countryofbirth = [[Kišiniovas]], [[Moldavija]] | height = | currentclub = | position = | youthyears = | youthclubs = | years= 1991–1997<br> 1997–1998 <br>1998<br>1998–1999<br> 1999–2000 <br> 2000–2002 <br>2002 | clubs = [[FC Zimbru Chișinău|Zimbru Chișinău]]<br>[[Widzew Łódź]]<br> [[Zenit Saint Petersburg|Zenit St. Petersburg]] <br>[[Hamburger SV]]<br> [[Zenit Saint Petersburg|Zenit St. Petersburg]] <br>[[FC Zimbru Chişinău|Zimbru Chişinău]]<br> [[Torpedo-ZIL Moskva]] | caps(goals) = 135 (27)<br>{{0}}25 {{0}}(2)<br>{{0}}26 {{0}}(2)<br>{{0}}{{0}}8 {{0}}(0)<br>{{0}}30 {{0}}(5)<br>{{0}}16 {{0}}(1)<br>{{0}}{{0}}9 {{0}}(0) | nationalyears = 1994–2002 | nationalteam = {{Fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = 38 (2)<ref>{{cite web|title=National teams: appearances of Alexandru Curtianu|url=http://eu-football.info/_player.php?id=4077|publisher=eu-football.info|accessdate=19 November 2013}}</ref> | manageryears = 2007<br>2009<br>2010–2011<br>2011–2014<br>2014–2015<br>2017<br>2018–2020<br>2021–2022<br />2023<br />2024– | managerclubs = [[FC Zimbru Chișinău|Zimbru Chișinău]] (l.e.p.)<br>[[FC Smena-Zenit St. Petersburg|Smena-Zenit]] (asist.)<br> {{Fut|MDA|1}} (asist.)<br>Moldavija U–21<br>{{Fut|MDA|1}}<br>[[FK Jelgava]]<br>[[FK Panevėžys]]<br>[[FK Dinamo Sankt-Peterburg|Sankt Peterburgo „Dinamo“]]<br />FK Jardo<br />FK Atom }} '''Aleksandru Kurtejanas''' (g. [[1974]] m. [[vasario 11]] d. [[Kišiniovas|Kišiniove]]. Buvęs Moldavijos futbolininkas, [[2018]]–[[2020]] m. dirbęs [[Lietuva|Lietuvoje]] [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ futbolo klubo]] vyr. treneriu. == Biografija == === Žaidėjo karjera === Kaip žaidėjas karjerą pradėjo 1991 m. Atstovavo Moldavijos, Lenkijos, Rusijos klubams. Bandė laimę Vokietijoje. Atstovavo Moldavijos nacionalinei rinktinei. === Trenerio karjera === Baigęs profesionalaus futbolininko karjerą ėmėsi trenerio darbo. Nuo 2018 m. sausio 16 d. dirbo [[FK Panevėžys|Panevėžio klubo]] vyr. treneriu.<ref>https://www.futbolas.lt/naujiena/402580/a-klimaviciu-panevezyje-keicia-specialistas-is-moldovos</ref> 2018 m. su [[FK Panevėžys]] tapo [[LFF I lyga|Pirmos lygos]] nugalėtojais ir pateko į [[A lyga|A lygą]]. 2019 m. A lygoje užėmė penktą vietą ir išsaugojo vietą elito divizione. 2019 m. [[lapkričio]] mėn. pranešta, kad klubas pratęsė sutartį iki [[2020]] m. sezono pabaigos.<ref>https://alyga.lt/naujiena/a-kurtijanas-lieka-prie-panevezio-vairo/6375</ref> 2021 m. tapo [[FK Dinamo Sankt-Peterburg|Sankt Peterburgo „Dinamo“]] vyr. treneriu. 2023 m. treniravo kitą Sankt Peterburgo klubą – „Jardo“. 2024 m. sausio mėn. pranešta, kad paskirtas Atom klubo ([[Novovoronežas]]) vyr. treneriu.<ref>[https://tv-gubernia.ru/novosti/sport/u-rulja-novovoronezhskogo-atoma-vstal-obladatel-kubka-rossii-v-sostave-zenita/ У руля нововоронежского «Атома» встал обладатель Кубка России в составе «Зенита»]</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://eu-football.info/_player.php?id=4077 Alexandru Curteian] * [http://www.national-football-teams.com/player/14070/Alexandru_Curtianu.html football-teams.com] * [http://www.transfermarkt.co.uk/en/alexandru-curtianu/aufeinenblick/trainer_22739.html Transfermarkt] * [http://eu-football.info/_manager.php?id=1431 MATCHES played by Moldova] {{DEFAULTSORT:Curteian}} [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio treneriai Lietuvos futbole]] [[Kategorija:Moldavijos futbolo treneriai]] q41hm4iclk2npht2pxt9m28j7izqn2a 0 557241 7889252 7715151 2026-07-29T12:30:18Z Makenzis 46558 7889252 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Andrei Ciofu | image = | fullname = Andrei Ciofu | nickname = | height = ? cm | weight = ? kg | dateofbirth = {{Birth date and age|1994|05|31|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Moldavija]] | currentclub = baigęs karjerą | position = [[saugas]] | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | years = 2012–2014 <br> 2014 <br> 2015 <br> 2016 <br> 2017 <br> 2018 <br> 2018 <br> 2019 <br> 2019 | clubs = [[FC Milsami Orhei|Milsami Orhei]] <br> [[FC Costuleni]] <br> [[FC Academia UTM Chișinău|Academia Chișinău]] <br> [[FC Speranţa Nisporeni|Speranța Nisporeni]] <br> [[FK Atlantas Klaipėda|Atlantas]] <br> [[AU Sparta FC|Sparta]] <br> [[FK Vereja|Vereja]] <br> [[FC Stumbras|Kauno „Stumbras“]] <br> [[FK Panevėžys]] | caps(goals) = 26 {{0}}(2)<br>11 {{0}}(1)<br>{{0}}8 {{0}}(0)<br>22 {{0}}(1)<br>28 {{0}}(1)<br>11 {{0}}(0)<br>{{0}}2 {{0}}(0)<br>12 {{0}}(0)<br>{{0}}8 {{0}}(1) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | pcupdate = {{date|2020-01-22}} | ntupdate = |}} '''Andrejus Čiofu''' (''Andrei Ciofu''; g. [[1994]] m. [[gegužės 31]] d.) – buvęs Moldavijos futbolininkas, saugas. == Karjera == Žaidė gimtoje Moldovoje. Atstovavo [[FC Milsami Orhei|Milsami Orhei]], [[FC Costuleni]], [[FC Academia UTM Chișinău|Academia Chișinău]], [[FC Speranţa Nisporeni|Speranța Nisporeni]] klubams. === „Atlanto“ klubas === [[2017]] m. atvyko į Lietuvą ir atstovavo [[FK Atlantas|Klaipėdos „Atlantui“]]. A lygoje sužaidė 28 rungtynes ir pelnė vieną įvartį. === „Spartos“ ir „Verėjos“ klubai === [[2018]] m. persikėlė į [[AU Sparta FC|Sparta]] ([[Graikija]]), o vėliau atstovavo [[FK Vereja|Vereja]] ([[Bulgarija]]). === „Stumbro“ klubas === [[2019]] m. tapo [[FC Stumbras|Kauno „Stumbro“]] nariu. [[2019]] m. [[kovo 2]] d. debiutavo rungtynėse pirmame ture prieš [[FK Panevėžys]]. Šiose rungtynėse pasižymėjo rezultatyviu perdavimu.<ref>https://alyga.lt/rungtynes/2019-03-02-stumbras-panevezys/899</ref> === „Panevėžio“ klubas === [[2019]] m. vasarą perėjo į [[FK Panevėžys]]. Marškinėlių numeris buvo 11. Atstovaudamas [[FK Panevėžys|panevėžiečiams]] A lygoje sužaidė 8 rungtynes ir pelnė vieną įvartį. [[2020]] m. sausio mėn. pranešta, kad nebeatstovaus [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubui]]. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.transfermarkt.it/andrei-ciofu/profil/spieler/248707 Transfermarkt] [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai|Ciofu]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose|Ciofu]] 79vdk4gwsuurh3t0089onq2ed4mbz2d 7889253 7889252 2026-07-29T12:30:46Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889253 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Andrei Ciofu | image = | fullname = Andrei Ciofu | nickname = | height = ? cm | weight = ? kg | dateofbirth = {{Birth date and age|1994|05|31|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Moldavija]] | currentclub = baigęs karjerą | position = [[saugas]] | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | years = 2012–2014 <br> 2014 <br> 2015 <br> 2016 <br> 2017 <br> 2018 <br> 2018 <br> 2019 <br> 2019 | clubs = [[FC Milsami Orhei|Milsami Orhei]] <br> [[FC Costuleni]] <br> [[FC Academia UTM Chișinău|Academia Chișinău]] <br> [[FC Speranţa Nisporeni|Speranța Nisporeni]] <br> [[FK Atlantas Klaipėda|Atlantas]] <br> [[AU Sparta FC|Sparta]] <br> [[FK Vereja|Vereja]] <br> [[FC Stumbras|Kauno „Stumbras“]] <br> [[FK Panevėžys]] | caps(goals) = 26 {{0}}(2)<br>11 {{0}}(1)<br>{{0}}8 {{0}}(0)<br>22 {{0}}(1)<br>28 {{0}}(1)<br>11 {{0}}(0)<br>{{0}}2 {{0}}(0)<br>12 {{0}}(0)<br>{{0}}8 {{0}}(1) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | pcupdate = {{date|2020-01-22}} | ntupdate = |}} '''Andrejus Čiofu''' (''Andrei Ciofu''; g. [[1994]] m. [[gegužės 31]] d.) – buvęs Moldavijos futbolininkas, saugas. == Karjera == Žaidė gimtoje Moldovoje. Atstovavo [[FC Milsami Orhei|Milsami Orhei]], [[FC Costuleni]], [[FC Academia UTM Chișinău|Academia Chișinău]], [[FC Speranţa Nisporeni|Speranța Nisporeni]] klubams. === „Atlanto“ klubas === 2017 m. atstovavo [[FK Atlantas|Klaipėdos „Atlantui“]]. A lygoje sužaidė 28 rungtynes ir pelnė vieną įvartį. === „Spartos“ ir „Verėjos“ klubai === 2018 m. persikėlė į [[AU Sparta FC|Sparta]] ([[Graikija]]), o vėliau atstovavo [[FK Vereja|Vereja]] ([[Bulgarija]]). === „Stumbro“ klubas === 2019 m. tapo [[FC Stumbras|Kauno „Stumbro“]] nariu. [[2019]] m. [[kovo 2]] d. debiutavo rungtynėse pirmame ture prieš [[FK Panevėžys]]. Šiose rungtynėse pasižymėjo rezultatyviu perdavimu.<ref>https://alyga.lt/rungtynes/2019-03-02-stumbras-panevezys/899</ref> === „Panevėžio“ klubas === 2019 m. vasarą perėjo į [[FK Panevėžys]]. Marškinėlių numeris buvo 11. Atstovaudamas [[FK Panevėžys|panevėžiečiams]] A lygoje sužaidė 8 rungtynes ir pelnė vieną įvartį. 2020 m. sausio mėn. pranešta, kad nebeatstovaus [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubui]]. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.transfermarkt.it/andrei-ciofu/profil/spieler/248707 Transfermarkt] [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai|Ciofu]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose|Ciofu]] nhrut8r822y3oqc8f8vmuo9r25he5eq 7889254 7889253 2026-07-29T12:30:58Z Makenzis 46558 /* „Panevėžio“ klubas */ 7889254 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Andrei Ciofu | image = | fullname = Andrei Ciofu | nickname = | height = ? cm | weight = ? kg | dateofbirth = {{Birth date and age|1994|05|31|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Moldavija]] | currentclub = baigęs karjerą | position = [[saugas]] | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | years = 2012–2014 <br> 2014 <br> 2015 <br> 2016 <br> 2017 <br> 2018 <br> 2018 <br> 2019 <br> 2019 | clubs = [[FC Milsami Orhei|Milsami Orhei]] <br> [[FC Costuleni]] <br> [[FC Academia UTM Chișinău|Academia Chișinău]] <br> [[FC Speranţa Nisporeni|Speranța Nisporeni]] <br> [[FK Atlantas Klaipėda|Atlantas]] <br> [[AU Sparta FC|Sparta]] <br> [[FK Vereja|Vereja]] <br> [[FC Stumbras|Kauno „Stumbras“]] <br> [[FK Panevėžys]] | caps(goals) = 26 {{0}}(2)<br>11 {{0}}(1)<br>{{0}}8 {{0}}(0)<br>22 {{0}}(1)<br>28 {{0}}(1)<br>11 {{0}}(0)<br>{{0}}2 {{0}}(0)<br>12 {{0}}(0)<br>{{0}}8 {{0}}(1) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | pcupdate = {{date|2020-01-22}} | ntupdate = |}} '''Andrejus Čiofu''' (''Andrei Ciofu''; g. [[1994]] m. [[gegužės 31]] d.) – buvęs Moldavijos futbolininkas, saugas. == Karjera == Žaidė gimtoje Moldovoje. Atstovavo [[FC Milsami Orhei|Milsami Orhei]], [[FC Costuleni]], [[FC Academia UTM Chișinău|Academia Chișinău]], [[FC Speranţa Nisporeni|Speranța Nisporeni]] klubams. === „Atlanto“ klubas === 2017 m. atstovavo [[FK Atlantas|Klaipėdos „Atlantui“]]. A lygoje sužaidė 28 rungtynes ir pelnė vieną įvartį. === „Spartos“ ir „Verėjos“ klubai === 2018 m. persikėlė į [[AU Sparta FC|Sparta]] ([[Graikija]]), o vėliau atstovavo [[FK Vereja|Vereja]] ([[Bulgarija]]). === „Stumbro“ klubas === 2019 m. tapo [[FC Stumbras|Kauno „Stumbro“]] nariu. [[2019]] m. [[kovo 2]] d. debiutavo rungtynėse pirmame ture prieš [[FK Panevėžys]]. Šiose rungtynėse pasižymėjo rezultatyviu perdavimu.<ref>https://alyga.lt/rungtynes/2019-03-02-stumbras-panevezys/899</ref> === „Panevėžio“ klubas === 2019 m. vasarą perėjo į [[FK Panevėžys]]. Marškinėlių numeris buvo 11. Atstovaudamas [[FK Panevėžys|panevėžiečiams]] A lygoje sužaidė 8 rungtynes ir pelnė vieną įvartį. 2020 m. sausio mėn. pranešta, kad paliko [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubui]]. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.transfermarkt.it/andrei-ciofu/profil/spieler/248707 Transfermarkt] [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai|Ciofu]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose|Ciofu]] tgf9dfcclpwretfn08ksmbd0xl7enqh 0 559061 7889721 7651884 2026-07-30T09:03:19Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889721 wikitext text/x-wiki {{coord|55.649876|23.766327|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas = Pakiršinio dvaras | Paveiksliukas = Pakiršinio dvaras.JPG | Vieta = [[Pakiršinys]], [[Radviliškio rajonas|Radviliškio raj.]] | Įkurtas = [[XVIII a.]] pab. | Stilius = [[modernas]] | Giminės = Kebedžiai<br>Radvilavičiai | Parkas = Parko fragmentai, medžių alėja | Dabar = Išlikę įvairūs pastatai | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = Dvaro rūmai, 2019 m. }} '''Pakiršinio dvaro sodyba''' stovi [[Pakiršinys|Pakiršinyje]], [[Baisogalos seniūnija|Baisogalos sen.]], [[Radviliškio rajonas|Radviliškio rajone]], netoli kelio {{RK3430}}. Išlikę parko želdinių, medžių alėja, tvenkinys. Iš buvusio dvaro sodybos stovi 10 pastatų ar jų fragmentų. Daugelis jų pritaikyti ūkio ir kultūros reikmėms. Veikia etninės kultūros ir amatų centras. Nuo [[1992]] m. sodyba įrašyta [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]] <ref>{{cite kvr|492}}</ref>. [[Vaizdas:Pakiršinys, dvaro ūkis.JPG|miniatiūra|240px|left|Prižiūrimi ūkio pastatai]] == Istorija == Pakiršinio dvaras minimas nuo [[XVIII a.]], jo istorija susijusi su Kerbedžiais. Ši giminė [[1789]] m. įsigijo Pakiršinį, o jame pasistatė ir dvarą su ūkiniais pastatais. [[1860]] m. dvarą paveldėjo inžinierius ir tiltų konstruktorius [[Stanislovas Kerbedis]] (1810–1899). Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] Kerbedžiai dvarą pardavė Radvilavičiams. [[1923]] m. dvarui priklausė 1 ūkinis kiemas su 114 gyventojų. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] dvare įsikūrė Melioracijos statybos valdyba, išaugo melioratorių gyvenvietė. [[1959]] m. Pakiršinyje gyveno 156, [[1970]] m. – 513, [[1986]] m. – 964 gyventojai. Nuo [[1923]] m. dvaro kumetyne veikė pradinė mokykla. Vėliau šiame pastate įsikūrė siuvykla, pagrindiniame dvaro pastate veiklą vystė [[kultūros namai]],<ref>{{cite web |title=Pakiršinio dvaro laukia permainos |url=https://www.skrastas.lt/daugiau/pravartu-zinoti/pakirsinio-dvaro-laukia-permainos |last=Juškevičius |first=Saulius |date=2009-01-08 |website=skrastas.lt |publisher=[[Skrastas]] |access-date=2025-09-23 |language=lt}}</ref> kurie nuo [[2011]] m. tapo rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centru. 2021 m. buvo atnaujinta ir centro poreikiams pritaikyta buvusio dvaro [[oficina]].<ref name="skrastas">{{cite web |title=Pakiršinio dvare šeimininkaus ir amatininkai |url=https://www.skrastas.lt/krasto-zinios/pakirsinio-dvare-seimininkaus-ir-amatininkai |date=2021-03-22 |website=skrastas.lt |publisher=[[Skrastas]] |access-date=2025-09-22 |language=lt}}</ref> == Architektūra == Dvaro rūmai – [[modernas|moderno]] architektūros stiliaus, pastatyti [[XX a.]] pr. Rekonstruojant rūmus buvo išlaikytas pirminis tūris ir fasadai. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Pakiršinys manor}} * [[Sąrašas:Lietuvos dvarai]] * [http://pakirsiniodvaras.lt/apie-mus/ Pakiršinio dvaro tinklalapis] * [http://www.radviliskis.lt/files/kulturos-paveldas/3-dvarai-pakirsinio.pdf Pakiršinio dvaro fotofiksacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190421062035/http://www.radviliskis.lt/files/kulturos-paveldas/3-dvarai-pakirsinio.pdf |date=2019-04-21 }} [[Kategorija:Radviliškio rajono dvarai]] senxu9qfjz6em4l3mykpzs7d2b4bp6l 0 560421 7889723 7209068 2026-07-30T09:04:37Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889723 wikitext text/x-wiki {{coord|55.5500|23.6353|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas = Grinkiškio dvaras | Paveiksliukas = Dvaro rūmai. Grinkiškis.JPG | Vieta = [[Grinkiškis]], [[Radviliškio rajonas|Radviliškio raj.]] | Įkurtas = [[XV a.]] pab. | Stilius = medinis | Giminės = Loveikos,<br>Montvid-Bialozorai | Parkas = Parko fragmentai, medžių alėja | Dabar = Rūmų griuvėsiai, svirnas, parkas | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = Dvarininko namo griuvėsiai, 2019 m. }} '''Grinkiškio dvaras''' – dvaro sodyba [[Grinkiškis|Grinkiškyje]], [[Radviliškio rajonas|Radviliškio rajone]], į vakarus nuo kelio {{RK2011}}. Išlikę parko želdinių, medžių alėja, tvenkinėliai, stūkso dvaro rūmų griuvėsiai, svirnas. Dvarvietės teritorijoje yra [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] kapai, įkurtas Grinkiškio krašto išnykusių kaimų parkas:<ref>[http://www.krastas.lt/?data=2010-08-27&rub=1065924810&id=1281539787 Dvarai griūva ir be vėtros]{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}. ''krastas.lt''</ref><ref>[http://www.ekgt.lt/media/dokumentai/veikla/Tyrimai/2017tyrimai/Kavoliute_priedas1.pdf Filomena Kavoliutė. Vardai gyvenamųjų vietovių, panaikinti sovietmečiu (tebelaukiantys restitucijos) bei atstatytieji – jau sugrąžinti vietovėms (išsaugoti)]</ref> prie takų pastatyti masyvūs atminimo akmenys su kaimų pavadinimų lentelėmis. [[2019]] m. duomenimis, dvaro pastatai buvo nenaudojami. Nuo [[1992]] m. dvaro sodybos kompleksas įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]] <ref>{{cite kvr|478}}</ref>. Teritorija užima 168 831 m² plotą. [[Vaizdas:Grinkiškio dvaro svirnas.JPG|miniatiūra|220px|left|Dvaro svirnas]] [[Vaizdas:Grinkiškio dvaras, postamentas.JPG|miniatiūra|220px|left|Paminklo liekanos]] == Istorija == Grinkiškio dvaras minimas nuo [[XV a.]] Anksčiau jis vadinosi Sarvais. [[1554]] m. Nikolajus Loveika įsūnijo giminaitį Joną Bialozorą ir jam užrašė Sarvų dvarą. Nuo tada, iki [[XX a.]] vidurio dvaras buvo Montvid-Bialozorų giminės nuosavybė. Grinkiškio dvaro savininkas Stanislovas Bialozoras, turėjęs dvarą iki [[1623]] m., su savo žmona Darata [[1618]] m. fundavo [[Grinkiškio bažnyčia|Grinkiškio bažnyčią]]. Paskutinioji dvaro savininkė - Aleksandra Montvid-Bialozoraitė, prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] ištekėjusi už Grinkiškio [[policija|policijos]] nuovados viršininko Jono Rimvydo. [[1940]] m. dvaras [[nacionalizacija|nacionalizuotas]]. Tuomet pastatų inventorizacijos dokumentuose buvo nurodyti 15 pastatų. Dvaro rūmuose [[1944]]-[[1953]] m. buvo įsikūręs [[NKVD]] Grinkiškio valsčiaus poskyris. Svirno pusrūsyje buvo įrengta areštinė. Apylinkėse žuvusių partizanų palaikai buvo niekinami šalia šių pastatų, vėliau užkasami dvaro teritorijoje už tvenkinių arba įmetami į pačius tvenkinius. [[1960]]-[[1965]] m. valant dvaro tvenkinius surasta daug partizanų palaikų kaulų. Daugiausia Antrajame tvenkinyje. Tais pačiais metais, kitais duomenimis, [[1980]] m., valant dvaro svirno pusrūsį surasti dviejų partizanų kūnai. Visus surastus palaikus gyventojai paslapčia palaidodavo kalnelyje, vėliau pavadintame „Skausmo kalneliu”. Remiantis liudytojų teigimais, dvaro sodyboje iš viso tikėtina yra per 80 partizanų palaikų, pažymėtos per 60 tokių palaidojimo vietų. Sovietmečiu dvarininko name buvo įsikūrusi [[kolūkis|kolūkio]] kontora, veikė [[kultūros namai|kultūros namų]] salė, gyveno žmonės. == Architektūra == Dvaro rūmai statyti XVIII a., o vėliau, [[XIX a.|XIX]] ir [[XX a.]], daug kartų perstatyti ir keisti. Rūmai - masyvaus stačiakampio tūrio, pietinėje pusėje turėję kelis priestatus. Jie yra sudėtinio, „U“ raidės formos plano, sudaryto iš trijų stačiakampio plano vienaaukščių priestatų, iš kurių šiaurinis – su [[mansarda]] ir rūsiu. Išlikę daugelis įdomių konstrukcinių ir apdailos detalių, liudijančių gana seną dvaro rūmų amžių: sienų apdaila, išorės apkalimas (kalvio darbo vinimis), perdangos, stogo konstrukcijos, kt. == Išnykusių kaimų parkas == <gallery> Akmuo - Grinkiškio krašto išnykusių kaimų parkas.JPG|Įėjimas Grinkiškio parkas - Baltūriškis.JPG|Baltūriškis Grinkiškio parkas - Būdai.JPG|Būdai Grinkiškio parkas - Kačiuškai.JPG|Kačiuškai Grinkiškio parkas - Karalinė.JPG|Karalinė Grinkiškio parkas - Martin.JPG|Martinaičiai Grinkiškio parkas - Nataičiai.JPG|Nataičiai Grinkiškio parkas - Šarkučiai.JPG|Šarkučiai Grinkiškio parkas - Taučiūnai.JPG|Taučiūnai Grinkiškio parkas - Vaidilai.JPG|Vaidilai </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Grinkiškis manor}} * [[Sąrašas:Lietuvos dvarai]] * [http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1285 Grinkiškio dvaro sodyba]{{Neveikianti nuoroda|date=2022 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (''architektūros objektai'') * [https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/isnyks-kad-pakiltu-naujam-gyvenimui/ Išnyks, kad pakiltų naujam gyvenimui]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/kitidvarai.lt.htm#Grinkiškės Grinkiškio dvaras] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060220032726/http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/kitidvarai.lt.htm#Grinkiškės |date=2006-02-20 }} [[Kategorija:Grinkiškis]] [[Kategorija:Radviliškio rajono dvarai]] pq8cw1bpclithmn9cnrdo9gz9nsm33e 0 562361 7889725 6830642 2026-07-30T09:05:07Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889725 wikitext text/x-wiki {{Dvaras | Pavadinimas = Skrebiškio dvaras | Paveiksliukas = | Vieta = [[Skrebiškis (Biržai)|Skrebiškis]], [[Biržų rajono savivaldybė|Biržų rajonas]] | Įkurtas = XVIII a. | Stilius = | Giminės = [[Radvilos]], Bubinskiai, Komorovskiai | Parkas = | Dabar = Nykstantis | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = }} '''Skrebiškio dvaras''' – dvaras, esantis [[Skrebiškis (Biržai)|Skrebiškyje]] ([[Biržų rajono savivaldybė]], [[Papilio seniūnija]]). Dvarvietė yra 6 km nuo [[Papilys|Papilio]], važiuojant vieškeliu. Telikę sodybos fragmentai. Dvaro rūmų griuvėsiai rodo, kad rūmai buvo iš akmenų mūro, su raudonų plytų langų apvadais. Paradiniai vidaus laiptai su [[Baliustrada|baliustradomis]] buvo mediniai, lenkti, šiuo metu neišlikę. Riogso dar tvartų sienos, taip pat iš akmenų ir plytų. Pagal statinių stilių ir medžiagas spėjama, kad sodyba statyta XIX a. pirmojoje pusėje, ar vėliau. Akmenų ir plytų mūro derinys būdingas to meto šiaurės [[Lietuva|Lietuvos]] dvarų pastatams.<ref>https://www.niekonaujo.lt/20211205/skrebiskio-dvaras</ref> == Istorija == Dvaro istorija siekia kur kas ankstesnius laikus. [[Radvilos|Radvilų]] žemėse Skrebiškio palivarkas pažymėtas 1786 m., o netrukus - 1798 m. kunigaikštis [[Karolis Radvila]] perleido jį valdyti Voicekui Bobinskiui. 1841 m. minimas Skrebiškio savininkas Komorovskis. Galimai jis ir pastatė sodybą, kurios likučiai matyti šiandien. Dvaras susijęs su [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimu]] - čia suimtas vienas jo vadų - [[Zigmantas Sierakauskas|Zigmantas SIerakauskas]] (1826-1863 m.). Kilęs iš Voluinės neturtingų bajorų, baigė Rusijos armijos generalinio štabo karo akademiją, palaikė ryšius su antirusiškai nusiteikusiais [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] inteligentais. Prasidėjus sukilimui, buvo paskirtas [[Lietuva|Lietuvos]] sukilėlių kariniu viršininku. Jo sutelkta apie 2500 sukilėlių rinktinė sumušė [[Caras|caro]] kariuomenę prie [[Panevėžys|Panevėžio]], tačiau pralaimėjo mūšį prie [[Gudiškiai (Biržai)|Gudiškio]], netoli [[Biržai|Biržų]]. Mūšyje sužeistas, sukilėlių vadas buvo gydomas Skrebiškio dvare, bet kažkuris iš kaimyninių dvarininkų jį išdavė [[Caras|caro]] valdžiai. Karo lauko teismo Z. Sierakauskas nuteistas ir pakartas [[Vilnius|Vilniuje]] (dab. [[Lukiškių aikštė]]je). Nepriklausomos [[Žemės reformos Lietuvoje|Lietuvos žemės reformos]] metu dalis dvaro žemės buvo palikta Izabelei Komorovskienei, Leonui Komorovskui ir Irenai Komorovskaitei. 1940 m. sovietai dvarą nacionalizavo, daug daiktų išsivežė (dalis jų pateko į [[muziejus]]). [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje dvarininkai išvyko į [[Vakarų pasaulis|Vakarus]]. Tarybiniais metais kurį laiką dvaro rūmuose veikė [[kultūros namai]], gyveno žmonės. Kilęs gaisras dvaro rūmus gerokai apgadino, jie nebuvo atstatyti ir pradėjo griūti.<ref>{{dvarai 2010}}</ref><ref>http://lad.lt/data/com_ladreports/1428/1-31.pdf</ref> Yra išlikęs Skrebiškio dvarą valdžiusių grafų Komorovskių stalo sidabras. == Šaltiniai == {{išnašos}} [[Kategorija:Biržų rajono dvarai]] 8tqt5sslgdf7bkgxib57h9pv6lwlfik 0 563819 7889726 7859330 2026-07-30T09:05:59Z CD 677 /* top */ [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889726 wikitext text/x-wiki {{Dvaras| |Pavadinimas=Pajiešmenių dvaras |Paveiksliukas= |Vieta=[[Dagilynė]], [[Krinčino seniūnija]],<br>[[Pasvalio rajonas]] |Įkurtas= |Stilius= |Giminės=[[klebokai]], [[ropai]] |Parkas= |Dabar= |Savininkas= rūmai - privati nuosavybė |Paveikslėlio apibūdinimas= }} '''Pajiešmenių dvaras''' – dvarvietė [[Pajiešmeniai|Pajiešmeniuose]], [[Pasvalio rajono savivaldybė|Pasvalio rajone]], [[Krinčino seniūnija|Krinčino seniūnijoje]], kelio [[Pasvalys]]–[[Biržai]] dešinėje pusėje, 5 km į šiaurę, [[Jiešmuo|Jiešmens]] upelio pakrantėje. Šiuo metu išlikę 10 pastatų: rūmai, svirnas, padarginė, tvartai ir ūkiniai pastatai.<ref name="pasvalioenc">{{cite web |title=Pajiešmenių dvaras |url=https://pasvalioenciklopedija.lt/straipsniai/teritorija-ir-valdymas/dvarai/pajiesmeniu-dvaras |date=2025-08-10 |orig-date=2025-06-24 |website=pasvalioenciklopedija.lt |publisher=Pasvalio krašto enciklopedija |access-date=2025-09-23 |language=lt}}</ref> XIX a. buvo įkurtas parkas. XIX a. Pajiešmeniai – Barklainių dvaro palivarkas. Dvaras priklausė [[Klebokas|Klebokui]], po jo – baronui [[Liudvikas Ropas|Liudvikui Ropui]] (von Ropp), Jis įveisė parką ir pastatė iki mūsų dienų išlikusius dvaro rūmus. Pokario metais rūmuose veikė [[kultūros namai]], vietinio ūkio administracinis centras. Vėliau čia gyveno šeimos. [[2003]] m. rūmų pastatą įsigijo privatus asmuo. Ūkiniai pastatai priklauso valstybei. Dvaro rūmai – raudonų plytų mūro, centrinė jų dalis dviejų aukštų, su mansarda. Šoniai sparnai – vienaaukščiai. Palei Jiešmens upelį yra 5 ha mišriojo stiliaus dvaro parkas. Jame yra tvenkinys. Parke auga ąžuolas, kuris yra saugomas botaninis gamtos objektas, skersmuo siekia 1,5 m.<ref>http://www.pasvalia.lt/nekilnojamasis-paveldas/54-pajiesmeniu-dvaras</ref> == Šaltiniai == {{išnašos}} [[Kategorija:Pasvalio rajono dvarai]] 9gqgolk36epsmktlcsmxqjzdkyg2nco 0 571410 7889727 5759121 2026-07-30T09:06:40Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889727 wikitext text/x-wiki {{coord|56.2622|21.6381|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas = Šarkės (Daujotų) dvaras | Paveiksliukas = Šarkės dvaras 2020.JPG | Vieta = Dvaro g. 11, [[Daujotai]], <br>[[Skuodo rajonas|Skuodo raj.]] | Įkurtas = | Stilius = | Giminės = Noldės,<br>Jonas Kopylovas,<br>V. Korolkovas | Parkas = Pavieniai medžiai, lapuočių medžių eilės, du tvenkiniai | Dabar = Dvarvietė pritaikyta ūkininko sodybai | Savininkas = Albertas Juozulynas | Paveikslėlio apibūdinimas = Nuo gaisro nukentėjusi šiuolaikinė sodyba, stovėjusi ponų namo vietoje. Dešinėje – originalūs laiptai, akmenų cokolio dalis }} '''Šarkės (Daujotų) dvaro sodybos''' fragmentai stūkso [[Daujotai|Daujotų]] kaime, [[Aleksandrijos seniūnija|Aleksandrijos seniūnijoje]], [[Skuodo rajonas|Skuodo rajone]], 2 km į šiaurės vakarus nuo [[Šarkė]]s, 7 km į rytus nuo [[Skuodas|Skuodo]], šalia kelio {{RK4603}}. Kitoje [[Luoba (upė)|Luobos]] upės pusėje, piečiau, stūkso prieškaryje įrengtas [[Užluobės Lurdas|Užluobės (Šarkės) lurdas]]. Išlikusi [[dvaras|dvaro]] ponų namo vieta, sodybos [[tvartas]], kai kurie želdiniai ir vandens telkiniai. Dvarvietėje auga pavieniai medžiai, [[lapuočiai|lapuočių]] medžių grupės (dominuoja [[Liepa (augalas)|liepos]]), telkšo du [[tvenkinys|tvenkiniai]], priklausę kaskadinių tvenkinių sistemai. Sodyboje matomi buvusio pagrindinio dvaro pastato centriniai [[laiptai]] ir [[cokolis|cokolinė]] dalis. [[Vaizdas:Šarkės dvaras, ūkis.JPG|miniatiūra|220px|left|Dvaro sodybos tvartas]] [[Vaizdas:Šarkės dvaras, alėja, kapai.JPG|miniatiūra|220px|left|Dvaro alėja ir sovietų karių kapinės]] [[Vaizdas:Šarkės dvaras, sovietų karių kapai.JPG|miniatiūra|220px|left|Sovietų karių kapinių memorialas]] Dvarvietės pakraštyje, pakelėje, yra prižiūrėtos [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] sovietų karių [[kapinės]].<ref>{{cite kvr|11164}}</ref> Jose palaidoti 57 kariai, iš jų 12 karių pavardės nežinomos.<ref>[http://skouds.lt/lt/istoriniai-objektai/item/1136-sarkes-daujot-kari-kapines Karių kapai Daujotų kaime]. ''skouds.lt''</ref> Palaidojimo vieta sutvarkyta [[Rusija|Rusijos]] ambasados Lietuvoje lėšomis. Šarkės dvaro sodybos fragmentai nuo [[1992]] m. įrašyti į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]],<ref>{{cite kvr|583}}</ref> suteiktas vietinės reikšmės saugomo paminklo statusas. Teritorija užima 49 199 m² plotą. == Istorija == Šarkė istoriniuose šaltiniuose minima nuo [[XVII a.]] pradžios. Šarkę valdė [[Kuršas|Kuršo]] barono Noldės šeima, kuriai priklausė didelės žemių teritorijos. [[XIX a.]] pradžioje čia buvo suformuoti savarankiški ūkiniai-administraciniai vienetai. Šarkės dvaras atiteko pulkininkui Jonui Kopylovui, vedusiam Noldaitę. [[1906]] m. dvaro sodybą nupirko generolas V. Korolkovas. Ją nuo [[1909]] m. nuomojosi Stanislovas Kochanauskas. Jis dvaro teritorijoje pastatė salę, kurioje vykdavo lietuviški vaidinimai. S. Kochanausko iniciatyva buvo išgręžtas pirmas Skuodo apylinkėse [[artezinis šulinys]], įkurta Skuodo [[Gaisrininkas|gaisrininkų]] komanda, kuriai jis pats ir vadovavo. [[1923]] m. dvaro savininko generolo V. Korolkovo iniciatyva Šarkės dvaras buvo perduotas vokiečių senelių prieglaudai. [[1925]] m. Šarkės dvaras buvo [[parceliacija|išparceliuotas]]. Dvaro pastatuose [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu buvo įkurta fronto [[ligoninė]]. Čia [[1944]]-[[1945]] m. buvo laidojami žuvę mūšiuose ir šioje karo ligoninėje mirę kariai. Po karo dvaras [[nacionalizacija|nacionalizuotas]]. Sovietmečiu Šarkė priklausė [[Apuolė]]s kolūkiui, dvare veikė [[kolūkis|kolūkio]] kontora, vėliau pagrindiniame pastate įkurti [[kultūros namai]]. Buvo pastatytas paminklas sovietų kariams (skulptorius [[Albertas Donatas Belevičius|A. Belevičius]]). Pastaraisiais metais dvarvietėje veikė privatus ūkis, kurio reikmėms buvo naudojami senieji dvaro ūkiniai pastatai. Ponų namo vietoje buvo pastatyti šiuolaikiniai trobesiai, paliekant centrinius laiptus ir dalį akmenų cokolio. [[2017]] m. [[lapkričio 20]] d. sodybos name kilo [[gaisras]], kuriame žuvo čia gyvenęs šeimininkas, veterinarijos gydytojas Albertas Juozulynas. == Atsiminimai apie dvarą == [[Šiaulių Aušros muziejus|Šiaulių „Aušros“ muziejaus]] archyvuose pateikiama senų žmonių atsiminimų apie [[baudžiava|baudžiavą]] įvairiuose Lietuvos dvaruose, tarp jų ir Šarkėje.<ref name="dvaras">[https://www.facebook.com/media/set/?set=a.777912562354677.1073742051.181971031948836&type=3 Šarkės dvaras] ''facebook.com''</ref> Pasak [[Daujotai|Daujotų]] kaime gyvenusio 95 metų latvio Simono Cabelio, Šarkės dvaro savininkas buvo kažkoks Kolesnikovas. Manoma, kad šis dvaras, kaip ir daugelis kitų, perduotas carinei valdžiai lojaliems atėjūnams po [[1831]] arba [[1863 m. sukilimas|1863 metų sukilimų]]. Tuomet daugelis jų dalyvių dvarininkų buvo ištremti, o jų dvarai konfiskuoti. Tam dvarui priklausė [[Šarkė]]s, [[Būdvietė|Būdvytės]] ir [[Užluobė]]s kaimai ir jų [[valstietis|valstiečiai]], apie 800 ha žemės.<ref name="dvaras"/> Šio dvaro valstiečiams buvo privaloma eiti [[lažas|lažą]]. Visus dvaro lauko darbus nudirbdavo minėtųjų kaimų valstiečiai. Dvarininkas taip pat samdėsi vežiką, kambarinę, auklę ir liokajų. Pagal kiekvieną jo pareikalavimą valstiečiai turėjo savo arkliais, vežimais ir maistu važiuoti į [[Klaipėda|Klaipėdą]], [[Liepoja|Liepoją]] ar [[Ryga|Rygą]]. Dvarininkas garsėjo savo žiaurumu, buvo plačiai taikomos fizinės bausmės – rykštės. Pasitaikę valstiečių pabėgimų nuo baudžiavos į [[Prūsija|Prūsus]]. Apie dvarą buvo pasakojamos ir [[legenda|legendos]], kaip savininkas puotaudavęs su velniais ir žiauriai išnaudojęs baudžiauninkus.<ref name="dvaras"/> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Šarkė manor}} * [[Sąrašas:Lietuvos dvarai]] [[Kategorija:Skuodo rajono dvarai]] ailxtszwmd65b23talh88py1qcid7ry 0 577293 7889728 7568550 2026-07-30T09:07:23Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889728 wikitext text/x-wiki {{coord|55.339|N|24.416|E|type:landmark_region:LT|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas =Paobelio dvaras | Paveiksliukas = Paobelio dvaras.JPG | Vieta =[[Paobelys (Ukmergė)|Paobelys]] | Įkurtas =XVI–XVII a. | Stilius = | Giminės = Ručinskai, Daunoravičiai | Parkas = | Paveikslėlio apibūdinimas =Dvaro rūmai (2020 m.) }} '''Paobelio dvaras''' (arba '''''Tulpiakiemio dvaras''''') – dvaro sodyba Lietuvoje, [[Ukmergės rajonas|Ukmergės rajono]] šiaurės vakaruose, [[Paobelys (Ukmergė)|Paobelio kaime]]. Pro sodybą teka [[Obelis (upė)|Obelis]], šalia praeina kelias {{RK4807}}. Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. == Istorija == Paobelio dvaras minimas nuo XVI–XVII a. [[1669]] m. Pagirių-Paobelio dvarų valdytojas Stanislovas Ručinskas pardavė Jonui Varlauskui. Tuo metu minimas didelis dvaro namas prie upės, [[palivarkas|palivarkėlis]] tarnams su pastatais, su vaiskrūmių ir apynių sodais; kitoje Obels pusėje minimi tvartai gyvuliams, [[klojimas]], kiti pastatai. [[1816]] m. dvaro šeimininkas buvo [[Dominykas Daunoravičius]] – Ukmergės pakamaris. [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] metu jis buvo paskirtas Ukmergės pavieto ginkluotųjų pajėgų patarėju bei Pagirių parapijos komisaru. Daunoravičiams dvaras priklausė iki XIX a. pab. 1923 m. dvarui priklausė 120 gyventojų, valdė Marija Kosakovskienė. 1932 m. jį pardavė Juozapui ir Marijonai Misiukams ir Andriui bei Zofijai Kačkams. LTSR laikais Paobelio dvaro pastate buvo įsikūrusios įvairios įstaigos: tuometinio Tulpiakiemio kolūkio kontora, [[kultūros namai]], paštas, [[biblioteka]]. 1993 m. dvaro pastatai ir žemė buvo grąžinta savininkams.<ref>Kovalenka, Eugenijus. „Paobelio dvaro likimas“. – Iliustr. // ''[[Ukmergės žinios]]''. – 2001, geg. 1, p. 2.</ref> == Sodyba == Dvaro sodyboje išlikę šie statiniai: * Dvaro [[rūmai]]. Mūriniai, kompaktiniai, stačiakampio plano, 1 aukšto su [[mansarda]] ir [[rūsys|rūsiu]]. Stogas skardinis [[pusvalmė|pusvalminis]], šiaurinių ir pietinių [[mezoninas|mezoninų]] – dvišlaitis. Šiaurinio fasado prieangis su šoninėmis nišomis ir keturkampio skerspjūvio tinkuoto plytų mūro balkono stulpeliais. Dvaro rūmai suprojektuoti ir pastatyti apie 1832 m. (architektas nežinomas). 1920–1922 m. jie buvo perstatyti ir įgavo dabartinę išvaizdą.<ref>[http://www.vilnijosvartai.lt/vietoves/paobelys/ Paobelys], vilnijosvartai.lt</ref> * [[Svirnas]] su rūsiu. Kompaktinis, stačiakampio plano, 1 aukšto su pastoge ir rūsiu, akmenų mūro pamatu, pusvalminiu stogu. * Svirnas. Kompaktinis, stačiakampio plano, 1 aukšto, su pastoge, pusvalminiu stogu. * 2 klojimai. Abu mūriniai, vienaukščiai, stačiakampio plano. Taip pat išlikę parko želdynai (dvi liepų [[alėja|alėjos]] ir pavieniai medžiai), [[kūdra]] (išsausėjusi), [[arklidė]]s ir [[kumetynas|kumetyno]] liekanos.<ref>{{cite kvr|805}}</ref> <gallery> Paobelio dvaras, svirnas.JPG|Svirnas su rūsiu Paobelio dvaras, ūkio pastatas 3.JPG|Svirnas Paobelio dvaras, ūkio pastatas 1.JPG|Klojimas Paobelio dvaras, ūkio pastatas 2.JPG|Klojimas Paobelio dvaras, 2007.JPG|Dvaro rūmai 2007 m. </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} {{commonscat|Paobelys manor}} {{Lietuvos dvarai}} [[Kategorija:Ukmergės rajono dvarai]] 39ave4vi2gr5qsfqq3vsxdfge3ykqxi 0 578270 7889729 7268400 2026-07-30T09:08:33Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889729 wikitext text/x-wiki {{coord|55.792892|24.437614 |display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas =Paliūniškio dvaras | Paveiksliukas =Paliūniškis, rūmai.JPG | Vieta = Vabalninko g. 1, [[Paliūniškis]], [[Panevėžio rajonas]] | Įkurtas =[[1595]] m. | Stilius = Mediniai rūmai | Giminės = F. Mošinskis,<br>Severinas,<br>Potockis,<br>Kerbedžiai,<br>Žygimantas Malinskas,<br>Marija Mickūnaitė | Parkas = Parko fragmentai | Dabar = Išlikę įvairūs pastatai |, ms pagal moteriškąją liniją Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = Kolūkio laikų pastatas dvaro teritorijoje (Vabalninko g. 7) }} [[Vaizdas:Paliūniškis, dvaras.JPG|miniatiūra|250px|right|Dvaro kluonas]] '''Paliūniškio dvaras''' – buvusio [[dvaras|dvaro]] sodyba, kurios fragmentai išlikę [[Paliūniškis|Paliūniškio]] kaime, [[Karsakiškio seniūnija|Karsakiškio seniūnijoje]], [[Panevėžio rajonas|Panevėžio rajone]], netoli kelio {{KK191}}, pasukus nuo [[Paliūniškio tiltas|Paliūniškio tilto]] per [[Lėvuo|Lėvens]] upę. Dvarvietė yra jos kairiajame krante, ties ta vieta, kur upė daro vingį į pietų pusę, jos viršutinėje terasoje. Abipus upės, aplink dvarą įsikūrusi Paliūniškio gyvenvietė. Paties dvaro nelikę, jį atstoja naujas šiuolaikinis pastatas – panevėžiečių verslininkų įkurta kaimo turizmo sodyba.<ref name="dvaras">[http://panskliautas.lt/praeitis-byloja-rupejo-ne-prabanga-o-ukio-naujoves-nuotraukos-vaizdo-reportazas Praeitis byloja: rūpėjo ne prabanga, o ūkio naujovės] ''panskliautas.lt''</ref> Paliūniškio dvaro sodybos fragmentai nuo [[1992]] m. įrašyti į LR [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref>{{cite kvr|401}}</ref> Iki šiol dvaro ansamblį sudaro 5 ūkinės paskirties statiniai bei I Pasaulinio karo vokiečių karių kapai, išsidėstę 131 638 m² dydžio teritorijoje. == Istorija == Paliūniškio dvaras minimas nuo [[1595]] m. [[Upytė]]s teismo aktuose, priklausė [[Vabalninko dvaras|Vabalninko karališkajam dvarui]]. Tuomet teismas nagrinėjo [[Krinčinas|Krinčino]] savininkės valstiečių šeimos, pabėgusios iš Paliūniškio į Vabalninko dvarą, klausimą. [[XVIII a.]] pabaigoje Paliūniškio dvaras perėjo Lenkijos iždo nariui F. Mošinskiui, kuris buvo trečias pagal turtingumą žemvaldys Upytės paviete. Jam mirus, [[1817]] m. Paliūniškis atiteko grafui Severinui, vėliau valstybės patarėjui L. Potociui. Apie [[1860]] m. Paliūniškio dvare gyveno 17 gyventojų. Potockio išsipirktą dvarą [[1869]] m. paveldėjo inžinierių ir tiltų statytojų giminės atstovas Valerijonas Kerbedis. Tuomet dvaras valdė 345 [[Dešimtinė (ploto vienetas)|dešimtines]] tinkamos ir 52 dešimtines netinkamos žemės bei 705 dešimtines miško. [[XIX a.]] pabaigoje dvaro šeimininkais tapo Kerbedžių giminaičiai Malinskai. Apie [[1910]]-[[1912]] m. įveistas [[parkas]]. Dvaro parke per [[IPK|Pirmąjį pasaulinį karą]] buvo laidojami čia įsteigtoje ligoninėje mirę sužeisti vokiečių kariai. [[1923]] m. dvarui priklausė 14 ūkinių kiemų ir 156 gyventojai. Tarpukaryje nusavintos turtingo dvarininko žemės. Jos buvo išdalytos devyniems to panorusiems dvaro darbininkams – visiems po dešimt hektarų.<ref>[https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/ten-kur-pinigeliu-laukai-plyti/ Ten, kur Pinigėlių laukai plyti] ''sekunde.lt''</ref> Paliūniškio dvaras sodiečių atmintyje išlikęs kaip turėjęs pažangos siekusius šeimininkus. Dvaro rūmai buvo mediniai, nepasižymėjo prabanga. Ūkiniai pastatai atrodė geriau nei gyvenamasis rūmas, nes šeimininkai dėmesį kreipė darbui, o ne tuščioms pramogoms. Sodyboje stovėjo labai aukštas svirnas, buvo didelės daržinės, klojimas. Atokiau, už Paliūniškio miško, veikė plytinė, kurioje dirbo dvaro ir samdyti darbininkai. Archeologinių kasinėjimų metu aptikta, kad dvare buvo lydyta [[geležis]]. Panevėžio krašte didžioji dalis geležies įrankių, naudotų iki XIX a., buvo gaminami vietos meistrų. Geležiai gaminti naudota rūda iš pelkių ir dirvų. Šalinti priemaišoms, apdoroti, deginti naudotos specialios krosnelės rudnios. Gamybos metu išsiskirdavo šalutinis produktas [[šlakas]]. XIX a. dvare gamintas [[spiritas]], [[alus]], austa [[gelumbė]], veikė [[lentpjūvė]], [[vandens malūnas]]. Paskutinis dvarininkas buvo Žygimantas (Zigmas) Malinskas. Prisimenama, prieš karą dvaro daržinės buvo pilnos raudonų plytų, nes ponas ruošėsi statyti naują – mūrinį dvaro rūmą. Tas plytas kažkur pradangino vokiečiai. Iš Ž. Malinsko dvarą paveldėjo dvaro tarnaitė Marija Mickūnaitė. Prasidėjus karui ir sovietų okupacijai, dvarponis Ž. Malinskas, tikėdamasis išvengti [[tremtis|tremties]], skubiai dvarą perrašė savo nebejaunai tarnaitei. Karo pradžioje ponia su dukromis pasitraukė į Vakarus, paskui atsidūrė Amerikoje, o ponas, tuo laiku jau senas ir ligotas, pasiliko Paliūniškyje. Spėjęs atsikratyti turto, jis išvengė represijų. Be to, jis buvo nemažai nusipelnęs Rusijai – vadovavo Sibiro geležinkelio magistralės tiltų statybai. Ž. Malinskas ir toliau gyveno dvare, o mirė karo pabaigoje, buvo palaidotas dvaro kapinėse kaimo gale, šalia senosios Paliūniškio mokyklos. Apsišvietęs ir pažangiai mąstantis Ž. Malinskas savo laiku buvo dvare įsteigęs mokyklą, vėliau skyrė žemės naujos mokyklos statybai. Senoji medinė mokykla, kurioje gyveno ir mokytojai, neišliko, sudegė sovietmečiu. Gatvė, kur yra senojo dvaro kapai, likusi medžių alėja, pavadinta Ž. Malinsko vardu. Dvaro kapai sunykę, apaugę pušimis. Čia palaidoto Ž. Malinsko kapo vieta pažymėta cementiniu antkapiu, prižiūrima Paliūniškio mokyklos mokinių. Paskutiniais metais Paliūniškio senasis ponas buvo ligonis, nebepajėgė savimi pasirūpinti. Kas galėdavo, nunešdavo jam valgyti, nes paveldėtoja Marytė dvarininke netapo, ponu mažai besirūpino, pati buvo įjunkusi į alkoholį. Testamentu gautą turtą sovietai pokaryje iš moters atėmė, visus dvaro pastatus nusavino. [[nacionalizacija|Nacionalizuojant]] dvarą [[1940]] m. jame buvo 107,05 ha žemės. Dideliame dvaro name buvusiai savininkei buvo skirtas vienas kambarys, o šalia įkėlė daugiau šeimų, taip pat įkurdino kolūkio skaityklą ir kontorą. Prastėjant dvaro būklei, kolūkis aplopė jo stogą, o po remonto čia atidarė [[kultūros namai|kultūros namus]]. Juose vykdavo šokiai, šventės, buvo rodomas kinas. Maždaug po dešimtmečio dvaras pamažu ėmė tuštėti. Pirmiausia kitur išsikėlė kontora ir gyventojų šeimos, ilgiausiai užsibuvo [[kultūros namai]]. [[1962]] m. topografiniame žemėlapyje dvaro medinis namas dar pažymėtas, o [[1990]] m. geodeziniame žemėlapyje jo nebėra. [[1982]] m. Paliūniškyje kolūkis pradėjo grandiozines statybas, statė mokyklą, kultūros namus, kolūkio kontorą, parduotuvę, [[alytnamis|alytnamius]]. Prabangūs, su vitražais, [[kultūros namai]] veikė metus, iki [[privatizacija|privatizacijos]], vėliau buvo apleisti. Jie pastatyti dvarvietės karių kapinių teritorijoje, ten pat iškilo parduotuvė. Atgimimo laikais susirūpinta nuniokotomis kapinėmis, buvo surinkti likę kryželiai. Jie sustatyti į vieną eilę, šalia iškilo paminklas su užrašu lietuvių ir vokiečių kalbomis. Memorialiniame antkapyje įkomponuota 30 išlikusių autentiškų kryželių. Mūšyje žuvusius rusų ir vokiečių karius laidojo gretimo kaimo kapinaitėse, o čia atgulė dvare buvusioje karo ligoninėje nuo žaizdų mirusios aukos. Anksčiau kapinės užėmė didesnį plotą. Archyviniai duomenys liudija, kad čia palaidoti 83 vokiečių kariai. == Dvarvietė == Sovietmečiu buvo pastatyti dvaro sodybos plano struktūrą suardę mūriniai pastatai. Nugriauti mediniai dvaro rūmai, [[kumetynas]], sunyko sodybos parkas. [[1963]] m. duomenimis, augo [[Sidabrinis klevas|sidabriniai klevai]], [[Kedrinė pušis|kedrinės]] ir [[juodoji pušis|juodosios pušys]], grupė [[Europinis maumedis|europinių maumedžių]], keletas [[Vakarinė tuja|vakarinių tujų]], [[Sibirinis kėnis|sibirinių kėnių]]. Iki šių dienų išlikę medžių eilės, ūkiniai dvaro pastatai. Jie turi skirtingus šeimininkus, pritaikyti įvairiai gamybinei veiklai. Šiuolaikinė kaimo sodyba įsikūrusi maždaug pusantro hektaro sklype su pastatais, kurie buvo skirti kolūkio valgyklai ir parduotuvei. Šie statiniai buvo mažai naudoti, iškilę sovietmečio pabaigoje. Valgykla metus kitus veikė, bet [[1989]] m. statytos parduotuvės nespėta atidaryti. Sklypas su pastatais ėjo iš rankų į rankas, ilgainiui buvo apleistas. [[2014]] m. balandžio–gegužės mėnesiais neužstatytoje dvaro teritorijos dalyje buvo atlikti [[archeologija|archeologiniai]] žvalgomieji ir detalieji tyrimai. Anksčiau tokie tyrimai čia nebuvo vykdyti. Jų metu projektuojamoje naujai užstatomoje teritorijoje buvo atkastas neintensyvus XIX a. kultūrinio sluoksnio horizontas, atidengti dvaro gyvenamajam namui priklausę pamatai. Be įvairių buvusio statinio liekanų ir artefaktų, aptikta [[rūda|rūdos]] ir [[Medžio anglis|medžio anglių]] mišinio [[Gargažis|gargažių]] duobės vieta (jos pakraštys). Tai byloja šioje vietoje buvus [[Metalo lydymo krosnelė|rūdnelę]]. Dabar išlikę dvaro komplekso pastatai statyti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje: * [[Kluonas]] (Dvaro g. 1): medinių rąstų sienomis, ištęsto stačiakampio plano, su [[Valma (architektūra)|pusvalminiu]] stogu. Buvusi medinė dvaro daržinė šiandien priklauso ūkininkui. * [[Svirnas]] (Dvaro g. 3): raudonų plytų mūro sienomis, stačiakampio plano, 2 aukštų su pastoge ir rūsiu, su pusvalminiu stogu. Buvęs dvaro grūdų sandėlis per karą buvo paverstas ligonine, dabar pastatas vėl naudojamas pagal paskirtį. * Ūkinis pastatas (Dvaro g. 5): skaldytų lauko akmenų mūro su skaldos užpildu sienomis. Dvarininko statytose [[arklidės]]e kolūkis laikė gyvulius, dabar pastatas priklauso medienos apdirbimo įmonei. * [[Oranžerija]]: raudonų plytų mūro sienomis, stačiakampio plano, 1 aukšto, su dvišlaičiu stogu ir raudonų plytų mūro dūmtraukiais su [[karnizas|karnizais]]. Apstatyta beverčiais priestatais. * [[Ledainė]]: stačiakampio plano, 1 aukšto, su užpilta žemėmis antžemine dalimi. Sovietmečiu įėjimas pailgintas betoniniu priestatu. * Medinių dvaro rūmų akmeninių [[pamatas|pamatų]] liekanos. * Vandens malūno - lentpjūvės vieta. Po [[1966]] m. nugriautas nuo [[1850]] m. veikęs medinis vandens malūnas - lentpjūvė. Lėvens [[užtvanka]] išgriauta [[1955]] m. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Paliūniškis manor}} * [[Sąrašas:Lietuvos dvarai]] * [http://atl.lt/2014/233-238.pdf Paliūniškio dvaro tyrimai - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje] * [https://www.panrbiblioteka.lt/lt/krastotyra/virtualus-archyvas/3817-paliuniskis Paliūniškis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200815102101/https://panrbiblioteka.lt/lt/krastotyra/virtualus-archyvas/3817-paliuniskis |date=2020-08-15 }} ''panrbiblioteka.lt'' {{SavStr}} [[Kategorija:Panevėžio rajono dvarai]] h7dzclh4suha4u9lcyviay8rh1l6mk2 0 579655 7889524 7469054 2026-07-29T19:18:48Z Ed1974LT 52229 /* Tipologinės pastabos */ 7889524 wikitext text/x-wiki '''Asmuo''' – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti [[gramatinė kategorija]]. [[Romanas Jakobsonas|R. Jakobsonas]] asmenį laikė vadinamuoju indikatyviu simboliu, t. y. tokiu, kurio reikšmė priklauso ne tik nuo aprašomosios, bet ir nuo šnekėjimo akto situacijos. Iš tiesų pirmojo vienaskaitos asmens reikšmė – su kalbėtoju sutampantis dalyvis; atitinkamai pirmojo asmens subjektas šnekant nuolatos keisis (pirmuoju asmeniu kalbės tai vienas, tai kitas žmogus). Asmens kategorija būdinga visų pirma asmeniniams ir savybiniams [[Įvardis|įvardžiams]]. Dauguma kalbų išskiria tris asmenis: * pirmąjį (kalbėtojas arba grupė, kuriai jis priklauso; ''aš, mudu, mudvi, mes''); * antrąjį (klausytojas arba grupė, į kurią jis įeina; ''tu, judu, judvi, jūs''); * trečiąjį (dalyvis, nesąs nei kalbėtojas, nei klausytojas; ''jis, ji, tai, juodu, jiedvi, jie, jos''). Daugumoje kalbų su asmeniu derinamas [[veiksmažodis]], toks derinimas vadinamas asmenavimu: ''einu'' ([[Vienaskaita|vns.]] I asmuo), ''eini'' (vns. II asmuo), ''einava'' ([[Dviskaita|dvs.]] I asmuo), ''einata'' (dvs. II asmuo), ''einame'' ([[Daugiskaita|dgs.]] I asmuo), ''einate'' (dgs. II asmuo). [[Baltų kalbos]]e III asmens veiksmažodis neturi [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirties: ir [[vienaskaita]]i (jis, ji), ir [[dviskaita]]i (juodu, jiedvi), ir [[daugiskaita]]i (jie, jos) vartojama ta pati forma ''eina'' (plg. {{ru|он идёт}} (''on idiot'') 'jis eina', bet {{ru|они идут}} (''oni idut'') 'jie eina'; {{es|él vive}} 'jis gyvena', bet {{es|ellos viven}} 'jie gyvena'). Retais atvejais asmens kategorija būdinga [[Prielinksnis|prielinksniams]] ([[Keltų kalbos|keltų]] (pvz., [[Valų kalba|valų]]),<ref>{{cite web|title=Some basic rules of Welsh grammar|url=https://www.bbc.co.uk/wales/learnwelsh/pdf/welshgrammar_allrules.pdf|publisher=Learn Welsh - Grammar|accessdate=2021-08-25}}</ref> [[Semitų kalbos|semitų]] kalbose). Dėl savybinių (įvardinių) [[Afiksas|afiksų]] asmenį gali rodyti ir [[Daiktavardis|daiktavardžiai]]: {{fi|taloni}} 'mano namas (-ai)' (vns. I asmuo), {{fi|talosi}} 'tavo namas (-ai)' (vns. II asmuo), {{fi|talomme}} 'mūsų namas (-ai)' (dgs. I asmuo), {{fi|talonne}} 'jūsų namas (-ai)' (dgs. II asmuo), {{fi|talonsa}} 'jo / jos/ jų namas (-ai)' (III asmuo).<ref>{{cite web|title=Finnish Possessive Suffixes|url=https://ielanguages.com/finnish-possessives.html|author=Josh Pirie|publisher=ielanguages.com|accessdate=2021-08-25}}</ref> == Tipologinės pastabos == Daugumoje kalbų su asmens kategorija susijusios kitos priešpriešos, pavyzdžiui, mandagumas ([[Japonų kalba|japonų]], [[Javiečių kalba|javiečių]] kalbose), įsitraukimas/nedalyvavimas ('mes drauge su tavimi' vs. 'mes be tavęs'; sutinkama japonų, [[Kečujų kalba|kečujų]] ir [[Polineziečių kalbos|polineziečių]] kalbose, [[Aimarų kalba|aimarų kalboje]] taip pat skiriami asmenys 'aš ir tu', 'aš ir jūs'), „artumas“ ([[Algonkinų kalbos|algonkinų kalbose]], pavyzdžiui, [[Kri kalba|kri kalboje]] skiriamas „artimesnis“, arba „svarbesnis“, ir „tolimesnis“, arba „ne toks svarbus“, trečiasis asmuo). Kai kuriose kalbose vartojamos atskiros formos beasmenėms situacijoms ({{ain|A-e-koyki}} 'kažkas tave žudo'), šias formas būtų galima laikyti ketvirtuoju asmeniu. == Išnašos == {{išn}} == Literatūra == * {{cite journal|author=Володин А.&nbsp;П.|url=http://tapemark.narod.ru/les/271c.html|title=Лицо|journal=Лингвистический энциклопедический словарь|location=М.|publisher=СЭ|date=1990|pages=271—272}} * ''Поликарпов Е. А.'' Из учения Аполлония Дискола о грамматических лицах // Philologia classica. Вып. 7. Tradita non explorata. СПб., 2007. С. 96—109. [[Kategorija:Kalbotyra]] [[Kategorija:Gramatinės kategorijos]] tfn6em4t2jfey1u8plltf1l37oytdx7 0 589315 7889522 7888698 2026-07-29T18:40:35Z ~2026-41302-37 221691 /* Asmeninis gyvenimas */ 7889522 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Andrius Lipskis | image = | height = 171 cm | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1988|02|16|T}} | countryofbirth = [[Telšiai]], [[Lietuva]] | currentclub = Baigęs karjerą | clubnumber = 9 | position = [[saugas]] | years = 2009–2011<br>2012<br>2012<br>2013<br>2014–2015<br>2015–2022 | clubs = [[FK Banga Gargždai|FK Banga]]<br>[[FK REO Vilnius|FK REO]]<br>[[FK Šiauliai]]<br>[[FK Kruoja Pakruojis|FK Kruoja]]<br>[[FK Trakai]]<br>[[FC Džiugas Telšiai|Telšių „Džiugas“]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}? {{0}}{{0}}(?)<br>{{0}}23 {{0}}{{0}}(3)<br>{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br>{{0}}24 {{0}}{{0}}(4)<br>{{0}}37 {{0}}{{0}}(2)<br>188 {{0}}(39) | pcupdate = {{data|2022|05|21}} | manageryears = 2024– | managerclubs = [[FC Džiugas Telšiai|Telšių „Džiugas“]] |}} '''Andrius Lipskis''' (g. [[1988]] m. [[vasario 16]] d.) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, [[Saugas|saugas]]. Kitados rungtyniavo [[FK Banga Gargždai|Gargždų „Bangoje“]], [[FK REO Vilnius|Vilniaus REO]], [[FK Šiauliai|„Šiaulių“ klube]], [[FK Kruoja Pakruojis|Pakruojo „Kruojoje“]] ir tuometiniame [[FK Riteriai|„Trakų“ klube]].<ref>https://www.transfermarkt.com/andrius-lipskis/profil/trainer/67827</ref> Vėliau grįžo į Telšius ir atstovavo [[FC Džiugas|„Džiugo“ klubui]]. 2024 m. sausio mėn. tapo šio klubo vyr. treneriu. == Asmeninis gyvenimas == 2018 m. liepą susituokė su Kornelija Lipske. 2020 m. gegužę porai gimė pirmasis sūnus, o 2022 m. birželį – antrasis. 2022 m. birželio 26 d. paskelbta, kad baigia profesionalo karjerą ir atsidės tėvystei bei trenerio karjerai.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/458442/dziugo-legenda-a-lipskis-baige-karjera</ref> == Karjera == === FK Banga === Nuo 2009 m. žaidė [[FK Banga Gargždai|Gargždų „Bangoje“]]. === FK REO === 2012 m. perėjo į [[FK REO Vilnius|REO]], tačiau tais pačiais metais klubas bankrutavo, bei buvo pašalintas iš [[A lyga|A lygos]]. === FK Šiauliai === 2012 m. vasarą persikėlė į [[FK Šiauliai]]. === FK Kruoja === 2013 m. žaidė [[FK Kruoja Pakruojis|Pakruojo „Kruojoje“]]. === FK Trakai === 2014 ir 2015 m. buvo [[FK Trakai]] žaidėjas. === FC Džiugas === Žaidėjas ilgus metus (nuo 2016 m.) atstovavo Telšių „Džiugo“ komandai, kuri žaidė [[LFF I lyga|Pirmoje lygoje]]. 2021 m. žaidė [[FC Džiugas]], kuris debiutavo [[A lyga|A lygoje]] ir buvo vienas iš pagrindinių žaidėjų. [[2021]] m. [[balandžio 16]] d. rungtynėse prieš [[FK Riteriai]] pelnė garbės įvartį žemaičiams, o Džiugas pralaimėjo 1:4.<ref>https://alyga.lt/rungtynes/2021-04-16-dziugas-riteriai/1169</ref> [[2021]] m. [[rugpjūčio 21]] d. rungtynėse prieš [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubą]] pelnė pirmą įvartį ir žemaičiai išsiveržė į priekį 1:0. Galutinis rezultatas 2:2.<ref>https://alyga.lt/rungtynes/2021-08-21-dziugas-panevezys/1261</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/438995/antra-karta-dziugas-geriau-priesinosi-pries-panevezi</ref> Pratęsta sutartis ir 2022 m. sezonui.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/447233/dziugas-pratese-kontraktus-su-sesiais-zaidejais</ref> Paskutines rungtynes A lygoje sužaidė 2022 m. birželio 26 d. prieš [[FK Jonava|„Jonavos“ klubą]].<ref>https://alyga.lt/rungtynes/2022-06-26-dziugas-jonava/1396</ref> == Trenerio karjera == 2023 m. sausio mėn. įgijo UEFA A trenerio licenciją.<ref>https://www.lff.lt/uefa-aukstesnes-kvalifikacijos-licencijas-igijo-62-absolventai/</ref> [[2024 m.]] [[sausio 10]] d. pranešta, kad portugalas [[João Manuel Lopez Prates|João Prates]], dirbęs nuo [[2022 m.]] [[birželio 15]] d.<ref>https://www.fcdziugas.lt/dziugo-vairas-patiketas-strategui-is-portugalijos/</ref>, palieka [[FC Džiugas Telšiai|Telšių „Džiugą“]], o naujuoju vyr. treneriu tapo Andrius Lipskis.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/491081/dziugas-atsisveikino-su-portugalu-ir-i-trenerio-vieta-pasodino-buvusi-zaideja</ref> 2025 m. sausio 4 d. pranešta, kad 2025 m. sezone trenerių štabe dirbs tie patys specialistai.<ref>[https://www.fcdziugas.lt/dziugas-islaike-treneriu-staba/ Oficiali klubo svetainė: „Džiugas“ išlaikė trenerių štabą]</ref><ref>[https://alyga.lt/naujiena/dziuga-i-prieki-ves-tas-pats-treneriu-stabas/8868 alyga.lt naujienos: „Džiugą“ į priekį ves tas pats trenerių štabas]</ref> 2025 lapkričio mėn. įgijo UEFA Pro trenerio licenciją.<ref>https://www.lff.lt/iskilminga-svente-finisavo-uefa-pro-treneriu-licencijos-kursas/</ref> 2025 m. gruodžio 25 d. paskelbta, kad ir toliau lieka [[FC Džiugas|„Džiugo“]] vyr. treneriu.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/532543/dziuga-toliau-treniruos-lipskis „Džiugą“ toliau treniruos Lipskis (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" |- ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2009 m. A lyga|2009]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Banga (Gargždai)|FK Banga]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| nežinoma | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 4 |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2010 m. A lyga|2010]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Banga (Gargždai)|FK Banga]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 26 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2011 m. A lyga|2011]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Banga (Gargždai)|FK Banga]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 31 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 8 |- |||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2012 m. A lyga|2012]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK REO Vilnius|FK REO]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 23 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 3 |- |||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2012 m. A lyga|2012]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Šiauliai]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 8 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 |- |||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2013 m. A lyga|2013]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Kruoja]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 24 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 4 |- |||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2014 m. A lyga|2014]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Trakai]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 29 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 2 |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2015 m. A lyga|2015]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Trakai]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 8 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- |||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2021 m. A lyga|2021]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Džiugas]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 34 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 2 |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. A lyga|2022]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Džiugas]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 14 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} Ekipa žaidė A lygoje; == Pasiekimai == ; su [[FC Džiugas Telšiai|Telšių „Džiugu“]] * [[LFF I lyga|Pirmos lygos]] nugalėtojas: 2019 m. ; Asmeniniai įvertinimai * Geriausias 2024 m. kovo mėn. A lygos treneris.<ref>https://alyga.lt/naujiena/geriausiu-treneriu-kova-tapo-a-lipskis/8560</ref> * Geriausias 2024 m. spalio–lapkričio mėn. A lygos treneris.<ref>[https://alyga.lt/naujiena/a-lipskis-geriausias-spalio-lapkricio-menesiu-treneris/8835 A. Lipskis – geriausias spalio–lapkričio mėnesių treneris]</ref> * Geriausias 2025 m. gegužės mėn. TOPLYGA treneris;<ref>[https://toplyga.lt/naujiena/paaiskejo-geguzes-menesio-geriausieji/9463 Paaiškėjo gegužės mėnesio geriausieji]</ref> == Šaltiniai == {{reflist|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/andrius-lipskis alyga.lt] (apie žaidėją) * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/andrius-lipskis-148/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://int.soccerway.com/players/andrius-lipskis/78997/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/andrius-lipskis/profil/trainer/67827 Transfermarkt] * [http://www.fcdziugas.lt/player/andrius-lipskis/ fcdziugas.lt] {{FC Džiugas}} {{DEFAULTSORT:Lipskis}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] nlc92lv8czgefokbtg6pocw9py24vc3 0 590933 7889230 7257912 2026-07-29T12:19:46Z Makenzis 46558 /* Ajax */ 7889230 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername= Frank de Boer | image = [[File:FrankBoer.JPG|210px]] | fullname = Frank de Boer | dateofbirth = {{bda|1970|05|15|}} | countryofbirth = [[Hornas (Nyderlandai)|Hornas]], [[Nyderlandai]]<ref>https://www.bdfutbol.com/en/l/l901.html</ref> | height = 180 <ref>https://www.bdfutbol.com/j/j901.html</ref> | currentclub = | position = vyr. treneris | youthyears = 1984–1988 | youthclubs = Ajax | years = 1988–1999 <br /> 1999–2003 <br /> 2003–2004 <br /> 2004 <br /> 2004–2005 <br /> 2005–2006 | clubs = [[AFC Ajax|Ajax]] <br /> [[FC Barcelona]] <br> [[Galatasaray SK]] <br /> [[Rangers FC]] <br /> [[Al-Rayyan SC|Al-Rayyan]] <br /> [[Al-Shamal SC|Al-Shamal]] | caps(goals) = 328 {{0}}(30)<br />144 {{0}}{{0}}(5)<br />{{0}}15 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}15 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}16 {{0}}{{0}}(5)<br />{{0}}{{0}}1 {{0}}{{0}}(0) | nationalyears = 1990–2004 | nationalteam = {{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = 112 {{0}}(13)<ref>https://www.national-football-teams.com/player/4643/Frank_De_Boer.html</ref> | manageryears = 2006–2010 <br /> 2008–2010 <br /> 2010–2016 <br /> 2016 <br /> 2017 <br /> 2018–2020 <br /> 2020–2021 | managerclubs = Ajax jaunimo ekipa <br /> {{Fut|NED|1}} (''asistentas'') <br /> [[AFC Ajax]] <br /> [[Inter Milan]] <br /> [[Crystal Palace FC|Crystal Palace]]<br /> [[Atlanta United FC|Atlanta United]] <br /> {{Fut|NED|1}} | pcupdate = {{date|2021-06-16}} | ntupdate = {{date|2021-06-16}} }} '''Frankas de Būras''' arba '''Fransiskas de Būras''' (''Franciscus de Boer''. g. [[1970]] m. [[gegužės 15]] d.) – buvęs futbolininkas, žaidęs gynėjo pozicijoje, o dabar futbolo treneris. == Biografija == Gimė [[Hornas (Nyderlandai)|Horne]], [[Šiaurės Olandija|Šiaurės Olandijos provincijoje]], [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. 1984–1988 m. žaidė Ajax jaunimo komandose. === Žaidėjo karjera === * 1988–1999 Ajax * 1999–2003 Barcelona * 2003–2004 Galatasaray * 2004 Rangers * 2004–2005 Al-Rayyan * 2005–2006 Al-Shamal (Kataras) === Trenerio karjera === ==== Ajax ==== Nuo 2006 m. dirbo futbolo treneriu. Pirma stotelė buvo Ajax jaunimo ekipa. 2010 m. tapo pagrindinės [[AFC Ajax|Ajax]] komandos vyr. treneriu. 2016 m. komandai pradėjo nesisekti, jie pralaimėjo lemiamas rungtynes dėl [[Eredivisie]] čempionų vardo ir de Būras atsistatydino.<ref>https://www.ajaxshowtime.com/hoofdnieuws/update-ajax-bevestigt-vertrek-de-boer</ref> ==== Inter Milan ==== [[2016]] m. rugpjūčio mėn. pasirašė trejų metų sutartį su [[Inter Milan|Internazionale]].<ref>{{cite news |url=https://www.bbc.com/sport/football/37006620 |title=Inter Milan: Frank de Boer replaces Roberto Mancini as manager |publisher=BBC |date=8 August 2016 |access-date=8 August 2016|work=BBC Sport }}</ref> ==== Crystal Palace ==== [[2017]] m. [[birželio 26]] d. tapo naujuoju [[Crystal Palace FC|Crystal Palace]] strategu. Jis pakeitė iki tol dirbusį [[Sam Allardyce]]. Buvo pasirašyta trejų metų sutartis.<ref>{{cite news |url=https://www.theguardian.com/football/2017/jun/26/crystal-palace-frank-de-boer-manager |title=Crystal Palace confirm Frank de Boer as new manager |newspaper=[[The Guardian]] |date=26 June 2017 |access-date=26 June 2017}}</ref><ref>{{cite news |url=http://www.parool.nl/sport/frank-de-boer-nieuwe-trainer-van-crystal-palace~a4502769/ |title=Frank de Boer nieuwe trainer van Crystal Palace (Frank de Boer is the new coach of Crystal Palace) |newspaper=[[Het Parool]] |language=nl |date=26 June 2017 |access-date=26 June 2017}}</ref> Kai de Būro vadovaujamai komandai pradėjo nesisekti, sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko. ==== Atlanta United ==== [[2018]] m. [[gruodžio 23]] d. de Būras tapo [[Atlanta United FC|Atlanta United]] (JAV) vyr. treneriu. [[2020]] m. [[liepos 24]] d. po nesėkmingos atkarpos, kai jo vadovaujama ekipa pralaimėjo svarbias rungtynes, sutartis buvo nutraukta.<ref>{{cite web |title=Atlanta United, Frank de Boer mutually agree to part ways |url=https://www.atlutd.com/post/2020/07/24/atlanta-united-frank-de-boer-mutually-agree-part-ways |website=ATLUTD.com |access-date=24 July 2020}}</ref> ==== Nyderlandų nacionalinė rinktinė ==== Nuo [[2020]] m. [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų nacionalinės futbolo rinktinės]] vyr. treneris.<ref>https://www.onsoranje.nl/nieuws/nederlands-elftal/78339/frank-de-boer-nieuwe-bondscoach</ref> == Rinktinė == [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] žaidė nuo [[1990]] iki [[2004]] m. Nyderlandams atstovavo 112 oficialiose rungtynėse ir pasižymėjo trylika įvarčių. == Laimėjimai == === Žaidėjo karjera === * <…> === Trenerio karjera === * <…> '''Asmeniniai''' * <…> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1994 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV 1994]]|ketvirtfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|4 vieta|7|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 1992|Švedija 1992]]|pusfinalis|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija–Nyderlandai 2000]]|pusfinalis|5|2|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|pusfinalis|2|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.transfermarkt.com/frank-de-boer/profil/spieler/3518 transfermarkt.com] (žaidėjo karjera) * [https://www.transfermarkt.com/-/profil/trainer/8371 transfermarkt.com] (trenerio karjera) * [https://voetbalstats.nl/spelernedxi.php?persid=41 voetbalstats.nl] {{DEFAULTSORT:Boer}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolo treneriai]] [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai]] ia5yvbzq4gthrcz9y1he73oxjobfwhx 7889231 7889230 2026-07-29T12:19:56Z Makenzis 46558 /* Inter Milan */ 7889231 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername= Frank de Boer | image = [[File:FrankBoer.JPG|210px]] | fullname = Frank de Boer | dateofbirth = {{bda|1970|05|15|}} | countryofbirth = [[Hornas (Nyderlandai)|Hornas]], [[Nyderlandai]]<ref>https://www.bdfutbol.com/en/l/l901.html</ref> | height = 180 <ref>https://www.bdfutbol.com/j/j901.html</ref> | currentclub = | position = vyr. treneris | youthyears = 1984–1988 | youthclubs = Ajax | years = 1988–1999 <br /> 1999–2003 <br /> 2003–2004 <br /> 2004 <br /> 2004–2005 <br /> 2005–2006 | clubs = [[AFC Ajax|Ajax]] <br /> [[FC Barcelona]] <br> [[Galatasaray SK]] <br /> [[Rangers FC]] <br /> [[Al-Rayyan SC|Al-Rayyan]] <br /> [[Al-Shamal SC|Al-Shamal]] | caps(goals) = 328 {{0}}(30)<br />144 {{0}}{{0}}(5)<br />{{0}}15 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}15 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}16 {{0}}{{0}}(5)<br />{{0}}{{0}}1 {{0}}{{0}}(0) | nationalyears = 1990–2004 | nationalteam = {{Fut|NED|1}} | nationalcaps(goals) = 112 {{0}}(13)<ref>https://www.national-football-teams.com/player/4643/Frank_De_Boer.html</ref> | manageryears = 2006–2010 <br /> 2008–2010 <br /> 2010–2016 <br /> 2016 <br /> 2017 <br /> 2018–2020 <br /> 2020–2021 | managerclubs = Ajax jaunimo ekipa <br /> {{Fut|NED|1}} (''asistentas'') <br /> [[AFC Ajax]] <br /> [[Inter Milan]] <br /> [[Crystal Palace FC|Crystal Palace]]<br /> [[Atlanta United FC|Atlanta United]] <br /> {{Fut|NED|1}} | pcupdate = {{date|2021-06-16}} | ntupdate = {{date|2021-06-16}} }} '''Frankas de Būras''' arba '''Fransiskas de Būras''' (''Franciscus de Boer''. g. [[1970]] m. [[gegužės 15]] d.) – buvęs futbolininkas, žaidęs gynėjo pozicijoje, o dabar futbolo treneris. == Biografija == Gimė [[Hornas (Nyderlandai)|Horne]], [[Šiaurės Olandija|Šiaurės Olandijos provincijoje]], [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. 1984–1988 m. žaidė Ajax jaunimo komandose. === Žaidėjo karjera === * 1988–1999 Ajax * 1999–2003 Barcelona * 2003–2004 Galatasaray * 2004 Rangers * 2004–2005 Al-Rayyan * 2005–2006 Al-Shamal (Kataras) === Trenerio karjera === ==== Ajax ==== Nuo 2006 m. dirbo futbolo treneriu. Pirma stotelė buvo Ajax jaunimo ekipa. 2010 m. tapo pagrindinės [[AFC Ajax|Ajax]] komandos vyr. treneriu. 2016 m. komandai pradėjo nesisekti, jie pralaimėjo lemiamas rungtynes dėl [[Eredivisie]] čempionų vardo ir de Būras atsistatydino.<ref>https://www.ajaxshowtime.com/hoofdnieuws/update-ajax-bevestigt-vertrek-de-boer</ref> ==== Inter Milan ==== 2016 m. rugpjūčio mėn. pasirašė trejų metų sutartį su [[Inter Milan|Internazionale]].<ref>{{cite news |url=https://www.bbc.com/sport/football/37006620 |title=Inter Milan: Frank de Boer replaces Roberto Mancini as manager |publisher=BBC |date=8 August 2016 |access-date=8 August 2016|work=BBC Sport }}</ref> ==== Crystal Palace ==== [[2017]] m. [[birželio 26]] d. tapo naujuoju [[Crystal Palace FC|Crystal Palace]] strategu. Jis pakeitė iki tol dirbusį [[Sam Allardyce]]. Buvo pasirašyta trejų metų sutartis.<ref>{{cite news |url=https://www.theguardian.com/football/2017/jun/26/crystal-palace-frank-de-boer-manager |title=Crystal Palace confirm Frank de Boer as new manager |newspaper=[[The Guardian]] |date=26 June 2017 |access-date=26 June 2017}}</ref><ref>{{cite news |url=http://www.parool.nl/sport/frank-de-boer-nieuwe-trainer-van-crystal-palace~a4502769/ |title=Frank de Boer nieuwe trainer van Crystal Palace (Frank de Boer is the new coach of Crystal Palace) |newspaper=[[Het Parool]] |language=nl |date=26 June 2017 |access-date=26 June 2017}}</ref> Kai de Būro vadovaujamai komandai pradėjo nesisekti, sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko. ==== Atlanta United ==== [[2018]] m. [[gruodžio 23]] d. de Būras tapo [[Atlanta United FC|Atlanta United]] (JAV) vyr. treneriu. [[2020]] m. [[liepos 24]] d. po nesėkmingos atkarpos, kai jo vadovaujama ekipa pralaimėjo svarbias rungtynes, sutartis buvo nutraukta.<ref>{{cite web |title=Atlanta United, Frank de Boer mutually agree to part ways |url=https://www.atlutd.com/post/2020/07/24/atlanta-united-frank-de-boer-mutually-agree-part-ways |website=ATLUTD.com |access-date=24 July 2020}}</ref> ==== Nyderlandų nacionalinė rinktinė ==== Nuo [[2020]] m. [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų nacionalinės futbolo rinktinės]] vyr. treneris.<ref>https://www.onsoranje.nl/nieuws/nederlands-elftal/78339/frank-de-boer-nieuwe-bondscoach</ref> == Rinktinė == [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] žaidė nuo [[1990]] iki [[2004]] m. Nyderlandams atstovavo 112 oficialiose rungtynėse ir pasižymėjo trylika įvarčių. == Laimėjimai == === Žaidėjo karjera === * <…> === Trenerio karjera === * <…> '''Asmeniniai''' * <…> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1994 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV 1994]]|ketvirtfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|4 vieta|7|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 1992|Švedija 1992]]|pusfinalis|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija–Nyderlandai 2000]]|pusfinalis|5|2|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|pusfinalis|2|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.transfermarkt.com/frank-de-boer/profil/spieler/3518 transfermarkt.com] (žaidėjo karjera) * [https://www.transfermarkt.com/-/profil/trainer/8371 transfermarkt.com] (trenerio karjera) * [https://voetbalstats.nl/spelernedxi.php?persid=41 voetbalstats.nl] {{DEFAULTSORT:Boer}} [[Kategorija:Nyderlandų futbolo treneriai]] [[Kategorija:Nyderlandų futbolininkai]] ci7sy6q2hrmwmgifnwswvjj1tzmbtu3 0 591842 7889514 6654022 2026-07-29T17:30:01Z Homo ergaster 10314 7889514 wikitext text/x-wiki {{Infobox Dviratininkas | Vardas = Tadej Pogačar | image = Tadej Pogačar (2020).jpg | image_size = 220px | caption = 2020 m. | fullname = Tadej Pogačar | nickname = Pogi<ref>{{cite web|url=https://www.slovenia.info/en/stories/tadej-pogacar-the-wonder-boy-who-stunned-the-cycling-world|title=Tadej Pogačar – the wonder boy who stunned the cycling world|publisher=Slovenian Tourist Board|access-date=13 July 2021}}</ref> | birth_date = {{bda|1998|9|21|df=y}} | birth_place = [[Komenda]], Slovėnija | height = 1,76 m<ref name="Emirates">{{cite web|url=http://www.uaeteamemirates.com/rider/tadej-pogacar/|title=Tadej Pogačar – UAE team Emirates|access-date=5 September 2020}}</ref> | weight = {{convert|66|kg|lb stlb|abbr=on}}<ref name="Emirates"/> | currentteam = UAE Team Emirates | discipline = Plentas | majorwins = '''Didieji turai''' :'''[[Tour de France]]''' ::'''Bendra klasifikacija''' (2020, 2021) ::Kalnų klasifikacija (2020, 2021) ::9 x etapų pergalės (2020, 2021, 2022) :'''[[Vuelta a España]]''' ::3 x etapų pergalės (2019) '''Daugiadienės varžybos''' : [[Tirreno–Adriatico]] (2021, 2022) : [[Tour of California]] (2019) : [[UAE Tour]] (2021, 2022) : [[Tour of Slovenia]] (2021) : [[Volta ao Algarve]] (2019) : [[Volta a la Comunitat Valenciana]] (2020) | medaltemplates = {{MedalSport | Vyrų plento varžybos}} {{Medal|Country|{{flag|SLO}}}} {{MedalCompetition|[[Olympic Games]]}} {{MedalBronze | [[2020 m. vasaros olimpinės žaidynės|2020 Tokijas]]| Plentas }} | show-medals = }} '''Tadejus Pogačaras''' (''Tadej Pogačar'', [[1998]] m. [[rugsėjo 21]] d.) – [[Slovėnija|Slovėnijos]] dviratininkas, olimpinis medalininkas. [[2020 m. vasaros olimpinės žaidynės|2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] vyrų masinio starto plento lenktynėse pelnė bronzos medalį.<ref>[http://www.olympedia.org/athletes/146565 Olympedia svetainėje]</ref> == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Slovėnijos olimpiečiai]] [[Kategorija:Slovėnijos dviratininkai]] {{sportas-stub}} auvasgs1f9ao6mit2m1b4woegnbhheq 0 596218 7889605 7460084 2026-07-30T04:07:42Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889605 wikitext text/x-wiki {{city/Kaliningrado miestas |pavadinimas = Laukeliškiai |origpavadin = {{de|Laukehlischken, Cäsarsruhe}} <br/> {{ru|Данилевское}} |paveikslėlis = |paveikslėlio tekstas = |lat = 54.894 |long = 22.436 |rajonas = Krasnoznamensko }} '''Laukeliškiai'''<ref>[https://www.mle.lt/straipsniai/lazdynu-4-parapijos-gyvenvietes-ir-upes Lazdynų (4) parapijos gyvenvietės ir upės], Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-09-15.</ref> ({{de|Laukehlischken}}, nuo 1928 m. ''Cäsarsruhe'', nuo 1946 m. '''''Danilevskojė''''', {{ru|Данилевское}}) – buvęs kaimas [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsijoje]], [[Pilkalnio apskritis|Pilkalnio apskrityje]], dabartinės [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srities]] rytinėje dalyje, 14 km į šiaurės vakarus nuo [[Pilkalnis (Pilkalnio apskritis)|Pilkalnio]], 6 km į pietvakarius nuo [[Lazdynai (Kaliningrado sritis)|Lazdynų]], abipus [[Įsrutis (upė)|Įsruties]], Šorelių girios pakraštyje. == Istorija == [[Vaizdas:Laukeliškiai.png|dešinėje|miniatiūra|260px|Laukeliškių kaimo bendruomenė 1927–1937 m. (1927 m. žemėlapio fragmente kartu su Trakinių dvaro apygarda)]] Vienas senesnių kaimų Pilkalnio apskrityje. 1580 m. minimas naujakurys Laukelis (''Laucallis''). Po 1709–1710 m. maro kaimas išliko lietuviškas, 1728 m. tarp valstiečių lažininkų šeimų minimos vien lietuviškos pavardės: ''Titnacks'', ''Mauritzatis'', ''Popelatis'', ''Klonutzus'', ''Powillatis''.<ref>[https://wiki-commons.genealogy.net/images/6/64/Bild_Laukehlischken_Pr%C3%A4stationstabellen.pdf Laukehlischken, Ksp. Haselberg] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210915064744/https://wiki-commons.genealogy.net/images/6/64/Bild_Laukehlischken_Pr%C3%A4stationstabellen.pdf |date=2021-09-15 }}. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. ISBN 9783922953906.</ref> 1785 m. Laukeliškiai buvo karališkųjų valstiečių kaimas su 8 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais),<ref>Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 84. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).</ref> 1822 m. – kaimas su 54 gyventojais.<ref>Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 3 (Kr–O), p. 75. Kümmel, Halle, 1822 (vok.)</ref> 1854 m. Laukeliškiuose buvo vėjo malūnas, girininkijos sodyba, 11 gyvenamųjų pastatų ir 130 gyventojų.<ref>Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 14. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)</ref> Iki 1723 m. priklausė [[Ragainė]]s valsčiaus [[Šaltyšius|šaltyšiaus]] administruojamai [[Lazdynai (Kaliningrado sritis)|Lazdynų]] seniūnijai, 1723–1818 m. – [[Įsruties apskritis|Įsruties apskrities]] [[Liepgalis|Liepgalio]] domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto [[Liepgalio valsčius|Liepgalio valsčiaus]] kaimas. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. 1928 m. prie kaimo prijungtas [[Trakiniai (Pilkalnio apskritis)|Trakinių]] dvaras.<ref>[http://www.territorial.de/ostp/schlossb/loebenau.htm Amtsbezirk Löbenau], Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-15.</ref> Kaime veikė mokykla. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] ar vėliau sovietmečiu išnyko. Nuo 2008 m. kaimo teritorija priklauso [[Krasnoznamensko rajonas|Krasnoznamensko rajono]] [[Vesnovo kaimo gyvenvietė|Vesnovo kaimo gyvenvietei]]. == Gyventojai == {{dem |1905|147 |1910|128 |1933|144 |1939|137 |kolon=4|till=150|inc=100|incmin=100|r1910=<ref>[http://www.gemeindeverzeichnis.de/gem1900//gem1900.htm?ostpreussen/pillkallen.htm Landkreis Pillkallen],Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-15.</ref>|r1939=<ref>[https://treemagic.org/rademacher/www.verwaltungsgeschichte.de/pillkallen.html www.verwaltungsgeschichte.de Landkreis Pillkallen] (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-15.</ref>}} Be to, Trakinių dvare 1905 m. buvo 14, 1910 m. – 15 gyventojų. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Pilkalnio apskrities gyvenvietės]] [[Kategorija:Panaikintos Krasnoznamensko rajono gyvenvietės]] oj4czseao7i1i2bzqq8ecyk9qgv468b 0 597025 7889672 7417217 2026-07-30T07:13:37Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889672 wikitext text/x-wiki {{city/Kaliningrado miestas |pavadinimas = Lieplaukiai |origpavadin = {{de|Löblaugken}} |paveikslėlis = |paveikslėlio tekstas = |long = 22.633 |lat = 54.933 |rajonas = Krasnoznamensko |gyventojumetai = |gyventoju = }} '''Lieplaukiai'''<ref>[https://www.mle.lt/straipsniai/lieplaukiai-2 Lieplaukiai, 2], Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-01.</ref> ({{de|Löblaugken}}) – buvęs kaimas [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsijoje]], [[Pilkalnio apskritis|Pilkalnio apskrityje]], dabartinės [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srities]] rytinėje dalyje, 20 km į šiaurės rytus nuo [[Pilkalnis (Pilkalnio apskritis)|Pilkalnio]], 9 km į rytus nuo [[Lazdynai (Kaliningrado sritis)|Lazdynų]], prie [[Alksnupė (Šešupė)|Alksnupės]], Vieškalnių girios pakraštyje. == Istorija == [[Vaizdas:Waldlinden.png|dešinėje|miniatiūra|260px|Ambrazgirių-Lieplaukių (Valdlindeno) kaimo bendruomenė 1936 m.]] Įkurti [[1688]] m. šatulinės kolonizacijos metu valstybinio miško (Vieškalnių girios) žemėse.<ref name="Spehr">[https://wiki-commons.genealogy.net/images/1/19/Bild_Löblaugken_Prästationstabellen.pdf Löblaugken, Ksp. Haselberg] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211001191658/https://wiki-commons.genealogy.net/images/1/19/Bild_L%C3%B6blaugken_Pr%C3%A4stationstabellen.pdf |date=2021-10-01 }}. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. ISBN 9783922953906.</ref> 1785 m. Lieplaukiai buvo [[Kulmiškiai|šatulinių kulmiškių]] kaimas su 5 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais),<ref>Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 89. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).</ref> 1822 m. – šatulinių kulmiškių kaimas su 58 gyventojais.<ref>Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 3 (Kr–O), p. 122. Kümmel, Halle, 1822 (vok.)</ref> 1854 m. Lieplaukiuose buvo 8 gyvenamieji namai ir 70 gyventojų.<ref>Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 38. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)</ref> 1714–1723 m. priklausė [[Ragainė]]s valsčiaus [[Šaltyšius|šaltyšiaus]] administruojamai [[Lazdynai (Kaliningrado sritis)|Lazdynų]] seniūnijai, 1723–1818 m. – [[Įsruties apskritis|Įsruties apskrities]] [[Grumbkaukaičiai|Grumbkaukaičių]] domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto [[Alksnupėnų valsčius|Alksnupėnų valsčiaus]] kaimas. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. 1929 m. Lieplaukiai sujungti su [[Ambrazgiriai|Ambrazgirių]] kaimu ir Vieškalnių miškų urėdija, jungtinei kaimo bendruomenei suteiktas vokiškas ''Waldlinden'' pavadinimas.<ref>[http://www.territorial.de/ostp/schlossb/loebenau.htm Amtsbezirk Löbenau], Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-15.</ref> Naujasis pavadinimas sudarytas pagal abiejų kaimų suvokietintų pavadinimų dalis: „giria” (''Wald'') ir „liepos” (''Linden'').<ref name="Spehr"/> Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] išnyko. Nuo 2008 m. kaimo teritorija priklauso [[Krasnoznamensko rajonas|Krasnoznamensko rajono]] [[Dobrovolsko kaimo gyvenvietė|Dobrovolsko kaimo gyvenvietei]]. == Gyventojai == {{dem |1905|57 |1910|50 |1933|89 |1939|86 |kolon=4|till=90|inc=50|incmin=50|r1910=<ref>[http://www.gemeindeverzeichnis.de/gem1900//gem1900.htm?ostpreussen/pillkallen.htm Landkreis Pillkallen],Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-01.</ref>|r1939=<ref>[https://treemagic.org/rademacher/www.verwaltungsgeschichte.de/pillkallen.html www.verwaltungsgeschichte.de Landkreis Pillkallen] (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-01.</ref>}} <small>* 1933 ir 1939 m. duomenys kartu su Ambrazgiriais ir Vieškalnių miškų urėdija.</small> == Vieškalnių miškų urėdija == Kaimo pietuose, Alksnupės kairiajame krante, stovėjo Vieškalnių miškų urėdijos sodyba (''Oberförsterei Weszkallen''). 1905 m. joje buvo 5 gyventojai.<ref>[https://www.meyersgaz.org/place/21131019 ''Weszkallen''], Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-01.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Pilkalnio apskrities gyvenvietės]] 2421qgnuse8mdz2rm9eb6qb82i9l9ce 0 597805 7889624 7417215 2026-07-30T04:46:41Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889624 wikitext text/x-wiki {{kiti|Lazdynai}} {{city/Kaliningrado miestas |pavadinimas = Lazdynai |origpavadin = {{de|Neuhof-Lasdehnen, Altbaum}} |paveikslėlis = |paveikslėlio tekstas = |long = 22.513 |lat = 54.953 |rajonas = Krasnoznamensko |gyventojumetai = |gyventoju = |kirč = Lazdynai̇̃ }} '''Lazdynai''' arba '''Naudvaris'''<ref name="MLE">Vilius Pėteraitis, Martynas Purvinas, [https://www.mle.lt/straipsniai/lazdynai-3 ''Lazdynai, 3''], Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.</ref> ({{de|Neuhof-Lasdehnen}}, nuo 1938 m. ''Altbaum'') – buvęs dvaras ir seniūnija [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsijoje]], [[Pilkalnio apskritis|Pilkalnio apskrityje]], dabartinės [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srities]] rytinėje dalyje, 2 km į šiaurės rytus nuo [[Lazdynai (Kaliningrado sritis)|Lazdynų]], [[Šešupė]]s dešiniajame krante. == Istorija == [[Vaizdas:Lazdynai (Naudvaris).png|dešinėje|miniatiūra|260px|Lazdynų kaimo bendruomenė 1936 m.]] Lazdynai įkurti po 1709–1710 m. maro ištuštėjusio kaimo žemėse, arba atėmus žemes iš valstiečių ir juos perkėlus kitur. Nuo 1723 m. buvo valstybinis [[Liepgalis|Liepgalių]] domeno palivarkas. 1782 m. perduotas paveldimon nuomon, 1834 m. galutinai išpirktas privačion nuosavybėn.<ref name="Spehr">[https://wiki-commons.genealogy.net/images/a/ae/Bild_Neuhof_Lasdehnen_Prästationstabellen.pdf Neuhof-Lasdehnen, Ksp. Haselberg]{{Neveikianti nuoroda|date=liepos 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. ISBN 9783922953906.</ref> 1822 m. buvo [[Kulmiškiai|kulmiškasis]] dvaras su 45 gyventojais,<ref>Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 3 (Kr–O), p. 70. Kümmel, Halle, 1822 (vok.)</ref> 1854 m. – laisvai paveldimas dvaras su 4 gyvenamaisiais pastatais ir 50 gyventojų.<ref>Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 12. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)</ref> 1879 m. valdė 200 ha žemės, iš jų 128 ha ariamos, 35 ha pievų ir ganyklų, 29 ha miško, augino darbinius arklius ir žirgus, mėsinius gyvulius.<ref>P. Ellerholz, H. Lodemann, Handbuch des Grundbesitzes im Deutschen Reiche, T. 1, Das Konigreich Preussen, Sąs.3, Die Provinz Ostpreussen, p. 228, 229. Landwirthschaftlich-statistischen Bureaus, Berlynas, 1879 (vok.)</ref> Iki 1723 m. priklausė [[Ragainė]]s valsčiaus [[Šaltyšius|šaltyšiaus]] administruojamai [[Lazdynai (Kaliningrado sritis)|Lazdynų]] seniūnijai, 1723–1818 m. – [[Įsruties apskritis|Įsruties apskrities]] [[Liepgalis|Liepgalio]] domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Lazdynų valsčiaus dvaras. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Lazdynuose buvo 4 sodybos, 54 gyventojai.<ref>Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 228, 229. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907 (vok.).</ref> 1928 m. sujungus su [[Juknaičių valsčius (Pilkalnis)|Juknaičių valsčiaus]] [[Niekelstanaičiai|Niekelstanaičių]] ir [[Užšešupiai|Užšešupių]] kaimais, Lazdynų dvaro apygarda pertvarkyta į kaimo bendruomenę ir priskirta Juknaičių valsčiui.<ref>[http://www.territorial.de/ostp/schlossb/haselbg.htm ''Amtsbezirk Haselberg (Ostpr.)''], Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-13.</ref> Tarpukariu buvo vidutinė dvaro sodyba su dideliais ūkiniais trobesiais ir keliomis darbininkų sodybėlėmis.<ref name="MLE"/> Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] išnyko. == Gyventojai == {{dem |1905|54 |1910|40 |1933|118 |1939|106 |kolon=4|till=120|inc=50|incmin=50|r1910=<ref>[http://www.gemeindeverzeichnis.de/gem1900//gem1900.htm?ostpreussen/pillkallen.htm Landkreis Pillkallen], Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-13.</ref>|r1939=<ref>[https://treemagic.org/rademacher/www.verwaltungsgeschichte.de/pillkallen.html Landkreis Pillkallen], verwaltungsgeschichte.de (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-13.</ref>}} Be to, Niekelstanaičiuose 1905 m. buvo 14, 1910 m. – 17, Užšešupiuose 1905 m. – 61, 1910 m. – 59 gyventojai. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Pilkalnio apskrities gyvenvietės]] rcfnyock8n6uze1g7jbtvqk9srurvjl 0 599199 7889730 7650400 2026-07-30T09:09:20Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889730 wikitext text/x-wiki {{coord|55.7811|22.5103|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas =Pavandenės dvaras | Paveiksliukas =Pavandenės dvaro griuvėsiai.JPG | Vieta = [[Pavandenė (Kelmė)|Pavandenė]], [[Kelmės rajonas]] | Įkurtas =[[XVI a.]] | Stilius = | Giminės = Gervydai<br>Danilavičiai<br>Sakeliai | Parkas = Parko fragmentai | Dabar = Rūmų griuvėsiai, atstatytas Sakelių mauzoliejus | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = Krūmuose skendinčios pastatų liekanos }} '''Pavandenės dvaras''' (arba '''''Sakelių dvaras''''') – buvusio [[dvaras|dvaro]] sodyba [[Kelmės rajono savivaldybė]]je, [[Užvenčio seniūnija|Užvenčio seniūnijoje]], šiauriniame [[Gludas (ežeras)|Gludo ežero]] krante, 2 km į šiaurės rytus nuo [[Pavandenė]]s miestelio (veda Dvaro gatvė). Išlikę rūmų griuvėsių, parko fragmentai. Netoli buvusių rūmų, [[Pavandenės alkakalnis|Pavandenės alkakalnyje]] atkurtas dvarininkų Sakelių giminės mauzoliejus-kolumbariumas. == Istorija == Dvaro istorija siekia [[1596]] m., kuomet buvo sudarytas [[dvaro inventorius]], čia šeimininkavo Jonas Burba Gervydas. Vaizdingoje vietoje raudonų plytų rūmai statyti švedų meistro apie [[1860]]–[[1890]] m. Statyboms buvo degamos plytos nuosavoje plytinėje, įrengta kalkinė ant Rudelio kalnelio.<ref name="skr">[http://old.skrastas.lt/?data=2005-05-17&rub=1144745056&id=1185781357 Pavandenės dvaras baigia sunykti] ''old.skrastas.lt'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211031074359/http://old.skrastas.lt/?data=2005-05-17&rub=1144745056&id=1185781357}}</ref> XX a. tarpukariu dvaras buvo pavyzdinis ūkis. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] jame neliko šeimininkų, buvo nusiaubtas. Sovietmečiu dvaro rūmuose buvo įsikūrusi kino salė, [[kultūros namai]]. Apgyvendintos kelios kolūkiečių šeimos. Vienu metu šie gyventojai buvo iškelti, ūkio valdžiai užsimojus remontuoti buvusio dvaro stogą. Tačiau skardą išvogė, taip pastatas liko be stogo, ėmė griūti. Taip pat sugriuvo sovietmečiu naudoti dvaro sviesto [[sandėlis|sandėliai]]-šaldytuvai. [[Tvartas|Tvartus]], suirus ūkiui, išsidalijo pajininkai. Iš dvaro pastatų liko tik [[kumetynas|kumetyno]] pastatas, kur gyvena kelios šeimos, ir sūrinė. Be šeimininko likusiuose statiniuose dingo ar sudegė lenkiškos knygos, dokumentai. Sakelių šeimos mauzoliejus įrengtas [[1904]] m. mirus šeimininkui Leonardui Sakeliui, įrengtas sūnaus Zigmanto rūpesčiu. Čia buvo įkurdintos ir ankstesnių Pavandenės dvaro savininkų Danilavičių kapavietės. Paskutinis dvaro paveldėtojas Zigmantas Sakelis buvo nukankintas [[Rainių žudynės]]e. Mauzoliejus išplėštas tuoj po karo. Šiuo metu atstatytas. Sakelių giminė gyvena [[Lenkija|Lenkijoje]]. Jie nepanoro susigrąžinti dar likusių dvaro pastatų ar žemės kaip nuosavybės.<ref name="skr"/> == Šaltiniai == {{ref}} * {{dvarai 2010}} == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos dvarai]] [[Kategorija:Kelmės rajono dvarai]] cqmgl5xkuf2ajgtiuaq8gww401k0m6l 0 606945 7889673 7696722 2026-07-30T07:13:56Z CD 677 /* Padaliniai */ 7889673 wikitext text/x-wiki {{coord|55.8088|23.5382|display=t}} {{Infolentelė biblioteka |pavadinimas = {{PAGENAME}} |logo = |foto = Radviliškis 2024b.jpg |fotoinfo = Biblioteka 2024 m. |įkurta = [[1937]] m. |vieta = S. Dariaus ir S. Girėno g. 9, [[Radviliškis]] |lankytojai = |bibliotekos_fondas = |vadovo_titulas = Direktorė | vadovas = |interneto_svetainė = https://www.radviliskiobiblioteka.lt }} '''Radviliškio viešoji biblioteka''' – pagrindinė biblioteka [[Radviliškio rajono savivaldybė]]je, veikianti miesto centrinėje dalyje, į šiaurę nuo [[Radviliškio GS|Radviliškio geležinkelio stoties]]. == Istorija == Įkurta [[1937]] m. [[kovo 15]] d. kaip Radviliškio valstybinė viešoji biblioteka.<ref name="krastas"/> [[1943]] m. duomenimis, bibliotekoje buvo 2791 tomai, 615 skaitytojų, per mėnesį išduota 3003 tomų; veikė skaitykla.<ref>{{Racius 2016|508}}</ref> [[1949]] m. biblioteka veikė buvusiuose Šaulių namuose, kur kilo gaisras, sunaikinęs nemažai knygų.<ref>[http://www.lsvba.lt/radviliskio-r-savivaldybes-viesoji-biblioteka/ Radviliškio biblioteka.] 2018-04-07, Lsvba.lt (tikrinta 2022-03-06).</ref> [[1950]] m. tapo rajonine. [[1974]] m. biblioteka perkelta į naujas patalpas V. Kapsuko g. 9 (dabar S. Dariaus ir S. Girėno g.). Sovietmečiu turėjo 44 filialus didesniuose kaimuose ir gyvenvietėse, buvo 72 kilnojamosios bibliotekėlės. [[1974]] m. rajoninė biblioteka persikėlė į dabartines patalpas.<ref name="krastas">Saulius Juškevičius. [http://musu.krastas.lt/?data=2012-11-06&rub_raj=1140535283&id=1352122493&pried=2012-11-06 Išleido knygą apie biblioteką.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220226130037/http://musu.krastas.lt/?data=2012-11-06&rub_raj=1140535283&id=1352122493&pried=2012-11-06 |date=2022-02-26 }} 2012-11-06, Musu.krastas.lt (tikrinta 2022-02-26).</ref> [[1990]] m. prie Centrinės bibliotekos prijungtos rajono mokyklų bibliotekos. == Padaliniai == 2026 m. liepą bibliotekai priklausė 24 filialai:<ref>[https://www.radviliskiobiblioteka.lt/darbo-laikas-ir-kontaktai Darbo laikas ir kontaktai.] Radviliskiobiblioteka.lt (tikrinta 2026-07-30).</ref> {{bibliotekos}} |- | || Alksniupių filialas || Algirdo g. 22, [[Alksniupiai]] || [[Pakalniškių seniūnija]] || Įkurta [[1970]] m. |- | || Aukštelkų filialas || Taikos g. 12, [[Aukštelkai]] || [[Aukštelkų seniūnija]] || Įkurta [[1946]] m. |- | [[File:Baisogala, kultūros centras, biblioteka.jpg|100px]] || Baisogalos filialas || Maironio g. 46, [[Baisogala]] || [[Baisogalos seniūnija]] || Įkurta [[1941]] m., atkurta [[1958]] m., veikia kultūros centre. |- | || Beinoravos filialas || Mokyklos g. 5a, [[Beinorava]] || [[Sidabravo seniūnija]] || Įkurta [[1970]] m. |- | || Daugėlaičių filialas || Miško g. 1, [[Daugėlaičiai]] || [[Radviliškio seniūnija]] || |- | || Grinkiškio filialas || Tilto g. 32, [[Grinkiškis]] || [[Grinkiškio seniūnija]] || Įkurta [[1937]] m. |- | || Kairėnų filialas || Mokyklos g. 2, [[Kairėnai (Radviliškis)|Kairėnai]] || [[Grinkiškio seniūnija]] || |- | [[File:Kutiškiai 2024m.jpg|100px]] || Kutiškių filialas || Pušų g. 37, [[Kutiškiai]] || [[Radviliškio seniūnija]] || Veikia buvusio darželio-mokyklos pastate. |- | || Pakalniškių filialas || Ateities g. 1, [[Pakalniškiai]] || [[Pakalniškių seniūnija]] || |- | || Pašušvio filialas || Mokyklos g. 2, [[Pašušvys]] || [[Grinkiškio seniūnija]] || Įkurta [[1948]] m. |- | || Pavartyčių filialas || Arimaičių g. 24, [[Pavartyčiai]] || [[Šeduvos seniūnija]] || Įkurta [[1982]] m. |- | || Pociūnėlių filialas || Dotnuvos g. 7, [[Pociūnėliai]] || [[Skėmių seniūnija]] || Įkurta [[1940]] m. |- | || Pociūnų filialas || Ąžuolų g. 19, [[Pociūnai]] || [[Pakalniškių seniūnija]] || |- | || Raudondvario filialas || Jaunimo g. 4, [[Raudondvaris (Radviliškis)|Raudondvaris]] || [[Pakalniškių seniūnija]] || |- | || Sidabravo filialas || Vaižganto g. 4, [[Sidabravas]] || [[Sidabravo seniūnija]] || Įkurta [[1949]] m., 2022 m. veikė Vaižganto g. 2 pastate. |- | || Skėmių filialas || Kėdainių g. 32, [[Skėmiai]] || [[Skėmių seniūnija]] || |- | || Šaukoto filialas || Šiaulėnų g. 27, [[Šaukotas]] || [[Šaukoto seniūnija]] || |- | || Šeduvos filialas || Laisvės a. 8, [[Šeduva]] || [[Šeduvos miesto seniūnija]] || Įkurta [[1937]] m., 2022 m. veikė Kėdainių g. 6 pastate. |- | || Šiaulėnų filialas || B. Buračo g. 1, [[Šiaulėnai]] || [[Šiaulėnų seniūnija]] || Įkurta [[1937]] m. |- | || Šniūraičių filialas || Šniūraičių g. 20, [[Šniūraičiai]] || [[Radviliškio seniūnija]] || |- | || Tyrulių filialas || Liepų g. 11, [[Tyruliai]] || [[Tyrulių seniūnija]] || Įkurta [[1953]] m. |- | || [[Vainiūnai|Vainiūnų]] filialas || Draugystės g. 7, [[Pakiršinys]] || [[Baisogalos seniūnija]] || Įkurta [[1948]] m. |- | [[File:Vėriškiai 2026b.jpg|100px]] || Vėriškių filialas || Sporto g. 1, [[Vėriškiai]] || [[Šeduvos miesto seniūnija]] || Įsikūrusi buvusios [[Vėriškių mokykla|Vėriškių mokyklos]] pastate. 2017 m. veikė Ropokalnio g. 18 (buvę kaimo kultūros namai). |- | || Žeimių filialas || Mokyklos g. 2, [[Žeimiai (Radviliškis)|Žeimiai]] || [[Šiaulėnų seniūnija]] || Įkurta [[1983]] m. |} Uždaryti anksčiau veikę padaliniai: {{bibliotekos}} |- | || Acokavų biblioteka || [[Acokavai]] || [[Šiaulėnų seniūnija]] || Uždaryta XXI a. pradžioje. |- | || Butėnų biblioteka || [[Butėnai (Radviliškis)|Butėnai]] || [[Šeduvos miesto seniūnija]] || Uždaryta [[2008]] m. |- | || Gražionių biblioteka || [[Gražioniai]] || [[Aukštelkų seniūnija]] || Uždaryta XXI a. pradžioje. |- | || Karčemų biblioteka || [[Karčemos]] || [[Radviliškio seniūnija]] || Įkurta [[1953]] m., uždaryta XXI a. pradžioje. |- | || Minaičių biblioteka || [[Minaičiai]] || [[Grinkiškio seniūnija]] || Įkurta [[1968]] m., uždaryta XXI a. pradžioje. |- | || Palonų filialas || Mokyklos g. 1, [[Palonai]] || [[Baisogalos seniūnija]] || Uždaryta 2025 m.<ref>[https://www.radviliskiokrastas.lt/galutinai-likviduojami-pasusvio-palonu-skemiu-karcemu-kutiskiu-minaiciu-kunigiskiu-sniuraiciu-zeimiu-ir-pakalniskiu-medicininiai-punktai-bei-palonu-biblioteka/ Galutinai likviduojami Pašušvio, Palonų, Skėmių, Karčemų, Kutiškių, Minaičių, Kunigiškių, Šniūraičių, Žeimių ir Pakalniškių medicininiai punktai bei Palonų biblioteka.] 2025-04-15, Radviliskiokrastas.lt (tikrinta 2026-07-30).</ref> |- | [[File:Biblioteka, Vadaktai.JPG|100px]] || Vadaktų biblioteka || A. Valantino g. 22, [[Vadaktai]] || [[Sidabravo seniūnija]] || Uždaryta XXI a. pradžioje, dabar veikia visuomeniniais pagrindais. |- | || Vaitiekūnų biblioteka || [[Vaitiekūnai]] || [[Grinkiškio seniūnija]] || Uždaryta XXI a. pradžioje. |} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://www.radviliskiobiblioteka.lt/}} {{LT bibliotekos}} [[Kategorija:Radviliškis]] [[Kategorija:Radviliškio rajono savivaldybė]] [[Kategorija:Lietuvos savivaldybių bibliotekos]] g7jl1d73666bk2r4c5ve1vn81cfy8wb 0 607778 7889426 7778555 2026-07-29T14:30:06Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7889426 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Ulysse Diallo | image = | fullname = Ulysse Diallo | height = 182 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1992|10|26|mf=y}} | cityofbirth = [[Bamakas]] | countryofbirth = [[Malis]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2011–2013 <br /> 2013–2014 <br> 2014 <br /> 2015 <br /> 2015–2016 <br /> 2016–2017 <br /> 2017–2018 <br /> 2019 <br /> 2019–2020 <br /> 2021 <br /> 2022 <br />2023 | clubs = [[Shabab Al Sahel FC|Shabab Al Sahel]] <br /> [[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] <br /> [[FC Arouca]] <br /> [[A. Académica de Coimbra OAF|A. Académica]] <br /> [[CS Marítimo Madeira|Marítimo]] <br /> [[Mezőkövesdi SE|Mezőkövesd]] <br /> [[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]] <br /> [[MTK Budapest FC|MTK Budapest]] <br > [[Sabah FK]] <br /> [[Mezőkövesdi SE|Mezőkövesd]] <br /> [[FK Panevėžys]] <br /> [[Rahmatgañj MFS|Rahmatgañj]] | caps(goals) = 41 {{0}}(28)<br />18 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}4 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}5 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}6 {{0}}{{0}}(0)<br />15 {{0}}{{0}}(4)<br />30 {{0}}{{0}}(8)<br />10 {{0}}{{0}}(1)<br />15 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}3 {{0}}{{0}}(0)<br />15 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}7 {{0}}{{0}}(2) | pcupdate = {{data|2023|05|10}} |}} '''Julisas Dialas''' (''Ulysse Diallo''; g. [[1992]] m. [[spalio 26]] d.) – futbolininkas iš [[Malis|Malio]], [[puolėjas]]. == Karjera == Malietis karjerą pradėjo gimtosios šalies „Djoliba“ klube. 2011 m. išvyko į [[Libanas|Libaną]], kur atstovavo Beiruto „Shabab Al Sahel“ klubui. 2013 m. persikėlė į Budapešto „Ferencvaroš“ ekipą. 2014–2016 m. žaidė Portugalijos čempionate, kuriame atstovavo „Arouca“, Koimbros „Academica“ ir Madeiros „Maritimo“ klubams. 2016 m. persikėlė į Vengriją. Rungtyniavo „Mezokovesd Zsory“, Felčuto „Puškaš Akademia“ ir Budapešto MTK. 2019–2020 metais rungtyniavo Masaziro „Sabah“ iš Azerbaidžano. 2021 m. trumpai priklausė „Mezokovesd Zsory“ (Vengrija). === FK Panevėžys === 2022 m. kovo 17 d. pranešta, kad atstovaus [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubui]].<ref>[https://alyga.lt/naujiena/du-klubai-pasipilde-naujokais/7558 alyga.lt FK Panevėžio naujokas]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1646987/fk-panevezio-gretose-puolejas-is-malio lrt.lt; Panevėžio naujokas]</ref><ref>[https://www.alfa.lt/sportas/futbolas/i-panevezio-kluba-atvyko-puolejas-is-malio/248920/ alfa.lt: Panevėžio naujokas]</ref> 2022 m. kovo 20 d. oficialiai debiutavo panevėžiečių gretose [[A lyga|A lygos]] rungtynėse prieš [[FC Džiugas|„Džiugo“ klubą]]. Pasirodė po keitimo ir žaidė iki rungtynių pabaigos.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2022-03-20-dziugas-panevezys/1331 2022-03-20 Džiugas 0-1 Panevėžys]</ref> 2022 m. balandžio 2 d. rungtynėse prieš [[FK Sūduva|„Sūduvos“ klubą]] pelnė įvartį.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2022-04-02-panevezys-suduva/1335 alyga.lt 2022-04-02 panevezys suduva]</ref><ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/panevezys-suduva-11920420/ LF: PANEVĖŽYS 2:1 SŪDUVA (5. turas)]</ref> 2022 m. lapkričio 9 d. pelnė vienintelį įvartį rungtynėse prieš [[FK Žalgiris]].<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2022-11-09-zalgiris-panevezys/1406 alyga.lt naujienos: Žalgiris v. Panevėžys]</ref> Panevėžiečiai po šios pergalės pakilo į antrą vietą turnyrinėje lentelėje ir sustiprino pozicijas kovoje dėl medalių. === Vėlesnė karjera === 2023 m. balandžio mėn. tapo žinoma, kad žaidėjas tęs karjerą [[Rahmatgañj MFS|„Rahmatganj“ klube]] ([[Bangladešas]]).<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/476866/buves-panevezio-puolejas-persikele-i-bangladesa sportas.lt naujienos: apie Ulysse Diallo]</ref> 2023 m. balandžio 14 d. debiutavo [[Bangladešo futbolo čempionatas|Premjer lygoje]] prieš [[Ābāhanī Limited (Daka)|Ābāhanī Limited]].<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/04/14/bangladesh/b-league/abahani-ltd/rahmatgonj-mfs/4052683/ 2023-04-14 Abahani 4-0 Rahmatgonj]</ref> Varžovai sutriuškino [[Rahmatgañj MFS|Rahmatgañj]] rezutatu 4:0. 2023 m. gegužės 6 d. pelnė įvartį [[Bangladešo futbolo čempionatas|Premjer lygos rungtynėse]] prieš Utaros klubą.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/05/06/bangladesh/b-league/afc-uttara/rahmatgonj-mfs/4052697/ 2023-05-06 Uttara 2-3 Rahmatganj]</ref> Tuo metu varžovai pirmavo rezultatu 2-1, o U. Diallo išlygino rezultatą, o vėliau [[Rahmatgañj MFS|„Rahmatganj“]] pelnė dar vieną ir iškovojo pegalę (3:2). == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" |- ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. A lyga|2022]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Panevėžys]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 15 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 3 |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Pasiekimai == ; '''su [[FK Panevėžys]]''' * [[A lyga|A lygos]] trečioji vieta: [[2022 m. A lyga|2022 m.]] == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/ulysse-diallo alyga.lt svetainė] * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/ulysse-diallo-309712/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://www.transfermarkt.com/ulysse-diallo/profil/spieler/212413 Transfermarkt] * [https://www.flashscore.com/player/diallo-ulysse/rg8gs5yB/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/ulysse-diallo/41986/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Diallo}} [[Kategorija:Malio futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] cxrqwcfhc5z3995bq64gpbncj6z9b0g 0 609010 7889647 7862159 2026-07-30T06:02:47Z ~2026-42028-95 222003 7889647 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 54.7145 |long = 25.2379 |mokykla = Vilniaus Maironio progimnazija |direktorė = Lina Yilmaz<ref>{{Cite web|url=https://www.maironio.lt/struktura-ir-kontaktai/administracija/|title=Administracija|access-date=2026-04-10}}</ref> |skaičius = 725 |data = 1979 m. |laidos = |darbuotojai = 66 |pav = Maironio pro by Augustas Didzgalvis.jpg |vieta = Čiobiškio g. 1,<br />[[Vilnius]] |emblema = }} [[Vaizdas:Seskines vidurine mokykla.jpg|miniatiūra|2010 m.]] '''Vilniaus Maironio progimnazija''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Vilnius|Vilniuje]], Čiobiškio g. 1, vykdanti pradinio ir pagrindinio ugdymo I dalies programas. Įstaigos kodas 190002564. Steigėjas – [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba]]. == Istorija == 1979 m. [[Šeškinė]]je pastatyta dvikalbė lietuvių-rusų 48-oji vidurinė mokykla. 1980 m. įsteigus [[Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinė mokykla|49-ąją rusų vidurinę mokyklą]], Šeškinės vidurinė mokykla tapo lietuviška. 1990 m. trūkstant patalpų dalis moksleivių ir mokytojų perėjo į [[Vilniaus Ozo gimnazija|65-ąją vidurinę mokyklą]]. 1994 m. 48-oji vidurinė mokykla pervadinta į Šeškinės vidurinę mokyklą. 2006 m. Kazickų fondo ir NBA lėšomis prie mokyklos pastatyta krepšinio aikštelė, 2015 m. ji renovuota.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/100670/vilniuje-atidaryta-moderni-renovuota-nba-krepsinio-aikstele „Vilniuje atidaryta moderni renovuota NBA krepšinio aikštelė“]. Sportas.lt. Nuoroda tikrinta 2022-04-12.</ref> 2015 m. [[Vilniaus miesto savivaldybė]]s tarybos ir mokyklos bendruomenės sprendimu Vilniaus Šeškinės vidurinė mokykla rugsėjo 1 d. reorganizuota į Vilniaus Maironio progimnaziją.<ref>[https://www.maironio.lt/apie-mus/mokyklos-istorija/ Mokyklos istorija.] Maironio.lt (tikrinta 2022-04-12).</ref> Nuo 2025 m. balandžio 3 d. progimnazija yra [[Tarptautinis bakalaureatas|Tarptautinio bakalaureato]] organizacijos autorizuota mokykla, vykdanti pradinio ugdymo programą.<ref>{{Cite web|url=https://www.maironio.lt/tb-musu-progimnazijoje/|title=TB mūsų progimnazijoje|access-date=2026-04-10}}</ref> Turi UNESCO Asocijuotosios mokyklos vardą.<ref>[https://svietimogidas.lt/schools/vilniaus-maironio-progimnazija Vilniaus Maironio progimnazija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220818133819/https://svietimogidas.lt/schools/vilniaus-maironio-progimnazija |date=2022-08-18 }}. Švietimo gidas. Nuoroda tikrinta 2022-04-12.</ref> == Direktoriai == * 1979–1983 m. Kęstutis Armonas * 1983–1991 m. Aleksandra Skulskienė * 1991–1992 m. Laima Gudaitė * 1992–2011 m. Antanas Kalinauskas * 2011–2012 m. Audronė Janickienė * 2012–2020 m. Antanas Kalinauskas * Nuo 2020 m. Lina Yilmaz == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.maironio.lt Oficiali svetainė] {{Vilniaus mokyklos}} [[Kategorija:Vilniaus mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos progimnazijos]] izu0m9za33hr7i12ip8tg9nnkj2jfc4 0 613391 7889273 7715174 2026-07-29T12:39:44Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889273 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Dan Spătaru | fullname = Dan Spătaru | nickname = | image = [[Vaizdas:Dan_Spătaru_(fotbalist).png|150px]] | dateofbirth = {{Birth date and age|1994|05|24|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Moldova]] | height = 1,74 m | currentclub = {{vlv|Moldavija}} | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2012–2017 <br /> 2015 <br /> 2017 <br /> 2017–2018 <br /> 2018 <br /> 2019 <br /> 2020 <br /> 2021–2022 <br /> 2022 <br /> 2022 <br /> 2022 <br /> 2023 <br /> 2023–2024 <br /> 2024–2025 <br /> 2025 <br /> 2025– | clubs = [[FC Zimbru Chișinău]] <br /> → [[FC Astra Giurgiu]] (skol.) <br /> [[FC Dinamo București]] <br /> [[CSM Politehnica Iași]] <br /> [[FK Nižnij Novgorod (2015)|FK Nižnij Novgorod]] <br /> [[FK Liepāja]] <br /> [[FC Noah]] <br /> [[FC Ararat-Armenia Erewan]] <br /> [[FC Noah]] <br /> [[FC Milsami]] <br ?> [[FK AGMK]] <br /> [[FC Milsami]] <br /> [[Radunia Stężyca]] <br /> [[FC Milsami]] <br /> [[Petrocub Hîncești|Petrocub]] <br /> Sparta Selemet | caps(goals) = 100 {{0}}(8)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}(0)<br />{{0}}{{0}}2 {{0}}(0)<br />{{0}}12 {{0}}(0)<br />{{0}}12 {{0}}(1)<br />{{0}}29 {{0}}(1)<br />{{0}}23 {{0}}(5)<br />{{0}}12 {{0}}(0)<br />{{0}}15 {{0}}(0)<br />{{0}}20 {{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}(0)<br />{{0}}10 {{0}}(1)<br />{{0}}17 {{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}(3)<br />{{0}}10 {{0}}(0)<br />{{0}}10 {{0}}(2) | nationalyears = 2014– | nationalteam = {{fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}22 {{0}}(0)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57699/Danu_Spataru.html Dan Spătaru statistika nac. rinktinėje]</ref> | pcupdate = {{data|2025|12|16}} | ntupdate = {{data|2022|07|15}} }} '''Danas Spėtaru''' (''Dan Spătaru''; g. [[1994]] m. [[gegužės 24]] d.) – [[Moldova|Moldovos]] futbolininkas, atakuojančio plano saugas, vingeris. [[FC Milsami]] klubo žaidėjas. == Karjera == Dalį karjeros praleido [[FC Zimbru Chișinău|Kišiniovo „Zimbru“]] klube, kuriame rungtyniavo nuo [[2012 m.]], vėliau persikėlė į Rumuniją. Buvo skolinamas [[FC Astra Giurgiu|Džurdžu „Astra“]], o nuo 2017 m. priklausė [[FC Dinamo București|Bukarešto „Dinamo“]]. Tais pačiais metais perėjo į [[CSM Politehnica Iași|Jasų CSM „Politehnica“]]. 2018 m. žaidė Rusijoje, 2019 m. – Latvijoje, o nuo 2020 m. – Armėnijoje. Iš pradžių rungtyniavo [[FC Noah|„Noah“ klube]], o vėliau atstovavo [[FC Ararat-Armenia Erewan|Jerevano „Ararat-Armenia“]]. Trumpam grįžo į [[FC Noah|„Noah“ klubą]]. Nuo 2022 m. vasaros rungtyniavo [[FC Milsami]]. Šis Moldavijos klubas rungtyniavo Superlygoje ir atstovavo šaliai [[UEFA Europos konferencijų lyga|UEFA Europos konferencijų lygoje]]. 2023 m. vasarą perėjo į [[Radunia Stężyca]] ([[Lenkija]]). Rungtyniavo Lenkijos Antroje lygoje (III pakopa). 2024 m. vasarą grįžo į [[FC Milsami]] ([[Moldavija]]). === [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lyga]] === [[2022 m.]] [[birželio 14]] d. ištraukus UEFA Konferencijų lygos burtus tapo žinoma, kad „Milsami Orhei“ pirmame atrankos etape varžovais tapo [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubas]].<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/457707/uefa-konferenciju-lygos-burtai-paneveziui-pasiseke-kauno-zalgiriui-ne</ref> [[2022 m.]] [[liepos 7]] d. rungtynės prieš [[FK Panevėžys|Panevėžio klubą]] baigėsi be įvarčių, nulinėmis lygiosiomis. Panevėžiečiai jas baigė be vieno pašalinto žaidėjo.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/459107/konferenciju-lygos-atranka-desimtyje-rungtyniauti-likes-panevezys-susitikima-su-milsami-baige-be-ivarciu</ref><ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/07/07/europe/uefa-europa-conference-league/fk-panevezys/fc-viitorul-orhei/3797871/</ref> [[2022 m.]] [[liepos 14]] d. įvyko atsakomosios rungtynės [[Moldavija|Moldavijoje]]. Jose pergalę rezultatu 2:0 šventė šeimininkai. Pirmąjį rungtynių įvartį pelnė [[Dan Spătaru]]<ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/07/14/europe/uefa-europa-conference-league/fc-viitorul-orhei/fk-panevezys/3797952/</ref> Antrasis įvartis buvo pelnytas į savus vartus, kai nuo [[Joshua Akpudje]] kamuolys įskriejo į panevėžiečių vartus. [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lygos]] pirmame etape bendru dviejų rungtynių rezultatu 2:0 nugalėjo „Milsamio“ klubas.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/459562/neimustas-11-metru-baudinys-ivartis-i-savus-vartus-ir-baigtas-panevezio-sezonas-europoje</ref> Moldavijos atstovai pateko į kitą etapą, o lietuviams sezonas Europos turnyruose baigėsi. == Rinktinės == Nuo 2014 m. buvo kviečiamas į Moldovos rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/dan-spataru/160282/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.co.uk/dan-spataru/profil/spieler/167505 Transfermarkt] * [https://www.romaniansoccer.ro/players/4070/spataru.htm romaniansoccer.ro] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/dan-spataru/33961/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Spetaru}} [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] 679jc11iazllezic0h6oiquspr3l0la 7889274 7889273 2026-07-29T12:40:11Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889274 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Dan Spătaru | fullname = Dan Spătaru | nickname = | image = [[Vaizdas:Dan_Spătaru_(fotbalist).png|150px]] | dateofbirth = {{Birth date and age|1994|05|24|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Moldova]] | height = 1,74 m | currentclub = {{vlv|Moldavija}} | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2012–2017 <br /> 2015 <br /> 2017 <br /> 2017–2018 <br /> 2018 <br /> 2019 <br /> 2020 <br /> 2021–2022 <br /> 2022 <br /> 2022 <br /> 2022 <br /> 2023 <br /> 2023–2024 <br /> 2024–2025 <br /> 2025 <br /> 2025– | clubs = [[FC Zimbru Chișinău]] <br /> → [[FC Astra Giurgiu]] (skol.) <br /> [[FC Dinamo București]] <br /> [[CSM Politehnica Iași]] <br /> [[FK Nižnij Novgorod (2015)|FK Nižnij Novgorod]] <br /> [[FK Liepāja]] <br /> [[FC Noah]] <br /> [[FC Ararat-Armenia Erewan]] <br /> [[FC Noah]] <br /> [[FC Milsami]] <br ?> [[FK AGMK]] <br /> [[FC Milsami]] <br /> [[Radunia Stężyca]] <br /> [[FC Milsami]] <br /> [[Petrocub Hîncești|Petrocub]] <br /> Sparta Selemet | caps(goals) = 100 {{0}}(8)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}(0)<br />{{0}}{{0}}2 {{0}}(0)<br />{{0}}12 {{0}}(0)<br />{{0}}12 {{0}}(1)<br />{{0}}29 {{0}}(1)<br />{{0}}23 {{0}}(5)<br />{{0}}12 {{0}}(0)<br />{{0}}15 {{0}}(0)<br />{{0}}20 {{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}(0)<br />{{0}}10 {{0}}(1)<br />{{0}}17 {{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}(3)<br />{{0}}10 {{0}}(0)<br />{{0}}10 {{0}}(2) | nationalyears = 2014– | nationalteam = {{fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}22 {{0}}(0)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57699/Danu_Spataru.html Dan Spătaru statistika nac. rinktinėje]</ref> | pcupdate = {{data|2025|12|16}} | ntupdate = {{data|2022|07|15}} }} '''Danas Spėtaru''' (''Dan Spătaru''; g. [[1994]] m. [[gegužės 24]] d.) – [[Moldova|Moldovos]] futbolininkas, atakuojančio plano saugas, vingeris. [[FC Milsami]] klubo žaidėjas. == Karjera == Dalį karjeros praleido [[FC Zimbru Chișinău|Kišiniovo „Zimbru“]] klube, kuriame rungtyniavo nuo [[2012 m.]], vėliau persikėlė į Rumuniją. Buvo skolinamas [[FC Astra Giurgiu|Džurdžu „Astra“]], o nuo 2017 m. priklausė [[FC Dinamo București|Bukarešto „Dinamo“]]. Tais pačiais metais perėjo į [[CSM Politehnica Iași|Jasų CSM „Politehnica“]]. 2018 m. žaidė Rusijoje, 2019 m. – Latvijoje, o nuo 2020 m. – Armėnijoje. Iš pradžių rungtyniavo [[FC Noah|„Noah“ klube]], o vėliau atstovavo [[FC Ararat-Armenia Erewan|Jerevano „Ararat-Armenia“]]. Trumpam grįžo į [[FC Noah|„Noah“ klubą]]. Nuo 2022 m. vasaros rungtyniavo [[FC Milsami]]. Šis Moldavijos klubas rungtyniavo Superlygoje ir atstovavo šaliai [[UEFA Europos konferencijų lyga|UEFA Europos konferencijų lygoje]]. 2023 m. vasarą perėjo į [[Radunia Stężyca]] ([[Lenkija]]). Rungtyniavo Lenkijos Antroje lygoje (III pakopa). 2024 m. vasarą grįžo į [[FC Milsami]] ([[Moldavija]]). === [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lyga]] === 2022 m. birželio 14 d. ištraukus UEFA Konferencijų lygos burtus tapo žinoma, kad „Milsami Orhei“ pirmame atrankos etape varžovais tapo [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubas]].<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/457707/uefa-konferenciju-lygos-burtai-paneveziui-pasiseke-kauno-zalgiriui-ne</ref> 2022 m. liepos 7 d. rungtynės prieš [[FK Panevėžys|Panevėžio klubą]] baigėsi be įvarčių, nulinėmis lygiosiomis. Panevėžiečiai jas baigė be vieno pašalinto žaidėjo.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/459107/konferenciju-lygos-atranka-desimtyje-rungtyniauti-likes-panevezys-susitikima-su-milsami-baige-be-ivarciu</ref><ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/07/07/europe/uefa-europa-conference-league/fk-panevezys/fc-viitorul-orhei/3797871/</ref> 2022 m. liepos 14 d. įvyko atsakomosios rungtynės [[Moldavija|Moldavijoje]]. Jose pergalę rezultatu 2:0 šventė šeimininkai. Pirmąjį rungtynių įvartį pelnė [[Dan Spătaru]]<ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/07/14/europe/uefa-europa-conference-league/fc-viitorul-orhei/fk-panevezys/3797952/</ref> Antrasis įvartis buvo pelnytas į savus vartus, kai nuo [[Joshua Akpudje]] kamuolys įskriejo į panevėžiečių vartus. [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lygos]] pirmame etape bendru dviejų rungtynių rezultatu 2:0 nugalėjo „Milsamio“ klubas.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/459562/neimustas-11-metru-baudinys-ivartis-i-savus-vartus-ir-baigtas-panevezio-sezonas-europoje</ref> Moldavijos atstovai pateko į kitą etapą, o lietuviams sezonas Europos turnyruose baigėsi. == Rinktinės == Nuo 2014 m. buvo kviečiamas į Moldovos rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/dan-spataru/160282/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.co.uk/dan-spataru/profil/spieler/167505 Transfermarkt] * [https://www.romaniansoccer.ro/players/4070/spataru.htm romaniansoccer.ro] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/dan-spataru/33961/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Spetaru}} [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] e8fapoxdvfnfa6kc9l2r3708tvwlnkg 7889276 7889274 2026-07-29T12:41:25Z Makenzis 46558 7889276 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Dan Spătaru | fullname = Dan Spătaru | nickname = | image = [[Vaizdas:Dan_Spătaru_(fotbalist).png|150px]] | dateofbirth = {{Birth date and age|1994|05|24|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Moldova]] | height = 1,74 m | currentclub = {{vlv|BLR}} Nioman | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2012–2017 <br /> 2015 <br /> 2017 <br /> 2017–2018 <br /> 2018 <br /> 2019 <br /> 2020 <br /> 2021–2022 <br /> 2022 <br /> 2022 <br /> 2022 <br /> 2023 <br /> 2023–2024 <br /> 2024–2025 <br /> 2025 <br /> 2025 <br /> 2026– | clubs = [[FC Zimbru Chișinău]] <br /> → [[FC Astra Giurgiu]] (skol.) <br /> [[FC Dinamo București]] <br /> [[CSM Politehnica Iași]] <br /> [[FK Nižnij Novgorod (2015)|FK Nižnij Novgorod]] <br /> [[FK Liepāja]] <br /> [[FC Noah]] <br /> [[FC Ararat-Armenia Erewan]] <br /> [[FC Noah]] <br /> [[FC Milsami]] <br ?> [[FK AGMK]] <br /> [[FC Milsami]] <br /> [[Radunia Stężyca]] <br /> [[FC Milsami]] <br /> [[Petrocub Hîncești|Petrocub]] <br /> Sparta Selemet <br /> [[FK Nioman]] | caps(goals) = 100 {{0}}(8)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}(0)<br />{{0}}{{0}}2 {{0}}(0)<br />{{0}}12 {{0}}(0)<br />{{0}}12 {{0}}(1)<br />{{0}}29 {{0}}(1)<br />{{0}}23 {{0}}(5)<br />{{0}}12 {{0}}(0)<br />{{0}}15 {{0}}(0)<br />{{0}}20 {{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}(0)<br />{{0}}10 {{0}}(1)<br />{{0}}17 {{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}(3)<br />{{0}}10 {{0}}(0)<br />{{0}}10 {{0}}(2)<br />{{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2014– | nationalteam = {{fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}22 {{0}}(0)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57699/Danu_Spataru.html Dan Spătaru statistika nac. rinktinėje]</ref> | pcupdate = {{data|2026|07|29}} | ntupdate = {{data|2022|07|15}} }} '''Danas Spėtaru''' (''Dan Spătaru''; g. [[1994]] m. [[gegužės 24]] d.) – [[Moldova|Moldovos]] futbolininkas, atakuojančio plano saugas, vingeris. [[FC Milsami]] klubo žaidėjas. == Karjera == Dalį karjeros praleido [[FC Zimbru Chișinău|Kišiniovo „Zimbru“]] klube, kuriame rungtyniavo nuo [[2012 m.]], vėliau persikėlė į Rumuniją. Buvo skolinamas [[FC Astra Giurgiu|Džurdžu „Astra“]], o nuo 2017 m. priklausė [[FC Dinamo București|Bukarešto „Dinamo“]]. Tais pačiais metais perėjo į [[CSM Politehnica Iași|Jasų CSM „Politehnica“]]. 2018 m. žaidė Rusijoje, 2019 m. – Latvijoje, o nuo 2020 m. – Armėnijoje. Iš pradžių rungtyniavo [[FC Noah|„Noah“ klube]], o vėliau atstovavo [[FC Ararat-Armenia Erewan|Jerevano „Ararat-Armenia“]]. Trumpam grįžo į [[FC Noah|„Noah“ klubą]]. Nuo 2022 m. vasaros rungtyniavo [[FC Milsami]]. Šis Moldavijos klubas rungtyniavo Superlygoje ir atstovavo šaliai [[UEFA Europos konferencijų lyga|UEFA Europos konferencijų lygoje]]. 2023 m. vasarą perėjo į [[Radunia Stężyca]] ([[Lenkija]]). Rungtyniavo Lenkijos Antroje lygoje (III pakopa). 2024 m. vasarą grįžo į [[FC Milsami]] ([[Moldavija]]). === [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lyga]] === 2022 m. birželio 14 d. ištraukus UEFA Konferencijų lygos burtus tapo žinoma, kad „Milsami Orhei“ pirmame atrankos etape varžovais tapo [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubas]].<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/457707/uefa-konferenciju-lygos-burtai-paneveziui-pasiseke-kauno-zalgiriui-ne</ref> 2022 m. liepos 7 d. rungtynės prieš [[FK Panevėžys|Panevėžio klubą]] baigėsi be įvarčių, nulinėmis lygiosiomis. Panevėžiečiai jas baigė be vieno pašalinto žaidėjo.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/459107/konferenciju-lygos-atranka-desimtyje-rungtyniauti-likes-panevezys-susitikima-su-milsami-baige-be-ivarciu</ref><ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/07/07/europe/uefa-europa-conference-league/fk-panevezys/fc-viitorul-orhei/3797871/</ref> 2022 m. liepos 14 d. įvyko atsakomosios rungtynės [[Moldavija|Moldavijoje]]. Jose pergalę rezultatu 2:0 šventė šeimininkai. Pirmąjį rungtynių įvartį pelnė [[Dan Spătaru]]<ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/07/14/europe/uefa-europa-conference-league/fc-viitorul-orhei/fk-panevezys/3797952/</ref> Antrasis įvartis buvo pelnytas į savus vartus, kai nuo [[Joshua Akpudje]] kamuolys įskriejo į panevėžiečių vartus. [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lygos]] pirmame etape bendru dviejų rungtynių rezultatu 2:0 nugalėjo „Milsamio“ klubas.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/459562/neimustas-11-metru-baudinys-ivartis-i-savus-vartus-ir-baigtas-panevezio-sezonas-europoje</ref> Moldavijos atstovai pateko į kitą etapą, o lietuviams sezonas Europos turnyruose baigėsi. == Rinktinės == Nuo 2014 m. buvo kviečiamas į Moldovos rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/dan-spataru/160282/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.co.uk/dan-spataru/profil/spieler/167505 Transfermarkt] * [https://www.romaniansoccer.ro/players/4070/spataru.htm romaniansoccer.ro] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/dan-spataru/33961/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Spetaru}} [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] 19m409oisq8tw9at8hkv3sjmurr5nbh 7889279 7889276 2026-07-29T12:42:16Z Makenzis 46558 7889279 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Dan Spătaru | fullname = Dan Spătaru | nickname = | image = [[Vaizdas:Dan_Spătaru_(fotbalist).png|150px]] | dateofbirth = {{Birth date and age|1994|05|24|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Moldova]] | height = 1,74 m | currentclub = {{vlv|BLR}} [[FK Nioman]] | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2012–2017 <br /> 2015 <br /> 2017 <br /> 2017–2018 <br /> 2018 <br /> 2019 <br /> 2020 <br /> 2021–2022 <br /> 2022 <br /> 2022 <br /> 2022 <br /> 2023 <br /> 2023–2024 <br /> 2024–2025 <br /> 2025 <br /> 2025 <br /> 2026– | clubs = [[FC Zimbru Chișinău]] <br /> → [[FC Astra Giurgiu]] (skol.) <br /> [[FC Dinamo București]] <br /> [[CSM Politehnica Iași]] <br /> [[FK Nižnij Novgorod (2015)|FK Nižnij Novgorod]] <br /> [[FK Liepāja]] <br /> [[FC Noah]] <br /> [[FC Ararat-Armenia Erewan]] <br /> [[FC Noah]] <br /> [[FC Milsami]] <br ?> [[FK AGMK]] <br /> [[FC Milsami]] <br /> [[Radunia Stężyca]] <br /> [[FC Milsami]] <br /> [[Petrocub Hîncești|Petrocub]] <br /> Sparta Selemet <br /> [[FK Nioman]] | caps(goals) = 100 {{0}}(8)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}(0)<br />{{0}}{{0}}2 {{0}}(0)<br />{{0}}12 {{0}}(0)<br />{{0}}12 {{0}}(1)<br />{{0}}29 {{0}}(1)<br />{{0}}23 {{0}}(5)<br />{{0}}12 {{0}}(0)<br />{{0}}15 {{0}}(0)<br />{{0}}20 {{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}(0)<br />{{0}}10 {{0}}(1)<br />{{0}}17 {{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}(3)<br />{{0}}10 {{0}}(0)<br />{{0}}10 {{0}}(2)<br />{{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2014– | nationalteam = {{fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}22 {{0}}(0)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57699/Danu_Spataru.html Dan Spătaru statistika nac. rinktinėje]</ref> | pcupdate = {{data|2026|07|29}} | ntupdate = {{data|2022|07|15}} }} '''Danas Spėtaru''' (''Dan Spătaru''; g. [[1994]] m. [[gegužės 24]] d.) – [[Moldova|Moldovos]] futbolininkas, atakuojančio plano saugas, vingeris. [[FC Milsami]] klubo žaidėjas. == Karjera == Dalį karjeros praleido [[FC Zimbru Chișinău|Kišiniovo „Zimbru“]] klube, kuriame rungtyniavo nuo [[2012 m.]], vėliau persikėlė į Rumuniją. Buvo skolinamas [[FC Astra Giurgiu|Džurdžu „Astra“]], o nuo 2017 m. priklausė [[FC Dinamo București|Bukarešto „Dinamo“]]. Tais pačiais metais perėjo į [[CSM Politehnica Iași|Jasų CSM „Politehnica“]]. 2018 m. žaidė Rusijoje, 2019 m. – Latvijoje, o nuo 2020 m. – Armėnijoje. Iš pradžių rungtyniavo [[FC Noah|„Noah“ klube]], o vėliau atstovavo [[FC Ararat-Armenia Erewan|Jerevano „Ararat-Armenia“]]. Trumpam grįžo į [[FC Noah|„Noah“ klubą]]. Nuo 2022 m. vasaros rungtyniavo [[FC Milsami]]. Šis Moldavijos klubas rungtyniavo Superlygoje ir atstovavo šaliai [[UEFA Europos konferencijų lyga|UEFA Europos konferencijų lygoje]]. 2023 m. vasarą perėjo į [[Radunia Stężyca]] ([[Lenkija]]). Rungtyniavo Lenkijos Antroje lygoje (III pakopa). 2024 m. vasarą grįžo į [[FC Milsami]] ([[Moldavija]]). === [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lyga]] === 2022 m. birželio 14 d. ištraukus UEFA Konferencijų lygos burtus tapo žinoma, kad „Milsami Orhei“ pirmame atrankos etape varžovais tapo [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubas]].<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/457707/uefa-konferenciju-lygos-burtai-paneveziui-pasiseke-kauno-zalgiriui-ne</ref> 2022 m. liepos 7 d. rungtynės prieš [[FK Panevėžys|Panevėžio klubą]] baigėsi be įvarčių, nulinėmis lygiosiomis. Panevėžiečiai jas baigė be vieno pašalinto žaidėjo.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/459107/konferenciju-lygos-atranka-desimtyje-rungtyniauti-likes-panevezys-susitikima-su-milsami-baige-be-ivarciu</ref><ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/07/07/europe/uefa-europa-conference-league/fk-panevezys/fc-viitorul-orhei/3797871/</ref> 2022 m. liepos 14 d. įvyko atsakomosios rungtynės [[Moldavija|Moldavijoje]]. Jose pergalę rezultatu 2:0 šventė šeimininkai. Pirmąjį rungtynių įvartį pelnė [[Dan Spătaru]]<ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/07/14/europe/uefa-europa-conference-league/fc-viitorul-orhei/fk-panevezys/3797952/</ref> Antrasis įvartis buvo pelnytas į savus vartus, kai nuo [[Joshua Akpudje]] kamuolys įskriejo į panevėžiečių vartus. [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lygos]] pirmame etape bendru dviejų rungtynių rezultatu 2:0 nugalėjo „Milsamio“ klubas.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/459562/neimustas-11-metru-baudinys-ivartis-i-savus-vartus-ir-baigtas-panevezio-sezonas-europoje</ref> Moldavijos atstovai pateko į kitą etapą, o lietuviams sezonas Europos turnyruose baigėsi. == Rinktinės == Nuo 2014 m. buvo kviečiamas į Moldovos rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/dan-spataru/160282/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.co.uk/dan-spataru/profil/spieler/167505 Transfermarkt] * [https://www.romaniansoccer.ro/players/4070/spataru.htm romaniansoccer.ro] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/dan-spataru/33961/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Spetaru}} [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] s5hkaj4r1xjj1mlwkwy7br1cypbn51f 7889280 7889279 2026-07-29T12:42:55Z Makenzis 46558 https://www.soccerway.com/player/spataru-dan/zwvVWic1/ 7889280 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Dan Spătaru | fullname = Dan Spătaru | nickname = | image = [[Vaizdas:Dan_Spătaru_(fotbalist).png|150px]] | dateofbirth = {{Birth date and age|1994|05|24|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Moldova]] | height = 1,74 m | currentclub = {{vlv|BLR}} [[FK Nioman]] | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2012–2017 <br /> 2015 <br /> 2017 <br /> 2017–2018 <br /> 2018 <br /> 2019 <br /> 2020 <br /> 2021–2022 <br /> 2022 <br /> 2022 <br /> 2022 <br /> 2023 <br /> 2023–2024 <br /> 2024–2025 <br /> 2025 <br /> 2025 <br /> 2026– | clubs = [[FC Zimbru Chișinău]] <br /> → [[FC Astra Giurgiu]] (skol.) <br /> [[FC Dinamo București]] <br /> [[CSM Politehnica Iași]] <br /> [[FK Nižnij Novgorod (2015)|FK Nižnij Novgorod]] <br /> [[FK Liepāja]] <br /> [[FC Noah]] <br /> [[FC Ararat-Armenia Erewan]] <br /> [[FC Noah]] <br /> [[FC Milsami]] <br ?> [[FK AGMK]] <br /> [[FC Milsami]] <br /> [[Radunia Stężyca]] <br /> [[FC Milsami]] <br /> [[Petrocub Hîncești|Petrocub]] <br /> Sparta Selemet <br /> [[FK Nioman]] | caps(goals) = 100 {{0}}(8)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}(0)<br />{{0}}{{0}}2 {{0}}(0)<br />{{0}}12 {{0}}(0)<br />{{0}}12 {{0}}(1)<br />{{0}}29 {{0}}(1)<br />{{0}}23 {{0}}(5)<br />{{0}}12 {{0}}(0)<br />{{0}}15 {{0}}(0)<br />{{0}}20 {{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}(0)<br />{{0}}10 {{0}}(1)<br />{{0}}17 {{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}(3)<br />{{0}}10 {{0}}(0)<br />{{0}}10 {{0}}(2)<br />{{0}}15 {{0}}(4) | nationalyears = 2014– | nationalteam = {{fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}22 {{0}}(0)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57699/Danu_Spataru.html Dan Spătaru statistika nac. rinktinėje]</ref> | pcupdate = {{data|2026|07|29}} | ntupdate = {{data|2022|07|15}} }} '''Danas Spėtaru''' (''Dan Spătaru''; g. [[1994]] m. [[gegužės 24]] d.) – [[Moldova|Moldovos]] futbolininkas, atakuojančio plano saugas, vingeris. [[FC Milsami]] klubo žaidėjas. == Karjera == Dalį karjeros praleido [[FC Zimbru Chișinău|Kišiniovo „Zimbru“]] klube, kuriame rungtyniavo nuo [[2012 m.]], vėliau persikėlė į Rumuniją. Buvo skolinamas [[FC Astra Giurgiu|Džurdžu „Astra“]], o nuo 2017 m. priklausė [[FC Dinamo București|Bukarešto „Dinamo“]]. Tais pačiais metais perėjo į [[CSM Politehnica Iași|Jasų CSM „Politehnica“]]. 2018 m. žaidė Rusijoje, 2019 m. – Latvijoje, o nuo 2020 m. – Armėnijoje. Iš pradžių rungtyniavo [[FC Noah|„Noah“ klube]], o vėliau atstovavo [[FC Ararat-Armenia Erewan|Jerevano „Ararat-Armenia“]]. Trumpam grįžo į [[FC Noah|„Noah“ klubą]]. Nuo 2022 m. vasaros rungtyniavo [[FC Milsami]]. Šis Moldavijos klubas rungtyniavo Superlygoje ir atstovavo šaliai [[UEFA Europos konferencijų lyga|UEFA Europos konferencijų lygoje]]. 2023 m. vasarą perėjo į [[Radunia Stężyca]] ([[Lenkija]]). Rungtyniavo Lenkijos Antroje lygoje (III pakopa). 2024 m. vasarą grįžo į [[FC Milsami]] ([[Moldavija]]). === [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lyga]] === 2022 m. birželio 14 d. ištraukus UEFA Konferencijų lygos burtus tapo žinoma, kad „Milsami Orhei“ pirmame atrankos etape varžovais tapo [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubas]].<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/457707/uefa-konferenciju-lygos-burtai-paneveziui-pasiseke-kauno-zalgiriui-ne</ref> 2022 m. liepos 7 d. rungtynės prieš [[FK Panevėžys|Panevėžio klubą]] baigėsi be įvarčių, nulinėmis lygiosiomis. Panevėžiečiai jas baigė be vieno pašalinto žaidėjo.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/459107/konferenciju-lygos-atranka-desimtyje-rungtyniauti-likes-panevezys-susitikima-su-milsami-baige-be-ivarciu</ref><ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/07/07/europe/uefa-europa-conference-league/fk-panevezys/fc-viitorul-orhei/3797871/</ref> 2022 m. liepos 14 d. įvyko atsakomosios rungtynės [[Moldavija|Moldavijoje]]. Jose pergalę rezultatu 2:0 šventė šeimininkai. Pirmąjį rungtynių įvartį pelnė [[Dan Spătaru]]<ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/07/14/europe/uefa-europa-conference-league/fc-viitorul-orhei/fk-panevezys/3797952/</ref> Antrasis įvartis buvo pelnytas į savus vartus, kai nuo [[Joshua Akpudje]] kamuolys įskriejo į panevėžiečių vartus. [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lygos]] pirmame etape bendru dviejų rungtynių rezultatu 2:0 nugalėjo „Milsamio“ klubas.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/459562/neimustas-11-metru-baudinys-ivartis-i-savus-vartus-ir-baigtas-panevezio-sezonas-europoje</ref> Moldavijos atstovai pateko į kitą etapą, o lietuviams sezonas Europos turnyruose baigėsi. == Rinktinės == Nuo 2014 m. buvo kviečiamas į Moldovos rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/dan-spataru/160282/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.co.uk/dan-spataru/profil/spieler/167505 Transfermarkt] * [https://www.romaniansoccer.ro/players/4070/spataru.htm romaniansoccer.ro] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/dan-spataru/33961/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Spetaru}} [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] 274nn42a4b3t3pcxzy5evt7h7pavhwa 0 621276 7889401 7715328 2026-07-29T14:15:19Z Makenzis 46558 7889401 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Hakim Ziyech | image = [[Vaizdas:Portugal-Morocco by soccer.ru 8 (cropped).jpg|150px]] | fullname = Hakim Ziyech<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce15/pdf/601-IndividualSquadList-English.pdf |title=Squad List: FIFA Club World Cup UAE 2021: Chelsea FC |publisher=FIFA |page=1 |date=9 February 2022 |access-date=25 April 2022}}</ref> | dateofbirth = {{birth date and age|1993|3|19|df=y}}<ref name="ChelseaProfile">{{cite web |url=https://www.chelseafc.com/en/teams/first-team/hakim-ziyech?pageTab=biography |title=Hakim Ziyech |publisher=Chelsea F.C. |access-date=25 April 2022}}</ref> | countryofbirth = [[Drontenas]], [[Nyderlandai]] | height = 1,81 m<ref name="FIFA 2022">{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce44/pdf/SquadLists-English.pdf |title=FIFA World Cup Qatar 2022: List of players: Morocco |publisher=[[FIFA]] |page=19 |date=15 November 2022 |access-date=22 November 2022}}</ref> | position = [[saugas]] | currentclub = [[Al-Duhail SC]] | clubnumber = | youthyears = 2001–2004 <br> 2004–2007<br> 2007–2012 | youthclubs = Reaal Dronten<ref>{{cite news|title=Behalve Asv Dronten hoopt ook Reaal op geld uit transfer Ziyech naar Ajax|url=https://dedrontenaar.nl/sport/behalve-asv-dronten-hoopt-ook-reaal-op-geld-uit-transfer-ziyech-naar-ajax|access-date=14 October 2016|work=dedrontenaar.nl|date=1 September 2016|language=nl|archive-date=2016-10-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20161008175436/http://dedrontenaar.nl/sport/behalve-asv-dronten-hoopt-ook-reaal-op-geld-uit-transfer-ziyech-naar-ajax|url-status=dead}}</ref> <br>ASV Dronten <br> [[SC Heerenveen|Heerenveen]] | years = 2012–2014<br> 2014–2016<br> 2016–2020<br>2020–2025<br>2023–2025<br />2025– | clubs = [[SC Heerenveen|Heerenveen]] <br> [[FC Twente|Twente]]<br> [[AFC Ajax|Ajax]]<br> [[Chelsea FC|Chelsea]]<br> → [[Galatasaray SK]]<br />[[Al-Duhail SC]] | caps(goals) = {{0}}36 {{0}}(11)<br>{{0}}68 {{0}}(30)<br>112 {{0}}(38)<br>{{0}}64 {{0}}{{0}}(6)<br>{{0}}23 {{0}}{{0}}(6)<br/>{{0}}{{0}}9 {{0}}{{0}}(1) | nationalyears = 2015– | nationalteam = {{fut|MAR|1}} | nationalcaps(goals) = 64 {{0}}(25)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/60795/Hakim_Ziyech.html Hakim Ziyech], ''national-football-teams.com''</ref> | club-update = {{data|2025|12|16}} | ntupdate = 2026 }} '''Hakimas Ziješas''' ({{nl|Hakim Ziyech}}, {{ar|حكيم زياش|Ḥakīm Ziyāš}}; g. [[1993]] m. [[kovo 19]] d.) – [[Marokas|Maroko]] futbolininkas, atakuojantis krašto saugas. == Karjera == Gimė [[marokiečiai|marokiečių]] šeimoje [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. Treniravosi „Heerenveen“ akademijoje, 2012 m. debiutavo profesionalioje komandoje. Vėliau rungtyniavo „Twente“ klube. 2016 m. perėjo į [[AFC Ajax|Amsterdamo „Ajax“]]. 2020 m. už 40 mln. eurų perėjo į Londono „Chelsea“ klubą.<ref>[http://english.ajax.nl/streams/ajax-now/ajax-and-chelsea-reach-agreement-for-ziyech-.htm „Ajax and Chelsea reach agreement for Ziyech“]. ''Ajax English''</ref> Nuo 2025 m. priklausė [[Al-Duhail SC]].<ref>{{cite web |url=https://www.moroccoworldnews.com/2025/01/368015/ziyech-officially-joins-qatar-s-al-duhail-sports-club |title=Ziyech Officially Joins Qatar's Al Duhail Sports Club |publisher=Morocco World News |date=30 January 2025 }}</ref> == Rinktinės == Hakimas Ziješas 2012–2014 m. rungtyniavo Nyderlandų jaunimo rinktinėse. 2015 m. debiutavo Maroko nacionalinėje rinktinėje.<ref>[http://www.football-oranje.com/ziyech-to-turn-his-back-on-netherlands-to-represent-morocco/ „Ziyech to turn his back on Netherlands to represent Morocco“]</ref> Su ja dalyvavo 2019 m. Afrikos Tautų taurėje, 2018 ir 2022 m. pasaulio čempionatuose. 2021 m. įsivėlė į nesutarimus su Maroko treneriu [[Vahid Halilhodžić|Vahidu Halilhodžičiumi]] ir buvo nepakviestas į 2021 m. Afrikos tautų taurę,<ref>[https://theathletic.com/news/chelsea-forward-hakim-ziyech-left-out-of-moroccos-squad-for-afcon/NFXGCnYjkv9B „Chelsea forward Hakim Ziyech left out of Morocco’s squad for AFCON“]</ref> o vėliau pats paskelbė besitraukiąs iš rinktinės. 2022 m. rugsėjį atleidus Halilhodžičių, Ziješas grįžo į rinktinę ir smarkiai prisidėjo prie jos istorinio žygio 2022 m. pasaulio čempionate.<ref>[https://www.arabnews.com/node/2166306/sport „Morocco recall gives Hakim Ziyech a shot at redemption“]</ref> == Pasiekimai == ;Ajax * [[Eredivisie]]: 2018–19 m. * [[KNVB taurė]]: 2018–19 m. * [[Nyderlandų futbolo supertaurė|J. Kroifo skydas]]: 2019 m. ;Chelsea * [[UEFA Čempionų lyga]]: 2020–21 m. * [[UEFA supertaurė]]: 2021 m. * [[FIFA pasaulio klubų taurė]]: 2021 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|4 vieta|7|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2019 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2019]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2023 m. Afrikos Tautų taurė|Dramblio K. K. 2023]]|aštuntfinalis|3|1|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{Soccerway}} * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Ziyech}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai]] 4sqna9pm7z08mghqoow83nhtj3pctt0 7889402 7889401 2026-07-29T14:16:30Z Makenzis 46558 7889402 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Hakim Ziyech | image = [[Vaizdas:Portugal-Morocco by soccer.ru 8 (cropped).jpg|150px]] | fullname = Hakim Ziyech<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce15/pdf/601-IndividualSquadList-English.pdf |title=Squad List: FIFA Club World Cup UAE 2021: Chelsea FC |publisher=FIFA |page=1 |date=9 February 2022 |access-date=25 April 2022}}</ref> | dateofbirth = {{birth date and age|1993|3|19|df=y}}<ref name="ChelseaProfile">{{cite web |url=https://www.chelseafc.com/en/teams/first-team/hakim-ziyech?pageTab=biography |title=Hakim Ziyech |publisher=Chelsea F.C. |access-date=25 April 2022}}</ref> | countryofbirth = [[Drontenas]], [[Nyderlandai]] | height = 1,81 m<ref name="FIFA 2022">{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce44/pdf/SquadLists-English.pdf |title=FIFA World Cup Qatar 2022: List of players: Morocco |publisher=[[FIFA]] |page=19 |date=15 November 2022 |access-date=22 November 2022}}</ref> | position = [[saugas]] | currentclub = [[Al-Duhail SC]] | clubnumber = | youthyears = 2001–2004 <br> 2004–2007<br> 2007–2012 | youthclubs = Reaal Dronten<ref>{{cite news|title=Behalve Asv Dronten hoopt ook Reaal op geld uit transfer Ziyech naar Ajax|url=https://dedrontenaar.nl/sport/behalve-asv-dronten-hoopt-ook-reaal-op-geld-uit-transfer-ziyech-naar-ajax|access-date=14 October 2016|work=dedrontenaar.nl|date=1 September 2016|language=nl|archive-date=2016-10-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20161008175436/http://dedrontenaar.nl/sport/behalve-asv-dronten-hoopt-ook-reaal-op-geld-uit-transfer-ziyech-naar-ajax|url-status=dead}}</ref> <br>ASV Dronten <br> [[SC Heerenveen|Heerenveen]] | years = 2012–2014<br> 2014–2016<br> 2016–2020<br>2020–2025<br>2023–2025<br />2025– | clubs = [[SC Heerenveen|Heerenveen]] <br> [[FC Twente|Twente]]<br> [[AFC Ajax|Ajax]]<br> [[Chelsea FC|Chelsea]]<br> → [[Galatasaray SK]]<br />[[Al-Duhail SC]] | caps(goals) = {{0}}36 {{0}}(11)<br>{{0}}68 {{0}}(30)<br>112 {{0}}(38)<br>{{0}}64 {{0}}{{0}}(6)<br>{{0}}23 {{0}}{{0}}(6)<br/>{{0}}{{0}}9 {{0}}{{0}}(1) | nationalyears = 2015–2024 | nationalteam = {{fut|MAR|1}} | nationalcaps(goals) = 64 {{0}}(25)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/60795/Hakim_Ziyech.html Hakim Ziyech], ''national-football-teams.com''</ref> | club-update = {{data|2025|12|16}} | ntupdate = 2026 m. }} '''Hakimas Ziješas''' ({{nl|Hakim Ziyech}}, {{ar|حكيم زياش|Ḥakīm Ziyāš}}; g. [[1993]] m. [[kovo 19]] d.) – [[Marokas|Maroko]] futbolininkas, atakuojantis krašto saugas. == Karjera == Gimė [[marokiečiai|marokiečių]] šeimoje [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. Treniravosi „Heerenveen“ akademijoje, 2012 m. debiutavo profesionalioje komandoje. Vėliau rungtyniavo „Twente“ klube. 2016 m. perėjo į [[AFC Ajax|Amsterdamo „Ajax“]]. 2020 m. už 40 mln. eurų perėjo į Londono „Chelsea“ klubą.<ref>[http://english.ajax.nl/streams/ajax-now/ajax-and-chelsea-reach-agreement-for-ziyech-.htm „Ajax and Chelsea reach agreement for Ziyech“]. ''Ajax English''</ref> Nuo 2025 m. priklausė [[Al-Duhail SC]].<ref>{{cite web |url=https://www.moroccoworldnews.com/2025/01/368015/ziyech-officially-joins-qatar-s-al-duhail-sports-club |title=Ziyech Officially Joins Qatar's Al Duhail Sports Club |publisher=Morocco World News |date=30 January 2025 }}</ref> == Rinktinės == Hakimas Ziješas 2012–2014 m. rungtyniavo Nyderlandų jaunimo rinktinėse. 2015 m. debiutavo Maroko nacionalinėje rinktinėje.<ref>[http://www.football-oranje.com/ziyech-to-turn-his-back-on-netherlands-to-represent-morocco/ „Ziyech to turn his back on Netherlands to represent Morocco“]</ref> Su ja dalyvavo 2019 m. Afrikos Tautų taurėje, 2018 ir 2022 m. pasaulio čempionatuose. 2021 m. įsivėlė į nesutarimus su Maroko treneriu [[Vahid Halilhodžić|Vahidu Halilhodžičiumi]] ir buvo nepakviestas į 2021 m. Afrikos tautų taurę,<ref>[https://theathletic.com/news/chelsea-forward-hakim-ziyech-left-out-of-moroccos-squad-for-afcon/NFXGCnYjkv9B „Chelsea forward Hakim Ziyech left out of Morocco’s squad for AFCON“]</ref> o vėliau pats paskelbė besitraukiąs iš rinktinės. 2022 m. rugsėjį atleidus Halilhodžičių, Ziješas grįžo į rinktinę ir smarkiai prisidėjo prie jos istorinio žygio 2022 m. pasaulio čempionate.<ref>[https://www.arabnews.com/node/2166306/sport „Morocco recall gives Hakim Ziyech a shot at redemption“]</ref> == Pasiekimai == ;Ajax * [[Eredivisie]]: 2018–19 m. * [[KNVB taurė]]: 2018–19 m. * [[Nyderlandų futbolo supertaurė|J. Kroifo skydas]]: 2019 m. ;Chelsea * [[UEFA Čempionų lyga]]: 2020–21 m. * [[UEFA supertaurė]]: 2021 m. * [[FIFA pasaulio klubų taurė]]: 2021 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|4 vieta|7|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2019 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2019]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2023 m. Afrikos Tautų taurė|Dramblio K. K. 2023]]|aštuntfinalis|3|1|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{Soccerway}} * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Ziyech}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai]] h3976c1lkghiz8ziih7j91ycm8engr5 7889403 7889402 2026-07-29T14:16:58Z Makenzis 46558 7889403 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Hakim Ziyech | image = [[Vaizdas:Portugal-Morocco by soccer.ru 8 (cropped).jpg|150px]] | fullname = Hakim Ziyech<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce15/pdf/601-IndividualSquadList-English.pdf |title=Squad List: FIFA Club World Cup UAE 2021: Chelsea FC |publisher=FIFA |page=1 |date=9 February 2022 |access-date=25 April 2022}}</ref> | dateofbirth = {{birth date and age|1993|3|19|df=y}}<ref name="ChelseaProfile">{{cite web |url=https://www.chelseafc.com/en/teams/first-team/hakim-ziyech?pageTab=biography |title=Hakim Ziyech |publisher=Chelsea F.C. |access-date=25 April 2022}}</ref> | countryofbirth = [[Drontenas]], [[Nyderlandai]] | height = 1,81 m<ref name="FIFA 2022">{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce44/pdf/SquadLists-English.pdf |title=FIFA World Cup Qatar 2022: List of players: Morocco |publisher=[[FIFA]] |page=19 |date=15 November 2022 |access-date=22 November 2022}}</ref> | position = [[saugas]] | currentclub = [[Wydad AC]] | clubnumber = | youthyears = 2001–2004 <br> 2004–2007<br> 2007–2012 | youthclubs = Reaal Dronten<ref>{{cite news|title=Behalve Asv Dronten hoopt ook Reaal op geld uit transfer Ziyech naar Ajax|url=https://dedrontenaar.nl/sport/behalve-asv-dronten-hoopt-ook-reaal-op-geld-uit-transfer-ziyech-naar-ajax|access-date=14 October 2016|work=dedrontenaar.nl|date=1 September 2016|language=nl|archive-date=2016-10-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20161008175436/http://dedrontenaar.nl/sport/behalve-asv-dronten-hoopt-ook-reaal-op-geld-uit-transfer-ziyech-naar-ajax|url-status=dead}}</ref> <br>ASV Dronten <br> [[SC Heerenveen|Heerenveen]] | years = 2012–2014<br> 2014–2016<br> 2016–2020<br>2020–2025<br>2023–2025<br />2025– | clubs = [[SC Heerenveen|Heerenveen]] <br> [[FC Twente|Twente]]<br> [[AFC Ajax|Ajax]]<br> [[Chelsea FC|Chelsea]]<br> → [[Galatasaray SK]]<br />[[Al-Duhail SC]] | caps(goals) = {{0}}36 {{0}}(11)<br>{{0}}68 {{0}}(30)<br>112 {{0}}(38)<br>{{0}}64 {{0}}{{0}}(6)<br>{{0}}23 {{0}}{{0}}(6)<br/>{{0}}{{0}}9 {{0}}{{0}}(1) | nationalyears = 2015–2024 | nationalteam = {{fut|MAR|1}} | nationalcaps(goals) = 64 {{0}}(25)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/60795/Hakim_Ziyech.html Hakim Ziyech], ''national-football-teams.com''</ref> | club-update = {{data|2025|12|16}} | ntupdate = 2026 m. }} '''Hakimas Ziješas''' ({{nl|Hakim Ziyech}}, {{ar|حكيم زياش|Ḥakīm Ziyāš}}; g. [[1993]] m. [[kovo 19]] d.) – [[Marokas|Maroko]] futbolininkas, atakuojantis krašto saugas. == Karjera == Gimė [[marokiečiai|marokiečių]] šeimoje [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. Treniravosi „Heerenveen“ akademijoje, 2012 m. debiutavo profesionalioje komandoje. Vėliau rungtyniavo „Twente“ klube. 