Vikipedija ltwiki https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.14 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikipedija Vikipedijos aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas Vikisritis Vikisrities aptarimas Vikiprojektas Vikiprojekto aptarimas Sąrašas Sąrašo aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1832 7897743 7858975 2026-08-07T13:53:47Z Fnyxo 166866 7897743 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Infolentelė politinė partija |pavadinimas = {{PAGENAME}} |logotipas = [[Vaizdas:LSDP logotipas.svg|220px]] |sutrumpinimas = LSDP |colorcode = {{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}} |lyderis = |pirmininkas = [[Mindaugas Sinkevičius]] |prezidentas = |lyderio1_titulas = Pirmasis pirmininko pavaduotojas |lyderio1_vardas = |lyderio2_titulas = Pirmininko pavaduotojai |lyderio2_vardas = {{Collapsible list | titlestyle = background:transparent;text-align:left;font-weight:normal; | title = ''Žr. sąrašą'' |[[Orinta Leiputė]]|[[Dovilė Šakalienė]]|[[Rasa Budbergytė]]|[[Inga Ruginienė]]|Jūratė Zailskienė|[[Raminta Popovienė]]|[[Indrė Kižienė]]|[[Robert Duchnevič]]|[[Nerijus Cesiulis]]|[[Robertas Kaunas]]|[[Juozas Olekas]]|[[Algirdas Raslanas]]|Mindaugas Rinkevičius|}} |įkūrimas = {{start date|1896|05|01}} |būstinė = B. Radvilaitės g. 1, [[Vilnius]] |panaikinta = |atsiskyrė = |narių = 14 336 {{smaller|(2023)}}<ref>{{cite web| url = https://tm.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/1/A2Bo3ovHXj8.pdf| title = Lietuvos Respublikos politinių partijų sąrašas| date = 2024-01-16| website = tm.lrv.lt| publisher = [[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija]]| access-date = 2024-10-17}}</ref> |ideologija = [[Socialdemokratija]] |pozicija = [[Kairė (politikoje)|Centro kairė]] |nacionalinė = |tarptautinė = [[Pažangusis aljansas]]<br>[[Socialistų Internacionalas]] |europos narystė = [[Europos socialistų partija]] |europos parlamento grupė = [[Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas]] |spalva = {{Color box|{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}|border=darkgray}} [[Raudona]] |vietos1_pavadinimas = [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimas]] |vietos1 = {{composition bar|53|141|{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}}} |vietos2_pavadinimas = [[Europos Parlamentas]] |vietos2 = {{composition bar|2|11|{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}}} |vietos3_pavadinimas = Savivaldybių tarybos |vietos3 = {{composition bar|358|1498|{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}}} |vietos4_pavadinimas = Merai |vietos4 = {{composition bar|17|60|{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}}} |svetainė = {{URL|www.lsdp.lt}} |pastabos = }} '''Lietuvos socialdemokratų partija''' ('''LSDP''') – seniausia [[Lietuvos politinės partijos|Lietuvos politinė partija]], veikianti nuo 1896 m.<ref name=":2">{{vle|lietuvos-socialdemokratu-partija|2024-03-12|Lietuvos socialdemokratų partija|Dobilas Jonas Kirvelis}}</ref> Savo veikloje deklaruoja besivadovaujanti [[socialdemokratija|socialdemokratijos]] ideologija. 2026 m. gegužės 1 d. partijos lyderiu išrinktas [[Mindaugas Sinkevičius]].<ref name=":1">https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/sinkevicius-isrinktas-naujuoju-lsdp-pirmininku-norisi-sakyti-tepadeda-mums-dievas-n1516188</ref> == Istorija == === Pradžia === Įkurta kaip '''Lietuviškoji socialdemokratų partija''' 1896 m. gegužės 1 d. dr. [[Andrius Domaševičius|Andriaus Domaševičiaus]] bute vykusiame Vilniaus ir [[Kaunas|Kauno]] socialdemokratinių grupių vadovų susirinkime, kuris vėliau pavadintas I LSDP suvažiavimu. Suvažiavime dalyvavo ir grupė [[Varpininkai|varpininkų]], su kuriais [[socialdemokratai]] glaudžiai bendradarbiavo ir iki tol, ir vėliau. Priimta [[Alfonsas Moravskis|Alfonso Moravskio]] ir [[Andrius Domaševičius|A. Domaševičiaus]] parengta ''Lietuviškosios socialdemokratų partijos programa'' pritaikė [[Vokietijos socialdemokratų partija|SPD]] [[Erfurtas|Erfurto]] ir [[Lenkijos socialistų partija|Lenkijos socialistų partijos]] (PPS) programų nuostatas Lietuvos sąlygoms. Nuo kitų tuo metu Lietuvos teritorijoje veikiančių socialdemokratinių lenkų, [[Rusijos socialdemokratų darbininkų partija|rusų]], [[Bundas|žydų]] organizacijų lietuviškoji skyrėsi visų pirma tuo, kad siekė atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką, laisvu noru įeinančią į federaciją su kaimynais, buvusiais [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikoje]]. Tai buvo pirmoji lietuvių politinė partija. [[1896]] m. pasirodė ir pirmasis LSDP laikraštis „[[darbininkas|Robotnik]] Litewski“. Gydytojo varpininko [[Kazys Grinius|K. Griniaus]] iniciatyva jis buvo išverstas ir [[1896]] m. išėjo [[lietuvių kalba]] pavadinimu „[[Lietuvos darbininkas]]“. Partijos atsiradimas suaktyvino darbininkų kovą už savo teises. LSDP stengėsi derinti savo veiklą su kitomis giminingomis organizacijomis. Nuo pat žydų socialdemokratų organizacijos įsisteigimo [[1897]] m., LSDP siekė glaudžiai bendradarbiauti su [[Bundas|Bundu]], tačiau derybos nepavyko, nes LSDP reikalavo pripažinti Lietuvos teritorinę [[autonomija|autonomiją]], o Bundo vadovai [[Rusija|Rusiją]] matė vieningą ir nedalomą. Nuolat buvo kalbamasi su [[Lenkijos socialistų partija]] (PPS) Lietuvos organizacija, [[Juzefas Pilsudskis|J. Pilsudskio]] įkurta kaip atsvaras LSDP. Aktyvią partijos veiklą pastebėjo ir caro žandarai. [[1899]] m. kovo buvo suimta apie 40 darbininkų ir daugelis partijos vadovų, tarpe jų ir A. Domaševičius. A. Moravskis išvyko į užsienį. === Veiklos atnaujinimas === Netekus partijos vadovų, LSDP vairą [[1901]] m. į savo rankas perėmė [[Vladas Sirutavičius|V. Sirutavičius]], [[Steponas Kairys|S. Kairys]] ir [[Augustinas Janulaitis|A. Janulaitis]]. Jų iniciatyva [[1902]]–[[1906]] m. [[Tilžė]]je buvo leidžiamas jau grynai lietuviškas laikraštis „[[Darbininkų balsas (Tilžė)|Darbininkų balsas]]“, kurį redagavo, leido ir platino ta pati redakcija, kaip ir [[Varpas (laikraštis)|„Varpą“]] bei [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininką“]]. [[Vaizdas:1905LSDPmanifest.jpg|thumb|Lietuvos socialdemokratų partijos Manifestas]] [[1904]] m. LSDP pareiškė norą [[Amsterdamas|Amsterdamo]] kongrese tapti [[Antrasis Internacionalas|Socialistinio Internacionalo]] nare. Tačiau Biuro posėdyje [[Lenkijos karalystės ir Lietuvos socialdemokratija|Lenkijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos]] delegatė [[Roza Liuksemburg]] pareiškė, kad LLSDP jau atstovauja Lietuvos socialdemokratus. Jai pritarė ir [[Georgijus Plechanovas]], pareiškęs, kad ir [[Rusijos socialdemokratų darbininkų partija]] atstovauja visas Rusijos tautas, be to, apie jokią LSDP jis nieko nežinąs. Atstovauti LSDP bandė ir [[Jonas Šliūpas]], tačiau jam Internacionalo biuro reikalų tvarkytojas V. Servy pareiškė, kad [[JAV]] lietuviai negali atstovauti Lietuvos. [[1905]] m. [[sausio 9]] d. policijai [[Kruvinasis sekmadienis|apšaudžius darbininkų demonstraciją]] [[Petrapilis|Petrapilyje]], savo solidarumą pareiškė ir lietuviai. Jau [[sausio 24]] d. į protesto streiką išėjo Vilniaus, [[Kaunas|Kauno]] ir [[Šiauliai|Šiaulių]] darbininkai, o LSDP paskelbė Manifestą, reikalaudama baigti karą, įgyvendinti demokratines laisves ir pripažinti visų tautų teises. [[Vasario 27]] d. [[Kupiškis|Kupiškyje]] surengtame mitinge socialdemokratai ragino žmones susitelkti ir nuversti caro valdžią, reikalavo laisvos demokratinės Lietuvos valstybės su seimu Vilniuje įsteigimo. Vasarą ši akcija išplito visoje Lietuvoje. Agitacijai nebuvo gailima nei laiko, nei lėšų. Vien [[1905]] m. LSDP išleido per 420 000 egz. atsišaukimų lietuvių kalba ir apie 27 000 lenkiškai, apie 98 000 egz. knygelių aktualiais klausimais. [[1905]] m. liepos mėn. partija pavadinta '''Lietuvos socialdemokratų partija''', tuo pabrėžiant ne tik teritorinį klasinį, bet ir valstybinį jos pobūdį. [[1905]] m. buvo išspręsti nesutarimai su PPS, į partiją priimta [[Vincas Kapsukas|Vinco Mickevičiaus-Kapsuko]] vadovaujama [[Draugas (laikraštis)|„Draugo“]] organizacija. Po Lietuvą buvo išplatintas „Lietuvos socialdemokratų partijos Manifestas“, padaręs žymią įtaką žmonių nuostatoms atkurti Lietuvos valstybingumą, patiems tvarkyti savo krašto gyvenimą. Ši veikla nulėmė, kad [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiajam Vilniaus Seime]] Steponas Kairys, atstovaujantis LSDP, tapo pagrindiniu vicepirmininku – dr. [[Jonas Basanavičius|J. Basanavičiaus]] pavaduotoju, pasukusiu Seimo eigą principine kryptimi: atkurti Lietuvos valstybingumą su Seimu Vilniuje. === Raida po 1905 m. === [[1906]] m. vasarą prasidėjo dvarų darbininkų streikai [[Suvalkai|Suvalkų]], Kauno, Vilniaus gubernijose, kuriuose buvo pasiekta ir nemažai pergalių. Buvo 25 % pakelti atlyginimai ir ordinarijos. Vilniuje pradėtas leisti savaitraštis [[Naujoji Gadynė|„Naujoji Gadynė“]], vėliau „[[Skardas]]“, [[Žarija (žurnalas)|„Žarija“]], [[Echo (savaitraštis)|„Echo“]], „[[Topor]]“. Pamatę LSDP įtakos sustiprėjimą, prie jos prisijungė ir PPS lenkai. Apjungtoji partija apėmė [[Kauno gubernija|Kauno]] ir [[Gardino gubernija]]s, 5 [[Suvalkų gubernija|Suvalkų gubernijos]] apskritis ir [[Vilniaus gubernija|Vilniaus guberniją]] be Dysnos ir Vileikos apskričių. [[1907]] m. įvyko LSDP VII suvažiavimas, suderinęs visų partijos grupių veiklą. Tuo metu LSDP buvo apie 3000 narių. Nors caro valdžia greitai ėmėsi represijų, bet buvo pradėta daryti ir politinių nuolaidų. [[1907]] m. [[kovo 15]] d. – [[birželio 15]] d vykusiuose rinkimuose į II [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Valstybės dūmą]] Kauno gubernijoje buvo išrinkti 5 socialdemokratai – [[Pranas Gudavičius]], [[Antanas Povylius]], [[Antanas Kupstas]], [[Povilas Kumelis]] ir [[Vladas Stašinskas]], kurie sudarė atskirą grupę ir tik autonomiškai įsijungė į jungtinę socialdemokratų frakciją. Tačiau netrukus Dūmą paleidus, už atsišaukimą „Lietuvos darbininkai ir valstiečiai“ visi jie buvo suimti ir nuteisti. [[1907]] m. už dalyvavimą [[Revoliucija|revoliucijoje]] buvo nubaustas 161 asmuo, dar 46 buvo nubausti mirtimi, apie 6000 žmonių buvo ištremta žandarų sprendimu be teismo. Kairieji socialdemokratai, pasinaudodami proga, kad daugelis partijos vadovų buvo suimti arba priversti emigruoti, [[1909]] m. surengtame „šeimyniniame“ VIII suvažiavime nutarė įjungti partiją į RSDDP. Tačiau ši tuometinio CK pirmininko [[Pranas Eidukevičius|P. Eidukevičiaus]] afera nepavyko, jo nepalaikė partijos dauguma. 1911 m. [[Feliksas Dzeržinskis]], Vincas Kapsukas, [[Zigmontas Antanas Aleksa|Z. Aleksa-Angarietis]], įtikėję pasauline bolševikine revoliucija, perėjo į Rusijos socialdemokratų darbininkų ([[Bolševikai|bolševikų]]) partiją. Tokiu būdu, jie, išdavę nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idealą, pasirinko [[Revoliucija|revoliucinį]] visuomenės vystymosi kelią, Europos socialdemokratų pasmerktą dar [[1876]] m. Antrasis Internacionalas [[1898]] m. [[liepos 14]] d. pripažino tik evoliucinį visuomenės vystymosi kelią ir griežtai uždraudė savo partijoms revoliucinius kovos metodus. === Dalyvavimas nepriklausomybės atkūrime === Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], daugelis socialdemokratų ėmėsi organizuoti pagalbos teikimą pafrontės gyventojams ir į Rusiją pasitraukusiems tremtiniams, kai kurie jų aktyviai dalyvavo [[Vasario revoliucija|Vasario revoliucijoje]]. Lietuvoje [[1917]] m. lapkričio mėn. pradėtas legaliai leisti „[[Darbo balsas (Vilnius)|Darbo balsas]]“ (red. S. Kairys, tiražas siekė 5000 egz.), nelegaliai buvo leidžiami atsišaukimai prieš vokiečių okupaciją. [[1917]] m. [[rugsėjo 18]] – 22 d. LSDP nariai Andrius Domaševičius, Pranas Eidukevičius, [[Juozas Paknys]], [[Mykolas Biržiška]] ir Steponas Kairys buvo išrinkti į Lietuvių konferenciją, joje S. Kairys ir M. Biržiška tapo [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybos]] nariais. Jie priešinosi dešiniųjų partijų atstovų siekiui Lietuvą padaryti Vokietijos protektoratu ir būtent jų, bei demokratų [[Jonas Vileišis|Jono Vileišio]] bei [[Stanislovas Narutavičius|Stasio Narutavičiaus]] pasiūlytos redakcijos [[Lietuvos nepriklausomybės aktas]] buvo priimtas [[1918]] m. [[vasario 16]] d. [[Vaizdas:ŠiauliuPartizanai.jpg|thumb|Šiaulių partizanai]] ''Demokratinė santvarka yra ten, kur darbo žmonės turės palankiausias sąlygas ginti savo reikalus. Tautinė vienybė reikalinga ir galima tik kuriant nepriklausomą Lietuvą. Sukūrus ją vienybė nebeįmanoma, nes neišvengiama klasių kova, bet ji turės vykti civilizuotai. Ateities kelią rodys ne Rusijos, o Vokietijos proletariatas'', rašė tuomet „Darbo balsas“ . [[1918]] m. [[lapkričio 9]] d. Vokietija kapituliavo, tačiau į besitraukiančių visais frontais vokiečių vietą atėjo bolševikų daliniai, o kartu su jais ir buvusio socialdemokrato V. Kapsuko vyriausybė. Netrukus Lietuvą užplūdo [[bermontininkai|P. Avalovo-Bermonto]] gaujos, į kovą prieš kurias pirmiausia stojo partizanai, kurių būrius Šiaurės Lietuvoje organizavo socialdemokratai. [[1921]] m. programoje lietuvių socialdemokratai vadovavosi tipiška Vakarų Europos socialdemokratine doktrina – [[demokratinis socializmas|demokratiniu socializmu]]. Teorinė programos dalis nuosekli, tačiau kartu priimta veikimo programa, kurioje yra ir revoliucinių nuotaikų. Akcentuojama savivaldos plėtra. === Valdymo metai === [[Vaizdas:LSDPSteigSeime.jpg|thumb|[[LSDP|Lietuvos socialdemokratų partijos]] frakcija Steigiamajame Seime: [[Jurgis Daukšys]], [[Vladas Požela]], [[Pranas Šemiotas]], [[Jeronimas Plečkaitis]], [[Steponas Kairys]], [[Vladas Sirutavičius]], [[Antanas Purėnas]], [[Jonas Pakalka]], [[Kazys Lekeckas]], [[Vincas Čepinskis]], [[Stasys Digrys]], [[Bronislovas Cirtautas]]]] Socialdemokratai pirmieji pradėjo steigti Lietuvoje demokratines [[savivaldybė|savivaldybes]] Šiauliuose, [[Rokiškis|Rokiškyje]], [[Kupiškis|Kupiškyje]], [[Utena|Utenoje]] ir kituose miestuose. [[1919]] m. [[spalio 3]] d. LSDP veikla buvo legalizuota. Partijos atstovai įėjo į laikinąsias vyriausybes. [[1920]] m. balandžio mėn. išrinktame [[Steigiamasis Seimas|Steigiamajame Seime]] LSDP iš 112 vietų turėjo 12 atstovų, išrinktų keturiose rinkimų apygardose. 1921 m. LSDP turėjo 17 teritorinių organizacijų, kuriose buvo apie 600 narių. [[1922]] m. [[spalio 10]] – 11 d. išrinktame 78 narių [[Pirmasis Seimas|I Seime]] LSDP turėjo 10 atstovų, [[Antrasis Seimas|II Seime]] – 8 savo narius. [[1923]] m. LSDP tapo [[Darbininkų Internacionalas|Socialistų darbininkų internacionalo]] nare. [[1925]] m. LSDP turėjo 145 vietines organizacijas, apie 2000 narių. Be to, socialdemokratų organizuotas Lietuvos darbininkų ir tarnautojų profesinių sąjungų centro biuras jungė 19 486 narius. Buvo įkurta socialdemokratinio jaunimo sąjunga „[[Žiežirba (sąjunga)|Žiežirba]]“, [[1925]] m. [[gegužės 22]] d. – Akademinio jaunimo sąjunga „[[Žaizdras]]“, [[1925]] m. [[liepos 25]] d. įsteigtas fondas socialdemokratinei moksleivijai remti. [[1926]] m. [[gegužės 8]]-10 d. vykusius rinkimus į [[Trečiasis Seimas|III Seimą]] laimėjo [[Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga|valstiečiai liaudininkai]], gavę 22 mandatus ir socialdemokratai, gavę 15 mandatų iš 85. Į jų koalicijos sudarytą vyriausybę nuo LSDP įėjo vidaus reikalų ministras [[Vladas Požela]] ir švietimo ministras [[Vincas Čepinskis]]. Buvo priimtas ligos draudimo įstatymas, skirta lėšų viešiesiems darbams, numatyta nemažai demokratinių reformų. Tačiau dešinieji neleido kairiųjų vyriausybei ilgai dirbti. === Pogrindyje === Po [[1926]] m. [[gruodžio 26]] d. valstybės perversmo ir ypač po [[1927]] m. [[rugpjūčio 9]] d. kairiosios LSDP dalies, vadovaujamos [[Jeronimas Plečkaitis|J. Plečkaičio]], [[Jonas Markelis|J. Markelio]] ir [[Juozas Paplauskas|J. Paplausko]] organizuoto, tačiau pralaimėjusio pučo, daug LSDP narių teko emigruoti, kiti pasitraukė iš politinės veiklos, nutraukė veiklą daug partijos kuopų. [[1928]] m. kovo mėn. LSDP liko tik apie 700 narių 28 skyriuose. [[1929]] m. [[gegužės 6]] d. administracijos nutarimu LSDP buvo uždaryta, bet [[gruodžio 3]] d. teismas tą draudimą panaikino. Tačiau [[1931]] m. [[spalio 31]] d.- [[lapkričio 2]] d. vykęs LSDP XIII suvažiavimas tapo paskutiniu Nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Buvo priimta paskutinė programa, kurioje jaučiama [[Austrijos socialdemokratų partija|austrų socialdemokratų]] įtaka. Teorinėje programos dalyje toliau kalbama apie privačios nuosavybės blogį. [[1936]] m. [[vasario 6]] d. partijų veikla Lietuvoje buvo uždrausta ir socialdemokratams prieinamas liko tik kultūrinis darbas. Kartu nustojo ėjęs ir paskutinis legalus LSDP organas „[[Darbo visuomenė]]“. Tik [[1939]] m. vasario mėn. buvo gautas leidimas mėnraščiui [[Mintis (žurnalas)|„Mintis“]]. Abu juos redagavo [[Ona Leonaitė Kairienė]]. Pagrindinė politinė veikla socialdemokratams liko savivaldybėse. Socialdemokratinė taryba Šiauliuose, vadovaujama tarybos pirmininko [[Kazimieras Venclauskis|K. Venclauskio]] ir burmistro [[Jackus Sondeckis|J. Sondeckio]], išsilaikė net iki [[1931]] m., kol buvo priimti nauji antidemokratiniai rinkimų įstatymai. === Sovietų ir nacių okupacijos metu === [[1940]] m. [[birželio 15]] d. Lietuvą užėmus Sovietų sąjungos karinėms pajėgoms, kai kurie socialdemokratai susitaikė su okupacija ir nuėjo dirbti į sovietines institucijas, kai kuriuos palietė represijos. 1941 m. Lietuvą okupavus hitlerininkams, LSDP vėl pakilo į kovą už tautos laisvę. [[1942]] m. LSDP atnaujino savo veiklą Naujosios Lietuvos vardu ir netrukus išleido atsišaukimą „Susiorientuokime“. Pogrindyje buvo leidžiami laikraščiai „Naujoji Lietuva“ ir „Lietuvos kelias“, atsišaukimai su partijos gairėmis. [[1943]] m. socialdemokratai S. Kairys, [[Kipras Bielinis|K. Bielinis]] ir kiti inicijavo [[VLIK|Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto]] sudarymą ir dirbo jame, organizuodami pasipriešinimą visiems okupantams tiek būdami Lietuvoje, tiek užsienyje. [[1944]] m. [[balandžio 30]] d. vokiečiai pradėjo suiminėti VLIK’o narius ir bendradarbius. Tik daliai vadovų pavyko pasislėpti, bet, artėjant frontui, daugelis socialdemokratų pasitraukė į Vokietiją, kur sudarė LSDP organizaciją tremtyje. [[1945]] m. [[rugsėjo 24]] d. LSDP delegatūra socialistinių partijų vadovybėms išsiuntinėjo memorandumą apie padėtį Lietuvoje rusų ir vokiečių okupacijų metais. === Emigracijoje === [[1947]] m. [[rugsėjo 13]]-15 d. Priene ([[Bavarija]]) įvyko LSDP [[Vokietija|Vokietijos]] organizacijos suvažiavimas ir Socialdemokratinio jaunimo suvažiavimas, sudarę naujus partijos ir sąjungos vadovaujančius organus. Dar kartą buvo patvirtinta ištikimybė [[socializmas|socializmo]] doktrinai ir nepriklausomos Lietuvos atkūrimo siekis. Lietuvoje likę socialdemokratai organizavo neginkluotą pasipriešinimą, tačiau daugelis jų buvo represuota. [[1948]] m. LSDP CK nariai Steponas Kairys, Kipras Bielinis, [[Juozas Paknys|J. Paknys]] ir [[Vladas Sirutavičius|V. Sirutavičius]] įsteigė LSDP Užsienio delegatūrą, partijos veikla buvo atnaujinta trijuose skyriuose – [[JAV]], [[JK|D. Britanijos]] ir Vokietijos. LSDP UD iki [[1964]] m. vadovavo S. Kairys, iki 1975 m. [[Jonas Vilkaitis|J. Vilkaitis]], iki 1989 m. [[Mykolas Pranevičius]] (pirmininkas) ir [[Juozas Vilčinskas]] (generalinis sekretorius). Jų iniciatyva [[1949]] m. [[gruodžio 14]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]] LSDP buvo priimta į Vidurio ir Rytų Europos Socialistų Uniją ([[Vidurio ir Rytų Europos Socialistų Unija|SUCEE]]), kuri [[1951]] m. birželio 7 d. [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurto prie Maino]] kongrese tapo [[Socialistų Internacionalas|Socialistų Internacionalo]] konsultacine nare. == Partijos atkūrimas Lietuvoje == Lietuvoje LSDP veikla buvo atnaujinta prasidėjus Atgimimui. 1989 m. pradžioje [[Albinas Bagdonas]], [[Dobilas Kirvelis]] ir [[Juozas Šatas]] sudarė iniciatyvinę grupę partijai atkurti. Tačiau jų parašytą atsišaukimą spauda išplatino tik po kelių mėnesių. Tuo metu susikūrė ir kita, [[Vytenis Andriukaitis|Vytenio Andriukaičio]] grupė. [[1989]] m. [[balandžio 27]] d. pasirodžius atsišaukimui, jau tos dienos vakare abiejų grupių susirinkime Kaune sudaryta bendra iniciatyvinė grupė, į kurią įėjo [[Alfonsas Jakubėnas]] ([[1931]] m. išrinkto LSDP CK narys), [[Kazimieras Antanavičius (1937)|Kazimieras Antanavičius]], Vytenis Andriukaitis, Eimutis Andriukaitis, Albinas Bagdonas, [[Gintautas Iešmantas]], [[Albinas Januška]], [[Valdemaras Katkus]], Dobilas Kirvelis, [[Aloyzas Sakalas]], Juozas Šatas, [[Kazimieras Uoka]], (Andrius Vasiliauskas), [[Arnoldas Vaitkevičius]], Antanas Kripavičius, A. Lopeta, T. Mejeris, Rimantas Tėvelis, V. Žemaitis, [[Jonas Baronas (1952)|Jonas Baronas]]. Ši grupė parengė ir [[1989]] m. [[gegužės 11]] d. išplatino pareiškimą, raginantį socialdemokratus burtis į partiją. Netrukus prie iniciatyvinės grupės prisijungė [[Marijampolė]]s, [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]], Šiaulių ir kitų miestų atstovai. Pradėtas leisti laikraštis „[[Lietuvos socialdemokratas]]“. Iniciatyvinės grupės posėdžiai vyko Fizikos ir Puslaidininkių fizikos institutuose bei [[VU|Vilniaus universiteto]] Gamtos fakultete. [[1989]] m. [[rugpjūčio 12]] d. [[Lietuvos mokslų akademija|Mokslų Akademijos]] salėje įvykusioje LSDP Atkuriamojoje konferencijoje buvo sudarytas Organizacinis komitetas. 1989 m. [[gruodžio 2]]-3 d. vykusiame LSDP XIV suvažiavime, dalyvaujant LSDP UD vadovams, priimtas LSDP Statutas bei Programa. Pirmuoju partijos pirmininku išrinktas [[Kazimieras Antanavičius (1937)|K. Antanavičius]]. [[1990]] m. [[sausio 17]] d. Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 8 LSDP buvo legalizuota. 1990 m. [[spalio 9]] d. LSDP tapo tikrąja [[Socialistų Internacionalas|Socialistų Internacionalo]] nare. Tuo metu partijoje buvo apie 600 narių. === 1990–2000 m. === [[1990]] m. [[Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas|LTSR Aukščiausioje taryboje]] LSDP turėjo 9 atstovus, išrinktus vienmandatėse apygardose. [[1991]] m. [[gegužės 4]] – 5 d. LSDP XV suvažiavime partijos pirmininku tapo [[Aloyzas Sakalas|A. Sakalas]]. [[1992]] m. LSDP XVI suvažiavime buvo priimta LSDP ir Nuosaikiųjų krikščionių demokratų rinkimų programa „Į pilnutinę demokratiją“, kurioje iškelta daug aktualių uždavinių, tačiau 1992 m. Seimo rinkimuose LSDP gavo tik 8 vietas. [[1996]] m. [[gegužės 11]] d., minint LSDP 100-metį buvo priimta patobulinta LSDP programa. 1996 m. [[spalio 20]] d. Seimo rinkimuose už LSDP sąrašą balsavo 90 000 rinkėjų, pagal jį buvo išrinkti 7 LSDP atstovai, dar 5 vietas LSDP gavo vienmandatėse apygardose. [[1998]] m. pabaigoje išryškėjo vidiniai nesutarimai požiūryje į bendradarbiavimą su ekskomunistine [[Lietuvos demokratinė darbo partija|Lietuvos demokratine darbo partija]] (LDDP). LSDP įsikūrė frakcija „Socialdemokratija 2000“. Tačiau žymiai kritus partijos reitingui visuomenėje ir [[1999]] m. [[gegužės 29]]-30 d. vykusiame suvažiavime LSDP pirmininku išrinkus [[Vytenis Povilas Andriukaitis|Vytenį Andriukaitį]], prasidėjo suartėjimo su [[LDDP]] derybos. Iš LSDP pasitraukė šiam susijungimui nepritariantys socialdemokratai, kurie 1999 m. [[gruodžio 18]] d. įsteigė Lietuvos partiją „[[Socialdemokratija 2000]]“ (dabar – [[Lietuvos socialdemokratų sąjunga]]). === 2000–2008 m. === [[2000]] m. gegužės mėn. buvo sudaryta [[Algirdas Brazauskas|A. Brazausko]] socialdemokratinė koalicija, kuri 2000 m. [[spalio 8]] d. vykusiuose Seimo rinkimuose gavo 31,15 % rinkėjų balsų ir 51 vietą Seime (iš jų 23 buvo laimėtos vienmandatėse apygardose) ir tapo didžiausia Seimo frakcija. Iki [[2001]] m. vasaros ji buvo opozicijoje, o iširus „naujosios politikos“ koalicijai, socialdemokratai sudarė koaliciją su [[Naujoji sąjunga|Naująja sąjunga]] ir patvirtino A. Brazausko vadovaujamą vyriausybę. 2001 m. [[sausio 27]] d. įvykusiame LSDP Jungiamajame suvažiavime LSDP ir LDDP susijungė, sudarydamos per visą socialdemokratinio judėjimo Lietuvoje istoriją didžiausią politinę partiją – susijungimo metu naujojoje Lietuvos socialdemokratų partijoje buvo 6000 narių. Po susijungimo partija dar labiau išaugo. [[2006]] m. partijoje buvo per 16 000 narių. [[2004]] m. Europos parlamento rinkimuose LSDP gavo 14,43 % balsų ir dvi vietas – EP nariais tapo [[Justas Vincas Paleckis]] ir Aloyzas Sakalas. 2004 m. Seimo rinkimuose su Naująja sąjunga buvo sudaryta A. Brazausko ir [[Artūras Paulauskas|A. Paulausko koalicija]] „Už darbą Lietuvai“, kuri gavo 20,65 % balsų ir 16 vietų parlamente, iš jų 9 – LSDP. Dar 3 LSDP atstovai buvo išrinkti vienmandatėse apygardose I rate ir 9 II rate. Nors LSDP pozicijos ir susilpnėjo, sudarius koaliciją su politinės patirties neturėjusia [[Darbo partija]] pirmą kartą Lietuvos istorijoje sudaryta antroji to paties ministro pirmininko vadovaujama vyriausybė. Tačiau [[2006]] m. pradžioje valdančiojoje koalicijoje prasidėjo trintis. Ją paliko bendrame sąraše išrinkti socialliberalai, po kelių korupcinių skandalų suskilo Darbo partija, todėl Algirdas Brazauskas paskelbė atsistatydinąs. Laikinuoju Ministru pirmininku paskirtas [[Zigmantas Balčytis]] Seime nesulaukė paramos, todėl pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo sudaryta mažumos vyriausybė, kuriai vadovauti ėmėsi [[Gediminas Kirkilas]]. [[2008]] m. sausį europarlamentaras, buvęs [[LSDP]] lyderis [[Aloyzas Sakalas]] parašė kreipimąsi partijos prezidiumui. Laiške pastebima, jog partijos vykdoma politika nukrypsta nuo „tradicinės“ socialdemokratinės ideologijos ir atstovauja įtakingiausias verslo struktūras, o ne mažas ir vidutines pajamas gaunančius visuomenės sluoksnius.<ref>{{cite web |title=A.Sakalas: nebeaišku, ką remia socialdemokratai – eilinius piliečius ar verslo magnatus |last1=Damulytė |first1=Jūratė |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2008-01-14 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/asakalas-nebeaisku-ka-remia-socialdemokratai-eilinius-piliecius-ar-verslo-magnatus-15603766 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> LSDP neteko visuomenės pasitikėjimo – nors prasidėjusios pasaulinės finansinės krizės sąlygomis [[2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2008 m. Seimo rinkimuose]] partija gavo daugiau vietų, bet to nepakako suformuoti vyriausybę. [[2009]] m. [[kovo 7]] d. įvykusiame partijos suvažiavime 329 balsais partijos pirmininku išrinktas senosios LSDP atstovas [[Algirdas Butkevičius]]. Su juo varžęsi Zigmantas Balčytis surinko 242, Vytenis Andriukaitis – 26 balsus. == Struktūra == LSDP nariu gali būti kiekvienas 18 metų amžiaus sulaukęs Lietuvos Respublikos pilietis, pripažįstantis LSDP programą ir statutą, dalyvaujantis partijos veikloje, mokantis nario mokestį. LSDP narys negali būti kitos partijos nariu. Partijos organizacinį pagrindą sudaro partijos grupės, kuriamos teritoriniu principu. Partijos grupes gali sudaryti ne mažiau kaip 3 nariai, jos registruojamos skyriaus taryboje. Miestų Seimo rinkimų apygardose, seniūnijose, kur yra keletas partijos grupių, jų veiklai koordinuoti partijos skyriaus taryba (prezidiumas) gali sudaryti koordinacinę tarybą. Grupė dalyvauja visų lygių rinkimų kampanijose, parenka ir pasiūlo skyriaus tarybai atstovus į rinkimų (referendumų) komisijas. LSDP skyriai yra visose 60 Lietuvos [[Lietuvos apskritys|savivaldybių]]. Vienoje [[savivaldybė]]je veikia tik vienas partijos skyrius. Partijos skyrių gali sudaryti ne mažiau kaip 15 partijos narių. Skyrius veikia pagal savo nuostatus ir yra savarankiškas nustatant savivaldybės politiką, keliant kandidatus į savivaldybės tarybą bei sudarant savivaldybės vykdomuosius organus. Skyriui vadovauja konferencijoje arba visuotiniame susirinkime renkami skyriaus pirmininkas, jo pavaduotojai ir taryba. Veiklai tarp apskrities skyrių koordinuoti sudaroma apskrities koordinacinė taryba. Aukščiausias partijos organas yra suvažiavimas. Jį šaukia LSDP taryba savo iniciatyva arba reikalaujant 1/3 partijos skyrių. Suvažiavimas teisėtas, jeigu jame dalyvauja 2/3 delegatų. Delegatai renkami partijos skyrių susirinkimuose (konferencijose) pagal LSDP tarybos nustatytą atstovavimo normą. Suvažiavime priimama ar keičiama LSDP programa ir statutas, renkami LSDP pirmininkas, LSDP taryba, finansų bei etikos ir procedūrų komisija. LSDP pirmininką renka suvažiavimas kas dveji metai. LSDP taryba renkama LSDP suvažiavime kas dveji metai. Ji renka prezidiumą ir LSDP pirmininko teikimu tvirtina atsakingąjį sekretorių, numato ir organizuoja partijos veiklą tarp suvažiavimų, aptaria ir nukreipia partijos frakcijos veiklą Seime, talkina partijos remiamiems Lietuvos Respublikos Seimo nariams, išklauso jų ataskaitas, priima sprendimus dėl koalicijų su kitomis partijomis ir politinėmis organizacijomis sudarymo. == Pirmininkai == {| class="wikitable" ! rowspan="2" |Nr. ! colspan="2" rowspan="2" |Pirmininkas ! colspan="2" |Laikotarpis |- !Nuo !Iki |- !1 |[[Vaizdas:KairysStep.jpg|frameless|89x89px]] |[[Steponas Kairys]] |[[1948 m.|1948]] m.<ref name=":2" /> |[[1964 m.|1964]] m. |- !2 | |[[Jonas Vilkaitis]] |[[1964 m.|1964]] m.<ref name=":2" /> |[[1975 m.|1975]] m. |- !3 | |[[Mykolas Pranevičius]] |[[1975 m.|1975]] m.<ref name=":2" /> |[[1989 m.|1989]] m. |- !4 |[[Vaizdas:AntanaviciusKazim1990 05 19.jpg|frameless|81x81px]] |[[Kazimieras Antanavičius (1937)|Kazimieras Antanavičius]] |[[1989]] m. |[[1991]] m. |- !5 |[[Vaizdas:Aloyzas Sakalas 1990.jpg|frameless|80x80px]] |[[Aloyzas Sakalas]] |[[1991]] m. |[[1998]] m. |- !6 |[[Vaizdas:Vytenis Povilas Andriukaitis.jpg|frameless|104x104px]] |[[Vytenis Andriukaitis]] |[[1998]] m. |[[2001]] m. |- ! rowspan="3" |7 | rowspan="3" |[[Vaizdas:Algirdas Mykkolas Brazauskas, Litauens statsminster, under det Nordiskt-Baltiska statsministermotet i Reykjavik 2005-10-24.jpg|frameless|95x95px]] | rowspan="3" |[[Algirdas Brazauskas]] |[[2001]] m. |[[2003]] m. |- |[[2003]] m. |[[2005]] m. |- |[[2005]] m.<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/abrazauskas-perrinktas-socialdemokratu-partijos-pirmininku-foto-6679136 A.Brazauskas perrinktas Socialdemokratų partijos pirmininku (foto)] . [https://www.delfi.lt www.delfi.lt]. Nuoroda tikrinta 2025-08-08.</ref> |[[2007]] m. |- !8 |[[Vaizdas:Gediminas Kirkilas 2007.jpg|frameless|107x107px]] |[[Gediminas Kirkilas]] |[[2007]] m. |[[2009]] m. |- ! rowspan="4" |9 | rowspan="4" |[[Vaizdas:Algirdas Butkevičius 2015.jpg|frameless|109x109px]] | rowspan="4" |[[Algirdas Butkevičius]] |[[2009]] m.<ref name=":0">[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/100660/socialdemokratu-pirmininku-perrinktas-a-butkevicius?srsltid=AfmBOoq4dDA_fT0ryM0NK0xcWrF1AnZKI8ij2RxugPDdtoGZA7jgm6N6 Socialdemokratų pirmininku perrinktas A. Butkevičius]. [https://www.lrt.lt www.lrt.lt]. Nuoroda tikrinta 2025-08-08.</ref> |[[2011]] m. |- |[[2011]] m.<ref name=":0" /> |[[2013]] m. |- |[[2013]] m.<ref name=":0" /> |[[2015]] m. |- |[[2015]] m.<ref name=":0" /> |[[2017]] m. |- ! rowspan="2" |10 | rowspan="2" |[[Vaizdas:Gintautas Paluckas.png|frameless|97x97px]] | rowspan="2" |[[Gintautas Paluckas]] |[[2017]] m. |[[2019]] m. |- |[[2019]] m.<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/04/27/news/socialdemokratu-partijos-pirmininku-perrinktas-g-paluckas-10143472 Socialdemokratų partijos pirmininku perrinktas G. Paluckas]. https://www.lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2025-08-08.</ref> |[[2021]] m. |- ! rowspan="2" |11 | rowspan="2" |[[Vaizdas:Blinkeviciute VRK.jpg|frameless|105x105px]] | rowspan="2" |[[Vilija Blinkevičiūtė]] |[[2021]] m. |[[2023]] m. |- |[[2023]] m.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1999304/vilija-blinkeviciute-perrinkta-lsdp-pirmininke?srsltid=AfmBOopM3sJMOTblvCiqqk89R_OXZgtoXo2j87kWfpKqCSW0fw94WdFm Vilija Blinkevičiūtė perrinkta LSDP pirmininke]. [https://www.lrt.lt www.lrt.lt]. Nuoroda tikrinta 2025-08-08.</ref> |[[2025]] m. |- !(10) |[[Vaizdas:Gintautas Paluckas by Augustas Didzgalvis (cropped)(correct angle version).jpg|frameless|93x93px]] |[[Gintautas Paluckas]] |[[2025]] m. |[[2025]] m. [[liepos 31]] d. |- ! rowspan="2" |12 | rowspan="2" |[[Vaizdas:Mindaugas Sinkevičius 20160706 (cropped).jpg|frameless|82x82px]] | rowspan="2" |[[Mindaugas Sinkevičius]] |[[2025]] m. [[liepos 31]] d. |[[2026]] m. gegužės 1 d. (l.e.p) |- |[[2026]] m. gegužės 1 d.<ref name=":1" /> |Dabar |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.lsdp.lt/ Oficiali svetainė] {{Lietuvos politinės partijos}} [[Kategorija:Lietuvos socialdemokratų partija| ]] [[Kategorija:Socialdemokratų partijos]] mgc8z3bhtk9cpwa36s621ob853vb5km 0 2113 7898060 7858016 2026-08-08T06:43:50Z CD 677 7898060 wikitext text/x-wiki {{BirželioKalendorius}} '''Birželio 12 diena''' – 163-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 164-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 202 dienos. == Informacija == === Šventės === * [[Rusija]] – [[Rusijos diena]] * [[Filipinai]] – nepriklausomybės diena * [[Lietuvos radijas|Lietuvos radijo]] diena === Vardadieniai === * Anupras – Dovė – Kristė – Kristijonas – Kristis – Ramūnas – Vilma <ref>[https://day.lt/diena/2026.06.12 Birželio 12] (Day.lt)</ref> * Krisčius – Kristijona – Kristina – Kristinas – Mangirdas – Ramūnė == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1381]] m. – [[Vilniaus užėmimas]]: [[Kęstutis]], sužinojęs apie [[Jogaila|Jogailos]] sutartį su [[Vokiečių ordinas|ordinu]], užpuolė [[Vilnius|Vilnių]], užėmė sostą, Jogailai paliko [[Krėva|Krėvą]] ir [[Vitebskas|Vitebską]]. * [[1926]] m. – pradėjo veikti [[Kauno radijo stotis]]. * [[1990]] m. – [[Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba]] priėmė [[Romos Katalikų Bažnyčia|Katalikų bažnyčios]] restitucijos aktą. * [[1995]] m. – Lietuva pasirašė Asociacijos sutartį su [[Europos Sąjunga]], sutartis įsigaliojo [[1998]] m. * [[2000]] m. – [[Vilnius|Vilniuje]] prasidėjo tarptautinis kongresas „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“, kuriame dalyvavo buvęs Lenkijos prezidentas [[Lech Wałęsa|Lechas Valensa]], garsus rusų disidentas [[Sergejus Kovaliovas]]. === Gimimo dienos === * [[1848]] m. – [[Antanas Radušis]], Lietuvos [[kunigas]], draudžiamos spaudos platintojas ir švietėjas, tautosakininkas (m. [[1918]] m.). * [[1886]] m. – [[Nikolajus Berežkovas]], rusų istorikas, [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] istorijos tyrinėtojas (m. [[1956]] m.). * [[1893]] m. – [[Antanas Pranas Kneižys]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] spaudos darbuotojas (m. [[1970]] m.). * [[1907]] m. – [[Juozas Mickevičius (1907)|Juozas Mickevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] edukologas, [[TSKP]] ir tarybinis veikėjas (m. [[1974]] m.). * [[1909]] m. – [[Justinas Lukošius]], teisininkas, [[Vokietija|Vokietijos]] [[Lietuviai|lietuvių]] visuomenės veikėjas (m. [[2000]] m.). * '''[[1910]] m.''': ** [[Algirdas Leonas Nasvytis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, sporto ir visuomenės veikėjas, daktaras (m. [[1981]] m.). ** [[Danutė Čiurlionytė-Zubovienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytoja, vertėja (m. [[1995]] m.). * [[1914]] m. – [[Napoleonas Bernotas]], [[Lietuva|Lietuvos]] aktorius, teatro režisierius (m. [[1959]] m.). * [[1925]] m. – [[Regina Zdanavičiūtė]], lietuvių teatro ir kino aktorė (m. [[2015]] m.). * [[1922]] m. − [[Viktoras Starošas]] [[Lietuva|Lietuvos]] kino režisierius, Aukso karštligės direktorius. * '''[[1928]] m.''': ** [[Teodoras Bitvinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. ** [[Vitolis Baumilas]], [[Lietuva|lietuvių]] kompozitorius (m. [[1991]] m.). * [[1929]] m. – [[Algirdas Ničius]], [[Lietuva|lietuvių]] kino dailininkas (m. [[2025]] m.). * [[1932]] m. – [[Gediminas Astrauskas]], lietuvių poetas. * [[1936]] m. – [[Adelė Baublienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jurbarko rajono savivaldybė|Jurbarko rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * [[1939]] m. – [[Jūratė Darginavičienė]]-Marcijonaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] augalų fiziologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * [[1940]] m. – [[Petras Steponavičius]], lietuvių teatro ir kino aktorius. * [[1943]] m. – [[Jonas Bražinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[1947]] m.''': ** [[Antanas Birštonas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Janina Tepliajeva]] – Jakubauskaitė, pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių miesto savivaldybė|Šiaulių miesto]] kultūros, visuomenės bei politinė veikėja. ** [[Juozas Šarkus]], ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Druskininkų savivaldybė|Druskininkų]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1948]] m. – [[Antanas Vizbaras]], muzikos mokytojas ir chorvedys, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Raseinių rajono savivaldybė|Raseinių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2018]] m.) * [[1949]] m. – [[Vytautas Bitinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šakių rajono savivaldybė|Šakių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1950]] m. – [[Elena Kniūkštaitė]], Lietuvos tautodailininkė tapytoja. * [[1952]] m. – [[Aldona Vorienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinė veikėja. * [[1953]] m. – [[Jonas Kaušakys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Panevėžio rajono savivaldybė|Panevėžio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1954]] m. – [[Genovaitė Kačiuškienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė. * [[1956]] m. – [[Onutė Narbutaitė]]-Skirtmantienė, kompozitorė, [[Lietuvos kompozitorių sąjunga|Lietuvos kompozitorių sąjungos]] narė. * [[1957]] m. – [[Jonas Paslauskas]], lietuvių diplomatas. * [[1959]] m. – [[Virginija Šiukščienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikė, muziejininkė. * '''[[1961]] m.''': ** [[Algirdas Ališauskas (1961)|Algirdas Ališauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kazlų Rūdos savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Gintautas Stankevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Marijampolės savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1963]] m.''': ** [[Rolandas Siniakovas]], futbolininkas, gynėjas. ** [[Virgilijus Valančius]], [[teisininkas]], [[teisėjas]], buvęs [[Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas|Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo]] vadovas. * [[1964]] m. – [[Gvidas Byčius]], teisininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jurbarko rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1965]] m. – [[Saulius Liausa]], choro dirigentas ir pedagogas. * [[1971]] m. – [[Audrius Žiugžda]], [[bankininkas]] vadybininkas, didžiausio Lietuvoje komercinio banko AB [[SEB]] banko prezidentas, valdybos pirmininkas. === Mirtys === * [[1654]] m. – [[Petras Kojelavičius-Vijūkas]], [[Jėzuitai|SJ]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, rašytojas (g. [[1622]] m.). * [[1805]] m. – [[Benediktas Karpis]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] valstybės veikėjas, filantropas, mecenatas.<ref> [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. IX t. [[2006]] m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas </ref> (g. [[1734]] m.). * [[1914]] m. – [[Vilius Kalvaitis]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] tautosakininkas. [[1905]] m. išleido rinkinį „Prūsijos lietuvių dainos“ (g. [[1848]] m.). * [[1930]] m. – [[Antanas Alekna]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], istorikas, publicistas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. [[1872]] m.). * '''[[1937]] m.''': ** [[Jeronimas Uborevičius]], lietuvių kilmės tarybinis karinis ir politinis veikėjas, pirmo rango [[komandarmas]] (g. [[1896]] m.). ** [[Vytautas Putna]], [[lietuviai|lietuvių]] kilmės [[TSRS|Tarybų Sąjungos]] karinis veikėjas, [[komkoras]] ([[1935]] m.), karinis [[Diplomatas (tarnautojas)|diplomatas]]. Sušaudytas represijų Tarybų Sąjungoje metu (g. [[1893]] m.). * [[1944]] m. – [[Antanas Kaškelis]], [[Lietuvos kariuomenė]]s karininkas, [[1928]] m. [[majoras]], [[1936]] m. [[jūrų kapitonas]] (g. [[1879]] m.). * [[1966]] m. – [[Kazys Kepalas]], [[Filologija|filologas]], spaudos darbuotojas (g. [[1890]] m.). * [[1971]] m. – [[Konstancija Brundzaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorė, dailininkė (g. [[1942]] m.). * [[1979]] m. – [[Vladas Mikšys]], vargonininkas, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. [[1906]] m.). * [[1991]] m. – [[Justinas Kontrimas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas biochemikas, žemės ūkio mokslų kandidatas (g. [[1916]] m.). * [[2002]] m. – [[Jurgis Jankus]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas (g. [[1906]] m.). * [[2008]] m. – [[Viktoras Kunickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas, skulptorius, pramoninio [[dizainas|dizaino]] pradininkas Lietuvoje (g. [[1930]] m.). * '''[[2014]] m.''': ** [[Leonas Kadžiulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, vienas iš [[žolininkystė]]s mokslo Lietuvoje kūrėjų (g. [[1926]] m.). ** [[Gintaras Ruplėnas]], [[Lietuva|lietuvių]] teisininkas, radijo ir televizijos darbuotojas, TV [[prodiuseris]], šou verslininkas, renginių vedėjas (g. [[1964]] m.). * [[2016]] m. – [[Jonas Pranas Banys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, fizinių mokslų daktaras (g. [[1932]] m.). * [[2018]] m. – [[Margarita Gedvilaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] choro dirigentė ir pedagogė (g. [[1929]] m.). * [[2019]] m. – [[Juozas Meškauskas (1926)|Juozas Meškauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro ir kino aktorius, režisierius (g. [[1926]] m.). * [[2020]] m. – [[Antanas Dapšys]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, kriminologas (g. [[1945]] m.). * [[2023]] m. – [[Stasys Jurevičius]], [[Lietuva|lietuvių]] poetas (g. [[1936]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2016519/mire-poetas-stasys-jurevicius Mirė poetas Stasys Jurevičius]. LRT. 2023-06-19. Nuoroda tikrinta 2023-06-19.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1987]] m. – [[Šaltasis karas]]: [[Ronaldas Reiganas]] viešai paragino [[Michailas Gorbačiovas|Michailą Gorbačiovą]] nugriauti [[Berlyno siena|Berlyno sieną]]. * [[1990]] m. – [[TSRS Aukščiausioji Taryba]] po ilgų diskusijų priėmė Michailo Fedotovo, Jurijaus Baturino ir Vladimiro Entino siūlytą Spaudos ir žiniasklaidos įstatymą, kuris faktiškai atšaukė tarybinę [[cenzūra|cenzūrą]]. * '''[[1991]] m.''': ** [[Rusija|Rusijos]] prezidentu išrinktas [[Borisas Jelcinas]]; ** [[Leningradas|Leningrado]] gyventojai referendume balsavo už tai, kad miestui būtų grąžintas senasis pavadinimas – [[Sankt Peterburgas]]. === Gimimo dienos === * [[1002]] m. – [[Leonas IX]], Popiežius nuo [[1049]] m. [[vasario 12]] d. iki mirties. [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos Katalikų Bažnyčios]] pripažintas šventuoju, vienas reikšmingiausių vokiečių kilmės popiežių [[Viduramžiai|viduramžiuose]] (m. [[1054]] m.). * [[1879]] m. – [[Juan Emilio O'Leary|Chuanas Emilijanas O’Liris]], [[Paragvajus|Paragvajaus]] žurnalistas, istorikas, politikas, poetas, eseistas (m. [[1969]] m.). * [[1890]] m. – [[Egon Schiele]], austrų tapytojas ir grafikas<ref>[http://www.zeno.org/Kunstwerke/A/Schiele,%20Egon Egon Schiele. Galerija].</ref> (m. [[1918]] m.). * [[1899]] m. – [[Fritz Albert Lipmann]], [[1953 m. Nobelio premijos laureatai|1953]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (m. [[1986]] m.). * [[1908]] m. – [[Otto Skorzeny]], Antrojo Pasaulinio karo vokiečių [[SS]] [[oberšturmbanfiureris]], labiausiai išgarsėjęs [[Benitas Musolinis|Musolinio]] išlaisvinimo iš kalėjimo operacija bei Graifo operacija ({{De|[[Unternehmen Greif]]}}) (m. [[1975]] m.). * [[1911]] m. – [[Milovanas Džilasas]], [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] [[politika]]s, [[disidentas]], publicistas (m. [[1995]] m.). * [[1924]] m. – [[George Herbert Bush|Džordžas Herbertas Bušas]], 41-asis [[JAV prezidentas]], valdęs nuo [[1989]] iki [[1993]]. Prieš prezidentavimą Bušas ėjo JAV viceprezidento pareigas (43-ias pagal eilę) vadovaujant Reiganui. * [[1929]] m. – [[Ana Frank]], vokiečių rašytoja<ref>[http://www.ushmm.org/wlc/en/article.php?ModuleId=10005210 Ana Frank].</ref> (m. [[1945]] m.). * [[1933]] m. – [[Eddie Adams|Edis Adamsas]], [[JAV]] fotografas, pasižymėjęs politikų ir žvaigždžių portretais, fotožurnalistu dirbęs trylikoje karų, už [[Vietnamo karas|Vietnamo karo]] metu padarytą fotografiją apdovanotas [[Pulicerio premija]] (m. [[2004]] m.). * [[1941]] m. – [[Chick Corea|Čikas Korija]], [[amerikiečiai|amerikiečių]] pianistas, atlikęs įvairių stilių [[džiazas|džiazo]] muziką. Vienas iš džiazroko ir ''Jazz Fusion'' pradininkų (m. [[2021]] m.). * [[1942]] m. – [[Bert Sakmann]], [[1991 m. Nobelio premijos laureatai|1991]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}}. * [[1948]] m. – [[István Sándorfi]], buvo [[vengrai|vengrų]] tapytojas. István Sándorfi tapymo stilius buvo hyperealizmas (m. [[2007]] m.). * [[1954]] m. – [[Ján Mazák]], [[slovakija|slovakų]] teisininkas, buvęs [[teisėjas]], teisėtyrininkas [[civilistika|civilistas]], [[EBTT]] generalinis advokatas. * [[1976]] m. – [[Thomas Sørensen|Tomas Sorensenas]], Danijos futbolininkas (vartininkas), žaidžiantis [[Stoke City F.C.|Stoke City]] klube ir Danijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė [[XI Europos futbolo čempionatas|2000-ųjų Europos futbolo čempionate]], [[XII Europos futbolo čempionatas|2004-ųjų Europos futbolo čempionate]] ir [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002-ųjų pasaulio futbolo čempionate]]. * [[1979]] m. – [[Diego Milito|Diegas Milito]], [[Argentina|Argentinos]] futbolininkas, puolėjas, rungtyniaujantis Italijos [[Internazionale Milano FC|Internazionale Milano]] klube. * [[1981]] m. – [[Adriana Lima|Adriana Francesca Lima]], [[Brazilija|Brazilijos]] supermodelis. * [[1982]] m. – [[Marko Popović|Marko Popovičius]], [[Kroatijos vyrų krepšinio rinktinė|Kroatijos nacionalinės rinktinės]] ir [[Kazanės UNIKS|Kazanės „Unics“]] gynėjas. === Mirtys === * [[816]] m. – [[Leonas III|Popiežius Leonas III]], [[795]]–[[816]] m. Romos [[popiežius]]. Šventasis nuo [[1673]] m., šventė – [[birželio 12]] d. * [[1524]] m. – [[Diego Velázquez de Cuéllar|Diegas Velaskesas de Kueljaras]], ispanų konkistadoras, [[Kuba|Kubos]] užkariautojas ir valdytojas (g. [[1465]] m.). * [[1657]] m. – [[William Harvey|Viljamas Harvėjus]], anglų medikas ir fiziologas, pirmasis sistemingai aprašęs [[kraujotakos ratas|kraujotakos ratą]] ir [[širdis|širdies]] svarbą kraujotakai (g. [[1578]] m.). * [[1815]] m. – [[Mišelis Nėjus]], kunigaikštis [[de Elchingenas|de Elchingeno]], taip pat [[Prancūzija|prancūzų]] karys, vėliau [[maršalas]] (g. [[1769]] m.). * [[1912]] m. – [[Frédéric Passy|Frederikas Pasė]], prancūzų [[politika]]s, pacifistas ir [[humanizmas|humanistas]]. [[1901]] m. kartu su [[Henri Dunant]] buvo apdovanotas Pirmąja [[Nobelio taikos premija]] (g. [[1822]] m.). * [[1926]] m. – [[Antoni Gaudí]] i Cornet, ispanų architektas. Garsiausi darbai: [[Sagrada Familia]], [[Casa Milà]], [[Casa Batlló]] (g. [[1852]] m.). * [[1928]] m. – [[Maurice Bloomfield]], [[JAV]] filologas ir [[Vedos|Vedų]] tyrinėtojas (g. [[1855]] m.). * [[1937]] m. – [[Michailas Tuchačevskis]], tarybinis karinis veikėjas ir teoretikas, [[Tarybų Sąjungos maršalas]]. [[Represija|Represuotas]] dėl tariamo dalyvavimo [["TSRS kariškių sąmokslas"|kariškių sąmoksle]], reabilituotas [[1957]] m (g. [[1893]] m.). * [[1947]] m. – [[Jazepas Medinis]], [[latviai|latvių]] kompozitorius, dirigentas (g. [[1877]] m.). * [[1958]] m. – [[Ernests Štālbergs]], [[Latvija|Latvijos]] architektas, dirbęs [[klasicizmas|klasicizmo]] ir funktionalizmo stiliais (g. [[1883]] m.). * [[1980]] m. – [[Milburn Stone]], amerikiečių aktorius (g. [[1904]] m.). * [[1982]] m. – [[Karl Ritter von Frisch]], austrų etologas, [[1973 m. Nobelio premijos laureatai|1973]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1886]] m.). * [[1994]] m. – [[Menachem Mendel Schneerson|Menachem Mendelis Schneersonas]], [[Haredi judaizmas|Haredi judaizmo]] rabinas, buvęs septintasis ''[[Chabad Lubavitč]]'' dvasinis vadovas bei ''Rebbe'' (kai kurie hasidai jį laikė [[Mesijas|žydų mesiju]]) (g. [[1902]] m.). * [[2023]] m. – [[Silvio Berlusconi|Silvijus Berluskonis]], [[Italija|Italijos]] politikas, verslininkas, tris kartus šalies [[Italijos ministras pirmininkas|premjeras]] ([[1994]]–[[1995]], [[2001]]–[[2006]] ir [[2008]]–[[2011]] m.) (g. [[1936]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2023/jun/12/silvio-berlusconi-former-italian-prime-minister-dies|title=Silvio Berlusconi, former Italian prime minister, dies aged 86|first=Angela|last=Giuffrida|date=2023-06-12|website=The Guardian|accessdate=2023-06-12|language=en}}</ref> * [[2024]] m. – [[Jerry West|Džeris Vestas]], [[JAV]] krepšininkas ir treneris (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/40333628/nba-all-great-jerry-west-dies-age-86|title=NBA all-time great Jerry West dies at age 86|last=Bontemps|first=Tim|date=2024-06-12|website=ESPN.com|access-date=2024-06-12|last2=MacMahon|first2=Tim|last3=Givony|first3=Jonathan}}</ref> * [[2025]] m. – [[Zoltán Horváth|Zoltanas Horvatas]], [[Vengrija|Vengrijos]] fechtuotojas (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.nemzetisport.hu/egyeb-egyeni/2025/06/gyasz-88-eves-koraban-elhunyt-horvath-zoltan-olimpiai-es-vilagbajnok-kardvivo|title=Gyász: 88 éves korában elhunyt Horváth Zoltán olimpiai és világbajnok kardvívó|first=|last=|date=2025-06-12|website=Nemzeti Sport|accessdate=2025-06-13|language=hu}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|12 June}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/birzelio-12-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1228944 Birželio 12-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Birželis|#12]] [[Kategorija:Dienos]] ngih05sf6zdrzlen607whsobquokvqm 0 2171 7898034 7869119 2026-08-08T05:30:53Z CD 677 7898034 wikitext text/x-wiki {{RugpjūčioKalendorius}} '''Rugpjūčio 8 diena''' – 220-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 221-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 145 dienos. == Informacija == === Šventės === * Tarptautinė [[orgazmas|orgazmo]] diena === Vardadieniai === * Daina – Dominykas – Elidijus – [[Gustavas]] – Tulgirdas <ref>[https://day.lt/diena/2026.08.08 Rugpjūčio 8] (Day.lt)</ref> == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1257]] m. – popiežius [[Aleksandras IV]] uždraudė skelbti [[kryžiaus žygis|kryžiaus žygį]], organizuotą [[pranciškonai|pranciškono]] Baltramiejaus Prahiškio prieš [[lietuviai|lietuvius]] ir [[jotvingiai|jotvingius]], nes tai buvo nenaudinga [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordinui]].<ref>[http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/tbaranauskas-ka-mums-primena-tamplieriu-ordino-likimas.d?id=14695732 Tomas Baranauskas, 2007]</ref> * [[1464]] m. – septintuoju žemaičių vyskupu paskelbtas kunigas [[Motiejus Topolietis]]. * [[1655]] m. – Rusijos kariuomenė okupavo Vilnių, kuriame kilo 17 parų trukęs [[gaisras]]. * [[1864]] m. – Vilniaus generalgubernatorius [[Michailas Muravjovas]] įsaku panaikino bernardinų ir pranciškonų vienuolynus. * [[1992]] m. – [[1992 m. vasaros olimpinės žaidynės|1992 m. olimpinėse žaidynėse]] [[Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė]] pirmąkart iškovojo trečiąją vietą. === Gimimo dienos === * [[1864]] m. – [[Juozas Baranauskas (1864)|Juozas Baranauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[knygnešys]] (m. [[1928]] m.). * [[1881]] m. – [[Juliusas Klosas]], lenkų architektas, Vilniaus (tuometinio Stepono Batoro) universiteto profesorius (m. [[1933]] m.). * [[1882]] m. – [[Vladislovas Starevičius]], lenkų kilmės režisierius, lėlinės [[animacinis filmas|animacijos]] pradininkas, [[XX a.]] pirmoje pusėje kūręs [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Rusija|Rusijoje]] ir [[Prancūzija|Prancūzijoje]] (m. [[1965]] m.). * [[1890]] m. – [[Benediktas Gauronskas]], kunigas (m. [[1969]] m.). * [[1903]] m. – [[Antanas Juknevičius (1903)|Antanas Juknevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] lietuvių visuomenės veikėjas (m. [[1995]] m.). * [[1918]] m. – [[Eduardas Budreika]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, architektas, profesorius (m. [[2007]] m.). * '''[[1925]] m.''': ** [[Albertas Masiūnas]], choro dirigentas ir pedagogas (m. [[1988]] m.). ** [[Juozas Bartninkas]], veterinarijos gydytojas mikrobiologas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[1929]] m.''': ** [[Lionginas Abarius]], [[Lietuva|lietuvių]] choro dirigentas, [[pedagogas]], kompozitorius (m. [[2022]] m.). ** [[Vytautas Ažušilis]], [[Lietuva|lietuvių]] ekonomistas, rašytojas (m. [[2024]] m.). ** [[Daina Kazimira Galvydytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] geografė, fizinių mokslų daktarė. * [[1930]] m. – [[Arūnas Žebriūnas]], lietuvių kino režisierius, scenarijų autorius (m. [[2013]] m.). * '''[[1932]] m.''': ** [[Justinas Valenta]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas (m. [[2015]] m.). ** [[Stasys Petronaitis]], lietuvių teatro ir kino aktorius. Žmona – aktorė [[Regina Zdanavičiūtė]] (m. [[2016]] m.). * [[1936]] m. – [[Vytautas Almanis]], prozininkas. * [[1945]] m. – [[Vytautas Bigelis]], [[Uzbekija|Uzbekijos]] chemikas neorganikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. [[1999]] m.). * [[1946]] m. – [[Saulius Lipčius]], [[Lietuva|Lietuvos]] violončelininkas. * [[1947]] m. – [[Leonardas Deglius]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[1950]] m.''': ** [[Laima Juzėnienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Laima Raubiškienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Zarasų rajono savivaldybė|Zarasų rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[1951]] m.''': ** [[Nijolė Laurinkienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] etnologė, tautosakininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. ** [[Valdimaras Janulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] farmakognostas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[1952]] m.''': ** [[Aleksandras Žikevičius]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] politinis veikėjas. ** [[Irena Spulginienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių rajono]] ūkio, politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[1955]] m.''': ** [[Mykolas Dromantas]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės ir politinis veikėjas. ** [[Rima Giržadienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] bibliotekininkė, kraštotyrininkė. * [[1960]] m. – [[Artūras Bakšinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, politikas (m. [[2022]] m.). * [[1961]] m. – [[Remigijus Kelneris]], ūkininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pagėgių savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1963]] m. – [[Gediminas Čepulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Joniškio rajono savivaldybė|Joniškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1968]] m. – [[Rolandas Zuoza]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1970]] m. – [[Manfredas Žymantas]], gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Zarasų rajono savivaldybė|Zarasų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1979]] m. – [[Tomas Ambrozaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] choro ir orkestro dirigentas, pedagogas. * [[1981]] m. – [[Artūras Katulis]], ledo ritulio žaidėjas, žaidžiantis Rusijos pirmojoje lygoje, Almetjevsko „Neftianik“ komandoje. Jis taip pat [[Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė]]je. Žaidžia gynėjo pozicijoje. === Mirtys === * [[1960]] m. – [[Pranas Mantvydas]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofas, vertėjas (g. [[1894]] m.). * [[1969]] m. – [[Kazimieras Kavaliauskas]], pedagogas, vargonininkas ir chorvedys (g. [[1903]] m.). * [[1986]] m. – [[Jurgis Kisnėrius]], [[Lietuva|Lietuvos]] geologas, fizinių mokslų daktaras (g. [[1920]] m.). * [[1998]] m. – [[Algis Čuplinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius elektrotechnikas, vienas Lietuvos radioelektronikos ir kompiuterijos pramonės pradininkų (g. [[1929]] m.). * [[2007]] m. – [[Vitalija Tuomaitė]], viena žymiausių Lietuvos krepšininkių, Lietuvos moterų [[krepšinis|krepšinio]] rinktinės ([[1982]]–[[1998]]) žaidėja (g. [[1964]] m.). * [[2020]] m. – [[Danielius Gužas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. [[1929]] m.). * '''[[2024]] m.''': ** [[Audronis Katilius]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas, paveldosaugininkas (g. [[1940]] m.).<ref>[https://ve.lt/gyvenimas/mire-architektas-audronis-katilius Mirė architektas Audronis Katilius]. Vakarų ekspresas. 2024-08-08. Nuoroda tikrinta 2024-08-09.</ref> ** [[Albertas Vasiliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] miškininkas, fitopatologas, politinis veikėjas (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2336452/mire-miskininkas-eksministras-albertas-vasiliauskas Mirė miškininkas, eksministras Albertas Vasiliauskas]. LRT. 2024-08-09. Nuoroda tikrinta 2024-08-10.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[48 m. pr. m. e.]] – įvyko [[Farsalo mūšis]], kurį laimėjo [[Cezaris]] prieš [[Pompėjus|Pompėjų]] ir taip užbaigė tarp jų vykusį [[pilietinis karas|pilietinį karą]]. * [[1570]] m. – pasirašyta [[Sen Žermeno taikos sutartis]], užbaigusi trečiajį hugenotų arba [[Prancūzija|Prancūzijos]] pilietinį karą. * [[1588]] m. – anglai sumušė ispanų [[Nenugalimoji armada|„Nenugalimosios armados“]], kurią prieš tai išblaškė audra, likučius. * [[1786]] m. – Mišelis Gabrielis Pakardas (''Michel-Gabriel Paccard'') pirmasis įkopė į aukščiausią Europos kalną [[Monblanas|Monblaną]]. * [[1945]] m. – [[Sovietų Sąjunga]] paskelbė karą [[Japonija]]i ir įsiveržė į [[Mandžiūrija|Mandžiūriją]]. * [[2008]] m. – prasidėjo [[Pietų Osetijos karas (2008)|karinis Rusijos ir Gruzijos konfliktas]] dėl Pietų Osetijos. === Gimimo dienos === * [[1694]] m. – [[Francis Hutcheson|Frensis Hačesonas]], [[Alsterio škotai|Alsterio škotų]] [[Šviečiamasis amžius|Apšvietos]] [[Filosofija|filosofas]] (m. [[1746]] m.). * [[1879]] m. – [[Emiliano Zapata|Emilianas Sapata Salasaras]], pagrindinė figūra [[Meksikos revoliucija|Meksikos revoliucijoje]], kuri prasidėjo [[1910]], ir kuri pradžioje buvo nukreipta prieš prezidentą [[Porfirio Díaz|Porfirijų Diasą]]. Jis suformavo svarbią revoliucinę jėgą, [[Pietų išlaisvinimo kariuomenė|Pietų išlaisvinimo kariuomenę]], ir jai vadovavo (m. [[1919]] m.). * [[1894]] m. – [[Janis Liepinis]], [[latviai|latvių]] tapytojas (m. [[1964]] m.). * [[1902]] m. – [[Paul Dirac|Polis Adrienas Morisas Dirakas]], [[Anglija|anglų]] [[fizika]]s teoretikas, vienas [[kvantinė mechanika|kvantinės mechanikos]] kūrėjų, [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premijos]] laureatas (m. [[1984]] m.). * [[1905]] m. – [[Herbertas Jankūnas]], [[Vokietija|Vokietijos]] [[archeologas]], daktaras (m. [[1990]] m.). * [[1922]] m. – [[Valdis Albergas]], [[latviai|latvių]] skulptorius (m. [[1984]] m.). * [[1925]] m. – [[Alija Izetbegovičius]], bosnių politikas<ref>[http://www.angelfire.com/dc/mbooks/izetbegovic.html Alija Izetbegovičius].</ref> (m. [[2003]] m.). * [[1933]] m. – [[Carmine Persico]], [[Niujorkas|Niujorko]] [[Gambino]] [[Mafija|mafijos]] šeimos bosas. * [[1937]] m. – [[Dustin Hoffman]], amerikiečių aktorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0000163/ Dustin Hoffman].</ref>. * [[1946]] m. – [[No Mu Hionas]], 16-asis [[Sąrašas:Pietų Korėjos prezidentai|Pietų Korėjos prezidentas]], ėjęs pareigas nuo [[2003]] m. [[vasario 25]] iki [[2008]] m. [[vasario 25]] d. Prieš tapdamas politiku, buvo [[žmogaus teisės|žmogaus teisių]] specialistas (m. [[2009]] m.). * [[1952]] m. – [[Jostein Gaarder]], norvegų rašytojas<ref>[http://www.aschehougagency.no/authors/aschehoug/aschehoug_fiction/gaarder_jostein Jostein Gaarder] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100301080639/http://www.aschehougagency.no/authors/aschehoug/aschehoug_fiction/gaarder_jostein |date=2010-03-01 }}.</ref>. * [[1953]] m. – [[Nigel Mansell|Naidželas Manselas]], [[F1]] čempionas, juo tapęs [[1992]] metais su [[Williams F1]] komanda. * '''[[1961]] m.''': ** [[Andrzej Kremer|Andžejus Kremeris]], lenkų [[teisininkas]], [[Diplomatas (tarnautojas)|diplomatas]], generalinis [[konsulas]], politinis veikėjas, Lenkijos užsienio reikalų [[viceministras]] (m. [[2010]] m.). ** [[The Edge|David Howell Evans]], airių [[rokas|roko]] grupės [[U2]] gitaristas. * [[1964]] m. – [[Klaus Ebner|Klausas Ebner]], yra Austrijos rašytojas. Rašo [[romanas|romanus]], trumpus pasakojimus, ir [[esė]], be to, jis rašo [[poezija|poeziją]] iš vokiečių ir [[Katalonų kalba|katalonų]] kalbomis. * '''[[1978]] m.''': ** [[Louis Saha|Louis Laurent Saha]], futbolininkas, [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzijos rinktinės]] ir [[Everton FC|Everton]] klubo [[puolėjas]]. ** [[Massamasso Tchangai|Masamasas Čangajus]], futbolininkas, [[Togo vyrų futbolo rinktinė|Togo rinktinės]] ir [[Benevento]] klubo gynėjas (m. [[2010]] m.). * '''[[1981]] m.''': ** [[Harel Skaat]], Izraelio dainininkas. ** [[Roger Federer|Rodžeris Federeris]], šveicarų [[Tenisas|tenisininkas]], pirmoji pasaulio raketė (nuo [[2009]] m. [[liepos 6]] d.).<ref>[http://www.atpworldtour.com/Rankings/Singles.aspx Atpworldtour.com]</ref><ref>[http://www.usatoday.com/sports/tennis/2009-07-19-federer-bounce-back_N.htm USA Today]</ref><ref>[http://www.upi.com/Sports_News/2009/07/06/Federer-again-ranked-No-1/UPI-84101246881333/ Upi.com]</ref>. * [[1983]] m. – [[Oskars Kļava]], [[Latvija|Latvijos]] futbolininkas, gynėjas. Žaidžia komandoje [[FHK Liepājas Metalurgs]]. * [[1984]] m. – [[Brenda Gandini|Brenda Daniela Cardone Gandini Pisanu]], [[Argentina|Argentinos]] aktorė, modelis ir dainininkė. * [[1987]] m. – [[Katie Liu Leung]], škotų aktorė<ref>[http://www.imdb.com/name/nm1648520/ Katie Liu Leung. Informacija.]</ref>. === Mirtys === * [[1295]] m. – [[Otonė Viskontis]], [[Milano arkivyskupas]], [[Viskončiai|Viskončių]] šeimos narys, Viskončių valdymo [[Milanas|Milane]] pradininkas (g. [[1207]] m.). * [[1746]] m. – [[Francis Hutcheson|Frensis Hačesonas]], [[Alsterio škotai|Alsterio škotų]] [[Šviečiamasis amžius|Apšvietos]] [[Filosofija|filosofas]] (g. [[1694]] m.). * [[1869]] m. – [[Roger Fenton]], britų [[fotografija|fotografijos]] pradininkas, vienas pirmųjų karo fotografų (g. [[1819]] m.). * [[1947]] m. – [[Francis Baluodis|Francis Aleksandras Baluodis]], [[Latvija|latvių]] [[archeologas]], [[Latvija|Latvijos]] nacionalinės archeologijos mokyklos ir [[paminklosauga|paminklosaugos]] principų kūrėjas (g. [[1882]] m.). * [[1965]] m. – [[Janis Baluodis]], [[Latvija|Latvijos]] valstybės ir karinis veikėjas. Nuo [[1919]] m. [[generolas]] (g. [[1881]] m.). * [[1991]] m. – [[Ivanas Kožedubas|Ivanas Nikitovičius Kožedubas]], [[TSRS]] aviacijos maršalas, tris kartus [[Tarybų Sąjungos didvyris]] ([[1944]], 1944, [[1945]]) (g. [[1920]] m.). * '''[[1994]] m.''': **[[Danutė Stanelienė]], Raudonosios Armijos [[viršila]], viena žinomiausių Raudonosios Armijos kulkosvaidininkų{{Faktas}}, pilna Šlovės ordino kavalierė (pirmoji taip apdovanota moteris Raudonojoje Armijoje). (g. [[1922]] m.). ** [[Leonidas Leonovas]], [[rusai|rusų]] rašytojas (g. [[1899]] m.). * [[1996]] m. – [[Nevill Francis Mott]], anglų fizikas, Nobelio premijos laureatas<ref>[http://nobelprize.org/nobel_prizes/physics/laureates/1977/mott-bio.html Nevill Francis Mott].</ref> (g. [[1905]] m.). * [[2010]] m. – [[Massamasso Tchangai|Masamasas Čangajus]], futbolininkas, [[Togo vyrų futbolo rinktinė|Togo rinktinės]] ir [[Beneventas|Benevento]] klubo gynėjas (g. [[1978]] m.). * [[2021]] m. – [[Jaan Kaplinski|Janas Kaplinskis]], [[Estija|estų]] poetas ir rašytojas (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/mire-nobelio-premijos-nominantas-estu-rasytojas-jaanas-kaplinskis-285-1547200 Mirė Nobelio premijos nominantas, estų rašytojas Jaanas Kaplinskis]. 15min.lt. 2021-08-10. Nuoroda tikrinta 2021-08-10.</ref> * [[2022]] m. – [[Olivia Newton-John]], australų dainininkė ir aktorė (g. [[1948]] m.).<ref>{{Cite news |last=Bernstein |first=Adam |title=Olivia Newton-John, pop singer and ‘Grease’ star, dies at 73 |language=en-US |work=[[Washington Post]] |url=https://www.washingtonpost.com/obituaries/2022/08/08/olivia-newton-john-grease-singer-dies/ |url-status=live |access-date=2022-08-08 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220808203957/https://www.washingtonpost.com/obituaries/2022/08/08/olivia-newton-john-grease-singer-dies/ |archive-date=2022-08-08 |issn=0190-8286}}</ref> * [[2023]] m. – [[Sixto Rodriguez|Sikstas Rodrigesas]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] [[Folkrokas|folkroko]] muzikantas ir kompozitorius (g. [[1942]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.fox2detroit.com/news/sixto-rodriguez-detroit-born-musician-and-subject-of-searching-for-sugar-man-documentary-dies-at-81|title=Sixto Rodriguez, Detroit-born musician and subject of 'Searching for Sugar Man' documentary, dies at 81|first=Jack|last=Nissen|date=2023-08-09|website=Fox 2 Detroit|accessdate=2023-08-09|language=en}}</ref> * [[2024]] m. – [[Issa Hayatou]], buvęs [[Afrikos futbolo konfederacija|Afrikos futbolo konfederacijos]] (CAF) prezidentas (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.cameroon-concord.com/category-blog-layout-02/african-football-icon-issa-hayatou-passes-away-in-paris-at-77|title=African Football Icon Issa Hayatou Passes Away in Paris at 77|first=|last=|date=2024-08-08|website=Camerron Concord|accessdate=2024-08-09|language=en|archive-date=2024-08-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20240809031906/http://www.cameroon-concord.com/category-blog-layout-02/african-football-icon-issa-hayatou-passes-away-in-paris-at-77|url-status=dead}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|8 August}} * [https://jp.lt/rugpjucio-8-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-81/ Rugpjūčio 8-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Jp.lt) [[Kategorija:Rugpjūtis|#08]] [[Kategorija:Dienos]] 2fuc32jzzuferrcbja24jjhzp3lgckd 0 2395 7898120 7835592 2026-08-08T09:04:23Z Fnyxo 166866 7898120 wikitext text/x-wiki {{ŠaliesLentelė |pavadinimas = Anglija |ilgas_pavadinimas = Anglija |vietinis_pavadinimas = {{en|England}} |kilm=Anglijos |žemėlapis=England in the UK and Europe.svg |vėliava=Flag_of_England.svg |herbas=Royal Arms of England (1198-1340).svg |himnas = „[[Anglijos himnas|Dieve, saugok karalių]]“ |kalbos=[[anglų kalba|anglų]] |sostinė=[[Londonas]] |didžiausiasMiestas=[[Londonas]] |valdovų=2 |titulas1=[[Karalius]] |pavardė1=[[Karolis III]] |titulas2=[[Jungtinės Karalystės premjeras|Premjeras]] |pavardė2=[[Keir Starmer]] |plotoVieta=- |plotas=130 395 |vandens=% |gyvMetai=[[2021]] |gyventojuVieta=- |gyventoju=56 489 800 |gyventojuTankis=424 |tankumoVieta=- |BVPMetai=[[2017]] |BVPVieta=6 |BVP=1 562 |BVPValiuta=[[Svaras sterlingų|£]] |BVPGyventojui=28 000 |BVPGyventojuiVieta=6 |valiuta=[[Svaras sterlingų]] (GBP) |laikoJuosta=UTC 0 |vasarosLaikas=UTC+1 |nepriklausomybėsĮvykis=- |nepriklausomybėsDatos=- |nepriklausomybėsPavadinimas=- |TLD=uk |telKodas=+44 |kirčiavimas = Ánglija <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Anglija''' ({{en|England}}) – didžiausias ir tankiausiai gyvenamas [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės]] kraštas. Jos gyventojai sudaro daugiau nei 83 % visų Jungtinės Karalystės gyventojų, užima du trečdalius Didžiosios Britanijos salų ploto ir ribojasi su [[Škotija]] šiaurėje ir [[velsas|Velsu]] vakaruose. Taip pat ribojasi su [[Šiaurės jūra]], [[Airijos jūra]], [[Keltų jūra]], [[Bristolio įlanka]] ir [[lamanšas|Lamanšu]]. Anglija buvo suvienyta [[X amžius|X]] amžiuje. Anglijos pavadinimas kilęs iš [[anglai (senoji tauta)|anglų]] genčių, įsikūrusių šioje teritorijoje [[V amžius|V]] ir [[VI amžius|VI]] amžiuose. == Etimologija == Anglija pavadinta pagal [[Anglai|anglus]], didžiausią iš daugelio [[Germanai|germanų genčių]], įsikūrusių Anglijoje V ir VI amžiuose, kurios, kaip manoma, yra kilusios iš Angelno pusiasalio, dabartinės [[Danija|Danijos]] ir šiaurinės [[Vokietija|Vokietijos]] teritorijos. Kasdieninėje kalboje žodis „Anglija“ dažnai vartojamas neteisingai, Anglija vadinant visą [[Didžioji Britanija|Didžiąją Britaniją]] ar [[JK|Jungtinę Karalystę]]. Yra pavyzdžių, kai istoriniuose šaltiniuose į sąvoką „Anglija“ įtraukiama taip pat [[Škotija]] ir [[Velsas]]. Ši sąvokos interpretacija vartojama visame pasaulyje, tarp jų ir pačių anglų. Tai dažnai sukelia nesusipratimų tarp Didžiosios Britanijos gyventojų. == Istorija == {{pagr|Anglijos istorija}} Prieš į teritoriją atsikeliant anglų gentims, teritorija buvo keliskart užkariauta. 55 m. pr. m. e. šalis buvo užgrobta [[Julijus Cezaris|Julijaus Cezario]], kitame šimtmetyje ją užkariavo imperatorius Klaudijus. Tuo metu teritorija buvo apgyvendinta keltų genčių – britų. [[V amžius|V amžiuje]] į šalį pradėjo kraustytis germanų tautos ir pamažu išstūmė keltus į [[Velsas|Velsą]]. Pagrindinės atsikrausčiusios germanų tautos – jutai, saksai bei anglai. IX a. antroje pusėje anglosaksus suvienijo [[Alfredas Didysis]], Vesekso karalius. [[1265]] m. sušauktas pirmasis [[Anglijos parlamentas]] (trijų luomų susirinkimas), kuris turėjo įstatymų leidimo teisę. == Geografija == {{Pagr|Anglijos geografija}} [[Vaizdas:JK šalys.png|thumb|right|200px|Anglija JK sudėtyje]] Anglija užima centrinę ir pietinę [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] salos dalį, taip pat keletą salų, iš kurių didžiausia – ''Isle of Wight''. Šiaurėje ribojasi su [[Škotija]], vakaruose – su [[Velsas|Velsu]]. Anglija yra arčiau žemyninės [[Europa|Europos]] nei bet kuri kita Britanijos dalis, nuo [[Prancūzija|Prancūzijos]] ją skiria tik 52 km jūros. Tunelis po Lamanšu, esantis prie [[folkstonas|Folkstono]], Angliją jungia su Europos žemynu. Anglijos – Prancūzijos siena yra tunelio pusiaukelėje. Didžiąją dalį Anglijos sudaro kalvos, tačiau šiaurėje neaukštų kalnų grandinė skiria Rytų ir Vakarų Angliją. Rytuose taip pat yra žema, pelkėta lyguma, kurios didelė dalis buvo nusausinta ir dabar naudojama žemės ūkiui. [[Londonas]], be abejo, yra vienas didžiausių ir judriausių miestų ne tik Anglijoje, bet ir visame pasaulyje. Antras pagal dydį Anglijos miestas yra [[Birmingemas]]. Kiti didžiausi Anglijos miestai – [[Lydsas]], [[Šefildas]], [[Liverpulis]], [[Mančesteris]], [[Bradfordas]], [[Bristolis]], [[Koventris]], [[Lesteris]], [[Notingamas]]. == Administracinis suskirstymas == {{pagr|Anglijos administracinis suskirstymas}} Nuo seno Anglija yra suskirstyta į grafystes. Tokie vienetai kilę iš ankstesnių, tokių kaip Sasekso, Esekso karalysčių, hercogysčių (Jorkšyras, Lankašyras) ar žemių, kurios buvo dovanojamos dvariškiams (Berkšyras). Suvienijus Angliją grafysčių sienos nebuvo tikslios. Šiuo metu Anglija suskirstyta į 9 regionus, šie suskirstyti į 83 metropolines ir nemetropolines grafystes, išskyrus [[Didysis Londonas (regionas)|Didįjį Londoną]] ir [[Silio salos|Silio salas]]. Išskirtos 48 ceremoninės grafystės. Smulkiau administraciškai Anglija suskirstyta į 326 rajonus (ar apygardas, {{en|district}}). == Demografija == Anglijos populiacija susiformavo per daugelį imigracijos bangų. Pagrindinės migracijos bangos vyko apie 600 pr.m.e ([[keltai]]), Romos laikotarpiu (kareiviai iš visos imperijos), 350–550 (anglai, saksai, jutai), 800–900 ([[vikingai]], danai), [[1066]] ([[normanai]]), [[1650]]–[[1750]] (atvykėliai iš Europos bei hugenotai), [[1880]]–[[1940]] ([[žydai]]), [[1950]]–[[1985]] (Karibų salų gyventojai, afrikiečiai, pietų azijiečiai), [[1985]]– (rytų europiečiai, kurdai, pabėgėliai). === Religija === Anglijoje pagrindinė krikščioniškos religijos srovė yra [[anglikonizmas]], kurioje priskaičiuojama apie 26 milijonai tikinčiųjų (2015 m.)<ref>episcopalcafe.com / [http://www.episcopalcafe.com/exactly-how-big-is-the-anglican-communion/ Exactly how big is the Anglican Communion?] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180712021741/https://www.episcopalcafe.com/exactly-how-big-is-the-anglican-communion/ |date=2018-07-12 }}, November 13, 2015</ref>. Iš kitų krikščioniškų bendruomenių pagal tikinčiųjų gausą seka [[Katalikybė|Romos katalikai]], tarp kurių dominuoja [[Airiai|airių]] imigrantai, bei trečia pagal gausą [[Metodistai|metodistų]] bendruomenė. Šioms krikščioniškoms bendruomenėms priklauso ne tik anglai, bet ir įvairių tautybių ir rasių imigrantai ir jų palikuonys. Žemiau lentelėje nurodytas pagrindinių Anglijos religijų tikinčiųjų skaičius ir procentas: {| class="wikitable" !rowspan="2"|Religija !colspan="2"|2001<ref>{{cite web|title=Religion (2001 Census)|url=http://data.gov.uk/dataset/religion_2001_census|publisher=data.gov.uk|accessdate=17 December 2012}}</ref> !colspan="2"|2011<ref name=ks2011>{{cite web|title=2011 Census: KS209EW Religion, local authorities in England and Wales|url=http://www.ons.gov.uk/ons/publications/re-reference-tables.html?edition=tcm%3A77-286262|publisher=ons.gov.uk|accessdate=15 December 2012|archive-date=2016-01-05|archive-url=http://webarchive.nationalarchives.gov.uk/20160105160709/http://www.ons.gov.uk/ons/publications/re-reference-tables.html?edition=tcm%3A77-286262|url-status=dead}}</ref> |- !Skaitlingumas !% !Skaitlingumas !% |- |[[Krikščionybė]]||align=right|35 251 244||align=right|71,7||align=right|31 479 876||align=right|59,4 |- |[[Islamas]]||align=right|1 524 887||align=right|3,1||align=right|2 660 116||align=right|5,0 |- |[[Hinduizmas]]||align=right|546 982||align=right|1,1||align=right|806 199||align=right|1,5 |- |[[Sikhizmas]]||align=right|327 343||align=right|0,7||align=right|420 196||align=right|0,8 |- |[[Judaizmas]]||align=right|257 671||align=right|0,5||align=right|261 282||align=right|0,5 |- |[[Budizmas]]||align=right|139 046||align=right|0,3||align=right|238 626||align=right|0,5 |- |Kitos religijos||align=right|143 811||align=right|0,3||align=right|227 825||align=right|0,4 |- |Netikintys||align=right|7 171 332||align=right|14,6||align=right|13 114 232||align=right|24,7 |- |Nenurodę savo religijos||align=right|3 776 515||align=right|7,7||align=right|3 804 104||align=right|7,2 |- |'''Bendras skaičius'''||align=right|'''49 138 831'''||align=right|'''100,0'''||align=right|'''53 012 456'''||align=right|'''100,0''' |} == Kultūra == === Architektūra === Anksčiausios Anglijoje rastos architektūrinės liekanos datuojamos apie 3500 m. pr. m. e. Tai buvo neolito žmonių pylimų stovyklos ir kalvų kapai ([[milžinkapis|milžinkapiai]]). Maždaug dar po dviejų šimtų metų pradėjo atsirasti akmenų ratų statiniai, iš kurių garsiausias yra [[Stounhendžas]] (apie 2800 m. pr. m. e.). Apie 700 m. pr. m. e. geležies amžiaus metu pradėti statyti kalvų fortai. I a. į Angliją įsiveržę romėnai atsinešė Viduržemio jūros kultūrą: buvo statomos romėniškos vilos ir pastatyta [[Adriano siena]]. [[Vaizdas:Stonehenge, Condado de Wiltshire, Inglaterra, 2014-08-12, DD 09.JPG|thumb|right|260px|[[Stounhendžas]], apie 2800 m. pr. m. e.]] V a. po germanų-saksų invazijos Anglijoje paplito [[anglosaksų menas]], statiniai buvo mediniai, tačiau VII a. paplitus krikščionybei pradėtos statyti akmeninės bažnyčios. Nuo XI a. pr. Anglijoje pradėjo plisti [[romanika|romanikos]] stilius, kurio pavyzdys yra [[Daremo katedra]]. XII a. pabaigoje pradėjo plisti [[gotika|gotikos]] stilius, kurio pavyzdžiai yra [[Solsberio katedra]] ir [[Vestminsterio abatija]]. Vėlyvaisiais viduramžiais paplito [[Tiudorų stilius]] (apie 1490−1560 m.), po jo sekė renesansinė Elžbietos architektūra (apie 1550−1625 m.). Vėliau paplitęs [[barokas|baroko]] stilius buvo menkai išreikštas Anglijoje, jo pavyzdžiai − [[Hovardo pilis]] ir [[Blenimo rūmai]]. Po 1666 m. Didžiojo Londono gaisro miesto statinių, tarp jų [[Šv. Pauliaus katedra|Šv. Pauliaus katedros]], atstatymą prižiūrėjo [[Christopher Wren|Kristoferis Renas]], vertinamas iškiliausiu to meto Anglijos architektu. XVIII a. Anglijoje paplito klasicistinė [[Jurgio architektūra]] ir [[paladianizmas]], pastarasis Anglijoje pasireiškė jau XVII a. pradžioje (Karalienės namas Grinviče, arch. [[Inigas Džounsas]]). XIX a. pradžioje vyravo regencijos architektūra, pradėjo plisti neogotikinis stilius, kuris suklestėjo amžiaus viduryje ([[Vestminsterio rūmai]]). XX a. Anglijoje paplito modernistinė architektūra. Garsiais modernistiniais Anglijos architektais minimi: [[Ričardas Rodžersas]], [[Deividas Čiperfildas]], [[Džeimsas Stirlingas]], [[Kevinas Roučas]], [[Normanas Fosteris]], iš Irako kilusi [[Zaha Hadid]]. === Dailė === Nacionalinė Anglijos dailės mokykla išsivystė vėlai lyginant su kitomis pagrindinėmis Europos šalimis. Madas Anglijos karaliaus dvare diktavo iš užsienio pasikviesti dailininkai, pavyzdžiui, XVI a. Anglijoje dirbo [[Hansas Holbeinas Jaunesnysis]], XVII a. − [[Antonis van Deikas]]. Pirmuoju europinės reikšmės Anglijos dailininku laikomas tapytojas ir grafikas [[Viljamas Hogartas]] (1697−1764), išgarsėjęs satyriniais pasakojamojo pobūdžio kūriniais. XVIII a. Anglijos dailėje didelę reikšmę turėjo tapytojas [[Džošua Reinoldsas]], pirmasis Britanijos karališkosios dailės akademijos prezidentas. XVIII a. talentingais Anglijos tapytojais minimi [[Tomas Geinsboras]], [[Džozefas Raitas iš Derbio]], [[Džordžas Stabsas]], [[Tomas Lorensas]]. [[Vaizdas:John William Waterhouse - The Lady of Shalott - Google Art Project edit.jpg|thumb|right|220px| „Ledi iš Šalot“, 1888 m., aut. [[Džonas Viljamas Voterhausas]]]] XIX a. pradžioje kūrė tapytojai, kurių kūryboje ryškūs romantizmo bruožai: [[Viljamas Bleikas]], [[Viljamas Terneris]], [[Džonas Konsteblis]]. XIX a. viduryje Anglijoje susikūrė tik anglų [[Viktorijos epocha]]i būdinga [[prerafaelitai|prerafaelitų]] meno srovė, kurios reikšmingiausiomis asmenybėmis buvo [[Dantė Gabrielis Rosetis|D. G. Rosetis]], [[Džonas Everetas Milė|Dž. E. Milė]], [[Viljamas Holmanas Hantas|V. H. Hantas]] ir XIX a. pabaigoje − [[Edvardas Bern-Džounsas|E. Bern-Džounsas]], [[Džonas Viljamas Voterhausas|Dž. V. Voterhausas]]. XIX a. Anglijos [[akademizmas|akademinei]] tapybai atstovavo [[Frederikas Leitonas]], [[Lorensas Alma-Tadema]], garsiu tekstilininku buvo [[Viljamas Morisas]], grafiku − [[Obris Berdslis]]. XX a. Anglijos dailininkai [[Ričardas Hamiltonas]], [[Deividas Hoknis]] prisidėjo prie [[popmenas|popmeno]] srovės susikūrimo, [[Bridžet Raili]] buvo garsi [[optinis menas|opmenininkė]]. XX a. Anglijos garsiais modernistiniais skulptoriais buvo [[Henris Muras]], [[Barbara Hepvort]], tapytojais − [[Francis Bacon (1909)|Fransis Beikonas]], [[Liusjenas Froidas]]. XX a. pabaigoje išgarsėjo menininkai [[Damien Hirst|Demienas Herstas]], [[Banksy]], [[Entonis Gormlis]], iš Indijos kilęs skulptorius [[Anišas Kapūras]]. Keletas Anglijos meno muziejų Londone yra vieni lankomiausių pasaulyje. Tai [[Londono nacionalinė galerija]], [[Viktorijos ir Alberto muziejus]], [[Teito galerija|Tate Britain]] ir [[Tate Modern]] galerijos bei istorijos [[Britų muziejus]]. === Muzika === Anglijos profesionaliajai muzikai daug įtakos turėjo žemyninės Europos muzikos, tačiau Anglijoje formavosi ir specifiniai žanrai, pavyzdžiui, keltų dainos ir viduramžių kerolai. XV a. pradžios reikšmingiausiu Anglijos kompozitoriumi įvardijamas [[Džonas Dansteblis]]. XVI a. Anglijoje iškilo reikšmingi renesanso kompozitoriai [[Tomas Talis]] ir [[Viljamas Berdas]], amžiaus pabaigoje garsėjo [[Džonas Daulendas]], daugiausiai kūręs žemyninėje Europoje. Garsiausiu Anglijos XVII a. baroko kompozitoriumi buvo [[Henris Perselis]]. XVIII a. pradžioje iš Vokietijos į Angliją atvyko ir tapo natūralizuotu Britanijos piliečiu [[Georgas Frydrichas Hendelis]]. Kai kurie vėliau kūrę garsūs Anglijos klasikinės muzikos kompozitoriai: [[Edvardas Elgaras]] (1857–1934), [[ Frederikas Delijus]] (1862–1934), [[Gustavas Holstas]] (1874–1934), [[Ralfas Vonas Viljamsas]] (1872–1958), [[Bendžaminas Britenas]] (1913–1976). Vienu populiariausių pasaulio miuziklų kūrėjų buvo [[Endrius Loidas Vėberis]] (g. 1948 m.) XX a. antrojoje pusėje suklestėjo Anglijos populiarioji muzika. Septintajame XX a. dešimtmetyje grupė [[The Beatles]] tapo populiariausia visų laikų muzikos grupe pasaulyje ir laikoma įtakingiausia popmuzikos istorijoje. Išgarsėjo roko grupės [[The Rolling Stones]], [[The Who]], [[Led Zeppelin]], [[Pink Floyd]], [[Queen]], solo atlikėjas [[Eltonas Džonas]]. Iš Anglijos kilę pop ir roko atlikėjai nuolat susilaukdavo pasaulinio populiarumo. === Literatūra === [[Vaizdas:Shakespeare.jpg|thumb|right|180px| Spėjamas Viljamo Šekspyro portretas]] Anksčiausi Anglijos rašytiniai šaltiniai datuojami VII a. Iš ankstyvosios anglosaksų poezijos garsiausiu kūriniu yra „[[Beovulfas]]“, užrašytas X a. pabaigoje. Garsiausiu viduramžių Anglijos poetu buvo [[Džefris Čoseris]] (1343–1400). Vėlyvaisiais viduramžiais buvo populiarios istorijos ir dramos [[Karalius Artūras|karaliaus Artūro]] tema, garsiu to meto autoriu buvo [[Tomas Moras]]. Anglų literatūra visų pirma siejama su renesanso dramaturgo [[Viljamas Šekspyras|Viljamo Šekspyro]] (1564–1616) vardu, kuris dažnai įvardijamas garsiausiu visų laikų dramaturgu. Jo tragedijos „[[Hamletas]]“, „[[Makbetas]]“, „[[Otelas]]“, „[[Karalius Lyras]]“ ir kt. išlaikė populiarumą iki šių laikų. V. Šekspyras taipogi paliko sėkmingų komedijų ir sonetų. Tuo pat metu gyveno ir kūrė aukštai vertinami V. Šekspyro amžininkai [[Benas Džonsonas]] ir [[Kristoferis Marlou]]. XVII a. garsiu poetu buvo [[Džonas Miltonas]]. XVIII a. „[[Robinzonas Kruzas|Robinzonu Kruzu]]“ išgarsėjo [[Danielis Defo]], „[[Guliverio kelionės|Guliverio kelionėmis]]“ − Airijoje kūręs [[Džonatanas Sviftas]], rašė prozininkai [[Semiuelis Ričardsonas]], [[Henris Fildingas]]. XVIII ir XIX a. sandūroje kūrė poetas [[Viljamas Bleikas]], prozininkė [[Džeinė Ostin]]. XIX a. pr. romantizmui atstovavo poetai [[Baironas]], [[William Wordsworth|V. Vordsvortas]], [[Samuel Taylor Coleridge|S. T. Kolridžas]], [[Percy Bysshe Shelley|P. B. Šelis]], [[John Keats|Dž. Kitsas]]. XIX a. viduryje suklestėjo Anglijos realistinis romanas, atstovai − [[Čarlzas Dikensas]], [[Viljamas Tekerėjus]], seserys [[Šarlotė Brontė|Šarlotė]], [[Emilė Brontė|Emilė]] ir [[Ana Brontė|Ana]] Brontės. XIX a. pb. ir XX a. pr. kūrė prozininkai [[Tomas Hardis]], iš JAV kilęs [[Henris Džeimsas]], [[Virdžinija Vulf]], [[Deividas Herbertas Lorensas|D. H. Lorensas]], [[Edvardas Morganas Forsteris|E. M. Forsteris]], fantastas [[Herbertas Džordžas Velsas|H. Dž. Velsas]], neoromantikai [[Džozefas Konradas]] ir [[Radjardas Kiplingas]]. Garsūs XX a. autoriai: iš JAV kilęs poetas [[Thomas Stearns Eliot|T. S. Eliotas]], satyrikas [[Džordžas Orvelas]], prozininkai [[Džonas Golsvortis]], [[Aldous Huxley|Oldas Hakslis]], [[Viljamas Goldingas]], [[Doris Lessing|Doris Lesing]], iš Indijos kilęs [[Salmanas Rušdis]]. Anglų rašytojai, kurie gerai žinomi populiariuosiuose žanruose: detektyvų rašytoja [[Agata Kristi]], vaikų literatūros rašytojas [[Luisas Kerolis]], fantastė [[Mary Shelley|Meri Šeli]], fentezy kūrėjai [[John Ronald Reuel Tolkien|Dž. R. R. Tolkinas]], [[Džoana Rouling]]. === Fotografija ir kinas === Anglija yra žymi [[fotografija|fotografijos]] išradimų srityje ir reikšmingais ankstyvaisiais fotografais. 1835 m. [[Henry Fox Talbot|F. Talbotas]] užfiksavo pirmąjį [[negatyvas|negatyvą]] istorijoje ir vėliau išrado [[kalotipija|kalotipiją]]. 1842 m. [[John Herschel|Dž. Heršelis]] išrado [[cianotipija|cianotipiją]] ir įtvirtino sąvokas „fotografija“, „pozityvas“, „negatyvas“. XIX a. Anglijoje fotografavimas buvo pasiturinčių aristokratų pomėgis. [[Roger Fenton|R. Fentonas]] tapo pirmuoju karo fotografu užfiksavęs [[Krymo karas|Krymo karo]] vaizdus, [[Julia Margaret Cameron|Dž. M. Kameron]] laikoma garsiausia XIX a. portretiste, [[Henry Peach Robinson|H. P. Robinsonas]] propagavo tapybinę fotografiją jungdamas kelis negatyvus ar spaudinius į vieną ([[fotomontažas|fotomontažo]] pionierius), [[Francis Frith|F. Fritas]] fotografavo Artimųjų Rytų ir orientalistinius vaizdus. Kai kurie iš žymių XX a. fotografų: karališkasis fotografas [[Cecil Beaton|S. Bitonas]], iš Vokietijos kilęs [[Bill Brandt|B. Brandtas]], žemės menininkas [[Andy Goldsworthy|A. Goldsvortis]], mados fotografas [[David Bailey|D. Beilis]]. Vienas žymiausių pasaulinio kino ankstyvųjų aktorių ir režisierių buvo [[Charlie Chaplin|Čarlis Čaplinas]]. Keletas anglų kino režisierių įvardijami vienais reikšmingiausių XX a. kine, tarp jų − daugiausiai JAV kūrę [[Alfred Hitchcock|A. Hičkokas]], [[John Schlesinger|Dž. Šlesindžeris]], [[David Lean|D. Linas]], [[Anthony Minghella|A. Mingela]]. Žymūs ir vietos režisieriai: [[Carol Reed|K. Ridas]], [[Michael Powell|M. Pauvelas]], [[Tony Richardson|T. Ričardsonas]]. Iš Anglijos kilo populiari „[[Džeimsas Bondas|Džeimso Bondo]]“ filmų serija. === Sportas === [[1966]] m. Anglijoje vyko [[VIII pasaulio futbolo čempionatas]], [[1996]] m. – [[X Europos futbolo čempionatas]]. [[2012]] m. Anglijoje vyko [[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|Vasaros olimpinės žaidynės]]. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|England}} {{Vikižodynas|Anglija|no=T}} Bendros nuorodos: * https://www.gov.uk/ * http://www.visitengland.com * http://www.anglija.lt/ * http://www.anglija.today/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140903094234/http://www.anglija.today/ |date=2014-09-03 }} * http://www.uklietuvis.com/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140102181132/http://www.uklietuvis.com/ |date=2014-01-02 }} Žemėlapis, laikas, orai: * [https://maps.google.com/maps?q=england&hl=en&ll=52.301805,-0.295414&spn=32.738852,86.572266&safe=off&hnear=England,+United+Kingdom&t=v&z=4 Anglija google žemėlapyje] * [http://www.timeanddate.com/worldclock/fullscreen.html?n=136 Laikas] * [http://www.bbc.co.uk/weather/ Oras] {{JK dalys}} [[Kategorija:Anglija| ]] ry1vit2h5dmz1rorksjd5ra06dvvkbg 0 4404 7897764 7863954 2026-08-07T14:13:22Z Fnyxo 166866 7897764 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Ts||Tėvynės sąjunga|}} {{Infolentelė politinė partija | country = Lithuania | name = Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai | native_name = | colorcode = {{party color|Homeland Union (2020)}} | headquarters = J. Jasinskio g. 17, [[Vilnius]] | logo = TS–LKD logotipas.svg | logo_size = 170px | abbreviation = TS–LKD | leader1_title = | leader1_name = | leader3_title = | leader3_name = | leader4_title = Pirmininko pavaduotojai | leader4_name = [[Paulius Saudargas]]<br>[[Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė]]<br>[[Gintarė Skaistė]]<br>[[Kazys Starkevičius]]<br>[[Valdas Benkunskas]]<br>[[Justinas Urbanavičius]] | leader5_title = Vykdomasis sekretorius | leader5_name = Martynas Prievelis | founders = [[Vytautas Landsbergis]]<br>[[Gediminas Vagnorius]] | foundation = {{start date|df=yes|1993|5|1}} | predecessor = [[Sąjūdis]] | youth_wing = Jaunųjų konservatorių lyga | membership_year = 2022 | membership = {{increase}} 12,819 <ref>{{Cite web|url=https://tm.lrv.lt/uploads/tm/documents/files/dokumentai/Politinės%20partijos/PP%20sarasas%20su%20archyvu%202022-03-04.pdf|title=Archived copy}}</ref>{{Dead link|date=August 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes}} | ideology = {{ubl|class=nowrap| |[[Liberalusis konservatizmas]]<ref name="Bugajski">{{Citation |first=Janusz |last=Bugajski |title=Political Parties of Eastern Europe: A Guide to Politics in the Post-Communist Era |publisher=M.E. Sharpe |year=2002 |page=141 |isbn=9780765620163 |url=https://books.google.com/books?id=9gGKtLTQlUcC&q=homeland+union+lithuania+conservative&pg=PA141}}</ref> |[[Krikščioniškoji demokratija]]<ref name="PEE">{{Cite web|first=Wolfram|last=Nordsieck|title=Lithuania|website=Parties and Elections in Europe|url=http://www.parties-and-elections.eu/lithuania.html|year=2020|access-date=26 October 2020}}</ref> |[[Ekonominis liberalizmas]]<ref name="Raimonaite">{{Citation |first=Ainė |last=Ramonaitė |title=The Development of the Lithuanian Party System: From Stability to Perturbation |work=Post-Communist EU Member States: Parties and Party Systems |publisher=Ashgate |year=2006 |page=75 |isbn=9780754647126 |url=https://books.google.com/books?id=iNa6l58HNWoC&q=homeland+union+lithuania+conservative&pg=PA75}}</ref> |[[Proeuropietiškumas]]<ref name="CSIS">{{cite web|last1=Schwartz|first1=Andrew|title= Lithuania Parliamentary Elections |url= https://www.csis.org/programs/european-election-watch/lithuania |website=CSIS|access-date=7 August 2021|date=25 October 2021}}</ref>}} | position = [[Politinė dešinė|Centro dešinė]]<ref name="Sužiedėlis">{{Citation |first=Saulius |last=Sužiedėlis |title=Union of the Fatherland |work=Historical Dictionary of Lithuania |publisher=Scarecrow Press |year=2011 |page=308 |isbn=9780810875364 |url=https://books.google.com/books?id=VkGB1CSfIlEC&q=homeland+union+lithuania+centre+right&pg=PA308}}</ref><ref name=Duvold-Jurkynas>{{Citation |first1=Kjetil |last1=Duvold |first2=Mindaugas |last2=Jurkynas |title=Lithuania |work=The Handbook of Political Change in Eastern Europe |publisher=Edward Elgar Publishing |year=2004 |page=163 |isbn=9781840648546 |url=https://books.google.com/books?id=HeRzzwzdfPkC&q=homeland+union+lithuania+centre+right&pg=PA163}}</ref><ref name=Day-East-Thomas>{{Citation |title=Homeland Union–Lithuanian Conservatives |first1=Alan John |last1=Day |first2=Roger |last2=East |first3=Richard |last3=Thomas |work=A Political and Economic Dictionary of Eastern Europe |publisher=Routledge |year=2002 |page=253 |isbn=9780203403747 |url=https://books.google.com/books?id=dt2TXexiKTgC&q=homeland+union+lithuania+centre+right&pg=PA253}}</ref> | european = [[Europos liaudies partija]] | europarl = Europos liaudies partijos grupė | colours = {{Colour box|{{Party color|Homeland Union}}|border=darkgray}} Mėlyna<br>{{Colour box|{{Party color|Homeland Union (2020)}}|border=darkgray}} Turkio <ref>{{cite web | title=Lietuvos Respublikos Seimas | website=archive.is | date=11 November 2020 | url=https://lrs.lt/ | language=la | access-date=26 November 2020 | archive-date=11 November 2020 | archive-url=https://archive.today/20201111183659/https://lrs.lt/ | url-status=live }}</ref> | seats1_title = [[Seimas]] | seats1 = {{Composition bar|28|141|hex={{party color|Homeland Union (2020)}}}} | seats2_title = [[Europos Parlamentas]] | seats2 = {{Composition bar|3|11|hex={{party color|Homeland Union (2020)}}}} | seats3_title = Savivaldybių tarybos | seats3 = {{Composition bar|279|1461|hex={{party color|Homeland Union (2020)}}}} | seats4_title = Merai | seats4 = {{Composition bar|5|60|hex={{party color|Homeland Union (2020)}}}} | website = https://tsajunga.lt/ |chairman=[[Laurynas Kasčiūnas]]}} [[Vaizdas:Gedimino McDonaldas.JPG|thumb|220px|1993–2004 m. būstinė]] [[Vaizdas:TSLKD by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|220px|Būstinė (nuo 2018 m.)<ref name="kaunodiena">{{cite web |title=Konservatoriai keliasi į naują būstinę |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/konservatoriai-keliasi-i-nauja-bustine-862588 |last=Jačauskas |first=Ignas |date=2018-05-06 |website=kauno.diena.lt |publisher=[[Kauno diena]] |access-date=2025-09-25 |language=lt}}</ref>]] [[Vaizdas:Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) logotipas.png|thumb|left|150px|1993–2004 m. [[logo]]]] '''Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai''' ('''konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, tautininkai'''), 2004–2008 m. vadinosi '''Tėvynės sąjunga''' ('''konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai'''), iki 2004 m. – '''Tėvynės sąjunga''' ('''Lietuvos konservatoriai''') – [[Lietuva|Lietuvos]] [[dešinė (politikoje)|centro dešinės]] [[politinė partija]], kuriai būdinga liberalioji konservatizmo politika. Partija yra [[Europos Liaudies Partija|Europos liaudies partijos]] narė. == Istorija == {{Šaltiniai+}} === 1993–2008 m. === Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) įkurta [[1993]] m. [[gegužės 1]] d., kaip [[Sąjūdis|Sąjūdžio]] politinės veiklos tęsėja.<ref>[http://www.draugas.org/archive/1993_reg/1993-03-02-DRAUGAS-i7-8.pdf]</ref> Dalyvaudama pirmuose rinkimuose 1996 m. partija laimėjo 70 mandatų ir sudarė valdančiąją koaliciją su [[Lietuvos krikščionių demokratų partija]]. Tuometinis partijos įkūrėjas ir pirmininkas [[Vytautas Landsbergis]] tapo [[Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas|Seimo pirmininku]]. [[1999]] m. [[spalio 23]] d. iš Tėvynės sąjungos pasitraukė [[Laima Liucija Andrikienė|Laima Andrikienė]], [[Irena Andrukaitienė|Irena Andriukaitienė]] ir [[Vidmantas Žiemelis]], kurie vėliau įkūrė [[Tėvynės liaudies partija|Tėvynės liaudies partiją]], kuri [[2001]] m. su trimis kitomis dešiniosiomis partijomis susijungė į [[Lietuvos dešiniųjų sąjunga|Lietuvos dešiniųjų sąjungą]]. [[2000]] m. [[liepos 2]] d. iš Tėvynės sąjungos pasitraukusio buvusio partijos valdybos pirmininko [[Gediminas Vagnorius|Gedimino Vagnoriaus]] ir jo šalininkų iniciatyva įkurta [[Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga]] ([[2004]] m. reorganizuota į [[Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga|Krikščionių konservatorių socialinę sąjungą]]). Tų pačių metų spalį [[2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|vykusiuose Seimo rinkimuose]] partija patyrė pralaimėjimą ir surinko tik 9 mandatus. [[2003]] m. [[lapkričio 8]] d. Tėvynės sąjungos ir [[Lietuvos dešiniųjų sąjunga|Lietuvos dešiniųjų sąjungos]] suvažiavimai pritarė nutarimams dėl partijų jungimosi. [[2004]] m. [[vasario 7]] d. Tėvynės Sąjungai susijungus su [[Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga]], ji tapo didžiausia Lietuvoje politine partija. === Nuo 2008 m. === [[2008]] m. [[vasario 24]] d. [[Tautininkų sąjunga|Lietuvių tautininkų sąjungos]] ir [[kovo 11]] d. Tėvynės sąjungos suvažiavimai patvirtino Lietuvių tautininkų sąjungos prisijungimą prie Tėvynės sąjungos. Tų pačių metų [[gegužės 17]] d. partijų suvažiavime Tėvynės sąjunga ir [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] partijos susijungė į politinę partiją „Tėvynės sąjunga&nbsp;– Lietuvos krikščionys demokratai“.<ref name="KKD">[http://www.lrt.lt/news.php?strid=5042&id=4558322 www.lrt.lt Konservatoriai susijungė su krikščionimis demokratais] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080521144252/http://www.lrt.lt/news.php?strid=5042&id=4558322 |date=2008-05-21 }}</ref> Naujuosiuose partijos įstatuose įteisintas ir ilgasis pavadinimas „Tėvynės sąjunga&nbsp;– Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, tautininkai)“, kuris atspindi visas Tėvynės sąjungos atstovaujamas idėjines kryptis ir atsižvelgia į anksčiau įvykusį [[Lietuvių tautininkų sąjunga|Lietuvių tautininkų sąjungos]] prisijungimą prie Tėvynės sąjungos. Tėvynės sąjungos&nbsp;– Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku patvirtintas Tėvynės sąjungos pirmininkas [[Andrius Kubilius]], o jo pirmuoju pavaduotoju&nbsp;– Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas [[Valentinas Stundys]]. Tais pačiais metais vykusiuose Seimo rinkimuose partija laimėjo 45 mandatus ir suformavo koaliciją su [[Tautos prisikėlimo partija]], [[Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis|Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu]] ir [[Liberalų ir centro sąjunga]]. [[2011]] m. dalis frakcijos narių paliko partiją ir atkūrė Tautininkų sąjungą. Likusi Tautininkų frakcijos dalis toliau veikė Tėvynės sąjungos sudėtyje. 2015 m. kovą tuometinis partijos pirmininkas [[Andrius Kubilius]], kuris partijai vadovavo nuo 2003 metų, paskelbė, jog nebesieks būti perrinktas. 2015 m. balandžio 17–25 d. vykusiuose rinkimuose partijos pirmininku tapo Europos Parlamento narys [[Gabrielius Landsbergis (1982)|Gabrielius Landsbergis]], partijos įkūrėjo anūkas. 2021 m. rugsėjo 26 d. XXV TS-LKD suvažiavime, G. Landsbergiui lankantis [[JAV]], jis patvirtintas antrajai ir paskutinei kadencijai ([[balsavimas]] per suvažiavimą nerengtas, kiti 15 partijos skyrių iškeltų kandidatų atsisakė dalyvauti pirmininko rinkimuose ir parėmė G. Landsbergio kandidatūrą).<ref>[https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2021/09/26/gabrielius-landsbergis-patvirtintas-ts-lkd-pirmininku Gabrielius Landsbergis patvirtintas TS-LKD pirmininku, 2021-09-26]</ref> [[2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2016 m. Seimo rinkimų]] pirmame ture partija surinko 21,66 % dalyvavusių rinkėjų balsų ir užėmė pirmą vietą bei gavo 20 mandatų.<ref>[http://vrk.lt/2016-seimo/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/102/1/1304/rezultatai/lt/rezultataiDaugmVrt.html Balsavimo rezultatai daugiamandatėje apygardoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161011061829/http://www.vrk.lt/2016-seimo/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/102/1/1304/rezultatai/lt/rezultataiDaugmVrt.html |date=2016-10-11 }}</ref> Į antrąjį turą pateko 42 partijos nariai.<ref>[http://www.delfi.lt/projektai/balsuok2016/naujienos/balsai-suskaiciuoti-po-itin-atkaklios-kovos-konservatoriai-aplenke-valstiecius-daugiamandateje.d?id=72510294 Balsai suskaičiuoti: po itin atkaklios kovos konservatoriai aplenkė „valstiečius“ daugiamandatėje]</ref> Antrame ture partija nusileido [[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai]], laimėjo 11 mandatų ir iš viso rinkimuose gavo 31 mandatą, taip likdami didžiausia opozicine jėga. [[2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose]] Tėvynės sąjungos sąrašą vedė [[Ingrida Šimonytė]], laimėjusi savo vienmandatę apygardą pirmame ture. Partija pirmame ture surinko 24,82 % balsų, užėmė pirmąją vietą ir gavo 24 mandatus. Į antrąjį turą pateko 36 kandidatai. Antrame ture partija laimėjo 26 mandatus ir kartu su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu bei [[Laisvės partija]] suformavo valdančiąją daugumą. == Struktūra == === Vadovybė === Pagal 2018 m. priimtus įstatus, aukščiausias partijos [[valdymo organas]] buvo Suvažiavimas (šaukiamas kasmet, susidedantis iš Tarybos narių, jos renkamų pareigūnų bei skyrių deleguotų narių), tarp suvažiavimų – Taryba (susidedanti iš Prezidiumo narių, Suvažiavime išrinktų narių, Politikos komiteto narių, Suvažiavimo renkamų pareigūnų, skyrių ir skyrių sueigų pirmininkų, bandruomenių pirmininkų, partijos narių – savivaldybių merų, Seimo, Europos parlamento, Vyriausybės narių, Kovo 11 d. akto signatarų).<ref name="TS_Istatai_20180718">Tėvynės Sąjungos įstatai, registruoti 2018 m. liepos 18 d. [https://issuu.com/ts-lkd/docs/i_statai-2018_aktuali_i_registruoti]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025|bot=InternetArchiveBot|fix-attempted=yes}}</ref> Pagal jį, partijai vadovavo partijos pirmininkas, renkamas 4 metų [[kadencija (politologija)|kadencijai]] visų partijos narių.<ref name="TS_Istatai_20180718"/> Įstatuose iš neregioninių valdymo organų taip pat minimi Prezidiumas (į kurį įėjo pirmininkas, pirmininko pavaduotojai, garbės pirmininkas, suvažiavime išrinkti nariai, frakcijų pirmininkai, vykdomasis sekretorius, Priežiūros komiteto bei Politikos komiteto pirmininkai, frakcijos Seime seniūnas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas (jei jie – partijos nariai), regionų koordinacinių tarybų atstovai), Priežiūros komitetas, Politikos komitetas, Sekretoriatas (vadovaujamas vykdomojo sekretoriaus, kurį skiria ir atleidžia Taryba pirmininko teikimu).<ref name="TS_Istatai_20180718"/> === Skyriai === Tėvynės Sąjunga turi savo skyrius visose savivaldybėse. Didžiausi Lietuvos miestai Vilnius ir [[Kaunas]] turi atitinkamai po 11 ir 8 skyrius, todėl veiklą juose koordinuoja Skyrių sueigos. Vilniuje sueigai vadovauja [[Valdas Benkunskas]], Kaune – Paulius Lukševičius. Iki susijungimo su krikščionimis demokratais Tėvynės Sąjungoje buvo virš 14 000 narių, prie kurių prisijungė dar apie 4500 krikščionių demokratų.<ref name = 'KKD'/> === Frakcijos === <!--{{Info politinė partija| pavadinimas_lt = Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai | vietinis_pavadinimas = Tautininkų frakcija | logotipas = | lyderis = [[Gintaras Songaila]] | colorcode = blue | įkūrimas = [[2008]] m. | ideologija = [[konservatyvizmas]], [[nacionalizmas]], [[patriotizmas]]| būstinė = [[Vilnius]] | narių = 1 000 | svetainė = [http://www.tautininkai.lt www.tautininkai.lt] }}--> Tėvynės sąjungoje veikia 3 frakcijos: Politinių kalinių ir tremtinių, Krikščioniškųjų demokratų ir Tautininkų. '''Krikščioniškųjų demokratų frakcijos''' steigimo deklaracija buvo priimta [[2003]]&nbsp;m. [[gegužės 25]] d. vykusiame Tėvynės sąjungos VI suvažiavime. Frakcija sukurta siekiant išryškinti Tėvynės sąjungos krikščionišką matmenį. Jos steigiamoji konferencija įvyko [[2003]] m. [[rugsėjo 27]] d. Frakcija siekia stiprinti krikščioniškomis vertybėmis grindžiamą demokratiją, skatinti krikščioniškos demokratijos idėjų sklaidą Lietuvoje bei siekti stipresnės jų išraiškos TS politinėje veikloje, skleisti krikščioniško socialinio mokymo nuostatas visuomenėje, supažindinti su Europos liaudies partijos principais ir veikla, bei tęsti Lietuvos krikščioniškos demokratijos tradicijas. '''Politinių kalinių ir tremtinių frakcija''' įsteigta [[2007]] m. [[vasario 7]] d. Politinių kalinių ir tremtinių konferencijoje. Tai&nbsp;– Tėvynės Sąjungos struktūrinis padalinys, vienijantis ir atstovaujantis TS narius&nbsp;– buvusius pasipriešinimo okupacijoms dalyvius, politinius kalinius ir tremtinius bei kitus TS narius, puoselėjančius tautines ir krikščioniškąsias vertybes. Ypatingai svarbiu uždaviniu frakcija laiko sovietinės okupacijos ir komunizmo genocido pasekmių įveikimą, istorinės tiesos apie pasipriešinimą okupacijoms atskleidimą, tautos kovos su okupantais už nepriklausomybę atminimo įamžinimą. Pirmuoju Frakcijos pirmininku išrinktas dr. Povilas Jakučionis, [[2007]] m. [[spalio 27]] d. Frakcijos konferencijoje pirmininke išrinkta V. V. Margevičienė. === Jaunimo organizacijos === Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų įstatuose (140 str.) nustatyta, kad TS-LKD pagal atskiras sutartis bendradarbiauja su trimis jaunimo organizacijomis: [[Jaunųjų konservatorių lyga]], Jaunaisias krikščionimis demokratais bei Jaunųjų tautininkų organizacija. == Simboliai == Tėvynės sąjunga turi kelis simbolius – emblemas su į [[Rytai|Rytus]] skrendančia kregždute, [[Gediminaičių stulpai]]s, frakcijų emblemas. Himnas – [//upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/3/30/%C5%BDem%C4%97_Lietuvos.mid Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos]. Dainą „Žemėj Lietuvos“ [[1988]] m. sukūrė Kęstutis Vasiliauskas. 1993 m., per pirmąjį partijos suvažiavimą, Tėvynės sąjunga dainą paskelbė savo himnu. Autoriui nesutikus pakeisti kūrinio žodžius, buvo paprašyta tai padaryti poetą [[Sigitas Geda|Sigitą Gedą]].<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/projektai/pavogtos-dainos-autorius-siekia-teisingumo-n401199 Pavogtos dainos autorius siekia teisingumo, 2002-09-04]</ref><ref>[https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/2126-kuklu-kureja-isgarsino-visiems-zinomos-dainos.html Kuklų kūrėją išgarsino visiems žinomos dainos, 2017-12-17]</ref> == Pirmininkai == {| class="wikitable" ! rowspan="2" |'''Nº''' ! colspan="2" rowspan="2" |Pirmininkas ! colspan="2" rowspan="1" |Laikotarpis |- !Nuo !Iki |- ! rowspan="4" |1 | rowspan="4" |[[Vaizdas:Vytautas Landsbergis 2004.jpg|frameless|101x101px]] | rowspan="4" |[[Vytautas Landsbergis]] |[[1993]] m. [[gegužės 1]] d. |[[1995]] m. |- |[[1995]] m.<ref name=":3">[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35299&p_k=1&p_a=498&p_asm_id=126&p_kade_id=4 Vytautas Landsbergis]. https://www.lrs.lt. Nuoroda tikrinta 2025-07-31.</ref> |[[1998]] m. |- |[[1998]] m.<ref name=":3" /> |[[2000]] m. |- |[[2000]] m. |[[2003]] m. [[gegužės 24]] d. |- ! rowspan="6" |2 | rowspan="6" |[[Vaizdas:Balticfreedom 1c558 6368.Andrius Kubilius.jpg|frameless|105x105px]] | rowspan="6" |[[Andrius Kubilius]] |[[2003]] m. [[gegužės 24]] d.<ref>[https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=786&p_k=1&p_a=5&p_asm_id=121&p_kade_id=6 Andrius KUBILIUS]</ref> | rowspan="2" |[[2005]] m. |- | rowspan="2" |[[2005]] m. |- |[[2009]] m. [[gegužės 7]] d. |- |[[2009]] m. [[gegužės 7]] d.<ref name=":0">[https://m.kauno.diena.lt/dienrastis/lietuva/a.kubilius-tyliai-perrinktas-216193 A.Kubilius tyliai perrinktas]. https://m.kauno.diena.lt. Nuoroda tikrinta 2025-07-31.</ref> |[[2011]] m. [[gegužės 22]] d. |- |[[2011]] m. [[gegužės 22]] d.<ref name=":1">[https://www.vz.lt/archive/straipsnis/2011/05/22/Konservatoriu_partijos_pirmininku_perrinktas_Kubilius2 Konservatorių partijos pirmininku perrinktas Kubilius]. https://www.vz.lt. Nuoroda tikrinta 2025-07-31.</ref> |[[2013]] m. [[balandžio 29]] d. |- |[[2013]] m. [[balandžio 29]] d.<ref name=":2">[https://www.vz.lt/archive/article/2013/4/29/kubilius-perrinktas-konservatoriu-lyderiu Konservatoriai partijos vairą vėl patikėjo Kubiliui]. https://www.vz.lt. Nuoroda tikrinta 2025-07-31.</ref> |[[2015]] m. [[gegužės 9]] d. |- ! rowspan="3" |3 | rowspan="3" |[[Vaizdas:Ministras G. Landsbergis portretai (cropped).jpg|frameless|88x88px]] | rowspan="3" |[[Gabrielius Landsbergis (1982)|Gabrielius Landsbergis]] |[[2015]] m. [[gegužės 9]] d.<ref>[https://www.vz.lt/archive/article/2015/5/9/konservatoriu-suvaziavime-pirmininko-pasikeitimas-ir-kritika-valdantiesiems&template=api_article Konservatorių suvažiavime – pirmininko pasikeitimas ir kritika valdantiesiems]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. gruodžio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |[[2017]] m. [[vasario 12]] d. |- |[[2017]] m. [[vasario 12]] d. |[[2021]] m. [[rugsėjo 26]] d. |- |[[2021]] m. [[rugsėjo 26]] d. |[[2024]] m. [[spalio 28]] d. |- !- |[[Vaizdas:Radvile Morkunaite by Augustas Didzgalvis (cropped).jpg|frameless|94x94px]] |[[Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė]] ''(laikinai)'' |[[2024]] m. [[spalio 28]] d.<ref>{{cite web |title=Vadovavimą TS-LKD laikinai perėmė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Landsbergis planų neatskleidžia |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2399605/vadovavima-ts-lkd-laikinai-pereme-morkunaite-mikuleniene-landsbergis-planu-neatskleidzia |date=2024-10-28 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2025-09-25 |language=lt}}</ref> |[[2025]] m. [[vasario 9]] d. |- !4 |[[Vaizdas:Laurynas Kasciunas by Augustas Didzgalvis (cropped).jpg|frameless|94x94px]] |[[Laurynas Kasčiūnas]] |[[2025]] m. [[vasario 9]] d.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2482697/ts-ldk-pirmininku-isrinktas-laurynas-kasciunas TS-LDK pirmininku išrinktas Laurynas Kasčiūnas]</ref> | |} === Chronologija === {{#tag:timeline| ImageSize = width:1050 height:auto barincrement:14 PlotArea = top:10 bottom:140 right:200 left:20 AlignBars = late Define $today = {{#time:d/m/Y}} Colors = id:period value:rgb(0,0,0) id:ts value:rgb(0.18,0.42,0.82) legend: Tėvynės_sąjunga-Lietuvos_krikščionys_demokratai id:gray1 value:gray(0.85) id:gray2 value:gray(0.95) DateFormat = dd/mm/yyyy Period = from:01/01/1993 till:$today TimeAxis = orientation:horizontal ScaleMajor = gridcolor:gray1 unit:year increment:5 start:1993 ScaleMinor = gridcolor:gray2 unit:year increment:1 start:1993 Legend = columns:1 left:130 top:100 columnwidth:230 TextData = pos:(20,105) textcolor:black fontsize:M text:"Politinė partija:" BarData = bar:V._Landsbergis bar:Kubilius bar:G._Landsbergis bar:Morkūnaitė-Mikulėnienė bar:Kasčiūnas PlotData = width:5 align:left fontsize:S shift:(5,-4) anchor:till bar:V._Landsbergis from: 01/05/1993 till: 24/05/2003 color:ts text:"[[Vytautas Landsbergis]]" bar:Kubilius from: 24/05/2003 till: 09/05/2015 color:ts text:"[[Andrius Kubilius]]" bar:G._Landsbergis from: 09/05/2015 till: 28/10/2024 color:ts text:"[[Gabrielius Landsbergis (1982)|Gabrielius Landsbergis]]" bar:Morkūnaitė-Mikulėnienė from: 28/10/2024 till: 09/02/2025 color:ts text:"[[Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė]] (l. e. p.)" bar:Kasčiūnas from: 09/02/2025 till:$today color:ts text:"[[Laurynas Kasčiūnas]]" }} == Rinkimai == === Seimas === {| class="wikitable" !Rinkimai !Pirmininkas (sąrašo lyderis) !Balsai !%{{efn|name=balsų-proc|Daugiamandatėje apygardoje (nuo galiojančių biuletenių)}} !Vietos !+/– |- ![[1996 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|'''1996''']] |[[Vytautas Landsbergis|'''Vytautas Landsbergis''']] |'''409,585''' |'''31,3 (#1)''' |{{Info politinė partija/vietos|70|141|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |'''{{increase}} 70''' |- ![[2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2000]] |[[Vytautas Landsbergis]] |126,850 |8,6 (#5) |{{Info politinė partija/vietos|9|141|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{decrease}} 61 |- ![[2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2004]] |[[Andrius Kubilius]] |176,409 |14,8 (#2) |{{Info politinė partija/vietos|25|141|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{increase}} 16 |- ![[2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|'''2008''']] |[[Andrius Kubilius|'''Andrius Kubilius''']] |'''243,823''' |'''19,7 (#1)''' |{{Info politinė partija/vietos|45|141|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |'''{{increase}} 20''' |- ![[2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2012]] |[[Andrius Kubilius]] |206,590 |15,0 (#2) |{{Info politinė partija/vietos|33|141|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{decrease}} 12 |- ![[2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2016]] |[[Gabrielius Landsbergis (1982)|Gabrielius Landsbergis]] |276,275 |22,63 (#2) |{{Info politinė partija/vietos|31|141|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{decrease}} 2 |- ![[2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|'''2020''']] |[[Gabrielius Landsbergis (1982)|'''Gabrielius Landsbergis''']] '''([[Ingrida Šimonytė]])''' |'''292,124''' |'''25,77 (#1)''' |{{Info politinė partija/vietos|50|141|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |'''{{increase}} 19''' |- ![[2024]] |[[Gabrielius Landsbergis (1982)|Gabrielius Landsbergis]] |224,026 |18,00 (#2) |{{Info politinė partija/vietos|28|141|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{decrease}} 22 |} === Prezidento rinkimai === {| class="wikitable" !Rinkimai !Palaikomas kandidatas ! colspan="2" |Balsai ! colspan="2" |%{{efn|name=balsų-proc}} |- ! ! !I turas !II turas !I turas !II turas |- ![[1993 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|1993]] |[[Stasys Lozoraitis (1924)|Stasys Lozoraitis]] | colspan="2" |767,437 | colspan="2" |38,1 (#2) |- ![[1997–1998 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|1997–1998]] |[[Vytautas Landsbergis]] | colspan="2" |294,881 | colspan="2" |15,92 (#3) |- ![[2002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|2002]] |[[Valdas Adamkus]] |'''514,154''' |643,870 |'''35,53 (#1)''' |45,29 (#2) |- ![[2004 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|2004]] |[[Petras Auštrevičius]] | colspan="2" |240,413 | colspan="2" |19,30 (#3) |- ![[2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|'''2009''']] |[[Dalia Grybauskaitė|'''Dalia Grybauskaitė''']] | colspan="2" |'''950,407''' | colspan="2" |'''69,09 (#1)''' |- ![[2014 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|'''2014''']] |[[Dalia Grybauskaitė|'''Dalia Grybauskaitė''']] |'''612,485''' |'''701,999''' |'''45,92 (#1)''' |'''57,90 (#1)''' |- ![[2019 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|2019]] |[[Ingrida Šimonytė]] |'''446,719''' |443,394 |'''31,31 (#1)''' |33,04 (#2) |- ![[2024]] |[[Ingrida Šimonytė]] |288,774 |291,054 |20,05 (#2) |24,34 (#2) |} {| | valign="top" | === Savivaldybių tarybos === {| class="wikitable" ! Rinkimai ! Balsai ! % !Vietos ! +/– |- ! [[1995 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|1995]] |– |28,76 (#1) |{{Info politinė partija/vietos|428|1448|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |– |- ! [[1997 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|1997]] |– |– |{{Info politinė partija/vietos|493|1459|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} | {{increase}} 65 |- ! [[2000 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|2000]] |– |– |{{Info politinė partija/vietos|199|1562|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} | {{decrease}} 294 |- ! [[2003 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|2002]] |– |12,37 (#2) |{{Info politinė partija/vietos|193|1560|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} | {{decrease}} 6 |- ![[2007 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|2007]] |183,622 |17,18 (#1) |{{Info politinė partija/vietos|256|1550|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{decrease}} 63 |- ![[2011 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|2011]] |163,044 |16,32 (#2) |{{Info politinė partija/vietos|249|1526|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{decrease}} 7 |- ![[2015 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|'''2015''']] |177,045 |15,91 (#2) |{{Info politinė partija/vietos|242|1416|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{decrease}} 7 |- ![[2019 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|2019]] |189,165 |16,68 (#1) |{{Info politinė partija/vietos|263|1442|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{increase}} 21 |- ![[2023 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|2023]] |189,396 |16,83 (#2) |{{Info politinė partija/vietos|239|1442|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{decrease}} 24 |} | width="33" |&nbsp; | valign="top" | === Merai === {| class="wikitable" !Rinkimai !Balsai{{efn|Per abu turus}} ! %{{efn|name=balsų-proc}} !Vietos !+/– |- ! colspan="5" |''Tiesiogiai merai renkami nuo 2015 m.'' |- ![[2015 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|2015]] |291,679 |15,71 |{{Info politinė partija/vietos|11|60|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |– |- ![[2019 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|2019]] |183,291 |15,91 |{{Info politinė partija/vietos|11|60|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{steady}} 0 |- ![[2023 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|2023]] |363,627 |24,34 |{{Info politinė partija/vietos|5|60|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{decrease}} 6 |} |} === Europos Parlamentas === {| class="wikitable" !Rinkimai !Balsai ! % !Vietos !+/– |- ![[2004 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2004]] |151,400 |12,58 (#3) |{{Info politinė partija/vietos|2|13|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |– |- ![[2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2009]] |147,756 |26,86 (#1) |{{Info politinė partija/vietos|4|12|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{increase}} 2 |- ![[2014 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2014]] |199,393 |17,43 (#1) |{{Info politinė partija/vietos|2|11|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{decrease}} 2 |- ![[2019 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2019]] |248,736 |19,74 (#1) |{{Info politinė partija/vietos|3|11|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{increase}} 1 |} === Pirmininko === {| class="wikitable" !Rinkimai !Laimėjo |- ![[1993 m. Tėvynės sąjungos partijos pirmininko rinkimai|1993]] | rowspan="4" |[[Vytautas Landsbergis]] |- ![[1995 m. Tėvynės sąjungos partijos pirmininko rinkimai|1995]] |- ![[1998 m. Tėvynės sąjungos partijos pirmininko rinkimai|1998]] |- ![[2000 m. Tėvynės sąjungos partijos pirmininko rinkimai|2000]] |- ![[2003 m. Tėvynės sąjungos partijos pirmininko rinkimai|2003]] | rowspan="5" |[[Andrius Kubilius]] |- ![[2005 m. Tėvynės sąjungos partijos pirmininko rinkimai|2005]] |- ![[2009 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimai|2009]] |- ![[2011 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimai|2011]] |- ![[2013 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimai|2013]] |- ![[2015 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimai|2015]] | rowspan="3" |[[Gabrielius Landsbergis (1982)|Gabrielius Landsbergis]] |- ![[2017 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimai|2017]] |- ![[2021 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimai|2021]] |- ![[2025 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimai|2025]] |[[Laurynas Kasčiūnas]] |} == Politikai == === Seimas === Partija laimėjo [[2020 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2020 m. Seimo rinkimus]] ir juose gavo 50 mandatų, taip Seime sudarydami didžiausią frakciją. Seniūne išrinkta [[Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė]]. {{div col|3}} * [[Vilija Aleknaitė Abramikienė]] * [[Laima Liucija Andrikienė|''Laima Liucija Andrikienė'']] * [[Arvydas Anušauskas]] * [[Dalia Asanavičiūtė]] * [[Audronius Ažubalis]] * [[Kristijonas Bartoševičius]] * [[Agnė Bilotaitė]] * [[Antanas Čepononis]] * [[Justas Džiugelis]] * [[Aistė Gedvilienė]] * [[Jonas Gudauskas]] * [[Irena Haase]] * [[Sergejus Jovaiša]] * [[Vytautas Juozapaitis]] * [[Laurynas Kasčiūnas]] * [[Vytautas Kernagis (1976)|Vytautas Kernagis]] * [[Dainius Kreivys]] * [[Andrius Kupčinskas]] * [[Paulė Kuzmickienė]] * [[Gabrielius Landsbergis (1982)|Gabrielius Landsbergis]] * [[Mindaugas Lingė]] * [[Mykolas Majauskas|''Mykolas Majauskas'']] * [[Matas Maldeikis]] * [[Kęstutis Masiulis]] * [[Bronislovas Matelis]] * [[Antanas Matulas]] * [[Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė]] * [[Andrius Navickas]] * [[Monika Navickienė]] * [[Žygimantas Pavilionis]] * [[Audrius Petrošius]] * [[Liuda Pociūnienė]] * [[Arvydas Pocius]] * [[Edmundas Pupinis]] * [[Valdas Rakutis]] * [[Jurgis Razma]] * [[Paulius Saudargas]] * [[Jurgita Sejonienė]] * [[Gintarė Skaistė]] * [[Mindaugas Skritulskas]] * [[Linas Slušnys]] * [[Kazys Starkevičius]] * [[Algis Strelčiūnas]] * [[Stasys Šedbaras]] * [[Ingrida Šimonytė]] * [[Jurgita Šiugždinienė]] * [[Justinas Urbanavičius]] * [[Arūnas Valinskas jaunesnysis|Arūnas Valinskas]] * [[Andrius Vyšniauskas]] * [[Emanuelis Zingeris]] {{div col end}} * [[Laima Liucija Andrikienė|Laimą Liuciją Andrikienę]], kuri Seimo buvo paskirta [[Europos Audito Rūmai|Europos Audito Rūmų]] nare, pakeitė [[Angelė Jakavonytė]]. * [[Mykolas Majauskas]] dėl nesutarimų partijos viduje pasitraukė iš frakcijos (frakcija sumažėjo iki 49 narių) [[2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2025 m. Seimo rinkimuose]] gavo 28 mandatus. * [[Paulė Kuzmickienė]] * [[Raimondas Kuodis]] * [[Laurynas Kasčiūnas]] * [[Mindaugas Lingė]] * [[Žygimantas Pavilionis]] * [[Arvydas Anušauskas]] * [[Dainius Kreivys]] * [[Audrius Petrošius]] * [[Dalia Asanavičiūtė]] * [[Daiva Ulbinaitė]] * [[Liutauras Kazlavickas]] * [[Gabrielius Landsbergis (1982)|Gabrielius Landsbergis]] * [[Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė]] * [[Gintarė Skaistė]] * [[Agnė Bilotaitė]] * [[Aistė Gedvilienė]] * [[Audronius Ažubalis]] * [[Matas Maldeikis]] * [[Giedrė Balčytytė]] * [[Jurgis Razma]] * [[Liudas Mažylis]] * [[Vytautas Kernagis (1976)|Vytautas Kernagis]] * [[Kazys Starkevičius]] * [[Valdas Rakutis]] * [[Arvydas Pocius (1957)|Arvydas Pocius]] * [[Arūnas Valinskas jaunesnysis|Arūnas Valinskas]] * [[Emanuelis Zingeris]] * [[Ingrida Šimonytė]] === Europos Parlamentas === [[2019 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2019 m. vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose]] partija užėmė pirmąją vietą ir laimėjo tris mandatus. Visi išrinkti nariai priklauso [[Europos liaudies partija|Europos Liaudies partijai]]. * [[Rasa Juknevičienė]] * [[Andrius Kubilius]] * [[Liudas Mažylis]] === Merai === * [[Alytaus rajono savivaldybė|Alytaus rajonas]] – [[Algirdas Vrubliauskas (1966)|Algirdas Vrubliauskas]] * [[Anykščiai]] – [[Sigutis Obelevičius]] * [[Kaišiadorys]] – [[Vytenis Tomkus]] * [[Molėtai]] – [[Saulius Jauneika]] * [[Palanga]] – [[Šarūnas Vaitkus]] * [[Pasvalys]] – [[Gintautas Gegužinskas]] * [[Raseiniai]] – [[Andrius Bautronis]] * [[Skuodas]] – [[Petras Pušinskas]] * [[Šakiai]] – [[Edgaras Pilypaitis]] == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://tsajunga.lt Oficiali svetainė] {{Lietuvos politinės partijos}} [[Kategorija:Tėvynės sąjunga| ]] neb9w0svddtvkrl5cmp54mjlojk63y0 7897775 7897764 2026-08-07T14:47:10Z Fnyxo 166866 7897775 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Ts||Tėvynės sąjunga|}} {{Infolentelė politinė partija | country = Lithuania | name = Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai | native_name = | colorcode = {{party color|Homeland Union (2020)}} | headquarters = J. Jasinskio g. 17, [[Vilnius]] | logo = TS–LKD logotipas.svg | logo_size = 170px | abbreviation = TS–LKD | leader1_title = | leader1_name = | leader3_title = | leader3_name = | leader4_title = Pirmininko pavaduotojai | leader4_name = [[Paulius Saudargas]]<br>[[Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė]]<br>[[Gintarė Skaistė]]<br>[[Kazys Starkevičius]]<br>[[Valdas Benkunskas]]<br>[[Justinas Urbanavičius]] | leader5_title = Vykdomasis sekretorius | leader5_name = Martynas Prievelis | founders = [[Vytautas Landsbergis]]<br>[[Gediminas Vagnorius]] | foundation = {{start date|df=yes|1993|5|1}} | predecessor = [[Sąjūdis]] | youth_wing = Jaunųjų konservatorių lyga | membership_year = 2022 | membership = {{increase}} 12,819 <ref>{{Cite web|url=https://tm.lrv.lt/uploads/tm/documents/files/dokumentai/Politinės%20partijos/PP%20sarasas%20su%20archyvu%202022-03-04.pdf|title=Archived copy}}</ref>{{Dead link|date=August 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes}} | ideology = {{ubl|class=nowrap| |[[Liberalusis konservatizmas]]<ref name="Bugajski">{{Citation |first=Janusz |last=Bugajski |title=Political Parties of Eastern Europe: A Guide to Politics in the Post-Communist Era |publisher=M.E. Sharpe |year=2002 |page=141 |isbn=9780765620163 |url=https://books.google.com/books?id=9gGKtLTQlUcC&q=homeland+union+lithuania+conservative&pg=PA141}}</ref> |[[Krikščioniškoji demokratija]]<ref name="PEE">{{Cite web|first=Wolfram|last=Nordsieck|title=Lithuania|website=Parties and Elections in Europe|url=http://www.parties-and-elections.eu/lithuania.html|year=2020|access-date=26 October 2020}}</ref> |[[Ekonominis liberalizmas]]<ref name="Raimonaite">{{Citation |first=Ainė |last=Ramonaitė |title=The Development of the Lithuanian Party System: From Stability to Perturbation |work=Post-Communist EU Member States: Parties and Party Systems |publisher=Ashgate |year=2006 |page=75 |isbn=9780754647126 |url=https://books.google.com/books?id=iNa6l58HNWoC&q=homeland+union+lithuania+conservative&pg=PA75}}</ref> |[[Proeuropietiškumas]]<ref name="CSIS">{{cite web|last1=Schwartz|first1=Andrew|title= Lithuania Parliamentary Elections |url= https://www.csis.org/programs/european-election-watch/lithuania |website=CSIS|access-date=7 August 2021|date=25 October 2021}}</ref>}} | position = [[Politinė dešinė|Centro dešinė]]<ref name="Sužiedėlis">{{Citation |first=Saulius |last=Sužiedėlis |title=Union of the Fatherland |work=Historical Dictionary of Lithuania |publisher=Scarecrow Press |year=2011 |page=308 |isbn=9780810875364 |url=https://books.google.com/books?id=VkGB1CSfIlEC&q=homeland+union+lithuania+centre+right&pg=PA308}}</ref><ref name=Duvold-Jurkynas>{{Citation |first1=Kjetil |last1=Duvold |first2=Mindaugas |last2=Jurkynas |title=Lithuania |work=The Handbook of Political Change in Eastern Europe |publisher=Edward Elgar Publishing |year=2004 |page=163 |isbn=9781840648546 |url=https://books.google.com/books?id=HeRzzwzdfPkC&q=homeland+union+lithuania+centre+right&pg=PA163}}</ref><ref name=Day-East-Thomas>{{Citation |title=Homeland Union–Lithuanian Conservatives |first1=Alan John |last1=Day |first2=Roger |last2=East |first3=Richard |last3=Thomas |work=A Political and Economic Dictionary of Eastern Europe |publisher=Routledge |year=2002 |page=253 |isbn=9780203403747 |url=https://books.google.com/books?id=dt2TXexiKTgC&q=homeland+union+lithuania+centre+right&pg=PA253}}</ref> | european = [[Europos liaudies partija]] | europarl = Europos liaudies partijos grupė | colours = {{Colour box|{{Party color|Homeland Union}}|border=darkgray}} Mėlyna<br>{{Colour box|{{Party color|Homeland Union (2020)}}|border=darkgray}} Turkio <ref>{{cite web | title=Lietuvos Respublikos Seimas | website=archive.is | date=11 November 2020 | url=https://lrs.lt/ | language=la | access-date=26 November 2020 | archive-date=11 November 2020 | archive-url=https://archive.today/20201111183659/https://lrs.lt/ | url-status=live }}</ref> | seats1_title = [[Seimas]] | seats1 = {{Composition bar|28|141|hex={{party color|Homeland Union (2020)}}}} | seats2_title = [[Europos Parlamentas]] | seats2 = {{Composition bar|3|11|hex={{party color|Homeland Union (2020)}}}} | seats3_title = Savivaldybių tarybos | seats3 = {{Composition bar|279|1461|hex={{party color|Homeland Union (2020)}}}} | seats4_title = Merai | seats4 = {{Composition bar|5|60|hex={{party color|Homeland Union (2020)}}}} | website = https://tsajunga.lt/ |chairman=[[Laurynas Kasčiūnas]]}} [[Vaizdas:Gedimino McDonaldas.JPG|thumb|220px|1993–2004 m. būstinė]] [[Vaizdas:TSLKD by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|220px|Būstinė (nuo 2018 m.)<ref name="kaunodiena">{{cite web |title=Konservatoriai keliasi į naują būstinę |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/konservatoriai-keliasi-i-nauja-bustine-862588 |last=Jačauskas |first=Ignas |date=2018-05-06 |website=kauno.diena.lt |publisher=[[Kauno diena]] |access-date=2025-09-25 |language=lt}}</ref>]] [[Vaizdas:Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) logotipas.png|thumb|left|150px|1993–2004 m. [[logo]]]] '''Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai''' ('''konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, tautininkai'''), 2004–2008 m. vadinosi '''Tėvynės sąjunga''' ('''konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai'''), iki 2004 m. – '''Tėvynės sąjunga''' ('''Lietuvos konservatoriai''') – [[Lietuva|Lietuvos]] [[dešinė (politikoje)|centro dešinės]] [[politinė partija]], kuriai būdinga liberalioji konservatizmo politika. Partija yra [[Europos Liaudies Partija|Europos liaudies partijos]] narė. == Istorija == {{Šaltiniai+}} === 1993–2008 m. === Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) įkurta [[1993]] m. [[gegužės 1]] d., kaip [[Sąjūdis|Sąjūdžio]] politinės veiklos tęsėja.<ref>[http://www.draugas.org/archive/1993_reg/1993-03-02-DRAUGAS-i7-8.pdf]</ref> Dalyvaudama pirmuose rinkimuose 1996 m. partija laimėjo 70 mandatų ir sudarė valdančiąją koaliciją su [[Lietuvos krikščionių demokratų partija]]. Tuometinis partijos įkūrėjas ir pirmininkas [[Vytautas Landsbergis]] tapo [[Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas|Seimo pirmininku]]. [[1999]] m. [[spalio 23]] d. iš Tėvynės sąjungos pasitraukė [[Laima Liucija Andrikienė|Laima Andrikienė]], [[Irena Andrukaitienė|Irena Andriukaitienė]] ir [[Vidmantas Žiemelis]], kurie vėliau įkūrė [[Tėvynės liaudies partija|Tėvynės liaudies partiją]], kuri [[2001]] m. su trimis kitomis dešiniosiomis partijomis susijungė į [[Lietuvos dešiniųjų sąjunga|Lietuvos dešiniųjų sąjungą]]. [[2000]] m. [[liepos 2]] d. iš Tėvynės sąjungos pasitraukusio buvusio partijos valdybos pirmininko [[Gediminas Vagnorius|Gedimino Vagnoriaus]] ir jo šalininkų iniciatyva įkurta [[Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga]] ([[2004]] m. reorganizuota į [[Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga|Krikščionių konservatorių socialinę sąjungą]]). Tų pačių metų spalį [[2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|vykusiuose Seimo rinkimuose]] partija patyrė pralaimėjimą ir surinko tik 9 mandatus. [[2003]] m. [[lapkričio 8]] d. Tėvynės sąjungos ir [[Lietuvos dešiniųjų sąjunga|Lietuvos dešiniųjų sąjungos]] suvažiavimai pritarė nutarimams dėl partijų jungimosi. [[2004]] m. [[vasario 7]] d. Tėvynės Sąjungai susijungus su [[Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga]], ji tapo didžiausia Lietuvoje politine partija. === Nuo 2008 m. === [[2008]] m. [[vasario 24]] d. [[Tautininkų sąjunga|Lietuvių tautininkų sąjungos]] ir [[kovo 11]] d. Tėvynės sąjungos suvažiavimai patvirtino Lietuvių tautininkų sąjungos prisijungimą prie Tėvynės sąjungos. Tų pačių metų [[gegužės 17]] d. partijų suvažiavime Tėvynės sąjunga ir [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] partijos susijungė į politinę partiją „Tėvynės sąjunga&nbsp;– Lietuvos krikščionys demokratai“.<ref name="KKD">[http://www.lrt.lt/news.php?strid=5042&id=4558322 www.lrt.lt Konservatoriai susijungė su krikščionimis demokratais] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080521144252/http://www.lrt.lt/news.php?strid=5042&id=4558322 |date=2008-05-21 }}</ref> Naujuosiuose partijos įstatuose įteisintas ir ilgasis pavadinimas „Tėvynės sąjunga&nbsp;– Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, tautininkai)“, kuris atspindi visas Tėvynės sąjungos atstovaujamas idėjines kryptis ir atsižvelgia į anksčiau įvykusį [[Lietuvių tautininkų sąjunga|Lietuvių tautininkų sąjungos]] prisijungimą prie Tėvynės sąjungos. Tėvynės sąjungos&nbsp;– Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku patvirtintas Tėvynės sąjungos pirmininkas [[Andrius Kubilius]], o jo pirmuoju pavaduotoju&nbsp;– Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas [[Valentinas Stundys]]. Tais pačiais metais vykusiuose Seimo rinkimuose partija laimėjo 45 mandatus ir suformavo koaliciją su [[Tautos prisikėlimo partija]], [[Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis|Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu]] ir [[Liberalų ir centro sąjunga]]. [[2011]] m. dalis frakcijos narių paliko partiją ir atkūrė Tautininkų sąjungą. Likusi Tautininkų frakcijos dalis toliau veikė Tėvynės sąjungos sudėtyje. 2015 m. kovą tuometinis partijos pirmininkas [[Andrius Kubilius]], kuris partijai vadovavo nuo 2003 metų, paskelbė, jog nebesieks būti perrinktas. 2015 m. balandžio 17–25 d. vykusiuose rinkimuose partijos pirmininku tapo Europos Parlamento narys [[Gabrielius Landsbergis (1982)|Gabrielius Landsbergis]], partijos įkūrėjo anūkas. 2021 m. rugsėjo 26 d. XXV TS-LKD suvažiavime, G. Landsbergiui lankantis [[JAV]], jis patvirtintas antrajai ir paskutinei kadencijai ([[balsavimas]] per suvažiavimą nerengtas, kiti 15 partijos skyrių iškeltų kandidatų atsisakė dalyvauti pirmininko rinkimuose ir parėmė G. Landsbergio kandidatūrą).<ref>[https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2021/09/26/gabrielius-landsbergis-patvirtintas-ts-lkd-pirmininku Gabrielius Landsbergis patvirtintas TS-LKD pirmininku, 2021-09-26]</ref> [[2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2016 m. Seimo rinkimų]] pirmame ture partija surinko 21,66 % dalyvavusių rinkėjų balsų ir užėmė pirmą vietą bei gavo 20 mandatų.<ref>[http://vrk.lt/2016-seimo/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/102/1/1304/rezultatai/lt/rezultataiDaugmVrt.html Balsavimo rezultatai daugiamandatėje apygardoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161011061829/http://www.vrk.lt/2016-seimo/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/102/1/1304/rezultatai/lt/rezultataiDaugmVrt.html |date=2016-10-11 }}</ref> Į antrąjį turą pateko 42 partijos nariai.<ref>[http://www.delfi.lt/projektai/balsuok2016/naujienos/balsai-suskaiciuoti-po-itin-atkaklios-kovos-konservatoriai-aplenke-valstiecius-daugiamandateje.d?id=72510294 Balsai suskaičiuoti: po itin atkaklios kovos konservatoriai aplenkė „valstiečius“ daugiamandatėje]</ref> Antrame ture partija nusileido [[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai]], laimėjo 11 mandatų ir iš viso rinkimuose gavo 31 mandatą, taip likdami didžiausia opozicine jėga. [[2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose]] Tėvynės sąjungos sąrašą vedė [[Ingrida Šimonytė]], laimėjusi savo vienmandatę apygardą pirmame ture. Partija pirmame ture surinko 24,82 % balsų, užėmė pirmąją vietą ir gavo 24 mandatus. Į antrąjį turą pateko 36 kandidatai. Antrame ture partija laimėjo 26 mandatus ir kartu su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu bei [[Laisvės partija]] suformavo valdančiąją daugumą. == Struktūra == === Vadovybė === Pagal 2018 m. priimtus įstatus, aukščiausias partijos [[valdymo organas]] buvo Suvažiavimas (šaukiamas kasmet, susidedantis iš Tarybos narių, jos renkamų pareigūnų bei skyrių deleguotų narių), tarp suvažiavimų – Taryba (susidedanti iš Prezidiumo narių, Suvažiavime išrinktų narių, Politikos komiteto narių, Suvažiavimo renkamų pareigūnų, skyrių ir skyrių sueigų pirmininkų, bandruomenių pirmininkų, partijos narių – savivaldybių merų, Seimo, Europos parlamento, Vyriausybės narių, Kovo 11 d. akto signatarų).<ref name="TS_Istatai_20180718">Tėvynės Sąjungos įstatai, registruoti 2018 m. liepos 18 d. [https://issuu.com/ts-lkd/docs/i_statai-2018_aktuali_i_registruoti]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025|bot=InternetArchiveBot|fix-attempted=yes}}</ref> Pagal jį, partijai vadovavo partijos pirmininkas, renkamas 4 metų [[kadencija (politologija)|kadencijai]] visų partijos narių.<ref name="TS_Istatai_20180718"/> Įstatuose iš neregioninių valdymo organų taip pat minimi Prezidiumas (į kurį įėjo pirmininkas, pirmininko pavaduotojai, garbės pirmininkas, suvažiavime išrinkti nariai, frakcijų pirmininkai, vykdomasis sekretorius, Priežiūros komiteto bei Politikos komiteto pirmininkai, frakcijos Seime seniūnas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas (jei jie – partijos nariai), regionų koordinacinių tarybų atstovai), Priežiūros komitetas, Politikos komitetas, Sekretoriatas (vadovaujamas vykdomojo sekretoriaus, kurį skiria ir atleidžia Taryba pirmininko teikimu).<ref name="TS_Istatai_20180718"/> === Skyriai === Tėvynės Sąjunga turi savo skyrius visose savivaldybėse. Didžiausi Lietuvos miestai Vilnius ir [[Kaunas]] turi atitinkamai po 11 ir 8 skyrius, todėl veiklą juose koordinuoja Skyrių sueigos. Vilniuje sueigai vadovauja [[Valdas Benkunskas]], Kaune – Paulius Lukševičius. Iki susijungimo su krikščionimis demokratais Tėvynės Sąjungoje buvo virš 14 000 narių, prie kurių prisijungė dar apie 4500 krikščionių demokratų.<ref name = 'KKD'/> === Frakcijos === <!--{{Info politinė partija| pavadinimas_lt = Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai | vietinis_pavadinimas = Tautininkų frakcija | logotipas = | lyderis = [[Gintaras Songaila]] | colorcode = blue | įkūrimas = [[2008]] m. | ideologija = [[konservatyvizmas]], [[nacionalizmas]], [[patriotizmas]]| būstinė = [[Vilnius]] | narių = 1 000 | svetainė = [http://www.tautininkai.lt www.tautininkai.lt] }}--> Tėvynės sąjungoje veikia 3 frakcijos: Politinių kalinių ir tremtinių, Krikščioniškųjų demokratų ir Tautininkų. '''Krikščioniškųjų demokratų frakcijos''' steigimo deklaracija buvo priimta [[2003]]&nbsp;m. [[gegužės 25]] d. vykusiame Tėvynės sąjungos VI suvažiavime. Frakcija sukurta siekiant išryškinti Tėvynės sąjungos krikščionišką matmenį. Jos steigiamoji konferencija įvyko [[2003]] m. [[rugsėjo 27]] d. Frakcija siekia stiprinti krikščioniškomis vertybėmis grindžiamą demokratiją, skatinti krikščioniškos demokratijos idėjų sklaidą Lietuvoje bei siekti stipresnės jų išraiškos TS politinėje veikloje, skleisti krikščioniško socialinio mokymo nuostatas visuomenėje, supažindinti su Europos liaudies partijos principais ir veikla, bei tęsti Lietuvos krikščioniškos demokratijos tradicijas. '''Politinių kalinių ir tremtinių frakcija''' įsteigta [[2007]] m. [[vasario 7]] d. Politinių kalinių ir tremtinių konferencijoje. Tai&nbsp;– Tėvynės Sąjungos struktūrinis padalinys, vienijantis ir atstovaujantis TS narius&nbsp;– buvusius pasipriešinimo okupacijoms dalyvius, politinius kalinius ir tremtinius bei kitus TS narius, puoselėjančius tautines ir krikščioniškąsias vertybes. Ypatingai svarbiu uždaviniu frakcija laiko sovietinės okupacijos ir komunizmo genocido pasekmių įveikimą, istorinės tiesos apie pasipriešinimą okupacijoms atskleidimą, tautos kovos su okupantais už nepriklausomybę atminimo įamžinimą. Pirmuoju Frakcijos pirmininku išrinktas dr. Povilas Jakučionis, [[2007]] m. [[spalio 27]] d. Frakcijos konferencijoje pirmininke išrinkta V. V. Margevičienė. === Jaunimo organizacijos === Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų įstatuose (140 str.) nustatyta, kad TS-LKD pagal atskiras sutartis bendradarbiauja su trimis jaunimo organizacijomis: [[Jaunųjų konservatorių lyga]], Jaunaisias krikščionimis demokratais bei Jaunųjų tautininkų organizacija. == Simboliai == Tėvynės sąjunga turi kelis simbolius – emblemas su į [[Rytai|Rytus]] skrendančia kregždute, [[Gediminaičių stulpai]]s, frakcijų emblemas. Himnas – [//upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/3/30/%C5%BDem%C4%97_Lietuvos.mid Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos]. Dainą „Žemėj Lietuvos“ [[1988]] m. sukūrė Kęstutis Vasiliauskas. 1993 m., per pirmąjį partijos suvažiavimą, Tėvynės sąjunga dainą paskelbė savo himnu. Autoriui nesutikus pakeisti kūrinio žodžius, buvo paprašyta tai padaryti poetą [[Sigitas Geda|Sigitą Gedą]].<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/projektai/pavogtos-dainos-autorius-siekia-teisingumo-n401199 Pavogtos dainos autorius siekia teisingumo, 2002-09-04]</ref><ref>[https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/2126-kuklu-kureja-isgarsino-visiems-zinomos-dainos.html Kuklų kūrėją išgarsino visiems žinomos dainos, 2017-12-17]</ref> == Pirmininkai == {| class="wikitable" ! rowspan="2" |'''Nº''' ! colspan="2" rowspan="2" |Pirmininkas ! colspan="2" rowspan="1" |Laikotarpis |- !Nuo !Iki |- ! rowspan="4" |1 | rowspan="4" |[[Vaizdas:Vytautas Landsbergis 2004.jpg|frameless|101x101px]] | rowspan="4" |[[Vytautas Landsbergis]] |[[1993]] m. [[gegužės 1]] d. |[[1995]] m. |- |[[1995]] m.<ref name=":3">[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35299&p_k=1&p_a=498&p_asm_id=126&p_kade_id=4 Vytautas Landsbergis]. https://www.lrs.lt. Nuoroda tikrinta 2025-07-31.</ref> |[[1998]] m. |- |[[1998]] m.<ref name=":3" /> |[[2000]] m. |- |[[2000]] m. |[[2003]] m. [[gegužės 24]] d. |- ! rowspan="6" |2 | rowspan="6" |[[Vaizdas:Balticfreedom 1c558 6368.Andrius Kubilius.jpg|frameless|105x105px]] | rowspan="6" |[[Andrius Kubilius]] |[[2003]] m. [[gegužės 24]] d.<ref>[https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=786&p_k=1&p_a=5&p_asm_id=121&p_kade_id=6 Andrius KUBILIUS]</ref> | rowspan="2" |[[2005]] m. |- | rowspan="2" |[[2005]] m. |- |[[2009]] m. [[gegužės 7]] d. |- |[[2009]] m. [[gegužės 7]] d.<ref name=":0">[https://m.kauno.diena.lt/dienrastis/lietuva/a.kubilius-tyliai-perrinktas-216193 A.Kubilius tyliai perrinktas]. https://m.kauno.diena.lt. Nuoroda tikrinta 2025-07-31.</ref> |[[2011]] m. [[gegužės 22]] d. |- |[[2011]] m. [[gegužės 22]] d.<ref name=":1">[https://www.vz.lt/archive/straipsnis/2011/05/22/Konservatoriu_partijos_pirmininku_perrinktas_Kubilius2 Konservatorių partijos pirmininku perrinktas Kubilius]. https://www.vz.lt. Nuoroda tikrinta 2025-07-31.</ref> |[[2013]] m. [[balandžio 29]] d. |- |[[2013]] m. [[balandžio 29]] d.<ref name=":2">[https://www.vz.lt/archive/article/2013/4/29/kubilius-perrinktas-konservatoriu-lyderiu Konservatoriai partijos vairą vėl patikėjo Kubiliui]. https://www.vz.lt. Nuoroda tikrinta 2025-07-31.</ref> |[[2015]] m. [[gegužės 9]] d. |- ! rowspan="3" |3 | rowspan="3" |[[Vaizdas:Ministras G. Landsbergis portretai (cropped).jpg|frameless|88x88px]] | rowspan="3" |[[Gabrielius Landsbergis (1982)|Gabrielius Landsbergis]] |[[2015]] m. [[gegužės 9]] d.<ref>[https://www.vz.lt/archive/article/2015/5/9/konservatoriu-suvaziavime-pirmininko-pasikeitimas-ir-kritika-valdantiesiems&template=api_article Konservatorių suvažiavime – pirmininko pasikeitimas ir kritika valdantiesiems]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. gruodžio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |[[2017]] m. [[vasario 12]] d. |- |[[2017]] m. [[vasario 12]] d. |[[2021]] m. [[rugsėjo 26]] d. |- |[[2021]] m. [[rugsėjo 26]] d. |[[2024]] m. [[spalio 28]] d. |- !- |[[Vaizdas:Radvile Morkunaite by Augustas Didzgalvis (cropped).jpg|frameless|94x94px]] |[[Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė]] ''(laikinai)'' |[[2024]] m. [[spalio 28]] d.<ref>{{cite web |title=Vadovavimą TS-LKD laikinai perėmė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Landsbergis planų neatskleidžia |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2399605/vadovavima-ts-lkd-laikinai-pereme-morkunaite-mikuleniene-landsbergis-planu-neatskleidzia |date=2024-10-28 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2025-09-25 |language=lt}}</ref> |[[2025]] m. [[vasario 9]] d. |- !4 |[[Vaizdas:Laurynas Kasciunas by Augustas Didzgalvis (cropped).jpg|frameless|94x94px]] |[[Laurynas Kasčiūnas]] |[[2025]] m. [[vasario 9]] d.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2482697/ts-ldk-pirmininku-isrinktas-laurynas-kasciunas TS-LDK pirmininku išrinktas Laurynas Kasčiūnas]</ref> | |} === Chronologija === {{#tag:timeline| ImageSize = width:1050 height:auto barincrement:14 PlotArea = top:10 bottom:140 right:200 left:20 AlignBars = late Define $today = {{#time:d/m/Y}} Colors = id:period value:rgb(0,0,0) id:ts value:rgb(0.18,0.42,0.82) legend: Tėvynės_sąjunga-Lietuvos_krikščionys_demokratai id:gray1 value:gray(0.85) id:gray2 value:gray(0.95) DateFormat = dd/mm/yyyy Period = from:01/01/1993 till:$today TimeAxis = orientation:horizontal ScaleMajor = gridcolor:gray1 unit:year increment:4 start:1996 ScaleMinor = gridcolor:gray2 unit:year increment:1 start:1993 Legend = columns:1 left:130 top:100 columnwidth:230 TextData = pos:(20,105) textcolor:black fontsize:M text:"Politinė partija:" BarData = bar:V._Landsbergis bar:Kubilius bar:G._Landsbergis bar:Morkūnaitė-Mikulėnienė bar:Kasčiūnas PlotData = width:5 align:left fontsize:S shift:(5,-4) anchor:till bar:V._Landsbergis from: 01/05/1993 till: 24/05/2003 color:ts text:"[[Vytautas Landsbergis]]" bar:Kubilius from: 24/05/2003 till: 09/05/2015 color:ts text:"[[Andrius Kubilius]]" bar:G._Landsbergis from: 09/05/2015 till: 28/10/2024 color:ts text:"[[Gabrielius Landsbergis (1982)|Gabrielius Landsbergis]]" bar:Morkūnaitė-Mikulėnienė from: 28/10/2024 till: 09/02/2025 color:ts text:"[[Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė]] (l. e. p.)" bar:Kasčiūnas from: 09/02/2025 till:$today color:ts text:"[[Laurynas Kasčiūnas]]" }} == Rinkimai == === Seimas === {| class="wikitable" !Rinkimai !Pirmininkas (sąrašo lyderis) !Balsai !%{{efn|name=balsų-proc|Daugiamandatėje apygardoje (nuo galiojančių biuletenių)}} !Vietos !+/– |- ![[1996 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|'''1996''']] |[[Vytautas Landsbergis|'''Vytautas Landsbergis''']] |'''409,585''' |'''31,3 (#1)''' |{{Info politinė partija/vietos|70|141|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |'''{{increase}} 70''' |- ![[2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2000]] |[[Vytautas Landsbergis]] |126,850 |8,6 (#5) |{{Info politinė partija/vietos|9|141|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{decrease}} 61 |- ![[2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2004]] |[[Andrius Kubilius]] |176,409 |14,8 (#2) |{{Info politinė partija/vietos|25|141|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{increase}} 16 |- ![[2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|'''2008''']] |[[Andrius Kubilius|'''Andrius Kubilius''']] |'''243,823''' |'''19,7 (#1)''' |{{Info politinė partija/vietos|45|141|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |'''{{increase}} 20''' |- ![[2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2012]] |[[Andrius Kubilius]] |206,590 |15,0 (#2) |{{Info politinė partija/vietos|33|141|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{decrease}} 12 |- ![[2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2016]] |[[Gabrielius Landsbergis (1982)|Gabrielius Landsbergis]] |276,275 |22,63 (#2) |{{Info politinė partija/vietos|31|141|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{decrease}} 2 |- ![[2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|'''2020''']] |[[Gabrielius Landsbergis (1982)|'''Gabrielius Landsbergis''']] '''([[Ingrida Šimonytė]])''' |'''292,124''' |'''25,77 (#1)''' |{{Info politinė partija/vietos|50|141|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |'''{{increase}} 19''' |- ![[2024]] |[[Gabrielius Landsbergis (1982)|Gabrielius Landsbergis]] |224,026 |18,00 (#2) |{{Info politinė partija/vietos|28|141|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{decrease}} 22 |} === Prezidento rinkimai === {| class="wikitable" !Rinkimai !Palaikomas kandidatas ! colspan="2" |Balsai ! colspan="2" |%{{efn|name=balsų-proc}} |- ! ! !I turas !II turas !I turas !II turas |- ![[1993 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|1993]] |[[Stasys Lozoraitis (1924)|Stasys Lozoraitis]] | colspan="2" |767,437 | colspan="2" |38,1 (#2) |- ![[1997–1998 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|1997–1998]] |[[Vytautas Landsbergis]] | colspan="2" |294,881 | colspan="2" |15,92 (#3) |- ![[2002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|2002]] |[[Valdas Adamkus]] |'''514,154''' |643,870 |'''35,53 (#1)''' |45,29 (#2) |- ![[2004 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|2004]] |[[Petras Auštrevičius]] | colspan="2" |240,413 | colspan="2" |19,30 (#3) |- ![[2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|'''2009''']] |[[Dalia Grybauskaitė|'''Dalia Grybauskaitė''']] | colspan="2" |'''950,407''' | colspan="2" |'''69,09 (#1)''' |- ![[2014 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|'''2014''']] |[[Dalia Grybauskaitė|'''Dalia Grybauskaitė''']] |'''612,485''' |'''701,999''' |'''45,92 (#1)''' |'''57,90 (#1)''' |- ![[2019 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|2019]] |[[Ingrida Šimonytė]] |'''446,719''' |443,394 |'''31,31 (#1)''' |33,04 (#2) |- ![[2024]] |[[Ingrida Šimonytė]] |288,774 |291,054 |20,05 (#2) |24,34 (#2) |} {| | valign="top" | === Savivaldybių tarybos === {| class="wikitable" ! Rinkimai ! Balsai ! % !Vietos ! +/– |- ! [[1995 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|1995]] |– |28,76 (#1) |{{Info politinė partija/vietos|428|1448|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |– |- ! [[1997 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|1997]] |– |– |{{Info politinė partija/vietos|493|1459|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} | {{increase}} 65 |- ! [[2000 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|2000]] |– |– |{{Info politinė partija/vietos|199|1562|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} | {{decrease}} 294 |- ! [[2003 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|2002]] |– |12,37 (#2) |{{Info politinė partija/vietos|193|1560|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} | {{decrease}} 6 |- ![[2007 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|2007]] |183,622 |17,18 (#1) |{{Info politinė partija/vietos|256|1550|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{decrease}} 63 |- ![[2011 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|2011]] |163,044 |16,32 (#2) |{{Info politinė partija/vietos|249|1526|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{decrease}} 7 |- ![[2015 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|'''2015''']] |177,045 |15,91 (#2) |{{Info politinė partija/vietos|242|1416|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{decrease}} 7 |- ![[2019 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|2019]] |189,165 |16,68 (#1) |{{Info politinė partija/vietos|263|1442|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{increase}} 21 |- ![[2023 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|2023]] |189,396 |16,83 (#2) |{{Info politinė partija/vietos|239|1442|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{decrease}} 24 |} | width="33" |&nbsp; | valign="top" | === Merai === {| class="wikitable" !Rinkimai !Balsai{{efn|Per abu turus}} ! %{{efn|name=balsų-proc}} !Vietos !+/– |- ! colspan="5" |''Tiesiogiai merai renkami nuo 2015 m.'' |- ![[2015 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|2015]] |291,679 |15,71 |{{Info politinė partija/vietos|11|60|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |– |- ![[2019 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|2019]] |183,291 |15,91 |{{Info politinė partija/vietos|11|60|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{steady}} 0 |- ![[2023 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|2023]] |363,627 |24,34 |{{Info politinė partija/vietos|5|60|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{decrease}} 6 |} |} === Europos Parlamentas === {| class="wikitable" !Rinkimai !Balsai ! % !Vietos !+/– |- ![[2004 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2004]] |151,400 |12,58 (#3) |{{Info politinė partija/vietos|2|13|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |– |- ![[2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2009]] |147,756 |26,86 (#1) |{{Info politinė partija/vietos|4|12|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{increase}} 2 |- ![[2014 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2014]] |199,393 |17,43 (#1) |{{Info politinė partija/vietos|2|11|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{decrease}} 2 |- ![[2019 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2019]] |248,736 |19,74 (#1) |{{Info politinė partija/vietos|3|11|{{Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}}} |{{increase}} 1 |} === Pirmininko === {| class="wikitable" !Rinkimai !Laimėjo |- ![[1993 m. Tėvynės sąjungos partijos pirmininko rinkimai|1993]] | rowspan="4" |[[Vytautas Landsbergis]] |- ![[1995 m. Tėvynės sąjungos partijos pirmininko rinkimai|1995]] |- ![[1998 m. Tėvynės sąjungos partijos pirmininko rinkimai|1998]] |- ![[2000 m. Tėvynės sąjungos partijos pirmininko rinkimai|2000]] |- ![[2003 m. Tėvynės sąjungos partijos pirmininko rinkimai|2003]] | rowspan="5" |[[Andrius Kubilius]] |- ![[2005 m. Tėvynės sąjungos partijos pirmininko rinkimai|2005]] |- ![[2009 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimai|2009]] |- ![[2011 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimai|2011]] |- ![[2013 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimai|2013]] |- ![[2015 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimai|2015]] | rowspan="3" |[[Gabrielius Landsbergis (1982)|Gabrielius Landsbergis]] |- ![[2017 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimai|2017]] |- ![[2021 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimai|2021]] |- ![[2025 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimai|2025]] |[[Laurynas Kasčiūnas]] |} == Politikai == === Seimas === Partija laimėjo [[2020 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2020 m. Seimo rinkimus]] ir juose gavo 50 mandatų, taip Seime sudarydami didžiausią frakciją. Seniūne išrinkta [[Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė]]. {{div col|3}} * [[Vilija Aleknaitė Abramikienė]] * [[Laima Liucija Andrikienė|''Laima Liucija Andrikienė'']] * [[Arvydas Anušauskas]] * [[Dalia Asanavičiūtė]] * [[Audronius Ažubalis]] * [[Kristijonas Bartoševičius]] * [[Agnė Bilotaitė]] * [[Antanas Čepononis]] * [[Justas Džiugelis]] * [[Aistė Gedvilienė]] * [[Jonas Gudauskas]] * [[Irena Haase]] * [[Sergejus Jovaiša]] * [[Vytautas Juozapaitis]] * [[Laurynas Kasčiūnas]] * [[Vytautas Kernagis (1976)|Vytautas Kernagis]] * [[Dainius Kreivys]] * [[Andrius Kupčinskas]] * [[Paulė Kuzmickienė]] * [[Gabrielius Landsbergis (1982)|Gabrielius Landsbergis]] * [[Mindaugas Lingė]] * [[Mykolas Majauskas|''Mykolas Majauskas'']] * [[Matas Maldeikis]] * [[Kęstutis Masiulis]] * [[Bronislovas Matelis]] * [[Antanas Matulas]] * [[Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė]] * [[Andrius Navickas]] * [[Monika Navickienė]] * [[Žygimantas Pavilionis]] * [[Audrius Petrošius]] * [[Liuda Pociūnienė]] * [[Arvydas Pocius]] * [[Edmundas Pupinis]] * [[Valdas Rakutis]] * [[Jurgis Razma]] * [[Paulius Saudargas]] * [[Jurgita Sejonienė]] * [[Gintarė Skaistė]] * [[Mindaugas Skritulskas]] * [[Linas Slušnys]] * [[Kazys Starkevičius]] * [[Algis Strelčiūnas]] * [[Stasys Šedbaras]] * [[Ingrida Šimonytė]] * [[Jurgita Šiugždinienė]] * [[Justinas Urbanavičius]] * [[Arūnas Valinskas jaunesnysis|Arūnas Valinskas]] * [[Andrius Vyšniauskas]] * [[Emanuelis Zingeris]] {{div col end}} * [[Laima Liucija Andrikienė|Laimą Liuciją Andrikienę]], kuri Seimo buvo paskirta [[Europos Audito Rūmai|Europos Audito Rūmų]] nare, pakeitė [[Angelė Jakavonytė]]. * [[Mykolas Majauskas]] dėl nesutarimų partijos viduje pasitraukė iš frakcijos (frakcija sumažėjo iki 49 narių) [[2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2025 m. Seimo rinkimuose]] gavo 28 mandatus. * [[Paulė Kuzmickienė]] * [[Raimondas Kuodis]] * [[Laurynas Kasčiūnas]] * [[Mindaugas Lingė]] * [[Žygimantas Pavilionis]] * [[Arvydas Anušauskas]] * [[Dainius Kreivys]] * [[Audrius Petrošius]] * [[Dalia Asanavičiūtė]] * [[Daiva Ulbinaitė]] * [[Liutauras Kazlavickas]] * [[Gabrielius Landsbergis (1982)|Gabrielius Landsbergis]] * [[Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė]] * [[Gintarė Skaistė]] * [[Agnė Bilotaitė]] * [[Aistė Gedvilienė]] * [[Audronius Ažubalis]] * [[Matas Maldeikis]] * [[Giedrė Balčytytė]] * [[Jurgis Razma]] * [[Liudas Mažylis]] * [[Vytautas Kernagis (1976)|Vytautas Kernagis]] * [[Kazys Starkevičius]] * [[Valdas Rakutis]] * [[Arvydas Pocius (1957)|Arvydas Pocius]] * [[Arūnas Valinskas jaunesnysis|Arūnas Valinskas]] * [[Emanuelis Zingeris]] * [[Ingrida Šimonytė]] === Europos Parlamentas === [[2019 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2019 m. vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose]] partija užėmė pirmąją vietą ir laimėjo tris mandatus. Visi išrinkti nariai priklauso [[Europos liaudies partija|Europos Liaudies partijai]]. * [[Rasa Juknevičienė]] * [[Andrius Kubilius]] * [[Liudas Mažylis]] === Merai === * [[Alytaus rajono savivaldybė|Alytaus rajonas]] – [[Algirdas Vrubliauskas (1966)|Algirdas Vrubliauskas]] * [[Anykščiai]] – [[Sigutis Obelevičius]] * [[Kaišiadorys]] – [[Vytenis Tomkus]] * [[Molėtai]] – [[Saulius Jauneika]] * [[Palanga]] – [[Šarūnas Vaitkus]] * [[Pasvalys]] – [[Gintautas Gegužinskas]] * [[Raseiniai]] – [[Andrius Bautronis]] * [[Skuodas]] – [[Petras Pušinskas]] * [[Šakiai]] – [[Edgaras Pilypaitis]] == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://tsajunga.lt Oficiali svetainė] {{Lietuvos politinės partijos}} [[Kategorija:Tėvynės sąjunga| ]] 8tj22mj4oettt6zw2r6jhdaq62u3f7a 0 5761 7897760 7857392 2026-08-07T14:08:25Z ~2026-43457-27 222431 /* Valstybinė kalba */ 7897760 wikitext text/x-wiki {{kalba |kalba=Anglų kalba<br /> '''''English''''' | spalva=lawngreen| šalys=[[Anglų kalba#Paplitimas|skaitykite žemiau]]| kalbančiųjų=380 mln. (gimtoji)<br>Apie 2 mlrd. (gimtoji ir antroji)<ref>{{Cite journal|title=Two thousand million?|url=https://archive.org/details/english-today_2008-03_24_1/page/3|journal=English Today|volume=24|issue=1|pages=3–6|language=en-US|doi=10.1017/S0266078408000023|last1=Crystal|first1=David|year=2008|s2cid=145597019|doi-access=free | issn = 0266-0784 }}</ref>| vieta= 1| kilmė=[[Indoeuropiečių kalbos]] *[[Germanų prokalbė]] **[[Germanų kalbos]] ***[[Vakarų germanų kalbos]] ****[[Anglų-fryzų kalbos]] *****[[Anglų kalbos]] ******'''Anglų'''| oficiali= 53 šalys,<br />[[Jungtinės Tautos|JT]],<br />[[Europos Sąjunga|EU]],<br />[[Tautų Sandrauga]]| raštas= Lotynų ([[anglų kalbos abėcėlė|anglų abėcėlė]])| iso639-1=en| iso639-2=eng| iso639-3=eng| sil=ENG| paveikslėlis=Anglospeak (subnational version).svg}} '''Anglų kalba''' – [[germanų kalbos|germanų kalbų]] grupės kalba, kilusi iš [[germanų prokalbė]]s. Vartojama [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]], [[JAV]], [[Australija|Australijoje]], [[Airija|Airijos Respublikoje]], [[Naujoji Zelandija|Naujojoje Zelandijoje]], 60 % [[Kanada|Kanadoje]], iš dalies [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respublikoje]], [[Indija|Indijoje]]. Tai bendra oficiali [[JTO|Jungtinių Tautų]], [[ES|Europos Sąjungos]] ir daugelio kitų tarptautinių bei regioninių organizacijų kalba. Ji taip pat tapo ''de facto'' [[diplomatija|diplomatijos]], [[mokslas|mokslo]], [[tarptautinė prekyba|tarptautinės prekybos]], [[turizmas|turizmo]], [[aviacija|aviacijos]], [[pramogos|pramogų]] ir [[internetas|interneto]] kalba – labiausiai paplitusia [[Tarptautinė kalba|tarptautine kalba]].<ref>{{cite web|url=https://www.nytimes.com/2022/01/18/books/review/the-rise-of-english-rosemary-salomone.html|title=How the English Language Conquered the World|website=[[The New York Times]]|date=18 January 2022}}</ref> Per XX a. anglų kalba tapo pasauline ''[[lingua franca]]'' ir iš šio statuso išstūmė [[Prancūzų kalba|prancūzų kalbą]]. Daugelyje šalių anglų kalba mokoma mokyklose kaip pirmoji užsienio kalba, anglų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų kalba. == Istorija == Skiriama senoji (V–XI a.), vidurinė (XI–XV a.) ir naujoji (nuo XVI a.). [[Senoji anglų kalba]], arba anglosaksų kalba, pradėjo formuotis, kai V a. į [[keltai|keltų]] ([[Britai|britų]] ir [[Gėlai|gėlų]]) gyvenamą Britaniją iš [[Europa|Europos]] atsikėlė germanų gentys (anglai, saksai, jutai). Skiriami keturi anglosaksų kalbos dialektai: * anglų, kuri skirstoma į dvi patarmes: ** Nortumbrijos – į šiaurę nuo Humberio upės iki pat Edinburgo Škotijoje; vyravo literatūroje ir kultūroje iki [[Vikingai|vikingų]] invazijos (793 m. Lindisfarne antpuolis, 865 m. didysis išsilaipinimas), po to vyrauja Veseksas ** Mersijos * saksų * jutų Nuo VI a. pab. pasipildė [[lotynų kalba|lotyniškais]] žodžiais. [[Lotyniška abėcėlė]], kurios pagrindu formavosi [[anglų kalbos abėcėlė]], išstūmė germanų rašmenis – [[runos|runas]]. XI a. sustiprėjo [[skandinavų kalbos|skandinavų kalbų]] įtaka. Senoji anglų kalba turėjo daug galūnių, laisvą žodžių tvarką ir palyginti nedaug [[Skolinys|skolinių]]. Vidurinė anglų kalba pradėjo formuotis po Hastingso mūšio, kai Anglijoje įsitvirtino normanų kunigaikštis Vilhelmas Užkariautojas. Dvaro kalba tapo normanų kalba (prancūzų kalbos variantas). Prancūzų kalba labai paveikė senąją anglų kalbą. Pakito kalbos struktūra. Sumažėjo galūnių, atsirado daugiau analitinių formų, žodžių tvarka tapo griežtesnė, žodynas pasipildė prancūziškais ir lotyniškais žodžiais. Naujoji anglų kalba remiasi [[Londonas|Londono]] tarme, kuri XVI a. paplito Britų salose (išskyrus [[Škotija|Škotiją]]) kaip rašto kalba. == Paplitimas == [[Vaizdas:Detailed SVG map of the Anglophone world.svg|thumb|upright=3|center|Anglų kalbos paplitimas|{{legend|#045a8d|Daugumos gimtoji kalba}} {{legend|#0674b6|Viena iš oficialių kalbų ir daugumos gimtoji kalba}} {{legend|#439dd4|Oficiali kalba, bet mažumos gimtoji kalba}} {{legend|#9bbae1|Antrinė kalba: kuria kaip antrąja kalba, kalba daugiau nei 20 % gyventojų, „de facto“ darbo kalba, dėstoma švietimo srityse ir kt.}} ]] [[Vaizdas:AngluKPasiskirstymas.png|miniatiūra|dešinėje|Anglų kalbos tarmės]] Anglų kalba yra didelės dalies gyventojų [[gimtoji kalba]] šiose šalyse: * '''Jungtinėje Karalystėje''': ** ''Anglijoje'' ** ''Škotijoje'' (kartu su [[škotų gėlų kalba]]) ** ''Velse'' (kartu su [[valų kalba]]) ** ''Šiaurės Airijoje'' ** ''Meno saloje'' (kartu su [[menksiečių kalba]]) ** ''Normandų (Čenelio) salose'' (kartu su [[prancūzų kalba]]) ** ''Gibraltare'' (kartu su [[ispanų kalba]]) * '''Airijos Respublikoje''' (kartu su [[airių kalba]]) * '''JAV''' * '''Kanadoje''' (kartu su [[prancūzų kalba]]) * '''Australijoje''' * '''Naujojoje Zelandijoje''' (kartu su [[maorių kalba]]) * '''Pietų Afrikos Respublikoje''' (kartu su afrikanso, zulų, kosų, svazių, ndebelių, bapedžių, sesuto, tsongų, tsvanų, vendų kalbomis) * '''Maltoje''' (kartu su [[maltiečių kalba]]) * Kai kuriose '''Afrikos''', '''Pietų Amerikos''' ir '''Karibų salų''' šalyse === Valstybinė kalba === Anglų kalba yra valstybinė arba ''[[de facto]]'' valstybinė kalba šiose valstybėse: {| |valign=top| * * [[Antigva ir Barbuda]] * [[Australija]] * [[Bahamos]] * [[Barbadosas]] * [[Belizas]] (plačiau vartojama [[ispanų kalba]]) * [[Botsvana]] (kartu su ''čuana'' kalba) * [[JK]] * [[Dominika]] * [[Fidžis]] * [[Filipinai]] (kartu su [[filipinų kalba]]) * [[Gajana]] * [[Gambija]] * [[Gana]] * [[Grenada]] * [[Indija]] (kartu su [[hindi]] kalba) * [[Jamaika]] * [[JAV]] * [[Kamerūnas]] (kartu su [[prancūzų kalba]]) |valign=top| * [[Kanada]] (kartu su [[prancūzų kalba]]) * [[Kenija]] (kartu su [[suahilių kalba]]) * [[Kiribatis]] * [https://www.vardnica.lv/vardnicas/anglu-latviesu Latvia] * [[Lesotas]] (kartu su [[sesoto kalba]]) * [[Liberija]] * [[Malavis]] (kartu su chichewos kalba) * [[Malta]] (kartu su [[maltiečių kalba]]) * [[Maršalo Salos]] * [[Mauricijus]] (kartu su [[prancūzų kalba]]) * [[Mikronezija]] * [[Namibija]] (regioniniu lygiu pripažįstamos [[afrikanų kalba|afrikanų]] ir [[vokiečių kalba|vokiečių]] kalbos) * [[Naujoji Zelandija]] (kartu su [[maorių kalba]]) * [[Nauru]] (kartu su [[naurujiečių kalba]]) * [[Nigerija]] (su regioninėmis vietinių kalbomis) * [[Palau]] * [[Papua Naujoji Gvinėja]] * [[PAR]] (kartu su [[afrikanų kalba]]) |valign=top| * [[Ruanda]] (kartu su [[kirundi kalba|kirundi]] ir [[prancūzų kalba|prancūzų]] kalbomis * [[Saliamono Salos]] * [[Samoa]] (kartu su [[samoa kalba]]) * [[Seišeliai]] (kartu au [[prancūzų kalba|prancūzų]] ir [[kreolų kalbos|Seišelių kreolų (seselva)]] kalbomis) * [[Sent Kitsas ir Nevis]] * [[Sent Lusija]] * [[Sent Vinsentas ir Grenadinai]] * [[Siera Leonė]] * [[Singapūras]] (kartu au [[malajų kalba|malajų]], [[kinų kalba|kinų]] ir [[tamilų kalba|tamilų]] kalbomis) * [[Svazilandas]] (kartu su [[svazių kalba]]) * [[Tanzanija]] (kartu su [[suahilių kalba]]) * [[Tonga]] (kartu su [[tongos kalba|tongiečių kalba]]) * [[Trinidadas ir Tobagas]] * [[Tuvalu]] * [[Uganda]] * [[Vanuatu]] (kartu su [[bislama]] ir [[prancūzų kalba|prancūzų]] kalbomis) * [[Zambija]] * [[Zimbabvė]] (regioniniu lygiu pripažįstama [[mašonų kalba]]) |} === Anglų kalba Lietuvoje === Lietuvoje anglų kalba pradėta dėstyti tik [[XIX amžius|XIX]] amžiaus pradžioje Vilniaus universitete. Amžiaus pabaigoje JAV išleistos pirmosios mokomosios knygos – 1875 metais parengtas M. Tvarausko žodynas ''Tłumoczius'' arba ''Słownikas angielckaj-lietuwyszkas ir lietuwyszkaj-angielskas'', 1903–1905 metais A. Lelio žodynai. Vėliau gramatikos ir žodynai ruošti [[Vytauto Didžiojo universitetas|VDU]] dėstytojų. 1962 metais [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] įkurta Anglų kalbos katedra (vėliau – Anglų filologijos), anglų kalba pradėta dėstyti daugelyje aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų. Po nepriklausomybės atkūrimo anglų kalbą mokytis pasirenka iki 93 % visų moksleivių.<ref>[https://lietuvosdiena.lrytas.lt/-12828122031280847936-moksleiviai-vis-re%C4%8Diau-renkasi-vokie%C4%8Di%C5%B3-pranc%C5%ABz%C5%B3-kalbas.htm Moksleiviai vis rečiau renkasi vokiečių, prancūzų kalbas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201130163323/https://lietuvosdiena.lrytas.lt/-12828122031280847936-moksleiviai-vis-re%C4%8Diau-renkasi-vokie%C4%8Di%C5%B3-pranc%C5%ABz%C5%B3-kalbas.htm |date=2020-11-30 }}</ref> [[2019]] m. Lietuvoje anglų valstybinį brandos egzaminą laikė daugiau kandidatų, nei valstybinį lietuvių kalbos egzaminą (19160 lyginant su 17904 lietuvių).<ref>{{Cite web |title=Skelbiami lietuvių, anglų, biologijos egzaminų rezultatai: kiek prasčiau nei pernai |author= |work=lrytas.lt |date=2019-07-04 |access-date=2024-02-21 |url= https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/07/04/news/skelbiami-lietuviu-anglu-biologijos-egzaminu-rezultatai-kiek-prasciau-nei-pernai-10985780}}</ref> Pasak VLKK pirmininko A. Adomaičio, anglų kalbos invazija į Lietuvos žmonių gyvenimą vyksta neįtikėtinai sparčiai ir sėkmingai. Tam ypač pasiduoda jaunimas.<ref>{{Cite web |title=A. Antanaitis: didžiausia grėsmė lietuvių kalbai – anglų kalbos aukštinimas |trans-title= |author= |work=DIENA.lt |date=2019-02-11 |access-date=2024-02-21 |url= https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/antanaitis-didziausia-gresme-lietuviu-kalbai-anglu-kalbos-aukstinimas-900800 |language=lt}}</ref> Nevartotini [[Anglicizmas|anglicizmai]] kartais girdimi radijo, TV laidose. Kai kurie viešieji užrašai, įmonių pavadinimai, prekiniai ženklai Lietuvoje yra užrašomi angliškai. Angliški pavadinimai suteikiami verslo centrams, gyvenamųjų namų kvartalams<ref>http://www.citynow.org/</ref>. Angliškas pavadinimas „Independence“ suteiktas [[Independence|Lietuvai skirtam SGD laivui-saugyklai]]. == Gramatika == {{pagr|Anglų kalbos gramatika}} Anglų kalba – [[analitinė kalba|analitinė]], palyginti su kitomis [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbomis]], [[Kaityba (kalbotyra)|kaityba]] anglų kalboje yra minimali. Gausu pagalbinių žodžių, maža [[Galūnė (kalbotyra)|galūnių]], santykiai tarp žodžių sakinyje reiškiami griežta [[žodžių tvarka]] (SVO). Yra trys [[Linksnis|linksniai]]: [[vardininkas]] (arba ''subjektyvinis linksnis'', nurodo veikėją ― '''''Mary''' washes her car'' 'Merė plauna savo automobilį'), [[kilmininkas]] (arba ''posesyvinis linksnis'', nurodo priklausymą ― ''This is '''Mary’s''' car'' 'Tai yra Merės automobilis') ir [[Papildinys|papildinio]] linksnis (arba ''objektyvinis linksnis''), kuris su daiktavardžiais [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiškai]] neišreikštas (''I see '''Mary''''' 'Aš matau Merę', ''I live with '''Mary''''' 'Aš gyvenu su Mere'); papildinio linksnis yra [[Naudininkas|naudininko]], [[Galininkas|galininko]] ir kitokių linksnių su [[Prielinksnis|prielinksniais]] junginys. Santykius, kurie lietuvių kalboje nusakomi atskirais linksniais, parodo [[Prielinksnis|prielinksniai]]. Kai kurių [[Įvardis|įvardžių]] objektyvinio linksnio forma skiriasi nuo subjektyvinio (''he'' 'jis' ― ''him'' 'jam / jį', ''with him'' 'su juo'). Daiktavardžiai turi vyriškąją arba moteriškąją [[Gramatinė giminė|giminę]], jeigu jie yra žmonės ar gyvūnai, kurių lytis žinoma. Jų giminę rodo įvardžiai ''he'' 'jis' ir ''she'' 'ji', kuriais daiktavardžiai įvardijami. Visais kitais atvejais vartojamas bevardės giminės įvardis ''it'' 'tai'. Daiktavardžiai neturi jų giminę signalizuojančių galūnių, nors nedidelė grupė gali turėti giminę nurodančių [[Priesaga|priesagų]]: ''actor'' 'aktorius' – ''actress'' 'aktorė', ''poet'' 'poetas' – ''poetess'' 'poetė', ''lion'' 'liūtas' – ''lioness'' 'liūtė'. Kitais atvejais giminė gali būti reiškiama [[Dūrinys|sudurtiniais žodžiais]], pavyzdžiui, ''schoolmistress'' 'mokytoja' < ''school'' 'mokykla' + ''mistress'' 'ponia', ''workwoman'' 'darbininkė' < ''work'' 'darbas' + ''woman'' 'moteris', ''showgirl'' 'šokėja, dainininkė' < ''show'' 'pramoginis pasirodymas' + ''girl'' 'mergina', ''milkmaid'' 'pienininkė' < ''milk'' 'pienas' + ''maid'' 'tarnaitė; mergelė' ir panašiai. Tačiau dauguma daiktavardžių giminės nerodo jokiais būdais: ''player'' 'žaidėjas / žaidėja', ''scholar'' 'mokslininkas / mokslininkė', ''driver'' 'vairuotojas /vairuotoja'. Moteriškajai giminei pažymėti su daiktavardžiu gali būti vartojami atskiri žodžiai ''woman'' 'moteris', ''girl'' 'mergina, mergaitė', ''female'' 'moteris; patelė' ir pan.: ''woman driver'' 'vairuotoja', ''dance girl'' 'šokėja' (''dance'' 'šokis'), ''female student'' 'studentė', ''female deer'' 'elnė'. Panaši sistema gali būti naudojama vyriškajai giminei nurodyti, vartojant žodžius ''man'' 'vyras', ''boy'' 'berniukas', ''male'' 'vyras; patinas' ir pan.: ''Englishman'' 'anglas', ''Jewish man'' 'žydas', ''liftboy'' 'liftininkas', ''male student'' 'studentas', ''male deer'' 'elnias'. Šiuolaikinėje anglų kalboje, skirtingai nei dabartinėse [[Vokiečių kalba|vokiečių]], [[Olandų kalba|olandų]], [[romanų kalbos|romanų]], [[baltų kalbos|baltų]] ir [[slavų kalbos]]e, [[Būdvardis|būdvardžiai]] neturi giminių ir [[Derinimas (kalbotyra)|derinimo]]. Būdvardžiai iš viso nelinksniuojami ('''''big''' dog'' 'didelis šuo', '''''big''' dog’s'' 'didelio šuns', ''with '''big''' dog'' 'su dideliu šunimi', '''''big''' dogs'' 'dideli šunys'). [[Veiksmažodis|Veiksmažodžiai]], išskyrus ''to be'' 'būti', turi tik esamojo laiko [[Vienaskaita|vienaskaitos]] trečiojo [[Asmuo (gramatika)|asmens]] galūnę ''-s, -es'', o visi kiti asmenys ir [[Gramatinis laikas|laikai]] – be [[Galūnė (kalbotyra)|galūnių]], neasmenuojami. Veiksmažodžiai pasižymi išplėtota laikų ir [[Veikslas|veikslų]] sistema, yra 12 pagrindinių laikų formų: 2 vientisinės ir 10 sudėtinių ([[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] taip pat yra 12 laikų formų: 4 vientisinės ir 8 sudėtinės). Žodyne daug [[Prancūzų kalba|prancūzų]], [[Lotynų kalba|lotynų]], [[Šiaurės germanų kalbos|skandinavų]] ir kt. kalbų žodžių. Rašyba archajiška, per šimtmečius nutolusi nuo tarimo. Pati kalba turi daugybę [[Tarmė|tarmių]] bei regioninių variantų, kai kurie labai skiriasi nuo [[Bendrinė kalba|bendrinės kalbos]]. XVII–XIX a. anglų kalba paplito [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] kolonijose. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]], [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]], [[Australija|Australijoje]] ir kitose šalyse vartojama anglų kalba šiek tiek skiriasi tarimu ir žodynu. == Žodynas == [[Vaizdas:Origins of English PieChart 2D.svg|miniatiūra|Anglų kalbos žodžių kilmė]] Anglų kalbos [[leksika]] šimtmečių eigoje stipriai kito.<ref>[http://www1.ku-eichstaett.de/SLF/EngluVglSW/OnOnMon1.pdf ''English and General Historical Lexicology'' (Joachim Grzega ir Marion Schöner)]</ref> Thomas Finkenstaedt ir Dieter Wolff 1974 m. atlikto 80 000 žodžių kompiuterizuoto tyrimo duomenimis<ref>{{cite book |last=Finkenstaedt |first=Thomas |author2=Dieter Wolff |title=Ordered profusion; studies in dictionaries and the English lexicon |publisher=C. Winter |year=1973 |isbn=3-533-02253-6}}</ref>, anglų kalbos žodžiai kilę iš šių kalbų: * ''[[Langues d'oïl]]'', įskaitant prancūzų ir senąją normanų kalbas – [[:en:List of English words of French origin|28,3 %]] * Lotynų kalba, įskaitant moderniąją mokslinę lotynų kalbą – 28,24 % * Kitos [[germanų kalbos]] (jų tarpe – ir žodžiai, tiesiogiai perduoti [[senoji anglų kalba|senosios anglų kalbos]]) – 25 % * Graikų kalba – 5,32 % * Kilmė nežinoma – 4,03 % * Kilę iš tikrinių pavadinimų – 3,28 % * Kitos kalbos, iš kurių paveldėta mažiau nei 1 % žodžių. [[Joseph M. Williams|Džozefo Viljamso]] atlikto 10 000 žodžių tyrimo, publikuoto veikale „Anglų kalbos ištakos“, duomenimis<ref>[http://www.amazon.com/dp/0029344700 Joseph M. Willams, Origins of the English Language at Amazon.com]</ref> gauta tokia statistika: * Prancūzų kalba (''langue d’oïl''): 41 % „Gryna“ anglų kalba: 33 % Lotynų kalba: 15 % Senovės skandinavų kalba: 2 % Olandų kalba: 1 % Kitos kalbos: 10 % == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.bbc.co.uk/news/10318089 Žiūrėti anglų kalbos, britų dialektu (BBC News) TV žinių kanalą] * [http://www.bbc.co.uk/worldservice/meta/tx/nb/live/ennws.asx Pasiklausyti anglų kalbos, britų dialektu (BBC World Service News) radijo stotį] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110202041131/http://www.bbc.co.uk/worldservice/meta/tx/nb/live/ennws.asx |date=2011-02-02 }} * [http://player.streamtheworld.com/_players/citadel/?sid=826&nid=2920 Pasiklausyti anglų kalbos, amerikiečių dialektu, Niujorko (77 WABC) radijo stotį] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101017030447/http://player.streamtheworld.com/_players/citadel/?sid=826&nid=2920 |date=2010-10-17 }} * [http://player.streamtheworld.com/_players/wgn/ Pasiklausyti anglų kalbos, amerikiečių dialektu, Čikagos (720 WGN) radijo stotį] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101007023453/http://player.streamtheworld.com/_players/wgn/ |date=2010-10-07 }} * [http://www.cbc.ca/video/radio-popup.html#/networkKey=cbc_radio_one&programKey=toronto Pasiklausyti anglų kalbos, kanadiečių dialektu, Toronto (CBC Radio One) radijo stotį] * [http://www.news1130.com/listenLive Pasiklausyti anglų kalbos, kanadiečių dialektu, Vankuverio (News1130) radijo stotį] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100913040648/http://www.news1130.com/listenLive |date=2010-09-13 }} * [http://www.abc.net.au/streaming/newsradio.asx Pasiklausyti anglų kalbos, australiečių dialektu, (ABC NewsRadio) radijo stotį] * [http://www.radionz.co.nz/audio/live/national/adaptive.asx Pasiklausyti anglų kalbos, naujazelandiečių dialektu, (Radio New Zealand National) radijo stotį] {{InterWiki|code=en}} {{Vikižodynas|anglų kalba|no=T}} * {{Ethnologue|eng}} * [http://members.multimania.co.uk/rre/RPA-Paper-2007.html Re-Romanization of English]{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110811030554/http://members.multimania.co.uk/rre/RPA-Paper-2007.html |date=2011-08-11 }} {{Germanų kalbos}} {{Commons|Category:English language|no=T}} [[Kategorija:Anglų kalba| ]] r8dwfan1rt9zote2fz2a25c3rzyp6xh 7897776 7897760 2026-08-07T14:51:09Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-43457-27 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (InternetArchiveBot keitimas) 7857392 wikitext text/x-wiki {{kalba |kalba=Anglų kalba<br /> '''''English''''' | spalva=lawngreen| šalys=[[Anglų kalba#Paplitimas|skaitykite žemiau]]| kalbančiųjų=380 mln. (gimtoji)<br>Apie 2 mlrd. (gimtoji ir antroji)<ref>{{Cite journal|title=Two thousand million?|url=https://archive.org/details/english-today_2008-03_24_1/page/3|journal=English Today|volume=24|issue=1|pages=3–6|language=en-US|doi=10.1017/S0266078408000023|last1=Crystal|first1=David|year=2008|s2cid=145597019|doi-access=free | issn = 0266-0784 }}</ref>| vieta= 1| kilmė=[[Indoeuropiečių kalbos]] *[[Germanų prokalbė]] **[[Germanų kalbos]] ***[[Vakarų germanų kalbos]] ****[[Anglų-fryzų kalbos]] *****[[Anglų kalbos]] ******'''Anglų'''| oficiali= 53 šalys,<br />[[Jungtinės Tautos|JT]],<br />[[Europos Sąjunga|EU]],<br />[[Tautų Sandrauga]]| raštas= Lotynų ([[anglų kalbos abėcėlė|anglų abėcėlė]])| iso639-1=en| iso639-2=eng| iso639-3=eng| sil=ENG| paveikslėlis=Anglospeak (subnational version).svg}} '''Anglų kalba''' – [[germanų kalbos|germanų kalbų]] grupės kalba, kilusi iš [[germanų prokalbė]]s. Vartojama [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]], [[JAV]], [[Australija|Australijoje]], [[Airija|Airijos Respublikoje]], [[Naujoji Zelandija|Naujojoje Zelandijoje]], 60 % [[Kanada|Kanadoje]], iš dalies [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respublikoje]], [[Indija|Indijoje]]. Tai bendra oficiali [[JTO|Jungtinių Tautų]], [[ES|Europos Sąjungos]] ir daugelio kitų tarptautinių bei regioninių organizacijų kalba. Ji taip pat tapo ''de facto'' [[diplomatija|diplomatijos]], [[mokslas|mokslo]], [[tarptautinė prekyba|tarptautinės prekybos]], [[turizmas|turizmo]], [[aviacija|aviacijos]], [[pramogos|pramogų]] ir [[internetas|interneto]] kalba – labiausiai paplitusia [[Tarptautinė kalba|tarptautine kalba]].<ref>{{cite web|url=https://www.nytimes.com/2022/01/18/books/review/the-rise-of-english-rosemary-salomone.html|title=How the English Language Conquered the World|website=[[The New York Times]]|date=18 January 2022}}</ref> Per XX a. anglų kalba tapo pasauline ''[[lingua franca]]'' ir iš šio statuso išstūmė [[Prancūzų kalba|prancūzų kalbą]]. Daugelyje šalių anglų kalba mokoma mokyklose kaip pirmoji užsienio kalba, anglų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų kalba. == Istorija == Skiriama senoji (V–XI a.), vidurinė (XI–XV a.) ir naujoji (nuo XVI a.). [[Senoji anglų kalba]], arba anglosaksų kalba, pradėjo formuotis, kai V a. į [[keltai|keltų]] ([[Britai|britų]] ir [[Gėlai|gėlų]]) gyvenamą Britaniją iš [[Europa|Europos]] atsikėlė germanų gentys (anglai, saksai, jutai). Skiriami keturi anglosaksų kalbos dialektai: * anglų, kuri skirstoma į dvi patarmes: ** Nortumbrijos – į šiaurę nuo Humberio upės iki pat Edinburgo Škotijoje; vyravo literatūroje ir kultūroje iki [[Vikingai|vikingų]] invazijos (793 m. Lindisfarne antpuolis, 865 m. didysis išsilaipinimas), po to vyrauja Veseksas ** Mersijos * saksų * jutų Nuo VI a. pab. pasipildė [[lotynų kalba|lotyniškais]] žodžiais. [[Lotyniška abėcėlė]], kurios pagrindu formavosi [[anglų kalbos abėcėlė]], išstūmė germanų rašmenis – [[runos|runas]]. XI a. sustiprėjo [[skandinavų kalbos|skandinavų kalbų]] įtaka. Senoji anglų kalba turėjo daug galūnių, laisvą žodžių tvarką ir palyginti nedaug [[Skolinys|skolinių]]. Vidurinė anglų kalba pradėjo formuotis po Hastingso mūšio, kai Anglijoje įsitvirtino normanų kunigaikštis Vilhelmas Užkariautojas. Dvaro kalba tapo normanų kalba (prancūzų kalbos variantas). Prancūzų kalba labai paveikė senąją anglų kalbą. Pakito kalbos struktūra. Sumažėjo galūnių, atsirado daugiau analitinių formų, žodžių tvarka tapo griežtesnė, žodynas pasipildė prancūziškais ir lotyniškais žodžiais. Naujoji anglų kalba remiasi [[Londonas|Londono]] tarme, kuri XVI a. paplito Britų salose (išskyrus [[Škotija|Škotiją]]) kaip rašto kalba. == Paplitimas == [[Vaizdas:Detailed SVG map of the Anglophone world.svg|thumb|upright=3|center|Anglų kalbos paplitimas|{{legend|#045a8d|Daugumos gimtoji kalba}} {{legend|#0674b6|Viena iš oficialių kalbų ir daugumos gimtoji kalba}} {{legend|#439dd4|Oficiali kalba, bet mažumos gimtoji kalba}} {{legend|#9bbae1|Antrinė kalba: kuria kaip antrąja kalba, kalba daugiau nei 20 % gyventojų, „de facto“ darbo kalba, dėstoma švietimo srityse ir kt.}} ]] [[Vaizdas:AngluKPasiskirstymas.png|miniatiūra|dešinėje|Anglų kalbos tarmės]] Anglų kalba yra didelės dalies gyventojų [[gimtoji kalba]] šiose šalyse: * '''Jungtinėje Karalystėje''': ** ''Anglijoje'' ** ''Škotijoje'' (kartu su [[škotų gėlų kalba]]) ** ''Velse'' (kartu su [[valų kalba]]) ** ''Šiaurės Airijoje'' ** ''Meno saloje'' (kartu su [[menksiečių kalba]]) ** ''Normandų (Čenelio) salose'' (kartu su [[prancūzų kalba]]) ** ''Gibraltare'' (kartu su [[ispanų kalba]]) * '''Airijos Respublikoje''' (kartu su [[airių kalba]]) * '''JAV''' * '''Kanadoje''' (kartu su [[prancūzų kalba]]) * '''Australijoje''' * '''Naujojoje Zelandijoje''' (kartu su [[maorių kalba]]) * '''Pietų Afrikos Respublikoje''' (kartu su afrikanso, zulų, kosų, svazių, ndebelių, bapedžių, sesuto, tsongų, tsvanų, vendų kalbomis) * '''Maltoje''' (kartu su [[maltiečių kalba]]) * Kai kuriose '''Afrikos''', '''Pietų Amerikos''' ir '''Karibų salų''' šalyse === Valstybinė kalba === Anglų kalba yra valstybinė arba ''[[de facto]]'' valstybinė kalba šiose valstybėse: {| |valign=top| * * [[Antigva ir Barbuda]] * [[Australija]] * [[Bahamos]] * [[Barbadosas]] * [[Belizas]] (plačiau vartojama [[ispanų kalba]]) * [[Botsvana]] (kartu su ''čuana'' kalba) * [[JK]] * [[Dominika]] * [[Fidžis]] * [[Filipinai]] (kartu su [[filipinų kalba]]) * [[Gajana]] * [[Gambija]] * [[Gana]] * [[Grenada]] * [[Indija]] (kartu su [[hindi]] kalba) * [[Jamaika]] * [[JAV]] * [[Kamerūnas]] (kartu su [[prancūzų kalba]]) |valign=top| * [[Kanada]] (kartu su [[prancūzų kalba]]) * [[Kenija]] (kartu su [[suahilių kalba]]) * [[Kiribatis]] * [[Lesotas]] (kartu su [[sesoto kalba]]) * [[Liberija]] * [[Malavis]] (kartu su chichewos kalba) * [[Malta]] (kartu su [[maltiečių kalba]]) * [[Maršalo Salos]] * [[Mauricijus]] (kartu su [[prancūzų kalba]]) * [[Mikronezija]] * [[Namibija]] (regioniniu lygiu pripažįstamos [[afrikanų kalba|afrikanų]] ir [[vokiečių kalba|vokiečių]] kalbos) * [[Naujoji Zelandija]] (kartu su [[maorių kalba]]) * [[Nauru]] (kartu su [[naurujiečių kalba]]) * [[Nigerija]] (su regioninėmis vietinių kalbomis) * [[Palau]] * [[Papua Naujoji Gvinėja]] * [[PAR]] (kartu su [[afrikanų kalba]]) |valign=top| * [[Ruanda]] (kartu su [[kirundi kalba|kirundi]] ir [[prancūzų kalba|prancūzų]] kalbomis * [[Saliamono Salos]] * [[Samoa]] (kartu su [[samoa kalba]]) * [[Seišeliai]] (kartu au [[prancūzų kalba|prancūzų]] ir [[kreolų kalbos|Seišelių kreolų (seselva)]] kalbomis) * [[Sent Kitsas ir Nevis]] * [[Sent Lusija]] * [[Sent Vinsentas ir Grenadinai]] * [[Siera Leonė]] * [[Singapūras]] (kartu au [[malajų kalba|malajų]], [[kinų kalba|kinų]] ir [[tamilų kalba|tamilų]] kalbomis) * [[Svazilandas]] (kartu su [[svazių kalba]]) * [[Tanzanija]] (kartu su [[suahilių kalba]]) * [[Tonga]] (kartu su [[tongos kalba|tongiečių kalba]]) * [[Trinidadas ir Tobagas]] * [[Tuvalu]] * [[Uganda]] * [[Vanuatu]] (kartu su [[bislama]] ir [[prancūzų kalba|prancūzų]] kalbomis) * [[Zambija]] * [[Zimbabvė]] (regioniniu lygiu pripažįstama [[mašonų kalba]]) |} === Anglų kalba Lietuvoje === Lietuvoje anglų kalba pradėta dėstyti tik [[XIX amžius|XIX]] amžiaus pradžioje Vilniaus universitete. Amžiaus pabaigoje JAV išleistos pirmosios mokomosios knygos – 1875 metais parengtas M. Tvarausko žodynas ''Tłumoczius'' arba ''Słownikas angielckaj-lietuwyszkas ir lietuwyszkaj-angielskas'', 1903–1905 metais A. Lelio žodynai. Vėliau gramatikos ir žodynai ruošti [[Vytauto Didžiojo universitetas|VDU]] dėstytojų. 1962 metais [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] įkurta Anglų kalbos katedra (vėliau – Anglų filologijos), anglų kalba pradėta dėstyti daugelyje aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų. Po nepriklausomybės atkūrimo anglų kalbą mokytis pasirenka iki 93 % visų moksleivių.<ref>[https://lietuvosdiena.lrytas.lt/-12828122031280847936-moksleiviai-vis-re%C4%8Diau-renkasi-vokie%C4%8Di%C5%B3-pranc%C5%ABz%C5%B3-kalbas.htm Moksleiviai vis rečiau renkasi vokiečių, prancūzų kalbas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201130163323/https://lietuvosdiena.lrytas.lt/-12828122031280847936-moksleiviai-vis-re%C4%8Diau-renkasi-vokie%C4%8Di%C5%B3-pranc%C5%ABz%C5%B3-kalbas.htm |date=2020-11-30 }}</ref> [[2019]] m. Lietuvoje anglų valstybinį brandos egzaminą laikė daugiau kandidatų, nei valstybinį lietuvių kalbos egzaminą (19160 lyginant su 17904 lietuvių).<ref>{{Cite web |title=Skelbiami lietuvių, anglų, biologijos egzaminų rezultatai: kiek prasčiau nei pernai |author= |work=lrytas.lt |date=2019-07-04 |access-date=2024-02-21 |url= https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/07/04/news/skelbiami-lietuviu-anglu-biologijos-egzaminu-rezultatai-kiek-prasciau-nei-pernai-10985780}}</ref> Pasak VLKK pirmininko A. Adomaičio, anglų kalbos invazija į Lietuvos žmonių gyvenimą vyksta neįtikėtinai sparčiai ir sėkmingai. Tam ypač pasiduoda jaunimas.<ref>{{Cite web |title=A. Antanaitis: didžiausia grėsmė lietuvių kalbai – anglų kalbos aukštinimas |trans-title= |author= |work=DIENA.lt |date=2019-02-11 |access-date=2024-02-21 |url= https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/antanaitis-didziausia-gresme-lietuviu-kalbai-anglu-kalbos-aukstinimas-900800 |language=lt}}</ref> Nevartotini [[Anglicizmas|anglicizmai]] kartais girdimi radijo, TV laidose. Kai kurie viešieji užrašai, įmonių pavadinimai, prekiniai ženklai Lietuvoje yra užrašomi angliškai. Angliški pavadinimai suteikiami verslo centrams, gyvenamųjų namų kvartalams<ref>http://www.citynow.org/</ref>. Angliškas pavadinimas „Independence“ suteiktas [[Independence|Lietuvai skirtam SGD laivui-saugyklai]]. == Gramatika == {{pagr|Anglų kalbos gramatika}} Anglų kalba – [[analitinė kalba|analitinė]], palyginti su kitomis [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbomis]], [[Kaityba (kalbotyra)|kaityba]] anglų kalboje yra minimali. Gausu pagalbinių žodžių, maža [[Galūnė (kalbotyra)|galūnių]], santykiai tarp žodžių sakinyje reiškiami griežta [[žodžių tvarka]] (SVO). Yra trys [[Linksnis|linksniai]]: [[vardininkas]] (arba ''subjektyvinis linksnis'', nurodo veikėją ― '''''Mary''' washes her car'' 'Merė plauna savo automobilį'), [[kilmininkas]] (arba ''posesyvinis linksnis'', nurodo priklausymą ― ''This is '''Mary’s''' car'' 'Tai yra Merės automobilis') ir [[Papildinys|papildinio]] linksnis (arba ''objektyvinis linksnis''), kuris su daiktavardžiais [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiškai]] neišreikštas (''I see '''Mary''''' 'Aš matau Merę', ''I live with '''Mary''''' 'Aš gyvenu su Mere'); papildinio linksnis yra [[Naudininkas|naudininko]], [[Galininkas|galininko]] ir kitokių linksnių su [[Prielinksnis|prielinksniais]] junginys. Santykius, kurie lietuvių kalboje nusakomi atskirais linksniais, parodo [[Prielinksnis|prielinksniai]]. Kai kurių [[Įvardis|įvardžių]] objektyvinio linksnio forma skiriasi nuo subjektyvinio (''he'' 'jis' ― ''him'' 'jam / jį', ''with him'' 'su juo'). Daiktavardžiai turi vyriškąją arba moteriškąją [[Gramatinė giminė|giminę]], jeigu jie yra žmonės ar gyvūnai, kurių lytis žinoma. Jų giminę rodo įvardžiai ''he'' 'jis' ir ''she'' 'ji', kuriais daiktavardžiai įvardijami. Visais kitais atvejais vartojamas bevardės giminės įvardis ''it'' 'tai'. Daiktavardžiai neturi jų giminę signalizuojančių galūnių, nors nedidelė grupė gali turėti giminę nurodančių [[Priesaga|priesagų]]: ''actor'' 'aktorius' – ''actress'' 'aktorė', ''poet'' 'poetas' – ''poetess'' 'poetė', ''lion'' 'liūtas' – ''lioness'' 'liūtė'. Kitais atvejais giminė gali būti reiškiama [[Dūrinys|sudurtiniais žodžiais]], pavyzdžiui, ''schoolmistress'' 'mokytoja' < ''school'' 'mokykla' + ''mistress'' 'ponia', ''workwoman'' 'darbininkė' < ''work'' 'darbas' + ''woman'' 'moteris', ''showgirl'' 'šokėja, dainininkė' < ''show'' 'pramoginis pasirodymas' + ''girl'' 'mergina', ''milkmaid'' 'pienininkė' < ''milk'' 'pienas' + ''maid'' 'tarnaitė; mergelė' ir panašiai. Tačiau dauguma daiktavardžių giminės nerodo jokiais būdais: ''player'' 'žaidėjas / žaidėja', ''scholar'' 'mokslininkas / mokslininkė', ''driver'' 'vairuotojas /vairuotoja'. Moteriškajai giminei pažymėti su daiktavardžiu gali būti vartojami atskiri žodžiai ''woman'' 'moteris', ''girl'' 'mergina, mergaitė', ''female'' 'moteris; patelė' ir pan.: ''woman driver'' 'vairuotoja', ''dance girl'' 'šokėja' (''dance'' 'šokis'), ''female student'' 'studentė', ''female deer'' 'elnė'. Panaši sistema gali būti naudojama vyriškajai giminei nurodyti, vartojant žodžius ''man'' 'vyras', ''boy'' 'berniukas', ''male'' 'vyras; patinas' ir pan.: ''Englishman'' 'anglas', ''Jewish man'' 'žydas', ''liftboy'' 'liftininkas', ''male student'' 'studentas', ''male deer'' 'elnias'. Šiuolaikinėje anglų kalboje, skirtingai nei dabartinėse [[Vokiečių kalba|vokiečių]], [[Olandų kalba|olandų]], [[romanų kalbos|romanų]], [[baltų kalbos|baltų]] ir [[slavų kalbos]]e, [[Būdvardis|būdvardžiai]] neturi giminių ir [[Derinimas (kalbotyra)|derinimo]]. Būdvardžiai iš viso nelinksniuojami ('''''big''' dog'' 'didelis šuo', '''''big''' dog’s'' 'didelio šuns', ''with '''big''' dog'' 'su dideliu šunimi', '''''big''' dogs'' 'dideli šunys'). [[Veiksmažodis|Veiksmažodžiai]], išskyrus ''to be'' 'būti', turi tik esamojo laiko [[Vienaskaita|vienaskaitos]] trečiojo [[Asmuo (gramatika)|asmens]] galūnę ''-s, -es'', o visi kiti asmenys ir [[Gramatinis laikas|laikai]] – be [[Galūnė (kalbotyra)|galūnių]], neasmenuojami. Veiksmažodžiai pasižymi išplėtota laikų ir [[Veikslas|veikslų]] sistema, yra 12 pagrindinių laikų formų: 2 vientisinės ir 10 sudėtinių ([[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] taip pat yra 12 laikų formų: 4 vientisinės ir 8 sudėtinės). Žodyne daug [[Prancūzų kalba|prancūzų]], [[Lotynų kalba|lotynų]], [[Šiaurės germanų kalbos|skandinavų]] ir kt. kalbų žodžių. Rašyba archajiška, per šimtmečius nutolusi nuo tarimo. Pati kalba turi daugybę [[Tarmė|tarmių]] bei regioninių variantų, kai kurie labai skiriasi nuo [[Bendrinė kalba|bendrinės kalbos]]. XVII–XIX a. anglų kalba paplito [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] kolonijose. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]], [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]], [[Australija|Australijoje]] ir kitose šalyse vartojama anglų kalba šiek tiek skiriasi tarimu ir žodynu. == Žodynas == [[Vaizdas:Origins of English PieChart 2D.svg|miniatiūra|Anglų kalbos žodžių kilmė]] Anglų kalbos [[leksika]] šimtmečių eigoje stipriai kito.<ref>[http://www1.ku-eichstaett.de/SLF/EngluVglSW/OnOnMon1.pdf ''English and General Historical Lexicology'' (Joachim Grzega ir Marion Schöner)]</ref> Thomas Finkenstaedt ir Dieter Wolff 1974 m. atlikto 80 000 žodžių kompiuterizuoto tyrimo duomenimis<ref>{{cite book |last=Finkenstaedt |first=Thomas |author2=Dieter Wolff |title=Ordered profusion; studies in dictionaries and the English lexicon |publisher=C. Winter |year=1973 |isbn=3-533-02253-6}}</ref>, anglų kalbos žodžiai kilę iš šių kalbų: * ''[[Langues d'oïl]]'', įskaitant prancūzų ir senąją normanų kalbas – [[:en:List of English words of French origin|28,3 %]] * Lotynų kalba, įskaitant moderniąją mokslinę lotynų kalbą – 28,24 % * Kitos [[germanų kalbos]] (jų tarpe – ir žodžiai, tiesiogiai perduoti [[senoji anglų kalba|senosios anglų kalbos]]) – 25 % * Graikų kalba – 5,32 % * Kilmė nežinoma – 4,03 % * Kilę iš tikrinių pavadinimų – 3,28 % * Kitos kalbos, iš kurių paveldėta mažiau nei 1 % žodžių. [[Joseph M. Williams|Džozefo Viljamso]] atlikto 10 000 žodžių tyrimo, publikuoto veikale „Anglų kalbos ištakos“, duomenimis<ref>[http://www.amazon.com/dp/0029344700 Joseph M. Willams, Origins of the English Language at Amazon.com]</ref> gauta tokia statistika: * Prancūzų kalba (''langue d’oïl''): 41 % „Gryna“ anglų kalba: 33 % Lotynų kalba: 15 % Senovės skandinavų kalba: 2 % Olandų kalba: 1 % Kitos kalbos: 10 % == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.bbc.co.uk/news/10318089 Žiūrėti anglų kalbos, britų dialektu (BBC News) TV žinių kanalą] * [http://www.bbc.co.uk/worldservice/meta/tx/nb/live/ennws.asx Pasiklausyti anglų kalbos, britų dialektu (BBC World Service News) radijo stotį] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110202041131/http://www.bbc.co.uk/worldservice/meta/tx/nb/live/ennws.asx |date=2011-02-02 }} * [http://player.streamtheworld.com/_players/citadel/?sid=826&nid=2920 Pasiklausyti anglų kalbos, amerikiečių dialektu, Niujorko (77 WABC) radijo stotį] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101017030447/http://player.streamtheworld.com/_players/citadel/?sid=826&nid=2920 |date=2010-10-17 }} * [http://player.streamtheworld.com/_players/wgn/ Pasiklausyti anglų kalbos, amerikiečių dialektu, Čikagos (720 WGN) radijo stotį] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101007023453/http://player.streamtheworld.com/_players/wgn/ |date=2010-10-07 }} * [http://www.cbc.ca/video/radio-popup.html#/networkKey=cbc_radio_one&programKey=toronto Pasiklausyti anglų kalbos, kanadiečių dialektu, Toronto (CBC Radio One) radijo stotį] * [http://www.news1130.com/listenLive Pasiklausyti anglų kalbos, kanadiečių dialektu, Vankuverio (News1130) radijo stotį] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100913040648/http://www.news1130.com/listenLive |date=2010-09-13 }} * [http://www.abc.net.au/streaming/newsradio.asx Pasiklausyti anglų kalbos, australiečių dialektu, (ABC NewsRadio) radijo stotį] * [http://www.radionz.co.nz/audio/live/national/adaptive.asx Pasiklausyti anglų kalbos, naujazelandiečių dialektu, (Radio New Zealand National) radijo stotį] {{InterWiki|code=en}} {{Vikižodynas|anglų kalba|no=T}} * {{Ethnologue|eng}} * [http://members.multimania.co.uk/rre/RPA-Paper-2007.html Re-Romanization of English]{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110811030554/http://members.multimania.co.uk/rre/RPA-Paper-2007.html |date=2011-08-11 }} {{Germanų kalbos}} {{Commons|Category:English language|no=T}} [[Kategorija:Anglų kalba| ]] og1u9a574m1yh8vb9i29j4lr1h3svli 0 6543 7897994 7739223 2026-08-08T02:32:02Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897994 wikitext text/x-wiki {{city/Sirijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = حلب‎ |paveikslėlis = Aleppo, Streets of the city, Syria.jpg |paveikslėlio tekstas =Alepas |herbas = |vėliava = |PL=36|PM=13|PS=0|IL=37|IM=10|IS=0 |muhafaza= Alepo gubernija |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2005|gyventoju = 2301570 |plotas = 190 |altitudė = 375 |pastokodas = |tinklalapis = http://www.aleppo-city.gov.sy/ |vikiteka = Category:Aleppo |globėjas = |kirč = |UNESCO id = 21 }} '''Alepas''' (arab.'''حلب''', ''Halab'') – didžiausias [[Sirija|Sirijos]] miestas<ref name="UNDATA">[http://data.un.org/CountryProfile.aspx?crName=Syrian%20Arab%20Republic UN Data, Syrian Arab republic]</ref> ir prefektūra šiaurės vakarų Sirijoje. 2,3 mln. gyventojų (2005) turintis Alepas yra vienas didžiausių [[Levantas|Levanto]] miestų.<ref>{{cite web|url=http://unstats.un.org/unsd/demographic/products/dyb/dyb2007/notestab08.pdf|title=UN Demographic Yearbook 2009|accessdate=2010-04-21|archiveurl=https://www.webcitation.org/65NOqHbbu?url=http://unstats.un.org/unsd/demographic/products/dyb/dyb2007/notestab08.pdf|archivedate=2012-02-11|url-status=live}}</ref><ref>Expatify.com [http://www.expatify.com/syria/navigating-the-major-cities-of-syria-aleppo-and-damascus.html Navigating the Major Cities of Syria] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110710212219/http://www.expatify.com/syria/navigating-the-major-cities-of-syria-aleppo-and-damascus.html |date=2011-07-10 }}</ref> Tai seniausias regiono miestas, [[Antika|Antikoje]] žinomas kaip ''Khalpe'', o [[Helenizmas|Helenizmo]] epochoje kaip ''Beroea''. Daugelį amžių Alepas buvo didžiausiu [[Didžioji Sirija|Didžiosios Sirijos]] miestu ir trečiu pagal dydį [[Osmanų imperija|Osmanų imperijoje]] (po [[Konstantinopolis|Konstantinopolio]] ir [[Kairas|Kairo]]).<ref>[http://books.google.com/books?id=QjzYdCxumFcC&pg=PA30&lpg=PA30&dq=Aleppo+third+largest+Ottoman+Empire&source=bl&ots=Pc1aMdCNu7&sig=Gz0APza0iRfEgNZY9UACCvkF7Ps&hl=en&ei=SHjJTOfXH5HSuwOnpu0V&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnum=4&ved=0CCEQ6AEwAw#v=onepage&q=Aleppo%20third%20largest%20Ottoman%20Empire&f=false Encyclopedia of the Ottoman Empire]</ref><ref name="Russell, Alexander (1794) The natural history of Aleppo">Russell, Alexander (1794), [http://books.google.com/books?id=7PfaAAAAMAAJ&ots=IZU99uoBId&dq=the%20natural%20history%20of%20aleppo&pg=PA1#v=onepage&q&f=true The natural history of Aleppo], 2nd Edition, Vol. I, pp. 1-2</ref><ref name="Gaskin, James J. 1846 Geography and sacred history of Syria p.33">Gaskin, James J. (1846), [http://books.google.com/books?id=9SoEAAAAQAAJ&dq=Gaskin%2C%20James%20J.%201846%20Geography%20and%20sacred%20history%20of%20Syria&pg=PA33#v=onepage&q&f=true Geography and sacred history of Syria], pp. 33-34</ref>. Miestas išsidėstęs strateginėje vietoje tarp Viduržemio jūros ir [[Eufratas|Eufrato]]. Pro jį ėjo [[Šilko kelias]] iš [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] ir [[Mesopotamija|Mesopotamijos]]. 1869 m. atidarius [[Sueco kanalas|Sueco kanalą]] kroviniai imti vežti vandeniu ir Alepo kaip prekybinio miesto vaidmuo sumažėjo. == Geografija == Miestas yra šiaurinėje Sirijos dalyje, tarp [[Orontas|Oronto]] ir Eufrato, prie stepių upės Kueikės, šiaurės vakarinėje nederlingos aukštumos papėdėje. To paties pavadinimo prefektūra aplink miestą užima 16 000 km² teritoriją, kurioje gyvena 3,7 mln. gyventojų. Alepas yra 120 km nuo [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]], 380 m aukštyje virš jūros lygio, 45 km į rytus nuo Sirijos-[[Turkija|Turkijos]] sienos. Miestas yra supamas žemės ūkio naudmenų iš šiaurinės ir vakarinės pusės. Ten auginamos [[Pistacija|pistacijos]] ir [[europinis alyvmedis|alyvmedžiai]]. Rytuose nuo Alepo yra [[Sirijos dykuma]]. == Klimatas == Alepo klimatas artimas Viduržemio jūros klimatui. Tuo pačiu plokščiakalnis, ant kurio išsidėstęs miestas gerokai sumažina šildantį Viduržemio jūros poveikį žiemos mėnesiais, dėl to Alepo žiemos yra ženkliai šaltesnės nei kituose Viduržemio jūros regiono miestuose. Kai kuriais metais temperatūra gali nukristi iki -5 °C, retkarčiais iki -10 °C. == Ekonomika == Mieste išvystyta tekstilės, odos, maisto pramonė. == Turizmas == Yra universitetas, miesto muziejus. Išlikę miesto citadelė (XII–XIII a.), miesto sienų ir vartų fragmentai (XIV–XVI a.), Didžioji mečetė (apie [[X amžius|X]] amžių), XII–XIII a. medresės, XVI–XVII a. turgūs (prekybos kiemai) ir kt. == Sportas == * [[Al-Ittihad SC Aleppo]] – [[futbolo klubas]]; * Balandžio 7-osios stadionas; talpinantis 12 tūkst. žiūrovų. == Istorija == Pagal hetitų įrašus vietovė buvo užkariauta 1800 m. pr. m. e. Miestas išaugo į [[Jamchadas|Jamchado karalystės]] sostinę iki amoritų dinastijos laikotarpio (apie 1600 m. pr. m. e.). Hetitų valdžioje miestas išliko iki maždaug 800 m. pr. m. e., kai jis pateko į [[Asirija|Asirijos]], o vėliau persų valdžią. 333 m. pr. m. e. miestą užėmė graikai ir Seleukas I Nikatorius pervadino jį Beroja. Miestas išliko graikų (seleukidų) rankose iki 64 m. pr. m. e., kai Siriją užkariavo romėnai. Vėliau tapo Bizantijos imperijos dalimi. Nuo 637 m. iki X a. miestas buvo arabų valdžioje. X a. sustiprėjus [[Bizantija|Bizantijos]] imperijai, miestas nuo 974 m. iki 987 m. vėl priklausė Bizantijai. 1098 ir 1124 m. miestą buvo apgulę kryžiuočiai, tačiau jo neužėmė. Miestas atiteko Saladinui, o vėliau, (1183 m.), Ajubidų dinastijai ir išliko arabų valdžioje, kol jį 1260 m. užėmė mongolai. 1317 m. miestas vėl pateko į arabų valdžią iki 1517 m., kai buvo prijungtas prie [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]]. Tuo metu mieste gyveno 50 000 gyventojų. Miestas išliko Osmanų valdžioje iki jų imperijos žlugimo, tačiau buvo varginamas vidinių kovų, taip pat maro ir choleros epidemijų (1823 m.). 1901 m. gyventojų skaičius išaugo iki 125 000. 1906 m. Alepas geležinkeliu sujungtas su Damasku, o 1912 m. su Stambulu. Miestas trumpai suklestėjo prancūzų kolonijinio valdymo metu, bet vėl nusmuko [[1938]]–[[1939]] m., priėmus sprendimą Antakiją (Antiochiją) atiduoti [[Turkija]]i. Senasis ir naujasis Alepas labai skiriasi. Senoji dalis buvo apsupta 5 km ilgio siena su septyniais vartais. Viduramžių pilis yra ant iš dalies dirbtiniu būdu sukurto pylimo, 50 m virš miesto. Dabartinė išvaizda yra iš [[XIII amžius|XIII a.]] statybos, tačiau 1822 m. stipriai apgriauta žemės drebėjimo. Mieste yra daugybė mečečių. Didžiausios mečetės ''Al-Jami al-Kabir'' statyba pradėta Umajadų laikais. Kaip tradiciniame prekybos centre Alepe yra įspūdingų prekybos kiemų ''khan''. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] miestas iš esmės perstatytas naujai. == Šaltiniai == {{reflist}} {{UNESCOSirija}} [[Kategorija:Sirijos miestai]] [[Kategorija:Milijoniniai miestai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] aul0k59ufduvtt2g0w4yvg0msz6x6fo 0 6699 7898059 7896096 2026-08-08T06:41:12Z Zykasaa 3068 7898059 wikitext text/x-wiki {{City/Suomijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin1 = Helsinki |origpavadin2 = Helsingfors |paveikslėlis = Suurkirkko Helsinki maaliskuu 2002 IMG 0629.JPG |paveikslėlio tekstas = Helsinkio panorama, o viduryje rotušė |herbas = Helsinki.vaakuna.svg |vėliava = |PL=60|PM=10|PS=15|IL=24|IM=56|IS=15 |provincija = Pietų Suomija |regionas = Ūsima |įkurtas = 1550 |vadovotitulas = Meras|vadovas = Jan Vapaavuori |gyventojumetai = 2019|gyventoju = 650058 |plotas = 715.49 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |globėjas = |kirč = Hèlsinkis (šved. Hèlsingforsas)<ref>{{PVŽ}}</ref> |vikiteka= Category:Helsinki }} '''Helsinkis''' ({{fi|Helsinki}}, {{sv|Helsingfors}}) – [[Suomija|Suomijos]] sostinė ir didžiausias miestas, [[Ūsima|Ūsimos]] regiono administracinis centras. Helsinkyje yra didelis jūrų uostas, tarptautinis oro uostas. Tai pagrindinis Suomijos pramonės ir kultūros centras. Išvystyta mašinų, laivų, elektrotechnikos, tekstilės, chemijos, maisto pramonė. Yra [[metropolitenas]]. Helsinkyje yra universitetas, [[Janas Sibelijus|J. Sibelijaus]] muzikos akademija, dailės menų akademija. Daug muziejų – Suomenlina, ''Atensum'', architektūros, nacionalinis, muitinės ir kt. Išlikę buvę senato rūmai (klasicizmo stiliaus, XIX a.), Šv. Mykolo katedra (XIX a.), miesto geležinkelio stotis ([[tautinis stilius|„tautinio romantizmo“ stiliaus]], XX a. pradžia, architektas E. Sarinenas), ''Finlandia'' rūmai (1967–1971 m., architektas [[Alvaras Altas]]). 2026 m. penki Helsinkyje esantys [[Aalto darbai]] paskelbti pasaulio paveldo vertybėmis.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1752 Aalto Works]</ref> == Etimologija == Miesto vardo kilmė nėra aiški. Spėjama, kad jį galima sieti su sena germanų kalbų šaknimi ''helsink'', kuri reiškė „medinis“. Manoma, kad ir švediškas miesto vardas ''Helsingfors'' reiškė „medinė tvirtovė“.<ref>{{Mašalaitis 2007|331–332}}</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Helsinkio stotis.jpg|left|thumb|200px|Centrinė Helsinkio geležinkelio stotis]] Miestas įkurtas [[1550]] m. šalia Vantos (''Vantaa'') upės Švedijos karaliaus [[Gustavas I Vaza|Gustavo I]], kaip konkurentas Hanzos sąjungos miestui [[Revelis|Reveliui]]. Tačiau Helsinkis ilgą laiką tebuvo mažas pakrantės miestelis. [[1710]] m. dauguma jo gyventojų žuvo dėl maro. Miestas pradėjo kiek labiau augti XVIII a. greta įkūrus [[Suomenlina|Sveaborgo]] fortą. Tačiau Helsinkis tapo svarbiu miestu tik [[1812]] m. [[Rusija]]i okupavus Suomiją: jis tapo [[Didžioji Suomijos kunigaikštystė|Didžiosios Suomijos kunigaikštystės]] sostine, nusprendus perkelti sostinę iš [[Turku]] į arčiau Rusijos esantį miestą, ne taip paveiktą švedų. Miestas įgavo daug neoklasikinių, [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgui]] būdingų architektūros bruožų. 1917 m. Helsinkis tapo nepriklausomos Suomijos sostine. Antrojo pasaulinio karo metais miestas smarkiai nukentėjo nuo tarybinės aviacijos antpuolių. [[1952]] m. Helsinkyje vyko [[1952 m. vasaros olimpinės žaidynės|XV vasaros olimpinės žaidynės]], 2007 m. įvyko [[Eurovizijos dainų konkursas 2007|Eurovizijos dainų konkursas]]. == Geografija == Helsinkis yra šalies pietuose, [[Ūsima|Ūsimos]] regione, [[Suomijos įlanka|Suomijos įlankos]] pakrantėje. Su šalimais esančiais [[Espas|Espo]], [[Vanta (Suomija)|Vantos]] ir [[Kauniainenas|Kauniaineno]] miestais sudaro [[Aglomeracija|aglomeraciją]]. Keturi politiškai savarankiški miestai sudaro vadinamąjį „Sostinės regioną” (suom. pääkaupunkiseutu, šved. huvudstadsregionen), faktiškai vientisą didmiestį su milijonu gyventojų. Platesniame Helsinkio traukos lauke yra [[Helsinkio regionas]] (suom. Helsingin seutu), kuriam priklauso [[Kirkonumis|Kirkonumio]], [[Vihtis|Vihčio]], [[Nurmijervis|Nurmijervio]], [[Tūsula|Tūsulos]], [[Kerava (Suomija)|Keravos]], [[Sipas|Sipo]], [[Jervenpė|Jervenpės]] ir [[Hiuvinkė|Hiuvinkės]] savivaldybės. Šiame regione iš viso gyvena 1,233 mln. gyventojų, o tai sudaro apie ketvirtį visų šalies gyventojų. [[Vaizdas:Helsinkis fontanas.jpg|left|thumb|240px|Fontanas Helsinkio centre]] Helsinkio ir apylinkių kraštovaizdį, kaip ir visos Pietų Suomijos, formuoja plokščios granito uolų kalvos. Aukščiausia miesto vieta yra Kiviko rajone ir siekia 62 m virš jūros lygio. Išsidėstęs šalia daugybės įlankų ir salų. Žymiausios salos: Seurasaris, Lautasaris ir Korkeasaris, kuriame yra didžiausias šalies zoologijos sodas, taip pat sala tvirtovė [[Suomenlina]] ([[Suomių kalba|suom.]] ''Suomenlinna'', [[Švedų kalba|šved.]]''Sveaborg''). === Miesto išsidėstymas === Helsinkis išsidėstęs 715 km² plote, iš kurio 212 km² užima sausuma, sudaryta iš žemyninės dalies ir daugiau nei 300 [[Šcheras|šcherų]]. Svarbiausios salos yra Lautasaris su gyvenamuoju rajonu, Seurasaris su muziejumi, Korkeasaris su zoologijos sodu bei sala tvirtovė [[Suomenlina]]. Daugiau nei 100 km pakrantė išraižyta daugybės įlankų ir pusiasalių. Apie 20 proc. miesto ploto užima miškai, beveik 10 proc. parkai. Per paskutinius kelis šimtus metų pakrantės linija smarkiai keitėsi dėl daugelio žmonių vykdytų projektų. Pvz., XIX a. pradžioje centrinė miesto dalis Klūvis tebebuvo po vandeniu. === Klimatas === Helsinkio klimatas turi tiek [[Žemyninis klimatas|žemyninio]], tiek [[Jūrinis klimatas|jūrinio klimato]] bruožų. Vidutinė metinė temperatūra yra 4,8&nbsp;°C, vidutinis metinis kritulių kiekis – 689 mm. Daugiausia kritulių iškrinta spalio mėnesį. {{Infobox Weather |metric_first= Yes |single_line= Yes |location = Helsinkio |Jan_Hi_°C =−1.7 |Jan_REC_Hi_°C =8.5 <!--REC temps are optional; use sparely--> |Feb_Hi_°C =−2.3 |Feb_REC_Hi_°C =10.3 |Mar_Hi_°C =1.2 |Mar_REC_Hi_°C =15.1 |Apr_Hi_°C =6.8 |Apr_REC_Hi_°C =21.9 |May_Hi_°C =14.0 |May_REC_Hi_°C =27.6 |Jun_Hi_°C =18.7 |Jun_REC_Hi_°C =30.9 |Jul_Hi_°C =20.9 |Jul_REC_Hi_°C =31.6 |Aug_Hi_°C =19.3 |Aug_REC_Hi_°C =31.2 |Sep_Hi_°C =13.9 |Sep_REC_Hi_°C =26.2 |Oct_Hi_°C =8.6 |Oct_REC_Hi_°C =17.5 |Nov_Hi_°C =3.6 |Nov_REC_Hi_°C =11.6 |Dec_Hi_°C =0.2 |Dec_REC_Hi_°C =9.8 |Year_Hi_°C =8.6 |Year_REC_Hi_°C =31.6 |Jan_MEAN_°C = -4.3 |Feb_MEAN_°C = -5.0 |Mar_MEAN_°C = -1.5 |Apr_MEAN_°C = 3.6 |May_MEAN_°C = 10.0 |Jun_MEAN_°C = 14.9 |Jul_MEAN_°C = 17.3 |Aug_MEAN_°C = 16.0 |Sep_MEAN_°C = 11.0 |Oct_MEAN_°C = 6.2 |Nov_MEAN_°C = 1.4 |Dec_MEAN_°C = -2.4 |Year_MEAN_°C = 5.6 |Jan_Lo_°C =−6.9 |Jan_REC_Lo_°C =−34.3 |Feb_Lo_°C =−7.7 |Feb_REC_Lo_°C =−31.5 |Mar_Lo_°C =−4.2 |Mar_REC_Lo_°C =−24.5 |Apr_Lo_°C =0.4 |Apr_REC_Lo_°C =−16.3 |May_Lo_°C =6.0 |May_REC_Lo_°C =−4.8 |Jun_Lo_°C =11.0 |Jun_REC_Lo_°C =0.7 |Jul_Lo_°C =13.7 |Jul_REC_Lo_°C =5.4 |Aug_Lo_°C =12.6 |Aug_REC_Lo_°C =2.8 |Sep_Lo_°C =8.1 |Sep_REC_Lo_°C =−4.5 |Oct_Lo_°C =3.8 |Oct_REC_Lo_°C =−11.6 |Nov_Lo_°C =−0.8 |Nov_REC_Lo_°C =−18.6 |Dec_Lo_°C =−5.0 |Dec_REC_Lo_°C =−29.5 |Year_Lo_°C =2.6 |Year_REC_Lo_°C =−34.3 <!--**** use mm or cm but not both! ****--> |Jan_Precip_mm =47 |Feb_Precip_mm =36 |Mar_Precip_mm =38 |Apr_Precip_mm =36 |May_Precip_mm =32 |Jun_Precip_mm =49 |Jul_Precip_mm =62 |Aug_Precip_mm =78 |Sep_Precip_mm =66 |Oct_Precip_mm =73 |Nov_Precip_mm =68 |Dec_Precip_mm =58 |Year_Precip_mm =642 <!--**** use mm or cm but not both! ****--> |Jan_Precip_mm = 46 |Mar_Precip_mm = 33 |Apr_Precip_mm = 38 |May_Precip_mm = 52 |Jun_Precip_mm = 84 |Jul_Precip_mm = 90 |Aug_Precip_mm = 80 |Sep_Precip_mm = 67 |Oct_Precip_mm = 66 |Nov_Precip_mm = 60 |Dec_Precip_mm = 53 |Year_Precip_mm = 705 |source =Helsinkio klimatas<ref name="pogoda">{{cite web|url=http://www.fmi.fi/weather/climate_6.html|title=Helsinkio klimatas|accessdate=2010-08-11|work=|language=en|archive-date=2010-04-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20100427064439/http://www.fmi.fi/weather/climate_6.html|url-status=dead}}</ref> |accessdate = 2010-08-11 }} == Gyventojai == Helsinkio mieste gyvena 584 tūkst. gyventojų, o jo metropolinėje srityje – 1,31 mln. gyventojų (tai sudaro apie penktadalį Suomijos gyventojų). Helsinkyje gyvena 6,2 proc. [[švedų kalba]] kalbančiųjų gyventojų ir miestas oficialiai yra dvikalbis. Mieste gyvena nemažai imigrantų, 5,2 % miesto gyventojų neturi Suomijos pilietybės. Dauguma emigrantų yra iš [[Estija|Estijos]], [[Rusija|Rusijos]], [[Somalis|Somalio]], [[Kinija|Kinijos]], [[Tailandas|Tailando]]. Helsinkyje išviso gyvena apie trečdalis Suomijos imigrantų. Helsinkyje yra didesnis moterų procentas (53,4 %) palyginti su šalies vidurkiu (51,1 %). Helsinkis smarkiai pradėjo augti po II pasaulinio karo (per dvidešimt metų – nuo 275 iki 526 tūkst. žmonių). Po 1970 m. miesto gyventojų skaičius auga negreitai, nes dėl mažos gyvenamosios erdvės daug gyventojų apsigyvena erdvesniuose Helsinkio priemiesčiuose ([[Vanta (Suomija)|Vantoje]], [[Espas|Espe]] ir kt.). {{dem|kolon=9|till=600000|inc=100000|incmin=50000 |1810|4070 |1830|11100 |1850|20700 |1880|43300 |1900|93600 |1925|209800 |1969|525600 |2003|559715 |2010|584420 }} == Architektūra == [[Vaizdas:Helsinki Lutheran Chathedral and the statue.jpg|thumb|240px|Helsinkio katedra ir paminklas Rusijos imperatoriui [[Aleksandras II (Rusija)|Aleksandrui II]]]] Miestas suplanuotas vokiečių architekto [[Carl Ludvig Engel]]. Jo plano centru tapo Senato aikštė, apsupta Vyriausybės rūmų, Helinkio universiteto rūmų ir [[Helsinkio katedra|Helsinkio katedros]], baigtos statyti [[1852]] m. Neoklasikinė Helsinkio architektūra jam suteikė „Baltojo šiaurės miesto” pravardę. XX a. pr. miesto architektūra smarkiai paveikta [[art nouveau]] stiliaus. Daug pastatų suprojektavo šio stiliaus suomių architektas [[Eliel Saarinen]]. Art nouveau stiliumi statyti gyvenamieji namai, centrinė geležinkelio stotis ir kt. Prie miesto veido daug prisidėjo kitas žymus šalies architektas [[Alvar Aalto]] (vienas iš [[Funkcionalizmas (architektūra)|funkcionalizmo]] pradininkų). Jis suprojektavo Finlandijos rūmus, popieriaus fabriko centrinį pastatą, kultūros namus ir kt. Šaltojo karo metais Helsinkyje neretai filmuoti vakarietiški filmai apie [[TSRS|Tarybų Sąjungą]], nes miesto neorenesansinė architektūra primena Sankt Peterburgo ir Maskvos miestovaizdžius. Be katedros, iš kitų svarbesnių miesto maldos namų paminėtina XIX a. vid. Suomenlinos bažnyčia (pradžioje ortodoksų, dabar liuteronų), dirbanti ir kaip švyturys, [[1868]] m. baigta statyti [[Uspenskio katedra]], [[XIX a.]] pab. plytų gotikos Šv. Jono liuteronų bažnyčia bei [[1969]] m. pastatyta modernistinė Temppeliaukio liuteronų bažnyčia (įrengta uoloje, uždengtoje plačiu kupolu). == Švietimas == [[Vaizdas:Helsingin yliopiston päärakennus.jpg|thumb|240px|Helsinkio universitetas]] Helsinkyje yra 190 pagrindinių mokyklų, 41 aukštesnioji vidurinė mokykla (pusė jų privačios) ir 15 gebėjimų institutų. Aukštąjį išsilavinimą suteikia 8 universitetai ir 4 politechninės mokyklos. Universitetai: * [[Helsinkio universitetas]] * [[Alto universitetas]] * [[Hankeno ekonomikos mokykla]] * [[Suomijos menų akademija]] * [[Sibelijaus akademija]] * [[Suomijos teatro akademija]] * [[Suomijos valstybinių ginkluotųjų pajėgų universitetas]] == Kultūra == [[Vaizdas:FinlandNationalMuseum.jpg|thumb|240px|Suomijos nacionalinis muziejus]] [[Vaizdas:Sm4 Pasila.jpg|thumb|250px|Priemiestinių traukinių stotis]] Helsinkyje yra didžiausias ir svarbiausias šalies muziejus – [[Suomijos nacionalinis muziejus]]. Jame saugomi eksponatai nuo priešistorinių laikų ir šiuolaikinių. Pats muziejus įsikūręs vaizdingoje neo-viduramžių pilyje. Kitas svarbus muziejus yra Helsinkio miesto muziejus, kuriame saugomi 500 metų miesto istorijos paminklai. Helsinkio universitetas taip pat turi keletą muziejų (universiteto, gamtos istorijos). Suomijos nacionalinę galeriją sudaro 3 muziejai: [[Atenėjumas]] (klasikinio suomių meno), Sinebrichovo meno muziejus (klasikinio Europos meno) ir Kiasma (modernaus meno). Anetėjumas įsikūręs architektūros paminkle – XIX a. neorenesansiniuose rūmuose, o Kiasma yra vienas naujausių miesto pastatų. Mieste yra 3 dideli teatrai: [[Suomijos nacionalinis teatras]], Helsinkio miesto teatras ir Švedų teatras. Muzikos renginiai vyksta Suomijos nacionalinėje operoje ir [[Finlandijos rūmai|Finlandijos rūmuose]]. Populiariosios muzikos koncertai vyksta miesto ledo arenose – [[Hartwall Areena]] ir [[Helsinki Ice Hall]]. Helsinkyje yra svarbiausi šalyje parodų rūmai. === Sportas === [[1952]] m. metais Helsinkyje vyko [[XV vasaros olimpinės žaidynės]]. Svarbesni sporto klubai: * [[Jokerit]], [[HIFK]] – ledo ritulys; * [[Torpan Pojat]] – krepšinis. Futbolo klubai: {{col5}} * [[Atlantis FC]] * [[IF Gnistan]] * [[HJK Helsinki]] * [[FC Viikingit]] * [[FinnPa Helsinki]] * [[HIFK Soccer Helsinki]] * [[Helsingin Toverit]] * [[HPS Helsinki]] * [[PUS Helsinki]] * [[FC Kiffen 08]] * [[Klubi 04 Helsinki]] * [[FC Kontu Itä-Helsinki]] * [[Pallo-Pojat]] * [[Helsingin Ponnistus]] * [[SK Unitas]] * [[PK-35 Helsinki]] * [[Sudet Helsinki]] * [[PV Helsinki]] </div> == Susisiekimas == Helsinkį juosia trys automobilių transporto žiedai – I, II ir III. Magistralės iš miesto driekiasi į kitus Suomijos miestus. Miesto viešasis transportas įvairiapusiškas – veikia [[Helsinkio metropolitenas]] (nuo 1982 m.), autobusų, priemiestinių traukinių, tramvajų tinklai, dvi keltų linijos. 19 km nuo Helsinkio centro, Vantoje veikia pagrindinis šalyje [[Helsinkio-Vantos oro uostas]]. Kitas, Helsinkio-Malmio oro uostas, naudojamas privatiems ir bendrosios aviacijos skrydžiams. Seniau veikė Copterline sraigtasparnių aikštelė, iš kurios buvo galima nuskristi į Taliną. Iš Helsinkio uosto vyksta įvairių kompanijų keltai į [[Talinas|Taliną]] ir [[Stokholmas|Stokholmą]]. Bendrovės „Finnlines“ keltai dar plaukia į [[Gdynė|Gdynę]] (Lenkija) ir [[Travemiundė|Travemiundę]] (Vokietiją), o „Tallink“ – į [[Rostokas|Rostoką]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [[Helsinkio metropolitenas]] * [https://www.hel.fi/helsinki/en Miesto oficiali svetainė] (anglų, prancūzų, rusų, suomių, švedų, vokiečių k.) * [http://www.helsinki.fi/en/index.html Helsinkis] {{en-icon}} * [http://skyscraperpage.com/diagrams/?cityID=731 Helsinkio pastatų diagrama] {{Europos šalių sostinės}} [[Kategorija:Sostinės]] [[Kategorija:Helsinkis| ]] hvxx6py1nu29ftwwy8cra5ih9jwz5g9 102 14146 7897899 7896901 2026-08-07T21:55:28Z Hugo.arg 1674 /* Eiga */ 7897899 wikitext text/x-wiki __NOTOC__ {| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px" | |- | style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" | [[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]] <div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div> Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis. Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo. Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]]. Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]] |- | |} == {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} == {{Trūkstami}} ::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]] == Eiga == Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]]. {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px" |'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius''' |- | [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[Sidi Bu Saidas]]<br>[[Golos drėgnųjų atogrąžų miškų nacionalinis parkas]]<br>[[Hin Nam No nacionalinis parkas]]<br>[[Tung Jajaus gamtos rezervatas]]<br>[[Džaipuro Džantar Mantaras]]<br>[[Vurajos vadis]]<br>[[Granprė]]<br>[[Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai]]<br>[[Saladino citadelė]] || [[Dzingdedženas]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose]] || 9 || 5 |- | [[User:CD|CD]] || - || - || - || - |- | [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || - |- | [[User:Italas|Italas]] || [[Bomos–Bandingilo nacionalinis parkas]] || - || 1 || - |- | [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || - |- | [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || - |- | [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| - |- | [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || [[Heinsa]]<br>[[Vat Phra Mahathatas]]<br>[[Komorų sultonatai]]<br>[[Tivajaus sala]]<br>[[Kanados Uolinių kalnų parkai]] || [[Alamutas]] || 5 || 1 |- | [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || [[Okefenokio nacionalinis gamtos draustinis]] || [[Mamutų urvo nacionalinis parkas]] || 1 || 1 |- | [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || [[Oranžo romėnų teatras]] || - || 1 || - | |} == Kita savaitės iniciatyva == * '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''. == Prisidėję naudotojai == Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius. * {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}} == Ankstesnės iniciatyvos == * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]] * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]] == Dokumentacija == Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]]. [[Kategorija:Savaitės iniciatyva]] lhfxd3n675rvwlvaf2syql9sf09cfmz 7898068 7897899 2026-08-08T06:53:23Z Zykasaa 3068 /* Eiga */ 7898068 wikitext text/x-wiki __NOTOC__ {| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px" | |- | style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" | [[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]] <div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div> Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis. Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo. Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]]. Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]] |- | |} == {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} == {{Trūkstami}} ::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]] == Eiga == Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]]. {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px" |'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius''' |- | [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[Sidi Bu Saidas]]<br>[[Golos drėgnųjų atogrąžų miškų nacionalinis parkas]]<br>[[Hin Nam No nacionalinis parkas]]<br>[[Tung Jajaus gamtos rezervatas]]<br>[[Džaipuro Džantar Mantaras]]<br>[[Vurajos vadis]]<br>[[Granprė]]<br>[[Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai]]<br>[[Saladino citadelė]] || [[Dzingdedženas]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose]] || 9 || 5 |- | [[User:CD|CD]] || - || - || - || - |- | [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || - |- | [[User:Italas|Italas]] || [[Bomos–Bandingilo nacionalinis parkas]] || - || 1 || - |- | [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || - |- | [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || - |- | [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| - |- | [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || [[Heinsa]]<br>[[Vat Phra Mahathatas]]<br>[[Komorų sultonatai]]<br>[[Tivajaus sala]]<br>[[Kanados Uolinių kalnų parkai]]<br>[[Aalto darbai]] || [[Alamutas]] || 6 || 1 |- | [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || [[Okefenokio nacionalinis gamtos draustinis]] || [[Mamutų urvo nacionalinis parkas]] || 1 || 1 |- | [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || [[Oranžo romėnų teatras]] || - || 1 || - | |} == Kita savaitės iniciatyva == * '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''. == Prisidėję naudotojai == Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius. * {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}} == Ankstesnės iniciatyvos == * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]] * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]] == Dokumentacija == Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]]. [[Kategorija:Savaitės iniciatyva]] jestz59xzjl3rc1u5ln7ku4ajuhs8xq 7898136 7898068 2026-08-08T09:46:07Z Zykasaa 3068 /* Eiga */ 7898136 wikitext text/x-wiki __NOTOC__ {| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px" | |- | style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" | [[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]] <div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div> Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis. Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo. Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]]. Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]] |- | |} == {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} == {{Trūkstami}} ::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]] == Eiga == Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]]. {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px" |'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius''' |- | [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[Sidi Bu Saidas]]<br>[[Golos drėgnųjų atogrąžų miškų nacionalinis parkas]]<br>[[Hin Nam No nacionalinis parkas]]<br>[[Tung Jajaus gamtos rezervatas]]<br>[[Džaipuro Džantar Mantaras]]<br>[[Vurajos vadis]]<br>[[Granprė]]<br>[[Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai]]<br>[[Saladino citadelė]] || [[Dzingdedženas]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose]] || 9 || 5 |- | [[User:CD|CD]] || - || - || - || - |- | [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || - |- | [[User:Italas|Italas]] || [[Bomos–Bandingilo nacionalinis parkas]] || - || 1 || - |- | [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || - |- | [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || - |- | [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| - |- | [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || [[Heinsa]]<br>[[Vat Phra Mahathatas]]<br>[[Komorų sultonatai]]<br>[[Tivajaus sala]]<br>[[Kanados Uolinių kalnų parkai]]<br>[[Aalto darbai]]<br>[[Moravitų bažnyčios gyvenvietės]] || [[Alamutas]] || 7 || 1 |- | [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || [[Okefenokio nacionalinis gamtos draustinis]] || [[Mamutų urvo nacionalinis parkas]] || 1 || 1 |- | [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || [[Oranžo romėnų teatras]] || - || 1 || - | |} == Kita savaitės iniciatyva == * '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''. == Prisidėję naudotojai == Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius. * {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}} == Ankstesnės iniciatyvos == * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]] * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]] == Dokumentacija == Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]]. [[Kategorija:Savaitės iniciatyva]] rm8lat8jvlkbnohaobj4lrjjlj0842w 0 17750 7897975 7654347 2026-08-08T02:11:48Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897975 wikitext text/x-wiki {{Coord|6|50|31|N|158|19|56|E|display=t}} {{Pasaulio paveldas |Name = Nan Madolis: rytų Mikronezijos ceremoninis centras |Image = [[Vaizdas:Nan madol.jpg|260px| ]] |State Party = {{flag|Mikronezija}} |Type = Kultūrinis |Criteria = i, iii, iv, vi |ID = 1503 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Australijoje ir Okeanijoje|Azija ir Ramusis vandenynas]] |Year = 2016 |Session = 40 |Link = | locmap = |map_width = | vikiteka = Category:Nan Madol }} '''Nan Madolis''' ({{en|Nan Madol}}) – smulkių dirbtinių salų grupė [[Mikronezijos Federacinės Valstijos|Mikronezijoje]] su kanalų sistema, šalia [[Ponapė]]s salos. Pavadinimas reiškia ''tarp tarpų'', nors senovėje vadintas ''Soun Nan-leng'' („Rojaus rifas“).<ref>Ashby, Gene (June 1987). Pohnpei, An Island Argosy (2nd revised ed.). Rainy Day Press. p. 346. ISBN 978-0-931742-14-9.</ref>. Nuo 2016 m. šis kompleksas įtrauktas į pasaulio paveldo objektų sąrašą.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1503 Nan Madol: Ceremonial Centre of Eastern Micronesia]</ref> Dažnai lyginamas su [[Lela]] griuvėsiais [[Kosraė]]s saloje, [[Velykų sala|Velykų salos]] statulomis. Laikomas didžiausiu archeologiniu kompleksu ne tik [[Mikronezija|Mikronezijoje]], bet visoje [[Okeanija|Okeanijoje]].<ref>清水昭俊「ポナペ[島]」『世界大百科事典』 26巻、2007年、358頁。</ref> Neretai tituluojama Pietinių jūrų [[Venecija]], Ramiojo vandenyno [[Ankor Vatas|Angkor Vatu]]. == Istorija == Nan Madolio statybos prasidėjo maždaug [[VIII amžius|VIII]]-[[IX amžius|IX a]]., o [[XII amžius|XII]]-[[XIII amžius|XIII]] a. pradžioje sukurti didžiausi megalitiniai statiniai. Nan Madolio klestėjimas siejamas su [[Saudelerų dinastija]] (''Mwehin Sau Deleur''), kuri valdė Ponapės salą [[XII amžius|XII]]-[[XVII amžius|XVII]] a. Legenda teigia, kad ją įkūrė ir Nan Madolį pastatė du broliai, Olisihpa ir Olosohpa, mokėję ranka nuraminti vandenį, atplaukę į salas dideliu nematytu laivu. Jie buvo daug aukštesni nei vietiniai salos gyventojai, ir ieškojo vietos pastatyti šventvietę, kad galėtų garbinti žemdirbystės dievą ''Nahnisohn Sahpw''. Galiausiai jie pradėjo statyti akmeninį kompleksą rytinėje salos pakrantėje. Jie naudojo stebuklingas galias, minties jėga perkeldami akmenis. Vėliau Olisihpai mirus nuo senatvės, Olosohpa tapo pirmuoju valdovu saudeleru, ir po jo valdė 12 kartų.<ref>Riesenberg, Saul H (1968). The Native Polity of Ponape. Contributions to Anthropology. Vol. 10. Smithsonian Institution Press. pp. 38, 51. Retrieved 2012-01-01.</ref> Nan Madolis tarnavo kaip svarbiausia Ponapės salos šventvietė ir kartu Saudelerų rūmai. Čia buvo atliekamos sudėtingos ceremonijos. Nusistovėjo hierarchizuota dvaro personalo sistema su sudėtingomis pareigybėmis. Didžiausio klestėjimo metu Nan Madolyje galėjo gyventi iki 1000 gyventojų. Visą maistą ir geriamąjį vandenį jie gaudavo per mokesčius iš salos gyventojų. Didėjant salos gyventojų nepasitenkinimui saudelerų tironija, iš kitų salų atplaukė pusiau legendinis didvyris [[Isokelekelis]]. Jis XVII a. pradžioje nuvertė Saudelerų dinastiją, pradėdamas Vadų laikotarpį (''Mwehin Nahnmwarki'')<ref>Riesenberg, Saul H (1968). The Native Polity of Ponape. Contributions to Anthropology. Vol. 10. Smithsonian Institution Press. pp. 38, 51. ISBN 9780598442437.</ref> Saloje nebeliko politinės vienybės, ir valdžią atskirose teritorijose įgavo vietos vadai ''nahnmwarki''. Po to Nan Madolis buvo apleistas. == Archeologija == [[Vaizdas:Map_FM-Nan_Madol.PNG|thumb|Nan Madolio planas]] Nan Madolį vienas pirmųjų 1874 m. aprašė lenkų mokslininkas [[Jonas Stanislovas Kubaris]]. <ref>Rainbird, Paul (2004). The Archaeology of Micronesia. Cambridge University Press. p. 21. ISBN 978-0521651882.</ref> 1978/1979 m. archeologas [[Arthur Saxe]] atliko komplekso povandeninius tyrinėjimus, ieškodamas legendinių nuskendusių miestų.<ref>Saxe, A.A.; Allenson, R.A.; Loughridge, S.R.L (1980). The Nan Mada Area of Ponape: Researches into Bounding and Stabilizing an Ancient Administrative Center. Saipan: The Trust Territory Historic Preservation Office. pp. 1–145.</ref> 1988 ir 1989 m. čia tyrimus atliko amerikiečių archeologai,<ref>Ayers, W.S. (1993). Mada Archaeological Fieldwork. Final Report. A Research and Historic Preservation Project 1987–1990. The Trust Territory Historic Preservation Office, Saipan. pp. 1–108.</ref> o 2013 m. – japonų archeologai<ref>Ishimura, Tomo; Asada, Akira; Maeda, Fumitaka; Sugimoto, Ken’ichi; Ogawa, Toshihiro; Hikoyama, Akio; Matsumoto, Yoshinori; Sugimoto, Yusuke; Brennan, Charles; Haramoto, Tomomi; Kohler, Augustine (2014). „Underwater Survey at the Ruins of Nan Madol, Pohnpei State, Federated States of Micronesia“ (PDF). Proceedings of the 2nd Asia-Pacific Regional Conference on Underwater Cultural Heritage. Honolulu.</ref> Kompleksas apima apie 18 km² plotą, tačiau centrinė koplekso dalis yra apie 1 km². Tai yra ant rifo sukurtos seklumos iš akmenų pastatytos salos ir statiniai. Visas kompleksas dalinamas Aukštutinį (''Powe'') ir Žemutinį (''Pah''). Nan Madolio kompleksą sudaro 92 dirbtinės salelės, kurių dydis svyruoja 160 m² iki 12700 m².<ref>文化遺産国際協力コンソーシアム 編『ミクロネシア連邦ナン・マドール遺跡現状調査報告書』文化遺産国際協力コンソーシアム、2012年。</ref> Salų ribos buvo sukraunamos iš [[bazaltas|bazalto]] plokščių 1-2 metrų aukščiu ir užpildomos koralais ir smėliu. Ant salų buvo statomi bazaltiniai pastatai. Potvynių metu salos pasislepia po vandeniu. Didžiuma salų turėjo savo paskirtį. Dalyje gyveno šventikai, stovėjo sadaulerų rūmai. Kitose buvo gaminamas maistas, statomos kanojos, spaudžiamas [[kokosų aliejus]], laidojami kilmingieji. Didžiausia kapavietė yra Nandauwas saloje.<ref>McCoy, Mark D.; Alderson, Helen A.; Hemi, Richard; Cheng, Hai; Edwards, R. Lawrence (November 2016). „Earliest direct evidence of monument building at the archaeological site of Nan Madol (Pohnpei, Micronesia) identified using 230Th/U coral dating and geochemical sourcing of megalithic architectural stone“ (PDF). Quaternary Research. 86 (3): 295–303.</ref> Peiniot, vėliau Usennamw salos buvo vienintelės, į kurias galėjo patekti pagrindinės salos gyventojai, kurie čia laivais atplukdydavo maistą ir vandenį. == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Čilė}}: [[Rapanujo nacionalinis parkas]] (1995) * {{flag|Prancūzija}}: [[Taputapuatea maraė|Taputaputea]] (2017) == Išnašos == {{reflist|2}} == Nuorodos == * [http://www.intangible.org/Features/micronesia/text/Pon2.html Nan Madolis] * [http://www.pohnpeiheaven.com/nanmadol.htm Informacija apie Nan Madolį] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090928044202/http://www.pohnpeiheaven.com/nanmadol.htm |date=2009-09-28 }} {{UNESCOMikronezija}} [[Kategorija:Okeanijos salos]] [[Kategorija:Mikronezijos istorija]] [[Kategorija:Mikronezijos Federacinių Valstijų kultūra]] [[Kategorija:Ponpėjos sala]] [[Kategorija:Mikronezijos Federacinių Valstijų istorija]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 8wzaead4o6duteirfxfgjyukmr41m46 7897976 7897975 2026-08-08T02:13:26Z Zykasaa 3068 7897976 wikitext text/x-wiki {{Coord|6|50|31|N|158|19|56|E|display=t}} {{Pasaulio paveldas |Name = Nan Madolis: rytų Mikronezijos ceremoninis centras |Image = [[Vaizdas:Nan madol.jpg|260px| ]] |State Party = {{flag|Mikronezija}} |Type = Kultūrinis |Criteria = i, iii, iv, vi |ID = 1503 |Danger = nuo 2016 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Australijoje ir Okeanijoje|Azija ir Ramusis vandenynas]] |Year = 2016 |Session = 40 |Link = | locmap = |map_width = | vikiteka = Category:Nan Madol }} '''Nan Madolis''' ({{en|Nan Madol}}) – smulkių dirbtinių salų grupė [[Mikronezijos Federacinės Valstijos|Mikronezijoje]] su kanalų sistema, šalia [[Ponapė]]s salos. Pavadinimas reiškia ''tarp tarpų'', nors senovėje vadintas ''Soun Nan-leng'' („Rojaus rifas“).<ref>Ashby, Gene (June 1987). Pohnpei, An Island Argosy (2nd revised ed.). Rainy Day Press. p. 346. ISBN 978-0-931742-14-9.</ref>. Nuo 2016 m. šis kompleksas įtrauktas į pasaulio paveldo objektų sąrašą.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1503 Nan Madol: Ceremonial Centre of Eastern Micronesia]</ref> Dažnai lyginamas su [[Lela]] griuvėsiais [[Kosraė]]s saloje, [[Velykų sala|Velykų salos]] statulomis. Laikomas didžiausiu archeologiniu kompleksu ne tik [[Mikronezija|Mikronezijoje]], bet visoje [[Okeanija|Okeanijoje]].<ref>清水昭俊「ポナペ[島]」『世界大百科事典』 26巻、2007年、358頁。</ref> Neretai tituluojama Pietinių jūrų [[Venecija]], Ramiojo vandenyno [[Ankor Vatas|Angkor Vatu]]. == Istorija == Nan Madolio statybos prasidėjo maždaug [[VIII amžius|VIII]]-[[IX amžius|IX a]]., o [[XII amžius|XII]]-[[XIII amžius|XIII]] a. pradžioje sukurti didžiausi megalitiniai statiniai. Nan Madolio klestėjimas siejamas su [[Saudelerų dinastija]] (''Mwehin Sau Deleur''), kuri valdė Ponapės salą [[XII amžius|XII]]-[[XVII amžius|XVII]] a. Legenda teigia, kad ją įkūrė ir Nan Madolį pastatė du broliai, Olisihpa ir Olosohpa, mokėję ranka nuraminti vandenį, atplaukę į salas dideliu nematytu laivu. Jie buvo daug aukštesni nei vietiniai salos gyventojai, ir ieškojo vietos pastatyti šventvietę, kad galėtų garbinti žemdirbystės dievą ''Nahnisohn Sahpw''. Galiausiai jie pradėjo statyti akmeninį kompleksą rytinėje salos pakrantėje. Jie naudojo stebuklingas galias, minties jėga perkeldami akmenis. Vėliau Olisihpai mirus nuo senatvės, Olosohpa tapo pirmuoju valdovu saudeleru, ir po jo valdė 12 kartų.<ref>Riesenberg, Saul H (1968). The Native Polity of Ponape. Contributions to Anthropology. Vol. 10. Smithsonian Institution Press. pp. 38, 51. Retrieved 2012-01-01.</ref> Nan Madolis tarnavo kaip svarbiausia Ponapės salos šventvietė ir kartu Saudelerų rūmai. Čia buvo atliekamos sudėtingos ceremonijos. Nusistovėjo hierarchizuota dvaro personalo sistema su sudėtingomis pareigybėmis. Didžiausio klestėjimo metu Nan Madolyje galėjo gyventi iki 1000 gyventojų. Visą maistą ir geriamąjį vandenį jie gaudavo per mokesčius iš salos gyventojų. Didėjant salos gyventojų nepasitenkinimui saudelerų tironija, iš kitų salų atplaukė pusiau legendinis didvyris [[Isokelekelis]]. Jis XVII a. pradžioje nuvertė Saudelerų dinastiją, pradėdamas Vadų laikotarpį (''Mwehin Nahnmwarki'')<ref>Riesenberg, Saul H (1968). The Native Polity of Ponape. Contributions to Anthropology. Vol. 10. Smithsonian Institution Press. pp. 38, 51. ISBN 9780598442437.</ref> Saloje nebeliko politinės vienybės, ir valdžią atskirose teritorijose įgavo vietos vadai ''nahnmwarki''. Po to Nan Madolis buvo apleistas. == Archeologija == [[Vaizdas:Map_FM-Nan_Madol.PNG|thumb|Nan Madolio planas]] Nan Madolį vienas pirmųjų 1874 m. aprašė lenkų mokslininkas [[Jonas Stanislovas Kubaris]]. <ref>Rainbird, Paul (2004). The Archaeology of Micronesia. Cambridge University Press. p. 21. ISBN 978-0521651882.</ref> 1978/1979 m. archeologas [[Arthur Saxe]] atliko komplekso povandeninius tyrinėjimus, ieškodamas legendinių nuskendusių miestų.<ref>Saxe, A.A.; Allenson, R.A.; Loughridge, S.R.L (1980). The Nan Mada Area of Ponape: Researches into Bounding and Stabilizing an Ancient Administrative Center. Saipan: The Trust Territory Historic Preservation Office. pp. 1–145.</ref> 1988 ir 1989 m. čia tyrimus atliko amerikiečių archeologai,<ref>Ayers, W.S. (1993). Mada Archaeological Fieldwork. Final Report. A Research and Historic Preservation Project 1987–1990. The Trust Territory Historic Preservation Office, Saipan. pp. 1–108.</ref> o 2013 m. – japonų archeologai<ref>Ishimura, Tomo; Asada, Akira; Maeda, Fumitaka; Sugimoto, Ken’ichi; Ogawa, Toshihiro; Hikoyama, Akio; Matsumoto, Yoshinori; Sugimoto, Yusuke; Brennan, Charles; Haramoto, Tomomi; Kohler, Augustine (2014). „Underwater Survey at the Ruins of Nan Madol, Pohnpei State, Federated States of Micronesia“ (PDF). Proceedings of the 2nd Asia-Pacific Regional Conference on Underwater Cultural Heritage. Honolulu.</ref> Kompleksas apima apie 18 km² plotą, tačiau centrinė koplekso dalis yra apie 1 km². Tai yra ant rifo sukurtos seklumos iš akmenų pastatytos salos ir statiniai. Visas kompleksas dalinamas Aukštutinį (''Powe'') ir Žemutinį (''Pah''). Nan Madolio kompleksą sudaro 92 dirbtinės salelės, kurių dydis svyruoja 160 m² iki 12700 m².<ref>文化遺産国際協力コンソーシアム 編『ミクロネシア連邦ナン・マドール遺跡現状調査報告書』文化遺産国際協力コンソーシアム、2012年。</ref> Salų ribos buvo sukraunamos iš [[bazaltas|bazalto]] plokščių 1-2 metrų aukščiu ir užpildomos koralais ir smėliu. Ant salų buvo statomi bazaltiniai pastatai. Potvynių metu salos pasislepia po vandeniu. Didžiuma salų turėjo savo paskirtį. Dalyje gyveno šventikai, stovėjo sadaulerų rūmai. Kitose buvo gaminamas maistas, statomos kanojos, spaudžiamas [[kokosų aliejus]], laidojami kilmingieji. Didžiausia kapavietė yra Nandauwas saloje.<ref>McCoy, Mark D.; Alderson, Helen A.; Hemi, Richard; Cheng, Hai; Edwards, R. Lawrence (November 2016). „Earliest direct evidence of monument building at the archaeological site of Nan Madol (Pohnpei, Micronesia) identified using 230Th/U coral dating and geochemical sourcing of megalithic architectural stone“ (PDF). Quaternary Research. 86 (3): 295–303.</ref> Peiniot, vėliau Usennamw salos buvo vienintelės, į kurias galėjo patekti pagrindinės salos gyventojai, kurie čia laivais atplukdydavo maistą ir vandenį. == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Čilė}}: [[Rapanujo nacionalinis parkas]] (1995) * {{flag|Prancūzija}}: [[Taputapuatea maraė|Taputaputea]] (2017) == Išnašos == {{reflist|2}} == Nuorodos == * [http://www.intangible.org/Features/micronesia/text/Pon2.html Nan Madolis] * [http://www.pohnpeiheaven.com/nanmadol.htm Informacija apie Nan Madolį] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090928044202/http://www.pohnpeiheaven.com/nanmadol.htm |date=2009-09-28 }} {{UNESCOMikronezija}} [[Kategorija:Okeanijos salos]] [[Kategorija:Mikronezijos istorija]] [[Kategorija:Mikronezijos Federacinių Valstijų kultūra]] [[Kategorija:Ponpėjos sala]] [[Kategorija:Mikronezijos Federacinių Valstijų istorija]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] g130k1kiymvtin29xehwrcmncq369xl 0 19506 7898077 7792475 2026-08-08T07:07:41Z Fnyxo 166866 7898077 wikitext text/x-wiki {{city/Lietuvos miestas |pavadinimas = Jieznas |paveikslelis = Jiezno ezerass.jpg |paveikslėlio tekstas = Jiezno miestas ir ežeras |herbas = Jieznas COA.gif |vėliava = Flag of Jieznas.gif |lat = 54.601 |long = 24.175 |apskritis = Kauno |savivaldybė = Prienų rajono |gyventojumetai = 2025 |gyventoju = 985 |gyventojuRef = <ref>{{Lt mst gyventojai}}</ref> |plotas = 2.50 |pastokodas = LT-59058 |kirč = {{Vietovardis|k=2|Jiẽznas|Jiẽzno|Jiẽznui|Jiẽzną|Jieznù|Jieznè|š=2002}} |istpav = {{pl|Jezno}}, {{ru|Езно}}<ref>{{ESBE|11a|038/38912|Езно|567}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|2|161|Езно}}</ref> |vikiteka = Category:Jieznas }} '''Jieznas''' – miestas [[Prienų rajono savivaldybė]]je, 15 km į rytus nuo [[Prienai|Prienų]]. [[Jiezno seniūnija|Seniūnijos]] centras, yra 3 seniūnaitijos: Centro, Mokyklos, Vilniaus. Stovi [[Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia]] (pastatyta [[1670]] m.), išlikęs [[Jiezno dvaras]], [[Jiezno motorinis malūnas]], [[Jiezno senosios kapinės|senosiose kapinėse]] – [[Jiezno Šv. Kryžiaus koplyčia]] (apie 1770 m.), Lietuvos savanorių kapai. Veikia [[Jiezno gimnazija]], paštas. Yra palaikomojo gydymo ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, [[Prienų meno mokykla|Prienų meno mokykos]] Jiezno filialas, specialioji internatinė mokykla, kultūros namai, vaikų globos namai, kuriais rūpinasi fondas „[[Jiezno vaikai]]“. Miesto pietiniame pakraštyje telkšo [[Jiezno ežeras]], teka [[Jieznelė]]s upelis. [[Vaizdas:Jiezno Sv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikstytojo baznycia.jpg|thumb|left|[[Jiezno bažnyčia]]]] [[Vaizdas:Jieznas, Lithuania - panoramio (15).jpg|thumb|left|Gatvė Jiezne]] == Etimologija == Kadangi daugeliu atvejų vandenvardžiai yra atsiradę pirmiau nei vietovardžiai, todėl ir dėl Jiezno manoma panašiai, kad jis yra [[vandenvardinis vietovardis]]. Tačiau lieka neaišku, kuris vandenvardis buvo svarbiausias miesto pavadinimui atsirasti – [[Jiezno ežeras]], upelis [[Jieznelė]] ar raistas Jieznis. Labiausiai tikėtina, kad pirminis buvo ežero vardas, o iš jo jau kilo miesto, upės ir raisto pavadinimai. Kalbininko [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] nuomone, ežero pavadinimo šaknis yra [[jotvingių kalba|jotvingiška]].<ref>{{Vanagas 2004|73–74}}</ref> XX a. pradžioje gyvenvietė buvo rašoma '''''Jeznas''''' arba '''''Jėznas'''''.<ref>http://lithuanianphilately.com/postal-history/jeznas.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220127194454/http://lithuanianphilately.com/postal-history/jeznas.html |date=2022-01-27}}</ref> [[Liaudies etimologija]] pasakoja, kad [[Jiezno ežeras]] buvo labai gilus, ir jo dugno nieks nepasiekdavo. Sakydavo, kad jis be dugno. Iki [[Pacai|Pacų]] Jieznas priklausė Elenos palikuonims. Vieną kartą puotaudami prie ežero jie nutarė įsitikinti, ar tikrai ežeras be dugno. Nėrė vienas – nepasiekė dugno, antras – taip pat. Pagaliau nėrė trečias ir ilgai neišnėrė. Visi nuščiuvę laukė. Pagaliau jis išniro ir sušuko: ''Есть дно!'' („Yra dugnas!“). Nuo to laiko ežerą vadino Jiezno vardu, o miestas taip pat liko Jieznas. == Istorija == [[Vaizdas:Pacų rūmai prie Jiezno.jpg|thumb|left|[[Jiezno dvaras]], 1875 m.]] [[Vaizdas:St. Archangel Michael and St. John the Baptist Church in Jieznas, Lithuania, interbellum.jpg|thumb|Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia XX a. tarpukariu]] [[Vaizdas:View of Jieznas, Lithuania, interbellum.jpg|thumb|Jiezno vaizdas XX a. tarpukariu]] [[Vaizdas:Fragment of the baroque palace of Pacas family, built 1775 in Jieznas, Lithuania.jpg|thumb|Jiezno Pacų rūmų fragmentas]] Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame minimas Jiezno vardas, yra [[1492]] m. [[gruodžio 4]] d. Ldk [[Aleksandras|Aleksandro]] privilegija – čia minimas didžiojo kunigaikščio [[Jiezno dvaras]] , nuo [[1507]] m.-1633 -Jieznas su Šventininkų valsčiumi -.kunigaikščių Holovčinskių nuosavybė [[1581]] m gegužės 17 dieną kunigaikštis Sčastnas .Holovčinskis įkūrė Jiezno miestelį ,buvo kuriama Jiezno grafystė [[1633]] m. Jiezno dvarą nupirko [[Lietuvos didysis iždininkas]] [[Steponas Pacas]] ir Jieznas ilgainiui (XVII–XVIII a.) tapo Pacų giminės rezidencija. XVI a. pabaigoje jau buvo kalvinų bažnyčia, [[1634]] m. paversta [[katalikai|katalikų]] bažnyčia. Pirmąją [[Jiezno bažnyčia|Jiezno bažnyčią]] [[1643]] m. pastatydino [[Steponas Pacas]]. XVII a. viduryje miestelis perplanuotas, [[1670]] m. pašventinta nauja [[Jiezno bažnyčia]], pastatyta [[Lietuvos didysis kancleris|Lietuvos didžiojo kanclerio]] [[Kristupas Zigmantas Pacas|K. Z. Paco]] iniciatyva,1760-1772 m Antano ir Teresės Pacų rekonstruota XVIII a. pradžioje Jiezno kraštas labai nukentėjo nuo bado ir maro. [[1710]] m. Jieznas gavo turgų, [[1748]] m. – prekymečių privilegiją. [[1775|1760-1772]] m. Antanas ir Teresė [[Pacai]] perstatė dvaro rūmus. [[1795]] m. buvo 372 gyventojai, 9 amatininkai.<ref>{{Kauno marios 81|46}}</ref> 1794 m sukilimo metu Rusijos kariuomenė apiplėšė Jiezno bažnyčią ir dvaro rūmus . Jiezno rūmus ir žemės valdą dėl karų nulemtų skolų paskutinysis iš Pacų Liudvikas Pacas perleido carinės Rusijos iždui 1807 m. J [[1837]] m. dalis miestelio ir [[Jiezno dvaras]] sudegė, rūmai nebeatstatyti. Miestelis sparčiai plėstis ėmė XIX a. 2-ojoje pusėje nutiesus kelią [[Kaunas]]–[[Druskininkai]]. Tuo metu Jieznas buvo Trakų rajono miestelis, valsčiaus centras.<ref>{{SGKP|3|581|Jezno}}</ref> [[1909]] m. buvo 5 gatvės (pagrindinės – Didžioji ir Punios). 1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Jieznas buvo tapęs kovų židiniu. [[1919]] m. [[vasario 10]]–13 d. čia vyko [[Jiezno kautynės|dideli mūšiai]] tarp lietuvių, kuriems padėjo vokiečiai, ir bolševikų. [[Raudonoji Armija]] buvo užėmusi [[Vilnius|Vilnių]] ir ruošėsi žygiui į [[Kaunas|Kauną]], bet Jiezne sutiko didelį pasipriešinimą: lietuviai puolė bolševikus, bet dėl mažesnių pajėgų pralaimėjo mūšį, žuvo 18 savanorių, keliolika pateko nelaisvėn. [[Vasario 13]] d. sulaukę pastiprinimo lietuviai sumušė bolševikus ir privertė juos trauktis. Tai buvo svarbi pergalė tolesnei Kauno ir Marijampolės gynybai. [[1924]] m. išparceliuotas [[Jiezno dvaras]]. [[1930]] m. Jiezne buvo 117 namų,<ref>{{Kauno marios 81|46}}</ref> veikė lentpjūvė, garo malūnas, buvo 18 krautuvių.<ref>{{VLE|8|661||Jieznas}}</ref>[[1939]] m. įsteigta biblioteka. Po [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] Jiezno apylinkėse veikė Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinių partizanai. Žuvusiesiems [[1989]] m. pastatytas kryžius, [[1991]] m. – paminklas. [[1952]]–[[1960]] m. buvo Jiezno rajono centras. [[1956]] m. [[gruodžio 28]] d. Jieznas gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė kultūros namai, ligoninė, lentpjūvė, malūnas, pieninė, čiužinių siuvimo fabrikas, Kauno elektros variklių gamyklos filialas, traktorių remonto dirbtuvės. Miesto centre buvo skveras, kuriame iki 1925 netų stovėjo paminklas baudžiavos panaikintojui, carui Aleksandrui II. Prie centrinės aikštės iki 2023 metų stovėjo istorinis carinio Jiezno valsčiaus (1863-1915 ir Lietuvos Respublikos valsčiaus 1918-1940 pastatas su dabokle suimtiesiems ir rūsiais .<ref>{{Kežinaitis 1966|35}}</ref> [[2002]] m. patvirtintas [[Jiezno herbas]]. {{adm2|4}} {{admr|[[1492]] m.|r2=4|[[Jiezno valsčius]]|?}} {{admr|XIX a. pradžia – [[1915]] m.|[[Trakų apskritis]]}} {{admr|[[1919]]–[[1946]] m.|[[Alytaus apskritis]]}} {{admr|[[1946]]–[[1950]] m.|[[Prienų apskritis]]}} {{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=2|[[Jiezno apylinkė]]s centras|r3=3|[[Jiezno rajonas|Jiezno rajono]] centras|[[Kauno sritis]]}} {{admr|[[1953]]–[[1956]] m.|}} {{admr|[[1956]]–[[1962]] m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas, <br/> [[Jiezno apylinkė]]s centras|}} {{admr|[[1962]]–[[1995]] m.|[[Prienų rajonas]]}} {{admr|[[1995]]–|[[Jiezno seniūnija|Jiezno seniūnijos]] centras|[[Prienų rajono savivaldybė]]|[[Kauno apskritis]]}} |} == Architektūra == Miestelio gatvių tinklas – taisyklingas stačiakampis, su [[barokas|baroko]] laikotarpiui būdinga išryškinta kompozicine ašimi. Jiezno centrinėje dalyje suformuota keturkampė aikštė. Barokinė dvibokštė [[Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia]], pastatyta [[1670]] m., perstatyta [[1772]] m., stačiakampio plano, vienanavė, su kripta. Bažnyčios viduje išliko vertinga sienų tapyba ([[1770]]–[[1772]] m., nežinomas italų dailininkas), du žalvariniai varpai ([[1770]] m. ir [[1878]] m.) Buvusioje [[Jiezno dvaras|Jiezno dvaro]] sodyboje,atsiradusioje jau 15-16 amžiuose,iš esmės perstatytoje [[XVIII a.]] antroje pusėje – [[XIX a.]] pirmoje pusėje, išliko Pacų rūmų, kurie garsėjo puošnumu ir prabanga, vakarinis korpusas (po [[1953]] m. rekonstrukcijos pakeistas), kumetynas, ūkinis pastatas ir mišraus plano parkas, įkurtas [[XVIII a.]] pirmoje pusėje.<ref>{{VLE|VIII|661||Jieznas}}</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=2500|inc=500|incmin=250 |past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. |1719|50 |1795|372 |1865|333|r1865=*<ref name="GSSRI">{{GSSRI|2|161|Езно}}</ref> |1897|1255 |1905|840|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1923|989|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|1803|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|1|689||Jieznas}}</ref> |1970|1658|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1974|2400|r1974=<ref name="LTE">{{LTE|5|61||Jieznas}}</ref> |1976|2500|r1976=<ref name="TLE">{{TLE|2|120|[[Vincas Brazauskas]], [[Kazys Misius]]|Jieznas}}</ref> |1979|1854|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|1883|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|1476|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2010|1300 |2011|1230|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|1047|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Tautinė sudėtis === {| |valign=top| [[2011]] m. gyveno 1 230 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211028155726/https://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas |date=2021-10-28 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 98,13% (1 207); * Kiti – 1,87% (23). |valign=top| [[2001]] m. gyveno 1 476 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306223535/http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai |date=2016-03-06 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 98,24% (1 450); * Kiti – 1,76% (26). |} === Žymūs žmonės === * [[Pacai]], didikai, rezidavę Jiezne XVII–XVIII a. * [[Nikodemas Silvanavičius]] (1834–1919), Peterburgo dailės akademijos dailininkas, kurį laiką gyvenęs Jiezne, nutapė paveikslą bažnyčiai „Mykolas Arkangelas“ ([[1875]] m.). Paveikslas „Lietuvaitė iš Jiezno“ eksponuojamas [[Palangos gintaro muziejus|Palangos gintaro muziejuje]]. * [[Vincas Grigaliūnas-Glovackis]] (1885–1964), karininkas; * [[Jonas Asevičius-Acukas]] (1885–1976), karininkas; * [[Ramutis Karmalavičius]] (1952–), literatūros tyrinėtojas; * [[José Gurvich]] / Zusmanas Gurvicius (1927–1974), dailininkas. == Sportas == * [[FK Jieznas]] (futbolas) == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * {{ML|1|392|Jieznas}} * Jiezno jaunieji partizanai, 1952–1954 m. (sud. Antanas Ragavičius). – Kaunas: Arx Baltica, 2010. – 119 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-39-092-3 {{PRIgyv}} {{ltcity}} [[Kategorija:Jieznas| ]] k6txxnk4tohp7e79mrbvl0tyfmh01se 0 22241 7898030 7528584 2026-08-08T05:28:14Z Vilensija 40695 /* Didžiausi miestai */ 7898030 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas | pavadinimas = Poltavos sritis | origpavadin = ''Полтавська область'' | herbas = Coat of Arms of Poltava Oblast.svg | vėliava = Flag of Poltava Oblast.svg | žemėlapis = Map of Ukraine political simple Oblast Poltawa.png | žemėlapio tekstas = | plotis = 250 | UTC= |UTCv= | valstybė = Ukraina | valstRegionoVardas = | valstRegionas = | valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio = | valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio = | admCentras = Poltava | admVienetoVardas = Rajonų | admVienetoKiekis = 25 | admVienetoVardas2 = Srities pavaldumo miestai | admVienetoKiekis2 = 5 | admVienetoVardas3 = Rajono pavaldumo miestai | admVienetoKiekis3 = 10 | kalbos = | įkurtas = [[1937]] m. [[rugsėjo 22]] d. | vadovotitulas = Gubernatorius |vadovas = Olehas Synėhubovas<br />''Олег Синєгубов'' | vadovotitulas2 = |vadovas2 = | gyventojumetai = 2005 |gyventoju = 1544085 | gyventojuVieta = |gyventojuRef = | plotas = 28748 | plotoVieta = |plotoRef = | vandens = | tankumoVieta = | aukščiausia vieta = | žemiausia vieta = | iso 3166-2 = | teritkodai = | teritkodas = | pastokodas = | telkodas = 53 | tinklalapis = http://www.adm-pl.gov.ua Oficiali svetainė | vikiteka = Category:Poltava Oblast }} '''Poltavos sritis''' ({{uk|Полта́вська о́бласть}} arba ''Полтавщина'') yra vidurio ir rytų [[Ukraina|Ukrainoje]]. Šiaurėje ribojasi su [[Černigovo sritis|Černigovo]] ir [[Sumų sritis|Sumų]], rytuose su [[Charkovo sritis|Charkovo]], pietuose su [[Dniepropetrovsko sritis|Dniepropetrovsko]], pietvakariuose su [[Kirovohrado sritis|Kirovohrado]], vakaruose su [[Čerkasų sritis|Čerkasų]] bei šiaurės vakaruose su [[Kijevo sritis|Kijevo]] sritimis. Administracinis centras – [[Poltava]]. == Geografija == [[Vaizdas:Ukraine dnepr at krementchug.JPG|thumb|left|145px|[[Dniepras|Dniepro]] upė]] === Plotas === Srities plotas 28 748 km², kas sudaro 4,76 % Ukrainos teritorijos. === Vandens telkiniai === Per šią sritį teka daugiau, nei 146 upės, kurių bendras ilgis 5101 km. Didžiausios jų: [[Dniepras]], [[Vorskla]]. === Klimatas === Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -6,5&nbsp;°C, vasaros - 21&nbsp;°C. == Administracinis suskirstymas == === Didžiausi miestai === * [[Poltava]] * [[Kremenčukas]] * [[Lubnai]] * [[Horišni Plavnios]] * [[Myrhorodas]] == Gyventojai == [[Vaizdas:Malajarublivka.jpg|thumb|right|250px|Mažosios Rublivkos kaimas]] [[2001]] m. srityje gyveno 1 630 100 gyventojų, tai sudarė beveik 3,31 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų: * miesto gyventojų – 58,4 % * kaimo gyventojų – 41,3 % Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto: * [[ukrainiečiai]] – 91,4 % * [[rusai]] – 7,2 % * kiti ([[baltarusiai]], [[žydai]]) – 1,4 % Srities vidutinis gyventojų tankumas – 57 žm./km². Manoma, kad bendrinė [[ukrainiečių kalba]] susiformavo Poltavos krašto tarmės pagrindu. == Ekonomika == Išvystyta [[nafta|naftos]] ir [[gamtinės dujos|gamtinių dujų]] pramonė, kasama [[geležis|geležies]] [[rūda]]. Veikia didelė krovininių automobilių gamykla [[KrAZ]]. === Ekonomikos rodikliai === {| class="sortable wikitable" |- ! N ! rodiklis ! vienetai ! [[2006]] |- | 1 | Prekių [[eksportas]] | mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]] | 1874,2 |- | 2 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 4,9 |- | 3 | Prekių [[importas]] | mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]] | 632,7 |- | 4 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 1,4 |- | 5 | [[Eksportas|Eksporto]]-[[importas|importo]] [[saldo]] | mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]] | 1241,5 |- | 6 | Kapitalinės investicijos | mln. [[Grivina|grivinų]] | 5879,5 |- | 7 | Vidutinis atlyginimas | [[Grivina|Grivinų]] ([[2007]]-[[sausio 1|01-01]]) | 1707 |- | 8 | Vidutinis atlyginimas |[[JAV doleris|JAV dolerių]] ([[2007]]-[[sausio 1|01-01]]) | 341 |} == Nuorodos == * [http://www.obladmin.poltava.ua Oficiali srities svetainė (ukr.k.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120510062547/http://www.obladmin.poltava.ua/ |date=2012-05-10 }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Ukrainos sritys}} [[Kategorija:Poltavos sritis| ]] lej9w9nyuucurczm8nss8b1wjp0fck0 0 22385 7897991 7891803 2026-08-08T02:31:12Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897991 wikitext text/x-wiki {{city/Sirijos miestas |pavadinimas = Damaskas |origpavadin = دِمَشق |paveikslėlis = Damascus, Syria, Panoramic view of Damascus.jpg |paveikslėlio tekstas = Damaskas |herbas = Damascus-Seal.jpg |vėliava = |PL=33|PM=30|PS=47|IL=36|IM=17|IS=31 |muhafaza= Damaskas |įkurtas = 2500 m. pr. m. e |vadovotitulas = | Gubernatorius = |gyventojumetai = 2011 m.|gyventoju = 1754000 |plotas = 118 |altitudė = 680 |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Damascus |kirč = Damãskas <ref>{{PVŽ}}</ref> |UNESCO id = 20 }} '''Damaskas''' ({{ar|دِمَشق|Dimashq}}) – miestas pietvakarių [[Sirija|Sirijoje]], šalies sostinė ir antrasis pagal dydį miestas (po [[Alepas|Alepo]]). 1,83 mln. gyventojų (2010 m. surašymo duomenimis). Išsidėstęs prie Barados upės, netoli Antilibano kalnų. Seniausias gyvenamas pasaulio miestas.<ref>{{cite book|author=|title=Iliustruota faktų enciklopedija|year=2005|publisher=Alma littera|location=Vilnius|isbn=9955-08-783-8|page=340}}</ref> Nuo seno tai yra svarbus prekybos centras – parduodami džiovinti vaisiai, [[vynas]], [[vilna]], [[šilkas]] ir kt. Čia taip pat gaminami [[Plienas|plieniniai]] kardai, pasižymintys ypatingu kietumu ir atsparumu. Taip pat prekiaujama figomis, migdolais, kitais vaisiais. Išvystyti amatai (šilko, [[Oda|odos]] gaminių, [[Auksas|aukso]] ir [[Sidabras|sidabro]], medinių ir [[Varis|varinių]] apyrankių, kt.). Yra maisto apdirbimo, aprangos, spausdinimo pramonė. == Etimologija == [[Arabų kalba|Arabiškai]] miestas vadinamas {{ar|دمشق الشام|Dimashq ash-Sham}}. Sirijos ir kaimyninių arabų šalių gyventojai pavadinimą trumpina į ''ash-Sham'' arba ''Dimashq''. Arabiškai ''ash-Sham'' reiškia „šiaurė“. Iš kur kilęs pavadinimas „Damaskas“ nėra visiškai aišku, bet manoma, kad pavadinimo kilmė yra semitiška. [[Akadų kalba|Akadiškai]] miestas buvo vadinamas ''Dimašqa'', egiptietiškai – ''T-ms-Kw'', [[Aramėjų kalba|aramėjiškai]] – ''Dammašq'', senąja [[hebrajų kalba]] – ''Dammeśeq''. Spėjama, kad tai gali reikšti „šulinių miestas“,<ref>{{Mašalaitis 2007|321}}</ref> taip pat „šulinių kraštas“.<ref>Miller, Catherine; Al-Wer, Enam; Caubet, Dominique; Watson, Janet C.E. (2007). Arabic in the City: Issues in Dialect Contact and Language Variation. Routledge. p. 189. ISBN 978-1135978761.</ref> == Geografija == [[Vaizdas:Damascus-National-Museum.JPG|thumb|240px|Damasko nacionalinis muziejus]] [[Vaizdas:DamascusRomanArch.jpg|thumb|240px|Romėnų laikų arka]] Damaskas yra apie 80 kilometrų nutolęs nuo Viduržemio jūros, supamas [[Libano kalnai|Libano kalnų]]. Miestas yra iškilęs 680 metrų virš jūros lygio. Damasko senamiestis, esantis pietiniame Barados upės krante, yra juosiamas dviejų išlikusių apsauginių sienų. Į pietryčius, šiaurę ir šiaurės rytus, miestą supa dar [[viduramžiai]]s pastatyti gyvenamieji kvartalai: Midanas (Midan) pietvakariuose, Sarudža (Saruja) ir Imara (Imara) šiaurėje ir šiaurės vakaruose. Pastarieji rajonai išaugo šalia kelių, vedančių iš miesto. Devynioliktame amžiuje buvo apgyvendinti Jabal Qasioun kalvos šlaitai. Vėliau kalvos šlaitai tapo Damasko dalimi ir juose apsigyveno [[kurdai|kurdų]] kariai ir [[Islamas|musulmonų]] pabėgėliai iš [[Europa|Europos]] šalių, kuomet [[Osmanų imperija]] prarado įtaką krikščionių apgyvendintuose imperijos dalyse. Tad rajonai, esantys už 2-3 kilometrų, nuo senamiesčio buvo pavadinti al-Akrad (kurdai) ir al-Muhajirin (migrantai). Devyniolikto amžiaus pabaigoje miestas išsiplėtė į vakarus nuo senamiesčio. Naujoji miesto dalis buvo pavadinta al-Merjeh (pieva). Al-Merjeh greitai tapo naujojo Damasko širdimi – ten įsikūrė teismai, paštas, traukinių stotis. Į pietus nuo senamiesčio buvo pastatytas europietiškas kvartalas. Dvidešimtajame amžiuje miestas toliau plėtėsi – nauji miegamieji rajonai išdygo į šiaurę nuo Barados. Į pietus miestas išsiplėtė iki Gutos oazės. Nuo [[1955]] metų į naują Jarumuko rajoną suplūdo tūkstančiai pabėgėlių iš [[Palestinos autonomija|Palestinos]]. Dabar sparčiausia plėtra vyksta į pietus. Neretai namai yra statomi nelegaliai. === Mikrorajonai === * Salhiyyeh * Amara * Midan * Qanawat * Baramkah * Mazraa * Mazzeh * Muhajreen * Shaghoo * Tijar * Abbasiyyin * Bahsa * Barzeh * Abou * Remaneh * Malki * Kafar Souseh * Rukn Eddeen * Sarouja. === Klimatas === Damaske vyrauja sausas klimtas. Vasaros yra labai karštos ir be [[Lietus|lietaus]], o žiemos vėsios ir lietingos, kartais iškrenta sniegas. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra dieną yra +11 laipsnių šilumos, o naktį – 0. Žemiausia kada nors užregistruota temperatūra yra -13,5 laipsniai. Vidutinė liepos ir rugpjūčio mėnesių dienos temperatūra yra +35, o nakties – +17 laipsnių šilumos. Aukščiausia kada nors užregistruota temperatūra yra +45,5. Vidutiniškai iškrenta 20 cm kritulių per metus. == Istorija == [[Vaizdas:Damaskus4.jpg|thumb|240px|Damasko citadelė]] Tai labai senas miestas – jis minimas dar faraono [[Tutmozis III|Tutmozio III]] laikais XV a. pr. m. e. Įvairiu laiku miestas priklausė [[aramėjai|aramėjams]], [[graikai|graikams]], [[romėnai|romėnams]], [[turkai|turkams]]. Damasko [[tvirtovė]] stovi šiaurės rytinėje senamiesčio dalyje. Romėnų laikais tiesta Via Recta „tiesioji gatvė“ yra 1,5 km ilgio. Šiandien ten tiesiasi dvi gatvės Bab Sharqi ir Souk Medhat Pasha. Bab Sharqi gatvėje verda gyvenimas – šiuo metu ten daug parduotovėlių, kavinukių. Ji nuveda į [[krikščionys|krikščionių]] kvartalą Bab Touma. Souq Medhat Pasha gatvė nuveda į pagrindinį Damasko turgų. Gatvė pavadinta osmanų laikais valdžiusiojo Damasko vietininko, renovavusio turgų, garbei. Gatvės pabaigoje – požeminė krikščionių Šv. Ananos koplytėlė. [[Vaizdas:Dome of the Clocks, Umayyad Mosque.jpg|thumb|240px|Omajedų mečetė]] [[Vaizdas:Khan As'ad Pacha Al-'Azem.jpg|thumb|240px|Karavansarajaus ''Khan As’ad Pasha'' skliautai]] [[Vaizdas:Damascus-Bab Kisan.jpg|thumb|240px|Šv. Pauliaus koplyčia]] === Omajedų mečetė === [[Omajedų mečetė]], kitaip dar vadinama Didžiąja Damasko mečete, yra viena didžiausių mečečių, ir viena seniausių pasaulyje religinių vietų, kur religinės apeigos vyksta iki šiol. Sakoma, kad mečetės šventoriuje yra Jono Krikštytojo galva. Šalia mečetės yra karvedžio [[Saladinas|Saladino]] mauzoliejus. Šimtai tūkstančių musulmonų šiitų kiekvienais metais aplanko Zayanabo bint Ali kapą. === Damasko senamiesčio vartai ir sienos === Šiaurinė ir rytinė Damasko senamiesčio dalys yra apjuostos gynybinėmis sienomis. Iki šių dienų yra gynybinėse miesto sienose yra išlikę vartai, iš kurių seniausi yra pastatyti romėnų valdymo laikais. Damasko senamiesčio vartai (pagal laikrodžio rodyklę iš šiaurės pusės): * Bab al-Faraj (išgelbėjimo vartai) * Bab al-Faradis (rojaus arba vaismedžių sodo vartai) * Bab al-Salam (taikos vartai) * Bab Sharqi (rytiniai vartai) * Bab Kisan (pietrytiniai vartai) Kitos dviejų Damasko vietovių, esančių už gynybinių sienų ribų, pavadinime taip pat yra žodis „vartai“: Bab Mousalla ir Bab Sreija. === Bažnyčios === * Damasko katedra * Šv. Marijos katedra * Šv. Ananos namai * Šv. Petro koplyčia * Romos katalikų katedra * Šv. Johano Damaskiečio bažnyčia === Musulmoniškos vietos === * Omajedo mečetė * Rukiahos mečetė * Saladino kapas == Grėsmės Damasko senamiesčiui == [[1995]]–[[2005]] metais senamiesčio gyventojų skaičius ženkliai sumažėjo – daugiau nei dvidešimt tūkstančių žmonių išsikėlė iš senamiesčio į naujesnius pastatus. Toks gyventojų skaičiaus sumažėjimas lėmė tai, kad apleistų, neapgyvendintų namų skaičius išaugo, o neprižiūrimi pastatai ėmė griūti. [[2007]] metų kovo mėnesį Damasko valdžia išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad reikia atstatyti ir renovuoti kai kuriuos Damasko senamiesčio pastatus. Pasaulio paminklosaugos organizacija įtraukė Damasko senamiestį į labiausiai pavojuje esančių pasaulio paveldo objektų sąrašą. == Švietimas == Damaskas yra Sirijos švietimo centras. Mieste yra seniausias ir didžiausias Sirijoje Damasko universitetas. Keletas universitetų yra mieste ir apylinkėse. === Universitetai === * Damasko universitetas * Sirijos virtualusis universitetas * Tarptautinis mokslo ir technologijų universitetas * Aukštoji verslo administravimo mokykla * Europietiškasis arabų universitetas == Transportas == [[Vaizdas:Damascus-Hejaz station.jpg|thumb|250px|Hedžazo geležinkelio stotis]] [[Damasko tarptautinis oro uostas]] nuo miesto centro yra nutolęs apie dvidešimt kilometrų. Iš jo vykdomi skrydžiai į pagrindinius [[Azija|Azijos]], [[Europa|Europos]], [[Afrika|Afrikos]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] miestus. Gatvės Damaske yra gana prastos būklės – siauros ir duobėtos, susidaro nuolatinės automobilių spūstis. Bene populiariausia viešojo transporto rūšis Damaske – mikroautobusai. Mieste yra apie šimtas maršrutinių miesto autobusų linijų. Maršrutinių autobusų tvarkaraščių nėra, nes linijose nėra stotelių –autobusas sustoja visur, kur keleiviams reikia išlipti ar įlipti. Maršrutinių autobusų kursuoja dažnai, tad laukti ilgai netenka. Maršrutinių autobusų linijos nėra sunumeruotos – jas identifikuoti galima iš užrašo ant autobuso priekyje esančios kortelės, kuri paprastai nurodo maršruto pradinį ir paskutinį tašką. Nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios yra planuojama pastatyta požeminę susisiekimo sistema – [[metropolitenas|metro]]. Tačiau iki šiol tai nėra padaryta dėl techninių ir finansinių problemų. == Kultūra == [[Vaizdas:Al-Hamidiyah Souq 02.jpg|thumb|240px|Al Hamidijos sukas (prekybinė gatvė)]] [[Vaizdas:Azem Palace 02.jpg|thumb|240px|Azemo rūmai]] Didžioji dalis Damasko gyventojų – į miestą atvykę provincijos gyventojai. Oficialiai teigiama, kad šiuo metu Damaske gyvena 1,5 milijono žmonių, nors neoficialiais duomenis – per 6 milijonus. Nusikalstamumas Sirijos sostinėje yra žemas, nors kišenvagystės yra gana dažnas reiškinys, ypač tradiciniuose turguose. [[Arbata]] ir [[turkiška kava]] – populiariausi gėrimai kavinėse. 75 procentai Damasko gyventojai – musulmonai sunitai. Teigiama, kad Damaske yra daugiau nei du tūkstančiai mečečių, iš kurių žymiausia – [[Omajedo mečetė]]. Yra keli krikščionių rajonai: Bab Touma, Kassaa ir Ghassani. Šiuose rajonuose dangun kyla ne tik mečečių minaretai, bet ir bažnyčių bokštai. === Muziejai === * Damasko nacionalinis muziejus * Karo muziejus * Arabų kaligrafijos muziejus == Laisvalaikio užsiėmimai == === Parkai ir sodai === Tishreen parkas yra didžiausias Damasko parkas, kur kasmet vyksta Damasko gėlių paradas. Kiti parkai: Aljahiz, Al sibbiki, Altjara ir Alwahda. Damasko oazė taip pat yra populiari rekreacijos vieta. === Kavinių kultūra === Damaskiečiai mėgsta rengti susitikimus kavinėse, kur rūko kaljaną ir gurkšnoja arbatą arba turkišką kavą. Kortų ir [[stalo žaidimai]], taip pat [[šachmatai]] – populiarus ir dažnas užsiėmimas kavinėse. == Sportas == Populiariausios sporto šakos Damaske yra [[futbolas]], [[krepšinis]], [[plaukimas]] ir [[stalo tenisas]]. === Žymūs Damasko sporto klubai === * [[Al Shorta SC (Damaskas)|Al-Shorta]] (futbolo klubas); * [[Al-Jaish SC (Sirija)]] (futbolo klubas); * [[Al-Wahda SC (Damaskas)|Al-Wahda]] (futbolo klubas); * Al Majd * Barada == Gimę Damaske == * [[Nikolajus iš Damasko]] (istorikas ir filosofas) * [[Jonas iš Damasko]] (krikščionių [[šventasis]]) * [[Ananijus]] (apaštalas) * [[Sofronijus]] (Jeruzalės patriarchas) * [[Damaskijus]] (Bizantijos filosofas) * [[Ikramas Antakis]] (meksikiečių rašytojas) * [[Zakaria Tamer]] (rašytojas) * [[Naziras Ismailis]] (dailininkas) == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * (in Book Reviews) Ancient Damascus: A Historical Study of the Syrian City-State from Earliest Times Until Its Fall to the Assyrians in 732 B. C. E., Wayne T. Pitard. Review author: Paul E. Dion, Bulletin of the American Schools of Oriental Research, No. 270, Ancient Syria. (May, 1988), p. 98 * The Stele Dedicated to Melcarth by Ben-Hadad of Damascus, Frank Moore Cross. Bulletin of the American Schools of Oriental Research, No. 205. (Feb., 1972), p. 40. * Weatherbase: Historical Weather for Damascus, Syria * Hugh Kennedy, The Prophet and the Age of the Caliphates {{Sirija-ter}} {{UNESCOSirija}} [[Kategorija:Milijoniniai miestai]] [[Kategorija:Sostinės]] [[Kategorija:Sirijos miestai]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo sąrašas]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] ljxme278ehfq5lwv4w0y6a7drqtpcwv 0 23512 7897703 7716406 2026-08-07T13:26:18Z Makenzis 46558 7897703 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Football player infobox | playername= Paolo di Canio | fullname = Paolo di Canio | image = [[Vaizdas:Paolo Di Canio at Upton Park.jpg|230px]] | height = 1,78 m | nickname = | dateofbirth = {{bda|1968|7|9}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | years = 1985-86 <br /> 1986-87 <br /> 1987-90 <br /> 1990-93 <br /> 1993-94 <br /> 1994-96 <br /> 1996-97 <br /> 1997-99 <br /> 1999-2003 <br /> 2003-04 <br /> 2004-2006 <br />2006-2008 | clubs = [[S.S. Lazio]]<br />[[Ternana Calcio|Ternana]]<br />[[S.S. Lazio]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[S.S.C. Napoli|Napoli]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Celtic F.C.]]<br />[[Sheffield Wednesday F.C.|Sheff. Wednesday]]<br />[[West Ham United]]<br />[[Charlton Athletic F.C.|Charlton]]<br />[[S.S. Lazio]]<br />[[Atletico Roma FC|Cisco Roma]] | caps(goals) = 0 (0) <br /> 27 (2) <br /> 54 (4) <br /> 58 (6) <br /> 26 (5) <br /> 37 (6) <br /> 26 (12) <br /> 41 (9) <br /> 118 (47) <br /> 31 (4) <br /> 50 (11)<br />46 (14) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Paolo Di Kanijas''' (g. [[1968]] m. [[liepos 9]] d. [[Roma|Romoje]]) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas, karjerą baigęs [[Serie C|Serijoje C2]], [[A.S. Cisco Roma|Romos „Cisco“]] klube. Paolo Di Canio karjera buvo ir yra gana įspūdinga – per ją jis laimėjo daug trofėjų, kartu pasižymėjo ir žaidimo metu užpuldamas teisėją, ir sveikindamas „Lazio“ aistruolius [[Fašizmas|fašistiniais]] gestais po savo įmušto įvarčio į didžiausių priešų [[AS Roma]] vartus [[Romos derbis|Romos derbio]] metu. Paolo Di Canio garsėja kaip aistringas ir atviras, net tiesmukas žmogus. Jis taip pat žymus tuo, kad jaunystėje priklausė Romos „Lazio“ [[Ultros|ultrų]] grupuotei ''Irriducibili'', kas yra retas atvejis tarp sportininkų profesionalų. Paolo Di Canio atėjo į „Lazio“ 1985 m., kur rungtyniavo iki 1990, kai išvyko į [[Juventus FC|Juventus]]. Ten praleidęs trejus metus, 1993 P. Di Canio persikėlė į [[Napoli]] klubą, vėliau atstovavo [[AC Milan]], o 1996 išvyko į [[Glazgas|Glazgo]] [[Celtic]] ekipą. Sėkmingas žaidimas šiame klube leido žaidėjui persikelti į Anglijos [[Premjer lyga|Premjer lygą]], [[Sheffield Wednesday]] ekipą. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] Paolo Di Canio išgarsėjo tuo, kad pastūmė arbitrą, kuris jam buvo parodęs raudoną kortelę. [[1999]] Paolo perėjo į [[West Ham United]] ir padėjo iškovoti 5 vietą lygoje. [[2000]] sezone [[BBC]] jo įvartį į [[Wimbledon]] vartus išrinko gražiausiu to sezono įvarčiu. Šis įvartis laikomas vienu gražiausių ir per visą Premjer lygos istoriją. Tais pačiais metais „West Ham United“ aistruoliai Di Canio išrinko ir geriausiu klubo žaidėju. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Di Canio]] blcpzrr89cnxqz6v0f61h8hzrt9bnmj 7897704 7897703 2026-08-07T13:29:50Z Makenzis 46558 7897704 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Football player infobox | playername= Paolo di Canio | fullname = Paolo di Canio | image = [[Vaizdas:Paolo Di Canio at Upton Park.jpg|230px]] | height = 1,78 m | nickname = | dateofbirth = {{bda|1968|7|9}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | years = 1985-86 <br /> 1986-87 <br /> 1987-90 <br /> 1990-93 <br /> 1993-94 <br /> 1994-96 <br /> 1996-97 <br /> 1997-99 <br /> 1999-2003 <br /> 2003-04 <br /> 2004-2006 <br />2006-2008 | clubs = [[S.S. Lazio]]<br />[[Ternana Calcio|Ternana]]<br />[[S.S. Lazio]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[S.S.C. Napoli|Napoli]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Celtic F.C.]]<br />[[Sheffield Wednesday F.C.|Sheff. Wednesday]]<br />[[West Ham United]]<br />[[Charlton Athletic F.C.|Charlton]]<br />[[S.S. Lazio]]<br />[[Atletico Roma FC|Cisco Roma]] | caps(goals) = 0 (0) <br /> 27 (2) <br /> 54 (4) <br /> 58 (6) <br /> 26 (5) <br /> 37 (6) <br /> 26 (12) <br /> 41 (9) <br /> 118 (47) <br /> 31 (4) <br /> 50 (11)<br />46 (14) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Paolo Di Kanijas''' (g. [[1968]] m. [[liepos 9]] d. [[Roma|Romoje]]) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas, karjerą baigęs [[Serie C|Serijoje C2]], [[A.S. Cisco Roma|Romos „Cisco“]] klube. Paolo Di Canio karjera buvo ir yra gana įspūdinga – per ją jis laimėjo daug trofėjų, kartu pasižymėjo ir žaidimo metu užpuldamas teisėją, ir sveikindamas „Lazio“ aistruolius [[Fašizmas|fašistiniais]] gestais po savo įmušto įvarčio į didžiausių priešų [[AS Roma]] vartus [[Romos derbis|Romos derbio]] metu. Paolo Di Canio garsėja kaip aistringas ir atviras, net tiesmukas žmogus. Jaunystėje priklausė Romos „Lazio“ [[Ultros|ultrų]] grupuotei ''Irriducibili'', kas yra retas atvejis tarp sportininkų profesionalų. Paolo Di Canio atėjo į „Lazio“ 1985 m., kur rungtyniavo iki 1990, kai išvyko į [[Juventus FC|Juventus]]. Ten praleidęs trejus metus, 1993 P. Di Canio persikėlė į [[Napoli]] klubą, vėliau atstovavo [[AC Milan]], o 1996 išvyko į [[Glazgas|Glazgo]] [[Celtic]] ekipą. Sėkmingas žaidimas šiame klube leido žaidėjui persikelti į Anglijos [[Premjer lyga|Premjer lygą]], [[Sheffield Wednesday]] ekipą. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] Paolo Di Canio išgarsėjo tuo, kad pastūmė arbitrą, kuris jam buvo parodęs raudoną kortelę. [[1999]] Paolo perėjo į [[West Ham United]] ir padėjo iškovoti 5 vietą lygoje. [[2000]] sezone [[BBC]] jo įvartį į [[Wimbledon]] vartus išrinko gražiausiu to sezono įvarčiu. Šis įvartis laikomas vienu gražiausių ir per visą Premjer lygos istoriją. Tais pačiais metais „West Ham United“ aistruoliai Di Canio išrinko ir geriausiu klubo žaidėju. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Di Canio]] 5iipzt4jycqkiqha1xrm90vx9sl6u9i 7897705 7897704 2026-08-07T13:30:58Z Makenzis 46558 7897705 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Football player infobox | playername= Paolo di Canio | fullname = Paolo di Canio | image = [[Vaizdas:Paolo Di Canio at Upton Park.jpg|230px]] | height = 1,78 m | nickname = | dateofbirth = {{bda|1968|7|9}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | years = 1985-86 <br /> 1986-87 <br /> 1987-90 <br /> 1990-93 <br /> 1993-94 <br /> 1994-96 <br /> 1996-97 <br /> 1997-99 <br /> 1999-2003 <br /> 2003-04 <br /> 2004-2006 <br />2006-2008 | clubs = [[S.S. Lazio]]<br />[[Ternana Calcio|Ternana]]<br />[[S.S. Lazio]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[S.S.C. Napoli|Napoli]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Celtic F.C.]]<br />[[Sheffield Wednesday F.C.|Sheff. Wednesday]]<br />[[West Ham United]]<br />[[Charlton Athletic F.C.|Charlton]]<br />[[S.S. Lazio]]<br />[[Atletico Roma FC|Cisco Roma]] | caps(goals) = 0 (0) <br /> 27 (2) <br /> 54 (4) <br /> 58 (6) <br /> 26 (5) <br /> 37 (6) <br /> 26 (12) <br /> 41 (9) <br /> 118 (47) <br /> 31 (4) <br /> 50 (11)<br />46 (14) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Paolo Di Kanijas''' (g. [[1968]] m. [[liepos 9]] d. [[Roma|Romoje]]) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas, karjerą baigęs [[Serie C|Serijoje C2]], [[A.S. Cisco Roma|Romos „Cisco“]] klube. Paolo Di Canio karjera buvo ir yra gana įspūdinga – per ją jis laimėjo daug trofėjų, kartu pasižymėjo ir žaidimo metu užpuldamas teisėją, ir sveikindamas „Lazio“ aistruolius [[Fašizmas|fašistiniais]] gestais po savo įmušto įvarčio į didžiausių priešų [[AS Roma]] vartus [[Romos derbis|Romos derbio]] metu. Paolo Di Canio garsėja kaip aistringas ir atviras, net tiesmukas žmogus. Jaunystėje priklausė Romos „Lazio“ [[Ultros|ultrų]] grupuotei ''Irriducibili'', kas yra retas atvejis tarp sportininkų profesionalų. Paolo Di Canio atėjo į „Lazio“ 1985 m., kur rungtyniavo iki 1990, kai išvyko į [[Juventus FC|Juventus]]. Ten praleidęs trejus metus, 1993 P. Di Canio persikėlė į [[Napoli]] klubą, vėliau atstovavo [[AC Milan]], o 1996 išvyko į [[Glazgas|Glazgo]] [[Celtic]] ekipą. Sėkmingas žaidimas šiame klube leido žaidėjui persikelti į Anglijos [[Premjer lyga|Premjer lygą]], [[Sheffield Wednesday]] ekipą. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] išgarsėjo tuo, kad pastūmė arbitrą, kuris jam buvo parodęs raudoną kortelę. 1999 m. perėjo į [[West Ham United]] ir padėjo iškovoti 5 vietą lygoje. 2000 m. [[BBC]] jo įvartį į [[Wimbledon]] vartus išrinko gražiausiu to sezono įvarčiu. Šis įvartis laikomas vienu gražiausių ir per visą Premjer lygos istoriją. Tais pačiais metais „West Ham United“ aistruoliai Di Canio išrinko ir geriausiu klubo žaidėju. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Di Canio]] 5zr7gna2ur1fqwcuuuxed9381btyrjw 7897706 7897705 2026-08-07T13:31:17Z Makenzis 46558 7897706 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Football player infobox | playername= Paolo di Canio | fullname = Paolo di Canio | image = [[Vaizdas:Paolo Di Canio at Upton Park.jpg|230px]] | height = 1,78 m | nickname = | dateofbirth = {{bda|1968|7|9}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | years = 1985–1986 <br /> 1986-87 <br /> 1987-90 <br /> 1990-93 <br /> 1993-94 <br /> 1994-96 <br /> 1996-97 <br /> 1997-99 <br /> 1999-2003 <br /> 2003-04 <br /> 2004-2006 <br />2006-2008 | clubs = [[SS Lazio]]<br />[[Ternana Calcio|Ternana]]<br />[[S.S. Lazio]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[S.S.C. Napoli|Napoli]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Celtic F.C.]]<br />[[Sheffield Wednesday F.C.|Sheff. Wednesday]]<br />[[West Ham United]]<br />[[Charlton Athletic F.C.|Charlton]]<br />[[S.S. Lazio]]<br />[[Atletico Roma FC|Cisco Roma]] | caps(goals) = 0 (0) <br /> 27 (2) <br /> 54 (4) <br /> 58 (6) <br /> 26 (5) <br /> 37 (6) <br /> 26 (12) <br /> 41 (9) <br /> 118 (47) <br /> 31 (4) <br /> 50 (11)<br />46 (14) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Paolo Di Kanijas''' (g. [[1968]] m. [[liepos 9]] d. [[Roma|Romoje]]) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas, karjerą baigęs [[Serie C|Serijoje C2]], [[A.S. Cisco Roma|Romos „Cisco“]] klube. Paolo Di Canio karjera buvo ir yra gana įspūdinga – per ją jis laimėjo daug trofėjų, kartu pasižymėjo ir žaidimo metu užpuldamas teisėją, ir sveikindamas „Lazio“ aistruolius [[Fašizmas|fašistiniais]] gestais po savo įmušto įvarčio į didžiausių priešų [[AS Roma]] vartus [[Romos derbis|Romos derbio]] metu. Paolo Di Canio garsėja kaip aistringas ir atviras, net tiesmukas žmogus. Jaunystėje priklausė Romos „Lazio“ [[Ultros|ultrų]] grupuotei ''Irriducibili'', kas yra retas atvejis tarp sportininkų profesionalų. Paolo Di Canio atėjo į „Lazio“ 1985 m., kur rungtyniavo iki 1990, kai išvyko į [[Juventus FC|Juventus]]. Ten praleidęs trejus metus, 1993 P. Di Canio persikėlė į [[Napoli]] klubą, vėliau atstovavo [[AC Milan]], o 1996 išvyko į [[Glazgas|Glazgo]] [[Celtic]] ekipą. Sėkmingas žaidimas šiame klube leido žaidėjui persikelti į Anglijos [[Premjer lyga|Premjer lygą]], [[Sheffield Wednesday]] ekipą. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] išgarsėjo tuo, kad pastūmė arbitrą, kuris jam buvo parodęs raudoną kortelę. 1999 m. perėjo į [[West Ham United]] ir padėjo iškovoti 5 vietą lygoje. 2000 m. [[BBC]] jo įvartį į [[Wimbledon]] vartus išrinko gražiausiu to sezono įvarčiu. Šis įvartis laikomas vienu gražiausių ir per visą Premjer lygos istoriją. Tais pačiais metais „West Ham United“ aistruoliai Di Canio išrinko ir geriausiu klubo žaidėju. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Di Canio]] o9wu7b2t2l45laf9vtadoyinfhua7mj 7897707 7897706 2026-08-07T13:31:39Z Makenzis 46558 7897707 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Football player infobox | playername= Paolo di Canio | fullname = Paolo di Canio | image = [[Vaizdas:Paolo Di Canio at Upton Park.jpg|230px]] | height = 1,78 m | nickname = | dateofbirth = {{bda|1968|7|9}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | years = 1985–1986 <br /> 1986–1987 <br /> 1987-90 <br /> 1990-93 <br /> 1993-94 <br /> 1994-96 <br /> 1996-97 <br /> 1997-99 <br /> 1999-2003 <br /> 2003-04 <br /> 2004-2006 <br />2006-2008 | clubs = [[SS Lazio]]<br />[[Ternana Calcio|Ternana]]<br />[[S.S. Lazio]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[S.S.C. Napoli|Napoli]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Celtic F.C.]]<br />[[Sheffield Wednesday F.C.|Sheff. Wednesday]]<br />[[West Ham United]]<br />[[Charlton Athletic F.C.|Charlton]]<br />[[S.S. Lazio]]<br />[[Atletico Roma FC|Cisco Roma]] | caps(goals) = 0 (0) <br /> 27 (2) <br /> 54 (4) <br /> 58 (6) <br /> 26 (5) <br /> 37 (6) <br /> 26 (12) <br /> 41 (9) <br /> 118 (47) <br /> 31 (4) <br /> 50 (11)<br />46 (14) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Paolo Di Kanijas''' (g. [[1968]] m. [[liepos 9]] d. [[Roma|Romoje]]) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas, karjerą baigęs [[Serie C|Serijoje C2]], [[A.S. Cisco Roma|Romos „Cisco“]] klube. Paolo Di Canio karjera buvo ir yra gana įspūdinga – per ją jis laimėjo daug trofėjų, kartu pasižymėjo ir žaidimo metu užpuldamas teisėją, ir sveikindamas „Lazio“ aistruolius [[Fašizmas|fašistiniais]] gestais po savo įmušto įvarčio į didžiausių priešų [[AS Roma]] vartus [[Romos derbis|Romos derbio]] metu. Paolo Di Canio garsėja kaip aistringas ir atviras, net tiesmukas žmogus. Jaunystėje priklausė Romos „Lazio“ [[Ultros|ultrų]] grupuotei ''Irriducibili'', kas yra retas atvejis tarp sportininkų profesionalų. Paolo Di Canio atėjo į „Lazio“ 1985 m., kur rungtyniavo iki 1990, kai išvyko į [[Juventus FC|Juventus]]. Ten praleidęs trejus metus, 1993 P. Di Canio persikėlė į [[Napoli]] klubą, vėliau atstovavo [[AC Milan]], o 1996 išvyko į [[Glazgas|Glazgo]] [[Celtic]] ekipą. Sėkmingas žaidimas šiame klube leido žaidėjui persikelti į Anglijos [[Premjer lyga|Premjer lygą]], [[Sheffield Wednesday]] ekipą. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] išgarsėjo tuo, kad pastūmė arbitrą, kuris jam buvo parodęs raudoną kortelę. 1999 m. perėjo į [[West Ham United]] ir padėjo iškovoti 5 vietą lygoje. 2000 m. [[BBC]] jo įvartį į [[Wimbledon]] vartus išrinko gražiausiu to sezono įvarčiu. Šis įvartis laikomas vienu gražiausių ir per visą Premjer lygos istoriją. Tais pačiais metais „West Ham United“ aistruoliai Di Canio išrinko ir geriausiu klubo žaidėju. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Di Canio]] hdfz5zdtled3ption5sspcgus1olc59 7897708 7897707 2026-08-07T13:31:53Z Makenzis 46558 7897708 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Football player infobox | playername= Paolo di Canio | fullname = Paolo di Canio | image = [[Vaizdas:Paolo Di Canio at Upton Park.jpg|230px]] | height = 1,78 m | nickname = | dateofbirth = {{bda|1968|7|9}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | years = 1985–1986 <br /> 1986–1987 <br /> 1987–1990 <br /> 1990-93 <br /> 1993-94 <br /> 1994-96 <br /> 1996-97 <br /> 1997-99 <br /> 1999-2003 <br /> 2003-04 <br /> 2004-2006 <br />2006-2008 | clubs = [[SS Lazio]]<br />[[Ternana Calcio|Ternana]]<br />[[SS Lazio]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[S.S.C. Napoli|Napoli]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Celtic F.C.]]<br />[[Sheffield Wednesday F.C.|Sheff. Wednesday]]<br />[[West Ham United]]<br />[[Charlton Athletic F.C.|Charlton]]<br />[[S.S. Lazio]]<br />[[Atletico Roma FC|Cisco Roma]] | caps(goals) = 0 (0) <br /> 27 (2) <br /> 54 (4) <br /> 58 (6) <br /> 26 (5) <br /> 37 (6) <br /> 26 (12) <br /> 41 (9) <br /> 118 (47) <br /> 31 (4) <br /> 50 (11)<br />46 (14) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Paolo Di Kanijas''' (g. [[1968]] m. [[liepos 9]] d. [[Roma|Romoje]]) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas, karjerą baigęs [[Serie C|Serijoje C2]], [[A.S. Cisco Roma|Romos „Cisco“]] klube. Paolo Di Canio karjera buvo ir yra gana įspūdinga – per ją jis laimėjo daug trofėjų, kartu pasižymėjo ir žaidimo metu užpuldamas teisėją, ir sveikindamas „Lazio“ aistruolius [[Fašizmas|fašistiniais]] gestais po savo įmušto įvarčio į didžiausių priešų [[AS Roma]] vartus [[Romos derbis|Romos derbio]] metu. Paolo Di Canio garsėja kaip aistringas ir atviras, net tiesmukas žmogus. Jaunystėje priklausė Romos „Lazio“ [[Ultros|ultrų]] grupuotei ''Irriducibili'', kas yra retas atvejis tarp sportininkų profesionalų. Paolo Di Canio atėjo į „Lazio“ 1985 m., kur rungtyniavo iki 1990, kai išvyko į [[Juventus FC|Juventus]]. Ten praleidęs trejus metus, 1993 P. Di Canio persikėlė į [[Napoli]] klubą, vėliau atstovavo [[AC Milan]], o 1996 išvyko į [[Glazgas|Glazgo]] [[Celtic]] ekipą. Sėkmingas žaidimas šiame klube leido žaidėjui persikelti į Anglijos [[Premjer lyga|Premjer lygą]], [[Sheffield Wednesday]] ekipą. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] išgarsėjo tuo, kad pastūmė arbitrą, kuris jam buvo parodęs raudoną kortelę. 1999 m. perėjo į [[West Ham United]] ir padėjo iškovoti 5 vietą lygoje. 2000 m. [[BBC]] jo įvartį į [[Wimbledon]] vartus išrinko gražiausiu to sezono įvarčiu. Šis įvartis laikomas vienu gražiausių ir per visą Premjer lygos istoriją. Tais pačiais metais „West Ham United“ aistruoliai Di Canio išrinko ir geriausiu klubo žaidėju. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Di Canio]] k7n6713fykpyywcd7qfz393y91ubehe 7897709 7897708 2026-08-07T13:32:14Z Makenzis 46558 7897709 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Football player infobox | playername= Paolo di Canio | fullname = Paolo di Canio | image = [[Vaizdas:Paolo Di Canio at Upton Park.jpg|230px]] | height = 1,78 m | nickname = | dateofbirth = {{bda|1968|7|9}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | years = 1985–1986 <br /> 1986–1987 <br /> 1987–1990 <br /> 1990–1993 <br /> 1993-94 <br /> 1994-96 <br /> 1996-97 <br /> 1997-99 <br /> 1999-2003 <br /> 2003-04 <br /> 2004-2006 <br />2006-2008 | clubs = [[SS Lazio]]<br />[[Ternana Calcio|Ternana]]<br />[[SS Lazio]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Celtic F.C.]]<br />[[Sheffield Wednesday F.C.|Sheff. Wednesday]]<br />[[West Ham United]]<br />[[Charlton Athletic F.C.|Charlton]]<br />[[S.S. Lazio]]<br />[[Atletico Roma FC|Cisco Roma]] | caps(goals) = 0 (0) <br /> 27 (2) <br /> 54 (4) <br /> 58 (6) <br /> 26 (5) <br /> 37 (6) <br /> 26 (12) <br /> 41 (9) <br /> 118 (47) <br /> 31 (4) <br /> 50 (11)<br />46 (14) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Paolo Di Kanijas''' (g. [[1968]] m. [[liepos 9]] d. [[Roma|Romoje]]) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas, karjerą baigęs [[Serie C|Serijoje C2]], [[A.S. Cisco Roma|Romos „Cisco“]] klube. Paolo Di Canio karjera buvo ir yra gana įspūdinga – per ją jis laimėjo daug trofėjų, kartu pasižymėjo ir žaidimo metu užpuldamas teisėją, ir sveikindamas „Lazio“ aistruolius [[Fašizmas|fašistiniais]] gestais po savo įmušto įvarčio į didžiausių priešų [[AS Roma]] vartus [[Romos derbis|Romos derbio]] metu. Paolo Di Canio garsėja kaip aistringas ir atviras, net tiesmukas žmogus. Jaunystėje priklausė Romos „Lazio“ [[Ultros|ultrų]] grupuotei ''Irriducibili'', kas yra retas atvejis tarp sportininkų profesionalų. Paolo Di Canio atėjo į „Lazio“ 1985 m., kur rungtyniavo iki 1990, kai išvyko į [[Juventus FC|Juventus]]. Ten praleidęs trejus metus, 1993 P. Di Canio persikėlė į [[Napoli]] klubą, vėliau atstovavo [[AC Milan]], o 1996 išvyko į [[Glazgas|Glazgo]] [[Celtic]] ekipą. Sėkmingas žaidimas šiame klube leido žaidėjui persikelti į Anglijos [[Premjer lyga|Premjer lygą]], [[Sheffield Wednesday]] ekipą. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] išgarsėjo tuo, kad pastūmė arbitrą, kuris jam buvo parodęs raudoną kortelę. 1999 m. perėjo į [[West Ham United]] ir padėjo iškovoti 5 vietą lygoje. 2000 m. [[BBC]] jo įvartį į [[Wimbledon]] vartus išrinko gražiausiu to sezono įvarčiu. Šis įvartis laikomas vienu gražiausių ir per visą Premjer lygos istoriją. Tais pačiais metais „West Ham United“ aistruoliai Di Canio išrinko ir geriausiu klubo žaidėju. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Di Canio]] 639xg5uekkif9pm36e08p81y49as9xg 7897710 7897709 2026-08-07T13:32:26Z Makenzis 46558 7897710 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Football player infobox | playername= Paolo di Canio | fullname = Paolo di Canio | image = [[Vaizdas:Paolo Di Canio at Upton Park.jpg|230px]] | height = 1,78 m | nickname = | dateofbirth = {{bda|1968|7|9}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | years = 1985–1986 <br /> 1986–1987 <br /> 1987–1990 <br /> 1990–1993 <br /> 1993–1994 <br /> 1994-96 <br /> 1996-97 <br /> 1997-99 <br /> 1999-2003 <br /> 2003-04 <br /> 2004-2006 <br />2006-2008 | clubs = [[SS Lazio]]<br />[[Ternana Calcio|Ternana]]<br />[[SS Lazio]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Celtic F.C.]]<br />[[Sheffield Wednesday F.C.|Sheff. Wednesday]]<br />[[West Ham United]]<br />[[Charlton Athletic F.C.|Charlton]]<br />[[S.S. Lazio]]<br />[[Atletico Roma FC|Cisco Roma]] | caps(goals) = 0 (0) <br /> 27 (2) <br /> 54 (4) <br /> 58 (6) <br /> 26 (5) <br /> 37 (6) <br /> 26 (12) <br /> 41 (9) <br /> 118 (47) <br /> 31 (4) <br /> 50 (11)<br />46 (14) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Paolo Di Kanijas''' (g. [[1968]] m. [[liepos 9]] d. [[Roma|Romoje]]) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas, karjerą baigęs [[Serie C|Serijoje C2]], [[A.S. Cisco Roma|Romos „Cisco“]] klube. Paolo Di Canio karjera buvo ir yra gana įspūdinga – per ją jis laimėjo daug trofėjų, kartu pasižymėjo ir žaidimo metu užpuldamas teisėją, ir sveikindamas „Lazio“ aistruolius [[Fašizmas|fašistiniais]] gestais po savo įmušto įvarčio į didžiausių priešų [[AS Roma]] vartus [[Romos derbis|Romos derbio]] metu. Paolo Di Canio garsėja kaip aistringas ir atviras, net tiesmukas žmogus. Jaunystėje priklausė Romos „Lazio“ [[Ultros|ultrų]] grupuotei ''Irriducibili'', kas yra retas atvejis tarp sportininkų profesionalų. Paolo Di Canio atėjo į „Lazio“ 1985 m., kur rungtyniavo iki 1990, kai išvyko į [[Juventus FC|Juventus]]. Ten praleidęs trejus metus, 1993 P. Di Canio persikėlė į [[Napoli]] klubą, vėliau atstovavo [[AC Milan]], o 1996 išvyko į [[Glazgas|Glazgo]] [[Celtic]] ekipą. Sėkmingas žaidimas šiame klube leido žaidėjui persikelti į Anglijos [[Premjer lyga|Premjer lygą]], [[Sheffield Wednesday]] ekipą. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] išgarsėjo tuo, kad pastūmė arbitrą, kuris jam buvo parodęs raudoną kortelę. 1999 m. perėjo į [[West Ham United]] ir padėjo iškovoti 5 vietą lygoje. 2000 m. [[BBC]] jo įvartį į [[Wimbledon]] vartus išrinko gražiausiu to sezono įvarčiu. Šis įvartis laikomas vienu gražiausių ir per visą Premjer lygos istoriją. Tais pačiais metais „West Ham United“ aistruoliai Di Canio išrinko ir geriausiu klubo žaidėju. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Di Canio]] g6tp8bcekpbnvhl0f0rggfq16vytmpi 7897711 7897710 2026-08-07T13:32:42Z Makenzis 46558 7897711 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Football player infobox | playername= Paolo di Canio | fullname = Paolo di Canio | image = [[Vaizdas:Paolo Di Canio at Upton Park.jpg|230px]] | height = 1,78 m | nickname = | dateofbirth = {{bda|1968|7|9}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | years = 1985–1986 <br /> 1986–1987 <br /> 1987–1990 <br /> 1990–1993 <br /> 1993–1994 <br /> 1994–1996 <br /> 1996-97 <br /> 1997-99 <br /> 1999-2003 <br /> 2003-04 <br /> 2004-2006 <br />2006-2008 | clubs = [[SS Lazio]]<br />[[Ternana Calcio|Ternana]]<br />[[SS Lazio]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Celtic F.C.]]<br />[[Sheffield Wednesday F.C.|Sheff. Wednesday]]<br />[[West Ham United]]<br />[[Charlton Athletic F.C.|Charlton]]<br />[[S.S. Lazio]]<br />[[Atletico Roma FC|Cisco Roma]] | caps(goals) = 0 (0) <br /> 27 (2) <br /> 54 (4) <br /> 58 (6) <br /> 26 (5) <br /> 37 (6) <br /> 26 (12) <br /> 41 (9) <br /> 118 (47) <br /> 31 (4) <br /> 50 (11)<br />46 (14) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Paolo Di Kanijas''' (g. [[1968]] m. [[liepos 9]] d. [[Roma|Romoje]]) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas, karjerą baigęs [[Serie C|Serijoje C2]], [[A.S. Cisco Roma|Romos „Cisco“]] klube. Paolo Di Canio karjera buvo ir yra gana įspūdinga – per ją jis laimėjo daug trofėjų, kartu pasižymėjo ir žaidimo metu užpuldamas teisėją, ir sveikindamas „Lazio“ aistruolius [[Fašizmas|fašistiniais]] gestais po savo įmušto įvarčio į didžiausių priešų [[AS Roma]] vartus [[Romos derbis|Romos derbio]] metu. Paolo Di Canio garsėja kaip aistringas ir atviras, net tiesmukas žmogus. Jaunystėje priklausė Romos „Lazio“ [[Ultros|ultrų]] grupuotei ''Irriducibili'', kas yra retas atvejis tarp sportininkų profesionalų. Paolo Di Canio atėjo į „Lazio“ 1985 m., kur rungtyniavo iki 1990, kai išvyko į [[Juventus FC|Juventus]]. Ten praleidęs trejus metus, 1993 P. Di Canio persikėlė į [[Napoli]] klubą, vėliau atstovavo [[AC Milan]], o 1996 išvyko į [[Glazgas|Glazgo]] [[Celtic]] ekipą. Sėkmingas žaidimas šiame klube leido žaidėjui persikelti į Anglijos [[Premjer lyga|Premjer lygą]], [[Sheffield Wednesday]] ekipą. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] išgarsėjo tuo, kad pastūmė arbitrą, kuris jam buvo parodęs raudoną kortelę. 1999 m. perėjo į [[West Ham United]] ir padėjo iškovoti 5 vietą lygoje. 2000 m. [[BBC]] jo įvartį į [[Wimbledon]] vartus išrinko gražiausiu to sezono įvarčiu. Šis įvartis laikomas vienu gražiausių ir per visą Premjer lygos istoriją. Tais pačiais metais „West Ham United“ aistruoliai Di Canio išrinko ir geriausiu klubo žaidėju. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Di Canio]] riuab7jr7wltqocygpn14424kulwgrj 7897712 7897711 2026-08-07T13:32:54Z Makenzis 46558 7897712 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Football player infobox | playername= Paolo di Canio | fullname = Paolo di Canio | image = [[Vaizdas:Paolo Di Canio at Upton Park.jpg|230px]] | height = 1,78 m | nickname = | dateofbirth = {{bda|1968|7|9}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | years = 1985–1986 <br /> 1986–1987 <br /> 1987–1990 <br /> 1990–1993 <br /> 1993–1994 <br /> 1994–1996 <br /> 1996–1997 <br /> 1997-99 <br /> 1999-2003 <br /> 2003-04 <br /> 2004-2006 <br />2006-2008 | clubs = [[SS Lazio]]<br />[[Ternana Calcio|Ternana]]<br />[[SS Lazio]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Celtic F.C.]]<br />[[Sheffield Wednesday F.C.|Sheff. Wednesday]]<br />[[West Ham United]]<br />[[Charlton Athletic F.C.|Charlton]]<br />[[S.S. Lazio]]<br />[[Atletico Roma FC|Cisco Roma]] | caps(goals) = 0 (0) <br /> 27 (2) <br /> 54 (4) <br /> 58 (6) <br /> 26 (5) <br /> 37 (6) <br /> 26 (12) <br /> 41 (9) <br /> 118 (47) <br /> 31 (4) <br /> 50 (11)<br />46 (14) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Paolo Di Kanijas''' (g. [[1968]] m. [[liepos 9]] d. [[Roma|Romoje]]) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas, karjerą baigęs [[Serie C|Serijoje C2]], [[A.S. Cisco Roma|Romos „Cisco“]] klube. Paolo Di Canio karjera buvo ir yra gana įspūdinga – per ją jis laimėjo daug trofėjų, kartu pasižymėjo ir žaidimo metu užpuldamas teisėją, ir sveikindamas „Lazio“ aistruolius [[Fašizmas|fašistiniais]] gestais po savo įmušto įvarčio į didžiausių priešų [[AS Roma]] vartus [[Romos derbis|Romos derbio]] metu. Paolo Di Canio garsėja kaip aistringas ir atviras, net tiesmukas žmogus. Jaunystėje priklausė Romos „Lazio“ [[Ultros|ultrų]] grupuotei ''Irriducibili'', kas yra retas atvejis tarp sportininkų profesionalų. Paolo Di Canio atėjo į „Lazio“ 1985 m., kur rungtyniavo iki 1990, kai išvyko į [[Juventus FC|Juventus]]. Ten praleidęs trejus metus, 1993 P. Di Canio persikėlė į [[Napoli]] klubą, vėliau atstovavo [[AC Milan]], o 1996 išvyko į [[Glazgas|Glazgo]] [[Celtic]] ekipą. Sėkmingas žaidimas šiame klube leido žaidėjui persikelti į Anglijos [[Premjer lyga|Premjer lygą]], [[Sheffield Wednesday]] ekipą. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] išgarsėjo tuo, kad pastūmė arbitrą, kuris jam buvo parodęs raudoną kortelę. 1999 m. perėjo į [[West Ham United]] ir padėjo iškovoti 5 vietą lygoje. 2000 m. [[BBC]] jo įvartį į [[Wimbledon]] vartus išrinko gražiausiu to sezono įvarčiu. Šis įvartis laikomas vienu gražiausių ir per visą Premjer lygos istoriją. Tais pačiais metais „West Ham United“ aistruoliai Di Canio išrinko ir geriausiu klubo žaidėju. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Di Canio]] en7556zghtoui7hem38xdq3swpj10k0 7897713 7897712 2026-08-07T13:33:04Z Makenzis 46558 7897713 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Football player infobox | playername= Paolo di Canio | fullname = Paolo di Canio | image = [[Vaizdas:Paolo Di Canio at Upton Park.jpg|230px]] | height = 1,78 m | nickname = | dateofbirth = {{bda|1968|7|9}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | years = 1985–1986 <br /> 1986–1987 <br /> 1987–1990 <br /> 1990–1993 <br /> 1993–1994 <br /> 1994–1996 <br /> 1996–1997 <br /> 1997–19999 <br /> 1999-2003 <br /> 2003-04 <br /> 2004-2006 <br />2006-2008 | clubs = [[SS Lazio]]<br />[[Ternana Calcio|Ternana]]<br />[[SS Lazio]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Celtic F.C.]]<br />[[Sheffield Wednesday F.C.|Sheff. Wednesday]]<br />[[West Ham United]]<br />[[Charlton Athletic F.C.|Charlton]]<br />[[S.S. Lazio]]<br />[[Atletico Roma FC|Cisco Roma]] | caps(goals) = 0 (0) <br /> 27 (2) <br /> 54 (4) <br /> 58 (6) <br /> 26 (5) <br /> 37 (6) <br /> 26 (12) <br /> 41 (9) <br /> 118 (47) <br /> 31 (4) <br /> 50 (11)<br />46 (14) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Paolo Di Kanijas''' (g. [[1968]] m. [[liepos 9]] d. [[Roma|Romoje]]) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas, karjerą baigęs [[Serie C|Serijoje C2]], [[A.S. Cisco Roma|Romos „Cisco“]] klube. Paolo Di Canio karjera buvo ir yra gana įspūdinga – per ją jis laimėjo daug trofėjų, kartu pasižymėjo ir žaidimo metu užpuldamas teisėją, ir sveikindamas „Lazio“ aistruolius [[Fašizmas|fašistiniais]] gestais po savo įmušto įvarčio į didžiausių priešų [[AS Roma]] vartus [[Romos derbis|Romos derbio]] metu. Paolo Di Canio garsėja kaip aistringas ir atviras, net tiesmukas žmogus. Jaunystėje priklausė Romos „Lazio“ [[Ultros|ultrų]] grupuotei ''Irriducibili'', kas yra retas atvejis tarp sportininkų profesionalų. Paolo Di Canio atėjo į „Lazio“ 1985 m., kur rungtyniavo iki 1990, kai išvyko į [[Juventus FC|Juventus]]. Ten praleidęs trejus metus, 1993 P. Di Canio persikėlė į [[Napoli]] klubą, vėliau atstovavo [[AC Milan]], o 1996 išvyko į [[Glazgas|Glazgo]] [[Celtic]] ekipą. Sėkmingas žaidimas šiame klube leido žaidėjui persikelti į Anglijos [[Premjer lyga|Premjer lygą]], [[Sheffield Wednesday]] ekipą. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] išgarsėjo tuo, kad pastūmė arbitrą, kuris jam buvo parodęs raudoną kortelę. 1999 m. perėjo į [[West Ham United]] ir padėjo iškovoti 5 vietą lygoje. 2000 m. [[BBC]] jo įvartį į [[Wimbledon]] vartus išrinko gražiausiu to sezono įvarčiu. Šis įvartis laikomas vienu gražiausių ir per visą Premjer lygos istoriją. Tais pačiais metais „West Ham United“ aistruoliai Di Canio išrinko ir geriausiu klubo žaidėju. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Di Canio]] t4sdiyw7etid3k4tdbf5uq8cfegz9xb 7897714 7897713 2026-08-07T13:33:31Z Makenzis 46558 7897714 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Football player infobox | playername= Paolo di Canio | fullname = Paolo di Canio | image = [[Vaizdas:Paolo Di Canio at Upton Park.jpg|230px]] | height = 1,78 m | nickname = | dateofbirth = {{bda|1968|7|9}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | years = 1985–1986 <br /> 1986–1987 <br /> 1987–1990 <br /> 1990–1993 <br /> 1993–1994 <br /> 1994–1996 <br /> 1996–1997 <br /> 1997–19999 <br /> 1999–2003 <br /> 2003-04 <br /> 2004-2006 <br />2006-2008 | clubs = [[SS Lazio]]<br />[[Ternana Calcio|Ternana]]<br />[[SS Lazio]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Celtic FC]]<br />[[Sheffield Wednesday FC|Sheff. Wednesday]]<br />[[West Ham United]]<br />[[Charlton Athletic FC|Charlton]]<br />[[SS Lazio]]<br />[[Atletico Roma FC|Cisco Roma]] | caps(goals) = 0 (0) <br /> 27 (2) <br /> 54 (4) <br /> 58 (6) <br /> 26 (5) <br /> 37 (6) <br /> 26 (12) <br /> 41 (9) <br /> 118 (47) <br /> 31 (4) <br /> 50 (11)<br />46 (14) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Paolo Di Kanijas''' (g. [[1968]] m. [[liepos 9]] d. [[Roma|Romoje]]) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas, karjerą baigęs [[Serie C|Serijoje C2]], [[A.S. Cisco Roma|Romos „Cisco“]] klube. Paolo Di Canio karjera buvo ir yra gana įspūdinga – per ją jis laimėjo daug trofėjų, kartu pasižymėjo ir žaidimo metu užpuldamas teisėją, ir sveikindamas „Lazio“ aistruolius [[Fašizmas|fašistiniais]] gestais po savo įmušto įvarčio į didžiausių priešų [[AS Roma]] vartus [[Romos derbis|Romos derbio]] metu. Paolo Di Canio garsėja kaip aistringas ir atviras, net tiesmukas žmogus. Jaunystėje priklausė Romos „Lazio“ [[Ultros|ultrų]] grupuotei ''Irriducibili'', kas yra retas atvejis tarp sportininkų profesionalų. Paolo Di Canio atėjo į „Lazio“ 1985 m., kur rungtyniavo iki 1990, kai išvyko į [[Juventus FC|Juventus]]. Ten praleidęs trejus metus, 1993 P. Di Canio persikėlė į [[Napoli]] klubą, vėliau atstovavo [[AC Milan]], o 1996 išvyko į [[Glazgas|Glazgo]] [[Celtic]] ekipą. Sėkmingas žaidimas šiame klube leido žaidėjui persikelti į Anglijos [[Premjer lyga|Premjer lygą]], [[Sheffield Wednesday]] ekipą. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] išgarsėjo tuo, kad pastūmė arbitrą, kuris jam buvo parodęs raudoną kortelę. 1999 m. perėjo į [[West Ham United]] ir padėjo iškovoti 5 vietą lygoje. 2000 m. [[BBC]] jo įvartį į [[Wimbledon]] vartus išrinko gražiausiu to sezono įvarčiu. Šis įvartis laikomas vienu gražiausių ir per visą Premjer lygos istoriją. Tais pačiais metais „West Ham United“ aistruoliai Di Canio išrinko ir geriausiu klubo žaidėju. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Di Canio]] mk7vyj985kohegwjmv2zr2d0prx7mpq 7897716 7897714 2026-08-07T13:33:46Z Makenzis 46558 7897716 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Football player infobox | playername= Paolo di Canio | fullname = Paolo di Canio | image = [[Vaizdas:Paolo Di Canio at Upton Park.jpg|230px]] | height = 1,78 m | nickname = | dateofbirth = {{bda|1968|7|9}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | years = 1985–1986 <br /> 1986–1987 <br /> 1987–1990 <br /> 1990–1993 <br /> 1993–1994 <br /> 1994–1996 <br /> 1996–1997 <br /> 1997–1999 <br /> 1999–2003 <br /> 2003–2004 <br /> 2004-2006 <br />2006-2008 | clubs = [[SS Lazio]]<br />[[Ternana Calcio|Ternana]]<br />[[SS Lazio]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Celtic FC]]<br />[[Sheffield Wednesday FC|Sheff. Wednesday]]<br />[[West Ham United]]<br />[[Charlton Athletic FC|Charlton]]<br />[[SS Lazio]]<br />[[Atletico Roma FC|Cisco Roma]] | caps(goals) = 0 (0) <br /> 27 (2) <br /> 54 (4) <br /> 58 (6) <br /> 26 (5) <br /> 37 (6) <br /> 26 (12) <br /> 41 (9) <br /> 118 (47) <br /> 31 (4) <br /> 50 (11)<br />46 (14) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Paolo Di Kanijas''' (g. [[1968]] m. [[liepos 9]] d. [[Roma|Romoje]]) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas, karjerą baigęs [[Serie C|Serijoje C2]], [[A.S. Cisco Roma|Romos „Cisco“]] klube. Paolo Di Canio karjera buvo ir yra gana įspūdinga – per ją jis laimėjo daug trofėjų, kartu pasižymėjo ir žaidimo metu užpuldamas teisėją, ir sveikindamas „Lazio“ aistruolius [[Fašizmas|fašistiniais]] gestais po savo įmušto įvarčio į didžiausių priešų [[AS Roma]] vartus [[Romos derbis|Romos derbio]] metu. Paolo Di Canio garsėja kaip aistringas ir atviras, net tiesmukas žmogus. Jaunystėje priklausė Romos „Lazio“ [[Ultros|ultrų]] grupuotei ''Irriducibili'', kas yra retas atvejis tarp sportininkų profesionalų. Paolo Di Canio atėjo į „Lazio“ 1985 m., kur rungtyniavo iki 1990, kai išvyko į [[Juventus FC|Juventus]]. Ten praleidęs trejus metus, 1993 P. Di Canio persikėlė į [[Napoli]] klubą, vėliau atstovavo [[AC Milan]], o 1996 išvyko į [[Glazgas|Glazgo]] [[Celtic]] ekipą. Sėkmingas žaidimas šiame klube leido žaidėjui persikelti į Anglijos [[Premjer lyga|Premjer lygą]], [[Sheffield Wednesday]] ekipą. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] išgarsėjo tuo, kad pastūmė arbitrą, kuris jam buvo parodęs raudoną kortelę. 1999 m. perėjo į [[West Ham United]] ir padėjo iškovoti 5 vietą lygoje. 2000 m. [[BBC]] jo įvartį į [[Wimbledon]] vartus išrinko gražiausiu to sezono įvarčiu. Šis įvartis laikomas vienu gražiausių ir per visą Premjer lygos istoriją. Tais pačiais metais „West Ham United“ aistruoliai Di Canio išrinko ir geriausiu klubo žaidėju. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Di Canio]] i05er9gco9nd2knh88tngkdisnprrod 7897717 7897716 2026-08-07T13:33:56Z Makenzis 46558 7897717 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Football player infobox | playername= Paolo di Canio | fullname = Paolo di Canio | image = [[Vaizdas:Paolo Di Canio at Upton Park.jpg|230px]] | height = 1,78 m | nickname = | dateofbirth = {{bda|1968|7|9}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | years = 1985–1986 <br /> 1986–1987 <br /> 1987–1990 <br /> 1990–1993 <br /> 1993–1994 <br /> 1994–1996 <br /> 1996–1997 <br /> 1997–1999 <br /> 1999–2003 <br /> 2003–2004 <br /> 2004–2006 <br />2006-2008 | clubs = [[SS Lazio]]<br />[[Ternana Calcio|Ternana]]<br />[[SS Lazio]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Celtic FC]]<br />[[Sheffield Wednesday FC|Sheff. Wednesday]]<br />[[West Ham United]]<br />[[Charlton Athletic FC|Charlton]]<br />[[SS Lazio]]<br />[[Atletico Roma FC|Cisco Roma]] | caps(goals) = 0 (0) <br /> 27 (2) <br /> 54 (4) <br /> 58 (6) <br /> 26 (5) <br /> 37 (6) <br /> 26 (12) <br /> 41 (9) <br /> 118 (47) <br /> 31 (4) <br /> 50 (11)<br />46 (14) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Paolo Di Kanijas''' (g. [[1968]] m. [[liepos 9]] d. [[Roma|Romoje]]) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas, karjerą baigęs [[Serie C|Serijoje C2]], [[A.S. Cisco Roma|Romos „Cisco“]] klube. Paolo Di Canio karjera buvo ir yra gana įspūdinga – per ją jis laimėjo daug trofėjų, kartu pasižymėjo ir žaidimo metu užpuldamas teisėją, ir sveikindamas „Lazio“ aistruolius [[Fašizmas|fašistiniais]] gestais po savo įmušto įvarčio į didžiausių priešų [[AS Roma]] vartus [[Romos derbis|Romos derbio]] metu. Paolo Di Canio garsėja kaip aistringas ir atviras, net tiesmukas žmogus. Jaunystėje priklausė Romos „Lazio“ [[Ultros|ultrų]] grupuotei ''Irriducibili'', kas yra retas atvejis tarp sportininkų profesionalų. Paolo Di Canio atėjo į „Lazio“ 1985 m., kur rungtyniavo iki 1990, kai išvyko į [[Juventus FC|Juventus]]. Ten praleidęs trejus metus, 1993 P. Di Canio persikėlė į [[Napoli]] klubą, vėliau atstovavo [[AC Milan]], o 1996 išvyko į [[Glazgas|Glazgo]] [[Celtic]] ekipą. Sėkmingas žaidimas šiame klube leido žaidėjui persikelti į Anglijos [[Premjer lyga|Premjer lygą]], [[Sheffield Wednesday]] ekipą. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] išgarsėjo tuo, kad pastūmė arbitrą, kuris jam buvo parodęs raudoną kortelę. 1999 m. perėjo į [[West Ham United]] ir padėjo iškovoti 5 vietą lygoje. 2000 m. [[BBC]] jo įvartį į [[Wimbledon]] vartus išrinko gražiausiu to sezono įvarčiu. Šis įvartis laikomas vienu gražiausių ir per visą Premjer lygos istoriją. Tais pačiais metais „West Ham United“ aistruoliai Di Canio išrinko ir geriausiu klubo žaidėju. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Di Canio]] 5a8qiqheomf5wr981112n4y6zbxsnc6 7897718 7897717 2026-08-07T13:34:06Z Makenzis 46558 7897718 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Football player infobox | playername= Paolo di Canio | fullname = Paolo di Canio | image = [[Vaizdas:Paolo Di Canio at Upton Park.jpg|230px]] | height = 1,78 m | nickname = | dateofbirth = {{bda|1968|7|9}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | years = 1985–1986 <br /> 1986–1987 <br /> 1987–1990 <br /> 1990–1993 <br /> 1993–1994 <br /> 1994–1996 <br /> 1996–1997 <br /> 1997–1999 <br /> 1999–2003 <br /> 2003–2004 <br /> 2004–2006 <br />2006–2008 | clubs = [[SS Lazio]]<br />[[Ternana Calcio|Ternana]]<br />[[SS Lazio]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Celtic FC]]<br />[[Sheffield Wednesday FC|Sheff. Wednesday]]<br />[[West Ham United]]<br />[[Charlton Athletic FC|Charlton]]<br />[[SS Lazio]]<br />[[Atletico Roma FC|Cisco Roma]] | caps(goals) = 0 (0) <br /> 27 (2) <br /> 54 (4) <br /> 58 (6) <br /> 26 (5) <br /> 37 (6) <br /> 26 (12) <br /> 41 (9) <br /> 118 (47) <br /> 31 (4) <br /> 50 (11)<br />46 (14) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Paolo Di Kanijas''' (g. [[1968]] m. [[liepos 9]] d. [[Roma|Romoje]]) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas, karjerą baigęs [[Serie C|Serijoje C2]], [[A.S. Cisco Roma|Romos „Cisco“]] klube. Paolo Di Canio karjera buvo ir yra gana įspūdinga – per ją jis laimėjo daug trofėjų, kartu pasižymėjo ir žaidimo metu užpuldamas teisėją, ir sveikindamas „Lazio“ aistruolius [[Fašizmas|fašistiniais]] gestais po savo įmušto įvarčio į didžiausių priešų [[AS Roma]] vartus [[Romos derbis|Romos derbio]] metu. Paolo Di Canio garsėja kaip aistringas ir atviras, net tiesmukas žmogus. Jaunystėje priklausė Romos „Lazio“ [[Ultros|ultrų]] grupuotei ''Irriducibili'', kas yra retas atvejis tarp sportininkų profesionalų. Paolo Di Canio atėjo į „Lazio“ 1985 m., kur rungtyniavo iki 1990, kai išvyko į [[Juventus FC|Juventus]]. Ten praleidęs trejus metus, 1993 P. Di Canio persikėlė į [[Napoli]] klubą, vėliau atstovavo [[AC Milan]], o 1996 išvyko į [[Glazgas|Glazgo]] [[Celtic]] ekipą. Sėkmingas žaidimas šiame klube leido žaidėjui persikelti į Anglijos [[Premjer lyga|Premjer lygą]], [[Sheffield Wednesday]] ekipą. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] išgarsėjo tuo, kad pastūmė arbitrą, kuris jam buvo parodęs raudoną kortelę. 1999 m. perėjo į [[West Ham United]] ir padėjo iškovoti 5 vietą lygoje. 2000 m. [[BBC]] jo įvartį į [[Wimbledon]] vartus išrinko gražiausiu to sezono įvarčiu. Šis įvartis laikomas vienu gražiausių ir per visą Premjer lygos istoriją. Tais pačiais metais „West Ham United“ aistruoliai Di Canio išrinko ir geriausiu klubo žaidėju. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Di Canio]] fzidecrhbouds4q5iwxmbrckgtmk7th 0 28392 7898151 7856846 2026-08-08T11:38:11Z Zykasaa 3068 /* Tarptautinė partnerystė */ 7898151 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |herbas = Coat of arms of Kaunas.svg |vėliava = LTU Kaunas flag.svg |žemėlapis = Kaunas city in Lithuania.svg |valstybė = Lietuva |valstRegionoVardas = Apskritis | valstRegionas = Kauno apskritis |admCentras = Kaunas |admVienetoVardas = Seniūnijų skaičius | admVienetoKiekis = 9 |įkurtas = 1995 m. |gyventojumetai = 2025 |gyventoju = 304524 |gyventojuRef = <ref>{{Lt adm-ter gyventojai}}</ref> |plotas = 157 |plotoRef = <ref>{{Lt adm-ter plotas}}</ref> |aukščiausia vieta = |vadovotitulas = Meras|vadovas = [[Visvaldas Matijošaitis]] |tinklalapis = http://www.kaunas.lt/ Kaunas.lt |vikiteka = Category:Kaunas City Municipality }} '''Kauno miesto savivaldybė''' – administracinis-teritorinis vienetas [[Lietuva|Lietuvos]] centrinėje dalyje, sutampantis su [[Kaunas|Kauno]] miesto ribomis.<ref>{{vle|kauno-miesto-savivaldybe|2025-07-30}}</ref> Nepriklauso jokiam etnografiniam regionui.<ref>{{Lt etno}}</ref> == Geografija == {{main|Kaunas#Geografija}} Savivaldybė įsikūrusi Lietuvos centrinėje dalyje, prie [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Neris|Neries]] santakos. Savivaldybei priklauso [[Kaunas|Kauno]] miestas. Iš visų pusių miesto savivaldybę supa žiedinė [[Kauno rajono savivaldybė]], rytuose prieina trumpas [[Kaišiadorių rajono savivaldybė]]s ruoželis ir [[Kauno marios]]. Svarbus susisiekimo mazgas, kuriame susikerta dvi svarbios transporto ašys: viena – iš šiaurės pro Estiją ir Latviją į pietus nuo Lietuvos esančias valstybes nusidriekianti „[[Via Baltica]]“ trasa, kita eina iš rytų ir tęsiasi iki Klaipėdos.<ref>[https://web.archive.org/web/20060113110913/http://www.lietuva.lt/index.php?Lang=34&ItemId=28658 Kauno miestas.] Lietuva.lt (tikrinta 2006-01-13).</ref> Į savivaldybę veda valstybiniai keliai {{A1}} (iš rytų ir šiaurės vakarų), {{A6}} (iš šiaurės rytų), {{A5}} (iš pietvakarių), ateina daug krašto kelių – {{KK140}} ir {{KK141}} iš vakarų, {{KK130}} iš pietų, {{KK222}} iš šiaurės, {{KK232}} iš šiaurės rytų. Pietrytiniu pakraščiu eina kelias {{KK139}}, greta jo eina [[Palemono–Jiesios geležinkelis]]. Miesto centre jungiasi [[Vilniaus–Kauno geležinkelis]] ir [[Kauno–Kybartų geležinkelis]], jie susijungia [[Kauno GS|Kauno geležinkelio stotyje]], savivaldybės teritorijoje taip pat yra [[Palemono geležinkelio stotis]] – intermodalinis susisiekimo mazgas, nuo kurio atsišakoja [[Palemono–Gaižiūnų geležinkelis]] link Jonavos. {{Kauno miesto saugomos teritorijos}} == Istorija == {{KAUm sav-sar}} Kauno miesto savivaldybės istorija siekia dar XV a., kai [[1408]] m. miestui suteiktos [[Magdeburgo teisės]] ir jis nepriklausė aplinkinei seniūnijai, valdomai iš [[Kauno pilis|Kauno pilies]]. I pasaulinio karo metu miestui suteiktos apskrities teisės – vokiečių įkurto [[Oberost]]o teritorijoje Kauno miestas ({{de|Stadtkreis Kowno}}) buvo atskirai nuo Kauno apskrities. XX a. tarpukariu miestas buvo tiesiogiai pavaldus Lietuvos Respublikai, taip pat turėjo miesto-apskrities teises. II pasaulinio karo metais mieste įkurta [[Kauno miesto apygarda]] nacių [[Ostland]]o ribose. Užėjus sovietams, [[1941]] m. Kaune buvo įkurti 3 miesto rajonai (Lenino, Stalino, Požėlos). [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. miestas gavo [[respublikinio pavaldumo miestas|respublikinio pavaldumo miesto]] statusą, t. y. tiesiogiai priklausė ne rajonui (kaip dauguma miestų tuomet), bet respublikai. [[1946]] m. [[balandžio 29]] d. ir [[gruodžio 31]] d. buvo nustatytos miesto ribos. [[1950]]–[[1953]] m. Kaunas buvo [[Kauno sritis|srities]] pavaldumo miestas. [[1954]] m. [[gruodžio 20]] d. panaikintos miesto apylinkės, [[1955]] m. [[rugsėjo 8]] d. panaikinti ir miesto rajonai, bet [[1962]] m. [[gruodžio 10]] d. vėl sudaryti ([[Lenino rajonas (Kaunas)|Lenino]], [[Požėlos rajonas|Požėlos]] ir [[Panemunės rajonas (Kaunas)|Panemunės]]). [[1995]] m. įkurta dabartinė Kauno miesto savivaldybė, pavaldi [[Kauno apskritis|Kauno apskričiai]], [[2000]] m. įsteigtos seniūnijos. [[2001]] m. [[gruodžio 20]] d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 301 patvirtintas bendrasis planas, kuriame pažymėtos seniūnijos ir miesto dalys.<ref>[http://www.kaunas.lt/wp-content/uploads/sites/13/2015/06/29.jpg Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrasis planas (2001 m.).] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210827103417/http://www.kaunas.lt/wp-content/uploads/sites/13/2015/06/29.jpg|date=2021-08-27}} Kaunas.lt (tikrinta 2021-08-27).</ref> [[2014]] m. [[balandžio 10]] d. jis buvo atnaujintas, bet jau be miesto dalių.<ref>[http://www.kaunas.lt/wp-content/uploads/sites/13/2015/06/02pagrindinisvienaslapas10000-1.jpg Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrasis planas (2014 m.).] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210827103539/http://www.kaunas.lt/wp-content/uploads/sites/13/2015/06/02pagrindinisvienaslapas10000-1.jpg|date=2021-08-27}} Kaunas.lt (tikrinta 2021-08-27).</ref> 2025 m. liepą atlikta seniūnijų reforma, paliekant iš viso 9 seniūnijas.<ref name=tar/> {{sav-ist}} |- | [[1923]] m. {{LGS2|1923|Kauno}} || 34 || 92 446 || 8 miesto rajonai || 1 miestas ([[Kaunas]]), 2 miesteliai, 21 kaimas, 9 dvarai ir palivarkai, 12 kitų gyvenviečių <ref>{{LGS 1923 ref|60}}</ref> |- | [[1942]] m. || || 113 900 || || |- | [[1949]] m. <br/> ''([[Lietuvos ATS/1949|išsamiau]])'' || 109,5 || || 3 miesto rajonai (7 miesto apylinkės) || |- | [[1954]] m. || || || 3 miesto rajonai (4 miesto apylinkės) || |- | [[1959]] m. || 94 || 215 464 || || |- | [[1967]] m. || 108 || 283 700 || || |- | [[1970]] m. || 122 || 305 116 || 3 miesto rajonai || 1 miestas |- | [[1972]] m. || 121 || || 3 miesto rajonai || 1 miestas |- | [[1976]] m. || 120 || 351 400 || || 1 miestas |- | [[1979]] m. || || 368 649 || 3 miesto rajonai || 1 miestas |- | [[1985]] m. || 116 || 405 000 || 3 miesto rajonai || 1 miestas |- | [[1989]] m. || 123 || 418 087 || || 1 miestas |- | [[2001]] m. {{sen-sur|2001|Kauno miesto}} || 157 || 378 943 || 10 seniūnijų || 1 miestas <ref name="2001surKaunas">{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |- | [[2009]] m. {{sen-sar|2009|Kauno miesto}} || || || 11 seniūnijų || 1 miestas <ref>[https://www.registrucentras.lt/adr/p/ Valstybės įmonė Registrų centras] (tikrinta 2009-09-01).</ref> |- | [[2011]] m. {{sen-sur|2011|Kauno miesto}} || || 315 993 || 11 seniūnijų || 1 miestas <ref>{{LGS 2011 ref}}</ref> |- | [[2016]] m. {{sen-sar|2016|Kauno miesto}} || || || 11 seniūnijų || 1 miestas <ref>[https://www.registrucentras.lt/adr/p/ Valstybės įmonė Registrų centras] (tikrinta 2016-08-13).</ref> |- | [[2020]] m. {{sav-sus|2020|Kauno miesto}} || || || 11 seniūnijų || 1 gyvenvietė (miestas, herbinė gyvenvietė) <ref>[https://www.registrucentras.lt/adr/p/ RegistruCentras.lt] (tikrinta 2020-07-31).</ref> |- | [[2021]] m. {{sen-sur|2021|Kauno miesto}} || || 298 753 || 11 seniūnijų || 1 miestas <ref>{{LGS 2021 ref}}</ref> |} == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=420000|inc=100000|incmin=20000 |1959|215464 |1970|305116 |1979|368649 |1989|418087 |2001|378943|r2001=<ref name="2001surKaunas">{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2007|358107 |2011|321201|r2011=<ref>Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.</ref> |2014|304097 |2021|298753|r2021=<ref name="2021sur">{{2021sur}}</ref> }} == Administracija == [[Vaizdas:KMS by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|Administracijos pastatas Laisvės al. 96]] Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – [[Kauno miesto savivaldybės taryba]], vykdomoji valdžia – Kauno miesto savivaldybės administracija. Savivaldybės funkcijas įgyvendina atitinkami jos struktūriniai padaliniai. Miesto savivaldybė įsikūrusi istoriniame pastate – [[Taupomųjų kasų rūmai|Taupomųjų kasų rūmuose]]. === Vadovai === Miesto burmistrai: * 1921–1931 m. [[Jonas Vileišis]] * 1931 m. [[Juozas Vokietaitis]] * 1932–1933 m. [[Antanas Gravrogkas]] * 1933–1939 m. [[Antanas Merkys]] * 1940 m. [[Antanas Garmus]] Miesto merai: * 1991–1992 m. [[Vilimas Čiurinskas]] * 1992–1995 m. [[Arimantas Račkauskas]] Savivaldybės merai: * 1995–1997 m. [[Vladas Katkevičius]] * 1998–2000 m. [[Henrikas Tamulis]] * 2000 m. [[Vytautas Šustauskas]] * 2001–2002 m. [[Erikas Tamašauskas]] * 2002–2003 m. [[Giedrius Ašmys]] * 2003–2007 m. [[Arvydas Garbaravičius]] * 2007–2011 m. [[Andrius Kupčinskas]] * 2011 m. [[Rimantas Mikaitis]] * 2011–2015 m. Andrius Kupčinskas * nuo 2015 m. [[Visvaldas Matijošaitis]] <ref>http://www.kaunas.lt/index.php?1280472019 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150402180221/http://www.kaunas.lt/index.php?1280472019|date=2015-04-02}}</ref> === Seniūnijos === [[Vaizdas:KaunoSen.png|thumb|300px|Seniūnijų žemėlapis]] Kauno miesto seniūnijos kaip teritoriniai vienetai įsteigti [[2000]] m. [[vasario 24]] d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. 20. Seniūnijas kaip administracinius vienetus numatyta steigti [[2002]] m. [[spalio 24]] d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. 438 ir jos ėmė veikti [[2003]] m. [[balandžio 1]] d. Iš viso buvo 10 seniūnijų, bet [[2005]] m. Dainavos seniūnija padalinta į Dainavos ir Gričiupio. Taip savivaldybėje buvo 11 seniūnijų.<ref>[http://www.kaunas.lt/index.php?1935439104 Seniūnijos.] Kaunas.lt {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100501222837/http://www.kaunas.lt/index.php?1935439104|date=2010-05-01}}</ref> 2025 m. vasarą atlikta seniūnijų reforma – sujungtos Centro ir Žaliakalnio seniūnijos, Panemunės ir Šančių seniūnijos, Petrašiūnų ir Gričiupio seniūnijos, be to, įsteigta nauja Žemosios Fredos seniūnija. Taip mieste liko 9 seniūnijos. Sprendimas priimtas dėl kurioziškų situacijų, kylančių dėl 2000 m. nustatytų seniūnijų ribų, ydingo teisinio reglamento, taip pat siekiant, kad seniūnijų ribos sutaptų su žemės sklypų ribomis, stabiliais kraštovaizdžio kompleksais ir objektais, vandens telkiniais, keliais, gatvėmis, geležinkeliais ir kitais objektais,<ref>[https://www.kaunas.lt/seniunijos/pokyciai-miesto-seniunijose/ Pokyčiai miesto seniūnijose.] 2025-07-10, Kaunas.lt (tikrinta 2026-01-02).</ref> kad sumažėtų administravimo išlaidos.<ref>[https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/perbraizytos-kauno-seniuniju-ribos-steigiama-ir-viena-nauja-1710187 Perbraižytos Kauno seniūnijų ribos: steigiama ir viena nauja.] 2025-07-08, Diena.lt (tikrinta 2026-01-02).</ref> Seniūnijų plotas ir gyventojai (2024 m. lapkričio duomenimis) pateikiami pagal savivaldybės informaciją.<ref name=tar>[https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/6b4e21115c8a11f0a3d380837a821750 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-572] „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos filialų seniūnijų teritorijų ribų keitimo, seniūnijų sujungimo ir Žemosios Fredos seniūnijos įsteigimo“.] 2025-07-08</ref> {{sav-sen-pradžia}} {{sav-sen-info | Aleksotas COA.jpg | Aleksoto seniūnija | Kaunas | 20.74 | 22962 }} {{sav-sen-info | Sin escudo.svg | Centro-Žaliakalnio seniūnija | Kaunas | 11.48 | 40102 }} {{sav-sen-info | Sin escudo.svg | Dainavos seniūnija (Kaunas) {{!}} Dainavos seniūnija | Kaunas | 5.21 | 49919 }} {{sav-sen-info | Sin escudo.svg | Eigulių seniūnija | Kaunas | 13.25 | 37454 }} {{sav-sen-info | Sin escudo.svg | Panemunės-Šančių seniūnija | Kaunas | 32.25 | 36734 }} {{sav-sen-info | Sin escudo.svg | Petrašiūnų-Gričiupio seniūnija | Kaunas | 32.27 | 35865 }} {{sav-sen-info | Sin escudo.svg | Šilainių seniūnija | Kaunas | 23.39 | 62680 }} {{sav-sen-info | Sin escudo.svg | Vilijampolės seniūnija | Kaunas | 14.32 | 24397 }} {{sav-sen-info | Sin escudo.svg | Žemosios Fredos seniūnija | Kaunas | 3.98 | 1356 }} |} === Tarptautinė partnerystė === Kauno miestas turi daugiau kaip 20 miestų partnerių. [[2009]] m. pavasarį prie Kauno miesto savivaldybės pagrindinio pastato įrengtas stendas, kuriame pavaizduoti su Kaunu [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius užmezgusių miestų pavadinimai ir herbai.<ref>[http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/miesto-partneriai-puikuosis-ant-stendo-prie-savivaldybes-301911 Miesto partneriai puikuosis ant stendo prie savivaldybės // Kauno diena, 2009-03-10]</ref><ref>[http://kaunas.lt/index.php?2608513008 Kauno partneriai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140724165650/http://kaunas.lt/index.php?2608513008 |date=2014-07-24 }}</ref> {{col3}} * {{flagicon|POL}} [[Balstogė]], [[Lenkija]] * {{flagicon|ITA}} [[Breša]], [[Italija]] * {{flagicon|CZE}} [[Brno]], [[Čekija]] * {{flagicon|UKR}} [[Charkovas]], [[Ukraina]] * {{flagicon|ITA}} [[Emilija-Romanija]], Italija * {{flagicon|ITA}} [[Ferara]], Italija * {{flagicon|FRA}} [[Grenoblis]], [[Prancūzija]] * {{flagicon|Japonija}} [[Hiracuka]], [[Japonija]] * {{flagicon|NOR}} [[Hordalando apskritis]], [[Norvegija]] * {{flagicon|Japonija}} [[Jaocu]], [[Japonija]] * {{flagicon|ITA}} [[Kava de Tirenis]], Italija * {{flagicon|ITA}} [[Lacijus]], Italija * {{flagicon|GRE}} [[Lavrijas]], [[Graikija]] * {{flagicon|AUT}} [[Lincas]], [[Austrija]] * {{flagicon|SWE}} [[Linšiopingas]], [[Švedija]] * {{flagicon|GER}} [[Lipės apskritis]], [[Vokietija]] * {{flagicon|USA}} [[Los Andželas]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] * {{flagicon|UKR}} [[Luckas]], [[Ukraina]] * {{flagicon|DEN}} [[Odensė]], [[Danija]] * {{flagicon|ITA}} [[Rendė]], Italija * {{flagicon|ARG}} [[San Martinas (Buenos Airės)|San Martinas]], [[Argentina]] * {{flagicon|CHN}} [[Siamenas]], [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinija]] * {{flagicon|POL}} [[Ščecinas]], Lenkija * {{flagicon|FIN}} [[Tamperė]], [[Suomija]] * {{flagicon|EST}} [[Tartu]], [[Estija]] * {{flagicon|SWE}} [[Vekšė]], Švedija * {{flagicon|NOR}} [[Vestfoldo apskritis]], Norvegija * {{flagicon|POL}} [[Vroclavas]], Lenkija </div> <gallery> Kaunas10.jpg|Miestų-partnerių herbai, 2010 m. Los Angeles Sister Cities.JPG|Broliškų miestų rodyklė Los Andžele, JAV </gallery> == Švietimas ir ugdymas == Savivaldybėje yra 75 bendrojo lavinimo mokyklos (2026 m. gegužė):<ref>{{Aikos}}</ref> * 32 gimnazijos: [[Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus]], [[Kauno Aušros gimnazija]], [[Kauno dailės gimnazija]], [[Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija]], [[Kauno jėzuitų gimnazija]], [[Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija]], [[Kauno Jono Jablonskio gimnazija]], [[Kauno Jono Pauliaus II gimnazija]], [[Kauno Juozo Gruodžio konservatorija]], [[Kauno Juozo Grušo meno gimnazija]], [[Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija]], [[Kauno Kovo 11-osios gimnazija]], [[Kauno Maironio universitetinė gimnazija]], [[Kauno Palemono gimnazija]], [[Kauno Santaros gimnazija]], [[Kauno Saulės gimnazija]], [[Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija]], [[Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras]], [[Kauno šv. Roko mokykla]], [[Kauno tarptautinė gimnazija]], [[Kauno technologijos universiteto gimnazija]], [[Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus]], [[Kauno Valdorfo mokykla]], [[Kauno Varpo gimnazija]], [[Kauno Veršvų gimnazija]], [[Kauno Vyturio gimnazija]], [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija]], [[Prezidento Antano Smetonos gimnazija]], [[Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija]], UAB [[Erudito licėjus]], [[Vytauto Didžiojo universiteto Rasos gimnazija]], VšĮ [[Herojus (mokykla)|Herojus]], * 9 pagrindinės mokyklos: [[Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla]], [[Kauno Bernardo Brazdžionio mokykla]], [[Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla]], [[Kauno Jono Laužiko mokykla]], [[Kauno Nemuno mokykla]], [[Kauno Prano Daunio ugdymo centras]], [[Kauno Vaišvydavos mokykla]], [[Vytauto Didžiojo universiteto klasikinio ugdymo licėjus]], VšĮ [[Palaimintojo Jurgio Matulaičio Montesori mokykla]]; * 18 progimnazijų: [[Kauno Juozo Urbšio progimnazija]], [[Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija]], [[Kauno Kazio Griniaus progimnazija]], [[Kauno Martyno Mažvydo progimnazija]], [[Kauno Milikonių progimnazija]], [[Kauno Panemunės progimnazija]], [[Kauno Petrašiūnų progimnazija]], [[Kauno Pilėnų progimnazija]], [[Kauno Senamiesčio progimnazija]], [[Kauno Simono Daukanto progimnazija]], [[Kauno Suzuki progimnazija]], [[Kauno šv. Kazimiero progimnazija]], [[Kauno Tado Ivanausko progimnazija]], [[Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija]], [[Kauno Viktoro Kuprevičiaus progimnazija]], [[Kauno Vinco Kudirkos progimnazija]], [[Kauno Žaliakalnio progimnazija]], [[Vytauto Didžiojo universiteto Atžalyno progimnazija]]; * 16 pradinių mokyklų: [[Kauno mokykla-darželis Rūtelė]], [[Kauno mokykla-darželis Šviesa]], [[Kauno Montesori mokykla-darželis Žiburėlis]], [[Kauno Motiejaus Valančiaus mokykla-darželis]], [[Kauno Paparčio pradinė mokykla]], [[Kauno Prano Mašioto pradinė mokykla]], [[Kauno Ryto pradinė mokykla]], [[Kauno Šilo pradinė mokykla]], [[Kauno Tirkiliškių mokykla-darželis]], [[Kauno Varpelio pradinė mokykla]], [[Kūrėjo mokykla]], [[Lietuvos Kolpingo fondas]], UAB [[mokykla Eureka]], UAB [[Montessori akademija]], VšĮ [[Būk savimi]], VšĮ [[Garstyčios grūdelis]]. {{Kauno mokyklos}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Kaunas City Municipality}} * [https://kaunas.lt/ Savivaldybės svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121218095653/http://kaunas.lt/ |date=2012-12-18 }} * [http://www.archyvai.lt/exhibitions/kaunas/paroda.htm Moderniosios savivaldos formavimasis Kaune. 1918–1919 metai.] Archyvai.lt, {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170823075707/http://www.archyvai.lt/exhibitions/kaunas/paroda.htm|date=2017-08-23}} {{Lietuvos ATS}} [[Kategorija:Kauno miesto savivaldybė| ]] k9dig55ttpk0t2lgykdop7z1o4jtm2h 0 29463 7897688 7889591 2026-08-07T13:15:48Z Kubam1163 190702 Flotile 7897688 wikitext text/x-wiki {{Oro linijų bendrovė |pavadinimas=Polskie Linie Lotnicze LOT |logo=LOT wordmark.svg |image=LOT Polish Airlines Boeing 787-8 (SP-LRB) at Hannover Airport (2).jpg |IATA=LO |ICAO=LOT |šaukinys=LOT |įkurta=[[1929]] m. sausio 1 d.<ref name="Anniversary">{{Cite web|url=https://www.lot.com/am/en/explore/about-lot/lot-polish-airlines-95th-anniversary | title=95th Anniversary of LOT Polish Airlines | website=lot.com | access-date= 2026-02-17}}</ref> |aljansas=[[Star Alliance]] |pagrindinis=[[Varšuvos Šopeno oro uostas]] |antriniai=[[Krokuvos oro uostas]], [[Gdansko oro uostas]], [[Vroclavo oro uostas]] |lėktuvų skaičius=91 (2026)<ref name="Facts">{{Cite web|url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/facts-and-figures | title=Facts and figures about LOT | website=lot.com | access-date= 2026-02-17}}</ref> |keleivio programa=Miles & More }} '''LOT''' ('''Polskie Linie Lotnicze LOT''') – [[Lenkija|Lenkijos]] [[oro linijų bendrovė]]. Priklauso [[Star Alliance]]. == Istorija == Kompanija įkurta [[1929]] m. sausio 1 dieną, kai privačios avialinijos buvo sujungtos į valstybinę kompaniją '''Linje Lotnicze LOT Sp. z o.o.'''<ref name="Anniversary" /> [[1929]] m. pradėta skraidyti į [[Viena|Vieną]]. 1938 m. Lietuvai priėmus Lenkijos ultimatumą, nuo lapkričio 1 d. LOT pradėjo skraidyti maršrutu Varšuva-Vilnius-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis.<ref name="Timetable">{{Cite web |url=http://www.timetableimages.com/ttimages/lo/lo3811/lo3811-3.jpg |title=LOT 1938 m. rudens LOT tvarkaraštis |website=timetableimages.com |access-date=2026-02-17 |archive-date=2024-03-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240306045523/http://www.timetableimages.com/ttimages/lo/lo3811/lo3811-3.jpg |url-status=dead }}</ref> [[1939]] m. kompanija buvo panaikinta, o [[1944]] m. ji buvo atkurta. Naudoti Lisunov Li-2 ir Douglas C-47 lėktuvai. [[1989]] m. daugelis [[TSRS]] pagamintų lėktuvų buvo pakeisti „[[Boeing]]“ lėktuvais. [[2003]] m. prisijungė prie „[[Star Alliance]]“.<ref>{{Cite web|url=https://www.lot.com/az/en/explore/about-lot/star-alliance|title=LOT in Star Alliance|website=lot.com|access-date=2026-02-17}}</ref> == Flotilė == [[Vaizdas:LOT Polish Airlines Boeing 787-8 (SP-LRB) at Hannover Airport (2).jpg|thumb|Boeing 787 Dreamliner LOT]] [[Vaizdas:Map LOT.png|miniatiūra|500x500px|Šalys, kurias aptarnauja Lenkijos oro linijos LOT]] {|class="wikitable" border="1" cellpadding="5" style="border-collapse:collapse;text-align:center" |+ '''LOT Polish Airlines flotilė''' |- ! rowspan="2" | Orlaivis ! rowspan="2" | Naudojamas ! colspan="2" |Keleiviai ! rowspan="2" | Pastabos |- ! Viso: ! Šalt. |- |[[Boeing 737–800]] |6 |186 |<ref>{{cite web |title=Boeing 737-800 |url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/fleet/boeing-737-800 |website=LOT |accessdate=2026-02-17 }}</ref> | |- |[[Boeing 737 MAX 8]] |31 |186 |<ref>{{cite web|url=https://www.pasazer.com/news/470546/ostatni,lotowski,max,leci,do,warszawy.html|title=31 Boeing 737 MAX 8|website=LOT|accessdate=2026-02-17}}</ref> | |- |[[Boeing 787 Dreamliner|Boeing 787-8]] |8 |252 |<ref>{{cite web|url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/fleet/boeing-787-8-dreamliner|title=Boeing 787-8 Dreamliner|website=LOT|access-date=2026-02-17}}</ref> | |- |[[Boeing 787-9]] |7 |294 |<ref>{{cite web|url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/fleet/boeing-787-9-dreamliner|title=Boeing 787-9 Dreamliner|website=LOT|accessdate=2026-02-17}}</ref> | |- |[[Embraer 170]] |5 |76 |<ref>{{cite web|url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/fleet/embraer-170|title=Embraer 170|website=LOT|accessdate=2026-02-17}}</ref> | |- |[[Embraer 175]] |15 |82 |<ref>{{cite web|url=https://www.lot.com/pl/en/embraer-175|title=Embraer 175|website=LOT Polish Airlines|accessdate=2026-02-17}}</ref> | |- |[[Embraer E serija|Embraer 190]] |8 |106 |<ref>{{cite web|url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/fleet/embraer-190|title=Embraer 190|website=LOT Polish Airlines|accessdate=2026-02-17}}</ref> | |- |[[Embraer E serija|Embraer 195]] |15 |112 |<ref>{{cite web|url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/fleet/embraer-195|title=Embraer 195|website=LOT Polish Airlines|accessdate=2026-02-17}}</ref> | |- |Embraer 195-E2 |3 |136 |<ref>{{Cite web|url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/fleet/embraer-e195-e2|title=Embraer E195-E2|website=LOT|access-date=2026-02-17}}</ref> | |- !Total !95 ! colspan="3" | |} == Nuorodos == {{Commons|LOT}} * [https://www.lot.com Oficiali svetainė] == Išnašos == {{Išnašos|21em}} [[Kategorija:Lenkijos įmonės]] [[Kategorija:Oro linijų bendrovės]] 1cz7l6spby2zc5jxkw3qydsrftp0z7v 7897689 7897688 2026-08-07T13:17:16Z Kubam1163 190702 Flotile 7897689 wikitext text/x-wiki {{Oro linijų bendrovė |pavadinimas=Polskie Linie Lotnicze LOT |logo=LOT wordmark.svg |image=LOT Polish Airlines Boeing 787-8 (SP-LRB) at Hannover Airport (2).jpg |IATA=LO |ICAO=LOT |šaukinys=LOT |įkurta=[[1929]] m. sausio 1 d.<ref name="Anniversary">{{Cite web|url=https://www.lot.com/am/en/explore/about-lot/lot-polish-airlines-95th-anniversary | title=95th Anniversary of LOT Polish Airlines | website=lot.com | access-date= 2026-02-17}}</ref> |aljansas=[[Star Alliance]] |pagrindinis=[[Varšuvos Šopeno oro uostas]] |antriniai=[[Krokuvos oro uostas]], [[Gdansko oro uostas]], [[Vroclavo oro uostas]] |lėktuvų skaičius=95 (2026)<ref name="Facts">{{Cite web|url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/facts-and-figures | title=Facts and figures about LOT | website=lot.com | access-date= 2026-02-17}}</ref> |keleivio programa=Miles & More }} '''LOT''' ('''Polskie Linie Lotnicze LOT''') – [[Lenkija|Lenkijos]] [[oro linijų bendrovė]]. Priklauso [[Star Alliance]]. == Istorija == Kompanija įkurta [[1929]] m. sausio 1 dieną, kai privačios avialinijos buvo sujungtos į valstybinę kompaniją '''Linje Lotnicze LOT Sp. z o.o.'''<ref name="Anniversary" /> [[1929]] m. pradėta skraidyti į [[Viena|Vieną]]. 1938 m. Lietuvai priėmus Lenkijos ultimatumą, nuo lapkričio 1 d. LOT pradėjo skraidyti maršrutu Varšuva-Vilnius-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis.<ref name="Timetable">{{Cite web |url=http://www.timetableimages.com/ttimages/lo/lo3811/lo3811-3.jpg |title=LOT 1938 m. rudens LOT tvarkaraštis |website=timetableimages.com |access-date=2026-02-17 |archive-date=2024-03-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240306045523/http://www.timetableimages.com/ttimages/lo/lo3811/lo3811-3.jpg |url-status=dead }}</ref> [[1939]] m. kompanija buvo panaikinta, o [[1944]] m. ji buvo atkurta. Naudoti Lisunov Li-2 ir Douglas C-47 lėktuvai. [[1989]] m. daugelis [[TSRS]] pagamintų lėktuvų buvo pakeisti „[[Boeing]]“ lėktuvais. [[2003]] m. prisijungė prie „[[Star Alliance]]“.<ref>{{Cite web|url=https://www.lot.com/az/en/explore/about-lot/star-alliance|title=LOT in Star Alliance|website=lot.com|access-date=2026-02-17}}</ref> == Flotilė == [[Vaizdas:LOT Polish Airlines Boeing 787-8 (SP-LRB) at Hannover Airport (2).jpg|thumb|Boeing 787 Dreamliner LOT]] [[Vaizdas:Map LOT.png|miniatiūra|500x500px|Šalys, kurias aptarnauja Lenkijos oro linijos LOT]] {|class="wikitable" border="1" cellpadding="5" style="border-collapse:collapse;text-align:center" |+ '''LOT Polish Airlines flotilė''' |- ! rowspan="2" | Orlaivis ! rowspan="2" | Naudojamas ! colspan="2" |Keleiviai ! rowspan="2" | Pastabos |- ! Viso: ! Šalt. |- |[[Boeing 737–800]] |6 |186 |<ref>{{cite web |title=Boeing 737-800 |url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/fleet/boeing-737-800 |website=LOT |accessdate=2026-02-17 }}</ref> | |- |[[Boeing 737 MAX 8]] |31 |186 |<ref>{{cite web|url=https://www.pasazer.com/news/470546/ostatni,lotowski,max,leci,do,warszawy.html|title=31 Boeing 737 MAX 8|website=LOT|accessdate=2026-02-17}}</ref> | |- |[[Boeing 787 Dreamliner|Boeing 787-8]] |8 |252 |<ref>{{cite web|url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/fleet/boeing-787-8-dreamliner|title=Boeing 787-8 Dreamliner|website=LOT|access-date=2026-02-17}}</ref> | |- |[[Boeing 787-9]] |7 |294 |<ref>{{cite web|url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/fleet/boeing-787-9-dreamliner|title=Boeing 787-9 Dreamliner|website=LOT|accessdate=2026-02-17}}</ref> | |- |[[Embraer 170]] |5 |76 |<ref>{{cite web|url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/fleet/embraer-170|title=Embraer 170|website=LOT|accessdate=2026-02-17}}</ref> | |- |[[Embraer 175]] |15 |82 |<ref>{{cite web|url=https://www.lot.com/pl/en/embraer-175|title=Embraer 175|website=LOT Polish Airlines|accessdate=2026-02-17}}</ref> | |- |[[Embraer E serija|Embraer 190]] |8 |106 |<ref>{{cite web|url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/fleet/embraer-190|title=Embraer 190|website=LOT Polish Airlines|accessdate=2026-02-17}}</ref> | |- |[[Embraer E serija|Embraer 195]] |15 |112 |<ref>{{cite web|url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/fleet/embraer-195|title=Embraer 195|website=LOT Polish Airlines|accessdate=2026-02-17}}</ref> | |- |Embraer 195-E2 |3 |136 |<ref>{{Cite web|url=https://www.lot.com/al/en/explore/about-lot/fleet/embraer-e195-e2|title=Embraer E195-E2|website=LOT|access-date=2026-02-17}}</ref> | |- !Total !95 ! colspan="3" | |} == Nuorodos == {{Commons|LOT}} * [https://www.lot.com Oficiali svetainė] == Išnašos == {{Išnašos|21em}} [[Kategorija:Lenkijos įmonės]] [[Kategorija:Oro linijų bendrovės]] 53ehsao1dljku1xmkuzsuwg5t29keh1 10 30771 7897833 7618920 2026-08-07T18:55:38Z Nomadbones 153116 7897833 wikitext text/x-wiki <includeonly>{| style="float:right; margin: 1em 0 1em 1em; width: 21em; font-size: 95%; padding: 5px; background: var(--background-color-interactive-subtle, #f8f9fa); border: 1px solid var(--border-color-base, #a2a9b1); color: inherit;" align="right"> |+<tr><th colspan="2" style="text-align: center; font-size: larger;">''{{{pavadinimas}}}''</th></tr> |- align="center" | {{#if:{{{plakatas|}}}|<tr><th style="font-size: 80%;" align="center" colspan="2">[[Vaizdas:{{{plakatas}}}|200px]]{{#if:{{{antraštė|}}}'' | <br />{{{antraštė|}}}}}''</th></tr>|}} |- <!-- -->{{#if:{{{tpavadinimas|}}}|<tr><th style="text-align: left;">Pavadinimas</th><td>{{{tpavadinimas|}}}</td></tr>|}}<!-- -->{{#if:{{{šalis|}}}|<tr><th style="text-align: left;" valign="top">{{nobr|Kilmės šalis}}</th><td>{{{šalis|}}}</td></tr>|}}<!-- -->{{#if:{{{režis|}}}|<tr><th style="text-align: left;" valign="top">Režisierius</th><td>{{{režis|}}}</td></tr>|}}<!-- -->{{#if:{{{prodius|}}}|<tr><th style="text-align: left;" valign="top">{{nobr|Prodiuseris (-iai)}}</th><td>{{{prodius|}}}</td></tr>|}}<!-- -->{{#if:{{{scenar|}}}|<tr><th style="text-align: left;" valign="top">{{nobr|Scenaristas (-ai)}}</th><td>{{{scenar|}}}</td></tr>|}}<!-- -->{{#if:{{{oper|}}}|<tr><th style="text-align:left;" valign="top">Operatorius</th><td>{{{oper|}}}</td></tr>|}}<!-- -->{{#if:{{{kompoz|}}}|<tr><th style="text-align: left;" valign="top">Kompozitorius</th><td>{{{kompoz|}}}</td></tr>|}}<!-- -->{{#if:{{{aktoriai|}}}|<tr><th style="text-align: left;" valign="top">Vaidina</th><td>{{{aktoriai|}}}</td></tr>|}}<!-- -->{{#if:{{{metai|}}}|<tr><th style="text-align: left;" valign="top">Metai</th><td>{{{metai|}}}</td></tr>|}}<!-- -->{{#if:{{{žanras|}}}|<tr><th style="text-align: left;" valign="top">Žanras</th><td>{{{žanras|}}}</td></tr>|}}<!-- -->{{#if:{{{knyga|}}}|<tr><th style="text-align: left;" valign="top">{{nobr|Pagal knygą}}</th><td>{{{knyga|}}}</td></tr>|}}<!-- -->{{#if:{{{trukmė|}}}|<tr><th style="text-align: left;" valign="top">Trukmė</th><td>{{{trukmė|}}}</td></tr>|}}<!-- -->{{#if:{{{kalba|}}}|<tr><th style="text-align: left;" valign="top">Kalba</th><td>{{{kalba|}}}</td></tr>|}}<!-- -->{{#if:{{{platintojas|}}}|<tr><th style="text-align: left;" valign="top">Platintojas</th><td>{{{platintojas|}}}</td></tr>|}}<!-- -->{{#if:{{{montažas|}}}|<tr><th style="text-align: left;" valign="top">Montažas</th><td>{{{montažas|}}}</td></tr>|}}<!-- -->{{#if:{{{kinematografija|}}}|<tr><th style="text-align: left;" valign="top">Kinematografija</th><td>{{{kinematografija|}}}</td></tr>|}}<!-- -->{{#if:{{{prem|}}}|<tr><th style="text-align: left;" valign="top">Premjera</th><td>{{{prem|}}}</td></tr>|}}<!-- -->{{#if:{{{ltprem|}}}|<tr><th style="text-align: left;" valign="top">{{nobr|Premjera Lietuvoje}}</th><td>{{{ltprem|}}}</td></tr>|}}<!-- -->{{#if:{{{biudžetas|}}}|<tr><th style="text-align: left;" valign="top">Biudžetas</th><td>{{{biudžetas|}}}</td></tr>|}}<!-- -->{{#if:{{{pajamos|}}}|<tr><th style="text-align: left;" valign="top">Pajamos</th><td>{{{pajamos|}}}</td></tr>|}}<!-- -->{{#if:{{{imdb_id|}}}|<tr><td colspan="2" style="text-align: center;">'''[http://www.imdb.com/title/tt{{{imdb_id}}} IMDb įrašas]'''</td></tr>|}} |}</includeonly><noinclude> {{Infobox_filmas| pavadinimas=<nowiki>{{pavadinimas}}</nowiki>| plakatas=<nowiki>{{plakatas}}</nowiki>| antraštė=<nowiki>{{antraštė}}</nowiki>| tpavadinimas=<nowiki>{{tpavadinimas}}</nowiki>| šalis=<nowiki>{{šalis}}</nowiki>| metai=<nowiki>{{metai}}</nowiki>| režis=<nowiki>{{režis}}</nowiki>| prodius=<nowiki>{{prodius}}</nowiki>| scenar=<nowiki>{{scenar}}</nowiki>| oper=<nowiki>{{oper}}</nowiki>| kompoz=<nowiki>{{kompoz}}</nowiki>| aktoriai=<nowiki>{{aktoriai}}</nowiki>| žanras=<nowiki>{{žanras}}</nowiki>| knyga=<nowiki>{{knyga}}</nowiki>| trukmė=<nowiki>{{trukmė}}</nowiki>| kalba=<nowiki>{{kalba}}</nowiki>| platintojas=<nowiki>{{platintojas}}</nowiki>| prem=<nowiki>{{prem}}</nowiki>| ltprem=<nowiki>{{ltprem}}</nowiki>| biudžetas=<nowiki>{{biudžetas}}</nowiki>| pajamos =<nowiki>{{pajamos}}</nowiki>| imdb_id=<nowiki>{{imdb_id}}</nowiki>| }} === Naudojimas === {| border="0px" | <pre>{{Infobox_filmas | pavadinimas = | plakatas = | antraštė = | tpavadinimas = | šalis = | metai = | režis = | prodius = | scenar = | oper = | kompoz = | aktoriai = | žanras = | knyga = | trukmė = | kalba = | platintojas = | prem = | ltprem = | biudžetas = | pajamos = | imdb_id = }} </pre> |} {| class="wikitable" ! style="text-align: left" | Parametras ! style="text-align: left" | Paaiškinimas |- | <code>pavadinimas</code> | Filmo pavadinimas lietuviškai. |- | <code>plakatas</code> | Filmo plakatas (paveikslėlis be <nowiki>[[Vaizdas:]]</nowiki>). |- | <code>antraštė</code> | Filmo plakato antraštė. |- | <code>tpavadinimas</code> | Pavadinimas originalo kalba (jei lietuviškas – palikti tuščią). |- | <code>šalis</code> | Filmo sukūrimo šalis/-ys. |- | <code>metai</code> | Filmo sukūrimo metai. |- | <code>režis</code> | Filmo režisierius/-iai. |- | <code>prodius</code> | Filmo prodiuseris/-iai. |- | <code>scenar</code> | Filmo scenarijaus autorius/-iai. |- | <code>oper</code> | Filmo operatorius/-iai. |- | <code>kompoz</code> | Filmo kompozitorius/-iai. |- | <code>aktoriai</code> | Pagrindiniai filmo aktoriai. |- | <code>žanras</code> | Filmo žanras. |- | <code>knyga</code> | Pagal kokią knygą pastatytas filmas (jei ne pagal knygą – palikti tuščią). |- | <code>trukmė</code> | Filmo trukmė (min). |- | <code>kalba</code> | Kokia kalba yra originalus filmas. |- | <code>platintojas</code> | Filmo platintojas. |- | <code>prem</code> | Filmo premjera. |- | <code>ltprem</code> | Premjera Lietuvoje (jei pirmoji filmo premjera buvo Lietuvoje – palikti tuščią) |- | <code>biudžetas</code> | Filmo biudžetas. |- | <code>pajamos</code> | Filmo pajamos. |- | <code>imdb_id</code> | IMDB tinklapio ID. |} [[Kategorija:Infolentelės|{{PAGENAME}}]] [[Kategorija:Kino šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> hnt2649fjoj2e0xgf5hufea93ji2901 0 32366 7898107 6648280 2026-08-08T08:19:03Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898107 wikitext text/x-wiki '''Kamerūno socialdemokratinis frontas''' ('''SDF''', ''Social Democratic Front'') – [[Kamerūnas|Kamerūno]] kairiojo centro politinė partija. == Istorija == Įkurtas [[1990]] m. [[gegužės 26]] d. po teorinių ''Studijų grupės – 89'' parengiamųjų darbų, kaip atsvaras vienpartinei ultrakonservatyvaus Kamerūno [[Liaudies demokratinis judėjimas|Liaudies demokratinio judėjimo]] diktatūrai, siekiant ginti [[Socialinis teisingumas|socialinį teisingumą]] šalyje. Į steigiamąjį susirinkimą Ntarikono parke atvyko apie 80 000 kamerūniečių, nors Bamendoje buvo sustiprinti kariniai patruliai. Kariuomenei pradėjus šaudyti šioje prekybinėje gatvėje, 5 neginkluoti studentai ir malūno darbininkas buvo užmušti. [[1991]] m. [[vasario 3]] d. SDF organizavo Steigiamąją asamblėją, į kurią savo delegatus atsiuntė visi regionai. Joje buvo išrinktas Vykdomasis komitetas. Iki [[2004]] m. įvyko 6 partijos suvažiavimai. Partijos iniciatorius [[Ni Džonas Fru Ndi]] [[1992]] m. spalio mėn. laimėjo prezidento rinkimus, bet prezidentas Paulis Bija, suklastojęs rinkimų rezultatus ir remiamas kariškių, jam neužleido šio posto. [[1995]] m. SDF paskelbė Konstitucijos projektą, privertė valdančiąją kliką pradėti demokratizavimo procesą ir [[1996]]–[[2002]] SDF jau turėjo merus 62 savivaldybėse, [[1997]] m. – 43 parlamento narius. [[1999]]–[[2002]] m. Čačuangas Paulis buvo Nacionalinės Asamblėjos pirmininko pavaduotojas. [[2003]] m. SDF iškovojo 22 vietas 180 vietų parlamente. == Ideologija == [[1990]] m. priimtas Manifestas, kuriuo partija siekia tautos vienybės, teisinės, laisvos ir demokratinės visuomenės, dvikalbės ir daugiakultūrės politikos, socialinių ir ekonominių teisių bei laisvių, saugoti tradicijas ir gamtą, politiką įgyvendinti tik per rinkimus. [[1999]] m. priimta nauja politinė programa. [[Socialistų Internacionalas|Socialistų Internacionalo]] konsultacinis narys nuo [[1996]] m. [[rugsėjo 9]] d., tikrasis narys nuo [[1999]] m. [[lapkričio 8]] d. == Struktūra == Aukščiausi organai: Nacionalinis konventas, 55 narių Nacionalinis Vykdomasis komitetas, Nacionalinė patariamoji taryba ir politiniai komitetai. Būstinė Bamendoje. Turi atstovybes keliose [[Afrika|Afrikos]], [[Europa|Europos]] šalyse, JAV, [[Kanada|Kanadoje]]. * Nacionalinis pirmininkas nuo [[1990]] m. [[Ni Džonas Fru Ndi]], * Generalinis sekretorius prof. Tazoacha Asonganjis == Nuorodos == *[http://www.sdfcameroon.org/ Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150609161350/http://www.sdfcameroon.org/ |date=2015-06-09 }} {{en-icon}} [[Kategorija:Kamerūnas]] [[Kategorija:Socialdemokratų partijos]] 7l12eepoc4mm5cme5iha96mta83diep 0 32655 7898017 7772887 2026-08-08T02:48:54Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898017 wikitext text/x-wiki {{City/Jemeno miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = صنعاء |paveikslėlis = Old sanaa.jpg |paveikslėlio tekstas =Sanos senamiestis |herbas = |vėliava = |PL=15|PM=24|PS=16.92|IL=44|IM=12|IS=24.12 |gubernija = Sanos |rajonas = |įkurtas = |vadovotitulas = Meras |vadovas = Ahmed Al-Douaid |gyventojumetai = 2010|gyventoju = 2187392 |plotas = |altitudė = 2200 |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Sana'a |globėjas = |kirč = Sanà <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Sana''' ({{ar|صَنْعَاء|Sanaá}}) – miestas [[Jemenas|Jemene]], į šiaurės rytus nuo uosto [[Chudaida|Hodeidos]]; sostinė ir didžiausias miestas. Pagrindinis centras vaisius auginančiame regione. Miestas sąlyginai padalintas į dvi dalis, kurias jungia buvusių Jemeno imamų rūmai. Rytinėje dalyje yra senamiestis: keletas mečečių, turgus, kuriame gausu juvelyrinių dirbinių, sidabro ir odos gaminių, šilko ir kilimų. Vakarinėje dalyje daugiausia yra gyvenamieji rajonai. Yra [[Sanos universitetas]] (įkurtas 1970 m.). == Etimologija == Sana siejama su sabatinų kalbos žodžiu ''maṣna'a'' („tvirtovė“).<ref>Jamme, Albert (1995). Sabaean inscriptions from Mahram Bilqis (Marib). University Microfilms. p. 440.</ref> Mieste išlikusi 1000 metų senumo gynybinė siena su 7 vartais.<ref>{{Mašalaitis 2007|144}}</ref> == Istorija == Gyvenvietė jau IV a. tapo svarbiu centru, kuriame gyveno senovės arabai – himjaritai. Miestą [[632]] m. užėmė musulmonų kalifatas, apie [[1870]] m. atiteko [[Osmanų imperija]]i. XX a. antrojoje pusėje tapo nepriklausomos [[Jemeno Arabų Respublika|Jemeno Arabų Respublikos (Šiaurės Jemeno)]] sostine, o kai [[1990]] m. ši respublika susijungė su [[Jemeno Liaudies Respublika|Jemeno Liaudies Demokratine Respublika (Pietų Jemenu)]], ji tapo ir jungtinio [[Jemenas|Jemeno]] sostine ([[Adenas|Adenui]] atiteko ekonominės sostinės vaidmuo). == Demografija == [[Vaizdas:Market Scene in Yemen.jpg|thumb|Sanos žmonės]] [[Vaizdas:Souq@Sana'a.JPG|thumb|Turgus Sanoje]] {| | valign="right" | {| class="wikitable" ! Metai || Gyventojų sk. |- | 1911 || align="right" | 18 000<ref>Wavell, p.245.</ref> |- | 1921 || align="right" | 25 000<ref>[https://books.google.com/books?id=OHU6AQAAIAAJ&dq=Sanaa+population&source=gbs_navlinks_s Statesman’s Year Book], 1922, p.1367.</ref> |- | 1931 || align="right" | 25 000 |- | 1940 || align="right" | 80 000 |- | 1963 || align="right" | 100 000 |- | 1965 || align="right" | 110 000 |- | 1975 || align="right" | 134 600<ref>Hestler, p.56.</ref> |- | 1981 || align="right" | 280 000 |- | 1986 || align="right" | 427 505 |- | 1994 || align="right" | 954 448 |- | 2001 || align="right" | 1 590 624 |- | 2004 || align="right" | 1 748 000 (Census-Metro<ref>Aldosari, p.134.</ref>) |- | 2005 || align="right" | 1 937 451<ref name="Bosworth463">Bosworth, p.463.</ref> |} |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * {{Citation |publication-place = New York |title = Encyclopædia Britannica |publication-date = 1910 |oclc = 14782424 |edition=11th |chapter-url = https://archive.org/stream/encyclopaediabri24chisrich#page/124/mode/2up |chapter = Sana }} * {{cite book |title=Historic Cities of the Islamic World |editor=C. Edmund Bosworth |year=2007 |publisher=Koninklijke Brill |location=Leiden |chapter=Sanaa }} * {{Citation |publisher = ABC-CLIO |publication-place = Santa Barbara, USA |editor1 = Michael R.T. Dumper |editor2=Bruce E. Stanley |title = Cities of the Middle East and North Africa |publication-date = 2008 |chapter= Sanaa }} {{UNESCOJemenas}} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Jemene]] [[Kategorija:Sostinės]] [[Kategorija:Milijoniniai miestai]] [[Kategorija:Jemeno miestai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] gg5k2xt3llpwzqzlr2hf4njwuvc0kzt 0 32701 7897968 7840553 2026-08-08T02:05:26Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897968 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{city/Malio miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Tombouctou |paveikslėlis = La plus grande Mosquée de la ville de Tombouctou.jpg |paveikslėlio tekstas =Džingaro mečetė |herbas = |vėliava = |PL=16|PM=46|PS=0|IL=3|IM=0|IS=0 |regionas = Timbuktu regionas |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2009|gyventoju = 54453 |plotas = |altitudė = 261 |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = |globėjas = |kirč = |UNESCO id = 119 }} '''Timbuktu''' (arba '''Tombuktu'''; {{fr|Tombouctou}}) – miestas [[Malis|Malyje]] apie 20 km į šiaurę nuo Nigerio upės. 32 463 gyventojų ([[2005]] [[sausio 1]]). [[UNESCO]] saugomas [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo]] paminklas (nuo [[1988]] m.). Tarp 1990 ir 2005 ir nuo 2012 m. įtrauktas į atsidūrusių pavojuje paminklų sąrašą.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/119 Timbuktu]</ref> == Istorija == Tai senovinis miestas, pirmąkart paminėtas apie [[1000]] metus. Jo atsiradimui ir suklestėjimui įtaką darė [[Transsacharinė prekyba]] ir [[Vagadu imperija]] vakaruose. Timbuktu nuo [[XII a.]] priklausė [[Songajų valstybė|Songajų valstybei]], o XIII a. viduryje jį užėmė [[Malio karalystė]]. Dykumos pakraštyje ant Nigerio upės kranto įsikūręs miestas buvo svarbus prekybinis (ypatingai prekyba druska) taškas bei vienas svarbiausių [[islamas|islamo]] centrų. Malio imperijos laikais [[XIV a.]] suklestėjo [[Timbuktu universitetas]], išdygo architektūros šedevrai. Nuo [[XV a.]] miestą vėl užvaldė [[Songajaus imperija]], o [[XVI a.]] pabaigoje čia įsiveržė [[Marokas]]. Vėliau Timbuktu priklausė [[Bamanos imperija]]i. Pirmasis europietis, apsilankęs Timbuktu, buvo škotas ''Alexander Gordon Laing'' [[1826]] m., kuris žuvo grįždamas į [[Europa|Europą]]. Pirmasis europietis, pranešęs apie senovinį miestą, buvo prancūzas ''René Caillié''. Nuo [[1893]] m. miestas – [[Prancūzija|Prancūzijos]] kolonija. == Kultūros paminklai == Mieste gausu [[XIII amžius|XIII]] – [[XV amžius|XV a.]] [[mečetė|mečečių]] ir charakteringų gyvenamųjų statinių iš molio. == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Gana}}: [[Tradiciniai ašančių statiniai]] (1980) * {{flag|Malis}}: [[Dženė|Dženės senamiesčiai]] (1988) {{Transsacharinė prekyba}} {{UNESCOMalis}} {{Commons|Category:Timbuktu|no=T}} [[Kategorija:Transsacharinė prekyba]] [[Kategorija:Malio miestai]] [[Kategorija:Sahelio civilizacija]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 6n2f877esr2iwv93sxmepk6b0cf2q3h 0 37439 7897904 7768405 2026-08-07T22:11:31Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897904 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Jautakiu piliaklnis rytu p..JPG |plotis = 295 |fotoinfo = Jautakių piliakalnis iš rytinės pusės |herb = |žeml = |PL= 56|PM=18|PS=42.6|IL=22|IM=15|IS=30.7 |sav = Mažeikių rajonas |sen = [[Tirkšlių seniūnija]] |aukštis = 15 |plotas = 45 x 8-15 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis - [[XIII a.]] |žvalgytas = 1966, 1970 |tirtas = 1975-1977, 1993 |altitudė = |registro Nr. = A775K 1P / 23957, 23958, 5340 / AR622 }} '''Jautakių piliakalnis su gyvenviete''', ''Pilalė, Pilies kalnas'' – [[piliakalnis]] [[Mažeikių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Jautakiai|Jautakių]] kaime, [[Tirkšlių seniūnija]]. Pasiekiamas iš plento {{KK170}} prieš atsisukimą į Mažeikių pietvakarinį apvažiavimą pasukus į kairę pietų kryptimi į kolektyvinius sodus, už 50 m - į kairę rytų kryptimi, 200 m laikantis labiau dešinės – yra priekyje. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Jautakiai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas [[Venta (upė)|Ventos]] kairiajame krante, prie santakos su [[Gilupis|Gilupiu]] esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė trikampio formos, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 45 m ilgio, 8-15 m pločio. Aikštelės rytinis, pietinis ir vakarinis pakraščiai apardyti, nugriuvę. Apie [[1930]] m. aikštelės šiaurės rytų kampe buvo kūgio pavidalo pylimo liekanų, kurie vėliau nugriuvo į Ventą. Aikštelės šiauriniame krašte supiltas 1,5 m aukščio ([[XX a.]] pradžioje buvęs 3 m aukščio), 17 m pločio pylimas, už kurio iškastas 4 m pločio, iki 1,5 m gylio griovys (tyrimų duomenimis). Piliakalnio pietinėje papėdėje, apie 6 m žemiau aikštelės pietinio krašto, yra 20 x 30 m dydžio terasa. Tyrimų metu pietinėje papėdėje aptikti trys iki 3 m pločio ir 1,5 m gylio grioviai, o čia buvusioje terasoje rasti du 3 m pločio, iki 1,5 m gylio grioviai, iškasti 3 m vienas nuo kito. Šlaitai statūs, 15 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - [[XIII a.]] Manoma, piliakalnis I tūkstantmečio viduryje ir antroje pusėje buvo papėdės gyventojų slėptuvė.[[Vaizdas:Jautakiu.piliakalnis.pr.JPG|thumb|250x250px|Jautakių piliakalnis|kairėje]]Piliakalnį labai apardė arimai. Pylimas apaugęs [[avietė]]mis, šlaitai - retais [[lapuočiai]]s, pomiškis iškirstas.<ref>[[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]], Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p.72-73 (Nr. 253)</ref> == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1966]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]], [[1970]] m. – Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. [[1975]]-[[1976]] m. Istorijos instituto archeologai [[Jonas Stankus]] ir [[Algimantas Merkevičius (1933)|Algimantas Merkevičius]] piliakalnio aikštelėje bei pietinėje papėdėje ištyrė 325 m² piliakalnio aikštelės, 166 m² – pietinio šlaito terasos plotą. Aikštelėje rastas 0,3-1,0 m storio [[kultūrinis sluoksnis]] su stulpavietėmis, akmeniniu galąstuvu, moliniu svoreliu, [[žalvaris|žalvariniu]] žiedu, lipdyta lygiu ir šiurkščiu paviršiumi ir žiesta, puošta banguotiniu raštu [[keramika]], gyvulių kaulais. Aikštelės šiaurės rytų pakraštyje rasta įtvirtinimų – rąstų užtvaros – liekanų. Jos vietoje (užtvara sudegė) vėliau buvo supiltas 1,5 m aukščio pylimas, sutvirtintas akmenimis ir rąstais, ir iškastas 1,5 m gylio ir 4 m pločio griovys. Aikštelės pietvakarinėje dalyje rasta stulpaviečių, manoma, čia buvo 2-3 stulpinės konstrukcijos pastatai, ir akmenų grindinių. [[Vaizdas:Jautakiu.piliakalnis.jpg|thumb|250x250px|left|Jautakių piliakalnis]] Padarius pylimo pjūvį nustatyta, kad jis piltas per vieną kartą iš [[molis|molio]], o prieš tai piliakalnyje buvusi gyvenvietė buvo apsaugota tik rąstų tvora. Pylimo pakraščius tvirtino apie 0,5 m dydžio iš akmenų krautos dėžės, o jo viršuje stovėjo stulpinės konstrukcijos įtvirtinimai. Ant pylimo viršaus buvo įrengta stačių rąstų užtvara, jos įtvirtinimai atskyrė kalvos dalį su gyvenviete nuo piliakalnio. == Gyvenvietė == Į šiaurės vakarus ir pietvakarius nuo piliakalnio, 2,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta [[1975]]-[[1977]] m. (ištirtas 1777 m² gyvenvietės plotas) ir [[1993]] m. Iki 150&nbsp;cm storio I tūkstantmečio - XIII a. kultūriniame sluoksnyje rasta stulpaviečių, židinių, žalvariniai: [[žiedas]], žvangutis, [[apyrankė]]s dalis, segių, kitokių dirbinių fragmentų, [[geležis|geležiniai]]: [[dalgis]], kaplys, cilindrinė [[spyna]], [[skiltuvas]], [[kalavijas|kalavijo]] skersinuko fragmentas, peilių, ylų, stiklinis karolis, lygios ir žiestos keramikos, gyvulių kaulų, gargažių. Ištirtos gyvenvietės 21 atviro židinio (nuo 0,6 x 0,9 m iki 1,0 x 1,2 m dydžio) liekanos; aplink rasta stulpaviečių, akmenų grindinių, dalis jų įrengta lauke – buvo su užtvaromis nuo vėjo. Vakariniame gyvenvietės krašte aptikti gyvenvietės įtvirtinimai - iš vidutinio dydžio akmenų krauta 50&nbsp;cm pločio sienelė-pylimėlis. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].<ref>{{VLE|VII|602|[[Algimantas Merkevičius]]|Jautakių piliakalnis}}</ref> {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Griežės II piliakalnis]] 9 km <br /> [[Leckavos piliakalnis]] 8 km |ŠR= |R= [[Žagarės piliakalnis]] 60 km |PR= [[Daubarių piliakalnis]] 4,5 km <br /> [[Gyvolių piliakalnis]] 21 km |P= [[Buožėnų piliakalnis]] 29 km <br /> [[Džiuginėnų piliakalnis]] 35 km |PV= [[Vadagių piliakalnis]] 12 km <br /> [[Renavo piliakalnis]] 13 km |V= [[Jedžiotų piliakalnis]] 34 km <br /> [[Girdenių piliakalnis]] 25 km |ŠV= [[Ritinės piliakalnis]] 15 km <br /> [[Dapšių piliakalnis]] 7,5 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [[Stasys Ličkūnas|Ličkūnas S]]. Mažeikių apskrities piliakalniai // [[Gimtasai kraštas]]. [[Šiauliai]], 1934. Nr. 1, p.&nbsp;50. * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.&nbsp;145 * Merkevičius A. Jautakių (Mažeikių raj.) piliakalnis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. Vilnius, 1978. p.&nbsp;111–114. * Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 81. * Stankus J. Jautakių (Mažeikių raj.) gyvenvietės tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. Vilnius, 1978. p.&nbsp;108–111. == Nuorodos == *[http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=298 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305102438/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=298 |date=2016-03-05 }} *[http://www.mazeikiai.lt/index.php?2129461784 Jautakių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060628133953/http://www.mazeikiai.lt/index.php?2129461784 |date=2006-06-28 }} *[https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Jautakiai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Mažeikių rajone]] hpng5crpoc4087qh9x259fojjwe8kys 0 40933 7897673 7768399 2026-08-07T13:07:00Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897673 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Gyvoliu_piliakalnis1.JPG |plotis = 275px |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=56|PM=12|PS=42|IL=22|IM=33|IS=29.1 |sav = Mažeikių rajonas |sen = [[Viekšnių seniūnija]] |aukštis = 11 |plotas = 40x30 |priešpilis = |naudotas = [[1 tūkstantmetis]] - [[XIII a.]] |žvalgytas = [[1905]], [[1948]] m. ir [[1966]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = A575P / 1825 / AR34 }} '''Gyvolių piliakalnis''', ''Švedkalnis'' – [[piliakalnis]] [[Mažeikių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Gyvoliai|Gyvolių]] kaimo, [[seniūnija]]. Teritorijos plotas 8100 m². Pasiekiamas keliu [[Palnosai]] – [[Kairiškiai]] pravažiavus Gyvolius, ties kelio posūkiu į rytus pasukus į dešinę vakarų kryptimi link čia esančios sodybos, nuo jos paėjus 50 m. į dešinę šiaurės kryptimi. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Gyvoliai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas [[Virvytė]]s dešiniojo kranto kyšulyje, suformuotame santakos su bevardžiu upeliu. Aikštelė ovali, pailga pietų – šiaurės kryptimi, 40x30 m dydžio. Jos pietiniame ir rytiniame kraštuose supiltas 60 m ilgio, 2 m aukščio, 8-13 m pločio pylimas, kurio išorinis 4 m aukščio šlaitas leidžiasi į 50 m ilgio, 17 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 11 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – [[XIII a.]] Aikštelėje pastebimas 0,2-0,4 m [[kultūrinis sluoksnis]].[[Vaizdas:Gyvoliu_piliaklanis.z,_2006-04-09.jpg|thumb|left|250x250px|Informacinis ženklas]]Pylimas apardytas apkasų ir bulviarūsių. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais, nuo aikštelės beveik visi medžiai nukirsti.<ref> Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 66 (Nr. 222).</ref> == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1905]] m. atliko [[Liudvikas Kšivickis]], [[1948]] m. ir [[1966]] m. žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas]]. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= |ŠR= [[Lokavos piliakalnis]] 32 km |R= [[Raktuvės piliakalnis]] 41 km <br /> [[Žagarės piliakalnis]] 40 km |PR= [[Papilės piliakalnis]] 16 km <br /> [[Pašalpos kalnas]] 18 km |P= [[Buišų piliakalnis]] 20 km <br /> [[Pašatrijos piliakalnis]] 32 km |PV= [[Džiuginėnų piliakalnis]] 31 km <br /> [[Buožėnų piliakalnis]] 30 km |V= [[Rimolių piliakalnis]] 36 km <br /> [[Renavo piliakalnis]] 36 km |ŠV= [[Jautakių piliakalnis]] 21 km <br /> [[Daubarių piliakalnis]] 17 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.98 == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=295 Gyvolių piliakalnis. Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305051220/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=295 |date=2016-03-05 }} * [http://www.budas.lt/bz/m/m_images/wfiles/irzcrg1265.jpg Gyvolių piliakalnio nuotraukos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060614154504/http://budas.lt/bz/m/m_images/wfiles/irzcrg1265.jpg |date=2006-06-14 }} * [http://www.budas.lt/bz/m/m_images/wfiles/if7vce1267.jpg Gyvolių piliakalnio nuotraukos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060511165339/http://www.budas.lt/bz/m/m_images/wfiles/if7vce1267.jpg |date=2006-05-11 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Gyvoliai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Mažeikių rajone]] 6wvd2ssow2ez47wnxwn6blzrbqxgo7v 0 43545 7898153 7571987 2026-08-08T11:47:48Z Zykasaa 3068 7898153 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Alvar Aalto1.jpg|thumb|Alvar Aalto]][[Vaizdas:Helsinki_University_of_Technology_auditorium.jpg|thumb|200px|Helsinkio technikos universitetas]] [[Vaizdas:Aalto-Theater_01.jpg|thumb|200px|[[Esenas|Eseno]] teatras]] '''Alvaras Hugas Henrikas Altas''' ({{fi|Alvar Hugo Henrik Aalto}}, [[1898]] m. [[vasario 3]] d. [[Kuortanas]] – [[1976]] m. [[gegužės 11]] d. [[Helsinkis]]), suomių architektas, urbanistas, dizaineris, [[Funkcionalizmas (architektūra)|funkcionalizmo]] atstovas. Garsus tokiais statiniais kaip [[Paimio Sanatorium]], [[Viborgas|Viborgo]] biblioteka. Vienas iš „Artek“ įkūrėjų. == Biografija == [[1916]]–[[1921]] m. studijavo [[Helsinkio politechnikos institutas|Helsinkio politechnikos institute]]. Nuo [[1928]] m. Tarptautinių šiuolaikinės architektūros kongresų (CIAM) narys. Dėstė Masačūsetso technologijos institute [[Kembridžas (JAV)|Kembridže]], JAV, [[Helsinkio universitetas|Helsinkio universitete]], nuo 1940 m. profesorius. Nuo [[1955]] m. Suomijos akademijos narys, [[1963]]–[[1968]] m. prezidentas.<ref>{{VLE|I|8|[[Vladas Stauskas]]|Alvar Aalto}}</ref> Daugiausia projektavo Suomijoje, dažniausiai su žmona architekte Aino Marsio. Jai [[1949]] m. mirus, [[1952]] m. vedė architektę Elisą Makiniemi, kuri ir į jo kūrybą įnešė naujovių. Savitai derino funkcionalizmo ir organinės architektūros principus su nacionalinėmis tradicijomis, racionalumą su plastiškumu. Išradingai naudojo vietines statybines medžiagas, medines konstrukcijas. Pastatų fasadus ir laisvą vidaus erdvių planavimą derino prie kraštovaizdžio. Sukūrė sluoksniuoto medžio baldų, interjero elementų, skulptūrų iš bronzos, marmuro. Jo kūryba turėjo įtakos pasaulio, taip pat ir Lietuvos architektūrai. == Darbai == * [[1935]] m. Viipuri (dab. [[Vyborgas]], [[Rusija]]) miesto biblioteka * [[1933]] m. Paimio sanatorija * 1937 m. Suomijos paviljonai pasaulinėse parodose Paryžiuje ir 1939 m. Niujorke * [[1939]] m. Vila „Mairea“ prie [[Normarku]] * [[1945]] m. [[Rovaniemi]] miesto bendrasis planas * [[1948]] m. Masačūsetso technologijos instituto bendrabutis Kembridže * [[1952]] m. [[Sainatsalo]] municipalinis centras * [[1953]] m. Imatros miesto bendrasis planas * [[1955]] m. [[Laplandija|Laplandijos]] regiono planas * [[1957]] m. [[Jyvaskyla]] pedagoginis institutas pastatą * [[1958]] m. kultūros rūmai Helsinkyje * 1958 m. Vuokseniskos bažnyčia * [[1964]] m. Operos teatras [[Esenas|Esene]], [[Vokietija]] (su architekte E. Makiniemi) * 1964 m. Helsinkio naujojo centro projektas * [[1966]] m. Otaniemi politechnikos institutas * [[1971]] m., išplėsti 1974 m. kongreso rūmai „Finlandia“ Helsinkyje * [[1972]] m. Rovaniemi biblioteka ir teatras * 1972 m. Dailės muziejus [[Alborgas|Alborge]], [[Danija]] * [[1973]] m. Jyvaskyla muziejus (dabar Alvaro Alto muziejus) 2026 m. trylika išraiškingiausių Aalto darbų Suomijoje buvo paskelbti pasaulio paveldo objektu [[Aalto darbai]].<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1752 Aalto Works]</ref> == Įvertinimas == * 1957 m. Karališkojo britų architektūros instituto aukso medalis * 1965 m. Amerikos architektūros instituto aukso medalis == Šaltiniai == {{Išnašos}} # Fleig K., ed. A. Aalto. Bde I–III. Zürich, 1963—78; # Гозак А. П. А. Аалто. 1976; # F. Gutheim Alvar Aalto New York 1960; # А. Аалто. Архитектура и гуманизм. Сборник статей. М., 1978 == Nuorodos == * [http://janmichl.com/eng.aalto.html Alvar Aalto’s Savoy Vase (1936)] {{commonscat|Alvar Aalto}} [[Kategorija:Suomijos architektai|Altas Alvaras]] [[Kategorija:Suomijos dizaineriai|Altas Alvaras]] syn0ry1r37u71749uy0nsxol6xsk9sm 0 43785 7897871 7892360 2026-08-07T20:51:06Z Vilensija 40695 +saug 7897871 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Blinstrubiškiai |foto = Blinstrubiškiai, prie globos namų.JPG |plotis = 270px |fotoinfo = Priekyje – [[Blinstrubiškių socialinės globos namai]] |lat = 55.389 |long = 22.927 |sav = Raseinių rajono savivaldybė |sen = Paliepių seniūnija |gyv = 291 |metai = 2021 |vikiteka = Category:Blinstrubiškiai |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Bliñstrubiškiai|Bliñstrubiškių|Bliñstrubiškiams|Bliñstrubiškius|Bliñstrubiškiais|Bliñstrubiškiuose|š=2002}} |istpav = {{pl|Blinstrubiszki}}, {{ru|Блинструбишки}}<ref>{{ESBE|4|012/12820|Блинструбишки|86}}</ref> }} '''Blinstrubiškiai''' – kaimas [[Raseinių rajono savivaldybė]]je, 3 km į pietryčius nuo [[Viduklė]]s. Blinstrubiškių seniūnaitija. Veikia [[Blinstrubiškių socialinės globos namai]], juose yra koplytėlė. Vakariniu pakraščiu teka [[Šešuvis|Šešuvies]] intakas [[Alsa]]. Telkšo [[Blinstrubiškių tvenkiniai]]. Blinstrubiškių miške auga [[Didžioji eglė]], įsteigtas [[Blinstrubiškio miško biosferos poligonas]]. 2020 m. spalio 5 d. buvusioje Blinstrubiškių dvaro rūmų vietoje buvo pastatytas, o 2021 m. liepos 24 d. pašventintas ir iškilmingai atidarytas paminklinis akmuo kilmingųjų bajorų Blinstrubų iš Tautvilo atminimui. [[Vaizdas:Blinstrubiškiai, daugiabučiai.JPG |miniatiūra|230p|left|Kaimo daugiabučiai]] [[Vaizdas:Blinstrubiškiai, prie ūkio.JPG|miniatiūra|230p|left|Ūkio statiniai]] == Etimologija == Kaimo vardas – [[dvarininkinis vietovardis]]: nuo XVI a. pabaigos vietos dvarą valdė bajorai Blinstrubai, į Lietuvą atsikėlę iš Silezijos.<ref>{{dvarai 2010|71}}</ref> == Istorija == Nuo [[XVI a.]] iki 1940 m. šioje vietoje buvo [[Blinstrubiškių dvaras]], kitaip dar vadintas Viduklės-Paalsės dvaru.[[XIX a.]] kaimas garsėjo sodininkyste. [[1879]] m. profesorius [[Edvardas Jančevskis|E. Jančevskis]] [[Krokuva|Krokuvoje]] išleido brošiūrą apie Blinstrubiškių dvaro sodininkystės laimėjimus. [[XIX a.]] pabaigoje kaime veikė „Raseinių žemaičių veislės arklių veisimo skatinimo draugija“, kurios nariai, paskatinti kunigaikščio [[Bogdanas Oginskis|Bogdano Oginskio]], augino [[žemaitukas|žemaitukų]] veislės arklius. [[1919]]–[[1944]] m. kaime veikė [[Blinstrubiškių pradinė mokykla]]. [[1945]]–[[1998]] m. kaime veikė aklųjų pensionas, dabartiniai senelių globos namai. [[1958]] m. buvusio dvaro rūmų kieme rastas [[XVII a.]] ir [[XVIII a.]] Lietuvos ir užsienio šalių ([[Belgija|Belgijos]], [[Ispanija|Ispanijos]], [[Olandija|Olandijos]]) [[sidabras|sidabrinių]] [[moneta|monetų]] lobis. Dvaro rūmai nugriauti [[1968]] m. == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=600|inc=100|incmin=20 |1923|145|p1823=<br />{{small|iš jų dvare 112}}|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|232|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|1|248||Blinstrubiškiai}}</ref> |1970|217|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|539|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1984|497|r1984=<ref name="TLE">{{TLE|1|269||Blinstrubiškiai}}</ref> |1989|373|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|432|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2011|385|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|291|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} [[Vaizdas:Blinstrubiškiai, medžio paminklas.JPG|miniatiūra|left|[[Stogastulpis]] „Bajorų Jančiauskų giminės atminimui“]] [[Vaizdas:Blinstrubu-paminklinis-akmuo.jpg|thumb|left|Akmuo bajorų Blinstrubų iš Tautvilo atminimui]] === Žymūs žmonės === * [[Kazimierz Janczewski]] (1878–1959), dvarininkas, politikas. * [[Edvardas Jančevskis]] (1846–1918), Lietuvos ir Lenkijos botanikas. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.blinstrubas.com/index/blinstrubu-gimine/blinstrubu-dvarai/blinstrubiskiu-dvaras/ Blinstrubiškių ir Blinstrubiškių dvaro istorija Blinstrubų giminės svetainėje] [[Kategorija:Raseinių rajono savivaldybės gyvenvietės]] [[Kategorija:Lietuvos lobiai]] 4xeucpwbjrfzcc3l6a7hu19lmt440el 0 47403 7897838 7873645 2026-08-07T19:19:38Z ~2026-43397-40 222449 /* Žaidėjai */ 7897838 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Brazilijos futbolo konfederacijos logotipas.svg|170px]]| asociacija=''[[Brazilijos futbolo konfederacija|Confederação Brasileira de Futebol]]''| reitingas='''6''' (2026 m.)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id13603/ FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.</ref>| treneris={{flagicon|ITA}} [[Carlo Ancelotti]] | rezultatyviausias= [[Neymar]] (79)| ilgiausiai=[[Cafu]] (142)| 1rungtynės={{Flagicon|Argentina}} [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentina]] 3–0 Brazilija {{Flagicon|Brazil}} | 1rungtyniųvieta=[[Buenos Airės]]| 1rungtyniųdata=[[1914]] m. [[rugsėjo 20]] d.| grungtynės={{Flagicon|Brazil}} Brazilija 14–0 {{fut|Nikaragva|2}} | grungtyniųvieta=[[Meksikas]]| grungtyniųdata=[[1975]] m. [[rugsėjo 17]] d.| brungtynės={{Flagicon|Uruguay}} [[Urugvajaus vyrų futbolo rinktinė|Urugvajus]] 6–0 Brazilija {{Flagicon|Brazil}}| brungtyniųvieta=[[Vinja del Maras]], [[Čilė]]| brungtyniųdata=[[1920]] m. [[rugsėjo 18]] d.| b2rungtynės={{Flagicon|Germany}} [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietija]] 7–1 Brazilija {{Flagicon|Brazil}}| b2rungtyniųvieta=[[Belo Horizontė]], [[Brazilija]]| b2rungtyniųdata=[[2014]] m. [[liepos 8]] d. | <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=23| pč1=I|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1930|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=[[File:Gold medal world centered-2.svg|18px]] 1 vieta| pčgmetai=[[VI pasaulio futbolo čempionatas|1958]], [[VII pasaulio futbolo čempionatas|1962]], [[IX pasaulio futbolo čempionatas|1970]], [[XV pasaulio futbolo čempionatas|1994]], [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002]]| <!-- Regiono čempionatai (Pietų Amerikos) --> žemynoč=[[Copa América]]| žč=37| žčmetai=1916| žčg=[[File:Gold medal southamerica.svg|18px]] 1 vieta| žčgmetai=1919, 1922, 1949, 1989, 1997, 1999, 2004, 2007, [[2019 m. Copa América|2019]]| | pattern_la1 = _bra26h | pattern_b1 = _bra26h | pattern_ra1 = _bra26h | pattern_sh1 = _bra26h | pattern_so1 = _bra26hl | leftarm1 = FFE540 | body1 = FFE540 | rightarm1 = FFE540 | shorts1 = 4080FF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _bra26a | pattern_b2 = _bra26a | pattern_ra2 = _bra26a | pattern_sh2 = _bra26a1 | pattern_so2 = | leftarm2 = 2A4A9F | body2 = 2A4A9F | rightarm2 = 2A4A9F | shorts2 = 2A4A9F | socks2 = 0F0F0F }} '''Brazilijos vyrų futbolo rinktinė''' ({{pt|Seleção Brasileira de Futebol}}) – [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Brazilija]]i tarptautiniuose turnyruose, sėkmingiausia pasaulio rinktinė, laimėjusi net 5 pasaulio čempionatus. Kontroliuoja [[Brazilijos futbolo konfederacija]]. Brazilų rinktinė yra vienintelė, dalyvavusi visuose ligi šiol vykusiuose [[pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio čempionatuose]], bei laimėjusi daugiausiai kartų – penkis. == Istorija == Brazilijos rinktinė pirmą kartą suformuota [[1914]] metais, tais pačiais metais sužaidė pirmąsias rungtynes prieš Argentinos komandą. Pirmuose dviejuose Pietų Amerikos čempionatuose (1916, 1917) užėmė trečią vietą, o 1919 metais laimėjo žemyno čempionatą, šį rezultatą pakartojo ir 1922 m. Pirmuose dviejuose pasaulio čempionatuose komanda iškrito po pirmojo etapo, tačiau 1938 metais jau užėmė 3 vietą. Pirmasis pasaulio čempionatas po [[antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] vyko [[Brazilija|Brazilijoje]], bet po [[Urugvajus|Urugvajui]] pralaimėtų lemiamų rungtynių [[Estádio do Maracanã|Marakanos]] stadione Brazilija užėmė tik antrą vietą. 1954 metų čempionate brazilai turėjo pasitraukti iš čempionato aštuntfinalyje, kai skandalingose rungtynėse 4:2 juos nugalėjo Vengrijos rinktinė, šiose rungtynėse pašalinti net trys žaidėjai, o po rungtynių persirengimo kambariuose kilo muštynės. === Pelė era === 1958 metų pasaulio čempionatui brazilai kruopščiai ruošėsi, vieninteliai į turnyrą atsivežė psichologą, stebėjo atkrintamąsias varžybas Europoje. Papuolę į vieną grupę su TSRS, Anglijos ir Austrijos rinktinėmis, laimėjo pirmąsias rungtynes prieš Austriją bei sužaidė lygiosiomis su Anglija ir rungtynės prieš favoritais laikomą TSRS rinktinę tapo lemiamomis. Šiose rungtynėse pirmą kartą į startinę sudėtį įtrauktas septyniolikmetis [[Pelé|Pelė]], kuris jau trečią rungtynių minutę išvedė brazilus į priekį, o rungtynės baigėsi 2:0. Pelé taip pat įmušė du įvarčius finale, kur Brazilija šventė pergalę prieš Švediją rezultatu 5:2. 1962 metais brazilai apgynė pasaulio čempionų titulą, [[Garrincha|Garinša]] tapo turnyro žvaigžde po to, kai Pelė gavo traumą antrosiose rungtynėse. 1966 m. komanda pasirodė prasčiausiai per visus pasaulio čempionatus, daugiausiai dėl patirto politinio spaudimo, kai visi Brazilijos klubai norėjo į rinktinę įsiūlyti savo žaidėjus. 1970 m. pasaulio čempionate Meksikoje brazilai ir vėl iškovojo pirmąją vietą. === po 1974 m. === Pelė ir kitiems garsiems futbolininkams baigus karjerą, 1974 metais pasaulio čempionate komanda užėmė 4 vietą, 1978 metais, nors ir nenugalėta, rinktinė nepateko į finalą. 1982 metų čempionate italų komanda 2 etape eliminavo brazilus – [[Paolo Rossi|Paolo Rosis]] įmušus 3 įvarčius, italai laimėjo 3:2. 1984 metų olimpinėse žaidynėse komanda laimėjo sidabro medalius, o 1986 metų pasaulio čempionate brazilai ketvirtfinalyje po 11 m. baudinių serijos pralaimėjo Prancūzijos ekipai. 1988 metų olimpinėse žaidynėse vėl pakartojo aukščiausią olimpinį rezultatą – iškovojo sidabrą. 1989 metais po 40 metų pertraukos vėl tapo žemyno čempionais. 1990 metų čempionate rinktinė neįveikė aštuntfinalio barjero, kur juos nugalėjo Argentinos rinktinė su [[Diego Maradona]]. 1994 metų pasaulio čempionate brazilams pavyko po 24 metų pertraukos vėl iškovoti čempionų titulą, kai finale po 11 m. baudinių įveikė Italijos rinktinę. 1997 m. brazilai laimėjo [[Konfederacijų taurė|Konfederacijų taurę]]. 1998 metais užimta antra pasaulio čempionato vieta – finale juos įveikė prancūzai. 2002 metų pasaulio čempionate brazilai vėl tapo čempionais, po dviejų [[Ronaldo Luís Nazário de Lima|Ronaldo]] įmuštų įvarčių laimėjusi prieš Vokietijos ekipą 2:0. [[2004]] metais [[2005]] metais vėl iškovota [[Konfederacijų taurė]]. {{WorldCup|2006|2006 metų čempionate}} brazilų rinktinė, dalyvavusi trijų paskutinių čempionatų finaluose, laikyta favorite, grupės varžybose brazilai įveikė {{Futb|Kroatij|os|ą}} (1:0), {{Futb|Australij|os|ą}} (2:0) bei {{Futb|Japonij|os|ą}} (4:1), aštuntfinalyje laimėjo prieš {{Futb|Ganos}} rinktinę 3:0, bet ketvirtfinalyje nusileido {{Futb|Prancūzijos}} komandai ir nepateko į pusfinalį. Ypač nesėkmingai Brazilijai susiklostė 2014 m. pasaulio čempionatas, įvykęs šioje šalyje – nors rinktinė įveikė grupės etapą (pergalės prieš Kroatiją, Kamerūną, lygiosios su Meksika), aštuntfinalyje brazilai tik po 11 m baudinių palaužė Čilę, o ketvirtfinalyje po atkaklios kovos nugalėjo Kolumbiją. Tačiau pusfinalyje Braziliją net 7-1 sutriuškino Vokietija, o rungtynėse dėl 3 vietos dar 3-0 buvo nusileista Nyderlandams. == Dalyvavimas čempionatuose == === Pasaulio futbolo čempionatas === {{komandos pasaulio čempionatai| 1930=I etapas| 1934=I etapas| 1938={{medalis|3|Pas}} 3 vieta| 1950={{medalis|2|Pas}} 2 vieta| 1954=ketvirtfinalis| 1958={{medalis|1|Pas}} '''1 vieta'''| 1962={{medalis|1|Pas}} '''1 vieta'''| 1966=I etapas| 1970={{medalis|1|Pas}} '''1 vieta'''| 1974=4 vieta| 1978={{medalis|3|Pas}} 3 vieta| 1982=II etapas| 1986=ketvirtfinalis| 1990=aštuntfinalis| 1994={{medalis|1|Pas}} '''1 vieta'''| 1998={{medalis|2|Pas}} 2 vieta| 2002={{medalis|1|Pas}} '''1 vieta'''| 2006=ketvirtfinalis| 2010= ketvirtfinalis| 2014= 4 vieta| 2018=ketvirtfinalis| 2022=ketvirtfinalis| 2026=aštuntfinalis| }} === Copa América === {{div col|3}} * [[1916 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1916]] – [[Vaizdas:Bronze medal southamerica.svg|15px]] 3 vieta * [[1917 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1917]] – [[Vaizdas:Bronze medal southamerica.svg|15px]] 3 vieta * [[1919 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1919]] – [[Vaizdas:Gold medal southamerica.svg|15px]] '''1 vieta''' * [[1920 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1920]] – [[Vaizdas:Bronze medal southamerica.svg|15px]] 3 vieta * [[1921 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1921]] – [[Vaizdas:Silver medal southamerica.svg|15px]] 2 vieta * [[1922 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1922]] – [[Vaizdas:Gold medal southamerica.svg|15px]] '''1 vieta''' * [[1923 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1923]] – 4 vieta * [[1924 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1924]] – {{gray_i|nedalyvavo}} * [[1925 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1925]] – [[Vaizdas:Silver medal southamerica.svg|15px]] 2 vieta * [[1926 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1926]] – {{gray_i|nedalyvavo}} * [[1927 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1927]] – {{gray_i|nedalyvavo}} * [[1929 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1929]] – {{gray_i|nedalyvavo}} * [[1935 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1935]] – {{gray_i|nedalyvavo}} * [[1937 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1937]] – [[Vaizdas:Silver medal southamerica.svg|15px]] 2 vieta * [[1939 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1939]] – {{gray_i|nedalyvavo}} * [[1941 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1941]] – {{gray_i|nedalyvavo}} * [[1942 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1942]] – [[Vaizdas:Bronze medal southamerica.svg|15px]] 3 vieta * [[1945 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1945]] – [[Vaizdas:Silver medal southamerica.svg|15px]] 2 vieta * [[1946 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1946]] – [[Vaizdas:Silver medal southamerica.svg|15px]] 2 vieta * [[1947 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1947]] – {{gray_i|nedalyvavo}} * [[1949 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1949]] – [[Vaizdas:Gold medal southamerica.svg|15px]] '''1 vieta''' * [[1953 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1953]] – [[Vaizdas:Silver medal southamerica.svg|15px]] 2 vieta * [[1955 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1955]] – {{gray_i|nedalyvavo}} * [[1956 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1956]] – 4 vieta * [[1957 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1957]] – [[Vaizdas:Silver medal southamerica.svg|15px]] 2 vieta * [[1959 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas (Argentina)|1959]] – [[Vaizdas:Silver medal southamerica.svg|15px]] 2 vieta * [[1959 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas (Ekvadoras)|1959]] – [[Vaizdas:Bronze medal southamerica.svg|15px]] 3 vieta * [[1963 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1963]] – 4 vieta * [[1967 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1967]] – {{gray_i|nedalyvavo}} * [[1975 m. Copa América|1975]] – pusfinalis * [[1979 m. Copa América|1979]] – pusfinalis * [[1983 m. Copa América|1983]] – [[Vaizdas:Silver medal southamerica.svg|15px]] 2 vieta * [[1987 m. Copa América|1987]] – I etapas * [[1989 m. Copa América|1989]] – [[Vaizdas:Gold medal southamerica.svg|15px]] '''1 vieta''' * [[1991 m. Copa América|1991]] – [[Vaizdas:Silver medal southamerica.svg|15px]] 2 vieta * [[1993 m. Copa América|1993]] – ketvirtfinalis * [[1995 m. Copa América|1995]] – [[Vaizdas:Silver medal southamerica.svg|15px]] 2 vieta * [[1997 m. Copa América|1997]] – [[Vaizdas:Gold medal southamerica.svg|15px]] '''1 vieta''' * [[1999 m. Copa América|1999]] – [[Vaizdas:Gold medal southamerica.svg|15px]] '''1 vieta''' * [[2001 m. Copa América|2001]] – ketvirtfinalis * [[2004 m. Copa América|2004]] – [[Vaizdas:Gold medal southamerica.svg|15px]] '''1 vieta''' * [[2007 m. Copa América|2007]] – [[Vaizdas:Gold medal southamerica.svg|15px]] '''1 vieta''' * [[2011 m. Copa América|2011]] – ketvirtfinalis * [[2015 m. Copa América|2015]] – ketvirtfinalis * [[Copa América Centenario|2016]] – I etapas * [[2019 m. Copa América|2019]] – [[Vaizdas:Gold medal southamerica.svg|15px]] '''1 vieta''' * [[2021 m. Copa América|2021]] – [[Vaizdas:Silver medal southamerica.svg|15px]] 2 vieta * [[2024 m. Copa América|2024]] – ketvirtfinalis {{div col end}} === [[FIFA Konfederacijų taurė]] === * 1992–1995 – {{gray i|nedalyvavo}} * 1997 – [[Vaizdas:Gold medal.svg|15px]] '''1 vieta''' * 1999 – [[Vaizdas:Silver medal.svg|15px]] 2 vieta * 2001 – 4 vieta * 2003 – I etapas * 2005 – [[Vaizdas:Gold medal.svg|15px]] '''1 vieta''' * 2009 – [[Vaizdas:Gold medal.svg|15px]] '''1 vieta''' * 2013 – [[Vaizdas:Gold medal.svg|15px]] '''1 vieta''' * 2017 – {{gray i|nedalyvavo}} === CONCACAF Aukso taurė === * [[2003 m. CONCACAF Aukso taurė|2003]] – [[Vaizdas:Silver medal.svg|15px]] 2 vieta (U-23) == Žaidėjai == Kai kurie žymiausi Brazilijos rinktinės žaidėjai: {{div col|3}} * [[Bebeto]] (1985–1998) * [[Cafu]] (1990–2006) * [[Pelé]] (1957–1971) * [[Rivaldo]] (1993–2003) * [[Roberto Carlos]] (1992–2006) * [[Ronaldinho]] (1999–2013) * [[Ademir Marques de Menezes]] (1945–1953) * [[Luís Nazário de Lima Ronaldo|Ronaldo]] (1994–2011) * [[Romario]] (1987–2005) * [[Kaká]] (2002–2016) * [[Dunga]] (1987–1998) * [[Dani Alves]] (2006–2026) * [[Djalma Santos]] (1952–1968) * [[Gylmar dos Santos Neves]] (1953–1969) * [[Rogério Ceni]] (1997–2006) * [[Jairzinho]] (1964–1982) * [[Neymar]] (2010–2026) * [[Tostão]] (1966–1972) * [[Robinho]] (2003–2026) * [[Zico]] (1976–1986) {{div col end}} == Treneriai == Daugiau rinktinėje dirbę treneriai: {{div col|colwidth=28em|small=yes}} * {{Flagicon|Brazil|1889}} [[Luiz Vinhaes]] (1931–1934 m.) * {{Flagicon|Brazil|1889}} [[Armindo Nobs Ferreira]] (1934–1935 m.) * {{Flagicon|Brazil|1889}} [[Adhemar Pimenta]] (1936–1938 m.) * {{Flagicon|Brazil|1889}} [[Flávio Costa]] (1944–1950 m.) * {{Flagicon|Brazil|1889}} [[Zezé Moreira]] (1954–1955 m.) * {{Flagicon|Brazil|1889}} [[Vicente Feola]] (1955, 1958–1960 m.) * {{Flagicon|Brazil|1960}} [[Aymoré Moreira]] (1961–1963, 1965, 1967–1968 m.) * {{Flagicon|Brazil|1960}} [[Vicente Feola]] (1964–1965, 1965–1966 m.) * {{Flagicon|Brazil|1960}} [[Mário Zagallo]] (1967, 1968, 1970–1974, 1994–1998 m.) * {{Flagicon|Brazil|1968}} [[Osvaldo Brandão]] (1965, 1975–1977 m.) * {{Flagicon|Brazil|1968}} [[Cláudio Coutinho]] (1977–1979 m.) * {{Flagicon|Brazil|1968}} [[Telê Santana]] (1980–1982, 1985–1986 m.) * {{Flagicon|Brazil|1968}} [[Carlos Alberto Parreira]] (1983, 1991–1994, 2003–2006 m.) * {{Flagicon|Brazil|1968}} [[Paulo Roberto Falcão]] (1990–1991 m.) * {{Flagicon|Brazil}} [[Vanderlei Luxemburgo]] (1998–2000 m.) * {{Flagicon|Brazil}} [[Émerson Leão]] (2000–2001 m.) * {{Flagicon|Brazil}} [[Luiz Felipe Scolari]] (2001–2002, 2012–2014 m.) * {{Flagicon|Brazil}} [[Dunga]] (2006–2010, 2014–2016 m.) * {{Flagicon|Brazil}} [[Mano Menezes]] (2010–2012 m.) * {{Flagicon|Brazil}} [[Tite]] (2016–2022 m.) * {{Flagicon|Brazil}} [[Dorival Júnior]] (2024–2025 m.) * {{flagicon|ITA}} [[Carlo Ancelotti]] (2025–) {{div col end}} == Išnašos == {{Išnašos}} {{Commons|Category:Seleção Brasileira de Futebol}} {{PAFR}} [[Kategorija:Pietų Amerikos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Brazilijos futbolas]] [[Kategorija:Brazilijos sporto rinktinės]] 8oqjxxkz6qfpzom0funmdr7wvfxbklr 0 48949 7897774 7858136 2026-08-07T14:46:01Z Fnyxo 166866 7897774 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė politinė partija |pavadinimas = {{PAGENAME}} |logotipas = [[Vaizdas:Darbo Partija Logo.svg|180px]] |sutrumpinimas = DP |colorcode = {{Darbo partija/meta/color}} |lyderis = |pirmininkas = [[Gintaras Steponėnas]] |prezidentas = |lyderio1_titulas = Pirmasis pirmininko pavaduotojas |lyderio1_vardas = [[Manfredas Žymantas]] |įkūrėjas = [[Viktor Uspaskich]] |įkūrimas = {{Start date|2003|10|18}} |būstinė = Ankštoji g. 3,<br />01109 [[Vilnius]] |panaikinta = |narių = 9 357 {{smaller|(2023 spalio mėn.)}}<ref name="vle">{{vle|darbo-partija-1|2024-02-23|Darbo partija}}</ref> |ideologija = [[Populizmas]]<ref name=aira>{{Citation |first=Ainė |last=Ramonaitė |title=The Development of the Lithuanian Party System: From Stability to Perturbation |work=Post-Communist EU Member States: Parties And Party Systems |publisher=Ashgate |year=2006 |page=76}}</ref><ref name="AuersKasek"/> |pozicija = [[Kairė (politikoje)|Centro–centro kairė]]<ref name="PEE">{{cite web|url=http://www.parties-and-elections.eu/lithuania.html|year=2020|first=Wolfram|last=Nordsieck|title=Lithuania|website=Parties and Elections in Europe|access-date=26 October 2020}}</ref><ref name="AuersKasek">{{Cite book |first1=Daunis |last1=Auers |first2=Andres |last2=Kasekamp |title=The impact of radical right parties in the Baltic states |chapter=Transforming the Transformation?: The East European radical right in the political process |publisher=Routledge |year=2015 |page=148}}</ref> |tarptautinė = |europos narystė = |europos parlamento grupė = |spalva = {{Color box|{{Darbo partija/meta/color}}|border=darkgray}} [[Mėlyna]]<br>{{Color box|#FFFFFF|border=darkgray}} [[Balta]] |vietos1_pavadinimas = [[Seimas]] |vietos1 = {{Info politinė partija/vietos|0|141|{{Darbo partija/meta/color}}}} |vietos2_pavadinimas = [[Europos Parlamentas]] |vietos2 = {{Info politinė partija/vietos|0|11|{{Darbo partija/meta/color}}}} |vietos3_pavadinimas = Savivaldybių tarybos |vietos3 = {{Info politinė partija/vietos|46|1498|{{Darbo partija/meta/color}}}} |vietos4_pavadinimas = Merai |vietos4 = {{Info politinė partija/vietos|0|60|{{Darbo partija/meta/color}}}} |svetainė = {{URL|www.darbopartija.lt}} |pastabos = }} '''Darbo partija''' (šnek. ''darbiečiai'') – [[Lietuva|Lietuvos]] [[politinė partija]], turinti 53 skyrius ir 9357 narių (2023 m. spalio mėn. duomenimis).<ref name="vle"/> == Istorija == 2003 m. spalio 18 d. steigiamajame suvažiavime patvirtinti veiklos prioritetai, išrinkta partijos vadovybė. Pirmininku tapo [[Viktoras Uspaskich]]as, pavaduotojais – [[Viktoras Muntianas]] ir [[Žilvinas Padaiga]]. 2003 m. lapkričio 25 d. partiją įregistravo [[LR TM|Teisingumo ministerija]]. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, kuriai vadovavo V. Uspaskich, nariai tapo partijos nariais (pvz. [[Romualda Kšanienė]]). 2004 m. kovo 20 d. įvyko pirmasis partijos suvažiavimas. Jame pristatyta partijos programos įgyvendinimo strategija, partijos taryba, kandidatai į [[Seimą|Seimą]] bei [[Europos Parlamentas|Europos Parlamentą]], išrinktas trečiasis partijos pirmininko pavaduotojas [[Antanas Bosas]]. 2006 m. balandžio 30 d. iš partijos išstojo 7 Seimo nariai. Jie įsteigė naują [[Pilietinės demokratijos partija|Pilietinės demokratijos frakciją]]. Iš partijos pasitraukė ir vienas steigėjų [[Viktoras Muntianas]], likęs dirbti [[Seimo pirmininkas|Seimo pirmininku]]. 2006 m. rugpjūčio 26 d. vyko septintasis partijos suvažiavimas. Jame [[Kęstutis Daukšys]] išrinktas partijos pirmininku, jo pavaduotojais tapo [[Šarūnas Birutis]], Antanas Bosas, [[Valentinas Bukauskas]], [[Vytautas Gapšys]], [[Vydas Gedvilas]], [[Loreta Graužinienė]] ir [[Jonas Pinskus]]. 2007 m. lapkričio 17 d. aštuntajame partijos suvažiavime partijos pirmininku perrinktas [[Viktor Uspaskich]]. Jo pavaduotojais tapo [[Loreta Graužinienė]], Antanas Bosas, Vydas Gedvilas, Jonas Pinskus, [[Ona Juknevičienė]], [[Raimondas Mockeliūnas]], [[Mečislovas Zasčiurinskas]]. Į [[2008–2012 m. Seimas|2008–2012 m. Seimą]] išrinkta 10 „darbiečių“: Viktoras Uspaskich, Loreta Graužinienė, Vytautas Gapšys, [[Virginija Baltraitienė]], Valentinas Bukauskas, [[Saulius Bucevičius]], Vydas Gedvilas, Mečislovas Zasčiurinskas, [[Dangutė Mikutienė]], Kęstutis Daukšys. Seimo frakcijos seniūnu tapo partijos pirmininkas [[Viktoras Uspaskich]], jo pavaduotojais – V. Gapšys ir Seimo vicepirmininkė V. Baltraitienė. [[Vaizdas:2009 m. Respublikos Prezidento rinkimai Dalia grybauskaitė 12.jpg|thumb|[[Viktor Uspaskich]] ir [[Loreta Graužinienė]] su [[Dalia Grybauskaitė|D. Grybauskaite]]]] 2009 m. birželį [[Viktoras Uspaskich]] išrinktas į Europos Parlamentą. Jo vietą Seime užėmė Jonas Pinskus, o Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnu išrinktas [[Vytautas Gapšys]]. 2011 m. vasario savivaldybių rinkimuose partija laimėjo 165 mandatus. Į [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba|Vilniaus miesto savivaldybės tarybą]] pateko 8 partiečiai. J. Pinskui atsisakius Seimo nario mandato ir tapus Vilniaus miesto vicemeru, jo vietą parlamente užėmė [[Jonas Kondrotas]]. 2011 m. kovą prie partijos prisijungė „[[Naujoji sąjunga]]“. Jos pirmininkas [[Artūras Paulauskas]] tapo partijos pirmininko pavaduotoju. 2012 m. gegužės 11–12 d. [[Jerevanas|Jerevane]] vykusiame [[Europos liberalų demokratų ir reformų partija|Europos liberalų demokratų ir reformų partijos]] (ELDR) tarybos posėdyje partija priimta į ELDR. Į [[2012–2016 m. Seimas|2012–2016 m. Seimą]] pateko 29 partiečiai: [[Viktoras Uspaskich]], [[Virginija Baltraitienė]], [[Šarūnas Birutis]], Saulius Bucevičius, Valentinas Bukauskas, [[Petras Čimbaras]], Kęstutis Daukšys, [[Sergej Dmitrijev]], [[Larisa Dmitrijeva]], Vilija Filipovičienė, Viktoras Fiodorovas, [[Vytautas Gapšys]], [[Vydas Gedvilas]], [[Loreta Graužinienė]], Gediminas Jakavonis, Jonas Kondrotas, [[Raimundas Markauskas]], [[Dangutė Mikutienė]], [[Petras Narkevičius]], [[Raimundas Paliukas]], Artūras Paulauskas, [[Audronė Pitrėnienė]], [[Ričardas Sargūnas]], [[Valdas Skarbalius]], [[Darius Ulickas]], [[Sergej Ursul]], [[Vitalija Vonžutaitė]], Mečislovas Zasčiurinskas, [[Zita Žvikienė]]. Partijos frakcijos narys [[Vydas Gedvilas]] išrinktas Seimo pirmininku, jo pirmuoju pavaduotoju tapo V. Gapšys. 2013 m. Seimo pirmininke išrinkta [[Loreta Graužinienė]]. 2013 m. partija susijungė su [[Lietuvos leiboristų partija]]. Darbo partija kaip [[juridinis asmuo]] išregistruota. Naująja partija tapo Darbo partija (leiboristai), pirmininkas – [[Vytautas Gapšys]]. 2013 m. liepos 12 d. [[Vilniaus apygardos teismas]] pripažino V. Gapšį kaltu Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje (skirta 35 750 Lt [[bauda]]). 2013 m. spalio 26 d. Šiauliuose vykusiame bendrame Darbo partijos (leiboristų) ir [[Krikščionių partija|Krikščionių partijos]] suvažiavime pritarta šių partijų susijungimui. Nutarta, kad naujoji partija vadinsis Darbo partija ir turės ankstesnį Darbo partijos logotipą. Partijos pirmininke išrinkta Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. [[2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų]] pirmame ture partija surinko 4,68 % balsų, mandatų nepelnė.<ref>[http://www.vrk.lt/2016-seimo/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/102/1/1304/rezultatai/lt/rezultataiDaugmVrt.html Balsavimo rezultatai daugiamandatėje apygardoje]</ref> Antrame rinkimų ture partija gavo 2 mandatus. Juos laimėjo [[Valentinas Bukauskas]] ir [[Petras Čimbaras]].<ref>[http://www.vrk.lt/2016-seimo/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/102/2/1306/rezultatai/lt/rezultataiSuvestine2.html 2016 m. spalio 23 d. pakartotinio balsavimo rezultatai]</ref> Abu partijos nariai prisijungė prie Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime. 2016 m. gruodžio 11 d. suvažiavime [[Kėdainiai|Kėdainiuose]] partijos pirmininke išrinkta [[Živilė Pinskuvienė]]. 2017 m. liepos 25 d. vykusiame neeiliniame partijos tarybos posėdyje ji atsistatydino. Iki 2018 m. partijos pirmininko pareigas laikinai ėjo [[Šarūnas Birutis]]. 2018 m. susikūrus [[Lietuvos socialdemokratų darbo partija|Lietuvos socialdemokratų darbo partijai]], į šią politinę jėgą perėjo nemažai Darbo partijos narių (pvz., Živilė Pinskuvienė). 2024 m. kovo mėnesį [[Europos prokuratūra]]i atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo ES lėšų įgijimo apgaule, partijos būstinėje atliktos kratos.<ref>{{cite web|title=Aiškėja kratų Darbo partijos būstinėje priežastis: FNTT tiria galimą 0,5 mln. eurų įgijimą apgaule|url=https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000332583/aiskeja-kratu-darbo-partijos-bustineje-priezastis-fntt-tiria-galima-0-5-mln-euru-igijima-apgaule|date=2024-03-27|access-date=2024-03-29|website=LRT.lt}}</ref> === Juodosios buhalterijos byla === 2006 m. gegužės 17 d. pradėtas [[ikiteisminis tyrimas]]. Įtarimai pateikti partijos centrinės būstinės vadovo pavaduotojai Vitalijai Vonžutaitei, iždininkei Marinai Liutkevičienei ir buhalterei Nijolei Steponavičiūtei (vėliau jai įtarimai panaikinti). 2006 m. birželio 22 d. partijos atsakingajam sekretoriui V. Gapšiui įteiktas pranešimas apie įtarimą. Jam skirta [[kardomoji priemonė]] – [[rašytinis pasižadėjimas neišvykti]]. 2006 m. birželio 29 d. partijai, kaip [[juridinis asmuo|juridiniam asmeniui]], įteiktas pranešimas apie įtarimą. 2006 m. liepos 18 d. V. Uspaskichui nurodyta atvykti į Generalinę prokuratūrą. Jis nepasirodė, [[rugpjūčio 25]] d. [[teismas]] V. Uspaskichui paskyrė [[Suėmimas|suėmimą]]. Tą pačią dieną paskelbta tarptautinė įtariamojo paieška, jam išduotas [[Europos arešto orderis]]. 2006 m. rugsėjo 15 d. V. Uspaskichas sulaikytas [[Maskva|Maskvoje]]. 2007 m. rugsėjo 26 d. V. Uspaskichas [[VNO|Vilniaus oro uoste]] suimtas. 2007 m. rugsėjo 27 d. teismas jam skyrė namų areštą. 2008 m. balandžio 14 d. [[baudžiamoji byla]] perduota [[Vilniaus apygardos teismas|Vilniaus apygardos teismui]]. 2013 m. liepos 12 d. jis paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį. Juo įtariamieji (V. Uspaskichas, V. Vonžutaitė, V. Gapšys, M. Liutkevičienė ir partija) pripažinti kaltais.<ref>{{cite web |title=Nuosprendis Darbo partijos byloje: V. Uspaskichas į kalėjimą nesės |last1=Sinkevičius |first1=Dainius |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2016-02-01 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nuosprendis-darbo-partijos-byloje-v-uspaskichas-i-kalejima-neses-70276966 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> == Rinkimai == * [[2004 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2004 m. Europos Parlamento rinkimai]]: 5 mandatai. * [[2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai]]: 39 mandatai. * [[2007 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai]]: 111 mandatai. * [[2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai]]: 8 mandatai. * [[2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2009 m. Europos Parlamento rinkimai]]: 1 mandatas. * [[2011 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai]]: 165 mandatai. * [[2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai]]: 29 mandatai. * [[2014 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2014 m. Europos Parlamento rinkimai]]: 1 mandatas. * [[2015 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai]]: 148 mandatai. * [[2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai]]: 2 mandatai. * [[2019 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje]]: 1 mandatas. * [[2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai]]: 10 mandatų. * [[2023 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai]]: 46 mandatai. * [[2024 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje]]: 0 mandatų. * [[2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai]]: 0 mandatų. == Pirmininkai == {| class="wikitable" ! rowspan="2" |Nr. ! colspan="2" rowspan="2" |Pirmininkas ! colspan="2" |Laikotarpis |- !Nuo !Iki |- !1 |[[Vaizdas:Viktoras Uspaskichas.2008-07-08 (cropped).jpg|frameless|106x106px]] |[[Viktoras Uspaskich]] |[[2003]] m. |[[2006]] m. |- !2 |[[Vaizdas:Dauksys.jpg|frameless|69x69px]] |[[Kęstutis Daukšys]] |[[2006]] m. |[[2007]] m. |- !(1) |[[Vaizdas:Viktoras Uspaskichas.2008-07-08 (cropped).jpg|frameless|106x106px]] |[[Viktoras Uspaskich]] |[[2007]] m. |[[2013]] m. [[balandžio 24]] d. |- !3 |[[Vaizdas:Gapsys.jpg|frameless|99x99px]] |[[Vytautas Gapšys]] |[[2013]] m. [[balandžio 24]] d. |[[2013]] m. [[spalio 3]] d.<ref>[https://diena.lt/naujienos/lietuva/politika/seimas-patvirtino-v-gapsio-atsistatydinima-416480 Seimas patvirtino V. Gapšio atsistatydinimą]. https://diena.lt. Nuoroda tikrinta 2025-07-31.</ref> |- !- | rowspan="2" |[[Vaizdas:Loreta Graužinienė 2015-01-08.jpg|frameless|84x84px]] |[[Loreta Graužinienė]] (laikinai einanti pareigas) |[[2013]] m. [[spalio 3]] d. |[[2013]] m. [[spalio 26]] d. |- !4 |[[Loreta Graužinienė]] |[[2013]] m. [[spalio 26]] d. |[[2015]] m. [[kovo 16]] d. |- !- |[[Vaizdas:Bukauskas.jpg|frameless|70x70px]] |[[Valentinas Bukauskas]] (laikinai einantis pareigas) |[[2015]] m. [[kovo 16]] d. |[[2015]] m. [[gegužės 30]] d.<ref name=":0">[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2015/05/30/news/valentinas-mazuronis-tapo-darbo-partijos-pirmininku-511198 Valentinas Mazuronis tapo Darbo partijos pirmininku]. [https://www.lrytas.lt/ https://www.lrytas.lt]. Nuoroda tikrinta 2025-07-31.</ref> |- !5 |[[Vaizdas:Opening CoR conference (cropped1).jpg|frameless|90x90px]] |[[Valentinas Mazuronis]] |[[2015]] m. [[gegužės 30]] d.<ref name=":0" /> |[[2016]] m. spalis |- !- |[[Vaizdas:Gapsys.jpg|frameless|99x99px]] |[[Vytautas Gapšys]] (laikinai einantis pareigas) |[[2016]] m. spalis |[[2016]] m. [[gruodžio 11]] d.<ref name=":1">[https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2016/12/11/darbo-partijai-vadovaus-sirvintu-mere-zivile-pinskuviene Darbo partijai vadovaus Pinskuvienė, Gapšys ir Mazuronis traukiasi]. https://www.vz.lt. Nuoroda tikrinta 2025-07-31.</ref> |- !6 |[[Vaizdas:Zivile pinskuviene 20180721.jpg|frameless|105x105px]] |[[Živilė Pinskuvienė]] |[[2016]] m. [[gruodžio 11]] d.<ref name=":1" /> |[[2017]] m. [[liepos 25]] d.<ref>[https://tv.lrytas.lt/zinios/lietuvos-diena/2017/07/25/news/zivile-pinskuviene-traukiasi-is-darbo-partijos-pirmininkes-pareigu-2043769 Živilė Pinskuvienė traukiasi iš Darbo partijos pirmininkės pareigų]. https://tv.lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2025-07-31.</ref> |- !- |[[Vaizdas:Šarūnas Birutis (MEPs - 6th Parliamentary Term).jpg|frameless|102x102px]] |[[Šarūnas Birutis]] (laikinai einantis pareigas) |[[2017]] m. [[liepos 25]] d. |[[2018]] m. [[balandžio 15]] d.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/is-darbo-partijos-pasitrauke-vienas-lyderiu-buves-kulturos-ministras-sarunas-birutis-56-1090786 Iš Darbo partijos pasitraukė vienas lyderių – buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis]. [https://www.15min.lt/ https://www.15min.lt]. Nuoroda tikrinta 2025-07-31.</ref> |- !(1) |[[Vaizdas:Viktor Uspaskich July 2019.jpg|frameless|93x93px]] |[[Viktoras Uspaskich]] |[[2018]] m. [[balandžio 15]] d.<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2018/04/15/news/viktoras-uspaskichas-neabejoja-jam-nutiestas-takas-i-darbo-partijos-virsune-5975966 Viktoras Uspaskichas neklydo: jis išrinktas Darbo partijos pirmininku]. [https://www.lrytas.lt/ https://www.lrytas.lt]. Nuoroda tikrinta 2025-07-31.</ref> |[[2022]] m. birželis<ref name=":2">[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1772209/naujuoju-darbo-partijos-pirmininku-isrinktas-andrius-mazuronis „Naujuoju Darbo partijos pirmininku išrinktas Andrius Mazuronis“]. Lrt.lt, 2022-09-04. Nuoroda tikrinta 2022-09-06.</ref> |- !- |[[Vaizdas:Fiodorovas.jpg|frameless|70x70px]] |[[Viktoras Fiodorovas]] (laikinai einantis pareigas) |[[2022]] m. birželis |[[2022]] m. [[rugsėjo 4]] d.<ref name=":2" /> |- !7 |[[Vaizdas:Mazuronis (A).jpg|frameless|108x108px]] |[[Andrius Mazuronis]] |[[2022]] m. [[rugsėjo 4]] d.<ref name=":2" /> |[[2024]] m. [[birželio 12]] d.<ref>[https://www.alfa.lt/aktualijos/politika/atsistatydinus-a-mazuroniui-darbieciai-svarstys-jungtis-su-regionu-partija/334270/ Atsistatydinus A. Mazuroniui, „darbiečiai“ svarstys jungtis su Regionų partija]. https://www.alfa.lt. Nuoroda tikrinta 2025-07-31.</ref> |- !- |[[Vaizdas:Bukauskas.jpg|frameless|70x70px]] |[[Valentinas Bukauskas]] (laikinai einantis pareigas) |[[2024]] m. [[birželio 12]] d. |[[2024]] m. [[liepos 2]] d.<ref name=":3">[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/laikinuoju-darbo-partijos-vadovu-isrinktas-v-uspaskichas-56-2267744 Laikinuoju Darbo partijos vadovu išrinktas V.Uspaskichas]. https://www.15min.lt. Nuoroda tikrinta 2025-07-31.</ref> |- !- |[[Vaizdas:Viktor Uspaskich July 2019.jpg|frameless|93x93px]] |[[Viktoras Uspaskich]] (laikinai einantis pareigas) |[[2024]] m. [[liepos 2]] d.<ref name=":3" /> |[[2024]] m. [[spalio 29]] d.<ref name=":4">[http://darbopartija.lt/naujienos/partijos-naujienos/laikinuoju-darbo-partijos-pirmininku-tapes-rolandas-janickas-darbo-partija-prade-21715/ Laikinuoju Darbo partijos pirmininku tapęs Rolandas Janickas: „Darbo partija pradeda atsinaujinimo procesą“]. http://darbopartija.lt/. Nuoroda tikrinta 2025-07-31.</ref> |- !- | |[[Rolandas Janickas]] (laikinai einantis pareigas) |[[2024]] m. [[spalio 29]] d.<ref name=":4" /> |[[2025]] m. [[rugsėjo 1]] d. |- !8 | |[[Gintaras Steponėnas]] |[[2025]] m. [[rugsėjo 1]] d.<ref>[https://okredo.com/lt-lt/imone/darbo-partija-303189064/vadovas/gintaras-steponenas Gintaras Steponėnas - įmonės Darbo partija vadovas]. [https://okredo.com okredo.com]. Nuoroda tikrinta 2025-10-22.</ref> |Dabar |} === Chronologija === {{#tag:timeline| ImageSize = width:1050 height:auto barincrement:14 PlotArea = top:10 bottom:140 right:200 left:20 AlignBars = late Define $today = {{#time:d/m/Y}} Colors = id:period value:rgb(0,0,0) id:DP value:rgb(0.11,0.34,0.55) legend: Darbo_partija id:gray1 value:gray(0.85) id:gray2 value:gray(0.95) DateFormat = dd/mm/yyyy Period = from:01/01/2003 till:$today TimeAxis = orientation:horizontal ScaleMajor = gridcolor:gray1 unit:year increment:4 start:2004 ScaleMinor = gridcolor:gray2 unit:year increment:1 start:2003 Legend = columns:1 left:130 top:100 columnwidth:230 TextData = pos:(20,105) textcolor:black fontsize:M text:"Politinė partija:" BarData = bar:Uspaskich bar:Daukšys bar:Gapšys bar:Graužinienė bar:Bukauskas bar:V._Mazuronis bar:Pinskuvienė bar:Birutis bar:Fiodorovas bar:A._Mazuronis bar:Janickas bar:Steponėnas PlotData = width:5 align:left fontsize:S shift:(5,-4) anchor:till bar:Uspaskich from: 18/03/2003 till: 26/08/2006 color:DP from: 17/11/2007 till: 24/04/2013 color:DP from: 15/04/2018 till: 01/06/2022 color:DP from: 02/07/2024 till: 29/10/2024 color:DP text:"[[Viktoras Uspaskich]]" bar:Daukšys from: 26/08/2006 till: 17/11/2007 color:DP text:"[[Kęstutis Daukšys]]" bar:Gapšys from: 24/04/2013 till: 03/10/2013 color:DP from: 01/10/2016 till: 11/12/2016 color:DP text:"[[Vytautas Gapšys]]" bar:Graužinienė from: 03/10/2013 till: 16/03/2015 color:DP text:"[[Loreta Graužinienė]]" bar:Bukauskas from: 16/03/2015 till: 30/05/2015 color:DP from: 12/06/2024 till: 02/07/2024 color:DP text:"[[Valentinas Bukauskas]] (l. e. p.)" bar:V._Mazuronis from: 30/05/2015 till: 01/10/2016 color:DP text:"[[Valentinas Mazuronis]]" bar:Pinskuvienė from: 11/12/2016 till: 25/07/2017 color:DP text:"[[Živilė Pinskuvienė]]" bar:Birutis from: 25/07/2017 till: 15/04/2018 color:DP text:"[[Šarūnas Birutis]] (l. e. p.)" bar:Fiodorovas from: 01/06/2022 till: 04/09/2022 color:DP text:"[[Viktoras Fiodorovas]] (l. e. p.)" bar:A._Mazuronis from: 04/09/2022 till: 12/06/2024 color:DP text:"[[Andrius Mazuronis]]" bar:Janickas from: 29/10/2024 till: 01/09/2025 color:DP text:"[[Rolandas Janickas]] (l. e. p.)" bar:Steponėnas from: 01/09/2025 till:$today color:DP text:"[[Gintaras Steponėnas]]" }} == Savybės == * [[Logotipas]] sudarytas iš tolumoje esančio [[saulė]]s disko, rodančio perspektyvą, atspindinčio ateities siekius; * Lietuvoje veikia 60 skyrių.{{faktas}} 2 skyriai veikia užsienyje – [[Londonas|Londone]] ir [[Čikaga|Čikagoje]].{{faktas}} == Šaltiniai == {{Išn|2}} [[Kategorija:Lietuvos partijos]] id1dfnws7e3aaa47q64uonijj5tl4nl 0 50221 7897694 7771328 2026-08-07T13:21:26Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897694 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Alessandro Del Piero | image = [[Vaizdas:Alessandro Del Piero in 2014.jpg|180px]]<br /> | fullname = Alessandro Del Piero | nickname = Pinturicchio | dateofbirth = {{bda|1974|11|9}} | cityofbirth = [[Koneljanas]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | height = 1,74 m | weight = 73 kg | position = [[puolėjas]] | years = [[1991]]-[[1993]]<br />[[1993]]-[[2012]]<br />2012-[[2014]]<br />2014 | clubs = [[Calcio Padova|Padova]]<br />[[Juventus F.C.|Juventus]]<br />[[Sydney FC|Sydney]]<br />[[Delhi Dynamos FC]] | caps(goals) = 14 (1) <br /> 513 (208) <br /> 48 (24)<br />10 (1) | nationalyears = [[1997]]-[[2008]] | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 91 (27)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2014 | ntupdate = 2014 }} '''Alesandras Del Pjeras''' ({{it|Alessandro Del Piero}}; g. [[1974]] m. [[lapkričio 9]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Juventus FC|Juventus]] klubo bei [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] puolėjas. == Karjera == 1991 m. pradėjo profesionalo karjerą [[Calcio Padova|Padova]] klube. 1993 mm. perėjo į [[Juventus FC|Juventus]], su kuriuo 6 kartus laimėjo Italijos čempionatą (dar du laimėti čempionatai buvo anuliuoti), taip pat 1996 m. laimėjo [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygą]]. [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] debiutavo 1995 m. kovo 25 d. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur per ketverias rungtynes aikštėje išbuvo 137 minutes, o pusfinalio paskutinėmis minutėmis įmušė antrąjį įvartį į {{Futb|Vokietijos}} vartus. Italas pelnydavo įvarčius visuose žaistuose čempionatuose.<ref>[http://www.tuttosport.com/calcio/serie_a/juventus/2008/12/29-13455/Juve%2C+come+Del+Piero+nessuno+mai Juve, come Del Piero nessuno mai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140202120917/http://www.tuttosport.com/calcio/serie_a/juventus/2008/12/29-13455/Juve%2C+come+Del+Piero+nessuno+mai |date=2014-02-02 }}</ref> Juventus klube A. del Piero žaidė 19 metų ir iki šiol yra rekordininkas pagal rungtynių skaičių (705) ir įvarčius (289). 2012 m. persikėlęs į Australiją italas pasirašė dvejų metų sutartį su Sydney klubu.<ref>[http://www.fifa.com/world-match-centre/news/newsid/217/574/1/index.html Del Piero named Sydney FC captain] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140517121059/http://www.fifa.com/world-match-centre/news/newsid/217/574/1/index.html |date=2014-05-17 }}</ref> Po antrojo sezono pasibaigus kontraktui italas paliko Sydney ekipą. [[2014]] m. [[rugpjūčio 10]] d. futbolininkas pirmą kartą po savo išvykimo iš Italijos susitiko su savo buvusia komanda Juventus, kai prieš ją žaidė Australijos A-lygos žvaigždžių rinktinėje.<ref>[http://www.footballaustralia.com.au/aleagueallstars/news-display/italian-giants-juventus-coming-to-sydney/81283 Italian giants Juventus coming to Sydney] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131221104448/http://www.footballaustralia.com.au/aleagueallstars/news-display/italian-giants-juventus-coming-to-sydney/81283 |date=2013-12-21 }}</ref> Žaidėjas rungtynes pradėjo startinėje sudėtyje, o 63 minutę buvo pakeistas, žiūrovams stovint ir plojant.<ref>[http://www.dailymail.co.uk/sport/football/article-2721130/Alessandro-Del-Piero-faces-Juventus-A-League-All-Stars-defeat.html Alessandro Del Piero faces Juventus as A-League All Stars go down in defeat ]</ref> 2014 m. rugpjūčio 28 d. italas tapo [[Indija|Indijos]] naujai sukurto [[Delhi Dynamos FC]] klubo nariu, pasirašęs keturių mėnesių sutartį.<ref>[http://www.goal.com/en-india/news/7083/isl/2014/08/28/5065328/del-piero-pens-a-four-month-deal-with-delhi-dynamos-fc?ICID=HP_BN_7 Del Piero pens a four-month deal with Delhi Dynamos FC] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150217155131/http://www.goal.com/en-india/news/7083/isl/2014/08/28/5065328/del-piero-pens-a-four-month-deal-with-delhi-dynamos-fc?ICID=HP_BN_7 |date=2015-02-17 }}</ref> Čia sužaidė 10 rungtynių, per kurias pelnė vieną įvartį. == Pasiekimai == === Klubiniai === * 6 [[Serie A|Italijos čempionato]] laimėtojas: 1994-95, 1996-97, 1997-98, 2001-02, 2002-03, 2011–2012 (2004–2005 ir 2005–2006 m. laimėti čempionatai buvo anuliuoti) * 1 Italijos [[Serie B]] lygos laimėtojas: 2006-07 * 4 [[Italijos Supertaurė]]s laimėtojas: 1995, 1997, 2002, 2003 * 1 [[Italijos futbolo taurė|Italijos taurė]]: 1994-95 * 1 [[UEFA Čempionų lyga]]: 1995-96 * 3 UEFA Čempionų lygos finalininkas: 1996-97, 1997-98, 2002-03 * 1 [[UEFA Supertaurė|Europos Supertaurė]]: 1996 * 1 [[Tarpkontinentinė taurė]]: 1996 * 1 [[Intertoto taurė]]: 1999 * 1 ''[[Torneo di Viareggio]]'' čempionato laimėtojas: 1994 * 1 [[UEFA taurė]]s finalininkas: 1995 === Nacionaliniai === * 2 Europos jaunimo iki 21 m. čempionas: 1992/94, 1994/96 * 1 [[Europos futbolo čempionatas|Europos futbolo čempionato]] finalininkas: 2000 * 1 [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio futbolo čempionas]]: 2006 === Asmeniniai === * U-21 Europos metų futbolininkas * Naudingiausias tarpkontinentinės taurės žaidėjas 1996 * Geriausias Italijos žaidėjas 1998 * UEFA Čempionų lygos rezultatyviausias žaidėjas 1997 * UEFA Čempionų lygos rezultatyviausias žaidėjas 1998 * Populiariausias Italijos žaidėjas * Charizmatiškiausias Italijos puolėjas 2001 * UEFA Čempionų lygos 10 m. jubiliejaus apklausos geriausias puolėjas * [[Pele]] paminėjo Del Piero tarp geriausių 125 gyvų futbolininkų * Rezultatyviausias [[Juventus FC|Juventus]] klubo žaidėjas * Bravo apdovanojimas (Europos iki 23 m. metų futbolininkas, 1996) * 2007 [[Pasaulio futbolo čempionatų apdovanojimai|Auksinio batelio]] savininkas * Geriausias 2013 m. [[Sydney FC|Sydney]] žaidėjas * Gražiausio 2013 m. Australijos A lygos įvarčio autorius == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|3|1|0|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 1996|Anglija 1996]]|I etapas|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|6|1|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|3|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Alessandro Del Piero}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Del Piero]] bowblb8ohnwn6dvnooz4uqymmi4ly6y 0 51106 7898063 7757924 2026-08-08T06:49:44Z Zykasaa 3068 7898063 wikitext text/x-wiki {{City/Suomijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin1 = Kotka |origpavadin2 = |paveikslėlis = Kotkansaari1.jpg |paveikslėlio tekstas = Kotkos centras |herbas = Kotka.vaakuna.svg |vėliava = |PL=60|PM=28|PS=0|IL=26|IM=56|IS=0 |provincija = Pietų Suomija |regionas = Kiumenlaksas |įkurtas = 1879 m. |vadovotitulas = Meras|vadovas = |gyventojumetai = 2021 |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/finland/kymenlaakso/kotka_hamina/0479__kotka/ KOTKA: in Kotka / Hamina (Kymenlaakso / Kymmenedalen)]</ref>|gyventoju = 49567 |plotas = 70 |altitudė = |tinklalapis = |kirč = Kotkà |vikiteka= Category:Kotka }} '''Kotka''' ({{fi|Kotka}} − '[[Tikrieji ereliai|erelis]]') − miestas pietryčių [[Suomija|Suomijoje]], [[Pietų Suomija|Pietų Suomijos provincijoje]], [[Kiumenlaksas|Kiumenlakso]] regione, į rytus nuo [[Helsinkis|Helsinkio]], prie [[Suomijos įlanka|Suomijos įlankos]], [[Kiumijokis|Kiumijokio]] deltos salose.<ref>{{GEC|229}}</ref> Oficiali savivaldybės kalba – tik [[suomių kalba|suomių]]. Ateina geležinkelis iš [[Kouvola|Kouvolos]], netoliese praeina pietinės Suomijos pakrantės plentas. Yra didelis popieriaus, medienos ir celiuliozės eksporto uostas. Vystoma popieriaus ir celiuliozės, medienos apdirbimo, chemijos, maisto (cukraus, malimo) pramonė; medienos apdirbimo mašinų gamyba. Veikia Helsinkio universiteto fakultetai, aukštoji technikos mokykla (įkurta 1992 m.). Veikia Kiumenlakso krašto, laivų muziejai, meno galerija, Šv. Mykolo cerkvė (1795 m.), evangelikų liuteronų bažnyčia (1898 m.). 2026 m. Kotkoje esantis [[Sunilos namų kompleksas]] buvo paskelbtas pasaulio paveldo vertybe kaip dalis [[Aalto darbai|Aalto darbų]].<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1752 Aalto Works]</ref> == Istorija == Kotka išaugo iš 1790–1800 m. rusų Kotkansario saloje pastatytos tvirtovės. 1855 m. ją sugriovė britų laivynas. 1878 m. Kotkai suteiktos miesto teisės.<ref>{{VLE|10|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kotka/ Kotka]}}</ref> XIX a. pab. išaugo kaip medienos apdirbimo pramonės centras ir uostas. [[Vaizdas:TallShipRaceKotka2007.jpg|thumb|180px|left|Kotkos uoste 2007 m. ]] == Ryšiai su Lietuva == Kotka bendradarbiauja su [[Klaipėda|Klaipėdos]] miestu. Tarp šių miestų yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. == Gyvenamieji rajonai == * ''Pietuose:'' Santalahtis, Mussalo, Etukiula, Hirsaris, Kataryna, Tiutinenas, Ruonala, Aitakorpis, Karhuvuoris. * ''Šiaurėje:'' Jumalniemis, Sunila, Suulisniemis, Karhula, Tampsa, Otsola, Koivula, Peipola, Saksala, Perno, Lajakoksis, Tavastila. == Sportas == === Futbolas === * [[FC KooTeePee]] * [[KTP Kotka]] * [[Kotkan Jäntevä]] == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [http://www.kotka.fi/index.asp?language=2 Miesto oficiali svetainė (angl.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131231022426/http://www.kotka.fi/index.asp?language=2 |date=2013-12-31 }} {{Vikižodynas|kotka|no=T}} [[Kategorija:Suomijos miestai]] n4i6s2ygti919xnzisqjlk815psqq91 0 51811 7897641 7771302 2026-08-07T12:51:35Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897641 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Gianluigi Buffon | fullname = Gianluigi Buffon | height = 1,91 m | nickname = Gigi | image = [[Vaizdas:Gianluigi Buffon (2014).jpg|220px]] | dateofbirth = {{bda|1978|1|28}}| cityofbirth = [[Karara]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = ''baigęs karjerą'' | clubnumber = 1 | position = [[vartininkas]]| youthyears = 1991–1995| youthclubs = [[Parma F.C.|Parma]]| years = 1995–2001<br />2001–2018<br />2018–2019<br />2019–2021<br />2021–2023| clubs = [[Parma F.C.|Parma]]<br />[[Juventus F.C.|Juventus]]<br />[[Paris Saint-Germain FC]]<br />Juventus<br />Parma| caps(goals) = 168 (0)<br />509 (0)<br />17 (0)<br />17 (0)<br />43 (0)| nationalyears = 1997–2018 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 176 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref>| pcupdate = 2023 m. | ntupdate = 2019 m. | }} '''Džianluidžis Bufonas''' ({{it|Gianluigi Buffon}}; g. [[1978]] m. [[sausio 28]] d.) – buvęs profesionalus Italijos futbolininkas, žaidęs vartininko pozicijoje. [[2003]] metais išrinktas Europos geriausiu vartininku. Dž. Bufonas nuo [[2009]] m. tapo 9 kartus geriausiu [[Serie A]] vartininku žaisdamas [[Juventus FC]] klube. Vartininkas yra daugiausiai rungtynių sužaidęs žaidėjas Italijos rinktinės istorijoje (176) ir ketvirtas žaidėjas pasaulyje. [[2016]] m. [[kovo 20]] d. Dž. Bufonas pasiekė daugiausiai rungtynių nepraleidus įvarčių rekordą Serie A istorijoje – tą sezoną jis įvarčio nepraleido 974 minutes.<ref>[http://www.theguardian.com/football/2016/mar/20/torino-juventus-serie-a-match-report-gianluigi-buffon-record Gianluigi Buffon sets goalkeeping record as Juventus sweep aside Torino]</ref> Dž. Bufonas laikomas vienas iš geriausių visų laikų vartininkų futbolo istorijoje. Per savo karjerą italas yra sužaidęs daugiau nei 1 100 rungtynių su klubu ir nacionaline rinktine. == Karjera == [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] žaidė nuo 1997 m. spalio 29 d., su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur per septynerias rungtynes praleido du įvarčius, aštuntfinalyje išrinktas geriausiu rungtynių žaidėju, taip pat išrinktas geriausiu čempionato vartininku. 2013 m. Dž. Bufonas sužaidė 137-tas rungtynes su nacionaline rinktine ir tapo šio pasiekimo rekordininku Italijos futbolo istorijoje. Futbolininkas laikomas vienu geriausių visų laikų vartininkų.<ref>[http://www.goal.com/en/news/8/main/2009/01/19/1068102/gianluigi-buffon-number-one-in-goalkeeper-rankings Gianluigi Buffon Number One In Goalkeeper Rankings]</ref> <ref>[http://www.tribalfootball.com/articles/juventus-buffon-best-goalkeeper-history-223193 JUVENTUS’ BUFFON BEST GOALKEEPER IN HISTORY] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201018225400/https://www.tribalfootball.com/articles/juventus-buffon-best-goalkeeper-history-223193 |date=2020-10-18 }}</ref> 2013 m. sausį vartininkas pratęsė savo sutartį su „Juventus“ klubu iki [[2015]] m.<ref>[http://www.juventus.com/juve/it/news/agnelli+buffon%2C+un+uomo+leale Agnelli: «Buffon, un uomo leale»]</ref> [[2014]] m. [[lapkričio 1]] d. vartininkas sužaidė savo 400-ąsias rungtynes „Juventus“ ekipoje (iš jų 37 sužaistos [[Serie B]], 363 – [[Serie A]]).<ref>[http://www.gazzetta.it/Calcio/Serie-A/Empoli/01-11-2014/empoli-juventus-0-2-pirlo-morata-gol-allegri-torna-3-roma-90912475796.shtml Empoli-Juventus 0-2: Pirlo e Morata in gol. Allegri torna a +3 sulla Roma]</ref> [[Lapkričio 24]] d. vartininkas buvo nominuotas į geriausių 2014 m. FIFPro žaidėjų komandą. Italas tapo pirmuoju žaidėju, kuris nominuotas kiekvienais metais nuo [[2005]] m. FIFPro įkūrimo.<ref>[http://www.fifa.com/ballon-dor/news/y=2014/m=11/news=five-goalkeepers-shortlisted-for-fifa-fifpro-world-xi-2014-2478424.html Five goalkeepers shortlisted for FIFA FIFPro World XI 2014] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141229212203/http://www.fifa.com/ballon-dor/news/y=2014/m=11/news=five-goalkeepers-shortlisted-for-fifa-fifpro-world-xi-2014-2478424.html |date=2014-12-29 }}</ref> Šį apdovanojimą Dž. Bufonas laimėjo 2006 ir 2007 m. 2014 m. [[gruodžio 15]] d. Dž. Bufonas buvo paskelbtas [[Geriausias Serie A vartininkas|geriausiu lygos vartininku]] – tai atsitiko 9 kartą žaidėjo karjeroje.<ref>[http://www.football-italia.net/60087/buffon-goalkeeper-year Buffon Goalkeeper of the Year]</ref> [[2016]] m. [[vasario 28]] d. vartininkas pasiekė naują Italijos ''Serie A'' lygos rekordą nepraleidęs įvarčio 929 minutes.<ref>[http://www.football-italia.net/81599/buffon-sets-new-serie-record Buffon sets new Serie A record]</ref> [[2017]] m. [[lapkričio 13]] d. po nacionalinės rinktinės pralaimėjimo [[Švedijos vyrų futbolo rinktinė|Švedijai]] ir nepatekus į [[XXI pasaulio futbolo čempionatas|2018 m. pasaulio futbolo čempionatą]], italas baigė karjerą nacionalinėje rinktinėje.<ref>[https://www.football-italia.net/112773/buffon-sorry-end Buffon: 'Sorry to end like this']</ref>. [[2018]] m. [[vasario 9]] d. jis sužaidė 500 rungtynes [[Juventus]] komandoje. Kovo 23 dieną jis sugrįžo į Italijos rinktinę, kaip pagrindinę priežastį nurodydamas komandos draugo Davide Astori mirtį. Jis sužaidė 176 rungtynes rinktinėje ir tapo daugiausiai rungtynių Italijos rinktinėje sužaidusiu žaidėju kaip kapitonas, pralenkdamas [[Fabio Cannavaro|F. Kanavarą]]. 2018 m. [[liepos 6]] d. italas pranešė prisijungiantis prie [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Paris Saint-Germain FC]] klubo.<ref>[https://www.football-italia.net/124103/official-psg-sign-buffon OFFICIAL: PSG sign Buffon]</ref> Po metų Prancūzijos klube vartininkas vėl sugrįžo į Juventus klubą.<ref>[https://www.football-italia.net/140324/official-buffon-back-juve OFFICIAL: Buffon back at Juve]</ref> [[2019]] m. [[gruodžio 18]] d. rungtynėse su Sampdoria vartininkas pasirodė 479 kartą Serie A rungtynėse Juventus gretose bei 647 kartą Serie A bendrai – šie abu rodikliai tapo lygos rekordais.<ref>[https://www.football-italia.net/147825/buffon-matches-maldini-record Buffon matches Maldini record]</ref> [[2020]] m. [[liepos 4]] d. rungtynėse su „Torino“ vartininkas aikštėje pasirodė 648 kartą Serie A ir pagal šį rodiklį aplenkė [[Paolo Maldini]], taip pat Bufonas tapo daugiausiai rungtynių sužaidusiu TOP 5 Europos lygų futbolininku su 665 rungtynėmis.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/53291695 Juventus 4-1 Torino: Cristiano Ronaldo scores first free-kick for Juve in win]</ref> [[2021]] m. [[gegužės 11]] d. vartininkas paskelbė, kad po šio sezono paliks „Juventus“ ekipą.<ref>[https://www.repubblica.it/sport/calcio/serie-a/juventus/2021/05/11/news/buffon_a_fine_stagione_lascio_la_juventus_-300466273/ Buffon lascia la Juventus: "E' finito un ciclo, tolgo il disturbo"]</ref> Šio sezono metu italas laimėjo [[Italijos futbolo supertaurė|Italijos futbolo supertaurę]] ir [[Italijos futbolo taurė|Italijos futbolo taurę]]. 2021 m. [[birželio 17]] d. italas pasirašė dvejų metų sutartį su [[Serie B]] žaidžiančiu „Parma“ klubu. Į jį D. Bufonas sugrįžo po 20 metų pertraukos.<ref>[https://www.tuttomercatoweb.com/serie-a/ufficiale-buffon-torna-a-parma-l-annuncio-dei-ducali-superman-returns-1548271 Buffon torna a Parma. L'annuncio dei ducali: "Superman Returns"]</ref> [[2022]] m. [[vasario 5]] d. rungtynėse su „[[Benevento Calcio|Benevento]]“ nepraleidęs įvarčio D. Bufonas tapo pirmuoju vartininku futbolo istorijoje, nepraleidusiu įvarčio 500 rungtynėse karjeroje (322 su „Juventus“, 92 su „Parma“, 9 su „PSG“ ir 77 su Italijos rinktine).<ref name="500_clean_sheets">{{cite news |url=https://www.marca.com/en/football/serie-a/2022/02/06/61ff976a268e3ee85d8b45a8.html |title=Buffon continues to make history: 500 clean sheets |work=MARCA |date=6 February 2022 |access-date=2022-02-16 }}</ref> 2022 m. vasarį komanda pratęsė sutartį su vartininku iki [[2024]] m.<ref>{{Cite web |title=Kyle Krause Announces Buffon's Contract Renewal: "He's One of the Top Three Italian Goalkeepers" |website=Parma Calcio 1913 |url=https://parmacalcio1913.com/2022/02/28/kyle-krause-announces-buffons-contract-renewal-hes-one-of-the-top-three-italian-goalkeepers/?lang=en |date=2022-02-28 |access-date=2022-02-28 |archive-date=2022-02-28 |df=dmy-all |archive-url=https://web.archive.org/web/20220228134402/https://parmacalcio1913.com/2022/02/28/kyle-krause-announces-buffons-contract-renewal-hes-one-of-the-top-three-italian-goalkeepers/?lang=en |url-status=live }}</ref><ref>{{Cite web |title=Buffon non smette più, rinnovo col Parma: giocherà fino a 46 anni |url=https://www.sportmediaset.mediaset.it/mercato/buffon-non-smette-piu-rinnovo-col-parma-giochera-fino-a-46-anni_46678431-202202k.shtml |access-date=2022-02-28 |website=Sportmediaset.it |language=it }}</ref> Tačiau [[2023]] m. [[rugpjūčio 2]] d. italas paskelbė baigiantis profesionalaus futbolininko karjerą.<ref>[https://football-italia.net/buffon-set-to-announce-retirement-at-45/ Buffon set to announce retirement at 45]</ref> == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) * [[Serie A]] čempionas – 2001–02, 2002–03, 2011–12, 2012–13, 2013–2014, 2014–2015, 2015–2016, 2016–2017, 2017–2018 (9 kartus) * [[Serie B]] čempionas – 2006–2007 * [[Italijos futbolo supertaurė]]s nugalėtojas – 2002, 2003, 2012, 2013, 2015, 2020 (6 kartus) * [[Italijos futbolo taurė]]s nugalėtojas – 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18, 2020–21 (5 kartus) * [[Geriausias Serie A vartininkas]] – 1999, 2001, 2002, 2003, 2005, 2006, 2008, 2012, 2014, 2015, 2016 (11 kartų) * [[UEFA Europos lyga|Europos lygos]] čempionas – 1999 * Geriausias UEFA metų vartininkas – 2002–03, 2016–17 * [[Ligue 1]] čempionas – [[Prancūzijos futbolo varžybos 2018–2019 m.|2018–2019]] * [[Prancūzijos futbolo supertaurė]]s laimėtojas – 2019 == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|7|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|1|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|4|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commonscat|Category:Gianluigi Buffon}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Buffon]] amdut789c94ihynrsinhjmu2cgsa1ag 0 51813 7897666 7866482 2026-08-07T13:01:54Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7897666 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | image = [[Vaizdas:Fabio Cannavaro in Tehran's IKA Airport.jpg|200px]] | playername= Fabio Cannavaro | fullname = Fabio Cannavaro | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1973|9|13|T}} | cityofbirth = [[Neapolis]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = {{fut|UZB|1}} (vyr. treneris) | clubnumber = | height = 1,76 m | weight = 75 kg | position = [[gynėjas]] | years = 1992-1995<br />1995-2002<br />2002-2004<br /> 2004-2006 <br />2006-2009<br />2009-2010<br />2010-2011 | clubs = [[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter Milan]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Real Madrid CF|Real Madrid]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Al-Ahli Dubai|al-Ahli]] | caps(goals) = 68 (2)<br />212 (5)<br />50 (2)<br />74 (6)<br />94 (0)<br />27 (0)<br />16 (2) | nationalyears = 1997-2010 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 136 (2)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2010 m. gegužės 15 d. (EEST) | ntupdate = 2010 m. | manageryears = 2014–2015<br>2015–2016<br>2016–2017<br>2017–2021<br>2019<br>2022–2023<br>2024<br>2024–2025<br>2025– | managerclubs = [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>[[Al Nassr FC|Al Nassr]]<br> [[Tianjin Tianhai FC|Tianjin Quanjian]]<br> [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>{{fut|CHN|1}}<br>[[Benevento Calcio|Benevento]]<br> [[Udinese Calcio|Udinese]]<br> [[GNK Dinamo Zagreb|Dinamo Zagreb]]<br>{{fut|UZB|1}} }} '''Fabijas Kanavaras''' (g. [[1973]] m. [[rugsėjo 13]] d.) – Italijos futbolininkas, ilgametis [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] gynėjas, futbolo treneris. Iki [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m. pasaulio futbolo čempionato]] rinktinėje sužaidęs 135 rungtynes, jis tapo šio pasiekimo rekordininkas per visą rinktinės istoriją. [[2011]] m. dėl kelio problemų baigė futbolininko karjerą<ref>[http://usatoday30.usatoday.com/sports/soccer/2011-07-09-1464146458_x.htm Cannavaro retires from football on medical advice]</ref> ir tapo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]] klubo ambasadoriumi bei techniniu konsultantu.<ref>[https://web.archive.org/web/20120331083705/http://takedubai.com/index.php?option=com_content&view=article&id=239:fabio-cannavaro-starting-as-ambassador-for-dubai-based-club-al-ahli&catid=34:latest-news Fabio Cannavaro starting as ambassador for Dubai-based club Al Ahli]</ref> Nuo [[2017]] m. italas yra klubo [[Guangzhou Evergrande]] vyriausias treneris, o [[2019]] m. pradėjo vadovauti [[Kinijos vyrų futbolo rinktinė|Kinijos vyrų futbolo rinktinei]]. == Karjera == Savo profesionalaus žaidėjo karjerą Fabio pradėjo [[1992]] m. prisijungdamas prie [[SSC Napoli|Napoli]] klubo. Nuo [[1995]] m. žaidė [[Parma FC|Parma]] komandoje, kurioje sužaidė 212 rungtynių. Nuo [[2002]] iki [[2010]] m. jis žaidė tokiuose Italijos klubuose kaip [[Milanas|Milano]] [[Internazionale Milano FC|Inter]], [[Turinas|Turino]] [[Juventus FC|Juventus]] ir Ispanijoje [[Madridas|Madrido]] [[Real Madrid CF|Real]] klube. [[2010]] m. [[birželio 2]] d. buvo paskelbta, kad po [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionato]] italas prisijungs prie [[JAE]] futbolo klubo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]], su kuriuo pasirašė dvejų metų sutartį.<ref>http://www.uefa.com/memberassociations/association=ita/news/newsid=1494442.html</ref> Per 16 rungtynių italas pelnė du įvarčius. Po pirmo sezono JAE ekipa paskelbė nutraukianti sutartį su Fabio dėl nepateisintų vilčių. [[2011]] m. [[liepos 9]] d. baigė profesionalaus futbolininko karjerą ir tapo treneriu.<ref>http://www.goal.com/en/news/10/italy/2011/07/09/2567304/italian-legend-fabio-cannavaro-retires-from-professional</ref> == Rinktinė == 1997 m. sausio 22 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur buvo komandos kapitonas ir laimėjo pasaulio čempionų taurę. 2006 metų gruodį laimėjo FIFA Pasaulio metų žaidėjo (FIFA World Player of the Year) apdovanojimą, taip pat buvo išrinktas Europos metų futbolininku (European Footballer of the Year). Žaidėjas dalyvavo ir [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionate]], kuris vyko [[PAR]] 2010 m. Po šio čempionato, kuriame Italijos ekipa nesugebėjo pereiti į antrą etapą, italas paskelbė, kad baigia karjerą Italijos rinktinėje. == Pasiekimai == === Žaidėjo karjera === ;Parma<ref name="Fabio Cannavaro">{{cite web|url=https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|title=Fabio Cannavaro|website=[[UEFA]]|date=1 January 2011|access-date=15 April 2015|archive-date=20 March 2025|archive-url=https://web.archive.org/web/20250320055554/https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|url-status=live}}</ref><ref name="SW">{{cite web|url=https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|title=F. Cannavaro|work=Soccerway|access-date=17 January 2018|archive-date=18 January 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180118011317/https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|url-status=live}}</ref> * [[Coppa Italia]]: 1998–99, 2001–02 m. * [[Supercoppa Italiana]]: 1999 m. * [[UEFA Europos lyga]]: 1998–99 m. ;Juventus * [[Serie A]]: <s>2004–05, 2005–06 m.