2016 m. perėjo į [[AFC Ajax|Amsterdamo „Ajax“]]. 2020 m. už 40 mln. eurų perėjo į Londono „Chelsea“ klubą.<ref>[http://english.ajax.nl/streams/ajax-now/ajax-and-chelsea-reach-agreement-for-ziyech-.htm „Ajax and Chelsea reach agreement for Ziyech“]. ''Ajax English''</ref> Nuo 2025 m. priklausė [[Al-Duhail SC]].<ref>{{cite web |url=https://www.moroccoworldnews.com/2025/01/368015/ziyech-officially-joins-qatar-s-al-duhail-sports-club |title=Ziyech Officially Joins Qatar's Al Duhail Sports Club |publisher=Morocco World News |date=30 January 2025 }}</ref> == Rinktinės == Hakimas Ziješas 2012–2014 m. rungtyniavo Nyderlandų jaunimo rinktinėse. 2015 m. debiutavo Maroko nacionalinėje rinktinėje.<ref>[http://www.football-oranje.com/ziyech-to-turn-his-back-on-netherlands-to-represent-morocco/ „Ziyech to turn his back on Netherlands to represent Morocco“]</ref> Su ja dalyvavo 2019 m. Afrikos Tautų taurėje, 2018 ir 2022 m. pasaulio čempionatuose. 2021 m. įsivėlė į nesutarimus su Maroko treneriu [[Vahid Halilhodžić|Vahidu Halilhodžičiumi]] ir buvo nepakviestas į 2021 m. Afrikos tautų taurę,<ref>[https://theathletic.com/news/chelsea-forward-hakim-ziyech-left-out-of-moroccos-squad-for-afcon/NFXGCnYjkv9B „Chelsea forward Hakim Ziyech left out of Morocco’s squad for AFCON“]</ref> o vėliau pats paskelbė besitraukiąs iš rinktinės. 2022 m. rugsėjį atleidus Halilhodžičių, Ziješas grįžo į rinktinę ir smarkiai prisidėjo prie jos istorinio žygio 2022 m. pasaulio čempionate.<ref>[https://www.arabnews.com/node/2166306/sport „Morocco recall gives Hakim Ziyech a shot at redemption“]</ref> == Pasiekimai == ;Ajax * [[Eredivisie]]: 2018–19 m. * [[KNVB taurė]]: 2018–19 m. * [[Nyderlandų futbolo supertaurė|J. Kroifo skydas]]: 2019 m. ;Chelsea * [[UEFA Čempionų lyga]]: 2020–21 m. * [[UEFA supertaurė]]: 2021 m. * [[FIFA pasaulio klubų taurė]]: 2021 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|4 vieta|7|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2019 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2019]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2023 m. Afrikos Tautų taurė|Dramblio K. K. 2023]]|aštuntfinalis|3|1|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{Soccerway}} * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Ziyech}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai]] 9jnsanzhaopkhkxoxneynl6fu4bphtw 7889404 7889403 2026-07-29T14:17:40Z Makenzis 46558 7889404 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Hakim Ziyech | image = [[Vaizdas:Portugal-Morocco by soccer.ru 8 (cropped).jpg|150px]] | fullname = Hakim Ziyech<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce15/pdf/601-IndividualSquadList-English.pdf |title=Squad List: FIFA Club World Cup UAE 2021: Chelsea FC |publisher=FIFA |page=1 |date=9 February 2022 |access-date=25 April 2022}}</ref> | dateofbirth = {{birth date and age|1993|3|19|df=y}}<ref name="ChelseaProfile">{{cite web |url=https://www.chelseafc.com/en/teams/first-team/hakim-ziyech?pageTab=biography |title=Hakim Ziyech |publisher=Chelsea F.C. |access-date=25 April 2022}}</ref> | countryofbirth = [[Drontenas]], [[Nyderlandai]] | height = 1,81 m<ref name="FIFA 2022">{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce44/pdf/SquadLists-English.pdf |title=FIFA World Cup Qatar 2022: List of players: Morocco |publisher=[[FIFA]] |page=19 |date=15 November 2022 |access-date=22 November 2022}}</ref> | position = [[saugas]] | currentclub = [[Wydad AC]] | clubnumber = | youthyears = 2001–2004 <br> 2004–2007<br> 2007–2012 | youthclubs = Reaal Dronten<ref>{{cite news|title=Behalve Asv Dronten hoopt ook Reaal op geld uit transfer Ziyech naar Ajax|url=https://dedrontenaar.nl/sport/behalve-asv-dronten-hoopt-ook-reaal-op-geld-uit-transfer-ziyech-naar-ajax|access-date=14 October 2016|work=dedrontenaar.nl|date=1 September 2016|language=nl|archive-date=2016-10-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20161008175436/http://dedrontenaar.nl/sport/behalve-asv-dronten-hoopt-ook-reaal-op-geld-uit-transfer-ziyech-naar-ajax|url-status=dead}}</ref> <br>ASV Dronten <br> [[SC Heerenveen|Heerenveen]] | years = 2012–2014<br> 2014–2016<br> 2016–2020<br>2020–2025<br>2023–2025<br />2025<br />2025– | clubs = [[SC Heerenveen|Heerenveen]] <br> [[FC Twente|Twente]]<br> [[AFC Ajax|Ajax]]<br> [[Chelsea FC|Chelsea]]<br> → [[Galatasaray SK]]<br />[[Al-Duhail SC]]<br />[[Wydad AC]] | caps(goals) = {{0}}36 {{0}}(11)<br>{{0}}68 {{0}}(30)<br>112 {{0}}(38)<br>{{0}}64 {{0}}{{0}}(6)<br>{{0}}23 {{0}}{{0}}(6)<br/>{{0}}{{0}}9 {{0}}{{0}}(1)<br>{{0}}12 {{0}}{{0}}() | nationalyears = 2015–2024 | nationalteam = {{fut|MAR|1}} | nationalcaps(goals) = 64 {{0}}(25)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/60795/Hakim_Ziyech.html Hakim Ziyech], ''national-football-teams.com''</ref> | club-update = {{data|2025|12|16}} | ntupdate = 2026 m. }} '''Hakimas Ziješas''' ({{nl|Hakim Ziyech}}, {{ar|حكيم زياش|Ḥakīm Ziyāš}}; g. [[1993]] m. [[kovo 19]] d.) – [[Marokas|Maroko]] futbolininkas, atakuojantis krašto saugas. == Karjera == Gimė [[marokiečiai|marokiečių]] šeimoje [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. Treniravosi „Heerenveen“ akademijoje, 2012 m. debiutavo profesionalioje komandoje. Vėliau rungtyniavo „Twente“ klube. 2016 m. perėjo į [[AFC Ajax|Amsterdamo „Ajax“]]. 2020 m. už 40 mln. eurų perėjo į Londono „Chelsea“ klubą.<ref>[http://english.ajax.nl/streams/ajax-now/ajax-and-chelsea-reach-agreement-for-ziyech-.htm „Ajax and Chelsea reach agreement for Ziyech“]. ''Ajax English''</ref> Nuo 2025 m. priklausė [[Al-Duhail SC]].<ref>{{cite web |url=https://www.moroccoworldnews.com/2025/01/368015/ziyech-officially-joins-qatar-s-al-duhail-sports-club |title=Ziyech Officially Joins Qatar's Al Duhail Sports Club |publisher=Morocco World News |date=30 January 2025 }}</ref> == Rinktinės == Hakimas Ziješas 2012–2014 m. rungtyniavo Nyderlandų jaunimo rinktinėse. 2015 m. debiutavo Maroko nacionalinėje rinktinėje.<ref>[http://www.football-oranje.com/ziyech-to-turn-his-back-on-netherlands-to-represent-morocco/ „Ziyech to turn his back on Netherlands to represent Morocco“]</ref> Su ja dalyvavo 2019 m. Afrikos Tautų taurėje, 2018 ir 2022 m. pasaulio čempionatuose. 2021 m. įsivėlė į nesutarimus su Maroko treneriu [[Vahid Halilhodžić|Vahidu Halilhodžičiumi]] ir buvo nepakviestas į 2021 m. Afrikos tautų taurę,<ref>[https://theathletic.com/news/chelsea-forward-hakim-ziyech-left-out-of-moroccos-squad-for-afcon/NFXGCnYjkv9B „Chelsea forward Hakim Ziyech left out of Morocco’s squad for AFCON“]</ref> o vėliau pats paskelbė besitraukiąs iš rinktinės. 2022 m. rugsėjį atleidus Halilhodžičių, Ziješas grįžo į rinktinę ir smarkiai prisidėjo prie jos istorinio žygio 2022 m. pasaulio čempionate.<ref>[https://www.arabnews.com/node/2166306/sport „Morocco recall gives Hakim Ziyech a shot at redemption“]</ref> == Pasiekimai == ;Ajax * [[Eredivisie]]: 2018–19 m. * [[KNVB taurė]]: 2018–19 m. * [[Nyderlandų futbolo supertaurė|J. Kroifo skydas]]: 2019 m. ;Chelsea * [[UEFA Čempionų lyga]]: 2020–21 m. * [[UEFA supertaurė]]: 2021 m. * [[FIFA pasaulio klubų taurė]]: 2021 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|4 vieta|7|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2019 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2019]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2023 m. Afrikos Tautų taurė|Dramblio K. K. 2023]]|aštuntfinalis|3|1|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{Soccerway}} * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Ziyech}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai]] tin7a1q0a6ptxeiw5whcdwyd0gqo3w5 7889405 7889404 2026-07-29T14:17:59Z Makenzis 46558 7889405 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Hakim Ziyech | image = [[Vaizdas:Portugal-Morocco by soccer.ru 8 (cropped).jpg|150px]] | fullname = Hakim Ziyech<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce15/pdf/601-IndividualSquadList-English.pdf |title=Squad List: FIFA Club World Cup UAE 2021: Chelsea FC |publisher=FIFA |page=1 |date=9 February 2022 |access-date=25 April 2022}}</ref> | dateofbirth = {{birth date and age|1993|3|19|df=y}}<ref name="ChelseaProfile">{{cite web |url=https://www.chelseafc.com/en/teams/first-team/hakim-ziyech?pageTab=biography |title=Hakim Ziyech |publisher=Chelsea F.C. |access-date=25 April 2022}}</ref> | countryofbirth = [[Drontenas]], [[Nyderlandai]] | height = 1,81 m<ref name="FIFA 2022">{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce44/pdf/SquadLists-English.pdf |title=FIFA World Cup Qatar 2022: List of players: Morocco |publisher=[[FIFA]] |page=19 |date=15 November 2022 |access-date=22 November 2022}}</ref> | position = [[saugas]] | currentclub = [[Wydad AC]] | clubnumber = | youthyears = 2001–2004 <br> 2004–2007<br> 2007–2012 | youthclubs = Reaal Dronten<ref>{{cite news|title=Behalve Asv Dronten hoopt ook Reaal op geld uit transfer Ziyech naar Ajax|url=https://dedrontenaar.nl/sport/behalve-asv-dronten-hoopt-ook-reaal-op-geld-uit-transfer-ziyech-naar-ajax|access-date=14 October 2016|work=dedrontenaar.nl|date=1 September 2016|language=nl|archive-date=2016-10-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20161008175436/http://dedrontenaar.nl/sport/behalve-asv-dronten-hoopt-ook-reaal-op-geld-uit-transfer-ziyech-naar-ajax|url-status=dead}}</ref> <br>ASV Dronten <br> [[SC Heerenveen|Heerenveen]] | years = 2012–2014<br> 2014–2016<br> 2016–2020<br>2020–2025<br>2023–2025<br />2025<br />2025– | clubs = [[SC Heerenveen|Heerenveen]] <br> [[FC Twente|Twente]]<br> [[AFC Ajax|Ajax]]<br> [[Chelsea FC|Chelsea]]<br> → [[Galatasaray SK]]<br />[[Al-Duhail SC]]<br />[[Wydad AC]] | caps(goals) = {{0}}36 {{0}}(11)<br>{{0}}68 {{0}}(30)<br>112 {{0}}(38)<br>{{0}}64 {{0}}{{0}}(6)<br>{{0}}23 {{0}}{{0}}(6)<br/>{{0}}{{0}}9 {{0}}{{0}}(1)<br>{{0}}12 {{0}}{{0}}(8) | nationalyears = 2015–2024 | nationalteam = {{fut|MAR|1}} | nationalcaps(goals) = 64 {{0}}(25)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/60795/Hakim_Ziyech.html Hakim Ziyech], ''national-football-teams.com''</ref> | club-update = {{data|2025|12|16}} | ntupdate = 2026 m. }} '''Hakimas Ziješas''' ({{nl|Hakim Ziyech}}, {{ar|حكيم زياش|Ḥakīm Ziyāš}}; g. [[1993]] m. [[kovo 19]] d.) – [[Marokas|Maroko]] futbolininkas, atakuojantis krašto saugas. == Karjera == Gimė [[marokiečiai|marokiečių]] šeimoje [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. Treniravosi „Heerenveen“ akademijoje, 2012 m. debiutavo profesionalioje komandoje. Vėliau rungtyniavo „Twente“ klube. 2016 m. perėjo į [[AFC Ajax|Amsterdamo „Ajax“]]. 2020 m. už 40 mln. eurų perėjo į Londono „Chelsea“ klubą.<ref>[http://english.ajax.nl/streams/ajax-now/ajax-and-chelsea-reach-agreement-for-ziyech-.htm „Ajax and Chelsea reach agreement for Ziyech“]. ''Ajax English''</ref> Nuo 2025 m. priklausė [[Al-Duhail SC]].<ref>{{cite web |url=https://www.moroccoworldnews.com/2025/01/368015/ziyech-officially-joins-qatar-s-al-duhail-sports-club |title=Ziyech Officially Joins Qatar's Al Duhail Sports Club |publisher=Morocco World News |date=30 January 2025 }}</ref> == Rinktinės == Hakimas Ziješas 2012–2014 m. rungtyniavo Nyderlandų jaunimo rinktinėse. 2015 m. debiutavo Maroko nacionalinėje rinktinėje.<ref>[http://www.football-oranje.com/ziyech-to-turn-his-back-on-netherlands-to-represent-morocco/ „Ziyech to turn his back on Netherlands to represent Morocco“]</ref> Su ja dalyvavo 2019 m. Afrikos Tautų taurėje, 2018 ir 2022 m. pasaulio čempionatuose. 2021 m. įsivėlė į nesutarimus su Maroko treneriu [[Vahid Halilhodžić|Vahidu Halilhodžičiumi]] ir buvo nepakviestas į 2021 m. Afrikos tautų taurę,<ref>[https://theathletic.com/news/chelsea-forward-hakim-ziyech-left-out-of-moroccos-squad-for-afcon/NFXGCnYjkv9B „Chelsea forward Hakim Ziyech left out of Morocco’s squad for AFCON“]</ref> o vėliau pats paskelbė besitraukiąs iš rinktinės. 2022 m. rugsėjį atleidus Halilhodžičių, Ziješas grįžo į rinktinę ir smarkiai prisidėjo prie jos istorinio žygio 2022 m. pasaulio čempionate.<ref>[https://www.arabnews.com/node/2166306/sport „Morocco recall gives Hakim Ziyech a shot at redemption“]</ref> == Pasiekimai == ;Ajax * [[Eredivisie]]: 2018–19 m. * [[KNVB taurė]]: 2018–19 m. * [[Nyderlandų futbolo supertaurė|J. Kroifo skydas]]: 2019 m. ;Chelsea * [[UEFA Čempionų lyga]]: 2020–21 m. * [[UEFA supertaurė]]: 2021 m. * [[FIFA pasaulio klubų taurė]]: 2021 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|4 vieta|7|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2019 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2019]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2023 m. Afrikos Tautų taurė|Dramblio K. K. 2023]]|aštuntfinalis|3|1|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{Soccerway}} * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Ziyech}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai]] guo0shktmfttkmlx2inmcjf2fl8lz4r 7889406 7889405 2026-07-29T14:18:22Z Makenzis 46558 7889406 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Hakim Ziyech | image = [[Vaizdas:Portugal-Morocco by soccer.ru 8 (cropped).jpg|150px]] | fullname = Hakim Ziyech<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce15/pdf/601-IndividualSquadList-English.pdf |title=Squad List: FIFA Club World Cup UAE 2021: Chelsea FC |publisher=FIFA |page=1 |date=9 February 2022 |access-date=25 April 2022}}</ref> | dateofbirth = {{birth date and age|1993|3|19|df=y}}<ref name="ChelseaProfile">{{cite web |url=https://www.chelseafc.com/en/teams/first-team/hakim-ziyech?pageTab=biography |title=Hakim Ziyech |publisher=Chelsea F.C. |access-date=25 April 2022}}</ref> | countryofbirth = [[Drontenas]], [[Nyderlandai]] | height = 1,81 m<ref name="FIFA 2022">{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce44/pdf/SquadLists-English.pdf |title=FIFA World Cup Qatar 2022: List of players: Morocco |publisher=[[FIFA]] |page=19 |date=15 November 2022 |access-date=22 November 2022}}</ref> | position = [[saugas]] | currentclub = [[Wydad AC]] | clubnumber = 7 | youthyears = 2001–2004 <br> 2004–2007<br> 2007–2012 | youthclubs = Reaal Dronten<ref>{{cite news|title=Behalve Asv Dronten hoopt ook Reaal op geld uit transfer Ziyech naar Ajax|url=https://dedrontenaar.nl/sport/behalve-asv-dronten-hoopt-ook-reaal-op-geld-uit-transfer-ziyech-naar-ajax|access-date=14 October 2016|work=dedrontenaar.nl|date=1 September 2016|language=nl|archive-date=2016-10-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20161008175436/http://dedrontenaar.nl/sport/behalve-asv-dronten-hoopt-ook-reaal-op-geld-uit-transfer-ziyech-naar-ajax|url-status=dead}}</ref> <br>ASV Dronten <br> [[SC Heerenveen|Heerenveen]] | years = 2012–2014<br> 2014–2016<br> 2016–2020<br>2020–2025<br>2023–2025<br />2025<br />2025– | clubs = [[SC Heerenveen|Heerenveen]] <br> [[FC Twente|Twente]]<br> [[AFC Ajax|Ajax]]<br> [[Chelsea FC|Chelsea]]<br> → [[Galatasaray SK]]<br />[[Al-Duhail SC]]<br />[[Wydad AC]] | caps(goals) = {{0}}36 {{0}}(11)<br>{{0}}68 {{0}}(30)<br>112 {{0}}(38)<br>{{0}}64 {{0}}{{0}}(6)<br>{{0}}23 {{0}}{{0}}(6)<br/>{{0}}{{0}}9 {{0}}{{0}}(1)<br>{{0}}12 {{0}}{{0}}(8) | nationalyears = 2015–2024 | nationalteam = {{fut|MAR|1}} | nationalcaps(goals) = 64 {{0}}(25)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/60795/Hakim_Ziyech.html Hakim Ziyech], ''national-football-teams.com''</ref> | club-update = {{data|2025|12|16}} | ntupdate = 2026 m. }} '''Hakimas Ziješas''' ({{nl|Hakim Ziyech}}, {{ar|حكيم زياش|Ḥakīm Ziyāš}}; g. [[1993]] m. [[kovo 19]] d.) – [[Marokas|Maroko]] futbolininkas, atakuojantis krašto saugas. == Karjera == Gimė [[marokiečiai|marokiečių]] šeimoje [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. Treniravosi „Heerenveen“ akademijoje, 2012 m. debiutavo profesionalioje komandoje. Vėliau rungtyniavo „Twente“ klube. 2016 m. perėjo į [[AFC Ajax|Amsterdamo „Ajax“]]. 2020 m. už 40 mln. eurų perėjo į Londono „Chelsea“ klubą.<ref>[http://english.ajax.nl/streams/ajax-now/ajax-and-chelsea-reach-agreement-for-ziyech-.htm „Ajax and Chelsea reach agreement for Ziyech“]. ''Ajax English''</ref> Nuo 2025 m. priklausė [[Al-Duhail SC]].<ref>{{cite web |url=https://www.moroccoworldnews.com/2025/01/368015/ziyech-officially-joins-qatar-s-al-duhail-sports-club |title=Ziyech Officially Joins Qatar's Al Duhail Sports Club |publisher=Morocco World News |date=30 January 2025 }}</ref> == Rinktinės == Hakimas Ziješas 2012–2014 m. rungtyniavo Nyderlandų jaunimo rinktinėse. 2015 m. debiutavo Maroko nacionalinėje rinktinėje.<ref>[http://www.football-oranje.com/ziyech-to-turn-his-back-on-netherlands-to-represent-morocco/ „Ziyech to turn his back on Netherlands to represent Morocco“]</ref> Su ja dalyvavo 2019 m. Afrikos Tautų taurėje, 2018 ir 2022 m. pasaulio čempionatuose. 2021 m. įsivėlė į nesutarimus su Maroko treneriu [[Vahid Halilhodžić|Vahidu Halilhodžičiumi]] ir buvo nepakviestas į 2021 m. Afrikos tautų taurę,<ref>[https://theathletic.com/news/chelsea-forward-hakim-ziyech-left-out-of-moroccos-squad-for-afcon/NFXGCnYjkv9B „Chelsea forward Hakim Ziyech left out of Morocco’s squad for AFCON“]</ref> o vėliau pats paskelbė besitraukiąs iš rinktinės. 2022 m. rugsėjį atleidus Halilhodžičių, Ziješas grįžo į rinktinę ir smarkiai prisidėjo prie jos istorinio žygio 2022 m. pasaulio čempionate.<ref>[https://www.arabnews.com/node/2166306/sport „Morocco recall gives Hakim Ziyech a shot at redemption“]</ref> == Pasiekimai == ;Ajax * [[Eredivisie]]: 2018–19 m. * [[KNVB taurė]]: 2018–19 m. * [[Nyderlandų futbolo supertaurė|J. Kroifo skydas]]: 2019 m. ;Chelsea * [[UEFA Čempionų lyga]]: 2020–21 m. * [[UEFA supertaurė]]: 2021 m. * [[FIFA pasaulio klubų taurė]]: 2021 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|4 vieta|7|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2019 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2019]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2023 m. Afrikos Tautų taurė|Dramblio K. K. 2023]]|aštuntfinalis|3|1|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{Soccerway}} * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Ziyech}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai]] sfb0oo8n23n932cq1taz7s5ql5t3ztg 7889407 7889406 2026-07-29T14:20:14Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889407 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Hakim Ziyech | image = [[Vaizdas:Portugal-Morocco by soccer.ru 8 (cropped).jpg|150px]] | fullname = Hakim Ziyech<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce15/pdf/601-IndividualSquadList-English.pdf |title=Squad List: FIFA Club World Cup UAE 2021: Chelsea FC |publisher=FIFA |page=1 |date=9 February 2022 |access-date=25 April 2022}}</ref> | dateofbirth = {{birth date and age|1993|3|19|df=y}}<ref name="ChelseaProfile">{{cite web |url=https://www.chelseafc.com/en/teams/first-team/hakim-ziyech?pageTab=biography |title=Hakim Ziyech |publisher=Chelsea F.C. |access-date=25 April 2022}}</ref> | countryofbirth = [[Drontenas]], [[Nyderlandai]] | height = 1,81 m<ref name="FIFA 2022">{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce44/pdf/SquadLists-English.pdf |title=FIFA World Cup Qatar 2022: List of players: Morocco |publisher=[[FIFA]] |page=19 |date=15 November 2022 |access-date=22 November 2022}}</ref> | position = [[saugas]] | currentclub = [[Wydad AC]] | clubnumber = 7 | youthyears = 2001–2004 <br> 2004–2007<br> 2007–2012 | youthclubs = Reaal Dronten<ref>{{cite news|title=Behalve Asv Dronten hoopt ook Reaal op geld uit transfer Ziyech naar Ajax|url=https://dedrontenaar.nl/sport/behalve-asv-dronten-hoopt-ook-reaal-op-geld-uit-transfer-ziyech-naar-ajax|access-date=14 October 2016|work=dedrontenaar.nl|date=1 September 2016|language=nl|archive-date=2016-10-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20161008175436/http://dedrontenaar.nl/sport/behalve-asv-dronten-hoopt-ook-reaal-op-geld-uit-transfer-ziyech-naar-ajax|url-status=dead}}</ref> <br>ASV Dronten <br> [[SC Heerenveen|Heerenveen]] | years = 2012–2014<br> 2014–2016<br> 2016–2020<br>2020–2025<br>2023–2025<br />2025<br />2025– | clubs = [[SC Heerenveen|Heerenveen]] <br> [[FC Twente|Twente]]<br> [[AFC Ajax|Ajax]]<br> [[Chelsea FC|Chelsea]]<br> → [[Galatasaray SK]]<br />[[Al-Duhail SC]]<br />[[Wydad AC]] | caps(goals) = {{0}}36 {{0}}(11)<br>{{0}}68 {{0}}(30)<br>112 {{0}}(38)<br>{{0}}64 {{0}}{{0}}(6)<br>{{0}}23 {{0}}{{0}}(6)<br/>{{0}}{{0}}9 {{0}}{{0}}(1)<br>{{0}}12 {{0}}{{0}}(8) | nationalyears = 2015–2024 | nationalteam = {{fut|MAR|1}} | nationalcaps(goals) = 64 {{0}}(25)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/60795/Hakim_Ziyech.html Hakim Ziyech], ''national-football-teams.com''</ref> | club-update = {{data|2025|12|16}} | ntupdate = 2026 m. }} '''Hakimas Ziješas''' ({{nl|Hakim Ziyech}}, {{ar|حكيم زياش|Ḥakīm Ziyāš}}; g. [[1993]] m. [[kovo 19]] d.) – [[Marokas|Maroko]] futbolininkas, atakuojantis krašto saugas. == Karjera == Gimė [[marokiečiai|marokiečių]] šeimoje [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. Treniravosi „Heerenveen“ akademijoje, 2012 m. debiutavo profesionalioje komandoje. Vėliau rungtyniavo „Twente“ klube. 2016 m. perėjo į [[AFC Ajax|Amsterdamo „Ajax“]]. 2020 m. už 40 mln. eurų perėjo į Londono „Chelsea“ klubą.<ref>[http://english.ajax.nl/streams/ajax-now/ajax-and-chelsea-reach-agreement-for-ziyech-.htm „Ajax and Chelsea reach agreement for Ziyech“]. ''Ajax English''</ref> 2025 m. priklausė [[Al-Duhail SC]].<ref>{{cite web |url=https://www.moroccoworldnews.com/2025/01/368015/ziyech-officially-joins-qatar-s-al-duhail-sports-club |title=Ziyech Officially Joins Qatar's Al Duhail Sports Club |publisher=Morocco World News |date=30 January 2025 }}</ref> 2025 m. spalio 22 d. pasirašė dviejų metų trukmės sutartį su [[Botola Pro]] klubu [[Wydad AC]]. Šis perėjimas laikomas vienu iš didžiausių Maroko profesionalų lygoje.<ref>{{Cite web |date=2025-10-22 |title=Former Chelsea ‘magician’ Hakim Ziyech agrees deal to join Wydad Casablanca |url=https://onefootball.com/en/news/former-chelsea-magician-hakim-ziyech-agrees-deal-to-join-wydad-casablanca-41841641 |access-date=2025-10-22 |website=OneFootball |language=en}}</ref><ref>{{Cite web |date=2025-10-23 |title=Morocco: Wydad Casablanca explains Hakim Ziyech signing |url=https://sports.yahoo.com/article/morocco-wydad-casablanca-explains-hakim-090500286.html |access-date=2025-10-23 |website=Yahoo Sports |language=en}}</ref> == Rinktinės == Hakimas Ziješas 2012–2014 m. rungtyniavo Nyderlandų jaunimo rinktinėse. 2015 m. debiutavo Maroko nacionalinėje rinktinėje.<ref>[http://www.football-oranje.com/ziyech-to-turn-his-back-on-netherlands-to-represent-morocco/ „Ziyech to turn his back on Netherlands to represent Morocco“]</ref> Su ja dalyvavo 2019 m. Afrikos Tautų taurėje, 2018 ir 2022 m. pasaulio čempionatuose. 2021 m. įsivėlė į nesutarimus su Maroko treneriu [[Vahid Halilhodžić|Vahidu Halilhodžičiumi]] ir buvo nepakviestas į 2021 m. Afrikos tautų taurę,<ref>[https://theathletic.com/news/chelsea-forward-hakim-ziyech-left-out-of-moroccos-squad-for-afcon/NFXGCnYjkv9B „Chelsea forward Hakim Ziyech left out of Morocco’s squad for AFCON“]</ref> o vėliau pats paskelbė besitraukiąs iš rinktinės. 2022 m. rugsėjį atleidus Halilhodžičių, Ziješas grįžo į rinktinę ir smarkiai prisidėjo prie jos istorinio žygio 2022 m. pasaulio čempionate.<ref>[https://www.arabnews.com/node/2166306/sport „Morocco recall gives Hakim Ziyech a shot at redemption“]</ref> == Pasiekimai == ;Ajax * [[Eredivisie]]: 2018–19 m. * [[KNVB taurė]]: 2018–19 m. * [[Nyderlandų futbolo supertaurė|J. Kroifo skydas]]: 2019 m. ;Chelsea * [[UEFA Čempionų lyga]]: 2020–21 m. * [[UEFA supertaurė]]: 2021 m. * [[FIFA pasaulio klubų taurė]]: 2021 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|4 vieta|7|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2019 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2019]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2023 m. Afrikos Tautų taurė|Dramblio K. K. 2023]]|aštuntfinalis|3|1|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{Soccerway}} * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Ziyech}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai]] no8ljmu4sx9iitds82emwg7b2k3dbtj 0 621335 7889384 7876320 2026-07-29T14:01:17Z Makenzis 46558 7889384 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Achraf Hakimi | image = [[Vaizdas:Iran-Morocco by soccer.ru 14 (Achraf Hakimi).jpg|200px]] | full_name = Achraf Hakimi Mouh<ref>{{Cite web|url=https://www.bdfutbol.com/en/j/j22329.html|title=Achraf, Achraf Hakimi Mouh - Footballer|website=www.bdfutbol.com}}</ref> | dateofbirth = {{birth date and age|1998|11|4|df=y}}<ref>{{cite web |url=http://www.fifadata.com/documents/FCWC/2017/pdf/FCWC_2017_Squadlists.pdf |title=FIFA Club World Cup UAE 2017: List of players: Real Madrid CF |publisher=FIFA |page=5 |date=16 December 2017 |access-date=24 December 2017 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171223004345/http://www.fifadata.com/documents/FCWC/2017/pdf/FCWC_2017_Squadlists.pdf |archive-date=23 December 2017 |url-status=dead }}</ref> | countryofbirth = [[Madridas]], [[Ispanija]] | height = 1,81 m<ref>{{cite web |url=https://en.psg.fr/teams/first-team/squad/achraf-hakimi |title=Achraf Hakimi |publisher=Paris Saint-Germain F.C. |access-date=6 August 2022}}</ref> | position = krašto gynėjas | currentclub = [[Paris Saint-Germain FC|Paris Saint-Germain]] | clubnumber = 2 | youthyears = 2005–2006<br /> 2006–2016 | youthclubs = Colonia Ofigevi <br />Real Madrid | years = 2016–2017 <br />2017–2020<br />2018–2020<br />2020–2021<br />2021– | clubs = [[Real Madrid Castilla]]<br /> [[Real Madrid CF|Real Madrid]] <br />→ [[Borussia Dortmund]] <br />[[Inter Milan]]<br />[[Paris Saint-Germain FC|Paris Saint-Germain]] | caps(goals) = {{0}}28 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}9 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}54 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}37 {{0}}{{0}}(7)<br />119 {{0}}(19) | clupdate = {{data|2025|12|16}} | nationalyears = 2016– | nationalteam = {{fut|MAR|1}} | nationalcaps(goals) = 102 {{0}}(12)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/65567/Achraf_Hakimi.html Achraf Hakimi], ''national-football-teams.com''</ref> | ntupdate = {[data|2026|07|29}} }} '''Ašrafas Hakimi''' ({{es|Achraf Hakimi}}, {{ar|أشرف حكيمي|Ašraf Ḥakīmī}}; g. [[1998]] m. [[lapkričio 4]] d.) – [[Marokas|Maroko]] futbolininkas, dešinysis krašto gynėjas. == Karjera == Gimė [[marokiečiai|marokiečių]] šeimoje [[Madridas|Madride]]. Lankė Madrido „Real“ futbolo akademiją. 2016 m. pradėjo rungtyniauti „Real“ dublerių komandoje trečiojoje pagal pajėgumą Ispanijos lygoje. 2017 m. debiutavo pagrindinėje „Real“ sudėtyje, tačiau rungtyniavo nedaug. 2018 m. dviem sezonams paskolintas Dortmundo „Borussia“ klubui. 2020 m. pasirašė penkerių metų sutartį su Milano „Inter“, tačiau kitą sezoną už bent 60 mln. eurų parduotas į Paryžiaus „Saint-Germain“.<ref>[https://www.theguardian.com/football/2021/jul/06/sergio-ramos-to-have-psg-medical-as-club-prepare-triple-signing-hakimi-donnarumma „PSG sign full-back Achraf Hakimi with Ramos and Donnarumma set to follow“]. ''[[The Guardian]]''.</ref> Laikomas vienu geriausių savo pozicijos žaidėjų pasaulyje.<ref>[https://www.sportbible.com/football/53021-best-right-backs-world-right-now-20210630 „The 10 Best Right Backs In The World Right Now, Named And Ranked“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210815112556/https://www.sportbible.com/football/53021-best-right-backs-world-right-now-20210630 |date=2021-08-15 }}</ref> == Rinktinės == Ašrafas Hakimi atstovavo Maroko jaunimo rinktinėms, o 2016 m. debiutavo nacionalinėje komandoje. == Pasiekimai == ;Real Madrid Castilla * Jaunimo Karaliaus taurė: 2017 m. ;Real Madrid * [[UEFA Čempionų lyga]]: 2017–18 m. * [[UEFA supertaurė]]: 2017 m. * [[FIFA pasaulio klubų taurė]]: 2017 m. * [[Supercopa de España|Ispanijos supertaurė]]: 2017 m. ;Borussia Dortmund * [[DFL-Supercup|Vokietijos supertaurė]]: 2019 m. ;Inter Milan * [[Serie A]]: 2020–21 m. ;Paris Saint-Germain * [[Ligue 1]]: 2021–22, 2022–23, 2023–24, 2024–25 m. * [[Coupe de France]]: 2023–24, 2024–25 m. * [[Trophée des Champions]]: 2022, 2023, 2024 m. * [[UEFA Čempionų lyga]]: 2025 m. ;Marokas * [[Afrikos tautų taurė]]: {{medalis|1|Af}} 2025 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|I etapas|3|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|4 vieta|7|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV/Kanada/Meksika 2026]]|ketvirtfinalis|6|1|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2019 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2019]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2021 m. Afrikos Tautų taurė|Kamerūnas 2021]]|ketvirtfinalis|5|2|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2023 m. Afrikos Tautų taurė|Dramblio K. K. 2023]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2025 m. Afrikos Tautų taurė|Marokas 2025]]|1 vieta|5|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{Soccerway}} * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Hakimi, Achraf}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai]] bc5omrk3y8v1zyv7f2jp2lfo3rs3efe 7889385 7889384 2026-07-29T14:01:44Z Makenzis 46558 7889385 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Achraf Hakimi | image = [[Vaizdas:Iran-Morocco by soccer.ru 14 (Achraf Hakimi).jpg|200px]] | full_name = Achraf Hakimi Mouh<ref>{{Cite web|url=https://www.bdfutbol.com/en/j/j22329.html|title=Achraf, Achraf Hakimi Mouh - Footballer|website=www.bdfutbol.com}}</ref> | dateofbirth = {{birth date and age|1998|11|4|df=y}}<ref>{{cite web |url=http://www.fifadata.com/documents/FCWC/2017/pdf/FCWC_2017_Squadlists.pdf |title=FIFA Club World Cup UAE 2017: List of players: Real Madrid CF |publisher=FIFA |page=5 |date=16 December 2017 |access-date=24 December 2017 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171223004345/http://www.fifadata.com/documents/FCWC/2017/pdf/FCWC_2017_Squadlists.pdf |archive-date=23 December 2017 |url-status=dead }}</ref> | countryofbirth = [[Madridas]], [[Ispanija]] | height = 1,81 m<ref>{{cite web |url=https://en.psg.fr/teams/first-team/squad/achraf-hakimi |title=Achraf Hakimi |publisher=Paris Saint-Germain F.C. |access-date=6 August 2022}}</ref> | position = krašto gynėjas | currentclub = [[Paris Saint-Germain FC|Paris Saint-Germain]] | clubnumber = 2 | youthyears = 2005–2006<br /> 2006–2016 | youthclubs = Colonia Ofigevi <br />Real Madrid | years = 2016–2017 <br />2017–2020<br />2018–2020<br />2020–2021<br />2021– | clubs = [[Real Madrid Castilla]]<br /> [[Real Madrid CF|Real Madrid]] <br />→ [[Borussia Dortmund]] <br />[[Inter Milan]]<br />[[Paris Saint-Germain FC|Paris Saint-Germain]] | caps(goals) = {{0}}28 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}9 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}54 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}37 {{0}}{{0}}(7)<br />128 {{0}}(19) | clupdate = {{data|2026|07|29}} | nationalyears = 2016– | nationalteam = {{fut|MAR|1}} | nationalcaps(goals) = 102 {{0}}(12)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/65567/Achraf_Hakimi.html Achraf Hakimi], ''national-football-teams.com''</ref> | ntupdate = {[data|2026|07|29}} }} '''Ašrafas Hakimi''' ({{es|Achraf Hakimi}}, {{ar|أشرف حكيمي|Ašraf Ḥakīmī}}; g. [[1998]] m. [[lapkričio 4]] d.) – [[Marokas|Maroko]] futbolininkas, dešinysis krašto gynėjas. == Karjera == Gimė [[marokiečiai|marokiečių]] šeimoje [[Madridas|Madride]]. Lankė Madrido „Real“ futbolo akademiją. 2016 m. pradėjo rungtyniauti „Real“ dublerių komandoje trečiojoje pagal pajėgumą Ispanijos lygoje. 2017 m. debiutavo pagrindinėje „Real“ sudėtyje, tačiau rungtyniavo nedaug. 2018 m. dviem sezonams paskolintas Dortmundo „Borussia“ klubui. 2020 m. pasirašė penkerių metų sutartį su Milano „Inter“, tačiau kitą sezoną už bent 60 mln. eurų parduotas į Paryžiaus „Saint-Germain“.<ref>[https://www.theguardian.com/football/2021/jul/06/sergio-ramos-to-have-psg-medical-as-club-prepare-triple-signing-hakimi-donnarumma „PSG sign full-back Achraf Hakimi with Ramos and Donnarumma set to follow“]. ''[[The Guardian]]''.</ref> Laikomas vienu geriausių savo pozicijos žaidėjų pasaulyje.<ref>[https://www.sportbible.com/football/53021-best-right-backs-world-right-now-20210630 „The 10 Best Right Backs In The World Right Now, Named And Ranked“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210815112556/https://www.sportbible.com/football/53021-best-right-backs-world-right-now-20210630 |date=2021-08-15 }}</ref> == Rinktinės == Ašrafas Hakimi atstovavo Maroko jaunimo rinktinėms, o 2016 m. debiutavo nacionalinėje komandoje. == Pasiekimai == ;Real Madrid Castilla * Jaunimo Karaliaus taurė: 2017 m. ;Real Madrid * [[UEFA Čempionų lyga]]: 2017–18 m. * [[UEFA supertaurė]]: 2017 m. * [[FIFA pasaulio klubų taurė]]: 2017 m. * [[Supercopa de España|Ispanijos supertaurė]]: 2017 m. ;Borussia Dortmund * [[DFL-Supercup|Vokietijos supertaurė]]: 2019 m. ;Inter Milan * [[Serie A]]: 2020–21 m. ;Paris Saint-Germain * [[Ligue 1]]: 2021–22, 2022–23, 2023–24, 2024–25 m. * [[Coupe de France]]: 2023–24, 2024–25 m. * [[Trophée des Champions]]: 2022, 2023, 2024 m. * [[UEFA Čempionų lyga]]: 2025 m. ;Marokas * [[Afrikos tautų taurė]]: {{medalis|1|Af}} 2025 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|I etapas|3|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|4 vieta|7|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV/Kanada/Meksika 2026]]|ketvirtfinalis|6|1|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2019 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2019]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2021 m. Afrikos Tautų taurė|Kamerūnas 2021]]|ketvirtfinalis|5|2|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2023 m. Afrikos Tautų taurė|Dramblio K. K. 2023]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2025 m. Afrikos Tautų taurė|Marokas 2025]]|1 vieta|5|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{Soccerway}} * {{transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Hakimi, Achraf}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai]] kh46ca7r6glao5skwkj2ebqk2mvq5xe 0 626455 7889371 7887153 2026-07-29T13:44:49Z Makenzis 46558 /* Galačio „Otelul“ */ 7889371 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Rosario Latouchent | image = | fullname = Rosario Latouchent | height = 180 cm | weight = 72 kg | dateofbirth = {{Birth date and age|1996|03|21|mf=y}} | cityofbirth = [[Kanas (Prancūzija)|Kanas]] ({{fr|Caen}}) | countryofbirth = [[Prancūzija]] | currentclub = FC 93 | position = gynėjas | clubnumber = | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = {{small|nežinoma}} | years = 2013–2014<br />2014–2015<br />2015–2016<br />2016–2017<br />2017–2019 <br />2019–2020<br />2020<br />2020–2022 <br />2023<br />2023–2024<br />2024<br />2024– | clubs = [[Stade Malherbe Caen|Caen B]]<br />[[Ross County F.C.|Ross County]]<br />[[AC Boulogne-Billancourt|Boulogne-Billancourt]]<br />[[AS Saint-Ouen-l'Aumône]]<br />[[Entente SSG]]<br />[[Stade Lavallois|Laval]]<br />[[AS Nancy Lorraine|Nancy B]]<br />[[AS Nancy Lorraine|Nancy]]<br />[[FK Kauno Žalgiris]]<br />[[FC Oțelul Galați]]<br />Villefranche<br />FC 93 | caps(goals) = 19 {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />10 {{0}}(0)<br />23 {{0}}(1)<br />59 {{0}}(0)<br />25 {{0}}(0)<br />{{0}}1 {{0}}(0)<br />50 {{0}}(1)<br />24 {{0}}(0)<br />{{0}}7 {{0}}(0)<br />{{0}}8 {{0}}(0)<br />?? {{0}}(?) | nationalyears = 2021 | nationalteam = {{vlv|FRA}} Prancūzijos U-16 | nationalcaps(goals)= {{0}}2 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2025|12|15}} | ntupdate = {{data|2023|01|20}} |}} '''Rozarijus Latušanas''' ({{fr|Rosario Latouchent}}; g. [[1996]] m. [[kovo 21]] d.) – [[Martinika|Martininkos]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]] futbolininkas, gynėjas. Žaidėjas gimė Prancūzijoje, bet turi šaknų Martinikoje, tad futbolininkas pasirinko atstovauti šiai šaliai. == Karjera == Prancūzijoje gimęs ir Martinikos pilietybę turintis futbolininkas rungtyniavo Škotijos, Prancūzijos čempionatuose. „Caen“ klubo sistemoje išugdytas futbolininkas pirmą profesionalų kontraktą pasirašė su „[[Ross County FC|Ross County]]“ klubu ([[Škotija]]).<ref>[https://www.scotsman.com/sport/football/latouchent-mean-streets-county-set-1529420 scotsman.com svetainės naujienos]</ref> Vėliau rungtyniavo Prancūzijoje ketvirtoje pakopoje, trečioje pakopoje žaidė Entente SSG ir „Stade Lavallois“ klubuose. 2020 m. prisijungė prie [[Ligue 2]] rungtyniavusio „Nancy“ klubo. === FK Kauno Žalgiris === 2023 m. vasario 13 d. pranešta, kad atstovaus [[FK Kauno Žalgiris|Kauno Žalgiriui]].<ref>[https://alyga.lt/naujiena/kauno-zalgiris-sustiprino-gynybos-grandi/8038 alyga.lt naujienos: FK Kauno Žalgirio naujokas]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/471970/kauno-zalgiris-papilde-krasto-gyneju-grandi sportas.lt: FK Kauno Žalgirio naujokas]</ref><ref>[https://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/futbolas/krasto-gynejas-rlatouchentas-papilde-kauno-zalgiri/ respublika.lt naujienos: FK Kauno Žalgirio naujokas]</ref> 2023 m. kovo 5 d. įvyko debiutas A lygos rungtynėse prieš [[FK Sūduva|„Sūduvos“ klubą]]. Žaidėjas pasirodė po keitimo ir rungtyniavo iki finalinio švilpuko.<ref>https://alyga.lt/rungtynes/2023-03-04-suduva-k-zalgiris/1498</ref> 2023 m. gegužės 24 d. [[Lietuvos futbolo taurė 2023 m.|LFF taurės turnyro]] rungtynėse prieš [[FK Žalgiris]] pelnė pirmąjį rungtynių įvartį. Kauniečiai pirmavo rezultatu 1:0.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/kauno-zalgiris-fk-zalgiris-15255081/</ref> Galutinė rungtynių baigtis 3:0 lėmė, kad [[FK Kauno Žalgiris|„Kauno Žalgirio“ klubas]] pateko į kitą etapą. === Galačio „Otelul“ === 2023 m. rugpjūčio 30 d. tapo žinoma, kad žaidėją įsigijo [[FC Oțelul Galați|Galačio „Otelul“]] ([[Rumunija]]).<ref>https://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/122863/{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>https://alyga.lt/naujiena/r-latouchentas-persikele-i-rumunija/8333</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. A lyga|2023]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Kauno Žalgiris|„Kauno Žalgiris“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 24 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/rosario-latouchent alyga.lt svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/latouchent-rosario/WM6XzV63/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/rosario-latouchent/profil/spieler/333350 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/rosario-pierre-latouchent-314395/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/mohamed-bahlouli/141531/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Latouchent}} [[Kategorija:Martinikos futbolininkai]] [[Kategorija:Prancūzijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] oz52zfnapq8xoqku8cgu4f1fdz3pbqv 0 627229 7889577 7761835 2026-07-29T22:17:00Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889577 wikitext text/x-wiki {{city/Australijos miestas |pavadinimas =Kulgardis |origpavadin =Coolgardie |paveikslėlis = Coolgardie Town Hall.jpg |paveikslėlio tekstas = Buvę teismo rūmai Kulgardyje, dabar muziejus |herbas = |vėliava = |UTC=+8 |PL=30|PM=57|PS=17|IL=121|IM=09|IS=57 |valstija =Vakarų Australija |įkurtas = [[1892]] m. |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2021 |gyventojuRef =<ref name="QuickStats">[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/quickstats/2021/UCL521014 ''Coolgardie (L), 2021 Census All persons QuickStats''] Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2023-02-22.</ref> |gyventoju = 763 |plotas = |altitudė = |tinklalapis = |vikiteka =Category:Mandurah, Western Australia |kirč = Kulgárdis<ref>[http://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/kulgardis ''Kulgardis''], Pasaulio vietovardžiai. Nuoroda tikrinta 2023-02-22.</ref> }} '''Kulgardis''' ({{en|Coolgardie}}) – nedidelis miestas [[Australija|Australijos]] pietvakariuose, [[Vakarų Australija|Vakarų Australijos]] valstijoje, Kulgardžio grafystės administracinis centras. 763 gyventojai, iš jų 14,5 % – [[Australijos aborigenai|aborigenų]] kilmės (2021 m.).<ref name="QuickStats"/> Įsikūręs žemyno gilumoje, valstijos pietinėje dalyje, apie 515 km į rytus nuo [[Pertas|Perto]] ir 37 km į pietvakarius nuo [[Kalgurlis|Kalgurlio]]. Per miestą eina Didysis Rytų plentas (''Great Eastern Highway''), jungiantis Pertą su Kalgurliu, atsišakoja kelias į Norsmaną. Vanduo miestui tiekiamas 560 km ilgio vamzdynu iš Perto.<ref>[https://www.goldenpipeline.com.au/the-scheme/ ''The Scheme''], The Golden Pipeline. Nuoroda tikrinta 2023-02-22.</ref> Buvęs aukso kasybos centras, šiuo metu daugiausia pajamų gaunantis iš turizmo. Veikia keletas muziejų, gausu kolonijinių laikų paveldo (23 pastatai miesto centre įtraukti į Australijos kultūros vertybių sąrašą).<ref name="AussieTowns"/> 1892 m. būsimo miesto apylinkėse radus aukso, prasidėjo viena didžiausių Australijos istorijoje [[Aukso karštinė|aukso karštligių]]. Netrukus įkurtas miestas, 1896 m. nutiestas geležinkelis iš Perto, įvesta elektra, įrengtas plaukimo baseinas. 1898 m. Kulgardyje jau gyveno 15 tūkst. žmonių, dar tiek pat buvo įsikūrę miesto apylinkėse. Veikė trys alaus bravorai, 26 viešbučiai, ėjo septyni laikraščiai. XX a. pradžioje Kulgardis pradėjo mažėti – 1914 m. dalis aukso ieškotojų išėjo į [[Pirmasis pasaulinis karas|karą]], dalis kėlėsi į gretimą Kalgurlį, kur buvo didesnė tikimybė rasti aukso. Per visą XX a. Kulgardžio gyvenimas priklausė nuo pasaulinių aukso kainų – gyventojų tai žymiai padaugėdavo (ketvirtajame ir devintajame dešimtmečiuose), tai labai sumažėdavo (iki 200).<ref name="AussieTowns">[https://www.aussietowns.com.au/town/coolgardie-wa ''Coolgardie, WA''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230222190529/https://www.aussietowns.com.au/town/coolgardie-wa |date=2023-02-22 }}, Aussie Towns. Nuoroda tikrinta 2023-02-22.</ref> 1931 m. Kulgardžio apylinkėse rastas 1136 [[Trojos uncija|Trojos uncijų]] (35 kg) svorio aukso grynuolis ''The Golden Eagle''.<ref>[https://www.britannica.com/place/Coolgardie ''Coolgardie''], Britannica.com. Nuoroda tikrinta 2023-02-22.</ref> <gallery> Coolgardie prospector 1900.jpg|Aukso ieškotojas kupranugario traukiamame vežime Kulgardyje, ~1900 m. CoolgardieSchoolOfMines WEFretwellCollection.jpg|Kulgardžio kasybos mokykla, ~1929 m. Coolgardie. Marvel Bar RSL.jpg|Viešbučio ir baro pastatas, pastatytas 1898 m. Coolgardie Post Office & Associated Buildings, 2017 (01).jpg|Pašto skyrius ir gretimi pastatai </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Vakarų Australijos miestai]] ei7caq4g3wxbmme9lto5sapkn6w6h1o 0 629518 7889544 7748812 2026-07-29T20:03:51Z Kuleris 185903 7889544 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas|fonas=grupė|vardas=Rondo|kilmė=[[Šiluva]], {{flag|Lietuva}}|įrašų_kompanija=Pop Centras, Jam Records, Zuzi Records, Muzikinė Partija, Intervid, Tigris, [[Melodija (įrašų kompanija)|Melodija]]|žanras=[[Popmuzika]], [[rokas]]|kalba=[[Lietuvių kalba|Lietuvių]], [[Anglų kalba|anglų]], [[Rusų kalba|rusų]]|dabartiniai_nariai=[[Aleksandras Ivanauskas]], [[Remigijus Venslova]], [[Robertas Mankus]], [[Sergejus Persijanovas]]|aktyvumo_metai=1976-|pav=Grupė_Rondo_2023_metai.jpg|antraštė=Grupė „Rondo“ 2023 m.|URL=www.rondo.lt|buvę_nariai=[[Alvidas Tautkus]], [[Gintautas Tautkus]], [[Romas Užusienis]], [[Arūnas Armonas]], [[Antanas Morkevičius (atlikėjas)|Antanas Morkevičius]], [[Rolandas Janavičius]] ,[[Laimontas Dinius]]}} [[Vaizdas:Aleksandras Ivanauskas by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Aleksandras Ivanauskas (2023)|241x241px]] '''Rondo''' – Lietuvos [[Popmuzika|popmuzikos]] ir [[Roko muzika|roko]] grupė. == Istorija == [[Vaizdas:Pirmoji RONDO grupe.png|miniatiūra|322x322px|Grupės „Rondo“ albumo viršelis]] 1976 m. [[Šiluva|Šiluvoje]] mėgėjišką ansamblį „Provincija“ sukūrė [[Alvidas Tautkus]] ir jo brolis [[Gintautas Tautkus|Gintautas]].<ref>{{cite web |title=Tikrasis grupės „Rondo“ įkūrėjas – atvirai apie nemalonų įvykį prieš daugybę metų ir ką galvoja apie SEL |url=https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/tikrasis-grupes-rondo-ikurejas-atvirai-apie-nemalonu-ivyki-pries-daugybe-metu-ir-ka-galvoja-apie-sel-n1052375 |date=2020-07-27 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-11}}</ref> 1984 m. [[Lietuvos nacionalinė filharmonija|Valstybinė filharmonija]] pasiūlė grupei dirbti profesionaliai. 1985 m. pervadino į „Rondo“. Grupė išpopuliarėjo dainomis „Margarita“, „Rytas perone“, „Dviese“, „Pelenė“ , „Tau“. Alvidas Tautkus, nustojęs groti nusprendė užsiimti grupės vadyba. 1989 m. [[Kalėdos|Kalėdų]] naktį G. Tautkus iškrito iš šeštojo namo aukšto ir patyrę daugybę traumų, kurias ilgai gydėsi. Dėl sužalojimų jis negalėjo koncertuoti, o vėliau pasinėrė į religinę veiklą, palikdamas grupę.<ref>{{cite web |title=Tikrasis grupės „Rondo“ įkūrėjas – atvirai apie nemalonų įvykį prieš daugybę metų ir ką galvoja apie SEL |url=https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/tikrasis-grupes-rondo-ikurejas-atvirai-apie-nemalonu-ivyki-pries-daugybe-metu-ir-ka-galvoja-apie-sel-n1052375 |date=2020-07-27 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-11}}</ref> Grupės veikla aprimo ir grupei reikėjo sukviesti naujų atlikėjų, kurie pakeistų Alvidą ir Gintautą Tautkus.<ref>{{cite web |title=Alvidas Tautkus – apie jaučiamą kartėlį dėl „Rondo“: kas gali paneigti, kad tai nėra vagystė? |url=https://www.delfi.lt/veidai/filmai-ir-tv/alvidas-tautkus-apie-jauciama-karteli-del-rondo-kas-gali-paneigti-kad-tai-nera-vagyste-83401269 |date=2020-01-29 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-11}}</ref> == Grupės sudėtis == === Dabartiniai nariai === * Aleksandras Ivanauskas – vokalas, bosinė gitara (nuo 1984) * Remigijus Venslova – klavišiniai * Robertas Mankus – mušamieji * Sergejus Persijanovas – vokalas, gitara === Buvę nariai <ref>https://www.youtube.com/watch?v=QbdYDBpPFLk</ref><ref>https://www.dainavoszodis.lt/2024/03/16/dainu-kurejas-ir-muzikantas-arunas-armonas-visa-gyvenima-zengia-su-daina/</ref>=== * [[Alvidas Tautkus]] – vokalas, klavišiniai * [[Gintautas Tautkus]] – vokalas, gitara (iki 1989) * Vidmantas Janušauskas - mušamieji * [[Romas Užusienis]] – mušamieji (iki 1994?) * [[Arūnas Armonas]] – vokalas, gitara, saksofonas tenoras (iki 1984) * [[Antanas Morkevičius (atlikėjas)|Antanas Morkevičius]] – vokalas, bosinė gitara * [[Rolandas Janavičius]] – vokalas (1992-1996) * [[Albinas Sabas]] - saksofonas altas * [[Adolfas Jurevičius]] - trombonas * [[Algimantas Krėpšta]] - trimitas * [[Eimuntas Nekrošius]] - bosinė gitara (Šiluvos etapas) * Jūratė Pečkytė - vokalas * [[Laimontas_Dinius|Laimontas Dinius]] - kompozitorius, vokalas, dainų autorius (1986-1992) * Arūnas Vaitkus - kūryba, vokalas, klavišiniai * Robertas Griškevičius - klavišiniai * Kęstutis Lušas - klavišiniai, dainų autorius * Semaška Julius - bosinė gitara (Raseinių etapas) * Augis Šatas – vokalas (Raseinių etapas) * Stasys Petrauskas - vokalas * [[Romas_Bubnelis|Romas Bubnelis]] - vokalas == Diskografija == {| class="wikitable" |+ !'''Nr.''' !Albumas !Metai |- |1 |Dubysos Vaikai |1980 |- |2 |Rondo |1982 |- |3 |Lietuvai |1983 |- |4 |Pelenė |1985 |- |5 |Rondo |1986 |- |6 |Mįslė |1986 |- |7 |Laimės Vaikai |1986 |- |8 |Rutina |1987 |- |9 |Rondo |1987 |- |10 |Tau |1989 |- |11 |For You – 1 (Tau – 1) |1990 |- |12 |For You -2 (For You – 2) |1990 |- |13 |Šiek Tiek Apie Meilę |1993 |- |14 |Nuo Provincijos Iki Rondo |1994 |- |15 |Aukštumos |1994 |- |16 |Well Gerai |1995 |- |17 |Nuo Provincijos Iki Rondo 2 |1996 |- |18 |Lietuvai. Visų Laikų Rinktinė 1976–1996 |1996 |- |19 |Praregėjimas |1997 |- |20 |Diena Ir Naktis |1998 |- |21 |Balta Saulė |2002 |- |22 |Bravo |2004 |- |23 |Gyventi Gera |2006 |- |24 |Geriausios Dainos. Gyvo Garso Koncertas |2007 |} == Nuopelnai == * 1993 m. [[Bravo muzikiniai apdovanojimai|„Bravo“]] populiariausia Lietuvos grupė. * 2001 m. „Bravo“ apdovanojimas už indėlį muzikai. == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == [http://www.rondo.lt Oficiali grupės svetainė] {{DEFAULTSORT:Rondo}} [[Kategorija:Lietuvos popmuzikos grupės]] j5b5vchsserfz6ndm4h75vir9mz6s8f 0 636006 7889444 7790329 2026-07-29T14:39:01Z Makenzis 46558 7889444 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Mostafa Matar | image = [[Vaizdas:Mostafa_Matar,_Ahed_2021_AFC_Cup_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Mostafa Motar | nickname = | height = 184 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|09|10|mf=y}} | cityofbirth = [[El Minija]] | countryofbirth = [[Libanas]] | currentclub = {{vlv|Libanas}} [[Nejmeh SC]] | clubnumber = 95 | position = [[vartininkas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2015–2020 <br /> 2020–2024 <br />2020–2021<br />2022–2023<br />2024–2025<br />2026– | clubs = [[Salam Zgharta]] <br /> [[Al-Ahed SC Beirut|Al-Ahed]] <br />→ [[AC Tripoli]] (skol.)<br /> → [[Al-Orobah FC]] (skol.)<br />[[Safa SC|Safa]]<br />[[Nejmeh SC]] | caps(goals) = 63 {{0}}(0)<br />44 {{0}}(0)<br />10 {{0}}(0)<br />23 {{0}}(0)<br />23 {{0}}(0)<br />{{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2017 <br /> 2019– | nationalteam = Libano U-23 rinktinė <br />{{Fut|LEB|1}} | nationalcaps(goals)= {{0}}3 {{0}}(0)<br />34 {{0}}(0)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/75230/Mostafa_Matar.html statistika Libano rinktinėje]</ref> | pcupdate = {{data|2026|03|24}} | ntupdate = {{data|2025|04|23}} |}} '''Mostafa Mataras''' (''مصطفى علي مطر''; g. [[1995]] m. [[rugsėjo 10]] d.) – [[Libanas|Libano]] futbolininkas, [[vartininkas]]. Buvo kviečiamas į Libano U-23 jaunimo rinktinę, o nuo [[2019 m.]] atstovavo šalies nacionalinei rinktinei. == Karjera == Karjeros pradžioje rungtyniavo [[Libanas|Libane]], 2015–2020 m. atstovavo [[Salam Zgharta]]. Nuo 2020 m. priklausė [[Al-Ahed SC Beirut|Beiruto „al Ahed“ klubui]], tačiau nuomos pagrindais atstovavo kitiems klubams. : 2020–2021 m. sezone rungtyniavo [[AC Tripoli]] ([[Libanas]]). : 2021–2022 m. grįžo į [[Al-Ahed SC Beirut|„al Ahed“ klubą]], tapo pagrindiniu vartininku ir iškovojo čempionų titulą. : 2022–2023 m. sezone buvo buvo perleistas [[Al-Orobah FC]] ([[Saudo Arabija]]). Nuo 2024 m. vasaros priklausė [[Safa SC]]. 2024 m. rugsėjo 21 d. debiutavo klube Libano aukščiausiosios lygos rungtynėse prieš [[Racing Club Beirut|Beituto „Racing“]].<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2024/09/21/lebanon/premier-league/safa-sporting-club-beirut/racing-beirut/4525974/ Safa vs. Racing 4 - 1 (pagal Soccerway)]</ref> Nuo 2025 m. rugpjūčio atstovavo [[Nejmeh SC]].<ref>{{Cite web |date=2025-08-13 |title=التونسي راضي الجعايدي مدرباً للنجمة اللبناني |url=https://www.alarabiya.net/sport/2025/08/13/%D8%A7%D9%84%D8%AA%D9%88%D9%86%D8%B3%D9%8A-%D8%B1%D8%A7%D8%B6%D9%8A-%D8%A7%D9%84%D8%AC%D8%B9%D8%A7%D9%8A%D8%AF%D9%8A-%D9%85%D8%AF%D8%B1%D8%A8%D8%A7-%D9%84%D9%84%D9%86%D8%AC%D9%85%D8%A9-%D8%A7%D9%84%D9%84%D8%A8%D9%86%D8%A7%D9%86%D9%8A |access-date=2025-08-13 |website=العربية |language=ar}}</ref> == Pasiekimai == '''su Ahed''' * [[Libano futbolo čempionatas|Libano Premjer lyga]]: 2021–2022 m.<ref>[https://int.soccerway.com/national/lebanon/premier-league/20212022/championship-round/r65313/ 2021–2022 m. sezonas pagal Soccerway]</ref> * Libano Elito taurės finalininkas: 2021 m. '''Asmeniniai''' * 2016–2017 m. įtrauktas į simbolinę [[Libano futbolo čempionatas|Libano Premjer lygos]] metų komandą.<ref>[http://www.al-binaa.com/archives/article/166927 2019-02-19 Apdovanojimai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190531165725/http://www.al-binaa.com/archives/article/166927 |date=2019-05-31 }}</ref> == Libano rinktinės == 2017 m. debiutavo Libano U-23 rinktinėje. O 2019 m. įvyko žaidėjo debiutas nacionalinėje rinktinėje. 2019 m. rugpjūčio 8 d. atstovavo Libanui rungtynėse prieš Jemeno rinktinę. Debiutas apkarto, nes libaniečiai pralaimėjo varžovams rezultatu 1:2.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/24018/Lebanon_Yemen.html Libanas 1-2 Jemenas (rungtynių ataskaita)]</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2019 m. AFC Azijos taurė|JAE 2019]]|I etapas|0|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.transfermarkt.com/mostafa-matar/profil/spieler/480546 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/mostafa-matar/55022/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Matar}} [[Kategorija:Libano futbolininkai]] bgxrjbdkowjv8wy19m6g1fgpaghogta 0 637770 7889257 7715153 2026-07-29T12:32:01Z Makenzis 46558 /* Trenerio karjera */ 7889257 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername= Sergejus Dubrovinas | image = [[vaizdas:Serghei_Dubrovin_(2015).png|250px]] | fullname = Sergejus Dubrovinas | dateofbirth = {{bda|1952|01|04}} | countryofbirth = [[Belcai]], [[Moldavija]] | height = | currentclub = [[FC Milsami]] | position = vyr. treneris | youthyears = | youthclubs = | years = 1976 <br /> 1977–1984 | clubs = [[FC Speranța Drochia|Drokijos „Speranța“]] <br /> [[FC Zimbru Chișinău|„Nistru“ klubas]] | caps(goals) = {{0}}38 {{0}}{{0}}(3)<br/>248 {{0}}(16) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | manageryears = | managerclubs = }} '''Sergejus Vsevolodovičius Dubrovinas''' ({{ro|Serghei Dubrovin}}; g. [[1952]] m. [[sausio 4]] d. [[Belcai|Belcuose]]) – Moldavijos futbolo specialistas, futbolo treneris. == Biografija == === Žaidėjo karjera === 1976 m. žaidė SSRS čempionato Antroje lygoje [[FC Speranța Drochia|Drokijos „Speranța“]] komandoje. 1977–1984 m. atstovavo [[FC Zimbru Chișinău|Kišiniovo „Nistrai“]], 1983 metais aukščiausioje lygoje sužaidė 21 rungtynes. === Trenerio karjera === 1986 m. su Moldovos rinktine užėmė ketvirtą vietą IX SSRS tautų vasaros spartakiadoje, 1989 m. - sidabro medalius Visos Sąjungos jaunimo žaidynėse. 1992 metais „Budjakas“ iš Komrato, vadovaujamas Dubrovino, iškovojo pirmąją Moldavijos taurę ir tapo čempionato bronzos medalininku. Iki 1997 metų Dubrovinas dirbo „Tiligul Tiraspol“, „Spumante Cricovo“, „Unisport Chisinau“, treniravo Maldyvų nacionalinę komandą, vieną iš Indonezijos pirmojo diviziono klubų, Moldovos jaunimo komandą. 1998 metais grįžo į Tiligulą.<ref>[https://www.sport-express.ru/newspaper/1998-02-14/4_1/ ДУБРОВИН - НОВЫЙ ТРЕНЕР "ТИЛИГУЛА"]</ref> Vėliau dirbo „Pupuk Kaltim“ klube ([[Indonezija]]). 2000 m. tapo sidabro medalininku, su „Petrokima Putra“ klubu – 2002 m. čempionu, su „Persizha“ klubu 2004 m. – bronzos medalininku.<ref>[http://www.vedomosti.md/news/Novyi_Kurs_Zimbru_ Новый курс «Зимбру»] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305011111/http://www.vedomosti.md/news/Novyi_Kurs_Zimbru_ |date=2016-03-05 }}</ref><ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indochamp.html RSSSF duomenų bazė: Indonesia - List of (Semi-)Professional Champions]</ref> Grįžęs į gimtinę dirbo Moldovoje. 2008 m. buvo CSKA-Rapida vyriausiasis treneris.<ref>[https://www.sport-express.ru/newspaper/2008-08-15/4_5/ МОЛДАВИЯ: главным тренером "ЦСКА-Рапида" назначен Сергей Дубровин]</ref> 2010 m. paskirtas Moldovos jaunimo iki 17 m. rinktinės treneriu.<ref>[http://moldova.sports.md/football/national_division/articles/23-09-2010/5579/sergej_dubrovin_radujet_tri_zabityh_i_ogorchajet_tri_propushhennyh_posle_matcha_moldova_u_17_sportakademklub_3_3/ Сергей Дубровин: «Радует, три забитых и огорчает три пропущенных» - после матча «Молдова U-17» - «Спортакадемклуб» 3:3]</ref><ref>[http://moldova.sports.md/football/articles/06-10-2010/5788/sergej_dubrovin_progress_sbornoj_viden_posle_matcha_moldova_u_17_zimbru_2_1_4/ Сергей Дубровин: «Прогресс сборной виден» - после матча «Молдова U-17» - «Зимбру-2» 1:4]</ref> 2011–2012 m. dirbo Indonezijoje – su „Manado United“ ir „Persidafon“ klubais. 2012 m. gruodžio 30 d. tapo [[FC Zimbru Chișinău|„Zimbru“ klubo]] vyriausiuoju treneriu.<ref>[http://moldova.sports.md/football/articles/31-12-2012/22047/sergej_dubrovin_stal_novym_trenerom_zimbru/ Сергей Дубровин стал новым тренером Зимбру]</ref><ref>[https://moldfootball.com/ru/news/glavnym-trenerom-34zimbru34-naznachen-sergej-dubrovin_14385 Главным тренером "Зимбру" назначен Сергей Дубровин]</ref> 2023 m. kovo 12 d. tapo žinoma, kad treneris palieka postą.<ref>[https://ru.uefa.com/insideuefa/news/0207-0f8863cb1a93-40582ca7b78b-1000--%D0%B7%D0%B8%D0%BC%D0%B1%D1%80%D1%83-%D1%81%D0%BD%D0%BE/ "Зимбру" снова без главного]</ref> Nuo 2018 metų balandžio mėnesio dirbo Kazachstano klubo Atyrau vyriausiojo trenerio [[Andrianas Sosnovskis|Andriano Sosnovskio]] asistentu.<ref>[https://www.inform.kz/ru/glavnym-trenerom-fk-atyrau-stal-specialist-iz-moldovy_a3216974 Главным тренером ФК «Атырау» стал специалист из Молдовы]</ref><ref>[https://atpress.kz/ru/news/sport/naznachen-novyy-glavnyy-trener-fk-atyrau НАЗНАЧЕН НОВЫЙ ГЛАВНЫЙ ТРЕНЕР ФК «АТЫРАУ»]</ref> 2020 m. dirbo Moldavijoje. vadovavo [[FC Milsami|„Milsamio“ klubui]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/480545/milsami-pernelyg-nepasikeites-panevezio-varzovas „Milsami“ – pernelyg nepasikeitęs „Panevėžio“ varžovas]</ref> == Pasiekimai == {{išplėsti}} == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.transfermarkt.co.uk/serghei-dubrovin/profil/trainer/27301 Transfermarkt] {{DEFAULTSORT:Dubrovinas, S.}} [[Kategorija:Moldavijos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] 26r83w3gj46raqe0d1oprsj27f10r0p 0 637907 7889258 7715155 2026-07-29T12:32:56Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889258 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Radu Gînsari | fullname = Radu Gînsari | nickname = | image = [[Vaizdas:AUT_vs._MDA_2015-09-05_(180).jpg|150px]] | dateofbirth = {{Birth date and age|1991|12|10|mf=y}} | cityofbirth = [[Kišiniovas]] | countryofbirth = [[Moldova]] | height = 1,82 m | currentclub = [[FC Milsami]] | clubnumber = 15 | position = [[saugas]], vingeris | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = [[Dacia Buiucani|CSCT Buiucani]] | years = 2007–2013<br />2013–2014<br />2014–2017<br />2017–2019<br />2019–2020<br />2020<br />2021<br />2021–2022<br />2022– | clubs = [[FC Academia UTM Chișinău|Kišiniovo „Academia“]]<br />[[FC Zimbru Chișinău]]<br />[[FC Sheriff]]<br />[[Hapoel Haifa FC]]<br />[[PFK Krylʹâ Sovetov Samara|Krylja Sovietov]] <br /> → [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona]] (skol.) <br /> [[FC Milsami]]<br />[[Xánthī AÓ|Xanthi]]<br />[[FC Milsami]] | caps(goals) = 124 {{0}}(35)<br />{{0}}23 {{0}}{{0}}(6)<br />{{0}}63 {{0}}(13)<br/>{{0}}65 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}18 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}7 {{0}}{{0}}(6)<br />{{0}}23 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}71 {{0}}(31) | nationalyears = 2012– | nationalteam = {{fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = 47 {{0}}(7)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/47657/Radu_Ginsari.html Radu Gînsari statistika nac. rinktinėje]</ref> | pcupdate = {{data|2025|12|16}} | ntupdate = {{data|2023|07|13}} }} '''Radu Gynsaris''' (''Radu Gînsari''; g. [[1991]] m. [[gruodžio 10]] d.) – [[Moldova|Moldovos]] futbolininkas, atakuojančio plano saugas, vingeris. [[FC Milsami]] klubo žaidėjas. == Karjera == === „Academia“ klubas === 2007 m. karjerą pradėjo [[FC Academia UTM Chișinău|Kišiniovo „Academia“]] klube. Atstovaudamas pagrindinei ekipai sužaidė daugiau nei šimtą rungtynių. === „Zimbru“ klubas === 2013–2014 m. sezoną praleido [[FC Zimbru Chișinău|Kišiniovo „Zimbru“]] klube. === „Sheriff“ klubas === 2014 m. vasarą persikėlė į [[FC Sheriff]]. Tris sezonus atstovavo šiam klubui. : 2014–2015 m. sezone ekipa liko vos trečioje vietoje, o 2015–2016 ir 2016–2017 m. – tapo Moldavijos čempionais. === Haifos „Hapoel“ klubas === 2017 m. persikėlė į Izraelį, kur atstovavo [[Hapoel Haifa FC|Haifos „Hapoel“]]. === „Krylja Sovietov“ klubas === Nuo 2019 m. žaidė Rusijoje, kur priklausė [[PFK Krylʹâ Sovetov Samara|Samaros „Krylja Sovietov“]]. : 2020 m. nuomos pagrindais buvo perleistas [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC]] ([[Izraelis]]). === „Milsamio“ klubas === 2021 m. vasarį perėjo į [[FC Milsami]], kuriame sužaidė septynerias lygos rungtynes. === „Xanthi“ klubas === O nuo 2021 m. vasaros atstovavo [[Xánthī AÓ]] ([[Graikija]]). === „Milsamio“ klubas === Nuo 2022 m. vasaros rungtyniavo [[FC Milsami]]. Šis Moldavijos klubas rungtyniavo Superlygoje ir atstovavo šaliai [[UEFA Europos konferencijų lyga|UEFA Europos konferencijų lygoje]]. ==== [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lyga]] ==== Pirmame atrankos etape [[FC Milsami]] varžovais tapo [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubas]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/457707/uefa-konferenciju-lygos-burtai-paneveziui-pasiseke-kauno-zalgiriui-ne sportas.lt naujienos: apie burtus]</ref> [[2022 m.]] [[liepos 7]] d. rungtynės prieš [[FK Panevėžys|Panevėžio klubą]] baigėsi be įvarčių, nulinėmis lygiosiomis. Panevėžiečiai jas baigė be vieno pašalinto žaidėjo.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/459107/konferenciju-lygos-atranka-desimtyje-rungtyniauti-likes-panevezys-susitikima-su-milsami-baige-be-ivarciu sportas.lt naujienos: apie rungtynes]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/07/07/europe/uefa-europa-conference-league/fk-panevezys/fc-viitorul-orhei/3797871/ 2022-07-07 Panevėžys 0-0 Milsami]</ref> [[2022 m.]] [[liepos 14]] d. įvyko atsakomosios rungtynės [[Moldavija|Moldavijoje]]. Jose pergalę rezultatu 2:0 šventė šeimininkai. Pirmąjį rungtynių įvartį pelnė [[Dan Spătaru]]<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/07/14/europe/uefa-europa-conference-league/fc-viitorul-orhei/fk-panevezys/3797952/ 2022-07-14 Milsami 2-0 Panevėžys]</ref> Antrasis įvartis buvo pelnytas į savus vartus, kai nuo [[Joshua Akpudje]] kamuolys įskriejo į panevėžiečių vartus. [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lygos]] pirmame etape bendru dviejų rungtynių rezultatu 2:0 nugalėjo „Milsamio“ klubas.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/459562/neimustas-11-metru-baudinys-ivartis-i-savus-vartus-ir-baigtas-panevezio-sezonas-europoje sportas.lt naujienos: apie rungtynes]</ref> Moldavijos atstovai pateko į kitą etapą, o lietuviams sezonas Europos turnyruose baigėsi. '''Radu Gynsaris''' žaidė abiejuose susitikimuose. ==== [[UEFA Europos konferencijų lyga 2023–2024 m.|2023–2024 m. Konferencijų lyga]] ==== Po metų burtai ir vėl [[FC Milsami]] suvedė su [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubu]]. [[2023 m.]] [[liepos 13]] d. Panevėžyje įvykusiose rungtynėse Lietuvos atstovai pirmavo rezultatu 2:0, bet '''Radu Gynsaris''' realizavo 11 m. baudinį, o vėliau pelnė įvartį galvą ir rungtynės baigėsi lygiosiuomis 2:2.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/480645/panevezys-pirmavo-dvieju-ivarciu-skirtumu-taciau-konferenciju-lygos-atranka-pradejo-lygiosiomis sportas.lt naujienos: rungtynių aprašymas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/07/13/europe/uefa-europa-conference-league/fk-panevezys/fc-viitorul-orhei/4085249/ 2023-07-13 Panevėžys 2-2 Milsami]</ref> == Rinktinės == Nuo 2012 m. buvo kviečiamas į Moldovos rinktinę. Debiutavo [[2012 m.]] [[gegužės 24]] d. draugiškose rungtynėse prieš Venesuelą.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/9100/Venezuela_Moldova.html Venezuela vs. Moldova 2012-05-24]</ref> [[2013 m.]] [[lapkričio 18]] d. žaidė draugiškose rungtynėse prieš Lietuvą. Mačas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/9360/Moldova_Lithuania.html Moldova vs. Lithuania 2013-11-18]</ref> 2016 m. birželio 3 d. pelnė įvartį draugiškose rungtynėse prieš šveicarus.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/15426/Switzerland_Moldova.html Switzerland vs. Moldova 2016-06-03]</ref> Tuo metu varžovai pirmavo (1-0), o Radu Gynsaris išlygino rezultatą. Moldavai nesugebėjo išlaikyti lygiųjų ir pralaimėjo (1-2). == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/radu-ginsari/39341/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/radu-ginsari/profil/spieler/171768 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/radu-ginsari/15807/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Ginsari}} [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] 69mpy4ajjtvmy3s15vw8v2xm0bkvw7f 7889259 7889258 2026-07-29T12:33:08Z Makenzis 46558 /* „Academia“ klubas */ 7889259 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Radu Gînsari | fullname = Radu Gînsari | nickname = | image = [[Vaizdas:AUT_vs._MDA_2015-09-05_(180).jpg|150px]] | dateofbirth = {{Birth date and age|1991|12|10|mf=y}} | cityofbirth = [[Kišiniovas]] | countryofbirth = [[Moldova]] | height = 1,82 m | currentclub = [[FC Milsami]] | clubnumber = 15 | position = [[saugas]], vingeris | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = [[Dacia Buiucani|CSCT Buiucani]] | years = 2007–2013<br />2013–2014<br />2014–2017<br />2017–2019<br />2019–2020<br />2020<br />2021<br />2021–2022<br />2022– | clubs = [[FC Academia UTM Chișinău|Kišiniovo „Academia“]]<br />[[FC Zimbru Chișinău]]<br />[[FC Sheriff]]<br />[[Hapoel Haifa FC]]<br />[[PFK Krylʹâ Sovetov Samara|Krylja Sovietov]] <br /> → [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona]] (skol.) <br /> [[FC Milsami]]<br />[[Xánthī AÓ|Xanthi]]<br />[[FC Milsami]] | caps(goals) = 124 {{0}}(35)<br />{{0}}23 {{0}}{{0}}(6)<br />{{0}}63 {{0}}(13)<br/>{{0}}65 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}18 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}7 {{0}}{{0}}(6)<br />{{0}}23 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}71 {{0}}(31) | nationalyears = 2012– | nationalteam = {{fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = 47 {{0}}(7)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/47657/Radu_Ginsari.html Radu Gînsari statistika nac. rinktinėje]</ref> | pcupdate = {{data|2025|12|16}} | ntupdate = {{data|2023|07|13}} }} '''Radu Gynsaris''' (''Radu Gînsari''; g. [[1991]] m. [[gruodžio 10]] d.) – [[Moldova|Moldovos]] futbolininkas, atakuojančio plano saugas, vingeris. [[FC Milsami]] klubo žaidėjas. == Karjera == === „Academia“ klubas === 2007 m. karjerą pradėjo [[FC Academia UTM Chișinău|Kišiniovo „Academia“]] klube. Atstovaudamas pagrindinei komandai sužaidė daugiau nei šimtą rungtynių. === „Zimbru“ klubas === 2013–2014 m. sezoną praleido [[FC Zimbru Chișinău|Kišiniovo „Zimbru“]] klube. === „Sheriff“ klubas === 2014 m. vasarą persikėlė į [[FC Sheriff]]. Tris sezonus atstovavo šiam klubui. : 2014–2015 m. sezone ekipa liko vos trečioje vietoje, o 2015–2016 ir 2016–2017 m. – tapo Moldavijos čempionais. === Haifos „Hapoel“ klubas === 2017 m. persikėlė į Izraelį, kur atstovavo [[Hapoel Haifa FC|Haifos „Hapoel“]]. === „Krylja Sovietov“ klubas === Nuo 2019 m. žaidė Rusijoje, kur priklausė [[PFK Krylʹâ Sovetov Samara|Samaros „Krylja Sovietov“]]. : 2020 m. nuomos pagrindais buvo perleistas [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC]] ([[Izraelis]]). === „Milsamio“ klubas === 2021 m. vasarį perėjo į [[FC Milsami]], kuriame sužaidė septynerias lygos rungtynes. === „Xanthi“ klubas === O nuo 2021 m. vasaros atstovavo [[Xánthī AÓ]] ([[Graikija]]). === „Milsamio“ klubas === Nuo 2022 m. vasaros rungtyniavo [[FC Milsami]]. Šis Moldavijos klubas rungtyniavo Superlygoje ir atstovavo šaliai [[UEFA Europos konferencijų lyga|UEFA Europos konferencijų lygoje]]. ==== [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lyga]] ==== Pirmame atrankos etape [[FC Milsami]] varžovais tapo [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubas]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/457707/uefa-konferenciju-lygos-burtai-paneveziui-pasiseke-kauno-zalgiriui-ne sportas.lt naujienos: apie burtus]</ref> [[2022 m.]] [[liepos 7]] d. rungtynės prieš [[FK Panevėžys|Panevėžio klubą]] baigėsi be įvarčių, nulinėmis lygiosiomis. Panevėžiečiai jas baigė be vieno pašalinto žaidėjo.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/459107/konferenciju-lygos-atranka-desimtyje-rungtyniauti-likes-panevezys-susitikima-su-milsami-baige-be-ivarciu sportas.lt naujienos: apie rungtynes]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/07/07/europe/uefa-europa-conference-league/fk-panevezys/fc-viitorul-orhei/3797871/ 2022-07-07 Panevėžys 0-0 Milsami]</ref> [[2022 m.]] [[liepos 14]] d. įvyko atsakomosios rungtynės [[Moldavija|Moldavijoje]]. Jose pergalę rezultatu 2:0 šventė šeimininkai. Pirmąjį rungtynių įvartį pelnė [[Dan Spătaru]]<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/07/14/europe/uefa-europa-conference-league/fc-viitorul-orhei/fk-panevezys/3797952/ 2022-07-14 Milsami 2-0 Panevėžys]</ref> Antrasis įvartis buvo pelnytas į savus vartus, kai nuo [[Joshua Akpudje]] kamuolys įskriejo į panevėžiečių vartus. [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lygos]] pirmame etape bendru dviejų rungtynių rezultatu 2:0 nugalėjo „Milsamio“ klubas.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/459562/neimustas-11-metru-baudinys-ivartis-i-savus-vartus-ir-baigtas-panevezio-sezonas-europoje sportas.lt naujienos: apie rungtynes]</ref> Moldavijos atstovai pateko į kitą etapą, o lietuviams sezonas Europos turnyruose baigėsi. '''Radu Gynsaris''' žaidė abiejuose susitikimuose. ==== [[UEFA Europos konferencijų lyga 2023–2024 m.|2023–2024 m. Konferencijų lyga]] ==== Po metų burtai ir vėl [[FC Milsami]] suvedė su [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubu]]. [[2023 m.]] [[liepos 13]] d. Panevėžyje įvykusiose rungtynėse Lietuvos atstovai pirmavo rezultatu 2:0, bet '''Radu Gynsaris''' realizavo 11 m. baudinį, o vėliau pelnė įvartį galvą ir rungtynės baigėsi lygiosiuomis 2:2.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/480645/panevezys-pirmavo-dvieju-ivarciu-skirtumu-taciau-konferenciju-lygos-atranka-pradejo-lygiosiomis sportas.lt naujienos: rungtynių aprašymas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/07/13/europe/uefa-europa-conference-league/fk-panevezys/fc-viitorul-orhei/4085249/ 2023-07-13 Panevėžys 2-2 Milsami]</ref> == Rinktinės == Nuo 2012 m. buvo kviečiamas į Moldovos rinktinę. Debiutavo [[2012 m.]] [[gegužės 24]] d. draugiškose rungtynėse prieš Venesuelą.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/9100/Venezuela_Moldova.html Venezuela vs. Moldova 2012-05-24]</ref> [[2013 m.]] [[lapkričio 18]] d. žaidė draugiškose rungtynėse prieš Lietuvą. Mačas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/9360/Moldova_Lithuania.html Moldova vs. Lithuania 2013-11-18]</ref> 2016 m. birželio 3 d. pelnė įvartį draugiškose rungtynėse prieš šveicarus.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/15426/Switzerland_Moldova.html Switzerland vs. Moldova 2016-06-03]</ref> Tuo metu varžovai pirmavo (1-0), o Radu Gynsaris išlygino rezultatą. Moldavai nesugebėjo išlaikyti lygiųjų ir pralaimėjo (1-2). == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/radu-ginsari/39341/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/radu-ginsari/profil/spieler/171768 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/radu-ginsari/15807/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Ginsari}} [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] 2psuigss3uyezp8x4itbbhvw7zhk3wc 7889260 7889259 2026-07-29T12:33:37Z Makenzis 46558 /* „Milsamio“ klubas */ 7889260 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Radu Gînsari | fullname = Radu Gînsari | nickname = | image = [[Vaizdas:AUT_vs._MDA_2015-09-05_(180).jpg|150px]] | dateofbirth = {{Birth date and age|1991|12|10|mf=y}} | cityofbirth = [[Kišiniovas]] | countryofbirth = [[Moldova]] | height = 1,82 m | currentclub = [[FC Milsami]] | clubnumber = 15 | position = [[saugas]], vingeris | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = [[Dacia Buiucani|CSCT Buiucani]] | years = 2007–2013<br />2013–2014<br />2014–2017<br />2017–2019<br />2019–2020<br />2020<br />2021<br />2021–2022<br />2022– | clubs = [[FC Academia UTM Chișinău|Kišiniovo „Academia“]]<br />[[FC Zimbru Chișinău]]<br />[[FC Sheriff]]<br />[[Hapoel Haifa FC]]<br />[[PFK Krylʹâ Sovetov Samara|Krylja Sovietov]] <br /> → [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona]] (skol.) <br /> [[FC Milsami]]<br />[[Xánthī AÓ|Xanthi]]<br />[[FC Milsami]] | caps(goals) = 124 {{0}}(35)<br />{{0}}23 {{0}}{{0}}(6)<br />{{0}}63 {{0}}(13)<br/>{{0}}65 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}18 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}7 {{0}}{{0}}(6)<br />{{0}}23 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}71 {{0}}(31) | nationalyears = 2012– | nationalteam = {{fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = 47 {{0}}(7)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/47657/Radu_Ginsari.html Radu Gînsari statistika nac. rinktinėje]</ref> | pcupdate = {{data|2025|12|16}} | ntupdate = {{data|2023|07|13}} }} '''Radu Gynsaris''' (''Radu Gînsari''; g. [[1991]] m. [[gruodžio 10]] d.) – [[Moldova|Moldovos]] futbolininkas, atakuojančio plano saugas, vingeris. [[FC Milsami]] klubo žaidėjas. == Karjera == === „Academia“ klubas === 2007 m. karjerą pradėjo [[FC Academia UTM Chișinău|Kišiniovo „Academia“]] klube. Atstovaudamas pagrindinei komandai sužaidė daugiau nei šimtą rungtynių. === „Zimbru“ klubas === 2013–2014 m. sezoną praleido [[FC Zimbru Chișinău|Kišiniovo „Zimbru“]] klube. === „Sheriff“ klubas === 2014 m. vasarą persikėlė į [[FC Sheriff]]. Tris sezonus atstovavo šiam klubui. : 2014–2015 m. sezone ekipa liko vos trečioje vietoje, o 2015–2016 ir 2016–2017 m. – tapo Moldavijos čempionais. === Haifos „Hapoel“ klubas === 2017 m. persikėlė į Izraelį, kur atstovavo [[Hapoel Haifa FC|Haifos „Hapoel“]]. === „Krylja Sovietov“ klubas === Nuo 2019 m. žaidė Rusijoje, kur priklausė [[PFK Krylʹâ Sovetov Samara|Samaros „Krylja Sovietov“]]. : 2020 m. nuomos pagrindais buvo perleistas [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC]] ([[Izraelis]]). === „Milsamio“ klubas === 2021 m. vasarį perėjo į [[FC Milsami]], kuriame sužaidė septynerias lygos rungtynes. === „Xanthi“ klubas === O nuo 2021 m. vasaros atstovavo [[Xánthī AÓ]] ([[Graikija]]). === „Milsamio“ klubas === Nuo 2022 m. vasaros rungtyniavo [[FC Milsami]]. Šis Moldavijos klubas rungtyniavo Superlygoje ir atstovavo šaliai [[UEFA Europos konferencijų lyga|UEFA Europos konferencijų lygoje]]. ==== [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lyga]] ==== Pirmame atrankos etape [[FC Milsami]] varžovais tapo [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubas]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/457707/uefa-konferenciju-lygos-burtai-paneveziui-pasiseke-kauno-zalgiriui-ne sportas.lt naujienos: apie burtus]</ref> 2022 m. liepos 7 d. rungtynės prieš [[FK Panevėžys|Panevėžio klubą]] baigėsi be įvarčių, nulinėmis lygiosiomis. Panevėžiečiai jas baigė be vieno pašalinto žaidėjo.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/459107/konferenciju-lygos-atranka-desimtyje-rungtyniauti-likes-panevezys-susitikima-su-milsami-baige-be-ivarciu sportas.lt naujienos: apie rungtynes]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/07/07/europe/uefa-europa-conference-league/fk-panevezys/fc-viitorul-orhei/3797871/ 2022-07-07 Panevėžys 0-0 Milsami]</ref> 2022 m. liepos 14 d. įvyko atsakomosios rungtynės [[Moldavija|Moldavijoje]]. Jose pergalę rezultatu 2:0 šventė šeimininkai. Pirmąjį rungtynių įvartį pelnė [[Dan Spătaru]]<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/07/14/europe/uefa-europa-conference-league/fc-viitorul-orhei/fk-panevezys/3797952/ 2022-07-14 Milsami 2-0 Panevėžys]</ref> Antrasis įvartis buvo pelnytas į savus vartus, kai nuo [[Joshua Akpudje]] kamuolys įskriejo į panevėžiečių vartus. [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lygos]] pirmame etape bendru dviejų rungtynių rezultatu 2:0 nugalėjo „Milsamio“ klubas.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/459562/neimustas-11-metru-baudinys-ivartis-i-savus-vartus-ir-baigtas-panevezio-sezonas-europoje sportas.lt naujienos: apie rungtynes]</ref> Moldavijos atstovai pateko į kitą etapą, o lietuviams sezonas Europos turnyruose baigėsi. '''Radu Gynsaris''' žaidė abiejuose susitikimuose. ==== [[UEFA Europos konferencijų lyga 2023–2024 m.|2023–2024 m. Konferencijų lyga]] ==== Po metų burtai ir vėl [[FC Milsami]] suvedė su [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubu]]. [[2023 m.]] [[liepos 13]] d. Panevėžyje įvykusiose rungtynėse Lietuvos atstovai pirmavo rezultatu 2:0, bet '''Radu Gynsaris''' realizavo 11 m. baudinį, o vėliau pelnė įvartį galvą ir rungtynės baigėsi lygiosiuomis 2:2.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/480645/panevezys-pirmavo-dvieju-ivarciu-skirtumu-taciau-konferenciju-lygos-atranka-pradejo-lygiosiomis sportas.lt naujienos: rungtynių aprašymas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/07/13/europe/uefa-europa-conference-league/fk-panevezys/fc-viitorul-orhei/4085249/ 2023-07-13 Panevėžys 2-2 Milsami]</ref> == Rinktinės == Nuo 2012 m. buvo kviečiamas į Moldovos rinktinę. Debiutavo [[2012 m.]] [[gegužės 24]] d. draugiškose rungtynėse prieš Venesuelą.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/9100/Venezuela_Moldova.html Venezuela vs. Moldova 2012-05-24]</ref> [[2013 m.]] [[lapkričio 18]] d. žaidė draugiškose rungtynėse prieš Lietuvą. Mačas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/9360/Moldova_Lithuania.html Moldova vs. Lithuania 2013-11-18]</ref> 2016 m. birželio 3 d. pelnė įvartį draugiškose rungtynėse prieš šveicarus.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/15426/Switzerland_Moldova.html Switzerland vs. Moldova 2016-06-03]</ref> Tuo metu varžovai pirmavo (1-0), o Radu Gynsaris išlygino rezultatą. Moldavai nesugebėjo išlaikyti lygiųjų ir pralaimėjo (1-2). == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/radu-ginsari/39341/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/radu-ginsari/profil/spieler/171768 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/radu-ginsari/15807/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Ginsari}} [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] rs1mols09703ompjczyin97bxuqtb8d 7889261 7889260 2026-07-29T12:33:51Z Makenzis 46558 /* „Milsamio“ klubas */ 7889261 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Radu Gînsari | fullname = Radu Gînsari | nickname = | image = [[Vaizdas:AUT_vs._MDA_2015-09-05_(180).jpg|150px]] | dateofbirth = {{Birth date and age|1991|12|10|mf=y}} | cityofbirth = [[Kišiniovas]] | countryofbirth = [[Moldova]] | height = 1,82 m | currentclub = [[FC Milsami]] | clubnumber = 15 | position = [[saugas]], vingeris | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = [[Dacia Buiucani|CSCT Buiucani]] | years = 2007–2013<br />2013–2014<br />2014–2017<br />2017–2019<br />2019–2020<br />2020<br />2021<br />2021–2022<br />2022– | clubs = [[FC Academia UTM Chișinău|Kišiniovo „Academia“]]<br />[[FC Zimbru Chișinău]]<br />[[FC Sheriff]]<br />[[Hapoel Haifa FC]]<br />[[PFK Krylʹâ Sovetov Samara|Krylja Sovietov]] <br /> → [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona]] (skol.) <br /> [[FC Milsami]]<br />[[Xánthī AÓ|Xanthi]]<br />[[FC Milsami]] | caps(goals) = 124 {{0}}(35)<br />{{0}}23 {{0}}{{0}}(6)<br />{{0}}63 {{0}}(13)<br/>{{0}}65 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}18 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}7 {{0}}{{0}}(6)<br />{{0}}23 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}71 {{0}}(31) | nationalyears = 2012– | nationalteam = {{fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = 47 {{0}}(7)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/47657/Radu_Ginsari.html Radu Gînsari statistika nac. rinktinėje]</ref> | pcupdate = {{data|2025|12|16}} | ntupdate = {{data|2023|07|13}} }} '''Radu Gynsaris''' (''Radu Gînsari''; g. [[1991]] m. [[gruodžio 10]] d.) – [[Moldova|Moldovos]] futbolininkas, atakuojančio plano saugas, vingeris. [[FC Milsami]] klubo žaidėjas. == Karjera == === „Academia“ klubas === 2007 m. karjerą pradėjo [[FC Academia UTM Chișinău|Kišiniovo „Academia“]] klube. Atstovaudamas pagrindinei komandai sužaidė daugiau nei šimtą rungtynių. === „Zimbru“ klubas === 2013–2014 m. sezoną praleido [[FC Zimbru Chișinău|Kišiniovo „Zimbru“]] klube. === „Sheriff“ klubas === 2014 m. vasarą persikėlė į [[FC Sheriff]]. Tris sezonus atstovavo šiam klubui. : 2014–2015 m. sezone ekipa liko vos trečioje vietoje, o 2015–2016 ir 2016–2017 m. – tapo Moldavijos čempionais. === Haifos „Hapoel“ klubas === 2017 m. persikėlė į Izraelį, kur atstovavo [[Hapoel Haifa FC|Haifos „Hapoel“]]. === „Krylja Sovietov“ klubas === Nuo 2019 m. žaidė Rusijoje, kur priklausė [[PFK Krylʹâ Sovetov Samara|Samaros „Krylja Sovietov“]]. : 2020 m. nuomos pagrindais buvo perleistas [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC]] ([[Izraelis]]). === „Milsamio“ klubas === 2021 m. vasarį perėjo į [[FC Milsami]], kuriame sužaidė septynerias lygos rungtynes. === „Xanthi“ klubas === O nuo 2021 m. vasaros atstovavo [[Xánthī AÓ]] ([[Graikija]]). === „Milsamio“ klubas === Nuo 2022 m. vasaros rungtyniavo [[FC Milsami]]. Šis Moldavijos klubas rungtyniavo Superlygoje ir atstovavo šaliai [[UEFA Europos konferencijų lyga|UEFA Europos konferencijų lygoje]]. ==== [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lyga]] ==== Pirmame atrankos etape [[FC Milsami]] varžovais tapo [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubas]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/457707/uefa-konferenciju-lygos-burtai-paneveziui-pasiseke-kauno-zalgiriui-ne sportas.lt naujienos: apie burtus]</ref> 2022 m. liepos 7 d. rungtynės prieš [[FK Panevėžys|Panevėžio klubą]] baigėsi be įvarčių, nulinėmis lygiosiomis. Panevėžiečiai jas baigė be vieno pašalinto žaidėjo.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/459107/konferenciju-lygos-atranka-desimtyje-rungtyniauti-likes-panevezys-susitikima-su-milsami-baige-be-ivarciu sportas.lt naujienos: apie rungtynes]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/07/07/europe/uefa-europa-conference-league/fk-panevezys/fc-viitorul-orhei/3797871/ 2022-07-07 Panevėžys 0-0 Milsami]</ref> 2022 m. liepos 14 d. įvyko atsakomosios rungtynės [[Moldavija|Moldavijoje]]. Jose pergalę rezultatu 2:0 šventė šeimininkai. Pirmąjį rungtynių įvartį pelnė [[Dan Spătaru]]<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/07/14/europe/uefa-europa-conference-league/fc-viitorul-orhei/fk-panevezys/3797952/ 2022-07-14 Milsami 2-0 Panevėžys]</ref> Antrasis įvartis buvo pelnytas į savus vartus, kai nuo [[Joshua Akpudje]] kamuolys įskriejo į panevėžiečių vartus. [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lygos]] pirmame etape bendru dviejų rungtynių rezultatu 2:0 nugalėjo „Milsamio“ klubas.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/459562/neimustas-11-metru-baudinys-ivartis-i-savus-vartus-ir-baigtas-panevezio-sezonas-europoje sportas.lt naujienos: apie rungtynes]</ref> Moldavijos atstovai pateko į kitą etapą, o lietuviams sezonas Europos turnyruose baigėsi. '''Radu Gynsaris''' žaidė abiejuose susitikimuose. ==== [[UEFA Europos konferencijų lyga 2023–2024 m.|2023–2024 m. Konferencijų lyga]] ==== Po metų burtai ir vėl [[FC Milsami]] suvedė su [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubu]]. 2023 m. liepos 13 d. Panevėžyje įvykusiose rungtynėse Lietuvos atstovai pirmavo rezultatu 2:0, bet '''Radu Gynsaris''' realizavo 11 m. baudinį, o vėliau pelnė įvartį galvą ir rungtynės baigėsi lygiosiuomis 2:2.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/480645/panevezys-pirmavo-dvieju-ivarciu-skirtumu-taciau-konferenciju-lygos-atranka-pradejo-lygiosiomis sportas.lt naujienos: rungtynių aprašymas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/07/13/europe/uefa-europa-conference-league/fk-panevezys/fc-viitorul-orhei/4085249/ 2023-07-13 Panevėžys 2-2 Milsami]</ref> == Rinktinės == Nuo 2012 m. buvo kviečiamas į Moldovos rinktinę. Debiutavo [[2012 m.]] [[gegužės 24]] d. draugiškose rungtynėse prieš Venesuelą.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/9100/Venezuela_Moldova.html Venezuela vs. Moldova 2012-05-24]</ref> [[2013 m.]] [[lapkričio 18]] d. žaidė draugiškose rungtynėse prieš Lietuvą. Mačas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/9360/Moldova_Lithuania.html Moldova vs. Lithuania 2013-11-18]</ref> 2016 m. birželio 3 d. pelnė įvartį draugiškose rungtynėse prieš šveicarus.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/15426/Switzerland_Moldova.html Switzerland vs. Moldova 2016-06-03]</ref> Tuo metu varžovai pirmavo (1-0), o Radu Gynsaris išlygino rezultatą. Moldavai nesugebėjo išlaikyti lygiųjų ir pralaimėjo (1-2). == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/radu-ginsari/39341/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/radu-ginsari/profil/spieler/171768 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/radu-ginsari/15807/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Ginsari}} [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] bjcnzwh6nuzy7uvsjxbfzn3uwyg23k4 7889262 7889261 2026-07-29T12:34:09Z Makenzis 46558 /* Rinktinės */ 7889262 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Radu Gînsari | fullname = Radu Gînsari | nickname = | image = [[Vaizdas:AUT_vs._MDA_2015-09-05_(180).jpg|150px]] | dateofbirth = {{Birth date and age|1991|12|10|mf=y}} | cityofbirth = [[Kišiniovas]] | countryofbirth = [[Moldova]] | height = 1,82 m | currentclub = [[FC Milsami]] | clubnumber = 15 | position = [[saugas]], vingeris | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = [[Dacia Buiucani|CSCT Buiucani]] | years = 2007–2013<br />2013–2014<br />2014–2017<br />2017–2019<br />2019–2020<br />2020<br />2021<br />2021–2022<br />2022– | clubs = [[FC Academia UTM Chișinău|Kišiniovo „Academia“]]<br />[[FC Zimbru Chișinău]]<br />[[FC Sheriff]]<br />[[Hapoel Haifa FC]]<br />[[PFK Krylʹâ Sovetov Samara|Krylja Sovietov]] <br /> → [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona]] (skol.) <br /> [[FC Milsami]]<br />[[Xánthī AÓ|Xanthi]]<br />[[FC Milsami]] | caps(goals) = 124 {{0}}(35)<br />{{0}}23 {{0}}{{0}}(6)<br />{{0}}63 {{0}}(13)<br/>{{0}}65 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}18 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}7 {{0}}{{0}}(6)<br />{{0}}23 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}71 {{0}}(31) | nationalyears = 2012– | nationalteam = {{fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = 47 {{0}}(7)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/47657/Radu_Ginsari.html Radu Gînsari statistika nac. rinktinėje]</ref> | pcupdate = {{data|2025|12|16}} | ntupdate = {{data|2023|07|13}} }} '''Radu Gynsaris''' (''Radu Gînsari''; g. [[1991]] m. [[gruodžio 10]] d.) – [[Moldova|Moldovos]] futbolininkas, atakuojančio plano saugas, vingeris. [[FC Milsami]] klubo žaidėjas. == Karjera == === „Academia“ klubas === 2007 m. karjerą pradėjo [[FC Academia UTM Chișinău|Kišiniovo „Academia“]] klube. Atstovaudamas pagrindinei komandai sužaidė daugiau nei šimtą rungtynių. === „Zimbru“ klubas === 2013–2014 m. sezoną praleido [[FC Zimbru Chișinău|Kišiniovo „Zimbru“]] klube. === „Sheriff“ klubas === 2014 m. vasarą persikėlė į [[FC Sheriff]]. Tris sezonus atstovavo šiam klubui. : 2014–2015 m. sezone ekipa liko vos trečioje vietoje, o 2015–2016 ir 2016–2017 m. – tapo Moldavijos čempionais. === Haifos „Hapoel“ klubas === 2017 m. persikėlė į Izraelį, kur atstovavo [[Hapoel Haifa FC|Haifos „Hapoel“]]. === „Krylja Sovietov“ klubas === Nuo 2019 m. žaidė Rusijoje, kur priklausė [[PFK Krylʹâ Sovetov Samara|Samaros „Krylja Sovietov“]]. : 2020 m. nuomos pagrindais buvo perleistas [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC]] ([[Izraelis]]). === „Milsamio“ klubas === 2021 m. vasarį perėjo į [[FC Milsami]], kuriame sužaidė septynerias lygos rungtynes. === „Xanthi“ klubas === O nuo 2021 m. vasaros atstovavo [[Xánthī AÓ]] ([[Graikija]]). === „Milsamio“ klubas === Nuo 2022 m. vasaros rungtyniavo [[FC Milsami]]. Šis Moldavijos klubas rungtyniavo Superlygoje ir atstovavo šaliai [[UEFA Europos konferencijų lyga|UEFA Europos konferencijų lygoje]]. ==== [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lyga]] ==== Pirmame atrankos etape [[FC Milsami]] varžovais tapo [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubas]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/457707/uefa-konferenciju-lygos-burtai-paneveziui-pasiseke-kauno-zalgiriui-ne sportas.lt naujienos: apie burtus]</ref> 2022 m. liepos 7 d. rungtynės prieš [[FK Panevėžys|Panevėžio klubą]] baigėsi be įvarčių, nulinėmis lygiosiomis. Panevėžiečiai jas baigė be vieno pašalinto žaidėjo.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/459107/konferenciju-lygos-atranka-desimtyje-rungtyniauti-likes-panevezys-susitikima-su-milsami-baige-be-ivarciu sportas.lt naujienos: apie rungtynes]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/07/07/europe/uefa-europa-conference-league/fk-panevezys/fc-viitorul-orhei/3797871/ 2022-07-07 Panevėžys 0-0 Milsami]</ref> 2022 m. liepos 14 d. įvyko atsakomosios rungtynės [[Moldavija|Moldavijoje]]. Jose pergalę rezultatu 2:0 šventė šeimininkai. Pirmąjį rungtynių įvartį pelnė [[Dan Spătaru]]<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/07/14/europe/uefa-europa-conference-league/fc-viitorul-orhei/fk-panevezys/3797952/ 2022-07-14 Milsami 2-0 Panevėžys]</ref> Antrasis įvartis buvo pelnytas į savus vartus, kai nuo [[Joshua Akpudje]] kamuolys įskriejo į panevėžiečių vartus. [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lygos]] pirmame etape bendru dviejų rungtynių rezultatu 2:0 nugalėjo „Milsamio“ klubas.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/459562/neimustas-11-metru-baudinys-ivartis-i-savus-vartus-ir-baigtas-panevezio-sezonas-europoje sportas.lt naujienos: apie rungtynes]</ref> Moldavijos atstovai pateko į kitą etapą, o lietuviams sezonas Europos turnyruose baigėsi. '''Radu Gynsaris''' žaidė abiejuose susitikimuose. ==== [[UEFA Europos konferencijų lyga 2023–2024 m.|2023–2024 m. Konferencijų lyga]] ==== Po metų burtai ir vėl [[FC Milsami]] suvedė su [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubu]]. 2023 m. liepos 13 d. Panevėžyje įvykusiose rungtynėse Lietuvos atstovai pirmavo rezultatu 2:0, bet '''Radu Gynsaris''' realizavo 11 m. baudinį, o vėliau pelnė įvartį galvą ir rungtynės baigėsi lygiosiuomis 2:2.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/480645/panevezys-pirmavo-dvieju-ivarciu-skirtumu-taciau-konferenciju-lygos-atranka-pradejo-lygiosiomis sportas.lt naujienos: rungtynių aprašymas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/07/13/europe/uefa-europa-conference-league/fk-panevezys/fc-viitorul-orhei/4085249/ 2023-07-13 Panevėžys 2-2 Milsami]</ref> == Rinktinės == Nuo 2012 m. buvo kviečiamas į Moldovos rinktinę. Debiutavo 2012 m. gegužės 24 d. draugiškose rungtynėse prieš Venesuelą.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/9100/Venezuela_Moldova.html Venezuela vs. Moldova 2012-05-24]</ref> 2013 m. lapkričio 18 d. žaidė draugiškose rungtynėse prieš Lietuvą. Mačas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/9360/Moldova_Lithuania.html Moldova vs. Lithuania 2013-11-18]</ref> 2016 m. birželio 3 d. pelnė įvartį draugiškose rungtynėse prieš šveicarus.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/15426/Switzerland_Moldova.html Switzerland vs. Moldova 2016-06-03]</ref> Tuo metu varžovai pirmavo (1-0), o Radu Gynsaris išlygino rezultatą. Moldavai nesugebėjo išlaikyti lygiųjų ir pralaimėjo (1-2). == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/radu-ginsari/39341/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/radu-ginsari/profil/spieler/171768 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/radu-ginsari/15807/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Ginsari}} [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] 6koei2y69wfhh51i9trdsn6qvbrfiz4 0 638816 7889240 7714848 2026-07-29T12:25:42Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889240 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Zac Jones | image = | fullname = Zac Maxwell Jones | dateofbirth = {{birth date and age|2000|11|27|df=y}} | cityofbirth = [[Velingtonas]] | countryofbirth = [[Naujoji Zelandija]] | height = 1,85 m | position = [[vartininkas]] | currentclub = [[Haverfordwest County AFC|Haverfordwest County AFC]] | clubnumber = 1 | youthyears = | youthclubs = | years = 2017–2020<br />2019–2020<br />2020–2021<br />2021– | clubs = Wellington Phoenix II<br />[[Wellington Phoenix FC|Wellington Phoenix]]<br />[[Team Wellington]]<br />[[Haverfordwest County AFC|Haverfordwest County AFC]] | caps(goals) = 25 {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}}5 {{0}}(0)<br />85 {{0}}(0) | nationalyears = | nationalteam = {{vlv|NZL}} N. Zelandijos U-17 <br />{{vlv|NZL}} N. Zelandijos U-19 | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{date|2025|12|15}} | ntupdate = {{date|2023|07|22}} }} '''Zekas Maksvelas Džounsas''' (''Zac Maxwell Jones''; [[2000]] m. [[lapkričio 27]] d.) – [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] futbolininkas, vartininkas. == Karjera == [[Wellington Phoenix FC|Wellington Phoenix]] sistemos auklėtinis. Atstovavo šio klubo jaunimo ekipoms, nuo 2017 m. žaidė dublerių ekipoje. Naujosios Zelandijos Premiership sužaidė dvidešimt penkerias rungtynes. Pagrindinėje ekipoje oficialių rungtynių nežaidė. 2020–2021 m. sezone atstovavo [[Team Wellington]], Premiership sužaidė penkerias rungtynes. Po keturiolikos turų ekipa buvo antroje vietoje.<ref>[https://us.soccerway.com/national/new-zealand/premiership/20202021/regular-season/r57554/ 2020–2021 m. sezonas pagal Soccerway)]</ref> Finaliniame etape komanda iš pradžių pusfinalyje nugalėjo [[Hamilton Wanderers FC]] (4:1), o finalo rungtynėse 4:2 palaužė [[Auckland City]] ir tapo čempionais.<ref>[https://us.soccerway.com/national/new-zealand/premiership/20202021/s18649/final-stages/ 2020–2021 m. Premiership finalinis etapas]</ref> Pusfinalyje vartus gynė Zekis Džounsas.<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2021/03/13/new-zealand/premiership/team-wellington/hamilton-wanderers/3462191/ Team Welington v. Hamilton wanderers (pagal Soccerway)]</ref> Finalo rungtynėse dėl čempionų titulo ir vėl vartus gynė Džounsas.<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2021/03/21/new-zealand/premiership/auckland-city-fc/team-wellington/3462192/ Auckland City v. Team Welington (pagal Soccerway)]</ref> Nuo 2021 m. vasaros atstovavo [[Haverfordwest County AFC]] ([[Velsas]]).<ref>[https://haverfordwestcountyafc.com/2023/03/dan-hawkins-signs/ Haverfordwest County announce signing of Welsh forward Dan Hawkins]</ref><ref>[https://clwbpeldroed.org/2023/03/16/haverfordwest-county-dan-hawkins-hull-swansea-city/ Haverfordwest County sign former Hull City and Swansea City forward – last at Shelbourne]</ref> 2022–2023 m. sezone klubas liko septintoje vietoje, tačiau laimėjo atkrintamąsias dėl vietos Europoje. Pateko į [[UEFA Europos konferencijų lyga 2023–2024 m.|2023–2024 m. Konferencijų lygos]] atrankos turnyrą. Burtai lėmė, kad „Shkendija“ iš Šiaurės Makedonijos tapo varžovais. Pirmosios rungtynės išvykoje baigėsi varžovų pergale 1-0.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/07/13/europe/uefa-europa-conference-league/kf-shkendija-79-tetovo/haverfordwest-county-afc/4085240/ 2023-07-13 Shkendija 1-0 Haverfordwest County]</ref> Atsakomosios rungtynės įvyko 2023 m. liepos 20 d. Kardife. Po pagrindinio laiko pirmavo velsiečiai (1-0), tad buvo žaidžiamas pratęsimas. Rezultatas nepakito ir rungtynių baigtis sprendėsi baudinių serijos metu. [[Haverfordwest County AFC|„Mėlynieji paukštukai“]] baudinius mušė pirmieji. Seriją pradėjo [[Dan Hawkins|Denas Hokinsas]] ir nepataikė, tačiau dramatiškoje ir permainingoje serijoje Velso klubui pavyko palaužti varžovus.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/07/20/europe/uefa-europa-conference-league/haverfordwest-county-afc/kf-shkendija-79-tetovo/4085278/ 2023-07-20 Haverfordwest County v. Shkendija]</ref> Rungtynių didvyriu tapęs vartininkas atmušė net tris varžovų smūgius. == Laimėjimai == ; su Team Wellingtom : {{vlv|NZL}} '''Premiership čempionas (1x)''': 2020–2021 m. '''Asmeniniai''' {{išplėsti}} == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/zac-maxwell-jones/474219/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/zac-jones/profil/spieler/485667 Transfermarkt] * [https://www.soccerpunter.com/player/5640894/Zac-Maxwell-Jones soccerpunter] {{DEFAULTSORT:Jones, Z.}} [[Kategorija:Naujosios Zelandijos futbolininkai]] i1zvj2mpugjdnr1tyz3c74cvdiotj41 0 638849 7889267 7715159 2026-07-29T12:35:48Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889267 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dmitri Mandrîcenco | image = | fullname = Dmitri Mandrîcenco <br /> Мандриченко Дмитро Миколайович | nickname = | height = 188 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1997|05|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Tiraspolis]] | countryofbirth = [[Moldavija]] | currentclub = [[Dinamo Batumi|Batumio „Dinamo“]] | position = [[saugas]] | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | years = 2015–2016 <br /> 2017 <br /> 2018–2020 <br /> 2018 <br /> 2021 <br /> 2022 <br /> 2022 <br /> 2023–2024 <br /> 2025– | clubs = [[FC Dinamo-Auto Tiraspol]] <br /> [[FC Spicul Chișcăreni]] <br /> [[FC Sfîntul Gheorghe]] <br />→ [[FC Tighina]] (skol.)<br />[[FC Saburtalo]]<br />[[FK Inhulec]]<br /> [[Motor Lublin]]<br />{{vlv|LTU}} [[DFK Dainava|Dainava]] <br /> [[Dinamo Batumi|Batumio „Dinamo“]] | caps(goals) = {{0}}5 {{0}}(1)<br />{{0}}9 {{0}}(2)<br />52 (11)<br /><br />33 {{0}}(9)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}}8 {{0}}(0)<br />37 {{0}}(2)<br />28 {{0}}(1) | pcupdate = {{data|2025|12|16}} | nationalyears = 2022– | nationalteam = {{Fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}7 {{0}}(1)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/85332/Dmitri_Mandricenco.html Apie Moldavijos rinktinės žaidėją]</ref> | ntupdate = {{data|2024|12|04}} |}} '''Dmitrijus Mandričenka''' (''Dmitri Mandrîcenco''; g. [[1997]] m. [[gegužės 13]] d.) – futbolininkas iš [[Moldavija|Moldavijos]], [[saugas]]. Taip pat turi Ukrainos pilietybę. == Karjera == Futbolininko karjerą pradėjo [[FC Sheriff|Tiraspolio „Sheriff“]] jaunimo sistemoje. Rungtyniavo Moldovos, Ukrainos ir Sakatvelo klubuose.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/481194/dainavos-gretas-papilde-moldovos-rinktines-saugas sportas.lt naujienos: apie Dainavos klubo naujoką]</ref> 2015 m. pasirašė sutartį su [[FC Dinamo-Auto Tiraspol|Tiraspolio „Dinamo-Auto“]]. 2017 m. perėjo į [[FC Spicul Chișcăreni]]. 2018–2020 m. atstovavo [[FC Sfîntul Gheorghe]]. Nuomos pagrindais žaidė [[FC Tighina]]. 2021 m. persikėlė į [[FC Saburtalo T'bilisi]] ([[Gruzija]]). 2022 m. pasirašė sutartį su [[FK Inhulec]]. Nuomos pagrindais rungtyniavo [[Motor Lublin]]. === DFK Dainava === [[2023]] m. [[liepos 22]] d. tapo žinoma, kad žaidėjas atstovaus [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavai“]]. Sutartis pasirašyta iki [[2023 m. A lyga|A lyga]] sezono pabaigos.<ref>[https://dfkdainava.com/2023/07/21/dfk-dainava-pasirase-sutarti-su-patyrusiu-atakuojanciu-saugu/ Oficiali Dainavos klubo svetainė pristato naujoką]</ref> [[2023 m.]] [[rugpjūčio 4]] d. debiutavo A lygos rungtynėse prieš [[FK Sūduva]]. Pasirodė mačo pabaigoje ir žaidė iki finalinio švilpuko. Varžovai nugalėjo alytiškius rezultatu 2-0.<ref>https://alyga.lt/rungtynes/2023-08-04-suduva-dainava/1616</ref> [[2023 m.]] [[rugpjūčio 26]] d. pelnė įvartį A lygos rungtynėse prieš [[FC Hegelmann]].<ref>https://alyga.lt/rungtynes/2023-08-26-dainava-hegelmann/1633</ref> Varžovai pirmavo rezultatu 2-0, o Mandričenka sušvelnino rezultatą. Galutinis mačo rezultatas 2-1 [[FC Hegelmann]] naudai. [[2024]] m. [[lapkričio 9]] d. pelnė įvartį A lygos rungtynėse prieš [[FA Šiauliai]] ir svarbiai prisidėjo prie alytiškių pergalės prieš varžovus rezultatu 3-2.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2024-11-09-dainava-siauliai/1854 2024-11-09 Dainava 3-2 Šiauliai (pagal alyga.lt)]</ref> Ši pergalė galutinėje komandų rikiuotėje leido dzūkams pakilti į ketvirtą vietą.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2024/11/09/lithuania/a-lyga/alytis-alytus/fa-iauliai/4356559/ 2024-11-09 Dainava 3-2 Šiauliai (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/lithuania/a-lyga/2024/regular-season/r79484/ 2024 m. A lygos sezonas (pagal Soccerway)]</ref> === Batumio „Dinamo“ === 2025 m. sausio mėn. persikėlė į [[Dinamo Batumi|Batumio „Dinamo“]] ([[Sakartvelas]]).<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/514199/dainavoje-zaides-moldavas-tapo-g-paulausko-komandos-draugu „Dainavoje“ žaidęs moldavas tapo G.Paulausko komandos draugu]</ref> == Rinktinė == Atstovavo įvairaus amžiaus Moldovos jaunimo bei nacionalinei rinktinėms. 2022 m. sausio 18 d. debiutavo Moldovos rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš Ugandą (2:3), kuriose įmušė įvartį.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/33108/Moldova_Uganda.html Moldova 2-3 Uganda (Draugiškos rungtynės)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2024 m. A lyga|2024]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[DFK Dainava]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 29 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. A lyga|2023]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[DFK Dainava]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 8 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/dmytro-mandrycenko alyga.lt svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/-/297942/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.it/dmitri-mandricenco/profil/spieler/351616 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/dmytro-mandrychenko-317620/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/dmitri-mandricenco/78017/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Mandricenco}} n6t6uvlssoh3hblst0ytrarxh6aj65f 7889268 7889267 2026-07-29T12:36:15Z Makenzis 46558 /* DFK Dainava */ 7889268 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dmitri Mandrîcenco | image = | fullname = Dmitri Mandrîcenco <br /> Мандриченко Дмитро Миколайович | nickname = | height = 188 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1997|05|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Tiraspolis]] | countryofbirth = [[Moldavija]] | currentclub = [[Dinamo Batumi|Batumio „Dinamo“]] | position = [[saugas]] | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | years = 2015–2016 <br /> 2017 <br /> 2018–2020 <br /> 2018 <br /> 2021 <br /> 2022 <br /> 2022 <br /> 2023–2024 <br /> 2025– | clubs = [[FC Dinamo-Auto Tiraspol]] <br /> [[FC Spicul Chișcăreni]] <br /> [[FC Sfîntul Gheorghe]] <br />→ [[FC Tighina]] (skol.)<br />[[FC Saburtalo]]<br />[[FK Inhulec]]<br /> [[Motor Lublin]]<br />{{vlv|LTU}} [[DFK Dainava|Dainava]] <br /> [[Dinamo Batumi|Batumio „Dinamo“]] | caps(goals) = {{0}}5 {{0}}(1)<br />{{0}}9 {{0}}(2)<br />52 (11)<br /><br />33 {{0}}(9)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}}8 {{0}}(0)<br />37 {{0}}(2)<br />28 {{0}}(1) | pcupdate = {{data|2025|12|16}} | nationalyears = 2022– | nationalteam = {{Fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}7 {{0}}(1)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/85332/Dmitri_Mandricenco.html Apie Moldavijos rinktinės žaidėją]</ref> | ntupdate = {{data|2024|12|04}} |}} '''Dmitrijus Mandričenka''' (''Dmitri Mandrîcenco''; g. [[1997]] m. [[gegužės 13]] d.) – futbolininkas iš [[Moldavija|Moldavijos]], [[saugas]]. Taip pat turi Ukrainos pilietybę. == Karjera == Futbolininko karjerą pradėjo [[FC Sheriff|Tiraspolio „Sheriff“]] jaunimo sistemoje. Rungtyniavo Moldovos, Ukrainos ir Sakatvelo klubuose.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/481194/dainavos-gretas-papilde-moldovos-rinktines-saugas sportas.lt naujienos: apie Dainavos klubo naujoką]</ref> 2015 m. pasirašė sutartį su [[FC Dinamo-Auto Tiraspol|Tiraspolio „Dinamo-Auto“]]. 2017 m. perėjo į [[FC Spicul Chișcăreni]]. 2018–2020 m. atstovavo [[FC Sfîntul Gheorghe]]. Nuomos pagrindais žaidė [[FC Tighina]]. 2021 m. persikėlė į [[FC Saburtalo T'bilisi]] ([[Gruzija]]). 2022 m. pasirašė sutartį su [[FK Inhulec]]. Nuomos pagrindais rungtyniavo [[Motor Lublin]]. === DFK Dainava === 2023 m. liepos 22 d. tapo žinoma, kad žaidėjas atstovaus [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavai“]]. Sutartis pasirašyta iki [[2023 m. A lyga|A lyga]] sezono pabaigos.<ref>[https://dfkdainava.com/2023/07/21/dfk-dainava-pasirase-sutarti-su-patyrusiu-atakuojanciu-saugu/ Oficiali Dainavos klubo svetainė pristato naujoką]</ref> 2023 m. rugpjūčio 4 d. debiutavo A lygos rungtynėse prieš [[FK Sūduva]]. Pasirodė mačo pabaigoje ir žaidė iki finalinio švilpuko. Varžovai nugalėjo alytiškius rezultatu 2-0.<ref>https://alyga.lt/rungtynes/2023-08-04-suduva-dainava/1616</ref> 2023 m. rugpjūčio 26 d. pelnė įvartį A lygos rungtynėse prieš [[FC Hegelmann]].<ref>https://alyga.lt/rungtynes/2023-08-26-dainava-hegelmann/1633</ref> Varžovai pirmavo rezultatu 2-0, o Mandričenka sušvelnino rezultatą. Galutinis mačo rezultatas 2-1 [[FC Hegelmann]] naudai. 2024 m. lapkričio 9 d. pelnė įvartį A lygos rungtynėse prieš [[FA Šiauliai]] ir svarbiai prisidėjo prie alytiškių pergalės prieš varžovus rezultatu 3-2.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2024-11-09-dainava-siauliai/1854 2024-11-09 Dainava 3-2 Šiauliai (pagal alyga.lt)]</ref> Ši pergalė galutinėje komandų rikiuotėje leido dzūkams pakilti į ketvirtą vietą.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2024/11/09/lithuania/a-lyga/alytis-alytus/fa-iauliai/4356559/ 2024-11-09 Dainava 3-2 Šiauliai (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/lithuania/a-lyga/2024/regular-season/r79484/ 2024 m. A lygos sezonas (pagal Soccerway)]</ref> === Batumio „Dinamo“ === 2025 m. sausio mėn. persikėlė į [[Dinamo Batumi|Batumio „Dinamo“]] ([[Sakartvelas]]).<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/514199/dainavoje-zaides-moldavas-tapo-g-paulausko-komandos-draugu „Dainavoje“ žaidęs moldavas tapo G.Paulausko komandos draugu]</ref> == Rinktinė == Atstovavo įvairaus amžiaus Moldovos jaunimo bei nacionalinei rinktinėms. 2022 m. sausio 18 d. debiutavo Moldovos rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš Ugandą (2:3), kuriose įmušė įvartį.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/33108/Moldova_Uganda.html Moldova 2-3 Uganda (Draugiškos rungtynės)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2024 m. A lyga|2024]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[DFK Dainava]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 29 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. A lyga|2023]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[DFK Dainava]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 8 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/dmytro-mandrycenko alyga.lt svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/-/297942/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.it/dmitri-mandricenco/profil/spieler/351616 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/dmytro-mandrychenko-317620/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/dmitri-mandricenco/78017/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Mandricenco}} emnwkuwrl1jbl1udz396fz5tot70py9 7889269 7889268 2026-07-29T12:36:58Z Makenzis 46558 7889269 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dmitri Mandrîcenco | image = | fullname = Dmitri Mandrîcenco <br /> Мандриченко Дмитро Миколайович | nickname = | height = 188 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1997|05|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Tiraspolis]] | countryofbirth = [[Moldavija]] | currentclub = [[Dinamo Batumi|Batumio „Dinamo“]] | position = [[saugas]] | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | years = 2015–2016 <br /> 2017 <br /> 2018–2020 <br /> 2018 <br /> 2021 <br /> 2022 <br /> 2022 <br /> 2023–2024 <br /> 2025– | clubs = [[FC Dinamo-Auto Tiraspol]] <br /> [[FC Spicul Chișcăreni]] <br /> [[FC Sfîntul Gheorghe]] <br />→ [[FC Tighina]] (skol.)<br />[[FC Saburtalo]]<br />[[FK Inhulec]]<br /> [[Motor Lublin]]<br />{{vlv|LTU}} [[DFK Dainava|Dainava]] <br /> [[Dinamo Batumi|Batumio „Dinamo“]] | caps(goals) = {{0}}5 {{0}}(1)<br />{{0}}9 {{0}}(2)<br />52 (11)<br /><br />33 {{0}}(9)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}}8 {{0}}(0)<br />37 {{0}}(2)<br />45 {{0}}(8) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} | nationalyears = 2022– | nationalteam = {{Fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}7 {{0}}(1)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/85332/Dmitri_Mandricenco.html Apie Moldavijos rinktinės žaidėją]</ref> | ntupdate = {{data|2024|12|04}} |}} '''Dmitrijus Mandričenka''' (''Dmitri Mandrîcenco''; g. [[1997]] m. [[gegužės 13]] d.) – futbolininkas iš [[Moldavija|Moldavijos]], [[saugas]]. Taip pat turi Ukrainos pilietybę. == Karjera == Futbolininko karjerą pradėjo [[FC Sheriff|Tiraspolio „Sheriff“]] jaunimo sistemoje. Rungtyniavo Moldovos, Ukrainos ir Sakatvelo klubuose.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/481194/dainavos-gretas-papilde-moldovos-rinktines-saugas sportas.lt naujienos: apie Dainavos klubo naujoką]</ref> 2015 m. pasirašė sutartį su [[FC Dinamo-Auto Tiraspol|Tiraspolio „Dinamo-Auto“]]. 2017 m. perėjo į [[FC Spicul Chișcăreni]]. 2018–2020 m. atstovavo [[FC Sfîntul Gheorghe]]. Nuomos pagrindais žaidė [[FC Tighina]]. 2021 m. persikėlė į [[FC Saburtalo T'bilisi]] ([[Gruzija]]). 2022 m. pasirašė sutartį su [[FK Inhulec]]. Nuomos pagrindais rungtyniavo [[Motor Lublin]]. === DFK Dainava === 2023 m. liepos 22 d. tapo žinoma, kad žaidėjas atstovaus [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavai“]]. Sutartis pasirašyta iki [[2023 m. A lyga|A lyga]] sezono pabaigos.<ref>[https://dfkdainava.com/2023/07/21/dfk-dainava-pasirase-sutarti-su-patyrusiu-atakuojanciu-saugu/ Oficiali Dainavos klubo svetainė pristato naujoką]</ref> 2023 m. rugpjūčio 4 d. debiutavo A lygos rungtynėse prieš [[FK Sūduva]]. Pasirodė mačo pabaigoje ir žaidė iki finalinio švilpuko. Varžovai nugalėjo alytiškius rezultatu 2-0.<ref>https://alyga.lt/rungtynes/2023-08-04-suduva-dainava/1616</ref> 2023 m. rugpjūčio 26 d. pelnė įvartį A lygos rungtynėse prieš [[FC Hegelmann]].<ref>https://alyga.lt/rungtynes/2023-08-26-dainava-hegelmann/1633</ref> Varžovai pirmavo rezultatu 2-0, o Mandričenka sušvelnino rezultatą. Galutinis mačo rezultatas 2-1 [[FC Hegelmann]] naudai. 2024 m. lapkričio 9 d. pelnė įvartį A lygos rungtynėse prieš [[FA Šiauliai]] ir svarbiai prisidėjo prie alytiškių pergalės prieš varžovus rezultatu 3-2.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2024-11-09-dainava-siauliai/1854 2024-11-09 Dainava 3-2 Šiauliai (pagal alyga.lt)]</ref> Ši pergalė galutinėje komandų rikiuotėje leido dzūkams pakilti į ketvirtą vietą.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2024/11/09/lithuania/a-lyga/alytis-alytus/fa-iauliai/4356559/ 2024-11-09 Dainava 3-2 Šiauliai (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/lithuania/a-lyga/2024/regular-season/r79484/ 2024 m. A lygos sezonas (pagal Soccerway)]</ref> === Batumio „Dinamo“ === 2025 m. sausio mėn. persikėlė į [[Dinamo Batumi|Batumio „Dinamo“]] ([[Sakartvelas]]).<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/514199/dainavoje-zaides-moldavas-tapo-g-paulausko-komandos-draugu „Dainavoje“ žaidęs moldavas tapo G.Paulausko komandos draugu]</ref> == Rinktinė == Atstovavo įvairaus amžiaus Moldovos jaunimo bei nacionalinei rinktinėms. 2022 m. sausio 18 d. debiutavo Moldovos rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš Ugandą (2:3), kuriose įmušė įvartį.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/33108/Moldova_Uganda.html Moldova 2-3 Uganda (Draugiškos rungtynės)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2024 m. A lyga|2024]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[DFK Dainava]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 29 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. A lyga|2023]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[DFK Dainava]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 8 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/dmytro-mandrycenko alyga.lt svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/-/297942/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.it/dmitri-mandricenco/profil/spieler/351616 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/dmytro-mandrychenko-317620/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/dmitri-mandricenco/78017/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Mandricenco}} 7eqf0jiqd7xi89nlj7zbh9z0c1git83 0 639034 7889597 7794462 2026-07-30T03:00:11Z Bellkass02 169917 /* Struktūra */ 7889597 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Karinis vienetas |unit_name= Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas |image= [[Vaizdas:Insignia of CIS Kristupas Radvila Perkūnas Battalion (CYBERCOM) (New).png|150px]] |caption= |dates= 2019 m. sausio 1 d. – dabar |country= {{flag|Lietuva}} |allegiance= |branch=[[Lietuvos Kariuomenės Kibernetinės gynybos valdyba|Kibernetinės gynybos valdyba]] |type=Ryšiai ir informacinės sistemos |role=Strateginio ir operacinio lygio vadaviečių parama ir ryšio saugumas |size= |command_structure= |garrison= [[Vilnius]], Jono Kairiūkščio g. 14 |garrison_label= |nickname= |patron=[[Kristupas Radvila Perkūnas]] |motto=„Mūsų siekiai – Greitis ir Tikslumas!“ |colors= |colors_label= |march= |mascot= |equipment= |equipment_label= |battles= |anniversaries= |decorations= |battle_honours= |disbanded= <!-- Commanders --> |commander1= plk. ltn. Aidas Kučinskas |commander1_label= Vadas |commander2= |commander2_label= |commander3= |commander3_label= |notable_commanders= <!-- Insignia --> |identification_symbol=[[Vaizdas:Grand Lithuanian Hetman Kristupas Radvila Perkūnas Communications and Information Systems Battalion Battle Flag.png|150px]] |identification_symbol_label=Kovinė vėliava |identification_symbol_2= |identification_symbol_2_label= |identification_symbol_3= |identification_symbol_3_label= |identification_symbol_4= |identification_symbol_4_label= }} '''Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas (RISB)''' – [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|Lietuvos ginkluotųjų pajėgų]] karinis dalinys esantis [[Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdyba|Kibernetinės gynybos valdybos]] sudėtyje. RISB pagrindinė užduotis – gavus įsakymą, nustatytame operacijų rajone užtikrina [[Valstybės gynimo taryba|Valstybės gynybos strateginės]] ir Ginkluotųjų pajėgų vadaviečių ryšių ir informacinių sistemų paramą, aprūpinimą bei perdislokuojamųjų ryšių ir informacinių sistemų patikimą funkcionavimą, tam kad sudaryti palankias sąlygas Valstybės gynybos vadovavimui ir kontrolei. Dalinys dislokuotas [[Vilnius|Vilniuje]], [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas|LDK Gedimino štabo bataliono]] teritorijoje. == Istorija == === Ištakos === Siekiant užtikrinti Krašto apsaugos ministerijos ir kitų objektų apsaugą, 1993 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 269 „Dėl atskiro komendantinio bataliono suformavimo“ Lauko kariuomenės brigados sudėtyje buvo suformuotas Atskiras komendantinis batalionas. Suformuota struktūra: štabas, dvi motorizuotosios kuopos, Štabo ir aprūpinimo kuopa, Ryšių kuopa. Ryšių kuopa atliko pagrindinį vaidmenį, užtikrinant kovinį valdymą ginkluotose pajėgose, skleidžiant komunikacijų tinklą kovinių operacijų rajone. Šiai užduočiai vykdyti kuopa naudojo laidinio, radijo ir kompiuterinio ryšio techniką. Vėliau Atskirajam komendantiniam batalionui buvo suteiktas [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas|Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono]] vardas.<ref>{{cite web |title=Metraštis |url=https://kariuomene.lt/ldk-gedimino-stabo-batalionas/istorija-ir-simbolika/metrastis/23290?csrt=3855752538301025221 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> === Šiuolaikinėje Lietuvoje === [[Vaizdas:Iron Wolf Infantry BDE CIS units competition - LAF CIS battalion guest participant.jpg|miniatiūra|Bataliono ryšininkas dalyvauja [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Sausumos pajėgų]] laidinio ryšio rungtynėse 2023 m.|245x245px]] ==== Ryšių ir informacinių sistemų batalionas ==== 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione Vilniuje vyko iškilminga ceremonija, kurios metu iki šiol veikusių LDK Gedimino štabo bataliono I ir II ryšių kuopų bei Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio (PRISM) pagrindu buvo įsteigtas Lietuvos kariuomenės Ryšių ir informacinių sistemų (RIS) batalionas. Naujo Ryšių ir informacinių sistemų bataliono įsteigimas svarbus Lietuvos kariuomenės žingsnis į priekį užtikrinant efektyvią ir patikimą vadovavimo ir valdymo proceso paramą ryšių ir informacinėmis priemonėmis bei kibernetinę gynybą. Liepos 7 d. Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio kariai išlydėti į NATO misiją Irake.<ref>{{cite web |title=NATO pajėgų sudėtyje į Iraką vyksta septyni Lietuvos kariai |url=https://www.kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/nato-pajegu-sudetyje-i-iraka-vyksta-septyni-lietuvos-kariai/20783 |date=2019-07-07 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> 2022 m. liepos mėn. [[majoras|mjr.]] Jurgita Savickaitė tapo pirmąja moterimi Lietuvoje, paskirta vadovauti kariuomenės batalionui.<ref>[https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/rysiu-ir-informaciniu-sistemu-batalionui-pradejo-vadovauti-majore-jurgita-savickaite/24788 ''Ryšių ir informacinių sistemų batalionui pradėjo vadovauti majorė Jurgita Savickaitė''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230727093042/https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/rysiu-ir-informaciniu-sistemu-batalionui-pradejo-vadovauti-majore-jurgita-savickaite/24788|date=2023-07-27}} Lietuvos kariuomenė. Nuoroda tikrinta 2023-07-27.</ref> ==== Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas ==== [[Vaizdas:Signal Support Group (Lithuanian CIS battalion contingent).jpg|miniatiūra|245x245px|PRISM kariai dalyvauja [[NATO]] operacijoje [[Irakas|Irake]]. 2024 m. ]] 2023 m. sausio mėn. batalionui suteiktas Lietuvos didžiojo etmono [[Kristupas Radvila Perkūnas|Kristupo Radvilos Perkūno]] vardas<ref>[https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/kariuomenes-rysiu-ir-informaciniu-sistemu-batalionas-tures-kristupo-radvilos-perkuno-varda-1108898 ''Kariuomenės Ryšių ir informacinių sistemų batalionas turės Kristupo Radvilos Perkūno vardą'']. diena.lt. Nuoroda tikrinta 2023-07-27.</ref>, o šio menėsio 4 d. į paramos misiją [[Turkija|Turkijoje]] išlydėti Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio kariai.<ref>{{cite web |title=Į misiją Turkijoje išlydėti PRISM kariai |url=https://www.kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/i-misija-turkijoje-islydeti-prism-kariai/25082 |date=2023-01-04 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> 2024 m. liepos 4 d. Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio kariai išlydėti į NATO misiją Irake kaip NATO ryšių ir informacinių sistemų grupės dalis – teikti paramą ryšiu, taip užtikrinant nenutrūkstamą vadovavimo ir kontrolės procesą operacijos rajone.<ref>{{cite web |title=Į Lietuvą grįžo NATO misijoje Irake tarnavę kariai |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/i-lietuva-grizo-nato-misijoje-irake-tarnave-kariai-56-2353128 |agency=[[BNS]] |date=2024-12-02 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-10}}</ref> 2024 m. lapkričio mėn. [[Biržų pilis|Biržų pilyje]] Lietuvos kariuomenės vadas gen. [[Raimundas Vaikšnoras]] įteikė batalionui kovinę vėliavą.<ref>{{cite web |title=Kristupo Radvilos Perkūno batalionui įteikta kovinė vėliava |url=https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/kristupo-radvilos-perkuno-batalionui-iteikta-kovine-veliava/26243 |date=2024-11-21 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> 2025 m. sausio 1 d. vykdant 2022 m. Tryliktosios seimo kadencijos partijų susitarimą – siekiant suvienyti kibernetinės gynybos pajėgumus krašto apsaugos sistemoje po atskira kariuomenės rūšimi, batalionas kartu su Informacinių technologijų tarnybą įtrauktas į Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdybos sudėtį.<ref>{{cite web |title=Partijų susitarime – nauja kariuomenės rūšis, pasirengimas priimti diviziją |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/partiju-susitarime-nauja-kariuomenes-rusis-pasirengimas-priimti-divizija-1073690 |last=Skėrytė |first=Jūratė |date=2022-04-15 |website=kauno.diena.lt |publisher=[[Kauno diena]] |access-date=2026-02-10}}</ref><ref>{{cite web |title=Lietuvoje įkurta kibernetinės gynybos valdyba – dirbs apie 800 specialistų |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/02/04/lietuvoje-ikurta-kibernetines-gynybos-valdyba-dirbs-apie-800-specialistu-563231 |date=2025-02-04 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-02-10}}</ref> Nuo vasario mėn. plečiant nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karinio rengimo sistemą, pradėtas NPPKT karių specialistų rengimas kurio tikslas ruošti kibernetinės gynybos specialistus profesinei arba aktyvaus rezervo karo tarnybai. <ref>https://www.karys.lt/bendraukime/naujienos/prisijunk-prie-ateities-kureju-tarnauk-rysiu-ir-informaciniu-sistemu-batalione/695</ref> Tarnyba RISB reikalauja kompiuterinio raštingumo, noro tobulinti savo įgūdžius informacinėse technologijose, fizinio parengtumo bei atsakingumo ir iniciatyvumo techninių iššūkių sprendimuose.<ref>{{cite web |title=Bataliono veikla |url=https://kariuomene.lt/lde-kristupo-radvilos-perkuno-ris-batalionas/uzdaviniai-ir-veikla/veikla/23445?csrt=3855752538301025221 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> === Vadai === * Majoras Vaidas Černikas (2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. rupgjūčio 12 d.) * Pulkininkas leitenantas Marius Latvėnas (2020 m. rupgjūčio 12 d. – 2022 m. liepos 13 d.) * Pulkininkė leitenantė Jurgita Savickaitė (2022 m. liepos 13 d. – 2025 m. lapkričio 8 d.) * Pulkininkas leitenantas Aidas Kučinskas (2025 m. lapkričio 8 d.  – dabar) == Struktūra == [[Vaizdas:C RISB.jpg|miniatiūra|266x266px|Bataliono kibernetinės gynybos specialistai dalyvauja pratybuose „Locked Shields 2025“]] RISB yra specializuotas batalionas, sudarytas iš:<ref>https://kariuomene.lt/lde-kristupo-radvilos-perkuno-ris-batalionas/uzdaviniai-ir-veikla/veikla/23445?csrt=3855752538301025221</ref> * Valdymo grupės ir štabo; * Laidinių telekomunikacijų kuopos (LTK); * Belaidžių telekomunikacijų kuopos (BTK); * Tinklų valdymo ir kibernetinės gynybos kuopos (TVKGK); * Štabo aprūpinimo kuopa (ŠAK); * Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio (PRISM), priskirtas prie NATO pajėgų 3-iojo ryšių bataliono. == Išnašos == {{Ref}} == Nuorodos == * [https://www.kariuomene.lt/pajegos-ir-kariniai-vienetai/kiti-pajegumai/ris-batalionas/22951 RIS batalionas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230511184606/https://www.kariuomene.lt/pajegos-ir-kariniai-vienetai/kiti-pajegumai/ris-batalionas/22951 |date=2023-05-11 }} {{Lietuvos ginkluotosios pajėgos}} [[Kategorija:Dabartinės Lietuvos kariuomenės batalionai‎]] [[Kategorija:Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdyba]] 1njh8x55fw19pvzmyj54yo4by6c7i6u 7889606 7889597 2026-07-30T04:08:36Z Bellkass02 169917 7889606 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Karinis vienetas |unit_name= Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas |image= [[Vaizdas:Insignia of CIS Kristupas Radvila Perkūnas Battalion (CYBERCOM) (New).png|150px]] |caption= |dates= 2019 m. sausio 1 d. – dabar |country= {{flag|Lietuva}} |allegiance= |branch=[[Lietuvos Kariuomenės Kibernetinės gynybos valdyba|Kibernetinės gynybos valdyba]] |type=Ryšiai ir informacinės sistemos |role=Strateginio ir operacinio lygio vadaviečių parama ir ryšio saugumas |size= |command_structure= |garrison= [[Vilnius]], Jono Kairiūkščio g. 14 |garrison_label= |nickname= |patron=[[Kristupas Radvila Perkūnas]] |motto=„Mūsų siekiai – Greitis ir Tikslumas!“ |colors= |colors_label= |march= |mascot= |equipment= |equipment_label= |battles= |anniversaries= |decorations= |battle_honours= |disbanded= <!-- Commanders --> |commander1= plk. ltn. Aidas Kučinskas |commander1_label= Vadas |commander2= |commander2_label= |commander3= |commander3_label= |notable_commanders= <!-- Insignia --> |identification_symbol=[[Vaizdas:Grand Lithuanian Hetman Kristupas Radvila Perkūnas Communications and Information Systems Battalion Battle Flag.png|150px]] |identification_symbol_label=Kovinė vėliava |identification_symbol_2= |identification_symbol_2_label= |identification_symbol_3= |identification_symbol_3_label= |identification_symbol_4= |identification_symbol_4_label= }} '''Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas (RISB)''' – [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|Lietuvos ginkluotųjų pajėgų]] karinis dalinys esantis [[Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdyba|Kibernetinės gynybos valdybos]] sudėtyje. RISB pagrindinė užduotis – gavus įsakymą, nustatytame operacijų rajone užtikrina [[Valstybės gynimo taryba|Valstybės gynybos strateginės]] ir Ginkluotųjų pajėgų vadaviečių ryšių ir informacinių sistemų paramą, aprūpinimą bei perdislokuojamųjų ryšių ir informacinių sistemų patikimą funkcionavimą, tam kad sudaryti palankias sąlygas Valstybės gynybos vadovavimui ir kontrolei. Dalinys dislokuotas [[Vilnius|Vilniuje]], [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas|LDK Gedimino štabo bataliono]] teritorijoje. == Istorija == === Ištakos === Siekiant užtikrinti Krašto apsaugos ministerijos ir kitų objektų apsaugą, 1993 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 269 „Dėl atskiro komendantinio bataliono suformavimo“ Lauko kariuomenės brigados sudėtyje buvo suformuotas Atskiras komendantinis batalionas. Suformuota struktūra: štabas, dvi motorizuotosios kuopos, Štabo ir aprūpinimo kuopa, Ryšių kuopa. Ryšių kuopa atliko pagrindinį vaidmenį, užtikrinant kovinį valdymą ginkluotose pajėgose, skleidžiant komunikacijų tinklą kovinių operacijų rajone. Šiai užduočiai vykdyti kuopa naudojo laidinio, radijo ir kompiuterinio ryšio techniką. Vėliau Atskirajam komendantiniam batalionui buvo suteiktas [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas|Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono]] vardas.<ref>{{cite web |title=Metraštis |url=https://kariuomene.lt/ldk-gedimino-stabo-batalionas/istorija-ir-simbolika/metrastis/23290?csrt=3855752538301025221 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> === Šiuolaikinėje Lietuvoje === [[Vaizdas:Iron Wolf Infantry BDE CIS units competition - LAF CIS battalion guest participant.jpg|miniatiūra|Bataliono ryšininkas dalyvauja [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Sausumos pajėgų]] laidinio ryšio rungtynėse 2023 m.|245x245px]] ==== Ryšių ir informacinių sistemų batalionas ==== 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione Vilniuje vyko iškilminga ceremonija, kurios metu iki šiol veikusių LDK Gedimino štabo bataliono I ir II ryšių kuopų bei Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio (PRISM) pagrindu buvo įsteigtas Lietuvos kariuomenės Ryšių ir informacinių sistemų (RIS) batalionas. Naujo Ryšių ir informacinių sistemų bataliono įsteigimas svarbus Lietuvos kariuomenės žingsnis į priekį užtikrinant efektyvią ir patikimą vadovavimo ir valdymo proceso paramą ryšių ir informacinėmis priemonėmis bei kibernetinę gynybą. Liepos 7 d. Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio kariai išlydėti į NATO misiją Irake.<ref>{{cite web |title=NATO pajėgų sudėtyje į Iraką vyksta septyni Lietuvos kariai |url=https://www.kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/nato-pajegu-sudetyje-i-iraka-vyksta-septyni-lietuvos-kariai/20783 |date=2019-07-07 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> 2022 m. liepos mėn. [[majoras|mjr.]] Jurgita Savickaitė tapo pirmąja moterimi Lietuvoje, paskirta vadovauti kariuomenės batalionui.<ref>[https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/rysiu-ir-informaciniu-sistemu-batalionui-pradejo-vadovauti-majore-jurgita-savickaite/24788 ''Ryšių ir informacinių sistemų batalionui pradėjo vadovauti majorė Jurgita Savickaitė''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230727093042/https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/rysiu-ir-informaciniu-sistemu-batalionui-pradejo-vadovauti-majore-jurgita-savickaite/24788|date=2023-07-27}} Lietuvos kariuomenė. Nuoroda tikrinta 2023-07-27.</ref> ==== Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas ==== [[Vaizdas:Signal Support Group (Lithuanian CIS battalion contingent).jpg|miniatiūra|245x245px|PRISM kariai dalyvauja [[NATO]] operacijoje [[Irakas|Irake]]. 2024 m. ]] 2023 m. sausio mėn. batalionui suteiktas Lietuvos didžiojo etmono [[Kristupas Radvila Perkūnas|Kristupo Radvilos Perkūno]] vardas<ref>[https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/kariuomenes-rysiu-ir-informaciniu-sistemu-batalionas-tures-kristupo-radvilos-perkuno-varda-1108898 ''Kariuomenės Ryšių ir informacinių sistemų batalionas turės Kristupo Radvilos Perkūno vardą'']. diena.lt. Nuoroda tikrinta 2023-07-27.</ref>, o šio menėsio 4 d. į paramos misiją [[Turkija|Turkijoje]] išlydėti Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio kariai.<ref>{{cite web |title=Į misiją Turkijoje išlydėti PRISM kariai |url=https://www.kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/i-misija-turkijoje-islydeti-prism-kariai/25082 |date=2023-01-04 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> 2024 m. liepos 4 d. Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio kariai išlydėti į NATO misiją Irake kaip NATO ryšių ir informacinių sistemų grupės dalis – teikti paramą ryšiu, taip užtikrinant nenutrūkstamą vadovavimo ir kontrolės procesą operacijos rajone.<ref>{{cite web |title=Į Lietuvą grįžo NATO misijoje Irake tarnavę kariai |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/i-lietuva-grizo-nato-misijoje-irake-tarnave-kariai-56-2353128 |agency=[[BNS]] |date=2024-12-02 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-10}}</ref> 2024 m. lapkričio mėn. [[Biržų pilis|Biržų pilyje]] Lietuvos kariuomenės vadas gen. [[Raimundas Vaikšnoras]] įteikė batalionui kovinę vėliavą.<ref>{{cite web |title=Kristupo Radvilos Perkūno batalionui įteikta kovinė vėliava |url=https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/kristupo-radvilos-perkuno-batalionui-iteikta-kovine-veliava/26243 |date=2024-11-21 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> 2025 m. sausio 1 d. vykdant 2022 m. Tryliktosios seimo kadencijos partijų susitarimą – siekiant suvienyti kibernetinės gynybos pajėgumus krašto apsaugos sistemoje po atskira kariuomenės rūšimi, batalionas kartu su Informacinių technologijų tarnybą įtrauktas į Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdybos sudėtį.<ref>{{cite web |title=Partijų susitarime – nauja kariuomenės rūšis, pasirengimas priimti diviziją |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/partiju-susitarime-nauja-kariuomenes-rusis-pasirengimas-priimti-divizija-1073690 |last=Skėrytė |first=Jūratė |date=2022-04-15 |website=kauno.diena.lt |publisher=[[Kauno diena]] |access-date=2026-02-10}}</ref><ref>{{cite web |title=Lietuvoje įkurta kibernetinės gynybos valdyba – dirbs apie 800 specialistų |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/02/04/lietuvoje-ikurta-kibernetines-gynybos-valdyba-dirbs-apie-800-specialistu-563231 |date=2025-02-04 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-02-10}}</ref> Nuo vasario mėn. plečiant nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karinio rengimo sistemą, pradėtas NPPKT karių specialistų rengimas kurio tikslas ruošti kibernetinės gynybos specialistus profesinei arba aktyvaus rezervo karo tarnybai. <ref>https://www.karys.lt/bendraukime/naujienos/prisijunk-prie-ateities-kureju-tarnauk-rysiu-ir-informaciniu-sistemu-batalione/695</ref> Tarnyba RISB reikalauja kompiuterinio raštingumo, noro tobulinti savo įgūdžius informacinėse technologijose, fizinio parengtumo bei atsakingumo ir iniciatyvumo techninių iššūkių sprendimuose.<ref>{{cite web |title=Bataliono veikla |url=https://kariuomene.lt/lde-kristupo-radvilos-perkuno-ris-batalionas/uzdaviniai-ir-veikla/veikla/23445?csrt=3855752538301025221 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> === Vadai === * Majoras Vaidas Černikas (2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. rupgjūčio 12 d.) * Pulkininkas leitenantas Marius Latvėnas (2020 m. rupgjūčio 12 d. – 2022 m. liepos 13 d.) * Pulkininkė leitenantė Jurgita Savickaitė (2022 m. liepos 13 d. – 2025 m. lapkričio 8 d.) * Pulkininkas leitenantas Aidas Kučinskas (2025 m. lapkričio 8 d.  – dabar) == Struktūra == [[Vaizdas:C RISB.jpg|miniatiūra|266x266px|Bataliono kibernetinės gynybos specialistai dalyvauja pratybuose „Locked Shields 2025“]] RISB yra specializuotas batalionas, sudarytas iš:<ref>https://kariuomene.lt/lde-kristupo-radvilos-perkuno-ris-batalionas/uzdaviniai-ir-veikla/veikla/23445?csrt=3855752538301025221</ref> * Valdymo grupės ir štabo; * Laidinių telekomunikacijų kuopos (LTK); * Belaidžių telekomunikacijų kuopos (BTK); * Tinklų valdymo ir kibernetinės gynybos kuopos (TVKGK); * Štabo aprūpinimo kuopa (ŠAK); * Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio (PRISM), priskirtas prie NATO pajėgų 3-iojo ryšių bataliono. == Išnašos == {{Ref}} == Nuorodos == * [https://www.kariuomene.lt/pajegos-ir-kariniai-vienetai/kiti-pajegumai/ris-batalionas/22951 RIS batalionas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230511184606/https://www.kariuomene.lt/pajegos-ir-kariniai-vienetai/kiti-pajegumai/ris-batalionas/22951 |date=2023-05-11 }} {{Lietuvos ginkluotosios pajėgos}} [[Kategorija:Dabartinės Lietuvos kariuomenės ryšių batalionai]] [[Kategorija:Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdyba]] s9l7weys7hv41vf0qhplriq8i336jxw 7889740 7889606 2026-07-30T09:46:03Z Nestea 25298 7889740 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Karinis vienetas |unit_name= Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas |image= [[Vaizdas:Insignia of CIS Kristupas Radvila Perkūnas Battalion (CYBERCOM) (New).png|150px]] |caption= |dates= 2019 m. sausio 1 d. – dabar |country= {{flag|Lietuva}} |allegiance= |branch=[[Lietuvos Kariuomenės Kibernetinės gynybos valdyba|Kibernetinės gynybos valdyba]] |type=Ryšiai ir informacinės sistemos |role=Strateginio ir operacinio lygio vadaviečių parama ir ryšio saugumas |size= |command_structure= |garrison= [[Vilnius]], Jono Kairiūkščio g. 14 |garrison_label= |nickname= |patron=[[Kristupas Radvila Perkūnas]] |motto=„Mūsų siekiai – Greitis ir Tikslumas!“ |colors= |colors_label= |march= |mascot= |equipment= |equipment_label= |battles= |anniversaries= |decorations= |battle_honours= |disbanded= <!-- Commanders --> |commander1= plk. ltn. Aidas Kučinskas |commander1_label= Vadas |commander2= |commander2_label= |commander3= |commander3_label= |notable_commanders= <!-- Insignia --> |identification_symbol=[[Vaizdas:Grand Lithuanian Hetman Kristupas Radvila Perkūnas Communications and Information Systems Battalion Battle Flag.png|150px]] |identification_symbol_label=Kovinė vėliava |identification_symbol_2= |identification_symbol_2_label= |identification_symbol_3= |identification_symbol_3_label= |identification_symbol_4= |identification_symbol_4_label= }} '''Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas (RISB)''' – [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|Lietuvos ginkluotųjų pajėgų]] karinis dalinys esantis [[Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdyba|Kibernetinės gynybos valdybos]] sudėtyje. RISB pagrindinė užduotis – gavus įsakymą, nustatytame operacijų rajone užtikrina [[Valstybės gynimo taryba|Valstybės gynybos strateginės]] ir Ginkluotųjų pajėgų vadaviečių ryšių ir informacinių sistemų paramą, aprūpinimą bei perdislokuojamųjų ryšių ir informacinių sistemų patikimą funkcionavimą, tam kad sudaryti palankias sąlygas Valstybės gynybos vadovavimui ir kontrolei. Dalinys dislokuotas [[Vilnius|Vilniuje]], [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas|LDK Gedimino štabo bataliono]] teritorijoje. == Istorija == === Ištakos === Siekiant užtikrinti Krašto apsaugos ministerijos ir kitų objektų apsaugą, 1993 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 269 „Dėl atskiro komendantinio bataliono suformavimo“ Lauko kariuomenės brigados sudėtyje buvo suformuotas Atskiras komendantinis batalionas. Suformuota struktūra: štabas, dvi motorizuotosios kuopos, Štabo ir aprūpinimo kuopa, Ryšių kuopa. Ryšių kuopa atliko pagrindinį vaidmenį, užtikrinant kovinį valdymą ginkluotose pajėgose, skleidžiant komunikacijų tinklą kovinių operacijų rajone. Šiai užduočiai vykdyti kuopa naudojo laidinio, radijo ir kompiuterinio ryšio techniką. Vėliau Atskirajam komendantiniam batalionui buvo suteiktas [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas|Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono]] vardas.<ref>{{cite web |title=Metraštis |url=https://kariuomene.lt/ldk-gedimino-stabo-batalionas/istorija-ir-simbolika/metrastis/23290?csrt=3855752538301025221 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> === Šiuolaikinėje Lietuvoje === [[Vaizdas:Iron Wolf Infantry BDE CIS units competition - LAF CIS battalion guest participant.jpg|miniatiūra|Bataliono ryšininkas dalyvauja [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Sausumos pajėgų]] laidinio ryšio rungtynėse 2023 m.]] ==== Ryšių ir informacinių sistemų batalionas ==== 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione Vilniuje vyko iškilminga ceremonija, kurios metu iki šiol veikusių LDK Gedimino štabo bataliono I ir II ryšių kuopų bei Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio (PRISM) pagrindu buvo įsteigtas Lietuvos kariuomenės Ryšių ir informacinių sistemų (RIS) batalionas. Naujo Ryšių ir informacinių sistemų bataliono įsteigimas svarbus Lietuvos kariuomenės žingsnis į priekį užtikrinant efektyvią ir patikimą vadovavimo ir valdymo proceso paramą ryšių ir informacinėmis priemonėmis bei kibernetinę gynybą. Liepos 7 d. Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio kariai išlydėti į NATO misiją Irake.<ref>{{cite web |title=NATO pajėgų sudėtyje į Iraką vyksta septyni Lietuvos kariai |url=https://www.kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/nato-pajegu-sudetyje-i-iraka-vyksta-septyni-lietuvos-kariai/20783 |date=2019-07-07 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> 2022 m. liepos mėn. [[majoras|mjr.]] Jurgita Savickaitė tapo pirmąja moterimi Lietuvoje, paskirta vadovauti kariuomenės batalionui.<ref>[https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/rysiu-ir-informaciniu-sistemu-batalionui-pradejo-vadovauti-majore-jurgita-savickaite/24788 ''Ryšių ir informacinių sistemų batalionui pradėjo vadovauti majorė Jurgita Savickaitė''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230727093042/https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/rysiu-ir-informaciniu-sistemu-batalionui-pradejo-vadovauti-majore-jurgita-savickaite/24788|date=2023-07-27}} Lietuvos kariuomenė. Nuoroda tikrinta 2023-07-27.</ref> ==== Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas ==== [[Vaizdas:Signal Support Group (Lithuanian CIS battalion contingent).jpg|miniatiūra|PRISM kariai dalyvauja [[NATO]] operacijoje [[Irakas|Irake]]. 2024 m. ]] 2023 m. sausio mėn. batalionui suteiktas Lietuvos didžiojo etmono [[Kristupas Radvila Perkūnas|Kristupo Radvilos Perkūno]] vardas<ref>[https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/kariuomenes-rysiu-ir-informaciniu-sistemu-batalionas-tures-kristupo-radvilos-perkuno-varda-1108898 ''Kariuomenės Ryšių ir informacinių sistemų batalionas turės Kristupo Radvilos Perkūno vardą'']. diena.lt. Nuoroda tikrinta 2023-07-27.</ref>, o šio menėsio 4 d. į paramos misiją [[Turkija|Turkijoje]] išlydėti Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio kariai.<ref>{{cite web |title=Į misiją Turkijoje išlydėti PRISM kariai |url=https://www.kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/i-misija-turkijoje-islydeti-prism-kariai/25082 |date=2023-01-04 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> 2024 m. liepos 4 d. Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio kariai išlydėti į NATO misiją Irake kaip NATO ryšių ir informacinių sistemų grupės dalis – teikti paramą ryšiu, taip užtikrinant nenutrūkstamą vadovavimo ir kontrolės procesą operacijos rajone.<ref>{{cite web |title=Į Lietuvą grįžo NATO misijoje Irake tarnavę kariai |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/i-lietuva-grizo-nato-misijoje-irake-tarnave-kariai-56-2353128 |agency=[[BNS]] |date=2024-12-02 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-10}}</ref> 2024 m. lapkričio mėn. [[Biržų pilis|Biržų pilyje]] Lietuvos kariuomenės vadas gen. [[Raimundas Vaikšnoras]] įteikė batalionui kovinę vėliavą.<ref>{{cite web |title=Kristupo Radvilos Perkūno batalionui įteikta kovinė vėliava |url=https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/kristupo-radvilos-perkuno-batalionui-iteikta-kovine-veliava/26243 |date=2024-11-21 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> 2025 m. sausio 1 d. vykdant 2022 m. Tryliktosios seimo kadencijos partijų susitarimą – siekiant suvienyti kibernetinės gynybos pajėgumus krašto apsaugos sistemoje po atskira kariuomenės rūšimi, batalionas kartu su Informacinių technologijų tarnybą įtrauktas į Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdybos sudėtį.