</s> <small>(atimti titulai)</small> ;Real Madrid * [[La Liga]]: 2006–07, 2007–08 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> * [[Supercopa de España]]: 2008 m. ;Italija U-21 * UEFA Europos U-21 čempionatas: 1994, 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> ;{{fut|ITA|1}} * [[Pasaulio futbolo čempionatas]]: {{medalis|1|Pas}} 2006 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * [[Europos futbolo čempionatas]]: {{medalis|2|Eur}} 2000 m. ;Asmeniniai * UEFA Europos U-21 čempionato „auksinis žaidėjas“: 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * FIFA metų futbolininkas: 2006 m. * [[Ballon d'Or]]: 2006 m.<ref>{{cite web|url=https://www.rsssf.org/miscellaneous/europa-poy.html|title=European Footballer of the Year ("Ballon d'Or")|first1=Rob|last1=Moore|first2=Karel|last2=Stokkermans|date=21 January 2011|website=[[RSSSF]]|access-date=22 December 2015|archive-date=16 January 2009|archive-url=https://web.archive.org/web/20090116080615/http://www.rsssf.com/miscellaneous/europa-poy.html|url-status=live}}</ref> === Trenerio karjera === ;Tianjin Quanjian<ref name="SW"/> * [[China League One]]: 2016 m. ;Guangzhou Evergrande * [[Chinese Super League]]: 2019 m. * [[Kinijos FA supertaurė]]: 2018 m.<ref>[http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml 生涯首冠！卡帅终于捅破窗户纸 拒重蹈3年前覆辙] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230410224247/http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml |date=10 April 2023 }} {{in lang|zh}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|7|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Fabio Cannavaro|no=T}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Cannavaro]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] t957o0fixrf9kr48qbhkiacklqkd50t 7897667 7897666 2026-08-07T13:03:29Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897667 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | image = [[Vaizdas:Fabio Cannavaro in Tehran's IKA Airport.jpg|200px]] | playername= Fabio Cannavaro | fullname = Fabio Cannavaro | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1973|9|13|T}} | cityofbirth = [[Neapolis]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = {{fut|UZB|1}} (vyr. treneris) | clubnumber = | height = 1,76 m | weight = 75 kg | position = [[gynėjas]] | years = 1992-1995<br />1995-2002<br />2002-2004<br /> 2004-2006 <br />2006-2009<br />2009-2010<br />2010-2011 | clubs = [[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter Milan]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Real Madrid CF|Real Madrid]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Al-Ahli Dubai|al-Ahli]] | caps(goals) = 68 (2)<br />212 (5)<br />50 (2)<br />74 (6)<br />94 (0)<br />27 (0)<br />16 (2) | nationalyears = 1997-2010 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 136 (2)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2010 m. gegužės 15 d. (EEST) | ntupdate = 2010 m. | manageryears = 2014–2015<br>2015–2016<br>2016–2017<br>2017–2021<br>2019<br>2022–2023<br>2024<br>2024–2025<br>2025– | managerclubs = [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>[[Al Nassr FC|Al Nassr]]<br> [[Tianjin Tianhai FC|Tianjin Quanjian]]<br> [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>{{fut|CHN|1}}<br>[[Benevento Calcio|Benevento]]<br> [[Udinese Calcio|Udinese]]<br> [[GNK Dinamo Zagreb|Dinamo Zagreb]]<br>{{fut|UZB|1}} }} '''Fabijas Kanavaras''' (g. [[1973]] m. [[rugsėjo 13]] d.) – Italijos futbolininkas, ilgametis [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] gynėjas, futbolo treneris. Iki [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m. pasaulio futbolo čempionato]] rinktinėje sužaidęs 135 rungtynes, jis tapo šio pasiekimo rekordininkas per visą rinktinės istoriją. [[2011]] m. dėl kelio problemų baigė futbolininko karjerą<ref>[http://usatoday30.usatoday.com/sports/soccer/2011-07-09-1464146458_x.htm Cannavaro retires from football on medical advice]</ref> ir tapo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]] klubo ambasadoriumi bei techniniu konsultantu.<ref>[https://web.archive.org/web/20120331083705/http://takedubai.com/index.php?option=com_content&view=article&id=239:fabio-cannavaro-starting-as-ambassador-for-dubai-based-club-al-ahli&catid=34:latest-news Fabio Cannavaro starting as ambassador for Dubai-based club Al Ahli]</ref> Nuo [[2017]] m. italas yra klubo [[Guangzhou Evergrande]] vyriausias treneris, o [[2019]] m. pradėjo vadovauti [[Kinijos vyrų futbolo rinktinė|Kinijos vyrų futbolo rinktinei]]. == Karjera == Savo profesionalaus žaidėjo karjerą pradėjo 1992 m. [[SSC Napoli|Napoli]] klube. Nuo [[1995]] m. žaidė [[Parma FC|Parma]] komandoje, kurioje sužaidė 212 rungtynių. Nuo [[2002]] iki [[2010]] m. jis žaidė tokiuose Italijos klubuose kaip [[Milanas|Milano]] [[Internazionale Milano FC|Inter]], [[Turinas|Turino]] [[Juventus FC|Juventus]] ir Ispanijoje [[Madridas|Madrido]] [[Real Madrid CF|Real]] klube. [[2010]] m. [[birželio 2]] d. buvo paskelbta, kad po [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionato]] italas prisijungs prie [[JAE]] futbolo klubo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]], su kuriuo pasirašė dvejų metų sutartį.<ref>http://www.uefa.com/memberassociations/association=ita/news/newsid=1494442.html</ref> Per 16 rungtynių italas pelnė du įvarčius. Po pirmo sezono JAE ekipa paskelbė nutraukianti sutartį su Fabio dėl nepateisintų vilčių. [[2011]] m. [[liepos 9]] d. baigė profesionalaus futbolininko karjerą ir tapo treneriu.<ref>http://www.goal.com/en/news/10/italy/2011/07/09/2567304/italian-legend-fabio-cannavaro-retires-from-professional</ref> == Rinktinė == 1997 m. sausio 22 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur buvo komandos kapitonas ir laimėjo pasaulio čempionų taurę. 2006 metų gruodį laimėjo FIFA Pasaulio metų žaidėjo (FIFA World Player of the Year) apdovanojimą, taip pat buvo išrinktas Europos metų futbolininku (European Footballer of the Year). Žaidėjas dalyvavo ir [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionate]], kuris vyko [[PAR]] 2010 m. Po šio čempionato, kuriame Italijos ekipa nesugebėjo pereiti į antrą etapą, italas paskelbė, kad baigia karjerą Italijos rinktinėje. == Pasiekimai == === Žaidėjo karjera === ;Parma<ref name="Fabio Cannavaro">{{cite web|url=https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|title=Fabio Cannavaro|website=[[UEFA]]|date=1 January 2011|access-date=15 April 2015|archive-date=20 March 2025|archive-url=https://web.archive.org/web/20250320055554/https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|url-status=live}}</ref><ref name="SW">{{cite web|url=https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|title=F. Cannavaro|work=Soccerway|access-date=17 January 2018|archive-date=18 January 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180118011317/https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|url-status=live}}</ref> * [[Coppa Italia]]: 1998–99, 2001–02 m. * [[Supercoppa Italiana]]: 1999 m. * [[UEFA Europos lyga]]: 1998–99 m. ;Juventus * [[Serie A]]: <s>2004–05, 2005–06 m.</s> <small>(atimti titulai)</small> ;Real Madrid * [[La Liga]]: 2006–07, 2007–08 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> * [[Supercopa de España]]: 2008 m. ;Italija U-21 * UEFA Europos U-21 čempionatas: 1994, 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> ;{{fut|ITA|1}} * [[Pasaulio futbolo čempionatas]]: {{medalis|1|Pas}} 2006 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * [[Europos futbolo čempionatas]]: {{medalis|2|Eur}} 2000 m. ;Asmeniniai * UEFA Europos U-21 čempionato „auksinis žaidėjas“: 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * FIFA metų futbolininkas: 2006 m. * [[Ballon d'Or]]: 2006 m.<ref>{{cite web|url=https://www.rsssf.org/miscellaneous/europa-poy.html|title=European Footballer of the Year ("Ballon d'Or")|first1=Rob|last1=Moore|first2=Karel|last2=Stokkermans|date=21 January 2011|website=[[RSSSF]]|access-date=22 December 2015|archive-date=16 January 2009|archive-url=https://web.archive.org/web/20090116080615/http://www.rsssf.com/miscellaneous/europa-poy.html|url-status=live}}</ref> === Trenerio karjera === ;Tianjin Quanjian<ref name="SW"/> * [[China League One]]: 2016 m. ;Guangzhou Evergrande * [[Chinese Super League]]: 2019 m. * [[Kinijos FA supertaurė]]: 2018 m.<ref>[http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml 生涯首冠！卡帅终于捅破窗户纸 拒重蹈3年前覆辙] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230410224247/http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml |date=10 April 2023 }} {{in lang|zh}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|7|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Fabio Cannavaro|no=T}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Cannavaro]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] 0084yo5f3y47urlgogjaauhto14lx95 7897668 7897667 2026-08-07T13:04:41Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897668 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | image = [[Vaizdas:Fabio Cannavaro in Tehran's IKA Airport.jpg|200px]] | playername= Fabio Cannavaro | fullname = Fabio Cannavaro | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1973|9|13|T}} | cityofbirth = [[Neapolis]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = {{fut|UZB|1}} (vyr. treneris) | clubnumber = | height = 1,76 m | weight = 75 kg | position = [[gynėjas]] | years = 1992-1995<br />1995-2002<br />2002-2004<br /> 2004-2006 <br />2006-2009<br />2009-2010<br />2010-2011 | clubs = [[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter Milan]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Real Madrid CF|Real Madrid]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Al-Ahli Dubai|al-Ahli]] | caps(goals) = 68 (2)<br />212 (5)<br />50 (2)<br />74 (6)<br />94 (0)<br />27 (0)<br />16 (2) | nationalyears = 1997-2010 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 136 (2)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2010 m. gegužės 15 d. (EEST) | ntupdate = 2010 m. | manageryears = 2014–2015<br>2015–2016<br>2016–2017<br>2017–2021<br>2019<br>2022–2023<br>2024<br>2024–2025<br>2025– | managerclubs = [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>[[Al Nassr FC|Al Nassr]]<br> [[Tianjin Tianhai FC|Tianjin Quanjian]]<br> [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>{{fut|CHN|1}}<br>[[Benevento Calcio|Benevento]]<br> [[Udinese Calcio|Udinese]]<br> [[GNK Dinamo Zagreb|Dinamo Zagreb]]<br>{{fut|UZB|1}} }} '''Fabijas Kanavaras''' (g. [[1973]] m. [[rugsėjo 13]] d.) – Italijos futbolininkas, ilgametis [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] gynėjas, futbolo treneris. Iki [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m. pasaulio futbolo čempionato]] rinktinėje sužaidęs 135 rungtynes, jis tapo šio pasiekimo rekordininkas per visą rinktinės istoriją. [[2011]] m. dėl kelio problemų baigė futbolininko karjerą<ref>[http://usatoday30.usatoday.com/sports/soccer/2011-07-09-1464146458_x.htm Cannavaro retires from football on medical advice]</ref> ir tapo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]] klubo ambasadoriumi bei techniniu konsultantu.<ref>[https://web.archive.org/web/20120331083705/http://takedubai.com/index.php?option=com_content&view=article&id=239:fabio-cannavaro-starting-as-ambassador-for-dubai-based-club-al-ahli&catid=34:latest-news Fabio Cannavaro starting as ambassador for Dubai-based club Al Ahli]</ref> Nuo [[2017]] m. italas yra klubo [[Guangzhou Evergrande]] vyriausias treneris, o [[2019]] m. pradėjo vadovauti [[Kinijos vyrų futbolo rinktinė|Kinijos vyrų futbolo rinktinei]]. == Karjera == Savo profesionalaus žaidėjo karjerą pradėjo 1992 m. [[SSC Napoli|Napoli]] klube. Nuo 1995 m. žaidė [[Parma FC|Parma]], kur sužaidė 212 rungtynių. Nuo [[2002]] iki [[2010]] m. jis žaidė tokiuose Italijos klubuose kaip [[Milanas|Milano]] [[Internazionale Milano FC|Inter]], [[Turinas|Turino]] [[Juventus FC|Juventus]] ir Ispanijoje [[Madridas|Madrido]] [[Real Madrid CF|Real]] klube. [[2010]] m. [[birželio 2]] d. buvo paskelbta, kad po [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionato]] italas prisijungs prie [[JAE]] futbolo klubo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]], su kuriuo pasirašė dvejų metų sutartį.<ref>http://www.uefa.com/memberassociations/association=ita/news/newsid=1494442.html</ref> Per 16 rungtynių italas pelnė du įvarčius. Po pirmo sezono JAE ekipa paskelbė nutraukianti sutartį su Fabio dėl nepateisintų vilčių. [[2011]] m. [[liepos 9]] d. baigė profesionalaus futbolininko karjerą ir tapo treneriu.<ref>http://www.goal.com/en/news/10/italy/2011/07/09/2567304/italian-legend-fabio-cannavaro-retires-from-professional</ref> == Rinktinė == 1997 m. sausio 22 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur buvo komandos kapitonas ir laimėjo pasaulio čempionų taurę. 2006 metų gruodį laimėjo FIFA Pasaulio metų žaidėjo (FIFA World Player of the Year) apdovanojimą, taip pat buvo išrinktas Europos metų futbolininku (European Footballer of the Year). Žaidėjas dalyvavo ir [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionate]], kuris vyko [[PAR]] 2010 m. Po šio čempionato, kuriame Italijos ekipa nesugebėjo pereiti į antrą etapą, italas paskelbė, kad baigia karjerą Italijos rinktinėje. == Pasiekimai == === Žaidėjo karjera === ;Parma<ref name="Fabio Cannavaro">{{cite web|url=https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|title=Fabio Cannavaro|website=[[UEFA]]|date=1 January 2011|access-date=15 April 2015|archive-date=20 March 2025|archive-url=https://web.archive.org/web/20250320055554/https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|url-status=live}}</ref><ref name="SW">{{cite web|url=https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|title=F. Cannavaro|work=Soccerway|access-date=17 January 2018|archive-date=18 January 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180118011317/https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|url-status=live}}</ref> * [[Coppa Italia]]: 1998–99, 2001–02 m. * [[Supercoppa Italiana]]: 1999 m. * [[UEFA Europos lyga]]: 1998–99 m. ;Juventus * [[Serie A]]: <s>2004–05, 2005–06 m.</s> <small>(atimti titulai)</small> ;Real Madrid * [[La Liga]]: 2006–07, 2007–08 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> * [[Supercopa de España]]: 2008 m. ;Italija U-21 * UEFA Europos U-21 čempionatas: 1994, 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> ;{{fut|ITA|1}} * [[Pasaulio futbolo čempionatas]]: {{medalis|1|Pas}} 2006 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * [[Europos futbolo čempionatas]]: {{medalis|2|Eur}} 2000 m. ;Asmeniniai * UEFA Europos U-21 čempionato „auksinis žaidėjas“: 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * FIFA metų futbolininkas: 2006 m. * [[Ballon d'Or]]: 2006 m.<ref>{{cite web|url=https://www.rsssf.org/miscellaneous/europa-poy.html|title=European Footballer of the Year ("Ballon d'Or")|first1=Rob|last1=Moore|first2=Karel|last2=Stokkermans|date=21 January 2011|website=[[RSSSF]]|access-date=22 December 2015|archive-date=16 January 2009|archive-url=https://web.archive.org/web/20090116080615/http://www.rsssf.com/miscellaneous/europa-poy.html|url-status=live}}</ref> === Trenerio karjera === ;Tianjin Quanjian<ref name="SW"/> * [[China League One]]: 2016 m. ;Guangzhou Evergrande * [[Chinese Super League]]: 2019 m. * [[Kinijos FA supertaurė]]: 2018 m.<ref>[http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml 生涯首冠！卡帅终于捅破窗户纸 拒重蹈3年前覆辙] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230410224247/http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml |date=10 April 2023 }} {{in lang|zh}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|7|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Fabio Cannavaro|no=T}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Cannavaro]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] 4x34rrqu2a30j9iij2rkwvj7klssg4g 7897669 7897668 2026-08-07T13:05:10Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897669 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | image = [[Vaizdas:Fabio Cannavaro in Tehran's IKA Airport.jpg|200px]] | playername= Fabio Cannavaro | fullname = Fabio Cannavaro | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1973|9|13|T}} | cityofbirth = [[Neapolis]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = {{fut|UZB|1}} (vyr. treneris) | clubnumber = | height = 1,76 m | weight = 75 kg | position = [[gynėjas]] | years = 1992-1995<br />1995-2002<br />2002-2004<br /> 2004-2006 <br />2006-2009<br />2009-2010<br />2010-2011 | clubs = [[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter Milan]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Real Madrid CF|Real Madrid]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Al-Ahli Dubai|al-Ahli]] | caps(goals) = 68 (2)<br />212 (5)<br />50 (2)<br />74 (6)<br />94 (0)<br />27 (0)<br />16 (2) | nationalyears = 1997-2010 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 136 (2)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2010 m. gegužės 15 d. (EEST) | ntupdate = 2010 m. | manageryears = 2014–2015<br>2015–2016<br>2016–2017<br>2017–2021<br>2019<br>2022–2023<br>2024<br>2024–2025<br>2025– | managerclubs = [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>[[Al Nassr FC|Al Nassr]]<br> [[Tianjin Tianhai FC|Tianjin Quanjian]]<br> [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>{{fut|CHN|1}}<br>[[Benevento Calcio|Benevento]]<br> [[Udinese Calcio|Udinese]]<br> [[GNK Dinamo Zagreb|Dinamo Zagreb]]<br>{{fut|UZB|1}} }} '''Fabijas Kanavaras''' (g. [[1973]] m. [[rugsėjo 13]] d.) – Italijos futbolininkas, ilgametis [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] gynėjas, futbolo treneris. Iki [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m. pasaulio futbolo čempionato]] rinktinėje sužaidęs 135 rungtynes, jis tapo šio pasiekimo rekordininkas per visą rinktinės istoriją. [[2011]] m. dėl kelio problemų baigė futbolininko karjerą<ref>[http://usatoday30.usatoday.com/sports/soccer/2011-07-09-1464146458_x.htm Cannavaro retires from football on medical advice]</ref> ir tapo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]] klubo ambasadoriumi bei techniniu konsultantu.<ref>[https://web.archive.org/web/20120331083705/http://takedubai.com/index.php?option=com_content&view=article&id=239:fabio-cannavaro-starting-as-ambassador-for-dubai-based-club-al-ahli&catid=34:latest-news Fabio Cannavaro starting as ambassador for Dubai-based club Al Ahli]</ref> Nuo [[2017]] m. italas yra klubo [[Guangzhou Evergrande]] vyriausias treneris, o [[2019]] m. pradėjo vadovauti [[Kinijos vyrų futbolo rinktinė|Kinijos vyrų futbolo rinktinei]]. == Karjera == Savo profesionalaus žaidėjo karjerą pradėjo 1992 m. [[SSC Napoli|Napoli]] klube. Nuo 1995 m. žaidė [[Parma FC|Parma]], kur sužaidė 212 rungtynių. Nuo 2002 iki 2010 m. jis žaidė tokiuose Italijos klubuose kaip [[Internazionale Milano FC|Inter]], [[Juventus FC|Juventus]] ir Ispanijoje [[Madridas|Madrido]] [[Real Madrid CF|Real]] klube. [[2010]] m. [[birželio 2]] d. buvo paskelbta, kad po [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionato]] italas prisijungs prie [[JAE]] futbolo klubo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]], su kuriuo pasirašė dvejų metų sutartį.<ref>http://www.uefa.com/memberassociations/association=ita/news/newsid=1494442.html</ref> Per 16 rungtynių italas pelnė du įvarčius. Po pirmo sezono JAE ekipa paskelbė nutraukianti sutartį su Fabio dėl nepateisintų vilčių. [[2011]] m. [[liepos 9]] d. baigė profesionalaus futbolininko karjerą ir tapo treneriu.<ref>http://www.goal.com/en/news/10/italy/2011/07/09/2567304/italian-legend-fabio-cannavaro-retires-from-professional</ref> == Rinktinė == 1997 m. sausio 22 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur buvo komandos kapitonas ir laimėjo pasaulio čempionų taurę. 2006 metų gruodį laimėjo FIFA Pasaulio metų žaidėjo (FIFA World Player of the Year) apdovanojimą, taip pat buvo išrinktas Europos metų futbolininku (European Footballer of the Year). Žaidėjas dalyvavo ir [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionate]], kuris vyko [[PAR]] 2010 m. Po šio čempionato, kuriame Italijos ekipa nesugebėjo pereiti į antrą etapą, italas paskelbė, kad baigia karjerą Italijos rinktinėje. == Pasiekimai == === Žaidėjo karjera === ;Parma<ref name="Fabio Cannavaro">{{cite web|url=https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|title=Fabio Cannavaro|website=[[UEFA]]|date=1 January 2011|access-date=15 April 2015|archive-date=20 March 2025|archive-url=https://web.archive.org/web/20250320055554/https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|url-status=live}}</ref><ref name="SW">{{cite web|url=https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|title=F. Cannavaro|work=Soccerway|access-date=17 January 2018|archive-date=18 January 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180118011317/https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|url-status=live}}</ref> * [[Coppa Italia]]: 1998–99, 2001–02 m. * [[Supercoppa Italiana]]: 1999 m. * [[UEFA Europos lyga]]: 1998–99 m. ;Juventus * [[Serie A]]: <s>2004–05, 2005–06 m.</s> <small>(atimti titulai)</small> ;Real Madrid * [[La Liga]]: 2006–07, 2007–08 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> * [[Supercopa de España]]: 2008 m. ;Italija U-21 * UEFA Europos U-21 čempionatas: 1994, 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> ;{{fut|ITA|1}} * [[Pasaulio futbolo čempionatas]]: {{medalis|1|Pas}} 2006 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * [[Europos futbolo čempionatas]]: {{medalis|2|Eur}} 2000 m. ;Asmeniniai * UEFA Europos U-21 čempionato „auksinis žaidėjas“: 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * FIFA metų futbolininkas: 2006 m. * [[Ballon d'Or]]: 2006 m.<ref>{{cite web|url=https://www.rsssf.org/miscellaneous/europa-poy.html|title=European Footballer of the Year ("Ballon d'Or")|first1=Rob|last1=Moore|first2=Karel|last2=Stokkermans|date=21 January 2011|website=[[RSSSF]]|access-date=22 December 2015|archive-date=16 January 2009|archive-url=https://web.archive.org/web/20090116080615/http://www.rsssf.com/miscellaneous/europa-poy.html|url-status=live}}</ref> === Trenerio karjera === ;Tianjin Quanjian<ref name="SW"/> * [[China League One]]: 2016 m. ;Guangzhou Evergrande * [[Chinese Super League]]: 2019 m. * [[Kinijos FA supertaurė]]: 2018 m.<ref>[http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml 生涯首冠！卡帅终于捅破窗户纸 拒重蹈3年前覆辙] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230410224247/http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml |date=10 April 2023 }} {{in lang|zh}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|7|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Fabio Cannavaro|no=T}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Cannavaro]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] 4m8myej8pim80uucoo9hi531zui2mxm 7897670 7897669 2026-08-07T13:05:38Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897670 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | image = [[Vaizdas:Fabio Cannavaro in Tehran's IKA Airport.jpg|200px]] | playername= Fabio Cannavaro | fullname = Fabio Cannavaro | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1973|9|13|T}} | cityofbirth = [[Neapolis]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = {{fut|UZB|1}} (vyr. treneris) | clubnumber = | height = 1,76 m | weight = 75 kg | position = [[gynėjas]] | years = 1992-1995<br />1995-2002<br />2002-2004<br /> 2004-2006 <br />2006-2009<br />2009-2010<br />2010-2011 | clubs = [[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter Milan]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Real Madrid CF|Real Madrid]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Al-Ahli Dubai|al-Ahli]] | caps(goals) = 68 (2)<br />212 (5)<br />50 (2)<br />74 (6)<br />94 (0)<br />27 (0)<br />16 (2) | nationalyears = 1997-2010 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 136 (2)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2010 m. gegužės 15 d. (EEST) | ntupdate = 2010 m. | manageryears = 2014–2015<br>2015–2016<br>2016–2017<br>2017–2021<br>2019<br>2022–2023<br>2024<br>2024–2025<br>2025– | managerclubs = [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>[[Al Nassr FC|Al Nassr]]<br> [[Tianjin Tianhai FC|Tianjin Quanjian]]<br> [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>{{fut|CHN|1}}<br>[[Benevento Calcio|Benevento]]<br> [[Udinese Calcio|Udinese]]<br> [[GNK Dinamo Zagreb|Dinamo Zagreb]]<br>{{fut|UZB|1}} }} '''Fabijas Kanavaras''' (g. [[1973]] m. [[rugsėjo 13]] d.) – Italijos futbolininkas, ilgametis [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] gynėjas, futbolo treneris. Iki [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m. pasaulio futbolo čempionato]] rinktinėje sužaidęs 135 rungtynes, jis tapo šio pasiekimo rekordininkas per visą rinktinės istoriją. [[2011]] m. dėl kelio problemų baigė futbolininko karjerą<ref>[http://usatoday30.usatoday.com/sports/soccer/2011-07-09-1464146458_x.htm Cannavaro retires from football on medical advice]</ref> ir tapo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]] klubo ambasadoriumi bei techniniu konsultantu.<ref>[https://web.archive.org/web/20120331083705/http://takedubai.com/index.php?option=com_content&view=article&id=239:fabio-cannavaro-starting-as-ambassador-for-dubai-based-club-al-ahli&catid=34:latest-news Fabio Cannavaro starting as ambassador for Dubai-based club Al Ahli]</ref> Nuo [[2017]] m. italas yra klubo [[Guangzhou Evergrande]] vyriausias treneris, o [[2019]] m. pradėjo vadovauti [[Kinijos vyrų futbolo rinktinė|Kinijos vyrų futbolo rinktinei]]. == Karjera == Savo profesionalaus žaidėjo karjerą pradėjo 1992 m. [[SSC Napoli|Napoli]] klube. Nuo 1995 m. žaidė [[Parma FC|Parma]], kur sužaidė 212 rungtynių. Nuo 2002 iki 2010 m. jis žaidė tokiuose Italijos klubuose kaip [[Internazionale Milano FC|Inter]], [[Juventus FC|Juventus]]. Nuo 2006 m. rungtyniavo Ispanijoje [[Real Madrid CF|Real]] klube. [[2010]] m. [[birželio 2]] d. buvo paskelbta, kad po [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionato]] italas prisijungs prie [[JAE]] futbolo klubo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]], su kuriuo pasirašė dvejų metų sutartį.<ref>http://www.uefa.com/memberassociations/association=ita/news/newsid=1494442.html</ref> Per 16 rungtynių italas pelnė du įvarčius. Po pirmo sezono JAE ekipa paskelbė nutraukianti sutartį su Fabio dėl nepateisintų vilčių. [[2011]] m. [[liepos 9]] d. baigė profesionalaus futbolininko karjerą ir tapo treneriu.<ref>http://www.goal.com/en/news/10/italy/2011/07/09/2567304/italian-legend-fabio-cannavaro-retires-from-professional</ref> == Rinktinė == 1997 m. sausio 22 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur buvo komandos kapitonas ir laimėjo pasaulio čempionų taurę. 2006 metų gruodį laimėjo FIFA Pasaulio metų žaidėjo (FIFA World Player of the Year) apdovanojimą, taip pat buvo išrinktas Europos metų futbolininku (European Footballer of the Year). Žaidėjas dalyvavo ir [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionate]], kuris vyko [[PAR]] 2010 m. Po šio čempionato, kuriame Italijos ekipa nesugebėjo pereiti į antrą etapą, italas paskelbė, kad baigia karjerą Italijos rinktinėje. == Pasiekimai == === Žaidėjo karjera === ;Parma<ref name="Fabio Cannavaro">{{cite web|url=https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|title=Fabio Cannavaro|website=[[UEFA]]|date=1 January 2011|access-date=15 April 2015|archive-date=20 March 2025|archive-url=https://web.archive.org/web/20250320055554/https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|url-status=live}}</ref><ref name="SW">{{cite web|url=https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|title=F. Cannavaro|work=Soccerway|access-date=17 January 2018|archive-date=18 January 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180118011317/https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|url-status=live}}</ref> * [[Coppa Italia]]: 1998–99, 2001–02 m. * [[Supercoppa Italiana]]: 1999 m. * [[UEFA Europos lyga]]: 1998–99 m. ;Juventus * [[Serie A]]: <s>2004–05, 2005–06 m.</s> <small>(atimti titulai)</small> ;Real Madrid * [[La Liga]]: 2006–07, 2007–08 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> * [[Supercopa de España]]: 2008 m. ;Italija U-21 * UEFA Europos U-21 čempionatas: 1994, 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> ;{{fut|ITA|1}} * [[Pasaulio futbolo čempionatas]]: {{medalis|1|Pas}} 2006 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * [[Europos futbolo čempionatas]]: {{medalis|2|Eur}} 2000 m. ;Asmeniniai * UEFA Europos U-21 čempionato „auksinis žaidėjas“: 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * FIFA metų futbolininkas: 2006 m. * [[Ballon d'Or]]: 2006 m.<ref>{{cite web|url=https://www.rsssf.org/miscellaneous/europa-poy.html|title=European Footballer of the Year ("Ballon d'Or")|first1=Rob|last1=Moore|first2=Karel|last2=Stokkermans|date=21 January 2011|website=[[RSSSF]]|access-date=22 December 2015|archive-date=16 January 2009|archive-url=https://web.archive.org/web/20090116080615/http://www.rsssf.com/miscellaneous/europa-poy.html|url-status=live}}</ref> === Trenerio karjera === ;Tianjin Quanjian<ref name="SW"/> * [[China League One]]: 2016 m. ;Guangzhou Evergrande * [[Chinese Super League]]: 2019 m. * [[Kinijos FA supertaurė]]: 2018 m.<ref>[http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml 生涯首冠！卡帅终于捅破窗户纸 拒重蹈3年前覆辙] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230410224247/http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml |date=10 April 2023 }} {{in lang|zh}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|7|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Fabio Cannavaro|no=T}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Cannavaro]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] jp9c28z4fmv3dxkoj4unlb52qjz9xuu 7897671 7897670 2026-08-07T13:06:41Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897671 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | image = [[Vaizdas:Fabio Cannavaro in Tehran's IKA Airport.jpg|200px]] | playername= Fabio Cannavaro | fullname = Fabio Cannavaro | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1973|9|13|T}} | cityofbirth = [[Neapolis]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = {{fut|UZB|1}} (vyr. treneris) | clubnumber = | height = 1,76 m | weight = 75 kg | position = [[gynėjas]] | years = 1992-1995<br />1995-2002<br />2002-2004<br /> 2004-2006 <br />2006-2009<br />2009-2010<br />2010-2011 | clubs = [[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter Milan]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Real Madrid CF|Real Madrid]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Al-Ahli Dubai|al-Ahli]] | caps(goals) = 68 (2)<br />212 (5)<br />50 (2)<br />74 (6)<br />94 (0)<br />27 (0)<br />16 (2) | nationalyears = 1997-2010 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 136 (2)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2010 m. gegužės 15 d. (EEST) | ntupdate = 2010 m. | manageryears = 2014–2015<br>2015–2016<br>2016–2017<br>2017–2021<br>2019<br>2022–2023<br>2024<br>2024–2025<br>2025– | managerclubs = [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>[[Al Nassr FC|Al Nassr]]<br> [[Tianjin Tianhai FC|Tianjin Quanjian]]<br> [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>{{fut|CHN|1}}<br>[[Benevento Calcio|Benevento]]<br> [[Udinese Calcio|Udinese]]<br> [[GNK Dinamo Zagreb|Dinamo Zagreb]]<br>{{fut|UZB|1}} }} '''Fabijas Kanavaras''' (g. [[1973]] m. [[rugsėjo 13]] d.) – Italijos futbolininkas, ilgametis [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] gynėjas, futbolo treneris. Iki [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m. pasaulio futbolo čempionato]] rinktinėje sužaidęs 135 rungtynes, jis tapo šio pasiekimo rekordininkas per visą rinktinės istoriją. [[2011]] m. dėl kelio problemų baigė futbolininko karjerą<ref>[http://usatoday30.usatoday.com/sports/soccer/2011-07-09-1464146458_x.htm Cannavaro retires from football on medical advice]</ref> ir tapo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]] klubo ambasadoriumi bei techniniu konsultantu.<ref>[https://web.archive.org/web/20120331083705/http://takedubai.com/index.php?option=com_content&view=article&id=239:fabio-cannavaro-starting-as-ambassador-for-dubai-based-club-al-ahli&catid=34:latest-news Fabio Cannavaro starting as ambassador for Dubai-based club Al Ahli]</ref> Nuo [[2017]] m. italas yra klubo [[Guangzhou Evergrande]] vyriausias treneris, o [[2019]] m. pradėjo vadovauti [[Kinijos vyrų futbolo rinktinė|Kinijos vyrų futbolo rinktinei]]. == Karjera == Savo profesionalaus žaidėjo karjerą pradėjo 1992 m. [[SSC Napoli|Napoli]] klube. Nuo 1995 m. žaidė [[Parma FC|Parma]], kur sužaidė 212 rungtynių. Nuo 2002 iki 2010 m. jis žaidė tokiuose Italijos klubuose kaip [[Internazionale Milano FC|Inter]], [[Juventus FC|Juventus]]. Nuo 2006 m. rungtyniavo Ispanijoje [[Real Madrid CF|Real]] klube. 2010 m. birželio 2 d. buvo paskelbta, kad po [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionato]] italas prisijungs prie [[JAE]] futbolo klubo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]], su kuriuo pasirašė dvejų metų sutartį.<ref>http://www.uefa.com/memberassociations/association=ita/news/newsid=1494442.html</ref> Per 16 rungtynių italas pelnė du įvarčius. Po pirmo sezono klubas paskelbė nutraukiantys sutartį nes futbolininkas nepateisintų vilčių. [[2011]] m. [[liepos 9]] d. baigė profesionalaus futbolininko karjerą ir tapo treneriu.<ref>http://www.goal.com/en/news/10/italy/2011/07/09/2567304/italian-legend-fabio-cannavaro-retires-from-professional</ref> == Rinktinė == 1997 m. sausio 22 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur buvo komandos kapitonas ir laimėjo pasaulio čempionų taurę. 2006 metų gruodį laimėjo FIFA Pasaulio metų žaidėjo (FIFA World Player of the Year) apdovanojimą, taip pat buvo išrinktas Europos metų futbolininku (European Footballer of the Year). Žaidėjas dalyvavo ir [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionate]], kuris vyko [[PAR]] 2010 m. Po šio čempionato, kuriame Italijos ekipa nesugebėjo pereiti į antrą etapą, italas paskelbė, kad baigia karjerą Italijos rinktinėje. == Pasiekimai == === Žaidėjo karjera === ;Parma<ref name="Fabio Cannavaro">{{cite web|url=https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|title=Fabio Cannavaro|website=[[UEFA]]|date=1 January 2011|access-date=15 April 2015|archive-date=20 March 2025|archive-url=https://web.archive.org/web/20250320055554/https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|url-status=live}}</ref><ref name="SW">{{cite web|url=https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|title=F. Cannavaro|work=Soccerway|access-date=17 January 2018|archive-date=18 January 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180118011317/https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|url-status=live}}</ref> * [[Coppa Italia]]: 1998–99, 2001–02 m. * [[Supercoppa Italiana]]: 1999 m. * [[UEFA Europos lyga]]: 1998–99 m. ;Juventus * [[Serie A]]: <s>2004–05, 2005–06 m.</s> <small>(atimti titulai)</small> ;Real Madrid * [[La Liga]]: 2006–07, 2007–08 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> * [[Supercopa de España]]: 2008 m. ;Italija U-21 * UEFA Europos U-21 čempionatas: 1994, 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> ;{{fut|ITA|1}} * [[Pasaulio futbolo čempionatas]]: {{medalis|1|Pas}} 2006 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * [[Europos futbolo čempionatas]]: {{medalis|2|Eur}} 2000 m. ;Asmeniniai * UEFA Europos U-21 čempionato „auksinis žaidėjas“: 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * FIFA metų futbolininkas: 2006 m. * [[Ballon d'Or]]: 2006 m.<ref>{{cite web|url=https://www.rsssf.org/miscellaneous/europa-poy.html|title=European Footballer of the Year ("Ballon d'Or")|first1=Rob|last1=Moore|first2=Karel|last2=Stokkermans|date=21 January 2011|website=[[RSSSF]]|access-date=22 December 2015|archive-date=16 January 2009|archive-url=https://web.archive.org/web/20090116080615/http://www.rsssf.com/miscellaneous/europa-poy.html|url-status=live}}</ref> === Trenerio karjera === ;Tianjin Quanjian<ref name="SW"/> * [[China League One]]: 2016 m. ;Guangzhou Evergrande * [[Chinese Super League]]: 2019 m. * [[Kinijos FA supertaurė]]: 2018 m.<ref>[http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml 生涯首冠！卡帅终于捅破窗户纸 拒重蹈3年前覆辙] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230410224247/http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml |date=10 April 2023 }} {{in lang|zh}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|7|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Fabio Cannavaro|no=T}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Cannavaro]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] f48fqrc94szc4p3n0xufsdnmxv7y8w5 7897672 7897671 2026-08-07T13:06:57Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897672 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | image = [[Vaizdas:Fabio Cannavaro in Tehran's IKA Airport.jpg|200px]] | playername= Fabio Cannavaro | fullname = Fabio Cannavaro | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1973|9|13|T}} | cityofbirth = [[Neapolis]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = {{fut|UZB|1}} (vyr. treneris) | clubnumber = | height = 1,76 m | weight = 75 kg | position = [[gynėjas]] | years = 1992-1995<br />1995-2002<br />2002-2004<br /> 2004-2006 <br />2006-2009<br />2009-2010<br />2010-2011 | clubs = [[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter Milan]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Real Madrid CF|Real Madrid]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Al-Ahli Dubai|al-Ahli]] | caps(goals) = 68 (2)<br />212 (5)<br />50 (2)<br />74 (6)<br />94 (0)<br />27 (0)<br />16 (2) | nationalyears = 1997-2010 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 136 (2)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2010 m. gegužės 15 d. (EEST) | ntupdate = 2010 m. | manageryears = 2014–2015<br>2015–2016<br>2016–2017<br>2017–2021<br>2019<br>2022–2023<br>2024<br>2024–2025<br>2025– | managerclubs = [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>[[Al Nassr FC|Al Nassr]]<br> [[Tianjin Tianhai FC|Tianjin Quanjian]]<br> [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>{{fut|CHN|1}}<br>[[Benevento Calcio|Benevento]]<br> [[Udinese Calcio|Udinese]]<br> [[GNK Dinamo Zagreb|Dinamo Zagreb]]<br>{{fut|UZB|1}} }} '''Fabijas Kanavaras''' (g. [[1973]] m. [[rugsėjo 13]] d.) – Italijos futbolininkas, ilgametis [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] gynėjas, futbolo treneris. Iki [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m. pasaulio futbolo čempionato]] rinktinėje sužaidęs 135 rungtynes, jis tapo šio pasiekimo rekordininkas per visą rinktinės istoriją. [[2011]] m. dėl kelio problemų baigė futbolininko karjerą<ref>[http://usatoday30.usatoday.com/sports/soccer/2011-07-09-1464146458_x.htm Cannavaro retires from football on medical advice]</ref> ir tapo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]] klubo ambasadoriumi bei techniniu konsultantu.<ref>[https://web.archive.org/web/20120331083705/http://takedubai.com/index.php?option=com_content&view=article&id=239:fabio-cannavaro-starting-as-ambassador-for-dubai-based-club-al-ahli&catid=34:latest-news Fabio Cannavaro starting as ambassador for Dubai-based club Al Ahli]</ref> Nuo [[2017]] m. italas yra klubo [[Guangzhou Evergrande]] vyriausias treneris, o [[2019]] m. pradėjo vadovauti [[Kinijos vyrų futbolo rinktinė|Kinijos vyrų futbolo rinktinei]]. == Karjera == Savo profesionalaus žaidėjo karjerą pradėjo 1992 m. [[SSC Napoli|Napoli]] klube. Nuo 1995 m. žaidė [[Parma FC|Parma]], kur sužaidė 212 rungtynių. Nuo 2002 iki 2010 m. jis žaidė tokiuose Italijos klubuose kaip [[Internazionale Milano FC|Inter]], [[Juventus FC|Juventus]]. Nuo 2006 m. rungtyniavo Ispanijoje [[Real Madrid CF|Real]] klube. 2010 m. birželio 2 d. buvo paskelbta, kad po [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionato]] italas prisijungs prie [[JAE]] futbolo klubo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]], su kuriuo pasirašė dvejų metų sutartį.<ref>http://www.uefa.com/memberassociations/association=ita/news/newsid=1494442.html</ref> Per 16 rungtynių italas pelnė du įvarčius. Po pirmo sezono klubas paskelbė nutraukiantys sutartį nes futbolininkas nepateisintų vilčių. 2011 m. liepos 9 d. baigė profesionalaus futbolininko karjerą ir tapo treneriu.<ref>http://www.goal.com/en/news/10/italy/2011/07/09/2567304/italian-legend-fabio-cannavaro-retires-from-professional</ref> == Rinktinė == 1997 m. sausio 22 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur buvo komandos kapitonas ir laimėjo pasaulio čempionų taurę. 2006 metų gruodį laimėjo FIFA Pasaulio metų žaidėjo (FIFA World Player of the Year) apdovanojimą, taip pat buvo išrinktas Europos metų futbolininku (European Footballer of the Year). Žaidėjas dalyvavo ir [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionate]], kuris vyko [[PAR]] 2010 m. Po šio čempionato, kuriame Italijos ekipa nesugebėjo pereiti į antrą etapą, italas paskelbė, kad baigia karjerą Italijos rinktinėje. == Pasiekimai == === Žaidėjo karjera === ;Parma<ref name="Fabio Cannavaro">{{cite web|url=https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|title=Fabio Cannavaro|website=[[UEFA]]|date=1 January 2011|access-date=15 April 2015|archive-date=20 March 2025|archive-url=https://web.archive.org/web/20250320055554/https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|url-status=live}}</ref><ref name="SW">{{cite web|url=https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|title=F. Cannavaro|work=Soccerway|access-date=17 January 2018|archive-date=18 January 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180118011317/https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|url-status=live}}</ref> * [[Coppa Italia]]: 1998–99, 2001–02 m. * [[Supercoppa Italiana]]: 1999 m. * [[UEFA Europos lyga]]: 1998–99 m. ;Juventus * [[Serie A]]: <s>2004–05, 2005–06 m.</s> <small>(atimti titulai)</small> ;Real Madrid * [[La Liga]]: 2006–07, 2007–08 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> * [[Supercopa de España]]: 2008 m. ;Italija U-21 * UEFA Europos U-21 čempionatas: 1994, 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> ;{{fut|ITA|1}} * [[Pasaulio futbolo čempionatas]]: {{medalis|1|Pas}} 2006 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * [[Europos futbolo čempionatas]]: {{medalis|2|Eur}} 2000 m. ;Asmeniniai * UEFA Europos U-21 čempionato „auksinis žaidėjas“: 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * FIFA metų futbolininkas: 2006 m. * [[Ballon d'Or]]: 2006 m.<ref>{{cite web|url=https://www.rsssf.org/miscellaneous/europa-poy.html|title=European Footballer of the Year ("Ballon d'Or")|first1=Rob|last1=Moore|first2=Karel|last2=Stokkermans|date=21 January 2011|website=[[RSSSF]]|access-date=22 December 2015|archive-date=16 January 2009|archive-url=https://web.archive.org/web/20090116080615/http://www.rsssf.com/miscellaneous/europa-poy.html|url-status=live}}</ref> === Trenerio karjera === ;Tianjin Quanjian<ref name="SW"/> * [[China League One]]: 2016 m. ;Guangzhou Evergrande * [[Chinese Super League]]: 2019 m. * [[Kinijos FA supertaurė]]: 2018 m.<ref>[http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml 生涯首冠！卡帅终于捅破窗户纸 拒重蹈3年前覆辙] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230410224247/http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml |date=10 April 2023 }} {{in lang|zh}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|7|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Fabio Cannavaro|no=T}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Cannavaro]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] dmkbm5mf8f4drdjxjaczsg7dzh0wssl 7897674 7897672 2026-08-07T13:07:06Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897674 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | image = [[Vaizdas:Fabio Cannavaro in Tehran's IKA Airport.jpg|200px]] | playername= Fabio Cannavaro | fullname = Fabio Cannavaro | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1973|9|13|T}} | cityofbirth = [[Neapolis]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = {{fut|UZB|1}} (vyr. treneris) | clubnumber = | height = 1,76 m | weight = 75 kg | position = [[gynėjas]] | years = 1992-1995<br />1995-2002<br />2002-2004<br /> 2004-2006 <br />2006-2009<br />2009-2010<br />2010-2011 | clubs = [[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter Milan]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Real Madrid CF|Real Madrid]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Al-Ahli Dubai|al-Ahli]] | caps(goals) = 68 (2)<br />212 (5)<br />50 (2)<br />74 (6)<br />94 (0)<br />27 (0)<br />16 (2) | nationalyears = 1997-2010 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 136 (2)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2010 m. gegužės 15 d. (EEST) | ntupdate = 2010 m. | manageryears = 2014–2015<br>2015–2016<br>2016–2017<br>2017–2021<br>2019<br>2022–2023<br>2024<br>2024–2025<br>2025– | managerclubs = [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>[[Al Nassr FC|Al Nassr]]<br> [[Tianjin Tianhai FC|Tianjin Quanjian]]<br> [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>{{fut|CHN|1}}<br>[[Benevento Calcio|Benevento]]<br> [[Udinese Calcio|Udinese]]<br> [[GNK Dinamo Zagreb|Dinamo Zagreb]]<br>{{fut|UZB|1}} }} '''Fabijas Kanavaras''' (g. [[1973]] m. [[rugsėjo 13]] d.) – Italijos futbolininkas, ilgametis [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] gynėjas, futbolo treneris. Iki [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m. pasaulio futbolo čempionato]] rinktinėje sužaidęs 135 rungtynes, jis tapo šio pasiekimo rekordininkas per visą rinktinės istoriją. [[2011]] m. dėl kelio problemų baigė futbolininko karjerą<ref>[http://usatoday30.usatoday.com/sports/soccer/2011-07-09-1464146458_x.htm Cannavaro retires from football on medical advice]</ref> ir tapo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]] klubo ambasadoriumi bei techniniu konsultantu.<ref>[https://web.archive.org/web/20120331083705/http://takedubai.com/index.php?option=com_content&view=article&id=239:fabio-cannavaro-starting-as-ambassador-for-dubai-based-club-al-ahli&catid=34:latest-news Fabio Cannavaro starting as ambassador for Dubai-based club Al Ahli]</ref> Nuo [[2017]] m. italas yra klubo [[Guangzhou Evergrande]] vyriausias treneris, o [[2019]] m. pradėjo vadovauti [[Kinijos vyrų futbolo rinktinė|Kinijos vyrų futbolo rinktinei]]. == Karjera == Savo profesionalaus žaidėjo karjerą pradėjo 1992 m. [[SSC Napoli|Napoli]] klube. Nuo 1995 m. žaidė [[Parma FC|Parma]], kur sužaidė 212 rungtynių. Nuo 2002 iki 2010 m. jis žaidė tokiuose Italijos klubuose kaip [[Internazionale Milano FC|Inter]], [[Juventus FC|Juventus]]. Nuo 2006 m. rungtyniavo Ispanijoje [[Real Madrid CF|Real]] klube. 2010 m. birželio 2 d. buvo paskelbta, kad po [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionato]] italas prisijungs prie [[JAE]] futbolo klubo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]], su kuriuo pasirašė dvejų metų sutartį.<ref>http://www.uefa.com/memberassociations/association=ita/news/newsid=1494442.html</ref> Per 16 rungtynių italas pelnė du įvarčius. Po pirmo sezono klubas paskelbė nutraukiantys sutartį nes futbolininkas nepateisintų vilčių. 2011 m. liepos 9 d. baigė profesionalaus futbolininko karjerą ir tapo treneriu. == Rinktinė == 1997 m. sausio 22 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur buvo komandos kapitonas ir laimėjo pasaulio čempionų taurę. 2006 metų gruodį laimėjo FIFA Pasaulio metų žaidėjo (FIFA World Player of the Year) apdovanojimą, taip pat buvo išrinktas Europos metų futbolininku (European Footballer of the Year). Žaidėjas dalyvavo ir [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionate]], kuris vyko [[PAR]] 2010 m. Po šio čempionato, kuriame Italijos ekipa nesugebėjo pereiti į antrą etapą, italas paskelbė, kad baigia karjerą Italijos rinktinėje. == Pasiekimai == === Žaidėjo karjera === ;Parma<ref name="Fabio Cannavaro">{{cite web|url=https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|title=Fabio Cannavaro|website=[[UEFA]]|date=1 January 2011|access-date=15 April 2015|archive-date=20 March 2025|archive-url=https://web.archive.org/web/20250320055554/https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|url-status=live}}</ref><ref name="SW">{{cite web|url=https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|title=F. Cannavaro|work=Soccerway|access-date=17 January 2018|archive-date=18 January 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180118011317/https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|url-status=live}}</ref> * [[Coppa Italia]]: 1998–99, 2001–02 m. * [[Supercoppa Italiana]]: 1999 m. * [[UEFA Europos lyga]]: 1998–99 m. ;Juventus * [[Serie A]]: <s>2004–05, 2005–06 m.</s> <small>(atimti titulai)</small> ;Real Madrid * [[La Liga]]: 2006–07, 2007–08 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> * [[Supercopa de España]]: 2008 m. ;Italija U-21 * UEFA Europos U-21 čempionatas: 1994, 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> ;{{fut|ITA|1}} * [[Pasaulio futbolo čempionatas]]: {{medalis|1|Pas}} 2006 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * [[Europos futbolo čempionatas]]: {{medalis|2|Eur}} 2000 m. ;Asmeniniai * UEFA Europos U-21 čempionato „auksinis žaidėjas“: 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * FIFA metų futbolininkas: 2006 m. * [[Ballon d'Or]]: 2006 m.<ref>{{cite web|url=https://www.rsssf.org/miscellaneous/europa-poy.html|title=European Footballer of the Year ("Ballon d'Or")|first1=Rob|last1=Moore|first2=Karel|last2=Stokkermans|date=21 January 2011|website=[[RSSSF]]|access-date=22 December 2015|archive-date=16 January 2009|archive-url=https://web.archive.org/web/20090116080615/http://www.rsssf.com/miscellaneous/europa-poy.html|url-status=live}}</ref> === Trenerio karjera === ;Tianjin Quanjian<ref name="SW"/> * [[China League One]]: 2016 m. ;Guangzhou Evergrande * [[Chinese Super League]]: 2019 m. * [[Kinijos FA supertaurė]]: 2018 m.<ref>[http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml 生涯首冠！卡帅终于捅破窗户纸 拒重蹈3年前覆辙] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230410224247/http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml |date=10 April 2023 }} {{in lang|zh}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|7|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Fabio Cannavaro|no=T}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Cannavaro]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] 9kjs6catrhqkhyygaozkh2sbbe9asur 7897675 7897674 2026-08-07T13:07:34Z Makenzis 46558 7897675 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | image = [[Vaizdas:Fabio Cannavaro in Tehran's IKA Airport.jpg|200px]] | playername= Fabio Cannavaro | fullname = Fabio Cannavaro | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1973|9|13|T}} | cityofbirth = [[Neapolis]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = {{fut|UZB|1}} (vyr. treneris) | clubnumber = | height = 1,76 m | weight = 75 kg | position = [[gynėjas]] | years = 1992–1995<br />1995–2002<br />2002–2004<br /> 2004–2006 <br />2006–2009<br />2009–2010<br />2010–2011 | clubs = [[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter Milan]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Real Madrid CF|Real Madrid]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Al-Ahli Dubai|al-Ahli]] | caps(goals) = 68 (2)<br />212 (5)<br />50 (2)<br />74 (6)<br />94 (0)<br />27 (0)<br />16 (2) | nationalyears = 1997-2010 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 136 (2)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2010 m. gegužės 15 d. (EEST) | ntupdate = 2010 m. | manageryears = 2014–2015<br>2015–2016<br>2016–2017<br>2017–2021<br>2019<br>2022–2023<br>2024<br>2024–2025<br>2025– | managerclubs = [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>[[Al Nassr FC|Al Nassr]]<br> [[Tianjin Tianhai FC|Tianjin Quanjian]]<br> [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>{{fut|CHN|1}}<br>[[Benevento Calcio|Benevento]]<br> [[Udinese Calcio|Udinese]]<br> [[GNK Dinamo Zagreb|Dinamo Zagreb]]<br>{{fut|UZB|1}} }} '''Fabijas Kanavaras''' (g. [[1973]] m. [[rugsėjo 13]] d.) – Italijos futbolininkas, ilgametis [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] gynėjas, futbolo treneris. Iki [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m. pasaulio futbolo čempionato]] rinktinėje sužaidęs 135 rungtynes, jis tapo šio pasiekimo rekordininkas per visą rinktinės istoriją. [[2011]] m. dėl kelio problemų baigė futbolininko karjerą<ref>[http://usatoday30.usatoday.com/sports/soccer/2011-07-09-1464146458_x.htm Cannavaro retires from football on medical advice]</ref> ir tapo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]] klubo ambasadoriumi bei techniniu konsultantu.<ref>[https://web.archive.org/web/20120331083705/http://takedubai.com/index.php?option=com_content&view=article&id=239:fabio-cannavaro-starting-as-ambassador-for-dubai-based-club-al-ahli&catid=34:latest-news Fabio Cannavaro starting as ambassador for Dubai-based club Al Ahli]</ref> Nuo [[2017]] m. italas yra klubo [[Guangzhou Evergrande]] vyriausias treneris, o [[2019]] m. pradėjo vadovauti [[Kinijos vyrų futbolo rinktinė|Kinijos vyrų futbolo rinktinei]]. == Karjera == Savo profesionalaus žaidėjo karjerą pradėjo 1992 m. [[SSC Napoli|Napoli]] klube. Nuo 1995 m. žaidė [[Parma FC|Parma]], kur sužaidė 212 rungtynių. Nuo 2002 iki 2010 m. jis žaidė tokiuose Italijos klubuose kaip [[Internazionale Milano FC|Inter]], [[Juventus FC|Juventus]]. Nuo 2006 m. rungtyniavo Ispanijoje [[Real Madrid CF|Real]] klube. 2010 m. birželio 2 d. buvo paskelbta, kad po [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionato]] italas prisijungs prie [[JAE]] futbolo klubo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]], su kuriuo pasirašė dvejų metų sutartį.<ref>http://www.uefa.com/memberassociations/association=ita/news/newsid=1494442.html</ref> Per 16 rungtynių italas pelnė du įvarčius. Po pirmo sezono klubas paskelbė nutraukiantys sutartį nes futbolininkas nepateisintų vilčių. 2011 m. liepos 9 d. baigė profesionalaus futbolininko karjerą ir tapo treneriu. == Rinktinė == 1997 m. sausio 22 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur buvo komandos kapitonas ir laimėjo pasaulio čempionų taurę. 2006 metų gruodį laimėjo FIFA Pasaulio metų žaidėjo (FIFA World Player of the Year) apdovanojimą, taip pat buvo išrinktas Europos metų futbolininku (European Footballer of the Year). Žaidėjas dalyvavo ir [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionate]], kuris vyko [[PAR]] 2010 m. Po šio čempionato, kuriame Italijos ekipa nesugebėjo pereiti į antrą etapą, italas paskelbė, kad baigia karjerą Italijos rinktinėje. == Pasiekimai == === Žaidėjo karjera === ;Parma<ref name="Fabio Cannavaro">{{cite web|url=https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|title=Fabio Cannavaro|website=[[UEFA]]|date=1 January 2011|access-date=15 April 2015|archive-date=20 March 2025|archive-url=https://web.archive.org/web/20250320055554/https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|url-status=live}}</ref><ref name="SW">{{cite web|url=https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|title=F. Cannavaro|work=Soccerway|access-date=17 January 2018|archive-date=18 January 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180118011317/https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|url-status=live}}</ref> * [[Coppa Italia]]: 1998–99, 2001–02 m. * [[Supercoppa Italiana]]: 1999 m. * [[UEFA Europos lyga]]: 1998–99 m. ;Juventus * [[Serie A]]: <s>2004–05, 2005–06 m.</s> <small>(atimti titulai)</small> ;Real Madrid * [[La Liga]]: 2006–07, 2007–08 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> * [[Supercopa de España]]: 2008 m. ;Italija U-21 * UEFA Europos U-21 čempionatas: 1994, 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> ;{{fut|ITA|1}} * [[Pasaulio futbolo čempionatas]]: {{medalis|1|Pas}} 2006 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * [[Europos futbolo čempionatas]]: {{medalis|2|Eur}} 2000 m. ;Asmeniniai * UEFA Europos U-21 čempionato „auksinis žaidėjas“: 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * FIFA metų futbolininkas: 2006 m. * [[Ballon d'Or]]: 2006 m.<ref>{{cite web|url=https://www.rsssf.org/miscellaneous/europa-poy.html|title=European Footballer of the Year ("Ballon d'Or")|first1=Rob|last1=Moore|first2=Karel|last2=Stokkermans|date=21 January 2011|website=[[RSSSF]]|access-date=22 December 2015|archive-date=16 January 2009|archive-url=https://web.archive.org/web/20090116080615/http://www.rsssf.com/miscellaneous/europa-poy.html|url-status=live}}</ref> === Trenerio karjera === ;Tianjin Quanjian<ref name="SW"/> * [[China League One]]: 2016 m. ;Guangzhou Evergrande * [[Chinese Super League]]: 2019 m. * [[Kinijos FA supertaurė]]: 2018 m.<ref>[http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml 生涯首冠！卡帅终于捅破窗户纸 拒重蹈3年前覆辙] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230410224247/http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml |date=10 April 2023 }} {{in lang|zh}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|7|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Fabio Cannavaro|no=T}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Cannavaro]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] 38814ncci6xohh9mljxf3tu4e7m0mgf 7897676 7897675 2026-08-07T13:07:52Z Makenzis 46558 7897676 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | image = [[Vaizdas:Fabio Cannavaro in Tehran's IKA Airport.jpg|200px]] | playername= Fabio Cannavaro | fullname = Fabio Cannavaro | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1973|9|13|T}} | cityofbirth = [[Neapolis]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = {{fut|UZB|1}} (vyr. treneris) | clubnumber = | height = 1,76 m | weight = 75 kg | position = [[gynėjas]] | years = 1992–1995<br />1995–2002<br />2002–2004<br /> 2004–2006 <br />2006–2009<br />2009–2010<br />2010–2011 | clubs = [[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter Milan]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Real Madrid CF|Real Madrid]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Al-Ahli Dubai|al-Ahli]] | caps(goals) = 68 (2)<br />212 (5)<br />50 (2)<br />74 (6)<br />94 (0)<br />27 (0)<br />16 (2) | nationalyears = 1997–2010 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 136 (2)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = | manageryears = 2014–2015<br>2015–2016<br>2016–2017<br>2017–2021<br>2019<br>2022–2023<br>2024<br>2024–2025<br>2025– | managerclubs = [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>[[Al Nassr FC|Al Nassr]]<br> [[Tianjin Tianhai FC|Tianjin Quanjian]]<br> [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>{{fut|CHN|1}}<br>[[Benevento Calcio|Benevento]]<br> [[Udinese Calcio|Udinese]]<br> [[GNK Dinamo Zagreb|Dinamo Zagreb]]<br>{{fut|UZB|1}} }} '''Fabijas Kanavaras''' (g. [[1973]] m. [[rugsėjo 13]] d.) – Italijos futbolininkas, ilgametis [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] gynėjas, futbolo treneris. Iki [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m. pasaulio futbolo čempionato]] rinktinėje sužaidęs 135 rungtynes, jis tapo šio pasiekimo rekordininkas per visą rinktinės istoriją. [[2011]] m. dėl kelio problemų baigė futbolininko karjerą<ref>[http://usatoday30.usatoday.com/sports/soccer/2011-07-09-1464146458_x.htm Cannavaro retires from football on medical advice]</ref> ir tapo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]] klubo ambasadoriumi bei techniniu konsultantu.<ref>[https://web.archive.org/web/20120331083705/http://takedubai.com/index.php?option=com_content&view=article&id=239:fabio-cannavaro-starting-as-ambassador-for-dubai-based-club-al-ahli&catid=34:latest-news Fabio Cannavaro starting as ambassador for Dubai-based club Al Ahli]</ref> Nuo [[2017]] m. italas yra klubo [[Guangzhou Evergrande]] vyriausias treneris, o [[2019]] m. pradėjo vadovauti [[Kinijos vyrų futbolo rinktinė|Kinijos vyrų futbolo rinktinei]]. == Karjera == Savo profesionalaus žaidėjo karjerą pradėjo 1992 m. [[SSC Napoli|Napoli]] klube. Nuo 1995 m. žaidė [[Parma FC|Parma]], kur sužaidė 212 rungtynių. Nuo 2002 iki 2010 m. jis žaidė tokiuose Italijos klubuose kaip [[Internazionale Milano FC|Inter]], [[Juventus FC|Juventus]]. Nuo 2006 m. rungtyniavo Ispanijoje [[Real Madrid CF|Real]] klube. 2010 m. birželio 2 d. buvo paskelbta, kad po [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionato]] italas prisijungs prie [[JAE]] futbolo klubo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]], su kuriuo pasirašė dvejų metų sutartį.<ref>http://www.uefa.com/memberassociations/association=ita/news/newsid=1494442.html</ref> Per 16 rungtynių italas pelnė du įvarčius. Po pirmo sezono klubas paskelbė nutraukiantys sutartį nes futbolininkas nepateisintų vilčių. 2011 m. liepos 9 d. baigė profesionalaus futbolininko karjerą ir tapo treneriu. == Rinktinė == 1997 m. sausio 22 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur buvo komandos kapitonas ir laimėjo pasaulio čempionų taurę. 2006 metų gruodį laimėjo FIFA Pasaulio metų žaidėjo (FIFA World Player of the Year) apdovanojimą, taip pat buvo išrinktas Europos metų futbolininku (European Footballer of the Year). Žaidėjas dalyvavo ir [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionate]], kuris vyko [[PAR]] 2010 m. Po šio čempionato, kuriame Italijos ekipa nesugebėjo pereiti į antrą etapą, italas paskelbė, kad baigia karjerą Italijos rinktinėje. == Pasiekimai == === Žaidėjo karjera === ;Parma<ref name="Fabio Cannavaro">{{cite web|url=https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|title=Fabio Cannavaro|website=[[UEFA]]|date=1 January 2011|access-date=15 April 2015|archive-date=20 March 2025|archive-url=https://web.archive.org/web/20250320055554/https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|url-status=live}}</ref><ref name="SW">{{cite web|url=https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|title=F. Cannavaro|work=Soccerway|access-date=17 January 2018|archive-date=18 January 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180118011317/https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|url-status=live}}</ref> * [[Coppa Italia]]: 1998–99, 2001–02 m. * [[Supercoppa Italiana]]: 1999 m. * [[UEFA Europos lyga]]: 1998–99 m. ;Juventus * [[Serie A]]: <s>2004–05, 2005–06 m.</s> <small>(atimti titulai)</small> ;Real Madrid * [[La Liga]]: 2006–07, 2007–08 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> * [[Supercopa de España]]: 2008 m. ;Italija U-21 * UEFA Europos U-21 čempionatas: 1994, 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> ;{{fut|ITA|1}} * [[Pasaulio futbolo čempionatas]]: {{medalis|1|Pas}} 2006 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * [[Europos futbolo čempionatas]]: {{medalis|2|Eur}} 2000 m. ;Asmeniniai * UEFA Europos U-21 čempionato „auksinis žaidėjas“: 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * FIFA metų futbolininkas: 2006 m. * [[Ballon d'Or]]: 2006 m.<ref>{{cite web|url=https://www.rsssf.org/miscellaneous/europa-poy.html|title=European Footballer of the Year ("Ballon d'Or")|first1=Rob|last1=Moore|first2=Karel|last2=Stokkermans|date=21 January 2011|website=[[RSSSF]]|access-date=22 December 2015|archive-date=16 January 2009|archive-url=https://web.archive.org/web/20090116080615/http://www.rsssf.com/miscellaneous/europa-poy.html|url-status=live}}</ref> === Trenerio karjera === ;Tianjin Quanjian<ref name="SW"/> * [[China League One]]: 2016 m. ;Guangzhou Evergrande * [[Chinese Super League]]: 2019 m. * [[Kinijos FA supertaurė]]: 2018 m.<ref>[http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml 生涯首冠！卡帅终于捅破窗户纸 拒重蹈3年前覆辙] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230410224247/http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml |date=10 April 2023 }} {{in lang|zh}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|7|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Fabio Cannavaro|no=T}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Cannavaro]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] 4fwrp4q3aorzee7nje1me59zhv5zfof 7897677 7897676 2026-08-07T13:08:08Z Makenzis 46558 7897677 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | image = [[Vaizdas:Fabio Cannavaro in Tehran's IKA Airport.jpg|200px]] | playername= Fabio Cannavaro | fullname = Fabio Cannavaro | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1973|9|13|T}} | cityofbirth = [[Neapolis]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = {{fut|UZB|1}} (vyr. treneris) | clubnumber = | height = 1,76 m | weight = 75 kg | position = [[gynėjas]] | years = 1992–1995<br />1995–2002<br />2002–2004<br /> 2004–2006 <br />2006–2009<br />2009–2010<br />2010–2011 | clubs = [[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter Milan]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Real Madrid CF|Real Madrid]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Al-Ahli Dubai|al-Ahli]] | caps(goals) = 68 (2)<br />212 (5)<br />50 (2)<br />74 (6)<br />94 (0)<br />27 (0)<br />16 (2) | nationalyears = 1997–2010 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 136 (2)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = | manageryears = 2014–2015<br>2015–2016<br>2016–2017<br>2017–2021<br>2019<br>2022–2023<br>2024<br>2024–2025<br>2025– | managerclubs = [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>[[Al Nassr FC|Al Nassr]]<br> [[Tianjin Tianhai FC|Tianjin Quanjian]]<br> [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>{{fut|CHN|1}}<br>[[Benevento Calcio|Benevento]]<br> [[Udinese Calcio|Udinese]]<br> [[GNK Dinamo Zagreb|Dinamo Zagreb]]<br>{{fut|UZB|1}} }} '''Fabijas Kanavaras''' (g. [[1973]] m. [[rugsėjo 13]] d.) – Italijos futbolininkas, ilgametis [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] gynėjas, futbolo treneris. Iki [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m. pasaulio futbolo čempionato]] rinktinėje sužaidęs 135 rungtynes, jis tapo šio pasiekimo rekordininkas per visą rinktinės istoriją. 2011 m. dėl kelio problemų baigė futbolininko karjerą<ref>[http://usatoday30.usatoday.com/sports/soccer/2011-07-09-1464146458_x.htm Cannavaro retires from football on medical advice]</ref> ir tapo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]] klubo ambasadoriumi bei techniniu konsultantu.<ref>[https://web.archive.org/web/20120331083705/http://takedubai.com/index.php?option=com_content&view=article&id=239:fabio-cannavaro-starting-as-ambassador-for-dubai-based-club-al-ahli&catid=34:latest-news Fabio Cannavaro starting as ambassador for Dubai-based club Al Ahli]</ref> Nuo 2017 m. italas yra klubo [[Guangzhou Evergrande]] vyriausias treneris, o [[2019]] m. pradėjo vadovauti [[Kinijos vyrų futbolo rinktinė|Kinijos vyrų futbolo rinktinei]]. == Karjera == Savo profesionalaus žaidėjo karjerą pradėjo 1992 m. [[SSC Napoli|Napoli]] klube. Nuo 1995 m. žaidė [[Parma FC|Parma]], kur sužaidė 212 rungtynių. Nuo 2002 iki 2010 m. jis žaidė tokiuose Italijos klubuose kaip [[Internazionale Milano FC|Inter]], [[Juventus FC|Juventus]]. Nuo 2006 m. rungtyniavo Ispanijoje [[Real Madrid CF|Real]] klube. 2010 m. birželio 2 d. buvo paskelbta, kad po [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionato]] italas prisijungs prie [[JAE]] futbolo klubo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]], su kuriuo pasirašė dvejų metų sutartį.<ref>http://www.uefa.com/memberassociations/association=ita/news/newsid=1494442.html</ref> Per 16 rungtynių italas pelnė du įvarčius. Po pirmo sezono klubas paskelbė nutraukiantys sutartį nes futbolininkas nepateisintų vilčių. 2011 m. liepos 9 d. baigė profesionalaus futbolininko karjerą ir tapo treneriu. == Rinktinė == 1997 m. sausio 22 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur buvo komandos kapitonas ir laimėjo pasaulio čempionų taurę. 2006 metų gruodį laimėjo FIFA Pasaulio metų žaidėjo (FIFA World Player of the Year) apdovanojimą, taip pat buvo išrinktas Europos metų futbolininku (European Footballer of the Year). Žaidėjas dalyvavo ir [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionate]], kuris vyko [[PAR]] 2010 m. Po šio čempionato, kuriame Italijos ekipa nesugebėjo pereiti į antrą etapą, italas paskelbė, kad baigia karjerą Italijos rinktinėje. == Pasiekimai == === Žaidėjo karjera === ;Parma<ref name="Fabio Cannavaro">{{cite web|url=https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|title=Fabio Cannavaro|website=[[UEFA]]|date=1 January 2011|access-date=15 April 2015|archive-date=20 March 2025|archive-url=https://web.archive.org/web/20250320055554/https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|url-status=live}}</ref><ref name="SW">{{cite web|url=https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|title=F. Cannavaro|work=Soccerway|access-date=17 January 2018|archive-date=18 January 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180118011317/https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|url-status=live}}</ref> * [[Coppa Italia]]: 1998–99, 2001–02 m. * [[Supercoppa Italiana]]: 1999 m. * [[UEFA Europos lyga]]: 1998–99 m. ;Juventus * [[Serie A]]: <s>2004–05, 2005–06 m.</s> <small>(atimti titulai)</small> ;Real Madrid * [[La Liga]]: 2006–07, 2007–08 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> * [[Supercopa de España]]: 2008 m. ;Italija U-21 * UEFA Europos U-21 čempionatas: 1994, 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> ;{{fut|ITA|1}} * [[Pasaulio futbolo čempionatas]]: {{medalis|1|Pas}} 2006 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * [[Europos futbolo čempionatas]]: {{medalis|2|Eur}} 2000 m. ;Asmeniniai * UEFA Europos U-21 čempionato „auksinis žaidėjas“: 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * FIFA metų futbolininkas: 2006 m. * [[Ballon d'Or]]: 2006 m.<ref>{{cite web|url=https://www.rsssf.org/miscellaneous/europa-poy.html|title=European Footballer of the Year ("Ballon d'Or")|first1=Rob|last1=Moore|first2=Karel|last2=Stokkermans|date=21 January 2011|website=[[RSSSF]]|access-date=22 December 2015|archive-date=16 January 2009|archive-url=https://web.archive.org/web/20090116080615/http://www.rsssf.com/miscellaneous/europa-poy.html|url-status=live}}</ref> === Trenerio karjera === ;Tianjin Quanjian<ref name="SW"/> * [[China League One]]: 2016 m. ;Guangzhou Evergrande * [[Chinese Super League]]: 2019 m. * [[Kinijos FA supertaurė]]: 2018 m.<ref>[http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml 生涯首冠！卡帅终于捅破窗户纸 拒重蹈3年前覆辙] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230410224247/http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml |date=10 April 2023 }} {{in lang|zh}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|7|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Fabio Cannavaro|no=T}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Cannavaro]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] rob1jix7om69wo2bmly4sfidc2slbww 7897678 7897677 2026-08-07T13:08:54Z Makenzis 46558 Nuo 2017 m. italas yra klubo //// YRA... 7897678 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | image = [[Vaizdas:Fabio Cannavaro in Tehran's IKA Airport.jpg|200px]] | playername= Fabio Cannavaro | fullname = Fabio Cannavaro | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1973|9|13|T}} | cityofbirth = [[Neapolis]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = {{fut|UZB|1}} (vyr. treneris) | clubnumber = | height = 1,76 m | weight = 75 kg | position = [[gynėjas]] | years = 1992–1995<br />1995–2002<br />2002–2004<br /> 2004–2006 <br />2006–2009<br />2009–2010<br />2010–2011 | clubs = [[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter Milan]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Real Madrid CF|Real Madrid]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Al-Ahli Dubai|al-Ahli]] | caps(goals) = 68 (2)<br />212 (5)<br />50 (2)<br />74 (6)<br />94 (0)<br />27 (0)<br />16 (2) | nationalyears = 1997–2010 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 136 (2)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = | manageryears = 2014–2015<br>2015–2016<br>2016–2017<br>2017–2021<br>2019<br>2022–2023<br>2024<br>2024–2025<br>2025– | managerclubs = [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>[[Al Nassr FC|Al Nassr]]<br> [[Tianjin Tianhai FC|Tianjin Quanjian]]<br> [[Guangzhou FC|Guangzhou Evergrande]]<br>{{fut|CHN|1}}<br>[[Benevento Calcio|Benevento]]<br> [[Udinese Calcio|Udinese]]<br> [[GNK Dinamo Zagreb|Dinamo Zagreb]]<br>{{fut|UZB|1}} }} '''Fabijas Kanavaras''' (g. [[1973]] m. [[rugsėjo 13]] d.) – Italijos futbolininkas, ilgametis [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] gynėjas, futbolo treneris. Iki [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m. pasaulio futbolo čempionato]] rinktinėje sužaidęs 135 rungtynes, jis tapo šio pasiekimo rekordininkas per visą rinktinės istoriją. 2011 m. dėl kelio problemų baigė futbolininko karjerą<ref>[http://usatoday30.usatoday.com/sports/soccer/2011-07-09-1464146458_x.htm Cannavaro retires from football on medical advice]</ref> ir tapo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]] klubo ambasadoriumi bei techniniu konsultantu.<ref>[https://web.archive.org/web/20120331083705/http://takedubai.com/index.php?option=com_content&view=article&id=239:fabio-cannavaro-starting-as-ambassador-for-dubai-based-club-al-ahli&catid=34:latest-news Fabio Cannavaro starting as ambassador for Dubai-based club Al Ahli]</ref> Nuo 2017 m. dirbo [[Guangzhou Evergrande]] vyr. treneriu, o 2019 m. pradėjo vadovauti [[Kinijos vyrų futbolo rinktinė|Kinijos vyrų futbolo rinktinei]]. == Karjera == Savo profesionalaus žaidėjo karjerą pradėjo 1992 m. [[SSC Napoli|Napoli]] klube. Nuo 1995 m. žaidė [[Parma FC|Parma]], kur sužaidė 212 rungtynių. Nuo 2002 iki 2010 m. jis žaidė tokiuose Italijos klubuose kaip [[Internazionale Milano FC|Inter]], [[Juventus FC|Juventus]]. Nuo 2006 m. rungtyniavo Ispanijoje [[Real Madrid CF|Real]] klube. 2010 m. birželio 2 d. buvo paskelbta, kad po [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionato]] italas prisijungs prie [[JAE]] futbolo klubo [[Al-Ahli Dubai|Al-Ahli]], su kuriuo pasirašė dvejų metų sutartį.<ref>http://www.uefa.com/memberassociations/association=ita/news/newsid=1494442.html</ref> Per 16 rungtynių italas pelnė du įvarčius. Po pirmo sezono klubas paskelbė nutraukiantys sutartį nes futbolininkas nepateisintų vilčių. 2011 m. liepos 9 d. baigė profesionalaus futbolininko karjerą ir tapo treneriu. == Rinktinė == 1997 m. sausio 22 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur buvo komandos kapitonas ir laimėjo pasaulio čempionų taurę. 2006 metų gruodį laimėjo FIFA Pasaulio metų žaidėjo (FIFA World Player of the Year) apdovanojimą, taip pat buvo išrinktas Europos metų futbolininku (European Footballer of the Year). Žaidėjas dalyvavo ir [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionate]], kuris vyko [[PAR]] 2010 m. Po šio čempionato, kuriame Italijos ekipa nesugebėjo pereiti į antrą etapą, italas paskelbė, kad baigia karjerą Italijos rinktinėje. == Pasiekimai == === Žaidėjo karjera === ;Parma<ref name="Fabio Cannavaro">{{cite web|url=https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|title=Fabio Cannavaro|website=[[UEFA]]|date=1 January 2011|access-date=15 April 2015|archive-date=20 March 2025|archive-url=https://web.archive.org/web/20250320055554/https://www.uefa.com/news-media/news/01ed-0ea28499bbcb-ecf590e93e22-1000--fabio-cannavaro/|url-status=live}}</ref><ref name="SW">{{cite web|url=https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|title=F. Cannavaro|work=Soccerway|access-date=17 January 2018|archive-date=18 January 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180118011317/https://int.soccerway.com/coaches/fabio-cannavaro/57/|url-status=live}}</ref> * [[Coppa Italia]]: 1998–99, 2001–02 m. * [[Supercoppa Italiana]]: 1999 m. * [[UEFA Europos lyga]]: 1998–99 m. ;Juventus * [[Serie A]]: <s>2004–05, 2005–06 m.</s> <small>(atimti titulai)</small> ;Real Madrid * [[La Liga]]: 2006–07, 2007–08 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> * [[Supercopa de España]]: 2008 m. ;Italija U-21 * UEFA Europos U-21 čempionatas: 1994, 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/><ref name="SW"/> ;{{fut|ITA|1}} * [[Pasaulio futbolo čempionatas]]: {{medalis|1|Pas}} 2006 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * [[Europos futbolo čempionatas]]: {{medalis|2|Eur}} 2000 m. ;Asmeniniai * UEFA Europos U-21 čempionato „auksinis žaidėjas“: 1996 m.<ref name="Fabio Cannavaro"/> * FIFA metų futbolininkas: 2006 m. * [[Ballon d'Or]]: 2006 m.<ref>{{cite web|url=https://www.rsssf.org/miscellaneous/europa-poy.html|title=European Footballer of the Year ("Ballon d'Or")|first1=Rob|last1=Moore|first2=Karel|last2=Stokkermans|date=21 January 2011|website=[[RSSSF]]|access-date=22 December 2015|archive-date=16 January 2009|archive-url=https://web.archive.org/web/20090116080615/http://www.rsssf.com/miscellaneous/europa-poy.html|url-status=live}}</ref> === Trenerio karjera === ;Tianjin Quanjian<ref name="SW"/> * [[China League One]]: 2016 m. ;Guangzhou Evergrande * [[Chinese Super League]]: 2019 m. * [[Kinijos FA supertaurė]]: 2018 m.<ref>[http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml 生涯首冠！卡帅终于捅破窗户纸 拒重蹈3年前覆辙] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230410224247/http://sports.sina.com.cn/china/j/2018-02-26/doc-ifyrvspi2233766.shtml |date=10 April 2023 }} {{in lang|zh}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|3|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|7|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Fabio Cannavaro|no=T}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Cannavaro]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] 8ntgwx4ucw04z504jojns2u2v7z50ls 0 51850 7897568 7809603 2026-08-07T12:03:55Z CD 677 panaikinta [[Kategorija:Buvusios Kauno miesto savivaldybės mokyklos]]; įtraukta [[Kategorija:Tarpukario Kauno mokyklos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897568 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Mokykla |lat = 54.9025 |long = 23.9123 |mokykla= {{PAGENAME}} |skaičius= |data= 1919 m. |laidos= |darbuotojai= |pav= Saulės gimnazija.JPG |vieta= [[Kaunas]] |emblema= }} '''Kauno muzikos mokykla''' – [[muzika|muzikos]] mokykla, veikusi [[1919]]–[[1933]] m. [[Kaunas|Kaune]]. == Istorija == [[Vaizdas:Kauno Saulės gimnazija.jpg|thumb|left|250px|[[Kauno Saulės gimnazija|Kauno „Saulės“ gimnazija]], kurioje Kauno muzikos mokykla veikė [[1919]]–[[1928]] m.]] 1919 m. kovą vargonininko [[Juozas Naujalis|Juozo Naujalio]] pastangomis ir lėšomis [[Kauno Saulės gimnazija|„Saulės“ gimnazijos]] patalpose atidaryta pirmoji muzikos mokykla Lietuvoje.<ref>{{Cite web |title=Istorija |author= |work=Kauno „Saulės“ gimnazija |date=2025-01-06 |access-date=2025-09-20 |url= https://saulesg.lt/gimnazija/istorija}}</ref> Iš pradžių buvo privati, [[1920]] m. suvalstybinta. [[1919]]–[[1921]] m. mokykloje buvo [[fortepijonas|fortepijono]], [[smuikas|smuiko]], dainavimo, vėliau – dar ir [[violončelė]]s, [[kontrabosas|kontraboso]], [[vargonai|vargonų]], pučiamųjų instrumentų bei kompozicijos specialybės. 1919 m. mokėsi 40 mokinių, dirbo 3 dėstytojai, [[1929]] m. – 270 mokinių, 32 dėstytojai. [[1930]] m. mokykloje buvo 14 specialybės klasių ir 15 bendrųjų muzikos dalykų klasių. [[1930]]–[[1933]] m. buvo rengiami [[opera|operos]] dainininkai, simfoninio ir kamerinio orkestro muzikantai. [[1926]]–[[1933]] m. mokykla turėjo simfoninį orkestrą (jam [[1926]]–[[1928]] m. vadovavo I. Vildmanas-Zaidmanas, [[1928]]–[[1933]] m. – [[Juozas Tallat-Kelpša]]). Orkestras koncertuodavo [[Valstybės teatras|Valstybės teatre]]; repertuarą sudarė užsienio klasikų ir lietuvių kompozitorių kūriniai. 1933 m. Kauno muzikos mokykla pertvarkyta į [[Kauno konservatorija|Kauno konservatoriją]]. == Vadovai == * 1919 m. – [[Juozas Naujalis]]; * 1920 m. – [[Juozas Tallat-Kelpša]]; * 1920–1927 m. – Juozas Naujalis; * 1927–1933 m. – [[Juozas Gruodis]]. == Pedagogai == [[Vincas Bacevičius]], [[Jonas Bendorius]], [[Povilas Berkavičius]], Lidija Dauguvietytė-Malko, [[Balys Dvarionas]], [[Emerikas Gailevičius]], [[Vladislava Grigaitienė-Polovinskaitė]], [[Juozas Gruodis]], Emilija Janickienė, [[Aleksandras Kačanauskas]], Albertas Köhelikas, [[Elena Stanek-Laumenskienė]], Oreste Marini, [[Nikodemas Martinonis]], [[Petras Oleka]], [[Juozas Pakalnis]], [[Vladimiras Ružickis]], [[Julius Štarka]], Juozas Tallat-Kelpša, Izaokas Vildmanas-Zaidmanas, [[Viktoras Žadeika]], [[Juozas Žilevičius]] ir kt. == Mokiniai == [[Antanas Budriūnas]], [[Klemensas Griauzdė]], [[Kazys Gutauskas]], [[Jurgis Karnavičius (1912)‎|Jurgis Karnavičius]], [[Konradas Kaveckas]], [[Antanas Kučingis]], [[Jonas Nabažas]], [[Antanas Račiūnas]] ir kt. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos muzikos mokyklos]] [[Kategorija:Tarpukario Kauno mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos švietimo istorija]] i2b5in6iwmnw6ft1gg7m0eeobq9089n 0 54302 7897766 7771375 2026-08-07T14:16:54Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897766 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Vincenzo Iaquinta | fullname = Vincenzo Iaquinta | nickname = | image = [[Vaizdas:Vincenzo Iaquinta.jpg|200px]] | height = 1,85 m | weight = 84 kg | dateofbirth = {{Gimė|1979|11|21|T}} | cityofbirth = [[Krotonė]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1996–1997<br />1998<br />1998–2000<br />2000–2007<br />2007–<br />2012 | clubs = [[Reggiolo]]<br />[[Padova Calcio|Padova]]<br />[[Castel di Sangro]]<br />[[Udinese]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br /> [[AC Cesena]] (skol.) | caps(goals) = {{0}}30 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}13 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}52 {{0}}{{0}}(8)<br />176 {{0}}(58)<br />{{0}}86 {{0}}(30)<br />{{0}}{{0}}7 {{0}}{{0}}(1) | nationalyears = 2005– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}40 {{0}}{{0}}(6)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Vinčencas Jakvinta''' ({{it|Vincenzo Iaquinta}}; g. [[1979]] m. [[lapkričio 21]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] puolėjas. == Karjera == 2006 metais už 11,3 milijono eurų perėjo į [[Juventus FC|Juventus]]. Nuo 2012 m. sausio 31 d. nuomos pagrindais perleistas [[AC Cesena]] iki 2011–2012 m. sezono pabaigos. == Rinktinė == 2005 m. kovo 30 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur per penkerias rungtynes sužaidė tik 192 minutes, pirmosiose rungtynėse žaidė nuo 64 minutės ir rungtynių pabaigoje įmušė įvartį. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|1|1|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Iaquinta]] c7enwvlpiv9tlw6v36lp35nag9yb7wt 7897767 7897766 2026-08-07T14:23:31Z Makenzis 46558 7897767 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Vincenzo Iaquinta | fullname = Vincenzo Iaquinta | nickname = | image = [[Vaizdas:Vincenzo Iaquinta.jpg|200px]] | height = 1,85 m | weight = 84 kg | dateofbirth = {{Gimė|1979|11|21|T}} | cityofbirth = [[Krotonė]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1996–1997<br />1998<br />1998–2000<br />2000–2007<br />2007–<br />2012 | clubs = [[Reggiolo]]<br />[[Padova Calcio|Padova]]<br />[[Castel di Sangro]]<br />[[Udinese]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br /> [[AC Cesena]] (skol.) | caps(goals) = {{0}}30 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}13 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}52 {{0}}{{0}}(8)<br />176 {{0}}(58)<br />{{0}}86 {{0}}(30)<br />{{0}}{{0}}7 {{0}}{{0}}(1) | nationalyears = 2005– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}40 {{0}}{{0}}(6)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Vinčencas Jakvinta''' ({{it|Vincenzo Iaquinta}}; g. [[1979]] m. [[lapkričio 21]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] puolėjas. == Karjera == 2006 metais už 11,3 milijono eurų perėjo į [[Juventus FC|Juventus]]. Nuo 2012 m. sausio 31 d. nuomos pagrindais perleistas [[AC Cesena]] iki 2011–2012 m. sezono pabaigos. == Rinktinė == 2005 m. kovo 30 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur per penkerias rungtynes sužaidė tik 192 minutes, pirmosiose rungtynėse žaidė nuo 64 minutės ir rungtynių pabaigoje įmušė įvartį. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|1|1|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Iaquinta]] 75acwclqyytifsfq08exw22qraknkoe 0 54420 7897690 7836139 2026-08-07T13:18:59Z Makenzis 46558 /* Žaidėjo karjera */ 7897690 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Daniele De Rossi | fullname = Daniele De Rossi | nickname = | image = [[Vaizdas:De_rossi_in_Nazionale.jpg|150px]] | height = 1,84 m | weight = 80 kg | dateofbirth = {{bda|1983|7|24}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | manageryears = 2022–2023<br />2024<br>2025– | managerclubs = [[S.P.A.L. 2013]]<br />[[AS Roma]]<br>[[Genoa CFC]] | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = 1997–2000<br>2000–2001 | youthclubs = A.S. Ostia Mare Lido Calcio<br>[[A.S. Roma|AS Roma]] | years = 2001–2019<br>2019–2020 | clubs = [[AS Roma]]<br>[[Boca Juniors]] | caps(goals) = 459 (43)<br>7 (1) | nationalyears = 2004–2017 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 117 (21)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2019 | ntupdate = 2019 }} '''Danielė De Rosis''' (g. [[1983]] m. [[liepos 24]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]], ilgametis „[[AS Roma]]“ klubo saugas. Nuo [[2022]] m. dirbo futbolo treneriu. == Žaidėjo karjera == Nuo 2001 iki 2019 m. rungtyniavo [[AS Roma]] gretose. Atstovaudamas klubui sužaidė 459 rungtynes [[Serie A]], ir pagal šį rodiklį užima antrą vietą [[AS Roma|klube]] po [[Francesco Totti|Frančesko Točio]]. Pasibaigus 2018–2019 m. sezonui „Romos“ klubas pranešė, kad sutarties su žaidėju nepratęs.<ref>[https://www.football-italia.net/138032/official-de-rossi-leave-roma OFFICIAL: De Rossi to leave Roma] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210121212936/https://www.football-italia.net/138032/official-de-rossi-leave-roma |date=2021-01-21 }}</ref> 2019 m. vasarą saugas prisijungė prie „[[Boca Juniors]]“ (Argentina).<ref>[https://forzaitalianfootball.com/2019/07/boca-juniors-sign-former-roma-captain-de-rossi/ BOCA JUNIORS SIGN FORMER ROMA CAPTAIN DE ROSSI]</ref> Argentinooje žužaidė vos 7 rungtynes, bei pelnė vieną įvartį. 2020 m. sausio 6 d. De Rosis paskelbė apie karjeros pabaigą.<ref>{{cite news |url=https://sport.sky.it/calcio/2020/01/06/de-rossi-ritiro |title=Daniele De Rossi si ritira: addio al Boca, torna in Italia |work=sport.sky.it |language=it|date=6 January 2020 |access-date=6 January 2020 }}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.football-italia.net/148371/de-rossi-i-am-retiring|title=De Rossi: 'I am retiring'|publisher=Football Italia|date=6 January 2019}}</ref><ref>{{Cite news|url=https://www.bbc.com/sport/football/51013583|title=Daniele de Rossi: Italy World Cup winner and Roma legend retires aged 36|date=6 January 2020|access-date= 10 January 2020|website=BBC Sport|language=en-GB}}</ref> == Trenerio karjera == 2021 m. kovo 18 d. tapo Italijos rinktinės trenerio [[Roberto Mancini|Roberto Mančinio]] asistentu.<ref>{{cite web |publisher=La Gazzetta dello Sport |accessdate=18 March 2021 |date=18 March 2021 |language=it |url=https://www.gazzetta.it/Calcio/Nazionale/18-03-2021/de-rossi-nazionale-sara-staff-roberto-mancini-4001581827338.shtml |title=De Rossi ritrova l'Azzurro: "Orgoglioso di entrare nello staff di Mancini, grazie per la fiducia"}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.football-italia.net/167901/de-rossi-joins-mancinis-staff-italy|title=De Rossi joins Mancini's staff at Italy|publisher=Football Italia|date=18 March 2021|access-date=2021-06-26|archive-date=2021-03-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20210318122312/https://www.football-italia.net/167901/de-rossi-joins-mancinis-staff-italy|url-status=dead}}</ref> Vėliau pradėjo UEFGA A trenerio kursus. Su Italijos rinktine De Rosis dirbo ir [[XXII pasaulio futbolo čempionatas|XXII pasaulio futbolo čempionato]] kvalifikacijos rungtynėse.<ref>{{cite web |publisher=La Gazzetta dello Sport |accessdate=21 January 2022 |date=21 January 2022 |url=https://www.gazzetta.it/Calcio/Nazionale/21-01-2022/de-rossi-torna-staff-nazionale-playoff-mondiali-italia-4301019061191.shtml |language=it |title=De Rossi ritorna nello staff della Nazionale: all'Italia serve la magia di Wembley}}</ref> 2022 m. spalio 11 d. tapo [[Serie B]] komandos „[[S.P.A.L. 2013]]“ treneriu.<ref>{{cite news|url=https://www.lequipe.fr/Football/Actualites/Daniele-de-rossi-nouvel-entraineur-de-la-spal/1358697|title=Daniele De Rossi nouvel entraîneur de la SPAL|trans-title=Daniele De Rossi new SPAL coach|language=fr|publisher=L'Équipe|date=11 October 2022|access-date=11 October 2022}}</ref> [[2023]] m. [[vasario 14]] d. atleistas iš pareigų.<ref>{{cite web |url=https://www.spalferrara.it/news/2023-02-14-daniele-de-rossi-sollevato-dall-incarico-di-allenatore-della-spal |publisher=[[S.P.A.L.]] |language=it |accessdate=14 February 2023 |date=14 February 2023 |title=Daniele De Rossi sollevato dall'incarico di allenatore della SPAL }}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 2024 m. sausio 16 d. paskelbta, kad [[José Mourinho]] atleistas, o naujuoju „AS Roma“ treneriu paskirtas De Rosis.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/491455/j-mourinho-roma-gretose-keicia-legendinis-sio-klubo-futbolininkas</ref> [[Italijos futbolas 2024–2025 m.|2024–2025]] m. sezono pradžioje per pirmas ketverias rungtynes nelaimėjus nei vienų rungtynių italas buvo atleistas iš Romos klubo trenerių pareigų.<ref>{{cite web |url=https://www.asroma.com/en/news/71904/club-statement |publisher=AS Roma |date=2024-09-18 |accessdate=2024-09-18 |title=Club statement }}</ref> == Rinktinė == 2004 m. rugsėjo 4 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinėje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur per trejas rungtynes sužaidė 177 minutes, antrosiose rungtynėse žaidėjui parodyta raudona kortelė. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) * [[Italijos futbolo taurė]]s laimėtojas ([[Italijos futbolo varžybos 2006–2007 m.|2006–2007 m.]], [[Italijos futbolo varžybos 2007–2008 m.|2007–2008 m.]]) * [[Italijos futbolo supertaurė]]s laimėtojas (2006–2007 m.) * [[UEFA Europos iki 21 m. čempionatas|UEFA Europos iki 21 m. čempionato]] laimėtojas (2004 m.) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|3|0|1|0|1}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|1|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|3|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|6|0|2|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|3|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:De Rossi, Daniele}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] kd8fqzvm1gl55dyghebzxqp1b9ddq80 7897691 7897690 2026-08-07T13:19:13Z Makenzis 46558 /* Trenerio karjera */ 7897691 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Daniele De Rossi | fullname = Daniele De Rossi | nickname = | image = [[Vaizdas:De_rossi_in_Nazionale.jpg|150px]] | height = 1,84 m | weight = 80 kg | dateofbirth = {{bda|1983|7|24}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | manageryears = 2022–2023<br />2024<br>2025– | managerclubs = [[S.P.A.L. 2013]]<br />[[AS Roma]]<br>[[Genoa CFC]] | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = 1997–2000<br>2000–2001 | youthclubs = A.S. Ostia Mare Lido Calcio<br>[[A.S. Roma|AS Roma]] | years = 2001–2019<br>2019–2020 | clubs = [[AS Roma]]<br>[[Boca Juniors]] | caps(goals) = 459 (43)<br>7 (1) | nationalyears = 2004–2017 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 117 (21)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2019 | ntupdate = 2019 }} '''Danielė De Rosis''' (g. [[1983]] m. [[liepos 24]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]], ilgametis „[[AS Roma]]“ klubo saugas. Nuo [[2022]] m. dirbo futbolo treneriu. == Žaidėjo karjera == Nuo 2001 iki 2019 m. rungtyniavo [[AS Roma]] gretose. Atstovaudamas klubui sužaidė 459 rungtynes [[Serie A]], ir pagal šį rodiklį užima antrą vietą [[AS Roma|klube]] po [[Francesco Totti|Frančesko Točio]]. Pasibaigus 2018–2019 m. sezonui „Romos“ klubas pranešė, kad sutarties su žaidėju nepratęs.<ref>[https://www.football-italia.net/138032/official-de-rossi-leave-roma OFFICIAL: De Rossi to leave Roma] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210121212936/https://www.football-italia.net/138032/official-de-rossi-leave-roma |date=2021-01-21 }}</ref> 2019 m. vasarą saugas prisijungė prie „[[Boca Juniors]]“ (Argentina).<ref>[https://forzaitalianfootball.com/2019/07/boca-juniors-sign-former-roma-captain-de-rossi/ BOCA JUNIORS SIGN FORMER ROMA CAPTAIN DE ROSSI]</ref> Argentinooje žužaidė vos 7 rungtynes, bei pelnė vieną įvartį. 2020 m. sausio 6 d. De Rosis paskelbė apie karjeros pabaigą.<ref>{{cite news |url=https://sport.sky.it/calcio/2020/01/06/de-rossi-ritiro |title=Daniele De Rossi si ritira: addio al Boca, torna in Italia |work=sport.sky.it |language=it|date=6 January 2020 |access-date=6 January 2020 }}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.football-italia.net/148371/de-rossi-i-am-retiring|title=De Rossi: 'I am retiring'|publisher=Football Italia|date=6 January 2019}}</ref><ref>{{Cite news|url=https://www.bbc.com/sport/football/51013583|title=Daniele de Rossi: Italy World Cup winner and Roma legend retires aged 36|date=6 January 2020|access-date= 10 January 2020|website=BBC Sport|language=en-GB}}</ref> == Trenerio karjera == 2021 m. kovo 18 d. tapo Italijos rinktinės trenerio [[Roberto Mancini|Roberto Mančinio]] asistentu.<ref>{{cite web |publisher=La Gazzetta dello Sport |accessdate=18 March 2021 |date=18 March 2021 |language=it |url=https://www.gazzetta.it/Calcio/Nazionale/18-03-2021/de-rossi-nazionale-sara-staff-roberto-mancini-4001581827338.shtml |title=De Rossi ritrova l'Azzurro: "Orgoglioso di entrare nello staff di Mancini, grazie per la fiducia"}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.football-italia.net/167901/de-rossi-joins-mancinis-staff-italy|title=De Rossi joins Mancini's staff at Italy|publisher=Football Italia|date=18 March 2021|access-date=2021-06-26|archive-date=2021-03-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20210318122312/https://www.football-italia.net/167901/de-rossi-joins-mancinis-staff-italy|url-status=dead}}</ref> Vėliau pradėjo UEFGA A trenerio kursus. Su Italijos rinktine De Rosis dirbo ir [[XXII pasaulio futbolo čempionatas|XXII pasaulio futbolo čempionato]] kvalifikacijos rungtynėse.<ref>{{cite web |publisher=La Gazzetta dello Sport |accessdate=21 January 2022 |date=21 January 2022 |url=https://www.gazzetta.it/Calcio/Nazionale/21-01-2022/de-rossi-torna-staff-nazionale-playoff-mondiali-italia-4301019061191.shtml |language=it |title=De Rossi ritorna nello staff della Nazionale: all'Italia serve la magia di Wembley}}</ref> 2022 m. spalio 11 d. tapo [[Serie B]] komandos „[[S.P.A.L. 2013]]“ treneriu.<ref>{{cite news|url=https://www.lequipe.fr/Football/Actualites/Daniele-de-rossi-nouvel-entraineur-de-la-spal/1358697|title=Daniele De Rossi nouvel entraîneur de la SPAL|trans-title=Daniele De Rossi new SPAL coach|language=fr|publisher=L'Équipe|date=11 October 2022|access-date=11 October 2022}}</ref> [[2023]] m. [[vasario 14]] d. atleistas iš pareigų.<ref>{{cite web |url=https://www.spalferrara.it/news/2023-02-14-daniele-de-rossi-sollevato-dall-incarico-di-allenatore-della-spal |publisher=[[S.P.A.L.]] |language=it |accessdate=14 February 2023 |date=14 February 2023 |title=Daniele De Rossi sollevato dall'incarico di allenatore della SPAL }}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 2024 m. sausio 16 d. paskelbta, kad [[José Mourinho]] atleistas, o naujuoju „AS Roma“ treneriu paskirtas De Rosis.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/491455/j-mourinho-roma-gretose-keicia-legendinis-sio-klubo-futbolininkas</ref> 2024–2025 m. sezono pradžioje per pirmas ketverias rungtynes nelaimėjus nei vienų rungtynių italas buvo atleistas iš Romos klubo trenerių pareigų.<ref>{{cite web |url=https://www.asroma.com/en/news/71904/club-statement |publisher=AS Roma |date=2024-09-18 |accessdate=2024-09-18 |title=Club statement }}</ref> == Rinktinė == 2004 m. rugsėjo 4 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinėje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur per trejas rungtynes sužaidė 177 minutes, antrosiose rungtynėse žaidėjui parodyta raudona kortelė. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) * [[Italijos futbolo taurė]]s laimėtojas ([[Italijos futbolo varžybos 2006–2007 m.|2006–2007 m.]], [[Italijos futbolo varžybos 2007–2008 m.|2007–2008 m.]]) * [[Italijos futbolo supertaurė]]s laimėtojas (2006–2007 m.) * [[UEFA Europos iki 21 m. čempionatas|UEFA Europos iki 21 m. čempionato]] laimėtojas (2004 m.) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|3|0|1|0|1}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|1|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|3|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|6|0|2|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|3|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:De Rossi, Daniele}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] 7crswyisbpcbq6r2uapd1hwnf3nccws 7897692 7897691 2026-08-07T13:19:50Z Makenzis 46558 7897692 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Daniele De Rossi | fullname = Daniele De Rossi | nickname = | image = [[Vaizdas:De_rossi_in_Nazionale.jpg|150px]] | height = 1,84 m | weight = 80 kg | dateofbirth = {{bda|1983|7|24}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | manageryears = 2022–2023<br />2024<br>2025– | managerclubs = [[S.P.A.L. 2013]]<br />[[AS Roma]]<br>[[Genoa CFC]] | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = 1997–2000<br>2000–2001 | youthclubs = A.S. Ostia Mare Lido Calcio<br>[[A.S. Roma|AS Roma]] | years = 2001–2019<br>2019–2020 | clubs = [[AS Roma]]<br>[[Boca Juniors]] | caps(goals) = 459 {{0}}(43)<br>{{0}}{{0}}7 {{0}}{{0}}(1) | nationalyears = 2004–2017 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 117 (21)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Danielė De Rosis''' (g. [[1983]] m. [[liepos 24]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]], ilgametis „[[AS Roma]]“ klubo saugas. Nuo [[2022]] m. dirbo futbolo treneriu. == Žaidėjo karjera == Nuo 2001 iki 2019 m. rungtyniavo [[AS Roma]] gretose. Atstovaudamas klubui sužaidė 459 rungtynes [[Serie A]], ir pagal šį rodiklį užima antrą vietą [[AS Roma|klube]] po [[Francesco Totti|Frančesko Točio]]. Pasibaigus 2018–2019 m. sezonui „Romos“ klubas pranešė, kad sutarties su žaidėju nepratęs.<ref>[https://www.football-italia.net/138032/official-de-rossi-leave-roma OFFICIAL: De Rossi to leave Roma] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210121212936/https://www.football-italia.net/138032/official-de-rossi-leave-roma |date=2021-01-21 }}</ref> 2019 m. vasarą saugas prisijungė prie „[[Boca Juniors]]“ (Argentina).<ref>[https://forzaitalianfootball.com/2019/07/boca-juniors-sign-former-roma-captain-de-rossi/ BOCA JUNIORS SIGN FORMER ROMA CAPTAIN DE ROSSI]</ref> Argentinooje žužaidė vos 7 rungtynes, bei pelnė vieną įvartį. 2020 m. sausio 6 d. De Rosis paskelbė apie karjeros pabaigą.<ref>{{cite news |url=https://sport.sky.it/calcio/2020/01/06/de-rossi-ritiro |title=Daniele De Rossi si ritira: addio al Boca, torna in Italia |work=sport.sky.it |language=it|date=6 January 2020 |access-date=6 January 2020 }}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.football-italia.net/148371/de-rossi-i-am-retiring|title=De Rossi: 'I am retiring'|publisher=Football Italia|date=6 January 2019}}</ref><ref>{{Cite news|url=https://www.bbc.com/sport/football/51013583|title=Daniele de Rossi: Italy World Cup winner and Roma legend retires aged 36|date=6 January 2020|access-date= 10 January 2020|website=BBC Sport|language=en-GB}}</ref> == Trenerio karjera == 2021 m. kovo 18 d. tapo Italijos rinktinės trenerio [[Roberto Mancini|Roberto Mančinio]] asistentu.<ref>{{cite web |publisher=La Gazzetta dello Sport |accessdate=18 March 2021 |date=18 March 2021 |language=it |url=https://www.gazzetta.it/Calcio/Nazionale/18-03-2021/de-rossi-nazionale-sara-staff-roberto-mancini-4001581827338.shtml |title=De Rossi ritrova l'Azzurro: "Orgoglioso di entrare nello staff di Mancini, grazie per la fiducia"}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.football-italia.net/167901/de-rossi-joins-mancinis-staff-italy|title=De Rossi joins Mancini's staff at Italy|publisher=Football Italia|date=18 March 2021|access-date=2021-06-26|archive-date=2021-03-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20210318122312/https://www.football-italia.net/167901/de-rossi-joins-mancinis-staff-italy|url-status=dead}}</ref> Vėliau pradėjo UEFGA A trenerio kursus. Su Italijos rinktine De Rosis dirbo ir [[XXII pasaulio futbolo čempionatas|XXII pasaulio futbolo čempionato]] kvalifikacijos rungtynėse.<ref>{{cite web |publisher=La Gazzetta dello Sport |accessdate=21 January 2022 |date=21 January 2022 |url=https://www.gazzetta.it/Calcio/Nazionale/21-01-2022/de-rossi-torna-staff-nazionale-playoff-mondiali-italia-4301019061191.shtml |language=it |title=De Rossi ritorna nello staff della Nazionale: all'Italia serve la magia di Wembley}}</ref> 2022 m. spalio 11 d. tapo [[Serie B]] komandos „[[S.P.A.L. 2013]]“ treneriu.<ref>{{cite news|url=https://www.lequipe.fr/Football/Actualites/Daniele-de-rossi-nouvel-entraineur-de-la-spal/1358697|title=Daniele De Rossi nouvel entraîneur de la SPAL|trans-title=Daniele De Rossi new SPAL coach|language=fr|publisher=L'Équipe|date=11 October 2022|access-date=11 October 2022}}</ref> [[2023]] m. [[vasario 14]] d. atleistas iš pareigų.<ref>{{cite web |url=https://www.spalferrara.it/news/2023-02-14-daniele-de-rossi-sollevato-dall-incarico-di-allenatore-della-spal |publisher=[[S.P.A.L.]] |language=it |accessdate=14 February 2023 |date=14 February 2023 |title=Daniele De Rossi sollevato dall'incarico di allenatore della SPAL }}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 2024 m. sausio 16 d. paskelbta, kad [[José Mourinho]] atleistas, o naujuoju „AS Roma“ treneriu paskirtas De Rosis.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/491455/j-mourinho-roma-gretose-keicia-legendinis-sio-klubo-futbolininkas</ref> 2024–2025 m. sezono pradžioje per pirmas ketverias rungtynes nelaimėjus nei vienų rungtynių italas buvo atleistas iš Romos klubo trenerių pareigų.<ref>{{cite web |url=https://www.asroma.com/en/news/71904/club-statement |publisher=AS Roma |date=2024-09-18 |accessdate=2024-09-18 |title=Club statement }}</ref> == Rinktinė == 2004 m. rugsėjo 4 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinėje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur per trejas rungtynes sužaidė 177 minutes, antrosiose rungtynėse žaidėjui parodyta raudona kortelė. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) * [[Italijos futbolo taurė]]s laimėtojas ([[Italijos futbolo varžybos 2006–2007 m.|2006–2007 m.]], [[Italijos futbolo varžybos 2007–2008 m.|2007–2008 m.]]) * [[Italijos futbolo supertaurė]]s laimėtojas (2006–2007 m.) * [[UEFA Europos iki 21 m. čempionatas|UEFA Europos iki 21 m. čempionato]] laimėtojas (2004 m.) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|3|0|1|0|1}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|1|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|3|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|6|0|2|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|3|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:De Rossi, Daniele}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] 82gcppedoqz7k92abaawwz8o33watzs 0 54421 7897647 7771308 2026-08-07T12:53:59Z Makenzis 46558 7897647 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Mauro Camoranesi | fullname = Mauro Camoranesi | nickname = | image =[[Vaizdas:Mauro Camoranesi 2010.jpg|250px]] | height = 1,74 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{bda|1976|10|4}} | cityofbirth = [[Tandilis]] | countryofbirth = [[Argentina]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1994-1995<br />1995-1996<br />1997<br />1997-1998<br />1998-2000<br />2000-2002<br />2002-2010<br />2010-2011<br>2011– | clubs = [[Aldosivi]]<br />[[Santos Laguna]]<br />[[Montevideo Wanderers]]<br />[[Banfield]]<br />[[Cruz Azul]]<br />[[Hellas Verona FC|Verona]] <br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br>[[Club Atlético Lanús]] | caps(goals) = 31 (0)<br />22 (8)<br />&nbsp;<br />38 (16)<br />78 (32)<br />50 (7)<br />224 (27)<br />7 (0) | nationalyears = nuo [[2003]] | nationalteam = {{flagicon|Italy}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] | nationalcaps(goals) = 55 (5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Mauras Kamoranezis''' ({{it|Mauro Camoranesi}}; g. [[1976]] m. [[spalio 4]] d.) – iš Argentinos kilęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] saugas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė vienerių metų trukmės sutartį, su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui, su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/15/germany/2010/08/31/2096516/official-stuttgart-sign-mauro-camoranesi-from-juventus</ref> [[2011]] m. [[sausio 26]] d. sutartis buvo nutraukta.<ref>http://www.goal.com/en/news/15/germany/2011/01/26/2324223/official-stuttgart-terminate-contract-of-mauro-camoranesi</ref> [[2011]] m. [[vasario 2]] d. pasirašė dvejų metų kontraktą su Argetinos [[Club Atlético Lanús]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/585/argentina/2011/02/02/2335139/official-mauro-camoranesi-signs-two-year-deal-with-lanus</ref> Su Juventus klubu 2004 ir 2005 metais laimėjo [[Serie A]] čempionatą, 2002 ir 2003 metais iškovojo Italijos taurę. Nors gimė Argentinoje, dėl itališkos tėvų kilmės pasirinko žaisti [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos komandoje]], kurioje debiutavo [[2003]] m. [[vasario 12]] d. Su rinktine žaidė 2004 metų Europos čempionate, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Camoranesi, Mauro}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 0w7ngzj5dlwcur984dydzz1c896kg6b 7897649 7897647 2026-08-07T12:54:23Z Makenzis 46558 7897649 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Mauro Camoranesi | fullname = Mauro Camoranesi | nickname = | image =[[Vaizdas:Mauro Camoranesi 2010.jpg|250px]] | height = 1,74 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{bda|1976|10|4}} | cityofbirth = [[Tandilis]] | countryofbirth = [[Argentina]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1994-1995<br />1995-1996<br />1997<br />1997-1998<br />1998-2000<br />2000-2002<br />2002-2010<br />2010-2011<br>2011– | clubs = [[Aldosivi]]<br />[[Santos Laguna]]<br />[[Montevideo Wanderers]]<br />[[Banfield]]<br />[[Cruz Azul]]<br />[[Hellas Verona FC|Verona]] <br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br>[[Club Atlético Lanús]] | caps(goals) = 31 (0)<br />22 (8)<br />&nbsp;<br />38 (16)<br />78 (32)<br />50 (7)<br />224 (27)<br />7 (0) | nationalyears = nuo [[2003]] | nationalteam = {{flagicon|Italy}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] | nationalcaps(goals) = 55 (5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Mauras Kamoranezis''' ({{it|Mauro Camoranesi}}; g. [[1976]] m. [[spalio 4]] d.) – iš Argentinos kilęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] saugas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė vienerių metų trukmės sutartį, su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui, su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/15/germany/2010/08/31/2096516/official-stuttgart-sign-mauro-camoranesi-from-juventus</ref> [[2011]] m. [[sausio 26]] d. sutartis buvo nutraukta.<ref>http://www.goal.com/en/news/15/germany/2011/01/26/2324223/official-stuttgart-terminate-contract-of-mauro-camoranesi</ref> [[2011]] m. [[vasario 2]] d. pasirašė dvejų metų kontraktą su Argetinos [[Club Atlético Lanús]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/585/argentina/2011/02/02/2335139/official-mauro-camoranesi-signs-two-year-deal-with-lanus</ref> Su Juventus klubu 2004 ir 2005 metais laimėjo [[Serie A]] čempionatą, 2002 ir 2003 metais iškovojo Italijos taurę. Nors gimė Argentinoje, dėl itališkos tėvų kilmės pasirinko žaisti [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos komandoje]], kurioje debiutavo [[2003]] m. [[vasario 12]] d. Su rinktine žaidė 2004 metų Europos čempionate, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Camoranesi, Mauro}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] n0jpse4eirdaoq8gdlfunrm84ldkczy 7897650 7897649 2026-08-07T12:54:38Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897650 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Mauro Camoranesi | fullname = Mauro Camoranesi | nickname = | image =[[Vaizdas:Mauro Camoranesi 2010.jpg|250px]] | height = 1,74 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{bda|1976|10|4}} | cityofbirth = [[Tandilis]] | countryofbirth = [[Argentina]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1994-1995<br />1995-1996<br />1997<br />1997-1998<br />1998-2000<br />2000-2002<br />2002-2010<br />2010-2011<br>2011– | clubs = [[Aldosivi]]<br />[[Santos Laguna]]<br />[[Montevideo Wanderers]]<br />[[Banfield]]<br />[[Cruz Azul]]<br />[[Hellas Verona FC|Verona]] <br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br>[[Club Atlético Lanús]] | caps(goals) = 31 (0)<br />22 (8)<br />&nbsp;<br />38 (16)<br />78 (32)<br />50 (7)<br />224 (27)<br />7 (0) | nationalyears = nuo [[2003]] | nationalteam = {{flagicon|Italy}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] | nationalcaps(goals) = 55 (5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Mauras Kamoranezis''' ({{it|Mauro Camoranesi}}; g. [[1976]] m. [[spalio 4]] d.) – iš Argentinos kilęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] saugas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė vienerių metų trukmės sutartį, su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui, su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu. [[2011]] m. [[sausio 26]] d. sutartis buvo nutraukta.<ref>http://www.goal.com/en/news/15/germany/2011/01/26/2324223/official-stuttgart-terminate-contract-of-mauro-camoranesi</ref> [[2011]] m. [[vasario 2]] d. pasirašė dvejų metų kontraktą su Argetinos [[Club Atlético Lanús]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/585/argentina/2011/02/02/2335139/official-mauro-camoranesi-signs-two-year-deal-with-lanus</ref> Su Juventus klubu 2004 ir 2005 metais laimėjo [[Serie A]] čempionatą, 2002 ir 2003 metais iškovojo Italijos taurę. Nors gimė Argentinoje, dėl itališkos tėvų kilmės pasirinko žaisti [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos komandoje]], kurioje debiutavo [[2003]] m. [[vasario 12]] d. Su rinktine žaidė 2004 metų Europos čempionate, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Camoranesi, Mauro}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] jl52n3cst9cw96idkp1rt5w2cv5vfmq 7897651 7897650 2026-08-07T12:54:50Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897651 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Mauro Camoranesi | fullname = Mauro Camoranesi | nickname = | image =[[Vaizdas:Mauro Camoranesi 2010.jpg|250px]] | height = 1,74 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{bda|1976|10|4}} | cityofbirth = [[Tandilis]] | countryofbirth = [[Argentina]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1994-1995<br />1995-1996<br />1997<br />1997-1998<br />1998-2000<br />2000-2002<br />2002-2010<br />2010-2011<br>2011– | clubs = [[Aldosivi]]<br />[[Santos Laguna]]<br />[[Montevideo Wanderers]]<br />[[Banfield]]<br />[[Cruz Azul]]<br />[[Hellas Verona FC|Verona]] <br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br>[[Club Atlético Lanús]] | caps(goals) = 31 (0)<br />22 (8)<br />&nbsp;<br />38 (16)<br />78 (32)<br />50 (7)<br />224 (27)<br />7 (0) | nationalyears = nuo [[2003]] | nationalteam = {{flagicon|Italy}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] | nationalcaps(goals) = 55 (5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Mauras Kamoranezis''' ({{it|Mauro Camoranesi}}; g. [[1976]] m. [[spalio 4]] d.) – iš Argentinos kilęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] saugas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė vienerių metų trukmės sutartį, su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui, su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu. 2011 m. sausio 26 d. sutartis buvo nutraukta.<ref>http://www.goal.com/en/news/15/germany/2011/01/26/2324223/official-stuttgart-terminate-contract-of-mauro-camoranesi</ref> [[2011]] m. [[vasario 2]] d. pasirašė dvejų metų kontraktą su Argetinos [[Club Atlético Lanús]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/585/argentina/2011/02/02/2335139/official-mauro-camoranesi-signs-two-year-deal-with-lanus</ref> Su Juventus klubu 2004 ir 2005 metais laimėjo [[Serie A]] čempionatą, 2002 ir 2003 metais iškovojo Italijos taurę. Nors gimė Argentinoje, dėl itališkos tėvų kilmės pasirinko žaisti [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos komandoje]], kurioje debiutavo [[2003]] m. [[vasario 12]] d. Su rinktine žaidė 2004 metų Europos čempionate, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Camoranesi, Mauro}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] i0kapg4pfvpyt70ll19cbh3ey14prub 7897652 7897651 2026-08-07T12:55:02Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897652 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Mauro Camoranesi | fullname = Mauro Camoranesi | nickname = | image =[[Vaizdas:Mauro Camoranesi 2010.jpg|250px]] | height = 1,74 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{bda|1976|10|4}} | cityofbirth = [[Tandilis]] | countryofbirth = [[Argentina]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1994-1995<br />1995-1996<br />1997<br />1997-1998<br />1998-2000<br />2000-2002<br />2002-2010<br />2010-2011<br>2011– | clubs = [[Aldosivi]]<br />[[Santos Laguna]]<br />[[Montevideo Wanderers]]<br />[[Banfield]]<br />[[Cruz Azul]]<br />[[Hellas Verona FC|Verona]] <br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br>[[Club Atlético Lanús]] | caps(goals) = 31 (0)<br />22 (8)<br />&nbsp;<br />38 (16)<br />78 (32)<br />50 (7)<br />224 (27)<br />7 (0) | nationalyears = nuo [[2003]] | nationalteam = {{flagicon|Italy}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] | nationalcaps(goals) = 55 (5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Mauras Kamoranezis''' ({{it|Mauro Camoranesi}}; g. [[1976]] m. [[spalio 4]] d.) – iš Argentinos kilęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] saugas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė vienerių metų trukmės sutartį, su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui, su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu. 2011 m. sausio 26 d. sutartis buvo nutraukta. [[2011]] m. [[vasario 2]] d. pasirašė dvejų metų kontraktą su Argetinos [[Club Atlético Lanús]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/585/argentina/2011/02/02/2335139/official-mauro-camoranesi-signs-two-year-deal-with-lanus</ref> Su Juventus klubu 2004 ir 2005 metais laimėjo [[Serie A]] čempionatą, 2002 ir 2003 metais iškovojo Italijos taurę. Nors gimė Argentinoje, dėl itališkos tėvų kilmės pasirinko žaisti [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos komandoje]], kurioje debiutavo [[2003]] m. [[vasario 12]] d. Su rinktine žaidė 2004 metų Europos čempionate, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Camoranesi, Mauro}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 648ageu9auvpokm9k2tw0w2nvpr9m7d 7897653 7897652 2026-08-07T12:55:18Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897653 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Mauro Camoranesi | fullname = Mauro Camoranesi | nickname = | image =[[Vaizdas:Mauro Camoranesi 2010.jpg|250px]] | height = 1,74 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{bda|1976|10|4}} | cityofbirth = [[Tandilis]] | countryofbirth = [[Argentina]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1994-1995<br />1995-1996<br />1997<br />1997-1998<br />1998-2000<br />2000-2002<br />2002-2010<br />2010-2011<br>2011– | clubs = [[Aldosivi]]<br />[[Santos Laguna]]<br />[[Montevideo Wanderers]]<br />[[Banfield]]<br />[[Cruz Azul]]<br />[[Hellas Verona FC|Verona]] <br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br>[[Club Atlético Lanús]] | caps(goals) = 31 (0)<br />22 (8)<br />&nbsp;<br />38 (16)<br />78 (32)<br />50 (7)<br />224 (27)<br />7 (0) | nationalyears = nuo [[2003]] | nationalteam = {{flagicon|Italy}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] | nationalcaps(goals) = 55 (5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Mauras Kamoranezis''' ({{it|Mauro Camoranesi}}; g. [[1976]] m. [[spalio 4]] d.) – iš Argentinos kilęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] saugas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė vienerių metų trukmės sutartį, su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui, su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu. 2011 m. sausio 26 d. sutartis buvo nutraukta. 2011 m. vasario 2 d. pasirašė dvejų metų kontraktą su Argetinos [[Club Atlético Lanús]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/585/argentina/2011/02/02/2335139/official-mauro-camoranesi-signs-two-year-deal-with-lanus</ref> Su Juventus klubu 2004 ir 2005 metais laimėjo [[Serie A]] čempionatą, 2002 ir 2003 metais iškovojo Italijos taurę. Nors gimė Argentinoje, dėl itališkos tėvų kilmės pasirinko žaisti [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos komandoje]], kurioje debiutavo [[2003]] m. [[vasario 12]] d. Su rinktine žaidė 2004 metų Europos čempionate, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Camoranesi, Mauro}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] pav8rr3hi8rv58o22x52mepjo6pge1d 7897654 7897653 2026-08-07T12:55:35Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897654 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Mauro Camoranesi | fullname = Mauro Camoranesi | nickname = | image =[[Vaizdas:Mauro Camoranesi 2010.jpg|250px]] | height = 1,74 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{bda|1976|10|4}} | cityofbirth = [[Tandilis]] | countryofbirth = [[Argentina]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1994-1995<br />1995-1996<br />1997<br />1997-1998<br />1998-2000<br />2000-2002<br />2002-2010<br />2010-2011<br>2011– | clubs = [[Aldosivi]]<br />[[Santos Laguna]]<br />[[Montevideo Wanderers]]<br />[[Banfield]]<br />[[Cruz Azul]]<br />[[Hellas Verona FC|Verona]] <br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br>[[Club Atlético Lanús]] | caps(goals) = 31 (0)<br />22 (8)<br />&nbsp;<br />38 (16)<br />78 (32)<br />50 (7)<br />224 (27)<br />7 (0) | nationalyears = nuo [[2003]] | nationalteam = {{flagicon|Italy}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] | nationalcaps(goals) = 55 (5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Mauras Kamoranezis''' ({{it|Mauro Camoranesi}}; g. [[1976]] m. [[spalio 4]] d.) – iš Argentinos kilęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] saugas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė vienerių metų trukmės sutartį, su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui, su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.{{faktas}} 2011 m. sausio 26 d. sutartis buvo nutraukta.{{faktas}} 2011 m. vasario 2 d. pasirašė dvejų metų kontraktą su Argetinos [[Club Atlético Lanús]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/585/argentina/2011/02/02/2335139/official-mauro-camoranesi-signs-two-year-deal-with-lanus</ref> Su Juventus klubu 2004 ir 2005 metais laimėjo [[Serie A]] čempionatą, 2002 ir 2003 metais iškovojo Italijos taurę. Nors gimė Argentinoje, dėl itališkos tėvų kilmės pasirinko žaisti [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos komandoje]], kurioje debiutavo [[2003]] m. [[vasario 12]] d. Su rinktine žaidė 2004 metų Europos čempionate, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Camoranesi, Mauro}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 7tkhum6hefcfh4jzli9pxara3ijngld 7897655 7897654 2026-08-07T12:55:55Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897655 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Mauro Camoranesi | fullname = Mauro Camoranesi | nickname = | image =[[Vaizdas:Mauro Camoranesi 2010.jpg|250px]] | height = 1,74 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{bda|1976|10|4}} | cityofbirth = [[Tandilis]] | countryofbirth = [[Argentina]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1994-1995<br />1995-1996<br />1997<br />1997-1998<br />1998-2000<br />2000-2002<br />2002-2010<br />2010-2011<br>2011– | clubs = [[Aldosivi]]<br />[[Santos Laguna]]<br />[[Montevideo Wanderers]]<br />[[Banfield]]<br />[[Cruz Azul]]<br />[[Hellas Verona FC|Verona]] <br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br>[[Club Atlético Lanús]] | caps(goals) = 31 (0)<br />22 (8)<br />&nbsp;<br />38 (16)<br />78 (32)<br />50 (7)<br />224 (27)<br />7 (0) | nationalyears = nuo [[2003]] | nationalteam = {{flagicon|Italy}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] | nationalcaps(goals) = 55 (5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Mauras Kamoranezis''' ({{it|Mauro Camoranesi}}; g. [[1976]] m. [[spalio 4]] d.) – iš Argentinos kilęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] saugas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė vienerių metų trukmės sutartį, su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui, su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.{{faktas}} 2011 m. sausio 26 d. sutartis buvo nutraukta.{{faktas}} 2011 m. vasario 2 d. pasirašė dvejų metų trukmės sutartį su Argetinos [[Club Atlético Lanús]] klubu. Su Juventus klubu 2004 ir 2005 metais laimėjo [[Serie A]] čempionatą, 2002 ir 2003 metais iškovojo Italijos taurę. Nors gimė Argentinoje, dėl itališkos tėvų kilmės pasirinko žaisti [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos komandoje]], kurioje debiutavo [[2003]] m. [[vasario 12]] d. Su rinktine žaidė 2004 metų Europos čempionate, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Camoranesi, Mauro}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 7ncl40odem02yd98lu44kqlet8zzowr 7897656 7897655 2026-08-07T12:56:09Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897656 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Mauro Camoranesi | fullname = Mauro Camoranesi | nickname = | image =[[Vaizdas:Mauro Camoranesi 2010.jpg|250px]] | height = 1,74 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{bda|1976|10|4}} | cityofbirth = [[Tandilis]] | countryofbirth = [[Argentina]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1994-1995<br />1995-1996<br />1997<br />1997-1998<br />1998-2000<br />2000-2002<br />2002-2010<br />2010-2011<br>2011– | clubs = [[Aldosivi]]<br />[[Santos Laguna]]<br />[[Montevideo Wanderers]]<br />[[Banfield]]<br />[[Cruz Azul]]<br />[[Hellas Verona FC|Verona]] <br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br>[[Club Atlético Lanús]] | caps(goals) = 31 (0)<br />22 (8)<br />&nbsp;<br />38 (16)<br />78 (32)<br />50 (7)<br />224 (27)<br />7 (0) | nationalyears = nuo [[2003]] | nationalteam = {{flagicon|Italy}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] | nationalcaps(goals) = 55 (5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Mauras Kamoranezis''' ({{it|Mauro Camoranesi}}; g. [[1976]] m. [[spalio 4]] d.) – iš Argentinos kilęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] saugas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė vienerių metų trukmės sutartį, su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui, su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.{{faktas}} 2011 m. sausio 26 d. sutartis buvo nutraukta.{{faktas}} 2011 m. vasario 2 d. pasirašė dvejų metų trukmės sutartį su Argetinos [[Club Atlético Lanús]] klubu.{{faktas}} Su Juventus klubu 2004 ir 2005 metais laimėjo [[Serie A]] čempionatą, 2002 ir 2003 metais iškovojo Italijos taurę. Nors gimė Argentinoje, dėl itališkos tėvų kilmės pasirinko žaisti [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos komandoje]], kurioje debiutavo [[2003]] m. [[vasario 12]] d. Su rinktine žaidė 2004 metų Europos čempionate, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Camoranesi, Mauro}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] p3cvxl8bmnenmslg2y3fte12aqczto7 7897657 7897656 2026-08-07T12:56:28Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897657 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Mauro Camoranesi | fullname = Mauro Camoranesi | nickname = | image =[[Vaizdas:Mauro Camoranesi 2010.jpg|250px]] | height = 1,74 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{bda|1976|10|4}} | cityofbirth = [[Tandilis]] | countryofbirth = [[Argentina]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1994-1995<br />1995-1996<br />1997<br />1997-1998<br />1998-2000<br />2000-2002<br />2002-2010<br />2010-2011<br>2011– | clubs = [[Aldosivi]]<br />[[Santos Laguna]]<br />[[Montevideo Wanderers]]<br />[[Banfield]]<br />[[Cruz Azul]]<br />[[Hellas Verona FC|Verona]] <br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br>[[Club Atlético Lanús]] | caps(goals) = 31 (0)<br />22 (8)<br />&nbsp;<br />38 (16)<br />78 (32)<br />50 (7)<br />224 (27)<br />7 (0) | nationalyears = nuo [[2003]] | nationalteam = {{flagicon|Italy}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] | nationalcaps(goals) = 55 (5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Mauras Kamoranezis''' ({{it|Mauro Camoranesi}}; g. [[1976]] m. [[spalio 4]] d.) – iš Argentinos kilęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] saugas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė vienerių metų trukmės sutartį, su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui, su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.{{faktas}} 2011 m. sausio 26 d. sutartis buvo nutraukta.{{faktas}} 2011 m. vasario 2 d. pasirašė dvejų metų trukmės sutartį su Argetinos [[Club Atlético Lanús]] klubu.{{faktas}} Su Juventus klubu 2004 ir 2005 metais laimėjo [[Serie A]] čempionatą, 2002 ir 2003 metais iškovojo Italijos taurę. == Rinktinė == Nors gimė Argentinoje, dėl itališkos tėvų kilmės pasirinko žaisti [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos komandoje]], kurioje debiutavo [[2003]] m. [[vasario 12]] d. Su rinktine žaidė 2004 metų Europos čempionate, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Camoranesi, Mauro}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 3tj3v7q4rkhxp1n1mf6tetei530uzzr 7897658 7897657 2026-08-07T12:56:47Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7897658 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Mauro Camoranesi | fullname = Mauro Camoranesi | nickname = | image =[[Vaizdas:Mauro Camoranesi 2010.jpg|250px]] | height = 1,74 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{bda|1976|10|4}} | cityofbirth = [[Tandilis]] | countryofbirth = [[Argentina]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1994-1995<br />1995-1996<br />1997<br />1997-1998<br />1998-2000<br />2000-2002<br />2002-2010<br />2010-2011<br>2011– | clubs = [[Aldosivi]]<br />[[Santos Laguna]]<br />[[Montevideo Wanderers]]<br />[[Banfield]]<br />[[Cruz Azul]]<br />[[Hellas Verona FC|Verona]] <br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br>[[Club Atlético Lanús]] | caps(goals) = 31 (0)<br />22 (8)<br />&nbsp;<br />38 (16)<br />78 (32)<br />50 (7)<br />224 (27)<br />7 (0) | nationalyears = nuo [[2003]] | nationalteam = {{flagicon|Italy}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] | nationalcaps(goals) = 55 (5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Mauras Kamoranezis''' ({{it|Mauro Camoranesi}}; g. [[1976]] m. [[spalio 4]] d.) – iš Argentinos kilęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] saugas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė vienerių metų trukmės sutartį, su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui, su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.{{faktas}} 2011 m. sausio 26 d. sutartis buvo nutraukta.{{faktas}} 2011 m. vasario 2 d. pasirašė dvejų metų trukmės sutartį su Argetinos [[Club Atlético Lanús]] klubu.{{faktas}} Su Juventus klubu 2004 ir 2005 metais laimėjo [[Serie A]] čempionatą, 2002 ir 2003 metais iškovojo Italijos taurę. == Rinktinė == Nors gimė Argentinoje, dėl itališkos tėvų kilmės pasirinko žaisti [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos komandoje]] 2003 m. vasario 12 d. Su rinktine žaidė 2004 metų Europos čempionate, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Camoranesi, Mauro}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] cjykcovvfoh5be521f9e4ce3jobbic1 7897659 7897658 2026-08-07T12:57:04Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7897659 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Mauro Camoranesi | fullname = Mauro Camoranesi | nickname = | image =[[Vaizdas:Mauro Camoranesi 2010.jpg|250px]] | height = 1,74 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{bda|1976|10|4}} | cityofbirth = [[Tandilis]] | countryofbirth = [[Argentina]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1994-1995<br />1995-1996<br />1997<br />1997-1998<br />1998-2000<br />2000-2002<br />2002-2010<br />2010-2011<br>2011– | clubs = [[Aldosivi]]<br />[[Santos Laguna]]<br />[[Montevideo Wanderers]]<br />[[Banfield]]<br />[[Cruz Azul]]<br />[[Hellas Verona FC|Verona]] <br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br>[[Club Atlético Lanús]] | caps(goals) = 31 (0)<br />22 (8)<br />&nbsp;<br />38 (16)<br />78 (32)<br />50 (7)<br />224 (27)<br />7 (0) | nationalyears = nuo [[2003]] | nationalteam = {{flagicon|Italy}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] | nationalcaps(goals) = 55 (5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Mauras Kamoranezis''' ({{it|Mauro Camoranesi}}; g. [[1976]] m. [[spalio 4]] d.) – iš Argentinos kilęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] saugas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė vienerių metų trukmės sutartį, su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui, su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.{{faktas}} 2011 m. sausio 26 d. sutartis buvo nutraukta.{{faktas}} 2011 m. vasario 2 d. pasirašė dvejų metų trukmės sutartį su Argetinos [[Club Atlético Lanús]] klubu.{{faktas}} Su Juventus klubu 2004 ir 2005 metais laimėjo [[Serie A]] čempionatą, 2002 ir 2003 metais iškovojo Italijos taurę. == Rinktinė == Nors gimė Argentinoje, dėl itališkos tėvų kilmės pasirinko žaisti [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos komandoje]] 2003 m. vasario 12 d. debiutavo prieš (?).{{faktas}} Su rinktine žaidė 2004 metų Europos čempionate, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Camoranesi, Mauro}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] ea3g760yhnb1s09fubjcmu8qaelm49y 7897660 7897659 2026-08-07T12:57:18Z Makenzis 46558 7897660 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Mauro Camoranesi | fullname = Mauro Camoranesi | nickname = | image =[[Vaizdas:Mauro Camoranesi 2010.jpg|250px]] | height = 1,74 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{bda|1976|10|4}} | cityofbirth = [[Tandilis]] | countryofbirth = [[Argentina]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1994-1995<br />1995-1996<br />1997<br />1997-1998<br />1998-2000<br />2000-2002<br />2002-2010<br />2010-2011<br>2011–2012 | clubs = [[Aldosivi]]<br />[[Santos Laguna]]<br />[[Montevideo Wanderers]]<br />[[Banfield]]<br />[[Cruz Azul]]<br />[[Hellas Verona FC|Verona]] <br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br>[[Club Atlético Lanús]] | caps(goals) = 31 (0)<br />22 (8)<br />&nbsp;<br />38 (16)<br />78 (32)<br />50 (7)<br />224 (27)<br />7 (0) | nationalyears = nuo [[2003]] | nationalteam = {{flagicon|Italy}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] | nationalcaps(goals) = 55 (5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Mauras Kamoranezis''' ({{it|Mauro Camoranesi}}; g. [[1976]] m. [[spalio 4]] d.) – iš Argentinos kilęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] saugas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė vienerių metų trukmės sutartį, su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui, su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.{{faktas}} 2011 m. sausio 26 d. sutartis buvo nutraukta.{{faktas}} 2011 m. vasario 2 d. pasirašė dvejų metų trukmės sutartį su Argetinos [[Club Atlético Lanús]] klubu.{{faktas}} Su Juventus klubu 2004 ir 2005 metais laimėjo [[Serie A]] čempionatą, 2002 ir 2003 metais iškovojo Italijos taurę. == Rinktinė == Nors gimė Argentinoje, dėl itališkos tėvų kilmės pasirinko žaisti [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos komandoje]] 2003 m. vasario 12 d. debiutavo prieš (?).{{faktas}} Su rinktine žaidė 2004 metų Europos čempionate, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Camoranesi, Mauro}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] fj3c0uddgzx3o3ftdfaf0ttm5nswz1t 7897661 7897660 2026-08-07T12:57:43Z Makenzis 46558 7897661 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Mauro Camoranesi | fullname = Mauro Camoranesi | nickname = | image =[[Vaizdas:Mauro Camoranesi 2010.jpg|250px]] | height = 1,74 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{bda|1976|10|4}} | cityofbirth = [[Tandilis]] | countryofbirth = [[Argentina]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1994-1995<br />1995-1996<br />1997<br />1997-1998<br />1998-2000<br />2000-2002<br />2002-2010<br />2010-2011<br>2011–2012 | clubs = [[Aldosivi]]<br />[[Santos Laguna]]<br />[[Montevideo Wanderers]]<br />[[Banfield]]<br />[[Cruz Azul]]<br />[[Hellas Verona FC|Verona]] <br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br>[[Club Atlético Lanús]] | caps(goals) = 31 (0)<br />22 (8)<br />&nbsp;<br />38 (16)<br />78 (32)<br />50 (7)<br />224 (27)<br />7 (0)<br />35 {{0}}(0) | nationalyears = nuo [[2003]] | nationalteam = {{flagicon|Italy}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] | nationalcaps(goals) = 55 (5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Mauras Kamoranezis''' ({{it|Mauro Camoranesi}}; g. [[1976]] m. [[spalio 4]] d.) – iš Argentinos kilęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] saugas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė vienerių metų trukmės sutartį, su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui, su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.{{faktas}} 2011 m. sausio 26 d. sutartis buvo nutraukta.{{faktas}} 2011 m. vasario 2 d. pasirašė dvejų metų trukmės sutartį su Argetinos [[Club Atlético Lanús]] klubu.{{faktas}} Su Juventus klubu 2004 ir 2005 metais laimėjo [[Serie A]] čempionatą, 2002 ir 2003 metais iškovojo Italijos taurę. == Rinktinė == Nors gimė Argentinoje, dėl itališkos tėvų kilmės pasirinko žaisti [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos komandoje]] 2003 m. vasario 12 d. debiutavo prieš (?).{{faktas}} Su rinktine žaidė 2004 metų Europos čempionate, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Camoranesi, Mauro}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] hidv0ndborg5oc8z2ppj2ylqfw2qz9a 7897662 7897661 2026-08-07T12:58:47Z Makenzis 46558 7897662 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Mauro Camoranesi | fullname = Mauro Camoranesi | nickname = | image =[[Vaizdas:Mauro Camoranesi 2010.jpg|250px]] | height = 1,74 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{bda|1976|10|4}} | cityofbirth = [[Tandilis]] | countryofbirth = [[Argentina]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1994-1995<br />1995-1996<br />1997<br />1997-1998<br />1998-2000<br />2000-2002<br />2002-2010<br />2010-2011<br>2011–2012<br />2012–2014 | clubs = [[Aldosivi]]<br />[[Santos Laguna]]<br />[[Montevideo Wanderers]]<br />[[Banfield]]<br />[[Cruz Azul]]<br />[[Hellas Verona FC|Verona]] <br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br>[[Club Atlético Lanús]]<br />[[Racing Club de Avellaneda|Racing Club]] | caps(goals) = 31 (0)<br />22 (8)<br />&nbsp;<br />38 (16)<br />78 (32)<br />50 (7)<br />224 (27)<br />7 (0)<br />35 {{0}}(0)<br />39 {{0}}(9) | nationalyears = nuo [[2003]] | nationalteam = {{flagicon|Italy}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] | nationalcaps(goals) = 55 (5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Mauras Kamoranezis''' ({{it|Mauro Camoranesi}}; g. [[1976]] m. [[spalio 4]] d.) – iš Argentinos kilęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] saugas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė vienerių metų trukmės sutartį, su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui, su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.{{faktas}} 2011 m. sausio 26 d. sutartis buvo nutraukta.{{faktas}} 2011 m. vasario 2 d. pasirašė dvejų metų trukmės sutartį su Argetinos [[Club Atlético Lanús]] klubu.{{faktas}} Su Juventus klubu 2004 ir 2005 metais laimėjo [[Serie A]] čempionatą, 2002 ir 2003 metais iškovojo Italijos taurę. == Rinktinė == Nors gimė Argentinoje, dėl itališkos tėvų kilmės pasirinko žaisti [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos komandoje]] 2003 m. vasario 12 d. debiutavo prieš (?).{{faktas}} Su rinktine žaidė 2004 metų Europos čempionate, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Camoranesi, Mauro}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 7e6352zzw7ybepl1w09kdxboyfyqs1a 7897663 7897662 2026-08-07T12:59:23Z Makenzis 46558 7897663 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Mauro Camoranesi | fullname = Mauro Camoranesi | nickname = | image =[[Vaizdas:Mauro Camoranesi 2010.jpg|250px]] | height = 1,74 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{bda|1976|10|4}} | cityofbirth = [[Tandilis]] | countryofbirth = [[Argentina]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1994-1995<br />1995-1996<br />1997<br />1997-1998<br />1998-2000<br />2000-2002<br />2002-2010<br />2010-2011<br>2011–2012<br />2012–2014 | clubs = [[Aldosivi]]<br />[[Santos Laguna]]<br />[[Montevideo Wanderers]]<br />[[Banfield]]<br />[[Cruz Azul]]<br />[[Hellas Verona FC|Verona]] <br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br>[[Club Atlético Lanús]]<br />[[Racing Club de Avellaneda|Racing Club]] | caps(goals) = 31 (0)<br />22 (8)<br />&nbsp;<br />38 (16)<br />78 (32)<br />50 (7)<br />224 (27)<br />7 (0)<br />35 {{0}}(0)<br />39 {{0}}(9) | nationalyears = 2003– | nationalteam = {{flagicon|Italy}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] | nationalcaps(goals) = 55 {{0}}(5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026 m. | ntupdate = }} '''Mauras Kamoranezis''' ({{it|Mauro Camoranesi}}; g. [[1976]] m. [[spalio 4]] d.) – iš Argentinos kilęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] saugas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė vienerių metų trukmės sutartį, su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui, su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.{{faktas}} 2011 m. sausio 26 d. sutartis buvo nutraukta.{{faktas}} 2011 m. vasario 2 d. pasirašė dvejų metų trukmės sutartį su Argetinos [[Club Atlético Lanús]] klubu.{{faktas}} Su Juventus klubu 2004 ir 2005 metais laimėjo [[Serie A]] čempionatą, 2002 ir 2003 metais iškovojo Italijos taurę. == Rinktinė == Nors gimė Argentinoje, dėl itališkos tėvų kilmės pasirinko žaisti [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos komandoje]] 2003 m. vasario 12 d. debiutavo prieš (?).{{faktas}} Su rinktine žaidė 2004 metų Europos čempionate, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Camoranesi, Mauro}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] qmdb31n8aijd7vqihdk1dvlv87nvcq8 7897664 7897663 2026-08-07T13:01:05Z Makenzis 46558 7897664 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Mauro Camoranesi | fullname = Mauro Camoranesi | nickname = | image =[[Vaizdas:Mauro Camoranesi 2010.jpg|250px]] | height = 1,74 m | weight = 70 kg | dateofbirth = {{bda|1976|10|4}} | cityofbirth = [[Tandilis]] | countryofbirth = [[Argentina]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1994-1995<br />1995-1996<br />1997<br />1997-1998<br />1998-2000<br />2000-2002<br />2002-2010<br />2010-2011<br>2011–2012<br />2012–2014 | clubs = [[Aldosivi]]<br />[[Santos Laguna]]<br />[[Montevideo Wanderers]]<br />[[Banfield]]<br />[[Cruz Azul]]<br />[[Hellas Verona FC|Verona]] <br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[VfB Stuttgart]]<br>[[Club Atlético Lanús]]<br />[[Racing Club de Avellaneda|Racing Club]] | caps(goals) = 31 (0)<br />22 (8)<br />&nbsp;<br />38 (16)<br />78 (32)<br />50 (7)<br />224 (27)<br />7 (0)<br />35 {{0}}(0)<br />39 {{0}}(9) | nationalyears = 2003–2010 | nationalteam = {{flagicon|Italy}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] | nationalcaps(goals) = 55 {{0}}(5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026 m. | ntupdate = }} '''Mauras Kamoranezis''' ({{it|Mauro Camoranesi}}; g. [[1976]] m. [[spalio 4]] d.) – iš Argentinos kilęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] saugas. == Karjera == 2010 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė vienerių metų trukmės sutartį, su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui, su Vokietijos [[VfB Stuttgart]] klubu.{{faktas}} 2011 m. sausio 26 d. sutartis buvo nutraukta.{{faktas}} 2011 m. vasario 2 d. pasirašė dvejų metų trukmės sutartį su Argetinos [[Club Atlético Lanús]] klubu.{{faktas}} Su Juventus klubu 2004 ir 2005 metais laimėjo [[Serie A]] čempionatą, 2002 ir 2003 metais iškovojo Italijos taurę. == Rinktinė == Nors gimė Argentinoje, dėl itališkos tėvų kilmės pasirinko žaisti [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos komandoje]] 2003 m. vasario 12 d. debiutavo prieš (?).{{faktas}} Su rinktine žaidė 2004 metų Europos čempionate, [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]]. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Camoranesi, Mauro}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] igvuxvdxb6v2lmo2yj70dgeoiphs558 14 55369 7897796 7798043 2026-08-07T16:13:15Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:Muzikos kūriniai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897796 wikitext text/x-wiki {{kat pagrindinis|Daina}} [[Kategorija:Muzikos formos]] [[Kategorija:Dainavimas]] [[Kategorija:Muzikos kūriniai]] pw9wknyu2euigfwdyqsjyjblfxveo5l 0 55505 7897752 7771364 2026-08-07T14:03:41Z Makenzis 46558 7897752 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Alberto Gilardino | nickname = "Il Gila" | image = [[Vaizdas:Gilardino Alberto.jpg|200px]] | height = 1,85 m | weight = 78 kg | dateofbirth = {{bda|1982|7|5}} | cityofbirth = [[Bjela]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 1999 | youthclubs = [[Piacenza]] | years = 1999–2001<br />2001–2002<br />2002–2005<br />2005–2008<br />2008–2012<br />2012–2014<br />–<br />– | clubs = [[Piacenza FC|Piacenza]]<br />[[Hellas Verona FC|Hellas Verona]]<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[AC Milan]]<br />[[ACF Fiorentina]]<br />[[Genoa CFC]]<br />[[]]<br />[[]] | caps(goals) = {{0}}17 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}39 {{0}}{{0}}(5)<br />{{0}}96 {{0}}(50)<br />{{0}}94 {{0}}(36)<br />118 {{0}}(48)<br />{{0}}50 {{0}}(19)<br /> {{0}}()<br />{{0}}() | nationalyears = 2004–2013 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}57 {{0}}(19)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Alberto Gilardino''' (g. [[1982]] m. [[liepos 5]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] puolėjas. == Karjera == 2012 m. sausio 3 d. pasirašė ketverių metų kontraktą su [[Genoa CFC]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/10/italy/2012/01/03/2828879/official-alberto-gilardino-joins-genoa-from-fiorentina</ref> {{išplėsti}} == Karjera rinktinėje == 2004 m. rugsėjo 4 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. {{išplėsti}} Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur antrosiose rungtynėse pelnė įvartį. == Pasiekimai == === Klubiniai === * [[UEFA]] [[UEFA Čempionų lyga|Čempionų Lygos]] laimėtojas – 2006–2007 m. * UEFA super taurės laimėtojas – [[2007]] m. * [[FIFA]] klubų taurės laimėtojas – 2007 m. === Nacionaliniai === * FIFA pasaulio čempionato laimėtojas (Italijos nacionalinė rinktinė) – [[2006]] m. * UEFA Europos iki 21 m. čempionato laimėtojas (Italijos jaunimo rinktinė) – [[2004]] m. === Asmeniniai === * [[Serie A]] metų futbolininkas – [[2005]] m. * [[Italija|Italijos]] metų futbolininkas – 2005 m. * Serie A metų jaunimo futbolininkas – 2004 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|1|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Gilardino]] 1p4n7aixs4d2go5v8ummgr5bx125g31 7897753 7897752 2026-08-07T14:03:54Z Makenzis 46558 /* Asmeniniai */ 7897753 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Alberto Gilardino | nickname = "Il Gila" | image = [[Vaizdas:Gilardino Alberto.jpg|200px]] | height = 1,85 m | weight = 78 kg | dateofbirth = {{bda|1982|7|5}} | cityofbirth = [[Bjela]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 1999 | youthclubs = [[Piacenza]] | years = 1999–2001<br />2001–2002<br />2002–2005<br />2005–2008<br />2008–2012<br />2012–2014<br />–<br />– | clubs = [[Piacenza FC|Piacenza]]<br />[[Hellas Verona FC|Hellas Verona]]<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[AC Milan]]<br />[[ACF Fiorentina]]<br />[[Genoa CFC]]<br />[[]]<br />[[]] | caps(goals) = {{0}}17 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}39 {{0}}{{0}}(5)<br />{{0}}96 {{0}}(50)<br />{{0}}94 {{0}}(36)<br />118 {{0}}(48)<br />{{0}}50 {{0}}(19)<br /> {{0}}()<br />{{0}}() | nationalyears = 2004–2013 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}57 {{0}}(19)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Alberto Gilardino''' (g. [[1982]] m. [[liepos 5]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] puolėjas. == Karjera == 2012 m. sausio 3 d. pasirašė ketverių metų kontraktą su [[Genoa CFC]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/10/italy/2012/01/03/2828879/official-alberto-gilardino-joins-genoa-from-fiorentina</ref> {{išplėsti}} == Karjera rinktinėje == 2004 m. rugsėjo 4 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. {{išplėsti}} Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur antrosiose rungtynėse pelnė įvartį. == Pasiekimai == === Klubiniai === * [[UEFA]] [[UEFA Čempionų lyga|Čempionų Lygos]] laimėtojas – 2006–2007 m. * UEFA super taurės laimėtojas – [[2007]] m. * [[FIFA]] klubų taurės laimėtojas – 2007 m. === Nacionaliniai === * FIFA pasaulio čempionato laimėtojas (Italijos nacionalinė rinktinė) – [[2006]] m. * UEFA Europos iki 21 m. čempionato laimėtojas (Italijos jaunimo rinktinė) – [[2004]] m. === Asmeniniai === * [[Serie A]] metų futbolininkas – 2005 m. * [[Italija|Italijos]] metų futbolininkas – 2005 m. * Serie A metų jaunimo futbolininkas – 2004 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|1|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Gilardino]] tppw2e0jkl7vopxtzp7ey03xifr6dk5 7897754 7897753 2026-08-07T14:06:06Z Makenzis 46558 /* Klubiniai */ 7897754 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Alberto Gilardino | nickname = "Il Gila" | image = [[Vaizdas:Gilardino Alberto.jpg|200px]] | height = 1,85 m | weight = 78 kg | dateofbirth = {{bda|1982|7|5}} | cityofbirth = [[Bjela]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 1999 | youthclubs = [[Piacenza]] | years = 1999–2001<br />2001–2002<br />2002–2005<br />2005–2008<br />2008–2012<br />2012–2014<br />–<br />– | clubs = [[Piacenza FC|Piacenza]]<br />[[Hellas Verona FC|Hellas Verona]]<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[AC Milan]]<br />[[ACF Fiorentina]]<br />[[Genoa CFC]]<br />[[]]<br />[[]] | caps(goals) = {{0}}17 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}39 {{0}}{{0}}(5)<br />{{0}}96 {{0}}(50)<br />{{0}}94 {{0}}(36)<br />118 {{0}}(48)<br />{{0}}50 {{0}}(19)<br /> {{0}}()<br />{{0}}() | nationalyears = 2004–2013 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}57 {{0}}(19)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Alberto Gilardino''' (g. [[1982]] m. [[liepos 5]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] puolėjas. == Karjera == 2012 m. sausio 3 d. pasirašė ketverių metų kontraktą su [[Genoa CFC]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/10/italy/2012/01/03/2828879/official-alberto-gilardino-joins-genoa-from-fiorentina</ref> {{išplėsti}} == Karjera rinktinėje == 2004 m. rugsėjo 4 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. {{išplėsti}} Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur antrosiose rungtynėse pelnė įvartį. == Pasiekimai == === Klubiniai === * [[UEFA]] [[UEFA Čempionų lyga|Čempionų Lygos]] laimėtojas – 2006–2007 m. * UEFA super taurės laimėtojas – 2007 m. * [[FIFA]] klubų taurės laimėtojas – 2007 m. === Nacionaliniai === * FIFA pasaulio čempionato laimėtojas (Italijos nacionalinė rinktinė) – [[2006]] m. * UEFA Europos iki 21 m. čempionato laimėtojas (Italijos jaunimo rinktinė) – [[2004]] m. === Asmeniniai === * [[Serie A]] metų futbolininkas – 2005 m. * [[Italija|Italijos]] metų futbolininkas – 2005 m. * Serie A metų jaunimo futbolininkas – 2004 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|1|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Gilardino]] dypryj2cels8chobcfnn779xcva641i 7897755 7897754 2026-08-07T14:06:16Z Makenzis 46558 /* Nacionaliniai */ 7897755 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Alberto Gilardino | nickname = "Il Gila" | image = [[Vaizdas:Gilardino Alberto.jpg|200px]] | height = 1,85 m | weight = 78 kg | dateofbirth = {{bda|1982|7|5}} | cityofbirth = [[Bjela]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 1999 | youthclubs = [[Piacenza]] | years = 1999–2001<br />2001–2002<br />2002–2005<br />2005–2008<br />2008–2012<br />2012–2014<br />–<br />– | clubs = [[Piacenza FC|Piacenza]]<br />[[Hellas Verona FC|Hellas Verona]]<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[AC Milan]]<br />[[ACF Fiorentina]]<br />[[Genoa CFC]]<br />[[]]<br />[[]] | caps(goals) = {{0}}17 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}39 {{0}}{{0}}(5)<br />{{0}}96 {{0}}(50)<br />{{0}}94 {{0}}(36)<br />118 {{0}}(48)<br />{{0}}50 {{0}}(19)<br /> {{0}}()<br />{{0}}() | nationalyears = 2004–2013 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}57 {{0}}(19)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Alberto Gilardino''' (g. [[1982]] m. [[liepos 5]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] puolėjas. == Karjera == 2012 m. sausio 3 d. pasirašė ketverių metų kontraktą su [[Genoa CFC]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/10/italy/2012/01/03/2828879/official-alberto-gilardino-joins-genoa-from-fiorentina</ref> {{išplėsti}} == Karjera rinktinėje == 2004 m. rugsėjo 4 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. {{išplėsti}} Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur antrosiose rungtynėse pelnė įvartį. == Pasiekimai == === Klubiniai === * [[UEFA]] [[UEFA Čempionų lyga|Čempionų Lygos]] laimėtojas – 2006–2007 m. * UEFA super taurės laimėtojas – 2007 m. * [[FIFA]] klubų taurės laimėtojas – 2007 m. === Nacionaliniai === * FIFA pasaulio čempionato laimėtojas (Italijos nacionalinė rinktinė) – 2006 m. * UEFA Europos iki 21 m. čempionato laimėtojas (Italijos jaunimo rinktinė) – 2004 m. === Asmeniniai === * [[Serie A]] metų futbolininkas – 2005 m. * [[Italija|Italijos]] metų futbolininkas – 2005 m. * Serie A metų jaunimo futbolininkas – 2004 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|1|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Gilardino]] r8nqa7svnglpe4ojlgwlrjqkdoiqhwa 7897756 7897755 2026-08-07T14:06:41Z Makenzis 46558 7897756 wikitext text/x-wiki {{atnaujinti}}{{išplėsti}}{{šaltiniai}} {{Football player infobox | playername=Alberto Gilardino | nickname = "Il Gila" | image = [[Vaizdas:Gilardino Alberto.jpg|200px]] | height = 1,85 m | weight = 78 kg | dateofbirth = {{bda|1982|7|5}} | cityofbirth = [[Bjela]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 1999 | youthclubs = [[Piacenza]] | years = 1999–2001<br />2001–2002<br />2002–2005<br />2005–2008<br />2008–2012<br />2012–2014<br />–<br />– | clubs = [[Piacenza FC|Piacenza]]<br />[[Hellas Verona FC|Hellas Verona]]<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[AC Milan]]<br />[[ACF Fiorentina]]<br />[[Genoa CFC]]<br />[[]]<br />[[]] | caps(goals) = {{0}}17 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}39 {{0}}{{0}}(5)<br />{{0}}96 {{0}}(50)<br />{{0}}94 {{0}}(36)<br />118 {{0}}(48)<br />{{0}}50 {{0}}(19)<br /> {{0}}()<br />{{0}}() | nationalyears = 2004–2013 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}57 {{0}}(19)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Alberto Gilardino''' (g. [[1982]] m. [[liepos 5]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] puolėjas. == Karjera == 2012 m. sausio 3 d. pasirašė ketverių metų kontraktą su [[Genoa CFC]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/10/italy/2012/01/03/2828879/official-alberto-gilardino-joins-genoa-from-fiorentina</ref> {{išplėsti}} == Karjera rinktinėje == 2004 m. rugsėjo 4 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. {{išplėsti}} Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur antrosiose rungtynėse pelnė įvartį. == Pasiekimai == === Klubiniai === * [[UEFA]] [[UEFA Čempionų lyga|Čempionų Lygos]] laimėtojas – 2006–2007 m. * UEFA super taurės laimėtojas – 2007 m. * [[FIFA]] klubų taurės laimėtojas – 2007 m. === Nacionaliniai === * FIFA pasaulio čempionato laimėtojas (Italijos nacionalinė rinktinė) – 2006 m. * UEFA Europos iki 21 m. čempionato laimėtojas (Italijos jaunimo rinktinė) – 2004 m. === Asmeniniai === * [[Serie A]] metų futbolininkas – 2005 m. * [[Italija|Italijos]] metų futbolininkas – 2005 m. * Serie A metų jaunimo futbolininkas – 2004 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|5|1|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Gilardino]] b1hv3vtuq6c23ciko7k1mr22jc6qko8 0 55749 7898049 7776205 2026-08-08T05:55:46Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898049 wikitext text/x-wiki {{reikšmės}} {{Ltgyv |pavad = Jūrė |foto = Jure 2023h.jpg |fotoinfo = [[Jūrės geležinkelio stotis]] |herb = Juresherbas.svg |lat = 54.758 |long = 23.594 |sav = Kazlų Rūdos savivaldybė |sen = Kazlų Rūdos seniūnija |gyv = 355 |metai = 2021 |plotas = 0.67 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Jū́rė|Jū́rės|Jū́rei|Jū́rę|Jū́re|Jū́rėje|š=2002}} |vikiteka = Category:Jūrė }} '''Jūrė''' (iki [[2002]] m. '''''Jūrės geležinkelio stotis''''', anksčiau '''''Jūrė II''''') – miestelis [[Kazlų Rūdos savivaldybė]]je, 7 km į rytus nuo [[Kazlų Rūda|Kazlų Rūdos]], prie [[Pilvė]]s upelio. Jūrės miestelio seniūnaitijos centras. Veikia paštas (LT-69080), pirminės sveikatos priežiūros centras, bendruomenė, [[Jūrės Dievo Gailestingumo koplyčia]] (pastatyta [[2008]] m.), socialinės paramos centras, kultūros namai ir [[Kazlų Rūdos viešoji biblioteka|Kazlų Rūdos viešosios bibliotekos]] skyrius (nuo [[1945]] m.), šalia jo – [[Lietuvos šimtmečio paminklas]] (pastatytas [[2018]] m.). [[Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija|Kazlų Rūdos miškų urėdijos]] Jūrės girininkijos būstinė.<ref>[https://www.imones.lt/jures-girininkija Jūrės girininkija.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250223002153/https://www.imones.lt/jures-girininkija |date=2025-02-23 }} Imones.lt (tikrinta 2022-04-10).</ref> [[Vaizdas:Jure 2022e.jpg|thumb|left|Jūrės miestelio ir Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio paminklas]] [[Vaizdas:Jūrės koplyčia.JPG|thumb|left|[[Jūrės koplyčia]]]] == Geografija == Gyvenvietę kerta [[Kauno–Kybartų geležinkelis]], prie kurio yra [[Jūrės geležinkelio stotis]]. Miestelį supa Marackų, Skriaudžių ir Gudelių miškai, šiaurėje teka [[Pilvė]]. Bendravardis [[Jūrė (kaimas)|Jūrės kaimas (Jūrė I)]] yra įsikūręs į šiaurę nuo [[Kazlų Rūda|Kazlų Rūdos]]. == Istorija == Gyvenvietė pradėjo kurtis [[1915]] m. įsteigus geležinkelio stotį, kuri pradžioje turėjusi [[Papilvis|Papilvio]] vardą (pagal greta buvusį kaimą). [[1915]] m. vokiečiai įsteigė karių kapines, [[1916]] m. įrengė belaisvių stovyklą, po karo jos barakuose apsigyveno miško darbininkai. Medienai gabenti nutiesta atšaka nuo Jūrės iki [[Kazlų Rūdos–Pavilkijo siaurasis geležinkelis|Kazlų Rūdos–Pavilkijo siaurojo geležinkelio]] linijos. Ketvirtajame dešimtmetyje siaurojo geležinkelio linija nutiesta [[Ežerėlis|Ežerėlio ]]link, iki aštuntojo dešimtmečio ja buvo vežamos durpės iš [[Ežerėlio durpynas|Ežerėlio durpyno]]. Pagal [[1925]] m. perspektyvinį planą suformuotas stačiakampis gatvių tinklas ir aikštė. 1926 m. įkurta [[Jūrės pradinė mokykla]], girininkija, [[1927]] m. atidarytas turgus, [[1928]] m. pastatytas malūnas ir dvi lentpjūvės. [[1928]]–[[1945]] m. veikė miškų urėdija. 1931 m. išaugo dviejų aukštų medinė pradžios mokykla su greta įrengtu sporto aikštynu.<ref>Jūrė: miestelio kūrimo istorija, Vilnius, 2016.</ref> [[1937]] m. pastatyta mūrinė geležinkelio stotis, Šaulių būrio namai. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] ir po jo ([[1945]]–[[1947]] m.) prie Jūrės buvo sovietų ir vokiečių karo belaisvių stovyklos. Yra išlikusios pastarųjų kapinaitės. [[1945]] m. darbininkų gyvenvietė gavo [[geležinkelio stoties gyvenvietė]]s statusą. [[1945]] m. įkurta biblioteka, [[1955]] m. įsteigtas felčerių-akušerių punktas, buvo parduotuvė, ryšių skyrius, [[1960]] m. atkurti kultūros namai.<ref>{{VLE|IX|46|[[Juozas Banionis]]|Jūrė}}</ref> [[1985]] m. gyventojų iniciatyva rytinėje pusėje įkurtas miestelio parkas.<ref>{{cite web |title=Jūrės miestelis |url=https://suduvosgidas.lt/jures-miestelis/ |date=2019-07-04 |website=suduvosgidas.lt |publisher=Sūduvos gidas |access-date=2025-09-29 |language=lt}}</ref> [[2002]] m. Jūrei suteiktas miestelio statusas, [[2008]] m. patvirtintas [[Jūrės herbas]]. 2011 m. uždaryta mokykla. {{adm2}} {{admr|–[[1950]] m.|[[Kazlų Rūdos valsčius]]|[[Marijampolės apskritis]]}} {{admr|[[1950]]–[[1954]] m.|[[Jūrės stoties apylinkė]]s centras|r3=2|[[Kazlų Rūdos rajonas]]}} {{admr|[[1954]]–[[1962]] m.|r2=3|[[Gudelių apylinkė (Kazlų Rūda)|Gudelių apylinkė]]}} {{admr|[[1962]] m.|[[Prienų rajonas]]}} {{admr|[[1962]]–[[1963]] m.|r2=4|[[Kapsuko rajonas]]}} {{admr|[[1963]]–[[1985]] m.|[[Guobų apylinkė]]}} {{admr|[[1985]]–[[1988]] m.|[[Ąžuolų Būdos apylinkė]]}} {{admr|[[1988]]–[[1989]] m.|r2=2|[[Kazlų Rūdos apylinkė]]}} {{admr|[[1989]]–[[1995]] m.|[[Marijampolės rajonas]]}} {{admr|[[1995]]–[[2000]] m.|r2=2|[[Kazlų Rūdos seniūnija]]|[[Marijampolės rajono savivaldybė]]}} {{admr|[[2000]]–|[[Kazlų Rūdos savivaldybė]]}} |} == Gyventojai == {{dem|kolon=7|till=700|inc=100|incmin=50 |1888|276|r1888=<ref>{{1888sur}}</ref> |1923|219|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|424|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|1|720||Jūrė}}</ref> |1970|423|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1977|698|r1977=<ref name="LTE">{{LTE|5|139||Jūrė}}</ref> |1979|504|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1985|663|r1985=<ref name="TLE">{{TLE|2|155||Jūrė 2}}</ref> |1989|525|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|473|r2001=<ref>{{2001sur(Marijampolė)}}</ref> |2011|401|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|355|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === Jūrėje gyveno: * 1936–1958 m. [[Pranas Povilaitis (vertėjas)]], klasikinės literatūros vertėjas. * 1952–1971 m. [[Elena Spurgaitė]], vaikų rašytoja. Jūrėje gimė: * [[Violeta Urmanavičiūtė-Urmana]], dainininkė. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{LE|10|122||Jūrė (1)}} * {{MLTE|1|720||Jūrė (2)}} * {{LTE|5|139||Jūrė (1)}} * [http://www.suduvosgidas.lt/index.php?cid=369&new_id=48256 Istorija] * Jūrė: miestelio kūrimo istorija, sud. [[Juozas Banionis (1956)|Juozas Banionis]]. – Vilnius, 2016, 198 p. {{KAZgyv}} {{ltunav |ŠV=[[Kazlų Rūda|KAZLŲ RŪDA]] – 6 km |P=[[Gudeliai (Kazlų Rūda)|Gudeliai]] – 4 km |R=[[Kaunas|KAUNAS]] – 30 km }} [[Kategorija:Jūrė| ]] 7jfnfpwmygzk6kpqygeimpko6xgb6wv 0 58564 7897763 7771373 2026-08-07T14:12:46Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897763 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Fabio Grosso | image = [[Vaizdas:Italy vs France - FIFA World Cup 2006 final - Fabio Grosso.jpg|150px]] | fullname = Fabio Grosso | nickname = | height = 1,90 m | weight = 82 kg | dateofbirth = {{bda|1977|11|28}} | cityofbirth = [[Roma]] | | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1994–1998<br />1998–2001<br />2001–2004<br />2004–2006<br />2006–2007<br />2007–2009<br>2009– | clubs = [[Renato Curi Angolana|Renato Curi]]<br />[[Calcio Chieti|Chieti]]<br />[[Perugia Calcio|Perugia]]<br />[[U.S. Città di Palermo|Palermo]]<br />[[Internazionale|Inter]]<br />[[Olympique Lyonnais]]<br>[[Juventus FC|Juventus]] | caps(goals) = 108 {{0}}(47)<br />{{0}}68 {{0}}(17)<br />{{0}}67 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}90 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}23 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}52 {{0}}{{0}}(2)<br>{{0}}47 {{0}}{{0}}(2) | nationalyears = 2003–2009 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}48 {{0}}{{0}}(4)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2010 m. }} '''Fabijus Groso''' ({{it|Fabio Grosso}}; g. [[1977]] m. [[lapkričio 28]] d.) – buvęs Italijos futbolininkas, atstovavęs šalies nacionalinei rinktinei. == Karjera == 2009 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė trejų metų sutartį su [[Juventus FC|Juventus]] klubu. {{išplėsti}} == Karjera rinktinėje == 2003 m. balandžio 30 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur pusfinalio pratęsime įmušė pirmąjį įvartį į {{Futb|Vokietijos}} vartus. Su rinktine tais metais tapo pasaulio čempionu. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) 2006 Pasaulio futbolo čempionate įmušė lemiamą įvartį i Prancuzijos rinktinės vartus 11 metrų baudinių serijoje. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|6|1|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Grosso]] d4mn9wnpptmlfeiqryjn4tvfcv08t39 7897765 7897763 2026-08-07T14:16:07Z Makenzis 46558 7897765 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Fabio Grosso | image = [[Vaizdas:Italy vs France - FIFA World Cup 2006 final - Fabio Grosso.jpg|150px]] | fullname = Fabio Grosso | nickname = | height = 1,90 m | weight = 82 kg | dateofbirth = {{bda|1977|11|28}} | cityofbirth = [[Roma]] | | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1994–1998<br />1998–2001<br />2001–2004<br />2004–2006<br />2006–2007<br />2007–2009<br>2009– | clubs = [[Renato Curi Angolana|Renato Curi]]<br />[[Calcio Chieti|Chieti]]<br />[[Perugia Calcio|Perugia]]<br />[[U.S. Città di Palermo|Palermo]]<br />[[Internazionale|Inter]]<br />[[Olympique Lyonnais]]<br>[[Juventus FC|Juventus]] | caps(goals) = 108 {{0}}(47)<br />{{0}}68 {{0}}(17)<br />{{0}}67 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}90 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}23 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}52 {{0}}{{0}}(2)<br>{{0}}47 {{0}}{{0}}(2) | nationalyears = 2003–2009 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}48 {{0}}{{0}}(4)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Fabijus Groso''' ({{it|Fabio Grosso}}; g. [[1977]] m. [[lapkričio 28]] d.) – buvęs Italijos futbolininkas, atstovavęs šalies nacionalinei rinktinei. == Karjera == 2009 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė trejų metų sutartį su [[Juventus FC|Juventus]] klubu. {{išplėsti}} == Karjera rinktinėje == 2003 m. balandžio 30 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur pusfinalio pratęsime įmušė pirmąjį įvartį į {{Futb|Vokietijos}} vartus. Su rinktine tais metais tapo pasaulio čempionu. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) 2006 Pasaulio futbolo čempionate įmušė lemiamą įvartį i Prancuzijos rinktinės vartus 11 metrų baudinių serijoje. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|6|1|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Grosso]] e5jqxppjhx2drjwwfkj6ra8tkgjg8dg 0 59572 7897622 7771284 2026-08-07T12:44:05Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897622 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Andrea Barzagli | fullname = Andrea Barzagli | nickname = | image = [[Vaizdas:Andrea_Barzagli_BGR-ITA_2012.jpg|200px]] | height = 1,86 m | weight = 79 kg | dateofbirth = {{bda|1981|5|8}} | cityofbirth = [[Fjezolė]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = ?-[[1998]] m. | youthclubs = [[Rondinella Calcio|Rondinella]] | years = 1998-2000<br />2000<br />2001<br />2001-2003<br />2003-2004<br />2004-2008<br>2008-2011<br />2011-2019 | clubs = [[Rondinella Calcio|Rondinella]]<br />[[A.C. Pistoiese|Pistoiese]]<br />Rondinella<br />[[Ascoli Calcio 1898|Ascoli]]<br />[[AC Chievo Verona|Chievo Verona]]<br />[[US Città di Palermo|Palermo]]<br>[[VfL Wolfsburg]]<br />[[Juventus FC|Juventus]] | caps(goals) = 51 (3)<br />5 (0)<br />13 (1)<br />46 (3)<br />29 (3)<br />142 (3)<br>75 (1)<br>206 (2) | nationalyears = [[2004]]-[[2017]] | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 73 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = [[2019]] m. | ntupdate = [[2017]] m. }} '''Andrea Barcalis''' (g. [[1981]] m. [[gegužės 8]] d.) – buvęs profesionalus futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] gynėjas. == Karjera == Juventus klubui priklausė 2011 iki 2019 m. Sužaidė 206 rungtynes, tapo 8 kartus iš eilės [[Serie A]] čempionu. Pasibaigus 2019 m. sezonui italas pranešė, kad baigia futbolininko karjerą.<ref>[https://www.football-italia.net/SerieA/match/125424 Juventus 1 - 1 Atalanta]</ref> Baigęs žaidėjo karjerą futbolininkas tapo naujojo Juventus trenerio [[Maurizio Sarri]] štabo nariu.<ref>[https://www.calciomercato.com/en/news/sarri-s-juventus-staff-revealed-41419 Sarri's Juventus staff revealed] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190620142346/https://www.calciomercato.com/en/news/sarri-s-juventus-staff-revealed-41419 |date=2019-06-20 }}</ref> == Rinktinė == [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] žaidė nuo 2004 m. lapkričio 17 d. iki [[2017]] m., su rinktine žaidė dvejose [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynėse. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) * [[Serie D]] čempionas ([[San Frediano Rondinella S.S.]], 1998–1999) * [[Serie C]]1 čempionas ([[Ascoli Calcio 1898]], 2001–2002) * Serie C taurės nugalėtojas (2001–2002) * [[Bundeslyga|Bundeslyga]] čempionas ([[VfL Wolfsburg]], 2008–2009) * Serie A čempionas ([[Juventus FC]], 2011–12, 2012–13, 2013–14, 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18, 2018–19) * [[Italijos futbolo supertaurė|Italijos supertaurės]] laimėtojas (2012, 2013, 2015, 2018) * [[Italijos taurė]]s laimėtojas (2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18) * [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygos]] finalininkas (2014–15, 2016–17). == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|2|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|4|0|2|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Barzagli]] btie6tiimjxwpva8g7xwi5d97d0bhf8 7897623 7897622 2026-08-07T12:44:23Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897623 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Andrea Barzagli | fullname = Andrea Barzagli | nickname = | image = [[Vaizdas:Andrea_Barzagli_BGR-ITA_2012.jpg|200px]] | height = 1,86 m | weight = 79 kg | dateofbirth = {{bda|1981|5|8}} | cityofbirth = [[Fjezolė]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = ?-[[1998]] m. | youthclubs = [[Rondinella Calcio|Rondinella]] | years = 1998-2000<br />2000<br />2001<br />2001-2003<br />2003-2004<br />2004-2008<br>2008-2011<br />2011-2019 | clubs = [[Rondinella Calcio|Rondinella]]<br />[[A.C. Pistoiese|Pistoiese]]<br />Rondinella<br />[[Ascoli Calcio 1898|Ascoli]]<br />[[AC Chievo Verona|Chievo Verona]]<br />[[US Città di Palermo|Palermo]]<br>[[VfL Wolfsburg]]<br />[[Juventus FC|Juventus]] | caps(goals) = 51 (3)<br />5 (0)<br />13 (1)<br />46 (3)<br />29 (3)<br />142 (3)<br>75 (1)<br>206 (2) | nationalyears = [[2004]]-[[2017]] | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 73 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = [[2019]] m. | ntupdate = [[2017]] m. }} '''Andrea Barcalis''' (g. [[1981]] m. [[gegužės 8]] d.) – buvęs profesionalus futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] gynėjas. == Karjera == Juventus klubui priklausė 2011 iki 2019 m. Sužaidė 206 rungtynes, tapo 8 kartus iš eilės [[Serie A]] čempionu. Pasibaigus 2019 m. sezonui pranešė, kad baigia futbolininko karjerą.<ref>[https://www.football-italia.net/SerieA/match/125424 Juventus 1 - 1 Atalanta]</ref> Baigęs žaidėjo karjerą futbolininkas tapo naujojo Juventus trenerio [[Maurizio Sarri]] štabo nariu.<ref>[https://www.calciomercato.com/en/news/sarri-s-juventus-staff-revealed-41419 Sarri's Juventus staff revealed] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190620142346/https://www.calciomercato.com/en/news/sarri-s-juventus-staff-revealed-41419 |date=2019-06-20 }}</ref> == Rinktinė == [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] žaidė nuo 2004 m. lapkričio 17 d. iki [[2017]] m., su rinktine žaidė dvejose [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynėse. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) * [[Serie D]] čempionas ([[San Frediano Rondinella S.S.]], 1998–1999) * [[Serie C]]1 čempionas ([[Ascoli Calcio 1898]], 2001–2002) * Serie C taurės nugalėtojas (2001–2002) * [[Bundeslyga|Bundeslyga]] čempionas ([[VfL Wolfsburg]], 2008–2009) * Serie A čempionas ([[Juventus FC]], 2011–12, 2012–13, 2013–14, 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18, 2018–19) * [[Italijos futbolo supertaurė|Italijos supertaurės]] laimėtojas (2012, 2013, 2015, 2018) * [[Italijos taurė]]s laimėtojas (2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18) * [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygos]] finalininkas (2014–15, 2016–17). == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|2|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|4|0|2|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Barzagli]] ekm3gvlhb3asqhxeye6leqz2ha3yxo0 7897624 7897623 2026-08-07T12:44:31Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7897624 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Andrea Barzagli | fullname = Andrea Barzagli | nickname = | image = [[Vaizdas:Andrea_Barzagli_BGR-ITA_2012.jpg|200px]] | height = 1,86 m | weight = 79 kg | dateofbirth = {{bda|1981|5|8}} | cityofbirth = [[Fjezolė]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = ?-[[1998]] m. | youthclubs = [[Rondinella Calcio|Rondinella]] | years = 1998-2000<br />2000<br />2001<br />2001-2003<br />2003-2004<br />2004-2008<br>2008-2011<br />2011-2019 | clubs = [[Rondinella Calcio|Rondinella]]<br />[[A.C. Pistoiese|Pistoiese]]<br />Rondinella<br />[[Ascoli Calcio 1898|Ascoli]]<br />[[AC Chievo Verona|Chievo Verona]]<br />[[US Città di Palermo|Palermo]]<br>[[VfL Wolfsburg]]<br />[[Juventus FC|Juventus]] | caps(goals) = 51 (3)<br />5 (0)<br />13 (1)<br />46 (3)<br />29 (3)<br />142 (3)<br>75 (1)<br>206 (2) | nationalyears = [[2004]]-[[2017]] | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 73 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = [[2019]] m. | ntupdate = [[2017]] m. }} '''Andrea Barcalis''' (g. [[1981]] m. [[gegužės 8]] d.) – buvęs profesionalus futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] gynėjas. == Karjera == Juventus klubui priklausė 2011 iki 2019 m. Sužaidė 206 rungtynes, tapo 8 kartus iš eilės [[Serie A]] čempionu. Pasibaigus 2019 m. sezonui pranešė, kad baigia futbolininko karjerą.<ref>[https://www.football-italia.net/SerieA/match/125424 Juventus 1 - 1 Atalanta]</ref> Baigęs žaidėjo karjerą futbolininkas tapo naujojo Juventus trenerio [[Maurizio Sarri]] štabo nariu.<ref>[https://www.calciomercato.com/en/news/sarri-s-juventus-staff-revealed-41419 Sarri's Juventus staff revealed] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190620142346/https://www.calciomercato.com/en/news/sarri-s-juventus-staff-revealed-41419 |date=2019-06-20 }}</ref> == Rinktinė == [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] žaidė nuo 2004 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m., su rinktine žaidė dvejose [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionato]] rungtynėse. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) * [[Serie D]] čempionas ([[San Frediano Rondinella S.S.]], 1998–1999) * [[Serie C]]1 čempionas ([[Ascoli Calcio 1898]], 2001–2002) * Serie C taurės nugalėtojas (2001–2002) * [[Bundeslyga|Bundeslyga]] čempionas ([[VfL Wolfsburg]], 2008–2009) * Serie A čempionas ([[Juventus FC]], 2011–12, 2012–13, 2013–14, 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18, 2018–19) * [[Italijos futbolo supertaurė|Italijos supertaurės]] laimėtojas (2012, 2013, 2015, 2018) * [[Italijos taurė]]s laimėtojas (2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18) * [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygos]] finalininkas (2014–15, 2016–17). == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|2|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|4|0|2|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Barzagli]] e99tr4yqocrfljbn2yg43pqhnjq22pv 0 59576 7897610 7771274 2026-08-07T12:39:37Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7897610 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Marco Amelia | fullname = Marco Amelia | nickname = | image = [[Vaizdas:Marco Amelia.jpg|200px]] | height = 1,90 m | weight = 88 kg | dateofbirth = {{bda|1982|4|2}} | cityofbirth = [[Fraskatis]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[vartininkas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2000–2002 <br />2001–2002<br />2002–2008<br />2003–2004<br />2004<br />2008–2009 <br />2009–<br /> 2010– | clubs = [[AS Roma|Roma]] <br />→ [[AS Livorno Calcio|Livorno]] ''(skol.)''<br />[[AS Livorno Calcio|Livorno]]<br />→ [[US Lecce|Lecce]] ''(skol.)''<br />→ [[Parma FC|Parma]] ''(skol.)''<br />[[US Città di Palermo|Palermo]]<br />[[Genoa CFC|Genoa]]<br />→ [[AC Milan|Milan]] ''(skol.)'' | caps(goals) = 0 (0)<br />1 (0)<br />165 (0)<br />13 (0)<br />0 (0)<br />34 (0)<br />30 (0)<br />3 (0) | nationalyears = 2005– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 9 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2010 }} '''Marko Amelija''' (g. [[1982]] m. [[balandžio 2]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] vartininkas. == Karjera == {{išplėsti}} == Rinktinė == {{išplėsti}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] 2005 m. lapkričio 16 d. Pakviestas žaisti [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], tačiau nežaidė nė vieneriose rungtynėse. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|0|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|0|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Amelia]] 11z7dfxhgvgeg88v2sp3s2rvgq956xv 7897612 7897610 2026-08-07T12:40:43Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7897612 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Marco Amelia | fullname = Marco Amelia | nickname = | image = [[Vaizdas:Marco Amelia.jpg|200px]] | height = 1,90 m | weight = 88 kg | dateofbirth = {{bda|1982|4|2}} | cityofbirth = [[Fraskatis]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[vartininkas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2000–2002 <br />2001–2002<br />2002–2008<br />2003–2004<br />2004<br />2008–2009 <br />2009–<br /> 2010– | clubs = [[AS Roma|Roma]] <br />→ [[AS Livorno Calcio|Livorno]] ''(skol.)''<br />[[AS Livorno Calcio|Livorno]]<br />→ [[US Lecce|Lecce]] ''(skol.)''<br />→ [[Parma FC|Parma]] ''(skol.)''<br />[[US Città di Palermo|Palermo]]<br />[[Genoa CFC|Genoa]]<br />→ [[AC Milan|Milan]] ''(skol.)'' | caps(goals) = 0 (0)<br />1 (0)<br />165 (0)<br />13 (0)<br />0 (0)<br />34 (0)<br />30 (0)<br />3 (0) | nationalyears = 2005– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 9 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2010 }} '''Marko Amelija''' (g. [[1982]] m. [[balandžio 2]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] vartininkas. == Karjera == {{išplėsti}} == Rinktinė == {{išplėsti}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] debiutavo 2005 m. lapkričio 16 d.{{faktas}} Pakviestas žaisti [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], tačiau nežaidė nė vieneriose rungtynėse. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|0|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|0|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Amelia]] 69z7e6oqsp4sbt4j8gnga23dye36nx1 0 59577 7897621 7771282 2026-08-07T12:43:46Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7897621 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Simone Barone | fullname = Simone Barone | nickname = | image = [[Vaizdas:Simone Barone.jpg|200px|Simone Barone]] | height = 1,80 m | weight = 75 kg | dateofbirth = {{bda|1978|4|30}} | cityofbirth = [[Nocera Inferiore]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = ?-[[1996]] | youthclubs = [[Parma FC|Parma]] | years = 1996–1998<br />1998–1999<br />1999–2000<br />2000–2002<br />2002–2004<br />2004–2006<br />2006–2009<br>2009–2010<br> | clubs = [[Parma FC|Parma]]<br />→[[Calcio Padova|Padova]] ''(skol.)''<br />→[[Alzano Virescit]] ''(skol.)''<br />→[[AC ChievoVerona|Chievo Verona]] ''(skol.)''<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[U.S. Città di Palermo|Palermo]]<br />[[FC Torino|Torino]]<br>[[Cagliari Calcio|Cagliari]] | caps(goals) = 2 (0)<br />28 (5)<br />28 (1)<br />47 (4)<br />62 (4)<br />71 (5)<br />82 (2)<br>16 (0)<br> | nationalyears = 2004–2006 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 16 {{0}}(1)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2010 m. }} '''Simonė Baronė''' (g. [[1978]] m. [[balandžio 30]] d.) – buvęs Italijos futbolininkas, saugas. == Karjera == Atstovavo [[Torino FC|Torino]] klubui. == Rinktinė == [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] debiutavo 2004 m. vasario 18 d. su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur per dvejas rungtynes žaidė tik 40 minučių. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Barone]] 3x70daf8p4yksszk5d59ampv704jno9 0 62303 7897573 7704496 2026-08-07T12:06:29Z ~2026-43548-79 222425 /* */ 7897573 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia|}} {{Bažnyčia |lat = 55.7228 |long = 21.9331 |foto = Rietavo Sv.ark.Mykolo baznycia.JPG |fotoinfo = Bažnyčia 2007 m. |arkivyskupija = Telšių |vyskupija = Telšių |dekanatas = Plungės |savivaldybė = Rietavo |gyvenvietė = Rietavas |adresas = Laisvės a. 2 |medžiaga = tinkuotas mūras |pastatyta = 1873 m. |stilius = [[neoromanika]] |klebonas = Narsutis Petrikas (2025) }} '''Rietavo šv. arkangelo Mykolo bažnyčia''' – bažnyčia, stovinti [[Rietavas|Rietave]], pietrytinėje miesto dalyje. Kultūros paveldo objektas Nr. 15943.<ref>{{cite kvr|15943}}</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Church of Rietavas001.jpg|thumb|left|Rietavo bažnyčia iš pietryčių pusės]] Manoma, kad pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta iki [[1529]] m. [[1539]] m. minimas Rietavo klebonas. XVI a. antrojoje pusėje bažnyčia atiteko [[reformatai|evangelikams reformatams]]; apie [[1589]] m., padedant Rietavo tijūnui [[Leonas Sapiega|Leonui Sapiegai]],<ref>{{Cite web | title = Istorija | date = 2014-07-03 | accessdate = 2016-03-06 | url = http://www.rietavoparapija.lt/index.php/apie | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160306194240/http://www.rietavoparapija.lt/index.php/apie | archivedate = 2016-03-06}}</ref> buvo grąžinta katalikams. [[1596]] m. įsteigta [[parapinė mokykla]]. Bažnyčiai dovanotas [[Labardžiai|Labardžių]] kaimas [[1608]] m. sukeistas su [[Vatušiai]]s. Nuo [[1612]] m. rašytos metrikų knygos. [[1721]] m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Jai [[1820]] m. priklausė Daubakių, [[Degutaliai|Degutalių]], Vatušių ir Žalakiškės kaimai. Rietavo vikaras, vėliau altarista [[Silvestras Rucevičius]] (~1747–1831) parengė 2 religines lietuviškas knygas, kurių viena sulaukė keliolikos leidimų. [[1846]] m. leista statyti naują mūrinę bažnyčią (Gonsovskio iš [[Roma|Romos]] projektas). Pastatyta laikina mūrinė salė. [[1853]] m. vyskupas [[Motiejus Valančius]] pašventino būsimos bažnyčios kertinį akmenį. Statybai vadovavo architektas F. Štuleris iš [[Prūsija|Prūsijos]]. Dėl nekokybiškų statybinių medžiagų teko atsisakyti projekte numatyto vieno bokšto ir nuo pamatų mūryti du. Bažnyčios statybai [[Oginskiai]] išleido apie pusę milijono rublių (pradėjo statydinti Irenijus Oginskis [[1853]] m., o baigė jo sūnus [[Bogdanas Oginskis]] [[1873]] m.). Už [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilėlių]] rėmimą į [[Sibiras|Sibirą]] ištremtas Rietavo vikaras Adomas Dabkevičius ([[1872]] m. grįžo į [[Kuršas|Kuršą]]) ir altarista Juozapas Stankevičius (ten 1870 m. mirė). Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] bažnyčia suremontuota. == Architektūra == [[Vaizdas:Rietavas, bažnyčios interjeras.JPG|miniatiūra|left|Bažnyčios interjeras]] Bažnyčia [[neoromanika|neoromaninė]], lotyniško kryžiaus plano, [[bazilika (pastatas)|bazilikinė]], dvibokštė, su pusapskrite [[apsidė (architektūra)|apside]]. Navos ir transepto sandūroje yra dar 1 bokštas. Vidus 3 [[nava|navų]], kurias dengia kryžminiai skliautai. [[šventorius|Šventoriaus]] tvora metalinė, su mūriniais vartais. Netoli bažnyčios yra kapinės su [[koplyčia]]. == Literatūra == * Rietavo krašto bažnyčios, vargonai ir vargonininkai (sud. [[Danutė Mukienė]], tekstų autoriai [[Vytas Rutkauskas]], Milda Vyšteinaitė, Donata Vitkienė). – Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2008. – 50 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-818-04-5 * {{Misius 1993|387–388}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Church of St. Michael in Rietavas}} * [https://telsiuvyskupija.lt/parapijos/rietavas Vyskupijos informacija] * [http://samogitia.mch.mii.lt/ZZ_2008_1/ZZ_2008_16_18.pdf Straipsnis apie F. A. Štulerį (lt)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160214023917/http://samogitia.mch.mii.lt/ZZ_2008_1/ZZ_2008_16_18.pdf |date=2016-02-14 }} * [http://www.heritage.lt/restauravimas/telsiu_aps/rietavo_arkmykolo_baznycia.htm Rietavo bažnyčia] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050216193231/http://www.heritage.lt/restauravimas/telsiu_aps/rietavo_arkmykolo_baznycia.htm |date=2005-02-16 }} [[Kategorija:Rietavas]] [[Kategorija:Neoromaninė architektūra Lietuvoje]] [[Kategorija:Rietavo savivaldybės bažnyčios]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: bažnyčios]] kkx982bcng7chxf971iy7m41jjlc2xz 7897575 7897573 2026-08-07T12:10:13Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-43548-79 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (CD keitimas) 7704496 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia|}} {{Bažnyčia |lat = 55.7228 |long = 21.9331 |foto = Rietavo Sv.ark.Mykolo baznycia.JPG |fotoinfo = Bažnyčia 2007 m. |arkivyskupija = Kauno |vyskupija = Telšių |dekanatas = Plungės |savivaldybė = Rietavo |gyvenvietė = Rietavas |adresas = Laisvės a. 2 |medžiaga = tinkuotas mūras |pastatyta = 1873 m. |stilius = [[neoromanika]] |klebonas = Narsutis Petrikas (2025) }} '''Rietavo šv. arkangelo Mykolo bažnyčia''' – bažnyčia, stovinti [[Rietavas|Rietave]], pietrytinėje miesto dalyje. Kultūros paveldo objektas Nr. 15943.<ref>{{cite kvr|15943}}</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Church of Rietavas001.jpg|thumb|left|Rietavo bažnyčia iš pietryčių pusės]] Manoma, kad pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta iki [[1529]] m. [[1539]] m. minimas Rietavo klebonas. XVI a. antrojoje pusėje bažnyčia atiteko [[reformatai|evangelikams reformatams]]; apie [[1589]] m., padedant Rietavo tijūnui [[Leonas Sapiega|Leonui Sapiegai]],<ref>{{Cite web | title = Istorija | date = 2014-07-03 | accessdate = 2016-03-06 | url = http://www.rietavoparapija.lt/index.php/apie | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160306194240/http://www.rietavoparapija.lt/index.php/apie | archivedate = 2016-03-06}}</ref> buvo grąžinta katalikams. [[1596]] m. įsteigta [[parapinė mokykla]]. Bažnyčiai dovanotas [[Labardžiai|Labardžių]] kaimas [[1608]] m. sukeistas su [[Vatušiai]]s. Nuo [[1612]] m. rašytos metrikų knygos. [[1721]] m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Jai [[1820]] m. priklausė Daubakių, [[Degutaliai|Degutalių]], Vatušių ir Žalakiškės kaimai. Rietavo vikaras, vėliau altarista [[Silvestras Rucevičius]] (~1747–1831) parengė 2 religines lietuviškas knygas, kurių viena sulaukė keliolikos leidimų. [[1846]] m. leista statyti naują mūrinę bažnyčią (Gonsovskio iš [[Roma|Romos]] projektas). Pastatyta laikina mūrinė salė. [[1853]] m. vyskupas [[Motiejus Valančius]] pašventino būsimos bažnyčios kertinį akmenį. Statybai vadovavo architektas F. Štuleris iš [[Prūsija|Prūsijos]]. Dėl nekokybiškų statybinių medžiagų teko atsisakyti projekte numatyto vieno bokšto ir nuo pamatų mūryti du. Bažnyčios statybai [[Oginskiai]] išleido apie pusę milijono rublių (pradėjo statydinti Irenijus Oginskis [[1853]] m., o baigė jo sūnus [[Bogdanas Oginskis]] [[1873]] m.). Už [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilėlių]] rėmimą į [[Sibiras|Sibirą]] ištremtas Rietavo vikaras Adomas Dabkevičius ([[1872]] m. grįžo į [[Kuršas|Kuršą]]) ir altarista Juozapas Stankevičius (ten 1870 m. mirė). Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] bažnyčia suremontuota. == Architektūra == [[Vaizdas:Rietavas, bažnyčios interjeras.JPG|miniatiūra|left|Bažnyčios interjeras]] Bažnyčia [[neoromanika|neoromaninė]], lotyniško kryžiaus plano, [[bazilika (pastatas)|bazilikinė]], dvibokštė, su pusapskrite [[apsidė (architektūra)|apside]]. Navos ir transepto sandūroje yra dar 1 bokštas. Vidus 3 [[nava|navų]], kurias dengia kryžminiai skliautai. [[šventorius|Šventoriaus]] tvora metalinė, su mūriniais vartais. Netoli bažnyčios yra kapinės su [[koplyčia]]. == Literatūra == * Rietavo krašto bažnyčios, vargonai ir vargonininkai (sud. [[Danutė Mukienė]], tekstų autoriai [[Vytas Rutkauskas]], Milda Vyšteinaitė, Donata Vitkienė). – Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2008. – 50 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-818-04-5 * {{Misius 1993|387–388}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Church of St. Michael in Rietavas}} * [https://telsiuvyskupija.lt/parapijos/rietavas Vyskupijos informacija] * [http://samogitia.mch.mii.lt/ZZ_2008_1/ZZ_2008_16_18.pdf Straipsnis apie F. A. Štulerį (lt)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160214023917/http://samogitia.mch.mii.lt/ZZ_2008_1/ZZ_2008_16_18.pdf |date=2016-02-14 }} * [http://www.heritage.lt/restauravimas/telsiu_aps/rietavo_arkmykolo_baznycia.htm Rietavo bažnyčia] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050216193231/http://www.heritage.lt/restauravimas/telsiu_aps/rietavo_arkmykolo_baznycia.htm |date=2005-02-16 }} [[Kategorija:Rietavas]] [[Kategorija:Neoromaninė architektūra Lietuvoje]] [[Kategorija:Rietavo savivaldybės bažnyčios]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: bažnyčios]] nldcunqu8rhe1dq3j2diu1gqjkyk2b6 0 62952 7897989 7897113 2026-08-08T02:29:17Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897989 wikitext text/x-wiki {{city/Surinamo miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Paramaribo |paveikslėlis = Paramaribowaterkant.jpg |paveikslėlio tekstas =Kolonijinio stiliaus pastatai Waterkant kvartale (vakarinis Paramaribas) |herbas = |vėliava = |PL=5|PM=52|PS=0|NS=N|IL=55|IM=10|IS=0 |valstRegionas = Paramaribo apygarda |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2010 |gyventoju = 241297 |plotas = |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Paramaribo |globėjas = |kirč = Paramari̇̀bas <ref>{{PVŽ}}</ref> |UNESCO id = 940 }} '''Paramaribas''' ({{nl|Paramaribo}}) – miestas šiaurinėje [[Surinamas|Surinamo]] dalyje, prie [[Surinamas (upė)|Surinamo upės]] žiočių, greta [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]], šalies sostinė, didžiausias miestas ir pagrindinis uostas. Perdirbama ir prekiaujama boksitais, aliuminiu, mediena, ryžiais, cukranendrėmis, citrusiniais. Išvystyta maisto pramonė. Yra Surinamo universitetas (įkurtas 1968 m.), Surinamo muziejus (įk. 1954 m.) su archeologiniais, kultūros ir gamtos istorijos eksponatais, Surinamo kultūros centras (įk. 1947 m.), atogrąžų tyrimo institutas. Miesto architektūra ir kanalai primena [[Nyderlandai|Nyderlandus]]. Netoli miesto yra ''Zanderij'' oro uostas. == Etimologija == Miesto pavadinimas kilęs nuo paramaribų genties, gyvenusios [[Surinamas (upė)|Surinamo upės]] žiočių regione. [[Tupių–gvaranių kalbos]]e ''para'' reiškia „didelė upė“, ''maribo'' – „gyventojai“.<ref>{{Pospelov 2001|322}}</ref> Pagal kitą versiją, [[aravakų kalba]] miesto vardas reiškia „žydinčios spalvos“.<ref>{{Mašalaitis 2007|333}}</ref> == Istorija == Apie 1640 m. vietose, apgyvendintose vietinių indėnų (čia buvo jų kaimelis), apsigyveno prancūzų kolonizatoriai. Apie 1650 m. vietovė tapo britų kolonijos centrine gyvenviete. Apie 1660 m. miestas atiteko olandams. 1975 m. jis tapo nepriklausomo Surinamo sostine. Miesto vidiniai kvartalai dėl istorinės reikšmės ir architektūrinio palikimo 2002 m. įtraukti į [[UNESCO]] pasaulio paveldo sąrašą.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/940 Historic Inner City of Paramaribo]</ref> [[2026]] m. jis įtrauktas į pavojuje esančio paveldo sąrašą. == Sportas == * [[SV Robinhood]] – futbolo klubas; rungtyniavo aukščiausioje lygoje.<ref>[https://globalsportsarchive.com/team/soccer/sv-robinhood/15030/ SV Robinhood pagal Globalsportsarchive]</ref> * [[Politie Voetbal Vrienden]] (PVV) – futbolo klubas; rungtyniavo aukščiausioje lygoje.<ref>[https://globalsportsarchive.com/team/soccer/pvv/2291/ Politie Voetbal Vrienden pagal Globalsportsarchive]</ref> * [[SV Transvaal]] – futbolo klubas; rungtyniavo aukščiausioje lygoje.<ref>https://globalsportsarchive.com/team/soccer/sv-transvaal/15032/</ref> * [[SV Voorwaarts]] – futbolo klubas; rungtyniavo aukščiausioje lygoje.<ref>https://globalsportsarchive.com/team/soccer/sv-voorwaarts/15033/</ref> * [[Sportvereniging Nationaal Leger]] (SNL) – futbolo klubas; rungtyniavo aukščiausioje lygoje.<ref>https://globalsportsarchive.com/team/soccer/snl/15031/</ref> * [[SV Slee Juniors]] – futbolo klubas; rungtyniavo aukščiausioje lygoje.<ref>[https://globalsportsarchive.com/team/soccer/sv-slee-juniors/29604/ Globalsportsarchive]</ref> == Šaltiniai == {{išnašos}} {{UNESCOSurinamas}} [[Kategorija:Sostinės]] [[Kategorija:Surinamo miestai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 9lp72rjl9csn2bd2ujrqqinr0qcs514 0 64809 7897590 7896381 2026-08-07T12:24:50Z Makenzis 46558 7897590 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Edinburgo „Heart of Midlothian“ | image = [[Vaizdas:Heartslogo.png|150px]] | fullname = Heart of Midlothian Football Club | nickname = ''The Heart'', ''Hearts'', ''Jam Tarts'', ''Jambos'' | founded = 1874 m. | ground = [[Tynecastle Stadium|„Tynecastle“ stadionas]], [[Edinburgas]] | capacity = 17 420 | chairman = [[Ann Budge]] | manager = {{flagicon|SCO}} Derek McInnes | league = Premiership, (D1) | season = 2025–2026 | position = 2 vieta | pattern_la1 = _hearts2627h | pattern_b1 = _hearts2627h | pattern_ra1 = _hearts2627h | pattern_sh1 = _hearts2627h | pattern_so1 = | leftarm1 = 601F2E | body1 = 601F2E | rightarm1 = 601F2E | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 601F2E | pattern_la2 = _hearts2627a | pattern_b2 =_hearts2627a | pattern_ra2 = _hearts2627a | pattern_sh2 =_hearts2627a | pattern_so2 = _hearts2627a | leftarm2 = ffffff | body2 = ffffff | rightarm2 = ffffff | shorts2 = 601F2E | socks2 = 601F2E | pattern_la3 = _hearts2627t | pattern_b3 = _hearts2627t | pattern_ra3 =_hearts2627t | pattern_sh3 = _hearts2627t | pattern_so3 = _hearts2627t | leftarm3 =000000 | body3 = 003497 | rightarm3 = 000000 | shorts3 = 000000 | socks3 = 003497 }} '''Heart of Midlothian FC''' – [[Škotija|Škotijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Edinburgas|Edinburgo]]. == Istorija == Heart of Midlothian FC įkurtas 1874 m. Manoma kad klubas pavadintas pagal sero [[Valteris Skotas|Valterio Skoto]] novelę ''The Heart of Midlothian''. Pirmasis klubo kapitonas buvo Tom Purdie. 1895 m. ir 1896 m. klubo komanda tapo Škotijos futbolo lygos čempionais, 1891–1906 m. keturis kartus laimėjo Škotijos taurę. Vėliau pusę amžiaus (1906–1954 m.) neiškovota svarbių pergalių lygoje ar taurėje. 1955 m. vėl laimėta Škotijos taurė, 1958 m. ir 1960 m. – čempionatas, 1959 m., 1960 m. ir 1963 m. dar tris kartus iškovota taurė. XX a. aštuntajame dešimtmetyje keletą sezonų žaidė ne aukščiausioje lygoje, vėliau klubo komanda nepasiekė didelių aukštumų. 1998 m., 2006 m. ir 2012 m. iškovojo Škotijos taurę. Nuo 2005 m. 80 proc. Hearts akcijų valdė [[Vladimiras Romanovas]], nuo kovo pabaigos komandos treneriu dirbo [[Valdas Ivanauskas]]. 2005–2006 m. sezonas komandai buvo gana sėkmingas – laimėta [[Škotijos futbolo taurė]] ir užimta antra vietą lygoje, iškovojant teisę atstovauti Škotijai [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygoje]]. Iki šio sezono pirmąsias dvi [[Scottish Premier League|Škotijos Premier lygos]] vietas yra užėmė bei Čempionų lygoje žaidę tik du Škotijos klubai – {{fc|Rangers}} ir {{fc|Celtic}} (abu iš [[Glazgas|Glazgo]]). == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2027.html</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2026.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2025.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2024.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2023.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2022.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#9AB4F0" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#9AB4F0" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2021.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2020.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2019.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2018.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2017.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2016.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#9AB4F0" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#9AB4F0" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2015.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2014.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2013.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2012.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2011.html</ref> |- |} == Stadionas == {{main|Tynecastle Stadium}} Hearts iš pradžių žaidė The Meadows parke, Powburn ir Powderhall priemiesčiuose. 1881 m. persikėlė į Gorgie rajoną. Nuo 1886 m. iki šių dienų žaidžia Tynecastle stadione, kuriame yra 17 420 sėdimų vietų. Stadione devynis kartus žaidė [[Škotijos vyrų futbolo rinktinė]]. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Brown" width="150" height="50" |'''Hearts'''<br />Football Club | style="background:Brown;color:White" width="150" height="50" |'''Hearts'''<br />Football Club |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Brown" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Heartslogo.png|150px]]'''Hearts'''<br />Football Club | style="background:Brown;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Heartslogo.png|150px]]'''Hearts'''<br />Football Club |} == Apranga == ;Sportinių aprangų gamos pokyčiai: * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= _heart1819h| pattern_b= _heart1819h| pattern_ra= _heart1819h| pattern_sh= _heart1819h| pattern_so= _heart1819h| leftarm= 800910 | body= 800910 | rightarm= 800910 | shorts= FFFFFF | socks= 800910 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _heart1920h| pattern_b= _heart1920h| pattern_ra= _heart1920h| pattern_sh= _heart1920h| pattern_so= _heart1920h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 800910 | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _heart2021h| pattern_b= _heart2021h| pattern_ra= _heart2021h| pattern_sh= _heart2021h| pattern_so= _heart2021h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 800910 | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _hearts2122h| pattern_b= _hearts2122h| pattern_ra= _hearts2122h| pattern_sh= _hearts2122h| pattern_so= _whitestripe| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 64121B | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _hearts2425h | pattern_b = _hearts2425h | pattern_ra = _hearts2425h | pattern_sh = _hearts2425h | pattern_so = _hearts2425hl | leftarm = 601F2E | body = 601F2E | rightarm = 601F2E | shorts = FFFFFF | socks = 601F2E | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _hearts2526h | pattern_b = _hearts2526h | pattern_ra = _hearts2526h | pattern_sh = _hearts2526h | pattern_so = _hearts2526hl | leftarm = 601F2E | body = 601F2E | rightarm = 601F2E | shorts = FFFFFF | socks = 601F2E | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |} == Pasiekimai == {{SCOfut |4|1895, 1897, 1958, 1960 |14|1894, 1899, 1904, 1906, 1915, 1938, 1954, 1957, 1959, 1965, 1986, 1988, 1992, 2006 |19|1892, 1902, 1913, 1914, 1921, 1926, 1933, 1935, 1950, 1956, 1990, 1998, 2000, 2003, 2004, 2009, 2011, 2022, 2024 |8|1891, 1896, 1901, 1906, 1956, 1998, 2006, 2012 |8|1903, 1907, 1968, 1976, 1986, 1996, 2019, 2022 |4|1955, 1959, 1960, 1963 |2|1962, 1997}} {{SCOfl|1890|2019|118|1}} == Sezonai == {{fs1|SCO}} {{fs2|SCO|2010–2011|I|3|1/16 f.}} {{fs2|SCO|2011–2012|I|5|taurė}} {{fs2|SCO|2012–2013|I|10|1/16 f.}} {{fs2|SCO|2013–2014|I|12 ↓ |1/16 f.}} {{fs2|SCO|2014–2015|II|1|1/16 f.}} {{fs2|SCO|2015–2016|I|3|1/8 f.}} {{fs2|SCO|2016–2017|I|5|1/8 f.}} {{fs2|SCO|2017–2018|I|6|1/4 f.}} {{fs2|SCO|2018–2019|I|6|finalas}} {{fs2|SCO|2019–2020|I|12|finalas}} {{fs2|SCO|2020–2021|II|1|II etapas}} {{fs2|SCO|2021–2022|I|3|finalas}} {{fs2|SCO|2022–2023|I|4|}} {{fs2|SCO|2023–2024|I|3|}} {{fs2|SCO|2024–2025|I|7|}} {{fs2|SCO|2025–2026|I||}} |} == Rekordai == * '''Didžiausias žiūrovų skaičius namų varžybose:''' 53 396 prieš [[Rangers FC]], 1932 m. * '''Daugiausiai varžybų sužaidė:''' Gary Mackay, 640 tarp 1980 m. ir 1997 m. * '''Daugiausia lygos varžybų sužaidė:''' Gary Mackay, 515 * '''Daugiausia įvarčių lygos rungtynėse įmušė:''' [[John Robertson]], 208, tarp 1983 m. ir 1998 m. * '''Daugiausia įvarčių per sezoną:''' Barney Battles, 44 * '''Daugiausia titulų iškovojo:''' John Cumming, 2 lygos titulai, 1 Škotijos taurė, 4 lygos taurės, tarp 1954 m. ir 1962 m. * '''Didžiausia transfero suma sumokėta:''' [[Mirsad Bešlija]], £850 000, [[K.R.C. Genk]], 2006 m. * '''Didžiausia transfero suma gauta:''' £9 m už [[Craig Gordon]] iš [[Sunderland AFC]] (Britų rekordas už vartininką) 2007 m. == Treneriai == {{col-begin}} {{col-2}} * {{flagicon|SCO}} Peter Fairley (1901–1903) * {{flagicon|SCO}} William Waugh (1903–1908) * {{flagicon|SCO}} James McGhee (1908–1909) * {{flagicon|SCO}} John McCartney (1910–1919) * {{flagicon|SCO}} Willie McCartney (1919–1935) * {{flagicon|SCO}} David Pratt (1935–1937) * {{flagicon|England}} Frank Moss (1937–1940) * {{flagicon|SCO}} David McLean (1941–1951) * {{flagicon|SCO}} Tommy Walker (1951–1966) * {{flagicon|SCO}} John Harvey (1966–1970) * {{flagicon|SCO}} Bobby Seith (1970–1974) * {{flagicon|SCO}} John Hagart (1974–1977) * {{flagicon|SCO}} Willie Ormond (1977–1980) * {{flagicon|SCO}} Bobby Moncur (1980–1981) * {{flagicon|England}} Tony Ford (1981) * {{flagicon|SCO}} Alex MacDonald (1982–1986) * {{flagicon|SCO}} Sandy Jardine ir {{flagicon|SCO}} Alex MacDonald (1986–1988) {{col-2}} * {{flagicon|SCO}} Alex MacDonald (1988–1990) * {{flagicon|SCO}} Joe Jordan (1990–1993) * {{flagicon|SCO}} Sandy Clark (1993–1994) * {{flagicon|SCO}} Tommy McLean (1994–1995) * {{flagicon|SCO}} [[Jim Jefferies]] (1995–2000) * {{flagicon|SCO}} [[Craig Levein]] (2000–2004) * {{flagicon|SCO}} [[John Robertson]] (2004–2005) * {{flagicon|SCO}} [[George Burley]] (2005) * {{flagicon|England}} [[Graham Rix]] (2005–2006) * {{flagicon|Lithuania}} [[Valdas Ivanauskas]] (2006–2007) * {{flagicon|Russia}} [[Anatolijus Korobočka]] (2007–2008) * {{flagicon|SCO}} [[Stephen Frail]] (2008) * {{flagicon|HUN}} [[Csaba László]] (2008–2010) * {{flagicon|SCO}} [[Jim Jefferies]] (2010–2011) * {{flagicon|POR}} [[Paulo Sergio Bento Brito]] (2011–2012) * {{flagicon|SCO}} [[John McGlynn]] (2012–2013) * {{flagicon|SCO}} [[Gary Locke]] (2013–) {{col-end}} == Lietuviai == * [[Nerijus Barasa]], gynėjas 2006–2007 * [[Ričardas Beniušis]], puolėjas 2007–2008 * [[Deividas Česnauskis]], saugas 2004–2009 * [[Marius Činikas]], saugas 2009 * [[Valdas Ivanauskas]], treneris 2005–2006, vyr. treneris 2006–2007 * [[Kęstutis Ivaškevičius]], saugas 2006–2008 * [[Edgaras Jankauskas]], puolėjas 2005–2007 * [[Tomas Kančelskis]], gynėjas 2006–2008 * [[Deividas Kapustas]], 2011 („Hearts“ jaunimo komandoje) * [[Marius Kižys]], saugas 2004-2005 * [[Audrius Kšanavičius]], saugas 2007–2009 * [[Eduardas Kurskis]], vartininkas 2007–2008 * [[Saulius Mikoliūnas]], saugas 2005–2009 * [[Arvydas Novikovas]], puolėjas 2008–2013 * [[Linas Pilibaitis]], saugas 2007–2008 * [[Artūras Ramoška]], vartininkų treneris 2008-2011 * [[Eugenijus Riabovas]], treneris 2006 * [[Romanas Romanovas]], prezidentas 2005–2013 * [[Vladimiras Romanovas]], vienas savininkų * [[Andrius Velička]], puolėjas 2006–2008 * [[Marius Žaliūkas]], gynėjas 2006–2013 == Garsesni žaidėjai == * {{flagicon|Islandija}} [[Eggert Jónsson]], atraminis saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/24112/Eggert_Jonsson.html Apie žaidėją: Eggert Jónsson]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.heartsfc.co.uk Oficiali klubo svetainė] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/heart-of-midlothian BBC Sport] * [https://www.soccerway.com/team/hearts/0rGrwwNc/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/hearts/0rGrwwNc/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/heart-of-midlothian-fc/startseite/verein/43 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/heart-of-midlothian-fc/1505/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Škotijos futbolo klubai|Hearts]] d8pt6741veuky2p7ap3hmm53p4apbz5 7897592 7897590 2026-08-07T12:25:07Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7897592 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Edinburgo „Heart of Midlothian“ | image = [[Vaizdas:Heartslogo.png|150px]] | fullname = Heart of Midlothian Football Club | nickname = ''The Heart'', ''Hearts'', ''Jam Tarts'', ''Jambos'' | founded = 1874 m. | ground = [[Tynecastle Stadium|„Tynecastle“ stadionas]], [[Edinburgas]] | capacity = 17 420 | chairman = [[Ann Budge]] | manager = {{flagicon|SCO}} Derek McInnes | league = Premiership, (D1) | season = 2025–2026 | position = 2 vieta | pattern_la1 = _hearts2627h | pattern_b1 = _hearts2627h | pattern_ra1 = _hearts2627h | pattern_sh1 = _hearts2627h | pattern_so1 = | leftarm1 = 601F2E | body1 = 601F2E | rightarm1 = 601F2E | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 601F2E | pattern_la2 = _hearts2627a | pattern_b2 =_hearts2627a | pattern_ra2 = _hearts2627a | pattern_sh2 =_hearts2627a | pattern_so2 = _hearts2627a | leftarm2 = ffffff | body2 = ffffff | rightarm2 = ffffff | shorts2 = 601F2E | socks2 = 601F2E | pattern_la3 = _hearts2627t | pattern_b3 = _hearts2627t | pattern_ra3 =_hearts2627t | pattern_sh3 = _hearts2627t | pattern_so3 = _hearts2627t | leftarm3 =000000 | body3 = 003497 | rightarm3 = 000000 | shorts3 = 000000 | socks3 = 003497 }} '''Heart of Midlothian FC''' – [[Škotija|Škotijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Edinburgas|Edinburgo]]. == Istorija == Heart of Midlothian FC įkurtas 1874 m. Manoma kad klubas pavadintas pagal sero [[Valteris Skotas|Valterio Skoto]] novelę ''The Heart of Midlothian''. Pirmasis klubo kapitonas buvo Tom Purdie. 1895 m. ir 1896 m. klubo komanda tapo Škotijos futbolo lygos čempionais, 1891–1906 m. keturis kartus laimėjo Škotijos taurę. Vėliau pusę amžiaus (1906–1954 m.) neiškovota svarbių pergalių lygoje ar taurėje. 1955 m. vėl laimėta Škotijos taurė, 1958 m. ir 1960 m. – čempionatas, 1959 m., 1960 m. ir 1963 m. dar tris kartus iškovota taurė. XX a. aštuntajame dešimtmetyje keletą sezonų žaidė ne aukščiausioje lygoje, vėliau klubo komanda nepasiekė didelių aukštumų. 1998 m., 2006 m. ir 2012 m. iškovojo Škotijos taurę. Nuo 2005 m. 80 proc. Hearts akcijų valdė [[Vladimiras Romanovas]], nuo kovo pabaigos komandos treneriu dirbo [[Valdas Ivanauskas]]. 2005–2006 m. sezonas komandai buvo gana sėkmingas – laimėta [[Škotijos futbolo taurė]] ir užimta antra vietą lygoje, iškovojant teisę atstovauti Škotijai [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygoje]]. Iki šio sezono pirmąsias dvi [[Scottish Premier League|Škotijos Premier lygos]] vietas yra užėmė bei Čempionų lygoje žaidę tik du Škotijos klubai – {{fc|Rangers}} ir {{fc|Celtic}} (abu iš [[Glazgas|Glazgo]]). == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2027.html</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2026.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2025.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2024.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2023.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2022.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#9AB4F0" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#9AB4F0" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2021.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2020.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2019.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2018.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2017.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2016.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#9AB4F0" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#9AB4F0" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2015.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2014.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2013.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2012.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2011.html</ref> |- |} == Stadionas == {{main|Tynecastle Stadium}} Hearts iš pradžių žaidė The Meadows parke, Powburn ir Powderhall priemiesčiuose. 1881 m. persikėlė į Gorgie rajoną. Nuo 1886 m. iki šių dienų žaidžia Tynecastle stadione, kuriame yra 17 420 sėdimų vietų. Stadione devynis kartus žaidė [[Škotijos vyrų futbolo rinktinė]]. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Brown" width="150" height="50" |'''Hearts'''<br />Football Club | style="background:Brown;color:White" width="150" height="50" |'''Hearts'''<br />Football Club |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Brown" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Heartslogo.png|150px]]'''Hearts'''<br />Football Club | style="background:Brown;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Heartslogo.png|150px]]'''Hearts'''<br />Football Club |} == Apranga == ;Sportinių aprangų gamos pokyčiai: * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= _heart1819h| pattern_b= _heart1819h| pattern_ra= _heart1819h| pattern_sh= _heart1819h| pattern_so= _heart1819h| leftarm= 800910 | body= 800910 | rightarm= 800910 | shorts= FFFFFF | socks= 800910 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _heart1920h| pattern_b= _heart1920h| pattern_ra= _heart1920h| pattern_sh= _heart1920h| pattern_so= _heart1920h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 800910 | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _heart2021h| pattern_b= _heart2021h| pattern_ra= _heart2021h| pattern_sh= _heart2021h| pattern_so= _heart2021h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 800910 | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _hearts2122h| pattern_b= _hearts2122h| pattern_ra= _hearts2122h| pattern_sh= _hearts2122h| pattern_so= _whitestripe| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 64121B | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _hearts2425h | pattern_b = _hearts2425h | pattern_ra = _hearts2425h | pattern_sh = _hearts2425h | pattern_so = _hearts2425hl | leftarm = 601F2E | body = 601F2E | rightarm = 601F2E | shorts = FFFFFF | socks = 601F2E | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _hearts2526h | pattern_b = _hearts2526h | pattern_ra = _hearts2526h | pattern_sh = _hearts2526h | pattern_so = _hearts2526hl | leftarm = 601F2E | body = 601F2E | rightarm = 601F2E | shorts = FFFFFF | socks = 601F2E | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |} == Pasiekimai == {{SCOfut |4|1895, 1897, 1958, 1960 |14|1894, 1899, 1904, 1906, 1915, 1938, 1954, 1957, 1959, 1965, 1986, 1988, 1992, 2006 |19|1892, 1902, 1913, 1914, 1921, 1926, 1933, 1935, 1950, 1956, 1990, 1998, 2000, 2003, 2004, 2009, 2011, 2022, 2024 |8|1891, 1896, 1901, 1906, 1956, 1998, 2006, 2012 |8|1903, 1907, 1968, 1976, 1986, 1996, 2019, 2022 |4|1955, 1959, 1960, 1963 |2|1962, 1997}} {{SCOfl|1890|2019|118|1}} == Sezonai == {{fs1|SCO}} {{fs2|SCO|2010–2011|I|3|1/16 f.}} {{fs2|SCO|2011–2012|I|5|taurė}} {{fs2|SCO|2012–2013|I|10|1/16 f.}} {{fs2|SCO|2013–2014|I|12 ↓ |1/16 f.}} {{fs2|SCO|2014–2015|II|1|1/16 f.}} {{fs2|SCO|2015–2016|I|3|1/8 f.}} {{fs2|SCO|2016–2017|I|5|1/8 f.}} {{fs2|SCO|2017–2018|I|6|1/4 f.