<ref>{{cite web |title=Partijų susitarime – nauja kariuomenės rūšis, pasirengimas priimti diviziją |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/partiju-susitarime-nauja-kariuomenes-rusis-pasirengimas-priimti-divizija-1073690 |last=Skėrytė |first=Jūratė |date=2022-04-15 |website=kauno.diena.lt |publisher=[[Kauno diena]] |access-date=2026-02-10}}</ref><ref>{{cite web |title=Lietuvoje įkurta kibernetinės gynybos valdyba – dirbs apie 800 specialistų |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/02/04/lietuvoje-ikurta-kibernetines-gynybos-valdyba-dirbs-apie-800-specialistu-563231 |date=2025-02-04 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-02-10}}</ref> Nuo vasario mėn. plečiant nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karinio rengimo sistemą, pradėtas NPPKT karių specialistų rengimas kurio tikslas ruošti kibernetinės gynybos specialistus profesinei arba aktyvaus rezervo karo tarnybai. <ref>https://www.karys.lt/bendraukime/naujienos/prisijunk-prie-ateities-kureju-tarnauk-rysiu-ir-informaciniu-sistemu-batalione/695</ref> Tarnyba RISB reikalauja kompiuterinio raštingumo, noro tobulinti savo įgūdžius informacinėse technologijose, fizinio parengtumo bei atsakingumo ir iniciatyvumo techninių iššūkių sprendimuose.<ref>{{cite web |title=Bataliono veikla |url=https://kariuomene.lt/lde-kristupo-radvilos-perkuno-ris-batalionas/uzdaviniai-ir-veikla/veikla/23445?csrt=3855752538301025221 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> === Vadai === * Majoras Vaidas Černikas (2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. rupgjūčio 12 d.) * Pulkininkas leitenantas Marius Latvėnas (2020 m. rupgjūčio 12 d. – 2022 m. liepos 13 d.) * Pulkininkė leitenantė Jurgita Savickaitė (2022 m. liepos 13 d. – 2025 m. lapkričio 8 d.) * Pulkininkas leitenantas Aidas Kučinskas (2025 m. lapkričio 8 d.  – dabar) == Struktūra == [[Vaizdas:C RISB.jpg|miniatiūra|Bataliono kibernetinės gynybos specialistai dalyvauja pratybuose „Locked Shields 2025“]] RISB yra specializuotas batalionas, sudarytas iš:<ref>https://kariuomene.lt/lde-kristupo-radvilos-perkuno-ris-batalionas/uzdaviniai-ir-veikla/veikla/23445?csrt=3855752538301025221</ref> * Valdymo grupės ir štabo; * Laidinių telekomunikacijų kuopos (LTK); * Belaidžių telekomunikacijų kuopos (BTK); * Tinklų valdymo ir kibernetinės gynybos kuopos (TVKGK); * Štabo aprūpinimo kuopa (ŠAK); * Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio (PRISM), priskirtas prie NATO pajėgų 3-iojo ryšių bataliono. == Išnašos == {{Ref}} == Nuorodos == * [https://www.kariuomene.lt/pajegos-ir-kariniai-vienetai/kiti-pajegumai/ris-batalionas/22951 RIS batalionas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230511184606/https://www.kariuomene.lt/pajegos-ir-kariniai-vienetai/kiti-pajegumai/ris-batalionas/22951 |date=2023-05-11 }} {{Lietuvos ginkluotosios pajėgos}} [[Kategorija:Dabartinės Lietuvos kariuomenės ryšių batalionai]] [[Kategorija:Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdyba]] 2v4kqiurjrf3yqyv4pc089efkguec1h 0 639846 7889739 7033977 2026-07-30T09:36:23Z Nestea 25298 7889739 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Karinis vienetas |unit_name= Lietuvai priskirta Vokietijos brigada |image= [[Vaizdas:Enhanced_Vigilance_Brigade_LTU_(Germany_and_Lithuania).png|150px]] |caption= |dates= 2022 m. spalio mėn.–dabar |country= {{flag|Lietuva}} |allegiance= |branch= [[Bundesveras]] ({{flag|Vokietija}}) |type= |role= |size= |command_structure= |garrison= [[Rukla]] |garrison_label= |nickname= |patron= |motto= |colors= |colors_label= |march= |mascot= |equipment= |equipment_label= |battles= |anniversaries= |decorations= |battle_honours= |disbanded= <!-- Commanders --> |commander1= |commander1_label= |commander2= |commander2_label= |commander3= |commander3_label= |notable_commanders= <!-- Insignia --> |identification_symbol= |identification_symbol_label= |identification_symbol_2= |identification_symbol_2_label= |identification_symbol_3= |identification_symbol_3_label= |identification_symbol_4= |identification_symbol_4_label= }} '''Lietuvai priskirta Vokietijos brigada''' ({{en|enhanced Vigilance Activity Brigade Lithuania, eVA Bde LTU}}) – [[Bundesveras|Vokietijos kariuomenė]]s padidinto budrumo brigada, priskirta [[Lietuva|Lietuvos]] krašto apsaugai. Vykdant dvišalį įsipareigojimą paremti ir apsaugoti Lietuvą (šį įsipareigojimą Vokietijos federalinis kancleris [[Olaf Scholz|Olafas Šolcas]] paskelbė per susitikimą su Lietuvos Respublikos prezidentu [[Gitanas Nausėda|Gitanu Nausėda]] po 2022 m. NATO viršūnių susitikimo), 2022 m. spalio mėn. [[Rukla|Rukloje]] dislokuotas Padidinto budrumo brigados priešakinis valdymo elementas. Ši brigada yra Vokietijos kariuomenės 41‑oji šarvuotoji pėstininkų brigada, kurią numatoma integruoti į Lietuvos gynybos sistemą. Brigados užduotys: * per karinius mokymus ir pratybas išlaikyti operacinį pajėgumą [[Vokietija|Vokietijoje]]; * išlaikyti nuolatinį valdymo elementą Lietuvoje, siekiant koordinuoti brigados veiksmus mokymų, pratybų ir misijų metu su priimančiąja šalimi Lietuva; * prisidėti prie Lietuvos gynybos planavimo, siekiant būti kovinėje parengtyje Lietuvos gynybai. Priešakinis valdymo elementas palaiko nuolatinį ryšį ir mainus su [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Lietuvos sausumos pajėgomis]], o prireikus pastiprinamas brigados štabo elementais iš Vokietijos.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-ir-nato/ ''Lietuva ir NATO'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2023-08-07.</ref> == Išnašos == {{Ref}} == Nuorodos == * [https://kariuomene.lt/musu-misija/nato-partneriai-ir-sajungininkai/lietuvai-priskirta-vokietijos-brigada/25400 Lietuvai priskirta Vokietijos brigada] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230807072129/https://kariuomene.lt/musu-misija/nato-partneriai-ir-sajungininkai/lietuvai-priskirta-vokietijos-brigada/25400 |date=2023-08-07 }} {{NATO ir Lietuva}} [[Kategorija:NATO pajėgumai Lietuvoje]] [[Kategorija:Vokietijos ginkluotosios pajėgos]] [[Kategorija:Lietuvos ginkluotosios pajėgos]] 49mymdbcibic55s7ftuu3ijyn6sv4sm 0 640957 7889428 7778575 2026-07-29T14:32:27Z Makenzis 46558 7889428 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Adama Malouda Traoré | image = [[Vaizdas:RC_Lens_-_US_Orléans_(17-05-2019)_13.jpg|140px]] | fullname = Adama Malouda Traoré | dateofbirth = {{birth date and age|1996|06|05|df=y}} | countryofbirth = [[Bamakas]], [[Malis]] | height = 1,77 m | position = vingeris, saugas | currentclub = | clubnumber = | youthyears = 2011–2013 | youthclubs = CO Bamako | years = 2013–2018<br />2018–2021<br />2018–2021<br />2019<br />2020<br />2021–2022<br />2022–2025<br />2025–<br />2025–2026 | clubs = [[TP Mazembe]]<br />[[FC Metz]]<br />→ Metz B <br />→ [[US Orléans]] ''(skol.)''<br />→ [[Al-Adalah FC]] ''(skol.)''<br />[[FC Sheriff]]<br />[[Ferencvárosi TC]]<br />[[Gençlerbirliği]]<br />→ [[Al-Ula FC]] ''(skol.)'' | caps(goals) = 153 {{0}}(27)<br />{{0}}{{0}}2 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}16 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}38 {{0}}(17)<br />{{0}}59 {{0}}(21)<br />{{0}}{{0}}2 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(2) | nationalyears = 2012–2013<br />2015<br />2013– | nationalteam = {{vlv|Malis}} U-20 rinktinė <br /> {{vlv|Malis}} U-23 rinktinė <br /> {{fut|MLI|1}} | nationalcaps(goals) = <br /> <br />61 {{0}}(9)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/52840/Adama_Traore.html Malio rinktinės žaidėjas: Adama Malouda Traore]</ref> | pcupdate = {{data|2026|07|29}} | ntupdate = {{data|2025|01|17}} }} '''Adama Maluda Traorė''' (''Adama Malouda Traoré''; g. [[1996]] m. [[gegužės 5]] d.) – [[Malis|Malio]] futbolininkas, vingeris, saugas. == Karjera == Kitados priklausė CO Bamako ([[Malis]]). Šiam klubui atstovavo 2011–2013 m. === TP Mazembe === 2013 m. persikėlė į [[TP Mazembe]] (Kongo Demokratinė Respublika).<ref>[https://www.getfootballnewsfrance.com/2018/official-metz-acquire-striker-adama-traore-from-tp-mazembe/ OFFICIAL | METZ ACQUIRE STRIKER ADAMA TRAORÉ FROM TP MAZEMBE]</ref> Šios šalies čempionate sužaidė 153 rungtynes. === FC Metz === 2018 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė ketverių metų trukmės sutartį su [[FC Metz]].<ref>[https://www.fcmetz.com/2018-2019/actualites/equipe-pro/adama-traore-est-messin Adama Traoré est Messin!]</ref> 2018–2021 m. priklausė [[FC Metz]] (Prancūzija), atstovavo pagrindinei komandai ir Metz B ekipai. [[Prancūzijos futbolo varžybos 2018–2019 m.|2018–2019 m. sezone]] pagrindinė ekipa rungtyniavo [[Ligue 2]] (II pakopa). 2018 m. rugsėjo 17 d. debiutavo pagrindinėje ekipoje [[Ligue 2]] rungtynėse prieš [[AS Béziers (2007)|AS Béziers]].<ref>[https://www.republicain-lorrain.fr/sports/2018/09/17/football-suivez-en-direct-le-match-as-beziers-fc-metz Football : revivez la victoire du FC Metz à Béziers (1-3)]</ref> Pasirodė po keitimo 87 rungtynių minutę ir žaidė iki rungtynių pabaigos. ==== US Orléans ==== 2019 m. sausio 31 d. tapo žinoma, kad nuomos pagrindais rungtyniaus [[US Orléans]] ([[Prancūzija]]).<ref>[https://orleansloiretfoot.com/officiel-adama-traore-fc-metz-prete-a-luso-jusqua-la-fin-de-saison/ Officiel : Adama Traoré (FC Metz) prêté à l’USO jusqu’à la fin de saison]</ref> ==== Al-Adalah FC ==== 2020 m. sausio 19 d. pranešta, kad nuomos pagrindais atstovaus [[Al-Adalah FC]] ([[Saudo Arabija]]).<ref>[https://www.getfootballnewsfrance.com/2020/official-metz-send-adama-traore-on-loan-to-al-adalah-fc/ OFFICIAL | METZ SEND ADAMA TRAORÉ ON LOAN TO AL-ADALAH FC]</ref> === FC Sheriff === 2021 m. vasario 10 d. pasirašė sutartį su [[FC Sheriff]] (Moldavija).<ref>[http://www.fc-sheriff.com/ru/vse/dobro-pozhalovat-adama-traore/ Добро пожаловать, Адама Траоре]</ref> 2021–2022 m. priklausė [[FC Sheriff]]. 2021 m. rugsėjo 15 d. pelnė įvartį 2021–2022 m. UEFA Čempionų lygos turnyre, D grupės rungtynėse prieš [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]].<ref>[https://www.uefa.com/uefachampionsleague/match/2032727/ Group D FC Sheriff 2-0 Shakhtar Donetsk]</ref> === Ferencvárosi === Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[Ferencvárosi TC]]. Iškovojo 2022–2023 m. čempionų titulą. Vengrijos čempionai pateko į [[UEFA čempionų lyga 2023–2024 m.|2023–2024 m. Čempionų lygą]], o iškritę buvo perkelti į [[UEFA Europos lyga 2023–2024 m.|2023–2024 m. Europos lygą]], o vėliau – į [[UEFA Europos konferencijų lyga 2023–2024 m.|2023–2024 m. Konferencijų lygą]]. 2023 m. rugpjūčio 25 d. Adama Traoré pasižymėjo dviem įvarčiais į [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgirio“]] vartus. 17 rungtynių minutę pelnė pirmąjį įvartį. Po tikslaus A. Traorės smūgio rezultatas tapo 1-0 vengrų naudai. [[Barnabás Varga]] 65 min. įmušo vienuolikos metrų baudinį, [[Aleksandar Pešić]] 75 min. nukreipė kamuolį į vartus. O 83 min. A. Traorė pelnė antrą savo įvartį. [[Ferencvárosi TC]] sutriuškino [[FK Žalgiris|žalgiriečius]] [[LFF stadionas|LFF stadione]] [[Vilnius|Vilniuje]] rezultatu 4:0.<ref>[https://fkzalgiris.lt/pirmose-rungtynese-vengrijos-cempionai-baude-uz-klaidas/ Oficiali klubo svetainė apie rungtynes]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/08/24/europe/uefa-europa-conference-league/fk-zalgiris-vilnius/ferencvarosi-torna-club/4207778/ 2023-08-24 Žalgiris 0-4 Ferenvarosi]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2023-08-24/fk-zalgiris-vilnius-vs-ferencvarosi-tc/3145805/ Globalsportsarchive: rungtynių ataskaita]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2062227/europa-lik-sveika-beviltiskas-zalgiris-namuose-sutriuskintas-ferencvaros lrt.lt naujienos: beviltiškas žalgiris sutriuškintas]</ref><ref>[https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/savo-stadione-zioplai-klyde-zalgirieciai-dar-karta-skaudziai-pamokyti-europoje-94293953 delfi.lt naujienos: žioplai klydę žalgiriečiai]</ref><ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/europos-viltys-byra-i-sipulius-zalgiris-sutalzytas-savo-ziurovu-akivaizdoje-n1255242?priority=9 tv3.lt naujienos: Žalgiris sutalžytas savo žiūrovų akivaizdoje]</ref> 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakomosiose rungtynėse Vengrijoje [[Ferencvárosi TC|„Fradi“]] dar kartą sutriuškino [[FK Žalgiris|Žalgirį]]. Traorė 4 minutę pelnė pirmąjį įvartį, [[Barnabás Varga|Barnabašas Varga]] realizavo 11 metrų baudinį, o 48 minutę Traorė pasižymėjo dar kartą. Mačas baigėsi rezultatu 3-0, o bendras dviejų rungtynių rezultatas buvo 7-0 Vengrijos klubo naudai.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/483392/europoje-si-sezona-nezais-dar-karta-sutriuskintas-zalgiris-baige-pasirodyma-konferenciju-lygos-atrankoje sportas.lt naujienos: „Fradi“ dar kartą sutriuškino Žalgirį]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/08/31/europe/uefa-europa-conference-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/4207819/ 2023-08-31 Ferencvarosi 3-0 Žalgiris (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/hirek/kettos-gyozelemmel-bejutottunk-az-ekl-csoportkorebe „Fradi“ dar kartą sutriuškino Žalgirį (vengru k.)]</ref> === Gençlerbirliği === 2025 m. pasirašė sutartį su [[Gençlerbirliği]] ([[Turkija]]). [[2025]] m. [[rugsėjo 12]] d. paskelbta, kad nuomos pagrindais vieneriems metams perleidžiamas [[Al-Ula FC|Al-Ula]] klubui ([[Saudo Arabija]]).<ref>{{cite web |title=Malian international Adama Traoré secures loan move to Saudi side Al-Ula |url=https://africasoccer.com/malian-international-adama-traore-secures-loan-move-to-saudi-side-al-ula/}}</ref> == Rinktinės == Kitados kviestas į Malio U-20 rinktinę, o vėliau į U-23 rinktinę.  Nacionalinėje rinktinėje debiutavo 2013 m. == Pasiekimai == ; su [[TP Mazembe]] * [[Kongo Demokratinės Respublikos futbolo lyga|Linafoot čempionai]]: 2013–2014, 2015–2016, 2016–2017 m. * [[CAF Čempionų lyga]]: 2015 m. * [[CAF konfederacijų taurė]]: 2016, 2017 m. * [[CAF supertaurė]]: 2016 m. ; [[FC Sheriff]] * [[FMF Super Liga]]: 2021–2022 m. * [[Moldavijos futbolo taurė|Moldavijos taurė]]: 2021–2022 m. ; su [[Ferencvárosi TC]] * [[Vengrijos futbolo čempionatas|Nemzeti Bajnokság I]]: 2022–2023 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2019 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2019]]|aštuntfinalis|4|1|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2021 m. Afrikos Tautų taurė|Kamerūnas 2021]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/adama-traore/346045/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.it/adama-traore/profil/spieler/364405 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/adama-traore-malouda/61714/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Malio futbolininkai|Traore]] 6j297u6t9een3959woo0ohxje3zu82s 7889429 7889428 2026-07-29T14:32:53Z Makenzis 46558 7889429 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Adama Malouda Traoré | image = [[Vaizdas:RC_Lens_-_US_Orléans_(17-05-2019)_13.jpg|140px]] | fullname = Adama Malouda Traoré | dateofbirth = {{birth date and age|1996|06|05|df=y}} | countryofbirth = [[Bamakas]], [[Malis]] | height = 1,77 m | position = vingeris, saugas | currentclub = | clubnumber = | youthyears = 2011–2013 | youthclubs = CO Bamako | years = 2013–2018<br />2018–2021<br />2018–2021<br />2019<br />2020<br />2021–2022<br />2022–2025<br />2025–<br />2025–2026 | clubs = [[TP Mazembe]]<br />[[FC Metz]]<br />→ Metz B <br />→ [[US Orléans]] ''(skol.)''<br />→ [[Al-Adalah FC]] ''(skol.)''<br />[[FC Sheriff]]<br />[[Ferencvárosi TC]]<br />[[Gençlerbirliği]]<br />→ [[Al-Ula FC]] ''(skol.)'' | caps(goals) = 153 {{0}}(27)<br />{{0}}{{0}}2 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}16 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}38 {{0}}(17)<br />{{0}}59 {{0}}(21)<br />{{0}}16 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(2) | nationalyears = 2012–2013<br />2015<br />2013– | nationalteam = {{vlv|Malis}} U-20 rinktinė <br /> {{vlv|Malis}} U-23 rinktinė <br /> {{fut|MLI|1}} | nationalcaps(goals) = <br /> <br />61 {{0}}(9)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/52840/Adama_Traore.html Malio rinktinės žaidėjas: Adama Malouda Traore]</ref> | pcupdate = {{data|2026|07|29}} | ntupdate = {{data|2025|01|17}} }} '''Adama Maluda Traorė''' (''Adama Malouda Traoré''; g. [[1996]] m. [[gegužės 5]] d.) – [[Malis|Malio]] futbolininkas, vingeris, saugas. == Karjera == Kitados priklausė CO Bamako ([[Malis]]). Šiam klubui atstovavo 2011–2013 m. === TP Mazembe === 2013 m. persikėlė į [[TP Mazembe]] (Kongo Demokratinė Respublika).<ref>[https://www.getfootballnewsfrance.com/2018/official-metz-acquire-striker-adama-traore-from-tp-mazembe/ OFFICIAL | METZ ACQUIRE STRIKER ADAMA TRAORÉ FROM TP MAZEMBE]</ref> Šios šalies čempionate sužaidė 153 rungtynes. === FC Metz === 2018 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė ketverių metų trukmės sutartį su [[FC Metz]].<ref>[https://www.fcmetz.com/2018-2019/actualites/equipe-pro/adama-traore-est-messin Adama Traoré est Messin!]</ref> 2018–2021 m. priklausė [[FC Metz]] (Prancūzija), atstovavo pagrindinei komandai ir Metz B ekipai. [[Prancūzijos futbolo varžybos 2018–2019 m.|2018–2019 m. sezone]] pagrindinė ekipa rungtyniavo [[Ligue 2]] (II pakopa). 2018 m. rugsėjo 17 d. debiutavo pagrindinėje ekipoje [[Ligue 2]] rungtynėse prieš [[AS Béziers (2007)|AS Béziers]].<ref>[https://www.republicain-lorrain.fr/sports/2018/09/17/football-suivez-en-direct-le-match-as-beziers-fc-metz Football : revivez la victoire du FC Metz à Béziers (1-3)]</ref> Pasirodė po keitimo 87 rungtynių minutę ir žaidė iki rungtynių pabaigos. ==== US Orléans ==== 2019 m. sausio 31 d. tapo žinoma, kad nuomos pagrindais rungtyniaus [[US Orléans]] ([[Prancūzija]]).<ref>[https://orleansloiretfoot.com/officiel-adama-traore-fc-metz-prete-a-luso-jusqua-la-fin-de-saison/ Officiel : Adama Traoré (FC Metz) prêté à l’USO jusqu’à la fin de saison]</ref> ==== Al-Adalah FC ==== 2020 m. sausio 19 d. pranešta, kad nuomos pagrindais atstovaus [[Al-Adalah FC]] ([[Saudo Arabija]]).<ref>[https://www.getfootballnewsfrance.com/2020/official-metz-send-adama-traore-on-loan-to-al-adalah-fc/ OFFICIAL | METZ SEND ADAMA TRAORÉ ON LOAN TO AL-ADALAH FC]</ref> === FC Sheriff === 2021 m. vasario 10 d. pasirašė sutartį su [[FC Sheriff]] (Moldavija).<ref>[http://www.fc-sheriff.com/ru/vse/dobro-pozhalovat-adama-traore/ Добро пожаловать, Адама Траоре]</ref> 2021–2022 m. priklausė [[FC Sheriff]]. 2021 m. rugsėjo 15 d. pelnė įvartį 2021–2022 m. UEFA Čempionų lygos turnyre, D grupės rungtynėse prieš [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]].<ref>[https://www.uefa.com/uefachampionsleague/match/2032727/ Group D FC Sheriff 2-0 Shakhtar Donetsk]</ref> === Ferencvárosi === Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[Ferencvárosi TC]]. Iškovojo 2022–2023 m. čempionų titulą. Vengrijos čempionai pateko į [[UEFA čempionų lyga 2023–2024 m.|2023–2024 m. Čempionų lygą]], o iškritę buvo perkelti į [[UEFA Europos lyga 2023–2024 m.|2023–2024 m. Europos lygą]], o vėliau – į [[UEFA Europos konferencijų lyga 2023–2024 m.|2023–2024 m. Konferencijų lygą]]. 2023 m. rugpjūčio 25 d. Adama Traoré pasižymėjo dviem įvarčiais į [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgirio“]] vartus. 17 rungtynių minutę pelnė pirmąjį įvartį. Po tikslaus A. Traorės smūgio rezultatas tapo 1-0 vengrų naudai. [[Barnabás Varga]] 65 min. įmušo vienuolikos metrų baudinį, [[Aleksandar Pešić]] 75 min. nukreipė kamuolį į vartus. O 83 min. A. Traorė pelnė antrą savo įvartį. [[Ferencvárosi TC]] sutriuškino [[FK Žalgiris|žalgiriečius]] [[LFF stadionas|LFF stadione]] [[Vilnius|Vilniuje]] rezultatu 4:0.<ref>[https://fkzalgiris.lt/pirmose-rungtynese-vengrijos-cempionai-baude-uz-klaidas/ Oficiali klubo svetainė apie rungtynes]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/08/24/europe/uefa-europa-conference-league/fk-zalgiris-vilnius/ferencvarosi-torna-club/4207778/ 2023-08-24 Žalgiris 0-4 Ferenvarosi]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2023-08-24/fk-zalgiris-vilnius-vs-ferencvarosi-tc/3145805/ Globalsportsarchive: rungtynių ataskaita]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2062227/europa-lik-sveika-beviltiskas-zalgiris-namuose-sutriuskintas-ferencvaros lrt.lt naujienos: beviltiškas žalgiris sutriuškintas]</ref><ref>[https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/savo-stadione-zioplai-klyde-zalgirieciai-dar-karta-skaudziai-pamokyti-europoje-94293953 delfi.lt naujienos: žioplai klydę žalgiriečiai]</ref><ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/europos-viltys-byra-i-sipulius-zalgiris-sutalzytas-savo-ziurovu-akivaizdoje-n1255242?priority=9 tv3.lt naujienos: Žalgiris sutalžytas savo žiūrovų akivaizdoje]</ref> 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakomosiose rungtynėse Vengrijoje [[Ferencvárosi TC|„Fradi“]] dar kartą sutriuškino [[FK Žalgiris|Žalgirį]]. Traorė 4 minutę pelnė pirmąjį įvartį, [[Barnabás Varga|Barnabašas Varga]] realizavo 11 metrų baudinį, o 48 minutę Traorė pasižymėjo dar kartą. Mačas baigėsi rezultatu 3-0, o bendras dviejų rungtynių rezultatas buvo 7-0 Vengrijos klubo naudai.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/483392/europoje-si-sezona-nezais-dar-karta-sutriuskintas-zalgiris-baige-pasirodyma-konferenciju-lygos-atrankoje sportas.lt naujienos: „Fradi“ dar kartą sutriuškino Žalgirį]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/08/31/europe/uefa-europa-conference-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/4207819/ 2023-08-31 Ferencvarosi 3-0 Žalgiris (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/hirek/kettos-gyozelemmel-bejutottunk-az-ekl-csoportkorebe „Fradi“ dar kartą sutriuškino Žalgirį (vengru k.)]</ref> === Gençlerbirliği === 2025 m. pasirašė sutartį su [[Gençlerbirliği]] ([[Turkija]]). [[2025]] m. [[rugsėjo 12]] d. paskelbta, kad nuomos pagrindais vieneriems metams perleidžiamas [[Al-Ula FC|Al-Ula]] klubui ([[Saudo Arabija]]).<ref>{{cite web |title=Malian international Adama Traoré secures loan move to Saudi side Al-Ula |url=https://africasoccer.com/malian-international-adama-traore-secures-loan-move-to-saudi-side-al-ula/}}</ref> == Rinktinės == Kitados kviestas į Malio U-20 rinktinę, o vėliau į U-23 rinktinę.  Nacionalinėje rinktinėje debiutavo 2013 m. == Pasiekimai == ; su [[TP Mazembe]] * [[Kongo Demokratinės Respublikos futbolo lyga|Linafoot čempionai]]: 2013–2014, 2015–2016, 2016–2017 m. * [[CAF Čempionų lyga]]: 2015 m. * [[CAF konfederacijų taurė]]: 2016, 2017 m. * [[CAF supertaurė]]: 2016 m. ; [[FC Sheriff]] * [[FMF Super Liga]]: 2021–2022 m. * [[Moldavijos futbolo taurė|Moldavijos taurė]]: 2021–2022 m. ; su [[Ferencvárosi TC]] * [[Vengrijos futbolo čempionatas|Nemzeti Bajnokság I]]: 2022–2023 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2019 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2019]]|aštuntfinalis|4|1|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2021 m. Afrikos Tautų taurė|Kamerūnas 2021]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/adama-traore/346045/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.it/adama-traore/profil/spieler/364405 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/adama-traore-malouda/61714/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Malio futbolininkai|Traore]] qi4uvpbkcwm4m3eh3gh0esfjb31qbua 7889430 7889429 2026-07-29T14:33:15Z Makenzis 46558 /* Gençlerbirliği */ 7889430 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Adama Malouda Traoré | image = [[Vaizdas:RC_Lens_-_US_Orléans_(17-05-2019)_13.jpg|140px]] | fullname = Adama Malouda Traoré | dateofbirth = {{birth date and age|1996|06|05|df=y}} | countryofbirth = [[Bamakas]], [[Malis]] | height = 1,77 m | position = vingeris, saugas | currentclub = | clubnumber = | youthyears = 2011–2013 | youthclubs = CO Bamako | years = 2013–2018<br />2018–2021<br />2018–2021<br />2019<br />2020<br />2021–2022<br />2022–2025<br />2025–<br />2025–2026 | clubs = [[TP Mazembe]]<br />[[FC Metz]]<br />→ Metz B <br />→ [[US Orléans]] ''(skol.)''<br />→ [[Al-Adalah FC]] ''(skol.)''<br />[[FC Sheriff]]<br />[[Ferencvárosi TC]]<br />[[Gençlerbirliği]]<br />→ [[Al-Ula FC]] ''(skol.)'' | caps(goals) = 153 {{0}}(27)<br />{{0}}{{0}}2 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}16 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}38 {{0}}(17)<br />{{0}}59 {{0}}(21)<br />{{0}}16 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(2) | nationalyears = 2012–2013<br />2015<br />2013– | nationalteam = {{vlv|Malis}} U-20 rinktinė <br /> {{vlv|Malis}} U-23 rinktinė <br /> {{fut|MLI|1}} | nationalcaps(goals) = <br /> <br />61 {{0}}(9)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/52840/Adama_Traore.html Malio rinktinės žaidėjas: Adama Malouda Traore]</ref> | pcupdate = {{data|2026|07|29}} | ntupdate = {{data|2025|01|17}} }} '''Adama Maluda Traorė''' (''Adama Malouda Traoré''; g. [[1996]] m. [[gegužės 5]] d.) – [[Malis|Malio]] futbolininkas, vingeris, saugas. == Karjera == Kitados priklausė CO Bamako ([[Malis]]). Šiam klubui atstovavo 2011–2013 m. === TP Mazembe === 2013 m. persikėlė į [[TP Mazembe]] (Kongo Demokratinė Respublika).<ref>[https://www.getfootballnewsfrance.com/2018/official-metz-acquire-striker-adama-traore-from-tp-mazembe/ OFFICIAL | METZ ACQUIRE STRIKER ADAMA TRAORÉ FROM TP MAZEMBE]</ref> Šios šalies čempionate sužaidė 153 rungtynes. === FC Metz === 2018 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė ketverių metų trukmės sutartį su [[FC Metz]].<ref>[https://www.fcmetz.com/2018-2019/actualites/equipe-pro/adama-traore-est-messin Adama Traoré est Messin!]</ref> 2018–2021 m. priklausė [[FC Metz]] (Prancūzija), atstovavo pagrindinei komandai ir Metz B ekipai. [[Prancūzijos futbolo varžybos 2018–2019 m.|2018–2019 m. sezone]] pagrindinė ekipa rungtyniavo [[Ligue 2]] (II pakopa). 2018 m. rugsėjo 17 d. debiutavo pagrindinėje ekipoje [[Ligue 2]] rungtynėse prieš [[AS Béziers (2007)|AS Béziers]].<ref>[https://www.republicain-lorrain.fr/sports/2018/09/17/football-suivez-en-direct-le-match-as-beziers-fc-metz Football : revivez la victoire du FC Metz à Béziers (1-3)]</ref> Pasirodė po keitimo 87 rungtynių minutę ir žaidė iki rungtynių pabaigos. ==== US Orléans ==== 2019 m. sausio 31 d. tapo žinoma, kad nuomos pagrindais rungtyniaus [[US Orléans]] ([[Prancūzija]]).<ref>[https://orleansloiretfoot.com/officiel-adama-traore-fc-metz-prete-a-luso-jusqua-la-fin-de-saison/ Officiel : Adama Traoré (FC Metz) prêté à l’USO jusqu’à la fin de saison]</ref> ==== Al-Adalah FC ==== 2020 m. sausio 19 d. pranešta, kad nuomos pagrindais atstovaus [[Al-Adalah FC]] ([[Saudo Arabija]]).<ref>[https://www.getfootballnewsfrance.com/2020/official-metz-send-adama-traore-on-loan-to-al-adalah-fc/ OFFICIAL | METZ SEND ADAMA TRAORÉ ON LOAN TO AL-ADALAH FC]</ref> === FC Sheriff === 2021 m. vasario 10 d. pasirašė sutartį su [[FC Sheriff]] (Moldavija).<ref>[http://www.fc-sheriff.com/ru/vse/dobro-pozhalovat-adama-traore/ Добро пожаловать, Адама Траоре]</ref> 2021–2022 m. priklausė [[FC Sheriff]]. 2021 m. rugsėjo 15 d. pelnė įvartį 2021–2022 m. UEFA Čempionų lygos turnyre, D grupės rungtynėse prieš [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]].<ref>[https://www.uefa.com/uefachampionsleague/match/2032727/ Group D FC Sheriff 2-0 Shakhtar Donetsk]</ref> === Ferencvárosi === Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[Ferencvárosi TC]]. Iškovojo 2022–2023 m. čempionų titulą. Vengrijos čempionai pateko į [[UEFA čempionų lyga 2023–2024 m.|2023–2024 m. Čempionų lygą]], o iškritę buvo perkelti į [[UEFA Europos lyga 2023–2024 m.|2023–2024 m. Europos lygą]], o vėliau – į [[UEFA Europos konferencijų lyga 2023–2024 m.|2023–2024 m. Konferencijų lygą]]. 2023 m. rugpjūčio 25 d. Adama Traoré pasižymėjo dviem įvarčiais į [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgirio“]] vartus. 17 rungtynių minutę pelnė pirmąjį įvartį. Po tikslaus A. Traorės smūgio rezultatas tapo 1-0 vengrų naudai. [[Barnabás Varga]] 65 min. įmušo vienuolikos metrų baudinį, [[Aleksandar Pešić]] 75 min. nukreipė kamuolį į vartus. O 83 min. A. Traorė pelnė antrą savo įvartį. [[Ferencvárosi TC]] sutriuškino [[FK Žalgiris|žalgiriečius]] [[LFF stadionas|LFF stadione]] [[Vilnius|Vilniuje]] rezultatu 4:0.<ref>[https://fkzalgiris.lt/pirmose-rungtynese-vengrijos-cempionai-baude-uz-klaidas/ Oficiali klubo svetainė apie rungtynes]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/08/24/europe/uefa-europa-conference-league/fk-zalgiris-vilnius/ferencvarosi-torna-club/4207778/ 2023-08-24 Žalgiris 0-4 Ferenvarosi]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2023-08-24/fk-zalgiris-vilnius-vs-ferencvarosi-tc/3145805/ Globalsportsarchive: rungtynių ataskaita]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2062227/europa-lik-sveika-beviltiskas-zalgiris-namuose-sutriuskintas-ferencvaros lrt.lt naujienos: beviltiškas žalgiris sutriuškintas]</ref><ref>[https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/savo-stadione-zioplai-klyde-zalgirieciai-dar-karta-skaudziai-pamokyti-europoje-94293953 delfi.lt naujienos: žioplai klydę žalgiriečiai]</ref><ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/europos-viltys-byra-i-sipulius-zalgiris-sutalzytas-savo-ziurovu-akivaizdoje-n1255242?priority=9 tv3.lt naujienos: Žalgiris sutalžytas savo žiūrovų akivaizdoje]</ref> 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakomosiose rungtynėse Vengrijoje [[Ferencvárosi TC|„Fradi“]] dar kartą sutriuškino [[FK Žalgiris|Žalgirį]]. Traorė 4 minutę pelnė pirmąjį įvartį, [[Barnabás Varga|Barnabašas Varga]] realizavo 11 metrų baudinį, o 48 minutę Traorė pasižymėjo dar kartą. Mačas baigėsi rezultatu 3-0, o bendras dviejų rungtynių rezultatas buvo 7-0 Vengrijos klubo naudai.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/483392/europoje-si-sezona-nezais-dar-karta-sutriuskintas-zalgiris-baige-pasirodyma-konferenciju-lygos-atrankoje sportas.lt naujienos: „Fradi“ dar kartą sutriuškino Žalgirį]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/08/31/europe/uefa-europa-conference-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/4207819/ 2023-08-31 Ferencvarosi 3-0 Žalgiris (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/hirek/kettos-gyozelemmel-bejutottunk-az-ekl-csoportkorebe „Fradi“ dar kartą sutriuškino Žalgirį (vengru k.)]</ref> === Gençlerbirliği === 2025 m. pasirašė sutartį su [[Gençlerbirliği]] ([[Turkija]]). 2025 m. rugsėjo 12 d. paskelbta, kad nuomos pagrindais vieneriems metams perleidžiamas [[Al-Ula FC|Al-Ula]] klubui ([[Saudo Arabija]]).<ref>{{cite web |title=Malian international Adama Traoré secures loan move to Saudi side Al-Ula |url=https://africasoccer.com/malian-international-adama-traore-secures-loan-move-to-saudi-side-al-ula/}}</ref> == Rinktinės == Kitados kviestas į Malio U-20 rinktinę, o vėliau į U-23 rinktinę.  Nacionalinėje rinktinėje debiutavo 2013 m. == Pasiekimai == ; su [[TP Mazembe]] * [[Kongo Demokratinės Respublikos futbolo lyga|Linafoot čempionai]]: 2013–2014, 2015–2016, 2016–2017 m. * [[CAF Čempionų lyga]]: 2015 m. * [[CAF konfederacijų taurė]]: 2016, 2017 m. * [[CAF supertaurė]]: 2016 m. ; [[FC Sheriff]] * [[FMF Super Liga]]: 2021–2022 m. * [[Moldavijos futbolo taurė|Moldavijos taurė]]: 2021–2022 m. ; su [[Ferencvárosi TC]] * [[Vengrijos futbolo čempionatas|Nemzeti Bajnokság I]]: 2022–2023 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2019 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2019]]|aštuntfinalis|4|1|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2021 m. Afrikos Tautų taurė|Kamerūnas 2021]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/adama-traore/346045/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.it/adama-traore/profil/spieler/364405 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/adama-traore-malouda/61714/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Malio futbolininkai|Traore]] 1ssfbixrn7uny6huub4yv97yrt63j1x 0 641235 7889468 7716674 2026-07-29T14:49:26Z Makenzis 46558 /* FK Panevėžys */ 7889468 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Wilde-Donald Guerrier | image = [[Vaizdas:Wilde Donald Guerrier.jpg|180px]] | fullname = | dateofbirth = {{birth date and age|1989|03|31}} | cityofbirth = [[Port o Pimanas]] | countryofbirth = [[Haitis]] | height = 1,80 m | position = [[gynėjas]], vingeris | currentclub = [[FC Cosmos Koblenz]] | clubnumber = 10 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | years = 2009–2011<br />2011–2013<br />2013–2016<br />2016–2017<br />2017–2019<br />2019–2020<br>2020–2021<br />2021<br />2021–2022<br />2022–2023<br />2023<br>2023<br />2024– | clubs = [[Violette AC]]<br />[[América des Cayes]]<br />[[Wisła Kraków SSA|Wisła Kraków]]<br />[[Alanyaspor]]<br />[[Qarabağ FK]]<br />[[Neftçi PFK]]<br />[[Qarabag FK]]<br />[[Apóllōn Lemesós]]<br />[[Wieczysta Kraków]]<br />[[Olympiakós Leykōsía FC|Olympiakós Leykōsía]]<br />[[Zira FK]]<br />[[FK Panevėžys]]<br />[[FC Cosmos Koblenz]] | caps(goals) = 45 {{0}}(14)<br/>77 {{0}}(26)<br />75 {{0}}(20)<br />24 {{0}}(14)<br />35 {{0}}{{0}}(7)<br />13 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}8 {{0}}{{0}}(4)<br>{{0}}9 {{0}}{{0}}(4)<br>{{0}}5 {{0}}{{0}}(3)<br />14 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}8 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />10 {{0}}{{0}}(4) | pcupdate = {{data|2025|03|24}} | nationalyears = 2010– | nationalteam = {{fut|Haitis|1}} | nationalcaps(goals) = 61 {{0}}(11)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/40542/Wilde_Donald_Guerrier.html General Information about the player Wilde-Donald Guerrier]</ref> | ntupdate = {{data|2025|03|24}} }} '''Vildas-Donaldas Gerjė''' (''Wilde-Donald Guerrier''; g. [[1989]] m. [[kovo 31]] d.) – [[Haitis|Haičio]] futbolininkas, gynėjas, vingeris. Atstovavo Lenkijos, Kipro, Turkijos, Azerbaidžano klubams. Kviečiamas į Haičio nacionalinę rinktinę. == Karjera == Karjerą pradėjo gimtinėje, rungtyniavo [[Violette AC|„Violette“]] bei [[América des Cayes|„America des Cayes“]] klubuose. 2013 m. persikėlė į Europą. 2013–2016 m. atstovavo [[Wisła Kraków SSA|Krokuvos „Vyslai“]] (Lenkija), 2016–2017 m. žaidė žaidė [[Alanyaspor|„Alanyaspor“]] (Turkija). 2017–2021 m. rungtyniavo Azerbaidžane: 2017–2019 m. atstovavo [[Qarabağ FK|Agdamo „Qarabag“]], o 2019–2020 m. – [[Neftçi PFK|Baku „Neftči“]]. 2021 m. žaidė [[Apóllōn Lemesós|Limasolio „Apollon“]] (Kipras), [[Wieczysta Kraków|Krokuvos „Wiečysta“]], o 2022 m. perėjo į [[Olympiakós Leykōsía FC|Nikosijos „Olympiakos“]]. [[2023 m.]] [[sausio 29]] d. [[Zira FK]] (Azerbaidžanas) pranešė apie naujoką iš Haičio. === FK Panevėžys === 2023 m. rugpjūtį pasirašė sutartį su [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubu]], galiosiančią iki 2024 m. pabaigos.<ref>https://fk-panevezys.lt/klubas-pasikviete-patyrusi-gyneja/</ref><ref>https://alyga.lt/naujiena/r-latouchentas-persikele-i-rumunija-panevezys-pasikviete-gyneja/8333</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/483469/panevezys-stiprinasi-patyrusiu-krasto-gyneju</ref><ref>https://www.ferisports.com/foot-transfert-wilde-donald-guerrier-rebondit-en-lituanie/</ref> 2023 m. atstovaudamas [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubui]] sužaidė ketverias [[LFF I lyga|Pirmos lygos]] rungtynes, o [[A lyga|A lygoje]] nesulaukė savo šanso. 2023 m. gruodžio 5 d. tapo žinoma, kad abipusiu susitarimu nutraukta sutartis.<ref>[https://alyga.lt/naujiena/panevezys-atsisveikino-su-trimis-futbolininkais/8423 „Panevėžys“ atsisveikino su trimis futbolininkais]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. A lyga|2023]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Panevėžys]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == {{išplėsti}} == Rinktinė == Nuo [[2010 m.]] atstovavo [[Haičio vyrų futbolo rinktinė|Haičio nacionalinei rinktinei]]. Nesyk atstovavo Haičio rinktinei CONCACAF „Aukso taurėje“. 2019 m. pirmenybėse, Gerjė ketvirtfinalyje įmušė pergalingą įvartį į pajėgios Kanados rinktinės vartus – dėl to [[Haičio vyrų futbolo rinktinė|haitiečiai]] nukeliavo net iki pusfinalio. [[Haičio vyrų futbolo rinktinė|Haičio rinktinės]] sudėtyje sužaidė 61 mačą bei pelnė 11 įvarčių (atnaujinta: 2023 m. rugpjūčio 31 d.). == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2013 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2013]]|I etapas|1|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2015 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2015]]|ketvirtfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2019 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2019]]|pusfinalis|4|1|2|0|0}} {{futČempŽem|[[2023 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2023]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2016 m. Copa América Centenario|JAV 2016]]|I etapas|1|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/wilde-donald-guerrier alyga.lt svetainė] * [https://www.transfermarkt.it/wilde-donald-guerrier/profil/spieler/171411 Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/kwadwo-asamoah/243476/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Haičio futbolininkai|Guerrier]] od6hhtkx8m65q7x7cioxxo4yyqqdkq7 7889469 7889468 2026-07-29T14:49:35Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7889469 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Wilde-Donald Guerrier | image = [[Vaizdas:Wilde Donald Guerrier.jpg|180px]] | fullname = | dateofbirth = {{birth date and age|1989|03|31}} | cityofbirth = [[Port o Pimanas]] | countryofbirth = [[Haitis]] | height = 1,80 m | position = [[gynėjas]], vingeris | currentclub = [[FC Cosmos Koblenz]] | clubnumber = 10 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | years = 2009–2011<br />2011–2013<br />2013–2016<br />2016–2017<br />2017–2019<br />2019–2020<br>2020–2021<br />2021<br />2021–2022<br />2022–2023<br />2023<br>2023<br />2024– | clubs = [[Violette AC]]<br />[[América des Cayes]]<br />[[Wisła Kraków SSA|Wisła Kraków]]<br />[[Alanyaspor]]<br />[[Qarabağ FK]]<br />[[Neftçi PFK]]<br />[[Qarabag FK]]<br />[[Apóllōn Lemesós]]<br />[[Wieczysta Kraków]]<br />[[Olympiakós Leykōsía FC|Olympiakós Leykōsía]]<br />[[Zira FK]]<br />[[FK Panevėžys]]<br />[[FC Cosmos Koblenz]] | caps(goals) = 45 {{0}}(14)<br/>77 {{0}}(26)<br />75 {{0}}(20)<br />24 {{0}}(14)<br />35 {{0}}{{0}}(7)<br />13 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}8 {{0}}{{0}}(4)<br>{{0}}9 {{0}}{{0}}(4)<br>{{0}}5 {{0}}{{0}}(3)<br />14 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}8 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />10 {{0}}{{0}}(4) | pcupdate = {{data|2025|03|24}} | nationalyears = 2010– | nationalteam = {{fut|Haitis|1}} | nationalcaps(goals) = 61 {{0}}(11)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/40542/Wilde_Donald_Guerrier.html General Information about the player Wilde-Donald Guerrier]</ref> | ntupdate = {{data|2025|03|24}} }} '''Vildas-Donaldas Gerjė''' (''Wilde-Donald Guerrier''; g. [[1989]] m. [[kovo 31]] d.) – [[Haitis|Haičio]] futbolininkas, gynėjas, vingeris. Atstovavo Lenkijos, Kipro, Turkijos, Azerbaidžano klubams. Kviečiamas į Haičio nacionalinę rinktinę. == Karjera == Karjerą pradėjo gimtinėje, rungtyniavo [[Violette AC|„Violette“]] bei [[América des Cayes|„America des Cayes“]] klubuose. 2013 m. persikėlė į Europą. 2013–2016 m. atstovavo [[Wisła Kraków SSA|Krokuvos „Vyslai“]] (Lenkija), 2016–2017 m. žaidė žaidė [[Alanyaspor|„Alanyaspor“]] (Turkija). 2017–2021 m. rungtyniavo Azerbaidžane: 2017–2019 m. atstovavo [[Qarabağ FK|Agdamo „Qarabag“]], o 2019–2020 m. – [[Neftçi PFK|Baku „Neftči“]]. 2021 m. žaidė [[Apóllōn Lemesós|Limasolio „Apollon“]] (Kipras), [[Wieczysta Kraków|Krokuvos „Wiečysta“]], o 2022 m. perėjo į [[Olympiakós Leykōsía FC|Nikosijos „Olympiakos“]]. [[2023 m.]] [[sausio 29]] d. [[Zira FK]] (Azerbaidžanas) pranešė apie naujoką iš Haičio. === FK Panevėžys === 2023 m. rugpjūtį pasirašė sutartį su [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubu]], galiosiančią iki 2024 m. pabaigos.<ref>https://fk-panevezys.lt/klubas-pasikviete-patyrusi-gyneja/</ref><ref>https://alyga.lt/naujiena/r-latouchentas-persikele-i-rumunija-panevezys-pasikviete-gyneja/8333</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/483469/panevezys-stiprinasi-patyrusiu-krasto-gyneju</ref><ref>https://www.ferisports.com/foot-transfert-wilde-donald-guerrier-rebondit-en-lituanie/</ref> 2023 m. atstovaudamas [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubui]] sužaidė ketverias [[LFF I lyga|Pirmos lygos]] rungtynes, o [[A lyga|A lygoje]] nesulaukė savo šanso. 2023 m. gruodžio 5 d. tapo žinoma, kad abipusiu susitarimu nutraukta sutartis.<ref>[https://alyga.lt/naujiena/panevezys-atsisveikino-su-trimis-futbolininkais/8423 „Panevėžys“ atsisveikino su trimis futbolininkais]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. A lyga|2023]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Panevėžys]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == {{išplėsti}} == Rinktinė == Nuo 2010 m. atstovavo [[Haičio vyrų futbolo rinktinė|Haičio nacionalinei rinktinei]]. Nesyk atstovavo Haičio rinktinei CONCACAF „Aukso taurėje“. 2019 m. pirmenybėse, Gerjė ketvirtfinalyje įmušė pergalingą įvartį į pajėgios Kanados rinktinės vartus – dėl to [[Haičio vyrų futbolo rinktinė|haitiečiai]] nukeliavo net iki pusfinalio. [[Haičio vyrų futbolo rinktinė|Haičio rinktinės]] sudėtyje sužaidė 61 mačą bei pelnė 11 įvarčių (atnaujinta: 2023 m. rugpjūčio 31 d.). == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2013 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2013]]|I etapas|1|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2015 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2015]]|ketvirtfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2019 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2019]]|pusfinalis|4|1|2|0|0}} {{futČempŽem|[[2023 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2023]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2016 m. Copa América Centenario|JAV 2016]]|I etapas|1|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/wilde-donald-guerrier alyga.lt svetainė] * [https://www.transfermarkt.it/wilde-donald-guerrier/profil/spieler/171411 Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/kwadwo-asamoah/243476/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Haičio futbolininkai|Guerrier]] 6a6qa0r107i8ecsx8w2rcnzclf8cyxk 7889470 7889469 2026-07-29T14:49:46Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889470 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Wilde-Donald Guerrier | image = [[Vaizdas:Wilde Donald Guerrier.jpg|180px]] | fullname = | dateofbirth = {{birth date and age|1989|03|31}} | cityofbirth = [[Port o Pimanas]] | countryofbirth = [[Haitis]] | height = 1,80 m | position = [[gynėjas]], vingeris | currentclub = [[FC Cosmos Koblenz]] | clubnumber = 10 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | years = 2009–2011<br />2011–2013<br />2013–2016<br />2016–2017<br />2017–2019<br />2019–2020<br>2020–2021<br />2021<br />2021–2022<br />2022–2023<br />2023<br>2023<br />2024– | clubs = [[Violette AC]]<br />[[América des Cayes]]<br />[[Wisła Kraków SSA|Wisła Kraków]]<br />[[Alanyaspor]]<br />[[Qarabağ FK]]<br />[[Neftçi PFK]]<br />[[Qarabag FK]]<br />[[Apóllōn Lemesós]]<br />[[Wieczysta Kraków]]<br />[[Olympiakós Leykōsía FC|Olympiakós Leykōsía]]<br />[[Zira FK]]<br />[[FK Panevėžys]]<br />[[FC Cosmos Koblenz]] | caps(goals) = 45 {{0}}(14)<br/>77 {{0}}(26)<br />75 {{0}}(20)<br />24 {{0}}(14)<br />35 {{0}}{{0}}(7)<br />13 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}8 {{0}}{{0}}(4)<br>{{0}}9 {{0}}{{0}}(4)<br>{{0}}5 {{0}}{{0}}(3)<br />14 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}8 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />10 {{0}}{{0}}(4) | pcupdate = {{data|2025|03|24}} | nationalyears = 2010– | nationalteam = {{fut|Haitis|1}} | nationalcaps(goals) = 61 {{0}}(11)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/40542/Wilde_Donald_Guerrier.html General Information about the player Wilde-Donald Guerrier]</ref> | ntupdate = {{data|2025|03|24}} }} '''Vildas-Donaldas Gerjė''' (''Wilde-Donald Guerrier''; g. [[1989]] m. [[kovo 31]] d.) – [[Haitis|Haičio]] futbolininkas, gynėjas, vingeris. Atstovavo Lenkijos, Kipro, Turkijos, Azerbaidžano klubams. Kviečiamas į Haičio nacionalinę rinktinę. == Karjera == Karjerą pradėjo gimtinėje, rungtyniavo [[Violette AC|„Violette“]] bei [[América des Cayes|„America des Cayes“]] klubuose. 2013 m. persikėlė į Europą. 2013–2016 m. atstovavo [[Wisła Kraków SSA|Krokuvos „Vyslai“]] (Lenkija), 2016–2017 m. žaidė žaidė [[Alanyaspor|„Alanyaspor“]] (Turkija). 2017–2021 m. rungtyniavo Azerbaidžane: 2017–2019 m. atstovavo [[Qarabağ FK|Agdamo „Qarabag“]], o 2019–2020 m. – [[Neftçi PFK|Baku „Neftči“]]. 2021 m. žaidė [[Apóllōn Lemesós|Limasolio „Apollon“]] (Kipras), [[Wieczysta Kraków|Krokuvos „Wiečysta“]], o 2022 m. perėjo į [[Olympiakós Leykōsía FC|Nikosijos „Olympiakos“]]. 2023 m. sausio 29 d. [[Zira FK]] (Azerbaidžanas) pranešė apie naujoką iš Haičio. === FK Panevėžys === 2023 m. rugpjūtį pasirašė sutartį su [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubu]], galiosiančią iki 2024 m. pabaigos.<ref>https://fk-panevezys.lt/klubas-pasikviete-patyrusi-gyneja/</ref><ref>https://alyga.lt/naujiena/r-latouchentas-persikele-i-rumunija-panevezys-pasikviete-gyneja/8333</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/483469/panevezys-stiprinasi-patyrusiu-krasto-gyneju</ref><ref>https://www.ferisports.com/foot-transfert-wilde-donald-guerrier-rebondit-en-lituanie/</ref> 2023 m. atstovaudamas [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubui]] sužaidė ketverias [[LFF I lyga|Pirmos lygos]] rungtynes, o [[A lyga|A lygoje]] nesulaukė savo šanso. 2023 m. gruodžio 5 d. tapo žinoma, kad abipusiu susitarimu nutraukta sutartis.<ref>[https://alyga.lt/naujiena/panevezys-atsisveikino-su-trimis-futbolininkais/8423 „Panevėžys“ atsisveikino su trimis futbolininkais]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. A lyga|2023]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Panevėžys]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == {{išplėsti}} == Rinktinė == Nuo 2010 m. atstovavo [[Haičio vyrų futbolo rinktinė|Haičio nacionalinei rinktinei]]. Nesyk atstovavo Haičio rinktinei CONCACAF „Aukso taurėje“. 2019 m. pirmenybėse, Gerjė ketvirtfinalyje įmušė pergalingą įvartį į pajėgios Kanados rinktinės vartus – dėl to [[Haičio vyrų futbolo rinktinė|haitiečiai]] nukeliavo net iki pusfinalio. [[Haičio vyrų futbolo rinktinė|Haičio rinktinės]] sudėtyje sužaidė 61 mačą bei pelnė 11 įvarčių (atnaujinta: 2023 m. rugpjūčio 31 d.). == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2013 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2013]]|I etapas|1|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2015 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2015]]|ketvirtfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2019 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2019]]|pusfinalis|4|1|2|0|0}} {{futČempŽem|[[2023 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2023]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2016 m. Copa América Centenario|JAV 2016]]|I etapas|1|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/wilde-donald-guerrier alyga.lt svetainė] * [https://www.transfermarkt.it/wilde-donald-guerrier/profil/spieler/171411 Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/kwadwo-asamoah/243476/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Haičio futbolininkai|Guerrier]] 4ybvyun2ge8o5r4vwshb7bhr7wapa31 7889471 7889470 2026-07-29T14:50:04Z Makenzis 46558 7889471 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Wilde-Donald Guerrier | image = [[Vaizdas:Wilde Donald Guerrier.jpg|180px]] | fullname = | dateofbirth = {{birth date and age|1989|03|31}} | cityofbirth = [[Port o Pimanas]] | countryofbirth = [[Haitis]] | height = 1,80 m | position = [[gynėjas]], vingeris | currentclub = | clubnumber = | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | years = 2009–2011<br />2011–2013<br />2013–2016<br />2016–2017<br />2017–2019<br />2019–2020<br>2020–2021<br />2021<br />2021–2022<br />2022–2023<br />2023<br>2023<br />2024– | clubs = [[Violette AC]]<br />[[América des Cayes]]<br />[[Wisła Kraków SSA|Wisła Kraków]]<br />[[Alanyaspor]]<br />[[Qarabağ FK]]<br />[[Neftçi PFK]]<br />[[Qarabag FK]]<br />[[Apóllōn Lemesós]]<br />[[Wieczysta Kraków]]<br />[[Olympiakós Leykōsía FC|Olympiakós Leykōsía]]<br />[[Zira FK]]<br />[[FK Panevėžys]]<br />[[FC Cosmos Koblenz]] | caps(goals) = 45 {{0}}(14)<br/>77 {{0}}(26)<br />75 {{0}}(20)<br />24 {{0}}(14)<br />35 {{0}}{{0}}(7)<br />13 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}8 {{0}}{{0}}(4)<br>{{0}}9 {{0}}{{0}}(4)<br>{{0}}5 {{0}}{{0}}(3)<br />14 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}8 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />10 {{0}}{{0}}(4) | pcupdate = {{data|2025|03|24}} | nationalyears = 2010– | nationalteam = {{fut|Haitis|1}} | nationalcaps(goals) = 61 {{0}}(11)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/40542/Wilde_Donald_Guerrier.html General Information about the player Wilde-Donald Guerrier]</ref> | ntupdate = {{data|2025|03|24}} }} '''Vildas-Donaldas Gerjė''' (''Wilde-Donald Guerrier''; g. [[1989]] m. [[kovo 31]] d.) – [[Haitis|Haičio]] futbolininkas, gynėjas, vingeris. Atstovavo Lenkijos, Kipro, Turkijos, Azerbaidžano klubams. Kviečiamas į Haičio nacionalinę rinktinę. == Karjera == Karjerą pradėjo gimtinėje, rungtyniavo [[Violette AC|„Violette“]] bei [[América des Cayes|„America des Cayes“]] klubuose. 2013 m. persikėlė į Europą. 2013–2016 m. atstovavo [[Wisła Kraków SSA|Krokuvos „Vyslai“]] (Lenkija), 2016–2017 m. žaidė žaidė [[Alanyaspor|„Alanyaspor“]] (Turkija). 2017–2021 m. rungtyniavo Azerbaidžane: 2017–2019 m. atstovavo [[Qarabağ FK|Agdamo „Qarabag“]], o 2019–2020 m. – [[Neftçi PFK|Baku „Neftči“]]. 2021 m. žaidė [[Apóllōn Lemesós|Limasolio „Apollon“]] (Kipras), [[Wieczysta Kraków|Krokuvos „Wiečysta“]], o 2022 m. perėjo į [[Olympiakós Leykōsía FC|Nikosijos „Olympiakos“]]. 2023 m. sausio 29 d. [[Zira FK]] (Azerbaidžanas) pranešė apie naujoką iš Haičio. === FK Panevėžys === 2023 m. rugpjūtį pasirašė sutartį su [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubu]], galiosiančią iki 2024 m. pabaigos.<ref>https://fk-panevezys.lt/klubas-pasikviete-patyrusi-gyneja/</ref><ref>https://alyga.lt/naujiena/r-latouchentas-persikele-i-rumunija-panevezys-pasikviete-gyneja/8333</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/483469/panevezys-stiprinasi-patyrusiu-krasto-gyneju</ref><ref>https://www.ferisports.com/foot-transfert-wilde-donald-guerrier-rebondit-en-lituanie/</ref> 2023 m. atstovaudamas [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubui]] sužaidė ketverias [[LFF I lyga|Pirmos lygos]] rungtynes, o [[A lyga|A lygoje]] nesulaukė savo šanso. 2023 m. gruodžio 5 d. tapo žinoma, kad abipusiu susitarimu nutraukta sutartis.<ref>[https://alyga.lt/naujiena/panevezys-atsisveikino-su-trimis-futbolininkais/8423 „Panevėžys“ atsisveikino su trimis futbolininkais]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. A lyga|2023]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Panevėžys]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == {{išplėsti}} == Rinktinė == Nuo 2010 m. atstovavo [[Haičio vyrų futbolo rinktinė|Haičio nacionalinei rinktinei]]. Nesyk atstovavo Haičio rinktinei CONCACAF „Aukso taurėje“. 2019 m. pirmenybėse, Gerjė ketvirtfinalyje įmušė pergalingą įvartį į pajėgios Kanados rinktinės vartus – dėl to [[Haičio vyrų futbolo rinktinė|haitiečiai]] nukeliavo net iki pusfinalio. [[Haičio vyrų futbolo rinktinė|Haičio rinktinės]] sudėtyje sužaidė 61 mačą bei pelnė 11 įvarčių (atnaujinta: 2023 m. rugpjūčio 31 d.). == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2013 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2013]]|I etapas|1|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2015 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2015]]|ketvirtfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2019 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2019]]|pusfinalis|4|1|2|0|0}} {{futČempŽem|[[2023 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2023]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2016 m. Copa América Centenario|JAV 2016]]|I etapas|1|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/wilde-donald-guerrier alyga.lt svetainė] * [https://www.transfermarkt.it/wilde-donald-guerrier/profil/spieler/171411 Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/kwadwo-asamoah/243476/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Haičio futbolininkai|Guerrier]] dh1xphxvrsdf49oldc4z3n98lal6s8j 0 641676 7889731 7824191 2026-07-30T09:10:02Z CD 677 [[]] using [[Project:AWB|AWB]] 7889731 wikitext text/x-wiki {{coord|55.1104|23.4442|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas = Padubysio dvaras | Paveiksliukas = Padubysys I, dvaro liekanos.JPG | Vieta = [[Padubysys I]], [[Jurbarko rajonas|Jurbarko raj.]] | Įkurtas =XIX a. | Stilius = | Giminės =Jonušas Tiškevičius<br>Stanislovas Tiškevičius<br>Kazimieras Burba<br>Antanas Burba<br>Michalina Valevska<br>Jurgis Valevskis<br>Juozas Butkevičius | Parkas = Sunykęs | Dabar = Sunykę pastatai, išlikęs malūnas | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = Apleistas sodybos gyvenamasis namas, 2023 m. }} '''Padubysio dvaras''' – buvusio [[dvaras|dvaro]] sodyba [[Padubysys I|Padubysio I]] kaime, [[Seredžiaus seniūnija|Seredžiaus seniūnijoje]], [[Jurbarko rajonas|Jurbarko rajone]], dešiniajame [[Dubysa|Dubysos]] krante, 4 km į šiaurės rytus nuo [[Seredžius|Seredžiaus]] miestelio, 1,5 km į rytus nuo kryžkelės iš kelio {{RK1709}}. == Istorija == Padubysio dvarą ir aplinkines žemes XIX a. valdė grafas Jonušas Tiškevičius, jo sūnus Stanislovas Tiškevičius, Kazimieras Burba. Po 1891 m. dvarą valdė Antanas Burba, jo sesuo Michalina Valevska, jai mirus – vyras Jurgis Valevskis.<ref name=ver>[https://www.versme.lt/e_knygos/Seredzius.pdf Monografija „Seredžius“. Padubysys ir aplinkiniai kaimai. Padubysio dvaras]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} ''versme.lt'' 425, 426 psl.</ref> 1923 m. vykdant [[1919–1939 m. žemės reforma|žemės reformą]], dvarui paliktos 822 dešimtinės (80 ha) turėtų žemių.<ref name=ver/> 1923 m. dvarą nupirko Juozas Butkevičius. Jis prisimenamas kaip griežtas ir teisingas valdytojas, rūpinęsis dvaru. Ypatingą dėmesį skyrė dvaro vandens malūnui, jo rūpesčiu Padubysyje veikė pradžios mokykla. Butkevičiai savo vaikų neturėjo, todėl dvaro valdytojas J. Butkevičius 1937 m. surašytu [[testamentas|testamentu]], kurį patvirtino [[Aleksotas|Aleksoto]] notaras, savo valdas paskyrė įsūniui Juozui Butkevičiui. Pastarasis paveldėtą dvarą valdė neilgai, nes krašte prasidėjo karas. [[Nacių okupacija Lietuvoje|Vokiečių okupacijos]] metais valdyti dvarą buvo paskirti Gaigalas ir Bekeris. Frontui traukiantis į Vakarus, dvare trumpai buvo pasirodęs savininkas Butkevičius su įmote. Jis čia paskyrė ūkvedį ir vėl išvyko. Nuo 7-to dešimtmečio gyveno [[Varšuva|Varšuvoje]]. 1998 m. atkurtos J. Butkevičiaus nuosavybės teisės į 14,75 ha žemės.<ref name=ver/> Klestėjimo laikotarpiu dvarui priklausė dar [[baudžiava|baudžiavos]] laikais statytas gyvenamasis namas, [[klojimas]], [[ledainė]], ratinė, [[arklidė]], veršidė, kiti ūkio statiniai. 1930 m. nuo žaibo sudegė klojimas. Atokiau, ant Dubysos kranto, stovėjo [[Padubysio vandens malūnas]]. Dvaras buvo viršutinėje, o malūnas apatinėje Dubysos slėnio terasoje. Su dvaru jungė vadinamasis Dvarkelis. Malūne buvo pastatyta vokiška valcų įranga, pikliai, kitos mašinos. Jis garsėjo visoje apylinkėje malamų [[miltai|miltų]] kokybe, galėjo sumalti [[Manų kruopos|manus]]. Į malūną susimalti miltų atvažiuodavo ir žydai. Išlikęs malūnas 1992 m. įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref>{{cite kvr|mc=146|title=Padubysio dvaro vandens malūno statinių kompleksas}}</ref> Dvaro gyvenamajame name sovietmečiu veikė medicinos punktas, [[biblioteka]], pradinė mokykla, [[kultūros namai]]. Čia buvo apgyvendintos kelios šeimos. Po 1976 m. kilusio gaisro neliko mokyklos, pastatas buvo apleistas, nyko. Buvusi ledainė pertvarkyta į gyvenamąjį pastatą. Dvarą supęs parkas sunyko, tvenkinys prižėlė, liko apleistas. == Galerija == <gallery widths="180" heights="180"> Padubysys I. Buvęs dvaras. Priekis.JPG|Priekinis fasadas (nelikę kolonų [[portikas|portiko]] prie įėjimo) Padubysys I, apgriuvęs svirnas.JPG|miniatiūra|left|220px|Apgriuvęs ūkio pastatas Padubysys I, tvenkinys prie dvaro.JPG|Žaliuojantis tvenkinys šalia dvaro </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Padubysys Manor}} * [[Sąrašas:Lietuvos dvarai]] [[Kategorija:Jurbarko rajono dvarai]] obsllu3nyjsbtz4vru239s0i18pmsuv 0 647099 7889540 7555777 2026-07-29T20:00:40Z Jekselis 221986 /* */ daugiabučių mikrorajonas pakeista į gyvenamasis rajonas 7889540 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = Panevėžio Nemuno gatvės tiltas | paveiksliukas = 2025. Panevėžys, Nemuno tiltas.jpeg | antraštė = Tilto profilis nuo estakados pusės | vieta = [[Panevėžys]], Nemuno g. | pastatytas =1976 m. | renovuotas = |locmap = Panevėžio miesto savivaldybė |žeml = |lat= 55.741426 |long= 24.339753 |PL=||M=|PS=|IL=|IM=|IS= | ilgis = 154 m | plotis = 14,4 m + šalitilčiai | aukštis = | konstrukcija = [[Sijinis tiltas]] | kerta = [[Nevėžis|Nevėžį]] | medžiagos = [[Gelžbetonis]] }} '''Panevėžio Nemuno gatvės tiltas''' – didžiausias [[Panevėžys|Panevėžio]] tiltas, nutiestas per [[Nevėžis|Nevėžio]] upę.<ref name=pan>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/nemuno-gatves-tilto-statyba/ Nemuno gatvės tilto statyba] ''paneveziokrastas.pavb.lt''</ref> Stovi Nemuno gatvėje, šiaurės vakarinėje miesto dalyje, 4 km į rytus nuo [[Magistralinis kelias A17 (Lietuva)|Vakarinio aplinkkelio]]. Kairiajame krante automobilių tilto [[estakada]] kerta Kultūros ir poilsio parką, kiek toliau stūkso [[Panevėžio sporto arena|Sporto arena]], priešingame krante įsikūrę daug pramonės įmonių, praeina geležinkelis. Tiltas su estakada per Nevėžį pastatytas per porą metų, 1974-1976 m. Naujasis transporto statinys tuomet įsijungė į baigiamą tiesti miesto centro apvažiavimo žiedą, palengvino plečiamo [[Klaipėda (Panevėžys)|Klaipėdos gyvenamojo rajono]] gyventojų susisiekimą su pramoniniu rajonu ([[Panevėžio autokompresorių gamykla|Autokompresorių]], [[Panevėžio tiksliosios mechanikos gamykla|Tiksliosios mechanikos gamyklos]], [[Panevėžio stiklo fabrikas|Stiklo fabrikas]], [[Lietkabelis]] ir kt.).<ref name=pan/> 2023 m. atlikus techninę tilto ekspertizę ir nustačius konstrukcijų defektus, buvo apribotas [[eismas|eismo]] intensyvumas ir sunkiasvorių [[sunkvežimis|sunkvežimių]] judėjimas. Parengtas tilto kapitalinio remonto projektas. Remonto darbus planuojama atlikti neuždarius šio transporto mazgo.<ref>[https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/remonto-saukiasi-visi-panevezio-didieji-tiltai-taciau-yra-eile/ Remonto šaukiasi visi Panevėžio didieji tiltai, tačiau yra eilė] ''sekunde.lt'' 2022-08-22</ref><ref>[https://www.delfi.lt/auto/patarimai/nemuno-gatves-tiltu-panevezyje-bus-ribojamas-eismas-93544615 Nemuno gatvės tiltu Panevėžyje bus ribojamas eismas] ''delfi.lt'' 2023-06-02</ref><ref>[https://jp.lt/panevezyje-naujas-kelio-zenklinimas-iskilo-gresme-tilto-buklei/ Panevėžyje – naujas kelio ženklinimas: iškilo grėsmė tilto būklei] ''jp.lt'' 2023-09-08</ref> 2025 m. I pusės duomenimis, po tiltu papildomai suramstyta [[atrama|atramų]] eilė, remianti [[rygelis|rygelį]] estakados pusėje, ant tilto apribotas krovininių automobilių greitis iki 30 km/val. == Tilto charakteristika == 154 m ilgio tiltą suprojektavo instituto „Lietkelprojektas“ specialistai. Paruošiamųjų darbų etape įrengti privažiavimo keliai per užpiltą Nevėžio senvagę. Tilto statybai sunaudota 482 t metalo ir apie 3 tūkst. m³ betono.<ref name=pan/> Tilto [[atrama]]s sudaro [[gelžbetonis|gelžbetoninių]] ovalaus skerspjūvio kolonų eilės, įrengtos ant polinių [[Pamatai|pamatų]], viršuje apjungtos į rygelius. [[Perdanga|Perdangoje]] sumontuotos gelžbetoninės [[sija|sijos]]. Kiti statinio rodikliai: tilto ilgis – 154 m, važiuojamosios dalies plotis – 14,4 m, eismo juostų skaičius – 4 vnt., eismo juostos plotis – 3 m.<ref>[https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2022-653022 Centrinis viešųjų pirkimų portalas. Tilto per Nevėžį Nemuno g. Panevėžio mieste kapitalinio remonto darbai] ''cvpp.eviesiejipirkimai.lt''</ref> Tilto abiejose pusėse įrengti šalitilčiai.<ref>https://maps.lt/short/dccee716 Tiltas žemėlapyje [[maps.lt]]</ref> <gallery> Panevėžys, Nemuno tiltas.jpeg|Eismo tiltu apribojimai Panevėžys, Nemuno tilto estakada.jpeg|Tilto estakados dalis </gallery> == Literatūra == * [[Henrikas Kebeikis]]. Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. - Kaunas: „Kopa“, 2004. - ISBN 9955-9711-0-X. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Panevėžys Nemunas street bridge}} * [[Sąrašas:Tiltai per Nevėžį]] {{artimiausi tiltai|per Nevėžį|[[Panevėžio Respublikos tiltas|Respublikos g. tiltas]]|[[Panevėžio Kultūros ir poilsio parko tiltas|Kultūros ir poilsio parko tiltas]]}} [[Kategorija:Tiltai per Nevėžį]] [[Kategorija:Panevėžio tiltai]] 6azqwyeyah8cxj9d4g8d9k8aihf2rn5 0 647209 7889543 7554220 2026-07-29T20:02:11Z Jekselis 221986 /* */ 7889543 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = Panevėžio Kultūros ir poilsio parko tiltas | paveiksliukas = Parko tiltas, Panevėžys.jpeg | antraštė = Tilto profilis iš pramoninio rajono pusės | vieta = [[Panevėžys]],<br>Kultūros ir poilsio parkas | pastatytas = 1984 m. | renovuotas = 2015 m. |locmap = Panevėžio miesto savivaldybė |žeml = |lat= 55.738933 |long= 24.324145 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= | ilgis = ~110 m | plotis = | aukštis = | konstrukcija = Rėminis–gembinis tiltas | kerta = [[Nevėžis|Nevėžį]] | medžiagos = [[Mediena]], metalas }} '''Panevėžio Kultūros ir poilsio parko tiltas''' – pėsčiųjų tiltas [[Panevėžys|Panevėžyje]], nutiestas per [[Nevėžis|Nevėžį]] Dariaus ir Girėno gatvės tęsinyje. Modernizuotas Kultūros ir poilsio parkas plyti vakarinėje miesto dalyje, užima apie 40 ha plotą. Jame stovintis pėsčiųjų tiltas tarnauja jungtimi tarp [[Klaipėda (Panevėžys)|Klaipėdos]] gyvenamojo rajono kairiajame krante ir pramoninio – dešiniajame. Be to, jis iš miesto veda į didelius lankytojų traukos taškus parke: žaidimų ir apžvalgos aikšteles, amfiteatrą, sporto aikštynus, pėsčiųjų ir dviračių tako žiedą. Pėsčiųjų tiltas per Nevėžio upę ties 51-osios armijos gatve (dab. Dariaus ir Girėno g.) atiduotas naudoti 1984 m. vasario 29 d.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/kai-panevezieciai-savo-mieste-nebetilpo/ Panevėžio istorijos puslapiai. Visuomeninės paskirties objektai 51-osios armijos gatvėje] ''pavb.lt''</ref> Medinis tiltas parke pastatytas trijų angų. Jo išlenkto [[siluetas|silueto]] formos konstrukcija rėmėsi į dvi tarpines [[gelžbetonis|gelžbetonines]] atramas ir [[ramtas|ramtus]], pastatytus krantuose, ėjimo takas sudėtas iš medinių skersinių lentų. 2014 m. tiltas buvo avarinės būklės, nesaugus: medienos puvinys pažeidęs konstrukcijas, išlūžę porankiai, skilusios atskiros dalys. Savivaldybės iniciatyva buvo įspėti panevėžiečiai, tiltas uždarytas, nutarta jį rekonstruoti.<ref>[https://www.panevezys.lt/lt/naujienos/pritare-pesciuju-tilto-rekonstrukcijai.html Pritarė pėsčiųjų tilto rekonstrukcijai] ''panevezys.lt'' 2014-05-29</ref><ref>[https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/alternatyva-griuvanciam-tiltui-papildomas-marsrutas/ Alternatyva griūvančiam tiltui – papildomas maršrutas] ''sekunde.lt'' 2014-11-06</ref> 2015 m. jis pirmą kartą nuo pastatymo iš esmės buvo atnaujintas. Latvijos bendrovė „Tilts“ pagal išskirtinės [[architektūra|architektūros]] statinio projektą<ref>[https://pstprojektai.lt/lt/projektas/panevezio-kulturos-ir-poilsio-parko-projektas/ Panevėžio Kultūros ir poilsio parko projektas] ''pstprojektai.lt''</ref> atliko tilto per Nevėžį rekonstrukciją. Tiltų specialistai išmontavo susidėvėjusias nemetalines tilto konstrukcijas, suremontavo [[atrama]]s. Vaikščiojamoji dalis buvo įrengta iš [[maumedis|maumedžio]] ir [[pušis|pušies]] lentų, įtaisyti metaliniai turėklai, [[LED]] apšvietimas.<ref>[https://aina.lt/rekonstruojamas-pesciuju-tiltas/ Rekonstruojamas pėsčiųjų tiltas] ''aina.lt'' 2015-05-06</ref><ref>[https://aina.lt/rytoj-atidaromas-pesciuju-tiltas/ Rytoj atidaromas pėsčiųjų tiltas] ''aina.lt'' 2015-11-23</ref><ref>[https://aina.lt/lapkricio-24-aja-pesciuju-tilto-atidarymo-svente/ Lapkričio 24-ąją – pėsčiųjų tilto atidarymo šventė] ''aina.lt'' 2015-11-18</ref> Atidarant tiltą, paminėtos Nevėžio upės atkarpos tarp Nemuno ir Savitiškio g. valymo darbų pabaigtuvės. Naujojo tilto ilgis – apie 110 m.<ref>https://maps.lt/short/0c018582 Kultūros ir poilsio parko tiltas žemėlapyje [[maps.lt]]</ref> Senojo tilto paklotas (vaikščiojamoji dalis) buvo įrengtas pagrindinių [[sija|sijų]] apačioje, jos nebuvo apsaugotos nuo tiesioginio atmosferinio poveikio, susikaupusios drėgmės ant pakloto. Tai turėjo įtakos tilto eksploatacijos trukmei. Naujajam tiltui panaudotos pjautinės bei klijuotos [[mediena|medienos]] konstrukcijos, pasirūpinta tinkama medienos apsauga nuo tiesioginio atmosferos poveikio. Dėl šios priežasties einamoji dalis buvo iškelta į viršų: paklotas, kuriuo eina žmonės, įrengtas ant pagrindinių sijų viršaus.<ref>[https://www.statybunaujienos.lt/naujiena/Sutvarkytam-Panevezio-pesciuju-tiltui-norejo-suteikti-grakstu-vaizda/6328 Sutvarkytam Panevėžio pėsčiųjų tiltui norėjo suteikti grakštų vaizdą] ''statybunaujienos.lt'' 2015-11-27</ref> Tiltas rėminis, konsolinės (gembinės) sistemos, trijų tarpsnių. <gallery widths="180" heights="180"> 2025, Parko tiltas, Panevėžys.jpeg|Lenktas tiltas, lenkti turėklai </gallery> == Literatūra == * [[Henrikas Kebeikis]]. Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. - Kaunas: „Kopa“, 2004. - ISBN 9955-9711-0-X. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Park bridge, Panevėžys}} * [[Sąrašas:Tiltai per Nevėžį]] * {{YouTube|k7T0k2BV1Cw|Pėsčiųjų tiltas Panevėžio Kultūros ir poilsio parke}} {{artimiausi tiltai|per Nevėžį|[[Panevėžio Nemuno gatvės tiltas|Nemuno g. tiltas]]|[[Savitiškio tiltas]]}} [[Kategorija:Tiltai per Nevėžį]] [[Kategorija:Panevėžio tiltai]] [[Kategorija:Lietuvos pėsčiųjų tiltai]] 9g5ert917tupbfg8ypicbomkq2g52d4 0 647948 7889506 7194129 2026-07-29T17:04:10Z MatasLife 148501 7889506 wikitext text/x-wiki {| class="toccolours" style="margin: 0 0 0.5em 1em; border: 1px solid darkgray; width: 400px; float: right" | style="width: 60px" | [[Vaizdas:Flag_of_EU.svg|55px|left|border]] | style="text-align: center;" | '''[[ES|Europos Sąjungos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] santykiai''' | style="width: 60px" | [[Vaizdas:Flag_of_Lithuania.svg|55px|right|border]] |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>'''Pagrindinės datos:'''</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Europos Bendrija pripažįsta Lietuvos nepriklausomybę: [[1991]] m. [[rugpjūčio 27]] d.</small><br />&nbsp;<small>• Pasirašyta Europos (asociacijos) sutartis: [[1995]] m. [[birželio 12]] d. .</small><br />&nbsp;<small>• Seimas ratifikavo Europos (asociacijos) sutartį: [[1996]] m. [[birželio 20]] d.</small><br />&nbsp;<small>• Pradėtos derybos dėl Lietuvos narystės ES: [[1999]] m. gruodis</small><br />&nbsp;<small>• Lietuva tampa ES nare: [[2004]] m. [[gegužės 1]] d. |- |} '''Europos Sąjungos ir Lietuvos santykiai''' – dvišaliai santykiai tarp [[ES|Europos Sąjungos]] bei jos pirmtakės [[Europos Bendrija|Europos Bendrijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]]. Lietuva yra Europos Sąjungos narė nuo [[2004]] m. Pirmųjų kontaktų tarp Lietuvos ir tuometės Europos Bendrijos pradžia – [[1990]] m. rugsėjo mėn., kai Lietuvoje pirmą kartą apsilankė [[Europos Parlamentas|Europos Parlamento]] narių delegacija. Lietuvai atstovauja ambasadorius, reziduojantis Briuselyje, veikia Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje. [[Vilnius|Vilniuje]] veikia [[Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje]], Vilniuje taip pat įsikūrusi viena Europos Sąjungos agentūra – [[Europos lyčių lygybės institutas]]. == Santykių istorija == Santykius tarp Lietuvos ir ES galima suskirstyti į keturis laikotarpius: ryšius tarp pavienių lietuvių išeivių ir ES [[Lietuvos TSR|Lietuvos okupacijos]] sąlygomis, santykius Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir siekiant narės statuso ir santykiai Lietuvai tapus ES nare (nuo 2004 m.) === Ryšiai iki 1990 m. === Apie ryšius su ES prieš Lietuvai atkuriant nepriklausomybę informacijos nėra. === Santykiai 1990–2004 m. === Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Europos Parlamento politinės grupės ėmė megzti santykius su Lietuvos parlamentu ir jo frakcijomis. 1990 m. rugsėjį Lietuvoje įvyko Europos Parlamento narių delegacijos vizitas.<ref name=Seimas>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=39134&p_k=1 Lietuvos ir ES santykių istorija ([[Lietuvos Respublikos Seimas]])]</ref> Po karinės [[Sausio įvykiai (1991 m.)||TSRS agresijos 1991 m. sausį]], Europos Parlamentas priėmė TSRS kariuomenės agresiją Baltijos valstybėse smerkiančią rezoliuciją. Europos Parlamentui nubalsavus Europos Bendrijos Taryba įšaldė TSRS skiriamą ekonominę pagalbą. Žlugus [[Rugpjūčio pučas|pučui Maskvoje]], [[rugpjūčio 27]] d. oficialiai pripažino Lietuvos Respubliką. [[LR AT]] 1992 m. [[vasario 6]] d. nutarimu patvirtino LR AT įvairių frakcijų deputatus atstovais Europos Parlamente, o [[balandžio 14]] d. priėmė nutarimąm kuriuo sudaryta oficiali delegacija ryšiams su Europos Parlamentu. [[1993]] m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos posėdyje Kopenhagoje nuspręsta, kad Asociacijos sutartis pasirašiusios Vidurio ir Rytų Europos valstybės ateityje galės tapti Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, jei tik atitiks ką tik suformuluotus [[Kopenhagos kriterijai|Kopenhagos kriterijus]], kuriuos turės atitikti narystės Europos Sąjungoje siekiančios šalys. Asociacijos sutartis tarp Lietuvos ir ES pasirašyta [[1995]] m. [[birželio 12]] d., o kiek vėliau, [[gruodžio 7]] d., Seimas priėmė pareiškimą „Dėl Lietuvos Respublikos paraiškos tapti Europos Sąjungos nare“. Gruodžio 8 d. Lietuva įteikė oficialią paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje,<ref name=Seimas/> tai padarydama paskutinė iš Baltijos šalių (po [[Latvija|Latvijos]] ([[rugsėjo 13]] d.), [[Estija|Estijos]] ([[lapkričio 24]] d.)) [[1996]] m. [[birželio 20]] d. Seimas ratifikavo Asociacijos sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų bei jų valstybių narių. Sutartis įsigaliojo 1998 m. [[vasario 1]] d.<ref name=Seimas/> Prieš tai Lietuvai reikėjo padaryti pataisą Konstitucijoje leidžiant žemės pardavimą užsieniečiams, kad nebūtų prieštaravimų tarp Lietuvos įstatymų ir Europos sutarties nuostatų. Po asociacijos sutarties pasirašymo įkurtas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos jungtinis parlamentinis komitetas. Tarpvyriausybinė konferencija 1997 m. parengė [[Mastrichto sutartis|Mastrichto sutarties]] pataisas, o Europos Komisija tų pačių metų [[liepos 15]] d. paruošė išsamų dokumentą „Darbotvarkė 2000“, kuriame pristatė Europos Sąjungos plėtrai būtinų vidaus reformų gaires, ir pateikė išsamų kiekvienos kandidatės pasirengimo įvertinimą. Tuo metu Lietuva nepateko tarp pasirengusiųjų narystei šalių, EK rekomendavo pradėti derybas tik su [[Čekija]], [[Estija]], [[Lenkija]], [[Slovėnija]] ir [[Vengrija]]). Teigiamą įvertinimą gauti tuo metu Lietuvai sutrukdė neuždrausta [[mirties bausmė]], veikianti [[Ignalinos atominė elektrinė]] ir teisinės bazės, leidžiančios ES piliečiams Lietuvoje įsigyti žemės, nebuvimas. Dėl to 1997 m. liepos 1 d. Seimas priėmė Statuto pataisa dėl Seimo Europos reikalų komiteto įkūrimo, o 1997 m. rugsėjo 18 d. – „Dėl Europos reikalų komiteto sudarymo“, o 1998 m. gruodžio 21 d. priėmė Baudžiamojo kodekso pataisą, kuria panaikino mirties bausmę (prieš tai, gruodžio 9 d., [[Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas|Konstitucinis Teismas]] buvo išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatyta mirties bausmė prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai), pradėta rengti Nacionalinė energetikos strategija, patvirtinta [[1999]] m. [[spalio 5]] d. 1999 m. [[spalio 13]] d. EK teigiamai įvertino Lietuvos pasirengimą ir gruodį [[Helsinkis|Helsinkyje]] vykstančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime kartu su [[Bulgarija]], [[Latvija]], [[Malta]], [[Rumunija]] ir [[Slovakija]] pakviesta pradėti derybas. Oficialiai derybos pradėtos 2000 m. vasario 15 d., o 2001 m. sausio 18 d. visos Seimo frakcijos pasirašė bendrą pareiškimą dėl spartesnės integracijos į Europos Sąjungą.<ref name=Seimas/> 2003 m. balandžio 16 d. iškilmingoje ceremonijoje [[Atėnai|Atėnuose]] buvo pasirašyta Lietuvos ir kitų būsimų naujųjų valstybių narių stojimo į Europos Sąjungą sutartis. Netrukus po to, 2003 m. gegužės 10–11 dienomis, Lietuvoje surengtas [[2003 m. referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje|visuotinis referendumas]], kuriame dalyvavo daugiau kaip 63 % balso teisę turinčių piliečių, iš kurių daugiau kaip 91 % pritarė Lietuvos narystei Europos Sąjungoje. Daugumai Lietuvos piliečių pritarus ir [[Atėnai|Atėnuose]] pasirašytai sutarčiai įsigaliojus, [[2004]] m. [[gegužės 1]] d. Lietuva oficialiai tapo ES nare. Lietuvai įstojus Bendrijoje buvo iš viso 25 narės. === Ryšiai Lietuvai tapus pilnateise aljanso nare (po 2004 m.) === [[Vaizdas:Stamps of Lithuania, 2009-24.jpg|thumb|Pašto ženklas, išleistas siekiant paminėti Lietuvos stojimo į ES metines.]] Lietuva eurą įsivesti siekė dar nuo 2007 m. sausio 1 d., tačiau didesni [[infliacija|infliacijos]] rodikliai nei leistini konvergencijos kriterijuose (2,7 % vietoje 2,6 %) sutrukdė šaliai pirmai iš Baltijos valstybių įsivesti eurą.<ref>{{cite web|url=http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/06/622&format=PDF&aged=0&language=EN&guiLanguage=en|title=Commission assesses the state of convergence in Lithuania|date=2006-05-16|access-date=2014-01-12|publisher=[[Europos komisija]]}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.euractiv.com/euro/euro-zone-slovenia-lithuania-hold/article-155340|title=Euro zone: Slovenia in, Lithuania on hold|date=2006-05-16|access-date=2014-01-12}}</ref> Lietuva yra kol kas vienintelė valstybė, kuriai iš pradžių nebuvo leista įsivesti euro po konvergencijos kriterijų patikrinimo.<ref>{{cite web|url=http://www.ft.com/intl/cms/s/0/a0ca35e0-54f9-11e3-86bc-00144feabdc0.html#axzz2q2ZBK2f1|archive-url=https://ghostarchive.org/archive/20221211221209/https://www.ft.com/content/a0ca35e0-54f9-11e3-86bc-00144feabdc0#axzz2q2ZBK2f1|archive-date=2022-12-11|url-access=subscription|url-status=live|title=Lithuania shows rare enthusiasm for eurozone membership|date=2013-12-30|access-date=2014-01-12|last1=Milne|first1=Richard|last2=Spiegel|first2=Peter|publisher=[[Financial Times]]|url-status=live}}</ref> Lietuva [[eurozona|eurozonos]] nare tapo paskutinė iš Baltijos šalių – nuo [[2015]] m. [[sausio 1]] d. Įsivedusi ES bendrą valiutą Lietuva tapo ir visateise [[Ekonominė ir pinigų sąjunga|Ekonominės ir pinigų sąjungos]] nare. [[Vaizdas:Užupis EU.jpg|miniatiūra|[[Užupis|Užupio]] gyventojai švenčia Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą. ]] 2013 m. antrąjį pusmetį Lietuva pirmą kartą, pirmoji iš Baltijos valstybių, pirmininkavo [[Europos Sąjungos Taryba]]i. == Pasiuntinių sąrašas == === EK atstovybės vadovai Lietuvai === ''Pateiktas nepilnas sąrašas'' * nuo 2022 m. – [[Marius Vaščega]] === Ambasadoriai prie ES === * 1995–1997 m. – [[Jonas Čičinskas]], Lietuvos nuolatinės misijos prie Europos Sąjungos (ES) Briuselyje vadovas, ambasadorius * 1997–2001 m. – [[Romualdas Kalonaitis]], Lietuvos ambasadorius Nuolatinėje misijoje prie Europos Sąjungos * 2001–2005 m. – [[Oskaras Jusys]] * 2004–2015 m. – [[Rytis Martikonis]], Lietuvos nuolatinis atstovas prie Europos Sąjungos * 2010–2015 m. – [[Raimundas Karoblis]] * 2015–2020 m. – [[Jovita Neliupšienė]] * nuo 2022 m. – [[Arnoldas Pranckevičius]] == Šaltiniai == {{išn}} == Taip pat skaitykite == * [[Europos Sąjungos plėtra]] * [[Lietuva ir euras]] {{Lietuvos diplomatiniai santykiai}} [[Kategorija:Lietuvos diplomatiniai santykiai]] [[Kategorija:Europos Sąjunga]] 7exzqy91hadepc4jrisre4uut663luq 0 653252 7889649 7889124 2026-07-30T06:08:22Z Mazsim 205614 Pašalinta nebeaktuali informacija apie bakalauro studijas, nes fakultetas jų nebevykdo (šaltinis KTU studijų programų sąrašas). 7889649 wikitext text/x-wiki {{coord|55.720212|24.342647|display=title}} {{Infolentelė universitetas | pavadinimas = KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas | logotipas = [[Vaizdas:KTU Panevėžio fakultetas, logo.png|250px|]] | įkurtas = 1961 m. | dekanas = prof. dr. Daiva Žostautienė | vieta = [[Panevėžys]], Nemuno g. 33 | darbuotojai = | studentai = | svetainė = [https://ptvf.ktu.edu/ ptvf.ktu.edu] }} '''KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas''' (trumpinys '''KTU PTVF''') – [[Kauno technologijos universitetas|Kauno technologijos universiteto]] [[fakultetas]], įsikūręs [[Panevėžys|Panevėžyje]]. Tai viena iš dviejų aukštųjų mokyklų mieste.<ref name=ain>[https://aina.lt/istorijos-takais-kaip-ktu-panevezio-technologiju-ir-verslo-fakultetas-tapo-klestincio-miesto-simboliu/ Istorijos takais: kaip KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas tapo klestinčio miesto simboliu] ''aina.lt''</ref><ref>[https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/panevezio-aukstosios-stumiamos-i-uzribi/ Panevėžio aukštosios stumiamos į užribį] ''sekunde.lt''</ref> == Studijų programos == Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas vykdo [[Universitetas|universitetines]] studijas ir su jomis susijusias veiklas, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą.<ref>[https://www.aikos.smm.lt/registrai/studiju-programos/_layouts/15/asw.aikos.registersearch/objectformresult.aspx?o=inst&f=inst&key=88603090113001&pt=of Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas] ''aikos.smm.lt''</ref> [[Magistrantūra|Magistrantūros]], antrosios pakopos studijų programos:<ref>[https://jp.lt/ktu-panevezio-technologiju-ir-verslo-fakultete-galimybe-magistrantura-studijuoti-nemokamai/ KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete – galimybė magistrantūrą studijuoti nemokamai] ''jp.lt''</ref> * Integruotas projektavimo ir statybos valdymas ([[statyba|statybos]] inžinerijos kryptis) * Valdymo technologijos ([[elektronika|elektronikos]] inžinerijos kryptis) * Vadyba == Istorija == XX a. 7-jame dešimtmetyje Panevėžys sparčiai vystėsi – vyko daug statybų, steigėsi įmonės ir pramoninės gamyklos, todėl jose trūko aukšto lygio specialistų. 1961 m. [[Panevėžio politechnikumas|Panevėžio politechnikumo]] bazėje buvo atidarytas KPI Panevėžio vakarinis skyrius, kurio vedėju paskirtas Pranas Pranaitis. Į pramoninės ir civilinės statybos specialybę priimti 62 studentai. 1965 m. KPI Panevėžio vakarinis skyrius buvo reorganizuotas į KPI Panevėžio vakarinį fakultetą. 1967 m. fakultetas išleido pirmąją 47-ies absolventų laidą: 29 statybos ir 18 elektros inžinerijos diplomuotų inžinierių. Tuomet studijos Panevėžyje truko 6 metus.<ref name=ain/> Antrame Panevėžio vakarinio fakulteto veiklos dešimtmetyje daugėjo studentų, kurių buvo beveik 700. Tuomet buvo pristatytos naujos Elektros pavarų ir Pramonės įrengimų automatizavimo studijos. Fakultetas kiekvienais metais parengdavo po 90 specialistų.<ref name=ain/> 1989 m. KPI Panevėžio vakarinis fakultetas buvo pavadintas tiesiog KPI Panevėžio fakultetu, kuriame 6 metų trukmės studijas pakeitė 5 metus trunkančios dieninės studijos. Jų metu studentai galėjo studijuoti Mechanikos inžineriją ir Verslo administravimą. 1990 m. tapo KTU Panevėžio fakultetu. 1991 m. fakulteto dekanu išrinktas doc. Algimantas Zenkevičius. Ketvirtame fakulteto gyvavimo dešimtmetyje buvo inicijuota dviejų studijų pakopų – bakalauro ir magistro – sistema. 1995 m. KTU Panevėžio fakultete įkurtas neakademinis padalinys – Vadybos technologijų ir verslo mokymo centras. Remiant [[JAV]] tarptautinio vystymo agentūrai, buvo vystomos trijų pagrindinių sričių programos: vadybos technologija, kompiuterija bei verslo mokymas anglų kalba. Pirmasis centro direktorius buvo Amerikos lietuvis Robertas Vichas.<ref name=ain/> 1998 m. KTU Panevėžio fakultetas reorganizuotas į KTU Panevėžio filialą. Įstaigą sudarė du fakultetai: Technologijų bei Vadybos ir administravimo. Filialo direktoriumi buvo paskirtas prof. [[Algirdas Jurkauskas]]. Jo iniciatyva buvo pradėti rengti [[transporto priemonė|transporto priemonių]] inžinerijos bakalaurai. 2001 m. Panevėžio filialas pervardintas į KTU Panevėžio institutą. Institute buvo Technologijų bei Vadybos ir administravimo fakultetai. 2003 m. KTU Panevėžio institute buvo atidarytas [[Mechatronika|Mechatronikos]] centras. 2006 m. veiklą pradėjo [[Panevėžio mokslo ir technologijų parkas]], kurio steigėjai – Panevėžio savivaldybė ir KTU Panevėžio institutas. 2010 m. KTU Panevėžio institute atidaryta [[Robotika|Robotikos]] laboratorija – pirma tokio tipo laboratorija Lietuvoje, kurioje studentai gali mokytis dirbti su mobiliais ir pramoniniais robotais, vykdyti mokslinius tyrimus. 2014 m. Panevėžio instituto fakultetai buvo apjungti į vieną – KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetą. Jame 2015 m. atidarytas Technologijų mokymo centras, skirtas moksleiviams susipažinti su elektronikos principais, valdymo įrenginiais, robotais. 2017 m. Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto [[Katedra (švietimas)|katedros]] apjungtos į vieną Technologijų ir verslumo kompetencijų centrą. 2016 m. baigimo diplomai įteikti 50-ajai KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto [[absolventas|absolventų]] laidai. Panevėžyje studijas jau buvo baigę beveik 8000 absolventų.<ref name=ain/> 2024 m. diplomai įteikti 58-osios laidos magistro studijas baigusiems 42 absolventams, baigusiems Statybos valdymo, Integruoto projektavimo ir statybos valdymo bei Vadybos studijų programas. Iš jų diplomus gavo 10 technologinių mokslų srities ir 32 socialinių mokslų srities magistrai.<ref>[https://jp.lt/ktu-panevezio-technologiju-ir-verslo-fakulteto-58-osios-laidos-absolventams-iteikti-magistro-diplomai/ KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto 58-osios laidos absolventams įteikti magistro diplomai] ''jp.lt''</ref> === Pavadinimų kaita === * 1961 m. KPI Panevėžio vakarinis skyrius * 1965 m. KPI Panevėžio vakarinis fakultetas * 1989 m. KPI Panevėžio fakultetas * 1990 m. KTU Panevėžio fakultetas * 1998 m. KTU Panevėžio filialas * 2001 m. KTU Panevėžio institutas * 2014 m. KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://ptvf.ktu.edu/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/ptvf.ktu/?locale=lt_LT ''Facebook'' paskyra] * {{VLE|9|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kauno-technologijos-universitetas/ Kauno technologijos universitetas]}} [[Kategorija:Kauno technologijos universiteto fakultetai]] [[Kategorija:Panevėžio aukštosios mokyklos]] [[Kategorija:Technologijos mokslai]] 43pgiah9xbuvqqgens9hfir407208pt 7889656 7889649 2026-07-30T06:36:31Z Vilensija 40695 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/Mazsim|Mazsim]] ([[Naudotojo aptarimas:Mazsim|Aptarimas]]) darytas keitimas 7889649 7889656 wikitext text/x-wiki {{coord|55.720212|24.342647|display=title}} {{Infolentelė universitetas | pavadinimas = KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas | logotipas = [[Vaizdas:KTU Panevėžio fakultetas, logo.png|250px|]] | įkurtas = 1961 m. | dekanas = prof. dr. Daiva Žostautienė | vieta = [[Panevėžys]], Nemuno g. 33 | darbuotojai = | studentai = | svetainė = [https://ptvf.ktu.edu/ ptvf.ktu.edu] }} '''KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas''' (trumpinys '''KTU PTVF''') – [[Kauno technologijos universitetas|Kauno technologijos universiteto]] [[fakultetas]], įsikūręs [[Panevėžys|Panevėžyje]]. Tai viena iš dviejų aukštųjų mokyklų mieste.<ref name=ain>[https://aina.lt/istorijos-takais-kaip-ktu-panevezio-technologiju-ir-verslo-fakultetas-tapo-klestincio-miesto-simboliu/ Istorijos takais: kaip KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas tapo klestinčio miesto simboliu] ''aina.lt''</ref><ref>[https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/panevezio-aukstosios-stumiamos-i-uzribi/ Panevėžio aukštosios stumiamos į užribį] ''sekunde.lt''</ref> == Studijų programos == Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas vykdo [[Universitetas|universitetines]] studijas ir su jomis susijusias veiklas, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą.<ref>[https://www.aikos.smm.lt/registrai/studiju-programos/_layouts/15/asw.aikos.registersearch/objectformresult.aspx?o=inst&f=inst&key=88603090113001&pt=of Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas] ''aikos.smm.lt''</ref> [[Bakalauras|Bakalauro]] studijos: * Programuojamos [[automatika|automatikos]] sistemos<ref>[https://aina.lt/ktu-panevezio-technologiju-ir-verslo-fakultete-nauja-bakalauro-studiju-inzinerijos-mokslu-krypties-programa/ KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete – nauja bakalauro studijų inžinerijos mokslų krypties programa] ''aina.lt''</ref> * [[Vadyba]]:<ref>[https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/ktu-panevezio-technologiju-ir-verslo-fakultete-startuoja-nauja-3-metu-trukmes-studiju-programa-vadyba/ KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete startuoja nauja 3 metų trukmės studijų programa – Vadyba] ''sekunde.lt''</ref> 3 metų trukmės universitetinis išsilavinimas su dvejomis specializacijomis: ** pardavimų vadyba ([[elektroninė prekyba]], santykių su klientais valdymas, derybų strategijos) ** kokybės vadyba (verslo procesų valdymas, [[kokybė]]s valdymo sistema, kokybės valdymo metodai) [[Magistrantūra|Magistrantūros]], antrosios pakopos studijų programos:<ref>[https://jp.lt/ktu-panevezio-technologiju-ir-verslo-fakultete-galimybe-magistrantura-studijuoti-nemokamai/ KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete – galimybė magistrantūrą studijuoti nemokamai] ''jp.lt''</ref> * Integruotas projektavimo ir statybos valdymas ([[statyba|statybos]] inžinerijos kryptis) * Valdymo technologijos ([[elektronika|elektronikos]] inžinerijos kryptis) * Vadyba == Istorija == XX a. 7-jame dešimtmetyje Panevėžys sparčiai vystėsi – vyko daug statybų, steigėsi įmonės ir pramoninės gamyklos, todėl jose trūko aukšto lygio specialistų. 1961 m. [[Panevėžio politechnikumas|Panevėžio politechnikumo]] bazėje buvo atidarytas KPI Panevėžio vakarinis skyrius, kurio vedėju paskirtas Pranas Pranaitis. Į pramoninės ir civilinės statybos specialybę priimti 62 studentai. 1965 m. KPI Panevėžio vakarinis skyrius buvo reorganizuotas į KPI Panevėžio vakarinį fakultetą. 1967 m. fakultetas išleido pirmąją 47-ies absolventų laidą: 29 statybos ir 18 elektros inžinerijos diplomuotų inžinierių. Tuomet studijos Panevėžyje truko 6 metus.<ref name=ain/> Antrame Panevėžio vakarinio fakulteto veiklos dešimtmetyje daugėjo studentų, kurių buvo beveik 700. Tuomet buvo pristatytos naujos Elektros pavarų ir Pramonės įrengimų automatizavimo studijos. Fakultetas kiekvienais metais parengdavo po 90 specialistų.<ref name=ain/> 1989 m. KPI Panevėžio vakarinis fakultetas buvo pavadintas tiesiog KPI Panevėžio fakultetu, kuriame 6 metų trukmės studijas pakeitė 5 metus trunkančios dieninės studijos. Jų metu studentai galėjo studijuoti Mechanikos inžineriją ir Verslo administravimą. 1990 m. tapo KTU Panevėžio fakultetu. 1991 m. fakulteto dekanu išrinktas doc. Algimantas Zenkevičius. Ketvirtame fakulteto gyvavimo dešimtmetyje buvo inicijuota dviejų studijų pakopų – bakalauro ir magistro – sistema. 1995 m. KTU Panevėžio fakultete įkurtas neakademinis padalinys – Vadybos technologijų ir verslo mokymo centras. Remiant [[JAV]] tarptautinio vystymo agentūrai, buvo vystomos trijų pagrindinių sričių programos: vadybos technologija, kompiuterija bei verslo mokymas anglų kalba. Pirmasis centro direktorius buvo Amerikos lietuvis Robertas Vichas.<ref name=ain/> 1998 m. KTU Panevėžio fakultetas reorganizuotas į KTU Panevėžio filialą. Įstaigą sudarė du fakultetai: Technologijų bei Vadybos ir administravimo. Filialo direktoriumi buvo paskirtas prof. [[Algirdas Jurkauskas]]. Jo iniciatyva buvo pradėti rengti [[transporto priemonė|transporto priemonių]] inžinerijos bakalaurai. 2001 m. Panevėžio filialas pervardintas į KTU Panevėžio institutą. Institute buvo Technologijų bei Vadybos ir administravimo fakultetai. 2003 m. KTU Panevėžio institute buvo atidarytas [[Mechatronika|Mechatronikos]] centras. 2006 m. veiklą pradėjo [[Panevėžio mokslo ir technologijų parkas]], kurio steigėjai – Panevėžio savivaldybė ir KTU Panevėžio institutas. 2010 m. KTU Panevėžio institute atidaryta [[Robotika|Robotikos]] laboratorija – pirma tokio tipo laboratorija Lietuvoje, kurioje studentai gali mokytis dirbti su mobiliais ir pramoniniais robotais, vykdyti mokslinius tyrimus. 2014 m. Panevėžio instituto fakultetai buvo apjungti į vieną – KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetą. Jame 2015 m. atidarytas Technologijų mokymo centras, skirtas moksleiviams susipažinti su elektronikos principais, valdymo įrenginiais, robotais. 2017 m. Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto [[Katedra (švietimas)|katedros]] apjungtos į vieną Technologijų ir verslumo kompetencijų centrą. 2016 m. baigimo diplomai įteikti 50-ajai KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto [[absolventas|absolventų]] laidai. Panevėžyje studijas jau buvo baigę beveik 8000 absolventų.<ref name=ain/> 2024 m. diplomai įteikti 58-osios laidos magistro studijas baigusiems 42 absolventams, baigusiems Statybos valdymo, Integruoto projektavimo ir statybos valdymo bei Vadybos studijų programas. Iš jų diplomus gavo 10 technologinių mokslų srities ir 32 socialinių mokslų srities magistrai.<ref>[https://jp.lt/ktu-panevezio-technologiju-ir-verslo-fakulteto-58-osios-laidos-absolventams-iteikti-magistro-diplomai/ KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto 58-osios laidos absolventams įteikti magistro diplomai] ''jp.lt''</ref> === Pavadinimų kaita === * 1961 m. KPI Panevėžio vakarinis skyrius * 1965 m. KPI Panevėžio vakarinis fakultetas * 1989 m. KPI Panevėžio fakultetas * 1990 m. KTU Panevėžio fakultetas * 1998 m. KTU Panevėžio filialas * 2001 m. KTU Panevėžio institutas * 2014 m. KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://ptvf.ktu.edu/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/ptvf.ktu/?locale=lt_LT ''Facebook'' paskyra] * {{VLE|9|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kauno-technologijos-universitetas/ Kauno technologijos universitetas]}} [[Kategorija:Kauno technologijos universiteto fakultetai]] [[Kategorija:Panevėžio aukštosios mokyklos]] [[Kategorija:Technologijos mokslai]] gm5aile4dyti5j3z97guj6efbvvpapo 0 653559 7889563 7212242 2026-07-29T21:05:54Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889563 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Ksantorėja}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Xanthorrhoea malacophylla 01 Pengo.jpg|260px]] | caption = ''Xanthorrhoea malacophylla''}} {{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}} {{Taxobox_skyrius | taxon = Magnolijūnai | taxon1 = Magnoliophyta}} {{Taxobox_klase | taxon = Lelijainiai | taxon1 = Liliopsida}} {{Taxobox_eile | taxon = Migliečiai | taxon1 = Poales}} {{Taxobox_seima | taxon = Migliniai | taxon1 = Poaceae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Ksantorėja | taxon1 = Xanthorrhoea}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Ksantorėja''' (''Xanthorrhoea'') – [[Migliniai|miglinių]] šeimos visžalių daugiamečių augalų gentis. Savaime paplitusi [[Australija (žemynas)|Australijoje]], [[Endeminiai|endeminė]]. 28 rūšys,<ref name="PlantNET">[https://plantnet.rbgsyd.nsw.gov.au/cgi-bin/NSWfl.pl?page=nswfl&lvl=gn&name=Xanthorrhoea ''Genus Xanthorrhoea''], PlantNET. Nuoroda tikrinta 2024-02-29.</ref> labiausiai paplitusi – pietinė ksantorėja (''Xanthorrhoea australis''), auganti [[Tasmanija|Tasmanijoje]], [[Viktorija (Australija)|Viktorijoje]], [[Naujasis Pietų Velsas|Naujajame Pietų Velse]], [[Australijos sostinės teritorija|Australijos sostinės teritorijoje]] ir [[Pietų Australija|Pietų Australijoje]]. Pilkajai ksantorėjai (''Xanthorrhoea glauca angustifolia''), augančiai Dž. Grifino rezervate Viktorijoje, gresia išnykimas.<ref name="BHA">[https://www.bushheritage.org.au/species/grass-trees ''Grass Trees''], Bush Heritage Australia. Nuoroda tikrinta 2024-02-29.</ref> Auga visoje Australijoje, bet daugiausia – rytinėje ir vakarinėje pakrantėje. Mažesnės rūšys išauga iki 1 m, didesnės – iki 6 m aukščio. Auga lėtai: didesnių rūšių kamienas, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, pailgėja po 0,8–6 cm per metus. Gyvena ilgai, iki 350–450 metų.<ref name="BHA"/> Pakenčia sausras, atsparios gaisrams – kamieną nuo ugnies ir karščio saugo storas sudžiuvusių lapų pagrindų sluoksnis, kai kurios rūšys po gaisrų pražysta.<ref name="Britannica"/> Teikia prieglobstį gyvūnams nuo kaitros, šalčio ir stipraus lietaus.<ref>[https://www.sciencedaily.com/releases/2023/08/230822111709.htm ''Fire, disease threatening sanctuary plants for Australian wildlife''], Science Daily, 2023-08-22. Nuoroda tikrinta 2024-03-01.</ref> Daugumos rūšių [[kamienas]] storas, sumedėjęs, panašus į [[Arekiniai|palmių]]; kartais šakojasi, kartais ne, užsibaigia kietų, į žolę panašių lapų kuokštu.<ref name="Britannica">[https://www.britannica.com/plant/grass-tree ''Grass tree''], Britannica.com. Nuoroda tikrinta 2024-02-29.</ref> Kai kurioms rūšims kamienas virš žemės neišauga. [[Lapas|Lapai]] siauri, linijiški ir kieti, sudžiuvę nulinksta ir apgaubia kamieną tankiu, į sijoną panašiu sluoksniu. [[Žiedas|Žiedai]] palyginti smulkūs, išsidėstę spirališkai ilgo (iki 4 m) stiebo viršūnėje. Žydi du tris kartus per metus,<ref name="DT">[https://www.designertrees.com.au/different-grass-tree-species/ ''Different Grass Tree Species''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240301101232/https://www.designertrees.com.au/different-grass-tree-species/ |date=2024-03-01 }}, Designer Trees. Nuoroda tikrinta 2024-03-01.</ref> gausiai išskiria [[Nektaras|nektarą]], kuris pritraukia įvairius vabzdžius, paukščius ir žinduolius. [[Sėkla|Sėklos]] ovalios, blausiai juodos, vienos rūšies – kiaušiniškos, blizgančios; subręsta dėžutėse su aštriu ar buku galu po 1–2 kiekvienoje dėžutėje.<ref name="PlantNET"/> Kai kurios rūšys ant vieno stiebo subrandina apie 10 tūkst. sėklų.<ref name="BHA"/> [[Australijos aborigenai]] minkštas lapkočių dalis, kamieno ūglius ir sėklas vartojo maistui, iš žiedų nektaro gamino gėrimą, iš lengvų, tiesių žiedyno stiebų – ietis, sausus stiebus naudojo ugniai įkurti, kamieno išskiriamą dervą – klijams gaminti, [[Kanoja|kanojoms]] tepti. Europiečių kolonistai augalo dervą naudojo [[Smilkalai|smilkalų]], kvepalų, lako, klijų, muilo gamybai ir kitur.<ref>Phil Watson, [https://anpsa.org.au/APOL33/mar04-5.html ''The Grass Tree: Its Uses and Abuses''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240301101212/https://anpsa.org.au/APOL33/mar04-5.html |date=2024-03-01 }}, Australian Plants online, 2004 m. kovas. Nuoroda tikrinta 2024-02-29.</ref> Šiais laikais ksantorėjos sodinamos soduose, naudojamos dekoratyviniuose želdiniuose.<ref name="DT"/> <gallery> Xanthorhoea latifolia.jpg|''Xanthorhoea latifolia'' medis Maunt Arčerio nacionaliniame parke [[Kvynslandas|Kvynslande]] Xanthorrhoea trunk cross-section.jpg|Nudžiuvusios ksantorėjos kamieno pjūvis. Matyti storas žiedas, sudarytas iš senų lapų pagrindų, prisitvirtinusių prie sumedėjusios kamieno žievės; iš minkštesnio pluošto sudarytas kamieno vidus jau sutrupėjęs Xanthorrhoea preissii flower spike.jpg|''Xanthorrhoea preissii'' stiebas su sėklų dėžutėmis Xanthorrhoea gracilis gnangarra.JPG|''Xanthorrhoea gracilis'' žiedai Wilsons Prom Grasstrees.jpg|Pietinės ksantorėjos [[Vilsono pusiasalis|Vilsono pusiasalyje]], Viktorijoje </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Migliniai]] ga0c1dol62f0kqoe4do1lulpwgqcd4l 10 653901 7889752 7772940 2026-07-30T10:51:44Z CD 677 7889752 wikitext text/x-wiki <div style="text-align: center; font-size: 150%;> Kategorijoje esantys objektai, [https://wikimap.toolforge.org/?lang=lt&wpcat={{PAGENAME}}&subcats=true&subcatdepth=1 pavaizduoti žemėlapyje] </div> <noinclude> [[Kategorija:Kategorijų šablonai]] [[Kategorija:Geografijos šablonai]] </noinclude> 73g0l2k9bazvrl9di4cbdidxtbmfr58 7889753 7889752 2026-07-30T10:54:16Z CD 677 7889753 wikitext text/x-wiki <div style="text-align: center; font-size: 150%;> Kategorijoje esantys objektai, [https://wikimap.toolforge.org/?lang=lt&wpcat={{PAGENAMEE}}&subcats=true&subcatdepth=1 pavaizduoti žemėlapyje] </div> <noinclude> [[Kategorija:Kategorijų šablonai]] [[Kategorija:Geografijos šablonai]] </noinclude> n28dv29xi47byqmrjt4hdfwqzheb61i 0 653927 7889537 7554199 2026-07-29T19:57:15Z Jekselis 221986 /* */ renovacijos data - 2025 m. 7889537 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = Panevėžio Jakšto gatvės tiltas | paveiksliukas = Panevėžys, Jakšto tiltas.jpeg | antraštė = Patiltėje – platus takas dviratininkams ir pėstiesiems | vieta = [[Panevėžys]] | pastatytas = 1960 m. | renovuotas = 2025 m. |locmap = Panevėžio miesto savivaldybė |žeml = |lat= 55.734412 |long= 24.363902 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= | ilgis = ~50 m | plotis = | aukštis = | konstrukcija = Pėsčiųjų tiltas | kerta = [[Nevėžis|Nevėžį]] | medžiagos = Gelžbetoninis }} '''Panevėžio Jakšto gatvės tiltas''' – pėsčiųjų tiltas [[panevėžys|Panevėžyje]], nutiestas per Nevėžį tarp Bendruomenių rūmų ir [[Respublikinė Panevėžio ligoninė|Panevėžio ligoninės]] Konsultacijų poliklinikos, jungiantis [[Senvagė (Panevėžys)|Senvagę]] ties [[Senvagės dekoratyvinių skulptūrų skveras|Dekoratyvinių skulptūrų skveru]] su Jakšto gatve. Skvero pusėje patilte pravestas dviračių ir pėsčiųjų takas. Pastaraisiais metais tiltas blogos būklės, bet pėstiesiems leidžiama naudotis: statybininkai nebaigtame remontuoti tilte iš statybinių konstrukcijų įrengė laikiną praėjimo taką. Pėsčiųjų tiltas pastatytas 1960 m. Čia anksčiau stovėjo medinis tiltas. 2021 m. pavasarį betoninis tiltas buvo uždarytas remontui.<ref>[https://aina.lt/pesciuju-tiltas-panevezyje-is-rikiuotes-isejo-neribotam-laikui/ Pėsčiųjų tiltas Panevėžyje iš rikiuotės išėjo neribotam laikui] ''aina.lt'' 2021-08-13</ref> Pradėjus avarinio statinio remonto darbus, paaiškėjo nenumatytos išlaidos, darbai sustojo. 2022 m. rudenį buvo įrengti laikini apsauginiai atitvarai, vėl leista susiaurintu tiltu naudotis pėstiesiems. <ref>[https://www.panevezys.lt/lt/naujienos/pestiesiems-atidaromas-tiltas-9v1u.html Pėstiesiems atidaromas tiltas per Nevėžio upę A. Jakšto gatvėje] ''panevezys.lt'' 2022-11-24</ref> 2024 m. duomenimis, tiltas buvo prastos būklės, remontuotinas.<ref>[https://www.alfa.lt/aktualijos/lietuva/del-panevezio-centro-ieskiniu-kovos-teisme/318320/ Dėl Panevėžio centro – ieškinių kovos teisme. Tilto remontas mirties taške] ''alfa.lt'' 2024-02-03</ref> Tiltas trijų, skirtingo dydžio tarpatarmių, jo ilgis apie 50 m.<ref>[https://www.maps.lt/short/c38840b6 Tiltas žemėlapyje] ''[[maps.lt]]''</ref> Gelžbetoninę [[perdanga|perdangą]] sudaro dvi išilginės kintamo skerspjūvio [[sija|sijos]], sutvirtintos skersiniais ryšiais. Tiltą laiko pusiau užpiltiniai [[ramtas|ramtai]] krantuose ir dvi tarpinės, apvalaus skerspjūvio atramos. Ant [[Kolona|kolonų]] įrengti monolitinio gelžbetonio [[rygelis|rygeliai]]. Į juos atremtos išilginės [[sija|sijos]] ir didelio skersmens komunikacijų vamzdžiai, įtaisyti patiltėje iš abiejų pusių. Ant tilto kraštuose pastatytos [[ažūras|ažūrinės]] ketaus tvorelės su apšvietimo stulpais virš atramų. Apsauginio aptvėrimo segmentai sujungti dekoratyviniais stulpeliais. <gallery> Panevėžys, Jakšto tiltas. Takas.jpeg|Statybininkų paklotas takas, 2025 m. Panevėžys, Jakšto tiltas. Atrama.jpeg|Konstrukcijų mazgas virš kolonos </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Jakštas bridge}} * [[Sąrašas:Tiltai per Nevėžį]] {{artimiausi tiltai|per Nevėžį|[[Panevėžio Smėlynės gatvės tiltas|Smėlynės g. tiltas]]|[[Panevėžio Respublikos tiltas|Respublikos tiltas]]}} [[Kategorija:Tiltai per Nevėžį]] [[Kategorija:Panevėžio tiltai]] [[Kategorija:Lietuvos pėsčiųjų tiltai]] 7ag46hu3f5fmiwlbw374o3e41qd37de 0 654607 7889467 7716672 2026-07-29T14:49:04Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889467 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Paola Ellis | image = | fullname = Paola Simone Nicole Ellis | nickname = Blue | height = | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1999|07|11|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Haitis]] | currentclub = [[MFA Žalgiris-MRU]] | clubnumber = | position = | youthyears = | youthclubs = | years = <br />2024– | clubs = <br />[[MFA Žalgiris-MRU]] | caps(goals) = <br />{{0}}2 {{0}}{{0}}(2) | pcupdate = {{data|2024|03|25}} | nationalyears = | nationalteam = {{fut|Haitis|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}}? {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2024|03|19}} |}} '''Paola Simonė Nikolė Elis''' (''Paola Simone Nicole Ellis''; g. [[1999]] m. [[liepos 11]] d.) – [[Haitis|Haičio]] futbolininkė. Kviesta į nacionalinę rinktinę. == Karjera == 2024 m. atvyko į Lietuvą ir prisijungė prie [[MFA Žalgiris-MRU]].<ref>https://www.mfazalgiris.lt/naujienos/i-nauja-sezona-ant-pokyciu-bangos/</ref> [[2024 m.]] [[kovo 9]] d. debiutavo Baltijos taurės turnyro rungtynėse prieš [[FS Liepāja (moterys)|„Liepojos“ komandą]] pelnė įvartį ir svariai prisidėjo prie vilniečių pergalės rezultatu 5-2.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/liepajas-futbola-skola-mfa-zalgiris-mru-17340808/</ref> 2024 m. kovo 17 d. [[MFA Žalgiris-MRU]] sutriuškino [[FK Saned (moterys)|FK Saned]] rezultatu 21-0.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/moteru/moteru-a-lyga/</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/495453/topo-centras-euronics-moteru-a-lygos-starte-rezultatas-21-0</ref> Šiose rungtynėse haitietė pasižymėjo pelnydama du įvarčius. == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |@ |- |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2024 m. moterų A lyga|2024]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[MFA Žalgiris-MRU]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 2 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 2 | 2024-03-19 |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo moterų A lygoje; == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/paola-ellis-blue/944194/ SOCCERWAY] * [ FLASHSCORE] * [ SOCCERDONNA] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/paola-simone-nicole-ellis-322048/ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{Moterų A lyga}} {{DEFAULTSORT:Ellis}} [[Kategorija:Haičio futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] 1o5nk9n6q4l9kxnczwef1x9lmxauibl 0 655310 7889746 7867868 2026-07-30T10:02:03Z Mindaur 114083 7889746 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Tankas | Vardas = Leopard 2 | image = Strong_Europe_Tank_Challenge_2018_(42724568932).jpg | Tipas = Pagrindinis kovinis tankas | Kilmės šalis = {{GERv}} | Tarnavimas = Tarnavimas | Naudotas = | Naudoja = | Naudojo = | Karai = | Gamyba = Gamyba | Dizainas = | Projektuotas = | Gamintojas = Krauss–Maffei Wegmann (MMW), [[Rheinmetall]] ir kt. | Kaina = 2A8: €27–29 mln (2023 m.)<ref>{{cite web|title=Germany to buy 18 Leopard 2 tanks to replenish stocks -sources|url=https://www.reuters.com/world/europe/germany-aims-buy-18-leopard-2-tanks-545-mln-euros-source-2023-05-12/|date=2023-05-12|access-date=2024-03-02|website=Reuters}}</ref> | Gaminama = nuo 1979 m. | Variantai = A1–A8 ir kt. | Pagaminta = 3600 (2013 m.)<ref>{{Cite news|accessdate=2023-04-08|website=Der Tagesspiegel Online|title=Wirtschaft: Deutsche Panzer für Katar|url=https://www.tagesspiegel.de/wirtschaft/deutsche-panzer-fur-katar-6358699.html|archivedate=2023-04-08|archiveurl=https://web.archive.org/web/20230408194012/https://www.tagesspiegel.de/wirtschaft/deutsche-panzer-fur-katar-6358699.html}}</ref> | Specifikacijos = Specifikacijos | Svoris = 55–62 tonos{{sfn|Gelbart|1996|pp=33-34}}<ref name="guardian-leopard-spec"/> | Ilgis = 7,66 m{{sfn|Gelbart|1996|pp=33-34}} | Plotis = 3,7 m{{sfn|Gelbart|1996|pp=33-34}} | Aukštis = 2,78 m{{sfn|Gelbart|1996|pp=33-34}} | Įgula = 4{{sfn|Gelbart|1996|pp=33-34}} | Šarvai = | Pirminė ginkluotė = L/44, L/55 arba L/55A1 120 mm [[Rheinmetall Rh-120]]{{sfn|Gelbart|1996|pp=33-34}} | Antrinė ginkluotė = 2 × 7,62 mm kulkosvaidis{{sfn|Gelbart|1996|pp=33-34}} | Variklis = 1500 [[Arklio galia|AG]]<ref name="guardian-leopard-spec"/> | Transmisija = | Galios/Svorio santykis = 2A5: 27 [[Arklio galia|AG]]/[[Tona|t]]{{sfn|Gelbart|1996|pp=33-34}} | Važiuoklė = [[Torsioninė pakaba|Torsioninė]] | Kuro talpa = 2A4: 1160 litrai{{sfn|Jerchel|Schnellbacher|1998|p=28}} | Veikimo nuotolis = 500 km<ref name="guardian-leopard-spec"/> | Greitis = 68–72 km/h<ref name="guardian-leopard-spec"/> }} '''Leopard 2''' – [[Vokietija|Vokietijoje]] sukurtas trečios kartos [[pagrindinis kovinis tankas]].<ref>{{cite web|title=„Leopard 2“, „M1 Abrams“ ir kiti: kuo pagrindiniai tankai skiriasi tarpusavyje?|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/leopard-2-m1-abrams-ir-kiti-kuo-pagrindiniai-tankai-skiriasi-tarpusavyje-1290-2001978|date=2024-03-30|access-date=2024-03-30|website=15min.lt}}</ref><ref name="guardian-leopard-spec">{{cite web|title=Leopard 2 tanks: what are they and why does Ukraine want them?|url=https://www.theguardian.com/world/2023/jan/25/leopard-2-german-tanks-what-are-they-why-does-ukraine-want|first=Peter|last=Beaumont|date=2023-01-25|access-date=2024-03-30|website=[[The Guardian]]}}</ref> Aštuntajame dešimtmetyje kompanijos Krauss–Maffei sukurtas [[tankas]] pradėtas naudoti 1979 metais. Leopard 2 tapo [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijos]] [[Bundesveras|Bundesvero]] pagrindiniu koviniu tanku, pakeisdamas ankstesnį [[Leopard 1]].{{sfn|Gelbart|1996|pp=33-34}} Tankas buvo ne kartą modernizuotas ir įvairios šio tanko versijos bei modifikacijos yra naudojamos Vokietijos, daugelio Europos bei kitų šalių [[Ginkluotosios pajėgos|ginkluotuose pajėgose]]. Yra dvi pagrindinės šiuo metu naudojamos ir vystomos Leopard 2 tanko linijos. Pirmoji apima tankus, pagamintus pagal Leopard 2A4 standartą ir pasižymi vertikaliai dengtais [[Šarvuotasis bokštas|bokštelio]] šarvais. Antroji, pradedant nuo Leopard 2A5, turi kampuotus, strėlės formos, bokštelio uždedamuosius [[Šarvai|šarvus]] ir kitus patobulinimus. Pagrindinė visų Leopard 2 tankų ginkluotė yra kompanijos [[Rheinmetall]] pagaminta lygiavamzdė 120 mm [[Tankinė patranka|patranka]]. Tankas naudoja [[Skaitmeninis signalas|skaitmeninę]] [[Ugnies valdymo sistema|ugnies valdymo sistemą]], lazerinį [[Nuotolio ieškiklis|nuotolio ieškiklį]] ir pažangią [[Naktinis matymas|naktinio matymo]] bei stebėjimo įrangą. Tanką varo [[V12]] [[Dyzelinas|dyzelinis]] [[variklis]] su dvigubu [[Turbokompresorius|turbokompresoriumi]], gaminamas kompanijos MTU Friedrichshafen. Dešimtajame dešimtmetyje Vokietijos kariuomenė dislokavo Leopard 2 tankus [[NATO]] [[Kosovo karas|KFOR]] taikos palaikymo misijoje [[Kosovas|Kosove]]. [[Afganistano karas (2001–2021)|Afganistano karo metu]] [[Nyderlandai|Nyderlandų]], [[Danija|Danijos]] ir [[Kanada|Kanados]] pajėgos naudojo šiuos tankus NATO [[Tarptautinės saugumo paramos pajėgos|ISAF]] misijoje. Turkija Leopard 2 tankus naudojo intervencijoje [[Sirijos pilietinis karas|Sirijos pilietiniame kare]]. Nuo 2023 m. [[Ukrainos ginkluotosios pajėgos]] naudoja Leopard 2 tankus [[Rusijos–Ukrainos karas|Rusijos–Ukrainos kare]].<ref>{{cite web|title=Ukraine war: Germany sends much-awaited Leopard tanks|url=https://www.bbc.com/news/world-europe-65095126|date=2023-03-28|access-date=2024-03-30|website=BBC}}</ref> 2024 m. gruodžio mėnesį [[Lietuva]] užsisakė 44 tankus Leopard 2A8.<ref name="lt-2a8">{{cite web|last=Adamowski|first=Jaroslaw|date=2024-12-17|title=Lithuania agrees to purchase 44 Leopard 2 tanks in country's largest-ever defense deal|url=https://www.defensenews.com/global/europe/2024/12/17/lithuania-pushes-leopard-2a8-tank-acquisition-under-new-government/|access-date=2026-07-30|website=Defense News}}</ref> Dauguma užsakytų tankų bus surenkami bei aptarnaujami [[Kauno laisvoji ekonominė zona|Kauno LEZ]] statomoje gamykloje.<ref>{{cite web|title=YIT Lietuva“ statys tankų „Leopard“ surinkimo ir remonto gamyklą Kauno LEZ|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3003106/yit-lietuva-statys-tanku-leopard-surinkimo-ir-remonto-gamykla-kauno-lez|date=2026-07-27|access-date=2026-07-30|website=LRT}}</ref> == Istorija == === Kūrimas === [[Vaizdas:Leo2Br80.jpg|thumb|Vienas iš Leopard 2 prototipų, 1979 m.]] Vakarų Vokietijai vos pradėjus naudoti Leopard 1, šalies karinės pajėgos jau planavo per ateinantį dešimtmetį sukurti patobulintą tanką, todėl 1963 metais bendradarbiaujant su [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] buvo pradėtas [[MBT-70]] tanko projektas.{{sfn|Jerchel|Schnellbacher|1998|p=3}} Tačiau kilus nesutarimams dėl tanko techninių charakteristikų, [[Intelektinė nuosavybė|intelektinės nuosavybės teisių]] bei finansavimo, 1970 m. JAV projektą nutraukė.<ref name="Bonn and Washington split">{{cite news |last1=Beecher |first1=William |title=U.S. and Bonn End 7-Year Joint Effort to Build a Tank |url=https://www.nytimes.com/1970/01/21/archives/us-and-bonn-end-7year-joint-effort-to-build-a-tank.html |access-date=2018-08-26 |work=The New York Times |date=1970-01-21 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180826113505/https://www.nytimes.com/1970/01/21/archives/us-and-bonn-end-7year-joint-effort-to-build-a-tank.html |archive-date=2018-08-26 |url-status=live}}</ref> Vokietijos vyriausybė dar anksčiau, 1967 metais, paskyrė kompanijai [[Porsche]] atlikti Leopard 1 atnaujinimo galimybių studiją.{{sfn|Krapke|2004|p=19}} Ši studija numatė įvairius patobulinimus: buvo pridėtas automatinis [[Sviedinys|sviedinių]] krautuvas, papildomas automatinis pabūklas ir atskiras vado [[Periskopas|periskopas]].{{sfn|Krapke|2004|p=20}} [[Zenitinis kulkosvaidžių įrenginys|Zenitinis pabūklas]] galėjo būti valdomas iš transporto priemonės vidaus, o ant ištraukiamo stiebo buvo sumontuota stebėjimo kamera. Bokštelio ir korpuso forma buvo optimizuota naudojant [[Liejimas|liejamus]] plieninius šarvus, o pakaba, [[Pavarų dėžė|pavarų dėžė]] ir variklio išmetimo angos buvo patobulintos.{{sfn|Krapke|2004|p=22}} 1969 ir 1970 metais buvo sukurti du prototipai su skirtingais komponentais, siekiant patobulinti Leopard 1 dizainą taip, kad jis atitiktų MBT-70 ugnies galios reikalavimus. Pagrindiniai prototipo tikslai buvo didelė pataikymo pirmuoju šūviu tikimybė 2 000 metrų atstumu ir galimybė tiksliai užfiksuoti taikinius judant.{{sfn|Jerchel|Schnellbacher|1998|p=5}} 1971 metais projektas buvo pavadintas ''Leopard 2'', o senasis tankas įgavo pavadinimą ''Leopard 1''.<ref>{{cite book |last1=Hilmes |first1=Rolf |title=Kampfpanzer Entwicklungen der Nachkriegszeit |date=1983 |publisher=Soldat Und Technik |isbn=9783524890012 |page=27 |language=de}}</ref> Tarp 1971 ir 1973 metų buvo išbandytas naujas bokštelis, stabilizatorius, pakaba, pavarų dėžė, maitinimo blokai ir kiti komponentai.{{sfn|Jerchel|Schnellbacher|1998|pp=6-7}}{{sfn|Krapke|2004|p=27}} Atsižvelgiant į [[Jom Kipuro karas|Jom Kipuro karo]] pamokas buvo patobulinti šarvai.{{sfn|Krapke|2004|p=30}} === Bandymai JAV === [[Vaizdas:Early_Leopard_2_Tank_Prototype_at_Yuma_Proving_Ground,_1975.jpg|thumb|Leopard 2 prototipas išbandytas Yuma bandymų aikštelėje, 1975 m.]] 1973 m. liepos mėnesį Vokietija ir JAV sutarė dėl poreikio labiau standartizuoti NATO tankus. Buvo skaičiuojama, kad integravus Vokietijos kompanijų jau visiškai sukurtus Leopard 2 tanko komponentus, būtų galima sumažinti JAV prototipo [[M1 Abrams|XM1 Abrams]] (kuris buvo vystomas po MBT-70) sąnaudas. 1974 m. pabaigoje buvo pasirašytas memorandumas, kad būtų atlikti Leopard 2 ir XM1 prototipų bandymai, įskaitant įvairius [[Balistika|balistinius]] bandymus, siekiant palyginti jų galimybes. Vokietija išsiuntė du Leopard 2AV prototipus, vieną su 105 mm, o kitą su 120 mm patranka. Anot [[Jungtinių Valstijų sausumos pajėgos|JAV armijos]] oficialaus vertinimo, abu tankai turėjo privalumų ir trūkumų.<ref name="considerations">{{cite book |last1=Staats |first1=Elmer B. |title=Department Of Defense Consideration Of West Germany's Leopard As The Army's New Main Battle Tank |date=1977-11-28 |publisher=U.S. Government Accountability Office |location=United States<!-- |access-date=2015-10-30-->}}</ref> Tarp šalių vėl kilo ginčai dėl vertinimo objektyvumo ir galiausiai abi šalys nusprendė vystyti savo tankų projektus atskirai.<ref name="SpiegelSitten">{{cite news |title=Orientalische Sitten |url=http://www.spiegel.de/spiegel/print/d-40941854.html |access-date=2015-12-16 |publisher=Der Spiegel |date=1977-03-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160209170007/http://www.spiegel.de/spiegel/print/d-40941854.html |archive-date=2016-02-09 |url-status=live}}</ref> === Serijinė gamyba === Pirmasis serijinės gamybos tankas buvo pristatytas 1979 m. spalio 25 d. Iki 1982 m. buvo pagaminta visa pirmoji 380 Leopard 2 tankų partija. 209 pagamino kompanija Krauss–Maffei, o 171 – kompanija Maschinenbau Kiel. Per sekančius metus Vokietijos užsakytų Leopard 2 tankų skaičius padidėjo iki 2125.{{sfn|Jerchel|Schnellbacher|1998|pp=20-21}} Toliau reguliarūs užsakymai buvo vykdomi iki pat 1992 metų. [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metu per mėnesį buvo pagaminama 16 tankų. Vėlesniais dešimtmečiais tankai buvo gaminami lėčiau, tačiau KMW išlaikė pajėgumus vėl padidinti gamybos tempus, jei to prireiktų.<ref>{{cite web|url=https://www.defensenews.com/global/europe/2023/02/03/norway-wants-to-buy-dozens-of-new-leopard-2-tanks/|title=Norway wants to buy dozens of new Leopard 2 tanks|website=Defense News|date=2023-02-03}}</ref> == Modernizacijos == Leopard 2 tankai buvo ne kartą atnaujinti bei iš esmės modernizuoti. Pats pirmas variantas, kartais neformaliai vadinamas A0, buvo gaminamas nuo 1979 iki 1982 m. Nuo 1982 iki 1983 metų buvo gaminamas Leopard 2A1 variantas su atnaujintu [[Termovizorius|terminiu taikikliu]] bei keliomis mažesnėmis modifikacijomis.{{sfn|Jerchel|Schnellbacher|1998|p=17}} Leopard 2A2 ir 2A3 modifikacijos buvo gaminamos 1984–1987 m. bei turėjo taikymosi sistemos, [[Telekomunikacija|radijo ryšio]] ir kitus patobulinimus.{{sfn|Jerchel|Schnellbacher|1998|pp=17-18}} === Leopard 2A4 === [[Vaizdas:Leopard_2A4_Austria_6.JPG|thumb|Austrijos sausumos pajėgų Leopard 2A4 variantas]] Pirmoji esminė modernizacija ir šiuo metu labiausiai paplitusi Leopard 2 šeimos versija yra 2A4 variantas. Šis variantas įgijo automatinę gaisro gesinimo sistemą, pilnai skaitmeninę ugnies valdymo sistemą, galinčią naudoti naujų tipų šaudmenis ir patobulintą bokštelį su plokščiais [[Titanas|titano]]–[[Volframas|volframo]] šarvais. Šių tankų gamyba vyko 1985–1992 metais, o visi senesni modeliai buvo modernizuoti iki 2A4 standarto.{{sfn|Scheibert|Schneider|1986|pp=31—34}} 1994 metais Vokietija iš viso turėjo 2125 naujai pagamintus ar atnaujintus 2A4 tankus, o Nyderlandai turėjo 445 tankus.{{sfn|Jerchel|Schnellbacher|1998|p=36}} Daugelis jų vėliau buvo parduota kitoms šalims.<ref name=sipri_pub>{{cite web|url=http://portal.sipri.org/publications/pages/transfer/trade-register |title=Sipri: Trade Registers |work=sipri.org |access-date=2015-04-01 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20140423140358/http://portal.sipri.org/publications/pages/transfer/trade-register |archive-date=2014-04-23}}</ref> Leopard 2A4 buvo licencijuotas ir gaminamas Šveicarijoje kaip '''Panzer 87''' ''Leopard'' arba '''Pz 87''', kurių iš viso buvo pagaminta 380.{{sfn|Jerchel|Schnellbacher|1998|p=38}} Šio variantu pagrindu išsivystė atskira 2A4 linija su įvairiais atnaujinimais ir modernizacijomis, skirtomis šalims, į kurias šis tankas buvo eksportuojamas, tarp jų: 2A4CHL variantas Čilei, 2A4M CAN variantas Kanadai, 2RI variantas Indonezijai, 2A4TR modernizacija Turkijoje<ref>{{cite web |url=http://en.c4defence.com/Archive/quiet-modernisation-for-turkish-leopard-2-tanks/10326/1 |url-status=dead |title=Quiet Modernisation for Turkish Leopard 2 Tanks |work=c4defence.com |archive-url=https://web.archive.org/web/20201028193559/http://en.c4defence.com/Archive/quiet-modernisation-for-turkish-leopard-2-tanks/10326/1 |archive-date=2020-10-28}}</ref> ir kt. === Leopard 2A5, 2A6 ir 2A7 === [[Vaizdas:Leopard 2A6 tank - ILÜ 2012.jpg|thumb|Leopard 2A6 tankas Vokietijos ginkluotosiose pajėgose]] 1998 metais 2A4 variantas buvo patobulintas ir sukurtas Leopard 2 ''Improved'' prototipas. Daugiausia dėmesio buvo skirta šarvų tobulinimui, įvedant papildomus pleišto formos šarvus bokšto priekyje, taip pat korpuso ir stogo šarvus, žymiai pagerinančius apsaugą nuo [[Kumuliacinis sviedinys|kumuliacinių sviedinių]].{{sfn|Scheibert|1996|p=3}} Šis patobulintas tankas dalyvavo konkurse Švedijoje, kur varžėsi su prancūzų [[Leclerc tankas|Leclerc]] bei JAV [[M1 Abrams|M1A2 Abrams]]. Švedija nusprendė įsigyti šį tanko variantą, bet su papildomais patobulinimais, ir [[Švedijos ginkluotosios pajėgos|Švedijos ginkluotosiose pajėgose]] šis tankas buvo įvestas kaip '''Stridsvagn 122''' (kartais dar vadinamas Leopard 2A5S).<ref>{{cite web |archive-url=https://web.archive.org/web/20160807003302/http://www.ointres.se/2011_Lindstrom_IAV_Conference.pdf |title=The Swedish Armoured Fighting Vehicle programmes: "Getting the most from protected platforms as weapon systems" |author=Rickard O. Lindström |archive-date=2016-08-07 |url-status=dead |url=http://www.ointres.se/2011_Lindstrom_IAV_Conference.pdf |access-date=2023-10-16}}</ref> Patobulintas tankas tapo naujo Leopard A5 varianto pagrindu. Tarp kitų patobulinimų buvo pilnai elektrinis bokštelio valdymas, pakeitęs [[Hidraulika|hidraulinį]] valdymą.{{sfn|Scheibert|1996|p=6}} 2001 metais tarnybą pradėjo Leopard 2A6 variantas, kuris buvo reikšmingas atnaujinimas.<ref name="leo-2a6">{{cite web|title=German Army Conducted First Tests of the Leopard 2A7V Main Battle Tank |url=https://nationalinterest.org/blog/buzz/german-army-conducted-first-tests-leopard-2a7v-main-battle-tank-170241|first=Peter|last=Suciu|website=National Interest|date=2020-10-07|access-date=2024-04-02}}</ref> Vienas iš svarbiausių pakeitimų buvo nauja Rheinmetall 120 mm L/55 lygiavamzdė patranka, kuri pakeitė iki tol naudotą L/44.<ref name="leo-2a6"/> Šio varianto pagrindu taip pat išsivystė atskira 2A6 linija su įvairiomis vėlesnėmis modernizacijomis, įskaitant 2A6M CAN variantą Kanadai, 2A6 HEL variantą Graikijai, Ispanijos modernizaciją 2A6E / 2E bei Lenkijos modernizaciją 2PL.<ref>{{cite web|title=Breakthrough. Polish Army Takes Delivery of Leopard 2PL Tanks - Defence24.com|url=https://defence24.com/breakthrough-polish-army-takes-delivery-of-leopard-2pl-tanks|access-date=2020-07-09|website=defence24.com|date=2020-05-29}}</ref> Leopard 2A7 variantas yra tolimesnis 2A6 patobulinimas, galintis naudoti naujesnius sviedinius bei turintis atnaujintus pasyvius šarvus, naują ant stogo montuojamą stabilizuotą panoraminį taikiklį, trečios kartos [[Termovizorius|termovizorius]], naują lazerinį nuotolio ieškiklį ir pagalbinį maitinimo bloką.<ref name="Janes2A7">{{cite web |url=http://www.janes.com/article/46904/germany-receives-first-leopard-2a7-mbt |title=Germany receives first Leopard 2A7 MBT |access-date=2014-12-22 |publisher=IHS Jane's Defence Weekly |archive-url=https://web.archive.org/web/20150501043922/http://www.janes.com/article/46904/germany-receives-first-leopard-2a7-mbt |archive-date=2015-05-01 |url-status=live}}</ref> === Leopard 2A8 === 2A8 variantas yra šiuo metu naujausias gaminamas tanko modelis, kurį 2023 m. užsakė [[Bundesveras]] ir [[Italijos ginkluotosios pajėgos]].<ref name="Leopard2A8"/> Vienas svarbiausių šio variantų patobulinimų yra integruota [[Izraelis|Izraelio]] gamybos [[Trophy aktyvios apsaugos sistema]].<ref name="Leopard2A8">{{cite web |last1=Heiming |first1=Gerhard |title=Rahmenvertrag für bis zu 128 Leopard 2A8 unterschrieben |url=https://esut.de/2023/05/meldungen/42279/rahmenvertrag-fuer-bis-zu-123-leopard-2a8-unterschrieben/ |website=Europäische Sicherheit & Technik |date=2023-05-25 |publisher=Mittler Report Verlag GmbH |access-date=2024-01-23}}</ref> Šios sistemos [[Radaras|radarai]] geba stebėti erdvę aplink tanką 360 laipsnių kampu ir paleisti šaudmenį į atskriejančią grėsmę, pvz. granatsvaidžio sviedinį ar [[Bepilotis orlaivis|droną]]. === Kiti variantai === [[Vaizdas:Panzerschnellbrücke_Leguan.jpg|thumb|Panzerschnellbrücke Leguan mobilus tiltas]] Leopard 2 kėbulo ir važiuoklės pagrindu taip pat buvo sukurta šarvuotų inžinerinių mašinų: ''Panzerschnellbrücke Leguan''<ref>{{cite web|title=Brückenlegepanzer Leguan|url=https://www.bundeswehr.de/de/ausruestung-technik-bundeswehr/landsysteme-bundeswehr/brueckenlegepanzer-leguan|website=Bundeswehr|language=de|access-date=2024-04-02}}</ref> ir Leopard 2L mobilieji tiltai, ''Leopard 2R'' minų valymo tankai, AEV 3 Kodiak<ref>{{cite web|title=Kodiak – Armoured engineer vehicle|url=https://www.rheinmetall.com/en/products/tracked-vehicles/tracked-armoured-vehicles/armoured-engineer-vehicle-kodiak|website=Rheinmetall|access-date=2024-04-02}}</ref> [[Inžinerinis tankas|inžinerinė karinė mašina]], [[Šarvuotoji remonto ir evakavimo mašina|šarvuotosios remonto ir evakavimo mašinos]] ''Bergepanzer BPz3 Büffel''<ref>{{cite web|title=30 Jahre Bergepanzer 3 Büffel|url=https://www.rheinmetall.com/de/media/stories/2022/30-jahre-bergepanzer-3-bueffel|language=de|access-date=2024-04-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20230929205719/https://www.rheinmetall.com/de/media/stories/2022/30-jahre-bergepanzer-3-bueffel|archive-date=2023-09-29|website=Rheinmetall}}</ref> ir ''WISENT 2''.<ref>{{Cite web|url=http://www.ffg-flensburg.de/en/heavy-tracked-vehicles/arv-aev-wisent-2/|title=FFG - ARV / AEV WISENT 2|website=web.archive.org|date=2015-09-26|access-date=2023-04-22|archive-date=2015-09-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20150926025418/http://www.ffg-flensburg.de/en/heavy-tracked-vehicles/arv-aev-wisent-2/|url-status=dead}}</ref> == Dizainas == [[Vaizdas:Rheinmetall 120 mm gun-Leoaprd 2E.jpg|thumb|L/55 patrankos, naudojamos Leopard 2E tanke, žiotys.]] === Apsauga === Leopard 2 naudoja atskirus daugiasluoksnius šarvus.<ref name="JanesAA06">{{cite book |first=Christopher F. |last=Foss |title=Jane's Armour and Artillery 2005–2006 |publisher=Jane's IHS |page=36 |date=2005 |isbn=978-0710626868}}</ref> Šarvai susideda iš skirtingo kietumo [[Plienas|plieno]] plokščių, elastingų medžiagų ir kitų nemetalinių medžiagų derinio.{{sfn|Krapke|2004|p=60}} Devintajame dešimtmetyje buvo skaičiuojama, kad Leopard 2 priekis turėtų atlaikyti 125 mm [[Strypinis pramušas|subkalibrinį strypinį šarvamušį sviedinį]] ({{en|APFSDS}}), iššautą iš 1500 m atstumo.{{sfn|Krapke|2004|p=60}} Remiantis neoficialiais matavimais ir buvusių vokiečių armijos šauktinių ir profesionalių karių skaičiavimais, Leopard 2A4 modelio šarvų didžiausias fizinis storis yra 800 mm.<ref>{{cite web|title=Ukraine’s Leopard 2A4V Tank Has Add-On Explosive Armor|url=https://www.forbes.com/sites/davidaxe/2023/07/07/ukraines-leopard-2a4v-tank-has-add-on-explosive-armor/|first=David|last=Axe|date=2023-07-07|website=Forbes}}</ref> Leopard 2A5 ir vėlesniuose modeliuose pleišto formos šarvų modulio storis padidintas iki 1500 mm. Tanko šonas ir galas apsaugo nuo sunkiųjų kulkosvaidžių, vidutinio kalibro šovinių ir senesnių tipų tankų šovinių; šonai turi pakabinamus šarvus, kad geriau apsaugotų nuo [[Granatsvaidis|granatsvaidžių]]. Siekiant padidinti apsaugą nuo minų, korpuso dugno šonai pasvirę 45 laipsnių, o pats dugnas banguojantis.<ref name="KrapkeASMZ">{{cite book |last=Krapke |first=Paul-Werner |date=1984 |title=Das Waffensystem Kampfpanzer Leopard 2 |publisher=Allgemeine schweizerische Militärzeitschrift ASMZ Nr. 5/1984 |page=240 |language=de}}</ref> Tankas paprastai taip pat turi 16 [[Dūmų uždanga|dūmų skleidimo įtaisų]].<ref name="guardian-leopard-spec"/> === Ginkluotė === Pagrindinė visų Leopard 2 tankų ginkluotė yra kompanijos Rheinmetall pagaminta lygiavamzdė 120 mm patranka, kurios variaciją taip pat naudoja ir [[M1 Abrams]] tankas.{{sfn|Jerchel|Schnellbacher|1998|pp=35-36}} Iki A5 varianto imtinai buvo naudojama L/44 patranka, o nuo 2A6 pradėta naudoti galingesnė L/55 patranka.{{sfn|Jerchel|Schnellbacher|1998|pp=35-36}}<ref name="leo-2a6"/> Senesnės kartos tankai naudojo [[Strypinis pramušas|subkalibrinius šarvamušius sviedinius]] ({{en|APFSDS-T}}) DM23 ir DM33 bei [[Kumuliacinis sviedinys|kumuliacinius sviedinius]] DM-12.{{sfn|Jerchel|Schnellbacher|1998|p=22}} Tankai su naujesne patranka gali naudoti DM53, DM63, DM73, DM11 ir kitus galingesnius bei pažangius sviedinius.<ref>{{cite web|title=Rheinmetall – 120mm smoothbore system house|url=https://www.rheinmetall.com/Rheinmetall%20Group/brochure-download/Weapon-Ammmunition/B195e0423-Rheinmetall-120mm-system-house.pdf|access-date=2024-03-02}}</ref> Tankai taip pat paprastai yra ginkluoti 7,62 mm kalibro kulkosvaidžiais<ref name="guardian-leopard-spec"/>, pvz. [[MG3]] arba [[FN MAG]].{{sfn|Gelbart|1996|pp=33-34}} == Operatoriai == [[Vaizdas:Leopard 2 Operators.png|thumb|350px|Šalys, naudojančios Leopard 2 tankus (2023 m. duomenys)]] Šalys, naudojančios Leopard 2 tankus:<ref name="military-balance-2023">{{cite report |last1=International Institute for Strategic Studies |title=The Military Balance 2023 |date=2023-02-15 |publisher=Routledge|isbn=978-1032508955 |edition=1st|ref=IISS-2023}}</ref> {{div col|colwidth=12em}} * {{flag|Austria}} * {{flag|Canada}} * {{flag|Chile}} * {{flag|Czech Republic}} * {{flag|Denmark}} * {{flag|Finland}} * {{flag|Germany}} * {{flag|Greece}} * {{flag|Hungary}} * {{flag|Indonesia}} * {{flag|Netherlands}} * {{flag|Norway}} * {{flag|Poland}} * {{flag|Portugal}} * {{flag|Qatar}} * {{flag|Singapore}} * {{flag|Slovakia}} * {{flag|Spain}} * {{flag|Sweden}} * {{flag|Switzerland}} * {{flag|Turkey}} * {{flag|Ukraine}} * {{flag|United Arab Emirates}} {{div col end}} Šalys, ketinančios šiuos tankus įsigyti: {{div col|colwidth=12em}} * {{flag|Czech Republic}}<ref>{{Cite web |date=2023-12-26 |title=Czech Republic in advanced talks for Leopard 2A8 tanks acquisition |url=https://defence-industry.eu/czech-republic-in-advanced-talks-for-leopard-2a8-tanks-acquisition/ |access-date=2024-03-28 |language=en}}</ref> * {{flag|Lithuania}}<ref name="lt-2a8"/> {{div col end}} == Šaltiniai == {{išnašos|21em}} == Bibliografija == {{refbegin}} * {{cite book|last=Gelbart|first=Marsh|title=Tanks: main battle and light tanks|year=1996|publisher=Brassey's UK Ltd|isbn=978-1-85753-168-8|oclc=36171829}} * {{cite book |last1=Jerchel|first1=Michael|last2=Schnellbacher|first2=Uwe|title=Leopard 2 Main Battle Tank 1979–1998|url=https://archive.org/details/leopard2mainbatt0000jerc|year=1998|publisher=Osprey Publishing|location=[[London]]|isbn= 978-1-85532-691-0|oclc=40544103}} * {{cite book|last=Krapke|first=Paul W|trans-title=Leopard 2 becoming and achievement|title=Leopard 2 sein Werden und seine Leistung|year=2004|publisher=Books on Demand|isbn=978-3-83341425-1|language=de}} * {{cite book|last=Scheibert|first=Michael|title=Leopard 2 A5 Euro-Leopard|year=1996|publisher=Pudzun-Pallas-Verlag|location=Wölfersheim-Berstadt|isbn=3-7909-0576-3|language=de}} * {{cite book|last1=Scheibert|first1=Michael|last2=Schneider|first2=Wolfgang|trans-title = Leopard 2 a top product of German military technology|title=Leopard 2 Ein Spitzenprodukt deutscher Wehrtechnik|year=1986|publisher=Pudzun-Pallas-Verlag|location=Dorheim|isbn=3-7909-0265-9|language=de}} {{refend}} {{Commons}} {{SavStr}} [[Kategorija:Pagrindiniai tankai]] [[Kategorija:Lietuvos kariuomenės ginkluotė]] 5s5z3j78tnq2wh3doh9la5rjelzorve 0 656894 7889456 7716657 2026-07-29T14:44:52Z Makenzis 46558 7889456 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox |playername={{PAGENAME}} |image= [[vaizdas:Patrich Wanggai.jpeg|200px]] |fullname={{PAGENAME}} |dateofbirth={{Gimė|1988|06|27|T}} |cityofbirth=[[Nabirė]] |countryofbirth=[[Indonezija]] |currentclub= [[Persekabpas Pasuruan]] |clubnumber= |position=puolėjas |years= 2007–2008<br />2008–2009<br />2009–2012<br />2012–2014<br />2014<br/>2015<br/>2016<br/>2016<br/>2017<br/>2018<br/>2018<br/>2019<br/>2020<br/>2021<br/>2021<br/>2021<br/>2022–2023<br/>2023–2024<br />2024– |clubs= Persewon Wondama <br /> Perseman Manokwari <br /> Persidafon Dafonsoro <br /> [[Persipura Jayapura]] <br /> T-Team <br /> [[Sriwijaya FC|Sriwijaya]] <br/>[[Karketu Dili]]<br/>[[Madura United FC|Madura United]]<br/>[[Borneo FC|Borneo]]<br/>[[Sriwijaya FC|Sriwijaya]]<br/>[[Persib Bandung]]<br/>[[Kalteng Putra FC|Kalteng Putra]]<br/>[[Persebaya Surabaya]]<br/>[[PSM Makassar]]<br/>[[RANS Nusantara FC|RANS]]<br/>Sulut United<br/>[[Persipura Jayapura]]<br/>[[Deltras FC|Deltras]]<br />[[Persekabpas Pasuruan]] |caps(goals)=26 {{0}}(14)<br />{{0}}5 {{0}}{{0}}(2)<br />67 {{0}}(41)<br />26 {{0}}(12)<br />31 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}3 {{0}}{{0}}(0)<br />24 {{0}}(10)<br />11 {{0}}{{0}}(4)<br />24 {{0}}{{0}}(1)<br />10 {{0}}{{0}}(2)<br />13 {{0}}{{0}}(4)<br />27 {{0}}{{0}}(7)<br/>{{0}}2 {{0}}{{0}}(0)<br/>{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br/>{{0}}5 {{0}}{{0}}(0)<br/>{{0}}5 {{0}}{{0}}(2)<br/>{{0}}4 {{0}}{{0}}(0)<br/>{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}9 {{0}}{{0}}(1) |nationalyears=2011 <br />2012 |nationalteam= {{vlv|Indonezija}} Indonezijos U-23<br />{{Fut|IDN|1}} |nationalcaps(goals)= 17 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}1 {{0}}{{0}}(1)<ref>{{National Football Teams}}</ref> }} '''Patrich Steve Wanggai''' (g. [[1988]] m. [[birželio 27]] d.) – [[Indonezija|Indonezijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|Indonezijos rinktinėje]]. == Karjera == 2007 m. karjerą pradėjo Persewon Wondama klube. Vėliau rungtyniavo žemesniųjų divizionų klubuose. 2012 m. perėjo į [[Persipura Jayapura]]. 2015 m. priklausė [[Sriwijaya FC|Sriwijaya]]. 2016 m. persikėlė į [[Karketu Dili]] ([[Rytų Timoras]]). Grįžęs į Indoneziją rungtyniavo [[Madura United FC|Madura United]]. 2017 m. priklausė [[Borneo FC|„Borneo“ klubui]]. 2018 m. žaidė [[Sriwijaya FC|Sriwijaya]] klube, vėliau perėjo į [[Persib Bandung]]. 2019 m. atstovavo [[Kalteng Putra FC|Kalteng Putra]]. Vėlesniais metais žaidė [[Persebaya Surabaya]], [[PSM Makassar]], [[RANS Nusantara FC|RANS]], Sulut United, [[Persipura Jayapura]], [[Deltras FC|Deltras]], [[Persekabpas Pasuruan]]. == Rinktinės == 2011 m. pakviestas į Indonezijos U-23 rinktinę. Atstovaudamas šaliai sužaidė septyniolika rungtynių ir pasižymėjo aštuoniais įvarčiais. 2012 m. birželio 5 d. debiutavo Indonezijos nacionalinėje rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš Filipinus. Debiutantas pelnė įvartį ir Indonezija pirmavo, tačiau susitikimas baigėsi lygiosiomis 2-2.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/8890/Philippines_Indonesia.html Philippines vs. Indonesia 2012-06-05]</ref> == Pasiekimai == === Klubiniai === ;Persipura Jayapura * Super League: 2013 m.<ref>{{Cite web|url=https://www.pssi.org/news/persipura-jayapura-kampiun-isl-2012-2013|title=Persipura Jayapura Kampiun ISL 2012/2013|website=pssi.org|language=id|access-date=2013-08-01|archive-date=2021-08-22|archive-url=https://web.archive.org/web/20210822222929/https://www.pssi.org/news/persipura-jayapura-kampiun-isl-2012-2013|url-status=dead}}</ref> ;Sriwijaya * 2018 Rytų Kalimantano gubernatoriaus taurės laimėtojas; ;Persebaya Surabaya * 2020 m. Rytų Javos gubernatoriaus taurės laimėtojas<ref>{{Cite web|url=https://www.persebaya.id/r/2148/juara|title=Juara!!!|website=persebaya.id|language=en|access-date=2020-03-13}}</ref> === Asmeniniai === * [[Liga Futebol Amadora]] Top Goalscorer: 2016 m. (10 įvarčių) == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/patrich-steev-wanggai/60988/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Wanggai}} [[Kategorija:Indonezijos futbolininkai]] mboh72nmnpi5gkh6w0eo7isdtxdvafm 0 658567 7889284 7819474 2026-07-29T12:44:57Z Makenzis 46558 7889284 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Emil Tîmbur | fullname = Emil Tîmbur | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1997|07|21|mf=y}} | cityofbirth = [[Kišiniovas]] | countryofbirth = [[Moldova]] | height = 1,85 m | currentclub = {{vlv|Moldavija}} [[FC Sheriff]] | clubnumber = 1 | position = [[vartininkas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2014–2018 <br /> 2013–2017 <br /> 2018–2019 <br /> 2019 <br /> 2019–2024 <br /> 2024 <br /> 2025–2026 <br /> 2026– | clubs = [[FC Zimbru Chișinău]] <br /> → Zimbru-2 <br /> [[FK Tarpeda-BelAZ]] <br /> SSU Politehnica Timisoara <br /> [[FC Milsami]] <br /> [[FK Panevėžys]]<br /> [[FC Milsami]] <br /> [[FC Sheriff]] | caps(goals) = 22 {{0}}(0)<br />71 {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />99 {{0}}(0)<br />{{0}}6 {{0}}(0)<br />26 {{0}}(0)<br />{{0}}6 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|04|25}} | nationalyears = 2022– | nationalteam = {{fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}4 {{0}}(0)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/85333/Emil_Timbur.html General Information about the player Emil Tîmbur]</ref> | ntupdate = {{data|2026|07|29}} }} '''Emilis Tymburas''' (''Emil Tîmbur''; g. [[1997]] m. [[liepos 21]] d.) – [[Moldova|Moldavijos]] futbolininkas, vartininkas. Kitados atstovavo jaunimo rinktinėms, o 2022 m. debiutavo nacionalinėje rinktinėje. == Karjera == Karjerą pradėjo [[FC Zimbru Chișinău|Kišiniovo „Zimbru“]] klube, kuriame rungtyniavo nuo 2013 m., vėliau persikėlė į Baltarusiją. Nuo 2018 m. vasaros priklausė [[FK Tarpeda-BelAZ]] ([[Žodinas]]). Aukščiausioje šalies lygoje nesužaidė nė vienerių rungtynių. 2019 m. vasarą trumpai priklausė SSU Politehnica Timisoara ([[Rumunija]]). Nuo 2019 m. vasaros rungtyniavo [[FC Milsami]]. Šis Moldavijos klubas rungtyniavo Superlygoje ir atstovavo šaliai [[UEFA Europos konferencijų lyga|UEFA Europos konferencijų lygoje]]. Emilis Timburas žaidė ketveriose rungtynėse prieš [[FK Panevėžys|„Panevėžį“]] UEFA Konferencijų lygoje, bei praleido 3 įvarčius. 2024 m. vasarą Emilis Timburas perėjo į [[FK Panevėžys]] ([[Lietuva]]).<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/500550/panevezio-vartininku-krizes-sprendimas-pasikviestas-pazistamas-moldavas „Panevėžio“ vartininkų krizės sprendimas: pasikviestas pažįstamas moldavas]</ref> [[2024]] m. [[gegužės 18]] d. rungtynėse prieš Kauno rajono [[FC Hegelmann|„Hegelmann“]] po susidūrimo su varžovu, vartininkui [[Vytautas Černiauskas|Vytautui Černiauskui]] lūžo mažasis rankos pirštas. [[2024]] m. [[birželio 4]] d. treniruotės metu [[Tomas Švedkauskas]] patyrė traumą. Vėliau tapo žinoma, kad įtrūko Achilo sausgyslė.<ref>[https://fk-panevezys.lt/t-svedkauskas-iskrito-is-rikiuotes/ T. Švedkauskas iškrito iš rikiuotės (Oficiali „Panevėžio“ klubo svetainė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/500005/vartininku-krize-panevezyje-t-svedkauskas-ilgam-iskrito-is-rikiuotes Vartininkų krizė Panevėžyje: T.Švedkauskas ilgam iškrito iš rikiuotės]</ref> Klubas liko be dviejų vartininkų, tad ieškota sprendimo. 2024 m. birželio 13 d. [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubas]] oficialiai paskelbė apie naujoką.<ref>[https://fk-panevezys.lt/klubas-pasipilde-pazistamu-vartininku/ Klubas pasipildė pažįstamu vartininku]</ref> Su futbolininku sudaryta sutartis iki 2024 m. A lygos sezono pabaigos. 2024 m. birželio 22 d. debiutavo A lygos rungtynėse prieš [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavą“]]. [[FK Panevėžys|Panevėžiečiai]] nugalėjo varžovus rezultatu 2-0.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2024-06-22-panevezys-dainava/1768 2024-06-22 Panevėžys 2-0 Dainava (pagal alyga.lt svetainę)]</ref><ref>[https://it.soccerway.com/matches/2024/06/22/lithuania/a-lyga/fk-panevezys/alytis-alytus/4356473/ 2024-06-22 Panevėžys 2-0 Dainava (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-panevezys-dfk-dainava-18468601/ FK PANEVĖŽYS 2:0 DFK DAINAVA (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> [[2024]] m. [[birželio 26]] d. prasileido įvartį A lygos rungtynėse prieš [[FK Sūduva|Marijampolės „Sūduvą“]]. [[FK Panevėžys|Panevėžiečiai]] nugalėjo [[FK Sūduva|varžovus]] rezultatu 3-1.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2024-06-26-suduva-panevezys/1772 2024-06-06 Sūduva 1-3 Panevėžys (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2024/06/26/lithuania/a-lyga/fk-suduva/fk-panevezys/4356477/ 2024-06-06 Sūduva 1-3 Panevėžys (pagal soccerway)]</ref><ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/suduva-fk-panevezys-18468674/</ref> 2024 m. gruodžio 21 d. tapo žinoma, kad sutartis su futbolininku nepratęsta.<ref>[https://fk-panevezys.lt/nepratestos-sutartys-su-trimis-legionieriais/ Nepratęstos sutartys su trimis legionieriais]</ref> === [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lyga]] === 2022 m. birželio 14 d. ištraukus UEFA Konferencijų lygos burtus tapo žinoma, kad „Milsami Orhei“ pirmame atrankos etape varžovais tapo [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubas]].<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/457707/uefa-konferenciju-lygos-burtai-paneveziui-pasiseke-kauno-zalgiriui-ne</ref> 2022 m. liepos 7 d. rungtynės prieš [[FK Panevėžys|Panevėžio klubą]] baigėsi be įvarčių, nulinėmis lygiosiomis. Panevėžiečiai jas baigė be vieno pašalinto žaidėjo.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/459107/konferenciju-lygos-atranka-desimtyje-rungtyniauti-likes-panevezys-susitikima-su-milsami-baige-be-ivarciu</ref><ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/07/07/europe/uefa-europa-conference-league/fk-panevezys/fc-viitorul-orhei/3797871/</ref> 2022 m. liepos 14 d. įvyko atsakomosios rungtynės [[Moldavija|Moldavijoje]]. Jose pergalę rezultatu 2:0 šventė šeimininkai. Pirmąjį rungtynių įvartį pelnė [[Dan Spătaru]]<ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/07/14/europe/uefa-europa-conference-league/fc-viitorul-orhei/fk-panevezys/3797952/</ref> Antrasis įvartis buvo pelnytas į savus vartus, kai nuo [[Joshua Akpudje]] kamuolys įskriejo į panevėžiečių vartus. [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lygos]] pirmame etape bendru dviejų rungtynių rezultatu 2:0 nugalėjo „Milsamio“ klubas.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/459562/neimustas-11-metru-baudinys-ivartis-i-savus-vartus-ir-baigtas-panevezio-sezonas-europoje</ref> Moldavijos atstovai pateko į kitą etapą, o lietuviams sezonas Europos turnyruose baigėsi. 2025 m. vasario mėn. futbolininkas prisijungė prie [[FC Milsami|„Milsami“ klubo]] ([[Moldavija]]). == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Praleisti įvarčiai |- ||||||| |- |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2024 m. A lyga|2024]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Panevėžys|„Panevėžys“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 6 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 9 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Rinktinės == Kitados atstovavo šalies U-17, U-19, U-21 jaunimo rinktinėms. 2022 m. pakviestas į Moldovos nacionalinę rinktinę. 2022 m. sausio 18 d. debiutavo Moldavijos rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš Ugandą. Varžovai nugalėjo moldavus rezultatu 3-2.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/33108/Moldova_Uganda.html Moldova vs. Uganda 2022-01-18 (pagal national-football-teams.com)]]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/emil-timbur alyga.lt svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/timbur-emil/fZGCD9JE/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.it/emil-timbur/profil/spieler/301106 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/emil-timbur-324679/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/emil-timbur/78141/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Timbur}} crxffl1h432fvtkpuvo4r81abk7w7gj 7889286 7889284 2026-07-29T12:45:20Z Makenzis 46558 7889286 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Emil Tîmbur | fullname = Emil Tîmbur | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1997|07|21|mf=y}} | cityofbirth = [[Kišiniovas]] | countryofbirth = [[Moldova]] | height = 1,85 m | currentclub = {{vlv|Moldavija}} [[FC Sheriff]] | clubnumber = 1 | position = [[vartininkas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2014–2018 <br /> 2013–2017 <br /> 2018–2019 <br /> 2019 <br /> 2019–2024 <br /> 2024 <br /> 2025–2026 <br /> 2026– | clubs = [[FC Zimbru Chișinău]] <br /> → Zimbru-2 <br /> [[FK Tarpeda-BelAZ]] <br /> SSU Politehnica Timisoara <br /> [[FC Milsami]] <br /> [[FK Panevėžys]]<br /> [[FC Milsami]] <br /> [[FC Sheriff]] | caps(goals) = 22 {{0}}(0)<br />71 {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />99 {{0}}(0)<br />{{0}}6 {{0}}(0)<br />26 {{0}}(0)<br />13 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} | nationalyears = 2022– | nationalteam = {{fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}4 {{0}}(0)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/85333/Emil_Timbur.html General Information about the player Emil Tîmbur]</ref> | ntupdate = {{data|2026|07|29}} }} '''Emilis Tymburas''' (''Emil Tîmbur''; g. [[1997]] m. [[liepos 21]] d.) – [[Moldova|Moldavijos]] futbolininkas, vartininkas. Kitados atstovavo jaunimo rinktinėms, o 2022 m. debiutavo nacionalinėje rinktinėje. == Karjera == Karjerą pradėjo [[FC Zimbru Chișinău|Kišiniovo „Zimbru“]] klube, kuriame rungtyniavo nuo 2013 m., vėliau persikėlė į Baltarusiją. Nuo 2018 m. vasaros priklausė [[FK Tarpeda-BelAZ]] ([[Žodinas]]). Aukščiausioje šalies lygoje nesužaidė nė vienerių rungtynių. 2019 m. vasarą trumpai priklausė SSU Politehnica Timisoara ([[Rumunija]]). Nuo 2019 m. vasaros rungtyniavo [[FC Milsami]]. Šis Moldavijos klubas rungtyniavo Superlygoje ir atstovavo šaliai [[UEFA Europos konferencijų lyga|UEFA Europos konferencijų lygoje]]. Emilis Timburas žaidė ketveriose rungtynėse prieš [[FK Panevėžys|„Panevėžį“]] UEFA Konferencijų lygoje, bei praleido 3 įvarčius. 2024 m. vasarą Emilis Timburas perėjo į [[FK Panevėžys]] ([[Lietuva]]).