}} {{fs2|SCO|2018–2019|I|6|finalas}} {{fs2|SCO|2019–2020|I|12|finalas}} {{fs2|SCO|2020–2021|II|1|II etapas}} {{fs2|SCO|2021–2022|I|3|finalas}} {{fs2|SCO|2022–2023|I|4|}} {{fs2|SCO|2023–2024|I|3|}} {{fs2|SCO|2024–2025|I|7|}} {{fs2|SCO|2025–2026|I||}} |} == Rekordai == * '''Didžiausias žiūrovų skaičius namų varžybose:''' 53 396 prieš [[Rangers FC]], 1932 m. * '''Daugiausiai varžybų sužaidė:''' Gary Mackay, 640 tarp 1980 m. ir 1997 m. * '''Daugiausia lygos varžybų sužaidė:''' Gary Mackay, 515 * '''Daugiausia įvarčių lygos rungtynėse įmušė:''' [[John Robertson]], 208, tarp 1983 m. ir 1998 m. * '''Daugiausia įvarčių per sezoną:''' Barney Battles, 44 * '''Daugiausia titulų iškovojo:''' John Cumming, 2 lygos titulai, 1 Škotijos taurė, 4 lygos taurės, tarp 1954 m. ir 1962 m. * '''Didžiausia transfero suma sumokėta:''' [[Mirsad Bešlija]], £850 000, [[K.R.C. Genk]], 2006 m. * '''Didžiausia transfero suma gauta:''' £9 m už [[Craig Gordon]] iš [[Sunderland AFC]] (Britų rekordas už vartininką) 2007 m. == Treneriai == {{col-begin}} {{col-2}} * {{flagicon|SCO}} Peter Fairley (1901–1903) * {{flagicon|SCO}} William Waugh (1903–1908) * {{flagicon|SCO}} James McGhee (1908–1909) * {{flagicon|SCO}} John McCartney (1910–1919) * {{flagicon|SCO}} Willie McCartney (1919–1935) * {{flagicon|SCO}} David Pratt (1935–1937) * {{flagicon|England}} Frank Moss (1937–1940) * {{flagicon|SCO}} David McLean (1941–1951) * {{flagicon|SCO}} Tommy Walker (1951–1966) * {{flagicon|SCO}} John Harvey (1966–1970) * {{flagicon|SCO}} Bobby Seith (1970–1974) * {{flagicon|SCO}} John Hagart (1974–1977) * {{flagicon|SCO}} Willie Ormond (1977–1980) * {{flagicon|SCO}} Bobby Moncur (1980–1981) * {{flagicon|England}} Tony Ford (1981) * {{flagicon|SCO}} Alex MacDonald (1982–1986) * {{flagicon|SCO}} Sandy Jardine ir {{flagicon|SCO}} Alex MacDonald (1986–1988) {{col-2}} * {{flagicon|SCO}} Alex MacDonald (1988–1990) * {{flagicon|SCO}} Joe Jordan (1990–1993) * {{flagicon|SCO}} Sandy Clark (1993–1994) * {{flagicon|SCO}} Tommy McLean (1994–1995) * {{flagicon|SCO}} [[Jim Jefferies]] (1995–2000) * {{flagicon|SCO}} [[Craig Levein]] (2000–2004) * {{flagicon|SCO}} [[John Robertson]] (2004–2005) * {{flagicon|SCO}} [[George Burley]] (2005) * {{flagicon|England}} [[Graham Rix]] (2005–2006) * {{flagicon|Lithuania}} [[Valdas Ivanauskas]] (2006–2007) * {{flagicon|Russia}} [[Anatolijus Korobočka]] (2007–2008) * {{flagicon|SCO}} [[Stephen Frail]] (2008) * {{flagicon|HUN}} [[Csaba László]] (2008–2010) * {{flagicon|SCO}} [[Jim Jefferies]] (2010–2011) * {{flagicon|POR}} [[Paulo Sergio Bento Brito]] (2011–2012) * {{flagicon|SCO}} [[John McGlynn]] (2012–2013) * {{flagicon|SCO}} [[Gary Locke]] (2013–) {{col-end}} == Lietuviai == * [[Nerijus Barasa]], gynėjas 2006–2007 * [[Ričardas Beniušis]], puolėjas 2007–2008 * [[Deividas Česnauskis]], saugas 2004–2009 * [[Marius Činikas]], saugas 2009 * [[Valdas Ivanauskas]], treneris 2005–2006, vyr. treneris 2006–2007 * [[Kęstutis Ivaškevičius]], saugas 2006–2008 * [[Edgaras Jankauskas]], puolėjas 2005–2007 * [[Tomas Kančelskis]], gynėjas 2006–2008 * [[Deividas Kapustas]], 2011 („Hearts“ jaunimo komandoje) * [[Marius Kižys]], saugas 2004-2005 * [[Audrius Kšanavičius]], saugas 2007–2009 * [[Eduardas Kurskis]], vartininkas 2007–2008 * [[Saulius Mikoliūnas]], saugas 2005–2009 * [[Arvydas Novikovas]], puolėjas 2008–2013 * [[Linas Pilibaitis]], saugas 2007–2008 * [[Artūras Ramoška]], vartininkų treneris 2008-2011 * [[Eugenijus Riabovas]], treneris 2006 * [[Romanas Romanovas]], prezidentas 2005–2013 * [[Vladimiras Romanovas]], vienas savininkų * [[Andrius Velička]], puolėjas 2006–2008 * [[Marius Žaliūkas]], gynėjas 2006–2013 == Garsesni žaidėjai == * {{flagicon|Islandija}} [[Eggert Jónsson]], atraminis saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/24112/Eggert_Jonsson.html Apie žaidėją: Eggert Jónsson]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.heartsfc.co.uk Oficiali klubo svetainė] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/heart-of-midlothian BBC Sport] * [https://www.soccerway.com/team/hearts/0rGrwwNc/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/hearts/0rGrwwNc/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/heart-of-midlothian-fc/startseite/verein/43 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/heart-of-midlothian-fc/1505/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Škotijos futbolo klubai|Hearts]] flwshmyswi5xs7y265cxow4774g8266 7897593 7897592 2026-08-07T12:25:30Z Makenzis 46558 /* Pasiekimai */ 7897593 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Edinburgo „Heart of Midlothian“ | image = [[Vaizdas:Heartslogo.png|150px]] | fullname = Heart of Midlothian Football Club | nickname = ''The Heart'', ''Hearts'', ''Jam Tarts'', ''Jambos'' | founded = 1874 m. | ground = [[Tynecastle Stadium|„Tynecastle“ stadionas]], [[Edinburgas]] | capacity = 17 420 | chairman = [[Ann Budge]] | manager = {{flagicon|SCO}} Derek McInnes | league = Premiership, (D1) | season = 2025–2026 | position = 2 vieta | pattern_la1 = _hearts2627h | pattern_b1 = _hearts2627h | pattern_ra1 = _hearts2627h | pattern_sh1 = _hearts2627h | pattern_so1 = | leftarm1 = 601F2E | body1 = 601F2E | rightarm1 = 601F2E | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 601F2E | pattern_la2 = _hearts2627a | pattern_b2 =_hearts2627a | pattern_ra2 = _hearts2627a | pattern_sh2 =_hearts2627a | pattern_so2 = _hearts2627a | leftarm2 = ffffff | body2 = ffffff | rightarm2 = ffffff | shorts2 = 601F2E | socks2 = 601F2E | pattern_la3 = _hearts2627t | pattern_b3 = _hearts2627t | pattern_ra3 =_hearts2627t | pattern_sh3 = _hearts2627t | pattern_so3 = _hearts2627t | leftarm3 =000000 | body3 = 003497 | rightarm3 = 000000 | shorts3 = 000000 | socks3 = 003497 }} '''Heart of Midlothian FC''' – [[Škotija|Škotijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Edinburgas|Edinburgo]]. == Istorija == Heart of Midlothian FC įkurtas 1874 m. Manoma kad klubas pavadintas pagal sero [[Valteris Skotas|Valterio Skoto]] novelę ''The Heart of Midlothian''. Pirmasis klubo kapitonas buvo Tom Purdie. 1895 m. ir 1896 m. klubo komanda tapo Škotijos futbolo lygos čempionais, 1891–1906 m. keturis kartus laimėjo Škotijos taurę. Vėliau pusę amžiaus (1906–1954 m.) neiškovota svarbių pergalių lygoje ar taurėje. 1955 m. vėl laimėta Škotijos taurė, 1958 m. ir 1960 m. – čempionatas, 1959 m., 1960 m. ir 1963 m. dar tris kartus iškovota taurė. XX a. aštuntajame dešimtmetyje keletą sezonų žaidė ne aukščiausioje lygoje, vėliau klubo komanda nepasiekė didelių aukštumų. 1998 m., 2006 m. ir 2012 m. iškovojo Škotijos taurę. Nuo 2005 m. 80 proc. Hearts akcijų valdė [[Vladimiras Romanovas]], nuo kovo pabaigos komandos treneriu dirbo [[Valdas Ivanauskas]]. 2005–2006 m. sezonas komandai buvo gana sėkmingas – laimėta [[Škotijos futbolo taurė]] ir užimta antra vietą lygoje, iškovojant teisę atstovauti Škotijai [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygoje]]. Iki šio sezono pirmąsias dvi [[Scottish Premier League|Škotijos Premier lygos]] vietas yra užėmė bei Čempionų lygoje žaidę tik du Škotijos klubai – {{fc|Rangers}} ir {{fc|Celtic}} (abu iš [[Glazgas|Glazgo]]). == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2027.html</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2026.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2025.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2024.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2023.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2022.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#9AB4F0" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#9AB4F0" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2021.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2020.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2019.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2018.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2017.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2016.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#9AB4F0" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#9AB4F0" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2015.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2014.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2013.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2012.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2011.html</ref> |- |} == Stadionas == {{main|Tynecastle Stadium}} Hearts iš pradžių žaidė The Meadows parke, Powburn ir Powderhall priemiesčiuose. 1881 m. persikėlė į Gorgie rajoną. Nuo 1886 m. iki šių dienų žaidžia Tynecastle stadione, kuriame yra 17 420 sėdimų vietų. Stadione devynis kartus žaidė [[Škotijos vyrų futbolo rinktinė]]. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Brown" width="150" height="50" |'''Hearts'''<br />Football Club | style="background:Brown;color:White" width="150" height="50" |'''Hearts'''<br />Football Club |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Brown" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Heartslogo.png|150px]]'''Hearts'''<br />Football Club | style="background:Brown;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Heartslogo.png|150px]]'''Hearts'''<br />Football Club |} == Apranga == ;Sportinių aprangų gamos pokyčiai: * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= _heart1819h| pattern_b= _heart1819h| pattern_ra= _heart1819h| pattern_sh= _heart1819h| pattern_so= _heart1819h| leftarm= 800910 | body= 800910 | rightarm= 800910 | shorts= FFFFFF | socks= 800910 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _heart1920h| pattern_b= _heart1920h| pattern_ra= _heart1920h| pattern_sh= _heart1920h| pattern_so= _heart1920h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 800910 | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _heart2021h| pattern_b= _heart2021h| pattern_ra= _heart2021h| pattern_sh= _heart2021h| pattern_so= _heart2021h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 800910 | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _hearts2122h| pattern_b= _hearts2122h| pattern_ra= _hearts2122h| pattern_sh= _hearts2122h| pattern_so= _whitestripe| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 64121B | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _hearts2425h | pattern_b = _hearts2425h | pattern_ra = _hearts2425h | pattern_sh = _hearts2425h | pattern_so = _hearts2425hl | leftarm = 601F2E | body = 601F2E | rightarm = 601F2E | shorts = FFFFFF | socks = 601F2E | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _hearts2526h | pattern_b = _hearts2526h | pattern_ra = _hearts2526h | pattern_sh = _hearts2526h | pattern_so = _hearts2526hl | leftarm = 601F2E | body = 601F2E | rightarm = 601F2E | shorts = FFFFFF | socks = 601F2E | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |} == Pasiekimai == {{SCOfut |4|1895, 1897, 1958, 1960 |15|1894, 1899, 1904, 1906, 1915, 1938, 1954, 1957, 1959, 1965, 1986, 1988, 1992, 2006, 2025 |19|1892, 1902, 1913, 1914, 1921, 1926, 1933, 1935, 1950, 1956, 1990, 1998, 2000, 2003, 2004, 2009, 2011, 2022, 2024 |8|1891, 1896, 1901, 1906, 1956, 1998, 2006, 2012 |8|1903, 1907, 1968, 1976, 1986, 1996, 2019, 2022 |4|1955, 1959, 1960, 1963 |2|1962, 1997}} {{SCOfl|1890|2019|118|1}} == Sezonai == {{fs1|SCO}} {{fs2|SCO|2010–2011|I|3|1/16 f.}} {{fs2|SCO|2011–2012|I|5|taurė}} {{fs2|SCO|2012–2013|I|10|1/16 f.}} {{fs2|SCO|2013–2014|I|12 ↓ |1/16 f.}} {{fs2|SCO|2014–2015|II|1|1/16 f.}} {{fs2|SCO|2015–2016|I|3|1/8 f.}} {{fs2|SCO|2016–2017|I|5|1/8 f.}} {{fs2|SCO|2017–2018|I|6|1/4 f.}} {{fs2|SCO|2018–2019|I|6|finalas}} {{fs2|SCO|2019–2020|I|12|finalas}} {{fs2|SCO|2020–2021|II|1|II etapas}} {{fs2|SCO|2021–2022|I|3|finalas}} {{fs2|SCO|2022–2023|I|4|}} {{fs2|SCO|2023–2024|I|3|}} {{fs2|SCO|2024–2025|I|7|}} {{fs2|SCO|2025–2026|I||}} |} == Rekordai == * '''Didžiausias žiūrovų skaičius namų varžybose:''' 53 396 prieš [[Rangers FC]], 1932 m. * '''Daugiausiai varžybų sužaidė:''' Gary Mackay, 640 tarp 1980 m. ir 1997 m. * '''Daugiausia lygos varžybų sužaidė:''' Gary Mackay, 515 * '''Daugiausia įvarčių lygos rungtynėse įmušė:''' [[John Robertson]], 208, tarp 1983 m. ir 1998 m. * '''Daugiausia įvarčių per sezoną:''' Barney Battles, 44 * '''Daugiausia titulų iškovojo:''' John Cumming, 2 lygos titulai, 1 Škotijos taurė, 4 lygos taurės, tarp 1954 m. ir 1962 m. * '''Didžiausia transfero suma sumokėta:''' [[Mirsad Bešlija]], £850 000, [[K.R.C. Genk]], 2006 m. * '''Didžiausia transfero suma gauta:''' £9 m už [[Craig Gordon]] iš [[Sunderland AFC]] (Britų rekordas už vartininką) 2007 m. == Treneriai == {{col-begin}} {{col-2}} * {{flagicon|SCO}} Peter Fairley (1901–1903) * {{flagicon|SCO}} William Waugh (1903–1908) * {{flagicon|SCO}} James McGhee (1908–1909) * {{flagicon|SCO}} John McCartney (1910–1919) * {{flagicon|SCO}} Willie McCartney (1919–1935) * {{flagicon|SCO}} David Pratt (1935–1937) * {{flagicon|England}} Frank Moss (1937–1940) * {{flagicon|SCO}} David McLean (1941–1951) * {{flagicon|SCO}} Tommy Walker (1951–1966) * {{flagicon|SCO}} John Harvey (1966–1970) * {{flagicon|SCO}} Bobby Seith (1970–1974) * {{flagicon|SCO}} John Hagart (1974–1977) * {{flagicon|SCO}} Willie Ormond (1977–1980) * {{flagicon|SCO}} Bobby Moncur (1980–1981) * {{flagicon|England}} Tony Ford (1981) * {{flagicon|SCO}} Alex MacDonald (1982–1986) * {{flagicon|SCO}} Sandy Jardine ir {{flagicon|SCO}} Alex MacDonald (1986–1988) {{col-2}} * {{flagicon|SCO}} Alex MacDonald (1988–1990) * {{flagicon|SCO}} Joe Jordan (1990–1993) * {{flagicon|SCO}} Sandy Clark (1993–1994) * {{flagicon|SCO}} Tommy McLean (1994–1995) * {{flagicon|SCO}} [[Jim Jefferies]] (1995–2000) * {{flagicon|SCO}} [[Craig Levein]] (2000–2004) * {{flagicon|SCO}} [[John Robertson]] (2004–2005) * {{flagicon|SCO}} [[George Burley]] (2005) * {{flagicon|England}} [[Graham Rix]] (2005–2006) * {{flagicon|Lithuania}} [[Valdas Ivanauskas]] (2006–2007) * {{flagicon|Russia}} [[Anatolijus Korobočka]] (2007–2008) * {{flagicon|SCO}} [[Stephen Frail]] (2008) * {{flagicon|HUN}} [[Csaba László]] (2008–2010) * {{flagicon|SCO}} [[Jim Jefferies]] (2010–2011) * {{flagicon|POR}} [[Paulo Sergio Bento Brito]] (2011–2012) * {{flagicon|SCO}} [[John McGlynn]] (2012–2013) * {{flagicon|SCO}} [[Gary Locke]] (2013–) {{col-end}} == Lietuviai == * [[Nerijus Barasa]], gynėjas 2006–2007 * [[Ričardas Beniušis]], puolėjas 2007–2008 * [[Deividas Česnauskis]], saugas 2004–2009 * [[Marius Činikas]], saugas 2009 * [[Valdas Ivanauskas]], treneris 2005–2006, vyr. treneris 2006–2007 * [[Kęstutis Ivaškevičius]], saugas 2006–2008 * [[Edgaras Jankauskas]], puolėjas 2005–2007 * [[Tomas Kančelskis]], gynėjas 2006–2008 * [[Deividas Kapustas]], 2011 („Hearts“ jaunimo komandoje) * [[Marius Kižys]], saugas 2004-2005 * [[Audrius Kšanavičius]], saugas 2007–2009 * [[Eduardas Kurskis]], vartininkas 2007–2008 * [[Saulius Mikoliūnas]], saugas 2005–2009 * [[Arvydas Novikovas]], puolėjas 2008–2013 * [[Linas Pilibaitis]], saugas 2007–2008 * [[Artūras Ramoška]], vartininkų treneris 2008-2011 * [[Eugenijus Riabovas]], treneris 2006 * [[Romanas Romanovas]], prezidentas 2005–2013 * [[Vladimiras Romanovas]], vienas savininkų * [[Andrius Velička]], puolėjas 2006–2008 * [[Marius Žaliūkas]], gynėjas 2006–2013 == Garsesni žaidėjai == * {{flagicon|Islandija}} [[Eggert Jónsson]], atraminis saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/24112/Eggert_Jonsson.html Apie žaidėją: Eggert Jónsson]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.heartsfc.co.uk Oficiali klubo svetainė] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/heart-of-midlothian BBC Sport] * [https://www.soccerway.com/team/hearts/0rGrwwNc/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/hearts/0rGrwwNc/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/heart-of-midlothian-fc/startseite/verein/43 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/heart-of-midlothian-fc/1505/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Škotijos futbolo klubai|Hearts]] bphv184puorzb1gprrlruxgqhsv8fkt 0 65091 7897748 7823903 2026-08-07T14:00:47Z Makenzis 46558 7897748 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|legendinį Škotijos futbolo klubą|Celtic moterų futbolo ekipą|[[Celtic FC (moterys)]]}} {{fc-info | clubname = Celtic | image = [[Vaizdas:Celtic FC.png|200px]] | fullname = The Celtic Football Club | nickname = ''The Bhoys'', ''The Hoops'', ''Tics'' | founded = 1888 m. | ground = „[[Celtic Park]]“, [[Glazgas]] | capacity = 60 832 | chairman = {{flagicon|Scotland}} John Reid | manager = {{flagicon|NIR}} Brendan Rodgers | league = [[Škotijos Premier lyga]] (nuo 1890) | season = 2025–2026 | position = {{čemp}} <!-- Apranga namie --> | pattern_la1 = _celtic1920h | pattern_b1 = _celtic1920h | pattern_ra1 = _celtic1920h | pattern_sh1 = | pattern_so1 = _celtic1920h | leftarm1 = FFFFFF | body1 = 16973B | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 16973B <!-- Apranga svečiuose --> | pattern_la2 = _celtic1920a | pattern_b2 = _celtic1920a | pattern_ra2 = _celtic1920a | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _celtic1920a | leftarm2 = FFD000 | body2 = FFD000 | rightarm2 = FFD000 | shorts2 = 044028 | socks2 = FFD000 <!-- Trečioji apranga --> | pattern_la3 = _celtic1920t | pattern_b3 = _celtic1920t | pattern_ra3 = _celtic1920t | pattern_sh3 = | pattern_so3 = _celtic1920t | leftarm3 = B6B6B6 | body3 = B6B6B6 | rightarm3 = B6B6B6 | shorts3 = B6B6B6 | socks3 = FF00C0 }} '''Celtic Football Club''' – [[Škotija|Škotijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Glazgas|Glazgo]]. Rungtyniauja [[Celtic Park]] stadione, antrajame pagal dydį Britanijos stadione. == Istorija == Klubas įkurtas 1888 m. 1967 m. Celtic iškovojo [[UEFA Čempionų lyga|Čempionų taurę]], tapdami pirmuoju ne Pietų Europos klubu, iškovojusiu taurę, iki tol taurę buvo laimėję tik Italijos, Ispanijos ir Portugalijos klubai.<ref>[http://www.bbc.co.uk/scotland/sportscotland/asportingnation/article/0045/print.shtml A Sporting Nation – Celtic win European Cup 1967] BBC Scotland</ref><ref>[http://sportsillustrated.cnn.com/soccer/news/2003/05/20/celtic_history/ Celtic immersed in history before UEFA Cup final] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120111162522/http://sportsillustrated.cnn.com/soccer/news/2003/05/20/celtic_history/ |date=2012-01-11 }} Sports Illustrated, 20 May 2003</ref> Celtic taip pat tapo vieninteliu Europos čempionu, kuriame nežaidė nė vienas užsienietis. 1970 m. Celtic vėl pateko į Čempionų taurės finalą, kur po pratęsimo pralaimėjo [[Feyenoord]]. 2003 m. klubo komanda pateko į [[UEFA taurė]]s finalą, kur po pratęsimo pralaimėjo [[FC Porto]]. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2027.html</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2026.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2025.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2024.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2023.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2022.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2021.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2020.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2019.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2018.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2017.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2016.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2015.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2014.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2013.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2012.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2011.html</ref> |- |} {{fs1|SCO}} {{fs2|SCO|2010–2011|I|2|taurė}} {{fs2|SCO|2011–2012|I|1|1/2 f.}} {{fs2|SCO|2012–2013|I|1|taurė}} {{fs2|SCO|2013–2014|I|1|1/8 f.}} {{fs2|SCO|2014–2015|I|1|1/2 f.}} {{fs2|SCO|2015–2016|I|1|1/2 f.}} {{fs2|SCO|2016–2017|I|1|taurė}} {{fs2|SCO|2017–2018|I|1|taurė}} {{fs2|SCO|2018–2019|I|1|taurė}} {{fs2|SCO|2019–2020|I|1|x}} {{fs2|SCO|2020–2021|I|2|1/8 f.}} {{fs2|SCO|2021–2022|I|1|1/2 f.}} {{fs2|SCO|2022–2023|I|1|taurė}} {{fs2|SCO|2023–2024|I|1|}} {{fs2|SCO|2024–2025|I|1|}} {{fs2|SCO|2025–2026|I||}} |} == Pasiekimai == {{SCOfut |55|1893, 1894, 1896, 1898, 1905, 1906, 1907, 1908, 1909, 1910, 1914, 1915, 1916, 1917, 1919, 1922, 1926, 1936, 1938, 1954, 1966, 1967, 1968, 1969, 1970, 1971, 1972, 1973, 1974, 1977, 1979, 1981, 1982, 1986, 1988, 1998, 2001, 2002, 2004, 2006, 2007, 2008, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020, 2022, 2023, 2024, 2025 |32|1892, 1895, 1900, 1901, 1902, 1912, 1913, 1918, 1920, 1921, 1928, 1929, 1931, 1935, 1939, 1955, 1976, 1980, 1983, 1984, 1985, 1987, 1996, 1997, 1999, 2000, 2003, 2005, 2009, 2010, 2011, 2021 |17|1891, 1899, 1904, 1923, 1924, 1927, 1932, 1934, 1937, 1958, 1962, 1964, 1975, 1989, 1991, 1992, 1993 |42|1892, 1899, 1900, 1904, 1907, 1908, 1911, 1912, 1914, 1923, 1925, 1927, 1931, 1933, 1937, 1951, 1954, 1965, 1967, 1969, 1971, 1972, 1974, 1975, 1977, 1980, 1985, 1988, 1989, 1995, 2001, 2004, 2005, 2007, 2011, 2013, 2017, 2018, 2019, 2020, 2023, 2024 |19|1889, 1893, 1894, 1901, 1902, 1909, 1926, 1928, 1955, 1956, 1961, 1963, 1966, 1970, 1973, 1984, 1990, 1999, 2002 |21|1957, 1958, 1966, 1967, 1968, 1969, 1970, 1975, 1983, 1998, 2000, 2001, 2006, 2009, 2015, 2017, 2018, 2019, 2020, 2022, 2023 |16|1965, 1971, 1972, 1973, 1974, 1976, 1977, 1978, 1984, 1987, 1991, 1995, 2003, 2011, 2012, 2025}} {{SCOfl|1890|2024|127|{{čemp}}}} {{UEFApas |1|1967|1|1970 |0| |0| |0| |1|2003 |0| |0| |0| |0|}} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Green" width="150" height="50" |'''CELTIC'''<br />Football Club | style="background:Green;color:White" width="150" height="50" |'''CELTIC'''<br />Football Club |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Celtic FC.png|150px]]'''CELTIC'''<br />Football Club | style="background:Green;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Celtic FC.png|150px]]'''CELTIC'''<br />Football Club |} == Apranga == ;Sportinių aprangų gamos pokyčiai: * Namuose rungtyniauja baltomis žaliomis aprangomis. {| |{{Football kit | pattern_la= _celtic1213h| pattern_b= _celtic1213h| pattern_ra= _celtic1213h| pattern_sh= _celtic1213h| pattern_so= _celtic1213a| leftarm= FFFFFF | body= 008800 | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2012–2013 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _celtic1516h| pattern_b= _celtic1516h| pattern_ra= _celtic1516h| pattern_sh= _ftc1415a| pattern_so= _celtic1516h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2015–2016 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _celtic1920h| pattern_b= _celtic1920h| pattern_ra= _celtic1920h| pattern_sh= | pattern_so= _celtic1920h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 169736 | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _celtic2122h| pattern_b= _celtic2122h| pattern_ra= _celtic2122h| pattern_sh= _celtic2021h| pattern_so= _celtic2122h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |} == Lietuviai == * B. Urbonas, lietuvių kilmės žaidėjas 1938 m.<ref>{{LF 1922-1997|377}}</ref> * [[Česlovas Šopys]] ir L. Chomičius 1938 m. buvo atvykę į „Celtic“ tobulintis. == Taip pat skaitykite == * [[Celtic FC (moterys)]] – Celtic moterų futbolo ekipą. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Celtic Park|no=T}} * [http://www.celticfc.net Oficiali klubo svetainė] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/celtic BBC Sport svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/celtic/QFKRRD8M/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/celtic/QFKRRD8M/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/celtic-glasgow/startseite/verein/371 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/celtic-fc/1504/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Škotijos futbolo klubai|Celtic]] [[Kategorija:Glazgo sportas]] l2cyolibull36hbwznxloryyzyauykh 7897750 7897748 2026-08-07T14:01:01Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7897750 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|legendinį Škotijos futbolo klubą|Celtic moterų futbolo ekipą|[[Celtic FC (moterys)]]}} {{fc-info | clubname = Celtic | image = [[Vaizdas:Celtic FC.png|200px]] | fullname = The Celtic Football Club | nickname = ''The Bhoys'', ''The Hoops'', ''Tics'' | founded = 1888 m. | ground = „[[Celtic Park]]“, [[Glazgas]] | capacity = 60 832 | chairman = {{flagicon|Scotland}} John Reid | manager = {{flagicon|NIR}} Brendan Rodgers | league = [[Škotijos Premier lyga]] (nuo 1890) | season = 2025–2026 | position = {{čemp}} <!-- Apranga namie --> | pattern_la1 = _celtic1920h | pattern_b1 = _celtic1920h | pattern_ra1 = _celtic1920h | pattern_sh1 = | pattern_so1 = _celtic1920h | leftarm1 = FFFFFF | body1 = 16973B | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 16973B <!-- Apranga svečiuose --> | pattern_la2 = _celtic1920a | pattern_b2 = _celtic1920a | pattern_ra2 = _celtic1920a | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _celtic1920a | leftarm2 = FFD000 | body2 = FFD000 | rightarm2 = FFD000 | shorts2 = 044028 | socks2 = FFD000 <!-- Trečioji apranga --> | pattern_la3 = _celtic1920t | pattern_b3 = _celtic1920t | pattern_ra3 = _celtic1920t | pattern_sh3 = | pattern_so3 = _celtic1920t | leftarm3 = B6B6B6 | body3 = B6B6B6 | rightarm3 = B6B6B6 | shorts3 = B6B6B6 | socks3 = FF00C0 }} '''Celtic Football Club''' – [[Škotija|Škotijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Glazgas|Glazgo]]. Rungtyniauja [[Celtic Park]] stadione, antrajame pagal dydį Britanijos stadione. == Istorija == Klubas įkurtas 1888 m. 1967 m. Celtic iškovojo [[UEFA Čempionų lyga|Čempionų taurę]], tapdami pirmuoju ne Pietų Europos klubu, iškovojusiu taurę, iki tol taurę buvo laimėję tik Italijos, Ispanijos ir Portugalijos klubai.<ref>[http://www.bbc.co.uk/scotland/sportscotland/asportingnation/article/0045/print.shtml A Sporting Nation – Celtic win European Cup 1967] BBC Scotland</ref><ref>[http://sportsillustrated.cnn.com/soccer/news/2003/05/20/celtic_history/ Celtic immersed in history before UEFA Cup final] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120111162522/http://sportsillustrated.cnn.com/soccer/news/2003/05/20/celtic_history/ |date=2012-01-11 }} Sports Illustrated, 20 May 2003</ref> Celtic taip pat tapo vieninteliu Europos čempionu, kuriame nežaidė nė vienas užsienietis. 1970 m. Celtic vėl pateko į Čempionų taurės finalą, kur po pratęsimo pralaimėjo [[Feyenoord]]. 2003 m. klubo komanda pateko į [[UEFA taurė]]s finalą, kur po pratęsimo pralaimėjo [[FC Porto]]. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2027.html</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2026.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2025.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2024.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2023.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2022.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2021.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2020.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2019.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2018.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2017.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2016.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2015.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2014.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2013.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2012.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2011.html</ref> |- |} {{fs1|SCO}} {{fs2|SCO|2010–2011|I|2|taurė}} {{fs2|SCO|2011–2012|I|1|1/2 f.}} {{fs2|SCO|2012–2013|I|1|taurė}} {{fs2|SCO|2013–2014|I|1|1/8 f.}} {{fs2|SCO|2014–2015|I|1|1/2 f.}} {{fs2|SCO|2015–2016|I|1|1/2 f.}} {{fs2|SCO|2016–2017|I|1|taurė}} {{fs2|SCO|2017–2018|I|1|taurė}} {{fs2|SCO|2018–2019|I|1|taurė}} {{fs2|SCO|2019–2020|I|1|x}} {{fs2|SCO|2020–2021|I|2|1/8 f.}} {{fs2|SCO|2021–2022|I|1|1/2 f.}} {{fs2|SCO|2022–2023|I|1|taurė}} {{fs2|SCO|2023–2024|I|1|}} {{fs2|SCO|2024–2025|I|1|}} {{fs2|SCO|2025–2026|I||}} |} == Pasiekimai == {{SCOfut |55|1893, 1894, 1896, 1898, 1905, 1906, 1907, 1908, 1909, 1910, 1914, 1915, 1916, 1917, 1919, 1922, 1926, 1936, 1938, 1954, 1966, 1967, 1968, 1969, 1970, 1971, 1972, 1973, 1974, 1977, 1979, 1981, 1982, 1986, 1988, 1998, 2001, 2002, 2004, 2006, 2007, 2008, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020, 2022, 2023, 2024, 2025 |32|1892, 1895, 1900, 1901, 1902, 1912, 1913, 1918, 1920, 1921, 1928, 1929, 1931, 1935, 1939, 1955, 1976, 1980, 1983, 1984, 1985, 1987, 1996, 1997, 1999, 2000, 2003, 2005, 2009, 2010, 2011, 2021 |17|1891, 1899, 1904, 1923, 1924, 1927, 1932, 1934, 1937, 1958, 1962, 1964, 1975, 1989, 1991, 1992, 1993 |42|1892, 1899, 1900, 1904, 1907, 1908, 1911, 1912, 1914, 1923, 1925, 1927, 1931, 1933, 1937, 1951, 1954, 1965, 1967, 1969, 1971, 1972, 1974, 1975, 1977, 1980, 1985, 1988, 1989, 1995, 2001, 2004, 2005, 2007, 2011, 2013, 2017, 2018, 2019, 2020, 2023, 2024 |19|1889, 1893, 1894, 1901, 1902, 1909, 1926, 1928, 1955, 1956, 1961, 1963, 1966, 1970, 1973, 1984, 1990, 1999, 2002 |21|1957, 1958, 1966, 1967, 1968, 1969, 1970, 1975, 1983, 1998, 2000, 2001, 2006, 2009, 2015, 2017, 2018, 2019, 2020, 2022, 2023 |16|1965, 1971, 1972, 1973, 1974, 1976, 1977, 1978, 1984, 1987, 1991, 1995, 2003, 2011, 2012, 2025}} {{SCOfl|1890|2024|127|{{čemp}}}} {{UEFApas |1|1967|1|1970 |0| |0| |0| |1|2003 |0| |0| |0| |0|}} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Green" width="150" height="50" |'''CELTIC'''<br />Football Club | style="background:Green;color:White" width="150" height="50" |'''CELTIC'''<br />Football Club |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Celtic FC.png|150px]]'''CELTIC'''<br />Football Club | style="background:Green;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Celtic FC.png|150px]]'''CELTIC'''<br />Football Club |} == Apranga == ;Sportinių aprangų gamos pokyčiai: * Namuose rungtyniauja baltomis žaliomis aprangomis. {| |{{Football kit | pattern_la= _celtic1213h| pattern_b= _celtic1213h| pattern_ra= _celtic1213h| pattern_sh= _celtic1213h| pattern_so= _celtic1213a| leftarm= FFFFFF | body= 008800 | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2012–2013 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _celtic1516h| pattern_b= _celtic1516h| pattern_ra= _celtic1516h| pattern_sh= _ftc1415a| pattern_so= _celtic1516h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2015–2016 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _celtic1920h| pattern_b= _celtic1920h| pattern_ra= _celtic1920h| pattern_sh= | pattern_so= _celtic1920h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 169736 | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _celtic2122h| pattern_b= _celtic2122h| pattern_ra= _celtic2122h| pattern_sh= _celtic2021h| pattern_so= _celtic2122h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |} == Lietuviai == * B. Urbonas, lietuvių kilmės žaidėjas 1938 m.<ref>{{LF 1922-1997|377}}</ref> * [[Česlovas Šopys]] ir L. Chomičius 1938 m. buvo atvykę į „Celtic“ tobulintis. == Taip pat skaitykite == * [[Celtic FC (moterys)]] – Celtic moterų futbolo ekipą. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Celtic Park|no=T}} * [http://www.celticfc.net Oficiali klubo svetainė] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/celtic BBC Sport svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/celtic/QFKRRD8M/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/celtic/QFKRRD8M/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/celtic-glasgow/startseite/verein/371 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/celtic-fc/1504/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Škotijos futbolo klubai|Celtic]] [[Kategorija:Glazgo sportas]] re4eg1ana780n7wesqfzgeet8rze7o2 7897751 7897750 2026-08-07T14:03:10Z Makenzis 46558 /* Pasiekimai */ 7897751 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|legendinį Škotijos futbolo klubą|Celtic moterų futbolo ekipą|[[Celtic FC (moterys)]]}} {{fc-info | clubname = Celtic | image = [[Vaizdas:Celtic FC.png|200px]] | fullname = The Celtic Football Club | nickname = ''The Bhoys'', ''The Hoops'', ''Tics'' | founded = 1888 m. | ground = „[[Celtic Park]]“, [[Glazgas]] | capacity = 60 832 | chairman = {{flagicon|Scotland}} John Reid | manager = {{flagicon|NIR}} Brendan Rodgers | league = [[Škotijos Premier lyga]] (nuo 1890) | season = 2025–2026 | position = {{čemp}} <!-- Apranga namie --> | pattern_la1 = _celtic1920h | pattern_b1 = _celtic1920h | pattern_ra1 = _celtic1920h | pattern_sh1 = | pattern_so1 = _celtic1920h | leftarm1 = FFFFFF | body1 = 16973B | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 16973B <!-- Apranga svečiuose --> | pattern_la2 = _celtic1920a | pattern_b2 = _celtic1920a | pattern_ra2 = _celtic1920a | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _celtic1920a | leftarm2 = FFD000 | body2 = FFD000 | rightarm2 = FFD000 | shorts2 = 044028 | socks2 = FFD000 <!-- Trečioji apranga --> | pattern_la3 = _celtic1920t | pattern_b3 = _celtic1920t | pattern_ra3 = _celtic1920t | pattern_sh3 = | pattern_so3 = _celtic1920t | leftarm3 = B6B6B6 | body3 = B6B6B6 | rightarm3 = B6B6B6 | shorts3 = B6B6B6 | socks3 = FF00C0 }} '''Celtic Football Club''' – [[Škotija|Škotijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Glazgas|Glazgo]]. Rungtyniauja [[Celtic Park]] stadione, antrajame pagal dydį Britanijos stadione. == Istorija == Klubas įkurtas 1888 m. 1967 m. Celtic iškovojo [[UEFA Čempionų lyga|Čempionų taurę]], tapdami pirmuoju ne Pietų Europos klubu, iškovojusiu taurę, iki tol taurę buvo laimėję tik Italijos, Ispanijos ir Portugalijos klubai.<ref>[http://www.bbc.co.uk/scotland/sportscotland/asportingnation/article/0045/print.shtml A Sporting Nation – Celtic win European Cup 1967] BBC Scotland</ref><ref>[http://sportsillustrated.cnn.com/soccer/news/2003/05/20/celtic_history/ Celtic immersed in history before UEFA Cup final] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120111162522/http://sportsillustrated.cnn.com/soccer/news/2003/05/20/celtic_history/ |date=2012-01-11 }} Sports Illustrated, 20 May 2003</ref> Celtic taip pat tapo vieninteliu Europos čempionu, kuriame nežaidė nė vienas užsienietis. 1970 m. Celtic vėl pateko į Čempionų taurės finalą, kur po pratęsimo pralaimėjo [[Feyenoord]]. 2003 m. klubo komanda pateko į [[UEFA taurė]]s finalą, kur po pratęsimo pralaimėjo [[FC Porto]]. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2027.html</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2026.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2025.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2024.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2023.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2022.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2021.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2020.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2019.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2018.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2017.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2016.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2015.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2014.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2013.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2012.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2011.html</ref> |- |} {{fs1|SCO}} {{fs2|SCO|2010–2011|I|2|taurė}} {{fs2|SCO|2011–2012|I|1|1/2 f.}} {{fs2|SCO|2012–2013|I|1|taurė}} {{fs2|SCO|2013–2014|I|1|1/8 f.}} {{fs2|SCO|2014–2015|I|1|1/2 f.}} {{fs2|SCO|2015–2016|I|1|1/2 f.}} {{fs2|SCO|2016–2017|I|1|taurė}} {{fs2|SCO|2017–2018|I|1|taurė}} {{fs2|SCO|2018–2019|I|1|taurė}} {{fs2|SCO|2019–2020|I|1|x}} {{fs2|SCO|2020–2021|I|2|1/8 f.}} {{fs2|SCO|2021–2022|I|1|1/2 f.}} {{fs2|SCO|2022–2023|I|1|taurė}} {{fs2|SCO|2023–2024|I|1|}} {{fs2|SCO|2024–2025|I|1|}} {{fs2|SCO|2025–2026|I||}} |} == Pasiekimai == {{SCOfut |56|1893, 1894, 1896, 1898, 1905, 1906, 1907, 1908, 1909, 1910, 1914, 1915, 1916, 1917, 1919, 1922, 1926, 1936, 1938, 1954, 1966, 1967, 1968, 1969, 1970, 1971, 1972, 1973, 1974, 1977, 1979, 1981, 1982, 1986, 1988, 1998, 2001, 2002, 2004, 2006, 2007, 2008, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020, 2022, 2023, 2024, 2025, 2026 |32|1892, 1895, 1900, 1901, 1902, 1912, 1913, 1918, 1920, 1921, 1928, 1929, 1931, 1935, 1939, 1955, 1976, 1980, 1983, 1984, 1985, 1987, 1996, 1997, 1999, 2000, 2003, 2005, 2009, 2010, 2011, 2021 |17|1891, 1899, 1904, 1923, 1924, 1927, 1932, 1934, 1937, 1958, 1962, 1964, 1975, 1989, 1991, 1992, 1993 |42|1892, 1899, 1900, 1904, 1907, 1908, 1911, 1912, 1914, 1923, 1925, 1927, 1931, 1933, 1937, 1951, 1954, 1965, 1967, 1969, 1971, 1972, 1974, 1975, 1977, 1980, 1985, 1988, 1989, 1995, 2001, 2004, 2005, 2007, 2011, 2013, 2017, 2018, 2019, 2020, 2023, 2024 |19|1889, 1893, 1894, 1901, 1902, 1909, 1926, 1928, 1955, 1956, 1961, 1963, 1966, 1970, 1973, 1984, 1990, 1999, 2002 |21|1957, 1958, 1966, 1967, 1968, 1969, 1970, 1975, 1983, 1998, 2000, 2001, 2006, 2009, 2015, 2017, 2018, 2019, 2020, 2022, 2023 |16|1965, 1971, 1972, 1973, 1974, 1976, 1977, 1978, 1984, 1987, 1991, 1995, 2003, 2011, 2012, 2025}} {{SCOfl|1890|2024|127|{{čemp}}}} {{UEFApas |1|1967|1|1970 |0| |0| |0| |1|2003 |0| |0| |0| |0|}} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Green" width="150" height="50" |'''CELTIC'''<br />Football Club | style="background:Green;color:White" width="150" height="50" |'''CELTIC'''<br />Football Club |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Celtic FC.png|150px]]'''CELTIC'''<br />Football Club | style="background:Green;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Celtic FC.png|150px]]'''CELTIC'''<br />Football Club |} == Apranga == ;Sportinių aprangų gamos pokyčiai: * Namuose rungtyniauja baltomis žaliomis aprangomis. {| |{{Football kit | pattern_la= _celtic1213h| pattern_b= _celtic1213h| pattern_ra= _celtic1213h| pattern_sh= _celtic1213h| pattern_so= _celtic1213a| leftarm= FFFFFF | body= 008800 | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2012–2013 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _celtic1516h| pattern_b= _celtic1516h| pattern_ra= _celtic1516h| pattern_sh= _ftc1415a| pattern_so= _celtic1516h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2015–2016 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _celtic1920h| pattern_b= _celtic1920h| pattern_ra= _celtic1920h| pattern_sh= | pattern_so= _celtic1920h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 169736 | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _celtic2122h| pattern_b= _celtic2122h| pattern_ra= _celtic2122h| pattern_sh= _celtic2021h| pattern_so= _celtic2122h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |} == Lietuviai == * B. Urbonas, lietuvių kilmės žaidėjas 1938 m.<ref>{{LF 1922-1997|377}}</ref> * [[Česlovas Šopys]] ir L. Chomičius 1938 m. buvo atvykę į „Celtic“ tobulintis. == Taip pat skaitykite == * [[Celtic FC (moterys)]] – Celtic moterų futbolo ekipą. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Celtic Park|no=T}} * [http://www.celticfc.net Oficiali klubo svetainė] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/celtic BBC Sport svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/celtic/QFKRRD8M/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/celtic/QFKRRD8M/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/celtic-glasgow/startseite/verein/371 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/celtic-fc/1504/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Škotijos futbolo klubai|Celtic]] [[Kategorija:Glazgo sportas]] o1huiku9ik6kv7jxusirrn8e0rtxlbc 0 70071 7897960 7885957 2026-08-08T01:49:16Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897960 wikitext text/x-wiki {{otheruses}} {{city/Libano miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = صور |paveikslėlis = TyreFishingHarbourOldTown.jpg |paveikslėlio tekstas =Žvejybos uostas senamiestyje |herbas = |vėliava = |PL=33|PM=16|PS=0|IL=35|IM=13|IS=0 |muchafaza = Pietų |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2017 |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/lebanon/cities/ Lebanon: Agglomerations and Cities], ''citypopulation.de''</ref>|gyventoju = 125000 |plotas = |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Tyre |globėjas = |kirč = |UNESCO id = 299 }} '''Tyras''' (arba '''Suras'''; {{ar|صور|Ṣūr}}) – miestas [[Libanas|Libano]] Pietų gubernijoje, 80 km į pietus nuo [[Beirutas|Beiruto]]. Tyras išsidėstęs ant [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] kranto. Miesto pavadinimas reiškia „uolą“. == Istorija == [[Vaizdas:Tyre Triumphal Arch.jpg|left|miniatiūra|200px|kairėje|Triumfo arka]] Tai vienas seniausių pasaulio miestų, žinomas nuo [[Finikija|finikiečių]] laikų, įkurtas dar 2750 m. pr. m. e. Šiandien tai ketvirtas pagal dydį Libano miestas, kuriame įsikūręs vienas iš didžiausių šalies uostų. Tyras populiarus tarp turistų. Mieste daug senovės liekanų, įskaitant romėnų [[hipodromas|Hipodromą]], kuriame buvo filmuojamas filmas „[[Ben-Huras]]“. Miestas dėl istorinės reikšmės ir architektūrinio palikimo 1984 m. įtrauktas į [[UNESCO]] Pasaulio Paveldo sąrašą.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/299 Tyre]</ref> Kadangi aplink miestą vyksta konfliktai, [[2026]] m. jis įtrauktas į pavojuje esančio paveldo sąrašą. == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Tunisas}}: [[Kartagina|Kartaginos archeologinė vietovė]] (1979) * {{flag|Libija}}: [[Leptis Magna|Leptis Magna archeologinė vietovė]] (1982) * {{flag|Libanas}}: [[Biblas]] (1984) * {{flag|Tunisas}}: [[Kerkuanas|Pūnų miestas Kerkuanas]] ir [[Kerkuano nekropolis|jo nekropolis]] (1985) * {{flag|Izraelis}}: [[Akas|Senasis Akrės miestas]] (2001) == Šaltiniai == {{išn}} {{Sirijos regionai}} {{UNESCOLibanas}} [[Kategorija:Libano miestai]] [[Kategorija:Finikiečių valstybės]] [[Kategorija:Libano archeologinės vietos]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] jgxh82hx8pnqo6m4o5fmz4py6auin6z 0 72251 7897909 7867311 2026-08-07T23:03:12Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897909 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Jiesios piliakalnis iš kito Nemuno upės kranto.jpg |plotis = |fotoinfo = Jiesios piliakalnis žvelgiant iš kito Nemuno upės kranto |žeml = |PL=54|PM=51|PS=42|IL=23|IM=55|IS=37 |sav = Kauno miesto savivaldybė |sen = [[Aleksoto seniūnija]] |aukštis = 63,6 |plotas = 45 x 22 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmetis pr. m. e. |žvalgytas = |tirtas = 1997 }} [[Vaizdas:Pajiesys.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] '''Jiesios piliakalnis''' (arba '''''Pajiesio piliakalnis, Napoleono kalnas''''') – piliakalnis [[Kaunas|Kaune]], prie Piliakalnio gatvės, kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante, tarp [[Panemunės tiltas|Panemunės]] ir [[Kauno geležinkelio tiltas|geležinkelio]] tiltų.<ref name="piliakalniai">{{Cite web | title = Lietuvos piliakalniai | work = piliakalniai.lt | accessdate = 2016-04-24 | url = http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=157 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160303173211/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=157 | archivedate = 2016-03-03 | url-status=live }}</ref> Aukštis 63,6 m. Šlaitai statūs, apaugę lapuočiais. Į pietryčius nuo piliakalnio į Nemuną įteka [[Jiesia]]. == Istorija == [[Vaizdas:General Jean Baptiste Eblé.jpg|thumb|308x308px|left|Žanas Baptistas Polis Žėrenas „Žano Baptisto Eblė portretas“, 1838 m., Invalidų rūmai, [[Paryžius]]]] Piliakalnis datuojamas I tūkst.<ref>{{cite book |last=Batūra |first=Romas |authorlink=Romas Batūra |title=LIETUVOS LAISVĖS KOVŲ VIETOS. Panemuniai – nuo Kauno iki Rambyno |url=https://biblioteka.lka.lt/data/PDF-leidiniai/2006-2010/2008-Batura-laisves%20kovu%20vietos.pdf |location=Vilnius |publisher=[[Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija]] |year=2008 |page=5 |isbn=978-9955-423-70-6 |access-date=2024-08-20 |archive-date=2024-05-28 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240528160031/https://biblioteka.lka.lt/data/PDF-leidiniai/2006-2010/2008-Batura-laisves%20kovu%20vietos.pdf |url-status=dead }}</ref> Tai natūrali [[kalva]], pritaikyta gynybai. Pietinėje ir šiaurinėje papėdėse buvo senovės gyvenvietė, joje rasta grublėtosios ir žiestos keramikos, XIV–[[XVII a.]] kultūrinis sluoksnis. Nuo XIX a. dar vadinamas Napoleono kalnu – spėjama, kad [[prancūzmetis|prancūzmečiu]] nuo šios kalvos Prancūzijos imperatorius [[Napoleonas]] [[1812]] m. [[birželio 24]] d. stebėjo Didžiosios armijos persikėlimą per Nemuną į Rusijos imperiją. Pasak amžininkų atsiminimų, 1812 m. birželio 23 d. ''Napoleonas Bonapartas atvyko prie Nemuno, šalia Panemunės, kur stovėjo Juozapo Niemojevskio brigados 6-asis lenkų kavalerijos pulkas. Apsivilkęs pulkininko Mykolo Pongovskio surdutą ir užsidėjęs jo skrybėlę, karvedys išžvalgė upę nuo Panemunės iki Aleksoto. Didžiosios armijos tiltų statybos daliniui vadovavo generolas Žanas Baptistas Eble. Jam buvo įsakyta pastatyti tris tiltus per Nemuną, 300 metrų vieną nuo kito. Iš jų du turėjo būti pastatyti tarp Panemunės ir Jiesios upės, o vienas – į kairę nuo šios upės, priešais kalną, nuo kurio imperatorius pasirinko vadovauti perkėlai. 22 val. vakaro prasidėjo perkėlos per Nemuną operacija.''<ref>Nawrot Dariusz, Didžioji Armija Kaune ir jo apylinkėse 1812 m. birželį // ''Kauno istorijos metraštis'' 13 T., Kaunas, 2013, 73-74 p.</ref> [[Vaizdas:Napoleono kalnas.jpg|thumb|250x250px|1812 m. karo įamžinimas ant Napoleono kalno|kairėje]] == Įamžinimas == [[1913]] m. [[Napoleono žygis į Rusiją|Napoleono žygio]] 100 metų sukakties proga čia lankėsi Rusijos caras [[Nikolajus II]]<ref>Iveta Skliutaitė. Aleksotiškės rankraščiuose išguldytos Jiesios legendos ir prisiminimai // Laikinoji sostinė, 2008 m. balandžio 5 d. [http://www.lrytas.lt/-12073799041205763070-p1-Istorija-Aleksotiškės-rankraščiuose-išguldytos-Jiesios-legendos-ir-prisiminimai-nuotraukos.htm] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080412032725/http://www.lrytas.lt/-12073799041205763070-p1-Istorija-Aleksoti%C5%A1k%C4%97s-rankra%C5%A1%C4%8Diuose-i%C5%A1guldytos-Jiesios-legendos-ir-prisiminimai-nuotraukos.htm|date=2008-04-12}}</ref> ir ketino pastatyti šiam įvykiui pažymėti paminklą, tačiau dėl istorinių aplinkybių tai padaryta nebuvo. Piliakalnis priklauso [[1960]] m. įsteigtam [[Jiesios kraštovaizdžio draustinis|Jiesios kraštovaizdžio draustiniui]]. Ant kalno švenčiamos senovinės [[baltai|baltų]] šventės. [[1997]] m. [[gruodžio 31]] d. Jiesios piliakalnis įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą.<ref>{{cite kvr | mc=23725 | title=Jiesios piliakalnis su gyvenviete | accessdate=2014-11-07}}</ref> 2019 m. kovo 19 d. Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Claire Lignières-Counathe bei Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis oficialiai atidengė informacinį stendą piliakalnio viršutinėje, apžvalgos aikštelėje, bylojantį apie vieną sėkmingiausių Prancūzijos armijos persikėlimo operacijų per upę karybos istorijoje.<ref>Napoleono kalnas Kaune sulaukė naujienų,https://www.visit.kaunas.lt/lt/naujienos/napoleono-kalnas-kaune-sulauke-atnaujinimo/</ref> Be to, sumontuoti nauji 127 m. ilgio laiptai į kalno viršūnę. Atvykusius prie piliakalnio lankytojus pasitinka didžiulė 6 metrų pločio ir 3 metrų aukščio garsaus paveikslo reprodukcija. Dailininkų Ignaz Sebastian Klauber ir Giuseppe Pietro Bagetti kūrinio „Imperatorius Napoleonas stebintis per Nemuną persikeliančia Didžiąją Armiją, 1812 m. birželio 12 (24) d.“ (1814 m.) kopija.<ref>{{cite web |title=Kaune pristatytas atsinaujinęs Napoleono kalnas |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2019-03-20 |url=https://www.delfi.lt/miestai/kaunas/kaune-pristatytas-atsinaujines-napoleono-kalnas-80667093 |access-date=2024-08-19 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Galerija == <gallery perrow="4"> Napoleon Neman.jpg|Anonimas, „Didžiosios armijos“ persikėlimas per Nemuno upę Eugene Beauharnais Crossing Niemen 1812.jpg|Adamas Albrechtas, „Italijos korpuso, vadovaujamo Eženo Boharne, persikėlimas per Nemuno upę, 1812 m. birželio 30 d.“ 1815–1825 m. Ermitažo muziejus, [[Sankt Peterburgas]], [[Rusija]] Изо к статье «Ковно». Переход через Неман 12 июня 1812 года и начало войны 1812, 1813 и 1814 гг. ВЭС (СПб, 1911-1915).jpg|Persikėlimas per Nemuno upę ties Kaunu, 1812 m., iliustracija iš ''Военная энциклопедия. Россия'', СПб., 1911—1915. Crossing the Neman in Russia 1812 by Clark.jpg|Klarkas „Napoleono kariuomenė keliasi per Nemuno upę. Napoleon hill001.JPG|Vaizdas į piliakalnį nuo Piliakalnio gatvės Napoleon hill002.JPG|Vakarinis šlaitas Napoleon hill003.JPG|Nemuno pakrantė </gallery> == Nuorodos == {{commonscat|Napoleon hill}} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=157 Pajiesio piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160303173211/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=157 |date=2016-03-03 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Suvalkija/Pajiesys/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai]<br /> [[Kategorija:Piliakalniai Kaune]] oj4t6ffj7atl5c8fe1cgkfex0v5pke8 0 76696 7897932 7783338 2026-08-08T01:23:22Z Zykasaa 3068 7897932 wikitext text/x-wiki {{city/Bolivijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = {{es|Potosí}} |paveikslėlis = Cerro Rico Potosi (pixinn.net).jpg |paveikslėlio tekstas = Potosi gatvelė |herbas = |vėliava = |PL=19|PM=35|PS=0|IL=65|IM=45|IS=0 | departamentas =Potosi departamentas | provincija =Tomas Friaso provincija |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2024 |gyventojuRef =<ref>{{cpop|https://www.citypopulation.de/en/bolivia/cities/|Cities & Towns|Bolivia}}</ref> |gyventoju =198397 |plotas = |altitudė = 4070 |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Potosi |globėjas = |kirč = |UNESCO id = 420 }} '''Potosi''' ({{es|Potosí}}, {{qu|P'utuqsi}}) – miestas pietvakarių [[Bolivija|Bolivijoje]], [[Potosi departamentas|Potosi departamento]] sostinė. Miestas įsikūręs [[Cerro Rico|Riko]] kalno – sidabro telkinio – papėdėje. Išsidėstęs 3976-4070 metrų aukštyje, Potosi yra antras tarp auksčiausiai įsikūrusių miestų pasaulyje po [[Peru]] miesto [[Sero de Paskas|Sero de Pasko]] ir kartu pagal gyventojų skaičių yra aukščiausiai esantis tokio dydžio miestas. [[1987]] m. Potosi miestas įtrauktas į [[Pasaulio paveldo sąrašas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]]. 2014 m. dėl nuolatinių nekontroliuojamų kasybos darbų Sero Riko kalne jis buvo įtrauktas į pavojuje esančių objektų sąrašą.<ref>[https://whc.unesco.org/en/news/1148/ City of Potosí (Plurinational State of Bolivia) added to List of World Heritage in Danger]</ref> Potosi švenčiamos [[čutiljos]] nuo 2023 m. yra nematerialaus pasaulio paveldo sąraše.<ref>[https://ich.unesco.org/en/RL/01958 Ch'utillos, the Festival of San Bartolomé and San Ignacio de Loyola, the meeting of cultures in Potosí]</ref> == Pavadinimo kilmė == Dažniausiai teigiama, kad Potosi miesto pavadinimas kilo iš [[kečujų kalba|kečujų kalbos]] žodžio, reiškiančio triukšmą. Pasak [[inkai|inkų]] legendos, [[XV amžius|XV a.]] viduryje ištyrę Cerro Rico kalną, indėnai rado jame sidabro gyslų, tačiau pradėję darbus kalnakasiai išgirdo kurtinantį triukšmą ir perspėjimą nekasti sidabro šiame kalne, kadangi jis priklauso kitiems šeimininkams. Tačiau tiksli Potosi pavadinimo [[etimologija]] yra ginčijama. Kai kurie etimologai teigia, kad fonema ''p’otoj'' kurtinantį triukšmą galėtų reikšti [[Aimarų kalba|aimarų]], bet ne kečujų kalboje. Kečujų ir aimarų kalbos yra struktūriškai artimos, tačiau nei viena nėra pakankamai ištyrinėta. [[Ispanai|Ispanams]] įkūrus miestą ir pradėjus didžiuliais kiekiais kasti ir eksportuoti sidabrą, Potosi miestas smarkiai išaugo ir tapo vienų didžiausių to meto miestų pasaulyje. Dėl to žodis „potosi“ prigijo kaip bendrinis žodis, pasakiško turtingumo sinonimas. [[Ispanų kalba|Ispanų kalboje]] iki šiol vartojamas posakis ''valer un potosi'' ({{Lt|būti labai turtingam}}). == Istorija == === Miesto suklestėjimas ir žlugimas === [[Vaizdas:Moll - Map of South America - Detail Potosi.png|thumb|right|260px]] [[1544]] m indėnui Diego Huallpa Cerro Rico kalne atradus [[Sidabras|sidabro]] [[Rūda|rūdos]], ispanų [[konkistadorai]] [[1545]] m. [[balandžio 10]] dieną kalno papėdėje įkūrė miestą. Miestas buvo pavadintas Villa Imperial de Carlos V, tuo metu valdžiusio [[Ispanija|Ispanijos]] karaliaus [[Imperatorius Karolis V|Karolio V]] garbei. Miesto įkūrėju laikomas [[Juan de Villarroel]]. 1545 m. [[balandžio 21]] dieną [[Diego de Centeno]] užregistravo pirmąją šachtą „Descubridora“ ({{es|Atradėja}}), vėliau pervadintą į ''Centeno'' (pagal įkūrėjo pavardę). Netrukus buvo atrastos ir naujos sidabro gyslos. Iškastas sidabras buvo siunčiamas į Ispaniją. Didelis sidabro kiekis ir nesunki jo gavyba (pirmaisiais metais sidabro gyslos buvo pasiekiamos kalno paviršiuje) lėmė spartų miesto augimą. [[1572]] m. Potosi mieste buvo pradėta statyti pirmoji pinigų kalykla ''Casa Real de la Moneda''. Sidabro gavyba smarkiai išaugo, ir miestas pradėjo plėstis. [[XVI amžius|XVI a.]] sidabro rūdų apdorojimui buvo naudojama hidraulinė eneregija. Buvo sukurta sudėtinga [[Akvedukas|akvedukų]] ir vandens saugyklų sistema, kuria vanduo buvo perduodamas į fabrikus. [[XVII amžius|XVII a.]] viduryje Potosi tapo pačiu didžiausiu ir turtingiausiu miestu [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikoje]] ir kartu su [[Sevilija]], [[Venecija]] ir [[Londonas|Londonu]] buvo didžiausi to meto miestai pasaulyje. Tuo metu Potosi mieste jau buvo pastatyta daugiau negu 80 bažnyčių, o gyventojų skaičius siekė netoli 200 000 <ref>http://gerdbreitenbach.de/anden/bolivia_1/potosi_en.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080921212549/http://gerdbreitenbach.de/anden/bolivia_1/potosi_en.html |date=2008-09-21 }}</ref> <ref>http://www.boliviaweb.com/cities/potosi.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081206081732/http://www.boliviaweb.com/cities/potosi.htm |date=2008-12-06 }}</ref>. [[XVII amžius|XVII a.]]-[[XVIII amžius|XVIII a.]] pirmoje pusėje Potosi kasyklose buvo išgaunama pusė viso pasaulio sidabro, ir iki XVIII a. pradžios jos buvo pagrindinis ispanų karalystės sidabro šaltinis. ''Cerro Rico'' kalne buvo tiek šio metalo, kad buvo tikima, jog sidabro ištekliai nesibaigs. Tačiau po 300 metų nuo kasyklų įkūrimo, XVIII a. antroje pusėje, turtingos gyslos išseko ir miestas pradėjo nykti. Bolivijos nepriklausomybės karo metu ([[1809]]–[[1825]] m.) dėl Potosi kilo konfliktas tarp Bolivijos ir [[Argentina|Argentinos]]. Miestą užėmusi armija iš [[Buenos Airės|Buenos Airių]], vadovaujama [[Juan José Castelli]], nuskurdino Potosi. Okupacijos metu mieste vyravo anarchija ir karinis išnaudojimas, todėl antroji įžengusi kariuomenė buvo sutikta džiugiai. Jos vadas [[Manuel Belgrano]] stengėsi likviduoti neigiamus tironiško J. J. Castelli valdymo padarinius. Liepus armijai atsitraukti, M. Belgrano priėmė iš anksto suplanuotą sprendimą susprogdinti monetų kalyklą, tačiau vietiniai gyventojai atsisakė evakuotis, todėl sprogimas pareikalavo daug aukų. Vėliau miestą buvo užgrobusios dar dvi ekspedicijos iš Buenos Airių. Nepriklausomybės karas visiškai išsekino miestą, 1825 m. Potosi liko tik 8000 gyventojų. [[XIX amžius|XIX a.]] pradžioje kritusios sidabro kainos galutinai sužlugdė Potosi ekonomiką. Miestas iš naujo atgimė tik [[XX amžius|XX a.]] pradžioje, prasidėjus [[alavas|alavo]] erai. Sidabro gavybos praktiškai atsisakyta [[1865]] m., prie alavo kasimo pereita [[1895]] m. Iki [[1945]] m. Bolivija tiekė apie 48 % pasaulinio alavo. Revoliucijos metu [[1952]] m. kasyklas nusavinus valstybei, kasyklų pelningumas smuko. === Monetų kaldinimas === [[Vaizdas:Casa de la moneda.jpg|thumb|left|240px|Monetų kalykla]] Sidabro luitai iš liejyklų buvo atvežami į [[moneta|monetų]] kalyklą tolesniam apdorojimui. Naudojant plieninius volus luitai buvo išlyginami į lakštus, iš kurių rankiniu būdu buvo štampuojamos monetos. Pirmieji mechanizmai ({{es|laminadores}}) buvo pagaminti Ispanijoje ir per Buenos Aires atvežti į Potosi. Tai buvo įrenginys, kurio plieniniai volai buvo sukami milžiniškais krumpliaračiais. Krumpliaračių sukimo velenai buvo nuleisti į žemiau esantį kambarį. Iš pradžių velenus suko 4 [[mulas|mulai]], eidami ratu. Kada nebeliko mulų, jie buvo pakeisti 10-20 vergų. [[Vaizdas:Potosi Real.jpg|thumb|right|200px|Potosi monetų kalykloje nukaldinta moneta]] Nukaldintos sidabrinės monetos daugiau nei 1000 km [[lama|lamomis]] buvo vežamos į uostą [[Lima|Limoje]], iš kur monetos buvo plukdomos į [[Panama|Panamą]]. Iš ten krovinys mulais keliavo per [[Panamos sąsmauka|sąsmauką]] ir [[Karibų jūra]] bei [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenynu]] buvo plukdomas į Ispaniją. Žmonių arba gyvūnų varomi monetų kaldinimo mechanizmai buvo naudoti iki [[1869]] m., kuomet iš [[Filadelfija|Filadelfijos]] atvežė naujus modernius įrenginius. Mieste išsaugoti iki šiol veikiantys gariniai varikliai, kurių smagračių skersmuo siekia ne vieną metrą. === Sidabro kaina === Sidabro kasyklose dirbti buvo verčiami vietiniai [[indėnai]]. Nuo nepakeliamo darbo iš tūkstančio indėnų ne mažiau kaip 800 žmonių mirdavo pirmaisiais darbo metais. Bažnyčios spaudimu Ispanijos karalius Karolis V išleido įsakymą „Leyes de las Indias“, kuris turėjo sumažinti indėnų išnaudojimą. Nebegalėdami išnaudoti indėnų, kasyklų savininkai darbui kasyklose ėmė vežti [[vergas|vergus]] iš [[Afrika|Afrikos]]. Per metus į Potosi buvo atvežama apie 1500–2000 vergų, kurie buvo verčiami dirbti monetų kalykloje vietoje mulų. Iš viso kolonijiniais metais į Potosi buvo atvežta apie 30 000 vergų iš Afrikos. Tačiau Potosi buvo per toli nuo jūros kranto, todėl vergų darbui kasyklose neužteko. Vicekaralius [[Fransisco de Toledo]], siekdamas išvengti bažnyčios nemalonės ir nepakenkti valstybės finansams, sugalvojo išnaudoti inkų darbo sistemą [[mita]] ir sukūrė priverstinio darbo sistemą. Visi kaimai privalėjo duoti darbo jėgos kasykloms. Kas septynerius metus kiekvienas indėnas metus dirbo kasyklose. Už tai valdžia jiems žadėjo įvairias „socialines garantijas“ – atlyginimą, rūpinimąsi, griežtai nustatytas darbo valandas. Tačiau kasyklų savininkai nekreipė dėmesio į šiuos pažadus. Kalnakasiai mirdavo ne tik nuo [[plaučių dulkialigė]]s, tačiau ir nuo apsinuodijimo [[gyvsidabris|gyvsidabriu]], kurį išskirdavo sidabro fabrikuose naudojamas [[amalgama|amalgamos]] metodas. [[Vaizdas:Panorama Ciudad de Potosí Bolivia.jpg|thumb|right|260px|Miesto panorama]] Spėjama, kad sidabro gavyba kainavo 8 milijonus indėnų gyvybių. == Geografija == Potosi yra Pietų Bolivijoje 164 km atstumu nuo [[Sukrė]]s. Miestas išsidėstęs 3976–4070 m aukštyje [[Altiplanas|Altiplano plokščiakalnyje]], Cerro Rico kalno (4824 m) papėdėje [[Andai|Anduose]]. == Klimatas == Miestas pasižymi šaltu aukštikalnių klimatu. Metų laikų temperatūrų skirtumas nedidelis, žiemą vyrauja sausas klimatas, vasarą prasideda lietaus sezonas. Dienos ir nakties temperatūrų skirtumas siekia 15-25 °C, naktį netgi vasaromis temperatūra nukrenta iki nulio. == Ekonomika == [[Vaizdas:Miners at Work Potosi (pixinn.net).jpg|thumb|right|240px|Kalnakasiai Potosi]] [[Vaizdas:9 metu Potosi sachtininkas.jpg|thumb|left|150px|Devynerių metų Potosi šachtininkas]] Miestas išlieka stambiu rūdų gavybos centru, kuriame randama [[alavas|alavo]], [[stibis|stibio]] ir [[volframas|volframo]]. ''Cerro Rico'' kalne kasamos rūdos (daugiausia alavas, [[varis]] ir sidabras, randami daugiausia sulfidų pavidalu) yra pagrindinis miesto pajamų šaltinis. Kasyklose tebedirbama primityviomis technologijomis ir kenksmingomis sveikatai sąlygomis. Dauguma šachtininkų, pradėję dirbti kasyklose, neišgyvena daugiau negu 20 metų. Daugiausiai šachtininkai miršta nuo plaučių dulkialigės, tačiau taip pat ir nelaimingų atsitikimų, pvz., sprogimų, metu. Nors oficialiai vaikų darbas draudžiamas, šachtose iki šiol dirba 7-16 metų vaikai. Dauguma šachtų priklauso kooperatyvams, kurie išgaunamas rūdas parduoda privačioms kompanijoms. Taip pat mieste yra įmonių, perdirbančių metalą, negausi tekstilės pramonė, gaminami nealkoholiniai gėrimai, alus, odos dirbiniai ir baldai. Vystomas turizmas. Be architektūrinių paminklų lankymo centre organizuojami turai į kasyklas, kur turistams atvirai demonstruojamos šachtininkų darbo sąlygos. Taip pat rengiami turai ir į miesto apylinkes (kalnus, terminius šaltinius). Mieste veikiantis šachtininkų turgus ({{es|Mercado de los Mineros}}) yra vienintelė pasaulyje vieta, kurioje galima legaliai nusipirkti [[Dinamitas|dinamito]]. == Sportas == * [[CA Nacional Potosí]] – futbolo klubas; rungtyniavo aukščiausioje lygoje.<ref>[https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ca-nacional-potosi/18053/ Globalsportsarchive]</ref> * [[Club Real Potosí]] – [[fubolo klubas]]; * Namų rungtynes žaidžia ''Víctor Agustín Ugarte'' stadione ({{es|Estadio Víctor Agustín Ugarte}}), talpinančiame 32 tūkst. žiūrovų. == Architektūra == [[Vaizdas:Potosi2.jpg|thumb|left|260px|Miesto gatvė]] Potosi apstatytas daugiausiai dviaukščiais namais. Miesto centre yra išlikę daug kolonijinio stiliaus pastatų ([[Bažnyčia|bažnyčių]], [[Vienuolynas|vienuolynų]], prabangių vilų), kurių dauguma yra XVII–XVIII a. statybos. Kolonijinė miesto architektūra kartu su pramonės paminklais 1987 m. įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Svarbiausi architektūros paminklai: * Monetų kalykla ({{es|Casa de la Moneda}}) <br /> Pastatyta [[1750]]–[[1785]] m. Šiuo metu joje įsikūręs nacionalinis muziejus, kuriame pasakojama sidabro gavybos istorija: eksponuojami presai, medinės monetų kaldinimo staklės, monetos ir monetų atspaudai. Taip pat muziejuje yra ir religinio meno kūrinių, pirmasis šalies garvežys, [[Tiwanaku]] miesto [[Archeologija|archeologinių]] radinių. [[Vaizdas:Puerta de la Iglesia San Lorenzo Potosí Bolivia.jpg|thumb|right|230px|San Lorenco bažnyčios vartai]] * Katedra ({{es|la Catedral}}) <br /> [[Neoklasika|Neoklasikinio stiliaus]], pastatyta XVI a. antroje pusėje, rekonstruota [[1808]]–[[1838]] m. architekto Fray Manuel de Sanahuja. * San Lorenco bažnyčia ({{es|Iglesia de San Lorenzo}}) <br /> Metisų (hibridinio) baroko stiliaus, pastatyta [[1548]] m, fasadas perstatytas [[1728]]–[[1744]] m. Bažnyčioje eksponuojama keletas Melchor Perez de Holguin darbų. * San Fransisko bažnyčia ({{es|Iglesia de San Francisco}}) <br /> Įkurta [[1547]] m. kaip moterų vienuolynas, [[1707]]–[[1726]] m. atnaujintas fasadas. Šiuo metu joje įsikūręs nacionalinis religinio meno muziejus. * Santa Terezos vienuolynas ({{es|Convento Santa Teresa}}) <br /> Įkurtas [[1685]] m., dabar meno muziejus. * San Benito bažnyčia ({{es|Iglesia San Benito}}) <br /> Pastatyta [[1700]] m., įžymi bizantinio stiliaus kupolu ir metisų stiliaus medžio raižiniais. * Kitos bažnyčios <br /> Belen, San Bernando, San Augustin, la Compana de Jesus, San Martin, San Juan de Dios, Santo Domingo ir kitos. Mieste yra apie 80 išlikusių bažnyčių. * Buvusi de Otavi vila (isp. ''Casa del Marqués de Otavi'') <br /> 1750–1785 m. statybos, dabar nacionalinis bankas. == Religija == Ispanai į Boliviją atvežė [[krikščionybė|krikščionybę]], kuri, susimaišius su vietiniais indėnų tikėjimais, įgavo aiškių [[pagonybė]]s bruožų. Pagonybės įtaka atsispindi religinėse apeigose, taip pat religiniame mene ir bažnyčių architektūroje. Potosi per ilgą laiką susiformavo specifinės tradicijos, susijusios su pagrindine miesto veikla – kalnakasyba. [[Vaizdas:El Tio Potosi Bolivia.jpg|thumb|right|160px|El Tio statula šachtoje]] === El Tio === Kalnakasiai garbina ''el Tio'' (lietuvių kalba šis žodis reikštų „dėdė“). Vietiniams gyventojams jis yra kartu ir dievas, ir velnias. Pagal vietinį tikėjimą el Tio kartu su [[Pačamama]] yra visų ''Cerro Rico'' kalno turtų savininkas. Kiekvienoje šachtoje yra el Tio statula, kuriai kalnakasiai aukoja [[koka|kokos]] lapus, [[cigaretė|cigaretes]] ir 96 procentų [[alkoholis|alkoholį]], prašydami apsaugos ir sėkmės. Kiekvieną paskutinę savaitės darbo dieną (šeštadienį) kalnakasiai susirenka prie statulos išgerti kartu su el Tio ir vienas kitu. Jie siunčia gėrimą ratu, po du kartus šiek tiek išpildami gėrimo ant žemės – paaukodami Pačamamai ir el Tio. Taip pat prie įėjimo į kasyklas kasyklų dievui el Tio periodiškai yra paaukojama lama, nes tikima, kad paaukotas lamos kraujas apsaugos kalnakasių gyvybes. === Kristus Kalnakasys === San Pedro bažnyčioje saugoma ''Tata Ck’accha'' ({{es|Cristo de los Auxilos}}) statula. Tata Ck’accha kečujų kalba reiškia [[Kristus]]- kalnakasys. Pagal vietinę legendą vienas kalnakasys, kuriam labai nesisekė, iš nevilties pasišaukė kasyklų velnią (el Tio). Pastarasis, norėdamas būti tikras dėl sandėrio, pareikalavo pasirašyti sutartį. Supratęs padėties rimtumą, kalnakasys ėmė išsisukinėti, esą neturįs nei popieriaus, nei pieštuko. Velniui išėjus parnešti reikalingų daiktų, šachtoje pasirodė senolis, apsirengęs kalnakasio drabužiais, kuris ir išgelbėjo nelaimingąjį kalnakasį, drauge suversdamas akmenis ir uždarydamas tunelį. Po kurio laiko prieš leisdamasis į Cerro Rico kasyklas, minėtas kalnakasys nuėjo į San Pedro bažnyčią pasimelsti už savo šeimos gerovę ir savo nuostabai viename iš [[altorius|altorių]] pamatė jam išsigelbėti padėjusį senolį nukryžiuotojo Kristaus pavidalu. == Svarbiausios miesto šventės == Aktyviai švenčiamos šalies šventės: * [[Velykų savaitė]] ({{es|Semana Santa}}) [[kovas|kovo]] arba [[balandis|balandžio]] mėnesį. * [[Kryžiaus šventė]] ({{es|Fiesta de la Cruz}}) [[gegužės 3]] dieną. * [[Visi šventieji]] ({{es|Todos Santos}}) [[lapkričio 1]]-[[lapkričio 2|2]] dienomis. * [[Kalėdos]] ({{es|Navidad}}) [[gruodžio 24]] dieną. Miesto šventės: * [[Kalnakasių karnavalas]] ({{es|Carnaval Minero}}) <br /> Kalnakasių karnavalas vyksta [[vasaris|vasario]] mėnesį vieną savaitę. Iš kasyklų į miesto aikštę ({{es|Plaza el Minero}}) išnešamos šventintos statulos. <br />Pagrindinėse miesto gatvėse vyksta muzikos, šokių ir kostiumų paradas. <br /> Karnavalas sutampa su grabnyčios mergelės ({{es|Virgen de la Candelaria}}) atlaidais, švenčiamais [[vasario 2]] dieną. Atlaidų metu vyksta procesija su San Pedro bažnyčioje saugomais mergelės ir Kristaus-Kalnakasio, simbolizuojančiais apsaugą kasyklose, statulomis. * [[Kristaus kūno šventė]] ({{es|Corpus Christi}}) <br /> Švenčiama [[birželio 15]] dieną. Vyksta procesija su Jėzaus statula, [[mišios]], religinės apeigos. * [[Chutilo arba Švento Bartolomėjo diena]] <br /> [[Rugpjūčio 24]] d. Bolivijoje švenčiama švento Bartolomėjo diena išsivysto į trijų dienų šventę: ** Pirma diena – Chutillo. <br /> Pirmą dieną Potosi gyventojai aplanko Šv. Bartolomėjo koplyčią, esančią už miesto. ** Antra diena – Majtillo. <br /> Antrąją dieną miesto gatvėse vyksta folkloro paradas su dainomis, šokiais ir kostiumais. ** Trečia diena – Thapuquillo <br /> Trečią dieną atvyksta užsienio artistai šokti sakralinių šokių. * Mergelės Gvadelupės iškilmės ({{es|Festividad de Guadalupe}}) <br /> Švenčiama [[rugsėjo 8]] dieną. Šventės metu mieste renkasi amatininkai, kurie atveža dirbinius iš molio, tradicinio nendrių medaus ir Chajra T’hanta (vietinė kviečių duona). Mugės metu mieste taip pat vyksta azartiniai žaidimai. == Nuorodos == * [http://www.boliviaweb.com/cities/potosi.htm Miesto gidas (anglų kalba)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081206081732/http://www.boliviaweb.com/cities/potosi.htm |date=2008-12-06 }} * [http://www.potosi.com.bo/ Potosí, más cerca del cielo (ispanų kalba)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170928231433/https://potosi.com.bo/ |date=2017-09-28 }} * [http://video.google.com/videosearch?q=la+mina+del+diablo# Filmas apie vaikų kalnakasių kasdienybę Potosi]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{SavStr}} {{UNESCOBolivija}} [[Kategorija:Bolivijos miestai]] g9f98nmq22hft5cbc4i40twc3p1ccuc 7897933 7897932 2026-08-08T01:23:38Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897933 wikitext text/x-wiki {{city/Bolivijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = {{es|Potosí}} |paveikslėlis = Cerro Rico Potosi (pixinn.net).jpg |paveikslėlio tekstas = Potosi gatvelė |herbas = |vėliava = |PL=19|PM=35|PS=0|IL=65|IM=45|IS=0 | departamentas =Potosi departamentas | provincija =Tomas Friaso provincija |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2024 |gyventojuRef =<ref>{{cpop|https://www.citypopulation.de/en/bolivia/cities/|Cities & Towns|Bolivia}}</ref> |gyventoju =198397 |plotas = |altitudė = 4070 |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Potosi |globėjas = |kirč = |UNESCO id = 420 }} '''Potosi''' ({{es|Potosí}}, {{qu|P'utuqsi}}) – miestas pietvakarių [[Bolivija|Bolivijoje]], [[Potosi departamentas|Potosi departamento]] sostinė. Miestas įsikūręs [[Cerro Rico|Riko]] kalno – sidabro telkinio – papėdėje. Išsidėstęs 3976-4070 metrų aukštyje, Potosi yra antras tarp auksčiausiai įsikūrusių miestų pasaulyje po [[Peru]] miesto [[Sero de Paskas|Sero de Pasko]] ir kartu pagal gyventojų skaičių yra aukščiausiai esantis tokio dydžio miestas. [[1987]] m. Potosi miestas įtrauktas į [[Pasaulio paveldo sąrašas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]]. 2014 m. dėl nuolatinių nekontroliuojamų kasybos darbų Sero Riko kalne jis buvo įtrauktas į pavojuje esančių objektų sąrašą.<ref>[https://whc.unesco.org/en/news/1148/ City of Potosí (Plurinational State of Bolivia) added to List of World Heritage in Danger]</ref> Potosi švenčiamos [[čutiljos]] nuo 2023 m. yra nematerialaus pasaulio paveldo sąraše.<ref>[https://ich.unesco.org/en/RL/01958 Ch'utillos, the Festival of San Bartolomé and San Ignacio de Loyola, the meeting of cultures in Potosí]</ref> == Pavadinimo kilmė == Dažniausiai teigiama, kad Potosi miesto pavadinimas kilo iš [[kečujų kalba|kečujų kalbos]] žodžio, reiškiančio triukšmą. Pasak [[inkai|inkų]] legendos, [[XV amžius|XV a.]] viduryje ištyrę Cerro Rico kalną, indėnai rado jame sidabro gyslų, tačiau pradėję darbus kalnakasiai išgirdo kurtinantį triukšmą ir perspėjimą nekasti sidabro šiame kalne, kadangi jis priklauso kitiems šeimininkams. Tačiau tiksli Potosi pavadinimo [[etimologija]] yra ginčijama. Kai kurie etimologai teigia, kad fonema ''p’otoj'' kurtinantį triukšmą galėtų reikšti [[Aimarų kalba|aimarų]], bet ne kečujų kalboje. Kečujų ir aimarų kalbos yra struktūriškai artimos, tačiau nei viena nėra pakankamai ištyrinėta. [[Ispanai|Ispanams]] įkūrus miestą ir pradėjus didžiuliais kiekiais kasti ir eksportuoti sidabrą, Potosi miestas smarkiai išaugo ir tapo vienų didžiausių to meto miestų pasaulyje. Dėl to žodis „potosi“ prigijo kaip bendrinis žodis, pasakiško turtingumo sinonimas. [[Ispanų kalba|Ispanų kalboje]] iki šiol vartojamas posakis ''valer un potosi'' ({{Lt|būti labai turtingam}}). == Istorija == === Miesto suklestėjimas ir žlugimas === [[Vaizdas:Moll - Map of South America - Detail Potosi.png|thumb|right|260px]] [[1544]] m indėnui Diego Huallpa Cerro Rico kalne atradus [[Sidabras|sidabro]] [[Rūda|rūdos]], ispanų [[konkistadorai]] [[1545]] m. [[balandžio 10]] dieną kalno papėdėje įkūrė miestą. Miestas buvo pavadintas Villa Imperial de Carlos V, tuo metu valdžiusio [[Ispanija|Ispanijos]] karaliaus [[Imperatorius Karolis V|Karolio V]] garbei. Miesto įkūrėju laikomas [[Juan de Villarroel]]. 1545 m. [[balandžio 21]] dieną [[Diego de Centeno]] užregistravo pirmąją šachtą „Descubridora“ ({{es|Atradėja}}), vėliau pervadintą į ''Centeno'' (pagal įkūrėjo pavardę). Netrukus buvo atrastos ir naujos sidabro gyslos. Iškastas sidabras buvo siunčiamas į Ispaniją. Didelis sidabro kiekis ir nesunki jo gavyba (pirmaisiais metais sidabro gyslos buvo pasiekiamos kalno paviršiuje) lėmė spartų miesto augimą. [[1572]] m. Potosi mieste buvo pradėta statyti pirmoji pinigų kalykla ''Casa Real de la Moneda''. Sidabro gavyba smarkiai išaugo, ir miestas pradėjo plėstis. [[XVI amžius|XVI a.]] sidabro rūdų apdorojimui buvo naudojama hidraulinė eneregija. Buvo sukurta sudėtinga [[Akvedukas|akvedukų]] ir vandens saugyklų sistema, kuria vanduo buvo perduodamas į fabrikus. [[XVII amžius|XVII a.]] viduryje Potosi tapo pačiu didžiausiu ir turtingiausiu miestu [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikoje]] ir kartu su [[Sevilija]], [[Venecija]] ir [[Londonas|Londonu]] buvo didžiausi to meto miestai pasaulyje. Tuo metu Potosi mieste jau buvo pastatyta daugiau negu 80 bažnyčių, o gyventojų skaičius siekė netoli 200 000 <ref>http://gerdbreitenbach.de/anden/bolivia_1/potosi_en.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080921212549/http://gerdbreitenbach.de/anden/bolivia_1/potosi_en.html |date=2008-09-21 }}</ref> <ref>http://www.boliviaweb.com/cities/potosi.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081206081732/http://www.boliviaweb.com/cities/potosi.htm |date=2008-12-06 }}</ref>. [[XVII amžius|XVII a.]]-[[XVIII amžius|XVIII a.]] pirmoje pusėje Potosi kasyklose buvo išgaunama pusė viso pasaulio sidabro, ir iki XVIII a. pradžios jos buvo pagrindinis ispanų karalystės sidabro šaltinis. ''Cerro Rico'' kalne buvo tiek šio metalo, kad buvo tikima, jog sidabro ištekliai nesibaigs. Tačiau po 300 metų nuo kasyklų įkūrimo, XVIII a. antroje pusėje, turtingos gyslos išseko ir miestas pradėjo nykti. Bolivijos nepriklausomybės karo metu ([[1809]]–[[1825]] m.) dėl Potosi kilo konfliktas tarp Bolivijos ir [[Argentina|Argentinos]]. Miestą užėmusi armija iš [[Buenos Airės|Buenos Airių]], vadovaujama [[Juan José Castelli]], nuskurdino Potosi. Okupacijos metu mieste vyravo anarchija ir karinis išnaudojimas, todėl antroji įžengusi kariuomenė buvo sutikta džiugiai. Jos vadas [[Manuel Belgrano]] stengėsi likviduoti neigiamus tironiško J. J. Castelli valdymo padarinius. Liepus armijai atsitraukti, M. Belgrano priėmė iš anksto suplanuotą sprendimą susprogdinti monetų kalyklą, tačiau vietiniai gyventojai atsisakė evakuotis, todėl sprogimas pareikalavo daug aukų. Vėliau miestą buvo užgrobusios dar dvi ekspedicijos iš Buenos Airių. Nepriklausomybės karas visiškai išsekino miestą, 1825 m. Potosi liko tik 8000 gyventojų. [[XIX amžius|XIX a.]] pradžioje kritusios sidabro kainos galutinai sužlugdė Potosi ekonomiką. Miestas iš naujo atgimė tik [[XX amžius|XX a.]] pradžioje, prasidėjus [[alavas|alavo]] erai. Sidabro gavybos praktiškai atsisakyta [[1865]] m., prie alavo kasimo pereita [[1895]] m. Iki [[1945]] m. Bolivija tiekė apie 48 % pasaulinio alavo. Revoliucijos metu [[1952]] m. kasyklas nusavinus valstybei, kasyklų pelningumas smuko. === Monetų kaldinimas === [[Vaizdas:Casa de la moneda.jpg|thumb|left|240px|Monetų kalykla]] Sidabro luitai iš liejyklų buvo atvežami į [[moneta|monetų]] kalyklą tolesniam apdorojimui. Naudojant plieninius volus luitai buvo išlyginami į lakštus, iš kurių rankiniu būdu buvo štampuojamos monetos. Pirmieji mechanizmai ({{es|laminadores}}) buvo pagaminti Ispanijoje ir per Buenos Aires atvežti į Potosi. Tai buvo įrenginys, kurio plieniniai volai buvo sukami milžiniškais krumpliaračiais. Krumpliaračių sukimo velenai buvo nuleisti į žemiau esantį kambarį. Iš pradžių velenus suko 4 [[mulas|mulai]], eidami ratu. Kada nebeliko mulų, jie buvo pakeisti 10-20 vergų. [[Vaizdas:Potosi Real.jpg|thumb|right|200px|Potosi monetų kalykloje nukaldinta moneta]] Nukaldintos sidabrinės monetos daugiau nei 1000 km [[lama|lamomis]] buvo vežamos į uostą [[Lima|Limoje]], iš kur monetos buvo plukdomos į [[Panama|Panamą]]. Iš ten krovinys mulais keliavo per [[Panamos sąsmauka|sąsmauką]] ir [[Karibų jūra]] bei [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenynu]] buvo plukdomas į Ispaniją. Žmonių arba gyvūnų varomi monetų kaldinimo mechanizmai buvo naudoti iki [[1869]] m., kuomet iš [[Filadelfija|Filadelfijos]] atvežė naujus modernius įrenginius. Mieste išsaugoti iki šiol veikiantys gariniai varikliai, kurių smagračių skersmuo siekia ne vieną metrą. === Sidabro kaina === Sidabro kasyklose dirbti buvo verčiami vietiniai [[indėnai]]. Nuo nepakeliamo darbo iš tūkstančio indėnų ne mažiau kaip 800 žmonių mirdavo pirmaisiais darbo metais. Bažnyčios spaudimu Ispanijos karalius Karolis V išleido įsakymą „Leyes de las Indias“, kuris turėjo sumažinti indėnų išnaudojimą. Nebegalėdami išnaudoti indėnų, kasyklų savininkai darbui kasyklose ėmė vežti [[vergas|vergus]] iš [[Afrika|Afrikos]]. Per metus į Potosi buvo atvežama apie 1500–2000 vergų, kurie buvo verčiami dirbti monetų kalykloje vietoje mulų. Iš viso kolonijiniais metais į Potosi buvo atvežta apie 30 000 vergų iš Afrikos. Tačiau Potosi buvo per toli nuo jūros kranto, todėl vergų darbui kasyklose neužteko. Vicekaralius [[Fransisco de Toledo]], siekdamas išvengti bažnyčios nemalonės ir nepakenkti valstybės finansams, sugalvojo išnaudoti inkų darbo sistemą [[mita]] ir sukūrė priverstinio darbo sistemą. Visi kaimai privalėjo duoti darbo jėgos kasykloms. Kas septynerius metus kiekvienas indėnas metus dirbo kasyklose. Už tai valdžia jiems žadėjo įvairias „socialines garantijas“ – atlyginimą, rūpinimąsi, griežtai nustatytas darbo valandas. Tačiau kasyklų savininkai nekreipė dėmesio į šiuos pažadus. Kalnakasiai mirdavo ne tik nuo [[plaučių dulkialigė]]s, tačiau ir nuo apsinuodijimo [[gyvsidabris|gyvsidabriu]], kurį išskirdavo sidabro fabrikuose naudojamas [[amalgama|amalgamos]] metodas. [[Vaizdas:Panorama Ciudad de Potosí Bolivia.jpg|thumb|right|260px|Miesto panorama]] Spėjama, kad sidabro gavyba kainavo 8 milijonus indėnų gyvybių. == Geografija == Potosi yra Pietų Bolivijoje 164 km atstumu nuo [[Sukrė]]s. Miestas išsidėstęs 3976–4070 m aukštyje [[Altiplanas|Altiplano plokščiakalnyje]], Cerro Rico kalno (4824 m) papėdėje [[Andai|Anduose]]. == Klimatas == Miestas pasižymi šaltu aukštikalnių klimatu. Metų laikų temperatūrų skirtumas nedidelis, žiemą vyrauja sausas klimatas, vasarą prasideda lietaus sezonas. Dienos ir nakties temperatūrų skirtumas siekia 15-25 °C, naktį netgi vasaromis temperatūra nukrenta iki nulio. == Ekonomika == [[Vaizdas:Miners at Work Potosi (pixinn.net).jpg|thumb|right|240px|Kalnakasiai Potosi]] [[Vaizdas:9 metu Potosi sachtininkas.jpg|thumb|left|150px|Devynerių metų Potosi šachtininkas]] Miestas išlieka stambiu rūdų gavybos centru, kuriame randama [[alavas|alavo]], [[stibis|stibio]] ir [[volframas|volframo]]. ''Cerro Rico'' kalne kasamos rūdos (daugiausia alavas, [[varis]] ir sidabras, randami daugiausia sulfidų pavidalu) yra pagrindinis miesto pajamų šaltinis. Kasyklose tebedirbama primityviomis technologijomis ir kenksmingomis sveikatai sąlygomis. Dauguma šachtininkų, pradėję dirbti kasyklose, neišgyvena daugiau negu 20 metų. Daugiausiai šachtininkai miršta nuo plaučių dulkialigės, tačiau taip pat ir nelaimingų atsitikimų, pvz., sprogimų, metu. Nors oficialiai vaikų darbas draudžiamas, šachtose iki šiol dirba 7-16 metų vaikai. Dauguma šachtų priklauso kooperatyvams, kurie išgaunamas rūdas parduoda privačioms kompanijoms. Taip pat mieste yra įmonių, perdirbančių metalą, negausi tekstilės pramonė, gaminami nealkoholiniai gėrimai, alus, odos dirbiniai ir baldai. Vystomas turizmas. Be architektūrinių paminklų lankymo centre organizuojami turai į kasyklas, kur turistams atvirai demonstruojamos šachtininkų darbo sąlygos. Taip pat rengiami turai ir į miesto apylinkes (kalnus, terminius šaltinius). Mieste veikiantis šachtininkų turgus ({{es|Mercado de los Mineros}}) yra vienintelė pasaulyje vieta, kurioje galima legaliai nusipirkti [[Dinamitas|dinamito]]. == Sportas == * [[CA Nacional Potosí]] – futbolo klubas; rungtyniavo aukščiausioje lygoje.<ref>[https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ca-nacional-potosi/18053/ Globalsportsarchive]</ref> * [[Club Real Potosí]] – [[fubolo klubas]]; * Namų rungtynes žaidžia ''Víctor Agustín Ugarte'' stadione ({{es|Estadio Víctor Agustín Ugarte}}), talpinančiame 32 tūkst. žiūrovų. == Architektūra == [[Vaizdas:Potosi2.jpg|thumb|left|260px|Miesto gatvė]] Potosi apstatytas daugiausiai dviaukščiais namais. Miesto centre yra išlikę daug kolonijinio stiliaus pastatų ([[Bažnyčia|bažnyčių]], [[Vienuolynas|vienuolynų]], prabangių vilų), kurių dauguma yra XVII–XVIII a. statybos. Kolonijinė miesto architektūra kartu su pramonės paminklais 1987 m. įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Svarbiausi architektūros paminklai: * Monetų kalykla ({{es|Casa de la Moneda}}) <br /> Pastatyta [[1750]]–[[1785]] m. Šiuo metu joje įsikūręs nacionalinis muziejus, kuriame pasakojama sidabro gavybos istorija: eksponuojami presai, medinės monetų kaldinimo staklės, monetos ir monetų atspaudai. Taip pat muziejuje yra ir religinio meno kūrinių, pirmasis šalies garvežys, [[Tiwanaku]] miesto [[Archeologija|archeologinių]] radinių. [[Vaizdas:Puerta de la Iglesia San Lorenzo Potosí Bolivia.jpg|thumb|right|230px|San Lorenco bažnyčios vartai]] * Katedra ({{es|la Catedral}}) <br /> [[Neoklasika|Neoklasikinio stiliaus]], pastatyta XVI a. antroje pusėje, rekonstruota [[1808]]–[[1838]] m. architekto Fray Manuel de Sanahuja. * San Lorenco bažnyčia ({{es|Iglesia de San Lorenzo}}) <br /> Metisų (hibridinio) baroko stiliaus, pastatyta [[1548]] m, fasadas perstatytas [[1728]]–[[1744]] m. Bažnyčioje eksponuojama keletas Melchor Perez de Holguin darbų. * San Fransisko bažnyčia ({{es|Iglesia de San Francisco}}) <br /> Įkurta [[1547]] m. kaip moterų vienuolynas, [[1707]]–[[1726]] m. atnaujintas fasadas. Šiuo metu joje įsikūręs nacionalinis religinio meno muziejus. * Santa Terezos vienuolynas ({{es|Convento Santa Teresa}}) <br /> Įkurtas [[1685]] m., dabar meno muziejus. * San Benito bažnyčia ({{es|Iglesia San Benito}}) <br /> Pastatyta [[1700]] m., įžymi bizantinio stiliaus kupolu ir metisų stiliaus medžio raižiniais. * Kitos bažnyčios <br /> Belen, San Bernando, San Augustin, la Compana de Jesus, San Martin, San Juan de Dios, Santo Domingo ir kitos. Mieste yra apie 80 išlikusių bažnyčių. * Buvusi de Otavi vila (isp. ''Casa del Marqués de Otavi'') <br /> 1750–1785 m. statybos, dabar nacionalinis bankas. == Religija == Ispanai į Boliviją atvežė [[krikščionybė|krikščionybę]], kuri, susimaišius su vietiniais indėnų tikėjimais, įgavo aiškių [[pagonybė]]s bruožų. Pagonybės įtaka atsispindi religinėse apeigose, taip pat religiniame mene ir bažnyčių architektūroje. Potosi per ilgą laiką susiformavo specifinės tradicijos, susijusios su pagrindine miesto veikla – kalnakasyba. [[Vaizdas:El Tio Potosi Bolivia.jpg|thumb|right|160px|El Tio statula šachtoje]] === El Tio === Kalnakasiai garbina ''el Tio'' (lietuvių kalba šis žodis reikštų „dėdė“). Vietiniams gyventojams jis yra kartu ir dievas, ir velnias. Pagal vietinį tikėjimą el Tio kartu su [[Pačamama]] yra visų ''Cerro Rico'' kalno turtų savininkas. Kiekvienoje šachtoje yra el Tio statula, kuriai kalnakasiai aukoja [[koka|kokos]] lapus, [[cigaretė|cigaretes]] ir 96 procentų [[alkoholis|alkoholį]], prašydami apsaugos ir sėkmės. Kiekvieną paskutinę savaitės darbo dieną (šeštadienį) kalnakasiai susirenka prie statulos išgerti kartu su el Tio ir vienas kitu. Jie siunčia gėrimą ratu, po du kartus šiek tiek išpildami gėrimo ant žemės – paaukodami Pačamamai ir el Tio. Taip pat prie įėjimo į kasyklas kasyklų dievui el Tio periodiškai yra paaukojama lama, nes tikima, kad paaukotas lamos kraujas apsaugos kalnakasių gyvybes. === Kristus Kalnakasys === San Pedro bažnyčioje saugoma ''Tata Ck’accha'' ({{es|Cristo de los Auxilos}}) statula. Tata Ck’accha kečujų kalba reiškia [[Kristus]]- kalnakasys. Pagal vietinę legendą vienas kalnakasys, kuriam labai nesisekė, iš nevilties pasišaukė kasyklų velnią (el Tio). Pastarasis, norėdamas būti tikras dėl sandėrio, pareikalavo pasirašyti sutartį. Supratęs padėties rimtumą, kalnakasys ėmė išsisukinėti, esą neturįs nei popieriaus, nei pieštuko. Velniui išėjus parnešti reikalingų daiktų, šachtoje pasirodė senolis, apsirengęs kalnakasio drabužiais, kuris ir išgelbėjo nelaimingąjį kalnakasį, drauge suversdamas akmenis ir uždarydamas tunelį. Po kurio laiko prieš leisdamasis į Cerro Rico kasyklas, minėtas kalnakasys nuėjo į San Pedro bažnyčią pasimelsti už savo šeimos gerovę ir savo nuostabai viename iš [[altorius|altorių]] pamatė jam išsigelbėti padėjusį senolį nukryžiuotojo Kristaus pavidalu. == Svarbiausios miesto šventės == Aktyviai švenčiamos šalies šventės: * [[Velykų savaitė]] ({{es|Semana Santa}}) [[kovas|kovo]] arba [[balandis|balandžio]] mėnesį. * [[Kryžiaus šventė]] ({{es|Fiesta de la Cruz}}) [[gegužės 3]] dieną. * [[Visi šventieji]] ({{es|Todos Santos}}) [[lapkričio 1]]-[[lapkričio 2|2]] dienomis. * [[Kalėdos]] ({{es|Navidad}}) [[gruodžio 24]] dieną. Miesto šventės: * [[Kalnakasių karnavalas]] ({{es|Carnaval Minero}}) <br /> Kalnakasių karnavalas vyksta [[vasaris|vasario]] mėnesį vieną savaitę. Iš kasyklų į miesto aikštę ({{es|Plaza el Minero}}) išnešamos šventintos statulos. <br />Pagrindinėse miesto gatvėse vyksta muzikos, šokių ir kostiumų paradas. <br /> Karnavalas sutampa su grabnyčios mergelės ({{es|Virgen de la Candelaria}}) atlaidais, švenčiamais [[vasario 2]] dieną. Atlaidų metu vyksta procesija su San Pedro bažnyčioje saugomais mergelės ir Kristaus-Kalnakasio, simbolizuojančiais apsaugą kasyklose, statulomis. * [[Kristaus kūno šventė]] ({{es|Corpus Christi}}) <br /> Švenčiama [[birželio 15]] dieną. Vyksta procesija su Jėzaus statula, [[mišios]], religinės apeigos. * [[Chutilo arba Švento Bartolomėjo diena]] <br /> [[Rugpjūčio 24]] d. Bolivijoje švenčiama švento Bartolomėjo diena išsivysto į trijų dienų šventę: ** Pirma diena – Chutillo. <br /> Pirmą dieną Potosi gyventojai aplanko Šv. Bartolomėjo koplyčią, esančią už miesto. ** Antra diena – Majtillo. <br /> Antrąją dieną miesto gatvėse vyksta folkloro paradas su dainomis, šokiais ir kostiumais. ** Trečia diena – Thapuquillo <br /> Trečią dieną atvyksta užsienio artistai šokti sakralinių šokių. * Mergelės Gvadelupės iškilmės ({{es|Festividad de Guadalupe}}) <br /> Švenčiama [[rugsėjo 8]] dieną. Šventės metu mieste renkasi amatininkai, kurie atveža dirbinius iš molio, tradicinio nendrių medaus ir Chajra T’hanta (vietinė kviečių duona). Mugės metu mieste taip pat vyksta azartiniai žaidimai. == Nuorodos == * [http://www.boliviaweb.com/cities/potosi.htm Miesto gidas (anglų kalba)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081206081732/http://www.boliviaweb.com/cities/potosi.htm |date=2008-12-06 }} * [http://www.potosi.com.bo/ Potosí, más cerca del cielo (ispanų kalba)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170928231433/https://potosi.com.bo/ |date=2017-09-28 }} * [http://video.google.com/videosearch?q=la+mina+del+diablo# Filmas apie vaikų kalnakasių kasdienybę Potosi]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{SavStr}} {{UNESCOBolivija}} [[Kategorija:Bolivijos miestai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 2vjb2klvyvtdtvdkzhq8e8ujfeadkv4 0 84974 7897928 7061943 2026-08-08T01:13:09Z Zykasaa 3068 7897928 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{coord|34|23|48|N|64|30|58|E|region:AF_type:landmark|display=title}} {{Pasaulio paveldas | Name = Minaretas ir archeologinės liekanos Džame | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:Jam Qasr Zarafshan.jpg|250px]] | imagecaption = |State Party = {{AFGv}} | Type = Kultūrinis | Criteria = ii, iii, iv | ID = 211 | Danger = nuo 2002 | Region = Azija ir Okeanija | locmap =Afganistanas |PL=34|PM=23|PS=48|NS=N|IL=64|IM=30|IS=58|ES=E | Year = 2002 }} '''Džamo minaretas''' – 65 metrų aukščio [[minaretas]] [[Afganistanas|Afganistane]] prie [[Hari Rud]] upės, pavojuje esantis [[UNESCO]] pasaulio paveldo objektas. Paminklas pastatytas tarp XI ir XIII amžių, tačiau kadangi jis stovi kalnų apsuptame slėnyje, ilgą laiką buvo pamirštas, ir iš naujo atrastas tik [[1886]] metais. Į pasaulio paveldo objektų sąrašą minaretas įrašytas [[2002]]-aisiais. Manoma, kad tai vienintelis likęs Firuz Kuch miesto, kuris buvo [[Guridai|Guridų]] dinastijos sostinė, išlikęs statinys. Miestą sugriovė [[Čingischanas|Čingischano]] kariuomenė, ir šis buvo ilgam užmirštas. Džamo minaretas yra Afganistano Goro provincijos Šarak rajone. Jis stovi prie Harirudo ir Džamrudo upelio santakos. == Istorija == [[Vaizdas:Jam Minaret decoration.jpg|thumb|200px|left|Minareto dekoracijos]] Ant minareto sienų išlikęs įrašas nėra pakankamai aiškus. Šiuo metu jis aiškinamas dvejopai: a) kad Džamo minaretą 1193-4 metais pastatė [[Guridai|Guridų]] sultonas Hiaz ad Dinas, taip pažymėdamas 1192 įvykusią pergalę prieš [[Gaznevidai|Gaznevidus]]. b) kad šis pastatytas 1173-4 pergalei [[Gaznis|Gaznyje]] prieš Huz Turku 1173 metais atminti. 1202 metais, mirus sulronui Hiaz ad Dinui, Guridų imperija žlugo ir tapo [[Chorezmšachai|Chorezmo imperijos]] dalimi. 1222 metais Firuz Kuch miestas buvo sugriautas. 1886 metais minaretą surado seras Tomas Holdičas. 1943 metais minaretas buvo pirmą kartą nufotografuotas ir apie jį buvo išspausdintas straipsnis. 1957 prancūzų mokslininkas archeologas Andre Marik pasiekė minaretą bei jį aprašė 1958 metais „Prancūzų delegacijos Afganistane užrašuose“. {{UNESCOAfganistanas}} [[Kategorija:Minaretai]] g7ebyqqbm06kd0u0qcw5tnn54944gnr 7897929 7897928 2026-08-08T01:13:23Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897929 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{coord|34|23|48|N|64|30|58|E|region:AF_type:landmark|display=title}} {{Pasaulio paveldas | Name = Minaretas ir archeologinės liekanos Džame | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:Jam Qasr Zarafshan.jpg|250px]] | imagecaption = |State Party = {{AFGv}} | Type = Kultūrinis | Criteria = ii, iii, iv | ID = 211 | Danger = nuo 2002 | Region = Azija ir Okeanija | locmap =Afganistanas |PL=34|PM=23|PS=48|NS=N|IL=64|IM=30|IS=58|ES=E | Year = 2002 }} '''Džamo minaretas''' – 65 metrų aukščio [[minaretas]] [[Afganistanas|Afganistane]] prie [[Hari Rud]] upės, pavojuje esantis [[UNESCO]] pasaulio paveldo objektas. Paminklas pastatytas tarp XI ir XIII amžių, tačiau kadangi jis stovi kalnų apsuptame slėnyje, ilgą laiką buvo pamirštas, ir iš naujo atrastas tik [[1886]] metais. Į pasaulio paveldo objektų sąrašą minaretas įrašytas [[2002]]-aisiais. Manoma, kad tai vienintelis likęs Firuz Kuch miesto, kuris buvo [[Guridai|Guridų]] dinastijos sostinė, išlikęs statinys. Miestą sugriovė [[Čingischanas|Čingischano]] kariuomenė, ir šis buvo ilgam užmirštas. Džamo minaretas yra Afganistano Goro provincijos Šarak rajone. Jis stovi prie Harirudo ir Džamrudo upelio santakos. == Istorija == [[Vaizdas:Jam Minaret decoration.jpg|thumb|200px|left|Minareto dekoracijos]] Ant minareto sienų išlikęs įrašas nėra pakankamai aiškus. Šiuo metu jis aiškinamas dvejopai: a) kad Džamo minaretą 1193-4 metais pastatė [[Guridai|Guridų]] sultonas Hiaz ad Dinas, taip pažymėdamas 1192 įvykusią pergalę prieš [[Gaznevidai|Gaznevidus]]. b) kad šis pastatytas 1173-4 pergalei [[Gaznis|Gaznyje]] prieš Huz Turku 1173 metais atminti. 1202 metais, mirus sulronui Hiaz ad Dinui, Guridų imperija žlugo ir tapo [[Chorezmšachai|Chorezmo imperijos]] dalimi. 1222 metais Firuz Kuch miestas buvo sugriautas. 1886 metais minaretą surado seras Tomas Holdičas. 1943 metais minaretas buvo pirmą kartą nufotografuotas ir apie jį buvo išspausdintas straipsnis. 1957 prancūzų mokslininkas archeologas Andre Marik pasiekė minaretą bei jį aprašė 1958 metais „Prancūzų delegacijos Afganistane užrašuose“. {{UNESCOAfganistanas}} [[Kategorija:Minaretai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] bwa3wywn73ihy0t6ssnocuapzm6h4nv 0 92728 7897911 7808835 2026-08-07T23:26:50Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897911 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Džonas F. Kenedis<br/>{{en|John F. Kennedy}} | paveikslėlis = John F. Kennedy, White House color photo portrait.jpg | gimimo data = {{Gimė|1917|05|29}} | gimimo vieta = {{flagicon|JAV}} [[Bruklainas (Masačusetsas)|Bruklainas]], [[Masačusetsas]], [[JAV]] | mirties data = {{Mirė|1963|11|22|1917|05|29}} | mirties vieta = [[Dalasas]], [[Teksasas]], [[JAV]] | palaidotas = [[Arlingtonas (Virdžinija)|Arlingtono]] nacionalinės kapinės | išsilavinimas = [[Harvardo universitetas]] | titulas0 = [[JAV prezidentai|35-asis]] [[JAV prezidentas]] | term_start = [[1961]] m. [[sausio 20]] d. | term_end = [[1963]] m. [[lapkričio 22]] d. | predecessor=[[Dvaitas Eizenhaueris]] | successor=[[Lindonas Džonsonas]] | partija = [[JAV demokratų partija]] | sutuoktinis = [[Jacqueline Kennedy Onassis|Jacqueline Kennedy]] | parašas = John F. Kennedy signature.png | religija = [[Katalikybė|Romos katalikybė]] | tėvai = | vaikai = | vikiteka = Category:John F. Kennedy }} '''Džonas Fidžeraldas Kenedis''' ({{en|John Fitzgerald Kennedy}}, dar žinomas kaip '''JFK'''; [[1917]] m. [[gegužės 29]] d. [[Bruklainas (Masačusetsas)|Bruklaine]], [[Masačusetsas|Masačusetse]] – [[1963]] m. [[lapkričio 22]] d.) – 35-asis [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] prezidentas nuo [[1961]] m. iki jo nužudymo [[1963]] m.<ref>{{VLE|IX|736-737||Kennedy John Fitzgerald (Džonas Ficdžeraldas Kenedis)}}</ref> Dž. Kenedis – pirmasis [[JAV prezidentas]] [[katalikas]]; jauniausias JAV prezidentas, išrinktas į prezidento postą 43 metų amžiaus.<ref>{{cite web| title=John F. Kennedy| url=https://www.whitehousehistory.org/bios/john-kennedy| website=whitehousehistory.org| publisher=White House Historical Association| location=Washington, D.C.| access-date=May 1, 2022}}</ref> [[Kiaulių įlankos invazija]] (JAV bandymas nuversti revoliucinį [[Fidelis Kastras|Fidelio Kastro]] režimą), [[Karibų krizė]] (rimtas konfliktas tarp JAV ir [[TSRS]] dėl Kuboje dislokuotų tarybinių raketų), [[Berlyno siena|Berlyno sienos]] statybos, [[kosminės lenktynės]] (tarp TSRS ir JAV), afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimas ir pirmoji [[Vietnamo karas|Vietnamo karo]] stadija – tai yra pagrindiniai Kenedžio kadencijos įvykiai. 2007 m. JAV istorikų sudarytame geriausių JAV prezidentų reitinge Džonas Kennedis užėmė 8-ąją vietą.<ref>[http://www.upi.com/Top_News/US/2017/02/17/Historians-rank-Obama-at-No-12-in-survey-of-greatest-US-presidents/7821487369055/ ''Historians rank Obama at No. 12 in survey of greatest U.S. presidents'', Doug G. Ware, upi.com, Feb. 17, 2017]</ref><ref>[https://www.c-span.org/presidentsurvey2017/?page=overall c-span.org, tikrinta 2017 04 04]</ref> == Biografija == === Jaunystė, išsilavinimas === Džonas Ficdžeraldas Kenedis gimė 1917 m. gegužės 29 d. Bruklaino mieste [[Masačiusetsas|Masačiusetso valstijoje]].<ref>Michael Meagher, Larry D. Gragg. ''John F. Kennedy: A Biography''. ABC-CLIO, 2011, p. xiii</ref> Dž. F. Kenedis buvo kilęs iš turtingos airių šeimos, kurioje augo devyni vaikai. Jo tėvas [[Patrick Joseph Kennedy|Patrikas Džozefas Kenedis]] buvo žinomas politikas ir diplomatas, artimas prezidento Ruzvelto patarėjas. Iki 10 metų Dž. Kenedis gyveno Bruklaine, lankė Bruklaino viešąją ''Edward Devotion'' mokyklą, vėliau – ''Noble and Greenough'' žemesniąją mokyklą, po to – privačią ''Dexter'' berniukų mokyklą.<ref>{{cite web|url=http://www.nps.gov/jofi/faqs.htm|title=John Fitzgerald Kennedy National Historic site|accessdate=2008-02-08|format=HHTML}}</ref> 1927 m. rugsėjį Kenedžių šeima persikėlė į Riverdeilą, [[Bronksas|Bronkse]], [[Niujorkas|Niujorko mieste]]. Čia Džonas Kenedis lankė privačią Riverdeilo berniukų mokyklą. Po 2 metų Kenedžiai persikėlė į Bronksvilį [[Niujorkas|Niujorke]]. Nuo [[1929]] m. iki [[1931]] m. Džonas Kenedis buvo [[skautai|skautų]] antrojo būrio narys. Kenedis buvo pirmasis skautas, tapęs prezidentu.<ref>{{cite web|url=http://www.jfklibrary.org/Historical+Resources/Archives/Reference+Desk/John+F.+Kennedy+Miscellaneous+Information.htm|title=John F. Kennedy Miscellaneous Information|work=JFK library|access-date=2009-05-10|archive-date=2009-08-31|archive-url=https://web.archive.org/web/20090831043852/http://www.jfklibrary.org/Historical%2BResources/Archives/Reference%2BDesk/John%2BF.%2BKennedy%2BMiscellaneous%2BInformation.htm|url-status=dead}}</ref> [[1930]] m. rugsėjo mėn. būdamas 13 m. Kenedis pradėjo mokytis ''Canterbury'' katalikų internatinėje berniukų mokykloje Niu Milforde, [[Konektikutas|Konektikuto valstijoje]]. [[1931]] m. spalio 2 d. Kenedis pradėjo mokytis ''Choate'' privačioje universiteto parengiamojoje internatinėje mokykloje berniukams Volingforde, Konektikuto valstijoje.<ref>Michael Meagher, Larry D. Gragg. ''John F. Kennedy: A Biography''. ABC-CLIO, 2011, p. xiii</ref> [[1935]] m. birželį Kenedis baigė ''Chaote'' mokyklą. Tų pačių metų rugsėjį jis su savo tėvais ir seserimi Katlyn keleiviniu garlaiviu nuplaukė į [[Londonas|Londoną]], kur norėjo vienerius metus studijuoti Londono ekonomikos mokykloje, kaip tai darė jo vyresnysis brolis. Tačiau, nepraėjus net savaitei, Džono mokslai Londono ekonomikos mokykloje nutrūko, nes jam buvo diagnozuota [[gelta]] ir jis buvo hospitalizuotas. Po trijų savaičių Kenedis grįžo atgal į JAV. Tų pačių metų spalį jis buvo įtrauktas [[Prinstono universitetas|Prinstono universiteto]] studentų sąrašą. Šiame universitete jis mokėsi 6 savaites. Vėliau jis dviem mėnesiams (1936 m. sausį, vasarį) buvo paguldytas į [[Bostonas|Bostono]] ligoninę, kur buvo tiriamas, ar neserga [[leukemija]]. [[1936]] m. rugsėjį Kenedis sėkmingai įstojo į [[Harvardas|Harvardo koledžą]]. [[1938]] m. liepą JAV ambasadoje Londone Džonas padėjo dirbti tėvui, kurį neseniai JAV prezidentas [[Franklin Roosevelt|Ruzveltas]] paskyrė ambasadoriumi prie St. James Rūmų (D. Britanijos karališkoji rezidencija). [[1939]] m. vasario-rugsėjo mėnesiais Džonas Kenedis keliavo po [[Europa|Europą]], [[TSRS|Sovietų Sąjungą]], [[Balkanai|Balkanų šalis]] ir [[Artimieji Rytai|Artimuosius Rytus]], rinkdamas informaciją baigiamajam diplominiam darbui Harvarde. Kenedis grįžo į Londoną [[1939]] m. rugsėjo 1-ąją dieną, tą pačią dieną, kai Vokietija užpuolė [[Lenkija|Lenkiją]] (faktiškai prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]]). [[1939]] m. [[rugsėjo 3]] d. Kenedis su šeima apsilankė [[Jungtinė Karalystė|Didžiosios Britanijos]] [[bendruomenių rūmai|bendruomenių rūmuose]] (parlamente), kur klausėsi kalbų, palaikančių Jungtinės Karalystės karo paskelbimą Vokietijai. Rugsėjo pabaigoje Kenedis transatlantiniu lėktuvu grįžo į JAV. [[Vaizdas:Lt. John F. Kennedy aboard the PT-109.jpg|upright|thumb|left|Leitenantas Kenedis savo patruliniame laive PT-109]] 1940 m. Kenedis baigė rašyti [[Disertacija|disertaciją]] „Taikos palaikymas nuolaidžiaujant [[Miunchenas|Miunchene]]“ apie britų dalyvavimą [[Miuncheno sutartis|Miuncheno susitarime]] (sąmoksle). Iš pradžių Kenedis norėjo, kad jo disertacija būtų nevieša, tačiau tėvas paragino sūnų išleisti baigiamąjį darbą kaip knygą. [[1940]] m. birželį Džonas Kenedis baigė Harvardo universitetą su pagyrimu ir gavo [[tarptautiniai santykiai|tarptautinių santykių]] mokslinį laipsnį. Jo disertacija (knygos pavidalu) „Kodėl [[Anglija]] miegojo“ buvo išleista [[1940]] m. liepą ir tapo bestseleriu.<ref>{{cite book|last=Kennedy|first=John F.|title=Why England Slept|publisher=Greenwood Press Reprint|date=1981-10-16|url=http://www.questia.com/PM.qst?a=o&d=24144268|isbn=9780313228742}}{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}; Jean Edward Smith, „Kennedy and Defense: The Formative Years“, ''Air University Review'', (Mar-Apr, 1967)</ref> [[1941]] m. pradžioje Kenedis padėjo tėvui baigti rašyti memuarus. === Karinė tarnyba === [[1941]] m. pavasarį Džonas Kenedis pasisiūlė savanoriu į JAV armiją, bet jo prašymas buvo atmestas, daugiausiai dėl nugaros problemų. Tų pačių metų rugsėjį dėl didelės jo tėvo įtakos [[JAV karinis jūrų laivynas]] patvirtino Kenedžio prašymą. [[Ensainas]] ({{en|ensign}}, atitinka armijos [[leitenantas|leitenantą]]) Džonas Kenedis tarnavo kanceliarijoje, iš kurios JAV karinio jūrų laivyno sekretoriui buvo pristatomos suvestinės ir pasitarimų informacija. Kenedžiui dirbant šioje tarnyboje, [[Japonija]] atakavo [[Perl Harboras|Perl Harborą]] ([[1941]] m. [[gruodžio 7]] d.). Po šios atakos JAV įstojo į [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]]. Kenedis mokėsi karinių jūrų pajėgų rezervo karininkų mokykloje ir [[torpedinis kateris|torpedinių katerių]] eskadros treniruočių centre. Po pratybų jis buvo paskirtas tarnauti [[Panama|Panamoje]] ir dalyvavo [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] karo teatre. Vadovaudamas patruliniam torpediniam kateriui gavo leitenanto laipsnį.<ref>{{cite web|url=http://www.history.navy.mil/faqs/faq60-2.htm|title=Lieutenant John F. Kennedy, USN|date=2002-06-18|work=Naval Historical Center|access-date=2009-05-10|archive-date=2007-09-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20070912113627/http://www.history.navy.mil/faqs/faq60-2.htm|url-status=dead}}</ref> (atitinka armijos [[kapitonas|kapitoną]]). [[1943]] m. [[rugpjūčio 2]] d. Kenedžio laivas PT-109 dalyvavo naktiniame budėjime netoli Naujosios Džordžijos [[Saliamono Salos|Saliamono salose]]. Laivas buvo taranuotas japonų [[eskadrinis minininkas|eskadrinio minininko]] „Amagiri“.<ref>Hove, Duane (2003) ''American Warriors: Five Presidents in the Pacific Theater of World War II Bard Street Press ISBN 1-57249-307-0''</ref> Kenedis buvo nusviestas per [[denis|denį]], taip susižeisdamas nugarą. Nepaisant to, Kenedis plaukė tempdamas sunkiai nudegusį vyrą, kurio gelbėjimo liemenės dirželį jis buvo įsikandęs į dantis. Džonas nutempė sužeistą vyrą į salą, vėliau į kitą, iš kurios jis ir jo įgula buvo galiausiai išgelbėti. Už šiuos veiksmus Kenedis gavo karinių jūrų pajėgų ir jūrų pėstininkų medalį, kuriame užrašyta: {{Quote box|width=100%|align=center|quote=''Už labai didvyrišką elgesį einant torpedinio katerio 109 vado pareigas, po 1943 m. rugpjūčio 1 d.-2 d. Ramiojo vandenyno karo lauke įvykusio laivų susidūrimo ir jo laivo nuskendimo. Nepaisydamas jam kilusio pavojaus leitenantas (tuo metu jaunesnysis leitenantas (kas atitinka armijos [[vyresnysis leitenantas|vyresnįjį leitenantą]])) Kenedis ryžtingai atlaikė visus sunkumus ir pavojus tamsoje ir sėkmingai vadovavo gelbėjimo operacijai. Sėkmingai pargabenęs savo įgulą į krantą jis dar daugybę valandų plaukiojo, kad aprūpintų išgelbėtuosius pagalbos priemonėmis ir maistu. Jo neprilygstama drąsa, ištvermė ir vadovavimas padėjo išgelbėti keletą gyvybių ir atitinka aukščiausias Jungtinių Amerikos Valstijų karinio jūrų laivyno tradicijas''. |source=}} Kiti Kenedžio [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu gauti pasižymėjimo ženklai: * Purpurinė Širdis (apdovanojimas, suteikiamas karo tarnyboje sužeistiems ar žuvusiems kariams) * Azijos-Ramiojo vandenyno kampanijos medalis * Antrojo pasaulinio karo pergalės medalis [[1945]] m., likus keletui mėnesių iki [[Japonija|Japonijos]] kapituliacijos, Kenedis buvo iškilmingai paleistas į atsargą. Savo prezidentavimo laikotarpiu, Kenedis savo draugams prisipažino, kad jis nesijautė nusipelnęs medalių, kuriuos gavo, nes PT-109 incidentas buvo prastai suplanuotos karinės operacijos, kainavusios dviejų jo įgulos narių gyvybes, pasekmė. Vėliau, paklaustas žurnalisto, kaip jis tapo karo didvyriu, Kenedis pajuokavo: „Tai įvyko netyčia. Jie nuskandino mano laivą.“ 2002 m. gegužę [[National Geographic (žurnalas)|National Geographic]] ekspedicija Saliamono salose atrado, kaip manoma, PT-109 nuolaužas.<ref>Ted Chamberlain (July 11, 2002) ''[http://news.nationalgeographic.com/news/2002/07/0709_020710_kennedyPT109.html JFK’s PT-109 Found, U.S. Navy Confirms]'' (National Geographic News).</ref> === Ankstyvoji politinė karjera === Baigęs karinę tarnybą 1945 m. dirbo žurnalistu „Hearst“ grupės laikraščiams<ref>Michael Meagher, Larry D. Gragg. ''John F. Kennedy: A Biography''. ABC-CLIO, 2011, p. xiv</ref> ir ėmė siekti politinės karjeros. Buvo [[demokratai|demokratų partijos]] narys. Prieš karą jis nė nemanė tapti politiku, nes jo šeima, ypač tėvas, dėjo savo politines viltis į Džono vyresnįjį brolį Džozefą, kuris žuvo kare. Po Džozefo mirties, Džonas Kenedis tapo vyriausiuoju Kenedžių šeimos sūnumi. 1946 m. demokratas Džeimsas Maiklas Kerlei atlaisvino savo [[Atstovų rūmai (JAV)|JAV Atstovų rūmų]] vietą, kad taptų [[Bostonas|Bostono]] meru. Kenedis dalyvavo rinkimuose į tą vietą ir dideliu balsų skirtumu nugalėjo respublikonų kandidatą. [[Kongresas|Kongrese]] jis dirbo šešerius metus, dažnai balsuodamas skirtingai nei demokratų partija, prieštaraudamas prezidento [[Harry S. Truman|Hario Trumeno]] politikai. 1952 m. Kenedis laimėjo rinkimus į Senatą. [[1953]] m. [[rugsėjo 12]] d. Dž. F. Kenedis vedė [[Jacqueline Kennedy Onassis|Žaklin Ly Buvjė]] Niuporte, [[Rod Ailandas|Rod Ailende]].<ref>Michael Meagher, Larry D. Gragg. ''John F. Kennedy: A Biography''. ABC-CLIO, 2011, p. xiv</ref> Jie susipažino kviestiniuose pietuose.<ref>Cover story, Time magazine, January 20, 1961</ref> Kenedžiui per beveik dvejus metus buvo atliktos kelios [[stuburas|stuburo]] operacijos, po kurių jis vos nemirė (Kenedis kelis kartus savo gyvenime gavo Romos katalikų [[Paskutinis patepimas|Paskutinį patepimą]].<ref>T. Reeves, ''A Question of Character'', p.140.</ref>). Tuo laikotarpiu jis dažnai nedalyvaudavo Senato posėdžiuose. [[1956]] m., sveikdamas po operacijų, jis išleido knygą „Drąsiųjų paveikslai“, kurioje aprašė aštuonis pavyzdžius, kai JAV senatoriai, laikydamiesi asmeninių pažiūrų, rizikuodavo savo karjera. [[1957]] m. Kenedis apdovanotas [[Pulicerio premija]] už geriausią biografinę knygą.<ref>[http://www.pulitzer.org/faq#q16 Pulitzer.org FAQ]</ref><ref>Michael Meagher, Larry D. Gragg. ''John F. Kennedy: A Biography''. ABC-CLIO, 2011, p. xv</ref> Išleidus knygą, sklandė gandai, kad jo artimas patarėjas Tedas Sorensenas, dirbęs Kenedžio Senato biure [[1953]] m., vėliau iki Kenedžio mirties dirbęs prezidento kalbų rašytoju, prisidėjo prie knygos rašymo. Tik [[2008]] m. gegužę Sorensenas patvirtino šiuos gandus savo autobiografinėje knygoje.<ref>[http://online.wsj.com/article/SB121029817046479539.html?mod=2_1167_1 Wall Street Journal, May 9, 2008, p W3, review of ''Counselor'', by Ted Sorensen.]</ref> Džonas Kenedis balsavo už galutinį [[1957]] m. Pilietinių teisių akto patvirtinimą. Po metų jis buvo perrinktas į Senatą antrajai kadencijai vėl sutriuškindamas respublikonų kandidatą. Dar po metų, buvo atskleista, kad [[1947]] m. rugsėjį, kai Kenedžiui buvo 30 metų, jam buvo diagnozuota [[Adisono liga]]. Ligos pobūdis ir kitos Kenedį kamavusios medicininės problemos buvo laikomos paslaptyje nuo spaudos ir viešumos per visą jo gyvenimą.<ref>Online NewsHour with Senior Correspondent Ray Suarez and physician Jeffrey Kelman, [http://www.pbs.org/newshour/bb/health/july-dec02/jfk_11-18.html Pres. Kennedy’s Health Secrets] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20021122141641/http://www.pbs.org/newshour/bb/health/july-dec02/jfk_11-18.html |date=2002-11-22 }}, ''The NewsHour with Jim Lehrer transcript'', November 18, 2002</ref> === 1960 metų prezidento rinkimai === [[Vaizdas:Jfk-appleton.jpg|thumb|left|200px| Džonas Kenedis su žmona rinkimų kampanijoje [[Viskonsinas|Viskonsino valstijoje]] 1960 m. kovo mėn.]] 1960 m. sausio 2 d. Džonas Kenedis oficialiai paskelbė sieksiantis JAV prezidento posto.<ref>Michael Meagher, Larry D. Gragg. ''John F. Kennedy: A Biography''. ABC-CLIO, 2011, p. xv</ref> Demokratų preliminariuose rinkimuose jis susidūrė su kitais demokratų kandidatais: [[Minesota|Minesotos]] senatoriumi [[Hubert Humphrey|Hubertu Hamfriu]] ir Senato daugumos lyderiu [[Lyndon Johnson|Lyndonu Džonsonu]] ir [[Oregonas|Oregono]] senatoriumi [[Wayne Morse|Veinu Morsu]]. Kenedis nugalėjo Hamfrį [[Viskonsinas|Viskonsine]] ir [[Vakarų Virdžinija|Vakarų Virdžinijoje]], o Morsą [[Merilandas|Merilande]] ir Oregone. Jis taip pat nugalėjo simbolinę opoziciją [[Naujasis Hampšyras|Naujajame Hempšyre]], [[Indiana|Indianoje]], ir [[Nebraska|Nebraskoje]]. Vakarų Virdžinijoje Kenedis apsilankė anglių kasykloje, kur kalbėdamas su angliakasiais, stengėsi gauti jų paramą. Jo pergalė Vakarų Virdžinijoje sutvirtino jo kaip kandidato poziciją. Demokratų partijos suvažiavime jis pasakė garsiąją kalbą, pavadintą „Naujos ribos“, kurioje pristatytos naujovės, kurias turėjo patirti ir JAV, ir visas pasaulis. Hamfrei ir Morsui pasitraukus iš kovos, pagrindiniu Kenedžio priešininku tapo Teksaso senatorius [[Lyndon Johnson|Lyndonas Džonsonas]]. [[1960]] m. [[liepos 13]] d. Demokratų partijos suvažiavime buvo iškelta Dž. Kenedžio kandidatūra į prezidentus. Kenedis, nepaisydamas daugelio liberalių delegatų ir savo rinkimų štabo, įskaitant ir [[Robert Kennedy|Robertą Kenedį]], pasipriešinimo, paprašė Lyndono Džonsono būti jo kandidatu į viceprezidentus. Kenedžiui reikėjo Džonsono populiarumo pietuose. Ekonomikos pagyvinimas, Kenedžio [[katalikybė]], [[Kuba]], [[TSRS]] kosmoso ir raketų programų pranašumas – buvo pagrindinės prezidentinės kampanijos temos. Norėdamas išsklaidyti baimes, kad katalikybė gali paveikti jo, kaip prezidento, sprendimus, Kenedis [[Hiustonas|Hiustone]] pasakė kalbą, kurioje pabrėžė: {{citata| Aš ne katalikų kandidatas į prezidentus, aš esu demokratų partijos kandidatas į prezidentus, kuris pasirodo yra katalikas. Aš nieko nesakau bažnyčios vardu ir bažnyčia nieko nesako mano vardu.<ref>{{cite web|url=https://www.americanrhetoric.com/speeches/jfkhoustonministers.html|title=Address to the Greater Houston Ministerial Association|last=Kennedy|first=John F.|date=2002-06-18|work=American Rhetoric}}</ref>|}} Rugsėjo ir spalio mėnesį Kenedis susitiko su Respublikonų kandidatu į prezidentus viceprezidentu [[Richard Nixon|Ričardu Niksonu]] pirmuose JAV istorijoje per televiziją transliuotuose prezidento rinkimų debatuose. Niksonas, kuris dalyvavo debatuose su sužeista koja, atrodė įsitempęs ir suvaržytas, tuo metu Kenedis atrodė atsipalaidavęs, todėl didžiulė televizijos auditorija nusprendė, kad debatus laimėjo Kenedis. Tačiau radijo klausytojai, atvirkščiai, galvojo, kad arba debatus laimėjo Niksonas, arba buvo pasiektos lygiosios.<ref>{{cite web|url=http://www.museum.tv/archives/etv/K/htmlK/kennedy-nixon/kennedy-nixon.htm|title=The Kennedy-Nixon Presidential Debates, 1960|last=Tyner Allen|first=Erika|work=museum.tv|access-date=2009-05-14|archive-date=2008-07-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20080727140850/http://www.museum.tv/archives/etv/K/htmlK/kennedy-nixon/kennedy-nixon.htm|url-status=dead}}</ref> <ref>[http://www.youtube.com/view_play_list?p=C8DAB9C3A7C019EE Kennedy-Nixon Debate]</ref>. Šie debatai dabar yra laikomi svarbiu įvykiu JAV politinėje istorijoje. Po šių debatų televizija ėmė vaidinti svarbų vaidmenį nacionalinėje politikoje.<ref name=Jean3>{{cite web|url=http://www.airpower.maxwell.af.mil/airchronicles/aureview/1967/mar-apr/smith.html|title=Kennedy and Defense The formative years|accessdate=2007-09-18|last=Edward Smith|first=Dr. Jean|date=1967 m. kovo mėn.|work=Air University Review|archive-date=2008-12-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20081212113925/http://www.airpower.maxwell.af.mil/airchronicles/aureview/1967/mar-apr/smith.html|url-status=dead}}</ref> Po pirmųjų debatų Kenedis visuomenės nuomonių apklausose nežymiai pralenkė Niksoną. [[Lapkričio 8]] d., antradienį, Kenedis nugalėjo Niksoną vienuose iš pačių lygiausių prezidento rinkimų 20-ajame amžiuje. Kenedis surinko vos dviem dešimtosiomis procento daugiau rinkėjų balsų nei Niksonas (49,7 % – Kenedžio; 49,5 % – Niksono). Tuo tarpu [[Rinkikų kolegija|rinkikų kolegijos]] narių balsai pasiskirstė taip: 303 balsus gavo Džonas Kenedis, o Niksonas – 219 balsų (rinkimams laimėti reikėjo 270 balsų). 14 rinkikų kolegijos nariai iš [[Misisipė]]s ir [[alabama|Alabamos]] valstijų atsisakė palaikyti Kenedį, nes jis palaikė pilietinių teisių judėjimą (tai yra palaikė [[Martinas Liuteris Kingas|Martiną Liuterį Kingą]]). Minėti rinkikų kolegijos nariai balsavo už Virdžinijos senatorių Harį F. Bairdą. == Prezidentavimas == Džonas Kenedis buvo prisaikdintas 35-uoju JAV prezidentu [[1961]] m. [[sausio 20]] d. Savo [[Inauguracija|inauguracinėje]] kalboje jis pabrėžė, kad visi amerikiečiai turi būti aktyvūs piliečiai, ištardamas garsų sakinį<ref>[http://www.youtube.com/watch?v=VB6hLg3PRbY Kennedy: Ask Not What Your Country Can Do For You!]</ref>: {{citata| ''Neklauskit, ką jūsų šalis gali padaryti dėl jūsų, klauskit, ką jūs galite padaryti dėl savo šalies''. |}} Jis taip pat prašė visų pasaulio tautų susivienyti kovoje su vadinamaisiais „bendrais visos žmonijos priešais: tironija, skurdu, ligomis ir karu.<ref>[http://www.youtube.com/watch?v=VB6hLg3PRbY Kennedy: Ask Not What Your Country Can Do For You!]</ref> “Užbaigdamas jis atskleidė savo troškimą, kad pasaulyje būtų daugiau [[internacionalizmas|internacionalizmo]]: {{citata| ''Pagaliau, nepaisant to, ar jūs Amerikos, ar pasaulio piliečiai, prašykite mūsų tokio pat stipraus ryžto ir pasiaukojimo, kokio mes prašome iš jūsų''.<ref>[http://www.youtube.com/view_play_list?p=D96024760BFDD7D9 YOUTUBE video of JFK Inaugural Address]</ref> |}} Kitos garsios citatos iš inauguracinės kalbos: „Jei laisva visuomenė nepajėgs padėti daugybei skurstančiųjų, tai negalės apsaugoti ir saujos turtingųjų.“ „Niekada nesiderėkime iš baimės. Bet niekada nebijokime derėtis.“ === Užsienio politika === Prezidento Kenedžio užsienio politiką galima apibūdinti šiuo sakiniu: <ref>[http://www.dummies.com/how-to/content/examining-the-presidency-of-john-f-kennedy.html Examining the Presidency of John F. Kennedy] </ref> {{citata| Neremkite tų šalių kariuomenių, kurios planuoja mums pakenkti, neduokite ginklų komunistams, netiekite bombų [[Vidurinieji Rytai|Viduriniesiems Rytams]]. |}} ==== Kuba ir įsiveržimas Kiaulių įlankoje ==== Dar iki Kenedžio išrinkimo į prezidentus prezidento [[Dwight Eisenhower|Eizenhauerio]] administracija sukūrė planą, kaip nuversti [[Fidelis Kastro|Fidelio Kastro]] režimą [[Kuba|Kuboje]]. Plano, kuris buvo sudarytas ir detalizuotas Centrinės Žvalgybos Valdybos ([[CŽV]]) ir [[JAV Valstybės Departamentas|JAV Valstybės Departamento]] (užsienio reikalų ministerijos), esmė – kontrrevoliucinių sukilėlių, kurie susideda iš kubiečių, nusistačiusių prie Kastro režimą, apginklavimas.<ref name = "Schlesinger-Kennedy">Schlesinger, Robert Kennedy and His Times</ref> JAV treniruoti Kubos sukilėliai, vadovaujami karininkų iš [[Sukarintoji organizacija|sukarinto]] CŽV padalinio ''Special Activities Division'', turėjo įsiveržti į Kubą ir pradėti skleisti sukilimo idėjas Kubos gyventojų tarpe, taip tikėdamiesi nuversti Fidelį Kastro. 1961 m. [[balandžio 17]] d. Kenedis įsakė pradėti vykdyti suplanuotą įsiveržimą į Kubą. CŽV organizavo beveik 1500 JAV treniruotų ir apginkluotų Kubos tremtinių, besitikėjusių nuversti Kastro, vadintų ''Brigada 2506'' atgabenimą į Kubos salą Kiaulių įlankos (''Bahía de Cochinos'') krante. Tačiau Kenedis įsakė vykdyti išsilaipinimą be JAV karinių oro pajėgų pagalbos. Iki 1961 m. [[balandžio 19]] d. Kubos vyriausybė paėmė nelaisvėn ar nukovė įsiveržusius kovotojus. Kenedis buvo priverstas pradėti derybas dėl 1189 likusių gyvų kovotojų paleidimo. Planas buvo nesėkmingas dėl JAV karinės vadovybės tarpusavio nesusikalbėjimo. Desantas neturėjo laivyno paramos. Po dvidešimties mėnesių Kuba paleido sugautus sukilėlius mainais už 53 milijonų JAV dolerių vertės maisto ir medikamentų siuntą. Be to, incidentas privertė Kastro būti atsargesnį, mat jis manė, kad gali būti suorganizuotas dar vienas išsilaipinimas.<ref>Jean Edward Smith, „Bay of Pigs: The Unanswered Questions“, ''The Nation'', April 13, 1964</ref> ==== Karibų Krizė ==== {{pagr|Karibų krizė}} [[Vaizdas:John Kennedy, Nikita Khrushchev 1961.jpg|thumb|right|250px| Susitikimas su [[Nikita Chruščiovas|Nikita Chruščiovu]] 1961 m.]] Kubos raketų krizė (vadinamoji [[Karibų krizė]]) prasidėjo [[1962]] m. [[spalio 14]] d., kai [[JAV]] slapti oro žvalgybos lėktuvai nufotografavo [[Kuba|Kuboje]] statomas sovietų vidutinio nuotolio balistinių raketų paleidimo aikšteles. Nuotraukos buvo parodytos Kenedžiui [[1962]] m. [[spalio 16]] d. Kenedis susidūrė su dilema: jei JAV užpultų šias aikšteles, tai privestų prie branduolinio karo su [[SSRS]], bet jei JAV nedarytų nieko, iškiltų grėsmė, kad branduoliniai ginklai galėtų būti paleisti iš labai arti. Kadangi ginklai buvo taip arti, JAV negalėtų tinkamai atsakyti į atakas (tai yra jų numušti). JAV būtų atrodžiusi pasauliui silpna savajame [[Vakarų pusrutulis|Vakarų pusrutulyje]], negalėdami apsisaugoti nuo netoli jos teritorijos esančios grėsmės.<ref>[http://encyclopedia.farlex.com/Caribbean+Crisis Cuban missile crisis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110721202925/http://encyclopedia.farlex.com/Caribbean+Crisis |date=2011-07-21 }}</ref> Daugelis karininkų ir Kenedžio kabineto narių spaudė jį pradėti šių raketų paleidimo aikštelių oro atakas, tačiau Kenedis įsakė pradėti didžiausios Karibų salos jūros blokadą. JAV karinių jūrų pajėgų kariniai laivai tikrino visus laivus plaukiančius į Kubą. Kenedis pradėjo vesti derybas su Sovietų Sąjunga, reikalaudamas pašalinti viską, kas buvo pradėta statyti, antraip sovietų ir Kubos žmonėms grės JAV karinio jūrų laivyno blokada. Po savaitės, Džonas Kenedis susitiko su SSRS komunistų partijos generaliniu sekretoriumi [[Nikita Chruščiovas|Nikita Chruščiovu]]. Šalys pasirašė itin svarbų ilgalaikį susitarimą. Chruščiovas sutiko išgabenti visas raketas iš Kubos, jei JAV viešai prižadės niekada nepulti Kubos. JAV taip pat tyliai pašalino JAV raketas, dislokuotas [[Turkija|Turkijoje]]. Po šios krizės, kuri vos neišaugo į branduolinį karą, Kenedis buvo daug atsargesnis reikaluose su SSRS.<ref>[http://encyclopedia.farlex.com/Caribbean+Crisis Cuban missile crisis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110721202925/http://encyclopedia.farlex.com/Caribbean+Crisis |date=2011-07-21 }}</ref> ==== Taikos korpusas ==== Pačioje savo prezidentavimo pradžioje Kenedis paprašė [[kongresas|kongreso]] sukurti [[Taikos korpusas|Taikos korpusą]] (angl. Peace Corps). Pagal šią programą, Amerikos savanoriai padėjo neišsivysčiusioms šalims šiose srityse: švietime, žemės ūkyje, sveikatos apsaugoje ir statyboje.<ref>[http://www.peacecorps.gov/index.cfm?shell=learn.whatispc What Is the Peace Corps?] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090505230128/http://www.peacecorps.gov/index.cfm?shell=learn.whatispc |date=2009-05-05 }}</ref> ==== Vietnamas ==== {{pagr|Vietnamo karas}} Iki 1961 m. pietryčių Azijoje Kenedis vykdė savo pirmtako prezidento [[Dwight Eisenhower|Eizenhauerio]] ribotų karinių veiksmų politiką kovai su komunistų jėgomis, kurioms vadovavo [[Ho Ši Minas]]. Deklaruodamas kovą su [[komunizmas|komunizmo]] plitimu, Kenedis vykdė politiką, pagal kurią nestabiliai, prancūzų paskirtai pietų Vietnamo vyriausybei, buvo teikiama politinė, ekonominė ir karinė pagalba. Į minėtą sritį buvo nusiųsta 16 000 karinių patarėjų ir JAV specialiųjų pajėgų karių. Kenedžio administracija taip pat priėmė sprendimą panaudoti [[napalmas|napalmą]], [[defoliantai|defoliantus]] (cheminės medžiagos, jos buvo naudojamos naikinti miškams, kuriuose galėjo slėptis partizanai) ir reaktyvinius lėktuvus. JAV dalyvavimas kare palaipsniui plėtėsi iki tol, kol Lyndono Džonsono administracija karui Vietname įvedė įprastines JAV pajėgas. Kenedžio administracija didino karinę pagalbą, tačiau pietų Vietnamo kariuomenė nesugebėjo susidoroti su Vietkongo ir Vietmino pajėgomis. Prieš 1963 m. liepą Vietname pribrendo krizė. Kenedžio administracija padėjo surengti valstybinį perversmą Pietų Vietname. Generolai nuvertė prezidentą Ngo Dinh Diemą, kuris vėliau buvo nužudytas.<ref>{{cite web|url=http://www.gwu.edu/~nsarchiv/NSAEBB/NSAEBB101/vn28.pdf|title=CIA Memo: "Press Version of How Diem and Nhu Died"|date=1963-11-12|format=PDF|work=Central Intelligence Agency Office of Current Intelligence|publisher=Central Intelligence Agency}}</ref> Kenedis sankcionavo Diemo nuvertimą. Bijota, kad kaip ir [[Laosas|Laose]] [[1962]] m., Diemas gali derėtis dėl neutralios vyriausybės, kurioje būtų ir komunistų, sudarymo. Tuometinis JAV valstybės sekretorius Dynas Raskas pabrėžė, kad toks [[neutralitetas]] prilygsta pasidavimui. [[Vaizdas:John F. Kennedy meeting with Willy Brandt, March 13, 1961.jpg|thumb|250px| Kenedžio susitikimas su Vakarų Berlyno meru 1961 m. kovo mėn.]] Kenedis padidino JAV kariškių skaičių Vietname nuo 800 iki 16 300. Dar ir dabar daugelis istorikų ginčijasi, ar būtų karas Vietname taip išsiplėtęs, jei Kenedis būtų baigęs pirmąją kadenciją ir būtų perrinktas antrajai. Pasak JAV gynybos sekretoriaus [[Robert McNamara|Roberto Maknamaro]], Kenedis rimtai svarstė išvesti JAV pajėgas iš Vietnamo po [[1964]] m. rinkimų.<ref name="'70s 40">{{cite book|last=Frum|first=David|year=2000|title=How We Got Here: The '70s|url=https://archive.org/details/howwegothere70sd00frum|url-access=registration|publisher=Basic Books|isbn=978-0-465-04196-1|location=New York|pages=40–41}}</ref> 1963 m. spalio 11 d. Kenedis pasirašė Nacionalinės apsaugos veiksmų memorandumą, kuriame oficialiai įsakė išvesti iš Vietnamo 1000 karinio personalo narių. Tačiau po Kenedžio nužudymo naujasis prezidentas [[Lyndon Johnson|Lyndonas Džonsonas]] atšaukė šį įsakymą. ==== Kalba Vakarų Berlyne ==== [[1963]] m. [[birželio 26]] d. Kenedis aplankė [[Vakarų Berlynas|Vakarų Berlyną]] ir viešai pasakė kalbą, kritikuojančią [[komunizmas|komunizmą]]. Berlyno sienos pastatymą Kenedis pateikė kaip komunizmo nesėkmės pavyzdį: „Laisvė turi daug sunkumų, demokratija yra netobula, tačiau mes niekada nestatėme sienos, kad išlaikytume savo žmones šalies viduje.“ Kalba taip pat yra žinoma dėl garsios Kenedžio ištartos frazės „Ich bin ein Berliner“ (vok. „Aš esu Berlyno pilietis“). Beveik penki šeštadaliai miesto gyventojų susirinko paklausyti prezidento kalbos.<ref>[[Jean Edward Smith]], ''The Defense of Berlin'', Baltimore: Johns Hopkins Press, 1963; [[Jean Edward Smith]], ''The Wall as Watershed'', Arlington, Virginia: Institute for Defense Analysis, 1966.</ref> ''' Ištraukos iš Kenedžio kalbos Berlyne: <ref>[http://millercenter.org/scripps/archive/speeches/detail/3376 „Ich bin ein Berliner“ Speech (June 26, 1963) John Fitzgerald Kenedy (video and transcript)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090413123807/http://millercenter.org/scripps/archive/speeches/detail/3376 |date=2009-04-13 }}</ref> ''' {{Quote box|width=100%|align=center|quote= Prieš du tūkstančius metų žmonės didžiavosi sakydami „civis Romanus sum” (lot. Aš esu Romos pilietis). Šiandien laisvame pasaulyje žmonės didžiuojasi sakydami „Ich bin ein Berliner” (vok. Aš esu Berlyno pilietis). <…> Laisvė yra nedaloma, todėl kai vienas žmogus yra pavergiamas, visi žmonės yra nelaisvi. Kai visi žmonės bus laisvi, mes galime tik laukti tos dienos, kai šis miestas vėl bus sujungtas į vieną, o ši šalis ir šis didis Europos žemynas bus įjungti į taikų ir vilčių teikiantį Žemės rutulį. Kai ta diena pagaliau ateis, Vakarų Berlyno žmonės galės ramiai pasitenkinti tuo, kad jie beveik du dešimtmečius kovojo fronto linijose už taiką. Visi laisvi žmonės, nesvarbu, kur jie begyventų, yra Berlyno piliečiai, ir todėl, kaip laisvas žmogus, aš didžiuojuosi sakydamas žodžius „Ich bin ein Berliner”(vok. Aš esu Berlyno pilietis). |source=}} {{listen | filename = JohnFKennedyIchBinEinBerliner.ogg‎ | title = Džono Kenedžio kalba prie Berlyno sienos}} ==== Branduolinių bandymų uždraudimo sutartis ==== Išvargintas ilgalaikio branduolinio užteršimo ir branduolinių ginklų plitimo pavojaus, Kenedis paragino priimti ribotų arba dalinių branduolinių bandymų sutartį, pagal kurią būtų uždrausta daryti branduolinius bandymus žemės paviršiuje, atmosferoje ir po vandeniu, tačiau būtų leista tai daryti tik po žeme. Šią sutartį pasirašė [[JAV]], [[Jungtinė Karalystė]] ir [[Sovietų Sąjunga]].<ref>[http://www.jfklibrary.org/Historical+Resources/JFK+in+History/Nuclear+Test+Ban+Treaty.htm JFK in History:Nuclear Test Ban Treaty] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090904154042/http://www.jfklibrary.org/Historical+Resources/JFK+in+History/Nuclear+Test+Ban+Treaty.htm |date=2009-09-04 }}</ref> ==== Airija ==== [[Vaizdas:JFKIreland2.jpg|right|thumb|250px|Prezidentas Kenedis važiuoja autokolonoje Airijoje 1963 m. birželio 27 d.]] Savo vizito [[Airija|Airijoje]] 1963 m. proga, prezidentas Kenedis susitiko su Airijos prezidentu ir susitarė sukurti Amerikos airių fondą. Šios organizacijos tikslas buvo puoselėti airių kilmės amerikiečių ryšius su jų protėvių žeme. Džonas Kenedis pagilino šiuos kultūrinio solidarumo ryšius priimdamas simbolinį apdovanojimą, kuriame pavaizduotas Airijos herbas. Kenedis, dėl savo airiškų šaknų, Airijoje turėjo beveik legendinį statusą. Airiai, kurie gyveno 1963 m., labai gerai prisimena didingas Kenedžio vizito akimirkas.<ref>{{cite web|url=http://news.bbc.co.uk/onthisday/hi/dates/stories/june/27/newsid_4461000/4461115.stm|title=1963: Warm welcome for JFK in Ireland|publisher=BBC}}</ref> Kenedis taip pat aplankė autentišką namą netoli Niu Roso, kuriame gyveno Kenedžių karta, emigravusi į JAV. „Štai kur viskas prasidėjo…“ – sakė Kenedis. [[2006]] m. [[gruodžio 22]] d. Airijos teisingumo ministerija išslaptino policijos dokumentus, kuriuose nurodoma, kad prezidento Kenedžio vizito metu buvo sulaukta trijų grasinimų mirtimi Kenedžio atžvilgiu. Nors šie grasinimai buvo melagingi, Kenedžio apsauga vizito metu buvo sustiprinta.<ref>[http://findarticles.com/p/articles/mi_qn4188/is_20061229/ai_n17092126 JFK faced 3 death threats during '63 visit to Ireland| Deseret News (Salt Lake City)| Find Articles at BNET.com<!--Bot-generated title-->] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090821124403/http://findarticles.com/p/articles/mi_qn4188/is_20061229/ai_n17092126/ |date=2009-08-21 }}</ref>. ==== Irakas ==== 1963 m. Kenedžio administracija parėmė [[Irakas|Irako]] vyriausybės, vadovaujamos generolo Abdelo Karimo Kassemo, kuris prieš penkerius metus nuvertė provakarietišką Irako monarchiją, perversmą. [[CŽV]] padėjo naujajai [[Baath]] partijos vyriausybei, vadovaujamai Abdulo Salamo Arifo, atsikratyti šalies kairiųjų politikų ir komunistų. Vyriausybė surengė skerdynes, per kurias, naudojantis CŽV pateiktu asmenų, įtartų esant komunistais ir kairiaisiais, sąrašu, sistemingai buvo nužudyti išsilavinę Irako gyventojai (nužudytųjų skaičius nežinomas). Šiose skerdynėse dalyvavo ir [[Sadamas Huseinas]]. Nužudymų aukomis tapo šimtai gydytojų, mokytojų, inžinierių, teisininkų, karininkų ir politikų.<ref name=saddam>{{cite web|url=http://readthese.blogspot.com/2003_12_15_readthese_archive.html|title=A Tyrant 40 Years in the Making|accessdate=2007-09-18|date=2003-12-15|work=New York Times}}</ref> Pasak laikraščio „[[The New York Times]]“, JAV siuntė ginklus naujajam režimui. Tie ginklai vėliau buvo panaudoti prieš tuos pačius kurdų sukilėlius, remtus amerikiečių. Amerikos ir Jungtinės Karalystės naftos ir kitų sričių kompanijų, įskaitant ir „[[Mobil]]“ (naftos kompanija), „[[Bechtel]]“ (inžinerijos kompanija), „[[British Petroleum]]“ (tarptautinė naftos kompanija), verslai buvo plėtojami Irako teritorijoje.<ref name=saddam/> === Vidaus politika === Kenedis savo vidaus politikos programą pavadino „Nauja riba“ (angl. New Frontier). Ši programa ambicingai žadėjo federalinį švietimo ir pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūros finansavimą. Programa taip pat žadėjo valdžios įsikišimą stabdant ekonomikos recesiją (nuosmukį). Kenedis prižadėjo sustabdyti [[rasizmas|rasinę diskriminaciją]] šalyje. 1963 m. Kenedis pateikė svarstyti mokesčių reformos įstatymą, pagal kurį būtų sumažintas gyventojų pajamų mokestis, tačiau [[kongresas]] parėmė šią reformą tik 1964 m. (jau po Kenedžio mirties). Keletas Kenedžio pasiūlytų didelių projektų susilaukė pritarimo kongrese, tačiau Kenedžio įpėdinio prezidento Džonsono valdymo laikotarpiu kongresas jau nebebalsavo už Kenedžio pasiūlymus. ==== Ekonomika ==== Kenedis užbaigė griežtos fiskalinės (biudžeto) politikos periodą, liberalizuodamas valiutinę politiką, kad sumažinti palūkanų normas ir taip paskatintų ekonomikos augimą. Tokią politika vėliau buvo kaltinta iš dalies prisidėjus prie ekonominių problemų, kilusių XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje, nes didesnės valdžios išlaidos didino infliaciją. Valdant Kenedžiui primą kartą JAV istorijoje valstybės biudžetas peržengė 100 milijardų dolerių ribą. 1961 m. ir 1962 m. Kenedžio priimti biudžetai buvo pirmieji šalies ne karo metų biudžetai, nepaveikti recesijos. ==== Pilietinės teisės ==== Audringas valstybės sankcionuotos rasinės diskriminacijos užbaigimas buvo viena iš įtempčiausių vidinių Kenedžio eros problemų. [[1954]] m. [[JAV Aukščiausiasis teismas]] nusprendė, kad rasinė [[segregacija]] mokyklose yra nekonstitucinė. Tačiau daugelis mokyklų, ypač pietinėse valstijoje, nepakluso tokiam Aukščiausiojo teismo sprendimui. Segregacija autobusuose, restoranuose, kino teatruose, tualetuose ir kituose viešose vietose išliko. Kenedis palaikė rasinę integraciją į visuomenę ir pilietinių teisių gerbimą. Per [[1960]] metų prezidentinę kampaniją, Džonas skambino Koretai Skot King, įkalinto pastoriaus [[Martinas Liuteris Kingas|Martino Liuterio Kingo]] žmonai, kas turbūt paskatino nemažai [[juodaodis|juodaodžių]] JAV piliečių balsuoti už Kenedį. Džono ir Roberto Kenedžių įsikišimas turėjo įtakos tam, kad Kingas buvo išleistas iš kalėjimo anksčiau laiko.<ref>{{cite web|url=http://www.lib.lsu.edu/hum/mlk/srs216.html|title=Martin Luther King, Jr. Chronology|last=Brown|first=Mitchell|publisher=Louisiana State University|access-date=2009-05-10|archive-date=2007-08-16|archive-url=https://web.archive.org/web/20070816165156/http://www.lib.lsu.edu/hum/mlk/srs216.html|url-status=dead}}</ref> [[1962]] m. juodaodis [[James Meredith|Džeimsas Mereditas]] norėjo būti įtrauktas į [[Misisipė]]s universiteto studentų sąrašus, tačiau to jam neleido padaryti šio universiteto baltieji studentai. Kenedis į tai atsakė nusiųsdamas 400 federalinių maršalų ir 3000 kareivių, kad garantuotų saugią Meredito studijų pradžią. Kenedis iš pradžių manė, kad paprastų žmonių judėjimas už pilietines teises tik supykdys daugelį pietuose gyvenančių baltųjų rasės atstovų ir tik dar labiau komplikuos galimybes priimti įstatymus užtikrinančius pilietines teises, nes kongrese dominavo demokratai iš pietinių valstijų. Dėl šios priežasties Kenedis nuo pilietinių teisių judėjimų atsiribojo, kas paskatino daugelį pilietinių teisių judėjimo lyderių manyti, kad Kenedis neremia jų pastangų. [[1963]] m. [[birželio 11]] d., prezidentas Kenedis įsikišo, kai [[Alabama|Alabamos]] gubernatorius [[George Wallace]] užblokavo [[Alabamos universitetas|Alabamos universiteto]] duris, kad du afroamerikiečiai studentai negalėtų įstoti į universitetą. Gubernatorius pasitraukė tik tada, kai atvyko federaliniai maršalai, teisingumo ministro pavaduotojas ir Alabamos nacionalinė gvardija. Tą patį vakarą Kenedis pasakė garsiąją kalbą apie piliečių teises.<ref>[http://www.youtube.com/view_play_list?p=7E48BF5819D6392A John F. Kennedy June 11, 1963 Civil Rights speech]</ref> 1961 m. Kenedis pasirašė įsakymą sukurti prezidentinę komisiją moterų teisių padėčiai tirti. Komisijos išvados atskleidė, kad moterys taip pat yra diskriminuojamos. ==== Pilietinės laisvės ==== Reaguodama į įtarimus, kad [[Martinas Liuteris Kingas]] galėjo būti komunistas, Kenedžio administracija leido [[FTB|Federaliniam Tyrimų Biurui]] (FTB) klausytis privačių asmenų, tarp jų ir paties Kingo, telefoninių pokalbių. Šių nepagrįstų įtarimų kaltininkas buvo ne kas kitas kaip [[J. Edgar Hoover|Džonas Edgaras Huveris]] (FTB įkūrėjas, FTB direktorius 1935–1972 m.), kuris nekentė Martino Liuterio Kingo, ir kurį jis laikė išsišokėliu tvarkos drumstėju. Nors teisingumo ministras [[Robert Kennedy|Robertas Kenedis]] leido tik ribotą telefoninių pokalbių pasiklausymą, FTB, kaip buvo įprasta vadovaujant Huveriui, išplėtė leidimo ribas, leidžiančias jiems tirti bet kurias Kingo gyvenimo sritis, kurios jiems atrodė reikšmingos tirti – be Kenedžio žinios. Po Kenedžio mirties prezidento Džonsono administracija toliau leido klausytis Kingo telefoninių pokalbių. Kenedis taip pat pasinaudojo federalinių agentūrų pajėgomis, kad priverstų JAV Plieno korporaciją ([[US Steel]]) nekelti žaliavų kainų.<ref name="time steel">{{cite news|title= Smiting the Foe|last= |first= |authorlink= |date= 1962-04-20|publisher= TIME|url= http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,873526-3,00.html|access-date= 2009-05-10|archive-date= 2009-05-20|archive-url= https://web.archive.org/web/20090520010832/http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,873526-3,00.html|url-status=dead}}</ref> „[[The Wall Street Journal]]” rašė, kad JAV administracija nustatė plieno kainą jėga ir grasinimais. ==== Imigracija ==== Džonas Kenedis nuo pat pradžių siūlė nuodugniai peržiūrėti JAV [[imigracija|imigracinę]] politiką. Toks jo siekis vėliau buvo įgyvendintas – [[1965]] m. priimant Imigracijos ir pilietybės aktą, parengtą Kenedžio brolio senatoriaus [[Ted Kennedy|Edvardo Kenedžio]]. Po šio akto pasikeitė imigracijos srautai: anksčiau daugiausiai buvo imigruojama iš šiaurės ir vakarų Europos šalių, po šio akto priėmimo pagausėjo imigracija iš [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikos]] ir [[Azija|Azijos]]. Šis įstatymas pakeitė anksčiau galiojusią tvarką, numatančią griežtą imigrantų atrinkimą. Įstatymas palengvino imigrantų šeimų susijungimą (imigrantų šeimų nariai galėjo taip pat imigruoti).<ref>{{cite web|url=http://www.npr.org/templates/story/story.php?storyId=5393857|title=Q&A: Sen. Kennedy on Immigration, Then & Now|accessdate=2007-09-20|last=Ludden|first=Jennifer|work=NPR}}</ref> Kenedis norėjo išardyti tvarką, pagal kurią imigrantai buvo atrenkami atsižvelgiant į šalį, iš kurios emigruojama. Taip Kenedis laikėsi savo pilietinių teisių politikos.<ref>{{cite web|url=http://www.presidency.ucsb.edu/ws/index.php?pid=60440|title=From Press Office: Senator John F. Kennedy, Immigration and Naturalization Laws, Hyannis Inn Motel, Hyannis, MA|accessdate=2007-09-20|date=1960-08-06|publisher=americanpresidency.org|archive-date=2018-08-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20180818214431/http://www.presidency.ucsb.edu/ws/index.php?pid=60440|url-status=dead}}</ref> ==== Kosmoso programa ==== Kenedis siekė, kad JAV pirmautų kosminėse lenktynėse su [[SSRS]]. Kenedis dukart ([[1961]] m. birželį ir [[1963]] m. rudenį) kreipėsi į [[Nikita Chruščiovas|Nikitą Chruščiovą]] dėl bendro darbo kosmoso tyrinėjimuose. XX a. VI dešimetyje ir VII dešimtmečio pradžioje SSRS buvo daug labiau pažengusi kosmoso technologijų srityje. 1961 m. [[gegužės 25]] d. Kongrese Kenedis pirmą kartą pranešė apie siekį išlaipinti žmogų [[Mėnulis|Mėnulyje]]. {{citata| ''Visų pirma, aš manau, kad ši tauta turėtų įsipareigoti pasiekti tikslą – dar nesibaigus šiam dešimtmečiui išlaipinti žmogų Mėnulio paviršiuje ir saugiai sugrąžinti jį atgal į Žemę. Nė vienas kosminės erdvės projektas tuo laiku nebus toks įspūdingas visai žmonijai, nė vienas kosminės erdvės tyrimo projektas nebus toks svarbus kaip šis. Ir nė vienas jų nebus toks sunkiai ir brangiai įgyvendinamas kaip šis''.|}}<ref>{{cite web|url=http://www.jfklibrary.org/Historical+Resources/Archives/Reference+Desk/Speeches/JFK/Urgent+National+Needs+Page+4.htm|title=Special Message to the Congress on Urgent National Needs Page 4|last=Kennedy|first=John F.|date=1961-05-25|publisher=John F. Kennedy Library|access-date=2009-05-10|archive-date=2007-09-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20070912081418/http://www.jfklibrary.org/Historical%20Resources/Archives/Reference%20Desk/Speeches/JFK/Urgent%20National%20Needs%20Page%204.htm|url-status=dead}}</ref> 1962 m. [[rugsėjo 12]] d. Kenedis pasakė kalbą [[Raiso universitetas|Raiso universiteto]] futbolo stadione: {{citata| Nė viena tauta, kuri tikisi būti lydere, nebus paskutinėje vietoje šiose kosminėse lenktinėse. <…> Mes pasirinkome skristi į Mėnulį ne todėl, kad tai yra lengva, bet todėl, kad tai yra sunku. |}}.<ref>{{cite web|url=http://webcast.rice.edu/speeches/19620912kennedy.html|title=President John F. Kennedy|last=Kennedy|first=John F.|date=1962-09-12|publisher=Rice University|access-date=2009-05-10|archive-date=2006-09-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20060912083212/http://webcast.rice.edu/speeches/19620912kennedy.html|url-status=dead}}</ref> Antrą kartą, Kenedžiui pasiūlius, SSRS lyderis Nikita Chruščiovas buvo įtikintas, kad bendras darbas yra daug naudingesnis ir kad amerikiečių kosminės technologijos sparčiai juda į priekį. JAV paleido geostacionarinį žemės palydovą, ir Kenedis paprašė kongreso patvirtinti daugiau nei 25 milijardų dolerių vertės projektą „[[Apollo]]“. [[1963]] m. antroje pusėje Chruščiovas sutiko pradėti tiesioginį, bendrą SSRS ir JAV darbą. Tačiau Kenedis buvo nužudytas nespėjus šalims oficialiai pasirašyti susitarimo. [[1969]] m. [[liepos 20]] d., praėjus beveik 6 metams po Kenedžio mirties, [[Apollo programa|projektas „Apollo“]] buvo įgyvendintas. Tądien JAV Mėnulio paviršiuje išlaipino žmogų. == Nužudymas == [[Vaizdas:John F. Kennedy motorcade, Dallas, Texas, Nov. 22, 1963.jpg|thumb|right|250px|Prezidentas Kenedis, jo žmona Žaklin ir Teksaso gubernatorius važiuoja prezidentiniu limuzinu (nuotrauka daryta prieš pat Kenedžio nužudymą).]] Prezidentas Kenedis buvo nužudytas [[Dalasas|Dalase]], [[Teksasas|Teksaso valstijoje]] [[1963]] m. [[lapkričio 22]] d. 12:30 popiet, vizito į Teksasą metu. Į jį pataikė dvi kulkos: viena į kaklą, kita į galvą. 1 valandą popiet Džonui Kenedžiui buvo konstatuota mirtis. Kenedis mirė būdamas 46 metų amžiaus, dukart jaunesnis už [[Gerald Ford|Džeraldą Fordą]] (ilgiausiai gyvenusį JAV prezidentą). Kenedis yra jauniausias miręs JAV prezidentas. [[Lee Harvey Oswald|Ly Harvis Osvaldas]] (Lee Harvey Oswald) buvo apkaltintas šiuo nusikaltimu, tačiau po 2 dienų Džekas Rubis nužudė pagrindinį įtariamąjį, nespėjusį atsisėsti į teisiamųjų suolą. [[Jack Ruby|Džekas Rubis]] buvo nuteistas už nužudymą, tačiau vėliau jis susirgo ir nusižudė. Prezidentas [[Lyndon Johnson|Džonsonas]] sukūrė [[Voreno komisija|Voreno komisiją]], pirmininkaujamą vyriausiojo teisėjo [[Earl Warren|Erlo Voreno]], ištirti nužudymą. Voreno komisija ir [[1979]] m. parlamento specialioji komisija padarė išvadą, kad Osvaldas buvo prezidento žudikas, tačiau šių komisijų išvados nesugebėjo tinkamai paneigti didesnio sąmokslo tikimybės. Dž. F. Kenedis buvo palaidotas [[Arlingtonas (Virdžinija)|Arlingtono]] nacionalinėse kapinėse Virdžinijoje.<ref>Michael Meagher, Larry D. Gragg. ''John F. Kennedy: A Biography''. ABC-CLIO, 2011, p. xvi</ref> == Įvaizdis ir asmeninis gyvenimas == [[Vaizdas:John F Kennedy Official Portrait.jpg|thumb|left|225px|Oficialus Džono Kenedžio portretas Baltuosiuose Rūmuose]] Džonas Kenedis būdamas kongreso nariu susitiko su savo būsima žmona [[Jacqueline Kennedy Onassis|Žaklin Buvjė]]. Pora susituokė [[1953]] m. [[rugsėjo 12]] d., praėjus metams po to, kai Kenedis buvo išrinktas senatoriumi. Pora susilaukė trijų vaikų: 1957 m. lapkričio 27 d. dukters Kerolain, 1960 m. lapkričio 25 d. sūnaus Džono Jaunesniojo<ref>Michael Meagher, Larry D. Gragg. ''John F. Kennedy: A Biography''. ABC-CLIO, 2011, p. xv</ref> ir 1963 m. rugpjūčio 7 d. sūnaus Patriko (mirė po dviejų dienų).<ref>Michael Meagher, Larry D. Gragg. ''John F. Kennedy: A Biography''. ABC-CLIO, 2011, p. xvi</ref> Dž. F. Kenedis su žmona buvo jaunesni lyginant su kitais prezidentais ir jų žmonomis. Jų populiarumas buvo panašesnis į popdainininkų ar kino žvaigždžių nei į politiko populiarumą. Pora darė įtaką mados srovėms, o jų nuotraukos išplito daugelyje populiarių žurnalų. Nors prezidentas Eizenhaueris leido filmuoti prezidento spaudos konferencijas, Kenedis buvo pirmasis prezidentas, paprašęs filmuoti ir tiesiogiai rodyti tokias konferencijas.<ref name="american chronicle">{{cite news|url=http://www.americanchronicle.com/articles/6883|publisher=American Chronicle|date=2006 m. kovo 15 d.|title=Happy Anniversary to the first scheduled presidential press conference—93 years young!|first=Robert|last=Rouse|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20080913094418/http://www.americanchronicle.com/articles/6883|archive-date=2008-09-13}}</ref> Žaklin Kenedi vadovavo Baltųjų rūmų restauracijos darbams, apstatė juos naujais baldais ir meno kūriniais. Pora į Baltuosiuose Rūmuose rengiamas vakarienes kvietė menininkus, rašytojus, intelektualus. Taip buvo pakeltas Amerikos menų įvaizdis. [[Vaizdas:Kennedy Family with Dogs During a Weekend at Hyannisport 1963.png|thumb|right| Kenedžių šeima 1963 m.]] Kenedžių šeimos gyvenimą sukrėtė keletas tragedijų. [[1955]] m. Žaklin Kenedi patyrė persileidimą, o [[1956]] m. pagimdė negyvą vaisių. Jų naujagimis sūnus Patrikas Buvjė Kenedis mirė [[1963]] m. rugpjūtį. Kenedžiai turėjo du vaikus, kurie pergyveno vaikystės amžių. Viena iš esminių Kenedžių giminės ypatumų yra daugybė nesėkmių, lydėjusių visus giminės narius. Džono Kenedžio vyriausias brolis Džozefas žuvo 1944 m. Antrojo pasaulinio karo metu,<ref>Michael Meagher, Larry D. Gragg. ''John F. Kennedy: A Biography''. ABC-CLIO, 2011, p. xiv</ref> būdamas 29 metų amžiaus. Džonas Kenedis ir jo jaunesnysis brolis Robertas Kenedis buvo nužudyti. Kitas Kenedžio brolis Edvardas vos nežuvo lėktuvo, o vėliau ir automobilio avarijoje. == Žurnalistika (1945) == 1945 m. balandį, Kenedžio tėvas, būdamas [[Viljamo Randalfo Hersto]] draugas, parūpino sūnui specialiojo korespondento vietą ,,[[Hersto Laikraščiai|Hearst Newspapers]]" laikraščių grupėje. Šis darbas išlaikė Kenedį publikos akiratyje ir "leido jam iš arčiau susipažinti su žurnalistika kaip galima karjeros kryptimi."{{Sfn|O'Brien|2005}} Jis aprašė [[San Fransisko konferencija|Jungtinių Tautų San Fransisko konferenciją]], [[1945 Jungtinės Karalystės rinkimai|rinkimus Jungtinėje Karalystėje]] bei [[Potsdamo konferencija|Potsdamo konferenciją]] Vokietijoje.{{Sfn|Dallek|2003}} == Nuorodos == * [http://www.whitehouse.gov/about/presidents/JohnFKennedy/ Džono Kenedžio biografija oficialioje Baltųjų Rūmų internetinėje svetainėje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090122233723/http://www.whitehouse.gov/about/presidents/johnfkennedy/ |date=2009-01-22 }} * [http://www.youtube.com/view_play_list?p=7E48BF5819D6392A 1963 metų birželio 11 dienos pilietinių teisių kalba] Youtube video * [http://www.youtube.com/view_play_list?p=D96024760BFDD7D9 Džono Kenedžio inauguracija ir inauguracinė kalba] Youtube video * [http://www.youtube.com/watch?v=Dj9KNPpUr0c&feature=player_embedded Džono Kenedžio kalba prie Berlyno sienos] Youtube video * [http://www.youtube.com/watch?v=5OOGA-xrLyg Džono Kenedžio kalba Karibų krizės įkarštyje] Youtube video * [http://www.youtube.com/watch?v=i5cCzDbtVnM Džono Kenedžio nužudymo vaizdo įrašas] Youtube video * [http://www.youtube.com/view_play_list?p=66A35C4098CC848C&search_query=john+kennedy+funeral Džono Kenedžio laidotuvės] Youtube video == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box|title=[[JAV prezidentas]]|before=[[Dvaitas Eizenhaueris]]|after=[[Lindonas Džonsonas]]|years=[[1961]]–[[1963]]}} {{end box}} {{wikiquote|Džonas Ficdžeraldas Kenedis}} <!---------- {{SavStr}} -----------> {{Verta}} {{JAV prezidentai}} {{DEFAULTSORT:Kenedis, Džonas}} [[Kategorija:JAV prezidentai]] [[Kategorija:JAV Atstovų rūmų nariai]] [[Kategorija:JAV Senato nariai]] rozl72ackosmj933zwff21p9qnlsc21 0 110227 7897964 5450942 2026-08-08T01:51:36Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897964 wikitext text/x-wiki {{city/Libijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = صبراتة |paveikslėlis = Theatre of Sabratha, Libya.jpg |paveikslėlio tekstas =Teatro pastatas |herbas = |vėliava = |PL=32|PM=48|PS=0|IL=12|IM=29|IS=0 |savivaldybė = |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai =2007 |gyventoju = 105000 |plotas = |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Sabratha |globėjas = |kirč = |UNESCO id = 184 }} '''Sabrata''' ({{ar|صبراتة|Şabrātah}}) – miestas [[Libija|Libijos]] šiaurės vakaruose, į vakarus nuo [[Tripolis|Tripolio]]; [[Sabrata Va Surmano savivaldybė]]s centras. 102 tūkst. gyventojų (2007). Nedidelis uostas prie [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]]. Miestas priklauso [[UNESCO]] pasaulinio paveldo sąrašui (nuo [[1982]] m.). Romėnų kultūros liekanos: teatras, pirtys, šventyklos, fontanai. Taip pat yra krikščionių laikų katakombų, 4 bažnyčios. == Istorija == Miestas įkurtas dar [[Kartagina|kartaginiečių]] kaip prekybos centras, IV a. pr. m. e. tapo pastoviai apgyvendintas. Žlugus Kartaginai, iki 146 m. pr. m. e. miestas buvo beveik nepriklausomas, bet vėliau atiteko romėnams. [[Romėnai]] čia pastatė gerą uostą, kuris buvo svarbus karavanų kelionės taškas, miestas klestėjo. Valdant [[vandalai|vandalams]], miesto ekonomika V amžiuje nusmuko. Kuriam laikui miestas atgimė (kai priklausė [[Bizantija]]i), bet [[643]] m. buvo užkariautas arabų ir beveik išnyko. {{UNESCOLibija}} [[Kategorija:Libijos miestai]] [[Kategorija:Finikiečių kolonijos]] [[Kategorija:Romos imperijos miestai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] i6xwjna0t4sfb10a7h1j5p2m9qktb4j 0 110649 7897962 7885143 2026-08-08T01:50:57Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897962 wikitext text/x-wiki {{Sen miestas | pavadinimas = Kirėnė | nacionalinis pavadinimas =Κυρήνη | vaizdas = CireneTempioZeus1999.jpg | vaizdo plotis = 260 | vaizdo info = Dzeuso šventyklos liekanos Kirėnėje | herbas = | herbo plotis = | herbo info = | žeml = Libija | žeml plotis = 220 | žeml info = |PL=32|PM=49|PS=0|NS=N|IL=21|IM=51|IS=0|EW=E | pilnas pavadinimas = | vieta = [[Libija]], [[Džabal al Achdaro savivaldybė]] | regionas = [[Kirenaika]] | plotas = | statytojas = | medžiaga = | pastatytas = [[630 m. pr. m. e.]] | sugriautas = [[643]] m. | laikotarpis = [[senovė]] | tauta = [[graikai]], [[žydai]], [[romėnai]] | valdovai = | kasinėjimai = | žvalgytas = | tirtas = | vikiteka = Category:Cyrene | UNESCO id = 190 }} '''Kirėnė''' ({{ar|شحات}}, {{el|Κυρήνη}}) – senovinė [[Senovės Graikija|Graikijos kolonija]] netoli [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] pakrantės, dabartinėje [[Libija|Libijoje]], [[Džebel Ahdaras|Džebel Ahdaro]] aukštumose, senovinės [[Kirėnija|Kirėnijos]] regiono sostinė. Miestas įkurtas kaip išeivių iš [[Tera|Teros salos]] kolonija 630 m. pr. m. e., 10 km nuo [[Apolonija|Apolonijos]] uosto. Apie miesto įkūrimą rašoma [[Herodotas|Herodoto]] IV Istorijos knygoje. Kirėnė netrukus tapo vyraujančiu miestu senovės Libijoje (teritorijoje tarp [[Egiptas|Egipto]] ir [[Kartagina|Kartaginos]]). Miestas klestėjo kaip prekybinis centras. 460 m. pr. m. e. tapo respublika. Subyrėjus [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandro Makedoniečio]] imperijai perėjo Ptolemėjams ir netrukus pradėjo silpnėti. Kirėnė pradžioje priklausė [[Aleksandrija]]i, vėliau [[Romos imperija]]i. 74 m. pr. m. e. Kirėnė tapo Romos provincija. Išaugo nemaža žydų bendruomenė. [[365]] m. smarkiai nukentėjo nuo žemės drebėjimo. Žlugus Romai, įsitvirtino bizantiečiai, o vėliau arabai. Kirėnės griuvėsiai dėl savo svarbos [[1982]] m. įtraukti į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]]. == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Albanija}}: [[Butrintas]] (1992) * {{flag|Italija}}: [[Sirakūzai]] ir uolingasis [[Pantalikos nekropolis]] (2005) * {{flag|Ukraina}}: [[Taurijos Chersonesas|Senasis Taurijos Chersoneso miestas ir jo chora]] (2013) {{UNESCOLibija}} [[Kategorija:Libijos archeologinės vietos]] [[Kategorija:Senovės graikų kolonijos Libijoje]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] bhopmws53mngn4ccl446lf0f15if5rc 0 113551 7897814 6781943 2026-08-07T17:25:45Z Dentro159 222437 Papildyta: istorijos, Microsoft Solitaire ir FreeCell/Spider variantų skyriai su šaltiniais 7897814 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} [[Vaizdas:KPatience.png|thumb|[[Klondike solitaire|Klondike]] – plačiai žinoma kortų pasjanso versija.]] '''Solitaire''' – vienam ar keliems žaidėjams skirtas [[stalo žaidimas]], dažniausiai žaidžiamas vieno asmens su [[Kortos|kortomis]]. ''Solitaire'' kortų žaidimai Europoje vadinami [[Pasjansas|pasjansu]] ({{Fr|Patience}}). Kompiuterinė [[Pasjansas|pasjanso]] kortų žaidimo versija, realizuota daugelyje kompiuterių platformų, taip pat ir mobiliuosiuose įrenginiuose. [[Vaizdas:AisleRiot Solitaire FreeCell game in Ubuntu-Baltix.png|thumb|Solitaire kortų žaidimas Freecell veikiantis AisleRiot programoje, [[Ubuntu Linux|Ubuntu]]/[[Baltix|Baltix GNU/Linux]] operacinėje sistemoje]] [[Vaizdas:Mahjongg Solitaire game on Ubuntu-Baltix.png|thumb|[[Mahjong Solitaire]] Mahjong žaidimas veikiantis [[Ubuntu Linux|Ubuntu]]/[[Baltix|Baltix GNU/Linux]] operacinėje sistemoje]] == Istorija == Pasjanso (pranc. ''patience'') kilmė siejama su Vokietija arba Skandinavija, nepaisant prancūziško pavadinimo. Seniausias žinomas paskelbtas aprašymas pasirodė 1791 m. vokiškame žaidimų rinkinyje „Das neue Königliche L'Hombre-Spiel“, kuriame žaidimas vadinamas tiek „Patience“, tiek „Cabale“. Manoma, kad pirminis žaidimo šaltinis galėjo būti Švedija – tai patvirtina keli skandinaviški rinkiniai, išleisti iki 1850 m. XIX amžiuje žaidimas palaipsniui plito iš Baltijos regiono per Prancūziją į Angliją, kur jį itin išpopuliarino 1874 m. Anglijoje išleista Lady Adelaide Cadogan knyga „Illustrated Games of Patience“<ref>[https://www.parlettgames.uk/histocs/patience.html David Parlett. „The History of Patience Card Games“]. parlettgames.uk.</ref>. ''Solitaire'' žaidimų yra labai daug skirtingų rūšių, pvz.: * [[Pasjansas]] ({{Fr|Patience}}) – tai Solitaire tipo žaidimai, žaidžiami su [[Kortos|kortomis]]. Pasjanso žaidimuose dažniausiai pradžioje kortas reikia sudėlioti kažkokiu išdėstymu, o žaidimo metu jas reikia surikiuoti pagal specialias taisykles. Vienas iš labiausiai žinomų pasjanso variantų yra [[Klondike solitaire|Klondike]], šis variantas yra įtrauktas į daugelį populiarių kompiuterių platformų, tarp jų [[Windows (operacinė sistema)|Windows]] bei [[Ubuntu]] operacinėse sistemose, pavadinimu ''Solitaire'' ir ''AisleRiot''. * [[Mahjong solitaire]] – tai Solitaire žaidimas su „[[Mahjong kaladėlėmis]]“. Mahjong solitaire irgi yra keletas variantų, populiariausias iš jų – [[Mahjong solitaire|Shanghai solitaire]], kitas – [[Shisen-Sho|Sichuan solitaire]] (Shisen-Sho) * [[Peg solitaire]] labiau dėlionė nei žaidimas, kadangi jį vieną kartą išsprendus galima pakartoti. * [[FreeCell]] – žaidimas, kuriame nuo pat pradžios matomos visos kortos, o žaidėjas turi keturias laisvas vietas (''free cells''), skirtas laikinam kortų perkėlimui. Kompiuterinę versiją 1978 m. sukūrė Paul Alfille<ref>Mark J. P. Wolf. ''Before the Crash: Early Video Game History''. Wayne State University Press, 2012.</ref>. * [[Spider solitaire|Spider]] – žaidžiamas dviem kortų kaladėmis, pavadintas pagal voro aštuonias kojas, atitinkančias aštuonias krūveles, kurias reikia surinkti norint laimėti. == Klondike solitaire žaidimo tikslas == Žaidimo tikslas – sudėti kortas į keturis pažymėtus laukelius. Kortos į laukelius dedamos pradedant [[tūzas|tūzais]] ir baigiant karaliais. Kortas galima dėti tik tos pačios rūšies (vynus ant vynų ir t. t.). == Klondike solitaire žaidimo taisyklės == [[Kortos|Kortas]] į laukelius galima nukelti iš apatinių stulpelių, tačiau korta turi būti paskutinė. Jei nei viena paskutinė korta netinka perkėlimui, tai galima kortas perkelti iš vieno stulpelio į kitą. Į stulpelio apačią galima pridėti tik rangu žemesnę ir priešingos spalvos kortą (pvz.: jei stulpelio apačioje buvo juoda dešimakė, tai nukelti į šį stulpelį galima tik raudoną devynakę). Tuo budu stulpelių apačiose susidaro mažėjančio rango ir besikartojančios spalvos eilė. Tokią eilę arba jos dalį taip pat galima nukelti į kito stulpelio apačią (jei eilės viršutinė korta yra rangu žemesnė ir kitos spalvos nei stulpelio apatinė korta). Jei stulpelis ištuštėja, tai į tuščią vietą galima nukelti tik karalius arba kortų eilę su karaliumi viršuje. Jei po perkelimų daugiau nėra galimybės nuimti kortą į laukelius, tai galima atversti vieną kortą iš „kortų banko“. Šią atverstą kortą galima padėti į laukelius (jei tinka), arba į stulpelių apačias pagal tas pačias taisykles. Jei atversta korta niekur netinka – tai reikia versti kitą kortą ir t. t. Kai visos kortos atverstos – reikia jas užversti ir pradėti iš naujo. Kai pervertus visas kortas neįmanoma padaryti jokio ėjimo – pasjansas laikomas nepavykusiu. == Microsoft Solitaire == Vieną didžiausią įtaką pasjanso populiarumui padarė 1990 m. kartu su operacine sistema „Windows 3.0“ pristatytas žaidimas „Microsoft Solitaire“. Jį 1988 m. vasarą, būdamas „Microsoft“ stažuotoju, sukūrė Wes Cherry, o kortų grafiką sukūrė dizainerė Susan Kare<ref>[https://www.mentalfloss.com/article/76427/how-intern-developed-microsoft-solitaire Jake Rossen. „How an Intern Developed Microsoft Solitaire“]. Mental Floss.</ref>. Žaidimas buvo sukurtas ne vien pramogai – jis padėjo vartotojams, nepratusiems prie grafinės sąsajos, išmokti naudotis pele, ypač technika „vilkti ir paleisti“. „Microsoft Solitaire“ tapo viena populiariausių visų laikų kompiuterinių programų, o 2019 m. jis buvo įtrauktas į Pasaulio vaizdo žaidimų šlovės muziejų (angl. ''World Video Game Hall of Fame'')<ref>[https://www.museumofplay.org/blog/2019-class-of-the-world-video-game-hall-of-fame/ „2019 Class of the World Video Game Hall of Fame“]. The Strong National Museum of Play.</ref>. {{pramog-stub}} {{Commons|Solitaire}} [[Kategorija:Stalo žaidimai]] [[Kategorija:Kortų žaidimai]] dlnl33st6rk9ufbvwlny9ndz2rvgl9i 0 113842 7898093 7893598 2026-08-08T07:32:09Z Nen5556 215079 /* */ 7898093 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Donatas Motiejūnas |image= [[Vaizdas:Donatas_Motiejūnas_with_Lithuania_men's_national_basketball_team_in_2023.jpg|220px]] |nickname = D-Mo, Captain Hook |dateofbirth={{Gimė|1990|9|20|T}} |cityofbirth=[[Kaunas]] |countryofbirth=[[Lietuva]] |currentclub= |height=2,13 m |weight=116 kg |position=[[Vidurio puolėjas]] / [[Sunkusis kraštas]] |years=2005–007<br />2007–2008<br />2008–2009<br />2009–2011<br />2011–2012<br/>2012–2016<br />2017<br>2017–2019<br />2019<br>2019–2020<br>2020-2021<br>2021–2025<br>2025–2026 |clubs=[[Aisčiai-Atletas|Kauno „Aisčiai“ krepšinio mokykla]]<br />[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br />[[Kauno Aisčiai|Kauno „Aisčiai“]]<br />[[Trevizo Pallacanestro|Trevizo „Benetton“]]<br />[[Gdynės Asseco Prokom|Gdynės „Asseco Prokom“]]<br/>[[Houston Rockets|Hiustono „Rockets“]]<br/>[[New Orleans Pelicans|Naujojo Orleano „Pelicans“]]<br/>[[Šandongo „Golden Stars“]]<br/>[[San Antonio Spurs|San Antonijo „Spurs“]]<br>Šanchajaus „Sharks“<br>Sindziango „Flying Tigers“<br>[[Monako Basket|Monako „Monaco Basket“]]<br>→ [[Belgrado Crvena Zvezda (krepšinio klubas)|Belgrado „Crvena Zvezda“]] (skol.) |pointsaverage=<br />3,45<br>19,9<br /><br /><br /><br>4,4<br><br>2,0<br>22,8<br>21,5<br><br><br> |nationalteam={{Krepš|Lietuv|os|a|flag=LTU}} |nationalyears=2013– |nationalpoints= |ntupdate=2013 |nba=20 |nbayear=2011 |nbateam=[[Minnesota Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]] }} {{MedalTableTop}} {{MedalCompetition|[[Europos krepšinio čempionatas| Europos čempionatai]]}} {{MedalSilver|[[2013 m. Europos krepšinio čempionatas|Slovėnija 2013]]| [[Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė |Lietuva]]}} {{MedalBottom}} '''Donatas Motiejūnas''' (g. [[1990]] m. [[rugsėjo 20]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas, Kauno krepšinio mokyklos „Aisčiai“ auklėtinis. == Karjera == Pagrindinėje [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgirio“]] komandoje debiutavo 2007 m. lapkričio 3 dieną. Po to, kai buvo suspenduotas [[Tanoka Beard|T. Beardas]], D. Motiejūnas išbėgo į aikštelę [[BBL|SEB BBL]] rungtynėse prieš [[Rygos ASK|Rygos „ASK“]] komandą ir per 22 minutes surinko 15 taškų. 2008 m. vasarą jaunasis žaidėjas atstovavo dviem Lietuvos rinktinėms: jaunių ir jaunimo. Su abiem krepšininkas [[Europos krepšinio čempionatas|Europos krepšinio čempionatuose]] laimėjo sidabro medalius. Europos jaunimo (iki 20 m.) čempionate D. Motiejūnas žaidė 5 rungtynėse ir per vidutiniškai 26 min. pelnydavo po 11,2 taško. Europos jaunių (iki 18 m.) čempionate žaidėjas sužaidė 6 rungtynėse ir per vidutiniškai 31,5 min pelnydavo po 18,2 taško ir ne tik pateko į geriausių čempionato žaidėjų penketą, bet ir buvo išrinktas naudingiausiu viso turnyro krepšininku. Per savo pirmąjį [[LKL]] sezoną tapo naudingiausiu LKL reguliariojo sezono I rato žaidėju. Jis buvo pareiškęs, kad dalyvaus 2009 m. NBA naujokų biržoje, bet nusprendė žaisti Europoje dar vienerius metus<ref>{{cite web |title=Motiejūnas NBA naujokų biržoje šiemet nedalyvaus |url=https://www.basketnews.lt/news-21638-motiejunas-nba-naujoku-birzoje-siemet-nedalyvaus.html |date=2009-04-21 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>. 2009 m. rugpjūčio 8 d. pasirašė kontraktą su [[Trevizo Pallacanestro|Trevizo „Benetton“]] klubu.<ref>http://www.euroleague.net/news/i/57486/180/benetton-bags-top-prospect-donatas-motiejunas</ref> 2010 m. vasarą buvo pakviestas į [[Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė|nacionalinės vyrų rinktinės]] stovyklą. D. Motiejūnas su nacionaline šalies komanda sužaidė dvejas draugiškas rungtynes. Pirmosiose su [[Suomijos vyrų krepšinio rinktinė|Suomija]] krepšininkas pelnė du taškus, o antrosiose su [[Čekijos vyrų krepšinio rinktinė|Čekija]] aštuonis. Vis dėlto rinktinės treneris [[Kęstutis Kemzūra]] po šio pasirengimo etapo nutarė žaidėjo atsisakyti.<ref>{{cite web |title=D.Songaila žais Vašingtone |url=https://www.krepsinis.net/rinktine-palieka-d-motiejunas-148105.html |date=2006-07-18 |website=krepsinis.net |access-date=2026-02-14}}</ref> 2011 m. rugsėjo 22 d. išnuomotas [[Gdynės Asseco Prokom|Gdynės „Asseco Prokom“]] klubui.<ref>http://sportas.delfi.lt/basketball/dmotiejunas-oficialiai-isnuomotas-tpaceso-treniruojamam-klubui.d?id=49921226</ref> === NBA === 2011 m. birželio 23 d. NBA naujokų biržoje buvo pasirinktas [[Minnesota Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]] komandos 20 šaukimu, tačiau birželio 24 d. perleistas [[Houston Rockets|Hiustono „Rockets“]] klubui.<ref>http://sports.espn.go.com/nba/draft2011/news/story?id=6698564</ref> 2012 m. liepos 6 d. pasirašė ilgalaikį 4 metų kontraktą su Hiustono „Rockets“ klubu.<ref>http://sportas.delfi.lt/basketball/dmotiejunas-oficialiai-tapo-rockets-klubo-nariu.d?id=59070951</ref> 2012–2013 m. NBA sezone Motiejūnas rinko po 5,7 taško bei 2,1 atkovotų kamuolių. 2014–2015 m. NBA sezone Motiejūnas rinko po 12 taškų bei 5,9 atkovotų kamuolių, bet patyrė traumą ir jam sezonas baigėsi. 2016 m. vasario 18 d. D. Motiejūnas ir M. Thorntonas buvo išmainyti į [[Detroit Pistons|Detroito „Pistons“]] ekipą už naujokų biržos šaukimą ir J. Anthony.<ref>http://abc7chicago.com/sports/rockets-trade-donatas-motiejunas-marcus-thornton-to-pistons/1205911/</ref> Tačiau mainai buvo atšaukti dėl numanomų D. Motiejūno sveikatos problemų su nugara,<ref>http://bleacherreport.com/articles/2618746-donatas-motiejunas-marcus-thornton-to-pistons-trade-reportedly-voided</ref> todėl žaidėjas pasiliko Hiustone. 2017 m. sausio 3 d. pasirašė kontraktą iki sezono pabaigos su Naujojo Orleano „Pelicans“ komanda.<ref>https://www.espn.co.uk/nba/story/_/id/18407871/donatas-motiejunas-introduced-new-orleans-pelicans</ref> 2017 m. rugpjūčio 8 d. tapo Šandongo „Golden Stars“ komandos nariu.<ref>https://www.cbssports.com/fantasy/basketball/news/donatas-motiejunas-heading-to-china/</ref> == Pasiekimai == * 2007 m. Eurolygos jaunimo turnyro čempionas * 2007 m. išrinktas į simbolinį Eurolygos jaunimo turnyro geriausių žaidėjų penketuką * 2007 m. Eurolygos jaunimo turnyro naudingiausias žaidėjas * 2008 m. Europos jaunių čempionato (iki 18 m.) vicečempionas * 2008 m. Europos jaunimo čempionato (iki 20 m.) vicečempionas * 2008 m. išrinktas naudingiausias Europos jaunių čempionato žaidėjas * 2008 m. išrinktas į geriausių Europos jaunių čempionato žaidėjų penketą * 2009 m. naudingiausias [[LKL]] reguliariojo sezono I rato žaidėjas * 2011 m. [[ULEB Europos taurė]]s kylančios žvaigždės apdovanojimas * 2012 m. Lenkijos čempionas * [[2013 m. Europos krepšinio čempionatas|2013 m. Europos krepšinio čempionato]] sidabro medalio laimėtojas * 2023, 2024 m. [[Prancūzijos krepšinio lyga|Prancūzijos]] čempionas * 2026 m. [[Koračo taurė (Serbijos krepšinio taurė)|R. Koračo taurės]] čempionas == Rinktinės == * 2017 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas. * 2013 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas. * 2012 m. įtrauktas į Lietuvos vyrų rinktinės kandidatų sąrašą. * 2011 m. įtrauktas į Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašą. * 2010 m. įtrauktas į Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašą. * 2009 m. jaunimo iki 19 metų, Pasaulio čempionatas. * 2008 m. jaunimo iki 20 metų, Europos čempionatas. * 2008 m. jaunimo iki 18 metų, Europos čempionatas. * 2007 m. jaunimo iki 18 metų, Europos čempionatas. * 2006 m. jaunių iki 16 metų, Europos čempionatas. == Dalyvavimas čempionatuose == {{krepČempTitle}} {{krepČempPasTitle}} {{krepČempPas|[[2014 m. pasaulio krepšinio čempionatas|Ispanija 2014]]|4|17,3|7,4|4|0,7|56,1 %|20 %|52,9 %}} {{krepČempPas|[[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas|Filipinai ir kt. 2023]]|6|14,6|6,1|3,3|0,8|51,4 %|60 %|33,3 %}} {{krepČempŽemTitle}} {{krepČempŽem|[[2013 m. Europos krepšinio čempionatas|Slovėnija 2013]]|2|11,3|4,8|0,2|2,2|53,6 %|28,6 %|64,7 %}} {{krepČempŽem|[[2017 m. Europos krepšinio čempionatas|Europa 2017]]|9|6,3|1,3|0,7|1,7|60 %|66,7 %|40 %}} |} == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.draftexpress.com/profile/Donatas-Motiejunas-1300/ Draftexpress.com apie Donatą Motiejūną] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131002045311/http://www.draftexpress.com/profile/Donatas-Motiejunas-1300/ |date=2013-10-02 }} * [http://www.basketnews.lt/player-5507-donatas-motiejunas.html Basketnews.lt puslapis apie žaidėją] * [http://www.nbadraft.net/players/donatas-motiejunas/ NBAdraft.com puslapis apie D. Motiejūną] [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai|Motiejūnas, Donatas]] j58nph10ucjg9fmkjfb6vrbzafzts2y 7898124 7898093 2026-08-08T09:15:03Z Nen5556 215079 /* */ 7898124 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Donatas Motiejūnas |image= [[Vaizdas:Donatas_Motiejūnas_with_Lithuania_men's_national_basketball_team_in_2023.jpg|220px]] |nickname = D-Mo, Captain Hook |dateofbirth={{Gimė|1990|9|20|T}} |cityofbirth=[[Kaunas]] |countryofbirth=[[Lietuva]] |currentclub= |height=2,13 m |weight=116 kg |position=[[Vidurio puolėjas]] / [[Sunkusis kraštas]] |years=2005–007<br />2007–2008<br />2008–2009<br />2009–2011<br />2011–2012<br/>2012–2016<br />2017<br>2017–2019<br />2019<br>2019–2020<br>2020-2021<br>2021–2026<br>2025–2026 |clubs=[[Aisčiai-Atletas|Kauno „Aisčiai“ krepšinio mokykla]]<br />[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br />[[Kauno Aisčiai|Kauno „Aisčiai“]]<br />[[Trevizo Pallacanestro|Trevizo „Benetton“]]<br />[[Gdynės Asseco Prokom|Gdynės „Asseco Prokom“]]<br/>[[Houston Rockets|Hiustono „Rockets“]]<br/>[[New Orleans Pelicans|Naujojo Orleano „Pelicans“]]<br/>[[Šandongo „Golden Stars“]]<br/>[[San Antonio Spurs|San Antonijo „Spurs“]]<br>Šanchajaus „Sharks“<br>Sindziango „Flying Tigers“<br>[[Monako Basket|Monako „Monaco Basket“]]<br>→ [[Belgrado Crvena Zvezda (krepšinio klubas)|Belgrado „Crvena Zvezda“]] (skol.) |pointsaverage=<br />3,45<br>19,9<br /><br /><br /><br>4,4<br><br>2,0<br>22,8<br>21,5<br><br><br> |nationalteam={{Krepš|Lietuv|os|a|flag=LTU}} |nationalyears=2013– |nationalpoints= |ntupdate=2013 |nba=20 |nbayear=2011 |nbateam=[[Minnesota Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]] }} {{MedalTableTop}} {{MedalCompetition|[[Europos krepšinio čempionatas| Europos čempionatai]]}} {{MedalSilver|[[2013 m. Europos krepšinio čempionatas|Slovėnija 2013]]| [[Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė |Lietuva]]}} {{MedalBottom}} '''Donatas Motiejūnas''' (g. [[1990]] m. [[rugsėjo 20]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas, Kauno krepšinio mokyklos „Aisčiai“ auklėtinis. == Karjera == Pagrindinėje [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgirio“]] komandoje debiutavo 2007 m. lapkričio 3 dieną. Po to, kai buvo suspenduotas [[Tanoka Beard|T. Beardas]], D. Motiejūnas išbėgo į aikštelę [[BBL|SEB BBL]] rungtynėse prieš [[Rygos ASK|Rygos „ASK“]] komandą ir per 22 minutes surinko 15 taškų. 2008 m. vasarą jaunasis žaidėjas atstovavo dviem Lietuvos rinktinėms: jaunių ir jaunimo. Su abiem krepšininkas [[Europos krepšinio čempionatas|Europos krepšinio čempionatuose]] laimėjo sidabro medalius. Europos jaunimo (iki 20 m.) čempionate D. Motiejūnas žaidė 5 rungtynėse ir per vidutiniškai 26 min. pelnydavo po 11,2 taško. Europos jaunių (iki 18 m.) čempionate žaidėjas sužaidė 6 rungtynėse ir per vidutiniškai 31,5 min pelnydavo po 18,2 taško ir ne tik pateko į geriausių čempionato žaidėjų penketą, bet ir buvo išrinktas naudingiausiu viso turnyro krepšininku. Per savo pirmąjį [[LKL]] sezoną tapo naudingiausiu LKL reguliariojo sezono I rato žaidėju. Jis buvo pareiškęs, kad dalyvaus 2009 m. NBA naujokų biržoje, bet nusprendė žaisti Europoje dar vienerius metus<ref>{{cite web |title=Motiejūnas NBA naujokų biržoje šiemet nedalyvaus |url=https://www.basketnews.lt/news-21638-motiejunas-nba-naujoku-birzoje-siemet-nedalyvaus.html |date=2009-04-21 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>. 2009 m. rugpjūčio 8 d. pasirašė kontraktą su [[Trevizo Pallacanestro|Trevizo „Benetton“]] klubu.<ref>http://www.euroleague.net/news/i/57486/180/benetton-bags-top-prospect-donatas-motiejunas</ref> 2010 m. vasarą buvo pakviestas į [[Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė|nacionalinės vyrų rinktinės]] stovyklą. D. Motiejūnas su nacionaline šalies komanda sužaidė dvejas draugiškas rungtynes. Pirmosiose su [[Suomijos vyrų krepšinio rinktinė|Suomija]] krepšininkas pelnė du taškus, o antrosiose su [[Čekijos vyrų krepšinio rinktinė|Čekija]] aštuonis. Vis dėlto rinktinės treneris [[Kęstutis Kemzūra]] po šio pasirengimo etapo nutarė žaidėjo atsisakyti.<ref>{{cite web |title=D.Songaila žais Vašingtone |url=https://www.krepsinis.net/rinktine-palieka-d-motiejunas-148105.html |date=2006-07-18 |website=krepsinis.net |access-date=2026-02-14}}</ref> 2011 m. rugsėjo 22 d. išnuomotas [[Gdynės Asseco Prokom|Gdynės „Asseco Prokom“]] klubui.<ref>http://sportas.delfi.lt/basketball/dmotiejunas-oficialiai-isnuomotas-tpaceso-treniruojamam-klubui.d?id=49921226</ref> === NBA === 2011 m. birželio 23 d. NBA naujokų biržoje buvo pasirinktas [[Minnesota Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]] komandos 20 šaukimu, tačiau birželio 24 d. perleistas [[Houston Rockets|Hiustono „Rockets“]] klubui.<ref>http://sports.espn.go.com/nba/draft2011/news/story?id=6698564</ref> 2012 m. liepos 6 d. pasirašė ilgalaikį 4 metų kontraktą su Hiustono „Rockets“ klubu.<ref>http://sportas.delfi.lt/basketball/dmotiejunas-oficialiai-tapo-rockets-klubo-nariu.d?id=59070951</ref> 2012–2013 m. NBA sezone Motiejūnas rinko po 5,7 taško bei 2,1 atkovotų kamuolių. 2014–2015 m. NBA sezone Motiejūnas rinko po 12 taškų bei 5,9 atkovotų kamuolių, bet patyrė traumą ir jam sezonas baigėsi. 2016 m. vasario 18 d. D. Motiejūnas ir M. Thorntonas buvo išmainyti į [[Detroit Pistons|Detroito „Pistons“]] ekipą už naujokų biržos šaukimą ir J. Anthony.<ref>http://abc7chicago.com/sports/rockets-trade-donatas-motiejunas-marcus-thornton-to-pistons/1205911/</ref> Tačiau mainai buvo atšaukti dėl numanomų D. Motiejūno sveikatos problemų su nugara,<ref>http://bleacherreport.com/articles/2618746-donatas-motiejunas-marcus-thornton-to-pistons-trade-reportedly-voided</ref> todėl žaidėjas pasiliko Hiustone. 2017 m. sausio 3 d. pasirašė kontraktą iki sezono pabaigos su Naujojo Orleano „Pelicans“ komanda.<ref>https://www.espn.co.uk/nba/story/_/id/18407871/donatas-motiejunas-introduced-new-orleans-pelicans</ref> 2017 m. rugpjūčio 8 d. tapo Šandongo „Golden Stars“ komandos nariu.<ref>https://www.cbssports.com/fantasy/basketball/news/donatas-motiejunas-heading-to-china/</ref> == Pasiekimai == * 2007 m. Eurolygos jaunimo turnyro čempionas * 2007 m. išrinktas į simbolinį Eurolygos jaunimo turnyro geriausių žaidėjų penketuką * 2007 m. Eurolygos jaunimo turnyro naudingiausias žaidėjas * 2008 m. Europos jaunių čempionato (iki 18 m.) vicečempionas * 2008 m. Europos jaunimo čempionato (iki 20 m.) vicečempionas * 2008 m. išrinktas naudingiausias Europos jaunių čempionato žaidėjas * 2008 m. išrinktas į geriausių Europos jaunių čempionato žaidėjų penketą * 2009 m. naudingiausias [[LKL]] reguliariojo sezono I rato žaidėjas * 2011 m. [[ULEB Europos taurė]]s kylančios žvaigždės apdovanojimas * 2012 m. Lenkijos čempionas * [[2013 m. Europos krepšinio čempionatas|2013 m. Europos krepšinio čempionato]] sidabro medalio laimėtojas * 2023, 2024 m. [[Prancūzijos krepšinio lyga|Prancūzijos]] čempionas * 2026 m. [[Koračo taurė (Serbijos krepšinio taurė)|R. Koračo taurės]] čempionas == Rinktinės == * 2017 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas. * 2013 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas. * 2012 m. įtrauktas į Lietuvos vyrų rinktinės kandidatų sąrašą. * 2011 m. įtrauktas į Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašą. * 2010 m. įtrauktas į Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašą. * 2009 m. jaunimo iki 19 metų, Pasaulio čempionatas. * 2008 m. jaunimo iki 20 metų, Europos čempionatas. * 2008 m. jaunimo iki 18 metų, Europos čempionatas. * 2007 m. jaunimo iki 18 metų, Europos čempionatas. * 2006 m. jaunių iki 16 metų, Europos čempionatas. == Dalyvavimas čempionatuose == {{krepČempTitle}} {{krepČempPasTitle}} {{krepČempPas|[[2014 m. pasaulio krepšinio čempionatas|Ispanija 2014]]|4|17,3|7,4|4|0,7|56,1 %|20 %|52,9 %}} {{krepČempPas|[[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas|Filipinai ir kt. 2023]]|6|14,6|6,1|3,3|0,8|51,4 %|60 %|33,3 %}} {{krepČempŽemTitle}} {{krepČempŽem|[[2013 m. Europos krepšinio čempionatas|Slovėnija 2013]]|2|11,3|4,8|0,2|2,2|53,6 %|28,6 %|64,7 %}} {{krepČempŽem|[[2017 m. Europos krepšinio čempionatas|Europa 2017]]|9|6,3|1,3|0,7|1,7|60 %|66,7 %|40 %}} |} == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.draftexpress.com/profile/Donatas-Motiejunas-1300/ Draftexpress.com apie Donatą Motiejūną] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131002045311/http://www.draftexpress.com/profile/Donatas-Motiejunas-1300/ |date=2013-10-02 }} * [http://www.basketnews.lt/player-5507-donatas-motiejunas.html Basketnews.lt puslapis apie žaidėją] * [http://www.nbadraft.net/players/donatas-motiejunas/ NBAdraft.com puslapis apie D. Motiejūną] [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai|Motiejūnas, Donatas]] 97avp415vudv4muj663qa53pxuad9dp 0 119464 7897724 7771333 2026-08-07T13:36:57Z Makenzis 46558 7897724 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Antonio Di Natale | image = [[File:Sergio Ramos and Antonio Di Natale Euro 2012 final 01.jpg|250px]]| fullname = | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1977|10|13|T}} | cityofbirth = [[Neapolis]] | countryofbirth = [[Italija]] | height = 170 cm| currentclub = ''baigęs karjerą'' | clubnumber = | position = [[puolėjas]]| youthyears = | youthclubs = [[Empoli FC|Empoli]] | years = 1996-2004</br>1997-1998</br>1998</br>1998-1999</br>2004-2016 | clubs = [[Empoli FC|Empoli]]</br>→[[Iperzola Ponteroncariale|Iperzola]] (''skol.'')</br>→[[AS Varese 1910|Varese]] (''skol.'')</br>→[[FC Esperia Viareggio|Viareggio]] (''skol.'')</br>[[Udinese Calcio|Udinese]] | caps(goals) = 159 {{0}}(49)</br>{{0}}33 {{0}}{{0}}(6)</br>{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(0)</br>{{0}}25 {{0}}(12)</br>385 (191) | nationalyears = [[2002]]-[[2012]] | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}42 {{0}}(11)<ref>{{National Football Teams}}</ref>| pcupdate = | ntupdate = | }} '''Antonijas di Natalė''' (g. [[1977]] m. [[spalio 13]] d.) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas. == Karjera == Karjerą pradėjo „[[Empoli FC|Empolio]]“ klube, pradžioje skolintas žemesnės lygos klubams. Grįžo į „Empolį“ ir po sėkmingo sezono pakviestas „Udinezės“ klubo. == Rinktinė == Žaidė [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje rinktinėje]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|5|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Di Natale, Antonio}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 5zbckv7j10dze9bpq2tugxlvvwbk7jk 7897725 7897724 2026-08-07T13:37:36Z Makenzis 46558 7897725 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Antonio Di Natale | image = [[File:Sergio Ramos and Antonio Di Natale Euro 2012 final 01.jpg|250px]]| fullname = | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1977|10|13|T}} | cityofbirth = [[Neapolis]] | countryofbirth = [[Italija]] | height = 170 cm| currentclub = ''baigęs karjerą'' | clubnumber = | position = [[puolėjas]]| youthyears = | youthclubs = [[Empoli FC|Empoli]] | years = 1996-2004</br>1997-1998</br>1998</br>1998-1999</br>2004-2016 | clubs = [[Empoli FC|Empoli]]</br>→[[Iperzola Ponteroncariale|Iperzola]] (''skol.'')</br>→[[AS Varese 1910|Varese]] (''skol.'')</br>→[[FC Esperia Viareggio|Viareggio]] (''skol.'')</br>[[Udinese Calcio|Udinese]] | caps(goals) = 159 {{0}}(49)</br>{{0}}33 {{0}}{{0}}(6)</br>{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(0)</br>{{0}}25 {{0}}(12)</br>385 (191) | nationalyears = 2002–2012 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}42 {{0}}(11)<ref>{{National Football Teams}}</ref>| pcupdate = | ntupdate = | }} '''Antonijas di Natalė''' (g. [[1977]] m. [[spalio 13]] d.) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas. == Karjera == Karjerą pradėjo „[[Empoli FC|Empolio]]“ klube, pradžioje skolintas žemesnės lygos klubams. Grįžo į „Empolį“ ir po sėkmingo sezono pakviestas „Udinezės“ klubo. == Rinktinė == Žaidė [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje rinktinėje]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|5|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Di Natale, Antonio}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] ejen26c3eh3469nx2x538q8xnls06ir 7897726 7897725 2026-08-07T13:37:57Z Makenzis 46558 7897726 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Antonio Di Natale | image = [[File:Sergio Ramos and Antonio Di Natale Euro 2012 final 01.jpg|250px]]| fullname = | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1977|10|13|T}} | cityofbirth = [[Neapolis]] | countryofbirth = [[Italija]] | height = 170 cm| currentclub = ''baigęs karjerą'' | clubnumber = | position = [[puolėjas]]| youthyears = | youthclubs = [[Empoli FC|Empoli]] | years = 1996–2004</br>1997–1998</br>1998</br>1998–1999</br>2004–2016 | clubs = [[Empoli FC|Empoli]]</br>→[[Iperzola Ponteroncariale|Iperzola]] (''skol.'')</br>→[[AS Varese 1910|Varese]] (''skol.'')</br>→[[FC Esperia Viareggio|Viareggio]] (''skol.'')</br>[[Udinese Calcio|Udinese]] | caps(goals) = 159 {{0}}(49)</br>{{0}}33 {{0}}{{0}}(6)</br>{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(0)</br>{{0}}25 {{0}}(12)</br>385 (191) | nationalyears = 2002–2012 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}42 {{0}}(11)<ref>{{National Football Teams}}</ref>| pcupdate = | ntupdate = | }} '''Antonijas di Natalė''' (g. [[1977]] m. [[spalio 13]] d.) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas. == Karjera == Karjerą pradėjo „[[Empoli FC|Empolio]]“ klube, pradžioje skolintas žemesnės lygos klubams. Grįžo į „Empolį“ ir po sėkmingo sezono pakviestas „Udinezės“ klubo. == Rinktinė == Žaidė [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje rinktinėje]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|5|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Di Natale, Antonio}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 4pvrzvd281radkq6h6fqi67y71tjppv 7897727 7897726 2026-08-07T13:38:15Z Makenzis 46558 7897727 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Antonio Di Natale | image = [[File:Sergio Ramos and Antonio Di Natale Euro 2012 final 01.jpg|250px]]| fullname = | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1977|10|13|T}} | cityofbirth = [[Neapolis]] | countryofbirth = [[Italija]] | height = 170 cm| currentclub = ''baigęs karjerą'' | clubnumber = | position = [[puolėjas]]| youthyears = | youthclubs = [[Empoli FC|Empoli]] | years = 1996–2004</br>1997–1998</br>1998</br>1998–1999</br>2004–2016 | clubs = [[Empoli FC|Empoli]]</br>→ [[Iperzola Ponteroncariale|Iperzola]] (''skol.'')</br>→ [[AS Varese 1910|Varese]] (''skol.'')</br>→ [[FC Esperia Viareggio|Viareggio]] (''skol.'')</br>[[Udinese Calcio|Udinese]] | caps(goals) = 159 {{0}}(49)</br>{{0}}33 {{0}}{{0}}(6)</br>{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(0)</br>{{0}}25 {{0}}(12)</br>385 (191) | nationalyears = 2002–2012 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}42 {{0}}(11)<ref>{{National Football Teams}}</ref>| pcupdate = | ntupdate = | }} '''Antonijas di Natalė''' (g. [[1977]] m. [[spalio 13]] d.) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas. == Karjera == Karjerą pradėjo „[[Empoli FC|Empolio]]“ klube, pradžioje skolintas žemesnės lygos klubams. Grįžo į „Empolį“ ir po sėkmingo sezono pakviestas „Udinezės“ klubo. == Rinktinė == Žaidė [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje rinktinėje]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|1|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|5|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Di Natale, Antonio}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] c9sr0y7t9v4emwo75p4lav8kisagst1 0 131224 7897588 7897524 2026-08-07T12:21:59Z Makenzis 46558 /* Pasiekimai */ 7897588 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Glazgo „Rangers“ | image = [[Vaizdas:Rangers FC emblema.png|150px]] | fullname = Rangers Football Club | nickname = ''The Gers'', ''The Teddy Bears'',<br>''The Light Blues'' | founded = 1872 m. | ground = [[Ibrox Stadium|„Ibrox“]] stadionas, [[Glazgas]] | capacity = 50 817 | chairman = {{flagicon|Scotland}} Dave King | manager = {{flagicon|SCO}} Russell Martin | league = [[Škotijos Premier lyga]] | season = 2025–2026 | position = 3 vieta <!-- Apranga namie --> | pattern_la1 = _rangers1920h | pattern_b1 = _rangers1920h | pattern_ra1 = _rangers1920h | pattern_sh1 = _rangers1920h | pattern_so1 = _rangers1819h | leftarm1 = 0000FF | body1 = 0000FF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 000000 <!-- Apranga svečiuose --> | pattern_la2 = _rangers1920a | pattern_b2 = _rangers1920a | pattern_ra2 = _rangers1920a | pattern_sh2 = _rangers1920a | pattern_so2 = _rangers1920a | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 <!-- Trečioji apranga --> | pattern_la3 = _rangers1920t | pattern_b3 = _rangers1920t | pattern_ra3 = _rangers1920t | pattern_sh3 = _rangers1920t | pattern_so3 = _rangers1920t | leftarm3 = FF0000 | body3 = FF0000 | rightarm3 = FF0000 | shorts3 = BB0011 | socks3 = FFFFFF }} '''Rangers Football Club''' – [[Škotija|Škotijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Glazgas|Glazgo]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1872 m. Nuo 2016–2017 m. sezono žaidžia [[Škotijos Premier lyga|Škotijos Premier lygoje]]. Namų rungtynes žaidžia [[Ibrox Stadium|Ibrox]] stadione. Rangers yra laimėję daugiausiai lygos (54-is kartus) bei lygos, [[Škotijos futbolo taurė|taurės]] (33) ir [[Škotijos futbolo lygos taurė|lygos taurės]] (27) čempionato taurių. Rangers yra pirmasis [[Britų salos|britų]] klubas, pasiekęs [[UEFA]] taurės finalą bei laimėjęs [[UEFA Taurių laimėtojų taurė|UEFA Taurių laimėtojų taurę]] 1972 m. Didžiausi klubo priešininkai – kitas miesto klubas – [[Celtic FC]]. Ši priešprieša žinoma ''Old Firm'' pavadinimu. Po 2011–2012 m. sezono klubas dėl skolų buvo pašalintas iš Premjer lygos ir perkeltas į ketvirtą pakopą (''League Two''). Sparčiai kilo į aukštesnius divizionus ir, galiausiai, po dešimties metų pertraukos vėl iškovojo čempionų titulą. Jie užsitikrino nugalėtojų vardus dar likus šešiems turams iki pirmenybių pabaigos. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2027.html</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2026.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2025.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2024.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2023.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2021—2022''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2022.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2021.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2020.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2019.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#deb678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2018.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#deb678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2017.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#9AB4F0" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#9AB4F0" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#ffff00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2016.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#9AB4F0" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#9AB4F0" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#deb678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2015.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#BBEBFF" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#BBEBFF" style="text-align:center;"| '''League One''' | bgcolor="#ffff00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2014.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#EBF5FF" style="text-align:center;"| '''4.''' | bgcolor="#EBF5FF" style="text-align:center;"| '''League Two''' | bgcolor="#ffff00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2013.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#bbbbbb" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2012.html</ref> |- | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#8094C3" style="text-align:center;"| '''Premiership''' | bgcolor="#ffff00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tabless/scot2011.html</ref> |- |} {{fs1|SCO}} {{fs2|SCO|2010–2011|I|1|1/8 f.}} {{fs2|SCO|2011–2012|I|2 ↓ |1/8 f.}} {{fs2|SCO|2012–2013|IV|1|1/8 f.}} {{fs2|SCO|2013–2014|III|1|1/2 f.}} {{fs2|SCO|2014–2015|II|3|1/8 f.}} {{fs2|SCO|2015–2016|II|1|finalas}} {{fs2|SCO|2016–2017|I|3|1/2 f.}} {{fs2|SCO|2017–2018|I|3|1/2 f.}} {{fs2|SCO|2018–2019|I|2|}} {{fs2|SCO|2019–2020|I|2|}} {{fs2|SCO|2020–2021|I|1|1/4 f.}} {{fs2|SCO|2021–2022|I|2|taurė}} {{fs2|SCO|2022–2023|I|2|}} {{fs2|SCO|2023–2024|I|2|}} {{fs2|SCO|2024–2025|I|2|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''RANGERS'''<br />Football Club | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''RANGERS'''<br />Football Club |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Rangers FC emblema.png|150px]]'''RANGERS'''<br />Football Club | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Rangers FC emblema.png|150px]]'''RANGERS'''<br />Football Club |} == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia tradicine apranga {| |{{Football kit | pattern_la= _rangers1516h| pattern_b= _rangers1516h| pattern_ra= _rangers1516h| pattern_sh= _blue stripes| pattern_so=_redtop | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= FFFFFF | socks= 000000 | title= {{small|2015–2016 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _rangers1819h| pattern_b= _rangers1819h| pattern_ra= _rangers1819h| pattern_sh= _rangers1819h| pattern_so= _rangers1819h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000000 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _barbalha15h| pattern_b= _rangers2021h| pattern_ra= _barbalha15h| pattern_sh= _rangers2021h| pattern_so= _band_red | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000000 | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _rangers2122h| pattern_b= _rangers2122h| pattern_ra= _rangers2122h| pattern_sh= _rangers2122h| pattern_so= _rangers2122h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000000 | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _rangers2526h | pattern_b = _rangers2526h | pattern_ra = _rangers2526h | pattern_sh = _rangers2526h | pattern_so = _redtop | leftarm = 0000ff | body = 0000ff | rightarm = 0000ff | shorts = ffffff | socks = 000000 | title = {{small|2025–2026 m.}} }} |} == Pasiekimai == {{SCOfut |55|1891, 1899, 1900, 1901, 1902, 1911, 1912, 1913, 1918, 1920, 1921, 1923, 1924, 1925, 1927, 1928, 1929, 1930, 1931, 1933, 1934, 1935, 1937, 1939, 1947, 1949, 1950, 1953, 1956, 1957, 1959, 1961, 1963, 1964, 1975, 1976, 1978, 1987, 1989, 1990, 1991, 1992, 1993, 1994, 1995, 1996, 1997, 1999, 2000, 2003, 2005, 2009, 2010, 2011, 2021 |41|1894, 1897, 1898, 1903, 1928, 1930, 1932, 1934, 1935, 1936, 1948, 1949, 1950, 1953, 1960, 1962, 1963, 1964, 1966, 1973, 1976, 1978, 1979, 1981, 1992, 1993, 1996, 1999, 2000, 2002, 2003, 2008, 2009, 2012, 2019, 2020, 2022, 2023, 2024, 2025 |28|1947, 1949, 1961, 1962, 1964, 1965, 1971, 1976, 1978, 1979, 1982, 1984, 1985, 1987, 1988, 1989, 1991, 1993, 1994, 1997, 1999, 2002, 2003, 2005, 2008, 2010, 2011, 2026 |8|1952, 1958, 1966, 1967, 1983, 1990, 2009, 2022}} {{SCOfl|1890|2011|114|1}} {{UEFApas |0||0| |0| |0| |0| |2|2008, 2022 |0| |1|1972 |0| |0|}} == Treneriai == * {{flagicon|Scotland}} William Wilton 1889–1920 * {{flagicon|Scotland}} Bill Struth 1920–1954 * {{flagicon|Scotland}} Scot Symon 1954–1967 * {{flagicon|Scotland}} David White 1967–1969 * {{flagicon|Scotland}} William Waddell 1969–1972 * {{flagicon|Scotland}} Jock Wallace 1972–1978 * {{flagicon|Scotland}} John Greig 1978–1983 * {{flagicon|Scotland}} Jock Wallace 1983–1986 * {{flagicon|Scotland}} Graeme Souness 1986–1991 * {{flagicon|Scotland}} [[Walter Smith]] 1991–1998 * {{flagicon|Netherlands}} Dick Advocaat 1998–2001 * {{flagicon|Scotland}} Alex McLeish 2001–2006 * {{flagicon|France}} Paul Le Guen 2006–2007 * {{flagicon|Scotland}} [[Walter Smith]] 2007–2011 * {{flagicon|Scotland}} [[Ally McCoist]] 2011–2014 * {{flagicon|England}} [[Mark Warburton]] 2015–2017 * {{flagicon|Portugal}} [[Pedro Caixinha]] 2017 * {{flagicon|Scotland}} [[Graeme Murty]] 2017–2018 * {{flagicon|England}} [[Steven Gerrard]] 2018–2021 * {{flagicon|NED}} [[Giovanni van Bronckhorst]] 2021– == Žymūs žaidėjai == Klubo komandoje žaidė tokie garsūs futbolininkai kaip * {{flagicon|Scotland}} [[Alex Ferguson]] * {{flagicon|Scotland}} [[Sandy Jardine]] * {{flagicon|Scotland}} [[Barry Ferguson]] * {{flagicon|Scotland}} [[Ally McCoist]] * {{flagicon|England}} [[Paul John Gascoigne|Paul Gascoigne]] * {{flagicon|Denmark}} [[Brian Laudrup]] * {{flagicon|Scotland}} [[John Greig]] * {{flagicon|Scotland}} [[James Curran Baxter|Jim Baxter]] * {{flagicon|England}} [[Terry Ian Butcher|Terry Butcher]] * {{flagicon|England}} [[Mark Wayne Hateley|Mark Hateley]] * {{flagicon|Scotland}} [[Graeme James Souness|Graeme Souness]] * {{flagicon|Ukraine}} {{flagicon|Russia}} [[Andrejus Kančelskis]] * {{flagicon|Italy}} [[Lorenzo Pier Luigi Amoruso|Lorenzo Amoruso]] * {{flagicon|Croatia}} [[Miladin Dado Pršo|Dado Pršo]] * {{flagicon|Scotland}} [[Mo Johnston]] * {{flagicon|Netherlands}} [[Arthur Numan]] * {{flagicon|Germany}} [[Stefan Klos]] * {{flagicon|Germany}} [[Jörg Albertz]] * {{flagicon|England}} [[Trevor John Francis|Trevor Francis]] * {{flagicon|Scotland}} [[Eric Caldow]] * {{flagicon|Scotland}} [[Davie Cooper]] * {{flagicon|Scotland}} [[Christian Eduard Dailly|Christian Dailly]] * {{flagicon|Scotland}} [[Charles Richard Gough|Richard Gough]] * {{flagicon|Scotland}} [[Derek Joseph Johnstone|Derek Johnstone]] * {{flagicon|Scotland}} [[Robert Smyth McColl]] * {{flagicon|Scotland}} [[Bob McPhail]] * {{flagicon|Scotland}} [[David Meiklejohn]] * {{flagicon|Scotland}} [[Alan Lauder Morton|Alan Morton]] * {{flagicon|Netherlands}} [[Michael Alexander Mols|Michael Mols]] * {{flagicon|Scotland}} [[Willie Henderson]] * {{flagicon|Scotland}} [[Willie Woodburn]] * {{flagicon|Italy}} [[Sergio Porrini]] * {{flagicon|Scotland}} [[Kenny Miller]] * {{flagicon|France}} [[Lionel André Michel Charbonnier|Lionel Charbonnier]] * {{flagicon|Netherlands}} [[Frank de Boer]] * {{flagicon|Netherlands}} [[Ronald de Boer]] * {{flagicon|Germany}} [[Christian Nerlinger]] * {{flagicon|Italy}} [[Gennaro Gattuso]] * {{flagicon|France}} [[Stéphane Pierre Yves Guivarc'h|Stéphane Guivarc’h]] * {{flagicon|England}} [[Andrew Lewis Goram|Andy Goram]] * {{flagicon|Scotland}} [[Alfred James Conn]] * {{flagicon|Scotland}} [[George Lewis Young|George Young]] * {{flagicon|Serbia}} [[Gordan Petrić]] * {{flagicon|Scotland}} [[Willie Waddell]] * {{flagicon|USA}} [[Carlos Manuel Bocanegra|Carlos Bocanegra]] * {{flagicon|Netherlands}} [[Giovanni Christiaan van Bronckhorst|Giovanni van Bronckhorst]] * {{flagicon|Australia}} [[Craig Andrew Moore|Craig Moore]] * {{flagicon|England}} [[Rodney Seymour Wallace]] * {{flagicon|USA}} [[Claudio Reyna]] * {{flagicon|USA}} [[DaMarcus Lamont Beasley|DaMarcus Beasley]] * {{flagicon|Spain}} [[INacho Novo]] * {{flagicon|Scotland}} [[Kris Boyd]] * {{flagicon|Portugal}} [[Pedro Miguel da Silva Mendes|Pedro Mendes]] * {{flagicon|Scotland}} [[Gordon Scott Durie|Gordon Durie]] * {{flagicon|Romania}} [[Daniel Claudiu Prodan|Daniel Prodan]] * {{flagicon|Argentina}} [[Gabriel Omar Amato|Gabriel Amato]] * {{flagicon|France}} [[Basile Boli]] * {{flagicon|Italy}} [[Marco Negri]] * {{flagicon|Portugal}} [[Nuno Fernando Gonçalves da Rocha|Capucho]] * {{flagicon|Netherlands}} [[Ronald Katarina Martinus Waterreus|Ronald Waterreus]] * {{flagicon|Bosnia and Herzegovina}} [[Saša Papac]] * {{flagicon|Scotland}} [[Alan Hutton]] * {{flagicon|Netherlands}} [[Peter Jacobus van Vossen|Peter van Vossen]] * {{flagicon|Scotland}} [[Steven John Pressley|Steven Pressley]] * {{flagicon|Romania}} [[Dorin Nicolae Goian|Dorin Goian]] * {{flagicon|Scotland}} [[Allan McGregor]] * {{flagicon|Croatia}} [[Nikica Jelavić]] * {{flagicon|Gabon}} [[Daniel Michel Cousin|Daniel Cousin]] * {{flagicon|Algeria}} [[Madjid Bougherra]] * {{flagicon|Northern Ireland}} [[Roy Eric Carroll|Roy Carroll]] * {{flagicon|France}} [[Jean-Claude Ducan Darcheville|Jean-Claude Darcheville]] * {{flagicon|Spain}} [[Carlos Javier Cuéllar Jiménez|Carlos Cuéllar]] * {{flagicon|France}} {{flagicon|Algeria}} [[Brahim Hemdani]] * {{flagicon|Belgium}} [[Thomas Buffel]] * {{flagicon|Scotland}} [[Charlie Adam]] * {{flagicon|Scotland}} [[Kevin Thomson]] * {{flagicon|France}} [[Lionel Letizi]] * {{flagicon|England}} [[James Scott Beattie|James Beattie]] * {{flagicon|Serbia}} [[Dragan Mladenović]] * {{flagicon|Senegal}} [[El Hadji Ousseynou Diouf|El Hadji Diouf]] * {{flagicon|Scotland}} [[Steven John Naismith|Steven Naismith]] * {{flagicon|Northern Ireland}} [[David Jonathan Healy|David Healy]] * {{flagicon|Northern Ireland}} [[Kyle Lafferty]] * {{flagicon|Scotland}} [[Steven Gordon Whittaker|Steven Whittaker]] * {{flagicon|Scotland}} [[David Gillespie Weir|David Weir]] * {{flagicon|Denmark}} [[Peter Rosenkrands Løvenkrands|Peter Løvenkrands]] * {{flagicon|Scotland}} [[Lee Henry McCulloch|Lee McCulloch]] * {{flagicon|Scotland}} [[Kirk John Broadfoot|Kirk Broadfoot]] * {{flagicon|Spain}} [[Mikel Arteta Amatriain|Mikel Arteta]] * {{flagicon|Scotland}} [[Lee Wallace]] * {{flagicon|Slovakia}} [[Vladimír Weiss]] * {{flagicon|Scotland}} [[John Alexander Fleck|John Fleck]] * {{flagicon|Scotland}} [[Richard Foster]] * {{flagicon|USA}} [[Maurice Edu]] * {{flagicon|Scotland}} [[Andy Webster]] * {{flagicon|Honduras}} [[Arnold Fabián Peralta Sosa|Arnold Peralta]] * {{flagicon|France}} [[Olivier Clive Bernard|Olivier Bernard]] * {{flagicon|Scotland}} [[Mark Brown]] * {{flagicon|England}} [[Steve Simonsen]] * {{flagicon|England}} [[Kyle Louis Bartley|Kyle Bartley]] * {{flagicon|Northern Ireland}} [[Steven Davis]] * {{flagicon|France}} [[Jérémy Clément]] == Lietuviai == * [[Andrius Velička]], puolėjas 2008–2009 m. * [[Marius Žaliūkas]], gynėjas 2014–2015 m. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Rangers F.C.}} * [http://www.rangers.co.uk Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/rangersfc/ facebook paskyra] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/rangers BBC Sport svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/rangers/8vAWQXNS/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/rangers/8vAWQXNS/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/glasgow-rangers/startseite/verein/124 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/rangers-fc/859/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Škotijos futbolo klubai|Rangers Glasgow]] [[Kategorija:Glazgo sportas]] d53otqr0w2r5g5x67ld98sltqu2m14r 104 134678 7897777 7643212 2026-08-07T14:51:29Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas Cyphon.padi.jpg keičiamas Cyphon_sp_Belgium.jpg 7897777 wikitext text/x-wiki [[Lietuva|Lietuvoje]] aptinkami įvairuose regionuose – [[Europa|Europoje]] ir net Vakarų Sibire išplitę [[vabalai]]. Randama ir gana daug šilumą mėgstančių vabalų [[rūšis|rūšių]], kurios būdingos pietiniams kraštams, kaip reliktas pasilikę Lietuvoje nuo šiltesnių periodų. Šiltesnių kraštų vabalai į Lietuvą galėjo patekti ne tik anksčiau, bet ir plisdami šiuo metu. Dalis Lietuvoje aptinkamų rūšių, ypač kenkėjinių, yra išplitusios visame pasaulyje; į Lietuvą atkeliavo iš užsienio importuojant įvairias prekes (dažniausiai įvairius kultūrinius augalus, bei sėklas). Žinomiausias toks vabalas – [[Kolorado vabalas]], kuris pirmą kartą Lietuvoje rastas [[1956]] m. Šiuo metu jis jau paplitęs visoje Lietuvoje. Tokios kosmopolitinės rūšys kai kuriose [[šeima|šeimose]] sudaro gana didelę dalį. Pavyzdžiui, [[Kailiavabaliai|kailiavabalių]] šeimoje tokių rūšių yra net 67 %. == Vabalų tyrimai Lietuvoje == Lietuvoje vabalai pradėti tirti tik [[XIX amžius|XIX a.]] pradžioje [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]]. [[1830]] m. universiteto profesorius [[Eduardas Eichwaldas]] antrajame tritomio veikalo „Zoologia specialis“ [[lotynų kalba]] aprašė apie šimtą dažnų ir įprastų vabalų rūšių, rastų Lietuvoje. Šiuo metu Eduardo Eichwaldo darbas įdomus istoriniu požiūriu. Pirmasis [[lietuvių kalba]] vabalų aprašymas buvo parašytas [[1847]] m. Tai nedidelis straipsnelis „Gaišinimas spragių“, kurio autorius – lietuviškų kalendorių leidėjas [[Laurynas Ivinskis]]. [[XIX amžiaus 7-as dešimtmetis|XIX a. 7-ame dešimtmetyje]] I. Wankowicz’ius aprašė 18 naujų rūšių, rastų tuometinėje Lietuvos teritorijoje. Viena rūšis, priklausanti [[Žvilgvabaliai|žvilgvabalių]] šeimai buvo pavadinta mitologiniu vaidilutės vardu ''[[Physoronia wajdelota]]'' (Lietuviškai šis vabalas vadinasi [[Vaidilutės žvilgvabalis]]. Nuo [[XX amžius|XX a.]] pradžios vabalus pradėjo tirti ir lietuviai. [[1912]] m. [[Jonas Kriščiūnas]] paskelbė pirmąjį lietuvių kalba kovos su augalų ligomis ir kenkėjais vadovą „Augalų ligos“. Šioje knygoje lietuviškais vardais pirmą kartą pavadinta daugelis vabzdžių – augalų kenkėjų. == Lietuvoje gyvenančių vabalų sąrašas (šeimomis) == Lietuvoje yra apie 3500-3600 rūšių vabalų. Tikslaus skaičiaus nustatyti beveik neįmanoma. Šiame sąraše pateikiamos visos Lietuvoje aptiktų vabalų šeimos. Prie mažesnį Lietuvoje gyvenančių rūšių skaičių (iki 5) turinčių šeimų surašytos ir rūšys. Prie didesnių šeimų pateikiamos nuorodos į atskirus šeimos rūšių sąrašus. {| class="wikitable" align="center" ! colspan="3" align="center" | Pobūris. '''[[Plėšrieji vabalai]]''' (''Adephaga'') |----- ! colspan="3" align="center" | Antšeimis. [[Žyginiai]] (''Caraboidea'') |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Nebria brevicollis01.jpg|60px ]] | '''[[Žygiai]]''' (''Carabidae'') | Lietuvoje apie 340 rūšių.<br /> [[Sąrašas:Lietuvos_žygiai|Lietuvos žygių sąrašas >>>]] |----- | [[Vaizdas:Trachypachus zetterstedtii.jpg|60px]] | '''''[[Trachypachidae]]''''' | Lietuvoje 1 ieškotina rūšis ''[[Trachypachus zetterstedtii]]'' |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Rhysodes sulcatus up.jpg|60px ]] | '''''[[Rhysodidae]]''''' | Lietuvoje 1 rūšis ''[[Rhysodes sulcatus]]'' |----- | [[Vaizdas:Haliplus flavicollis.jpg|60px]] | '''[[Dumbliavabaliai]]''' (''Haliplidae'') | Lietuvoje apie 17 rūšių.<br /> [[Lietuvos dumbliavabalių sąrašas|Lietuvos dumbliavabalių sąrašas >>>]] |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Dytiscus latissimus.jpg|60px ]] | '''[[Dusios]]''' (''Dytiscidae'') | Lietuvoje apie 100 rūšių.<br /> [[Lietuvos dusių sąrašas|Lietuvos dusių sąrašas >>>]] |----- | [[Vaizdas:Noterus clavicornis.jpg|60px]] | '''[[Švendriavabaliai]]''' (''Noteridae'') | Lietuvoje dvi rūšys: * [[Paprastasis švendriavabalis]] (''Noterus clavicornis'') * ''[[Noterus crassicornis]]'' |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Gyrinus natator.JPG|60px ]] | '''[[Sukučiai]]''' (''Gyrinidae'') | Lietuvoje apie 10 rūšių.<br /> [[Sukučiai|Sukučiai >>>]] |----- ! colspan="3" align="center" | Pobūris. '''[[Gleiviaėdžiai vabalai]]''' (''Myxophaga'') |----- ! colspan="3" align="center" | Antšeimis. [[Šratvabaliniai]] (''Sphaeriusoidea'') |----- | [[Vaizdas:Sphaerius.acaroides.Reitter.tafel64.jpg|60px ]] | '''[[Šratvabaliai]]''' (''Sphaeriusidae'') | Lietuvoje aptikta 1 rūšis: * [[Erkiškas šratvabalis]] (''Sphaerius acaroides'') |----- ! colspan="3" align="center" | Pobūris. '''[[Įvairiaėdžiai vabalai]]''' (''Polyphaga'') |----- ! colspan="3" align="center" | Antšeimis. [[Kūdravabaliniai]] (''Hydrophiloidea'') |----- | [[Vaizdas:Hydrous piceus male.jpg|60px]] | '''[[Kūdravabaliai]]''' (''Hydrophilidae'') | Lietuvoje apie 50 rūšių.<br /> [[Lietuvos kūdravabalių sąrašas|Lietuvos kūdravabalių sąrašas >>>]] |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Glabratus.png|60px]] | '''[[Taigvabaliai]]''' (''Sphaeritidae'') | Lietuvoje viena rūšis: * [[Paprastasis taigvabalis]] (''Sphaerites glabratus'') |----- | [[Vaizdas:Hister quadrimaculatus.JPG|60px]] | '''[[Krypūnėliai]]''' (''Histeridae'') | Lietuvoje aptiktos 65 rūšys.<br /> [[Lietuvos krypūnėlių sąrašas|Lietuvos krypūnėlių sąrašas >>>]] |----- ! colspan="3" align="center" | Antšeimis. [[Trumpasparniniai]] (''Staphylinoidea'') |----- | [[Vaizdas:Hydraena riparia.jpg|60px]] | '''[[Prūdvabaliai]]''' (''Hydraenidae'') | Lietuvoje apie 33 rūšys.<br /> [[Lietuvos prūdvabalių sąrašas|Lietuvos prūdvabalių sąrašas >>>]] |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Ptenidium pusillum.jpg|60px]] | '''[[Sporavabaliai]]''' (''Ptiliidae'') | Patys mažiausi mūsų faunos vabalai (0,5 –1,2 mm ilgio). Lietuvoje gyvena apie 30 rūšių.<br /> [[Lietuvos sporavabalių sąrašas|Lietuvos sporavabalių sąrašas >>>]] |----- | [[Vaizdas:Anisotoma humeralis.jpg|60px]] | '''[[Kerpvabaliai]]''' (''Leioididae'') | Smulkūs ir nepakankamai ištirti vabalai. Lietuvoje gyvena apie 32 rūšis.<br /> [[Lietuvos kerpvabalių sąrašas|Lietuvos kerpvabalių sąrašas >>>]] |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Nicrophorus vespillo 2.jpg|60px]] | '''[[Maitvabaliai]]''' (''Silphidae'') | Lietuvoje gyvena apie 18 rūšių.<br />[[Maitvabaliai|Maitvabaliai >>>]] |----- | [[Vaizdas:Isomira murina 01.jpg|60px]] | '''''[[Agyrtidae]]''''' | 3 rūšys ieškotinos. |-{{pilka eilutė}} |[[Vaizdas:Staphylinus olens(01).jpg|60px]] | '''[[Trumpasparniai]]''' (''Staphylinidae'') | Labai gausi rūšių skaičiumi šeima. Lietuvoje apie 900 rūšių.<br /> [[Lietuvos trumpasparnių sąrašas|Lietuvos trumpasparnių sąrašas >>>]] |----- ! colspan="3" align="center" | Antšeimis. [[Plokštėtaūsiniai]] (''Scarabaeoidea'') |----- | [[Vaizdas:Cetonia aurata 04.jpg|60px]] | '''[[Auksavabaliai]]''' (''Cetoniidae'') | Kai kurie entomologai auksavabalius laiko [[plokštėtaūsiai|plokštėtaūsių]] pošeimiu. Lietuvoje gyvena apie 11 rūšių.<br /> [[Lietuvos auksavabalių sąrašas|Lietuvos auksavabalių sąrašas >>>]] |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Copris lunaris. MHNT.jpg|60px]] | '''[[Skarabėjai]]''' (''Scarabaeidae'') | Lietuvoje žinoma apie 12 rūšių.<br /> [[Lietuvos skarabėjų sąrašas|Lietuvos skarabėjų sąrašas >>>]] |----- | [[Vaizdas:Geotrupes vernalis.jpg|60px]] | '''[[Mėšlavabaliai]]''' (''Geotrupidae'') | Kai kurie entomologai mėšlavabalius laiko [[plokštėtaūsiai|plokštėtaūsių]] pošeimiu. Lietuvoje gyvena apie 6 rūšis.<br />[[Mėšlavabaliai|Mėšlavabaliai >>>]] |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Aegialia arenaria.jpg|60px]] | '''[[Kopiniai mėšlavabaliai]]''' (''Aegialiidae'') | Kai kurie entomologai laiko [[plokštėtaūsiai|plokštėtaūsių]] pošeimiu. Lietuvoje dvi rūšys: * [[Kopinis mėšlavabalis]] (''Aegialia arenaria'') * [[Smiltyninis mėšlavabalis]] (''Psammoporus sabuleti'') |----- | [[Vaizdas:Aphodius spec2.jpg|60px]] | '''[[Afodijai]]''' (''Aphodiidae'') | Kai kurie entomologai afodijus laiko [[plokštėtaūsiai|plokštėtaūsių]] pošeimiu. Lietuvoje apie 44 rūšis.<br /> [[Lietuvos afodijų sąrašas|Lietuvos afodijų sąrašas >>>]] |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Oryctes nasicornis Nashornkaefer Brehms.png|60px]] | '''[[Ragvabaliai]]''' (''Dynastidae'') | Lietuvoje tik viena rūšis: * [[Vabalas raganosis]] (''Oryctes nasicornis'') |----- | [[Vaizdas:Feldmaikäfer (Melolontha melolontha) w 1.jpg|60px]] | '''[[Grambuoliai]]''' (''Melolonthidae'') | Kai kurie entomologai grambuolius laiko [[plokštėtaūsiai|plokštėtaūsių]] pošeimiu. Lietuvoje apie 7 rūšis |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Anomala dubia4.jpg|60px]] | '''[[Grambuoliukai]]''' (''Rutelidae'') | Kai kurie entomologai laiko [[plokštėtaūsiai|plokštėtaūsių]] pošeimiu. Lietuvoje apie 6 rūšis.<br /> [[Rutelidae|Rutelidae >>>]] |----- | [[Vaizdas:Cerf-volant MHNT Dos.jpg|60px]] | '''[[Elniavabaliai]]''' (''Lucanidae'') | Lietuvoje gyvena 6 rūšys.<br />[[Elniavabaliai|Elniavabaliai >>>]] |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Trox.sabulosus.Reitter.jpg|60px]] | '''[[Smiltvabaliai]]''' (''Trogidae'') | Lietuvoje rastos 3 rūšys |----- ! colspan="3" align="center" | Antšeimis. [[Liūnvabaliniai]] (''Scirtoidea'') |----- | [[Vaizdas:Clambus armadillo.jpg|60px]] | '''[[Taškavabaliai]]''' (''Clambidae'') | Labai smulkūs (0,5 – 1,8 mm) vabalai. Lietuvoje gyvena apie 5 rūšys |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Eucinetus.png|60px]] | '''[[Karnavabaliai]]''' (''Eucinetidae'') | Lietuvoje žinoma viena rūšis: * [[Paprastasis karnavabalis]] (''Eucinetus haemorrhoidalis'') |----- | [[Vaizdas:Cyphon sp Belgium.jpg|60px]] | '''[[Liūnvabaliai]]''' (''Scirtidae'') | Lietuvoje gyvena apie 20 rūšių |----- ! colspan="3" align="center" | Antšeimis. [[Skiautvabaliniai]] (''Dascilloidea'') |----- | [[Vaizdas:Dascillus cervinus01.jpg|60px]] | '''[[Skiautvabaliai]]''' (''Dascillidae'') | Lietuvoje viena rūšis: * [[Paprastasis skiautvabalis]] (''Dascillus cervinus'') |----- ! colspan="3" align="center" | Antšeimis. [[Kamuolvabaliniai]] (''Byrrhoidea'') |----- | [[Vaizdas:Cytilus sericeus.jpg|60px]] | '''[[Kamuolvabaliai]]''' (''Byrrhidae'') | Lietuvoje apie 14 rūšių |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Heterocerus marginatus.jpg|60px]] | '''[[Pjūklavabaliai]]''' (''Heteroceridae'') | 3 – 6 mm vabalai. Lietuvoje gyvena apie 8 rūšys |----- | [[Vaizdas:Dryops sp.jpg|60px]] | '''[[Kabliavabaliai]]''' (''Dryopidae'') | Lietuvoje gyvena apie 6 rūšys |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Macronychus quadrituberculatus.jpg|60px]] | '''[[Nendriavabaliai]]''' (''Elmidae'') | Lietuvoje gyvena apie 12 rūšių |----- | [[Vaizdas:Eubria palustris.jpg|60px]] | '''[[Pelkiavabaliai]]''' (''Psephenidae'') | Lietuvoje gyvena 1 rūšis – [[Paprastasis pelkiavabalis]] (''Eubria palustris'') |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Limnichus.pygmaeus.-.calwer.16.24.jpg|60px]] | '''''[[Limnichidae]]''''' | Lietuvoje aptiktos 3 rūšys |----- ! colspan="3" align="center" | Antšeimis. [[Blizgiavabaliniai]] (''Buprestoidea'') |----- | [[Vaizdas:Agrilus biguttatus bl.JPG|60px]] | '''[[Blizgiavabaliai]]''' (''Buprestidae'') | Lietuvoje gyvena virš 40 rūšių. |----- ! colspan="3" align="center" | Antšeimis. [[Sprakšiniai]] (''Elateroidea'') |----- | [[Vaizdas:Pheletes.aeneoniger.jpg|60px]] | '''[[Sprakšiai]]''' (''Elateridae'') | Lietuvoje aptiktos 74 rūšys.<br /> [[Sąrašas:Lietuvos sprakšiai|Lietuvos sprakšių sąrašas >>>]] |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Throscus_dermestoides.jpg|60px]] | '''[[Blusvabaliai]]''' (''Throscidae'') | Lietuvoje aptiktos 2 rūšys: |----- | [[Vaizdas:Eucnemis_capucinus.jpg|60px]] | '''[[Medienvabaliai]]''' (''Eucnemidae'') | Lietuvoje gyvena apie 8 rūšys |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Drilus flavescens.jpg|60px]] | '''[[Sraigvabaliai]]''' (''Drilidae'') | Lietuvoje aptikta viena rūšis: * [[Paprastasis sraigvabalis]] (''Drilus concolor'') |----- | [[Vaizdas:Lampyris noctiluca.jpg|60px]] | '''[[Jonvabaliai]]''' (''Lampyridae'') | Lietuvoje gyvena dvi rūšys |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Cantharis.livida.dark.form.jpg|60px]] | '''[[Minkštavabaliai]]''' (''Cantharidae'') | Lietuvoje gyvena apie 50 rūšių |----- | [[Vaizdas:Dictyoptera.aurora.jacobs40.jpg|60px]] | '''[[Žiedvabaliai]]''' (''Lycidae'') | Lietuvoje gyvena 6 rūšys |----- ! colspan="3" align="center" | Antšeimis. [[Gaubtavabaliniai]] (''Bostrichoidea'') |----- | [[Vaizdas:Anthrenus scrophulariae.jpg|60px]] | '''[[Kailiavabaliai]]''' (''Dermestidae'') | Lietuvoje žinomos 22 rūšys |----- | [[Vaizdas:Anobium punctatum01.jpg|60px]] | '''[[Skaptukai]]''' (''Anobiidae'') | Lietuvoje žinomos apie 26 rūšys |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Starr 040606 0018 amphicerus cornutus.jpg|60px]] | '''[[Gaubtavabaliai]]''' (''Bostrichidae'') | Lietuvoje ieškotinos 2 rūšys |----- | [[Vaizdas:Lyctus_suturalis.jpg|60px]] | '''[[Balnavabaliai]]''' (''Lyctidae'') | Lietuvoje viena rūšis: * [[Lygiašonis balnavabalis]] (''Lyctus linearis'') |----- ! colspan="3" align="center" | Antšeimis. [[Keršvabaliniai]] (''Cleroidea'') |----- | [[Vaizdas:Peltis_grossa.jpg|60px]] | '''[[Skydvabaliai]]''' (''Trogositidae'') | Lietuvoje žinomos 7 rūšys |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Trichodes.apiarius.jpg|60px]] | '''[[Keršvabaliai]]''' (''Cleridae'') | Lietuvoje žinomos 9 rūšys |----- | | '''[[Pievavabaliai]]''' (''Melyridae'') | ? |-{{pilka eilutė}} | | '''''[[Dasytidae]]''''' | |----- | [[Vaizdas:Malachius.bipustulatus.3.jpg|60px]] | '''[[Pūsliavabaliai]]''' (''Malachiidae'') | Lietuvoje gyvena apie 20 rūšių |----- ! colspan="3" align="center" | Antšeimis. [[Grąžtvabaliniai]] (''Lymexyloidea'') |----- | [[Vaizdas:Hylecoetus dermestoides01.jpg|60px]] | '''[[Grąžtvabaliai]]''' (''Lymexylidae'') | Lietuvoje randamos 3 rūšys |----- ! colspan="3" align="center" | Antšeimis. [[Juodvabaliniai]] (''Tenebrionoidea'') |----- | | '''[[Kaukvabaliai]]''' (''Aderidae'') | Lietuvoje randamos 2 rūšys, dar 3 ieškotinos |-{{pilka eilutė}} | | '''[[Mitriavabaliai]]''' (''Anthicidae'') | Lietuvoje 10 rūšių |----- | [[Vaizdas:Boros schneideri.jpg|60px]] | '''[[Kirmvabaliai]]''' (''Boridae'') | Lietuvoje randama viena reta, į [[Lietuvos raudonoji knyga|raudonąją knygą]] įrašyta, rūšis: * [[Šneiderio kirmvabalis]] (''Boros schneideri'') |-{{pilka eilutė}} | | '''[[Luobvabaliai]]''' (''Ciidae'') | Lietuvoje gyvena apie 20 rūšių. |----- | [[Vaizdas:Serropalpus barbatus5.jpg|60px]] | '''[[Niūravabaliai]]''' (''Melandryidae'') | Lietuvoje apie 20 rūšių. Kai kurie entomologai niūravabaliams priskiria [[niauravabaliai|niauravabalių]] šeimą. |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Bitoma crenata upside.jpg|60px]] | '''''[[Zopheridae]]''''' | Lietuvoje gyvena 8 rūšys. |----- | [[Vaizdas:Geguzvabalis.jpg|60px]] | '''[[Skaudvabaliai]]''' (''Meloidae'') | Lietuvoje žinomos 5 rūšys |-{{pilka eilutė}} |[[Vaizdas:Variimorda villosa.jpg|60px]] | '''[[Dygliavabaliai]]''' (''Mordellidae'') | Lietuvoje gyvena apie 14 rūšių |----- | | '''[[Grybvabaliai]]''' (''Mycetophagidae'') | Lietuvoje aptiktos 9 rūšys |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Oedemera spec.jpg|60px]] | '''[[Laibavabaliai]]''', '''[[siaurasparniai]]''' (''Oedemeridae'') | Lietuvoje žinoma apie 14 rūšių |----- | [[Vaizdas:Pyrochroa coccinea in sorbus aucuparia bialowieza forest beentree.jpg|60px]] | '''[[Raudonvabaliai]]''' (''Pyrochroidae'') | Lietuvoje žinomos 3 rūšys |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Pytho depressus.jpg|60px]] | '''[[Pūzravabaliai]]''' (''Pythidae'') | Lietuvoje gyvena viena rūšis: * [[Paprastasis pūzravabalis]] (''Pytho depressus'') |----- | [[Vaizdas:Rhipiphorus diadasiae male.jpg|60px]] | '''[[Vėduokliavabaliai]]''' (''Ripiphoridae'') | Lietuvoje aptiktos 2 rūšys |-{{pilka eilutė}} | | '''[[Pūzdravabaliai]]''' (''Salpingidae'') | Lietuvoje gyvena 8 retos rūšys. |----- | [[Vaizdas:Anaspis.rufilabris.1.jpg|60px]] | '''[[Kukšteravabaliai]]''' (''Scraptiidae'') | Lietuvoje viena ieškotina rūšis: * ''[[Scraptia fuscula]]'' |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Blaps lethifera.jpg|60px]] | '''[[Juodvabaliai]]''' (''Tenebrionidae'') | Lietuvoje žinomos 36 rūšys |----- | [[Vaizdas:Hallomenus.axillaris.-.calwer.48.02.jpg|60px]] | '''[[Niauravabaliai]]''' (''Tetratomidae'') | Lietuvoje žinomos rūšys: |----- ! colspan="3" align="center" | Antšeimis. [[Plokščiavabaliniai]] (''Cucujoidea'') |----- | [[Vaizdas:Anommatus.duodecimstriatus.-.calwer.14.35.jpg|60px]] | '''''[[Bothrideridae]]''''' | |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Kateretes.pedicularius.-.calwer.13.23.jpg|60px]] | '''''[[Kateretidae]]''''' | |----- | [[Vaizdas:Cryptolestes spartii.jpg|60px]] | '''''[[Laemophloeidae]]''''' | |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Col-nitidulidae.png|60px]] | '''[[Žvilgvabaliai]]''' (''Nitidulidae'') | Lietuvoje randama apie 80 rūšių |----- | | '''[[Žievėvabaliai]]''' (''Monotomidae'') | Lietuvoje žinoma 11 rūšių |-{{pilka eilutė}} | | '''[[Pinčiavabaliai]]''' (''Sphindidae'') | Lietuvoje žinomos 2 rūšys |----- | [[Vaizdas:Cucujus cinnaberinus scan.jpg|60px]] | '''[[Plokščiavabaliai]]''' (''Cucujidae'') | Lietuvoje randamos 3 rūšys. |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Uleiota planata up.JPG|60px]] | '''[[Aruodvabaliai]]''' (''Silvanidae'') | Lietuvoje žinomos 9 rūšys |----- | | '''[[Slapūnvabaliai]]''' (''Cryptophagidae'') | |-{{pilka eilutė}} | | '''[[Kempinvabaliai]]''' (''Erotylidae'') | |----- | | '''[[Plikvabaliai]]''' (''Phalacridae'') | |-{{pilka eilutė}} | | '''[[Puvėsiavabaliai]]''' (''Corylophidae'') | |----- | [[Vaizdas:Anisosticta.novemdecimpunctata.jacobs24.jpg|60px]] | '''[[Boružės]]''' (''Coccinellidae'') | Lietuvoje žinoma virš 50 rūšių |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Boruziskaspelesiavabalis.jpg|60px]] | '''[[Pelėsiavabaliai]]''' (''Endomychidae'') | Lietuvoje aptiktos 4 rūšys |----- | | '''[[Slaptavabaliai]]''' (''Latridiidae'') | |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Byturus tomentosus01.jpg|60px]] | '''[[Avietinukai]]''' (''Byturidae'') | Lietuvoje gyvena dvi rūšys |----- | | '''[[Skaptavabaliai]]''' (''Cerylonidae'') | |----- ! colspan="3" align="center" | Antšeimis. [[Lapgraužiniai]] (''Chrysomeloidea'') |----- | [[Vaizdas:Aromia moschata on plant.jpg|60px]] | '''[[Ūsuočiai]]''' (''Cerambycidae'') | Lietuvoje žinoma 116 rūšių, dar ieškotina apie 12-15 |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Colorado potato beetle.jpg|60px]] | '''[[Lapgraužiai]]''' (''Chrysomelidae'') | Lietuvoje apie 300 rūšių |----- | [[Vaizdas:Orsodacne_cerasi.jpg|60px]] | '''[[Orsodaknidės]]''' (''Orsodacnidae'') | Lietuvoje aptikta viena rūšis - [[vyšninė orsodakna]] (''Orsodacne cerasi'') |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Zeugophora_flavicollis_(Marsham,_1802).jpg|60px]] | '''[[Didžiakojai]]''' (''Megalopodidae'') | Lietuvoje 4 rūšys. |----- ! colspan="3" align="center" | Antšeimis. [[Straubliukiniai]] (''Curculionoidea'') |----- | | '''''[[Rhynchitidae]]''''' | |----- | | '''''[[Dryophthoridae]]''''' | |-{{pilka eilutė}} | | '''''[[Nanophyidae]]''''' | |----- | | '''''[[Erirhinidae]]''''' | |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Aspidapion_validum01.jpg|60px]] | '''[[Apionai]]''' (''Apionidae'') | |----- | [[Vaizdas:Doydirhynchus austriacus.jpeg|60px]] | '''[[Pušiavabaliai]]''' (''Nemonychidae'') | |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Platystomos albinus.jpg|60px]] | '''[[Netikrastraubliai]]''' (''Anthribidae'') | Lietuvoje aptiktos 7 rūšys |----- | [[Vaizdas:Byctiscus populi 1 beentree.jpg|60px]] | '''[[Cigarsukiai]]''' (''Attelabidae'') | Lietuvoje gyvena apie 20 rūšių |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Col-otiorrhynchus-curculion.png|60px]] | '''[[Straubliukai]]''' (''Curculionidae'') | Lietuvoje apie 470 rūšių |----- ! colspan="3" align="center" | Antšeimis. ''[[Derodontoidea]]'' |----- | [[Vaizdas:Laricobius.erichsoni.-.lindsey.jpg|60px]] | '''''[[Derodontidae]]''''' | Ieškotina 1 rūšis |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Nosodendron fasciculare.jpg|60px]] | '''[[Sulavabaliai]]''' (''Nosodendridae'') | Lietuvoje gyvena viena rūšis: * [[Paprastasis sulavabalis]] (''Nosodendron fasciculare'') |----- |} == Taip pat skaitykite == * [[Sąrašas:Lietuvos raudonosios knygos vabalai]] == Šaltiniai == * [http://www.pensoft.net/journals/zookeys/article/732/abstract/a-catalogue-of-lithuanian-beetles-insecta-coleoptera- Tamutis V., Tamutė B., Ferenca R., A catalogue of Lithuanian beetles (Insecta: Coleoptera). ZooKeys 121 (2011): Special issue: 1-494 (yra PDF versija)] {{Lietuviški vardynai}} [[Kategorija:Vabalų sąrašai]] [[Kategorija:Lietuvos faunos sąrašai]] c2wxizgarjspd2s29j95wcck81ojt3c 0 137494 7898022 7832644 2026-08-08T03:10:40Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898022 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 55.5403 |long = 21.1182 |mokykla = {{PAGENAME}} |skaičius = 101 |data = 1743 m. |laidos = |darbuotojai = 11 |pav = |vieta = [[Neringa]], Ievos Kalno g. 9 |emblema = Juodkrantės mokyklos logo.png }} '''Juodkrantės mokykla''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo įstaiga [[Neringa|Neringoje]], [[Juodkrantė]]je, vykdanti pradinio ugdymo programas [[lietuvių kalba]]. Buvusi atskira įstaiga (kodas 190893958, steigėjas [[Neringos savivaldybės taryba]]), nuo 2014 m. tai [[Neringos gimnazija|Neringos gimnazijos]] skyrius.<ref>[https://www.aikos.smm.lt/paieska/_layouts/15/asw.aikos.registersearch/objectformresult.aspx?o=inst&f=inst&key=88888880777998&pt=of Neringos gimnazijos Juodkrantės skyrius.] Aikos.smm.lt (tikrinta 2026-05-08).</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Juodkrantės kadetų mokykla.JPG|thumb|left|Buvęs mokyklos pastatas L. Rėzos g. 8]] Juodkrantės mokykla įsteigta [[1743]] m. – viena pirmųjų [[Kuršių nerija|Kuršių nerijoje]]:<ref>{{ML|4|675|Juodkrantė}}</ref> [[1743]] m. lapkritį superintendentas parašė raštą dėl mokyklų statybų Juodkrantėje ir Nidoje. Manoma, kad Juodkrantės mokykla pastatyta 1744 m. Taip numatė [[Prūsija|Prūsijos]] kompleksinė krašto atkūrimo programa, vykdyta po [[1709 maras|1709–1711 m. maro]], ir svarbiausios švietimo politikos nuostatos, pagal kurias visiems 7–14 metų vaikams mokslas buvo privalomas, o mokyklų statyba ir mokytojų išlaikymu turėjo rūpintis vietos bendruomenė. Į naująją mokyklą atvyko dirbti mokytojas – Kuršių nerijoje jis buvo pirmasis mokytojas ne liuteronų kunigas, kaip anksčiau buvo įprasta.<ref>[https://www.lrezoskc.lt/trumpa-istorija/ Mūsų istorija.] Lrezoskc.lt (tikrinta 2026-05-08).</ref> [[1794]] m. mokykloje mokėsi 9 berniukai ir 3 mergaitės. [[1823]] m. į Juodkrantės mokyklą atvyko pirmoji mokytoja, baigusi mokytojų seminariją. Iki tol vaikus mokė liuteronų kunigas. [[1857]] m. Juodkrantėje buvo 36 mokiniai, kurie mokėsi pas pastorių, kadangi mokyklos pastatas buvo sudegęs. 1903 m. pastatyta nauja vienklasė mokykla,<ref>{{vle|juodkrante|2026-05-08|Juodkrantė}}</ref> kurioje mokėsi 60 mokinių, dirbo vienas mokytojas. 1923–1939 m. ir nuo [[1945]] m. mokykloje mokyta lietuvių kalba. 1937 m. mokykla buvo vis dar vienklasė, mokėsi 42 mokiniai.<ref>[https://web.archive.org/web/20131213082205/http://www.kadetai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4&Itemid=19 Mokyklos istorija.] Kadetai.lt (archyvuota 2013-12-13).</ref> [[1947]] m. [[rugsėjo 1]] d. mokykla pavadinta Klaipėdos 12-ąja pradine mokykla. [[1962]] m. [[sausio 2]] d. ji tapo Neringos miesto 2-ąja aštuonmete mokykla. [[1966]] m. prie senosios mokyklos buvo pristatytas baltų plytų priestatas su sporto sale. [[1968]] m. mokykloje mokėsi 158 mokiniai. [[1994]] m. mokyklai suteiktas tautosakininko profesoriaus [[Liudvikas Rėza|Liudviko Rėzos]] (1776–1840) vardas. [[1996]]–[[2000]] m. vyko mokyklos rekonstrukcija. [[2006]] m. mokykla tapo jūrų kadetų mokykla, jos steigimo iniciatorius – Lietuvos karinių jūrų pajėgų (KJP) kapelionas [[Romualdas Ramašauskas]]. Įsteigta [[2006]] m. [[spalio 26]] d., ji pradėjo darbą [[lapkričio 3]] d. Juodkrantės Liudviko Rėzos pagrindinės mokyklos bazėje, siekiant vaikus lavinti jūrine dvasia. Mokykla veikė adresu L. Rėzos g. 8.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/juodkrantes_liudviko_rezos_juru_kadetu_mokykla/juridinis-asmuo/ Juodkrantės Liudviko Rėzos Jūrų Kadetų Mokykla.] Vz.lt (tikrinta 2026-05-08).</ref> Istoriniame mokyklos pastate dabar veikia [[Liudviko Rėzos kultūros centras]]. Mokykla veikė šalia esančiame balto mūro trijų aukštų pastate. Pirmaisiais mokslo metais mokyklą lankė 23 kadetai. [[2007]] m. surinktos trys kadetų klasės. Vaikai buvo mokomi pagal [[JK|Didžiosios Britanijos]] gimnazijos „British Royal Hospital School“ metodiką. Be bendrojo lavinimo kadetai mokėsi ir jūrinių disciplinų, jūrlapių, bendrojo laivų pažinimo, laivavedybos, buriavimo pagrindų. Ugdyti kadetus padėjo [[Klaipėdos universitetas]], [[Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla|Jūreivystės kolegija]] ir [[Lietuvos karinės jūrų pajėgos]]. Moksleiviai gyveno Juodkrantės karinių oro pajėgų bazėje. Mokyklą rėmė [[Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas]]. [[2014]] m. mokykla reorganizuota, vietoje jos įsteigtas [[Neringos gimnazija|Neringos gimnazijos]] Juodkrantės pradinio ir ikimokyklinio ugdymo skyrius. Pokytis įvyko nuo naujų mokslo metų pradžios,<ref name="aikos">{{cite web |title=Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla |url=https://www.aikos.smm.lt/_layouts/15/asw.aikos.registersearch/objectformresult.aspx?o=inst&f=9292cf6d-35cb-470c-a4fa-fb4763a34aa8&key=88700860002&pt=of |website=aikos.smm.lt |access-date=2025-09-20 |language=lt}}</ref> kadangi nepavyko pastatyti moksleivių bendrabučio.<ref>[http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/uzdaroma-juodkrantes-l-rezos-juru-kadetu-mokykla-56-439448?cf=df Uždaroma Juodkrantės L.Rėzos jūrų kadetų mokykla]</ref> Po šios reorganizacijos čia liko mokytis tik 1–4 klasių mokiniai.<ref>[https://ve.lt/naujienos/visuomene/svietimas/uzdaroma-juodkrantes-lrezos-juru-kadetu-mokykla-1212827 Uždaroma Juodkrantės L.Rėzos jūrų kadetų mokykla.] 2014-07-10, Ve.lt (tikrinta 2026-05-08).</ref> == Direktoriai == * Audronė Elena Grigalionienė <!--== Žymūs mokytojai ==--> <!--== Žymūs mokiniai ==--> == Galerija == <gallery> Juodkrante mokykla.JPG|Buvęs mokyklos pastatas Rezajuodkranteje.jpg|Paminklas L. Rėzai aikštėje prie mokyklos Juodkrantės kadetų mokykla (2).JPG|Mokyklos sporto aikštelė Juodkrantės kadetų mokykla (3).JPG|Vaizdas nuo gatvės </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.silute.lt/publ/svietimas/JKadetuMok/JK_koncepcija.pdf Jūrų Kadetų Mokyklos koncepcija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170221105543/http://www.silute.lt/publ/svietimas/JKadetuMok/JK_koncepcija.pdf |date=2017-02-21 }} * [http://www.kadetai.lt/ Mokyklos svetainė (neveikianti)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130904165801/http://kadetai.lt/ |date=2013-09-04 }} [[Kategorija:Juodkrantė]] [[Kategorija:Neringos savivaldybės mokyklų skyriai]] czoyc9tvl9ecl0id9ghy2mvm1ckg7ho 0 144469 7898031 6939213 2026-08-08T05:29:11Z Vilensija 40695 7898031 wikitext text/x-wiki '''Komsomolskas''' ({{ru|Комсомольск}} < ''Комсомол'' '[[komjaunimas]]') gali reikšti: * [[Komsomolskas prie Amūro]] – miestas Rusijoje; * [[Komsomolskas (Ivanovas)|Komsomolskas]] – miestas Ivanovo sr., Rusijoje; * [[Komsomolskas (Levenhagenas)|Komsomolskas]] – gyvenvietė Kaliningrado sr., Rusijoje; * [[Komsomolskas (Kemerovas)|Komsomolskas]] – miesto tipo gyvenvietė Kemerovo sr., Rusijoje; * [[Komsomolskas prie Pečioros]] – gyvenvietė Komijoje, Rusijoje; * ''Komsomolskas'' – buvęs [[Horišni Plavnių]] pavadinimas (Ukraina). {{Nuorodinis}} r1mg77kv54w1dwo8jtdwnukkppsarpb 0 146876 7898146 7768579 2026-08-08T10:29:26Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898146 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Kartena piliakalnis 2012-01.JPG |plotis = 300 |fotoinfo = Piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės |herb = |žeml = |PL=55|PM=54|PS=37.0|IL=21|IM=28|IS=32.4 |sav = Kretingos rajonas |sen = [[Kartenos seniūnija]] |aukštis = 24 |plotas = 42×14 m |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = [[1 tūkstantmetis|I tūkstantmečio]] vidurys – [[XIII a.]] |žvalgytas = [[XX a.]] pr., [[1948]], [[1956]], [[1966]], <br/>[[1982]], [[1992]] m. |tirtas = [[1995]], [[2012]], [[2013]] |altitudė = |registro Nr. = u. k. 23783: u. k. 5223, u. k. 23784 <br/>/ A446KP; AR505/ }} '''Kartenos piliakalnis su gyvenviete''', vadinamas ''Pilimi, Pilale, Švedų kalnu, Lūžties kalnu'' – [[piliakalnis]] su [[papėdės gyvenvietė|papėdės gyvenviete]] rytinėje [[Kretingos rajono savivaldybė]]s teritorijos dalyje, 0,8 km į pietus nuo [[Kartena|Kartenos]] ir kelio {{A11}} ({{E272}}), [[Minija|Minijos]] kairiajame krante, [[Salantų RP|Salantų regioniniame parke]]. Pasiekiamas keliu {{RK2222}} nuo sankryžos su keliu {{RK2307}} pavažiavus 450 m [[Budriai|Budrių]] link, pasukus į dešinę šiaurės kryptimi ir pavažiavus lauko keliuku 300 m, yra priešais. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kartenos.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Įrengtas [[Minija|Minijos]] kairiajame krante esančiame [[aukštuma|aukštumos]] kyšulyje. Iš šiaurės ir vakarų juosia Minijos, iš rytų – bevardžio upelio slėnis, pietuose yra aukštuma. Šlaitai statūs, iki 30 m aukščio. Viršutinė 6–7 m aukščio dalis statesnė, išlyginta. Aikštelė stačiakampė, 48×40 m dydžio, pailga šiaurės – pietų kryptimi. Jos pietiniame pakraštyje išliko 2 m aukščio, 30 m pločio pylimas, už kurio, piliakalnio pietinėje papėdėje, yra buvęs antrasis – 1,6 m aukščio, 11 m pločio pylimas. Juos skiria 2 m gylio, 11 m pločio ir 18 m ilgio griovys. Už antrojo pylimo yra buvęs kitas 1,5 m gylio ir 16 m pločio griovys.<ref>Lietuvos piliakalniai: Atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 1. – P. 450–451</ref> Į pietus ir rytus nuo piliakalnio yra [[papėdės gyvenvietė]]. Teritorijos plotas – 0 7 [[hektaras|ha]]. 1,5 km į šiaurės rytus yra [[Gintarų piliakalnis]], senovės gyvenvietė ir [[Gintarų kapinynas|kapinynas]], o už jų – [[Martynaičių piliakalnis]]. Į vakarus nuo piliakalnio stūkso [[Kartenos akmuo]] su ''Karvės'', kitaip – ''Velnio pėda'', vadinamas ''Laumės akmeniu'', o už jo yra [[Kartenos Lurdas]] (manoma, įrengtas [[pagonys|pagonių]] [[alka (religijotyra)|alko]] vietoje). == Tyrimai == [[1899]] m. piliakalnį [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] archeologijos žemėlapyje pažymėjo [[Fiodoras Pokrovskis]].<ref>[[Fiodoras Pokrovskis|Ф. В. Покровскiй]]. Археологическая карта Ковенской губернiи. – Вильна, 1899</ref> [[XX a.]] pr. žvalgė [[Liudvikas Kšivickis]],<ref>[[Liudvikas Kšivickis]]. Žemaičių senovė. – Kaunas–Marijampolė, 1928</ref> [[1948]] ir [[1966]] m. – [[Lietuvos istorijos institutas|Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto]], [[1956]] m. – kraštotyrininkas Vladas Šaulys, [[1982]] m. – [[Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba|Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos]], [[1992]] m. – [[Kultūros paveldo centras|Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro]] archeologai. [[1995]], [[2012]] ir [[2013]] m. piliakalnį ir papėdės gyvenvietę tyrinėjo [[Julius Kanarskas]]. Tyrimų metu rasta piliakalnyje stovėjusių stulpinės konstrukcijos antžeminių pastatų pėdsakų, papėdės gyvenvietėje ištirta keletas priešistorinių ugniaviečių, surinkta žalvarinių dirbinių, lipdytos keramikos lygiu ir grublėtu paviršiumi, molio tinko, titnago, degintinių kaulų fragmentų. Nustatyta, kad pagrindinis piliakalnio pylimas plūktas iš molio mažiausiai per du kartus, ankstesnio pylimo viršuje fiksuoti degėsiai. Piliakalnis datuojamas [[1 tūkstantmetis|I tūkstantmečio]] viduriu – [[XIII a.]]<gallery> Vaizdas:Kartenos piliakalnis 2011.JPG|Kartenos piliakalnis. Vaizdas iš šiaurės pusės 2011 m. rudenį Vaizdas:Kartena piliakalnis 2012-02.JPG|Piliakalnio vaizdas iš šiaurės rytų – rytų pusės po želdinių tvarkymo darbų 2012 m. Vaizdas:Kartena piliakalnis 2012-03.JPG|[[Grublėtoji keramika]] iš [[X a.|X]]–[[XIII a.]] [[Papėdės gyvenvietė|papėdės gyvenvietės]] Vaizdas:Kartena piliakalnis 2012-04.JPG|Žalvariniai [[X a.|X]]–[[XIII a.]] dirbiniai: 1 – įvijinis [[Žiedas (papuošalas)|žiedas]] praplatinta viršutine dalimi; 2 – diržo sagties liežuvėlis; 3 – kryžminio smeigto petelio framentas; 4 – diržo skirstiklis Vaizdas:Kartena piliakalnis 2012-05.JPG|[[XX a.]] pasaulinius karus menančios [[Geležis|geležinės]] (viršuje) ir [[Žalvaris|žalvarinės]] kovinių šautuvų šovinių [[Tūta|tūtos]] </gallery> == Istorija == Legenda byloja, kad prie Kartenos ant kalno stovėjusi didelė [[pilis]], kurią valdė [[žemaičiai|žemaičių]] [[karalius]].<ref>Edmund Veckenstedt. Mythai, pasakos ir legendos Žiamaiczių. – Plymouth, 1897</ref> Ją ne kartą puolė [[rusai]] ir [[švedai]]. Esą, kartą žemaičių pulti vienu metu atskubėjo abi – švedų ir rusų kariuomenės. Nesutardami, kam priklauso pirmumo teisė pulti pilį, jie Minijos slėnyje susikovė tarpusavyje. Nuo pilies kuorų stebėdamas vingyje įsiplieskusį mūšį, žemaičių vadas sušukęs savo pavaldiniams: „Veizėkiet, karė tenaa!” („Žiūrėkite, karas tenai!“). Nuo to laiko ši vietovė vadinama ''Kartena''.<ref> [[Julius Kanarskas]]. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. – [Vilnius]. – T. 1(2) (2002/05). – P. 194–220</ref> Manoma, kad [[IX a.|IX]] – [[XIII a.]] Kartena buvo svarbus [[kuršiai|kuršių]] [[Ceklis|Ceklio žemės]] gynybinis ir administracinis centras, įėjęs į Vakarų Žemaitijos pilių ir įtvirtintų gyvenviečių grandinę. Šiai tvirtovei teko atlaikyti ne vieną priešo antpuolį, tačiau [[1263]] m. ji buvo sudeginta [[kryžiuočiai|kryžiuočių]].<ref> Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius: Mintis, 1975. – T.2. – P. 81 (Nr. 298)</ref> [[Kuršas|Kuršo]] [[vyskupas|vyskupui]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] magistrui besidalinant užkariautas žemes, [[1253]] m. pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėta Kartena ({{lot|Cartine}}). Piliakalnis smarkiai apgadintas jį ariant bei [[1915]] m. kareiviams išsikasus jame apkasus. Vėliau didįjį piliakalnio pylimą apardė urvus kasdami žvėrys ir jų gaudytojai. Dėl to pylimo rytinis galas erodavo ir nuslinko. [[1995]] m. Kultūros vertybių apsaugos departamento lėšomis pylimo erozija likviduota. [[2012]] m. [[Salantų regioninis parkas|Salantų regioninio parko]] direkcijos iniciatyva piliakalnis sutvarkytas: iškirsti želdiniai, įrengti takai, laiptai, apžvalgos ir poilsio aikštelės, informaciniai stendai ir ženklai. [[1972]] m. piliakalnis paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR505).<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 135</ref> [[1997]] m. piliakalnio su gyvenviete kompleksas įrašytas į Lietuvos Respublikos [[kultūros vertybių registras|kultūros vertybių registro]] archeologinių vietų sąrašą (A446K), [[1998]] m. – paskelbtas [[kultūros paminklas|kultūros paminklu]] (A446KP), [[2005]] m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paminklu.<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=23783&lang=lt Kultūros vertybių registras: Kartenos piliakalnis su gyvenviete], [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5223 Kartenos piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, vad. Pilimi], [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=23784&lang=lt Kartenos piliakalnio su gyvenviete gyvenvietė]</ref> {{ltunavigacija|3 |C=Kartenos piliakalnis |Š= [[Laivių piliakalnis]] – 20 km <br /> [[Imbarės piliakalnis]] – 13,5 km |ŠR= [[Gintarų piliakalnis]] – 3 km <br /> [[Apuolės piliakalnis]] – 36 km |R= [[Vėlaičių piliakalnis]] – 2 km <br /> [[Gaudučių piliakalnis]] – 3,5 km |PR= |P= [[Lapių piliakalnis]] – 14 km |PV= [[Kačaičių piliakalnis]] – 7.5 km |V= [[Rūdaičių piliakalnis]] – 20 km <br /> [[Nagarbos piliakalnis]] – 17 km |ŠV= [[Įpilties piliakalnis]] – 27,5 km <br /> [[Auksūdžio piliakalnis]] – 20,5 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=235 Lietuvos piliakalniai: Kartena] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160923082212/http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=235 |date=2016-09-23 }} * [http://www.salanturp.lt/14576/kultura/archeologija/kartenos-piliakalnis.html Salantų regioninis parkas: Kartenos piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161118063327/http://www.salanturp.lt/14576/kultura/archeologija/kartenos-piliakalnis.html |date=2016-11-18 }} * [http://www.kretingosturizmas.info/index.php?option=com_content&view=article&id=68:kartenos-piliakalnis&catid=16:kretingos-rajono-lankytinos-vietos&Itemid=47 Kartenos piliakalnis: Kretingos rajono turizmo informacija] * [http://www.kartena.lt/apie-mus/gamta-ir-vietovs/89-kartenos-piliakalnis.html Kartenos piliakalnis: Kartenos seniūnija]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/kultura/kulturos_paveldas/archeologinis_paveldas/piliakalniai/kartenos_piliakalnis/ Kartenos piliakalnis: Kretingos krašto enciklopedija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305181823/http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/kultura/kulturos_paveldas/archeologinis_paveldas/piliakalniai/kartenos_piliakalnis/ |date=2016-03-05 }} * [http://www.youtube.com/watch?v=Nen1o72h41E Kartenos piliakalnis: Youtube.com] * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Kartena/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Kretingos rajone]] [[Kategorija:Salantų regioninio parko paveldas]] [[Kategorija:Kartena]] n4cxrrgjqvk2skeuc50fr3whpu0fskc 0 157003 7897804 7393167 2026-08-07T16:22:28Z CommonsDelinker 3342 Išimama iliustracija Natalie_Portman_in_2005_(cropped).jpg, kurią naudotojas Abzeronow pašalino Commons projekte 7897804 wikitext text/x-wiki {{Aktorius | Foto = Natalie Portman 2023.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = N. Portman 2023 m. | Tikras vardas = Neta-lie Hershlag | Šalis = {{ISRv}}<br>{{USAv}} | Tautybė = {{ISRv}} | Išsilavinimas = [[Harvardo universitetas]] | Partneris = | Sutuoktinis = Benjamin Millepied (2012–2024 m.) | Vaikai = 2 | Gimė = {{gimė|1981|06|09|T}} <br> [[Jeruzalė]], [[Izraelis]] | Mirė = | Aktyvumo metai = 1992– | Užsiėmimas = aktorė {{·}} prodiuserė {{·}} režisierė | Žymesni vaidmenys = {{·}} Mathilde, „[[Leonas (filmas)|Leonas]]“ (1994)<br>{{·}} Padme Amidala, „[[Žvaigždžių karai: epizodas I – pavojaus šešėlis]]“ (1999), „[[Žvaigždžių karai: epizodas II – klonų ataka]]“ (2002), „[[Žvaigždžių karai: epizodas III – sitų kerštas]]“ (2005)<br>{{·}} Alice, „Arčiau“ (2004)<br>{{·}} Nina Sayers, „[[Juodoji gulbė (filmas)|Juodoji gulbė]]“ (2010)<br>{{·}} Jane Foster, [[Toras (filmas)|Toras]] (2011), [[Toras 2: Tamsos pasaulis]] (2013), [[Keršytojai: Pabaiga]] (2019), [[Toras: Meilė ir griaustinis]] (2022)<br>{{·}} Jackie Kennedy, „Žaklina“ (2016) | Apdovanojimai = '''[[Auksinis gaublys]]''' – Geriausias antro plano vaidmuo, „Arčiau“ (2005 m.)<br />Geriausia aktorė, „Juodoji gulbė“ (2010 m.)<br />'''[[Oskaras]]''' – Geriausia aktorė, „Juodoji gulbė“ (2010 m.) }} '''Natali Portman''' (tikr. '''''Neta-lie Hershlag''''', {{he|נטע-לי הרשלג‎}}; g. [[1981]] m. [[birželio 9]] d. [[Jeruzalė]]je, [[Izraelis]]) – aktorė, turinti dvigubą [[JAV|Amerikos]] ir [[Izraelis|Izraelio]] pilietybę. Ji debiutavo kine būdama 12-os, kuomet 1994 m. nusifilmavo [[Luc Besson]] trileryje „[[Leonas (filmas)|Leonas]]“, kartu su [[Jean Reno]]. Aktorė yra pelniusi [[Oskaras|Oskaro]] apdovanojimą už filmą „[[Juodoji gulbė (filmas)|Juodoji gulbė]]“ (2011 m.) ir dar 2 kartus nominuota šiam apdovanojimui. 2022 m. žurnalo „[[Empire (žurnalas)|Empire]]“ skaitytojai išrinko Portman tarp 50-ies geriausių visų laikų kino aktorių.{{faktas}} == Biografija == === Šeima === Natali gimė [[Jeruzalė|Jeruzalėje]], izraeliečio tėvo Avner Hershlag ir amerikietės motinos Shelley Stevens šeimoje ir yra vienintelis jų vaikas. Šeima grįžo į [[JAV]] kuomet mergaitei buvo 3 metai. Jie kurį laiką gyveno [[Vašingtonas|Vašingtone]], vėliau – [[Konektikutas|Konektikute]] ir [[Long Ailendas|Long Ailende]]<ref>www.newsday.com [https://www.newsday.com/entertainment/portman-was-ever-the-swan-growing-up-on-li-e05182]</ref>. Jos gimtoji kalba buvo [[hebrajų kalba|hebrajų]] ir Long Ailende ji lankė žydų pradinę mokyklą. Natali taip pat mokėsi baleto ir apie save vėliau sakė, kad buvo kitokia negu jos aplinkos vaikai: „ – Buvau ambicingesnė. Žinojau kas man patinka ir ko noriu, ir labai stengiausi. Buvau labai rimtas vaikas“.<ref>www.blender.com [https://web.archive.org/web/20051223034405/http://www.blender.com/guide/articles.aspx?id=1791]</ref> == Karjera == === Karjeros pradžia === Kai Natali buvo 10 metų, ją picerijoje pastebėjo agentas ir pasiūlė vaikų modelio darbą. Natali atsisakė, tačiau pasinaudojo proga turėti agentą aktorystei. [[1992]] m. ji dalyvavo atrankoje į miuziklą „Ruthless!“ apie mergaitę, pasirengusią įvykdyti žmogžudystę, kad gautų pagrindinį vaidmenį mokyklos spektaklyje. Kartu su [[Britney Spears]] Natali buvo pasirinktos kaip pagrindinio vaidmens atlikėjos [[Laura Bell Bundy]] dublerės.<ref>www.nytimes.com [https://www.nytimes.com/2007/12/02/style/tmagazine/02portman.html]</ref> === 1994–1998: pirmieji vaidmenys === Praėjus 6 mėnesiams po „Ruthless!“ pabaigos, Natali buvo atrinkta Matildos vaidmeniui [[Luc Besson]] trileryje „[[Leonas (filmas)|Leonas]]“. Norėdama išsaugoti privatumą, ji pasivadino „Portman“ – mergautine senelės pavarde iš motinos pusės<ref>www.marieclaire.com [https://www.marieclaire.com/celebrity/a8330/natalie-portman-feature/]</ref>. Vaidmuo, kuriame ji įkūnijo 12-metę mergaitę, susidraugavusią su vidutinio amžiaus samdomu žudiku, nepatiko jos tėvams dėl scenarijuje esančių smurto bei erotinių scenų ir susitarimas buvo pasiektas tik pakoregavus scenarijų. Nepaisant to, motina buvo nepatenkinta galutiniu rezultatu, o kritikai taip pat nevienareikšmiškai įvertino Natali vaidybą.<ref>www.washingtonpost.com [https://www.washingtonpost.com/wp-srv/style/longterm/movies/videos/theprofessionalrhinson_a0a86f.htm?noredirect=on]</ref><ref>www.latimes.com [https://www.latimes.com/archives/la-xpm-1994-11-18-ca-64074-story.html]</ref> Tais pačiais [[1994]] metais, vasaros atostogų metu, ji nusifilmavo trumpo metražo juostoje „Developing“. [[1995]] m. Portman gavo nedidelį vaidmenį veiksmo filme „[[Karštis (1995 filmas)|Karštis]]“, kuriame suvaidino [[Al Pacino]] personažo savižudę dukterį. Režisierius [[Ted Demme]], sužavėtas šios vaidybos „Leone“, pakvietė ją į romantinę komediją – dramą „Gražios merginos“<ref>www.latimes.com [https://www.latimes.com/archives/la-xpm-1996-02-11-ca-34583-story.html]</ref> (1996), kurioje taip pat vaidino [[Matt Dillon]], [[Lauren Holly]], [[Mira Sorvino]] ir [[Uma Thurman]]. Tais pačiais metais ji vaidino ir [[Woody Allen]] miuzikle „Visi kalba, kad aš tave myliu“ kartu su [[Drew Barrymore]] ir [[Julia Roberts]] bei [[Tim Burton]] komiškame fantastiniame filme „Marsas atakuoja!“ su [[Jack Nicholson]] ir [[Pierce Brosnan]]. Portman dalyvavo atrankoje į filmą „Romeo + Juliet“ (1996), kuriame turėjo vaidinti kartu su [[Leonardo DiCaprio]], tačiau režisierius nusprendė, kad ji per jauna šiam vaidmeniui<ref>www.nytimes.com [https://www.nytimes.com/1996/02/25/movies/up-and-coming-natalie-portman-natalie-portman-not-her-real-name.html]</ref> ir atidavė jį dviem metais vyresnei [[Claire Danes]]. [[1997]] m. režisierius [[Adrien Lyne]] pasiūlė jai pagrindinį vaidmenį juostoje „Lolita“ pagal [[Vladimir Nabokov]] romaną, tačiau aktorė atsisakė dėl pernelyg seksualizuoto turinio (vaidmenį filme atliko aktorė [[Dominique Swain]]). Vėliau ji apgailestavo, kad po tokių filmų kaip „Leonas“ ir „Beautiful Girls“, sulaukdavo pasiūlymų vaidinti seksualias merginas, kas didele dalimi nulėmė jos tolimesnius vaidmenų pasirinkimus: „ -… nenorėjau vaidinti seksaualių dalykų“<ref>www.theguardian.com [https://www.theguardian.com/film/2007/apr/20/2]</ref>. Vietoje to, Natali sutiko vaidinti [[Ana Frank]] [[Brodvėjus|Brodvėjaus]] adaptacijoje „Music Box“ teatre, kuri truko nuo [[1997]] m. gruodžio iki [[1998]] m. gegužės mėnesio. Ruošdamasi vaidmeniui, aktorė du kartus lankėsi Anos Frank namuose [[Amsterdamas|Amsterdame]] ir bendravo su merginos dienoraštį išsaugojusia Miep Gies. Vaidmuo išsekino Natali, nes dieną ji mokėsi mokykloje, o vakarais vaidino teatre. Apie savo patirtį ji vėliau parašė esė žurnaluose „Time“ ir „Seventeen“. === 1999–2006: „Žvaigždžių karai“ ir mokslai === [[Vaizdas:Natalie Portman Cannes.jpg|right|thumb|160px]] [[1997]] m. Portman pradėjo filmuotis „[[Žvaigždžių karai|Žvaigždžių karų]]“ priešistorėje – pirmame savo didelio biudžeto filme, kuriame įkūnijo princesę Padmę Amidalą. Pirmoji dalis „[[Žvaigždžių karai: epizodas I – pavojaus šešėlis]]“ ekranuose pasirodė [[1999]] m. – metais, kuomet ji pradėjo mokytis paskutinėje mokyklos klasėje. Aktorė nebuvo susipažinusi su senaisiais serijos filmais ir pirmą kartą juos peržiūrėjo tik gavusi vaidmenį. Ji nedalyvavo ir filmo premjeroje, nes tuo metu ruošėsi baigiamiesiems egzaminams. Juosta buvo išpeikta kritikų, tačiau uždirbo net 924 mln. dolerių ir Portman įsitvirtino kaip pasaulinė kino žvaigždė.<ref>www.rottentomatoes.com [https://www.rottentomatoes.com/m/star_wars_episode_i_the_phantom_menace]</ref><ref>www.theguardian.com [https://www.theguardian.com/film/2018/sep/13/natalie-portman-dangerous-separate-emotion-business]</ref> 1999 m. Natali baigė Syosset vidurinę mokyklą<ref>www.marieclaire.com [https://www.marieclaire.com/celebrity/a4049/natalie-portman-interview/]</ref><ref>www.politicsdaily.com [https://web.archive.org/web/20100724012635/http://www.politicsdaily.com/2010/07/20/school-of-stars-judd-apatow-elaine-chao-michael-isikoff-w-va/]</ref><ref>www.antonnews.com [https://web.archive.org/web/20020515013948/http://www.antonnews.com/syossetjerichotribune/1999/07/02/news/]</ref>. Ji atsisakė vaidmens filme „Kur svajonės nuves“, nes jame buvo sekso scena, tačiau režisierius Wayne Wang ir aktorė [[Susan Sarandon]], turėjusi vaidinti jos motiną, pareikalavo perrašyti scenarijų ir tuomet Natali sutiko su vaidmeniu. Šis jai pelnė [[Auksinis gaublys|Auksinio gaublio]] nominaciją.<ref>www.news.bbc.co.uk [http://news.bbc.co.uk/2/hi/entertainment/613254.stm]</ref> [[2000]] m. ji nusifilmavo romantinėje dramoje „Ten, kur širdis“, kurioje įkūnijo nėščią paauglę. Pasibaigus filmavimams, Natali pradėjo studijuoti psichologiją [[Harvardo universitetas|Harvardo universitete]], todėl sekančius ketelius metus kur kas rečiau pasirodydavo ekrane. Ji epizodiškai suvaidino save komedijoje „Zulanderis“, o tų pačių metų vasarą buvo nufilmuotas ir antrasis „Žvaigždžių karų“ filmas „[[Žvaigždžių karai: epizodas II – klonų ataka]]“, kurio premjera įvyko [[2001]] m. Be to, Natali dar ėmėsi studijuoti hebrajų literatūrą bei neurobiologiją, taip pat dirbo žymaus teisininko Alan Dershowitz asistente. [[2001]] m. vasarą ji grįžo į Brodvėjų, kur Delacorte teatre vaidino spektaklyje „Ragana“ pagal [[Antonas Čechovas|Antono Čechovo]] kūrinį (kartu su ja vaidino [[Meryl Streep]] ir [[Philip Seymour Hoffman]]). Paklausta apie karjeros ir išsilavinimo derinimą, ji sakė: „ – Man nerūpi, jeigu (koledžas) sugriaus mano karjerą. Geriaus būsiu protinga negu kino žvaigždė“<ref>www.theguardian.com [https://www.theguardian.com/film/2004/dec/04/patterson.culture]</ref>. 2002 m. ji prisidėjo prie tyrimo apie atmintį pavadintu „Frontalinės skilties aktyvacija objektų pastovumo metu: artimosios infraraudonosios spektroskopijos duomenys“. 2003 m. ji baigė Harvardo universitetą, o vienintelis tais metais vaidmuo kine nedidelis buvo jaunos motinos epizodas kariniame filme „Šaltasis kalnas“. <ref>www.nytimes.com [https://www.nytimes.com/2011/03/01/science/01angier.html]</ref> [[Vaizdas:Natalie Portman Cannes 2008.jpg|left|thumb|160px]] [[2004]] m. Portman sutiko atlikti pirmą atvirai seksualų vaidmenį – režisieriaus Mike Nichols dramoje „Arčiau“ ji įkūnijo striptizo šokėją, o jos partneriais filme buvo tokie aktoriai kaip [[Oven Wilson]], [[Jude Law]] ir [[Julia Roberts]]. Scenos, kuriose ji buvo apsinuoginusi, vėliau nepateko į galutinę filmo versiją<ref>www.theguardian.com [https://www.theguardian.com/film/2005/jan/07/2]</ref>. Už vaidmenį Natali pelnė [[Auksinis gaublys|Auksinį gaublį]] bei buvo nominuota [[Oskaras|Oskarui]] geriausios antrojo plano aktorės kategorijoje. Pirmasis Natali filmas, pasirodęs [[2005]] m., buvo trečioji „Žvaigždžių karų“ dalis „[[Žvaigždžių karai: epizodas III – sitų kerštas]]“. Vėliau ji nusifilmavo Izraelio režisieriaus Amoso Gitai juostoje „Laisvoji zona“, kurioje suvaidino žydų kilmės amerikietę. Pats filmas nesulaukė teigiamų kritikų atsiliepimų dėl sudėtingo požiūrio į Artimųjų Rytų konfliktą. Paskutiniuoju metų filmų tapo trileris „[[V – tai vendeta]]“, sukurtame pagal komiksą apie alternatyvią ateitį, kurioje [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] įsigalėjo neofašistinis režimas. Dėl šio vaidmens Portman dirbo su dialekto mokytoju, kad išmoktų kalbėti su anglišku akcentu. Scenoje, kurioje ji kankinama, aktorei prieš kamerą iš tiesų buvo nuskusta galva, o „[[San Francisco Chronicle]]“ apžvalgininkė Ruthe Stein šį vaidmenį pavadino stipriausiu iki tol sukurtu Natali darbu. Už jį aktorė taip pat laimėjo [[Saturno apdovanojimas|Saturno apdovanojimą]].<ref>www.sfgate.com [https://www.sfgate.com/movies/article/In-Vendetta-disastrous-U-S-and-British-2502015.php]</ref> [[2006]] m. filme „[[Myliu tave, Paryžiau]]“, sudarytame iš 18-os atskirų epizodų, Portman nusifilmavo viename iš jų, režisuotame [[Toma Tykwer]]. Tais pačiais metais režisierius [[Miloš Forman]] pakvietė ją į savo darbą „Gojos vaiduokliai“, kuomet įžvelgė Natali panašumą į [[Francisco Goya]] paveiksle „Bordo melžėja“ pavaizduotą moterį. Filmavimo metu sužinojusi, kad jame bus ir nuogos scenos (kurių pradiniame scenarijuje nebuvo), Natali primygtinai pareikalavo šiose naudoti [[dubleris|dublerę]]<ref>www.theguardian.com [https://www.theguardian.com/film/2007/nov/25/1]</ref>. Pats filmas sulaukė daugiau negiamų atsiliepimų.<ref>www.rottentoamtoes.com [https://www.rottentomatoes.com/m/goyas_ghosts]</ref> === 2007–2015: karjeros kilimas === [[Vaizdas:Natalie Portman at TIFF 2009.jpg|right|thumb|170px]] [[2007]] m. Portman pakeitė [[Jodie Foster]] režisieriaus [[Wong Kar-wai]] romatinėje dramoje „Mano vaivorų naktys“. Tai buvo pirmasis režisieriaus darbas anglų kalba, o Natali dėl lošėjos vaidmens treniravosi pas [[pokeris|pokerio]] trenerį. Taip pat ji nusifilmavo juostoje „Kelyje su Dardžylingu“ bei jos priešistorėje, trumpo metražo filme „Chevalier viešbutis“, kuriuose įkūnijo pagrindinio veikėjo (akt. [[Jason Schwartzman]]) buvusią merginą. Trumpametražiame filme jiedu vaidino viešbutyje susitikusius buvusius meilužius ir Natali pirmą kartą vaidino ilgoje sekso scenoje. Vėliau ji labai nusivylė, nes scena sulaukė pernelyg didelio dėmesio ir prisiekė daugiau niekada nebesifilmuoti apsinuoginusi. Be to, norėdama išplėsti savo atliekamų vaidmenų diapazoną, Portman sutiko vaidinti filme vaikams „Stebuklinga žaislų krautuvėlė“ bei atlikėjo [[Paul McCartney]] vaizdo klipe dainai „Dance Tonight“.<ref>www.people.com [https://people.com/celebrity/natalie-portman-stars-in-new-paul-mccartney-video/]</ref> [[2008]] m. Portman kartu su [[Scarlett Johansson]] vaidino istorinėje dramoje „Karalienės sesuo“ ir tais pačiais metais tapo [[Kanų kino festivalis|Kanų kino festivalio]] žiuri nare bei įkūrė savo prodiusavimo kompaniją. Tais pačiais metais ji režisavo pirmąjį savo filmą: trumpo metražo juostą „Eve“, kuri buvo parodyta [[Venecijos kino festivalis|Venecijos kino festivalyje]].<ref>www.hollywoodreporter.com [https://web.archive.org/web/20080906010934/http://www.hollywoodreporter.com/hr/content_display/news/e3i70662f7dd9d6f3c4f7b7701a654be195]</ref> [[2009]] m. filmas „Kita moteris“ buvo nepalankiai sutiktas kritikų. Antologinė juosta „Niujorke, aš tave myliu“ ji suvaidino viename epizode, o kitą režisavo pati. Dar tais pačiais metais pasirodė karinė drama „[[Broliai (filmas)|Broliai]]“, 2004 m. to paties pavadinimo [[Danija|danų]] filmo perdirbinys, kuriame ji vaidino su [[Tobey Maguire]] ir [[Jake Gyllenhaal]]. [[2010]] m. ji prodiusavo ir kartu su [[Joseph Gordon-Lewitt]] vaidino juodojo humoro komedijoje „Heseris“<ref>www.indiewire.com [https://www.indiewire.com/2011/05/review-even-joseph-gordon-levitt-natalie-portman-cant-save-the-oddly-off-hesher-118712/] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190807144833/https://www.indiewire.com/2011/05/review-even-joseph-gordon-levitt-natalie-portman-cant-save-the-oddly-off-hesher-118712/ |date=2019-08-07 }}</ref>. Tais pačiais metais ji nusifilmavo viename garsiausių savo filmų – [[Darren Aronofsky]] psichologiniame siaubo trileryje „[[Juodoji gulbė (filmas)|Juodoji gulbė]]“ apie baleriną, trokštančią bet kokia kaina vaidinti spektaklyje „Gulbių ežeras“. Ruošiantis vaidmeniui, Portman pusę metų kasdien po 5-8 valandas treniravosi šokti, taip pat ir pas profesionalią baleriną Mary Helen Bowers, o per pasiruošimo laiką numetė 9 kg svorio. „Juodoji gulbė“ turėjo didžiulį pasisekimą (13 mln. dolerių biudžeto filmas uždirbo daugiau kaip 329 mln.), o Portman vaidyba pelnė jai [[Oskaras|Oskarą]] už geriausių moters vaidmenį bei eilę kitų apdovanojimų. Po Oskaro apdovanojimų kilo ginčai, kas iš tiesų filme atliko didžiąją dalį šokių – pati Portman ar viena iš dublerių, šokėja Sara Lane.<ref>www.ew.com [https://ew.com/movies/]</ref> [[Vaizdas:NataliePortman09crop (cropped).jpg|left|thumb|170px]] [[2011]] m. romantinėje komedijoje apie jauną porą „Be įsipareigojimų“ ji vaidino kartu su [[Ashton Kutcher]] bei prodiusavo patį filmą. Nors kritikai šį ir peikė, juosta susilaukė komercinės sėkmės. Fantasitinė komedija „[[Jūsų Nešvankybe]]“ nesulaukė nei finansinės sėkmės, nei kritikų pagyrų. Paskutinis metų filmas buvo fantastinė superherojų juosta „[[Toras (filmas)|Toras]]“, patekęs tarp 15-os pelningiausių metų filmų.<ref>www.variety.com [https://variety.com/2011/film/reviews/thor-1117945029/]</ref> [[2012]] m. Portman tapo žurnalo „[[Forbes]]“ sudaryto pelningiausio Holivudo žvaigždžių sąrašo lydere.{{faktas}} Tais metais jos vienintelis vaidmuo buvo [[Paul McCartney]] vaizdo klipas „My Valentine“, kuriame ji pasirodė kartu su [[Johnny Depp]]. Sekančiais metais ji nusifilmavo „Toro“ tęsinyje „[[Toras 2: Tamsos pasaulis]]“. [[2015]] m. Portman filmavosi eksperimentinėje dramoje „Taurių riteris“, kurioje didžioji vaidmens dalis buvo improvizacija su [[Christian Bale]]. Tai buvo jos pirmasis darbas po gimdymo. Tais pačiais metais pasirodė „Pasaka apie meilę ir tamsą“ pagal Izraelio rašytojo Amos Oz autobiografinį romaną. Portman pati vaidino hebrajų kalba, prodiusavo filmą ir buvo viena iš scenarijaus autorių. Ji tvirtino, kad norėjo ekranizuoti filmą jau 10 metų, tačiau atidėliojo, kad būtų tinkamo amžiaus pagrindiniam moters vaidmeniui, be to, glaudžiai bendradarbiavo au autoriumi ir derino su juos filmo scenarijų. Tais pačiais metais pasirodė ir vesternas „[[Džeinė turi ginklą]]“, kurio kūrimas susidūrė su aibe sunkumų (pakeistas režisierius, pakeisti kai kurie aktoriai) ir galiausiai buvo finansiškai nesėkmingas.<ref>www.theguardian.com [https://www.theguardian.com/film/2016/apr/21/jane-got-a-gun-review-laborious-and-solemn-western-with-absurd-finale]</ref><ref>www.the-numbers.com [https://www.the-numbers.com/movie/Jane-Got-a-Gun#tab=summary]</ref> === 2016–dabar: antroji Oskaro nominacija === [[Vaizdas:NataliePortmanTIFFSept10.jpg|right|thumb|180px]] Portman įkūnijo [[Jacqueline Kennedy]] biografiniame filme „Žaklina“, pasakojančiame apie prezidento žmonos gyvenimą iškart po šio nužudymo 1963 m. ir buvo dar sykį nominuota Oskarui. Taip pat ji nusifilmavo dramoje „Planetariumas“.<ref>www.rottentomatoes.com [https://www.rottentomatoes.com/m/planetarium]</ref> [[2017]] m. ji antrą kartą bendradarbiavo su režisieriumi [[Terence Malik]], šį kartą filme „Daina dainai“. [[2018]] m. ji pasirodė mokslinės fantastikos filme „Sunaikinimas“ ir džiaugėsi reta galimybe atlikti pagrindinį moters vaidmenį tokio žanro juostoje. Filmas buvo demonstruojamas nedideliame skaičiuje kino teatrų, o vėliau prieinamas „[[Netflix]]“ platformoje. Tais pačiais metais pasirodęs filmas „Džono F. Donovano gyvenimas ir mirtis“ kritikų buvo pavadintas „šikoruojančiai nesėkmingu“ <ref>www.indiewire.com [https://www.indiewire.com/2018/09/the-death-and-life-of-john-f-donovan-review-xavier-dolan-tiff-2018-1202002920/]</ref>. Vėliau Portman suvaidino popdaininkę filme „Vox Lux“, o šokius šaim filmui sukurti padėjo jos vyras [[Benjamin Millepied]]. Nors juosta sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų, aktorės vaidyba buvo vienbalsiai giriama ir lyginama su „Juodąja gulbe“ ir „Žaklina“. [[2019]] m. pasirodė filmas „Liusė danguje“, kur Natali vaidino psichologinių problemų turinčią astronautę. Nors filmas nebuvo sėkmingas, Portman vaidyba vėl sulaukė liaupsių. Sekančiais metais aktorė įgarsino dokumentinį filmą „Delfinų rifas“ ir animacinį serialą „Kas, jei…?“ [[2022]] m. ji sutiko vėl vaidinti filme apie Torą „[[Toras: Meilė ir griaustinis]]“.<ref>www.theverge.com [https://www.theverge.com/2019/7/20/20702385/marvel-cinematic-universe-disney-thor-4-love-and-thunder-natalie-portman-taiki-waititi]</ref> == Asmeninis gyvenimas == [[Vaizdas:Natalie Portman - Golden Globes 2012 (cropped).jpg|right|thumb|170px|Su vyru [[Benjamin Millepied]]]] Portman nuo 8 metų yra [[vegetarizmas|vegetarė]], taip pat aktyvi [[Gyvūnų teisės|gyvūnų teisių]] gynėja, o 2009 m. perkaičiusi Jonathan Safran Foer knygą „Eating Animals“, tapo [[Veganizmas|vegane]]. Tais pačiais metais ji išleido dokumentinį filmą tokiu pačiu pavadinimu, apie gamyklinę ūkininkavimo sistemą JAV. 2017 m. rugsėjį Natali sulaukė pripažinimo iš „Environmental Media Association“ už savo ilgalaikę veiklą. Ji nevartoja jokių gyvulinės kilmės produktų bei griežtai pasisako prieš kailinių ir odinių drabužių nešiojimą.<ref>PETA Fatal Fashion [http://www.peta.org/feat-fatalfashion.asp Portman says 'no' to Fur, Leather and Feathers] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071028005146/http://www.peta.org/feat-fatalfashion.asp |date=2007-10-28 }}Nuoroda tikrinta October 30</ref> Ji teigė: „ – Visi mano batai yra iš [[Target]] ir [[Stella McCartney]]“. 2007 m. Portman įkūrė savo nuosavą avalynės įmonę veganams.<ref>{{cite news|title= Natalie Portman's vegan shoe line|url=http://www.chinadaily.com.cn/lifestyle/2007-12/26/content_6349512.htm|publisher=China Daily|date=2007-12-26}}</ref> 2009 m., kuriant filmą „Juodoji gulbė“, Portman susipažino su [[Prancūzija|prancūzų]] šokėju ir choreografu [[Benjamin Millepied]]. 2012 m. jie susituokė, turi 2 vaikus Aleph ir Amalia. Šeima kurį laiką gyveno [[Paryžius|Paryžiuje]], kur Benjaminas tuo metu dirbo „Paris Opera Ballet“, o pati aktorė buvo išreiškusi ketinimą gauti šios šalies pilietybę. Portman stengiasi savo vaikus auginti pagal žydų tradicijas, o jos vyras taip pat ketino priimti [[Judaizmas|judaizmą]].<ref>www.huffpost.com [https://www.huffpost.com/entry/benjamin-millepied-jewish_n_4696576]</ref> 2023 m. spaudoje pasirodė gandai apie galimą Millepiedo romaną su kita moterimi, tačiau šeima jų nekomentavo. Vis dėlto 2024 m. kovo 8 d. pasirodė oficialus pranešimas, kad Portman ir Millepied išsiskyrė.<ref>www.timesofisrael.com [https://www.timesofisrael.com/natalie-portman-finalizes-divorce-to-french-choreographer-husband/]</ref> == Filmografija == [[Vaizdas:Thor panel 2010 03 (cropped).jpg|right|thumb|170px|2010 m.]] [[Vaizdas:Natalie Portman AA 2011.jpg|right|thumb|170px|2011 m.]] [[Vaizdas:Natalie Portman Thor 2 cropped.png|right|thumb|170px|2013 m.]] [[Vaizdas:Natalie Portman Berlin 2015 3.jpg|right|thumb|170px|2015 m.]] [[Vaizdas:Natalie Portman Cannes 2015.jpg|right|thumb|170px|2015 m.]] [[Vaizdas:Natalie Portman Cannes 2015 4.jpg|right|thumb|170px|2015 m.]] [[Vaizdas:Planetarium 03 (29798340905).jpg|right|thumb|170px|2016 m.]] [[Vaizdas:Natalie Portman (48470988352).jpg|right|thumb|170px|2019 m.]] <!--do not add rowspans per WP:ACCESSIBILITY--> {| class="wikitable plainrowheaders sortable" !scope="col"| Metai !scope="col"| Lietuviškas pavadinimas !scope="col"| Originalus pavadinimas !scope="col"| Vaidmuo !scope="col" class="unsortable" | Kita |- !scope=row|1994 | [[Leonas (filmas)|Leonas]] | Léon: The Professional |Mathilda Lando | |- ! rowspan="2" scope="row" |1995 | | Developing | Nina | trumpo metražo |- | [[Karštis (1995 filmas)|Karštis]] | Heat |Lauren Gustafson | |- ! rowspan="3" scope="row" |1996 | Gražios merginos | Beautiful Girls | Marty | |- | Visi kalba, kas aš tave myliu | Everyone Says I Love You |Laura Dandridge | |- | Marsas atakuoja! |Mars Attacks! |Taffy Dale | |- ! rowspan="2" scope="row" |1999 | [[Žvaigždžių karai: epizodas I – pavojaus šešėlis]] | Star Wars: Episode I&nbsp;– The Phantom Menace |Padmé Amidala | |- | Kur svajonės nuves | Anywhere but Here | Ann August | |- !scope=row|2000 | Ten, kur širdis | Where the Heart Is ||Novalee Nation | |- !scope=row|2001 | Zulanderis | Zoolander | vaidina save |[[kamėja]] |- !scope=row|2002 | [[Žvaigždžių karai: epizodas II – klonų ataka]] | Star Wars: Episode II&nbsp;– Attack of the Clones |Padmé Amidala | |- !scope=row|2003 | Šaltasis kalnas | Cold Mountain | Sara | |- ! rowspan="2" scope="row" |2004 | Sodų bendrija | Garden State | Samantha | |- | Arčiau | Closer |Alice | |- ! rowspan="3" scope="row" |2005 | [[Žvaigždžių karai: epizodas III – sitų kerštas]] | Star Wars: Episode III&nbsp;– Revenge of the Sith |Padmé Amidala | |- | Laisvoji zona | Free Zone | Rebecca | |- | [[V – tai vendeta]] | V for Vendetta |Evey Hammond | |- ! rowspan="2" scope="row" |2006 | [[Myliu tave, Paryžiau]] | Paris, je t’aime | Francine |epizodas „Faubourg Saint-Denis“ |- | Gojos vaiduokliai |Goya’s Ghosts |Inés Bilbatúa / Alicia | |- ! rowspan="4" scope="row" |2007 | Mano vaivorų naktys | My Blueberry Nights | Leslie | |- | Chevalier viešbutis | Hotel Chevalier | Rhett | trumpo metražo |- | Kelyje su Dardžylingu | The Darjeeling Limited |Rhett |- | Stebuklinga žaislų krautuvėlė | Mr. Magorium’s Wonder Emporium |Molly Mahoney | |- ! rowspan="2" scope="row" |2008 | Karalienės sesuo | The Other Boleyn Girl |Anne Boleyn | |- | Niujorke, myliu tave |New York, I Love You |Rifka Malone |epizodas „Mira Nair“ |- ! rowspan="2" scope="row" |2009 | Meilė ir kintos neįtikėtinos aplinkybės | The Other Woman | Emilia Greenleaf | taip pat prodiuserė |- | [[Broliai (filmas)|Broliai]] |Brothers |Grace Cahill | |- ! rowspan="3" scope="row" |2010 | Heseris |Hesher | Nicole | taip pat prodiuserė |- | [[Juodoji gulbė (filmas)|Juodoji gulbė]] | Black Swan | Nina Sayers | |- | Aš vis dar čia |I’m Still Here | vaidina save | [[kamėja]] |- ! rowspan="3" scope="row" |2011 | Be įsipareigojimų | No Strings Attached |Emma Kurtzman | taip pat prodiuserė |- | [[Jūsų Nešvankybe]] | Your Highness | Isabel | |- | [[Toras (filmas)|Toras]] | Thor |Jane Foster | |- ! rowspan="2" scope="row" |2013 | [[Toras 2: Tamsos pasaulis]] | Thor: The Dark World | Jane Foster |- | Iliuzijos ir veidrodžiai | Illusions & Mirrors |jauna moteris |trumpo metražo |- ! rowspan="4" scope="row" |2015 | Taurių riteris | Knight of Cups | Elizabeth | |- | Nejautrių šunsnukių klestėjimo diena | The Heyday of the Insensitive Bastards | Laura |segmentas „Lacunae“ |- | Pasaka apie meilę ir tamsą | A Tale of Love and Darkness |Fania Klausner |taip pat režisierė ir scenaristė |- | [[Džeinė turi ginklą]] | Jane Got a Gun |Jane Hammond |taip pat prodiuserė |- ! rowspan="2" scope="row" |2016 | Žaklina | Jackie | Jacqueline Kennedy Onassis | |- | Planetariumas | Planetarium |Laura Barlow | |- ! rowspan="1" scope="row" |2017 | Daina dainai | Song to Song | Rhonda | |- ! rowspan="3" scope="row" |2018 | Sunaikinimas |Annihilation |Lena | |- | Vox Lux |Vox Lux |Celeste Montgomery | taip pat prodiuserė |- | Džono F. Donovano gyvenimas ir mirtis |The Death & Life of John F. Donovan | Sam Turner | |- ! rowspan="2" scope="row" |2019 | [[Keršytojai: Pabaiga]] |Avengers: Endgame |Jane Foster |[[kamėja]] |- | Liusė danguje | Lucy in the Sky |Lucy Cola | |- !scope="row"|2022 | [[Toras: Meilė ir griaustinis]] |''[[Thor: Love and Thunder]]'' | Jane Foster / Mighty Thor | |- |} == Pagrindiniai apdovanojimai == * [[Oskaras]] – geriausia aktorė (2011) * [[Oskaras]] (nominacija) – geriausia antrojo plano aktorė (2005), geriausia aktorė (2017) * [[BAFTA]] – geriausia aktorė (2011) * [[BAFTA]] (nominacija) – geriausia antrojo plano aktorė (2005), geriausia aktorė (2017) * [[Saturno apdovanojimas]] – geriausia aktorė (2007, 2011) * [[Saturno apdovanojimas]] (nominacija) – geriausia nauja aktorė (2000), geriausia aktorė (2003, 2006, 2010, 2021) * [[Kanų kino festivalis]] (nominacija) – Golden Camera apdovanojimas (2015) * [[Empire apdovanojimai]] (nominacija) – geriausia aktorė (2011, 2017) * Fangoria Chainsaw Awards – geriausia aktorė (2011) * [[Auksinis gaublys]] – geriausia antrojo plano aktorė (2005), geriausia aktorė (2011) * [[Auksinis gaublys]] (nominacija) – geriausia antrojo plano aktorė (2000), geriausia aktorė (2017) * Hollywood Film Awards – metų aktorė (2016) * Jupiter Awards (nominacija) – geriausia aktorė (2012) * [[Kineo apdovanojimas]] – specialus prizas (2008) * [[MTV kino apdovanojimas]] (nominacija) – geriausias bučinys (2005, 2011), geriausia aktorė (2004, 2010) * [[Auksinė avietė]] (nominacija) – blogiausias ekrano duetas (2000, 2003), blogiausia antrojo plano aktorė (2003) * [[Rembrandto apdovanojimas]] – geriausia užsienio aktorė (2012) * [[Satelito apdovanojimas]] (nominacija) – geriausias antrojo plano aktorė (2005), geriausia aktorė (2005, 2010, 2017) == Nuorodos == {{commons|Natalie Portman}} {{wikiquote}} * [http://www.natalieportman.com Natalie Portman oficiali svetainė internete] * [http://www.imdb.com/name/nm0000204/ Natalie Portman Imdb.com svetainėje] * [http://www.obuolys.lt/kinozona/person.php?PersonID=1369 Natalie Portman Obuolys.lt svetainėje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080801054205/http://www.obuolys.lt/kinozona/person.php?PersonID=1369 |date=2008-08-01 }} * [http://www.kinas.info/?actor=1802 Apie Natalie Portman Kinas.info.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081023012824/http://www.kinas.info/?actor=1802 |date=2008-10-23 }} == Išnašos == {{Išnašos|2}} {{Oskaras geriausiai aktorei}} {{DEFAULTSORT:Portman, Natalie}} [[Kategorija:JAV aktoriai]] [[Kategorija:Izraelio aktoriai]] 8o71ag0hpsc3604zxb5g59i1fqqekan 104 160144 7898070 7893054 2026-08-08T06:55:09Z Zykasaa 3068 /* 2026 (48-oji sesija, Pietų Korėja) */ 7898070 wikitext text/x-wiki Čia pateikiamas [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašo]] objektų sąrašas pagal jų įtraukimo metus:<ref>{{Cite web|url=https://whc.unesco.org/en/list|title=UNESCO World Heritage Centre - World Heritage List|last=Centre|first=UNESCO World Heritage|website=whc.unesco.org|language=en|access-date=2021-07-21}}</ref><ref name="WHS each year">{{cite web|url=http://whc.unesco.org/en/list/stat#s4|title=Number of World Heritage properties inscribed each Year |first=UNESCO World Heritage|last=Centre|website=whc.unesco.org|access-date=2021-07-31}}</ref> {{Horizontal TOC}} == [[1978]] (2-oji sesija, JAV) == Įrašyti pirmieji 12 objektų (8 kultūrinis, 4 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Ecuador}} || [[Kitas|Kito miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/2 2] |- | [[Galapagų salos]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1 1] |- | rowspan="2" | {{flag|Ethiopia|1975}} || [[Lalibela|Uolose išskobtos bažnyčios, Lalibela]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/18 18] |- | [[Simieno nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/9 9] |- | rowspan="2" | {{flag|United States}} || [[Mesa Verde nacionalinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/27 27] |- | [[Jeloustouno nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/28 28] |- | rowspan="2" | {{flag|Canada}} || [[L’Anse aux Meadows|L'Anse aux Meadows istorinė vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/4 4] |- | [[Nahanio nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/24 24] |- | rowspan="2" | {{flag|Poland}} || [[Stare Miasto|Krokuvos senamiestis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/29 29] |- | [[Veličkos druskos kasyklos]] ir [[Bochnija|Bochnijos karališkosios druskos kasyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/32 32] |- | {{flag|Senegal}} || [[Gorė sala]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/26 26] |- | data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Acheno katedra]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/3 3] |} == [[1979]] (3-ioji sesija, Egiptas) == {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | rowspan="4" | {{flag|Bulgaria|1971}} || [[Bojanos cerkvė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/42 42] |- | [[Madaros raitelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/43 43] |- | [[Ivanovo uolų cerkvės|Uolose išdrožtos Ivanovo cerkvės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/45 45] |- | [[Kazanleko trakų kapas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/44 44] |- | rowspan="5" | {{flag|Egypt|1972}} || [[Abu Mena]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/90 90] |- | [[Tėbai (Egiptas)|Senieji Tėbai]] su [[Tėbų nekropolis|Nekropoliu]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/87 87] |- | [[Kairas|Istorinis Kairas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/89 89] |- | [[Memfis]] ir jo [[Sakara|Nekropolis]] – piramidžių laukai nuo [[Gizos piramidės|Gizos]] iki [[Dahšūras|Dahšūro]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/86 86] |- | [[Nubijos monumentai|Nubijos monumentai nuo Abu Simbelio iki Filų]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/88 88] |- | {{flag|Ethiopia|1975}} || [[Fasil Gebis]], [[Gonderas|Gondero regionas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/19 19] |- | {{flag|Ghana}} || [[Ganos fortai ir pilys|Tvirtovės ir pilys, Voltos, Didžiosios Akros, Vidurio ir Vakarų regionai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/34 34] |- | rowspan="2" | {{flag|Guatemala}} || [[Antigva Gvatemala]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/65 65] |- | [[Tikalis|Tikalio nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/64 64] |- | rowspan="3" | {{flag|Iran}} || [[Imamo aikštė]], [[Isfahanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/115 115] |- | [[Persepolis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/114 114] |- | [[Čoga Zanbilis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/113 113] |- | {{flag|Italy}} || [[Valkamonikos uolų piešiniai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/94 94] |- | {{flag|Yugoslavia}})<br>({{flag|North Macedonia}}) || [[Ohrido ežeras|Ohrido regiono gamtinis ir kultūrinis paveldas]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/99 99] |- | rowspan="3" data-sort-value="Croatia" | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Croatia}} || [[Splitas|Istorinis kompleksas Splite]] su [[Diokletiano rūmai]]s || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/97 97] |- | [[Dubrovnikas|Dubrovniko senamiestis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/95 95] |- | [[Plitvicų ežerai|Plitvicų ežerų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/98 98] |- | data-sort-value="Montenegro" | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Montenegro}} || [[Kotoras|Kotoro gamtinis, kultūrinis ir istorinis regionas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/125 125] |- | data-sort-value="Serbia" | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Serbia}} || [[Stari Rasas]] and [[Sopočanai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/96 96] |- | rowspan="3" | {{flag|United States}} || [[Evergleidso nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/76 76] |- | [[Didžiojo kanjono nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/75 75] |- | [[Nepriklausomybės rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/78 78] |- | {{flag|Canada}} || [[Dinozaurų parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/71 71] |- | {{flag|Canada}}<br>{{flag|United States}} || [[Kluano nacionalinis parkas|Kluanas / Wrangell–St. Elias / Glacier Bay / Tatshenshini-Alsekas]]|| Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/72 72] |- | {{flag|Poland}} || [[Aušvico koncentracijos stovykla|Aušvico Birkenau Vokietijos nacių koncentracijos ir naikinimo stovykla (1940–1945)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/31 31] |- | {{flag|Poland}}<br>({{flag|USSR}})<br>{{flag|Belarus}} || [[Belovežo giria]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/33 33] |- | rowspan="5" | {{flag|France}} || [[Šartro katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/81 81] |- | [[Sen Mišelio kalnas]] ir jo įlanka || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/80 80] |- | [[Versalio rūmai|Versalio rūmai ir parkas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/83 83] |- | [[Lasko urvai|Vezerio slėnio priešistorinės vietovės ir ištapyti urvai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/85 85] |- | [[Vezlė]], [[Vezlė abatija|bažnyčia ir kalva]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/84 84] |- | rowspan="2" | {{flag|Nepal}} || [[Katmandu slėnis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/121 121] |- | [[Sagarmathos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/120 120] |- | rowspan="2" | {{flag|Norway}} || [[Briugenas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/59 59] |- | [[Urneso medinė bažnyčia]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/58 58] |- | {{flag|Syria}} || [[Damaskas|Senasis Damasko miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/20 20] |- | {{flag|Tanzania}} || [[Ngorongoras|Ngorongoro draustinis]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/39 39] |- | rowspan="3" | {{flag|Tunisia}} || [[El Džemo amfiteatras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/38 38] |- | [[Kartagina|Kartaginos archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/37 37] |- | [[Tunisas (miestas)|Tuniso medina]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/36 36] |- | ({{flag|Zaire}})<br>{{flag|Democratic Republic of the Congo}} || [[Virungos nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/63 63] |} == [[1980]] (4-oji sesija, Prancūzija) == '''27 nauji objektai''' (22 kultūriniai, 5 gamtiniai) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Algeria}} || [[Beni Hamadas|Beni Hammado tvirtovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/102 102] |- | {{flag|Brazil}} || [[Oro Pretas|Oro Preto istorinis miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/124 124] |- | rowspan="4" | {{flag|Ethiopia|1975}} || [[Aksumas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/15 15] |- | [[Avašas (upė)|Avašo žemupio slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/10 10] |- | [[Omas (upė)|Omo žemupio slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/17 17] |- | [[Tija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/12 12] |- | {{flag|Ghana}} || [[Ašančio tradiciniai statiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/35 35] |- | {{flag|Honduras|1949}} || [[Kopanas|Kopano majų vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/129 129] |- | {{flag|Italy}} || [[Santa Marija dele Gracijė|Santa Marija dele Gracijė bažnyčia bei vienuolynas]] su [[Leonardo da Vinci]] [[Paskutinė vakarienė (Leonardas da Vinčis)|Paskutinė vakarienė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/93 93] |- | data-sort-value="Montenegro" | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Montenegro}} || [[Durmitoro nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/100 100] |- | {{flag|United States}} || [[Redvudo nacionalinis ir valstijos parkai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/134 134] |- | {{flag|Cyprus}} || [[Pafas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/79 79] |- | {{flag|Poland}} || [[Varšuva|Varšuvos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/30 30] |- | rowspan="3" | {{flag|Malta}} || [[Valeta|Valetos miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://web.archive.org/web/20160208184607/https://whc.unesco.org/en/list/131 131] |- | [[Hal Saflynio požemis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/130 130] |- | [[Maltos megalito šventyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/132 132] |- | {{flag|Norway}} || [[Rerusas|Reruso kalnakasių miestelis ir apylinkės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/55 55] |- | rowspan="3" | {{flag|Pakistan}} || [[Mohendžo Daras|Mohendžo Daro archeologiniai griuvėsiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/138 138] |- | [[Tacht i Bahis|Tacht i Bahio budistiniai griuvėsiai]] ir [[Sahr i Bahlolis|Sahr i Bahlolio likučiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/140 140] |- | [[Taksila]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/139 139] |- | {{flag|Panama}} || [[Panamos tvirtovės|Tvirtovės Panamos Karibų pakrantėje]]: [[Portobelas]]-[[San Lorensas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/135 135] |- | rowspan="2" | {{flag|Syria}} || [[Bosra|Bosros senovinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/22 22] |- | [[Palmyra|Palmyros vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/23 23] |- | {{flag|Tunisia}} || [[Iškelio ežeras|Iškelio nacionalinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/8 8] |- | {{flag|Vatican}} <br>{{flag|Italy}} || [[Roma|Romos istorinis centras]], joje esančios Vatikano vertybės bei [[San Paolo Fuori le Mura]] '''(P)'''|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/91 91] |- | rowspan="2" data-sort-value="DR Congo" | ({{flag|Zaire}})<br>{{flag|Democratic Republic of the Congo}} || [[Garambos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/136 136] |- | [[Kahuzi-Bjegos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/137 137] |} == [[1981]] (5-oji sesija, Australija) == '''26 nauji objektai''' (15 kultūriniai, 9 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Argentina}} || [[Los Glaciares nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/145 145] |- | rowspan="3" | {{flag|Australia}} || [[Didysis barjerinis rifas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/154 154] |- | [[Kakadu nacionalinis parkas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/147 147] |- | [[Vilandros ežerynas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/167 167] |- | {{flag|Côte d'Ivoire}}<br>{{flag|Guinea}} || [[Nimbos kalno gamtinis rezervatas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/155 155] |- | {{flag|Guatemala}} || [[Kirigva|Kvirigvos archeologinis parkas ir griuvėsiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/149 149] |- | {{noflag}} ''[[Jeruzalė]] '' || [[Jeruzalė|Senoji Jeruzalė]] ir jos [[Jeruzalės sienos|sienos]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/148 148] |- | rowspan="2" | {{flag|United States}} || [[Mamutų urvo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/150 150] |- | [[Olimpo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/151 151] |- | rowspan="2" | {{flag|Canada}} || [[Head-Smashed-In Buffalo Jump]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/158 158] |- | [[Ninstincas|SG̱ang Gwaay]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/157 157] |- | {{flag|Morocco}} || [[Fesas|Feso medina]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/170 170] |- | rowspan="2" | {{flag|Pakistan}} || [[Lahoro tvirtovė|Tvirtovė]] ir [[Šalimaro sodai]] [[Lahoras|Lahore]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/171 171] |- | [[Makli nekropolis|Makli istoriniai paminklai, Thata]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/143 143] |- | {{flag|Panama}} || [[Darjeno nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/159 159] |- | rowspan="5" | {{flag|France}} || [[Amjeno katedra]] || Kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/162 162] |- | [[Arlis|Arlis, romėniški ir romaniniai paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/164 164] |- | [[Fontenė abatija|Fontenė cistersų abatija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/165 165] |- | [[Fontenblo rūmai|Fontenblo rūmai ir parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/160 160] |- | [[Romėnų teatras Oranže|Romėnų teatras]], jo apylinkės ir [[Triumfo arka Oranže|Triumfo arka]] [[Oranžas|Oranže]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/163 163] |- | rowspan="2" | {{flag|Senegal}} || [[Džudžo nacionalinis parkas|Džudžo paukščių draustinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/25 25] |- | [[Niokolo Kobos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/153 153] |- | rowspan="2" | {{flag|Tanzania}} || [[Kilva Kisivani]] ir [[Songo Mnara]] griuvėsiai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/144 144] |- | [[Serengečio nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/156 156] |- | rowspan="2" data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Špejerio katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/168 168] |- | [[Viurcburgo rūmai|Viurcburgo rūmai su sodais ir rezidencine aikšte]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/169 169] |} == [[1982]] (6-oji sesija, Prancūzija) == '''24 nauji objektai''' (17 kultūrinis, 5 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | rowspan="5" | {{flag|Algeria}} || [[Džemila]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/191 191] |- | [[Mzabo slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/188 188] |- | [[Tasilio Adžeras]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/179 179] |- | [[Timgadas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/194 194] |- | [[Tipasa]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/193 193] |- | rowspan="2" | {{flag|Australia}} || [[Lordo Hau sala|Lordo Hau salų gruopė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/186 186] |- | [[Tasmanijos gamtinis rezervatas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/181 181] |- | {{flag|Brazil}} || [[Olinda|Olindos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/189 189] |- | {{flag|Côte d'Ivoire}} || [[Tajaus nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/195 195] |- | {{flag|Haiti}} || [[Nacionalinis istorijos parkas]] – [[Laferrière|citadelė]], [[Sans-Souci rūmai|Sans Souci]], Ramiers '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/180 180] |- | {{flag|Honduras|1949}} || [[Platano upės biosferos rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/196 196] |- | {{flag|Italy}} || [[Florencija|Florencijos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/174 174] |- | {{flag|United States}} || [[Kahokija|Kahokijos Pilkalnių valstybinė istorinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/198 198] |- | ({{flag|South Yemen}})<br>{{flag|Yemen}} || [[Šibamas|Įtvirtintas senasis Šibamo miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/192 192] |- | rowspan="3" | {{flag|Libya|1977}} || [[Kirėnė|Kirėnės archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/190 190] |- | [[Leptis Magna|Leptis Magna archeologinė vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/183 183] |- | [[Sabrata|Sabratos archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/184 184] |- | {{flag|Cuba}} || [[Havana|Senoji Havana ir jos įtvirtinimų sistema]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/204 204] |- | {{flag|France}} || Nuo druskos garinimo [[Salins-les-Bains]] iki karališkųjų [[Arc-et-Senans]], druskos gamyba garinant || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/203 203] |- | {{flag|Seychelles|1977}} || [[Aldabra|Aldabros atolas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/185 185] |- | rowspan="3" | {{flag|Sri Lanka}} || [[Polonaruva|Senovinis Polonaruvos miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/201 201] |- | [[Sigirija|Senovinis Sigirijos miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/202 202] |- | [[Anuradhapura|Šventasis Anuradhapuros miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/200 200] |- | {{flag|Tanzania}} || [[Platano upės biosferos rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/199 199] |} == [[1983]] (7-oji sesija, Italija) == '''29 nauji objektai''' (19 kultūrinis, 9 gamtinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Argentina}}<br>{{flag|Brazil}} || [[Jėzuitų gvaranių redukcijos]]: [[San Ignasijo Mini]], [[Nuestra Senjora de Santa Ana]], [[Nuestra Senjora de Loretas]] ir [[Santa Marija la Majoras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/275 275] |- | rowspan="4" | {{flag|Bulgaria|1971}} || [[Nesebaras|Senovinis Nesebaro miestas]] || Kultūrinis || [https://web.archive.org/web/20110208171119/http://whc.unesco.org/en/list/217 217] |- | [[Pirino nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/225 225] |- | [[Rilos vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/216 216] |- | [[Srebarnos gamtinis draustinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/219 219] |- | {{flag|Côte d'Ivoire}} || [[Komoės nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/227 227] |- | {{flag|Ecuador}} || [[Sangajaus nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/260 260] |- | rowspan="4" | {{flag|India}} || [[Agros fortas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/251 251] |- | [[Adžantos olos]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/242 242] |- | [[Eloros olos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/243 243] |- | [[Tadžmahalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/252 252] |- | {{flag|United States}} || [[Didžiųjų Rūko kalnų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/259 259] |- | {{flag|United States}}<br><small>({{flag|Puerto Rico}})</small> '''(P)''' || [[La Fortaleza]] ir [[Šv. Jono nacionalinė istorinė vietovė]] [[Puerto Rikas|Puerto Rike]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/266 266] |- | {{flag|Canada}} || [[Vud Bafalo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/256 256] |- | {{flag|Costa Rica}} '''(P)'''<br>{{flag|Panama}} || [[Talamankos kalnagūbris]]–[[La Amistado tarptautinis parkas|La Amistado rezervatas / La Amistado nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/205 205] |- | rowspan="3" | {{flag|France}} || [[Saint-Savin sur Gartempe abatijos bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/230 230] |- | [[Porto įlanka]]: [[Pjanos Kalančė]], Žirolatos įlanka, [[Skandolos gamtinis rezervatas|Skandolos rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/258 258] |- | [[Stanislovo aikštė (Nansi)|Stanislovo, Hipodromo ir Sąjungos aikštės]] [[Nansi]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/229 229] |- | rowspan="2" | {{flag|Peru}} || [[Kuskas|Kusko miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/273 273] |- | [[Maču Pikču|Senovinis Maču Pikču draustinis]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/274 274] |- | rowspan="4" | {{flag|Portugal}} || [[Angra do Heroišmas|Angra do Heroišmo miestelio centras]] [[Azorai|Azoruose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/206 206] |- | [[Kristaus ordino vienuolynas|Kristaus ordino vienuolynas Tomare]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/265 265] |- | [[Bataljos vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/264 264] |- | [[Šv. Jeronimo vienuolynas]] ir [[Belemo bokštas]] [[Lisabona|Lisabonoje]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/263 263] |- | {{flag|Seychelles|1977}} || [[Valleé de Mai|Valleé de Mai gamtinis rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/261 261] |- | rowspan="3" | {{flag|Switzerland}} || [[Šv. Galo vienuolynas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/268 268] |- | [[Šv. Jono benediktinų vienuolynas]] [[Miustairas|Miustaire]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/269 269] |- | [[Bernas|Berno senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/267 267] |- | data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Vyso bažnyčia|Vyso piligriminė bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/271 271] |} == [[1984]] (8-oji sesija, Argentina) == '''22 nauji objektai''' (15 kultūrinis, 7 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Argentina}} || [[Igvasu nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/303 303] |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Mahabalipuramas|Paminklų grupė Mahabalipurame]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/249 249] |- | [[Konarko saulės šventykla|Saulės šventykla, Konarkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/246 246] |- | rowspan="5" | {{flag|Spain}} || [[Alhambra]], [[Cheneralifė]] ir [[Albaisinas]], [[Granada]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/314 314] |- | [[Burgoso katedra]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/316 316] |- | [[Kordoba|Kordobos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/313 313] |- | [[Eskorialas|Vienuolynas ir Eskorialo vieta]], [[Madridas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/318 318] |- | [[Antoni Gaudí statiniai Barselonoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/320 320] |- | rowspan="2" | {{flag|United States}} || [[Laisvės statula]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/307 307] |- | [[Josemičio nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/308 308] |- | {{flag|Canada}} || [[Kanados Uolinių kalnų parkai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/304 304] |- | {{flag|Colombia}} || [[Kartachena (Kolumbija)|Uostas, tvirtovės ir paminklų grupė Kartachenoje]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/285 285] |- | rowspan="4" | {{flag|Lebanon}} || [[Andžaras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/293 293] |- | [[Baalbekas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/294 294] |- | [[Biblas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/295 295] |- | [[Tyras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/299 299] |- | {{flag|Malawi}} || [[Malavio ežero nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/289 289] |- | {{flag|Nepal}} || [[Čitvano nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/284 284] |- | {{flag|Vatican}} || [[Vatikanas|Vatikano miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/286 286] |- | data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Augustusburgo ir Falkenlusto rūmai|Augustusburgo ir Falkenlusto rūmai Briūlyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/288 288] |- | ({{flag|Zaire}})<br>{{flag|Democratic Republic of the Congo}} || [[Salongos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/280 280] |- | {{flag|Zimbabwe}} || [[Mana Pūlso nacionalinis parkas|Mana Pūlso nacionalinis parkas, Sapi ir Čevorės safari vietovės]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/302 302] |} == [[1985]] (9-oji sesija, Prancūzija)== '''30 nauji objektai''' (25 kultūrinis, 4 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Bangladesh}} || [[Begerhatas|Istorinis mečečių miestas Bagerhatas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/321 321] |- | [[Somapura Mahavihara|Budistų vienuolyno Paharpure griuvėsiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/322 322] |- | {{flag|Benin|1975}} || [[Karališkieji rūmai Abomėjuje]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/323 323] |- | rowspan="2" | {{flag|Brazil}} || [[Salvadoras (miestas)|Bahijos Salvadoro istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/309 309] |- | [[Bom Jesus do Congonhas šventovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/334 334] |- | {{flag|Bulgaria|1971}} || [[Sveštarų trakų kapas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/359 359] |- | rowspan="3" | {{flag|India}} || [[Kazirangos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/337 337] |- | [[Keoladeo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/340 340] |- | [[Manaso gamtinis rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/338 338] |- | {{flag|Iraq|1963}} || [[Hatra]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/277 277] |- | rowspan="5" | {{flag|Spain}} || [[Altamiros ola|Altamiros ola ir paleolitinis olų menas Šiaurės Ispanijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/310 310] |- | [[Oviedo paminklai|Oviedo ir Asturijos karalystės paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/312 312] |- | [[Avila|Avilos senamiestis ir jo bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/348 348] |- | [[Segovija|Segovijos senamiestis]] ir jos [[Segovijos akvedukas|akvedukas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/311 311] |- | [[Santiago de Compostela|Santiago de Compostela (senamiestis)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/347 347] |- | rowspan="2" | {{flag|Jordan}} || [[Petra]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/326 326] |- | [[Kasr Amra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/327 327] |- | {{flag|Canada}} || [[Kvebekas (miestas)|Senojo Kvebeko istorinis kvartalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/300 300] |- | {{flag|Cyprus}} || [[Dekoruotos Troodo regiono bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/351 351] |- | {{flag|Libya|1977}} || [[Tadrart Akakusas|Tadrart Akakuso uolų piešiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/287 287] |- | {{flag|Morocco}} || [[Marakešas|Marakešo medina]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/331 331] |- | {{flag|Norway}} || [[Altos uolų raižiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/352 352] |- | rowspan="2" | {{flag|Peru}} || [[Čavin de Uantaras|Čavinas (archeologinė vietovė)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/330 330] |- | [[Uaskarano nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/333 333] |- | {{flag|France}} || [[Garo tiltas|Garo tiltas (romėnų akvedukas)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/344 344] |- | {{flag|Tunisia}} || [[Kerkuanas|Pūnų miestas Kerkuanas]] ir jo [[Kerkuano nekropolis|nekropolis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/332 332] |- | rowspan="3" | {{flag|Turkey}} || [[Gioremės nacionalinis parkas]] ir olų vietovės [[Kapadokija|Kapadokijoje]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/357 357] |- | [[Divrihio didžioji mečetė|Divrihio didžioji mečetė ir ligoninė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/358 358] |- | [[Stambulas|Stambulo istorinės vietovės]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/356 356] |- | data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Hildesheimo Švč. Marijos katedra|Švč. Marijos katedra]] and [[Hildesheimo Šv. Mykolo bažnyčia|Šv. Mykolo bažnyčia]] [[Hildeshaimas|Hildeshaime]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/187 187] |} == [[1986]] (10-oji sesija, Prancūzija) == '''29 nauji objektai''' (23 kultūrinis, 5 gamtinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Australijos Gondvanos drėgnieji miškai|Gondvanos drėgnieji miškai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/368 368] |- | {{flag|Brazil}} || [[Igvasu nacionalinis parkas (Brazilija)|Igvasu nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/355 355] |- | {{flag|Greece}} || [[Apolono Epikurijo šventykla|Apolono Epikurijo šventykla Base]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/392 392] |- | rowspan="4" | {{flag|India}} || [[Goa bažnyčios ir vienuolynai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/234 234] |- | [[Fatehpur Sikris]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/255 255] |- | [[Hampis|Paminklų grupė Hampyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/241 241] |- | [[Khadžurahas|Khadžuraho monumentų grupė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/240 240] |- | rowspan="4" | {{flag|Spain}} || [[Garachonajaus nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/380 380] |- | [[Toledas|Istorinis Toledo miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/379 379] |- | [[Aragono Mudecharų architektūra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/378 378] |- | [[Kaseresas (Ispanija)|Kasereso senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/384 384] |- | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Serbia}} || [[Studenicos vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/389 389] |- | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Slovenia}} '''(P)''' || [[Škocjano urvai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/390 390] |- | rowspan="7" | {{flag|United Kingdom}} || [[Edvardo I pilys Gvinede|Karaliaus Edvardo pilys ir miesto sienos Gvinede]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/374 374] |- | [[Daramas (Anglija)|Daramo pilis ir katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/370 370] |- | [[Milžinų kelias|Milžinų kelias ir pakrantės]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/369 369] |- | [[Aironbridžo tarpeklis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/371 371] |- | [[Sent Kilda]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/387 387] |- | [[Stounhendžas|Stounhendžas, Aveburis ir susiję vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/373 373] |- | [[Stadlėjaus karališkasis parkas]] kartu su [[Fauntins abatija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/372 372] |- | ({{flag|North Yemen}})<br>{{flag|Yemen}} || [[Sana|Sanos senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/385 385] |- | {{flag|Libya|1977}} || [[Gadamesas|Gadameso senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/362 362] |- | {{flag|Peru}} || [[Čan Čanas|Čan Čano archeologinė sritis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/366 366] |- | {{flag|Portugal}} || [[Evora|Evoros istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/361 361] |- | {{flag|Syria}} || [[Alepas|Senovinis Alepo miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/21 21] |- | {{flag|Turkey}} || [[Hatušas|Hatuša: hetitų sostinė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/377 377] |- | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Tryras|Romėnų paminklai, Šv. Petro katedra ir Švč. Motinos bažnyčia Tryre]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/367 367] |- | rowspan="2" | {{flag|Zimbabwe}} || [[Didžioji Zimbabvė|Didžiosios Zimbabvės nacionalinis paminklas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/364 364] |- | [[Khamis|Khamio griuvėsių nacionalinis paminklas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/365 365] |} == [[1987]] (11-oji sesija, Prancūzija) == '''41 nauji objektai''' (32 kultūrinis, 7 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Uluru-Kata Tjuta nacionalinis parkas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/447 447] |- | {{flag|Bolivia}} || [[Potosi|Potosio miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/420 420] |- | {{flag|Brazil}} || [[Brazilija (miestas)|Brazilija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/445 445] |- | rowspan="2" | {{flag|Greece}} || [[Atėnų akropolis|Akropolis, Atėnai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/404 404] |- | [[Delfai|Archeologinė vietovė Delfuose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/393 393] |- | rowspan="4" | {{flag|India}} || [[Elefantos olos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/244 244] |- | [[Čolos šventyklos|Didžiosios gyvosios Čolos šventyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/250 250] |- | [[Patadakalis|Paminklų grupė Patadakalyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/239 239] |- | [[Sundarbanų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/452 452] |- | rowspan="2" | {{flag|Italy}} || [[Stebuklų aikštė|Stebuklų aikštė, Piza]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/395 395] |- | [[Venecija|Venecija su jos lagūna]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/394 394] |- | {{flag|Spain}} || [[Sevilijos katedra|Katedra]], [[Sevilijos Alkazaras|Alkazaras]] ir [[Archivo de Indias]] [[Sevilija|Sevilijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/383 383] |- | rowspan="4" | {{flag|United Kingdom}} || [[Blenimo rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/425 425] |- | [[Batas (Anglija)|Bato miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/428 428] |- | [[Vestminsterio rūmai]] ir [[Vestminsterio abatija]] kartu su [[Šv. Margaritos bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://web.archive.org/web/20150509195743/http://whc.unesco.org/en/list/426/ 426] |- | [[Limas|Romos imperijos sienos]]<ref>Papildytas 2005 m.</ref> || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/430 430] |- | rowspan="3" | {{flag|United States}} || [[Čako kultūrinis nacionalinis istorinis parkas|Čako kultūra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/353 353] |- | [[Havajų vulkanų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://web.archive.org/web/20170224235652/https://whc.unesco.org/en/list/409 409] |- | [[Montičelas]] ir [[Virdžinijos universitetas]] [[Šarlotsvilis|Šarlotsvilyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/442 442] |- | {{flag|Cameroon}} || [[Dža faunos rezervatas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/407 407] |- | {{flag|Canada}} || [[Gros Morno nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/419 419] |- | rowspan="6" | {{flag|China}} || [[Ming ir Čing dinastijų imperatoriškieji rūmai]] [[Uždraustieji Rūmai|Pekine]] ir [[Mukdeno rūmai|Šenjange]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/439 439] |- | [[Pirmojo Čin imperatoriaus mauzoliejus]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/441 441] |- | [[Mogao urvai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/440 440] |- | [[Tai kalnas]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/437 437] |- | [[Džoukoudianas|Pekino žmogaus vietovė Džoukoudiane]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/449 449] |- | [[Didžioji kinų siena|Didžioji siena]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/438 438] |- | rowspan="6" | {{flag|Mexico}} || [[Meksikas|Istorinis Meksiko centras]] ir [[Šočimilkas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/412 412] |- | [[Oašaka|Istorinis Oašakos centras]] ir [[Monte Albanas|archeologinė Monte Albano vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/415 415] |- | [[Puebla|Istorinis Pueblos centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/416 416] |- | [[Palenkė (miestas)|Ikiispaniškas Palenkės miestas ir nacionalinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/411 411] |- | [[Teotihuakanas|Ikiispaniškas Teotiuakano miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/414 414] |- | [[Sian Kaanas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/410 410] |- | {{flag|Morocco}} || [[Ait Benhadu|Ait Benhadu ksaras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/444 444] |- | {{flag|Oman}} || [[Bahlos fortas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/433 433] |- | {{flag|Peru}} || [[Manu nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/402 402] |- | {{flag|Tanzania}} || [[Kilimandžaro nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/403 403] |- | {{flag|Turkey}} || [[Nemrut Dagas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/448 448] |- | rowspan="2" | {{flag|Hungary}} || [[Budapeštas]] kartu su Dunojaus krantais, [[Budos pilis|Budos pilies kvartalu]] ir [[Andrašio prospektas|Andrašio prospektu]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/400 400] |- | [[Holokė|Senasis Holokės kainas ir jo apylinkės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/401 401] |- | data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Liubekas|Hanzos miestas Liubekas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/272 272] |} == [[1988]] (12-oji sesija, Brazilija) == '''27 nauji objektai''' (19 kultūrinis, 5 gamtinis, 3 mišrūs)<br> {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Kvynslando drėgnieji tropikai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/486 486] |- | {{flag|Central African Republic}} || [[Manovo-Gundos-Sent Floriso nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/475 475] |- | rowspan="5" | {{flag|Greece}} || [[Rodas (miestas)|Viduramžių miestas Rodas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/493 493] |- | [[Meteora]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/455 455] |- | [[Atonas (Graikija)|Atono kalnas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/454 454] |- | [[Salonikai|Salonikų paleokrikščioniški ir bizantiški paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/456 456] |- | [[Asklepijo šventykla Epidaure]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/491 491] |- | {{flag|India}} || [[Nanda Devi nacionalinis parkas|Nanda Devi]] ir [[Gėlių Slėnio nacionalinis parkas|Gėlių Slėnio]] nacionaliniai parkai || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/335 335] |- | {{flag|Spain}} || [[Salamanka|Salamankos senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/381 381] |- | rowspan="2" | {{flag|United Kingdom}} || [[Kenterberio katedra]], [[Šv. Augustino abatija]] ir [[Šv. Martyno bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/496 496] |- | [[Londono Taueris]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/488 488] |- | {{flag|United Kingdom}}<br><small>({{flag|Pitcairn Islands}})</small> '''(P)''' || [[Hendersono sala]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/487 487] |- | {{flag|Cuba}} || [[Valle de los Ingenios|Trinidadas ir Valle de los Ingenios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/460 460] |- | rowspan="2" | {{flag|Mali}} || [[Dženė|Dženės senamiesčiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/116 116] |- | [[Timbuktu]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/119 119] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Guanachuatas|Istorinis Guanachuato miestas ir gretimos kasyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/482 482] |- | [[Čičen Ica|Ikiispaninis miestas Čičen Ica]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/483 483] |- | {{flag|Oman}} || [[Bato, al Chutmo ir al Aino archeologinės vietos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/434 434] |- | {{flag|Peru}} || [[Lima|Limos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/500 500] |- | {{flag|France}} || [[Strasbūras]], [[Grande Île (Strasbūras)|Grande-Île]] ir [[Naujamiestis (Strasbūras)|''Neustadt'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/495 495] |- | rowspan="3" | {{flag|Sri Lanka}} || [[Galė|Galės senamiestis ir jo įtvirtinimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/451 451] |- | [[Kandis|Šventasis Kandžio miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/450 450] |- | [[Sinharadžos miško rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/405 405] |- | rowspan="2" | {{flag|Tunisia}} || [[Kairuanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/499 499] |- | [[Susas|Suso medina]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/498 498] |- | rowspan="2" | {{flag|Turkey}} || [[Hierapolis]]–[[Pamukalė]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/485 485] |- | [[Ksantas]]–[[Letonas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/484 484] |} == [[1989]] (13-oji sesija, Prancūzija) == '''7 nauji objektai''' (4 kultūrinis, 2 gamtinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Greece}} || [[Mistras|Mistro archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/511 511] |- | [[Olimpija|Olimpijos archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/517 517] |- | {{flag|India}} || [[Sančis|Budistų paminklai Sančyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/524 524] |- | {{flag|Mali}} || [[Bandiagaros skardis]] ([[Dogonai|Dogonų]] žemė) || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/516 516] |- | {{flag|Mauritania|1959}} || [[Bank d'Arguin nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/506 506] |- | {{flag|Portugal}} || [[Alkobasos vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/505 505] |- | {{flag|Zambia}} '''(P)'''<br>{{flag|Zimbabwe}} || [[Viktorijos krioklys|Mosi-oa-Tunya / Viktorijos kriokliai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/509 509] |} == [[1990]] (14-oji sesija, Kanada) == '''16 nauji objektai''' (11 kultūrinis, 2 gamtinis, 3 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Bolivia}} || [[Čikitanijos jėzuitų misijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/529 529] |- | {{flag|Dominican Republic}} || [[Santo Domingas|Santo Domingo kolonijinis miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/526 526] |- | rowspan="2" | {{flag|Greece}} || [[Delas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/530 530] |- | [[Dafnio vienuolynas|Dafnio]], [[Hosios Lukas]] ir [[Chijo Nea Moni]] vienuolynai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/537 537] |- | {{flag|Italy}} || [[San Džiminjanas|San Džiminjano istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/550 550] |- | {{flag|China}} || [[Huangšanas|Huangšano kalnas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/547 547] |- | {{flag|Madagascar}} || [[Cinži de Bemarahos gamtinis draustinis|Andrefanos sausieji miškai]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/494 494] |- | rowspan="2" | {{flag|New Zealand}} || [[Te Vahipounamu|Te Wahipounamu – pietvakarinė Naujoji Zelandija]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/551 551] |- | [[Tongariro nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/421 421] |- | {{flag|Peru}} || [[Rio Abiseo nacionalinis parkas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/548 548] |- | data-sort-value="Russia" rowspan="3" | ({{flag|Soviet Union}})<br>{{flag|Russia}} || [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo istorinis centras ir susijusios paminklų grupės]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/540 540] |- | [[Kižai|Kižų pogostas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/544 544] |- | [[Maskvos kremlius|Kremlius]] ir [[Raudonoji aikštė]], [[Maskva]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/545 545] |- | data-sort-value="Ukraine" | ({{flag|Soviet Union}})<br>{{flag|Ukraine}} '''(P)''' || [[Kyjivas]]: [[Sofijos soboras (Kijevas)|Šv. Sofijos soboras ir susiję vienuolyno pastatai]], [[Kijevo Pečorų laura|Kyjivo Pečorų laura]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/527 527] |- | data-sort-value="Uzbekistan" | ({{flag|Soviet Union}})<br>{{flag|Uzbekistan}} '''(P)''' || [[Ičan Kala]] || Kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/543 543] |- | {{flag|Germany}} || [[Potsdamo ir Berlyno rūmai bei parkai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/532 532] |} == [[1991]] (15-oji sesija, Tunisas) == '''22 nauji objektai''' (16 kultūrinis, 6 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Ryklių įlanka|Ryklių įlanka, Vakarų Australija]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/578 578] |- | {{flag|Bolivia}} || [[Sukrė|Istorinis Sukrės miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/566 566] |- | {{flag|Brazil}} || [[Serra da Capivara nacionalinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/606 606] |- | rowspan="4" | {{flag|Indonesia}} || [[Borobuduras|Borobuduro šventyklos kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/592 592] |- | [[Komodo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/609 609] |- | [[Prambananas|Prambanano šventykllų kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/642 642] |- | [[Udžung Kulono nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/608 608] |- | {{flag|Spain}} || [[Pobleto vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/518 518] |- | {{flag|Mexico}} || [[Morelija|Istorinis Morelijos centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/585 585] |- | {{flag|Mozambique}} || [[Mozambikas (miestas)|Mozambiko sala]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/599 599] |- | {{flag|Niger}} || [[Ayro ir Tenerės nacionalinis gamtinis rezervatas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/573 573] |- | rowspan="2" | {{flag|France}} || [[Reimso katedra|Notre-Dame katedra]], [[Sen Remi abatija|buvusioji Sen Remi abatija]] ir [[Tau rūmai]], [[Reimsas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/601 601] |- | [[Paryžius|Paryžius, Senos krantinės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/600 600] |- | {{flag|Romania}} || [[Dunojaus delta]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/588 588] |- | rowspan="2" | {{flag|Finland}} || [[Suomenlina|Suomenlinos tvirtovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/583 583] |- | [[Rauma|Senoji Rauma]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/582 582] |- | {{flag|Sri Lanka}} || [[Dambulos auksinė šventykla|Rangirio Dambulos urvo šventykla]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/561 561] |- | {{flag|Sweden}} || [[Drotningholmas|Drotningholmo karališkoji valda]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/559 559] |- | rowspan="3" | {{flag|Thailand}} || [[Ajutaja|Istorinis Ajutajos miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/576 576] |- | [[Sukotajus|Istorinis Sukotajaus miestas ir susiję istoriniai miestai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/574 574] |- | [[Thungyai-Huai Kha Khaeng laukinės gamtinis draustiniai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/591 591] |- | {{flag|Germany}} || [[Loršo abatija|Loršo abatija ir senasis vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/515 515] |} == [[1992]] (16-oji sesija, JAV) == '''20 nauji objektai''' (16 kultūrinis, 4 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Albania}} || [[Butrintas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/570 570] |- | {{flag|Algeria}} || [[Alžyro citadelė|Alžyro kasba]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/565 565] |- | {{flag|Australia}} || [[Freizerio sala|K'gari (Freizerio sala)]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/630 630] |- | {{flag|Cambodia}} || [[Angkoras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/668 668] |- | rowspan="3" | {{flag|China}} || [[Huanglongas|Huanglongo vaizdinga ir istorinė vietovė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/638 638] |- | [[Dziudžaigou slėnis|Dziudžaigou slėnio vaizdinga ir istorinė vietovė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/637 637] |- | [[Ulingjuanas|Ulingjuano vaizdinga ir istorinė vietovė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/640 640] |- | rowspan="3" | ({{flag|Czechoslovakia}})<br>{{flag|Czech Republic}} || [[Česky Krumlovas|Česky Krumlovo istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/617 617] |- | [[Praha|Prahos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/616 616] |- | [[Telčas|Telčo istorinis centras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/621 621] |- | {{flag|France}} || [[Buržo katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/635 635] |- | {{flag|Germany}} || [[Ramelsbergas|Ramelsbergo kasyklos]], [[Goslaras|Goslaro istorinis miestelis]] ir [[Aukštutinio Harco vandentvarkos sistema]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/623 623] |- | {{flag|Greece}} || [[Pitagorėjas]] and [[Herajas]] [[Samas (sala)|Same]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/595 595] |- | {{flag|Mexico}} || [[El Tachinas|El Tachinas, ikiispaninis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/631 631] |- | {{flag|Poland}} || [[Zamostė|Zamostės senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/564 564] |- | rowspan="3" | {{flag|Russia}} || [[Solovkų salos|Solovkų salų kultūrinis ir istorinis ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/632 632] |- | [[Naugardas|Naugardo istoriniai paminklai ir apylinkės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/604 604] |- | [[Vladimiro ir Suzdalės baltieji paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/633 633] |- | {{flag|Thailand}} || [[Ban Čiangas|Ban Čiango archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/575 575] |- | {{flag|United States}} || [[Taoso Pueblas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/492 492] |} == [[1993]] (17-oji sesija, Kolumbija) == '''33 nauji objektai''' (29 kultūrinis, 4 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Ireland}} || [[Bru na Boinas|Bru na Boinas – archeologinis amsamblis prie Boinės kilpos]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/659 659] |- | {{flag|El Salvador}} || [[Choja de Serenas|Choja de Serenas archeologinė vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/675 675] |- | rowspan="2" | {{flag|Philippines}} || [[Barokinės Filipinų bažnyčios]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/677 677] |- | [[Tubatahos rifų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/653 653] |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Humajuno kapas|Humajuno kapas, Delis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/232 232] |- | [[Kutbo minaretas|Kutbo minaretas ir jo paminklai, Delis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/233 233] |- | rowspan="3" | {{flag|Spain}} || [[Merida|Archeologinis Meridos ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/664 664] |- | [[Šv. Jokūbo kelias|Santjago de Kompostelos kelias: ''Camino Francés'' ir Šiaurinės Ispanijos keliai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/669 669] |- | [[Švč. Gvadelupės Marijos vienuolynas|Švč. Gvadelupės Marijos karališkasis vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/665 665] |- | {{flag|Italy}} || [[Sasi (Matera)|Sasi]] ir [[Rupestro bažnyčių parkas]] [[Matera|Materoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/670 670] |- | rowspan="4" | {{flag|Japan}} || [[Horiūdžis|Budistiniai paminklai Horiūdži vietovėje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/660 660] |- | [[Himedži pilis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/661 661] |- | [[Širakamio kalnai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/663 663] |- | [[Jakušima]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/662 662] |- | {{flag|Yemen}} || [[Zabidas|Istorinis Zabido miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/611 611] |- | rowspan="3" | {{flag|Mexico}} || [[Sakatekas|Istorinis Sakateko centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/676 676] |- | [[Siera de San Fransisko uolų piešiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/714 714] |- | [[El Viskaino biosferos rezervatas|El Viskaino banginių draustinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/554 554] |- | {{flag|Paraguay}} || Jėzuitų misijos [[La Santisima Trinidad de Parana]] ir [[Chesus de Tavarangė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/648 648] |- | rowspan="3" | {{flag|Romania}} || [[Šiaurinės Moldavijos dekoruotos bažnyčios|Moldavijos krašto bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/598 598] |- | [[Horezu vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/597 597] |- | [[Transilvanijos įtvirtintos bažnyčios|Kaimai su įtvirtintomis bažnyčiomis Transilvanijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/596 596] |- | {{flag|Russia}} || [[Sergijevo Lavros Trejybė|Trejybės Sergijevo lavros architektūrinis ansamblis Sergijevo posade]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/657 657] |- | rowspan="3" | {{flag|Slovakia}} || [[Banska Štiavnica|Banska Štiavnicos istorinis miestelis ir technikos paminklai apylinkėse]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/618 618] |- | [[Spišo pilis|Levoča, Spišo pilis ir susiję kultūrinis paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/620 620] |- | [[Vlkolinecas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/622 622] |- | rowspan="2" | {{flag|Sweden}} || [[Birka]] ir [[Hovgordenas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/555 555] |- | [[Engelsbergo geležies gamykla]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/556 556] |- | {{flag|Uzbekistan}} || [[Buchara|Bucharos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/602 602] |- | {{flag|Venezuela}} || [[Santa Ana de Koras|Koras ir jo uostas]] '''(P)'''|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/658 658] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Hujė|Hujės paminklų kompleksas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/678 678] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Maulbrono vienuolynas|Maulbrono vienuolyno kompleksas]] || Kultūrinis || [https://web.archive.org/web/20191119122837/http://whc.unesco.org/en/list/546/ 546] |- | [[Bambergas|Bambergo miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/624 624] |} == [[1994]] (18-oji sesija, Tailandas) == '''29 nauji objektai''' (21 kultūrinis, 8 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || Australijos žinduolių fosilijų radimvietės: [[Riverslėjus]]/[[Narakortas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/698 698] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Ždiaro prie Sazavos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia|Šv. Jono Nepomuko piligriminė bažnyčia Zelena Horoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/690 690] |- | {{flag|Denmark}} || [[Jelingės runų akmenys|Jelingės pilkalniai, runų akmenys ir bažnyčia]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/697 697] |- | rowspan="2" | {{flag|Georgia|1990}} || [[Gelačio vienuolynas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/710 710] |- | [[Mccheta|Mcchetos istoriniai paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/708 708] |- | {{flag|Italy}} || [[Vičenca|Vičenca -Paladijaus miestas]] <small>(1996 m. praplėstas į „[[Vičenca]] ir [[Paladijo Veneto vilos]]“)</small> || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/712 712] |- | {{flag|Spain}} || [[Donjanos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/685 685] |- | {{flag|Japan}} || [[Senojo Kioto istoriniai paminklai]] (Kiotas, [[Udžis]] ir [[Ocu]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/688 688] |- | rowspan="4" | {{flag|China}} || [[Udango kalnai|Senovinių statinių kompleksas Udango kalnuose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/705 705] |- | [[Potala|Istorinis Potalos rūmų ansamblis, Lasa]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/707 707] |- | [[Čengdės vasarvietė|Kalnų vasarvietė ir gretimos šventyklos, Čengdė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/703 703] |- | [[Konfucijaus šventykla (Čiufu)|Konfucijaus šventykla]], [[Konfucijaus kapavietė|kapavietė]] ir [[Kong šeimos valda]] [[Čiufu|Čiufu mieste]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/704 704] |- | {{flag|Colombia}} || [[Los Katios nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/711 711] |- | {{flag|Lithuania}} || [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus istorinis centras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/541 541] |- | {{flag|Luxembourg}} || [[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgo miestas: jo senieji kvartalai ir įtvirtinimai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/699 699] |- | {{flag|Mexico}} || [[Popokatepetlio šlaitų vienuolynai|Ankstyviausieji 16 a. vienuolynai Popokatepetlio šlaituose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/702 702] |- | {{flag|Oman}} || [[Al Vustos gyvosios gamtinis rezervatas|Arabijos oriksų draustinis]] <small>(išbrauktas 2007 m.)</small> || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/654 654] |- | {{flag|Peru}} || [[Naskos piešiniai|Nasikos ir Palpos linijos bei geoglifai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/700 700] |- | {{flag|Russia}} || [[Kolomenskojė|Kolomenskojės Viešpaties Ėmimo Dangun cerkvė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/634 634] |- | {{flag|Finland}} || [[Petejevesio bažnyčia|Petejevesio senoji bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/584 584] |- | rowspan="2" | {{flag|Sweden}} || [[Tanumo uolų raižiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/557 557] |- | [[Skugsčiurkogordenas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/558 558] |- | {{flag|Turkey}} || [[Safranbolu|Safranbolu miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/614 614] |- | rowspan="2" | {{flag|Uganda}} || [[Bvindžio neįžengiamojo miško nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/682 682] |- | [[Ruvenzorio kalnų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/684 684] |- | {{flag|Venezuela}} || [[Kanaimos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/701 701] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Halongo įlanka]] - [[Kat Ba salynas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/672 672] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Kvedlinburgas|Kvedlinburgo kolegijos bažnyčia, pilis ir senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/535 535] |- | [[Fiolklingeno geležies dirbtuvės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/687 687] |} == [[1995]] (19 sesija, Vokietija) == '''29 nauji objektai''' (23 kultūrinis, 6 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Chile}} || [[Rapanujo nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/715 715] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Kutna Hora|Kutna Hora: istorinis miesto senamiestis su Šv. Barboros bažnyčia ir Švč. Sedleco Mergelės katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/732 732] |- | {{flag|Denmark}} || [[Roskildės katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/695 695] |- | {{flag|Philippines}} || [[Filipinų Kordiljerų ryžių terasos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/722 722] |- | rowspan="4" | {{flag|Italy}} || [[Crespi d'Adda]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/730 730] |- | [[Ferara|Ferara, Renesanso miestas]] ir jo [[Po (upė)|Po delta]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/733 733] |- | [[Neapolis|Neapolio istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/726 726] |- | [[Siena (miestas)|Sienos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/717 717] |- | {{flag|Japan}} || [[Širakava|Širakavos]] ir [[Gokajama|Gokajamos]] istoriniai kaimai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/734 734] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Edinburgas|Edinburgo senamiestis ir naujamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/728 728] |- | {{flag|United Kingdom}}<br><small>([[Tristanas da Kunja]])</small> '''(P)''' || [[Gofo sala|Gofas ir nepasiekiamosios salos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/740 740] |- | {{flag|United States}} || [[Karlsbado urvų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/721 721] |- | {{flag|Canada}} || [[Lunenbergas|Lunenbergo senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/741 741] |- | {{flag|Canada}}<br>{{flag|United States}} || [[Votertono ledyno tarptautinis taikos parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/354 354] |- | rowspan="3" | {{flag|Colombia}} || [[Santa Krus de Momposas|Santa Kruz de Momposo istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/742 742] |- | [[Tieradentro nacionalinis archeologinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/743 743] |- | [[San Agustino archeologinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/744 744] |- | {{flag|Laos}} || [[Luang Prabangas|Luang Prabango miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/479 479] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Šoklandas|Šoklandas ir apylinkės]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/739 739] |- | rowspan="3" | {{flag|South Korea}} || [[Heinsa|Heinsa šventyklos Džanggjong Pandžonas, ''Tripitaka Koreana'' atspaudų saugykla]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/737 737] |- | [[Džongmjo šventykla]]|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/738 738] |- | [[Sokguramo urvas]] ir [[Bulguksa|Bulguksa šventykla]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/736 736] |- | {{flag|Portugal}} || [[Sintra|Sintros kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/723 723] |- | {{flag|France}} || [[Avinjonas|Istorinis Avinjono centras]]: [[Popiežiaus rūmai]], [[Vyskupų ansamblis]] ir [[Avinjono tiltas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/228 228] |- | {{flag|Russia}} || [[Komijos pirmykščiai miškai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/719 719] |- | {{flag|Sweden}} || [[Visbis|Hanzos miestas Visbis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/731 731] |- | {{flag|Uruguay}} || [[Kolonija del Sakramentas|Kolonija del Sakramento miesto istorinis kvartalas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/747 747] |- | {{flag|Hungary}}<br>{{flag|Slovakia}} || [[Agteleko nacionalinis parkas|Agteleko karsto]] ir [[Slovako karstas|Slovako karsto]] urvai || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/725 725] |- | {{flag|Germany}} || [[Meselio fosilijų radimvietė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/720 720] |} == [[1996]] (20-oji sesija, Meksika) == '''37 nauji objektai''' (30 kultūrinis, 5 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Ireland}} || [[Didysis Skeligas|Sceilg Mhichíl]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/757 757] |- | {{flag|Armenia}} || [[Achpato vienuolynas|Achpato]] ir [[Sanahino vienuolynas|Sanahino]] vienuolynai '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/777 777] |- | rowspan="2" | {{flag|Austria}} || [[Zalcburgas|Zalcburgo miesto istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/784 784] |- | [[Šenbruno rūmai|Šionbriuno rūmai ir sodas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/786 786] |- | {{flag|Belize}} || [[Belizo barjerinis rifas|Belizo barjerinio rifo rezervatų sistema]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/764 764] |- | {{flag|Benin}}<br>{{flag|Burkina Faso}}<br>{{flag|Niger}} || [[W nacionalinis parkas|W]]-[[Arlio ncionalinis parkas|Arlio]]-[[Pendžario nacionalinis parkas|Pendžario]] kompleksas || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/749 749] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Lednicė]]s–[[Valticė]]s kultūrinis kraštovaizdis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/763 763] |- | {{flag|Georgia|1990}} || [[Aukštutinė Svanetija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/709 709] |- | {{flag|Greece}} || [[Vergina|Aigai archeologinė vietovė (Vergina)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/780 780] |- | {{flag|Indonesia}} || [[Sangiranas|Sangirano ankstyvojo žmogaus vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/593 593] |- | rowspan="4" | {{flag|Italy}} || [[Kastel del Montė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/398 398] |- | [[Ravena|Ankstyvųjų krikščionių vietovės Ravenoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/788 788] |- | [[Pjenca|Pjencos miesto istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/789 789] |- | [[Alberobelas|Alberobelo ''trulli'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/787 787] |- | rowspan="2" | {{flag|Spain}} || [[Kuenka|Istorinis siena apjuostas Kuenkos miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/781 781] |- | [[Lonja de la Seda|La Lonja de la Seda de Valencia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/782 782] |- | rowspan="2" | {{flag|Japan}} || [[Hirošimos taikos memorialas|Hirošimos taikos memorialas (Genbaku Dome)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/775 775] |- | [[Icukušima|Icukušimos šintoistinė maldykla]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/776 776] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Lušano nacionalinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/778 778] |- | [[Emei kalnas|Emei kalno]] vaizdinga vietovė, kartu su [[Didysis Lešano buda|Didžiojo Lešano budos]] vaizdinga vietove || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/779 779] |- | {{flag|Mauritania|1959}} || Senoviniai [[Uadanas|Uadano]], [[Šingetis|Šingečio]], [[Tišitas|Tišito]] ir [[Ualata|Ualatos]] [[ksaras|ksurai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/750 750] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Keretaras|Keretaro istorinių paminklų vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/792 792] |- | [[Ušmalis|Ušmalio ikiispaninis miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/791 791] |- | {{flag|Morocco}} || [[Meknesas|Istorinis Mekneso miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/793 793] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Stelling van Amsterdam|Amsterdamo gynybos linija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/759 759] |- | {{flag|Portugal}} || [[Portas|Istorinis Oporto centras]], [[Liudviko I tiltas]] ir [[Sera do Pilaro vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/755 755] |- | {{flag|France}} || [[Midi kanalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/770 770] |- | rowspan="2" | {{flag|Russia}} || [[Baikalo ežeras]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/754 754] |- | [[Kamčiatkos ugnikalniai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/765 765] |- | {{flag|Finland}} || [[Verla|Verlos medienos dirbtuvės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/751 751] |- | rowspan="2" | {{flag|Sweden}} || [[Gamelstadas|Gamelstado bažnytkaimis Luleo]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/762 762] |- | [[Laponija|Laponijos vietovė]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/774 774] |- | {{flag|Hungary}} || [[Panonhalmos abatija|Tūkstantmetė benediktinų abatija Panonhalmoje ir jos gamtinė aplinka]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/758 758] |- | rowspan="3" | {{flag|Germany}} || [[Bauhausas|Bauhausas ir jo vietovės Veimare, Desau ir Bernau]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/729 729] |- | [[Kelno katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/292 292] |- | [[Liuterio atminimo vietos]] [[Eislėbenas|Eislėbene]] ir [[Vitenbergas|Vitenberge]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/783 783] |- | data-sort-value="DR Congo" | ({{flag|Zaire}})<br>{{flag|Democratic Republic of the Congo}} || [[Okapijų laukinės gamtinis rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/718 718] |} == [[1997]] (21-oji sesija, Italija) == '''46 nauji objektai''' (38 kultūrinis, 7 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Australia}} || [[Herdas ir Makdonaldas|Herdo ir Makdonaldo salos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/577 577] |- | [[Makvorio sala]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/629 629] |- | {{flag|Austria}} || [[Halštatas|Halštato]]-[[Aukštasis Dachšteinas|Dachšteino]] / [[Zalckamergutas|Zalckamerguto]] kultūrinis kraštovaizdis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/806 806] |- | {{flag|Bangladesh}} || [[Sundarbanai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/798 798] |- | {{flag|Brazil}} || [[San Luisas|San Luiso istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/821 821] |- | {{flag|Dominica}} || [[Morn Trua Pitono nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/814 814] |- | {{flag|Estonia}} || [[Talinas|Talino istorinis centras (senamiestis)]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/822 822] |- | rowspan="3" | {{flag|Spain}} || [[Las Médulas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/803 803] |- | [[Katalonų muzikos rūmai|Palau de la Música Catalana]] ir [[Sant Pau ligoninė]], [[Barselona]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/804 804] |- | [[San Miljan de la Kogolijos vienuolynai|San Miljan Juso ir Suso vienuolynai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/805 805] |- | rowspan="10" | {{flag|Italy}} || [[Kasertos rūmai|18-ojo amžiaus karališkieji rūmai Kasertoje su parku]], [[Vanvitelio akvedukas]] ir [[San Leučijo kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/549 549] |- | [[Agridžentas|Agridžento archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/831 831] |- | [[Pompėja|Pompėjų]], [[Herkulanumas|Herkulanumo]] ir [[Tore Anunciata]] archeolinės vietovės || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/829 829] |- | [[Paduvos botanikos sodas|Botanikos sodas (Orto Botanico), Paduva]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/824 824] |- | [[Modenos katedra|Katedral]], [[Torre Civica]] ir [[Modenos rūmai|''Piazza Grande'']], [[Modena]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/827 827] |- | [[Amalfio krantas|Costiera Amalfitana]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/830 830] |- | [[Porto Venerė]], [[Činkve Terė]] ir salos ([[Palmarija]], [[Tinas]] ir [[Tinetas]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/826 826] |- | [[Savojų karališkosios dinastijos rezidencijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/823 823] |- | [[Su Nuraksi di Baruminis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/833 833] |- | [[Kazalės romėnų vila]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/832 832] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Grinvičas|Jūrinis Grinvičas]] || Kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/795 795] |- | rowspan="2" | {{flag|Kenya}} || [[Turkanos ežero nacionaliniai parkai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/801 801] |- | [[Kenijos kalno nacionalinis parkas|Kenijos kalno nacionalinis parkas / natūralus miškas]] '''(P)''' || Gamtinis ||| [https://whc.unesco.org/en/list/800 800] |- | rowspan="3" | {{flag|China}} || [[Pingjao|Senovinis Pingjao miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/812 812] |- | [[Sudžou sodai|Klasikiniai Sudžou sodai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/813 813] |- | [[Lidziangas|Lidziango senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/811 811] |- | {{flag|Costa Rica}} || [[Kokosų salos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/820 820] |- | rowspan="2" | {{flag|Croatia}} || [[Eufrazijaus bazilika|Eufrazijaus bazilikos vyskupų rūmai]] [[Porečas|Porečo istoriniame centre]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/809 809] |- | [[Trogiras|Trogiro istorinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/810 810] |- | {{flag|Cuba}} || [[San Pedro de la Rokos piis]], [[Kubos Santjagas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/841 841] |- | {{flag|Latvia}} || [[Rygos senamiestis|Rygos istorinis centras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/852 852] |- | rowspan="2" | {{flag|Poland}} || [[Marienburgo pilis|Teotonų ordino pilis Malborke]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/847 847] |- | [[Torunė|Viduramžių miestas Torunė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/835 835] |- | {{flag|Mexico}} || [[Hospicio Cabañas]], [[Gvadalachara]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/815 815] |- | rowspan="2" | {{flag|Morocco}} || [[Volubilis|Volubilio archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/836 836] |- | [[Tetuanas|Tetuano medina (ankščiau žinoma kaip Titavinas)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/837 837] |- | {{flag|Nepal}} || [[Lumbinis|Lumbinis, Viešpaties Budos gimimo vieta]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/666 666] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Kinderdijko vėjo malūnai|Malūnų tinklas Kinderdijke-Elshoute]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/818 818] |- | {{flag|Netherlands}}<br><small>({{flag|Curaçao}})</small> '''(P)''' || [[Vilemstadas|Vilemstado istorinė teritorija, vidinis miestas ir uostas]], [[Kiurasao]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/819 819] |- | {{flag|Pakistan}} || [[Rohto tvirtovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/586 586] |- | {{flag|Panama}} || [[Senoji Panama|Senosios Panamos archeologinė vietovė]] ir [[Kasko Viecho (Panama)|Istorinis Panamos rajonas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/790 790] |- | rowspan="2" | {{flag|South Korea}} || [[Čangdoko rūmai|Čangdoko rūmų kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/816 816] |- | [[Huasongo tvirtovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/817 817] |- | {{flag|France}} || [[Karkasonas|Istorinis įtvirtintas Karkasono miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/345 345] |- | {{flag|France}}<br>{{flag|Spain}} || [[Perdido kalnas|Pirėnai - ''Mont Perdu'']] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/773 773] |- | {{flag|Tunisia}} || [[Duga|Duga / Thuga]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/794 794] |} == [[1998]] (22-oji sesija, Japonija) == '''30 nauji objektai''' (27 kultūrinis, 3 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Austria}} || [[Semeringo geležinkelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/785 785] |- | rowspan="3" | {{flag|Belgium}} || [[Flandrijos beginažai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/855 855] |- | [[Gran Plasas|Gran Plasas, Briuselis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/857 857] |- | [[Centrinio kanalo šliuzai|Keturi Centrinio kanalo šliuzai bei jų apylinkės]], [[La Luvjeras]] ir [[Le Rė]] ([[Heno]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/856 856] |- | {{flag|Bolivia}} || [[Samaipatos fortas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/883 883] |- | rowspan="2" | {{flag|Czech Republic}} || [[Kromeržyžo arkivyskupo rūmai|Kromeržyžo sodai ir pilis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/860 860] |- | [[Holašovicė|Istorinis Holašovicės kaimas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/861 861] |- | rowspan="2" | {{flag|Spain}} || [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/874 874] |- | [[Alkala de Henaresas|Alkala de Henasero universitetas ir istorinis kvartalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/876 876] |- | rowspan="3" | {{flag|Italy}} || [[Akvilėja|Akvilėjos archeologinė teritorija ir Patriarchų bazilika]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/825 825] |- | [[Čilento, Diano slėnio ir Alburnio nacionalinis parkas]] su [[Pestumas|Pestumo]], [[Velija|Velijos]], ir [[Padula|Padulos]] archeologinėmis vietovėmis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/842 842] |- | [[Urbinas|Urbino istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/828 828] |- | {{flag|Japan}} || [[Naros istoriniai paminklai|Senosios Naros istoriniai paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/870 870] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Vasaros rūmai|Vasaros rūmai, Imperatoriškieji sodai Pekine]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/880 880] |- | [[Dangaus šventykla|Dangaus šventykla: imperatoriškasis aukojimo altorius Pekine]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/881 881] |- | {{flag|Cyprus}} || [[Chirokitija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/848 848] |- | {{flag|Lebanon}} || [[Kadišos slėnis|Vadi Kadiša (Šventasis slėnis)]] ir [[Dievo kedrai|Dievo kedrų miškas (Horsh Arz el-Rab)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/850 850] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Pakimė|Pakimės archeologinė teritorija, Casas Grandes]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/560 560] |- | [[Tlakotalpanas|Tlakotalpano istoriniai paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/862 862] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Vaudos pumpavimo stotis|Ir.D.F. Woudagemaal (Vaudos garinė pompavimo stotis)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/867 867] |- | {{flag|New Zealand}} || [[Naujosios Zelandijos subantarktinės salos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/877 877] |- | {{flag|Portugal}}<br>{{flag|Spain}} || [[Koa slėnis|Priešistorinnės uolų meno vietovės Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/866 866] |- | rowspan="2" | {{flag|France}} || [[Lionas|Istorinė Liono vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/872 872] |- | [[Šv. Jokūbo kelias|Šv. Jokūbo keliai Prancūzijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/868 868] |- | {{flag|Russia}} || [[Auksiniai Altajaus kalnai]] || Gamtinis ||| [https://whc.unesco.org/en/list/768 768] |- | {{flag|Solomon Islands}} || [[Rytų Renelis]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/854 854] |- | {{flag|Sweden}} || [[Karlskrona|Karskronos jūrinis uostas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/871 871] |- | {{flag|Turkey}} || [[Troja|Archeologinė Trojos vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/849 849] |- | {{flag|Ukraine}} || [[Lvivas|Lvivas - istorinio centro ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/865 865] |- | {{flag|Germany}} || [[Veimaras|Klasikinis Veimaras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/846 846] |} == [[1999]] (23-ioji sesija, Marokas) == '''48 nauji objektai''' (35 kultūrinis, 11 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Argentina}} || [[Kueva de las Manos|Cueva de las Manos, Río Pinturas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/936 936] |- | [[Valdeso pusiasalis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/937 937] |- | {{flag|Austria}} || [[Gracas|Graco miestas]] – istorinis centras ir [[Egenbergo pilis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/931 931] |- | {{flag|Belgium}} || [[Flandrijos ir Valonijos varpinės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/943 943] |- | rowspan="3" | {{flag|Brazil}} || [[Sera do Maras|Atlanto miškų pietrytiniai rezervatai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/893 893] |- | [[Atradimų kranto Atlanto miškų rezervatai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/892 892] |- | [[Diamantina|Diamantinos miestelio istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/890 890] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Litomyšlio pilis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/901 901] |- | {{flag|Ecuador}} || [[Kuenka (Ekvadoras)|Santa Ana de los Ríos de Cuenca isorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/863 863] |- | rowspan="2" | {{flag|Philippines}} || [[Viganas|Istorinis Vigano miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/502 502] |- | [[Puerto Prinsesos požeminės upės nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/652 652] |- | rowspan="2" | {{flag|Greece}} || [[Mikėnai|Mikėnų]] ir [[Tirintas|Tirinto]] archeologinės vietovės || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/941 941] |- | Istorinis centras ('''Chorá'') su [[Šv. Jono Teologo vienuolynas|Šv. Jono Teologo vienuolynu]] ir [[Apokalipsės urvas|Apokalipsės urvu]] [[Patmas|Patmo saloje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/942 942] |- | {{flag|Hungary}} || [[Hortobadis|Hortobadžio nacionalinis parkas - ''Puszta'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/474 474] |- | {{flag|India}} || [[Indijos kalnų geležinkeliai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/944 944] |- | {{flag|Indonesia}} || [[Lorenco nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/955 955] |- | rowspan="2" | {{flag|Spain}} || [[Ibiza|Ibiza, bioivairovė ir kultūra]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/417 417] |- | [[San Kristobal de la Lagūna|San Cristobal de La Laguna]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/929 929] |- | {{flag|Italy}} || [[Adriano vila|Villa Adriana]] ([[Tivolis]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/907 907] |- | {{flag|Japan}} || [[Niko šventvietės ir šventyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/913 913] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Neolitinio Orknio širdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/514 514] |- | {{flag|Canada}} || [[Migvašos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/686 686] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Dadzu uolų skulptūros]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/912 912] |- | [[Uji kalnas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/911 911] |- | {{flag|Costa Rica}} || [[Gvanakastės saugoma teritorija]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/928 928] |- | rowspan="2" | {{flag|Cuba}} || [[Desembarko del Granmos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/889 889] |- | [[Vinjaleso slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/840 840] |- | {{flag|Poland}} || [[Zebžydovos Kalvarija|Zebžydovos Kalvarija: manierizmo architektūra ir parko kraštovaizdžio kompleksas bei piligrimų parkas]] || Kultūrinis ||| [https://whc.unesco.org/en/list/905 905] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Šočikalkas|Šočikalko zonos alrcheoliginiai paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/939 939] |- | [[Kampečė|Istorinis įvirtintas Kampečės miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/895 895] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Bemsteris|Droogmakerij de Beemster (Bemsterio polderis)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/899 899] |- | {{flag|Nigeria}} || [[Sukuro kultūrinis kraštovaizdis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/938 938] |- | rowspan="3" | {{flag|South Africa}} || [[Žmonijos lopšys|Suakmenėjusių hominidų vietovės Pietų Afrikoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/915 915] |- | [[Isimangaliso šlapynių parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/914 914] |- | [[Robeno sala]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/916 916] |- | {{flag|Portugal}} || [[Laurisilva]] [[Madeira|Madeiroje]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/934 934] |- | {{flag|France}} || [[Sent Emiljonas|Sent Emiljono valda]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/932 932] |- | rowspan="3" | {{flag|Romania}} || [[Dakų tvirtovės Oreštijės kalnuose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/906 906] |- | [[Sigišoara|Sigišoaros istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/902 902] |- | [[Maramurešo medinės bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/904 904] |- | {{flag|Russia}} || [[Vakarų Kaukazas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/900 900] |- | {{flag|Saint Kitts and Nevis}} || [[Brimstoun Hilo tvirtovės nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/910 910] |- | {{flag|Finland}} || [[Samalahdenmekis|Samalahdenmekio bronzos amžiaus laidojimo vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/579 579] |- | {{flag|Turkmenistan}} || [[Mervas|Valstybinis istorinis ir kultūrinis parkas "Senasis Mervas"]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/886 886] |- | rowspan="2" | {{flag|Vietnam}} || [[Hojanas|Senovinis Hojano miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/948 948] |- | [[Mišonas|Mišono draustinis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/949 949] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Muziejų sala|Museumsinsel (Muziejų sala), Berlynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/896 896] |- | [[Vartburgo pilis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/897 897] |} == [[2000]] (24-oji sesija, Australija) == '''61 nauji objektai''' (50 kultūrinis, 10 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Argentina}} || [[Isčigualastas]] / [[Talampajos nacionalinis parkas|Talampajos]] gamtinis parkai || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/966 966] |- | [[Kordobos jėzuitų kvartalas ir stotys]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/995 995] |- | rowspan="2" | {{flag|Armenia}} || [[Ečmiadzino katedra]] ir [[Vaharšapatas|bažnyčios]], [[Zvartnoco katedra|Zvartnoco archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1011 1011] |- | [[Gegardo vienuolynas]] ir [[Aukštutinis Azato slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/960 960] |- | {{flag|Australia}} || [[Mėlynieji kalnai (Australija)|Ddžioji Mėlynųjų kalnų zona]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/917 917] |- | {{flag|Austria}} || [[Vachau|Vachau kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/970 970] |- | {{flag|Azerbaijan}} || [[Baku|Įtvirtintas Baku miestas]] su [[Širvanšachų rūmai]]s ir [[Mergelės bokštas|Mergelės bokštu]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/958 958] |- | {{flag|Belarus}} || [[Myriaus pilis|Myriaus pilies kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/625 625] |- | rowspan="4" | {{flag|Belgium}} || [[Briugė|Istorinis Briugės centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/996 996] |- | [[Voktoro Hortos architektūra|Archtekto Viktoro Hortos didieji miesto namai (Briuselis)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1005 1005] |- | [[Spjenas|Neolitinės titnago kasyklos Spjene (Monsas)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1006 1006] |- | [[Turnė katedra|TUrnė Notrdamo katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1009 1009] |- | rowspan="2" | {{flag|Bolivia}} || [[Noel Kempff Mercado nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/967 967] |- | [[Tiuanakas|''Tiwanaku'': dvasinis ir politinis Tiuanako kultūrinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/567 567] |- | rowspan="2" | {{flag|Brazil}} || [[Žau nacionalinis parkas|Centrinės Amazonės apsaugos kompleksas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/998 998] |- | [[Pantanalis|Pantanalio apsaugos sritis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/999 999] |- | {{flag|Chile}} || [[Čilojės bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/971 971] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Olomouco Šv. Trejybės kolona]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/859 859] |- | {{flag|Denmark}} || [[Kronborgas|Kronborgo pilis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/696 696] |- | rowspan="5" | {{flag|Spain}} || [[Tarakonas (miestas)|Archaeologinis Tarako ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/875 875] |- | [[Atapuerka|Atapuerkos archaeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/989 989] |- | [[Boi slėnio romaniškosios katalonų bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/988 988] |- | [[Elčės palmių giraitė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/930 930] |- | [[Lugas|Lugo romėniškosios sienos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/987 987] |- | rowspan="3" | {{flag|Italy}} || [[Asyžius]], [[Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika|Šv. Pranciškaus bazilika]] ir kitos pranciškonų vietovės || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/990 990] |- | [[Verona|Veronos miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/797 797] |- | [[Lipario salos|Isole Eolie (Eolijos salos)]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/908 908] |- | {{flag|Japan}} || [[Gusuku vietovės ir susiję Riūkiū karalystės teritorijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/972 972] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Blenavonas|Blenavono pramoninis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/984 984] |- |{{flag|United Kingdom}}<br><small>({{flag|Bermuda}})</small> '''(P)''' || [[Sent Džordžas (Bermuda)|Istorinis Sent Džordžo miestelis ir susijusios gynybinės sistemos Bermuduose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/983 983] |- | rowspan="4" | {{flag|China}} || [[Senoviniai kaimai pietų Anhujuje]] – [[Sidi]] ir [[Hongcunas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1002 1002] |- | [[Ming ir Čing dinastijų imperatorškieji kapai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1004 1004] |- | [[Longmeno urvai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1003 1003] |- | [[Čingčengas|Čingčengo kalnas]] ir [[Dudziangjanas|Dudziangjano irigacinė sistema]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1001 1001] |- | {{flag|Croatia}} || [[Šibeniko šv. Jokūbo katedra|Šv. Jokūbo katedra Šibenike]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/963 963] |- | {{flag|Cuba}} || [[Pirmosios kavos plantacijos pietryčių Kuboje|Pirmųjų kavos plantacijų pietryčių Kuboje archeologinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1008 1008] |- | {{flag|Lesotho|1987}} '''(P)'''<br>{{flag|South Africa}} || [[Maločio-Drakensbergo parkas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/985 985] |- | {{flag|Lithuania}}<br>{{flag|Russia}} || [[Kuršių nerija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/994 994] |- | rowspan="2" | {{flag|Malaysia}} || [[Gunung Mulu nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://web.archive.org/web/20151016060027/https://whc.unesco.org/en/list/1013 1013] |- | [[Kinabalu parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://web.archive.org/web/20160520123303/https://whc.unesco.org/en/list/1012 1012] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Rietveldo Šrioderio namas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/965 965] |- | {{flag|Nicaragua}} || [[Senasis Leonas|Senojo Leono griuvėsiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/613 613] |- | {{flag|Oman}} || [[Ladano žemė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1010 1010] |- | {{flag|Peru}} || [[Arekipa|Istorinis Arekipos miesto centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1016 1016] |- | rowspan="2" | {{flag|South Korea}} || [[Gočangas|Gočango]], [[Huasunas|Huasuno]] ir [[Ganghua]] dolmenų vietovės || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/977 977] |- | [[Gjongdžu|Gjeongdžu istorinės vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/976 976] |- | {{flag|France}} || [[Luaros slėnis|Luaros slėnis tarp Sully-sur-Loire ir Chalonnes]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/933 933] |- | rowspan="2" | {{flag|Russia}} || [[Feraponto vienuolynas|Feraponto vienuolyno ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/982 982] |- | [[Kazanės kremlius|Istorinis ir architektūrinis Kazanės kremliaus kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/980 980] |- | {{flag|Senegal}} || [[Sen Lui|Sen Lui sala]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/956 956] |- | {{flag|Slovakia}} || [[Bardejovas|Bardejovo miestelio apsaugos rezervatas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/973 973] |- | {{flag|Suriname}} || [[Centrinio Surinamo gamtinis rezervatas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1017 1017] |- | {{flag|Sweden}} || [[Aukštasis krantas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/898 898] |- | {{flag|Sweden}} || [[Elandas|Pietų Elando žemės ūkio kraštovaizdis]] || Kultūrinis ||| [https://whc.unesco.org/en/list/968 968] |- | {{flag|Switzerland}} || [[Belinconos pilys|Trys pilys]] ir gynybinė siena prekybiniame [[Belincona|Belinconos]] miestelyje || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/884 884] |- | {{flag|Tanzania}} || [[Stountaunas|Zanzibaro akmeninis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/173 173] |- | {{flag|Uzbekistan}} || [[Šachrisabzas|Istorinis Šachrisabzo centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/885 885] |- | {{flag|Venezuela}} || [[Karakaso universitetas|Karakaso universitetinis miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/986 986] |- | {{flag|Hungary}} || [[Pėčas|Pėčo (Sopianų) ankstyvųjų krikščionių nekropolis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/853 853] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Desau-Verlico sodų karalija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/534 534] |- | [[Reichenau sala|Vienuoliškoji Reichenau sala]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/974 974] |} == [[2001]] (25-oji sesija, Suomija) == '''31 nauji objektai''' (25 kultūrinis, 6 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Austria}} || [[Viena|Vienos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1033 1033] |- | {{flag|Austria}}<br>{{flag|Hungary}} || [[Noizydlio ežeras|Fertės / Noizydlio kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/772 772] |- | {{flag|Botswana}} || [[Codilas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1021 1021] |- | rowspan="3" | {{flag|Brazil}} || Brazilijos Atlanto salos: [[Fernando de Noronija|Fernando de Noronijos]] ir [[Rokos atolas|Rokos atolo]] rezervatai || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1000 1000] |- | Serado apsaugotosios vietovės: [[Šapada dos Veadeiroso nacionalinis parkas|Šapada dos Veadeiroso]] ir [[Emaso nacionalinis parkas|Emaso]] nacionaliniai parkai || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1035 1035] |- | [[Gojasas|Istorinis Gojaso miestelio centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/993 993] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Tugendhato vila]] [[Brno]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1052 1052] |- | {{flag|Spain}} || [[Aranchuesas|Aranchueso kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1044 1044] |- | {{flag|Italy}} || [[Vila d'Estė]], Tivolis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1025 1025] |- | rowspan="2" | {{flag|Israel}} || [[Masada]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1040 1040] |- | [[Akas|Senasis Akrės miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1042 1042] |- | rowspan="4" | {{flag|United Kingdom}} || [[Dervento slėnio gamyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1030 1030] |- | [[Juros periodo krantas|Dorsetas ir Rytų Devono krantas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1029 1029] |- | [[Niu Lanarkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/429 429] |- | [[Saltairas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1028 1028] |- | {{flag|China}} || [[Jungango urvai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1039 1039] |- | {{flag|Kenya}} || [[Lamu (miestas)|Lamu senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1055 1055] |- | {{flag|Cuba}} || [[Aleksandro fon Humbolto nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/839 839] |- | {{flag|Laos}} || [[Vat Pu|Vat Pu ir susiję senovinės gyvenvietės Čampasako kultūriniame kraštovaizdyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/481 481] |- | {{flag|Poland}} || [[Taikos bažnyčios|Taikos bažnyčios Jawore ir Svidnicoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1054 1054] |- | {{flag|Madagascar}} || [[Ambohimanga|Karališkoji Ambohimangos kalva]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/950 950] |- | {{flag|Morocco}} || [[Savira|Esaviros medina (senasis Mogadoras)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/753 753] |- | rowspan="2" | {{flag|Portugal}} || [[Alto Duro|Alto Duro vynų regionas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1046 1046] |- | [[Gimarainsas|Istorinis Gimarainso centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1031 1031] |- | {{flag|France}} || [[Provenas|Provenas, viduramžių mugių miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/873 873] |- | {{flag|Russia}} || [[Sichote Alinio rezervatas|Centrinis Sichotė Alinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/766 766] |- | {{flag|Sweden}} || [[Faluno kasykla|Didžiojo Vario kalno kasyklos teritorija Falune]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1027 1027] |- | {{flag|Switzerland}} || [[Alečo ledynas|Šveicarijos Alpės Jungfrau-Aleče]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1037 1037] |- | {{flag|Uganda}} || [[Bugandos karalių kapai|Bugandos karalių kapai Kasubyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1022 1022] |- | {{flag|Uzbekistan}} || [[Samarkandas|Samarkandas – kultūrų kryžkelė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/603 603] |- | {{flag|Germany}} || [[Colveraino kasyklos|Colveraino anglių kasyklų pramoninis kompleksas Esene]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/975 975] |} == [[2002]] (26-oji sesija, Vengrija) == '''9 nauji objektai''' (8 kultūrinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Afghanistan|2002}} || [[Džamo minaretas|Džamo minaretas ir archeologinės liekanos]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/211 211] |- | {{flag|Egypt}} || [[Šv. Kotrynos vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/954 954] |- | {{flag|India}} || [[Mahabodhio šventykla|Mahabodhio šventyklos kompleksas Bodh Gajoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1056 1056] |- | {{flag|Italy}} || [[Val di Notas|Vėlyvojo baroko miesteliai Val di Note (pietryčių Sicilijoje)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1024 1024] |- | {{flag|Mexico}} || [[Kalakmulis|Kalakmulio senovinis majų miestas ir saugomi tropiniai miškai Kampečėje]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1061 1061] |- | {{flag|Suriname}} || [[Paramaribas|Istorinis vidinis Paramaribo miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/940 940] |- | {{flag|Hungary}} || [[Tokajaus vynuogynai|Tokajaus vynų regiono istorinis kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1063 1063] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Štralzundas|Štralzundo]] ir [[Vismaras|Vismaro]] istorinis centras || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1067 1067] |- | [[Reino tarpeklis|Aukštutinis Reino vidurupio slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1066 1066] |} == [[2003]] (27-oji sesija, Prancūzija) == '''24 nauji objektai''' (19 kultūrinis, 5 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Nr. |- | {{flag|Afghanistan|2002}} || [[Bamijano budos|Bamijano slėnio kultūrinis kraštovaizdis ir archeologiniai likučiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/208 208] |- | {{flag|Argentina}} || [[Kebrada de Humahuaka|Kebrada de Umauaka]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1116 1116] |- | {{flag|Australia}} || [[Purnululu nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1094 1094] |- | {{flag|Chile}} || [[Valparaisas|Jūrinio uosto Valparaiso istorinis kvartalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/959 959] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Tršebyčius|Tršebyčiaus žydų kvartalas]] ir [[Šv. Prokopijaus bazilika]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1078 1078] |- | {{flag|Gambia}} || [[Džeimso sala|Kunta Kinteho sala ir susiję vietovės]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/761 761] |- | {{flag|India}} || [[Bhimbetkos olų būstai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/925 925] |- | {{flag|Iran}} || [[Tachte Soleimanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1077 1077] |- | {{flag|Iraq|1991}} || [[Ašūras|Ašūras (''Qal'at Sherqat'')]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1130 1130] |- | {{flag|Spain}} || [[Ubeda|Ubedos]] ir [[Baesa|Baesos]] monumentalūs renesansiniai ansambliai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/522 522] |- | {{flag|Italy}} || [[Sakri Monti|''Sacri Monti'' Pjemonte ir Lombardijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1068 1068] |- | {{flag|Italy}}<br>{{flag|Switzerland}} || [[San Džordžijo kalnas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1090 1090] |- | {{flag|Israel}} || [[Baltasis miestas (Tel Avivas)|Baltasis Tel Avivo miestas – modernizmo judėjimas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1096 1096] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Kju karališkieji sodai|Karališkieji botanikos sodai, Kju]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1084 1084] |- | {{flag|Kazakhstan}} || [[Chodža Achmedo Jasavio mauzoliejus]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1103 1103] |- | {{flag|China}} || [[Trys lygiagrečios upės|Trys lygiagrečios upės Junano saugomose teritorijose]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1083 1083] |- | {{flag|Poland}} || [[Pietinės Mažosios Lenkijos medinės bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1053 1053] |- | {{flag|Mexico}} || [[Siera Gordos pranciškonų misijos|Siera Gordos de Keretaro pranciškonų misijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1079 1079] |- | {{flag|Mongolia}} '''(P)'''<br>{{flag|Russia}} || [[Ubsu Nūro dubuma]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/769 769] |- | {{flag|South Africa}} || [[Mapungubvė|Mapungubvės kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1099 1099] |- | {{flag|Russia}} || [[Derbentas|Derbento citadelė, senamiestis ir tvirtovės statiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1070 1070] |- | {{flag|Sudan}} || [[Džebel Barkalis]] ir [[Napatos regiono vietovės]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1073 1073] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Phongnakebango nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/951 951] |- | {{flag|Zimbabwe}} || [[Matobo kalvos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/306 306] |} == [[2004]] (28-oji sesija, Kinija) == '''34 nauji objektai''' (29 kult8ros, 5 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Andorra}} || [[Madriu-Perafita-Klaroro slėnis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1160 1160] |- | {{flag|Australia}} || [[Karališkieji parodų rūmai]] ir [[Karltono sodai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1131 1131] |- | {{flag|Benin}}<br>{{flag|Togo}} '''(P)''' || [[Kutamaku|Kutamaku, batamaribų žemė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1140 1140] |- | {{flag|Denmark}}<br><small>({{flag|Greenland}})</small> '''(P)''' || [[Ilulisato ledo fjordas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1149 1149] |- | {{flag|Iceland}} || [[Tingvedliro nacionalinis parkas|''Þingvellir'' nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1152 1152] |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Čampanero-Pavagadho archeologinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1101 1101] |- | [[Čhatrapačio Šivadžio geležinkelio stotis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/945 945] |- | {{flag|Indonesia}} || [[Sumatros tropinių atogrąžų miškų paveldas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1167 1167] |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Bamas|Bamas ir jo kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1208 1208] |- | [[Pasargadai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1106 1106] |- | rowspan="2" | {{flag|Italy}} || [[Červeteris|Červeterio]] ir [[Tarkvinija|Tarkvinijos]] etruskų nekropoliai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1158 1158] |- | [[Val d'Orča]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1026 1026] |- | {{flag|Japan}} || [[Šventvietės ir piligrimystės keliai Kii kalnagūbryje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1142 1142] |- | {{flag|Jordan}} || [[Um ar Rasas|Um er-Rasas (Kastrom Mefa'a)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1093 1093] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Liverpulis|Liverpulis, jūrinės prekybos miestas]] <small>(išbrauktas 2021 m.)</small> || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1150 1150] |- | {{flag|Kazakhstan}} || [[Tamgaly|Petroglifai Tamgaly archeologiniame kraštovaizdyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1145 1145] |- | {{flag|China}} || [[Senosios Gogurjo karalystės sostinės ir kapavietės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1135 1135] |- | {{flag|Lithuania}} || [[Kernavės rezervatas|Kernavės archeologinė vietovė (Kernavės kultūrinis rezervatas)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1137 1137] |- | {{flag|Mali}} || [[Askijos kapas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1139 1139] |- | {{flag|Mexico}} || [[Luiso Baragano namas|Luiso Baragano namas ir studija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1136 1136] |- | {{flag|Mongolia}} || [[Orchono slėnis|Orchono slėnio kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1081 1081] |- | {{flag|Morocco}} || [[Džadida|Portugališkas Mazagano miestas (El Jadida)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1058 1058] |- | {{flag|Norway}} || [[Vegaejenas|''Vegaøyan'' – Vegos salynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1143 1143] |- | {{flag|South Africa}} || [[Kapo gėlių regionas|Saugomos Kapo gėlių regiono vietovės]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1007 1007] |- | {{flag|Portugal}} || [[Piko salos vynuogynų kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1117 1117] |- | rowspan="2" | {{flag|Russia}} || [[Novodevičės vienuolynas|Novodevičės vienuolyno ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1097 1097] |- | [[Vrangelio sala|Vrangelio salos rezervato natūrali sistema]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1023 1023] |- | {{flag|Saint Lucia}} || [[Pitono kalnai|Pitono tvarkoma teritorija]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1161 1161] |- | data-sort-value="Serbia" | ({{flag|Serbia and Montenegro}})<br>{{flag|Serbia}} || [[Viduramžių paminklai Kosove]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/724 724] |- | {{flag|North Korea}} || [[Gogurjo kapų kompleksas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1091 1091] |- | {{flag|Sweden}} || [[Grimetonas|Grimetono Radijo stotis, Varbergas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1134 1134] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Dresdeno Elbės slėnis]] <small>(išbrauktas 2009 m.)</small> || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1156 1156] |- | [[Brėmeno rotušė|Rotušė]] ir [[Brėmenop Rolandas|Rolandas]] [[Brėmenas|Brėmeno]] turgaus aikštėje || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1087 1087] |- | {{flag|Germany}}<br>{{flag|Poland}} || [[Muskau parkas|Muskauer Park / Park Mużakowski]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1127 1127] |} == [[2005]] (29-oji sesija, Pietų Afrika) == '''24 nauji objektai''' (17 kultūrinis, 7 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Albania}} || [[Beratas|Berato]] ir [[Girokasteris|Girokasterio]] istoriniai centrai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/569 569] |- | {{flag|Bahrain}} || [[Kalat al Bahreinas]] – senovinis [[Dilmunas|Dilmuno]] uostas ir sostinė '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1192 1192] |- | {{flag|Belarus}} || [[Nesvyžiaus pilis|Radvilų giminės architektūrinis, gyvenamasis ir kultūrinis kompleksas Nesvyžiuje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1196 1196] |- | {{flag|Belarus}}<br>{{flag|Estonia}}<br>{{flag|Finland}}<br>{{flag|Latvia}}<br>{{flag|Lithuania}}<br>{{flag|Moldova}} '''(P)'''<br>{{flag|Norway}}<br>{{flag|Russia}}<br>{{flag|Sweden}}<br>{{flag|Ukraine}} || [[Struvės geodezinis lankas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1187 1187] |- | {{flag|Belgium}} || [[Planteno-Moreto muziejus|Planteno-Moreto namo, dirbtuvių ir muziejaus kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1185 1185] |- | {{flag|Bosnia and Herzegovina}} || [[Mostaro tiltas|Mostaro senamiesčio senojo tilto teritorija]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/946 946] |- | {{flag|Chile}} || [[Hamberstonas ir Santa Laura|Hamberstono ir Santa Lauros salietros dirbtuvės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1178 1178] |- | {{flag|Egypt}} || [[Vadi al Hitanas|Vadi al Hitanas (Banginių slėnis)]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1186 1186] |- | {{flag|Iran}} || [[Soltanija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1188 1188] |- | {{flag|Italy}} || [[Sirakūzai]] ir [[Pantalikos nekropolis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1200 1200] |- | rowspan="2" | {{flag|Israel}} || Bibliniai teliai – [[Megidas]], [[Hacoras]], [[Beer Šeba]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1108 1108] |- | [[Smilkalų kelias – Negevo dykumos miestai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1107 1107] |- | {{flag|Japan}} || [[Širetoko pusiasalis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1193 1193] |- | {{flag|China}}<br><small>({{flag|Macao}})</small> '''(P)''' || [[Makao|Makao istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1110 1110] |- | {{flag|Cuba}} || [[Sjenfuegosas|Sjenfuegoso miesto istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1202 1202] |- | {{flag|Mexico}} || [[Kalifornijos įlanka|Kalifornijos įlankos salos ir saugomos teritorijos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1182 1182] |- | {{flag|Nigeria}} || [[Osun-Osogbo šventoji giraitė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1118 1118] |- | {{flag|Norway}} || Vakarų Norvegijos Fjordai – [[Geirangerio fjordas]] ir [[Nerėjaus fjordas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1195 1195] |- | {{flag|Panama}} || [[Koiba|Koibos nacionalinis parkas ir jo specialioji jūrinės apsaugos zona]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1138 1138] |- | {{flag|South Africa}} || [[Fredeforto krateris]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1162 1162] |- | {{flag|France}} || [[Havras|Havras, Augusto Pereto perstatytas miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1181 1181] |- | {{flag|Russia}} || [[Jaroslavlis|Jaroslavlio miesto istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1170 1170] |- | {{flag|Thailand}} || [[Dong Phayayen-Khao Yai miškų kompleksas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/590 590] |- | {{flag|Turkmenistan}} || [[Kunja Urgenčas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1199 1199] |- | {{flag|Germany}} || [[Limas|Romos imperijos sienos]]: [[Adriano siena]], [[Antonino siena]], [[Limes Germanicus]] (pirmasis papildymas) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/430 430] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|Belgija}}</br>{{flag|Prancūzija}} || [[Belgijos ir Prancūzijos varpinės]] || 1999 m. įtrauktas kaip [[Flandrijos ir Valonijos varpinės]] Belgijoje || [https://whc.unesco.org/en/list/943 943] |} == [[2006]] (30-oji sesija, Lietuva) == '''18 nauji objektai''' (16 kultūrinių, 2 gamtiniai) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Chile}} || [[Sevelas|Sevelo kasyklų miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1214 1214] |- | {{flag|Ethiopia}} || [[Hararas|''Harar Jugol'', įtvirtintas istorinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1189 1189] |- | {{flag|Gambia}}<br>{{flag|Senegal}} || [[Senegambijos akmenų ratai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1226 1226] |- | {{flag|Iran}} || [[Bisotunas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1222 1222] |- | {{flag|Spain}} || [[Biskajos tiltas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1217 1217] |- | {{flag|Italy}} || [[Genuja|Genuja: ''Le Strade Nuove'' ir ''Palazzi dei Rolli'' sistema]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1211 1211] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Kornvalio ir Vakarų Devono kalnakasybos kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1215 1215] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Sičuano didžiųjų pandų draustiniai]]: [[Volongas]], [[Siguniangas]] ir [[Dziadzino kalnai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1213 1213] |- | [[Insu|Insiu]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1114 1114] |- | {{flag|Colombia}} || [[Malpelo sala|Malpelo faunos ir floros draustinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1216 1216] |- | {{flag|Poland}} || [[Šimtmetinė salė|Šimtmečio salė]] [[Vroclavas|Vroclave]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1165 1165] |- | {{flag|Malawi}} || [[Čongonio uolų tapybos vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/476 476] |- | {{flag|Mauritius}} || [[Apravasi Ghatas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1227 1227] |- | {{flag|Mexico}} || [[Tekila (miestas)|Tekilos agavų kraštovaizdis ir senoviniai pramoniniai statiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1209 1209] |- | {{flag|Oman}} || [[Afladžas|Omano afladžo irigacinės sistemos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1207 1207] |- | {{flag|Syria}} || [[Krak de Ševaljė]] ir [[Saladino pilis|''Qal'at Salah El-Din'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1229 1229] |- | {{flag|Tanzania}} || [[Kondoa Irangio uolų piešiniai|Kondoa uolų piešinių vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1183 1183] |- | {{flag|Germany}} || [[Rėgensburgas|Rėgensburgo senamiestis su Stadtamhof]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1155 1155] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|Švedija}}</br>{{flag|Suomija}} || [[Aukštasis krantas]]/[[Kvarkenas|Kvarkeno salynas]] || 2000 m. įtrauktas kaip [[Aukštasis krantas]] Švedijoje || [https://whc.unesco.org/en/list/898 898] |} == [[2007]] (31-oji sesija, Naujoji Zelandija) == '''22 nauji objektai''' (16 kultūrinis, 4 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Sidnėjaus operos rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/166 166] |- | {{flag|Azerbaijan}} || [[Gobustano uolų raižinių kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1076 1076] |- | {{flag|Bosnia and Herzegovina}} || [[Mehmedo Pašos Sokolovičiaus tiltas|Mehmedo Pašos Sokolovičiaus tiltas Višegrade]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1260 1260] |- | {{flag|Gabon}} || [[Lopė-Okanda|Lope-Okanda ekosistema ir reliktinis kultūrinis kraštovaizdis]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1147 1147] |- | {{flag|Greece}} || [[Kerkyra (miestas)|Kerkyros senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/978 978] |- | {{flag|India}} || [[Raudonasis fortas|Raudonojo forto kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/231 231] |- | {{flag|Spain}} || [[Teidės nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1258 1258] |- | {{flag|Iraq|2004}} || [[Samara (Irakas)|Samaros archeologinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/276 276] |- | {{flag|Japan}} || [[Ivamio Gindzanas|Ivami Ginzan sidabro kasykla ir jos kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1246 1246] |- | {{flag|Canada}} || [[Rido kanalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1221 1221] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Kaiping Diaolou|Kaiping Diaolou ir kaimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1112 1112] |- | [[Pietų Kinijos karstinė vietovė]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1248 1248] |- | {{flag|Madagascar}} || [[Acinananos drėgnieji atogrąžų miškai]] || Gamtinis || [https://web.archive.org/web/20110903171219/http://whc.unesco.org/en/list/1257 1257] |- | {{flag|Mexico}} || [[Meksiko universitetas|Meksikos sostinės Meksiko miesto Centrinis universiteto miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1250 1250] |- | {{flag|Namibia}} || [[Tvifelfontenas|Tvifelfontenas arba kitaip Ui-aes]] '''(P)'''|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1255 1255] |- | {{flag|South Africa}} || [[Richtersveldas|Richtersveldo kultūrinis ir botanikos kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1265 1265] |- | {{flag|South Korea}} || [[Džedžu|Džedžu ugnikalnių salynas ir lavos tekėjimo grioviai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1264 1264] |- | {{flag|France}} || [[Bordo|Bordo, Mėnulio uostas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1256 1256] |- | {{flag|Serbia}} || [[Gamzigradas|Gamzigrad-Romuliana, Galerijaus rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1253 1253] |- | {{flag|Slovakia}}<br>{{flag|Ukraine}} || [[Karpatų pirmykščiai bukų miškai]]<ref>Po to trys papildymai 2011, 2017 ir 2021 m.</ref> || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1133 1133] |- | {{flag|Switzerland}} || [[Lavo vynuogynų terasos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1243 1243] |- | {{flag|Turkmenistan}} || [[Nisos tvirtovės|Partos imperijos Nisos tvirtovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1242 1242] |} == 2008 (32-oji sesija, Kanada) == '''27 nauji objektai''' (19 kultūrinis, 8 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Nr. |- | {{flag|Iceland}} || [[Surtsėjus]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1267 1267] |- | {{flag|Iran}} || [[Armėnų vienuolynų ansambliai Irane]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1262 1262] |- | {{flag|Italy}} || [[Mantuja]] ir [[Sabioneta]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1287 1287] |- | {{flag|Italy}}<br>{{flag|Switzerland}} || [[Retijos geležinkelis]] Albulos / Berninos kraštovaizdžiuose || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1276 1276] |- | {{flag|Israel}} || [[Bahajų pasaulinis centras|Bahajų šventvietės Haifoje ir vakarų Galilėjoje]] || Kultūrinis || [https://web.archive.org/web/20110903171204/http://whc.unesco.org/en/list/1220 1220] |- | {{flag|Yemen}} || [[Sokotra|Sokotros salynas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1263 1263] |- | {{flag|Kazakhstan}} || [[Saryarka – šiaurės Kazachstano stepės ir ežerai|Sarjarka, stepė ir ežerai šiaurės Kazachstane]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1102 1102] |- | {{flag|Cambodia}} || [[Preah Vihėjos šventykla]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1224 1224] |- | {{flag|Canada}} || [[Džoginso fosilijų uolos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1285 1285] |- | {{flag|Kenya}} || [[Kaja (midžikendai)|Šventosios midžikendų giraitės kajos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1231 1231] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Tulou|Fudziano ''Tulou'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1113 1113] |- | [[Sančingšano nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1292 1292] |- | {{flag|Croatia}} || [[Starigrado lyguma]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1240 1240] |- | {{flag|Cuba}} || [[Kamagvėjus|Kamagvėjaus istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1270 1270] |- | {{flag|Malaysia}} || [[Melaka]] ir [[Džordžtaunas (Malaizija)|Džordžtaunas]], istoriniai Malakos sąsiaurio miestai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1223 1223] |- | {{flag|Mauritius}} || [[Lemorn Brabantas|Lemorn kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1259 1259] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Drugių monarchų biosferos rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1290 1290] |- | [[San Migel de Aljendė|Apsaugotas San Migelio miestas]] ir [[Atotonilko šventovė|Atotonilko Jėzaus Nazariečio šventovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1274 1274] |- | {{flag|Papua New Guinea}} || [[Kuko ankstyvosios žemdirbystės vieta]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/887 887] |- | {{flag|France}} || [[Vaubano gynybiniai įtvirtinimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1283 1283] |- | {{flag|France}}<br><small>({{flag|New Caledonia}})</small> '''(P)''' || [[Naujosios Kaledonijos barjerinis rifas|Naujosios Kaledonijos lagūnos: rifų įvairovė ir susijusios ekosistemos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1115 1115] |- | {{flag|San Marino}} || [[San Marinas (miestas)|San Marino istorinis centras]] ir [[Titano kalnas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1245 1245] |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Al Hidžras|Hidžro archeologinė vietovė (''al-Hijr / Madā ͐ in Ṣāliḥ'')]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1293 1293] |- | {{flag|Slovakia}} || [[Slovakijos Karpatų medinės bažnyčios|Karpatų kalnuotų teritorijų Slovakijoje medinės bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1273 1273] |- | {{flag|Switzerland}} || [[Glaruso ledynas|Šveicarijos tektoninė vietovė Sardona]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1179 1179] |- | {{flag|Vanuatu}} || [[Roi Mata|Vado Roi Matos domenas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1280 1280] |- | {{flag|Germany}} || [[Berlyno modernistinių namų kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1239 1239] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|UK}}</br>{{flag|Germany}} || [[Limes Germanicus|Romos imperijos sienos]] || 1998 m. įtrauktas kaip [[Adriano siena]] JK || [https://whc.unesco.org/en/list/430 430] |} == 2009 (33-oji sesija, Ispanija) == '''13 nauji objektai''' (11 kultūrinis, 2 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Belgium}} || [[Stoclet rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1298 1298] |- | {{flag|Burkina Faso}} || [[Loropenis|Loropéni griuvėsiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1225 1225] |- | {{flag|Germany}}<br>{{flag|Netherlands}} || [[Vatų jūra]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1314 1314] |- | {{flag|Iran}} || [[Band-e Kaisar|Šuštaro istorinė hidraulinė sistema]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1315 1315] |- | {{flag|Italy}} || [[Dolomitai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1237 1237] |- | {{flag|Spain}} || [[Heraklio bokštas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1312 1312] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Pontkysyltės akvedukas|Pontkysyltės akvedukas ir kanalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1303 1303] |- | {{flag|China}} || [[Utai kalnas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1279 1279] |- | {{flag|Kyrgyzstan}} || [[Sulaiman To|Sulaiman To šventasis kalnas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1230 1230] |- | {{flag|Peru}} || [[Karalis|Šventasis Karalio-Supės miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1269 1269] |- | {{flag|South Korea}} || [[Džosono dinastijos karališkieji kapai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1319 1319] |- | {{flag|Switzerland}} || [[Šo de Fonas]] / [[Le Locle]] laikrodžių gaminimas || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1302 1302] |- | {{flag|Cape Verde}} || [[Sidade Velja|Sidade Velja: Ribeira Grandės istorinis centras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1310 1310] |} == 2010 (34-oji sesija, Brazilija) == '''21 nauji objektai''' (15 kultūrinis, 5 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Australijos nuteistųjų vietos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1306 1306] |- | {{flag|Brazil}} || [[San Francisko aikštė]] [[San Kristovanas|San Kristovane]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1272 1272] |- | {{flag|India}} || [[Džantar Mantaras|Džantar Mantaras, Džaipuras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1338 1338] |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Šeicho Safi al Dino kapavietė|Šeicho Safi ad-Dino kanega ir šventyklos ansamblis]] [[Ardabilis|Ardabilyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1345 1345] |- | [[Tebrizo turgus|Tebrizo isotorinis bazaaro kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1346 1346] |- | {{flag|United States}} || [[Papahanaumokuakėja]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1326 1326] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Dansia kalnas|Kinijos Dansia]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1335 1335] |- | [[Dengfengas|Dengfengo istoriniai paminklai “Dangaus ir Žemės centre”]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1305 1305] |- | {{flag|Kiribati}} || [[Fenikso salos|Fenikso salų saugoma teritorija]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1325 1325] |- | {{flag|Marshall Islands}} || [[Bikinio atolas|Bikinio atolo branduolinių bandymų vieta]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1339 1339] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Camino Real de Tierra Adentro]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1351 1351] |- | [[Jagulas|Jagulo priešistoriniai urvai]] ir [[Mitla]] [[Oašakos slėnis|Oašakos slėnyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1352 1352] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Amsterdamo kanalai|Septynioliktojo amžiaus Amsterdamo kanalų žiesas Singelgrachte]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1349 1349] |- | {{flag|South Korea}} || Istoriniai Korėjos kaimai: [[Hahoe]] ir [[Jangdongas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1324 1324] |- | {{flag|France}} || [[Albi|Vyskupų miestas Albi]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1337 1337] |- | {{flag|France}}<br><small>([[Reunjonas]])</small> '''(P)''' || [[Reunjono nacionalinis parkas|Reunjono salos Pitonai, apskritimai ir stulpai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1317 1317] |- | {{flag|Russia}} || [[Putorano plynaukštė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1234 1234] |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Dirija|At Turaifo rajonas ad Dirijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1329 1329] |- | {{flag|Sri Lanka}} || [[Šri Lankos centrinės aukštumos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1203 1203] |- | {{flag|Tajikistan}} || [[Sarazmas|Protourbanistinė Sarazmo vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1141 1141] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Tang Long imperatoriškoji tvirtovė|Centrinė imperatoriškosios Tang Long tvirtovės dalis, Hanojus]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1328 1328] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|Portugal}}</br>{{flag|Spain}} || [[Koa slėnis|Koa slėnio]] ir [[Siega Verdė]]s paleolitinio meno vietovės || 1998 m. įtrauktas kaip [[Koa slėnis|Koa slėnio]] paleolitinio meno vietovės Portugalijoje || [https://whc.unesco.org/en/list/1140 1140] |} == 2011 (35-oji sesija, Prancūzija) == '''25 nauji objektai''' (21 kultūrinis, 3 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Ningalu rifas|Ningalu krantas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1369 1369] |- | {{flag|Austria}}<br>{{flag|France}}<br>{{flag|Germany}}<br>{{flag|Italy}}<br>{{flag|Slovenia}}<br>{{flag|Switzerland}} || [[Priešistoriniai polių nameliai aplink Alpes]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1363 1363] |- | {{flag|Barbados}} || [[Bridžtaunas|Istorinis Bridžtaunas ir jo arsenalas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1376 1376] |- | {{flag|Ethiopia}} || [[Konsų kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1333 1333] |- | {{flag|Iran}} || [[Persiški sodai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1372 1372] |- | {{flag|Italy}} || [[Langobardų vietovės|Longobardai Italijoje. Galios vietovės (568–774)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1318 1318] |- | rowspan="2" | {{flag|Japan}} || [[Hiraidzumis|Hiraidzumis, šventyklos, sodai ir archeologinės vietovės atspindinčios budizmo Tyrąją žemę]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1277 1277] |- | [[Ogasavara|Ogasavara salos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1362 1362] |- | {{flag|Jordan}} || [[Vadi Rumas|Vadi Rumo saugoma teritorija]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1377 1377] |- | {{flag|United Arab Emirates}} || [[Al Ainas|Al-Aino kultūrinės vietovės]] ([[Džebel Hafitas|Hafitas]], [[Hili]], [[Bidaa Bint Saud]] ir oazės) '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1343 1343] |- | {{flag|China}} || [[Vakarų ežeras|Vakarų ežero kultūrinis kraštovaizdis]] [[Hangdžou]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1334 1334] |- | rowspan="2" | {{flag|Kenya}} || [[Jėzaus fortas]], [[Mombasa]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1295 1295] |- | [[Didysis lūžių slėnis (Kenija)|Kenijos ežerų sistema ir Didysis lūžių slėnis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1060 1060] |- | {{flag|Colombia}} || [[Kolumbijos kavos augintojų ašis|Kolumbijos kavos kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1121 1121] |- | {{flag|France}} || [[Kosas (Prancūzija)|Kosas]] ir [[Sevenai]], Viduržemio jūros agro-pastoralinis kultūrinis kraštovaizdis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1153 1153] |- | {{flag|Mongolia}} || Uolų piešiniai [[Mongolijos Altajus|Mongolijos Altajuje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1382 1382] |- | {{flag|Nicaragua}} || [[Leono katedra (Nikaragva)|Leono katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1236 1236] |- | {{flag|Senegal}} || [[Salumo deltos nacionalinis parkas|Salumo delta]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1359 1359] |- | {{flag|Spain}} || [[Sera de Tramuntana|Sera de Tramuntanos kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1371 1371] |- | {{flag|Sudan}} || [[Merojė|Merojės salos archeologinės vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1336 1336] |- | {{flag|Syria}} || [[Mirusieji miestai|Šiaurės Sirijos senoviniai kaimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1348 1348] |- | {{flag|Turkey}} || [[Selimijos mečetė|Selimijos mečetė ir jos visuomeninis kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1366 1366] |- | {{flag|Ukraine}} || [[Chernivtsų Universitetas|Bukovinos ir Dalmatijos metropolitų rezidencija]]|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1330 1330] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Ho dinastijos citadelė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1358 1358] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Karpatų pirmykščiai bukų miškai|Karpatų pirmykščiai bukų miškai ir Vokietijos senieji bukų miškai]] (pirmas papildymas) || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1133 1133] |- | [[Fagus fabrikas]] [[Alfeldas|Alfelde]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1368 1368] |} ==2012 (36-oji sesija, Rusija)== '''26 nauji objektai''' (20 kultūrinis, 5 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Bahrain}} || [[Bachreino perlų keliai|Perlininkystė, salos ekonomikos liudijimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1364 1364] |- | {{flag|Belgium}} || [[Valonijos kasyklos|Valonijos svarbiausios kalnakasybos vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1344 1344] |- | {{flag|Brazil}} || [[Rio de Žaneiras|Rio de Žaneiras: karioka kraštovaizdžiai tarp kalno ir jūros]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1100 1100] |- | {{flag|Chad}} || [[Uniagos ežerai]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1400 1400] |- | {{flag|Côte d'Ivoire}} || [[Gran Basamas|Gran Basamo istorinis miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1322 1322] |- | {{flag|India}} || [[Vakarų Gatai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1342 1342] |- | {{flag|Indonesia}} || [[Balis|Balio kultūrinis kraštovaizdis]]: ''[[Subakas]]'' kaip ''[[Tri Hita Karana]]'' filosofijos manifestacija || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1194 1194] |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Gonbade Kavusas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1398 1398] |- | [[Isfahano Džameho mečetė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1397 1397] |- | {{flag|Israel}} || [[Karmelio kalnas|Karmelio kalno]] Žmogaus evoliucijos vietovės: [[Nahal Mearoto gamtinis rezervatas|Nahal Mearoto / Vadi el Mugharos urvai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1393 1393] |- | {{flag|Cameroon}}<br>{{flag|Central African Republic}}<br>{{flag|Congo}} '''(P)''' || [[Sangos miškas|Sangos trišalis miškas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1380 1380] |- | {{flag|Canada}} || [[Grand Prė|Grand Prė kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1404 1404] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Čengdziangas|Čengdziango fosilijų vietovė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1388 1388] |- | [[Šangdu|Šanadu vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1389 1389] |- | {{flag|Malaysia}} || [[Lengongas|Lengongo slėnio archeologinis paveldas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1396 1396] |- | {{flag|Morocco}} || [[Rabatas|Rabatas, šiuolaikinė sostinė ir istorinis miestas: bendras paveldas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1401 1401] |- | {{flag|Palau}} || [[Uolų salos (Palau)|Uolų salų pietinė lagūna]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1386 1386] |- | {{flag|Palestine}} || [[Jėzus|Jėzaus]] gimimo vieta: [[Kristaus Gimimo bazilika]] ir piligrimų kelias, [[Betliejus]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1433 1433] |- | {{flag|Portugal}} || [[Elvašas|Elvašo pasienio miestelis ir jo įtvirtinimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1367 1367] |- | {{flag|France}} || [[Nord-Pas de Calais|Nord-Pas de Calais kasyklų baseinas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1360 1360] |- | {{flag|Russia}} || [[Lenos stulpai|Lenos stulpų gamtinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1299 1299] |- | {{flag|Senegal}} || [[Basarių žemė]]: [[basariai (Senegalas)|basarių]], [[fulbiai|fulbių]] ir [[bedikai|bedikų]] kultūriniai kraštovaizdžiai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1407 1407] |- | {{flag|Slovenia}}<br>{{flag|Spain}} || Gyvsidabrio paveldas: [[Almadenas]] ir [[Idrija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1313 1313] |- | {{flag|Sweden}} || [[Helsinglandas|Helsinglando sodybos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1282 1282] |- | {{flag|Turkey}} || [[Čatal Hiujukas|Čatal Hiujuko neolitinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1405 1405] |- | {{flag|Germany}} || [[Bairotas|Bairoto]] [[Markgrafo operos teatras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1379 1379] |} ==2013 (37-oji sesija, Kambodža)== '''19 nauji objektai''' (14 kultūrinis, 5 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Fiji}} || [[Levuka|Levukos istorinis uostamiestis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1399 1399] |- | {{flag|India}} || [[Radžasthano kalnų tvirtovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/247 247] |- | {{flag|Iran}} || [[Golestano rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1422 1422] |- | rowspan="2" | {{flag|Italy}} || [[Medičių vilos|Toskanijos Medičių vilos ir sodai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/175 175] |- | [[Etna|Etnos kalnas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1427 1427] |- | {{flag|Japan}} || [[Fudži kalnas|Fujisan, šventvietė ir meninio įkvėpimo šaltinis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1418 1418] |- | {{flag|Canada}} || [[Red Bėjus|Redbėjaus baskų banginių medžiotojų stotis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1412 1412] |- | {{flag|Qatar}} || [[Zubara|al-Zubaros archeologinė vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1402 1402] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Honghės hanių ryžių terasų kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1111 1111] |- | [[Tianšanis|Sindziango Tianšanis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1414 1414] |- | {{flag|Poland}}<br>{{flag|Ukraine}} || [[Karpatų regiono medinės cerkvės|Karpatų regiono medinės cerkvės Lenkijoje ir Ukrainoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1424 1424] |- | {{flag|Mexico}} || [[El Pinakatės ir Didžiosios Altaro dykumos biosferos rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1410 1410] |- | {{flag|Namibia}} || [[Namibas|Namibo smėlio jūra]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1430 1430] |- | {{flag|Niger}} || [[Agadesas|Agadeso istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1268 1268] |- | {{flag|Portugal}} || [[Koimbros universitetas|Koimbros universitetas: Alta ir Sofija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1387 1387] |- | {{flag|North Korea}} || [[Kesongas|Kesongo istoriniai paminklai ir vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1278 1278] |- | {{flag|Tajikistan}} || [[Tadžikijos nacionalinis parkas]] ([[Pamyras|Pamyro kalnai]]) || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1252 1252] |- | {{flag|Ukraine}} || [[Taurijos Chersonesas|Senasis Taurijos Chersoneso miestas ir jo chora]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1411 1411] |- | {{flag|Germany}} || [[Vilhelmshėhės parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1413 1413] |} ==2014 (38-oji sesija, Kataras)== '''26 nauji objektai''' (22 kultūrinis, 3 gamtinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Argentina}}<br>{{flag|Bolivia}}<br>{{flag|Chile}}<br>{{flag|Colombia}}<br>{{flag|Ecuador}}<br>{{flag|Peru}} || [[Inkų keliai|Qhapaq Ñan, Andų kelių sistema]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1459 1459] |- | {{flag|Botswana}} || [[Okavango delta]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1432 1432] |- | {{flag|Denmark}} || [[Stevns Klintas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1416 1416] |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Aukštųjų Himalajų nacionalinis parkas|Aukštųjų Himalajų nacionalinio parko saugoma teritorija]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1406 1406] |- | |[[Karalienės laiptuotasis šulinys|''Rani-ki-Vav'' (Karalienės laiptuotasis šulinys)]], [[Patanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/922 922] |- | {{flag|Iran}} || [[Šachri Sochta]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1456 1456] |- | {{flag|Iraq}} || [[Erbilio citadelė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1437 1437] |- | {{flag|Italy}} || [[Pjemontas|Pjemonto]] vynuogyno kraštovaizdis: [[Roeroas]] ir [[Montferatas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1390 1390] |- | {{flag|Israel}} || [[Mareša|Marešos]] ir [[Bet Guvrino nacionalinis parkas|Bet Guvrino]] olos [[Judėja|Judėjos žemumose]] kaip žemės ir urvų mikrokosmosas || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1370 1370] |- | {{flag|Japan}} || [[Tomiokos šilko malūnas|Tomiokos šilko malūnas ir susijusios vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1449 1449] |- | {{flag|United States}} || [[Poverty Point|Poverty Point monumentalios sampylos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1435 1435] |- | {{flag|China}} || [[Didysis Kinijos kanalas|Didysis kanalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1443 1443] |- | {{flag|China}}<br>{{flag|Kazakhstan}}<br>{{flag|Kyrgyzstan}} || [[Šilko kelias|Šilko keliai]]: [[Čangano-Tianšanio koridorius|Čangano-Tianšanio koridoriaus kelių tinklas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1442 1442] |- | {{flag|Costa Rica}} || Ikikolumbinių valstybėlių gyvenvietės su [[dikisai|dikisų]] [[Kosta Rikos akmeniniai rutuliai|akmeniniais rutuliais]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1453 1453] |- | {{flag|Myanmar}} || [[Pju miestai valstybės|Pju senieji miestai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1444 1444] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Van Nelės fabrikas|''Van Nellefabriek'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1441 1441] |- | {{flag|Palestine}} || Palestina: alyvuogių ir vynmedžių žemė – [[Batiras|kultūrinis pietų Jeruzalės, Batiro kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1492 1492] |- | {{flag|Philippines}} || [[Hamigitanas|Hamigitano kalnagūbrio gyvosios gamtinis draustinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1403 1403] |- | {{flag|France}} || [[Šovė urvas|Ištapytas ''Pont d'Arc'' urvas, žinomas kaip ''Grotte Chauvet-Pont d'Arc'']], [[Ardešas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1426 1426] |- | {{flag|Russia}} || [[Bolgaras|Bolgaro istorinis ir archeologinis kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/981 981] |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Džeda|Istorinė Džeda, vartai į Meką]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1361 1361] |- | {{flag|South Korea}} || [[Namhano kalnų tvirtovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1439 1439] |- | rowspan="2" | {{flag|Turkey}} || [[Bursa]] ir [[Kumalikizikas]]: [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] lopšys || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1452 1452] |- | [[Pergamas|Pergamas ir jo daugiasluoksnis kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1457 1457] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Čanganas (Vietnamas)|Čangano kraštovaizdžio kompleksas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1438 1438] |- | {{flag|Germany}} || [[Korvėjaus abatija|Karolingų Vestvorkas ir Korvėjus]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1447 1447] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|Vokietija}}</br>{{flag|Nyderlandai}}</br>{{flag|Danija}} || [[Vatų jūra]] || 2009 m. įtrauktas kaip Vatų jūra Vokietijoje ir Nyderlanduose || [https://whc.unesco.org/en/list/1314 1314] |} ==2015 (39-oji sesija, Vokietija)== '''24 nauji objektai''' (23 kultūrinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Denmark}} || [[Kristiansfeldas|Kristiansfeldas, Moravijos bažnyčios gyvenvietė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1468 1468] |- | [[Par Force|Par Force medžioklės kraštovaizdis šiaurinėje Zelandijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1469 1469] |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Meimandas|Meimando kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1423 1423] |- | [[Sūzai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1455 1455] |- | {{flag|Italy}} || [[Palermas|Arabų-normandų Palermas]] ir [[Čefalu]] bei [[Monrealė]]s katedros || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1487 1487] |- | {{flag|Israel}} || [[Beit Šearimo nacionalinis parkas|Beit Šearimo nekropolis: žydų atgimimo simbolis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1471 1471] |- | {{flag|Jamaica}} || [[Mėlynieji kalnai (Jamaika)|Mėlynieji]] ir [[Džono Krau kalnai]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1356 1356] |- | {{flag|Japan}} || [[Meidži industrinės revoliucijos vietovės|Meidži industrinės revoliucijos vietovės: geležis ir plienas, laivų statyba ir anglies kasyba]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1484 1484] |- | {{flag|Jordan}} || [[Al-Maghtas|Krikštijimo vieta „Betanė už Jordano“ (Al-Maghtas)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1446 1446] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Forto tiltas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1485 1485] |- | {{flag|United States}} || [[San Antonijo misijų nacionalinis istorinis parkas|San Antonio misijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1466 1466] |- | {{flag|China}} || [[Tusi vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1474 1474] |- | {{flag|Mexico}} || [[Padrės Temblekės akvedukas|Padrės Temblekės hidraulinės sistemos akvedukas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1463 1463] |- | {{flag|Mongolia}} || [[Burchanas Chaldunas|Didysis Burchano Chalduno kalnas ir jį supantis šventas kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1440 1440] |- | {{flag|Norway}} || [[Rjukanas-Notodenas|Rjukano-Notodeno pramoninio paveldo vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1486 1486] |- | {{flag|South Korea}} || [[Bekdžės istorinės vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1477 1477] |- | rowspan="2" | {{flag|France}} || [[Burgundijos teruarai|Burgundijos teruarai ir ''climats'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1425 1425] |- | [[Šampanės kalvos|Šampanės kalvos, namai ir rūsiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1465 1465] |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Hailo regionas|Saudo Arabijos Hailo regiono uolų menas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1472 1472] |- | {{flag|Singapore}} || [[Singapūro botanikos sodai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1483 1483] |- | rowspan="2" | {{flag|Turkey}} || [[Dijarbakiras|Dijarbakiro tvirtovė]] ir [[Hevselio sodai|Hevselio sodų kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1488 1488] |- | [[Efesas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1018 1018] |- | {{flag|Uruguay}} || [[Frai Bentosas|Frai Bentoso kultūrinis-pramoninis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1464 1464] |- | {{flag|Germany}} || [[Špaiherštadtas]] ir [[Kontorhausas|Kontorhauso]] rajonas su [[Čilihausas|Čilihausu]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1467 1467] |} ==2016 (40-oji sesija, Turkija)== '''21 nauji objektai''' (12 kultūrinis, 6 gamtinis, 3 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Antigua and Barbuda}} || [[Antigvos jūrinių laivų statykla]] ir susijusios archeologinės vieovės '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1499 1499] |- | {{flag|Argentina}}<br>{{flag|Belgium}}<br>{{flag|France}}<br>{{flag|Germany}}<br>{{flag|India}}<br>{{flag|Japan}}<br>{{flag|Switzerland}} || [[Le Corbusier architektūra|Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1321 1321] |- | {{flag|Bosnia and Herzegovina}}<br>{{flag|Croatia}}<br>{{flag|Montenegro}}<br>{{flag|Serbia}} || [[Stečakai|Viduramžių kapavietės stečai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1504 1504] |- | {{flag|Brazil}} || [[Pampulijos modernistinis ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1493 1493] |- | {{flag|Chad}} || [[Enedis|Enedžio masyvas: gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1475 1475] |- | {{flag|Greece}} || [[Filipai|Filipų archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1517 1517] |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Nalanda|Nalandos vienuolyno archeologinė vietovė, Nalandas, Biharas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1502 1502] |- | [[Kačendžongos nacionalinis parkas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1513 1513] |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Dešte Lutas|Luto dykuma]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1505 1505] |- | [[Persų kanatas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1506 1506] |- | {{flag|Iraq}} || [[Ahvaras|Ahvaras pietų Irake: biologinės įvairovės prieglobstis ir senųjų Mesopotamijos miestų kraštovaizdžio reliktai]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1481 1481] |- | {{flag|United Kingdom}}<br><small>({{flag|Gibraltar}})</small> '''(P)''' || [[Gorhamo olos|Gorhamo olų kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1500 1500] |- | {{flag|Spain}} || [[Antekeros dolmenai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1501 1501] |- | {{flag|Canada}} || [[Misteiken Pointas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1497 1497] |- | {{flag|Kazakhstan}}<br>{{flag|Kyrgyzstan}}<br>{{flag|Uzbekistan}} || [[Tianšanis|Vakarų Tianšanis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1490 1490] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Šennongdzia|Hubėjaus Šennongdzia]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1509 1509] |- | [[Dzuodziango Huašano uolų raižiniai|Dzuodziango Huašano uolų menas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1508 1508] |- | {{flag|Mexico}} || [[Reviljachichedo salos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1510 1510] |- | {{flag|Micronesia}} || [[Nan Madolis|Nan Madolis: rytų Mikronezijos ceremoninis centras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1503 1503] |- | {{flag|Sudan}} || [[Sanganebo jūrinis nacionalinis parkas]] ir [[Dungonabo įlankos ir Mukkavaro salos jūrinis nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/262 262] |- | {{flag|Turkey}} || [[Ani|Ani archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1518 1518] |} ==2017 (41-oji sesija, Lenkija)== '''21 nauji objektai''' (18 kultūrinis, 3 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Albania}}<br>{{flag|Austria}}<br>{{flag|Belgium}}<br>{{flag|Bulgaria}}<br>{{flag|Croatia}}<br>{{flag|Italy}}<br>{{flag|Romania}}<br>{{flag|Slovenia}}<br>{{flag|Spain}} || [[Karpatų pirmykščiai bukų miškai|Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai]] (antras papildymas) || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1133 1133] |- | {{flag|Angola}} || [[Mbanza Kongo|Mbanza Kongo, senosios Kongo karalystės likučiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1511 1511] |- | {{flag|Argentina}} || [[Los Alerces nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1526 1526] |- | {{flag|Brazil}} || [[Valongo prieplauka|Valongo prieplaukos acheologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1548 1548] |- | {{flag|Denmark}}<br><small>({{flag|Greenland}})</small> || [[Kujata|''Kujataa Greenland'': norvegų ir inuitų žemdirbystė prie amžinojo įšalo ribos]] || Kultūrinis | [https://whc.unesco.org/en/list/1536 1536] |- | {{flag|Eritrea}} || [[Asmara|Asmara: modernizmo miestas Afrikoje]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1550 1550] |- | {{flag|India}} || [[Ahmedabadas|Ahmadabado istorinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1551 1551] |- | {{flag|Iran}} || [[Jezdas|Istorinis Jezdo miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1544 1544] |- | {{flag|Japan}} || [[Okinošima|Šventoji Okinošimos sala]] ir [[Munakata|susijusios vietos Munakatos regione]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1535 1535] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Ežerų kraštas|Anglijos Ežerų kraštas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/422 422] |- | {{flag|Cambodia}} || [[Samboras Prei Kukas|Samboro Prei Kuko šventyklos teritorija, senosios Išanapuros archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1532 1532] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Kulangsu|Kulangsu: istorinė tarptautinė gyvenvietė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1541 1541] |- | [[Hohšilis|Hohšilis Činghajuje]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1540 1540] |- | {{flag|Croatia}}<br/>{{flag|Italy}}<br/>{{flag|Montenegro}} || [[Venecijos gynybiniai statiniai|Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1533 1533] |- | {{flag|Poland}} || [[Tarnovske Gurai|Tarnovske Gurų]] švino, sidabro ir cinko kasykla ir jos vandens sistema || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1539 1539] |- | {{flag|Mongolia}}<br/>{{flag|Russia}} || [[Daūrija|Daūrijos kraštovaizdžiai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1448 1448] |- | {{flag|Palestine}} || [[Hebronas|Hebrono/al-Chalilio senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1565 1565] |- | {{flag|South Africa}} || [[Chomanių kultūrinis kaštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1545 1545] |- | {{flag|France}}<br><small>({{flag|French Polynesia}})</small> '''(P)''' || ''[[Taputapuatea maraė|Taputapuātea]]'' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1529 1529] |- | {{flag|Russia}} || [[Svijažskas|Svijažsko]] miesto-salos [[Žengimo dangun katedra|Žengimo Dangun katedra ir vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1525 1525] |- | {{flag|Turkey}} || [[Afrodizijas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1519 1519] |- | {{flag|Germany}} || [[Švabijos Alpių urvai ir ledynmečio menas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1527 1527] |} ==2018 (42-oji sesija, Bahreinas)== '''19 naujų objektų''' (13 kultūrinis, 3 gamtinis, 3 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris !scope="col" width="130"|Vietovių skaičius |- | {{flag|Denmark}}<br><small>({{flag|Greenland}})</small> || [[Asivisuitas–Nipisatas|''Aasivissuit–Nipisat''. Inuitų medžioklės plotai tarp ledo ir jūros]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1557 1557] || 1 |- | {{flag|India}} || [[Viktorijos gotikos ir art deco ansambliai Mumbajuje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1480 1480] || 1 |- | {{flag|Iran}} || [[Sasanidų archeologinis kraštovaizdis Farse]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1568 1568] || 8 |- | {{flag|Spain}} || [[Medina Azahara|Kalifato miestas Medina Azahara]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1560 1560] || 1 |- | {{flag|Italy}} || [[Ivrėja|Ivrėja, XX a. industrinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1538 1538] || 1 |- | {{flag|Japan}} || [[Slaptųjų krikščionių vietovės Nagasakio regione]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1495 1495] || 12 |- | {{flag|Canada}} || [[Pimačiovin Aki]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1415/ 1415] || 1 |- | {{flag|Kenya}} || [[Thimlič Ohinga|Thimlič Ohingos archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1450 1450] || 1 |- | {{flag|China}} || [[Fandzingo kalnas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1559 1559] || 1 |- | {{flag|Colombia}} || [[Čiribiketės nacionalinis parkas|Čiribiketės nacionalinis parkas – “Jaguaro Maloka”]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1174/ 1174] || 1 |- | {{flag|France}} || [[Šen de Pui|Šen de Pui - Limanjos sprūdžio tektoninė vietovė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1434 1434] || 1 |- | {{flag|Mexico}} || [[Teuakano-Kuikatlano biospheros rezervatas|Teuakano-Kuikatlano slėnis: Mezoamerikos pirmykštė vietovė]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1534 1534] || 3 |- | {{flag|Oman}} || [[Kalhatas|Senovinis Kalhato miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1537 1537] || 1 |- | {{flag|South Africa}} || [[Makhondžvos kalnai|Barbertono Makhondžvos kalnai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1575 1575] || 1 |- | {{flag|South Korea}} || [[Sansa|Sansa, budistiniai kalnų vienuolynai Korėjoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1562 1562] || 7 |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Al-Hasa|Al-Ahsa oazė, kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1563 1563] || 12 |- | {{flag|Turkey}} || [[Giobekli Tepė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1572 1572] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || Archeologinis pasienio kompleksas [[Hedeby]] ir [[Danevirkė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1553 1553] || 22 |- | [[Naumburgo katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1470 1470] || 1 |} ==2019 (43-oji sesija, Azerbaidžanas)== '''29 nauji objektai''' (24 kultūrinis, 4 gamtinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris !scope="col" width="130"|Vietovių skaičius |- | {{flag|Australia}} || [[Budž Bimas|Budž Bimo kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1577 1577a] || 3 |- | {{flag|Azerbaijan}} || [[Šekis|Šekio istorinis centras]] su [[Šekio chanų rūmai]]s || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1549 1549] || 1 |- | {{flag|Iran}} || [[Hirkanijos miškai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1584 1584] || 17 |- | {{flag|Bahrain}} || [[Dilmunas|Dilmuno kapavietės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1542 1542] || 21 |- | {{flag|Brazil}} || [[Parati]] ir [[Grandė (sala)|Grandės sala]]: kultūra ir biologinė įvairovė || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1308 1308] || 6 |- | {{flag|Burkina Faso}} || [[Senovinės geležies lydimo vietovės Burkina Fase]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1602 1602] || 5 |- | {{flag|Czech Republic}} || Karietų arklių veisimo ir treniravimo kraštovaizdis [[Kladrubis prie Labos|Kladrubyje prie Labos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1589 1589] || 1 |- | {{flag|Czech Republic}}<br/>{{flag|Germany}} || [[Ercgebirgės kasyklų regionas|Ercgebirgės / Krušnohori kasyklų regionas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1478 1478] || 22 |- | {{flag|India}} || [[Džaipuras|Džaipuro miestas, Radžastanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1605 1605] || 1 |- | {{flag|Indonesia}} || [[Ombilino anglies kasyklos|Ombilino kalnakasybos paveldas Savahlunte]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1610 1610] || 12 |- | {{flag|Iraq}} || [[Babilonas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/278 278] || 1 |- | {{flag|Iceland}} || [[Vatnajokiulio nacionalinis parkas|Vatnajokiulio nacionalinis parkas: dinamiška ugnies ir ledo gamta]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1604 1604] || 1 |- | {{flag|Spain}} || [[Risko Kaidas|''Risco Caido'' ir šventieji kalnai]] [[Gran Kanarija|Gran Kanarijos]] kultūriniame kraštovaizdyje || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1578 1578] || 1 |- | {{flag|Italy}} || Proseko kalvos: [[Koneljanas]] ir [[Valdobjadenė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1571 1571] || 1 |- | {{flag|Japan}} || [[Modzu-Furuičio pilkapių grupė]]: senovės Japonijos pilkapiai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1593 1593] || 45 |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Džodrelo observatorija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1594 1594] || 1 |- | {{flag|United States}} || [[Frenko Loido Raito architektūra|Frenko Loido Raito XX a. architektūra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1496 1496] || 8 |- | {{flag|Canada}} || [[Áísínai'pi|Writing-on-Stone / Áísínai'pi]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1597 1597] || 3 |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Liangdžu|Liangdžu miesto archeologinės liekanos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1592 1592] || 4 |- | [[Migruojančių paukščių vietovės Geltonosios jūros ir Bohajaus įlankos pakrantėse]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1606 1606] || 12 |- | {{flag|Laos}} || [[Ąsočių slėnis|Megalitinės ąsočių vietovės Sianghuange: Ąsočių slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1587 1587] || 15 |- | {{flag|Poland}} || [[Kšemionkai|Kšemionkų priešistorinės titnago kasyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1599 1599] || 4 |- | {{flag|Myanmar}} || [[Paganas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1588 1588] || 7 |- | {{flag|South Korea}} || [[Sovonas|Sovonai, Korėjos neokonfucianizmo akademijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1498 1498] || 9 |- | rowspan="2" | {{flag|Portugal}} || [[Mafra|Mafros]] karališkieji pastatai: rūmai, katedra, vienuolynas, sodai ir žvėrynas || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1573 1573] || 1 |- | [[Gerojo Jėzaus kalno šventykla]] [[Braga|Bragoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1590 1590] || 1 |- | {{flag|France}}<br><small>([[Prancūzijos Pietų Sritys]])</small> '''(P)''' || [[Prancūzijos Pietų Sritys|Prancūzijos Pietų Sričių žemės ir jūros]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1603 1603] || 3 |- | {{flag|Russia}} || [[Pskovo architektūrinės tradicijos bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1523 1523] || 10 |- | {{flag|Germany}} || [[Augsburgas|Augsburgo]] vandens tiekimo sistema || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1580 1580] || 1 |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. !scope="col" width="130"|Vietovių skaičius |- | {{flag|North Macedonia}}</br>{{flag|Albania}} || [[Ochrido ežeras|Ohrido regiono gamtinis ir kultūrinis paveldas]] || 1979 m. įtrauktas kaip Ohrido regiono gamtinis ir kultūrinis paveldas Jugoslavijoje || [https://whc.unesco.org/en/list/99 99] || 2 |} ==2021 (44-oji sesija, Kinija)== 2020 m. sesija neįvyko dėl [[COVID-19]] pandemijos ir buvo perkelta į 2021 m. '''34 nauji objektai''' (29 kultūrinis, 5 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Reg. Nr. !scope="col" width="130"|Vietovių skaičius |- | {{flag|Austria}}<br>{{flag|Belgium}}<br>{{flag|Czech Republic}}<br>{{flag|France}}<br>{{flag|Germany}}<br>{{flag|Italy}}<br>{{flag|United Kingdom}} || [[Didieji Europos SPA miestai]]: [[Badenas (Austrija)|Badenas prie Vienos]]; [[Spa (Belgija)|Spa]], [[Františkovy Laznės]], [[Karlovy Vary]], [[Marianske Laznės]], [[Viši]], [[Bad Emsas]], [[Baden Badenas]], [[Bad Kisingenas]], [[Montecatini Terme]] ir [[Batas (Anglija)|Batas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1613 1613] || 11 |- | {{flag|Austria}}<br>{{flag|Germany}}<br>{{flag|Slovakia}} || [[Dunojaus limai|Romos imperijos ribos, Dunojaus limai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1608 1608] || 77 |- | {{flag|Belgium}}<br>{{flag|Netherlands}} || [[Geradarystės kolonijos]] ([[Frederiksoord]], [[Wilhelminaoord]], [[Wortel]], [[Veenhuizen]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1555 1555] || 3 |- | {{flag|Bosnia and Herzegovina}}<br>{{flag|Czech Republic}}<br>{{flag|France}}<br>{{flag|North Macedonia}}<br>{{flag|Poland}}<br>{{flag|Serbia}}<br>{{flag|Montenegro}}<br>{{flag|Switzerland}} || [[Karpatų pirmykščiai bukų miškai|Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai]] (trečias papildymas) || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1133 1133] || 93 |- | {{flag|Brazil}} || [[Roberto Burle Marx vieta|Roberto Burle Marx valda]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1620 1620] || 1 |- | {{flag|Chile}} || [[Činčoro kultūra|Činčoro kultūros gyvenvietės]] ir [[Činčoro mumijos|mumifikavimo praktikos]] Arikos ir Parinakotos regione || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1634 1634] || 3 |- | {{flag|Côte d'Ivoire}} || [[Sudaninio stiliaus mečetės šiauriniame Dramblio Kaulo Krante]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1648 1648] || 8 |- | {{flag|Gabon}} || [[Ivindo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1653 1653] || 1 |- | {{flag|Georgia}} || [[Kolchidės nacionalinis parkas|Kolchidės drėgnieji miškai ir šlapynės]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1616 1616] || 7 |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Dholavira|Dholavira, Harapos miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1645 1645] || 1 |- | [[Ramapos šventykla|Kakatijos Rudrešvaros (Ramapos) šventykla, Telangana]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1570 1570] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Havramanas|Havramano]]/[[Uramanatas|Uramanato]] kultūrinis kraštovaizdis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1647 1647] || 2 |- | [[Transirano geležinkelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1585 1585] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|Italy}} || [[Paduja|Padujos]] XIV a. freskos (įskaitant tapytasias [[Skrovenjo koplyčia|Skrovenjo koplyčioje]], [[Palazzo della Ragione]], [[Šv. Antonijaus bazilika|Šv. Antonijaus bazilikoje]] ir [[Šv. Mykolo oratorija|Šv. Mykolo oratorijoje]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1623 1623] || 4 |- | [[Bolonija|Bolonijos portikai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1650 1650] || 12 |- | {{flag|Spain}} || [[Paseo del Prado]] ir [[Retiro parkas|Buen Retiro]], meno ir mokslo kraštovaizdis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1618 1618] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|Japan}} || [[Amami Ošima]], [[Tokunošima]], šiaurinė [[Okinavos sala|Okinava]] ir [[Iriomotė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1574 1574] || 5 |- | [[Džiomono kultūros vietovės šiaurinėje Japonijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1632 1632] || 17 |- | {{flag|Jordan}} || [[Saltas (Jordanija)|As-Saltas, tolerancijos ir miesto vaišingumo vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/689 689] || 1 |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Skalūno pramonė Velse|Skalūno kraštovaizdžiai šiaurės Velse]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1633 1633] || 6 |- | {{flag|China}} || [[Čiuandžou|Čiuandžou, pasaulio emporiumas Song-Juan dinastijų Kinijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1561 1561] || 16 |- | {{flag|Peru}} || [[Čankilijas|Čankilijo archeoastronominis kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1624 1624] || 2 |- | rowspan="2" | {{flag|France}} || [[Korduano švyturys]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1625 1625] || 1 |- | [[Nica|Nica, vandens kurortas Rivjeroje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1635 1635] || 1 |- | {{flag|Romania}} || [[Rošia Montana|Rošia Montana kasyklų kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1552 1552] || 1 |- | {{flag|Russia}} || [[Onegos ežero petroglifai|Onegos ežero ir Baltosios jūros petroglifai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1654 1654] || 2 |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Bir Hima|Himos kultūrinė erdvė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1619 1619] || 6 |- | {{flag|Slovenia}} || [[Jože Plečnik|Jože Plečnik kūriniai Liublijanoje – į žmogų orientuoti miestovaizdžiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1643 1643] || 7 |- | {{flag|South Korea}} || [[Getbolas|Getbolas, Korėjos pajūrio lygumos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1591 1591] || 4-6 |- | {{flag|Thailand}} || [[Kaengkračano nacionalinis parkas|Kaengkračano miškų masyvas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1461 1461] || 1 |- | {{flag|Turkey}} || [[Melidas|Arslantepės pilkalnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1622 1622] || 1 |- | {{flag|Uruguay}} || [[Eladio Dieste|Inžinieriaus Eladio Dieste darbas]], [[Atlantidos bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1612 1612] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Menininkų kolonija Darmštate|Mathildenhöhe Darmštate]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1614 1614] || 2 |- | [[ShUM miestai]] [[Špejeris]], [[Vormsas]] ir [[Maincas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1636 1636] || 4 |- | {{flag|Germany}}<br>{{flag|Netherlands}} || [[Žemutinės Germanijos limos|Romos imperijos ribos, Žemutinės Germanijos limos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1631 1631] || 102 |} ==2023 (18-oji neeilinė sesija, Prancūzija)== Neeilinėje sesijoje 2023 m. sausio 25 d. buvo skubos tvarka į pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą įtraukti trys ojektai<ref>{{Cite web |date=2023-01-25 |title=Ukraine's Odesa city put on UNESCO heritage in danger list |url=https://apnews.com/article/zelenskyy-entertainment-politics-odessa-ukraine-government-51da3a402b343bdd9ae8c2587278cb2d |access-date=2023-01-25 |website=[[Associated Press]]}}</ref><ref>{{Cite web |date=2023-01-25 |title=Three sites 'in danger' added to UNESCO World Heritage List |url=https://www.cnn.com/travel/article/unesco-world-heritage-sites-special-session/index.html |access-date=2023-01-25 |website=[[CNN]]}}</ref>. {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="700"|Pavadinimas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Reg. Nr. !scope="col" width="130"|Vietovių skaičius |- | {{flag|Lebanon}} || [[Rašido Karamio tarptautinis parodų centras Tripolyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1702 1702] || 1 |- | {{flag|Ukraine}} || [[Odesos senamiestis]]|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1703 1703] || 1 |- | {{flag|Yemen}} || [[Sabos karalystės vietovės Maribe]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1700 1700] || 7 |} ==2023 (45-oji sesija, Saudo Arabija)== 45-oji UNESCO sesija buvo numatyta 2022 m. Rusijoje, [[Kazanė]]je. Tačiau dėl kilusios [[Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazijos į Ukrainą]] perkelta į 2023 m. rugsėjo mėn. Ji vyko Saudo Arabijoje, [[Rijadas|Rijade]]. '''42 nauji objektai''' (33 kultūriniai, 9 gamtiniai) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Reg. Nr. ! scope="col" width="130" |Vietovių skaičius |- | {{flag|Argentina}} || [[ESMA muziejus|ESMA muziejus ir atminties vieta]] – buvęs specialiųjų būrių sulaikymo, kankinimų ir naikinimo centras || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1681 1681] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|Azerbaijan}} || [[Chinaligas|Chinaligo kultūrinis kraštovaizdis]] ir [[Köç Yolu|Köç Yolu migracijos kelias]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1696 1696] || 1 |- | [[Hirkanijos miškai]] (pirmasis papildymas) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1584 1584] || 17 |- | {{flag|Belgium}}<br>{{flag|France}} || [[Pirmojo pasaulinio karo palaidojimų ir aminties vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1567 1567] || 139 |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Žatecas|Žatecas ir Saaz apynių kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1558 1558] || 2 |- | {{flag|Denmark}} || [[Vikingų žiedinės tvirtovės|Vikingų amžiaus žiedinės tvirtovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1660 1660] || 5 |- | rowspan="2" | {{flag|Ethiopia}} || [[Balės kalnų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/111 111] || 1 |- | [[Gedeo kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1641 1641] || 1 |- | {{flag|Greece}} || [[Zagoris|Zagori kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1695 1695] || 1 |- | {{flag|Guatemala}} || [[Takalik Abachas|Takalik Abacho archeologinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1663 1663] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Hoisalų šventieji ansambliai]]|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1670 1670] || 3 |- | [[Šantiniketanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1375 1375] || 1 |- | {{flag|Indonesia}} || [[Džokjakarta|Džokjakartos kosmologinė ašis ir jos istoriniai kraštovaizdžiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1671 1671] || 1 |- | {{flag|Iran}} || [[Persų karavansarajai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1668 1668] || 54 |- | {{flag|Spain}} || [[Kala Morelis|Priešistorinės Talajoto Menorkos vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1528 1528] || 9 |- | {{flag|Italy}} || [[Šiaurės Apeninų karstai ir urvai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1692 1692] || 9 |- | {{flag|United States}} || [[Hopvelio kultūrinis nacionalinis istorinis parkas|Hopvelio ceremoniniai žemės darbai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1689 1689] || 8 |- | {{flag|Cambodia}} || [[Koh Keras|''Koh Ker'': Senosios Lingapuros arba Čok Gargjaro archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1667 1667] || 1 |- | {{flag|Kazakhstan}}<br>{{flag|Turkmenistan}}<br>{{flag|Uzbekistan}} || [[Turano dykumos|Šaltosios Turano sniego dykumos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1693 1693] || 14 |- | rowspan="2" | {{flag|Canada}} || [[Antikosčio sala]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1686 1686] || 1 |- | [[Klondaikas (regionas)|Tr'ondëk-Klondike]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1564 1564] || 8 |- | {{flag|China}} || [[Pueras (miestas)|Puero]] [[senųjų arbatos miškų kultūrinis kraštovaizdis Dzingmai kalnuose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1665 1665] || 1 |- | {{flag|Congo}} || [[Odzalos-Kokua nacionalinis parkas|Odzalos-Kokua miškų masyvas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/692 692] || 1 |- | {{flag|Latvia}} || [[Kuldygos senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1658 1658] || 1 |- | {{flag|Lithuania}} || [[Kauno modernizmo architektūra|Modernistinis Kaunas: optimizmo architektūra 1919-1939 m.]