<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/500550/panevezio-vartininku-krizes-sprendimas-pasikviestas-pazistamas-moldavas „Panevėžio“ vartininkų krizės sprendimas: pasikviestas pažįstamas moldavas]</ref> [[2024]] m. [[gegužės 18]] d. rungtynėse prieš Kauno rajono [[FC Hegelmann|„Hegelmann“]] po susidūrimo su varžovu, vartininkui [[Vytautas Černiauskas|Vytautui Černiauskui]] lūžo mažasis rankos pirštas. [[2024]] m. [[birželio 4]] d. treniruotės metu [[Tomas Švedkauskas]] patyrė traumą. Vėliau tapo žinoma, kad įtrūko Achilo sausgyslė.<ref>[https://fk-panevezys.lt/t-svedkauskas-iskrito-is-rikiuotes/ T. Švedkauskas iškrito iš rikiuotės (Oficiali „Panevėžio“ klubo svetainė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/500005/vartininku-krize-panevezyje-t-svedkauskas-ilgam-iskrito-is-rikiuotes Vartininkų krizė Panevėžyje: T.Švedkauskas ilgam iškrito iš rikiuotės]</ref> Klubas liko be dviejų vartininkų, tad ieškota sprendimo. 2024 m. birželio 13 d. [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubas]] oficialiai paskelbė apie naujoką.<ref>[https://fk-panevezys.lt/klubas-pasipilde-pazistamu-vartininku/ Klubas pasipildė pažįstamu vartininku]</ref> Su futbolininku sudaryta sutartis iki 2024 m. A lygos sezono pabaigos. 2024 m. birželio 22 d. debiutavo A lygos rungtynėse prieš [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavą“]]. [[FK Panevėžys|Panevėžiečiai]] nugalėjo varžovus rezultatu 2-0.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2024-06-22-panevezys-dainava/1768 2024-06-22 Panevėžys 2-0 Dainava (pagal alyga.lt svetainę)]</ref><ref>[https://it.soccerway.com/matches/2024/06/22/lithuania/a-lyga/fk-panevezys/alytis-alytus/4356473/ 2024-06-22 Panevėžys 2-0 Dainava (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-panevezys-dfk-dainava-18468601/ FK PANEVĖŽYS 2:0 DFK DAINAVA (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> [[2024]] m. [[birželio 26]] d. prasileido įvartį A lygos rungtynėse prieš [[FK Sūduva|Marijampolės „Sūduvą“]]. [[FK Panevėžys|Panevėžiečiai]] nugalėjo [[FK Sūduva|varžovus]] rezultatu 3-1.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2024-06-26-suduva-panevezys/1772 2024-06-06 Sūduva 1-3 Panevėžys (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2024/06/26/lithuania/a-lyga/fk-suduva/fk-panevezys/4356477/ 2024-06-06 Sūduva 1-3 Panevėžys (pagal soccerway)]</ref><ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/suduva-fk-panevezys-18468674/</ref> 2024 m. gruodžio 21 d. tapo žinoma, kad sutartis su futbolininku nepratęsta.<ref>[https://fk-panevezys.lt/nepratestos-sutartys-su-trimis-legionieriais/ Nepratęstos sutartys su trimis legionieriais]</ref> === [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lyga]] === 2022 m. birželio 14 d. ištraukus UEFA Konferencijų lygos burtus tapo žinoma, kad „Milsami Orhei“ pirmame atrankos etape varžovais tapo [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubas]].<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/457707/uefa-konferenciju-lygos-burtai-paneveziui-pasiseke-kauno-zalgiriui-ne</ref> 2022 m. liepos 7 d. rungtynės prieš [[FK Panevėžys|Panevėžio klubą]] baigėsi be įvarčių, nulinėmis lygiosiomis. Panevėžiečiai jas baigė be vieno pašalinto žaidėjo.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/459107/konferenciju-lygos-atranka-desimtyje-rungtyniauti-likes-panevezys-susitikima-su-milsami-baige-be-ivarciu</ref><ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/07/07/europe/uefa-europa-conference-league/fk-panevezys/fc-viitorul-orhei/3797871/</ref> 2022 m. liepos 14 d. įvyko atsakomosios rungtynės [[Moldavija|Moldavijoje]]. Jose pergalę rezultatu 2:0 šventė šeimininkai. Pirmąjį rungtynių įvartį pelnė [[Dan Spătaru]]<ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/07/14/europe/uefa-europa-conference-league/fc-viitorul-orhei/fk-panevezys/3797952/</ref> Antrasis įvartis buvo pelnytas į savus vartus, kai nuo [[Joshua Akpudje]] kamuolys įskriejo į panevėžiečių vartus. [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lygos]] pirmame etape bendru dviejų rungtynių rezultatu 2:0 nugalėjo „Milsamio“ klubas.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/459562/neimustas-11-metru-baudinys-ivartis-i-savus-vartus-ir-baigtas-panevezio-sezonas-europoje</ref> Moldavijos atstovai pateko į kitą etapą, o lietuviams sezonas Europos turnyruose baigėsi. 2025 m. vasario mėn. futbolininkas prisijungė prie [[FC Milsami|„Milsami“ klubo]] ([[Moldavija]]). == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Praleisti įvarčiai |- ||||||| |- |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2024 m. A lyga|2024]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Panevėžys|„Panevėžys“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 6 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 9 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Rinktinės == Kitados atstovavo šalies U-17, U-19, U-21 jaunimo rinktinėms. 2022 m. pakviestas į Moldovos nacionalinę rinktinę. 2022 m. sausio 18 d. debiutavo Moldavijos rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš Ugandą. Varžovai nugalėjo moldavus rezultatu 3-2.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/33108/Moldova_Uganda.html Moldova vs. Uganda 2022-01-18 (pagal national-football-teams.com)]]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/emil-timbur alyga.lt svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/timbur-emil/fZGCD9JE/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.it/emil-timbur/profil/spieler/301106 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/emil-timbur-324679/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/emil-timbur/78141/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Timbur}} 0dsaoit6krj5eqlz9uh4i2r8af3s5vw 7889287 7889286 2026-07-29T12:45:41Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889287 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Emil Tîmbur | fullname = Emil Tîmbur | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1997|07|21|mf=y}} | cityofbirth = [[Kišiniovas]] | countryofbirth = [[Moldova]] | height = 1,85 m | currentclub = {{vlv|Moldavija}} [[FC Sheriff]] | clubnumber = 1 | position = [[vartininkas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2014–2018 <br /> 2013–2017 <br /> 2018–2019 <br /> 2019 <br /> 2019–2024 <br /> 2024 <br /> 2025–2026 <br /> 2026– | clubs = [[FC Zimbru Chișinău]] <br /> → Zimbru-2 <br /> [[FK Tarpeda-BelAZ]] <br /> SSU Politehnica Timisoara <br /> [[FC Milsami]] <br /> [[FK Panevėžys]]<br /> [[FC Milsami]] <br /> [[FC Sheriff]] | caps(goals) = 22 {{0}}(0)<br />71 {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />99 {{0}}(0)<br />{{0}}6 {{0}}(0)<br />26 {{0}}(0)<br />13 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} | nationalyears = 2022– | nationalteam = {{fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}4 {{0}}(0)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/85333/Emil_Timbur.html General Information about the player Emil Tîmbur]</ref> | ntupdate = {{data|2026|07|29}} }} '''Emilis Tymburas''' (''Emil Tîmbur''; g. [[1997]] m. [[liepos 21]] d.) – [[Moldova|Moldavijos]] futbolininkas, vartininkas. Kitados atstovavo jaunimo rinktinėms, o 2022 m. debiutavo nacionalinėje rinktinėje. == Karjera == Karjerą pradėjo [[FC Zimbru Chișinău|Kišiniovo „Zimbru“]] klube, kuriame rungtyniavo nuo 2013 m., vėliau persikėlė į Baltarusiją. Nuo 2018 m. vasaros priklausė [[FK Tarpeda-BelAZ]] ([[Žodinas]]). Aukščiausioje šalies lygoje nesužaidė nė vienerių rungtynių. 2019 m. vasarą trumpai priklausė SSU Politehnica Timisoara ([[Rumunija]]). Nuo 2019 m. vasaros rungtyniavo [[FC Milsami]]. Šis Moldavijos klubas rungtyniavo Superlygoje ir atstovavo šaliai [[UEFA Europos konferencijų lyga|UEFA Europos konferencijų lygoje]]. Emilis Timburas žaidė ketveriose rungtynėse prieš [[FK Panevėžys|„Panevėžį“]] UEFA Konferencijų lygoje, bei praleido 3 įvarčius. 2024 m. vasarą Emilis Timburas perėjo į [[FK Panevėžys]] ([[Lietuva]]).<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/500550/panevezio-vartininku-krizes-sprendimas-pasikviestas-pazistamas-moldavas „Panevėžio“ vartininkų krizės sprendimas: pasikviestas pažįstamas moldavas]</ref> 2024 m. gegužės 18 d. rungtynėse prieš Kauno rajono [[FC Hegelmann|„Hegelmann“]] po susidūrimo su varžovu, vartininkui [[Vytautas Černiauskas|Vytautui Černiauskui]] lūžo mažasis rankos pirštas. 2024 m. birželio 4 d. treniruotės metu [[Tomas Švedkauskas]] patyrė traumą. Vėliau tapo žinoma, kad įtrūko Achilo sausgyslė.<ref>[https://fk-panevezys.lt/t-svedkauskas-iskrito-is-rikiuotes/ T. Švedkauskas iškrito iš rikiuotės (Oficiali „Panevėžio“ klubo svetainė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/500005/vartininku-krize-panevezyje-t-svedkauskas-ilgam-iskrito-is-rikiuotes Vartininkų krizė Panevėžyje: T.Švedkauskas ilgam iškrito iš rikiuotės]</ref> Klubas liko be dviejų vartininkų, tad ieškota sprendimo. 2024 m. birželio 13 d. [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubas]] oficialiai paskelbė apie naujoką.<ref>[https://fk-panevezys.lt/klubas-pasipilde-pazistamu-vartininku/ Klubas pasipildė pažįstamu vartininku]</ref> Su futbolininku sudaryta sutartis iki 2024 m. A lygos sezono pabaigos. 2024 m. birželio 22 d. debiutavo A lygos rungtynėse prieš [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavą“]]. [[FK Panevėžys|Panevėžiečiai]] nugalėjo varžovus rezultatu 2-0.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2024-06-22-panevezys-dainava/1768 2024-06-22 Panevėžys 2-0 Dainava (pagal alyga.lt svetainę)]</ref><ref>[https://it.soccerway.com/matches/2024/06/22/lithuania/a-lyga/fk-panevezys/alytis-alytus/4356473/ 2024-06-22 Panevėžys 2-0 Dainava (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-panevezys-dfk-dainava-18468601/ FK PANEVĖŽYS 2:0 DFK DAINAVA (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> [[2024]] m. [[birželio 26]] d. prasileido įvartį A lygos rungtynėse prieš [[FK Sūduva|Marijampolės „Sūduvą“]]. [[FK Panevėžys|Panevėžiečiai]] nugalėjo [[FK Sūduva|varžovus]] rezultatu 3-1.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2024-06-26-suduva-panevezys/1772 2024-06-06 Sūduva 1-3 Panevėžys (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2024/06/26/lithuania/a-lyga/fk-suduva/fk-panevezys/4356477/ 2024-06-06 Sūduva 1-3 Panevėžys (pagal soccerway)]</ref><ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/suduva-fk-panevezys-18468674/</ref> 2024 m. gruodžio 21 d. tapo žinoma, kad sutartis su futbolininku nepratęsta.<ref>[https://fk-panevezys.lt/nepratestos-sutartys-su-trimis-legionieriais/ Nepratęstos sutartys su trimis legionieriais]</ref> === [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lyga]] === 2022 m. birželio 14 d. ištraukus UEFA Konferencijų lygos burtus tapo žinoma, kad „Milsami Orhei“ pirmame atrankos etape varžovais tapo [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubas]].<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/457707/uefa-konferenciju-lygos-burtai-paneveziui-pasiseke-kauno-zalgiriui-ne</ref> 2022 m. liepos 7 d. rungtynės prieš [[FK Panevėžys|Panevėžio klubą]] baigėsi be įvarčių, nulinėmis lygiosiomis. Panevėžiečiai jas baigė be vieno pašalinto žaidėjo.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/459107/konferenciju-lygos-atranka-desimtyje-rungtyniauti-likes-panevezys-susitikima-su-milsami-baige-be-ivarciu</ref><ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/07/07/europe/uefa-europa-conference-league/fk-panevezys/fc-viitorul-orhei/3797871/</ref> 2022 m. liepos 14 d. įvyko atsakomosios rungtynės [[Moldavija|Moldavijoje]]. Jose pergalę rezultatu 2:0 šventė šeimininkai. Pirmąjį rungtynių įvartį pelnė [[Dan Spătaru]]<ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/07/14/europe/uefa-europa-conference-league/fc-viitorul-orhei/fk-panevezys/3797952/</ref> Antrasis įvartis buvo pelnytas į savus vartus, kai nuo [[Joshua Akpudje]] kamuolys įskriejo į panevėžiečių vartus. [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lygos]] pirmame etape bendru dviejų rungtynių rezultatu 2:0 nugalėjo „Milsamio“ klubas.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/459562/neimustas-11-metru-baudinys-ivartis-i-savus-vartus-ir-baigtas-panevezio-sezonas-europoje</ref> Moldavijos atstovai pateko į kitą etapą, o lietuviams sezonas Europos turnyruose baigėsi. 2025 m. vasario mėn. futbolininkas prisijungė prie [[FC Milsami|„Milsami“ klubo]] ([[Moldavija]]). == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Praleisti įvarčiai |- ||||||| |- |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2024 m. A lyga|2024]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Panevėžys|„Panevėžys“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 6 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 9 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Rinktinės == Kitados atstovavo šalies U-17, U-19, U-21 jaunimo rinktinėms. 2022 m. pakviestas į Moldovos nacionalinę rinktinę. 2022 m. sausio 18 d. debiutavo Moldavijos rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš Ugandą. Varžovai nugalėjo moldavus rezultatu 3-2.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/33108/Moldova_Uganda.html Moldova vs. Uganda 2022-01-18 (pagal national-football-teams.com)]]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/emil-timbur alyga.lt svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/timbur-emil/fZGCD9JE/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.it/emil-timbur/profil/spieler/301106 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/emil-timbur-324679/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/emil-timbur/78141/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Timbur}} 78ab92a891z8psxziskul08s07c6nv0 7889288 7889287 2026-07-29T12:46:01Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889288 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Emil Tîmbur | fullname = Emil Tîmbur | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1997|07|21|mf=y}} | cityofbirth = [[Kišiniovas]] | countryofbirth = [[Moldova]] | height = 1,85 m | currentclub = {{vlv|Moldavija}} [[FC Sheriff]] | clubnumber = 1 | position = [[vartininkas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2014–2018 <br /> 2013–2017 <br /> 2018–2019 <br /> 2019 <br /> 2019–2024 <br /> 2024 <br /> 2025–2026 <br /> 2026– | clubs = [[FC Zimbru Chișinău]] <br /> → Zimbru-2 <br /> [[FK Tarpeda-BelAZ]] <br /> SSU Politehnica Timisoara <br /> [[FC Milsami]] <br /> [[FK Panevėžys]]<br /> [[FC Milsami]] <br /> [[FC Sheriff]] | caps(goals) = 22 {{0}}(0)<br />71 {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />99 {{0}}(0)<br />{{0}}6 {{0}}(0)<br />26 {{0}}(0)<br />13 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} | nationalyears = 2022– | nationalteam = {{fut|MDA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}4 {{0}}(0)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/85333/Emil_Timbur.html General Information about the player Emil Tîmbur]</ref> | ntupdate = {{data|2026|07|29}} }} '''Emilis Tymburas''' (''Emil Tîmbur''; g. [[1997]] m. [[liepos 21]] d.) – [[Moldova|Moldavijos]] futbolininkas, vartininkas. Kitados atstovavo jaunimo rinktinėms, o 2022 m. debiutavo nacionalinėje rinktinėje. == Karjera == Karjerą pradėjo [[FC Zimbru Chișinău|Kišiniovo „Zimbru“]] klube, kuriame rungtyniavo nuo 2013 m., vėliau persikėlė į Baltarusiją. Nuo 2018 m. vasaros priklausė [[FK Tarpeda-BelAZ]] ([[Žodinas]]). Aukščiausioje šalies lygoje nesužaidė nė vienerių rungtynių. 2019 m. vasarą trumpai priklausė SSU Politehnica Timisoara ([[Rumunija]]). Nuo 2019 m. vasaros rungtyniavo [[FC Milsami]]. Šis Moldavijos klubas rungtyniavo Superlygoje ir atstovavo šaliai [[UEFA Europos konferencijų lyga|UEFA Europos konferencijų lygoje]]. Emilis Timburas žaidė ketveriose rungtynėse prieš [[FK Panevėžys|„Panevėžį“]] UEFA Konferencijų lygoje, bei praleido 3 įvarčius. 2024 m. vasarą Emilis Timburas perėjo į [[FK Panevėžys]] ([[Lietuva]]).<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/500550/panevezio-vartininku-krizes-sprendimas-pasikviestas-pazistamas-moldavas „Panevėžio“ vartininkų krizės sprendimas: pasikviestas pažįstamas moldavas]</ref> 2024 m. gegužės 18 d. rungtynėse prieš Kauno rajono [[FC Hegelmann|„Hegelmann“]] po susidūrimo su varžovu, vartininkui [[Vytautas Černiauskas|Vytautui Černiauskui]] lūžo mažasis rankos pirštas. 2024 m. birželio 4 d. treniruotės metu [[Tomas Švedkauskas]] patyrė traumą. Vėliau tapo žinoma, kad įtrūko Achilo sausgyslė.<ref>[https://fk-panevezys.lt/t-svedkauskas-iskrito-is-rikiuotes/ T. Švedkauskas iškrito iš rikiuotės (Oficiali „Panevėžio“ klubo svetainė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/500005/vartininku-krize-panevezyje-t-svedkauskas-ilgam-iskrito-is-rikiuotes Vartininkų krizė Panevėžyje: T.Švedkauskas ilgam iškrito iš rikiuotės]</ref> Klubas liko be dviejų vartininkų, tad ieškota sprendimo. 2024 m. birželio 13 d. [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubas]] oficialiai paskelbė apie naujoką.<ref>[https://fk-panevezys.lt/klubas-pasipilde-pazistamu-vartininku/ Klubas pasipildė pažįstamu vartininku]</ref> Su futbolininku sudaryta sutartis iki 2024 m. A lygos sezono pabaigos. 2024 m. birželio 22 d. debiutavo A lygos rungtynėse prieš [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavą“]]. [[FK Panevėžys|Panevėžiečiai]] nugalėjo varžovus rezultatu 2-0.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2024-06-22-panevezys-dainava/1768 2024-06-22 Panevėžys 2-0 Dainava (pagal alyga.lt svetainę)]</ref><ref>[https://it.soccerway.com/matches/2024/06/22/lithuania/a-lyga/fk-panevezys/alytis-alytus/4356473/ 2024-06-22 Panevėžys 2-0 Dainava (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-panevezys-dfk-dainava-18468601/ FK PANEVĖŽYS 2:0 DFK DAINAVA (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> 2024 m. birželio 26 d. prasileido įvartį A lygos rungtynėse prieš [[FK Sūduva|Marijampolės „Sūduvą“]]. [[FK Panevėžys|Panevėžiečiai]] nugalėjo [[FK Sūduva|varžovus]] rezultatu 3-1.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2024-06-26-suduva-panevezys/1772 2024-06-06 Sūduva 1-3 Panevėžys (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2024/06/26/lithuania/a-lyga/fk-suduva/fk-panevezys/4356477/ 2024-06-06 Sūduva 1-3 Panevėžys (pagal soccerway)]</ref><ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/suduva-fk-panevezys-18468674/</ref> 2024 m. gruodžio 21 d. tapo žinoma, kad sutartis su futbolininku nepratęsta.<ref>[https://fk-panevezys.lt/nepratestos-sutartys-su-trimis-legionieriais/ Nepratęstos sutartys su trimis legionieriais]</ref> === [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lyga]] === 2022 m. birželio 14 d. ištraukus UEFA Konferencijų lygos burtus tapo žinoma, kad „Milsami Orhei“ pirmame atrankos etape varžovais tapo [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubas]].<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/457707/uefa-konferenciju-lygos-burtai-paneveziui-pasiseke-kauno-zalgiriui-ne</ref> 2022 m. liepos 7 d. rungtynės prieš [[FK Panevėžys|Panevėžio klubą]] baigėsi be įvarčių, nulinėmis lygiosiomis. Panevėžiečiai jas baigė be vieno pašalinto žaidėjo.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/459107/konferenciju-lygos-atranka-desimtyje-rungtyniauti-likes-panevezys-susitikima-su-milsami-baige-be-ivarciu</ref><ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/07/07/europe/uefa-europa-conference-league/fk-panevezys/fc-viitorul-orhei/3797871/</ref> 2022 m. liepos 14 d. įvyko atsakomosios rungtynės [[Moldavija|Moldavijoje]]. Jose pergalę rezultatu 2:0 šventė šeimininkai. Pirmąjį rungtynių įvartį pelnė [[Dan Spătaru]]<ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/07/14/europe/uefa-europa-conference-league/fc-viitorul-orhei/fk-panevezys/3797952/</ref> Antrasis įvartis buvo pelnytas į savus vartus, kai nuo [[Joshua Akpudje]] kamuolys įskriejo į panevėžiečių vartus. [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. Konferencijų lygos]] pirmame etape bendru dviejų rungtynių rezultatu 2:0 nugalėjo „Milsamio“ klubas.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/459562/neimustas-11-metru-baudinys-ivartis-i-savus-vartus-ir-baigtas-panevezio-sezonas-europoje</ref> Moldavijos atstovai pateko į kitą etapą, o lietuviams sezonas Europos turnyruose baigėsi. 2025 m. vasario mėn. futbolininkas prisijungė prie [[FC Milsami|„Milsami“ klubo]] ([[Moldavija]]). == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Praleisti įvarčiai |- ||||||| |- |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2024 m. A lyga|2024]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Panevėžys|„Panevėžys“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 6 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 9 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Rinktinės == Kitados atstovavo šalies U-17, U-19, U-21 jaunimo rinktinėms. 2022 m. pakviestas į Moldovos nacionalinę rinktinę. 2022 m. sausio 18 d. debiutavo Moldavijos rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš Ugandą. Varžovai nugalėjo moldavus rezultatu 3-2.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/33108/Moldova_Uganda.html Moldova vs. Uganda 2022-01-18 (pagal national-football-teams.com)]]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/emil-timbur alyga.lt svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/timbur-emil/fZGCD9JE/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.it/emil-timbur/profil/spieler/301106 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/emil-timbur-324679/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/emil-timbur/78141/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Timbur}} t51unx0730wo9jt3p1sxkzfev6lxbqc 0 660410 7889674 7873362 2026-07-30T07:15:37Z ~2026-42297-05 222007 parašiau tekstą 7889674 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Sylvain Francisco |image= [[File:Sylvain_Francisco_3_BC_Žalgiris_EuroLeague_20250117_(5).jpg|220px]] |dateofbirth={{Gimimo data|1997|10|10}} |cityofbirth=[[Kretėjus]] |countryofbirth=[[Prancūzija]] |currentclub=[[ASVEL Basket|Vilerbano ASVEL]] |height=1,86 m |weight=82 kg |position=[[įžaidėjas]] |years=2017–2018<br>2018–2020<br>2020–2021<br>2021–2022<br>2022–2023<br>2023–2024<br>2024–2026<br>2026– |clubs=[[Paryžiaus Metropolitans 92|Levalua „Metropolitans 92“]]<br>[[Paris Basketball|Paryžiaus „Basketball“]]<br>[[Chorale Roanne Basket|Ruano „Chorale“]]<br>[[Bàsquet Manresa|„Manresa“]]<br>[[Peristeri BC|Atėnų „Peristeri“]]<br>[[FC Bayern Munich (krepšinis)|Miuncheno „Bayern“]]<br>[[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br>[[Atėnų Panathinaikos (krepšinio klubas)|Atėnų „Panathinaikos“]] |pointsaverage= |nationalteam={{krep|FRA|1}} |nationalyears=2022– |nationalpoints= |ntupdate=2024 |nba= |nbayear= |nbateam= |clubnumber=3}} '''Silvenas Fransisko''' (''Sylvain Francisco'', g. [[1997]] m. [[spalio 10]] d.) – [[Prancūzija|Prancūzijos]] krepšininkas, rungtyniaujantis įžaidėjo pozicijoje [[Atėnų Panathinaikos (krepšinio klubas)|Atėnų "Panathinaikos"]] klube. == Biografija == Gimė imigrantų iš [[Angola|Angolos]] šeimoje Prancūzijoje. Augo 8 vaikų šeimoje.<ref>[https://fcbayern.com/basketball/de/news/2023-24/07/francisco2025 Ein französischer Nationalspieler für Bayern: Sylvain Francisco], ''fcbayern.com''</ref> Lankė sporto mokyklas Paryžiuje, 2014 m. išvyko į [[JAV]], [[Florida|Floridą]], kur gavo vidurinį išsilavinimą ir žaidė vietos mokyklų komandose. Išpažįsta [[islamas|islamą]].<ref>Lukas Malinauskas. „[https://www.basketnews.lt/news-221811-neatskleista-zalgirio-lyderio-gyvenimo-puse.html Neatskleista „Žalgirio“ lyderio gyvenimo pusė]“, ''basketnews.lt''</ref> == Karjera == === Karjeros pradžia === Baigęs mokyklą S. Fransisko nežaidė [[NCAA]], o grįžo į Prancūziją ir 2018 m. debiutavo „Metropolitans“ klube. Vėliau žaidė kituose Prancūzijos klubuose, Ispanijoje, Graikijoje. Po sėkmingo sezono [[Atėnų Peristeri|„Peristeri“]] klube ([[FIBA Čempionų lyga|FIBA Čempionų lygoje]] rinko vidutiniškai po 16,2 taško, 5,8 rez. perdavimo) persikėlė į [[Eurolyga|Eurolygos]] klubą Miuncheno „Bayern“. === Kauno „Žalgiris“ === 2024 m. vasarą žaidėją įsigijo [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]].<ref>{{cite web|url=https://zalgiris.lt/naujienos/zalgirio-gyneju-tapo-s-francisco|title=Kauno „Žalgirio“ gynėju tapo Sylvainas Francisco|publisher=zalgiris.lt|date=2024-07-01|access-date=2026-06-30|language=lt}}</ref> Per dvejus sezonus su Kauno klubu dukart laimėjo [[LKL]] ir [[Karaliaus Mindaugo taurė|Karaliaus Mindaugo taurę]], o 2025–2026 m. sezone padėjo komandai pasiekti [[Eurolyga|Eurolygos]] atkrintamąsias varžybas, buvo išrinktas į pirmąjį simbolinį Eurolygos penketą bei Eurolygos naudingiausio žaidėjo (MVP) rinkimuose užėmė antrąją vietą.<ref>{{cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-245982-francisco-eurolygos-mvp-lenktynese-liko-antras.html|title=Francisco Eurolygos MVP lenktynėse liko antras|publisher=basketnews.lt|date=2026-04-26|access-date=2026-06-30|language=lt}}</ref> 2026 m. vasarą pasinaudojo sutartyje numatyta išpirkos galimybe ir paliko „Žalgirį“.<ref>{{cite web|url=https://zalgiris.lt/naujienos/kauno-zalgiris-atsisveikino-su-sylvainu-francisco|title=Kauno „Žalgiris“ atsisveikino su Sylvainu Francisco|publisher=zalgiris.lt|date=2026-06-30|access-date=2026-06-30|language=lt}}</ref> === Vilerbano ASVEL === 2026 m. vasarą pasirašė trejų metų sutartį su [[ASVEL Basket|Vilerbano ASVEL]].<ref>{{cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-250909-francisco-oficialiai-asvel-narys-sudare-ilgalaike-sutarti.html|title=Francisco oficialiai – ASVEL narys, sudarė ilgalaikę sutartį|publisher=basketnews.lt|date=2026-06-30|access-date=2026-06-30|language=lt}}</ref> === Atėnų „Panathinaikos" === 2026 m. Liepos 29 d. S. Fransisko prie '''Panathinaikos''' prisijungė po netikėtai pasikeitusios [[ASVEL Basket|ASVEL]] finansinės padėties. Klubui susidūrus su reikšmingais biudžeto mažinimais, buvo nuspręsta atsisakyti dalies brangiausių žaidėjų. Tuo pasinaudojo Panathinaikos, pasiūlęs Fransisko trejų metų sutartį, kurios vertė, kaip skelbiama, siekia apie 10 mln. eurų. Prancūzijos gynėjas pasirinko Atėnų klubą dėl galimybės kovoti dėl Eurolygos titulo ir prisijungti prie vienos stipriausių Europos komandų.<ref>6</ref> == Jaunimo ir vyrų krepšinio rinktinės == Silvenas Fransisko atstovavo Prancūzijos jaunimo rinktinėms, 2022 m. debiutavo nacionalinėje rinktinėje.<ref>Théo Quintard, «[https://www.bebasket.fr/championnat-equipe-de-france/apres-une-sortie--plutot-positive--contre-le-portugal-jeudi--sylvain-francisco-veut-confirmer.html Après une sortie plutôt positive contre le Portugal jeudi, Sylvain Francisco veut confirmer] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220301104231/https://www.bebasket.fr/championnat-equipe-de-france/apres-une-sortie--plutot-positive--contre-le-portugal-jeudi--sylvain-francisco-veut-confirmer.html |date=2022-03-01 }}», 2022, ''bebasket.fr''</ref> Prancūzijos sudėtyje dalyvavo [[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2023 m. pasaulio krepšinio čempionate]].<ref>Arnaud Valadon, «[https://rmcsport.bfmtv.com/basket/basket-les-raisons-du-fiasco-de-l-equipe-de-france-eliminee-au-premier-tour_AV-202308280237.html Basket : Les raisons du fiasco de l'équipe de France, éliminée au premier tour]», RMC Sport, 28 août 2023</ref> == Laimėjimai == * [[Vokietijos krepšinio lyga]]: 2024 m. * [[Vokietijos krepšinio taurė]]: 2024 m. * Vokietijos krepšinio taurės MVP: 2024 m.<ref>[https://www.euroleaguebasketball.net/en/euroleague/players/sylvain-francisco/profile/007975/ SYLVAIN FRANCISCO] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240713073402/https://www.euroleaguebasketball.net/en/euroleague/players/sylvain-francisco/profile/007975/ |date=2024-07-13 }}, ''euroleaguebasketball.net''</ref> * [[Karaliaus Mindaugo taurė]]: 2025 m., 2026 m. * [[LKL]]: 2025 m., 2026 m. * [[Lietuvos krepšinio lyga|LKL]] finalo MVP: 2025 m. * Eurolygos spalio mėnesio MVP: 2025 m. * Eurolygos pirmasis simbolinis penketas: 2026 m. == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Francisco}} [[Kategorija:Prancūzijos krepšininkai]] [[Kategorija:Užsienio krepšininkai Lietuvos komandose]] 7vg2yevb8dkl654rif4kkw0y8tbvzra 7889676 7889674 2026-07-30T07:16:45Z ~2026-42297-05 222007 parašiau tekstą 7889676 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Sylvain Francisco |image= [[File:Sylvain_Francisco_3_BC_Žalgiris_EuroLeague_20250117_(5).jpg|220px]] |dateofbirth={{Gimimo data|1997|10|10}} |cityofbirth=[[Kretėjus]] |countryofbirth=[[Prancūzija]] |currentclub=[[Atėnų Panathinaikos (krepšinio klubas)|Atėnų „Panathinaikos“]] |height=1,86 m |weight=82 kg |position=[[įžaidėjas]] |years=2017–2018<br>2018–2020<br>2020–2021<br>2021–2022<br>2022–2023<br>2023–2024<br>2024–2026<br>2026– |clubs=[[Paryžiaus Metropolitans 92|Levalua „Metropolitans 92“]]<br>[[Paris Basketball|Paryžiaus „Basketball“]]<br>[[Chorale Roanne Basket|Ruano „Chorale“]]<br>[[Bàsquet Manresa|„Manresa“]]<br>[[Peristeri BC|Atėnų „Peristeri“]]<br>[[FC Bayern Munich (krepšinis)|Miuncheno „Bayern“]]<br>[[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br>[[Atėnų Panathinaikos (krepšinio klubas)|Atėnų „Panathinaikos“]] |pointsaverage= |nationalteam={{krep|FRA|1}} |nationalyears=2022– |nationalpoints= |ntupdate=2024 |nba= |nbayear= |nbateam= |clubnumber=3}} '''Silvenas Fransisko''' (''Sylvain Francisco'', g. [[1997]] m. [[spalio 10]] d.) – [[Prancūzija|Prancūzijos]] krepšininkas, rungtyniaujantis įžaidėjo pozicijoje [[Atėnų Panathinaikos (krepšinio klubas)|Atėnų "Panathinaikos"]] klube. == Biografija == Gimė imigrantų iš [[Angola|Angolos]] šeimoje Prancūzijoje. Augo 8 vaikų šeimoje.<ref>[https://fcbayern.com/basketball/de/news/2023-24/07/francisco2025 Ein französischer Nationalspieler für Bayern: Sylvain Francisco], ''fcbayern.com''</ref> Lankė sporto mokyklas Paryžiuje, 2014 m. išvyko į [[JAV]], [[Florida|Floridą]], kur gavo vidurinį išsilavinimą ir žaidė vietos mokyklų komandose. Išpažįsta [[islamas|islamą]].<ref>Lukas Malinauskas. „[https://www.basketnews.lt/news-221811-neatskleista-zalgirio-lyderio-gyvenimo-puse.html Neatskleista „Žalgirio“ lyderio gyvenimo pusė]“, ''basketnews.lt''</ref> == Karjera == === Karjeros pradžia === Baigęs mokyklą S. Fransisko nežaidė [[NCAA]], o grįžo į Prancūziją ir 2018 m. debiutavo „Metropolitans“ klube. Vėliau žaidė kituose Prancūzijos klubuose, Ispanijoje, Graikijoje. Po sėkmingo sezono [[Atėnų Peristeri|„Peristeri“]] klube ([[FIBA Čempionų lyga|FIBA Čempionų lygoje]] rinko vidutiniškai po 16,2 taško, 5,8 rez. perdavimo) persikėlė į [[Eurolyga|Eurolygos]] klubą Miuncheno „Bayern“. === Kauno „Žalgiris“ === 2024 m. vasarą žaidėją įsigijo [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]].<ref>{{cite web|url=https://zalgiris.lt/naujienos/zalgirio-gyneju-tapo-s-francisco|title=Kauno „Žalgirio“ gynėju tapo Sylvainas Francisco|publisher=zalgiris.lt|date=2024-07-01|access-date=2026-06-30|language=lt}}</ref> Per dvejus sezonus su Kauno klubu dukart laimėjo [[LKL]] ir [[Karaliaus Mindaugo taurė|Karaliaus Mindaugo taurę]], o 2025–2026 m. sezone padėjo komandai pasiekti [[Eurolyga|Eurolygos]] atkrintamąsias varžybas, buvo išrinktas į pirmąjį simbolinį Eurolygos penketą bei Eurolygos naudingiausio žaidėjo (MVP) rinkimuose užėmė antrąją vietą.<ref>{{cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-245982-francisco-eurolygos-mvp-lenktynese-liko-antras.html|title=Francisco Eurolygos MVP lenktynėse liko antras|publisher=basketnews.lt|date=2026-04-26|access-date=2026-06-30|language=lt}}</ref> 2026 m. vasarą pasinaudojo sutartyje numatyta išpirkos galimybe ir paliko „Žalgirį“.<ref>{{cite web|url=https://zalgiris.lt/naujienos/kauno-zalgiris-atsisveikino-su-sylvainu-francisco|title=Kauno „Žalgiris“ atsisveikino su Sylvainu Francisco|publisher=zalgiris.lt|date=2026-06-30|access-date=2026-06-30|language=lt}}</ref> === Vilerbano ASVEL === 2026 m. vasarą pasirašė trejų metų sutartį su [[ASVEL Basket|Vilerbano ASVEL]].<ref>{{cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-250909-francisco-oficialiai-asvel-narys-sudare-ilgalaike-sutarti.html|title=Francisco oficialiai – ASVEL narys, sudarė ilgalaikę sutartį|publisher=basketnews.lt|date=2026-06-30|access-date=2026-06-30|language=lt}}</ref> === Atėnų „Panathinaikos" === 2026 m. Liepos 29 d. S. Fransisko prie '''Panathinaikos''' prisijungė po netikėtai pasikeitusios [[ASVEL Basket|ASVEL]] finansinės padėties. Klubui susidūrus su reikšmingais biudžeto mažinimais, buvo nuspręsta atsisakyti dalies brangiausių žaidėjų. Tuo pasinaudojo Panathinaikos, pasiūlęs Fransisko trejų metų sutartį, kurios vertė, kaip skelbiama, siekia apie 10 mln. eurų. Prancūzijos gynėjas pasirinko Atėnų klubą dėl galimybės kovoti dėl Eurolygos titulo ir prisijungti prie vienos stipriausių Europos komandų.<ref>6</ref> == Jaunimo ir vyrų krepšinio rinktinės == Silvenas Fransisko atstovavo Prancūzijos jaunimo rinktinėms, 2022 m. debiutavo nacionalinėje rinktinėje.<ref>Théo Quintard, «[https://www.bebasket.fr/championnat-equipe-de-france/apres-une-sortie--plutot-positive--contre-le-portugal-jeudi--sylvain-francisco-veut-confirmer.html Après une sortie plutôt positive contre le Portugal jeudi, Sylvain Francisco veut confirmer] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220301104231/https://www.bebasket.fr/championnat-equipe-de-france/apres-une-sortie--plutot-positive--contre-le-portugal-jeudi--sylvain-francisco-veut-confirmer.html |date=2022-03-01 }}», 2022, ''bebasket.fr''</ref> Prancūzijos sudėtyje dalyvavo [[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2023 m. pasaulio krepšinio čempionate]].<ref>Arnaud Valadon, «[https://rmcsport.bfmtv.com/basket/basket-les-raisons-du-fiasco-de-l-equipe-de-france-eliminee-au-premier-tour_AV-202308280237.html Basket : Les raisons du fiasco de l'équipe de France, éliminée au premier tour]», RMC Sport, 28 août 2023</ref> == Laimėjimai == * [[Vokietijos krepšinio lyga]]: 2024 m. * [[Vokietijos krepšinio taurė]]: 2024 m. * Vokietijos krepšinio taurės MVP: 2024 m.<ref>[https://www.euroleaguebasketball.net/en/euroleague/players/sylvain-francisco/profile/007975/ SYLVAIN FRANCISCO] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240713073402/https://www.euroleaguebasketball.net/en/euroleague/players/sylvain-francisco/profile/007975/ |date=2024-07-13 }}, ''euroleaguebasketball.net''</ref> * [[Karaliaus Mindaugo taurė]]: 2025 m., 2026 m. * [[LKL]]: 2025 m., 2026 m. * [[Lietuvos krepšinio lyga|LKL]] finalo MVP: 2025 m. * Eurolygos spalio mėnesio MVP: 2025 m. * Eurolygos pirmasis simbolinis penketas: 2026 m. == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Francisco}} [[Kategorija:Prancūzijos krepšininkai]] [[Kategorija:Užsienio krepšininkai Lietuvos komandose]] li6r98r06tsjb2ho8u0yu1pauf1jkhv 0 661786 7889271 7715168 2026-07-29T12:37:44Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889271 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Nicolai Solodovnicov | fullname = Nicolai Solodovnicov | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2000|04|18|mf=y}} | cityofbirth = [[Tiraspolis]] | countryofbirth = [[Moldova]] | height = 1,88 m | currentclub = {{vlv|KAZ}} [[Turan FK (Turkistanas)|Turan]] | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2019–2021 <br /> 2021–2022 <br /> 2023 <br /> 2023 <br /> 2024 <br /> 2024 <br/> 2025 <br /> 2025– | clubs = [[FC Dinamo-Auto Tiraspol]] <br /> [[FC Sfîntul Gheorghe]] <br /> [[FC Florești]] <br /> Wisła Sandomierz <br /> [[FK Kukësi]] <br/> [[FK Sūduva]] <br/> [[FK Ulytau (2022)|FK Ulytau]]<br />[[Turan FK (Turkistanas)|Turan]] | caps(goals) = 11 {{0}}(1)<br />33 {{0}}(8)<br />13 {{0}}(7)<br />11 {{0}}(4)<br />15 {{0}}(3)<br />13 {{0}}(1)<br/>14 {{0}}(1)<br />{{0}}9 {{0}}(1) | pcupdate = {{data|2025|12|16}} | nationalyears = 2023 | nationalteam = Moldavijos U-21 rinktinė | nationalcaps(goals) = {{0}}2 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2024|07|18}} }} '''Nikolajus Solodovnicovas''' (''Nicolai Solodovnicov''; g. [[2000]] m. [[balandžio 18]] d.) – [[Moldova|Moldavijos]] futbolininkas, puolėjas. Kitados atstovavo U-21 jaunimo rinktinei. == Karjera == Karjerą pradėjo Tiraspolio „Sheriff“ klube. Kitados atstovavo šio klubo jaunimo ekipoms. Rungtyniavo [[FC Dinamo-Auto Tiraspol|Tiraspolio „Dinamo-Auto“]], Suručenio [[FC Sfîntul Gheorghe|„Sfintul Gheorghe“]], [[FC Florești|„Floresti“]] klubuose. 2022 m. vasarą persikėlė į Sandomiežo „Wisla“ ([[Lenkija]]). Nuo 2024 m. sausio priklausė [[FK Kukësi|„Kukesi“]] klubui ([[Albanija]]). 2024 m. liepos mėn. pasirašė sutartį su Marijampolės „Sūduva“.<ref>[https://fksuduva.lt/suduvoje-puolejas-is-moldovos-n-solodovnicovas/ „Sūduvoje“ – puolėjas iš Moldovos N.Solodovnicovas]</ref><ref>[https://alyga.lt/naujiena/kelios-komandos-pasipilde-naujokais/8705 alyga.lt naujienos: Kelios komandos pasipildė naujokais]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/502919/suduva-papilde-puolimo-grandi sportas.lt naujienos: Sūduva papildė puolimo grandį]</ref> [[2024]] m. [[liepos 20]] d. pelnė įvartį A lygos rungtynėse prieš [[FK Transinvest]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 2-2.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2024-07-20-transinvest-suduva/1788 2024-07-20 Transinvest 2-2 Sūduva (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2024/07/20/lithuania/a-lyga/transinvest-vilnius/fk-suduva/4356493/ 2024-07-20 Transinvest 2-2 Sūduva (pagal Socerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-transinvest-suduva-18469021/ FK TRANSINVEST 2:2 FK SŪDUVA (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> 2024 m. lapkričio 9 d. pelnė pirmąjį savo įvartį [[2024 m. A lyga|A lygos]] rungtynėse prieš [[FK Kauno Žalgiris|„Kauno Žalgirį“]]. Paskutinėse sezono rungtynėse [[FK Sūduva|marijampoliečiai]] nugalėjo kauniečius rezultatu 4-2 ir pakilo iš dešimtosios vietos [[2024 m. A lyga|A lygoje]].<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2024-11-09-k-zalgiris-suduva/1808 2024-11-09 Kauno žalgiris 2-4 Sūduva (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2024/11/09/lithuania/a-lyga/spyris-kaunas/fk-suduva/4356513/ 2024-11-09 Kauno Žalgiris 2-4 Sūduva (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-kauno-zalgiris-fk-suduva-18471464/ FK Kauno Žalgiris 2:4 FK Sūduva (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> 2025 m. sausio 21 d. tapo žinoma, kad futbolininkas paliko klubą.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/513940/suduva-atsisveikino-su-puoleju sportas.lt naujienos: „Sūduva“ atsisveikino su puolėju]</ref> 2025 m. atstovavo Žezkazgano [[FK Ulytau (2022)|„Ulytau“]] ([[Kazachstanas]]). 2025 m. vasarą persikėlė į [[Turan FK (Turkistanas)|Turan]] ([[Kazachstanas]]). == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2024 m. A lyga|2024]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Sūduva]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 13 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Rinktinės == 2023 m. pakviestas atstovauti Moldavijos U-21 rinktinei. {{išplėsti}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/nikolaj-solodovnikov alyga.lt svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/nicolai-solodovnicov/638204/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.it/nicolai-solodovnicov/profil/spieler/719009 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/nicolai-solodovnicov-324919/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://fksuduva.lt/zaidejas/nicolai-solodovnicov/ fksuduva.lt svetainė] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/nicolai-solodovnicov/356010/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Solodovnicov}} h0st740dbws89uxo9d6hqv0tte9ext9 7889272 7889271 2026-07-29T12:39:05Z Makenzis 46558 7889272 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Nicolai Solodovnicov | fullname = Nicolai Solodovnicov | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2000|04|18|mf=y}} | cityofbirth = [[Tiraspolis]] | countryofbirth = [[Moldova]] | height = 1,88 m | currentclub = {{vlv|MDA}} Floresti | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2019–2021 <br /> 2021–2022 <br /> 2023 <br /> 2023 <br /> 2024 <br /> 2024 <br/> 2025 <br /> 2025 <br /> 2026– | clubs = [[FC Dinamo-Auto Tiraspol]] <br /> [[FC Sfîntul Gheorghe]] <br /> [[FC Florești]] <br /> Wisła Sandomierz <br /> [[FK Kukësi]] <br/> [[FK Sūduva]] <br/> [[FK Ulytau (2022)|FK Ulytau]]<br />[[Turan FK (Turkistanas)|Turan]]<br />Floresti | caps(goals) = 11 {{0}}(1)<br />33 {{0}}(8)<br />13 {{0}}(7)<br />11 {{0}}(4)<br />15 {{0}}(3)<br />13 {{0}}(1)<br/>14 {{0}}(1)<br />{{0}}9 {{0}}(1)<br />{{0}}? {{0}}(?) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} | nationalyears = 2023 | nationalteam = Moldavijos U-21 rinktinė | nationalcaps(goals) = {{0}}2 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2024|07|18}} }} '''Nikolajus Solodovnicovas''' (''Nicolai Solodovnicov''; g. [[2000]] m. [[balandžio 18]] d.) – [[Moldova|Moldavijos]] futbolininkas, puolėjas. Kitados atstovavo U-21 jaunimo rinktinei. == Karjera == Karjerą pradėjo Tiraspolio „Sheriff“ klube. Kitados atstovavo šio klubo jaunimo ekipoms. Rungtyniavo [[FC Dinamo-Auto Tiraspol|Tiraspolio „Dinamo-Auto“]], Suručenio [[FC Sfîntul Gheorghe|„Sfintul Gheorghe“]], [[FC Florești|„Floresti“]] klubuose. 2022 m. vasarą persikėlė į Sandomiežo „Wisla“ ([[Lenkija]]). Nuo 2024 m. sausio priklausė [[FK Kukësi|„Kukesi“]] klubui ([[Albanija]]). 2024 m. liepos mėn. pasirašė sutartį su Marijampolės „Sūduva“.<ref>[https://fksuduva.lt/suduvoje-puolejas-is-moldovos-n-solodovnicovas/ „Sūduvoje“ – puolėjas iš Moldovos N.Solodovnicovas]</ref><ref>[https://alyga.lt/naujiena/kelios-komandos-pasipilde-naujokais/8705 alyga.lt naujienos: Kelios komandos pasipildė naujokais]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/502919/suduva-papilde-puolimo-grandi sportas.lt naujienos: Sūduva papildė puolimo grandį]</ref> [[2024]] m. [[liepos 20]] d. pelnė įvartį A lygos rungtynėse prieš [[FK Transinvest]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 2-2.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2024-07-20-transinvest-suduva/1788 2024-07-20 Transinvest 2-2 Sūduva (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2024/07/20/lithuania/a-lyga/transinvest-vilnius/fk-suduva/4356493/ 2024-07-20 Transinvest 2-2 Sūduva (pagal Socerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-transinvest-suduva-18469021/ FK TRANSINVEST 2:2 FK SŪDUVA (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> 2024 m. lapkričio 9 d. pelnė pirmąjį savo įvartį [[2024 m. A lyga|A lygos]] rungtynėse prieš [[FK Kauno Žalgiris|„Kauno Žalgirį“]]. Paskutinėse sezono rungtynėse [[FK Sūduva|marijampoliečiai]] nugalėjo kauniečius rezultatu 4-2 ir pakilo iš dešimtosios vietos [[2024 m. A lyga|A lygoje]].<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2024-11-09-k-zalgiris-suduva/1808 2024-11-09 Kauno žalgiris 2-4 Sūduva (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2024/11/09/lithuania/a-lyga/spyris-kaunas/fk-suduva/4356513/ 2024-11-09 Kauno Žalgiris 2-4 Sūduva (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-kauno-zalgiris-fk-suduva-18471464/ FK Kauno Žalgiris 2:4 FK Sūduva (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> 2025 m. sausio 21 d. tapo žinoma, kad futbolininkas paliko klubą.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/513940/suduva-atsisveikino-su-puoleju sportas.lt naujienos: „Sūduva“ atsisveikino su puolėju]</ref> 2025 m. atstovavo Žezkazgano [[FK Ulytau (2022)|„Ulytau“]] ([[Kazachstanas]]). 2025 m. vasarą persikėlė į [[Turan FK (Turkistanas)|Turan]] ([[Kazachstanas]]). == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2024 m. A lyga|2024]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Sūduva]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 13 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Rinktinės == 2023 m. pakviestas atstovauti Moldavijos U-21 rinktinei. {{išplėsti}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/nikolaj-solodovnikov alyga.lt svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/nicolai-solodovnicov/638204/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.it/nicolai-solodovnicov/profil/spieler/719009 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/nicolai-solodovnicov-324919/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://fksuduva.lt/zaidejas/nicolai-solodovnicov/ fksuduva.lt svetainė] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/nicolai-solodovnicov/356010/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Solodovnicov}} 93euypi5u5nsam1to5lez5dfstnbxkw 0 675401 7889386 7771490 2026-07-29T14:03:17Z Makenzis 46558 7889386 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Hamza Khabba | fullname = Hamza Khabba <br /> حمزة خابة | nickname = | image = | height = 1,87 m | weight = | dateofbirth = {{bda|1996|06|09}} | cityofbirth = [[Mohamedija]] | countryofbirth = [[Marokas]] | currentclub = {{vlv|Marokas}} [[Association Sportive des Forces Armées Royales|AS FAR]] | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2015–2019<br />2017–2018<br />2019–2022<br />2022–2025<br />2022–2023<br />2025–2026 | clubs = [[Association Sportive des Forces Armées Royales|AS FAR]]<br />→ [[Olympic Club de Safi|OC Safi]] ''(skol.)''<br />[[Olympic Club de Safi|OC Safi]]<br />[[Al-Arabi SC (Kuveitas)|Al-Arabi]]<br />→ [[Raja Casablanca]] ''(skol.)''<br />[[Association Sportive des Forces Armées Royales|AS FAR]] | caps(goals) = 42 {{0}}{{0}}(5)<br />26 {{0}}{{0}}(7)<br />85 {{0}}(22)<br />84 {{0}}(41)<br />36 {{0}}{{0}}(8)<br />18 {{0}}{{0}}(2) | pcupdate = {{data|2025|12|16}} | nationalyears = 2014 | nationalteam = Maroko U-20 rinktinė | nationalcaps(goals) = {{0}}2 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|03|06}} | manageryears = | managerclubs = }} '''Hamza Chaba''' (حمزة خابة; g. [[1996]] m. [[birželio 9]] d.) – Maroko futbolininkas, [[puolėjas]]. Atstovavo Maroko U-20 rinktinei. == Klubinė karjera == Profesionalo karjerą pradėjo gimtinėje [[Association Sportive des Forces Armées Royales|AS FAR]] klube. Rabato klubui priklausė 2015–2019 m., o 2017–2018 m. nuomos pagrindais buvo perleistas [[Olympic Club de Safi|OC Safi]]. 2019 m. persikėlė į Safio klubą. 2019–2022 m. atstovavo [[Olympic Club de Safi|OC Safi]] ir per tą laiką Maroko čempionate pasižymėjo 22 įvarčiais. Nuo 2022 m. priklausė [[Al-Arabi SC (Kuveitas)|„Al-Arabi“]] klubui ([[Kuveitas]]). 2022–2023 m. nuomos pagrindais perleistas [[Raja Casablanca|Kasablankos „Radža“]] ([[Marokas]]) klubui. 2023 m. balandžio 1 d. Maroko klubas rezultatu 3–1 nugalėjo [[Simba SC]] ([[Tanzanija]]) 2022–2023 m. CAF Champions League turnyre.<ref>{{Cite web |last=Football |first=CAF-Confedération Africaine du |title=Khabba strikes brace as Raja complete group phase with a win {{!}} Total CAF Champions League 2022/23 |url=https://www.cafonline.com/total-caf-champions-league/news/khabba-strikes-brace-as-raja-complete-group-phase-with-a-win |access-date=2023-04-01 |website=CAFOnline.com |language=en}}</ref><ref>{{Cite web |date=2023-04-01 |title=الرجاء يهزم سيمبا بثلاثية في أبطال إفريقيا |url=https://www.hespress.com/الرجاء-يهزم-سيمبا-بثلاثية-في-أبطال-إفر-1147360.html |access-date=2023-04-01 |website=Hespress - هسبريس جريدة إلكترونية مغربية |language=ar}}</ref> Hamza Chaba šiose rungtynėse pasižymėjo įvarčiais du kartus: pelnė pirmąjį susitikimo įvartį 44 minutę, o vėliau (70 min.) realizavo 11 metrų baudinį ir vėl persvėrė rezultatą marokiečių naudai (2-1).<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/04/01/africa/caf-champions-league/raja-atlhletic-club/simba/3999933/ Raja Casablanca 3-1 Simba (pagal Soccerway)]</ref> 2023–2024 m. žaidė [[Al-Arabi SC (Kuveitas)|„Al-Arabi“]] klube ir pelnęs 21 įvartį tapo rezultatyviausiu [[2023–2024 m. Kuveito Premjer lyga|2023–2024 m. Kuveito Premjer lygos]] žaidėju.<ref>[https://int.soccerway.com/national/kuwait/premier-league/20232024/regular-season/r76226/ 2023–2024 m. Kuveito Premjer lyga]</ref> 2025 m. vasarą grįžo į [[Association Sportive des Forces Armées Royales|AS FAR]] ([[Marokas]]). == Pasiekimai == ; {{vlv|Marokas}} [[Raja Casablanca|Kasablankos „Radža“]] * [[Vaizdas:Cup Finalist.png]] '''Finalininkas''': 2022 m. Maroko futbolo taurė;<ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/maro2023.html#trone 2023 m. Maroko futbolo taurės finalas]</ref> ; {{vlv|Kuveitas}} [[Al-Arabi SC (Kuveitas)|„Al-Arabi“]] * [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2023–2024 m.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesk/kuw2024.html#rel 2023–2024 m. Kuveito čempionatas]</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.livescore.in/player/khabba-hamza/tW20cM7T/ LIVESCORE] * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Khabba}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai]] 2gp0xs3639yulrjkkvcse1jnfl6ges6 7889387 7889386 2026-07-29T14:04:35Z Makenzis 46558 7889387 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Hamza Khabba | fullname = Hamza Khabba <br /> حمزة خابة | nickname = | image = | height = 1,87 m | weight = | dateofbirth = {{bda|1996|06|09}} | cityofbirth = [[Mohamedija]] | countryofbirth = [[Marokas]] | currentclub = {{vlv|Marokas}} [[Qadsia SC]] | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2015–2019<br />2017–2018<br />2019–2022<br />2022–2025<br />2022–2023<br />2025–2026<br />2026– | clubs = [[Association Sportive des Forces Armées Royales|AS FAR]]<br />→ [[Olympic Club de Safi|OC Safi]] ''(skol.)''<br />[[Olympic Club de Safi|OC Safi]]<br />[[Al-Arabi SC (Kuveitas)|Al-Arabi]]<br />→ [[Raja Casablanca]] ''(skol.)''<br />[[Association Sportive des Forces Armées Royales|AS FAR]]<br />[[Qadsia SC]] | caps(goals) = 42 {{0}}{{0}}(5)<br />26 {{0}}{{0}}(7)<br />85 {{0}}(22)<br />84 {{0}}(41)<br />36 {{0}}{{0}}(8)<br />22 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0) | pcupdate = {{data|2025|12|16}} | nationalyears = 2014 | nationalteam = Maroko U-20 rinktinė | nationalcaps(goals) = {{0}}2 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|03|06}} | manageryears = | managerclubs = }} '''Hamza Chaba''' (حمزة خابة; g. [[1996]] m. [[birželio 9]] d.) – Maroko futbolininkas, [[puolėjas]]. Atstovavo Maroko U-20 rinktinei. == Klubinė karjera == Profesionalo karjerą pradėjo gimtinėje [[Association Sportive des Forces Armées Royales|AS FAR]] klube. Rabato klubui priklausė 2015–2019 m., o 2017–2018 m. nuomos pagrindais buvo perleistas [[Olympic Club de Safi|OC Safi]]. 2019 m. persikėlė į Safio klubą. 2019–2022 m. atstovavo [[Olympic Club de Safi|OC Safi]] ir per tą laiką Maroko čempionate pasižymėjo 22 įvarčiais. Nuo 2022 m. priklausė [[Al-Arabi SC (Kuveitas)|„Al-Arabi“]] klubui ([[Kuveitas]]). 2022–2023 m. nuomos pagrindais perleistas [[Raja Casablanca|Kasablankos „Radža“]] ([[Marokas]]) klubui. 2023 m. balandžio 1 d. Maroko klubas rezultatu 3–1 nugalėjo [[Simba SC]] ([[Tanzanija]]) 2022–2023 m. CAF Champions League turnyre.<ref>{{Cite web |last=Football |first=CAF-Confedération Africaine du |title=Khabba strikes brace as Raja complete group phase with a win {{!}} Total CAF Champions League 2022/23 |url=https://www.cafonline.com/total-caf-champions-league/news/khabba-strikes-brace-as-raja-complete-group-phase-with-a-win |access-date=2023-04-01 |website=CAFOnline.com |language=en}}</ref><ref>{{Cite web |date=2023-04-01 |title=الرجاء يهزم سيمبا بثلاثية في أبطال إفريقيا |url=https://www.hespress.com/الرجاء-يهزم-سيمبا-بثلاثية-في-أبطال-إفر-1147360.html |access-date=2023-04-01 |website=Hespress - هسبريس جريدة إلكترونية مغربية |language=ar}}</ref> Hamza Chaba šiose rungtynėse pasižymėjo įvarčiais du kartus: pelnė pirmąjį susitikimo įvartį 44 minutę, o vėliau (70 min.) realizavo 11 metrų baudinį ir vėl persvėrė rezultatą marokiečių naudai (2-1).<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/04/01/africa/caf-champions-league/raja-atlhletic-club/simba/3999933/ Raja Casablanca 3-1 Simba (pagal Soccerway)]</ref> 2023–2024 m. žaidė [[Al-Arabi SC (Kuveitas)|„Al-Arabi“]] klube ir pelnęs 21 įvartį tapo rezultatyviausiu [[2023–2024 m. Kuveito Premjer lyga|2023–2024 m. Kuveito Premjer lygos]] žaidėju.<ref>[https://int.soccerway.com/national/kuwait/premier-league/20232024/regular-season/r76226/ 2023–2024 m. Kuveito Premjer lyga]</ref> 2025 m. vasarą grįžo į [[Association Sportive des Forces Armées Royales|AS FAR]] ([[Marokas]]). == Pasiekimai == ; {{vlv|Marokas}} [[Raja Casablanca|Kasablankos „Radža“]] * [[Vaizdas:Cup Finalist.png]] '''Finalininkas''': 2022 m. Maroko futbolo taurė;<ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/maro2023.html#trone 2023 m. Maroko futbolo taurės finalas]</ref> ; {{vlv|Kuveitas}} [[Al-Arabi SC (Kuveitas)|„Al-Arabi“]] * [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2023–2024 m.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesk/kuw2024.html#rel 2023–2024 m. Kuveito čempionatas]</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.livescore.in/player/khabba-hamza/tW20cM7T/ LIVESCORE] * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Khabba}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai]] 4r10u8vcjnkx5wff8aggw7q3eo427j8 7889388 7889387 2026-07-29T14:07:51Z Makenzis 46558 7889388 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Hamza Khabba | fullname = Hamza Khabba <br /> حمزة خابة | nickname = | image = | height = 1,87 m | weight = | dateofbirth = {{bda|1996|06|09}} | cityofbirth = [[Mohamedija]] | countryofbirth = [[Marokas]] | currentclub = {{vlv|Marokas}} [[Qadsia SC]] | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2015–2019<br />2017–2018<br />2019–2022<br />2022–2025<br />2022–2023<br />2025–2026<br />2026– | clubs = [[Association Sportive des Forces Armées Royales|AS FAR]]<br />→ [[Olympic Club de Safi|OC Safi]] ''(skol.)''<br />[[Olympic Club de Safi|OC Safi]]<br />[[Al-Arabi SC (Kuveitas)|Al-Arabi]]<br />→ [[Raja Casablanca]] ''(skol.)''<br />[[Association Sportive des Forces Armées Royales|AS FAR]]<br />[[Qadsia SC]] | caps(goals) = 42 {{0}}{{0}}(5)<br />26 {{0}}{{0}}(7)<br />85 {{0}}(22)<br />84 {{0}}(41)<br />36 {{0}}{{0}}(8)<br />22 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}{{0}}(0) | pcupdate = {{data|2025|12|16}} | nationalyears = 2014 | nationalteam = Maroko U-20 rinktinė | nationalcaps(goals) = {{0}}2 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|03|06}} | manageryears = | managerclubs = }} '''Hamza Chaba''' (حمزة خابة; g. [[1996]] m. [[birželio 9]] d.) – Maroko futbolininkas, [[puolėjas]]. Atstovavo Maroko U-20 rinktinei. == Klubinė karjera == Profesionalo karjerą pradėjo gimtinėje [[Association Sportive des Forces Armées Royales|AS FAR]] klube. Rabato klubui priklausė 2015–2019 m., o 2017–2018 m. nuomos pagrindais buvo perleistas [[Olympic Club de Safi|OC Safi]]. 2019 m. persikėlė į Safio klubą. 2019–2022 m. atstovavo [[Olympic Club de Safi|OC Safi]] ir per tą laiką Maroko čempionate pasižymėjo 22 įvarčiais. Nuo 2022 m. priklausė [[Al-Arabi SC (Kuveitas)|„Al-Arabi“]] klubui ([[Kuveitas]]). 2022–2023 m. nuomos pagrindais perleistas [[Raja Casablanca|Kasablankos „Radža“]] ([[Marokas]]) klubui. 2023 m. balandžio 1 d. Maroko klubas rezultatu 3–1 nugalėjo [[Simba SC]] ([[Tanzanija]]) 2022–2023 m. CAF Champions League turnyre.<ref>{{Cite web |last=Football |first=CAF-Confedération Africaine du |title=Khabba strikes brace as Raja complete group phase with a win {{!}} Total CAF Champions League 2022/23 |url=https://www.cafonline.com/total-caf-champions-league/news/khabba-strikes-brace-as-raja-complete-group-phase-with-a-win |access-date=2023-04-01 |website=CAFOnline.com |language=en}}</ref><ref>{{Cite web |date=2023-04-01 |title=الرجاء يهزم سيمبا بثلاثية في أبطال إفريقيا |url=https://www.hespress.com/الرجاء-يهزم-سيمبا-بثلاثية-في-أبطال-إفر-1147360.html |access-date=2023-04-01 |website=Hespress - هسبريس جريدة إلكترونية مغربية |language=ar}}</ref> Hamza Chaba šiose rungtynėse pasižymėjo įvarčiais du kartus: pelnė pirmąjį susitikimo įvartį 44 minutę, o vėliau (70 min.) realizavo 11 metrų baudinį ir vėl persvėrė rezultatą marokiečių naudai (2-1).<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/04/01/africa/caf-champions-league/raja-atlhletic-club/simba/3999933/ Raja Casablanca 3-1 Simba (pagal Soccerway)]</ref> 2023–2024 m. žaidė [[Al-Arabi SC (Kuveitas)|„Al-Arabi“]] klube ir pelnęs 21 įvartį tapo rezultatyviausiu [[2023–2024 m. Kuveito Premjer lyga|2023–2024 m. Kuveito Premjer lygos]] žaidėju.<ref>[https://int.soccerway.com/national/kuwait/premier-league/20232024/regular-season/r76226/ 2023–2024 m. Kuveito Premjer lyga]</ref> 2025 m. vasarą grįžo į [[Association Sportive des Forces Armées Royales|AS FAR]] ([[Marokas]]). == Pasiekimai == ; {{vlv|Marokas}} [[Raja Casablanca|Kasablankos „Radža“]] * [[Vaizdas:Cup Finalist.png]] '''Finalininkas''': 2022 m. Maroko futbolo taurė;<ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/maro2023.html#trone 2023 m. Maroko futbolo taurės finalas]</ref> ; {{vlv|Kuveitas}} [[Al-Arabi SC (Kuveitas)|„Al-Arabi“]] * [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2023–2024 m.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesk/kuw2024.html#rel 2023–2024 m. Kuveito čempionatas]</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.livescore.in/player/khabba-hamza/tW20cM7T/ LIVESCORE] * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Khabba}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai]] 7jwrgtoxr0mctkn2nhkis4h3cuchwcs 7889389 7889388 2026-07-29T14:08:40Z Makenzis 46558 7889389 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Hamza Khabba | fullname = Hamza Khabba <br /> حمزة خابة | nickname = | image = | height = 1,87 m | weight = | dateofbirth = {{bda|1996|06|09}} | cityofbirth = [[Mohamedija]] | countryofbirth = [[Marokas]] | currentclub = {{vlv|Kuveitas}} [[Qadsia SC]] | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2015–2019<br />2017–2018<br />2019–2022<br />2022–2025<br />2022–2023<br />2025–2026<br />2026– | clubs = [[Association Sportive des Forces Armées Royales|AS FAR]]<br />→ [[Olympic Club de Safi|OC Safi]] ''(skol.)''<br />[[Olympic Club de Safi|OC Safi]]<br />[[Al-Arabi SC (Kuveitas)|Al-Arabi]]<br />→ [[Raja Casablanca]] ''(skol.)''<br />[[Association Sportive des Forces Armées Royales|AS FAR]]<br />[[Qadsia SC]] | caps(goals) = 42 {{0}}{{0}}(5)<br />26 {{0}}{{0}}(7)<br />85 {{0}}(22)<br />84 {{0}}(41)<br />36 {{0}}{{0}}(8)<br />22 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}{{0}}(0) | pcupdate = {{data|2025|12|16}} | nationalyears = 2014 | nationalteam = Maroko U-20 rinktinė | nationalcaps(goals) = {{0}}2 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|03|06}} | manageryears = | managerclubs = }} '''Hamza Chaba''' (حمزة خابة; g. [[1996]] m. [[birželio 9]] d.) – Maroko futbolininkas, [[puolėjas]]. Atstovavo Maroko U-20 rinktinei. == Klubinė karjera == Profesionalo karjerą pradėjo gimtinėje [[Association Sportive des Forces Armées Royales|AS FAR]] klube. Rabato klubui priklausė 2015–2019 m., o 2017–2018 m. nuomos pagrindais buvo perleistas [[Olympic Club de Safi|OC Safi]]. 2019 m. persikėlė į Safio klubą. 2019–2022 m. atstovavo [[Olympic Club de Safi|OC Safi]] ir per tą laiką Maroko čempionate pasižymėjo 22 įvarčiais. Nuo 2022 m. priklausė [[Al-Arabi SC (Kuveitas)|„Al-Arabi“]] klubui ([[Kuveitas]]). 2022–2023 m. nuomos pagrindais perleistas [[Raja Casablanca|Kasablankos „Radža“]] ([[Marokas]]) klubui. 2023 m. balandžio 1 d. Maroko klubas rezultatu 3–1 nugalėjo [[Simba SC]] ([[Tanzanija]]) 2022–2023 m. CAF Champions League turnyre.<ref>{{Cite web |last=Football |first=CAF-Confedération Africaine du |title=Khabba strikes brace as Raja complete group phase with a win {{!}} Total CAF Champions League 2022/23 |url=https://www.cafonline.com/total-caf-champions-league/news/khabba-strikes-brace-as-raja-complete-group-phase-with-a-win |access-date=2023-04-01 |website=CAFOnline.com |language=en}}</ref><ref>{{Cite web |date=2023-04-01 |title=الرجاء يهزم سيمبا بثلاثية في أبطال إفريقيا |url=https://www.hespress.com/الرجاء-يهزم-سيمبا-بثلاثية-في-أبطال-إفر-1147360.html |access-date=2023-04-01 |website=Hespress - هسبريس جريدة إلكترونية مغربية |language=ar}}</ref> Hamza Chaba šiose rungtynėse pasižymėjo įvarčiais du kartus: pelnė pirmąjį susitikimo įvartį 44 minutę, o vėliau (70 min.) realizavo 11 metrų baudinį ir vėl persvėrė rezultatą marokiečių naudai (2-1).<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/04/01/africa/caf-champions-league/raja-atlhletic-club/simba/3999933/ Raja Casablanca 3-1 Simba (pagal Soccerway)]</ref> 2023–2024 m. žaidė [[Al-Arabi SC (Kuveitas)|„Al-Arabi“]] klube ir pelnęs 21 įvartį tapo rezultatyviausiu [[2023–2024 m. Kuveito Premjer lyga|2023–2024 m. Kuveito Premjer lygos]] žaidėju.<ref>[https://int.soccerway.com/national/kuwait/premier-league/20232024/regular-season/r76226/ 2023–2024 m. Kuveito Premjer lyga]</ref> 2025 m. vasarą grįžo į [[Association Sportive des Forces Armées Royales|AS FAR]] ([[Marokas]]). 2026 m. vasarą persikėlė į [[Kuveitas]]. == Pasiekimai == ; {{vlv|Marokas}} [[Raja Casablanca|Kasablankos „Radža“]] * [[Vaizdas:Cup Finalist.png]] '''Finalininkas''': 2022 m. Maroko futbolo taurė;<ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/maro2023.html#trone 2023 m. Maroko futbolo taurės finalas]</ref> ; {{vlv|Kuveitas}} [[Al-Arabi SC (Kuveitas)|„Al-Arabi“]] * [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2023–2024 m.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesk/kuw2024.html#rel 2023–2024 m. Kuveito čempionatas]</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.livescore.in/player/khabba-hamza/tW20cM7T/ LIVESCORE] * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Khabba}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai]] 4c4d2qx4rk1usffwf407m59kfespwic 0 676252 7889614 7880295 2026-07-30T04:18:20Z Bellkass02 169917 /* Sudėtis */ 7889614 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Karinis vienetas |unit_name=Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija |image=[[Vaizdas:Insignia of 1st Division (Land Forces).png|150px]] |caption=Divizijos simbolis |dates=1775–1795, 1920–1923, 1931–1940 Atkurta 2025 m. sausio 28 d. |country={{flag|Lietuva}} |allegiance= |branch={{Flagicon image|Ensign of the Lithuanian Land Forces.png|size=25px}} [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Sausumos pajėgos]] |type=[[Divizija]] |role= |size= |command_structure=[[Vaizdas:MNC_NE_(V1).svg|22px]] [[NATO Daugianacionalinis šiaurės rytų korpusas]] |garrison=[[Rukla]] |garrison_label= |nickname= |patron= |motto=Vienybė, Stiprybė, Pergalė |colors= |colors_label= |march= |mascot= |equipment= |equipment_label= |battles= |anniversaries= |decorations= |battle_honours= |disbanded=<!-- Commanders --> |commander1=[[Brigados generolas|brg. gen.]] Aurelijus Alasauskas |commander1_label=Vadas |commander2=[[plk. ltn.]] Darius Kisielius |commander2_label=Štabo viršininkas |commander3= |commander3_label=Vyriausiasis puskarininkis |notable_commanders= |identification_symbol= |identification_symbol_label=Kovinė vėliava |identification_symbol_2= |identification_symbol_2_label= |identification_symbol_3= |identification_symbol_3_label= |identification_symbol_4= |identification_symbol_4_label= }} '''Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija''' – pagrindinis [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų]] [[karinis vienetas]]. 2025 m. sausio mėnesį diviziją sudaro vadovybės štabas, trys [[Pėstininkas|pėstininkų]] brigados, atskirasis inžinerijos batalionas ir salvinės artilerijos baterija, divizijos paramai pasitelkiami kitų [[Kariuomenės rūšis|kariuomenės rūšių]] daliniai. == Istorija == [[Vaizdas:Event commemorating the restoration of the 1st Division of the Lithuanian Army in Rukla.jpg|miniatiūra|2025 m. sausio 28 d. [[Lietuvos prezidentas|Lietuvos Respublikos prezidentas]] [[Gitanas Nausėda]] ir [[Lietuvos kariuomenės vadas]], [[generolas]] [[Raimundas Vaikšnoras]], atidengia divizijos emblemą]] Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija yra [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] [[1-oji Lietuvos divizija|Pirmosios Lietuvos divizijos]] tradicijų tiesioginė tęsėja.<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2471203/rukloje-vyks-lietuvos-kariuomenes-pirmosios-divizijos-atkurimo-ceremonija</ref> === LDK Pirmoji Lietuvos divizija === {{main|Pirmoji Lietuvos divizija}} Divizija buvo suformuota 1775 m. ordinarinio [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|ATR Seimo]] nutarimu. Per 1775–1776 m. kariuomenės organizavimo reformą 5 atskiros [[Kavalerija|kavalerijos]] ([[Husarai|husarų]] ir [[Petihorai|petihorų]]) [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavos]] buvo suskirstytos į tautinės kavalerijos [[Brigada (karyba)|brigadas]], visa LDK kariuomenė – į dvi divizijas.<ref>Gaidys, Arvydas, Knezys, Stasys, Spečiūnas, Vytautas, Lietuvos [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-didziosios-kunigaikstystes-kariuomene/ Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė], Visuotinė lietuvių enciklopedija</ref> Lenkijos kariuomenę tuo metu sudarė 4 divizijos. Divizija buvo lygiavertė šiandieninei [[Karinė apygarda|karinei apygardai]]. Pirmuoju Pirmosios Lietuvos divizijos vadu buvo paskirtas [[Lietuvos didysis sargybinis]] (1776–1789), Stšalkovsko ir Boginsko seniūnas [[generolas leitenantas]] [[Juozapas Judickis]]. '''Divizijos vadai''' * [[Adomas Kazimieras Čartoriskis|Adomas Kazimieras]] [[Adomas Kazimieras Čartoriskis|Čartoriskis]] (nominalus vadas, globėjas, šefas); * Juozapas Judickis * [[Mykolas Jurgis Grabovskis]] === Tarpukario Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija === [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Atkūrus Lietuvos valstybingumą]] 1918 m., atgimė ir [[Tarpukario Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenė]], sudaryta iš pulkų, kurie 1919 m. buvo sujungti į brigadas. 1920 m., remiantis viena iš brigadų, buvo suformuota Pirmoji divizija – svarbus [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|Nepriklausomybės kovų]] dalyvis. Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] 1939 m., Pirmoji divizija buvo mobilizuota Lietuvos sienoms ginti ir Vilniaus bei kitų teritorijų saugumui užtikrinti. Po [[Lietuvos okupacija (1940)|sovietinės okupacijos ir aneksijos]] 1940 m. divizijos kariai prisijungė prie [[Lietuvos partizanai|partizaninio pasipriešinimo kovų už Lietuvą]]. === Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija === [[Lietuvos kariuomenės atkūrimas (1990 m.)|Atkūrus Lietuvos kariuomenę]] 1990 m., kaip ir Nepriklausomybės kovų laikotarpiu, pirmiausia buvo suformuota pirmoji brigada – „[[Geležinis Vilkas (pėstininkų brigada)|Geležinis Vilkas]]“, vėliau ir antroji – „[[Žemaitija (pėstininkų brigada)|Žemaitija]]“. Reaguojant į [[Rusijos–Ukrainos karas|Rusijos–Ukrainos karą]], 2025 m. sausio 28 d. atkurta Lietuvos kariuomenės I-oji divizija. '''Divizijos vadai''' * brigados generolas [[Aurelijus Alasauskas]] (2025 m.)<ref>{{cite web |title=Lietuvos kariuomenės divizija vadinsis Pirmąja, jai vadovaus Aurelijus Alasauskas |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/lietuvos-kariuomenes-divizija-vadinsis-pirmaja-jai-vadovaus-aurelijus-alasauskas-n1393786 |date=2025-01-28 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-10}}</ref> == Sudėtis == [[Vaizdas:Lietuvos kariuomenės 1. Divizijos struktūros schema (2025 m.).svg|miniatiūra|400x400px|Divizijos struktūros schema 2025 m.]] [[Vaizdas:Allied Spirit 2025 Lithuanian 1st Division Formation.jpg|miniatiūra|1-osios divizijos [[Žemaitija (pėstininkų brigada)|pėstininkų brigados „Žemaitija“]] bei kitų divizijos vienetų rikiuotė pratybų „Allied Spirit 2025“ metu.]] '''Faktinė struktūra''' (2026 m. liepos mėnesį)''':''' ==== [[Vaizdas:Insignia of 1st Division (Land Forces).png|frameless|25x25px]] Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija: ==== * '''Divizijos [[štabas]] ir jo aprūpinimo padaliniai dislokuoti [[Rukla|Rukloje]]''':<ref>https://lnk.lt/straipsniai/politika/vaiksnoras-sausio-pabaigoje-bus-atidarytas-divizijos-stabas/293976</ref> ** Štabo kuopa; ** Ryšių kuopa; ** Žvalgybos kuopa; ** Logistikos kuopa; * [[Vaizdas:Iron Wolf Infantry Brigade (1st Division).png|frameless|25x25px]] [[Lietuvos kariuomenės Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“|'''Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“''']]''':''' ** [[Štabas]] ir jo aprūpinimo padaliniai dislokuoti [[Rukla|Rukloje]]; *** Štabas ir štabo kuopa; *** Žvalgybos kuopa; *** Komunikacijų ir ryšių kuopa; ** [[Tankų batalionas (Geležinis Vilkas)|Tankų batalionas]] (formuojamas); ** [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas|Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalionas]]; ** [[Karaliaus Mindaugo husarų batalionas]] (KMHB); ** [[Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas]] (DK BUB); ** [[Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis batalionas|Kunigaikščio Vaidoto batalionas]]; ** [[Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas]]; ** [[Generolo leitenanto Jokūbo Jasinskio Logistikos batalionas]]; * [[Vaizdas:Žemaitija (Griffin) Infantry Brigade (1st Division).png|frameless|25x25px]]''' [[Žemaitija (pėstininkų brigada)|Lietuvos didžiojo etmono JK Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“]]:''' ** Štabas ir jo aprūpinimo padaliniai dislokuoti [[Klaipėda|Klaipėdoje]]; *** Štabas ir štabo kuopa; *** Žvalgybos kuopa; *** Prieštankinė kuopa; *** Komunikacijų ir ryšių kuopa; ** [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas]]; ** [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas]] (LDK BDB); ** [[Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas]]; ** [[Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas]]; ** Logistikos batalionas * [[Vaizdas:Aukštaitija Infantry Brigade (1st Division).png|frameless|25x25px]] '''[[Aukštaitija (pėstininkų brigada)|Pėstininkų brigada „Aukštaitija“]]''' (rezervinė<ref>Aukštaitijos pėstininkų brigada Pėstininkų brigada ,,[[Aukštaitija]]" yra rezervinė brigada, kuri buvo sukurta 2017, kovo 23. Taikos metu brigados štabo kariai dirba [[Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba|Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyboje]]. Brigados manevriniai batalionai yra sudaryti iš rezervistų, tuo tarpu batalionų štabų kariai dirba skirtinguose lietuvos kariuomenės daliniuose. brigados žvalgybos kuopa yra suformuota iš šauktinių, tuo tarpu štabas, komunikacijų ir logistikos vienetai iš profesinės karo tarnybos karių. Aktyvavus brigada, ji turėtų susidaryti iš 4500 karių.</ref>)''':''' ** Štabas ir jo aprūpinimo padaliniai dislokuoti [[Pajuostis|Pajuostyje]]; *** Štabas ir štabo kuopa; *** Žvalgybos kuopa; *** Komunikacijų ir ryšių kuopa; ** [[Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla]]; ** [[Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas]]; ** [[Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras]]; ** [[Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija]]; ** Artilerijos batalionas; ** Logistikos batalionas; * [[Vaizdas:Insignia of Colonel Juozas Vitkus Engineer Battalion (1st Division).png|frameless|23x23px]] [[Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas]] * [[Vaizdas:Insignia of 1st Division (Land Forces).png|frameless|25x25px]] Divizijos salvinės artilerijos ([[M142 HIMARS|HIMARS]]) baterija; == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * https://kariuomene.lt/sausumos-pajegos/padaliniai/i-divizija/26317 {{Lietuvos ginkluotosios pajėgos}} [[Kategorija:Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos]] [[Kategorija:Dabartinės Lietuvos kariuomenės divizijos]] efkv6d80kckkrrw1v5rk17p7ai8so0m 0 677393 7889615 7822381 2026-07-30T04:22:32Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889615 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Laura Spenazzatto | fullname = Laura Spenazzatto | image = [[Vaizdas:Laura Spenazzatto. 23 March 2025.JPG|200px]] | height = 165 cm | weight = | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1998|04|09|T}} | cityofbirth = [[Sao Migel do Estė]], [[Santa Katarina]] | countryofbirth = [[Brazilija]] | currentclub = {{vlv|Suomija}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position =saugė | years = 2015<br />2016–2018<br />2019<br />2019–2020<br />2020–2021<br />2021–2022<br />2023<br />2025<br>2026– | clubs = {{vlv|BRA}} Kindermann<br />{{vlv|BRA}} [[EC Iranduba da Amazônia]]<br />{{vlv|BRA}} Chapecoense<br />{{vlv|POR}} Paio Pires<br />{{vlv|POR}} CA Ouriense<br />{{vlv|BRA}} Botafogo<br />{{vlv|Japonija}} Dioza Izumo <br />{{vlv|Lietuva}} [[FC Gintra]]<br>{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = <br /><br /><br /><br /><br /><br />{{0}}? {{0}}(?)<br />17 (17)<br>{{0}}3 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|04|28}} | nationalyears = | nationalteam = Brazilijos WU-20 | nationalcaps(goals) = | ntupdate = |}} '''Laura Spenacato''' ({{pt|Laura Spenazzatto}}) – [[Brazilija|Brazilijos]] futbolininkė, saugė. Žaidė Lietuvoje, atstovavo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintros“]] klubui. == Karjera == Gimė ir užaugo [[Brazilija|Brazilijoje]], Sao Migel do Estės mieste ({{pt|São Miguel do Oeste}}), [[Santa Katarina|Santa Katarinos]] valstijoje. Sportininkės kelią pradėjo gimtinėje. 2015 m. priklausė Kindermann. 2016–2018 m. atstovavo EC Iranduba da Amazônia. 2019 m. perėjo į Chapecoense. 2019 metais išvyko rungtyniauti į Portugaliją, kur praleido du sezonus. 2019–2020 m. rungtyniavo Paio Pires. 2020–2021 m. žaidė CA Ouriense. 2021 m. sugrįžo į Braziliją ir atstovavo „Botafogo“ klubui. 2023 m. rungtyniavo Japonijos aukščiausioje moterų futbolo lygoje.<ref>[https://mainichi.jp/english/articles/20241107/p2a/00m/0na/009000c 2 Brazilian players in Japan Women's Football League accuse head coach of harassment]</ref> === [[FC Gintra]] === 2025 m. vasario 14 d. [[FC Gintra|„Gintros“ klubas]] oficialiai pristatė naujokę.<ref>[https://fkgintra.lt/komanda-sustiprino-italisku-saknu-turinti-brazile/ Komandą sustiprino itališkų šaknų turinti brazilė]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/515596/gintra-pasipilde-sauge-bet-atsisveikino-su-vartininke „Gintra“ pasipildė sauge, bet atsisveikino su vartininke]</ref> 2025 m. kovo 8 d. oficialiai debiutavo klube Baltijos lygos rungtynėse Rygoje prieš vietos [[RFS Women|„RFS“]] futbolininkes. Susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://fkgintra.lt/sezono-starte-nulines-lygiosios-rygoje/ Sezono starte – nulinės lygiosios Rygoje]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/rfs-women-fk-gintra-20732562/ RFS Women 0:0 FK Gintra (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> 2025 m. kovo 16 d. pelnė pirmąjį savo įvartį moterų A lygos rungtynėse prieš [[MFK Žalgiris]]. Antąjame kėlinyje pasižymėjo dar kartą.<ref>[https://fkgintra.lt/lietuvos-cempiones-sezona-a-lygoje-pradejo-uztikrinta-pergale-namuose/ Lietuvos čempionės sezoną A lygoje pradėjo užtikrinta pergale namuose]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-gintra-fk-zalgiris-20732880/ FK Gintra 6:0 FK Žalgiris (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> Šiaulietės sutriuškino varžoves rezultatu 6-0. 2025 m. spalio 7 d. pasižymėjo įvarčiu UEFA moterų Europos taurės atrankos rungtynėse prieš [[FC Nordsjælland (moterys)|FC Nordsjælland]] ([[Danija]]), o [[FC Gintra]] minimalia persvara nugalėjo varžoves.<ref>[https://fkgintra.lt/istoriniame-debiute-iveiktos-danijos-vicecempiones/ Istoriniame debiute – įveiktos Danijos vicečempionės (santrauka, komentarai)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/528188/istoriniame-gintros-debiute-iveiktos-danijos-vicecempiones sportas.lt aprašymas: Istoriniame „Gintros“ debiute – įveiktos Danijos vicečempionės]</ref><ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/kovinis-sportas/vilniaus-garazuose-su-narkotikais-ikliuvo-olimpinis-prizininkas-evaldas-petrauskas-864-2538586 Istoriniame „Gintros“ debiute – įveiktos Danijos vicečempionės]</ref><ref>[https://www.kicker.de/gintra-gegen-nordsjaelland-2025-uefa-women-s-europa-cup-5176113/schema UEFA Women's Europa Cup Qualifikation – Schema]</ref><ref>[https://www.otempo.com.br/sports/futebol-feminino/2025/10/7/brasileira-mostra-confianca-para-o-mata-mata-da-europa-cup-feminina Brasileira mostra confiança para o mata-mata da Europa Cup Feminina]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |@ |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. moterų A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra|„Gintra“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 17 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 17 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo moterų A lygoje; == Pasiekimai == ; {{vlv|LTU}} '''su [[FC Gintra]]:''' * '''[[Lietuvos moterų futbolo A lyga|moterų A lyga]]:''' [[2025 m. moterų A lyga|2025]]<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/528378/gintra-uzsitikrino-24-aji-cempioniu-titula-klubo-istorijoje „Gintra“ užsitikrino 24-ąjį čempionių titulą klubo istorijoje]</ref> <gallery> File:Laura Spenazzatto. 9 November 2025 (I).JPG|Čempionė </gallery> ; Asmeniniai įvertinimai * '''Geriausia moterų A lygos žaidėja''': 2025 m.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/535254/lff-rinkimai-geriausiu-2025-m-futbolininku-isrinktas-gvidas-gineitis</ref> == UEFA rungtynės == ---- {{footballbox | bg = #EBF5FF | stack = yes | round = UEFA moterų Europos lyga | date = {{Start date|2025|10|07|df=y}} | time = 20:45 | team1 = [[FC Gintra]] | team2 = [[FC Nordsjælland (moterys)|FC Nordsjælland]] | score = 1–0 | report = [https://www.sportas.lt/naujiena/528188/istoriniame-gintros-debiute-iveiktos-danijos-vicecempiones sportas.lt aprašymas] | goals1 = [[Laura Spenazzatto]] {{goal|57}} | goals2 = | stadium = [[Šiaulių miesto savivaldybės stadionas|Savivaldybės stadionas]], [[Šiauliai]] | attendance = | referee = }} * Šiauliuose minimalia persvara 1–0 nugalėjo [[FC Gintra]]. ---- == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/laura/AsjZ5WRI/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/laura/AsjZ5WRI/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/en/laura-spenazzatto/profil/spieler_51541.html SOCCERDONNA] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/laura-spenazzatto-329036/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://www.uefa.com/womenschampionsleague/clubs/players/250211371--laura-spenazzatto/ UEFA svetainė] * [https://www.cseplayers.com.br/component/content/article/102-midfielders/208-athlete-laura-spenazzatto?Itemid=437 cseplayers svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20251219044107/https://www.cseplayers.com.br/component/content/article/102-midfielders/208-athlete-laura-spenazzatto?Itemid=437 |date=2025-12-19 }} [[Kategorija:Brazilijos futbolininkės]] [[Kategorija:FC Gintra futbolininkės]] {{DEFAULTSORT:Spenazzatto}} a9rij7rcdaacb24wi3har5eptwgylvc 0 677535 7889195 7889194 2026-07-29T11:59:01Z Makenzis 46558 /* Basel */ 7889195 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Akpe Victory | image = | fullname = Akpe Victory Maduabuchukwu | height = 195 cm | weight = | dateofbirth = {{Gimė|2006|07|19|T}} | cityofbirth = nežinoma | countryofbirth = [[Nigerija]] | currentclub = [[FC Basel]] | position = [[gynėjas]] | clubnumber = 55 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = {{small|nežinoma}} | years = 2025<br/>2026<br />2026– | clubs = [[FK Banga (Gargždai)|FK Banga]] <br/> [[Zalaegerszegi TE]] <br /> [[FC Basel]] | caps(goals) = 28 {{0}}(0) <br/>13 {{0}}(1)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} |}} '''Akpė Viktori Maduabučukvu''' ({{en|Akpe Victory Maduabuchukwu}}; g. [[2006]] m. [[liepos 19]] d.) – [[Nigerija|Nigerijos]] futbolininkas, [[saugas]]. == Karjera == Profesionalo karjerą pradėjo gimtinėje. === Gargždų „Banga“ === 2025 m. vasario 16 d. tapo žinoma, kad futbolininkas persikėlė į [[FK Banga (Gargždai)|Gargždų „Bangą“]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/515404/bangoje-jaunas-ir-aukstas-gynejas-is-nigerijos „Bangoje“ – jaunas ir aukštas gynėjas iš Nigerijos]</ref> 2025 m. kovo 30 d. debiutavo [[2025 m. A lyga|A lygoje]] rungtynėse prieš [[FK Panevėžys|„Panevėžį“]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-03-30-panevezys-banga/1875 2025-03-30 Panevėžys 1-1 Banga (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/03/30/lithuania/a-lyga/fk-panevezys/banga-gargzdai/4615301/ 2025-03-30 Panevėžys 1-1 Banga (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-panevezys-fk-banga-20648747/ FK Panevėžys 1:1 FK Banga (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> Susitikimą pradėjo ant atsarginių suolelio, o aikštėje pasirodė po keitimo 88 minutę vietoje [[Dovydas Norvilas|Dovydo Norvilo]] ir žaidė iki finalinio švilpuko. === Zalaegerszegi TE === 2026 m. sausio 9 d. oficialiai paskelbta, kad Vengrijos klubas [[Zalaegerszegi TE]] išpirko žaidėją.<ref>[https://www.ztefc.hu/hu/hirek/akpe-victory-a-tel-elso-erkezoje AKPE VICTORY A TÉL ELSŐ ÉRKEZŐJE! (Oficiali klubo svetainė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/533266/bangoje-suzibejes-gynejas-ispirktas-vengrijos-klubo „Bangoje“ sužibėjęs gynėjas išpirktas Vengrijos klubo (pagal sportas.lt)]</ref> 2026 m. vasario 1 d. debiutavo NBI rungtynėse prieš [[Nyíregyháza Spartacus FC]]. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo rungtynių pabaigoje. Namuose žaidę [[Zalaegerszegi TE|Zalaegersego]] futbolininkai nusileido varžovams minimalia persvara 0–1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/nyiregyhaza-Srog2XNE/zalaegerszegi-r7sQuWok/?mid=SQ2yA15s Zalaegerszegi 0:1 Nyiregyhaza (pagal Soccerway)]</ref> 2026 m. vasario pelnė savo pirmąjį įvartį rungtynėse prieš [[Diósgyőri VTK|DVTK]]. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo antrojo kėlinio viduryje, kai varžovai pirmavo (1–0). Rungtynių pabaigoje Akpė pelnė įvartį ir išlygino rezultatą.<ref>[https://www.soccerway.com/match/dvtk-QulwZyP2/zalaegerszegi-r7sQuWok/?mid=Cd7fbP7L DVTK 1:1 Zalaegerszegi (pagal Soccerway)]</ref> === Basel === 2026 m. liepos 7 d. oficialiai pranešta, kad futbolininkas pasirašė sutartį su „Basel“ klubu ([[Šveicarija]]). Pasirašyta sutartis iki 2030 metų vasaros. Rungtyniavo 55-uoju numeriu pažymėtais marškinėliais.<ref>[https://fcb.ch/pages/news/transfer-victory-akpe Der FCB ergänzt seine Defensive durch Akpe Victory]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/545029/buvusio-bangos-gynejo-perejimas-i-basel-gargzdu-klubui-atnes-beveik-puse-milijono-euru Buvusio „Bangos“ gynėjo perėjimas į „Basel“ Gargždų klubui atneš beveik pusę milijono eurų (pagal sportas.lt)]</ref> 2026 m. liepos 18 d. debiutavo klube draugiškose rungtynėse prieš [[Juventus FC|Juventus]] ([[Italija]]). Susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0)<ref>[https://www.soccerway.com/match/basel-S8MBgwuo/juventus-C06aJvIB/summary/lineups/?mid=I5gvikyA Basel 0-0 Juventus (pagal Soccerway)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Banga]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 28 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Pasiekimai == ; Asmeniniai pasiekimai : TBA == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/akpe-victory-1 alyga.lt svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/akpe-victory-maduabuchukwu/1025465/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/akpe-victory/profil/spieler/1375919 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/victory-maduabuchukwu-akpe-329011/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/akpe-victory/7997048/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Nigerijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Victory}} d9oqhrcfhg2qhdpxvjx753hyi6glqn1 7889196 7889195 2026-07-29T11:59:43Z Makenzis 46558 /* Basel */ 7889196 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Akpe Victory | image = | fullname = Akpe Victory Maduabuchukwu | height = 195 cm | weight = | dateofbirth = {{Gimė|2006|07|19|T}} | cityofbirth = nežinoma | countryofbirth = [[Nigerija]] | currentclub = [[FC Basel]] | position = [[gynėjas]] | clubnumber = 55 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = {{small|nežinoma}} | years = 2025<br/>2026<br />2026– | clubs = [[FK Banga (Gargždai)|FK Banga]] <br/> [[Zalaegerszegi TE]] <br /> [[FC Basel]] | caps(goals) = 28 {{0}}(0) <br/>13 {{0}}(1)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} |}} '''Akpė Viktori Maduabučukvu''' ({{en|Akpe Victory Maduabuchukwu}}; g. [[2006]] m. [[liepos 19]] d.) – [[Nigerija|Nigerijos]] futbolininkas, [[saugas]]. == Karjera == Profesionalo karjerą pradėjo gimtinėje. === Gargždų „Banga“ === 2025 m. vasario 16 d. tapo žinoma, kad futbolininkas persikėlė į [[FK Banga (Gargždai)|Gargždų „Bangą“]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/515404/bangoje-jaunas-ir-aukstas-gynejas-is-nigerijos „Bangoje“ – jaunas ir aukštas gynėjas iš Nigerijos]</ref> 2025 m. kovo 30 d. debiutavo [[2025 m. A lyga|A lygoje]] rungtynėse prieš [[FK Panevėžys|„Panevėžį“]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-03-30-panevezys-banga/1875 2025-03-30 Panevėžys 1-1 Banga (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/03/30/lithuania/a-lyga/fk-panevezys/banga-gargzdai/4615301/ 2025-03-30 Panevėžys 1-1 Banga (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-panevezys-fk-banga-20648747/ FK Panevėžys 1:1 FK Banga (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> Susitikimą pradėjo ant atsarginių suolelio, o aikštėje pasirodė po keitimo 88 minutę vietoje [[Dovydas Norvilas|Dovydo Norvilo]] ir žaidė iki finalinio švilpuko. === Zalaegerszegi TE === 2026 m. sausio 9 d. oficialiai paskelbta, kad Vengrijos klubas [[Zalaegerszegi TE]] išpirko žaidėją.<ref>[https://www.ztefc.hu/hu/hirek/akpe-victory-a-tel-elso-erkezoje AKPE VICTORY A TÉL ELSŐ ÉRKEZŐJE! (Oficiali klubo svetainė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/533266/bangoje-suzibejes-gynejas-ispirktas-vengrijos-klubo „Bangoje“ sužibėjęs gynėjas išpirktas Vengrijos klubo (pagal sportas.lt)]</ref> 2026 m. vasario 1 d. debiutavo NBI rungtynėse prieš [[Nyíregyháza Spartacus FC]]. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo rungtynių pabaigoje. Namuose žaidę [[Zalaegerszegi TE|Zalaegersego]] futbolininkai nusileido varžovams minimalia persvara 0–1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/nyiregyhaza-Srog2XNE/zalaegerszegi-r7sQuWok/?mid=SQ2yA15s Zalaegerszegi 0:1 Nyiregyhaza (pagal Soccerway)]</ref> 2026 m. vasario pelnė savo pirmąjį įvartį rungtynėse prieš [[Diósgyőri VTK|DVTK]]. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo antrojo kėlinio viduryje, kai varžovai pirmavo (1–0). Rungtynių pabaigoje Akpė pelnė įvartį ir išlygino rezultatą.<ref>[https://www.soccerway.com/match/dvtk-QulwZyP2/zalaegerszegi-r7sQuWok/?mid=Cd7fbP7L DVTK 1:1 Zalaegerszegi (pagal Soccerway)]</ref> === Basel === 2026 m. liepos 7 d. oficialiai pranešta, kad futbolininkas pasirašė sutartį su „Basel“ klubu ([[Šveicarija]]). Pasirašyta sutartis iki 2030 metų vasaros. Rungtyniavo 55-uoju numeriu pažymėtais marškinėliais.<ref>[https://fcb.ch/pages/news/transfer-victory-akpe Der FCB ergänzt seine Defensive durch Akpe Victory]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/545029/buvusio-bangos-gynejo-perejimas-i-basel-gargzdu-klubui-atnes-beveik-puse-milijono-euru Buvusio „Bangos“ gynėjo perėjimas į „Basel“ Gargždų klubui atneš beveik pusę milijono eurų (pagal sportas.lt)]</ref> 2026 m. liepos 18 d. debiutavo klube draugiškose rungtynėse prieš [[Juventus FC|Juventus]] ([[Italija]]). Susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0)<ref>[https://www.soccerway.com/match/basel-S8MBgwuo/juventus-C06aJvIB/summary/lineups/?mid=I5gvikyA Basel 0-0 Juventus (pagal Soccerway)]</ref> 2026 m. liepos 25 d. įvyko oficialus debiutas Superlygos rungtynėse prieš Servette. == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Banga]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 28 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Pasiekimai == ; Asmeniniai pasiekimai : TBA == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/akpe-victory-1 alyga.lt svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/akpe-victory-maduabuchukwu/1025465/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/akpe-victory/profil/spieler/1375919 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/victory-maduabuchukwu-akpe-329011/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/akpe-victory/7997048/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Nigerijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Victory}} j2liu6i0hjzwfrocago4ikp7gt9v4n0 7889197 7889196 2026-07-29T12:00:21Z Makenzis 46558 /* Basel */ 7889197 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Akpe Victory | image = | fullname = Akpe Victory Maduabuchukwu | height = 195 cm | weight = | dateofbirth = {{Gimė|2006|07|19|T}} | cityofbirth = nežinoma | countryofbirth = [[Nigerija]] | currentclub = [[FC Basel]] | position = [[gynėjas]] | clubnumber = 55 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = {{small|nežinoma}} | years = 2025<br/>2026<br />2026– | clubs = [[FK Banga (Gargždai)|FK Banga]] <br/> [[Zalaegerszegi TE]] <br /> [[FC Basel]] | caps(goals) = 28 {{0}}(0) <br/>13 {{0}}(1)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} |}} '''Akpė Viktori Maduabučukvu''' ({{en|Akpe Victory Maduabuchukwu}}; g. [[2006]] m. [[liepos 19]] d.) – [[Nigerija|Nigerijos]] futbolininkas, [[saugas]]. == Karjera == Profesionalo karjerą pradėjo gimtinėje. === Gargždų „Banga“ === 2025 m. vasario 16 d. tapo žinoma, kad futbolininkas persikėlė į [[FK Banga (Gargždai)|Gargždų „Bangą“]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/515404/bangoje-jaunas-ir-aukstas-gynejas-is-nigerijos „Bangoje“ – jaunas ir aukštas gynėjas iš Nigerijos]</ref> 2025 m. kovo 30 d. debiutavo [[2025 m. A lyga|A lygoje]] rungtynėse prieš [[FK Panevėžys|„Panevėžį“]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-03-30-panevezys-banga/1875 2025-03-30 Panevėžys 1-1 Banga (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/03/30/lithuania/a-lyga/fk-panevezys/banga-gargzdai/4615301/ 2025-03-30 Panevėžys 1-1 Banga (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-panevezys-fk-banga-20648747/ FK Panevėžys 1:1 FK Banga (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> Susitikimą pradėjo ant atsarginių suolelio, o aikštėje pasirodė po keitimo 88 minutę vietoje [[Dovydas Norvilas|Dovydo Norvilo]] ir žaidė iki finalinio švilpuko. === Zalaegerszegi TE === 2026 m. sausio 9 d. oficialiai paskelbta, kad Vengrijos klubas [[Zalaegerszegi TE]] išpirko žaidėją.<ref>[https://www.ztefc.hu/hu/hirek/akpe-victory-a-tel-elso-erkezoje AKPE VICTORY A TÉL ELSŐ ÉRKEZŐJE! (Oficiali klubo svetainė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/533266/bangoje-suzibejes-gynejas-ispirktas-vengrijos-klubo „Bangoje“ sužibėjęs gynėjas išpirktas Vengrijos klubo (pagal sportas.lt)]</ref> 2026 m. vasario 1 d. debiutavo NBI rungtynėse prieš [[Nyíregyháza Spartacus FC]]. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo rungtynių pabaigoje. Namuose žaidę [[Zalaegerszegi TE|Zalaegersego]] futbolininkai nusileido varžovams minimalia persvara 0–1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/nyiregyhaza-Srog2XNE/zalaegerszegi-r7sQuWok/?mid=SQ2yA15s Zalaegerszegi 0:1 Nyiregyhaza (pagal Soccerway)]</ref> 2026 m. vasario pelnė savo pirmąjį įvartį rungtynėse prieš [[Diósgyőri VTK|DVTK]]. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo antrojo kėlinio viduryje, kai varžovai pirmavo (1–0). Rungtynių pabaigoje Akpė pelnė įvartį ir išlygino rezultatą.<ref>[https://www.soccerway.com/match/dvtk-QulwZyP2/zalaegerszegi-r7sQuWok/?mid=Cd7fbP7L DVTK 1:1 Zalaegerszegi (pagal Soccerway)]</ref> === Basel === 2026 m. liepos 7 d. oficialiai pranešta, kad futbolininkas pasirašė sutartį su „Basel“ klubu ([[Šveicarija]]). Pasirašyta sutartis iki 2030 metų vasaros. Rungtyniavo 55-uoju numeriu pažymėtais marškinėliais.<ref>[https://fcb.ch/pages/news/transfer-victory-akpe Der FCB ergänzt seine Defensive durch Akpe Victory]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/545029/buvusio-bangos-gynejo-perejimas-i-basel-gargzdu-klubui-atnes-beveik-puse-milijono-euru Buvusio „Bangos“ gynėjo perėjimas į „Basel“ Gargždų klubui atneš beveik pusę milijono eurų (pagal sportas.lt)]</ref> 2026 m. liepos 18 d. debiutavo klube draugiškose rungtynėse prieš [[Juventus FC|Juventus]] ([[Italija]]). Susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0)<ref>[https://www.soccerway.com/match/basel-S8MBgwuo/juventus-C06aJvIB/summary/lineups/?mid=I5gvikyA Basel 0-0 Juventus (pagal Soccerway)]</ref> 2026 m. liepos 25 d. įvyko oficialus debiutas [[Swiss Super League|Superlygos]] rungtynėse prieš Servette. == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Banga]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 28 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Pasiekimai == ; Asmeniniai pasiekimai : TBA == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/akpe-victory-1 alyga.lt svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/akpe-victory-maduabuchukwu/1025465/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/akpe-victory/profil/spieler/1375919 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/victory-maduabuchukwu-akpe-329011/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/akpe-victory/7997048/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Nigerijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Victory}} 81xhm181pxrts2ipfgrcuaks02qp0t1 7889198 7889197 2026-07-29T12:00:47Z Makenzis 46558 /* Basel */ 7889198 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Akpe Victory | image = | fullname = Akpe Victory Maduabuchukwu | height = 195 cm | weight = | dateofbirth = {{Gimė|2006|07|19|T}} | cityofbirth = nežinoma | countryofbirth = [[Nigerija]] | currentclub = [[FC Basel]] | position = [[gynėjas]] | clubnumber = 55 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = {{small|nežinoma}} | years = 2025<br/>2026<br />2026– | clubs = [[FK Banga (Gargždai)|FK Banga]] <br/> [[Zalaegerszegi TE]] <br /> [[FC Basel]] | caps(goals) = 28 {{0}}(0) <br/>13 {{0}}(1)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} |}} '''Akpė Viktori Maduabučukvu''' ({{en|Akpe Victory Maduabuchukwu}}; g. [[2006]] m. [[liepos 19]] d.) – [[Nigerija|Nigerijos]] futbolininkas, [[saugas]]. == Karjera == Profesionalo karjerą pradėjo gimtinėje. === Gargždų „Banga“ === 2025 m. vasario 16 d. tapo žinoma, kad futbolininkas persikėlė į [[FK Banga (Gargždai)|Gargždų „Bangą“]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/515404/bangoje-jaunas-ir-aukstas-gynejas-is-nigerijos „Bangoje“ – jaunas ir aukštas gynėjas iš Nigerijos]</ref> 2025 m. kovo 30 d. debiutavo [[2025 m. A lyga|A lygoje]] rungtynėse prieš [[FK Panevėžys|„Panevėžį“]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-03-30-panevezys-banga/1875 2025-03-30 Panevėžys 1-1 Banga (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/03/30/lithuania/a-lyga/fk-panevezys/banga-gargzdai/4615301/ 2025-03-30 Panevėžys 1-1 Banga (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-panevezys-fk-banga-20648747/ FK Panevėžys 1:1 FK Banga (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> Susitikimą pradėjo ant atsarginių suolelio, o aikštėje pasirodė po keitimo 88 minutę vietoje [[Dovydas Norvilas|Dovydo Norvilo]] ir žaidė iki finalinio švilpuko. === Zalaegerszegi TE === 2026 m. sausio 9 d. oficialiai paskelbta, kad Vengrijos klubas [[Zalaegerszegi TE]] išpirko žaidėją.<ref>[https://www.ztefc.hu/hu/hirek/akpe-victory-a-tel-elso-erkezoje AKPE VICTORY A TÉL ELSŐ ÉRKEZŐJE! (Oficiali klubo svetainė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/533266/bangoje-suzibejes-gynejas-ispirktas-vengrijos-klubo „Bangoje“ sužibėjęs gynėjas išpirktas Vengrijos klubo (pagal sportas.lt)]</ref> 2026 m. vasario 1 d. debiutavo NBI rungtynėse prieš [[Nyíregyháza Spartacus FC]]. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo rungtynių pabaigoje. Namuose žaidę [[Zalaegerszegi TE|Zalaegersego]] futbolininkai nusileido varžovams minimalia persvara 0–1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/nyiregyhaza-Srog2XNE/zalaegerszegi-r7sQuWok/?mid=SQ2yA15s Zalaegerszegi 0:1 Nyiregyhaza (pagal Soccerway)]</ref> 2026 m. vasario pelnė savo pirmąjį įvartį rungtynėse prieš [[Diósgyőri VTK|DVTK]]. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo antrojo kėlinio viduryje, kai varžovai pirmavo (1–0). Rungtynių pabaigoje Akpė pelnė įvartį ir išlygino rezultatą.<ref>[https://www.soccerway.com/match/dvtk-QulwZyP2/zalaegerszegi-r7sQuWok/?mid=Cd7fbP7L DVTK 1:1 Zalaegerszegi (pagal Soccerway)]</ref> === Basel === 2026 m. liepos 7 d. oficialiai pranešta, kad futbolininkas pasirašė sutartį su „Basel“ klubu ([[Šveicarija]]). Pasirašyta sutartis iki 2030 metų vasaros. Rungtyniavo 55-uoju numeriu pažymėtais marškinėliais.<ref>[https://fcb.ch/pages/news/transfer-victory-akpe Der FCB ergänzt seine Defensive durch Akpe Victory]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/545029/buvusio-bangos-gynejo-perejimas-i-basel-gargzdu-klubui-atnes-beveik-puse-milijono-euru Buvusio „Bangos“ gynėjo perėjimas į „Basel“ Gargždų klubui atneš beveik pusę milijono eurų (pagal sportas.lt)]</ref> 2026 m. liepos 18 d. debiutavo klube draugiškose rungtynėse prieš [[Juventus FC|Juventus]] ([[Italija]]). Susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0)<ref>[https://www.soccerway.com/match/basel-S8MBgwuo/juventus-C06aJvIB/summary/lineups/?mid=I5gvikyA Basel 0-0 Juventus (pagal Soccerway)]</ref> 2026 m. liepos 25 d. įvyko oficialus debiutas [[Swiss Super League|Superlygos]] rungtynėse prieš [[Servette FC|Servette]]. == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Banga]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 28 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Pasiekimai == ; Asmeniniai pasiekimai : TBA == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/akpe-victory-1 alyga.lt svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/akpe-victory-maduabuchukwu/1025465/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/akpe-victory/profil/spieler/1375919 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/victory-maduabuchukwu-akpe-329011/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/akpe-victory/7997048/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Nigerijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Victory}} nvmos6fcqyjj0brhydbns5m5deniurk 7889199 7889198 2026-07-29T12:01:12Z Makenzis 46558 /* Basel */ 7889199 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Akpe Victory | image = | fullname = Akpe Victory Maduabuchukwu | height = 195 cm | weight = | dateofbirth = {{Gimė|2006|07|19|T}} | cityofbirth = nežinoma | countryofbirth = [[Nigerija]] | currentclub = [[FC Basel]] | position = [[gynėjas]] | clubnumber = 55 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = {{small|nežinoma}} | years = 2025<br/>2026<br />2026– | clubs = [[FK Banga (Gargždai)|FK Banga]] <br/> [[Zalaegerszegi TE]] <br /> [[FC Basel]] | caps(goals) = 28 {{0}}(0) <br/>13 {{0}}(1)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} |}} '''Akpė Viktori Maduabučukvu''' ({{en|Akpe Victory Maduabuchukwu}}; g. [[2006]] m. [[liepos 19]] d.) – [[Nigerija|Nigerijos]] futbolininkas, [[saugas]]. == Karjera == Profesionalo karjerą pradėjo gimtinėje. === Gargždų „Banga“ === 2025 m. vasario 16 d. tapo žinoma, kad futbolininkas persikėlė į [[FK Banga (Gargždai)|Gargždų „Bangą“]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/515404/bangoje-jaunas-ir-aukstas-gynejas-is-nigerijos „Bangoje“ – jaunas ir aukštas gynėjas iš Nigerijos]</ref> 2025 m. kovo 30 d. debiutavo [[2025 m. A lyga|A lygoje]] rungtynėse prieš [[FK Panevėžys|„Panevėžį“]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-03-30-panevezys-banga/1875 2025-03-30 Panevėžys 1-1 Banga (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/03/30/lithuania/a-lyga/fk-panevezys/banga-gargzdai/4615301/ 2025-03-30 Panevėžys 1-1 Banga (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-panevezys-fk-banga-20648747/ FK Panevėžys 1:1 FK Banga (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> Susitikimą pradėjo ant atsarginių suolelio, o aikštėje pasirodė po keitimo 88 minutę vietoje [[Dovydas Norvilas|Dovydo Norvilo]] ir žaidė iki finalinio švilpuko. === Zalaegerszegi TE === 2026 m. sausio 9 d. oficialiai paskelbta, kad Vengrijos klubas [[Zalaegerszegi TE]] išpirko žaidėją.<ref>[https://www.ztefc.hu/hu/hirek/akpe-victory-a-tel-elso-erkezoje AKPE VICTORY A TÉL ELSŐ ÉRKEZŐJE! (Oficiali klubo svetainė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/533266/bangoje-suzibejes-gynejas-ispirktas-vengrijos-klubo „Bangoje“ sužibėjęs gynėjas išpirktas Vengrijos klubo (pagal sportas.lt)]</ref> 2026 m. vasario 1 d. debiutavo NBI rungtynėse prieš [[Nyíregyháza Spartacus FC]]. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo rungtynių pabaigoje. Namuose žaidę [[Zalaegerszegi TE|Zalaegersego]] futbolininkai nusileido varžovams minimalia persvara 0–1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/nyiregyhaza-Srog2XNE/zalaegerszegi-r7sQuWok/?mid=SQ2yA15s Zalaegerszegi 0:1 Nyiregyhaza (pagal Soccerway)]</ref> 2026 m. vasario pelnė savo pirmąjį įvartį rungtynėse prieš [[Diósgyőri VTK|DVTK]]. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo antrojo kėlinio viduryje, kai varžovai pirmavo (1–0). Rungtynių pabaigoje Akpė pelnė įvartį ir išlygino rezultatą.<ref>[https://www.soccerway.com/match/dvtk-QulwZyP2/zalaegerszegi-r7sQuWok/?mid=Cd7fbP7L DVTK 1:1 Zalaegerszegi (pagal Soccerway)]</ref> === Basel === 2026 m. liepos 7 d. oficialiai pranešta, kad futbolininkas pasirašė sutartį su „Basel“ klubu ([[Šveicarija]]). Pasirašyta sutartis iki 2030 metų vasaros. Rungtyniavo 55-uoju numeriu pažymėtais marškinėliais.<ref>[https://fcb.ch/pages/news/transfer-victory-akpe Der FCB ergänzt seine Defensive durch Akpe Victory]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/545029/buvusio-bangos-gynejo-perejimas-i-basel-gargzdu-klubui-atnes-beveik-puse-milijono-euru Buvusio „Bangos“ gynėjo perėjimas į „Basel“ Gargždų klubui atneš beveik pusę milijono eurų (pagal sportas.lt)]</ref> 2026 m. liepos 18 d. debiutavo klube draugiškose rungtynėse prieš [[Juventus FC|Juventus]] ([[Italija]]). Susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0)<ref>[https://www.soccerway.com/match/basel-S8MBgwuo/juventus-C06aJvIB/summary/lineups/?mid=I5gvikyA Basel 0-0 Juventus (pagal Soccerway)]</ref> 2026 m. liepos 25 d. įvyko oficialus debiutas [[Swiss Super League|Superlygos]] rungtynėse prieš [[Servette FC|Servette]].<ref>[https://www.soccerway.com/match/basel-S8MBgwuo/servette-Ov2LFx62/?mid=fBUd99VQ ]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Banga]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 28 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Pasiekimai == ; Asmeniniai pasiekimai : TBA == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/akpe-victory-1 alyga.lt svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/akpe-victory-maduabuchukwu/1025465/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/akpe-victory/profil/spieler/1375919 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/victory-maduabuchukwu-akpe-329011/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/akpe-victory/7997048/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Nigerijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Victory}} 62ra8qlaoarxba91nup4ql9qt570o58 7889201 7889199 2026-07-29T12:01:40Z Makenzis 46558 /* Basel */ 7889201 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Akpe Victory | image = | fullname = Akpe Victory Maduabuchukwu | height = 195 cm | weight = | dateofbirth = {{Gimė|2006|07|19|T}} | cityofbirth = nežinoma | countryofbirth = [[Nigerija]] | currentclub = [[FC Basel]] | position = [[gynėjas]] | clubnumber = 55 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = {{small|nežinoma}} | years = 2025<br/>2026<br />2026– | clubs = [[FK Banga (Gargždai)|FK Banga]] <br/> [[Zalaegerszegi TE]] <br /> [[FC Basel]] | caps(goals) = 28 {{0}}(0) <br/>13 {{0}}(1)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} |}} '''Akpė Viktori Maduabučukvu''' ({{en|Akpe Victory Maduabuchukwu}}; g. [[2006]] m. [[liepos 19]] d.) – [[Nigerija|Nigerijos]] futbolininkas, [[saugas]]. == Karjera == Profesionalo karjerą pradėjo gimtinėje. === Gargždų „Banga“ === 2025 m. vasario 16 d. tapo žinoma, kad futbolininkas persikėlė į [[FK Banga (Gargždai)|Gargždų „Bangą“]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/515404/bangoje-jaunas-ir-aukstas-gynejas-is-nigerijos „Bangoje“ – jaunas ir aukštas gynėjas iš Nigerijos]</ref> 2025 m. kovo 30 d. debiutavo [[2025 m. A lyga|A lygoje]] rungtynėse prieš [[FK Panevėžys|„Panevėžį“]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-03-30-panevezys-banga/1875 2025-03-30 Panevėžys 1-1 Banga (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/03/30/lithuania/a-lyga/fk-panevezys/banga-gargzdai/4615301/ 2025-03-30 Panevėžys 1-1 Banga (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-panevezys-fk-banga-20648747/ FK Panevėžys 1:1 FK Banga (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> Susitikimą pradėjo ant atsarginių suolelio, o aikštėje pasirodė po keitimo 88 minutę vietoje [[Dovydas Norvilas|Dovydo Norvilo]] ir žaidė iki finalinio švilpuko. === Zalaegerszegi TE === 2026 m. sausio 9 d. oficialiai paskelbta, kad Vengrijos klubas [[Zalaegerszegi TE]] išpirko žaidėją.<ref>[https://www.ztefc.hu/hu/hirek/akpe-victory-a-tel-elso-erkezoje AKPE VICTORY A TÉL ELSŐ ÉRKEZŐJE! (Oficiali klubo svetainė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/533266/bangoje-suzibejes-gynejas-ispirktas-vengrijos-klubo „Bangoje“ sužibėjęs gynėjas išpirktas Vengrijos klubo (pagal sportas.lt)]</ref> 2026 m. vasario 1 d. debiutavo NBI rungtynėse prieš [[Nyíregyháza Spartacus FC]]. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo rungtynių pabaigoje. Namuose žaidę [[Zalaegerszegi TE|Zalaegersego]] futbolininkai nusileido varžovams minimalia persvara 0–1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/nyiregyhaza-Srog2XNE/zalaegerszegi-r7sQuWok/?mid=SQ2yA15s Zalaegerszegi 0:1 Nyiregyhaza (pagal Soccerway)]</ref> 2026 m. vasario pelnė savo pirmąjį įvartį rungtynėse prieš [[Diósgyőri VTK|DVTK]]. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo antrojo kėlinio viduryje, kai varžovai pirmavo (1–0). Rungtynių pabaigoje Akpė pelnė įvartį ir išlygino rezultatą.<ref>[https://www.soccerway.com/match/dvtk-QulwZyP2/zalaegerszegi-r7sQuWok/?mid=Cd7fbP7L DVTK 1:1 Zalaegerszegi (pagal Soccerway)]</ref> === Basel === 2026 m. liepos 7 d. oficialiai pranešta, kad futbolininkas pasirašė sutartį su „Basel“ klubu ([[Šveicarija]]). Pasirašyta sutartis iki 2030 metų vasaros. Rungtyniavo 55-uoju numeriu pažymėtais marškinėliais.<ref>[https://fcb.ch/pages/news/transfer-victory-akpe Der FCB ergänzt seine Defensive durch Akpe Victory]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/545029/buvusio-bangos-gynejo-perejimas-i-basel-gargzdu-klubui-atnes-beveik-puse-milijono-euru Buvusio „Bangos“ gynėjo perėjimas į „Basel“ Gargždų klubui atneš beveik pusę milijono eurų (pagal sportas.lt)]</ref> 2026 m. liepos 18 d. debiutavo klube draugiškose rungtynėse prieš [[Juventus FC|Juventus]] ([[Italija]]). Susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0)<ref>[https://www.soccerway.com/match/basel-S8MBgwuo/juventus-C06aJvIB/summary/lineups/?mid=I5gvikyA Basel 0-0 Juventus (pagal Soccerway)]</ref> 2026 m. liepos 25 d. įvyko oficialus debiutas [[Swiss Super League|Superlygos]] rungtynėse prieš [[Servette FC|Servette]]. Basel futbolininkai palaužė varžovus minimalia persvara 1-0.<ref>[https://www.soccerway.com/match/basel-S8MBgwuo/servette-Ov2LFx62/?mid=fBUd99VQ ]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Banga]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 28 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Pasiekimai == ; Asmeniniai pasiekimai : TBA == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/akpe-victory-1 alyga.lt svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/akpe-victory-maduabuchukwu/1025465/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/akpe-victory/profil/spieler/1375919 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/victory-maduabuchukwu-akpe-329011/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/akpe-victory/7997048/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Nigerijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Victory}} bd8tmnnmfi7fy8egduim1kgmiatidv4 7889202 7889201 2026-07-29T12:03:00Z Makenzis 46558 /* Basel */ 7889202 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Akpe Victory | image = | fullname = Akpe Victory Maduabuchukwu | height = 195 cm | weight = | dateofbirth = {{Gimė|2006|07|19|T}} | cityofbirth = nežinoma | countryofbirth = [[Nigerija]] | currentclub = [[FC Basel]] | position = [[gynėjas]] | clubnumber = 55 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = {{small|nežinoma}} | years = 2025<br/>2026<br />2026– | clubs = [[FK Banga (Gargždai)|FK Banga]] <br/> [[Zalaegerszegi TE]] <br /> [[FC Basel]] | caps(goals) = 28 {{0}}(0) <br/>13 {{0}}(1)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} |}} '''Akpė Viktori Maduabučukvu''' ({{en|Akpe Victory Maduabuchukwu}}; g. [[2006]] m. [[liepos 19]] d.) – [[Nigerija|Nigerijos]] futbolininkas, [[saugas]]. == Karjera == Profesionalo karjerą pradėjo gimtinėje. === Gargždų „Banga“ === 2025 m. vasario 16 d. tapo žinoma, kad futbolininkas persikėlė į [[FK Banga (Gargždai)|Gargždų „Bangą“]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/515404/bangoje-jaunas-ir-aukstas-gynejas-is-nigerijos „Bangoje“ – jaunas ir aukštas gynėjas iš Nigerijos]</ref> 2025 m. kovo 30 d. debiutavo [[2025 m. A lyga|A lygoje]] rungtynėse prieš [[FK Panevėžys|„Panevėžį“]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-03-30-panevezys-banga/1875 2025-03-30 Panevėžys 1-1 Banga (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/03/30/lithuania/a-lyga/fk-panevezys/banga-gargzdai/4615301/ 2025-03-30 Panevėžys 1-1 Banga (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-panevezys-fk-banga-20648747/ FK Panevėžys 1:1 FK Banga (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> Susitikimą pradėjo ant atsarginių suolelio, o aikštėje pasirodė po keitimo 88 minutę vietoje [[Dovydas Norvilas|Dovydo Norvilo]] ir žaidė iki finalinio švilpuko. === Zalaegerszegi TE === 2026 m. sausio 9 d. oficialiai paskelbta, kad Vengrijos klubas [[Zalaegerszegi TE]] išpirko žaidėją.<ref>[https://www.ztefc.hu/hu/hirek/akpe-victory-a-tel-elso-erkezoje AKPE VICTORY A TÉL ELSŐ ÉRKEZŐJE! (Oficiali klubo svetainė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/533266/bangoje-suzibejes-gynejas-ispirktas-vengrijos-klubo „Bangoje“ sužibėjęs gynėjas išpirktas Vengrijos klubo (pagal sportas.lt)]</ref> 2026 m. vasario 1 d. debiutavo NBI rungtynėse prieš [[Nyíregyháza Spartacus FC]]. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo rungtynių pabaigoje. Namuose žaidę [[Zalaegerszegi TE|Zalaegersego]] futbolininkai nusileido varžovams minimalia persvara 0–1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/nyiregyhaza-Srog2XNE/zalaegerszegi-r7sQuWok/?mid=SQ2yA15s Zalaegerszegi 0:1 Nyiregyhaza (pagal Soccerway)]</ref> 2026 m. vasario pelnė savo pirmąjį įvartį rungtynėse prieš [[Diósgyőri VTK|DVTK]]. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo antrojo kėlinio viduryje, kai varžovai pirmavo (1–0). Rungtynių pabaigoje Akpė pelnė įvartį ir išlygino rezultatą.<ref>[https://www.soccerway.com/match/dvtk-QulwZyP2/zalaegerszegi-r7sQuWok/?mid=Cd7fbP7L DVTK 1:1 Zalaegerszegi (pagal Soccerway)]</ref> === Basel === 2026 m. liepos 7 d. oficialiai pranešta, kad futbolininkas pasirašė sutartį su „Basel“ klubu ([[Šveicarija]]). Pasirašyta sutartis iki 2030 metų vasaros. Rungtyniavo 55-uoju numeriu pažymėtais marškinėliais.<ref>[https://fcb.ch/pages/news/transfer-victory-akpe Der FCB ergänzt seine Defensive durch Akpe Victory]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/545029/buvusio-bangos-gynejo-perejimas-i-basel-gargzdu-klubui-atnes-beveik-puse-milijono-euru Buvusio „Bangos“ gynėjo perėjimas į „Basel“ Gargždų klubui atneš beveik pusę milijono eurų (pagal sportas.lt)]</ref> 2026 m. liepos 18 d. debiutavo klube draugiškose rungtynėse prieš [[Juventus FC|Juventus]] ([[Italija]]). Susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0)<ref>[https://www.soccerway.com/match/basel-S8MBgwuo/juventus-C06aJvIB/summary/lineups/?mid=I5gvikyA Basel 0-0 Juventus (pagal Soccerway)]</ref> 2026 m. liepos 25 d. įvyko oficialus debiutas [[Swiss Super League|Superlygos]] rungtynėse prieš [[Servette FC|Servette]]. Žaidėjas pasirodė startinėje sudėtyje ir žaidė iki finalinio švilpuko. „Basel“ futbolininkai palaužė varžovus minimalia persvara 1-0.<ref>[https://www.soccerway.com/match/basel-S8MBgwuo/servette-Ov2LFx62/?mid=fBUd99VQ ]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Banga]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 28 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Pasiekimai == ; Asmeniniai pasiekimai : TBA == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/akpe-victory-1 alyga.lt svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/akpe-victory-maduabuchukwu/1025465/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/akpe-victory/profil/spieler/1375919 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/victory-maduabuchukwu-akpe-329011/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/akpe-victory/7997048/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Nigerijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Victory}} hcy2hvlhwlrke7kd3dkjphz82umul0g 7889203 7889202 2026-07-29T12:04:01Z Makenzis 46558 /* Basel */ 7889203 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Akpe Victory | image = | fullname = Akpe Victory Maduabuchukwu | height = 195 cm | weight = | dateofbirth = {{Gimė|2006|07|19|T}} | cityofbirth = nežinoma | countryofbirth = [[Nigerija]] | currentclub = [[FC Basel]] | position = [[gynėjas]] | clubnumber = 55 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = {{small|nežinoma}} | years = 2025<br/>2026<br />2026– | clubs = [[FK Banga (Gargždai)|FK Banga]] <br/> [[Zalaegerszegi TE]] <br /> [[FC Basel]] | caps(goals) = 28 {{0}}(0) <br/>13 {{0}}(1)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} |}} '''Akpė Viktori Maduabučukvu''' ({{en|Akpe Victory Maduabuchukwu}}; g. [[2006]] m. [[liepos 19]] d.) – [[Nigerija|Nigerijos]] futbolininkas, [[saugas]]. == Karjera == Profesionalo karjerą pradėjo gimtinėje. === Gargždų „Banga“ === 2025 m. vasario 16 d. tapo žinoma, kad futbolininkas persikėlė į [[FK Banga (Gargždai)|Gargždų „Bangą“]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/515404/bangoje-jaunas-ir-aukstas-gynejas-is-nigerijos „Bangoje“ – jaunas ir aukštas gynėjas iš Nigerijos]</ref> 2025 m. kovo 30 d. debiutavo [[2025 m. A lyga|A lygoje]] rungtynėse prieš [[FK Panevėžys|„Panevėžį“]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-03-30-panevezys-banga/1875 2025-03-30 Panevėžys 1-1 Banga (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/03/30/lithuania/a-lyga/fk-panevezys/banga-gargzdai/4615301/ 2025-03-30 Panevėžys 1-1 Banga (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-panevezys-fk-banga-20648747/ FK Panevėžys 1:1 FK Banga (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> Susitikimą pradėjo ant atsarginių suolelio, o aikštėje pasirodė po keitimo 88 minutę vietoje [[Dovydas Norvilas|Dovydo Norvilo]] ir žaidė iki finalinio švilpuko. === Zalaegerszegi TE === 2026 m. sausio 9 d. oficialiai paskelbta, kad Vengrijos klubas [[Zalaegerszegi TE]] išpirko žaidėją.<ref>[https://www.ztefc.hu/hu/hirek/akpe-victory-a-tel-elso-erkezoje AKPE VICTORY A TÉL ELSŐ ÉRKEZŐJE! (Oficiali klubo svetainė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/533266/bangoje-suzibejes-gynejas-ispirktas-vengrijos-klubo „Bangoje“ sužibėjęs gynėjas išpirktas Vengrijos klubo (pagal sportas.lt)]</ref> 2026 m. vasario 1 d. debiutavo NBI rungtynėse prieš [[Nyíregyháza Spartacus FC]]. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo rungtynių pabaigoje. Namuose žaidę [[Zalaegerszegi TE|Zalaegersego]] futbolininkai nusileido varžovams minimalia persvara 0–1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/nyiregyhaza-Srog2XNE/zalaegerszegi-r7sQuWok/?mid=SQ2yA15s Zalaegerszegi 0:1 Nyiregyhaza (pagal Soccerway)]</ref> 2026 m. vasario pelnė savo pirmąjį įvartį rungtynėse prieš [[Diósgyőri VTK|DVTK]]. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo antrojo kėlinio viduryje, kai varžovai pirmavo (1–0). Rungtynių pabaigoje Akpė pelnė įvartį ir išlygino rezultatą.<ref>[https://www.soccerway.com/match/dvtk-QulwZyP2/zalaegerszegi-r7sQuWok/?mid=Cd7fbP7L DVTK 1:1 Zalaegerszegi (pagal Soccerway)]</ref> === Basel === 2026 m. liepos 7 d. oficialiai pranešta, kad futbolininkas pasirašė sutartį su „Basel“ klubu ([[Šveicarija]]). Pasirašyta sutartis iki 2030 metų vasaros. Rungtyniavo 55-uoju numeriu pažymėtais marškinėliais.<ref>[https://fcb.ch/pages/news/transfer-victory-akpe Der FCB ergänzt seine Defensive durch Akpe Victory]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/545029/buvusio-bangos-gynejo-perejimas-i-basel-gargzdu-klubui-atnes-beveik-puse-milijono-euru Buvusio „Bangos“ gynėjo perėjimas į „Basel“ Gargždų klubui atneš beveik pusę milijono eurų (pagal sportas.lt)]</ref> 2026 m. liepos 18 d. debiutavo klube draugiškose rungtynėse prieš [[Juventus FC|Juventus]] ([[Italija]]). Žaidėjas pasirodė startinėje sudėtyje ir žaidė iki finalinio švilpuko. Susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0)<ref>[https://www.soccerway.com/match/basel-S8MBgwuo/juventus-C06aJvIB/summary/lineups/?mid=I5gvikyA Basel 0-0 Juventus (pagal Soccerway)]</ref> 2026 m. liepos 25 d. įvyko oficialus debiutas [[Swiss Super League|Superlygos]] rungtynėse prieš [[Servette FC|Servette]]. Žaidėjas pasirodė startinėje sudėtyje ir žaidė iki finalinio švilpuko. „Basel“ futbolininkai palaužė varžovus minimalia persvara 1-0.<ref>[https://www.soccerway.com/match/basel-S8MBgwuo/servette-Ov2LFx62/?mid=fBUd99VQ ]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Banga]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 28 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Pasiekimai == ; Asmeniniai pasiekimai : TBA == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/akpe-victory-1 alyga.lt svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/akpe-victory-maduabuchukwu/1025465/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/akpe-victory/profil/spieler/1375919 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/victory-maduabuchukwu-akpe-329011/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/akpe-victory/7997048/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Nigerijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Victory}} eoyhqesbz8i4wlgigiy3scyzf19r9s7 7889204 7889203 2026-07-29T12:04:43Z Makenzis 46558 /* Basel */ 7889204 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Akpe Victory | image = | fullname = Akpe Victory Maduabuchukwu | height = 195 cm | weight = | dateofbirth = {{Gimė|2006|07|19|T}} | cityofbirth = nežinoma | countryofbirth = [[Nigerija]] | currentclub = [[FC Basel]] | position = [[gynėjas]] | clubnumber = 55 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = {{small|nežinoma}} | years = 2025<br/>2026<br />2026– | clubs = [[FK Banga (Gargždai)|FK Banga]] <br/> [[Zalaegerszegi TE]] <br /> [[FC Basel]] | caps(goals) = 28 {{0}}(0) <br/>13 {{0}}(1)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} |}} '''Akpė Viktori Maduabučukvu''' ({{en|Akpe Victory Maduabuchukwu}}; g. [[2006]] m. [[liepos 19]] d.) – [[Nigerija|Nigerijos]] futbolininkas, [[saugas]]. == Karjera == Profesionalo karjerą pradėjo gimtinėje. === Gargždų „Banga“ === 2025 m. vasario 16 d. tapo žinoma, kad futbolininkas persikėlė į [[FK Banga (Gargždai)|Gargždų „Bangą“]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/515404/bangoje-jaunas-ir-aukstas-gynejas-is-nigerijos „Bangoje“ – jaunas ir aukštas gynėjas iš Nigerijos]</ref> 2025 m. kovo 30 d. debiutavo [[2025 m. A lyga|A lygoje]] rungtynėse prieš [[FK Panevėžys|„Panevėžį“]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-03-30-panevezys-banga/1875 2025-03-30 Panevėžys 1-1 Banga (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/03/30/lithuania/a-lyga/fk-panevezys/banga-gargzdai/4615301/ 2025-03-30 Panevėžys 1-1 Banga (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-panevezys-fk-banga-20648747/ FK Panevėžys 1:1 FK Banga (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> Susitikimą pradėjo ant atsarginių suolelio, o aikštėje pasirodė po keitimo 88 minutę vietoje [[Dovydas Norvilas|Dovydo Norvilo]] ir žaidė iki finalinio švilpuko. === Zalaegerszegi TE === 2026 m. sausio 9 d. oficialiai paskelbta, kad Vengrijos klubas [[Zalaegerszegi TE]] išpirko žaidėją.<ref>[https://www.ztefc.hu/hu/hirek/akpe-victory-a-tel-elso-erkezoje AKPE VICTORY A TÉL ELSŐ ÉRKEZŐJE! (Oficiali klubo svetainė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/533266/bangoje-suzibejes-gynejas-ispirktas-vengrijos-klubo „Bangoje“ sužibėjęs gynėjas išpirktas Vengrijos klubo (pagal sportas.lt)]</ref> 2026 m. vasario 1 d. debiutavo NBI rungtynėse prieš [[Nyíregyháza Spartacus FC]]. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo rungtynių pabaigoje. Namuose žaidę [[Zalaegerszegi TE|Zalaegersego]] futbolininkai nusileido varžovams minimalia persvara 0–1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/nyiregyhaza-Srog2XNE/zalaegerszegi-r7sQuWok/?mid=SQ2yA15s Zalaegerszegi 0:1 Nyiregyhaza (pagal Soccerway)]</ref> 2026 m. vasario pelnė savo pirmąjį įvartį rungtynėse prieš [[Diósgyőri VTK|DVTK]]. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo antrojo kėlinio viduryje, kai varžovai pirmavo (1–0). Rungtynių pabaigoje Akpė pelnė įvartį ir išlygino rezultatą.<ref>[https://www.soccerway.com/match/dvtk-QulwZyP2/zalaegerszegi-r7sQuWok/?mid=Cd7fbP7L DVTK 1:1 Zalaegerszegi (pagal Soccerway)]</ref> === Basel === 2026 m. liepos 7 d. oficialiai pranešta, kad futbolininkas pasirašė sutartį su „Basel“ klubu ([[Šveicarija]]). Pasirašyta sutartis iki 2030 metų vasaros. Rungtyniavo 55-uoju numeriu pažymėtais marškinėliais.<ref>[https://fcb.ch/pages/news/transfer-victory-akpe Der FCB ergänzt seine Defensive durch Akpe Victory]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/545029/buvusio-bangos-gynejo-perejimas-i-basel-gargzdu-klubui-atnes-beveik-puse-milijono-euru Buvusio „Bangos“ gynėjo perėjimas į „Basel“ Gargždų klubui atneš beveik pusę milijono eurų (pagal sportas.lt)]</ref> 2026 m. liepos 18 d. debiutavo klube draugiškose rungtynėse prieš [[Juventus FC|Juventus]] ([[Italija]]). Žaidėjas pasirodė startinėje sudėtyje ir žaidė iki finalinio švilpuko. Susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0)<ref>[https://www.soccerway.com/match/basel-S8MBgwuo/juventus-C06aJvIB/summary/lineups/?mid=I5gvikyA Basel 0-0 Juventus (pagal Soccerway)]</ref> 2026 m. liepos 25 d. įvyko oficialus debiutas [[Swiss Super League|Superlygos]] rungtynėse prieš [[Servette FC|Servette]]. Žaidėjas pasirodė startinėje sudėtyje ir žaidė iki finalinio švilpuko. „Basel“ futbolininkai palaužė varžovus minimalia persvara 1-0.<ref>[https://www.soccerway.com/match/basel-S8MBgwuo/servette-Ov2LFx62/?mid=fBUd99VQ Servette 0-1 Basel (pagal Soccerway)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Banga]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 28 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Pasiekimai == ; Asmeniniai pasiekimai : TBA == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/akpe-victory-1 alyga.lt svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/akpe-victory-maduabuchukwu/1025465/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/akpe-victory/profil/spieler/1375919 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/victory-maduabuchukwu-akpe-329011/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/akpe-victory/7997048/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Nigerijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Victory}} bbsuugn2tq57rszpk3w1z57b5ur3g3j 0 679876 7889263 7762646 2026-07-29T12:34:50Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889263 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Artem Litviakov | fullname = Artem Litviakov | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1996|10|23|mf=y}} | cityofbirth = [[Benderai]] | countryofbirth = [[Moldova]] | height = 190 cm | currentclub = {{vlv|Lietuva}} [[FC Florești]] | clubnumber = 55 | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2014 | youthclubs = [[FC Sheriff]] | years = 2014–2016 <br /> 2016–2019 <br /> 2020<br />2020–2021 <br /> 2021–2023 <br /> 2023<br /> 2024 <br /> 2024 <br/> 2025<br/>2026– | clubs = {{vlv|MDA}} [[FC Dinamo-Auto Tiraspol|Dinamo-Auto]] <br /> {{vlv|MDA}} [[FC Tighina]] <br /> {{vlv|UZB}} [[Andižan FK|Andijon]] <br /> {{vlv|MDA}} [[FC Dinamo-Auto Tiraspol|Dinamo-Auto]] <br /> {{vlv|MDA}} [[FC Sfîntul Gheorghe]] <br /> {{vlv|BLR}} [[FK Dynama-Brest]] <br /> {{vlv|Libanas}} [[Nejmeh SC]] <br /> {{vlv|KAZ}} [[Kyzylžar FK|Kyzylžar]] <br /> {{vlv|Lietuva}} [[DFK Dainava]]<br/>{{vlv|MDA}} [[FC Florești]] | caps(goals) = {{0}}3 {{0}}(0)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />11 {{0}}(0)<br />23 {{0}}(4)<br />30 {{0}}(0)<br />23 {{0}}(0)<br />11 {{0}}(0)<br />{{0}}3 {{0}}(0)<br />{{0}}6 {{0}}(0)<br/>{{0}}0 {{0}}(0 | pcupdate = {{data|2025|05|25}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | ntupdate = }} '''Artemas Litviakovas''' arba '''Artiomas Litviakovas''' (''Artem Litviakov; Artiom Litveacov; Литвяков Артём''; g. [[1996]] m. [[spalio 23]] d.) – [[Moldova|Moldavijos]] futbolininkas, gynėjas. Turi dvigubą [[Moldova|Moldovos]] ir [[Ukraina|Ukrainos]] pilietybę. Žaidė Moldovoje, Uzbekistane, Baltarusijoje, Libane, Kazachstane ir Lietuvoje. == Karjera == [[Tiraspolis|Tiraspolio]] [[FC Sheriff|„Šeriff“]] klubo auklėtinis, bet pagrindinėje komandoje nedebiutavo. Karjerą pradėjo 2014 m. vasarą [[FC Dinamo-Auto Tiraspol|Dinamo-Auto Tiraspol]] klube ([[Moldova]]). 2016 m. vasarą persikėlė į [[FC Tighina]]. 2020 m. sezone rungtyniavo [[Andižan FK|Andijon]] ([[Uzbekistanas]]). 2020 m. rugsėjo mėn. prisijungė prie [[FC Dinamo-Auto Tiraspol|Dinamo-Auto Tiraspol]]. 2021 m. vasarą perėjo į [[FC Sfîntul Gheorghe]]. 2023 m. atstovavo [[FK Dynama-Brest]]` ([[Baltarusija]]). 2024 m. pirmoje pusėje žaidė [[Nejmeh SC]] ([[Libanas]]). 2024 m. vasarą persikėlė į [[Kyzylžar FK|„Kyzylžar“]] klubą [[Kazachstanas]]. 2025 m. balandžio 10 d. tapo žinoma, kad futbolininkas prisijungė prie [[Alytus|Alytaus]] [[DFK Dainava|„Dainavos“]] klubo.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/518532/dainava-pasipilde-gyneju-is-moldovos „Dainava“ pasipildė gynėju iš Moldovos]</ref> 2025 m. balandžio 12 d. debiutavo [[2025 m. A lyga|A lygos]] rungtynėse prieš Kauno rajono [[FC Hegelmann|„Hegelmann“]]. Susitikimą pradėjo startinėje sudėtyje ir žaidė iki finalinio švilpuko.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-04-12-hegelmann-dainava/1885 2025-04-12 Hegelmann 3-2 Dainava (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/04/12/lithuania/a-lyga/hegelmann-litauen/alytis-alytus/4615312/ 2025-04-12 Hegelmann - Dainava (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fc-hegelmann-dfk-dainava-20648953/ FC HEGELMANN 3-2 FK DAINAVA (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> [[FC Hegelmann|„Hegelmann“]] nugalėjo varžovus rezultatu 3-2. Po 2025 m. sezono [[DFK Dainava]] iškrito iš A lygos. 2026 m. pradžioje žaidėjas grįžo į Moldaviją rungtyniauti antro lygmens klube [[FC Florești]].<ref>https://www.instagram.com/p/DU-OsTBDP8w/</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[DFK Dainava]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 6 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/artiom-litviakov alyga.lt svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/artem-litviakov/345017/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/artem-litviakov/profil/spieler/351178 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/artiom-litveacov-330541/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/artiom-litveacov/78011/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Litviakov}} p1stwbz3vmhot2cqlsgl206tw5hkizn 7889265 7889263 2026-07-29T12:35:07Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7889265 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Artem Litviakov | fullname = Artem Litviakov | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1996|10|23|mf=y}} | cityofbirth = [[Benderai]] | countryofbirth = [[Moldova]] | height = 190 cm | currentclub = {{vlv|Lietuva}} [[FC Florești]] | clubnumber = 55 | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2014 | youthclubs = [[FC Sheriff]] | years = 2014–2016 <br /> 2016–2019 <br /> 2020<br />2020–2021 <br /> 2021–2023 <br /> 2023<br /> 2024 <br /> 2024 <br/> 2025<br/>2026– | clubs = {{vlv|MDA}} [[FC Dinamo-Auto Tiraspol|Dinamo-Auto]] <br /> {{vlv|MDA}} [[FC Tighina]] <br /> {{vlv|UZB}} [[Andižan FK|Andijon]] <br /> {{vlv|MDA}} [[FC Dinamo-Auto Tiraspol|Dinamo-Auto]] <br /> {{vlv|MDA}} [[FC Sfîntul Gheorghe]] <br /> {{vlv|BLR}} [[FK Dynama-Brest]] <br /> {{vlv|Libanas}} [[Nejmeh SC]] <br /> {{vlv|KAZ}} [[Kyzylžar FK|Kyzylžar]] <br /> {{vlv|Lietuva}} [[DFK Dainava]]<br/>{{vlv|MDA}} [[FC Florești]] | caps(goals) = {{0}}3 {{0}}(0)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />11 {{0}}(0)<br />23 {{0}}(4)<br />30 {{0}}(0)<br />23 {{0}}(0)<br />11 {{0}}(0)<br />{{0}}3 {{0}}(0)<br />{{0}}6 {{0}}(0)<br/>{{0}}0 {{0}}(0 | pcupdate = {{data|2025|05|25}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | ntupdate = }} '''Artemas Litviakovas''' arba '''Artiomas Litviakovas''' (''Artem Litviakov; Artiom Litveacov; Литвяков Артём''; g. [[1996]] m. [[spalio 23]] d.) – [[Moldova|Moldavijos]] futbolininkas, gynėjas. Turi dvigubą [[Moldova|Moldovos]] ir [[Ukraina|Ukrainos]] pilietybę. Žaidė Moldovoje, Uzbekistane, Baltarusijoje, Libane, Kazachstane ir Lietuvoje. == Karjera == [[Tiraspolis|Tiraspolio]] [[FC Sheriff|„Šeriff“]] klubo auklėtinis, bet pagrindinėje komandoje nedebiutavo. Karjerą pradėjo 2014 m. vasarą [[FC Dinamo-Auto Tiraspol|Dinamo-Auto Tiraspol]] klube ([[Moldova]]). 2016 m. vasarą persikėlė į [[FC Tighina]]. 2020 m. sezone rungtyniavo [[Andižan FK|Andijon]] ([[Uzbekistanas]]). 2020 m. rugsėjo mėn. prisijungė prie [[FC Dinamo-Auto Tiraspol|Dinamo-Auto Tiraspol]]. 2021 m. vasarą perėjo į [[FC Sfîntul Gheorghe]]. 2023 m. atstovavo [[FK Dynama-Brest]]` ([[Baltarusija]]). 2024 m. pirmoje pusėje žaidė [[Nejmeh SC]] ([[Libanas]]). 2024 m. vasarą persikėlė į [[Kyzylžar FK|„Kyzylžar“]] klubą [[Kazachstanas]]. 2025 m. balandžio 10 d. tapo žinoma, kad futbolininkas prisijungė prie [[Alytus|Alytaus]] [[DFK Dainava|„Dainavos“]] klubo.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/518532/dainava-pasipilde-gyneju-is-moldovos „Dainava“ pasipildė gynėju iš Moldovos]</ref> 2025 m. balandžio 12 d. debiutavo [[2025 m. A lyga|A lygos]] rungtynėse prieš Kauno rajono [[FC Hegelmann|„Hegelmann“]]. Susitikimą pradėjo startinėje sudėtyje ir žaidė iki finalinio švilpuko.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-04-12-hegelmann-dainava/1885 2025-04-12 Hegelmann 3-2 Dainava (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/04/12/lithuania/a-lyga/hegelmann-litauen/alytis-alytus/4615312/ 2025-04-12 Hegelmann - Dainava (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fc-hegelmann-dfk-dainava-20648953/ FC HEGELMANN 3-2 FK DAINAVA (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> [[FC Hegelmann|„Hegelmann“]] nugalėjo varžovus rezultatu 3-2. Po 2025 m. sezono [[DFK Dainava]] iškrito iš A lygos. 2026 m. pradžioje žaidėjas grįžo į Moldaviją rungtyniauti antro lygmens klube [[FC Florești]].<ref>https://www.instagram.com/p/DU-OsTBDP8w/</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[DFK Dainava]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 6 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/artiom-litviakov alyga.lt svetainė] * [https://www.transfermarkt.com/artem-litviakov/profil/spieler/351178 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/artiom-litveacov-330541/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/artiom-litveacov/78011/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Litviakov}} miw43uzfbbvda0g9v2vpy85zrdlxhou 7889266 7889265 2026-07-29T12:35:23Z Makenzis 46558 7889266 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Artem Litviakov | fullname = Artem Litviakov | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1996|10|23|mf=y}} | cityofbirth = [[Benderai]] | countryofbirth = [[Moldova]] | height = 190 cm | currentclub = {{vlv|Lietuva}} [[FC Florești]] | clubnumber = 55 | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2014 | youthclubs = [[FC Sheriff]] | years = 2014–2016 <br /> 2016–2019 <br /> 2020<br />2020–2021 <br /> 2021–2023 <br /> 2023<br /> 2024 <br /> 2024 <br/> 2025<br/>2026– | clubs = {{vlv|MDA}} [[FC Dinamo-Auto Tiraspol|Dinamo-Auto]] <br /> {{vlv|MDA}} [[FC Tighina]] <br /> {{vlv|UZB}} [[Andižan FK|Andijon]] <br /> {{vlv|MDA}} [[FC Dinamo-Auto Tiraspol|Dinamo-Auto]] <br /> {{vlv|MDA}} [[FC Sfîntul Gheorghe]] <br /> {{vlv|BLR}} [[FK Dynama-Brest]] <br /> {{vlv|Libanas}} [[Nejmeh SC]] <br /> {{vlv|KAZ}} [[Kyzylžar FK|Kyzylžar]] <br /> {{vlv|Lietuva}} [[DFK Dainava]]<br/>{{vlv|MDA}} [[FC Florești]] | caps(goals) = {{0}}3 {{0}}(0)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />11 {{0}}(0)<br />23 {{0}}(4)<br />30 {{0}}(0)<br />23 {{0}}(0)<br />11 {{0}}(0)<br />{{0}}3 {{0}}(0)<br />{{0}}6 {{0}}(0)<br/>{{0}}? {{0}}(?) | pcupdate = {{data|2025|05|25}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | ntupdate = }} '''Artemas Litviakovas''' arba '''Artiomas Litviakovas''' (''Artem Litviakov; Artiom Litveacov; Литвяков Артём''; g. [[1996]] m. [[spalio 23]] d.) – [[Moldova|Moldavijos]] futbolininkas, gynėjas. Turi dvigubą [[Moldova|Moldovos]] ir [[Ukraina|Ukrainos]] pilietybę. Žaidė Moldovoje, Uzbekistane, Baltarusijoje, Libane, Kazachstane ir Lietuvoje. == Karjera == [[Tiraspolis|Tiraspolio]] [[FC Sheriff|„Šeriff“]] klubo auklėtinis, bet pagrindinėje komandoje nedebiutavo. Karjerą pradėjo 2014 m. vasarą [[FC Dinamo-Auto Tiraspol|Dinamo-Auto Tiraspol]] klube ([[Moldova]]). 2016 m. vasarą persikėlė į [[FC Tighina]]. 2020 m. sezone rungtyniavo [[Andižan FK|Andijon]] ([[Uzbekistanas]]). 2020 m. rugsėjo mėn. prisijungė prie [[FC Dinamo-Auto Tiraspol|Dinamo-Auto Tiraspol]]. 2021 m. vasarą perėjo į [[FC Sfîntul Gheorghe]]. 2023 m. atstovavo [[FK Dynama-Brest]]` ([[Baltarusija]]). 2024 m. pirmoje pusėje žaidė [[Nejmeh SC]] ([[Libanas]]). 2024 m. vasarą persikėlė į [[Kyzylžar FK|„Kyzylžar“]] klubą [[Kazachstanas]]. 2025 m. balandžio 10 d. tapo žinoma, kad futbolininkas prisijungė prie [[Alytus|Alytaus]] [[DFK Dainava|„Dainavos“]] klubo.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/518532/dainava-pasipilde-gyneju-is-moldovos „Dainava“ pasipildė gynėju iš Moldovos]</ref> 2025 m. balandžio 12 d. debiutavo [[2025 m. A lyga|A lygos]] rungtynėse prieš Kauno rajono [[FC Hegelmann|„Hegelmann“]]. Susitikimą pradėjo startinėje sudėtyje ir žaidė iki finalinio švilpuko.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-04-12-hegelmann-dainava/1885 2025-04-12 Hegelmann 3-2 Dainava (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/04/12/lithuania/a-lyga/hegelmann-litauen/alytis-alytus/4615312/ 2025-04-12 Hegelmann - Dainava (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fc-hegelmann-dfk-dainava-20648953/ FC HEGELMANN 3-2 FK DAINAVA (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> [[FC Hegelmann|„Hegelmann“]] nugalėjo varžovus rezultatu 3-2. Po 2025 m. sezono [[DFK Dainava]] iškrito iš A lygos. 2026 m. pradžioje žaidėjas grįžo į Moldaviją rungtyniauti antro lygmens klube [[FC Florești]].<ref>https://www.instagram.com/p/DU-OsTBDP8w/</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[DFK Dainava]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 6 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/artiom-litviakov alyga.lt svetainė] * [https://www.transfermarkt.com/artem-litviakov/profil/spieler/351178 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/artiom-litveacov-330541/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/artiom-litveacov/78011/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Moldavijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Litviakov}} ary602ywpd4kj9me17tu7ozsfcbgn3x 0 680408 7889684 7884243 2026-07-30T07:42:17Z Krlnkn 218317 Papildyta skiltis apie mokslinius laipsnius – pridėta informacija apie vadybos studijas Lietuvos universitetuose. 7889684 wikitext text/x-wiki '''Verslo administravimas''' – [[Prekyba|komercinės]] [[Verslas|įmonės]] veiklos [[Vadyba|valdymas]],<ref>{{cite book |last1=Thuis |first1=Peter |last2=Stuive |first2=Rienk |year=2012 |title=Business Administration |url=https://books.google.com/books?id=E_vADwAAQBAJ |series=Routledge-Noordhoff International Editions |edition=perspausdintas |location = Groningen |publisher=Routledge |publication-date=2019 |isbn=9781000035889 |access-date=2025-04-22 |quote=[...] Business administration is the branch of science that deals with the organisation of and the context around businesses.}}</ref> apimantis visus organizacijos verslo procesų priežiūros ir koordinavimo aspektus. == Apžvalga == Verslo administravimas apima operatyvinės veiklos vykdymą, [[Sprendimų priėmimas|sprendimų priėmimą]] bei efektyvų žmonių ir kitų išteklių organizavimą, nukreiptą į bendrų organizacijos [[Tikslas|tikslų]] siekimą. Ši veikla taip pat siejama su platesnėmis [[Vadyba|vadybos]] funkcijomis, į kurias įeina [[Finansai|finansų]] valdymas, [[Užimtumas|personalo]] administravimas ir [[Vadybos informacinė sistema|informacinių sistemų]] priežiūra.<ref>{{Cite web |title=Business Administration: Master's of Business Administration |url=https://www.christendom.edu/wp-content/uploads/2016/01/christendom_business.pdf}}</ref> Ši sąvoka taip pat gali reikšti [[Biurokratija|biurokratinių]] ar operacinių, dažnai rutininių ir į vidų orientuotų procesų vykdymą,<ref>{{Cite book |last=Farazmand |first=Ali |url=https://books.google.com/books?id=N3D4DpKDZq0C&q=Administration+can+refer+to+the+bureaucratic+or+operational+performance+of+routine+office+tasks&pg=PA241 |title=Bureaucracy and Administration |date=2009-06-23 |publisher=CRC Press |isbn=978-1-4200-1522-5 |language=en}}</ref> kurių pagrindas dažniau yra reakcija į įvykius, o ne proaktyvus veikimas. Administratoriai plačiąja prasme atlieka įvairiapuses funkcijas, siekdami organizacijos tikslų. Prancūzų vadybos teoretikas [[Henri Fayol|Anri Fajolis]] (1841–1925 m.) išskyrė penkias pagrindines administravimo funkcijas: planavimą, organizavimą, vadovavimą (komandavimą), koordinavimą ir kontrolę.<ref>{{Cite journal |date=2020-10-18 |title=Henri Fayol, practitioner and theoretician – revered and reviled |url=https://doi.org/10.1108/17511341011073960 |journal=Journal of Management History |doi=10.1108/17511341011073960 |last1=Golden Pryor |first1=Mildred |last2=Taneja |first2=Sonia |volume=16 |issue=4 |pages=489–503 |url-access=subscription}}</ref> Tinkamai vykdomas verslo valdymas yra būtina sąlyga efektyviam išteklių naudojimui ir sėkmingai organizacijos veiklai.<ref>{{cite book |last1=Candoli |first1=I. Carl |last2=Hack |first2=Walter G. |last3=Ray |first3=John R. |chapter=School Business Administration as a Subset of Generic Management |title=School business administration: a planning approach |url=https://books.google.com/books?id=Js2dAAAAMAAJ |edition=4 |publisher=Allyn and Bacon |date=1991 |page=58 |isbn=9780205131396 |access-date=2025-04-23}}</ref> === Pagrindiniai verslo vadybos gebėjimai === Sėkmingam verslo valdymui būtini [[strateginis mąstymas]], [[lyderystė]], gebėjimas [[Problemų sprendimas|spręsti problemas]], efektyviai [[Bendravimas|komunikuoti]] ir dirbti su įvairiomis interesų grupėmis – nuo darbuotojų ir klientų iki akcininkų bei visuomenės. Vadovai turi mokėti derinti skirtingų suinteresuotųjų šalių interesus ir poreikius.<ref>{{cite book |title=Assessing the Feasibility of the Strategic Long Range Cannon: Unclassified Summary |chapter=Today’s Operating Environment |chapter-url=https://nap.nationalacademies.org/read/26129/chapter/4 |date=2022 |publisher=National Academies Press |isbn=9780309454803 |author=National Academies of Sciences, Engineering and Medicine}}</ref> Vadyba yra vienas kertinių bet kurios sėkmingos organizacijos elementų, reikalaujantis plataus spektro žinių, įgūdžių bei patirties. Nesvarbu, ar vadovaujama nedidelei komandai, ar stambiai korporacijai – veiksmingas valdymas yra esminė sąlyga organizacijos augimui ir klestėjimui. Vienas svarbiausių vadybos aspektų – darbuotojų motyvavimas ir produktyvios darbo aplinkos kūrimas. Vadovai turi skatinti darbuotojus, pripažinti jų indėlį, sudaryti sąlygas profesiniam tobulėjimui, užtikrinti sklandžią komunikaciją ir aiškų atsakomybės pasidalijimą organizacijos viduje.