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1661 1661] || 1 |- | {{flag|Mongolia}} || [[Elnio akmuo|Elnio akmens paminklai ir susiję bronzos amžiaus vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1621 1621] || 4 |- | {{flag|Netherlands}} || [[Eise Eisingos planetariumas]] [[Franekeris|Franekeryje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1683 1683] || 1 |- | {{flag|Palestine}} || [[Tel es-Sultanas|Senasis Jerichas/Tel es-Sultanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1687 1687] || 1 |- | {{flag|South Korea}} || [[Gajos pilkapiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1666 1666] || 7 |- | {{flag|France}} || [[Maison carrée|Maison Carrée Nimo mieste]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1569 1569] || 1 |- | {{flag|France}}<br><small>([[Martinika]])</small> || [[Pelė ugnikalnis|Pelė ugnikalniai ir miškai]] ir [[Karbė kalnai|Šiaurės Martinikos pitonai]]|| Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1657 1657] || 2 |- | {{flag|Russia}} || [[Kazanės universiteto observatorijos|Kazanės federalinio universiteto astronominės observatorijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1678 1678] || 2 |- | rowspan="2" | {{flag|Rwanda}} || [[Ruandos genocidas|Genocido atminties vietovės]]: [[Njamata]], [[Murambis]], [[Gisozis]] ir [[Bisesero]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1586 1586] || 5 |- | [[Njungvės nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1697 1697] || 3 |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Uruk Bani Maaridas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1699 1699] || 1 |- | {{flag|Suriname}} || [[Jodensavanė|Archeologinė vietovė: Jodensavanės gyvenvietė ir Kasiporos graikų kapinės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1680 1680] || 2 |- | {{flag|Tajikistan}} || [[Tigrovaja Balka gamtinis rezervatas|Tugajaus miškai „Tigrovaja Balkos“ gamtiniame rezervate]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1685 1685] || 1 |- | {{flag|Tajikistan}}<br>{{flag|Turkmenistan}}<br>{{flag|Uzbekistan}} || [[Šilko kelias|Šilko keliai]]: [[Zarafšano-Karakumų koridorius]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1675 1675] || 34 |- | {{flag|Thailand}} || [[Si Thepo istorinis parkas|Senovinis Si Thepo miestas ir susiję Dvaravačio paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1662 1662] || 3 |- | {{flag|Tunisia}} || [[Džerba|Džerba: sėslumo modelių salos teritorijoje liudijimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1640 1640] || 30 |- | rowspan="2" | {{flag|Turkey}} || [[Gordijas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1669 1669] || 1 |- | [[Viduramžių Anatolijos medinės mečetės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1694 1694] || 5 |- | {{flag|Germany}} || [[Senoji Erfurto sinagoga|Viduramžių žydų paveldas Erfurte]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1656 1656] || 3 |} Šios sesijos metu du objektai buvo išplėsti į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. !scope="col" width="130"|Vietovių skaičius |- | {{flag|Togo}}</br>{{flag|Benin}} || [[Kutamaku|Kutamaku, Batamaribų kraštas]] || 2004 m. įtrauktas kaip Kutamaku, Batamaribų kraštas Toge || [https://whc.unesco.org/en/list/1140 1140] || 2 |- | {{flag|Iran}}</br>{{flag|Azerbaijan}} || [[Hirkanijos miškai]]|| 2019 m. įtrauktas kaip Hirkanijos miškai Irane || [https://whc.unesco.org/en/list/1584 1584] || 17 |} ==2024 (46-oji sesija, Indija)== 46 -oji sesija įvyko 2024 m. liepos 21-31 dienomis Naujajame Delyje. {| class="wikitable sortable" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |UNESCO kodas ! scope="col" width="130" |Vietovių skaičius |- | {{flag|Bosnia and Herzegovina}} || [[Vetrenicos urvas]], [[Ravnas]] || gamtinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1673 1673]|| 1 |- | {{flag|Brazil}} || [[Lensois Maranjenseso nacionalinis parkas]] || gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1611 1611]|| 1 |- | {{flag|Burkina Faso}} || [[Tiebelės karališkieji rūmai]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1713 1713]|| 1 |- | {{flag|Ethiopia}} || [[Melka Kunturė]] ir [[Balčitas]]: archeologinės ir palaeontologinės vietovės Etiopijos aukštikalnėse || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/13 13]|| 6 |- |{{flag|India}} || [[Maidamas|Moidamai]] – [[Ahomo dinastija|Ahomo dinastijos]] laidojimo pilkapių sistema ||kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1711 1711]|| 1 |- |{{flag|Iran}} || [[Ekbatana|Hegmatanė]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1716 1716]|| 1 |- |{{flag|Italy}} || [[Apijaus kelias|Via Appia]]. ''[[Regina Viarum]]'' || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1708 1708]|| 21 |- |{{flag|Japan}} || [[Sado aukso ir sidabro kasyklos|Sado salos aukso kasyklos]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1698 1698]|| 3 |- | {{flag|Jordan}} || [[Um al Džimalis]] ||kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1721 1721]|| 1 |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Flou kraštas]] || gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1722 1722]|| 7 |- | {{flag|Kenya}} || [[Gedis|Gedžio istorinis miestas ir archeologinė vietovė]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1720 1720]|| 1 |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Badyn Džarano dykuma]] – smėlio ir ežerų bokštai || gamtinis ||[https://whc.unesco.org/en/list/1638 1638]|| 1 |- | [[Pekino centrinė ašis]]: pastatų ansamblis vaizduojantis idealią Kinijos sostinės tvarką ||kultūrinis ||[https://whc.unesco.org/en/list/1714 1714]|| 1 |- | {{flag|Malaysia}} || [[Niaho nacionalinis parkas|Niaho nacionalinio parko urvų komplekso archeologinis paveldas]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1014 1014]|| 1 |- | {{flag|Palestine}} || [[Šv. Hilariono vienuolynas]]/[[Tel Um Ameras]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1749 1749]|| 1 |- | rowspan="2" | {{flag|South Africa}} || Žmogaus teisės, išlaisvinimas ir susitaikymas: [[Su Nelsonu Mandela susijusios vietovės]] ||kultūrinis ||[https://whc.unesco.org/en/list/1676 1676]|| 14 |- | Šiuolaikinio žmogaus elgesio kilmė: [[Pietų Afrikos pleistoceno vietovės]] || |kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1723 1723]|| 3 |- | {{flag|France}}<br><small>({{flag|French Polynesia}})</small> || [[Markizo salos|Te Henua Enata – Markizų salos]] || mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1707 1707]|| 7 |- | rowspan="2" | {{flag|Romania}} || [[Dakijos limos|Romos imperijos ribos: Dakija]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1718 1718]|| 277 |- | [[Brankusi monumentalusis ansamblis Targu Žiu]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1473 1473]|| 1 |- | {{flag|Russia}} || [[Kenozero nacionalinis parkas|Kenozero ežero kultūrinis kraštovaizdis]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1688 1688]|| 1 |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Karjat al Fau|al Fau archeologinės vietovės kultūrinis kraštovaizdis]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1712 1712]|| 1 |- | {{flag|Thailand}} || [[Phu Phrabato istorinis parkas|Phu Phrabatas]], [[Dvaravati]] laikotarpio [[Bai sema|Sema akmenų]] tradicijos liudijimas || |kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1507 1507]|| 2 |- | {{flag|Germany}} || [[Šverino pilis|Šverino gyvenamasis ansamblis]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1705 1705]|| 1 |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|UNESCO kodas ! scope="col" width="130" |Vietovių skaičius |- | {{flag|Denmark}}</br>{{flag|UK}}</br>{{flag|Germany}}</br>{{flag|USA}} || [[Moravitų bažnyčios gyvenvietės]] || 2015 m. įtrauktas kaip [[Kristiansfeldas]], [[Moravitų bažnyčios gyvenvietės|Moravitų bažnyčios gyvenvietė]] Danijoje || [https://whc.unesco.org/en/list/1468 1468]|| 4 |} ==2025 (47-oji sesija, Prancūzija)== 47-oji sesija įvyko 2025 m. liepos 6-16 dienomis Paryžiuje. Šios sesijos metu iš pavojuje esančių objektų sąrašo išbraukti trys objektai: [[Abu Mena]], [[Gadamesas]] ir [[Acinananos drėgnieji atogrąžų miškai]]. Naujai į sąrašą įtraukti '''26 objektai''' (21 kultūrinis, 4 gamtiniai, 1 mišrus). {| class="wikitable sortable" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |UNESCO kodas ! scope="col" width="130" |Vietovių skaičius |- | {{flag|Australia}} || [[Murujugos nacionalinis parkas|Murudžugos kultūrinis kraštovaizdis]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1709 1709] || 1 |- | {{flag|Brasil}} || [[Peruasu kavernų nacionalinis parkas|Peruasu upės kanjonas]] || gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1747 1747]|| 1 |- | {{flag|Guinea-Bissau}} || [[Bižagošo salos|Bižagošo salų pakrantės ir jūros ekosistemos – Omatí Minhô]] ('''P''')|| gamtinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1432 1432]|| 1 |- | {{flag|Denmark}} || [[Mons Klintas]]|| gamtinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1728 1728]|| 1 |- | {{flag|Greece}} || [[Minojiniai rūmai|Minojiniai rūmų centrai]]|| kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1733 1733]|| 6 |- | {{flag|India}} || [[Marathų kariniai kraštovaizdžiai]] Indijoje || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1739 1739]|| 12 |- | {{flag|Iran}} || [[Choramabado slėnis|Choramabado slėnio priešistorinės vietovės]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1744 1744]|| 6 |- | {{flag|Italy}} || Priešistorinės Sardinijos laidojimo tradicija: [[Domus de Janas]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1730 1730]|| 18 |- | {{flag|Jamaica}} || [[Port Rojalis|XVII amžiaus Port Rojalio archeologinis ansamblis]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1595 1595]|| 1 |- | {{flag|United Arab Emirates}} || [[Džebel Faja|Fajos senovinis kraštovaizdis]]|| kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1735 1735]|| 1 |- | {{flag|Cambodia}} || [[Kambodžos atminimo vietovės|Kambodžos atminimo vietovės: nuo represijos centrų iki taikos ir apmąstymo vietų]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1748 1748]|| 3 |- | {{flag|Cameroon}} || [[Diy-Gid-Biy|Diy-Gid-Biy kultūrinis kraštovaizdis]] [[Mandaros kalnai|Mandaros kalnuose]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1745 1745]|| 1 |- | {{flag|China}} || [[Vakarų Sia imperatoriškieji kapai]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1736 1736]|| 1 |- | {{flag|Malawi}} || [[Mulandžės kalnas|Mulandžės kalno kultūrinis kraštovaizdis]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1201 1201]|| 1 |- | {{flag|Malaysia}} || [[Malaizijos miškų tyrimo institutas|Malaizijos miškų tyrimo institutas, Selangoro miškų parkas]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1734 1734]|| 1 |- | {{flag|Mexico}} || [[Uičiolių kelias į Uirikutą|Wixárika kelias per šventąsias Uirikutos vietoves (Tatehuarí Huajuyé)]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1704 1704]|| 20 |- | {{flag|Panama}} || [[Panamos kolonijinis kelias per sąsmauką]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1582 1582]|| 6 |- | {{flag|South Korea}} || [[Bangudė petroglifai|Petroglifai palei Bangučono tėkmę]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1740 1740]|| 1 |- | {{flag|France}} || [[Karnako akmenys|Karnako megalitai]] ir [[Moribhanas|Moribhano pakrantės]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1725 1725]|| 4 |- | {{flag|Russia}} || [[Šulgan Tašo urvas|Šulgan Tašo urvo piešiniai]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1743 1743]|| 1 |- | {{flag|Sierra Leone}} || [[Golos nacionalinis parkas|Golos]]-[[Tivajaus gamtos draustinis|Tivajaus]] kompleksas ('''P''') || gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1746 1746]|| 4 |- | {{flag|North Korea}} || [[Kumgango kalnas|Kumgango kalnas - deimantinis kalnas iš jūros]] || mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1642 1642]|| 2 |- | {{flag|Tajikistan}} || [[Chutalis|Senojo Chutalio kultūrinio paveldo vietovės]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1627 1627]|| 11 |- | {{flag|Turkey}} || [[Sardai]] ir [[Bin Tepė|Bin Tepės Lydijos pilkapiai]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1731 1731]|| 2 |- | {{flag|Vietnam}} || [[Jentu-Vingjemo-Konsono]], [[Kiepbakas|Kiepbako]] paminklų ir kraštovaizdžių kompleksas || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1732 1732]|| 12 |- | {{flag|Germany}} || Bavarijos Liudviko II pilys: [[Noišvanšteinas]], [[Linderhofas]], [[Šachenas]] ir [[Herenchiemzė]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1726 1726]|| 4 |} Šios sesijos metu du objektai buvo išplėsti į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|UNESCO kodas !scope="col" width="130" |Vietovių skaičius |- | {{flag|Vietnam}}</br>{{flag|Laos}} || [[Fong Nia ir Ke Bango nacionalinis parkas|Fong Nia ir Ke Bango]] ir [[Hin Nam No nacionalinis parkas|Hin Nam No]] nacionaliniai parkai || 2003 m. įtrauktas kaip [[Fong Nia ir Ke Bango nacionalinis parkas]] Vietname || [https://whc.unesco.org/en/list/951 951]|| 2 |- | {{flag|Pietų Afrikos Respublika}}</br>{{flag|Mozambikas}} || [[Isimangaliso šlapynių parkas]] – [[Maputo nacionalinis parkas]]|| 1999 m. įtrauktas kaip [[Isimangaliso šlapynių parkas]] PAR || [https://whc.unesco.org/en/list/914 914]|| 2 |} ==2026 (48-oji sesija, Pietų Korėja)== 47-oji sesija įvyko 2026 m. liepos 19-29 dienomis [[Busanas|Busane]]. Šios sesijos metu į pavojuje esančių objektų sąrašą įtraukti [[Taurijos Chersonesas]], [[Tyras]] ir [[Paramaribas]], iš šio sąrašo išbrauktas [[Viena|Vienos senamiestis]]. žymiai išplėsta [[Getboliai|Getbolių]] ir [[Berlyno modernistinių namų kompleksas|Berlyno modernistinių namų komplekso]] teritorija. Naujai į sąrašą įtraukti '''25 objektai''' (19 kultūrinių, 5 gamtiniai, 1 mišrus). {| class="wikitable sortable" !Šalis !Pavadinimas !Kategorija !UNESCO kodas !Vietovių skaičius |- | {{flag|Brazil}} || [[Amazonijos teatrai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1774 1774] || 2 |- | {{flag|Denmark}} || [[Vakarų Limfjordo fosilijos|Kaulinių žuvų fosilijos vakariniame Limfjorde]]: evoliucija ir prisitaikymas prie klimato ankstyvajame Eocene || Gamtos || [https://whc.unesco.org/en/list/1758 1758]|| 2 |- | {{flag|Greece}} || [[Olimpo kalnas|Olimpo kalnas ir jo apylinkės]] || Mišrus || [https://which.unesco.org/en/list/1719 1719]|| 1 |- | {{flag|India}} || [[Sarnathas|Senovinė budizmo vietovė Sarnathas]], [[Varanasis]] ||Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/927 927]|| 1 |- | {{flag|Iran}} || [[Alamūto pilis|Alamūto pilis ir susiję įtvirtinimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1770 1770]|| 7 |- | {{flag|Italy}} || [[Centrinės Italijos teatrai|Itališkų XVIII-XIX a. ''condominio'' teatrų sistema centrinėje Italijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1762 1762]|| 10 |- | {{flag|Japan}} || [[Senosios Asukos ir Fudživaros sostinės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1757 1757]|| 19 |- | {{flag|Jordan}} || [[Akabos jūrinis rezervatas]] || Gamtos || [https://whc.unesco.org/en/list/1742 1742]|| 1 |- | {{flag|United States}} || [[Okefenokio pelkė|Okefenokio nacionalinis gamtos rezervatas]] || Gamtos || [https://whc.unesco.org/en/list/1751 1751]|| 1 |- | {{flag|United Arab Emirates}} || [[Vadi Vuraja]] || Gamtos || [https://whc.unesco.org/en/list/1724 1724]|| 1 |- | {{flag|Kazakhstan}} || [[Mangystau uolų mečetės|Mangystau uolų mečetės ir susiję šventvietės]] ||Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1760 1760]|| 5 |- | {{flag|China}} || [[Dzingdedženo porceliano gamybos vietovės|Dzingdedženo rankų darbo porceliano gamybos vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1765 1765]|| 5 |- | {{flag|Comoros}} || [[Komorų sultonatai|Istorinių Komorų sultonatų medinos]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1768 1768]|| 6 |- | {{flag|Poland}} || [[Gdynė]]s [[Gdynės modernistinis miesto centras|modernistinis miesto centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1715 1715]|| 1 |- | {{flag|Lebanon}} || [[Amelio kalnų pilys]] ''(pavojuje)'' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1810 1810]|| 5 |- | {{flag|Mongolia}} || [[Siongnu diduomenės kapinynai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1759 1759]|| 8 |- | {{flag|Palestine}} || [[Samarija (miestas)|Sebastija]] ''(pavojuje)'' ||Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1809 1809]|| 1 |- | {{flag|South Sudan}} || [[Bomos nacionalinis parkas|Bomos]]-[[Bandingilo nacionalinis parkas|Badingilo]] migracijų kraštovaizdžiai '''(P)''' ''(pavojuje)'' || Gamtos || [https://whc.unesco.org/en/list/1808 1808]|| 1 |- | rowspan="2" | {{flag|France}} || [[Išsilaipinimo Normandijoje 1944 m. paplūdimiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1571 1571] || 6 |- | [[Langedoko Kapetingų pilys|Langedoko karališkosios Kapetingų pilys]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1755 1755]|| 8 |- | {{flag|Sao Tome and Principe}} || [[San Tomės ir Prinsipės plantacijų dvarai|San Tomės ir Prinsipės plantacijų dvarai (''Roças'')]]: kolonijinė žemdirbytės sistema ir priverstinės migracijos '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1750 1750]|| 6 |- | {{flag|Thailand}} || [[Vat Phra Mahathatas|Vat Phra Mahathato karališkasis vienuolynas]], [[Nakhon Si Thamaratas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1761 1761]|| 1 |- | {{flag|Tunisia}} || [[Sidi Bu Saidas|Sidi Bu Saido kaimas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1769 1769]|| 1 |- | {{flag|Finland}} || [[Aalto darbai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1752 1752]|| 13 |- | {{flag|Uzbekistan}} || [[Taškentas|Taškento modernistinė architektūra]]. Modernumas ir tradicija Vidurinėje Azijoje || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1766 1766]|| 10 |} == Pastaba == *'''(P)''' – pirmasis objektas įtrauktas šalyje. == Taip pat skaitykite == * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Australijoje ir Okeanijoje]] * [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai]] == Nuorodos == * [http://whc.unesco.org/pg.cfm?cid=31&l=en&&search=&searchSites=&search_by_country=&type=&media=&region=&order=year&criteria_restrication=&&mode=list World Heritage List] == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Pasaulio paveldo sąrašas| ]] f9b9tucw8a0j02sdagjr6k5mrfqlgaj 0 168448 7897910 7535757 2026-08-07T23:17:35Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897910 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Joginiškiai, piliakalnis.jpeg |plotis = |fotoinfo = „Atokvėpio aikštelė“, atremtas piliakalnio ženklas |herb = |žeml = |PL=55|PM=03|PS=13.1|IL=23|IM=23|IS=56.5 |sav = Šakių rajonas |sen = [[Kriūkų seniūnija]] |aukštis = 17 |plotas = 40x13 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1965]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR987 / 3267 / A1485<ref>{{cite kvr|3267}}</ref> }} '''Joginiškių piliakalnis''', dar vadinamas ''Kalnu'' – [[piliakalnis]] [[Šakių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, 0,2 km į pietryčius nuo [[Joginiškiai|Joginiškių]], 3 km nuo [[Kriūkai|Kriūkų]] miestelio, [[Kriūkų seniūnija]], 2 km į pietvakarius nuo [[Nemunas|Nemuno]]. Pasiekiamas iš kelio [[Lukšiai]] – Kriūkai ties Joginiškių fermomis pasukus į dešinę rytų kryptimi, pavažiavus keliuku 300 m dešiniau nuo už sodybos prasidedančios griovos iki miško pakraščio ir paėjus 200 m į šiaurę ožnugario vakariniu šlaitu einančiu miško keliuku, yra šio ožnugario gale. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Joginiskiai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, [[Jotulė]]s kairiajame krante, santakoje su [[Strazdupys|Strazdupiu]]. Pietinis šlaitas status, 17 m aukščio, leidžiasi į Jotulę, rytinis ir šiaurinis šlaitai žemesni ir nuolaidesni, iki 10 m aukščio, jie leidžiasi į Strazdupį. Vakaruose yra aukštuma. Piliakalnio aikštelė trikampė, 40x13 m dydžio. Aikštelę nuo aukštumos skiria jos vakariniame pakraštyje supiltas apie 20 m ilgio pylimas, nuo aikštelės krašto 1,5 m, iš išorės – 3,3 m aukščio,<ref>[http://www.kpc.lt/senas/leidyba/leid1-sakiai.html][[Petras Tarasenka]]<span>. Užnemunės krašto piliakalniai</span>{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn.|bot=InternetArchiveBot|fix-attempted=yes}}. V., 1997. P. 138–139.</ref>, jo išorinis šlaitas leidžiasi į 7 m pločio, 0,3 m gylio griovį. Už griovio yra antras 0,2 m aukščio, 6 m pločio pylimas, kuris šiaurinėje dalyje, šlaite virsta terasa. Visas piliakalnis apaugęs medžiais. == Tyrimai == Piliakalnį [[1955]]–[[1959]] m. aprašė [[Petras Tarasenka]], [[1965]] m. piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko [[Lietuvos istorijos institutas]], [[1981]] m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 73 (Nr. 255)</ref><ref>{{VLE|VIII|675||[[Gintautas Zabiela]]}}</ref> [[Lietuvos kultūros ministras|Lietuvos Respublikos kultūros ministro]] įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 10 000 m². <gallery widths="180" heights="180"> 2025 Joginiškiai, piliakalnis.jpeg|Piliakalnio ketera, žr. 3D modelį Joginiškių piliakalnis, viršuje.jpeg|Žemėjantis šlaitas </gallery> {{ltunavigacija |C=Joginiškių piliakalnis |Š= [[Seredžiaus I piliakalnis]] 2 km |ŠR= [[Butvilonių piliakalnis]] 8 km |R= [[Ringovės piliakalnis]] 10 km <br /> [[Žemosios Panemunės piliakalnis]] 4 km |PR=[[Šėtijų piliakalnis]] 11,5 km |P= |PV= [[Šadžiūnų piliakalnis]] 17 km |V= [[Maštaičių piliakalnis]] 29 km <br /> [[Plokščių piliakalnis]] 13,7 km |ŠV= [[Žuklijų piliakalnis]] 3 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.&nbsp;172. * [[Pranas Kulikauskas]]. Užnemunės piliakalniai. V., 1982. == Nuorodos == {{commonscat|Joginiškiai hillfort}} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=488 Lietuvos piliakalniai. Joginiškiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305103749/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=488 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Suvalkija/Joginiskiai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Šakių rajone]] 6z0ft2wuyvdi767fwc0r89znehb3qib 0 168809 7898021 7370136 2026-08-08T03:00:37Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898021 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto =Juodausiu piliakalnio valstybes paminko zenklo liekanos.JPG |plotis = |fotoinfo =Juodausių piliakalnio valstybės paminklo ženklo liekanos |herb = |žeml = |PL=55|PM=15|PS=27|IL=24|IM=50|IS=01 |sav = Ukmergės rajonas |sen = [[Lyduokių seniūnija]] |aukštis = 17 |plotas = 18x12 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmečio I p. |žvalgytas = 1970 |tirtas = }} '''Juodausių piliakalnis''' – [[piliakalnis]] [[Ukmergės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Juodausiai|Juodausių]] kaimo ([[Lyduokių seniūnija]]) ir [[Šventoji|Šventosios]] bei [[Duburėlis|Duburėlio]] santakos, Šventosios kairiajame krante. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Juodausiu.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Dalis piliakalnio nuslinkusi į Šventąją. Iš pietvakarių ir pietryčių jį juosia Duburėlio, iš šiaurės vakarų - Šventosios slėniai, šiaurės rytuose yra aukštuma. Šlaitai statūs, apgriuvę, iki 17 m aukščio. Išlikusi -18 m ilgio ir 12–13 m pločio aikštelės rytinė dalis. Išliko įtvirtinimų žymių - aikštelės šiaurės rytų gale yra pylimas (jo aukštis nuo aikštelės 3, 6 m, iš išorės - 4, 5 m), už jo buvo negilus griovys ir antrasis pylimas, išliko 0,5 m aukščio ir 25 m ilgio pylimėlis. == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1970]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]]. Piliakalnio šiaurės rytų papėdėje yra senovės gyvenvietės, datuojamos I tūkstantmečio pirmąja puse, liekanų, rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos.<ref>{{VLE|IX|10||Juodausių piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. [[Vaizdas:Juodausiu piliakalnis is rytu puses.JPG |800px|center|Juodausių piliakalnis iš rytų pusės]] {{ltunavigacija|3 |C= Juodausių piliakalnis |Š= [[Svirnų piliakalnis]] 14 km |ŠR= [[Vargulių piliakalnis]] 25 km <br /> [[Antatilčių piliakalnis]] 8 km |R= [[Berzgainių piliakalnis]] 14 km |PR= [[Mateikiškių piliakalnis]] 11 km |P= [[Pavydžių piliakalnis]] 10 km <br /> [[Bartkūnų piliakalnis]] 12 km |PV= [[Vaitkuškio piliakalnis]] 7 km <br /> [[Sukinių piliakalnis]] 17 km |V= [[Ukmergės piliakalnis]] 7 km |ŠV= [[Upytės piliakalnis]] 59 km }} == Nuotarukos == <gallery> Vaizdas:Juodausiu piliakalnis is pietryciu puses.JPG|Juodausių piliakalnis iš pietryčių pusės Vaizdas:Juodausiu piliakalnis is vakaru puses.JPG |Juodausių piliakalnis iš vakarų pusės </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=646 Juodausių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305050346/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=646 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Juodausiai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Ukmergės rajone]] h48ust04wmcjqkrf04z1bl6x1shopfh 0 168817 7898023 7370137 2026-08-08T03:13:54Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898023 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL= 55|PM=44|PS=27|IL=25|IM=26|IS=24 |sav = Rokiškio rajonas |sen = [[Kamajų seniūnija]] |aukštis = 19 |plotas = 55x45 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmetis pr. m. e. - [[VI a.]] – [[VII a.]] |žvalgytas = [[1986]] |tirtas = [[1958]]-[[1959]], [[1987]] |altitudė = |registro Nr. = AR928/23837, 5615 /A555P }} '''Juodonių piliakalnis ir gyvenvietė''', ''Pečianykas'' – [[piliakalnis]] ir senovinė gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas {{kvrmc|23837}}) [[Rokiškio rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Juodonys (Rokiškis)|Juodonių]] kaimo ([[Kamajų seniūnija]]), į vakarus nuo kaimo kapinaičių. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Juodonys.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnio – tai į pelkėtą slėnį įsiterpusios kalvos aukštesnioji dalis, šlaitai – iki 19 m aukščio, rytinėje pusėje apardyti, pietryčių ir rytinėje pusėje yra plati terasa. Aikštelė 55x45 m dydžio, apardyta. Jos rytinėje dalyje palaidoti [[1914]]–[[1918]] m. žuvę kariai. Pietinėje ir rytinėje papėdėje yra senovės gyvenvietė. == Tyrimai == [[1958]]–[[1959]] m. [[Lietuvos istorijos institutas]] ir ir Rokiškio kraštotyros muziejus gyvenvietėje ištyrė (tyrimų vadovė [[Laima Vaitkunskienė]]) 220 m² plotą. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1986]]–[[1987]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]], tyrimų vadovė [[Elena Grigalavičienė]]. Tirtas 228,5 m² plotas. Gyvenvietėje aptiktas 0,3–2 m storio [[kultūrinis sluoksnis]], rasta I tūkstantmečio-II tūkstantmečio pradžios [[geležis|geležinių]] ir kaulinių darbo įrankių, [[žalvaris|žalvarinių]] papuošalų, lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi bei žiestos [[keramika|keramikos]], gyvulių kaulų, šlako. Piliakalnio aikštelėje, kurios kultūrinis sluoksnis iki 2 m storio, rasta pylimo ir griovio žymių, medinių užtvarų, stulpinės konstrukcijos pastatų su židiniais liekanų, akmeninių, kaulinių, geležinių, žalvarinių dirbinių, lipdytos brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi keramikos. Piliakalnis naudotas nuo I tūkstantmečio pr. m. e. antrosios pusės iki [[VI a.]] – [[VII a.]] <ref>{{VLE|IX|24||Juodonių piliakalnis}}</ref> Radinius saugo Rokiškio krašto muziejus ir [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. {{ltunavigacija|3 |C= Juodonių piliakalnis |Š= [[Rudžių piliakalnis]] 11 km <br /> [[Alsetos piliakalnis]] 14 km |ŠR= [[Baušiškių piliakalnis]] 14 km |R= [[Dauliūnų piliakalnis]] 11 km |PR= [[Likančių piliakalnis]] 20 km <br /> [[Šeimyniškėlių piliakalnis]] 17 km |P= [[Varniškių piliakalnis]] 17 km |PV= [[Šeimyniškėlių piliakalnis]] 30 km<br /> [[Aluotų piliakalnis]] 10 km |V= [[Obonių piliakalnis]] 12 km <br /> [[Bugailiškių piliakalnis]] 12 km |ŠV= [[Vaduvų piliakalnis]] 14 km <br /> [[Kerelių piliakalnis]] 22 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.&nbsp;168 * [[Fiodoras Pokrovskis|Покровский Ф. В.]] Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 104. * [[Linas Daugnora]], [[Algirdas Girininkas]], R. Guobytė, D. Kisielienė, [[Andra Simniškytė]], M. Stančikaitė. Juodonys ir Jaros apyežeris: gamta ir gyventojai // Lietuvos archeologija. Vilnius. 2004. T. 26, p.&nbsp;111–134. * [[Elena Grigalavičienė]]. Juodonių piliakalnio (Rokiškio raj.) tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988. p.&nbsp;31–36. * [[Elena Grigalavičienė]]. Juodonių (Rokiškio raj.) gyvenvietės tyrinėjimai 1989 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais, 1990. p.&nbsp;28–30. * [[Elena Grigalavičienė]]. Juodonių piliakalnis ir gyvenvietė (Rokiškio raj.) // Lietuvos archeologija. Vilnius. 1992. T. 9, p.&nbsp;41–91. * [[Pranas Kulikauskas]]. Badania archeologiczne na Litwie w latach 1955–1961 // Acta Baltico–Slavica. Białystok. 1965. T. II, p.&nbsp;238-239. * [[Laima Nakaitė]]. Juodonių gyvenvietės (Rokiškio raj.) archeologinių tyrinėjimų duomenys // Iš lietuvių kultūros istorijos. Vilnius. 1959. T. II, p.&nbsp;138–150. * [[Andra Simniškytė]]. Piliakalnių aplinkos žvalgymas Kupiškio ir Rokiškio rajonuose // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, 2002. p.&nbsp;53–54. * [[Andra Simniškytė]]. Juodonių piliakalnio gyvenvietė. Chronologiniai ir struktūriniai pokyčiai // Archaeologia Lituana. Vilnius. 2002. T. 3, p.&nbsp;137–156. * A. Simniškytė, M. Stančikaitė, D. Kisielienė. Continuity and discontinuity in the Juodonys archaeological complex // Muinasaja teadus. Tallinn, Tartu. T. 13. Arheologiga Laanemere mader, 2003. p.&nbsp;267–286. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=459 Juodonių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305050547/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=459 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Juodonys/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Rokiškio rajone]] d61bmkdi097gx4onxz6lgwbdk74sydq 0 169074 7898087 7841375 2026-08-08T07:28:26Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898087 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Kalniškių piliakalnis|}} {{Paminklas |foto = Kalniškiųpiliakalnisšiaurė3.JPG |plotis = 295 |fotoinfo = Kalniškių piliakalnis iš šiaurės |herb = |žeml = |PL=55|PM=50|PS=33.6|IL=22|IM=51|IS=31 |sav = Kelmės rajonas |sen = [[Šaukėnų seniūnija]] |aukštis = 11 |plotas = 23x19 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = 1998 |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = A1326K / 24511, 24512, 5121 / }} '''Kalniškių, Spakainasties piliakalnis su gyvenviete''', dar vadinamas ''Biržės kalnu, Biržės pilimi'' – [[piliakalnis]] [[Kelmės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į pietus nuo [[Kalniškiai (Šaukėnai)|Kalniškių]] kaimo ([[Šaukėnų seniūnija]]), [[Venta|Ventos]] kairiojo kranto kyšulyje.<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=24511|title=Kalniškių, Spakainasties piliakalnis su gyvenviete}}</ref> Pasiekiamas plentu {{KK159}} nuo sankryžos [[Ramučiai|Ramučiuose]] pavažiavus 1,3 km Kuršėnų kryptimi, kaimo šiaurinėje dalyje esančiu asfaltuotu keliu pavažiavus į kairę vakarų kryptimi 400 m, toliau į dešinę šiaurės kryptimi 100 m ir gale vėl į kairę vakarų kryptimi 50 m, yra kairėje. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kalniskiai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]]Piliakalnį iš pietryčių ir šiaurės juosia Ventos slėnis ir daubos. Šlaitai statūs, 11 m aukščio. Aikštelė ovali, 23x19 m dydžio. Jos vakarinį kraštą juosia 4 m aukščio, 24 m pločio pylimas, už kurio yra 40 m ilgio, 7 m pločio ir 3 m gylio griovys. Aikštelės rytiniame pakraštyje yra 1,5 m aukščio, 11 m pločio pylimas, aikštelės šiaurinio krašto pylimas suardytas. Į pietryčius nuo piliakalnio yra 6 ha ploto I tūkstantmečio antrosios pusės gyvenvietė, tyrinėta [[1998]] m. Joje rastas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis su gyvulių kaulais, lygia [[keramika]], akmeninis trintuvas.<ref>[[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]], Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 78 (Nr. 282)</ref> == Tyrimai == Tirtas [[1998]] m., rastas apie 1 m storio kultūrinis sluoksnis, gyvulių kaulų liekanų, lipdytos lygiu paviršiumi [[keramika|keramikos]], akmeninis trintuvas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.<ref>{{VLE|IX|227||Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai)}}</ref> <gallery> Vaizdas:Kalniškiųpiliakalnispietūs4.JPG|Piliakalnis iš pietų Vaizdas:Kalniškiųpiliakalnisrytai1.JPG|Piliakalnis iš rytų Vaizdas:Kalniškiųpiliakalnisvakarai.JPG|Piliakalnis iš vakarų Vaizdas:Kalniškiųpiliakalnis3.JPG|Piliakalnio aikštelė </gallery> {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Romučių piliakalnis]] 19 km <br /> [[Šilėnų piliakalnis]] 23 km |ŠR= [[Luponių piliakalnis]] 27 km <br /> [[Sauginių piliakalnis]] 17 km |R= [[Girnikų kalnas]] 11 km <br /> [[Bubių piliakalnis]] 18 km |PR= [[Burbaičių piliakalnis]] 22 km <br /> [[Gabriejolės piliakalnis]] 7 km |P= [[Gaučiškės piliakalnis]] 35 km |PV= [[Girgždutė|Girgždūtės piliakalnis]] 29 km<br /> [[Kalniškių piliakalnis (Vaiguva)]] 22 km |V= [[Pašatrijos piliakalnis]] 19 km <br /> [[Biržuvėnų piliakalnis]] 25 km |ŠV= [[Buišų piliakalnis]] 25 km <br /> [[Skurvydiškės piliakalnis]] 39 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 28-29. * [[Bronius Dakanis]]. Kelmės rajono paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p.&nbsp;186. * [[Liudvikas Kšivickis]]. Žemaičių senovė. [[Kaunas]], [[Marijampolė]], 1928. p.&nbsp;17, 59 * [[Fiodoras Pokrovskis|Покровский Ф. В.]] Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899. c. 71 * [[Povilas Višinskis]]. Keli žodžiai apie kelis piliakalnius // Raštai. Vilnius, 1964. p.&nbsp;400 (Nr. 4). == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=198 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305223546/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=198 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Kalniskiai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai]{{commonscat|Kalniškių hillfort (Šaukėnai)}} [[Kategorija:Piliakalniai Kelmės rajone]] 7p5zf70q39ns9oy65j2vadyh9a2252b 0 169080 7898092 7370158 2026-08-08T07:31:55Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898092 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Kalnociu piliakalnis is pietvakariu.jpg |plotis = 270px |fotoinfo = Kalnočių piliakalnis iš pietvakarių pusės |herb = |žeml = |PL=55|PM=53|PS=58.1|IL=25|IM=51|IS=1 |sav = Rokiškio rajonas |sen = [[Obelių seniūnija]] |aukštis = 28 |plotas = 50x25 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmetis pr. m. e. - I tūkstantmetis m.e. |žvalgytas = 1948, 1949 |tirtas = 1972, 1977, 1985 |altitudė = |registro Nr. = AR945 / 5632 /A562P }} '''Kalnočių piliakalnis''' – [[piliakalnis]] [[Rokiškio rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Kalnočiai|Kalnočių]] kaimo ([[Obelių seniūnija]]). == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kalnociai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnį iš trijų pusių juosia gilus buvusio upelio slėnis, šiaurės rytų pusėje yra laukai. Į slėnį besileidžiantys šlaitai statūs, iki 28 m aukščio, šiaurės rytų šlaitas nuolaidus, 2 m aukščio. Piliakalnio aikštelė ovali, apie 50 m ilgio ir apie 25 m pločio. Ilgą laiką ji buvo ariama.<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 78 (Nr. 286)</ref> == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1948]] m. atliko [[Rokiškio krašto muziejus]], [[1949]] ir [[1972]] m. [[Lietuvos istorijos institutas]], [[1977]] ir [[1985]] m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. 1948 m. rastas 0,2-0,4 m storio kultūrinis sluoksnis, jame – įtveriamųjų ir pentinių akmeninių kirvių, akmeninių buožių dalių, lipdytos brūkšniuotu paviršiumi keramikos. Vėlesnių kasinėjimų metu aikštelėje rasta akmeninių kirvukų, kaulinių adiklių, molinių verpstukų. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e.-I tūkstantmečio m. e. pradžia.<ref>{{VLE|IX|50||Kalnočių piliakalnis}}</ref> [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 37000 m². Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]], [[Vytauto Didžiojo karo muziejus]] ir Rokiškio krašto muziejus. [[Vaizdas:Kalnociu piliakalnis is vakaru puses.jpg|centre|800x800px|Kalnočių piliakalnis iš vakarų pusės]] {{ltunavigacija|3 |C= Kalnočių piliakalnis |Š= [[Stasiūnų piliakalnis]] 5 km |ŠR= [[Junkūnų piliakalnis]] 4 km |R= [[Arajų piliakalnis]] 26 km<br /> [[Dirdų piliakalnis]] 6 km |PR= [[Maniuliškių piliakalnis]] 10 km<br /> [[Sviliškių piliakalnis]] 11 km |P= [[Mielėnų piliakalnis]] 3 km <br /> [[Bradesių piliakalnis]] 7 km |PV= [[Mičiūnų piliakalnis]] 3 km <br /> [[Petrešiūnų piliakalnis]] 11 km |V= [[Alsetos piliakalnis]] 22 km |ŠV= [[Papilių piliakalnis (Rokiškis)]] 6,5 km }} == Nuotraukos == {{commonscat|Kalnočiai hillfort}} <gallery> Vaizdas:Kalnociai informacine lenta.JPG ‎ | Kalnočių piliakalnio informacinė lenta Vaizdas:Kalnociu piliakalnis.JPG ‎ |Kalnočių piliakalnis Kalnociu piliakalnis2.JPG Vaizdas:Kalnociu piliakalnis is siaures vakaru puses1.jpg |Kalnočių piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės Vaizdas:Kalnociu piliakalnio lenta.JPG|Kalnočių piliakalnio informacinė lenta Vaizdas:Kalnociu piliakalnis is siaures vakaru puses.jpg | Kalnočių piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės Vaizdas:Kalnociu piliakalnis is pietryciu.jpg | Kalnočių piliakalnis iš pietryčių pusės Vaizdas:Kalnociu piliakalnis is pietvakariu nuo kelio.jpg ‎ | Kalnočių piliakalnis iš pietvakarių pusės nuo kelio Vaizdas:Kalnociu piliakalnis is siaures vakaru.jpg | Kalnočių piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.&nbsp;169 == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=460 Kalnočių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305050133/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=460 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Kalnociai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Rokiškio rajone]] kc4kafscikxdepctfnikyhlz73xpjpr 0 169096 7898099 7370163 2026-08-08T07:52:28Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898099 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Tauragnų sen., Lithuania - panoramio (49).jpg |plotis = 265px |fotoinfo = Kalvių piliakalnis. Ženklas |herb = |žeml = |PL=55|PM=29|PS=46|IL=25|IM=48|IS=35 |sav = Utenos rajonas |sen = [[Tauragnų seniūnija]] |aukštis = 14 |plotas = 75x80 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmetis - <br />II tūkstantmečio pradžia. |žvalgytas = 1970 |tirtas = }} '''Kalvių piliakalnis''' – [[piliakalnis]] [[Utenos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Kalviai (Utena)|Kalvių]] ([[Tauragnų seniūnija]]) kaimo šiaurės vakarų pakraštyje. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kalviu.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Didelę žemą kalvą iš pietų, rytų ir šiaurės juosia pelkė, iš vakarų – daubos. Piliakalnio vakarinis šlaitas 14 m aukščio, kiti žemi ir nuolaidūs. Viršūnės aikštelė stačiakampė, 75x80 m dydžio. Piliakalnis apardytas ariant. Kultūrinio sluoksnio žymių išliko aikštelės rytiniame pakraštyje, rasta lipdytos brūkšniuotu paviršiumi keramikos. Kalvių piliakalnis priskiriamas brūkšniuotosios keramikos kultūrai. Datuojamas I tūkstantmečiu-II tūkstantmečio pradžia. == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1970]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]].<ref>{{VLE|IX|246||Kalvių piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. {{ltunavigacija|3 |C= Kalvių piliakalnis |Š= [[Kubilių piliakalnis]] 5,5 km <br /> [[Našloniškio piliakalnis]] 3 km |ŠR= [[Antilgės piliakalnis]] 6 km <br /> [[Rukšėnų piliakalnis]] 3 km |R= [[Brinkliškių piliakalnis]] 9,5 km |PR= [[Urviškių piliakalnis]] 6 km <br /> [[Šeimaties piliakalnis]] 10 km |P= [[Tauragnų piliakalnis]] 10 km <br /> [[Kamšos piliakalnis]] 12 km |PV= [[Klykių piliakalnis]] 3 km <br /> [[Kačiūnų piliakalnis]] 10 km |V= [[Nolėnų piliakalnis]] 14 km <br /> [[Jaurelio piliakalnis]] 9 km |ŠV= [[Spitrėnų piliakalnis]] 3,5 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=684 Kalvių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170327135609/http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=684 |date=2017-03-27 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Kalviai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Utenos rajone]] 0zuuyhksci6kpf1216biokvlcxyixxm 0 169122 7898111 7370172 2026-08-08T08:36:44Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898111 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=25|PS=08|IL=25|IM=49|IS=08 |sav = Utenos rajonas |sen = [[Tauragnų seniūnija]] |aukštis = 4-5 |plotas = 35x20 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmetis - <br /> II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = 1980 |tirtas = 1985 }} '''Kamšos piliakalnis''' – [[piliakalnis]] [[Utenos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į pietvakarius nuo [[Kamša (Utena)|Kamšos]] ([[Tauragnų seniūnija]]) kaimo. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kamsos.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Kalva, dar vadinama Barsukakalniu, yra tarp laukų. Šlaitai 4–5 m aukščio, jų viršutinė dalis stačiai nulyginta. Viršūnės aikštelė ovali, 35x20 m dydžio. Kultūrinis sluoksnis suardytas ariant. Piliakalnio šiaurės ir vakarų papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų, apie 0,5 ha plote išliko kultūrinis sluoksnis. Rasta lipdytos brūkšniuotu paviršiumi keramikos, apdegusių akmenų. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu-II tūkstantmečio pradžia. == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1980]] m. ir [[1985]] m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.<ref>{{VLE|IX|288||Kamšos piliakalnis}}</ref> {{ltunavigacija|3 |C= Kamšos piliakalnis |Š= [[Klykių piliakalnis]] 8 km |ŠR= [[Taurapilio piliakalnis]] 4,5 km <br /> [[Tauragnų piliakalnis]] 2 km |R= [[Ąžubalių piliakalnis]] 25 km |PR= [[Staniuliškių piliakalnis]] 10 km |P= [[Papirčių piliakalnis]] 0,7 km <br /> [[Dryžių piliakalnis]] 6,5 km |PV= [[Vorėnų piliakalnis]] 12 km |V= [[Andreikėnų piliakalnis]] 15 km |ŠV= [[Gimžiškių piliakalnis]] 12 km <br /> [[Kačiūnų piliakalnis]] 7 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=685 Kamšos piliakalnis]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Kamsa/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Utenos rajone]] aufm6roym0rp23f0ck1p29yk9m585gb 0 169257 7898118 7370173 2026-08-08T08:52:13Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898118 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Kaniavėlėspiliak.JPG |plotis = |fotoinfo = Kaniavėlės piliakalnis |herb = |žeml = |PL=54|PM=08|PS=19|IL=24|IM=44|IS=31 |sav = Varėnos rajonas |sen = [[Kaniavos seniūnija]] |aukštis = 6-7 |plotas = 30x20 |priešpilis = nežymus |naudotas = I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga -<br /> I tūkstantmetis m.e. |žvalgytas = 1955 |tirtas = 1955 |altitudė = |registro Nr. = AR1380 / 3656 /A197P }} '''Kaniavėlės piliakalnis''', ''Apykopas'' – [[piliakalnis]] [[Varėnos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo [[Kaniavėlė]]s ([[Kaniavos seniūnija]]) kaimo, [[Šepeta|Šepetos]] dešiniajame krante. Pasiekiamas nuo plento [[Varėna]]-[[Dubičiai]], pervažiavus kanalizuotą Šepetą, už 300 m pasukus dešinėn pirmu keliu į vakarus, už 500 m lauko keliuku pavažiavus į dešinę šiaurės kryptimi 300 m. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kaniavele.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnį iš vakarų, šiaurės ir šiaurės rytų juosia Šepetos slėnis, iš kitų pusių – laukai. Šlaitai nuo slėnio pusės 6–7 m, nuo laukų 2–3 m aukščio. Viršūnės aikštelė stačiakampė, apie 30 m ilgio ir 20 m pločio. Jos pietryčių pakraštį puslankiu juosia pylimas, nuo aikštelės pusės 2 m, išorėje - 3 m aukščio. Už pylimo yra užslinkusio griovio liekanų.<ref>{{VLE|IX|334||Kaniavėlės piliakalnis}}</ref> == Tyrimai == [[1955]] m. piliakalnį tyrė [[TSRS mokslų akademija|TSRS mokslų akademijos]] Materialinės kultūros istorijos instituto archeologė [[Frida Gurevič]]. Aikštelės pietiniame pakraštyje, prie pylimo, rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - I tūkstantmečiu m. e.<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 80 (Nr. 291)</ref> [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 10000 m². {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Krūminių piliakalnis]] 17 km |ŠR= [[Valakavičių piliakalnis]] 23 km |R= [[Eišiškių piliakalnis]] 18 km |PR= [[Gorodiščės piliakalnis]] 21 km |P= [[Dubičių piliakalnis]] 14 km |PV= [[Liškiavos piliakalnis]] 44 km |V= [[Merkinės piliakalnis]] 37 km |ŠV= [[Mikniūnų piliakalnis]] 32 km <br /> [[Girežerio piliakalnis]] 15 km <br /> [[Barčių piliakalnis]] 5 km }} == Literatūra == * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.203 * Шукевич B. Об археологических местностях в Лидском и Троцком уездах // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX apxeoлогического съезда в Bильне. Bильна. 1893. Отдел 1, c. 98 * Покровский Ф. В. Археологическая карта Виленской губернии. Вильна. 1893. c. 106 * Гуревич Ф. Дpeвности Белорусского Понеманья. Москва, Ленинград. 1962. c. 154 (Hp. 34) * Lietuvos archeologijos atlasas, p.&nbsp;80 (Nr. 291) * Zabiela G. Piliakalnių likimas Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse // Lituanistica. Nr. 4, 1991. p.&nbsp;26, 30. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=721 Kaniavėlės piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305174303/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=721 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Dzukija/Kaniavele/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Varėnos rajone]] piipl4bkg6i8eo4dczkkb6jv5pkjz2n 0 169291 7898144 7717512 2026-08-08T10:08:51Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898144 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Karmėlavos piliakalnis. Juosiantis pylimas.JPG |plotis = 300px |fotoinfo = Aikštelė ant piliakalnio, apjuosta gynybinio pylimo |PL=54|PM=58|PS=26.5|IL=24|IM=04|IS=00.5 |sav = Kauno rajonas |sen = [[Karmėlavos seniūnija]] |aukštis = 30 |plotas = 81x61,5 |priešpilis = |naudotas = [[XIV a.]] |žvalgytas = [[1971]] |tirtas = [[1975]]-[[1977]], [[1998]]-[[2004]] }} '''Karmėlavos piliakalnis ir kapinynas''' – [[piliakalnis]] [[Kauno rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Karmėlava|Karmėlavoje]]. Objektas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas [[1997]] m. (unikalus kodas – 5053). == Piliakalnis == [[Vaizdas:Karmelavos.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis, dar vadinamas '''Pilimi''', yra miestelio šiaurinėje dalyje, [[Neris|Neries]] kairiojo kranto aukštutinės [[terasa|terasos]] krašte. Iš trijų pusių jį juosia [[dauba|daubos]], pietryčių pusėje yra aukštuma. Šlaitai nuo daubų pusės statūs, apie 30 m aukščio, apaugę lapuočiais medžiais ir krūmais, vasarą dengiančiais vaizdą į Neries slėnį. Viršūnės aikštelė [[ovalas|ovali]], 81x61,5 m dydžio, su apardytu [[Kultūrinis sluoksnis|kultūriniu sluoksniu]]. Aikštelėje stovi nuosava [[sodyba]] (gyvenamasis namas, pagalbiniai pastatai, sklypas dirbamos žemės) . Aikštelę žiedu juosia 230 m ilgio platus, 9–26 m pločio ir 1–5 m aukščio, išorėje 9 m aukščio [[Gynybinis pylimas|pylimas]]. Už jo yra 110 m ilgio, 4,5 m gylio ir 40 m pločio [[gynybinis griovys]]. Piliakalnio pietinėje papėdėje dalis griovio užpilta, o žiedinio pylimo dalis nukasta, įrengiant įvažiavimą į sodybą. == Pilis == Piliakalnyje stovėjo [[1385]] m. minima '''Visvaldės pilis''', kurią [[1388]] m. nuo [[VO|Vokiečių ordino]] apgynė kunigaikščio [[Skirgaila|Skirgailos]] vadovaujami pilėnai. Gynybai buvo panaudotos [[bombarda|bombardos]]. [[1391]] m. rugpjūtį pilį užėmė ir sunaikino nuo [[Ukmergė]]s traukiantys [[kryžiuočiai]]. Manoma, kad pilis vėliau buvo atstatyta ir naudota brastai per Nerį saugoti.<ref>{{Rakutis 2018|10–11}}</ref> Piliakalnis datuojamas [[XIV a.]] == Tyrimai == Piliakalnį aprašė [[Petras Tarasenka]]. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1971]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]].<ref>{{VLE|IX|465||Karmėlavos piliakalnis}}</ref> [[2001]] m. šalia piliakalnio ieškota [[papėdės gyvenvietė]]s, rastas tik akmeninis pabūklo sviedinys bei geležinis strėlę primenantis dirbinys, kurie greičiausiai susiję su kariniais veiksmais pilies apgulties metu. == Galerija == <gallery> Karmėlavos piliakalnis. Užvažiavimas.JPG|Užvažiavimas Karmėlavos piliakalnis. Sodyba.JPG|Sodyba Karmėlavos piliakalnis. Pylimas aplink aikštelę.JPG|Supantis pylimas Karmėlavos piliakalnis. Pylimas aplink.JPG|Aikštelės pakraštys į [[Neris|Neries]] pusę </gallery> == Kapinynas == [[Kapinynas]] yra 1 km į pietus nuo piliakalnio, miestelio šiaurės vakarų dalyje. [[1975]]–[[1977]] m. ir [[1998]]–[[2004]] m. jį tyrė [[Vytauto Didžiojo karo muziejus]] (tyrimų vadovė [[Kristina Rickevičiūtė (1943)|K. Rickevičiūtė]]). Ištirti 222 kapai, datuojami [[XIV amžius|XIV]]–[[XVI a.]] Mirusieji laidoti karstuose. Juose buvo puodų su degėsiais. Rasta geležinių plačiaašmenių kirvių, peilių ir odinių makščių liekanų, adatų, ietigalių, segių, apyrankių, antkaklių, auskarų, kabučių, žiedų, antsmilkinių, smeigtukų, monetų, odinių piniginių ir rankinių fragmentų, puoštų metaliniais apkalais, skiltuvų, skustuvų, galąstuvų. Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus.<ref>Kristina Rickevičiūtė. Karmėlavos senkapis. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais / Kultūros paveldo departamentas. Vilnius: Diemedžio leidykla, 2005</ref> == Lankymas == Ant piliakalnio įsikūrusios sodybos adresas yra Piliakalnio g. 32, tačiau objektas pasiekiamas iš kitos pusės. Vykstant keliu {{A6}}, pasukama į Pylimo gatvę, toliau – Draugystės gatve iki galo, į pravažiavimą tarp garažų ir apie 150 m vingiuotu keliuku iki piliakalnio. Nuorodų į objektą ar kitos turistinės informacijos vietoje nėra. {{ltunavigacija|3 |C= Karmėlavos piliakalnis |Š= [[Lepšiškių piliakalnis]] 2,5 km |ŠR= [[Milžinų kalno piliakalnis]] 18 km <br /> [[Gudžionių piliakalnis]] 20 km |R= [[Budelių piliakalnis]] 43 km |PR= [[Bijautonių piliakalnis]] 25 km |P= [[Visginų piliakalnis]] 24 km <br /> [[Varkališkių piliakalnis]] 25 km |PV= [[Kauno pilis]] 14 km |V= [[Bernatonių piliakalnis]] 16 km |ŠV= [[Piepalių piliakalnis]] 21 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * [[Petras Tarasenka]]. „Lietuvos piliakalniai“. Vilnius, 1956. p.88. * [[Petras Kežinaitis]]. „Kauno apylinkės“. Vilnius, 1958. p.122-123. * [[Vytautas Daugudis]]. „Karmėlavos piliakalnis“. [[Mokslas ir gyvenimas]], 1969 * „Lietuvos piliakalniai: atlasas“. Vilnius, 2005. t. 1, p. 324-325 == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=167 Karmėlavos piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150802023726/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=167 |date=2015-08-02 }} * [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5053 Karmėlavos piliakalnis Kultūros vertybių registre] * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Karmelava/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Kauno rajone]] [[Kategorija:Karmėlava]] 4iia26p47uqk070g51vzbe245nbo98d 0 169297 7898147 7370180 2026-08-08T10:31:37Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898147 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Kartupenu_piliakalnis_2010_balandis_02.jpg |plotis = 270px |fotoinfo = Vaizdas nuo [[Kartupis (Nemunas)|Kartupio]] (po šalikelės bortu – upelio pralaida) |herb = |žeml = |PL=55|PM=06|PS=07|IL=23|IM=00|IS=20 |sav = Jurbarko rajonas |sen = [[Skirsnemunės seniūnija]] |aukštis = 20 |plotas = 36x28 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = [[XIII a.]]-[[XIV a.]] |žvalgytas = |tirtas = }} '''Kartupėnų piliakalnis''' (A689K 1P) – [[piliakalnis]] [[Jurbarko rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Kartupėnai|Kartupėnų]] kaime ([[Skirsnemunės seniūnija]]), [[Nemunas|Nemuno]] dešiniajame ir [[Kartupis (Nemunas)|Kartupio]] kairiajame krantuose, kyšulio gale. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kartupenai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Kartupėnų piliakalnis dar vadinamas '''Kiaukalniu''', '''Sargučiu'''. Iš vakarų ir šiaurės vakarų piliakalnį juosia Kartupis, iš pietų - Nemuno slėnis, šiaurės rytų pusėje tęsiasi aukštuma, nuo kurios jis atskirtas 25 m pločio (viršuje) ir 2,5 m gylio grioviu bei 7 m aukščio ir 21 m pločio pylimu, supiltu aikštelės r. gale. Šlaitai statūs, 20 m aukščio. Aikštelė stačiakampė, 36x28 m dydžio. Piliakalnio šiaurės vakarų šlaite, 4 m žemiau aikštelės, yra 2 m pločio terasos liekanų. Piliakalnio šiaurės rytų papėdėje, kyšulio tęsinyje, yra senovės gyvenvietė. Piliakalnis datuojamas [[XIII a.]]-[[XIV a.]] Jis apardytas, jo aikštelės šiaurinę ir vakarinę dalis nuplovė Kartupio upelis, pastaruoju metu tvarkomas. == Istorija == Ant piliakalnio stovėjo '''[[Bisenė]]s pilis''' (''Bisena, Bisin''), kurią [[1283]] m. žiemą sudegino [[Vokiečių ordinas]], pirmoji kryžiuočių užpulta pilis [[Lietuva|Lietuvoje]]. Ji buvo atstatyta, vėl du kartus, vasarą ir rudenį pulta [[1313]] m., [[1316]] m. sudeginta. Pilis priklausė gynybinei sistemai, buvusiai palei Nemuną, joje budėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio skiriama įgula. [[Petras Dusburgietis]] mini, kad [[1307]] m. joje buvo 85 kariai.<ref>{{VLE|IX|510||Kartupėnų piliakalnis}}</ref><gallery> Vaizdas:Kartupėnų piliakalnis.JPG|Takas pilakalnio šlaite Vaizdas:Kartupenu piliakalnis 2010 balandis 01.jpg|Kartupėnų piliakalnis nuo Nemuno pakrantės Vaizdas:Kartupenu piliakalnis 2010 balandis 03.jpg|Kartupėnų piliakalnio informacinė lentelė. </gallery>{{ltunavigacija|3 |C= Kartupėnų piliakalnis |Š= [[Kalnujų piliakalnis]] 25 km |ŠR= [[Gabrieliškių piliakalnis]] 24 km |R= [[Raudonėnų piliakalnis]] 5 km <br /> [[Gedimino kapas]] 16 km |PR= [[Plokščių piliakalnis]] 8,5 km |P= [[Klepų piliakalnis]] 25 km <br /> [[Kudirkos Naumiesčio piliakalnis]] 38 km |PV= [[Maštaičių piliakalnis]] 9 km |V= [[Panemunės pilis]] 2 km <br /> [[Antkalniškių piliakalnis]] 11 km |ŠV= [[Meškininkų piliakalnis]] 20 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=115 Kartupėnų piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130629070505/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=115 |date=2013-06-29 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Kartupenai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Jurbarko rajone]] 5d06gr7pv0vhi15ycckzyzzd9ceqyjh 0 169299 7898149 7370182 2026-08-08T11:14:16Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898149 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Kauku piliakalnis 2021-05-11.jpg |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=54|PM=21|PS=8.4|IL=23|IM=47|IS=3.8 |sav = Alytaus rajonas |sen = [[Miroslavo seniūnija]] |aukštis = 6-7 |plotas = 27x17 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = [[V a.]]-[[XI a.]] |žvalgytas = |tirtas = [[1967]]-[[1969]] |altitudė = |registro Nr. =AR64 /22611, 1855, 22612/A80KP }} '''Kaukų piliakalnis su gyvenviete''' – [[piliakalnis]] ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas {{kvrmc|22612}}) [[Alytaus rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Kaukai I|Kaukų I]] ([[Miroslavo seniūnija]]) kaimo, [[Peršėkė]]s kairiojo kranto kalvoje, 2 km į pietvakarius nuo kelio [[Miroslavas]] – [[Meteliai]] ir į šiaurę nuo kelio [[Papėčiai]] – [[Obelninkai]]. Pasiekiamas važiuojant keliu [[Kumečiai]] – [[Parėčėnai]], prieš Parėčėnus pasukus lauko keliuku į kairę šiaurės rytų kryptimi, už 400 m. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kaukai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas Peršėkės kairiojo kranto vingyje esančioje aukštumoje. Šlaitai statūs, 8–9 m aukščio. Aikštelė ovali, 27x17 m dydžio. Ją iš visų pusių juosia 1–5 m aukščio, 4–14 m pločio pylimas, už kurio pietinėje pusėje yra 12 m pločio ir 1,5 m gylio griovys. Piliakalnis dirvonuoja, iš pietų pusės įrengti laiptai. Priešais, Peršėkės dešiniajame krante, yra kita gynybinio komplekso dalis – [[Obelytės piliakalnis]]. == Gyvenvietė == Piliakalnio papėdėse yra senovės gyvenvietė. [[Kultūrinis sluoksnis]] yra į pietus – pietryčius nuo piliakalnio, 5,5 ha plote ir į rytus nuo piliakalnio, Peršėkės dešiniajame krante, 1 ha plote. Čia rasta [[grublėtoji keramika|grublėtos]] ir [[lygioji keramika|lygios keramikos]]. == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1967]]–[[1969]] m. atliko [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] archeologai, vadovas [[Pranas Kulikauskas]]. Ištirta aikštelės vakarinė dalis, 250 m² m., pietinės pusės pylimas ir šlaitas (atliktas pjūvis). Kultūrinio sluoksnio storis aikštelės pakraščiuose iki 1 m, viduryje – 0,5 m. Nustatyta, kad piliakalnyje yra du pagrindiniai sluoksniai. Žemutiniame V–IX a. sluoksnyje aptikta grublėtos keramikos ir dirbinių. Viršutiniame [[X a.]] – [[XI a.]] sluoksnyje rasta įtvirtinimų ir būstų liekanų, ūkinių duobių, ugniaviečių, stulpaviečių, lipdytos ir žiestos grublėtu, [[keramika|keramikos]] gnaibytiniu ir lygiu paviršiumi, gyvulių ir žmonių kaulų, suanglėjusių ankštinių sėklų. Surinkta apie 500 metalinių dirbinių: papuošalų (žiedų, segių, apyrankių, smeigtukų, karolių, antsmilkinis), darbo įrankių, ūkinės paskirties dirbinių (tarp jų net 83 verpstukai), ginklų. Aikštelės pakraščiuose aptiktas 5-6 sluoksnių akmenų grindinys. Pylime išskirti 3 jo supylimo laikotarpiai. Pirmasis pylimas buvo sudarytas iš akmenų ir rąstų. Vėliau jis buvo paaukštintas suplūkiant 2 m molio sluoksnį, sustiprintą dėtais rąstais. Viršuje stovėjo medinė užtvara. Jai sudegus pylimas rekonstruotas trečią kartą, jį paaukštinant 3 m storio suplūkto molio sluoksniu, kurį tvirtino į jį sudėti rąstai. Piliakalnyje stovėjusi medinė pilaitė buvo sudeginta jos puolimo metu intensyviai apšaudžius ją iš lankų, tai liudija tyrinėtoje vietoje surinkti 126 įvairių formų strėlių antgaliai. Dalis jų buvo susmigę į pylimą. Piliakalnis datuojamas [[V a.]]-[[XI a.]] <ref>{{VLE|IX||[[Gintautas Zabiela]]|Kaukų piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 45 000 m². == Istorija == Kaukų ir Obelytės piliakalnių kompleksas gyvavo nuo I tūkstantmečio pradžios iki [[XI a.]], kai buvo sunaikintas greičiausiai per [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] kunigaikščių karinį žygį prieš [[jotvingiai|jotvingių]] gentis. {{ltunavigacija|3 |C= Kaukų piliakalnis |Š= [[Obelytės piliakalnis]] 0,05 km |ŠR= [[Aniškio piliakalnis]] 9,5 km<br /> [[Kieliško piliakalnis]] 15 km |R= [[Radžiūnų piliakalnis]] 14 km |PR= [[Žilvės piliakalnis]] 12 km <br /> [[Dirmiškių piliakalnis]] 13 km |P= [[Papėčių piliakalnis]] 4,5 km |PV= [[Prelomčiškės piliakalnis]] 9 km <br /> [[Verstaminų IV piliakalnis]] 14 km |V= [[Atesninkų piliakalnis]] 13 km |ŠV= [[Bambininkų piliakalnis]] 13 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 100 * [[Pranas Kulikauskas]]. Kaukų ir Obelytės piliakalnių tyrinėjimai 1967–1969 metais // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje1968 ir 1969 m. Vilnius, 1970. p. 12–22. * [[Pranas Kulikauskas]]. Obelytės, Alytaus raj, piliakalnio ir jo tyrinėjimų duomenys // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. Vilnius. 1976. T. XVI(2), p. 104–114. * [[Pranas Kulikauskas]]. Užnemunės piliakalniai. Vilnius. 1982, p. 29, 38, 47, 49–62, 64–76, 85–88, pav. 93–152. * [[Juozapas Radziukynas]]. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva. 1909, p. 13–15. * [[Petras Tarasenka]]. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 28–29. * [[Regina Volkaitė-Kulikauskienė]]. 1978. Lietuvos archeologų darbai IX–XIII amžių tyrinėjimų srityje 1968–1977 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. Vilnius, p. 25–26. * [[Gintautas Zabiela]]. Piliakalnių likimas Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse // Lituanistica. Nr. 4, 1991. p. 27, 33–35. * [[Gintautas Zabiela]]. 1997a. Scandinavian arrowheads in Lithuania // Archaeologia Baltica. Vilnius. T. 2, p. 133–140. * [[Vytautas Kazakevičius (1951)|Vytautas Kazakevičius]]. Geležies amžiaus strėlės Lietuvoje II–XII/XIII a. Vilnius. 2004, p. 21, 22–25, 27, 40–42, 43–50, 52–55, 59–74, 99–111. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=14 Lietuvos piliakalniai. Kaukų piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170326222016/http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=14 |date=2017-03-26 }} * [http://www.travel.lt/turizmas/catalog/general.jsp?catId=&caseId=61049&locId=82429&inlanguage=lt#] * [http://turreg.tourism.lt/turizmas/catalog/general.jsp;jsessionid=36054FECD4A7A4DD2665123C44B2E7CC?catId=63413&caseId=61049&locId=82429&inlanguage=lt Kaukų piliakalnis]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Dzukija/Kaukai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Alytaus rajone]] 8ij4wwd8nsohy29ks41468sk2au86gc 0 169613 7897821 7370100 2026-08-07T18:07:04Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897821 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = IndijosPLK.JPG |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=26|PS=48|IL=22|IM=13|IS=56 |sav = Šilalės rajonas |sen = [[Šilalės kaimiškoji seniūnija]] |aukštis = 8-10 |plotas = 20x3 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmetis - [[XIV a.]] |žvalgytas = [[1907]], [[1961]] |tirtas = [[1997]]-[[1998]] }} '''Indijos piliakalnis''' – [[piliakalnis]] (A707KP) su priešpiliu (A707K 2P) [[Šilalės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Indija (Šilalė)|Indijos]] kaimo, [[Akmena (Jūra)|Akmenos]] dešiniojo kranto slėnyje, [[Pagramančio RP|Pagramančio regioniniame parke]]. (Indija –– {{lt|žemės giluma}}) == Piliakalnis == [[Vaizdas:Indijos.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis dar vadinamas '''Pilė''', '''Pilis'''. Apardytas, jo šiaurinę dalį nuplovė Akmena. Piliakalnį juosia slėnis. Šlaitai statūs, 8–10 m aukščio. Aikštelės išliko apie 20 m ilgio ir 2–3 m pločio pietvakarinis kraštas bei pietrytiniame jos gale buvusio apie 4 m aukščio pylimo dalis. Už jo yra 2 m pločio (viršuje) ir 1 m gylio griovys. Rytiniame šlaite, 7 m žemiau aikštelės, yra antras, žemas, pylimėlis. Šiauriau piliakalnio, už 10 m gylio griovio, yra dar viena kalva, kurioje greičiausiai buvo papilys, tačiau ir jos didžiąją dalį nuplovė Akmena. Anksčiau piliakalnį Akmena galėjo juosti iš trijų pusių, likusi senvagė. == Tyrimai == Piliakalnį [[1907]] m. aprašė [[Liudvikas Kšivickis]]. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1961]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]], [[1997]]–[[1998]] m. tyrinėjo [[Vida Kliaugaitė]]. 1998 m. sutvirtintas griūvantis šlaitas, nukreipta upelio vandens vaga, iškirsti medžiai ir krūmai, užsėta žolė ir sutvarkyta piliakalnio teritorija.<ref>{{VLE|VIII|86|[[Zenonas Baubonis]]|Indijos piliakalnis}}</ref> == Istorija == Istorikai [[Rimantas Jasas]] ir [[Romas Batūra]], archeologas [[Gintautas Zabiela]] spėja, kad [[XIV a.]] pirmaisiais dešimtmečiais čia stovėjo šaltiniuose minima viena svarbiausių [[Karšuva|Karšuvos]] žemės pilių, [[Pūtvė (pilis)|Pūtvės pilis]], kurią [[1307]] ir [[1315]] du kartus sudegino kryžiuočiai. Dabartinio [[Pūtvė]]s kaimo žemės prasideda vos už pustrečio kilometro į pietus nuo piliakalnio. Anksčiau jos galėjo apimti ir piliavietę. Tokią tikimybę padidina faktas, kad bajorams Pūtviams priklausiusio dvaro žemės, [[1562]] m. Karšuvos valsčiaus inventoriaus duomenimis, siekė [[Vaičiai|Vaičius]], kitapus Akmenos esantį kaimą. Tačiau ir pačiame Pūtvės kaime būta piliakalnio. 1307 m., per pirmąjį žinomą užpuolimą, pasinaudoję tuo, kad pilėnai dar miegojo, Ragainės komtūro vedami priešai „slapta įsibrovė į papilį ir pavertė jį pelenais, paimdami į nelaisvę ar nukaudami [visus], išskyrus tuos, kurie suskubo pasprukti į pilį“. Tų pačių metų rudenį, tas pats „komtūras su savo broliais bei raiteliais ir antrą kartą sudegino tą papilį“. Tačiau pačią pilį kryžiuočiai užėmė ir iš pamatų sunaikino tik po kelerių metų, kai jos vartus priešams atkėlė vietos didžiūnas išdavikas Spudas, už tai su šeima jis gavo krikšto malonę. Tvirtovė, matyt, buvo greitai atstatyta, nes 1328 m. vėl „Ragainės broliai su 80 vyrų puolė papilį ir stojo į kovą su Pūtvės pilėnais“. Vėlesniuose šaltiniuose Pūtvės pilis nebeminima.<ref>[[Vytenis Almonaitis]] ir [[Junona Almonaitienė]]. [http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=783&kas=straipsnis&st_id=3492 Paakmeniai. Šiaurės Atėnai, 2006-02-04 nr. 783]</ref> 2013 m. surengta Indijos piliakalnio paroda [[Delis|Delyje]], ambasados surengtame „Lietuvos dienų“ renginyje<ref>[http://www.delfi.lt/gyvenimas/laisvalaikis/indijoje-surengta-paroda-silales-rajone-stuksanciam-indijos-piliakalniui.d?id=63176314&fb_action_ids=667937696573973&fb_action_types=og.likes&fb_source=other_multiline&action_object_map={%22667937696573973%22%3A317799408358170}&action_type_map={%22667937696573973%22%3A%22og.likes%22}&action_ref_map= Indijoje surengta paroda Šilalės rajone stūksančiam Indijos piliakalniui]</ref> {{ltunavigacija|3 |C= Indijos piliakalnis |Š= [[Padievyčio piliakalnis]] 14 km <br /> [[Bilionių piliakalnis]] 17 km |ŠR= [[Kazokų piliakalnis]] 9 km |R= [[Simėnų piliakalnis]] 25 km |PR= [[Batakių piliakalnis]] 22 km |P= [[Kreivių piliakalnis]] 5 km <br />[[Pagramančio piliakalnis]] 8 km <br /> [[Naujininkų piliakalnis]] 8,5 km |PV= [[Dapkiškių piliakalnis]] 15 km |V= [[Lileikėnų piliakalnis]] 13 km <br /> [[Pakisio piliakalnis]] 13,5 km |ŠV= [[Rubinavo piliakalnis]] 7 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=530 Indijos piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141129074800/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=530 |date=2014-11-29 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Indija/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Šilalės rajone]] mvh1g1j2l14svbtvdp4va1e9hi1qpxz 0 169671 7897845 7370104 2026-08-07T19:57:41Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897845 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Karsuvos piliakalnis 2011 pavasaris.jpg |plotis = 300px |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=25|PS=19.4|IL=22|IM=36|IS=15.8 |sav = Tauragės rajonas |sen = [[Skaudvilės seniūnija]] |aukštis = I – 6-7 <br /> II – 10 |plotas = I – 33x43<br />II – 27x20 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmečio pabaiga - [[XIV a.]] |žvalgytas = 1905, 1955, 1961 |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = I – AR1185 / 3462, 23941, 23942 /A764KP<br /> II – AR1543 / 13029 / A765P }} '''Ivangėnų piliakalniai''' – [[archeologijos paminklas|archeologijos paminklų]] kompleksas [[Tauragės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, netoli [[Ivangėnai|Ivangėnų]] kaimo ([[Skaudvilės seniūnija]]), [[Suvirkštė]]s kairiajame krante, į šiaurės rytus nuo jos santakos su [[Ančia (Šešuvis)|Ančia]]. Ivangėnų archeologijos paminklų kompleksą sudaro du [[piliakalnis|piliakalniai]], gyvenvietė ir kapinynas. == Ivangėnų I piliakalnis == [[Vaizdas:Ivangenai I.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|3D modelis]] Pirmasis piliakalnis, vadinamas Pilike, yra kalva, kurią iš pietų, vakarų ir šiaurės juosia upelis ir jo slėnio daubos, rytuose nuo aukštumos jį skiria apie 10 m pločio ir l,5 m gylio griovys. Aikštelė ovali, orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 33x43 m dydžio. Jos rytiniame pakraštyje yra 4 m aukščio, 27 m pločio puslankio formos pylimas, už kurio iškastas 30 m pločio, 5 m gylio griovys. Aikštelės šiaurės vakarų gale supiltas 1 m aukščio, 5 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 10–15 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, jo šiaurės rytų, vakarinis ir šiaurės vakarų aikštelės kraštai nuslinkę, šiauriniame šlaite erozija tebevyksta. Piliakalnis apaugęs praretintais lapuočiais. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 30000 m².<gallery> Vaizdas:Karsuvos piliakalnis 2011.jpg|Karšuvos piliakalnis. 2011 metai Vaizdas:KaršuvosPiliakalnis.JPG|Karšuvos piliakalnis. 2009 metai </gallery> == Ivangėnų II piliakalnis == [[Vaizdas:Ivangenai II.jpg|miniatiūra|3D modelis|kairėje|250x250px]] Apie 100 m į pietryčius nuo pirmojo, Suvirkštės kairiajame krante esančiame kranto kyšulyje įrengtas antras piliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1543; unikalus objekto MC kodas 13029; registro iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. Nr. A765P), koordinatės {{Coord|55|25|15.4|N|22|36|21.1|E|name=Ivangėnų II piliakalnis}}). Jo aikštelė trapecinė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 27 m ilgio, 17 m pločio rytuose, 20 m pločio vakariniame gale. Jos rytinėje pusėje supiltas 3 m aukščio, 18 m pločio pylimas, kurio išorinis 4,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 15 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 10 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, šoniniai šlaitai – erozijos, pylimo viršuje iškasta duobė. Jis apaugęs tankiais lapuočiais medžiais ir krūmais. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 16000 m². == Gyvenvietė == Į šiaurės vakarus – rytus nuo piliakalnių, abiejuose Suvirkšties krantuose, žemoje vietoje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23942; registro iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. Nr. A764K2P). 520 m į pietvakarius yra [[IV a.]] – [[VII a.]] [[Vėluikių kapinynas]], tyrinėtas [[2006]] m. rugsėjo mėn.<ref>Skalvių istorijos šaltiniai: Vėluikių kapinynas. Istorija, 2007 m.</ref> == Tyrimai == Piliakalnius [[1905]] m. aprašė [[Liudvikas Kšivickis]], pirmąjį piliakalnį [[1961]] m. žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1997]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]], archeologai [[Vykintas Vaitkevičius]] ir [[Gintautas Zabiela]].<ref>{{VLE|VIII|411||Ivangėnų piliakalniai}}</ref> Piliakalnių kompleksas datuojamas I tūkstantmečio viduriu – [[XIV a.]] Abiejų piliakalnių tarpusavio išsidėstymas, nesant archeologinių tyrinėjimų, neleidžia tvirtai nustatyti, ar antrasis piliakalnis labiau nutolęs pirmojo priešpilis, ar chronologiškai atskiras piliakalnis. Anksčiau buvo manoma, kad pirmasis piliakalnis yra tik kalva be įtvirtinimų, be kultūrinio sluoksnio.<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 71 (Nr. 242)</ref> == Istorija == Šalia yra [[Karšuvos kaimas]], todėl manoma, šiame piliakalnyje stovėjusi Karšuvos pilis (''Karszovini''), minima [[1385]] m. Piliakalnis tikriausiai buvo [[Karšuvos valsčius|Karšuvos valsčiaus]] centras. Gintautas Zabiela ir Vykintas Vaitkevičius siūlo Ivangėnus tapatinti su [[Pilėnai]]s.<ref>[http://www.heritage.lt/archeologija/atl98/archpamz/14.htm Gintautas Zabiela, Vykintas Vaitkevičius. Archeologijos paminklų žvalgymas Žemaitijoje]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> [[Vygandas Marburgietis]] rašė, kad [[1336]] m. [[vasario 25]] d. sunaikinta Pilėnų pilis, stovėjusi ''Troppen'' žemėje, žuvo [[Žemaitija|Žemaitijos]] kunigaikštis [[Margiris]] (Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Gediminas|Gedimino]] brolis) ir visa pilies įgula. ''Troppen'' žemė minima [[1363]] m. ir [[1390]] m. kryžiuočių žygių į Žemaitiją pranešimuose. Lietuvių rašytiniuose šaltiniuose Trapėnų žemė pirmą kartą paminėta [[1575]] m., tuomet ten jau buvo Trepų dvaras ir palivarkas. Jei Pilėnų pilis stovėjo Trapėnų – Trepų žemėje, tai legendinės pilies piliakalnio galbūt reikėtų ieškoti kažkur netoli dabartinio [[Trepai|Trepų]] kaimo, kuris yra už trijų kilometrų nuo [[Skaudvilė]]s į šiaurės vakarus, o trys kilometrai nuo Skaudvilės į vakarus dunkso senoji Karšuvos žemės sostinė – Ivangėnų–Karšuvos piliakalniai.<ref>[http://www.kurjeris.lt/article/articleview/8676/1/32/ Arūnas Strikaitis. Garsieji Pilėnai šalia Skaudvilės? Tauragės kurjeris, 2009 m. gruodžio 1 d.]</ref> {{ltunavigacija|3 |C= Ivangėnų piliakalniai |Š= [[Vaidatonių piliakalnis]] 8 km <br /> [[Simėnų piliakalnis]] 3 km |ŠR= [[Pabalčių piliakalnis]] 10 km <br /> [[Gudelių piliakalnis]] 9 km |R= [[Pužų piliakalnis]] 11 km <br /> [[Molavėnų piliakalnis]] 16 km |PR= [[Ižiniškių piliakalnis]] 13 km |P= [[Nosaičių piliakalnis]] 2 km <br />[[Kiukiškių piliakalnis]] 23 km <br /> [[Meškininkų piliakalnis]] 32 km |PV= [[Batakių piliakalnis]] 10 km |V= [[Juškaičių piliakalnis]] 7 km <br /> [[Kreivių piliakalnis]] 22 km |ŠV= [[Gegužių piliakalnis]] 10,5 km <br /> [[Kalvalių piliakalnis]] 11 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.&nbsp;188 * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys), V., 1977, p.&nbsp;15 * Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas * [[Liudvikas Kšivickis|Krzywicki L]]. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906, p.&nbsp;39. * [[Fiodoras Pokrovskis|Покровский Ф. В.]] Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 149. * [[Gintautas Zabiela]] 2001c. Naujas Lietuvos piliakalnių sąrašo papildymas (1995–2000 m.) // Kultūros paminklai. Vilnius. T. 8, p.&nbsp;25 (Nr. 9). * [[Gintautas Zabiela]], [[Vykintas Vaitkevičius]] Archeologijos paminklų žvalgymas Žemaitijoje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998. p.&nbsp;488. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=610 Ivangėnų I piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170326093353/http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=610 |date=2017-03-26 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=840 Ivangėnų II piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305050415/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=840 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Ivangenai_I/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai. Ivangėnų piliakalnis] * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Ivangenai_II/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai. Ivangėnų piliakalnis II] [[Kategorija:Piliakalniai Tauragės rajone]] t2frf02t8usnt2pwvl7qe6gcm0lougl 0 169680 7897851 7370106 2026-08-07T20:21:58Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897851 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=24|PS=24|IL=22|IM=48|IS=53 |sav = Raseinių rajonas |sen = [[Nemakščių seniūnija]] |aukštis = 7-9 |plotas = 30x15 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmetis -<br /> II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = 1961 |tirtas = }} '''Ižiniškių piliakalnis''' – [[piliakalnis]] (A374K1P) ir gyvenvietė (A374K2P) [[Raseinių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Ižiniškiai|Ižiniškių]] kaimo, [[Šešuvis|Šešuvies]] kairiajame krante. Pasiekiamas iš autostrados [[Klaipėda]]–[[Vilnius]] pervažiavus Šešuvį ir pasukus į dešinę keliuku, pavažiavus 1,4&nbsp;km iki pirmos tolimesnės sodybos dešinėje, šiaurės vakaruose, piliakalnis yra už sodybos. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Iziniskiai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis, dar vadinamas '''Papilės kalnu''', Guru, o jo pylimas Guruku, yra stačiašlaitė kalva, kurią iš pietryčių, pietų ir pietvakarių juosia Šešuvis ir jo daubos. Dalis kalno nuplauta upės. Šlaitai 7–9 m aukščio. Kalvos viršuje, šiauriniame krašte, buvęs pylimas nulygintas 1956 m. suformuojant 16x9 m dydžio aikštelę šokiams. Lyginant pylimą jame buvo rasta molio tinko, žmonių kaulų. Išliko trikampė apie 100 m² ploto, iki 3 m ilgio, 14 m pločio aikštelės dalis. Papilės kalno papėdėje iškastas 17 m pločio, 4 m gylio griovys, už jo lanku buvo supiltas apie 85 m ilgio ir 3–5 m aukščio pylimas. Už jo yra 5 ha ploto senovės gyvenvietės liekanų. == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1961]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]]. Rasta lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi [[keramika|keramikos]], apdegusio molio gabaliukų, gyvulių kaulų, šlako, akmenų. Pylime rastas geležinis plačiaašmenis kirvis. Piliakalnis naudotas I tūkstantmetyje ir II tūkstantmečio pradžioje, gyvenvietė datuojama I tūkstantmečiu.<ref>{{VLE|VIII|455|[[Adolfas Tautavičius]]|Ižiniškių piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. == Istorija == Archeologas [[Gintautas Zabiela]] spėja, kad Papilės kalne [[XIV a.]] stovėjusi [[Pilėnai|Pilėnų]] pilis. {{ltunavigacija|3 |C= Ižiniškių piliakalnis |Š= [[Papilių piliakalnis]] 20 km <br /> [[Pužų piliakalnis]] 4,6 km |ŠR= [[Molavėnų piliakalnis]] 5 km <br /> [[Papušinio piliakalnis]] 29 km |R= [[Galkaičių piliakalnis]] 9 km <br /> [[Kalnųjų piliakalnis]] 18 km |PR= [[Kartupėnų piliakalnis]] 34 km |P= [[Jurbarko piliakalnis]] 34 km |PV= [[Batakių piliakalnis]] 21 km |V= [[Ivangėnų piliakalniai]] 19 km |ŠV= [[Gudelių piliakalnis]] 14 km <br /> [[Plusčių piliakalnis]] 20 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=430 Ižiniškių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305114011/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=430 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Iziniskiai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Raseinių rajone]] dwnm4hm7zmmlta0g9qyrym6880lswkl 0 169732 7897868 7370109 2026-08-07T20:45:28Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897868 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Jadagoniu piliakalnis.jpg |plotis = 270px |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=54|PM=59|PS=47|IL=23|IM=34|IS=54 |sav =Kauno rajonas |sen = [[Zapyškio seniūnija]] |aukštis = 15-30 |plotas = 40x15 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmetis |žvalgytas = 1960 |tirtas = 1972 }} '''Jadagonių piliakalnis''' (A350) – [[piliakalnis]] [[Kauno rajono savivaldybė]]s teritorijoje, 0,2 km į šiaurės rytus nuo [[Jadagoniai|Jadagonių kaimo]] ([[Zapyškio seniūnija]]), prie [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Upys (Palendrys)|Upio]], 1,2 km į pietus nuo [[Liekė]]s ir Nemuno santakos, Nemuno kairiojo kranto kyšulyje, į vakarus nuo kelio {{RK1931}}. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Jadagoniai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis dar vadinamas Raguvos kalnu. Jį iš vakarų ir šiaurės juosia Upio, iš rytų Nemuno slėniai, pietų pusėje tęsiasi kyšulys. Nuo slėnių pusės šlaitai statūs, kai kur apgriuvę, 15–30 m aukščio. Piliakalnio viršuje yra ovali 40x15 m dydžio, manoma, pagrindinė aikštelė. Joje yra kultūrinio sluoksnio liekanų.[[Vaizdas:Jadagonių piliakalnis.JPG|miniatiūra|250px|left|Miško tankmėje slypintį piliakalnį žymi stulpas]]Žemiau aikštelės, jos pietiniame pakraštyje buvo įrengti du priešpiliai. Išliko 3 m aukščio pylimas ir 1,5 gylio gynybinis griovys, už kurio yra 60 m ilgio ir 2–3 m pločio aikštelė. Jos rytinis pakraštys nuvirtęs į Nemuno slėnį, pietiniame pakraštyje – žemas pylimėlis, o už jo antrojo priešpilio 10x10 m dydžio aikštelė, kurios pietiniame gale supiltas pylimas (sulėkštėjęs). Priešpiliai piliakalnį skyrė nuo kitos kyšulio dalies. Visas piliakalnis apaugęs mišku. Apie 1,5 km į pietryčius nuo Jadagonių piliakalnio yra [[Jadagonių alkakalnis]]. == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1960]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]], [[1972]] m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.<ref>{{VLE|VIII|50||Jadagonių piliakalnis}}</ref> == Istorija == Jadagonių piliakalnis laikytinas ne kartą [[VO|kryžiuočių]] minima lietuvių Junigedos pilies vieta, kuri daugelio istorikų tapatinama su Veliuonos piliakalniu.<ref>[http://www.mmlab.ktu.lt/mmlab/Utena/monument_d-2.htmlUTENOS apskrities paminklosauga]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> {{ltunavigacija|3 |C= Jadagonių piliakalnis |Š= [[Jaučakių piliakalnis]] 4 km |ŠR= [[Piepalių piliakalnis]] 16 km |R= [[Karmėlavos piliakalnis]] 30 km <br /> [[Lepšiškių piliakalnis]] 29 km |PR= [[Virbališkių piliakalnis]] 13 km <br /> [[Kauno pilis]] 31 km |P= [[Altoniškių piliakalnis]] 3 km <br /> [[Padovinio piliakalnis]] 51 km |PV= [[Kudirkos Naumiesčio piliakalnis]] 50 km |V= [[Žuklijų piliakalnis]] 15 km <br /> [[Dulinčiškių piliakalnis]] 16 km |ŠV= [[Mikytų Smailakalnis]] 4 km <br /> [[Šėtijų piliakalnis]] 1 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm Lietuvos piliakalnių atlasas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090418173252/http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm |date=2009-04-18 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=165 Jadagonių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150802010120/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=165 |date=2015-08-02 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Suvalkija/Jadagoniai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Kauno rajone]] oomuuyllu3bc8ckyks3mo0ez9a19mvc 0 169753 7897896 7370113 2026-08-07T21:33:56Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897896 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=23|PS=49|IL=25|IM=11|IS=37 |sav = Molėtų rajonas |sen = [[Alantos seniūnija]] |aukštis = 13 |plotas = 46x25 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmetis |žvalgytas = 1970 |tirtas = 1978 }} '''Janonių piliakalnis ir pilkapynas''' – [[piliakalnis]] (A830P) ir [[pilkapynas]] (A831P) [[Molėtų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Janonys (Molėtai)|Janonių]] kaimo ([[Alantos seniūnija]]), Šilalio miško vakariniame pakraštyje. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Janoniu.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis, vadinamas Pilale, yra pailgos kalvos vakarinė, aukštesnė, dalis, kurią iš trijų pusių juosia daubos, rytuose yra kalvos žemesnioji dalis. Pilalės pietiniai, vakariniai ir šiauriniai šlaitai 13 m aukščio, statūs, šiaurinio šlaito viršutinė dalis stačiai nukasta. Aikštelė ovali, 46x25 m dydžio. Jos rytinis pakraštys buvo sutvirtintas pylimu ir grioviu, išliko jų žymių. Apie 0,3 km į šiaurės vakarus nuo Pilalės yra pilkapynas, kurį sudaro 26 pilkapiai. Jų sampilai 10–15 m skersmens ir 0,8-1,5 m aukščio. Sampilus juosia grioviai arba supa duobės. Dalis pilkapių [[XX a.]] pradžioje buvo iškasinėti senienų mėgėjų. == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1970]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]], [[1978]] m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.<ref>{{VLE|VIII|522|[[Bronius Dakanis]]|Janonių piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. {{ltunavigacija|3 |C= Janonių piliakalnis |Š= [[Šeimyniškėlių piliakalnis]] 17 km <br /> [[Bijeikių piliakalnis]] 11 km |ŠR= [[Buivydų piliakalnis (Anykščiai)]] 11 km |R= [[Jašiškių piliakalnis]] 11 km |PR= [[Antakščių piliakalnis]] 7 km <br /> [[Maišiakulės piliakalnis]] 7,5 km |P= [[Klabinių piliakalnis]] 3 km <br /> [[Suginčių piliakalnis]] 5 km |PV= [[Vargulių piliakalnis]] 10 km |V= [[Trakinių piliakalnis]] 6 km <br /> [[Svirnų piliakalnis]] 19 km |ŠV= [[Buteikių piliakalnis]] 6 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm Lietuvos piliakalnių atlasas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090418173252/http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm |date=2009-04-18 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=315 Janonių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170327163101/http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=315 |date=2017-03-27 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Janonys/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Molėtų rajone]] f7qapvf6gwtypkzyksvsuss36gv6dv0 0 169763 7897902 7370116 2026-08-07T22:02:41Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897902 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=44|PS=6|IL=25|IM=57|IS=55.4 |sav = Zarasų rajonas |sen = [[Dusetų seniūnija]] |aukštis = 2-17 |plotas = 27x15 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmetis pr. m. e. |žvalgytas = 1972 |tirtas = 1975, 1985 |altitudė = |registro Nr. =AR1511 /A1017KP / 24115, 24116, 5721 }} '''Jatkūniškių piliakalnis''', ''Kiaušinėlis'' – [[piliakalnis]] (unikalus objekto MC kodas {{kvrmc|5721}}; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1511; registro iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. Nr. A692P) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas {{kvrmc|24116}}) [[Zarasų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, 0,3&nbsp;km į šiaurės vakarus nuo [[Jatkūniškės|Jatkūniškių]] kaimo ([[Dusetų seniūnija]]) ir Jatkūniškių ežero, apie 0,37&nbsp;km į pietus nuo Pajuodžio ežero pietvakarinio kranto. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Jatkuniskes.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis yra ilgos kalvos pietiniame gale. Jį iš visų pusių juosia daubos. Piliakalnio šiaurinis šlaitas žemas, iki 2 m aukščio, vakarinis šlaitas aukštas, iki 17 m aukščio ir status. Pietinis ir rytinis šlaitai 7 m aukščio, apardyti (nuarti). Aikštelė ovali, 27x15 m dydžio. Piliakalnio pietrytinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų. Piliakalnis su apsaugos zona užima 6,2 ha plotą. Apie 0,5&nbsp;km į šiaurės vakarus nuo Jatkūniškių piliakalnio yra [[Betiškių piliakalnis]]. == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1972]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]], [[1975]] m.ir [[1985]] m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Rasta lipdytos brūkšniuotu paviršiumi keramikos, tinko, molinio svarelio dalis. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu prieš m.e.<ref>{{VLE|VIII|589||Jatkūniškių piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]] ir [[Rokiškio krašto muziejus]]. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 16&nbsp;000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 2&nbsp;374&nbsp;000 m². {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Šišponiškių piliakalnis]] 3,5 km <br /> [[Varniškių piliakalnis (Zarasai)]] 2 km |ŠR= [[Antaniškių piliakalnis]] 10 km <br /> [[Golubiškių piliakalnis]] 8 km |R= [[Avilių piliakalnis]] 10 km |PR= [[Mineikiškių piliakalnis]] 11 km |P= [[Narkyčių piliakalnis]] 1,7 km <br /> [[Vencavų piliakalnis]] 5 km |PV= [[Skineikių piliakalnis]] 6 km |V= [[Vosgėlių piliakalnis]] 13 km |ŠV= [[Betiškių piliakalnis]] 0,5 km <br /> [[Marciūniškių piliakalnis]] 5 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.213 * Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.63 * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 400-401. == Nuorodos == * [http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm Lietuvos piliakalnių atlasas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090418173252/http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm |date=2009-04-18 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=788 Jatkūniškių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305223436/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=788 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Jatkuniskes/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Zarasų rajone]] 36vg61z8563gewmbpjl43gfulftnc8s 0 169768 7897905 7370118 2026-08-07T22:13:44Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897905 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Jaucakiu_piliakalnis.jpg |plotis = 270px |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=01|PS=54|IL=23|IM=35|IS=44 |sav = Kauno rajonas |sen = [[Vilkijos apylinkių seniūnija]] |aukštis = 10-12 |plotas = 46x22 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmetis - [[XIII a.]] |žvalgytas = 1951 |tirtas = 2003 }} '''Jaučakių piliakalnis ir alkakalnis''' (A346K) – [[piliakalnis]] (A346K 1) ir [[gyvenvietė]] (A346K 2) [[Kauno rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Jaučakiai|Jaučakių]] kaimo, ([[Vilkijos apylinkių seniūnija]]), 0,95 km į pietvakarius nuo kelio [[Kaunas]]-[[Jurbarkas]]. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Jaucakiai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]]Piliakalnis, vadinamas Kartuvių kalnu, yra į pietvakarius nuo kaimo, 0,6 km į rytus nuo [[Nemunas|Nemuno]] dešiniojo kranto, Pilies ir Piliakalnio upelių santakoje, miške. Tai tarp upelių įsiterpusio kyšulio vakarinė (aukštesnė) dalis. Jį iš šiaurės ir pietų juosia gilios daubos, rytinėje pusėje likusi kyšulio dalis. Nuo daubų pusės piliakalnio šlaitai statūs, 10–12 m aukščio. Viršūnės aikštelė pailga, 46x22 m dydžio. Išliko apie 0,6 m storio kultūrinis sluoksnis. [[Vaizdas:Jaucakiu_piliakalnis_02.jpg|thumb|250x250px|left|Jaučakių piliakalnis]] == Gyvenvietė == Piliakalnio rytinėje papėdėje yra senovės gyvenvietė. Rastas iki 1,1 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame aptikta lipdytos grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos, gargažių, akmeninių sviedinių, židinių liekanų, molio tinko gabalų, [[Senovės Roma|Romos]] moneta. Gyvenvietės dalis sunaikinta kuriant sodų bendriją. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]] ir [[Vytauto Didžiojo karo muziejus]]. == Alkakalnis == Apie 0,3 km į pietvakarius nuo piliakalnio ir apie 0,3 km į rytus nuo Nemuno dešiniojo kranto yra alkakalnis. Jis dar vadinamas '''Svirnakalniu'''. Tai didelė pušimis apaugusi aukšta kalva, iš šiaurės juosiama gilaus bevardžio upelio, iš pietų ir pietvakarių pusių yra Nemuno dešiniojo kranto slėnis, iš rytų – žemuma. Viršūnės aikštelė apskrita, apie 25 m skersmens. Šlaitų viršutinėje dalyje išliko kultūrinio sluoksnio žymių. Pasak gyventojų, ant kalno stovėjo bažnyčia, kuri prasmegusi į kalno vidų. == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1951]] m. atliko [[Petras Tarasenka]]. Gyvenvietės žvalgomuosius tyrimus [[2003]] m. atliko [[Aleksandras Vaškelis]] ir [[Lietuvos istorijos institutas]].<ref>{{VLE|VIII|590||Jaučakių piliakalnis}}</ref> == Istorija == Spėjama, kad čia stovėjusi '''Paštuvos pilis''' (''Castra Pasten''). [[Petras Dusburgietis]] savo kronikoje mini [[1292]] m. [[VO|kryžiuočių]] įsiveržimą į Paštuvos (''Pastovis'') žemę. Paštuvos žemę dažnai mini ir [[XIII a.]] antrosios pusės – [[XIV a.]] [[Vartbergės kronika]], [[Vygando Marburgiečio kronika]], [[Dietmaro kronika]]. [[1369]] m. po 5 paras trukusios apgulties pilis kryžiuočių, kuriems vadovavo maršalas [[Hermanas Šindenkopfas]], buvo sunaikinta, bet greitai lietuvių atstatyta. [[Vygandas Marburgietis]] mini, kad Paštuvos pilis stovėjusi Nemuno saloje. Pilį ir gyvenvietę nuo [[XIV a.]] antrosios pusės lietuviai, manoma, ėmė vadinti [[Vilkija]] – [[XV a.]] pirmosios pusės [[Vytautas|Vytauto]] dokumentuose minima '''Vilkijos pilis'''. Kai kurie istorikai mano, kad tai yra [[1388]] m. kryžiuočių sudeginta ''Wildenberg'' pilis. {{ltunavigacija|3 |C= Jaučakių piliakalnis |Š= [[Pilsupių piliakalnis]] 31 km |ŠR= [[Piepalių piliakalnis]] 13 km |R= [[Lepšiškių piliakalnis]] 29 km |PR= [[Bernatonių piliakalnis]] 15 km |P= [[Jadagonių piliakalnis]] 4 km |PV= [[Mikytų Smailakalnis]] 2 km <br /> [[Šėtijų piliakalnis]] 4 km |V= [[Žemosios Panemunės piliakalnis]] 9 km <br /> [[Žuklijų piliakalnis]] 14 km |ŠV= [[Butvilonių piliakalnis]] 10 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm Lietuvos piliakalnių atlasas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090418173252/http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm |date=2009-04-18 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=166 Jaučakių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150802015156/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=166 |date=2015-08-02 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Jaucakiai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Kauno rajone]] n19ll5lwife35avp8dt3ytvjv8egbjk 0 169785 7897903 7370122 2026-08-07T22:09:33Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897903 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=31|PS=20|IL=25|IM=41|IS=47 |sav = Utenos rajonas |sen = [[Utenos seniūnija]] |aukštis = 10 |plotas = 75x40 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga -<br /> I tūkstantmetis m.e. |žvalgytas = 1970, 1985 |tirtas = }} '''Jaurelio piliakalnis''' (A921 P) – [[piliakalnis]] [[Utenos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į šiaurę nuo [[Jaurelės|Jaurelių]] kaimo ([[Utenos seniūnija]]). == Piliakalnis == [[Vaizdas:Jaurelis.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Kalvą iš visų pusių supo dabar nusausintos pelkės. Šlaitai statūs, apie 10 m aukščio. Aikštelė ovali, 75x40 m dydžio, jos rytinis galas šiek tiek siauresnis. Aikštelės vakarinis pakraštys apie 0,5 m žemesnis. Piliakalnio aikštelėje ir šlaituose išliko kultūrinis sluoksnis. [[XX a.]] ketvirtame dešimtmetyje rasta akmeninių kirvių. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pab.–I tūkstantmečio m. e. pradžia. == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1970]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]], [[1985]] m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.<ref>{{VLE|VIII|602||Jaurelio piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. {{ltunavigacija|3 |C= Jaurelio piliakalnis |Š= [[Armališkių piliakalnis]] 16 km <br /> [[Maneičių piliakalnis]] 9 km |ŠR= [[Nuodėgulių piliakalnis]] 6 km <br /> [[Kliedakalnis]] 8 km |R= [[Kalvių piliakalnis]] 9 km <br /> [[Spitrėnų piliakalnis]] 5 km |PR= [[Klykių piliakalnis]] 7 km |P= [[Kačiūnų piliakalnis]] 11 km <br /> [[Gimžiškių piliakalnis]] 11 km |PV= [[Narkūnų piliakalnis]] 12 km |V= [[Šiaudinių piliakalnis]] 15 km |ŠV= [[Nolėnų piliakalnis]] 7 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm Lietuvos piliakalnių atlasas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090418173252/http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm |date=2009-04-18 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=681 Jaurelio piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305051909/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=681 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Jaurelis/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Utenos rajone]] tey5lyx5maa7qh6m7sj07073x0fsrnq 0 169802 7897912 7768481 2026-08-07T23:55:49Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897912 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Jomantu_piliakalnis.jpg |plotis = |fotoinfo =Jomantų piliakalnis iš vakarų pusės |herb = |žeml = |PL=55|PM=29|PS=54.4|IL=21|IM=33|IS=19.5 |sav = Šilutės rajonas |sen = [[Švėkšnos seniūnija]] |aukštis = 6-7 |plotas = 86x25 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmetis -<br /> I tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = 1963 |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = A492KP /23804, 23805, 3362 / AR1085 }} '''Jomantų piliakalnis''' arba ''Jurgaičių piliakalnis'' – [[piliakalnis]] ir senovinė gyvenvietė [[Šilutės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, tarp [[Jomantai (Šilutė)|Jomantų]] ir [[Jurgaičiai (Šilutė)|Jurgaičių]] ([[Švėkšnos seniūnija]]) kaimų. Pasiekiamas keliu ''Inkakliai'' – [[Jomantai]] Jurgaičiuose ties buvusiomis fermomis pasukus į kairę vakarų kryptimi ir paėjus 450 m link [[Ašva|Ašvos]]. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Jomantu.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis, dar vadinamas Pilimi, yra Ašvos ir [[Telšina|Telšinos]] upelių santakoje. Jį iš pietvakarių ir šiaurės juosia Telšinos, iš pietų - Ašvos slėnis, rytuose yra 40–50 m pločio dauba. Šlaitai statūs, 7 m aukščio. Aikštelė pailga, 86x25 m dydžio, su kultūriniu sluoksniu, jos rytinį, pietinį ir pietvakarinį kraštą juosia apie 130 m ilgio ir 1–2 m aukščio pylimas. Rytiniame pakraštyje, už daubos esančioje aukštumėlėje, yra senovės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos grublėtu paviršiumi [[keramika|keramikos]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 73 (Nr. 256).</ref> Rytinėje papėdėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos. 100 m į rytus nuo papėdės gyvenvietės piliakalnio yra [[Jurgaičių kapinynas]], tyrinėtas [[1967]] m. == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1963]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]]. Piliakalnis ir gyvenvietė datuojama I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia.<ref>{{VLE|VIII|689|[[Adolfas Tautavičius]]|Jomantų piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. {{ltunavigacija|3 |C= Jomantų piliakalnis |Š= [[Mockaičių piliakalnis]] 8 km <br /> [[Skomantų piliakalnis]] 7 km |ŠR= [[Lekių piliakalnis]] 9 km <br /> [[Šiūparių piliakalnis]] 8 km |R= [[Pavilnučio piliakalnis]] 3 km <br />[[Padievaičio piliakalnis]] 27 km |PR= [[Paulaičių piliakalnis]] 3,3 km <br /> [[Žakainių piliakalnis]] 11 km |P= [[Eidaičių piliakalnis]] 7 km <br /> [[Venckų piliakalnis]] 17 km |PV= [[Šilutė]] 17 km <br /> [[Ventės ragas]] 28 km |V= |ŠV= [[Dovilų piliakalnis]] 22 km <br /> [[Stankaičių piliakalnis]] 7 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.&nbsp;180 * Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.&nbsp;62 * Krzywicki L., Szaulys J. Pilekalnie litewskie // Przegląd Polski rozwoju przemysłu, handlu i rolnictwa. Warszawa, 1902. Nr. 1, p.&nbsp;40 == Nuorodos == * [http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm Lietuvos piliakalnių atlasas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090418173252/http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm |date=2009-04-18 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=555 Jomantų piliakalnis]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Jomantai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Šilutės rajone]] [[Kategorija:Jurgaičiai (Šilutė)]] dyzwv7rqt9qvi85iw8ii7yacxmsfk3w 0 169829 7898020 7370135 2026-08-08T02:55:09Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898020 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=55|PS=19|IL=25|IM=53|IS=13 |sav = Rokiškio rajonas |sen = [[Obelių seniūnija]] |aukštis = 4,5-12 |plotas = 70x40 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmetis pr. m. e. – I tūkstantmetis |žvalgytas = 1933, 1949, 1972 |tirtas = 1977, 1985 |altitudė = |registro Nr. = AR944 / 5631 / A561P }} '''Junkūnų piliakalnis''' (A561 P) – [[piliakalnis]] [[Rokiškio rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Junkūnai|Junkūnų]] kaimo ([[Obelių seniūnija]]), buvusio dvaro pietrytiniame pakraštyje, tarp [[Kryžinis|Kryžinio]] ir [[Kukninis|Kukninio]] ežerų ([[Junkūnų geomorfologinis draustinis]]). Pasiekiamas keliu [[Antanašė]] – [[Kraštai (Obeliai)|Kraštai]], neprivažiavus [[Kukninis|Kukninio]] ežero slėnio, ties senu fermų pastatu kairėje pavažiavus 400 m į kairę šiaurės kryptimi pro griūvantį medinį dvarelio pastatą, yra 100 m į rytus nuo jo. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Junkunai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnį, pailgos kalvos įtvirtintą pietrytinį galą, iš rytų juosia nedidelio ežerėlio slėnis, iš vakarų – pelkėta dauba, pietuose yra laukas, į šiaurės vakarus tęsiasi kita kalvos dalis. Piliakalnio šiaurės rytų ir pietvakarių šlaitai statūs, apie 12 m aukščio, pietrytinis šlaitas žemas, 4,5 m aukščio. Viršūnės aikštelė ovali, 70x40 m dydžio, iškila vidurine dalimi. Joje ryškus kultūrinis sluoksnis. Aikštelės šiaurės vakarų gale piliakalnį nuo aukštumos skiria 3 pylimai, vienas nuo kito atskirti 2,5 m gylio grioviais. Pirmasis pylimas yra apie 35 m ilgio ir 0,5 m aukščio, antrasis - 80 m ilgio ir 2 m aukščio, trečiasis, išorinis - 60 m ilgio ir 1,7 m aukščio. Piliakalnio rytiniame šlaite, šiek tiek žemiau aikštelės, išliko griovys ir žemas pylimėlis. Pietvakariniame šlaite įrengtos dvi terasos: pirmoji, 5 m pločio yra 3 m žemiau, antroji, 2 m pločio - 5 m žemiau aikštelės krašto.<ref>{{VLE|VIII|836||Junkūnų piliakalnis}}</ref> == Tyrimai == Piliakalnį [[1933]] m. aprašė [[Petras Tarasenka]]. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1949]] m. ir [[1972]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]], [[1977]] m. ir [[1985]] m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 71-72 (Nr. 246)</ref> [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 26000 m². {{ltunavigacija|3 |C= Junkūnų piliakalnis |Š= [[Aknystos piliakalnis]] 27 km |ŠR= [[Dvietės piliakalnis]] 24 km<br /> [[Moveliškių piliakalnis]] 22 km<br /> [[Drikeniškių piliakalnis]] 21 km |R= [[Lašių piliakalnis]] 16 km <br /> [[Timšanų piliakalnis]] 25 km<br /> [[Arajų piliakalnis]] 24 km |PR= [[Dirdų piliakalnis]] 4 km <br /> [[Maniuliškių piliakalnis]] 9 km |P= [[Mielėnų piliakalnis]] 5,5 km <br /> [[Bradesių piliakalnis]] 9 km |PV= [[Kalnočių piliakalnis]] 4 km <br /> [[Mičiūnų piliakalnis]] 6 km |V= [[Papilių piliakalnis (Rokiškis)]] 7 km <br /> [[Stasiūnų piliakalnis]] 3,5 km |ŠV= [[Lukštų piliakalnis]] 14 km <br /> [[Bryzgių piliakalnis]] 28 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.&nbsp;169 == Nuorodos == * [http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm Lietuvos piliakalnių atlasas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090418173252/http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm |date=2009-04-18 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=458 Junkūnų piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305051757/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=458 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Junkunai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Rokiškio rajone]] 5fpx0o8fk5jf3pr5ejxk5gid3a0wwdk 0 169835 7897818 7768577 2026-08-07T17:51:03Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897818 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Imbarės piliakalnis 2013.JPG |plotis = 300 |fotoinfo = Piliakalnis nuo [[Salantas|Salanto]] ir [[Pilsupis (Salantas)|Pilsupio]] senosios santakos |herb = |žeml = |PL=56|PM=01|PS=34.2|IL=21|IM=33|IS=21.2 |sav = Kretingos rajonas |sen = Imbarės seniūnija |aukštis = 20 |plotas = 20×35 m |priešpilis = 56×35/40 m |naudotas = [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmetis pr. m. e.]] - [[XIII a.]] |žvalgytas = [[1885]], [[1886]], [[1966]], [[1968]], [[1982]], [[1992]] m. |tirtas = [[1898]], [[1978]]-[[1982]], [[1984]]-[[1985]], [[1987]]-[[1988]], [[2003]], [[2007]] |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|27082}}: {{kvrmc|5211}}, {{kvrmc|27083}}, {{kvrmc|27084}}; A1710K }} '''Imbarės piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete''' – [[archeologija|archeologinis]] kompleksas [[Kretingos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Imbarė]]s kaimo vakariniame pakraštyje, 0,5&nbsp;km į rytus nuo kelio [[Kretinga]]–[[Salantai]], [[Salantas|Salanto]] upės kairiajame krante, prie santakos su [[Pilsupis (Salantas)|Pilsupio]] upeliu. Pasiekiamas keliu Salantai–[[Skaudaliai]] pravažiavus Pilsupį, ties sodyba dešinėje pasukus į dešinę vakarų kryptimi, nusileidus į slėnį - iš viso 300 m, yra dešinėje, meniška rodyklė pastatyta kairėje ant kalvos. ==Piliakalnio kompleksas== [[Vaizdas:Imbare.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Imbarės archeologinį kompleksą sudaro [[piliakalnis]] su [[priešpilis|priešpiliu]] ir juos juosianti [[papėdės gyvenvietė]] su 2 [[alka (religijotyra)|alkvietėmis]]. Saugomos teritorijos plotas – 23,44 ha. Į pietus nuo gyvenvietės yra [[X a.|X]]-[[XIII a.]] [[Imbarės kapinynas]]. [[Vaizdas:Imbare piliakalnis 20090421 1.JPG|thumb|250x250px|Piliakalnis nuo kelio [[Kretinga]]–[[Salantai]] ([[2009]] m.)|kairėje]] [[Vaizdas:Imbarės piliakalnis nuo Salantų-Kretingos kelio 2013.JPG|thumb|250x250px|Piliakalnis nuo kelio [[Kretinga]]–[[Salantai]] ([[2013]]) m.|kairėje]] === Piliakalnis === Įrengtas aukštumos kyšulyje, iš 3 pusių apjuostas gilaus santakos slėnio, šiaurėje ribojasi su priešpiliu. Šlaitų aukštis iki 20 m. Aikštelė beveik trikampio formos, 20 m ilgio pietų – šiaurės kryptimi ir 35 m pločio ilgio šiaurės krašte, apjuosta 1,5 m aukščio, 10 m pločio pylimo, kuris nuo aukštumos pusės 1,5-1,8 m aukščio, 19-20 m pločio. Pietų pusėje yra vartų vieta. === Priešpilis === Į šiaurę nuo piliakalnio aikštelės, už skersinio pylimo prasideda priešpilis. Jo aikštelė netaisyklingos trapecijos plano, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 56 m ilgio, pietuose 35 m, šiaurėje – 40 m pločio. Pietų pakraštyje išlikęs 6×8 m dydžio vandens telkinys. Priešpilį juosia žemių ir akmenų pylimas, kuris aukščiausias šiaurės krašte – 4,5 m aukščio, 25 m pločio. Šiaurės rytų pusėje pylimo išorinis 7,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 10 m pločio, 2 m gylio griovį, už kurio buvo supiltas antras 7 m pločio pylimas ir iškastas griovys (suardyti). Už jų, toliau į šiaurės rytus supiltas 0,3 m aukščio, 3 m pločio trečias pylimas, už kurio iškastas 3 m pločio, 0,3 m gylio trečias griovys. Pylimo rytiniame šlaite yra 3 m pločio įvažiavimas į aikštelę. Priešpilio rytinio ir vakarinio krašto viduryje buvo 2 vartai. Priešpilio šiaurės vakarinėje papėdėje guli [[Imbarės akmuo su dubenėliu|apeiginis akmuo su dubenėliu]]. === Gyvenvietė === Piliakalnio vakarų papėdėje, taip pat aukštumose į šiaurės rytus, rytus ir pietryčius nuo piliakalnio buvusi papėdės gyvenvietė. Salanto slėnyje esanti žemutinė papėdės gyvenvietė apima 4 ha plotą, kuris dirvonuoja. Joje, piliakalnio pietvakarinėje papėdėje buvo [[Imbarės III alka|alkvietė]], kurią tebeženklina iš žemės kyšantis [[riedulys|akmuo]] nulygintu paviršiumi. Aukštutinė papėdės gyvenvietė plytėjo aukštumoje. Jos teritorija apima 6 ha plotą, kuris ilgą laiką buvo ariamas, o šiuo metu dirvonuoja. Aukštutinės papėdės gyvenvietėje stovi skulptūrinis stogastulpis, skirtas Imbarės 750 metų jubiliejui paminėti. Šalia įrengta poilsio vieta su automobilių stovėjimo aikštele ir informaciniu stendu. ==Istorija== Piliakalnis žinomas nuo seno, vadinamas Pilale. Archeologiniai tyrimai liudija, kad piliakalnio papėdėje prie Salanto žmonės gyveno jau vėlyvajame [[neolitinės kultūros Lietuvoje|neolite]], o [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmetyje pr. m. e.]] persikėlė ant piliakalnio, kur įkūrė įtvirtintą gyvenvietę. Šalia jos [[1 tūkstantmetis|I tūkstantmečio]] II pusėje išaugo įtvirtintas priešpilis, o aplinkui piliakalnį – papėdės gyvenvietė, šventyklos ir [[kapinynas]]. [[X a.|X]]-[[XIII a.]] Imbarė buvo stambi [[kuršiai|kuršių]] pilis, svarbus [[Ceklis|Ceklio]] apygardos administracinis, ūkinis ir gynybinis centras, kuriame gyveno šios apygardos [[kunigaikštis]]. Ji konkuravo su [[Apuolė]]s pilimi dėl pirmavimo visoje Ceklio žemėje.<ref>[[Vladas Žulkus]]. Kuršiai Baltijos jūros erdvėje. - Vilnius, 2004</ref> Papėdės gyvenvietėje aptikta gatvių sistema leidžia manyti, kad ankstyvaisiais viduramžiais Imbarė jau turėjo protomiesto bruožų. Rašytiniuose šaltiniuose Imbarė pirmąkart paminėtas [[1253]] m. Spėjama, kad pilis apleista po [[1260]]-[[1263]] m. kuršių sukilimo. [[XVI a.|XVI]]-[[XVII a.]] ant piliakalnio stovėjo [[dvaras]], kuris vėliau persikėlė ant netoliese stūksančios Dvarlaukio kalvos. [[1935]]-[[1938]] m. Valstybės archeologijos komisija rinko apie piliakalnį duomenis, žemės savininką K. Vaičių įpareigojo jį saugoti.<ref>[http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Imbarės_km.&valsc=Salantų_vals.&byla=20&id=1782 Valstybės archeologijos komisijos medžiaga . - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 1, ap. 1, b. 20. - L. 239–250] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305185613/http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Imbar%C4%97s_km.&valsc=Salant%C5%B3_vals.&byla=20&id=1782 |date=2016-03-05 }}</ref> [[1972]] m. piliakalnis paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR493),<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, [[1973]]. - P. 135</ref> [[2003]] m. piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete įrašytas į [[kultūros vertybių registras|kultūros vertybių registro]] archeologinių vietų sąrašą (A1710K), [[2005]] m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe, [[2008]] m. paskelbtas kultūros paminklu.<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=27082&lang=lt Kultūros vertybių registras: Piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete, Kretingos r. sav., Imbarės k. (Imbarės sen.)]</ref> ==Padavimai== * Senovėje ant kalno stovėjo žemaičių pilis, kurios valdovo dukra pamilo bokšte įkalintą [[kryžiuočiai|kryžiuotį]] ir padėjo jam pabėgti. Už tai motina ją užkeikė (inbarė) vienatvėje amžius gyventi apleistoje ir pašaliečio akiai nematomoje ištuštėjusioje pilyje. Tik retsykiais pilis išnirdavo iš miglos, o užkeiktoji mergina nuo kuorų tyliai dainuodavo prašydama išgelbėti nuo užkeikimo. Girdėdami jos dainą, žmonės merginą pradėjo vadinti Inbare. Sykį atsirado drąsus smuikininkas Puika, kuris drįso užeiti į užburtą pilį ir pamilti jos valdovę. Prisiekęs amžinai mylėti, Inbarę jis išvadavo nuo užkeikimo, tačiau neturėjo teisės bendrauti su aplinkiniais. Sykį jam ėmus smuikuoti prie piliakalnio susirinkusiam jaunimui, pilis prasmego, o kalne liko žiojėti vien tik gili duobė. Nuo to laiko žmonės piliavietę ir apylinkę ėmė vadinti gražiosios pilies valdovės vardu Inbare (Imbare). *Ant piliakalnio stovėjo didelis dvaras, kurio valdovas turėjo daug baudžiauninkų. Jis juos mušdavęs, įvairiais būdais žudydavęs. Dėl to dvaras buvo prakeiktas ir nugrimzdo žemėn, o iš tos vietos įvairios baidyklės kyla. Sakoma, kad ten, kur tas ponas su dvaru pražuvo, yra ant piliakalnio duobė, šaltinis, kuris verda ir verda. Kartą žmonės surišo kelias kartis į krūvą ir gramzdino į dugną, bet dugno niekaip nepasiekė. *Piliakalnyje paslėpti dideli turtai. Vienas žmogus susapnavo, kad nuo požemių durų raktas guli Salanto upės sietuvoje. Dvyliktą valandą nakties reikia nerti į tą sietuvą ir rasti akmenį, o po juo – raktą. Kam pavyks išimti raktą, tas taps visų užburtų turtų savininku. *Kartą piemuo prie piliakalnio ganė kiaules. Žiūri, kad viena kiaulė vis eina ir eina į kalną. Jis pasekė ją ir rado urvą. Eidamas juo rado kiaulę kartu su gražiausiais žirgais avižas ėdančią. Grįžęs papasakojo apie tai savo šeimininkui. Tas uždraudė eiti daugiau į kalną: jei kiaulė pati pareis – gerai, o jei ne – tegul neieško. *Karų su Švedija metu Imbarėje ant kalno įsikūrė švedų būrys, kuriam vadovavo du broliai. Jie apsupo pilį pylimu, pastatė įtvirtinimus ir daug metų čia viešpatavo. Praturtėję broliai pilį pasidalino pusiau ir vienas nuo kito atsitvėrė skersai supiltu pylimu. Sykį vyresnysis brolis sumanė užgrobti jaunėlio turtus. Šiam grįžus iš žygio, išvijo iš pilies jaunėlio riterius, o jį patį užmušė. Kai su užgrobtais turtais žengė per pilį skyrusį pylimą, toje vietoje atsivėrė žemė ir prarijo jį su visa kariuomene ir turtais. Nuo to laiko toje vietoje telkšo vanduo. ==Tyrimai== Žvalgė: [[1885]]–[[1886]] m. – [[Tadas Daugirdas]], [[1966]] m. [[LII|Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas]] (vadovas [[Adolfas Tautavičius]]), [[1968]] m. – [[Ignas Jablonskis]], [[1982]] m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vadovas [[Romas Olišauskas]]), [[1992]] m. – [[Kultūros paveldo centras|Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras]] (vadovas [[Vilnius Morkūnas]]). Tyrė: [[1898]] m. – [[Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčia|Kalnalio bažnyčios]] kunigas [[Juozapas Žiogas]], [[1969]] m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba ir Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas (vadovas [[Vytautas Daugudis]]),<ref>[http://www.atl.lt/1968-1969/29-36.pdf][[Vytautas Daugudis]]<span>. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1969 metais. - </span>[[Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje]]<span> 1968 ir 1969 metais. - Vilnius, 1970. - P. 29–36</span></ref> [[1978]]-[[1982]],<ref>[http://www.atl.lt/1978-1979/22-25.pdf][[Vytautas Daugudis]]<span>. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais. - </span>[[Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje]]<span> 1978 ir 1979 metais. - Vilnius, 1980. - P.</span>&nbsp;<span>22–25</span><br />[http://www.atl.lt/1980-1981/32-34.pdf][[Vytautas Daugudis]]<span>. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai. - </span>[[Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje]]<span> 1980 ir 1981 metais. - Vilnius, 1982. - P.</span>&nbsp;<span>32–34</span><br />[http://www.atl.lt/1982-1983/20-22.pdf][[Vytautas Daugudis]]<span>. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai. - </span>[[Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje]]<span> 1982 ir 1983 metais. - Vilnius, 1984. - P.</span>&nbsp;<span>20–22</span></ref> [[1984]], [[1985]],<ref>[http://www.atl.lt/1984-1985/20-22.pdf][[Vytautas Daugudis]]<span>. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai. - </span>[[Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje]]<span> 1984 ir 1985 metais. - Vilnius, 1986. - P.</span>&nbsp;<span>20–22</span></ref> [[1987]]–[[1989]] m,<ref>[http://www.atl.lt/1986-1987/26-28.pdf][[Vytautas Daugudis]]<span>. Imbarės piliakalnio tyrinėjimai. - </span>[[Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje]]<span> 1986 ir 1987 metais. - Vilnius, 1988. - P.</span>&nbsp;<span>26–28</span><br />[http://www.atl.lt/1988-1989/26-27.pdf][[Vytautas Daugudis]]<span>. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai. - </span>[[Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje]]<span> 1988 ir 1989 metais. - Vilnius, 1990. - P.</span>&nbsp;<span>26–27</span></ref> – [[Lietuvos istorijos institutas|Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas]] (vadovas [[Vytautas Daugudis]]), [[2003]]<ref>[http://www.atl.lt/2003/37-38.pdf][[Julius Kanarskas]]<span>. Imbarės piliakalnio gyvenvietė. - </span>[[Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje]]<span> 2003 metais. - Vilnius, 2005. - P.</span>&nbsp;<span>37–38</span></ref> ir [[2007]]<ref>[http://www.atl.lt/2007/76-79.pdf][[Julius Kanarskas]]<span>. Imbarės piliakalnio aukštutinės papėdės gyvenvietė. - </span>[[Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje]]<span> 2007 metais. - Vilnius, 2009. - P.</span>&nbsp;<span>76–79</span></ref> m. – [[Julius Kanarskas]]. Iš viso ištirtas 1641,25 m² plotas: piliakalnyje – 251, priešpilyje – 395, žemutinėje papėdės gyvenvietėje – 507 ir aukštutinėje papėdės gyvenvietėje – 488,25 m². Piliakalnio ir priešpilio aikštelėse aptiktas 0,5–2,5 m, gyvenvietėje – 0,2–2 m storio kultūrinis sluoksnis, daug darbo įrankių, ginklų, papuošalų, lipdytų ir žiestų puodų šukių, apdegusių grūdų.<ref>{{VLE|VII|784|[[Vytautas Daugudis]]|Imbarės piliakalnis}}</ref> Piliakalnį [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] pabaigoje juosė dviguba 0,5–0,7 m pločio medinė gynybinė siena, palei kurią aikštelės pakraštyje stovėjo ilgieji antžeminiai stulpinės konstrukcijos pastatai su 3×3 m dydžio patalpomis bei atvirais židiniais. [[1 tūkstantmetis|I mūsų eros tūkstantmečio]] pradžioje siena buvo išplatinta iki 2 m pločio, ilgieji antžeminiai stulpinės konstrukcijos pastatai suskirstyti į 4×4 metro dydžio patalpas. Ankstyviausių pastatų sienos buvo padarytos iš gana tankiai statmenai į žemę sukastų 4-10 cm storio stulpelių, kurių tarpai buvo išpinti storesniais virbais ir apkrėsti moliu. I tūkstantmečio pradžioje tokių pastatų sienos jau buvo tvirtesnės, padarytos iš 20-30 cm storio taip pat statmenai, bet rečiau į žemę sukaltų rąstų, kurių tarpai buvo užpildyti gulsčiais rąstais. Gyvenamosiose patalpose buvo židiniai, įrengti iki 0,8 m skersmens ir 0,4 m gylio smailiadugnėse duobėse. Šalia ankstyvųjų pastatų aptikta įvairių smulkių iš [[titnagas|titnago]] pagamintų daiktų, pora netaisyklingo pavidalo [[kaplys|akmeninių kaplių]], lipdytų, prastai išdegtų molinių puodų šukių [[lygioji keramika|lygiu]] ir [[brūkšniuotoji keramika|brūkšniuotu]] paviršiumi. Vėlesnių stulpinės konstrukcijos pastatų aplinkoje rasta [[molis|molinių]] Djakovo tipo svorelių, primenančių nedidelius varpelius, iš kalkakmenio padarytų skritulio pavidalo verpstukų, beveik lygiu paviršiumi lipdytų puodų šukių. Į pietus nuo piliakalnio, už Pilsupio esančios aukštumos pakraštyje, prie pelkėtos daubos rastos [[alka (religijotyra)|senovės šventyklos]] liekanos. Tai buvusi 6×6 m dydžio, beveik apskrita, smulkiais akmenėliais nubarstyta aikštelė, kurios rytinėje dalyje buvo laužavietė. Aikštelės viduryje gulėjo 0,9×1,1×1,4 m dydžio akmuo, kurio vienoje pusėje buvo išgręžtos 75 dubens pavidalo, 3–6 cm skersmens, 0,5–2 cm gylio duobutės. Aplink šį akmenį beveik taisyklingu ratu buvo išdėstyti dar 6 panašaus dydžio akmenys be jokių ženklų, nutolę vienas nuo kito per 4 m.<ref>[[Vytautas Daugudis]]. Pagoniškųjų šventyklų Lietuvoje klausimu. - Ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūra. - Vilnius, [[1992]]. - P.&nbsp;50–77</ref> Nuo [[III a.|III]]-[[IV a.]] buvo gyvenama į šiaurę nuo piliakalnio ir papėdės gyvenvietėje. Pastatai buvo nedideli, antžeminiai, stačiakampio plano, tvirtesnio tipo stulpinės konstrukcijos, su židiniais viduje. Piliakalnio pietvakarinėje dalyje buvo įrengta šventykla. Ją sudarė pusapskritimio formos apie 2 m skersmens akmenų grindinys, kurio vidurį statmenai kirto 1,8 m ilgio, 20-40 cm pločio akmenų juosta. Jos viduryje buvo 10-15 cm skersmens akmenų apskritimas, kurio viduryje turėjo stovėti medinis stulpas – [[dievybė]]s simbolis. I tūkstantmečio I pusėje pastebimai prasiplėtė papėdės gyvenvietė, pagausėjo įvairių geležinių dirbinių, ypač pagamintų iš vietinės balų rūdos. Jos lydymo vietų aptikta aukštutinėje papėdės gyvenvietėje, o žemutinėje papėdės gyvenvietėje aptiktos iš molio krėstos krosnelės geležies rūdai tirpinti liekanos. Greta metalinių dirbinių papilių [[V a.|V]]–[[VIII a.]] kultūriniame sluoksnyje rasta lipdytų puodų šukių grublėtu ir lygiu paviršiumi. I tūkstantmečio viduryje piliakalnio šiaurinis pylimas buvo paaukštintas iki 2 m aukščio, jo pagrinde pakloti akmenys, o ant viršaus pastatyta 2 m pločio dviguba medinė gynybinė užtvara. Į šiaurę nuo jo esančioje aukštumoje buvo įrengtas [[priešpilis]], kurį apjuosė akmenų-žemių pylimas su medine dviguba gynybine užtvara. [[IX a.|IX]]–[[XIII a.]] priešpilio pylimas paaukštintas iki 5 m, ant jo stovėjo medinė gynybinė užtvara. Priešpilio kieme palei pylimą stovėjo ilgas ūkinės-gynybinės paskirties statinys, suskirstytas į atskiras iki 4 m pločio patalpas, praėjimais sujungtas su gynybine siena. Jo vietoje aptikta [[geležis|geležinių]] darbo įrankių, ginklų, [[žalvarinis|žalvarinių]] papuošalų, žiestų puodų šukių, sudegusių grūdų ir gyvulių kaulų. Priešpilio pietinėje dalyje buvo įrengtas nedidelis tvenkinys, kurį vandeniu maitino šaltinis. IX–XIII a. į pilį vedė 3 vartai. Vieni buvo priešpilio rytiniame pakraštyje, prie pylimo galo, antri – priešpilio vakarų krašte, o treti – piliakalnio pietrytinėje dalyje. Vartų plotis siekė 2 m, sienos buvo statmenai vienas šalia kito į žemę sukaltų 30-40 cm storio rąstų, sutvirtintų stambesniais akmenimis. Įeinamoji vartų dalis buvo išgrįsta vidutinio dydžio akmenimis, o lubos turėjo būti išklotos plonesniais rąstais ir užpiltos žemėmis. Papėdės gyvenvietėje IX–XIII a. stovėjo jau rentiniai, daugiausia 4×4 m dydžio pastatai, kuriuos šildė iš akmenų buvo sukrautos 1 m² dydžio krosnys. Tų laikų gyventojų šventovė, greičiausiai, buvusi piliakalnio pietvakarinėje papėdėje, prie papilio gyvenvietės. Žemutinėje papėdės gyvenvietėje pastatai buvo statomi palei lygiagrečiai einančias gatves, o piliakalnio papėdėje buvo įrengta šventykla. Joje aptikta laužavietės pėdsakų, nedidelių skaldytų akmenų, tarp kurių stovėjo 0,8×1,2×1,4 m dydžio akmuo nulyginta viena puse. Šventovę naikinant, akmuo buvęs nuverstas lygia puse į apačią. [[XVI a.|XVI]]–[[XVII a.]] priešpilyje stovėjo mediniai dvaro rūmai. Jų vietoje rasta akmeninių pamatų liekanų ir puodyninių koklių. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]], [[Kretingos muziejus]], [[Aušra (muziejus)|Šiaulių Aušros muziejus]].<ref>[[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]]. - Vilnius: Mintis, [[1975]]. - T. 2. - P.&nbsp;69, eil. Nr. 237</ref> == Nuoraukos == <gallery> Vaizdas:Imbare piliakalnis 20080525.JPG|Piliakalnis su priešpiliu nuo Kalnalio apžvalgos bokšto Vaizdas:Imbare piliakalnis 20090421.JPG|Žemutinė papėdės gyvenvietė ir piliakalnis iš pietvakarių pusės Vaizdas:Imbare piliakalnis 20090421 2.JPG|Piliakalnis su priešpiliu iš rytų pusės Vaizdas:Imbare priespilis 20090421.JPG|Priešpilis iš pietvakarių pusės, nuo piliakalnio aikštelės Vaizdas:Imbare papedes gyvenviete 20090629.JPG|Aukštutinė papilio gyvenvietė iš pietų pusės Vaizdas:Imbare akmuo 20090421.JPG|Akmuo lygiu paviršiumi piliakalnio papėdėje Vaizdas:Imbare stogastulpis 2007.JPG|Skulptūrinis stogastulpis Imbarės 750 metų jubiliejui pažymėti </gallery> {{ltunavigacija|3 |C= Imbarės piliakalnis |Š= [[Daukšių piliakalnis]] 18 km <br /> [[Mosėdžio piliakalnis]] 16 km |ŠR= [[Mikytų piliakalnis]] 22 km <br /> [[Laivių piliakalnis]] 6 km |R= [[Gintališkės piliakalnis]] 9 km |PR= [[Varkalių piliakalnis]] 19 km <br /> [[Gandingos piliakalnis]] 19,5 km |P= [[Dauginčių piliakalnis]] 9 km <br /> [[Kartenos piliakalnis]] 13,5 km |PV= [[Nagarbos piliakalnis]] 22 km <br /> [[Kurmaičių piliakalnis]] 21 km |V= [[Joskaudų piliakalnis]] 23 km |ŠV= [[Įpilties piliakalnis]] 23 km }} == Literatūra == * [[Vytautas Daugudis]]. Imbarės archeologinis paminklas. - [[Švyturys (Kretinga)|Švyturys]] - 1969 m. spalio 21 d. * [[Vytautas Daugudis]]. Imbarė. - [[Mokslas ir gyvenimas]] – 1972. - Nr. 10 * [[Vytautas Daugudis]]. Senoji medinė statyba Lietuvoje. - Vilnius, 1982 * [[Vytautas Daugudis]]. Imbarės akmuo. - [[Mokslas ir gyvenimas]] - 1984. - Nr. 8. - P.&nbsp;35 * [[Vytautas Daugudis]]. Iš tolimos Imbarės praeities. - [[Švyturys (Kretinga)|Švyturys]] - 1986 m. sausio 11 d. * [[Vytautas Daugudis]]. Imbarės archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimai. - Žemaičių praeitis. - Vilnius, 1990. - T. 1. - P.&nbsp;54–65 * [[Vytautas Daugudis]]. Die Eisenzeitlichen Kultstätten in Litauen. - [[Archaeologia Baltica]]. - Vilnius, 1995. - P.&nbsp;137 * [[Tadas Daugirdas|Tadeusz Dowgird]]. Pamiątki z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi. Opiś cmentarzyska i piłkalnia w Imbarach oraz robót, dokonanych w roku 1885 i 1886. - Pamiętnik fizyograficzny. - Warszawa, 1889. - T. 9. - Str.&nbsp;311 * [[Ignas Jablonskis]]. Ar Imbarė buvo miestas. - [[Švyturys (Kretinga)|Švyturys]] - 1968 m. liepos 4 d. * Kai milžinai gyveno. Padavimai apie miestus, ežerus, kalnus, akmenis. - Vilnius, [[1983]], p.&nbsp;30–31, 98–100 * Lietuvos piliakalniai: atlasas. - Sud. [[Zenonas Baubonis]], [[Gintautas Zabiela]]. - Vilnius, 2005. - T. 1. - P. 444–445 * [[Adolfas Nezabitauskis]]. Imbarės piliakalnio padavimai. - [[Švyturys (Kretinga)|Švyturys]] - 1964 m. kovo 21–24 d. * [[Vykintas Vaitkevičius]]. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - Vilnius, 1998. - P.&nbsp;71–73 * [[Gintautas Zabiela]]. Tariamos kulto vietos keliuose tyrinėtuose Lietuvos piliakalniuose. - Nuo kulto iki simbolio. - Vilnius, 2002. - P.&nbsp;84–104 * [[Fiodoras Pokrovskis|Федоpъ Покровскiй]]. Археологическая карта Ковенской губернiи. - Вильна, 1899. - C.&nbsp;91–92 == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{cite kvr|mc=27082|title=Imbarės piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete|accessdate=2018-02-05}} * {{cite kvr|mc=5211|title=Imbarės piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete piliakalnis, vad. Pilale|accessdate=2018-02-05}} * {{cite kvr|mc=27083|title=Imbarės piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete priešpilis|accessdate=2018-02-05}} * {{cite kvr|mc=27084|title=Imbarės piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete gyvenvietė|accessdate=2018-02-05}} * [http://www.salanturp.lt/14575/kultura/archeologija/imbares-piliakalnis.html Salantų regioninis parkas: Imbarės piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305084637/http://www.salanturp.lt/14575/kultura/archeologija/imbares-piliakalnis.html |date=2016-03-05 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=232 Lietuvos piliakalniai: Imbarės piliakalnis]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Imbare/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Kretingos rajone]] [[Kategorija:Salantų regioninio parko paveldas]] [[Kategorija:Imbarė]] 3ayeenz9z1j229yy8ioak4wfoy8cxfg 0 169941 7897685 7370062 2026-08-07T13:14:13Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897685 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Gėluvos piliakalnis.JPG |plotis = 300px |fotoinfo = Perkasti pylimai ant piliakalnio |herb = |žeml = |PL=55|PM=14|PS=55|IL=23|IM=30|IS=24 |sav = Raseinių rajonas |sen = [[Ariogalos seniūnija]] |aukštis = 6-7 |plotas = 80x20-30 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmetis -<br /> II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = 1961 |tirtas = 1980, 1991 |altitudė = |registro Nr. = AR879 /23747, 23748, 5565/A363KP }} '''Gėluvos piliakalnis su gyvenviete''' – [[piliakalnis]] ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23748) [[Raseinių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Gėluva|Gėluvos]] kaime ([[Ariogalos seniūnija]]), [[Dubysa|Dubysos]] kairiajame krante. Pasiekiamas plentu {{RK1907}}, Gėluvoje, prieš posūkį į kairę pasukus keliuku į dešinę, už 200 m. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Geluva.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] [[Vaizdas:Gėluvos piliakalnis. Aikštelė.JPG|thumb|left|250px|Aikštelė ant piliakalnio]] Piliakalnis dar žinomas kaip '''Birutkalnis''', '''Birutės kalnas'''. Jis yra kaimo pietrytinėje dalyje, aukštumos iškyšulyje į Dubysos slėnį. Birutkalnį iš pietų ir pietvakarių juosia Dubysos slėnis, iš šiaurės vakarų ir pietryčių - slėnio daubos. Per daubą, esančią pietrytinėje dalyje, teka Gėluvos upelis, kuriame įrengti tvenkiniai. Šiaurės rytų pusėje tęsiasi aukštuma. Šlaitai į slėnį ir daubas statūs, jų viršutinė 3–5 m aukščio dalis dirbtinai pastatinta. Šiaurės rytų pusėje, nuo aukštumos, supilti du tiesūs apie 40 m ilgio ir apie 2 m aukščio pylimai, kuriuos skiria apie 4 m gylio ir iki 16 m pločio (viršuje) griovys. Pylimai perkasti 6,5 m pločio grioviu, padarant įvažiavimą į aikštelę. Piliakalnio aikštelė netaisyklingos trapecijos formos, 80 m ilgio ir 30 m pločio šiaurės rytų bei 20 m pietvakariniame gale. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio, už pylimų, yra gyvenvietės kultūrinio sluoksnio žymių. == Tyrimai == Piliakalnį [[1906]] m. aprašė [[Liudvikas Kšivickis]]. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1961]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]],<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 62 (Nr. 202)</ref> [[1980]] m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos, [[1991]] m. Kultūros paveldo mokslinio centro archeologai. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 92000 m². Manoma, piliakalnio pietvakarinėje papėdėje yra kapinynas. [[1996]] m. ištirtas (tyrėjas A. Strazdas) upelio išplautoje 10 x 4 m dydžio išgraužoje aptiktas moters kapas, rasta [[III a.]]- [[V a.]] žalvarinė segė lenkta kojele, žalvarinis juostinis žiedas ir geležinis peiliukas.<ref>{{VLE|VI|518|[[Jonas Balčiūnas (1951)|Jonas Balčiūnas]]|Gėluvos piliakalnis}}</ref> 400 m į pietryčius nuo piliakalnio, ant gretimos aukštos kalvos, kelio į [[Čekiškė|Čekiškę]] dešinėje pusėje yra buvęs [[X a.]]–[[XVII a.]] senkapis (gal net keletas pilkapių), tyrinėtas [[1974]] ir 1996 m. Kapai suardyti XVI a., kai buvo statomi kalvinų susirinkimų namai ir šalia jų XVI–XVII a. laidojami mirusieji, o vėliau dirbant žemę. [[1936]] m. iš šių senkapių į muziejus pateko keletas III a.–IV a. ir IX a.–XII a. kapams būdingų radinių. Šiuos senkapius savo raštuose mini ir [[Petras Tarasenka]]. 1974 m. Lietuvos istorijos instituto archeologai, vadovaujami [[Vytautas Urbanavičius (1935)|V. Urbonavičiaus]], buvusios kalvinistų bažnyčios vietoje ir šalia jos ištyrė 4 200 m² plotą. Kasinėjimų metu aptikta 370 XVI–XVII a. kapų, tarp jų ir 3 apardyti V–VI a. griautiniai kapai, bei keletas pavienių kapų.<ref>[http://samogitia.mch.mii.lt/Zurnalas/ZZ_2006_1/2006_1_Ariogala.htm Danguolė Želvytė. Gėluvos piliakalnis. „Žemaičių žemė“ 2006 m. Nr. 1] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060923234102/http://samogitia.mch.mii.lt/Zurnalas/ZZ_2006_1/2006_1_Ariogala.htm |date=2006-09-23 }}</ref> == Istorija == Manoma, piliakalnyje stovėjo medinė Ariogalos pilis, sudeginta [[VO|kryžiuočių]] [[1382]] m. per [[Jogaila|Jogailos]] ir [[Kęstutis|Kęstučio]] tarpusavio kovas. ==Legendos== Pasakojama, kad pagonybės laikais ant kalno šventą ugnį kurstė geltonkasė vaidilutė Birutė. Ją įsižiūrėjo narsus karys Darbutas ir naktį pasiryžo Birutę pagrobti iš šventyklos. Vaidilutė tam nesipriešino, tačiau dėl to supyko Perkūnas ir trenkė žaibu į Birutę, kuri paliko šventąją ugnį. Toje vietoje, kur šalia kalno skradžiai prasmego Birutė, dabar trykšta šaltinis. Tuo tarpu Darbutą žyniai nubaudė sudegindami jį ant laužo. {{ltunavigacija|3 |C= Gėluvos piliakalnis |Š= [[Vaitiekūnų piliakalnis]] 29 km |ŠR= [[Plinkaigalio piliakalnis]] 20 km <br /> [[Bažavalės piliakalnis]] 4 km |R= [[Stašaičių piliakalnis]] 48 km |PR= [[Daugėliškių piliakalnis]] 3 km <br /> [[Vikūnų piliakalnis]] 21 km |P= [[Butvilonių piliakalnis]] 13 km <br /> [[Ringovės piliakalnis]] 16 km |PV= [[Seredžiaus I piliakalnis]] 17 km <br /> [[Veliuonos I piliakalnis]] 22 km |V= [[Eržvilko piliakalnis]] 52 km |ŠV= [[Gabrieliškių piliakalnis]] 20 km <br />[[Kejėnų piliakalnis]] 13 km <br /> [[Ročiškės piliakalnis]] 11 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.&nbsp;164 * Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. * Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. * [[Fiodoras Pokrovskis|Покровский Ф. В.]] Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 133;. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=428 Gėluvos piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151122005311/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=428 |date=2015-11-22 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Geluva/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Raseinių rajone]] 6bjbfqv5aaaq2niarl0gpbryul5ws2i 0 170150 7897567 7370090 2026-08-07T12:03:47Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897567 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=05|PS=43.8|IL=24|IM=19|IS=35.6 |sav = Jonavos rajonas |sen = [[Šilų seniūnija]] |aukštis = 30 |plotas = 70 x 56 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmetis |žvalgytas = 1971 |tirtas = 1975 }} '''Gudžionių piliakalnis su gyvenviete''' (A276KP) – [[piliakalnis]] [[Jonavos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Gudžioniai|Gudžionių]] kaimo ([[Šilų seniūnija]]), į vakarus nuo [[Lokis|Lokio]] ir [[Neris|Neries]] santakos, jų dešiniuosiuose krantuose. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Gudzioniai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnį iš pietų juosia Neries, iš šiaurės ir rytų - Lokio slėniai ir daubos. Į vakarus tęsiasi aukštuma. Šlaitai nuo Neries pusės statūs, iki 30 m aukščio, kiti žemesni. Nuo vakarų pusėje esančios aukštumos piliakalnis atskirtas grioviu ir už jo supiltu pylimu. Apardytas ariant, dabartinis aukštis nuo griovio dugno 2,5 m. Piliakalnio aikštelė ovali, 70 x 56 m dydžio, su kultūrinio sluoksnio žymėmis. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų. == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1971]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]], [[1975]] m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.<ref>{{VLE|VI|263|[[Gintautas Zabiela]]|Gudžionių piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. {{ltunavigacija|3 |C= Gudžionių piliakalnis |Š= [[Sangailų piliakalnis]] 23 km <br /> [[Paberžės piliakalnis]] 2,5 km |ŠR= [[Ukmergės piliakalnis]] 31 km <br /> [[Sukinių piliakalnis]] 22 km |R= [[Sližių piliakalnis]] 18 km |PR= [[Padaigų piliakalnis]] 7 km |P= [[Mūro Strėvininkų piliakalnis]] 38 km <br /> [[Bijautonių piliakalnis]] 31 km |PV= [[Karmėlavos piliakalnis]] 20 km <br /> [[Dubių piliakalnis]] 1 km |V= [[Lepšiškių piliakalnis]] 20 km |ŠV= [[Stašaičių piliakalnis]] 20 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. * Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=96 Piliakalniai.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170326093331/http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=96 |date=2017-03-26 }} * [http://www.heritage.lt/konkursai/arch04/Piliakalniai.html#GUD%C5%BDIONI%C5%B2 Heritage.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080119133642/http://www.heritage.lt/konkursai/arch04/Piliakalniai.html#GUD%C5%BDIONI%C5%B2 |date=2008-01-19 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Gudzioniai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Jonavos rajone]] 3uzjj098zbodsxkwpudrzv1mzdi824l 0 170221 7897589 7370093 2026-08-07T12:22:53Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897589 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Guogų piliakalnis.JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Guogų piliakalnio įkalnė (šiaurės pusėje) |herb = |žeml = |PL=54|PM=45|PS=50|IL=24|IM=08|IS=26 |sav = Kauno rajonas |sen = [[Taurakiemio seniūnija]] |aukštis = 8-10 |plotas = 22x15 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I a. - XV a. |žvalgytas = 1953 |tirtas = 1955-1956, 1989 }} '''Guogų piliakalnis''' arba '''Piliuonos piliakalnis''' – [[piliakalnis]] [[Kauno rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Guogai|Guogų]] kaime, apie 2 km į pietryčius nuo [[Piliuona|Piliuonos]], [[Nemunas|Nemuno]] kairiajame krante, prie [[Kauno marios|Kauno marių]] (vidutinėje jų atkarpoje, tarp [[Strėva|Strėvos]] žiočių ir [[Darsūniškis|Darsūniškio]]). == Piliakalnis == [[Vaizdas:Guogai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Dalis piliakalnio nuplauta Nemuno. Jo pietinę dalį dar iki [[Kauno marios|Kauno marių]] įrengimo, XX a. pirmoje pusėje, nuplovė upė. [[Erozija]] labai sustiprėjo po marių atsiradimo, kai XX a. 7-9 dešimtmečiuose nugriuvo didžioji piliakalnio dalis. Šiuo metu stūkso medžiais ir krūmais apaugęs šiaurinis kraštas. Pietvakarinė dalis nestabili, griūna į Nemuną.<ref>http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=164 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150801230623/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=164 |date=2015-08-01 }}</ref> {{efn|Nors piliakalnis tebeegzistuoja, jo vardas įrašytas akmenyje prie [[Vieškūnų piliakalnis|Vieškūnų piliakalnio]] Kauno marių nuplautiems piliakalniams atminti.}}[[Vaizdas:Guogų piliakalnis, rodyklė.JPG|miniatiūra|250x250px|left|Rodyklė į piliakalnį, 1600 m]] Piliakalnį, aukštumos kyšulį (aukštis 8–10 m) iš pietryčių, iš rytų ir šiaurės vakarų juosė Nemuno [[slėnis]], iš pietų ir pietvakarių, už gilių daubų, yra gretimos aukštumos. Piliakalnio aikštelės pietiniame ir pietvakariniame pakraštyje išliko 4 m aukščio pylimas, šiaurės, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų papėdėse rasta senovės gyvenvietės liekanų (apardyta statant sodybas). == Tyrimai == Piliakalnį [[1953]] m. aprašė [[Petras Tarasenka]]. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus, kai buvo pradėta statyti [[Kauno hidroelektrinė]], atliko [[Lietuvos istorijos institutas]] [[1955]]–[[1956]] m., tyrimų vadovai [[Ona Kuncienė]] ir [[Adolfas Tautavičius]], ir vėliau, [[1989]] m., tyrimų vadovas [[Gintautas Zabiela]]. 1955–1956 m. ištirta dalis pylimo ir 660 m² gyvenvietės plotas, 1989 m. – pylimo ir aikštelės liekanos. Nustatyta, kad pylimas piltas 4 kartus, manoma, kad paskutinės trys rekonstrukcijos vykdytos [[XIII a.]]- [[XIV a.]] Aikštelė lyginta ir didinta. Pylime rasta sutvirtinimų iš akmenų ir [[Molis (uoliena)|molio]]. Po pylimu aptiktos dviejų kapų liekanos. Viename jų buvo [[kaukolė]] ir [[Stuburas|stuburo]] slankstelių, kitame – dalis kaulų. Kapai datuojami [[II a.]] pr. m. e. – [[I a.]] m.e. Aikštelės pakraštyje aptikta 7 m ilgio sudegusios medinės gynybinės sienos liekanų – išilginių [[rąstas|rąstų]] sienas jungė skersinės. Piliakalnyje rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi [[keramika|keramikos]], pjautuvėlinių [[peilis|peilių]] liekanų, [[žalvaris|žalvarinė]] skardelė. Gyvenvietės kultūrinis sluoksnis – 0,6-1,0 m storio, išskiriami trys horizontai. Po juo, gyvenvietės rytinėje dalyje, rastas I a. – II a. mirusiojo kapas. Ankstyviausiame horizonte (I tūkstantmetečio pirmoji pusė ir vidurys) rasta 4,0 x 6,5 m dydžio akmenų grindinys. Jį dengė degėsių sluoksnis, greičiausiai sudegusio pastato liekanos. Rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, molinių verpstukų, [[geležis|geležinio]] peilio įkotė, geležinė [[Diržas|diržo]] sagtis, akmeninis [[galąstuvas]], kaulinis [[yla|ylos]] kotas, molio tinko. Vidurinio horizonto (I tūkstantmečio pabaiga-2 tūkstantmečio pradžia) būdingi radiniai – juosva arba juoda žiesta keramika, puošta banguotu raštu. Taip pat rasti 2 moliniai [[tiglis|tigliai]], geležies gargažių, šlako. Vėlyviausias horizontas susidarė [[XVII a.]] – [[XIX a.]], kai apleistoje gyvenvietėje ėmė kurtis sodybos. Jame rasta žiestos lygios keramikos, naudoti puodynės pavidalo plonasieniai indai.<ref>{{VLE|VII|287|[[Gintautas Zabiela]]|Guogų piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. == Petro Tarasenkos 1953 m. aprašymas == Guogų piliakalnis yra kairiajame Nemuno krante. Tai 8 m aukščio kalva, kurią nuo aukštumos iš vakarų ir šiaurės atskiria daugiau nei 30 m platumo įlinkimas. Už šio įlinkimo aukštuma dar kyla 25 m. Pietinis, nusileidžiantis prie Nemuno šlaitas nuslinkęs. Rytinis šlaitas apie 15 m aukščio, nusileidžia į ariamąjį lauką. Ovali piliakalnio aikštelė yra 22 m ilgio, 15 m pločio, užima apie 250 m² plotą. Aikštelė nelygi, su nuolaidumu rytų kryptimi. Vakariniame gale yra 2 m aukščio pylimas, kuris užima apie trečdalį aikštelės ploto. Piliakalnio šlaitai vakarų pusėje iki 6 m, o kitur iki 9 m aukščio, viršutinėje dalyje labai statūs, krinta iki 45-60 kampu, aiškiai žmogaus nulyginti. Piliakalnio paviršiuje dirva smėlinga, su kultūrinio sluoksnio pėdsakais, bet apgriuvusiame pietiniame šlaite kultūrinio sluoksnio nematyti. Ariamoje dirvoje į rytus nuo piliakalnio, iki einančio į Piluonos kaimą keliuko yra sodybvietė. Ji ypač ryškiai pastebima 2 ha plote palei Nemuną. Čia visas laukas padengtas juodos spalvos kultūriniu sluoksniu, kuris, kaip matyti apgriuvusiame pietiniame krašte, siekia 0,8-1,2 m gylio. Apatinėje dalyje vietomis matomi 0,2-0,4 m skersmens akmenų lizdai. Čia buvo surinkta daug šukių, akmeninių trintuvų ir sutrūkusių akmenų, rastas ir [[titnagas|titnaginis]] skaldytinis nukleusas. Sodybvietės lauke ir apgriuvusiame Nemuno šlaite surinkta molinių indų šukių. Didesnė jų dalis – žiesta keramika. Puodai žiesti ir gerai parengto, tamsiai raudonos spalvos molio, palyginti su plonomis, 4–5 mm storumo sienelėmis, ryškiai profiliuoti, kaklelių kraštai išlenkti į lauko pusę, dugnų kraštai lygūs. Dugnai nestori. Ornamentuotų šukių visai nerasta. Ši keramika skirtina [[XII a.]]-[[XV a.]] Rasta lipdytų puodų šukių su grublėtu paviršiumi.<ref>[http://www.kpc.lt/senas/leidyba/leid1-kaunas.html Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. Savastis. 2001]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> {{ltunavigacija|3 |C= Guogų piliakalnis |Š= [[Karmėlavos piliakalnis]] 22 km <br /> [[Samylų piliakalnis]] 9,5 km |ŠR= [[Visginų piliakalnis]] 3 km <br /> [[Varkališkių piliakalnis]] 2,5 km |R= [[Buivydonių piliakalnis]] 18 km <br /> [[Būtkiemio piliakalnis]] 12 km |PR= [[Rokiškių piliakalnis]] 16 km <br /> [[Migonių piliakalnis]] 7 km |P= [[Pelekonių piliakalnis]] 12 km |PV= [[Bačkininkėlių piliakalnis]] 2 km |V= |ŠV= [[Vaišvydavos piliakalnis]] 12 km <br /> [[Vainatrakio piliakalnis]] 9,5 km }} == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. * Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. * D. Navickaitė. Guogų-Piliuonos piliakalnis. Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija. 1959. T. 1. P. * G. Zabiela. Guogų (Piliuonos) piliakalnio liekanų tyrinėjimai 1989 m. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. V. 1990. == Nuorodos == {{commonscat|Guogai Hillfort}} * [http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm Lietuvos piliakalnių atlasas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090418173252/http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm |date=2009-04-18 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=164 Guogų piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150801230623/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=164 |date=2015-08-01 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Suvalkija/Guogai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Kauno rajone]] jxfthiela24mr8u9hn77i9n9e4z8dpc 0 170234 7897600 7370094 2026-08-07T12:34:38Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897600 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto =Gutauciu piliakalnio valstybes paminklo zenklas.JPG |plotis = |fotoinfo =Gutaučių piliakalnio valstybės paminklo ženklas |herb = |žeml = |PL=55|PM=38|PS=0.6|IL=25|IM=48|IS=7.9 |sav = Zarasų rajonas |sen = [[Antalieptės seniūnija]] |aukštis = 8 – 10 |plotas = 60 x 25 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmečio I pusė |žvalgytas = 1949, 1979, 1994 |tirtas = 1985 |altitudė = |registro Nr. =AR1475 / A978K1,2P / 24089, 24090, 5685 }} '''Gutaučių piliakalnis ir gyvenvietė''' – [[piliakalnis]] (unikalus objekto MC kodas 5685; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1475; registro iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. Nr. A978KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24090) [[Zarasų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, 0,8&nbsp;km į pietvakarius nuo [[Gutaučiai|Gutaučių]] kaimo ([[Antalieptės seniūnija]]), į vakarus nuo kelio [[Antalieptė]] – [[Daugailiai]], prie Zarasų ir [[Utenos rajonas|Utenos rajonų]] ribos, prie [[Žirdė]]s ištakų, jos dešiniajame krante. Kartais jis dar vadinamas Pilaite, Veleikių piliakalniu. Vienas iš didžiausių ir įspūdingiausių [[Zarasų rajonas|Zarasų rajono]] piliakalnių. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Gutauciai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]]Piliakalnis, yra [[kalva]], kurią iš šiaurės ir rytų juosia dauba, iš pietų ir vakarų – slėnumos, buvusios [[pelkė]]s. Šlaitai statūs, 8–10 m aukščio. Šiaurinio šlaito dalis nukasta. Aikštelė ovali, 60 x 25 m dydžio, apardyta, nes ilgai buvo ariama, išliko iki 0,3 m storio kultūrinis sluoksnis. [[XIX a.]] pabaigoje prie piliakalnio esančiuose laukuose rasta [[geležis|geležinių]] kirvių ir peilių, geležies gargažių, kitų radinių, kurie muziejuose neišliko. Piliakalnio papėdėse yra senovės gyvenvietės liekanų, kai kur aptiktas iki 0,6 m storio kultūrinis sluoksnis. Rasta lipdytos lygiu ir brūkšniuotu paviršiumi keramikos, liejimo samtelių, geležies gargažių, geležinis pentinis [[kirvis]]. Piliakalnis priskiriama [[brūkšniuotosios keramikos kultūra]]i ir datuojamas I tūkstantmečio I puse. == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1949]] m. ir [[1979]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]], [[1985]] m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos, [[1994]] m. Kultūros paveldo mokslinio centro archeologai.<ref>{{VLE|VII|298|[[Jonas Balčiūnas (1951)|Jonas Balčiūnas]]|Gutaučių piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]] ir [[Rokiškio krašto muziejus]]. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. [[1977]] m. nustatytos, o 1994 m. pakoreguotos piliakalnio teritorijos ir apsaugos zonos plotas 3,9 ha. Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1502000 m². [[Vaizdas:Gutauciu piliakalnis is rytu puses.JPG |center|800px|Gutaučių piliakalnis iš rytų pusės]] {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Skineikių piliakalnis]] 11 km <br /> [[Zabičiūnų piliakalnis]] 2,5 km |ŠR= [[Narkyčių piliakalnis]] 14 km <br /> [[Lūžų piliakalnis]] 4,5 km |R= [[Degučių piliakalnis]] 15 km <br /> [[Verslavos piliakalnis]] 5,5 km |PR= [[Gatelių piliakalnis]] 13 km <br /> [[Užėniškių piliakalnis]] 13 km |P= [[Garnių piliakalniai]] 8,5 km <br /> [[Daugailių piliakalnis]] 5 km |PV= [[Ruklių piliakalnis]] 6,5 km <br /> [[Manaičių piliakalnis]] 7 km |V= [[Užpalių piliakalnis]] 12 km <br /> [[Šikšnių piliakalnis]] 3,6 km |ŠV= [[Armališkių piliakalnis]] 7 km <br /> [[Bikūnų I piliakalnis]] 4 km }} == Nuotraukos == <gallery> Vaizdas:Gutauciu piliakalnis is vakaru puses.JPG |Gutaučių piliakalnis iš vakarų pusės Vaizdas:Gutauciu piliakalnis is siaures puses.JPG|Gutaučių piliakalnis iš šiaurės pusės Vaizdas:Gutauciu piliakalnis is pietu puses.JPG |Gutaučių piliakalnis iš pietų pusės Vaizdas:Gutauciu piliakalnio virsus nuo pietines keteros.JPG |Gutaučių piliakalnio viršus nuo pietinės keteros Vaizdas:Gutauciu piliakalnio informacine lenta.JPG|Gutaučių piliakalnio nuoroda prie kelio </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.210 * Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. * Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. * [[Petras Tarasenka]]. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 227. * [[Gintautas Zabiela]]. 2001a. Piliakalniai // Utenos krašto enciklopedija. Vilnius, p. 53. * Vytautas Indrašius Gutaučių piliakalnio papėdėje, Vilnius, 2017, p. 260 == Nuorodos == * [http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm Lietuvos piliakalnių atlasas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090418173252/http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm |date=2009-04-18 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=785 Gutaučių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305113050/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=785 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Gutauciai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Zarasų rajone]] lwq4n4blut7bm0fwcz9hmqw91b2gdqu 0 177005 7897778 6892387 2026-08-07T14:57:31Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897778 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas=reg |titulas =[[Bizantijos imperatorius]] |vaizdas =Romanorvm imperatorvm effigies - elogijs ex diuersis scriptoribus per Thomam Treteru S. Mariae Transtyberim canonicum collectis (1583) (14581592330).jpg |vaizdo plotis = |epigrafas = Heraklėjas |visas vardas = Flavius Heraclius Augustus |valdymo pradžia = |karūnavimas = |valdymo pabaiga = |kiti titulai = |dinastija = [[Heraklėjo dinastija]] | gimimo data = {{Gimė|575||}} |gimimo vieta = [[Kapadokija]] | mirties data = {{mirties data|641|02|11|575||}} |mirties vieta = [[Konstantinopolis]] |palaidotas = |tėvas = |motina = |sutuoktinis = |sutuoktinė = Fabija Eudokija <br /> Martina |vaikai = Eudiksija Epifanija <br /> [[Imperatorius Konstantinas III|Heraklijus Konstantinas]] <br /> Fabijus <br /> Teodosijus <br /> Konstantinas <br /> [[Imperatorius Heraklonas|Konstantinas Heraklijus]] <br /> Dovydas Tiberijus <br /> Martinosas <br /> Augustina <br /> Anastasija <br /> Febronija |titulas0 = [[Vaizdas:Flag_of_the_Greek_Orthodox_Church.svg|50px|left]] [[Sąrašas:Bizantijos imperatorių dinastijos|Bizantijos imperatorius]] |valdė0 ={{pradžia|610||}} - {{pabaiga|641|||610||}} |pirmtakas0 = [[Imperatorius Fokas]] |įpėdinis0 = [[Imperatorius Konstantinas III]] <br /> [[Imperatorius Heraklonas]] |titulas1 = |valdė1 = |pirmtakas1 = |įpėdinis1 = |vikiteka=Category:Heraclius }} [[Vaizdas:Shepherd 526-600.jpg|thumb|left|150px|Bizantijos imperija 526-600 metais]] '''Heraklėjas''' ({{gr|Ηράκλειος}}: Hērakleios, {{lot|Flavius Heraclius Augustus}}, apie [[575]] m. [[Kapadokija]] – [[641]] m. [[vasario 11]] d. [[Konstantinopolis]]) – [[610]]–641 m. [[Sąrašas:Bizantijos imperatorių dinastijos|Bizantijos imperatorius]]. == Biografija == [[Heraklėjo dinastija|Heraklėjų dinastijos]] pradininkas. [[Armėnai|Armėnų]] kilmės. Gimė [[Afrika|Afrikos]] provincijos valdytojo šeimoje. ==Šeima == Pirmoji žmona Fabija Eudokija, su ja gimė vaikai Eudiksija Epifanija ir [[Imperatorius Konstantinas III|Heraklijus Konstantinas]]. Antroji žmona Martina, su ja gimė 10 vaikų, tačiau kai kurių jų vardai yra ginčytini: Fabijus, Teodosijus, Konstantinas, [[Imperatorius Heraklonas|Konstantinas Heraklijus]], Dovydas Tiberijus, Martinosas, Augustina, Anastasija, Febronija. Konstantinopolio miestiečių paprašytas apginti juos nuo negabaus [[Imperatorius Fokas|imperatoriaus Foko]] valdžios su kariuomene užėmė Konstantinopolį ir buvo karūnuotas imperatoriumi. == Valdymas == Įgyvendino administracinę ir karinę reformas, kurios sustiprino Bizantiją. Valstybę suskirstė į karinius-administracinius vienetus – temus. Ilgai kariavo su [[avarai]]s ir [[slavai]]s. [[622]]–[[627]] m. sumušė [[persai|persus]], bet [[636]] m. pralaimėjo [[arabai|arabams]]. Bizantija prarado [[Mesopotamija|Mesopotamiją]], [[Sirija|Siriją]], [[Palestinos regionas|Palestiną]], dalį [[Egiptas|Egipto]].<ref>{{VLE|VII|487||Heraklėjas}}</ref> {{S-start}} {{S-hou|[[Heraklėjų dinastija]]||apie 575|vasario 11|641}} {{S-reg|}} {{S-bef | before=[[Fokas]]}} {{S-ttl | title=[[Bizantijos imperatorius]] | years=610–641 |regent1=[[Konstantinas III]] nuo 613}} {{S-aft | after=[[Konstantinas III]] ir [[Heraklonas]]}} {{S-off}} {{S-bef | before=Imp. [[Fokas]] 603, tada nustojo galioti}} {{S-ttl | title=[[Romos imperija|Romos imperijos]] [[Konsulas]]| years=608 |regent1=[[Heraklijus Vyresnysis]]}} {{S-aft | after=Nustotojo galioti, Imp. [[Cezaris Konstantinas Augustas]] 642}} {{S-end}} {{Bizantijos imperatoriai}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == # Andreas N. Stratos: Byzantium in the Seventh Century. Bd. 1, Amsterdam 1968. # Wolfram Brandes: Herakleios und das Ende der Antike im Osten. Triumphe und Niederlagen. In: Mischa Meier (Hrsg.), Sie schufen Europa. München 2007, S. 248–258. # John Haldon: Byzantium in the Seventh Century. The Transformation of a Culture. 2. Aufl. Cambridge 1997 (wichtiges Überblickswerk). # James Howard-Johnston: Heraclius’ Persian Campaigns and the Revival of the East Roman Empire 622–630. In: War in History 6 (1999), S. 1–44. # Treadgold, Warren. A History of Byzantine State and Society. Stanford: University of Stanford Press, 1997, p. 287 ISBN 0-8047-2630-2 # R. H. Charles. The Chronicle of John, Bishop of Nikiu: Translated from Zotenberg’s Ethiopic Text, 1916. Reprinted 2007. Evolution Publishing, ISBN 978-1-889758-87-9. # Walter E. Kaegi. Heraclius Emperor of Byzantium, Cambridge University Press, 2003. # C. Mango & R. Scott. The Chronicle of Theophanes Confessor, Oxford University Press, 1997. # C. Mango. Nikephoros Patriarch of Constantinople. Short History, Dumbarton Oacks Texts 10, 1990. == Nuorodos == * [http://www.mittelalter-genealogie.de/_byzanz/p/phokas_kaiser_610/phokas_kaiser_610.html Viduramžių genealogija] * [http://www.roman-emperors.org/heraclis.htm Romos imperatorių enciklopedija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220131141432/http://www.roman-emperors.org/heraclis.htm |date=2022-01-31 }} {{DEFAULTSORT:Heraklėjas}} [[Kategorija:Heraklėjai]] [[Kategorija:Bizantijos imperatoriai]] [[Kategorija:Romos imperijos konsulai]] 56q4yayx94sgynn6q5li0ydiudet71a 0 183067 7897679 7771312 2026-08-07T13:09:26Z Makenzis 46558 /* Karjera rinktinėje */ 7897679 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Antonio Cassano | nickname = | image = [[File:Antonio Cassano Euro 2012 vs England.jpg|230px]] | height = 1,75 m | weight = | dateofbirth = {{birth date and age|1982|7|12}} | cityofbirth = [[Bari]]s | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = [[AS Bari|Bari]] | years = 1999–2001<br />2001–2006<br />2006–2008<br />2007-2008<br />2008–2010<br />2011-2012<br>2012-2013<br>2013- | clubs = [[AS Bari|Bari]]<br />[[AS Roma]]<br />[[Real Madrid CF|Real Madrid]]<br />→ [[UC Sampdoria|Sampdoria]] ''(skol.)'' <br />[[UC Sampdoria|Sampdoria]]</br>[[AC Milan]]<br>[[Internazionale]]<br>[[Parma FC]] | caps(goals) = {{0}}48 {{0}}(6)<br /> 118 (39)<br />{{0}}19 {{0}}(2)<br />{{0}}22 (10)<br />{{0}}74 (25)<br>{{0}}33 {{0}}(7)<br>{{0}}28 {{0}}(8)<br>34 (12) | nationalyears = 2000– | nationalteam = {{flagicon|Italija}} {{fut|Italija||Italija}} | nationalcaps(goals) = {{0}}39 {{0}}(10)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = [[2014]] m. | ntupdate = [[2014]] m. }} '''Antonijas Kasano''' (g. [[1982]] m. [[liepos 12]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] [[puolėjas]]. == Karjera == 2011 m. sausio ] d. pasirašė 3,5 m. trukmės sutartį su [[AC Milan]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/11/transfer-zone/2011/01/03/2287883/official-milan-sign-antonio-cassano</ref> Bario klube pradėjo futbolininko karjerą. Atstovavo jaunimo ekipoms. Pakviestas į pagrindinę komandą, [[1999]] m. debiutavo [[Serie A]] būdamas 17 metų amžiaus. Vėliau žaidė [[AS Roma]] ir [[Real Madrid]]. == Karjera rinktinėje == 2000 m. debiutavo {{fut|Italija||Nacionalinėje komandoje}}. Su rinktine dalyvavo [[2004]] ir [[2008]] m. Europos futbolo čempionatuose. == Pasiekimai == * Italijos supertaurė ([[2001]] m.) * Ispanijos La Liga ([[2007]] m.) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|3|2|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|6|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Cassano Antonio]] sa3ygz274zyawbf4dt7yxc3ihg4wxuo 7897680 7897679 2026-08-07T13:09:46Z Makenzis 46558 7897680 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Antonio Cassano | nickname = | image = [[File:Antonio Cassano Euro 2012 vs England.jpg|230px]] | height = 1,75 m | weight = | dateofbirth = {{birth date and age|1982|7|12}} | cityofbirth = [[Bari]]s | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = {[atnaujinti}} | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = [[AS Bari|Bari]] | years = 1999–2001<br />2001–2006<br />2006–2008<br />2007-2008<br />2008–2010<br />2011-2012<br>2012-2013<br>2013- | clubs = [[AS Bari|Bari]]<br />[[AS Roma]]<br />[[Real Madrid CF|Real Madrid]]<br />→ [[UC Sampdoria|Sampdoria]] ''(skol.)'' <br />[[UC Sampdoria|Sampdoria]]</br>[[AC Milan]]<br>[[Internazionale]]<br>[[Parma FC]] | caps(goals) = {{0}}48 {{0}}(6)<br /> 118 (39)<br />{{0}}19 {{0}}(2)<br />{{0}}22 (10)<br />{{0}}74 (25)<br>{{0}}33 {{0}}(7)<br>{{0}}28 {{0}}(8)<br>34 (12) | nationalyears = 2000– | nationalteam = {{flagicon|Italija}} {{fut|Italija||Italija}} | nationalcaps(goals) = {{0}}39 {{0}}(10)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = [[2014]] m. | ntupdate = [[2014]] m. }} '''Antonijas Kasano''' (g. [[1982]] m. [[liepos 12]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] [[puolėjas]]. == Karjera == 2011 m. sausio ] d. pasirašė 3,5 m. trukmės sutartį su [[AC Milan]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/11/transfer-zone/2011/01/03/2287883/official-milan-sign-antonio-cassano</ref> Bario klube pradėjo futbolininko karjerą. Atstovavo jaunimo ekipoms. Pakviestas į pagrindinę komandą, [[1999]] m. debiutavo [[Serie A]] būdamas 17 metų amžiaus. Vėliau žaidė [[AS Roma]] ir [[Real Madrid]]. == Karjera rinktinėje == 2000 m. debiutavo {{fut|Italija||Nacionalinėje komandoje}}. Su rinktine dalyvavo [[2004]] ir [[2008]] m. Europos futbolo čempionatuose. == Pasiekimai == * Italijos supertaurė ([[2001]] m.) * Ispanijos La Liga ([[2007]] m.) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|3|2|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|6|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Cassano Antonio]] t2cqby9gel3zdn9v0j4ag9tixf07lbl 7897681 7897680 2026-08-07T13:09:55Z Makenzis 46558 7897681 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Antonio Cassano | nickname = | image = [[File:Antonio Cassano Euro 2012 vs England.jpg|230px]] | height = 1,75 m | weight = | dateofbirth = {{birth date and age|1982|7|12}} | cityofbirth = [[Bari]]s | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = {{atnaujinti}} | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = [[AS Bari|Bari]] | years = 1999–2001<br />2001–2006<br />2006–2008<br />2007-2008<br />2008–2010<br />2011-2012<br>2012-2013<br>2013- | clubs = [[AS Bari|Bari]]<br />[[AS Roma]]<br />[[Real Madrid CF|Real Madrid]]<br />→ [[UC Sampdoria|Sampdoria]] ''(skol.)'' <br />[[UC Sampdoria|Sampdoria]]</br>[[AC Milan]]<br>[[Internazionale]]<br>[[Parma FC]] | caps(goals) = {{0}}48 {{0}}(6)<br /> 118 (39)<br />{{0}}19 {{0}}(2)<br />{{0}}22 (10)<br />{{0}}74 (25)<br>{{0}}33 {{0}}(7)<br>{{0}}28 {{0}}(8)<br>34 (12) | nationalyears = 2000– | nationalteam = {{flagicon|Italija}} {{fut|Italija||Italija}} | nationalcaps(goals) = {{0}}39 {{0}}(10)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = [[2014]] m. | ntupdate = [[2014]] m. }} '''Antonijas Kasano''' (g. [[1982]] m. [[liepos 12]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] [[puolėjas]]. == Karjera == 2011 m. sausio ] d. pasirašė 3,5 m. trukmės sutartį su [[AC Milan]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/11/transfer-zone/2011/01/03/2287883/official-milan-sign-antonio-cassano</ref> Bario klube pradėjo futbolininko karjerą. Atstovavo jaunimo ekipoms. Pakviestas į pagrindinę komandą, [[1999]] m. debiutavo [[Serie A]] būdamas 17 metų amžiaus. Vėliau žaidė [[AS Roma]] ir [[Real Madrid]]. == Karjera rinktinėje == 2000 m. debiutavo {{fut|Italija||Nacionalinėje komandoje}}. Su rinktine dalyvavo [[2004]] ir [[2008]] m. Europos futbolo čempionatuose. == Pasiekimai == * Italijos supertaurė ([[2001]] m.) * Ispanijos La Liga ([[2007]] m.) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|3|2|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|6|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Cassano Antonio]] jxegie7fwre4157kytm5t5urtungsgp 7897682 7897681 2026-08-07T13:11:15Z Makenzis 46558 7897682 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Antonio Cassano | nickname = | image = [[File:Antonio Cassano Euro 2012 vs England.jpg|230px]] | height = 1,75 m | weight = | dateofbirth = {{birth date and age|1982|7|12}} | cityofbirth = [[Bari]]s | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = {{atnaujinti}} | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = [[AS Bari|Bari]] | years = 1999–2001<br />2001–2006<br />2006–2008<br />2007-2008<br />2008–2010<br />2011-2012<br>2012-2013<br>2013- | clubs = [[AS Bari|Bari]]<br />[[AS Roma]]<br />[[Real Madrid CF|Real Madrid]]<br />→ [[UC Sampdoria|Sampdoria]] ''(skol.)'' <br />[[UC Sampdoria|Sampdoria]]</br>[[AC Milan]]<br>[[Internazionale]]<br>[[Parma FC]] | caps(goals) = {{0}}48 {{0}}(6)<br /> 118 (39)<br />{{0}}19 {{0}}(2)<br />{{0}}22 (10)<br />{{0}}74 (25)<br>{{0}}33 {{0}}(7)<br>{{0}}28 {{0}}(8)<br>34 (12) | nationalyears = 2000– | nationalteam = {{flagicon|Italija}} {{fut|Italija||Italija}} | nationalcaps(goals) = {{0}}39 {{0}}(10)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = [[2014]] m. | ntupdate = [[2014]] m. }} '''Antonijas Kasano''' (g. [[1982]] m. [[liepos 12]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] [[puolėjas]]. {{atnaujinti}}{{šaltiniai}} == Karjera == 2011 m. sausio ] d. pasirašė 3,5 m. trukmės sutartį su [[AC Milan]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/11/transfer-zone/2011/01/03/2287883/official-milan-sign-antonio-cassano</ref> Bario klube pradėjo futbolininko karjerą. Atstovavo jaunimo ekipoms. Pakviestas į pagrindinę komandą, [[1999]] m. debiutavo [[Serie A]] būdamas 17 metų amžiaus. Vėliau žaidė [[AS Roma]] ir [[Real Madrid]]. == Karjera rinktinėje == 2000 m. debiutavo {{fut|Italija||Nacionalinėje komandoje}}. Su rinktine dalyvavo [[2004]] ir [[2008]] m. Europos futbolo čempionatuose. == Pasiekimai == * Italijos supertaurė ([[2001]] m.) * Ispanijos La Liga ([[2007]] m.) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|3|2|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|6|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Cassano Antonio]] 8rxz6wgc7wv9oda84fft0hv5d9a8uml 0 185021 7897980 5779440 2026-08-08T02:22:18Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897980 wikitext text/x-wiki {{Sen miestas | pavadinimas = | nacionalinis pavadinimas = Chan Chan | vaizdas = Chanchan fishnet ruins.JPG | vaizdo plotis = 250 | vaizdo info = Čan Čano griuvėsiai | herbas = | herbo plotis = | herbo info = | žeml = Peru | žeml plotis = 210 | žeml info = |PL=8|PM=06|PS=30|NS=S|IL=79|IM=04|IS=30|EW=W | pilnas pavadinimas = | vieta = [[La Libertado departamentas (Peru)|La Libertado departamentas]], [[Peru]] | regionas = [[Senovės Peru]] | plotas =18 km² | statytojas = | medžiaga = | pastatytas = 850 m. | sugriautas = 1470 m. | laikotarpis = [[Peru kultūros periodai|paskutinė tarpinė grandis]] | tauta = [[Čimu]] | valdovai = | kasinėjimai = | žvalgytas = | tirtas = | vikiteka =Chan Chan | UNESCO id = 366 }} '''Čan Čanas''' ({{es|Chan Chan}}) – senovinio miesto liekanos [[Peru]], [[La Libertado departamentas (Peru)|La Libertado departamente]], į pietryčius nuo [[Truchiljas|Truchiljo]], Močės slėnyje. Stovėjo nuo [[850]] iki [[1470]] m. Tai buvo [[Čimu]] indėnų valstybės, susikūrusios ant [[močikai|močikų]] kultūros pagrindų, sostinė. Miestą (plotas 18&nbsp;km²) sudarė 9 stačiakampiai kvartalai, aptverti masyviomis kelių pakopų 4,5-7,6 m pločio, iki 10 m aukščio sienomis (saugojo nuo pakrančių vėjo). Kiekviename jų buvo [[piramidė]]s formos [[šventykla]], keturkampis kiemas, kurio, manoma, ketvirtadalį ploto užėmė [[kapinės]] (laidoti valdovo artimieji), sodai, vandens saugykla, didikų rūmai su simetriškai išdėstytais kambariais. Pastatai ir jų sienos iš nedegtų plytų, papuoštų įvairiomis geometrinėmis formomis ir zoomorfiniais (žuvų, paukščių, žvėrių) spalvotais ornamentais. Manoma, kad šie kvartalai buvo Čimu valdovų rezidencijos<ref>{{VLE|IV|||Čan Čanas}}</ref>. 1465–1470 m. Čimu valstybę nukariavus [[Inkų imperija|inkams]], sunyko. Išliko kvartalus juosusių sienų, šventyklų, rūmų griuvėsių, vandentiekio ir kanalizacijos įrenginių liekanų. 1986 m. Čanas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. == Išnašos == {{Išnašos}} {{UNESCOPeru}} [[Kategorija:Čimu]] [[Kategorija:Peru istoriniai miestai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] q44y4y6c8bj69wkg6yg2dog4gml3s6d 0 185060 7897973 7369578 2026-08-08T02:10:19Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897973 wikitext text/x-wiki {{coord|28|N|112|W|display=t}} [[Vaizdas:Gulf of California.jpg|miniatiūra|Kalifornijos įlankos palydovinė nuotrauka]] '''Kalifornijos įlanka''' ({{es|Golfo de California}}), arba '''Korteso jūra''' (''mar de Cortés'') – įlanka [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]], atskirianti [[Kalifornijos pusiasalis|Kalifornijos pusiasalį]] nuo pagrindinės [[Meksika|Meksikos]] dalies. Ilgis – 1203 km. Plotis – nuo 92 iki 222 km. Vidutinis gylis – daugiau nei 1000 m, didžiausias gylis – 3400 m. Plotas – 160 000 km². Hidrologiniu režimu prilygintina [[jūra]]i. Potvynių aukštis iki 2,9 m (vyksta kas pusė paros). Žvejyba ([[tunai]], [[skumbrės]], jūrų ešeriai).<ref>{{GEC|187}}</ref> Dėl tektoninių procesų įlanka atsivėrė prieš ~5 mln metų. Atsiverdama pakeitė [[Koloradas (upė JAV)|Kolorado]] upės kryptį, dabar ji šiaurinėje įlankos dalyje formuoja didžiulę deltą. Į įlanką taip pat įteka Fuertės, Majo, Sinaloa, Sonoros ir [[Jakė]]s upės. Didžiausios salos – [[Tiburono (sala)|Tiburonas]] ir [[Anchel de la Gvarda]]. Miestai – [[Gvaimasas]], [[La Pasas (Meksika)|La Pasas]]. == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOMeksika}} [[Kategorija:Meksikos geografija]] [[Kategorija:Ramiojo vandenyno įlankos]] [[Kategorija:Šiaurės Amerikos įlankos]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 0vdvprden6t5kt21rfwgki8zx3vyzzj 0 192786 7898079 7858944 2026-08-08T07:15:01Z Kratago 221349 7898079 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė vyriausybės agentūra | Logotipas = 20240206084821 sam logo screen full 02.png | Logotipo dydis = 230px | Vėliava = LR SAM by Augustas Didzgalvis.jpg | Vėliavos dydis =230px | Įkurta = Įkurta [[1918]] m.<br />Atkurta [[1990]] m. | Anksčiau = | Trumpinys = LR SAM | Tipas = [[Ministerija]] | Būstinė = Vilniaus g. 33<br />[[Vilnius]] | Vadovas = [[Linas Kukuraitis]]<br><small> ([[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos |DSVL]])</small> | Jurisdikcija = [[Lietuvos vyriausybė|Vyriausybė]] | Darbuotojai = 185<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_respublikos_sveikatos_apsaugos_ministerija/</ref> | Tinklapis = [http://sam.lrv.lt/ sam.lrv.lt] }} '''Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija''' – [[Lietuvos vyriausybė|Lietuvos vyriausybės]] institucija ([[ministerija]]), atsakinga žmonių ir [[Visuomenės sveikata|visuomenės sveikatą]] ir [[Sveikata|sveikatinimą]]. Vadovauja [[Lietuvos ministras pirmininkas|ministro pirmininko]] teikimu [[Lietuvos prezidentas|prezidento]] skiriamas [[Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija#Ministrai|sveikatos apsaugos ministras]].<ref name=":0">[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-respublikos-sveikatos-apsaugos-ministerija/ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija]</ref> == Istorija == [[1918]] m. buvo sudaryta Sveikatos komisija, [[1918]] m. [[lapkričio 11]] d. ji reorganizuota į [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|Vidaus reikalų ministerijos]] Sveikatos departamentą. [[1940]] m. [[Sovietų okupacija Lietuvoje|Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai]], buvo įkurta Sveikatos ir socialinės apsaugos ministerija, vėliau reorganizuota į Sveikatos apsaugos komisariatą. [[1941]] m. [[birželio 23]] d. sudarius [[Lietuvos laikinoji vyriausybė|laikinąją Lietuvos vyriausybę]], buvo įkurta Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau [[Nacių okupacija Lietuvoje|nacių okupacinei valdžiai]] sustabdžius kabineto veiklą, ministerija buvo pertvarkyta į Vyriausiąją sveikatos valdybą. [[1943]] m. įkurti Sveikatos rūmai, kurie rūpinosi [[Medicina|medicinos]] darbuotojų reikalais. [[1944]] m. [[Tarybų Sąjunga|sovietinė valdžia]] atkūrė Sveikatos apsaugos ministeriją. [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|Atkūrus nepriklausomybę]] sveikatos apsaugos politikos įgyvendinimu rūpinasi Sveikatos apsaugos ministerija. [[1992]] m. įkurta [[Valstybinė ligonių kasa]].<ref name=":0" /> == Pavaldžios įstaigos == Pavaldžios sveikatos apsaugos ministerijai įstaigos:<ref>[https://sam.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/nacionalines-sveikatos-sistemos-istaigos/pavaldzios-istaigos Pavaldžios įstaigos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221215130712/https://sam.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/nacionalines-sveikatos-sistemos-istaigos/pavaldzios-istaigos |date=2022-12-15 }}</ref> {| | valign="top" | === Pavaldžios biudžetinės viešojo administravimo įstaigos === * [[Valstybinė ligonių kasa]] * [[Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba]] * [[Nacionalinis visuomenės sveikatos centras]] * [[Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM]] * [[Radiacinės saugos centras]] * [[Lietuvos bioetikos komitetas]] * [[Ekstremalių sveikatai situacijų centras]] * [[Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM]] | width="33" |&nbsp; | valign="top" | === Pavaldžios biudžetinės įstaigos === * [[Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba]] * [[Valstybinė teismo medicinos tarnyba]] * [[Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija]] * [[Lietuvos medicinos biblioteka]] * [[Higienos institutas]] * [[Respublikinis priklausomybės ligų centras]] |} === Pavaldžios viešosios sveikatos priežiūros įstaigos === * [[Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika]] * [[Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos]] * [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos]] * [[Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė]] * [[Klaipėdos jūrininkų ligoninė]] * [[Rokiškio psichiatrijos ligoninė]] * [[Nacionalinis kraujo centras]] * [[Vilniaus gimdymo namai]] * [[Palangos reabilitacijos ligoninė]] * [[Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija "Palangos Gintaras"]] * [[Respublikinė Klaipėdos ligoninė]] * [[Respublikinė Šiaulių ligoninė]] * [[Respublikinė Panevėžio ligoninė]] * [[Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė]] * [[Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė]] * [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė]] == Ministrai == === Dabartinė vadovybė === Nuo [[2024]] m. [[gruodžio 12]] d. sveikatos apsaugos ministerijai vadovauja [[Marija Jakubauskienė]].<ref>[https://sam.lrv.lt/lt/news/sveikatos-apsaugos-ministres-pareigas-pradejo-eiti-doc-dr-marija-jakubauskiene/ Sveikatos apsaugos ministrės pareigas pradėjo eiti doc. dr. Marija Jakubauskienė]</ref> Jos komandą sudaro: {| class="wikitable" ! colspan="4" |<small>Aktuali ministerijos vadovybės sudėtis (atnaujinta [[2024]] m. [[gruodžio 12]] d.)</small> |- ! rowspan="3" |Viceministrai |– ! rowspan="3" |Kancleris | rowspan="3" |– |- |– |- |– |} === Ministrai === * {{Legend2|{{Išsikėlė pats/meta/color}}|Išsikėlė pats (-i)}} * {{Legend2|{{Darbo partija/meta/color}}|[[Darbo partija]] (DP)}} * {{Legend2|{{Lietuvos demokratinė darbo partija/meta/color}}|[[Lietuvos demokratinė darbo partija]] (LDDP)}} * {{Legend2|{{Liberalų ir centro sąjunga/meta/color}}|[[Liberalų ir centro sąjunga]] (LICS)}} * {{Legend2|{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}|[[Lietuvos socialdemokratų partija]] (LSDP)}} * {{Legend2|{{Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga/meta/color}}|[[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga]] (LVŽS)}} * {{Legend2|{{Naujoji sąjunga (socialliberalai)/meta/color}}|[[Naujoji sąjunga]] (NS(SL))}} * {{Legend2|{{Pilietinės demokratijos partija/meta/color}}|[[Pilietinės demokratijos partija]] (PDP)}} * {{Legend2|{{Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}|[[Tėvynės sąjunga]] (TS)}} Šie ministrai vadovavo sveikatos apsaugos ministerijai: {| class="wikitable" style="text-align: center;" ! colspan="7" |<small>''Dėl duomenų prieštaringumo ir netikslumo šaltiniuose nenurodoma kai kurių ministrų partinė priklausomybė.''</small> |- ! rowspan="2" |Nr. ! colspan="2" rowspan="2" |Ministras ! colspan="2" rowspan="1" |Laikotarpis ! rowspan="2" |Politinė partija ! rowspan="2" |Ministrų kabinetas |- !Nuo !Iki |- ! rowspan="4" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" |1 | rowspan="4" |[[Vaizdas:Juozas_Olekas.jpg|107x107px]] | rowspan="4" |[[Juozas Olekas]] | rowspan="4" |[[1990]] m. [[balandžio 11]] d. | rowspan="4" |[[1992]] m. [[gruodžio 17]] d. | rowspan="4" |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |[[K. D. Prunskienės ministrų kabinetas|K. D. Prunskienės]] |- |[[A. Šimėno ministrų kabinetas|A. Šimėno]] |- |[[G. Vagnoriaus ministrų kabinetas|G. Vagnoriaus]] |- |[[A. A. Abišalos ministrų kabinetas|A. A. Abišalos]] |- !2 | colspan="2" |[[Vytautas Kriauza]] |[[1992]] m. [[gruodžio 17]] d. |[[1993]] m. [[kovo 31]] d. | rowspan="2" | |[[B. Lubio ministrų kabinetas|B. Lubio]] |- !3 |[[Vaizdas:Бредикис Ю.Ю..jpg|120x120px]] |[[Jurgis Brėdikis]] |[[1993]] m. [[kovo 31]] d. |[[1994]] m. [[lapkričio 10]] d.<ref>{{cite web|url=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=5369&p_tr2=2|title=Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro E. Vilkelio atsistatydinimo|publisher=Seimas of the Republic of Lithuania|accessdate=20 May 2016}}</ref> |[[A. Šleževičiaus ministrų kabinetas|A. Šleževičiaus]] |- ! rowspan="2" style="background-color:{{Lietuvos demokratinė darbo partija/meta/color}}" |4 | rowspan="2" |[[Vaizdas:Antanas Vinkus in 2019.jpg|100x100px]] | rowspan="2" |[[Antanas Vinkus]] | rowspan="2" |[[1994]] m. [[lapkričio 11]] d.<ref>[https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A5CBB578E267 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO PASKYRIMO]</ref> | rowspan="2" |[[1996]] m. [[kovo 19]] d. | rowspan="2" |[[LDDP]] |[[A. Šleževičiaus ministrų kabinetas|A. Šleževičiaus]] |- |[[L. M. Stankevičiaus ministrų kabinetas|L. M. Stankevičiaus]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}" |5 | colspan="2" |[[Juozas Galdikas]] |[[1996]] m. [[gruodžio 10]] d. |[[1998]] m. [[kovo 25]] d.<ref name=":2">[https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.029F9B54A9C9 DĖL KAI KURIŲ LAIKINAI EINANČIŲ PAREIGAS LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRŲ ATLEIDIMO]</ref> |[[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|TS]] |[[G. Vagnoriaus (II) ministrų kabinetas|G. Vagnoriaus (II)]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Lietuvos demokratinė darbo partija/meta/color}}" |6 |[[Vaizdas:Laurynas_Mindaugas_Stankevičius.jpg|118x118px]] |[[Laurynas Mindaugas Stankevičius]] |[[1998]] m. [[kovo 25]] d.<ref name=":32">[https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0AEB2A5911F8 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUDĖTIES]</ref> |[[1999]] m. [[birželio 10]] d. |[[LDDP]] |[[G. Vagnoriaus (II) ministrų kabinetas|G. Vagnoriaus (II)]] |- ! rowspan="2" style="background-color:{{Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}" |7 | rowspan="2" |[[Vaizdas:Raimundas_Alekna.png|96x96px]] | rowspan="2" |[[Raimundas Alekna]] | rowspan="2" |[[1999]] m. [[birželio 10]] d. | rowspan="2" |[[2000]] m. [[lapkričio 9]] d. | rowspan="2" |[[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|TS]] |[[R. Pakso ministrų kabinetas|R. Pakso]] |- |[[A. Kubiliaus ministrų kabinetas|A. Kubiliaus]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Išsikėlė pats/meta/color}}" |8 | colspan="2" |[[Vinsas Janušonis]] |[[2000]] m. [[lapkričio 9]] d. |[[2001]] m. [[balandžio 2]] d.<ref>[https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2F28874FF8A6 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO V.JANUŠONIO ATSISTATYDINIMO]</ref> |Išsikėlė pats |[[R. Pakso (II) ministrų kabinetas|R. Pakso (II)]] |- ! rowspan="2" style="background-color:{{Naujoji sąjunga (socialliberalai)/meta/color}}" |9 | colspan="2" rowspan="2" |[[Konstantinas Romualdas Dobrovolskis]] | rowspan="2" |[[2001]] m. [[gegužės 15]] d.<ref>[https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.DBFD8B071459 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO SKYRIMO]</ref> | rowspan="2" |[[2003]] m. [[kovo 6]] d.<ref>[https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.BCAB8CF333E0 DĖL LAIKINAI EINANČIO LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO PAREIGAS K.R.DOBROVOLSKIO ATLEIDIMO]</ref> | rowspan="2" |[[Naujoji sąjunga|NS(SL)]] |[[R. Pakso (II) ministrų kabinetas|R. Pakso (II)]] |- |[[A. M. Brazausko ministrų kabinetas|A. M. Brazausko]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" |<small>(1)</small> |[[Vaizdas:Juozas_Olekas.jpg|107x107px]] |[[Juozas Olekas]] |[[2003]] m. [[kovo 6]] d.<ref>[https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C1E491E75FD0 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUDĖTIES]</ref> |[[2004]] m. [[gruodžio 14]] d. |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |[[A. M. Brazausko ministrų kabinetas|A. M. Brazausko]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Darbo partija/meta/color}}" |10 | colspan="2" |[[Žilvinas Padaiga]] |[[2004]] m. [[gruodžio 14]] d. |[[2006]] m. [[liepos 18]] d. |[[Darbo partija|DP]] |[[A. M. Brazausko (II) ministrų kabinetas|A. M. Brazausko (II)]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Pilietinės demokratijos partija/meta/color}}" |11 | colspan="2" |[[Rimvydas Turčinskas]] |[[2006]] m. [[liepos 18]] d. |[[2008]] m. [[birželio 28]] d.<ref name=":03">[https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.323539 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO R. TURČINSKO ATSISTATYDINIMO]</ref> |[[Pilietinės demokratijos partija|PDP]] |[[G. Kirkilo ministrų kabinetas|G. Kirkilo]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" |12 |[[Vaizdas:Gediminas_Černiauskas_(1957).jpg|107x107px]] |[[Gediminas Černiauskas]] |[[2008]] m. [[liepos 14]] d.<ref>[https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.89D2BDC9FE02 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO SKYRIMO]</ref> |[[2008]] m. [[gruodžio 9]] d. |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |[[G. Kirkilo ministrų kabinetas|G. Kirkilo]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Liberalų ir centro sąjunga/meta/color}}" |13 |[[Vaizdas:Algis_Čaplikas_(1962).jpg|107x107px]] |[[Algis Čaplikas]] |[[2008]] m. [[gruodžio 9]] d. |[[2010]] m. [[vasario 22]] d.<ref>[https://www.lrp.lt/lt/prezidente-patenkino-sveikatos-apsaugos-ministro-atsistatydinimo-pareiskima/8154 Prezidentė patenkino sveikatos apsaugos ministro atsistatydinimo pareiškimą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211124200334/https://www.lrp.lt/lt/prezidente-patenkino-sveikatos-apsaugos-ministro-atsistatydinimo-pareiskima/8154|date=2021-11-24}}</ref> |[[Liberalų ir centro sąjunga|LICS]] |[[A. Kubiliaus (II) ministrų kabinetas|A. Kubiliaus (II)]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Liberalų ir centro sąjunga/meta/color}}" |14 |[[Vaizdas:Sukys.jpg|114x114px]] |[[Raimondas Šukys]] |[[2010]] m. [[kovo 10]] d.<ref>[https://m.kauno.diena.lt/naujienos/salies-pulsas/prisieke-sveikatos-apsaugos-ministras-rsukys-225860 PRISIEKĖ SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS R.ŠUKYS]</ref> |[[2012]] m. [[gruodžio 13]] d. |[[Liberalų ir centro sąjunga|LICS]] |[[A. Kubiliaus (II) ministrų kabinetas|A. Kubiliaus (II)]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" |15 |[[Vaizdas:Vytenis_Povilas_Andriukaitis.jpg|120x120px]] |[[Vytenis Andriukaitis]] |[[2012]] m. [[gruodžio 13]] d. |[[2014]] m. [[Liepos 14|liepos 12]] d.<ref name=":33">[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vyriausybe-grazino-igaliojimus-56-439943 Vyriausybė grąžino įgaliojimus]</ref> |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |[[A. Butkevičiaus ministrų kabinetas|A. Butkevičiaus]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" |16 |[[Vaizdas:Rimante_Salaseviciute_by_Augustas_Didzgalvis_(cropped).jpg|98x98px]] |[[Rimantė Šalaševičiūtė]] |[[2014]] m. [[liepos 17]] d.<ref name=":23">[https://www.vz.lt/archive/article/2014/7/17/prisaikdinti-trys-nauji-ministrai Prisaikdinti trys nauji ministrai]</ref> |[[2016]] m. [[vasario 17]] d.<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1117993&p_tr2=2Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės atsistatydinimo]</ref> |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |[[A. Butkevičiaus ministrų kabinetas|A. Butkevičiaus]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" |17 |[[Vaizdas:Juras-pozela-1982.jpg|80x80px]] |[[Juras Požela (1982)|Juras Požela]] |[[2016]] m. [[kovo 15]] d.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/prisieke-naujasis-sveikatos-apsaugos-ministras-juras-pozela-56-596083 Prisiekė naujasis sveikatos apsaugos ministras Juras Požela]</ref> |[[2016]] m. [[spalio 16]] d. †<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-sveikatos-apsaugos-ministras-juras-pozela-56-670789 Mirė sveikatos apsaugos ministras Juras Požela]</ref> |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |[[A. Butkevičiaus ministrų kabinetas|A. Butkevičiaus]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga/meta/color}}" |18 |[[Vaizdas:Informal_meeting_of_health_ministers_(iEPSCO)._Round_table_Aurelijus_Veryga_(35654085860)_(cropped).jpg|120x120px]] |[[Aurelijus Veryga]] |[[2016]] m. [[gruodžio 13]] d. |[[2020]] m. [[gruodžio 11]] d. |[[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|LVŽS]] |[[S. Skvernelio ministrų kabinetas|S. Skvernelio]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Išsikėlė pats/meta/color}}" |19 | [[Vaizdas:Arunas Dulkys 2023 by Augustas Didzgalvis (cropped).jpg|106x106px]] |[[Arūnas Dulkys]] |[[2020]] m. [[gruodžio 11]] d. |[[2024]] m. [[rugpjūčio 6]] d.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/2334084/palikdamas-posta-dulkys-susigraudino-revoliucija-suvalgo-savo-vaikus Palikdamas postą Dulkys susigraudino: „Revoliucija suvalgo savo vaikus“]</ref> |Išsikėlė pats<br>([[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|TS-LKD]]) |[[I. Šimonytės ministrų kabinetas|I. Šimonytės]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Išsikėlė pats/meta/color}}" |20 | |[[Aurimas Pečkauskas]] |[[2024]] m. [[Rugpjūčio 6|rugpjūčio 13]] d.<ref name=":12">[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2337914/seime-prisieke-naujieji-sveikatos-apsaugos-ir-zemes-ukio-ministrai Seime prisiekė naujieji sveikatos apsaugos ir žemės ūkio ministrai]</ref> |[[2024]] m. [[gruodžio 12]] d. |Išsikėlė pats<br>([[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|TS-LKD]]) |[[I. Šimonytės ministrų kabinetas|I. Šimonytės]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Išsikėlė pats/meta/color}}" |21 | rowspan="2" | [[Vaizdas:Informal meeting of Health Ministers. Group photo. Marija Jakubauskiene, Michael Damianos (cropped).jpg|106x106px]] | rowspan="2" | [[Marija Jakubauskienė]] | [[2024]] m. [[gruodžio 12]] d. | [[2025]] m. [[rugsėjo 25]] d. | rowspan="2" | Išsikėlė pati<br>([[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]]) | [[G. Palucko ministrų kabinetas|G. Palucko]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Išsikėlė pats/meta/color}}" |(21) | [[2025]] m. [[rugsėjo 25]] d. | | [[I._Ruginienės_ministrų_kabinetas|I. Ruginienės]] |} == Šaltiniai == {{Išn|2}} {{Lietuvos ministerijos}} [[Kategorija:Lietuvos sveikatos organizacijos]] [[Kategorija:sveikatos politika]] [[Kategorija:Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija]] iocu7156ky3qzd5a024yql3l75efl70 0 196664 7897806 7780953 2026-08-07T16:48:03Z Creative 856 red. 7897806 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = edu | vardas = Vytautas Bendikas | paveikslėlis = 2007_03_29BendikasVytautas.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Vytauto Bendiko kapas Šiaulių [[Donelaičio kapinės]]e | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1931|07|13}} | gimimo vieta = [[Tirkšliai (Kaunas)|Tirkšliai]], [[Raudondvario valsčius]] | mirties data = {{Mirė|1997|06|15|1931|07|13}} | mirties vieta = [[Šiauliai]] | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinė = Stasė Bendikienė | vaikai = | veikla = ekonomistas, pedagogas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1960]] m. [[Vilniaus aukštoji partinė mokykla]],<br> [[1963]] m. [[Vilniaus universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Juozas Vytautas Bendikas''' ([[1931]] m. [[liepos 13]] d. [[Tirkšliai (Kaunas)|Tirkšliuose]], [[Raudondvario valsčius]], [[Kauno apskritis]] – [[1997]] m. [[birželio 15]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras. == Biografija == 1949 m. baigė [[Vilnius|Vilniaus]] maisto pramonės mokyklą, dirbo gamyklose. 1960 m. baigė [[Vilniaus aukštoji partinė mokykla|Vilniaus aukštąją partinę mokyklą]]. 1960–1963 m. Šiaulių dviračių gamyklos [[Šiaulių dviračių gamykla|„Vairas“]] inžinierius, gamyklos [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] partinio komiteto sekretorius. 1963 m. baigė [[VU|Vilniaus universiteto]] Pramoninės ekonomikos fakultetą. Nuo 1963 m. LKP Šiaulių miesto komiteto skyriaus vedėjas, 1966–1975 m. LKP Šiaulių miesto komiteto sekretorius. Nuo 1963 m. [[ŠPI|Šiaulių pedagoginio instituto]] (ŠPI) dėstytojas. 1973 m. Vilniaus universitete apgynė disertaciją „Materialinio ir moralinio skatinimo formų tobulinimas mašinų gamybos ir metalo apdirbimo pramonėje (Šiaulių miesto pavyzdžiu)“, ekonomikos [[mokslų kandidatas]]. 1975 m. lapkričio 18 d. – 1991 m. lapkričio 1 d. Šiaulių pedagoginio instituto [[rektorius]], nuo 1975 m. [[docentas]], nuo 1985 m. [[profesorius]]. Jam vadovaujant pastatyti trys bendrabučiai, studentų kultūros centras „Studentų kampas“, įrengta mokomoji bazė [[Balsiai (Akmenė)|Balsiuose]], poilsio bazės [[Pašvinys|Pašvinyje]] ir [[Giruliai|Giruliuose]], sandėliai, garažai, 1982 m. iškilo tuomet geriausias respublikoje instituto mokomasis korpusas P. Višinskio g. 25. 1990 m. vienas pirmųjų [[ŠU|Šiaulių universiteto]] steigimo idėjos iniciatorių.<ref>https://www.vle.lt/straipsnis/vytautas-bendikas/</ref> Nuo 1992 m. ŠPI Istorijos ir politinės ekonomijos katedros profesorius, 1996–1997 m. Ekonomikos ir vadybos katedros vedėjas, 1997 m. Ekonomikos katedros vedėjas.<ref>{{VLE|III|46||Vytautas Bendikas}}</ref> == Įvertinimas == * 1981 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas == Šaltiniai == {{ref}} == Literatūra == * Būties šviesa: profesorius Vytautas Bendikas mūsų atsiminimuose / sud. [[Bronius Prėskienis]]. – Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2001. – 102 p.: iliustr. – ISBN 9986-705-69-X {{DEFAULTSORT:Bendikas, Vytautas}} [[Kategorija:Lietuvos ekonomistai]] [[Kategorija:Šiaulių pedagogai]] [[Kategorija:Šiaulių universiteto rektoriai]] anovktx19nd8hqoyvuqks1r3vxcl9sw 0 200512 7897728 7771339 2026-08-07T13:39:20Z Makenzis 46558 7897728 wikitext text/x-wiki {{football player infobox | image =[[Vaizdas:Andrea Dossena.jpg|250px]] | | playername= Andrea Dossena | dateofbirth = {{bda|1981|9|11}} | cityofbirth = Lodi | countryofbirth = [[Italija]] | height = | currentclub = | clubnumber = | position = [[Gynėjas]] | years = 2001–2005<br />2005–2006<br />2006–2008<br />2008–2010<br>2010– | clubs = [[Hellas Verona|Verona]]<br />[[ASD Treviso 2009|Treviso]]<br />[[Udinese Calcio|Udinese]]<br />[[Liverpool FC]]<br>[[SSC Napoli]] | caps(goals) = 99 (3)<br />21 (0)<br />63 (2)<br />31 (2)<br>14 (0) | nationalyears = 2007- | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 10 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Andrea Dosena''' ({{it|Andrea Dossena}}; g. [[1981]] m. [[rugsėjo 11]] d. Lodi, [[Italija|Italijoje]]) – italų futbolininkas, [[gynėjas]]. == Karjera == Pradėjo karjerą [[Hellas Verona FC]] jaunimo komandose. Vėliau patenko į pagrindinę komandą. 2005 m. pasirašė sutartį su Italijos [[Serie A]] lygoje žaidžiančia [[Udinese Calcio|Udinese]], bet iškart buvo metam paskolintas [[Serie B]] lygoje žaidžiančiam [[Treviso F.B.C. 1993]] klubui. 2006–2007 m. sezone grižo į Udinesę. Per dvejus metus sužaidė 63 rungtines ir pelnė 2 įvarčius. 2007 m. spalio 17 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinėje]] draugiškose prieš [[Pietų Afrikos Respublikos vyrų futbolo rinktinė|Pietų Afriką]]. 2008 m. liepos 4 d. Liverpulio klubas pasirašė ketverių metų sutartį su Dossena.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/l/liverpool/7475953.stm</ref> [[Rugpjūčio 16]] d. debiutavo [[Premier League|Premier lygoje]] prieš [[Sunderland AFC]] laimėjus išvykoje 1-0. 2010 m. sausio 10 d. pasirašė ketverių metų sutartį su [[SSC Napoli]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/11/transfer-zone/2010/01/08/1732840/official-napoli-sign-andrea-dossena-from-liverpool</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Dossena, Andrea]] otempg4yv7z58sy56kisw72waaup4wg 7897729 7897728 2026-08-07T13:39:44Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897729 wikitext text/x-wiki {{football player infobox | image =[[Vaizdas:Andrea Dossena.jpg|250px]] | | playername= Andrea Dossena | dateofbirth = {{bda|1981|9|11}} | cityofbirth = Lodi | countryofbirth = [[Italija]] | height = | currentclub = | clubnumber = | position = [[Gynėjas]] | years = 2001–2005<br />2005–2006<br />2006–2008<br />2008–2010<br>2010– | clubs = [[Hellas Verona|Verona]]<br />[[ASD Treviso 2009|Treviso]]<br />[[Udinese Calcio|Udinese]]<br />[[Liverpool FC]]<br>[[SSC Napoli]] | caps(goals) = 99 (3)<br />21 (0)<br />63 (2)<br />31 (2)<br>14 (0) | nationalyears = 2007- | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 10 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Andrea Dosena''' ({{it|Andrea Dossena}}; g. [[1981]] m. [[rugsėjo 11]] d. Lodi, [[Italija|Italijoje]]) – italų futbolininkas, [[gynėjas]]. == Karjera == Pradėjo karjerą [[Hellas Verona FC]] jaunimo komandose. Vėliau patenko į pagrindinę komandą. 2005 m. pasirašė sutartį su Italijos [[Serie A]] lygoje žaidžiančia [[Udinese Calcio|Udinese]], bet iškart buvo metam paskolintas [[Serie B]] lygoje žaidžiančiam [[Treviso F.B.C. 1993]] klubui. 2006–2007 m. sezone grižo į Udinesę. Per dvejus metus sužaidė 63 rungtines ir pelnė 2 įvarčius. 2007 m. spalio 17 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinėje]] draugiškose prieš [[Pietų Afrikos Respublikos vyrų futbolo rinktinė|Pietų Afriką]]. 2008 m. liepos 4 d. Liverpulio klubas pasirašė ketverių metų sutartį su Dossena.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/l/liverpool/7475953.stm</ref> Rugpjūčio 16 d. debiutavo [[Premier League]] prieš [[Sunderland AFC]] laimėjus išvykoje 1-0. 2010 m. sausio 10 d. pasirašė ketverių metų sutartį su [[SSC Napoli]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/11/transfer-zone/2010/01/08/1732840/official-napoli-sign-andrea-dossena-from-liverpool</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Dossena, Andrea]] npc9r1xufkmbl1nop3g8q9sd9k93nfg 7897730 7897729 2026-08-07T13:40:47Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897730 wikitext text/x-wiki {{football player infobox | image =[[Vaizdas:Andrea Dossena.jpg|250px]] | | playername= Andrea Dossena | dateofbirth = {{bda|1981|9|11}} | cityofbirth = Lodi | countryofbirth = [[Italija]] | height = | currentclub = | clubnumber = | position = [[Gynėjas]] | years = 2001–2005<br />2005–2006<br />2006–2008<br />2008–2010<br>2010– | clubs = [[Hellas Verona|Verona]]<br />[[ASD Treviso 2009|Treviso]]<br />[[Udinese Calcio|Udinese]]<br />[[Liverpool FC]]<br>[[SSC Napoli]] | caps(goals) = 99 (3)<br />21 (0)<br />63 (2)<br />31 (2)<br>14 (0) | nationalyears = 2007- | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 10 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Andrea Dosena''' ({{it|Andrea Dossena}}; g. [[1981]] m. [[rugsėjo 11]] d. Lodi, [[Italija|Italijoje]]) – italų futbolininkas, [[gynėjas]]. == Karjera == Pradėjo karjerą [[Hellas Verona FC]] jaunimo komandose. Vėliau patenko į pagrindinę komandą. 2005 m. pasirašė sutartį su Italijos [[Serie A]] lygoje žaidžiančia [[Udinese Calcio|Udinese]], bet iškart buvo metam paskolintas [[Serie B]] lygoje žaidžiančiam [[Treviso F.B.C. 1993]] klubui. 2006–2007 m. sezone grižo į Udinesę. Per dvejus metus sužaidė 63 rungtines ir pelnė 2 įvarčius. 2007 m. spalio 17 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinėje]] draugiškose prieš [[Pietų Afrikos Respublikos vyrų futbolo rinktinė|Pietų Afriką]]. 2008 m. liepos 4 d. Liverpulio klubas pasirašė ketverių metų sutartį su Dossena.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/l/liverpool/7475953.stm</ref> 2008 m. rugpjūčio 16 d. debiutavo [[Premier League]] prieš [[Sunderland AFC]] pergalingose rungtynėse (1-0). 2010 m. sausio 10 d. pasirašė ketverių metų sutartį su [[SSC Napoli]] klubu.<ref>http://www.goal.com/en/news/11/transfer-zone/2010/01/08/1732840/official-napoli-sign-andrea-dossena-from-liverpool</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Dossena, Andrea]] mmm2bhfisy8x3t6gty6ad57z4lgqost 0 202039 7897831 7858942 2026-08-07T18:52:18Z Kratago 221349 7897831 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė vyriausybės agentūra | Logotipas = Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.png | Logotipo dydis = 230px | Vėliava = LR SADM by Augustas Didzgalvis.jpg | Vėliavos dydis = 230px | Įkurta = [[1990]] m. | Anksčiau =[[Viešųjų darbų ir maitinimo ministerija]] | Trumpinys = LR SADM | Tipas = [[Ministerija]] | Būstinė = A.Vivulskio g. 11,<br />[[Vilnius]] | Vadovas = [[Inga Ruginienė]]<br><small>[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]]</small> | Jurisdikcija = [[Lietuvos vyriausybė|Vyriausybė]] | Darbuotojai = 247<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_respublikos_socialines_apsaugos_ir_darbo_ministerija/</ref> | Tinklapis = [https://socmin.lrv.lt socmin.lt] |Pavaduotojas=|Pavadinimas=Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija}} '''Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija''' – [[Lietuvos vyriausybė|Lietuvos vyriausybės]] [[institucija]] ([[ministerija]]), atsakinga už politiką [[Darbas|darbe]] ir [[Socialinė apsauga|socialinės apsaugoje]]. Vadovauja [[Lietuvos ministras pirmininkas|ministro pirmininko]] teikimu [[Lietuvos prezidentas|prezidento]] skiriamas [[Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija#Ministrai|socialinės apsaugos ir darbo ministras]].<ref name=":0">{{vle|lietuvos-respublikos-socialines-apsaugos-ir-darbo-ministerija|2024-03-08|Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija}}</ref> == Istorija == [[1918]] m. [[Vilnius|Vilniuje]], susikūrus [[A. Voldemaro ministrų kabinetas|pirmajai Lietuvos vyriausybei]], įsteigta atskira [[Lietuvos Respublikos viešųjų darbų ir maitinimo ministerija|viešųjų darbų ir maitinimo ministerija]] su socialinės apsaugos, maitinimo ir darbo departamentais. [[1919]] m. pradžioje vyriausybės buveinę perkėlus į laikinąją sostinę [[Kaunas|Kauną]], viešųjų darbų ir maitinimo ministerija buvo pertvarkyta į [[Lietuvos Respublikos darbo ir socialinės apsaugos ministerija|darbo ir socialinės apsaugos]] bei [[Lietuvos Respublikos tiekimo ir maitinimo ministerija|tiekimo ir maitinimo]] ministerijas. Darbo ir socialinės apsaugos ministerija, neilgai tegyvavusi, [[1919]] m. [[spalio 29]] d. įstatymu buvo panaikinta, o jos darbas pavestas [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministerijai,]] įsteigiant naują darbo ir socialinės apsaugos departamentą su trimis skyriais: darbo, socialinės apsaugos ir [[Tremtiniai|tremtinių]] grąžinimo. Nuo [[1924]] m. pradžios Darbo ir socialinės apsaugos departamentas pertvarkytas į Vyriausiąją darbo ir socialinės apsaugos inspekciją, kuri [[1937]] m. vėl pavadinta Darbo ir socialinės apsaugos departamentu. Apie dvidešimt metų čia buvo koncentruojamas valstybinio socialinės apsaugos darbo vykdymas ir tvarkymas. Socialine apsauga vadinta valstybės globa tų gyventojų, kurie dėl savo socialinės būklės negali savęs iki galo, kaip reikiant aprūpinti ar sudaryti tinkamas sau gyvenimo sąlygas greta kitų, šiuo požiūriu pajėgių gyventojų sluoksnių. Tuomet socialinė apsauga skirstyta į šias pagrindines sritis: darbo apsaugą, socialinį draudimą ir socialinę globą. [[Sovietinė armija|Sovietinės]] [[Okupacija|okupacijos]] metais socialinės apsaugos sritims valdyti įsteigtas Socialinio aprūpinimo liaudies komisariatas, [[1960]] m. įkurta Socialinio aprūpinimo ministerija, [[1988]] m. ji pavadinta Darbo ir socialinio aprūpinimo ministerija. [[1990]] m. [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|atkūrus Nepriklausomybę]] socialinės apsaugos politikai įgyvendinti įsteigta Socialinės apsaugos ministerija, [[1994]] m. pavadinta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.<ref name=":0" /> == Pavaldžios įstaigos == Pavaldžios socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įstaigos:<ref>[https://socmin.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/pavaldzios-istaigos Pavaldžios įstaigos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221212211040/https://socmin.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/pavaldzios-istaigos |date=2022-12-12 }}</ref> * [[Valstybinio socialinio draudimo fondas]] (sutr. SoDra) * [[Užimtumo tarnyba]] * [[Socialinių paslaugų priežiūros departamentas]] * [[Valstybinė darbo inspekcija]] * [[Neįgaliųjų reikalų departamentas]] * [[Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba]] * [[Jaunimo reikalų agentūra]] * [[Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba]] * [[Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos|Ginčų komisija]] * [[Techninės pagalbos neįgaliesiems centras]] * [[Pabėgėlių priėmimo centras]] * [[Technikos priežiūros tarnyba|VšĮ Technikos priežiūros tarnyba]] * [[Europos socialinio fondo agentūra|VšĮ Europos socialinio fondo agentūra]] == Ministrai == === Dabartinė vadovybė === Nuo [[2024]] m. [[gruodžio 12]] d. socialinės apsaugos ir darbo ministerijai vadovauja [[Inga Ruginienė]].<ref>[https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/inga-ruginiene-naujoji-socialines-apsaugos-ir-darbo-ministre/ Inga Ruginienė – naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė]</ref> Jos komandą sudaro: {| class="wikitable" ! colspan="4" |<small>Aktuali ministerijos vadovybės sudėtis (atnaujinta [[2024]] m. [[gruodžio 12]] d.)</small> |- ! rowspan="3" |Viceministrai |– ! rowspan="3" |Kancleris | rowspan="3" |– |- |– |- |– |} === Ministrai === * {{Legend2|{{Darbo partija/meta/color}}|[[Darbo partija]] (DP)}} * {{Legend2|{{Išsikėlė pats/meta/color}}|Išsikėlė pats (-i)}} * {{Legend2|{{Lietuvos demokratinė darbo partija/meta/color}}|[[Lietuvos demokratinė darbo partija]] (LDDP)}} * {{Legend2|{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}|[[Lietuvos socialdemokratų partija]] (LSDP)}} * {{Legend2|{{Naujoji sąjunga (socialliberalai)/meta/color}}|[[Naujoji sąjunga]] (NS(SL))}} * {{Legend2|{{Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}|[[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai]] (TS-LKD)}} Šie ministrai vadovavo socialinės apsaugos ir darbo ministerijai: {| class="wikitable" style="text-align: center;" ! rowspan="2" |Nr. ! colspan="2" rowspan="2" |Ministras ! colspan="2" rowspan="1" |Laikotarpis<ref>[https://zum.lrv.lt/lt/apie-ministerija/ministrai Ministrai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220920163521/https://zum.lrv.lt/lt/apie-ministerija/ministrai|date=2022-09-20}}</ref> ! rowspan="2" |Politinė partija ! rowspan="2" |Ministrų kabinetas |- !Nuo !Iki |- ! colspan="7" |<small>Socialinės apsaugos ministerija ([[1990]] – [[1994]] m.)</small> |- ! rowspan="3" style="background-color:{{Nepriklausomas/meta/color}}" |1 | colspan="2" rowspan="3" |[[Algis Dobravolskas]] | rowspan="3" |[[1990]] m. [[balandžio 11]] d. | rowspan="3" |[[1992]] m. [[liepos 21]] d. | rowspan="3" |Išsikėlė pats |[[K. D. Prunskienės ministrų kabinetas|K. D. Prunskienės]] |- |[[A. Šimėno ministrų kabinetas|A. Šimėno]] |- |[[G. Vagnoriaus ministrų kabinetas|G. Vagnoriaus]] |- ! rowspan="3" style="background-color:{{Nepriklausomas/meta/color}}" |2 | colspan="2" rowspan="3" |[[Teodoras Medaiskis]] | rowspan="3" |[[1992]] m. [[liepos 23]] d.<ref name=":1">{{cite act |type=Nutarimas |index=I-2790 |date=1992-07-23 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas]] |title=Dėl Lietuvos Respublikos ministrų paskyrimo |url=https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A00893AA0E36 |access-date=2025-10-02 |language=lt}}</ref> | rowspan="3" |[[1993]] m. [[spalio 21]] d.<ref name=":03">{{cite web|url=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=3127&p_tr2=2|title=Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro T. Medaiskio atsistatydinimo|publisher=Seimas of the Republic of Lithuania|accessdate=20 May 2016}}</ref> | rowspan="3" |Išsikėlė pats |[[A. A. Abišalos ministrų kabinetas|A. A. Abišalos]] |- |[[B. Lubio ministrų kabinetas|B. Lubio]] |- |[[A. Šleževičiaus ministrų kabinetas|A. Šleževičiaus]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Lietuvos demokratinė darbo partija/meta/color}}" |3 |[[Vaizdas:Laurynas Mindaugas Stankevičius.jpg|118x118px]] |[[Laurynas Mindaugas Stankevičius]] |[[1993]] m. [[spalio 21]] d.<ref>{{cite act |type=Dekretas |index=154 |date=1993-10-21 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Prezidentas]] |title=Dėl L. M. Stankevičiaus paskyrimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministru |url=https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.498F2EBBF850 |access-date=2025-10-02 |language=lt}}</ref> |[[1994]] m. [[liepos 12]] d.<ref name=":12">{{cite web|url=http://www.socmin.lt/lt/veikla/istorija/ministrai.html|title=Veikla » Istorija » Ministrai|publisher=Ministry of Social Security and Labour|accessdate=20 May 2016|archive-date=2017-05-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20170511074802/http://www.socmin.lt/lt/veikla/istorija/ministrai.html|url-status=dead}}</ref> |[[LDDP]] |[[A. Šleževičiaus ministrų kabinetas|A. Šleževičiaus]] |- ! colspan="7" |<small>Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (nuo [[1994]] m.)</small> |- ! rowspan="2" style="background-color:{{Išsikėlė pats/meta/color}}" |4 | colspan="2" rowspan="2" |[[Mindaugas Mikaila]] | rowspan="2" |[[1994]] m. [[liepos 12]] d.<ref name=":15">{{cite web|url=http://www.socmin.lt/lt/veikla/istorija/ministrai.html|title=Veikla » Istorija » Ministrai|publisher=Ministry of Social Security and Labour|accessdate=20 May 2016|archive-date=2017-05-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20170511074802/http://www.socmin.lt/lt/veikla/istorija/ministrai.html|url-status=dead}}</ref> | rowspan="2" |[[1996]] m. [[gruodžio 10]] d. | rowspan="2" |Išsikėlė pats |[[A. Šleževičiaus ministrų kabinetas|A. Šleževičiaus]] |- |[[L. M. Stankevičiaus ministrų kabinetas|L. M. Stankevičiaus]] |- ! rowspan="3" style="background-color:{{Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}" |5 | rowspan="3" |[[Vaizdas:Irena Degutiene.jpeg|120x120px]] | rowspan="3" |[[Irena Degutienė]] | rowspan="3" |[[1996]] m. [[gruodžio 10]] d. | rowspan="3" |[[2000]] m. [[lapkričio 9]] d. | rowspan="3" |[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|TS]] |[[G. Vagnoriaus (II) ministrų kabinetas|G. Vagnoriaus (II)]] |- |[[R. Pakso ministrų kabinetas|R. Pakso]] |- |[[A. Kubiliaus ministrų kabinetas|A. Kubiliaus]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Išsikėlė pati/meta/color}}" |6 | rowspan="4" |[[Vaizdas:Vilija Blinkevičiūtė.jpg|95x95px]] | rowspan="4" |[[Vilija Blinkevičiūtė]] | rowspan="4" |[[2000]] m. [[lapkričio 9]] d. | rowspan="4" |[[2008]] m. [[gruodžio 9]] d. |Išsikėlė pati |[[R. Pakso (II) ministrų kabinetas|R. Pakso (II)]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Naujoji sąjunga (socialliberalai)/meta/color}}" |<small>(6)</small> |[[Naujoji sąjunga|NS(SL)]] |[[A. M. Brazausko ministrų kabinetas|A. M. Brazausko]] |- ! rowspan="2" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" |<small>(6)</small> | rowspan="2" |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |[[A. M. Brazausko (II) ministrų kabinetas|A. M. Brazausko (II)]] |- |[[G. Kirkilo ministrų kabinetas|G. Kirkilo]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}" |7 |[[Vaizdas:RimantasDagys.jpeg|115x115px]] |[[Rimantas Dagys|Rimantas Jonas Dagys]] |[[2008]] m. [[gruodžio 9]] d. |[[2009]] m. [[liepos 22]] d.<ref>[https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A38A9025919B DĖL SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS REIKALŲ PERĖMIMO]</ref> |[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|TS-LKD]] |[[A. Kubiliaus (II) ministrų kabinetas|A. Kubiliaus (II)]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}" |8 |[[Vaizdas:Donatas_Jankauskas.jpeg|109x109px]] |[[Donatas Jankauskas (1958)|Donatas Jankauskas]] |[[2009]] m. [[liepos 22]] d.<ref>[https://lrv.lt/lt/naujienos/prisieke-naujasis-socialines-apsaugos-ir-darbo-ministras Prisiekė naujasis Socialinės apsaugos ir darbo ministras] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211124200328/https://lrv.lt/lt/naujienos/prisieke-naujasis-socialines-apsaugos-ir-darbo-ministras|date=2021-11-24}}</ref> |[[2012]] m. [[gruodžio 13]] d. |[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|TS-LKD]] |[[A. Kubiliaus (II) ministrų kabinetas|A. Kubiliaus (II)]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Darbo partija/meta/color}}" |9 |[[Vaizdas:2016-08-29_BSPC_Algimanta_Pabedinskiene_by_Olaf_Kosinsky-11_(cropped).jpg|91x91px]] |[[Algimanta Pabedinskienė]] |[[2012]] m. [[gruodžio 13]] d. |[[2016]] m. [[gruodžio 13]] d. |[[Darbo partija|DP]] |[[A. Butkevičiaus ministrų kabinetas|A. Butkevičiaus]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Išsikėlė pats/meta/color}}" |10 | |[[Linas Kukuraitis]] |[[2016]] m. [[gruodžio 13]] d. |[[2020]] m. [[gruodžio 11]] d. |Išsikėlė pats<br>([[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|LVŽS]]) |[[S. Skvernelio ministrų kabinetas|S. Skvernelio]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}" |11 |[[Vaizdas:Monika_Navickienė_(2021)_(cropped).jpg|107x107px]] |[[Monika Navickienė]] |[[2020]] m. [[gruodžio 11]] d. |[[2024]] m. [[birželio 13]] d.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2296263/nauseda-pasirase-dekreta-del-navickienes-atleidimo Nausėda pasirašė dekretą dėl Navickienės atleidimo]</ref> |[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|TS-LKD]] |[[I. Šimonytės ministrų kabinetas|I. Šimonytės]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Išsikėlė pats/meta/color}}" |12 | |[[Vytautas Šilinskas]] |[[2024]] m. [[birželio 27]] d.<ref name=":05">[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000348275/uzimtos-trukstamu-ministru-kedes-prezidentas-paskyre-morkunaite-mikuleniene-ir-silinska Užimtos trūkstamų ministrų kėdės: prezidentas paskyrė Morkūnaitę-Mikulėnienę ir Šilinską]</ref> |[[2024]] m. [[gruodžio 12]] d. |Išsikėlė pats<br>([[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|TS-LKD]]) |[[I. Šimonytės ministrų kabinetas|I. Šimonytės]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" |13 | [[Vaizdas:Inga Ruginiene, Agnieszka Dziemianowicz-Bąk. Informal meeting of Social affairs Ministers (cropped).jpg|106x106px]] |[[Inga Ruginienė]] |[[2024]] m. [[gruodžio 12]] d. |[[2025]] m. [[rugsėjo 25]] d. |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |[[G. Palucko ministrų kabinetas|G. Palucko]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" |14 | [[Vaizdas:Jūratė Zailskienė VRK.jpg|118x118px]] |[[Jūratė Zailskienė]] |[[2025]] m. [[rugsėjo 25]] d. | |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |[[I._Ruginienės_ministrų_kabinetas|I. Ruginienės]] |} == Išnašos == {{Išnašos}}{{Lietuvos ministerijos}}{{Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios įstaigos}} [[Kategorija:Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija| ]] [[Kategorija:Socialinė politika Lietuvoje]] 8cfp341f5qmic6cl211ordz3umb5k1v 7897832 7897831 2026-08-07T18:53:43Z Kratago 221349 7897832 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė vyriausybės agentūra | Logotipas = Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.png | Logotipo dydis = 230px | Vėliava = LR SADM by Augustas Didzgalvis.jpg | Vėliavos dydis = 230px | Įkurta = [[1990]] m. | Anksčiau =[[Viešųjų darbų ir maitinimo ministerija]] | Trumpinys = LR SADM | Tipas = [[Ministerija]] | Būstinė = A.Vivulskio g. 11,<br />[[Vilnius]] | Vadovas = [[Inga Ruginienė]]<br><small>[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]]</small> | Jurisdikcija = [[Lietuvos vyriausybė|Vyriausybė]] | Darbuotojai = 247<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_respublikos_socialines_apsaugos_ir_darbo_ministerija/</ref> | Tinklapis = [https://socmin.lrv.lt socmin.lt] |Pavaduotojas=|Pavadinimas=Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija}} '''Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija''' – [[Lietuvos vyriausybė|Lietuvos vyriausybės]] [[institucija]] ([[ministerija]]), atsakinga už politiką [[Darbas|darbe]] ir [[Socialinė apsauga|socialinės apsaugoje]]. Vadovauja [[Lietuvos ministras pirmininkas|ministro pirmininko]] teikimu [[Lietuvos prezidentas|prezidento]] skiriamas [[Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija#Ministrai|socialinės apsaugos ir darbo ministras]].<ref name=":0">{{vle|lietuvos-respublikos-socialines-apsaugos-ir-darbo-ministerija|2024-03-08|Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija}}</ref> == Istorija == [[1918]] m. [[Vilnius|Vilniuje]], susikūrus [[A. Voldemaro ministrų kabinetas|pirmajai Lietuvos vyriausybei]], įsteigta atskira [[Lietuvos Respublikos viešųjų darbų ir maitinimo ministerija|viešųjų darbų ir maitinimo ministerija]] su socialinės apsaugos, maitinimo ir darbo departamentais. [[1919]] m. pradžioje vyriausybės buveinę perkėlus į laikinąją sostinę [[Kaunas|Kauną]], viešųjų darbų ir maitinimo ministerija buvo pertvarkyta į [[Lietuvos Respublikos darbo ir socialinės apsaugos ministerija|darbo ir socialinės apsaugos]] bei [[Lietuvos Respublikos tiekimo ir maitinimo ministerija|tiekimo ir maitinimo]] ministerijas. Darbo ir socialinės apsaugos ministerija, neilgai tegyvavusi, [[1919]] m. [[spalio 29]] d. įstatymu buvo panaikinta, o jos darbas pavestas [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministerijai,]] įsteigiant naują darbo ir socialinės apsaugos departamentą su trimis skyriais: darbo, socialinės apsaugos ir [[Tremtiniai|tremtinių]] grąžinimo. Nuo [[1924]] m. pradžios Darbo ir socialinės apsaugos departamentas pertvarkytas į Vyriausiąją darbo ir socialinės apsaugos inspekciją, kuri [[1937]] m. vėl pavadinta Darbo ir socialinės apsaugos departamentu. Apie dvidešimt metų čia buvo koncentruojamas valstybinio socialinės apsaugos darbo vykdymas ir tvarkymas. Socialine apsauga vadinta valstybės globa tų gyventojų, kurie dėl savo socialinės būklės negali savęs iki galo, kaip reikiant aprūpinti ar sudaryti tinkamas sau gyvenimo sąlygas greta kitų, šiuo požiūriu pajėgių gyventojų sluoksnių. Tuomet socialinė apsauga skirstyta į šias pagrindines sritis: darbo apsaugą, socialinį draudimą ir socialinę globą. [[Sovietinė armija|Sovietinės]] [[Okupacija|okupacijos]] metais socialinės apsaugos sritims valdyti įsteigtas Socialinio aprūpinimo liaudies komisariatas, [[1960]] m. įkurta Socialinio aprūpinimo ministerija, [[1988]] m. ji pavadinta Darbo ir socialinio aprūpinimo ministerija. [[1990]] m. [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|atkūrus Nepriklausomybę]] socialinės apsaugos politikai įgyvendinti įsteigta Socialinės apsaugos ministerija, [[1994]] m. pavadinta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.