<ref>{{cite journal |first1=Tejas |last1=Ramdas |first2=Raffaella |last2=Sadun |first3=Nicholas |last3=Bloom |date=2022 |url=https://hbr.org/2022/09/visualizing-a-century-of-management-ideas?ab=seriesnav-bigidea |title=Visualizing a Century of Management Ideas |journal=[[Harvard Business Review]]}}</ref> === Pagrindinės verslo vadybos sąvokos === * [[Organizacinė kultūra]] ({{en|corporate culture}}) – organizacijos vertybių, įsitikinimų ir elgsenos normų visuma, formuojanti jos identitetą bei darbo aplinką. * Greita nesėkmė ({{en|fail fast}}) – inovacijų valdymo principas, skatinantis greitą idėjų testavimą ir neveiksmingų sprendimų atsisakymą, siekiant taupyti laiką bei išteklius. * ''[[Kanban]]'' – vizualus darbo srautų valdymo metodas, taikomas efektyvumui didinti ir perkrovoms mažinti, ypač projektų valdyme ir gamyboje. * [[Negrįžtamosios išlaidos]] ({{en|sunk cost}}) – jau patirtos išlaidos, kurios negali būti susigrąžintos ir neturėtų lemti būsimų sprendimų. == Akademiniai laipsniai == === Verslo administravimo bakalauro laipsnis === {{Pagr|Verslo administravimo bakalauras|Prekybos bakalauras}} [[Verslo administravimo bakalauras]] ({{en|Bachelor of Business Administration}}, BBA, B.B.A., BSBA, B.S.B.A., BS, B.S., B.Sc), dar vadinamas verslo [[Mokslų bakalauro laipsnis|mokslų]] ({{en|Bachelor of Science in Business}}), verslo vadybos arba [[Prekybos bakalauras|prekybos bakalauro]] ({{en|Bachelor of Commerce}}, BCom, BComm) laipsniu, – tai aukštojo mokslo kvalifikacija, suteikiama baigus [[Prekyba|komercijos]] ir verslo administravimo studijų programą. Jungtinėse Amerikos Valstijose šios studijos dažniausiai trunka ketverius,<ref>{{Cite web |title=Earning A Business Administration Bachelor's Degree: Admission Requirements, Courses And Careers – Forbes Advisor |url=https://www.forbes.com/advisor/education/business-and-marketing/bachelors-in-business-administration/ |access-date=2025-04-23 |website=www.forbes.com}}</ref> o Europoje – trejus metus.<ref>{{Cite web |title=BACHELOR OF BUSINESS ADMINISTRATION (B.B.A.) |url=https://eiu.ac/bba-programmes/ |access-date=2025-04-23 |website=European International University - Study Anytime, Anywhere. |language=en |archive-date=2024-06-01 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240601094816/https://eiu.ac/bba-programmes/ |url-status=dead }}</ref> Lietuvoje verslo administravimo bakalauro studijos įprastai trunka ketverius metus nuolatinių studijų forma.<ref>{{Cite web |title=Bakalauro studijos |url=https://www.evaf.vu.lt/stojantiesiems/bakalauro-studijos |access-date=2025-04-23 |website=VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas}}</ref><ref>{{Cite web |title=Verslo administravimas |url=https://evf.vdu.lt/stojantiems/bakalauro-studijos/verslo-administravimo-bakalauras/ |access-date=2025-04-23 |website=VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetas}}</ref> Studijų tikslas – suteikti platų supratimą apie pagrindines įmonės veiklos sritis, jų tarpusavio ryšius ir galimybę gilintis į specializuotas temas. Programos taip pat ugdo praktinius vadybos, komunikacijos ir verslo sprendimų priėmimo įgūdžius.<ref>{{Cite web |date=2023-11-23 |title=BBA Degree {{!}} 6 Proven Benefits on the Path to Success |url=https://tau.edu.zm/blog/path-to-success-6-proven-benefits-of-a-bba-degree/ |access-date=2025-04-23 |language=en |archive-date=2024-11-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20241115053554/https://tau.edu.zm/blog/path-to-success-6-proven-benefits-of-a-bba-degree/ |url-status=dead }}</ref> Daugelyje studijų integruojami praktiniai užsiėmimai: atvejų analizės, pristatymai, praktikos įmonėse, vizitai ir bendradarbiavimas su verslo profesionalais. === Verslo administravimo magistro laipsnis === {{Pagr|Verslo administravimo magistras}} [[Verslo administravimo magistras]] ({{en|Master of Business Administration}}, MBA, M.B.A.) – tai antrosios pakopos studijų laipsnis, orientuotas į verslo vadybą ir strateginį valdymą.<ref>{{Cite web |title=What Is a Master of Business Administration (MBA)? |url=https://www.investopedia.com/terms/m/mba.asp |access-date=2025-04-23 |website=Investopedia |language=en}}</ref> Šis laipsnis atsirado XX a. pradžioje Jungtinėse Valstijose,<ref>{{Cite web |title=MBA History {{!}} Origins of the MBA Degree |url=https://good.mba/mba-history-origins-of-the-mba-degree/ |access-date=2025-04-23 |website=Good MBA |language=en}}</ref> kuomet pramoninės plėtros sąlygomis verslas ėmė siekti moksliškai pagrįstų vadybos metodų. Pagrindiniai MBA programos dalykai apima apskaitą, finansus, rinkodarą, žmogiškųjų išteklių valdymą ir operacijų valdymą, pabrėžiant jų reikšmę vadybinei analizei ir strategijai.<ref>{{Cite web |title=MBA Explained: Types, Courses & Specializations |url=https://www.learningroutes.in/blog/mba-master-of-business-administration-guide |access-date=2025-04-23 |website=www.learningroutes.in |language=en}}</ref> Daugumoje programų siūlomi ir pasirenkamieji dalykai. === Vadybos magistro laipsnis === Vadybos magistro laipsnis ({{en|Master of Management}}, MiM arba ''Master of Science in Management'', MSM) – tai antrosios pakopos studijų laipsnis, orientuotas į verslo ir organizacijų valdymą.<ref>{{Cite journal |title=Andreas Kaplan: A school is "a building that has four walls…with tomorrow inside": Toward the reinvention of the business school |journal=Business Horizons |doi=10.1016/j.bushor.2018.03.010 |s2cid=158794290 }}</ref> Pagal turinį jis yra panašus į [[Verslo administravimo magistras|MBA]], kadangi apima tuos pačius vadybos kursus, tačiau, kitaip nei MBA programos, priima įvairaus karjeros etapo kandidatus ir dažniausiai reikalauja mažesnio [[Akademinis kreditas|studijų kreditų]] kiekio.<ref>{{Cite journal |title=Andreas Kaplan: A school is "a building that has four walls…with tomorrow inside": Toward the reinvention of the business school |journal=Business Horizons |doi=10.1016/j.bushor.2018.03.010 |s2cid=158794290 }}</ref> ==== Studijos Lietuvoje ==== Vadybos magistro laipsnį galima įgyti [[Kauno technologijos universitetas|Kauno Technologijos Universitete]], Klaipėdos Universitete, Vilniaus Universitete ir kitose institucijose. === Verslo administravimo daktaro laipsnis === {{Pagr|Verslo administravimo daktaras}} [[Verslo administravimo daktaras]] ({{en|Doctor of Business Administration}}, DBA, DrBA) – tai aukščiausias mokslinis laipsnis verslo administravimo srityje, suteikiamas remiantis pažangiais tyrimais. Šis laipsnis laikomas baigiamuoju ({{en|terminal}}) verslo studijų kvalifikacijos laipsniu ir prilygsta vadybos krypties filosofijos daktaro (''PhD'') laipsniui.<ref>{{cite web |url=https://www2.ed.gov/about/offices/list/ous/international/usnei/us/edlite-structure-us.html |title=Structure of U.S. Education |publisher=U.S. Department of Education |date=2008 |archive-date=2017-10-28 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171028042917/https://www2.ed.gov/about/offices/list/ous/international/usnei/us/edlite-structure-us.html}}</ref> === Vadybos mokslų daktaro laipsnis === Vadybos mokslų daktaro laipsnis ({{en|PhD in Management}}) – tai aukščiausio lygio akademinis laipsnis vadybos mokslų srityje.<ref>{{Cite web |title=Best MBA, PGDM Colleges in Meerut, Uttar Pradesh {{!}} PHD in Management |url=https://www.vidya.edu.in/ |access-date=2025-04-23 |website=www.vidya.edu.in |language=en}}</ref> Jis skirtas asmenims, siekiantiems akademinės karjeros mokslinių tyrimų ar dėstymo srityse verslo mokyklose visame pasaulyje.<ref>{{Cite web |last=Johnson |first=Cornell |title=PhD in Management Program |url=https://www.johnson.cornell.edu/programs/phd-program/ |access-date=2025-04-23 |website=Cornell Johnson |language=en}}</ref> === Vadybos daktaro laipsnis === Vadybos daktaro laipsnis ({{en|Doctor of Management}}, D.M., D.Mgt., DBA, DMan) – tai palyginti nauja vadybos [[Daktaras|doktorantūros]] forma, kurios metu gilinamasi tiek į mokslinius tyrimus, tiek į taikomąją [[Vadyba|vadybos]] praktiką.<ref>{{Cite web |title=Doctor of Management (DMgt) Masters Degree Course - Cardiff Metropolitan University |url=https://www.cardiffmet.ac.uk/management/courses/Pages/Doctor-of-Management-DMan.aspx |access-date=2025-04-23 |website=www.cardiffmet.ac.uk |language=en}}</ref> Šis laipsnis jungia akademinio tyrimo ir praktinio taikymo aspektus, atsižvelgiant į socialinius bei organizacinius kontekstus. == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} {{Vikicitatos}} [[Kategorija:Verslas]] [[Kategorija:Vadyba]] 022w7yrgew1klgqorbqidb4qhuynkro 7889688 7889684 2026-07-30T07:47:06Z Homo ergaster 10314 Atmestas Krlnkn pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (InternetArchiveBot keitimas) 7884243 wikitext text/x-wiki '''Verslo administravimas''' – [[Prekyba|komercinės]] [[Verslas|įmonės]] veiklos [[Vadyba|valdymas]],<ref>{{cite book |last1=Thuis |first1=Peter |last2=Stuive |first2=Rienk |year=2012 |title=Business Administration |url=https://books.google.com/books?id=E_vADwAAQBAJ |series=Routledge-Noordhoff International Editions |edition=perspausdintas |location = Groningen |publisher=Routledge |publication-date=2019 |isbn=9781000035889 |access-date=2025-04-22 |quote=[...] Business administration is the branch of science that deals with the organisation of and the context around businesses.}}</ref> apimantis visus organizacijos verslo procesų priežiūros ir koordinavimo aspektus. == Apžvalga == Verslo administravimas apima operatyvinės veiklos vykdymą, [[Sprendimų priėmimas|sprendimų priėmimą]] bei efektyvų žmonių ir kitų išteklių organizavimą, nukreiptą į bendrų organizacijos [[Tikslas|tikslų]] siekimą. Ši veikla taip pat siejama su platesnėmis [[Vadyba|vadybos]] funkcijomis, į kurias įeina [[Finansai|finansų]] valdymas, [[Užimtumas|personalo]] administravimas ir [[Vadybos informacinė sistema|informacinių sistemų]] priežiūra.<ref>{{Cite web |title=Business Administration: Master's of Business Administration |url=https://www.christendom.edu/wp-content/uploads/2016/01/christendom_business.pdf}}</ref> Ši sąvoka taip pat gali reikšti [[Biurokratija|biurokratinių]] ar operacinių, dažnai rutininių ir į vidų orientuotų procesų vykdymą,<ref>{{Cite book |last=Farazmand |first=Ali |url=https://books.google.com/books?id=N3D4DpKDZq0C&q=Administration+can+refer+to+the+bureaucratic+or+operational+performance+of+routine+office+tasks&pg=PA241 |title=Bureaucracy and Administration |date=2009-06-23 |publisher=CRC Press |isbn=978-1-4200-1522-5 |language=en}}</ref> kurių pagrindas dažniau yra reakcija į įvykius, o ne proaktyvus veikimas. Administratoriai plačiąja prasme atlieka įvairiapuses funkcijas, siekdami organizacijos tikslų. Prancūzų vadybos teoretikas [[Henri Fayol|Anri Fajolis]] (1841–1925 m.) išskyrė penkias pagrindines administravimo funkcijas: planavimą, organizavimą, vadovavimą (komandavimą), koordinavimą ir kontrolę.<ref>{{Cite journal |date=2020-10-18 |title=Henri Fayol, practitioner and theoretician – revered and reviled |url=https://doi.org/10.1108/17511341011073960 |journal=Journal of Management History |doi=10.1108/17511341011073960 |last1=Golden Pryor |first1=Mildred |last2=Taneja |first2=Sonia |volume=16 |issue=4 |pages=489–503 |url-access=subscription}}</ref> Tinkamai vykdomas verslo valdymas yra būtina sąlyga efektyviam išteklių naudojimui ir sėkmingai organizacijos veiklai.<ref>{{cite book |last1=Candoli |first1=I. Carl |last2=Hack |first2=Walter G. |last3=Ray |first3=John R. |chapter=School Business Administration as a Subset of Generic Management |title=School business administration: a planning approach |url=https://books.google.com/books?id=Js2dAAAAMAAJ |edition=4 |publisher=Allyn and Bacon |date=1991 |page=58 |isbn=9780205131396 |access-date=2025-04-23}}</ref> === Pagrindiniai verslo vadybos gebėjimai === Sėkmingam verslo valdymui būtini [[strateginis mąstymas]], [[lyderystė]], gebėjimas [[Problemų sprendimas|spręsti problemas]], efektyviai [[Bendravimas|komunikuoti]] ir dirbti su įvairiomis interesų grupėmis – nuo darbuotojų ir klientų iki akcininkų bei visuomenės. Vadovai turi mokėti derinti skirtingų suinteresuotųjų šalių interesus ir poreikius.<ref>{{cite book |title=Assessing the Feasibility of the Strategic Long Range Cannon: Unclassified Summary |chapter=Today’s Operating Environment |chapter-url=https://nap.nationalacademies.org/read/26129/chapter/4 |date=2022 |publisher=National Academies Press |isbn=9780309454803 |author=National Academies of Sciences, Engineering and Medicine}}</ref> Vadyba yra vienas kertinių bet kurios sėkmingos organizacijos elementų, reikalaujantis plataus spektro žinių, įgūdžių bei patirties. Nesvarbu, ar vadovaujama nedidelei komandai, ar stambiai korporacijai – veiksmingas valdymas yra esminė sąlyga organizacijos augimui ir klestėjimui. Vienas svarbiausių vadybos aspektų – darbuotojų motyvavimas ir produktyvios darbo aplinkos kūrimas. Vadovai turi skatinti darbuotojus, pripažinti jų indėlį, sudaryti sąlygas profesiniam tobulėjimui, užtikrinti sklandžią komunikaciją ir aiškų atsakomybės pasidalijimą organizacijos viduje.<ref>{{cite journal |first1=Tejas |last1=Ramdas |first2=Raffaella |last2=Sadun |first3=Nicholas |last3=Bloom |date=2022 |url=https://hbr.org/2022/09/visualizing-a-century-of-management-ideas?ab=seriesnav-bigidea |title=Visualizing a Century of Management Ideas |journal=[[Harvard Business Review]]}}</ref> === Pagrindinės verslo vadybos sąvokos === * [[Organizacinė kultūra]] ({{en|corporate culture}}) – organizacijos vertybių, įsitikinimų ir elgsenos normų visuma, formuojanti jos identitetą bei darbo aplinką. * Greita nesėkmė ({{en|fail fast}}) – inovacijų valdymo principas, skatinantis greitą idėjų testavimą ir neveiksmingų sprendimų atsisakymą, siekiant taupyti laiką bei išteklius. * ''[[Kanban]]'' – vizualus darbo srautų valdymo metodas, taikomas efektyvumui didinti ir perkrovoms mažinti, ypač projektų valdyme ir gamyboje. * [[Negrįžtamosios išlaidos]] ({{en|sunk cost}}) – jau patirtos išlaidos, kurios negali būti susigrąžintos ir neturėtų lemti būsimų sprendimų. == Akademiniai laipsniai == === Verslo administravimo bakalauro laipsnis === {{Pagr|Verslo administravimo bakalauras|Prekybos bakalauras}} [[Verslo administravimo bakalauras]] ({{en|Bachelor of Business Administration}}, BBA, B.B.A., BSBA, B.S.B.A., BS, B.S., B.Sc), dar vadinamas verslo [[Mokslų bakalauro laipsnis|mokslų]] ({{en|Bachelor of Science in Business}}), verslo vadybos arba [[Prekybos bakalauras|prekybos bakalauro]] ({{en|Bachelor of Commerce}}, BCom, BComm) laipsniu, – tai aukštojo mokslo kvalifikacija, suteikiama baigus [[Prekyba|komercijos]] ir verslo administravimo studijų programą. Jungtinėse Amerikos Valstijose šios studijos dažniausiai trunka ketverius,<ref>{{Cite web |title=Earning A Business Administration Bachelor's Degree: Admission Requirements, Courses And Careers – Forbes Advisor |url=https://www.forbes.com/advisor/education/business-and-marketing/bachelors-in-business-administration/ |access-date=2025-04-23 |website=www.forbes.com}}</ref> o Europoje – trejus metus.<ref>{{Cite web |title=BACHELOR OF BUSINESS ADMINISTRATION (B.B.A.) |url=https://eiu.ac/bba-programmes/ |access-date=2025-04-23 |website=European International University - Study Anytime, Anywhere. |language=en |archive-date=2024-06-01 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240601094816/https://eiu.ac/bba-programmes/ |url-status=dead }}</ref> Lietuvoje verslo administravimo bakalauro studijos įprastai trunka ketverius metus nuolatinių studijų forma.<ref>{{Cite web |title=Bakalauro studijos |url=https://www.evaf.vu.lt/stojantiesiems/bakalauro-studijos |access-date=2025-04-23 |website=VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas}}</ref><ref>{{Cite web |title=Verslo administravimas |url=https://evf.vdu.lt/stojantiems/bakalauro-studijos/verslo-administravimo-bakalauras/ |access-date=2025-04-23 |website=VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetas}}</ref> Studijų tikslas – suteikti platų supratimą apie pagrindines įmonės veiklos sritis, jų tarpusavio ryšius ir galimybę gilintis į specializuotas temas. Programos taip pat ugdo praktinius vadybos, komunikacijos ir verslo sprendimų priėmimo įgūdžius.<ref>{{Cite web |date=2023-11-23 |title=BBA Degree {{!}} 6 Proven Benefits on the Path to Success |url=https://tau.edu.zm/blog/path-to-success-6-proven-benefits-of-a-bba-degree/ |access-date=2025-04-23 |language=en |archive-date=2024-11-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20241115053554/https://tau.edu.zm/blog/path-to-success-6-proven-benefits-of-a-bba-degree/ |url-status=dead }}</ref> Daugelyje studijų integruojami praktiniai užsiėmimai: atvejų analizės, pristatymai, praktikos įmonėse, vizitai ir bendradarbiavimas su verslo profesionalais. === Verslo administravimo magistro laipsnis === {{Pagr|Verslo administravimo magistras}} [[Verslo administravimo magistras]] ({{en|Master of Business Administration}}, MBA, M.B.A.) – tai antrosios pakopos studijų laipsnis, orientuotas į verslo vadybą ir strateginį valdymą.<ref>{{Cite web |title=What Is a Master of Business Administration (MBA)? |url=https://www.investopedia.com/terms/m/mba.asp |access-date=2025-04-23 |website=Investopedia |language=en}}</ref> Šis laipsnis atsirado XX a. pradžioje Jungtinėse Valstijose,<ref>{{Cite web |title=MBA History {{!}} Origins of the MBA Degree |url=https://good.mba/mba-history-origins-of-the-mba-degree/ |access-date=2025-04-23 |website=Good MBA |language=en}}</ref> kuomet pramoninės plėtros sąlygomis verslas ėmė siekti moksliškai pagrįstų vadybos metodų. Pagrindiniai MBA programos dalykai apima apskaitą, finansus, rinkodarą, žmogiškųjų išteklių valdymą ir operacijų valdymą, pabrėžiant jų reikšmę vadybinei analizei ir strategijai.<ref>{{Cite web |title=MBA Explained: Types, Courses & Specializations |url=https://www.learningroutes.in/blog/mba-master-of-business-administration-guide |access-date=2025-04-23 |website=www.learningroutes.in |language=en}}</ref> Daugumoje programų siūlomi ir pasirenkamieji dalykai. === Vadybos magistro laipsnis === Vadybos magistro laipsnis ({{en|Master of Management}}, MiM arba ''Master of Science in Management'', MSM) – tai antrosios pakopos studijų laipsnis, orientuotas į verslo ir organizacijų valdymą.<ref>{{Cite journal |title=Andreas Kaplan: A school is "a building that has four walls…with tomorrow inside": Toward the reinvention of the business school |journal=Business Horizons |doi=10.1016/j.bushor.2018.03.010 |s2cid=158794290 }}</ref> Pagal turinį jis yra panašus į [[Verslo administravimo magistras|MBA]], kadangi apima tuos pačius vadybos kursus, tačiau, kitaip nei MBA programos, priima įvairaus karjeros etapo kandidatus ir dažniausiai reikalauja mažesnio [[Akademinis kreditas|studijų kreditų]] kiekio.<ref>{{Cite journal |title=Andreas Kaplan: A school is "a building that has four walls…with tomorrow inside": Toward the reinvention of the business school |journal=Business Horizons |doi=10.1016/j.bushor.2018.03.010 |s2cid=158794290 }}</ref> === Verslo administravimo daktaro laipsnis === {{Pagr|Verslo administravimo daktaras}} [[Verslo administravimo daktaras]] ({{en|Doctor of Business Administration}}, DBA, DrBA) – tai aukščiausias mokslinis laipsnis verslo administravimo srityje, suteikiamas remiantis pažangiais tyrimais. Šis laipsnis laikomas baigiamuoju ({{en|terminal}}) verslo studijų kvalifikacijos laipsniu ir prilygsta vadybos krypties filosofijos daktaro (''PhD'') laipsniui.<ref>{{cite web |url=https://www2.ed.gov/about/offices/list/ous/international/usnei/us/edlite-structure-us.html |title=Structure of U.S. Education |publisher=U.S. Department of Education |date=2008 |archive-date=2017-10-28 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171028042917/https://www2.ed.gov/about/offices/list/ous/international/usnei/us/edlite-structure-us.html}}</ref> === Vadybos mokslų daktaro laipsnis === Vadybos mokslų daktaro laipsnis ({{en|PhD in Management}}) – tai aukščiausio lygio akademinis laipsnis vadybos mokslų srityje.<ref>{{Cite web |title=Best MBA, PGDM Colleges in Meerut, Uttar Pradesh {{!}} PHD in Management |url=https://www.vidya.edu.in/ |access-date=2025-04-23 |website=www.vidya.edu.in |language=en}}</ref> Jis skirtas asmenims, siekiantiems akademinės karjeros mokslinių tyrimų ar dėstymo srityse verslo mokyklose visame pasaulyje.<ref>{{Cite web |last=Johnson |first=Cornell |title=PhD in Management Program |url=https://www.johnson.cornell.edu/programs/phd-program/ |access-date=2025-04-23 |website=Cornell Johnson |language=en}}</ref> === Vadybos daktaro laipsnis === Vadybos daktaro laipsnis ({{en|Doctor of Management}}, D.M., D.Mgt., DBA, DMan) – tai palyginti nauja vadybos [[Daktaras|doktorantūros]] forma, kurios metu gilinamasi tiek į mokslinius tyrimus, tiek į taikomąją [[Vadyba|vadybos]] praktiką.<ref>{{Cite web |title=Doctor of Management (DMgt) Masters Degree Course - Cardiff Metropolitan University |url=https://www.cardiffmet.ac.uk/management/courses/Pages/Doctor-of-Management-DMan.aspx |access-date=2025-04-23 |website=www.cardiffmet.ac.uk |language=en}}</ref> Šis laipsnis jungia akademinio tyrimo ir praktinio taikymo aspektus, atsižvelgiant į socialinius bei organizacinius kontekstus. == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} {{Vikicitatos}} [[Kategorija:Verslas]] [[Kategorija:Vadyba]] okrxkmulamwv5nh8ebb7kqmvobwc8k7 0 681938 7889520 7875871 2026-07-29T18:26:41Z Nomadbones 153116 7889520 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė bendrovė|pavadinimas=All Elite Wrestling|logootipas=[[Vaizdas:All_Elite_Wrestling_logo_2024.svg|220px]]|komercinis_pav=All Elite Wrestling|forma=Privati kompanija|pramonė=[[Profesionalios imtynės]]|įkurta={{Start date and age|2019|1|1}}|įkūrėjas=[[Tony Khan]]<ref name="auto">{{cite tweet|user=AEWrestling|number=1128631242927366145|title=Breaking News – @AEWrestling to air on @TNTDrama|author=All Elite Wrestling|date=2019-05-15|access-date=2019-05-16}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.newsweek.com/alexandria-ocasio-cortez-wrestling-race-diversity-aew-sports-1436559|title=Alexandria Ocasio-Cortez Praises AEW Wrestler Cody Rhodes: This Is 'What Growth Looks Like'|last=Hignet|first=Katherine|date=2019-05-27|publisher=Newswee]|access-date=2019-09-03}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.ibtimes.com/aew-sign-two-former-wwe-stars-swagger-admits-possibility-2775780|title=AEW To Sign Two Former WWE Stars? Swagger Admits Possibility|first=Pradhan|last=Muthanna|website=International Business Times|date=2019-03-15|access-date=2019-05-16}}</ref>|parent=Beatnik Investments, LLC|pajamos={{increase}} 168 mln. dolerių (2024)<ref>{{Cite web |last=Thurston |first=Brandon |title=AEW 2024 financial estimate and business review |url=https://wrestlenomics.com/articles/2025/aew-2024-financial-estimate-and-business-review/ |access-date=2025-03-05 |website=Wrestlenomics |date=2025-03-05 |language=en}}</ref>|savininkas={{ubl|[[Shahid Khan]]|Tony Khan}}|divisions=AEW Games<ref>{{Cite web|url=https://aewgames.com/|title=AEW Games|access-date=2020-11-10}}</ref><br />AEW Heels<ref>{{Cite web|url=https://www.alleliteheels.com/|title=All Elite Heels|work=AEW Heels|access-date=2020-11-10|archive-date=2020-12-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20201230091917/https://www.alleliteheels.com/|url-status=dead}}</ref><br />AEW Music<ref>{{YouTube|custom=AEWMusic}}</ref><br />Shop AEW<ref>{{Cite web|url=https://www.shopaew.com/|title=Shop AEW|access-date=2023-07-06}}</ref>|tinklalapis={{URL|allelitewrestling.com}}|vieta=[[Džeksonvilis]], [[JAV]]|svarbiausi_darb={{ubl|Tony Khan<br />([[prezidentas]], [[generalinis direktorius]], [[generalinis vadybininkas]])|[[Kenny Omega]], [[The Young Bucks|Matthew Jackson]], [[The Young Bucks|Nicholas Jackson]]<br />(viceprezidentai)|[[Jeff Jarrett]]<br />(verslo plėtros direktorius)}}}} '''All Elite Wrestling (AEW)''' – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] [[Profesionalios imtynės|profesionalių imtynių]] organizacija, kurios būstinė yra [[Džeksonvilis|Džeksonvilyje]], [[Florida|Floridoje]]. Tai antra pagal dydį profesionalių imtynių organizacija pasaulyje (po [[World Wrestling Entertainment|WWE]]).<ref>{{cite web|url=https://screenrant.com/aew-tony-khan-wrestlers-movie-tv-crossover/|title=AEW Wants Wrestlers In Mainstream Movies & TV, Says Boss Tony Khan|last=Qrquiola|first=John|date=2023-03-03|publisher=Screen Rant|access-date=2023-03-03}}</ref><ref>{{cite web|url=https://finance.logmi.jp/articles/378436|title=【QAあり】ブシロード、2027年6月期を最終年度とする新中期計画を策定 売上高1000億円・営業利益133億円達成を目指す|date=2023-03-03|access-date=2023-03-03|language=ja|archive-date=2024-02-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20240208105516/https://finance.logmi.jp/articles/378436|url-status=dead}}</ref> 2019 m. AEW įkūrė [[Tony Khan]] ir profesionalūs imtynininkai [[Kenny Omega]], [[Cody Rhodes]], [[The Young Bucks|Matt ir Nick Jackson]] po sėkmingo nepriklausomo imtynių renginio „[[All In (2018)|All In]]“ 2018 m.<ref>{{Cite web|url=https://www.prowrestling.com/tony-khan-confirmed-as-all-elite-wrestling-president-cody-rhodes-young-bucks-roles-revealed/|title=Tony Khan Confirmed As 'All Elite Wrestling' President; Cody Rhodes & Young Bucks' Roles Revealed|date=2019-01-02|website=ProWrestling.com|access-date=2020-03-30|language=en-US}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.espn.com/espn/story/_/id/25713592|title=Jaguars owners backing new All Elite Wrestling|last=Joyner|first=KC|date=2019-01-08|publisher=[[ESPN]]|access-date=2020-04-16}}</ref> Organizacijos imtynininkai daugiausia pasirodo dviejose savaitinėse televizijos laidose „[[AEW Dynamite|Dynamite]]“ ir „[[AEW Collision|Collision]]“, taip pat mokamuose renginiuose (PPV).<ref>{{Cite web|url=https://www.fightful.com/wrestling/tony-khan-likes-big-four-aew-s-pay-view-schedule-announces-beach-break-special-january|title=Tony Khan Likes AEW's 'Big Four' Pay-Per-View Schedule, Announces 'Beach Break' Special For January {{!}} Fightful News|website=www.fightful.com|access-date=2024-12-17|language=en}}</ref> AEW programos transliuojamos 220 teritorijose 50 kalbų. Kaip ir kitos profesionalių imtynių organizacijos, AEW neorganizuoja tikrų sporto rungtynių, o pramogines, iš anksto suplanuotas rungtynes, kurių metu vyksta pagal scenarijų parengtos, iš dalies choreografuotos kovos. Kovose dažnai atliekami judesiai, kurie, jei atlikti netinkamai, gali sukelti rimtus sužalojimus ar net mirtį. == Istorija == === Įkūrimas (2017–2019 m.) === 2017 m. gegužės mėn. profesionalių imtynių žurnalistas [[Dave Meltzer]] pastebėjo, kad amerikiečių imtynių organizacija „[[Ring of Honor]]“ (ROH) nesugebėjo parduoti 10 000 bilietų į imtynių renginį.<ref>{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/ring-honor/cody-young-bucks-planning-self-finance-10000-seat-show-247036|title=Cody & The Young Bucks planning to self-finance 10,000 seat show|last=Currier|first=Joseph|date=2017-11-28|website=Wrestling Observer Figure Four Online|access-date=2019-01-10}}</ref> Tiek bilietų parduoti nesugebėjo nė viena JAV imtynių organizacija nuo 1999 m., kai žlugo pagrindinė [[World Wrestling Entertainment|WWE]] konkurentė „[[World Championship Wrestling]]“ (WCW).<ref>{{cite web|url=https://www.sportico.com/business/commerce/2018/largest-indie-wrestling-event-ever-1259/|title=Indie Wrestling Event to Draw 10,000 Fans, Largest Non-WWE Show Since '99|date=2018-05-17|website=Sportico|access-date=2022-01-13|author=JohnWallStreet}}</ref> Į šį komentarą atsakė imtynininkai [[Cody Rhodes]] ir [[The Young Bucks]] (Matt Jackson ir Nick Jackson), kurie tuo metu buvo ROH žvaigždės ir geri draugai tiek imtynių ringe, tiek už jo ribų, kaip [[Bullet Club]] grupės nariai.<ref>{{cite web|url=https://www.rollingstone.com/culture/culture-videos/the-young-bucks-and-cody-rhodes-on-the-biggest-independent-wrestling-show-205796/|title=The Young Bucks and Cody Rhodes on the Biggest Independent Wrestling Show|date=2018-03-06|publisher=[[Rolling Stone]]|access-date=2019-01-11}}</ref> Jie surengė nepriklausomą profesionalių imtynių renginį „[[All In (2018)|All In]]“ 2018 m. rugsėjį, kuriame dalyvavo imtynininkai iš ROH ir kitų organizacijų. Bilietai į renginį buvo išparduoti per 30 minučių, o tai buvo didžiausia auditorija, susirinkusi į profesionalių imtynių šou Jungtinėse Valstijose, kurį nuo 1993 m. organizavo ir rengė su WWE ar WCW nesusiję renginių organizatoriai. Renginyje dalyvavo 11 263 žmonės.<ref>{{cite web|url=http://www.chicagotribune.com/suburbs/ct-all-in-wrestling-chicago-young-bucks-cody-20180511-story.html|title=7 things to know about 'All In' – the huge indie wrestling show coming to the Chicago area|last=Howard|first=Brandon|date=2018-05-12|publisher=[[Chicago Tribune]]|access-date=2019-01-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20180514064332/http://www.chicagotribune.com/suburbs/ct-all-in-wrestling-chicago-young-bucks-cody-20180511-story.html|archive-date=2018-05-14|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.pwinsider.com/article/117452/all-insold-out.html|title=ALL IN.....SOLD OUT?|date=2018-05-13|publisher=PWInsider|access-date=2019-01-11|last1=Johnson|first1=Mike|archive-url=https://web.archive.org/web/20180515044319/https://www.pwinsider.com/article/117452/all-insold-out.html|archive-date=2018-05-15|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/other-wrestling/all-tickets-sell-out-almost-immediately-after-going-sale-257626|title=All In tickets sell out almost immediately after going on sale|date=2018-05-13|website=Wrestling Observer Figure Four Online|access-date=2019-01-11|last1=Meltzer|first1=Dave|archive-url=https://web.archive.org/web/20180514025522/https://www.f4wonline.com/other-wrestling/all-tickets-sell-out-almost-immediately-after-going-sale-257626|archive-date=2018-05-14|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.espn.com/wwe/story/_/id/23583170/all-young-bucks-cody-rhodes-ready-sold-all-event|title=All In sellout a genuine surprise to Cody Rhodes and the Young Bucks|date=2018-05-23|access-date=2019-01-10|last1=Tim|first1=Firovanti|work=[[ESPN]]}}</ref> Jo sėkmė sukėlė daug spekuliacijų internete, kad Rhodes ir The Young Bucks išplės savo ambicijas ir įkurs savo profesionalių imtynių organizaciją arba surengs antrą „All In“ renginį. Pranešama, kad televizijos pramonės atstovai taip pat buvo labai sužavėti šou.<ref>{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/wrestling-observer-radio/wor-all-elite-wrestling-announced-jon-jones-rizin-more-273521|title=WOR: All Elite Wrestling announced, Jon Jones, RIZIN, more!|last=Alvarez|first=Bryan|date=2019-01-01|website=Wrestling Observer Figure Four Online|access-date=2019-01-01}}</ref><ref>{{cite web|url=https://sports.yahoo.com/battle-los-angeles-pro-wrestlings-answer-sundance-044943733.html|title=The Battle of Los Angeles: Professional wrestling's answer to Sundance|last=Doyle|first=Dave|date=2018-09-14|publisher=Yahoo! Sports|access-date=2019-01-02|archive-date=2019-01-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20190103004841/https://sports.yahoo.com/battle-los-angeles-pro-wrestlings-answer-sundance-044943733.html|url-status=dead}}</ref> {{Multiple image | align = right | image1 = Cody Rhodes BC promo 2018.png | image2 = The Young Bucks in July 2021.jpg | image3 = All Elite Wrestling Executive Vice President - Kenny Omega (headshot).jpg | total_width = 450 | footer = Iš kairės į dešinę: [[Cody Rhodes]], [[The Young Bucks|Matt Jackson ir Nick Jackson]] bei [[Kenny Omega]] padėjo įkurti AEW. }} 2018 m. lapkričio 5 d. [[Džeksonvilis|Džeksonvilyje]], [[Florida|Floridoje]], buvo užregistruoti keli [[Prekės ženklas|prekių ženklai]], kurie nurodė „All Elite Wrestling“ veiklos pradžią.<ref>{{cite web|url=http://www.prowrestlingsheet.com/elite-trademark-filings-new-company/|title=Elite Related Trademark Filings Seemingly Connect Group to Rumored New Promotion|last=Satin|first=Ryan|date=2018-11-21|website=ProWrestlingSheet.com|publisher=Pro Wrestling Sheet|access-date=2019-01-01}}</ref><ref>{{cite web|url=https://tsdr.uspto.gov/documentviewer?caseId=sn88182049#docIndex=0&page=1|title=Trademark/Service Mark Application, Principal Register, Serial Number: 88182049|date=2018-11-05|publisher=United States Patent and Trademark Office|access-date=2019-01-14}}</ref> 2018 m. gruodį Cody Rhodes, The Young Bucks ir keletas kitų imtynininkų paliko ROH.<ref>{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/roh-results/roh-final-battle-live-results-jay-lethal-vs-cody-272366|title=ROH Final Battle live results: Jay Lethal vs. Cody|last=Knipper|first=Justin|date=2018-12-14|website=Wrestling Observer Figure Four Online|access-date=2019-01-02}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.wrestleview.com/misc-news/57334-1-5-njpw-results-tokyo-japan-bullet-club-turns-on-styles|title=ROH Final Battle Results – 12/14/18 (ROH Title, Triple Threat Ladder War, The Elite says goodbye)|last=Martin|first=Adam|date=2018-12-15|access-date=2019-01-09|work=Wrestleview}}</ref> Oficialus pranešimas apie AEW įkūrimą paskelbtas 2019 m. sausio 1 d. Pranešime taip pat paskelbta apie „[[Double or Nothing (2019)|Double or Nothing]]“ – AEW inauguracinį renginį ir „All In“ tęsinį.<ref>{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/other-wrestling/all-elite-wrestling-and-double-or-nothing-officially-announced-273526|title=All Elite Wrestling and Double or Nothing officially announced|date=2019-01-01|website=Wrestling Observer Figure Four Online|access-date=2019-01-01|last1=Currier|first1=Joseph}}</ref><ref>{{cite web|url=https://uproxx.com/prowrestling/young-bucks-cody-all-elite-wrestling-announcement-2019/|title=The Young Bucks And Cody Officially Announced All Elite Wrestling And Released Some Details|last=Pratt|first=Emily|date=2019-01-01|publisher=UPROXX|access-date=2019-01-01}}</ref> 2019 m. sausio 2 d. Cody Rhodes ir The Young Bucks oficialiai pasirašė sutartį kaip imtynininkai ir AEW viceprezidentai, o verslininkas Tony Khan buvo paskelbtas kompanijos prezidentu.<ref>{{cite web|url=http://www.prowrestlingsheet.com/cody-rhodes-all-elite-wrestling/|title=Cody Rhodes Comments On All Elite Wrestling Announcement|last=Satin|first=Ryan|date=2019-01-01|website=Pro Wrestling Sheet|access-date=2019-01-02}}</ref><ref>{{cite web|url=https://ca.sports.yahoo.com/news/shad-tony-khan-launch-elite-172830870.html|title=Shad and Tony Khan comment on launch of All Elite Wrestling|date=2019-01-08|access-date=2019-01-09|work=Yahoo! Sports|archive-date=2019-01-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20190111054942/https://ca.sports.yahoo.com/news/shad-tony-khan-launch-elite-172830870.html|url-status=dead}}</ref> 2019 m. sausio–vasario mėnesiais AEW paskelbė, jog sudarė kontraktus su daugeliu imtynininkų, tarp kurių – [[Chris Jericho]], [[Adam Page]], [[Maxwell Jacob Friedman]], [[Pac]], [[Britt Baker]], [[Christopher Daniels]], [[Pentagón Jr.]], [[Rey Fénix]], [[Trent Beretta]] ir kiti.<ref>{{cite magazine|url=https://www.si.com/wrestling/2019/01/10/full-all-elite-wrestling-aew-roster-wrestlers-list|title=Everyone signed to All Elite Wrestling so far|magazine=Sports Illustrated|first=Dan|last=Gartland|date=2019-01-10|access-date=2019-02-06}}</ref><ref name="cbssports.com">{{cite web|url=https://www.cbssports.com/wwe/news/new-promotion-all-elite-wrestling-announced-along-with-aew-double-or-nothing-event/|title=New promotion All Elite Wrestling announced along with AEW Double or Nothing event|last=Crosby|first=Jack|date=2019-01-01|access-date=2019-01-01|work=CBS Sports}}</ref> Svarbiausias pasirašytas kontraktas buvo su [[Kenny Omega]]. Jis pasirašė sutartį ne tik kaip imtynininkas, bet ir kaip ketvirtasis viceprezidentas.<ref name="AAAPartnership">{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/other-wrestling/all-elite-wrestling-partnering-lucha-libre-aaa-276451|title=All Elite Wrestling partnering with Lucha Libre AAA|last=Currier|first=Joseph|date=2019-02-07|website=Wrestling Observer Figure Four Online|access-date=2019-02-13}}</ref> === Ankstyvoji istorija ir debiutas TNT kanale (2019–2020 m.) === 2019 m. gegužės 25 d. surengtas pirmasis „[[pay-per-view]]“ (PPV) AEW renginys – „[[Double or Nothing (2019)|Double or Nothing]]“. Vyko „[[MGM Grand Garden Arena]]“ arenoje [[Paradaisas (Nevada)|Paradaiso]] mieste, [[Nevada|Nevados]] valstijoje. Jame debiutavo [[Jon Moxley]], anksčiau WWE kompanijoje žinomas kaip Dean Ambrose, o profesionalių imtynių legenda [[Bret Hart]] pristatė [[AEW pasaulio čempiono titulas|AEW pasaulio čempiono titulą]].<ref name="Rally1">{{cite web|url=https://www.newsweek.com/all-elite-wrestling-signings-announcements-1284365|title=All Elite Wrestling press conference: Everything announced|date=2019-01-08|publisher=Newsweek|access-date=2019-02-08|last1=Martinez|first1=Phillip|archive-url=https://web.archive.org/web/20190116130254/https://www.newsweek.com/all-elite-wrestling-signings-announcements-1284365|archive-date=2019-01-16|url-status=live}}</ref> Vasarą AEW surengė dar du renginius: birželį – „[[Fyter Fest (2019)|Fyter Fest]]“, o liepą – „[[Fight for the Fallen (2019)|Fight for the Fallen]]“.<ref>{{cite web|url=https://www.ringsidenews.com/2019/07/03/aew-fight-for-the-fallen-streaming-for-free|title=AEW Fight For The Fallen Streaming For Free|last=Upton|first=Felix|date=2019-07-07|website=RingsideNews.com|publisher=Ringside News|access-date=2019-07-12}}</ref> 2019 m. rugpjūčio 31 d. AEW surengė antrąjį PPV renginį – „[[All Out (2019)|All Out]]“. Renginio metu pristatytas [[AEW moterų pasaulio čempionės titulas]], o pagrindinėje kovoje [[Chris Jericho]] įveikė [[Adam Page|„Hangman“ Adam Page]] ir tapo pirmuoju AEW pasaulio čempionu.<ref>{{Cite web|url=https://www.f4wonline.com/aew-news/aew-announces-all-out-august-31st-chicago-284621|title=AEW announces All Out for August 31st in Chicago|last=Nason|first=Josh|date=2019-05-25|website=Wrestling Observer Figure Four Online|access-date=2019-05-28}}</ref> Spalio 2 d. [[Turner Network Television|TNT]] kanale debiutavo pirmoji AEW savaitinė laida „[[AEW Dynamite|Dynamite]]“, kurios vidutinis žiūrovų skaičius siekė 1,409 mln.<ref>{{cite web|url=https://www.tntdrama.com/shows/all-elite-wrestling/season-1/episode-01|title=All Elite Wrestling: Dynamite}}</ref> Prieš ir po serijų buvo filmuojamos kovos, kurios transliuojamos „[[AEW Dark]]“ laidoje kitą antradienį AEW „[[YouTube]]“ kanale.<ref>{{cite web|url=https://twitter.com/CodyRhodes/status/1180513846471073795|title=BREAKING: "AEW DARK" begins this Tuesday! Featuring the matches you didn't see on Dynamite. Hosted by @tonyschiavone24|date=2019-10-05|access-date=2019-10-05|work=Cody Rhodes on Twitter}}</ref> Lapkričio 9 d. surengė trečiąjį PPV renginį – „[[Full Gear (2019)|Full Gear]]“. Pagrindinėje kovoje Jon Moxley nugalėjo [[Kenny Omega]] nesankcionuotoje „Lights Out“ kovoje.<ref>{{Cite web|url=https://pwinsider.com/article/129211/aew-full-gear-ppv-announced.html?p=1|title=AEW Full Gear PPV Announced|last=Johnson|first=Mike|date=2019-08-31|access-date=2019-08-31|work=PWInsider}}</ref> {{Multiple image | align = left | image1 = Tony Khan 2021 (cropped).jpg | image2 = Shahid Khan 2014 Jaguars training camp.jpg | total_width = 250 | footer = [[Tony Khan]] (kairėje) – AEW prezidentas ir generalinis direktorius, o jo tėvas [[Shahid Khan]] (dešinėje) – pagrindinis investuotojas ir bendraturtis. }} 2020 m. sausio 15 d. „[[WarnerMedia]]“ ir AEW paskelbė apie 175 mln. JAV dolerių vertės sutarties pratęsimą dėl „Dynamite“ transliavimo TNT kanale iki 2023 m. ir apie tai, kad AEW pradės transliuoti antrą savaitinę televizijos laidą, kuri vėliau buvo pavadinta „[[AEW Rampage]]“ ir bus transliuojama penktadienio vakarais.<ref>{{cite web|url=https://variety.com/2020/tv/news/aew-two-nights-a-week-new-tnt-deal-1203467956/|title=AEW to Expand to Two Nights a Week With New TNT Deal|last=Otterson|first=Joe|date=2020-01-15|access-date=2020-01-16|work=[[Variety (magazine)|Variety]]}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/aew-news/aew-dynamite-extended-through-2023-warnermedia-adding-second-show-301771|title=AEW Dynamite extended through 2023, WarnerMedia adding second show|last=Meltzer|first=Dave|date=2020-01-15|access-date=2020-12-03|work=Wrestling Observer Figure Four Online|author-link=}}</ref> === COVID-19 pandemijos padariniai (2020–2021 m.) === 2020 m. kovo mėnesį, kai buvo paskelbta apie kitų sporto renginių atšaukimą ir atidėjimą, AEW pradėjo jausti [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemijos]] poveikį.<ref>{{Cite web|url=https://www.cbr.com/aew-empty-arena-show-better-wwe/|title=AEW Made Its Empty Arena Show WAY Better Than WWE's – In One Simple Way|date=2020-03-24|website=CBR|access-date=2020-04-04|language=en-US|archive-date=2020-12-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20201230091839/https://www.cbr.com/aew-empty-arena-show-better-wwe/|url-status=dead}}</ref> Tų metų „[[Double or Nothing (2020)|Double or Nothing]]“ turėjo vykti gegužės 23 d., tačiau balandžio 8 d. „MGM Grand Garden Arena“ paskelbė, kad dėl pandemijos atšaukia visus renginius iki gegužės 31 d.<ref name="MGMcancelation">{{cite web|url=https://411mania.com/wrestling/aew-double-or-nothing-venue-shut-down-until-further-notice/|title=AEW Double Or Nothing Venue Shut Down Until Further Notice|last=Thomas|first=Jeremy|date=2020-04-09|access-date=2020-04-10|work=411mania}}</ref> Keletą mėnesių AEW renginiuose žiūrovams nebuvo leidžiama dalyvauti. Rugpjūčio mėnesį arenose buvo leista užpildyti iki 10 procentų vietų.<ref>{{cite tweet|user=TonyKhan|number=1301672996608839680|title=Thanks to a great team, we're operating at up to 15% capacity with outdoor physically-distanced seat pods for fans in protective masks starting Saturday on PPV at All Out! The live show sold out, but I hope you'll consider giving us a shot at your business & please join us on PPV|first=Tony|last=Khan}}</ref> [[Vaizdas:All Elite Wrestling logo 2022.svg|miniatiūra|2019–2023 m. naudotas logotipas.|250x250px]] 2020 m. lapkričio 10 d. bendrovė paskelbė apie savo kompiuterinių žaidimų prekės ženklą „AEW Games“. AEW atskleidė, jog yra kuriami trys žaidimai: „AEW Casino: Double or Nothing“ ir „AEW Elite GM“ mobiliesiems įrenginiams bei „[[AEW Fight Forever]]“, kurią kūrė buvę „[[WWE 2K]]“ kūrėjai „[[Yuke's]]“.<ref>{{cite web|url=https://www.allelitewrestling.com/post/all-elite-wrestling-announces-launch-of-aew-games|title=All Elite Wrestling Announces Launch of AEW GAMES|date=2020-11-10|access-date=2020-11-22|work=All Elite Wrestling}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.gamesradar.com/aew-videogame-confirmed-with-first-trailer/|title=AEW video game confirmed with first trailer|date=2020-11-11|access-date=2020-11-22|work=GamesRadar+|author=Ben Wilson}}</ref> 2021 m. gegužės mėnesį vykusio „[[Double or Nothing (2021)|Double or Nothing]]“ metu salė buvo užpildyta iki maksimalios talpos, todėl tai buvo pirmas kartas nuo 2020 m. kovo mėnesio, kai AEW surengė pilnai žiūrovų užpildytą renginį.<ref>{{cite web|url=https://www.pwinsider.com/article/146563/aew-double-or-nothing-2021-ppv-notes.html?p=1|title=Double or Nothing 2021 PPV notes|last=Johnson|first=Mike|date=2021-05-05|access-date=2021-05-07|work=PWInsider}}</ref> === Grįžimas prie normos ir ROH įsigijimas (2021–2022 m.) === Birželio mėnesį AEW paskelbė, jog rugsėjo 22 d. „Dynamite“ laida bus speciali laida, pavadinta „[[Grand Slam (2021)|Grand Slam]]“, ir bus AEW debiutas [[Niujorkas|Niujorke]], mieste, kuris pirmiausia žinomas kaip WWE teritorija, taip pat pirmasis jų renginys, surengtas stadione. Šis renginys taip pat tapo labiausiai lankomu AEW renginiu, kurį arenoje stebėjo daugiau nei 20 000 žiūrovų.<ref>{{cite web|url=https://www.pwinsider.com/article/146563/aew-double-or-nothing-2021-ppv-notes.html?p=1|title=Double or Nothing 2021 PPV notes|last=Johnson|first=Mike|date=2021-05-05|access-date=2021-05-07|work=PWInsider}}</ref><ref>{{cite web|url=https://comicbook.com/wwe/news/-aew-dynamite-grand-slam-announced-arthur-ashe-stadium-new-york-city-wwe/|title=AEW Announces AEW Dynamite Grand Slam for New York City|date=2021-07-16|website=ComicBook|access-date=2021-07-09|last1=Casey|first1=Connor}}</ref><ref name="GSDynamite">{{cite web|url=https://prowrestling.net/site/2021/09/22/9-22-aew-dynamite-results-powells-live-review-of-aew-champion-kenny-omega-vs-bryan-danielson-in-a-non-title-match-britt-baker-vs-ruby-soho-for-the-aew-womens-championship-cody-rhodes-vs-mala/|title=9/22 AEW Dynamite results: Powell's live review of AEW Champion Kenny Omega vs. Bryan Danielson in a non-title match, Britt Baker vs. Ruby Soho for the AEW Women's Championship, Cody Rhodes vs. Malakai Black, Minoru Suzuki and Lance Archer vs. Jon Moxley and Eddie Kingston, FTR vs. Sting and Darby Allin|last=Powell|first=Jason|date=2021-09-22|access-date=2021-09-22|work=Pro Wrestling Dot Net}}</ref> 2021 m. rugpjūčio 20 d. [[CM Punk]] prisijungė prie AEW. Tai buvo Punk grįžimas į profesionalių imtynių ringą po to, kai 2014 m. paliko WWE.<ref>{{Cite web|url=https://atletifo.com/wrestling/cm-punk-vs-darby-allin-one-year-on/|title=CM Punk vs Darby Allin One Year On – What Went Wrong? – Atletifo|date=2022-10-23|access-date=2023-03-27|language=en-GB|archive-date=2023-03-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20230327015943/https://atletifo.com/wrestling/cm-punk-vs-darby-allin-one-year-on/|url-status=dead}}</ref> [[Vaizdas:Chris Jericho AEW Champ (cropped).jpg|miniatiūra|Pirmasis AEW pasaulio čempionas [[Chris Jericho]] 2019 m.|241x241px]] 2022 m. kovo 2 d. „Dynamite“ laidoje Tony Khan paskelbė, kad iš „[[Sinclair Broadcast Group]]“ įsigijo „[[Ring of Honor]]“ (ROH), įskaitant jos prekės ženklo turtą, [[Intelektinė nuosavybė|intelektinę nuosavybę]] ir vaizdo įrašų biblioteką.<ref name="espn">{{cite web|url=https://www.espn.com/espn/story/_/id/33408704/tony-khan-aew-ceo-son-jaguars-owner-acquires-wrestling-promotion-ring-honor|title=Tony Khan, AEW CEO and son of Jaguars owner, acquires wrestling promotion Ring of Honor|last=Raimondi|first=Marc|date=2022-03-02|website=[[ESPN]]|access-date=2022-03-02}}</ref><ref>{{cite news|access-date=2022-03-02|date=2022-03-02|first=Alfred|last=Konuwa|work=Forbes|title=Tony Khan Announces Purchase Of Ring Of Honor|url=https://www.forbes.com/sites/alfredkonuwa/2022/03/02/tony-khan-announces-purchase-of-ring-of-honor/?sh=1fc0c1c975a0}}</ref> Kovo 6 d., po „[[Revolution (2022)|Revolution]]“ renginio, žiniasklaidos konferencijoje Khan atskleidė, kad galiausiai planuoja ROH valdyti atskirai nuo AEW, taip pat nurodė, kad ROH galėtų būti naudojama kaip AEW imtynininkų rengimo kompanija.<ref>{{cite web|url=https://www.cagesideseats.com/aew/2022/3/7/22965348/tony-khan-ring-of-honor-plans-william-regal-aew-role|title=Tony Khan talks ROH plans, William Regal's role in AEW|date=2022-03-07|access-date=2022-03-08|work=Cageside Seats|author=Sean Reuter}}</ref> Gegužės 4 d. ROH pardavimas oficialiai užbaigtas.<ref>{{cite web|url=https://prowrestlingnewshub.com/aew-news/tony-khan-reveals-the-sale-of-roh-has-officially-closed/|title=Tony Khan Reveals the Sale of ROH Has Officially Closed|date=2022-05-05|access-date=2025-06-06|archive-date=2025-06-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20250605144849/https://prowrestlingnewshub.com/aew-news/tony-khan-reveals-the-sale-of-roh-has-officially-closed/|url-status=dead}}</ref> === Renginių plėtra (2022–dabar) === Po 2022 m. „[[All Out (2022)|All Out]]“ PPV renginio tuometinis AEW pasaulio čempionas CM Punk pasinaudojo po PPV surengta spaudos konferencija, kad išreikštų nepasitenkinimą keliais organizacijos nariais, tarp jų [[Colt Cabana]], Adam Page bei AEW viceprezidentais Kenny Omega ir The Young Bucks.<ref name="issues">{{cite news|last1=Defelice|first1=Robert|last2=Lambert|first2=Jeremy|title=CM Punk Details Issues With Colt Cabana, EVPs, And Hangman Page|url=https://www.fightful.com/wrestling/cm-punk-details-issues-colt-cabana-evps-and-hangman-page|access-date=2022-09-06|work=Fightful.com|date=2022-09-05}}</ref> Vėliau paaiškėjo, kad Punk ir jo draugas [[Ace Steel]] susimušė su Omega, Young Bucks ir [[Christopher Daniels]], kai The Young Bucks ir Omega įsiveržė į CM Punk rūbinę.<ref name="Nason 7 September 20222">{{cite news|last=Nason|first=Josh|date=2022-09-07|title=Report: CM Punk & Ace Steel to be suspended or fired by AEW|url=https://www.f4wonline.com/news/aew/report-cm-punk-ace-steel-to-be-suspended-or-fired-by-aew|work=Wrestling Observer Newsletter|location=|access-date=}}</ref> Fanai ir žurnalistai šį incidentą pavadino „Brawl Out“. Po šio incidento visi jo dalyviai buvo suspenduoti, iš Omega ir The Young Bucks atimtas [[AEW pasaulio trijulių čempionų titulas]], o iš Punk atimtas AEW pasaulio čempiono titulas.<ref>{{cite news|author=Dave Meltzer|date=2022-09-12|title=CM Punk, Kenny Omega, Young Bucks backstage altercation at AEW All Out|url=https://www.f4wonline.com/newsletters/wrestling-observer-newsletter/september-12-2022-observer-newsletter-cm-punk-kenny-omega-young-bucks-backstage-altercation-at-aew-all-out|work=Wrestling Observer Newsletter|location=|access-date=}}</ref> 2023 m. gegužės 17 d. AEW paskelbė apie trečią savaitinę televizijos laidą pavadinimu „[[AEW Collision]]“, kurios pirmojoje serijoje CM Punk grįžo į kompaniją.<ref>{{cite web|url=https://www.allelitewrestling.com/post/tnt-launches-a-second-night-of-wrestling-with-aew-collision|title=TNT Launches A Second Night Of Wrestling With "AEW: Collision"|date=2023-05-17|access-date=2023-05-17}}</ref> 2023 m. birželio mėn. po kelerių metų kūrimo išleistas „AEW Fight Forever“ žaidimas.<ref>{{Cite magazine|last=Draper|first=Joe|url=https://www.digitalspy.com/tech/a44264917/aew-fight-forever-review/|title=AEW: Fight Forever is a successful modern mix of No Mercy and SmackDown|website=DigitalSpy|date=2023-06-28|accessdate=2023-07-01}}</ref> 2023 m. rugpjūčio mėn. surengtas „[[All In (2023)|All In]]“ [[Vemblio stadionas|Vemblio stadione]] – stadione renginį stebėjo 72 265 žiūrovai, todėl tai tapo vienu iš labiausiai lankomų renginių profesionalių imtynių istorijoje.<ref name=":0">{{Cite web|url=https://wrestlenomics.com/2023/09/13/aew-all-ins-turnstile-count-was-72265-according-to-local-government/|title=AEW All In's turnstile count was 72,265, according to local government|last=Thurston|first=Brandon|date=2023-09-13|website=Wrestlenomics|access-date=2023-09-13|language=en-US}}</ref> Šis renginys taip pat yra svarbus tuo, kad tai buvo paskutinis CM Punk pasirodymas AEW, nes jis buvo atleistas iš po konflikto užkulisiuose su [[Jack Perry]];<ref>{{cite magazine|url=https://www.si.com/fannation/wrestling/news/breaking-cm-punk-finished-in-aew|title=Breaking: CM Punk Finished In AEW|date=2023-09-02|last=Barrasso|first=Justin|magazine=Sports Illustrated|access-date=2023-09-02}}</ref> Perry taip pat buvo suspenduotas neribotam laikui.<ref>{{cite web|url=https://www.fightful.com/wrestling/tony-khan-confirms-jack-perry-has-been-suspended-indefinitely-following-aew-all|title=Tony Khan Confirms Jack Perry Has Been Suspended Indefinitely Following AEW All In|last=Lambert|first=Jeremy|date=2023-09-04|access-date=2023-09-04|work=Fightful}}</ref> Pasibaigus „All In“ renginiui [[Londonas|Londone]], AEW pranešė, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. grįš į Vemblio stadioną, o bilietai į renginį parduodami nuo 2023 m. gruodžio 1 d.<ref>{{cite web|url=https://411mania.com/wrestling/tony-khan-ticket-sale-date-aew-all-in-2024/|title=Tony Khan Announces Ticket Sale Date For AEW All In 2024|last=Thomas|first=Jeremy|date=2023-11-01|access-date=2023-11-03|work=411Mania}}</ref> Renginyje debiutavo buvęs WWE imtynininkas [[Ricochet]], į ringą sugrįžo britų imtynininkė [[Jamie Hayter]], kuri nuo 2023 m. gegužės buvo traumuota, ir pasirodė vienas iš geriausių visų laikų imtynininkų – [[Sting (imtynininkas)|Sting]].<ref name="AllIn2024">{{cite web|url=https://prowrestling.net/site/2024/08/25/aew-all-in-results-powells-live-review-of-swerve-strickland-vs-bryan-danielson-for-the-aew-world-championship-toni-storm-vs-mariah-may-for-the-aew-womens-championship/|title=AEW All In results: Powell's live review of Swerve Strickland vs. Bryan Danielson for the AEW World Championship, Toni Storm vs. Mariah May for the AEW Women's Championship|last=Powell|first=Jason|date=2024-08-25|access-date=2024-08-25|work=Pro Wrestling Dot Net}}</ref> 2024 m. spalio 2 d. AEW ir „[[Warner Bros. Discovery]]“ (WBD) paskelbė apie daugiametės sutarties pratęsimą.<ref>{{Cite web|url=https://variety.com/2024/tv/news/aew-stream-on-max-rights-deal-warner-bros-discovery-1236166277/|title=AEW to Stream on Max Following New Multi-Year Rights Deal With Warner Bros. Discovery|last=Otterson|first=Joe|date=2024-10-02|website=Variety|access-date=2024-10-05|language=en-US}}</ref> == Laidos == '''Televizijos laidos''' {| class="wikitable" |- ! Laida !! Išleidimo data !! Kanalas |- | ''[[AEW Dynamite]]'' || 2019 m. spalio 2 d. – dabar || [[TBS (JAV kanalas)|TBS]] ir [[HBO Max]] |- | ''[[AEW Collision]]'' || 2023 m. birželio 17 d. – dabar || [[Turner Network Television|TNT]] ir HBO Max |}'''Internetinės laidos''' {| class="wikitable" |- ! Laida !! Išleidimo data !! Kanalas !! Pastabos |- | ''AEW Unrestricted'' || 2020 m. vasario 24 d. – dabar || [[YouTube]] || Pateikiami interviu su AEW imtynininkais, kuriuos veda [[Tony Schiavone]], Will Washington ir [[Aubrey Edwards]]. |- | ''Hey! (EW)'' || 2022 m. kovo 13 d. – dabar || [[YouTube]] || RJ City vedami interviu su AEW imtynininkais. |- | ''AEW Stories'' || 2023 m. liepos 25 d. – dabar || [[YouTube]] ||Atskirų AEW imtynininkų istorijos, pasakojamos interviu ir užkulisiuose. |- | ''AEW Timelines'' || 2023 m. rugpjūčio 1 d. – dabar || [[YouTube]] || Pateikiami svarbiausi AEW istorijos momentai, kovas ir imtynininkai. |} '''Buvusios laidos''' {| class="wikitable" |- ! Laida !! Išleidimo data !! Kanalas !! Pastabos |- | ''[[AEW Dark]]'' || 2019 m. spalio 8 d. – 2023 m. balandžio 25 d. || [[YouTube]] || Internetinė laida, kurioje rodomos „[[Universal Studios Florida]]“ įrašytos kovos. |- | ''[[AEW Dark: Elevation]]'' || 2021 m. kovo 15 d. – 2023 m. balandžio 24 d. || [[YouTube]] || Internetinė laida, kurioje rodomos netransliuotos „Dynamite“ kovos, kuriose dalyvavo AEW ir nepriklausomi imtynininkai. |- | ''AEW All Access'' || 2023 m. kovo 29 d. – gegužės 10 d. || [[TBS (JAV kanalas)|TBS]]|| Realybės šou, kuriame rodomos užkulisinės scenos. |- | ''Johnny Loves Taya'' || 2024 m. vasario 14 d. – balandžio 17 d. || [[YouTube]] || [[Realybės šou]], kuriame dalyvavo [[John Morrison]] ir [[Taya Valkyrie]]. |- | ''TNT Overdrive'' || 2024 m. rugpjūčio 10–31 d. || [[Turner Network Television|TNT]]|| Klipų šou, kurį pristatė įvairūs AEW imtynininkai. |- | ''[[AEW Rampage]]'' || 2021 m. rugpjūčio 13 d. – 2024 m. gruodžio 27 d. || [[Turner Network Television|TNT]]|| Netransliuotos „Dynamite“ ir „Collision“ kovos. |- |''[[AEW Battle of the Belts]]'' |2022 m. sausio 8 d. – 2024 m. spalio 17 d. |[[Turner Network Television|TNT]] |Televizijos specialiosios laidos, kuriose dalyvavo AEW ir ROH imtynininkai. |} == Partnerystės == AEW yra sudariusi partnerystės sutartis su organizacijomis visame pasaulyje. Be to, kadangi Tony Khan yra AEW ir Ring of Honor (ROH) savininkas, AEW imtynininkai dažnai pasirodo ROH ir atvirkščiai. Netrukus po įkūrimo 2019 m. pradžioje AEW sudarė partnerystės sutartis su [[Meksika|Meksikos]] „[[Lucha Libre AAA Worldwide]]“ (AAA) ir Kinijos „[[Oriental Wrestling Entertainment]]“ (OWE) organizacijomis.<ref name="cbssports.com2">{{cite web|url=https://www.cbssports.com/wwe/news/new-promotion-all-elite-wrestling-announced-along-with-aew-double-or-nothing-event/|title=New promotion All Elite Wrestling announced along with AEW Double or Nothing event|last=Crosby|first=Jack|date=2019-01-01|access-date=2019-01-01|work=CBS Sports}}</ref><ref name="AAAPartnership" /> 2020 m. gruodį pradėjo bendradarbiauti su „[[Total Nonstop Action Wrestling|Impact Wrestling]]“, o AEW pasaulio čempionas Kenny Omega pasirodė „[[TNA Impact!|Impact!]]“ laidoje.<ref>{{cite web|url=https://www.prowrestlingsheet.com/kenny-omega-appears-on-impact|title=AEW Champion Kenny Omega Appears On IMPACT|date=2020-12-08|website=Pro Wrestling Sheet|access-date=2020-12-11|last1=Quarrinton|first1=Norm|archive-url=https://web.archive.org/web/20201209033747/https://www.prowrestlingsheet.com/kenny-omega-appears-on-impact/|archive-date=2020-12-09|url-status=live}}</ref> Omega galiausiai laimėjo [[TNA pasaulio čempiono titulas|„Impact“ pasaulio čempiono titulą]].<ref name="Rebellion2021">{{cite web|url=https://prowrestling.net/site/2021/04/25/4-25-impact-wrestling-rebellion-results-powells-review-of-aew-champion-kenny-omega-vs-impact-champion-rich-swann-in-a-title-vs-title-match-juice-robinson-and-david-finlay-vs-the-good-brothers-f/|title=4/25 Impact Wrestling Rebellion results: Powell's review of AEW Champion Kenny Omega vs. Impact Champion Rich Swann in a title vs. title match, Juice Robinson and David Finlay vs. The Good Brothers for the Impact Tag Titles, Deonna Purrazzo vs. Tenille Dashwood for the Knockouts Title|last=Powell|first=Jason|date=2021-04-25|website=Pro Wrestling Dot Net|access-date=2021-04-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20210428164857/https://prowrestling.net/site/2021/04/25/4-25-impact-wrestling-rebellion-results-powells-review-of-aew-champion-kenny-omega-vs-impact-champion-rich-swann-in-a-title-vs-title-match-juice-robinson-and-david-finlay-vs-the-good-brothers-f/|archive-date=2021-04-28|url-status=live}}</ref> 2021 m. spalio mėn. AEW ir „Impact Wrestling“ bendradarbiavimas baigėsi po „[[Bound for Glory (2021)|Bound for Glory]]“ renginio.<ref>{{Cite web|url=https://www.ringsidenews.com/2021/10/23/aew-impact-wrestlings-partnership-is-over-after-bound-for-glory/|title=AEW & Impact Wrestling's Partnership Is Over After Bound For Glory.html|date=2021-10-23|website=Ringside News|access-date=2021-10-27|language=en-US}}</ref> 2021 m. vasario 3 d., per „Beach Break“ laidą , AEW pradėjo bendradarbiauti su „[[New Japan Pro-Wrestling]]“ (NJPW).<ref name="Beach Break">{{cite web|url=https://prowrestling.net/site/2021/02/03/2-3-aew-dynamite-results-powells-live-review-of-jon-moxley-pac-and-rey-fenix-vs-kenny-omega-doc-gallows-and-karl-anderson-battle-royal-for-a-shot-at-the-aew-tag-titles-lance-archer-vs-eddie/|title=2/3 AEW Dynamite results: Powell's live review of Jon Moxley, Pac, and Rey Fenix vs. Kenny Omega, Doc Gallows, and Karl Anderson, Battle Royal for a shot at the AEW Tag Titles, Lance Archer vs. Eddie Kingston in a Lumberjack Match, Kip Sabian and Penelope Ford wedding|last=Powell|first=Jason|date=2021-02-03|access-date=2021-02-03|work=Pro Wrestling Dot Net}}</ref> Po daugiau nei metų, 2022 m. balandžio 20 d. „Dynamite“ laidoje paskelbta, kad AEW ir NJPW susitarė bendrai rengti PPV renginį „[[Forbidden Door (2022)|AEW×NJPW: Forbidden Door]]“, kuris vyko birželio 26 d. [[Čikaga|Čikagos]] „[[United Center]]“ arenoje.<ref>{{cite tweet|user=AEW|number=1357388455177723904|title=After last night's classic main event + the shocking ending, @kennyomegamanx issued the challenge & @AEW GM @tonykhanhas made the match for next week's #AEWDynamite Wednesday Feb 10, Falls Count Anywhere, World Champion Kenny Omega & KENTA v. @JonMoxley & Lance Archer! @AEWonTNT|author=All Elite Wrestling|author-link=All Elite Wrestling|date=2021-02-04|access-date=2021-02-04}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.njpw1972.com/90449|title=KENTA to face Jon Moxley in tag action on AEW Dynamite 【NJoA】|date=2021-02-05|access-date=2021-02-05|work=New Japan Pro-Wrestling}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.pwtorch.com/site/2022/04/20/aew-and-njpw-supershow-forbidden-door-announced-on-dynamite/|title=AEW and NJPW supershow, Forbidden Door, announced on Dynamite|first=Zach|date=2022-04-20|access-date=2022-04-21|author=Haydorn|work=Pro Wrestling Torch}}</ref> Renginys sulaukė didžiulio pasisekimo, o 2023 m. birželio 25 d. [[Torontas|Toronte]], „[[Scotiabank Arena]]“ arenoje, buvo surengtas renginio tęsinys. 2022 m. kovo 20 d., per Japonijos „[[DDT Pro-Wrestling]]“ (DDT) renginį, buvo paskelbta, kad AEW užmezgė partnerystės ryšius su DDT ir „[[Tokyo Joshi Pro-Wrestling]]“ (TJPW), pagal kuriuos abiejų organizacijų imtynininkai pasirodys AEW renginiuose.<ref>{{Cite web|url=https://www.fightful.com/wrestling/aew-announces-working-relationship-ddt-pro-wrestling/|title=AEW Announces Working Relationship With DDT Pro Wrestling And TJPW|last=Lambert|first=Jeremy|date=2022-03-20|website=fightful.com}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.pwinsider.com/article/157021/aew-opens-working-relationship-with-japans-ddt-pro.html?p=1|title=AEW Opens Working Relationship With Japan's DDT Pro|last=Jordan|first=Paul|date=2022-03-20|work=PWInsider}}</ref> 2023 m. spalio 13 d. AEW paskelbė apie bendradarbiavimą su Meksikos „[[Consejo Mundial de Lucha Libre]]“ (CMLL) bendrove.<ref>{{cite web|url=https://twitter.com/CMLL_OFICIAL/status/1713018045713588714|title=📄 COMUNICADO OFICIAL: El CMLL confirma la participación de Místico en AEW Rampage. #CMLL|date=2023-10-13|work=Consejo Mundial de Lucha Libre on Twitter|accessdate=2023-10-13}}</ref> == Imtynininkų kontraktai == AEW su dauguma savo talentų sudaro išskirtines sutartis, pagal kurias jie gali pasirodyti tik AEW programose ir renginiuose (įskaitant ROH) arba AEW patvirtintuose nepriklausomuose renginiuose; be to, leidžia periodiškai pasirodyti imtynininkams ir asmenybėms iš partnerių, įskaitant Japonijos „New Japan Pro-Wrestling“ (NJPW), „DDT Pro-Wrestling“ (DDT), „Tokyo Joshi Pro-Wrestling“ (TJPW), „[[Pro Wrestling Noah]]“ ir „[[World Wonder Ring Stardom]]“, taip pat Meksikos „Consejo Mundial de Lucha Libre“ (CMLL).<ref>{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/aew-news/aew-new-japan-pro-wrestling-establish-working-relationship-332261|title=AEW, New Japan Pro Wrestling establish working relationship|date=2021-02-04|website=WON/F4W – WWE news, Pro Wrestling News, WWE Results, UFC News, UFC results|access-date=2021-02-04|language=en|last1=Nason|first1=Josh}}</ref><ref>{{Cite web|url=http://www.fightful.com/wrestling/ddt-president-sanshiro-takagi-talks-bringing-kenny-omega-back-ddt-shows-wants-his-stars-aew|title=DDT President Sanshiro Takagi Talks Bringing Kenny Omega Back For DDT Shows, Wants His Stars In AEW|last=Toro|first=Carlos|date=2020-10-27|access-date=2020-12-11|work=Fightful}}</ref> Bendrovė dažnai pasirašo sutartis su tarptautiniais imtynininkais ir,<ref>[https://www.sportskeeda.com/aew/5-game-changing-moves-take-aew-closer-wwe-signing-new-wbd-deal AEW: 5 game-changing moves that could take AEW closer to WWE after signing new WBD deal] ''Sportskeeda''</ref> kaip pranešama, siūlo atlyginimus, kurie gerokai viršija pramonės normą, dažnai tiesiogiai konkuruodama su WWE.<ref>{{Cite web|url=https://www.msn.com/en-us/sports/mma_ufc/aew-accused-of-overpaying-talents-and-ruining-the-industry/ar-AA1pJyOk?ocid=UP21DHP|title=AEW accused of overpaying talents and ruining the industry|last=Taylor|first=Adam|website=www.msn.com|access-date=2024-11-14}}</ref> Palyginti aukšti atlyginimai, kaip pranešama, turėjo įtakos pramonei, padidindami profesionalių imtynininkų derybines galias.<ref>{{Cite web|url=https://www.thesportster.com/wwe-upset-over-aew-high-salaries-signings-strickland-garcia/|title=WWE Reportedly Upset Over AEW's High Salaries For New Signings|last=Parsons|first=Jim|date=2024-08-31|website=TheSportster|access-date=2024-11-14|language=en}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.forbes.com/sites/blakeoestriecher/2024/03/08/kazuchika-okadas-massive-aew-contract-could-have-huge-effect-on-wwe-free-agents/|title=Kazuchika Okada's AEW Contract Could Impact WWE Free Agents|last=Oestriecher|first=Blake|website=Forbes|access-date=2024-11-14|language=en}}</ref> == Čempionai == === Dabartiniai čempionai === {| class="wikitable" style="font-size: 85%;" |- !Čempiono titulas ! colspan="2" | Dabartinis (-iai) čempionas (-ai) !Laimėjimo data !Renginys !Ankstesnis čempionas |- | align="center" | [[AEW pasaulio čempiono titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:WMC AEWOMEGA-CHAMP.jpg|100px]] | align="center" | [[Kenny Omega]] | align="center" | 2026 m. liepos 8 d. | align="center" | [[AEW Dynamite|Dynamite: Beach Break]] | align="center" | [[Maxwell Jacob Friedman|MJF]] |- | align="center" | [[AEW moterų pasaulio čempionės titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Willow Nightingale, Jan 2023 02 (cropped).jpg|150x150px]] | align="center" | [[Willow Nightingale]] | align="center" | 2026 m. liepos 26 d. | align="center" | [[AEW Redemption|Redemption]] | align="center" | [[Thekla]] |- | align="center" | [[AEW kontinentinis čempiono titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Jon Moxley Oct 2021.jpg|100px]] | align="center" | [[Jon Moxley]] | align="center" | 2025 m. gruodžio 27 d. | align="center" | [[Worlds End (2025)]] | align="center" | [[Kazuchika Okada]] |- | align="center" | [[AEW tarptautinis čempiono titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Kyle_Fletcher,_August_30_2025_(cropped).jpg|100px]] | align="center" | [[Kyle Fletcher]] | align="center" | 2026 m. liepos 8 d. | align="center" | [[AEW Dynamite|Dynamite: Beach Break]] | align="center" | [[Konosuke Takeshita]] |- | align="center" | [[AEW TNT čempiono titulas]] | align="center" |[[Vaizdas:Kevin Knight at AEW Dynamite - August 27 2025 (cropped).jpg|100px]] | align="center" |[[Kevin Knight]] | align="center" |2026 m. balandžio 12 d. | align="center" |[[Dynasty (2026)|Dynasty]] | align="center" | [[Kyle Fletcher]] |- | align="center" | [[AEW TBS čempionės titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Maya World (cropped).jpg|131x131px]] | align="center" | [[Maya World]] | align="center" | 2026 m. liepos 26 d. | align="center" | [[AEW Redemption|Redemption]] | align="center" | [[Hikaru Shida]] |- | align="center" |[[AEW nacionalinis čempiono titulas]] | align="center" |[[Vaizdas:Andrade February 2026.jpg|162x162px]] | align="center" |[[Andrade El Idolo]] | align="center" |2026 m. liepos 26 d. | align="center" |[[AEW Redemption|Redemption]] | align="center" |[[Mark Davis]] |} ==== Komandinių kovų čempionai ==== {| class="wikitable" style="font-size: 85%;" |- !Čempiono titulas ! colspan="2" | Dabartinis (-iai) čempionas (-ai) !Laimėjimo data !Renginys !Ankstesnis čempionas |- | align="center" | [[AEW pasaulio komandinių kovų čempionų titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Christian Cage Photo Op Nightmare Weekend Chicago 2025.jpg|100px]]<br>[[Vaizdas:Adam Copeland July 2023.jpg|100px]] | align="center" | Cage ir Cope<br><small>([[Christian Cage]] ir [[Adam Copeland]])</small> | align="center" | 2026 m. gegužės 24 d. | align="center" | [[Double or Nothing (2026)]] | align="center" | [[FTR]]<br><small>([[Cash Wheeler]] ir [[Dax Harwood]])</small> |- | align="center" | [[AEW moterų pasaulio komandinių kovų čempionų titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Megan Bayne in April 2024 (cropped).jpg|100px]][[Vaizdas:Lena Kross in April 2025 (cropped).jpg|100px]] | align="center" | Divine Dominion<br><small>([[Megan Bayne]] ir [[Lena Kross]])</small> | align="center" | 2026 m. kovo 15 d. | align="center" | [[Revolution (2026)]] | align="center" | The Babes of Wrath<br><small>([[Harley Cameron]] ir [[Willow Nightingale]])</small> |- | align="center" | [[AEW pasaulio trijulių čempionų titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Orange Cassidy, June 2022.jpg|100px]]<br>[[Vaizdas:Roderick Strong 2016 (cropped2).png|100px]]<br>[[Vaizdas:Kyle O'Reilly - Forbidden Door (AEW x NJPW) (52292915494) (cropped).jpg|100px]] | align="center" | The Conglomeration<br>{{small|([[Orange Cassidy]], [[Roderick Strong]] ir [[Kyle O'Reilly]])}} | align="center" | 2026 m. balandžio 12 d. | align="center" | [[Dynasty (2026)|Dynasty]] | align="center" | The Dogs<br><small>(David Finlay, Gabe Kidd ir Clark Connors)</small> |} == Išnašos == {{išn}} {{SavStr}} [[Kategorija:Profesionalios imtynės]] [[Kategorija:JAV organizacijos]] 6tipe9ybpq22d4xruje2xo15n5d04tu 0 683157 7889232 7733088 2026-07-29T12:20:31Z Makenzis 46558 /* DFK „Dainava“ */ 7889232 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Manyumow Achol | image = [[Vaizdas:Manny_Achol.jpg|150px]] | fullname = Manyumow Achol | nickname = | height = 193 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|2000|12|10|mf=y}} | cityofbirth = [[Velingtonas]] | countryofbirth = [[Naujoji Zelandija]] | currentclub = | clubnumber = 8 | position = atraminis saugas | youthyears = nežinoma | youthclubs = | years = 2021<br />2021<br />2021<br />2022<br />2022–2024<br />2024–2025<br />2025 | clubs = {{vlv|Naujoji Zelandija}} [[Hawke's Bay United FC|Hawke's Bay United]] <br />{{vlv|Naujoji Zelandija}} [[Lower Hutt City AFC|Lower Hutt City]] <br /> {{vlv|Naujoji Zelandija}} [[Wellington Phoenix]] II <br />{{vlv|UAE}} [[Gulf United FC|Gulf United]]<br />{{vlv|LAT}} [[FK Auda]]<br />{{vlv|BUL}} [[Septemvri Sofiâ]]<br /> {{vlv|LTU}} [[DFK Dainava|Dainava]] | caps(goals) = {{0}}6 {{0}}(0)<br /><br /><br /><br />49 {{0}}(3)<br />11 {{0}}(0)<br />15 {{0}}(1) | pcupdate = {{data|2025|11|10}} | nationalyears = 2020– | nationalteam = {{fut|Pietų Sudanas|1}} | nationalcaps(goals) = 12 {{0}}(0)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/80349/Manyumow_Achol.html General Information about the player Manyumow Achol]</ref> | ntupdate = |}} '''Manjumou Ačolas''' (''Manyumow Achol''; g. [[2000]] m. [[gruodžio 20]] d.) – dvigubą Naujosios Zelandijos ir Pietų Sudano pilietybę turintis futbolininkas, atraminis saugas. == Karjera == Futbolininko karjerą pradėjo gimtinėje. Žaidė „Auda“ klube ([[Latvija]]), Naujosios Zelandijos klubuose, Prancūzijoje. Sofijos „Septemvri“ ([[Bulgarija]]). === DFK „Dainava“ === 2025 m. vasarą tapo žinoma, kad futbolininkas atstovaus [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavai“]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523458/dainavoje-du-naujokai sportas.lt naujienos: „Dainavoje“ – du naujokai]</ref> 2025 m. liepos 14 d. debiutavo [[2025 m. A lyga|A lygos]] rungtynėse prieš [[FK Panevėžys|„Panevėžio“]] klubą. Susitikimą pradėjo startinėje sudėtyje, 54 min. užsidirbo geltoną kortelę, o 78 min. buvo pakeistas.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-07-14-dainava-panevezys/1956 2025-07-14 Dainava 0-3 Panevėžys (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/14/lithuania/a-lyga/dainava/panev-ys/4668871/ 2025-07-14 Dainava 0-3 Panevėžys (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/dfk-dainava-fk-panevezys-21705968/ DFK DAINAVA 0-3 FK PANEVĖŽYS (pagal lietuvosfutbolas)]</ref> [[DFK Dainava|Alytiškiai]] namų aikštėje patyrė triuškinantį pralaimėjimą rezultatu 0-3. 2025 m. rugpjūčio 3 d. pelnė savo pirmąjį įvartį [[2025 m. A lyga|A lygos]] rungtynėse prieš [[FK Sūduva|Marijampolės „Sūduvą“]]. Futbolininkas susitikimą pradėjo startinėje sudėtyje ir žaidė iki finalinio švilpuko. Antrojo kėlinio pradžioje po M. Ačolo tikslaus smūgio [[DFK Dainava|alytiškiai]] pirmavo 1-0, o rungtynės baigėsi rezultatyviomis lygiosiomis 2-2.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-08-03-dainava-suduva/1968 2025-08-03 Dainava 2-2 Sūduva (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/08/03/lithuania/a-lyga/dainava/s-duva/4668883/ 2025-08-03 Dainava 2-2 Sūduva (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/dfk-dainava-fk-suduva-21706427/ DFK DAINAVA 2-2 FK SŪDUVA (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> Klubas iškrito iš A lygos, žaidėjo kontraktas pratęstas nebuvo.<ref>https://www.facebook.com/dfkdainava/posts/pfbid0PqYVkcZ4SqFU52KbWBs48hPpRUPctmBgMkZNe7XRLdQzYN4XY3swJfJokz3mKBrwl</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[DFK Dainava]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 15 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Pasiekimai == ; TBA == Rinktinės == [[2020]] m. [[lapkričio 12]] d. debiutavo [[Pietų Sudano vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje komandoje]] rungtynėse prieš [[Ugandos vyrų futbolo rinktinė|Ugandą]]. [[Ugandos vyrų futbolo rinktinė|Varžovai]] palaužė [[Pietų Sudano vyrų futbolo rinktinė|Pietų Sudaną]] minimalia persvara 1-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/28923/Uganda_South_Sudan.html Uganda vs. South Sudan 2020-11-12 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/manyumow-achol alyga.lt svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/manyumow-achol/521120/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.it/manyumow-achol/profil/spieler/546467 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/manyumow-achol-309327/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/dfk-dainava/15840/ Globalsportsarchive] klubo [[Kategorija:Naujosios Zelandijos futbolininkai]] [[Kategorija:Pietų Sudano futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Achol}} n4eohoxqhfbbsp7011tckzow17z6o4u 7889233 7889232 2026-07-29T12:21:35Z Makenzis 46558 7889233 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Manyumow Achol | image = [[Vaizdas:Manny_Achol.jpg|150px]] | fullname = Manyumow Achol | nickname = | height = 193 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|2000|12|10|mf=y}} | cityofbirth = [[Velingtonas]] | countryofbirth = [[Naujoji Zelandija]] | currentclub = Kingston City | clubnumber = 8 | position = atraminis saugas | youthyears = nežinoma | youthclubs = | years = 2021<br />2021<br />2021<br />2022<br />2022–2024<br />2024–2025<br />2025<br />2026 | clubs = {{vlv|Naujoji Zelandija}} [[Hawke's Bay United FC|Hawke's Bay United]] <br />{{vlv|Naujoji Zelandija}} [[Lower Hutt City AFC|Lower Hutt City]] <br /> {{vlv|Naujoji Zelandija}} [[Wellington Phoenix]] II <br />{{vlv|UAE}} [[Gulf United FC|Gulf United]]<br />{{vlv|LAT}} [[FK Auda]]<br />{{vlv|BUL}} [[Septemvri Sofiâ]]<br /> {{vlv|LTU}} [[DFK Dainava|Dainava]] <br /> Kingston City | caps(goals) = {{0}}6 {{0}}(0)<br /><br /><br /><br />49 {{0}}(3)<br />11 {{0}}(0)<br />15 {{0}}(1)<br />{{0}}? {{0}}(?) | pcupdate = {{data|2025|11|10}} | nationalyears = 2020– | nationalteam = {{fut|Pietų Sudanas|1}} | nationalcaps(goals) = 12 {{0}}(0)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/80349/Manyumow_Achol.html General Information about the player Manyumow Achol]</ref> | ntupdate = |}} '''Manjumou Ačolas''' (''Manyumow Achol''; g. [[2000]] m. [[gruodžio 20]] d.) – dvigubą Naujosios Zelandijos ir Pietų Sudano pilietybę turintis futbolininkas, atraminis saugas. == Karjera == Futbolininko karjerą pradėjo gimtinėje. Žaidė „Auda“ klube ([[Latvija]]), Naujosios Zelandijos klubuose, Prancūzijoje. Sofijos „Septemvri“ ([[Bulgarija]]). === DFK „Dainava“ === 2025 m. vasarą tapo žinoma, kad futbolininkas atstovaus [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavai“]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523458/dainavoje-du-naujokai sportas.lt naujienos: „Dainavoje“ – du naujokai]</ref> 2025 m. liepos 14 d. debiutavo [[2025 m. A lyga|A lygos]] rungtynėse prieš [[FK Panevėžys|„Panevėžio“]] klubą. Susitikimą pradėjo startinėje sudėtyje, 54 min. užsidirbo geltoną kortelę, o 78 min. buvo pakeistas.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-07-14-dainava-panevezys/1956 2025-07-14 Dainava 0-3 Panevėžys (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/14/lithuania/a-lyga/dainava/panev-ys/4668871/ 2025-07-14 Dainava 0-3 Panevėžys (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/dfk-dainava-fk-panevezys-21705968/ DFK DAINAVA 0-3 FK PANEVĖŽYS (pagal lietuvosfutbolas)]</ref> [[DFK Dainava|Alytiškiai]] namų aikštėje patyrė triuškinantį pralaimėjimą rezultatu 0-3. 2025 m. rugpjūčio 3 d. pelnė savo pirmąjį įvartį [[2025 m. A lyga|A lygos]] rungtynėse prieš [[FK Sūduva|Marijampolės „Sūduvą“]]. Futbolininkas susitikimą pradėjo startinėje sudėtyje ir žaidė iki finalinio švilpuko. Antrojo kėlinio pradžioje po M. Ačolo tikslaus smūgio [[DFK Dainava|alytiškiai]] pirmavo 1-0, o rungtynės baigėsi rezultatyviomis lygiosiomis 2-2.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-08-03-dainava-suduva/1968 2025-08-03 Dainava 2-2 Sūduva (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/08/03/lithuania/a-lyga/dainava/s-duva/4668883/ 2025-08-03 Dainava 2-2 Sūduva (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/dfk-dainava-fk-suduva-21706427/ DFK DAINAVA 2-2 FK SŪDUVA (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> Klubas iškrito iš A lygos, žaidėjo kontraktas pratęstas nebuvo.<ref>https://www.facebook.com/dfkdainava/posts/pfbid0PqYVkcZ4SqFU52KbWBs48hPpRUPctmBgMkZNe7XRLdQzYN4XY3swJfJokz3mKBrwl</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[DFK Dainava]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 15 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Pasiekimai == ; TBA == Rinktinės == [[2020]] m. [[lapkričio 12]] d. debiutavo [[Pietų Sudano vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje komandoje]] rungtynėse prieš [[Ugandos vyrų futbolo rinktinė|Ugandą]]. [[Ugandos vyrų futbolo rinktinė|Varžovai]] palaužė [[Pietų Sudano vyrų futbolo rinktinė|Pietų Sudaną]] minimalia persvara 1-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/28923/Uganda_South_Sudan.html Uganda vs. South Sudan 2020-11-12 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/manyumow-achol alyga.lt svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/manyumow-achol/521120/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.it/manyumow-achol/profil/spieler/546467 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/manyumow-achol-309327/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/dfk-dainava/15840/ Globalsportsarchive] klubo [[Kategorija:Naujosios Zelandijos futbolininkai]] [[Kategorija:Pietų Sudano futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Achol}} 75ebvvmac87334g5o9vlx9buf18td4e 7889234 7889233 2026-07-29T12:23:21Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7889234 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Manyumow Achol | image = [[Vaizdas:Manny_Achol.jpg|150px]] | fullname = Manyumow Achol | nickname = | height = 193 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|2000|12|10|mf=y}} | cityofbirth = [[Velingtonas]] | countryofbirth = [[Naujoji Zelandija]] | currentclub = Kingston City | clubnumber = 8 | position = atraminis saugas | youthyears = nežinoma | youthclubs = | years = 2021<br />2021<br />2021<br />2022<br />2022–2024<br />2024–2025<br />2025<br />2026 | clubs = {{vlv|Naujoji Zelandija}} [[Hawke's Bay United FC|Hawke's Bay United]] <br />{{vlv|Naujoji Zelandija}} [[Lower Hutt City AFC|Lower Hutt City]] <br /> {{vlv|Naujoji Zelandija}} [[Wellington Phoenix]] II <br />{{vlv|UAE}} [[Gulf United FC|Gulf United]]<br />{{vlv|LAT}} [[FK Auda]]<br />{{vlv|BUL}} [[Septemvri Sofiâ]]<br /> {{vlv|LTU}} [[DFK Dainava|Dainava]] <br /> Kingston City | caps(goals) = {{0}}6 {{0}}(0)<br /><br /><br /><br />49 {{0}}(3)<br />11 {{0}}(0)<br />15 {{0}}(1)<br />{{0}}? {{0}}(?) | pcupdate = {{data|2025|11|10}} | nationalyears = 2020– | nationalteam = {{fut|Pietų Sudanas|1}} | nationalcaps(goals) = 12 {{0}}(0)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/80349/Manyumow_Achol.html General Information about the player Manyumow Achol]</ref> | ntupdate = |}} '''Manjumou Ačolas''' (''Manyumow Achol''; g. [[2000]] m. [[gruodžio 20]] d.) – dvigubą Naujosios Zelandijos ir Pietų Sudano pilietybę turintis futbolininkas, atraminis saugas. == Karjera == Futbolininko karjerą pradėjo gimtinėje. Žaidė „Auda“ klube ([[Latvija]]), Naujosios Zelandijos klubuose, Prancūzijoje. Sofijos „Septemvri“ ([[Bulgarija]]). === DFK „Dainava“ === 2025 m. vasarą tapo žinoma, kad futbolininkas atstovaus [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavai“]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523458/dainavoje-du-naujokai sportas.lt naujienos: „Dainavoje“ – du naujokai]</ref> 2025 m. liepos 14 d. debiutavo [[2025 m. A lyga|A lygos]] rungtynėse prieš [[FK Panevėžys|„Panevėžio“]] klubą. Susitikimą pradėjo startinėje sudėtyje, 54 min. užsidirbo geltoną kortelę, o 78 min. buvo pakeistas.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-07-14-dainava-panevezys/1956 2025-07-14 Dainava 0-3 Panevėžys (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/14/lithuania/a-lyga/dainava/panev-ys/4668871/ 2025-07-14 Dainava 0-3 Panevėžys (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/dfk-dainava-fk-panevezys-21705968/ DFK DAINAVA 0-3 FK PANEVĖŽYS (pagal lietuvosfutbolas)]</ref> [[DFK Dainava|Alytiškiai]] namų aikštėje patyrė triuškinantį pralaimėjimą rezultatu 0-3. 2025 m. rugpjūčio 3 d. pelnė savo pirmąjį įvartį [[2025 m. A lyga|A lygos]] rungtynėse prieš [[FK Sūduva|Marijampolės „Sūduvą“]]. Futbolininkas susitikimą pradėjo startinėje sudėtyje ir žaidė iki finalinio švilpuko. Antrojo kėlinio pradžioje po M. Ačolo tikslaus smūgio [[DFK Dainava|alytiškiai]] pirmavo 1-0, o rungtynės baigėsi rezultatyviomis lygiosiomis 2-2.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-08-03-dainava-suduva/1968 2025-08-03 Dainava 2-2 Sūduva (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/08/03/lithuania/a-lyga/dainava/s-duva/4668883/ 2025-08-03 Dainava 2-2 Sūduva (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/dfk-dainava-fk-suduva-21706427/ DFK DAINAVA 2-2 FK SŪDUVA (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> Klubas iškrito iš A lygos, žaidėjo kontraktas pratęstas nebuvo.<ref>https://www.facebook.com/dfkdainava/posts/pfbid0PqYVkcZ4SqFU52KbWBs48hPpRUPctmBgMkZNe7XRLdQzYN4XY3swJfJokz3mKBrwl</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[DFK Dainava]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 15 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Pasiekimai == ; TBA == Rinktinės == [[2020]] m. [[lapkričio 12]] d. debiutavo [[Pietų Sudano vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje komandoje]] rungtynėse prieš [[Ugandos vyrų futbolo rinktinė|Ugandą]]. [[Ugandos vyrų futbolo rinktinė|Varžovai]] palaužė [[Pietų Sudano vyrų futbolo rinktinė|Pietų Sudaną]] minimalia persvara 1-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/28923/Uganda_South_Sudan.html Uganda vs. South Sudan 2020-11-12 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/manyumow-achol alyga.lt svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/manyumow-achol/521120/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/manyumow-achol/profil/spieler/546467 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/manyumow-achol-309327/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/dfk-dainava/15840/ Globalsportsarchive] klubo [[Kategorija:Naujosios Zelandijos futbolininkai]] [[Kategorija:Pietų Sudano futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Achol}} q1mumb6wga8olp4emzm8zxu8v5hdv3h 7889236 7889234 2026-07-29T12:24:04Z Makenzis 46558 7889236 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Manyumow Achol | image = [[Vaizdas:Manny_Achol.jpg|150px]] | fullname = Manyumow Achol | nickname = | height = 193 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|2000|12|10|mf=y}} | cityofbirth = [[Velingtonas]] | countryofbirth = [[Naujoji Zelandija]] | currentclub = Kingston City | clubnumber = 8 | position = atraminis saugas | youthyears = nežinoma | youthclubs = | years = 2021<br />2021<br />2021<br />2022<br />2022–2024<br />2024–2025<br />2025<br />2026<br />2026– | clubs = {{vlv|Naujoji Zelandija}} [[Hawke's Bay United FC|Hawke's Bay United]] <br />{{vlv|Naujoji Zelandija}} [[Lower Hutt City AFC|Lower Hutt City]] <br /> {{vlv|Naujoji Zelandija}} [[Wellington Phoenix]] II <br />{{vlv|UAE}} [[Gulf United FC|Gulf United]]<br />{{vlv|LAT}} [[FK Auda]]<br />{{vlv|BUL}} [[Septemvri Sofiâ]]<br /> {{vlv|LTU}} [[DFK Dainava|Dainava]] <br /> Bentleigh Greens <br /> Kingston City | caps(goals) = {{0}}6 {{0}}(0)<br /><br /><br /><br />49 {{0}}(3)<br />11 {{0}}(0)<br />15 {{0}}(1)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} | nationalyears = 2020– | nationalteam = {{fut|Pietų Sudanas|1}} | nationalcaps(goals) = 12 {{0}}(0)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/80349/Manyumow_Achol.html General Information about the player Manyumow Achol]</ref> | ntupdate = |}} '''Manjumou Ačolas''' (''Manyumow Achol''; g. [[2000]] m. [[gruodžio 20]] d.) – dvigubą Naujosios Zelandijos ir Pietų Sudano pilietybę turintis futbolininkas, atraminis saugas. == Karjera == Futbolininko karjerą pradėjo gimtinėje. Žaidė „Auda“ klube ([[Latvija]]), Naujosios Zelandijos klubuose, Prancūzijoje. Sofijos „Septemvri“ ([[Bulgarija]]). === DFK „Dainava“ === 2025 m. vasarą tapo žinoma, kad futbolininkas atstovaus [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavai“]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523458/dainavoje-du-naujokai sportas.lt naujienos: „Dainavoje“ – du naujokai]</ref> 2025 m. liepos 14 d. debiutavo [[2025 m. A lyga|A lygos]] rungtynėse prieš [[FK Panevėžys|„Panevėžio“]] klubą. Susitikimą pradėjo startinėje sudėtyje, 54 min. užsidirbo geltoną kortelę, o 78 min. buvo pakeistas.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-07-14-dainava-panevezys/1956 2025-07-14 Dainava 0-3 Panevėžys (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/14/lithuania/a-lyga/dainava/panev-ys/4668871/ 2025-07-14 Dainava 0-3 Panevėžys (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/dfk-dainava-fk-panevezys-21705968/ DFK DAINAVA 0-3 FK PANEVĖŽYS (pagal lietuvosfutbolas)]</ref> [[DFK Dainava|Alytiškiai]] namų aikštėje patyrė triuškinantį pralaimėjimą rezultatu 0-3. 2025 m. rugpjūčio 3 d. pelnė savo pirmąjį įvartį [[2025 m. A lyga|A lygos]] rungtynėse prieš [[FK Sūduva|Marijampolės „Sūduvą“]]. Futbolininkas susitikimą pradėjo startinėje sudėtyje ir žaidė iki finalinio švilpuko. Antrojo kėlinio pradžioje po M. Ačolo tikslaus smūgio [[DFK Dainava|alytiškiai]] pirmavo 1-0, o rungtynės baigėsi rezultatyviomis lygiosiomis 2-2.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-08-03-dainava-suduva/1968 2025-08-03 Dainava 2-2 Sūduva (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/08/03/lithuania/a-lyga/dainava/s-duva/4668883/ 2025-08-03 Dainava 2-2 Sūduva (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/dfk-dainava-fk-suduva-21706427/ DFK DAINAVA 2-2 FK SŪDUVA (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> Klubas iškrito iš A lygos, žaidėjo kontraktas pratęstas nebuvo.<ref>https://www.facebook.com/dfkdainava/posts/pfbid0PqYVkcZ4SqFU52KbWBs48hPpRUPctmBgMkZNe7XRLdQzYN4XY3swJfJokz3mKBrwl</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[DFK Dainava]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 15 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Pasiekimai == ; TBA == Rinktinės == [[2020]] m. [[lapkričio 12]] d. debiutavo [[Pietų Sudano vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje komandoje]] rungtynėse prieš [[Ugandos vyrų futbolo rinktinė|Ugandą]]. [[Ugandos vyrų futbolo rinktinė|Varžovai]] palaužė [[Pietų Sudano vyrų futbolo rinktinė|Pietų Sudaną]] minimalia persvara 1-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/28923/Uganda_South_Sudan.html Uganda vs. South Sudan 2020-11-12 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/manyumow-achol alyga.lt svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/manyumow-achol/521120/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/manyumow-achol/profil/spieler/546467 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/manyumow-achol-309327/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/dfk-dainava/15840/ Globalsportsarchive] klubo [[Kategorija:Naujosios Zelandijos futbolininkai]] [[Kategorija:Pietų Sudano futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Achol}} ij1c9bqgiuwxodaokdb1p5k11fy9tll 7889237 7889236 2026-07-29T12:24:31Z Makenzis 46558 7889237 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Manyumow Achol | image = [[Vaizdas:Manny_Achol.jpg|150px]] | fullname = Manyumow Achol | nickname = | height = 193 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|2000|12|10|mf=y}} | cityofbirth = [[Velingtonas]] | countryofbirth = [[Naujoji Zelandija]] | currentclub = {{vlv|Naujoji Zelandija}} Kingston City | clubnumber = 8 | position = atraminis saugas | youthyears = nežinoma | youthclubs = | years = 2021<br />2021<br />2021<br />2022<br />2022–2024<br />2024–2025<br />2025<br />2026<br />2026– | clubs = {{vlv|Naujoji Zelandija}} [[Hawke's Bay United FC|Hawke's Bay United]] <br />{{vlv|Naujoji Zelandija}} [[Lower Hutt City AFC|Lower Hutt City]] <br /> {{vlv|Naujoji Zelandija}} [[Wellington Phoenix]] II <br />{{vlv|UAE}} [[Gulf United FC|Gulf United]]<br />{{vlv|LAT}} [[FK Auda]]<br />{{vlv|BUL}} [[Septemvri Sofiâ]]<br /> {{vlv|LTU}} [[DFK Dainava|Dainava]] <br /> {{vlv|Naujoji Zelandija}} Bentleigh Greens <br /> {{vlv|Naujoji Zelandija}} Kingston City | caps(goals) = {{0}}6 {{0}}(0)<br /><br /><br /><br />49 {{0}}(3)<br />11 {{0}}(0)<br />15 {{0}}(1)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} | nationalyears = 2020– | nationalteam = {{fut|Pietų Sudanas|1}} | nationalcaps(goals) = 12 {{0}}(0)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/80349/Manyumow_Achol.html General Information about the player Manyumow Achol]</ref> | ntupdate = |}} '''Manjumou Ačolas''' (''Manyumow Achol''; g. [[2000]] m. [[gruodžio 20]] d.) – dvigubą Naujosios Zelandijos ir Pietų Sudano pilietybę turintis futbolininkas, atraminis saugas. == Karjera == Futbolininko karjerą pradėjo gimtinėje. Žaidė „Auda“ klube ([[Latvija]]), Naujosios Zelandijos klubuose, Prancūzijoje. Sofijos „Septemvri“ ([[Bulgarija]]). === DFK „Dainava“ === 2025 m. vasarą tapo žinoma, kad futbolininkas atstovaus [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavai“]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523458/dainavoje-du-naujokai sportas.lt naujienos: „Dainavoje“ – du naujokai]</ref> 2025 m. liepos 14 d. debiutavo [[2025 m. A lyga|A lygos]] rungtynėse prieš [[FK Panevėžys|„Panevėžio“]] klubą. Susitikimą pradėjo startinėje sudėtyje, 54 min. užsidirbo geltoną kortelę, o 78 min. buvo pakeistas.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-07-14-dainava-panevezys/1956 2025-07-14 Dainava 0-3 Panevėžys (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/14/lithuania/a-lyga/dainava/panev-ys/4668871/ 2025-07-14 Dainava 0-3 Panevėžys (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/dfk-dainava-fk-panevezys-21705968/ DFK DAINAVA 0-3 FK PANEVĖŽYS (pagal lietuvosfutbolas)]</ref> [[DFK Dainava|Alytiškiai]] namų aikštėje patyrė triuškinantį pralaimėjimą rezultatu 0-3. 2025 m. rugpjūčio 3 d. pelnė savo pirmąjį įvartį [[2025 m. A lyga|A lygos]] rungtynėse prieš [[FK Sūduva|Marijampolės „Sūduvą“]]. Futbolininkas susitikimą pradėjo startinėje sudėtyje ir žaidė iki finalinio švilpuko. Antrojo kėlinio pradžioje po M. Ačolo tikslaus smūgio [[DFK Dainava|alytiškiai]] pirmavo 1-0, o rungtynės baigėsi rezultatyviomis lygiosiomis 2-2.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-08-03-dainava-suduva/1968 2025-08-03 Dainava 2-2 Sūduva (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/08/03/lithuania/a-lyga/dainava/s-duva/4668883/ 2025-08-03 Dainava 2-2 Sūduva (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/dfk-dainava-fk-suduva-21706427/ DFK DAINAVA 2-2 FK SŪDUVA (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> Klubas iškrito iš A lygos, žaidėjo kontraktas pratęstas nebuvo.<ref>https://www.facebook.com/dfkdainava/posts/pfbid0PqYVkcZ4SqFU52KbWBs48hPpRUPctmBgMkZNe7XRLdQzYN4XY3swJfJokz3mKBrwl</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[DFK Dainava]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 15 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Pasiekimai == ; TBA == Rinktinės == [[2020]] m. [[lapkričio 12]] d. debiutavo [[Pietų Sudano vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje komandoje]] rungtynėse prieš [[Ugandos vyrų futbolo rinktinė|Ugandą]]. [[Ugandos vyrų futbolo rinktinė|Varžovai]] palaužė [[Pietų Sudano vyrų futbolo rinktinė|Pietų Sudaną]] minimalia persvara 1-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/28923/Uganda_South_Sudan.html Uganda vs. South Sudan 2020-11-12 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/manyumow-achol alyga.lt svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/manyumow-achol/521120/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/manyumow-achol/profil/spieler/546467 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/manyumow-achol-309327/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/dfk-dainava/15840/ Globalsportsarchive] klubo [[Kategorija:Naujosios Zelandijos futbolininkai]] [[Kategorija:Pietų Sudano futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Achol}} 7x5ozkizwy0rzu332ydb5ikb4c5uwfi 0 683181 7889408 7715329 2026-07-29T14:20:52Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7889408 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Henry Bonello | image = [[Vaizdas:Henry-bonello-malta-2021_(cropped).jpg|150px]] | fullname = Henry Bonello | height = cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1988|10|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Pieta (Malta)|Pieta]] | countryofbirth = [[Malta]] | currentclub = [[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]] | clubnumber = 1 | position = [[vartininkas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2006–2014<br>2009–2010<br>2014–2015<br>2015–2017<br>2017<br>2017–2021<br>2021– | clubs = [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]]<br>→ [[Vittoriosa Stars FC|Vittoriosa Stars]] (skol.)<br> [[Hibernians FC|Hibernians]] <br> [[Valletta FC|Valletta]] <br> [[Birkirkara FC|Birkirkara]] <br /> [[Valletta FC|Valletta]]<br />[[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]] | caps(goals) = 100 {{0}}(0)<br>{{0}}{{0}}1 {{0}}(0)<br>{{0}}30 {{0}}(0)<br>{{0}}32 {{0}}(0)<br>{{0}}17 {{0}}(0)<br>{{0}}84 {{0}}(0)<br />103 {{0}}(1) | pcupdate = {{data|2025|12|16}} | nationalyears = 2012– | nationalteam = {{fut|Malta|1}} | nationalcaps(goals)= 66 {{0}}(0)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/46863/Henry_Bonello.html General Information about the player Henry Bonello]</ref> | ntupdate = {{data|2025|07|10}} |}} '''Henris Bonelas''' (''Henry Bonello''; g. [[1988]] m. [[spalio 13]] d.) – [[Malta|Maltos]] futbolininkas, [[vartininkas]]. Atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]] klube, kuriam priklausė nuo 2006 m. 2009–2010 m. sezone nuomos pagrindais perleistas [[Vittoriosa Stars FC|Vittoriosa Stars]]. 2014–2015 m. atstovavo [[Hibernians FC|Hibernians]]. [[2015]] m. persikėlė į [[Valletta FC|Valletta]]. [[2017]] m. rungtyniavo [[Birkirkara FC|Birkirkara]]. Netrukus sugrįžo į [[Valletta FC|Valletta]]. 2021 m. liepos mėn. pasirašė sutartį su [[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]].<ref>{{Cite web|url=https://timesofmalta.com/articles/view/hamrun-spartans-sign-goalkeeper-henry-bonello-from-valletta-fc.887023|title=Ħamrun Spartans sign goalkeeper Henry Bonello from Valletta FC|website=Times of Malta}}</ref> 2025–2026 m. UEFA Čempionų lygos atrankos pirmojo etapo burtai lėmė, kad varžovais tapo [[FK Žalgiris]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/522168/pirmasis-zalgirio-varzovas-europoje-maltos-cempionai sportas.lt burtai]</ref> [[2025]] m. [[liepos 9]] d. išvykoje (FK „Žalgiris“ namų stadionas, [[Vilnius]]) pralaimėjo [[FK Žalgiris|„Žalgirio“]] klubui rezultatu 0-2. Lietuvos čempionams įvarčius pelnė [[Liviu Antal]] ir [[Kassim Hadji]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523457/cempionu-lyga-pergale-pradejes-zalgiris-zenge-tvirta-zingsni-link-kito-etapo Čempionų lygą pergale pradėjęs „Žalgiris“ žengė tvirtą žingsnį link kito etapo]</ref><ref>[https://fkzalgiris.lt/cempionu-lygoje-pergalingas-startas/ FK Žalgiris oficiali svetainė: Čempionų lygoje – pergalingas startas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/09/europe/uefa-champions-league/-algiris/hamrun/4670641/ 2025-07-09 Žalgiris 2-0 Hamrun Spartans (pagal Soccerway)]</ref> Maltos rinktinei ir [[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]] atstovaujantis vartininkas praleido du įvarčius. == Pasiekimai == {{išplėsti}} == Rinktinė == Nuo 2012 m. atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. 2012 m. vasario 29 d. debiutavo draugiškose rungtynėse prieš [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteiną]].<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/9627/Malta_Liechtenstein.html Malta vs. Liechtenstein 2012-02-29 (pagal national-football-teams.com)]</ref> Maltiečiai palaužė varžovus minimalia persvara (2-1). 2025 m. birželio 7 d. žaidė prieš [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/41642/Malta_Lithuania.html Malta vs. Lithuania 2025-06-07 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/henry-bonello/48819/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.it/henry-bonello/profil/spieler/125033 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/henry-bonello/33569/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Maltos futbolininkai|Bonello]] {{DEFAULTSORT:Bonello}} 0opkje0uoshou8jrfhwsds79ralisrq 7889409 7889408 2026-07-29T14:21:16Z Makenzis 46558 7889409 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Henry Bonello | image = [[Vaizdas:Henry-bonello-malta-2021_(cropped).jpg|150px]] | fullname = Henry Bonello | height = cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1988|10|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Pieta (Malta)|Pieta]] | countryofbirth = [[Malta]] | currentclub = [[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]] | clubnumber = 1 | position = [[vartininkas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2006–2014<br>2009–2010<br>2014–2015<br>2015–2017<br>2017<br>2017–2021<br>2021– | clubs = [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]]<br>→ [[Vittoriosa Stars FC|Vittoriosa Stars]] (skol.)<br> [[Hibernians FC|Hibernians]] <br> [[Valletta FC|Valletta]] <br> [[Birkirkara FC|Birkirkara]] <br /> [[Valletta FC|Valletta]]<br />[[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]] | caps(goals) = 100 {{0}}(0)<br>{{0}}{{0}}1 {{0}}(0)<br>{{0}}30 {{0}}(0)<br>{{0}}32 {{0}}(0)<br>{{0}}17 {{0}}(0)<br>{{0}}84 {{0}}(0)<br />103 {{0}}(1) | pcupdate = {{data|2025|12|16}} | nationalyears = 2012– | nationalteam = {{fut|Malta|1}} | nationalcaps(goals)= 75 {{0}}(0)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/46863/Henry_Bonello.html General Information about the player Henry Bonello]</ref> | ntupdate = {{data|2026|07|29}} |}} '''Henris Bonelas''' (''Henry Bonello''; g. [[1988]] m. [[spalio 13]] d.) – [[Malta|Maltos]] futbolininkas, [[vartininkas]]. Atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]] klube, kuriam priklausė nuo 2006 m. 2009–2010 m. sezone nuomos pagrindais perleistas [[Vittoriosa Stars FC|Vittoriosa Stars]]. 2014–2015 m. atstovavo [[Hibernians FC|Hibernians]]. [[2015]] m. persikėlė į [[Valletta FC|Valletta]]. [[2017]] m. rungtyniavo [[Birkirkara FC|Birkirkara]]. Netrukus sugrįžo į [[Valletta FC|Valletta]]. 2021 m. liepos mėn. pasirašė sutartį su [[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]].<ref>{{Cite web|url=https://timesofmalta.com/articles/view/hamrun-spartans-sign-goalkeeper-henry-bonello-from-valletta-fc.887023|title=Ħamrun Spartans sign goalkeeper Henry Bonello from Valletta FC|website=Times of Malta}}</ref> 2025–2026 m. UEFA Čempionų lygos atrankos pirmojo etapo burtai lėmė, kad varžovais tapo [[FK Žalgiris]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/522168/pirmasis-zalgirio-varzovas-europoje-maltos-cempionai sportas.lt burtai]</ref> [[2025]] m. [[liepos 9]] d. išvykoje (FK „Žalgiris“ namų stadionas, [[Vilnius]]) pralaimėjo [[FK Žalgiris|„Žalgirio“]] klubui rezultatu 0-2. Lietuvos čempionams įvarčius pelnė [[Liviu Antal]] ir [[Kassim Hadji]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523457/cempionu-lyga-pergale-pradejes-zalgiris-zenge-tvirta-zingsni-link-kito-etapo Čempionų lygą pergale pradėjęs „Žalgiris“ žengė tvirtą žingsnį link kito etapo]</ref><ref>[https://fkzalgiris.lt/cempionu-lygoje-pergalingas-startas/ FK Žalgiris oficiali svetainė: Čempionų lygoje – pergalingas startas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/09/europe/uefa-champions-league/-algiris/hamrun/4670641/ 2025-07-09 Žalgiris 2-0 Hamrun Spartans (pagal Soccerway)]</ref> Maltos rinktinei ir [[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]] atstovaujantis vartininkas praleido du įvarčius. == Pasiekimai == {{išplėsti}} == Rinktinė == Nuo 2012 m. atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. 2012 m. vasario 29 d. debiutavo draugiškose rungtynėse prieš [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteiną]].<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/9627/Malta_Liechtenstein.html Malta vs. Liechtenstein 2012-02-29 (pagal national-football-teams.com)]</ref> Maltiečiai palaužė varžovus minimalia persvara (2-1). 2025 m. birželio 7 d. žaidė prieš [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/41642/Malta_Lithuania.html Malta vs. Lithuania 2025-06-07 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/henry-bonello/48819/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.it/henry-bonello/profil/spieler/125033 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/henry-bonello/33569/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Maltos futbolininkai|Bonello]] {{DEFAULTSORT:Bonello}} jpjffys492jl0k1xcoxeum2hkle4vt0 7889410 7889409 2026-07-29T14:21:38Z Makenzis 46558 7889410 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Henry Bonello | image = [[Vaizdas:Henry-bonello-malta-2021_(cropped).jpg|150px]] | fullname = Henry Bonello | height = cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1988|10|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Pieta (Malta)|Pieta]] | countryofbirth = [[Malta]] | currentclub = [[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]] | clubnumber = 1 | position = [[vartininkas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2006–2014<br>2009–2010<br>2014–2015<br>2015–2017<br>2017<br>2017–2021<br>2021– | clubs = [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]]<br>→ [[Vittoriosa Stars FC|Vittoriosa Stars]] (skol.)<br> [[Hibernians FC|Hibernians]] <br> [[Valletta FC|Valletta]] <br> [[Birkirkara FC|Birkirkara]] <br /> [[Valletta FC|Valletta]]<br />[[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]] | caps(goals) = 100 {{0}}(0)<br>{{0}}{{0}}1 {{0}}(0)<br>{{0}}30 {{0}}(0)<br>{{0}}32 {{0}}(0)<br>{{0}}17 {{0}}(0)<br>{{0}}84 {{0}}(0)<br />119 {{0}}(1) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} | nationalyears = 2012– | nationalteam = {{fut|Malta|1}} | nationalcaps(goals)= 75 {{0}}(0)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/46863/Henry_Bonello.html General Information about the player Henry Bonello]</ref> | ntupdate = {{data|2026|07|29}} |}} '''Henris Bonelas''' (''Henry Bonello''; g. [[1988]] m. [[spalio 13]] d.) – [[Malta|Maltos]] futbolininkas, [[vartininkas]]. Atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]] klube, kuriam priklausė nuo 2006 m. 2009–2010 m. sezone nuomos pagrindais perleistas [[Vittoriosa Stars FC|Vittoriosa Stars]]. 2014–2015 m. atstovavo [[Hibernians FC|Hibernians]]. [[2015]] m. persikėlė į [[Valletta FC|Valletta]]. [[2017]] m. rungtyniavo [[Birkirkara FC|Birkirkara]]. Netrukus sugrįžo į [[Valletta FC|Valletta]]. 2021 m. liepos mėn. pasirašė sutartį su [[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]].<ref>{{Cite web|url=https://timesofmalta.com/articles/view/hamrun-spartans-sign-goalkeeper-henry-bonello-from-valletta-fc.887023|title=Ħamrun Spartans sign goalkeeper Henry Bonello from Valletta FC|website=Times of Malta}}</ref> 2025–2026 m. UEFA Čempionų lygos atrankos pirmojo etapo burtai lėmė, kad varžovais tapo [[FK Žalgiris]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/522168/pirmasis-zalgirio-varzovas-europoje-maltos-cempionai sportas.lt burtai]</ref> [[2025]] m. [[liepos 9]] d. išvykoje (FK „Žalgiris“ namų stadionas, [[Vilnius]]) pralaimėjo [[FK Žalgiris|„Žalgirio“]] klubui rezultatu 0-2. Lietuvos čempionams įvarčius pelnė [[Liviu Antal]] ir [[Kassim Hadji]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523457/cempionu-lyga-pergale-pradejes-zalgiris-zenge-tvirta-zingsni-link-kito-etapo Čempionų lygą pergale pradėjęs „Žalgiris“ žengė tvirtą žingsnį link kito etapo]</ref><ref>[https://fkzalgiris.lt/cempionu-lygoje-pergalingas-startas/ FK Žalgiris oficiali svetainė: Čempionų lygoje – pergalingas startas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/09/europe/uefa-champions-league/-algiris/hamrun/4670641/ 2025-07-09 Žalgiris 2-0 Hamrun Spartans (pagal Soccerway)]</ref> Maltos rinktinei ir [[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]] atstovaujantis vartininkas praleido du įvarčius. == Pasiekimai == {{išplėsti}} == Rinktinė == Nuo 2012 m. atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. 2012 m. vasario 29 d. debiutavo draugiškose rungtynėse prieš [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteiną]].<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/9627/Malta_Liechtenstein.html Malta vs. Liechtenstein 2012-02-29 (pagal national-football-teams.com)]</ref> Maltiečiai palaužė varžovus minimalia persvara (2-1). 2025 m. birželio 7 d. žaidė prieš [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/41642/Malta_Lithuania.html Malta vs. Lithuania 2025-06-07 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/henry-bonello/48819/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.it/henry-bonello/profil/spieler/125033 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/henry-bonello/33569/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Maltos futbolininkai|Bonello]] {{DEFAULTSORT:Bonello}} 86zdu9hyr3nbr3kqzzlcnl5bnvfq1k3 0 683452 7889411 7595751 2026-07-29T14:22:01Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7889411 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Joseph Mbong | image = [[Vaizdas:Joseph-mbong-malta-2021_(cropped).png|150px]] | fullname = Joseph Mbong | height = 173 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1997|07|15|mf=y}} | cityofbirth = [[Lagosas]] | countryofbirth = [[Nigerija]] | currentclub = [[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]] | clubnumber = 10 | position = [[saugas]] | youthyears = {{0|0000}}–2014 | youthclubs = [[Hibernians FC|Hibernians]] | years = 2014–2020<br>2017<br>2020–<br>2022–2023 | clubs = {{vlv|Malta}} [[Hibernians FC|Hibernians]]<br>→ {{vlv|CRO}} [[NK Inter Zaprešić]] (skol.)<br />{{vlv|Malta}} [[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]]<br>→ {{vlv|ISR}} [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC|Hapoel Ironi Kiryat Shmona]] (skol.) | caps(goals) = 112 {{0}}{{0}}(6)<br>{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br>114 {{0}}(16)<br />{{0}}15 {{0}}{{0}}(0) | pcupdate = {{data|2025|07|16}} | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{fut|Malta|1}} | nationalcaps(goals)= {{0}}65 {{0}}(3)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/71231/Joseph_Mbong.html General Information about the player Joseph Mbong]</ref> | ntupdate = {{data|2025|07|17}} |}} '''Džozefas Mbongas''' (''Joseph Mbong''; g. [[1997]] m. [[liepos 15]] d.) – nigeriečių kilmės [[Malta|Maltos]] futbolininkas, [[saugas]]. Atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Hibernians FC|Hibernians]] klube ([[Malta]]). Šiame klube kitados žaidė futbolininko tėvas Essien Mbong. 2017 m. nuomos pagrindais Joseph Mbong perleistas [[NK Inter Zaprešić]] ([[Kroatija]]). Nuo 2020 m. priklausė [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] ([[Malta]]). 2022 m. nuomos pagrindais buvo perleistas [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC|Kirjat Šmonos „Hapoel Ironi“]] ([[Izraelis]]). 2023 m. sausio mėn. grįžo į [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] ([[Malta]]). 2025–2026 m. UEFA Čempionų lygos atrankos pirmojo etapo burtai lėmė, kad varžovais tapo [[FK Žalgiris]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/522168/pirmasis-zalgirio-varzovas-europoje-maltos-cempionai sportas.lt burtai: Pirmasis „Žalgirio“ varžovas Europoje – Maltos čempionai]</ref> [[2025]] m. [[liepos 9]] d. išvykoje (FK „Žalgiris“ namų stadionas, [[Vilnius]]) pralaimėjo [[FK Žalgiris|„Žalgirio“]] klubui rezultatu 0-2. Lietuvos čempionams įvarčius pelnė [[Liviu Antal]] ir [[Kassim Hadji]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523457/cempionu-lyga-pergale-pradejes-zalgiris-zenge-tvirta-zingsni-link-kito-etapo Čempionų lygą pergale pradėjęs „Žalgiris“ žengė tvirtą žingsnį link kito etapo]</ref><ref>[https://fkzalgiris.lt/cempionu-lygoje-pergalingas-startas/ FK Žalgiris oficiali svetainė: Čempionų lygoje – pergalingas startas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/09/europe/uefa-champions-league/-algiris/hamrun/4670641/ 2025-07-09 Žalgiris 2-0 Hamrun Spartans (pagal Soccerway)]</ref> [[2025]] m. [[liepos 15]] d. atsakomosiose rungtynėse po pagrindinio laiko rezultatu 2-0 pirmavo Maltos klubas, po [[Serigne Saliou Mbacke Thioune|Saliou Thioune]] ir [[Joseph Mbong]] įvarčių.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/15/europe/uefa-champions-league/hamrun/-algiris/4670642/ 2025-07-15 Hamrun Spartans FC 2-0 (baud. 11-10) FK žalgiris (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523759/zalgiris-issvaiste-2-ivarciu-pranasuma-pralaimejo-28-atliktu-smugiu-baudiniu-serija-ir-tes-kova-konferenciju-lygos-atrankoje „Žalgiris“ iššvaistė 2 įvarčių pranašumą, pralaimėjo 28 atliktų smūgių baudinių seriją ir tęs kovą Konferencijų lygos atrankoje]</ref> Susitikimo baigtį lėmė 11 metrų baudinių serija, kurioje buvo atlikti net 28 smūgiai, o [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] palaužė [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgirį“]] 11-10 ir pateko į kitą turnyro etapą. == Pasiekimai == {{išplėsti}} == Rinktinė == Nuo 2018 m. atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. 2018 m. gegužės 29 d. debiutavo rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš [[Armėnijos vyrų futbolo rinktinė|Armėniją]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/20171/Malta_Armenia.html Malta vs. Armenia 2018-05-29 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2021 m. kovo 24 d. pelnė savo pirmąjį įvartį atstovaudamas [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos rinktinei]] prieš [[Rusijos vyrų futbolo rinktinė|Rusiją]]. Varžovai nugalėjo maltiečius rezultatu 3-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/30244/Malta_Russia.html Malta vs. Russia 2021-03-24 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2025 m. birželio 7 d. žaidė prieš [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/41642/Malta_Lithuania.html Malta vs. Lithuania 2025-06-07 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/joseph-mbong/340391/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/joseph-mbong/profil/spieler/324380 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/joseph-mbong/32623/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Maltos futbolininkai|Mbong]] nveptn59r73wap37g87a5hv1xu0vm6y 7889412 7889411 2026-07-29T14:22:25Z Makenzis 46558 7889412 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Joseph Mbong | image = [[Vaizdas:Joseph-mbong-malta-2021_(cropped).png|150px]] | fullname = Joseph Mbong | height = 173 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1997|07|15|mf=y}} | cityofbirth = [[Lagosas]] | countryofbirth = [[Nigerija]] | currentclub = [[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]] | clubnumber = 10 | position = [[saugas]] | youthyears = {{0|0000}}–2014 | youthclubs = [[Hibernians FC|Hibernians]] | years = 2014–2020<br>2017<br>2020–<br>2022–2023 | clubs = {{vlv|Malta}} [[Hibernians FC|Hibernians]]<br>→ {{vlv|CRO}} [[NK Inter Zaprešić]] (skol.)<br />{{vlv|Malta}} [[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]]<br>→ {{vlv|ISR}} [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC|Hapoel Ironi Kiryat Shmona]] (skol.) | caps(goals) = 112 {{0}}{{0}}(6)<br>{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br>114 {{0}}(16)<br />{{0}}15 {{0}}{{0}}(0) | pcupdate = {{data|2025|07|16}} | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{fut|Malta|1}} | nationalcaps(goals)= {{0}}74 {{0}}(5)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/71231/Joseph_Mbong.html General Information about the player Joseph Mbong]</ref> | ntupdate = {{data|2026|07|29}} |}} '''Džozefas Mbongas''' (''Joseph Mbong''; g. [[1997]] m. [[liepos 15]] d.) – nigeriečių kilmės [[Malta|Maltos]] futbolininkas, [[saugas]]. Atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Hibernians FC|Hibernians]] klube ([[Malta]]). Šiame klube kitados žaidė futbolininko tėvas Essien Mbong. 2017 m. nuomos pagrindais Joseph Mbong perleistas [[NK Inter Zaprešić]] ([[Kroatija]]). Nuo 2020 m. priklausė [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] ([[Malta]]). 2022 m. nuomos pagrindais buvo perleistas [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC|Kirjat Šmonos „Hapoel Ironi“]] ([[Izraelis]]). 2023 m. sausio mėn. grįžo į [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] ([[Malta]]). 2025–2026 m. UEFA Čempionų lygos atrankos pirmojo etapo burtai lėmė, kad varžovais tapo [[FK Žalgiris]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/522168/pirmasis-zalgirio-varzovas-europoje-maltos-cempionai sportas.lt burtai: Pirmasis „Žalgirio“ varžovas Europoje – Maltos čempionai]</ref> [[2025]] m. [[liepos 9]] d. išvykoje (FK „Žalgiris“ namų stadionas, [[Vilnius]]) pralaimėjo [[FK Žalgiris|„Žalgirio“]] klubui rezultatu 0-2. Lietuvos čempionams įvarčius pelnė [[Liviu Antal]] ir [[Kassim Hadji]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523457/cempionu-lyga-pergale-pradejes-zalgiris-zenge-tvirta-zingsni-link-kito-etapo Čempionų lygą pergale pradėjęs „Žalgiris“ žengė tvirtą žingsnį link kito etapo]</ref><ref>[https://fkzalgiris.lt/cempionu-lygoje-pergalingas-startas/ FK Žalgiris oficiali svetainė: Čempionų lygoje – pergalingas startas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/09/europe/uefa-champions-league/-algiris/hamrun/4670641/ 2025-07-09 Žalgiris 2-0 Hamrun Spartans (pagal Soccerway)]</ref> [[2025]] m. [[liepos 15]] d. atsakomosiose rungtynėse po pagrindinio laiko rezultatu 2-0 pirmavo Maltos klubas, po [[Serigne Saliou Mbacke Thioune|Saliou Thioune]] ir [[Joseph Mbong]] įvarčių.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/15/europe/uefa-champions-league/hamrun/-algiris/4670642/ 2025-07-15 Hamrun Spartans FC 2-0 (baud. 11-10) FK žalgiris (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523759/zalgiris-issvaiste-2-ivarciu-pranasuma-pralaimejo-28-atliktu-smugiu-baudiniu-serija-ir-tes-kova-konferenciju-lygos-atrankoje „Žalgiris“ iššvaistė 2 įvarčių pranašumą, pralaimėjo 28 atliktų smūgių baudinių seriją ir tęs kovą Konferencijų lygos atrankoje]</ref> Susitikimo baigtį lėmė 11 metrų baudinių serija, kurioje buvo atlikti net 28 smūgiai, o [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] palaužė [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgirį“]] 11-10 ir pateko į kitą turnyro etapą. == Pasiekimai == {{išplėsti}} == Rinktinė == Nuo 2018 m. atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. 2018 m. gegužės 29 d. debiutavo rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš [[Armėnijos vyrų futbolo rinktinė|Armėniją]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/20171/Malta_Armenia.html Malta vs. Armenia 2018-05-29 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2021 m. kovo 24 d. pelnė savo pirmąjį įvartį atstovaudamas [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos rinktinei]] prieš [[Rusijos vyrų futbolo rinktinė|Rusiją]]. Varžovai nugalėjo maltiečius rezultatu 3-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/30244/Malta_Russia.html Malta vs. Russia 2021-03-24 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2025 m. birželio 7 d. žaidė prieš [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/41642/Malta_Lithuania.html Malta vs. Lithuania 2025-06-07 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/joseph-mbong/340391/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/joseph-mbong/profil/spieler/324380 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/joseph-mbong/32623/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Maltos futbolininkai|Mbong]] 1cbsgo9l0lznv1c4702vevq0boukmwc 7889413 7889412 2026-07-29T14:23:05Z Makenzis 46558 7889413 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Joseph Mbong | image = [[Vaizdas:Joseph-mbong-malta-2021_(cropped).png|150px]] | fullname = Joseph Mbong | height = 173 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1997|07|15|mf=y}} | cityofbirth = [[Lagosas]] | countryofbirth = [[Nigerija]] | currentclub = [[]] | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = {{0|0000}}–2014 | youthclubs = [[Hibernians FC|Hibernians]] | years = 2014–2020<br>2017<br>2020–<br>2022–2023 | clubs = {{vlv|Malta}} [[Hibernians FC|Hibernians]]<br>→ {{vlv|CRO}} [[NK Inter Zaprešić]] (skol.)<br />{{vlv|Malta}} [[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]]<br>→ {{vlv|ISR}} [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC|Hapoel Ironi Kiryat Shmona]] (skol.) | caps(goals) = 112 {{0}}{{0}}(6)<br>{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br>146 {{0}}(30)<br />{{0}}15 {{0}}{{0}}(0) | pcupdate = {{data|2025|07|16}} | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{fut|Malta|1}} | nationalcaps(goals)= {{0}}74 {{0}}(5)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/71231/Joseph_Mbong.html General Information about the player Joseph Mbong]</ref> | ntupdate = {{data|2026|07|29}} |}} '''Džozefas Mbongas''' (''Joseph Mbong''; g. [[1997]] m. [[liepos 15]] d.) – nigeriečių kilmės [[Malta|Maltos]] futbolininkas, [[saugas]]. Atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Hibernians FC|Hibernians]] klube ([[Malta]]). Šiame klube kitados žaidė futbolininko tėvas Essien Mbong. 2017 m. nuomos pagrindais Joseph Mbong perleistas [[NK Inter Zaprešić]] ([[Kroatija]]). Nuo 2020 m. priklausė [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] ([[Malta]]). 2022 m. nuomos pagrindais buvo perleistas [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC|Kirjat Šmonos „Hapoel Ironi“]] ([[Izraelis]]). 2023 m. sausio mėn. grįžo į [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] ([[Malta]]). 2025–2026 m. UEFA Čempionų lygos atrankos pirmojo etapo burtai lėmė, kad varžovais tapo [[FK Žalgiris]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/522168/pirmasis-zalgirio-varzovas-europoje-maltos-cempionai sportas.lt burtai: Pirmasis „Žalgirio“ varžovas Europoje – Maltos čempionai]</ref> [[2025]] m. [[liepos 9]] d. išvykoje (FK „Žalgiris“ namų stadionas, [[Vilnius]]) pralaimėjo [[FK Žalgiris|„Žalgirio“]] klubui rezultatu 0-2. Lietuvos čempionams įvarčius pelnė [[Liviu Antal]] ir [[Kassim Hadji]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523457/cempionu-lyga-pergale-pradejes-zalgiris-zenge-tvirta-zingsni-link-kito-etapo Čempionų lygą pergale pradėjęs „Žalgiris“ žengė tvirtą žingsnį link kito etapo]</ref><ref>[https://fkzalgiris.lt/cempionu-lygoje-pergalingas-startas/ FK Žalgiris oficiali svetainė: Čempionų lygoje – pergalingas startas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/09/europe/uefa-champions-league/-algiris/hamrun/4670641/ 2025-07-09 Žalgiris 2-0 Hamrun Spartans (pagal Soccerway)]</ref> [[2025]] m. [[liepos 15]] d. atsakomosiose rungtynėse po pagrindinio laiko rezultatu 2-0 pirmavo Maltos klubas, po [[Serigne Saliou Mbacke Thioune|Saliou Thioune]] ir [[Joseph Mbong]] įvarčių.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/15/europe/uefa-champions-league/hamrun/-algiris/4670642/ 2025-07-15 Hamrun Spartans FC 2-0 (baud. 11-10) FK žalgiris (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523759/zalgiris-issvaiste-2-ivarciu-pranasuma-pralaimejo-28-atliktu-smugiu-baudiniu-serija-ir-tes-kova-konferenciju-lygos-atrankoje „Žalgiris“ iššvaistė 2 įvarčių pranašumą, pralaimėjo 28 atliktų smūgių baudinių seriją ir tęs kovą Konferencijų lygos atrankoje]</ref> Susitikimo baigtį lėmė 11 metrų baudinių serija, kurioje buvo atlikti net 28 smūgiai, o [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] palaužė [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgirį“]] 11-10 ir pateko į kitą turnyro etapą. == Pasiekimai == {{išplėsti}} == Rinktinė == Nuo 2018 m. atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. 2018 m. gegužės 29 d. debiutavo rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš [[Armėnijos vyrų futbolo rinktinė|Armėniją]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/20171/Malta_Armenia.html Malta vs. Armenia 2018-05-29 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2021 m. kovo 24 d. pelnė savo pirmąjį įvartį atstovaudamas [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos rinktinei]] prieš [[Rusijos vyrų futbolo rinktinė|Rusiją]]. Varžovai nugalėjo maltiečius rezultatu 3-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/30244/Malta_Russia.html Malta vs. Russia 2021-03-24 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2025 m. birželio 7 d. žaidė prieš [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/41642/Malta_Lithuania.html Malta vs. Lithuania 2025-06-07 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/joseph-mbong/340391/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/joseph-mbong/profil/spieler/324380 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/joseph-mbong/32623/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Maltos futbolininkai|Mbong]] lk433m3y23glvwpjju43jljxdvaaxd1 7889414 7889413 2026-07-29T14:23:50Z Makenzis 46558 7889414 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Joseph Mbong | image = [[Vaizdas:Joseph-mbong-malta-2021_(cropped).png|150px]] | fullname = Joseph Mbong | height = 173 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1997|07|15|mf=y}} | cityofbirth = [[Lagosas]] | countryofbirth = [[Nigerija]] | currentclub = [[Hibernians FC]] | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = {{0|0000}}–2014 | youthclubs = [[Hibernians FC|Hibernians]] | years = 2014–2020<br>2017<br>2020–2026<br>2022–2023<br />2026– | clubs = {{vlv|Malta}} [[Hibernians FC|Hibernians]]<br>→ {{vlv|CRO}} [[NK Inter Zaprešić]] (skol.)<br />{{vlv|Malta}} [[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]]<br>→ {{vlv|ISR}} [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC|Hapoel Ironi Kiryat Shmona]] (skol.)<br />[[Hibernians FC|Hibernians FC]] | caps(goals) = 112 {{0}}{{0}}(6)<br>{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br>146 {{0}}(30)<br />{{0}}15 {{0}}{{0}}(0)<br>{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{fut|Malta|1}} | nationalcaps(goals)= {{0}}74 {{0}}(5)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/71231/Joseph_Mbong.html General Information about the player Joseph Mbong]</ref> | ntupdate = {{data|2026|07|29}} |}} '''Džozefas Mbongas''' (''Joseph Mbong''; g. [[1997]] m. [[liepos 15]] d.) – nigeriečių kilmės [[Malta|Maltos]] futbolininkas, [[saugas]]. Atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Hibernians FC|Hibernians]] klube ([[Malta]]). Šiame klube kitados žaidė futbolininko tėvas Essien Mbong. 2017 m. nuomos pagrindais Joseph Mbong perleistas [[NK Inter Zaprešić]] ([[Kroatija]]). Nuo 2020 m. priklausė [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] ([[Malta]]). 2022 m. nuomos pagrindais buvo perleistas [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC|Kirjat Šmonos „Hapoel Ironi“]] ([[Izraelis]]). 2023 m. sausio mėn. grįžo į [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] ([[Malta]]). 2025–2026 m. UEFA Čempionų lygos atrankos pirmojo etapo burtai lėmė, kad varžovais tapo [[FK Žalgiris]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/522168/pirmasis-zalgirio-varzovas-europoje-maltos-cempionai sportas.lt burtai: Pirmasis „Žalgirio“ varžovas Europoje – Maltos čempionai]</ref> [[2025]] m. [[liepos 9]] d. išvykoje (FK „Žalgiris“ namų stadionas, [[Vilnius]]) pralaimėjo [[FK Žalgiris|„Žalgirio“]] klubui rezultatu 0-2. Lietuvos čempionams įvarčius pelnė [[Liviu Antal]] ir [[Kassim Hadji]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523457/cempionu-lyga-pergale-pradejes-zalgiris-zenge-tvirta-zingsni-link-kito-etapo Čempionų lygą pergale pradėjęs „Žalgiris“ žengė tvirtą žingsnį link kito etapo]</ref><ref>[https://fkzalgiris.lt/cempionu-lygoje-pergalingas-startas/ FK Žalgiris oficiali svetainė: Čempionų lygoje – pergalingas startas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/09/europe/uefa-champions-league/-algiris/hamrun/4670641/ 2025-07-09 Žalgiris 2-0 Hamrun Spartans (pagal Soccerway)]</ref> [[2025]] m. [[liepos 15]] d. atsakomosiose rungtynėse po pagrindinio laiko rezultatu 2-0 pirmavo Maltos klubas, po [[Serigne Saliou Mbacke Thioune|Saliou Thioune]] ir [[Joseph Mbong]] įvarčių.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/15/europe/uefa-champions-league/hamrun/-algiris/4670642/ 2025-07-15 Hamrun Spartans FC 2-0 (baud. 11-10) FK žalgiris (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523759/zalgiris-issvaiste-2-ivarciu-pranasuma-pralaimejo-28-atliktu-smugiu-baudiniu-serija-ir-tes-kova-konferenciju-lygos-atrankoje „Žalgiris“ iššvaistė 2 įvarčių pranašumą, pralaimėjo 28 atliktų smūgių baudinių seriją ir tęs kovą Konferencijų lygos atrankoje]</ref> Susitikimo baigtį lėmė 11 metrų baudinių serija, kurioje buvo atlikti net 28 smūgiai, o [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] palaužė [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgirį“]] 11-10 ir pateko į kitą turnyro etapą. == Pasiekimai == {{išplėsti}} == Rinktinė == Nuo 2018 m. atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. 2018 m. gegužės 29 d. debiutavo rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš [[Armėnijos vyrų futbolo rinktinė|Armėniją]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/20171/Malta_Armenia.html Malta vs. Armenia 2018-05-29 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2021 m. kovo 24 d. pelnė savo pirmąjį įvartį atstovaudamas [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos rinktinei]] prieš [[Rusijos vyrų futbolo rinktinė|Rusiją]]. Varžovai nugalėjo maltiečius rezultatu 3-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/30244/Malta_Russia.html Malta vs. Russia 2021-03-24 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2025 m. birželio 7 d. žaidė prieš [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/41642/Malta_Lithuania.html Malta vs. Lithuania 2025-06-07 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/joseph-mbong/340391/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/joseph-mbong/profil/spieler/324380 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/joseph-mbong/32623/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Maltos futbolininkai|Mbong]] 5nce51nlwb584o5z8985p5ogt2bv88y 7889415 7889414 2026-07-29T14:24:20Z Makenzis 46558 7889415 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Joseph Mbong | image = [[Vaizdas:Joseph-mbong-malta-2021_(cropped).png|150px]] | fullname = Joseph Mbong | height = 173 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1997|07|15|mf=y}} | cityofbirth = [[Lagosas]] | countryofbirth = [[Nigerija]] | currentclub = {{vlv|Malta}} [[Hibernians FC]] | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = {{0|0000}}–2014 | youthclubs = [[Hibernians FC|Hibernians]] | years = 2014–2020<br>2017<br>2020–2026<br>2022–2023<br />2026– | clubs = {{vlv|Malta}} [[Hibernians FC|Hibernians]]<br>→ {{vlv|CRO}} [[NK Inter Zaprešić]] (skol.)<br />{{vlv|Malta}} [[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]]<br>→ {{vlv|ISR}} [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC|Hapoel Ironi Kiryat Shmona]] (skol.)<br />{{vlv|malta}}[[Hibernians FC|Hibernians FC]] | caps(goals) = 112 {{0}}{{0}}(6)<br>{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br>146 {{0}}(30)<br />{{0}}15 {{0}}{{0}}(0)<br>{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{fut|Malta|1}} | nationalcaps(goals)= {{0}}74 {{0}}(5)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/71231/Joseph_Mbong.html General Information about the player Joseph Mbong]</ref> | ntupdate = {{data|2026|07|29}} |}} '''Džozefas Mbongas''' (''Joseph Mbong''; g. [[1997]] m. [[liepos 15]] d.) – nigeriečių kilmės [[Malta|Maltos]] futbolininkas, [[saugas]]. Atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Hibernians FC|Hibernians]] klube ([[Malta]]). Šiame klube kitados žaidė futbolininko tėvas Essien Mbong. 2017 m. nuomos pagrindais Joseph Mbong perleistas [[NK Inter Zaprešić]] ([[Kroatija]]). Nuo 2020 m. priklausė [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] ([[Malta]]). 2022 m. nuomos pagrindais buvo perleistas [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC|Kirjat Šmonos „Hapoel Ironi“]] ([[Izraelis]]). 2023 m. sausio mėn. grįžo į [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] ([[Malta]]). 2025–2026 m. UEFA Čempionų lygos atrankos pirmojo etapo burtai lėmė, kad varžovais tapo [[FK Žalgiris]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/522168/pirmasis-zalgirio-varzovas-europoje-maltos-cempionai sportas.lt burtai: Pirmasis „Žalgirio“ varžovas Europoje – Maltos čempionai]</ref> [[2025]] m. [[liepos 9]] d. išvykoje (FK „Žalgiris“ namų stadionas, [[Vilnius]]) pralaimėjo [[FK Žalgiris|„Žalgirio“]] klubui rezultatu 0-2. Lietuvos čempionams įvarčius pelnė [[Liviu Antal]] ir [[Kassim Hadji]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523457/cempionu-lyga-pergale-pradejes-zalgiris-zenge-tvirta-zingsni-link-kito-etapo Čempionų lygą pergale pradėjęs „Žalgiris“ žengė tvirtą žingsnį link kito etapo]</ref><ref>[https://fkzalgiris.lt/cempionu-lygoje-pergalingas-startas/ FK Žalgiris oficiali svetainė: Čempionų lygoje – pergalingas startas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/09/europe/uefa-champions-league/-algiris/hamrun/4670641/ 2025-07-09 Žalgiris 2-0 Hamrun Spartans (pagal Soccerway)]</ref> [[2025]] m. [[liepos 15]] d. atsakomosiose rungtynėse po pagrindinio laiko rezultatu 2-0 pirmavo Maltos klubas, po [[Serigne Saliou Mbacke Thioune|Saliou Thioune]] ir [[Joseph Mbong]] įvarčių.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/15/europe/uefa-champions-league/hamrun/-algiris/4670642/ 2025-07-15 Hamrun Spartans FC 2-0 (baud. 11-10) FK žalgiris (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523759/zalgiris-issvaiste-2-ivarciu-pranasuma-pralaimejo-28-atliktu-smugiu-baudiniu-serija-ir-tes-kova-konferenciju-lygos-atrankoje „Žalgiris“ iššvaistė 2 įvarčių pranašumą, pralaimėjo 28 atliktų smūgių baudinių seriją ir tęs kovą Konferencijų lygos atrankoje]</ref> Susitikimo baigtį lėmė 11 metrų baudinių serija, kurioje buvo atlikti net 28 smūgiai, o [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] palaužė [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgirį“]] 11-10 ir pateko į kitą turnyro etapą. == Pasiekimai == {{išplėsti}} == Rinktinė == Nuo 2018 m. atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. 2018 m. gegužės 29 d. debiutavo rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš [[Armėnijos vyrų futbolo rinktinė|Armėniją]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/20171/Malta_Armenia.html Malta vs. Armenia 2018-05-29 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2021 m. kovo 24 d. pelnė savo pirmąjį įvartį atstovaudamas [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos rinktinei]] prieš [[Rusijos vyrų futbolo rinktinė|Rusiją]]. Varžovai nugalėjo maltiečius rezultatu 3-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/30244/Malta_Russia.html Malta vs. Russia 2021-03-24 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2025 m. birželio 7 d. žaidė prieš [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/41642/Malta_Lithuania.html Malta vs. Lithuania 2025-06-07 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/joseph-mbong/340391/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/joseph-mbong/profil/spieler/324380 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/joseph-mbong/32623/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Maltos futbolininkai|Mbong]] 135o7usg3fleqx0xaod3ydu1lsnj9li 7889416 7889415 2026-07-29T14:24:45Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889416 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Joseph Mbong | image = [[Vaizdas:Joseph-mbong-malta-2021_(cropped).png|150px]] | fullname = Joseph Mbong | height = 173 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1997|07|15|mf=y}} | cityofbirth = [[Lagosas]] | countryofbirth = [[Nigerija]] | currentclub = {{vlv|Malta}} [[Hibernians FC]] | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = {{0|0000}}–2014 | youthclubs = [[Hibernians FC|Hibernians]] | years = 2014–2020<br>2017<br>2020–2026<br>2022–2023<br />2026– | clubs = {{vlv|Malta}} [[Hibernians FC|Hibernians]]<br>→ {{vlv|CRO}} [[NK Inter Zaprešić]] (skol.)<br />{{vlv|Malta}} [[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]]<br>→ {{vlv|ISR}} [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC|Hapoel Ironi Kiryat Shmona]] (skol.)<br />{{vlv|malta}}[[Hibernians FC|Hibernians FC]] | caps(goals) = 112 {{0}}{{0}}(6)<br>{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br>146 {{0}}(30)<br />{{0}}15 {{0}}{{0}}(0)<br>{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{fut|Malta|1}} | nationalcaps(goals)= {{0}}74 {{0}}(5)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/71231/Joseph_Mbong.html General Information about the player Joseph Mbong]</ref> | ntupdate = {{data|2026|07|29}} |}} '''Džozefas Mbongas''' (''Joseph Mbong''; g. [[1997]] m. [[liepos 15]] d.) – nigeriečių kilmės [[Malta|Maltos]] futbolininkas, [[saugas]]. Atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Hibernians FC|Hibernians]] klube ([[Malta]]). Šiame klube kitados žaidė futbolininko tėvas Essien Mbong. 2017 m. nuomos pagrindais Joseph Mbong perleistas [[NK Inter Zaprešić]] ([[Kroatija]]). Nuo 2020 m. priklausė [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] ([[Malta]]). 2022 m. nuomos pagrindais buvo perleistas [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC|Kirjat Šmonos „Hapoel Ironi“]] ([[Izraelis]]). 2023 m. sausio mėn. grįžo į [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] ([[Malta]]). 2025–2026 m. UEFA Čempionų lygos atrankos pirmojo etapo burtai lėmė, kad varžovais tapo [[FK Žalgiris]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/522168/pirmasis-zalgirio-varzovas-europoje-maltos-cempionai sportas.lt burtai: Pirmasis „Žalgirio“ varžovas Europoje – Maltos čempionai]</ref> 2025 m. liepos 9 d. išvykoje (FK „Žalgiris“ namų stadionas, [[Vilnius]]) pralaimėjo [[FK Žalgiris|„Žalgirio“]] klubui rezultatu 0-2. Lietuvos čempionams įvarčius pelnė [[Liviu Antal]] ir [[Kassim Hadji]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523457/cempionu-lyga-pergale-pradejes-zalgiris-zenge-tvirta-zingsni-link-kito-etapo Čempionų lygą pergale pradėjęs „Žalgiris“ žengė tvirtą žingsnį link kito etapo]</ref><ref>[https://fkzalgiris.lt/cempionu-lygoje-pergalingas-startas/ FK Žalgiris oficiali svetainė: Čempionų lygoje – pergalingas startas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/09/europe/uefa-champions-league/-algiris/hamrun/4670641/ 2025-07-09 Žalgiris 2-0 Hamrun Spartans (pagal Soccerway)]</ref> 2025 m. liepos 15 d. atsakomosiose rungtynėse po pagrindinio laiko rezultatu 2-0 pirmavo Maltos klubas, po [[Serigne Saliou Mbacke Thioune|Saliou Thioune]] ir [[Joseph Mbong]] įvarčių.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/15/europe/uefa-champions-league/hamrun/-algiris/4670642/ 2025-07-15 Hamrun Spartans FC 2-0 (baud. 11-10) FK žalgiris (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523759/zalgiris-issvaiste-2-ivarciu-pranasuma-pralaimejo-28-atliktu-smugiu-baudiniu-serija-ir-tes-kova-konferenciju-lygos-atrankoje „Žalgiris“ iššvaistė 2 įvarčių pranašumą, pralaimėjo 28 atliktų smūgių baudinių seriją ir tęs kovą Konferencijų lygos atrankoje]</ref> Susitikimo baigtį lėmė 11 metrų baudinių serija, kurioje buvo atlikti net 28 smūgiai, o [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] palaužė [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgirį“]] 11-10 ir pateko į kitą turnyro etapą. == Pasiekimai == {{išplėsti}} == Rinktinė == Nuo 2018 m. atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. 2018 m. gegužės 29 d. debiutavo rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš [[Armėnijos vyrų futbolo rinktinė|Armėniją]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/20171/Malta_Armenia.html Malta vs. Armenia 2018-05-29 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2021 m. kovo 24 d. pelnė savo pirmąjį įvartį atstovaudamas [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos rinktinei]] prieš [[Rusijos vyrų futbolo rinktinė|Rusiją]]. Varžovai nugalėjo maltiečius rezultatu 3-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/30244/Malta_Russia.html Malta vs. Russia 2021-03-24 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2025 m. birželio 7 d. žaidė prieš [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/41642/Malta_Lithuania.html Malta vs. Lithuania 2025-06-07 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/joseph-mbong/340391/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/joseph-mbong/profil/spieler/324380 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/joseph-mbong/32623/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Maltos futbolininkai|Mbong]] ic2nxbtvv05t1ka6tqcsa66x7eiqi97 7889417 7889416 2026-07-29T14:24:58Z Makenzis 46558 7889417 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Joseph Mbong | image = [[Vaizdas:Joseph-mbong-malta-2021_(cropped).png|150px]] | fullname = Joseph Mbong | height = 173 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1997|07|15|mf=y}} | cityofbirth = [[Lagosas]] | countryofbirth = [[Nigerija]] | currentclub = {{vlv|Malta}} [[Hibernians FC]] | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = {{0|0000}}–2014 | youthclubs = [[Hibernians FC|Hibernians]] | years = 2014–2020<br>2017<br>2020–2026<br>2022–2023<br />2026– | clubs = {{vlv|Malta}} [[Hibernians FC|Hibernians]]<br>→ {{vlv|CRO}} [[NK Inter Zaprešić]] (skol.)<br />{{vlv|Malta}} [[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]]<br>→ {{vlv|ISR}} [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC|Hapoel Ironi Kiryat Shmona]] (skol.)<br />{{vlv|Malta}}[[Hibernians FC|Hibernians FC]] | caps(goals) = 112 {{0}}{{0}}(6)<br>{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br>146 {{0}}(30)<br />{{0}}15 {{0}}{{0}}(0)<br>{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{fut|Malta|1}} | nationalcaps(goals)= {{0}}74 {{0}}(5)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/71231/Joseph_Mbong.html General Information about the player Joseph Mbong]</ref> | ntupdate = {{data|2026|07|29}} |}} '''Džozefas Mbongas''' (''Joseph Mbong''; g. [[1997]] m. [[liepos 15]] d.) – nigeriečių kilmės [[Malta|Maltos]] futbolininkas, [[saugas]]. Atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Hibernians FC|Hibernians]] klube ([[Malta]]). Šiame klube kitados žaidė futbolininko tėvas Essien Mbong. 2017 m. nuomos pagrindais Joseph Mbong perleistas [[NK Inter Zaprešić]] ([[Kroatija]]). Nuo 2020 m. priklausė [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] ([[Malta]]). 2022 m. nuomos pagrindais buvo perleistas [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC|Kirjat Šmonos „Hapoel Ironi“]] ([[Izraelis]]). 2023 m. sausio mėn. grįžo į [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] ([[Malta]]). 2025–2026 m. UEFA Čempionų lygos atrankos pirmojo etapo burtai lėmė, kad varžovais tapo [[FK Žalgiris]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/522168/pirmasis-zalgirio-varzovas-europoje-maltos-cempionai sportas.lt burtai: Pirmasis „Žalgirio“ varžovas Europoje – Maltos čempionai]</ref> 2025 m. liepos 9 d. išvykoje (FK „Žalgiris“ namų stadionas, [[Vilnius]]) pralaimėjo [[FK Žalgiris|„Žalgirio“]] klubui rezultatu 0-2. Lietuvos čempionams įvarčius pelnė [[Liviu Antal]] ir [[Kassim Hadji]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523457/cempionu-lyga-pergale-pradejes-zalgiris-zenge-tvirta-zingsni-link-kito-etapo Čempionų lygą pergale pradėjęs „Žalgiris“ žengė tvirtą žingsnį link kito etapo]</ref><ref>[https://fkzalgiris.lt/cempionu-lygoje-pergalingas-startas/ FK Žalgiris oficiali svetainė: Čempionų lygoje – pergalingas startas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/09/europe/uefa-champions-league/-algiris/hamrun/4670641/ 2025-07-09 Žalgiris 2-0 Hamrun Spartans (pagal Soccerway)]</ref> 2025 m. liepos 15 d. atsakomosiose rungtynėse po pagrindinio laiko rezultatu 2-0 pirmavo Maltos klubas, po [[Serigne Saliou Mbacke Thioune|Saliou Thioune]] ir [[Joseph Mbong]] įvarčių.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/15/europe/uefa-champions-league/hamrun/-algiris/4670642/ 2025-07-15 Hamrun Spartans FC 2-0 (baud. 11-10) FK žalgiris (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523759/zalgiris-issvaiste-2-ivarciu-pranasuma-pralaimejo-28-atliktu-smugiu-baudiniu-serija-ir-tes-kova-konferenciju-lygos-atrankoje „Žalgiris“ iššvaistė 2 įvarčių pranašumą, pralaimėjo 28 atliktų smūgių baudinių seriją ir tęs kovą Konferencijų lygos atrankoje]</ref> Susitikimo baigtį lėmė 11 metrų baudinių serija, kurioje buvo atlikti net 28 smūgiai, o [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] palaužė [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgirį“]] 11-10 ir pateko į kitą turnyro etapą. == Pasiekimai == {{išplėsti}} == Rinktinė == Nuo 2018 m. atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. 2018 m. gegužės 29 d. debiutavo rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš [[Armėnijos vyrų futbolo rinktinė|Armėniją]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/20171/Malta_Armenia.html Malta vs. Armenia 2018-05-29 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2021 m. kovo 24 d. pelnė savo pirmąjį įvartį atstovaudamas [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos rinktinei]] prieš [[Rusijos vyrų futbolo rinktinė|Rusiją]]. Varžovai nugalėjo maltiečius rezultatu 3-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/30244/Malta_Russia.html Malta vs. Russia 2021-03-24 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2025 m. birželio 7 d. žaidė prieš [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/41642/Malta_Lithuania.html Malta vs. Lithuania 2025-06-07 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/joseph-mbong/340391/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/joseph-mbong/profil/spieler/324380 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/joseph-mbong/32623/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Maltos futbolininkai|Mbong]] g7rju1m9p8napb6hgig20vtue408enh 7889418 7889417 2026-07-29T14:25:46Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889418 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Joseph Mbong | image = [[Vaizdas:Joseph-mbong-malta-2021_(cropped).png|150px]] | fullname = Joseph Mbong | height = 173 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1997|07|15|mf=y}} | cityofbirth = [[Lagosas]] | countryofbirth = [[Nigerija]] | currentclub = {{vlv|Malta}} [[Hibernians FC]] | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = {{0|0000}}–2014 | youthclubs = [[Hibernians FC|Hibernians]] | years = 2014–2020<br>2017<br>2020–2026<br>2022–2023<br />2026– | clubs = {{vlv|Malta}} [[Hibernians FC|Hibernians]]<br>→ {{vlv|CRO}} [[NK Inter Zaprešić]] (skol.)<br />{{vlv|Malta}} [[Hamrun Spartans FC|Hamrūno „Spartans“]]<br>→ {{vlv|ISR}} [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC|Hapoel Ironi Kiryat Shmona]] (skol.)<br />{{vlv|Malta}}[[Hibernians FC|Hibernians FC]] | caps(goals) = 112 {{0}}{{0}}(6)<br>{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br>146 {{0}}(30)<br />{{0}}15 {{0}}{{0}}(0)<br>{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|07|29}} | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{fut|Malta|1}} | nationalcaps(goals)= {{0}}74 {{0}}(5)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/71231/Joseph_Mbong.html General Information about the player Joseph Mbong]</ref> | ntupdate = {{data|2026|07|29}} |}} '''Džozefas Mbongas''' (''Joseph Mbong''; g. [[1997]] m. [[liepos 15]] d.) – nigeriečių kilmės [[Malta|Maltos]] futbolininkas, [[saugas]]. Atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Hibernians FC|Hibernians]] klube ([[Malta]]). Šiame klube kitados žaidė futbolininko tėvas Essien Mbong. 2017 m. nuomos pagrindais Joseph Mbong perleistas [[NK Inter Zaprešić]] ([[Kroatija]]). Nuo 2020 m. priklausė [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] ([[Malta]]). 2022 m. nuomos pagrindais buvo perleistas [[Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC|Kirjat Šmonos „Hapoel Ironi“]] ([[Izraelis]]). 2023 m. sausio mėn. grįžo į [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] ([[Malta]]). 2025–2026 m. UEFA Čempionų lygos atrankos pirmojo etapo burtai lėmė, kad varžovais tapo [[FK Žalgiris]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/522168/pirmasis-zalgirio-varzovas-europoje-maltos-cempionai sportas.lt burtai: Pirmasis „Žalgirio“ varžovas Europoje – Maltos čempionai]</ref> 2025 m. liepos 9 d. išvykoje (FK „Žalgiris“ namų stadionas, [[Vilnius]]) pralaimėjo [[FK Žalgiris|„Žalgirio“]] klubui rezultatu 0-2. Lietuvos čempionams įvarčius pelnė [[Liviu Antal]] ir [[Kassim Hadji]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523457/cempionu-lyga-pergale-pradejes-zalgiris-zenge-tvirta-zingsni-link-kito-etapo Čempionų lygą pergale pradėjęs „Žalgiris“ žengė tvirtą žingsnį link kito etapo]</ref><ref>[https://fkzalgiris.lt/cempionu-lygoje-pergalingas-startas/ FK Žalgiris oficiali svetainė: Čempionų lygoje – pergalingas startas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/09/europe/uefa-champions-league/-algiris/hamrun/4670641/ 2025-07-09 Žalgiris 2-0 Hamrun Spartans (pagal Soccerway)]</ref> 2025 m. liepos 15 d. atsakomosiose rungtynėse po pagrindinio laiko rezultatu 2-0 pirmavo Maltos klubas, po [[Serigne Saliou Mbacke Thioune|Saliou Thioune]] ir [[Joseph Mbong]] įvarčių.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/15/europe/uefa-champions-league/hamrun/-algiris/4670642/ 2025-07-15 Hamrun Spartans FC 2-0 (baud. 11-10) FK žalgiris (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523759/zalgiris-issvaiste-2-ivarciu-pranasuma-pralaimejo-28-atliktu-smugiu-baudiniu-serija-ir-tes-kova-konferenciju-lygos-atrankoje „Žalgiris“ iššvaistė 2 įvarčių pranašumą, pralaimėjo 28 atliktų smūgių baudinių seriją ir tęs kovą Konferencijų lygos atrankoje]</ref> Susitikimo baigtį lėmė 11 metrų baudinių serija, kurioje buvo atlikti net 28 smūgiai, o [[Hamrun Spartans FC|Hamrun Spartans]] palaužė [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgirį“]] 11-10 ir pateko į kitą turnyro etapą. ; Hibernians FC Nuo 2026 m. vėl atstovavo [[Hibernians FC]] (Malta). == Pasiekimai == {{išplėsti}} == Rinktinė == Nuo 2018 m. atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. 2018 m. gegužės 29 d. debiutavo rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš [[Armėnijos vyrų futbolo rinktinė|Armėniją]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/20171/Malta_Armenia.html Malta vs. Armenia 2018-05-29 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2021 m. kovo 24 d. pelnė savo pirmąjį įvartį atstovaudamas [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos rinktinei]] prieš [[Rusijos vyrų futbolo rinktinė|Rusiją]]. Varžovai nugalėjo maltiečius rezultatu 3-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/30244/Malta_Russia.html Malta vs. Russia 2021-03-24 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2025 m. birželio 7 d. žaidė prieš [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/41642/Malta_Lithuania.html Malta vs. Lithuania 2025-06-07 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/joseph-mbong/340391/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/joseph-mbong/profil/spieler/324380 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/joseph-mbong/32623/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Maltos futbolininkai|Mbong]] 0mgjk8n5eqmkpmc8vxxagy4qlfi22ei 4 683484 7889755 7824756 2026-07-30T11:06:37Z Mindaur 114083 7889755 wikitext text/x-wiki {{Shortcut|VP:SV}} Šiame puslapyje pateikiamas nebaigtinis '''didelės svarbos''' Vikipedijos straipsnių sąrašas. == Paskirtis == [[Vaizdas:Círculos Concéntricos.svg|60px|right|Svarbiausi straipsniai]] Šių sąrašų paskirtis yra pateikti didelės enciklopedinės svarbos temas, kurias turėtų aprašyti kiekviena enciklopedija. Nors Vikipedija yra savanorių projektas, šiais sąrašais tikimasi paskatinti redaktorių bendruomenę gerinti šių straipsnių kokybę. Svarbumo vertinimas yra iš dalies '''subjektyvus''', todėl redaktoriai gali turėti skirtingas nuomones dėl atskirų straipsnių svarbos. Vis dėlto, atminkite: šių sąrašų tikslas yra ne tiksliai nustatyti svarbą, o padėti redaktoriams susitelkti į svarbesniųjų straipsnių kokybės kėlimą bei pasiūlyti veiklos idėjų. Straipsnio kokybei įvertinti Vikipedija turi klasifikavimo sistemą, žr. '''[[Vikipedija:Kokybė]]'''. Pakėlus pasirinkto straipsnio kokybę į aukštesnį lygį, pridėkite ar atnaujinkite lygio indikatorių (ikoną) sąraše. == Atnaujinimas == Šiuo metu pateikti sąrašai yra ribojami: * Temos visuotiniame kontekste – '''1000''' * Temos Lietuvos kontekste – '''200''' Prašome nepildyti sąrašų be diskusijos [[Vikipedijos aptarimas:Svarbiausi|aptarime]]. Į biografijų sąrašą įtraukiami tik jau mirę žmonės. Reikšmingai pakėlus esamų straipsnių kokybės lygį, bendruomenė gali plėsti sąrašą nominacijų keliu. == Atskirieji sąrašai == * [[Vikipedija:Svarbiausi (medicina)]] == Temos visuotiniame kontekste (1000 straipsnių) == {{tmbox|type=notice|text=Šis sąrašas iš dalies subjektyvus, tačiau nenusiminkite, jei jums svarbios temos nėra sąraše: jūs ir toliau galite tobulinti tuos straipsnius, kurie jus domina. Be to, laikui bėgant, bendruomenė gali sąrašus plėsti.}} === Filosofija ir religija === ==== Filosofija ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Filosofija]] ** [[Dialektika]] ** [[Epistemologija]] *** [[Tiesa]] *** [[Žinojimas|Žinios]] ** [[Estetika]] ** [[Etika]] ** [[Logika]] ** [[Metafizika]] *** [[Ontologija]] ** [[Mokslo filosofija]] ** [[Rytų filosofija]] *** [[Konfucianizmas]] ** [[Vakarų filosofija]] * [[Mitologija]] ** [[Graikų mitologija]] {{div col end}} ==== Religija ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Religija]] ** [[Daoizmas]] ** [[Dievybė]] *** [[Dievas]] *** [[Monoteizmas]] *** [[Politeizmas]] ** [[Pagonybė]] ** [[Pomirtinis gyvenimas]] ** [[Sekuliarizmas]] *** [[Ateizmas]] ** [[Siela]] ** [[Šamanizmas]] {{div col end}} ==== Specifinės religijos ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Budizmas]] * [[Krikščionybė]] ** [[Biblija]] ** [[Katalikybė]] ** [[Protestantizmas]] ** [[Stačiatikybė]] * [[Hinduizmas]] ** [[Vedos]] * [[Islamas]] ** [[Koranas]] * [[Judaizmas]] ** [[Talmudas]] * [[Šintoizmas]] {{div col end}} === Geografija === {{div col|colwidth=16em}} * [[Geografija]] ** [[Atogrąžos]] ** [[Miestas]] ** [[Biomas]] *** [[Miškas]] **** [[Drėgnasis miškas]] ** [[Sala]] ** [[Pusiaujas]] ** [[Pietų ašigalis]] ** [[Šiaurės ašigalis]] ** [[Žemyninis klimatas]] {{div col end}} ==== Kontinentai ir regionai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Kontinentas]] ** [[Afrika]] ** [[Antarktida]] ** [[Azija]] ** [[Europa]] ** [[Pietų Amerika]] ** [[Šiaurės Amerika]] * [[Arktis]] * [[Artimieji Rytai]] * [[Karibų jūros regionas]] * [[Okeanija]] {{div col end}} ==== Vandens telkiniai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Vandenynas]] ** [[Arkties vandenynas]] ** {{i-lygis|P}} [[Atlanto vandenynas]] ** [[Indijos vandenynas]] ** [[Pietų vandenynas]] ** [[Ramusis vandenynas]] * [[Jūra]] ** [[Baltijos jūra]] ** [[Juodoji jūra]] ** [[Karibų jūra]] ** [[Pietų Kinijos jūra]] ** [[Viduržemio jūra]] ** [[Šiaurės jūra]] * [[Upė]] ** [[Amazonė (upė)]] ** [[Dunojus]] ** [[Gangas]] ** [[Jangdzė]] ** [[Misisipė (upė)]] ** [[Nilas]] ** [[Reinas]] ** [[Volga]] * [[Ežeras]] ** [[Baikalo ežeras]] ** [[Didieji ežerai]] ** [[Kaspijos jūra]] ** [[Viktorijos ežeras]] {{div col end}} ==== Kiti vandens objektai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Didysis barjerinis rifas]] * [[Panamos kanalas]] * [[Sueco kanalas]] {{div col end}} ==== Kalnai ir dykumos ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Alpės]] * [[Andai]] * [[Apeninai]] * [[Dykuma]] ** [[Sachara]] * [[Kalnas]] ** [[Everestas]] ** [[Himalajai]] ** [[Kilimandžaras]] * [[Karpatai]] * [[Pirėnai]] * [[Uoliniai kalnai]] * [[Uralo kalnai]] {{div col end}} ==== Šalys ==== {{div col|colwidth=16em}} ===== Afrika ===== * [[Egiptas]] * [[Etiopija]] * [[Nigerija]] * [[Pietų Afrikos Respublika]] ===== Azija ===== * [[Afganistanas]] * [[Indija]] * [[Indonezija]] * [[Iranas]] * [[Izraelis]] * [[Japonija]] * [[Kinija]] * [[Pakistanas]] * [[Pietų Korėja]] * [[Rusija]] * [[Saudo Arabija]] * [[Tailandas]] * [[Turkija]] * [[Vietnamas]] ===== Europa ===== * [[Airija]] * [[Austrija]] * [[Belgija]] * [[Bulgarija]] * [[Kroatija]] * [[Kipras]] * [[Čekija]] * [[Danija]] * [[Estija]] * [[Suomija]] * [[Prancūzija]] * [[Vokietija]] * [[Graikija]] * [[Vengrija]] * [[Islandija]] * [[Ispanija]] * [[Italija]] * [[Jungtinė Karalystė]] * [[Latvija]] * [[Lenkija]] * [[Lietuva]] * [[Liuksemburgas]] * [[Malta]] * [[Norvegija]] * [[Nyderlandai]] * [[Portugalija]] * [[Rumunija]] * [[Slovakija]] * [[Slovėnija]] * [[Švedija]] * [[Šveicarija]] * [[Ukraina]] ===== Šiaurės Amerika ===== * {{i-lygis|B}} [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] * [[Kanada]] * [[Meksika]] ===== Pietų Amerika ===== * [[Argentina]] * [[Brazilija]] * [[Čilė]] * [[Kolumbija]] ===== Okeanija ===== * [[Australija]] * [[Naujoji Zelandija]] {{div col end}} ==== Miestai ==== {{div col|colwidth=16em}} ===== Afrika ===== * [[Kairas]] * [[Keiptaunas]] * [[Johanesburgas]] * [[Lagosas]] * [[Nairobis]] ===== Azija ===== * [[Bankokas]] * [[Delis]] * [[Dubajus]] * [[Džakarta]] * [[Honkongas]] * [[Jeruzalė]] * [[Meka]] * [[Mumbajus]] * [[Pekinas]] * [[Seulas]] * [[Singapūras]] * [[Šanchajus]] * [[Teheranas]] * [[Tokijas]] ===== Europa ===== * [[Amsterdamas]] * [[Ankara]] * [[Atėnai]] * [[Berlynas]] * [[Bernas]] * [[Bratislava]] * [[Briuselis]] * [[Budapeštas]] * [[Bukareštas]] * [[Dublinas]] * [[Helsinkis]] * [[Kopenhaga]] * [[Lisabona]] * {{i-lygis|C}} [[Londonas]] * [[Madridas]] * [[Monakas]] * [[Oslas]] * [[Paryžius]] * [[Praha]] * [[Ryga]] * [[Roma]] * [[Sofija]] * [[Stambulas]] * [[Stokholmas]] * [[Talinas]] * [[Varšuva]] * [[Viena]] * [[Vilnius]] * [[Zagrebas]] ===== Šiaurės Amerika ===== * [[Los Andželas]] * [[Meksikas]] * [[Niujorkas]] * [[Vašingtonas]] * [[Torontas]] ===== Pietų Amerika ===== * [[Bogota]] * [[Buenos Airės]] * [[Rio de Žaneiras]] * [[San Paulas]] ===== Okeanija ===== * [[Sidnėjus]] {{div col end}} === Istorija === {{div col|colwidth=16em}} * [[Archeologija]] * [[Istorija]] ** [[Europos istorija]] ** [[Žmonijos istorija]] ** [[Priešistorė]] *** [[Akmens amžius]] *** [[Neolito revoliucija]] ** [[Senieji laikai]] *** [[Bronzos amžius]] **** [[Mesopotamija]] **** [[Romos imperija]] **** [[Senovės Egiptas]] **** [[Senovės Graikija]] *** [[Geležies amžius]] **** [[Hanų dinastija]] *** [[Šilko kelias]] *** [[Majų civilizacija]] {{div col end}} ==== Viduramžiai ir ankstyvi Naujieji laikai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Abasidų kalifatas]] * [[Actekai]] * [[Inkų imperija]] * [[Islamo aukso amžius]] * [[Mingų dinastija]] * [[Mongolų imperija]] * [[Osmanų imperija]] * [[Viduramžiai]] ** [[Bizantija]] ** [[Juodoji mirtis]] ** [[Kryžiaus žygiai]] ** [[Šventoji Romos imperija]] ** [[Vikingai]] {{div col end}} ==== Naujieji laikai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Amerikos kolonizacija]] * [[Didieji geografiniai atradimai]] * [[Ispanijos imperija]] * [[Mokslo revoliucija]] * [[Reformacija]] * [[Renesansas]] * [[Švietimo epocha]] {{div col end}} ==== Vėlyvi Naujieji laikai ir Revoliucijų amžius ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Afrikos padalijimas]] * [[Amerikos revoliucija]] * [[Britų imperija]] * [[Didysis Šiaurės karas]] * [[JAV pilietinis karas]] * [[Pramoninė revoliucija]] * [[Prancūzijos revoliucija]] * [[Rusijos revoliucija]] {{div col end}} ==== Naujausieji laikai ==== {{div col|colwidth=16em}} * {{i-lygis|B}} [[Antrasis pasaulinis karas]] ** {{i-lygis|B}} [[Nacistinė Vokietija]] ** [[Holokaustas]] * [[Arabų–Izraelio konfliktas]] * [[Didžioji depresija]] * [[Dekolonizacija]] * [[Pirmasis pasaulinis karas]] * [[Rusijos–Ukrainos karas]] * [[Sovietų Sąjunga]] * [[Šaltasis karas]] ** [[Korėjos karas]] ** [[Sovietų Sąjungos griūtis]] ** [[Vietnamo karas]] ** [[Vokietijos susivienijimas]] * [[Tarpukaris]] {{div col end}} === Maistas ir žemės ūkis === {{div col|colwidth=16em}} * [[Maistas]] ** [[Cukrus]] ** [[Daržovės]] ** [[Duona]] ** [[Javai]] ** [[Medus]] ** [[Mėsa]] ** [[Prieskoniai]] ** [[Soja]] ** [[Sūris]] ** [[Vaisius]] ** [[Valgomoji druska]] ** [[Šokoladas]] * [[Alkoholinis gėrimas]] ** [[Alus]] ** [[Vynas]] * [[Kava]] * [[Sultys]] * [[Pienas]] * [[Arbata]] * [[Žemės ūkis]] ** [[Drėkinimas]] ** [[Domestikacija]] {{div col end}} === Matematika === {{div col|colwidth=16em}} * [[Matematika]] ** [[Aibių teorija]] ** [[Funkcija (matematika)]] ** [[Matematinis įrodymas]] * [[Aritmetika]] * [[Skaičius]] ** [[Kompleksinis skaičius]] ** [[Realusis skaičius]] ** [[Skaičių teorija]] * [[Algebra]] ** [[Lygtis]] ** [[Tiesinė algebra]] *** [[Matrica (matematika)]] * [[Geometrija]] ** [[Kampas]] ** [[Koordinačių sistema]] ** [[Pitagoro teorema]] ** [[Plotas]] ** [[Simetrija]] ** [[Topologija]] ** [[Trigonometrija]] * [[Matematinė analizė]] ** [[Begalybė]] ** [[Integralas]] ** [[Išvestinė]] ** [[Riba (matematika)]] ** [[Skaičiavimo metodai]] * [[Statistika (mokslas)]] ** [[Koreliacija]] ** [[Skirstinys]] ** [[Tikimybė]] {{div col end}} === Menai, sportas ir pramogos === {{div col|colwidth=16em}} * [[Kultūra]] * [[Menas]] ** [[Dailė]] *** [[Grafika]] *** [[Skulptūra]] *** [[Tapyba]] ** [[Fotografija]] ** [[Komiksas]] ** [[Puodininkystė]] * [[Šokis]] * [[Mada]] * [[Muziejus]] * [[Teatras]] * [[Kaligrafija]] * [[Kinas]] ** [[Filmas]] ** [[Animacija]] {{div col end}} ==== Architektūra ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Architektūra]] * [[Arka]] * [[Bokštas (statinys)]] * [[Kanalas]] * [[Kupolas]] * [[Namas]] * [[Piramidė]] {{div col end}} ==== Muzika ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Muzika]] * [[Daina]] * [[Muzikos žanras]] ** [[Bliuzas]] ** [[Klasikinė muzika]] *** [[Opera]] *** [[Simfonija]] **** [[Orkestras]] ** [[Elektroninė muzika]] ** [[Flamenko]] ** [[Hiphopas]] ** [[Džiazas]] ** [[Regis]] ** [[Rokas]] ** [[Samba]] * [[Muzikos instrumentas]] ** [[Būgnas]] ** [[Fleita]] ** [[Gitara]] ** [[Pianinas]] ** [[Trimitas]] ** [[Smuikas]] {{div col end}} ==== Sportas ir pramogos ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Turizmas]] * [[Žaidimas]] ** [[Kortų žaidimas]] ** [[Šachmatai]] * [[Azartinis lošimas]] * [[Kovos menai]] * [[Olimpinės žaidynės]] * [[Sportas]] ** [[Atletika]] ** Kamuolio žaidimai: *** [[Krepšinis]] *** [[Futbolas]] *** [[Golfas]] *** [[Tenisas]] ** [[Ledo ritulys]] ** [[Plaukimas]] * [[Žaislai]] {{div col end}} === Mokslas === {{div col|colwidth=16em}} * [[Mokslas]] ** [[Mokslinis metodas]] * [[Gamta]] * [[Matavimas]] ** [[SI (sistema)]] ** [[Laikas]] *** [[Kalendorius]] **** [[Grigaliaus kalendorius]] *** [[Laikrodis]] *** [[Sekundė]] *** [[Diena]] *** [[Metai]] *** [[Laiko juosta]] {{div col end}} ==== Astronomija ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Astronomija]] * [[Asteroidas]] * [[Didysis sprogimas]] * [[Juodoji skylė]] * [[Galaktika]] ** [[Paukščių Takas]] * [[Planeta]] * [[Palydovas]] * [[Saulės sistema]] ** [[Merkurijus]] ** [[Venera]] ** {{i-lygis|C}} [[Žemė]] *** [[Mėnulis]] ** [[Marsas]] ** [[Jupiteris]] ** [[Saturnas]] ** [[Uranas]] ** [[Neptūnas (planeta)]] * [[Kosmosas]] * [[Orbita]] * [[Kometa]] * [[Žvaigždė]] ** {{i-lygis|Pradinis}} [[Saulė]] * [[Visata]] {{div col end}} ==== Biologija ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Biologija]] ** [[Molekulinė biologija]] ** [[Biochemija]] *** [[DNR]] *** [[RNR]] *** [[Fermentas]] *** [[Hormonas]] *** [[Lipidai]] *** [[Proteinas]] * [[Botanika]] * [[Ekologija]] ** [[Ekosistema]] ** [[Išnykimas]] * [[Gyvybė]] ** [[Abiogenezė]] ** [[Ląstelė]] ** [[Mirtis]] * [[Biologinė klasifikacija]] ** [[Genetika]] *** [[Genas]] ** [[Paleontologija]] ** [[Taksonomija]] *** [[Rūšis]] {{div col end}} ===== Anatomija ===== {{div col|colwidth=16em}} * [[Anatomija]] ** [[Žmogaus anatomija]] * [[Kraujotakos sistema]] ** [[Kraujas]] ** [[Širdis]] * [[Endokrininė sistema]] * [[Virškinimo sistema]] ** [[Storoji žarna]] ** [[Plonoji žarna]] ** [[Kepenys]] * [[Raumuo]] * [[Nervų sistema]] ** [[Smegenys]] ** [[Nervas]] ** [[Sensorinė sistema]] *** [[Ausis]] *** [[Nosis]] *** [[Akis]] *** [[Skonis]] * [[Reprodukcinė sistema]] * [[Kvėpavimo sistema]] ** [[Plaučiai]] * [[Griaučiai]] * [[Oda]] {{div col end}} ===== Biologiniai procesai ===== {{div col|colwidth=16em}} * [[Fiziologija]] * [[Metabolizmas]] ** [[Virškinimas]] ** [[Fotosintezė]] ** [[Kvėpavimas]] * [[Evoliucija]] ** [[Natūralioji atranka]] * [[Reprodukcija]] ** [[Kiaušinis]] ** [[Nėštumas]] * [[Lytis]] * [[Miegas]] {{div col end}} ===== Organizmai ===== {{div col|colwidth=16em}} * [[Organizmas]] * [[Gyvūnai]] ** [[Nematodai]] ** [[Moliuskai]] ** [[Nariuotakojai]] *** [[Vabzdžiai]] *** [[Vorai]] ** [[Chordiniai]] *** [[Varliagyviai]] *** [[Paukščiai]] *** [[Žuvys]] *** [[Žinduoliai]] **** [[Žmogus]] *** [[Ropliai]] * [[Dumbliai]] * [[Archėja]] * [[Bakterijos]] * [[Grybai]] * [[Augalai]] ** [[Gėlė]] ** [[Medis]] * [[Protistai]] {{div col end}} ==== Chemija ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Chemija]] * [[Neorganinė chemija]] * [[Cheminis junginys]] ** [[Anglies dioksidas]] ** [[Bazė]] ** [[Cheminis ryšys]] ** [[Druskos]] ** [[Molekulė]] ** [[Rūgštis]] ** [[Vanduo]] * [[Cheminis elementas]] ** [[Alavas]] ** [[Aliuminis]] ** [[Anglis]] ** [[Auksas]] ** [[Azotas]] ** [[Deguonis]] ** [[Geležis]] ** [[Periodinė elementų lentelė]] ** [[Sidabras]] ** [[Vandenilis]] ** [[Varis]] * [[Organinė chemija]] ** [[Alkoholis]] ** [[Angliavandeniai]] * [[Cheminė reakcija]] ** [[Katalizė]] ** [[Ugnis]] * [[Analitinė chemija]] * [[Fizikinė chemija]] * [[Metalas]] ** [[Lydinys]] *** [[Bronza]] *** [[Plienas]] {{div col end}} ==== Fizika ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Fizika]] * [[Energija]] ** [[Energijos tvermės dėsnis]] * [[Dalelių fizika]] ** [[Standartinis modelis]] ** [[Subatominė dalelė]] *** [[Elektronas]] *** [[Fotonas]] *** [[Neutronas]] *** [[Protonas]] * [[Klasikinė mechanika]] ** [[Niutono dėsniai]] * {{i-lygis|U}} [[Elektra]] *** [[Puslaidininkis]] *** [[Elektros srovė]] *** [[Dažnis]] * [[Elektromagnetinė sąveika]] ** [[Magnetinis laukas]] * [[Materija (fizika)]] ** [[Agregatinė būsena]] *** [[Dujos]] *** [[Skystis]] *** [[Plazma]] *** [[Kietasis kūnas]] ** [[Atomas]] * [[Gravitacija]] * [[Radioaktyvumas]] * [[Kvantinė mechanika]] * [[Banga]] ** [[Elektromagnetinė spinduliuotė]] *** [[Šviesa]] ** [[Garsas]] * [[Termodinamika]] ** [[Temperatūra]] * [[Vakuumas]] {{div col end}} ==== Žemės mokslai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Žemės istorija]] * [[Žemės atmosfera]] * [[Klimatas]] ** [[Metų laikai]] ** [[Klimato kaita]] ** [[Visuotinis atšilimas]] ** [[Orai]] *** [[Debesis]] *** [[Lietus]] *** [[Sniegas]] *** [[Viesulas]] *** [[Atogrąžų ciklonas]] *** [[Vėjas]] *** [[Uraganas]] * [[Hidrologinis ciklas]] * [[Geologija]] ** [[Plokščių tektonika]] *** [[Žemės drebėjimas]] ** [[Erozija]] ** [[Mineralas]] ** [[Uoliena]] ** [[Dirvožemis]] * [[Stichinė nelaimė]] ** [[Potvynis (stichinė nelaimė)]] ** [[Cunamis]] {{div col end}} === Technologijos === {{div col|colwidth=16em}} * [[Technologija]] * [[Biotechnologija]] * [[Apranga]] ** [[Medvilnė]] * [[Inžinerija]] ** [[Civilinė inžinerija]] ** [[Tiltas]] *** [[Užtvanka]] ** [[Mechaninė sistema]] ** [[Robotika]] ** {{i-lygis|P}} [[Ratas]] * [[Metalurgija]] * [[Nanotechnologija]] * [[Fotoaparatas]] * [[Lazeris]] {{div col end}} ==== Komunikacija ==== {{div col|colwidth=16em}} * {{i-lygis|P}} [[Informacija]] ** [[Enciklopedija]] * [[Komunikacija]] * [[Naujienos]] * {{i-lygis|P}} [[Paštas]] * [[Spauda]] * [[Telekomunikacija]] ** [[Radijas]] ** [[Telefonas]] ** [[Televizija]] * [[Žurnalistika]] ** [[Knyga]] ** [[Laikraštis]] {{div col end}} ==== Elektronika ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Elektronika]] ** [[Elektrinė grandinė]] ** [[Kondensatorius (elektra)]] ** [[Indukcinė ritė]] ** [[Tranzistorius]] ** [[Diodas]] ** [[Rezistorius]] ** [[Transformatorius]] * [[Elektros lemputė]] {{div col end}} ==== Kompiuteriai ir IT ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Informatika]] * [[Kompiuteris]] ** [[Centrinis procesorius]] ** [[Kompiuterio atmintis]] * {{i-lygis|P}} [[Dirbtinis intelektas]] * [[Informacinės technologijos]] ** [[Algoritmas]] * [[Internetas]] ** [[Elektroninis paštas]] ** [[Saitynas]] * [[Operacinė sistema]] * [[Programavimo kalba]] * [[Programinė įranga]] * [[Kriptografija]] {{div col end}} ==== Energija ir kuras ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Atsinaujinantieji energijos ištekliai]] * [[Baterija]] * [[Elektros energija]] ** [[Elektros generatorius]] ** [[Branduolinė energija]] * [[Iškastinis kuras]] * [[Variklis]] {{div col end}} ==== Ginklai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Ginklas]] ** [[Artilerija]] ** [[Kalavijas]] ** [[Šaunamasis ginklas]] ** [[Branduolinis ginklas]] ** [[Sprogstamosios medžiagos]] *** [[Parakas]] ** [[Raketa]] {{div col end}} ==== Medžiagos ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Betonas]] * [[Stiklas]] * [[Popierius]] * [[Plastikas]] * [[Mediena]] * [[Tekstilė]] {{div col end}} ==== Transportas ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Automobilis]] * [[Dviratis]] * [[Laivas]] * [[Orlaivis]] * [[Povandeninis laivas]] * [[Transportas]] * [[Traukinys]] {{div col end}} === Visuomenė ir socialiniai mokslai === {{div col|colwidth=16em}} * [[Antropologija]] * [[Civilizacija]] * [[Etninė grupė]] * [[Folkloras]] * [[Sociologija]] ** [[Kriminologija]] * [[Visuomenė]] * [[Švietimas]] ** [[Mokykla]] ** [[Biblioteka]] ** [[Universitetas]] ** [[Nobelio premija]] {{div col end}} ==== Psichologija ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Elgesys]] * [[Emocija]] ** [[Pyktis]] ** [[Baimė]] ** [[Laimė]] *** [[Humoras]] ** [[Meilė]] * {{i-lygis|U}} [[Protas]] * [[Psichologija]] ** [[Sąmonė]] ** [[Psichika]] * [[Intelektas]] {{div col end}} ==== Politika ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Politika]] ** [[Politologija]] ** [[Politinė partija]] * [[Kolonializmas]] * [[Vyriausybė]] * [[Valdžia]] ** [[Diktatūra]] ** [[Monarchija]] ** [[Respublika]] * [[Ideologija]] ** [[Anarchizmas]] ** [[Fašizmas]] ** [[Kapitalizmas]] ** [[Komunizmas]] ** [[Konservatizmas]] ** [[Liberalizmas]] ** [[Nacionalizmas]] ** [[Populizmas]] ** [[Socializmas]] ** [[Trečiasis kelias]] * [[Autoritarizmas]] * [[Totalitarizmas]] * [[Imperializmas]] * [[Valstybė]] ** [[Diplomatija]] ** [[Suverenitetas]] ** [[Tarptautiniai santykiai]] * [[Propaganda]] {{div col end}} ==== Verslas ir ekonomika ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Ekonomika]] ** [[Vartojimas]] ** [[Prekyba]] ** [[Finansai]] *** [[Bankas]] *** [[Bankrotas]] *** [[Draudimas]] *** [[Pinigai]] **** [[Valiuta]] **** [[Euras]] **** [[Jungtinių Valstijų doleris]] *** [[Skola]] *** [[Vertybinis popierius]] *** [[Vertybinių popierių birža]] ** [[Kapitalas]] ** [[Pramonė]] ** [[Mokesčiai]] ** [[Paslauga]] * [[Verslas]] ** [[Bendrovė]] ** [[Vadyba]] ** [[Rinkodara]] {{div col end}} ==== Tarptautinės organizacijos ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Afrikos Sąjunga]] * [[Arabų lyga]] * [[Raudonasis kryžius]] * [[NATO]] * {{i-lygis|B}} [[Jungtinių Tautų Organizacija]] ** [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba]] ** {{i-lygis|C}} [[Tarptautinis teisingumo teismas]] ** [[Tarptautinis valiutos fondas]] ** [[UNESCO]] ** [[Pasaulio sveikatos organizacija]] * [[Pasaulio Bankas]] * [[Pasaulio prekybos organizacija]] * [[Tautų Sąjunga]] {{div col end}} ==== Teisė ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Konstitucija]] * [[Nuosavybė]] * [[Nusikaltimas]] * [[Policija]] * [[Teisingumas]] * [[Teismas]] * [[Teisė]] * [[Pilietybė]] {{div col end}} ==== Karyba ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Genocidas]] * [[Karas]] ** [[Pilietinis karas]] ** [[Karo nusikaltimai]] * [[Kariuomenė]] * [[Taika]] * [[Žvalgyba]] {{div col end}} ==== Socialinė problematika ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Abortas]] * [[Badas]] * [[Diskriminacija]] ** [[Rasizmas]] ** [[Seksizmas]] * [[Globalizacija]] * [[Mirties bausmė]] * [[Kalėjimas]] * [[Savižudybė]] * [[Skurdas]] * [[Smurtas]] * [[Žmogaus teisės]] ** [[Laisvė]] ** [[Vergovė]] * [[Socialinė apsauga]] * [[Tarša]] {{div col end}} ==== Šeima ir santykiai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Moteris]] * [[Santuoka]] * [[Seksas]] * [[Vaikas]] * [[Vyras]] * [[Šeima]] {{div col end}} ==== Kalba ir literatūra ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Kalba]] ** [[Arabų kalba]] ** [[Kinų kalba]] ** [[Anglų kalba]] ** [[Prancūzų kalba]] ** [[Vokiečių kalba]] ** [[Graikų kalba]] ** [[Hebrajų kalba]] ** [[Hindi kalba]] ** [[Korėjiečių kalba]] ** [[Japonų kalba]] ** [[Lotynų kalba]] ** [[Persų kalba]] ** [[Portugalų kalba]] ** [[Rusų kalba]] ** [[Sanskritas]] ** [[Ispanų kalba]] ** [[Turkų kalba]] * [[Kalbotyra]] ** [[Gramatika]] ** [[Žodis]] ** [[Fonema]] ** [[Skiemuo]] * [[Rašto sistema]] ** [[Arabų raštas]] ** [[Kinų raštas]] ** [[Kirilica]] ** [[Graikų raštas]] ** [[Lotynų abėcėlė]] * [[Raštingumas]] * [[Literatūra]] ** [[Apsakymas]] ** [[Fikcija]] ** [[Poezija]] ** [[Proza]] ** [[Romanas]] {{div col end}} === Žmonės (biografijos) === ==== Filosofai ir socialinių mokslų atstovai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Adam Smith]] * [[Aristotelis]] * [[Albert Camus]] * [[David Hume]] * [[Friedrich Nietzsche]] * [[Georg Wilhelm Friedrich Hegel]] * [[Ibn Khaldun]] * [[Immanuel Kant]] * [[Jean-Jacques Rousseau]] * [[Jean-Paul Sartre]] * [[John Locke]] * [[John Maynard Keynes]] * [[Karl Marx]] * [[Konfucijus]] * [[Laozi]] * [[Ludwig Wittgenstein]] * [[Martin Heidegger]] * [[Max Weber]] * [[Niccolò Machiavelli]] * [[Platonas]] * [[René Descartes]] * [[Seneca]] * [[Sigmund Freud]] * {{i-lygis|P}} [[Sokratas]] * [[Voltaire]] {{div col end}} ==== Politiniai veikėjai ar reformatoriai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Abraham Lincoln]] * [[Aleksandras Makedonietis]] * [[Augustas]] * [[Charles de Gaulle]] * [[Florence Nightingale]] * [[Franklin D. Roosevelt]] * [[Gajus Julijus Cezaris]] * {{i-lygis|U}} [[Genghis Khan]] * [[George Washington]] * [[Joan of Arc]] * [[Karalienė Viktorija]] * [[Karolis Didysis]] * [[Kleopatra]] * [[Mahatma Gandhi]] * [[Martin Luther King Jr.]] * [[Martin Luther]] * [[Napoleonas Bonapartas]] * [[Otto von Bismarck]] * [[Petras I]] * [[Timūras]] * [[Winston Churchill]] {{div col end}} ==== Religiniai veikėjai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Abraomas]] * [[Buda]] * [[Jean Calvin]] * [[Jėzus]] * [[Mahometas]] * [[Mozė]] * [[Šv. Augustinas]] * [[Thomas Aquinas]] {{div col end}} ==== Išradėjai, mokslininkai ir matematikai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Al-Khwarizmi]] * [[Alan Turing]] * [[Albert Einstein]] * [[Alexander Fleming]] * [[Archimedas]] * [[Carl Friedrich Gauss]] * [[Carl Linnaeus]] * [[Charles Darwin]] * [[Claude Shannon]] * [[David Hilbert]] * [[Dmitrijus Mendelejevas]] * [[Enrico Fermi]] * [[Ernest Rutherford]] * [[Euklidas]] * [[Galileo Galilei]] * [[Gottfried Wilhelm Leibniz]] * [[Henry Ford]] * [[Isaac Newton]] * [[James Clerk Maxwell]] * [[James Watt]] * [[Johannes Gutenberg]] * [[Johannes Kepler]] * [[John von Neumann]] * [[Leonhard Euler]] * [[Louis Pasteur]] * [[Marie Curie]] * [[Max Planck]] * [[Michael Faraday]] * [[Nicolaus Copernicus]] * [[Niels Bohr]] * [[Nikola Tesla]] * [[Thomas Edison]] * [[Tim Berners-Lee]] {{div col end}} ==== Menininkai ir architektai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Diego Velázquez]] * [[Frank Lloyd Wright]] * [[Frida Kahlo]] * [[Henri Matisse]] * [[Leonardo da Vinci]] * [[Michelangelo]] * [[Pablo Picasso]] * [[Peter Paul Rubens]] * [[Raphael]] * [[Rembrandt]] * [[Salvador Dalí]] * [[Vincent van Gogh]] {{div col end}} ==== Kompositoriai ir muzikantai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Antonio Vivaldi]] * [[Ennio Morricone]] * [[Franz Schubert]] * [[Frédéric Chopin]] * [[Georg Friedrich Händel]] * [[Giacomo Puccini]] * [[Giuseppe Verdi]] * [[Johann Sebastian Bach]] * [[Joseph Haydn]] * [[Louis Armstrong]] * [[Ludwig van Beethoven]] * [[Piotras Čaikovskis]] * [[Richard Wagner]] * {{i-lygis|B}} [[Wolfgang Amadeus Mozart]] {{div col end}} ==== Filmų režisieriai, scenaristai ir aktoriai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Akira Kurosawa]] * [[Alfred Hitchcock]] * [[Billy Wilder]] * [[Charlie Chaplin]] * [[Federico Fellini]] * [[Ingmar Bergman]] * {{i-lygis|A}} [[Marilyn Monroe]] * [[Marlene Dietrich]] * [[Orson Welles]] * [[Stanley Kubrick]] * [[Walt Disney]] {{div col end}} ==== Rašytojai ir poetai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Broliai Grimai]] * [[Charles Dickens]] * [[Dante Alighieri]] * [[Fiodoras Dostojevskis]] * [[Franz Kafka]] * [[Geoffrey Chaucer]] * [[George Byron]] * [[Hans Christian Andersen]] * [[Homeras]] * [[Johann Wolfgang von Goethe]] * [[Levas Tolstojus]] * [[Mark Twain]] * [[Miguel de Cervantes]] * [[Thomas Mann]] * [[Victor Hugo]] * [[William Shakespeare]] {{div col end}} ==== Keliautojai bei atradėjai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Fernandas Magelanas]] * [[Francis Drake]] * [[Hernán Cortés]] * [[Ibn Battuta]] * [[James Cook]] * [[Kristupas Kolumbas]] * [[Marco Polo]] * [[Neil Armstrong]] * [[Roald Amundsen]] * [[Vasco da Gama]] {{div col end}} == Temos Lietuvos kontekste (200 straipsnių) == {{tmbox|type=notice|text=Šis sąrašas iš dalies subjektyvus, tačiau nenusiminkite, jei jums svarbios temos nėra sąraše: jūs ir toliau galite tobulinti tuos straipsnius, kurie jus domina. Be to, laikui bėgant, bendruomenė gali sąrašus plėsti.}} === Geografija === {{div col|colwidth=16em}} * [[Lietuvos geografija]] ** [[Lietuvos klimatas]] ** [[Lietuvos ežerai]] ** [[Lietuvos upės]] {{div col end}} ==== Etnografiniai regionai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Lietuvos etnografiniai regionai]] ** [[Aukštaitija]] ** [[Didžioji Lietuva]] ** [[Dzūkija]] ** [[Mažoji Lietuva]] ** [[Suvalkija]] ** [[Žemaitija]] {{div col end}} ==== Miestai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Lietuvos miestai]] ** Vilnius{{efn|name=visuot-dub}} ** [[Kaunas]] ** [[Klaipėda]] ** [[Šiauliai]] ** [[Panevėžys]] ** [[Alytus]] {{div col end}} ==== Vandens telkiniai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Nemunas]] * [[Neris]] * [[Kuršių marios]] * [[Kauno marios]] * [[Drūkšiai]] {{div col end}} === Istorija === {{div col|colwidth=16em}} * [[Lietuvos istorija]] ** [[Saulės mūšis]] * [[Aukso orda]] ** [[Mėlynųjų Vandenų mūšis]] ** [[Lucko suvažiavimas]] * [[Vokiečių ordinas]] ** [[Durbės mūšis]] ** [[Golubo karas]] *** [[Melno taika]] {{div col end}} ==== Viduramžiai ir Naujieji laikai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Lietuvos karalystė]] ** [[Lietuvos krikštas]] *** [[Šiaurės kryžiaus žygiai]] * [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] ** [[Krėvos sutartis]] ** [[Lietuvos Statutai]] ** [[Žalgirio mūšis]] ** [[LDK–Maskvos karai]] *** [[Oršos mūšis]] *** [[Ulos mūšis]] ** [[Bajorai (Lietuva ir Lenkija)]] * [[Abiejų Tautų Respublika]] ** [[Liublino unija]] ** [[Livonijos karas]] ** [[Kėdainių unija]] ** [[Gegužės trečiosios Konstitucija]] ** [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai]] * [[Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje]] ** [[1794 m. sukilimas]] ** [[1830–1831 m. sukilimas]] ** [[1863–1864 m. sukilimas]] ** [[Rusifikacija]] ** [[Spaudos draudimas]] ** [[Sąjūdis]] *** [[Didysis Vilniaus Seimas]] {{div col end}} ==== Lietuvos Respublika ir Tarpukaris ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Lietuvos istorija (1918–1940)]] ** [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas]] ** [[Lietuvos Taryba]] ** [[Steigiamasis Seimas]] ** [[Lietuvos nepriklausomybės kovos]] *** {{i-lygis|B}} [[Lietuvos–sovietų karas]] *** [[Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutartis]] *** [[Lenkijos–Lietuvos karas]] *** [[Klaipėdos sukilimas]] ** [[1926 m. perversmas]] ** [[1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai]] ** [[1939 m. Vokietijos ultimatumas Lietuvai]] {{div col end}} ==== Antrasis pasaulinis karas ir okupacija ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Molotovo-Ribentropo paktas]] * {{i-lygis|B}} [[Baltijos šalių okupacija]] ** [[1941 m. birželio sukilimas]] ** [[Lietuvos partizanai]] *** [[Lietuvos laisvės kovos sąjūdis]] ** {{i-lygis|C}} [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)]] ** {{i-lygis|B}} [[Baltijos šalių valstybingumo tęstinumas]] *** [[Lietuvos diplomatinė tarnyba]] *** [[Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas]] ** [[Lietuvos TSR istorija]] *** [[Lietuvos Helsinkio grupė]] {{div col end}} ==== Nepriklausomybės atstatymas ir XXI amžius ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Dainuojanti revoliucija]] ** [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis]] ** [[1988 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdžio mitingas]] ** [[Baltijos kelias]] ** [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo]] ** [[Ekonominė blokada (1990)]] ** [[Sausio įvykiai (1991 m.)]] {{div col end}} === Kultūra ir sportas === {{div col|colwidth=16em}} * [[Baltai]] ** [[Jotvingiai]] ** [[Kuršiai]] ** [[Latviai]] ** [[Lietuviai]] ** [[Prūsai]] ** [[Sėliai]] ** [[Žemaičiai]] ** [[Žiemgaliai]] * [[Baltų religija]] ** [[Senovės lietuvių religija]] * [[Lietuvių literatūra]] ** [[Martyno Mažvydo katekizmas]] * {{i-lygis|A}} [[Lietuvių kalba]] ** [[Aukštaičių tarmė]] ** [[Žemaičių tarmė]] * [[Lietuvos kultūra]] ** [[Lietuvių mitologija]] ** [[Lietuviška virtuvė]] * [[Muzika Lietuvoje]] * [[Sportas Lietuvoje]] ** [[Lietuvos krepšinis]] Kultūrinis bei architektūrinis paveldas: * [[Trakų salos pilis]] * [[Vilniaus senamiestis]] ** [[Gedimino pilis]] ** [[Vilniaus katedra]] ** [[Vilniaus universitetas]] * [[Kernavės piliakalniai]] * [[Kuršių nerija]] {{div col end}} === Visuomenė, valstybė ir ekonomika === {{div col|colwidth=16em}} * [[Europos Sąjunga]] ** [[Europos Komisija]] ** [[Europos Parlamentas]] ** [[Europos Vadovų Taryba]] ** [[Šengeno erdvė]] * [[Lietuvos demografija]] * [[Mokslas Lietuvoje]] * [[Lietuvos ekonomika]] ** [[Klaipėdos jūrų uostas]] ** [[Lietuvos energetika]] ** [[Lietuvos transportas]] *** [[Lietuvos geležinkelių transportas]] ** [[Litas]] * [[Lietuvos herbas]] * [[Lietuvos kariuomenė]] * [[Lietuvos vėliava]] * [[Lietuvos himnas]] * [[Lietuvos politinė sistema]] ** [[Lietuvos Respublikos Konstitucija]] ** [[Seimas]] * [[Lietuvos administracinis suskirstymas]] * [[Lietuvos tarptautiniai santykiai]] {{div col end}} === Žmonės (biografijos) === ==== Politiniai veikėjai ir istorinės asmenybės ==== {{div col|colwidth=16em}} Viduramžiai ir LDK: * [[Algirdas]] * [[Barbora Radvilaitė]] * [[Bona Sforza]] * [[Gediminas]] * [[Jogaila]] * [[Mindaugas]] * [[Vytautas Didysis]] * [[Žygimantas Augustas]] * [[Tadas Kosciuška]] * [[Steponas Batoras]] Naujųjų laikų: * [[Adolfas Ramanauskas-Vanagas]] * [[Aleksandras Stulginskis]] * [[Antanas Smetona]] * [[Jonas Basanavičius]] * [[Jonas Žemaitis]] * [[Jonas Šliūpas]] * [[Juozas Tumas-Vaižgantas]] * [[Jurgis Bielinis]] * {{i-lygis|B}} [[Kazys Grinius]] * [[Petras Vileišis]] * [[Povilas Plechavičius]] * [[Povilas Višinskis]] * [[Vincas Kudirka]] {{div col end}} ==== Rašytojai ir poetai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Maironis]] * [[Vydūnas]] * [[Žemaitė]] * [[Martynas Mažvydas]] * [[Kristijonas Donelaitis]] * [[Oskaras Milašius]] * [[Adam Mickiewicz]] Naujausių laikų: * [[Alfonsas Nyka-Niliūnas]] * [[Antanas Škėma]] * [[Balys Sruoga]] * [[Justinas Marcinkevičius]] * [[Marcelijus Martinaitis]] * [[Salomėja Nėris]] * [[Sigitas Geda]] * [[Vincas Krėvė-Mickevičius]] * [[Česlovas Milošas]] {{div col end}} ==== Menininkai, architektai bei sportininkai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Charles Bronson]] * [[Donatas Banionis]] * [[Jonas Mekas]] * [[Juozas Miltinis]] * [[Jurgis Mačiūnas]] * [[Laurynas Gucevičius]] * [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]] * [[Pranas Lubinas]] * [[Vytautas Kernagis]] {{div col end}} ==== Mokslininkai, švietėjai bei inžinieriai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Antanas Gustaitis (1898)|Antanas Gustaitis]] * [[Kazimieras Semenavičius]] * [[Kazys Pakštas]] * [[Martynas Počobutas]] * [[Stasys Girėnas]] * [[Steponas Darius]] * [[Tadas Ivanauskas]] {{div col end}} ==== Humanitarinių, socialinių ir teisės mokslų atstovai ==== {{div col|colwidth=16em}} * [[Adolfas Šapoka]] * [[Algirdas Julius Greimas]] * [[Jonas Jablonskis]] * [[Kazimieras Būga]] * [[Konstantinas Sirvydas]] * [[Marija Gimbutienė]] * [[Mykolas Romeris]] * [[Simonas Daukantas]] {{div col end}} == Pastabos == {{notelist|refs= {{efn|name=visuot-dub|Straipsnis jau įtrauktas į visuotinio konteksto sąrašą.}} }} == Taip pat žiūrėkite == * [[:en:Wikipedia:Vital articles/Level/3]] * [[:meta:List of articles every Wikipedia should have]] * [[Vikipedija:Pavyzdiniai straipsniai]] * [[Vikipedija:Vertingi straipsniai]] [[Kategorija:Tarnybiniai Vikipedijos puslapiai]] 2r0appqb3tr08j3l9iozbreneuxvdiu 0 685409 7889419 7827070 2026-07-29T14:26:14Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7889419 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Alexander Satariano | image = | fullname = Alexander Satariano | height = 188 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|2001|10|25|mf=y}} | cityofbirth = [[Sent Džuliansas]] | countryofbirth = [[Malta]] | currentclub = {{vlv|Graikija}} [[GS Kallithéa|Kallithéa]] | clubnumber = 23 | position = [[puolėjas]] | youthyears = nežinoma | youthclubs = [[Saint Andrews FC|Saint Andrews]] | years = 2016–2019<br>2019–2020<br>2020–2021<br>2021–2023<br />2022<br>2022–2023<br>2023–2025<br>2025– | clubs = {{vlv|Malta}} [[Saint Andrews FC|Saint Andrews]]<br />→ {{vlv|Malta}} [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]] (skol.) <br /> {{vlv|Malta}} [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]] <br /> {{vlv|ITA}} [[Frosinone Calcio|Frosinone]] <br> → {{vlv|ITA}} [[US Pergolettese 1932|Pergolettese]] (skol.) <br /> → {{vlv|Malta}} [[Balzan FC|Balzan]] (skol.) <br> {{vlv|Malta}} [[Birkirkara FC|Birkirkara]] <br /> {{vlv|Graikija}} [[GS Kallithéa|Kallithéa]] | caps(goals) = 26 {{0}}(1)<br>15 {{0}}(2)<br />16 {{0}}(6)<br>{{0}}2 {{0}}(0)<br>{{0}}1 {{0}}(0)<br>24 {{0}}(2)<br>54 {{0}}(4)<br />{{0}}1 {{0}}(1) | pcupdate = {{data|2025|10|14}} | nationalyears = 2016–2017 <br /> 2017–2019 <br /> 2020 <br /> 2022– | nationalteam = {{vlv|Malta}} U-17 rinktinė <br /> {{vlv|Malta}} U-19 rinktinė <br /> {{vlv|Malta}} U-21 rinktinė <br /> {{fut|Malta|1}} | nationalcaps(goals)= <br /><br /><br />38 {{0}}(4)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/80277/Alexander_Satariano.html General Information about the player Alexander Satariano]</ref> | ntupdate = {{data|2025|09|05}} |}} '''Aleksanderis Satarianas''' (''Alexander Satariano''; g. [[2001]] m. [[spalio 25]] d.) – [[Malta|Maltos]] futbolininkas, [[puolėjas]]. Kitados kviestas į [[Malta|Maltos]] U-17, U-19, U-21 jaunimo futbolo rinktines. Atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Saint Andrews FC|Pembruko „Saint Andrews“]]. Kitados žaidė jaunimo komandose, o 2016–2019 m. rungtyniavo pagrindinėje komandoje. 2019–2020 m. sezone nuomos pagrindais perleistas [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]] klubui. Nuo 2020 m. priklausė [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]] klubui. [[2021]] m. [[liepos 3]] d. pasirašė trejų metų trukmės sutartį su [[Frosinone Calcio|Frosinone]] klubu ([[Italija]]).<ref>{{cite web|publisher=[[Frosinone Calcio|Frosinone]]|url=https://www.frosinonecalcio.com/it/satariano-e-giallazzurro/|title=SATARIANO È GIALLAZZURRO|date=3 July 2021|language=it}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>[https://timesofmalta.com/article/frosinone-calcio-unveil-alex-satariano-as-their-latest-signing.888472 Frosinone Calcio unveil Alex Satariano as their latest signing]</ref> [[2022]] m. [[sausio 31]] d. nuomos pagrindais perleistas [[US Pergolettese 1932|Pergolettese]] ([[Italija]]).<ref>{{cite press release|publisher=[[Frosinone Calcio|Frosinone]]|url=https://www.frosinonecalcio.com/satariano-alla-pergolettese/|title=SATARIANO ALLA PERGOLETTESE|date=31 January 2022|access-date=31 January 2022|language=it}}</ref><ref>[https://timesofmalta.com/article/malta-international-satariano-handed-pergolettese-debut-in-serie-c.936620 Malta international Satariano handed Pergolettese debut in Serie C]</ref> [[2022]] m. [[rugpjūčio 31]] d. paskolintas [[Balzan FC|Balzan]] klubui ([[Malta]]).<ref>{{cite press release|publisher=[[Frosinone Calcio|Frosinone]]|url=https://www.frosinonecalcio.com/satariano-alla-pergolettese/|title=SATARIANO ALLA PERGOLETTESE|date=31 January 2022|access-date=31 January 2022|language=it}}</ref> Sudaryta vienerių metų trukmės sutartis.<ref>[https://sport.timesofmalta.com/2022/08/30/alex-satariano-joins-balzan-fc-on-a-season-long-loan-from-frosinone/ Alex Satariano joins Balzan FC on a season-long loan from Frosinone]</ref> 2023–2025 m. atstovavo [[Birkirkara FC|Birkirkara]] klubui ([[Malta]]). 2023 m. rugpjūčio pabaigoje tapo žinoma apie persikėlimą į klubą.<ref>[https://timesofmalta.com/article/birkirkara-sign-malta-striker-alex-satariano.1051709 Birkirkara sign Malta striker Alex Satariano]</ref> [[2025]] m. vasarą persikėlė į [[GS Kallithéa|„Kallithéa“]] klubą ([[Graikija]]).<ref>[https://sport.timesofmalta.com/2025/07/26/alex-satariano-reaches-an-agreement-with-birkirkara-fc-to-move-to-a-foreign-club/ Alex Satariano reaches an agreement with Birkirkara FC to move to a Greek club]</ref><ref>[https://sport.timesofmalta.com/2025/07/28/alex-satariano-completes-move-to-greek-second-division-side-kallithea/ Alex Satariano completes move to Greek second division side Kallithea]</ref> == Pasiekimai == ; Asmeniai įvertinimai * {{vlv|Malta}} '''[[Malta|Maltos]] metų futbolininkas''': [[2025]] m.<ref>[https://www.mfa.com.mt/news/general/alexander-satariano-and-shona-zammit-take-home-top-awards-in-mfa-awards-2025/?language=mt Alexander Satariano and Shona Zammit take home top awards in MFA Awards 2025]</ref><ref>[https://sport.timesofmalta.com/2025/05/25/alex-satariano-not-resting-on-his-laurels-after-player-of-the-year-award-eyes-move-abroad/ Alex Satariano not resting on his laurels after Player of the Year award, eyes move abroad]</ref> == Rinktinė == Nuo 2022 m. atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. [[2022]] m. [[lapkričio 11]] d. debiutavo draugiškose rungtynėse prieš [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteiną]].<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/28899/Malta_Liechtenstein.html Malta vs. Liechtenstein 2020-11-11 (pagal national-football-teams.com)]</ref> Maltiečiai sutriuškino varžovus rezultatu 3-0. [[2021]] m. [[kovo 27]] d. pelnė savp pirmąjį įvartį atstovaudamas [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos rinktinei]] rungtynėse prieš [[Slovakijos vyrų futbolo rinktinė|Slovakiją]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 2-2.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/30303/Slovakia_Malta.html Slovakia vs. Malta 2021-03-27 national-football-teams.com]</ref> Po [[Luke Gambin]] įvarčio (16 min.) ir Alexander Satariano tikslaus smūgio 20 min. [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|maltiečiai]] pirmavo (2-0), tačiau neišlaikė persvaros ir rungtynės baigėsi lygiomis. [[2025]] m. [[birželio 7]] d. žaidė prieš [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/41642/Malta_Lithuania.html Malta vs. Lithuania 2025-06-07 (pagal national-football-teams.com)]</ref> [[2025]] m. [[rugsėjo 4]] d. Pasaulio futbolo čempionato atrankos G grupės rungtynėse [[Dariaus ir Girėno stadionas|Dariaus ir Girėno stadione]] ([[Kaunas|Kaunas]]) pelnė įvartį į [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinės]] vartus. Maltiečiai pirmavo (1-0), tačiau lietuviai, po [[Gvidas Gineitis|Gvido Gineičio]] realizuoto 11 m baudinio, išlygino rezultatą ir susitikimas baigėsi lygiosiomis (1-1).<ref>[https://www.lff.lt/su-malta-kaune-issiskirta-lygiosiomis/ Su Malta Kaune išsiskirta lygiosiomis (4 rugsėjo, 2025)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/526397/gvido-gineicio-rungtyniu-pabaigoje-realizuotas-11-m-baudinys-isplese-lietuvai-lygiasias-su-malta Gvido Gineičio rungtynių pabaigoje realizuotas 11 m baudinys išplėšė Lietuvai lygiąsias su Malta]</ref><ref>[https://www.uefa.com/european-qualifiers/match/2044214--lithuania-vs-malta/ UEFA oficiali svetainė: rungtynių ataskaita]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/alexander-satariano/460608/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/alexander-satariano/profil/spieler/491026 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/alexander-satariano/144526/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Maltos futbolininkai|Satariano]] nhts6vxvy2l263hw8jw8xq5d62f6lf6 7889420 7889419 2026-07-29T14:26:50Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7889420 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Alexander Satariano | image = | fullname = Alexander Satariano | height = 188 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|2001|10|25|mf=y}} | cityofbirth = [[Sent Džuliansas]] | countryofbirth = [[Malta]] | currentclub = {{vlv|Graikija}} [[GS Kallithéa|Kallithéa]] | clubnumber = 23 | position = [[puolėjas]] | youthyears = nežinoma | youthclubs = [[Saint Andrews FC|Saint Andrews]] | years = 2016–2019<br>2019–2020<br>2020–2021<br>2021–2023<br />2022<br>2022–2023<br>2023–2025<br>2025– | clubs = {{vlv|Malta}} [[Saint Andrews FC|Saint Andrews]]<br />→ {{vlv|Malta}} [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]] (skol.) <br /> {{vlv|Malta}} [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]] <br /> {{vlv|ITA}} [[Frosinone Calcio|Frosinone]] <br> → {{vlv|ITA}} [[US Pergolettese 1932|Pergolettese]] (skol.) <br /> → {{vlv|Malta}} [[Balzan FC|Balzan]] (skol.) <br> {{vlv|Malta}} [[Birkirkara FC|Birkirkara]] <br /> {{vlv|Graikija}} [[GS Kallithéa|Kallithéa]] | caps(goals) = 26 {{0}}(1)<br>15 {{0}}(2)<br />16 {{0}}(6)<br>{{0}}2 {{0}}(0)<br>{{0}}1 {{0}}(0)<br>24 {{0}}(2)<br>54 {{0}}(4)<br />{{0}}1 {{0}}(1) | pcupdate = {{data|2025|10|14}} | nationalyears = 2016–2017 <br /> 2017–2019 <br /> 2020 <br /> 2022– | nationalteam = {{vlv|Malta}} U-17 rinktinė <br /> {{vlv|Malta}} U-19 rinktinė <br /> {{vlv|Malta}} U-21 rinktinė <br /> {{fut|Malta|1}} | nationalcaps(goals)= <br /><br /><br />38 {{0}}(4)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/80277/Alexander_Satariano.html General Information about the player Alexander Satariano]</ref> | ntupdate = {{data|2025|09|05}} |}} '''Aleksanderis Satarianas''' (''Alexander Satariano''; g. [[2001]] m. [[spalio 25]] d.) – [[Malta|Maltos]] futbolininkas, [[puolėjas]]. Kitados kviestas į [[Malta|Maltos]] U-17, U-19, U-21 jaunimo futbolo rinktines. Atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Saint Andrews FC|Pembruko „Saint Andrews“]]. Kitados žaidė jaunimo komandose, o 2016–2019 m. rungtyniavo pagrindinėje komandoje. 2019–2020 m. sezone nuomos pagrindais perleistas [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]] klubui. Nuo 2020 m. priklausė [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]] klubui. [[2021]] m. [[liepos 3]] d. pasirašė trejų metų trukmės sutartį su [[Frosinone Calcio|Frosinone]] klubu ([[Italija]]).<ref>{{cite web|publisher=[[Frosinone Calcio|Frosinone]]|url=https://www.frosinonecalcio.com/it/satariano-e-giallazzurro/|title=SATARIANO È GIALLAZZURRO|date=3 July 2021|language=it}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>[https://timesofmalta.com/article/frosinone-calcio-unveil-alex-satariano-as-their-latest-signing.888472 Frosinone Calcio unveil Alex Satariano as their latest signing]</ref> [[2022]] m. [[sausio 31]] d. nuomos pagrindais perleistas [[US Pergolettese 1932|Pergolettese]] ([[Italija]]).<ref>{{cite press release|publisher=[[Frosinone Calcio|Frosinone]]|url=https://www.frosinonecalcio.com/satariano-alla-pergolettese/|title=SATARIANO ALLA PERGOLETTESE|date=31 January 2022|access-date=31 January 2022|language=it}}</ref><ref>[https://timesofmalta.com/article/malta-international-satariano-handed-pergolettese-debut-in-serie-c.936620 Malta international Satariano handed Pergolettese debut in Serie C]</ref> [[2022]] m. [[rugpjūčio 31]] d. paskolintas [[Balzan FC|Balzan]] klubui ([[Malta]]).<ref>{{cite press release|publisher=[[Frosinone Calcio|Frosinone]]|url=https://www.frosinonecalcio.com/satariano-alla-pergolettese/|title=SATARIANO ALLA PERGOLETTESE|date=31 January 2022|access-date=31 January 2022|language=it}}</ref> Sudaryta vienerių metų trukmės sutartis.<ref>[https://sport.timesofmalta.com/2022/08/30/alex-satariano-joins-balzan-fc-on-a-season-long-loan-from-frosinone/ Alex Satariano joins Balzan FC on a season-long loan from Frosinone]</ref> 2023–2025 m. atstovavo [[Birkirkara FC|Birkirkara]] klubui ([[Malta]]). 2023 m. rugpjūčio pabaigoje tapo žinoma apie persikėlimą į klubą.<ref>[https://timesofmalta.com/article/birkirkara-sign-malta-striker-alex-satariano.1051709 Birkirkara sign Malta striker Alex Satariano]</ref> [[2025]] m. vasarą persikėlė į [[GS Kallithéa|„Kallithéa“]] klubą ([[Graikija]]).<ref>[https://sport.timesofmalta.com/2025/07/26/alex-satariano-reaches-an-agreement-with-birkirkara-fc-to-move-to-a-foreign-club/ Alex Satariano reaches an agreement with Birkirkara FC to move to a Greek club]</ref><ref>[https://sport.timesofmalta.com/2025/07/28/alex-satariano-completes-move-to-greek-second-division-side-kallithea/ Alex Satariano completes move to Greek second division side Kallithea]</ref> == Pasiekimai == ; Asmeniai įvertinimai * {{vlv|Malta}} '''[[Malta|Maltos]] metų futbolininkas''': [[2025]] m.<ref>[https://www.mfa.com.mt/news/general/alexander-satariano-and-shona-zammit-take-home-top-awards-in-mfa-awards-2025/?language=mt Alexander Satariano and Shona Zammit take home top awards in MFA Awards 2025]</ref><ref>[https://sport.timesofmalta.com/2025/05/25/alex-satariano-not-resting-on-his-laurels-after-player-of-the-year-award-eyes-move-abroad/ Alex Satariano not resting on his laurels after Player of the Year award, eyes move abroad]</ref> == Rinktinė == Nuo 2022 m. atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. 2022 m. lapkričio 11 d. debiutavo draugiškose rungtynėse prieš [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteiną]].<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/28899/Malta_Liechtenstein.html Malta vs. Liechtenstein 2020-11-11 (pagal national-football-teams.com)]</ref> Maltiečiai sutriuškino varžovus rezultatu 3-0. 2021 m. kovo 27 d. pelnė savp pirmąjį įvartį atstovaudamas [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos rinktinei]] rungtynėse prieš [[Slovakijos vyrų futbolo rinktinė|Slovakiją]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 2-2.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/30303/Slovakia_Malta.html Slovakia vs. Malta 2021-03-27 national-football-teams.com]</ref> Po [[Luke Gambin]] įvarčio (16 min.) ir Alexander Satariano tikslaus smūgio 20 min. [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|maltiečiai]] pirmavo (2-0), tačiau neišlaikė persvaros ir rungtynės baigėsi lygiomis. 2025 m. birželio 7 d. žaidė prieš [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/41642/Malta_Lithuania.html Malta vs. Lithuania 2025-06-07 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2025 m. rugsėjo 4 d. Pasaulio futbolo čempionato atrankos G grupės rungtynėse [[Dariaus ir Girėno stadionas|Dariaus ir Girėno stadione]] ([[Kaunas|Kaunas]]) pelnė įvartį į [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinės]] vartus. Maltiečiai pirmavo (1-0), tačiau lietuviai, po [[Gvidas Gineitis|Gvido Gineičio]] realizuoto 11 m baudinio, išlygino rezultatą ir susitikimas baigėsi lygiosiomis (1-1).<ref>[https://www.lff.lt/su-malta-kaune-issiskirta-lygiosiomis/ Su Malta Kaune išsiskirta lygiosiomis (4 rugsėjo, 2025)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/526397/gvido-gineicio-rungtyniu-pabaigoje-realizuotas-11-m-baudinys-isplese-lietuvai-lygiasias-su-malta Gvido Gineičio rungtynių pabaigoje realizuotas 11 m baudinys išplėšė Lietuvai lygiąsias su Malta]</ref><ref>[https://www.uefa.com/european-qualifiers/match/2044214--lithuania-vs-malta/ UEFA oficiali svetainė: rungtynių ataskaita]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/alexander-satariano/460608/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/alexander-satariano/profil/spieler/491026 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/alexander-satariano/144526/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Maltos futbolininkai|Satariano]] 7xbdwvzixwhkfgo4qajypnmr2tfy6ea 7889421 7889420 2026-07-29T14:27:11Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889421 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Alexander Satariano | image = | fullname = Alexander Satariano | height = 188 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|2001|10|25|mf=y}} | cityofbirth = [[Sent Džuliansas]] | countryofbirth = [[Malta]] | currentclub = {{vlv|Graikija}} [[GS Kallithéa|Kallithéa]] | clubnumber = 23 | position = [[puolėjas]] | youthyears = nežinoma | youthclubs = [[Saint Andrews FC|Saint Andrews]] | years = 2016–2019<br>2019–2020<br>2020–2021<br>2021–2023<br />2022<br>2022–2023<br>2023–2025<br>2025– | clubs = {{vlv|Malta}} [[Saint Andrews FC|Saint Andrews]]<br />→ {{vlv|Malta}} [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]] (skol.) <br /> {{vlv|Malta}} [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]] <br /> {{vlv|ITA}} [[Frosinone Calcio|Frosinone]] <br> → {{vlv|ITA}} [[US Pergolettese 1932|Pergolettese]] (skol.) <br /> → {{vlv|Malta}} [[Balzan FC|Balzan]] (skol.) <br> {{vlv|Malta}} [[Birkirkara FC|Birkirkara]] <br /> {{vlv|Graikija}} [[GS Kallithéa|Kallithéa]] | caps(goals) = 26 {{0}}(1)<br>15 {{0}}(2)<br />16 {{0}}(6)<br>{{0}}2 {{0}}(0)<br>{{0}}1 {{0}}(0)<br>24 {{0}}(2)<br>54 {{0}}(4)<br />{{0}}1 {{0}}(1) | pcupdate = {{data|2025|10|14}} | nationalyears = 2016–2017 <br /> 2017–2019 <br /> 2020 <br /> 2022– | nationalteam = {{vlv|Malta}} U-17 rinktinė <br /> {{vlv|Malta}} U-19 rinktinė <br /> {{vlv|Malta}} U-21 rinktinė <br /> {{fut|Malta|1}} | nationalcaps(goals)= <br /><br /><br />38 {{0}}(4)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/80277/Alexander_Satariano.html General Information about the player Alexander Satariano]</ref> | ntupdate = {{data|2025|09|05}} |}} '''Aleksanderis Satarianas''' (''Alexander Satariano''; g. [[2001]] m. [[spalio 25]] d.) – [[Malta|Maltos]] futbolininkas, [[puolėjas]]. Kitados kviestas į [[Malta|Maltos]] U-17, U-19, U-21 jaunimo futbolo rinktines. Atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Saint Andrews FC|Pembruko „Saint Andrews“]]. Kitados žaidė jaunimo komandose, o 2016–2019 m. rungtyniavo pagrindinėje komandoje. 2019–2020 m. sezone nuomos pagrindais perleistas [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]] klubui. Nuo 2020 m. priklausė [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]] klubui. 2021 m. liepos 3 d. pasirašė trejų metų trukmės sutartį su [[Frosinone Calcio|Frosinone]] klubu ([[Italija]]).<ref>{{cite web|publisher=[[Frosinone Calcio|Frosinone]]|url=https://www.frosinonecalcio.com/it/satariano-e-giallazzurro/|title=SATARIANO È GIALLAZZURRO|date=3 July 2021|language=it}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>[https://timesofmalta.com/article/frosinone-calcio-unveil-alex-satariano-as-their-latest-signing.888472 Frosinone Calcio unveil Alex Satariano as their latest signing]</ref> [[2022]] m. [[sausio 31]] d. nuomos pagrindais perleistas [[US Pergolettese 1932|Pergolettese]] ([[Italija]]).<ref>{{cite press release|publisher=[[Frosinone Calcio|Frosinone]]|url=https://www.frosinonecalcio.com/satariano-alla-pergolettese/|title=SATARIANO ALLA PERGOLETTESE|date=31 January 2022|access-date=31 January 2022|language=it}}</ref><ref>[https://timesofmalta.com/article/malta-international-satariano-handed-pergolettese-debut-in-serie-c.936620 Malta international Satariano handed Pergolettese debut in Serie C]</ref> [[2022]] m. [[rugpjūčio 31]] d. paskolintas [[Balzan FC|Balzan]] klubui ([[Malta]]).<ref>{{cite press release|publisher=[[Frosinone Calcio|Frosinone]]|url=https://www.frosinonecalcio.com/satariano-alla-pergolettese/|title=SATARIANO ALLA PERGOLETTESE|date=31 January 2022|access-date=31 January 2022|language=it}}</ref> Sudaryta vienerių metų trukmės sutartis.<ref>[https://sport.timesofmalta.com/2022/08/30/alex-satariano-joins-balzan-fc-on-a-season-long-loan-from-frosinone/ Alex Satariano joins Balzan FC on a season-long loan from Frosinone]</ref> 2023–2025 m. atstovavo [[Birkirkara FC|Birkirkara]] klubui ([[Malta]]). 2023 m. rugpjūčio pabaigoje tapo žinoma apie persikėlimą į klubą.<ref>[https://timesofmalta.com/article/birkirkara-sign-malta-striker-alex-satariano.1051709 Birkirkara sign Malta striker Alex Satariano]</ref> 2025 m. vasarą persikėlė į [[GS Kallithéa|„Kallithéa“]] klubą ([[Graikija]]).<ref>[https://sport.timesofmalta.com/2025/07/26/alex-satariano-reaches-an-agreement-with-birkirkara-fc-to-move-to-a-foreign-club/ Alex Satariano reaches an agreement with Birkirkara FC to move to a Greek club]</ref><ref>[https://sport.timesofmalta.com/2025/07/28/alex-satariano-completes-move-to-greek-second-division-side-kallithea/ Alex Satariano completes move to Greek second division side Kallithea]</ref> == Pasiekimai == ; Asmeniai įvertinimai * {{vlv|Malta}} '''[[Malta|Maltos]] metų futbolininkas''': [[2025]] m.<ref>[https://www.mfa.com.mt/news/general/alexander-satariano-and-shona-zammit-take-home-top-awards-in-mfa-awards-2025/?language=mt Alexander Satariano and Shona Zammit take home top awards in MFA Awards 2025]</ref><ref>[https://sport.timesofmalta.com/2025/05/25/alex-satariano-not-resting-on-his-laurels-after-player-of-the-year-award-eyes-move-abroad/ Alex Satariano not resting on his laurels after Player of the Year award, eyes move abroad]</ref> == Rinktinė == Nuo 2022 m. atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. 2022 m. lapkričio 11 d. debiutavo draugiškose rungtynėse prieš [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteiną]].<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/28899/Malta_Liechtenstein.html Malta vs. Liechtenstein 2020-11-11 (pagal national-football-teams.com)]</ref> Maltiečiai sutriuškino varžovus rezultatu 3-0. 2021 m. kovo 27 d. pelnė savp pirmąjį įvartį atstovaudamas [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos rinktinei]] rungtynėse prieš [[Slovakijos vyrų futbolo rinktinė|Slovakiją]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 2-2.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/30303/Slovakia_Malta.html Slovakia vs. Malta 2021-03-27 national-football-teams.com]</ref> Po [[Luke Gambin]] įvarčio (16 min.) ir Alexander Satariano tikslaus smūgio 20 min. [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|maltiečiai]] pirmavo (2-0), tačiau neišlaikė persvaros ir rungtynės baigėsi lygiomis. 2025 m. birželio 7 d. žaidė prieš [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/41642/Malta_Lithuania.html Malta vs. Lithuania 2025-06-07 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2025 m. rugsėjo 4 d. Pasaulio futbolo čempionato atrankos G grupės rungtynėse [[Dariaus ir Girėno stadionas|Dariaus ir Girėno stadione]] ([[Kaunas|Kaunas]]) pelnė įvartį į [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinės]] vartus. Maltiečiai pirmavo (1-0), tačiau lietuviai, po [[Gvidas Gineitis|Gvido Gineičio]] realizuoto 11 m baudinio, išlygino rezultatą ir susitikimas baigėsi lygiosiomis (1-1).<ref>[https://www.lff.lt/su-malta-kaune-issiskirta-lygiosiomis/ Su Malta Kaune išsiskirta lygiosiomis (4 rugsėjo, 2025)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/526397/gvido-gineicio-rungtyniu-pabaigoje-realizuotas-11-m-baudinys-isplese-lietuvai-lygiasias-su-malta Gvido Gineičio rungtynių pabaigoje realizuotas 11 m baudinys išplėšė Lietuvai lygiąsias su Malta]</ref><ref>[https://www.uefa.com/european-qualifiers/match/2044214--lithuania-vs-malta/ UEFA oficiali svetainė: rungtynių ataskaita]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/alexander-satariano/460608/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/alexander-satariano/profil/spieler/491026 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/alexander-satariano/144526/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Maltos futbolininkai|Satariano]] jslkv51plso8b5ek2sc04wdem6pvn4h 7889422 7889421 2026-07-29T14:27:28Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7889422 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Alexander Satariano | image = | fullname = Alexander Satariano | height = 188 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|2001|10|25|mf=y}} | cityofbirth = [[Sent Džuliansas]] | countryofbirth = [[Malta]] | currentclub = {{vlv|Graikija}} [[GS Kallithéa|Kallithéa]] | clubnumber = 23 | position = [[puolėjas]] | youthyears = nežinoma | youthclubs = [[Saint Andrews FC|Saint Andrews]] | years = 2016–2019<br>2019–2020<br>2020–2021<br>2021–2023<br />2022<br>2022–2023<br>2023–2025<br>2025– | clubs = {{vlv|Malta}} [[Saint Andrews FC|Saint Andrews]]<br />→ {{vlv|Malta}} [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]] (skol.) <br /> {{vlv|Malta}} [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]] <br /> {{vlv|ITA}} [[Frosinone Calcio|Frosinone]] <br> → {{vlv|ITA}} [[US Pergolettese 1932|Pergolettese]] (skol.) <br /> → {{vlv|Malta}} [[Balzan FC|Balzan]] (skol.) <br> {{vlv|Malta}} [[Birkirkara FC|Birkirkara]] <br /> {{vlv|Graikija}} [[GS Kallithéa|Kallithéa]] | caps(goals) = 26 {{0}}(1)<br>15 {{0}}(2)<br />16 {{0}}(6)<br>{{0}}2 {{0}}(0)<br>{{0}}1 {{0}}(0)<br>24 {{0}}(2)<br>54 {{0}}(4)<br />{{0}}1 {{0}}(1) | pcupdate = {{data|2025|10|14}} | nationalyears = 2016–2017 <br /> 2017–2019 <br /> 2020 <br /> 2022– | nationalteam = {{vlv|Malta}} U-17 rinktinė <br /> {{vlv|Malta}} U-19 rinktinė <br /> {{vlv|Malta}} U-21 rinktinė <br /> {{fut|Malta|1}} | nationalcaps(goals)= <br /><br /><br />38 {{0}}(4)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/80277/Alexander_Satariano.html General Information about the player Alexander Satariano]</ref> | ntupdate = {{data|2025|09|05}} |}} '''Aleksanderis Satarianas''' (''Alexander Satariano''; g. [[2001]] m. [[spalio 25]] d.) – [[Malta|Maltos]] futbolininkas, [[puolėjas]]. Kitados kviestas į [[Malta|Maltos]] U-17, U-19, U-21 jaunimo futbolo rinktines. Atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Saint Andrews FC|Pembruko „Saint Andrews“]]. Kitados žaidė jaunimo komandose, o 2016–2019 m. rungtyniavo pagrindinėje komandoje. 2019–2020 m. sezone nuomos pagrindais perleistas [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]] klubui. Nuo 2020 m. priklausė [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]] klubui. 2021 m. liepos 3 d. pasirašė trejų metų trukmės sutartį su [[Frosinone Calcio|Frosinone]] klubu ([[Italija]]).<ref>{{cite web|publisher=[[Frosinone Calcio|Frosinone]]|url=https://www.frosinonecalcio.com/it/satariano-e-giallazzurro/|title=SATARIANO È GIALLAZZURRO|date=3 July 2021|language=it}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>[https://timesofmalta.com/article/frosinone-calcio-unveil-alex-satariano-as-their-latest-signing.888472 Frosinone Calcio unveil Alex Satariano as their latest signing]</ref> 2022 m. sausio 31 d. nuomos pagrindais perleistas [[US Pergolettese 1932|Pergolettese]] ([[Italija]]).<ref>{{cite press release|publisher=[[Frosinone Calcio|Frosinone]]|url=https://www.frosinonecalcio.com/satariano-alla-pergolettese/|title=SATARIANO ALLA PERGOLETTESE|date=31 January 2022|access-date=31 January 2022|language=it}}</ref><ref>[https://timesofmalta.com/article/malta-international-satariano-handed-pergolettese-debut-in-serie-c.936620 Malta international Satariano handed Pergolettese debut in Serie C]</ref> [[2022]] m. [[rugpjūčio 31]] d. paskolintas [[Balzan FC|Balzan]] klubui ([[Malta]]).<ref>{{cite press release|publisher=[[Frosinone Calcio|Frosinone]]|url=https://www.frosinonecalcio.com/satariano-alla-pergolettese/|title=SATARIANO ALLA PERGOLETTESE|date=31 January 2022|access-date=31 January 2022|language=it}}</ref> Sudaryta vienerių metų trukmės sutartis.<ref>[https://sport.timesofmalta.com/2022/08/30/alex-satariano-joins-balzan-fc-on-a-season-long-loan-from-frosinone/ Alex Satariano joins Balzan FC on a season-long loan from Frosinone]</ref> 2023–2025 m. atstovavo [[Birkirkara FC|Birkirkara]] klubui ([[Malta]]). 2023 m. rugpjūčio pabaigoje tapo žinoma apie persikėlimą į klubą.<ref>[https://timesofmalta.com/article/birkirkara-sign-malta-striker-alex-satariano.1051709 Birkirkara sign Malta striker Alex Satariano]</ref> 2025 m. vasarą persikėlė į [[GS Kallithéa|„Kallithéa“]] klubą ([[Graikija]]).<ref>[https://sport.timesofmalta.com/2025/07/26/alex-satariano-reaches-an-agreement-with-birkirkara-fc-to-move-to-a-foreign-club/ Alex Satariano reaches an agreement with Birkirkara FC to move to a Greek club]</ref><ref>[https://sport.timesofmalta.com/2025/07/28/alex-satariano-completes-move-to-greek-second-division-side-kallithea/ Alex Satariano completes move to Greek second division side Kallithea]</ref> == Pasiekimai == ; Asmeniai įvertinimai * {{vlv|Malta}} '''[[Malta|Maltos]] metų futbolininkas''': [[2025]] m.<ref>[https://www.mfa.com.mt/news/general/alexander-satariano-and-shona-zammit-take-home-top-awards-in-mfa-awards-2025/?language=mt Alexander Satariano and Shona Zammit take home top awards in MFA Awards 2025]</ref><ref>[https://sport.timesofmalta.com/2025/05/25/alex-satariano-not-resting-on-his-laurels-after-player-of-the-year-award-eyes-move-abroad/ Alex Satariano not resting on his laurels after Player of the Year award, eyes move abroad]</ref> == Rinktinė == Nuo 2022 m. atstovavo [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]. 2022 m. lapkričio 11 d. debiutavo draugiškose rungtynėse prieš [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteiną]].<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/28899/Malta_Liechtenstein.html Malta vs. Liechtenstein 2020-11-11 (pagal national-football-teams.com)]</ref> Maltiečiai sutriuškino varžovus rezultatu 3-0. 2021 m. kovo 27 d. pelnė savp pirmąjį įvartį atstovaudamas [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos rinktinei]] rungtynėse prieš [[Slovakijos vyrų futbolo rinktinė|Slovakiją]]. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 2-2.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/30303/Slovakia_Malta.html Slovakia vs. Malta 2021-03-27 national-football-teams.com]</ref> Po [[Luke Gambin]] įvarčio (16 min.) ir Alexander Satariano tikslaus smūgio 20 min. [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|maltiečiai]] pirmavo (2-0), tačiau neišlaikė persvaros ir rungtynės baigėsi lygiomis. 2025 m. birželio 7 d. žaidė prieš [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/41642/Malta_Lithuania.html Malta vs. Lithuania 2025-06-07 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2025 m. rugsėjo 4 d. Pasaulio futbolo čempionato atrankos G grupės rungtynėse [[Dariaus ir Girėno stadionas|Dariaus ir Girėno stadione]] ([[Kaunas|Kaunas]]) pelnė įvartį į [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinės]] vartus. Maltiečiai pirmavo (1-0), tačiau lietuviai, po [[Gvidas Gineitis|Gvido Gineičio]] realizuoto 11 m baudinio, išlygino rezultatą ir susitikimas baigėsi lygiosiomis (1-1).<ref>[https://www.lff.lt/su-malta-kaune-issiskirta-lygiosiomis/ Su Malta Kaune išsiskirta lygiosiomis (4 rugsėjo, 2025)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/526397/gvido-gineicio-rungtyniu-pabaigoje-realizuotas-11-m-baudinys-isplese-lietuvai-lygiasias-su-malta Gvido Gineičio rungtynių pabaigoje realizuotas 11 m baudinys išplėšė Lietuvai lygiąsias su Malta]</ref><ref>[https://www.uefa.com/european-qualifiers/match/2044214--lithuania-vs-malta/ UEFA oficiali svetainė: rungtynių ataskaita]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/alexander-satariano/460608/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/alexander-satariano/profil/spieler/491026 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/alexander-satariano/144526/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Maltos futbolininkai|Satariano]] m496ge54xtre9akpf63b3zzybnrttuo 0 686481 7889548 7884877 2026-07-29T20:13:54Z Wolfmartyn 122516 /* Rungtynės */ 7889548 wikitext text/x-wiki {{current-football}} {{LT klubai UEFA |sez = 2026 |ska = 4 |kom = „Hegelmann“, „Kauno Žalgiris“, „Panevėžys“, „Žalgiris“ |run = 6 |per = 3 |lyg = 2 |pra = 1 |iv+ = 10 |iv- = 9 }} '''Lietuvos klubai UEFA turnyruose 2026 m.''' – keturi [[Lietuvos futbolo klubai]], žaidžiantys [[UEFA]] klubiniuose turnyruose 2026–2027 m. sezone.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/527661/hegelmann-nugalejes-fk-panevezys-antra-karta-klubo-istorijoje-iskovojo-lff-taure „Hegelmann“ nugalėjęs FK „Panevėžys“ antrą kartą klubo istorijoje iškovojo LFF taurę.] 2025-09-28, Sportas.lt (tikrinta 2026-06-17).</ref> == Komandos == === Lietuvos klubai === {| class=wikitable ! Klubas || Dalyvavimo pagrindas || UEFA sezonas || UEFA turnyras |- | [[FK Kauno Žalgiris]] || [[2025 m. A lyga]], 1 vieta || 7-asis || [[2026–2027 m. UEFA čempionų lyga]] |- | [[FC Hegelmann]] || [[2025 m. A lyga]], 2 vieta || 3-asis || [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga]] |- | [[FK Žalgiris]] || [[2025 m. A lyga]], 3 vieta || 31-asis || [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga]] |- | [[FK Panevėžys]] || [[2025 m. LFF taurė]]s laimėtojas || 5-asis || [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga]] |} === Varžovai === Pirmuosius varžovus Lietuvos komandos sužinojo 2026 m. birželio 16 d.<ref>[https://www.lff.lt/lietuvos-klubai-suzinojo-varzovus-pirmuosiuose-uefa-turnyru-atrankos-etapuose/ Lietuvos klubai sužinojo varžovus pirmuosiuose UEFA turnyrų atrankos etapuose.] 2026-06-16, Lff.lt (tikrinta 2026-07-16).</ref> {{Location map+|Europa|width=400|float=left|caption=Lietuvos komandų varžovai|places= {{location map~|Europa|lat=42.5|long=21.5|label=[[FC Drita|Drita]]}} {{location map~|Europa|lat=62.2|long=-6.6|label=[[KI Klaksvik|Klaksvik]]}} {{location map~|Europa|lat=42.2|long=18.9|label=[[OFK Petrovac|Petrovac]]|position=left}} {{location map~|Europa|lat=58.9|long=25.6|label=[[LM Paide|Paide]]}} {{location map~|Europa|lat=41.7|long=44.8|label=[[Dinamo Tbilisi]]}} {{location map~|Europa|lat=53.2|long=63.6|label=→ [[Tobyl FK|Tobyl]]}}}} {{-}} == UEFA koeficientai == Lietuvos klubų koeficientai prieš 2026–2027 metų UEFA sezoną:<ref>[https://www.uefa.com/nationalassociations/uefarankings/club/?year=2026 UEFA rankings.] Uefa.com (tikrinta 2026-07-22).</ref> {| class="wikitable" ! {{santrumpa|V.|Vieta}} !! Klubas !! 2021-22 !! 2022-23 !! 2023-24 !! 2024-25 !! 2025-26 !! '''Viso taškų''' !! '''Asociacijos taškai''' |- | 133 || [[FK Žalgiris]] || 2,5 || 4 || 2,5 || 1,5 || 1,5 || '''12''' || 1,550 |- | 222 || [[FK Panevėžys]] || 1,5 || 1 || 1,5 || 2,5 || || '''6,5''' || 1,550 |- | 235 || [[FK Kauno Žalgiris]] || 1,5 || 1 || 1,5 || || 2 || '''6''' || 1,550 |- | 357 || [[FK Sūduva]] || 1,5 || 1,5 || || || || '''3''' || 1,550 |- | 381 || [[FC Hegelmann]] || || || 1 || || 1 || '''2''' || 1,550 |- | || {{flagicon|LTU}} '''Lietuva (A lyga)''' ||colspan=6| ||'''1,550''' |- | 395 || [[FK Banga]] || || || || || 1,5 || 1,5 || '''1,550''' |- | 396 || [[FK Transinvest]] || || || || 1,5 || || 1,5 || '''1,550''' |- | 397 || [[FA Šiauliai]] || || || || 1 || || 1 || '''1,550''' |} == Rungtynės == {| class="wikitable" style="text-align:center" ! Klubas || Turnyras || Etapas || Šalis || Klubas || I rungtynės || II rungtynės || Bendras rezultatas |+Rezultatai |- | rowspan=3 | [[FK Kauno Žalgiris]] || rowspan=3 | Čempionų lyga || {{santrumpa|1Q|Pirmasis atrankos etapas}} || {{flagicon|KOS}} || [[FC Drita]] || '''{{santrumpa|N|namuose}}''' 1:1 || '''{{santrumpa|S|svečiuose}}''' 3:2 || 4:3 |- | {{santrumpa|2Q|Antrasis atrankos etapas}} || {{flagicon|FRO}} || [[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]] || '''{{santrumpa|S|svečiuose}}''' 0:0 || '''{{santrumpa|N|namuose}}''' 1:0 || 1:0 |- | {{santrumpa|3Q|Trečiasis atrankos etapas}} || {{flagicon|CRO}} || [[GNK Dinamo Zagreb]] || '''{{santrumpa|S|svečiuose}}''' || '''{{santrumpa|N|namuose}}''' || |- | rowspan=2 | [[FK Žalgiris]] || rowspan=4 | Konferencijų lyga || {{santrumpa|1Q|Pirmasis atrankos etapas}} || {{flagicon|MNE}} || [[OFK Petrovac]] || '''{{santrumpa|S|svečiuose}}''' 3:1 || '''{{santrumpa|N|namuose}}''' 2:1 || 5:2 |- | {{santrumpa|2Q|Antrasis atrankos etapas}} || {{flagicon|GEO}} || [[FC Dinamo Tbilisi]] || '''{{santrumpa|S|svečiuose}}''' 0:3 || '''{{santrumpa|N|namuose}}''' || |- | rowspan=1 | [[FC Hegelmann]] || {{santrumpa|1Q|Pirmasis atrankos etapas}} || {{flagicon|EST}} || [[Paide Linnameeskond]] || '''{{santrumpa|N|namuose}}''' 1:1 || '''{{santrumpa|S|svečiuose}}''' 0:3 || 1:4 |- | rowspan=1 | [[FK Panevėžys]] || {{santrumpa|2Q|Antrasis atrankos etapas}} || {{flagicon|KAZ}} || [[Tobyl FK]] || '''{{santrumpa|N|namuose}}''' 1:1 || '''{{santrumpa|S|svečiuose}}''' || |- |} Įvarčiai: * '''FK Kauno Žalgiris:''' prieš [[FC Drita]]: [[Amine Benchaib]] (2), [[Vykintas Slivka]] (2); Prieš [[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]]: [[Leon Kreković]]; * '''FK Žalgiris:''' prieš [[OFK Petrovac]]: [[Nikola Petković]] (3), [[Stanislavas Bilenkas|Stanislav Bilenkyi]], [[Nemanja Mihajlović]]; * '''FC Hegelmann:''' [[Vilius Armanavičius]]; * '''FK Panevėžys:''' [[Seydina Keita]]. == Šaltiniai == {{ref}} {{Lietuvos klubai UEFA}} mya2a42vf99itbuii827kophpi4of5v 0 693930 7889621 7797651 2026-07-30T04:34:08Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889621 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė orlaivis|Pavadinimas=Laville PS-89|Foto=Kiev_Brovary_airfield_PS-89_(ZIG-1)_plane.png|Antraštė=PS-89 leidžiasi Kijivo Brovary oro uoste|Pastatyta_vnt=7|Naudoja=[[Aeroflot]]|Pradėtas naudoti=1937 m.|Baigtas naudoti=po 1941 m.|Tipas=[[Oro laineris]]|Statytojas=Zavod Imeni Goltsmana|Kūrėjas=André Laville<br>A. Kulevas<br>P. Jeberzinas|Pirmas skrydis=1935 m.|Gamybos metai=1937–1938 m.}} '''Laville PS-89 ('''kitas pavadinimas – '''ZiG-1)''' – nedideliais kiekiais [[XX amžius|XX a]]. 4-ajame dešimtmetyje [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]] gamintas keleivinis lėktuvas. Projektavimo darbai pradėti 1933 m., siekiant suteikti valstybinei [[Oro linijų bendrovė|aviakompanijai]] „[[Aeroflot]]“ šiuolaikiškos konstrukcijos keleivinį lėktuvą, kuris turėjo pakeisti tuo metu naudotus pasenusius sovietinės gamybos [[Tupolev ANT-9]] ir [[Kalinin K-5]] ir dar senesnius vokiškus [[Junkers F 13]]. == Projekto užuomazgos == PS-89 projekto kilmė siejama su dideliu įspūdžiu, kurį sovietų valdžiai padarė [[Dewoitine D.338|Dewoitine D.332]] skrydžio savybės. Šis lėktuvas buvo demonstruojamas per [[Prancūzija|Prancūzijos]] vyriausybinės delegacijos, vadovaujamos aviacijos ministro Pierre Cot, vizitą.<ref>{{cite journal |title=The French Air Minister's Tour |journal=Flight |url=https://www.flightglobal.com/pdfarchive/view/1933/1933%20-%200654.html |volume= |page=972 |date=1933-09-28 |language=en}}</ref> Trimotoris prancūzų lėktuvas nustebino savo greičiu – jis buvo didesnis nei naikintuvų [[Polikarpov I-5]], kurie 1933 m. rugsėjo viduryje jį lydėjo Sovietų Sąjungos danguje iki Maskvos oro uosto.<ref name=":2">[http://www.airwar.ru/enc/cw1/ps89.html ПС-89(ЗИГ-1)] // ''Уголок неба,'' www.airwar.ru.</ref> D.332 sukeltas susidomėjimas virto užsakymu sukurti naują transportinį lėktuvą, galintį skraidinti dvylika keleivių; toks užsakymas buvo pateiktas tiek TsAGI, tiek SSRS civilinio oro laivyno mokslinių tyrimų institutui ({{Ru|Научно-Исследовательский Институт Гражданнсково Воздушново Флота (НИИ ГВФ)}}). Pirmuoju atveju darbo grupė, vadovaujama [[Aleksandras Archangelskis|Aleksandro Archangelskio]], prižiūrint [[Andrejus Tupolevas|Andrejui Tupolevui]], sukūrė [[Tupolev ANT-35]].<ref name=":2" /> == Projektavimas ir konstrukcija == PS-89 projektavo į SSRS pakviestas prancūzų inžinierius André Laville. Tai buvo tradicinės konstrukcijos [[Žemasparnis lėktuvas|žemasparnis]] konsolinis [[monoplanas]] su dviem varikliais M-17 (vokiško variklio [[BMW IV]] licencinis modifikuotas variantas), sumontuotais sparnuose įrengtose gondolose, sukusiais metalinius dvimenčius [[Propeleris|propelerius]]. Sparnas buvo konsolinis, su visiškai lygia danga ir įleistomis [[Kniedė|kniedėmis]]; uodegos plokštumos buvo monoplaninės, tačiau horizontalusis stabilizatorius buvo papildomai sutvirtintas viršutinėje dalyje. Visa orlaivio konstrukcija buvo metalinė, išskyrus valdymo paviršių drobinę apdailą. Pagrindinė važiuoklė buvo fiksuota, su: „kelnių“ tipo aerodinaminiais gaubtais, uodegos [[Orlaivio važiuoklė|važiuoklė]] – įtraukiama. Septyni kuro bakai, kurių bendra talpa siekė 1 890 litrų, įskaitant 56 litrų talpos avarinį,<ref name=":2" /> buvo įrengti fiuzeliaže. Pilotų kabinoje buvo vieta dviem pilotams – tai buvo vieninteliai įgulos nariai. Bandymus atlikęs pilotas gana kritiškai įvertino pilotų kabinos patogumą – jo teigimu, ji buvo ankšta ir turėjo per mažus priekinius langus, tačiau šios pastabos buvo siejamos su tuo, kad pilotas anksčiau buvo susipažinęs su [[Douglas DC-3]].<ref name=":2" /> Fiuzeliaže buvo įrengti du keleivių salonai – pirmasis (keturių vietų) turėjo vieną pailgą, didesnio ploto [[Iliuminatorius|iliuminatorių]] ir buvo laikomas aukštesnės klasės. Kabinos buvo išklotos garsą sugeriančia medžiaga, taip pat jose buvo įrengtos ventiliacijos ir šildymo sistemos. Dar prieš prototipo pastatymą A. Laville pasitraukė<ref name=":0" /> (kitur – buvo nušalintas)<ref name=":2" /> iš projekto; jį pakeitė vietinis inžinierius A. Kulevas. Lėktuvas buvo gaminamas [[Maskva|Maskvoje]], Golcmano (pirmojo SSRS civilinės aviacijos vadovo) vardu pavadintoje gamykloje ({{Ru|Завод Имени Гольцманa}}, vėliau pervadintoje į [[Gamykla Nr. 89|Gamyklą Nr. 89]]), kurioje buvo įsikūręs SSRS civilinio oro laivyno mokslinių tyrimų institutas. Iš gamyklos pavadinimo kilo ir lėktuvo indeksas – 89. [[Prototipas]] pirmą kartą pakilo 1935 m. pavasarį. Pirmieji bandymai vyko sėkmingai, tačiau lapkričio 27 d. sudužo po to, kai leidžiantis (kituose šaltiniuose – 50 m. aukštyje bandant maksimaliu greičiu)<ref name=":1" /> dėl [[Baftingas|baftingo]]<ref name=":2" /> ore subyrėjo [[horizontalus stabilizatorius]]. Žuvo pats A. Kulevas ir dar penki žmonės. Katastrofa buvo priskirta gamybos [[Brokas (gamyba)|brokui]], o ne konstrukcijos klaidai, todėl projektas buvo tęsiamas vadovaujant P. Jerzinui.<ref name=":0">Шавров В.Б. История конструкции самолетов в СССР до 1938 года.</ref> Antrasis prototipas pirmą kartą pakilo 1937 m. pavasarį. == Gamyba ir eksploatacija == Bandymų metu buvo nustatytos išilginio dinaminio stabilumo problemos. Nepaisant to valdžia leido pradėti serijinę PS-89 gamybą, tačiau nustatė jo eksploatavimo apribojimus: vienu metu negalėjo būti skraidinama daugiau nei 10 keleivių, o skrydžiai negalėjo būti vykdomi esant nepalankioms oro sąlygoms.<ref name=":2" /> Jau eksploatacijos metu atliktų bandymų metu buvo nustatyta, kad lėktuvas vienu varikliu neprarasdamas aukščio skrydį galėjo tęsti tik aukščiuose iki 600-700 m., dėl to buvo paskelbta rekomendacija jo nenaudoti kalnuotose regionuose.<ref name=":2" /> Tolimesnio šio modelio vystymo buvo atsisakyta geriau užsirekomendavusio panašių parametrų [[Tupolev ANT-35|ANT-35 (PS-35)]] naudai, o idėjos jį toliau tobulinti galutinai atsisakyti pradėjus derybas dėl licencinės [[Douglas DC-3]] gamybos.<ref name=":1" /> 1937–1938 m. buvo pagaminta nedidelė šešių lėktuvų serija ([[Orlaivių registracija|registracijos Nr]]. Л-2140, Л-2141, Л-2142, Л-2143, Л-2144, Л-2146). Visi lėktuvai netrukus buvo pradėti eksploatuoti maršrute Maskva – [[Simferopolis]], kur jie naudoti iki [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo]] pradžios. Kiek vėliau orlaiviai pradėti naudoti reisuose į [[Sverdlovskas|Sverdlovską]], [[Charkovas|Charkivą]], [[Kyjivas|Kijivą]], [[Oriolas|Oriolą]] ir [[Astrachanė|Astrachanę]]. Lėktuvas taip pat buvo naudojamas reisuose į [[Rusijos Tolimoji Šiaurė|tolimuosius Šiaurės regionus]]. Bent vienas iš šių orlaivių, Л-2142, buvo naudojamas evakuacinėms misijoms [[Žiemos karas|Sovietų–Suomijos kare]].<ref name=":1">Самолёты страны Советов 1917–1970 / Симаков Б. Л.. – <abbr>М.</abbr>: ДОСААФ СССР, 1975. – p. 97.</ref> Du lėktuvai (Nr. URSS-M128 ir URSS-M130, greičiausiai perregistruoti buvę Л-2143 ir Л-2144) buvo naudojami tarptautiniuose maršrutuose.<ref name=":2" /> 1938 m. rugsėjo 29 d. – spalio 11 d. [[Propaganda|propagandinio]] skrydžio metu pilotai S. Fokanovas ir S. Andrejevas su PS-89 aplankė visų vienuolikos Sovietų Sąjungos respublikų sostines. Jie įveikė 10 750 km per 44 valandas ir 40 minučių.<ref name=":1" /> Antrasis PS-89 prototipas buvo vienas tarp lėktuvų, parengtų dalyvauti [[Sigizmundas Levanevskis|Sigizmundo Levanevskio]] ir dar penkių įgulos narių paieškos operacijose. Jie dingo 1937 m. rugpjūčio 13 d., vykdydami skrydį iš Maskvos į [[Ferbanksas|Fairbanksą]] rekordiniu lėktuvu [[Bolkhovitinov DB-A]] .<ref name=":2" /> Žinoma bent du šių lėktuvų naudojimo kine atveju. 1939 m. išleistame prapagandiniame filme "Vyriškumas" ({{Ru|Мужество}}, rež. Kalatozovas) vieno PS-89 skrydžio scenos, filmuotos rodomos kartu su su DC-3, [[Jakovlev UT-2|UT-2]] ir [[Jakovlev UT-1|UT-1]].<ref name=":2" /> Vienas šių vlėktuvų, Nr. L-2146, buvo filmuojamas sovietiniame vaidybiniame filme „Budni“ ({{Ru|Будни}}) (1940). Lėktuvo PS-89 nusileidimo [[Kyjivas|Kijevo]] [[Brovarų aerodromas|Brovarų aerodrome]] kadrai iš filmo „Budni“ vėliau buvo panaudoti režisieriaus [[Vladimiras Bortko|V. Bortko]] sukurtame seriale „[[Meistras ir Margarita (2006 serialas)|Meistras ir Margarita]]“ (2006). PS-89 lėktuvų eksploatavimas civiliniame oro laivyne buvo nutrauktas po 1941 m., prasidėjus Vokietijos invazijai į SSRS. Tikėįtina, kad keletą orlaivių perėmė SSRS karinės oro pajėgos ({{Ru|Военно-воздушные силы РККА}}), tačiau apie jų naudojimą žinių nėra daug.<ref name=":0" /> Karo metu sunaikintų SSRS lėktuvų sąrašuose šių lėktuvų nėra.<ref name=":2" /> Mažiausiai trys šio modelio lėktuvai 1943 m. sausio 1 d. dar buvo SSRS civilinio oro laivyno sąrašuose.<ref name=":2" /> == Operatoriai == ;  {{flag|USSR}} * [[Aeroflot]] * ''Военно-воздушные силы РККА'' ''-'' SSRS DVRA Karinis oro laivynas == Techniniai duomenys == {| class="wikitable" !Rodiklis !Vertė |- |[[Įgula (mašinos)|Įgula]] |2 |- |Keleivių |12 (kitur – 14),<ref name=":1" /> faktiškai – iki 10<ref name=":2" /> |- |[[Sparno mojis]] |23,11 m |- |Ilgis |16,24 m |- |Aukštis |5,10 m |- |Sparno plotas |72,00 m² |- |[[Proilgis]] |7,4 |- |[[Aerodinaminis profilis]] |Clark J-15<ref name=":2" /> |- |[[Tuščios transporto priemonės svoris|Tuščio masė]] |„beveik 5000 kg“<ref name=":1" /> |- |Naudingas krovinys |1160 kg |- |[[Maksimalus kilimo svoris|Maksimali kilimo masė]] |7200 kg |- |Sparno apkrova |98,6 kg/m² |- |Specifinė galia |7,1 kg/PS |- |Jėgainė |du skysčiu aušinami [[V12|V-12]] tipo varikliai [[Mikulin M-17|Mikulin ''M-17'']] |- |Startinė galia |po 505 [[Vatas|kW]] (687 [[Arklio galia|AG]]) |- |Maksimalus greitis |285 km/h |- |Kreiserinis greitis |245 km/h |- |Tūpimo greitis |115 km/h |- |Smukos greitis |95 km/h |- |Kilimo greitis |2,9 m/s |- |Skrydžio lubos |4250 m |- |Skrydžio nuotolis |1300 km |} == Kine == * [https://www.youtube.com/watch?v=PfiaeuSSxrY PS-89 filme „Budni“ (YouTube)] == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * {{Cite web|url=http://www.air-dir.com/img/airliners1931-35/zig1.htm|title=Laville-Kulev ZIG-1/PS-89|website=Air-Dir: Air Transport of the World|access-date=2009-01-24|archive-date=2006-03-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20060310081729/http://www.air-dir.com/img/airliners1931-35/zig1.htm|url-status=dead}} * Kotelnikov, V.; Kulikov, V. & Cony, C. (2001). „Les avions français en URSS, 1921–1941“, ''Avions: Toute l’Aéronautique et son histoire'' (105): 50–56. ISSN 1243-8650 * {{Cite web|url=http://www.ctrl-c.liu.se/MISC/RAM/ps-89.html|title=PS-89, ZIG-1 by A.Laville and A.V.Kulev|website=Russian Aviation Museum|access-date=2009-01-24|archive-date=2012-02-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20120218235825/http://www.ctrl-c.liu.se/MISC/RAM/ps-89.html|url-status=dead}} * [http://www.airwar.ru/enc/cw1/ps89.html ПС-89(ЗИГ-1)] // ''Уголок неба,'' www.airwar.ru. * Самолёты страны Советов 1917–1970 / Симаков Б. Л.. – <abbr>М.</abbr>: ДОСААФ СССР, 1975. * Шавров В.Б. История конструкции самолетов в СССР до 1938 года. * {{Cite book|last=Taylor|first=Michael J. H.|title=Jane's Encyclopedia of Aviation|publisher=Studio Editions|location=London|date=1989}} [[Kategorija:Dvimotoriai lėktuvai]] [[Kategorija:Oro laineriai]] [[Kategorija:Žemasparniai]] 9obt8q908qkbt8g8v7mseel4s8tnw80 0 693966 7889599 7880303 2026-07-30T03:18:04Z Bellkass02 169917 7889599 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Karinis vienetas|unit_name=Pėstininkų brigada „Aukštaitija“|caption=|dates=[[2017]]-dabar|country={{flag|Lietuva}}|allegiance=|branch={{Flagicon image|Ensign of the Lithuanian Land Forces.png|size=25px}} [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Sausumos pajėgos]]|type=[[Brigada (karyba)|Brigada]]|role=|size=|command_structure=[[Lietuvos kariuomenės I-oji Divizija|I-oji Divizija]]|garrison=[[Pajuostis]]|garrison_label=|nickname=|patron=|motto=|colors=|colors_label=|march=|mascot=|equipment=|equipment_label=|battles=|anniversaries=|decorations=|battle_honours=|disbanded=<!-- Commanders -->|commander1=|commander1_label=Vadas|commander2=|commander2_label=Štabo viršininkas|commander3=|commander3_label=Vyriausiasis puskarininkis|notable_commanders=|identification_symbol=|identification_symbol_label=Brigados vėliava|identification_symbol_2=|identification_symbol_2_label=Beretė|identification_symbol_3=|identification_symbol_3_label=|identification_symbol_4=|identification_symbol_4_label=}}'''Pėstininkų brigada „Aukštaitija“''' – [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų]] [[Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija|Pirmosios divizijos]] [[karinis vienetas]]. Šiuo metu pėstininkų brigadą „Aukštaitija“ sudaro vadovybės štabas ir paramos vienetai, planuojama įtraukti į brigados sudėtį [[Karaliaus Mindaugo husarų batalionas|Karaliaus Mindaugo husarų]] ir [[Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionas|Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų]] batalionus. Brigados štabas dislokuotas [[Pajuostis|Pajuoščio k]]. [[Panevėžio rajono savivaldybė|Panevėžio rajone]]. == Istorija == === Lengvoji pėstininkų brigada „Aukštaitija“ === 2017 m. kovo 22 d. paskelbta apie trečiosios rezervinės lengvosios pėstininkų brigados „Aukštaitija“ steigimą Sausumos pajėgų struktūroje, remiantis [[Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba|Mokymo ir doktrinų valdybos]] štabu, [[Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija|Lietuvos karo akademija]] ir rezervu. Kovinė vėliava brigadai įteikta kovo 23 d. [[Kazlų Rūdos poligonas|Kazlų Rūdoje]].<ref>https://kam.lt/lietuvos-kariuomene-stiprina-gynybinius-pajegumus-suformuota-lengvoji-pestininku-brigada-aukstaitija/</ref> 2023 m. rugsėjo 11 d. įvyko brigados lygio pratybų „Aukštaitijos skydas 2023“ atidarymas. Pratybų metu brigados koviniai elementai buvo formuojami [[Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla|Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos]], [[Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas|Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko]], [[Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras|Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro]], Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, brigados žvalgų kuopos ir rezervo karių pagrindu.<ref>https://www.kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/prasideda-pratybos-aukstaitijos-skydas-2023/25542</ref> === Pėstininkų brigada „Aukštaitija“ === 2025 m. birželio 25 d. [[Lietuvos Respublikos Seimas]] priėmė principinės kariuomenės struktūros įstatymo pakeitimus. Siekiant formuoti [[Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija|Lietuvos kariuomenės]] [[Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija|Pirmosios divizijos]] pajėgumus, nuspręsta reorganizuoti rezervinę lengvąją pėstininkų brigadą į nuolatinę vidutinę pėstininkų brigadą, į jos struktūrą įtraukiant jau egzistuojančius ir formuojant naujus karinius vienetus. 2025 m. gruodžio 5 d. [[Pajuostis|Pajuosčio kaime]], Panevėžio rajone, įsteigtas nuolatinės brigados štabo elementas.<ref>https://jp.lt/naujas-karinis-vienetas-panevezyje-brigados-aukstaitija-stabui-pastatas-kuriame-laikinai-veikia-sodra/</ref><ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_kariuomenes_pestininku_brigada_aukstaitija/juridinis-asmuo/</ref> == Sudėtis == Planuojama brigados struktūra:<ref>https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f78281a02ad411eabe008ea93139d588/asr?csrt=13772735714841863480</ref> * Štabas ir remiantis padaliniai * Karaliaus Mindaugo husarų batalionas * Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionas * Logistikos batalionas == Šaltiniai == {{Išnašos}}{{Lietuvos ginkluotosios pajėgos}} [[Kategorija:Dabartinės Lietuvos kariuomenės brigados]] [[Kategorija:Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos]] 26tjti5vipxqvlmu0kvrfjhk3w3drqd 0 696174 7889636 7872904 2026-07-30T05:22:45Z ~2026-42269-35 221964 7889636 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |image= |playername=Simonas Lukošius |dateofbirth={{Gimė|2002|8|13|T}} |cityofbirth=[[Kaunas]] |countryofbirth=[[Lietuva]] |currentclub=[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] |height=2,00 m |weight= |position=[[lengvasis kraštas]] |years=2020–2021<br>2020–2021<br>2021–2023<br>2023–2025<br>2025– |clubs=[[Bonos Telekom|Bonos „Telekom Baskets“]]<br />→ Rėndorfo „Dragons“<br />Batlerio „Buldogs"<br />Sinsinačio „Bearcats“<br />[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] |pointsaverage= |nationalteam={{krep|GER|1}} |nationalyears=2026– |nationalpoints= |ntupdate= |nba= |nbayear= |nbateam= }} '''Simonas Lukošius''' (g. [[2002]] m. [[rugpjūčio 13]] d.) – [[Vokietija|Vokietijos]] krepšininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Tėvas – krepšinio treneris [[Mindaugas Lukošius]], motina – Jorinda. Lankyti krepšinio treniruotes Simonas pradėjo [[Arvydo Sabonio krepšinio mokykla|Arvydo Sabonio krepšinio mokykloje]], bet po metų šeima persikėlė į Vilnių ir jaunasis krepšininkas ėmė sportuoti Šarūno Marčiulionio mokykloje. Vėliau persikėlė į [[Vilniaus krepšinio mokykla|Vilniaus krepšinio mokyklą]] (VKM) ir šioje sportavo dvejus metus. Simonas Lukošius nuo 2019 m. gyveno Vokietijoje, greta Lietuvos, įgijo ir Vokietijos pilietybę. 2020–2021 m. sezone rungtyniavo Vokietijoje, [[Bonos Telekom|Bonos „Telekom Baskets“]] ekipoje. Pirmąjį sezoną Simonas žaidė Bonos dukterinėje komandoje „Dragons“ ir jaunimo pirmenybėse fiksavo 16,3 taško rezultatyvumą. Antrąjį sezoną Simonas žengė į aukščiausią Vokietijos lygą – „[[Vokietijos krepšinio lyga|Bundesliga]]“. Su Bonos klubo apranga jis sužaidė 14 rungtynių ir užfiksavo 2,9 taško bei 1 sugriebto kamuolio vidurkius.<ref>Tomas Vanagas. „[https://www.basketnews.lt/news-166571-ncaa-staigmena-lukosius-apsisprende-gins-vokietijos-garbe.html NCAA staigmena Lukošius apsisprendė: gins Vokietijos garbę]“, ''.basketnews.lt''</ref> Vėliau išvyko į JAV, kur varžėsi [[NCAA]] lygoje – 2021–2023 m. Batlerio „Bulldogs“, 2023–2025 m. Sinsinačio „Bearcats“ komandose.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-227699-ant-ryto-slenkscio-is-jav-sugriztantis-lietuvis.html Ant „Ryto“ slenksčio – iš JAV sugrįžtantis lietuvis], ''basketnews.lt''</ref> 2025–2026 m. sezone Simonas Lukošius prisijungė prie [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Ryto“]] ekipos. Jis netrukus tapo vienu iš komandos lyderių ir svariai prisidėjo prie vilniečių pergalės [[FIBA Čempionų lyga|FIBA Čempionų lygoje]] (išrinktas finalo ketverto MVP). Finalo rungtynėse prieš [[Atėnų AEK (krepšinio klubas)|Atėnų „AEK“]] jis pelnė 23 taškus (pataikė 7 tritaškius).<ref>[https://www.basketnews.lt/news-247057-ryto-herojus-lukosius-pripazintas-cl-finalo-ketverto-mvp.html „Ryto“ herojus Lukošius pripažintas ČL finalo ketverto MVP], ''basketnews.lt''</ref> 2026 m. liepos 4 d. Simonas Lukošius debiutavo Vokietijos rinktinėje.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-251271-simonas-lukosius-debiutavo-vokietijos-rinktineje.html Simonas Lukošius debiutavo Vokietijos rinktinėje], ''basketnews.lt''</ref> == Pasiekimai == * [[FIBA Čempionų lyga]]: 2026 m. * FIBA Čempionų lygos finalo ketverto MVP: 2026 m. == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Lukošius, Simonas}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] bh9bhzdzvrlqthn4dou8qokwa2jjb70 7889644 7889636 2026-07-30T05:59:21Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-42269-35 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas) 7872904 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |image= |playername=Simonas Lukošius |dateofbirth={{Gimė|2002|8|13|T}} |cityofbirth=[[Kaunas]] |countryofbirth=[[Lietuva]] |currentclub=[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] |height=2,00 m |weight= |position=[[lengvasis kraštas]] |years=2020–2021<br>2020–2021<br>2021–2023<br>2023–2025<br>2025– |clubs=[[Bonos Telekom|Bonos „Telekom Baskets“]]<br />→ Rėndorfo „Dragons“<br />Batlerio „Buldogs"<br />Sinsinačio „Bearcats“<br />[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] |pointsaverage= |nationalteam={{krep|GER|1}} |nationalyears=2026– |nationalpoints= |ntupdate= |nba= |nbayear= |nbateam= }} '''Simonas Lukošius''' (g. [[2002]] m. [[rugpjūčio 13]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Tėvas – krepšinio treneris [[Mindaugas Lukošius]], motina – Jorinda. Lankyti krepšinio treniruotes Simonas pradėjo [[Arvydo Sabonio krepšinio mokykla|Arvydo Sabonio krepšinio mokykloje]], bet po metų šeima persikėlė į Vilnių ir jaunasis krepšininkas ėmė sportuoti Šarūno Marčiulionio mokykloje. Vėliau persikėlė į [[Vilniaus krepšinio mokykla|Vilniaus krepšinio mokyklą]] (VKM) ir šioje sportavo dvejus metus. Simonas Lukošius nuo 2019 m. gyveno Vokietijoje, greta Lietuvos, įgijo ir Vokietijos pilietybę. 2020–2021 m. sezone rungtyniavo Vokietijoje, [[Bonos Telekom|Bonos „Telekom Baskets“]] ekipoje. Pirmąjį sezoną Simonas žaidė Bonos dukterinėje komandoje „Dragons“ ir jaunimo pirmenybėse fiksavo 16,3 taško rezultatyvumą. Antrąjį sezoną Simonas žengė į aukščiausią Vokietijos lygą – „[[Vokietijos krepšinio lyga|Bundesliga]]“. Su Bonos klubo apranga jis sužaidė 14 rungtynių ir užfiksavo 2,9 taško bei 1 sugriebto kamuolio vidurkius.<ref>Tomas Vanagas. „[https://www.basketnews.lt/news-166571-ncaa-staigmena-lukosius-apsisprende-gins-vokietijos-garbe.html NCAA staigmena Lukošius apsisprendė: gins Vokietijos garbę]“, ''.basketnews.lt''</ref> Vėliau išvyko į JAV, kur varžėsi [[NCAA]] lygoje – 2021–2023 m. Batlerio „Bulldogs“, 2023–2025 m. Sinsinačio „Bearcats“ komandose.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-227699-ant-ryto-slenkscio-is-jav-sugriztantis-lietuvis.html Ant „Ryto“ slenksčio – iš JAV sugrįžtantis lietuvis], ''basketnews.lt''</ref> 2025–2026 m. sezone Simonas Lukošius prisijungė prie [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Ryto“]] ekipos. Jis netrukus tapo vienu iš komandos lyderių ir svariai prisidėjo prie vilniečių pergalės [[FIBA Čempionų lyga|FIBA Čempionų lygoje]] (išrinktas finalo ketverto MVP). Finalo rungtynėse prieš [[Atėnų AEK (krepšinio klubas)|Atėnų „AEK“]] jis pelnė 23 taškus (pataikė 7 tritaškius).<ref>[https://www.basketnews.lt/news-247057-ryto-herojus-lukosius-pripazintas-cl-finalo-ketverto-mvp.html „Ryto“ herojus Lukošius pripažintas ČL finalo ketverto MVP], ''basketnews.lt''</ref> 2026 m. liepos 4 d. Simonas Lukošius debiutavo Vokietijos rinktinėje.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-251271-simonas-lukosius-debiutavo-vokietijos-rinktineje.html Simonas Lukošius debiutavo Vokietijos rinktinėje], ''basketnews.lt''</ref> == Pasiekimai == * [[FIBA Čempionų lyga]]: 2026 m. * FIBA Čempionų lygos finalo ketverto MVP: 2026 m. == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Lukošius, Simonas}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] fl03jxebyjczja5pf7ax1adhw43vmk1 7889679 7889644 2026-07-30T07:38:01Z Hugo.arg 1674 7889679 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |image= |playername=Simonas Lukošius |dateofbirth={{Gimė|2002|8|13|T}} |cityofbirth=[[Kaunas]] |countryofbirth=[[Lietuva]] |currentclub=[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] |height=2,00 m |weight= |position=[[lengvasis kraštas]] |years=2020–2021<br>2020–2021<br>2021–2023<br>2023–2025<br>2025– |clubs=[[Bonos Telekom|Bonos „Telekom Baskets“]]<br />→ Rėndorfo „Dragons“<br />Batlerio „Buldogs"<br />Sinsinačio „Bearcats“<br />[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] |pointsaverage= |nationalteam={{krep|GER|1}} |nationalyears=2026– |nationalpoints= |ntupdate= |nba= |nbayear= |nbateam= }} '''Simonas Lukošius''' (g. [[2002]] m. [[rugpjūčio 13]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vokietija|Vokietijos]] krepšininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Tėvas – krepšinio treneris [[Mindaugas Lukošius]], motina – Jorinda. Lankyti krepšinio treniruotes Simonas pradėjo [[Arvydo Sabonio krepšinio mokykla|Arvydo Sabonio krepšinio mokykloje]], bet po metų šeima persikėlė į Vilnių ir jaunasis krepšininkas ėmė sportuoti Šarūno Marčiulionio mokykloje. Vėliau persikėlė į [[Vilniaus krepšinio mokykla|Vilniaus krepšinio mokyklą]] (VKM) ir šioje sportavo dvejus metus. Simonas Lukošius nuo 2019 m. gyveno Vokietijoje, greta Lietuvos, įgijo ir Vokietijos pilietybę. 2020–2021 m. sezone rungtyniavo Vokietijoje, [[Bonos Telekom|Bonos „Telekom Baskets“]] ekipoje. Pirmąjį sezoną Simonas žaidė Bonos dukterinėje komandoje „Dragons“ ir jaunimo pirmenybėse fiksavo 16,3 taško rezultatyvumą. Antrąjį sezoną Simonas žengė į aukščiausią Vokietijos lygą – „[[Vokietijos krepšinio lyga|Bundesliga]]“. Su Bonos klubo apranga jis sužaidė 14 rungtynių ir užfiksavo 2,9 taško bei 1 sugriebto kamuolio vidurkius.<ref>Tomas Vanagas. „[https://www.basketnews.lt/news-166571-ncaa-staigmena-lukosius-apsisprende-gins-vokietijos-garbe.html NCAA staigmena Lukošius apsisprendė: gins Vokietijos garbę]“, ''.basketnews.lt''</ref> Vėliau išvyko į JAV, kur varžėsi [[NCAA]] lygoje – 2021–2023 m. Batlerio „Bulldogs“, 2023–2025 m. Sinsinačio „Bearcats“ komandose.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-227699-ant-ryto-slenkscio-is-jav-sugriztantis-lietuvis.html Ant „Ryto“ slenksčio – iš JAV sugrįžtantis lietuvis], ''basketnews.lt''</ref> 2025–2026 m. sezone Simonas Lukošius prisijungė prie [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Ryto“]] ekipos. Jis netrukus tapo vienu iš komandos lyderių ir svariai prisidėjo prie vilniečių pergalės [[FIBA Čempionų lyga|FIBA Čempionų lygoje]] (išrinktas finalo ketverto MVP). Finalo rungtynėse prieš [[Atėnų AEK (krepšinio klubas)|Atėnų „AEK“]] jis pelnė 23 taškus (pataikė 7 tritaškius).<ref>[https://www.basketnews.lt/news-247057-ryto-herojus-lukosius-pripazintas-cl-finalo-ketverto-mvp.html „Ryto“ herojus Lukošius pripažintas ČL finalo ketverto MVP], ''basketnews.lt''</ref> 2026 m. liepos 4 d. Simonas Lukošius debiutavo Vokietijos rinktinėje.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-251271-simonas-lukosius-debiutavo-vokietijos-rinktineje.html Simonas Lukošius debiutavo Vokietijos rinktinėje], ''basketnews.lt''</ref> == Pasiekimai == * [[FIBA Čempionų lyga]]: 2026 m. * FIBA Čempionų lygos finalo ketverto MVP: 2026 m. == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Lukošius, Simonas}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] 9t1rdtw8dzuxqq3j262boqyf0r5y7ch 3 696781 7889697 7844255 2026-07-30T07:54:17Z Homo ergaster 10314 /* KTU piaras */ naujas skyrius 7889697 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 13:54, 25 gegužės 2026 (EEST)}} == KTU piaras == Sveiki. Piarui Vikipedijoje – ne vieta. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:54, 30 liepos 2026 (EEST) rxzilw9049g9d37ltf46ltulkk518z9 7889732 7889697 2026-07-30T09:10:16Z Homo ergaster 10314 /* KTU piaras */ 7889732 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 13:54, 25 gegužės 2026 (EEST)}} == KTU piaras == Sveiki. Piarui Vikipedijoje – ne vieta. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:54, 30 liepos 2026 (EEST) :Kaip suprantu, čia kažkoks pavedimas? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 12:10, 30 liepos 2026 (EEST) 4h887a3y4gc24np12jqzsom7s1p9wqr 0 697023 7889536 7888634 2026-07-29T19:57:09Z Wolfmartyn 122516 /* Atrankos etapas */ 7889536 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = {{PAGENAME}} |image = [[Vaizdas:Atleti vs Villarreal - September 2025.jpg|270px]] |caption = Finalas vyks [[Madridas|Madride]], [[Metropolitano stadionas|Metropolitano stadione]] |num_teams = 36 (lygos etape)<br/>81 (iš viso) |champion = |second_other = |matches = |goals = |attendance = |top_scorer = |prevseason = [[2025–2026 m. UEFA čempionų lyga|2025–2026 m.]] |nextseason = [[2027–2028 m. UEFA čempionų lyga|2027–2028 m.]] }} {{current-football}} '''2026–2027 m. UEFA čempionų lyga''' – 35-asis [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygos]] turnyras šiuo pavadinimu ir 72-asis turnyras skaičiuojant nuo [[UEFA čempionų taurė]]s įsteigimo.<ref>https://www.uefa.com/news-media/news/02a0-1f71bdf70a9a-b6067bd647f2-1000--2026-european-football-calendar-match-and-draw-dates-for-all/</ref> Turnyras prasidės {{data|2025|7|7|}} kvalifikacinėmis rungtynėmis ir baigsis {{data|2026|6|5|}} finalo rungtynėmis. Finalas vyks [[Madridas|Madride]], [[Metropolitano stadionas|Metropolitano stadione]]. Tai trečiasis sezonas, kuriame ankstesnį grupių etapą pakeitė bendras lygos etapas. Šiame etape dalyvauja 36 komandos, o kiekviena jų sužaidžia po aštuonerias rungtynes su skirtingais varžovais. Aštuonios geriausios lygos etapo komandos tiesiogiai patenka į aštuntfinalį, o 9–24 vietas užėmusios komandos žaidžia atkrintamųjų varžybų atkrintamąjį etapą dėl likusių vietų aštuntfinalyje. Komandos, užėmusios 25–36 vietas, iš turnyro pasitraukia po lygos etapo.<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/uefachampionsleague/news/0268-12157d69ce2d-9f011c70f6fa-1000–new-format-for-champions-league-post-2024-everything-you-ne/ |title=New format for Champions League post-2024: everything you need to know |publisher=[[UEFA]] |access-date=2026-05-30}}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/news-media/news/0275-151c779310c3-b92bbf0d24f9-1000–uefa-approves-final-format-and-access-list-for-its-club-competi/ |title=UEFA approves final format and access list for its club competitions |publisher=[[UEFA]] |access-date=2026-05-30}}</ref> Į pagrindinį turnyro etapą iš viso patenka 36 klubai. Dalis komandų vietą lygos etape gauna tiesiogiai pagal nacionalinių čempionatų ir UEFA klubų varžybų rezultatus, įskaitant praėjusio sezono UEFA Čempionų lygos bei [[UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] laimėtojus. Likusios vietos paskirstomos per kvalifikacinius etapus, kuriuose dalyvauja klubai iš UEFA narių asociacijų pagal jų vietą asociacijų reitinge.<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/nationalassociations/uefarankings/country/ |title=UEFA country coefficients |publisher=[[UEFA]] |access-date=2026-05-30}}</ref> Titulą gina [[Paris Saint-Germain FC]], laimėjęs [[2025–2026 m. UEFA čempionų lyga|2025–2026 m. UEFA Čempionų lygą]]. Turnyro nugalėtojas automatiškai pateks į [[2027–2028 m. UEFA čempionų lyga|2027–2028 m. UEFA Čempionų lygos]] lygos etapą. Taip pat jis įgis teisę žaisti [[UEFA Supertaurė]]je, [[2027 m. FIFA tarpkontinentinė taurė|2027 m. FIFA tarpkontinentinėje taurėje]] ir [[2030 m. FIFA klubų pasaulio taurė]]je. == Tvarkaraštis ir dalyviai == Varžybose dalyvauja 53 iš 55 UEFA šalių-narių atstovai. Lichtenšteine čempionatas nevyksta, o dėl besitęsiančios [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazija į Ukrainą]], Rusijos futbolo klubai šiame sezone lieka vėl suspenduoti. Viso turnyre dalyvauja 53 šalių čempionai, ir 28 klubai patenkantys ''lygos keliu''. Pastarieji dalyviai, tai 2-4 vietas užėmę klubai iš stipriausių Europos lygų, [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientų]] pagrindu. Vietas taip pat turi užsitikrinę praėjusio sezono Čempionų lygos bei Europos lygos nugalėtojai, jei savo šalies čempionate neiškovoja vietos Čempionų lygoje. Praėjusio sezono Čempionų lygos laimėtojai [[Paris Saint-Germain F.C.]] iškovojo vietą tapę Prancūzijos čempionais. Praėjusio sezono Europos lygos laimėtojai o [[Aston Villa F.C.]] taip pat iškovojo vietą, Anglijos čempionate užėmę 4-ą vietą. Lietuvos čempionas – [[FK Žalgiris]] – į varžybas įsijungė nuo pirmojo atrankos etapo. {| class="wikitable" style="font-size:80%;" |+ Etapų paaiškinimas |- | '''1Q''' || Pirmasis atrankos etapas || ''First qualifying round'' |- | '''2Q''' || Antrasis atrankos etapas || ''Second qualifying round'' |- | '''3Q''' || Trečiasis atrankos etapas || ''Third qualifying round'' |- | '''PO''' || Atkrintamasis atrankos etapas || ''Play-off round'' |- | '''LP''' || Lygos etapas || ''League phase'' |- | '''KO''' || Pirminiai aštuntfinaliai || ''Knockout round play-offs'' |- |} {| class="wikitable" style="font-size:90%" |+ 2026–2027 m. Čempionų lygos tvarkaraštis |- !Etapas !! {{santrumpa|sk.|dalyvių skaičius}} !! nowrap|Burtai traukiami !! nowrap|Rungtynių datos !! Dalyviai |- |'''{{santrumpa|1Q|Pirmasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 28 || {{data|2026|6|16}} || {{data|2026|7|}} 7-8, 14-15 d. | * 28 šalių lygų čempionai; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 24-25 ir 29-55 vietose |- |'''{{santrumpa|2Q|Antrasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 28 || {{data|2026|6|17}} || {{data|2026|7|}} 21-22, 28-29 | * 14 pirmojo etapo laimėtojų * 8 šalių lygų čempionų; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 15-22 vietose * 2 šalių lygų čempionų; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 27-28 vietose, su aukštesniu UEFA klubų koeficientu * 4 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 10 ir 13-15 vietose |- |'''{{santrumpa|3Q|Trečiasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 20 || {{data|2026|7|20}} || {{data|2026|8|}} 4-5, 11 d. | * 14 antrojo etapo laimėtojų * 2 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 8-9 vietose * 1 trečiąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančioje 6 vietoje * 1 ketvirtąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančioje 5 vietoje * 2 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 11-12 vietose, su aukštesniu UEFA klubų koeficientu |- |'''{{santrumpa|PO|Atrankos atkrintamasis etapas}}||style="text-align:center;"| 14 || {{data|2026|8|3}} || {{data|2026|8|}} 18-19, 25-26 d. | * 10 trečiojo etapo laimėtojų * 4 šalių lygų čempionų; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 11-14 vietose |- |'''{{santrumpa|LP|Lygos etapas}}||style="text-align:center;"| 36 ||nowrap| {{data|2026|8|27}} ||nowrap| {{data|2026|9|}} 8-10 d.<br/>{{data|2026|10|}} 13-14 d.<br/> {{data|2026|10|}} 20-21 d.<br/> {{data|2026|11|}} 3-4 d.<br/> {{data|2026|11|}} 24-25 d.<br/> {{data|2026|12|}} 8-9 d.<br/> {{data|2026|1|}} 19-20 d.<br/> {{data|2026|1|27}} | * 7 atrankos atkrintamojo etapo laimėtojai * 2 komandos iš lygų, su aukščiausiais praėjusio sezono UEFA lygų koeficientais * 10 šalių lygų čempionai; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-10 vietose * 6 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-6 vietose * 5 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-5 vietose * 4 ketvirtąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-4 vietose * 1 šalies lygos čempionas; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančių 23 vietoje, su aukštesniu UEFA klubų koeficientu * 1 antrąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančią 7 vietoje, su aukštesniu UEFA klubų koeficientu |- |'''{{santrumpa|KO|Pirminiai aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 || {{data|2027|1|29}} || {{data|2027|2|}} 16-17 ir 23-24 d. | * 9-24 vietas lygos etape užėmusios komandos |- |'''{{santrumpa|1/8|Aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 ||rowspan=4 nowrap| {{data|2027|2|26}} || {{data|2027|3|}} 9-10 ir 16-17 d. | * 1-8 vietas lygos etape užėmusios komandos * 8 pirminių aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/4|Ketvirtfinaliai}}||style="text-align:center;"| 8 || {{data|2027|4|}} 6-7 d. ir 13-14 d. | Aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/2|Pusfinaliai}}||style="text-align:center;"| 4 || {{data|2027|4|}} 27-28 d. ir <br />{{data|2027|5|}} 4-5 d. | Ketvirtfinalių nugalėtojai |- |nowrap|'''Finalas||style="text-align:center;"| 2 || {{data|2027|6|5}} | Pusfinalių nugalėtojai |} Komandos, iškritusios iš UEFA čempionų lygos 1Q atrankos etapo toliau tęsia kovą [[UEFA Europos konferencijų lyga 2024–2025 m.|UEFA konferencijų lygoje]], o komandos iškritusios iš 2Q, 3Q ir PO atrankos etapų toliau tęsia kovą [[UEFA Europos lyga 2024–2025 m.|UEFA Europos lygoje]]. Tolimesniuose etapuose iškritusios komandos baigia kovas Europos lygose. == Atrankos etapas == === Pirmasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. birželio 16 d.<ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/news/02a6-20df9860a261-5068e9b6c51c-1000--uefa-champions-league-first-qualifying-round-draw/</ref>, pirmosios rungtynės vyks 2026 m. liepos mėn. 7-8, atsakomosios 14-15 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 2Q etapą, o pralaimėjusios komandos – į UEFA konferencijų lygos 2Q etapą. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+1Q etapo dalyviai |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|IRL}} [[Shamrock Rovers F.C.]] *{{flagicon|FIN}} [[Kuopion Palloseura|KuPS]] *{{flagicon|KOS}} [[FC Drita]] *{{flagicon|GIB}} [[Lincoln Red Imps F.C.]] *{{flagicon|BIH}} [[FK Borac Banja Luka]] *{{flagicon|ISL}} [[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]] *{{flagicon|KAZ}} [[FC Kairat]] *{{flagicon|ROU}} [[CS Universitatea Craiova]] *{{flagicon|LVA}} [[Riga FC]] *{{flagicon|FRO}} [[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]] *{{flagicon|EST}} [[FC Flora]] *{{flagicon|NIR}} [[Larne F.C.]] *{{flagicon|MDA}} [[FC Petrocub Hîncești]] *{{flagicon|WAL}} [[The New Saints F.C.]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|AND}} [[Inter Club d'Escaldes]] *{{flagicon|BUL}} [[PFC Levski Sofia]] *{{flagicon|ARM}} [[FC Ararat-Armenia]] *{{flagicon|AZE}} [[Sabah FK]] *{{flagicon|LTU}} [[FK Kauno Žalgiris]] *{{flagicon|MNE}} [[FK Sutjeska Nikšić]] *{{flagicon|HUN}} [[Győri ETO FC]] *{{flagicon|GEO}} [[FC Iberia 1999]] *{{flagicon|ALB}} [[KF Egnatia]] *{{flagicon|MLT}} [[Floriana F.C.]] *{{flagicon|SMR}} [[Tre Fiori FC]] *{{flagicon|MKD}} [[FK Vardar]] *{{flagicon|BLR}} [[FK Maxline]] *{{flagicon|LUX}} [[FC Atert Bissen]] }} |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''[[Sabah FK]]|AZE|4:1|[[The New Saints F.C.]]|WAL|2:0|2:1}} {{TwoLegResult|[[Floriana F.C.]]|MLT|3:5|'''[[Shamrock Rovers F.C.]]|IRL|2:0|1:5}} {{TwoLegResult|[[FC Flora]]|EST|4:5|'''[[FC Iberia 1999]]|GEO|2:3|2:2}} {{TwoLegResult|'''[[Lincoln Red Imps F.C.]]|GIB|4:2|[[Inter Club d'Escaldes]]|AND|3:1|1:1}} {{TwoLegResult|[[Tre Fiori FC]]|SMR|1:3|'''[[Larne F.C.]]|NIR|0:1|1:2}} {{TwoLegResult|'''[[FC Ararat-Armenia]]|ARM|4:3|[[Riga FC]]|LVA|2:0|2:3}} {{TwoLegResult|[[FK Vardar]]|MKD|3:4|'''[[Kuopion Palloseura|KuPS]]|FIN|0:2|2:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:2}} {{TwoLegResult|'''[[FK Kauno Žalgiris]]|LTU|4:3|[[FC Drita]]|KOS|1:1|3:2}} {{TwoLegResult|[[FK Maxline]]|BLR|1:5|'''[[CS Universitatea Craiova]]|ROU|1:4|0:1}} {{TwoLegResult|[[FC Petrocub Hîncești]]|MDA|2:7|'''[[KF Egnatia]]|ALB|1:1|1:6}} {{TwoLegResult|[[FK Borac Banja Luka]]|BIH|1:5|'''[[PFC Levski Sofia]]|BUL|1:1|0:4}} {{TwoLegResult|'''[[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]]|ISL|3:2|[[Győri ETO FC]]|HUN|1:0|2:2}} {{TwoLegResult|'''[[FC Kairat]]|KAZ|4:1|[[FK Sutjeska Nikšić]]|MNE|2:1|2:0}} {{TwoLegResult|'''[[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]]|FRO|4:2|[[FC Atert Bissen]]|LUX|2:1|2:1}} |} === Antrasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. birželio 17 d.,<ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/news/02a6-20df98635dbd-bd0f9ed2d71e-1000--uefa-champions-league-second-qualifying-round-draw/</ref> pirmosios rungtynės vyks 2026 m. liepos mėn. 21-22, atsakomosios 28-29 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 3Q etapą, o pralaimėjusios komandos – į UEFA Europos lygos 3Q etapą. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+2Q etape prisijungia |- !colspan=2|Čempionų keliu |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|SRB}} [[FK Crvena zvezda]] *{{flagicon|CRO}} [[GNK Dinamo Zagreb]] *{{flagicon|SVK}} [[ŠK Slovan Bratislava]] *{{flagicon|POL}} [[KKS Lech Poznań]] *{{flagicon|SVN}} [[NK Celje]] *{{flagicon|CYP}} [[AC Omonia]] *{{flagicon|ISR}} [[Hapoel Be'er Sheva F.C.]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|DEN}} [[Aarhus GF]] *{{flagicon|SUI}} [[FC Thun]] *{{flagicon|SWE}} [[Mjällby AIF]] }} |- !colspan=2|Lygos keliu |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|TUR}} [[Fenerbahçe S.K.]] *{{flagicon|AUT}} [[SK Sturm Graz]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|SCO}} [[Heart of Midlothian F.C.]] *{{flagicon|POL}} [[KS Górnik Zabrze]] }} |- |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''Čempionų keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|'''[[Mjällby AIF]]|SWE|3:0|[[Lincoln Red Imps F.C.]]|GIB|3:0|0:0}} {{TwoLegResult|[[Larne F.C.]]|NIR|0:9|'''[[FK Crvena zvezda]]|SRB|0:4|0:5}} {{TwoLegResult|'''[[Sabah FK]]|AZE|3:0|[[Kuopion Palloseura|KuPS]]|FIN|1:0|2:0}} {{TwoLegResult|[[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]]|FRO|0:1|'''[[FK Kauno Žalgiris]]|LTU|0:0|0:1}} {{TwoLegResult|'''[[Aarhus GF]]|DEN|{{pengoal}} 5:5 {{penmiss}}|[[KKS Lech Poznań]]|POL|1:4|3:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}} 4:1,{{santrumpa|baud.|po baudinių serijos}}4:3}} {{TwoLegResult|'''[[FC Ararat-Armenia]]|ARM|3:2|[[Shamrock Rovers F.C.]]|IRL|2:0|1:2}} {{TwoLegResult|'''[[PFC Levski Sofia]]|BUL|3:2|[[CS Universitatea Craiova]]|ROM|1:0|2:2}} {{TwoLegResult|[[AC Omonia]]|CYP|{{penmiss}} 1:1 {{pengoal}}|'''[[FC Kairat]]|KAZ|1:0|0:1,{{santrumpa|baud.|po baudinių serijos}}5:6}} {{TwoLegResult|[[FC Thun]]|SUI|3:4|'''[[GNK Dinamo Zagreb]]|CRO|1:1|2:2,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:3}} {{TwoLegResult|[[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]]|ISL|2:3|'''[[Hapoel Be'er Sheva F.C.]]|ISR|2:1|0:2}} {{TwoLegResult|[[FC Iberia 1999]]|GEO||[[ŠK Slovan Bratislava]]|SVK|0:2|}} {{TwoLegResult|[[KF Egnatia]]|ALB|{{penmiss}} 5:5 {{pengoal}}|'''[[NK Celje]]|SVN|3:3|1:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}} 2:2,{{santrumpa|baud.|po baudinių serijos}}1:4}} {{TwoLegResult|'''Lygos keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|[[Fenerbahçe S.K.]]|TUR||[[KS Górnik Zabrze]]|POL|1:0|}} {{TwoLegResult|'''[[SK Sturm Graz]]|AUT|6:0|[[Heart of Midlothian F.C.]]|SCO|4:0|2:0}} |} === Trečiasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. liepos 20 d., pirmosios rungtynės vyks 2026 m. rugpjūčio mėn. 4-5, atsakomosios 11 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, PO etapą. Pralaimėjusios komandos ''čempionų keliu'' – į UEFA Europos lygos PO etapą, o pralaimėjusios komandos ''lygos keliu'' – iškart į UEFA Europos lygos ''lygos etapą''. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+3Q etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- !colspan=2|Lygos keliu |- |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|FRA}} [[Olympique Lyonnais]] *{{flagicon|NOR}} [[FK Bodø/Glimt]] *{{flagicon|GRE}} [[Olympiacos F.C.]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|BEL}} [[R. Union Saint-Gilloise|Royale Union Saint-Gilloise]] *{{flagicon|CZE}} [[AC Sparta Praha]] *{{flagicon|NED}} [[NEC Nijmegen]] }} |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''Čempionų keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult| [[GNK Dinamo Zagreb]]|CRO||[[FK Kauno Žalgiris]]|LTU||}} {{TwoLegResult|[[Mjällby AIF]]|SWE||<small>[[FC Iberia 1999]] / [[ŠK Slovan Bratislava]]</small>|||}} {{TwoLegResult|[[PFC Levski Sofia]]|BUL||[[FC Kairat]]|KAZ||}} {{TwoLegResult|[[Aarhus GF]]|DEN||[[Sabah FK]]|AZE||}} {{TwoLegResult|[[FC Ararat-Armenia]]|ARM||[[NK Celje]]|SVN||}} {{TwoLegResult| [[Hapoel Be'er Sheva F.C.]]|ISR||[[FK Crvena zvezda]]|SRB||}} {{TwoLegResult|'''Lygos keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|[[Olympiacos FC]]|GRE||[[NEC Nijmegen]]|NED||}} {{TwoLegResult|[[R. Union Saint-Gilloise|Royale Union Saint-Gilloise]]|BEL||[[FK Bodø/Glimt]]|NOR||}} {{TwoLegResult|<small>[[Fenerbahçe S.K.]] / [[KS Górnik Zabrze]]</small>|||[[SK Sturm Graz]]|AUT||}} {{TwoLegResult|[[AC Sparta Praha]]|CZE||[[Olympique Lyonnais]]|FRA||}} |} === Atkrintamasis atrankos etapas === Burtai bus ištraukti 2026 m. rugpjūčio 3 d., pirmosios rungtynės vyks 2026 m. rugpjūčio 18-19, atsakomosios 25-26 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, ''lygos etapą'', o pralaimėjusios komandos – į UEFA Europos lygos ''lygos etapą''. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+PO etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- !colspan=2|Čempionų keliu |- |valign=top|{{plainlist| {{flagicon|SCO}} [[Celtic F.C.]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|GRE}} [[AEK Athens F.C.]] *{{flagicon|AUT}} [[LASK]] *{{flagicon|NOR}} [[Viking FK]] }} |} == Lygos etapas == ''Lygos etape'' visų 36 komandų rezultatai sumuojami vienoje grupėje. Komandos žaidžia po 8 rungtynes, nulemtas burtų būdu, [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Komandos yra suskirstytos į 4 krepšelius, jos sužaidžia po 2 rungtynes su komandomis iš kiekvieno krepšelio. Rungtynių burtus generuoja kompiuterio programa, kuri neleidžia komandai susitikti su daugiau nei dviem komandomis iš tos pačios šalies, taip pat išvengia susitikimų tarp konfliktuojančių šalių. Taip pat atsižvelgiama, kad tuo pačiu metu nevyktų rungtynės tame pačiame mieste.<ref>https://editorial.uefa.com/resources/029c-1e95e1cbbcd9-9ddb0c4f9a94-1000/ucl_league_phase_draw_procedure.pdf</ref> Į lygos etapą iškart patenka 29 komandos, jų tarpe – praėjusio sezono Čempionų lygos bei Europos lygos nugalėtojai. Prie jų prisijungia 7 atrankos nugalėtojai. Komandos suskirstytos į krepšelius [[UEFA koeficientai|UEFA klubų koeficientų]] pagrindu. Po lygos etapo iškritusios komandos baigia kovas šio sezono UEFA lygose. {{col-begin}} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 1 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#EFC050" | {{flagicon|FRA}} [[Paris Saint-Germain FC]] || 132.000 |- | {{flagicon|GER}} [[FC Bayern Munich]] || 147.500 |- | {{flagicon|ESP}} [[Real Madrid CF]] || 144.500 |- | {{flagicon|ENG}} [[Liverpool F.C.]] || 130.000 |- | {{flagicon|ITA}} [[FC Internazionale Milano]] || 127.000 |- | {{flagicon|ENG}} [[Manchester City F.C.]] || 125.500 |- | {{flagicon|ENG}} [[Arsenal F.C.]] || 119.000 |- | {{flagicon|ESP}} [[FC Barcelona]] || 113.250 |- | {{flagicon|ESP}} [[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] || 104.750 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 2 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|GER}} [[Borussia Dortmund]] || 100.750 |- | {{flagicon|ITA}} [[AS Roma]] || 97.750 |- | {{flagicon|POR}} [[Sporting CP]] || 84.000 |- bgcolor="#E0B589" | {{flagicon|ENG}} [[Aston Villa F.C.]] || 83.000 |- | {{flagicon|POR}} [[FC Porto]] || 80.750 |- | {{flagicon|ENG}} [[Manchester United F.C.]] || 76.500 |- | {{flagicon|BEL}} [[Club Brugge KV]] || 75.250 |- | {{flagicon|ESP}} [[Real Betis]] || 74.500 |- | {{flagicon|NED}} [[PSV Eindhoven]] || 71.250 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 3 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|NED}} [[Feyenoord]] || 71.000 |- | {{flagicon|FRA}} [[Lille OSC]] || 68.750 |- | {{flagicon|ITA}} [[SSC Napoli]] || 63.000 |- | {{flagicon|GER}} [[RB Leipzig]] || 61.000 |- | {{flagicon|ESP}} [[Villarreal CF]] || 59.000 |- | {{flagicon|UKR}} [[FK Šahtar Donecʹk]] || 56.250 |- | {{flagicon|TUR}} [[Galatasaray SK]] || 53.500 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 3 arba 4 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|CZE}} [[SK Slavia Praha]] || 44.000 |- | {{flagicon|GER}} [[VfB Stuttgart]] || 27.500 |- | {{flagicon|ITA}} [[Calcio Como]] || 19.989 |- | {{flagicon|FRA}} [[RC Lens]] || 16.699 |- bgcolor="#BBF3BB" | colspan=2| ''5 komandos praėjusios atranką „Čempionų keliu“'' |- bgcolor="#BBF3BB" | colspan=2| ''2 komandos praėjusios atranką „Lygos keliu“'' |} {{col-end}} {{legend|#EFC050|Praėjusio sezono Čempionų lygos nugalėtojas}} {{legend|#E0B589|Praėjusio sezono Europos lygos nugalėtojas}} {{legend|#BBF3BB|Praėjo Čempionų lygos atranką}} {{legend|#FFFFFF|Komandos, patekusios tiesiogiai į lygos etapą}} == Susiję puslapiai == * [[2026–2027 m. UEFA Europos lyga]] * [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga]] * [[Lietuvos klubai UEFA turnyruose 2026 m.]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * https://www.uefa.com/ {{UEFAč}} [[Kategorija:UEFA čempionų lygos sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2026–2027 m.]] dkdzlrb0wbjjt6hdhf11uprju2ak5nf 7889554 7889536 2026-07-29T20:30:04Z Wolfmartyn 122516 /* Atrankos etapas */ 7889554 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = {{PAGENAME}} |image = [[Vaizdas:Atleti vs Villarreal - September 2025.jpg|270px]] |caption = Finalas vyks [[Madridas|Madride]], [[Metropolitano stadionas|Metropolitano stadione]] |num_teams = 36 (lygos etape)<br/>81 (iš viso) |champion = |second_other = |matches = |goals = |attendance = |top_scorer = |prevseason = [[2025–2026 m. UEFA čempionų lyga|2025–2026 m.]] |nextseason = [[2027–2028 m. UEFA čempionų lyga|2027–2028 m.]] }} {{current-football}} '''2026–2027 m. UEFA čempionų lyga''' – 35-asis [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygos]] turnyras šiuo pavadinimu ir 72-asis turnyras skaičiuojant nuo [[UEFA čempionų taurė]]s įsteigimo.<ref>https://www.uefa.com/news-media/news/02a0-1f71bdf70a9a-b6067bd647f2-1000--2026-european-football-calendar-match-and-draw-dates-for-all/</ref> Turnyras prasidės {{data|2025|7|7|}} kvalifikacinėmis rungtynėmis ir baigsis {{data|2026|6|5|}} finalo rungtynėmis. Finalas vyks [[Madridas|Madride]], [[Metropolitano stadionas|Metropolitano stadione]]. Tai trečiasis sezonas, kuriame ankstesnį grupių etapą pakeitė bendras lygos etapas. Šiame etape dalyvauja 36 komandos, o kiekviena jų sužaidžia po aštuonerias rungtynes su skirtingais varžovais. Aštuonios geriausios lygos etapo komandos tiesiogiai patenka į aštuntfinalį, o 9–24 vietas užėmusios komandos žaidžia atkrintamųjų varžybų atkrintamąjį etapą dėl likusių vietų aštuntfinalyje. Komandos, užėmusios 25–36 vietas, iš turnyro pasitraukia po lygos etapo.<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/uefachampionsleague/news/0268-12157d69ce2d-9f011c70f6fa-1000–new-format-for-champions-league-post-2024-everything-you-ne/ |title=New format for Champions League post-2024: everything you need to know |publisher=[[UEFA]] |access-date=2026-05-30}}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/news-media/news/0275-151c779310c3-b92bbf0d24f9-1000–uefa-approves-final-format-and-access-list-for-its-club-competi/ |title=UEFA approves final format and access list for its club competitions |publisher=[[UEFA]] |access-date=2026-05-30}}</ref> Į pagrindinį turnyro etapą iš viso patenka 36 klubai. Dalis komandų vietą lygos etape gauna tiesiogiai pagal nacionalinių čempionatų ir UEFA klubų varžybų rezultatus, įskaitant praėjusio sezono UEFA Čempionų lygos bei [[UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] laimėtojus. Likusios vietos paskirstomos per kvalifikacinius etapus, kuriuose dalyvauja klubai iš UEFA narių asociacijų pagal jų vietą asociacijų reitinge.<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/nationalassociations/uefarankings/country/ |title=UEFA country coefficients |publisher=[[UEFA]] |access-date=2026-05-30}}</ref> Titulą gina [[Paris Saint-Germain FC]], laimėjęs [[2025–2026 m. UEFA čempionų lyga|2025–2026 m. UEFA Čempionų lygą]]. Turnyro nugalėtojas automatiškai pateks į [[2027–2028 m. UEFA čempionų lyga|2027–2028 m. UEFA Čempionų lygos]] lygos etapą. Taip pat jis įgis teisę žaisti [[UEFA Supertaurė]]je, [[2027 m. FIFA tarpkontinentinė taurė|2027 m. FIFA tarpkontinentinėje taurėje]] ir [[2030 m. FIFA klubų pasaulio taurė]]je. == Tvarkaraštis ir dalyviai == Varžybose dalyvauja 53 iš 55 UEFA šalių-narių atstovai. Lichtenšteine čempionatas nevyksta, o dėl besitęsiančios [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazija į Ukrainą]], Rusijos futbolo klubai šiame sezone lieka vėl suspenduoti. Viso turnyre dalyvauja 53 šalių čempionai, ir 28 klubai patenkantys ''lygos keliu''. Pastarieji dalyviai, tai 2-4 vietas užėmę klubai iš stipriausių Europos lygų, [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientų]] pagrindu. Vietas taip pat turi užsitikrinę praėjusio sezono Čempionų lygos bei Europos lygos nugalėtojai, jei savo šalies čempionate neiškovoja vietos Čempionų lygoje. Praėjusio sezono Čempionų lygos laimėtojai [[Paris Saint-Germain F.C.]] iškovojo vietą tapę Prancūzijos čempionais. Praėjusio sezono Europos lygos laimėtojai o [[Aston Villa F.C.]] taip pat iškovojo vietą, Anglijos čempionate užėmę 4-ą vietą. Lietuvos čempionas – [[FK Žalgiris]] – į varžybas įsijungė nuo pirmojo atrankos etapo. {| class="wikitable" style="font-size:80%;" |+ Etapų paaiškinimas |- | '''1Q''' || Pirmasis atrankos etapas || ''First qualifying round'' |- | '''2Q''' || Antrasis atrankos etapas || ''Second qualifying round'' |- | '''3Q''' || Trečiasis atrankos etapas || ''Third qualifying round'' |- | '''PO''' || Atkrintamasis atrankos etapas || ''Play-off round'' |- | '''LP''' || Lygos etapas || ''League phase'' |- | '''KO''' || Pirminiai aštuntfinaliai || ''Knockout round play-offs'' |- |} {| class="wikitable" style="font-size:90%" |+ 2026–2027 m. Čempionų lygos tvarkaraštis |- !Etapas !! {{santrumpa|sk.|dalyvių skaičius}} !! nowrap|Burtai traukiami !! nowrap|Rungtynių datos !! Dalyviai |- |'''{{santrumpa|1Q|Pirmasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 28 || {{data|2026|6|16}} || {{data|2026|7|}} 7-8, 14-15 d. | * 28 šalių lygų čempionai; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 24-25 ir 29-55 vietose |- |'''{{santrumpa|2Q|Antrasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 28 || {{data|2026|6|17}} || {{data|2026|7|}} 21-22, 28-29 | * 14 pirmojo etapo laimėtojų * 8 šalių lygų čempionų; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 15-22 vietose * 2 šalių lygų čempionų; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 27-28 vietose, su aukštesniu UEFA klubų koeficientu * 4 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 10 ir 13-15 vietose |- |'''{{santrumpa|3Q|Trečiasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 20 || {{data|2026|7|20}} || {{data|2026|8|}} 4-5, 11 d. | * 14 antrojo etapo laimėtojų * 2 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 8-9 vietose * 1 trečiąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančioje 6 vietoje * 1 ketvirtąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančioje 5 vietoje * 2 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 11-12 vietose, su aukštesniu UEFA klubų koeficientu |- |'''{{santrumpa|PO|Atrankos atkrintamasis etapas}}||style="text-align:center;"| 14 || {{data|2026|8|3}} || {{data|2026|8|}} 18-19, 25-26 d. | * 10 trečiojo etapo laimėtojų * 4 šalių lygų čempionų; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 11-14 vietose |- |'''{{santrumpa|LP|Lygos etapas}}||style="text-align:center;"| 36 ||nowrap| {{data|2026|8|27}} ||nowrap| {{data|2026|9|}} 8-10 d.<br/>{{data|2026|10|}} 13-14 d.<br/> {{data|2026|10|}} 20-21 d.<br/> {{data|2026|11|}} 3-4 d.<br/> {{data|2026|11|}} 24-25 d.<br/> {{data|2026|12|}} 8-9 d.<br/> {{data|2026|1|}} 19-20 d.<br/> {{data|2026|1|27}} | * 7 atrankos atkrintamojo etapo laimėtojai * 2 komandos iš lygų, su aukščiausiais praėjusio sezono UEFA lygų koeficientais * 10 šalių lygų čempionai; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-10 vietose * 6 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-6 vietose * 5 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-5 vietose * 4 ketvirtąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-4 vietose * 1 šalies lygos čempionas; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančių 23 vietoje, su aukštesniu UEFA klubų koeficientu * 1 antrąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančią 7 vietoje, su aukštesniu UEFA klubų koeficientu |- |'''{{santrumpa|KO|Pirminiai aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 || {{data|2027|1|29}} || {{data|2027|2|}} 16-17 ir 23-24 d. | * 9-24 vietas lygos etape užėmusios komandos |- |'''{{santrumpa|1/8|Aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 ||rowspan=4 nowrap| {{data|2027|2|26}} || {{data|2027|3|}} 9-10 ir 16-17 d. | * 1-8 vietas lygos etape užėmusios komandos * 8 pirminių aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/4|Ketvirtfinaliai}}||style="text-align:center;"| 8 || {{data|2027|4|}} 6-7 d. ir 13-14 d. | Aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/2|Pusfinaliai}}||style="text-align:center;"| 4 || {{data|2027|4|}} 27-28 d. ir <br />{{data|2027|5|}} 4-5 d. | Ketvirtfinalių nugalėtojai |- |nowrap|'''Finalas||style="text-align:center;"| 2 || {{data|2027|6|5}} | Pusfinalių nugalėtojai |} Komandos, iškritusios iš UEFA čempionų lygos 1Q atrankos etapo toliau tęsia kovą [[UEFA Europos konferencijų lyga 2024–2025 m.|UEFA konferencijų lygoje]], o komandos iškritusios iš 2Q, 3Q ir PO atrankos etapų toliau tęsia kovą [[UEFA Europos lyga 2024–2025 m.|UEFA Europos lygoje]]. Tolimesniuose etapuose iškritusios komandos baigia kovas Europos lygose. == Atrankos etapas == === Pirmasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. birželio 16 d.<ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/news/02a6-20df9860a261-5068e9b6c51c-1000--uefa-champions-league-first-qualifying-round-draw/</ref>, pirmosios rungtynės vyks 2026 m. liepos mėn. 7-8, atsakomosios 14-15 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 2Q etapą, o pralaimėjusios komandos – į UEFA konferencijų lygos 2Q etapą. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+1Q etapo dalyviai |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|IRL}} [[Shamrock Rovers F.C.]] *{{flagicon|FIN}} [[Kuopion Palloseura|KuPS]] *{{flagicon|KOS}} [[FC Drita]] *{{flagicon|GIB}} [[Lincoln Red Imps F.C.]] *{{flagicon|BIH}} [[FK Borac Banja Luka]] *{{flagicon|ISL}} [[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]] *{{flagicon|KAZ}} [[FC Kairat]] *{{flagicon|ROU}} [[CS Universitatea Craiova]] *{{flagicon|LVA}} [[Riga FC]] *{{flagicon|FRO}} [[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]] *{{flagicon|EST}} [[FC Flora]] *{{flagicon|NIR}} [[Larne F.C.]] *{{flagicon|MDA}} [[FC Petrocub Hîncești]] *{{flagicon|WAL}} [[The New Saints F.C.]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|AND}} [[Inter Club d'Escaldes]] *{{flagicon|BUL}} [[PFC Levski Sofia]] *{{flagicon|ARM}} [[FC Ararat-Armenia]] *{{flagicon|AZE}} [[Sabah FK]] *{{flagicon|LTU}} [[FK Kauno Žalgiris]] *{{flagicon|MNE}} [[FK Sutjeska Nikšić]] *{{flagicon|HUN}} [[Győri ETO FC]] *{{flagicon|GEO}} [[FC Iberia 1999]] *{{flagicon|ALB}} [[KF Egnatia]] *{{flagicon|MLT}} [[Floriana F.C.]] *{{flagicon|SMR}} [[Tre Fiori FC]] *{{flagicon|MKD}} [[FK Vardar]] *{{flagicon|BLR}} [[FK Maxline]] *{{flagicon|LUX}} [[FC Atert Bissen]] }} |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''[[Sabah FK]]|AZE|4:1|[[The New Saints F.C.]]|WAL|2:0|2:1}} {{TwoLegResult|[[Floriana F.C.]]|MLT|3:5|'''[[Shamrock Rovers F.C.]]|IRL|2:0|1:5}} {{TwoLegResult|[[FC Flora]]|EST|4:5|'''[[FC Iberia 1999]]|GEO|2:3|2:2}} {{TwoLegResult|'''[[Lincoln Red Imps F.C.]]|GIB|4:2|[[Inter Club d'Escaldes]]|AND|3:1|1:1}} {{TwoLegResult|[[Tre Fiori FC]]|SMR|1:3|'''[[Larne F.C.]]|NIR|0:1|1:2}} {{TwoLegResult|'''[[FC Ararat-Armenia]]|ARM|4:3|[[Riga FC]]|LVA|2:0|2:3}} {{TwoLegResult|[[FK Vardar]]|MKD|3:4|'''[[Kuopion Palloseura|KuPS]]|FIN|0:2|2:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:2}} {{TwoLegResult|'''[[FK Kauno Žalgiris]]|LTU|4:3|[[FC Drita]]|KOS|1:1|3:2}} {{TwoLegResult|[[FK Maxline]]|BLR|1:5|'''[[CS Universitatea Craiova]]|ROU|1:4|0:1}} {{TwoLegResult|[[FC Petrocub Hîncești]]|MDA|2:7|'''[[KF Egnatia]]|ALB|1:1|1:6}} {{TwoLegResult|[[FK Borac Banja Luka]]|BIH|1:5|'''[[PFC Levski Sofia]]|BUL|1:1|0:4}} {{TwoLegResult|'''[[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]]|ISL|3:2|[[Győri ETO FC]]|HUN|1:0|2:2}} {{TwoLegResult|'''[[FC Kairat]]|KAZ|4:1|[[FK Sutjeska Nikšić]]|MNE|2:1|2:0}} {{TwoLegResult|'''[[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]]|FRO|4:2|[[FC Atert Bissen]]|LUX|2:1|2:1}} |} === Antrasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. birželio 17 d.,<ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/news/02a6-20df98635dbd-bd0f9ed2d71e-1000--uefa-champions-league-second-qualifying-round-draw/</ref> pirmosios rungtynės vyks 2026 m. liepos mėn. 21-22, atsakomosios 28-29 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 3Q etapą, o pralaimėjusios komandos – į UEFA Europos lygos 3Q etapą. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+2Q etape prisijungia |- !colspan=2|Čempionų keliu |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|SRB}} [[FK Crvena zvezda]] *{{flagicon|CRO}} [[GNK Dinamo Zagreb]] *{{flagicon|SVK}} [[ŠK Slovan Bratislava]] *{{flagicon|POL}} [[KKS Lech Poznań]] *{{flagicon|SVN}} [[NK Celje]] *{{flagicon|CYP}} [[AC Omonia]] *{{flagicon|ISR}} [[Hapoel Be'er Sheva F.C.]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|DEN}} [[Aarhus GF]] *{{flagicon|SUI}} [[FC Thun]] *{{flagicon|SWE}} [[Mjällby AIF]] }} |- !colspan=2|Lygos keliu |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|TUR}} [[Fenerbahçe S.K.]] *{{flagicon|AUT}} [[SK Sturm Graz]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|SCO}} [[Heart of Midlothian F.C.]] *{{flagicon|POL}} [[KS Górnik Zabrze]] }} |- |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''Čempionų keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|'''[[Mjällby AIF]]|SWE|3:0|[[Lincoln Red Imps F.C.]]|GIB|3:0|0:0}} {{TwoLegResult|[[Larne F.C.]]|NIR|0:9|'''[[FK Crvena zvezda]]|SRB|0:4|0:5}} {{TwoLegResult|'''[[Sabah FK]]|AZE|3:0|[[Kuopion Palloseura|KuPS]]|FIN|1:0|2:0}} {{TwoLegResult|[[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]]|FRO|0:1|'''[[FK Kauno Žalgiris]]|LTU|0:0|0:1}} {{TwoLegResult|'''[[Aarhus GF]]|DEN|{{pengoal}} 5:5 {{penmiss}}|[[KKS Lech Poznań]]|POL|1:4|3:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}} 4:1,{{santrumpa|baud.|po baudinių serijos}}4:3}} {{TwoLegResult|'''[[FC Ararat-Armenia]]|ARM|3:2|[[Shamrock Rovers F.C.]]|IRL|2:0|1:2}} {{TwoLegResult|'''[[PFC Levski Sofia]]|BUL|3:2|[[CS Universitatea Craiova]]|ROM|1:0|2:2}} {{TwoLegResult|[[AC Omonia]]|CYP|{{penmiss}} 1:1 {{pengoal}}|'''[[FC Kairat]]|KAZ|1:0|0:1,{{santrumpa|baud.|po baudinių serijos}}5:6}} {{TwoLegResult|[[FC Thun]]|SUI|3:4|'''[[GNK Dinamo Zagreb]]|CRO|1:1|2:2,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:3}} {{TwoLegResult|[[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]]|ISL|2:3|'''[[Hapoel Be'er Sheva F.C.]]|ISR|2:1|0:2}} {{TwoLegResult|[[FC Iberia 1999]]|GEO|1:3|'''[[ŠK Slovan Bratislava]]|SVK|0:2|1:1}} {{TwoLegResult|[[KF Egnatia]]|ALB|{{penmiss}} 5:5 {{pengoal}}|'''[[NK Celje]]|SVN|3:3|1:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}} 2:2,{{santrumpa|baud.|po baudinių serijos}}1:4}} {{TwoLegResult|'''Lygos keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|'''[[Fenerbahçe S.K.]]|TUR|2:1|[[KS Górnik Zabrze]]|POL|1:0|1:1}} {{TwoLegResult|'''[[SK Sturm Graz]]|AUT|6:0|[[Heart of Midlothian F.C.]]|SCO|4:0|2:0}} |} === Trečiasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. liepos 20 d., pirmosios rungtynės vyks 2026 m. rugpjūčio mėn. 4-5, atsakomosios 11 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, PO etapą. Pralaimėjusios komandos ''čempionų keliu'' – į UEFA Europos lygos PO etapą, o pralaimėjusios komandos ''lygos keliu'' – iškart į UEFA Europos lygos ''lygos etapą''. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+3Q etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- !colspan=2|Lygos keliu |- |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|FRA}} [[Olympique Lyonnais]] *{{flagicon|NOR}} [[FK Bodø/Glimt]] *{{flagicon|GRE}} [[Olympiacos F.C.]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|BEL}} [[R. Union Saint-Gilloise|Royale Union Saint-Gilloise]] *{{flagicon|CZE}} [[AC Sparta Praha]] *{{flagicon|NED}} [[NEC Nijmegen]] }} |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''Čempionų keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult| [[GNK Dinamo Zagreb]]|CRO||[[FK Kauno Žalgiris]]|LTU||}} {{TwoLegResult|[[Mjällby AIF]]|SWE||[[ŠK Slovan Bratislava]]|SVK||}} {{TwoLegResult|[[PFC Levski Sofia]]|BUL||[[FC Kairat]]|KAZ||}} {{TwoLegResult|[[Aarhus GF]]|DEN||[[Sabah FK]]|AZE||}} {{TwoLegResult|[[FC Ararat-Armenia]]|ARM||[[NK Celje]]|SVN||}} {{TwoLegResult| [[Hapoel Be'er Sheva F.C.]]|ISR||[[FK Crvena zvezda]]|SRB||}} {{TwoLegResult|'''Lygos keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|[[Olympiacos FC]]|GRE||[[NEC Nijmegen]]|NED||}} {{TwoLegResult|[[R. Union Saint-Gilloise|Royale Union Saint-Gilloise]]|BEL||[[FK Bodø/Glimt]]|NOR||}} {{TwoLegResult|[[Fenerbahçe S.K.]]|TUR||[[SK Sturm Graz]]|AUT||}} {{TwoLegResult|[[AC Sparta Praha]]|CZE||[[Olympique Lyonnais]]|FRA||}} |} === Atkrintamasis atrankos etapas === Burtai bus ištraukti 2026 m. rugpjūčio 3 d., pirmosios rungtynės vyks 2026 m. rugpjūčio 18-19, atsakomosios 25-26 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, ''lygos etapą'', o pralaimėjusios komandos – į UEFA Europos lygos ''lygos etapą''. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+PO etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- !colspan=2|Čempionų keliu |- |valign=top|{{plainlist| {{flagicon|SCO}} [[Celtic F.C.]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|GRE}} [[AEK Athens F.C.]] *{{flagicon|AUT}} [[LASK]] *{{flagicon|NOR}} [[Viking FK]] }} |} == Lygos etapas == ''Lygos etape'' visų 36 komandų rezultatai sumuojami vienoje grupėje. Komandos žaidžia po 8 rungtynes, nulemtas burtų būdu, [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Komandos yra suskirstytos į 4 krepšelius, jos sužaidžia po 2 rungtynes su komandomis iš kiekvieno krepšelio. Rungtynių burtus generuoja kompiuterio programa, kuri neleidžia komandai susitikti su daugiau nei dviem komandomis iš tos pačios šalies, taip pat išvengia susitikimų tarp konfliktuojančių šalių. Taip pat atsižvelgiama, kad tuo pačiu metu nevyktų rungtynės tame pačiame mieste.