<ref name=":0" /> == Pavaldžios įstaigos == Pavaldžios socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įstaigos:<ref>[https://socmin.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/pavaldzios-istaigos Pavaldžios įstaigos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221212211040/https://socmin.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/pavaldzios-istaigos |date=2022-12-12 }}</ref> * [[Valstybinio socialinio draudimo fondas]] (sutr. SoDra) * [[Užimtumo tarnyba]] * [[Socialinių paslaugų priežiūros departamentas]] * [[Valstybinė darbo inspekcija]] * [[Neįgaliųjų reikalų departamentas]] * [[Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba]] * [[Jaunimo reikalų agentūra]] * [[Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba]] * [[Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos|Ginčų komisija]] * [[Techninės pagalbos neįgaliesiems centras]] * [[Pabėgėlių priėmimo centras]] * [[Technikos priežiūros tarnyba|VšĮ Technikos priežiūros tarnyba]] * [[Europos socialinio fondo agentūra|VšĮ Europos socialinio fondo agentūra]] == Ministrai == === Dabartinė vadovybė === Nuo [[2026]] m. [[liepos 14]] d. socialinės apsaugos ir darbo ministerijai vadovauja [[Inga Ruginienė]].<ref>[https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/inga-ruginiene-naujoji-socialines-apsaugos-ir-darbo-ministre/ Inga Ruginienė – naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė]</ref> Jos komandą sudaro: {| class="wikitable" ! colspan="4" |<small>Aktuali ministerijos vadovybės sudėtis (atnaujinta [[2024]] m. [[gruodžio 12]] d.)</small> |- ! rowspan="3" |Viceministrai |– ! rowspan="3" |Kancleris | rowspan="3" |– |- |– |- |– |} === Ministrai === * {{Legend2|{{Darbo partija/meta/color}}|[[Darbo partija]] (DP)}} * {{Legend2|{{Išsikėlė pats/meta/color}}|Išsikėlė pats (-i)}} * {{Legend2|{{Lietuvos demokratinė darbo partija/meta/color}}|[[Lietuvos demokratinė darbo partija]] (LDDP)}} * {{Legend2|{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}|[[Lietuvos socialdemokratų partija]] (LSDP)}} * {{Legend2|{{Naujoji sąjunga (socialliberalai)/meta/color}}|[[Naujoji sąjunga]] (NS(SL))}} * {{Legend2|{{Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}|[[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai]] (TS-LKD)}} Šie ministrai vadovavo socialinės apsaugos ir darbo ministerijai: {| class="wikitable" style="text-align: center;" ! rowspan="2" |Nr. ! colspan="2" rowspan="2" |Ministras ! colspan="2" rowspan="1" |Laikotarpis<ref>[https://zum.lrv.lt/lt/apie-ministerija/ministrai Ministrai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220920163521/https://zum.lrv.lt/lt/apie-ministerija/ministrai|date=2022-09-20}}</ref> ! rowspan="2" |Politinė partija ! rowspan="2" |Ministrų kabinetas |- !Nuo !Iki |- ! colspan="7" |<small>Socialinės apsaugos ministerija ([[1990]] – [[1994]] m.)</small> |- ! rowspan="3" style="background-color:{{Nepriklausomas/meta/color}}" |1 | colspan="2" rowspan="3" |[[Algis Dobravolskas]] | rowspan="3" |[[1990]] m. [[balandžio 11]] d. | rowspan="3" |[[1992]] m. [[liepos 21]] d. | rowspan="3" |Išsikėlė pats |[[K. D. Prunskienės ministrų kabinetas|K. D. Prunskienės]] |- |[[A. Šimėno ministrų kabinetas|A. Šimėno]] |- |[[G. Vagnoriaus ministrų kabinetas|G. Vagnoriaus]] |- ! rowspan="3" style="background-color:{{Nepriklausomas/meta/color}}" |2 | colspan="2" rowspan="3" |[[Teodoras Medaiskis]] | rowspan="3" |[[1992]] m. [[liepos 23]] d.<ref name=":1">{{cite act |type=Nutarimas |index=I-2790 |date=1992-07-23 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas]] |title=Dėl Lietuvos Respublikos ministrų paskyrimo |url=https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A00893AA0E36 |access-date=2025-10-02 |language=lt}}</ref> | rowspan="3" |[[1993]] m. [[spalio 21]] d.<ref name=":03">{{cite web|url=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=3127&p_tr2=2|title=Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro T. Medaiskio atsistatydinimo|publisher=Seimas of the Republic of Lithuania|accessdate=20 May 2016}}</ref> | rowspan="3" |Išsikėlė pats |[[A. A. Abišalos ministrų kabinetas|A. A. Abišalos]] |- |[[B. Lubio ministrų kabinetas|B. Lubio]] |- |[[A. Šleževičiaus ministrų kabinetas|A. Šleževičiaus]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Lietuvos demokratinė darbo partija/meta/color}}" |3 |[[Vaizdas:Laurynas Mindaugas Stankevičius.jpg|118x118px]] |[[Laurynas Mindaugas Stankevičius]] |[[1993]] m. [[spalio 21]] d.<ref>{{cite act |type=Dekretas |index=154 |date=1993-10-21 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Prezidentas]] |title=Dėl L. M. Stankevičiaus paskyrimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministru |url=https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.498F2EBBF850 |access-date=2025-10-02 |language=lt}}</ref> |[[1994]] m. [[liepos 12]] d.<ref name=":12">{{cite web|url=http://www.socmin.lt/lt/veikla/istorija/ministrai.html|title=Veikla » Istorija » Ministrai|publisher=Ministry of Social Security and Labour|accessdate=20 May 2016|archive-date=2017-05-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20170511074802/http://www.socmin.lt/lt/veikla/istorija/ministrai.html|url-status=dead}}</ref> |[[LDDP]] |[[A. Šleževičiaus ministrų kabinetas|A. Šleževičiaus]] |- ! colspan="7" |<small>Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (nuo [[1994]] m.)</small> |- ! rowspan="2" style="background-color:{{Išsikėlė pats/meta/color}}" |4 | colspan="2" rowspan="2" |[[Mindaugas Mikaila]] | rowspan="2" |[[1994]] m. [[liepos 12]] d.<ref name=":15">{{cite web|url=http://www.socmin.lt/lt/veikla/istorija/ministrai.html|title=Veikla » Istorija » Ministrai|publisher=Ministry of Social Security and Labour|accessdate=20 May 2016|archive-date=2017-05-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20170511074802/http://www.socmin.lt/lt/veikla/istorija/ministrai.html|url-status=dead}}</ref> | rowspan="2" |[[1996]] m. [[gruodžio 10]] d. | rowspan="2" |Išsikėlė pats |[[A. Šleževičiaus ministrų kabinetas|A. Šleževičiaus]] |- |[[L. M. Stankevičiaus ministrų kabinetas|L. M. Stankevičiaus]] |- ! rowspan="3" style="background-color:{{Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}" |5 | rowspan="3" |[[Vaizdas:Irena Degutiene.jpeg|120x120px]] | rowspan="3" |[[Irena Degutienė]] | rowspan="3" |[[1996]] m. [[gruodžio 10]] d. | rowspan="3" |[[2000]] m. [[lapkričio 9]] d. | rowspan="3" |[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|TS]] |[[G. Vagnoriaus (II) ministrų kabinetas|G. Vagnoriaus (II)]] |- |[[R. Pakso ministrų kabinetas|R. Pakso]] |- |[[A. Kubiliaus ministrų kabinetas|A. Kubiliaus]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Išsikėlė pati/meta/color}}" |6 | rowspan="4" |[[Vaizdas:Vilija Blinkevičiūtė.jpg|95x95px]] | rowspan="4" |[[Vilija Blinkevičiūtė]] | rowspan="4" |[[2000]] m. [[lapkričio 9]] d. | rowspan="4" |[[2008]] m. [[gruodžio 9]] d. |Išsikėlė pati |[[R. Pakso (II) ministrų kabinetas|R. Pakso (II)]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Naujoji sąjunga (socialliberalai)/meta/color}}" |<small>(6)</small> |[[Naujoji sąjunga|NS(SL)]] |[[A. M. Brazausko ministrų kabinetas|A. M. Brazausko]] |- ! rowspan="2" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" |<small>(6)</small> | rowspan="2" |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |[[A. M. Brazausko (II) ministrų kabinetas|A. M. Brazausko (II)]] |- |[[G. Kirkilo ministrų kabinetas|G. Kirkilo]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}" |7 |[[Vaizdas:RimantasDagys.jpeg|115x115px]] |[[Rimantas Dagys|Rimantas Jonas Dagys]] |[[2008]] m. [[gruodžio 9]] d. |[[2009]] m. [[liepos 22]] d.<ref>[https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A38A9025919B DĖL SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS REIKALŲ PERĖMIMO]</ref> |[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|TS-LKD]] |[[A. Kubiliaus (II) ministrų kabinetas|A. Kubiliaus (II)]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}" |8 |[[Vaizdas:Donatas_Jankauskas.jpeg|109x109px]] |[[Donatas Jankauskas (1958)|Donatas Jankauskas]] |[[2009]] m. [[liepos 22]] d.<ref>[https://lrv.lt/lt/naujienos/prisieke-naujasis-socialines-apsaugos-ir-darbo-ministras Prisiekė naujasis Socialinės apsaugos ir darbo ministras] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211124200328/https://lrv.lt/lt/naujienos/prisieke-naujasis-socialines-apsaugos-ir-darbo-ministras|date=2021-11-24}}</ref> |[[2012]] m. [[gruodžio 13]] d. |[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|TS-LKD]] |[[A. Kubiliaus (II) ministrų kabinetas|A. Kubiliaus (II)]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Darbo partija/meta/color}}" |9 |[[Vaizdas:2016-08-29_BSPC_Algimanta_Pabedinskiene_by_Olaf_Kosinsky-11_(cropped).jpg|91x91px]] |[[Algimanta Pabedinskienė]] |[[2012]] m. [[gruodžio 13]] d. |[[2016]] m. [[gruodžio 13]] d. |[[Darbo partija|DP]] |[[A. Butkevičiaus ministrų kabinetas|A. Butkevičiaus]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Išsikėlė pats/meta/color}}" |10 | |[[Linas Kukuraitis]] |[[2016]] m. [[gruodžio 13]] d. |[[2020]] m. [[gruodžio 11]] d. |Išsikėlė pats<br>([[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|LVŽS]]) |[[S. Skvernelio ministrų kabinetas|S. Skvernelio]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai/meta/color}}" |11 |[[Vaizdas:Monika_Navickienė_(2021)_(cropped).jpg|107x107px]] |[[Monika Navickienė]] |[[2020]] m. [[gruodžio 11]] d. |[[2024]] m. [[birželio 13]] d.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2296263/nauseda-pasirase-dekreta-del-navickienes-atleidimo Nausėda pasirašė dekretą dėl Navickienės atleidimo]</ref> |[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|TS-LKD]] |[[I. Šimonytės ministrų kabinetas|I. Šimonytės]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Išsikėlė pats/meta/color}}" |12 | |[[Vytautas Šilinskas]] |[[2024]] m. [[birželio 27]] d.<ref name=":05">[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000348275/uzimtos-trukstamu-ministru-kedes-prezidentas-paskyre-morkunaite-mikuleniene-ir-silinska Užimtos trūkstamų ministrų kėdės: prezidentas paskyrė Morkūnaitę-Mikulėnienę ir Šilinską]</ref> |[[2024]] m. [[gruodžio 12]] d. |Išsikėlė pats<br>([[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|TS-LKD]]) |[[I. Šimonytės ministrų kabinetas|I. Šimonytės]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" |13 | [[Vaizdas:Inga Ruginiene, Agnieszka Dziemianowicz-Bąk. Informal meeting of Social affairs Ministers (cropped).jpg|106x106px]] |[[Inga Ruginienė]] |[[2024]] m. [[gruodžio 12]] d. |[[2025]] m. [[rugsėjo 25]] d. |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |[[G. Palucko ministrų kabinetas|G. Palucko]] |- ! rowspan="1" style="background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}" |14 | [[Vaizdas:Jūratė Zailskienė VRK.jpg|118x118px]] |[[Jūratė Zailskienė]] |[[2025]] m. [[rugsėjo 25]] d. | |[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] |[[I._Ruginienės_ministrų_kabinetas|I. Ruginienės]] |} == Išnašos == {{Išnašos}}{{Lietuvos ministerijos}}{{Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios įstaigos}} [[Kategorija:Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija| ]] [[Kategorija:Socialinė politika Lietuvoje]] jfne3ggi8ob84pacj60iju3mxwll4s4 0 205012 7897723 7794890 2026-08-07T13:36:32Z Arz 1568 /* Mirtys */ 7897723 wikitext text/x-wiki {{Metai| Metai=1297| | }} '''1297''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == <!-- === Įvykiai === '''[[Sausis]]''' '''[[Vasaris]]''' '''[[Kovas]]''' '''[[Balandis]]''' '''[[Gegužė]]''' '''[[Birželis]]''' '''[[Liepa]]''' '''[[Rugpjūtis]]''' '''[[Rugsėjis]]''' '''[[Spalis]]''' '''[[Lapkritis]]''' '''[[Gruodis]]''' --> === Gimtadieniai === '''Nedatuota''' * [[Kęstutis]], [[LDK]] submonarchas (nuo [[1337]](?) ar [[1345]] iki [[1381]] m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis ([[1381]]–[[1382]] m.). [[Gediminas|Gedimino]] sūnus, didžiųjų kunigaikščių [[Vytautas|Vytauto]] ir [[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimanto]] tėvas. Iki [[1337]](?) m. jis buvo [[Gardinas|Gardino]] ir [[Palenkė (regionas)|Palenkės]], nuo 1337(?) m. − taip pat [[Žemaitija|Žemaičių]], nuo 1337(?) ar 1345 m. − taip pat Trakų kunigaikštis (tikėtina, kad Trakų kunigaikštystę jis paveržė iš savo (netikro?) brolio [[Karijotas|Karijoto]]) (m. [[1382]] m.). <!-- === Mirtys === * '''[[Gegužės 4]]''' d. – [[Vardas Pavardė]], profesija (g. [[1 m.]]). --> == Pasaulyje == <!-- === Įvykiai === '''[[Sausis]]''' '''[[Vasaris]]''' '''[[Kovas]]''' '''[[Balandis]]''' '''[[Gegužė]]''' '''[[Birželis]]''' '''[[Liepa]]''' '''[[Rugpjūtis]]''' '''[[Rugsėjis]]''' '''[[Spalis]]''' '''[[Lapkritis]]''' '''[[Gruodis]]''' --> === Gimtadieniai === '''Nedatuota''' * [[Ali I Abdal Hasanas]], nuo [[1331]] m. [[Marinidai|Marinidų dinastijos]] [[Marokas|Maroko]] sultonas (m. [[1351]] m.). === Mirtys === * '''[[Rugpjūčio 16]]''' d. – [[Jonas II Megas Komninas]], [[Komninų dinastija|Komninų dinastijos]] septintasis [[Trapezundo imperija|Trapezundo]] imperatorius, valdė [[1280]] – [[1297]] m.<ref>[http://fmg.ac/Projects/MedLands/TREBIZOND.htm#_Toc221581551 Jonas II Megas Komninas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150520170636/http://fmg.ac/Projects/MedLands/TREBIZOND.htm#_Toc221581551 |date=2015-05-20 }}</ref> (g. [[1262]] m.). == Nuorodos == {{Išnašos}} {{Commons|Category:1297|no=T}} [[Kategorija:XIII amžius|1297 m.]] 0w5yxs7cu6gze6qt7sh51obhywqy9cl 0 218811 7898133 6692397 2026-08-08T09:42:41Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Miškai]]; įtraukta [[Kategorija:Girios]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898133 wikitext text/x-wiki {{kiti}} [[Vaizdas:2005-09 Białowieski Park Narodowy 3.jpg|thumb|250px|[[Belovežo giria]]]] '''Giria''' – didelis miško masyvas.<ref>{{vle|giria|2022-09-22|Giria}}</ref> Tai [[miškas|miškų]] kompleksas, kuriam būdinga didelė biologinė įvairovė ir ilgaamžių [[medis|medžių]] gausa. Girios yra neliestos intensyvios žmonių veiklos (medžių kirtimo), todėl išsaugojusios savo unikalią [[ekosistema|ekosistemą]], vystosi savaime. Daugelyje girių yra retų, saugomų augalų ir gyvūnų buveinių. Girioje galima rasti įvairaus amžiaus medžių: nuo skaičiuojančių šimtmečius iki jaunų, natūraliai augančių medelių. Girioje taip pat būna nemažai nuvirtusių medžių, [[stuobrys|stuobrių]], kurie suteikia buveinę gyvūnams ir augalams. Dalis girių dėl savo ekologinės svarbos įtraukiamos į rezervatus, nacionalinius parkus, kitas saugomas zonas, nes subrendusių medžių [[mediena]] vertinga ir nesaugoma gali būti iškirsta. Svarbiausios Lietuvos girios: [[Dainavos giria]], [[Labanoro giria]], [[Žalioji giria]], [[Karšuvos giria]]. == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Girios]] coftsl7zzlcqvmxxt654c61xhjasxn2 0 220363 7898061 7758636 2026-08-08T06:46:47Z Zykasaa 3068 7898061 wikitext text/x-wiki {{City/Suomijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin1 = Jyväskylä |origpavadin2 = |paveikslėlis = Jyvaskyla main bridge August 2006.jpg |paveikslėlio tekstas = Tiltas Juveskiulėje |herbas = Jyväskylä.vaakuna.svg |vėliava = |PL=62|PM=14|PS=0|IL=25|IM=44|IS=0 |provincija = Vakarų Suomija |regionas = Vidurio Suomija |įkurtas = 1837 m.<ref name="VLE">{{VLE|8|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/Jyvaskyla-34738 Jyväskylä]}}</ref> |vadovotitulas = Meras|vadovas = Timo Koivisto |gyventojumetai = 2022 m. |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/finland/keskisuomi/jyv%C3%A4skyl%C3%A4_muurame/0873__jyv%C3%A4skyl%C3%A4/ Jyväskylä], ''citypopulation.de''</ref>|gyventoju = 132962 |plotas = 124.6 |altitudė = 90 |pastokodas = |tinklalapis = |globėjas = |kirč = Jùveskiulė |vikiteka = Jyväskylä }} '''Juveskiulė''' ({{fi|Jyväskylä}}) – miestas centrinėje [[Suomija|Suomijos]] dalyje, [[Peijenė]]s ežero šiaurės vakariniame krante, nuo [[Tamperė]]s miesto nutolęs 147 km, nuo [[Helsinkis|Helsinkio]] – 270 km. Miestas yra [[Vidurio Suomija|Vidurio Suomijos]] regiono ir Juveskiulės subregiono centras. Yra oro uostas, vidaus vandenų uostas. Veikia medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, elektrotechnikos, farmacijos, maisto pramonės, mašinų, transporto priemonių, metalo dirbinių gamybos, vilnų dažymo įmonės. Juveskiulės universitetas; Alvaro Alto, Suomijos amatų, Vidurio Suomijos, meno muziejai.<ref name="VLE"/> Dėl išplėtotos švietimo ir mokslo sistemos Juveskiulė vadinama Suomijos Atėnais.<ref>[https://web.archive.org/web/20171201040620/http://www3.jkl.fi/tiedotus/human_tech_city/index.php/2008-02/154 ''Bene veniatis in urbem Jyväskylä''], Jyväskylä Finland. Archyvuota 2017-12-01. Nuoroda tikrinta 2020-11-05.</ref> Miestas gersėja kasmet čia vykstančių Suomijos ralio varžybų (''Neste Oil Rally Finland''), kurios yra [[Pasaulio ralio čempionatas|Pasaulio ralio čempionato]] dalis (''World Rally Chanpionship''). Čia taip pat vyksta kasmetinis Juveskiulės menų festivalis (''Jyväskylä Arts Festival''). Juveskiulės subregioną sudaro Juveskiulės, Hankasalmio, Laukos, Mūramės, Petejevesio, Toivakos ir Ūraineno savivaldybės. 2019 metų duomenimis, populiacija subregione siekė 186 252 žmonių. Juveskiulės mieste gyveno 142 400 žmonių.<ref>[https://www.jyvaskyla.fi/jyvaskyla/tilastot ''Tilastotietoa Jyväskylästä''], Jyväskylä. Nuoroda tikrinta 2020-11-05.</ref> Šis miestas dar garsėja dėl daugybės architekto [[Alvar Aalto|Alvaro Alto]] suprojektuotų pastatų<ref>[https://web.archive.org/web/20160322053340/http://www3.jkl.fi/tiedotus/human_tech_city/index.php/2008-02/159 ''IN BRIEF: Alvar Aalto’s handiwork on show in Jyväskylä''], Jyväskylä Finland. Archyvuota 2016-03-22. Nuoroda tikrinta 2020-11-05.</ref> 2026 m. [[Juveskiulės universitetas|Juveskiulės universiteto]] Aalto miestelis, netoliese esantys [[Seinetsalo rotušė]] bei [[Muratsalo eksperimentinis namas]] yra paskelbti pasaulio paveldo vertybėmis kaip dalis [[Aalto darbai|Aalto darbų]].<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1752 Aalto Works]</ref> == Švietimas ir ugdymas == Juveskiulė yra tradicinis [[Suomija|Suomijos]] švietimo miestas. Istorinėje perspektyvoje, daugybė švietimo naujovių prasidėdavo būtent šiame mieste: * Pirmasis licėjus, kuriame mokyta suomių kalba (1858). * Pirmoji mokytojų kolegija, kurioje buvo dėstoma suomių kalba (1863). * Pirmoji mergaičių mokykla, kurioje buvo mokoma suomių kalba (1864). * Pirmasis vasaros universitetas Suomijoje (1914). Dėl šių ir daugybės kitų priežasčių miestas užsitarnavo Suomijos [[Atėnai|Atėnų]] vardą. Mokytojus ruošusi kolegija vėliau tapo Švietimo kolegija (1934), o dar vėliau išsiplėtė į įvairias studijų programas siūlantį Juveskiulės universitetą (''Jyväskylän Yliopisto'' (1966)). Juveskiulės universitetas yra vienas populiariausių universitetų Suomijoje. [[Bakalauro laipsnis|Bakalauro]] ir [[Magistro laipsnis|Magistro]] laipsnio studijų programose čia studijuoja beveik 16 000 studentų. Universitete taip pat galima įgyti [[Doktorantūros laipsnis|Doktorantūros]] laipsnį skirtingose srityse. Universitetas visuomet buvo žinomas dėl puikaus studentų lavinimo, o pastaraisiais dešimtmečiais pelnė pagarbą ir kaip išplėtotų mokslinių tyrimų centras. Yra vienintelis universitetas Suomijoje, siūlantis universitetinį išsilavinimą sporto programose, ruošiantis fizinio lavinimo mokytojus ir trenerius. Universitetas taip pat kasmet paruošia daugiausiai IT (informacinės technologijos) specialistų. Įskaičiuojant mokyklų mokinius, Juveskiulės taikomųjų mokslų universitetą ir Juveskiulės universitetą, mokinių ir studentų skaičius mieste siekia 40 000 ir dėl to Juveskiulė yra tituluojama studentų miestu. == Istorija == Miestą 1837 m. [[kovo 22]] d. įkūrė Rusijos Caras [[Nikolajus I]]. Miestas buvo pastatytas tarp Juvesjarvi ežero (''Jyväsjärvi'') ir Harju kalno. XX a. miestas išsiplėtė keletą kartų. Labiausiai dabartinė miesto išvaizda susiformavo po Suomijos ir Rusijos karo (1941–1944), kuomet pabėgėliai iš [[Karelija|Karelijos]] ir kitų šalies rajonų atvyko į miestą ir pradėjo čia statytis namus. Šiandien miestas vis dar auga (maždaug 1 000 naujų gyventojų per metus). Įdomu, bet tik trečdalis Juveskiulės gyventojų yra gimę šiame mieste. Dėl trumpų atstumų ir plataus paslaugų rato, miestas vadinamas „mažu dideliu miestu“, kuriame visos aptarnavimo įstaigos, parduotuvės, mokyklos ir darbo vietos yra greitai pasiekiamos. Juveskiulės miestas įsikūręs ežerų, miškų ir parkų apsuptyje, todėl gamtos apsaugai miesto gyventojai skiria ypatingą dėmesį. == Turizmas == Juveskiulė – visais metų sezonais gyvybingas miestas. Kasmet čia organizuojama daugybė skirtingų nacionalinių ir tarptautinių [[konferencija|konferencijų]] ir prekių [[mugė (paroda)|mugių]]. Miesto lankytojai patys gali rinktis ar laiką leisti judriame miesto centre, klausantis gyvos muzikos, ar susipažinti su miesto istorija ir meniniais kūriniais vietiniuose muziejuose, apsilankyti teatre ar orkestre, ar tiesiog išsimuomoti užmiesčio namelį ir mėgautis gamta. Mieste puikiai išplėtota susisiekimo sistema, įrengti viešbučiai, veikia daugybė parduotuvių ir restoranų. == Transportas == Juveskiulės geležinkelių stotis (Jyväskylä railway station) siūlo tiesioginius maršrutus į [[Helsinkis|Helsinkį]], [[Tamperė|Tamperę]], [[Turku]], [[Pieksamakis|Pieksamakį]] ir daugybę kitų Suomijos miestų. Stotis buvo modernizuota 2002 metais. Maždaug už 20 km. į šiaurę nuo miesto, įsikūręs Juveskiulės oro uostas (Jyvaskyla Airport). Uostas išplėstas 2004 ir jis siūlo tiesioginius skrydžius į Helsinkio-Vantos oro uostą (Helsinki-Vanta Airport). == Žymūs žmonės == * [[Alvar Aalto]], architektas. * [[Mikko Hirvonen]], ralio lenktynininkas. * [[Matti Nykänen]], slidininkas. * [[Harri Rovanperä]], ralio lenktynininkas. * [[Raimo Summanen]], ledo ritulio žaidėjas ir treneris. * [[Henri Toivonen]], ledo ritulio žaidėjas. * [[Matti Vanhanen]], Suomijos ministras pirmininkas (2003-). * [[Laura Voutilainen]], populiariosios muzikos atlikėja. * [[Jack Smack]], gitaristas. == Miestų partnerystė == * {{flagicon|Nicaragua}} [[Chalapa (Nikaragva)|Chalapa]], [[Nikaragva]]. * {{flagicon|China}} [[Mudandziangas (miestas)|Mudandziangas]], [[Kinija]]. * {{flagicon|China}} [[Kunmingas]], [[Kinija]]. == Sportas == * [[JJK Jyväskylä]] (futbolas) == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [http://www.jkl.fi/lang/ Juveskiulės miesto svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070630175434/http://www.jkl.fi/lang |date=2007-06-30 }} * [http://kartta.jkl.fi/ Juveskiulės žemėlapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120616151818/http://kartta.jkl.fi/ |date=2012-06-16 }} * [http://jyvaskylanseutu.fi/travel Juveskiulės regiono turizmo informacijos svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081215172508/http://jyvaskylanseutu.fi/travel |date=2008-12-15 }} * [http://www.jyu.fi/en/ Juveskiulės universitetas] [[Kategorija:Suomijos miestai]] ou7htax2t5oslborobmo4v0svxowc7r 0 224284 7898001 7856915 2026-08-08T02:36:47Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898001 wikitext text/x-wiki {{coord|50|26|3|N|30|33|33|E|type:landmark_region:UA|display=title}} {{Pasaulio paveldas |Name = Kijevo Pečerų laura |Image = [[Vaizdas:Лавра.jpg|260px]] |State Party = {{flag|Ukraina}} |Type = Kultūrinis |Criteria = i, ii, iii, iv |ID = 527 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1990 |Session = |Link = | vikiteka =Category:Kiev Pechersk Lavra }} '''Kijevo Pečerų laura'''<ref name="VLE">{{VLE|10||Vitalijus Mockus|[https://www.vle.lt/straipsnis/kijevo-pecoru-laura/ Kijevo Pečorų laura]}}</ref> ({{Uk|Києво-Печерська лавра}}) – [[stačiatikybė|stačiatikių]] vienuolynas [[Kijevas|Kijeve]], [[Ukraina|Ukrainoje]].<ref name=":0">{{cite news|last1=Ponomariovaitė|first1=Goda|title=Bumblauskas apie Rusijos smūgį Kyjivo Pečerų laurai: „Kas gi šaudo į savo motiną?“|url=https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2961158/bumblauskas-apie-rusijos-smugi-kyjivo-peceru-laurai-kas-gi-saudo-i-savo-motina|access-date=15 June 2026|work=LRT.lt|date=15 June 2026|language=lt}}</ref> Vienas iš pirmųjų vienuolynų [[Kijevo Rusia|Rusioje]], įkurtas [[1051]]-aisias. Kunigaikštis [[Sviatoslavas II]] dovanojo vietą vienuolyno statybai ir netrukus ten išaugo nuostabios akmeninės šventyklos, nuspalvintos paveikslais, vienuolių celės, įkurtos uolose, pilies bokštai ir kiti statiniai. Įkūrėju laikomas vienuolis Antonijus ir vienas pirmųjų jo mokinių Feodosijus. [[XII amžius|XII a.]] vienuolynas gavo „lauros“ (ypač didelio ir pagrindinio vienuolyno) statusą (pasak kitų šaltinių – 1598 m.).<ref name="VLE"/> [[1592]]–[[1688]] m. buvo [[Stambulas|Konstantinopolio]] patriarchato stauropigija (statusas, suteikiantis nepriklausomybę nuo vietinės valdžios), nuo 1688 m. – Maskvos stauropigija. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu, sovietų kariuomenei besitraukiant, 1941 m. lapkričio 3 dieną pagrindinę katedrą susprogdino sovietų [[NKVD]].<ref name="ki-2026">{{cite web|title=Kyiv's historic Pechersk Lavra burns as large-scale Russian strikes kill 5, injure 29 in capital|url=https://kyivindependent.com/russian-attack-june-14-2026/|first1=Dmytro|last1=Basmat|first2=Abbey|last2=Fenbert|website=Kyiv Independent|date=2026-06-15|access-date=2026-06-15}}</ref> Sovietų spauda sabotažu melagingai apkaltino vokiečius.<ref name="meta">{{Cite web|title=Метаморфози Києво-Печерської лаври|trans-title=Kijevo Pečersko lauros metamorfozės|date=2024-08-05|url=https://tyzhden.ua/metamorfozy-kyievo-pecherskoi-lavry/|website=Український Тиждень|access-date=2026-06-15|language=uk}}</ref> Po ilgo rekonstrukcijos laikotarpio, atstatyta katedra buvo iškilmingai atidaryta 2000 m. rugpjūčio 24 d.<ref name="meta"/> 2026 m. birželio 14 d. Rusijos dronų ataka stipriai apgadino pagrindinę katedrą ir sukėlė gaisrą.<ref name="ki-2026"/><ref name=":0" /> Lauros vadinamosiose Artimosiose ir Tolimosiose uolose yra saugomi šventi Dievo žmonių kaulai, tarp jų – Iljos Muromiečio, apie kurį parašyta nemažai pasakų, bent penkiolika [[Gediminaičių dinastija|Gediminaičių]] ir jų šeimyniškių. Lauros teritorijoje yra [[Piotras Stolypinas|Piotro Stolypino]] kapas. Šiuo metu Laura dalinama į dvi dalis: Žemutinė laura priklauso Ukrainos [[Stačiatikybė|Stačiatikių]] bažnyčiai (pavaldžiai Maskvos patriarchatui), o Aukštutinė laura – nacionaliniam istorijos ir kultūros instituto draustiniui. Įtraukta į [[UNESCO paveldo sąrašas|UNESCO paveldo sąrašą]], vienas iš [[septyni Ukrainos stebuklai|septynių Ukrainos stebuklų]].<ref>{{Cite web|title=Saint-Sophia Cathedral and Related Monastic Buildings, Kyiv-Pechersk Lavra|url=https://whc.unesco.org/en/list/527/|access-date=2022-05-01|website=UNESCO World Heritage Centre}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [http://www.lavra.ua/ Oficiali svetainė] {{uk-icon}} {{išn}} {{UNESCOUkraina}} [[Kategorija:Ukrainos stačiatikių vienuolynai]] [[Kategorija:Septyni Ukrainos stebuklai]] [[Kategorija:Kijevas]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 0ggrndm9v86nat2hqw1672jkxqwaz4d 7898005 7898001 2026-08-08T02:40:55Z Zykasaa 3068 7898005 wikitext text/x-wiki {{coord|50|26|3|N|30|33|33|E|type:landmark_region:UA|display=title}} {{Pasaulio paveldas |Name = Šv. [[Sofijos soboras]] ir susiję pastatai, Kijevo Pečerų laura |Image = [[Vaizdas:Лавра.jpg|260px]] |State Party = {{flag|Ukraina}} |Type = Kultūrinis |Criteria = i, ii, iii, iv |ID = 527 |Danger = nuo 2023 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1990 |Session = |Link = | vikiteka =Category:Kiev Pechersk Lavra }} '''Kijevo Pečerų laura'''<ref name="VLE">{{VLE|10||Vitalijus Mockus|[https://www.vle.lt/straipsnis/kijevo-pecoru-laura/ Kijevo Pečorų laura]}}</ref> ({{Uk|Києво-Печерська лавра}}) – [[stačiatikybė|stačiatikių]] vienuolynas [[Kijevas|Kijeve]], [[Ukraina|Ukrainoje]].<ref name=":0">{{cite news|last1=Ponomariovaitė|first1=Goda|title=Bumblauskas apie Rusijos smūgį Kyjivo Pečerų laurai: „Kas gi šaudo į savo motiną?“|url=https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2961158/bumblauskas-apie-rusijos-smugi-kyjivo-peceru-laurai-kas-gi-saudo-i-savo-motina|access-date=15 June 2026|work=LRT.lt|date=15 June 2026|language=lt}}</ref> Vienas iš pirmųjų vienuolynų [[Kijevo Rusia|Rusioje]], įkurtas [[1051]]-aisias. Kunigaikštis [[Sviatoslavas II]] dovanojo vietą vienuolyno statybai ir netrukus ten išaugo nuostabios akmeninės šventyklos, nuspalvintos paveikslais, vienuolių celės, įkurtos uolose, pilies bokštai ir kiti statiniai. Įkūrėju laikomas vienuolis Antonijus ir vienas pirmųjų jo mokinių Feodosijus. [[XII amžius|XII a.]] vienuolynas gavo „lauros“ (ypač didelio ir pagrindinio vienuolyno) statusą (pasak kitų šaltinių – 1598 m.).<ref name="VLE"/> [[1592]]–[[1688]] m. buvo [[Stambulas|Konstantinopolio]] patriarchato stauropigija (statusas, suteikiantis nepriklausomybę nuo vietinės valdžios), nuo 1688 m. – Maskvos stauropigija. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu, sovietų kariuomenei besitraukiant, 1941 m. lapkričio 3 dieną pagrindinę katedrą susprogdino sovietų [[NKVD]].<ref name="ki-2026">{{cite web|title=Kyiv's historic Pechersk Lavra burns as large-scale Russian strikes kill 5, injure 29 in capital|url=https://kyivindependent.com/russian-attack-june-14-2026/|first1=Dmytro|last1=Basmat|first2=Abbey|last2=Fenbert|website=Kyiv Independent|date=2026-06-15|access-date=2026-06-15}}</ref> Sovietų spauda sabotažu melagingai apkaltino vokiečius.<ref name="meta">{{Cite web|title=Метаморфози Києво-Печерської лаври|trans-title=Kijevo Pečersko lauros metamorfozės|date=2024-08-05|url=https://tyzhden.ua/metamorfozy-kyievo-pecherskoi-lavry/|website=Український Тиждень|access-date=2026-06-15|language=uk}}</ref> Po ilgo rekonstrukcijos laikotarpio, atstatyta katedra buvo iškilmingai atidaryta 2000 m. rugpjūčio 24 d.<ref name="meta"/> 2026 m. birželio 14 d. Rusijos dronų ataka stipriai apgadino pagrindinę katedrą ir sukėlė gaisrą.<ref name="ki-2026"/><ref name=":0" /> Lauros vadinamosiose Artimosiose ir Tolimosiose uolose yra saugomi šventi Dievo žmonių kaulai, tarp jų – Iljos Muromiečio, apie kurį parašyta nemažai pasakų, bent penkiolika [[Gediminaičių dinastija|Gediminaičių]] ir jų šeimyniškių. Lauros teritorijoje yra [[Piotras Stolypinas|Piotro Stolypino]] kapas. Šiuo metu Laura dalinama į dvi dalis: Žemutinė laura priklauso Ukrainos [[Stačiatikybė|Stačiatikių]] bažnyčiai (pavaldžiai Maskvos patriarchatui), o Aukštutinė laura – nacionaliniam istorijos ir kultūros instituto draustiniui. Įtraukta į [[UNESCO paveldo sąrašas|UNESCO paveldo sąrašą]], vienas iš [[septyni Ukrainos stebuklai|septynių Ukrainos stebuklų]].<ref>{{Cite web|title=Saint-Sophia Cathedral and Related Monastic Buildings, Kyiv-Pechersk Lavra|url=https://whc.unesco.org/en/list/527/|access-date=2022-05-01|website=UNESCO World Heritage Centre}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [http://www.lavra.ua/ Oficiali svetainė] {{uk-icon}} {{išn}} {{UNESCOUkraina}} [[Kategorija:Ukrainos stačiatikių vienuolynai]] [[Kategorija:Septyni Ukrainos stebuklai]] [[Kategorija:Kijevas]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] hdnehmlz03df5mqctuk8hmo7dsrr5vd 0 224880 7898148 7718606 2026-08-08T10:42:55Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898148 wikitext text/x-wiki '''Kasablankos Švč. Jėzaus Širdies katedra''' stovi [[Kasablanka|Kasablankoje]], [[Marokas|Maroke]]. == Istorija == Kasablankos Švč. Jėzaus Širdies katedra buvo pastatyta [[1930]] m. prancūzų architekto Paulo Tiurono ({{fr|Paulo Touron}}), kai Marokas buvo [[Prancūzija|Prancūzijos]] protektoratu ([[Prancūzijos Marokas]]). Po Maroko nepriklausomybės paskelbimo [[1956]] m., Kasablankos Švč. Jėzaus Širdies katedra buvo naudojama kaip mokykla ir kultūros centras. Šiandien čia vyksta mugės ir parodos. == Architektūra == Kasablankos Švč. Jėzaus Širdies katedra pastatyta naudojant blizgų baltą betoną. Katedra yra [[Neogotika|neogotikos]] stiliaus stačiakampio plano, dviejų bokštų su [[art deco]] ir musulmoniško stiliaus elementais. Bokštai dvyniai iš priekio atrodo kaip kvadratiniai [[Minaretas|minaretai]] su mažais langeliais, primenantys [[Mečetė|mečetę]]. Jos išorės [[kontraforsas]] palei stogą, vietoj įprastų užapvalintų kampų, turi aštrius stačiu kampus. Katedros viduje yra dvi kolonų eilės. == Nuorodos == * [http://www.sacred-destinations.com/morocco/casablanca-cathedral-sacre-coeur.htm ''Kasablankos Švč. Jėzaus Širdies katedra''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090807220654/http://www.sacred-destinations.com/morocco/casablanca-cathedral-sacre-coeur.htm |date=2009-08-07 }} (Anglų kalba) [[Kategorija:Katalikų katedros]] a09zkvg9bdl3uj1fc1k2o5idu9l8qzs 0 228848 7898028 7370146 2026-08-08T05:25:27Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898028 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = JuškaičiųPLK.JPG |plotis = 300px |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=25|PS=33.1|IL=22|IM=29|IS=7.5 |sav = Tauragės rajonas |sen = [[Skaudvilės seniūnija]] |aukštis = 10 |plotas =24 x 20 |priešpilis = |naudotas = II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR1190/ 23943, 23944, 3467 /A766KP }} '''Juškaičių piliakalnis ir gyvenvietė''', vadinamas ''Pilutės kalnu'' – [[piliakalnis]] ir gyvenvietė [[Tauragės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Juškaičiai (Tauragė)|Juškaičių]] kaime, trys km į šiaurės vakarus nuo [[Pilsūdai|Pilsūdų]], [[Skaudvilės seniūnija]]. Pasiekiamas keliu [[Skaudvilė]]–[[Upyna (Šilalė)|Upyna]], Juškaičiuose, priešais kanalizuotą Minsnorą pasukus į kairę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 270 m link čia esančios sodybos, yra į šiaurės vakarus už jos. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Juskaiciai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 24x20 m dydžio. Jos pietiniame krašte supiltas pusės metro aukščio ir 11 m pločio pylimas. Šlaitai 10 m aukščio, viršutinėje 4-5 m aukščio dalyje pastatinti.<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 76 (Nr. 272)</ref> Piliakalnis apardytas arimų, jo šiaurinis galas nukastas žvyrui. Aikštelė dirvonuoja, šlaituose vietomis auga lapuočiai. Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 33000 m². == Gyvenvietė == Piliakalnio papėdėse, 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė. 300 m į šiaurės rytus yra [[Pabambių kapinynas]]. {{ltunavigacija|3 |C=[[Juškaičių piliakalnis]] |Š=[[Kalvalių piliakalnis]] 5,5 km<br />[[Gegužių piliakalnis]] 4 km |ŠR=[[Simėnų piliakalnis]] 8 km |R=[[Ivangėnų piliakalniai]] 7 km |PR=[[Nosaičių piliakalnis]] 7 km |P=[[Batakių piliakalnis]] 9 km <br />[[Kiukiškių piliakalnis]] 22 km |PV=[[Pagramančio piliakalnis]] 16 km <br />[[Naujininkų piliakalnis]] 17 km <br />[[Matiškių piliakalnis]] 19 km |V=[[Indijos piliakalnis]] 16 km <br />[[Kreivių piliakalnis]] 15 km |ŠV=[[Kazokų piliakalnis]] 13 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.188 * [[Liudvikas Kšivickis|Krzywicki L]]. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906, p. 39. * [[Fiodoras Pokrovskis|Покровский Ф. В.]] Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 149. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=841 Lietuvos piliakalniai. Juškaičių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305113238/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=841 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Juskaiciai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Tauragės rajone]] 5mbiaon27ojix6kxshnm3xv6p8qvsp1 0 229470 7897747 7253959 2026-08-07T13:59:07Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897747 wikitext text/x-wiki '''Hands up''' (taip pat žinomas kaip dancecore, german commercial trance, euro house) - [[trance]] muzikos stiliaus atmaina, atsiradusi apie 1997 m. [[Vokietija|Vokietijoje]]. Pasižymi stipriai išreikštu ritmu (iki 120 - 180 BPM) bei paprastomis melodijomis. Vokalas nesudėtingas, daug kūrinių apskritai be vokalo. Laikomas maždaug 1990 - 1996 metais [[Europa|Europoje]] ir ypač Vokietijoje populiaraus [[eurodance]] stiliaus tęsiniu, nors kartais hands up nėra išskiriamas kaip atskiras stilius ir vadinamas tiesiog eurodance (ypač apibūdinant tokias grupes, kaip Cascada, Groove Coverage, Italobrothers, Brooklyn Bounce). Tai nėra tikslu, nes 10-ajame dešimtmetyje populiarus eurodance turi daug ryškių skirtumų nuo dabartinio hands up. Stiliaus populiarumas pradėjo mažėti nuo maždaug 2008 metų, kai pagrindine Europos šokių muzikos srove tapo [[house]] ([[electro]]). Nemažai hands up prodiuserių kuria house po kitais pseudonimais, pvz., Manian (grupės Cascada prodiuseris) house muzikos scenoje žinomas kaip Spencer & Hill projekto narys, Rob Mayth - kaip Dave Darell, Kindervater - kaip Michael Mind, 89ers - kaip PH Electro, Ti-Mo kaip Walker & Daniels narys, ir t. t. Kai kurie atlikėjai, sekdami madomis ir siekdami didesnės komercinės sėkmės, apskritai pakeitė savo stilių į electro house, pvz., 2010 metais išleistas Groove Coverage kūrinys "Innocent" yra house stiliaus, ir nieko bendra neturi su senuoju grupės stiliumi. == Žymiausi atlikėjai == * Rob Mayth (Robin Brandes, taip pat žinomas kaip Pimp! Code, Dave Darell) * [[Cascada]] (Manuel Reuter, Yann Pfeiffer, Natalie Horler) * [[Groove Coverage]] (Axel Konrad, Markus Schaffarzyk, Ole Wierk, Melanie Münch, Verena Rehm) * The Real Booty Babes (Jens Ophälders, Jens Kindervater) * Pulsedriver (Slobodan Petrovic) * Verano (Marco Stork, Stefan Richly) * The Hitmen (Ronny Bibow, Michael Bein) * Manian (Manuel Reuter; taip pat žinomas kitų garsių hands up projektų, tokių kaip Bulldozzer, Tune Up!, M.Y.C, Liz Kay įkūrėjas) * Deepforces (Christian Blecha) * Brooklyn Bounce (Dennis Bohn, Mathias Menck) * Jens O. (Jens Ophälders) * Manox (Max Kleinschmidt) * Silver Nikan (Kevin Willemsma) * Freddy Hawk (Dennis H.) * [[Basshunter]] (Jonas Altberg) * Partystylerz (Stanislav Serebryakov) * RainDropz! (Dennis Logemann, taip pat žinomas kaip Topless) * Phillerz (Philipp Thomasberger) * Rocco vs. Bass-T (Sven Gruhnvald, Sebastian Göckede) * Alex M vs. Marc Van Damme (Axel Jäger, Sebastian Wernke - Schmiesig) * De-Grees (Marco Stork, Stefan Richly, Timo Erlenbruch) * Kindervater (Jens Kindervater, dar žinomas kaip Michael Mind)) * Ti-Mo (Timo Erlenbruch) * Flashtune (Krzyztof Zak) * Sample Rippers (Paul Hutsch, Wolker Heinrichs) * Bootleggerz (Dietmar Gresslehner, Philipp Hunger) * Starsplash (Ramon Roelofs, Frank Fritze) * Topmodelz (Slobodan Petrovic, Frank Fritze) * 89ers (Paul Hutsch, dar žinomas kaip PH Electro) * Special D (Dennis Horstmann) * DJ Gollum (Lars Böge) * Die Vinylvoyeure * Alex Megane (Axel Jäger) * Empyre One (Christian Beneken) * DJ Quicksilver (Orhan Terzi, Tomasso De Donatis) * DJ Aligator (Ali Movasat) * Banana Inc. (Alex Engebretsen) * Ron-Bon-Beat Project (Ronny Bibow) * Giorno (Enrico Cornelius Jurca) * Cansis (Hanno Lohse) * Megastylez (Tobias Leidereiter) * Italobrothers (Zacharias Adrian, Christian Müller, Mathias Metten) * DJ Hyo (Hyo Young Jun) * DJ THT (Cédric Saintviteux) * Master Blaster (Mike De Ville, Rico Bernasconi, Sascha Van Holt) * Klubbingman feat. Beatrix Delgado (Tommy Schleh, Beatrice Obrecht; 10-ajame dešimtmetyje populiarios eurodance grupės Masterboy buvę nariai) * Plac!d (Phil Setterline) * Mainfield (Dennis Kramme & Philipp Häger) * Tube Tonic (Andre Pietschmann) * Accuface (Marlon Jürs; taip pat žinomas kaip Pete Sheppibone, 44 Desert Eagle, Megasonic) * Quickdrop (William Larsson) * Overdrive Division (Johannes Ripken) * Justin Corza meets Greg Blast (Ferenc Karsai, Greg B.) * Vanilla Kiss (Joffrey Schneider, Matthias Fleckenstein, Sascha Enax) * Crystal Lake (Alex Moerman & Paul Gorbulski) == Populiariausi muzikos albumai == * Hands Up Invasion * [http://www.futuretrance.de Future Trance] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090821143503/http://www.futuretrance.de/artists/search-all |date=2009-08-21 }} * Trance Voices * Raper Discoteque Style == Žymiausios radijo stotys == * http://www.technobase.fm * http://www.rautemusik.fm * http://www.techno4ever.net {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100504145801/http://techno4ever.net/ |date=2010-05-04 }} * http://www.neradio.se * http://www.technolovers.net{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * http://www.musicbase.fm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180317060547/http://musicbase.fm/ |date=2018-03-17 }} * http://www.techlarocca.fm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305040753/http://www.techlarocca.fm/ |date=2016-03-05 }} * http://www.techno-sensation.com {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130718114732/http://techno-sensation.com/ |date=2013-07-18 }} {{muz-stub}} [[Kategorija:Trance muzika]] [[Kategorija:Nepilni Muzika]] 4xk23fc8uuqmuewp0nxqif66e925acl 0 230869 7898098 7370160 2026-08-08T07:47:20Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898098 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = KalvaliųPiliakalnis2.jpg |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=28|PS=28|IL=22|IM=26|IS=58 |sav = Šilalės rajonas |sen = [[Upynos seniūnija (Šilalė)|Upynos seniūnija]] |aukštis = 6 - 10 |plotas = |priešpilis = |naudotas = I tūkst. - II tūkst. pradžioje |žvalgytas = |tirtas = }} '''Kalvalių piliakalnis''' taip pat '''Miegė''' – [[piliakalnis]] [[Šilalės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Kalvaliai|Kalvalių]] kaime. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kalvaliai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnio aikštelė trikampė, pailga šiaurės - pietų kryptimi, 50 m ilgio ir 34 m pločio šiauriniame gale, 3 m žemesne rytų pusėje. Šiauriniame gale supiltas 2 m aukščio ir 16 m pločio pylimas, kurio išorinis 8 m aukščio šlaitas leidžiasi į 18 m pločio ir 2 m gylio griovį. Pietiniame aikštelės krašte supiltas 0,8 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Pietinėje ir šiaurinėje papėdėse, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė. {{ltunavigacija|3 |C= Kalvalių piliakalnis |Š= [[Prienų piliakalnis]] 3 km |ŠR= |R= [[Gegužkalnis]] 2 km |PR= |P= |PV= |V= [[Indijos piliakalnis]] 14 km <br />[[Rubinavo piliakalnis]] 20 km |ŠV= }} == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=531 Kalvalių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305051350/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=531 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Kalvaliai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Šilalės rajone]] jwqo1x145nwxklhy8l966h381ola3a5 0 232237 7898097 7741252 2026-08-08T07:41:38Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898097 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Kalnenu_piliaviete_is_Rytu.jpg |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=03|PS=50|IL=22|IM=44|IS=41 |sav = Jurbarko rajonas |sen = [[Jurbarkų seniūnija]] |aukštis = 6-7 |plotas = 26 x 14 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = II tūkstantmečio pabaiga -<br /> II tūkstantmečio vidurys |žvalgytas = 1960, 1972, 1990 |tirtas = |registro Nr.=2042}} '''Kalnėnų piliavietė''', ''Kalnėnų piliakalnis, Bišpiliukai'' – prie [[Kalnėnai (Jurbarkai)|Kalnėnų]] kaimo, [[Nemunas|Nemuno]] dešiniojo kranto slėnyje, 1,3 km į pietvakarius nuo [[Mituva|Mituvos]] ir Nemuno santakos, 0,85 km į pietus nuo Kalnėnų kaimo kapinių ir 0,1 km į šiaurės vakarus nuo Nemuno dešiniojo kranto. Kultūros paminklo kodas A 681P.<ref>[http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=2042 Kultūros paminklų registras]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Piliavietė == [[Vaizdas:Kalnenu.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] [[Vaizdas:Kalnenu_piliaviete_is_Vakaru_02.jpg|thumb|250x250px|left|Kalnėnų piliavietė iš Vakarų pusės.]] Piliavietę sudaro dvi kalvos, piliakalnis ir įtvirtintas papilys, atskirtos 4 m gylio ir 6 m pločio (dugne) grioviu. Piliakalnio šlaitai statūs, 4,5 m aukščio. Viršūnės aikštelė stačiakampė, 26 x 14 m dydžio. Šiaurinėje ir pietinėje pusėje, už griovio, buvo supilti pylimai. Šiaurinis pylimas 34 m ilgio, 18 m pločio ir 3 m aukščio. Pietuose buvusį pylimą nuplovė Nemunas, išliko l m aukščio ir 10, 5 m pločio pylimo liekanų. Į pietvakarius nuo piliakalnio yra papilys, jo aikštelė pailga, 55 x 48 m dydžio, apjuosta 20 m pločio ir 2 m gylio grioviu. Piliavietė apardyta Nemuno potvynių, jos teritorijoje randama didelių (15,5 x 8,5 x 30,5&nbsp;cm) plytų, iš akmens mūrytų pastatų liekanų, [[arbaletas|arbaleto]] strėlių antgalių.<ref>{{VLE|IX|222||Kalnėnų piliavietė}}</ref> Piliavietės kalvelės vadintos ir Pipirkalniais <ref>Lietuviškoji enciklopedija, Kaunas, 1935. T.3. p. 1267</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Kalnenu_piliavietes_zenklas.jpg|thumb|250x250px|left|Kalnėnų piliavietės archeologijos paminklo ženklas.]] Piliakalnyje stovėjo [[1259]] ar [[1343]] m. [[VO|kryžiuočių]] pastatyta Georgenburgo pilis, kurią [[1382]] m. nesėkmingai puolė Lietuvos didysis kunigaikštis [[Kęstutis]]. [[1384]] m. pilį sudegino [[Vytautas]]. [[1387]] m. kryžiuočiai pilį atstatė, [[1392]] m. ji vadinama Bajenburgu, [[1396]] m. vėl Georgenburgu. [[1403]] m. Vytautas ją sudegino.<ref>{{VLE|IX|222||Kalnėnų piliavietė}}</ref> == Tyrimai == [[1949]] m. [[Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija|Jurbarko vidurinės mokyklos]] kraštotyrininkai surengė žvalgomąją ekspediciją, kurios metu rasta akmeninių sviedinių, [[verpstukas]], geležinių strėlių antgalių (keturbriaunių ir žeberklo formos), puodų šukių gnaibytu ornamentu, žalvario gabalėlių. Aptikta viena ugniavietė su geležies gargažėmis joje. Radiniai buvo Jurbarko V. Grybo memorialiniame muziejuje (Jurbarko V. Grybo memorialinio muziejaus direktoriaus Juozo Kriaučiūno [[1958]] m. užpildytas archeologinio paminklo pasas). Piliavietę žvalgė [[1960]] m. [[Rimutė Jablonskytė-Rimantienė|Ramutė Rimantienė]], [[Lietuvos istorijos institutas]], [[1972]] m. [[Romas Olišauskas]] ir [[1990]] m. [[Saulius Berulis]], Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba. [[1972]] m. piliavietė kartografuota, [[1990]] m. nustatyta teritorija.<ref>[http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=2042 Kultūros paminklų registras]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> {{ltunavigacija |C=KALNĖNŲ PILIAVIETĖ |Š=[[Meškininkų piliakalnis]] – 6 km <br /> [[Eržvilko piliakalnis]] – 20 km |ŠR=[[Bišpilio piliakalnis|Jurbarko piliakalnis]] – 2 km |R=[[Antkalniškių piliakalnis]] – 8 km <br /> [[Skirsnemunės piliakalnis]] – 12 km |PR= |P=[[Kukarskės piliakalnis]] – 1 km |PV=[[Sudargo piliakalniai]] – 7 km |V= |ŠV=[[Kiukiškių piliakalnis]] – 24 km }} == Galerija == <gallery Caption="Kiti Kalnėnų piliavietės vaizdai"> Image:Kalnenu piliaviete is arti.jpg|Kalnėnų piliavietė nuo šiaurinio pylimo. Image:Kalnenu piliaviete is arti 02.jpg|Kalnėnų piliakalnis iš šiaurės rytų. Image:Kalnenu piliaviete is Vakaru.jpg|Kalnėnų piliavietė iš vakarų. </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=114 Kalnėnų piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141017014028/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=114 |date=2014-10-17 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Kalnenai_II/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Išnykusios pilys Lietuvoje]] [[Kategorija:Piliakalniai Jurbarko rajone]] jyifybbr0tkfhfsylubn2abr4pxe39v 0 232538 7898075 7493790 2026-08-08T07:06:12Z Kukmedis 169593 7898075 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Alovė]], <br/> [[Šventupys (Alytus)|Šventupys]] (1877) |nuo=XIX a. |iki=1950 m. |v1=Rusija2|r1=[[Vilniaus gubernija]]|p1=[[Trakų apskritis]] (186?–1915) |v2=Lietuva2|r2=|p2=[[Alytaus apskritis]] (1919–1940) |v3=Vokietija3|r3=[[Ostlandas]]|p3=[[Alytaus apskritis]] (1941–1944) |v4=TSRS|r4=[[Lietuvos TSR]]|p4=[[Alytaus apskritis]] (1944–1950) |lat=54.35 |long=24.17 }} '''Alovės valsčius''' ({{ru|Олавская волость}}; [[1869]]–[[1915]] m. '''''Aleksandravos valsčius''''', {{ru|Александровская волость}}) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Alovė]], kurį laiką [[Balninkai (Alytus)|Balninkai (Šventupys)]]. == Istorija == Valsčius įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje,<ref>{{Vilniaus PK 1868|142}}</ref> tuo metu jam priklausė [[Alytus I]]. Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] vadintas Aleksandravos valsčiumi. [[1944]] m. gruodį [[NKVD]] šėlo [[Alytaus apskritis|Alytaus apskrityje]], ypač [[Merkinės valsčius|Merkinės]] ir Alovės valsčiuose. Iš viso jie sudegino apie 70 sodybų. Alovės valsčiuje nukentėjo [[Dubriai|Dubrių]], [[Ferma (Alytus)|Fermos]], [[Vabaliai (Alytus)|Vabalių]] kaimai.<ref>Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007, p. 290.</ref> Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija priskirta [[Alytaus rajonas|Alytaus rajonui]] (5 apylinkės) ir [[Daugų rajonas|Daugų rajonui]] (3 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1869]] m. || || 6317 || 1349 kiemai <ref>{{Vilniaus PK|1870|287}}</ref> || || 60 |- | [[1874]] m. || || 6662 || 670 kiemų <ref>{{Vilniaus PK|1875|289}}</ref> || 13 seniūnijų || 71 |- | [[1880]] m. || || 6721 || 672 kiemai <ref>{{Vilniaus PK|1881|326}}</ref> || 15 seniūnijų || 75 |- | [[1885]] m. || || 8378 || 698 kiemai <ref>{{Vilniaus PK|1886|326}}</ref> || 15 seniūnijų || 75 |- | [[1890]] m. || || 11 250 || 676 kiemai <ref>{{Vilniaus PK|1891|504}}</ref> || 13 seniūnijų || 83 |- | [[1923]] m. {{LGS1|1923|Alytaus|Alovės}} || 189 || 5559 || 1052 || || 71 gyvenvietė <ref>{{LGS 1923 ref|2}}</ref> |- | [[1932]] m. || 162 || 8526 || || 19 seniūnijų <ref>{{Savivaldybės 1932|546–557}}</ref> || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Alytaus|1949|Alovės}} || 215 || || || 8 apylinkės <ref>{{LTSR ats 1949|5}}</ref> || |} == Vadovai == * M. Trebendzys, [[1885]]–[[1889]] m.<ref>{{Vilniaus PK|1887|412}}</ref> * O. Gadliauskas, nuo [[1889]] m.<ref>{{Vilniaus PK|1890|526}}</ref> * [[Vincas Dusevičius]], [[1932]] m.<ref>{{Savivaldybės 1932|546}}</ref> == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Seniūnija, [[1874]] m. (rus.)<ref>{{Vln vls 1874|306|308}}</ref> !! width=200 | Seniūnija, ~[[1880]] m. (lenk.)<ref>{{SGKP|1|29|Aleksandrowo (3)}}</ref> !! width=200 | Seniūnija, [[1932]] m.<ref>{{Savivaldybės 1932|552}}</ref> || width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|10}}</ref> |- | [[Alytus I]] || Олитское || Olita || - || - |- | [[Alovė]] || - || - || Alovės seniūnija, <br/> Raudonos-Alovės seniūnija || [[Alovės apylinkė]] |- | [[Butrimiškės (Alovė)|Butrimiškės]] || - || - || Butrimiškių seniūnija || - |- | [[Čižiūnai (Alytus)|Čižiūnai]] || Чижунское || Czyżuny || - || - |- | [[Daugai]] || Давговское || Dawgi || - || - |- | [[Domantonys]] || Домонтанское || Domontańce || Domantonių seniūnija || [[Domantonių apylinkė]] |- | [[Doškonys]] || Дашканское || Daszkańce || - || - |- | [[Dušnionys]] || - || - || - || [[Dušnionių apylinkė]] |- | [[Einorai]] || - || - || Einorų seniūnija || - |- | [[Galintėnai]] || Галинтанское || Halintany || - || - |- | [[Gečialaukis]] || Гечеловское || Gęczełówka || Gečialaukio seniūnija || - |- | [[Ilgai (Alytus)|Ilgai]] || Ильгинское || Ilginiki || - || - |- | [[Juočiškės]] || - || - || Juodciškių seniūnija || - |- | [[Kalesninkai (Alovė)|Kalesninkai]] || - || - || Kalesnykų seniūnija || - |- | [[Kudariškės]] || - || - || Kudariškių seniūnija || [[Kudariškių apylinkė]] |- | [[Lelionys]] || - || - || Lelionių seniūnija || [[Lelionių apylinkė (Alytus)|Lelionių apylinkė]] |- | [[Mieliūnai (Alytus)|Mieliūnai]] || Мелюнское || Mieluny || - || - |- | [[Nemunaitis]] || Нѣмонайцкое || Niemonajce || Nemunaičio seniūnija || [[Nemunaičio apylinkė]] |- | [[Padvariškiai (Alytus)|Padvariškiai]] || - || - || Padvariškių seniūnija || - |- | [[Pavartėnai]] || - || - || Pavartėnų seniūnija || [[Pavartėnų apylinkė]] |- | [[Plikionys]] || - || - || Plikonių seniūnija || - |- | [[Poteronys]] || Потаранское || Potarańce || Poteronų seniūnija || - |- | [[Švobiškės]] || Швабишское || Szwabiszki || - || - |- | [[Užupiai]] || - || - || Užupių seniūnija || [[Užupių apylinkė (Alytus)|Užupių apylinkė]] |- | [[Vabaliai (Alytus)|Vabaliai]] || - || - || Vabalių seniūnija || - |- | [[Venciūnai]] || - || - || Venciūnų seniūnija || - |- | [[Žiūkai]] || - || - || Žiukų seniūnija || - |- | [[Žvirgždėnai]] || Жвиржданское || Żwirżdany || - || - |- ! ''Iš viso:'' || 13 seniūnijų || 13 seniūnijų || 19 seniūnijų || 8 apylinkės |} == Gyvenvietės == [[1923]] m. valsčiuje buvo 71 gyvenamoji vietovė. [[1933]] m. kaimai:<ref>{{LE|1|338}}</ref> {{col5}} * Bazorai * Būda * Butrimiškiai * Davainiškiai * Domentoniai * Juociškiai * Jurkioniai * Kalesnykai * Kaniūkai * Karkliniškiai * Kudariškiai * Lelionis * Manciūnai * Meduksta * Meškasalis * Mieliūnai * Mikalavas * Miknoliausai * Novoplenta * Padvariškiai * Pagurniai * Panemunykėliai * Pavartėnai * Pliškioniai * Poceloniai * Poteroniai * Slabadėlė * Stanuliškiai * Švabalaukis * Švobiškiai * Takniškiai * Uleškai * Venciūnai * Žemaitėliai * Židoniai * Žiukai </div> == Gyventojai == === Tautinė sudėtis === [[1923]] m. gyveno 5559 žmonės: * [[Lietuviai]] – 83,86% (4662); * [[Lenkai]] – 11,17% (621); * [[Rusai]] – 2,15% (120); * [[Žydai]] – 1,4% (78); * Kiti – 1,4% (78). === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1921 || [[Domantonys]] || [[Pranas Judickas]], ekonomistas || 2008 |- | 1931 || [[Pocelonys]] || [[Petras Algirdas Čiočys]], sportininkas || 2021 |- | 1934 || [[Nemunaitis]] || [[Algimantas Gudaitis]], vertėjas || 2024 |- | 1934 || [[Meškasalis]] || [[Albertas Donatas Belevičius]], skulptorius || 2002 |- | 1940 || [[Gečialaukis]] || [[Juozapas Algirdas Mažeika]], miško inžinierius || 2021 |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Alytaus apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Trakų apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Vilniaus gubernijos valsčiai]] 1khxxw4wi5nap4nd2g0k57ei3y6057e 0 244225 7897786 7807098 2026-08-07T15:35:29Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas Neuchatel_city_coat_of_arms.svg keičiamas CHE_Neuchâtel_COA.svg 7897786 wikitext text/x-wiki {{City/CHE |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = {{fr|Neuchâtel, Neuchatel}} |paveikslėlis = Neuchatel fontaine banneret.jpg |paveikslėlio tekstas = |herbas = CHE Neuchâtel COA.svg |vėliava = |PL=46|PM=59|PS=0|IL=6|IM=59|IS=0 |kantonas = Nešatelio |savivaldybė = |įkurtas = <!--|vadovotitulas = |vadovas=--> |meras = |gyventojumetai = 2007|gyventoju = 32389 |plotas = 18.05 |pašto kodas = |tinklalapis = |globėjas = |kirč = Nešatèlis |vikiteka= Category:Neuchâtel }} '''Nešatelis''' ({{fr|Neuchâtel, Neuchatel}} – „Naujoji pilis“, {{frp|Nôchâtél}}, {{de|Neuenburg}}, {{rm|Neuchâtel, Neufchâtel}}) yra [[Šveicarija|Šveicarijos]] miestas vakarinėje šalies dalyje. Miestas – [[Nešatelio kantonas|Nešatelio kantono]] sostinė. Prie miesto telkšo [[Nešatelio ežeras]]. Mieste išrastas kvarcinis ir atominis laikrodžiai.<ref>{{cite book|author=|title=Iliustruota faktų enciklopedija|year=2005|publisher=Alma littera|location=Vilnius|isbn=9955-08-783-8|page=315}}</ref> == Geografija == Miestas įsikūręs šiaurės vakariniame ežero krante. Šalia – [[Juros kalnai|Juros Alpės]]. == Istorija == [[Vaizdas:Lac de Neuchatel depuis la Neuchatel (ville suisse) dscn0660.jpg|thumb|left|250 px|[[Nešatelio ežeras|Nešatelio ežero]] ir Nešatelio panorama]] [[1011]] m. [[Burgundijos kunigaikštystė|Burgundijos]] valdovas [[Rudolfas III]] pastatė naują pilį ežero pakrantėje, pavadintą ''Neuchâtel'' (išvertus iš prancūzų kalbos, ''Neuchâtel'' ir reiškia naują pilį) savo žmonai Irmengardei. Neušatelio grafystė klestėjo, o [[1530]] m. priėmė Reformaciją. Su didėjančia valdžia ir prestižu, Neuchâtel tapo kunigaikštyste XVII amžiaus pradžioje. Kai [[1707]] m. mirė Nešatelio princesė Orleano kunigaikštienė Mary, žmonės iš 15 pretendentų turėjo pasirinkti naująjį valdovą. Jie norėjo, kad jų naujas valdovas būtų protestantas, ir taip pat būtų gana stiprus, kad apsaugotų jų teritoriją. [[Liudvikas XIV]] aktyviai skatino daug prancūzų pretendentų į pavadinimą, bet Nešatelio žmonės pasirinko Prūsijos Frydrichą I. Tais laikais Nešatelis gyveno aukso amžių, klestėjo komercija ir pramonė (laikrodininkystė ir nėriniai), bankininkystė. XVIII ir XIX amžių sandūroje Prūsijos karalių įveikė [[Napoleonas Bonapartas|Napoleonas]]. Frydrichas I buvo priverstas palikti Nešatelį, kad išlaikytų [[Hanoveris|Hanoverį]]. Napoleono maršalas Berthier tapo Neušatelio princu. Jo valdymo metu buvo nutiesti keliai ir atkurta infrastruktūra, tačiau pats Berthier teritorijoje nesilankė. Įveikus Napoleoną, Prūsijos karalius [[Frydrichas III]] pakartotinai patvirtino savo teises, teigdamas, kad Neušatelis turi būti prijungtas prie kitų Šveicarijos kantonų. [[1814]] m. [[rugsėjo 12]] d., Nešatelis tapo 21-uoju kantonu, bet taip pat ir liko prūsų valdžioje. Tai išprovokavo bekrauję revoliuciją. Nešatelis atsikratė karališkos praeities ir 1848 m. pasiskelbė respublika Šveicarijos Konfederacijos sudėtyje. == Sportas == === Futbolas === * [[Neuchâtel Xamax FC]] * [[FC Cantonal Neuchâtel]]<ref>http://foot.dk/VisSchklub.asp?ID=48 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220909121901/http://foot.dk/VisSchklub.asp?ID=48 |date=2022-09-09 }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Šveicarijos miestai]] pqw1o70nil6yi8h168a3eibu0f5oukr 0 252764 7897875 7370111 2026-08-07T21:03:30Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897875 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=42|PS=57.7|IL=21|IM=13|IS=52.7 |sav = Klaipėdos rajonas |sen = [[Sendvario seniūnija]] |aukštis = |plotas = skersmuo 45 |priešpilis = |naudotas = [[1 tūkstantmetis]] |žvalgytas = |tirtas = 1993 |altitudė = |registro Nr. = A1561 / 20626 / 317 }} '''Jakų piliakalnis''', ''Mozūriškės, Sudmantai, Piltinė, Mozūrai'' (registro kodas iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. A1561, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų laikinosios apskaitos sąraše Nr. 317) – [[piliakalnis]] [[Klaipėdos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Leliai|Lelių]] kaimo, [[Sendvario seniūnija]]. Pasiekiamas iš autostrados {{A1}} pasukus į kairę šiaurės kryptimi link Lelių, po to už kanalo dešinėje pasukus į dešinę rytų kryptimi, 300 m palei kanalą, vėl į kairę šiaurės kryptimi, per laukus 200 m – vos žymus pakilimas. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Jakai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas lygioje vietoje. Aikštelė apvali, 45 m skersmens. Ją ratu juosia iki 0,6 m aukščio, 17-20 m pločio pylimas, kuriame yra didelių akmenų, išsidėsčiusių apie 70 m skersmens ratu. Pylimo išorinio šlaito papėdės perimetras - apie 105 m. Pietiniame aikštelės pakraštyje, pylime, yra įdubimas, rodantis čia buvus įėjimą. Piliakalnis labai suardytas arimų, dabar dirvonuoja.<ref> Banytė R., Žulkus V. 1994. Jakų, pylimų žvalgomieji archeologiniai kasinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, p. 39–43. </ref> == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1993]] m. atlikusi [[Rasa Banytė]] ([[Mažosios Lietuvos istorijos muziejus]]) įvairiose piliakalnio vietose iškasė 8 šurfus - iš viso 19,25 m². Po pylimu rastas iki 10 cm storio kultūrinis sluoksnis, aptikta stulpaviečių, paskirų degėsių, akmenų, molio tinko fragmentų, lipdytos keramikos šukių. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Andulių piliakalnis]] 15 km <br /> [[Valėnų piliakalnis]] 14 km |ŠR= [[Antkalnio piliakalnis]] 13 km |R= [[Gerduvėnų piliakalnis]] 14 km <br /> [[Maciuičių piliakalnis]] 13 km |PR= [[Dovilų piliakalnis]] 11 km |P= [[Žardės piliakalnis]] 7 km |PV= |V= [[Klaipėdos pilis]] 6 km |ŠV= [[Eketės piliakalnis]] 10 km <br /> [[Purmalių piliakalnis]] 7 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [[Hansas Kromė|Crome H.]] Karte und Verzeichnis der vor - und frühgeschichtlichen Wehranlagen in Ostpreußen // Altpreußen. Juni. 1937. Heft 3, p. 125 (Nr. 26) * Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. Vilnius, 1995. == Nuorodos == * [http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm Lietuvos piliakalnių atlasas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090418173252/http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm |date=2009-04-18 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=218 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170326032916/http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=218 |date=2017-03-26 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Mazoji_Lietuva/Jakai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Klaipėdos rajone]] [[Kategorija:Prūsijos piliakalniai]] j3no8vse713pn23z2lh91w2n3c9iohr 0 252859 7898024 7768482 2026-08-08T03:22:34Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898024 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=20|PS=16.3|IL=21|IM=46|IS=01.5 |sav = Šilutės rajonas |sen = [[Žemaičių Naumiesčio seniūnija]] |aukštis = 8-9 |plotas = 30x68 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis pr. m. e. - I tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = A513KP /23814, 20526, 3388 / AR1111 }} '''Juodžių piliakalnis su gyvenviete''', ''Šeputaičiai, Pilaitė'' – [[piliakalnis]] [[Šilutės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Juodžiai (Šilutė)|Juodžių]] kaimo ([[Žemaičių Naumiesčio seniūnija]]). Pasiekiamas iš kelio [[Žemaičių Naumiestis]] – [[Degučiai (Šilutė)|Degučiai]] pasukus į Juodžius, juose pavažiavus į dešinę pietryčių ir pietvakarių kryptimis 1 km – yra 100 m į kairę pietryčiuose, už jaunomis eglaitėmis apsodinto lauko krašto. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Juodziai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]]Piliakalnis įrengtas aukštumos krašte, [[Mirglonas|Mirglono]] dešiniajame krante. Aikštelė ovali, orientuota vakarų – rytų kryptimi, 30 m ilgio, 68 m pločio. Jos vakariniame krašte supiltas 70 m ilgio, 2,5 m aukščio, 18 m pločio lanko formos pylimas, kurio išorinis 4 m aukščio šlaitas leidžiasi į 20 m pločio, 1 m gylio griovį. Rytiniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra 3 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 8-9 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs lapuočiais.<ref> Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 75 (Nr. 267).</ref> == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus ir [[1963]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]]. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia. Į vakarus nuo piliakalnio, 0,4 ha plote yra papėdės gyvenvietė. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Norgėlų piliakalnis]] 26 km <br /> [[Gedikų piliakalnis]] 15 km |ŠR= [[Dapkiškės piliakalnis]] 18 km <br /> [[Pakisio piliakalnis]] 19 km |R= [[Vilkų Lauko piliakalnis]] 19 km <br /> [[Naujininkų piliakalnis]] 29 km <br /> [[Pagramančio piliakalnis]] 30 km |PR= [[Kreivėnų piliakalnis]] 25 km <br />[[Lazduonėnų piliakalnis]] 6 km <br /> [[Akmeniškių piliakalnis]] 6 km |P= |PV= |V= [[Ventės ragas]] 37 km |ŠV= [[Venckų piliakalnis]] 7 km <br /> [[Vanagių piliakalnis]] 4 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.182 * Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899. c. 155. == Nuorodos == * [http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm Lietuvos piliakalnių atlasas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090418173252/http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm |date=2009-04-18 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=556 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305163500/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=556 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Juodziai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Šilutės rajone]] r67iiuwvul7i1e27knf4w0x390dwu1f 0 253111 7897907 7370126 2026-08-07T22:25:28Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897907 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Jedžiotų piliakalnis 2.JPG |plotis = 270px |fotoinfo = Piliakalnio viršuje |herb = |žeml = |PL=56|PM=14|PS=52.4|IL=21|IM=44|IS=33.3 |sav = Skuodo rajonas |sen = [[Aleksandrijos seniūnija]] |aukštis = 15 |plotas = 43x43 |priešpilis = 6,5x70 |naudotas = [[1 tūkstantmetis pr. m. e.]] - [[XIII a.]] |žvalgytas = 1966 |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = A470P / 3236 / AR956 }} '''Jedžiotų piliakalnis''', ''Pilalė'' – [[piliakalnis]] [[Skuodo rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Knežė]]s ir [[Jedžiotai|Jedžiotų]] kaimų paribyje ([[Aleksandrijos seniūnija]]). Pasiekiamas iš kelio [[Klauseikiai]] – [[Jedžiotai]] pasukus keliuku į kairę rytų kryptimi pro Knežės kaimo kapines – iš viso 1 km, yra tiesiai už kapinių einant per laukus. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Jedziotai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, [[Luoba (upė)|Luobos]] dešiniajame krante. Iš šiaurės, rytų, ir pietų jį juosia upelio slėnis. Aikštelė beveik trikampė, orientuota rytų – vakarų kryptimi, 43 m ilgio, 43 m pločio vakariniame gale. Joje [[1930]]–[[1935]] m. ariant rasta pora akmeninių [[kirvis|kirvių]], [[žalvaris|žalvarinių]] dirbinių. Čia supiltas 0,8 m aukščio, 7,5 m pločio pylimas, kurio išorinis 2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 56 m ilgio, 5 m pločio, 0,7 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 15 m aukščio. Už griovio yra priešpilis.[[Vaizdas:Jedžiotų piliakalnis.JPG|miniatiūra|250x250px|left|Paminklo ženklas]] Priešpilio aikštelė lenkto keturkampio formos, orientuota rytų – vakarų kryptimi, 6,5 m ilgio, 70 m pločio. Vakarinėje jos pusėje supiltas 0,7 m aukščio, 5 m pločio pylimas, kurio išorinis 1,6 m aukščio šlaitas leidžiasi į 75 m ilgio, 3 m pločio, 0,5 m gylio griovį. Piliakalnis ir priešpilis labai apardyti arimų, priešpilio pylimas centrinėje dalyje anksčiau iš išorės nukastas. Apaugęs lapuočių mišku, pomiškis nuo priešpilio iškirstas.<ref> Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 73 (Nr. 254)</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – [[XIII a.]] == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1966]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]]. == Istorija == Piliakalnyje lokalizuojama [[1253]] m. minimos [[kuršiai|kuršių]] Luobos vietovės pilis. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Veitelių piliakalnis]] 6 km <br /> [[Kivylių piliakalnis]] 6 km |ŠR= [[Ritinės piliakalnis]] 24 km <br /> [[Girdenių piliakalnis]] 9 km |R= [[Dapšių piliakalnis]] 27 km <br /> [[Renavo piliakalnis]] 20 km |PR= [[Šarnelės piliakalnis]] 14 km <br /> [[Pūčkorių II piliakalnis]] 15 km |P= [[Mikytų piliakalnis]] 11 km <br /> [[Gintališkės piliakalnis]] 28 km |PV= [[Erslos piliakalnis]] 6 km <br /> [[Mosėdžio piliakalnis]] 11 km |V= [[Apuolės piliakalnis]] 6 km <br /> [[Puodkalių piliakalnis]] 14 km |ŠV= [[Užluobės piliakalnis]] 7 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [[Tomas Baranauskas]], [[Gintautas Zabiela]]. Ceklis 1253 metais: istorinė – archeologinė analizė // Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos. Vilnius, 2004 p. 33, 54. * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.170 == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=475 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170325214237/http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=475 |date=2017-03-25 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Jedziotai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Skuodo rajone]] [[Kategorija:Jedžiotai]] 9ijmj9lkz5o7dbuz69gw6kc97vt47rw 0 253118 7898101 7768464 2026-08-08T07:54:21Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898101 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=56|PM=11|PS=36|IL=21|IM=21|IS=31.4 |sav = Skuodo rajonas |sen = [[Lenkimų seniūnija]] |aukštis = 5 |plotas = 58x50 |priešpilis = |naudotas = [[XIII a.]] |žvalgytas = 1966 |tirtas = 1988 |altitudė = |registro Nr. = A473P / 3245 / AR965 }} {{otheruse|Kalvių piliakalnį [[Skuodo rajonas|Skuodo rajone]]|piliakalnį, [[Utenos rajonas|Utenos rajone]]|[[Kalvių piliakalnis]]}} '''Kalvių piliakalnis''', ''Pilalė'' – [[piliakalnis]] [[Skuodo rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Lenkimai|Lenkimų]] gyvenvietės, [[Lenkimų seniūnija]]. Pasiekiamas iš kelio Lenkimai – [[Kalviai (Skuodas)|Kalviai]] už [[Šventoji (Baltija)|Šventosios]] pavažiavus 400 m, pasukus į dešinę pietų kryptimi, už 100 m lieptu perėjus Šventąją – yra kitame jos krante. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kalviai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje, Šventosios kairiajame krante. Aikštelė trikampio lenkta kraštine formos, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 58 m ilgio ir 50 m pločio Šiauriniame, pietiniame ir vakariniame jos kraštuose supiltas lenktas 102 m ilgio, 1 m aukščio, 5-8 m pločio pylimas, kurio išorinėje pusėje iškastas 3 m pločio, 1,5 m gylio griovys, aptiktas tyrimų metu. Už griovio supiltas antras 0,2 m aukščio, 4 m pločio pylimas ir iškastas antras 0,5 m gylio, 4 m pločio griovys, jo liekanos matyti pietrytiniame šlaite. Šlaitai statūs, 5 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas arimų, aikštelėje pastatyta medinė skulptūra. Apaugęs eglėmis ir beržais, pomiškis iškirstas.<ref> Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 79 (Nr. 288)</ref> Piliakalnis datuojamas [[XIII a.]] == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1966]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]]. [[1988]] m. [[Gintautas Zabiela]] pietrytinėje pylimo vietoje padarė jo išorinio šlaito pjūvį - iš viso 8 m². Nustatyta, kad pylimas piltas per vieną kartą iš [[molis|molio]], o jo išorėje yra užslinkęs griovys. == Istorija == Piliakalnyje lokalizuojama [[1253]] m. minimos [[kuršiai|kuršių]] Kalvažemės vietovės pilis. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Barta (Latvija)|Barta]] 14 km |ŠR= [[Kubiliškės piliakalnis]] 10 km <br /> [[Puodkalių piliakalnis]] 11 km |R= [[Daukšių piliakalnis]] 9 km <br /> [[Erslos piliakalnis]] 19 km |PR= [[Mosėdžio piliakalnis]] 17 km <br /> [[Laivių piliakalnis]] 12 km |P= [[Auksūdžio piliakalnis]] 12 km |PV= [[Senosios Impilties II piliakalnis]] 8 km <br /> [[Įpilties piliakalnis]] 9 km |V= |ŠV= }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [[Tomas Baranauskas]], [[Gintautas Zabiela]]. Ceklis 1253 metais: istorinė – archeologinė analizė // Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos. Vilnius, 2004 p. 31, 54. * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.170 * Gintautas Zabiela. Piliakalnių likimas Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse // Lituanistica. 1991. Nr. 4, p. 24. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=476 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305174603/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=476 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Kalviai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Skuodo rajone]] to12irmawqnjwlzrgr4e4de63tvc5op 0 253973 7898096 7370152 2026-08-08T07:37:13Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898096 wikitext text/x-wiki :: ''Apie piliakalnį Jurbarko rajone žr. [[Kalnėnų piliavietė]]''. {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=59|PS=28.4|IL=22|IM=13|IS=40.3 |sav = Telšių rajonas |sen = |aukštis = 10 |plotas = 30x20 m |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis |žvalgytas = |tirtas = 2000 |altitudė = |registro Nr. = }} '''Kalnėnų piliakalnis''', ''Marės kalnas'' – [[piliakalnis]] [[Telšiai|Telšiuose]]. Pasiekiamas iš plento Telšiai – [[Seda]] už geležinkelio pasukus Kalnėnų gatve į kairę vakarų kryptimi ir pavažiavus 450 m – yra 100 m į kairę vakaruose, už sodybos, gatvei sukantis į šiaurės vakarus. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kalnenai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 30x20 m dydžio. Šiaurės rytų šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra iki 5 m pločio terasa. Piliakalnio šlaitai vidutinio statumo, iki 10 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais jo papėdėse įrengus sprogmenų sandėlius, šaudyklas. Dabar jis dirvonuoja, dalinai apaugęs krūmais.<ref>[[Gintautas Zabiela]]. Naujas Lietuvos piliakalnių sąrašo papildymas (1995–2000 m.) // Kultūros paminklai. Vilnius, 2001. T. 8, p. 21–36.</ref> == Tyrimai == [[2000]] m. [[Bronius Dakanis]] šiaurės rytų šlaite esančioje terasoje ištyrė 1 m² dydžio šurfą, rado lipdytos ir žiestos [[keramika|keramikos]], molio tinko, skaldytų akmenų ir angliukų. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Sedos piliakalnis]] 18 km |ŠR= [[Papilės piliakalnis]] 36 km <br /> [[Skurvydiškės piliakalnis]] 3 km |R= [[Buišų piliakalnis]] 19 km |PR= [[Biržuvėnų piliakalnis]] 17 km <br /> [[Getautės piliakalnis]] 9 km |P= [[Lauko Sodos piliakalnis]] 8 km <br /> [[Vembūtų piliakalnis]] 29 km |PV= [[Paplienijos piliakalnis]] 14 km |V= [[Gelindėnų piliakalnis]] 15 km <br /> [[Džiuginėnų piliakalnis]] 3 km |ŠV= [[Buožėnų piliakalnis]] 6 km <br /> [[Alsėdžių piliakalnis]] 13 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 78. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=616 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305113726/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=616 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Kalnenai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Telšių rajone]] riqfpkvfe38s22gnajpwj08tluyjews 0 254767 7898086 7370156 2026-08-08T07:26:52Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898086 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=40|PS=24.9|IL=22|IM=43|IS=56.8 |sav = Kelmės rajonas |sen = [[Vaiguvos seniūnija]] |aukštis = 10-20 |plotas = 45x33 m |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = |tirtas = 2004 |altitudė = |registro Nr. = }} '''Kalniškių piliakalnis''' – [[piliakalnis]] [[Kelmės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Kalniškiai (Vaiguva)|Kalniškių]] kaimo, [[Vaiguvos seniūnija]]. Pasiekiamas iš kelio [[Vaiguva]] – [[Karklėnai]] per [[Burčiškė|Burčiškę]] [[Kiloniai|Kiloniuose]] pasukus į kairę pietryčių kryptimi link [[Akmeniai (Kelmė)|Akmenių]], pavažiavus 650 m ir už miško kairėje pasukus į kairę rytų kryptimi lauko keliuku 500 m – yra 100 m į šiaurę nuo naujo karjero, keliuko dešinėje į rytus. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kalniskiu.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] [[Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje aukštumos pakraštyje, į pietus nuo Knituoja|Knituojos]] dešiniojo kranto slėnio. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 45x33 m dydžio, kiek nelygiu viršumi. Šlaitai vidutinio statumo-statūs, 10-20 m aukščio. Šiaurinis šlaitas viršutinėje 4 m aukščio dalyje gana nuolaidus, primena trikampę 50 m ilgio terasą. Piliakalnis anksčiau buvo miške, kuris iškirstas ir iš naujo atsodintas eglaitėmis. == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[2004]] m. atlikęs [[Bronius Dakanis]] aikštelės šiaurinėje ir pietinėje dalyse ištyrė bendrą 8 m² dydžio plotą, rado 20 cm storio kultūrinį sluoksnį su brūkšniuota [[keramika]]. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai)]] 22 km |ŠR= [[Gabriejolės piliakalnis]] 20 km <br /> [[Puikiškės piliakalnis]] 15 km |R= [[Burbaičių piliakalnis]] 19 km |PR= [[Šeduviškės piliakalnis]] 19 km <br /> [[Gaučiškės piliakalnis]] 18 km |P= [[Galinių piliakalnis]] 5 km <br /> [[Papilių piliakalnis]] 8 km |PV= [[Papilalio piliakalnis]] 1 km <br /> [[Šilgalio piliakalnis]] 18 km |V= [[Paspąsčio piliakalnis]] 12 km <br /> [[Piltinės piliakalnis]] 9 km |ŠV= [[Biržuvėnų piliakalnis]] 28 km <br /> [[Miksodžio piliakalnis]] 19 km }} == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=199 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305102703/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=199 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Kalniskiai_II/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Kelmės rajone]] mscim6qlkupo5gqwz2wqw4qr71f3lqm 0 264568 7898121 7893466 2026-08-08T09:12:02Z Nen5556 215079 /* */ 7898121 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Vytenis Čižauskas |image = [[Vaizdas:Vytenis Cizauskas by Augustas Didzgalvis.jpg|250px|frameless|center]] |dateofbirth={{Gimimo data|1992|9|16}} |cityofbirth=[[Rumšiškės]], Kaišiadorių raj. |countryofbirth=[[Lietuva]] |currentclub=[[Lenjano Knights|Lenjano „Knights“]] |height=1,90 m |weight=85 kg |position=[[Įžaidėjas|ĮŽ]] / [[Atakuojantis gynėjas|AG]] |years=2006–2009<br />2008–2009<br />2009–2010<br />2010–2011<br />2011–2012<br>2012–2013<br>2013–2014<br>2014<br>2014–2015<br>2015–2016<br>2016–2017<br>2017–2018<br>2018–2020<br>2020–2021<br>2021<br>2021<br>2022<br>2022–2024<br />2024–2025<br />2025<br>2025–2026<br/>2026- |clubs=[[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“]]<br />[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br />[[Kauno Aisčiai|Kauno „Aisčiai“]]<br />[[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“]]<br />→[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]] ''(skol.)''<br>→[[Valladolid (krepšinio klubas)|Valjadolido „Blancos de Rueda“]] ''(skol.)''<br>[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br>[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]<br>[[Valmiera (krepšinio klubas)|Valmieros „Valmiera“]]<br>Kralsheimo „Merlins“<br>[[Prienų Birštono Vytautas|Prienų „Birštono Vytautas“]]<br>[[Tartu Rock|Tartu „Rock“]]<br>Manisos „Akchisar Belediye“<br>Dombrovos Gurničos „MKS“<br>[[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]]<br>[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]]<br>Dordonės „Boulazac“<br>Konstancos „ABC Athletic“<br />[[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]<br />[[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket“]]<br>[[Lenjano Knights|Lenjano „Knights“]]<br>[[BC Jurbarkas Karys]] |pointsaverage= |nationalteam = {{Krepš|Lietuv|os|a|flag=LTU}} |nationalyears = 2021 |nationalpoints= |ntupdate= |nba= |nbayear= |nbateam= |clubnumber=22}} '''Vytenis Čižauskas''' (g. [[1992]] m. [[rugsėjo 16]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas. 2011 m. sausio 18 d. iki sezono pabaigos buvo paskolintas [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžio“]] klubui.<ref>{{cite web |title=Čižauskas iki sezono pabaigos skolinamas „Nevėžiui“ |url=https://www.basketnews.lt/news-36116-cizauskas-iki-sezono-pabaigos-skolinamas-neveziui.html |date=2011-01-18 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki sezono pabaigos išnuomotas Ispanijos [[Valladolid (krepšinio klubas)|Valjadolido „Blancos de Rueda“]] klubui.<ref>{{cite web |title=LNK žinios: V.Čižauskas metams skolinamas Valjadolido klubui |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/lnk-zinios-vcizauskas-metams-skolinamas-valjadolido-klubui-59365777 |date=2012-08-22 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-14}}</ref> 2024 m. pasirašė mėnesio trukmės sutartį su [[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiaulių-Casino Admiral“]] klubu.<ref>{{cite web |title=Čižauskas jungiasi prie „Šiaulių“ komandos |url=https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2400743/cizauskas-jungiasi-prie-siauliu-komandos |date=2024-10-29 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-14}}</ref> 2025 m. vasario 4 d. paliko komandą.<ref>{{cite web |title=„Šiauliai“ išsiskyrė su Čižausku |url=https://www.basketnews.lt/news-219042-siauliai-issiskyre-su-cizausku.html |date=2025-02-04 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> 2025 m. kovo pabaigoje pasirašė sutartį iki sezono pabaigos su [[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket“]] klubu.<ref>{{cite web |title=Mažeikių komandą iki sezono pabaigos papildė Čižauskas |url=https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2516000/mazeikiu-komanda-iki-sezono-pabaigos-papilde-cizauskas |date=2025-03-19 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-14}}</ref> == Pasiekimai == * Europos jaunučių olimpinio festivalio Belgrade aukso medalio laimėtojas (2007 m.) * Europos jaunučių olimpinio festivalio Belgrade naudingiausias žaidėjas (2007 m.) * Europos jaunučių čempionato aukso medalio laimėtojas (2008 m.) * Europos jaunių čempionas (2010 m.) * Pasaulio jaunimo čempionas (2011 m.) * NKL čempionas (2008 m.) * SEB BBL vicečempionas (2009 m.) * LKL vicečempionas (2009 m.) * LKL čempionas (2014 m.) * BBL čempionas (2017 m.) == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.basketnews.lt/player-6452-vytenis-cizauskas.html Basketnews.lt puslapis apie žaidėją] [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai|Čižauskas, Vytenis]] kvq79jvgf5kjj9sum84dr7b4c1fk1v7 7898122 7898121 2026-08-08T09:12:26Z Nen5556 215079 /* */ 7898122 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Vytenis Čižauskas |image = [[Vaizdas:Vytenis Cizauskas by Augustas Didzgalvis.jpg|250px|frameless|center]] |dateofbirth={{Gimimo data|1992|9|16}} |cityofbirth=[[Rumšiškės]], Kaišiadorių raj. |countryofbirth=[[Lietuva]] |currentclub=[[Jurbarko Karys]] |height=1,90 m |weight=85 kg |position=[[Įžaidėjas|ĮŽ]] / [[Atakuojantis gynėjas|AG]] |years=2006–2009<br />2008–2009<br />2009–2010<br />2010–2011<br />2011–2012<br>2012–2013<br>2013–2014<br>2014<br>2014–2015<br>2015–2016<br>2016–2017<br>2017–2018<br>2018–2020<br>2020–2021<br>2021<br>2021<br>2022<br>2022–2024<br />2024–2025<br />2025<br>2025–2026<br/>2026- |clubs=[[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“]]<br />[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br />[[Kauno Aisčiai|Kauno „Aisčiai“]]<br />[[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“]]<br />→[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]] ''(skol.)''<br>→[[Valladolid (krepšinio klubas)|Valjadolido „Blancos de Rueda“]] ''(skol.)''<br>[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br>[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]<br>[[Valmiera (krepšinio klubas)|Valmieros „Valmiera“]]<br>Kralsheimo „Merlins“<br>[[Prienų Birštono Vytautas|Prienų „Birštono Vytautas“]]<br>[[Tartu Rock|Tartu „Rock“]]<br>Manisos „Akchisar Belediye“<br>Dombrovos Gurničos „MKS“<br>[[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]]<br>[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]]<br>Dordonės „Boulazac“<br>Konstancos „ABC Athletic“<br />[[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]<br />[[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket“]]<br>[[Lenjano Knights|Lenjano „Knights“]]<br>[[BC Jurbarkas Karys]] |pointsaverage= |nationalteam = {{Krepš|Lietuv|os|a|flag=LTU}} |nationalyears = 2021 |nationalpoints= |ntupdate= |nba= |nbayear= |nbateam= |clubnumber=22}} '''Vytenis Čižauskas''' (g. [[1992]] m. [[rugsėjo 16]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas. 2011 m. sausio 18 d. iki sezono pabaigos buvo paskolintas [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžio“]] klubui.<ref>{{cite web |title=Čižauskas iki sezono pabaigos skolinamas „Nevėžiui“ |url=https://www.basketnews.lt/news-36116-cizauskas-iki-sezono-pabaigos-skolinamas-neveziui.html |date=2011-01-18 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki sezono pabaigos išnuomotas Ispanijos [[Valladolid (krepšinio klubas)|Valjadolido „Blancos de Rueda“]] klubui.<ref>{{cite web |title=LNK žinios: V.Čižauskas metams skolinamas Valjadolido klubui |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/lnk-zinios-vcizauskas-metams-skolinamas-valjadolido-klubui-59365777 |date=2012-08-22 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-14}}</ref> 2024 m. pasirašė mėnesio trukmės sutartį su [[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiaulių-Casino Admiral“]] klubu.<ref>{{cite web |title=Čižauskas jungiasi prie „Šiaulių“ komandos |url=https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2400743/cizauskas-jungiasi-prie-siauliu-komandos |date=2024-10-29 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-14}}</ref> 2025 m. vasario 4 d. paliko komandą.<ref>{{cite web |title=„Šiauliai“ išsiskyrė su Čižausku |url=https://www.basketnews.lt/news-219042-siauliai-issiskyre-su-cizausku.html |date=2025-02-04 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> 2025 m. kovo pabaigoje pasirašė sutartį iki sezono pabaigos su [[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket“]] klubu.<ref>{{cite web |title=Mažeikių komandą iki sezono pabaigos papildė Čižauskas |url=https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2516000/mazeikiu-komanda-iki-sezono-pabaigos-papilde-cizauskas |date=2025-03-19 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-14}}</ref> == Pasiekimai == * Europos jaunučių olimpinio festivalio Belgrade aukso medalio laimėtojas (2007 m.) * Europos jaunučių olimpinio festivalio Belgrade naudingiausias žaidėjas (2007 m.) * Europos jaunučių čempionato aukso medalio laimėtojas (2008 m.) * Europos jaunių čempionas (2010 m.) * Pasaulio jaunimo čempionas (2011 m.) * NKL čempionas (2008 m.) * SEB BBL vicečempionas (2009 m.) * LKL vicečempionas (2009 m.) * LKL čempionas (2014 m.) * BBL čempionas (2017 m.) == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.basketnews.lt/player-6452-vytenis-cizauskas.html Basketnews.lt puslapis apie žaidėją] [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai|Čižauskas, Vytenis]] l4ov5wg4lu6br6gqg5tes8yfeeyiqc6 0 267088 7898095 7746245 2026-08-08T07:35:01Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898095 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = kalnuju piliakalnis.jpg |plotis = 295 |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=20|PS=8.7|IL=23|IM=5|IS=1.5 |sav = Raseinių rajonas |sen = [[Kalnujų seniūnija]] |aukštis = 10 |plotas = 27x13 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis pr. m. e. – II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1903]], [[1961]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR893 / 5579 /A373P }} '''Kalnųjų piliakalnis''', žinomas ir ''Palendrių, Jovaišių ar Žieveliškės'' vardais – [[piliakalnis]] [[Raseinių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo [[Kalnujai|Kalnujų]] kaimo, [[Kalnujų seniūnija]]. Pasiekiamas iš autostrados {{A1}} Kalnujuose pasukus [[Jurbarkas|Jurbarko]] link plentu {{KK146}}, už 550 m keliuku į dešinę šiaurės vakarų kryptimi 650 m. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kalnujai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]][[Vaizdas:Kalnujų (Palendrių) piliakalnio papėdėje.JPG|miniatiūra|227x227px|left|Senkapis piliakalnio papėdėje]] Piliakalnis įrengtas dominuojančios aukštumos šiaurės vakarų krašte. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 27 m ilgio, 13 m pločio pietryčių gale, kur nuo aukštumos supiltas 2 m aukščio, 11 m pločio pylimas. Jo išorinis 4 m aukščio šlaitas leidžiasi į 6 m pločio, 1,5 m gylio griovį, už kurio supiltas antras 1 m aukščio, 6 m pločio pylimas 2 m aukščio išoriniu šlaitu. Šis pylimas juosia piliakalnį aplink 3-5 m žemiau aikštelės, šlaite esančios 3 m pločio terasos pakraščiu. Šiaurės vakarų aikštelės gale supiltas 0,5 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Antro pylimo šiaurės vakarų papėdėje yra 13 m ilgio, 20 m pločio pietryčiuose trikampė terasa, nuolaidėjanti į išorę per 1,5 m. Šlaitai statūs, 10 m aukščio. Ant piliakalnio augę medžiai išretinti. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 1,1 ha. 300 m į šiaurės vakarus buvo senkapis (sunaikintas). == Tyrimai == [[1903]] m. piliakalnį žvalgė [[Liudvikas Kšivickis]]. [[1961]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 78 (Nr. 285)</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. == Nuotraukos == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Kalnujų piliakalnis 2026.jpg|Piliakalnis 2026 m. Vaizdas:Laužavietė ant Kalnujų piliakalnio.jpg|Laužavietė ant piliakalnio 2026 m. Vaizdas:Vaizdas ant kal piliakalnio.jpg|Vaizdas ant piliakalnio 2026 m. Vaizdas:Vaizdas nuo piliakalnio i ras.jpg|Vaizdas nuo piliakalnio į [[Raseiniai|Raseinių]] pusę 2026 m. Vaizdas:Kalnujų (Palendrių) piliakalnis.JPG|Nuo piliakalnio matyti autostrada 2013 m. </gallery>{{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Lyduvėnų II piliakalnis]] 18 km |ŠR= [[Raseinių piliakalnis]] 5 km <br /> [[Padubysio piliakalnis]] 12 km |R= [[Betygalos piliakalniai]] 18 km |PR= [[Kejėnų piliakalnis]] 14 km <br /> [[Gabrieliškių piliakalnis]] 8 km |P= [[Kartupėnų piliakalnis]] 26 km |PV= [[Jurbarko piliakalnis]] 33 km<br /> [[Eržvilko piliakalnis]] 25 km |V= [[Batakių piliakalnis]] 35 km |ŠV= [[Galkaičių piliakalnis]] 10 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.165 * [[Fiodoras Pokrovskis|Покровский Ф. В.]] Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 51. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=431 Lietuvos piliakalniai. Kalnujai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305050112/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=431 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Kalnujai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Raseinių rajone]] [[Kategorija:Kalnujai]] ch8qfo3e1koo65ojg5sbwtkf1gry6em 0 268617 7898085 7370157 2026-08-08T07:25:17Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898085 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=26|PS=46.9|IL=22|IM=36|IS=09.9 |sav = Tauragės rajonas |sen = [[Skaudvilės seniūnija]] |aukštis = 10–12 |plotas = |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = 1904, 1964 |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR1186/ 3463 / }} '''Kalniškių piliakalnis''' - [[Simėnų piliakalnis|Simėnų piliakalnio]] archeologijos paminklų kompleksui priklausantis [[piliakalnis]] (Simėnų piliakalnio papilys), esantis 250 m į pietryčius nuo Simėnų piliakalnio, ir gyvenvietė [[Tauragės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Kalniškiai (Tauragė)|Kalniškių]] kaime, [[Skaudvilės seniūnija]]. Pasiekiamas iš kelio [[Bijotai]] – [[Skaudvilė]] pasukus į Simėnus, juose nuo buvusių fermų pavažiavus tiesiai į pietryčius, kelio gale dar paėjus 200 m tiesiai į pietryčius, iš viso 750 m. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kalniski.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Kalniškių piliakalnis, dar vadinamas Pilaite, įrengtas atskiroje kalvoje, už griovio į šiaurę nuo piliakalnio [[Ančia (Šešuvis)|Ančios]] kairiajame krante, jos slėnyje, 400 m į pietus nuo Simėnų piliakalnio. Aikštelė netaisyklingai apvali, 27 m skersmens. Rytinis šlaitas nuolaidus, kiti nuplauti, statūs, 10-12 m aukščio. Šiaurinė ir rytinė papilio dalis nuplauta. Papilys dirvonuoja, šiaurinis ir vakarinis šlaitai apaugę lapuočiais. Vakarinėje piliakalnio papėdėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos. Apylinkes [[1904]] m. žvalgė [[Liudvikas Kšivickis]], [[1964]] m. – [[Lietuvos istorijos institutas]]. Datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia.<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 151 (Nr. 666)</ref> {{ltunavigacija|3 |C= Kalniškių piliakalnis |Š=[[Simėnų piliakalnis]] 400 m<br />[[Vaidatonių piliakalnis]] 5 km<br />[[Gudelių piliakalnis]] 6 km |ŠR=[[Pabalčių piliakalnis]] 9 km |R=[[Pužų piliakalnis]] - 12 km<br />[[Ižiniškių piliakalnis]] 14 km<br />[[Molavėnų piliakalniai]] 17 km |PR=[[Eržvilko piliakalnis]] 21 km<br />[[Meškininkų piliakalnis]] 35 km |P=[[Ivangėnų piliakalniai]] 3 km<br />[[Nosaičių piliakalnis]] 5 km<br />[[Batakių piliakalnis]] 14 km <br />[[Kiukiškių piliakalnis]] - 25 km |PV=[[Pagramančio piliakalnis]] 25 km <br />[[Naujininkų piliakalnis]] 26 km <br />[[Matiškių piliakalnis]] 27 km<br />[[Juškaičių piliakalnis]] 8 km <br />[[Reksčių piliakalnis]] 28 km<br />[[Dapkiškių piliakalnis]] 30 km |V=[[Miegė]] 9 km<br />[[Gegužkalnis]] 8 km<br />[[Indijos piliakalnis]] 22 km <br />[[Kreivių piliakalnis]] 23 km<br />[[Biržų Lauko piliakalnis]] 22 km<br />[[Vaičių piliakalnis]] 21 km |ŠV=[[Pagrybio piliakalnis]] 14 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.188 == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=836 Lietuvos piliakalniai. Kalniškių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170325211630/http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=836 |date=2017-03-25 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Kalniskiai_III/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Tauragės rajone]] fwu9njucp4vncbsa1g4bj3gl7w2gqyn 0 269490 7897591 7867160 2026-08-07T12:24:54Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897591 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=off | name=Gurbangulis Berdimuhamedovas | image=Gurbanguly Berdimuhamedov in July 2025 (cropped).jpg | titulas=[[Turkmėnistano prezidentas]] | term_start=[[2006]] m. [[gruodžio 21]] d. | term_end=[[2022]] m. [[kovo 19]] d. | predecessor=[[Saparmuratas Nijazovas]] | successor=[[Serdaras Berdimuhamedovas]] | birth_date={{bda|1957|6|29}} | birth_place=[[Babarabas]], [[Turkmėnijos TSR]], [[TSRS]] | death_date= | death_place= | party=[[Turkmėnistano demokratų partija]] |vikiteka= Category:Gurbanguly Berdimuhamedow |vaikai=[[Serdaras Berdimuhamedovas]]}} [[Vaizdas:Official visit of the President to Turkmenistan 11.jpg|thumb|Berdimuhamedovas su [[Petro Porošenka]].]] '''Gurbangulis Berdimuhamedovas''' ({{tk|Gurbanguly Berdimuhamedow}}, [[1957]] m. [[birželio 29]] d.) – [[Turkmėnistanas|Turkmėnistano]] prezidentas, ėjęs šias pareigas nuo 2006 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. kovo 19 d. Šias pareigas jis perėmė iš [[Saparmuratas Nijazovas|Saparmurato Nijazovo]], kuris mirė dar būdamas prezidentu. 2007 m. vasario 11 d. buvo surengti šalies prezidento rinkimai, kuriuos laimėjęs Berdimuhamedovas toliau liko vadovauti šaliai. Jis surinko 89,23 % visų balsų. == Biografija == 1979 m. Berdimuhamedovas baigė šalies medicinos institutą ir tapo stomatologu. Vėliau jis tęsė studijas [[Maskva|Maskvoje]]. 1997 m. Berdimuhamedovas tapo šalies sveikatos ministru, o 2001 m. – [[Ministras pirmininkas|ministru pirmininku]]. Po tuometinio šalies prezidento Saparmurato Nijazovo mirties jis pradėjo laikinai eiti prezidento pareigas. Pagal tuometinę šalies konstituciją laikinai prezidento pareigas einantis asmuo negalėjo dalyvauti prezidento rinkimuose, tačiau šalies parlamentas nutarė išbraukti iš konstitucijos šį draudimą ir leisti Berdimuhamedovui dalyvauti rinkimuose. Juos jis nesunkiai laimėjo, surinkdamas 89,23 % visų rinkėjų balsų. Kaip ir jo pirmtakas, Berdimuhamedovas valdė autoritarinį režimą, kuriame jis yra [[Asmenybės kultas|asmenybės kulto]] objektas. Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos ''„''[[Human Rights Watch]]''“'' duomenimis, Berdimuhamedovas, jo giminaičiai ir bendrininkai turi neribotą valdžią ir naudojasi ja visose viešojo gyvenimo srityse.<ref name="MyUser_Hrw.org_January_28_2015c">{{cite book|url=https://www.hrw.org/world-report/2014/country-chapters/turkmenistan|title=World Report 2014: Turkmenistan|newspaper=Hrw.org|date=2 January 2014|access-date=28 January 2015}}</ref><ref>{{cite book|url=https://www.hrw.org/world-report/2020/country-chapters/turkmenistan|title=World Report 2020: Turkmenistan|newspaper=Hrw.org|date=10 December 2019|access-date=5 December 2020}}</ref> 2022 m. kovo 19 d. atsistatydino iš prezidento pareigų ir jį pakeitė jo sūnus [[Serdaras Berdimuhamedovas|Serdaras]], laimėjęs pirmalaikius rinkimus, kurie nebuvo laikomi nei laisvais, nei sąžiningais.<ref>{{cite news|title=Turkmenistan holds inauguration of new president (UPDATE)|url=https://en.trend.az/casia/turkmenistan/3571398.html|access-date=2022-03-19|work=Trend News Agency|date=2022-03-19}}</ref> == Kritika == === Kaltinimai totalitarizmu === Pradėjęs eiti pareigas, Berdimuhamedovas sušvelnino kelionių apribojimus ir vėl atidarė bibliotekas kaimo vietovėse. Jis taip pat ėmėsi veiksmų, kad pažabotų plataus masto Nijazovo asmenybės kultą. Jis paragino nutraukti įmantrius muzikos ir šokių pasirodymus, kuriais anksčiau prezidentas būdavo pasitinkamas bet kur atvykstant, ir pareiškė, kad turkmėnų ''„''šventoji priesaika''“'', kurios dalis skelbia, kad kalbėtojo liežuvis turėtų sutrūkinėti, jei jis kada nors blogai kalbės apie Turkmėnistaną ar jo prezidentą, neturėtų būti skaitoma kelis kartus per dieną, o tik ''„''ypatingomis progomis''“''.<ref>{{cite news|title=Turkmenistan moves to reduce cult|publisher=MWC News|date=10 March 2007|url=http://mwcnews.net/content/view/13117/195/|access-date=26 April 2007|archive-url=https://web.archive.org/web/20070313203413/http://mwcnews.net/content/view/13117/195/ <!-- Bot retrieved archive -->|archive-date=13 March 2007}}</ref> Jis taip pat atsisakė teisės pervadinti bet kokius paminklus, institucijas ar miestus,<ref>{{cite web|url=http://www.rferl.org/featuresarticle/2007/03/4649a16c-291d-4855-bc62-4c7018304bff.html|title=Turkmenistan Restricts Presidential Prerogatives|work=RadioFreeEurope/RadioLiberty|access-date=5 September 2015|archive-date=2008-07-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20080723225533/http://www.rferl.org/featuresarticle/2007/03/4649a16c-291d-4855-bc62-4c7018304bff.html|url-status=dead}}</ref> grąžino tradicinius metų mėnesių ir savaitės dienų pavadinimus (Nijazovas juos, be kita ko, pervadino savo ir savo motinos vardais)<ref>{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/asia-pacific/7365346.stm|work=BBC News|title=Turkmen go back to old calendar|date=24 April 2008|access-date=4 May 2010}}</ref> ir paskelbė apie planus perkelti auksinę besisukančią Nijazovo statulą iš centrinės [[Ašchabadas|Ašchabado]] aikštės.<ref>{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/asia-pacific/7382512.stm|work=BBC News|title=Ex-Turkmen leader's statue moved|date=3 May 2008|access-date=4 May 2010}}</ref> Nepaisant šių pokyčių, Berdimuhamedovo režimas ir toliau išliko autoritarinis.<ref>{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/asia-pacific/7155476.stm|work=BBC News|title=Fresh optimism in Turkmenistan|date=21 December 2007|access-date=4 May 2010}}</ref> 2007 m. jis atmetė bet kokias galimybes siekti vakarietiškos demokratijos. Tarptautinių stebėtojų nuomone, Berdimuhamedovo režimas laikomas ''„''vienu iš labiausiai represinių''“'' ir ''„''uždarų''“'' režimų pasaulyje. Nuo pat šalies nepriklausomybės atgavimo Turkmėnistanas nuolat atsidurdavo ''„''[[Freedom House]]''“'' reitingų apačioje arba netoli jos, ir tokia padėtis išliko nuo tada, kai Berdimuhamedovas pradėjo eiti pareigas. 2017 m. šalis buvo viena iš 11 šalių, kuriose politinių ir pilietinių teisių srityje surinkta mažiausiai balų.<ref>{{Cite web|url=https://freedomhouse.org/report/freedom-world/2017/populists-and-autocrats-dual-threat-global-democracy|title=Populists and Autocrats: The Dual Threat to Global Democracy|website=Freedom House}}</ref> ''„''Human Rights Watch''“'' pažymėjo, kad Berdimuhamedovas ne tik visiškai kontroliuoja viešąjį gyvenimą, bet ir vadovauja režimui, kuris netoleruoja „alternatyvios politinės ar religinės raiškos“ ir visiškai kontroliuoja žiniasklaidą.<ref>{{cite book|url=https://www.hrw.org/world-report/2017/country-chapters/turkmenistan|title=World Report 2017: Turkmenistan|date=12 January 2017|publisher=[[Human Rights Watch]]|access-date=30 June 2017}}</ref> ''„''[[Reporters Without Borders]]''“'' (RSF) didžiąją dalį Berdimuhamedovo kadencijos Turkmėnistaną, kaip ir Nijazovo laikais, savo [[Spaudos laisvės indeksas|Spaudos laisvės indekse]] priskyrė prie žemiausių vietų. 2017 m. ''„''Reporters Without Borders''“'' Turkmėnijai skyrė 178 vietą iš 180 tirtų šalių, aplenkdama tik [[Eritrėja|Eritrėją]] ir [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėją]]. RSF pažymėjo, kad Turkmėnijoje interneto prieiga yra griežtai cenzūruojama, o vyriausybės pareigūnai pašalino palydovines antenas.<ref>[https://rsf.org/en/turkmenistan Turkmenistan] at 2017 [[Press Freedom Index]]</ref> 2016 m. rugsėjį Turkmėnistano parlamentas panaikino prezidento kadencijos apribojimus, todėl Berdimuhamedovas galėjo kandidatuoti trečiajai kadencijai.<ref>Damien Sharkov, [https://www.newsweek.com/turkmenistan-president-gurbanguly-berdimuhamedov-indefinite-rule-498347 Turkmenistan votes to allow president rule indefinitely], ''Newsweek.com'', 14 September 2016</ref> 2018 m. sausį Berdimuhamedovas įsakė sostinėje konfiskuoti juodus automobilius, nes baltą spalvą laikė ''„''laiminga''“''. Ašchabade policija konfiskavo tamsios spalvos automobilius, o jų savininkams buvo nurodyta, kad jie turi sumokėti už jų perdažymą sidabrine arba balta spalva. Sostinei, vadinamai ''„''Baltojo marmuro miestu''“'', priklauso pasaulio rekordas pagal didžiausią balto marmuro pastatų koncentraciją. Berdimuhamedovas yra žinomas baltos spalvos mėgėjas, gyvenantis baltuose rūmuose ir keliaujantis baltais limuzinais.<ref>[https://www.motor1.com/news/226932/turkmenistan-president-bans-black-cars/ Turkmenistan President Bans All Non-White Cars From Capital]. Nuoroda tikrinta 9 June 2020.</ref> Vėliau buvo pranešta, kad draudimas taikomas visų spalvų transporto priemonėms, išskyrus baltas.<ref>{{Cite web|date=2018-01-07|title=Turkmenistan's road police detain vehicles of all colours except white {{!}} Chronicles of Turkmenistan|url=https://en.hronikatm.com/2018/01/turkmenistans-road-police-detain-vehicles-of-all-colours-except-white/|access-date=2021-02-03|language=en-US|archive-date=2021-02-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20210206224659/https://en.hronikatm.com/2018/01/turkmenistans-road-police-detain-vehicles-of-all-colours-except-white/|url-status=dead}}</ref> == Išnašos == {{išn}} * [http://turkmenistan.gov.tm/_en/ Šalies prezidentūros svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120822084149/http://turkmenistan.gov.tm/_en/ |date=2012-08-22 }} {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box|title=[[Turkmėnistano prezidentas]]|before=[[Saparmuratas Nijazovas]]|after=[[Serdaras Berdimuhamedovas]]|years=[[2006]]–[[2022]]}} {{end box}} [[Kategorija:Turkmėnijos prezidentai|Berdimuhamedovas]] mxvq4anzmy0azyrmfgnpuggoohlm54g 0 275869 7897819 5262393 2026-08-07T17:52:16Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897819 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas=reg |titulas = |vaizdas = Leo I Louvre Ma1012 n2.jpg |vaizdo plotis = |epigrafas = |visas vardas = '''Flavius Valerius Leo''' |valdymo pradžia = |karūnavimas = |valdymo pabaiga = |kiti titulai = |dinastija = [[Leono dinastija]] |gimė = {{Gimė|400|||}} |gimimo vieta = [[Trakija]] |mirė = {{Mirė|474|2|3|400|||}} |mirties vieta = [[Konstantinopolis]] |palaidotas = |tėvas = |motina = |sutuoktinis = |sutuoktinė =Verina |vaikai =Ariadna,<br />Leontija |titulas0 = [[Vaizdas:Flag_of_the_Greek_Orthodox_Church.svg|50px|left]] [[Sąrašas:Bizantijos imperatorių dinastijos|Bizantijos imperatorius]] |valdė0 ={{pradžia|457||}} - {{pabaiga|474|||457||}} |pirmtakas0 = [[Markianas|Imperatorius Markianas]] |įpėdinis0 = [[Imperatorius Leonas II]] |titulas1 = |valdė1 = |pirmtakas1 = |įpėdinis1 = |vikiteka=Category:Leo I (imperator)}} '''Leonas I Didysis''' ({{lot|Leo I, Flavius Valerius Leo}}, dar žinomas kaip '''Magnus Thrax''' – ''Leonas Trakietis'', apie [[400]] m. [[Trakija]] – [[474]] m. [[vasario 3]] d.) – [[Sąrašas:Bizantijos imperatorių dinastijos|Rytų Romos imperatorius]] [[457]]-[[474]] m. [[Leono dinastija|Leono dinastijos]] pradininkas. == Biografija == [[Vaizdas:Solidus-Leo I-RIC 0605.7.jpg|thumb|left|Leono I Didžiojo auksinis solidas]] Paskutinis iš kelių imperatorių, pasodintų į sostą kariuomenės vyriausiojo vado [[alanai|alanų]] karvedžio [[Asparas|Asparo]]. Jo karūnavime pirmąkart dalyvavo [[Konstantinopolio patriarchas]]. Turėjo didelę įtaką [[Vakarų Romos imperija]]i, [[461]] m. nepripažino jos imperatoriaus [[Libijus Severas|Libijaus Severo]], [[467]] m. į jo vietą pasodino Romos patricijų [[Antemijas|Antemiją]]. Su juo [[468]] m. surengė nesėkmingą kampaniją prieš Šiaurės [[Afrika|Afrikoje]] įsikūrusių [[vandalai|vandalų]] karalių [[Genzerikas|Genzeriką]], kuris sumušė jo žmonos brolio [[Baziliskas|Bazilisko]] vadovaujamą didelį, pasak antikos istorikų – 1113 laivų su 100 000 karių laivyną. Dėl to imperijos iždas keliems dešimtmečiams faktiškai liko tuščias. Padedamas [[Anatolija|Anatolijos]] pietinių kalnų [[Izaurija|Izaurijos]] gyventojų [[471]] m. sumušė ir nužudė Asparą. Valdymo pabaigoje [[474]] m. savo vaikaitį – [[imperatorius Leonas II|Leoną II]] paskyrė bendravaldžiu ir įpėdiniu.<ref>{{VLE|XIII|10||Imperatorius Leonas I Didysis}}</ref> ==Šeima== Leonas ir Verina turėjo tris vaikus. Jų vyresnioji duktė Ariadna gimė iki imperatoriaus Makriano mirties<ref>[http://www.roman-emperors.org/leo1.htm Hugh Elton, "Leo I (457–474 A.D.)"] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181120223731/http://www.roman-emperors.org/leo1.htm |date=2018-11-20 }}</ref>. Jaunesnioji Ariadnos sesuo Leontija buvo susižadėjusi su Julijum Patriciju, Asparo sūnumi, bet jų sužadėtuvės buvo anuliuotos po Asparo nužudymo [[471]] metais. Po to Leontija buvo ištekinta už Markiano, imperatoriaus Antemijaus sūnaus. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Leonas I Didysis}} {{Bizantijos imperatoriai}} [[Kategorija:Bizantijos imperatoriai]] [[Kategorija:Romos imperijos konsulai]] r4o7aqn4wpw1jw3fszpz25phzpk459f 0 278184 7897935 7143100 2026-08-08T01:26:40Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897935 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infobox_protected_area | name = Manovo-Gundos-Sent Floriso nacionalinis parkas | iucn_category = II | image = Manovo.jpg | caption = Paukščiai nacionaliniame parke | map = Centrinės Afrikos Respublika | map_width = 220 | location = {{flag|Centrinės Afrikos Respublika}} | nearest_city = Ndelė | lat_degrees = 09 | lat_minutes = 0 | lat_seconds = 0 | lat_direction = N | long_degrees = 21 | long_minutes = 30 | long_seconds = 0 | long_direction = E | area = 17 400 km² | established = 1979 | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = |UNESCO id = 475 | vikiteka = }} '''Manovo-Gundos-Sent Floriso nacionalinis parkas''' ({{fr|Parc national du Manovo-Gounda St. Floris}}) – saugoma teritorija [[CAR|Centrinės Afrikos Respublikos]] šiaurėje, [[Bamingis-Bangoranas|Bamingio-Bangorano]] prefektūroje, netoli sienos su [[Čadas|Čadu]]. Įkurtas 1979 m. Užima 17 400 km² plotą. Būdinga savanos gamtinė zona su jai įprasta bioįvairove: [[juodasis raganosis|juodieji raganosiai]], [[Afrikinis dramblys|drambliai]], [[gepardas|gepardai]], įvairios [[gazelės]], [[afrikinis buivolas|afrikiniai buivolai]], [[liūtas|liūtai]], [[leopardas|leopardai]], [[žirafa|žirafos]], [[Afrikos hieninis šuo|hieniniai šunys]], [[vandeninis ožys|vandeniniai ožiai]] ir kt. 1988 m. nacionalinis parkas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. 1997 m. paskelbtas esantis pavojuje dėl didelės žmonių įtakos parko gamtai. {{UNESCOCAR}} [[Kategorija:Centrinės Afrikos Respublikos nacionaliniai parkai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] frub0f863jtcgsncd0d29ho09h0oxct 0 285585 7898016 7093974 2026-08-08T02:48:32Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898016 wikitext text/x-wiki {{City/Jemeno miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = شبام‎ |paveikslėlis = مدينة شبام.jpg |paveikslėlio tekstas = |herbas = |vėliava = |PL=15|PM=55|PS=0|IL=48|IM=37|IS=0 |gubernija = Hadhramauto |rajonas = |įkurtas = 200 |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2005 |gyventoju = 7000 |plotas = |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = |globėjas = |kirč = |UNESCO id = 192 }} '''Šibamas''' ([[Arabų kalba|ar.]] ''شبام‎'') – senovinis miestas pietų [[Jemenas|Jemene]]. Mieste, kuris įkurtas maždaug 2-ame mūsų eros amžiuje, gyvena apie 7000 gyventojų. Šibamas pasaulyje gerai žinomas dėl to, kad yra įtrauktas į [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]]. Miestas unikalus savo namais, kurie pastatyti iš purvo [[Plyta|plytų]] (sumaišytų su moliu, smėliu, vandeniu, šiaudais ar ryžiais). Nepaisant tokios gamybos, dauguma iš jų, apie 500, yra namai bokštai iškylantys nuo 5 iki 11 aukštų. Kiekviename aukšte įrengtas bent vienas [[butas]]. Toks miesto statymo būdas buvo pasirinktas, norint apsiginti nuo [[Beduinai|beduinų]] antpuolių. Šibamo miestas dažai vadinamas „seniausiu [[Dangoraižis|dangoraižių]] miestu“ ar „[[Dykuma|dykumų]] [[Manhetenas|Manhetenu]]“. Jis laikomas miestu, turinčiu seniausius iš molio pastatytus namus, kurių aukštis siekia 30 m. Dėl sausrų ir lietaus namus gyventojai dažnai restauruoja. [[2006]] m. Šibamas smarkiai nukentėjo nuo [[Potvynis (stichinė nelaimė)|potvynių]].<ref>[http://cbs13.com/national/Death.Toll.Mounts.2.848789.html Death Toll Mounts In Yemen Tropical Storm] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090322174111/http://cbs13.com/national/Death.Toll.Mounts.2.848789.html |date=2009-03-22 }}</ref> [[2009]] m. miestas buvo tapęs [[Al-Qaeda]] teroristų taikiniu.<ref>[http://www.cnn.com/2009/WORLD/meast/03/16/yemen.bombing.alqaeda/index.html Al Qaeda blamed for Yemen attack]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOJemenas}} [[Kategorija:Jemeno miestai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 7yf78c2y2z3t3ntxngkqmw5qiz3ba3n 0 285894 7898018 7093975 2026-08-08T02:49:24Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898018 wikitext text/x-wiki {{City/Jemeno miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = زبيد |paveikslėlis =Historic Town of Zabid-111647.jpg |paveikslėlio tekstas = Zabido centras |herbas = |vėliava = |PL=14|PM=12|PS=0|IL=43|IM=19|IS=0 |gubernija = Al Hudaidaho |rajonas = |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2003 |gyventoju = 23000 |plotas = |altitudė = |tinklalapis = |vikiteka = |kirč = |UNESCO id = 611 }} '''Zabidas''' ({{ar|زبيد|}}) – istorinis miestas [[Jemenas|Jemeno]] vakaruose, Al Hudaidaho gubernijoje. Mieste, kuris laikomas vienu seniausiu šalyje, gyvena apie 23 000 gyventojų. Nuo 13 iki [[XV amžius|XV a.]] Zabidas buvo Jemeno sostine bei [[Arabai|arabų]] ir [[Musulmonai|musulmonų]] pasaulinis centras. Mieste yra Zabido universitetas, kuris didino miesto populiarumą tarp musulmonų. [[1993]] m. Zabidas buvo įtrauktas į [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]]. Tiesa, [[2000]] m. Zabidą [[UNESCO]] įrašė į Pasaulio paveldo objektų, kuriems gresia išnykimas, sąrašą. Tai buvo padaryta dėl Jemeno vyriausybės pasyvumo apsaugant istorinį miesto centrą ir jo objektus. Pasak UNESCO duomenų, apie 40 % istorinių namų buvo perstatyti ir panašus likimas gresia kitiems senoviniams objektams. Dėl šalies vyriausybės pasyvumo manoma, kad Zabidas gali netekti paveldo sąrašo vardo.<ref>[http://www.sabanews.net/en/news176233.htm Is Yemen able keep Zabid listed in World Heritage? (2009 02 15)]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOJemenas}} [[Kategorija:Jemeno miestai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 3fdux6d038cvs7nvu70yl93b8k02mq3 0 286046 7897815 7897434 2026-08-07T17:32:34Z Nestea 25298 7897815 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = aca | vardas = {{PAGENAME}} | titulas = | vaizdas =Adolfas Laimutis Telksnys.jpg | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1930|11|24|}} | gimimo vieta = [[Runionys]], [[Alantos valsčius]] | mirė = {{Mirė|2022|10|24|1930|11|24|}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | palaidotas = | tėvas = Adolfas Telksnys | motina = Ona Telksnienė | sutuoktinis = Jūra | sutuoktinė = | vaikai = Audra <!-- Veikla --> | veikla = inžinierius elektrotechnikas, informatikas, kibernetikas | sritis = | įstaigos = [[Kauno politechnikos institutas]]<br>[[Vytauto Didžiojo universitetas]]<br>[[Lietuvos mokslų akademija]]<br>[[Lietuvos mokslo taryba]] | pareigos = profesorius | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = hab. technologijos mokslų daktaras | alma_mater = 1953 m. [[Kauno politechnikos institutas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = [[Šarūnas Raudys]] | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Adolfas Laimutis Telksnys''' ([[1930]] m. [[lapkričio 24]] d. [[Runionys]]e, [[Alantos valsčius|Alantos valsčiuje]] – [[2022]] m. [[spalio 24]] d. [[Vilnius|Vilniuje]])<ref name="vle">{{cite web |url=https://www.vle.lt/straipsnis/adolfas-laimutis-telksnys/ |title=Adolfas Laimutis Telksnys |publisher=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |access-date=2026-08-07 |language=lt}}</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1807464/mire-lietuvai-interneta-atvedes-mokslininkas-adolfas-laimutis-telksnys Mirė Lietuvai internetą atvedęs mokslininkas Adolfas Laimutis Telksnys]. LRT. 2022-10-24. Nuoroda tikrinta 2022-10-24.</ref> – inžinierius elektrotechnikas, informatikas, kibernetikas, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas. == Biografija == Gimė mokytojų Onos ir Adolfo Telksnių šeimoje. Augo su dviem jaunesniais broliais: [[Vygandas Telksnys|Vygandu]], tapusiu kompozitoriumi, ir [[Gintautas Telksnys|Gintautu]], tapusiu architektu.<ref name="vle"/> 1960 m. vedė Mariją Simą Jūrą Sodnaitytę, 1962 m. jiems gimė dukra Audra.<ref name="mii">{{cite web |url=https://www.mii.lt/apie-instituta/istorija/izymus-darbuotojai/adolfas-laimutis-telksnys |title=Adolfas Laimutis Telksnys |publisher=Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas |access-date=2026-08-07 |language=lt}}</ref> 1953 m. [[Kauno politechnikos institutas|Kauno politechnikos institute]] (dabar KTU) įgijo inžinieriaus elektrotechniko specialybę. 1957–1960 m. studijavo aspirantūroje TSRS Mokslų akademijos Automatikos ir telemechanikos institute Maskvoje; jo disertacijos vadovas buvo akademikas V. S. Pugačiovas. 1960 m. apgynė technikos mokslų kandidato, o 1971 m. – technikos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją.<ref name="lma">{{cite web |url=https://www.lma.lt/uploads/Biogramos/Telksnys_L.pdf |title=Adolfas Laimutis Telksnys |publisher=[[Lietuvos mokslų akademija]] |format=PDF |access-date=2026-08-07 |language=lt}}</ref> === Darbinė veikla === 1953–1957 m. dirbo Lietuvos valstybiniame projektavimo institute. 1960–1965 m. buvo Specialaus konstravimo biuro prie [[Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla|Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos]] vyriausiasis inžinierius. 1965 m. perėjo į Fizikos ir matematikos institutą (vėliau Matematikos ir informatikos institutas, dabar VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas), kuriame iki 2010 m. vadovavo Atpažinimo procesų sektoriui, vėliau skyriui; 1967–1993 m. taip pat buvo instituto direktoriaus pavaduotojas. 1977 m. jam suteiktas profesoriaus vardas, 1994 m. tapo UNESCO katedros „Informatika humanitarams“ vadovu.<ref name="lma"/><ref name="vle"/> 1980 m. išrinktas [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] nariu korespondentu, 1994 m. – tikruoju nariu, o 2011 m. – nariu emeritu.<ref>{{cite web |url=https://www.lma.lt/strukturos-schema |title=Šviesaus atminimo LMA nariai |publisher=[[Lietuvos mokslų akademija]] |access-date=2026-08-07 |language=lt}}</ref> 1991–1998 ir 1999–2008 m. buvo [[Lietuvos mokslo taryba|Lietuvos mokslo tarybos]] narys.<ref name="vle"/> A. Telksnys sukūrė nestacionarių atsitiktinių procesų atpažinimo teoriją ir konstruktyvius metodus, tyrė bei konstravo specializuotas skaičiavimo mašinas atsitiktinių signalų analizei ir rašto ženklams atpažinti. Jo moksliniai darbai taip pat apėmė lietuvių kalbos signalų atpažinimą, multimedijos sistemas, kompiuterių tinklus ir robotiką. Paskelbė daugiau kaip 180 mokslinių straipsnių ir buvo 6 išradimų autorius.<ref name="vle"/><ref name="ktu">{{cite web |url=https://ktu.edu/people/adolfas-laimutis-telksnys/ |title=Adolfas Laimutis Telksnys |publisher=[[Kauno technologijos universitetas]] |access-date=2026-08-07 |language=lt}}</ref> Nuo 1993 m. dėstė [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]], kur skaitė procesų analizės ir atpažinimo paskaitas bei vadovavo daktaro disertacijoms.<ref name="vdu">{{cite web |url=https://www.vdu.lt/lt/person/adolfas-laimutis-telksnys/ |title=Adolfas Laimutis Telksnys |publisher=[[Vytauto Didžiojo universitetas]] |access-date=2026-08-07 |language=lt}}</ref> Vadovavo [[Šarūnas Raudys|Šarūno Raudžio]] aspirantūros studijoms.<ref>{{cite book |title=Vilniaus universiteto profesoriai emeritai |publisher=Vilniaus universiteto leidykla |year=2022 |page=197 |isbn=978-609-07-0772-2 |url=https://www.knygynas.vu.lt/vilniaus-universiteto-profesoriai-emeritai-2 |language=lt}}</ref> VDU skelbiamame apgintų disertacijų sąraše nurodytos jo vadovautos G. Čeidaitės, R. Vitiutino, D. Šilingo ir R. Ruseckaitės disertacijos.<ref>{{cite web |url=https://if.vdu.lt/mokslas/doktorantura/apgintos-disertacijos/ |title=Apgintos disertacijos |publisher=Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultetas |access-date=2026-08-07 |language=lt}}</ref> Buvo mokslinių žurnalų ''Informatica'', ''Informacinės technologijos ir valdymas'', ''Elektronika ir elektrotechnika'' ir ''Tamkang Journal of Science and Engineering'' redakcinių kolegijų narys.<ref>{{VLE|XXIII|644||Telksnys Adolfas Laimutis}}</ref> === Projektinė ir kita veikla === * Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginio plano ir koncepcijos rengimo ekspertų grupės vadovas.<ref name="vdu"/> * Informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtros strategijos ekspertų grupės vadovas.<ref name="vdu"/> * Vienas Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN iniciatorių.<ref name="vdu"/> * Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo [[LITNET]] kūrėjas ir ilgametis jo valdybos pirmininkas; LITNET integruotas į Europos akademinį tinklą GÉANT.<ref name="vdu"/><ref>{{cite web |url=https://mif.vu.lt/lt3/kas-vyksta-fakultete/naujienos/fakulteto-naujienos/5232-profesorius-adolfas-laimutis-telksnys-%E2%80%93-technologij%C5%B3-vizionierius%2C-niekada-nepamir%C5%A1%C4%99s-%C5%BEmoni%C5%B3 |title=Profesorius Adolfas Laimutis Telksnys – technologijų vizionierius, niekada nepamiršęs žmonių |publisher=[[Vilniaus universitetas]] |date=2025-11-24 |access-date=2026-08-07 |language=lt}}</ref> * Lietuvos mokslų akademijos Elektronikos ir informatikos mokslų sekcijos pirmininkas.<ref name="vle"/> * Lietuvos Respublikos Prezidento Žinių visuomenės tarybos narys.<ref name="mii50">{{cite web |url=https://www.mii.lt/files/doc/lt/apie_instituta/mii50.pdf |title=Matematikos ir informatikos institutas: 50 metų |publisher=Matematikos ir informatikos institutas |format=PDF |access-date=2026-08-07 |language=lt}}</ref> * Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje programos koordinavimo tarybos narys ir automatinio lietuvių šnekos atpažinimo darbų vadovas.<ref>{{cite web |url=https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAD/TAIS.166885/ |title=Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2001 metų veiklos ataskaita |publisher=[[Lietuvos Respublikos Seimas]] |access-date=2026-08-07 |language=lt}}</ref> * Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo tarybos narys.<ref>{{cite web |url=https://e-seimas.lrs.lt/rs/actualedition/TAIS.460570/TESkqqCgps/format/ISO_PDF/ |title=Dėl Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo tarybos sudarymo |publisher=Lietuvos Respublikos kultūros ministerija |format=PDF |access-date=2026-08-07 |language=lt}}</ref> * Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos narys.<ref>{{cite web |url=https://www.e-tar.lt/rs/actualedition/TAR.EF378D826CA8/PxVPqvwOOT/format/ISO_PDF/ |title=Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos |publisher=Teisės aktų registras |format=PDF |access-date=2026-08-07 |language=lt}}</ref> * Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdybos narys, Tarptautinės informacijos apdorojimo federacijos IFIP teorinio ir fizikinio modeliavimo grupės WG 7.1 narys bei Europos Komisijos ekspertų grupių narys.<ref>{{cite web |url=https://www.uvb.lt/senasis/Utenos_enciklopedija/telksnys.htm |title=Matematikos ir informatikos institutas. L. Telksnys |publisher=Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka |access-date=2026-08-07 |language=lt}}</ref> * Projektų LIEPA ir LIEPA-2, skirtų lietuvių šnekos atpažinimo ir sintezės technologijoms, iniciatorius.<ref name="vdu"/> == Pripažinimas == * Lietuvos valstybinės premijos už rašto ženklus skaitančio automato „[[Rūta-701]]“ sukūrimą (1968) ir darbų ciklą „Nestacionarių atsitiktinių procesų atpažinimo teorija ir metodai“ (1980).<ref name="mii"/> * [[Kauno technologijos universitetas|Kauno technologijos universiteto]] garbės daktaro vardas (1998).<ref name="ktu"/> * Pasaulinės parodos „EXPO 2000“ Hanoveryje medalis už multimedijos leidinį „Lietuvių tarmės. Kompiuterinis žodynas. 1 dalis“ (2000).<ref name="mii"/> * Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius (2001).<ref name="vle"/> * Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Informacinės technologijos lietuvių kalbai ir kultūrai (1995–2007)“ (2008).<ref name="mii"/> * Lietuvos mokslų akademijos atminimo medalis (2020).<ref name="vle"/> * [[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius]] (2021).<ref>{{cite web |title=Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ apdovanotas prof. habil. dr. Adolfas Laimutis Telksnys |url=https://naujienos.vu.lt/ordinu-uz-nuopelnus-lietuvai-apdovanotas-prof-habil-dr-adolfas-laimutis-telksnys/ |date=2021-02-19 |publisher=[[Vilniaus universitetas]] |access-date=2026-08-07 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Kas yra kas Lietuvoje 2009. Auksinis tūkstantmečio leidimas {{Lietuvos mokslo premijos laureatai}} {{DEFAULTSORT:Telksnys, Adolfas Laimutis}} [[Kategorija:Lietuvos mokslo premijos laureatai]] [[Kategorija:KTU garbės daktarai]] j4bha0o5ao8lkzxsd2hdh7ezshsao6a 0 286829 7897937 7342420 2026-08-08T01:29:13Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897937 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infobox_protected_area | name = Nimbos kalno NP | iucn_category = II | image = Mount Nimba Strict Nature Reserve-123989.jpg | caption = Rezervato kraštovaizdis | location = {{flag|Gvinėja}}<br>{{flag|Dramblio Kaulo Krantas}} | nearest_city = Jekepa, Bosu | lat_degrees = 7 | lat_minutes = 36 | lat_seconds = 0 | lat_direction =N | long_degrees = 8 | long_minutes = 23 | long_seconds = 0 | long_direction =W | map = Dramblio Kaulo Krantas | area = 130 km² | established = 1943 (DKK), 1944 (Gvin.) | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = |UNESCO id = 155 | vikiteka = }} '''Nimbos kalno nacionalinis''' '''parkas''' – nacionalinis parkas [[Gvinėja|Gvinėjoje]] ir [[Dramblio Kaulo Krantas|Dramblio Kaulo Krante]]. Yra įtrauktas į [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]]. Nacionalinis parkas garsus savo [[šimpanzės|šimpanzėmis]], [[dukeriai]]s, didžiosiomis katėmis bei [[viveriniai]]s. Artimiausi nuo šio parko miestai yra [[Jekepa]] [[Liberija|Liberijoje]] ir [[Bosu]] [[Gvinėja|Gvinėjoje]].[[Kategorija:Gvinėjos nacionaliniai parkai]] [[Kategorija:Dramblio Kaulo Kranto nacionaliniai parkai]] {{UNESCODramblioKauloKrantas}} {{UNESCOGvinėja}} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Dramblio Kaulo Krante]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] {{geostub}} fqr3yuapsvrp5qpyptwxr72rg5hh6hp 0 287843 7897963 7885959 2026-08-08T01:51:14Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897963 wikitext text/x-wiki {{Sen miestas | pavadinimas = Leptis Magna | nacionalinis pavadinimas = 𐤋𐤐𐤒𐤉 | vaizdas = Leptis Magna market place April 2004.jpg | vaizdo plotis = 260 | vaizdo info =Turgaus aikštė | herbas = | herbo plotis = | herbo info = | žeml = Libija | žeml plotis = 220 | žeml info = |PL=32|PM=38|PS=18|NS=N|IL=14|IM=17|IS=34|EW=E | pilnas pavadinimas = | vieta = [[Libija]], [[Murgubo savivaldybė]] | regionas = [[Tripolitanija]] | plotas = | statytojas = | medžiaga = | pastatytas = [[X a. pr. m. e.]] | sugriautas = [[534]] m. | laikotarpis = [[senovė]] | tauta = [[finikiečiai]], [[romėnai]], [[vandalai]] | valdovai = | kasinėjimai = | žvalgytas = | tirtas = | vikiteka = Category:Leptis Magna | UNESCO id = 183 }} [[Vaizdas:Leptis Magna Arch of Septimius Severus.jpg|thumb|210px|Septimijaus Severo arka]] '''Leptis Magna''' ({{la|Leptis Magna}}, iš [[finikiečių kalba|fin.]] 𐤋𐤐𐤒𐤉 ''LPQY''), dabar '''Lebda''' {{ar|‏لبدة‎|Labda}}) – senovinis miestas [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] pakrantėje, [[Libija|Libijoje]]. == Istorija == Leptis Magna buvo didžiausias Tripolitanijos miestas, įkurtas – [[X a. pr. m. e.]] [[finikiečiai|finikiečių]] iš Tyro ar [[Sidonas|Sidono]] kaip prekybinis uostas, [[VI a. pr. m. e.|VI]] – [[III a. pr. m. e.]] priklausė [[Kartagina]]i. [[IV a. pr. m. e.]] Kartaginai tapus viena galingiausių Viduržemio jūros regiono valstybių Leptis Magna išaugo. [[Antrasis pūnų karas|II pūnų karo]] pabaigoje [[202 m. pr. m. e.]] atiteko [[Senovės Roma|Senovės Romos]] sąjungininkui [[Numidija|Numidijos]] karaliui [[Masinisa]]i, bet faktiškai buvo savarankiškas miestas. Po [[146 m. pr. m. e.]] [[Trečiasis pūnų karas|III pūnų karo]] – Romai. [[23 m. pr. m. e.]] tapo Prokonsulinės Afrikos provincijos dalimi. Valdant imperatoriui [[Trajanas|Trajanui]] tapo kolonija. Suklestėjo Severų dinastijos laikais ([[193]]–[[235]] m.); mieste gimęs imperatorius [[Septimijus Severas]] atleido miestiečius nuo turto mokesčių. [[IV a.]] Leptis Magną puldinėjo dykumų gentys, [[439]] m. nukariavo [[vandalai]], [[523]] m. užėmė [[berberai]], [[642]] m. sugriovė [[arabai]]. [[VIII a.]] miestas apleistas, ilgainiui jį užpustė [[smėlis]]. == Tyrimai == [[1920]] m. Leptis Magną pradėjo kasinėti italų ir Libijos Antikinio palikimo tarnybos archeologai, nuo [[1994]] m. vykdomi kompleksiniai tyrimai. Tirtas [[I a.]] amfiteatro, 410 m ilgio kolonados, vedančios į uostą ([[193]]–[[207]] m.), Severo arba triumfo arkos (apie [[203]] m.), Septimijaus Severo forumo, [[II a.]] šventyklų, vad. Adriano pirčių, nimfėjo, tetrapilono, spalvota mozaika puoštų gyvenamųjų namų ir aikščių liekanos, 460 m ilgio stadionas. Rasta daug skulptūrų. Yra išlikę daug romėniškojo laikotarpio statinių griuvėsių, kurie užima 4 ha plotą. Dauguma pastatų statyti Septimijaus Severo laikais. Radinius saugo Leptis Magnos muziejus. Nuo [[1982]] m. [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo paminklas]], gausiai lankomas turistų.<ref>{{VLE|XIII|25||Leptis Magna}}</ref> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Tunisas}}: [[Kartagina|Kartaginos archeologinė vietovė]] (1979) * {{flag|Libanas}}: [[Biblas]] (1984) * {{flag|Libanas}}: [[Tyras]] (1984, pavojuje nuo 2026) * {{flag|Tunisas}}: [[Kerkuanas|Pūnų miestas Kerkuanas]] ir [[Kerkuano nekropolis|jo nekropolis]] (1985) * {{flag|Izraelis}}: [[Akas|Senasis Akrės miestas]] (2001) == Literatūra == * Ranuccio Bianchi Bandinelli, Ernesto Vergara Caffarelli, Giacomo Caputo: The buried city. Excavations at Leptis Magna. Weidenfeld and Nicolson, London 1966. * Ernesto De Miro, Antonella Polito: Leptis Magna. Dieci anni di scavi archeologici nell area del Foro Vecchio. I livelli fenici, punici e romani. L’Erma di Bretschneider, Roma 2005, ISBN 88-8265-309-9. * Maria Floriani Squarciapino: Leptis Magna. Raggi, Basel 1966 (Ruinenstädte Nordafrikas 2). * Detlev Kreikenbom: Wandel der Stadt Leptis Magna während der frühen Kaiserzeit. Asymmetrische Kontakte und Innovation. In: Walter Bisang (Hrsg.): Kultur, Sprache, Kontakt. Ergon-Verlag, Würzburg 2004, S. 251–320, ISBN 3-89913-315-3. * A. Laronde und G. Degeorge: Leptis Magna. La splendeur et l´oubli. Hermann, Paris 2005. * Stefan Altekamp:Rückkehr nach Afrika. Italienische Kolonialarchäologie in Libyen 1911–1943, Böhlau, Köln – Weimar – Wien 2000 (Arbeiten zur Archäologie) ISBN 3-412-08099-3. * Detlev Kreikenbom, Leptis Magna vor der arabischen Eroberung. in Detlev Kreikenbom, Franz-Cristoph Muth, Joerg Thielman (Hrsg.), Atabische Christen – Christen in Arabien (Frankfurt am main u.a., Peter Lang, 2007), 35-54 (Nordafrikanisch / Westasiatische Studien, 6). == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOLibija}} [[Kategorija:Libijos archeologinės vietos]] [[Kategorija:Finikiečių kolonijos]] [[Kategorija:Romos imperijos miestai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 7fjgn1d2fi8fl1c6ug0tm54jmtyjtgw 0 291727 7897561 7370089 2026-08-07T12:01:21Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897561 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=56|PM=7|PS=11.7|IL=25|IM=26|IS=50.7 |sav = Rokiškio rajonas |sen = [[Juodupės seniūnija]] |aukštis = 5-6 |plotas = 19x15 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = / 5614 /AR927 }} '''Gudiškių piliakalnis''', minimas ir ''Čedasų ar Daliečių'' pavadinimais – [[piliakalnis]] [[Rokiškio rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į rytus nuo [[Čedasas|Čedaso]] ežero, [[Juodupės seniūnija]]. Pasiekiamas iš kelio [[Onuškis]] – [[Čedasai]] [[Kirmėliškis (Juodupė)|Kirmėliškyje]] pasukus keliu į šiaurę per mišką ir pavažiavus 2,8 km – yra miške, matyti priekyje ties keliuko posūkiu į dešinę rytuose, link iškirsto miško ploto. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Gudiskes.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas atskiros ilgos kalvos pietiniame krašte. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 19x15 m dydžio. Šlaitai statūs, 5-6 m aukščio, išskyrus šiaurinį, kuris yra tik 1,5 m aukščio, viršutinėje 1,5 m aukščio dalyje pastatinti. Piliakalnis apardytas arimų, pietinis šlaitas nuardytas kasant karjerą. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę spygliuočiais. == Tyrimai == [[1949]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia.<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 67 (Nr. 232)</ref> {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Stupelių piliakalnis]] 4 km <br /> [[Ziemelių piliakalnis]] 6 km |ŠR= [[Užubalių piliakalnis]] 4 km <br /> [[Alksnių piliakalnis]] 6 km |R= [[Sidabrinės piliakalnis]] 6 km |PR= [[Bryzgių piliakalnis]] 6,5 km <br /> [[Lukštų piliakalnis]] 20 km |P= [[Moškėnų piliakalnis]] 17 km <br /> [[Martiniškėnų piliakalnis]] 19 km |PV= [[Kerelių piliakalnis]] 35 km <br /> [[Aukštupėnų piliakalnis]] 42 km |V= [[Žiobų piliakalnis]] 28 km <br /> [[Klausučių piliakalnis]] 45 km |ŠV= [[Strobukų piliakalnis]] 20 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.168 * [[Fiodoras Pokrovskis|Покровский Ф. В.]] Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 47, 48. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=457 Lietuvos piliakalniai. Gudiškės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170326215539/http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=457 |date=2017-03-26 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Gudiskes/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Rokiškio rajone]] qvnz2ckytng0fcd8b52nx28cbd7up2n 0 291966 7898080 7370162 2026-08-08T07:16:57Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898080 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Kalnaberžės piliakalnis 1.JPG |plotis = 275px |fotoinfo = Piliakalnis iš vakarų |herb = |žeml = |PL=55|PM=23|PS=46.6|IL=24|IM=1|IS=14.1 |sav = Kėdainių rajonas |sen = [[Surviliškio seniūnija]] |aukštis = 9-10 |plotas = 65x10 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1903]], [[1968]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR447 /23743, 23744, 5165/A359KP }} '''Kalnaberžės piliakalnis su gyvenviete''', ''Piličkalnis'' – [[piliakalnis]] ir gyvenvietė [[Kėdainių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į rytus nuo [[Kalnaberžė]]s, [[Surviliškio seniūnija|Surviliškio seniūnijoje]]. Pasiekiamas plentu {{KK195}}, Kalnaberžėje pravažiavus kanalą, prieš tvenkinį pasukus į dešinę rytų kryptimi, už 900 m, kirtus 2 kanalus ir upelį, pro sodybą pasukus į dešinę pietų kryptimi ir pavažiavus 450 m – yra lauko smaigalyje. [[Vaizdas:Kalnaberžės piliakalnis 3.JPG|thumb|left|250x250px|Nuo Nevėžio pusės]] == Piliakalnis == Piliakalnis įrengtas [[Kruostas (II)|Kruosto]] kairiajame krante esančiame aukštumos kyšulyje. Pamažu nuolaidėjanti į pietus aikštelė – keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 65x10 m dydžio. Jos šiaurinėje pusėje supiltas 0,8 m aukščio, 16 m pločio pylimas, kurio išorinis 1,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 0,3 m gylio griovį. Šlaitai statūs, iki 9-10 m aukščio. [[Vaizdas:Kalnaberžės piliakalnis 2.JPG|thumb|left|250x250px|Vaizdas nuo aikštelės]] Piliakalnį apardė arimai, pylimą – [[XX a.]] pradžioje jį kasinėję valstiečiai (liko duobė). Aikštelė ir rytinis šlaitas dirvonuoja, vakarinis šlaitas apaugęs lapuočiais. Į šiaurę nuo piliakalnio 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 34 000 m². == Tyrimai == [[1903]] m. piliakalnį žvalgė [[Liudvikas Kšivickis]], [[1968]] m. – [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 77 (Nr. 277).</ref> {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Baimainių piliakalnis]] 20 km <br /> [[Bakainių piliakalnis]] 7 km |ŠR= [[Upytės piliakalnis]] 30 km |R= [[Šukionių piliakalnis]] 16 km |PR= [[Sangailų piliakalnis]] 18 km <br /> [[Stašaičių piliakalnis]] 17 km |P= [[Šančių piliakalnis]] 44 km <br /> [[Lomeikiškių piliakalnis]] 3 km |PV= [[Pilsupių piliakalnis]] 23 km <br /> [[Vaidatonių piliakalnis]] 4 km |V= [[Plinkaigalio piliakalnis]] 23 km <br /> [[Vosbučių piliakalnis]] 24 km |ŠV= [[Vaitiekūnų piliakalnis]] 26 km <br />[[Naujaupio piliakalnis]] 17 km }} [[Vaizdas:Kalnaberze.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V.,1973, p.131. * Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.24. P.169-179. * [[Liudvikas Kšivickis|Krzywicki L]]. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906. P.58. * [[Liudvikas Kšivickis]]. Žemaičių senovė. [[Kaunas]], [[Marijampolė]], 1928. P.59. * [[Petras Tarasenka]]. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928. 149. == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=183 Lietuvos piliakalniai. Kalnaberžė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305104100/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=183 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Kalnaberze/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Kėdainių rajone]] qe36gobxbkb1qhiu293ymeppn7kgfir 0 294428 7897579 7768556 2026-08-07T12:14:27Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897579 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Gumbelių (Maišymų) piliakalnis 2015.JPG |plotis = 300 |fotoinfo = Piliakalnio vaizdas nuo [[Maišymai|Maišymų]] kaimo |herb = |žeml = |PL=54|PM=18|PS=30.3|IL=23|IM=27|IS=12.6 |sav = Lazdijų rajonas |sen = [[Šeštokų seniūnija]] |aukštis = 7–20 |plotas = 4,99 ha |priešpilis = |naudotas = [[1 tūkstantmetis|I tūkst.]] – [[2 tūkstantmetis|II tūkst.]] pr. |žvalgytas = [[1954]], [[1965]], [[1989]] m. |tirtas = [[2001]] |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|5307}} / AR589 }} '''Gumbelių piliakalnis''', kitaip – '''Maišymų piliakalnis''' – [[piliakalnis]] šiaurės vakarinėje [[Lazdijų rajono savivaldybė]]s teritorijos dalyje, [[Gumbeliai (Lazdijai)|Gumbelių]] kaime ([[Šeštokų seniūnija]]), Krokšliaravio dešiniajame krante. Pasiekiamas iš kelio {{KK134}} už [[Rudamina (Lazdijai)|Rudaminos]] pasukus į dešinę, į kelią {{RK2506}}, už 1,1 km pasukus keliu į dešinę rytų kryptimi [[Maišymai|Maišymų]] kaimo link, už 330 m prieš gyvenvietę, pasukus į kairę šiaurėn, pavažiavus 480 m iki sodybos – yra į šiaurės rytus nuo jos, kitapus Krokšliaravio upelio ([[Kirsna|Kirsnos]] kairiojo intako). == Piliakalnis == [[Vaizdas:Maisymai.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|3D modelis]] Įrengtas atskiros, apie 350 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi ir 145–180 m pločio, apylinkėje dominuojančios [[kalva|kalvos]] pietiniame krašte, kiek primenantis nupjautą kūgį. Vakarinis šlaitas aukščiausias – daugiau kaip 20 m, o kiti – 7–9 m aukščio. Nuolaidžiausias ir žemiausias – šiaurinis šlaitas. Viršutinėje dalyje šlaitai išlyginti, statesni. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 18 m ilgio ir 11 m pločio, apjuosta 0,6 m aukščio ir 7 m pločio [[pylimas|pylimo]]. Jos pietinis kraštas kiek žemesnis. Pietiniame ir rytiniame šonuose, 1,5 m žemiau pylimo, yra 4 m pločio [[terasa]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas. Piliakalniai. – Vilnius, Mintis, 1975. – T. 2. – P. 102, eil. Nr. 490<br/>[[Zenonas Baubonis]], [[Gintautas Zabiela]]. Lietuvos piliakalniai. Atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 2. – P. 20–21</ref> Apnaikintas arimų, šiuo metu dirvonuoja. Vakarinis ir rytinis šlaitai apaugę pavienėmis [[Paprastoji pušis|pušimis]]. Šiauriniame šlaite buvusi terasa sunaikinta. Piliakalnis yra ties Gumbelių ir Maišymų kaimų riba, todėl archeologinėje literatūroje dažniausiai minimas Maišymų vardu. [[1935]] m. įrašytas į senovės paminklų sąrašą,<ref>[http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Gumbeli%C5%B3%20km.&valsc=Rudaminos%20vals.&byla=79&id=1728 Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – B. 79. – L. 104] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150924030036/http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Gumbeli%C5%B3%20km.&valsc=Rudaminos%20vals.&byla=79&id=1728 |date=2015-09-24 }}</ref> [[1972]] m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (kodas AR-589),<ref> Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 142, eil. Nr. 589</ref> [[1992]] m. įrašytas į [[kultūros vertybių registras|nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą]].<ref>{{cite kvr|mc=5307|title=Piliakalnis, Gumbelių k., Šeštokų sen., Lazdijų r. sav.|accessdate=2015-09-04}}</ref> Teritorijos plotas – 4,99 ha == Tyrimai == [[1954]] m. ir [[1965]] m. žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]] (ekspedicijų vadovai – [[Pranas Kulikauskas]],<ref>[[Pranas Kulikauskas]]. [[1954]] m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos [[Užnemunė]]je dienoraštis. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 25. – L. 35</ref> [[Adolfas Tautavičius]]<ref>[[Adolfas Tautavičius]]. 1965 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Užnemunėje ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 273. – L. 31–32</ref>), [[1989]] m. – [[Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba]] (tyrimų vadovas [[Eugenijus Ivanauskas]]<ref>[[Eugenijus Ivanauskas]]. 1989 metų MMT žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Lazdijų rajone ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 1637</ref>). [[2001]] m. [[Eugenijus Ivanauskas]] piliakalnyje ir papėdėje ištyrė 14 m² plotą, kuriame kultūrinio sluoksnio nerado.<ref>[[Eugenijus Ivanauskas]]. Lazdijų rajono neaiškių archeologijos objektų 2001 m. žvalgymai ir žvalgomieji tyrimai. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 39, ap. 1, s. v. 922. – L. 11–12</ref> Datuojamas [[1 tūkstantmetis|I tūkst.]] – [[2 tūkstantmetis|II tūkst.]] pr. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Būriškių piliakalnis]] 13 km |ŠR= [[Atesninkų piliakalnis]] 11 km |R= [[Prelomčiškės piliakalnis]] 12 km |PR= [[Verstaminų III piliakalnis]] 7,5 km |P= [[Rudaminos piliakalnis]] 3 km |PV= [[Elveriškės piliakalnis]] 2,5 km |V= [[Navininkų piliakalnis]] 14 km |ŠV= [[Lakinskų piliakalnis]] 15 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [[Petras Tarasenka]]. Lietuvos archeologijos medžiaga. – Kaunas, 1928. – P. 177 * [[Petras Tarasenka]]. Grodziska w łuku śródkowego Niemna na Litwie. – Rocznik Olsztyński. – Olsztyn, 1959. – T. 2. – Žemėl. == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=266 Lietuvos piliakalniai. Maišymai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210507014347/http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=266 |date=2021-05-07 }} * [http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Mai%EF%BF%BD?ym%C5%B3%20km.&valsc=Rudaminos%20vals.&byla=75&id=3240 Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – B. 75. – L. 318] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305185236/http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Mai%EF%BF%BD%3Fym%C5%B3%20km.&valsc=Rudaminos%20vals.&byla=75&id=3240 |date=2016-03-05 }} * [http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Gumbeli%C5%B3%20km.&valsc=Rudaminos%20vals.&byla=75&id=1727 Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – B. 75. – L. 319] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150924030035/http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Gumbeli%C5%B3%20km.&valsc=Rudaminos%20vals.&byla=75&id=1727 |date=2015-09-24 }} *[http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Mai%EF%BF%BD?ym%C5%B3%20km.&valsc=Rudaminos%20vals.&byla=79&id=3241 Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – B. 79. – L. 110, 111, 113] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150924030044/http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Mai%EF%BF%BD%3Fym%C5%B3%20km.&valsc=Rudaminos%20vals.&byla=79&id=3241 |date=2015-09-24 }} * [http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Gumbeli%C5%B3%20km.&valsc=Rudaminos%20vals.&byla=79&id=1728 Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – B. 79. – L. 104–114] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150924030036/http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Gumbeli%C5%B3%20km.&valsc=Rudaminos%20vals.&byla=79&id=1728 |date=2015-09-24 }} * [http://www.europeana.eu/portal/record/2020705/DR_16661.html Maišymų piliakalnis (Lazdijų r.) | Merkevičius, Algimantas] * [http://www.europeana.eu/portal/record/2020705/DR_5950.html Maišymų piliakalnis (Lazdijų r.) | Kulikauskas, Pranas] * [http://www.europeana.eu/portal/record/2020705/DR_16791.html Maišymų piliakalnis (Lazdijų r.) | Daugudis, Vytautas] * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Dzukija/Maisymai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Lazdijų rajone]] cjawoxhifh73at1l39wmb035xsascay 0 294863 7898082 7370154 2026-08-08T07:20:11Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898082 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Kalninių Mijaugonių piliakalnis.JPG |plotis = 300px |fotoinfo = Informacinė lenta prie piliakalnio |herb = |žeml = |PL=54|PM=47|PS=59.7|IL=24|IM=35|IS=58.3 |sav = Elektrėnų savivaldybė |sen = [[Gilučių seniūnija]] |aukštis = 6–10 |plotas = 55x43 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1939]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR313 / 24495, 24496, 5031 / A1297KP }} '''Kalninių Mijaugonių piliakalnis su gyvenviete''', vadinamas ''Pilimi'' – [[piliakalnis]] ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas {{kvrmc|24496}}) [[Elektrėnų savivaldybė]]s teritorijoje, [[Kalniniai Mijaugonys|Kalninių Mijaugonių]] kaime, [[Gilučių seniūnija]]. Pasiekiamas plentu {{KK143}} pavažiavus 550 m, pasukus į kairę vakaruosna lauko keliuku, už 300 m – yra priekyje, 100 m į pietus nuo dujotiekio, 0,4 km į šiaurę nuo kelio {{A1}}. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kalniniai Mijaugonys.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] [[Vaizdas:Kalninių Mijaugonių piliakalnis2.JPG|thumb|left|250x250px|Kalninių Mijaugonių piliakalnis]] Piliakalnis įrengtas kranto kyšulyje, kurį iš šiaurės vakarų, vakarų, pietų ir pietryčių supa griovos. Šlaitai nuo griovų 6–10 m aukščio, buvę pastatinti, vakariniame šlaite pastatinimas tebėra gana ryškus. Iš šiaurės rytų prieina gretima aukštuma, nuo kurios piliakalnį skiria tik 2–2,5 m aukščio šlaitas, prieš kurį anksčiau buvo griovys; dabar pastebimas tik nežymus įdubimas. Viršuje yra 55 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi ir 43 m pločio šiaurės rytų gale aikštelė, žemėjanti ir nusmailėjanti pietvakarių kryptimi. Jos šiaurės rytų gale anksčiau buvo pylimas, nuskleistas ariant.<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 77-78 (Nr. 281).</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1999-12-23; Nr. 1465. Paminklo teritorijos plotas 32 000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1 915 000 m². Išmatavimai: 250 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi ir iki 220 m pločio. 0,75 km į šiaurės vakarus nuo Kalninių Mijaugonių piliakalnio, 1 km į šiaurę nuo kelio [[Vilnius]] – [[Kaunas]], Strošiūnų girininkijos Strošiūnų miško 58 kvartalo rytiniame pakraštyje ([[Kaišiadorių miškų urėdija]]) yra Kalninių Mijaugonių pilkapynas (unikalus objekto MC kodas {{kvrmc|16353}}). {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Žaslių piliakalnis]] 7 km |ŠR= [[Latvių piliakalnis]] 15 km |R= [[Elniakampio piliakalnis]] 24 km |PR= [[Pipiriškių piliakalnis]] 14 km |P= [[Žuvyčių piliakalnis]] 12 km |PV= [[Balceriškių piliakalnis]] 9 km |V= [[Mūro Strėvininkų piliakalnis]] 6 km |ŠV= [[Bijautonių piliakalnis]] 17 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.120. * Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.25. P.401-409. * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 138–139. * [[Vytautas Daugudis]]. Iš tolimos praeities // Paparčių ir Žaslių apylinkės. Kaišiadorys, 1997. P.43-44. == Nuorodos == {{commonscat|Kalniniai Mijaugonys Hillfort}} * [[Sąrašas:Elektrėnų savivaldybės piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=66 Lietuvos piliakalniai. Kalniniai Mijaugonys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305051127/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=66 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Dzukija/Kalniniai_Mijaugonys/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Elektrėnų savivaldybėje]] d12vxi392rzu9qxy2wsutlw121iwt19 0 294886 7898066 7761567 2026-08-08T06:52:14Z Zykasaa 3068 7898066 wikitext text/x-wiki {{City/Suomijos miestas |pavadinimas = Poris |origpavadin1 = Pori |origpavadin2 = Björneborg |origpavadin3 = Arctopolis |paveikslėlis = Porin raatihuone.JPG |paveikslėlio tekstas = Porio senamiestis |herbas = Porin vaakuna.svg |vėliava = Pori.lippu.svg |PL=61|PM=29|PS=0|IL=21|IM=48|IS=0 |provincija = |regionas = Satakunta |įkurtas = [[1558]] |vadovotitulas = Meras|vadovas = |gyventojumetai = 2022 m. |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/finland/satakunta/pori_ulvila_harjavalt/0132__pori/ Pori], ''citypopulation.de''</ref>|gyventoju = 82956 |plotas = 127.6 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = http://www.pori.fi/ |kirč = Pòris |vikiteka= Category:Pori }} '''Poris''' − miestas [[Suomija|Suomijoje]], [[Vakarų Suomija|Vakarų Suomijos]] provincijoje, [[Satakunta|Satakuntos]] regione; prie [[Botnijos įlanka|Botnijos įlankos]]. Poryje rengiamas tradicinis [[Džiazas|džiazo]] festivalis „Pori Jazz“. Čia susirenka žinomiausi džiazo muzikantai iš viso pasaulio. 2026 m. Poryje esanti [[Vila Mairea]] buvo paskelbta pasaulio paveldo vertybe kaip dalis [[Aalto darbai|Aalto darbų]].<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1752 Aalto Works]</ref> == Miestų partnerystė == Porio miestas yra užmezgęs partnerystės ryšius su šiais miestais: * {{flagicon|Sweden}} [[Sundsvalis]], [[Švedija]] nuo 1940 m. * {{flagicon|Denmark}} [[Sioneborgas]], [[Danija]] nuo 1952 m. * {{flagicon|Norway}} [[Porsgrunas]], [[Norvegija]] nuo 1956 m. * {{flagicon|Latvia}} [[Ryga]], [[Latvija]] nuo 1965 m. * {{flagicon|Germany}} [[Bremerhafenas]], [[Vokietija]] nuo 1967 m. * {{flagicon|Germany}} [[Štralzundas]], [[Vokietija]] nuo 1968 m. * {{flagicon|Hungary}} [[Egeris]], [[Vengrija]] nuo 1973 m. * {{flagicon|Poland}} [[Kolobžegas]], [[Lenkija]] nuo 1975 m. * {{flagicon|France}} [[Makonas]], [[Prancūzija]] nuo 1990 m. == Sportas == === Futbolas === * [[FC Jazz Pori]] – futbolo klubas; buvę Suomijos čempionai.<ref>[https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-jazz-pori/1776/ Globalsportsarchive]</ref> * [[Porin Ässät]] * Porio stadionas, talpinantis 12,3 tūkst. žiūrovų.<ref>[https://int.soccerway.com/teams/finland/fc-jazz/813/venue/ PORIN STADION]</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.pori.fi/english/ Poris] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071022034618/http://www.pori.fi/english/ |date=2007-10-22 }} (anglų, prancūzų, rusų, suomių, švedų, vokiečių k.) [[Kategorija:Suomijos miestai]] n66fxuaje6y17e3olxcdksivk398r7w 0 295077 7897892 7672585 2026-08-07T21:26:52Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897892 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto =Janionių piliakalnis.jpg |plotis = |fotoinfo =Janionių piliakalnis 2025 m. |herb = |žeml = |PL=54|PM=57|PS=40.1|IL=24|IM=41|IS=44.3 |sav = Širvintų rajonas |sen = [[Čiobiškio seniūnija]] |aukštis = 15-25 |plotas = 22x10 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1971]], [[1973]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR1118 / 3395 /A1446 }} '''Janionių piliakalnis''', ''Pikuolio Kalnas'' – [[piliakalnis]] [[Širvintų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į pietus nuo [[Janionys|Janionių]] [[Čiobiškio seniūnija]]. Pasiekiamas iš kelio [[Burniškiai]] – Janionys pasukus į dešinę pietuosna lauko keliuku ir pavažiavus 1 km – yra 200 m į kairę rytuose nuo sodybos, aukštumos kyšulio kampe. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Janionys.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, [[Musė (upė)|Musės]] dešiniajame krante, ties jos santaka su bevardžiu upeliu. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 22x10 m dydžio. Jos šiaurės vakarų krašte supiltas 1,2 m aukščio, 15 m pločio pylimas, kurio išorinis 3,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 12 m pločio, 2 m gylio griovį. Pylime yra daug perdegusio molio. Šlaitai statūs, 15-25 m aukščio. Piliakalnis apardytas duobių (užkastos [[1997]] m.), pietinis kraštas nugriuvęs į upelį. Jis apaugęs mišriu mišku. == Tyrimai == [[1971]] m. piliakalnį žvalgė Mokslinė metodinė taryba, [[1973]] m. – [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 72 (Nr. 248).</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia. [[Lietuvos kultūros ministras|Lietuvos Respublikos kultūros ministro]] įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 12400 m². Fizinio apsaugos zonos pozonio plotas 1700 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 904 000 m². == Galerija == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Janionių piliakalnio inf.jpg|Janionių piliakalnio informacinis stendas Vaizdas:Janionių piliakalnio 0.jpg|Vaizdas nuo Janionių piliakalnio į upės pusę </gallery>{{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Pasodninkų piliakalnis]] 6 km |ŠR= [[Dainių piliakalnis]] 12 km |R= [[Sadūniškių piliakalnis]] 20 km |PR= [[Kernavės piliakalniai]] 13 km |P= [[Budelių piliakalnis]] 3,5 km |PV= [[Mančiūnų piliakalnis]] 10 km |V= [[Karmėlavos piliakalnis]] 39 km |ŠV= [[Padaigų piliakalnis]] 19 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.183 * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 36-37. == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=569 Lietuvos piliakalniai. Janionys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305163213/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=569 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Janionys/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Širvintų rajone]] 8p1ggm64sv76b9y14jgjykicorzaf1b 0 295308 7897865 7370108 2026-08-07T20:39:49Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897865 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=7|PS=31.6|IL=26|IM=15|IS=34 |sav = Švenčionių rajonas |sen = [[Švenčionių seniūnija]] |aukštis = 7-20 |plotas = 50x30 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis |žvalgytas = [[1999]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. =33313 }} '''Jaciūnų piliakalnis''' – [[piliakalnis]] (unikalus objekto MC kodas 33313) [[Švenčionių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į pietvakarius nuo [[Jaciūnai (Švenčionys)|Jaciūnų]], [[Švenčionių seniūnija]]. Pasiekiamas keliu [[Milkuškos]] – [[Jančiūnai]], prieš [[Žąsinų ežeras|Žąsinų ežerą]] paėjus 100 m į dešinę šiaurės vakarų kryptimi laukais, yra apaugęs. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Jaciunai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas atskiroje masyvioje kalvoje, Žąsinų (Musio) ežero rytiniame krante. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 50x30 m dydžio. Pietiniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra 10 m pločio terasa. Šlaitai vidutinio statumo, link ežero statūs, 7-20 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas arimų, apaugęs tankiais lapuočiais medžiais. == Tyrimai == [[1999]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. [[2009]] m. [[gruodžio 9]] d. Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje įrašytas į Kultūros vertybių registrą. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Stūglių piliakalnis]] 9 km |ŠR= [[Stajėtiškio piliakalnis]] 18 km |R= [[Mikštų piliakalnis]] 1,4 km <br /> [[Diaugūnų piliakalnis]] 16 km |PR= [[Bielavščinos piliakalnis]] 39 km |P= [[Žąsinų piliakalnis]] 0,2 km <br /> [[Svierių piliakalnis]] 30 km |PV= [[Kavalčiukų piliakalnis]] 7 km |V= [[Cirkliškio piliakalnis]] 6,5 km |ŠV= [[Nevieriškės piliakalnis]] 9 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [[Džiugas Brazaitis]], [[Vykintas Vaitkevičius]], [[Gintautas Zabiela]]. Lietuvos–Baltarusijos sienos ruožo Švenčionių rajone žvalgymai 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 508. * [[Gintautas Zabiela]]. Naujas Lietuvos piliakalnių sąrašo papildymas (1995–2000 m.) // Kultūros paminklai. Vilnius. 2001c. T. 8, p. 25-26 (Nr. 11). == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=590 Lietuvos piliakalniai. Jaciūnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305223456/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=590 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Jaciunai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Švenčionių rajone]] 0nq2d81clmvkgjcg7wd9hri5pq0v2w3 0 295484 7898064 7758789 2026-08-08T06:50:52Z Zykasaa 3068 7898064 wikitext text/x-wiki {{City/Suomijos miestas |pavadinimas = Imatra |origpavadin1 = Imatra |origpavadin2 = |paveikslėlis = State hotel in Imatra.jpg |paveikslėlio tekstas = Viešbutis Imatroje |herbas = Imatra.vaakuna.svg |vėliava = |PL=61|PM=11|PS=0|IL=28|IM=46|IS=0 |provincija = Pietų Suomija |regionas = Pietų Karelija |įkurtas = [[1948]] |vadovotitulas = Meras|vadovas = |gyventojumetai = 2022 m. |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/finland/etelakarjala/imatra_lappeenranta_r/0475__imatra/ Imatra], ''citypopulation.de''</ref>|gyventoju = 26036 |plotas =56.6 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = http://www.imatra.fi/ |globėjas = |kirč = |vikiteka= Category:Imatra }} '''Imatra''' ({{fi|Imatra}}) − miestas [[Suomija|Suomijoje]], [[Pietų Suomija|Pietų Suomijos]] provincijoje, [[Pietų Karelija|Pietų Karelijos regione]], prie [[Vuoksa|Vuoksos]] upės (yra [[Imatra (krioklys)|Imatros krioklys]]); 6 km nuo [[Rusija|Rusijos]]−Suomijos valstybinės sienos. Nuo Imatros iki [[Helsinkis|Helsinkio]] − 230 km, artimiausio Rusijos miesto [[Svetogorskas|Svetogorsko]] − 7 km, o iki [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] − 210 km. 2026 m. Imatroje esanti [[Trijų kryžių bažnyčia]] buvo paskelbta pasaulio paveldo vertybe kaip dalis [[Aalto darbai|Aalto darbų]].<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1752 Aalto Works]</ref> == Istorija == Imatros miestas įkurtas [[1948]] m., o miesto statusas jam suteiktas [[1971]] m. [[1960]] m. tarp Imatros ir Svetogorsko nutiestas geležinkelis, kuriuo buvo vykdomas [[importas]] ir [[eksportas]]. [[1970]] m. šalių susitarimu (tarp [[TSRS]] ir Suomijos) buvo atidarytas ir automobilių eismo perėjimo punktas, kuriuo daugiausiai buvo eksportuojama rusiška mediena. [[1990]] m. buvo nuspręsta rekonstruoti šį sienos perėjimo punktą ir leisti kirsti sieną visiems norintiems, o ne tik turintiems specialius leidimus. [[2002]] m. po ilgų biurokratinių kliūčių, sienos perėjimo punktas ėmė veikti. Nuo [[2006]] m. šis punktas veikia ištisą parą. == Miestai partneriai == * {{flagicon|Sweden}} [[Ludvika]], [[Švedija]] * {{flagicon|Germany}} [[Zalcgiteris]], [[Vokietija]] * {{flagicon|Hungary}} [[Sigetvaras]], [[Vengrija]] * {{flagicon|Canada}} [[Kitimatas]], [[Kanada]] * {{flagicon|Russia}} [[Sankt Peterburgas]], [[Rusija]] * {{flagicon|Russia}} [[Tichvinas]], [[Rusija]] * {{flagicon| Slovakia}} [[Zvolenas]], [[Slovakija]] == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [http://kanava.etela-karjala.fi/Default.asp?NakymaID=152 Imatros internetinė svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100312232239/http://kanava.etela-karjala.fi/Default.asp?NakymaID=152 |date=2010-03-12 }} (anglų, rusų, suomių, vokiečių k.) * [http://gosaimaa.fi/?getLangIDx=en&page_id=394 Informacija keliaujantiems] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101031025134/http://gosaimaa.fi/?getLangIDx=en&page_id=394 |date=2010-10-31 }} (anglų, rusų, suomių k.) [[Kategorija:Suomijos miestai]] geu3tjn3o50930mka94so3evv6vcsih 0 295537 7897872 7375076 2026-08-07T20:53:21Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897872 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=17|PS=2.3|IL=26|IM=17|IS=18.1 |sav = Ignalinos rajonas |sen = [[Ceikinių seniūnija]] |aukštis = 9 |plotas = 50x25-15 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1988]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. =AV2079 / A1538K / 24768, 16248, 24769 }} '''Jakaviškių piliakalnis su gyvenviete''' – [[piliakalnis]] (unikalus objekto MC kodas 16248; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AV2079; registro iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. Nr. A1538K) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24769) [[Ignalinos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Jakaviškiai|Jakaviškių]] kaime, [[Ceikinių seniūnija]]. Pasiekiamas iš kelio [[Ceikiniai]] – [[Mielagėnai]] [[Čebatoriai|Čebatoriuose]] pasukus į kairę šiaurėn link [[Dalgėdai|Dalgėdų]], Jakaviškių šiaurinėje dalyje pasukus į dešinę šiaurės rytų kryptimi keliuku, už 150 m – yra kairėje, nusileidus į pakalnę, neprivažiavus sodybos. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Jakaviskiai.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|3D modelis]] Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė trapecinė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 50 m ilgio, 25 m pločio rytiniame ir 15 m pločio vakariniame šonuose. Šlaitai statūs, iki 9 m aukščio. Šiauriniame šlaite rasta [[brūkšniuotoji keramika|brūkšniuotos keramikos]]. Piliakalnis labai apardytas arimų, dabar dirvonuoja, pietų – pietryčių šlaite auga medžiai. Pietryčių, vakarų ir šiaurės vakarų piliakalnio papėdėje 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė. == Tyrimai == [[1988]] m. piliakalnį žvalgė Mokslinė metodinė taryba.<ref>Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva I. V., 1996. P. 131.</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pirmąja puse. [[Lietuvos kultūros ministras|Lietuvos Respublikos kultūros ministro]] įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 14 000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1 162 000 m². {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Strakšiškės piliakalnis]] 1,4 km |ŠR= [[Ruokiškės piliakalnis]] 12 km |R= |PR= [[Stajėtiškio piliakalnis]] 19 km |P= [[Kačėniškės piliakalnis]] 6,5 km |PV= [[Rakštelių piliakalnis]] 7 km |V= [[Papravalės piliakalnis]] 10 km |ŠV= [[Mažulonių piliakalnis]] 3 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V., 1993, p. 81. * [[Jonas Balčiūnas (1951)|Jonas Balčiūnas]], [[Bronius Dakanis]], [[Arūnas Strazdas]]. Archeologijos paminklų žvalgymas 1992 ir 1993 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 286. * [[Gintautas Zabiela]]. Rytų Lietuvos archeologijos paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 204–206. * [[Gintautas Zabiela]]. Medinės Lietuvos pilys, V., 1995. P. 250-230-231 (Nr. 24). * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 162-163. == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=79 Lietuvos piliakalniai. Jakaviškiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305103635/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=79 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Jakaviskiai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Ignalinos rajone]] 4rgtr12g6pohqhyncuu0vzj328u126j 0 295663 7897572 7370092 2026-08-07T12:06:06Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897572 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=42|PS=53.5|IL=25|IM=53|IS=38.9 |sav = Zarasų rajonas |sen = [[Dusetų seniūnija]] |aukštis = 20 |plotas = 35x20 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis pr. m. e. - I tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1972]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = /A1768 / 27115 }} '''Gugių piliakalnis''' – [[piliakalnis]] (unikalus objekto MC kodas 27115; registro iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. Nr. A1768) [[Zarasų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Gugiai|Gugių]] kaime, [[Dusetų seniūnija]]. Pasiekiamas plentu {{KK179}} [[Sirotiškės]]e už sankryžos pavažiavus 550 m, pasukus į kairę pietvakariuosna [[Pempės (Zarasai)|Pempių]] link ir pavažiavus 1 km laikantis dešinės – yra 150 m į kairę vakarų kryptimi nuo menko lauko keliuko, jam išlindus iš miško į dirvoną. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Gugiai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 35x20 m dydžio, 1 m aukštesne rytine dalimi. Joje rasta akmeninių kirvių. Šlaitai vidutinio statumo - statūs, iki 20 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas arimų, dirvonuoja. == Tyrimai == [[1972]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 68 (Nr. 234). </ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. - I tūkstantmečio pradžia. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 15700 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 574700 m². {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Morkūnų piliakalnis]] 4,5 km |ŠR= [[Jatkūniškių piliakalnis]] 5 km |R= [[Narkyčių piliakalnis]] 5 km |PR= [[Vencavų piliakalnis]] 6 km |P= [[Verslavos piliakalnis]] 7 km |PV= [[Zabičiūnų piliakalnis]] 8 km |V= [[Gasių piliakalnis]] 0,7 km <br /> [[Skineikių piliakalnis]] 1,5 km |ŠV= [[Antažiegės piliakalnis]] 7 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 400-401. == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=784 Lietuvos piliakalniai. Gugiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305050840/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=784 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Gugiai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Zarasų rajone]] tqtpvcgz5wr719j69t1d9iiunwghtgm 0 295665 7897847 7370105 2026-08-07T20:03:02Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897847 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=49|PS=23|IL=25|IM=56|IS=10.6 |sav = Zarasų rajonas |sen = [[Antazavės seniūnija]] |aukštis = 10 |plotas = 25x17-22 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis |žvalgytas = [[1999]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = A1765 / 27112 }} '''Ivoniškių piliakalnis''' – [[piliakalnis]] (unikalus objekto MC kodas 27112; registro iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. Nr. A1765) [[Zarasų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Ivoniškės|Ivoniškių]] kaime, [[Antazavės seniūnija]]. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Ivoniskes.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga šiaurės – pietų kryptimi, 25x17-22 m pločio. Joje rasta molio tinko, geležies gargažių. Aikštelės pietiniame gale supiltas 0,4 m aukščio, 22 m pločio pylimas, šiauriniame gale - 0,3 m aukščio, 19 m pločio pylimas, už kurio yra 7 m pločio, 0,3 m gylio griovys. Už griovio buvo antras pylimas (sunaikintas). Piliakalnio šlaitai statūs, 8-10 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. [[Lietuvos kultūros ministras|Lietuvos Respublikos kultūros ministro]] įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 14200 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 405100 m². {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Dirdų piliakalnis]] 9 km |ŠR= [[Maniuliškių piliakalnis]] 5 km <br /> [[Sviliškių piliakalnis]] 3 km |R= [[Suvieko piliakalnis]] 11 km |PR= [[Petraučiznos piliakalnis]] 6 km |P= [[Šišponiškių piliakalnis]] 6 km |PV= [[Pakačinių piliakalnis]] 3 km |V= [[Velikuškių II piliakalnis]] 4 km |ŠV= [[Bradesių piliakalnis]] 5 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 402-403. * [[Vykintas Vaitkevičius]], [[Gintautas Zabiela]] Žvalgomosios ekspedicijos Rytų Lietuvoje 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 535–546. * [[Gintautas Zabiela]]. Naujas Lietuvos piliakalnių sąrašo papildymas (1995–2000 m.) // Kultūros paminklai. Vilnius. 2001. T. 8, p. 25 (Nr. 10). == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=786 Lietuvos piliakalniai. Ivoniškės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305050405/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=786 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Ivoniskes/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Zarasų rajone]] fvz52m2pj9zgysp116fihsnnqbj099q 0 295669 7897874 7373491 2026-08-07T20:56:44Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897874 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=34|PS=11.9|IL=26|IM=11|IS=33.1 |sav = Zarasų rajonas |sen = [[Salako seniūnija]] |aukštis = 8 |plotas = 43x20 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis pr. m. e. - I tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1970]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = }} '''Jakiškių piliakalnis''' – [[piliakalnis]] [[Zarasų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į rytus nuo [[Jakiškiai (Zarasai)|Jakiškių]], [[Salako seniūnija]]. Pasiekiamas iš plento {{KK179}} pravažiavus [[Luodžiai|Luodžius]], plentui sukantis į dešinę, pasukus į kairę šiaurėn ir pavažiavus 300 m vos žymiu keliuku. [[Vaizdas:Jakiskiai4.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|3D modelis]] == Piliakalnis == Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė keturkampė, orientuota pietų – šiaurės kryptimi, 43x20 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, 7-8 m aukščio, rytuose vos 2 m. Piliakalnis labai apardytas arimų. Aikštelė apaugusi mišku, dalis šlaitų dirvonuoja. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. - I tūkstantmečio pradžia. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Bielkaučiznos piliakalnis]] 11 km |ŠR= [[Jurkalnio piliakalnis]] 17 km |R= [[Čeberakų piliakalnis]] 18 km |PR= [[Pasamanės piliakalnis]] 7,5 km <br /> [[Sokiškių piliakalnis]] 6 km |P= [[Bajorų piliakalnis]] 12 km |PV= [[Tolimėnų piliakalnis]] 9 km |V= [[Salako piliakalnis]] 4 km |ŠV= [[Degučių piliakalnis]] 12 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=787 Lietuvos piliakalniai. Jakiškiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305173202/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=787 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Jakiskiai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Zarasų rajone]] 45kckvmcokzrsspgf2uvbir77ucmb1c 0 295673 7898026 7370145 2026-08-08T04:59:49Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898026 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=40|PS=24.3|IL=26|IM=24|IS=23 |sav = Zarasų rajonas |sen = [[Turmanto seniūnija]] |aukštis = 6 |plotas = 47x43 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis pr. m. e. - I tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1972]], [[2000]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = /A1770 / 27117 }} '''Jurkalnio piliakalnis''', ''Pilies Kalnas'' – [[piliakalnis]] (unikalus objekto MC kodas 27117; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR271; registro iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. Nr. A1770) ir gyvenvietė [[Zarasų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Jurkakalnis|Jurkalnio]] kaime, [[Turmanto seniūnija]]. Pasiekiamas iš plento [[Lupenka]] – [[Turmantas]] [[Čepukiškė]]je pasukus į dešinę rytų – pietų kryptimi, už 1,5 km – yra 200 m į kairę rytuose nuo kelio, pasukus ties sodyba, esančia ant kalvos kelio dešinėje. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Jurkakalnis.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|3D modelis]] Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, [[Mekšrinis|Mekšrinio]] ežero vakarų krante. Aikštelė keturkampė, pailga vakarų – rytų kryptimi, 47x43 m dydžio, 2 m aukštesne šiaurės vakarine dalimi. Joje rasta akmeninių kirvių, trinamosios girnos, brūkšniuotos keramikos. Šlaitai vidutinio statumo, 5-6 m aukščio, vakariniai - nuolaidus, 2 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas arimų, dirvonuoja. == Tyrimai == [[1972]] m. ir [[2000]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 76 (Nr. 270)</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. - I tūkstantmečio pradžia. [[Lietuvos kultūros ministras|Lietuvos Respublikos kultūros ministro]] įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 28 200 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 823 700 m². {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Baltkajų piliakalnis]] 16 km |ŠR= [[Lasinių piliakalnis]] 22 km <br /> [[Volkovščiznos piliakalnis]] 23 km |R= [[Robežniekio piliakalnis]] 15 km |PR= [[Petriškės piliakalnis]] 11 km |P= [[Čeberakų piliakalnis]] 12 km <br /> [[Vitkūnų piliakalnis]] 5 km |PV= [[Jakiškių piliakalnis]] 17 km |V= [[Pakalniškių piliakalnis (Zarasai)]] 4,5 km |ŠV= [[Liaudiškių piliakalnis]] 12 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 400-401. * [[Vykintas Vaitkevičius]], [[Gintautas Zabiela]]. Žvalgomoji ekspedicija Rytų Lietuvoje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, 2002. p. 204–210. == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=789 Lietuvos piliakalniai. Jurkakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305045934/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=789 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Jurkakalnis/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Zarasų rajone]] 5tp5e2i9l4s15xh7wox3sqhgusrja44 0 295820 7897906 7370115 2026-08-07T22:19:34Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897906 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=25|PS=3.5|IL=25|IM=21|IS=58.9 |sav = Anykščių rajonas |sen = [[Skiemonių seniūnija]] |aukštis = 7 |plotas = 20x15 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis pr. m. e. – I tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1970]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. =AR89 / A1627 / 1880 }} '''Jašiškio piliakalnis''', ''Švedkalnis, Baltušava, Švedkapis'' – [[piliakalnis]] (unikalus objekto MC kodas 1880; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR89; registro iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. Nr. A1627) [[Anykščių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Jašiškis|Jašiškio]] kaime, [[Skiemonių seniūnija]]. Pasiekiamas važiuojant keliu [[Skiemonys]] – [[Voversiai]], prieš buvusias Voversių fermas pasukus į kairę šiaurėn, pavažiavus keliu 2,2 km link išnykusio [[Baltušava|Baltušavos]] kaimo, po to miške, prieš nedidelį kalnelį pasukus į dešinę rytuosna, pavažiavus 550 m miško keliuku yra kairėje, prie pat kelio. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Jasiskis.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis yra atskiroje 7 m aukščio nupjauto kūgio formos kalvoje. Aikštelė ovali, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 20x15 m. 3–3,5 m žemiau aikštelės piliakalnį šlaite juosia 7–8 m pločio terasa – buvęs griovys ir pylimas. Jis dar išlikęs vakariniame šlaite, kur yra 5,5 m pločio ir 0,6 m aukščio. Piliakalnis turėjo kultūrinį sluoksnį, kuris sunaikintas jį ariant. Buvo rastos trinamosios girnos. Piliakalnis apaugęs mišriu mišku == Tyrimai == [[1970]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Išartos trinamosios girnos yra privačioje kolekcijoje.<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 72 (Nr. 249)</ref> 1974 m. pilaikalnį žvalgė Mokslinė metodinė taryba.<ref>Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva I. V.,1996. P.46.</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – I tūkstantmečio pradžia. [[Lietuvos kultūros ministras|Lietuvos Respublikos kultūros ministro]] įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 11400 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 665800 m². {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Varniškių piliakalnis (Anykščiai)]] 19 km |ŠR= [[Pakalnių piliakalnis]] 6 km |R= [[Kuktiškių piliakalnis]] 19 km |PR= [[Vitkūnų piliakalnis (Utena)]] 5 km |P= [[Runionių piliakalnis]] 5 km |PV= [[Antakščių II piliakalnis]] 5,5 km |V= [[Melėnų piliakalnis]] 6 km |ŠV= [[Buivydų piliakalnis (Anykščiai)]] 5 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.102. * Valstybės archeologijos komisijos medžiaga.- KPC archyvas. F.1. Ap.1. B.39. P.129-142. * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 82-83. * [[Petras Tarasenka]]. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 142. * [[Gintautas Zabiela]]. Petras Tarasenka apie rajono piliakalnius // Anykščiai. Anykščiai. 1992. Nr. 3, p. 19–20. == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=34 Lietuvos piliakalniai. Jašiškis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210507022041/http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=34 |date=2021-05-07 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Jasiskis/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Anykščių rajone]] cb739cgr17tt77rucis6h75kefsswsa 0 295822 7897946 7370134 2026-08-08T01:38:44Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897946 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Jonydžių piliakalnis.JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Jonydžių piliakalnis iš pietvakarių |herb = |žeml = |PL=55|PM=26|PS=29.9|IL=25|IM=15|IS=1.7 |sav = Anykščių rajonas |sen = [[Skiemonių seniūnija]] |aukštis = 14 |plotas = 20x10 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis |žvalgytas = [[1997]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = }} '''Jonydžių piliakalnis''', Balnakalnis – [[piliakalnis]] [[Anykščių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Jonydžiai|Jonydžių]] kaime, [[Skiemonių seniūnija]]. Pasiekiamas iš plento {{KK119}} Jonydžiuose pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi, 400 m pavažiavus iki paskutinės sodybos, yra 50 m už jos, kiek dešiniau. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Jonydziai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, pailgoje pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, į vakarų pusę riestais galų [[Šlaitas|šlaitais]]. Apie [[1972]] m. [[melioracija|melioruojant]] piliakalnis buvo smarkiai nustumdytas [[buldozeris|buldozeriu]], aukščiausią dalį pažeminant mažiausiai 1 m. Aukščiausioje kalvos dalyje buvo apie 20x10 m dydžio ovali, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi aikštelė su iki 1 m aukščio pylimėliais galuose. Šlaitai statūs, 10–14 m aukščio. Piliakalnis dirvonuoja. == Tyrimai == [[1997]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Šiaurės vakarų ir šiaurės rytų papėdėse apie 2,5 ha plote rastas iki 80 cm storio pilkas [[XVIII a.]] – [[XIX a.]] kaimavietės sluoksnis, po kuriuo, atrodo, būta ir ankstesnės gyvenvietės kultūrinio sluoksnio.<ref>[[Gintautas Zabiela]]. Naujas Lietuvos piliakalnių sąrašo papildymas (1995–2000 m.) // Kultūros paminklai. Vilnius, 2001, p. 26 (Nr. 13).</ref>Regioninės reikšmės paminklas. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Bijeikių piliakalnis]] 5 km |ŠR= [[Buivydų piliakalnis (Anykščiai)]] 5 km |R= [[Pakalnių piliakalnis]] 13 km |PR= [[Jašiškio piliakalnis]] 7,5 km |P= [[Melėnų piliakalnis]] 3 km <br /> [[Varnupio piliakalnis]] 5,5 km |PV= [[Trakinių piliakalnis]] 9 km |V= [[Šovenių piliakalnis]] 23 km |ŠV= [[Liudiškių piliakalnis]] 10 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [[Gintautas Zabiela]]. 2002d. Skiemonių parapijos senovė // Anykščiai. Anykščiai. Nr. 19, p. 3. == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=35 Lietuvos piliakalniai. Jonydžiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305112354/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=35 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Jonydziai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Anykščių rajone]] 6njhcjxxlzogfdcu6g312tokuit30ko 0 295889 7898132 7370174 2026-08-08T09:39:24Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898132 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=20|PS=24.8|IL=25|IM=24|IS=8.6 |sav = Molėtų rajonas |sen = [[Alantos seniūnija]] |aukštis = 12 |plotas = 30x35 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis |žvalgytas = [[1978]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. =AR1571 / A832KP / 24017, 12070, 24018<ref>{{cite kvr|12070}}</ref> }} '''Karališkių piliakalnis su gyvenviete''', ''Liuko piliakalnis'' – [[piliakalnis]] ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24018) [[Molėtų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Karališkės (Molėtai)|Karališkėse]], [[Alantos seniūnija]]. Pasiekiamas iš plento {{KK119}} pasukus keliu [[Adomiškėlis]] – [[Vaikšniūnai]], pervažiavus už [[Virinta|Virintos]] esantį kanalą, pasukus į kairę šiaurės vakarų kryptimi keliuku ir pavažiavus 430 m iki sodybos, yra į rytus nuo jos. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Karaliskes.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas [[Karkla|Karklos]] upelio juosiamame kranto aukštumos kyšulyje, Karklos upelio dešiniajame krante. Iš rytų, pietų ir vakarų piliakalnį supa Karklos upelis ir gilus jo slėnis. Rytinis, pietinis ir vakarinis šlaitai statūs, 10-12 m aukščio. Viršuje yra 30 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi ir 35 m pločio vakarų dalyje aikštelė, kurią šiauriniame gale nuo gretimų aukštumų saugo iš molio plūktas nežymaus puslankio formos 40 m ilgio, 0,8 m aukščio, 7 m pločio pylimas, kurio išorinis 1 m aukščio šlaitas leidžiasi į 6,5 m pločio terasą. Pastarosios išorinis 1,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į dabar jau užlygintą griovį. Pylimo išoriniame šlaite, 1 m žemiau viršaus, yra iki 6 m pločio terasa, nusileidžianti į dabar jau užslinkusį griovį. Piliakalnis apardytas arimų, jo šiaurinė dalis nuplauta Karklos upelio, pylimas ištisai iškasinėtas bulviarūsiais, jo šiaurinėje dalyje ir dabar tebėra rūsys. Apaugęs lapuočiais. == Gyvenvietė == Pietrytinėje ir šiaurės vakarų piliakalnio papėdėse, palyginti lygiame, sodybos pastatais užstatytame lauke, 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta [[1994]] m. Iki 50 cm storio I tūkstantmečio pirmosios pusės kultūriniame sluoksnyje rastas židinys, geležinio smeigtuko fragmentas, [[brūkšniuotoji keramika|brūkšniuotos]], [[lygioji keramika|lygios]] ir [[grublėtoji keramika|grublėtos keramikos]], geležies gargažių, molio tinko. Piliakalnio šiaurės rytų papėdėje yra dabar jau beveik užakęs šventu laikomas šaltinis. 250 m į pietus nuo piliakalnio buvo [[VI a.]] – [[VII a.]] pilkapynas (sunaikintas). == Tyrimai == [[1978]] m. piliakalnį žvalgė Mokslinė metodinė taryba.<ref>Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. I. V., 1996. P.194.</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 29000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 2553000 m². Išmatavimai: 250 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi ir iki 200 m pločio. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Vitkūnų piliakalnis (Utena)]] 7 km |ŠR= [[Gaižiūnų piliakalnis]] 10 km |R= [[Suginčių piliakalnis]] 7 km |PR= [[Sližiškių piliakalnis]] 7 km |P= [[Kampų piliakalnis]] 9 km |PV= [[Gaigalų piliakalnis]] 7 km |V= [[Pakryžės piliakalnis]] 5 km |ŠV= [[Svobiškėlio piliakalnis]] 1 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 80 (292). * Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.28. * Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais, leidimo metai 1996 p. 56-59. * Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.62. P.142. * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 2, p. 112-113. * [[Bronius Dakanis]]. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. V.,1994. Kn.1. P.41. * [[Gintautas Zabiela]]. Lietuvos medinės pilys. V.,1995. P.233-234. == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=320 Lietuvos piliakalniai. Karališkės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305050709/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=320 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Karaliskes/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Molėtų rajone]] m1bjvqy1rw882ul8wun29wf2xsp0glb 0 295908 7898106 7370169 2026-08-08T08:16:33Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898106 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=8|PS=12.1|IL=25|IM=18|IS=58.5 |sav = Molėtų rajonas |sen = [[Giedraičių seniūnija]] |aukštis = 4 |plotas = 36x25 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = }} '''Kamastos piliakalnis''', dar žinomas kaip '''Švedų kalnas''', '''Bubka''' – [[piliakalnis]] [[Molėtų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į vakarus nuo [[Kamasta|Kamastos]], [[Giedraičių seniūnija]]. Pasiekiamas iš plento {{KK172}} [[Tumenčizna|Tumenčiznoje]] pasukus į dešinę šiaurėn, [[Užugiriai|Užugiriuose]] pasukus į kairę šiaurės vakarų kryptimi link [[Vėdarai|Vėdarų]], juose, už nuolat negyvenamos sodybos kairėje, pavažiavus į dešinę šiaurės rytų kryptimi pro sodybą vos žymiu lauko keliuku palei žemas paežerės pievas 700 m – yra 30 m į dešinę pietuose nuo šio keliuko, prieš jam įlendant į jauną alksnyną, už alksniais apaugusio griovio. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kamasta.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas [[Kamastos ežeras|Kamastos ežero]] vakariniame krašte esančios pelkės šiaurės vakarų krašte, atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 36x25 m dydžio, iki 0,5 m aukštesniu rytiniu kraštu. Šlaitai vidutinio statumo, 4 m aukščio. Vakarų papėdėje [[XX a.]] iškastas griovys, rytinis piliakalnio kraštas suardytas karjero, pats piliakalnis apardytas arimų, pietvakarinis šlaitas – lapių urvų. Piliakalnis apaugęs lapuočiais. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Liesėnų piliakalnis]] 8 km |ŠR= [[Pazadvorijos piliakalnis]] 3 km |R= [[Paduobės piliakalnis]] 40 km |PR= [[Didžiokų piliakalnis]] 3 km |P= [[Piliakiemių piliakalnis]] 7 km |PV= [[Jasiuliškių piliakalnis]] 2 km |V= [[Kiauklių piliakalnis]] 16 km |ŠV= [[Ambraziškių piliakalnis]] 3,5 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [[Gintautas Zabiela]]. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 232 (Nr. 28). == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=318 Lietuvos piliakalniai. Kamasta] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305173608/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=318 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Kamasta/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Molėtų rajone]] kvkla9vy7xpemhobrqyf6fkcgxfqzg2 0 295909 7897900 7639267 2026-08-07T21:56:17Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897900 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto =Jasiuliškių piliakalnis.jpg |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=6|PS=55.2|IL=25|IM=18|IS=28.6 |sav = Molėtų rajonas |sen = [[Giedraičių seniūnija]] |aukštis = 14 |plotas = 33x16 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = }} '''Jasiuliškių piliakalnis''', Švedkalnis – [[piliakalnis]] [[Molėtų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Radžiūnai|Radžiūnuose]], [[Giedraičių seniūnija]]. Pasiekiamas plentu {{KK172}} [[Jasiuliškiai|Jasiuliškiuose]] pasukus į kairę šiaurės vakarų kryptimi link Radžiūnų, pavažiavus 850 m, už kiek toliau nuo kelio esančios sodybos kairėje pasukus į kairę vakaruosna ir pavažiavus 400 m – yra 50 m į dešinę šiaurėje nuo kelio. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Jasiuliskiai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas aukštumos kampe. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 33x16 m dydžio, iki 1,5 m pakilusiu viduriu. Šlaitai vidutinio statumo, 4-14 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas arimo, aikštelės pietinėje dalyje yra kapas, šiauriniu ir rytiniu šonais seniau ėjęs kelias. Dabar piliakalnis apaugęs beržais.<ref>[http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=316 Lietuvos piliakalniai. Jasiuliškiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305050231/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=316 |date=2016-03-05 }}</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia. == Galerija == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Kapas ant Jasiuliškių piliakalnio.jpg|Kapas piliakalnio aikštelėje Vaizdas:Vaizdas nuo Jasiuliškių piliakalnio.jpg|Vaizdas nuo Jasiuliškių piliakalnio 2025 m Vaizdas:Jasiuliškių piliakalnio aikštelė.jpg|Jasiuliškių piliakalnio aikštelė 2025 m </gallery>{{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Kamastos piliakalnis]] 2 km |ŠR= [[Didžiokų piliakalnis]] 3,5 km |R= [[Bendžiukų piliakalnis]] 17 km |PR= [[Jonėnų piliakalnis]] 15 km |P= [[Piliakiemių piliakalnis]] 4 km |PV= [[Laužiškio piliakalnis]] 13 km |V= [[Kiauklių piliakalnis]] 15 km |ŠV= [[Ambraziškių piliakalnis]] 4 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Jasiuliskiai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Molėtų rajone]] cts3v0ccgsddudlyj1sm0vvs52wsfi9 0 295921 7897950 7370133 2026-08-08T01:40:42Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897950 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Girnų sala.JPG |plotis = 270px |fotoinfo = Girnų sala (Jonėnų piliakalnis) nuo pietinio Asvejos kranto |herb = |žeml = |PL=55|PM=2|PS=31.5|IL=25|IM=30|IS=21.3 |sav = Molėtų rajonas |sen = [[Joniškio seniūnija (Molėtai)]] |aukštis = 11 |plotas = 170x30 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1970]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = VT56 / 30765<ref>{{cite kvr|30765}}</ref> }} '''Jonėnų piliakalnis''' – [[piliakalnis]] [[Molėtų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Joniškio seniūnija (Molėtai)|Joniškio seniūnijoje]], šalia Vilniaus rajono [[Jonėnai (Sužionys)|Jonėnų]] kaimo. Pasiekiamas keliu [[Sužionys]]–Jonėnai privažiavus iki pat [[Asveja|Asvejos]] ir jos pakrante į vakarus iki poilsiavietės, paplaukus ežeru į vakarus 800 m. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Jonenai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis yra Asvejos ežero Girnų (Žernuvkos, Vainikų) 2,3 ha ploto saloje. Aikštelė ovalo smailiais galais formos, pailga vakarų – rytų kryptimi, iki 1 m aukščio iškiliu viduriu, 1-1,5 m žemesniais kraštais, 170x30 m dydžio. Šlaitai statūs, 10-11 m aukščio. Piliakalnyje rasta [[brūkšniuotoji keramika|brūkšniuotos keramikos]]. Jis apaugęs lapuočiais su krūmų pomiškiu ir paskiromis pušimis. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas Dėl teisinės apsaugos suteikimo. 2006-09-12; Nr. KPD-RM-56. Paminklo teritorijos plotas 2,15 ha. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Malkėsto piliakalnis]] 23 km |ŠR= [[Pavandenės piliakalnis]] 14 km <br />[[Bendžiukų piliakalnis]] 7 km |R= [[Baluošos piliakalnis]] 2,5 km |PR= [[Danilavos piliakalnis]] 7 km |P= [[Sužionių piliakalnis]] 5 km |PV= [[Gaukeliškių piliakalnis]] 8 km |V= [[Laužiškio piliakalnis]] 25 km |ŠV= [[Didžiokų piliakalnis]] 12 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos piliakalniai, atlasas. Vilnius, 2005. T. 2, p. 110–111. == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=317 Lietuvos piliakalniai. Jonėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210506171034/http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=317 |date=2021-05-06 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Dzukija/Jonenai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Molėtų rajone]] 8d8ubp84bgp75hgdalciaw9zb624s7g 0 295947 7898110 7867752 2026-08-08T08:31:34Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898110 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto =Kampų piliakalnis.jpg |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=15|PS=14.7|IL=25|IM=25|IS=19.4 |sav = Molėtų rajonas |sen = [[Čiulėnų seniūnija]] |aukštis = 6,5 |plotas = 25x25 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis pr. m. e. antroji pusė –<br /> I tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = [[1970]], [[1978]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = AR655 / 3201<ref>{{cite kvr|3201}}</ref> }} '''Kampų piliakalnis''', ''Jūrkampis'' – [[piliakalnis]] [[Molėtų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Čiulėnų seniūnija]]. Pasiekiamas iš senojo plento [[Molėtai]] – [[Utena]], prieš [[Stacijava|Stacijavą]] pasukus į kairę šiaurės vakarų kryptimi, pavažiavus 1,5 km iki Molėtų sąvartyno kairėje, ties juo prieš mišką pasukus keliuku, už 150 m - į dešinę šiaurėn. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kampai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas [[Dūriai|Dūrių]] ežero pietiniame krante esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė apvali, 25 m skersmens, per 1 m iškilia pietvakarine dalimi. Šlaitai vidutinio statumo, 6-6,5 m aukščio. Piliakalnis labai suardytas arimų, vakarinėje pašlaitėje kasamas smėlis. Apaugęs beržais. == Tyrimai == [[1970]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]],<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 79 (Nr. 290)</ref> [[1978]] m. Mokslinė metodinė taryba. Įtvirtinimų ir kultūrinio sluoksnio liekanų nepastebėta.<ref>Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. I. V., 1996. P.194.</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. antrąja puse - I tūkstantmečio pradžia. == Nuotraukos == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Vaizdas ant Kampų piliakalnio.jpg|Vaizdas ant piliakalnio Vaizdas:Piliakalnis nuo ežero pusės.jpg|Piliakalnis nuo [[Dūriai|Dūrių]] ežero pusės </gallery>{{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Sližiškių piliakalnis]] 4 km |ŠR= [[Čiulėnų piliakalnis]] 7 km |R= [[Malkėsto piliakalnis]] 4 km |PR= [[Kertuojos piliakalnis]] 15 km |P= [[Didžiokų piliakalnis]] 14 km <br /> [[Pazadvorijos piliakalnis]] 12 km |PV= [[Liesėnų piliakalnis]] 9 km |V= [[Daubariškių piliakalnis]] 16 km |ŠV= [[Avilčių piliakalnis]] 6,5 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.147 * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 2, p. 112-113. == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=319 Lietuvos piliakalniai. Kampai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305045854/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=319 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Kampai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Molėtų rajone]] d645vlvhapghqvcbtc4ja7nygoi8nim 0 296158 7897931 7373601 2026-08-08T01:15:49Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897931 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=29|PS=49.9|IL=25|IM=52|IS=32.6 |sav = Utenos rajonas |sen = [[Tauragnų seniūnija]] |aukštis = 9,5 |plotas = 35x8 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis pr. m. e. |žvalgytas = [[1970]] |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = }} '''Jonaukos piliakalnis''', ''Lukošiūnai'' – [[piliakalnis]] [[Utenos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Balčių miškas|Balčių miške]], [[Tauragnų seniūnija]]. Pasiekiamas iš kelio [[Spitrėnai]] – [[Minčia]] Lukošiūnų sankryžoje pasukus į kairę pietvakarių kryptimi [[Tauragnai|Tauragnų]] link, už 300 m – yra keliui pakilus į kalniuką, dešinėje šiaurės vakaruose. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Jonauka4.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|3D modelis]] Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga vakarų – rytų kryptimi, 35x8 m dydžio, iki 1 m iškilusiu viduriu. Šlaitai nuolaidūs, 6 m aukščio, vakarinis šlaitas statesnis, 9,5 m aukščio, leidžiasi į nedidelę pelkę. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs mišriu mišku. == Tyrimai == [[1970]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Kultūrinio sluoksnio ir įtvirtinimų nepastebėta.<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 73 (Nr. 257)</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Antilgės piliakalnis]] 3,5 km |ŠR= [[Brinkliškių piliakalnis]] 5,5 km |R= [[Antabaltės piliakalnis]] 2,5 km |PR= [[Ūdriškių piliakalnis]] 2,5 km <br /> [[Šeimaties piliakalnis]] 6 km |P= [[Taurapilio piliakalnis]] 5 km |PV= [[Klykių piliakalnis]] 6 km |V= [[Kalvių piliakalnis]] 4 km |ŠV= [[Rukšėnų piliakalnis]] 3,5 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [[Gintautas Zabiela]]. Piliakalniai // Utenos krašto enciklopedija. Vilnius, 2001. p. 49. == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=682 Lietuvos piliakalniai. Jonauka] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305103110/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=682 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Jonauka/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Utenos rajone]] pssmhq5tdeda2vizwassih2xp7yp829 0 296767 7897771 7192755 2026-08-07T14:30:52Z Editor1722 222432 7897771 wikitext text/x-wiki {{įmonė | image = [[Vaizdas:PwC Company Logo.svg|150px]]| | name = PricewaterhouseCoopers | Tipas = | Įkurta = 1998 m.<br />(PricewaterhouseCoopers)<br />1849 m.<br />(Price Waterhouse)<br />1854 m.<br />(Coopers & Lybrand)<ref name=chronology>{{cite web|url=http://www.ukmediacentre.pwc.com/Company-history/Chronology-14.aspx|title=Chronology|accessdate=2010-09-27|publisher=PricewaterhouseCoopers|archive-date=2010-10-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20101010183230/http://www.ukmediacentre.pwc.com/Company-history/Chronology-14.aspx|url-status=dead}}</ref> | Būstinė = [[Londonas]], [[Jungtinė Karalystė]] | Vadovas = Robert E. Moritz<br /><small>(valdybos pirmininkas)</small> | plotas = Pasauliniu mastu | Pramonė = Profesinės paslaugos | Paslaugos = [[Draudimas|Draudimo paslaugos]], [[mokesčiai|mokesčių konsultacijos]], [[verslo konsultavimas]], [[finansų patarėjas|finansų konsultavimas]], statistikų sudarymas, [[teisinė paslauga|teisinės paslaugos]] | Pajamos = 35,9 mlrd. USD <small>(2016 m.)</small> | Darbuotojų = 236 000 <small>(2017 m.)</small> | Holdingas = | Savininkas = | Svetainė = [http://www.pwc.com/ pwc.com] }} '''PricewaterhouseCoopers International Limited''' ('''PwC''') – [[auditas|audito]] ir [[mokesčių konsultavimas|mokesčių konsultacijų]] bendrovių tinklas, viena iš vadinamųjų [[Didysis ketvertas|Didžiojo ketverto]] narių (kitos – „[[KPMG]]“, „[[Ernst & Young]]“, ir „[[Deloitte Touche Tohmatsu]]“). UAB „PricewaterhouseCoopers“ („[[PricewaterhouseCoopers Lietuva]]“) yra teisiškai nepriklausoma įmonė Lietuvoje, pasaulinio „PwC“ tinklo narė. „PwC“ tinklas vienija įmones 158 šalių daugiau kaip 236 000 darbuotojų. Visos grupės pajamos – daugiau nei 35,9 mlrd. JAV dolerių (2016 m.)<ref>[http://www.pwc.de/portal/pub/!ut/p/kcxml/04_Sj9SPykssy0xPLMnMz0vM0Y_QjzKLd4p3drEASZnFG8Q76kfCRHw98nNT9YP0vfUD9AtyI8odHRUVASuqrZs!/delta/base64xml/L3dJdyEvd0ZNQUFzQUMvNElVRS82X0JfQ0Uy?siteArea=e501774f90fc5fc&topNavNode=49c4e4142093ae0a PwC Vokietija: „Wir über uns“]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> „PricewaterhouseCoopers“ yra didžiausias pasaulyje paslaugų teikėjas. == Istorija == [[1849]] m. auditorius Samuel Lowell Price Londone įkūrė savo įmonę. [[1854]] m. (taip pat Londone) William Cooper pradėjo savo verslą. [[1865]] m. S.LPrice susivienijo kartu su dviem savo kolegomis, Holyland ir Waterhouse ir toliau veikė kaip partneriai. [[1874]] m. jie pakeitė savo pavadinimą į „Price Waterhouse & Co, William Cooper“ (nuo 1861 m. buv. „Cooper Brothers“). Abi bendrovės („Price Waterhouse & Co“, „Cooper Brothers“) sparčiai augo. Britų „Cooper Brothers & Co“ (Didžioji Britanija) ir „McDonald, Currie and Co.“ (Kanada) ir „Lybrand, Ross Broth. & Montgomery“ (JAV) apsijungė [[1957]] m. į „Coopers & Lybrand“. [[1982]] m. įkurta „Price Waterhouse World Firm“. [[1998]] m. susijungė „Price Waterhouse“ ir „Coopers & Lybrand“. [[2002]] m. [[Vadybos konsultavimas|konsultavimo verslas]] parduotas „[[IBM]]“ bendrovei. == Struktūra == „PwC“ yra ''limited liability partnership'' tipo įmonė. Tuo ji skiriasi nuo pasaulinių koncernų. „PwC International“ – tinklas, vienijantis įmones nares įvairiose valstybėse, kuriose jos yra autonomiškos ir teisiškai savarankiškos. Niujorke veikianti skėtinė bendrovė „PricewaterhouseCoopers International Limited“ tėra tik koordinatorė. Pasaulinio tinklo vadovas ([[CEO]]) nuo 2016 m. liepos 1 d. Robert E. Moritz, buvęs JAV bendrovės vadovas<ref>[http://www.pwc.com/extweb/ncpressrelease.nsf/docid/353990A0CB0B2EAC8025757E002CF8E6 PwC informacija]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>. === Biurai === „PwC“ turi biurų 743 miestuose 158 šalyse. <gallery perrow="6" widths="175px" heights="115px"> |[[Londonas]], JK File:PwC in Cairo, Egypt.jpg|[[Kairas]], Egiptas File:Tower_185.jpg|Tower 185, Frankfurtas, Vokietija File:PwC - Los Angeles.jpg|Figueroa at Wilshire, [[Los Andželas]], Kalifornija, JAV File:PWC - Lima, Peru.jpg|[[Lima]], Peru file:Freshwater Place 2008.jpg|Freshwater Place, [[Melburnas]], Australija File:PWC Oslo 200804.jpg|[[Oslas]], Norvegija |Kingdom Center, [[Rijadas]], Saudo Arabija Image:Kasumigaseki Building.jpg|Kasumigaseki Building, Tokijas, Japonija File:Polmoksr1DSC 1200.jpg|[[Varšuva]], Lenkija File:Torre PwC (Madrid) 001.jpg|Torre PwC, Madridas, Ispanija File:Auckland Waterfront.jpg|[[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklandas]], Naujoji Zelandija </gallery> == Lietuvoje == [[1993]] m. įsteigta UAB „PricewaterhouseCoopers“. Lietuvoje dirba daugiau nei 170 darbuotojų (2017 m.)<ref>[http://rekvizitai.vz.lt/imone/pricewaterhousecoopers/darbuotoju-skaicius/]</ref>. Klientai – tarptautinės ir ir stambios nacionalinės (Lietuvos) bendrovės<ref>[http://www.pwc.com/lt/lt/about/index.jhtml UAB „PricewaterhouseCoopers” informacija]</ref>. Teikia audito, [[Vadybos konsultavimas|vadybos konsultacijų]], [[sandoris|sandorių]], mokesčių ir [[teisinė paslauga|teisines paslaugas]]. Nemokamai platina leidinį „Mokesčių ir teisės žinios“ (apie mokesčių, apskaitos ir verslo norminių aktų pasikeitimus). „PwC“ Lietuva priklauso CEE regionui, kuriam vadovauja Olga Grygier, o nuo š.m. liepos 1d. vadovaus Nick Kós. === Vadovybė === * Rimvydas Jogėla - „PwC“ vadovaujantis partneris Lietuvoje, audito skyriaus vadovas * Rasa Radzevičienė - Audito paslaugų partnerė * Nerijus Nedzinskas - Mokesčių ir teisės skyriaus partneris === PwC Lietuva Alumni === UAB „PricewaterhouseCoopers” vienija buvusius „PwC“ darbuotojus (koordinatorė Renata Gečienė). Užsiregistravusiems „PwC Lietuva [[Alumni]]“ duomenų bazėje platinama informacija apie „PwC“ veiklą, renginius. Nariai kviečiami į mokymus, seminarus ir „PwC Alumni“ susitikimus. Ateityje planuojama plėsti bendravimą<ref>[http://www.pwc.com/lt/lt/forms/ltlienss0pwclietuvaalumniprograma.jhtml PwC Lietuva Alumni] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130117200829/http://www.pwc.com/lt/lt/forms/ltlienss0pwclietuvaalumniprograma.jhtml |date=2013-01-17 }}</ref>. == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} == Nuorodos == {{Commons|Category:PricewaterhouseCoopers|PricewaterhouseCoopers}} * [http://www.pwc.com Oficiali „PricewaterhouseCoopers“ tinklavietė] (anglų k.) {{Big4}} [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Audito bendrovės]] [[Kategorija:Konsultacijų įmonės]] 7j2abc8xb90lrypd5khkem8a5izaa6t 0 300644 7898014 7617585 2026-08-08T02:47:36Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898014 wikitext text/x-wiki {| class="toccolours" style="float: right; margin-left: 2em; width: 20em; font-size: 90%;" cellspacing="3" | colspan="2" style="text-align: center; font-size: larger;" |'''[[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] geografija''' |- | colspan="2" style="padding: 1em 0; text-align: center;" |[[Vaizdas:Cloud-free Europe ESA17486464 (British Isles).jpeg|334x334px]] |- style="vertical-align: top;" |'''Žemynas''' | style="padding-right: 1em;" |[[Europa]] |- style="vertical-align: top;" |'''Regionas''' | style="padding-right: 1em;" |[[Šiaurės Europa]]<br />[[Vakarų Europa]] |- style="vertical-align: top;" |'''Plotas''' | style="padding-right: 1em;" |242 495 km&#xB2;<br />99,31 % žemės<br />0,69 % vandens |- style="vertical-align: top;" |'''Pakrantė''' | style="padding-right: 1em;" |12 429 km |- style="vertical-align: top;" |'''Sienos''' | style="padding-right: 1em;" |[[Airija]] 499 km |- style="vertical-align: top;" |'''Aukščiausias taškas''' | style="padding-right: 1em;" |[[Ben Nevis]]<br />1 345 m<ref>{{cite web |url=https://www.walkhighlands.co.uk/munros/ben-nevis |title=Ben Nevis |website=Walk Higlands |access-date=2020-06-04}}</ref> |- style="vertical-align: top;" |'''Žemiausias taškas''' | style="padding-right: 1em;" |[[Fensas]]<br />-4 m |- style="vertical-align: top;" |'''Ilgiausia upė''' | style="padding-right: 1em;" |[[Severnas (Anglija)|Severnas]]<br />354 km |- style="vertical-align: top;" |'''Didžiausias ežeras''' | style="padding-right: 1em;" |[[Nėjus]]<br />392 km&#xB2; |} '''Jungtinė Karalystė''' – salų valstybė [[Europa|Europos]] šiaurės vakaruose tarp [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūros]] ir [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]]. Nuo [[Airija|Airijos]] skiria [[Airijos jūra]] ir [[Keltų jūra]]. Kranto linijos ilgis 12 429 km. Krantai raižyti, nė vieno taško, nutolusio nuo jūros daugiau kaip 120 km. Rytinei ir vakarinei [[Škotija|Škotijos]] bei pietinei ir pietrytinei [[Anglija|Anglijos]] pakrantei būdingi [[klifai]]. Šiaurinei Škotijos, [[Hebridai|Hebridų]], [[Orknio salos|Orknio]] ir [[Šetlando salos|Šetlando]] salų pakrantėms – [[fjordai]]. Rytinei Anglijos pakrantei – lėkštas krantas su smėlio paplūdimiais. [[Velsas|Velso]] ir [[Kornvalis|Kornvalio]] pusiasalio pakrantei – riasinis krantas. Žymiausi klifai: Anglijos pietrytinėje pakrantėje – [[Kreida (uoliena)|kreidinis]] Bičio kyšulys (175 m), kreidiniai [[Septynios Seserys|Septynių Seserų]], Šiaurinio Forlando, baltieji kreidiniai ir [[Klintis|klintiniai]] Doverio. Anglijos pietvakarinėje pakrantėje – [[Granitas|granitiniai]] Lands Endo (61 m). [[Vaito sala|Vaito salos]] pakrantę taip pat sudaro klifai. Daug [[Įlanka|įlankų]], [[Užutėkis|užutėkių]], [[Pusiasalis|pusiasalių]]. Svarbiausios įlankos: [[Bristolio įlanka|Bristolio]] (230 km ilgio), Kardigano, Morkamo, Laimo, Solvėjaus, Klaido, Lorno, Morėjaus, Forto. Didžiausi pusiasaliai: [[Kornvalis]], [[Kentas]], [[Divedas]], Linas, [[Kintairas]]. Vieni aukščiausių Europoje [[jūrų potvyniai ir atoslūgiai]] Bristolio įlankoje – Portishedo (16,3 m) ir Bristolio (14,5 m). == Paviršius == [[Vaizdas:Uk topo en.jpg|thumb|240px|left|Jungtinės Karalystės topografinis žemėlapis]] Pagal paviršiaus savybes [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] sala skirstoma į dvi pagrindines dalis: Žemumų Britaniją ir Aukštumų Britaniją. Didžioji dalis susiformavo [[Kaledoninė kalnodara|kaledoninės]] ir [[Hercininė kalnodara|hercininės kalnodaros]] metu. === Anglija === Kraštovaizdžiui būdingi neaukšti kalnai šiaurėje, kalvotos lygumos didžiojoje dalyje, žemumos rytuose, kalvos ir aukštumos pietuose. Šiaurėje – pasienyje su [[Škotija]] Čevioto kalvos, klintiniai [[Peninų kalnai]] (400 km ilgio Peninų pėsčiųjų takas), ežeringi [[Kambrijos kalnai]], aukščiausias Anglijoje Skofel Paikas (978 m virš jūros lygio), Kambrijos ir Peninų kalnus skiriantis Ideno slėnis. Viduryje, vakaruose ir rytuose – [[Midlando lygumos]], [[Lankašyras|Lankašyro]] ir [[Češyras|Češyro]] pakrančių lygumos, klintinės Kotsvoldo ir [[Nortamptonas|Nortamptono]] aukštumos, kreidinės Čilterno ir Rytų Anglijos aukštumos, molingi Trento ir Temzės slėniai sudaro Didįjį molio slėnį, pelkėta Fenso žemuma, buvusi Šiaurės jūros įlanka (iš dalies nusausinta XVIII a.), – žemiausia Anglijos vieta (4 m žemiau jūros lygio). Pietuose – kreidinės Šiaurės ir Pietų Dauno aukštumos, tarp jų Vildo lyguma; [[Solsberis|Solsberio]] lyguma, klintinės Mendipo kalvos, 130 m gylio Čederio tarpeklis, [[Stalaktitas|stalaktitų]] ir [[Stalagmitas|stalagmitų]] urvai, [[Kornvolas|Kornvolio]] ir [[Devonas (grafystė)|Devono]] granitinės kalvos ir buvusios dykynės: Eksmuras, [[Dartmūras]] ir Bodmino dykynė. === Škotija === Kraštovaizdžiui būdingos trys pagrindinės paviršiaus formos: šiaurėje – Kalnų šalis arba [[Hailandas]], viduryje – Vidurio lygumos, pietuose – Pietų aukštumos. Šiauriausioje dalyje – Šiaurės Vakarų aukštumos, kurioms būdingi gilūs slėniai (susidarę vadinamosios [[Kaledoninė kalnodara|Kaledoninės kalnodaros]] metu); dar vadinamos Kaledonijos kalnais. Piečiau – [[Grampiano kalnai|Grampiano]] ir [[Kerngormo kalnai|Kerngormo]] kalnai. Grampiano kalnuose yra aukščiausias Didžiosios Britanijos taškas – [[Ben Nevis|Ben Nevio]] kalnas (1 345 m virš jūros lygio), tarp jų ežeringas Moro slėnis su Kaledonijos kanalu. Viduryje – derlingos Vidurio lygumos su glacialinėmis kalvomis [[drumlinai]]s. Pietuose – Pietų aukštumos su pelkėtomis plynaukštėmis ir derlingais slėniais. === Velsas === [[Vaizdas:BenNevis2005.jpg|thumb|260px|right|Aukščiausias Didžiosios Britanijos taškas – [[Ben Nevis|Ben Nevio]] viršukalnė [[Škotija|Škotijoje]].]] Vyrauja kalvos ir kalnai. Didžiojoje dalyje raižyti ir kalvoti [[Kambro kalnai]]. Velsas [[Senovės Roma|romėnų]] vadintas Kambrija. Pirmasis [[Paleozojus|paleozojaus]] periodas pavadintas [[Kambras|kambru]] dėl daugybės archeologinių to laikotarpio įrodymų, rastų Kambro kalnuose. Pakraščiuose atskiri masyvai, dažnai priskiriami Kambro kalnams – šiaurės vakaruose [[Snoudonas]] su aukščiausia Velse viršukalne (1085 m virš jūros lygio), pietryčiuose iš raudonųjų smiltainių sudaryti Brekon Bikonsas ir apaugę dygiais krūmais ir viržiais Juodieji kalnai. Pietuose – Glamorgano slėnis. ==== Aukščiausi svarbiausių masyvų kalnai ==== {| class="wikitable" border="1" |- ! Masyvas arba kalnai ! Viršukalnė ! Aukštis, m |- | [[Grampiano kalnai]] (Škotija) | Ben Nevis<br />Ben Loersas | 1 345<br />1 214 |- | [[Kerngormo kalnai]] (Škotija) | Ben Makdujus<br />Braeriačas<br />Kern Tulas | 1 309<br />1 296<br />1 293 |- | [[Kaledonija]] (Škotija) | [[Karn Eigas]]<br />[[Derigas]] | 1 183<ref>{{cite web |url=https://www.walkhighlands.co.uk/munros/carn-eige |title=Carn Eige |website=Walk Highlands |access-date=2020-06-28}}</ref><br />1 084<ref>{{cite web |url=https://www.walkhighlands.co.uk/munros/beinn-dearg-ullapool |title=Beinn Dearg (Ullapool) |website=Walk Highlands |access-date=2020-06-28}}</ref> |- | [[Snoudonija]] (Velsas) | Snoudonas<br />Glider Vauras | 1085<br />999 |- | [[Kulino kalnai]] ([[Skajus]]) | [[Skur Alisteris]] | 992 |- | [[Kambrija]] (Anglija) | [[Skofel Paikas]] | 978 |- | [[Peninai]] (Anglija) | [[Kros Felis]] | 893 |- | [[Brekono Bakenai]] (Velsas) | Pen i Vanas<br />Korn Dju | 886<br />873 |- | [[Morno kalnai]] (Šiaurės Airija) | Sliv Donardas | 852 |- | Pietų aukštumos (Škotija) | Merikas<br />Brod Lovas | 843<br />840 |- | [[Ševioto kalnai]] (Anglija) | Ševiotas | 816 |- |} == Klimatas == Vyrauja Atlanto [[Jūrinis klimatas|jūrinis]], veikiamas šiltosios [[Golfo srovė]]s. Vyrauja pietvakarių ir vakarų vėjai. Daugiau kaip pusė dienų metuose debesuotų ir apsiniaukusių. [[Žiema|Žiemos]] švelnios, drėgnos, pučia gūsingi vėjai. [[Vasara|Vasaros]] vėsios. [[Pavasaris]], [[ruduo]] ilgi, vėjuoti ir dažnai žvarbūs. Dažni [[rūkai]] ir miglos. Ypač žinomas tirštas gelsvos spalvos Londono rūkas. Škotijai būdinga migla su [[dulksna]]. Krituliai pasiskirsto beveik vienodai per visus metus, išskyrus Peninus ir Ežerų kraštą (žiemą iškrinta dvigubai daugiau kritulių nei vasarą). Daugiausia kritulių tenka vakariniams kalnams ir kalvų šlaitams, mažiausiai – rytinei Anglijai. [[Sniegas|Sniego]] danga nepastovi – vidutiniškai Kornvalyje išsilaiko 5 dienas, Škotijos kalnuose 60 dienų. Vidutinis dienų skaičius su krituliais – ~200. Vidutinis daugiametis kritulių kiekis: Esekse 510 mm, Londone 590 mm, Anglijos šiaurės rytuose 700 mm, Midlando lygumoje 800 mm, Kornvalyje 1300 mm, Grampiano kalnuose 1500 mm, Peninų vakariniuose šlaituose 2500 mm, Ežerų krašte 3300 mm, ties Ben Neviu 4300 mm, Snoudone 5080 mm (pirmauja Europoje). Vegetacinio laikotarpio trukmė: Škotijos aukštikalnėse 4 mėn., Vidurio Anglijoje 7 mėn., Kornvalyje 9 mėn., [[Silio sala|Silio]] ir [[Normandijos sala|Normandijos]] salose 11–12 mėn. {| class=wikitable |- ! Punktas !! Vidutinė sausio oro temperatūra °C !! Vidutinė liepos oro temperatūra !! Vidutinis daugiametis kritulių kiekis mm |- | [[Aberdinas]] || <center>+4</center> || <center>+14</center> || <center>820</center> |- | [[Glazgas]] || <center>+3,5</center> || <center>+15</center> || <center>1100</center> |- | [[Edinburgas]] || <center>+3,5</center> || <center>+14,5</center> || <center>700</center> |- | [[Mančesteris]] || <center>+5</center> || <center>+16,5</center> || <center>850</center> |- | [[Birmingamas]] || <center>+3,5</center> || <center>+16</center> || <center>750</center> |- | [[Kardifas]] || <center>+4,5</center> || <center>+16</center> || <center>1050</center> |- | [[Londonas]] || <center>+5</center> || <center>+18</center> || <center>590</center> |- | [[Vaito sala]] || <center>+5</center> || <center>+18</center> || <center>900</center> |} == Vidaus vandenys == === Upės === Upių tinklas platus, upės trumpos ir vandeningos. Škotijai ir Velsui būdingos dar ir sraunios bei slenkstėtos upės. Didelė [[Estuarija|estuarijų]] reikšmė, prie jų įsikūrę daug jūrinių uostų. Didžiausios estuarijos: [[Hamberis]] (25 km², suformavo [[Trentas (upė)|Trentas]] ir [[Uzas]]; jūrų uostai [[Kingstonas prie Halo]] ir [[Grimsbis]]), [[Vošo įlanka]] (17 km² – suformavo Didysis Uzas, [[Ninas]], [[Velandas]] ir [[Vidamas]]; jūrų uostai [[Kings Linas]] ir [[Bostonas (Anglija)|Bostonas]]), Temzės (15 km², suformavo [[Temzė]] ir [[Medvėjus]]; jūrų uostai [[Londonas]], [[Pajūrio Sautendas]] ir [[Širnesas]]). Svarbiausios Anglijos laivybinės upės – [[Severnas (Anglija)|Severnas]], Temzė, Trentas, [[Di (upė)|Di]]. Škotijos upės turtingos hidroenergetinių išteklių. Severno žiotims būdingos [[borės]] – priešpriešinės potvynio bangos. ==== Ilgiausios upės ==== {| class=wikitable |- ! Upė !! Teka ir įteka !! Ilgis km |- | [[Severnas (Anglija)|Severnas]] || <center>Velsas ir Anglija; Bristolio įlanką</center> || <center>354</center> |- | [[Temzė]] || <center>Anglija; Šiaurės jūrą</center> || <center>346</center> |- | [[Trentas]] || <center>Anglija; Hamberį ir Šiaurės jūrą</center> || <center>297</center> |- | [[Eras]] || <center>Anglija; Uzą ir Hamberį</center> || <center>259</center> |- | [[Didysis Uzas]] || <center>Anglija; Vošą ir Šiaurės jūrą</center> || <center>256</center> |- | [[Uzas su Vorfu]] || <center>Anglija; Hamberį ir Šiaurės jūrą</center> || <center>210</center> |- | [[Vajus]] || <center>Velsas ir Anglija; Severną</center> || <center>208</center> |- | [[Tėjus]] || <center>Škotija; Šiaurės jūrą</center> || <center>189</center> |- | [[Spėjus]] || <center>Škotija; Šiaurės jūrą</center> || <center>172</center> |- | [[Ninas]] || <center>Anglija; Vošą ir Šiaurės jūrą</center> || <center>161</center> |- | [[Klaidas]] || <center>Škotija; Šiaurės sąsiaurį</center> || <center>158</center> |- | [[Tvidas]] || <center>Škotija; Šiaurės jūrą</center> || <center>156</center> |- | [[Aukštutinis Eivonas]] || <center>Angliją; Severną</center> || <center>154</center> |} Svarbiausia šalies laivybinė upė – Temzė. Išteka iš Kotsvoldo aukštumų keturiomis atšakomis ir teka per Londoną. [[Oksfordas|Oksforde]] yra vadinama Iziu. Ties žiotimis labai praplatėja ir sudaro 30 km pločio estuariją. Temzei būdingi dideli potvyniai, kuriuos sukelia [[liūtys]], [[Sniego tirpimas|sniego tirpsmo]] vandenys, [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūros]] potvynio bangos. [[1953 m.]] įvyko didysis Temzės potvynis, žuvo 300 žmonių. [[1972]]–[[1984 m.]] pastatytas Temzės priešpotvyninis barjeras – 523 m ilgio judanti konstrukcija, kuriai sunaudota 50 tūkst. t [[Plienas|plieno]], 200 tūkst. t [[Cementas|cemento]]. === Kanalai === 1134 m. pirmasis Anglijos [[kanalas]] sujungė Trento ir Vitamo upes. [[XVIII a.