<ref>https://editorial.uefa.com/resources/029c-1e95e1cbbcd9-9ddb0c4f9a94-1000/ucl_league_phase_draw_procedure.pdf</ref> Į lygos etapą iškart patenka 29 komandos, jų tarpe – praėjusio sezono Čempionų lygos bei Europos lygos nugalėtojai. Prie jų prisijungia 7 atrankos nugalėtojai. Komandos suskirstytos į krepšelius [[UEFA koeficientai|UEFA klubų koeficientų]] pagrindu. Po lygos etapo iškritusios komandos baigia kovas šio sezono UEFA lygose. {{col-begin}} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 1 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#EFC050" | {{flagicon|FRA}} [[Paris Saint-Germain FC]] || 132.000 |- | {{flagicon|GER}} [[FC Bayern Munich]] || 147.500 |- | {{flagicon|ESP}} [[Real Madrid CF]] || 144.500 |- | {{flagicon|ENG}} [[Liverpool F.C.]] || 130.000 |- | {{flagicon|ITA}} [[FC Internazionale Milano]] || 127.000 |- | {{flagicon|ENG}} [[Manchester City F.C.]] || 125.500 |- | {{flagicon|ENG}} [[Arsenal F.C.]] || 119.000 |- | {{flagicon|ESP}} [[FC Barcelona]] || 113.250 |- | {{flagicon|ESP}} [[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] || 104.750 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 2 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|GER}} [[Borussia Dortmund]] || 100.750 |- | {{flagicon|ITA}} [[AS Roma]] || 97.750 |- | {{flagicon|POR}} [[Sporting CP]] || 84.000 |- bgcolor="#E0B589" | {{flagicon|ENG}} [[Aston Villa F.C.]] || 83.000 |- | {{flagicon|POR}} [[FC Porto]] || 80.750 |- | {{flagicon|ENG}} [[Manchester United F.C.]] || 76.500 |- | {{flagicon|BEL}} [[Club Brugge KV]] || 75.250 |- | {{flagicon|ESP}} [[Real Betis]] || 74.500 |- | {{flagicon|NED}} [[PSV Eindhoven]] || 71.250 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 3 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|NED}} [[Feyenoord]] || 71.000 |- | {{flagicon|FRA}} [[Lille OSC]] || 68.750 |- | {{flagicon|ITA}} [[SSC Napoli]] || 63.000 |- | {{flagicon|GER}} [[RB Leipzig]] || 61.000 |- | {{flagicon|ESP}} [[Villarreal CF]] || 59.000 |- | {{flagicon|UKR}} [[FK Šahtar Donecʹk]] || 56.250 |- | {{flagicon|TUR}} [[Galatasaray SK]] || 53.500 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 3 arba 4 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|CZE}} [[SK Slavia Praha]] || 44.000 |- | {{flagicon|GER}} [[VfB Stuttgart]] || 27.500 |- | {{flagicon|ITA}} [[Calcio Como]] || 19.989 |- | {{flagicon|FRA}} [[RC Lens]] || 16.699 |- bgcolor="#BBF3BB" | colspan=2| ''5 komandos praėjusios atranką „Čempionų keliu“'' |- bgcolor="#BBF3BB" | colspan=2| ''2 komandos praėjusios atranką „Lygos keliu“'' |} {{col-end}} {{legend|#EFC050|Praėjusio sezono Čempionų lygos nugalėtojas}} {{legend|#E0B589|Praėjusio sezono Europos lygos nugalėtojas}} {{legend|#BBF3BB|Praėjo Čempionų lygos atranką}} {{legend|#FFFFFF|Komandos, patekusios tiesiogiai į lygos etapą}} == Susiję puslapiai == * [[2026–2027 m. UEFA Europos lyga]] * [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga]] * [[Lietuvos klubai UEFA turnyruose 2026 m.]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * https://www.uefa.com/ {{UEFAč}} [[Kategorija:UEFA čempionų lygos sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2026–2027 m.]] pq6qur9px45qnpmmhck2g5iv6tg5oti 0 697025 7889545 7888635 2026-07-29T20:05:05Z Wolfmartyn 122516 /* Atrankos etapas */ 7889545 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = {{PAGENAME}} |image = [[Vaizdas:Deutsche bank park.jpg|250px]] |caption = Finalas vyks [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurte prie Maino]], [[Waldstadion]] stadione |num_teams = 36 (grupių etape)<br /> 78 (iš viso) |champion = |second_other = |matches = |goals = |attendance = |top_scorer = |prevseason = [[2025–2026 m. UEFA Europos lyga|2025–2026 m.]] |nextseason = [[2027–2028 m. UEFA Europos lyga|2027–2028 m.]] }} {{current-football}} '''2026–2027 m. UEFA Europos lyga''' – 56-asis turnyro sezonas, ir 18-as [[UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] pavadinimu.<ref>https://documents.uefa.com/r/Regulations-of-the-UEFA-Europa-League-2026/27-Online</ref> Turnyras prasidėjo {{data|2026|7|9}}, ir baigsis finalo rungtynėmis {{data|2027|5|26}}. Pagrindinis UEFA Europos lygos veiksmas yra lygos etapas. Komandų skaičius šiame etape buvo padidintas nuo 32 iki 36, komandų susitikimai nulemti [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Lygos etape dalyvauja 11 iš [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygos]] iškritusių komandų, 12 UEFA Europos lygos atranką praėjusių komandų, 12 iš stipriausių Europos lygų iškart kvalifikavusių komadų, bei praėjusio sezono [[UEFA konferencijų lyga|UEFA konferencijų lygos]] nugalėtojas. Turnyro nugalėtojas automatiškai patenka į sekančio sezono [[UEFA čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] ''lygos etapą''. == Tvarkaraštis ir dalyviai == Dėl [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazija į Ukrainą]], Rusijos futbolo klubai šiame varžybų sezone liko vėl suspenduoti. Europos lygoje dalyvauja 78 komandos, iš kurių 31 komanda – iškritusios iš ankstesnių [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygos]] etapų. Šios komandos atrankos etapuose rungtyniauja tarpusavyje ''čempionų keliu''. Likusios komandos, rungtyniaujančios ''pagrindiniu keliu'' – tai 33-ų šalių taurių laimėtojai, bei 3-5 vietas užėmę klubai iš stipriausių Europos lygų, [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientų]] pagrindu. Vietą taip pat turi užsitikrinę praėjusio sezono [[UEFA konferencijų lyga|UEFA konferencijų lygos]] nugalėtojai – [[Crystal Palace F.C.]]. Lietuvos klubai nepateko į pradinį dalyvių sąrašą. {| class="wikitable" style="font-size:80%;" |+ Etapų paaiškinimas |- | '''1Q''' || Pirmasis atrankos etapas || ''First qualifying round'' |- | '''2Q''' || Antrasis atrankos etapas || ''Second qualifying round'' |- | '''3Q''' || Trečiasis atrankos etapas || ''Third qualifying round'' |- | '''PO''' || Atkrintamasis atrankos etapas || ''Play-off round'' |- | '''LP''' || Lygos etapas || ''League phase'' |- | '''KO''' || Pirminiai aštuntfinaliai || ''Knockout round play-offs'' |- |} {| class="wikitable" style="font-size:90%" |+ 2026–2027 m. Europos lygos komandų paskirstymas ir rungtynių tvarkaraštis |- !Etapas !! {{santrumpa|sk.|dalyvių skaičius}} !! Burtai traukiami !! Rungtynių datos !! Dalyviai |- |'''{{santrumpa|1Q|Pirmasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 12 || {{data|2026|6|16}} || {{data|2026|7|}} 9, 16 d. | * 12 šalių taurių nugalėtojų, pagal UEFA koeficientus esančių 21-33 vietose |- |'''{{santrumpa|2Q|Antrasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 18 || {{data|2026|6|17}} || {{data|2026|7|}} 23, 30 d. | * 6 pirmojo etapo laimėtojai * 5 šalių taurių nugalėtojų, pagal UEFA koeficientus esančių 16-20 vietose * 6 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 7-12 vietose * 1 ketvirtąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančioje 6 vietoje |- |'''{{santrumpa|3Q|Trečiasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 26 || {{data|2026|7|20}} || {{data|2026|8|}} 6, 13 d. | * 9 antrojo etapo laimėtojai (lygos keliu) * 3 šalių taurių nugalėtojai, pagal UEFA koeficientus esantys 13-15 vietose * 14 komandų iškritusių iš Čempionų lygos antrojo atrankos etapo (12 čempionų keliu, 2 lygos keliu) |- |'''{{santrumpa|PO|Atrankos atkrintamasis etapas}}||style="text-align:center;"| 24 || {{data|2026|8|3}} || {{data|2026|8|}} 20, 27 d. | * 13 trečiojo etapo laimėtojų * 5 šalių taurių nugalėtojai, pagal UEFA koeficientus esantys 8-12 vietose * 6 komandos iškritusios iš Čempionų lygos trečiojo atrankos etapo (čempionų keliu) |- |'''{{santrumpa|LP|Lygos etapas}}||style="text-align:center;"| 36 || {{data|2026|8|28}} || nowrap| {{data|2026|9|}} 16-17 d.<br />{{data|2026|10|15}}<br /> {{data|2026|10|22}}<br /> {{data|2026|11|5}}<br /> {{data|2026|11|26}}<br /> {{data|2026|12|10}}<br /> {{data|2027|1|21}}<br /> {{data|2027|1|28}} | * 12 atrankos atkrintamojo etapo laimėtojų * 1 praėjusio sezono [[UEFA konferencijų lyga|UEFA konferencijų lygos]] nugalėtojas * 7 šalių taurių nugalėtojai, pagal UEFA koeficientus esantys 1-7 vietose * 5 penktąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-5 vietose * 7 komandos iškritusios iš Čempionų lygos atrankos atkrintamojo etapo (5 čempionų keliu, 2 lygos keliu) * 4 komandos iškritusios iš Čempionų lygos trečiojo atrankos etapo (lygos keliu) |- |'''{{santrumpa|KO|Pirminiai aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 || {{data|2027|1|29}} || {{data|2027|2|}} 18, 25 d. | * 9-24 vietas lygos etape užėmusios komandos |- |'''{{santrumpa|1/8|Aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 || rowspan=4 nowrap| {{data|2027|2|26}} || {{data|2027|3|}} 11, 18 d. | * 1-8 vietas lygos etape užėmusios komandos * 8 pirminių aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/4|Ketvirtfinaliai}}||style="text-align:center;"| 8 || {{data|2027|4|}} 8, 15 d. | Aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/2|Pusfinaliai}}||style="text-align:center;"| 4 || {{data|2027|4|29}} – <br />{{data|2027|5|6}} | Ketvirtfinalių nugalėtojai |- |nowrap|'''Finalas||style="text-align:center;"| 2 || {{data|2027|5|26}} | Pusfinalių nugalėtojai |} Komandos, iškritusios iš UEFA Europos lygos 1Q-PO atrankos etapų toliau tęsia kovą [[UEFA konferencijų lyga|UEFA konferencijų lygoje]]. Tolimesniuose etapuose iškritusios komandos baigia kovas Europos lygose. == Atrankos etapas == === Pirmasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. birželio 16 d.,<ref>https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/news/02a6-20df98688ab5-6d1e6644990c-1000--uefa-europa-league-first-qualifying-round-draw/</ref> pirmosios rungtynės vyko 2026 m. liepos mėn. 9, atsakomosios – 16 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 2Q etapą, o pralaimėjusios komandos – į UEFA konferencijų lygos 2Q etapą. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+1Q etapo dalyviai |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|HUN}} [[Ferencvárosi TC]] *{{flagicon|AZE}} [[Qarabağ FK]] *{{flagicon|MDA}} [[FC Sheriff]] *{{flagicon|UKR}} [[FK Dinamo Kiïv]] *{{flagicon|CRO}} [[HNK Hajduk Split]] *{{flagicon|BUL}} [[PFC CSKA Sofia]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|SVK}} [[MŠK Žilina]] *{{flagicon|SRB}} [[FK Vojvodina]] *{{flagicon|ROU}} [[FC Universitatea Cluj]] *{{flagicon|SVN}} [[NK Aluminij]] *{{flagicon|IRL}} [[Derry City F.C.]] *{{flagicon|ISL}} [[Vestri FC]] }} |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''[[FK Dinamo Kiïv]]|UKR|{{pengoal}} 0:0 {{penmiss}}|[[FC Universitatea Cluj]]|ROU|0:0|0:0,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}4:2}} {{TwoLegResult|'''[[Qarabağ FK]]|AZE|6:0|[[Vestri FC]]|ISL|3:0|3:0}} {{TwoLegResult|'''[[HNK Hajduk Split]]|CRO|3:2|[[MŠK Žilina]]|SVK|2:0|1:2}} {{TwoLegResult|'''[[PFC CSKA Sofia]]|BUL|5:3|[[Derry City F.C.]]|IRL|3:2|2:1}} {{TwoLegResult|'''[[FC Sheriff]]|MDA|1:0|[[NK Aluminij]]|SVN|0:0|1:0}} {{TwoLegResult|[[FK Vojvodina]]|SRB|1:5|'''[[Ferencvárosi TC]]|HUN|1:2|0:3}} |} === Antrasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. birželio 17 d.,<ref>https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/news/02a6-20df986c481c-c6f50cdfcae5-1000--uefa-europa-league-second-qualifying-round-draw/</ref> pirmosios rungtynės vyks 2026 m. liepos mėn. 23 d., atsakomosios – 30 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 3Q etapą, o pralaimėjusios komandos – į [[UEFA konferencijų lyga|UEFA konferencijų lygos]] 3Q etapą. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+2Q etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- !colspan=2|Pagrindiniu keliu |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|POR}} [[S.L. Benfica]] *{{flagicon|CZE}} [[FC Hradec Králové]] *{{flagicon|DEN}} [[FC Midtjylland|FC Midtjylland]] *{{flagicon|GRE}} [[PAOK FC]] *{{flagicon|ISR}} [[Maccabi Tel Aviv F.C.]] *{{flagicon|BEL}} [[RSC Anderlecht]] *{{flagicon|CYP}} [[Pafos FC]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|TUR}} [[Beşiktaş J.K.]] *{{flagicon|NED}} [[FC Twente]] *{{flagicon|NOR}} [[Tromsø IL]] *{{flagicon|SUI}} [[FC St. Gallen]] *{{flagicon|SWE}} [[Hammarby IF]] }} |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|[[Hammarby IF]]|SWE||[[RSC Anderlecht]]|BEL|1:1|}} {{TwoLegResult|[[Qarabağ FK]]|AZE||[[PFC CSKA Sofia]]|BUL|0:0|}} {{TwoLegResult|[[Tromsø IL]]|NOR||[[FC Hradec Králové]]|CZE|0:1|}} {{TwoLegResult|[[FC Twente]]|NED||[[Ferencvárosi TC]]|HUN|1:2|}} {{TwoLegResult|[[Beşiktaş J.K.]]|TUR||[[FC Midtjylland|FC Midtjylland]]|DEN|1:0|}} {{TwoLegResult|[[HNK Hajduk Split]]|CRO||[[Pafos FC]]|CYP|2:0|}} {{TwoLegResult|[[FC Sheriff]]|MDA||[[Maccabi Tel Aviv F.C.]]|ISR|0:5|}} {{TwoLegResult|[[FC St. Gallen]]|SUI||[[S.L. Benfica]]|POR|2:1|}} {{TwoLegResult|[[FK Dinamo Kiïv]]|UKR||[[PAOK FC]]|GRE|2:3|}} |} === Trečiasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. liepos 20 d., pirmosios rungtynės vyks 2026 m. rugpjūčio mėn. 6, atsakomosios – 13 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, PO etapą, o pralaimėjusios komandos – į [[UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] PO etapą. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+3Q prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- !colspan=2|Pagrindiniu keliu |- |valign=top|{{plainlist| * {{fbaicon|SCO}} [[Rangers F.C.]] * {{fbaicon|AUT}} [[FC Red Bull Salzburg]] }} |valign=top|{{plainlist| * {{fbaicon|POL}} [[SSA Jagiellonia Białystok]] }} |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''Čempionų keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|[[Larne F.C.]]|NIR||<small>[[FC Iberia 1999]] / [[ŠK Slovan Bratislava]]</small>|||}} {{TwoLegResult| [[Kuopion Palloseura|KuPS]]|FIN|| [[CS Universitatea Craiova]]|ROM||}} {{TwoLegResult| [[Lincoln Red Imps F.C.]]|GIB||[[AC Omonia]]|CYP||}} {{TwoLegResult| [[Shamrock Rovers F.C.]]|IRL||[[KF Egnatia]]|ALB||}} {{TwoLegResult|[[FC Thun]]|SUI||[[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]]|ISL||}} {{TwoLegResult|[[KKS Lech Poznań]]|POL||[[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]]|FAR||}} {{TwoLegResult|'''Pagrindiniu keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|<small>[[Tromsø IL]] / [[FC Hradec Králové]]</small>|||<small>[[Beşiktaş J.K.]] / [[FC Midtjylland|FC Midtjylland]]</small>|||}} {{TwoLegResult|[[Jagiellonia Białystok]]|POL||[[Rangers F.C.]]|SCO||}} {{TwoLegResult|<small>[[FK Dinamo Kiïv]] / [[PAOK FC]]</small>|||<small>[[Hammarby IF]] / [[RSC Anderlecht]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[HNK Hajduk Split]] / [[Pafos FC]]</small>|||[[FC Salzburg]]|AUT||}} {{TwoLegResult|<small>[[FC St. Gallen]] / [[S.L. Benfica]]</small>||| [[Heart of Midlothian F.C.]]|SCO||}} {{TwoLegResult|<small>[[FC Twente]] / [[Ferencvárosi TC]]</small>|||<small>[[Fenerbahçe S.K.]] / [[KS Górnik Zabrze]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[FC Sheriff]] / [[Maccabi Tel Aviv F.C.]]</small>|||<small>[[Qarabağ FK]] / [[PFC CSKA Sofia]]</small>|||}} |} === Atrankos atkrintamasis etapas === Burtai bus ištraukti 2026 m. rugpjūčio 3 d., pirmosios rungtynės vyks 2026 m. rugpjūčio 20, atsakomosios – 27 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, ''lygos etapą'', o pralaimėjusios komandos – į [[UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] ''lygos etapą''. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+PO etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| }} |valign=top|{{plainlist| *{{fbaicon|BEL}} [[K. Sint-Truidense VV|Sint-Truidense VV]] *{{fbaicon|TUR}} [[Trabzonspor]] *{{fbaicon|CZE}} [[FC Viktoria Plzeň]]{{efn|[[MFK Karviná]] buvo diskvalifikuota dėl dalyvavimo sutartose rungtynėse.}} *{{fbaicon|GRE}} [[OFI Crete F.C.]] *{{fbaicon|NOR}} [[Lillestrøm SK]] }} |} {{notelist}} == Lygos etapas == ''Lygos etape'' visų 36 komandų rezultatai sumuojami vienoje grupėje. Komandos žaidžia po 8 rungtynes, nulemtas burtų būdu, [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Komandos yra suskirstytos į 4 krepšelius, jos sužaidžia po 2 rungtynes su komandomis iš kiekvieno krepšelio. Rungtynių burtus generuoja kompiuterio programa, kuri neleidžia komandai susitikti su daugiau nei dviem komandomis iš tos pačios šalies, taip pat išvengia susitikimų tarp konfliktuojančių šalių. Taip pat atsižvelgiama, kad tuo pačiu metu nevyktų rungtynės tame pačiame mieste. Į lygos etapą iškart pateko 13 komandų, jų tarpe – praėjusio sezono [[UEFA konferencijų lyga|UEFA konferencijų lygos]] nugalėtojas. Prie jų prisijungia 12 atrankos etapų nugalėtojų ir 11 komandų, iškritusių iš Čempionų lygos atrankos. Komandos suskirstomos į krepšelius [[UEFA koeficientai|UEFA klubų koeficientų]] pagrindu. Po lygos etapo iškritusios komandos baigia kovas šio sezono UEFA lygose. {{col-begin}} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 1 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|GER}} [[Bayer 04 Leverkusen]] || 105.000 |- | {{flagicon|ITA}} [[Juventus FC]] || 72.250 |- | {{flagicon|ITA}} [[AC Milan]] || 66.000 |- | {{flagicon|NED}} [[AZ Alkmaar]] || 62.875 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 1 arba 2 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|ESP}} [[Real Sociedad]] || 57.000 |- | {{flagicon|FRA}} [[Olympique de Marseille]] || 54.000 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 2 arba 3 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|FRA}} [[Stade Rennais FC]] || 35.000 |- bgcolor="#E0B589" | {{flagicon|ENG}} [[Crystal Palace F.C.]] || 23.903 |- | {{flagicon|ENG}} [[AFC Bournemouth]] || 23.903 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 3 arba 4 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|ENG}} [[Sunderland A.F.C.]] || 23.903 |- | {{flagicon|ESP}} [[RC Celta de Vigo]] || 19.409 |- | {{flagicon|GER}} [[TSG 1899 Hoffenheim]] || 18.580 |- | {{flagicon|POR}} [[S.C.U. Torreense]] || 14.633 |} {{col-end}} {{legend|#E0B589|Praėjusio sezono Konferencijų lygos nugalėtojas}} {{legend|#BBF3BB|Praėjo Europos lygos atranką}} {{legend|#FFDDDD|Iškrito iš Čempionų lygos - {{santrumpa|3Q|Trečiasis atrankos etapas}} lygos keliu }} {{legend|#FFEEEE|Iškrito iš Čempionų lygos - {{santrumpa|PO|Atrankos atkrintamasis etapas}} čempionų keliu ir lygos keliu }} {{legend|#FFFFFF|Komandos, patekusios tiesiogiai į lygos etapą}} == Susiję puslapiai == * [[2026–2027 m. UEFA čempionų lyga]] * [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga]] * [[Lietuvos klubai UEFA turnyruose 2026 m.]] == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://www.uefa.com/ UEFA oficiali svetainė] {{UEFAu}} [[Kategorija:UEFA Europos lygos sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2026–2027 m.]] kdcii1opffcqmm9z1vkogsq1gctt35e 7889557 7889545 2026-07-29T20:33:53Z Wolfmartyn 122516 /* Atrankos etapas */ 7889557 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = {{PAGENAME}} |image = [[Vaizdas:Deutsche bank park.jpg|250px]] |caption = Finalas vyks [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurte prie Maino]], [[Waldstadion]] stadione |num_teams = 36 (grupių etape)<br /> 78 (iš viso) |champion = |second_other = |matches = |goals = |attendance = |top_scorer = |prevseason = [[2025–2026 m. UEFA Europos lyga|2025–2026 m.]] |nextseason = [[2027–2028 m. UEFA Europos lyga|2027–2028 m.]] }} {{current-football}} '''2026–2027 m. UEFA Europos lyga''' – 56-asis turnyro sezonas, ir 18-as [[UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] pavadinimu.<ref>https://documents.uefa.com/r/Regulations-of-the-UEFA-Europa-League-2026/27-Online</ref> Turnyras prasidėjo {{data|2026|7|9}}, ir baigsis finalo rungtynėmis {{data|2027|5|26}}. Pagrindinis UEFA Europos lygos veiksmas yra lygos etapas. Komandų skaičius šiame etape buvo padidintas nuo 32 iki 36, komandų susitikimai nulemti [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Lygos etape dalyvauja 11 iš [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygos]] iškritusių komandų, 12 UEFA Europos lygos atranką praėjusių komandų, 12 iš stipriausių Europos lygų iškart kvalifikavusių komadų, bei praėjusio sezono [[UEFA konferencijų lyga|UEFA konferencijų lygos]] nugalėtojas. Turnyro nugalėtojas automatiškai patenka į sekančio sezono [[UEFA čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] ''lygos etapą''. == Tvarkaraštis ir dalyviai == Dėl [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazija į Ukrainą]], Rusijos futbolo klubai šiame varžybų sezone liko vėl suspenduoti. Europos lygoje dalyvauja 78 komandos, iš kurių 31 komanda – iškritusios iš ankstesnių [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygos]] etapų. Šios komandos atrankos etapuose rungtyniauja tarpusavyje ''čempionų keliu''. Likusios komandos, rungtyniaujančios ''pagrindiniu keliu'' – tai 33-ų šalių taurių laimėtojai, bei 3-5 vietas užėmę klubai iš stipriausių Europos lygų, [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientų]] pagrindu. Vietą taip pat turi užsitikrinę praėjusio sezono [[UEFA konferencijų lyga|UEFA konferencijų lygos]] nugalėtojai – [[Crystal Palace F.C.]]. Lietuvos klubai nepateko į pradinį dalyvių sąrašą. {| class="wikitable" style="font-size:80%;" |+ Etapų paaiškinimas |- | '''1Q''' || Pirmasis atrankos etapas || ''First qualifying round'' |- | '''2Q''' || Antrasis atrankos etapas || ''Second qualifying round'' |- | '''3Q''' || Trečiasis atrankos etapas || ''Third qualifying round'' |- | '''PO''' || Atkrintamasis atrankos etapas || ''Play-off round'' |- | '''LP''' || Lygos etapas || ''League phase'' |- | '''KO''' || Pirminiai aštuntfinaliai || ''Knockout round play-offs'' |- |} {| class="wikitable" style="font-size:90%" |+ 2026–2027 m. Europos lygos komandų paskirstymas ir rungtynių tvarkaraštis |- !Etapas !! {{santrumpa|sk.|dalyvių skaičius}} !! Burtai traukiami !! Rungtynių datos !! Dalyviai |- |'''{{santrumpa|1Q|Pirmasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 12 || {{data|2026|6|16}} || {{data|2026|7|}} 9, 16 d. | * 12 šalių taurių nugalėtojų, pagal UEFA koeficientus esančių 21-33 vietose |- |'''{{santrumpa|2Q|Antrasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 18 || {{data|2026|6|17}} || {{data|2026|7|}} 23, 30 d. | * 6 pirmojo etapo laimėtojai * 5 šalių taurių nugalėtojų, pagal UEFA koeficientus esančių 16-20 vietose * 6 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 7-12 vietose * 1 ketvirtąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančioje 6 vietoje |- |'''{{santrumpa|3Q|Trečiasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 26 || {{data|2026|7|20}} || {{data|2026|8|}} 6, 13 d. | * 9 antrojo etapo laimėtojai (lygos keliu) * 3 šalių taurių nugalėtojai, pagal UEFA koeficientus esantys 13-15 vietose * 14 komandų iškritusių iš Čempionų lygos antrojo atrankos etapo (12 čempionų keliu, 2 lygos keliu) |- |'''{{santrumpa|PO|Atrankos atkrintamasis etapas}}||style="text-align:center;"| 24 || {{data|2026|8|3}} || {{data|2026|8|}} 20, 27 d. | * 13 trečiojo etapo laimėtojų * 5 šalių taurių nugalėtojai, pagal UEFA koeficientus esantys 8-12 vietose * 6 komandos iškritusios iš Čempionų lygos trečiojo atrankos etapo (čempionų keliu) |- |'''{{santrumpa|LP|Lygos etapas}}||style="text-align:center;"| 36 || {{data|2026|8|28}} || nowrap| {{data|2026|9|}} 16-17 d.<br />{{data|2026|10|15}}<br /> {{data|2026|10|22}}<br /> {{data|2026|11|5}}<br /> {{data|2026|11|26}}<br /> {{data|2026|12|10}}<br /> {{data|2027|1|21}}<br /> {{data|2027|1|28}} | * 12 atrankos atkrintamojo etapo laimėtojų * 1 praėjusio sezono [[UEFA konferencijų lyga|UEFA konferencijų lygos]] nugalėtojas * 7 šalių taurių nugalėtojai, pagal UEFA koeficientus esantys 1-7 vietose * 5 penktąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-5 vietose * 7 komandos iškritusios iš Čempionų lygos atrankos atkrintamojo etapo (5 čempionų keliu, 2 lygos keliu) * 4 komandos iškritusios iš Čempionų lygos trečiojo atrankos etapo (lygos keliu) |- |'''{{santrumpa|KO|Pirminiai aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 || {{data|2027|1|29}} || {{data|2027|2|}} 18, 25 d. | * 9-24 vietas lygos etape užėmusios komandos |- |'''{{santrumpa|1/8|Aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 || rowspan=4 nowrap| {{data|2027|2|26}} || {{data|2027|3|}} 11, 18 d. | * 1-8 vietas lygos etape užėmusios komandos * 8 pirminių aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/4|Ketvirtfinaliai}}||style="text-align:center;"| 8 || {{data|2027|4|}} 8, 15 d. | Aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/2|Pusfinaliai}}||style="text-align:center;"| 4 || {{data|2027|4|29}} – <br />{{data|2027|5|6}} | Ketvirtfinalių nugalėtojai |- |nowrap|'''Finalas||style="text-align:center;"| 2 || {{data|2027|5|26}} | Pusfinalių nugalėtojai |} Komandos, iškritusios iš UEFA Europos lygos 1Q-PO atrankos etapų toliau tęsia kovą [[UEFA konferencijų lyga|UEFA konferencijų lygoje]]. Tolimesniuose etapuose iškritusios komandos baigia kovas Europos lygose. == Atrankos etapas == === Pirmasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. birželio 16 d.,<ref>https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/news/02a6-20df98688ab5-6d1e6644990c-1000--uefa-europa-league-first-qualifying-round-draw/</ref> pirmosios rungtynės vyko 2026 m. liepos mėn. 9, atsakomosios – 16 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 2Q etapą, o pralaimėjusios komandos – į UEFA konferencijų lygos 2Q etapą. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+1Q etapo dalyviai |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|HUN}} [[Ferencvárosi TC]] *{{flagicon|AZE}} [[Qarabağ FK]] *{{flagicon|MDA}} [[FC Sheriff]] *{{flagicon|UKR}} [[FK Dinamo Kiïv]] *{{flagicon|CRO}} [[HNK Hajduk Split]] *{{flagicon|BUL}} [[PFC CSKA Sofia]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|SVK}} [[MŠK Žilina]] *{{flagicon|SRB}} [[FK Vojvodina]] *{{flagicon|ROU}} [[FC Universitatea Cluj]] *{{flagicon|SVN}} [[NK Aluminij]] *{{flagicon|IRL}} [[Derry City F.C.]] *{{flagicon|ISL}} [[Vestri FC]] }} |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''[[FK Dinamo Kiïv]]|UKR|{{pengoal}} 0:0 {{penmiss}}|[[FC Universitatea Cluj]]|ROU|0:0|0:0,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}4:2}} {{TwoLegResult|'''[[Qarabağ FK]]|AZE|6:0|[[Vestri FC]]|ISL|3:0|3:0}} {{TwoLegResult|'''[[HNK Hajduk Split]]|CRO|3:2|[[MŠK Žilina]]|SVK|2:0|1:2}} {{TwoLegResult|'''[[PFC CSKA Sofia]]|BUL|5:3|[[Derry City F.C.]]|IRL|3:2|2:1}} {{TwoLegResult|'''[[FC Sheriff]]|MDA|1:0|[[NK Aluminij]]|SVN|0:0|1:0}} {{TwoLegResult|[[FK Vojvodina]]|SRB|1:5|'''[[Ferencvárosi TC]]|HUN|1:2|0:3}} |} === Antrasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. birželio 17 d.,<ref>https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/news/02a6-20df986c481c-c6f50cdfcae5-1000--uefa-europa-league-second-qualifying-round-draw/</ref> pirmosios rungtynės vyks 2026 m. liepos mėn. 23 d., atsakomosios – 30 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 3Q etapą, o pralaimėjusios komandos – į [[UEFA konferencijų lyga|UEFA konferencijų lygos]] 3Q etapą. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+2Q etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- !colspan=2|Pagrindiniu keliu |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|POR}} [[S.L. Benfica]] *{{flagicon|CZE}} [[FC Hradec Králové]] *{{flagicon|DEN}} [[FC Midtjylland|FC Midtjylland]] *{{flagicon|GRE}} [[PAOK FC]] *{{flagicon|ISR}} [[Maccabi Tel Aviv F.C.]] *{{flagicon|BEL}} [[RSC Anderlecht]] *{{flagicon|CYP}} [[Pafos FC]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|TUR}} [[Beşiktaş J.K.]] *{{flagicon|NED}} [[FC Twente]] *{{flagicon|NOR}} [[Tromsø IL]] *{{flagicon|SUI}} [[FC St. Gallen]] *{{flagicon|SWE}} [[Hammarby IF]] }} |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|[[Hammarby IF]]|SWE||[[RSC Anderlecht]]|BEL|1:1|}} {{TwoLegResult|[[Qarabağ FK]]|AZE||[[PFC CSKA Sofia]]|BUL|0:0|}} {{TwoLegResult|[[Tromsø IL]]|NOR||[[FC Hradec Králové]]|CZE|0:1|}} {{TwoLegResult|[[FC Twente]]|NED||[[Ferencvárosi TC]]|HUN|1:2|}} {{TwoLegResult|[[Beşiktaş J.K.]]|TUR||[[FC Midtjylland|FC Midtjylland]]|DEN|1:0|}} {{TwoLegResult|[[HNK Hajduk Split]]|CRO||[[Pafos FC]]|CYP|2:0|}} {{TwoLegResult|[[FC Sheriff]]|MDA||[[Maccabi Tel Aviv F.C.]]|ISR|0:5|}} {{TwoLegResult|[[FC St. Gallen]]|SUI||[[S.L. Benfica]]|POR|2:1|}} {{TwoLegResult|[[FK Dinamo Kiïv]]|UKR||[[PAOK FC]]|GRE|2:3|}} |} === Trečiasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. liepos 20 d., pirmosios rungtynės vyks 2026 m. rugpjūčio mėn. 6, atsakomosios – 13 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, PO etapą, o pralaimėjusios komandos – į [[UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] PO etapą. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+3Q prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- !colspan=2|Pagrindiniu keliu |- |valign=top|{{plainlist| * {{fbaicon|SCO}} [[Rangers F.C.]] * {{fbaicon|AUT}} [[FC Red Bull Salzburg]] }} |valign=top|{{plainlist| * {{fbaicon|POL}} [[SSA Jagiellonia Białystok]] }} |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''Čempionų keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|[[Larne F.C.]]|NIR||[[FC Iberia 1999]] |GEO||}} {{TwoLegResult| [[Kuopion Palloseura|KuPS]]|FIN|| [[CS Universitatea Craiova]]|ROM||}} {{TwoLegResult| [[Lincoln Red Imps F.C.]]|GIB||[[AC Omonia]]|CYP||}} {{TwoLegResult| [[Shamrock Rovers F.C.]]|IRL||[[KF Egnatia]]|ALB||}} {{TwoLegResult|[[FC Thun]]|SUI||[[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]]|ISL||}} {{TwoLegResult|[[KKS Lech Poznań]]|POL||[[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]]|FAR||}} {{TwoLegResult|'''Pagrindiniu keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|<small>[[Tromsø IL]] / [[FC Hradec Králové]]</small>|||<small>[[Beşiktaş J.K.]] / [[FC Midtjylland|FC Midtjylland]]</small>|||}} {{TwoLegResult|[[Jagiellonia Białystok]]|POL||[[Rangers F.C.]]|SCO||}} {{TwoLegResult|<small>[[FK Dinamo Kiïv]] / [[PAOK FC]]</small>|||<small>[[Hammarby IF]] / [[RSC Anderlecht]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[HNK Hajduk Split]] / [[Pafos FC]]</small>|||[[FC Salzburg]]|AUT||}} {{TwoLegResult|<small>[[FC St. Gallen]] / [[S.L. Benfica]]</small>||| [[Heart of Midlothian F.C.]]|SCO||}} {{TwoLegResult|<small>[[FC Twente]] / [[Ferencvárosi TC]]</small>|||[[KS Górnik Zabrze]]|POL||}} {{TwoLegResult|<small>[[FC Sheriff]] / [[Maccabi Tel Aviv F.C.]]</small>|||<small>[[Qarabağ FK]] / [[PFC CSKA Sofia]]</small>|||}} |} === Atrankos atkrintamasis etapas === Burtai bus ištraukti 2026 m. rugpjūčio 3 d., pirmosios rungtynės vyks 2026 m. rugpjūčio 20, atsakomosios – 27 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, ''lygos etapą'', o pralaimėjusios komandos – į [[UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] ''lygos etapą''. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+PO etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| }} |valign=top|{{plainlist| *{{fbaicon|BEL}} [[K. Sint-Truidense VV|Sint-Truidense VV]] *{{fbaicon|TUR}} [[Trabzonspor]] *{{fbaicon|CZE}} [[FC Viktoria Plzeň]]{{efn|[[MFK Karviná]] buvo diskvalifikuota dėl dalyvavimo sutartose rungtynėse.}} *{{fbaicon|GRE}} [[OFI Crete F.C.]] *{{fbaicon|NOR}} [[Lillestrøm SK]] }} |} {{notelist}} == Lygos etapas == ''Lygos etape'' visų 36 komandų rezultatai sumuojami vienoje grupėje. Komandos žaidžia po 8 rungtynes, nulemtas burtų būdu, [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Komandos yra suskirstytos į 4 krepšelius, jos sužaidžia po 2 rungtynes su komandomis iš kiekvieno krepšelio. Rungtynių burtus generuoja kompiuterio programa, kuri neleidžia komandai susitikti su daugiau nei dviem komandomis iš tos pačios šalies, taip pat išvengia susitikimų tarp konfliktuojančių šalių. Taip pat atsižvelgiama, kad tuo pačiu metu nevyktų rungtynės tame pačiame mieste. Į lygos etapą iškart pateko 13 komandų, jų tarpe – praėjusio sezono [[UEFA konferencijų lyga|UEFA konferencijų lygos]] nugalėtojas. Prie jų prisijungia 12 atrankos etapų nugalėtojų ir 11 komandų, iškritusių iš Čempionų lygos atrankos. Komandos suskirstomos į krepšelius [[UEFA koeficientai|UEFA klubų koeficientų]] pagrindu. Po lygos etapo iškritusios komandos baigia kovas šio sezono UEFA lygose. {{col-begin}} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 1 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|GER}} [[Bayer 04 Leverkusen]] || 105.000 |- | {{flagicon|ITA}} [[Juventus FC]] || 72.250 |- | {{flagicon|ITA}} [[AC Milan]] || 66.000 |- | {{flagicon|NED}} [[AZ Alkmaar]] || 62.875 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 1 arba 2 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|ESP}} [[Real Sociedad]] || 57.000 |- | {{flagicon|FRA}} [[Olympique de Marseille]] || 54.000 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 2 arba 3 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|FRA}} [[Stade Rennais FC]] || 35.000 |- bgcolor="#E0B589" | {{flagicon|ENG}} [[Crystal Palace F.C.]] || 23.903 |- | {{flagicon|ENG}} [[AFC Bournemouth]] || 23.903 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 3 arba 4 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|ENG}} [[Sunderland A.F.C.]] || 23.903 |- | {{flagicon|ESP}} [[RC Celta de Vigo]] || 19.409 |- | {{flagicon|GER}} [[TSG 1899 Hoffenheim]] || 18.580 |- | {{flagicon|POR}} [[S.C.U. Torreense]] || 14.633 |} {{col-end}} {{legend|#E0B589|Praėjusio sezono Konferencijų lygos nugalėtojas}} {{legend|#BBF3BB|Praėjo Europos lygos atranką}} {{legend|#FFDDDD|Iškrito iš Čempionų lygos - {{santrumpa|3Q|Trečiasis atrankos etapas}} lygos keliu }} {{legend|#FFEEEE|Iškrito iš Čempionų lygos - {{santrumpa|PO|Atrankos atkrintamasis etapas}} čempionų keliu ir lygos keliu }} {{legend|#FFFFFF|Komandos, patekusios tiesiogiai į lygos etapą}} == Susiję puslapiai == * [[2026–2027 m. UEFA čempionų lyga]] * [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga]] * [[Lietuvos klubai UEFA turnyruose 2026 m.]] == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://www.uefa.com/ UEFA oficiali svetainė] {{UEFAu}} [[Kategorija:UEFA Europos lygos sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2026–2027 m.]] 0fhspwmee35wzw32nmorkwoeec98pmu 0 697026 7889559 7888636 2026-07-29T20:47:41Z Wolfmartyn 122516 /* Atrankos etapas */ 7889559 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = {{PAGENAME}} |image = [[Vaizdas:Red Bull arena, Leipzig von oben Zentralstadion.jpg|300px]] |caption = Finalas vyks [[Stambulas|Stambule]], [[Beşiktaş stadionas|Beşiktaş stadione]] |num_teams = 32 (grupių etape)<br /> 165 (iš viso) |champion = |second_other = |matches = |goals = |attendance = |top_scorer = |prevseason = [[2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga|2025–2026 m.]] |nextseason = [[2027–2028 m. UEFA konferencijų lyga|2027–2028 m.]] }} {{current-football}} '''2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga''' – 5-asis [[UEFA konferencijų lyga|UEFA konferencijų lygos]] sezonas. <ref>https://documents.uefa.com/r/Regulations-of-the-UEFA-Conference-League-2025/26-Online</ref> Lietuvą atstovauja antrają ir trečiają vietas užėmę [[FC Hegelmann]] ir [[FK Žalgiris]], bei taurės nugalėtojai [[FK Panevėžys]]. == Atrankos etapas == === Pirmasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. birželio 16 d.,<ref>https://www.uefa.com/uefaconferenceleague/news/02a6-20df98709704-bdef1bc28610-1000--uefa-conference-league-first-qualifying-round-draw/</ref> pirmosios rungtynės vyks 2026 m. liepos mėn. 9, atsakomosios – 16 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 2Q etapą, o pralaimėjusios komandos baigia kovą UEFA lygose. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+1Q etapo dalyviai |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|LTU}} [[FK Žalgiris]] *{{flagicon|MDA}} [[FC Milsami Orhei]] *{{flagicon|AZE}} [[Zira FK]] *{{flagicon|BLR}} [[FC BATE]] *{{flagicon|ARM}} [[FC Alashkert]] *{{flagicon|LVA}} [[FK RFS]] *{{flagicon|EST}} [[FCI Levadia]] *{{flagicon|LUX}} [[FC Differdange 03]] *{{flagicon|FRO}} [[Víkingur Gøta]] *{{flagicon|GIB}} [[St Joseph's F.C.]] *{{flagicon|KAZ}} [[Astana FK]] *{{flagicon|ARM}} [[FC Pyunik]] *{{flagicon|BLR}} [[FC Dinamo Minsk]] *{{flagicon|GEO}} [[FC Dila Gori]] *{{flagicon|AND}} [[Atlètic Club d'Escaldes]] *{{flagicon|KOS}} [[FC Ballkani]] *{{flagicon|EST}} [[Paide Linnameeskond]] *{{flagicon|MNE}} [[FK Dečić]] *{{flagicon|BIH}} [[FK Sarajevo]] *{{flagicon|GEO}} [[FC Dinamo Tbilisi]] *{{flagicon|MKD}} [[KF Shkëndija]] *{{flagicon|NIR}} [[Linfield F.C.]] *{{flagicon|MLT}} [[Hamrun Spartans F.C.]] *{{flagicon|ALB}} [[KF Vllaznia Shkodër|KF Vllaznia]] *{{flagicon|SMR}} [[SP La Fiorita]] *{{flagicon|AND}} [[FC Santa Coloma]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|GEO}} [[FC Torpedo Kutaisi]] *{{flagicon|BIH}} [[FK Velež Mostar]] *{{flagicon|KAZ}} [[Jelimaj FK]] *{{flagicon|ALB}} [[AF Elbasani]] *{{flagicon|MNE}} [[OFK Petrovac]] *{{flagicon|FIN}} [[FC Ilves]] *{{flagicon|IRL}} [[Bohemian F.C.]] *{{flagicon|ISL}} [[Stjarnan FC]] *{{flagicon|NIR}} [[Glentoran F.C.]] *{{flagicon|WAL}} [[Caernarfon Town F.C.]] *{{flagicon|SMR}} [[AC Virtus]] *{{flagicon|ALB}} [[FC Dinamo City]] *{{flagicon|MKD}} [[FK Sileks]] *{{flagicon|MNE}} [[FK Mornar]] *{{flagicon|MLT}} [[Marsaxlokk F.C.]] *{{flagicon|LVA}} [[FK Liepāja]] *{{flagicon|WAL}} [[Connah's Quay Nomads F.C.]] *{{flagicon|FIN}} [[FC Inter Turku]] *{{flagicon|LTU}} [[FC Hegelmann]] *{{flagicon|LUX}} [[US Mondorf-les-Bains]] *{{flagicon|GIB}} [[Europa F.C.]] *{{flagicon|KOS}} [[KF Malisheva]] *{{flagicon|LUX}} [[FC UNA Strassen]] *{{flagicon|WAL}} [[Penybont FC]] *{{flagicon|FRO}} [[NSÍ Runavík]] *{{flagicon|EST}} [[Nõmme Kalju FC]] }} |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''[[FK Velež Mostar]]|BIH|2:1|[[FC Milsami Orhei]]|MDA|1:1|1:0}} {{TwoLegResult|'''[[Bohemian F.C.]]|IRL|2:0|[[St Joseph's F.C.]]|GIB|2:0|0:0}} {{TwoLegResult|'''[[FC Dinamo City]]|ALB|4:2|[[Astana FK]]|KAZ|0:1|2:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}4:1}} {{TwoLegResult|[[Connah's Quay Nomads F.C.]]|WAL|2:3|'''[[FC Ballkani]]|KOS|0:0|2:3}} {{TwoLegResult|'''[[Zira FK]]|AZE|6:0|[[FC Torpedo Kutaisi]]|GEO|3:0|3:0}} {{TwoLegResult|[[FC Differdange 03]]|LUX|1:3|'''[[FC Ilves]]|FIN|0:0|1:3}} {{TwoLegResult|'''[[FC Dinamo Minsk]]|BLR|{{pengoal}} 1:1 {{penmiss}}|[[FK Sileks]]|MKD|0:1|1:0,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}6:5}} {{TwoLegResult|[[FK Dečić]]|MNE|1:3|'''[[FK Liepāja]]|LVA|0:1|1:2}} {{TwoLegResult|[[AF Elbasani]]|ALB|{{penmiss}} 1:1 {{pengoal}}|'''[[FC BATE]]|BLR|1:1|0:0,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}4:5}} {{TwoLegResult|[[Glentoran F.C.]]|NIR|1:4|'''[[FK RFS]]|LVA|1:2|0:2}} {{TwoLegResult|[[FK Mornar]]|MNE|2:4|'''[[Atlètic Club d'Escaldes]]|AND|1:2|1:2}} {{TwoLegResult|[[US Mondorf-les-Bains]]|LUX|2:3|'''[[FC Dinamo Tbilisi]]|GEO|1:2|1:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:1}} {{TwoLegResult|[[OFK Petrovac]]|MNE|2:5|'''[[FK Žalgiris]]|LTU|1:3|1:2}} {{TwoLegResult|[[Caernarfon Town F.C.]]|WAL|0:10|'''[[FCI Levadia]]|EST|0:5|0:5}} {{TwoLegResult|[[Marsaxlokk F.C.]]|MLT|0:4|'''[[FC Pyunik]]|ARM|0:3|0:1}} {{TwoLegResult|[[FC Hegelmann]]|LTU|1:4|'''[[Paide Linnameeskond]]|EST|1:1|0:3}} {{TwoLegResult|'''[[FC Alashkert]]|ARM|{{pengoal}} 3:3 {{penmiss}}|[[Jelimaj FK]]|KAZ|1:1|1:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:2,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}6:5}} {{TwoLegResult|[[Víkingur Gøta]]|FRO|3:5|'''[[Stjarnan FC]]|ISL|1:3|2:2}} {{TwoLegResult|'''[[FC Dila Gori]]|GEO|3:2|[[AC Virtus]]|SMR|3:1|0:1}} {{TwoLegResult|[[FK Sarajevo]]|BIH|2:3|'''[[FC Inter Turku]]|FIN|1:1|1:2}} {{TwoLegResult|[[Europa F.C.]]|GIB|0:6|'''[[KF Shkëndija]]|MKD|0:5|0:1}} {{TwoLegResult|'''[[Nõmme Kalju FC]]|EST|3:2|[[Linfield F.C.]]|NIR|1:0|2:2}} {{TwoLegResult|[[Penybont FC]]|WAL|0:4|'''[[FC Santa Coloma]]|AND|0:1|0:3}} {{TwoLegResult|'''[[NSÍ Runavík]]|FRO|3:2|[[Hamrun Spartans F.C.]]|MLT|1:1|2:1}} {{TwoLegResult|'''[[FC UNA Strassen]]|LUX|3:0|[[SP La Fiorita]]|SMR|1:0|2:0}} {{TwoLegResult|[[KF Vllaznia Shkodër|KF Vllaznia]]|ALB|2:6|'''[[KF Malisheva]]|KOS|2:1|0:5}} |} === Antrasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. birželio 17 d.,<ref>https://www.uefa.com/uefaconferenceleague/news/02a6-20df98748570-c0cad182ec88-1000--uefa-conference-league-second-qualifying-round-draw/</ref> pirmosios rungtynės vyks liepos mėn. 23 d., atsakomosios – 30 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 3Q etapą, o pralaimėjusios komandos baigia kovą UEFA lygose. Į 2Q patenka 26 1Q nugalėtojai, 12 komandų iškritusios iš Čempionų lygos 1Q, 6 komandos iškritusios iš Europos lygos 1Q, prie jų prisijungia 54 komandos, iškart kvalifikavusios į 2Q. Iš Čempionų lygos iškritusios komandos žaidžia tarpusavyje ''„čempionų keliu“'', visos likusios komandos – ''„pagrindiniu keliu“''. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+2Q etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| * {{flagicon|GRE}} [[Panathinaikos F.C.]] * {{flagicon|CRO}} [[HNK Rijeka]] * {{flagicon|AUT}} [[FK Austria Wien]] * {{flagicon|POR}} [[S.C. Braga]] * {{flagicon|TUR}} [[İstanbul Başakşehir F.K.]] * {{flagicon|NOR}} [[SK Brann]] * {{flagicon|SUI}} [[FC Sion]] * {{flagicon|NED}} [[AFC Ajax]] * {{flagicon|SUI}} [[FC Lugano]] * {{flagicon|DEN}} [[FC Nordsjælland]] * {{flagicon|DEN}} [[FC København]] * {{flagicon|FIN}} [[Helsingin Jalkapalloklubi|HJK]] * {{flagicon|BIH}} [[HŠK Zrinjski Mostar]] * {{flagicon|FRO}} [[Havnar Bóltfelag|HB]] * {{flagicon|BEL}} [[KAA Gent]] * {{flagicon|ROU}} [[FCSB]] * {{flagicon|ARM}} [[FC Noah]] * {{flagicon|POL}} [[GKS Katowice]] * {{flagicon|KAZ}} [[Tobyl FK]] * {{flagicon|AUT}} [[SK Rapid Wien]] * {{flagicon|CZE}} [[FK Jablonec]] * {{flagicon|SCO}} [[Hibernian F.C.]] * {{flagicon|BUL}} [[PFC Ludogorets Razgrad]] * {{flagicon|POL}} [[KS Raków Częstochowa]] * {{flagicon|CYP}} [[Apollon Limassol FC]] * {{flagicon|CYP}} [[AEK Larnaca FC]] * {{flagicon|ROU}} [[CFR Cluj]] * {{flagicon|SVK}} [[FC Spartak Trnava]] * {{flagicon|SRB}} [[FK Partizan]] * {{flagicon|LIE}} [[FC Vaduz]] }} |valign=top|{{plainlist| * {{flagicon|SVK}} [[FC DAC 1904 Dunajská Streda]] * {{flagicon|HUN}} [[Paksi FC]] * {{flagicon|SVN}} [[NK Bravo]] * {{flagicon|HUN}} [[Debreceni VSC]] * {{flagicon|SRB}} [[FK Železničar Pančevo]] * {{flagicon|SWE}} [[GAIS]] * {{flagicon|IRL}} [[Shelbourne F.C.]] * {{flagicon|KOS}} [[KF Dukagjini]] * {{flagicon|SCO}} [[Motherwell F.C.]] * {{flagicon|SWE}} [[IFK Göteborg]] * {{flagicon|UKR}} [[FK Polissja Žitomir]] * {{flagicon|ISL}} [[Valur Reykjavík]] * {{flagicon|NIR}} [[Coleraine F.C.]] * {{flagicon|LTU}} [[FK Panevėžys]] * {{flagicon|UKR}} [[FK LNZ Čerkasy]] * {{flagicon|MDA}} [[FC Zimbru]] * {{flagicon|LVA}} [[FK Auda]] * {{flagicon|CRO}} [[NK Varaždin (2012)]] * {{flagicon|AZE}} [[Neftçi PFK]] * {{flagicon|ISR}} [[Hapoel Tel Aviv F.C.]] * {{flagicon|MLT}} [[Valletta F.C.]] * {{flagicon|ISR}} [[Beitar Jerusalem F.C.]] * {{flagicon|BUL}} [[FC CSKA 1948 Sofia|FK CSKA 1948]] * {{flagicon|SVN}} [[FC Koper]] }} |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| <small>'''Čempionų keliu</small> ||| || | }} {{TwoLegResult|[[FK Borac Banja Luka]]|BIH||[[FC Petrocub Hîncești]]|MDA|3:0|}} {{TwoLegResult|[[FC Atert Bissen]]|LUX||[[Győri ETO FC]]|HUN|2:6|}} {{TwoLegResult|[[FK Maxline]]|BLR||[[FK Sutjeska Nikšić]]|MNE|3:0|}} {{TwoLegResult|[[FC Flora]]|EST||[[The New Saints F.C.]]|WAL|1:0|}} {{TwoLegResult|[[Floriana F.C.]]|MLT|2:3|'''[[FC Drita]]|KOS|1:1|1:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:2}} {{TwoLegResult|[[FK Vardar]]|MKD|4:8|'''[[Riga FC]]|LAT|2:3|2:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:5}} {{TwoLegResult|'''[[Inter Club d'Escaldes]]|AND||''burtų būdu''| || | }} {{TwoLegResult|'''[[Tre Fiori FC]]|SMR||''burtų būdu''| || | }} {{TwoLegResult| <small>'''Pagrindiniu keliu</small> ||| || | }} {{TwoLegResult|[[HNK Rijeka]]|CRO||<small>[[Derry City F.C.]]|NIR|1:0|}} {{TwoLegResult|[[İstanbul Başakşehir F.K.]]|TUR||[[FC Inter Turku]]|FIN|1:1|}} {{TwoLegResult|'''[[FC Lugano]]|SUI|6:1|[[KF Dukagjini]]|KOS|1:0|5:1}} {{TwoLegResult|[[Helsingin Jalkapalloklubi|HJK]]|FIN||[[Coleraine F.C.]]|NIR|5:0|}} {{TwoLegResult|[[FCSB]]|ROU||[[FK Auda]]|LVA|2:3|}} {{TwoLegResult|[[FK RFS]]|LAT||[[Vestri FC]]|ISL|4:1|}} {{TwoLegResult|[[KS Raków Częstochowa]]|POL||[[Valletta F.C.]]|MLT|3:1|}} {{TwoLegResult|[[FK Liepāja]]|LAT||[[FK Austria Wien]]|AUT|0:2|}} {{TwoLegResult|[[Debreceni VSC]]|HUN||[[FC Pyunik]]|ARM|1:0|}} {{TwoLegResult|[[GAIS]]|SWE||[[FC Nordsjælland]]|DEN|1:0|}} {{TwoLegResult|[[IFK Göteborg]]|SWE||[[FCI Levadia]]|EST|1:2|}} {{TwoLegResult|[[MŠK Žilina]]|SVK||[[GKS Katowice]]|POL|2:1|}} {{TwoLegResult|[[NK Varaždin (2012)]]|CRO||[[FK Jablonec]]|CZE|3:2|}} {{TwoLegResult|[[FC Dila Gori]]|GEO|0:7|'''[[Apollon Limassol FC]]|CYP|0:4|0:3}} {{TwoLegResult|[[NK Bravo]]|SVN||[[KF Shkëndija]]|MKD|2:1|}} {{TwoLegResult|[[FC Universitatea Cluj]]|ROM||[[SK Brann]]|NOR|2:2|}} {{TwoLegResult|[[Shelbourne F.C.]]|IRL||[[Nõmme Kalju FC]]|EST|5:2|}} {{TwoLegResult|[[Valur Reykjavík]]|ISL||[[HŠK Zrinjski Mostar]]|BIH|1:0|}} {{TwoLegResult|[[FC Zimbru]]|MDA||[[FC Noah]]|ARM|1:1|}} {{TwoLegResult|[[FC Dinamo Tbilisi]]|GEO||[[FK Žalgiris]]|LTU|3:0|}} {{TwoLegResult|[[NK Aluminij]]|SVN||[[FC Dinamo City]]|ALB|1:1|}} {{TwoLegResult|[[FC DAC 1904 Dunajská Streda]]|SVK||[[FK Velež Mostar]]|BIH|1:0|}} {{TwoLegResult|[[FC BATE]]|BLR||[[FC Sion]]|SUI|1:1|}} {{TwoLegResult|[[Stjarnan FC]]|ISL||[[FC Ilves]]|FIN|1:0|}} {{TwoLegResult|[[Motherwell F.C.]]|SCO||[[Havnar Bóltfelag|HB]]|FRO|2:0|}} {{TwoLegResult|[[FK Panevėžys]]|LTU||[[Tobyl FK]]|KAZ|1:1|}} {{TwoLegResult|[[KF Malisheva]]|KOS||[[Hibernian F.C.]]|SCO|2:0|}} {{TwoLegResult|[[Neftçi PFK]]|AZE||[[FC Dinamo Minsk]]|BLR|2:4|}} {{TwoLegResult|[[Paksi FC]]|HUN||[[Panathinaikos F.C.]]|GRE|1:2|}} {{TwoLegResult|[[FK Železničar Pančevo]]|SRB||[[S.C. Braga]]|POR|0:1|}} {{TwoLegResult|[[FK Vojvodina]]|SRB||[[AFC Ajax]]|NED|1:4|}} {{TwoLegResult|[[FK Polissja Žitomir]]|UKR|4:5|'''[[FC København]]|DEN|3:3|1:2}} {{TwoLegResult|[[FK LNZ Čerkasy]]|UKR||[[KAA Gent]]|BEL|0:0|}} {{TwoLegResult|[[FC Santa Coloma]]|AND|3:9|'''[[SK Rapid Wien]]|AUT|1:3|2:6}} {{TwoLegResult|[[Hapoel Tel Aviv F.C.]]|ISR||[[PFC Ludogorets Razgrad]]|BUL|2:0|}} {{TwoLegResult|[[FC Alashkert]]|ARM||[[CFR Cluj]]|ROU|1:1|}} {{TwoLegResult|[[Bohemian F.C.]]|IRL||[[FC Ballkani]]|KOS|2:1|}} {{TwoLegResult|[[Paide Linnameeskond]]|EST||[[Zira FK]]|AZE|1:0|}} {{TwoLegResult|[[FC Vaduz]]|LIE||[[Atlètic Club d'Escaldes]]|AND|4:0|}} {{TwoLegResult|[[FC Spartak Trnava]]|SVK|{{penmiss}} 0:0 {{pengoal}}|'''[[FC CSKA 1948 Sofia|FK CSKA 1948]]|BUL|0:0|0:0,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}3:5}} {{TwoLegResult|[[NSÍ Runavík]]|FRO||[[FC Koper]]|SVN|0:2|}} {{TwoLegResult|[[AEK Larnaca FC]]|CYP||[[Beitar Jerusalem F.C.]]|ISR|0:1|}} {{TwoLegResult|[[FK Partizan]]|SRB||[[FC UNA Strassen]]|LUX|4:0|}} |} === Trečiasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. liepos 20 d., pirmosios rungtynės vyks 2026 m. rugpjūčio mėn. 6, atsakomosios 13 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, PO etapą, o pralaimėjusios komandos baigia kovas Europos lygose. Į 3Q patenka 49 2Q nugalėtojai, 2 komandos iškritusios iš Čempionų lygos 2Q, ir 9 komandos iškritusios iš Europos lygos 2Q. Iš Čempionų lygos ''„čempionų keliu“'' iškritusios komandos žaidžia tarpusavyje, visos likusios komandos – ''„pagrindiniu keliu“''. Šiame etape prisijungiančių komandų nėra. ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''Čempionų keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|[[Tre Fiori FC]] |SMR| | [[FC Drita]]|KOS||}} {{TwoLegResult|<small>[[FK Borac Banja Luka]] / [[FC Petrocub Hîncești]]</small>||| <small>[[FK Maxline]] / [[FK Sutjeska Nikšić]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[FC Flora]] / [[The New Saints F.C.]]</small>|||[[Inter Club d'Escaldes]]|AND||}} {{TwoLegResult| [[Riga FC]]|LVA||<small>[[FC Atert Bissen]] / [[Győri ETO FC]]</small>||||}} {{TwoLegResult|'''Pagrindiniu keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|<small>[[İstanbul Başakşehir F.K.]] / [[FC Inter Turku]]</small>|||<small>[[FC Vaduz]] / [[Atlètic Club d'Escaldes]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[FC Dinamo Tbilisi]] / [[FK Žalgiris]]</small>|||<small>[[HNK Hajduk Split]] / [[Pafos FC]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[FK Partizan]] / [[FC UNA Strassen]]</small>|||<small>[[FK Panevėžys]] / [[Tobyl FK]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[Paksi FC]] / [[Panathinaikos F.C.]]</small>|||[[FC CSKA 1948 Sofia|FK CSKA 1948]]|BUL||}} {{TwoLegResult|<small>[[FK Vojvodina]] / [[AFC Ajax]]</small>|||<small>[[Shelbourne F.C.]] / [[Nõmme Kalju FC]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[FCSB]] / [[FK Auda]]</small>|||<small>[[NK Aluminij]] / [[FC Dinamo City]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[FC Zimbru]] / [[FC Noah]]</small>|||<small>[[FC BATE]] / [[FC Sion]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[FK Železničar Pančevo]] / [[S.C. Braga]]</small>|||<small>[[Neftçi PFK]] / [[FC Dinamo Minsk]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[Valur Reykjavík]] / [[HŠK Zrinjski Mostar]]</small>|||<small>[[GAIS]] / [[FC Nordsjælland]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[FC Sheriff]] / [[Maccabi Tel Aviv F.C.]]</small>|||<small>[[FC St. Gallen]] / [[S.L. Benfica]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[Hapoel Tel Aviv F.C.]] / [[PFC Ludogorets Razgrad]]</small>|||<small>[[MŠK Žilina]] / [[GKS Katowice]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[AEK Larnaca FC]] / [[Beitar Jerusalem F.C.]]</small>|||<small>[[FK Liepāja]] / [[FK Austria Wien]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[FC Alashkert]] / [[CFR Cluj]]</small>|||<small>[[Tromsø IL]] / [[FC Hradec Králové]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[FK Dinamo Kiïv]] / [[PAOK FC]]</small>|||<small>[[Qarabağ FK]] / [[PFC CSKA Sofia]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[FC Universitatea Cluj]] / [[SK Brann]]</small>||| [[Apollon Limassol FC]]|CYP||}} {{TwoLegResult|[[FC Lugano]]|SUI||<small>[[NSÍ Runavík]] / [[FC Koper]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[KS Raków Częstochowa]] / [[Valletta F.C.]]</small>|||<small>[[Hammarby IF]] / [[RSC Anderlecht]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[Helsingin Jalkapalloklubi|HJK]] / [[Coleraine F.C.]]</small>|||<small>[[Motherwell F.C.]] / [[Havnar Bóltfelag|HB]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[KF Malisheva]] / [[Hibernian F.C.]]</small>|||<small>[[NK Bravo]] / [[KF Shkëndija]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[IFK Göteborg]] / [[FCI Levadia]]</small>|||<small>[[FK LNZ Čerkasy]] / [[KAA Gent]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[Paide Linnameeskond]] / [[Zira FK]]</small>|||[[Rapid Wien]]|AUT||}} {{TwoLegResult|<small>[[Bohemian F.C.]] / [[FC Ballkani]]</small>|||<small>[[Beşiktaş J.K.]] / [[FC Midtjylland|FC Midtjylland]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[Debreceni VSC]] / [[FC Pyunik]]</small>|||[[FC København]]|DEN||}} {{TwoLegResult|<small>[[NK Varaždin (2012)]] / [[FK Jablonec]]</small>|||<small>[[FK RFS]] / [[Vestri FC]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[HNK Rijeka]] / [[Derry City F.C.]]</small>|||<small>[[Stjarnan FC]] / [[FC Ilves]]</small>|||}} {{TwoLegResult|<small>[[FC Twente]] / [[Ferencvárosi TC]]</small>|||<small>[[FC DAC 1904 Dunajská Streda]] / [[FK Velež Mostar]]</small>|||}} |} === Atrankos atkrintamasis etapas === Burtai bus ištraukti 2026 m. rugpjūčio 6 d., pirmosios rungtynės vyks 2026 m. rugpjūčio 20, atsakomosios 27 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, ''lygos etapą'', o pralaimėjusios komandos – baigia kovą UEFA lygose. Į PO patenka 30 3Q nugalėtojų, prie jų prisijungia 13 komandų iškritusių iš Europos lygos 3Q, bei 5 komandos, iškart kvalifikavusios į PO. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+PO etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{fbaicon|ITA}} [[Atalanta BC]] *{{fbaicon|GER}} [[SC Freiburg]] *{{fbaicon|FRA}} [[AS Monaco FC]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{fbaicon|ENG}} [[Brighton & Hove Albion F.C.]] *{{fbaicon|ESP}} [[Getafe CF]] }} |} == Lygos etapas == ''Lygos etape'' visų 36 komandų rezultatai sumuojami vienoje grupėje. Komandos žaidžia po 6 rungtynes, nulemtas burtų būdu, [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Komandos yra suskirstytos į 6 krepšelius, jos sužaidžia po vienerias rungtynes su komandomis iš kiekvieno krepšelio. Rungtynių burtus generuoja kompiuterio programa, kuri neleidžia komandai susitikti su daugiau nei dviem komandomis iš tos pačios šalies, taip pat išvengia susitikimų tarp konfliktuojančių šalių (tokių kaip Ispanija su Gibraltaru bei Kosovas su Bosnija ir Hercogovina). Taip pat atsižvelgiama, kad tuo pačiu metu nevyktų rungtynės tame pačiame mieste. Į lygos etapą patenka 24 komandos, praėjusios Konferencijų lygos atranką – 5 ''„čempionų keliu“'' ir 19 ''„lygos keliu“'', bei 12 komandų, iškritusių iš Europos lygos {{santrumpa|PO|Atrankos atkrintamasis etapas}} atrankos etapo. Komandos yra suskirstytos į krepšelius [[UEFA koeficientai|UEFA klubų koeficientų]] pagrindu. Po lygos etapo iškritusios komandos baigia kovas šio sezono UEFA lygose. == Susiję puslapiai == * [[2026–2027 m. UEFA čempionų lyga]] * [[2026–2027 m. UEFA Europos lyga]] * [[Lietuvos klubai UEFA turnyruose 2026 m.]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.uefa.com/uefaeuropaconferenceleague/ Oficiali UEFA konferencijų lygos svetainė] {{UEFA Konferencijų lyga}} [[Kategorija:UEFA konferencijų lygos sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2026–2027 m.]] 3z2eydf6nz86h0ikmtxobjxki3sohby 0 697803 7889754 7876007 2026-07-30T10:56:24Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889754 wikitext text/x-wiki {{kiti|Medikas}} {{Sporto klubas |lat = 54.9083 |long = 23.8797 |klubas = {{PAGENAME}} |logo = LSMU SC.jpg |adresas = [[Kaunas]], Tilžės g. 18, 9 korpusas |įkurtas = 1951 m. |šakos = [[krepšinis]], [[tinklinis]], [[lengvoji atletika]], [[badmintonas]], [[plaukimas]], [[tenisas]], [[stalo tenisas]], [[gimnastika]], [[futbolas]], [[šachmatai]] }} '''Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sporto centras''' – sporto padalinys, veikiantis prie [[LSMU|Lietuvos sveikatos mokslų universiteto]], vienijantis studentus, dėstytojus, darbuotojus ir jų šeimos narius. Veikia [[Veterinarijos akademija|Veterinarijos akademijos]] studentų miestelyje. Centro sportininkai dalyvauja studentų čempionatuose ir universiadose, taurės varžybose, tarptautinėse [[SELL studentų žaidynės]]e (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva), sporto šakų federacijų, asociacijų čempionatuose, taurės varžybose, festivaliuose ir kituose renginiuose.<ref>{{LSE|2|172–173|„Medikas“}}</ref> Sporto centras yra [[Lietuvos studentų sporto asociacija|Lietuvos studentų sporto asociacijos]], [[LSKL|Lietuvos studentų krepšinio lygos]], [[LSTL|Lietuvos studentų tinklinio lygos]], [[Lietuvos stalo teniso federacija|Lietuvos stalo teniso federacijos]], [[Lietuvos bendrosios gimnastikos asociacija|Lietuvos bendrosios gimnastikos asociacijos]] narys.<ref>[https://sportas.lsmu.lt/apie-sporto-centra Apie sporto centrą.]{{Neveikianti nuoroda|date=liepos 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} Lsmu.lt (tikrinta 2026-07-04).</ref> == Istorija == Sporto klubas prie Kauno medicinos instituto įkurtas 1951 m. iš dalies [[Akademinis sporto klubas|Akademinio sporto klubo]].<ref>{{studentai 2010|390}}</ref> Iš pradžių vadintas [[Kauno medicinos institutas|KMI]] vardu. Jis dalyvavo daugelio sporto šakų varžybose, priklausė [[LSD Žalgiris|„Žalgirio“ sporto draugijai]].<ref>{{LSŽ|2|15}}</ref> 1960 m. vasarą įkurta instituto sveikatos ir sporto stovykla [[Latežeris|Latežeryje]].<ref>{{studentų sportui 75|96}}</ref> 1962 m. persivadino „Mediku“.<ref>{{LSŽ|5|18}}</ref> KMI komandos aktyviai dalyvaudavo Lietuvos studentų žaidynėse, turėjo partnerių ir palaikė ryšius su aukštųjų mokyklų sporto klubais Latvijoje, Ukrainoje (Lvovas, Odesa), Baltarusijoje, Moldavijoje, Rusijoje. 1958–1992 m. dalyvaudavo kasmetinėse studentų medikų „Draugystės taurės“ varžybose (medikų komandas čia deleguodavo [[Ryga]], [[Leningradas]], [[Tartu]], [[Minskas]], [[Vitebskas]], [[Gardinas]]).<ref>{{studentų sportui 75|94}}</ref> Buvo palaikomi sporto ryšiai su Lenkijos ([[Glivicės]] ir [[Balstogė]]), Vengrijos ([[Budapeštas]], [[Debrecenas]], [[Segedas]]), Vokietijos ([[Erfurtas]], [[Magdeburgas]]) aukštųjų mokyklų medikais. „Mediko“ žaidėjai taip pat dalyvaudavo [[universiada|universiadose]] ir Lietuvos čempionatuose.<ref>{{studentų sportui 75|95}}</ref> Nuo 1975 m. „Mediko“ klubo veikla aprašoma klubo metraštyje, nuo 1984 m. renkami geriausieji metų sportininkai.<ref>{{lse|medikas|2026-06-24|„Medikas“}}</ref> 2010 m. [[Kauno medicinos universitetas]] susijungė su [[Lietuvos veterinarijos akademija]], panašiu laiku įkurtas LSMU sporto centras, integravęs „Mediko“ sporto klubą. Jis persikėlė iš M. Jankaus 2 pastato į LVA teritoriją. <gallery> SK Medikas 1.jpg | Senesnioji „Mediko“ emblema SK Medikas 2.jpg | Naujesnioji „Mediko“ emblema </gallery> == Futbolas == Komanda oficialiose varžybose nedalyvaudavo, bet rungtyniaudavo draugiškose ir studentų varžybose. 1990 m. medikų veteranų komanda sudarė Lietuvos medikų futbolo rinktinę, kuri dalyvavo pasaulio čempionate Italijoje, kur užėmė 6-ąją vietą tarp 36 komandų. Vėliau, 1997 m. Graikijoje jie užėmė 5-ąją, o 2003 m. Pietų Korėjoje – 3-ąją vietą. Žymesni žaidėjai: * [[Jurgis Brėdikis]], 1952 * [[Vitalis Briedis]], 1981 * [[Kęstutis Eismontas]] * [[Eugenijus Kerinas]], kapitonas 1952 * [[Juozas Prušinskas]], 1990 * [[Albertas Sanulaitis]], 1990 * [[Raimondas Vitkauskas]], 1986 == Vadovai == „Mediko“ (KMI) klubo vadovai: * [[Jonas Gaurylius]], 1951–1953 m. * [[Algimantas Šimkus]], 1953–1954 m. * [[Vytautas Dainys]], 1954–1956 m. * [[Steponas Onuškevičius]], 1956–1957 m. * [[Vytautas Žalpys]], 1957–1958 m. * [[Algimantas Rimdeika]], 1958–1959 m. * [[Vytautas Dainys]], 1959–1960 m. * [[Valentinas Jankauskas]], 1960–1962 m. * [[Bronius Jucevičius]], 1962–1963 m. * [[Vytautas Dainys]], 1963–1964 m. * [[Gediminas Rimdeika]], 1964–1965 m. * [[Antanas Levickas]], 1965–1966 m. * [[Donatas Vasiliauskas]], 1967–1968 m. * [[Algis Kuzinkovas]], 1968–1970 m. * [[Alfonsas Vietrinas]], 1970–1972 m. * [[Gerardas Šauklys]], 1972–1974 m. * [[Jurgis Žižys]], 1974–1976 m. * [[Ričardas Liachovičius]], 1976–1986 m. * [[Irena Plioplienė]], 1986–2010? m.<ref>{{studentų sportui 75|93–94}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Literatūra == * I. Plioplienė, R. Liachovičius, G. Šauklys. {{studentų sportui 75|91–97}} * {{studentai 2010|390–398}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://sportas.lsmu.lt/}} * {{facebook|https://www.facebook.com/LSMUsportas/}} [[Kategorija:Kauno sportas]] [[Kategorija:Lietuvos sporto centrai]] [[Kategorija:Lietuvos sveikatos mokslų universitetas|Sportas]] [[Kategorija:Lietuvos aukštųjų mokyklų sportas]] p58yl92rsk111s7kn1d3tn5fd8e337n 0 697890 7889317 7873655 2026-07-29T13:03:19Z Makenzis 46558 7889317 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Guillermo Ochoa | image = [[Vaizdas:Mex-Kor (1) (cropped).jpg|200px]] | full_name = Francisco Guillermo Ochoa Magaña<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce44/pdf/SquadLists-English.pdf |title=FIFA World Cup Qatar 2022™ – Squad List: Mexico (MEX)|publisher=FIFA |page=18 |date=15 November 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20221130184801/https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce44/pdf/SquadLists-English.pdf |archive-date=30 November 2022}}</ref> | dateofbirth = {{birth date and age|1985|7|13|df=y}} | countryofbirth= [[Gvadalachara]], [[Meksika]] | height = 1,85 m<ref>{{cite web |url=https://www.clubamerica.com.mx/single-player/?id=5e1cf7940077271887acd932&gender=male |title=Guillermo Ochoa |language=es |publisher=Club América |access-date=9 August 2023 |archive-url=https://web.archive.org/web/20221127205455/https://www.clubamerica.com.mx/single-player/?id=5e1cf7940077271887acd932&gender=male |archive-date=27 November 2022 |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite web |url=https://ligamx.net/cancha/jugador/27167/eyJpZENsdWIiOiAxfQ==/francisco-guillermo-ochoa-maga%C3%B1a |title=Guillermo Ochoa |language=es |publisher=Liga MX |access-date=9 August 2023 |archive-url=https://web.archive.org/web/20221127205456/https://ligamx.net/cancha/jugador/27167/eyJpZENsdWIiOiAxfQ==/francisco-guillermo-ochoa-maga%C3%B1a |archive-date=27 November 2022 |url-status=dead }}</ref> | position = [[vartininkas]] | currentclub = | clubnumber = | youthyears = 1995–2004 | youthclubs = [[Club América|América]] | years = 2003 <br>2004–2011<br> 2004 <br>2011–2014 <br>2014–2017<br> 2016–2017<br> 2017–2019<br> 2019–2022<br> 2022–2024<br> 2024–2025<br> 2025–2026 | clubs = [[Tigres UANL Premier|Tigrillos Coapa]]<ref>{{Cite web|url=https://mexico.as.com/mexico/2019/08/07/futbol/1565207308_741891.html|title=El día que Guillermo Ochoa debutó en Tigrillos de Coapa|first=Sergio|last=Mancilla|date=7 August 2019|website=Mexico.as.com|access-date=30 March 2024}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.mediotiempo.com/futbol/liga-mx/america-guillermo-ochoa-jugo-tigrillos-uanl|title=América: Guillermo Ochoa jugo para Tigrillos UANL|date=24 August 2019|website=Mediotiempo.com|access-date=30 March 2024}}</ref><br>[[Club América|América]]<br>→ [[San Luis F.C.|San Luis]] (skol.)<br>[[AC Ajaccio|Ajaccio]]<br>[[Málaga CF|Málaga]]<br> → [[Granada CF|Granada]] (skol.)<br>[[Standard Liège]]<br>[[Club América|América]]<br>[[US Salernitana 1919|Salernitana]]<br> [[AVS Futebol SAD|AVS]]<br>[[AEL Limassol]] | caps(goals) = {{0}}12 (0)<br>239 (0)<br>{{0}}{{0}}1 (0)<br>112 (0)<br>{{0}}11 (0)<br>{{0}}38 (0)<br>{{0}}78 (0)<br>118 (0)<br>{{0}}41 (0)<br>{{0}}23 (0)<br>{{0}}22 (0) | nationalyears = 2005–<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalteam = {{fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 153 (0) |}} '''Fransiskas Giljermas Očoa Maganja''' (''Francisco Guillermo Ochoa Magaña'', g. [[1985]] m. [[liepos 31]] d.) – [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje. Ilgametis [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] žaidėjas. Didesniąją dalį karjeros praleido Meksikoje, „América“ klube, su juo 2006 m. laimėjo [[CONCACAF Čempionų lyga|CONCACAF Čempionų lygą]]. Taip pat žaidė Europoje – Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Portugalijos, Kipro lygose. Giljermas Očoa du dešimtmečius buvo neatsiejama Meksikos rinktinės dalis – su ja vartininkas dalyvavo 6 pasaulio čempionatuose, 2 vasaros olimpinėse žaidynėse, 8 CONCACAF Aukso taurėse, 2 Copa América turnyruose, 2 [[Konfederacijų taurė]]se. == Pasiekimai == '''San Luis''' * [[Ascenso MX|Primera División A]]: Apertura 2004 m.<ref name="auto19">{{cite web |title=San Luis logra su segundo regreso a Primera División en 3 años |url=http://www.mediotiempo.com/futbol/mexico/2005/06/13/san-luis-logra-su-segundo-regreso-a-primera-division-en-3-anos_33426 |website=Mediotiempo.com |access-date=16 December 2018 |language=Spanish |date=13 June 2005}}</ref> * [[Ascenso_MX#Campeón_de_Ascenso|Campeón de Ascenso]]: 2004–05 m.<ref name="auto19"/> '''América''' * [[Liga MX|Mexican Primera División]]: Clausura 2005 m.<ref name="MedioTiempo.com">{{cite web|url=http://www.mediotiempo.com/futbol/mexico/cronicas/2005/05/29/cronica-america-6-3-tecos_7478|title=¡AMÉRICA, ARROLLADOR CAMPEÓN! EL ÁGUILA MANDA EN MÉXICO|work=MedioTiempo.com|language=es|date=29 May 2005|access-date=23 January 2014|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20090521095328/http://www.mediotiempo.com/futbol/mexico/cronicas/2005/05/29/cronica-america-6-3-tecos_7478|archive-date=21 May 2009}}</ref> * [[Copa MX]]: Clausura 2019 m.<ref>{{cite web|title=Club América 2019 Squad|url=https://www.espn.com/soccer/team/squad/_/id/227/league/MEX.1/season/2019|website=ESPN}}</ref> * [[Campeón de Campeones]]: 2005,<ref name="ReferenceA">{{cite web|url=http://www.mediotiempo.com/futbol/mexico/noticias/2005/07/27/america-2-1-pumas-aguilas-mas-campeonas-que-nunca|title=América 2-1 Pumas… Águilas, más Campeonas que nunca|work=MedioTiempo.com|language=es|date=27 July 2005|access-date=23 January 2014}}</ref> 2019 m.<ref>{{cite web|title=Club América 2019-20 Squad|url=https://www.espn.com/soccer/team/squad/_/id/227/league/MEX.1/season/2019|website=ESPN}}</ref> * [[InterLiga]]: 2004,<ref>{{cite web|title=2003/04 Club América Squad|url=https://www.worldfootball.net/teams/te360/cf-america/vs2003-2004/squad/|website=World Football}}</ref> 2007,<ref>{{cite web|title=América 2006-07 Squad|url=https://www.espn.com/soccer/team/squad/_/id/227/league/MEX.1/season/2006|website=ESPN}}</ref> 2008 m. * [[CONCACAF Čempionų lyga]]: 2006 m. '''Standard Liège''' * [[Belgijos futbolo taurė]]: 2017–18 m.<ref>{{cite news|title=Guillermo Ochoa es campeón en Bélgica |url= http://www.eluniversal.com.mx/universal-deportes/futbol/guillermo-ochoa-es-campeon-en-belgica |newspaper=El Universal |language=es |access-date=17 March 2018}}</ref> '''Meksika''' * [[Vasaros olimpinės žaidynės]]: {{medalis|3|Ol}} 2020 m.<ref>{{cite web|url=https://www.goal.com/en/news/mexico-win-olympic-bronze-medal-after-beating-hosts-japan-at/xfw3o7f3tzte1pp4ern8bzrb6|title=Mexico win Olympic bronze medal after beating hosts Japan at Tokyo 2020|last=Steel|first=Andrew|website=Goal.com|date=6 August 2021|access-date=6 August 2021}}</ref> * [[Copa América]]: {{medalis|3|Am}} 2007 m.<ref>{{cite web|title=Mexico 2007 Copa América Squad|url=https://espndeportes.espn.com/futbol/equipo/plantel/_/id/203/liga/CONMEBOL.AMERICA/temporada/2007|website=ESPN}}</ref> * [[CONCACAF Aukso taurė]]: {{medalis|1|Am}} 2009, 2011, 2015, 2019,<ref>{{cite web|title=Mexico Turns Tide, Wins Gold Cup Title Again vs. Wasteful USMNT|url=https://www.si.com/soccer/2019/07/07/mexico-usa-gold-cup-title-dos-santos-pizarro-pulisic-berhalter|publisher=[[Sports Illustrated]]|first=Brian|last=Straus|date=7 July 2019}}</ref> 2023,<ref>{{Cite web |date=16 July 2023 |title=Mexico beats Panama in Gold Cup final with late Gimenez goal |url=https://www.espn.com/soccer/report/_/gameId/678990 |access-date=17 July 2023 |website=ESPN}}</ref> 2025 m.<ref>{{Cite web |title=United States 1-2 Mexico: Mauricio Pochettino's side beaten in Gold Cup final |url=https://www.bbc.com/sport/football/live/cy4nj815ep1t |access-date=2025-07-07 |website=BBC Sport |language=en-GB}}</ref> * [[CONCACAF Tautų lyga]]: 2024–25 m.<ref>{{cite web | url=https://www.fmfstateofmind.com/2024/11/5/24289309/mexico-announce-squad-list-for-nations-league-quarterfinals | title=Mexico announce squad list for Nations League Quarterfinals | date=5 November 2024 }}</ref> '''Asmeniniai''' * Meksikos lygos „auksinė pirštinė“: Apertura 2006, Clausura 2007 m. * CONCACAF Aukso taurės „auksinė pirštinė“: 2019, 2023 m. * CONCACAF Čempionų lygos „auksinė pirštinė“: 2021 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV/Meksika/Kanada 2026]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2009 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2009]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2015 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2015]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2019 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2019]]|1 vieta|5|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2023 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2023]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2025 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2025]]|1 vieta|0|0|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[Copa_América_Centenario|JAV 2016]]|ketvirtfinalis|2|0|0|0|0}} |} == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Ochoa, Guillermo}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] c8f06vlikdhst40uayy9v54vlvsp50z 7889319 7889317 2026-07-29T13:04:12Z Makenzis 46558 7889319 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Guillermo Ochoa | image = [[Vaizdas:Mex-Kor (1) (cropped).jpg|200px]] | full_name = Francisco Guillermo Ochoa Magaña<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce44/pdf/SquadLists-English.pdf |title=FIFA World Cup Qatar 2022™ – Squad List: Mexico (MEX)|publisher=FIFA |page=18 |date=15 November 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20221130184801/https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce44/pdf/SquadLists-English.pdf |archive-date=30 November 2022}}</ref> | dateofbirth = {{birth date and age|1985|7|13|df=y}} | countryofbirth= [[Gvadalachara]], [[Meksika]] | height = 1,85 m<ref>{{cite web |url=https://www.clubamerica.com.mx/single-player/?id=5e1cf7940077271887acd932&gender=male |title=Guillermo Ochoa |language=es |publisher=Club América |access-date=9 August 2023 |archive-url=https://web.archive.org/web/20221127205455/https://www.clubamerica.com.mx/single-player/?id=5e1cf7940077271887acd932&gender=male |archive-date=27 November 2022 |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite web |url=https://ligamx.net/cancha/jugador/27167/eyJpZENsdWIiOiAxfQ==/francisco-guillermo-ochoa-maga%C3%B1a |title=Guillermo Ochoa |language=es |publisher=Liga MX |access-date=9 August 2023 |archive-url=https://web.archive.org/web/20221127205456/https://ligamx.net/cancha/jugador/27167/eyJpZENsdWIiOiAxfQ==/francisco-guillermo-ochoa-maga%C3%B1a |archive-date=27 November 2022 |url-status=dead }}</ref> | position = [[vartininkas]] | currentclub = | clubnumber = | youthyears = 1995–2004 | youthclubs = [[Club América|América]] | years = 2003 <br>2004–2011<br> 2004 <br>2011–2014 <br>2014–2017<br> 2016–2017<br> 2017–2019<br> 2019–2022<br> 2022–2024<br> 2024–2025<br> 2025–2026 | clubs = [[Tigres UANL Premier|Tigrillos Coapa]]<ref>{{Cite web|url=https://mexico.as.com/mexico/2019/08/07/futbol/1565207308_741891.html|title=El día que Guillermo Ochoa debutó en Tigrillos de Coapa|first=Sergio|last=Mancilla|date=7 August 2019|website=Mexico.as.com|access-date=30 March 2024}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.mediotiempo.com/futbol/liga-mx/america-guillermo-ochoa-jugo-tigrillos-uanl|title=América: Guillermo Ochoa jugo para Tigrillos UANL|date=24 August 2019|website=Mediotiempo.com|access-date=30 March 2024}}</ref><br>[[Club América|América]]<br>→ [[San Luis F.C.|San Luis]] (skol.)<br>[[AC Ajaccio|Ajaccio]]<br>[[Málaga CF|Málaga]]<br> → [[Granada CF|Granada]] (skol.)<br>[[Standard Liège]]<br>[[Club América|América]]<br>[[US Salernitana 1919|Salernitana]]<br> [[AVS Futebol SAD|AVS]]<br>[[AEL Limassol]] | caps(goals) = {{0}}12 (0)<br>239 (0)<br>{{0}}{{0}}1 (0)<br>112 (0)<br>{{0}}11 (0)<br>{{0}}38 (0)<br>{{0}}78 (0)<br>118 (0)<br>{{0}}41 (0)<br>{{0}}23 (0)<br>{{0}}22 (0) | nationalyears = 2005–<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalteam = {{fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 153 (0) | pcupdate = 2026 m. | ntupdate = 2026 m. |}} '''Fransiskas Giljermas Očoa Maganja''' (''Francisco Guillermo Ochoa Magaña'', g. [[1985]] m. [[liepos 31]] d.) – [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje. Ilgametis [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] žaidėjas. Didesniąją dalį karjeros praleido Meksikoje, „América“ klube, su juo 2006 m. laimėjo [[CONCACAF Čempionų lyga|CONCACAF Čempionų lygą]]. Taip pat žaidė Europoje – Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Portugalijos, Kipro lygose. Giljermas Očoa du dešimtmečius buvo neatsiejama Meksikos rinktinės dalis – su ja vartininkas dalyvavo 6 pasaulio čempionatuose, 2 vasaros olimpinėse žaidynėse, 8 CONCACAF Aukso taurėse, 2 Copa América turnyruose, 2 [[Konfederacijų taurė]]se. == Pasiekimai == '''San Luis''' * [[Ascenso MX|Primera División A]]: Apertura 2004 m.<ref name="auto19">{{cite web |title=San Luis logra su segundo regreso a Primera División en 3 años |url=http://www.mediotiempo.com/futbol/mexico/2005/06/13/san-luis-logra-su-segundo-regreso-a-primera-division-en-3-anos_33426 |website=Mediotiempo.com |access-date=16 December 2018 |language=Spanish |date=13 June 2005}}</ref> * [[Ascenso_MX#Campeón_de_Ascenso|Campeón de Ascenso]]: 2004–05 m.<ref name="auto19"/> '''América''' * [[Liga MX|Mexican Primera División]]: Clausura 2005 m.<ref name="MedioTiempo.com">{{cite web|url=http://www.mediotiempo.com/futbol/mexico/cronicas/2005/05/29/cronica-america-6-3-tecos_7478|title=¡AMÉRICA, ARROLLADOR CAMPEÓN! EL ÁGUILA MANDA EN MÉXICO|work=MedioTiempo.com|language=es|date=29 May 2005|access-date=23 January 2014|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20090521095328/http://www.mediotiempo.com/futbol/mexico/cronicas/2005/05/29/cronica-america-6-3-tecos_7478|archive-date=21 May 2009}}</ref> * [[Copa MX]]: Clausura 2019 m.<ref>{{cite web|title=Club América 2019 Squad|url=https://www.espn.com/soccer/team/squad/_/id/227/league/MEX.1/season/2019|website=ESPN}}</ref> * [[Campeón de Campeones]]: 2005,<ref name="ReferenceA">{{cite web|url=http://www.mediotiempo.com/futbol/mexico/noticias/2005/07/27/america-2-1-pumas-aguilas-mas-campeonas-que-nunca|title=América 2-1 Pumas… Águilas, más Campeonas que nunca|work=MedioTiempo.com|language=es|date=27 July 2005|access-date=23 January 2014}}</ref> 2019 m.<ref>{{cite web|title=Club América 2019-20 Squad|url=https://www.espn.com/soccer/team/squad/_/id/227/league/MEX.1/season/2019|website=ESPN}}</ref> * [[InterLiga]]: 2004,<ref>{{cite web|title=2003/04 Club América Squad|url=https://www.worldfootball.net/teams/te360/cf-america/vs2003-2004/squad/|website=World Football}}</ref> 2007,<ref>{{cite web|title=América 2006-07 Squad|url=https://www.espn.com/soccer/team/squad/_/id/227/league/MEX.1/season/2006|website=ESPN}}</ref> 2008 m. * [[CONCACAF Čempionų lyga]]: 2006 m. '''Standard Liège''' * [[Belgijos futbolo taurė]]: 2017–18 m.<ref>{{cite news|title=Guillermo Ochoa es campeón en Bélgica |url= http://www.eluniversal.com.mx/universal-deportes/futbol/guillermo-ochoa-es-campeon-en-belgica |newspaper=El Universal |language=es |access-date=17 March 2018}}</ref> '''Meksika''' * [[Vasaros olimpinės žaidynės]]: {{medalis|3|Ol}} 2020 m.<ref>{{cite web|url=https://www.goal.com/en/news/mexico-win-olympic-bronze-medal-after-beating-hosts-japan-at/xfw3o7f3tzte1pp4ern8bzrb6|title=Mexico win Olympic bronze medal after beating hosts Japan at Tokyo 2020|last=Steel|first=Andrew|website=Goal.com|date=6 August 2021|access-date=6 August 2021}}</ref> * [[Copa América]]: {{medalis|3|Am}} 2007 m.<ref>{{cite web|title=Mexico 2007 Copa América Squad|url=https://espndeportes.espn.com/futbol/equipo/plantel/_/id/203/liga/CONMEBOL.AMERICA/temporada/2007|website=ESPN}}</ref> * [[CONCACAF Aukso taurė]]: {{medalis|1|Am}} 2009, 2011, 2015, 2019,<ref>{{cite web|title=Mexico Turns Tide, Wins Gold Cup Title Again vs. Wasteful USMNT|url=https://www.si.com/soccer/2019/07/07/mexico-usa-gold-cup-title-dos-santos-pizarro-pulisic-berhalter|publisher=[[Sports Illustrated]]|first=Brian|last=Straus|date=7 July 2019}}</ref> 2023,<ref>{{Cite web |date=16 July 2023 |title=Mexico beats Panama in Gold Cup final with late Gimenez goal |url=https://www.espn.com/soccer/report/_/gameId/678990 |access-date=17 July 2023 |website=ESPN}}</ref> 2025 m.<ref>{{Cite web |title=United States 1-2 Mexico: Mauricio Pochettino's side beaten in Gold Cup final |url=https://www.bbc.com/sport/football/live/cy4nj815ep1t |access-date=2025-07-07 |website=BBC Sport |language=en-GB}}</ref> * [[CONCACAF Tautų lyga]]: 2024–25 m.<ref>{{cite web | url=https://www.fmfstateofmind.com/2024/11/5/24289309/mexico-announce-squad-list-for-nations-league-quarterfinals | title=Mexico announce squad list for Nations League Quarterfinals | date=5 November 2024 }}</ref> '''Asmeniniai''' * Meksikos lygos „auksinė pirštinė“: Apertura 2006, Clausura 2007 m. * CONCACAF Aukso taurės „auksinė pirštinė“: 2019, 2023 m. * CONCACAF Čempionų lygos „auksinė pirštinė“: 2021 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV/Meksika/Kanada 2026]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2009 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2009]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2015 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2015]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2019 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2019]]|1 vieta|5|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2023 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2023]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2025 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2025]]|1 vieta|0|0|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[Copa_América_Centenario|JAV 2016]]|ketvirtfinalis|2|0|0|0|0}} |} == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Ochoa, Guillermo}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] dra9gbyprijmamccao2l2tk9qg948q2 7889488 7889319 2026-07-29T16:23:47Z Hugo.arg 1674 7889488 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Guillermo Ochoa | image = [[Vaizdas:Mex-Kor (1) (cropped).jpg|200px]] | full_name = Francisco Guillermo Ochoa Magaña<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce44/pdf/SquadLists-English.pdf |title=FIFA World Cup Qatar 2022™ – Squad List: Mexico (MEX)|publisher=FIFA |page=18 |date=15 November 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20221130184801/https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce44/pdf/SquadLists-English.pdf |archive-date=30 November 2022}}</ref> | dateofbirth = {{birth date and age|1985|7|13|df=y}} | countryofbirth= [[Gvadalachara]], [[Meksika]] | height = 1,85 m<ref>{{cite web |url=https://www.clubamerica.com.mx/single-player/?id=5e1cf7940077271887acd932&gender=male |title=Guillermo Ochoa |language=es |publisher=Club América |access-date=9 August 2023 |archive-url=https://web.archive.org/web/20221127205455/https://www.clubamerica.com.mx/single-player/?id=5e1cf7940077271887acd932&gender=male |archive-date=27 November 2022 |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite web |url=https://ligamx.net/cancha/jugador/27167/eyJpZENsdWIiOiAxfQ==/francisco-guillermo-ochoa-maga%C3%B1a |title=Guillermo Ochoa |language=es |publisher=Liga MX |access-date=9 August 2023 |archive-url=https://web.archive.org/web/20221127205456/https://ligamx.net/cancha/jugador/27167/eyJpZENsdWIiOiAxfQ==/francisco-guillermo-ochoa-maga%C3%B1a |archive-date=27 November 2022 |url-status=dead }}</ref> | position = [[vartininkas]] | currentclub = | clubnumber = | youthyears = 1995–2004 | youthclubs = [[Club América|América]] | years = 2003 <br>2004–2011<br> 2004 <br>2011–2014 <br>2014–2017<br> 2016–2017<br> 2017–2019<br> 2019–2022<br> 2022–2024<br> 2024–2025<br> 2025–2026 | clubs = [[Tigres UANL Premier|Tigrillos Coapa]]<ref>{{Cite web|url=https://mexico.as.com/mexico/2019/08/07/futbol/1565207308_741891.html|title=El día que Guillermo Ochoa debutó en Tigrillos de Coapa|first=Sergio|last=Mancilla|date=7 August 2019|website=Mexico.as.com|access-date=30 March 2024}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.mediotiempo.com/futbol/liga-mx/america-guillermo-ochoa-jugo-tigrillos-uanl|title=América: Guillermo Ochoa jugo para Tigrillos UANL|date=24 August 2019|website=Mediotiempo.com|access-date=30 March 2024}}</ref><br>[[Club América|América]]<br>→ [[San Luis F.C.|San Luis]] (skol.)<br>[[AC Ajaccio|Ajaccio]]<br>[[Málaga CF|Málaga]]<br> → [[Granada CF|Granada]] (skol.)<br>[[Standard Liège]]<br>[[Club América|América]]<br>[[US Salernitana 1919|Salernitana]]<br> [[AVS Futebol SAD|AVS]]<br>[[AEL Limassol]] | caps(goals) = {{0}}12 (0)<br>239 (0)<br>{{0}}{{0}}1 (0)<br>112 (0)<br>{{0}}11 (0)<br>{{0}}38 (0)<br>{{0}}78 (0)<br>118 (0)<br>{{0}}41 (0)<br>{{0}}23 (0)<br>{{0}}22 (0) | nationalyears = 2005–2026<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalteam = {{fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 153 (0) | pcupdate = 2026 m. | ntupdate = 2026 m. |}} '''Fransiskas Giljermas Očoa Maganja''' (''Francisco Guillermo Ochoa Magaña'', g. [[1985]] m. [[liepos 31]] d.) – [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje. Ilgametis [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos rinktinės]] žaidėjas. Didesniąją dalį karjeros praleido Meksikoje, „América“ klube, su juo 2006 m. laimėjo [[CONCACAF Čempionų lyga|CONCACAF Čempionų lygą]]. Taip pat žaidė Europoje – Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Portugalijos, Kipro lygose. Giljermas Očoa du dešimtmečius buvo neatsiejama Meksikos rinktinės dalis – su ja vartininkas dalyvavo 6 pasaulio čempionatuose, 2 vasaros olimpinėse žaidynėse, 8 CONCACAF Aukso taurėse, 2 Copa América turnyruose, 2 [[Konfederacijų taurė]]se. == Pasiekimai == '''San Luis''' * [[Ascenso MX|Primera División A]]: Apertura 2004 m.<ref name="auto19">{{cite web |title=San Luis logra su segundo regreso a Primera División en 3 años |url=http://www.mediotiempo.com/futbol/mexico/2005/06/13/san-luis-logra-su-segundo-regreso-a-primera-division-en-3-anos_33426 |website=Mediotiempo.com |access-date=16 December 2018 |language=Spanish |date=13 June 2005}}</ref> * [[Ascenso_MX#Campeón_de_Ascenso|Campeón de Ascenso]]: 2004–05 m.<ref name="auto19"/> '''América''' * [[Liga MX|Mexican Primera División]]: Clausura 2005 m.<ref name="MedioTiempo.com">{{cite web|url=http://www.mediotiempo.com/futbol/mexico/cronicas/2005/05/29/cronica-america-6-3-tecos_7478|title=¡AMÉRICA, ARROLLADOR CAMPEÓN! EL ÁGUILA MANDA EN MÉXICO|work=MedioTiempo.com|language=es|date=29 May 2005|access-date=23 January 2014|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20090521095328/http://www.mediotiempo.com/futbol/mexico/cronicas/2005/05/29/cronica-america-6-3-tecos_7478|archive-date=21 May 2009}}</ref> * [[Copa MX]]: Clausura 2019 m.<ref>{{cite web|title=Club América 2019 Squad|url=https://www.espn.com/soccer/team/squad/_/id/227/league/MEX.1/season/2019|website=ESPN}}</ref> * [[Campeón de Campeones]]: 2005,<ref name="ReferenceA">{{cite web|url=http://www.mediotiempo.com/futbol/mexico/noticias/2005/07/27/america-2-1-pumas-aguilas-mas-campeonas-que-nunca|title=América 2-1 Pumas… Águilas, más Campeonas que nunca|work=MedioTiempo.com|language=es|date=27 July 2005|access-date=23 January 2014}}</ref> 2019 m.<ref>{{cite web|title=Club América 2019-20 Squad|url=https://www.espn.com/soccer/team/squad/_/id/227/league/MEX.1/season/2019|website=ESPN}}</ref> * [[InterLiga]]: 2004,<ref>{{cite web|title=2003/04 Club América Squad|url=https://www.worldfootball.net/teams/te360/cf-america/vs2003-2004/squad/|website=World Football}}</ref> 2007,<ref>{{cite web|title=América 2006-07 Squad|url=https://www.espn.com/soccer/team/squad/_/id/227/league/MEX.1/season/2006|website=ESPN}}</ref> 2008 m. * [[CONCACAF Čempionų lyga]]: 2006 m. '''Standard Liège''' * [[Belgijos futbolo taurė]]: 2017–18 m.<ref>{{cite news|title=Guillermo Ochoa es campeón en Bélgica |url= http://www.eluniversal.com.mx/universal-deportes/futbol/guillermo-ochoa-es-campeon-en-belgica |newspaper=El Universal |language=es |access-date=17 March 2018}}</ref> '''Meksika''' * [[Vasaros olimpinės žaidynės]]: {{medalis|3|Ol}} 2020 m.<ref>{{cite web|url=https://www.goal.com/en/news/mexico-win-olympic-bronze-medal-after-beating-hosts-japan-at/xfw3o7f3tzte1pp4ern8bzrb6|title=Mexico win Olympic bronze medal after beating hosts Japan at Tokyo 2020|last=Steel|first=Andrew|website=Goal.com|date=6 August 2021|access-date=6 August 2021}}</ref> * [[Copa América]]: {{medalis|3|Am}} 2007 m.<ref>{{cite web|title=Mexico 2007 Copa América Squad|url=https://espndeportes.espn.com/futbol/equipo/plantel/_/id/203/liga/CONMEBOL.AMERICA/temporada/2007|website=ESPN}}</ref> * [[CONCACAF Aukso taurė]]: {{medalis|1|Am}} 2009, 2011, 2015, 2019,<ref>{{cite web|title=Mexico Turns Tide, Wins Gold Cup Title Again vs. Wasteful USMNT|url=https://www.si.com/soccer/2019/07/07/mexico-usa-gold-cup-title-dos-santos-pizarro-pulisic-berhalter|publisher=[[Sports Illustrated]]|first=Brian|last=Straus|date=7 July 2019}}</ref> 2023,<ref>{{Cite web |date=16 July 2023 |title=Mexico beats Panama in Gold Cup final with late Gimenez goal |url=https://www.espn.com/soccer/report/_/gameId/678990 |access-date=17 July 2023 |website=ESPN}}</ref> 2025 m.<ref>{{Cite web |title=United States 1-2 Mexico: Mauricio Pochettino's side beaten in Gold Cup final |url=https://www.bbc.com/sport/football/live/cy4nj815ep1t |access-date=2025-07-07 |website=BBC Sport |language=en-GB}}</ref> * [[CONCACAF Tautų lyga]]: 2024–25 m.<ref>{{cite web | url=https://www.fmfstateofmind.com/2024/11/5/24289309/mexico-announce-squad-list-for-nations-league-quarterfinals | title=Mexico announce squad list for Nations League Quarterfinals | date=5 November 2024 }}</ref> '''Asmeniniai''' * Meksikos lygos „auksinė pirštinė“: Apertura 2006, Clausura 2007 m. * CONCACAF Aukso taurės „auksinė pirštinė“: 2019, 2023 m. * CONCACAF Čempionų lygos „auksinė pirštinė“: 2021 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|aštuntfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV/Meksika/Kanada 2026]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|ketvirtfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|2 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2009 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2009]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|1 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2015 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2015]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2019 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2019]]|1 vieta|5|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2023 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2023]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2025 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2025]]|1 vieta|0|0|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|3 vieta|3|0|0|0|0}} {{futČempSveč|[[Copa_América_Centenario|JAV 2016]]|ketvirtfinalis|2|0|0|0|0}} |} == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Ochoa, Guillermo}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] 2v7ga08fnvaed1nqkxz8khk7qzrzbwr 0 697893 7889289 7872392 2026-07-29T12:46:39Z Makenzis 46558 7889289 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Javier Aguirre | image = [[Vaizdas:Wiki javier aguirre.jpg|230px]] | full_name = Javier Aguirre Onaindía | dateofbirth= {{birth date and age|1958|12|1|df=y}} | countryofbirth = [[Meksikas]], Meksika | height = 1,73 m | currentclub = {{fut|MEX|1}} (treneris) | position = [[saugas]] | youthyears = | years = 1979–1980<br> 1980–1981<br> 1981–1984<br> 1984–1986<br> 1986–1987<br> 1987–1993 | youthclubs = [[Club América|América]] | clubs = [[Club América|América]]<br>[[Los Angeles Aztecs]]<br> [[Club América|América]]<br> [[Atlante FC|Atlante]]<br>[[CA Osasuna|Osasuna]]<br>[[CD Guadalajara|Guadalajara]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}9 {{0}}(1)<br>30 (4)<br> 128 (31)<br> 31 (4)<br> 13 (0)<br> 181 (17) | nationalyears = 1983–1992<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalteam= {{fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 59 (14) | manageryears= 1995–1996<br> 1998–2001<br>2001–2002<br>2002–2006<br> 2006–2009<br>2009–2010<br> 2010–2011<br> 2012–2014<br> 2014–2015<br> 2015–2017<br> 2018–2019<br>2019–2020<br> 2021–2022<br> 2022–2024<br>2024– | managerclubs = [[Atlante FC|Atlante]]<br> [[CF Pachuca|Pachuca]]<br>{{fut|MEX|1}}<br> [[CA Osasuna|Osasuna]]<br>[[Atlético Madrid]]<br>{{fut|MEX|1}}<br> [[Real Zaragoza|Zaragoza]]<br>[[RCD Espanyol|Espanyol]]<br>{{fut|JPN|1}}<br>[[Al-Wahda FC|al-Wahda]]<br>{{fut|EGY|1}}<br>[[CD Leganés|Leganés]]<br>[[CF Monterrey|Monterrey]]<br> [[RCD Mallorca|Mallorca]]<br>{{fut|MEX|1}} }} '''Chavjeras Agirė Onaindija ''' (''Javier Aguirre Onaindía'', g. [[1958]] m. [[gruodžio 8]] d.) – [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas ir futbolo treneris. Gimė [[baskai|baskų]] kilmės šeimoje, todėl vėliau įgavo pravardę '' El Vasco'' („baskas“).<ref>{{cite news |title=¿Por qué le dicen Vasco a Javier Aguirre?|trans-title=Why do they call Javier Aguirre Basque? |url=https://www.mediotiempo.com/futbol/liga-mx/por-que-le-dicen-vasco-a-javier-aguirre |access-date=12 April 2024 |work=Medio Tiempo |date=2 November 2021 |language=Spanish}}</ref> Beveik visą karjerą žaidė Meksikoje, išskyrus 1980–1981 m. sezoną, kuriame rungtyniavo JAV, Los Andželo „Aztecs“ klube, ir 1986–1987 m., kai žaidė „Osasunoje“ Ispanijoje. Su Meksikos rinktine dalyvavo [[1986 m. pasaulio futbolo čempionatas|1986 m. pasaulio čempionate]], kurio metu gavo raudoną kortelę. 1995 m. Chavjeras Agirė pradėjo trenerio karjerą „Atlante“ klube. 2002 m. vadovavo Meksikos rinktinei, kuri [[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio čempionate]] pasiekė aštuntfinalį. 2004–05 m. Agirės treniruojamas „Osasunos“ klubas pasiekė Ispanijos taurės finalą, o [[La Liga|La Ligoje]] užėmė 4 vietą ir pirmąsyk pateko į [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygą]]. 2010 m. vadovaudamas Meksikos rinktinei vėl neįveikė aštuntfinalio barjero [[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio čempionate]]. Vėliau treniravo Ispanijos komandas, Japonijos rinkrinę, su kuria [[2015 m. AFC Azijos taurė]]je neįveikė ketvirtfinalio. Vadovavo Egipto rinktinei [[2019 m. Afrikos tautų taurė]]s turnyre, kurį rengė Egiptas, ir netikėtai iškrito dar aštuntfinalyje, dėl ko buvo atleistas.<ref>{{Cite web|url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/48899049|title=Africa Cup of Nations: Egypt sack head coach Javier Aguirre after last-16 exit|date=7 July 2019|website=BBC Sport|access-date=27 August 2019}}</ref> 2021 m. su Meksikos „Monterėjaus“ klubu Agirė laimėjo [[CONCACAF Čempionų lyga|CONCACAF Čempionų lygą]],<ref>{{cite web|url=https://www.fmfstateofmind.com/2021/10/29/22751957/2021-concacaf-champions-league-final-match-recap-rayados-de-monterrey-1-club-america-0 | title=Monterrey win 2021 CONCACAF Champions League title | date=29 October 2021 }}</ref> o 2024 m. Ispanijos „Maljorkos“ klubu pasiekė [[Copa del Rey|Karaliaus taurės]] finalą.<ref>{{cite news |title=Real Mallorca pay the penalty in Seville |url=https://www.majorcadailybulletin.com/sport/real-mallorca/2024/04/07/122823/mallorca-pay-the-penalty.html |access-date=12 April 2024 |work=Mallorca Daily Bulletin |date=7 April 2024}}</ref> 2026 m. vadovavo Meksikos rinktinei [[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|šioje šalyje surengtame pasaulio čempionate]]. == Pasiekimai == === Žaidėjo karjera === ;América * [[Meksikos Primera División]]: 1983–84 m. === Trenerio karjera === '''Pachuca''' * [[Liga MX|Meksikos Primera División]]: Invierno 1999 m. '''al-Wahda''' * [[JAE Prezidento taurė]]: 2016–17 m. * [[JAE futbolo lygos taurė]]: 2015–16 m. '''Monterrey''' * [[CONCACAF Čempionų lyga]]: 2021 m. '''Meksika''' * [[CONCACAF Aukso taurė]]: {{medalis|1|Am}} [[2009 m. CONCACAF Aukso taurė|2009]], [[2025 m. CONCACAF Aukso taurė|2025]] m. * [[CONCACAF Tautų lyga]]: 2024–25 m. * [[Copa América]]: {{medalis|2|Am}} 2 vieta – [[2001 m. Copa América|2001]] m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1986 m. pasaulio futbolo čempionatas|Meksika 1986]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|1}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[1990 m. Šiaurės Amerikos tautų taurė|Kanada 1990]]|2 vieta|2|0|?|0|0}} |} == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Aguirre, Javier}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos futbolo treneriai]] nm9l6smnnn5nkjbt4lahfildjmgpsq7 7889290 7889289 2026-07-29T12:47:11Z Makenzis 46558 7889290 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Javier Aguirre | image = [[Vaizdas:Wiki javier aguirre.jpg|230px]] | full_name = Javier Aguirre Onaindía | dateofbirth= {{birth date and age|1958|12|1|df=y}} | countryofbirth = [[Meksikas]], Meksika | height = 1,73 m | currentclub = {{fut|MEX|1}} (treneris) | position = [[saugas]] | youthyears = | years = 1979–1980<br> 1980–1981<br> 1981–1984<br> 1984–1986<br> 1986–1987<br> 1987–1993 | youthclubs = [[Club América|América]] | clubs = [[Club América|América]]<br>[[Los Angeles Aztecs]]<br> [[Club América|América]]<br> [[Atlante FC|Atlante]]<br>[[CA Osasuna|Osasuna]]<br>[[CD Guadalajara|Guadalajara]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}9 {{0}}(1)<br>{{0}}30 {{0}}(4)<br>128 (31)<br>{{0}}31 {{0}}(4)<br>{{0}}13 {{0}}(0)<br>181 (17) | nationalyears = 1983–1992<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalteam= {{fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 59 (14) | manageryears= 1995–1996<br> 1998–2001<br>2001–2002<br>2002–2006<br> 2006–2009<br>2009–2010<br> 2010–2011<br> 2012–2014<br> 2014–2015<br> 2015–2017<br> 2018–2019<br>2019–2020<br> 2021–2022<br> 2022–2024<br>2024– | managerclubs = [[Atlante FC|Atlante]]<br> [[CF Pachuca|Pachuca]]<br>{{fut|MEX|1}}<br> [[CA Osasuna|Osasuna]]<br>[[Atlético Madrid]]<br>{{fut|MEX|1}}<br> [[Real Zaragoza|Zaragoza]]<br>[[RCD Espanyol|Espanyol]]<br>{{fut|JPN|1}}<br>[[Al-Wahda FC|al-Wahda]]<br>{{fut|EGY|1}}<br>[[CD Leganés|Leganés]]<br>[[CF Monterrey|Monterrey]]<br> [[RCD Mallorca|Mallorca]]<br>{{fut|MEX|1}} }} '''Chavjeras Agirė Onaindija ''' (''Javier Aguirre Onaindía'', g. [[1958]] m. [[gruodžio 8]] d.) – [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas ir futbolo treneris. Gimė [[baskai|baskų]] kilmės šeimoje, todėl vėliau įgavo pravardę '' El Vasco'' („baskas“).<ref>{{cite news |title=¿Por qué le dicen Vasco a Javier Aguirre?|trans-title=Why do they call Javier Aguirre Basque? |url=https://www.mediotiempo.com/futbol/liga-mx/por-que-le-dicen-vasco-a-javier-aguirre |access-date=12 April 2024 |work=Medio Tiempo |date=2 November 2021 |language=Spanish}}</ref> Beveik visą karjerą žaidė Meksikoje, išskyrus 1980–1981 m. sezoną, kuriame rungtyniavo JAV, Los Andželo „Aztecs“ klube, ir 1986–1987 m., kai žaidė „Osasunoje“ Ispanijoje. Su Meksikos rinktine dalyvavo [[1986 m. pasaulio futbolo čempionatas|1986 m. pasaulio čempionate]], kurio metu gavo raudoną kortelę. 1995 m. Chavjeras Agirė pradėjo trenerio karjerą „Atlante“ klube. 2002 m. vadovavo Meksikos rinktinei, kuri [[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio čempionate]] pasiekė aštuntfinalį. 2004–05 m. Agirės treniruojamas „Osasunos“ klubas pasiekė Ispanijos taurės finalą, o [[La Liga|La Ligoje]] užėmė 4 vietą ir pirmąsyk pateko į [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygą]]. 2010 m. vadovaudamas Meksikos rinktinei vėl neįveikė aštuntfinalio barjero [[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio čempionate]]. Vėliau treniravo Ispanijos komandas, Japonijos rinkrinę, su kuria [[2015 m. AFC Azijos taurė]]je neįveikė ketvirtfinalio. Vadovavo Egipto rinktinei [[2019 m. Afrikos tautų taurė]]s turnyre, kurį rengė Egiptas, ir netikėtai iškrito dar aštuntfinalyje, dėl ko buvo atleistas.<ref>{{Cite web|url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/48899049|title=Africa Cup of Nations: Egypt sack head coach Javier Aguirre after last-16 exit|date=7 July 2019|website=BBC Sport|access-date=27 August 2019}}</ref> 2021 m. su Meksikos „Monterėjaus“ klubu Agirė laimėjo [[CONCACAF Čempionų lyga|CONCACAF Čempionų lygą]],<ref>{{cite web|url=https://www.fmfstateofmind.com/2021/10/29/22751957/2021-concacaf-champions-league-final-match-recap-rayados-de-monterrey-1-club-america-0 | title=Monterrey win 2021 CONCACAF Champions League title | date=29 October 2021 }}</ref> o 2024 m. Ispanijos „Maljorkos“ klubu pasiekė [[Copa del Rey|Karaliaus taurės]] finalą.<ref>{{cite news |title=Real Mallorca pay the penalty in Seville |url=https://www.majorcadailybulletin.com/sport/real-mallorca/2024/04/07/122823/mallorca-pay-the-penalty.html |access-date=12 April 2024 |work=Mallorca Daily Bulletin |date=7 April 2024}}</ref> 2026 m. vadovavo Meksikos rinktinei [[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|šioje šalyje surengtame pasaulio čempionate]]. == Pasiekimai == === Žaidėjo karjera === ;América * [[Meksikos Primera División]]: 1983–84 m. === Trenerio karjera === '''Pachuca''' * [[Liga MX|Meksikos Primera División]]: Invierno 1999 m. '''al-Wahda''' * [[JAE Prezidento taurė]]: 2016–17 m. * [[JAE futbolo lygos taurė]]: 2015–16 m. '''Monterrey''' * [[CONCACAF Čempionų lyga]]: 2021 m. '''Meksika''' * [[CONCACAF Aukso taurė]]: {{medalis|1|Am}} [[2009 m. CONCACAF Aukso taurė|2009]], [[2025 m. CONCACAF Aukso taurė|2025]] m. * [[CONCACAF Tautų lyga]]: 2024–25 m. * [[Copa América]]: {{medalis|2|Am}} 2 vieta – [[2001 m. Copa América|2001]] m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1986 m. pasaulio futbolo čempionatas|Meksika 1986]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|1}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[1990 m. Šiaurės Amerikos tautų taurė|Kanada 1990]]|2 vieta|2|0|?|0|0}} |} == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Aguirre, Javier}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos futbolo treneriai]] 7bzp7avowaor88h7sytjbisu2sezan3 7889291 7889290 2026-07-29T12:47:23Z Makenzis 46558 7889291 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Javier Aguirre | image = [[Vaizdas:Wiki javier aguirre.jpg|230px]] | full_name = Javier Aguirre Onaindía | dateofbirth= {{birth date and age|1958|12|1|df=y}} | countryofbirth = [[Meksikas]], Meksika | height = 1,73 m | currentclub = {{fut|MEX|1}} (treneris) | position = [[saugas]] | youthyears = | years = 1979–1980<br> 1980–1981<br> 1981–1984<br> 1984–1986<br> 1986–1987<br> 1987–1993 | youthclubs = [[Club América|América]] | clubs = [[Club América|América]]<br>[[Los Angeles Aztecs]]<br> [[Club América|América]]<br> [[Atlante FC|Atlante]]<br>[[CA Osasuna|Osasuna]]<br>[[CD Guadalajara|Guadalajara]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}9 {{0}}(1)<br>{{0}}30 {{0}}(4)<br>128 (31)<br>{{0}}31 {{0}}(4)<br>{{0}}13 {{0}}(0)<br>181 (17) | nationalyears = 1983–1992<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalteam= {{fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}59 (14) | manageryears= 1995–1996<br> 1998–2001<br>2001–2002<br>2002–2006<br> 2006–2009<br>2009–2010<br> 2010–2011<br> 2012–2014<br> 2014–2015<br> 2015–2017<br> 2018–2019<br>2019–2020<br> 2021–2022<br> 2022–2024<br>2024– | managerclubs = [[Atlante FC|Atlante]]<br> [[CF Pachuca|Pachuca]]<br>{{fut|MEX|1}}<br> [[CA Osasuna|Osasuna]]<br>[[Atlético Madrid]]<br>{{fut|MEX|1}}<br> [[Real Zaragoza|Zaragoza]]<br>[[RCD Espanyol|Espanyol]]<br>{{fut|JPN|1}}<br>[[Al-Wahda FC|al-Wahda]]<br>{{fut|EGY|1}}<br>[[CD Leganés|Leganés]]<br>[[CF Monterrey|Monterrey]]<br> [[RCD Mallorca|Mallorca]]<br>{{fut|MEX|1}} }} '''Chavjeras Agirė Onaindija ''' (''Javier Aguirre Onaindía'', g. [[1958]] m. [[gruodžio 8]] d.) – [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas ir futbolo treneris. Gimė [[baskai|baskų]] kilmės šeimoje, todėl vėliau įgavo pravardę '' El Vasco'' („baskas“).<ref>{{cite news |title=¿Por qué le dicen Vasco a Javier Aguirre?|trans-title=Why do they call Javier Aguirre Basque? |url=https://www.mediotiempo.com/futbol/liga-mx/por-que-le-dicen-vasco-a-javier-aguirre |access-date=12 April 2024 |work=Medio Tiempo |date=2 November 2021 |language=Spanish}}</ref> Beveik visą karjerą žaidė Meksikoje, išskyrus 1980–1981 m. sezoną, kuriame rungtyniavo JAV, Los Andželo „Aztecs“ klube, ir 1986–1987 m., kai žaidė „Osasunoje“ Ispanijoje. Su Meksikos rinktine dalyvavo [[1986 m. pasaulio futbolo čempionatas|1986 m. pasaulio čempionate]], kurio metu gavo raudoną kortelę. 1995 m. Chavjeras Agirė pradėjo trenerio karjerą „Atlante“ klube. 2002 m. vadovavo Meksikos rinktinei, kuri [[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio čempionate]] pasiekė aštuntfinalį. 2004–05 m. Agirės treniruojamas „Osasunos“ klubas pasiekė Ispanijos taurės finalą, o [[La Liga|La Ligoje]] užėmė 4 vietą ir pirmąsyk pateko į [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygą]]. 2010 m. vadovaudamas Meksikos rinktinei vėl neįveikė aštuntfinalio barjero [[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio čempionate]]. Vėliau treniravo Ispanijos komandas, Japonijos rinkrinę, su kuria [[2015 m. AFC Azijos taurė]]je neįveikė ketvirtfinalio. Vadovavo Egipto rinktinei [[2019 m. Afrikos tautų taurė]]s turnyre, kurį rengė Egiptas, ir netikėtai iškrito dar aštuntfinalyje, dėl ko buvo atleistas.<ref>{{Cite web|url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/48899049|title=Africa Cup of Nations: Egypt sack head coach Javier Aguirre after last-16 exit|date=7 July 2019|website=BBC Sport|access-date=27 August 2019}}</ref> 2021 m. su Meksikos „Monterėjaus“ klubu Agirė laimėjo [[CONCACAF Čempionų lyga|CONCACAF Čempionų lygą]],<ref>{{cite web|url=https://www.fmfstateofmind.com/2021/10/29/22751957/2021-concacaf-champions-league-final-match-recap-rayados-de-monterrey-1-club-america-0 | title=Monterrey win 2021 CONCACAF Champions League title | date=29 October 2021 }}</ref> o 2024 m. Ispanijos „Maljorkos“ klubu pasiekė [[Copa del Rey|Karaliaus taurės]] finalą.<ref>{{cite news |title=Real Mallorca pay the penalty in Seville |url=https://www.majorcadailybulletin.com/sport/real-mallorca/2024/04/07/122823/mallorca-pay-the-penalty.html |access-date=12 April 2024 |work=Mallorca Daily Bulletin |date=7 April 2024}}</ref> 2026 m. vadovavo Meksikos rinktinei [[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|šioje šalyje surengtame pasaulio čempionate]]. == Pasiekimai == === Žaidėjo karjera === ;América * [[Meksikos Primera División]]: 1983–84 m. === Trenerio karjera === '''Pachuca''' * [[Liga MX|Meksikos Primera División]]: Invierno 1999 m. '''al-Wahda''' * [[JAE Prezidento taurė]]: 2016–17 m. * [[JAE futbolo lygos taurė]]: 2015–16 m. '''Monterrey''' * [[CONCACAF Čempionų lyga]]: 2021 m. '''Meksika''' * [[CONCACAF Aukso taurė]]: {{medalis|1|Am}} [[2009 m. CONCACAF Aukso taurė|2009]], [[2025 m. CONCACAF Aukso taurė|2025]] m. * [[CONCACAF Tautų lyga]]: 2024–25 m. * [[Copa América]]: {{medalis|2|Am}} 2 vieta – [[2001 m. Copa América|2001]] m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1986 m. pasaulio futbolo čempionatas|Meksika 1986]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|1}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[1990 m. Šiaurės Amerikos tautų taurė|Kanada 1990]]|2 vieta|2|0|?|0|0}} |} == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Aguirre, Javier}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos futbolo treneriai]] 61fxgtaxas0bpzbgtx7semyktuuegh5 0 698127 7889310 7873654 2026-07-29T12:57:19Z Makenzis 46558 7889310 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Raúl Jiménez | image = [[Vaizdas:Raúl Jiménez 04032026 (1).jpg|180px]] | fullname = Raúl Alonso Jiménez Rodríguez<ref>{{cite web |url=https://www.premierleague.com/news/3044867 |title=Updated squad lists for 2022/23 Premier League |publisher=Premier League |date=4 February 2023 |access-date=11 February 2023}}</ref> |dateofbirth = {{birth date and age|df=y|1991|5|5}}<ref name="PremProfile">{{cite web |title=Raúl Jiménez |url=https://www.premierleague.com/players/11071/Ra%C3%BAl-Jim%C3%A9nez/overview |publisher=Premier League |access-date=3 September 2023}}</ref> | countryofbirth = [[Tepechis]], [[Hidalgas (valstija)|Hidalgas]], [[Meksika]] | height = 1,88 m | position = [[puolėjas]] | currentclub = [[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]] | clubnumber = 9 | youthyears = 2008–2011 | youthclubs = [[Club América|América]] | years = 2011–2014 <br />2014–2015 <br />2015–2019 <br />2018–2019 <br />2019–2023<br /> 2023–2026 <br />2026– | clubs = [[Club América|América]]<br /> [[Atlético Madrid]]<br />[[SL Benfica|Benfica]]<br /> → [[Wolverhampton Wanderers FC|Wolv. Wanderers]] (skol.)<br />[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]]<br /> [[Fulham FC|Fulham]]<br />[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]] | caps(goals) = 96 (36)<br />21 (1)<br />80 (18)<br />38 (13)<br /> 97 (27)<br />98 (28)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | clubs7 = [[Wolverhampton Wanderers F.C.|Wolverhampton Wanderers]] | nationalyears = 2013– | nationalteam = {{fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 127 (46)<ref>{{national Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026 | ntupdate = 2026 |}} '''Raulis Alonsas Chimenesas Rodrigesas''' (''Raúl Alonso Jiménez Rodríguez'', g. [[1991]] m. [[gegužės 5]] d.) – [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Ilgametis Meksikos futbolo rinktinės žaidėjas. Karjerą pradėjo „[[Club América]]“ komandoje Meksikoje. 2014 m. už apie 11 mln. eurų perėjo į Madrido „Atlético“. Ten žaidė nedaug ir perėjo į Lisabonos „Benfica“, kur tapo rezultatyviausiu Portugalijos lygos žaidėju. Po dviejų sezonų perėjo į Anglijos [[Premier League|Premjer lygos]] klubus. Su Meksikos olimpine rinktine Raulis Chimenesas laimėjo auksą [[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse]]. Taip pat padėjo Meksikai laimėti 2 CONCACAF Aukso taures. Pelnė pirmąjį įvartį [[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio futbolo čempionato]] atidaromosiose rungtynėse tarp Meksikos ir Pietų Afrikos Respublikos. == Pasiekimai == '''América''' * [[Liga MX]]: Clausura 2013, Apertura 2014 m. '''Atlético Madrid''' * [[Supercopa de España]]: 2014 m. '''Benfica''' * [[Primeira Liga]]: 2015–16, 2016–17 m. * [[Taça de Portugal]]: 2016–17 m. * [[Taça da Liga]]: 2015–16 m. * [[Supertaça Cândido de Oliveira]]: 2016, 2017 m. '''Meksika U-23''' * [[Vasaros olimpinės žaidynės]]: {{medalis|1|Ol}} 2012 m. * Tulono turnyras: 2012 m. '''Meksika''' * [[CONCACAF Aukso taurė]]: [[2019 m. CONCACAF Aukso taurė|2019]],<ref>{{cite magazine|title=Mexico Turns Tide, Wins Gold Cup Title Again vs. Wasteful USMNT|url=https://www.si.com/soccer/2019/07/07/mexico-usa-gold-cup-title-dos-santos-pizarro-pulisic-berhalter|magazine=[[Sports Illustrated]]|first=Brian|last=Straus|date=7 July 2019}}</ref> [[2025 m. CONCACAF Aukso taurė|2025]] m.<ref>{{cite web |title=United States 1–2 Mexico: Mauricio Pochettino's side beaten in Gold Cup final |url=https://www.bbc.com/sport/football/live/cy4nj815ep1t |access-date=7 July 2025 |website=BBC Sport}}</ref> * [[CONCACAF Tautų lyga]]: 2024–25 m.<ref>{{cite news |date=24 March 2025 |title=Mexico win first Nations League final thanks to Raúl Jiménez double |url=https://www.theguardian.com/football/2025/mar/24/mexico-concacaf-nations-league-panama-raul-jimenez |access-date=24 March 2025 |work=The Guardian |issn=0261-3077}}</ref> * [[CONCACAF taurė]]: 2015 m.<ref>{{cite news |date=11 October 2015 |title=Mexico claim CONCACAF's spot at Confederations Cup |url=https://www.fifa.com/confederationscup/news/y=2015/m=10/news=mexico-claim-concacaf-s-spot-at-confederations-cup-2710781.html |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20151012142539/http://www.fifa.com/confederationscup/news/y=2015/m=10/news=mexico-claim-concacaf-s-spot-at-confederations-cup-2710781.html |archive-date=12 October 2015 |access-date=28 November 2016 |publisher=FIFA}}</ref> '''Asmeniniai''' * [[Taça da Liga]] rezultatyviausias žaidėjas: 2015–16 m.<ref>{{cite web |url=http://www.ligaportugal.pt/en/liga/estatisticas/jogadores/golos/20152016/tacactt |title=Players |website=Liga Portugal |access-date=2 January 2017 |archive-date=3 January 2020 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200103040006/https://www.ligaportugal.pt/en/liga/estatisticas/jogadores/golos/20152016/tacactt |url-status=dead }}</ref> * CONCACAF Aukso taurės auksinis batelis: 2019 m. * [[Wolverhampton Wanderers]] sezono žaidėjas: 2019–20 m.<ref>{{cite news |title=Jimenez seals awards hat-trick |url=https://www.wolves.co.uk/news/club/20200905-end-of-season-awards-jimenez-seals-awards-hat-trick/ |access-date=5 September 2020 |publisher=Wolverhampton Wanderers F.C.}}</ref> * CONCACAF tautų lygos geriausias žaidėjas: 2024–25 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|2|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV/Meksika/Kanada 2026]]|aštuntfinalis|4|3|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2013 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2013]]|pusfinalis|5|2|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2019 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2019]]|1 vieta|6|5|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2025 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2025]]|1 vieta|6|3|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2015 m. Copa América|Čilė 2015]]|I etapas|3|2|0|0|0}} {{futČempSveč|[[Copa_América_Centenario|JAV 2016]]|ketvirtfinalis|3|0|1|0|0}} |} == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Jimenez, Raul}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] 71o019rwtinllgjitrx0l0wgpy0x873 7889311 7889310 2026-07-29T12:57:37Z Makenzis 46558 7889311 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Raúl Jiménez | image = [[Vaizdas:Raúl Jiménez 04032026 (1).jpg|180px]] | fullname = Raúl Alonso Jiménez Rodríguez<ref>{{cite web |url=https://www.premierleague.com/news/3044867 |title=Updated squad lists for 2022/23 Premier League |publisher=Premier League |date=4 February 2023 |access-date=11 February 2023}}</ref> |dateofbirth = {{birth date and age|df=y|1991|5|5}}<ref name="PremProfile">{{cite web |title=Raúl Jiménez |url=https://www.premierleague.com/players/11071/Ra%C3%BAl-Jim%C3%A9nez/overview |publisher=Premier League |access-date=3 September 2023}}</ref> | countryofbirth = [[Tepechis]], [[Hidalgas (valstija)|Hidalgas]], [[Meksika]] | height = 1,88 m | position = [[puolėjas]] | currentclub = [[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]] | clubnumber = 9 | youthyears = 2008–2011 | youthclubs = [[Club América|América]] | years = 2011–2014 <br />2014–2015 <br />2015–2019 <br />2018–2019 <br />2019–2023<br /> 2023–2026 <br />2026– | clubs = [[Club América|América]]<br /> [[Atlético Madrid]]<br />[[SL Benfica|Benfica]]<br /> → [[Wolverhampton Wanderers FC|Wolv. Wanderers]] (skol.)<br />[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]]<br /> [[Fulham FC|Fulham]]<br />[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]] | caps(goals) = 96 (36)<br />21 (1)<br />80 (18)<br />38 (13)<br /> 97 (27)<br />98 (28)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | nationalyears = 2013– | nationalteam = {{fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 127 (46)<ref>{{national Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026 | ntupdate = 2026 |}} '''Raulis Alonsas Chimenesas Rodrigesas''' (''Raúl Alonso Jiménez Rodríguez'', g. [[1991]] m. [[gegužės 5]] d.) – [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Ilgametis Meksikos futbolo rinktinės žaidėjas. Karjerą pradėjo „[[Club América]]“ komandoje Meksikoje. 2014 m. už apie 11 mln. eurų perėjo į Madrido „Atlético“. Ten žaidė nedaug ir perėjo į Lisabonos „Benfica“, kur tapo rezultatyviausiu Portugalijos lygos žaidėju. Po dviejų sezonų perėjo į Anglijos [[Premier League|Premjer lygos]] klubus. Su Meksikos olimpine rinktine Raulis Chimenesas laimėjo auksą [[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse]]. Taip pat padėjo Meksikai laimėti 2 CONCACAF Aukso taures. Pelnė pirmąjį įvartį [[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio futbolo čempionato]] atidaromosiose rungtynėse tarp Meksikos ir Pietų Afrikos Respublikos. == Pasiekimai == '''América''' * [[Liga MX]]: Clausura 2013, Apertura 2014 m. '''Atlético Madrid''' * [[Supercopa de España]]: 2014 m. '''Benfica''' * [[Primeira Liga]]: 2015–16, 2016–17 m. * [[Taça de Portugal]]: 2016–17 m. * [[Taça da Liga]]: 2015–16 m. * [[Supertaça Cândido de Oliveira]]: 2016, 2017 m. '''Meksika U-23''' * [[Vasaros olimpinės žaidynės]]: {{medalis|1|Ol}} 2012 m. * Tulono turnyras: 2012 m. '''Meksika''' * [[CONCACAF Aukso taurė]]: [[2019 m. CONCACAF Aukso taurė|2019]],<ref>{{cite magazine|title=Mexico Turns Tide, Wins Gold Cup Title Again vs. Wasteful USMNT|url=https://www.si.com/soccer/2019/07/07/mexico-usa-gold-cup-title-dos-santos-pizarro-pulisic-berhalter|magazine=[[Sports Illustrated]]|first=Brian|last=Straus|date=7 July 2019}}</ref> [[2025 m. CONCACAF Aukso taurė|2025]] m.<ref>{{cite web |title=United States 1–2 Mexico: Mauricio Pochettino's side beaten in Gold Cup final |url=https://www.bbc.com/sport/football/live/cy4nj815ep1t |access-date=7 July 2025 |website=BBC Sport}}</ref> * [[CONCACAF Tautų lyga]]: 2024–25 m.<ref>{{cite news |date=24 March 2025 |title=Mexico win first Nations League final thanks to Raúl Jiménez double |url=https://www.theguardian.com/football/2025/mar/24/mexico-concacaf-nations-league-panama-raul-jimenez |access-date=24 March 2025 |work=The Guardian |issn=0261-3077}}</ref> * [[CONCACAF taurė]]: 2015 m.<ref>{{cite news |date=11 October 2015 |title=Mexico claim CONCACAF's spot at Confederations Cup |url=https://www.fifa.com/confederationscup/news/y=2015/m=10/news=mexico-claim-concacaf-s-spot-at-confederations-cup-2710781.html |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20151012142539/http://www.fifa.com/confederationscup/news/y=2015/m=10/news=mexico-claim-concacaf-s-spot-at-confederations-cup-2710781.html |archive-date=12 October 2015 |access-date=28 November 2016 |publisher=FIFA}}</ref> '''Asmeniniai''' * [[Taça da Liga]] rezultatyviausias žaidėjas: 2015–16 m.<ref>{{cite web |url=http://www.ligaportugal.pt/en/liga/estatisticas/jogadores/golos/20152016/tacactt |title=Players |website=Liga Portugal |access-date=2 January 2017 |archive-date=3 January 2020 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200103040006/https://www.ligaportugal.pt/en/liga/estatisticas/jogadores/golos/20152016/tacactt |url-status=dead }}</ref> * CONCACAF Aukso taurės auksinis batelis: 2019 m. * [[Wolverhampton Wanderers]] sezono žaidėjas: 2019–20 m.<ref>{{cite news |title=Jimenez seals awards hat-trick |url=https://www.wolves.co.uk/news/club/20200905-end-of-season-awards-jimenez-seals-awards-hat-trick/ |access-date=5 September 2020 |publisher=Wolverhampton Wanderers F.C.}}</ref> * CONCACAF tautų lygos geriausias žaidėjas: 2024–25 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|2|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV/Meksika/Kanada 2026]]|aštuntfinalis|4|3|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2013 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2013]]|pusfinalis|5|2|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2019 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2019]]|1 vieta|6|5|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2025 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2025]]|1 vieta|6|3|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2015 m. Copa América|Čilė 2015]]|I etapas|3|2|0|0|0}} {{futČempSveč|[[Copa_América_Centenario|JAV 2016]]|ketvirtfinalis|3|0|1|0|0}} |} == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Jimenez, Raul}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] h14ehclmfyvkmtq9u78qb416too0l2g 7889312 7889311 2026-07-29T12:58:08Z Makenzis 46558 7889312 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Raúl Jiménez | image = [[Vaizdas:Raúl Jiménez 04032026 (1).jpg|180px]] | fullname = Raúl Alonso Jiménez Rodríguez<ref>{{cite web |url=https://www.premierleague.com/news/3044867 |title=Updated squad lists for 2022/23 Premier League |publisher=Premier League |date=4 February 2023 |access-date=11 February 2023}}</ref> |dateofbirth = {{birth date and age|df=y|1991|5|5}}<ref name="PremProfile">{{cite web |title=Raúl Jiménez |url=https://www.premierleague.com/players/11071/Ra%C3%BAl-Jim%C3%A9nez/overview |publisher=Premier League |access-date=3 September 2023}}</ref> | countryofbirth = [[Tepechis]], [[Hidalgas (valstija)|Hidalgas]], [[Meksika]] | height = 1,88 m | position = [[puolėjas]] | currentclub = [[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]] | clubnumber = 9 | youthyears = 2008–2011 | youthclubs = [[Club América|América]] | years = 2011–2014 <br />2014–2015 <br />2015–2019 <br />2018–2019 <br />2019–2023<br /> 2023–2026 <br />2026– | clubs = [[Club América|América]]<br /> [[Atlético Madrid]]<br />[[SL Benfica|Benfica]]<br /> → [[Wolverhampton Wanderers FC|Wolv. Wanderers]] (skol.)<br />[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]]<br /> [[Fulham FC|Fulham]]<br />[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]] | caps(goals) = 96 (36)<br />21 {{0}}(1)<br />80 (18)<br />38 (13)<br /> 97 (27)<br />98 (28)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | nationalyears = 2013– | nationalteam = {{fut|MEX|1}} | nationalcaps(goals) = 127 (46)<ref>{{national Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026 | ntupdate = 2026 |}} '''Raulis Alonsas Chimenesas Rodrigesas''' (''Raúl Alonso Jiménez Rodríguez'', g. [[1991]] m. [[gegužės 5]] d.) – [[Meksika|Meksikos]] futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Ilgametis Meksikos futbolo rinktinės žaidėjas. Karjerą pradėjo „[[Club América]]“ komandoje Meksikoje. 2014 m. už apie 11 mln. eurų perėjo į Madrido „Atlético“. Ten žaidė nedaug ir perėjo į Lisabonos „Benfica“, kur tapo rezultatyviausiu Portugalijos lygos žaidėju. Po dviejų sezonų perėjo į Anglijos [[Premier League|Premjer lygos]] klubus. Su Meksikos olimpine rinktine Raulis Chimenesas laimėjo auksą [[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse]]. Taip pat padėjo Meksikai laimėti 2 CONCACAF Aukso taures. Pelnė pirmąjį įvartį [[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio futbolo čempionato]] atidaromosiose rungtynėse tarp Meksikos ir Pietų Afrikos Respublikos. == Pasiekimai == '''América''' * [[Liga MX]]: Clausura 2013, Apertura 2014 m. '''Atlético Madrid''' * [[Supercopa de España]]: 2014 m. '''Benfica''' * [[Primeira Liga]]: 2015–16, 2016–17 m. * [[Taça de Portugal]]: 2016–17 m. * [[Taça da Liga]]: 2015–16 m. * [[Supertaça Cândido de Oliveira]]: 2016, 2017 m. '''Meksika U-23''' * [[Vasaros olimpinės žaidynės]]: {{medalis|1|Ol}} 2012 m. * Tulono turnyras: 2012 m. '''Meksika''' * [[CONCACAF Aukso taurė]]: [[2019 m. CONCACAF Aukso taurė|2019]],<ref>{{cite magazine|title=Mexico Turns Tide, Wins Gold Cup Title Again vs. Wasteful USMNT|url=https://www.si.com/soccer/2019/07/07/mexico-usa-gold-cup-title-dos-santos-pizarro-pulisic-berhalter|magazine=[[Sports Illustrated]]|first=Brian|last=Straus|date=7 July 2019}}</ref> [[2025 m. CONCACAF Aukso taurė|2025]] m.<ref>{{cite web |title=United States 1–2 Mexico: Mauricio Pochettino's side beaten in Gold Cup final |url=https://www.bbc.com/sport/football/live/cy4nj815ep1t |access-date=7 July 2025 |website=BBC Sport}}</ref> * [[CONCACAF Tautų lyga]]: 2024–25 m.<ref>{{cite news |date=24 March 2025 |title=Mexico win first Nations League final thanks to Raúl Jiménez double |url=https://www.theguardian.com/football/2025/mar/24/mexico-concacaf-nations-league-panama-raul-jimenez |access-date=24 March 2025 |work=The Guardian |issn=0261-3077}}</ref> * [[CONCACAF taurė]]: 2015 m.<ref>{{cite news |date=11 October 2015 |title=Mexico claim CONCACAF's spot at Confederations Cup |url=https://www.fifa.com/confederationscup/news/y=2015/m=10/news=mexico-claim-concacaf-s-spot-at-confederations-cup-2710781.html |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20151012142539/http://www.fifa.com/confederationscup/news/y=2015/m=10/news=mexico-claim-concacaf-s-spot-at-confederations-cup-2710781.html |archive-date=12 October 2015 |access-date=28 November 2016 |publisher=FIFA}}</ref> '''Asmeniniai''' * [[Taça da Liga]] rezultatyviausias žaidėjas: 2015–16 m.<ref>{{cite web |url=http://www.ligaportugal.pt/en/liga/estatisticas/jogadores/golos/20152016/tacactt |title=Players |website=Liga Portugal |access-date=2 January 2017 |archive-date=3 January 2020 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200103040006/https://www.ligaportugal.pt/en/liga/estatisticas/jogadores/golos/20152016/tacactt |url-status=dead }}</ref> * CONCACAF Aukso taurės auksinis batelis: 2019 m. * [[Wolverhampton Wanderers]] sezono žaidėjas: 2019–20 m.<ref>{{cite news |title=Jimenez seals awards hat-trick |url=https://www.wolves.co.uk/news/club/20200905-end-of-season-awards-jimenez-seals-awards-hat-trick/ |access-date=5 September 2020 |publisher=Wolverhampton Wanderers F.C.}}</ref> * CONCACAF tautų lygos geriausias žaidėjas: 2024–25 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|2|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV/Meksika/Kanada 2026]]|aštuntfinalis|4|3|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2013 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2013]]|pusfinalis|5|2|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2019 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2019]]|1 vieta|6|5|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2025 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV–Kanada 2025]]|1 vieta|6|3|1|0|0}} {{futČempSvečTitle}} {{futČempSveč|[[2015 m. Copa América|Čilė 2015]]|I etapas|3|2|0|0|0}} {{futČempSveč|[[Copa_América_Centenario|JAV 2016]]|ketvirtfinalis|3|0|1|0|0}} |} == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Jimenez, Raul}} [[Kategorija:Meksikos futbolininkai]] [[Kategorija:Meksikos olimpiečiai]] pxsta0tgm2kyd21ohnmsz85s74lsqym 0 698355 7889675 7874767 2026-07-30T07:16:30Z Italas 4216 7889675 wikitext text/x-wiki {{current}} {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. pasaulio komandinis diskgolfo čempionatas |logotipas = WFDF-WTDGC-2026-logo-w-PDGA.jpg |data = [[2026]] m. [[rugsėjo 8]] – [[Rugsėjo 12|12]] d. |vieta = {{flag|LTU}} |stadionas = [[Pūčkoriai|Pūčkorių parkas]] |šalių skaičius = 29 |dalyvių skaičius = 49 komandos |lygis = Pasaulio komandinis čempionatas |komandinis prizas = |prieš = [[2024 m. pasaulio komandinis diskgolfo čempionatas|2024 m. Australija]] |po = [[2030 m. pasaulio komandinis diskgolfo čempionatas|2030 m.]] }} '''2026 m. pasaulio komandinis diskgolfo čempionatas''' ({{en|WFDF 2026 World Team Disc Golf Championships}}) vyks [[2026]] m. [[rugsėjo 8]] – [[Rugsėjo 12|12]] dienomis [[Vilnius|Vilniuje]].<ref>[https://www.wtdgc.sport/event-event-overview/ Event Overview]</ref> <ref>[https://wfdf.sport/event/wfdf-2026-world-team-disc-golf-championships/ WFDF 2026 World Team Disc Golf Championships]</ref> Tai bus pirmas tokio lygio [[Diskgolfas|diskgolfo]] čempionatas, rengiamas [[Lietuva|Lietuvoje]]. Čempionatas vyks dvejuose Vilniaus diskgolfo parkuose – [[Pūčkoriai|Pūčkoriuose]] ir naujai įrengtame parke šalia [[Belmontas|Belmonto]].<ref>[https://www.discgolf.lt/turnyrai/2026-m-pasaulio-komandinis-cempionatas-vilniuje/ 2026 m. pasaulio komandinis čempionatas Vilniuje]</ref> <ref>[https://www.vilnius-events.lt/en/event/world-team-discgolf-championship-2026/ World team discgolf championship 2026]</ref> Šiame čempionate dalyvaus rekordinis skaičius dalyvių – 49 komandos (''open'' ir ''masters'' divizionuose).<ref>[https://www.govilnius.lt/media-news/largest-ever-world-team-disc-golf-championship-set-for-vilnius Largest-Ever World Team Disc Golf Championship Set for Vilnius]</ref> == Lietuvos komanda == 2026 m. birželio mėnesį buvo patvirtintos Lietuvos rinktinės sudėtys<ref>[https://www.discgolf.lt/turnyrai/2026-m-pasaulio-komandinis-cempionatas-vilniuje/ Lietuvos komandų formavimas]</ref>: * '''MPO''': Arnas Lietuvninkas, Domas Šimkūnas, Linas Strelkauskas, Andrius Timofejevas, Vytautas Lukas Paukštė, Gabrielius Gricius, Tautvydas Gylys ir Matas Kievinas. * '''FPO''': Guoda Čaikinienė, Mireta Kievinė, Lina Umbrasaitė ir Simona Laucevičienė. * '''MP40''': Mindaugas Pošius, Darius Žukauskas, Aurelijus Zinkevičius, Mindaugas Likas, Vytenis Čukauskas ir Mindaugas Motiejaitis. * '''FP40''': Oksana Žukauskienė, Svetlana Kobec, Sigita Puišienė ir Nadežda Memelova. * '''MP50''': Miroslavas Jurgelevičius ir Raimondas Mikalkėnas. == Nuorodos == *[https://www.wtdgc.sport/ Oficiali čempionato svetainė] *[https://www.discgolf.lt/turnyrai/2026-m-pasaulio-komandinis-cempionatas-vilniuje/ Oficiali čempionato lietuviška svetainė] == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Diskgolfas]] [[Kategorija:Tarptautinės sporto varžybos Lietuvoje]] [[Kategorija:Lietuvos sportas 2026 m.]] 2fe9lycvxc429no6z6u24olhydnu1di 0 698401 7889372 7876316 2026-07-29T13:46:11Z Makenzis 46558 7889372 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Yassine Bounou | image = [[File:Yassine Bounou Brazil V Morocco 13 June 2026-169.jpg|180px]] | fullname = Yassine Bounou<ref name="FIFA">{{cite web |url=https://tournament.fifadata.com/documents/FWC/2018/pdf/FWC_2018_SQUADLISTS.PDF |title=2018 FIFA World Cup Russia – List of Players |website=FIFA.com |publisher=Fédération Internationale de Football Association |date=4 June 2018 |access-date=10 June 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180610160600/https://tournament.fifadata.com/documents/FWC/2018/pdf/FWC_2018_SQUADLISTS.PDF |archive-date=10 June 2018}}</ref> | dateofbirth = {{Birth date and age|1991|4|5|df=y}}<ref name="FIFA"/> | countryofbirth = [[Monrealis]], [[Kanada]] | height = 1,92 m<ref>{{cite web |title=Yassine Bounou |date=25 January 2024 |url=https://www.spl.com.sa/en/players/80305/yassine-bounou |publisher=Saudi Pro League |access-date=12 February 2024}}</ref> | position = [[vartininkas]] | currentclub = [[Al Hilal SFC|al-Hilal]] | clubnumber = 37 | youthyears = 1999–2010 | youthclubs = [[Wydad AC|Wydad Casablanca]] | years = 2010–2012<br> 2012–2014<br> 2012–2016 <br> 2014–2016 <br> 2016–2020<br> 2019–2020<br> 2020–2023<br> 2023– | clubs = [[Wydad AC|Wydad Casablanca]]<br> [[Atlético Madrid B]] <br>[[Atlético Madrid]] <br> → [[Real Zaragoza|Zaragoza]] (skol.) <br>[[Girona FC|Girona]] <br> → [[Sevilla FC|Sevilla]] (skol.) <br>[[Sevilla FC|Sevilla]] <br> [[Al Hilal SFC|al-Hilal]] | caps(goals)= 8 (0)<br> 47 (0)<br> 0 (0)<br>35 (0)<br> 83 (0)<br>6 (0)<br>90 (1)<br>88 (0) | nationalyears = 2013– | nationalteam = {{fut|MAR|1}} | nationalcaps(goals) = 96 (0) | cupdate = 21 May 2026 (UTC) | ntupdate = 2026 }} '''Jasinas Bunu''', dar žinomas kaip '''Bono''' ({{en|Yassine Bounou}}, {{ar|ياسين بونو|Yāsīn Būnū}}, g. [[1991]] m. [[gegužės 5]] d.) – [[Marokas|Maroko]] futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje. Gimė [[marokiečiai|marokiečių]] šeimoje [[Kanada|Kanadoje]]. Būdamas 3 metų su tėvais grįžo į Maroką ([[Kasablanka|Kasablanką]]). Treniravosi Kasablankos „Wydad“ klube, į kurio pagrindinę sudėtį įtrauktas 2010 m. Nuo 2012 m. rungtyniavo Madrido „Atlético“ dubleriuose bei buvo 3 pagrindinės komandos vartininkas. Už ją žaidė kontroliniame susitikime su „Numansija“.<ref>[http://en.clubatleticodemadrid.com/noticias/siqueira-im-happy-to-debut-with-atletico Siqueira: „I’m happy to have made my debut with Atlético“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306224722/http://en.clubatleticodemadrid.com/noticias/siqueira-im-happy-to-debut-with-atletico |date=6 March 2016 }}; Atlético Madrid, 24 July 2014</ref> Vėliau skolintas į „Saragosą“, kelis sezonus praleido „Cheronos“ klube. Karjeros viršūnę Jasinas Bunu pasiekė žaisdamas už [[Sevilla FC|„Sevilijos“]] klubą. Tada jis laimėjo geriausio La Ligos vartininko apdovanojimą, nominuotas 2022 ir 2023 m. FIFA geriausio metų vartininko apdovanojimuose. 2023 m. perėjo į Saudo Arabijos klubą „al-Hilal“, pateko į 2023 m. ''[[Ballon d’Or]]'' nominantų sąrašą.<ref>{{Cite web |date=2023-09-06 |title=Ballon d'Or 2023: Nominees revealed for the Golden Ball with Lionel Messi, Erling Haaland and Kylian Mbappe all in contention |url=https://www.goal.com/en/lists/ballon-dor-2023-nominees-revealed-golden-ball/bltd30128bf3edd43ae |access-date=2023-09-06 |website=www.goal.com |language=en}}</ref> Jasinas Bunu galėjo atstovauti tiek Kanadai, tiek Marokui, bet pasirinko pastarąją šalį.<ref>{{Cite news |date=2022-12-06 |title=Morocco goalkeeper and World Cup star Yassine Bounou was once asked to play for Canada |url=https://www.thestar.com/sports/soccer/morocco-goalkeeper-and-world-cup-star-yassine-bounou-was-once-asked-to-play-for-canada/article_e2fc75c1-94ca-5150-9399-838af908fea7.html |access-date=2026-07-04 |work=The Toronto Star |language=en-CA |issn=0319-0781 }}</ref> Žaidė Maroko jaunimo rinktinėse, kaip atsarginis vartininkas dalyvavo [[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]]. 2013 m. debiutavo Maroko nacionalinėje rinktinėje, o nuo 2019 m. įsitvirtino kaip pagrindinis vartininkas. Pasižymėjo savo žaidimu [[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|2022 m. pasaulio čempionate]], kur 4 rungtynėse nepraleido įvarčių, atrėmė du ispanų 11 m baudinius aštuntfinalio serijoje. == Pasiekimai == '''Wydad AC''' * [[Botola Pro]]: 2009–10 m.<ref>{{cite web | title=Eurosport is not available in your region | url=https://www.eurosport.fr/football/botola-maroc/2010-2011/ }}</ref> '''Atlético Madrid''' * [[La Liga]]: 2013–14 m.<ref>{{cite news|url=https://www.marca.com/eventos/marcador/futbol/2014/supercopa_espana/final/vuelta/atm_rma/|title=Una pequeña revancha|trans-title=A little revenge|work=[[Marca (newspaper)|Marca]]|language=es|date=22 August 2014|access-date=22 August 2014}}</ref> * [[Supercopa de España]]: 2014 m. '''Sevilla''' * [[UEFA Europos lyga]]: 2019–20,<ref>{{cite news |last1=Wilkinson |first1=Jack |title=Sevilla 3–2 Inter Milan: Sevilla edge five-goal thriller for sixth Europa League crown |url=https://www.skysports.com/football/sevilla-vs-inter/report/426076 |access-date=21 August 2020 |publisher=Sky Sports |date=21 August 2020}}</ref> 2022–23 m.<ref>{{cite news |last=Lowe |first=Sid |date=31 May 2023 |title=Montiel edges Sevilla to seventh Europa League triumph with win over Roma |language= |work=The Guardian |url=https://www.theguardian.com/football/2023/may/31/sevilla-roma-europa-league-final-match-report |access-date=31 May 2023 |issn=0261-3077}}</ref> '''al-Hilal''' * [[Saudi Pro League]]: [[2023–2024 m. Saudi Pro League|2023–24 m.]]<ref>{{cite news |title=Al-Hilal crowned Saudi Pro League champions 🏆 |date=11 May 2024 |access-date=11 May 2024 |url=https://onefootball.com/en/news/al-hilal-crowned-saudi-pro-league-champions-39475175 |website=OneFootball}}</ref> * [[Saudo Arabijos karaliaus taurė]]: 2023–24,<ref>{{cite web | url=https://khelnow.com/football/world-football-al-hilal-lift-kings-cup-2024-202405 | title=Al Hilal lift King's Cup 2024 after penalty shootout win against al Nassr |website=Khel Now |date=1 June 2024 |access-date=1 June 2024}}</ref> 2025–26 m.<ref>{{cite news|url=https://saudigazette.com.sa/article/661200/sports/crown-prince-crowns-al-hilal-with-kings-cup|title=Crown Prince crowns Al-Hilal with King's Cup|newspaper=Saudi Gazette|date=9 May 2026|access-date=9 May 2026}}</ref> * [[Saudo Arabijos futbolo supertaurė]]: 2023,<ref>{{cite news|url=https://www.espn.com/soccer/story/_/id/39924782/al-hilal-thrash-al-ittihad-win-saudi-super-cup|title=Al Hilal thrash Al Ittihad to win Saudi Super Cup|publisher=ESPN|date=11 April 2024|access-date=11 April 2024}}</ref> 2024 m.<ref name="tribune.com.pk">{{cite web | url=https://tribune.com.pk/story/2488875/al-hilal-dominate-ronaldos-al-nassr-to-win-saudi-super-cup | title=Al Hilal dominate Ronaldo's al Nassr to win Saudi Super Cup | date=17 August 2024 |publisher=Tribune}}</ref> '''Marokas''' * [[Afrikos tautų taurė]]: {{medalis|1|Af}} [[2025 m. Afrikos tautų taurė|2025]]<ref>{{Cite news |last=Bosher |first=Luke |last2=Joseph |first2=Sam |last3=Harris |first3=Jay |date=18 March 2026 |title=Morocco crowned AFCON winners 57 days after final as Senegal's victory declared void |url=https://www.nytimes.com/athletic/7126755/2026/03/17/afcon-morocco-senegal-final-overturned/ |access-date=18 March 2026 |work=The New York Times |language=en-US |issn=0362-4331}}</ref> '''Asmeniniai''' * La Ligos Rikardo Samoros apdovanojimas: 2021–22 m.<ref name="Zamora22">{{cite web |date= |title=Liga : Yassine Bounou, le Zamora du foot espagnol 2021-2022 ! |url=https://www.lopinion.ma/Liga-Yassine-Bounou-le-Zamora-du-foot-espagnol-2021-2022-_a27574.html |accessdate=25 May 2022 |publisher=Lopinion.ma}}</ref> * [[La Liga|La Ligos]] geriausias Afrikos žaidėjas: 2021–22 m.<ref>{{cite web | url=https://fr.hespress.com/267641-yassine-bounou-elu-meilleur-joueur-africain-de-laliga.html | title=Yassine Bounou élu meilleur joueur africain de LaLiga|work=Hespress|first=Yasmine|last=Saih|date=13 June 2022|access-date=6 December 2022|language=fr}}</ref> * [[CAF]] metų vartininkas: 2023, 2025 m.<ref>{{Cite web|url=https://h24info.ma/sport/football/yassine-bounou-sacre-meilleur-gardien-dafrique/|title=Yassine Bounou sacré meilleur gardien d'Afrique, H24info|date=19 November 2025}}</ref> * [[Saudi Pro League]] sezono vartininkas: 2023–24 m.<ref>{{cite web | url=https://www.saudigazette.com.sa/article/643226/Sports/Al-Hilals-Bono-named-best-goalkeeper-of-Saudi-League | title=Al Hilal's Bono named best goalkeeper of Saudi League | date=30 May 2024 }}</ref> * Afrikos tautų taurės „auksinė pirštinė“: 2025 m.<ref>{{cite news |date=18 January 2026 |title=Yassine Bounou wins TotalEnergies CAF AFCON 2025 Goalkeeper of the Tournament |url=https://www.cafonline.com/afcon2025/news/yassine-bounou-wins-totalenergies-caf-afcon-2025-goalkeeper-of-the-tournament/ |access-date=18 January 2026 |publisher=Confederation of African Football}}</ref> * Maroko valstybinis „Sosto ordinas“: 2022 m.<ref>{{cite web | url=http://telquel.ma/2016/09/02/les-dix-types-wissams-royaux-accordes-mohammed-vi_1512834 | archive-url=https://web.archive.org/web/20250616101626/https://telquel.ma/2016/09/02/les-dix-types-wissams-royaux-accordes-mohammed-vi_1512834#federation=archive.wikiwix.com&tab=url | url-status=dead | archive-date=16 June 2025 | title=Les dix types de wissams royaux accordés par Mohammed VI | access-date=24 January 2025 }}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|I etapas|0|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|4 vieta|6|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV/Kanada/Meksika 2026]]|ketvirtfinalis|6|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2017 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas 2017]]|ketvirtfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2019 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2019]]|aštuntfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2021 m. Afrikos Tautų taurė|Kamerūnas 2021]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2023 m. Afrikos Tautų taurė|Dramblio K. K. 2023]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2025 m. Afrikos Tautų taurė|Marokas 2025]]|1 vieta|7|0|0|0|0}} |} == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Bounou, Y.}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai]] [[Kategorija:Maroko olimpiečiai]] pzj33jcfk3n10egj80ki51tudty7z0x 7889373 7889372 2026-07-29T13:46:30Z Makenzis 46558 7889373 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Yassine Bounou | image = [[File:Yassine Bounou Brazil V Morocco 13 June 2026-169.jpg|180px]] | fullname = Yassine Bounou<ref name="FIFA">{{cite web |url=https://tournament.fifadata.com/documents/FWC/2018/pdf/FWC_2018_SQUADLISTS.PDF |title=2018 FIFA World Cup Russia – List of Players |website=FIFA.com |publisher=Fédération Internationale de Football Association |date=4 June 2018 |access-date=10 June 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180610160600/https://tournament.fifadata.com/documents/FWC/2018/pdf/FWC_2018_SQUADLISTS.PDF |archive-date=10 June 2018}}</ref> | dateofbirth = {{Birth date and age|1991|4|5|df=y}}<ref name="FIFA"/> | countryofbirth = [[Monrealis]], [[Kanada]] | height = 1,92 m<ref>{{cite web |title=Yassine Bounou |date=25 January 2024 |url=https://www.spl.com.sa/en/players/80305/yassine-bounou |publisher=Saudi Pro League |access-date=12 February 2024}}</ref> | position = [[vartininkas]] | currentclub = [[Al Hilal SFC|al-Hilal]] | clubnumber = 37 | youthyears = 1999–2010 | youthclubs = [[Wydad AC|Wydad Casablanca]] | years = 2010–2012<br> 2012–2014<br> 2012–2016 <br> 2014–2016 <br> 2016–2020<br> 2019–2020<br> 2020–2023<br> 2023– | clubs = [[Wydad AC|Wydad Casablanca]]<br> [[Atlético Madrid B]] <br>[[Atlético Madrid]] <br> → [[Real Zaragoza|Zaragoza]] (skol.) <br>[[Girona FC|Girona]] <br> → [[Sevilla FC|Sevilla]] (skol.) <br>[[Sevilla FC|Sevilla]] <br> [[Al Hilal SFC|al-Hilal]] | caps(goals)= 8 (0)<br> 47 (0)<br> 0 (0)<br>35 (0)<br> 83 (0)<br>6 (0)<br>90 (1)<br>88 (0) | nationalyears = 2013– | nationalteam = {{fut|MAR|1}} | nationalcaps(goals) = 96 (0) | cupdate = 2026 | ntupdate = 2026 }} '''Jasinas Bunu''', dar žinomas kaip '''Bono''' ({{en|Yassine Bounou}}, {{ar|ياسين بونو|Yāsīn Būnū}}, g. [[1991]] m. [[gegužės 5]] d.) – [[Marokas|Maroko]] futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje. Gimė [[marokiečiai|marokiečių]] šeimoje [[Kanada|Kanadoje]]. Būdamas 3 metų su tėvais grįžo į Maroką ([[Kasablanka|Kasablanką]]). Treniravosi Kasablankos „Wydad“ klube, į kurio pagrindinę sudėtį įtrauktas 2010 m. Nuo 2012 m. rungtyniavo Madrido „Atlético“ dubleriuose bei buvo 3 pagrindinės komandos vartininkas. Už ją žaidė kontroliniame susitikime su „Numansija“.<ref>[http://en.clubatleticodemadrid.com/noticias/siqueira-im-happy-to-debut-with-atletico Siqueira: „I’m happy to have made my debut with Atlético“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306224722/http://en.clubatleticodemadrid.com/noticias/siqueira-im-happy-to-debut-with-atletico |date=6 March 2016 }}; Atlético Madrid, 24 July 2014</ref> Vėliau skolintas į „Saragosą“, kelis sezonus praleido „Cheronos“ klube. Karjeros viršūnę Jasinas Bunu pasiekė žaisdamas už [[Sevilla FC|„Sevilijos“]] klubą. Tada jis laimėjo geriausio La Ligos vartininko apdovanojimą, nominuotas 2022 ir 2023 m. FIFA geriausio metų vartininko apdovanojimuose. 2023 m. perėjo į Saudo Arabijos klubą „al-Hilal“, pateko į 2023 m. ''[[Ballon d’Or]]'' nominantų sąrašą.<ref>{{Cite web |date=2023-09-06 |title=Ballon d'Or 2023: Nominees revealed for the Golden Ball with Lionel Messi, Erling Haaland and Kylian Mbappe all in contention |url=https://www.goal.com/en/lists/ballon-dor-2023-nominees-revealed-golden-ball/bltd30128bf3edd43ae |access-date=2023-09-06 |website=www.goal.com |language=en}}</ref> Jasinas Bunu galėjo atstovauti tiek Kanadai, tiek Marokui, bet pasirinko pastarąją šalį.<ref>{{Cite news |date=2022-12-06 |title=Morocco goalkeeper and World Cup star Yassine Bounou was once asked to play for Canada |url=https://www.thestar.com/sports/soccer/morocco-goalkeeper-and-world-cup-star-yassine-bounou-was-once-asked-to-play-for-canada/article_e2fc75c1-94ca-5150-9399-838af908fea7.html |access-date=2026-07-04 |work=The Toronto Star |language=en-CA |issn=0319-0781 }}</ref> Žaidė Maroko jaunimo rinktinėse, kaip atsarginis vartininkas dalyvavo [[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]]. 2013 m. debiutavo Maroko nacionalinėje rinktinėje, o nuo 2019 m. įsitvirtino kaip pagrindinis vartininkas. Pasižymėjo savo žaidimu [[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|2022 m. pasaulio čempionate]], kur 4 rungtynėse nepraleido įvarčių, atrėmė du ispanų 11 m baudinius aštuntfinalio serijoje. == Pasiekimai == '''Wydad AC''' * [[Botola Pro]]: 2009–10 m.<ref>{{cite web | title=Eurosport is not available in your region | url=https://www.eurosport.fr/football/botola-maroc/2010-2011/ }}</ref> '''Atlético Madrid''' * [[La Liga]]: 2013–14 m.<ref>{{cite news|url=https://www.marca.com/eventos/marcador/futbol/2014/supercopa_espana/final/vuelta/atm_rma/|title=Una pequeña revancha|trans-title=A little revenge|work=[[Marca (newspaper)|Marca]]|language=es|date=22 August 2014|access-date=22 August 2014}}</ref> * [[Supercopa de España]]: 2014 m. '''Sevilla''' * [[UEFA Europos lyga]]: 2019–20,<ref>{{cite news |last1=Wilkinson |first1=Jack |title=Sevilla 3–2 Inter Milan: Sevilla edge five-goal thriller for sixth Europa League crown |url=https://www.skysports.com/football/sevilla-vs-inter/report/426076 |access-date=21 August 2020 |publisher=Sky Sports |date=21 August 2020}}</ref> 2022–23 m.<ref>{{cite news |last=Lowe |first=Sid |date=31 May 2023 |title=Montiel edges Sevilla to seventh Europa League triumph with win over Roma |language= |work=The Guardian |url=https://www.theguardian.com/football/2023/may/31/sevilla-roma-europa-league-final-match-report |access-date=31 May 2023 |issn=0261-3077}}</ref> '''al-Hilal''' * [[Saudi Pro League]]: [[2023–2024 m. Saudi Pro League|2023–24 m.]]<ref>{{cite news |title=Al-Hilal crowned Saudi Pro League champions 🏆 |date=11 May 2024 |access-date=11 May 2024 |url=https://onefootball.com/en/news/al-hilal-crowned-saudi-pro-league-champions-39475175 |website=OneFootball}}</ref> * [[Saudo Arabijos karaliaus taurė]]: 2023–24,<ref>{{cite web | url=https://khelnow.com/football/world-football-al-hilal-lift-kings-cup-2024-202405 | title=Al Hilal lift King's Cup 2024 after penalty shootout win against al Nassr |website=Khel Now |date=1 June 2024 |access-date=1 June 2024}}</ref> 2025–26 m.<ref>{{cite news|url=https://saudigazette.com.sa/article/661200/sports/crown-prince-crowns-al-hilal-with-kings-cup|title=Crown Prince crowns Al-Hilal with King's Cup|newspaper=Saudi Gazette|date=9 May 2026|access-date=9 May 2026}}</ref> * [[Saudo Arabijos futbolo supertaurė]]: 2023,<ref>{{cite news|url=https://www.espn.com/soccer/story/_/id/39924782/al-hilal-thrash-al-ittihad-win-saudi-super-cup|title=Al Hilal thrash Al Ittihad to win Saudi Super Cup|publisher=ESPN|date=11 April 2024|access-date=11 April 2024}}</ref> 2024 m.<ref name="tribune.com.pk">{{cite web | url=https://tribune.com.pk/story/2488875/al-hilal-dominate-ronaldos-al-nassr-to-win-saudi-super-cup | title=Al Hilal dominate Ronaldo's al Nassr to win Saudi Super Cup | date=17 August 2024 |publisher=Tribune}}</ref> '''Marokas''' * [[Afrikos tautų taurė]]: {{medalis|1|Af}} [[2025 m. Afrikos tautų taurė|2025]]<ref>{{Cite news |last=Bosher |first=Luke |last2=Joseph |first2=Sam |last3=Harris |first3=Jay |date=18 March 2026 |title=Morocco crowned AFCON winners 57 days after final as Senegal's victory declared void |url=https://www.nytimes.com/athletic/7126755/2026/03/17/afcon-morocco-senegal-final-overturned/ |access-date=18 March 2026 |work=The New York Times |language=en-US |issn=0362-4331}}</ref> '''Asmeniniai''' * La Ligos Rikardo Samoros apdovanojimas: 2021–22 m.<ref name="Zamora22">{{cite web |date= |title=Liga : Yassine Bounou, le Zamora du foot espagnol 2021-2022 ! |url=https://www.lopinion.ma/Liga-Yassine-Bounou-le-Zamora-du-foot-espagnol-2021-2022-_a27574.html |accessdate=25 May 2022 |publisher=Lopinion.ma}}</ref> * [[La Liga|La Ligos]] geriausias Afrikos žaidėjas: 2021–22 m.<ref>{{cite web | url=https://fr.hespress.com/267641-yassine-bounou-elu-meilleur-joueur-africain-de-laliga.html | title=Yassine Bounou élu meilleur joueur africain de LaLiga|work=Hespress|first=Yasmine|last=Saih|date=13 June 2022|access-date=6 December 2022|language=fr}}</ref> * [[CAF]] metų vartininkas: 2023, 2025 m.<ref>{{Cite web|url=https://h24info.ma/sport/football/yassine-bounou-sacre-meilleur-gardien-dafrique/|title=Yassine Bounou sacré meilleur gardien d'Afrique, H24info|date=19 November 2025}}</ref> * [[Saudi Pro League]] sezono vartininkas: 2023–24 m.<ref>{{cite web | url=https://www.saudigazette.com.sa/article/643226/Sports/Al-Hilals-Bono-named-best-goalkeeper-of-Saudi-League | title=Al Hilal's Bono named best goalkeeper of Saudi League | date=30 May 2024 }}</ref> * Afrikos tautų taurės „auksinė pirštinė“: 2025 m.<ref>{{cite news |date=18 January 2026 |title=Yassine Bounou wins TotalEnergies CAF AFCON 2025 Goalkeeper of the Tournament |url=https://www.cafonline.com/afcon2025/news/yassine-bounou-wins-totalenergies-caf-afcon-2025-goalkeeper-of-the-tournament/ |access-date=18 January 2026 |publisher=Confederation of African Football}}</ref> * Maroko valstybinis „Sosto ordinas“: 2022 m.<ref>{{cite web | url=http://telquel.ma/2016/09/02/les-dix-types-wissams-royaux-accordes-mohammed-vi_1512834 | archive-url=https://web.archive.org/web/20250616101626/https://telquel.ma/2016/09/02/les-dix-types-wissams-royaux-accordes-mohammed-vi_1512834#federation=archive.wikiwix.com&tab=url | url-status=dead | archive-date=16 June 2025 | title=Les dix types de wissams royaux accordés par Mohammed VI | access-date=24 January 2025 }}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|I etapas|0|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|4 vieta|6|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV/Kanada/Meksika 2026]]|ketvirtfinalis|6|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2017 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas 2017]]|ketvirtfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2019 m. Afrikos Tautų taurė|Egiptas 2019]]|aštuntfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2021 m. Afrikos Tautų taurė|Kamerūnas 2021]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2023 m. Afrikos Tautų taurė|Dramblio K. K. 2023]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2025 m. Afrikos Tautų taurė|Marokas 2025]]|1 vieta|7|0|0|0|0}} |} == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Bounou, Y.}} [[Kategorija:Maroko futbolininkai]] [[Kategorija:Maroko olimpiečiai]] nyco3753cx9bd2t6g2g2zbvxt23zy21 0 698861 7889631 7883464 2026-07-30T04:55:04Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7889631 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Leandro Paredes | image = [[Vaizdas:Leandro Paredes Argentina v Egypt 7 July 2026-048.jpg|180px]] | fullname = Leandro Daniel Paredes<ref name="FIFA">{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce44/pdf/SquadLists-English.pdf |title=FIFA World Cup Qatar 2022™: List of Players: Argentina |publisher=FIFA |page=1 |date=15 November 2022 |access-date=15 November 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20221218195301/https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce44/pdf/SquadLists-English.pdf |archive-date=18 December 2022 |url-status=live}}</ref> | dateofbirth = {{Birth date and age|1994|6|29|df=y}}<ref name="FIFA"/> | countryofbirth = [[San Chustas]], [[Buenos Airių provincija|Buenos Airių prov.]], [[Argentina]] | height = 1,82 m<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce281/pdf/SquadLists-English.pdf |title=FIFA World Cup 2026: Squad List |publisher=[[FIFA]] |date=2 June 2026 |access-date=2 June 2026}}</ref> | currentclub = [[Boca Juniors]] | clubnumber = 5 | position = atraminis [[saugas]] | youthyears = 2002–2010 | youthclubs = [[Boca Juniors]] | years = 2010–2015<br> 2014<br> 2014–2015<br> 2015–2017<br> 2015–2016 <br>2017–2019<br> 2019–2023<br> 2022–2023<br> 2023–2025<br> 2025– | clubs = [[Boca Juniors]]<br> → [[AC ChievoVerona|Chievo]] (skol.) <br> → [[AS Roma|Roma]] (skol.)<br> [[AS Roma|Roma]]<br> → [[Empoli FC|Empoli]] (skol.) <br>[[FC Zenit Saint Petersburg|Zenit Sankt Peterburg]]<br> [[Paris Saint-Germain FC|Paris Saint-Germain]] <br> → [[Juventus FC|Juventus]] (skol.)<br>[[AS Roma|Roma]]<br> [[Boca Juniors]] | caps(goals)= 28 (5)<br> 1 (0)<br>10 (1)<br>27 (3)<br>33 (2)<br> 43 (7)<br>72 (2)<br> 25 (1)<br> 56 (6)<br> 32 (3) | nationalyears = 2017–<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalteam = {{fut|ARG|1}} | nationalcaps(goals)= 84 (5) | cupdate = 23:59, 10 May 2026 (UTC) | ntupdate = 19 July 2026 }} '''Leandras Danielis Paredesas''' (''Leandro Daniel Paredes'', g. [[1994]] m. [[birželio 29]] d.) – [[Argentina|Argentinos]] futbolininkas, rungtyniaujantis atraminio saugo pozicijoje. Gimė [[paragvajiečiai|paragvajiečių]] šeimoje Argentinoje.<ref>{{Cite web|url=https://d10.ultimahora.com/leandro-paredes-un-campeon-america-sangre-guarani-n2951787.html|title=Leandro Paredes, un campeón de América con sangre guaraní|website=d10.ultimahora.com|date=19 July 2021 }}</ref> Karjerą pradėjo „[[Boca Juniors]]“ klube, trumpai skolintas į Italijos klubus. 2015 m. už 6 mln. eurų Paredesas perėjo į „Romos“ klubą, kuriam anksčiau buvo skolintas. Vėliau rungtyniavo Sankt Peterburgo „Zenite“, o 2019 m. sudarė 4,5 m. kontraktą (už 40 mln. eurų) su „Paris Saint-Germain“.<ref>{{Cite web|url=http://www.espn.com/soccer/soccer-transfers/story/3762006/paris-saint-germain-confirm-leandro-paredes-signing-from-zenit-saint-petersburg|title=PSG confirm Paredes signing from Zenit|date=29 January 2019|website=ESPN.com|language=en|access-date=29 January 2019}}</ref> 2023–2025 m. grįžo į „Romą“, o po to – į gimtąjį „Boca Juniors“ klubą. Leandras Paredesas 2011 m. atstovavo Argentinos U-17 rinktinei, o 2017 m. debiutavo nacionalinėje rinktinėje. Šis žaidėjas buvo svarbus gynybinis futbolininkas Argentinos rinktinės sudėtyje, nesyk pasižymėjo grubiu, provokuojančiu žaidimu (pvz., sukėlė susirėmimą 2022 m. pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalyje prieš [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandus]]<ref name="NOS">{{Cite web |url=https://nos.nl/artikel/2455824-gemoederen-liepen-hoog-op-dumfries-krijgt-na-afloop-rood-messi-bekvecht-met-weghorst |title=Gemoederen liepen hoog op: Dumfries krijgt na afloop rood, Messi bekvecht met Weghorst |publisher=NOS |date=10 December 2022 |language=nl |access-date=10 December 2022}}</ref> arba po pralaimėto 2026 m. pasaulio čempionato finalo).<ref name=":0">{{Cite web |date=19 July 2026 |title=Argentina’s World Cup ends with punches and in disgrace |url=https://www.independent.co.uk/sport/football/leandro-paredes-red-card-argentina-spain-world-cup-b3017827.html |access-date=19 July 2026 |website=The Independent|first=Jamie|last=Braidwood |language=en}}</ref> == Pasiekimai == '''Boca Juniors''' * [[Argentinos Primera División]]: Apertura 2011 m. * [[Copa Argentina]]: 2011–12 m. '''Zenit Sankt Peterburg''' * [[Rusijos Premjer lyga]]: 2018–19 m. '''Paris Saint-Germain''' * [[Ligue 1]]: 2018–19, 2019–20,<ref>{{cite news|url=https://www.ligue1.com/Articles/NEWS/2020/04/30/psg-champions-season-ended-ligue-1|title=PSG champions as season ended|date=30 April 2020|access-date=30 April 2020|publisher=Ligue 1}}</ref> 2021–22,<ref>{{cite news |last1=Bosher |first1=Luke |last2=Whitehead |first2=Jacob |date=23 April 2022 |title=PSG crowned Ligue 1 champions after draw against Lens |url=https://www.nytimes.com/athletic/4179531/2022/04/22/psg-crowned-ligue-1-champions-after-messi-secures-draw-against-lens/ |access-date=23 April 2022 |website=The Athletic}}</ref> 2022–23 m.<ref>{{Cite web |last=Scott |first=Andy |date=27 May 2023 |title=PSG win record 11th French title |url=https://sports.yahoo.com/psg-win-record-11th-french-213907278.html |access-date=29 May 2023 |website=[[Yahoo! Sports]] |language=en-US |archive-date=2023-05-28 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230528074853/https://sports.yahoo.com/psg-win-record-11th-french-213907278.html |url-status=dead }}</ref> * [[Coupe de France]]: 2019–20,<ref>{{cite news|url=https://www.ligue1.com/Articles/OTHER-COMPETITIONS/2020/07/25/psg-edge-asse-for-coupe-de-france-win|title=PSG edge ASSE for Coupe de France win!|date=24 July 2020|access-date=25 July 2020|website=ligue1.com}}</ref> 2020–21 m.<ref>{{cite news|title=Kylian Mbappé stars as PSG beat Monaco in Coupe de France final|url=https://www.ligue1.com/Articles/OTHER-COMPETITIONS/2021/05/19/kylian-mbappe-stars-as-psg-beat-monaco-in-coupe-de-france-final|website=ligue1.com|date=19 May 2021|access-date=21 May 2021}}</ref> * [[Coupe de la Ligue]]: 2019–20 m. * [[Trophée des Champions]]: 2019,<ref>{{cite web|url=https://www.ligue1.com/tropheeChampions/article/mbappe-and-di-maria-earn-psg-first-2019-20-trophy.htm|title=Mbappé and Di Maria Earn PSG First 2019–20 Trophy|date=3 August 2019|access-date=3 August 2019|website=ligue1.com|archive-url=https://web.archive.org/web/20190803150004/https://www.ligue1.com/tropheeChampions/article/mbappe-and-di-maria-earn-psg-first-2019-20-trophy.htm|archive-date=3 August 2019|url-status=dead}}</ref> 2020,<ref>{{cite web|url=https://www.ligue1.com/Articles/MATCH-REPORTS/2021/01/13/neymar-and-icardi-fire-pochettino-to-first-title|title=Neymar and Icardi fire Pochettino to first title|website=ligue1.com|date=13 January 2021|access-date=13 January 2021}}</ref> 2022 m.<ref>{{Cite web |date=31 July 2022 |title=A final, lots of goals and a trophy: a great start to the season! |url=https://en.psg.fr/teams/first-team/content/a-final-lots-of-goals-and-a-trophy-a-great-start-to-the-season-match-report-paris-saint-germain-trophee-des-champions-psg-nantes |access-date=1 August 2022 |publisher=[[Paris Saint-Germain FC]] |archive-date=2022-08-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220814123500/https://en.psg.fr/teams/first-team/content/a-final-lots-of-goals-and-a-trophy-a-great-start-to-the-season-match-report-paris-saint-germain-trophee-des-champions-psg-nantes |url-status=dead }}</ref> '''Argentina''' * [[Pasaulio futbolo čempionatas]]: {{medalis|1|Pas}} [[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|2022]] m.;<ref>{{Cite web |last=Murray |first=Scott |date=18 December 2022 |title=Argentina beat France on penalties after thrilling World Cup final – live reaction |url=https://www.theguardian.com/football/live/2022/dec/18/argentina-france-world-cup-2022-final-live |access-date=18 December 2022 |work=The Guardian |language=}}</ref> {{medalis|2|Pas}} 2 vieta – [[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|2026]] m. * [[Copa América]]: {{medalis|1|Am}} [[2021 m. Copa América|2021]],<ref name="Copa América final">{{cite news |url=https://www.theguardian.com/football/live/2021/jul/10/argentina-v-brazil-copa-america-final-live |title=Argentina 1–0 Brazil: Copa América final – live! |work=The Guardian |last1=Graham |first1=Bryan Armen |date=11 July 2021 |access-date=11 July 2021 }}</ref> [[2024 m. Copa América|2024]] m.;<ref>{{cite news|url=https://copaamerica.com/en/news/argentina-champion-colombia-copa-america-lautaro-martinez|title=Argentina defeats Colombia to Become The Champion of CONMEBOL Copa América 2024™|website=Copa América|date=15 July 2024|access-date=15 July 2024}}</ref> 3 vieta – {{medalis|3|Am}} [[2019 m. Copa América|2019]] m. * [[Finalissima]]: 2022 m.<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.com/sport/football/61653337|title=Italy 0–3 Argentina: Messi and Di Maria shine in impressive Finalissima win|publisher=BBC Sport|date=1 June 2022|access-date=2 June 2022|archive-date=20 April 2023|archive-url=https://web.archive.org/web/20230420065923/https://www.bbc.com/sport/football/61653337|url-status=live}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|1 vieta|7|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV/Meksika/Kanada 2026]]|2 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2019 m. Copa América|Brazilija 2019]]|3 vieta|6|0|2|0|0}} {{futČempŽem|[[2021 m. Copa América|Brazilija 2021]]|1 vieta|6|0|2|0|0}} {{futČempŽem|[[2024 m. Copa América|JAV 2024]]|1 vieta|3|0|1|0|0}} |} == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Paredes, Leandro}} [[Kategorija:Argentinos futbolininkai]] j4v73h8tvvlkgdsi9er34tg3wj0yt1f 0 699018 7889340 7888619 2026-07-29T13:21:50Z ~2026-41694-75 221883 7889340 wikitext text/x-wiki {{infolentelė krepšininkas |image=[[Vaizdas:Kaodirichi Akobundu-Ehiogu Bàsquet Manresa September 2025.jpg|250px]] |position = [[Vidurio puolėjas]] |playername = Kaodirichi Akobundu-Ehiogu |dateofbirth = {{Gimė|1999|10|7|T}} |countryofbirth = [[Nigerija]] |cityofbirth = [[Aboh Mbaisė]] |height = 2,08 m |weight = 110 kg |currentclub = |clubnumber = |years = 2023–2024<br>2024–2025<br>2025–2026 |clubs = Tiubingeno „Tigers“<br>[[Pallacanestro Varese|Varėsės „Openjobmetis“]]<br>[[Bàsquet Manresa|Manresos „BAXI“]] |fullname = Kaodirichi Nkemjika Akobundu-Ehiogu |pointsaverage=|nickname=Kao |nationalteam={{krep|NGA|1}} |nationalyears=2025– |nationalpoints= |ntupdate=2026 }} '''Kaodiričis Nkemdžika Akobundu-Ehiogu''' (g. [[1999]] m. [[spalio]] 7 d.) – [[Nigerija|Nigerijos]] krepšininkas, žaidžiantis [[vidurio puolėjas|vidurio puolėjo]] pozicijoje. == Biografija == Gimė Aboh Mbaiso mieste Nigerijoje, 400 km į pietus nuo sostinės [[Abudža|Abudžos]]. Po tėvų mirties kartu su broliais ir seserimis persikėlė gyventi į [[Lagosas|Lagosą]], o 2012 m. su šeima išvyko į [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtines Amerikos Valstijas]]. Krepšinį pradėjo žaisti tik persikėlęs į JAV.<ref name=marca>{{cite web|first=Raúl|last=Fuentes|title=El jugador que desafía a la gravedad |url=https://www.marca.com/baloncesto/acb/2025/11/05/jugador-desafia-gravedad.html|website=marca.com|date=2025-11-05|accessdate=2026-07-28|language=es}}</ref> Mokėsi „Poteet“ vidurinėje mokykloje [[Meskitas|Meskite]], [[Teksasas|Teksaso]] valstijoje.<ref>{{cite web|title=Kaodirichi Akobundu-Ehiogu profile|url=https://gotigersgo.com/sports/mens-basketball/roster/kaodirichi-akobunduehiogu/10477|website=gotigersgo.com|access-date=2026-07-27}}</ref> == Karjera universitete == 2018–2019 m. sezone žaidė Teksaso SAGU (''Southwestern Assemblies of God University'') universiteto komandoje, rungtyniavusioje NAIA studentų čempionate.<ref>{{cite web|first=Riley|last=Davis|title=Discovering Kao: The rise of UT-Arlington defensive anchor Kaodirichi Akobundu-Ehiogu|url=https://heatcheckcbb.com/discovering-kao-the-rise-of-ut-arlington-defensive-anchor-kaodirichi-akobundu-ehiogu/|website=heatcheckcbb.com|date=2022-03-03|access-date=2026-07-27}}</ref> Po metų pertraukos 2020 m. persikėlė į Teksaso [[Arlingtonas (Teksasas)|Arlingtono]] universitetą, kur atstovaudamas „Mavericks“ komandai per du sezonus [[NCAA]] pirmenybėse blokavo 134 metimus (vid. 2,9).<ref>{{cite web|title=Kaodirichi Akobundu-Ehiogu profile|url=https://utamavs.com/sports/mens-basketball/roster/kaodirichi-akobundu-ehiogu/8363|website=utamavs.com|access-date=2026-07-27}}</ref> 2022–2023 m. sezoną praleido [[Memfis|Memfio]] universiteto „Tigers" komandoje, kur rinko po 1,6 bloko per susitikimą.<ref>{{cite web|title=Kaodirichi Akobundu-Ehiogu profile|url=https://gotigersgo.com/sports/mens-basketball/roster/kaodirichi-akobunduehiogu/10477|website=gotigersgo.com|access-date=2026-07-27}}</ref> == Profesionalo karjera == 2023 m. rugpjūtį pradėjo profesionalo karjerą [[Vokietija|Vokietijoje]], pasirašęs vienų metų sutartį su Tiubingeno „Tigers“ komanda.<ref>{{cite web|first=Tobias|last=Fischer|title=Von den Memphis Tigers zu den Tigers Tübingen – Kaodirichi "Kao" Akobundu-Ehiogu komplettiert Tigers-Kader|url=https://tigers-tuebingen.de/von-den-memphis-tigers-zu-den-tigers-tuebingen-kaodirichi-akobundu-ehiogu-komplettiert-tigers-kader/|website=tigers-tuebingen.de|date=2023-08-17|access-date=2026-07-27|language=de}}</ref> 2024 m. liepą persikėlė į [[Italijos krepšinio lyga|Italijos krepšinio lygos]] komandą [[Varezės Pallacanestro|Varėsės „Openjobmetis“]].<ref>{{cite web|title=KAODIRICHI AKOBUNDU-EHIOGU E' UN NUOVO GIOCATORE DI VARESE|url=https://www.pallacanestrovarese.it/news/kaodirichi-akobundu-ehiogu-e-un-nuovo-giocatore-di-varese|website=pallacanestrovarese.it|date=2024-07-08|access-date=2026-07-27|language=it}}</ref> 2025 m. liepą pasirašė vienų metų sutartį su [[Manresos Bàsquet|Manresos „BAXI“]] klubu, rungtyniavusiu [[Ispanijos krepšinio lyga|Ispanijos lygoje]] ir [[Europos taurė]]je.<ref>{{cite web|title=Akobundu-Ehiogu: jump and fight for the BAXI Manresa hoops|url=https://www.basquetmanresa.com/en/news/Equipos/noticias/2025/akobundu-ehiogu-jump-and-fight-for-the-baxi-manresa-hoops/|website=basquetmanresa.com|date=2025-07-17|access-date=2026-07-27}}</ref> 2025–2026 m. sezone Europos taurėje pirmavo pagal blokuotus metimus, vidutiniškai rinkdamas po 4,4 taško, 2,4 atkovoto kamuolio ir 1,6 bloko, o ACB pirmenybėse fiksavo 4,8 taško, 2,4 atkovoto kamuolio ir 1,6 bloko rodiklius. Sezono pradžioje dėl atletiškumo ispanų žiniasklaidos buvo išskirtas kaip vienas efektingiausių ACB lygos žaidėjų.<ref name=marca/><ref>{{cite web|title=¡Qué locura! Akobundu-Ehiogu 'Kao' y uno de los mates del año en la Liga Endesa 2025/26 |url=https://www.dazn.com/es-ES/news/baloncesto/video-locura-akobundu-ehiogu-kao-uno-mates-ano-liga-endesa-202526/1j4tbe3387df1tnbpclqfpw8t|website=dazn.com|date=2025-11-01|accessdate=2026-07-28|language=es}}</ref> 2026 m. vasarą atstovavo [[Dallas Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] komandai NBA Vasaros lygoje, kur per penkerias rungtynes vidutiniškai pelnė po 6,4 taško, atkovojo po 2,4 kamuolio ir blokavo po 1 metimą. '''2026 m.''' '''vasarą''' pasirašė rekordinės vertės '''1,2 mln. eurų''' sutartį su '''[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytu“]]'''. Klubas už žaidėjo išpirką ankstesnei komandai papildomai sumokėjo apie '''800 tūkst. eurų'''. 2026 m. vasarą intensyviai dirbo su individualiu treneriu '''[https://www.instagram.com/matas_cica/ Matu Cicėnu]''', ruošdamasis debiutui Lietuvos krepšinio lygoje [[Lietuvos krepšinio lyga|(LKL)]]. Tikimasi, kad jo prisijungimas sustiprins [[Vilniaus Rytas|„Rytą“]] kovoje dėl čempionų titulo ir padės mesti rimtesnį iššūkį komandai, kurioje rungtyniauja Jonas Valančiūnas. == Nigerijos rinktinė == 2025 m. atstovavo [[Nigerijos vyrų krepšinio rinktinė|Nigerijos vyrų rinktinei]] [[FIBA Afrikos čempionatas|Afrikos čempionate]]. == Pasiekimai == * [[Europos taurė|Europos taurės]] metimų blokų lyderis: 2026 m. == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Akobundu-Ehiogu, Kaodirichi}} [[Kategorija:Nigerijos krepšininkai]] ry8tzslnhk4702jum4in8uc564zkbet 7889724 7889340 2026-07-30T09:05:04Z Hacker5934 179001 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/~2026-41694-75|~2026-41694-75]] ([[Naudotojo aptarimas:~2026-41694-75|Aptarimas]]) darytas keitimas 7889340 7889724 wikitext text/x-wiki {{infolentelė krepšininkas |image=[[Vaizdas:Kaodirichi Akobundu-Ehiogu Bàsquet Manresa September 2025.jpg|250px]] |position = [[Vidurio puolėjas]] |playername = Kaodirichi Akobundu-Ehiogu |dateofbirth = {{Gimė|1999|10|7|T}} |countryofbirth = [[Nigerija]] |cityofbirth = [[Aboh Mbaisė]] |height = 2,08 m |weight = 110 kg |currentclub = |clubnumber = |years = 2023–2024<br>2024–2025<br>2025–2026 |clubs = Tiubingeno „Tigers“<br>[[Pallacanestro Varese|Varėsės „Openjobmetis“]]<br>[[Bàsquet Manresa|Manresos „BAXI“]] |fullname = Kaodirichi Nkemjika Akobundu-Ehiogu |pointsaverage=|nickname=Kao |nationalteam={{krep|NGA|1}} |nationalyears=2025– |nationalpoints= |ntupdate=2026 }} '''Kaodiričis Nkemdžika Akobundu-Ehiogu''' (g. [[1999]] m. [[spalio]] 7 d.) – [[Nigerija|Nigerijos]] krepšininkas, žaidžiantis [[vidurio puolėjas|vidurio puolėjo]] pozicijoje. == Biografija == Gimė Aboh Mbaiso mieste Nigerijoje, 400 km į pietus nuo sostinės [[Abudža|Abudžos]]. Po tėvų mirties kartu su broliais ir seserimis persikėlė gyventi į [[Lagosas|Lagosą]], o 2012 m. su šeima išvyko į [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtines Amerikos Valstijas]]. Krepšinį pradėjo žaisti tik persikėlęs į JAV.<ref name=marca>{{cite web|first=Raúl|last=Fuentes|title=El jugador que desafía a la gravedad |url=https://www.marca.com/baloncesto/acb/2025/11/05/jugador-desafia-gravedad.html|website=marca.com|date=2025-11-05|accessdate=2026-07-28|language=es}}</ref> Mokėsi „Poteet“ vidurinėje mokykloje [[Meskitas|Meskite]], [[Teksasas|Teksaso]] valstijoje.<ref>{{cite web|title=Kaodirichi Akobundu-Ehiogu profile|url=https://gotigersgo.com/sports/mens-basketball/roster/kaodirichi-akobunduehiogu/10477|website=gotigersgo.com|access-date=2026-07-27}}</ref> == Karjera universitete == 2018–2019 m. sezone žaidė Teksaso SAGU (''Southwestern Assemblies of God University'') universiteto komandoje, rungtyniavusioje NAIA studentų čempionate.<ref>{{cite web|first=Riley|last=Davis|title=Discovering Kao: The rise of UT-Arlington defensive anchor Kaodirichi Akobundu-Ehiogu|url=https://heatcheckcbb.com/discovering-kao-the-rise-of-ut-arlington-defensive-anchor-kaodirichi-akobundu-ehiogu/|website=heatcheckcbb.com|date=2022-03-03|access-date=2026-07-27}}</ref> Po metų pertraukos 2020 m. persikėlė į Teksaso [[Arlingtonas (Teksasas)|Arlingtono]] universitetą, kur atstovaudamas „Mavericks“ komandai per du sezonus [[NCAA]] pirmenybėse blokavo 134 metimus (vid. 2,9).<ref>{{cite web|title=Kaodirichi Akobundu-Ehiogu profile|url=https://utamavs.com/sports/mens-basketball/roster/kaodirichi-akobundu-ehiogu/8363|website=utamavs.com|access-date=2026-07-27}}</ref> 2022–2023 m. sezoną praleido [[Memfis|Memfio]] universiteto „Tigers" komandoje, kur rinko po 1,6 bloko per susitikimą.<ref>{{cite web|title=Kaodirichi Akobundu-Ehiogu profile|url=https://gotigersgo.com/sports/mens-basketball/roster/kaodirichi-akobunduehiogu/10477|website=gotigersgo.com|access-date=2026-07-27}}</ref> == Profesionalo karjera == 2023 m. rugpjūtį pradėjo profesionalo karjerą [[Vokietija|Vokietijoje]], pasirašęs vienų metų sutartį su Tiubingeno „Tigers“ komanda.<ref>{{cite web|first=Tobias|last=Fischer|title=Von den Memphis Tigers zu den Tigers Tübingen – Kaodirichi "Kao" Akobundu-Ehiogu komplettiert Tigers-Kader|url=https://tigers-tuebingen.de/von-den-memphis-tigers-zu-den-tigers-tuebingen-kaodirichi-akobundu-ehiogu-komplettiert-tigers-kader/|website=tigers-tuebingen.de|date=2023-08-17|access-date=2026-07-27|language=de}}</ref> 2024 m. liepą persikėlė į [[Italijos krepšinio lyga|Italijos krepšinio lygos]] komandą [[Varezės Pallacanestro|Varėsės „Openjobmetis“]].<ref>{{cite web|title=KAODIRICHI AKOBUNDU-EHIOGU E' UN NUOVO GIOCATORE DI VARESE|url=https://www.pallacanestrovarese.it/news/kaodirichi-akobundu-ehiogu-e-un-nuovo-giocatore-di-varese|website=pallacanestrovarese.it|date=2024-07-08|access-date=2026-07-27|language=it}}</ref> 2025 m. liepą pasirašė vienų metų sutartį su [[Manresos Bàsquet|Manresos „BAXI“]] klubu, rungtyniavusiu [[Ispanijos krepšinio lyga|Ispanijos lygoje]] ir [[Europos taurė]]je.<ref>{{cite web|title=Akobundu-Ehiogu: jump and fight for the BAXI Manresa hoops|url=https://www.basquetmanresa.com/en/news/Equipos/noticias/2025/akobundu-ehiogu-jump-and-fight-for-the-baxi-manresa-hoops/|website=basquetmanresa.com|date=2025-07-17|access-date=2026-07-27}}</ref> 2025–2026 m. sezone Europos taurėje pirmavo pagal blokuotus metimus, vidutiniškai rinkdamas po 4,4 taško, 2,4 atkovoto kamuolio ir 1,6 bloko, o ACB pirmenybėse fiksavo 4,8 taško, 2,4 atkovoto kamuolio ir 1,6 bloko rodiklius. Sezono pradžioje dėl atletiškumo ispanų žiniasklaidos buvo išskirtas kaip vienas efektingiausių ACB lygos žaidėjų.<ref name=marca/><ref>{{cite web|title=¡Qué locura! Akobundu-Ehiogu 'Kao' y uno de los mates del año en la Liga Endesa 2025/26 |url=https://www.dazn.com/es-ES/news/baloncesto/video-locura-akobundu-ehiogu-kao-uno-mates-ano-liga-endesa-202526/1j4tbe3387df1tnbpclqfpw8t|website=dazn.com|date=2025-11-01|accessdate=2026-07-28|language=es}}</ref> 2026 m. vasarą atstovavo [[Dallas Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] komandai NBA Vasaros lygoje, kur per penkerias rungtynes vidutiniškai pelnė po 6,4 taško, atkovojo po 2,4 kamuolio ir blokavo po 1 metimą. == Nigerijos rinktinė == 2025 m. atstovavo [[Nigerijos vyrų krepšinio rinktinė|Nigerijos vyrų rinktinei]] [[FIBA Afrikos čempionatas|Afrikos čempionate]]. == Pasiekimai == * [[Europos taurė|Europos taurės]] metimų blokų lyderis: 2026 m. == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Akobundu-Ehiogu, Kaodirichi}} [[Kategorija:Nigerijos krepšininkai]] srn9cs9rm0v6ggic3ecqbvl1nb7pyfd 0 699037 7889481 7888608 2026-07-29T15:54:36Z Zykasaa 3068 /* Šaltiniai */ 7889481 wikitext text/x-wiki {{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}} | iucn_category = IV | image = OkefenokeeNWR1.jpg | caption = Saulėlydis draustinyje esančiame [[Raistas|raiste]] | map = JAV | map_width = 280 | location = {{flag|JAV|name=JAV}}<br>({{flag|Florida}},<br>{{flag|Džordžija}}) | nearest_city = [[Folkstonas]] | lat_degrees = 30 | lat_minutes =44| lat_seconds =11 | lat_direction = N | long_degrees = 82| long_minutes = 07 | long_seconds =19 | long_direction = W | area = 1 630 km² | established = [[1937]] m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = [[Jungtinių Valstijų Žuvų ir Laukinės gamtos tarnyba|JAV Žuvų ir Laukinės gamtos tarnyba]] | vikiteka = Category:Indiana Dunes National Park |UNESCO id=1751}} '''Okefenokio nacionalinis gamtos draustinis''' ({{en|Okefenokee National Wildlife Refuge}}) – saugoma teritorija [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], [[Florida|Floridoje]] ir [[Džordžija|Džordžijoje]]. Draustinis įkurtas [[1937 m.|1937]] m., siekiant apsaugoti didžiąją dalį [[Okefenokio pelkė|Okefenokio pelkės]], kurios plotas 1 770 km². Į teritorija taip pat įeina [[Suvanis|Suvanio]] ir [[Sent Meris (Atlantas)|Sent Merio]] upių aukštupiai. Draustinio valdyba įsikūrusi Džordžijoje, [[Folkstonas|Folktono]] mieste.<ref name="brit">[https://www.fws.gov/refuge/okefenokee Okefenokee]. www.fws.gov. Nuoroda tikrinta 2026-07-28.</ref> Pagal plotą didžiausias nacionalinis gamtos draustinis į rytus nuo [[Misisipė (upė)|Misisipės]] esančioje JAV dalyje (1630 km²).<ref>[https://www.fws.gov/refuge/okefenokee/about-us About Us]. www.fws.gov. Nuoroda tikrinta 2026-07-28.</ref> 2026 m. liepą draustinis įtrauktas į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]].<ref name=":0">[https://whc.unesco.org/en/list/1751 Okefenokee National Wildlife Refuge]. whc.unesco.org. Nuoroda tikrinta 2026-07-28.</ref> Žodis ''Okefenokee'' yra [[Indėnai|indėnų]] [[Mikasukiai|mikasukių]] kilmės. Išvertus jis reiškia 'drebančios žemės kraštas'. Šis pavadinimas suteiktas, nes teritorijoje yra [[Durpės|durpių]] salų, ant kurių auga [[Žolė|žolės]], [[Krūmas|krūmai]] bei [[Medis|medžiai]]. Užlipus ant salų, jos pajuda, sukurdamos „drebančios žemės“ efektą.<ref>[https://charltoncountyga.us/240/Okefenokee-National-Wildlife-Refuge Okefenokee National Wildlife Refuge]. charltoncountyga.us. Nuoroda tikrinta 2026-07-28.</ref> == Gamta == Draustiniui būdinga ypač didelė [[Biologinė įvairovė|bioįvairovė]]; suskaičiuojama bent 856 [[Augalai|augalų]], 48 [[Žinduoliai|žinduolių]], 238 [[Paukščiai|paukščių]], 39 [[Žuvys|žuvų]] ir 90 [[Ropliai|roplių]] ir [[Varliagyviai|varliagyvių]] rūšių.<ref name=":0" /> Draustinyje yra tokių saugomų rūšių, kaip geniai [[Leuconotopicus borealis|''leuconotopicus borealis'']], [[Amerikinis gandrėnas|amerikiniai gandrėnai]], [[rytinė indigo gyvatė]], tačiau žymiausias draustinio gyvūnas – [[Misisipės aligatorius]]. Manoma, kad Okefenokio pelkėje jų gyvena apie 15 000. Keletas žinomesnių draustinyje vyraujančių paukščių rūšių: [[amerikinis kregždinis peslys]], [[kanadinė gervė]], žvirblis [[Peucaea aestivalis|''peucaea aestivalis'']], [[citrininis gieduolis]], [[raudonpetis suotis]], [[ruožuotoji pelėda]]; [[Ropliai|roplių]]: [[goferio vėžlys]], [[miškinė barškuolė]], [[Minkštaodžiai vėžliai|minkštaodis vėžlys]] [[Apalone ferox|''apalone ferox'']], keletas [[Amerikiniai vandeniniai žalčiai|amerikinių vandeninių žalčių]] rūšių.<ref name="brit" /> Draustinio teritorijoje auga virš 500 metų senumo [[kiparisiniai]] medžiai. Pavasario laikotarpiu pradeda žydėti ''[[Orontium aquaticum]]'', [[Gludas|gludai]] ir kitos [[pievų gėlės]]. Esama [[Nykstanti rūšis|nykstančios]] [[Pelkinė pušis|pelkinių pušų]] rūšies [[Savana|savanų]] plotų, kurių išliko mažiau nei 3 % nuo pradinio ploto. Jose būdinga didelė regionui [[Endemizmas|endeminių]] augalų rūšių koncentracija.<ref name=":0" /> == Turizmas == Draustinį kasmet aplanko virš 500 000 žmonių. Populiariausia veikla – laukinės gamtos stebėjimas, 2017 m. ji pritraukė apie 275 000 lankytojų. Daugiau nei 10 % lankytojų – užsienio turistai.<ref>[https://www.fws.gov/uploadedFiles/VS_Ecotourism_2018.pdf Visitor Services and Ecotourism]. fws.gov {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200911163516/https://www.fws.gov/uploadedFiles/VS_Ecotourism_2018.pdf|date=2020-09-11}} </ref> == Galerija == <gallery> Vaizdas:Okefenokee National Wildlife Refuge sign, Charlton County, GA, US.jpg|Įėjimas į draustinį Vaizdas:Kingfisher landing (looking NE).JPG|''Kingfisher landing'' Vaizdas:OkefenokeeNWR3.jpg|Šlapžemių plotai Vaizdas:Alligator in the Okefenokee.jpg|Aligatorius Okefenokio pelkėje Vaizdas:Okefenokee-map.jpg|Draustinio žemėlapis </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Pietų Afrikos Respublika}} {{flag|Mozambikas}}: [[Isimangaliso šlapynių parkas]]-[[Maputu nacionalinis parkas]] (1999-2025) * {{flag|UK}}: [[Flou kraštas]] (2024) == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOJAV}} [[Kategorija:JAV saugomos teritorijos]] [[Kategorija:Florida]] [[Kategorija:Džordžija]] qpw6gxxys5lji2dyi5dmc8j5mhzzyrd 0 699058 7889278 2026-07-29T12:41:52Z Makenzis 46558 Makenzis pervadino puslapį [[FK Nioman Hrodna]] į [[FK Nioman]] 7889278 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[FK Nioman]] 7sykccwnlladqv478te6zbns5jjxtvm 3 699059 7889346 2026-07-29T13:27:25Z Ternarius 50240 Ternarius pervadino puslapį [[Naudotojo aptarimas:Roopeank]] į [[Naudotojo aptarimas:LasseKeskinen]]: Automatiškai perkeltas puslapis vartotojo pervadinimo metu iš „[[Special:CentralAuth/Roopeank|Roopeank]]“ į „[[Special:CentralAuth/LasseKeskinen|LasseKeskinen]]“ 7889346 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Naudotojo aptarimas:LasseKeskinen]] 9vzggd12qvjf81kidvrfs6z0z397jeu 0 699060 7889366 2026-07-29T13:42:58Z Matabalt 162985 Sukurtas straipsnis 7889366 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Oranžo romėnų teatras | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:Le Théâtre Antique d'Orange, 2007.jpg|250px]] | imagecaption = Oranžo romėnų teatras | State Party = {{flag|FRA}} | Type = Kultūrinis | Criteria = iii, vi | ID = 163 | Region = Europa ir Šiaurės Amerika | Year = 1981 }} '''Oranžo romėnų teatras''' ([[Prancūzų kalba|pranc.]] ''Théâtre antique d'Orange'') – [[Senovės Roma|senovės romėnų]] [[teatras]], esantis [[Oranžas|Oranžo]] mieste, [[Vokliūzas|Vokliūzo]] departamente, pietų [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Pastatytas I a. pradžioje. Pastatas priklauso Oranžo savivaldybei. Jame vasaromis vyksta operos festivalis „Chorégies d'Orange“.<ref name=":0">{{Cite web|url=https://whc.unesco.org/en/list/163|title=Roman Theatre and its Surroundings and the "Triumphal Arch" of Orange|access-date=2026-07-29}}</ref> Tai vienas geriausiai išlikusių romėnų teatrų pasaulyje. Jis buvo skirtas romėnų kolonijai, kuri buvo įkurta 40 m. pr. m. e. Teatras vaidino svarbų vaidmenį miesto gyventojams, kurie čia praleisdavo didelę dalį laisvalaikio. Romos valdžia teatrą laikė ne tik priemone skleisti romėnų kultūrą, bet ir būdu atitraukti žmones nuo politinės veiklos.<ref name=":1">{{Cite web|url=https://www.spottinghistory.com/view/14726/roman-theatre-of-orange/|title=Roman Theatre of Orange|access-date=2026-07-29}}</ref> [[Pantomima]], [[Poezija|poezijos]] skaitymai ir r[[Komedija|omėniška komedija]] buvo vyraujantys teatro renginiai. Jie dažnai trukdavo visą dieną ir buvo nemokami.<ref name=":1" /> Šiuo metu teatras yra pritaikytas [[Opera|operos]] spektakliams ir pritraukia daug turistų iš viso pasaulio. [[1981 m.|1981]] m. Oranžo romėnų teatras dėl išskirtinės architektūros ir geros būklės buvo įrašytas į [[UNESCO pasaulio paveldo sąrašas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]].<ref name=":0" /><ref name=":1" /> == Galerija == <gallery> Vaizdas:955 ORG1005.jpg|Žiūrovų tribūna Vaizdas:Orange-Roman Theatre with new stage roof.jpg|Teatras su stogu Vaizdas:Orange Roemisches Theater.jpg|Teatro restauracija 2005 m. Vaizdas:967 ORG2006.jpg|Operos festivalis „Chorégies d'Orange“ 2007 m. </gallery> == Išnašos == <references /> r2q0dwopj734h2zidvxi3kniv97l6d9 7889482 7889366 2026-07-29T16:04:06Z Zykasaa 3068 7889482 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Romėnų teatras su apylinkėmis ir [[Oranžo triumfo arka|triumfo arka]] Oranže | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:Le Théâtre Antique d'Orange, 2007.jpg|250px]] | imagecaption = Oranžo romėnų teatras | State Party = {{flag|FRA}} | Type = Kultūrinis | Criteria = iii, vi | ID = 163 | Region = Europa ir Šiaurės Amerika | Year = 1981 | locmap =Prancūzija |PL=44|PM=8|PS=8.60|NS=N|IL=4|IM=48|IS=30.30|ES=E | vikiteka = Category:Roman Theatre of Orange }} '''Oranžo romėnų teatras''' ([[Prancūzų kalba|pranc.]] ''Théâtre antique d'Orange'') – [[Senovės Roma|senovės romėnų]] [[teatras]], esantis [[Oranžas|Oranžo]] mieste, [[Vokliūzas|Vokliūzo]] departamente, pietų [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Pastatytas I a. pradžioje. Pastatas priklauso Oranžo savivaldybei. Jame vasaromis vyksta operos festivalis „Chorégies d'Orange“.<ref name=":0">{{Cite web|url=https://whc.unesco.org/en/list/163|title=Roman Theatre and its Surroundings and the "Triumphal Arch" of Orange|access-date=2026-07-29}}</ref> Tai vienas geriausiai išlikusių romėnų teatrų pasaulyje. Jis buvo skirtas romėnų kolonijai, kuri buvo įkurta 40 m. pr. m. e. Teatras vaidino svarbų vaidmenį miesto gyventojams, kurie čia praleisdavo didelę dalį laisvalaikio. Romos valdžia teatrą laikė ne tik priemone skleisti romėnų kultūrą, bet ir būdu atitraukti žmones nuo politinės veiklos.<ref name=":1">{{Cite web|url=https://www.spottinghistory.com/view/14726/roman-theatre-of-orange/|title=Roman Theatre of Orange|access-date=2026-07-29}}</ref> [[Pantomima]], [[Poezija|poezijos]] skaitymai ir r[[Komedija|omėniška komedija]] buvo vyraujantys teatro renginiai. Jie dažnai trukdavo visą dieną ir buvo nemokami.<ref name=":1" /> Šiuo metu teatras yra pritaikytas [[Opera|operos]] spektakliams ir pritraukia daug turistų iš viso pasaulio. [[1981 m.|1981]] m. Oranžo romėnų teatras dėl išskirtinės architektūros ir geros būklės buvo įrašytas į [[UNESCO pasaulio paveldo sąrašas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]].<ref name=":0" /><ref name=":1" /> == Galerija == <gallery> Vaizdas:955 ORG1005.jpg|Žiūrovų tribūna Vaizdas:Orange-Roman Theatre with new stage roof.jpg|Teatras su stogu Vaizdas:Orange Roemisches Theater.jpg|Teatro restauracija 2005 m. Vaizdas:967 ORG2006.jpg|Operos festivalis „Chorégies d'Orange“ 2007 m. </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Tunisas}}: [[El Džemo amfiteatras]] (1979) * {{flag|Ispanija}}: [[Katalonų muzikos rūmai|Palau de la Música Catalana]] ir [[Šv. Pauliaus ligoninė|Sant Pau ligoninė]], [[Barselona]] (1997) * {{flag|Vokietija}}: [[Bairoitas|Bairoito]] [[Markgrafo operos teatras]] (2012) * {{flag|Australija}}: [[Sidnėjaus operos teatras|Sidnėjaus operos rūmai]] (2007) * {{flag|Italija}}: [[Centrinės Italijos teatrai|Itališkų XVIII-XIX a. ''condominio'' teatrų sistema centrinėje Italijoje]] (2026) * {{flag|Brazilija}}: [[Amazonijos teatrai]] (2026) == Išnašos == <references /> {{UNESCOPrancūzija}} [[Kategorija:Senovės Romos kultūra]] [[Kategorija:Teatras]] nub32ruoere087krtsu9fl5cuy0pifl 7889512 7889482 2026-07-29T17:18:37Z Nestea 25298 7889512 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Romėnų teatras su apylinkėmis ir [[Oranžo triumfo arka|triumfo arka]] Oranže | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:Le Théâtre Antique d'Orange, 2007.jpg|250px]] | imagecaption = Oranžo romėnų teatras | State Party = {{flag|FRA}} | Type = Kultūrinis | Criteria = iii, vi | ID = 163 | Region = Europa ir Šiaurės Amerika | Year = 1981 | locmap =Prancūzija |PL=44|PM=8|PS=8.60|NS=N|IL=4|IM=48|IS=30.30|ES=E | vikiteka = Category:Roman Theatre of Orange }} '''Oranžo romėnų teatras''' ({{fr|Théâtre antique d'Orange}}) – [[Senovės Roma|senovės romėnų]] [[teatras]], esantis [[Oranžas|Oranžo]] mieste, [[Vokliūzas|Vokliūzo]] departamente, pietų [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Pastatytas I a. pradžioje. Pastatas priklauso Oranžo savivaldybei. Jame vasaromis vyksta operos festivalis „Chorégies d'Orange“.<ref name=":0">{{Cite web|url=https://whc.unesco.org/en/list/163|title=Roman Theatre and its Surroundings and the "Triumphal Arch" of Orange|access-date=2026-07-29}}</ref> Tai vienas geriausiai išlikusių romėnų teatrų pasaulyje. Jis buvo skirtas romėnų kolonijai, kuri buvo įkurta 40 m. pr. m. e. Teatras vaidino svarbų vaidmenį miesto gyventojams, kurie čia praleisdavo didelę dalį laisvalaikio. Romos valdžia teatrą laikė ne tik priemone skleisti romėnų kultūrą, bet ir būdu atitraukti žmones nuo politinės veiklos.<ref name=":1">{{Cite web|url=https://www.spottinghistory.com/view/14726/roman-theatre-of-orange/|title=Roman Theatre of Orange|access-date=2026-07-29}}</ref> [[Pantomima]], [[Poezija|poezijos]] skaitymai ir r[[Komedija|omėniška komedija]] buvo vyraujantys teatro renginiai. Jie dažnai trukdavo visą dieną ir buvo nemokami.<ref name=":1" /> Šiuo metu teatras yra pritaikytas [[Opera|operos]] spektakliams ir pritraukia daug turistų iš viso pasaulio. 1981 m. Oranžo romėnų teatras dėl išskirtinės architektūros ir geros būklės buvo įrašytas į [[UNESCO pasaulio paveldo sąrašas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]].<ref name=":0" /><ref name=":1" /> == Galerija == <gallery> Vaizdas:955 ORG1005.jpg|Žiūrovų tribūna Vaizdas:Orange-Roman Theatre with new stage roof.jpg|Teatras su stogu Vaizdas:Orange Roemisches Theater.jpg|Teatro restauracija 2005 m. Vaizdas:967 ORG2006.jpg|Operos festivalis „Chorégies d'Orange“ 2007 m. </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Tunisas}}: [[El Džemo amfiteatras]] (1979) * {{flag|Ispanija}}: [[Katalonų muzikos rūmai|Palau de la Música Catalana]] ir [[Šv. Pauliaus ligoninė|Sant Pau ligoninė]], [[Barselona]] (1997) * {{flag|Vokietija}}: [[Bairoitas|Bairoito]] [[Markgrafo operos teatras]] (2012) * {{flag|Australija}}: [[Sidnėjaus operos teatras|Sidnėjaus operos rūmai]] (2007) * {{flag|Italija}}: [[Centrinės Italijos teatrai|Itališkų XVIII-XIX a. ''condominio'' teatrų sistema centrinėje Italijoje]] (2026) * {{flag|Brazilija}}: [[Amazonijos teatrai]] (2026) == Išnašos == {{išn}} {{UNESCOPrancūzija}} [[Kategorija:Senovės Romos kultūra]] [[Kategorija:Teatras]] fl3i030djtg0seq59aiov2zlbblu67j 0 699061 7889492 2026-07-29T16:28:47Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Clube Ferroviário de Maputo]] 7889492 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Clube Ferroviário de Maputo]] 04vvdl6bp5za0lhvwslbjjudj0dguuu 0 699062 7889496 2026-07-29T16:34:26Z Ed1974LT 52229 Naujas puslapis: '''Tiesioginė nuosaka''' ({{la|modus indicativus}}) – [[nuosaka]], veiksmažodžio formų grupė be [[Modalumas (kalbotyra)|modalumo]] specialių rodiklių:<ref name="vle">{{cite web|title=Tiesioginė nuoska|url=https://www.vle.lt/straipsnis/tiesiogine-nuosaka/|author=[[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazas]]|editor=T. Paulauskytė|orig-date=2013-06-03|date=2018-09-10|accessdate=2026-07-29|publisher=[[VLE]]}}</ref> antai [[tariamoji nuosaka|tariamosios nuosakos]] formoje ''neš... 7889496 wikitext text/x-wiki '''Tiesioginė nuosaka''' ({{la|modus indicativus}}) – [[nuosaka]], veiksmažodžio formų grupė be [[Modalumas (kalbotyra)|modalumo]] specialių rodiklių:<ref name="vle">{{cite web|title=Tiesioginė nuoska|url=https://www.vle.lt/straipsnis/tiesiogine-nuosaka/|author=[[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazas]]|editor=T. Paulauskytė|orig-date=2013-06-03|date=2018-09-10|accessdate=2026-07-29|publisher=[[VLE]]}}</ref> antai [[tariamoji nuosaka|tariamosios nuosakos]] formoje ''neš-tumė-te'' vartojamas formantas ''-tumė-'', [[Liepiamoji nuosaka|liepiamosios nuosakos]] formoje ''neš-ki-te'' – [[priesaga]] ''-ki-'', o tiesioginėje nuosakoje šis [[veiksmažodis]] turi formą ''neša-me'', kur [[Galūnė (kalbotyra)|galūnė]] jungiama tiesiai prie esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] ''neša-'' be jokio specialaus nuosakos rodiklio; vadinasi, tiesioginė nuosaka yra nežymėta, ji reiškiama „grynu“ veiksmažodžiu. Tiesioginė nuosaka dažniausiai nurodo kalbėtojo laikomo tikru vykusio, vykstančio ar vyksiančio veiksmo formas,<ref name="vle"/> ši nuosaka pasižymi [[Gramatinis laikas|laikų]] turtingumu (''matydavau, mačiau, matau, matysiu''), ko neretai stokoja kitos nuosakos. Vis dėlto tiesioginė nuosaka, būdama nežymėta, neapribota galimumo tikimybės, atsižvelgiant į [[Kontekstas|kontekstą]] ir situaciją gali reikšti ir abejojamus, norimus ar skatinamus veiksmus,<ref name="vle"/> tokiu būdu ji pasižymi didžiausiu modalumu: tiesioginė nuoska gali pakeisti tariamąją (''Džiaugčiausi, jei man padėtumei = Džiaugsiuosi, jei man padėsi''), liepiamąją (''Prisėskime, pavargau = Prisėdam, pavargau''), [[Jusyvas|geidžiamąją]], kuri gali būti išreikšta, kaip dabar įprasta, tiesioginės nuosakos formomis (''Terašai jis laišką =Tegul jis rašo laišką'') ar [[Netiesioginė nuoska|netiesioginę]] (''Sako, jis Kaune gyvenęs = Sako, jis Kaune gyveno''). Išlikusios tiesioginės nuosakos [[Baltų prokalbė#Esamasis laikas|atematinių]] veiksmažodžių [[Daugiskaita|daugiskaitos]] bei [[Dviskaita|dviskaitos]] formos ''eime'' ir ''eiva'' dabar pavartojamos kaip liepiamoji nuosaka.<ref name="vle"/> Tiesioginėje nuosakoje pasitelkiami [[Modalumas (kalbotyra)|modalumą]] žymintys veiksmažodžiai (''abejoju, ketinu, galiu, noriu, manau, tikiu, tvirtinu'' ir kt.) leidžia labai įvairiai vertinti veiksmo tikėtinumą. [[Baltų kalbos]], lyginant su [[indoeuropiečių prokalbė]]s būkle, labai pakeitė [[Gramatinis laikas|laikų]] ir [[Nuosaka|nuosakų]] sistemą, ir, kas įdomu, baltų kalbose visų nuosakų ir laikų galūnės yra kilusios iš tiesioginės nuosakos [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] galūnių. Giminingoje [[Latvių kalba|latvių kalboje]] padėtis panaši, tik joje nėra [[Būtasis dažninis laikas|būtojo dažninio laiko]], kuris yra [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] naujovė, o galūnės latvių kalboje sutrumpintos, asmenavimas supaprastintas. [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] atspindėta [[Baltų prokalbė|bendrabaltiškoji]] asmenavimo sistema..<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite book|last= Dini|first=P. U.|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0|pages=101-103}}</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Nuosakos]] m04k5wru37377o2sdws22xh091zz4qe 7889539 7889496 2026-07-29T19:59:56Z Ed1974LT 52229 7889539 wikitext text/x-wiki '''Tiesioginė nuosaka''' ({{la|modus indicativus}}) – [[nuosaka]], veiksmažodžio formų grupė be [[Modalumas (kalbotyra)|modalumo]] specialių rodiklių:<ref name="vle">{{cite web|title=Tiesioginė nuoska|url=https://www.vle.lt/straipsnis/tiesiogine-nuosaka/|author=[[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazas]]|editor=T. Paulauskytė|orig-date=2013-06-03|date=2018-09-10|accessdate=2026-07-29|publisher=[[VLE]]}}</ref> antai [[tariamoji nuosaka|tariamosios nuosakos]] formoje ''neš-tumė-te'' vartojamas formantas ''-tumė-'', [[Liepiamoji nuosaka|liepiamosios nuosakos]] formoje ''neš-ki-te'' – [[priesaga]] ''-ki-'', o tiesioginėje nuosakoje šis [[veiksmažodis]] turi formą ''neša-me'', kur [[Galūnė (kalbotyra)|galūnė]] jungiama tiesiai prie esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] ''neša-'' be jokio specialaus nuosakos rodiklio; vadinasi, tiesioginė nuosaka yra nežymėta, ji reiškiama „grynu“ veiksmažodžiu. Tiesioginė nuosaka dažniausiai nurodo kalbėtojo laikomo tikru vykusio, vykstančio ar vyksiančio veiksmo formas,<ref name="vle"/> ši nuosaka pasižymi [[Gramatinis laikas|laikų]] turtingumu (''matydavau, mačiau, matau, matysiu''), ko neretai stokoja kitos nuosakos. Vis dėlto tiesioginė nuosaka, būdama nežymėta, neapribota galimumo tikimybės, atsižvelgiant į [[Kontekstas|kontekstą]] ir situaciją gali reikšti ir abejojamus, norimus ar skatinamus veiksmus,<ref name="vle"/> tokiu būdu ji pasižymi didžiausiu modalumu: tiesioginė nuoska gali pakeisti tariamąją (''Džiaugčiausi, jei man padėtumei = Džiaugsiuosi, jei man padėsi''), liepiamąją (''Prisėskime, pavargau = Prisėdam, pavargau''), [[Jusyvas|geidžiamąją]], kuri gali būti išreikšta, kaip dabar įprasta, tiesioginės nuosakos formomis (''Terašai jis laišką =Tegul jis rašo laišką'') ar [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginę]] (''Sako, jis Kaune gyvenęs = Sako, jis Kaune gyveno''). Išlikusios tiesioginės nuosakos [[Baltų prokalbė#Esamasis laikas|atematinių]] veiksmažodžių [[Daugiskaita|daugiskaitos]] bei [[Dviskaita|dviskaitos]] formos ''eime'' ir ''eiva'' dabar pavartojamos kaip liepiamoji nuosaka.<ref name="vle"/> Tiesioginėje nuosakoje pasitelkiami [[Modalumas (kalbotyra)|modalumą]] žymintys veiksmažodžiai (''abejoju, ketinu, galiu, noriu, manau, tikiu, tvirtinu'' ir kt.) leidžia labai įvairiai vertinti veiksmo tikėtinumą. [[Baltų kalbos]], lyginant su [[indoeuropiečių prokalbė]]s būkle, labai pakeitė [[Gramatinis laikas|laikų]] ir [[Nuosaka|nuosakų]] sistemą, ir, kas įdomu, baltų kalbose visų nuosakų ir laikų galūnės yra kilusios iš tiesioginės nuosakos [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] galūnių. Giminingoje [[Latvių kalba|latvių kalboje]] padėtis panaši, tik joje nėra [[Būtasis dažninis laikas|būtojo dažninio laiko]], kuris yra [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] naujovė, o galūnės latvių kalboje sutrumpintos, asmenavimas supaprastintas. [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] atspindėta [[Baltų prokalbė|bendrabaltiškoji]] asmenavimo sistema..<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite book|last= Dini|first=P. U.|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0|pages=101-103}}</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Nuosakos]] omadd8ui3idd7an4rnjfmzp0g9o4eps 7889546 7889539 2026-07-29T20:07:12Z Ed1974LT 52229 7889546 wikitext text/x-wiki '''Tiesioginė nuosaka''' ({{la|modus indicativus}}) – [[nuosaka]], veiksmažodžio formų grupė be [[Modalumas (kalbotyra)|modalumo]] specialių rodiklių:<ref name="vle">{{cite web|title=Tiesioginė nuoska|url=https://www.vle.lt/straipsnis/tiesiogine-nuosaka/|author=[[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazas]]|editor=T. Paulauskytė|orig-date=2013-06-03|date=2018-09-10|accessdate=2026-07-29|publisher=[[VLE]]}}</ref> antai [[tariamoji nuosaka|tariamosios nuosakos]] formoje ''neš-tumė-te'' vartojamas formantas ''-tumė-'', [[Liepiamoji nuosaka|liepiamosios nuosakos]] formoje ''neš-ki-te'' – [[priesaga]] ''-ki-'', o tiesioginėje nuosakoje šis [[veiksmažodis]] turi formą ''neša-me'', kur [[Galūnė (kalbotyra)|galūnė]] jungiama tiesiai prie esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] ''neša-'' be jokio specialaus nuosakos rodiklio; vadinasi, tiesioginė nuosaka yra nežymėta, ji reiškiama „grynu“ veiksmažodžiu. Tiesioginė nuosaka dažniausiai nurodo kalbėtojo laikomo tikru vykusio, vykstančio ar vyksiančio veiksmo formas,<ref name="vle"/> ši nuosaka pasižymi [[Gramatinis laikas|laikų]] turtingumu (''matydavau, mačiau, matau, matysiu''), ko neretai stokoja kitos nuosakos. Vis dėlto tiesioginė nuosaka, būdama nežymėta, neapribota galimumo tikimybės, atsižvelgiant į [[Kontekstas|kontekstą]] ir situaciją gali reikšti ir abejojamus, norimus ar skatinamus veiksmus,<ref name="vle"/> tokiu būdu ji pasižymi didžiausiu modalumu: tiesioginė nuosaka gali pakeisti tariamąją (''Džiaugčiausi, jei man padėtumei = Džiaugsiuosi, jei man padėsi''), liepiamąją (''Prisėskime, pavargau = Prisėdam, pavargau''), [[Jusyvas|geidžiamąją]], kuri gali būti išreikšta, kaip dabar įprasta, tiesioginės nuosakos formomis (''Terašai jis laišką =Tegul jis rašo laišką'') ar [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginę]] (''Sako, jis Kaune gyvenęs = Sako, jis Kaune gyveno''). Išlikusios tiesioginės nuosakos [[Baltų prokalbė#Esamasis laikas|atematinių]] veiksmažodžių [[Daugiskaita|daugiskaitos]] bei [[Dviskaita|dviskaitos]] formos ''eime'' ir ''eiva'' dabar pavartojamos kaip liepiamoji nuosaka.<ref name="vle"/> Tiesioginėje nuosakoje pasitelkiami [[Modalumas (kalbotyra)|modalumą]] žymintys veiksmažodžiai (''abejoju, ketinu, galiu, noriu, manau, tikiu, tvirtinu'' ir kt.) leidžia labai įvairiai vertinti veiksmo tikėtinumą. [[Baltų kalbos]], lyginant su [[indoeuropiečių prokalbė]]s būkle, labai pakeitė [[Gramatinis laikas|laikų]] ir [[Nuosaka|nuosakų]] sistemą, ir, kas įdomu, baltų kalbose visų nuosakų ir laikų galūnės yra kilusios iš tiesioginės nuosakos [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] galūnių. Giminingoje [[Latvių kalba|latvių kalboje]] padėtis panaši, tik joje nėra [[Būtasis dažninis laikas|būtojo dažninio laiko]], kuris yra [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] naujovė, o galūnės latvių kalboje sutrumpintos, asmenavimas supaprastintas. [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] atspindėta [[Baltų prokalbė|bendrabaltiškoji]] asmenavimo sistema..<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite book|last= Dini|first=P. U.|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0|pages=101-103}}</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Nuosakos]] c1q70orpzcxyqr85q0zfdldt83zj98o 7889553 7889546 2026-07-29T20:29:46Z Ed1974LT 52229 7889553 wikitext text/x-wiki '''Tiesioginė nuosaka''' ({{la|modus indicativus}}) – [[nuosaka]], veiksmažodžio formų grupė be [[Modalumas (kalbotyra)|modalumo]] specialių rodiklių:<ref name="vle">{{cite web|title=Tiesioginė nuoska|url=https://www.vle.lt/straipsnis/tiesiogine-nuosaka/|author=[[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazas]]|editor=T. Paulauskytė|orig-date=2013-06-03|date=2018-09-10|accessdate=2026-07-29|publisher=[[VLE]]}}</ref> antai [[tariamoji nuosaka|tariamosios nuosakos]] formoje ''neš-tumė-te'' vartojamas formantas ''-tumė-'', [[Liepiamoji nuosaka|liepiamosios nuosakos]] formoje ''neš-ki-te'' – [[priesaga]] ''-ki-'', o tiesioginėje nuosakoje šis [[veiksmažodis]] turi formą ''neša-te'', kur [[Galūnė (kalbotyra)|galūnė]] jungiama tiesiai prie esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] ''neša-'' be jokio specialaus nuosakos rodiklio; vadinasi, tiesioginė nuosaka yra nežymėta, ji reiškiama „grynu“ veiksmažodžiu. Tiesioginė nuosaka dažniausiai nurodo kalbėtojo laikomo tikru vykusio, vykstančio ar vyksiančio veiksmo formas,<ref name="vle"/> ši nuosaka pasižymi [[Gramatinis laikas|laikų]] turtingumu (''matydavau, mačiau, matau, matysiu''), ko neretai stokoja kitos nuosakos. Vis dėlto tiesioginė nuosaka, būdama nežymėta, neapribota galimumo tikimybės, atsižvelgiant į [[Kontekstas|kontekstą]] ir situaciją gali reikšti ir abejojamus, norimus ar skatinamus veiksmus,<ref name="vle"/> tokiu būdu ji pasižymi didžiausiu modalumu: tiesioginė nuosaka gali pakeisti tariamąją (''Džiaugčiausi, jei man padėtumei = Džiaugsiuosi, jei man padėsi''), liepiamąją (''Prisėskime, pavargau = Prisėdam, pavargau''), [[Jusyvas|geidžiamąją]], kuri gali būti išreikšta, kaip dabar įprasta, tiesioginės nuosakos formomis (''Terašai jis laišką =Tegul jis rašo laišką'') ar [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginę]] (''Sako, jis Kaune gyvenęs = Sako, jis Kaune gyveno''). Išlikusios tiesioginės nuosakos [[Baltų prokalbė#Esamasis laikas|atematinių]] veiksmažodžių [[Daugiskaita|daugiskaitos]] bei [[Dviskaita|dviskaitos]] formos ''eime'' ir ''eiva'' dabar pavartojamos kaip liepiamoji nuosaka.<ref name="vle"/> Tiesioginėje nuosakoje pasitelkiami [[Modalumas (kalbotyra)|modalumą]] žymintys veiksmažodžiai (''abejoju, ketinu, galiu, noriu, manau, tikiu, tvirtinu'' ir kt.) leidžia labai įvairiai vertinti veiksmo tikėtinumą. [[Baltų kalbos]], lyginant su [[indoeuropiečių prokalbė]]s būkle, labai pakeitė [[Gramatinis laikas|laikų]] ir [[Nuosaka|nuosakų]] sistemą, ir, kas įdomu, baltų kalbose visų nuosakų ir laikų galūnės yra kilusios iš tiesioginės nuosakos [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] galūnių. Giminingoje [[Latvių kalba|latvių kalboje]] padėtis panaši, tik joje nėra [[Būtasis dažninis laikas|būtojo dažninio laiko]], kuris yra [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] naujovė, o galūnės latvių kalboje sutrumpintos, asmenavimas supaprastintas. [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] atspindėta [[Baltų prokalbė|bendrabaltiškoji]] asmenavimo sistema..<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite book|last= Dini|first=P. U.|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0|pages=101-103}}</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Nuosakos]] e6ycsm05tgcb8n7b86qks5x3odrlzyz 3 699063 7889505 2026-07-29T17:03:36Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7889505 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 20:03, 29 liepos 2026 (EEST)}} jjy75z63jh3w9viooo0la36l80b9zwo 0 699065 7889528 2026-07-29T19:48:24Z Ed1974LT 52229 Naujas puslapis: '''Netiesioginė nuosaka''' ({{la|modus relativus}}) – veiksmažodžio [[nuosaka]], reiškianti, kad kalbėtojas įvykio pats nėra patyręs, jį perpasakoja, neprisiima atsakomybės dėl jo tikrumo. Dėl [[Semantika|reišmės]] ir [[Žodžių daryba|darybos]] lietuvių literetūroje ši nuosaka dar vadinama „atpasakojamąja nuosaka“ arba „dalyvine kalba“.<ref name="smetona">{{cite web|title=Evidencialumas|url=https://www.smetona.lt/evidencialumas/|website=smeton... 7889528 wikitext text/x-wiki '''Netiesioginė nuosaka''' ({{la|modus relativus}}) – veiksmažodžio [[nuosaka]], reiškianti, kad kalbėtojas įvykio pats nėra patyręs, jį perpasakoja, neprisiima atsakomybės dėl jo tikrumo. Dėl [[Semantika|reišmės]] ir [[Žodžių daryba|darybos]] lietuvių literetūroje ši nuosaka dar vadinama „atpasakojamąja nuosaka“ arba „dalyvine kalba“.<ref name="smetona">{{cite web|title=Evidencialumas|url=https://www.smetona.lt/evidencialumas/|website=smetona.lt|author=[[Antanas Smetona (1960)|A. Smetona]]|accessdate=2026-07-29}}</ref> Ši nuosaka glaudžiai susijusi su [[Evidencialumas|evidencialumu]] ({{la|ēvidentia}} 'akivaizdumas') – nurodančia ir vertinančia kalbančiojo išsakomos informacijos šaltinį [[Modalumas (kalbotyra)|modalia]] semantine kategorija: ar pats kalbėtojas matė, girdėjo tai, apie ką kalba. Šiuo atžvilgiu netiesioginis evidencialumas (neakivaizdumas) reiškiasi dviem atvejais: inferentyvu (kalbėtojas stebėjo ne aptariamą dalyką, o jo rezultatą) ir citatyvu (kalbėtojas apie tą dalyką žino iš trečiųjų asmenų). [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] netiesioginė nuosaka panašiausia į citatyvą: apie aptariamąjį reikalą sužinota iš trečiųjų asmenų (''Kaimynė sakė buvusi kine''), todėl informacijos patikimumas abejotinas, arba kalbama apskritai apie nepatikimą, netikrą dalyką (''Gyvenę kartą senelis ir senelė. Turėję jie vištytę ir gaidelį''); dar vienas netiesioginės nuosakos vartojimo lietuvių kalboje atvejis – nusistebėjimas netikėtai išgyventu veiksmu (''Žiūriu, žiūriu – devyni vilkai vieną bitę bepjauną'').<ref name="smetona"/> Lietuvių kalboje netiesioginė nuosaka reiškiama [[Asmuo (gramatika)|asmenuojamąsias]] veiksmažodžio formas keičiant dalyvių [[Vardininkas|vardininkais]]: ''Ten augo medis – Sako, ten augęs medis, Tu gerai žaidi tinklinį – Sako, tu gerai žaidžianti tinklinį, Jis yra pasiklydęs kalnuose – Sako, jis esąs pasiklydęs kalnuose, Vakar stipriai lijo – Sako, vakar stipriai lyta'' ir t. t. Netiesioginė nuosaka turi tuos pačius [[Gramatinis laikas|laikus]] kaip ir [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginė]], vartojamos abi [[Gramatinė rūšis|rūšys]].<ref name="žinynas">{{cite web|title= Lietuvių kalbos žinynas. 9.3 Veiksmažodžio formų sistema|author= |date= |publisher= |url= http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|accessdate= 2026-07-29|archive-date= 2019-06-20|archive-url= https://web.archive.org/web/20190620111319/http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|url-status= dead}}</ref> Išsamiau apie lietuvių kalbos netiesioginės nuosakos [[Žodžių daryba|darybą]] žr. straipsnyje „[[Lietuvių kalba#Neteisioginė nuosaka|Lietuvių kalba]]“. Netiesioginė nuosaka dar vartojama [[Latvių kalba|latvių]], [[Lyvių kalba|lyvių]], [[Estų kalba|estų]], [[albanų kalba|albanų]], [[Makedonų kalba|makedonų]], [[Bulgarų kalba|bulgarų]], [[Turkų kalba|turkų]] ir kitose kalbose. Evidencialumas nebūtinai reiškiamas veiksmažodžiais ir jų nuosakomis: kai kuriose kalbose vartojama daugiau kalbėtojo dalyvavimą nurodančių [[Įvardis|įvardžių]], pavyzdžiui, [[Aimarų kalba|aimarų kalboje]] turimi įvardžiai ''jiwasa'' 'aš ir tu', ''jiwasanaka'' 'aš ir jūs' (yra ir įvardis ''nayanaka'' 'mes be manęs');<ref>{{cite web|title=Aymara|url=https://www.mustgo.com/worldlanguages/aymara/|website=mustgo.com|accessdate=2026-07-29}}</ref> tokiu atveju galima tiksliau įvardyti kalbėtoją stebėjus įvykį arba jį girdėjus drauge su kitais. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Nuosakos]] fj4ntef9u5479zlhadw1mmdk0yft633 7889529 7889528 2026-07-29T19:49:56Z Ed1974LT 52229 7889529 wikitext text/x-wiki '''Netiesioginė nuosaka''' ({{la|modus relativus}}) – veiksmažodžio [[nuosaka]], reiškianti, kad kalbėtojas įvykio pats nėra patyręs, jį perpasakoja, neprisiima atsakomybės dėl jo tikrumo. Dėl [[Semantika|reišmės]] ir [[Žodžių daryba|darybos]] lietuvių literetūroje ši nuosaka dar vadinama „atpasakojamąja nuosaka“ arba „dalyvine kalba“.<ref name="smetona">{{cite web|title=Evidencialumas|url=https://www.smetona.lt/evidencialumas/|website=smetona.lt|author=[[Antanas Smetona (1960)|A. Smetona]]|accessdate=2026-07-29}}</ref> Ši nuosaka glaudžiai susijusi su [[Evidencialumas|evidencialumu]] ({{la|ēvidentia}} 'akivaizdumas') – nurodančia ir vertinančia kalbančiojo išsakomos informacijos šaltinį [[Modalumas (kalbotyra)|modalia]] semantine kategorija: ar pats kalbėtojas matė, girdėjo tai, apie ką kalba. Šiuo atžvilgiu netiesioginis evidencialumas (neakivaizdumas) reiškiasi dviem atvejais: inferentyvu (kalbėtojas stebėjo ne aptariamą dalyką, o jo rezultatą) ir citatyvu (kalbėtojas apie tą dalyką žino iš trečiųjų asmenų). [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] netiesioginė nuosaka panašiausia į citatyvą: apie aptariamąjį reikalą sužinota iš trečiųjų asmenų (''Kaimynė sakė buvusi kine''), todėl informacijos patikimumas abejotinas, arba kalbama apskritai apie nepatikimą, netikrą dalyką (''Gyvenę kartą senelis ir senelė. Turėję jie vištytę ir gaidelį''); dar vienas netiesioginės nuosakos vartojimo lietuvių kalboje atvejis – nusistebėjimas netikėtai išgyventu veiksmu (''Žiūriu, žiūriu – devyni vilkai vieną bitę bepjauną'').<ref name="smetona"/> Lietuvių kalboje netiesioginė nuosaka reiškiama [[Asmuo (gramatika)|asmenuojamąsias]] veiksmažodžio formas keičiant dalyvių [[Vardininkas|vardininkais]]: ''Ten augo medis – Sako, ten augęs medis, Tu gerai žaidi tinklinį – Sako, tu gerai žaidžianti tinklinį, Jis yra pasiklydęs kalnuose – Sako, jis esąs pasiklydęs kalnuose, Vakar stipriai lijo – Sako, vakar stipriai lyta'' ir t. t. Netiesioginė nuosaka turi tuos pačius [[Gramatinis laikas|laikus]] kaip ir [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginė]], vartojamos abi [[Gramatinė rūšis|rūšys]].<ref name="žinynas">{{cite web|title= Lietuvių kalbos žinynas. 9.3 Veiksmažodžio formų sistema|author= |date= |publisher= |url= http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|accessdate= 2026-07-29|archive-date= 2019-06-20|archive-url= https://web.archive.org/web/20190620111319/http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|url-status= dead}}</ref> Išsamiau apie lietuvių kalbos netiesioginės nuosakos [[Žodžių daryba|darybą]] žr. straipsnyje „[[Lietuvių kalba#Netiesioginė nuosaka|Lietuvių kalba]]“. Netiesioginė nuosaka dar vartojama [[Latvių kalba|latvių]], [[Lyvių kalba|lyvių]], [[Estų kalba|estų]], [[albanų kalba|albanų]], [[Makedonų kalba|makedonų]], [[Bulgarų kalba|bulgarų]], [[Turkų kalba|turkų]] ir kitose kalbose. Evidencialumas nebūtinai reiškiamas veiksmažodžiais ir jų nuosakomis: kai kuriose kalbose vartojama daugiau kalbėtojo dalyvavimą nurodančių [[Įvardis|įvardžių]], pavyzdžiui, [[Aimarų kalba|aimarų kalboje]] turimi įvardžiai ''jiwasa'' 'aš ir tu', ''jiwasanaka'' 'aš ir jūs' (yra ir įvardis ''nayanaka'' 'mes be manęs');<ref>{{cite web|title=Aymara|url=https://www.mustgo.com/worldlanguages/aymara/|website=mustgo.com|accessdate=2026-07-29}}</ref> tokiu atveju galima tiksliau įvardyti kalbėtoją stebėjus įvykį arba jį girdėjus drauge su kitais. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Nuosakos]] okks4uce2bxc0v3jn0v1n2vzwv0og2n 7889569 7889529 2026-07-29T21:35:24Z Ed1974LT 52229 7889569 wikitext text/x-wiki '''Netiesioginė nuosaka''' ({{la|modus relativus}}) – veiksmažodžio [[nuosaka]], reiškianti, kad kalbėtojas įvykio pats nėra patyręs, jį perpasakoja, neprisiima atsakomybės dėl jo tikrumo. Dėl [[Semantika|reišmės]] ir [[Žodžių daryba|darybos]] lietuvių literetūroje ši nuosaka dar vadinama „atpasakojamąja nuosaka“ arba „dalyvine kalba“.<ref name="smetona">{{cite web|title=Evidencialumas|url=https://www.smetona.lt/evidencialumas/|website=smetona.lt|author=[[Antanas Smetona (1960)|A. Smetona]]|accessdate=2026-07-29}}</ref> Ši nuosaka glaudžiai susijusi su [[Evidencialumas|evidencialumu]] ({{la|ēvidentia}} 'akivaizdumas') – nurodančia ir vertinančia kalbančiojo išsakomos informacijos šaltinį [[Modalumas (kalbotyra)|modalia]] semantine kategorija: ar pats kalbėtojas matė, girdėjo tai, apie ką kalba. Šiuo atžvilgiu netiesioginis evidencialumas (neakivaizdumas) reiškiasi dviem atvejais: inferentyvu (kalbėtojas stebėjo ne aptariamą dalyką, o jo rezultatą) ir citatyvu (kalbėtojas apie tą dalyką žino iš trečiųjų asmenų). [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] netiesioginė nuosaka panašiausia į citatyvą: apie aptariamąjį reikalą sužinota iš trečiųjų asmenų (''Kaimynė sakė buvusi kine''), todėl informacijos patikimumas abejotinas, arba kalbama apskritai apie nepatikimą, netikrą dalyką (''Gyvenę kartą senelis ir senelė. Turėję jie vištytę ir gaidelį''); dar vienas netiesioginės nuosakos vartojimo lietuvių kalboje atvejis – nusistebėjimas netikėtai išgyventu veiksmu (''Žiūriu, žiūriu – devyni vilkai vieną bitę bepjauną'').<ref name="smetona"/> Lietuvių kalboje netiesioginė nuosaka reiškiama [[Asmuo (gramatika)|asmenuojamąsias]] veiksmažodžio formas keičiant dalyvių [[Vardininkas|vardininkais]]: ''Ten augo medis – Sako, ten augęs medis, Tu gerai žaidi tinklinį – Sako, tu gerai žaidžianti tinklinį, Jis yra pasiklydęs kalnuose – Sako, jis esąs pasiklydęs kalnuose, Vakar stipriai lijo – Sako, vakar stipriai lyta'' ir t. t. Netiesioginė nuosaka turi tuos pačius [[Gramatinis laikas|laikus]] kaip ir [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginė]], vartojamos abi [[Gramatinė rūšis|rūšys]].<ref name="žinynas">{{cite web|title= Lietuvių kalbos žinynas. 9.3 Veiksmažodžio formų sistema|author= |date= |publisher= |url= http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|accessdate= 2026-07-29|archive-date= 2019-06-20|archive-url= https://web.archive.org/web/20190620111319/http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|url-status= dead}}</ref> Išsamiau apie lietuvių kalbos netiesioginės nuosakos [[Žodžių daryba|darybą]] žr. straipsnyje „[[Lietuvių kalba#Netiesioginė nuosaka|Lietuvių kalba]]“. Netiesioginė nuosaka dar vartojama [[Latvių kalba|latvių]], [[Lyvių kalba|lyvių]], [[Estų kalba|estų]], [[Mansių kalba|mansių]], [[albanų kalba|albanų]], [[Makedonų kalba|makedonų]], [[Bulgarų kalba|bulgarų]], [[Turkų kalba|turkų]] ir kitose kalbose.<ref>{{cite web|title=Netiesioginė nuosaka|url=https://www.vle.lt/straipsnis/netiesiogine-nuosaka/|author=[[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazas]]|orig-date=2009-12-02|date=2018-08-27|accessdate=2026-07-30|editor=T. Paulauskytė|publisher=[[VLE]]}}</ref> Evidencialumas nebūtinai reiškiamas veiksmažodžiais ir jų nuosakomis: kai kuriose kalbose vartojama daugiau kalbėtojo dalyvavimą nurodančių [[Įvardis|įvardžių]], pavyzdžiui, [[Aimarų kalba|aimarų kalboje]] turimi įvardžiai ''jiwasa'' 'aš ir tu', ''jiwasanaka'' 'aš ir jūs' (yra ir įvardis ''nayanaka'' 'mes be manęs');<ref>{{cite web|title=Aymara|url=https://www.mustgo.com/worldlanguages/aymara/|website=mustgo.com|accessdate=2026-07-29}}</ref> tokiu atveju galima tiksliau įvardyti kalbėtoją stebėjus įvykį arba jį girdėjus drauge su kitais. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Nuosakos]] 3w5c2okq94cfctj1hf0ctewzcp474js 7889713 7889569 2026-07-30T08:16:25Z Kukmedis 169593 7889713 wikitext text/x-wiki '''Netiesioginė nuosaka''' ({{la|modus relativus}}) – veiksmažodžio [[nuosaka]], reiškianti, kad kalbėtojas įvykio pats nėra patyręs, jį perpasakoja, neprisiima atsakomybės dėl jo tikrumo. Dėl [[Semantika|reikšmės]] ir [[Žodžių daryba|darybos]] lietuvių literatūroje ši nuosaka dar vadinama „atpasakojamąja nuosaka“ arba „dalyvine kalba“.<ref name="smetona">{{cite web|title=Evidencialumas|url=https://www.smetona.lt/evidencialumas/|website=smetona.lt|author=[[Antanas Smetona (1960)|A. Smetona]]|accessdate=2026-07-29}}</ref> Ši nuosaka glaudžiai susijusi su [[Evidencialumas|evidencialumu]] ({{la|ēvidentia}} 'akivaizdumas') – nurodančia ir vertinančia kalbančiojo išsakomos informacijos šaltinį [[Modalumas (kalbotyra)|modalia]] semantine kategorija: ar pats kalbėtojas matė, girdėjo tai, apie ką kalba. Šiuo atžvilgiu netiesioginis evidencialumas (neakivaizdumas) reiškiasi dviem atvejais: inferentyvu (kalbėtojas stebėjo ne aptariamą dalyką, o jo rezultatą) ir citatyvu (kalbėtojas apie tą dalyką žino iš trečiųjų asmenų). [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] netiesioginė nuosaka panašiausia į citatyvą: apie aptariamąjį reikalą sužinota iš trečiųjų asmenų (''Kaimynė sakė buvusi kine''), todėl informacijos patikimumas abejotinas, arba kalbama apskritai apie nepatikimą, netikrą dalyką (''Gyvenę kartą senelis ir senelė. Turėję jie vištytę ir gaidelį''); dar vienas netiesioginės nuosakos vartojimo lietuvių kalboje atvejis – nusistebėjimas netikėtai išgyventu veiksmu (''Žiūriu, žiūriu – devyni vilkai vieną bitę bepjauną'').<ref name="smetona"/> Lietuvių kalboje netiesioginė nuosaka reiškiama [[Asmuo (gramatika)|asmenuojamąsias]] veiksmažodžio formas keičiant dalyvių [[Vardininkas|vardininkais]]: ''Ten augo medis – Sako, ten augęs medis, Tu gerai žaidi tinklinį – Sako, tu gerai žaidžianti tinklinį, Jis yra pasiklydęs kalnuose – Sako, jis esąs pasiklydęs kalnuose, Vakar stipriai lijo – Sako, vakar stipriai lyta'' ir t. t. Netiesioginė nuosaka turi tuos pačius [[Gramatinis laikas|laikus]] kaip ir [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginė]], vartojamos abi [[Gramatinė rūšis|rūšys]].<ref name="žinynas">{{cite web|title= Lietuvių kalbos žinynas. 9.3 Veiksmažodžio formų sistema|author= |date= |publisher= |url= http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|accessdate= 2026-07-29|archive-date= 2019-06-20|archive-url= https://web.archive.org/web/20190620111319/http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|url-status= dead}}</ref> Išsamiau apie lietuvių kalbos netiesioginės nuosakos [[Žodžių daryba|darybą]] žr. straipsnyje „[[Lietuvių kalba#Netiesioginė nuosaka|Lietuvių kalba]]“. Netiesioginė nuosaka dar vartojama [[Latvių kalba|latvių]], [[Lyvių kalba|lyvių]], [[Estų kalba|estų]], [[Mansių kalba|mansių]], [[albanų kalba|albanų]], [[Makedonų kalba|makedonų]], [[Bulgarų kalba|bulgarų]], [[Turkų kalba|turkų]] ir kitose kalbose.<ref>{{cite web|title=Netiesioginė nuosaka|url=https://www.vle.lt/straipsnis/netiesiogine-nuosaka/|author=[[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazas]]|orig-date=2009-12-02|date=2018-08-27|accessdate=2026-07-30|editor=T. Paulauskytė|publisher=[[VLE]]}}</ref> Evidencialumas nebūtinai reiškiamas veiksmažodžiais ir jų nuosakomis: kai kuriose kalbose vartojama daugiau kalbėtojo dalyvavimą nurodančių [[Įvardis|įvardžių]], pavyzdžiui, [[Aimarų kalba|aimarų kalboje]] turimi įvardžiai ''jiwasa'' 'aš ir tu', ''jiwasanaka'' 'aš ir jūs' (yra ir įvardis ''nayanaka'' 'mes be manęs');<ref>{{cite web|title=Aymara|url=https://www.mustgo.com/worldlanguages/aymara/|website=mustgo.com|accessdate=2026-07-29}}</ref> tokiu atveju galima tiksliau įvardyti kalbėtoją stebėjus įvykį arba jį girdėjus drauge su kitais. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Nuosakos]] m89n8ujzuj5zz4z4cvfohq5k5ix89ka 3 699066 7889535 2026-07-29T19:57:04Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7889535 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 22:57, 29 liepos 2026 (EEST)}} s32215g4jen4wfa1athvemnellu2mwd 3 699067 7889541 2026-07-29T20:01:33Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7889541 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 23:01, 29 liepos 2026 (EEST)}} g388ct5fk6phrjs33ejuiq3z0ggnnp0 0 699068 7889547 2026-07-29T20:13:21Z Zucchis 221989 Parašiau tekstą 7889547 wikitext text/x-wiki {| class="mw-collapsible" !Debitas: !0,021 m³/s |- |Ilgis: |5,008 km |} '''Pietvis''' – nedidelis upelis pietvakarių [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Šakių rajono savivaldybė|Šakių rajono savivaldybėje]], [[Kriūkų seniūnija|Kriūkų seniūnijoje]]. Upelis teka Kriūkų apylinkėmis ir priklauso [[Nemunas|Nemuno]] baseinui.<ref>1</ref> == Geografija == Pietvis teka per miškingas ir dirbamas [[Kriūkai|Kriūkų]] apylinkių teritorijas. Jo slėnis vietomis apaugęs medžiais ir krūmais, pakrantėse vyrauja natūrali pievų bei miško augalija. Upelio vandens lygis priklauso nuo metų laiko – pavasarį dėl tirpstančio sniego ir gausesnių kritulių jis būna vandeningesnis, o vasarą gali gerokai nusekti.<ref>2</ref> == Gamta == Pietvio pakrantėse aptinkamos įvairios vandens ir pakrančių augalų rūšys. Upelyje gyvena smulkios žuvys, varliagyviai, vandens vabzdžiai bei kiti gėlavandenių ekosistemų gyvūnai. Dėl nedidelio dydžio upelis yra svarbi vietinė buveinė įvairiems organizmams.<ref>3</ref> == Reikšmė == Pietvis yra vietinės reikšmės vandens telkinys, prisidedantis prie Kriūkų apylinkių kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės. Vietos gyventojai jį pažįsta kaip nedidelį gamtinį objektą, o jo apylinkės tinkamos pasivaikščiojimams ir gamtos stebėjimui.<ref>4</ref> == Šaltiniai == # Visuotinė lietuvių enciklopedija. „Šakių rajono savivaldybė“. # Šakių turizmo ir verslo informacijos centras. Informacija apie Kriūkų apylinkes. 6zhxlc84kdkih5denw1jjv719xwmr7h 7889556 7889547 2026-07-29T20:32:58Z Homo ergaster 10314 vėl DI... 7889556 wikitext text/x-wiki {{beviltiškas}} {| class="mw-collapsible" !Debitas: !0,021 m³/s |- |Ilgis: |5,008 km |} '''Pietvis''' – nedidelis upelis pietvakarių [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Šakių rajono savivaldybė|Šakių rajono savivaldybėje]], [[Kriūkų seniūnija|Kriūkų seniūnijoje]]. Upelis teka Kriūkų apylinkėmis ir priklauso [[Nemunas|Nemuno]] baseinui.<ref>1</ref> == Geografija == Pietvis teka per miškingas ir dirbamas [[Kriūkai|Kriūkų]] apylinkių teritorijas. Jo slėnis vietomis apaugęs medžiais ir krūmais, pakrantėse vyrauja natūrali pievų bei miško augalija. Upelio vandens lygis priklauso nuo metų laiko – pavasarį dėl tirpstančio sniego ir gausesnių kritulių jis būna vandeningesnis, o vasarą gali gerokai nusekti.<ref>2</ref> == Gamta == Pietvio pakrantėse aptinkamos įvairios vandens ir pakrančių augalų rūšys. Upelyje gyvena smulkios žuvys, varliagyviai, vandens vabzdžiai bei kiti gėlavandenių ekosistemų gyvūnai. Dėl nedidelio dydžio upelis yra svarbi vietinė buveinė įvairiems organizmams.<ref>3</ref> == Reikšmė == Pietvis yra vietinės reikšmės vandens telkinys, prisidedantis prie Kriūkų apylinkių kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės. Vietos gyventojai jį pažįsta kaip nedidelį gamtinį objektą, o jo apylinkės tinkamos pasivaikščiojimams ir gamtos stebėjimui.<ref>4</ref> == Šaltiniai == # Visuotinė lietuvių enciklopedija. „Šakių rajono savivaldybė“. # Šakių turizmo ir verslo informacijos centras. Informacija apie Kriūkų apylinkes. ds9dt5ezdfyj3smiqjvwq2bwp6d8r9x 0 699069 7889587 2026-07-30T00:00:18Z Ed1974LT 52229 Naujas puslapis: '''Reikiamybės nuosaka''', arba '''debityvas''' ({{la|modus debitivus}}) – veiksmažodžio [[nuosaka]], reiškianti reikiamą arba būtiną atlikti veiksmą. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] šios nuosakos nėra, jos vietoj verčiamasi [[Modalumas (kalbotyra)|modaliniais]] veiksmažodžiais ''turėti, reikėti'' bei [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyviais]]: ''turime jį pagirti, mums reikia jį pagirti, mums jis yra pagirtinas''. Morfologija (kalbotyra)|Mo... 7889587 wikitext text/x-wiki '''Reikiamybės nuosaka''', arba '''debityvas''' ({{la|modus debitivus}}) – veiksmažodžio [[nuosaka]], reiškianti reikiamą arba būtiną atlikti veiksmą. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] šios nuosakos nėra, jos vietoj verčiamasi [[Modalumas (kalbotyra)|modaliniais]] veiksmažodžiais ''turėti, reikėti'' bei [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyviais]]: ''turime jį pagirti, mums reikia jį pagirti, mums jis yra pagirtinas''. [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologiškai]] išreikšta reikiamybės nuosaka vartojama, pavyzdžiui, [[Latvių kalba|latvių]], [[lyvių kalba|lyvių]], [[Buduchų kalba|buduchų]] bei [[Kryzų kalba|kryzų]] ([[lezginų kalbos]]) ir [[Malajalių kalba|malajalių]] kalbose.<ref name=":0">Östen Dahl, Maria Koptjevskaja-Tamm. The Circum-Baltic Languages: Grammar and typology. {{ISBN|9781588110428}}. "It was Endzelīns who first described the debitive as a mood, an explanation that is not free of problems since as a rule one mood may not be combined with another. "</ref><ref name=":1">{{Cite book |last1=Asher |first1=R. E. |title=Malayalam |last2=Kumari |first2=T. C. |publisher=Routledge |year=2012 |isbn=978-0-415-64381-8 |pages=306–308 |orig-year=First published 1997}}</ref><ref>{{Cite book |last1=Authier |first1=Gilles |url=https://books.google.com/books?id=wCpOOo0Bd9MC&q=debitive+&pg=PP1 |title=Tense, Aspect, Modality and Finiteness in East Caucasian Languages |last2=Maĭsak |first2=Timur Anatolʹevich |date=2011 |publisher=Brockmeyer Verlag |isbn=978-3-8196-0800-1 |language=en}}</ref><ref name=":2">{{Cite journal |last=Viitso |first=Tiit-Rein |date=2014-07-01 |title=Expressions of obligation, duty, and necessity in Livonian |url=https://doi.org/10.12697/jeful.2014.5.1.10 |journal=Eesti ja soome-ugri keeleteaduse ajakiri. Journal of Estonian and Finno-Ugric Linguistics |volume=5 |issue=1 |pages=193–214 |doi=10.12697/jeful.2014.5.1.10 |issn=2228-1339|doi-access=free }}</ref> == Latvių kalba == [[Latvių kalba|Latvių kalboje]] reikiamybės nuosakos veiksmažodis sudaromas iš [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginės nuosakos]] trečiojo [[Asmuo (gramatika)|asmens]] pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''jā-'' ir atitinkamo [[gramatinis laikas|laiko]] pagalbinio veiksmažodžio ''būt'' 'būti' trečiąjį asmenį ([[Esamasis laikas|esamajame laike]] veiksmažodis ''ir'' 'yra' dažnai praleidžiamas): ''dara'' 'daro' – '' (ir) jādara'' 'reikia daryti'. Vis dėlto išimtis yra veiksmažodis ''būt'', kurio reikiamybės nuosaka sudaroma priešdėlį ''jā-'' jungiant prie [[Bendratis|bendraties]] (''jābūt'' 'reikia būti').<ref name="gramatika2013">Daina Nītiņa, Juris Grigorjevs (redaktori). ''Latviešu valodas gramatika''. Rīga : LU Latviešu valodas institūts, 2013. ISBN 978-9984-742-70-0.</ref>{{rp|486}} Reikiamybės nuosakoje veiksmo atlikėjas yra [[Naudininkas|naudininko]] linksnio, o [[papildinys]] – [[Vardininkas|vardininko]]: ''Tēvam<small>^(naud.)</small> <u>bija jāsēj</u> rudzi<small>^(vard.)</small>'' 'Tėvui <u>reikėjo sėti</u> rugius'. Ši nuosaka latvių kalboje turi visus laikus, tačiau ji vartojama tik veikiamojoje [[Gramatinė rūšis|rūšyje]].<ref name="gramatika2013" />{{rp|486}} Be to, galima [[Tariamoji nuosaka|tariamoji]] ir [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė]] reikiamybė. Jos sudaromos pagalbinį veiksmažodį ''būt'' vartojant atitinkamai su tariamąja ir netiesiogine nuosakomis. Tariamosios reikiamybės vartojami esamasis ir [[Būtasis laikas|būtasis]] laikai, o netiesioginės reikiamybės – esamasis ir [[Būsimasis laikas|būsimasis]]: {| class="wikitable" |+Tariamoji reikiamybė |''Man <u>būtu jāaizbrauc</u> ciemos pie drauga, jo neesam sen redzējušies'' 'Man <u>reikėtų nuvažiuoti</u> į svečius pas draugą, nes seniai nesimatėme' ''Tev <u>būtu bijis jāaizbrauc</u> ciemos pie drauga, jo jūs neesat sen redzējušies'' 'Tau <u>būtų reikėję nuvažiuoti</u> į svečius pas draugą, nes seniai nesimatėte'<ref>Santa Grigus, Baiba Zeiļaka. Valodas labirinti 7. klasei. Zvaigzne ABC, 2007. 147. lpp.</ref> |} {| class="wikitable" |+Netiesioginė reikiamybė |''Man <u>esot jāizved</u> pastaigā suns'' 'Man <u>reikią išvesti / neva reikia išvesti</u> pasivaikščioti šunį' ''Tev <u>būšot jāsagaida</u> krustmāte dzelzceļa stacijā'' 'Tau <u>reikėsią sulaukti</u> krikštamotės geležinkelio stotyje' |} == Lyvių kalba == [[Lyvių kalba|Lyvių kalboje]] reikiamybės nuosaka sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]] (''luggõm'' 'skaitytų / skaityti'), kuris įgyja [[eliatyvas|eliatyvo]] linksnį (''luggõmõst'' pažodžiui 'iš skaitymo', t. y. 'reikia skaityti', 'skaitytina'). Veiksmo atlikėjas yra [[Naudininkas|naudininko]] linksnio, o [[papildinys]] perteikiamas [[Partityvas|partityvu]]. Ši nuosaka lyvių kalboje turi visus laikus, juos nurodo pagalbinio veiksmažodžio ''vȱlda'' 'būti' [[Vienaskaita|vienaskaitos]] trečiasis asmuo.<ref>Vītso, Tīts Reins (2013), Blumberga, Renāte; Mäkeläinen, Tapio; Pajusalu, Karl (red.), „Lībiešu valodas pamatiezīmes“, Lībieši: vēsture, valoda un kultūra, Rīga: Līvõ Kultūr sidām: 279. lpp, ISBN 978-9984-49-730-3</ref> Pavyzdžiai: ''Minnõn<small>^(naud.)</small> <u>um luggõmõst</u> rōntõzt<small>^(part.)</small>'' 'Man <u>reikia skaityti</u> knygą', ''Jõvvõ amātnikkõ <u>um</u> tulkõks <u>vȯtšõmõst</u>'' 'Gero meistro (amatininko) su žiburiu (su ugnimi) <u>reikia ieškoti</u>'. == Malajalių kalba == [[Malajalių kalba|Malajalių kalboje]] reikiamybės nuosaka sudaroma su [[priesaga]] ''-aɳam'' (-അണസ്), [[Enklitikai|enklitine]] ''veeɳam'' (വേണസ്) forma.<ref name=":1"/> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Nuosakos]] 1fiugdwfyyj3ilp639da0zcxjj88cz5 0 699070 7889603 2026-07-30T04:05:48Z Bellkass02 169917 Naujas puslapis: {{Infolentelė Karinis vienetas|unit_name=Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Tankų batalionas|caption=Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ ženklas|dates=[[2026]]-dabar|country={{flag|Lietuva}}|allegiance=|branch={{Flagicon image|Ensign of the Lithuanian Land Forces.png|size=25px}} [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Sausumos pajėgos]]|type=[[Tankas|Tankų]] [[batalionas]]|role=|size=|command_structure=Geležinis Vilkas (pėstininkų brigada)|P... 7889603 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Karinis vienetas|unit_name=Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Tankų batalionas|caption=Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ ženklas|dates=[[2026]]-dabar|country={{flag|Lietuva}}|allegiance=|branch={{Flagicon image|Ensign of the Lithuanian Land Forces.png|size=25px}} [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Sausumos pajėgos]]|type=[[Tankas|Tankų]] [[batalionas]]|role=|size=|command_structure=[[Geležinis Vilkas (pėstininkų brigada)|Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“]] ([[Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija|Pirmoji divizija]])|garrison=[[Rukla]]|garrison_label=|nickname=|patron=|motto=|colors=|colors_label=|march=|mascot=|equipment=|equipment_label=|battles=|anniversaries=|decorations=|battle_honours=|disbanded=<!-- Commanders -->|commander1=|commander1_label=Vadas|commander2=|commander2_label=Štabo viršininkas|commander3=|commander3_label=Vyriausiasis puskarininkis|notable_commanders=|identification_symbol=|identification_symbol_label=Brigados vėliava|identification_symbol_2=|identification_symbol_2_label=Beretė|identification_symbol_3=|identification_symbol_3_label=|identification_symbol_4=|identification_symbol_4_label=|image=[[Vaizdas:Iron Wolf Infantry Brigade (1st Division).png|150px]]}}'''Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Tankų batalionas''' – [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] dalinys, esantis [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų]] [[Geležinis Vilkas (pėstininkų brigada)|Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“]] sudėtyje. Šiuo metu tankų batalioną sudaro pradinis vadovybės elementas. Bataliono štabas dislokuotas [[Ruklos kaimas|Ruklos k]]. [[Jonavos rajono savivaldybė|Jonavos rajone]].<ref name=":0">https://rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_kariuomenes_pestininku_brigados_gelezinis_vilkas_tanku_batalionas/juridinis-asmuo/</ref> == Istorija == === Ištakos === Tarpukario Lietuvos kariuomenėje veikė šarvuočių rinktinė Pagal [[1935]] m. [[rugpjūčio 1]] d. struktūrą panaikinus šarvuotųjų traukinių kuopą, rinktinę sudarė štabas, 3 tankų, šarvuotųjų automobilių (šarvuočių) [[Kuopa|kuopos]] ir mokomasis būrys. [[2024 m.|2024]] m. [[sausio 23]] d. [[Valstybės gynimo taryba|VGT]] paskelbė apie sprendimą, vystant Lietuvos kariuomenės divizijos lygio pajėgumus, pirkti vokiškus tankus „[[Leopard 2|Leopard 2A8]]“. [[2024 m.|2024]] m. [[liepos 11]] d. [[Lietuvos Respublikos Seimas|LR Seimas]] pritarė nuolatinės principinės kariuomenės struktūros pakeitimams – nutarta pertvarkyti Karaliaus Mindaugo husarų batalioną į Karaliaus Mindaugo tankų batalioną.<ref>https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35435&p_k=1&p_t=289163</ref> Tačiau jau [[2025 m.|2025]] m. [[birželio 25]] d. Seimo patvirtinta principinė struktūra numatė visiškai naujo tankų bataliono įkūrimą, o husarų batalioną paliko tarp pėstininkų rūšies dalinių.<ref>https://kam.lt/seimas-pritare-principines-lietuvos-kariuomenes-strukturos-pakeitimams/</ref> === Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Tankų batalionas === 2026 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-406 LR krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino būsimo bataliono struktūrą ir pagrindus.<ref name=":1">https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/8ec78841491811f180c9c618618421ed</ref> Liepos 10 d. įsteigtas bataliono pradinis elementas.<ref name=":0" /> == Sudėtis == Planuojama bataliono struktūra:<ref name=":1" /> * Valdymo grupė; * Štabas; * Štabo kuopa; * 1-oji tankų kuopa; * 2-oji tankų kuopa; * 3-oji tankų kuopa; * Tiesioginės logistinės paramos kuopa. == Šaltiniai == {{Išnašos}}{{Lietuvos ginkluotosios pajėgos}} [[Kategorija:Dabartinės Lietuvos kariuomenės tankų batalionai]] [[Kategorija:Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos]] tsmb5qyhzlt4iq3dt9i1oqls7qzosfh 7889610 7889603 2026-07-30T04:12:43Z Bellkass02 169917 Bellkass02 pervadino puslapį [[Tankų batalionas (Geležinis vilkas)]] į [[Tankų batalionas (Geležinis Vilkas)]]: Klaida pavadinime 7889603 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Karinis vienetas|unit_name=Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Tankų batalionas|caption=Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ ženklas|dates=[[2026]]-dabar|country={{flag|Lietuva}}|allegiance=|branch={{Flagicon image|Ensign of the Lithuanian Land Forces.png|size=25px}} [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Sausumos pajėgos]]|type=[[Tankas|Tankų]] [[batalionas]]|role=|size=|command_structure=[[Geležinis Vilkas (pėstininkų brigada)|Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“]] ([[Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija|Pirmoji divizija]])|garrison=[[Rukla]]|garrison_label=|nickname=|patron=|motto=|colors=|colors_label=|march=|mascot=|equipment=|equipment_label=|battles=|anniversaries=|decorations=|battle_honours=|disbanded=<!-- Commanders -->|commander1=|commander1_label=Vadas|commander2=|commander2_label=Štabo viršininkas|commander3=|commander3_label=Vyriausiasis puskarininkis|notable_commanders=|identification_symbol=|identification_symbol_label=Brigados vėliava|identification_symbol_2=|identification_symbol_2_label=Beretė|identification_symbol_3=|identification_symbol_3_label=|identification_symbol_4=|identification_symbol_4_label=|image=[[Vaizdas:Iron Wolf Infantry Brigade (1st Division).png|150px]]}}'''Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Tankų batalionas''' – [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] dalinys, esantis [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų]] [[Geležinis Vilkas (pėstininkų brigada)|Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“]] sudėtyje. Šiuo metu tankų batalioną sudaro pradinis vadovybės elementas. Bataliono štabas dislokuotas [[Ruklos kaimas|Ruklos k]]. [[Jonavos rajono savivaldybė|Jonavos rajone]].<ref name=":0">https://rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_kariuomenes_pestininku_brigados_gelezinis_vilkas_tanku_batalionas/juridinis-asmuo/</ref> == Istorija == === Ištakos === Tarpukario Lietuvos kariuomenėje veikė šarvuočių rinktinė Pagal [[1935]] m. [[rugpjūčio 1]] d. struktūrą panaikinus šarvuotųjų traukinių kuopą, rinktinę sudarė štabas, 3 tankų, šarvuotųjų automobilių (šarvuočių) [[Kuopa|kuopos]] ir mokomasis būrys. [[2024 m.|2024]] m. [[sausio 23]] d. [[Valstybės gynimo taryba|VGT]] paskelbė apie sprendimą, vystant Lietuvos kariuomenės divizijos lygio pajėgumus, pirkti vokiškus tankus „[[Leopard 2|Leopard 2A8]]“. [[2024 m.|2024]] m. [[liepos 11]] d. [[Lietuvos Respublikos Seimas|LR Seimas]] pritarė nuolatinės principinės kariuomenės struktūros pakeitimams – nutarta pertvarkyti Karaliaus Mindaugo husarų batalioną į Karaliaus Mindaugo tankų batalioną.<ref>https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35435&p_k=1&p_t=289163</ref> Tačiau jau [[2025 m.|2025]] m. [[birželio 25]] d. Seimo patvirtinta principinė struktūra numatė visiškai naujo tankų bataliono įkūrimą, o husarų batalioną paliko tarp pėstininkų rūšies dalinių.<ref>https://kam.lt/seimas-pritare-principines-lietuvos-kariuomenes-strukturos-pakeitimams/</ref> === Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Tankų batalionas === 2026 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-406 LR krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino būsimo bataliono struktūrą ir pagrindus.<ref name=":1">https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/8ec78841491811f180c9c618618421ed</ref> Liepos 10 d. įsteigtas bataliono pradinis elementas.<ref name=":0" /> == Sudėtis == Planuojama bataliono struktūra:<ref name=":1" /> * Valdymo grupė; * Štabas; * Štabo kuopa; * 1-oji tankų kuopa; * 2-oji tankų kuopa; * 3-oji tankų kuopa; * Tiesioginės logistinės paramos kuopa. == Šaltiniai == {{Išnašos}}{{Lietuvos ginkluotosios pajėgos}} [[Kategorija:Dabartinės Lietuvos kariuomenės tankų batalionai]] [[Kategorija:Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos]] tsmb5qyhzlt4iq3dt9i1oqls7qzosfh 7889613 7889610 2026-07-30T04:15:57Z Bellkass02 169917 7889613 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Karinis vienetas|unit_name=Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Tankų batalionas|caption=Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ženklas|dates=[[2026]]-dabar|country={{flag|Lietuva}}|allegiance=|branch={{Flagicon image|Ensign of the Lithuanian Land Forces.png|size=25px}} [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Sausumos pajėgos]]|type=[[Tankas|Tankų]] [[batalionas]]|role=|size=|command_structure=[[Geležinis Vilkas (pėstininkų brigada)|Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“]] ([[Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija|Pirmoji divizija]])|garrison=[[Rukla]]|garrison_label=|nickname=|patron=|motto=|colors=|colors_label=|march=|mascot=|equipment=|equipment_label=|battles=|anniversaries=|decorations=|battle_honours=|disbanded=<!-- Commanders -->|commander1=|commander1_label=Vadas|commander2=|commander2_label=Štabo viršininkas|commander3=|commander3_label=Vyriausiasis puskarininkis|notable_commanders=|identification_symbol=|identification_symbol_label=Brigados vėliava|identification_symbol_2=|identification_symbol_2_label=Beretė|identification_symbol_3=|identification_symbol_3_label=|identification_symbol_4=|identification_symbol_4_label=|image=[[Vaizdas:Iron Wolf Infantry Brigade (1st Division).png|150px]]}}'''Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Tankų batalionas''' – [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] dalinys, esantis [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų]] [[Geležinis Vilkas (pėstininkų brigada)|Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“]] sudėtyje. Šiuo metu tankų batalioną sudaro pradinis vadovybės elementas. Bataliono štabas dislokuotas [[Ruklos kaimas|Ruklos k]]. [[Jonavos rajono savivaldybė|Jonavos rajone]].<ref name=":0">https://rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_kariuomenes_pestininku_brigados_gelezinis_vilkas_tanku_batalionas/juridinis-asmuo/</ref> == Istorija == === Ištakos === Tarpukario Lietuvos kariuomenėje veikė šarvuočių rinktinė Pagal [[1935]] m. [[rugpjūčio 1]] d. struktūrą panaikinus šarvuotųjų traukinių kuopą, rinktinę sudarė štabas, 3 tankų, šarvuotųjų automobilių (šarvuočių) [[Kuopa|kuopos]] ir mokomasis būrys. [[2024 m.|2024]] m. [[sausio 23]] d. [[Valstybės gynimo taryba|VGT]] paskelbė apie sprendimą, vystant Lietuvos kariuomenės divizijos lygio pajėgumus, pirkti vokiškus tankus „[[Leopard 2|Leopard 2A8]]“. [[2024 m.|2024]] m. [[liepos 11]] d. [[Lietuvos Respublikos Seimas|LR Seimas]] pritarė nuolatinės principinės kariuomenės struktūros pakeitimams – nutarta pertvarkyti [[Karaliaus Mindaugo husarų batalionas|Karaliaus Mindaugo husarų batalioną]] į Karaliaus Mindaugo tankų batalioną.<ref>https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35435&p_k=1&p_t=289163</ref> Tačiau jau [[2025 m.|2025]] m. [[birželio 25]] d. Seimo patvirtinta principinė struktūra numatė visiškai naujo tankų bataliono įkūrimą, o husarų batalioną paliko tarp pėstininkų rūšies dalinių.<ref>https://kam.lt/seimas-pritare-principines-lietuvos-kariuomenes-strukturos-pakeitimams/</ref> === Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Tankų batalionas === 2026 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-406 LR krašto apsaugos ministras [[Robertas Kaunas]] patvirtino būsimo bataliono struktūrą ir pagrindus.<ref name=":1">https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/8ec78841491811f180c9c618618421ed</ref> Liepos 10 d. įsteigtas bataliono pradinis elementas.<ref name=":0" /> == Sudėtis == Planuojama bataliono struktūra:<ref name=":1" /> * Valdymo grupė; * Štabas; * Štabo kuopa; * 1-oji tankų kuopa; * 2-oji tankų kuopa; * 3-oji tankų kuopa; * Tiesioginės logistinės paramos kuopa. == Šaltiniai == {{Išnašos}}{{Lietuvos ginkluotosios pajėgos}} [[Kategorija:Dabartinės Lietuvos kariuomenės tankų batalionai]] [[Kategorija:Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos]] 5pip2aqyy1kjz4q1g372ub9vicp1vb0 7889711 7889613 2026-07-30T08:12:26Z Bellkass02 169917 7889711 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Karinis vienetas|unit_name=Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Tankų batalionas|caption=Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ženklas|dates=[[2026]]-dabar|country={{flag|Lietuva}}|allegiance=|branch={{Flagicon image|Ensign of the Lithuanian Land Forces.png|size=25px}} [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Sausumos pajėgos]]|type=[[Tankas|Tankų]] [[batalionas]]|role=|size=|command_structure=[[Geležinis Vilkas (pėstininkų brigada)|Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“]] ([[Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija|Pirmoji divizija]])|garrison=[[Rukla]]|garrison_label=|nickname=|patron=|motto=|colors=|colors_label=|march=|mascot=|equipment=|equipment_label=|battles=|anniversaries=|decorations=|battle_honours=|disbanded=<!-- Commanders -->|commander1=|commander1_label=Vadas|commander2=|commander2_label=Štabo viršininkas|commander3=|commander3_label=Vyriausiasis puskarininkis|notable_commanders=|identification_symbol=|identification_symbol_label=Brigados vėliava|identification_symbol_2=|identification_symbol_2_label=Beretė|identification_symbol_3=|identification_symbol_3_label=|identification_symbol_4=|identification_symbol_4_label=|image=[[Vaizdas:Iron Wolf Infantry Brigade (1st Division).png|150px]]}}'''Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Tankų batalionas''' – [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] dalinys, esantis [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų]] [[Geležinis Vilkas (pėstininkų brigada)|Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“]] sudėtyje. Šiuo metu tankų batalioną sudaro pradinis vadovybės elementas. Bataliono štabas dislokuotas [[Ruklos kaimas|Ruklos k]]. [[Jonavos rajono savivaldybė|Jonavos rajone]].<ref name=":0">https://rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_kariuomenes_pestininku_brigados_gelezinis_vilkas_tanku_batalionas/juridinis-asmuo/</ref> == Istorija == === Ištakos === ==== Šarvuočių rinktinė ==== {{main|Šarvuočių rinktinė}} [[Vaizdas:Lithuanian military history. Lithuanian light tanks Renault FT-17 in military exercises, 1920s or 1930s, Lithuania (cropped).jpg|miniatiūra|Lietuviškų [[Renault FT|Renault FT-17]] pratybos.|251x251px]] Tarpukario Lietuvos kariuomenėje veikė šarvuočių rinktinė, pagal [[1935]] m. [[rugpjūčio 1]] d. struktūrą panaikinus šarvuotųjų traukinių kuopą, rinktinę sudarė štabas, 3 tankų, šarvuotųjų automobilių (šarvuočių) [[Kuopa|kuopos]] ir mokomasis būrys. Tarpukario periodu Lietuvos ginkluotosios pajėgos eksploatavo [[Prancūzija|prancūziškus]] lengvuosius tankus „Renault FT-17“, taip pat [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] gamybos „Vickers-Carden-Loyd M1933“ bei „M1936“. Siekdama atnaujinti šarvuotąją techniką, [[1937 m.|1937]] m. Lietuva užsakė [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] bendrovei [[ČKD]] suprojektuoti specialią lengvojo tanko „[[LT vz. 38]]“ modifikaciją. Naujasis modelis buvo pavadintas [[LTL (tankas)|LTL-40]] ({{cs|lehký tank litevský}}). Nors užsakyti tankai buvo pagaminti, dėl [[1940 m.|1940]] m. įvykusios Lietuvos okupacijos ir nepriklausomybės praradimo šalis šios technikos gauti nebesuspėjo. ==== Šiuolaikinėje Lietuvoje ==== Pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečiais Lietuvos kariuomenė daugiausia dėmesio skyrė lengviesiems pėstininkų ir ratinių šarvuočių pajėgumams, orientuodamasi į mobilumą bei suderinamumą su Aljanso partneriais.[[Vaizdas:Leopard 2A6MA3 (7).jpg|miniatiūra|[[NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė (Lietuva)|NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupės]] tankas [[Leopard 2|Leopard 2A6MA3]].|258x258px]]Procesai, susiję su sunkiosios technikos integracija, suintensyvėjo [[2017 m.|2017]] m., kai prie motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ buvo prijungta [[NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė (Lietuva)|NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė]], ginkluota tankais „Leopard 2“. Siekiant užtikrinti šių vienetų funkcionavimą, šalyje pradėta plėtoti tankams reikalinga infrastruktūra. Vėliau, Lietuvai pradėjus kurti nacionalinę diviziją, ši NATO kovinė grupė buvo perduota [[Lietuvai priskirta Vokietijos brigada|Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“]] pavaldumui.<ref>https://kariuomene.lt/en/nato-enhanced-forward-presence-battle-group-kicks-off-new-rotation-in-lithuania-by-a-new-name-as-the-nato-multinational-battle-group/26337</ref> [[2024 m.|2024]] m. [[sausio 23]] d. [[Valstybės gynimo taryba|VGT]] paskelbė apie sprendimą, vystant Lietuvos kariuomenės divizijos lygio pajėgumus, pirkti vokiškus tankus „[[Leopard 2|Leopard 2A8]]“. [[2024 m.|2024]] m. [[liepos 11]] d. [[Lietuvos Respublikos Seimas|LR Seimas]] pritarė nuolatinės principinės kariuomenės struktūros pakeitimams – nutarta pertvarkyti [[Karaliaus Mindaugo husarų batalionas|Karaliaus Mindaugo husarų batalioną]] į Karaliaus Mindaugo tankų batalioną.<ref>https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35435&p_k=1&p_t=289163</ref> === Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Tankų batalionas === [[2025 m.|2025]] m. [[birželio 25]] d. Seimo patvirtinta principinė struktūra numatė visiškai naujo tankų bataliono įkūrimą, o husarų batalioną paliko tarp pėstininkų rūšies dalinių.<ref>https://kam.lt/seimas-pritare-principines-lietuvos-kariuomenes-strukturos-pakeitimams/</ref> Nuo 2025 m. Lietuvos kariuomenės tankų bataliono steigimo procesas prasidėjo bendradarbiaujant su Vokietijos ginkluotosiomis pajėgomis. Vokietijos kariuomenės pavyzdžiu buvo perimta ir būsimo Lietuvos tankų vieneto struktūra. Lietuvos kariai, prieš tai išklausę vokiečių kalbos kursus šalyje, specialistų rengimą tęsia Vokietijoje. Pagrindiniu rengimo partneriu pasirinktas Vokietijos kariuomenės 93-asis tankų batalionas (''Panzerlehrbataillon 93''). Mokymų programa apima įvairius lygmenis - nuo bazinio tankistų parengimo iki praktinio kovinio šaudymo tankais „Leopard 2A6“. Iki lietuviško tankų bataliono sukūrimo parengti Lietuvos kariuomenės tankistai bus integruojami į Vokietijos kariuomenės padalinius.<ref>https://kariuomene.lt/naujienos/po-daugiau-nei-simtmecio-pertraukos-i-lietuvos-kariuomene-gris-tankai-kas-vyksta-ju-belaukiant/26841</ref> 2026 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-406 LR krašto apsaugos ministras [[Robertas Kaunas]] patvirtino būsimo bataliono struktūrą ir pagrindus.<ref name=":1">https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/8ec78841491811f180c9c618618421ed</ref> Liepos 10 d. įsteigtas bataliono pradinis elementas.<ref name=":0" /> Oficialus bataliono inauguravimas numatytas 2027 m. == Sudėtis == Planuojama bataliono struktūra:<ref name=":1" /> * Valdymo grupė; * Štabas; * Štabo kuopa; * I-oji tankų kuopa (Leopard 2A8); * II-oji tankų kuopa (Leopard 2A8); * III-oji tankų kuopa (Leopard 2A8); * Tiesioginės logistinės paramos kuopa. == Šaltiniai == {{Išnašos}}{{Lietuvos ginkluotosios pajėgos}} [[Kategorija:Dabartinės Lietuvos kariuomenės tankų batalionai]] [[Kategorija:Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos]] 3r0ik7knmk29tjqv6tdb4554or38oq5 7889712 7889711 2026-07-30T08:13:50Z Bellkass02 169917 /* Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Tankų batalionas */ 7889712 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Karinis vienetas|unit_name=Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Tankų batalionas|caption=Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ženklas|dates=[[2026]]-dabar|country={{flag|Lietuva}}|allegiance=|branch={{Flagicon image|Ensign of the Lithuanian Land Forces.png|size=25px}} [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Sausumos pajėgos]]|type=[[Tankas|Tankų]] [[batalionas]]|role=|size=|command_structure=[[Geležinis Vilkas (pėstininkų brigada)|Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“]] ([[Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija|Pirmoji divizija]])|garrison=[[Rukla]]|garrison_label=|nickname=|patron=|motto=|colors=|colors_label=|march=|mascot=|equipment=|equipment_label=|battles=|anniversaries=|decorations=|battle_honours=|disbanded=<!-- Commanders -->|commander1=|commander1_label=Vadas|commander2=|commander2_label=Štabo viršininkas|commander3=|commander3_label=Vyriausiasis puskarininkis|notable_commanders=|identification_symbol=|identification_symbol_label=Brigados vėliava|identification_symbol_2=|identification_symbol_2_label=Beretė|identification_symbol_3=|identification_symbol_3_label=|identification_symbol_4=|identification_symbol_4_label=|image=[[Vaizdas:Iron Wolf Infantry Brigade (1st Division).png|150px]]}}'''Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Tankų batalionas''' – [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] dalinys, esantis [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų]] [[Geležinis Vilkas (pėstininkų brigada)|Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“]] sudėtyje. Šiuo metu tankų batalioną sudaro pradinis vadovybės elementas. Bataliono štabas dislokuotas [[Ruklos kaimas|Ruklos k]]. [[Jonavos rajono savivaldybė|Jonavos rajone]].<ref name=":0">https://rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_kariuomenes_pestininku_brigados_gelezinis_vilkas_tanku_batalionas/juridinis-asmuo/</ref> == Istorija == === Ištakos === ==== Šarvuočių rinktinė ==== {{main|Šarvuočių rinktinė}} [[Vaizdas:Lithuanian military history. Lithuanian light tanks Renault FT-17 in military exercises, 1920s or 1930s, Lithuania (cropped).jpg|miniatiūra|Lietuviškų [[Renault FT|Renault FT-17]] pratybos.|251x251px]] Tarpukario Lietuvos kariuomenėje veikė šarvuočių rinktinė, pagal [[1935]] m. [[rugpjūčio 1]] d. struktūrą panaikinus šarvuotųjų traukinių kuopą, rinktinę sudarė štabas, 3 tankų, šarvuotųjų automobilių (šarvuočių) [[Kuopa|kuopos]] ir mokomasis būrys. Tarpukario periodu Lietuvos ginkluotosios pajėgos eksploatavo [[Prancūzija|prancūziškus]] lengvuosius tankus „Renault FT-17“, taip pat [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] gamybos „Vickers-Carden-Loyd M1933“ bei „M1936“. Siekdama atnaujinti šarvuotąją techniką, [[1937 m.|1937]] m. Lietuva užsakė [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] bendrovei [[ČKD]] suprojektuoti specialią lengvojo tanko „[[LT vz. 38]]“ modifikaciją. Naujasis modelis buvo pavadintas [[LTL (tankas)|LTL-40]] ({{cs|lehký tank litevský}}). Nors užsakyti tankai buvo pagaminti, dėl [[1940 m.|1940]] m. įvykusios Lietuvos okupacijos ir nepriklausomybės praradimo šalis šios technikos gauti nebesuspėjo. ==== Šiuolaikinėje Lietuvoje ==== Pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečiais Lietuvos kariuomenė daugiausia dėmesio skyrė lengviesiems pėstininkų ir ratinių šarvuočių pajėgumams, orientuodamasi į mobilumą bei suderinamumą su Aljanso partneriais.[[Vaizdas:Leopard 2A6MA3 (7).jpg|miniatiūra|[[NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė (Lietuva)|NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupės]] tankas [[Leopard 2|Leopard 2A6MA3]].|258x258px]]Procesai, susiję su sunkiosios technikos integracija, suintensyvėjo [[2017 m.|2017]] m., kai prie motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ buvo prijungta [[NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė (Lietuva)|NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė]], ginkluota tankais „Leopard 2“. Siekiant užtikrinti šių vienetų funkcionavimą, šalyje pradėta plėtoti tankams reikalinga infrastruktūra. Vėliau, Lietuvai pradėjus kurti nacionalinę diviziją, ši NATO kovinė grupė buvo perduota [[Lietuvai priskirta Vokietijos brigada|Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“]] pavaldumui.<ref>https://kariuomene.lt/en/nato-enhanced-forward-presence-battle-group-kicks-off-new-rotation-in-lithuania-by-a-new-name-as-the-nato-multinational-battle-group/26337</ref> [[2024 m.|2024]] m. [[sausio 23]] d. [[Valstybės gynimo taryba|VGT]] paskelbė apie sprendimą, vystant Lietuvos kariuomenės divizijos lygio pajėgumus, pirkti vokiškus tankus „[[Leopard 2|Leopard 2A8]]“. [[2024 m.|2024]] m. [[liepos 11]] d. [[Lietuvos Respublikos Seimas|LR Seimas]] pritarė nuolatinės principinės kariuomenės struktūros pakeitimams – nutarta pertvarkyti [[Karaliaus Mindaugo husarų batalionas|Karaliaus Mindaugo husarų batalioną]] į Karaliaus Mindaugo tankų batalioną.<ref>https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35435&p_k=1&p_t=289163</ref> === Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Tankų batalionas === [[2025 m.|2025]] m. [[birželio 25]] d. Seimo patvirtinta principinė struktūra numatė visiškai naujo tankų bataliono įkūrimą, o husarų batalioną paliko tarp pėstininkų rūšies dalinių.<ref>https://kam.lt/seimas-pritare-principines-lietuvos-kariuomenes-strukturos-pakeitimams/</ref> Nuo 2025 m. Lietuvos kariuomenės tankų bataliono steigimo procesas prasidėjo bendradarbiaujant su Vokietijos ginkluotosiomis pajėgomis. Vokietijos kariuomenės pavyzdžiu buvo perimta ir būsimo Lietuvos tankų vieneto struktūra. Lietuvos kariai, prieš tai išklausę vokiečių kalbos kursus šalyje, specialistų rengimą tęsia Vokietijoje. Pagrindiniu rengimo partneriu pasirinktas Vokietijos kariuomenės 93-asis tankų batalionas (''Panzerlehrbataillon 93''). Mokymų programa apima įvairius lygmenis - nuo bazinio tankistų parengimo iki praktinio kovinio šaudymo tankais „Leopard 2A6“. Iki lietuviško tankų bataliono sukūrimo parengti Lietuvos kariuomenės tankistai bus integruojami į Vokietijos kariuomenės padalinius.<ref>https://kariuomene.lt/naujienos/po-daugiau-nei-simtmecio-pertraukos-i-lietuvos-kariuomene-gris-tankai-kas-vyksta-ju-belaukiant/26841</ref> [[2026 m.|2026]] m. [[gegužės 6]] d. įsakymu Nr. V-406 LR krašto apsaugos ministras [[Robertas Kaunas]] patvirtino būsimo bataliono struktūrą ir pagrindus.<ref name=":1">https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/8ec78841491811f180c9c618618421ed</ref> [[Liepos 10]] d. įsteigtas bataliono pradinis elementas.<ref name=":0" /> Oficialus bataliono inauguravimas numatytas [[2027 m.|2027]] m. == Sudėtis == Planuojama bataliono struktūra:<ref name=":1" /> * Valdymo grupė; * Štabas; * Štabo kuopa; * I-oji tankų kuopa (Leopard 2A8); * II-oji tankų kuopa (Leopard 2A8); * III-oji tankų kuopa (Leopard 2A8); * Tiesioginės logistinės paramos kuopa. == Šaltiniai == {{Išnašos}}{{Lietuvos ginkluotosios pajėgos}} [[Kategorija:Dabartinės Lietuvos kariuomenės tankų batalionai]] [[Kategorija:Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos]] dri4c0itdfn5s0lk0bhz8uqajv2hvxs 7889738 7889712 2026-07-30T09:33:13Z Nestea 25298 7889738 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Karinis vienetas|unit_name=Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Tankų batalionas|caption=Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ženklas|dates=2026–dabar|country={{flag|Lietuva}}|allegiance=|branch={{Flagicon image|Ensign of the Lithuanian Land Forces.png|size=25px}} [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Sausumos pajėgos]]|type=[[Tankas|Tankų]] [[batalionas]]|role=|size=|command_structure=[[Geležinis Vilkas (pėstininkų brigada)|Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“]] ([[Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija|Pirmoji divizija]])|garrison=[[Rukla]]|garrison_label=|nickname=|patron=|motto=|colors=|colors_label=|march=|mascot=|equipment=|equipment_label=|battles=|anniversaries=|decorations=|battle_honours=|disbanded=<!-- Commanders -->|commander1=|commander1_label=Vadas|commander2=|commander2_label=Štabo viršininkas|commander3=|commander3_label=Vyriausiasis puskarininkis|notable_commanders=|identification_symbol=|identification_symbol_label=Brigados vėliava|identification_symbol_2=|identification_symbol_2_label=Beretė|identification_symbol_3=|identification_symbol_3_label=|identification_symbol_4=|identification_symbol_4_label=|image=[[Vaizdas:Iron Wolf Infantry Brigade (1st Division).png|150px]]}} '''Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Tankų batalionas''' – [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] dalinys, esantis [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų]] [[Geležinis Vilkas (pėstininkų brigada)|Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“]] sudėtyje. Šiuo metu tankų batalioną sudaro pradinis vadovybės elementas. Bataliono štabas dislokuotas [[Ruklos kaimas|Ruklos k]]. [[Jonavos rajono savivaldybė|Jonavos rajone]].<ref name=":0">https://rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_kariuomenes_pestininku_brigados_gelezinis_vilkas_tanku_batalionas/juridinis-asmuo/</ref> == Istorija == === Ištakos === ==== Šarvuočių rinktinė ==== {{main|Šarvuočių rinktinė}} [[Vaizdas:Lithuanian military history. Lithuanian light tanks Renault FT-17 in military exercises, 1920s or 1930s, Lithuania (cropped).jpg|miniatiūra|Lietuviškų [[Renault FT|Renault FT-17]] pratybos.]] Tarpukario Lietuvos kariuomenėje veikė šarvuočių rinktinė, pagal 1935 m. rugpjūčio 1 d. struktūrą panaikinus šarvuotųjų traukinių kuopą, rinktinę sudarė štabas, 3 tankų, šarvuotųjų automobilių (šarvuočių) [[Kuopa|kuopos]] ir mokomasis būrys. Tarpukario periodu Lietuvos ginkluotosios pajėgos eksploatavo [[Prancūzija|prancūziškus]] lengvuosius tankus „Renault FT-17“, taip pat [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] gamybos „Vickers-Carden-Loyd M1933“ bei „M1936“. Siekdama atnaujinti šarvuotąją techniką, 1937 m. Lietuva užsakė [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] bendrovei [[ČKD]] suprojektuoti specialią lengvojo tanko „[[LT vz. 38]]“ modifikaciją. Naujasis modelis buvo pavadintas [[LTL (tankas)|LTL-40]] ({{cs|lehký tank litevský}}). Nors užsakyti tankai buvo pagaminti, dėl 1940 m. įvykusios Lietuvos okupacijos ir nepriklausomybės praradimo šalis šios technikos gauti nebesuspėjo. ==== Šiuolaikinėje Lietuvoje ==== Pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečiais Lietuvos kariuomenė daugiausia dėmesio skyrė lengviesiems pėstininkų ir ratinių šarvuočių pajėgumams, orientuodamasi į mobilumą bei suderinamumą su Aljanso partneriais.[[Vaizdas:Leopard 2A6MA3 (7).jpg|miniatiūra|[[NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė (Lietuva)|NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupės]] tankas [[Leopard 2|Leopard 2A6MA3]].]]Procesai, susiję su sunkiosios technikos integracija, suintensyvėjo 2017 m., kai prie motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ buvo prijungta [[NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė (Lietuva)|NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė]], ginkluota tankais „Leopard 2“. Siekiant užtikrinti šių vienetų funkcionavimą, šalyje pradėta plėtoti tankams reikalinga infrastruktūra. Vėliau, Lietuvai pradėjus kurti nacionalinę diviziją, ši NATO kovinė grupė buvo perduota [[Lietuvai priskirta Vokietijos brigada|Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“]] pavaldumui.<ref>https://kariuomene.lt/en/nato-enhanced-forward-presence-battle-group-kicks-off-new-rotation-in-lithuania-by-a-new-name-as-the-nato-multinational-battle-group/26337</ref> 2024 m. sausio 23 d. [[Valstybės gynimo taryba|VGT]] paskelbė apie sprendimą, vystant Lietuvos kariuomenės divizijos lygio pajėgumus, pirkti vokiškus tankus „[[Leopard 2|Leopard 2A8]]“. 2024 m. liepos 11 d. [[Lietuvos Respublikos Seimas|LR Seimas]] pritarė nuolatinės principinės kariuomenės struktūros pakeitimams – nutarta pertvarkyti [[Karaliaus Mindaugo husarų batalionas|Karaliaus Mindaugo husarų batalioną]] į Karaliaus Mindaugo tankų batalioną.<ref>https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35435&p_k=1&p_t=289163</ref> === Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Tankų batalionas === 2025 m. birželio 25 d. Seimo patvirtinta principinė struktūra numatė visiškai naujo tankų bataliono įkūrimą, o husarų batalioną paliko tarp pėstininkų rūšies dalinių.<ref>https://kam.lt/seimas-pritare-principines-lietuvos-kariuomenes-strukturos-pakeitimams/</ref> Nuo 2025 m. Lietuvos kariuomenės tankų bataliono steigimo procesas prasidėjo bendradarbiaujant su [[Vokietijos ginkluotosios pajėgos|Vokietijos ginkluotosiomis pajėgomis]]. Vokietijos kariuomenės pavyzdžiu buvo perimta ir būsimo Lietuvos tankų vieneto struktūra. Lietuvos kariai, prieš tai išklausę vokiečių kalbos kursus šalyje, specialistų rengimą tęsia Vokietijoje. Pagrindiniu rengimo partneriu pasirinktas Vokietijos kariuomenės 93-asis tankų batalionas (''Panzerlehrbataillon 93''). Mokymų programa apima įvairius lygmenis – nuo bazinio tankistų parengimo iki praktinio kovinio šaudymo tankais „Leopard 2A6“. Iki lietuviško tankų bataliono sukūrimo parengti Lietuvos kariuomenės tankistai bus integruojami į Vokietijos kariuomenės padalinius.<ref>https://kariuomene.lt/naujienos/po-daugiau-nei-simtmecio-pertraukos-i-lietuvos-kariuomene-gris-tankai-kas-vyksta-ju-belaukiant/26841</ref> 2026 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-406 LR krašto apsaugos ministras [[Robertas Kaunas]] patvirtino būsimo bataliono struktūrą ir pagrindus.<ref name=":1">https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/8ec78841491811f180c9c618618421ed</ref> Liepos 10 d. įsteigtas bataliono pradinis elementas.<ref name=":0" /> Oficialus bataliono inauguravimas numatytas 2027 m. == Sudėtis == Planuojama bataliono struktūra:<ref name=":1" /> * Valdymo grupė; * Štabas; * Štabo kuopa; * I-oji tankų kuopa (Leopard 2A8); * II-oji tankų kuopa (Leopard 2A8); * III-oji tankų kuopa (Leopard 2A8); * Tiesioginės logistinės paramos kuopa. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvos ginkluotosios pajėgos}} [[Kategorija:Dabartinės Lietuvos kariuomenės tankų batalionai]] [[Kategorija:Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos]] is4ms49jehazdyznuq233tfyjrqlr19 14 699071 7889604 2026-07-30T04:06:21Z Bellkass02 169917 Naujas puslapis: [[Kategorija:Dabartinės Lietuvos kariuomenės batalionai]] 7889604 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Dabartinės Lietuvos kariuomenės batalionai]] mkwf1pkpg7j3j6vewmj2hqm1xoua1ns 14 699072 7889607 2026-07-30T04:08:52Z Bellkass02 169917 Naujas puslapis: [[Kategorija:Dabartinės Lietuvos kariuomenės batalionai]] 7889607 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Dabartinės Lietuvos kariuomenės batalionai]] mkwf1pkpg7j3j6vewmj2hqm1xoua1ns 0 699073 7889611 2026-07-30T04:12:43Z Bellkass02 169917 Bellkass02 pervadino puslapį [[Tankų batalionas (Geležinis vilkas)]] į [[Tankų batalionas (Geležinis Vilkas)]]: Klaida pavadinime 7889611 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Tankų batalionas (Geležinis Vilkas)]] sulvo31gthcs1yxc4sb4ydur4kw85x8 0 699074 7889637 2026-07-30T05:38:27Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{Kurtuvėnų RP}} {{Paminklas |foto = Dievopėda.JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Akmuo su įdubimais |herb = |žeml = |lat= 55.814194|long= 23.036111 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Šiaulių rajono savivaldybė |sen = Bubių seniūnija |aukštis = ? |plotas = |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = Neįrašytas }} '''Akmuo su „Dievo pėda“''' – pėduotasis akmuo, esantis Šiaulių rajono savivaldy... 7889637 wikitext text/x-wiki {{Kurtuvėnų RP}} {{Paminklas |foto = Dievopėda.JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Akmuo su įdubimais |herb = |žeml = |lat= 55.814194|long= 23.036111 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Šiaulių rajono savivaldybė |sen = Bubių seniūnija |aukštis = ? |plotas = |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = Neįrašytas }} '''Akmuo su „Dievo pėda“''' – pėduotasis akmuo, esantis [[Šiaulių rajono savivaldybė]]je, [[Kurtuvėnai (kaimas)|Kurtuvėnų]] kaime ([[Bubių seniūnija|Bubių sen.]]), 1,8 km į pietvakarius nuo miestelio, prie Ribiškių kalnelio. Akmuo įtrauktas į [[Kurtuvėnų regioninis parkas|Kurtuvėnų regioninio parko]] mažąjį pažintinį taką „Šalia dvaro“. Akmuo su „Dievo pėda“ ne sykį perkeltas, praeityje gulėjęs [[pelkė]]toje Kurtuvėnų miško dalyje netoli Rimo kalno, vėliau – sodyboje [[Mekiai (Šiauliai)|Mekiuose]]. Ant akmens yra keli vaiko kojos [[pėda|pėdą]] primenantys įdubimai. Jų galima rasti ne tik viršutinėje akmens dalyje, bet ir ant šono, ant kurio jis guli.<ref>[https://www.skrastas.lt/aplink-pasauli/kurtuvenu-apylinkes-turtingos-keliautojui Kurtuvėnų apylinkės turtingos keliautojui] ''skrastas.lt'' 2012-06-15</ref> Neįprasti ženklai traukė žmonių dėmesį, apie šį akmenį užrašyta [[padavimas|padavimų]]. == Istorija == Archeologas [[Vykintas Vaitkevičius]] aprašė akmenį su „Dievo pėda“, buvusį Kurtuvėnų miške, pelkėje, „šiapus [[Laisvučiai|Laisvučių]]“, netoli vadinamojo Rimo kalno. Akmenį į savo sodybą pervežė Kalinas, kurio sodybos kieme akmuo buvo pritvirtintas ant sukamo rato. Akmuo pailgas, žemas, jame yra maždaug 3-5 m. amžiaus vaiko apie 1 cm gylio „pėda“ (matyti kulniukas bei piršteliai). Žmonės pasakodavo, kad „Dievulis ant akmens iš dangaus nužengė“, „Žmonės sakė, kad yra Dievo pėdelė, švents akmuo“.<ref>[https://www.academia.edu/1362388/Senosios_Lietuvos_%C5%A1ventviet%C4%97s_%C5%BDemaitija_Ancient_Sacred_Places_of_Lithuania_%C5%BDemaitija_Samogitia_Region Šiaulių rajonas. Mekiai (Bubių seniūnija). 763. Akmuo su dievo pėda] ''lad.lt'' p. 538</ref> Šaltiniuose minima, kad akmuo buvo išvežtas įrengiant Ribiškių tvenkinį. Jį nuo sunaikinimo išgelbėjo vienas Mekių kaimo gyventojas, kelis dešimtmečius saugojęs savo sodyboje. 2008 m. Kurtuvėnų bendruomenės iniciatyva akmuo su „Dievo pėda“ buvo parvežtas ir pastatytas netoli buvusios vietos, Ribiškių kalnelio papėdėje.<ref>[https://zemaitijosstd.lrv.lt/lt/regioniniai-parkai-ir-rezervatas/kurtuvenu-regioninio-parko-lankytinos-vietos-ir-takai/lankytinos-vietos/ Kurtuvėnų RP. Akmuo su dievo pėda]</ref><ref>[https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-akmuo-su-dievo-peda Akmuo su „Dievo pėda“] ''saugoma.lt''</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Pakalniškių akmuo su Dievo pėdomis]] * [[Pašilės akmuo su Dievo pėda]] <gallery widths="180" heights="180"> Dievopėda1.JPG|Ryškus pėdos įdubimas akmens viršuje Dievopėda2.JPG|Paviršiuje yra kitų įdubimų, vadinamų pėdutėmis </gallery> == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Dievo pėda, Kurtuvėnai}} * [https://www.visitsiauliai.lt/lankytinos-vietos/akmuo-su-dievo-peda/ Akmuo su „Dievo pėda“] ''visitsiauliai.lt'' * [https://www.siauliurajonas.lt/lankytinos-vietos/akmuo-su-dievo-peda/ 5 lankytinos vietos. Akmuo su „Dievo pėda“] ''siauliurajonas.lt'' [[Kategorija:Šiaulių rajono paveldas]] [[Kategorija:Kurtuvėnai]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] h2evsbcylq9la7ykp11wwufp8kxfr8h 7889646 7889637 2026-07-30T06:02:46Z Vilensija 40695 7889646 wikitext text/x-wiki {{Kurtuvėnų RP}} {{Paminklas |foto = Dievopėda.JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Akmuo su įdubimais |herb = |žeml = |lat= 55.814194|long= 23.036111 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Šiaulių rajono savivaldybė |sen = Bubių seniūnija |aukštis = ? |plotas = |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = Neįrašytas }} '''Akmuo su „Dievo pėda“''' – pėduotasis akmuo, esantis [[Šiaulių rajono savivaldybė]]je, [[Kurtuvėnai (kaimas)|Kurtuvėnų]] kaime ([[Bubių seniūnija|Bubių sen.]]), 1,8 km į pietvakarius nuo miestelio, prie Ribiškių kalnelio. Akmuo įtrauktas į [[Kurtuvėnų regioninis parkas|Kurtuvėnų regioninio parko]] mažąjį pažintinį taką „Šalia dvaro“. Akmuo su „Dievo pėda“ ne sykį perkeltas, praeityje gulėjęs [[pelkė]]toje Kurtuvėnų miško dalyje netoli Rimo kalno, vėliau – sodyboje [[Mekiai (Šiauliai)|Mekiuose]]. Ant akmens yra keli vaiko kojos [[pėda|pėdą]] primenantys įdubimai. Jų galima rasti ne tik viršutinėje akmens dalyje, bet ir ant šono, ant kurio jis guli.<ref name=skr>[https://www.skrastas.lt/aplink-pasauli/kurtuvenu-apylinkes-turtingos-keliautojui Kurtuvėnų apylinkės turtingos keliautojui] ''skrastas.lt'' 2012-06-15</ref> Neįprasti ženklai traukė žmonių dėmesį, apie šį akmenį užrašyta [[padavimas|padavimų]]. == Istorija == Archeologas [[Vykintas Vaitkevičius]] aprašė akmenį su „Dievo pėda“, buvusį Kurtuvėnų miške, pelkėje, „šiapus [[Laisvučiai|Laisvučių]]“, netoli vadinamojo Rimo kalno. Akmenį į savo sodybą pervežė Kalinas,{{efn|[[LSSR|Sovietmečiu]] kasant Ribiškių tvenkinius, akmenį saugoti buvo išsivežęs tautodailininkas Valerijonas Kalinas (1916–1991) į savo sodybą netoli [[Bazilionai|Bazilionų]].<ref name=skr/>}} kurio sodybos kieme akmuo buvo pritvirtintas ant sukamo rato. Akmuo pailgas, žemas, jame yra maždaug 3-5 m. amžiaus vaiko apie 1 cm gylio „pėda“ (matyti kulniukas bei piršteliai). Žmonės pasakodavo, kad „Dievulis ant akmens iš dangaus nužengė“, „Žmonės sakė, kad yra Dievo pėdelė, švents akmuo“.<ref>[https://www.academia.edu/1362388/Senosios_Lietuvos_%C5%A1ventviet%C4%97s_%C5%BDemaitija_Ancient_Sacred_Places_of_Lithuania_%C5%BDemaitija_Samogitia_Region Šiaulių rajonas. Mekiai (Bubių seniūnija). 763. Akmuo su dievo pėda] ''lad.lt'' p. 538</ref> Šaltiniuose minima, kad akmuo buvo išvežtas įrengiant Ribiškių tvenkinį. Jį nuo sunaikinimo išgelbėjo vienas Mekių kaimo gyventojas, kelis dešimtmečius saugojęs savo sodyboje. 2008 m. Kurtuvėnų bendruomenės iniciatyva akmuo su „Dievo pėda“ buvo parvežtas ir pastatytas netoli buvusios vietos, Ribiškių kalnelio papėdėje.<ref>[https://zemaitijosstd.lrv.lt/lt/regioniniai-parkai-ir-rezervatas/kurtuvenu-regioninio-parko-lankytinos-vietos-ir-takai/lankytinos-vietos/ Kurtuvėnų RP. Akmuo su dievo pėda]</ref><ref>[https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-akmuo-su-dievo-peda Akmuo su „Dievo pėda“] ''saugoma.lt''</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Pakalniškių akmuo su Dievo pėdomis]] * [[Pašilės akmuo su Dievo pėda]] <gallery widths="180" heights="180"> Dievopėda1.JPG|Ryškus pėdos įdubimas akmens viršuje Dievopėda2.JPG|Paviršiuje yra kitų įdubimų, vadinamų pėdutėmis </gallery> == Pastabos == {{notelist}} == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Dievo pėda, Kurtuvėnai}} * [https://www.visitsiauliai.lt/lankytinos-vietos/akmuo-su-dievo-peda/ Akmuo su „Dievo pėda“] ''visitsiauliai.lt'' * [https://www.siauliurajonas.lt/lankytinos-vietos/akmuo-su-dievo-peda/ 5 lankytinos vietos. Akmuo su „Dievo pėda“] ''siauliurajonas.lt'' [[Kategorija:Šiaulių rajono paveldas]] [[Kategorija:Kurtuvėnai]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] kxvi2eyctvgldel8f8tbe68b67awxy8 3 699075 7889645 2026-07-30T05:59:32Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7889645 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 08:59, 30 liepos 2026 (EEST)}} lwxnsuxta35z1hgrvh4nz4ks6l9hm0t 3 699076 7889651 2026-07-30T06:13:58Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7889651 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 09:13, 30 liepos 2026 (EEST)}} ix1xz3n8h35qc8tp0mf8fjamsud0v9m 1 699077 7889657 2026-07-30T06:37:27Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: Kodėl, kelintais metais, dėl perkėlimo į kitą įstaigą, studentų trūkumo, nėra kam dėstyti, tokie specialistai nereikalingi.. rektoriaus, ministro potvarkis? Kodėl išminčiai ištrina be jokio pagrindimo? --~~~~ 7889657 wikitext text/x-wiki Kodėl, kelintais metais, dėl perkėlimo į kitą įstaigą, studentų trūkumo, nėra kam dėstyti, tokie specialistai nereikalingi.. rektoriaus, ministro potvarkis? Kodėl išminčiai ištrina be jokio pagrindimo? --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 09:37, 30 liepos 2026 (EEST) jntlmtmdm2nnra92rgxe95jy1x7c2rf 0 699078 7889661 2026-07-30T06:48:56Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{Kiti|Punios kaimo ąžuolas (reikšmės)|}} {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Punia]],<br>[[Alytaus rajonas|Alytaus raj.]] | lat = 54.533735 | long = 24.168029 | rūšis = paprastasis ąžuolas | aukštis = 34 | apimtis = 4,15 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Punios kaimo I ąžuolas''' – išskirtinis [[ąžuolas]], augantis [[Alytaus rajono savivaldybė|Alytaus]] ir Pr... 7889661 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Punios kaimo ąžuolas (reikšmės)|}} {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Punia]],<br>[[Alytaus rajonas|Alytaus raj.]] | lat = 54.533735 | long = 24.168029 | rūšis = paprastasis ąžuolas | aukštis = 34 | apimtis = 4,15 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Punios kaimo I ąžuolas''' – išskirtinis [[ąžuolas]], augantis [[Alytaus rajono savivaldybė|Alytaus]] ir [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajonų savivaldybių]] paribyje, [[Punios seniūnija|Punios seniūnijoje]], 1 km į rytus nuo kelio {{KK129}}. Stovi atokioje vietovėje, 100 m į pietus nuo [[vienkiemis|vienkiemio]] sodybos, supamas dirbamo lauko. Nuo 2026 m. ąžuolas paskelbtas valstybės saugomu botaniniu [[gamtos paveldo objektas|gamtos paveldo objektu]]. Atvirame [[kraštovaizdis|kraštovaizdyje]] medis išsiskiria ūgiu. Saugomų teritorijų valstybės kadastre įrašyta medžio 0,03 ha apsauginė zona, aukštis, siekiantis 34 m, [[kamienas]] – 4,15 m apimtį (1,3 m aukštyje).<ref>[https://stvk.lt/map/S0310506000175-punios-kaimo-i-azuolas?x=24.1680&y=54.5337&zoom=17.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,64,65,66,67,68,69,71,72,73%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Punios kaimo I ąžuolas] ''stvk.lt/map''</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://vstt.lrv.lt/public/canonical/1773985189/3111/bendras_gpo_schemos_26_03_18.pdf Gamtos paveldo objektų schemos. Punios kaimo I ąžuolas] ''vstt.lrv.lt'' {{Alytaus rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Alytaus rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] 1pbti0z9k0ms0xpn8qkb1rs3xa6pj6q 0 699079 7889662 2026-07-30T06:58:32Z CD 677 Naujas puslapis: [[Vaizdas:Kablys Night Club (8123272517).jpg|thumb|[[Vilniaus geležinkelininkų kultūros rūmai]]]] '''Kultūros namai''' (arba '''''kultūros rūmai''''') – pastatas ir įstaiga, skirta [[kultūra]]i propaguoti tam tikrame mieste ar kaime, taip pat tam tikrai tikslinei grupei (pavyzdžiui, geležinkeliečiams). Daugiausia veikė socialistinėse šalyse (kai kur likę ir dabar), buvo steigiami ir kai kuriose prancūziškai kalbančiose šalyse ([[Prancūzija]], Belgi... 7889662 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Kablys Night Club (8123272517).jpg|thumb|[[Vilniaus geležinkelininkų kultūros rūmai]]]] '''Kultūros namai''' (arba '''''kultūros rūmai''''') – pastatas ir įstaiga, skirta [[kultūra]]i propaguoti tam tikrame mieste ar kaime, taip pat tam tikrai tikslinei grupei (pavyzdžiui, geležinkeliečiams). Daugiausia veikė socialistinėse šalyse (kai kur likę ir dabar), buvo steigiami ir kai kuriose prancūziškai kalbančiose šalyse ([[Prancūzija]], [[Belgija]], [[Kanada]]), taip pat [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikoje]] ([[Argentina]], [[Ekvadoras]], [[Kolumbija]], [[Meksika]], [[Peru]]).<ref>[https://www.hosteltur.com/hosteltur-responde/casa-cultura ¿Qué es una Casa de la Cultura?] Hosteltur.com (tikrinta 2026-07-30).</ref> == Istorija == [[Vaizdas:SPb DK Gorkogo 5147.jpg|thumb|left|M. Gorkio kultūros rūmai Sankt Peterburge]] Pirmieji kultūros rūmai [[TSRS]] atidaryti [[1927]] m. [[Leningradas|Leningrade]] ir pavadinti rašytojo [[Maksimas Gorkis|M. Gorkio]] vardu.<ref>[https://ussr.totalarch.com/gegello/palace_culture_gorky_leningrad Дворец культуры имени А.М. Горького в Ленинграде.] Totalarch.com (tikrinta 2026-07-30).</ref> Sovietams kultūros namai tarnavo ne tik kaip kultūros, bet ir politinio švietimo įstaigos. Juose įrengtos žiūrovų salės, [[biblioteka|bibliotekos]], kinematografijos įranga (kai kur ir [[kino teatras|kino teatrai]]), kūrybinės veiklos studijos ir kt. Kultūros namai buvo steigiami ne tik rajonų centruose, bet ir mažuose miesteliuose bei kaimuose.<ref>{{BSE|7||Дворцы_и_дома_культуры}}</ref> [[Prancūzija|Prancūzijoje]] pirmieji kultūros namai įsteigti [[1934]] m. [[Paryžius|Paryžiuje]].<ref>[https://francearchives.gouv.fr/authorityrecord/FRAN_NP_052649 Association des Maisons de la culture (France ; 1936-1939).] Francearchives.gouv.fr (tikrinta 2026-07-30).</ref> 1959 m. kultūros namus Prancūzijoje ėmė kuruoti kultūros reikalų ministerija.<ref>[https://www.monuments-nationaux.fr/editions-du-patrimoine/les-ouvrages/les-maisons-de-la-culture-en-france Les Maisons de la Culture en France.] Monuments-nationaux.fr (tikrinta 2026-07-30).</ref> 1972 m. TSRS kultūros namai suskirstyti į kategorijas,<ref name=lte/> sudarytas pagal gyvenviečių tipą:<ref name=tle>{{TLE|2|429|Kultūros namai}}</ref> * miestų ([[respublikinio pavaldumo miestas|respublikinio pavaldumo miestuose]]); * rajoniniai (miestuose – rajonų centruose); * zoniniai (rajoninio pavaldumo miestuose ir stambesnėse gyvenvietėse); * kaimo (kaimuose). 1976 m. TSRS buvo 3168 rajoniniai, 2389 miesto, 34 119 kaimo kultūros namų.<ref name=lte>{{LTE|6|248|Kultūros namai}}</ref> 1986 m. visoje TSRS veikė 137,6 tūkst. tokių kultūros įstaigų.<ref>{{TEŽ|367|Дворцы и дома культуры}}</ref> == Lietuvoje == Pirmieji kultūros namai Lietuvoje įsteigti [[1940]] m. – iš viso 8. Vėliau, 1945 m. jų jau buvo 14, o 1966 m. – 1089 (iš jų 117 miestuose ir 972 kaimuose).<ref>{{MLTE|2|245|Kultūros namai}}</ref> Kultūros namai būdavo valstybiniai (pavaldūs miestų ir apylinkių taryboms, respublikinio pavaldumo miestų kultūros skyriams), kai kuriuos kultūros namus valdė profsąjungos. 1978 m. Lietuvoje veikė 43 rajoniniai, 1141 kaimo, 80 miesto kultūros namų,<ref name=lte/> 1985 m. – 44 rajoniniai, 1013 kaimo, 80 miestų, 222 profsąjungų ir kitų žinybų kultūros namai.<ref name=tle/> Lietuvai atgavus nepriklausomybę, daug kultūros namų užsidarė, kiti buvo reorganizuoti į kultūros centrus. == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Kultūrinės organizacijos]] 2jh9eqqlc3gy2bpfby2n2z79knczrqo 7889678 7889662 2026-07-30T07:33:00Z Hugo.arg 1674 įtraukta [[Kategorija:TSRS kultūra]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7889678 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Kablys Night Club (8123272517).jpg|thumb|[[Vilniaus geležinkelininkų kultūros rūmai]]]] '''Kultūros namai''' (arba '''''kultūros rūmai''''') – pastatas ir įstaiga, skirta [[kultūra]]i propaguoti tam tikrame mieste ar kaime, taip pat tam tikrai tikslinei grupei (pavyzdžiui, geležinkeliečiams). Daugiausia veikė socialistinėse šalyse (kai kur likę ir dabar), buvo steigiami ir kai kuriose prancūziškai kalbančiose šalyse ([[Prancūzija]], [[Belgija]], [[Kanada]]), taip pat [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikoje]] ([[Argentina]], [[Ekvadoras]], [[Kolumbija]], [[Meksika]], [[Peru]]).<ref>[https://www.hosteltur.com/hosteltur-responde/casa-cultura ¿Qué es una Casa de la Cultura?] Hosteltur.com (tikrinta 2026-07-30).</ref> == Istorija == [[Vaizdas:SPb DK Gorkogo 5147.jpg|thumb|left|M. Gorkio kultūros rūmai Sankt Peterburge]] Pirmieji kultūros rūmai [[TSRS]] atidaryti [[1927]] m. [[Leningradas|Leningrade]] ir pavadinti rašytojo [[Maksimas Gorkis|M. Gorkio]] vardu.<ref>[https://ussr.totalarch.com/gegello/palace_culture_gorky_leningrad Дворец культуры имени А.М. Горького в Ленинграде.] Totalarch.com (tikrinta 2026-07-30).</ref> Sovietams kultūros namai tarnavo ne tik kaip kultūros, bet ir politinio švietimo įstaigos. Juose įrengtos žiūrovų salės, [[biblioteka|bibliotekos]], kinematografijos įranga (kai kur ir [[kino teatras|kino teatrai]]), kūrybinės veiklos studijos ir kt. Kultūros namai buvo steigiami ne tik rajonų centruose, bet ir mažuose miesteliuose bei kaimuose.<ref>{{BSE|7||Дворцы_и_дома_культуры}}</ref> [[Prancūzija|Prancūzijoje]] pirmieji kultūros namai įsteigti [[1934]] m. [[Paryžius|Paryžiuje]].<ref>[https://francearchives.gouv.fr/authorityrecord/FRAN_NP_052649 Association des Maisons de la culture (France ; 1936-1939).] Francearchives.gouv.fr (tikrinta 2026-07-30).</ref> 1959 m. kultūros namus Prancūzijoje ėmė kuruoti kultūros reikalų ministerija.<ref>[https://www.monuments-nationaux.fr/editions-du-patrimoine/les-ouvrages/les-maisons-de-la-culture-en-france Les Maisons de la Culture en France.] Monuments-nationaux.fr (tikrinta 2026-07-30).</ref> 1972 m. TSRS kultūros namai suskirstyti į kategorijas,<ref name=lte/> sudarytas pagal gyvenviečių tipą:<ref name=tle>{{TLE|2|429|Kultūros namai}}</ref> * miestų ([[respublikinio pavaldumo miestas|respublikinio pavaldumo miestuose]]); * rajoniniai (miestuose – rajonų centruose); * zoniniai (rajoninio pavaldumo miestuose ir stambesnėse gyvenvietėse); * kaimo (kaimuose). 1976 m. TSRS buvo 3168 rajoniniai, 2389 miesto, 34 119 kaimo kultūros namų.<ref name=lte>{{LTE|6|248|Kultūros namai}}</ref> 1986 m. visoje TSRS veikė 137,6 tūkst. tokių kultūros įstaigų.<ref>{{TEŽ|367|Дворцы и дома культуры}}</ref> == Lietuvoje == Pirmieji kultūros namai Lietuvoje įsteigti [[1940]] m. – iš viso 8. Vėliau, 1945 m. jų jau buvo 14, o 1966 m. – 1089 (iš jų 117 miestuose ir 972 kaimuose).<ref>{{MLTE|2|245|Kultūros namai}}</ref> Kultūros namai būdavo valstybiniai (pavaldūs miestų ir apylinkių taryboms, respublikinio pavaldumo miestų kultūros skyriams), kai kuriuos kultūros namus valdė profsąjungos. 1978 m. Lietuvoje veikė 43 rajoniniai, 1141 kaimo, 80 miesto kultūros namų,<ref name=lte/> 1985 m. – 44 rajoniniai, 1013 kaimo, 80 miestų, 222 profsąjungų ir kitų žinybų kultūros namai.<ref name=tle/> Lietuvai atgavus nepriklausomybę, daug kultūros namų užsidarė, kiti buvo reorganizuoti į kultūros centrus. == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Kultūrinės organizacijos]] [[Kategorija:TSRS kultūra]] mkno7isdad615xlb2fwh6hxia0h1vbs 7889733 7889678 2026-07-30T09:14:34Z CD 677 7889733 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Kablys Night Club (8123272517).jpg|thumb|[[Vilniaus geležinkelininkų kultūros rūmai]]]] '''Kultūros namai''' (arba '''''kultūros rūmai''''') – pastatas ir įstaiga, skirta [[kultūra]]i propaguoti tam tikrame mieste ar kaime, taip pat tam tikrai tikslinei grupei (pavyzdžiui, geležinkeliečiams). Daugiausia veikė socialistinėse šalyse (kai kur likę ir dabar), buvo steigiami ir kai kuriose prancūziškai kalbančiose šalyse ([[Prancūzija]], [[Belgija]], [[Kanada]]), taip pat [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikoje]] ([[Argentina]], [[Ekvadoras]], [[Kolumbija]], [[Meksika]], [[Peru]]).<ref>[https://www.hosteltur.com/hosteltur-responde/casa-cultura ¿Qué es una Casa de la Cultura?] Hosteltur.com (tikrinta 2026-07-30).</ref> == Istorija == [[Vaizdas:SPb DK Gorkogo 5147.jpg|thumb|left|M. Gorkio kultūros rūmai Sankt Peterburge]] Pirmieji kultūros rūmai [[TSRS]] atidaryti [[1927]] m. [[Leningradas|Leningrade]] ir pavadinti rašytojo [[Maksimas Gorkis|M. Gorkio]] vardu.<ref>[https://ussr.totalarch.com/gegello/palace_culture_gorky_leningrad Дворец культуры имени А.М. Горького в Ленинграде.] Totalarch.com (tikrinta 2026-07-30).</ref> Sovietams kultūros namai tarnavo ne tik kaip kultūros, bet ir politinio švietimo įstaigos. Juose įrengtos žiūrovų salės, [[biblioteka|bibliotekos]], kinematografijos įranga (kai kur ir [[kino teatras|kino teatrai]]), kūrybinės veiklos studijos ir kt. Kultūros namai buvo steigiami ne tik rajonų centruose, bet ir mažuose miesteliuose bei kaimuose.<ref>{{BSE|7||Дворцы_и_дома_культуры}}</ref> [[Prancūzija|Prancūzijoje]] pirmieji kultūros namai įsteigti [[1934]] m. [[Paryžius|Paryžiuje]].<ref>[https://francearchives.gouv.fr/authorityrecord/FRAN_NP_052649 Association des Maisons de la culture (France ; 1936-1939).] Francearchives.gouv.fr (tikrinta 2026-07-30).</ref> 1959 m. kultūros namus Prancūzijoje ėmė kuruoti kultūros reikalų ministerija.<ref>[https://www.monuments-nationaux.fr/editions-du-patrimoine/les-ouvrages/les-maisons-de-la-culture-en-france Les Maisons de la Culture en France.] Monuments-nationaux.fr (tikrinta 2026-07-30).</ref> 1972 m. TSRS kultūros namai suskirstyti į kategorijas,<ref name=lte/> sudarytas pagal gyvenviečių tipą:<ref name=tle>{{TLE|2|429|Kultūros namai}}</ref> * miestų ([[respublikinio pavaldumo miestas|respublikinio pavaldumo miestuose]]); * rajoniniai (miestuose – rajonų centruose); * zoniniai (rajoninio pavaldumo miestuose ir stambesnėse gyvenvietėse); * kaimo (kaimuose). 1976 m. TSRS buvo 3168 rajoniniai, 2389 miesto, 34 119 kaimo kultūros namų.<ref name=lte>{{LTE|6|248|Kultūros namai}}</ref> 1986 m. visoje TSRS veikė 137,6 tūkst. tokių kultūros įstaigų.<ref>{{TEŽ|367|Дворцы и дома культуры}}</ref> == Lietuvoje == Pirmieji kultūros namai Lietuvoje įsteigti [[1940]] m. – iš viso 8. Vėliau, 1945 m. jų jau buvo 14, o 1966 m. – 1089 (iš jų 117 miestuose ir 972 kaimuose).<ref>{{MLTE|2|245|Kultūros namai}}</ref> Kultūros namai būdavo valstybiniai (pavaldūs miestų ir apylinkių taryboms, respublikinio pavaldumo miestų kultūros skyriams), kai kuriuos kultūros namus valdė profsąjungos. 1978 m. Lietuvoje veikė 43 rajoniniai, 1141 kaimo, 80 miesto kultūros namų,<ref name=lte/> 1985 m. – 44 rajoniniai, 1013 kaimo, 80 miestų, 222 profsąjungų ir kitų žinybų kultūros namai.<ref name=tle/> Sovietmečiu kultūros namai Lietuvoje statyti ne tik kaip nauji statiniai, bet ir rekonstruojant buvusius pastatus, ypač dvarų (pavyzdžiui, [[Balbieriškio dvaras]], [[Grinkiškio dvaras]], [[Šarkės dvaras]]). Lietuvai atgavus nepriklausomybę, daug kultūros namų užsidarė, kiti buvo reorganizuoti į kultūros centrus. Pavieniai pastatai rekonstruoti į bažnyčias (pavyzdžiui, [[Endriejavo bažnyčia]], [[Ežerėlio bažnyčia]], [[Grūžių bažnyčia]], [[Ruklos bažnyčia]]). == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Kultūrinės organizacijos]] [[Kategorija:TSRS kultūra]] 7l37aattf0li4x7rwf05b9xx46i8y8f 0 699080 7889664 2026-07-30T07:00:25Z CD 677 Nukreipiama į [[Kultūros namai]] 7889664 wikitext text/x-wiki #redirect [[Kultūros namai]] mcczqz3vh8f2g4uqi8srz177e2d3rqd 0 699081 7889667 2026-07-30T07:06:12Z CD 677 Nukreipiama į [[Dirbtinis pluoštas]] 7889667 wikitext text/x-wiki #redirect [[Dirbtinis pluoštas]] lxytaw96eo79wfk0opgpp7tiafa7lbg 3 699082 7889680 2026-07-30T07:39:06Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7889680 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 10:39, 30 liepos 2026 (EEST)}} gjqtog1ke9vtvonnwfwznq5lapa6h73 0 699083 7889734 2026-07-30T09:15:06Z CD 677 Nukreipiama į [[Ruklos Šv. Dvasios bažnyčia]] 7889734 wikitext text/x-wiki #redirect [[Ruklos Šv. Dvasios bažnyčia]] 6n6we7cnw0st6c9nn13edogheeh3frl 14 699084 7889756 2026-07-30T11:14:18Z Italas 4216 Naujas puslapis: [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Afrikoje]] [[Kategorija:Pietų Sudanas]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai pagal valstybes]] 7889756 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Afrikoje]] [[Kategorija:Pietų Sudanas]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai pagal valstybes]] oquu6sar5vycssh69bag6p4uzuw6kyx 0 699085 7889757 2026-07-30T11:15:11Z Italas 4216 Naujas puslapis: {{Infobox_protected_area | name =Bomos–Bandingilo nacionalinis parkas | iucn_category = II | image = | caption = | location = {{flag|Pietų Sudanas}} [[Ekvatorija]] | nearest_city = [[Džuba]] | lat_degrees = 5 | lat_minutes = 25 | lat_seconds = 58 | lat_direction =N | long_degrees = 32 | long_minutes = 16 | long_seconds = 39 | long_direction =E | map = Pietų Sudanas |map_width =250px | area = 10 000 km² | established = 1992 m. | visitation_num = | visitation... 7889757 wikitext text/x-wiki {{Infobox_protected_area | name =Bomos–Bandingilo nacionalinis parkas | iucn_category = II | image = | caption = | location = {{flag|Pietų Sudanas}} [[Ekvatorija]] | nearest_city = [[Džuba]] | lat_degrees = 5 | lat_minutes = 25 | lat_seconds = 58 | lat_direction =N | long_degrees = 32 | long_minutes = 16 | long_seconds = 39 | long_direction =E | map = Pietų Sudanas |map_width =250px | area = 10 000 km² | established = 1992 m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = |UNESCO id = 1808 | vikiteka = }} '''Bomos–Bandingilo nacionalinis parkas''' yra saugoma gamtos teritorija [[Pietų Sudanas|Pietų Sudano]] [[Ekvatorija|Ekvatorijos]] teritorijoje. Parkas yra [[Centrinė Ekvatorija|Centrinės Ekvatorijos]] ir [[Rytų Ekvatorija|Rytų Ekvatorijos]] vietovėse. Bomos–Bandingilo nacionalinis parkas įkurtas [[1992]] m.<ref>[https://web.archive.org/web/20110423144812/http://www.nationalparks-worldwide.info/sudan.htm THE NATIONAL PARKS AND NATURE RESERVES OF SUDAN]</ref> Parkas yra miškingose [[Baltasis Nilas|Baltojo Nilo]] vietose ir užima 10 000 km² plotą. Šioje teritorijoje kasmet vyksta didžiausia pasaulyje [[gyvūnų migracija]], kai įvairios [[Antilopė|antilopių]] rūšys migruoja iš Pietų Sudano Bomos–Bandingilo parko į [[Gambelos nacionalinis parkas|Gambelos nacionalinį parką]] [[Etiopija|Etiopijoje]].<ref>{{cite web |title=Great Nile Migration |url=https://www.africanparks.org/campaign/great-nile-migration |website=www.africanparks.org |access-date=7 September 2025 |language=en}}</ref><ref>{{cite web |title=Boma-Badingilo Migratory Landscape (Contiguous site) |url=https://whc.unesco.org/en/tentativelists/6277/ |publisher=UNESCO | date= 10 April 2017 |access-date=20 February 2024}}</ref> Bomos–Bandingilo nacionaliniame parke gyvena tokie pavojuje esantys gyvūnai kaip Nubijos [[žirafa]], šiaurės rytų Afrikos [[gepardas]] ir šiaurės [[Liūtas|liūtai]]. Taip pat šioje teritorijoje gyvena [[Hieninis šuo|hieniniai šunys]], [[Karakalas|karakalai]] ir [[Dėmėtoji hiena|dėmėtosios hienos]]. [[2021]] m. šioje teritorijoje gyveno apie 400 [[Paukštis|paukščių]] rūšių.<ref>{{cite web |title=White-eared kob and tiang migration South Sudan |url=https://africageographic.com/stories/kob-tiang-migration-south-sudan/ |publisher=African Geographic |access-date=20 February 2024 |date=16 June 2021}}</ref> [[2011]] m. [[liepos 6]] d., tris dienas prieš [[2011 m. Pietų Sudano nepriklausomybės referendumas|Pietų Sudano]] atsiskyrimą nuo [[Sudanas|Sudano]], buvo oficialiai atidarytas nacionalinio parko administracinis centras. [[2022]] m. buvo pasirašyta 10 metų trukmės sutartis su nevyriausybine organizacija „Afrikos parkai“ dėl Bomos–Bandingilo nacionalinio parko priežiūros ir vystymo.<ref>[https://www.africanparks.org/government-south-sudan-signs-major-agreement-african-parks-manage-boma-and-badingilo-national-parks Government of South Sudan Signs Major Agreement with African Parks to Manage Boma and Badingilo National Parks]</ref> [[2026]] m. [[liepos 28]] d. [[UNESCO]] įrašė šį nacionalinį parką į [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]]. Šis objektas buvo įtrauktas į pavojuje esančių objektų sąrašą. Tai buvo pirmasis UNSECO pasaulio paveldo sąrašo objektas Pietų Sudane.<ref>{{Cite web |title=Boma–Badingilo Migratory Landscape |url=https://whc.unesco.org/en/list/1808 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20260726023932/https://whc.unesco.org/en/list/1808/ |archive-date=26 July 2026 |access-date=26 July 2026 |publisher=UNESCO World Heritage Centre}}</ref> == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Nacionaliniai parkai]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Pietų Sudane]] tel39iemztzitej4pirp5xxmli1wq2z