|XVIII]]–[[XIX a.]] laikomas laivybinių kanalų statybos era. Svarbiausi laivybiniai kanalai: Didysis jungiamasis kanalas (1929 m., 480 km) – sujungė Temzę su Trentu, Lidso ir Liverpulio kanalas ([[1816 m.]], 230 km), Kaledonijos kanalas ([[1847 m.]], 97 km) – sujungė [[Šiaurės sąsiauris|Šiaurės sąsiaurį]] su [[Šiaurės jūra]], Mančesterio laivybinis kanalas ([[1894 m.]], 58 km) – sujungė Mančesterį su [[Airijos jūra]]. === Ežerai === Daug ledyninės kilmės ežerų [[Šiaurės Airija|Šiaurės Airijoje]] ir Škotijoje ir mažesnių Anglijos šiaurės vakaruose bei Velse. Lygumose durpynų ir karjerų vietose įrengta dirbtinių ežerų poilsiui ir gėlo vandens tiekimui. Škotijos ežerai ilgi, gilūs, dažnai pratakūs. Didžiausias Velse [[Balos ežeras]] (7 km², gyvena primityvi žuvų rūšis [[gvyniada]]), giliausias ežeras – [[Moraras]] (310 m). ==== Didžiausi ežerai ==== {| class=wikitable |- ! Ežeras !! Regionas !! Plotas km² |- | [[Nėjus]] || <center>Šiaurės Airija</center> || <center>382</center> |- | Žemutinis [[Erno ežeras|Ernas]] || <center>Šiaurės Airija</center> || <center>105</center> |- | [[Lomondas]] || <center>Škotija</center> || <center>71</center> |- | [[Nesas]] || <center>Škotija</center> || <center>57</center> |- | [[O ežeras|O]] || <center>Škotija</center> || <center>39</center> |- | [[Kilderio marios]], dirbtinis || <center>Anglija</center> || <center>36</center> |- | Aukštutinis [[Erno ežeras|Ernas]] || <center>Šiaurės Airija</center> || <center>32</center> |- | [[Mari ežeras]] || <center>Škotija</center> || <center>28</center> |- | [[Moraro ežeras]] || <center>Škotija</center> || <center>27</center> |- | [[Tėjaus ežeras]] || <center>Škotija</center> || <center>26</center> |} Anglijos šiaurės vakaruose, Kambrijos kalnuose yra vadinamasis [[Ežerų kraštas]] (oficiliai vadinamas Ežerų apygarda). Žymiausi ežerai: [[Vindermyras]], [[Grasmyras]], [[Alsvoteris]], [[Konistonas]]; Ežerų apygardoje yra du dižiausi Anglijos ežerai – Vindermyras (16 km²), Alsvoteris (8 km²). == Dirvožemis == Anglijoje ir pietrytinėje Škotijoje paplitę miškų rudžemiai, Šiaurės Airijoje – įvairaus rūgštingumo dirvožemiai, Škotijoje – jauriniai pelkiniai ir kalnų jauriniai dirvožemiai. Fense ir nusausintose žemėse vyrauja aliuviniai ir jauriniai rudžemiai, klintinėse Anglijos žemėse – rendziniai dirvožemiai. == Augalija == Natūralios augalijos liko nedaug. Apie [[X a.]] didelius plotus užėmė [[miškai]], [[Pelkė|pelkynai]], dykynės ir viržynai. Škotija ir rytinė Anglija garsėjo [[aukštapelkė]]mis ir [[Durpynas|durpynais]], kurių didžioji dalis iki [[XVIII a.]] nusausinta ir sukultūrinta. Pievos ir [[ganyklos]] 1995 m. užėmė 40 %, 2003 m. 46,5 %, dirbamoji žemė 1990 m. 27 %, 2003 m. 23 %, miškai 12 %, vidaus vandenys 1,5 % šalies teritorijos. Iki [[XVI a.]] daugelis miškų, ypač Anglijos, jau buvo iškirsta. Šiuo metu miškų atsodinimu rūpinasi prie Parlamento sudaryta Miškų komisija. Miškai 1975 m. užėmė 8 %, 1985 m. 9 %, 1995 m. 10,5 %, 2005 m. – 12 % šalies teritorijos (iš jų Škotija 17–~50 %, Velsas 14 %, Anglija 8,5 %, Šiaurės Airija 6 %). Škotijoje paplitę [[mišrieji miškai]] – [[pušys]], [[kėniai]], [[maumedžiai]], [[ąžuolai]], [[Šermukšnis|šermukšniai]]. Anglijoje plačialapiai – ąžuolai, [[bukai]], [[skroblai]], kalnuose – [[pušys]], [[beržai]], Velse – ąžuolai, [[uosiai]], pušys. Didesniems miškams priskiriami Šervudo giria Vidurio Anglijoje, [[Notingamšyras|Notingamšyre]] ir Naujasis miškas Pietų Anglijoje, [[Hampšyras|Hampšyre]] (2002 m. įkurtas Naujojo miško nacionalinis parkas – sodinami ir saugomi ąžuolai, bukai ir kiti medžiai). == Gyvūnija == Beveik visi stambūs žinduoliai išnaikinti. Škotijoje ir Eksmūre išliko [[taurieji elniai]], Naujajame miške Eksmūre ir [[Šetlando salos]]e pusiau laukiniai [[poniai]]. Visur yra [[Stirna|stirnų]], [[Lapė|lapių]], [[Kiškis|kiškių]], [[Barsukas|barsukų]], [[Voverė|voverių]], vandens pakrantėse – [[Ūdra|ūdrų]], [[Ondatra|ondatrų]], Velse ir Škotijoje – [[Kiaunė|kiaunių]], [[Šeškas|šeškų]], Škotijoje – [[Šermuonėlis|šermuonėlių]], laukinių kačių; iš roplių – [[Angis|angių]] ir [[Žaltys|žalčių]]. Paukščių rūšių nėra daug. Būdingiausi [[varnėnai]], [[juodieji strazdai]], [[žvirbliai]], Škotijoje išlikę [[ereliai žuvininkai]], [[kilnieji ereliai]], [[tetervinai]], škotiškos kurapkos. Upėse ir ežeruose veisiasi [[lašišos]], [[upėtakiai]], [[šapalai]], [[ešeriai]], [[kuojos]]. == Aplinkosauga == Jungtinė Karalystė viena pirmųjų pasaulyje nukentėjo nuo gamtos teršimo – [[smogas]], [[rūgštieji lietūs]] (pirmą kartą užfiksuoti [[1872 m.]] [[Mančesteris|Mančesteryje]]), vandenų tarša. [[1960]]–[[2000 m.]] prie Didžiosios Britanijos krantų įvyko apie 50 [[Nafta|naftos]] išsiliejimų, į aplinką iš viso pateko ~350 tūkst. t naftos. Didžiausi naftos išsiliejimai: [[1967 m.]] netoli [[Kornvalis|Kornvalio]] pakrantės – [[Liberija|Liberijos]] tanklaivis „Torrey Canyon“ (107 tūkst. t); [[1993 m.]] – Liberijos tanklaivis „Braer“ netoli [[Šetlando salos|Šetlando salų]] (85 tūkst. t); [[1996 m.]] – tanklaivis „Sea Empress“ netoli Velso krantų (72 tūkst. t) Apie 60 % Jungtinės Karalystės miškų paveikta rūgščiųjų lietų. Labai užterštos upės – Temzė ir Severnas [[nitratai]]s, [[Mersis]] [[Amonio nitratas|amonio]] junginiais, [[Klaidas]] [[Chromas|chromu]] ir [[Švinas|švinu]]. Didelė tarša aglomeracijose ir pramonės centruose [[Didysis Londonas (regionas)|Didžiajame Londone]], Vakarų Midlande ([[Birmingamas]]), Mersisaide ([[Liverpulis]]), Mančesteryje, [[Jorkšyras|Jorkšyre]] ([[Lidsas]], [[Šefildas]]). Sumažino atmosferos teršimą [[Siera|sieros]], azoto ir anglies oksidais. Atmosferos tarša 1970 m., 1980 m., 1990 m., 1995 m. ir 2000 m.: [[SO2|sieros dioksidu]] – 6,5 mln. t, 4,9 mln. t, 3,75 mln. t, 2,35 mln. t ir 1,1 mln. t; [[Azotas|azoto]] [[oksidai]]s – 2,5 mln. t, 2,6 mln. t, 2,75 mln. t, 2,1 mln. t ir 1,5 mln t. Atmosferos tarša [[CO2|anglies dioksidu]]: 1980 m. – 584 mln. t, 1990 m. – 569 mln. t, 1995 m. – 552 mln. t, 2000 m. – 527 mln. t. Didelė kasmetė tarša [[anglies monoksidas|anglies monoksidu]] (–4,6 mln. t), [[CH4|metano]] dujomis (–2,6 mln. t), lakiaisiais [[Organinis junginys|organiniais junginiais]] (~1,7 mln. t). Veikia keturios valstybinės ir daug savanoriškų bei privačių gamtosaugos agentūrų, didžiausios: Nacionalinis trestas, Karališkoji paukščių apsaugos draugija. Pastaroji yra didžiausia tokio pobūdžio Europoje. Jungtinė Karalystė viena pirmųjų pasaulyje valstybių, sukūrusių veiksmingą aplinkosaugos sistemą – atmosferos apsaugos programos, vandens valymo įrenginiai, apsauginės žaliosios juostos (vadinamieji „anglų sodai“), dirvų [[Melioracija|melioravimas]], beatliekės technologijos, saugomos teritorijos (nacionaliniai parkai). === Nacionaliniai parkai === {{pagr|Sąrašas:Jungtinės Karalystės nacionaliniai parkai}} Saugomos teritorijos 1997 m. užėmė 20,5 %, 2002 m. – 23 % šalies teritorijos. Šiuo metu šalyje yra 15 nacionalinių parkų, iš kurių 10 yra Anglijoje, 3 – Velse ir 2 – Škotijoje.<ref>{{cite web |url=https://www.nationalparks.uk/about-us |title=About Us: National Parks UK |website=nationalparks.uk |access-date=2020-06-04 |archive-date=2020-10-01 |archive-url=https://web.archive.org/web/20201001175913/https://www.nationalparks.uk/about-us |url-status=dead }}</ref> == Nuorodos == {{reflist}} {{Europos geografijos}} [[Kategorija:Jungtinės Karalystės geografija]] e92e46cxrtcikd4b0uhhc5686hbvt0b 0 307495 7897683 7771316 2026-08-07T13:11:42Z Makenzis 46558 7897683 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Giorgio Chiellini | fullname = Giorgio Chiellini | height = 1,86 m | image = [[File:Chiellini Mancini Gravina Mattarella 2021 (Giorgio Chiellini).jpg|200px]]| dateofbirth = {{bda|1984|8|14}}| cityofbirth = [[Piza]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = baigęs karjerą | position = [[gynėjas]]| youthyears = 1990–2000| youthclubs = [[AS Livorno Calcio|Livorno]]| years = 2000–2002<br />2002–2005<br />2002–2004<br />2004–2005<br />2005–2022<br />2022–2023| clubs = [[AS Livorno Calcio|Livorno]]<br />[[AS Roma]]<br />→ Livorno (skol.)<br />→ [[ACF Fiorentina|Fiorentina]] (skol.)<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Los Angeles FC]]| caps(goals) = {{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}47 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}37 {{0}}{{0}}(3)<br />425 {{0}}(27)<br />{{0}}31 {{0}}{{0}}(1)| nationalyears = 2004–2022 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 117 (8)<ref>{{National Football Teams}}</ref>| pcupdate = 2022 m. birželio 1 d.| ntupdate = 2022 m. birželio 1 d.| }} '''Džordžijus Kielinis''' ({{it|Giorgio Chiellini}}; g. [[1984]] m. [[rugpjūčio 14]] d.) – buvęs [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos futbolo rinktinės]] ir Turino „[[Juventus FC|Juventus]]“ klubo gynėjas bei kapitonas. Karjeros pradžioje rungtyniavo kaip kairiojo krašto gynėjas, vėliau tapo vidurio gynėju. Italijos rinktinei atstovavo nuo 2004 iki 2022 m. ir sužaidė 117 rungtynių. 2023 m. gruodžio 12 d. paskelbė apie profesionalaus futbolininko karjeros pabaigą.<ref>{{Cite web |last=Burrows |first=Ben |date=2023-12-12 |title=Chiellini announces retirement from football |url=https://theathletic.com/5130688/2023/12/12/giorgio-chiellini-announces-retirement-from-football/ |access-date=2023-12-12 |website= |publisher=The Athletic |language=en}}</ref> == Karjera == === Livorno === Futbolą pradėjo žaisti 1990 m. prisijungęs prie [[AS Livorno Calcio|Livorno]] jaunimo akademijos. Čia praleido 10 metų, o [[2000]] m. debiutavo [[Lega Pro Prima Divisione]] lygoje su suaugusiųjų komanda. 2002 m. žaidėją nusipirko [[AS Roma]] komanda, tačiau Livorno klubui patekus į [[Serie B]] lygą, futbolininkas nuomos pagrindais perleistas pastarirsiems. 2004 m. oficialiai sugrįžo į Livorno klubą.<ref>{{cite news|url=http://109.75.174.100/~asroma/downloads/corporate_investor/1287664872.pdf |title=Approvazione Situazione Mensile al 31 maggio 2004 |date=30 June 2004 |access-date=23 September 2011 |work=AS Roma |language=it |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110810133120/http://109.75.174.100/~asroma/downloads/corporate_investor/1287664872.pdf |archive-date=10 August 2011}}</ref> === Fiorentina === 2004 m. vasarą žaidėją nusipirko Juventus komanda ir vienam sezonui jį paskolino Fiorentinos ekipai.<ref>{{cite web|url=http://www.juventus.com/wps/wcm/connect/ee0336e8-3f7c-4c54-bd29-ddcc5d0504fe/26_ott_2004_eng.pdf?MOD=AJPERES&CACHEID=ee0336e8-3f7c-4c54-bd29-ddcc5d0504fe |title=Reports and Financial Statements at 30 June 2004 |date=26 October 2004 |access-date=28 November 2012 |publisher=Juventus FC}}</ref> Su šia komanda italas debiutavo [[Serie A]] lygoje. === Juventus === Po puikaus pirmo sezono Serie A lygoje, 2005 m. D. Kielinis sugrįžo į Juventus komandą ir tapo nuolatiniu pagrindinės sudėties nariu. 2018 m. birželio 29 d. italas pasirašė sutarties pratęsimą, o iš komandos išvykus [[Gianluigi Buffon|Džianluidžiui Bufonui]] tapo jos nauju kapitonu.<ref>{{cite web|url=https://www.football-italia.net/123746/official-juve-renew-chiellini-barzagli|title=OFFICIAL: Juve renew Chiellini & Barzagli|publisher=Football Italia|date=29 June 2018}}</ref><ref name="JuveCaptain">{{cite web|url=https://www.football-italia.net/121497/chiellini-become-juve-captain|title=Chiellini to become Juve captain|publisher=Football Italia|date=17 May 2018}}</ref> Su Turino ekipa italas laimėjo 9 Serie A čempionų titulus, 5 kartus tapo [[Coppa Italia]] ir [[Supercoppa Italiana]] laimėtoju. Pasibaigus [[Italijos futbolo varžybos 2021–2022 m.|2022 m. sezonui]] gynėjas paskelbė pasitraukiantis iš „Juventus“ ekipos.<ref>{{Cite web |date=2022-05-11 |title=Chiellini ufficializza l'addio alla Juventus: "Lunedì saluterò lo Stadium. C'è dispiacere ma è giusto cedere lo scettro" |url=https://www.eurosport.it/calcio/coppa-italia/2021-2022/chiellini-ufficiale-laddio-alla-juventus-lunedi-salutero-lo-stadium.-ce-dispiacere-ma-e-giusto-ceder_sto8921011/story.shtml |access-date=2022-05-12 |website=Eurosport |language=it}}</ref> === Los Angeles FC === 2022 m. birželio 13 d. italas prisijungė prie [[JAV]] „[[Los Angeles FC]]“ klubo.<ref>{{cite web|url=https://www.lafc.com/news/lafc-signs-defender-giorgio-chiellini|title=LAFC Signs Defender Giorgio Chiellini|website=www.lafc.com|date=13 June 2022|accessdate=13 June 2022}}</ref> Iš viso per du sezonus D. Kielinis JAV sužaidė 31 rungtynes, per kurias pelnė 1 įvartį. 2023 m. gruodžio mėn. paskelbta apie profesionalo karjeros pabaigą.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/489528/italijos-futbolo-legenda-nusprende-baigti-savo-karjera</ref> == Rinktinė == 2000 m. debiutavo Italijos jaunimo rinktinėje. Kitados atstovavo U15, U16, U17, U18, U19, U21 ir olimpinei rinktinei. [[2004 m. vasaros olimpinės žaidynės|2004]] m. olimpinėse žaidynėse gynėjas padėjo rinktinei laimėti sidabro medalius. 2004 m. pakviestas į pagrindinę komandą pakviestas.<ref>{{cite web|title=Non male l'Italia sperimentale Miccoli-gol per battere la Finlandia |url=http://www.repubblica.it/2004/k/sezioni/sport/calcio/nazionale/italiafinlandia/italiafinlandia/italiafinlandia.html?ref=search|website=repubblica.it|publisher=La Repubblica|access-date=15 April 2015|language=it|date=17 November 2014}}</ref> [[XVI Europos futbolo čempionatas|2020]] m. D. Kielinis tapo Europos čempionu.<ref>[https://www.bbc.co.uk/sport/football/51198762 Italy 1-1 England]</ref> 2022 m. birželio 1 d., po Italijos ir [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentinos]] rungtynių ''Finalissima'' finale, D. Kielinis paskelbė baigiantis karjerą nacionalinėje rinktinėje.<ref>{{cite web |title=Italy's Giorgio Chiellini retiring from national team after Argentina friendly |url=https://www.espn.com/soccer/italy-ita/story/4651311/italys-giorgio-chiellini-retiring-from-national-team-after-argentina-friendly |website=ESPN |access-date=25 March 2022}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|0|1|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|3|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|5|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|5|0|1|0|0}} |} == Laimėjimai == '''Livorno''' * [[Serie C]]: 2001–02 '''Juventus''' * [[Serie A]]: 2011–12, 2012–13, 2013–14, 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18, 2018–19, 2019–20 * [[Serie B]]: 2006–07 * [[Coppa Italia]]: 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18, 2020–21 * [[Supercoppa Italiana]]: 2012, 2013, 2015, 2018, 2020 '''Italija (U19''' * UEFA Europos U19 čempionatas: 1 vieta (2003) '''Italija (olimpinė rinktinė)''' * [[Vasaros olimpinės žaidynės]]: 2 vieta ([[2004 m. vasaros olimpinės žaidynės|2004]]) '''Italija''' * [[UEFA Europos futbolo čempionatas]]: 1 vieta ([[XVI Europos futbolo čempionatas|2020]]), 2 vieta ([[XIV Europos futbolo čempionatas|2012]]) * [[FIFA konfederacijų taurė]]: 3 vieta ([[2013 m. FIFA konfederacijų taurė|2013]]) == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.transfermarkt.com/giorgio-chiellini/profil/spieler/29260 Transfermarkt] * [https://www.fussballdaten.de/person/giorgio-chiellini/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/giorgio-chiellini/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j96761.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefaeuro-2020/teams/players/59142--giorgio-chiellini/ uefa.com] * [https://www.eurosport.com/football/giorgio-chiellini_prs27170/person.shtml eurosport.com] [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Chiellini]] jpu7vaorsz2uvrj8qjb2ntxkljk6oy6 0 307507 7897944 7128102 2026-08-08T01:37:29Z Zykasaa 3068 7897944 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infobox_protected_area | name = Platano upės biosferos rezervatas | iucn_category = II | image = Selva tropical en la biosfera de el rio plátano Honduras.jpg | caption = Platano upė | location = {{flag|Hondūras}} | nearest_city = [[Brus Laguna]] | lat_degrees = 15 | lat_minutes = 44 | lat_seconds = 40 | lat_direction = N | long_degrees = 84 | long_minutes = 40 | long_seconds = 30 | long_direction = W | map = Hondūras | map_width = 250 | area = 5250 km² | established = 1982 | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = |UNESCO id = 196 | vikiteka = }} '''Platano upės biosferos rezervatas''' ({{es|Reserva de la Biosfera de Río Plátano}}) – saugomos gamtos teritorija rytų [[Hondūras|Hondūre]], [[Moskitų krantas|Moskitų krante]], Platano upės baseine. Užima 5250 km² plotą, nors ribos ne kartą keistos. Teritorijoje saugomi neliesti [[drėgnieji tropiniai miškai|tropiniai miškai]], jų gyvūnija ir augalija, senovės Mezoamerikos kultūrų archeologinės vietos, indėnų kaimeliai. Parko paviršius kalnuotas, aukščiausia vieta siekia 1326 m (Punta Piedros k.). Tankus upių tinklas. Lygumose jos sudaro senvagių, [[meandra|meandrų]], [[lagūna|lagūnų]] labirintą. Teritoriją tankiai dengia tropinės [[džiunglės]]. Prie vandens telkinių sužėlę tankūs [[mangrovė|mangrovių]] sąžalynai. Parke auga apie 2000 induotinių augalų rūšių. Platano upės biosferos rezervate aptiktos 39 žinduolių, 377 paukščių, 126 varliagyvių ir roplių rūšys. Dažnai sutinkami gyvūnai yra [[karliškasis grifas]], [[harpija (gyvūnas)|harpija]], [[didysis kraksas]], [[purpurinė penelopė]], [[raudonoji ara]], [[mažoji karingoji ara]], [[paprastasis kapucinas]], [[kolumbinis staugūnas]], [[koatos|koata]], [[tripirštis tinginys]], [[pakos|paka]], [[kibiauodegis meškėnas]], [[paprastasis koatis]], [[puma]], [[pekaris]], [[baltabarzdis pekaris]], [[didžioji mazama]]. Iš retų gyvūnų sutinkama [[didžioji skruzdėda]], [[jaguaras]], [[ocelotas]], [[ilgauodegė katė]], [[amerikinis lamantinas]]. Platano upės biosferos rezervatas 1982 m. įtrauktas į [[UNESCO]] [[pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]]. Dėl intensyvaus miškų kirtimo [[1996]] m. pateko į objektų pavojuje sąrašą, bet 2007 m. pagerėjus padėčiai, iš jo buvo išbrauktas. Pakartotinai į pavojuje esančių objektų sąrašą įtrauktas 2011 m. {{UNESCOHondūras}} [[Kategorija:Rezervatai]] [[Kategorija:Hondūro nacionaliniai parkai]] jtlwshsksbml94mqpxje300uhgvohts 7897945 7897944 2026-08-08T01:37:41Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897945 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infobox_protected_area | name = Platano upės biosferos rezervatas | iucn_category = II | image = Selva tropical en la biosfera de el rio plátano Honduras.jpg | caption = Platano upė | location = {{flag|Hondūras}} | nearest_city = [[Brus Laguna]] | lat_degrees = 15 | lat_minutes = 44 | lat_seconds = 40 | lat_direction = N | long_degrees = 84 | long_minutes = 40 | long_seconds = 30 | long_direction = W | map = Hondūras | map_width = 250 | area = 5250 km² | established = 1982 | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = |UNESCO id = 196 | vikiteka = }} '''Platano upės biosferos rezervatas''' ({{es|Reserva de la Biosfera de Río Plátano}}) – saugomos gamtos teritorija rytų [[Hondūras|Hondūre]], [[Moskitų krantas|Moskitų krante]], Platano upės baseine. Užima 5250 km² plotą, nors ribos ne kartą keistos. Teritorijoje saugomi neliesti [[drėgnieji tropiniai miškai|tropiniai miškai]], jų gyvūnija ir augalija, senovės Mezoamerikos kultūrų archeologinės vietos, indėnų kaimeliai. Parko paviršius kalnuotas, aukščiausia vieta siekia 1326 m (Punta Piedros k.). Tankus upių tinklas. Lygumose jos sudaro senvagių, [[meandra|meandrų]], [[lagūna|lagūnų]] labirintą. Teritoriją tankiai dengia tropinės [[džiunglės]]. Prie vandens telkinių sužėlę tankūs [[mangrovė|mangrovių]] sąžalynai. Parke auga apie 2000 induotinių augalų rūšių. Platano upės biosferos rezervate aptiktos 39 žinduolių, 377 paukščių, 126 varliagyvių ir roplių rūšys. Dažnai sutinkami gyvūnai yra [[karliškasis grifas]], [[harpija (gyvūnas)|harpija]], [[didysis kraksas]], [[purpurinė penelopė]], [[raudonoji ara]], [[mažoji karingoji ara]], [[paprastasis kapucinas]], [[kolumbinis staugūnas]], [[koatos|koata]], [[tripirštis tinginys]], [[pakos|paka]], [[kibiauodegis meškėnas]], [[paprastasis koatis]], [[puma]], [[pekaris]], [[baltabarzdis pekaris]], [[didžioji mazama]]. Iš retų gyvūnų sutinkama [[didžioji skruzdėda]], [[jaguaras]], [[ocelotas]], [[ilgauodegė katė]], [[amerikinis lamantinas]]. Platano upės biosferos rezervatas 1982 m. įtrauktas į [[UNESCO]] [[pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]]. Dėl intensyvaus miškų kirtimo [[1996]] m. pateko į objektų pavojuje sąrašą, bet 2007 m. pagerėjus padėčiai, iš jo buvo išbrauktas. Pakartotinai į pavojuje esančių objektų sąrašą įtrauktas 2011 m. {{UNESCOHondūras}} [[Kategorija:Rezervatai]] [[Kategorija:Hondūro nacionaliniai parkai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 6h9uqse7vo4t8kq0nfu1uholp7xj4hc 0 307539 7897613 7771276 2026-08-07T12:41:20Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897613 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Alberto Aquilani | fullname = Alberto Aquilani | nickname = | image = [[Vaizdas:Alberto Aquilani - Fiorentina 2012.jpg|250px]] | height = 1,86 m | dateofbirth = {{Gimė|1984|7|7|T}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[Saugas]] | years = 2002–2009<br />2003–2004<br />2009–2012<br />2010–2011<br>2011–2012<br>2012– | clubs = [[AS Roma|Roma]]<br />→ [[US Triestina Calcio|Triestina]] ''(skol.)''<br />[[Liverpool FC|Liverpool]]<br />→ [[Juventus FC|Juventus]] ''(skol.)''<br />→[[AC Milan]] ''(skol.)''<br>[[Fiorentina]] | caps(goals) = 102 (9)<br /> 41 (4)<br />18 (1)<br>33 (2)<br>23 (1)<br>56 (13) | nationalyears = 2006– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 35 {{0}}(5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | ntupdate = 2014 m. }} '''Albertas Akilanis''' ({{it|Alberto Aquilani}}; g. [[1984]] m. [[liepos 7]] d.) – buvęs Italijos futbolininkas (saugas). == Karjera == Rungtyniavo [[Fiorentina]] klube. 2009 m. rugpjūčio 9 d. pasirašė penkerių metų kontraktą su [[Liverpool FC|Liverpolio]] klubu.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/l/liverpool/8186102.stm</ref> [[2010]] m. [[rugpjūčio 21]] dieną [[Liverpool FC]] klubas pranešė, kad Aquilani sezonui nuomojamas į Juventus su galimybe išpirkti žaidėjo kontraktą.<ref>http://www.goal.com/en-gb/news/2896/premier-league/2010/08/21/2080894/liverpool-confirm-one-year-loan-deal-with-juventus-for</ref> Juventus galimybe nepasinaudojo, todėl Aquilani grįžo į Liverpool klubą, o 2011–2012 m. sezone yra išnuomotas [[AC Milan]] klubui. == Rinktinė == Atstovavo Italijos futbolo rinktinei. Su rinktine žaidė [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008-ųjų Europos futbolo čempionate]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|0|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Aquilani, Alberto]] tsf858f2yzx09cx24igooto4d5jmv2o 0 315983 7897693 7771325 2026-08-07T13:20:42Z Makenzis 46558 7897693 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | image = [[Vaizdas:Morgan De Sanctis.jpg|150px]] | playername= Morgan De Sanctis | fullname = Morgan De Sanctis | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1977|3|26|T}} | cityofbirth = [[Guardiagrelė]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | height = 1,90 m | position = [[vartininkas]] | years = 1994–1997<br />1997–1999<br />1999–2007<br />2007–2009<br />2008–2009<br />2009–2013<br /><br /> | clubs = [[Delfino Pescara 1936|Pescara]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Udinese Calcio|Udinese]]<br />[[Sevilla FC|Sevilla]]<br />→ [[Galatasaray SK|Galatasaray]] ''(skol.)''<br />[[SSC Napoli|Napoli]]<br /><br /> | caps(goals) = {{0}}74 (0)<br />{{0}}{{0}}3 {{0}}(0)<br />194 (0)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}(0)<br />{{0}}41 (0)<br />147 (0)<br /><br /> | nationalyears = 2005–2012 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}{{0}}6 {{0}}(0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2025 }} '''Morganas de Sanktis''' (g. [[1977]] m. [[kovo 26]] d.) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas (vartininkas). {{atnaujinti}} {{šaltiniai}} == Karjera == Karjerą pradėjo 1994 m. [[Delfino Pescara 1936|Pescara]] klube. Nuo 2009 m. atstovavo [[SSC Napoli]]. == Rinktinė == Nuo 2005 m. atstovavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos nacionalinei rinktinei]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|0|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|0|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|0|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|De Sanctis]] 8awrvmjyjr3em6an729hjti55n5ipyk 0 319764 7897715 6880220 2026-08-07T13:33:37Z Creative 856 red. 7897715 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1935|01|26}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = {{Mirė|2026|08|06|1935|01|26}} | mirties vieta = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = teatro aktorė | įstaigos = [[Valstybinis Šiaulių dramos teatras]] | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1979]] m. [[Šiaulių pedagoginis institutas]] | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos= | vikiteka = }} '''Genovaitė Vaiginytė''' ([[1935]] m. [[sausio 26]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2026]] m. [[rugpjūčio 6]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] aktorė, skaitovė. == Biografija == 1958 m. baigė [[Kauno Juozo Gruodžio konservatorija|Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklos]] Teatro fakultetą. 1958–1959 m. [[Kauno jaunojo žiūrovo teatras|Kauno Jaunojo žiūrovo teatro]], 1959–1960 m. [[Kauno valstybinis lėlių teatras|Valstybinio lėlių teatro]], 1960–1962 m. [[Klaipėdos dramos teatras|Klaipėdos dramos teatro]] aktorė. 1962–1966 m. ansamblio [[Lietuva (ansamblis)|„Lietuva“]] choro artistė. 1966–1991 m. [[Valstybinis Šiaulių dramos teatras|Šiaulių dramos teatro]] aktorė. Sukūrė per 100 vaidmenų, parašė straipsnių teatro tematika.<ref>[https://www.savb.lt/biografinis-zinynas-siauliu-sviesuomene-nuo-1791-m-iki-siu-dienu/ Genovaitė Vaiginytė. [[Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka]]]</ref><ref>https://www.vle.lt/straipsnis/genovaite-vaiginyte/</ref><ref>https://siauliuteatras.lt/naujienos/29/in-memoriam-genovaite-vaiginyte-1935-2026-:93</ref> == Vaidmenys == * Senmergė, Angustija – [[Federikas Garsija Lorka]]. Donja Rosita, Bernardos Albos namai * Panelė – [[Petras Vaičiūnas]]. Prisikėlimas * Gundega – [[Haris Gulbis]]. Prarasti namai * Malda – Paulis Putninis. Saldi ištikimybės našta * Baltoji figūra – [[Balys Sruoga]]. Pajūrio kurortas * Salomėja – [[Salomėja Nėris]]. Kaip žydėjimas vyšnios * Monospektaklis Frederiko Garsija Lorkos poezijos motyvais == Įvertinimas == * 1988 m. [[Potencija Pinkauskaitė|Potencijos Pinkauskaitės]] premija == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Vaiginytė, Genovaitė}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos lėlių teatrų aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos skaitovai]] mtwvu1qe4jf21m9r7k3xpab9wq9pu54 0 320203 7897615 7871130 2026-08-07T12:41:57Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897615 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Mario Balotelli | fullname = Mario Barwuah Balotelli | nickname = ''Super Mario'' | image = [[Vaizdas:Mario Balotelli (15440231808) (cropped) (cropped).jpg|220px]] | height = 1,90 m | dateofbirth = {{Gimė|1990|8|12|T}} | cityofbirth = [[Palermas]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = {{vlv|UAE}} Al-Ittifaq FC | clubnumber = 9 | position = [[puolėjas]] | years = 2005–2006<br />2007–2010<br />2010–2013<br />2013–2014<br />2014–2016<br />2015–2016<br />2016–2019<br />2019<br />2019–2020<br />2020–2021<br />2021–2022<br />2022–2023<br />2023–2024<br />2024–2025<br />2026 | clubs = [[A.C. Lumezzane|AC Lumezzane]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter]]<br />[[Manchester City FC]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Liverpool FC|Liverpool FC]]<br />→[[AC Milan]] ''(skol.)''<br />[[OGC Nice]] <br />[[Olympique de Marseille]]<br />[[Brescia Calcio]]<br />[[A.C. Monza]]<br />[[Adana Demirspor]]<br />[[FC Sion]]<br />[[Adana Demirspor]]<br />[[Genoa CFC]]<br />Al-Ittifaq FC | caps(goals) = 2 (0)<br />59 (20)<br />54 (20)<br />43 (26)<br />16 (1)<br />20 (1)<br />61 (33) <br />12 (8)<br />19 (5)<br />12 (5)<br />33 (18)<br />18 (6)<br />16 (7)<br />6 (0)<br />12 (6) | nationalyears = 2010–2018 | nationalteam = {{flagicon|Italy}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] | nationalcaps(goals) = 36 (14)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026-05-26 | ntupdate = 2018-09-07 }} '''Marijus Balotelis''' ({{it|Mario Balotelli}}; g. [[1990]] m. [[rugpjūčio 12]] d.) – [[Italija|Italijos]] futbolininkas, iš [[Gana|Ganos]] kilęs puolėjas. == Karjera == Gimė Italijoje, imigrantų iš Ganos Barwuah šeimoje. Vaikystėje turėjo sveikatos problemų, tėvai gyveno skurde, todėl buvo atiduotas į prieglaudą. [[1993]] m. trejų metų vaiką įsivaikino italų Balotelių šeima. 2001 m. pradėjo treniruotis regioninės lygos „Lumezzane“ klubo jaunimo komandoje, o būdamas 15-os metų debiutavo pagrindinėje komandoje. Talentingu žaidėju susidomėjo [[FC Barcelona]], tačiau jis sudarė kontraktą su [[Inter Milan|Milano „Interu“]]. 2007 m. Balotelis debiutavo pagrindinėje „Intero“ komandoje, [[Serie A]] varžybose prieš „Cagliari“ klubą. Pradžioje jis dažniausiai pasirodydavo po keitimų, bet vėliau gavo žaisti vis daugiau. 2008 m. Balotelis tapo jauniausiu žaidėju, įmušusiu įvartį [[UEFA Čempionų Lyga|Čempionų Lygoje]] (būdamas 18 m., 85 d. – į Famagustos „Anorthosis“ vartus). Kilo skandalas, kai žaidėjas ne kartą buvo rasistiškai įžeidinėjamas „[[Juventus FC]]“ klubo aistruolių. Marijus Balotelis įsivėlė į konfliktą su treneriu [[José Mourinho|Žozė Murinijo]], buvo kritikuojamas komandos draugų. Ypač didelio atgarsio susilaukė jo pasirodymas vienoje televizijos laidoje vilkint „Inter“ priešininkų „[[AC Milan]]“ marškinėlius. 2010 m. rugpjūčio 13 d. persikėlė į Angliją, [[Manchester City FC|Mančesterio „City“]] klubą, su kuriuo pasirašė trejų metų sutartį.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/m/man_city/8910570.stm</ref> Iki pat pilnametystės Marijus Balotelis oficialiai buvo laikomas Ganos piliečiu, todėl Italijos jaunimo rinktinėse (U-15, U-17) žaisti negalėjo. Gana kvietė žaidėją rungtyniauti Ganos jaunimo rinktinėse, tačiau jis atsisakė. 2008 m. Balotelis gavo Italijos pilietybę ir buvo pakviestas į Italijos U-21 rinktinę. Su ja dalyvavo 2009 m. Europos U-21 čempionate, ten jis įmušė įvartį Švedijai, bet gavo raudoną kortelę. [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]je debiutavo [[2010]] m. [[rugpjūčio 10]] d. – naujasis italų treneris [[Cesare Prandelli|Čezarė Prandelis]] pakvietė jį į draugiškas rungtynes prieš [[Dramblio Kaulo Kranto vyrų futbolo rinktinė|Dramblio Kaulo Krantą]]. Savo pirmąjį įvartį už Italiją įmušė į Lenkijos vartus. Balotelis pakviestas į [[Euro 2012|2012 m.]] Europos čempionatą. Pradžioje dėl vietos startinėje sudėtyje jis konkuravo su [[Antonio di Natale|Antonijumi di Natale]], bet netrukus tapo aiškiu italų puolimo lyderiu. Pusfinalio varžybose jis įmušė du įvarčius į Vokietijos vartus. Žaidėjas pagarsėjo dėl prastos sportinės disciplinos ir įsivėlimo į nuolatinius skandalus (konfliktus su komandos draugais, avarijas, atvirą pinigų švaistymą ir kt.). 2013 m. sausio 30 d. M. Balotelli perėjo į [[Serie A]] klubą [[AC Milan]].<ref>[http://www.guardian.co.uk/football/2013/jan/29/roberto-mancini-mario-balotelli-manchester-city Roberto Mancini 'so sad' over Mario Balotelli’s Manchester City exit]</ref> Jau debiutinėse rungtynėse su [[Udinese Calcio]] ekipa Mario pelnė du įvarčius. Šioje ekipoje italas žaidė dvejus metus, per kuriuos sužaidė 43 rungtynes ir pelnė 26 įvarčius. [[2014]] m. [[rugpjūčio 21]] d. Milano klubas susitarė su Liverpool komanda dėl žaidėjo perleidimo už 16 milijonų [[Svaras sterlingų|svarų]] mokestį.<ref>[http://www.bbc.com/sport/0/football/28878088 Mario Balotelli: Liverpool agree £16 m fee for AC Milan striker]</ref> 2015 m. rugpjūčio 27 d. Liverpool išnuomavo sezonui žaidėją AC Milan klubui.<ref>[http://www.acmilan.com/en/news/show/158493 The Italian joins on a season-long loan from Liverpool FC]</ref> [[2016]] m. [[rugpjūčio 31]] d., paskutinę perėjimų dieną, paskelbta, kad italas kaip laisvas agentas prisijungia prie [[OGC Nice]] klubo.<ref>[https://www.theguardian.com/football/2016/aug/31/mario-balotelli-completes-move-from-liverpool-to-nice-on-free-transfer Mario Balotelli completes move from Liverpool to Nice on free transfer]</ref> [[2019]] m. sausį žaidėjas nutraukė sutartį su Nicos klubu ir perėjo į [[Olympique de Marseille]] komandą.<ref>[https://www.football-italia.net/133666/official-balotelli-joins-marseille OFFICIAL: Balotelli joins Marseille]</ref> Marselio klube italas praleido sezoną. 2019 m. rugpjūčio 18 d. prisijungė prie „Brescia“ klubo.<ref>[https://www.football-italia.net/142290/official-balotelli-joins-brescia Official: Balotelli joins Brescia]</ref> Nuo [[2020]] m. buvo Serie B lygoje žaidžiančios [[AC Monza]] komandos narys.<ref>[https://www.acmonza.com/it/news/2184/ BENVENUTO MARIO]</ref> 2021 m. liepą persikėlė į [[Adana Demirspor]] ([[Turkija]]).<ref>{{Cite web|date=2021-07-07|title=Balotelli completes move to Turkish side Adana Demirspor|url=https://www.goal.com/en-cm/news/balotelli-completes-move-to-turkish-side-adana-demirspor/1s04fn64c3iqo1shqsb1qfd8la|access-date=2021-07-07|website=Goal.com}}</ref> 2022 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė dvejų metų sutartį su [[FC Sion]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web |publisher=[[FC Sion]] |language=fr |accessdate=2022-08-31 |date=2022-08-31 |title=Mario Balotelli débarque en Valais ! |url=https://www.fcsion.ch/fr/news/detail/2705/mario-balotelli-debarque-en-valais--}}</ref> 2023 m. rugsėjo 14 d. sutartis su klubu buvo nutraukta.<ref>{{cite web | url=https://www.lefigaro.fr/sports/football/transferts/mercato-balotelli-rompt-son-contrat-avec-le-fc-sion-et-est-libre-de-s-engager-ou-il-le-souhaite-20230914 | title=Mercato : Balotelli rompt son contrat avec le FC Sion | date=2023-09-14 }}</ref> 2023 m. pabaigoje ugrįžo į „Adana Demirspor“, kur žaidė vienerius metus.<ref>{{cite web |title=Adana Demirspor: 4 - Alanyaspor: 0 |url=https://www.tff.org/Default.aspx?pageID=29&macID=249220 |website=tff.org}}</ref> 2024 m. spalio 28 d. sugrįžo į Italiją ir sudarė sutartį su[[Genoa CFC]].<ref>{{cite web |publisher=[[Genoa CFC|Genoa]] |language=it |accessdate=2024-10-28 |date=2024-10-28 |title=Balotelli è un nuovo giocatore del Genoa |url=https://genoacfc.it/2024/10/28/mario-balotelli-e-un-nuovo-giocatore-del-genoa/}}</ref> 2026 m. sausio 7 d. paskelbta, kad futbolininkas sudarė dviejų su puse metų sutartį su [[Al-Ittifaq FC (JAE)|Al-Ittifaq]] klubu ([[JAE]]).<ref>{{cite web |last=McAleer |first=Ben |url=https://www.goal.com/en/lists/mario-balotelli-new-home-ex-man-city-liverpool-striker-set-to-complete-transfer-14th-club/blta3c8fd5de3848c13 |title=Mario Balotelli finds a new home! Divisive ex-Man City & Liverpool striker set to complete transfer to unlikely 14th club of journeyman career aged 35 |publisher=Goal.com |date=7 January 2026 }}</ref> == Laimėjimai == ;Internazionale * [[Serie A]]: 2007–08, 2008–09, 2009–10 m. * [[Coppa Italia]]: 2009–10 m. * [[Italijos futbolo supertaurė]]: 2008 m. * [[UEFA čempionų lyga]]: 2009–10 m. ;Manchester City * [[FA taurė]]: 2010–11 m. * [[Premier League]]: 2011–12 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|3|1|2|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|6|3|2|0|0}} |} == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} * [https://www.soccerbase.com/players/player.sd?player_id=48766 Soccerbase] * [https://www.tuttocalciatori.net/Balotelli_Barwuah_Mario TuttoCalciatori.net] [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Balotelli, Mario]] le0bztikd0pc0zwlja90xtalavw0l2p 7897616 7897615 2026-08-07T12:42:11Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897616 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Mario Balotelli | fullname = Mario Barwuah Balotelli | nickname = ''Super Mario'' | image = [[Vaizdas:Mario Balotelli (15440231808) (cropped) (cropped).jpg|220px]] | height = 1,90 m | dateofbirth = {{Gimė|1990|8|12|T}} | cityofbirth = [[Palermas]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = {{vlv|UAE}} Al-Ittifaq FC | clubnumber = 9 | position = [[puolėjas]] | years = 2005–2006<br />2007–2010<br />2010–2013<br />2013–2014<br />2014–2016<br />2015–2016<br />2016–2019<br />2019<br />2019–2020<br />2020–2021<br />2021–2022<br />2022–2023<br />2023–2024<br />2024–2025<br />2026 | clubs = [[A.C. Lumezzane|AC Lumezzane]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter]]<br />[[Manchester City FC]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Liverpool FC|Liverpool FC]]<br />→[[AC Milan]] ''(skol.)''<br />[[OGC Nice]] <br />[[Olympique de Marseille]]<br />[[Brescia Calcio]]<br />[[A.C. Monza]]<br />[[Adana Demirspor]]<br />[[FC Sion]]<br />[[Adana Demirspor]]<br />[[Genoa CFC]]<br />Al-Ittifaq FC | caps(goals) = 2 (0)<br />59 (20)<br />54 (20)<br />43 (26)<br />16 (1)<br />20 (1)<br />61 (33) <br />12 (8)<br />19 (5)<br />12 (5)<br />33 (18)<br />18 (6)<br />16 (7)<br />6 (0)<br />12 (6) | nationalyears = 2010–2018 | nationalteam = {{flagicon|Italy}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] | nationalcaps(goals) = 36 (14)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026-05-26 | ntupdate = 2018-09-07 }} '''Marijus Balotelis''' ({{it|Mario Balotelli}}; g. [[1990]] m. [[rugpjūčio 12]] d.) – [[Italija|Italijos]] futbolininkas, iš [[Gana|Ganos]] kilęs puolėjas. == Karjera == Gimė Italijoje, imigrantų iš Ganos Barwuah šeimoje. Vaikystėje turėjo sveikatos problemų, tėvai gyveno skurde, todėl buvo atiduotas į prieglaudą. [[1993]] m. trejų metų vaiką įsivaikino italų Balotelių šeima. 2001 m. pradėjo treniruotis regioninės lygos „Lumezzane“ klubo jaunimo komandoje, o būdamas 15-os metų debiutavo pagrindinėje komandoje. Talentingu žaidėju susidomėjo [[FC Barcelona]], tačiau jis sudarė kontraktą su [[Inter Milan|Milano „Interu“]]. 2007 m. debiutavo pagrindinėje „Intero“ komandoje, [[Serie A]] varžybose prieš „Cagliari“ klubą. Pradžioje jis dažniausiai pasirodydavo po keitimų, bet vėliau gavo žaisti vis daugiau. 2008 m. Balotelis tapo jauniausiu žaidėju, įmušusiu įvartį [[UEFA Čempionų Lyga|Čempionų Lygoje]] (būdamas 18 m., 85 d. – į Famagustos „Anorthosis“ vartus). Kilo skandalas, kai žaidėjas ne kartą buvo rasistiškai įžeidinėjamas „[[Juventus FC]]“ klubo aistruolių. Marijus Balotelis įsivėlė į konfliktą su treneriu [[José Mourinho|Žozė Murinijo]], buvo kritikuojamas komandos draugų. Ypač didelio atgarsio susilaukė jo pasirodymas vienoje televizijos laidoje vilkint „Inter“ priešininkų „[[AC Milan]]“ marškinėlius. 2010 m. rugpjūčio 13 d. persikėlė į Angliją, [[Manchester City FC|Mančesterio „City“]] klubą, su kuriuo pasirašė trejų metų sutartį.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/m/man_city/8910570.stm</ref> Iki pat pilnametystės Marijus Balotelis oficialiai buvo laikomas Ganos piliečiu, todėl Italijos jaunimo rinktinėse (U-15, U-17) žaisti negalėjo. Gana kvietė žaidėją rungtyniauti Ganos jaunimo rinktinėse, tačiau jis atsisakė. 2008 m. Balotelis gavo Italijos pilietybę ir buvo pakviestas į Italijos U-21 rinktinę. Su ja dalyvavo 2009 m. Europos U-21 čempionate, ten jis įmušė įvartį Švedijai, bet gavo raudoną kortelę. [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]je debiutavo [[2010]] m. [[rugpjūčio 10]] d. – naujasis italų treneris [[Cesare Prandelli|Čezarė Prandelis]] pakvietė jį į draugiškas rungtynes prieš [[Dramblio Kaulo Kranto vyrų futbolo rinktinė|Dramblio Kaulo Krantą]]. Savo pirmąjį įvartį už Italiją įmušė į Lenkijos vartus. Balotelis pakviestas į [[Euro 2012|2012 m.]] Europos čempionatą. Pradžioje dėl vietos startinėje sudėtyje jis konkuravo su [[Antonio di Natale|Antonijumi di Natale]], bet netrukus tapo aiškiu italų puolimo lyderiu. Pusfinalio varžybose jis įmušė du įvarčius į Vokietijos vartus. Žaidėjas pagarsėjo dėl prastos sportinės disciplinos ir įsivėlimo į nuolatinius skandalus (konfliktus su komandos draugais, avarijas, atvirą pinigų švaistymą ir kt.). 2013 m. sausio 30 d. M. Balotelli perėjo į [[Serie A]] klubą [[AC Milan]].<ref>[http://www.guardian.co.uk/football/2013/jan/29/roberto-mancini-mario-balotelli-manchester-city Roberto Mancini 'so sad' over Mario Balotelli’s Manchester City exit]</ref> Jau debiutinėse rungtynėse su [[Udinese Calcio]] ekipa Mario pelnė du įvarčius. Šioje ekipoje italas žaidė dvejus metus, per kuriuos sužaidė 43 rungtynes ir pelnė 26 įvarčius. [[2014]] m. [[rugpjūčio 21]] d. Milano klubas susitarė su Liverpool komanda dėl žaidėjo perleidimo už 16 milijonų [[Svaras sterlingų|svarų]] mokestį.<ref>[http://www.bbc.com/sport/0/football/28878088 Mario Balotelli: Liverpool agree £16 m fee for AC Milan striker]</ref> 2015 m. rugpjūčio 27 d. Liverpool išnuomavo sezonui žaidėją AC Milan klubui.<ref>[http://www.acmilan.com/en/news/show/158493 The Italian joins on a season-long loan from Liverpool FC]</ref> [[2016]] m. [[rugpjūčio 31]] d., paskutinę perėjimų dieną, paskelbta, kad italas kaip laisvas agentas prisijungia prie [[OGC Nice]] klubo.<ref>[https://www.theguardian.com/football/2016/aug/31/mario-balotelli-completes-move-from-liverpool-to-nice-on-free-transfer Mario Balotelli completes move from Liverpool to Nice on free transfer]</ref> [[2019]] m. sausį žaidėjas nutraukė sutartį su Nicos klubu ir perėjo į [[Olympique de Marseille]] komandą.<ref>[https://www.football-italia.net/133666/official-balotelli-joins-marseille OFFICIAL: Balotelli joins Marseille]</ref> Marselio klube italas praleido sezoną. 2019 m. rugpjūčio 18 d. prisijungė prie „Brescia“ klubo.<ref>[https://www.football-italia.net/142290/official-balotelli-joins-brescia Official: Balotelli joins Brescia]</ref> Nuo [[2020]] m. buvo Serie B lygoje žaidžiančios [[AC Monza]] komandos narys.<ref>[https://www.acmonza.com/it/news/2184/ BENVENUTO MARIO]</ref> 2021 m. liepą persikėlė į [[Adana Demirspor]] ([[Turkija]]).<ref>{{Cite web|date=2021-07-07|title=Balotelli completes move to Turkish side Adana Demirspor|url=https://www.goal.com/en-cm/news/balotelli-completes-move-to-turkish-side-adana-demirspor/1s04fn64c3iqo1shqsb1qfd8la|access-date=2021-07-07|website=Goal.com}}</ref> 2022 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė dvejų metų sutartį su [[FC Sion]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web |publisher=[[FC Sion]] |language=fr |accessdate=2022-08-31 |date=2022-08-31 |title=Mario Balotelli débarque en Valais ! |url=https://www.fcsion.ch/fr/news/detail/2705/mario-balotelli-debarque-en-valais--}}</ref> 2023 m. rugsėjo 14 d. sutartis su klubu buvo nutraukta.<ref>{{cite web | url=https://www.lefigaro.fr/sports/football/transferts/mercato-balotelli-rompt-son-contrat-avec-le-fc-sion-et-est-libre-de-s-engager-ou-il-le-souhaite-20230914 | title=Mercato : Balotelli rompt son contrat avec le FC Sion | date=2023-09-14 }}</ref> 2023 m. pabaigoje ugrįžo į „Adana Demirspor“, kur žaidė vienerius metus.<ref>{{cite web |title=Adana Demirspor: 4 - Alanyaspor: 0 |url=https://www.tff.org/Default.aspx?pageID=29&macID=249220 |website=tff.org}}</ref> 2024 m. spalio 28 d. sugrįžo į Italiją ir sudarė sutartį su[[Genoa CFC]].<ref>{{cite web |publisher=[[Genoa CFC|Genoa]] |language=it |accessdate=2024-10-28 |date=2024-10-28 |title=Balotelli è un nuovo giocatore del Genoa |url=https://genoacfc.it/2024/10/28/mario-balotelli-e-un-nuovo-giocatore-del-genoa/}}</ref> 2026 m. sausio 7 d. paskelbta, kad futbolininkas sudarė dviejų su puse metų sutartį su [[Al-Ittifaq FC (JAE)|Al-Ittifaq]] klubu ([[JAE]]).<ref>{{cite web |last=McAleer |first=Ben |url=https://www.goal.com/en/lists/mario-balotelli-new-home-ex-man-city-liverpool-striker-set-to-complete-transfer-14th-club/blta3c8fd5de3848c13 |title=Mario Balotelli finds a new home! Divisive ex-Man City & Liverpool striker set to complete transfer to unlikely 14th club of journeyman career aged 35 |publisher=Goal.com |date=7 January 2026 }}</ref> == Laimėjimai == ;Internazionale * [[Serie A]]: 2007–08, 2008–09, 2009–10 m. * [[Coppa Italia]]: 2009–10 m. * [[Italijos futbolo supertaurė]]: 2008 m. * [[UEFA čempionų lyga]]: 2009–10 m. ;Manchester City * [[FA taurė]]: 2010–11 m. * [[Premier League]]: 2011–12 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|3|1|2|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|6|3|2|0|0}} |} == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} * [https://www.soccerbase.com/players/player.sd?player_id=48766 Soccerbase] * [https://www.tuttocalciatori.net/Balotelli_Barwuah_Mario TuttoCalciatori.net] [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Balotelli, Mario]] tfsco4800lvt4uyvhsypjp2e636tnhk 7897617 7897616 2026-08-07T12:42:24Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7897617 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Mario Balotelli | fullname = Mario Barwuah Balotelli | nickname = ''Super Mario'' | image = [[Vaizdas:Mario Balotelli (15440231808) (cropped) (cropped).jpg|220px]] | height = 1,90 m | dateofbirth = {{Gimė|1990|8|12|T}} | cityofbirth = [[Palermas]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = {{vlv|UAE}} Al-Ittifaq FC | clubnumber = 9 | position = [[puolėjas]] | years = 2005–2006<br />2007–2010<br />2010–2013<br />2013–2014<br />2014–2016<br />2015–2016<br />2016–2019<br />2019<br />2019–2020<br />2020–2021<br />2021–2022<br />2022–2023<br />2023–2024<br />2024–2025<br />2026 | clubs = [[A.C. Lumezzane|AC Lumezzane]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter]]<br />[[Manchester City FC]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Liverpool FC|Liverpool FC]]<br />→[[AC Milan]] ''(skol.)''<br />[[OGC Nice]] <br />[[Olympique de Marseille]]<br />[[Brescia Calcio]]<br />[[A.C. Monza]]<br />[[Adana Demirspor]]<br />[[FC Sion]]<br />[[Adana Demirspor]]<br />[[Genoa CFC]]<br />Al-Ittifaq FC | caps(goals) = 2 (0)<br />59 (20)<br />54 (20)<br />43 (26)<br />16 (1)<br />20 (1)<br />61 (33) <br />12 (8)<br />19 (5)<br />12 (5)<br />33 (18)<br />18 (6)<br />16 (7)<br />6 (0)<br />12 (6) | nationalyears = 2010–2018 | nationalteam = {{flagicon|Italy}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] | nationalcaps(goals) = 36 (14)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2026-05-26 | ntupdate = 2018-09-07 }} '''Marijus Balotelis''' ({{it|Mario Balotelli}}; g. [[1990]] m. [[rugpjūčio 12]] d.) – [[Italija|Italijos]] futbolininkas, iš [[Gana|Ganos]] kilęs puolėjas. == Karjera == Gimė Italijoje, imigrantų iš Ganos Barwuah šeimoje. Vaikystėje turėjo sveikatos problemų, tėvai gyveno skurde, todėl buvo atiduotas į prieglaudą. [[1993]] m. trejų metų vaiką įsivaikino italų Balotelių šeima. 2001 m. pradėjo treniruotis regioninės lygos „Lumezzane“ klubo jaunimo komandoje, o būdamas 15-os metų debiutavo pagrindinėje komandoje. Talentingu žaidėju susidomėjo [[FC Barcelona]], tačiau jis sudarė kontraktą su [[Inter Milan|Milano „Interu“]]. 2007 m. debiutavo pagrindinėje „Intero“ komandoje, [[Serie A]] varžybose prieš „Cagliari“ klubą. Pradžioje jis dažniausiai pasirodydavo po keitimų, bet vėliau gavo žaisti vis daugiau. 2008 m. Balotelis tapo jauniausiu žaidėju, įmušusiu įvartį [[UEFA Čempionų Lyga|Čempionų Lygoje]] (būdamas 18 m., 85 d. – į Famagustos „Anorthosis“ vartus). Kilo skandalas, kai žaidėjas ne kartą buvo rasistiškai įžeidinėjamas „[[Juventus FC]]“ klubo aistruolių. Marijus Balotelis įsivėlė į konfliktą su treneriu [[José Mourinho|Žozė Murinijo]], buvo kritikuojamas komandos draugų. Ypač didelio atgarsio susilaukė jo pasirodymas vienoje televizijos laidoje vilkint „Inter“ priešininkų „[[AC Milan]]“ marškinėlius. 2010 m. rugpjūčio 13 d. persikėlė į Angliją, [[Manchester City FC|Mančesterio „City“]] klubą, su kuriuo pasirašė trejų metų sutartį.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/m/man_city/8910570.stm</ref> Iki pat pilnametystės Marijus Balotelis oficialiai buvo laikomas Ganos piliečiu, todėl Italijos jaunimo rinktinėse (U-15, U-17) žaisti negalėjo. Gana kvietė žaidėją rungtyniauti Ganos jaunimo rinktinėse, tačiau jis atsisakė. 2008 m. Balotelis gavo Italijos pilietybę ir buvo pakviestas į Italijos U-21 rinktinę. Su ja dalyvavo 2009 m. Europos U-21 čempionate, ten jis įmušė įvartį Švedijai, bet gavo raudoną kortelę. [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]je debiutavo [[2010]] m. [[rugpjūčio 10]] d. – naujasis italų treneris [[Cesare Prandelli|Čezarė Prandelis]] pakvietė jį į draugiškas rungtynes prieš [[Dramblio Kaulo Kranto vyrų futbolo rinktinė|Dramblio Kaulo Krantą]]. Savo pirmąjį įvartį už Italiją įmušė į Lenkijos vartus. Balotelis pakviestas į [[Euro 2012|2012 m.]] Europos čempionatą. Pradžioje dėl vietos startinėje sudėtyje jis konkuravo su [[Antonio di Natale|Antonijumi di Natale]], bet netrukus tapo aiškiu italų puolimo lyderiu. Pusfinalio varžybose jis įmušė du įvarčius į Vokietijos vartus. Žaidėjas pagarsėjo dėl prastos sportinės disciplinos ir įsivėlimo į nuolatinius skandalus (konfliktus su komandos draugais, avarijas, atvirą pinigų švaistymą ir kt.). 2013 m. sausio 30 d. M. Balotelli perėjo į [[Serie A]] klubą [[AC Milan]].<ref>[http://www.guardian.co.uk/football/2013/jan/29/roberto-mancini-mario-balotelli-manchester-city Roberto Mancini 'so sad' over Mario Balotelli’s Manchester City exit]</ref> Jau debiutinėse rungtynėse su [[Udinese Calcio]] ekipa Mario pelnė du įvarčius. Šioje ekipoje italas žaidė dvejus metus, per kuriuos sužaidė 43 rungtynes ir pelnė 26 įvarčius. [[2014]] m. [[rugpjūčio 21]] d. Milano klubas susitarė su Liverpool komanda dėl žaidėjo perleidimo už 16 milijonų [[Svaras sterlingų|svarų]] mokestį.<ref>[http://www.bbc.com/sport/0/football/28878088 Mario Balotelli: Liverpool agree £16 m fee for AC Milan striker]</ref> 2015 m. rugpjūčio 27 d. Liverpool išnuomavo sezonui žaidėją AC Milan klubui.<ref>[http://www.acmilan.com/en/news/show/158493 The Italian joins on a season-long loan from Liverpool FC]</ref> [[2016]] m. [[rugpjūčio 31]] d., paskutinę perėjimų dieną, paskelbta, kad italas kaip laisvas agentas prisijungia prie [[OGC Nice]] klubo.<ref>[https://www.theguardian.com/football/2016/aug/31/mario-balotelli-completes-move-from-liverpool-to-nice-on-free-transfer Mario Balotelli completes move from Liverpool to Nice on free transfer]</ref> [[2019]] m. sausį žaidėjas nutraukė sutartį su Nicos klubu ir perėjo į [[Olympique de Marseille]] komandą.<ref>[https://www.football-italia.net/133666/official-balotelli-joins-marseille OFFICIAL: Balotelli joins Marseille]</ref> Marselio klube italas praleido sezoną. 2019 m. rugpjūčio 18 d. prisijungė prie „Brescia“ klubo.<ref>[https://www.football-italia.net/142290/official-balotelli-joins-brescia Official: Balotelli joins Brescia]</ref> Nuo [[2020]] m. buvo Serie B lygoje žaidžiančios [[AC Monza]] komandos narys.<ref>[https://www.acmonza.com/it/news/2184/ BENVENUTO MARIO]</ref> 2021 m. liepą persikėlė į [[Adana Demirspor]] ([[Turkija]]).<ref>{{Cite web|date=2021-07-07|title=Balotelli completes move to Turkish side Adana Demirspor|url=https://www.goal.com/en-cm/news/balotelli-completes-move-to-turkish-side-adana-demirspor/1s04fn64c3iqo1shqsb1qfd8la|access-date=2021-07-07|website=Goal.com}}</ref> 2022 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė dvejų metų sutartį su [[FC Sion]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web |publisher=[[FC Sion]] |language=fr |accessdate=2022-08-31 |date=2022-08-31 |title=Mario Balotelli débarque en Valais ! |url=https://www.fcsion.ch/fr/news/detail/2705/mario-balotelli-debarque-en-valais--}}</ref> 2023 m. rugsėjo 14 d. sutartis su klubu buvo nutraukta.<ref>{{cite web | url=https://www.lefigaro.fr/sports/football/transferts/mercato-balotelli-rompt-son-contrat-avec-le-fc-sion-et-est-libre-de-s-engager-ou-il-le-souhaite-20230914 | title=Mercato : Balotelli rompt son contrat avec le FC Sion | date=2023-09-14 }}</ref> 2023 m. pabaigoje ugrįžo į „Adana Demirspor“, kur žaidė vienerius metus.<ref>{{cite web |title=Adana Demirspor: 4 - Alanyaspor: 0 |url=https://www.tff.org/Default.aspx?pageID=29&macID=249220 |website=tff.org}}</ref> 2024 m. spalio 28 d. sugrįžo į Italiją ir sudarė sutartį su[[Genoa CFC]].<ref>{{cite web |publisher=[[Genoa CFC|Genoa]] |language=it |accessdate=2024-10-28 |date=2024-10-28 |title=Balotelli è un nuovo giocatore del Genoa |url=https://genoacfc.it/2024/10/28/mario-balotelli-e-un-nuovo-giocatore-del-genoa/}}</ref> 2026 m. sausio 7 d. paskelbta, kad futbolininkas sudarė dviejų su puse metų sutartį su [[Al-Ittifaq FC (JAE)|Al-Ittifaq]] klubu ([[JAE]]).<ref>{{cite web |last=McAleer |first=Ben |url=https://www.goal.com/en/lists/mario-balotelli-new-home-ex-man-city-liverpool-striker-set-to-complete-transfer-14th-club/blta3c8fd5de3848c13 |title=Mario Balotelli finds a new home! Divisive ex-Man City & Liverpool striker set to complete transfer to unlikely 14th club of journeyman career aged 35 |publisher=Goal.com |date=7 January 2026 }}</ref> == Laimėjimai == ;Internazionale * [[Serie A]]: 2007–08, 2008–09, 2009–10 m. * [[Coppa Italia]]: 2009–10 m. * [[Italijos futbolo supertaurė]]: 2008 m. * [[UEFA čempionų lyga]]: 2009–10 m. ;Manchester City * [[FA taurė]]: 2010–11 m. * [[Premier League]]: 2011–12 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|3|1|2|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|6|3|2|0|0}} |} == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} * [https://www.tuttocalciatori.net/Balotelli_Barwuah_Mario TuttoCalciatori.net] [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Balotelli, Mario]] an036ubgwvcylade8m3e1og4o9agcg4 14 322923 7898134 4611102 2026-08-08T09:43:27Z Fnyxo 166866 7898134 wikitext text/x-wiki {{Plačiau|Giria}} {{Commonscat|Primeval forests}} [[Kategorija:Miškai]] ndmfpq3eltzf8mt0kc9dkzrcubjjmtj 0 334888 7897948 7169034 2026-08-08T01:40:02Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Sumatros atogrąžų džiunglių paveldas]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897948 wikitext text/x-wiki {{Infobox_protected_area | name = Leuserio kalno nacionalinis parkas | iucn_category = II | image = Tangkahan buluh river 09N8978.jpg | caption = | map = Indonezija | map_width = 300 | location = [[Sumatra]], [[Indonezija]] | nearest_city = | lat_degrees = 3 | lat_minutes = 30 | lat_seconds = 0 | lat_direction =N | long_degrees = 97 | long_minutes = 30 | long_seconds = 0 | long_direction = E | area = 7927 km² | established = [[1980]] m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = | vikiteka = Category:Gunung Leuser National Park }} '''Leuserio kalno nacionalinis parkas''' ({{id|Taman Nasional Gunung Leuser}}) – [[nacionalinis parkas]] [[Indonezija|Indonezijoje]], [[Sumatra|Sumatros]] salos šiaurės vakaruose, [[Ačehas|Ačeh Darusalamo specialiajame regione]] ir [[Šiaurės Sumatra|Šiaurės Sumatros provincijoje]], apie 100 km į vakarus nuo [[Medanas|Medano]]. == Parkas == Leuserio kalno nacionalinis parkas pradėjo kurtis [[1980]] m. Plotas – 7 927 km². Apima daugiau kaip 100 km ilgio [[Barisano kalnai|Barisano kalnų]] dalį ir gretimas žemumas bei pajūrį; paviršiaus didžiausias aukštis 3466 m (Leuserio kalnas).<ref>{{GEC|126}}</ref> Parke yra 4 gamtos rezervatai, tyrimo stotis Ketambėje. Vyrauja drėgnieji atogrąžų miškai, kalnų miškai, [[mangrovė]]s, [[pelkė]]s. Auga 8500 rūšių augalai. Veisiasi – 700 rūšių gyvūnai, iš jų 176 rūšių [[žinduoliai]] ([[Sumatros raganosis|sumatriniai raganosiai]], [[sumatrinis tigras|sumatriniai tigrai]], [[leopardas|leopardai]], azijiniai drambliai, [[malajinis lokys|malajiniai lokiai]], indiniai muntjakai, indiniai [[zambaras|zambarai]], [[raudonasis vilkas|raudonieji vilkai]], [[voverė skraiduolė|didžiosios voverės skraiduolės]], [[siamangas|siamangai]], [[sumatrinis ožkaragis|sumatriniai ožkaragiai]], [[orangutanas|orangutanai]], [[malajinis kaguanas|malajiniai kaguanai]], [[langūrai]], [[krabaėdė makaka|krabaėdės makakos]], [[kiauliauodegė makaka|kiauliauodegės makakos]], [[baltarankis gibonas|baltarankiai gibonai]]), 320 rūšių [[paukščiai]], 194 rūšių [[ropliai]] ir [[varliagyviai]]. <ref>{{VLE|XIII|47||Leuserio kalno nacionalinis parkas}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOIndonezija}} [[Kategorija:Indonezijos nacionaliniai parkai]] [[Kategorija:Sumatros atogrąžų džiunglių paveldas]] 97dp9ceve7s4waj3khlmbg3bobdsgoa 0 338276 7897993 4783673 2026-08-08T02:31:47Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897993 wikitext text/x-wiki {{Sen miestas | pavadinimas = Palmyra | senovinis pavadinimas = | vaizdas = BS-Palmyra-015.jpg | vaizdo plotis = | vaizdo info = | herbas = | herbo plotis = | herbo info = | žeml = Sirija | žeml plotis = 250 | žeml info = |PL=34|PM=33|PS=36|NS=N|IL=38|IM=16|IS=02|EW=E | pilnas pavadinimas = | vieta = [[Sirija]] ([[Homso gubernija]]) | regionas = [[Senovės Sirija]] | administracinis vienetas = | plotas = | statytojas = | medžiaga = | pastatytas = [[II tūkst. pr. m. e.]] | sugriautas = [[273]] m. | laikotarpis = | tauta = [[aramėjai]] | valdovai = | dievas = | kasinėjimai = | žvalgytas = | tirtas = | vikiteka = Category:Palmyra | UNESCO id = 23 }} '''Palmyra''' arba '''Tadmoras''' ({{ar|تدمر}}) − buvęs miestas (dabar Palmyros oazė) [[Sirija|Sirijoje]], [[Sirijos dykuma|Sirijos dykumoje]]; 215 km į šiaurės rytus nuo [[Damaskas|Damasko]]. Palmyra tiriama nuo [[XVIII amžius|XVIII]] a. pabaigos. Atkasta dalis antikinio miesto, turėjusio stačiakampį gatvių tinklą, griuvėsių: centrinės gatvės fragmentų su didžiulėmis korintinėmis kolonadomis, arkos su didžiąja kolonada, Baalio šventyklos, agoros, teatro, miesto gynybinių sienų su vartais. Už miesto sienų buvusiame [[Nekropolis|nekropolyje]] rasta bokštinių (su gausiomis įkapėmis, mirusiųjų skulptūrų portretais), požeminių kapų, mauzoliejų, daug antkapinių reljefų. Palmyros šiaurės vakarinėje dalyje yra Diokletiano stovykla su Vėliavų šventykla. [[1980]] m. Palmyra įtraukta į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]]. == Istorija == Palmyra pirmą kartą minima II tūkstantmečio pr. m. e. pirmoje pusėje. Ji buvo svarbus karavanų prekybos ir amatų centras. II tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje Palmyrą sugriovė [[Asirija]], o X a. pr. m. e. ją atstatė [[Izraelis|Izraelio]] karalius [[Saliamonas]]. Nuo 64 m. pr. m. e. Palmyra buvo [[Romėnai|romėnų]] Sirijos provincijos miestas ir turėjo [[Autonomija|autonomiją]]. Labiausiai Palmyra klestėjo I–III amžiuje. Palmyros karalienė [[Zenobija]] (''Zenobia Septimia'') organizavo prieš romėnus sukilimą ir užėmė Vakarų Aziją, [[Egiptas|Egiptą]], bet [[272]] m. pralaimėjo imperatoriui [[Aurelianas|Aurelianui]]. [[273]] m. romėnai Palmyrą užėmė ir sugriovė. [[Vaizdas:PalmyraPanoramaZoom.jpg|thumb|center|800px|Palmyros panorama]] == Nuorodos == *[http://www.metmuseum.org/TOAH/hd/palm/hd_palm.htm Palmyra] (anglų k.) {{UNESCOSirija}} [[Kategorija:Sirijos istoriniai miestai]] [[Kategorija:Aramėjų valstybės]] [[Kategorija:Romos imperijos miestai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 6e7qr5cd8xxgah5n7ui0ccntp12j2zb 0 339821 7897992 7748394 2026-08-08T02:31:32Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897992 wikitext text/x-wiki {{city/Sirijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = بصرى |paveikslėlis = Bosra-from-Theater-054.jpg |paveikslėlio tekstas = Bosros panorama |herbas = |vėliava = |PL=32|PM=31|PS=0|IL=36|IM=29|IS=0 |muhafaza= Daros muchafaza |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2009|gyventoju = 29664 |plotas = |altitudė = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Bosra |kirč = |UNESCO id = 22 }} '''Bosra''' ({{ar|بصرى|Buṣrā}}), dar minimas kaip '''''Bozra, Bostra, Busrana, Busra aš Šamas''''', – miestas pietvakarių [[Sirija|Sirijoje]], [[Daros muchafaza|Daros muchafazoje]], į pietus nuo [[Suveida|Suveidos]]. Pro miestą eina [[Dara|Daros]]-[[Salchadas|Salchado]] plentas. == Paveldas == Bosra žymi dėl savo gausaus antikinės architektūros paveldo: yra gerai išsilikęs romėnų [[amifiteatras]] (vienas iš didžiausių), pastatytas [[II a.]], greičiausiai [[Trajanas|Trajano]] valdymo metais; yra [[nabatėjai|nabatėjų]] ir romėnų paminklų, bažnyčių, mečečių liekanų. Bosros Al Omario mečetė yra viena seniausių mečečių pasaulyje (pastatyta [[721]] m.). Apylinkėse yra dviejų romėnų tiltų liekanos. == Istorija == Bosra minima jau [[XIV a. pr. m. e.]] egiptiečių šaltinuose. [[II a. pr. m. e.]] Bosra tapo pirmuoju nabatėjų miestu. [[106]] m. jį užkariavo romėnų generolas Kornelijus Palma. Romėnai miestą pervadino į ''Nova Trajana Bostra''. Jis tapo [[Arabija (provincija)|Arabijos provincijos]] sostine bei III Kirenaikos legiono garnizonu. Bosra suklestėjo kaip prekybinis centras, pro jį ėjo [[Romėnų keliai|romėnų kelias]] link Raudonosios jūros, mieste gyveno apie 80 tūkst. žmonių. Vėliau čia suklestėjo [[krikščionybė]], [[246]]–[[247]] m. Bosroje surengtos Arabijos krikščionių tarybos. [[VII a.]] Bosrą užkariavo [[sasanidai|Sasanidų Persija]], bet miestas netrukus buvo atkovotas [[Bizantija|Bizantijos]]. Pasak krikščionių metraštininkų, vaikystėje Bosroje lankęsis būsimasis pranašas [[Mohamedas]], kur jis sutikęs vienuolį [[Bahira|Bahirą]], padariusį didelę įtaką Mohamedui. [[634]] m. įvyko Bosros mūšis, kuriame arabų [[Rašidūnų kalifatas]] nugalėjo Bizantiją ir užėmė miestą. Kryžininkai bandė nesėkmingai pulti miestą. [[1151]] m. Bosrą nuniokojo žemės drebėjimas ir miestas prarado savo įtaką. [[1980]] m. Bosra dėl savo gausaus archeologinio paveldo įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. ==Galerija== <gallery> Image:TheaterBosra2.JPG|Amfiteatras Image:Bosra moschea di FatimaHPIM3293.JPG|''Mabrak an-Naqah'' mečetė ir minaretas Image:Bosra la cattedraleHPIM3291.JPG|Bazilikos griuvėsiai File:Bosra09(js).jpg|Romėnų kelias </gallery> {{UNESCOSirija}} [[Kategorija:Sirijos miestai]] [[Kategorija:Sirijos istoriniai miestai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] j7uqakqrld6k23utming11lcnmkuxlp 0 340564 7897995 7890038 2026-08-08T02:32:22Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897995 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Pasaulio paveldas | Name = Krak de Ševaljė ir [[Saladino citadelė]] | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:敘利亞騎士堡 8721.jpg|250px]] | imagecaption = | State Party = {{flag|Sirija}} | Type = Kultūrinis | Criteria = ii, iv | ID = 1229 | Region = Arabijos valstijos | Year = 2006 | locmap = Sirija |map_width = |PL=34|PM=45|PS=25|NS=N|IL=36|IM=17|IS=40|ES=E }} {{coord|34|45|25|N|36|17|40|E|type:landmark_region:SY|display=title}} '''Krak de Ševaljė''' ({{fr|Krak des Chevaliers}}) arba '''Kalat al Hišnas''' ({{ar|قلعة الحصن|Qal'at al-Ḥiṣn}}) – viduramžių [[pilis]] šiaurės vakarų [[Sirija|Sirijoje]], [[Homso muchafaza|Homso muchafazoje]], 40 km į vakarus nuo [[Homsas|Homso]], netoli [[Libanas|Libano]] sienos, ant 650 m aukščio virš jūros lygio esančios kalvos. Šalia kalvos eina vienintelis kelias tarp [[Antakija|Antiochijos]] ir [[Beirutas|Beiruto]]. == Istorija == Pilis pastatyta [[1031]] m. [[Alepas|Alepo]] emyro. [[1099]] m. ją užėmė kryžininkai, vadovaujami [[Raimundas IV|Raimundo IV]], bet apleido patraukę link [[Jeruzalė]]s. [[1110]] m. pilį vėl užėmė [[Tankredas]] (Galilėjos princas). [[1142]] m. Krak de Ševaljė Tripolio grafo [[Raimundas II|Raimundo II]] perduota [[Maltos Ordinas|hospitalijeriams]]. Pilis tapo hospitalijerių ordino karių strateginiu centru. Tarp [[1150]] ir [[1250]] m. pilis buvo rekonstruota, išplėsta ir talpino 2000 karių garnizoną. [[1163]] m. pilį nesėkmingai bandė užimti [[Nur ad Dinas Zengi]]. [[XII a.|XII]]-[[XIII a.]] pilis nukentėjo nuo žemės drebėjimų, bet buvo atstatyta. [[1188]] m. Krak de Ševaljė bandė užimti [[Saladinas]], bet kryžininkai atrėmė šį antpuolį. [[1217]] m., [[Penktasis kryžiaus žygis|V kryžiaus žygio]] metu, karalius [[Andrius II]] sutvirtino pilį bei finansavo jos įgulą. [[1271]] m. pilį pavyko užimti [[mameliukai|mameliukų]] sultonui [[Beibarsas I|Beibarsui I]]. Jis, pasinaudojęs apgaule privertė pilies įgulą pasiduoti. Užėmęs pilį sultonas ją įtvirtino, o vietoje buvusios koplyčios įrengė mečetę. == Architektūra == Krak de Ševaljė laikoma viena geriausiai išlikusių ir gražiausių pasaulio pilių. [[1935]] m. ją išpirko Prancūzijos valdžia, pradėjo restauravimą. Joje yra išlikusių kryžininkų [[freska|freskų]]. Viršutinė [[siena]] yra apie 3 m storumo, su 7 gynybiniais bokštais. Tvirtovėje gyveno 50-60 [[riteris|riterių]] bei 2000 pėstininkų. Hospitalijierių [[didysis magistras]] ir riteriai gyveno viename iš bokštų. Tvirtovės vidiniai pastatai pastatyti [[gotika|gotikiniu stiliumi]] – sambūrių salė, [[koplyčia]], sandėlis, dvi akmeninės [[arklidė]]s, kuriose galėjo būti laikoma virš 1000 žirgų. Pilies požemiuose buvo įrengti dideli sandėliai, kuriuose pilies įgulai buvo laikomas maistas net 5 metų apgulčiai. Centrinėje pilies dalyje buvo vandens cisterna, pildoma akveduko tiekiamu vandeniu. Krak de Ševaljė [[2006]] m., drauge su [[Saladino citadelė|Saladino pilimi]], įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. <gallery> Krak des chevaliers - artist rendering.jpg|Pilies planas viduramžiais Image:Krak des Chevaliers 14.jpg|Gynybiniai bokštai Image:Chapel of Krak des Chevaliers 01.jpg|Koplyčia Image:Hall of the Knights 02.jpg|Kunigaikščių rūmai </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Libanas}}: [[Amelio kalno pilys]] (2026) {{UNESCOSirija}} [[Kategorija:Sirijos archeologija]] [[Kategorija:Kryžiuočių pilys Levante]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] qskxtuqtum5j0ksvhhvww46id6zu9u3 7898043 7897995 2026-08-08T05:45:29Z Zykasaa 3068 7898043 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Pasaulio paveldas | Name = Krak de Ševaljė ir [[Saladino citadelė]] | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:敘利亞騎士堡 8721.jpg|250px]] | imagecaption = | State Party = {{flag|Sirija}} | Type = Kultūrinis | Criteria = ii, iv | ID = 1229 | Danger = nuo 2013 | Region = Arabijos valstijos | Year = 2006 | locmap = Sirija |map_width = |PL=34|PM=45|PS=25|NS=N|IL=36|IM=17|IS=40|ES=E }} {{coord|34|45|25|N|36|17|40|E|type:landmark_region:SY|display=title}} '''Krak de Ševaljė''' ({{fr|Krak des Chevaliers}}) arba '''Kalat al Hišnas''' ({{ar|قلعة الحصن|Qal'at al-Ḥiṣn}}) – viduramžių [[pilis]] šiaurės vakarų [[Sirija|Sirijoje]], [[Homso muchafaza|Homso muchafazoje]], 40 km į vakarus nuo [[Homsas|Homso]], netoli [[Libanas|Libano]] sienos, ant 650 m aukščio virš jūros lygio esančios kalvos. Šalia kalvos eina vienintelis kelias tarp [[Antakija|Antiochijos]] ir [[Beirutas|Beiruto]]. == Istorija == Pilis pastatyta [[1031]] m. [[Alepas|Alepo]] emyro. [[1099]] m. ją užėmė kryžininkai, vadovaujami [[Raimundas IV|Raimundo IV]], bet apleido patraukę link [[Jeruzalė]]s. [[1110]] m. pilį vėl užėmė [[Tankredas]] (Galilėjos princas). [[1142]] m. Krak de Ševaljė Tripolio grafo [[Raimundas II|Raimundo II]] perduota [[Maltos Ordinas|hospitalijeriams]]. Pilis tapo hospitalijerių ordino karių strateginiu centru. Tarp [[1150]] ir [[1250]] m. pilis buvo rekonstruota, išplėsta ir talpino 2000 karių garnizoną. [[1163]] m. pilį nesėkmingai bandė užimti [[Nur ad Dinas Zengi]]. [[XII a.|XII]]-[[XIII a.]] pilis nukentėjo nuo žemės drebėjimų, bet buvo atstatyta. [[1188]] m. Krak de Ševaljė bandė užimti [[Saladinas]], bet kryžininkai atrėmė šį antpuolį. [[1217]] m., [[Penktasis kryžiaus žygis|V kryžiaus žygio]] metu, karalius [[Andrius II]] sutvirtino pilį bei finansavo jos įgulą. [[1271]] m. pilį pavyko užimti [[mameliukai|mameliukų]] sultonui [[Beibarsas I|Beibarsui I]]. Jis, pasinaudojęs apgaule privertė pilies įgulą pasiduoti. Užėmęs pilį sultonas ją įtvirtino, o vietoje buvusios koplyčios įrengė mečetę. == Architektūra == Krak de Ševaljė laikoma viena geriausiai išlikusių ir gražiausių pasaulio pilių. [[1935]] m. ją išpirko Prancūzijos valdžia, pradėjo restauravimą. Joje yra išlikusių kryžininkų [[freska|freskų]]. Viršutinė [[siena]] yra apie 3 m storumo, su 7 gynybiniais bokštais. Tvirtovėje gyveno 50-60 [[riteris|riterių]] bei 2000 pėstininkų. Hospitalijierių [[didysis magistras]] ir riteriai gyveno viename iš bokštų. Tvirtovės vidiniai pastatai pastatyti [[gotika|gotikiniu stiliumi]] – sambūrių salė, [[koplyčia]], sandėlis, dvi akmeninės [[arklidė]]s, kuriose galėjo būti laikoma virš 1000 žirgų. Pilies požemiuose buvo įrengti dideli sandėliai, kuriuose pilies įgulai buvo laikomas maistas net 5 metų apgulčiai. Centrinėje pilies dalyje buvo vandens cisterna, pildoma akveduko tiekiamu vandeniu. Krak de Ševaljė [[2006]] m., drauge su [[Saladino citadelė|Saladino pilimi]], įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. <gallery> Krak des chevaliers - artist rendering.jpg|Pilies planas viduramžiais Image:Krak des Chevaliers 14.jpg|Gynybiniai bokštai Image:Chapel of Krak des Chevaliers 01.jpg|Koplyčia Image:Hall of the Knights 02.jpg|Kunigaikščių rūmai </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Libanas}}: [[Amelio kalno pilys]] (2026) {{UNESCOSirija}} [[Kategorija:Sirijos archeologija]] [[Kategorija:Kryžiuočių pilys Levante]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 7iwzf28r1bd35a7jxm44vxah57558bo 0 345929 7898062 7759204 2026-08-08T06:48:37Z Zykasaa 3068 7898062 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{city/FIN |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin1 = Seinäjoki |origpavadin2 = Östermyra |paveikslėlis = Alvar Aalto-centrum i Östermyra, sommaren 2003..jpg |paveikslėlio tekstas = [[Alvar Aalto|A. Alto]] centras |herbas = |vėliava = |PL=62|PM=47|PS=30|IL=22|IM=50|IS=30 |provincija = |regionas = Pietų Pohjanma |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2022 m. |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/finland/etelapohjanmaa/sein%C3%A4joki/0710__sein%C3%A4joki/ Seinäjoki], ''citypopulation.de''</ref> |gyventoju = 52998 |plotas = 58.6 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Seinäjoki |globėjas = |kirč = }} '''Seinejokis''' – miestas pietvakarių [[Suomija|Suomijoje]]. Geležinkelio stotis, oro uostas. Yra keli muziejai, bažnyčios, teatrai. Išvystyta maisto pramonė. 2026 m. Seinejokyje esantis [[Aalto centras]] yra paskelbtas pasaulio paveldo vertybėmis kaip dalis [[Aalto darbai|Aalto darbų]].<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1752 Aalto Works]</ref> == Istorija == Įsikūrė XIX a. prie parako ir ginklų gamyklos. [[1960]] m. suteiktos miesto teisės. == Sportas == === Futbolas === * [[Seinäjoen Jalkapallokerho]] – labiau žinomas kaip SJK, įkurtas susijungus [[TP-Seinäjoki]] ir [[FC Sepsi-78]] klubams. [[2014]] m. debiutavo elito divizione. [[2015]] m. tapo čempionais. * [[TP-Seinäjoki]] – futbolo klubas gyvavęs [[1955]]–[[2007]] metais. * [[FC Sepsi-78]] – futbolo klubas gyvavęs [[1930]]–[[2007]] metais. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Suomijos miestai]] 28b5ekehytos13wq9cnzatlf9f714w8 0 347665 7897784 7759224 2026-08-07T15:27:19Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897784 wikitext text/x-wiki {{city/Švedijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Hudiksvall |paveikslėlis = Hudiksvall2010b.JPG |paveikslėlio tekstas = Hioganeso uostas |herbas = |vėliava = |PL=61|PM=44|PS=00|IL=17|IM=07|IS=00 |admVienetoVardas = Lenas |admVienetas = Jevleborgas |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2020 |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/sweden/gavleborg/ SWEDEN: Gävleborg], ''citypopulation.de''</ref> |gyventoju = 16559 |plotas = 13.3 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Hudiksvall |globėjas = |kirč = }} '''Hiudiksvalis''' – centrinės [[Švedija|Švedijojs]] miestas [[Helsinglandas|Helsinglando]] provincijoje. Miestas yra įsikūręs ant [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] kranto. Hiudiksvalis buvo įkurtas [[1582]] m. [[Jonas III|Jono III]]. == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [http://www.hudiksvall.se/ www.hudiksvall.se] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210506200225/http://www.hudiksvall.se/ |date=2021-05-06 }} {{Švedija-stub}} [[Kategorija:Švedijos miestai]] fonk7vz6cov6rzf2qgm5gq3a994dxlh 0 350354 7897627 5740725 2026-08-07T12:45:50Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897627 wikitext text/x-wiki {{coord|24|04|23|S|54|17|01|W|type:landmark|display=title}} '''Gvairos krioklys''' ({{es|Saltos del Guairá}}, {{pt|Salto das Sete Quedas do Guaíra}}) buvo [[krioklys]] [[Parana|Paranos]] upėje, [[Brazilija|Brazilijos]] ir [[Paragvajus|Paragvajaus]] teritorijose. [[1982]] m. krioklys buvo užlietas pastačius [[Itaipu]] užtvanką. Krioklį sudarė 18 kataraktų, susitelkusių į 7 grupes (dėl to brazilai jį vadino „7 šuolių kriokliu“). Ties ta vieta Parana tekėjo siauru tarpekliu, vagos plotis svyravo tarp 380-61 m. Krioklio aukštis buvo 114 m, o didžiausias atskiros kataraktos aukštis – 40 m. Tai buvo vienas vandeningiausių krioklių pasaulyje (debitas 13 000 – 50 000 m³/s). Krioklio gausmas girdėjosi toliau nei už 30 km. Greta buvo krioklio įsikūrę Paragvajaus miestas [[Salto del Gvaira]] ir Brazilijos miestas [[Gvaira (Brazilija)|Gvaira]]. Gvairos krioklys buvo svarbus turistinis objektas regione, tačiau [[1982]] m. jį visiškai užliejo Itapu hidroelektrinės suformuota užtvanka. Į gamtosaugininkų ir vietinių gyventojų protestus atsižvelgta nebuvo. Statant užtvanką prie Gvairos krioklio suplūdo daug turistų, norėdami jį pamatyti paskutinį kartą. Jau susidarius tvenkiniui brazilai išsprogdino dalį uolų laivybai palengvinti. == Nuorodos == * [http://wn.com/guair%C3%A1 Gvairos krioklio nuotraukos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160311165427/http://wn.com/guair%C3%A1 |date=2016-03-11 }} [[Kategorija:Paragvajaus geografija]] [[Kategorija:Brazilijos kriokliai]] n9ggwjy8od0bale2yrwplatqof1qb7q 0 350881 7898013 7759257 2026-08-08T02:46:38Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898013 wikitext text/x-wiki {{city/Venesuelos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = ''Santa Ana de Coro'' |paveikslėlis = Calle en Coro 2.JPG |paveikslėlio tekstas = Koro senamiestis |herbas = Coat of Arms of Santa Ana de Coro.jpg |vėliava = |PL=11|PM=25|PS=0|IL=69|IM=40|IS=0 |valstija = Falkonas |įkurtas = [[1527]] m. |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2019 |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/venezuela/cities/?cityid=1810 VENEZUELA: Cities & Towns]</ref> |gyventoju = 231600 |plotas = 44 |altitudė = 17 |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Coro (Venezuela) |globėjas = |kirč = |UNESCO id = 658 }} '''Santa Ana de Koras''' ({{es|Santa Ana de Coro}}) arba tiesiog '''Koras''' – miestas šiaurės vakarų [[Venesuela|Venesueloje]], prie [[Paragvanos pusiasalis|Paragvanos pusiasalio]] pietinio galo; [[Falkonas|Falkono valstijos]] sostinė. Pro miestą eina [[Puerto Kabeljas|Puerto Kabeljo]]-[[Marakaibas|Marakaibo]] plentas, Punta Fiko-Maporos plentas. Veikia Chosė Leonardo Čirino oro uostas. Verčiamasi prekyba, paslaugomis, turizmu, aptarnaujamos naftos bendrovės, esančios Paragvanos pusiasalyje. Yra 11 universitetų. == Istorija == Santa Ana de Koras įkurtas ispanų kolonistų [[1527]] m.<ref>{{GEC|227}}</ref> Vėliau gyvenvietę užėmė [[vokiečiai]], paskelbę [[Mažoji Venecija (Vokietijos kolonija)|Mažosios Venecijos]] sostine, ir bandė pradėti Amerikos kolonizaciją, bet apie 1550 m. buvo išvyti ispanų. [[1806]] m. miestą užėmė Amerikos nepriklausomybės kovų didvyris [[Fransiskas de Miranda]]. == Paveldas == Santa Ana de Koras pasižymi savo vertinga architektūra. Miestui būdingas kolonijinės architektūros stilius, daliai pastatų būdingas pusiau arabiškas [[mudecharas|mudecharo]] stilius. Gatvės grįstos akmenų skalda. Yra keletas bažnyčių, nedidelė [[sinagoga]], senos žydų kapinės. [[1993]] m. Koro senamiestis bei gretimas La Vela de Koro uostamiestis įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą, tačiau 2005 m. pateko į rizikos objektų grupę, kadangi daug senųjų miesto pastatų pastatyti iš [[plaušplytė|plaučplyčių]] ir yra jautrūs lietui todėl nukentėjo nuo praūžusių smarkių liūčių. Be to, pavojų kelia kai kurie miesto plėtros planai. Tuoj į šiaurę nuo miesto yra [[Medanos de Koro nacionalinis parkas]], kuriame saugoma unikali [[kopa|kopų]] zona. Į vakarus nuo Koro yra [[Urmakas|Urmako]] fosilijų kasyklos, o į pietus – Falkono kalnagūbris. <gallery> Image:Iglesia en Coro.JPG|Šv. Pranciškaus bažnyčia Image:Casa de las 100 ventanas.JPG|Kolonijinis pastatas Image:CalleCoroVzla.jpg|Senamiesčio gatvė </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOVenesuela}} [[Kategorija:Venesuelos miestai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] eut6w21lkv86kgy5t054a6jsodozukb 0 351535 7898011 7759288 2026-08-08T02:45:35Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898011 wikitext text/x-wiki {{city/Uzbekijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Shahrisabz, Шаҳрисабз |paveikslėlis = Shahrisabz.JPG |paveikslėlio tekstas = Miesto panorama |herbas = |vėliava = |PL=39|PM=03|PS=00|NS=N|IL=66|IM=50|IS=00|ES=E |valstRegionas = Kaškadarjos |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2022 |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/uzbekistan/cities/ Uzbekistan: Cities & Towns], ''citypopulation.de''</ref>|gyventoju = 144733 |plotas = |altitudė = 622 |tinklalapis = |vikiteka = Category:Shahrisabz |kirč = |UNESCO id = 885 }} '''Šahrisabzas''' ({{uz|Shahrisabz, Шаҳрисабз}}, {{fa|شهر سبز|Shahr-e Sabz}} − „žaliasis miestas“) − miestas pietų [[Uzbekija|Uzbekistane]], [[Kaškadarjos vilajetas|Kaškadarjos vilajete]], Kitabo-Šahrisabzo oazėje, 80 km į pietus nuo [[Samarkandas|Samarkando]]. Pro miestą eina [[Termezas|Termezo]]−Samarkando plentas. [[Medvilnė]]s valymas, konservų, vynuogininkystės gamyklos. Tradiciniai amatai. == Paveldas == Miestas pasižymi gausiu architektūros paveldu: mongolų valdovo [[Timūras|Timūro]] rūmai (pastatyti [[1385]] m., išlikusi tik 65 m aukščio įėjimo vartų arka), Dorut Tilavato memorialinis kompleksas, kurį sudaro šeicho Šamsad Dino Kuljalo al Kešio mauzoliejus (jame palaidotas ir Timūro tėvas Amiras Turagajus), Gumbazi Seidano mauzoliejus, Kok Gumbazo mečetė (pastatyta [[1437]] m. [[Ulubegas|Ulugbego]]). Į rytus nuo mečetės yra Hazrati Imamo mauzoliejų kompleksas, kur palaidotas vyriausiasis Timūro sūnus Džehangyras. Taip pat rastas požeminis rūsys, kuriame turėjusi būti Timūro kapavietė, tačiau emyras palaidotas Samarkande. Šahrisabze taip pat yra senovinės pirtys, XVIII a. turgus. [[2000]] m. Šahrisabzas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. == Galerija == <gallery> Image:Kok-Gumbaz.JPG|Kok Gumbazo mečetė Image:Aq-Saray Shahrisabz 2.JPG|Aksarajaus rūmų liekanos Image:Dorussiadat.JPG|Dorusiadato (Hazrati Imamo) mauzoliejus Image:Shakhrisabz Market.jpg|Turgus </gallery> == Istorija == Senovėje miestas buvo žinomas kaip '''Kešas''' ir buvo [[Sogdas|Sogdo]] ([[Achamenidai|Achamenidų imperijos]] provincijos) sostinė. Miestas taip pat siejamas su šaltiniuose minima '''Nautaka''' ir galimai yra vienas seniausių Vidurinės Azijos miestų. Būtent Nautakoje Aleksandro Makedoniečio generolas [[Ptolemėjas (karvedys)|Ptolemėjas]] sulaikė ir nužudė paskutinį Achamenidų sosto įpėdinį Besą. [[VII a.]] miestą užkariavo [[arabai]]. Nuo XIV a. miestas jau vadintas Šahrisabzu. [[1336]] m. Chodža Ilgaro kaime šalia Šahrisabzo gimė Timūras − [[Timūridai|Timūridų dinastijos]] pradininkas. Pradžioje Šahrisabzas buvo jo pagrindinis miestas, bet vėliau sostinė perkelta į Samarkandą. [[XVI a.]] miestą nusiaubė [[Bucharos chanatas|Bucharos]] emyras Abdulachanas II. Miestas ilgą laiką priklausė [[Buchara]]i, kol [[1870]] m. užimtas rusų. == Šaltiniai == {{išn}} {{Šilko kelias}} {{UNESCOUzbekija}} [[Kategorija:Uzbekijos miestai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] dxoddzzviiz6pl2nox1jj3cjqyp4yag 0 352671 7897919 7061944 2026-08-08T01:05:47Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897919 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Bamijano slėnio kultūrinis kraštovaizdis ir archeologinės liekanos | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:Buddha of Bamiyan.jpg|250px]] | imagecaption = |State Party = {{AFGv}} | Type = Kultūrinis | Criteria = i, ii, iii, iv, vi | ID = 208 | Region = Azija ir Okeanija | locmap =Afganistanas |PL=34|PM=49|PS=55|NS=N|IL=67|IM=49|IS=36|ES=E | Year = 2003 }} '''Bamijano Budos''' ({{fa|بت های باميان |but hay-e bamiyan}}) – du VI a. [[Buda|Budos]] monumentai [[Bamijanas|Bamijane]], Afganistane, iškalti tiesiai kalno šlaite iš [[Smiltainis|smiltainio]]. Jos buvo vieni žymiausių [[Graikų budistinis menas|graikų budistinio meno]] pavyzdžių. [[2001]] m. valdančiojo [[Talibanas|Talibano]] režimo lyderio Mulos [[Mohammed Omar|Muhamedo Omaro]] nurodymu, jos buvo susprogdintos [[Dinamitas|dinamitu]], kaip [[Islamas|islamo]] draudžiami stabai. Šis veiksmas buvo plačiai pasmerktas užsienio šalių, dalis jų pažadėjo paramą rekonstrukcijos darbams. [[2003]] m. Bamijano slėnis su jų liekanomis įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]], kaip Bamijano slėnio kultūrinis kraštovaizdis ir archeologinės liekanos (''Cultural Landscape and Archaeological Remains of the Bamiyan Valley''). == Istorija == Bamijanas yra [[Šilko kelias|Šilko kelyje]], istoriškai jungusiame Kinijos ir Vakarų rinkas. Jame stovėjo keli budistų [[Vienuolynas|vienuolynai]], klestėjo mokslas, menas, filosofija. Vienuoliai dažnai gyvendavo kalno šlaite įrengtuose urvuose, šalia kurių vėliau buvo pastatytos Budos statulos. Nuo II a. iki islamo invazijos septintame amžiuje, Bamijanas buvo svarbus [[budizmas|budizmo]] religinis centras. Mažesnioji Budos statula buvo pastatyta kažkada tarp 544 ir 595 metų, didesnioji – 591–644 m. Iš pradžių jos buvo dažytos mėlynai, baltai ir raudonai, tačiau per laiką spalvos nubluko.<ref>http://www.sciencedaily.com/releases/2011/02/110225122816.htm</ref> [[Vaizdas:Bamiyan Buddhas Burnes.jpg|thumb|240px|left|Bamijano Budos, [[1832]] m. Alexander Burnes piešinys]] Vienas iš ankstyvųjų rašytinių šaltinių yra 646 m. budistų piligrimo [[Sjuandzanas|Sjuandzano]] knyga „Didžiųjų Tangų užrašai apie vakarinius regionus“. Sjuandzanas lankėsi Bamijane 630 m. balandžio mėnesį<ref>https://web.archive.org/web/20100707012445/http://www.shin-ibs.edu/documents/pwj3-4/07YM4.pdf</ref>, ir aprašė miestą kaip „klestintį budizmo centrą su daugiau nei tūkstančiu vienuolių“. Jis taip pat paminėjo, kad abu Bamijano Budos buvo išpuošti brangakmeniais ir auksu, ir rašė apie trečiąją, dar didesnę Budos statulą. Vėliau Bamijano Budos minimos viduramžių turkų tautosakoje, o XIX a. buvo aprašytos ir nupieštos europiečių. [[1221]] m. Bamijaną užėmė ir sugriovė [[Čingischanas|Čingischano]] mongolai, tačiau statulos buvo paliktos sveikos. Musulmonų valdovai tačiau paminklą bandė sunaikinti nuo senų laikų. XVII a. Bamijano budas patrankomis nesėkmingai bandė sugriauti [[Mogolų imperija|mogolų]] imperatorius [[Aurangzebas]]. XIX a. afganų emyras [[Abdur Rahmanas (Afganistano emyras)|Abdurahmanas]] sunaikino didesniosios statulos veidą. === Talibanas === Vienas [[Talibanas|Talibano]] vadų Abdul Wahed kalbėjo apie ketinimus sunaikinti statulas jau 1997 m., dar prieš užimdamas Bamijano slėnį. [[1998]] m., vietovę jau kontroliuojant Talibanui, jis išgręžė statulų galvose skyles [[dinamitas|dinamitui]], tačiau vietinės valdžios priešinimasis ir tiesioginis [[Mohammed Omar]] įsakymas griovimo darbus sustabdė. [[1999]] m. Mohammed Omar išleido dekretą, liepiantį išsaugoti Bamijano Budas. Jis motyvavo tuo, kad budistų šalyje nėra, statuloms niekas nesimeldžia, todėl jos nekelia jokio pavojaus islamui. Kita vertus, jas nori aplankyti daug turistų, todėl vietovė gali tapti pelninga. XXI a. pirmajame dešimtmetyje Talibanas net prašė [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinių Tautų]] pagalbos išsaugojant paminklus.<ref>http://www.afghanistan-analysts.org/guest-blog-why-the-buddhas-of-bamian-were-destroyed/</ref> Tačiau stiprėjant Talibano valdžiai šalyje ir išleidžiant vis naujus įstatymus pagal tiesioginę [[Šariatas|šariato]] interpretaciją (uždrausta televizija, muzika, sportas), radikalūs islamo šventikai pradėjo kampaniją ir už statulų sunaikinimą. [[2001]] m. kovą jos buvo sunaikintos Mulos Omaro įsakymu. Pasak tuometinio Afganistano informacijos ir kultūros ministro, 400 šventikų susirinkime buvo prieita konsensuso, kad statulos yra „prieš islamą“. Naikinimas buvo vykdomas keliais etapais, prasidėjo kovo 2 d. ir truko kelias savaites. Iš pradžių kelias dienas Bamijano Budos buvo apšaudomi priešlėktuviniais ginklais ir artilerija. Statulos buvo apgadintos, bet visiškai nesugriautos. Vėliau buvo bandoma kartu su apšaudymu naudoti [[Prieštankinė mina|prieštankines minas]], ir galiausiai jos buvo susprogdintos dinamitu. == Palikimas ir restauracija == Sugriovus statulas, už jų buvo atrasta 50 anksčiau nežinotų urvų, iš jų dvylika su [[urvų piešiniai|sienų piešiniais]] aliejiniais dažais. [[2004]] m. urvus ištyrusi tarptautinė mokslininkų komanda juos datavo V–IX a. Manoma, kad juos piešė Šilko keliu keliavę dailininkai. Tai yra vieni seniausių žinomų aliejinių dažų paveikslų pasaulyje. [[2008]] m. [[rugsėjo 8]] d. archeologai, ieškodami šaltiniuose minimos bet neatrastos trečiosios 300 m aukščio statulos, aptiko maždaug 19 m aukščio anksčiau nežinotos Budos statulos dalis. [[2011]] m. [[kovo 3]]–[[kovo 4|4]] dienomis Paryžiuje vyko UNESCO konferencija dėl statulų restauracijos. Buvo pateikti pasiūlymai restauruoti mažesniąją statulą, įrengti muziejus, palikti vieną nišą šlaite tuščią kaip paminklą atminti Talibano fanatizmui.<ref>http://whc.unesco.org/en/news/749</ref> Šiuo metu vyksta paruošiamieji restauracijos darbai, kuriuose dalyvauja ir vietiniai afganistaniečiai.<ref>http://www.theguardian.com/world/2012/may/16/stone-carvers-taliban-bamiyan</ref> [[2015]] m. [[liepos 7]] d. statulų vietoje buvo atidaryta instaliacija – trijų dimensijų lazerių projekcija, vaizduojanti natūralaus dydžio Bamijano Budas. Projekciją sukūrė kinų menininkai Janson Yu ir Liyan Hu.<ref>http://www.ibtimes.co.uk/buddha-statues-destroyed-by-taliban-resurrected-laser-projections-1505794</ref> == Nuorodos ir šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOAfganistanas}} [[Kategorija:Pasaulio paveldo sąrašas]] [[Kategorija:Budizmas]] [[Kategorija:Afganistano archeologinės vietos]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] emgk7lbwaf80fsh5e6pszaypbudx7cz 7897924 7897919 2026-08-08T01:08:51Z Zykasaa 3068 panaikinta [[Kategorija:Pasaulio paveldo sąrašas]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897924 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Bamijano slėnio kultūrinis kraštovaizdis ir archeologinės liekanos | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:Buddha of Bamiyan.jpg|250px]] | imagecaption = |State Party = {{AFGv}} | Type = Kultūrinis | Criteria = i, ii, iii, iv, vi | ID = 208 | Region = Azija ir Okeanija | locmap =Afganistanas |PL=34|PM=49|PS=55|NS=N|IL=67|IM=49|IS=36|ES=E | Year = 2003 }} '''Bamijano Budos''' ({{fa|بت های باميان |but hay-e bamiyan}}) – du VI a. [[Buda|Budos]] monumentai [[Bamijanas|Bamijane]], Afganistane, iškalti tiesiai kalno šlaite iš [[Smiltainis|smiltainio]]. Jos buvo vieni žymiausių [[Graikų budistinis menas|graikų budistinio meno]] pavyzdžių. [[2001]] m. valdančiojo [[Talibanas|Talibano]] režimo lyderio Mulos [[Mohammed Omar|Muhamedo Omaro]] nurodymu, jos buvo susprogdintos [[Dinamitas|dinamitu]], kaip [[Islamas|islamo]] draudžiami stabai. Šis veiksmas buvo plačiai pasmerktas užsienio šalių, dalis jų pažadėjo paramą rekonstrukcijos darbams. [[2003]] m. Bamijano slėnis su jų liekanomis įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]], kaip Bamijano slėnio kultūrinis kraštovaizdis ir archeologinės liekanos (''Cultural Landscape and Archaeological Remains of the Bamiyan Valley''). == Istorija == Bamijanas yra [[Šilko kelias|Šilko kelyje]], istoriškai jungusiame Kinijos ir Vakarų rinkas. Jame stovėjo keli budistų [[Vienuolynas|vienuolynai]], klestėjo mokslas, menas, filosofija. Vienuoliai dažnai gyvendavo kalno šlaite įrengtuose urvuose, šalia kurių vėliau buvo pastatytos Budos statulos. Nuo II a. iki islamo invazijos septintame amžiuje, Bamijanas buvo svarbus [[budizmas|budizmo]] religinis centras. Mažesnioji Budos statula buvo pastatyta kažkada tarp 544 ir 595 metų, didesnioji – 591–644 m. Iš pradžių jos buvo dažytos mėlynai, baltai ir raudonai, tačiau per laiką spalvos nubluko.<ref>http://www.sciencedaily.com/releases/2011/02/110225122816.htm</ref> [[Vaizdas:Bamiyan Buddhas Burnes.jpg|thumb|240px|left|Bamijano Budos, [[1832]] m. Alexander Burnes piešinys]] Vienas iš ankstyvųjų rašytinių šaltinių yra 646 m. budistų piligrimo [[Sjuandzanas|Sjuandzano]] knyga „Didžiųjų Tangų užrašai apie vakarinius regionus“. Sjuandzanas lankėsi Bamijane 630 m. balandžio mėnesį<ref>https://web.archive.org/web/20100707012445/http://www.shin-ibs.edu/documents/pwj3-4/07YM4.pdf</ref>, ir aprašė miestą kaip „klestintį budizmo centrą su daugiau nei tūkstančiu vienuolių“. Jis taip pat paminėjo, kad abu Bamijano Budos buvo išpuošti brangakmeniais ir auksu, ir rašė apie trečiąją, dar didesnę Budos statulą. Vėliau Bamijano Budos minimos viduramžių turkų tautosakoje, o XIX a. buvo aprašytos ir nupieštos europiečių. [[1221]] m. Bamijaną užėmė ir sugriovė [[Čingischanas|Čingischano]] mongolai, tačiau statulos buvo paliktos sveikos. Musulmonų valdovai tačiau paminklą bandė sunaikinti nuo senų laikų. XVII a. Bamijano budas patrankomis nesėkmingai bandė sugriauti [[Mogolų imperija|mogolų]] imperatorius [[Aurangzebas]]. XIX a. afganų emyras [[Abdur Rahmanas (Afganistano emyras)|Abdurahmanas]] sunaikino didesniosios statulos veidą. === Talibanas === Vienas [[Talibanas|Talibano]] vadų Abdul Wahed kalbėjo apie ketinimus sunaikinti statulas jau 1997 m., dar prieš užimdamas Bamijano slėnį. [[1998]] m., vietovę jau kontroliuojant Talibanui, jis išgręžė statulų galvose skyles [[dinamitas|dinamitui]], tačiau vietinės valdžios priešinimasis ir tiesioginis [[Mohammed Omar]] įsakymas griovimo darbus sustabdė. [[1999]] m. Mohammed Omar išleido dekretą, liepiantį išsaugoti Bamijano Budas. Jis motyvavo tuo, kad budistų šalyje nėra, statuloms niekas nesimeldžia, todėl jos nekelia jokio pavojaus islamui. Kita vertus, jas nori aplankyti daug turistų, todėl vietovė gali tapti pelninga. XXI a. pirmajame dešimtmetyje Talibanas net prašė [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinių Tautų]] pagalbos išsaugojant paminklus.<ref>http://www.afghanistan-analysts.org/guest-blog-why-the-buddhas-of-bamian-were-destroyed/</ref> Tačiau stiprėjant Talibano valdžiai šalyje ir išleidžiant vis naujus įstatymus pagal tiesioginę [[Šariatas|šariato]] interpretaciją (uždrausta televizija, muzika, sportas), radikalūs islamo šventikai pradėjo kampaniją ir už statulų sunaikinimą. [[2001]] m. kovą jos buvo sunaikintos Mulos Omaro įsakymu. Pasak tuometinio Afganistano informacijos ir kultūros ministro, 400 šventikų susirinkime buvo prieita konsensuso, kad statulos yra „prieš islamą“. Naikinimas buvo vykdomas keliais etapais, prasidėjo kovo 2 d. ir truko kelias savaites. Iš pradžių kelias dienas Bamijano Budos buvo apšaudomi priešlėktuviniais ginklais ir artilerija. Statulos buvo apgadintos, bet visiškai nesugriautos. Vėliau buvo bandoma kartu su apšaudymu naudoti [[Prieštankinė mina|prieštankines minas]], ir galiausiai jos buvo susprogdintos dinamitu. == Palikimas ir restauracija == Sugriovus statulas, už jų buvo atrasta 50 anksčiau nežinotų urvų, iš jų dvylika su [[urvų piešiniai|sienų piešiniais]] aliejiniais dažais. [[2004]] m. urvus ištyrusi tarptautinė mokslininkų komanda juos datavo V–IX a. Manoma, kad juos piešė Šilko keliu keliavę dailininkai. Tai yra vieni seniausių žinomų aliejinių dažų paveikslų pasaulyje. [[2008]] m. [[rugsėjo 8]] d. archeologai, ieškodami šaltiniuose minimos bet neatrastos trečiosios 300 m aukščio statulos, aptiko maždaug 19 m aukščio anksčiau nežinotos Budos statulos dalis. [[2011]] m. [[kovo 3]]–[[kovo 4|4]] dienomis Paryžiuje vyko UNESCO konferencija dėl statulų restauracijos. Buvo pateikti pasiūlymai restauruoti mažesniąją statulą, įrengti muziejus, palikti vieną nišą šlaite tuščią kaip paminklą atminti Talibano fanatizmui.<ref>http://whc.unesco.org/en/news/749</ref> Šiuo metu vyksta paruošiamieji restauracijos darbai, kuriuose dalyvauja ir vietiniai afganistaniečiai.<ref>http://www.theguardian.com/world/2012/may/16/stone-carvers-taliban-bamiyan</ref> [[2015]] m. [[liepos 7]] d. statulų vietoje buvo atidaryta instaliacija – trijų dimensijų lazerių projekcija, vaizduojanti natūralaus dydžio Bamijano Budas. Projekciją sukūrė kinų menininkai Janson Yu ir Liyan Hu.<ref>http://www.ibtimes.co.uk/buddha-statues-destroyed-by-taliban-resurrected-laser-projections-1505794</ref> == Nuorodos ir šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOAfganistanas}} [[Kategorija:Budizmas]] [[Kategorija:Afganistano archeologinės vietos]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 41jvqhzvcsf3likxheie76melv8mq74 0 353801 7897958 6959961 2026-08-08T01:45:36Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897958 wikitext text/x-wiki {{City/Irako miestas |pavadinimas = Samara |origpavadin = سامَراء |paveikslėlis =Samarra City 1.jpg |paveikslėlio tekstas = Samaros reginys |herbas = |vėliava = |PL=34|PM=11|PS=50|IL=43|IM=52|IS=30 |gubernija = Saladino |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2003|gyventoju = 348700 |plotas = |altitudė = |tinklalapis = |kirč = |UNESCO id = 276 | vikiteka = Category:Samarra }} '''Samara''' ({{ar|سامَرّاء‎|Sāmarrā}}) − miestas vidurio [[Irakas|Irake]], [[Saladino muchafaza|Saladino muchafazoje]], [[Tigras (upė)|Tigro]] dešiniajame krante, 125 km į šiaurę nuo [[Bagdadas|Bagdado]]. Greta miesto įrengta užtvanka, sudarytas dirbtinis [[Tartaro ežeras]], aplink yra drėkinamųjų kanalų sistema. Pats miestas nusidriekęs 41,5 km išilgai Tigro upės. Manoma, kad jo pavadinimas kilo iš arabiško posakio, reiškiančio „džiaugsmas reginčiajam“. == Istorija == Samaros teritorija gyvenama nuo gilios senovės, rasta [[5 tūkstantmetis pr. m. e.|V tūkstantmečio pr. m. e.]] archeologinių radinių, čia išsivystė [[Samaros kultūra]] − [[Ubaidų kultūra|Ubaidų kultūros]] pirmtakė. Pats Samaros miestas iškilo gerokai vėliau − [[690 m. pr. m. e.]] jį įkūrė [[Asirija|Asirijos]] valdovas [[Sinacheribas]]. Persų valdovas [[Chosrovas I]] čia pastatė tvirtovę [[VI a.]] Bagdade kilus neramumams, [[833]] m. [[Abasidai|Abasidų dinastija]] savo sostinę perkėlė į Samarą, [[892]] m. ji vėl grąžinta į Bagdadą tačiau Samara išliko svarbiu prekybiniu centru. [[847]] m. pastatyta mečetė su spiraliniu minaretu, išlikusi iki šių dienų, daugybė kitų paminklų. Miestas tapo svarbiu [[šiitai|šiitų]] religiniu centru. [[XX a.]] pr. įrengta užtvanka leido miestui sparčiai plėstis. Po [[2003]] m. [[Irako karas|Irako okupacijos]] Samaroje kilo ginkluoti konfliktai tarp [[sunitai|sunitų]] daugumos ir šiitų mažumos, [[2006]]−[[2007]] m. susprogdinta Al Askario mečetė. == Paveldas == Samara pasižymi unikalia architektūra. Svarbiausias miesto objektas − [[IX a.]] spiralinis [[minaretas]] šalia Samaros didžiosios mečetės. Pastato aukštis − 52 m, plotis − 33 m. Kiti svarbūs objektai: Al Askarijos mečetė (pastatyta [[852]] m., dabar dalinai sugriauta), dveji rūmai (plotas 125 ir 211 ha), dar 42 įvairūs dvarai, 4 susirinkimų mečetės, trijų kalifų mauzoliejai ir kt. [[2007]] m. Samara įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą, bet dėl karo veiksmų mieste yra pavojaus grupėje. <gallery> Image:Al Askari Mosque.jpg|Al Askario mečetė prieš 2006 m. sprogdinimus Image:Samara spiralovity minaret rijen1973.jpg|Minaretas Image:Children in Samarra.jpg|Vaikai Samaros gatvėje </gallery> == Sportas == * [[Samarra SC]], sporto klubas; futbolo ekipa.<ref>https://www.transfermarkt.com/samraa-sc/startseite/verein/88071</ref><ref>https://int.soccerway.com/teams/iraq/samaraa/8058/</ref> * Samaros miesto stadionas, kurio talpa 10 tūkst. žiūrovų. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [Miesto svetainė] {{UNESCOIrakas}} [[Kategorija:Irako miestai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] m4yfutnkv0ktqr61jpj1fm0cx9kaz5h 0 360746 7897978 7743300 2026-08-08T02:19:13Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897978 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Sen miestas | pavadinimas = Čagresas | nacionalinis pavadinimas = Chagres | vaizdas = Chagres - Project Gutenberg eText 19396.jpg | vaizdo plotis = 200 | vaizdo info = Miesto planas [[1793]] m. | herbas = | herbo plotis = | herbo info = | žeml = Panama | žeml plotis = 260 | žeml info = |PL=9|PM=19|PS=20|NS=N|IL=80|IM=0|IS=10|EW=W | pilnas pavadinimas = | vieta = [[Kolono provincija]], [[Panama]] | regionas = [[Centrinė Amerika]] | plotas = | statytojas = Hernando de la Serna | medžiaga = | pastatytas = [[1595]] m. | sugriautas = XIX a. | laikotarpis = kolonijinis | tauta = [[ispanai]] ir kt. | valdovai = | žvalgytas = | vikiteka = | UNESCO id = 135 }} '''Čagresas''' ({{es|Chagres}}) – buvęs miestas centrinėje [[Panama|Panamoje]], [[Karibų jūra|Karibų jūros]] pakrantėje, dabartinėje [[Kolono provincija|Kolono provincijoje]], į vakarus nuo [[Kolonas (Panama)|Kolono]], prie [[Čagresas|Čagreso upės]] žiočių. [[1502]] m. Čagreso upės žiotys buvo atrastos [[Kristupas Kolumbas|Kristupo Kolumbo]]. Kuomet buvo atrastas [[Ramusis vandenynas]], pradėta ieškoti vandens kelio link jo. Nors jis nebuvo rastas, Čagreso upė vedė arčiausiai Ramiojo vandenyno kranto, todėl kroviniai iki [[Panama (miestas)|Panamos uosto]] buvo gabenami šia upe, o toliau sausumos keliu (vad. „[[Karališkasis kelias (Panama)|Kryžių keliu]]“). [[1595]] m. prie Čagreso upės žiočių pastatytas '''[[San Lorenso fortas]]''', aplink jį pradėjo kurtis Čagreso miestas. Uostas buvo nuolat puolamas anglų piratų – [[Francis Drake|Frensio Dreiko]] ([[1596]] m.), [[Henry Morgan|Henrio Morgano]] ([[1670]] m.), [[Edward Vernon|Edvardo Vernono]] ([[1740]] m.). Čagresas ilgą laiką konkuravo su [[Portobelas|Portobelu]], o po to, kai [[XVIII a.]] šis buvo nusiaubtas, tapo pagrindiniu Panamos uostu prie Karibų jūros. [[1821]] m. Panamai paskelbus nepriklausomybę, miestas sumenko, tvirtovė buvo paversta kalėjimu. [[1849]] m. prasidėjus aukso karštligei buvo kiek atsigavęs. Vėliau nutiesus geležinkelį, iškasus [[Panamos kanalas|Panamos kanalą]], Čagresas sunyko visiškai. [[1980]] m. San Lorenso fortas kartu su gretimu [[Portobelas|Portobelu]] paskelbtas [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] objektu.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/135 Fortifications on the Caribbean Side of Panama: Portobelo-San Lorenzo]</ref>. Nuo 2025 m. fortas taip pat sudaro dalį kito UNESCO pasaulio paveldo objekto: [[Panamos kolonijinis kelias per sąsmauką]].<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1582/ The Colonial Transisthmian Route of Panamá]</ref> == Išnašos == {{išn}} {{UNESCOPanama}} {{UNESCO Panamos kolonijinis kelias}} [[Kategorija:Panamos istoriniai miestai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 474kezdy386mevbp1qburg9gxastrl4 0 360772 7897977 7743433 2026-08-08T02:18:51Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897977 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{city/PAN |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Portobelo |paveikslėlis = Edificio de la Aduana en Portobelo2.jpg |paveikslėlio tekstas = Muitinė ir įtvirtinimų liekanos |herbas = |vėliava = |PL=9|PM=33|PS=0|IL=79|IM=39|IS=0 |provincija = Kolono provincija |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2010 |gyventoju = 1485 |plotas = |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Portobelo |UNESCO id = 135 |kirč = }} '''Portobelas''' ({{es|Portobelo}}) – miestas centrinėje [[Panama|Panamoje]], [[Kolono provincija|Kolono provincijoje]], [[Karibų jūra|Karibų jūros]] pakrantėje, prie Portovelo upės žiočių. Kelias į [[Kolonas (Panama)|Koloną]], nedidelis uostas. Verčiamasi turizmu. Portobelas žymus savo kolonijinių laikų įtvirtinimais, [[1980]] m. įtrauktais į [[UNESCO]] [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]]. Mieste ir jo apylinkėse yra Santjago de la Glorijos, San Cheronimo, San Fernando, San Fernandino tvirtovių liekanos. Taip pat yra to meto Dieviškojo Šv. Jono bažnyčia, Šv. Pilypo bažnyčia, mersediečių ordino konventas, muitinė ir kiti [[XVII a.|XVII]] – [[XIX a.]] pastatai. == Istorija == [[1502]] m. Portobelo įlanką atrado [[Kristupas Kolumbas]]. [[1597]] m. Fransiskas Velardė i Merkadas įkūrė uostą, kurį pavadino San Felipe de Portobelu. XVI–XVIII a. jis buvo vienas svarbiausių [[Naujoji Granada|Naujosios Granados]] uostų. Per jį gabentas [[auksas]] iš [[Peru vicekaralystė|Peru]]: laivais buvo gabenamas iki [[Panama (miestas)|Panamos]] uosto, toliau [[Karališkasis kelias (Panama)|sausumos keliu]] iki Portobelo, o iš čia – laivais į Ispaniją. Mieste vykdavo didelės [[mugė]]s. Nors Portobelo uostas buvo gerai įtvirtintas, gausūs tauriųjų metalų lobiai itin viliojo [[piratai|piratus]]. [[1592]] m. čia žuvo garsus anglų piratas [[Frensis Dreikas]]. Tačiau [[1601]] m. miestą apiplėšė Viljamas Parkeris, o [[1688]] m. – [[Henris Morganas]]. Paskutinį kartą Portobelas nusiaubtas [[1739]] m. Nuo to laiko uosto reikšmė sumenko, dalis krovinių buvo gabenama pro [[Filipinai|Filipinus]]. <gallery> Image:Fuerte San Jeronimo en Portobelo vista general.jpg|San Cheronimo tvirtovė Image:Portobelo Ruins and bay.jpg|Santjago baterija Image:Iglesia San Juan de Dios en Portobelo.jpg|Šv. Jono bažnyčia </gallery> {{UNESCOPanama}} [[Kategorija:Panamos miestai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 4l3rivhjogao8ex1l7eig6f1p47epq1 0 362702 7897870 7470989 2026-08-07T20:50:49Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897870 wikitext text/x-wiki {{city/Rusijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = ''Ягодное'' |paveikslėlis = Jagodnoje.jpg |paveikslėlio tekstas = Gyvenvietės gatvė |herbas = |vėliava = |PL=62|PM=31|PS=20|IL=149|IM=37|IS=25 | mapplotis = | UTC= +12| UTCv= |valstRegionoVardas = Sritis |valstRegionas = Magadano sritis |rajonas = Jagodnojės |įkurtas = [[1934]] m. |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2010|gyventoju = 3707 |plotas = |altitudė = |tinklalapis = |vikiteka = |kirč = }} '''Jagodnojė''' ({{Ru|Ягодное}}) – [[miesto tipo gyvenvietė]] [[Rusija|Rusijoje]], [[Magadano sritis|Magadano srityje]], 330 km į šiaurę nuo [[Magadanas|Magadano]]. [[Jagodnojės rajonas|Jagodnojės rajono]] centras. Per gyvenvietę eina [[Magadanas|Magadano]]-[[Jakutskas|Jakutsko]] kelias ([[Kolymos traktas]]). Nuo [[1994]] m. veikia privatus Ivano Panikarovo muziejus Stalino laikų politinėms represijoms atminti. == Istorija == Jagodnojė įkurta [[1934]] m., tiesiant [[Kolymos traktas|kelią]]. [[Miesto tipo gyvenvietė]]s statusas suteiktas [[1953]] m. == Gyventojai == {| border="1" cellpadding="5" cellspacing="0" ! Metai || 1959<ref>[http://www.webgeo.ru/db/1959/rus-1.htm 1959 m. SSRS gyventojų surašymo rezultatai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121010024624/http://www.webgeo.ru/db/1959/rus-1.htm |date=2012-10-10 }}</ref> || 1970<ref>[http://www.webgeo.ru/db/1970/rus-dalv.htm 1970 m. SSRS gyventojų surašymo rezultatai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120323124558/http://www.webgeo.ru/db/1970/rus-dalv.htm |date=2012-03-23 }}</ref> || 1979<ref>[http://www.webgeo.ru/db/1979/rus-dalv.htm 1979 m. SSRS gyventojų surašymo rezultatai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120323124612/http://www.webgeo.ru/db/1979/rus-dalv.htm |date=2012-03-23 }}</ref> || 1989<ref>[http://demoscope.ru/weekly/ssp/rus89_reg2.php 1989 m. SSRS gyventojų surašymo rezultatai]</ref> || 2002<ref>[http://www.perepis2002.ru/ct/doc/1_TOM_01_04.xls 2002 m. Rusijos Federacijos gyventojų surašymo rezultatai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171025233850/http://www.perepis2002.ru/ct/doc/1_TOM_01_04.xls |date=2017-10-25 }}</ref> || 2010<ref>[http://www.gks.ru/bgd/regl/b10_109/IssWWW.exe/Stg//%3Cextid%3E/%3Cstoragepath%3E::%7Ctabl-23-10.xls Rusijos Federacijos gyventojų skaičiaus statistika 2010 m. sausio 1 dienai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120201134027/http://www.gks.ru/bgd/regl/b10_109/IssWWW.exe/Stg//%3Cextid%3E/%3Cstoragepath%3E%3A%3A%7Ctabl-23-10.xls |date=2012-02-01 }}</ref> |- ! Gyv. skaičius || 5721 || 8088 || 9392 || 11024 || 5050 || 3707 |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Magadano srities gyvenvietės]] 9y1yyvalhklyyxshqun5hr09z45yqrp 0 363686 7897817 7753740 2026-08-07T17:45:55Z Arz 1568 7897817 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Gabija Jaraminaitė | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1972|05|05|T}} | gimimo vieta = [[Vilnius]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | pilietybė = [[Lietuvos Respublikos pilietybė]] | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = aktorė, vertėja | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos= }} '''Gabija Jaraminaitė''' (g. [[1972]] m. [[gegužės 5]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – lietuvių aktorė, vertėja. == Biografija == [[1990]] m. baigė [[Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija|Vilniaus S. Nėries vidurinę mokyklą]], [[1994]] m. – [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos muzikos ir teatro akademijos]] Kino ir teatro fakultetą (kurso vadovai – [[Irena Bučienė]], [[Eglė Gabrėnaitė]] ir [[Arvydas Dapšys]]). [[2003]]–[[2004]] m. [[TV3|TV3]] laidos „Meile, mano“ vedėja.<ref>{{cite web |title=TV3 eteryje bus galima pirštis |url=https://www.delfi.lt/verslas/medija/tv3-eteryje-bus-galima-pirstis-2701474 |date=2003-08-08 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-15}}</ref> Išvertė iš anglų kalbos amerikiečių rašytojos [[Cecily von Ziegesar]] knygų seriją jaunimui [[Liežuvautoja]] (''Gossip girl'', leidykla „Little, Brown and Company"). == Šeima == Dainininko [[Vytautas Kernagis|Vytauto Kernagio]] dukterėčia. Išsiskyrusi. Buvęs vyras [[Linas Ryškus]] (g. [[1970]] m.), prodiuseris.<ref>[http://www.lrytas.lt/pramogos/zmones/lietuvos-ryto-televizijos-vadovas-l-ryskus-prabilo-apie-gyvenimo-pamokas-ir-santykius-su-zmona-papildyta.htm „Lietuvos ryto“ televizijos vadovas L.Ryškus prabilo apie gyvenimo pamokas ir santykius su žmona (papildyta)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140513224915/http://www.lrytas.lt/pramogos/zmones/lietuvos-ryto-televizijos-vadovas-l-ryskus-prabilo-apie-gyvenimo-pamokas-ir-santykius-su-zmona-papildyta.htm |date=2014-05-13 }}</ref> == Vaidmenys teatre == * [[1994]] – Prosenelė, Mergaitė [[Ray Bradbury|R. Bredberio]] „Pienų vynas“, rež. A.Dapšys, E. Gabrėnaitė, [[Vilniaus mažasis teatras]] * 1994 – Irina, [[Antonas Čechovas|A. Čechovo]] „Trys seserys“, rež. A.Dapšys * 1994 – Anunciata, J. Švarco „Šešėlis“, rež. [[Evaldas Jaras]], [[Lietuvos nacionalinis dramos teatras|LNDT]] * [[1996]] – Ramona, Dž. Selindžerio „Pasakyk, kad tu mirei“, rež. [[Romualdas Ramanauskas]], [[Lietuvos rusų dramos teatras]] * [[1999]] – Sofja, [[Denisas Fonvizinas|D. Fonvizino]] „Nesubrendėlis“, rež. B.Juchananov, RDT * [[2000]] – Mariana, [[Moljeras|Moljero]] „Tartiufas“, rež. V. Mirzojev, RDT * 2000 – [[Eva Braun]], [[Herkus Kunčius|H. Kunčiaus]] „Domingo de Ramos“, rež. [[Audrius Nakas]] * [[2001]] – Žiurkė, [[Hans Christian Andersen|H. K. Anderseno]] „Žiemos pasakos“, rež. T. Makaras, RDT * 2001 – Gydytoja, P. O. Enkvisto „Lūšies valanda“, RDT * [[2009]] – Mama, „Ša, kalba mamos", rež. [[Joana Čižauskaitė]] ir [[Aidas Giniotis]] * [[2010]] – Filė, [[Woody Allen|W.Alleno]] „Nuodėmių miestas", rež. O. Šapošnikov * [[2011]] – Marja Lvovna, [[Maksimas Gorkis|M. Gorkio]] „Vasarotojai", rež. A. Giniotis.<ref>[http://www.gabijaryskuviene.com/?lang=1&mi=4] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110808021432/http://gabijaryskuviene.com/?lang=1&mi=4 |date=2011-08-08 }}</ref> == Filmografija == ===Filmai=== {| class="wikitable sortable" |- ! Metai ! Pavadinimas ! Vaidmuo ! class="unsortable" | Pastabos |- | 1988 | [[Neatmenu tavo veido]] | Gintarė | |- | 1990 | [[Vaikai iš Amerikos viešbučio]] | Rina | Pagrindinis vaidmuo |- | 1995 | Unter der Milchstrasse | Italė | |- | 2003 | Lightning: Bolts of Destruction | Teismo medicinos ekspertė | |- | 2005 | Surviving Disaster – Munich Air Crash | Stiuardesė | |- | rowspan="2" | 2006 | [[Anastasija (filmas)|Anastasija]] | Monika | TV filmas |- | 9/11: The Twin Towers | Biuro tarnautoja | TV filmas |- | rowspan="2" | 2008 | [[Nereikalingi žmonės (filmas)|Nereikalingi žmonės]] | Nuršė | rowspan="2" | Pagrindinis vaidmuo |- | [[Kolekcionierė (filmas)|Kolekcionierė]] | Gailė |- | rowspan="2" | 2009 | Jau puiku, tik dar šiek tiek | Danguolė | Trumpametražis |- | Moonshot | Pat White | TV filmas |- | 2011 | Du indeliai jogurto | Mama | Trumpametražis |- | 2012 | [[Aurora (2011 filmas)|Aurora]] | Gydytoja | |- | 2013 | [[Valentinas vienas]] | Rasa | |- | 2014 | After Rave | | Trumpametražis |- | 2015 | [[Amžinai kartu]] | Žmona | Pagrindinis vaidmuo |- | rowspan="3" | 2017 | Motinos diena | Nerkos motina | Trumpametražis |- | Stebuklas | Bankininkė | |- | Poilsiautojai: pavydo žaidynės | Rasa | |- | 2018 | [[Tarp pilkų debesų]] | Ponia Gruodis | Post-produkcijoje |} ===TV serialai=== {| class="wikitable sortable" |- ! Metai ! Pavadinimas ! Vaidmuo ! class="unsortable" | Pastabos |- | rowspan="2" | 2001 | Attila | Verona | |- | [[Likimo valsas (serialas)|Likimo valsas]] | Milda | |- | 2005 | Matrioshki | Darijos draugė | Mini serialas (1 epizodas) |- | rowspan="3" | 2008 | The Palace | Mary Stoan | 1 epizodas |- | [[Neskubėk gyventi]] | Agnė | Pagrindinis vaidmuo |- | [[Garbės kuopa]] | Kristina | |- | 2010–2011 | [[Naisių vasara]] | Erinija | |- | rowspan="2" | 2013 | [[Namai, kur širdis]] | Loreta | |- | Moterų laimė | Dagnė | |- | 2016 | Tokyo Trial | Rusų kalbos vertėja | Mini serialas (4 epizodai) |- | 2017 | [[Giminės (serialas)|Giminės. Gyvenimas tęsiasi]] | Vilūnė Liaudanskienė | 11 epizodų |- |} == Nominacijos geriausios aktorės apdovanojimui == * [[Sidabrinė gervė 2008]], už vaidmenis filmuose „Kolekcionierė“ ir „Nereikalingi žmonės“ * [[Sidabrinė gervė 2009]], už vaidmenį filme „Neskubėk gyventi" * [[Sidabrinė gervė 2010]], už vaidmenį filme „Jau puiku, tik dar šiek tiek...". == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Jaraminaitė-Ryškuvienė, Gabija}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos vertėjai]] 10t72co5wiuofzw39z78iapzqjehkzr 0 368549 7897595 6886041 2026-08-07T12:29:48Z CD 677 7897595 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |paveikslėlis = |paveikslėlio apibūdinimas = |paveikslėlio dydis = |gimimo data = {{bda|1956||}} |gimimo vieta = |alma_mater = |veikla = futbolininkas }} '''Viktoras Budrys''' (g. [[1956]] m.) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, saugas. == Biografija == Kilęs nuo [[Salantai|Salantų]]. Žaisdamas [[Atmosfera Mažeikiai (1972)|Mažeikių „Atmosferos“]] komandoje, kartu su šia komanda [[1979]] m. tapo Lietuvos čempionu. Čempionų komandoje žaidė 4 metus.<ref>[http://www.pajurionaujienos.com/?sid=408&act=exp [[Audronė Puišienė]]. Salantų futbolo legendai – 50 metų. // „Pajūrio naujienos“, 2006-06-13.]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Futbolas-stub|LTU|žaid}} {{DEFAULTSORT:Budrys, Viktoras}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] 97m1fs34y42t80cpqyhyu7ubpx3t2fd 0 369680 7897848 7754152 2026-08-07T20:13:05Z Wolfmartyn 122516 7897848 wikitext text/x-wiki {{Infobox Football biography | playername = Valdas Urbonas | image = | dateofbirth = {{gimė|1967|11|29|T}} | cityofbirth = [[Panevėžys]] | countryofbirth = [[LTSR|Lietuva]] | height = | currentclub = ''baigęs karjerą'' | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1990<br />1991<br />1991–1992<br />1992<br />1992–1993<br />1993–1997<br />1996<br />1997–1998<br />1999<br>2000 | clubs = [[AFK Neris Vilnius]]<br />[[SM Vienybė Ukmergė]]<br />[[AFK Neris Vilnius|Lietuvos Makabi]]<br />[[FK Minija Kretinga]]<br />[[FK Geležinis Vilkas Vilnius]]<br />[[FK Žalgiris Vilnius]]<br />[[FK Inkaras Kaunas]]<br />[[FC Videoton]]<br />[[Gázszer FC]]<br>[[FK Ekranas Panevėžys]] | caps(goals) = <br> <br>{{0}}? (6)<br> <br>26 (7)<br>41 (2)<br>{{0}}1 (0)<br>51 (5)<br>14 (1)<br>18 (2) | nationalyears = 1991-1993 | nationalteam = {{Fut|LTU|1}} | nationalcaps(goals) = 14 {{0}}(1) | manageryears = 2003<br />2004–2005<br />2008–2013<br />2014–2016<br />2017<br />2018–2019<br>2019–2021<br>2021–2022 | managerclubs = [[FK Vėtra Vilnius]] (asistentas)<br />[[FBK Kaunas]] (asistentas)<br />[[FK Ekranas Panevėžys]]<br />[[FK Trakai]]<br />[[FK Spartaks Jūrmala]]<br />[[FK Žalgiris]]<br>{{fut|LTU|1}}<br />[[FK Panevėžys]] }} '''Valdas Urbonas''' (g. [[1967]] m. [[lapkričio 29]] d. [[Panevėžys|Panevėžyje]]) – futbolo [[treneris]], buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas. == Biografija == === Žaidėjo === Lietuvos rinktinėje sužaidė 14 rungtynių. 2000 m. sezoną žaidė už Panevėžio „Ekraną“, su kuriuo iškovojo LFF taurę. Pabaigęs profesionalaus futbolininko karjerą žaidė SFL lygoje už [[Prelegentai Vilnius|Vilniaus „Prelegentus“]]. === Trenerio === Dirbo trenerių asistentu [[Vėtra Vilnius|Vilniaus „Vėtros“]] ir [[FBK Kaunas]] klubuose. Nuo 2008 m. iki 2013 m. „Ekrano“ vyr. treneris. 2008, 2011, 2012 m. išrinktas geriausiu A lygos sezono treneriu. Vadovaujant Urbonui, Ekrano komanda pasiekė unikalų rekordą Lietuvos futbolo istorijoje. 45-erių treneris pripažintas vieninteliu treneriu, kurio vadovaujama komanda penkerius metus iš eilės triumfavo šalies čempionate. Su Urbonu „Ekranas“ du kartus iškovojo LFF taurę, bei du kartus laimėjo Supertaurę. Ekraniečiai ketverius metus iš eilės Lietuvai atstovavo Čempionų lygos atrankos varžybose. Urbono treniruojamas „Ekranas“ sužaidė 215 oficialių rungtynių, iš kurių 138 mačai baigėsi panevėžiečių pergale. 2013 m. balandžio pabaigoje paliko Panevėžio klubą.<ref>https://alyga.lt/naujiena/valdas-urbonas-traukiasi-is-ekrano-vyr.-trenerio-pareigu/124</ref> 2019 m. vasario 2 d. tapo [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinės]] vyr. treneriu.<ref>{{cite web |title=Lietuvos futbolo rinktinės treneriu oficialiai tapo „Žalgirį“ paliekantis Urbonas |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/lietuvos-futbolo-rinktines-treneriu-oficialiai-tapo-zalgiri-paliekantis-urbonas-80266485 |date=2019-02-02 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-15}}</ref> 2021 m. birželio pabaigoje paliko rinktinės vyr. trenerio postą.<ref>https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/lietuvos-futbolo-rinktine-ieskos-naujo-stratego-tarp-pretendentu-ivanauskas.d?id=87595965</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/435947/vk-sprendimas-v-urbonas-darba-rinktineje-baige</ref> Nuo 2021 m. gruodžio mėn. [[FK Panevėžys]] vyr. treneris.<ref>https://alyga.lt/naujiena/v-urbonas-pereme-panevezio-vaira/7424</ref> 2022 m. rugsėjo 10 d. [[FK Panevėžys]] sužaidė lygiosiomis su [[FK Jonava]]. Rugsėjo 11 d. pranešta, kad Panevėžio klubas atleido Urboną.<ref>https://fk-panevezys.lt/issiskyre-klubo-ir-v-urbono-keliai/</ref> 2026 m. rugpjūčio 7 d. prisijungė prie [[FA Šiauliai]] organizacijos. Pranešime sakoma, kad V.Urbonas prisidės prie visos akademijos trenerių tobulėjimo ir futbolo ugdymo proceso vystymo.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/546891/prie-fa-siauliai-organizacijos-prisijunge-valdas-urbonas</ref> == Pasiekimai == * [[Baltijos taurė|Baltijos taurės]] laimėtojas: 1991 m. * [[LFF taurė|LFF taurės]] laimėtojas: 2000 m. ; asmeniniai : Geriausias 2022 m. kovo mėnesio treneris.<ref>https://alyga.lt/naujiena/geriausio-menesio-trenerio-laurus-susizere-panevezio-strategas/7605</ref> == Įvarčiai rinktinėje == {| class="wikitable" ! # !! Data !! Vieta !! Varžovas !! Įvartis !! Rezultatas !! Turnyras |- | 1. ||[[1991]] m. [[lapkričio 15]] d.|| [[Klaipėda]] || {{fut|EST|1}} ||'''3'''–1||4–1||[[1991 m. Baltijos taurė]] |- |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.worldfootball.net/spieler_profil/valdas-urbonas/ Worldfootball.net] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180307203435/http://www.worldfootball.net/player_summary/valdas-urbonas/ |date=2018-03-07 }} * [http://www.transfermarkt.co.uk/en/valdas-urbonas/aufeinenblick/trainer_14239.html Transfermarkt.co.uk] {{DEFAULTSORT:Urbonas, Valdas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Lietuvos vyrų futbolo rinktinės treneriai]] 0msujrqnh9eq567z2rp3c055t563ge4 7897850 7897848 2026-08-07T20:15:11Z Wolfmartyn 122516 7897850 wikitext text/x-wiki {{Infobox Football biography | playername = Valdas Urbonas | image = | dateofbirth = {{gimė|1967|11|29|T}} | cityofbirth = [[Panevėžys]] | countryofbirth = [[LTSR|Lietuva]] | height = | currentclub = ''baigęs karjerą'' | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1990<br />1991<br />1991–1992<br />1992<br />1992–1993<br />1993–1997<br />1996<br />1997–1998<br />1999<br>2000 | clubs = [[AFK Neris Vilnius]]<br />[[SM Vienybė Ukmergė]]<br />[[AFK Neris Vilnius|Lietuvos Makabi]]<br />[[FK Minija Kretinga]]<br />[[FK Geležinis Vilkas Vilnius]]<br />[[FK Žalgiris Vilnius]]<br />[[FK Inkaras Kaunas]]<br />[[FC Videoton]]<br />[[Gázszer FC]]<br>[[FK Ekranas Panevėžys]] | caps(goals) = <br> <br>{{0}}? (6)<br> <br>26 (7)<br>41 (2)<br>{{0}}1 (0)<br>51 (5)<br>14 (1)<br>18 (2) | nationalyears = 1991-1993 | nationalteam = {{Fut|LTU|1}} | nationalcaps(goals) = 14 (1) | manageryears = 2003<br />2004–2005<br />2008–2013<br />2014–2016<br />2017<br />2018–2019<br>2019–2021<br>2021–2022 | managerclubs = [[FK Vėtra Vilnius]] (asistentas)<br />[[FBK Kaunas]] (asistentas)<br />[[FK Ekranas Panevėžys]]<br />[[FK Trakai]]<br />[[FK Spartaks Jūrmala]]<br />[[FK Žalgiris]]<br>{{fut|LTU|1}}<br />[[FK Panevėžys]] }} '''Valdas Urbonas''' (g. [[1967]] m. [[lapkričio 29]] d. [[Panevėžys|Panevėžyje]]) – futbolo [[treneris]], buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas. == Biografija == === Žaidėjo === Lietuvos rinktinėje sužaidė 14 rungtynių. 2000 m. sezoną žaidė už Panevėžio „Ekraną“, su kuriuo iškovojo LFF taurę. Pabaigęs profesionalaus futbolininko karjerą žaidė SFL lygoje už [[Prelegentai Vilnius|Vilniaus „Prelegentus“]]. === Trenerio === Dirbo trenerių asistentu [[Vėtra Vilnius|Vilniaus „Vėtros“]] ir [[FBK Kaunas]] klubuose. Nuo 2008 m. iki 2013 m. „Ekrano“ vyr. treneris. 2008, 2011, 2012 m. išrinktas geriausiu A lygos sezono treneriu. Vadovaujant Urbonui, Ekrano komanda pasiekė unikalų rekordą Lietuvos futbolo istorijoje. 45-erių treneris pripažintas vieninteliu treneriu, kurio vadovaujama komanda penkerius metus iš eilės triumfavo šalies čempionate. Su Urbonu „Ekranas“ du kartus iškovojo LFF taurę, bei du kartus laimėjo Supertaurę. Ekraniečiai ketverius metus iš eilės Lietuvai atstovavo Čempionų lygos atrankos varžybose. Urbono treniruojamas „Ekranas“ sužaidė 215 oficialių rungtynių, iš kurių 138 mačai baigėsi panevėžiečių pergale. 2013 m. balandžio pabaigoje paliko Panevėžio klubą.<ref>https://alyga.lt/naujiena/valdas-urbonas-traukiasi-is-ekrano-vyr.-trenerio-pareigu/124</ref> 2019 m. vasario 2 d. tapo [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinės]] vyr. treneriu.<ref>{{cite web |title=Lietuvos futbolo rinktinės treneriu oficialiai tapo „Žalgirį“ paliekantis Urbonas |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/lietuvos-futbolo-rinktines-treneriu-oficialiai-tapo-zalgiri-paliekantis-urbonas-80266485 |date=2019-02-02 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-15}}</ref> 2021 m. birželio pabaigoje paliko rinktinės vyr. trenerio postą.<ref>https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/lietuvos-futbolo-rinktine-ieskos-naujo-stratego-tarp-pretendentu-ivanauskas.d?id=87595965</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/435947/vk-sprendimas-v-urbonas-darba-rinktineje-baige</ref> Nuo 2021 m. gruodžio mėn. [[FK Panevėžys]] vyr. treneris.<ref>https://alyga.lt/naujiena/v-urbonas-pereme-panevezio-vaira/7424</ref> 2022 m. rugsėjo 10 d. [[FK Panevėžys]] sužaidė lygiosiomis su [[FK Jonava]]. Rugsėjo 11 d. pranešta, kad Panevėžio klubas atleido Urboną.<ref>https://fk-panevezys.lt/issiskyre-klubo-ir-v-urbono-keliai/</ref> 2026 m. rugpjūčio 7 d. prisijungė prie [[FA Šiauliai]] organizacijos. Pranešime sakoma, kad V.Urbonas prisidės prie visos akademijos trenerių tobulėjimo ir futbolo ugdymo proceso vystymo.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/546891/prie-fa-siauliai-organizacijos-prisijunge-valdas-urbonas</ref> == Pasiekimai == * [[Baltijos taurė|Baltijos taurės]] laimėtojas: 1991 m. * [[LFF taurė|LFF taurės]] laimėtojas: 2000 m. ; asmeniniai : Geriausias 2022 m. kovo mėnesio treneris.<ref>https://alyga.lt/naujiena/geriausio-menesio-trenerio-laurus-susizere-panevezio-strategas/7605</ref> == Įvarčiai rinktinėje == {| class="wikitable" ! # !! Data !! Vieta !! Varžovas !! Įvartis !! Rezultatas !! Turnyras |- | 1. ||[[1991]] m. [[lapkričio 15]] d.|| [[Klaipėda]] || {{fut|EST|1}} ||'''3'''–1||4–1||[[1991 m. Baltijos taurė]] |- |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.worldfootball.net/spieler_profil/valdas-urbonas/ Worldfootball.net] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180307203435/http://www.worldfootball.net/player_summary/valdas-urbonas/ |date=2018-03-07 }} * [http://www.transfermarkt.co.uk/en/valdas-urbonas/aufeinenblick/trainer_14239.html Transfermarkt.co.uk] {{DEFAULTSORT:Urbonas, Valdas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Lietuvos vyrų futbolo rinktinės treneriai]] 1nx4p5qw89rcxlf8uppr3mp1hv5wxyq 0 370812 7897965 6783168 2026-08-08T01:52:28Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897965 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{coord|24|50|N|10|20|E|display=title|region:LY_type:landmark}} [[Vaizdas:Libya 4985 Tadrart Acacus Luca Galuzzi 2007.jpg|thumb|250px|Tadrart Akakuso kraštovaizdis]] '''Tadrart Akakusas''' ({{ar|تدرارت عكاكس‎|Tadrārt ʿAkākus}}) – kalnagūbris pietvakarių [[Libija|Libijoje]], [[Sachara|Sacharos dykumoje]]. Driekiasi į rytus nuo [[Gatas|Gato]] miesto, šiaurės link, lygiagrečiai Libijos-[[Alžyras|Alžyro]] sienai. Tadrart Akakusas pasižymi vaizdingais kraštovaizdžiais – smėlio [[kopa|kopomis]], įsiterpusiomis tarp vėjo erozijos nugairintų uolų, uolų arkomis, tarpekliais, [[vadis|vadžiais]]. Nors kalnai yra vienoje sausiausių Sacharos vietų, čia auga [[kvapioji pienuolė]] (''Calotropis procera'') ir kai kurie kiti augalai, gaunantys vandens iš kalnuose telkšančių šaltinių. Tadrart Akakusas žymus savo priešistoriniais piešiniais (jie datuojami tarp [[13 tūkstantmetis pr. m. e.|XIII tūkstantmečio pr. m. e.]] ir [[I a.]] m. e.). Piešiniuose ir raižiniuose pavaizduoti įvairūs gyvūnai ([[žirafa|žirafos]], [[drambliai]], [[strutis|stručiai]], [[vienkupris kupranugaris|kupranugariai]]), senovėje gyvenę kalnuose (kuomet klimatas Sacharoje buvo daug drėgnesnis). Taip pat vaizduojami žmonės su arkliais. [[1985]] m. Tadrart Akakuso uolų piešiniai įtraukti į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. <gallery> Image:Akakus fozzigiaren.jpg|Arka Image:Tadrart01.JPG|Atlikuonis Image:Tadrart Acacus 1.jpg|Uolų piešiniai File:Libya 4924 Pictograms Tadrart Acacus Luca Galuzzi 2007.jpg|Uolų piešiniai </gallery> {{UNESCO|287}} {{UNESCOLibija}} [[Kategorija:Libijos geografija]] [[Kategorija:Afrikos kalnai]] [[Kategorija:Sachara]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] sguqyt3pgz4elu9fsheyhvuh987of8q 7897966 7897965 2026-08-08T02:00:16Z Zykasaa 3068 7897966 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{coord|24|50|N|10|20|E|display=title|region:LY_type:landmark}} {{Pasaulio paveldas | Name = Tadrart Akakuso uolų meno vietovės | Image = [[Vaizdas:Libya 4924 Pictograms Tadrart Acacus Luca Galuzzi 2007.jpg|250px]] | imagecaption = Uolų piešiniai | State Party = {{flag|Libija}} | Type = Kultūrinis | Criteria = iii | ID = 287 | Danger = nuo 2016 | Region = Arabų Lyga | locmap = Libija |long=|lat= |PL=24|PM=49|PS=59.988|NS=N|IL=10|IM=19|IS=59.988|ES=E | Year = 1985 }} '''Tadrart Akakusas''' ({{ar|تدرارت عكاكس‎|Tadrārt ʿAkākus}}) – kalnagūbris pietvakarių [[Libija|Libijoje]], [[Sachara|Sacharos dykumoje]]. Driekiasi į rytus nuo [[Gatas|Gato]] miesto, šiaurės link, lygiagrečiai Libijos-[[Alžyras|Alžyro]] sienai. Tadrart Akakusas pasižymi vaizdingais kraštovaizdžiais – smėlio [[kopa|kopomis]], įsiterpusiomis tarp vėjo erozijos nugairintų uolų, uolų arkomis, tarpekliais, [[vadis|vadžiais]]. Nors kalnai yra vienoje sausiausių Sacharos vietų, čia auga [[kvapioji pienuolė]] (''Calotropis procera'') ir kai kurie kiti augalai, gaunantys vandens iš kalnuose telkšančių šaltinių. Tadrart Akakusas žymus savo priešistoriniais piešiniais (jie datuojami tarp [[13 tūkstantmetis pr. m. e.|XIII tūkstantmečio pr. m. e.]] ir [[I a.]] m. e.). Piešiniuose ir raižiniuose pavaizduoti įvairūs gyvūnai ([[žirafa|žirafos]], [[drambliai]], [[strutis|stručiai]], [[vienkupris kupranugaris|kupranugariai]]), senovėje gyvenę kalnuose (kuomet klimatas Sacharoje buvo daug drėgnesnis). Taip pat vaizduojami žmonės su arkliais. [[1985]] m. Tadrart Akakuso uolų piešiniai įtraukti į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. <gallery> Image:Akakus fozzigiaren.jpg|Arka Image:Tadrart01.JPG|Atlikuonis Image:Tadrart Acacus 1.jpg|Uolų piešiniai Image:Libya 4985 Tadrart Acacus Luca Galuzzi 2007.jpg|Tadrart Akakuso kraštovaizdis </gallery> {{UNESCOLibija}} [[Kategorija:Libijos geografija]] [[Kategorija:Afrikos kalnai]] [[Kategorija:Sachara]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] hwqzld466mikf2h00lmduq7n62key21 0 370817 7897967 7666820 2026-08-08T02:05:08Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897967 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{city/Malio miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Djenné |paveikslėlis = Djenné.jpg |paveikslėlio tekstas = Miesto turgus ir mečetė |herbas = |vėliava = |PL=13|PM=54|PS=0|IL=4|IM=33|IS=0 |regionas = Mopčio regionas |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2009|gyventoju = 32944 |plotas = |altitudė = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Djenné |UNESCO id = 116 |kirč = }} '''Dženė''' ({{fr|Djenné}}) – miestas vidurio [[Malis|Malyje]], [[Mopčio regionas|Mopčio regione]], 76 km į pietvakarius nuo [[Moptis|Mopčio]], [[Nigerio vidinė delta|Nigerio vidinėje deltoje]], prie [[Nigeris (upė)|Nigerio]] ir [[Bani]] upių santakos. Kasmetinių potvynių metu miestas atsiduria saloje. Miesto įžymybė – plūkto molio [[Dženės didžioji mečetė]]. Iš plūkto molio pastatytas ir visas miestas. Verčiamasi žemdirbyste, gyvulių auginimu, žvejyba, turizmu. == Istorija == Pirmasis Dženės miestas įkurtas apie [[III a. pr. m. e.]], 2,5 km į pietryčius nuo dabartinio miesto. Apie [[850]]-uosius metus tai jau buvo gerai įtvirtintas, sienomis aptvertas stambus miestas. Jis klestėjo kaip [[Transsacharinė prekyba|Transsacharinės prekybos]] centras. Tačiau [[XII a.]] gyventojų skaičius ėmė mažėti, o [[XV a.]] senoji Dženė buvo apleista. Dabartinėje vietoje miestas pradėjo kurtis XI a. Jis buvo toliausiai į vakarus nutolęs [[songajai|songajų]] postas. [[1050 ]]m. miesto gyventojai atsivertė į islamą. [[1076]] m. [[Almoravidai|Almoravidams]] nugalėjus [[Ganos imperija|Ganos imperiją]], Dženės įtaka gerokai išsiplėtė. Miestas buvo galutinis Transsacharos prekybinis taškas – čia prekiauta [[auksas|auksu]], [[druska]], [[vergai]]s. [[XI a.]] pastatyta didžioji mečetė, Džanė tapo svarbiu religiniu centru. [[XIII a.]] Džanė klestėjimas baigėsi – iškilusi [[Malio imperija]] sujaukė prekybinius kelius ir karavanų srautai pasuko į [[Timbuktu]]. Dženė daugiau nebeatgavo savo įtakos ir tapo Malio imperijos satelitine valstybėle. Vėliau miestas tapo [[Songajų imperija|Songajų imperijos]] dalimi, o [[XVI a.]] pab. užkariautas marokiečių. Dženė tuo metu tiekdavo druską ir auksą į Timbuktu. [[1630]] m. marokiečiai prarado miesto kontrolę ir jis priklausė įvairioms vietinėms valstybėms. [[1893]] m. Dženę užkariavo prancūzai, tačiau kolonijos centru pasirinko Mopčio miestą, kas lėmė visišką Dženės smukimą. 1988 m. Dženės senamiesčiai įtraukti į [[Pasaulio paveldo sąrašas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]]. Kartu su Dženės miestu įtrauktos keturios archeologinė vietovės netoliese: [[Senoji Dženė]] (''Djenné-Djeno''), [[Hambarketolas]], [[Kaniana]] ir [[Tonomba]]. Nuo 2016 m. objektas pakelbtas esančiu pavojuje.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/116/ Old Towns of Djenné]</ref> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Gana}}: [[Tradiciniai ašančių statiniai]] (1980) * {{flag|Malis}}: [[Timbuktu]] (1988) == Išnašos == {{išn}} {{UNESCOMalis}} [[Kategorija:Malio miestai]] [[Kategorija:Sahelio civilizacija]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 1s39hg5muz0n79v7arlkgfvrwgvhs17 0 371225 7898041 7712941 2026-08-08T05:43:52Z CD 677 7898041 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |paveikslėlis = |paveikslėlio apibūdinimas = |paveikslėlio dydis = |gimimo data = {{bda|1980|01|22}} |gimimo vieta = |alma_mater = |veikla = futbolininkas, treneris }} '''Rimantas Cepovas''' (g. [[1980]] m. [[sausio 22]] d.) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (saugas), treneris. == Biografija == Didžiąją karjeros dalį žaidė [[Kaunas|Kauno]] komandose. Karjerą pradėjo [[FK Inkaras|„Inkare“]] (1997–2000, 2002), su [[FBK Kaunas]] klubu [[2001]] m. tapo Lietuvos čempionu. 2001 m. žaidė 3 rungtynes Lietuvos U21 rinktinėje.<ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/rimantas-cepovas-12809/ Rimantas Cepovas.] Lietuvosfutbolas.lt (tikrinta 2026-08-08).</ref> 2004–2006 m. žaidė Vokietijos [[TSG Sprockhovel]] klube, po to žaidė [[Rodiklis Kaunas|„Rodiklio“]] komandoje, kurioje 2007 m. tapo rezultatyviausiu LFF I lygos žaidėju. Dar žaidė [[Banga Gargždai|Gargždų „Bangoje“]], vėliau žaidė mėgėjų komandose ([[Navigatoriai Old Boys Vilnius]], 2009 m.).<ref>[http://vilniausfutbolas.lt/zaidejas/Rimantas-Cepovas/3998/1/6 Rimantas Cepovas.] Vilniausfutbolas.lt (tikrinta 2026-08-08).</ref> Baigęs karjerą dirba [[Kauno Žalgirio FA]] treneriu (2026 m.).<ref>[https://www.kzfa.lt/treneriai/ Treneriai.] Kzfa.lt (tikrinta 2026-08-08).</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Cepovas, Rimantas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] rvvvets4pqlhfmcz65b948kbt5i9568 7898045 7898041 2026-08-08T05:49:42Z CD 677 įtraukta [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898045 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |paveikslėlis = |paveikslėlio apibūdinimas = |paveikslėlio dydis = |gimimo data = {{bda|1980|01|22}} |gimimo vieta = |alma_mater = |veikla = futbolininkas, treneris }} '''Rimantas Cepovas''' (g. [[1980]] m. [[sausio 22]] d.) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (saugas), treneris. == Biografija == Didžiąją karjeros dalį žaidė [[Kaunas|Kauno]] komandose. Karjerą pradėjo [[FK Inkaras|„Inkare“]] (1997–2000, 2002), su [[FBK Kaunas]] klubu [[2001]] m. tapo Lietuvos čempionu. 2001 m. žaidė 3 rungtynes Lietuvos U21 rinktinėje.<ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/rimantas-cepovas-12809/ Rimantas Cepovas.] Lietuvosfutbolas.lt (tikrinta 2026-08-08).</ref> 2004–2006 m. žaidė Vokietijos [[TSG Sprockhovel]] klube, po to žaidė [[Rodiklis Kaunas|„Rodiklio“]] komandoje, kurioje 2007 m. tapo rezultatyviausiu LFF I lygos žaidėju. Dar žaidė [[Banga Gargždai|Gargždų „Bangoje“]], vėliau žaidė mėgėjų komandose ([[Navigatoriai Old Boys Vilnius]], 2009 m.).<ref>[http://vilniausfutbolas.lt/zaidejas/Rimantas-Cepovas/3998/1/6 Rimantas Cepovas.] Vilniausfutbolas.lt (tikrinta 2026-08-08).</ref> Baigęs karjerą dirba [[Kauno Žalgirio FA]] treneriu (2026 m.).<ref>[https://www.kzfa.lt/treneriai/ Treneriai.] Kzfa.lt (tikrinta 2026-08-08).</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Cepovas, Rimantas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] qa4eb1nhtsdy7v8tmws8ammmdbz9e3t 0 371336 7897665 7570268 2026-08-07T13:01:48Z CD 677 7897665 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |paveikslėlis = |paveikslėlio apibūdinimas = |paveikslėlio dydis = |gimimo data = {{bda|1972|11|11}} |gimimo vieta = |alma_mater = [[Lietuvos kūno kultūros akademija]] (1999), [[Vilniaus pedagoginis universitetas]] (2011) |veikla = futbolininkas, treneris }} '''Darius Butkus''' (g. [[1972]] m. [[lapkričio 11]] d., [[Kretinga|Kretingoje]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, treneris. 1993 m. sužaidė 2 rungtynes Lietuvos rinktinėje.<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/29009/Darius_Butkus.html Darius Butkus.] National-football-teams.com (tikrinta 2026-08-07).</ref> Turi UEFA A kategorijos trenerio licenciją. == Biografija == Gimė [[Kretinga|Kretingoje]].<ref>[https://www.sporto.panevezys.lm.lt/index.php/lt/9-straipsniai/833-darius-butkus-gyvenimas-yra-grazus-nes-jame-yra-futbolas Darius Butkus: „Gyvenimas yra gražus, nes jame yra futbolas“.] Lm.lt (tikrinta 2026-08-07).</ref> Pirmasis treneris – [[Arūnas Macius]]. [[1984]] m. pateko į [[ISM Panevėžys|Panevėžio sporto internatą]], kurį baigė 1990 m. 1999 m. baigė LKKA bakalauro, 2011 m. – VPU sporto ir sveikatos magistro studijas.<ref>{{Kalinauskas 2020|2962}}</ref> 1989 m. pateko į [[FK Atlantas]] meistrų komandą, bet joje neužsibuvo.<ref>[https://footballfakts.ru/person/112405-butkusdaryus Буткус Дарюс.] Footballfakts.ru (tikrinta 2026-08-07).</ref> Nuo 1989 m. žaidė [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekrano“]] pagrindinėje komandoje (1989–1993, 1995–1998), su kuria [[1993]] m. tapo Lietuvos čempionu.<ref>[https://www.footballdatabase.eu/en/player/details/134711-darius-butkus Darius Butkus.] Footballdatabase.eu (tikrinta 2026-08-07).</ref> [[1994]] m. po rimtos traumos baigė profesionalo karjerą, tačiau žaidė [[Nevėžis Kėdainiai|„Nevėžio“]] (1999–2001), [[Vienybė Ukmergė|„Vienybės“]] (2002) komandose, mėgėjų [[FK Nerealas]] komandoje (2010). Vėliau [[FM Panevėžys|Panevėžio futbolo mokykloje]] treniravo vaikus, [[2007]] m. pakviestas treniruoti [[Ekranas-2 Panevėžys|Panevėžio „Ekrano“ dublerių]] komandą. Nuo [[2007]] m. liepos iki sezono pabaigos treniravo pagrindinę komandą. [[2009]] m. paskirtas vadovauti [[Panevėžio futbolo akademija]]i. [[2000]]–[[2005]] m. dirbo jaunių (iki 17 ir iki 19 m.) rinktinėse, [[2010]] m. birželį paskirtas Lietuvos U-16 rinktinės vyr. treneriu. Žymesni auklėtiniai – M. Adamonis, A. Arlauskas, V. Černiauskas, D. Galkevičius, P. Janušauskas, T. Kauneckas, G. Kulbis, V. Slivka. == Šaltiniai == {{išnašos}} {{DEFAULTSORT:Butkus, Darius}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] cd4srvxp8gfi34sj2hxjt5bt3w8guyg 0 371426 7897594 7683952 2026-08-07T12:28:37Z CD 677 7897594 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |paveikslėlis = |paveikslėlio apibūdinimas = |paveikslėlio dydis = |gimimo data = {{bda|1966|09|10}} |gimimo vieta = [[Klaipėda]] |alma_mater = |veikla = futbolininkas }} '''Rolandas Bubliauskas''' (g. [[1966]] m. [[rugsėjo 10]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, puolėjas,<ref name="lff"/> [[TSRS sporto meistras]] (1983 m.),<ref name="lse"/> treneris, futbolo teisėjas. Studijavo [[VPI]], [[Klaipėdos politechnikos institutas|Klaipėdos politechnikos institute]].<ref>{{studentai 2010|258}}</ref> Žaidė Klaipėdos „Atlanto“ klubinėje ir meistrų komandose, Vilniaus „Žalgirio“ meistrų komandoje, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos futbolo klubų komandose.<ref>[https://footballfakts.ru/person/2642-bublyauskasrolandascheslovich Бубляускас Роландас Чеслович.] Footballfakts.ru (tikrinta 2026-08-07).</ref> == Biografija == Žaidė [[FM Klaipėda|Klaipėdos futbolo mokykloje]], pirmasis treneris – [[Romualdas Dambrauskas]].<ref>{{Klimkevičius 2015|702}}</ref> Žaidė šalies moksleivių rinktinėje, iškovojo pirmąją vietą 1983 m. vykusios VIII SSRS tautų spartakiados futbolo varžybose, antrąją – 1984 m. SSRS moksleivių spartakiadoje. Tais pačiais metais tapo Europos jaunučių (U16) ir jaunių (U18) antrosios vietos laimėtoju.<ref name="lse">{{cite web | title=Rolandas Bubliauskas | website=Lietuvos sporto enciklopedija | date=2025-06-06 | url=https://www.lse.lt/biografija/rolandas-bubliauskas/ | language=lt | access-date=2025-11-02}}</ref> Žaidė [[Žalgiris Vilnius]] (1984–1986) komandoje, [[1985]] m. kartu su [[Valdas Ivanauskas|V. Ivanausku]] atstovavo TSRS rinktinę pasaulio jaunimo čempionate. Taip pat žaidė [[FK Atlantas]] (1982–1983, 1986–1989), [[Tauras Tauragė|„Tauro“]] (1987), [[Sirijus Klaipėda|„Sirijaus“]] (1990–1991, 1994–1995), [[Dnepr Mogilev]] (1991), [[Arka Gdynia]] (1992–1993), [[Aras Klaipėda|„Aro“]] (1993, 1995), [[Panerys Vilnius|„Panerio“]] (1993), [[Atlantas Klaipėda|„Atlanto“]] (1996–1998), [[Gazovik Orenburg]] (1997), [[Krasnaa zvezda Smolensk]] (2001) klubuose. Baigęs profesionalo karjerą dirbo [[Argus Klaipėda]] komandos vadovu,<ref name="lff">https://lff.lt/files/documents/639/10%20dalis%20Priedai%20Biografijos.pdf, p. 2959.</ref> 1999–2003 m. „Argus“ salės futbolo komandos treneriu.<ref>{{Kalinauskas 2020|2959}}</ref> 2006 m. tapo nacionalinės kategorijos arbitru. == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Bubliauskas, Rolandas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] 67l2veig1xv7bf75fx04kd48nwqe7u1 10 373776 7897854 4491244 2026-08-07T20:27:19Z ~2026-41004-83 221626 7897854 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = Tiurkų kalbos |title = [[Tiurkų kalbos]] |liststyle = padding:0.25em 0; line-height:1.4em; <!--otherwise lists can appear to form continuous whole--> |image = |titlestyle = background:yellowgreen; |groupstyle = background:yellowgreen; |belowstyle = background:yellowgreen; |group1 = [[Ogūrų kalbos|Ogūrų]] |list1 = {{nowrap begin}}<!--List includes parentheses:--> ''[[bolgarų kalba|bolgarų]]'' {{·w}} [[Čiuvašų kalba|čiuvašų]] {{·w}} ''[[Hunų kalba|hunų]]*'' {{·w}} ''[[Chazarų kalba|chazarų]]*'' {{·w}} ''[[Avarų tiurkų kalba|avarų]]*'' {{nowrap end}} |group2 = [[Karlukų kalbos|Karlukų]] |list2 = ''[[Orchono-Jenisejaus tiurkų kalba|Orchono-Jenisejaus tiurkų]]'' {{·}} ''[[čagatajų kalba|čagatajų]]'' {{·}} [[Aini kalba|aini]] {{·}} [[Ilio tiurkų kalba|Ilio tiurkų]] {{·}} ''[[Karachanidų kalba|karachanidų]]'' {{·}} [[lopų kalba (tiurkų)|lopų]] {{·}} [[uigūrų kalba|uigūrų]] {{·}} [[uzbekų kalba|uzbekų]] |group3 = [[Kipčiakų kalbos|Kipčiakų]] |list3 = [[barabų kalba|barabų]] {{·}} [[baškirų kalba|baškirų]] {{·}} ''[[kumanų kalba|kumanų]]'' {{·}} ''[[Ferganos kipčiakų kalba|Ferganos kipčiakų]]'' {{·}} [[karačajų-balkarų kalba|karačajų-balkarų]] {{·}} [[karaimų kalba|karaimų]] {{·}} [[karakalpakų kalba|karakalpakų]] {{·}} [[kazachų kalba|kazachų]] {{·}} ''[[kipčiakų kalba|kipčiakų]]'' {{·}} [[krymčiakų kalba|krymčiakų]] {{·}} [[kumykų kalba|kumykų]] {{·}} [[kirgizų kalba|kirgizų]] {{·}} [[nogajų kalba|nogajų]] {{·}} ''[[senoji totorių kalba|senoji totorių]]'' {{·}} [[totorių kalba|totorių]] {{·}} [[Krymo totorių kalba|Krymo totorių]] {{·}} [[urumų kalba|urumų]] |group4 = [[Ogūzų kalbos|Ogūzų]] |list4 = [[afšarų kalba|afšarų]]{{·}} [[azerbaidžaniečių kalba|azerbaidžaniečių]] {{·}} [[gagaūzų kalba|gagaūzų]] {{·}} [[Balkanų gagaūzų turkų kalba|Balkanų gagaūzų]] {{·}} [[Chorasano tiurkų kalba|Chorasano tiurkų]] {{·}} ''[[senoji turkų kalba|senoji turkų]]'' {{·}} ''[[Turkų osmanų kalba|osmanų]]'' {{·}} [[turkų kalba|turkų]] {{·}} ''[[pačenegų kalba|pečenegų]]*'' {{·}} [[kaškajų kalba|kaškajų]] {{·}} [[salarų kalba|salarų]] {{·}} [[turkmėnų kalba|turkmėnų]] |group5 = [[Argu kalbos|Argu]] |list5 = [[Chaladžų kalba|chaladžų]] |group6 = [[Sibiro tiurkų kalbos|Sibiro]] |list6 = [[Kalnų altajiečių kalbos|altajiečių]] {{·}} [[čulymų kalba|čulymų]] {{·}} [[chakasų kalba|chakasų]] {{·}} [[dolganų kalba|dolganų]] {{·}} [[fuju kirgizų kalba|fuju kirgizų]] {{·}} [[jakutų kalba|jakutų]] {{·}} [[šorų kalba|šorų]] {{·}} [[tofų kalba|tofų]] {{·}} [[tuvių kalba|tuvių]] {{·}} [[vakarų jugurų kalba|vakarų jugurų]] |below = ''Pasviruoju šriftu'' pažymėtos [[mirusi kalba|mirusios kalbos]], * = kilmė ginčytina }}<noinclude> [[Category:Kalbų naršymo šablonai|Tiurkų kalbos]] </noinclude> 8vqpfm8y2hdgloab3kdbsiwepd11fct 0 383337 7897611 7874301 2026-08-07T12:39:49Z CD 677 7897611 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |paveikslėlis = |paveikslėlio apibūdinimas = |paveikslėlio dydis = |gimimo data = {{bda|1985|03|14}} |gimimo vieta = |alma_mater = |veikla = futbolininkas }} '''Arsenij Buinickij''' (g. [[1985]] m. [[kovo 14]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, puolėjas,<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/arsenij-buinickij-180/</ref> treneris. == Biografija == Žaidė A lygoje su [[FC Vilnius]] (2004–2005 m.) ir [[Interas Visaginas|„Intero“]] (2007 m.) komandomis, taip pat [[FK Geležinis vilkas]] (2006 m.) klube. 2010 m. tapo rezultatyviausiu I lygos žaidėju su [[Lietava Jonava|„Lietavos“]] klubu. Nuo [[2009]] m. mėgėjų lygose žaidė [[Bekentas Vilnius|Vilniaus „Bekento“]] komandoje, taip pat [[FK Naujieji Verkiai]] ekipoje. 2011–2012 m. žaidė [[FK Dainava Alytus (2011)|„Dainavos“]] klube, su kuriuo tapo 2011 m. A lygos rezultatyviausiu žaidėju (kartu su [[Goran Jerkovic|Goranu Jerkovičiumi]] įmušė po 17 įvarčių). 2012–2013 m. žaidė [[FK Ekranas|„Ekrane“]], 2014–2015 m. Estijoje ir Islandijoje, 2016 m. [[Utenis Utena|„Utenio“]] komandoje. Futbolininko karjerą baigė 2022 m. [[FK VIP|Mažeikių VIP]] salės futbolo klube. Nuo 2022 m. [[Lietuvos vaikinų iki 19 m. salės futbolo rinktinė]]s trenerio asistentas. 2023 m. prisijungė prie [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|„Kauno Žalgirio“ salės futbolo]] trenerių štabo.<ref>[https://www.lff.lt/a-buinickis-visi-mes-zinome-juokeli-apie-karjeros-pabaiga-kurios-pradzios-net-nebuvo/ A. Buinickis: „Visi mes žinome juokelį apie karjeros pabaigą, kurios pradžios net nebuvo“.] 2023-11-24, Lff.lt (tikrinta 2026-08-07).</ref> == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.footballdatabase.eu/en/player/details/134904-arsenij-buinickij Footballdatabase.eu] {{DEFAULTSORT:Bujnickij, Arsenij}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] 5rqe4b8omqw6oqtj49mvbw7mh0uayfj 0 386793 7897830 6366260 2026-08-07T18:51:42Z Nomadbones 153116 7897830 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Marilyn Burns.jpg|thumb|right|260px|[[Marilyn Burns]] filme „[[Kruvinosios skerdynės Teksase (1974 filmas)|Kruvinosios skerdynės Teksase]]“]] '''Scream queen''', '''riksmo karalienė''' – aktorės moters [[amplua]]. Paprastai ji reguliariai filmuojasi [[siaubo filmas|siaubo filmuose]] tokiose scenose, kur jai tenka [[monstras|monstro]] ar [[maniakas|maniako]] persekiojamos aukos vaidmuo. Tai neatsiejama [[slasher]] ir pan. žanro dalis. Yra teikiami „Geriausios riksmo karalienės“ apdovanojimai „[[Scream Awards]]“. == Istorija == Pagrindiniai moterų, kaip pagrindinių aukų, vaidmenys siaubo filmuose atsirado dar nebyliojo kino laikais. Pirmąja riksmo karaliene laikoma amerikiečių aktorė [[Fay Wray|Fėja Rei]], suvaidinusi pagrindinį moters vaidmenį [[1933]] metų filme „King Kong“. Per savo ilgą, 57 metus trukusią aktorės karjerą, ji daugiausiai vaidino siaubo filmuose, tuo pelnydama ''scream queen'' titulą, kuriuo ji pati nesidžiaugė ir, norėdama jo atsikratyti, išvyko gyventi į [[Anglija|Angliją]]. Klasikiniais pavyzdžiais laikytini „The Cabinet of Dr. Caligari“ (1920), „[[Nosferatu. Siaubo simfonija]]“ (1922). Vėliau – ''[[film noir|noir]]'' siaubo filmai „Dr. Jekyll and Mr. Hyde“ (1941), „Sherlock Holmes and the Voice of Terror“ (1942). Po [[1950]]-ųjų metų pasižymėjo riksmo karalienė [[Beverly Garland]] [[mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] siaubo filmuose „The Neanderthal Man“ (1953), „It Conquered the World“ (1956), „Not of This Earth“ (1957), bei „The Alligator People“ (1959). Po [[1960]]-ųjų metų garsėjo aktorės [[Janet Leigh]] (1960 m. filmas „[[Psichopatas (1960 filmas)|Psichopatas]]“), [[Bette Davis]], [[Joan Crawford]] (1962 m. filmas „What Ever Happened to Baby Jane?“), [[Jamie Lee Curtis]] (po 1978 m. filmo „[[Helovinas (1978 m.)|Helovinas]]“ pavadinta „''ultimate screem queen''“), [[Heather Langenkamp]] (1984 m. „[[Košmaras Guobų gatvėje]]“). Po [[1990]]-ųjų metų šiame amplua garsėjo aktorės [[Debbie Rochon]], [[Neve Campbell]], [[Jennifer Love Hewitt]], [[Sarah Michelle Gellar]]. Po [[2000]]-ųjų ryškių vaidmenų turėjo riksmo profesionalės [[Cassandra Magrath]] ir [[Kestie Morassi]] (2005 m. filmas „Wolf Creek“), [[Kate Beckinsale]] (2006 m. filmas „Underworld: Evolution“). == Šiuolaikinės riksmo karalienės == Pagal JAV dienraščio „[[USA Today]]“ [[2007]] m. sudarytą sąrašą, joms priskiriamos [[Sheri Moon Zombie]], [[Jaimie Alexander]], [[Andrea Bogart]], [[Mercedes McNab]], [[Tiffany Shepis]] ir [[Cerina Vincent]]. Aktorė [[Danielle Harris]] po 2007 m. ''slasher'' filmo „Halloween“ pavadinta „valdančiąja“. Prie „pirmaujančiųjų“ priskiriama riksmo profesionalė, filmų festivalių organizatorė [[Shannon Lark]]. == Nuorodos == * [http://www.usatoday.com/life/movies/news/2007-04-26-scream-queens_N.htm Riksmo karalienės] * [http://blog.moviefone.com/2007/04/29/usa-today-crowns-new-generation-of-scream-queens/ Naujos kartos riksmo karalienės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120214023250/http://blog.moviefone.com/2007/04/29/usa-today-crowns-new-generation-of-scream-queens/ |date=2012-02-14 }} * [http://www.carlosatanes.com/scream_queen_weird_erotic.html Ispanijos riksmo karalienė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090930141201/http://www.carlosatanes.com/scream_queen_weird_erotic.html |date=2009-09-30 }} * [http://www.spike.com/shows/scream Scream Awards svetainė] [[Kategorija:Siaubo filmai]] bxph35z1j7h37zl23uly0kjv6q7oegi 0 395083 7897942 7127992 2026-08-08T01:33:41Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897942 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infobox_protected_area | name =Okapijų laukinės gamtos rezervatas | iucn_category = II | image =Epulu Okapi Reserve.jpg | caption = Epulu upė rezervato teritorijoje | locator_x = | locator_y = | location = {{flag|COD}} ([[Aukštutinė Uelė]]) | nearest_city = [[Isiras]] | lat_degrees = 2 | lat_minutes =0 | lat_seconds = 0 | lat_direction = N | long_degrees =28 | long_minutes =30 | long_seconds =0 | long_direction = E | map = Kongo Demokratinė Respublika | map_width = 260 | area = 13 726 km² | established = [[1992]] m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body =l'Institut Congolais pour la Conservation de la Nature |UNESCO id= 718 | vikiteka = Category:Okapi Fauna Reserve }} '''Okapijų laukinės gamtos rezervatas''' ({{fr|Réserve de faune à okapis}}) – saugoma gamtos teritorija [[Kongo DR|Kongo Demokratinės Respublikos]] šiaurės rytuose, [[Aukštutinė Uelė|Aukštutinės Uelės provincijoje]], [[Iturio džiunglės]]e. Įsteigtas [[1992]] m. ir užima virš 13 tūkst. km² teritoriją. Rezervatas apima kalnuotą Iturio regiono teritoriją, išraižytą Nepoko, [[Aruvimis|Iturio]] ir Epulu upių. Rezervato miškuose sutinkami reti, saugomi gyvūnai – [[okapija|okapijos]], [[afrikinis dramblys|afrikiniai drambliai]], [[leopardas|leopardai]], [[šimpanzė]]s, [[krokodilai]], miškiniai [[afrikinis buivolas|afrikiniai buivolai]], [[afrikinis elniukas|afrikiniai elniukai]], [[afrikinis miškinis dramblys|afikiniai miškiniai drambliai]], ~300 paukščių rūšių. Teritorijoje gyvena pigmėjų [[mbučiai|mbučių]] tauta. [[1996]] m. Okapijų laukinės gamtos rezervatas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą, o nuo [[1997]] m. yra rizikos grupėje dėl paplitusio brakonieriavimo, miškų kirtimo, nelegalių aukso kasyklų. {{UNESCOKongoDemokratinėRespublika}} [[Kategorija:Kongo Demokratinės Respublikos nacionaliniai parkai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] sdem0dln0ubrs52jj5n58kyhpdalonm 0 395085 7897940 7886215 2026-08-08T01:32:44Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897940 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infobox_protected_area | name = Garambos nacionalinis parkas | iucn_category = II | image = Garamba National Park overhead.jpg | caption = Parko kraštovaizdis | locator_x = | locator_y = | location = {{flag|COD}} ([[Rytų provincija (Kongo DR)|Rytų provincija]]) | nearest_city = [[Faradžė]] | lat_degrees = 4 | lat_minutes =0 | lat_seconds = 0 | lat_direction = N | long_degrees =29 | long_minutes =15 | long_seconds =0 | long_direction = E | map = Kongo Demokratinė Respublika | map_width = 260 | area = 4920 km² | established = [[1938]] m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body =l'Institut Congolais pour la Conservation de la Nature |UNESCO id= 136 | vikiteka = }} '''Garambos nacionalinis parkas''' ({{fr|Parc national de la Garamba}}) – saugoma gamtos teritorija [[Kongo DR|Kongo Demokratinės Respublikos]] šiaurės rytuose, [[Rytų provincija (Kongo DR)|Rytų provincijoje]], netoli [[Pietų Sudanas|Pietų Sudano]] sienos. Įkurtas [[1938]] m. ir apima 4920 km² teritoriją. Šiaurinę parko dalį užima drėgnosios [[savanos]], kurios pietuose pereina į retmiškius, [[galerinis miškas|galerinius miškus]], bei [[Kongo džiunglės|Kongo džiungles]]. Pagrindinė parko paskirtis – labai reto šiaurinio [[plačialūpis raganosis|plačialūpio raganosio]] porūšio natūralių buveinių apsauga. [[1960]] m. Garambos parke jų gyveno ~1000, tačiau [[1980]] m. jau buvo likę tik 12. Tais metais parkas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą, bet dėl raganosių populiacijos nykimo, [[1984]] m. įtrauktas į rizikos grupę. Vėliau su Zayro valdžios pagalba populiacija atkurta, sugriežtinta parko priežiūra. Tačiau 1996 m. regione prasidėję kariniai konfliktai vėl ėmė grėsti gyvūnams, Garambos nacionalinis parkas vėl įtrauktas į rizikos grupę. 2005 m. suskaičiuoti tik 4 plačialūpiai raganosiai. [[Vaizdas:Ceratotherium simum cottoni -Ol Pejeta Conservancy, Kenya.jpg|thumb|left|250px|Šiaurinis plačialūpio raganosio porūšis ''[[Ceratotherium simum cottoni]]'']] == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Tanzanija}}: [[Serengečio nacionalinis parkas]] (1981) * {{flag|Botsvana}}: [[Okavango delta]] (2014) * {{flag|Pietų Sudanas}}: [[Bomos nacionalinis parkas|Bomos]]-[[Badingilo nacionalinis parkas|Badingilo]] migracijų kraštovaizdis (2026, pavojuje nuo 2026) {{UNESCOKongoDemokratinėRespublika}} [[Kategorija:Kongo Demokratinės Respublikos nacionaliniai parkai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 3193npdzwaq1qrcuxdbcrqcbwo47m36 0 395156 7897941 7239257 2026-08-08T01:33:14Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897941 wikitext text/x-wiki {{Infobox_protected_area | name = Kahuzi-Bjegos nacionalinis parkas | iucn_category = II | image = KahuziBiegaSign.jpg | caption = Parko riboženklis | locator_x = | locator_y = | location = {{flag|COD}} ([[Pietų Kivu]]) | nearest_city = [[Bukavu]] | lat_degrees = 2 | lat_minutes =30 | lat_seconds = 0 | lat_direction = S | long_degrees =28 | long_minutes =45 | long_seconds =0 | long_direction = E | map = Kongo Demokratinė Respublika | map_width = 260 | area = 6000 km² | established = [[1970]] m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body =l'Institut Congolais pour la Conservation de la Nature |UNESCO id= 137 | vikiteka = }} '''Kahuzi-Bjegos nacionalinis parkas''' ({{fr|Parc national de Kahuzi-Biega}}) – saugoma gamtos teritorija [[Kongo DR|Kongo Demokratinės Respublikos]] rytuose, [[Pietų Kivu]] provincijoje, netoli vakarinio [[Kivu ežeras|Kivu ežero]] kranto ir [[Ruanda|Ruandos]] sienos. Parkas įkurtas [[1970]] m. ir apima 6000 km² teritoriją.<ref>[https://books.google.lt/books?id=w9IT4s_XMm8C&pg=PA68&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false Heading Towards Extinction?: Indigenous Rights in Africa]</ref> <ref>[https://whc.unesco.org/en/list/137 Kahuzi-Biega National Park]</ref> Vidutiniškai per metus parke palyja apie 1 800 mm lietaus, maksimali oro temperatūra siekia 18 °C, mažiausia – 10.4 °C. Parkas apima miškingus kalnus (aukštis iki 3307 m, Kahuzio k.), kuriuose gyvena nykstantis [[kalnų gorila|kalnų gorilų]] porūšis ''Gorilla beringei graueri''. XX a. pab. čia gyveno ~600 šių gorilų. [[1980]] m. Kahuzi-Bjegos nacionalinis parkas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą, bet nuo [[1997]] m. yra rizikos grupėje, kadangi dėl brakonieriavimo, miškų naikinimo, karinių konfliktų gorilų populiacija sparčiai nyksta.<ref name=Debonnet2004>{{cite journal |author1=Debonnet, G. |author2=Hillman-Smith, K. |name-list-style=amp |year=2004 |title=Supporting protected areas in a time of political turmoil: the case of World Heritage Sites in the Democratic Republic of Congo |journal=Parks |volume=14 |issue=1 |pages=9–16}}</ref> Parke gausu [[Flora|floros]] ir [[Fauna|faunos]] įvairovės. Remiantis [[2003]] m. Laukinės gamtos apsaugos draugijos atliktu tyrimu, parke yra maždaug 349 paukščių ir 136 žinduolių rūšys.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/137 Kahuzi-Biega National Park]</ref> [[Vaizdas:Kahuzi gorilla.jpg|thumb|left|200px|Gorila parko teritorijoje]] == Šaltiniai == {{reflist}} {{UNESCOKongoDemokratinėRespublika}} [[Kategorija:Kongo Demokratinės Respublikos nacionaliniai parkai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] d3o628xft5mlg7h29c5w893e18hz3nk 0 395164 7897939 7578052 2026-08-08T01:32:27Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897939 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infobox_protected_area | name = Virungos nacionalinis parkas | iucn_category = II | image = Gazelle in Virunga National Park.jpg | caption = [[Gazelė]] parko teritorijoje | locator_x = | locator_y = | location = {{flag|COD}} ([[Šiaurės Kivu]]) | nearest_city = [[Goma]] | lat_degrees = 0 | lat_minutes =55 | lat_seconds = 0 | lat_direction = S | long_degrees =29 | long_minutes =10 | long_seconds =0 | long_direction = E | map = Kongo Demokratinė Respublika1 | map_width = 260 | area = 7800 km² | established = [[1925]] m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body =l'Institut Congolais pour la Conservation de la Nature |UNESCO id= 63 | vikiteka = Category:Virunga National Park }} '''Virungos nacionalinis parkas''' ({{fr|Parc National des Virunga}}) – saugoma gamtos teritorija [[Kongo DR|Kongo Demokratinės Respublikos]] rytuose, [[Šiaurės Kivu]] provincijoje, netoli [[Ruanda|Ruandos]] ir [[Uganda|Ugandos]] sienų. Įkurtas [[1925]] m. ir apima 7800 km² teritoriją. Į nacionalinio parko teritoriją patenka unikalūs [[Virungos kalnai|Virungos]] ir [[Ruvenzoris|Ruvenzorio kalnų]] masyvai su užgesusiais ir tebeaktyviais ugnikalniais ([[Niragongas]], [[Njamuragira]]). Čia galima išvysti įvairius biomus – [[savana]]s, retmiškius, kalnų [[džiunglės|džiungles]], [[žilė|senecijų]] ir [[lobelija|lobelijų]] sąžalynus aukštikalnėse. Virungos nacionaliniame parke prieglobstį randa reti gyvūnai – tarp jų ir [[kalnų gorila|kalnų gorilos]] (''Gorilla beringei beringei''). Taip pat yra [[afrikinis miškinis dramblys|afrikinių miškinių dramblių]], [[šimpanzė|šimpanzių]], [[okapija|okapijų]], [[žirafa|žirafų]], [[afrikinis buivolas|afrikinių buivolų]], endeminių paukščių. Nacionalinis parkas įkurtas [[1925]] m. Belgijos karaliaus [[Albertas I|Alberto I]] iniciatyva ir pavadintas jo garbei. Tai buvo pirmasis [[nacionalinis parkas]] Afrikoje. [[1960]] m. Kongui paskelbus nepriklausomybę, padėtis parke ėmė blogėti. Vėliau su užsienio šalių iniciatyva parko priežiūra atstatyta, Virunga tapo populiarus turistinis objektas. [[1979]] m. Virungos nacionalinis parkas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. Prasidėjus [[Ruandos genocidas|Ruandos genocidui]] ir po jo vykusiems Kongo karams padėtis ženkliai pablogėjo – išplito [[brakonieriavimas]], nekontroliuojamas gamtos naikinimas, reindžeriai nužudyti arba paliko parką. Nuo [[2008]] m. parkas vėl pradėtas lankyti turistų, atkurta infrastruktūra. <gallery> Image:Nyiragongo by Night.jpg|Niragongo ugnikalnis Image:Virunga Mountain Gorilla 1.jpg|Kalnų gorilos Image:Ruwenzori Mountains Virunga National Park.jpg|Ruvenzorio aukštikalnės </gallery> {{UNESCOKongoDemokratinėRespublika}} [[Kategorija:Kongo Demokratinės Respublikos nacionaliniai parkai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 144tosh8jeac8b6tjihpd8wk53soof0 0 397721 7898090 7894860 2026-08-08T07:31:18Z Nen5556 215079 /* */ 7898090 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Robert Lewandowski | image = [[File:2019147183134 2019-05-27 Fussball 1.FC Kaiserslautern vs FC Bayern München - Sven - 1D X MK II - 0228 - B70I8527 (cropped).jpg|2019147183134_2019-05-27_Fussball_1.FC_Kaiserslautern_vs_FC_Bayern_München_-_Sven_-_1D_X_MK_II_-_0228_-_B70I8527_(cropped)|200px]] | fullname = Robert Lewandowski | dateofbirth = {{birth date and age|1988|08|21|df=y}} | countryofbirth = [[Varšuva]], [[Lenkija]] | height = 1,84 m | position = [[puolėjas]] | currentclub = [[Chicago Fire]] | clubnumber = | youthyears = 1997–2004<br />2005<br />2005–2006 | youthclubs = Varsovia Warszawa<br />Delta Warszawa<br />KP Legia II Warszawa | years = 2006–2008<br />2008–2010<br />2010–2014<br />2014–2022<br />2022–2026<br />2026- | clubs = [[Znicz Pruszków]]<br />[[KKS Lech Poznań]]<br />[[Borussia Dortmund]]<br />[[FC Bayern München]]<br />[[FC Barcelona]]<br />[[Chicago Fire]] | caps(goals) = {{0}}59 {{0}}(36)<br />{{0}}58 {{0}}(32)<br />131 {{0}}(74)<br />238 (226)<br />134 {{0}}(83)<br />{{0}}3 {{0}}(2) | pcupdate = {{data|2025|12|16}} | nationalyears = 2008– | nationalteam = {{fut|POL|1}} | nationalcaps(goals) = 163 {{0}}(88)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | ntupdate = {{data|2025|11|17}} }} '''Robertas Levandovskis''' (''Robert Lewandowski''; g. [[1988]] m. [[rugpjūčio 21]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. == Karjera == Karjerą pradėjo Lenkijos 3 lygos klube „Znicz Pruszków“, kuriam padėjo pakilti į 2 lygą. 2008 m. persikėlė į Poznanės „Lech“ klubą, su kuriuo tapo šalies čempionu. 2010 m. birželio mėn. pasirašė ketverių metų trukmės sutartį su „Borussia“ klubu ([[Vokietija]]). 2022 m. liepos 16 d. su [[FC Barcelona]] ([[ispanija]]) ir pasirašė trijų metų sutartį, su galimybe pratęsti dar metams. Kaip pranešama, žaidėjas kainavo 45 mln. eurų.<ref>https://www.goal.com/en-gb/news/barcelona-lewandowski-completes-transfer-bayern-munich/blte8dc6730c81dea0c</ref> == Laimėjimai == ;Znicz Pruszków * [[II Liga]]: 2006–07 m. ;Lech Poznań * [[Lenkijos futbolo taurė]]: 2008–09 m. * [[Lenkijos futbolo supertaurė]]: 2009 m. * [[Ekstraklasa]]: 2009–10 m. ;Borussia Dortmund * [[Fußball-Bundesliga|Bundesliga]]: 2010–11, 2011–12 m. * [[Vokietijos futbolo taurė]]: 2011–12 m. * [[Vokietijos futbolo supertaurė]]: 2013 m. ;FC Bayern München * [[Fußball-Bundesliga|Bundesliga]]: 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18, 2018–19, 2019–20, 2020-21, 2021-22 m. * [[Vokietijos futbolo taurė]]: 2015–16, 2018–19, 2019–20 m. * [[Vokietijos futbolo supertaurė]]: 2016, 2017, 2018, 2020, 2021 m. * [[UEFA Čempionų lyga]]: 2019–20 m. * [[UEFA Supertaurė]]: 2020 m. '''FC Barcelona''' * [[La Liga]]: 2022–2023 * [[Ispanijos_futbolo_supertaurė]]: 2023,2025 == Rinktinė == 2008 m. debiutavo Lenkijos rinktinėje rungtynėse prieš [[San Marino vyrų futbolo rinktinė|San Mariną]]. Debiutantas įmušė savo pirmąjį įvartį atstovaudamas nacionalinei komandai. === Dalyvavimas čempionatuose === {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[XXI pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[XXII pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|aštuntfinalis|4|2|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|I etapas|3|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|5|1|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|I etapas|3|3|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|I etapas|2|1|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{Soccerway}} * {{transfermarkt}} * [http://www.90minut.pl/kariera.php?id=7835 Robert Lewandowski] (90minut.pl) [[Kategorija:Lenkijos futbolininkai|Lewandowski, Robert]] b4qjwdwmg5o6p6o77tw5nwlwcz2hhv7 0 398390 7898007 7624455 2026-08-08T02:43:13Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898007 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infobox_protected_area | name = Seluso medžioklės rezervatas | iucn_category = IV | image = Rufiji River, Selous.jpg | caption = [[Rufidžis]] Seluso rezervate | locator_x = | locator_y = | location = {{flag|Tanzanija}} | nearest_city = | lat_degrees = 9 | lat_minutes =0 | lat_seconds = 0 | lat_direction = S | long_degrees =37 | long_minutes =24 | long_seconds =0 | long_direction = E | map = Tanzanija | map_width = 240 | area = 54 600 km² | established = [[1922]] m. | visitation_num = 8000 | visitation_year = 2005 | governing_body = |UNESCO id = 199 | vikiteka = }} '''Seluso medžioklės rezervatas''' ({{en|Selous Game Reserve}}) – saugoma gamtos teritorija vidurio rytų [[Tanzanija|Tanzanijoje]]; vienas didžiausių medžioklės rezervatų pasaulyje. Įkurtas [[1922]] m. ir pavadintas anglų medžiotojo, gamtosaugininko, žuvusio Tanzanijoje, [[Frederick Selous|Frederiko Seluso]] garbei. Rezervatas apima 54 600 km², taip pat dar išskirtos buferinės zonos. Teritorijoje nėra jokių nuolatinių gyvenviečių, žmonių patekimas į rezervatą kontroliuojamas. Svarbiausia turistinė sritis yra [[Rufidžis|Rufidžio]] slėnis, kur rengiamos kelionės laivu, taip pat žygiai po apylinkes. Į rezervato teritoriją įeina Rufidžio kanjonas, šlapynių sritys, džiunglių ruožai. Visgi, didžiąją dalį Seluso medžioklės rezervato užima [[savanos]], kuriose gyvena tipiniai šio krašto gyvūnai – [[afrikinis dramblys|afrikiniai drambliai]], [[hipopotamas|hipopotamai]], [[afrikinis buivolas|afrikiniai buivolai]], [[krokodilai]], įvairios [[antilopės]] ir t. t. Seluso medžioklės rezervatas [[1982]] m. įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. [[Vaizdas:ElefantenAmRufiji.jpg|thumb|left|250px|Drambliai Rufidžio pakrantėje]] {{UNESCOTanzanija}} [[Kategorija:Tanzanijos geografija]] [[Kategorija:Saugomos teritorijos]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] g5w203twajpglak8wrgzykcek3lkxqk 0 402579 7897816 6611620 2026-08-07T17:40:01Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897816 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Ranatra linearis}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Ranatra linearis01.jpg|260px|Ilgoji skorpionblakė (''Ranatra linearis'')]] | caption = Ilgoji skorpionblakė (''Ranatra linearis'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Nariuotakojai | taxon1 = Arthropoda }} {{Taxobox_potipis | taxon = Šešiakojai | taxon1 = Hexapoda }} {{Taxobox_klase | taxon = Vabzdžiai | taxon1 = Insecta}} {{Taxobox_poklasis | taxon = Sparnuotieji | taxon1 = Pterygota}} {{Taxobox_burys | taxon = Straubliuočiai | taxon1 = Hemiptera}} {{Taxobox_poburis | taxon = Blakės | taxon1 = Heteroptera}} {{Taxobox_seima | taxon = Skorpionblakės| taxon1 = Nepidae}} {{Taxobox_poseimis | taxon = Ranatrinae| taxon1 = Ranatrinae}} {{Taxobox_triba | taxon = Ranatrini| taxon1 = Ranatrini}} {{Taxobox_gentis | taxon = Ranatra| taxon1 = Ranatra}} {{Taxobox_pogente | taxon = Ranatra| taxon1 = Ranatra}} {{Taxobox_rusis | taxon = Ilgoji skorpionblakė| taxon1 = Ranatra linearis}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Ranatra linearis| autorius = Linnaeus| metai = 1758}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Ilgoji skorpionblakė''' (''Ranatra linearis'') – Lietuvos vandenyse sutinkama [[skorpionblakės|skorpionblakių]] šeimos atstovė. Tai ilgiausias Europos vandens vabzdys.<ref>[http://www.microcosmos.nl/bugs2/ranatra.htm The Water Stick Insect (''Ranatra linearis'')] Microcosmos.nl [interaktyvus]. Žiūrėta 2012-08-27</ref> Kūnas labai ilgas ir laibas, 60–70 mm (kūnas apie 40 mm ir kvėptukas apie 30 mm<ref>[http://www.microcosmos.nl/bugs2/ranatra.htm The Water Stick Insect (''Ranatra linearis'')] Microcosmos.nl [interaktyvus]. Žiūrėta 2012-08-27</ref>) ilgio,<ref>[http://www.cornishnature.co.uk/cornish-nature-diary/1-cornish-nature-diary/52-the-water-stick-insect-in-cornwall.html The Water Stick Insect in Cornwall] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121214121437/http://www.cornishnature.co.uk/cornish-nature-diary/1-cornish-nature-diary/52-the-water-stick-insect-in-cornwall.html |date=2012-12-14 }} Cornish Nature [interaktyvus]. Žiūrėta 2012.08.27</ref>raudonai rudos, rudos ar pilkai geltonos spalvos. Kūno plotis tik 4–5 mm.<ref>Тороп С.О. [http://www.insectes-net.fr/ranatres/ranat2.htm Ранатра (Ranatra linearis)] [interaktyvus]. Žiūrėta 2012.08.27</ref> Po vandeniu (nekvėpuodama) ši blakė gali išbūti apie 30 minučių, po to turi įkvėpti oro per ilgą kvėptuką. Priekinės kojos labai ilgos ir baigiasi savotiškais kabliais, kuriais blakė tiesiog perveria kiauriai priartėjusią auką.<br /> Akys, palyginus su galva, didelės. Galva nedidelė, ji baigiasi 3-segmenčiu straubliuku, per kurį blakė sušvirkščia paralyžuojančius nuodus bei virškinimo fermentus, o po to išsiurbia auką. Pilvelio viršutinė pusė raudona.<ref>[http://coleop123.narod.ru/hemiptera/Ranatra_linearis.htm Ранатра палочковидная Ranatra linearis (Linnaeus, 1758)] Энциклопедия насекомых, персональный саит Ильи Забалуева [interaktyvus]. Žiūrėta 2012.08.27</ref> Sparnus ši blakė turi, bet skraido retai – tik esant pavojingai situacijai (pvz., baigia išdžiūti tvenkinys). Retkarčiais šios blakės randamos ir ropojančios žeme. Poruojasi blakės pavasarį, kiaušinėlius deda partijomis po 10–20 vienetų ant vandens augalų, tokių kaip [[Potamogeton|plūdė]] ({{la|Potamogeton}}), stiebų bei lapų. Patys kiaušinėliai primena baltus 3 mm ilgio cigarus, tvarkingai surikiuotus ant lapo. Kiekvieno kiaušinėlio gale yra du siūlai; manoma, kad jais tiekiamas oras. Po 3–6 savaičių išsirita nimfos (gegužės–liepos mėnesiai<ref>[http://www.commanster.eu/commanster/Insects/Bugs/SuBugs/Ranatra.linearis.html commanster.eu] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100713022038/http://www.commanster.eu/commanster/Insects/Bugs/SuBugs/Ranatra.linearis.html |date=2010-07-13 }} [interaktyvus]. Žiūrėta 2012.08.27</ref>); iš pradžių jos permatomos, dėmėtos, vėliau pasidaro gelsvos ar žalsvos spalvos su ryškiomis raudonomis akimis. Kvėptukas trumpas, toks jis išlieka kol blakė suauga (apie 2 mėnesius). Jos atsistoja ant vidurinių ir galinių kojų žemyn galva, sustingsta ir pasidaro „nematomomis“ tarp vandens augmenijos, ir laukia pro šalį plaukiančio grobio. Juo gali tapti netgi [[buožgalvis|buožgalviai]], [[tritonas|tritonai]], žuvų [[mailius]] ir kiti vandens vabzdžiai bei jų [[lerva|lervos]]. Paplitusi visoje [[Europa|Europoje]], [[Šiaurės Azija|Šiaurės Azijoje]] (išskyrus [[Kinija|Kiniją]]).<ref>[http://www.itis.gov/servlet/SingleRpt/SingleRpt?search_topic=TSN&search_value=103758 Integrated Taxonomic Information System (ITIS)] [interaktyvus]. Žiūrėta 2012.08.27</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Skorpionblakės]] {{Commonscat|Ranatra linearis}} 8yam6zyimqpdjpn0b2bg9ddl9n8agbx 0 402905 7897808 7887478 2026-08-07T17:02:59Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897808 wikitext text/x-wiki {{Biržų RP}} {{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}} | iucn_category = | image = Ievos duobe3.jpg | caption = Ievos duobė, urvas | location = [[Karajimiškis]],<br>[[Biržų rajonas]] | nearest_city =[[Biržai]] | lat_degrees = 56 | lat_minutes = 12 | lat_seconds = 17.39| lat_direction = N | long_degrees = 24 | long_minutes = 41 | long_seconds = 47.72| long_direction = E | map = Biržų rajonas | area = 0,1221 ha | established = 1922264 m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = | vikiteka = }} '''Ievos duobė''' – valstybės saugomas [[geologija|geologinis]] [[gamtos paveldo objektas]] [[Karajimiškis|Karajimiškio kaime]] ([[Širvėnos seniūnija|Širvėnos sen.]]), [[Biržų RP|Biržų regioniniame parke]], [[Karajimiškio kraštovaizdžio draustinis|Karajimiškio kraštovaizdžio draustinyje]]. Tai mažiau žinoma ir tyrinėta [[Karstas (reiškinys)|karstinė]] [[smegduobė]] Šiaurės Lietuvoje, įtraukta į valstybės saugomų geologinių objektų sąrašą 2008 m.<ref name=stv>[https://stvk.lt/map/S0310100030005-ievos-duobe?x=24.6966&y=56.2048&zoom=17.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,64,65,66,67,68,69,71,72,73%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Ievos duobė] ''stvk.lt/map''</ref> Ji randama netoli žymiosios [[Karvės ola|Karvės olos]] (250 m), [[Kaunių ąžuolas|Kaunių ąžuolo]] (600 m), kiek toliau – [[Mantagailiškio pušis]], [[Lapės ola]], [[Geologų duobė]] (apie 700 m). [[Vaizdas:Ievos duobe2.jpg|miniatiūra|left|Ievos duobė 2012 m.]] == Geologija == Ievos duobėje atsivėrusi siaura anga, už kurios driekiasi 7 m ilgio ir 2,5 m aukščio vingiuota ertmė. Dalis jos apsinešusi smėliu, apkritusi šakomis. Nuo centrinės vagos dalies atsivėrusios angos ilgis yra virš 2 m. Panašaus dydžio landa žiojėja prie pat įėjimo. Visų [[urvas|urvų]] ilgis siekia apie keliolika metrų.<ref>[https://paneveziorumai.lt/wp-content/uploads/2023/10/Birzu-regioninis-parkas-pristatymas-1.pdf Biržų RP. Ievos duobė] ''paneveziorumai.lt''</ref> 1998 m. geologinį objektą aprašė [[Augustinas Linčius]].<ref name=stv/> Ievos karstinė įgriuva yra natūrali [[karstinė įgriuva]]. Seniau ji buvo užversta nukritusiomis šakomis, medienos atliekomis. Per 1996 m. suorganizuotą talką duobė buvo išvalyta, iškirsti ją gožiantys krūmai. Karstinė įgriuva tapo gerai apžvelgiama. 1998 m. stipraus vėjo gūsis nulaužė šalia augusios senosios [[ieva (medis)|ievos]] vieną kamieną. Greta Ievos duobės yra ir daugiau karstinių įgriuvų, tačiau šiose [[smegduobė]]se niekur nebuvo matomų [[devonas|devoninių]] sluoksnių išeigų, apie jas ir jose priaugę krūmokšnių. Ievos smegduobė datuojama [[kvarteras|kvartero]] ([[holocenas|holoceno]]?) laikotarpiu, kai devono storymėje esančių dviejų [[tektonika|tektoninės]] kilmės plyšių susikirtime požemyje susiformavo nemaža tuštuma. Šioje vietoje slūgsojęs gipsas ištirpo greičiau nei kitur. A. Linčiaus duomenimis,<ref name=stv/><ref>[https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/index.xhtml Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Ievos duobė]</ref> ties žemės paviršiumi Ievos duobės forma buvo artima [[apskritimas|apskritimui]], skersmuo 13-14 m, gylis 5,8 m. Šiaurinio šlaito 3,2 m aukščio [[atodanga|atodangoje]] susisluoksniavusios devoninės uolienos, [[gipsas]], [[dolomitas]], dolomitmilčių intarpai. Atodangos apačioje žiojėjo 0,4 m ilgio (palei šlaitą) ir iki 2 m gylio (horizontalia kryptimi) niša, supama gipsingų uolienų. Iš viršaus visas devono uolienas dengė kvartero [[morena|moreninis]] [[priemolis]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.lrytas.lt/zmones/pramogos/2011/07/11/news/pajusk-lietuva-ievos-duobe-5521120/amp/ Ievos duobė ''lrytas.lt'' svetainėje] * [http://www.selonija.lt/2009/05/04/ievos-igriuvoje-speleologai-rado-nauja-ertme/ Ievos įgriuvoje speleologai rado naują ertmę] {{webarchive|url=https://archive.ph/7vb5p|date=2013-07-03}} * [http://www.vstt.lt/VI/files/File/Gamtos%20paveldo%20objektai/Smegduobe%20Ievos%20duobe.pdf Ievos duobė žemėlapyje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131226020940/http://www.vstt.lt/VI/files/File/Gamtos%20paveldo%20objektai/Smegduobe%20Ievos%20duobe.pdf |date=2013-12-26}} * [http://www.panoramio.com/photo/36064410 Ievos duobė ''panoramio.com'' svetainėje]{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161014190516/http://www.panoramio.com/photo/36064410 |date=2016-10-14 }} {{Biržų rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Urvai]] [[Kategorija:Lietuvos karstinės įgriuvos]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Biržų rajono paveldas]] qgu0myx3sgdbvpyvsvgucn9ybssq2he 0 403218 7897914 7892151 2026-08-08T00:55:44Z Zykasaa 3068 /* Susiję pasaulio paveldo objektai */ 7897914 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name =Schoklandas ir apylinkės | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:Schokland (6026253681).jpg|250px]] | imagecaption = Schoklando panorama | State Party = {{flag|NED}} | Type = Kultūrinis | Criteria = iii, v | ID = 739 | Region = Europa ir Šiaurės Amerika | locmap = Nyderlandai |PL=52|PM=38|PS=18|NS=N|IL=5|IM=46|IS=18|ES=E | Year = 1995 | vikiteka = Schokland }} '''Schoklandas''' ({{nl|Schokland}}) − žvejų kaimelis buvusioje tankiausiai apgyvendintoje saloje, [[Flevolandas|Flevolando provincijoje]], [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. Šiose vietose gausu archeologinių iškasenų, tarp jų ir pirmykščių žmonių pėdsakų. [[1859]] m. karalius [[Vilemas III]] įsakė vietiniams gyventojams dėl padažnėjusių potvynių persikelti į ''Volendamą'', ''Kampeną'' ir kitas gyvenvietes. Nusausinus aplinkines vietoves, regionas vėl tapo tinkamas gyventi. Šis nusausinimas tapo puikiu pavyzdžiu, kaip reikia kovoti su vandeniu. [[1995]] m. Schoklandas įtrauktas į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] − tai buvo pirmasis objektas Nyderlanduose, įtrauktas į šį sąrašą. Apsilankius šiame nedideliame žvejų kaimelyje pamatomi senieji kaimo pastatai, akmeniniai sodai ir kt. Vietos muziejuje galima sužinoti daug įdomių dalykų iš regiono istorijos ir dabarties. == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Kanada}}: [[Granprė|Gran Prė kraštovaizdis]] (1982) == Nuorodos == * [http://www.schokland.nl/ Schoklandas] (anglų k.) {{UNESCONyderlandai}} [[Kategorija:Pasaulio paveldo sąrašas]] [[Kategorija:Nyderlandų geografija]] 7ksihpe917o99ng0a5uyfe4pb9covr7 7897915 7897914 2026-08-08T00:58:44Z Zykasaa 3068 /* Susiję pasaulio paveldo objektai */ 7897915 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name =Schoklandas ir apylinkės | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:Schokland (6026253681).jpg|250px]] | imagecaption = Schoklando panorama | State Party = {{flag|NED}} | Type = Kultūrinis | Criteria = iii, v | ID = 739 | Region = Europa ir Šiaurės Amerika | locmap = Nyderlandai |PL=52|PM=38|PS=18|NS=N|IL=5|IM=46|IS=18|ES=E | Year = 1995 | vikiteka = Schokland }} '''Schoklandas''' ({{nl|Schokland}}) − žvejų kaimelis buvusioje tankiausiai apgyvendintoje saloje, [[Flevolandas|Flevolando provincijoje]], [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. Šiose vietose gausu archeologinių iškasenų, tarp jų ir pirmykščių žmonių pėdsakų. [[1859]] m. karalius [[Vilemas III]] įsakė vietiniams gyventojams dėl padažnėjusių potvynių persikelti į ''Volendamą'', ''Kampeną'' ir kitas gyvenvietes. Nusausinus aplinkines vietoves, regionas vėl tapo tinkamas gyventi. Šis nusausinimas tapo puikiu pavyzdžiu, kaip reikia kovoti su vandeniu. [[1995]] m. Schoklandas įtrauktas į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] − tai buvo pirmasis objektas Nyderlanduose, įtrauktas į šį sąrašą. Apsilankius šiame nedideliame žvejų kaimelyje pamatomi senieji kaimo pastatai, akmeniniai sodai ir kt. Vietos muziejuje galima sužinoti daug įdomių dalykų iš regiono istorijos ir dabarties. == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Kanada}}: [[Granprė|Gran Prė kraštovaizdis]] (2012) == Nuorodos == * [http://www.schokland.nl/ Schoklandas] (anglų k.) {{UNESCONyderlandai}} [[Kategorija:Pasaulio paveldo sąrašas]] [[Kategorija:Nyderlandų geografija]] btca04oe3tgzo8aguq7tjnoumudkmur 2 411441 7897787 7895092 2026-08-07T15:36:32Z Ed1974LT 52229 7897787 wikitext text/x-wiki Labiausiai domiuosi [[kalbotyra]], tačiau kartais prisidedu prie straipsnių ir kitomis temomis. {|align="right" |- |{{userboxtop|Apie mane}} |- |{{user lt}} |- |{{user lv-2}} |- |{{user ru-1}} |- |{{user en-1}} |- |{{user ltg-1}} |- |[[en:User:Ed1974LT]] |- |{{user male}} |- |[[simple:User:Ed1974LT]] |- |<center>'''Vikipedija'''</center> |- |{{User Wikipedian For|year=2011|month=11|day=03}} |- |{{User straipsniai|1080}} |- |{{User contrib|27600}} |} {| |+'''Pasižymėjęs indėlis''' |valign=top| * [[Vengrų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Uralo prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Baltų prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Vokiečių kalba]] (gramatikos skyrius) [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lyvių kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lyvių pakrantė]] (ir jos kaimai) [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lyvių-estų-latvių žodynas]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Baltų-slavų kalbos]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Indoeuropiečių prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Jerzy Kuryłowicz]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Laringalų teorija]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Vladislavas Ilič Svityčius]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Pederseno dėsnis]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Slavų prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Germanų prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Dainis Stalts]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Vodų kalba]] [[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Latvių kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lietuvių kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] |valign=top| * [[Vepsų kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Žemutinių sorbų kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Valų kalbos istorija]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Valų kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Friulų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Gladys Pearl Baker]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Betty Grable]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Vivien Leigh]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[George Cukor]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Jonathan Rosenbaum]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Marilyn Monroe]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Fran Miklošič]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Lietuvių raštų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Ilgieji ir trumpieji balsiai]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Gyvūnų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Dauguvos lyvių žemė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Dūrinys]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Istorinė kalbotyra]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Evidencialumas]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] |} {{navbox |name = Naudotojas:Ed1974LT|title = Įvertinimai |state = {{{state|collapsed}}} | titlestyle = background: gold; | groupstyle = background:#d3d3d3; | belowstyle = background:#d3d3d3; |list1 = <div> {{{!}} class="toccolours" style="width: 100%; margin: 0.25em 0; border: 0;" {{!}}- {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}} {{Wiki ordinas|Skiriu šį ordiną už straipsnius apie kalbas. Sėkmės, taip ir toliau.--[[Naudotojas:Petriukas|Petriukas]] ([[Naudotojo aptarimas:Petriukas|aptarimas]]) 12:42, 10 liepos 2016 (EEST)}} {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Tournesol.png|50px|thumb|right|Už straipsnį vokiečių kalba.<br />[[Naudotojas:Petriukas|Petriukas]] ([[Naudotojo aptarimas:Petriukas|aptarimas]]) 15:48, 14 rugpjūčio 2016 (EEST)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Baltų prokalbė]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ta-Ntalas|aptarimas]]) 10:43, 3 lapkričio 2016 (EET)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Lyvių kalba]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ta-Ntalas|aptarimas]]) 13:42, 21 vasario 2017 (EET)]] {{!}}- {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}{{Wiki ordinas|Padėka už vertingą, aukštos kokybės indėlį į straipsnius apie lyvių tautą bei kalbas. [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]] ([[Naudotojo aptarimas:Powermelon|aptarimas]]) 08:38, 16 rugpjūčio 2017 (EEST)}} {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:WikiProject_Barnstar_Hires.png|120px|thumb|left|Padėka už teberašomus ir parašytus kalbotyros str., ypač už str. [[baltų prokalbė]], [[indoeuropiečių prokalbė]].--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 13:36, 5 sausio 2018 (EET)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}{{Wiki ordinas|Dėkoju už labai didelį ir kokybišką indėlį lingvistikos tema, taip pat už pavyzdinius straipsnius. Linkiu nesustoti ir toliau plėsti Vikipediją. Sėkmės! --[[Naudotojas:SQORP|SQORP]] ([[Naudotojo aptarimas:SQORP|aptarimas]]) 20:50, 2 balandžio 2018 (EEST)}} {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Latvių kalba]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 12:51, 18 balandžio 2019 (EEST)]] {{!}}- {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:WikiProject_Barnstar_Hires.png|120px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinių straipsnių''' '''[[Lietuvių kalba]]''' ir '''[[Latvių kalba]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 10:24, 3 rugsėjo 2019 (EEST)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Valų kalba]]''' parašymą. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:21, 30 kovo 2021 (EEST)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Marilyn Monroe]]''' parašymą. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 10:23, 26 rugsėjo 2023 (EEST)]] {{!}}- {{!}}} </div> }} tsir2ud9xzvkn0h87ndbpqczu1jfz6i 0 411609 7898058 7162139 2026-08-08T06:39:32Z Sailko 17905 7898058 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Titano kalnas | Paveikslėlis = View of Mount Titano - San Marino.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Pilis ant Titano kalno | Aukštis = 739 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|SMR}} | Kalnynas = [[Apeninai]] | map= San Marinas | relief = physical | lat_degrees =43 | lat_minutes = 55 | lat_seconds = 42 | lat_direction =N | long_degrees = 12 | long_minutes = 27| long_seconds =08 | long_direction =E |map_width =170 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Monte Titano }} '''Titano kalnas''' ({{it|Monte Titano}}) – kalnas [[Apeninai|Apeninų kalnų]] grandinėje; aukščiausia [[San Marinas|San Marino]] valstybės vieta. Kalno aukštis 739 m, jis yra tuoj į rytus nuo [[San Marinas (miestas)|San Marino miesto]]. Sudarytas iš [[klintis|klinties]]. Santykinis kalno aukštis siekia ~200 m, jo šlaitai skardingi. Nuo Titano kalno atsiveria vaizdinga panorama, galima matyti visą San Marino teritoriją. Titano kalnas yra San Marino simbolis. [[IV a.]] ant šio kalno gyvenęs atsiskyrėlis [[Šv. Marinas]], laikomas San Marino įkūrėju. Ant trijų Titano kalno viršukalnių yra pastatyta po įtvirtintą bokštą ([[Trys San Marino bokštai]]): [[Guaita]], [[Česta]] ir [[Montalė]]. Titano kalnas drauge su San Marino miestu [[2008]] m. įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. [[Vaizdas:San_marino,_veduta_del_monte_titano_02.jpg|thumb|left|250px|Vaizdas į Titano kalną]] {{UNESCO|1245}} [[Kategorija:San Marino geografija]] [[Kategorija:Europos kalnai]] 9u2us9bnimq4wcgoefy1tyu9yz1pqh6 0 413442 7897957 7685325 2026-08-08T01:45:10Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897957 wikitext text/x-wiki {{Sen miestas | pavadinimas = {{PAGENAME}} | nacionalinis pavadinimas = | vaizdas = Flickr - The U.S. Army - www.Army.mil (218).jpg | vaizdo plotis = 250 | vaizdo info = JAV kariai prie senovinio Ašūro liekanų | herbas = | herbo plotis = | herbo info = | žeml = Irakas | žeml plotis = 250 | žeml info = |PL=35|PM=27|PS=24|IL=43|IM=15|IS=45 | pilnas pavadinimas = | vieta = {{IRQv}}, [[Saladino muchafaza]] | regionas = [[Mesopotamija]] | plotas = | statytojas = | medžiaga = | pastatytas = [[3 tūkstantmetis pr. m. e.]] | sugriautas = [[III a.]] | laikotarpis = [[antika]] | tauta = [[šumerai]], [[asirai]] | valdovai = | kasinėjimai = | žvalgytas = | tirtas = | UNESCO id = 1130 | vikiteka = Category:Assur (city) }} '''Ašūras''' ({{ar|آشور‎|Ašur}}, {{arc|ܐܬܘܪ|Aṯur}}) – viena iš senovės [[Asirija|Asirijos]] sostinių. Miesto liekanos plyti vakariniame [[Tigras|Tigro]] krante, į šiaurę nuo santakos su [[Mažasis Zabas|Mažuoju Zabu]], dab. šiaurės [[Irakas|Irako]] ''Al-Shirqat'' rajone [[Salah ad Dino muchafaza|Salah ad Dino muchafazoje]]. Objektas įtrauktas į [[UNESCO]] saugomo pasaulio kultūros paveldo sąrašą [[2003]] m. Tais pačiais metais įrašytas ir į [[UNESCO pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašas|Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą]]<ref>http://unesco.lt/index.php?url=pavojuje-esancio-pasaulio-paveldo-sarasas UNESCO pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašas</ref><ref>http://whc.unesco.org/en/list/1130/threats/ Ašūras UNESCO pavojuje esančio pasaulio paveldo sąraše</ref> dėl regione vykstančio [[Irako karas|ginkluoto konflikto]] bei grėsmės užtvindyti istorinę vietovę dėl numatomos čia statyti dambos. Ašūras buvo pirmąja [[Asirijos imperija|Asirijos imperijos]] sostine nuo [[XIV a. pr. m. e.]] iki [[IX a. pr. m. e.]] Taip pat Ašūras buvo asirų religine sostine, vieta, kur buvo karūnuojami ir laidojami karaliai. Per Ašūrą driekėsi šiaurės Mesopotamijos prekybiniai keliai, [[Eufratas|Eufrato]] slėnyje jungęsi su prekybiniu [[Karalių kelias|Karalių keliu]]. == Istorija == Semitiškas Ašūro miestas buvo įkurtas pačioje III tūkst. pr. m. e.<ref>{{VLE|II|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/Asuras-66232 Ašūras]}}</ref> pabaigoje. Pirmieji įrašai apie Ašūro valdovus pasirodė po [[2000 m. pr. m. e.]] Po [[Akado imperija|Akado imperijos]] viešpatavimo į [[Mesopotamija|Mesopotamiją]] įsiveržė semitai [[amoritai]], kurie sunaikino senąją civilizaciją. Mesopotamijai suskilus, atskiri miestai, tarp kurių [[Isinas]], [[Ešnūna]], [[Maris]], Ašūras, čia sukūrė atskiras karalystes. Semitų išeivių iš Akado įkurtas Ašūras pavadintas pagal genties vardą ir genties dievą [[Ašūras (dievas)|Ašūrą]], įtrauktą į [[Šumeras|šumerų]] ir [[Akadas|akadų]] panteoną kaip karo dievą. Ankstyvuoju savo laikotarpiu (XX–XIX a. pr. m. e.) Ašūras klestėjo kaip svarbus prekybinis centras, per kurį vyko prekyba tarp Šumero pietuose, Irano kalnyno rytuose, [[Senovės Sirija|Sirijos]] bei [[Mažosios Azijos istorija|Mažosios Azijos]] vakaruose. Kad užtikrintų sėkmingą prekybą, šio miesto pirkliai steigė savo kolonijas ([[karumas|karumus]]) Mažojoje Azijoje, tarp kurių svarbiausia buvo [[Kanešas]]. Tai pavertė Ašūrą prekybinių kelių susikirtimo vieta. XIX a. pr. m. e. pabaigoje Ašūras trumpam tapo [[Senoji Asirijos karalystė|Asirijos karalystė]]s sostine. Vėliau šį miestą valdė [[Babilonija]], [[Mitanija]], kol XIV a. pr. m. e. miestui vėl pavyko tapti nepriklausomu, o vėliau – ir galingos [[Asirijos imperija|Asirijos imperijos]] centru. Nuo II tūkst. pr. m. e. visas regionas dažnai buvo vadinamas pagrindinio asirų miesto ir sostinės – Ašūro pavadinimu. Tokį regiono pavadinimą perėmė ir senovės [[persai]], vadinę jį ''Athura''. [[Sasanidų imperija|Sasanidų imperijos]] laikais regionas buvo žinomas kaip Asuristanas. == Archeologija == Ašūrą tirti pradėjo [[vokiečiai|vokiečių]] archeologai [[1898]] m. Kasinėjimus [[1900]] m. pradėjo ''Friedrich Delitzsch'', [[1903]]–[[1913]] m. juos tęsė Rytų draugijos grupė, kuriai vadovavo ''Robert Koldewey'', vėliau – ''Walter Andrae''. Aptikta virš 16 000 molinių [[dantiraštis|dantiraščio]] lentelių. Dauguma archeologinių radinių pateko į [[Berlynas|Berlyno]] Pergamono muziejaus (''Pergamonmuseum'') ekspozicijas. Paskutiniu metu miestą tyrinėjo Vokietijos tyrimų fondo ([[1988]] ir [[1989]] m.), [[Bavarija|Bavarijos]] kultūros ministerijos, [[Miunchenas|Miuncheno]] universiteto ([[1990]] m.) archeologai. Atrastos [[Ašūras (dievas)|Ašūro]] ir [[Ištarė|Ištarės]] III tūkst. pr. m. e. ir kt. šventyklų griuvėsiai, II tūkst. pr. m. e. [[zikuratas|zikurato]] liekanos. Atkastos Ašūro viešų ir privačių gyvenamųjų statinių liekanos patvirtina išskirtinę statybos praktiką nuo šumerų ir akadų periodo iki asirų valdymo laikotarpio, įskaitant ir neilgą pagyvėjimą, valdant [[Partų imperija]]i. <gallery> Vaizdas:Assur Gertrude Bell.jpg|Ašūras 1909 m. Vaizdas:Assur.png|Ašūro žemėlapis Vaizdas:Parthian king ashur.jpg|Dievas [[Ašūras (dievas)|Ašūras]] Vaizdas:-330-130 Assur Kesselpauken-Keilschrift-Text anagoria.JPG|Dantiraščio lentelė </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Iranas}}: [[Čoga Zanbilis]] (1979) * {{flag|Iranas}}: [[Sūzai]] (2015) * {{flag|Irakas}}: [[Ahvaras|Ahvaras pietų Irake: biologinės įvairovės prieglobstis ir senųjų Mesopotamijos miestų kraštovaizdžio reliktai]] (2016) * {{flag|Irakas}}: [[Babilonas]] (2019) == Literatūra == * Conrad Preusser: Die Paläste in Assur. Gebr. Mann, Berlin 1996. ISBN 3-7861-2004-8 * P. A. Miglus: Das Wohngebiet von Assur, Stratigraphie und Architektur. Berlin 1996. ISBN 3-7861-1731-4 * Olaf Matthes: Zur Vorgeschichte der Ausgrabungen in Assur 1898–1903/05. MDOG Berlin 129, 1997, 9-27. ISSN 0342-118X == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje]] {{Mesopotamija III tūkst. BC}} {{UNESCOIrakas}} [[Kategorija:Irako istoriniai miestai]] [[Kategorija:Asirija]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] c9ji1peamxit3nw267g8egzkp6c1d2j 0 416965 7897582 7399598 2026-08-07T12:17:30Z Ed1974LT 52229 7897582 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| pavadinimas=Gurų| spalva=orange| šalys=[[Burkina Fasas]], [[Gana]], [[Dramblio Kaulo Krantas]], [[Togas]], [[Beninas]]| skaičius=96| kilmė=[[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio-Kongo]]<br><[[Atlanto-Kongo kalbos|Atlanto-Kongo]]<br><<[[Voltos-Kongo kalbos|Voltos-Kongo]]<br><<<[[Savanų kalbos|Savanų]]<br><<<<'''Gurų'''| žemėlapis=Gur languages.png| ISO639-2=| klasifikacija=[[Koromfės kalba|Koromfės]], [[Oti–Voltos kalbos|Oti-Voltos]], [[Bva kalbos|Bva]], [[Gurunsių kalbos|Gurunsių]], [[Kirma–lobių kalbos|Kirma-lobių]], [[Dogoso–khe kalbos|Dogoso-khe]], [[Doghose–gan kalbos|Doghose-gan]]}} '''Gurų kalbos''' – [[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio-Kongo kalbų šeimos]] kalbų grupė, priskiriama [[Voltos-Kongo kalbos|Voltos-Kongo kalboms]]. Iš viso suskaičiuojamos 96 kalbos<ref>[http://www.ethnologue.com/show_family.asp?subid=316-16 Ethnologue Gurų kalbų sąrašas<!-- Bot generated title -->]</ref>, kuriomis kalbama [[Afrika|Afrikos]] [[Sudanas (regionas)|Sudaninio klimato zonoje]], dabartiniame [[Burkina Fasas|Burkina Fase]], šiaurinėje [[Gana|Ganoje]], [[Togas|Toge]], [[Beninas|Benine]] bei šiaurės rytiniame [[Dramblio Kaulo Krantas|Dramblio Kaulo Krante]]. Manoma, kad šios kalbos turėjo [[Daiktavardžio klasė|daiktavardžio klasių]] sistemą, kuri vėliau nunyko. Dauguma kalbų toninės. Žinomiausia ir daugiausia vartojama kalba yra [[mosių kalba]]. Pirmasis gurų kalbas išskyrė Koelle savo 1854 m. veikale ''Polyglotta Africana'' kaip Šiaurės rytų Aukštutinio Sudano kalbas. Vėliau prancūzai šias kalbas vadino '''Voltos kalbomis''' ({{fr|langues Voltaïques}}). == Klasifikacija == Išskiriamos šios gurų kalbų grupės (pažymėtos žemėlapyje): #[[Koromfės kalba]] #[[Oti–Voltos kalbos]] #[[Bva kalbos]] #[[Gurunsių kalbos]] #[[Kirma–lobių kalbos]] #[[Dogoso–khe kalbos]] #[[Doghose–gan kalbos]] Gurų kalboms kartais priskiriamos ir giminingos [[senufų kalbos|senufų]], [[baribų kalba|baribų]], [[kulangų kalba|kulangų]], [[teenų kalba|teenų]], [[loma kalba|loma]], [[tiefo kalba|tiefo]], [[Viemo kalba|viemo]], [[tusia kalba|tusia]], [[Vara kalba|vara]], [[natioro kalbos|natioro]] kalbos (visos kartu jos vadinamos [[Savanų kalbos|Savanų kalbomis]]). Kad išskirti iš pastarųjų, pagrindinės gurų kalbos dar vadinamos '''Centrinėmis gurų kalbomis'''. {{litref}} [[Kategorija:Gurų kalbos| ]] [[Kategorija:Gurų grupės tautos| ]] 5qi214yr4qng9bfwoqs72ed8sf5r7am 0 418618 7897740 7771346 2026-08-07T13:52:18Z Makenzis 46558 7897740 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Stephan El Shaarawy | fullname = Stephan El Shaarawy | nickname = ''Il Faraone'' (faraonas) | image = [[Vaizdas:20150616 - Portugal - Italie - Genève - Stephan El Shaarawy.jpg|160px]] | height = 1,78 m | dateofbirth = {{Gimė|1992|10|27|T}} | cityofbirth = [[Savona]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[Puolėjas]] | years = 2008-2011 <br /> 2010-2011 <br /> 2011-2016 <br /> 2015-2016 <br /> 2016 <br />2016-2019 <br />2019-2021<br />2021- | clubs = [[Genoa CFC|Genoa]]<br /> → [[Calcio Padova|Padova]]<br />[[AC Milan]]<br /> → [[AS Monaco FC]]<br /> → [[AS Roma]]<br />[[AS Roma]]<br />[[Shanghai Shenhua]]<br />[[AS Roma]] | caps(goals) = 3 (0) <br /> 29 (9) <br /> 82 (21) <br /> 15 (0) <br /> 16 (3)<br /> 93 (23) <br /> 16 (1)<br /> 10 (1) | nationalyears = 2012- | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 29 (6) | ntupdate = 2021 }} '''Stefanas El Šaravis''' (dažniau vadinamas '''Stephan El Sharaawy'''; gimė [[1992]] m. spalis 27 d. [[Savona]]) – iš Egipto kilęs Italijos futbolininkas, puolėjas. == Karjera == Savo profesionalaus futbolininko karjerą pradėjo 2008 m. [[Genoa CFC|Genoa]] klube. 2010 m. buvo išnuomotas [[Calcio Padova|Padova]], kur per 29 rungtynes pelnė 9 įvarčius ir sulaukė didelio [[AC Milan]] dėmesio. 2011 m. persikėlė į [[AC Milan|Milaną]] ir sužaidė 82 rungtynes. 2015 m. žaidėjas buvo išnuomotas [[AS Monaco FC]] komandai, o 2016 m. sausio 26 d. nuomos pagrindais pateko į [[AS Roma]].<ref>[http://www.asroma.com/en/news/2016/1/as-roma-complete-stephan-el-shaarawy-signing AS Roma complete Stephan El Shaarawy signing] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160129065951/http://www.asroma.com/en/news/2016/1/as-roma-complete-stephan-el-shaarawy-signing |date=2016-01-29 }}</ref> 2016 m. birželio 21 d. [[AS Roma]] perpirko žaidėją iš [[AC Milan]] ir užsitikrino, kad S. El Sharaawy jų klube liks iki 2020 m.<ref>[http://www.football-italia.net/86179/official-roma-buy-el-shaarawy? Official: Roma buy El Shaarawy]</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|aštuntfinalis|1|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|El Shaarawy]] 9m5nggtxpjwk1dha1g4un205nxk6g5p 7897758 7897740 2026-08-07T14:07:23Z Makenzis 46558 7897758 wikitext text/x-wiki {{atnaujinti}}{{išplėsti}}{{šaltiniai}} {{Football player infobox | playername= Stephan El Shaarawy | fullname = Stephan El Shaarawy | nickname = ''Il Faraone'' (faraonas) | image = [[Vaizdas:20150616 - Portugal - Italie - Genève - Stephan El Shaarawy.jpg|160px]] | height = 1,78 m | dateofbirth = {{Gimė|1992|10|27|T}} | cityofbirth = [[Savona]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[Puolėjas]] | years = 2008-2011 <br /> 2010-2011 <br /> 2011-2016 <br /> 2015-2016 <br /> 2016 <br />2016-2019 <br />2019-2021<br />2021- | clubs = [[Genoa CFC|Genoa]]<br /> → [[Calcio Padova|Padova]]<br />[[AC Milan]]<br /> → [[AS Monaco FC]]<br /> → [[AS Roma]]<br />[[AS Roma]]<br />[[Shanghai Shenhua]]<br />[[AS Roma]] | caps(goals) = 3 (0) <br /> 29 (9) <br /> 82 (21) <br /> 15 (0) <br /> 16 (3)<br /> 93 (23) <br /> 16 (1)<br /> 10 (1) | nationalyears = 2012- | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 29 (6) | ntupdate = 2021 }} '''Stefanas El Šaravis''' (dažniau vadinamas '''Stephan El Sharaawy'''; gimė [[1992]] m. spalis 27 d. [[Savona]]) – iš Egipto kilęs Italijos futbolininkas, puolėjas. == Karjera == Savo profesionalaus futbolininko karjerą pradėjo 2008 m. [[Genoa CFC|Genoa]] klube. 2010 m. buvo išnuomotas [[Calcio Padova|Padova]], kur per 29 rungtynes pelnė 9 įvarčius ir sulaukė didelio [[AC Milan]] dėmesio. 2011 m. persikėlė į [[AC Milan|Milaną]] ir sužaidė 82 rungtynes. 2015 m. žaidėjas buvo išnuomotas [[AS Monaco FC]] komandai, o 2016 m. sausio 26 d. nuomos pagrindais pateko į [[AS Roma]].<ref>[http://www.asroma.com/en/news/2016/1/as-roma-complete-stephan-el-shaarawy-signing AS Roma complete Stephan El Shaarawy signing] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160129065951/http://www.asroma.com/en/news/2016/1/as-roma-complete-stephan-el-shaarawy-signing |date=2016-01-29 }}</ref> 2016 m. birželio 21 d. [[AS Roma]] perpirko žaidėją iš [[AC Milan]] ir užsitikrino, kad S. El Sharaawy jų klube liks iki 2020 m.<ref>[http://www.football-italia.net/86179/official-roma-buy-el-shaarawy? Official: Roma buy El Shaarawy]</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|aštuntfinalis|1|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|El Shaarawy]] m4lvmtt8s8m9pubfn0yh5ghocv36xdy 2 418848 7897571 7897533 2026-08-07T12:05:24Z Ed1974LT 52229 7897571 wikitext text/x-wiki '''Daiktavardžio klasė''' – gramatinė sistema, kai kuriose kalbose taikoma [[Daiktavardis|daiktavardžiams]] kategorizuoti. Daiktavardžių klasės 1) dažnai bent iš dalies grįstos daiktavardžių [[Referentas (kalbotyra)|referentų]] charakteristikomis, pavyzdžiui, lytimi, gyvumu, forma; klasės išskiriamos 2) daiktavardžio [[Afiksas|afiksu]], [[Klitikai|klitiku]] arba [[Žodis|žodžiu]] junginyje su daiktavardžiu bei 3) [[Derinimas (kalbotyra)|derinimo]] afiksais [[Žodžių junginys|junginyje]] su daiktavardžiu ir [[Veiksmažodis|veiksmažodyje]].<ref name="glossary">{{cite web|title=Noun Class|url=https://glossary.sil.org/term/noun-class?utm_source=chatgpt.com|date=2003|website=glossary.sil.org|accessdate=2026-08-07}}</ref> == Ypatybės == Pasak [[Robert M. W. Dixon|R. Diksono]], galima nubrėžti subtilesnę ribą tarp prototipinių daiktavardžio klasių (gramatinės sistemos) ir daiktvardžio [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] (leksinių rinkinių).<ref name="glossary"/> Daiktavardžio klasių sistemos pasižymi šiomis ypatybėmis:<ref name="glossary"/> # Paprastai jos sudaro uždarą 2–20 klasių rinkinį, į šias klases suskirstomi visi kalbos daiktavardžiai. # Dažniausiai tik keletas daiktavardžių gali priklausyti daugiau kaip vienai klasei arba negali nė vienas. # Daiktavardžio klasė turi būti išreikšta visuose [[Kontekstas|kontekstuose]]. # Klasė gali būti pažymėta pačiame daiktavardyje, tačiau visada bus paženklinta ir kituose junginio su daiktavardžiu nariuose arba [[Sakinys|sakinyje]], šie nariai bus [[Derinimas (kalbotyra)|suderinti]] su daiktavardžiu. Iš pavyzdžių minėtinos dauguma [[Gramatinė giminė|giminių]] ir derinimo sistemų (jei ''kalnas'', tai ''aukštas'', bet jei ''kalva'', tai ''aukšta''). Šios ypatybės atsiskleidžiai daugelyje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], [[Bantų kalbos|bantų]], [[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio-Kongo]], kalbų, [[Australija|Australijos]] [[Dirbalių kalba|dirbalių kalboje]].<ref name="glossary"/> O vartojančiose daiktavardžių [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] rinkinius kalbose matyti tokios ypatybės:<ref name="glossary"/> # Dažniausiai vartojama 20 arba daugiau klasifikatorių (su daiktavardžiais sutinkamų atskirų [[Leksema|leksemų]]). Neretai vartojama 100 klasifikatorių, paliudyta ir 400. Ne kiekvienas daiktavardis privalo turėti klasifikatorių. # Su dauguma daiktavardžių galima vartoti daugiau kaip vieną klasifikatorių. # Klasifikatoriai taikomi tik kai kuriuose [[Sintaksė|sintaksiniuose]] kontekstuose. Be to, klasifikatorių pasitelkimas gali priklausyti nuo stiliaus [[Pragmatika|pragmatikos]] ir pasirinkimo, [[Rašomoji kalba|rašytinė]] ar sakytinė kalba bus vartojama. (Neretai kuo formalesnis stilius, tuo didesnė vartojamų klasifikatorių įvairovė ir tuo dažniau jie taikomi.) # Daiktavardžių klasifikatoriai visada yra laisvi leksiniai vienetai, kurie pasirodo tame daiktavardžio junginyje, kuriame jie daiktavardį žymi. Jie niekada su daiktavardžiu nesudaro [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinio]] vieneto ir niekada nesiderina su veiksmažodžiu. Daiktavardžių klasifikatoriai dažniausiai išvesti iš apibrėžtų, abstrakčių, judamų objektų pavadinimų Aukščiau išdėstytos klasifikatorių ypatybės būdingos, pavyzdžiui, [[Japonų kalba|japonų]], [[Kinų kalba|kinų]], [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]], [[Austroneziečių kalbos|austroneziečių]], [[Majų kalbos|majų]] kalboms, amerikiečių [[gestų kalba]]i.<ref name="glossary"/> Ne visos daiktavardžius klasifikuojančios kalbos tiksliai atitinka vieną iš šiųdviejų kalbinio kategorizavimo prototipų. [[Indėnų kalbos]]e sutinkami tarpiniai tipai. Iš dažnai sutinkamų daiktavardžio klasių dar galima paminėti [[Gyvumas (kalbotyra)|gyvumą / negyvumą]], [[Gramatinė giminė|gramatinę giminę]], žmonių klasę (ar daiktavardis žymi žmogišką būtybę).<ref name="glossary"/> [[Ispanų kalba|Ispanų kalboje]], kaip ir [[Lietuvių kalba|lietuvių]], daiktavardžiai suklasifikuoti pagal giminę. Tolesniuose pavyzdžiuose priesaga ''-a'' žymi moteriškąją giminę, o priesaga ''-o'' – vyriškąją; [[artikelis]] ''la'' taikomas moteriškajai giminei, o artikelis ''el'' – vyriškajai:<ref name="glossary"/> * ''la hija'' 'duktė' * ''el hijo'' 'sūnus' * ''la mesa'' 'stalas' * ''el mercado'' 'turgus' == Išnašos == {{išn}} kbd8pwkm0oxbsnkg6ux4u56svg1w4ia 7897574 7897571 2026-08-07T12:07:10Z Ed1974LT 52229 7897574 wikitext text/x-wiki '''Daiktavardžio klasė''' – gramatinė sistema, kai kuriose kalbose taikoma [[Daiktavardis|daiktavardžiams]] kategorizuoti. Daiktavardžių klasės 1) dažnai bent iš dalies grįstos daiktavardžių [[Referentas (kalbotyra)|referentų]] charakteristikomis, pavyzdžiui, lytimi, gyvumu, forma; klasės išskiriamos 2) daiktavardžio [[Afiksas|afiksu]], [[Klitikai|klitiku]] arba [[Žodis|žodžiu]] junginyje su daiktavardžiu bei 3) [[Derinimas (kalbotyra)|derinimo]] afiksais [[Žodžių junginys|junginyje]] su daiktavardžiu ir [[Veiksmažodis|veiksmažodyje]].<ref name="glossary">{{cite web|title=Noun Class|url=https://glossary.sil.org/term/noun-class?utm|date=2003|website=glossary.sil.org|accessdate=2026-08-07}}</ref> == Ypatybės == Pasak [[Robert M. W. Dixon|R. Diksono]], galima nubrėžti subtilesnę ribą tarp prototipinių daiktavardžio klasių (gramatinės sistemos) ir daiktvardžio [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] (leksinių rinkinių).<ref name="glossary"/> Daiktavardžio klasių sistemos pasižymi šiomis ypatybėmis:<ref name="glossary"/> # Paprastai jos sudaro uždarą 2–20 klasių rinkinį, į šias klases suskirstomi visi kalbos daiktavardžiai. # Dažniausiai tik keletas daiktavardžių gali priklausyti daugiau kaip vienai klasei arba negali nė vienas. # Daiktavardžio klasė turi būti išreikšta visuose [[Kontekstas|kontekstuose]]. # Klasė gali būti pažymėta pačiame daiktavardyje, tačiau visada bus paženklinta ir kituose junginio su daiktavardžiu nariuose arba [[Sakinys|sakinyje]], šie nariai bus [[Derinimas (kalbotyra)|suderinti]] su daiktavardžiu. Iš pavyzdžių minėtinos dauguma [[Gramatinė giminė|giminių]] ir derinimo sistemų (jei ''kalnas'', tai ''aukštas'', bet jei ''kalva'', tai ''aukšta''). Šios ypatybės atsiskleidžiai daugelyje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], [[Bantų kalbos|bantų]], [[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio-Kongo]], kalbų, [[Australija|Australijos]] [[Dirbalių kalba|dirbalių kalboje]].<ref name="glossary"/> O vartojančiose daiktavardžių [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] rinkinius kalbose matyti tokios ypatybės:<ref name="glossary"/> # Dažniausiai vartojama 20 arba daugiau klasifikatorių (su daiktavardžiais sutinkamų atskirų [[Leksema|leksemų]]). Neretai vartojama 100 klasifikatorių, paliudyta ir 400. Ne kiekvienas daiktavardis privalo turėti klasifikatorių. # Su dauguma daiktavardžių galima vartoti daugiau kaip vieną klasifikatorių. # Klasifikatoriai taikomi tik kai kuriuose [[Sintaksė|sintaksiniuose]] kontekstuose. Be to, klasifikatorių pasitelkimas gali priklausyti nuo stiliaus [[Pragmatika|pragmatikos]] ir pasirinkimo, [[Rašomoji kalba|rašytinė]] ar sakytinė kalba bus vartojama. (Neretai kuo formalesnis stilius, tuo didesnė vartojamų klasifikatorių įvairovė ir tuo dažniau jie taikomi.) # Daiktavardžių klasifikatoriai visada yra laisvi leksiniai vienetai, kurie pasirodo tame daiktavardžio junginyje, kuriame jie daiktavardį žymi. Jie niekada su daiktavardžiu nesudaro [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinio]] vieneto ir niekada nesiderina su veiksmažodžiu. Daiktavardžių klasifikatoriai dažniausiai išvesti iš apibrėžtų, abstrakčių, judamų objektų pavadinimų Aukščiau išdėstytos klasifikatorių ypatybės būdingos, pavyzdžiui, [[Japonų kalba|japonų]], [[Kinų kalba|kinų]], [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]], [[Austroneziečių kalbos|austroneziečių]], [[Majų kalbos|majų]] kalboms, amerikiečių [[gestų kalba]]i.<ref name="glossary"/> Ne visos daiktavardžius klasifikuojančios kalbos tiksliai atitinka vieną iš šiųdviejų kalbinio kategorizavimo prototipų. [[Indėnų kalbos]]e sutinkami tarpiniai tipai. Iš dažnai sutinkamų daiktavardžio klasių dar galima paminėti [[Gyvumas (kalbotyra)|gyvumą / negyvumą]], [[Gramatinė giminė|gramatinę giminę]], žmonių klasę (ar daiktavardis žymi žmogišką būtybę).<ref name="glossary"/> [[Ispanų kalba|Ispanų kalboje]], kaip ir [[Lietuvių kalba|lietuvių]], daiktavardžiai suklasifikuoti pagal giminę. Tolesniuose pavyzdžiuose priesaga ''-a'' žymi moteriškąją giminę, o priesaga ''-o'' – vyriškąją; [[artikelis]] ''la'' taikomas moteriškajai giminei, o artikelis ''el'' – vyriškajai:<ref name="glossary"/> * ''la hija'' 'duktė' * ''el hijo'' 'sūnus' * ''la mesa'' 'stalas' * ''el mercado'' 'turgus' == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Gramatinės kategorijos]] [[Kategorija:Daiktavardis]] 3jcdvmzl01x8mnsvoli72couegfz64c 7897576 7897574 2026-08-07T12:13:06Z Ed1974LT 52229 7897576 wikitext text/x-wiki '''Daiktavardžio klasė''' – gramatinė sistema, kai kuriose kalbose taikoma [[Daiktavardis|daiktavardžiams]] kategorizuoti. Daiktavardžių klasės 1) dažnai bent iš dalies grįstos daiktavardžių [[Referentas (kalbotyra)|referentų]] charakteristikomis, pavyzdžiui, lytimi, gyvumu, forma; klasės pažymimos 2) daiktavardžio [[Afiksas|afiksu]], [[Klitikai|klitiku]] arba [[Žodis|žodžiu]] junginyje su daiktavardžiu bei 3) [[Derinimas (kalbotyra)|derinimo]] afiksais [[Žodžių junginys|junginyje]] su daiktavardžiu ir [[Veiksmažodis|veiksmažodyje]].<ref name="glossary">{{cite web|title=Noun Class|url=https://glossary.sil.org/term/noun-class?utm|date=2003|website=glossary.sil.org|accessdate=2026-08-07}}</ref> == Ypatybės == Pasak [[Robert M. W. Dixon|R. Diksono]], galima nubrėžti subtilesnę ribą tarp prototipinių daiktavardžio klasių (gramatinės sistemos) ir daiktavardžio [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] (leksinių rinkinių).<ref name="glossary"/> Daiktavardžio klasių sistemos pasižymi šiomis ypatybėmis:<ref name="glossary"/> # Paprastai jos sudaro uždarą 2–20 klasių rinkinį, į šias klases suskirstomi visi kalbos daiktavardžiai. # Dažniausiai tik keletas daiktavardžių gali priklausyti daugiau kaip vienai klasei arba negali nė vienas. # Daiktavardžio klasė turi būti išreikšta visuose [[Kontekstas|kontekstuose]]. # Klasė gali būti pažymėta pačiame daiktavardyje, tačiau visada bus paženklinta ir kituose junginio su daiktavardžiu nariuose arba [[Sakinys|sakinyje]], šie nariai bus [[Derinimas (kalbotyra)|suderinti]] su daiktavardžiu. Iš pavyzdžių minėtinos dauguma [[Gramatinė giminė|giminių]] ir derinimo sistemų (jei ''kalnas'', tai ''aukštas'', bet jei ''kalva'', tai ''aukšta''). Šios ypatybės atsiskleidžiai daugelyje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], [[Bantų kalbos|bantų]], [[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio-Kongo]], kalbų, [[Australija|Australijos]] [[Dirbalių kalba|dirbalių kalboje]].<ref name="glossary"/> O vartojančiose daiktavardžių [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] rinkinius kalbose matyti tokios ypatybės:<ref name="glossary"/> # Dažniausiai vartojama 20 arba daugiau klasifikatorių (su daiktavardžiais sutinkamų atskirų [[Leksema|leksemų]]). Neretai vartojama 100 klasifikatorių, paliudyta ir 400. Ne kiekvienas daiktavardis privalo turėti klasifikatorių. # Su dauguma daiktavardžių galima vartoti daugiau kaip vieną klasifikatorių. # Klasifikatoriai taikomi tik kai kuriuose [[Sintaksė|sintaksiniuose]] kontekstuose. Be to, klasifikatorių pasitelkimas gali priklausyti nuo stiliaus [[Pragmatika|pragmatikos]] ir pasirinkimo, [[Rašomoji kalba|rašytinė]] ar sakytinė kalba bus vartojama. (Neretai kuo formalesnis stilius, tuo didesnė vartojamų klasifikatorių įvairovė ir tuo dažniau jie taikomi.) # Daiktavardžių klasifikatoriai visada yra laisvi leksiniai vienetai, kurie pasirodo tame daiktavardžio junginyje, kuriame jie daiktavardį žymi. Jie niekada su daiktavardžiu nesudaro [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinio]] vieneto ir niekada nesiderina su veiksmažodžiu. Daiktavardžių klasifikatoriai dažniausiai išvesti iš konkrečių, abstrakčių, judamų objektų pavadinimų Aukščiau išdėstytos klasifikatorių ypatybės būdingos, pavyzdžiui, [[Japonų kalba|japonų]], [[Kinų kalba|kinų]], [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]], [[Austroneziečių kalbos|austroneziečių]], [[Majų kalbos|majų]] kalboms, amerikiečių [[gestų kalba]]i.<ref name="glossary"/> Ne visos daiktavardžius klasifikuojančios kalbos tiksliai atitinka vieną iš šiųdviejų kalbinio kategorizavimo prototipų. [[Indėnų kalbos]]e sutinkami tarpiniai tipai. Iš dažnai pasitaikančių daiktavardžio klasių dar galima paminėti [[Gyvumas (kalbotyra)|gyvumą / negyvumą]], [[Gramatinė giminė|gramatinę giminę]], žmonių klasę (ar daiktavardis žymi žmogišką būtybę).<ref name="glossary"/> [[Ispanų kalba|Ispanų kalboje]], kaip ir [[Lietuvių kalba|lietuvių]], daiktavardžiai suklasifikuoti pagal giminę. Tolesniuose pavyzdžiuose priesaga ''-a'' žymi moteriškąją giminę, o priesaga ''-o'' – vyriškąją; [[artikelis]] ''la'' taikomas moteriškajai giminei, o artikelis ''el'' – vyriškajai:<ref name="glossary"/> * ''la hija'' 'duktė' * ''el hijo'' 'sūnus' * ''la mesa'' 'stalas' * ''el mercado'' 'turgus' == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Gramatinės kategorijos]] [[Kategorija:Daiktavardis]] 8sqt7zb3fhw8eecgyju4vx5il92z92q 7897598 7897576 2026-08-07T12:33:57Z Ed1974LT 52229 Ištrintas visas puslapio turinys 7897598 wikitext text/x-wiki phoiac9h4m842xq45sp7s6u21eteeq1 7897809 7897598 2026-08-07T17:11:40Z Ed1974LT 52229 7897809 wikitext text/x-wiki '''Referentas''' ({{la|referens}} 'nurodantis') – nekalbinės tikrovės objektas, kurį konrečioje kalbos atkarpoje turi omenyje kalbėtojas; ''referencijos'' objektas. Kokios nors kalbos atkarpos referentas gali priklausyti ne tik tikram pasauliui, bet ir įsivaizduojamam, pavyzdžiui, būti grožinio kūrinio personažas.<ref name="ЛЭС Референт">[https://rus-yaz.niv.ru/doc/dictionary/linguistic-encyclopedic/articles/77/referent.htm Лингвистический энциклопедический словарь. Референт]. Nuoroda tikrinta 2026-08-07.</ref> Terminą „referentas“ 1923 m. įvedė [[Charles Kay Ogden|Č. Ogdenas]] ir [[I. A. Richards|A. Ričardsas]] norėdami pažymėti netiesioginį referento pobūdį vardo arba ženklo atžvilgiu, nes vardas arba ženklas su referentu susijęs tik per sąvoką. Šiuolaikinėje [[Kalbotyra|kalbotyroje]], [[Logika|logikoje]] ir [[Filosofija|filosofijoje]] šis terminas vartojamas kita reikšme: paprastai referencija tiesiogiai susieja referentą ir jį nurodantį ženklą (vardą).<ref name="ЛЭС Референт" /> Tad referencija – tai ženklo ir nekalbinės tikrovės objekto sąsaja komunikacijos procese. Terminą galima taikyti plačiąja ir siaurąja prasmėmis. Plačiąja prasme kiekvienas pasakymo žodis turi savo referentą, o siaurąja prasme referencija – tik žodžio koreliacija su dalimi objektų, priklausančių žodžiu išreikštai klasei, kuriuos kalbėtojai išskiria savo sąmonėje.<ref>''Гак В. Г.'' Теоретическая грамматика французского языка. – М.: Добросвет, p. 83 – ISBN 5-7913-0060-3.</ref> Referencija įgyvendinama vykdant referencijos pasirinkimą. Žodžio referentas nekinta kaitant gramatinėmis formomis ([[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], apibrėžtumu ir kt., pavyzdžiui, ''šaka'' – ''šakos''), tačiau gali pakisti drauge su leksinės reikšmės pokyčiu (pavyzdžiui, diskretumas / nedikretumas: ''žolė – žolelė'').<ref>''Гак В. Г.'' Теоретическая грамматика французского языка. – М.: Добросвет, p. 73 – ISBN 5-7913-0060-3.</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Semantika]] 76l3db0ixa80y95faccwh0r4r6ofo47 7897813 7897809 2026-08-07T17:22:47Z Ed1974LT 52229 Ištrintas visas puslapio turinys 7897813 wikitext text/x-wiki phoiac9h4m842xq45sp7s6u21eteeq1 7898029 7897813 2026-08-08T05:26:39Z Ed1974LT 52229 7898029 wikitext text/x-wiki '''Robertas Malkolmas Vordas Diksonas''' ({{en|Robert Malcolm Ward Dixon}}, g. [[1939]] m. [[sausio 25]] d.)<ref name=anniv/> – [[Britai|britų]] kalbininkas, Menų, visuomenės ir švietimo koledžo, Kernso instituto, [[Džeimso Kuko universitetas|Džeimso Kuko universiteto]] kalbotyros [[profesorius]]. Jis taip pat yra Džeimso Kuko universiteto Kalbų ir kultūros tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas.<ref>[http://www.jcu.edu.au/cairnsinstitute/research/JCUPRD_043652.html Professor R. M. W. Dixon] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140330112034/http://www.jcu.edu.au/cairnsinstitute/research/JCUPRD_043652.html |date=2014-03-30}} (information page at the James Cook University site)</ref> Literatūros mokslų [[daktaras]] (1991), 2018 m. jam suteiktas Džeimso Kuko universiteto literatūros garbės daktaro vardas. [[Britų akademija|Britų akademijos]], [[Australijos humanitarinių mokslų akademija|Australijos humanitarinių mokslų akademijos]] narys ir [[Amerikos kalbininkų draugija|Amerikos kalbininkų draugijos]] garbės narys. Jis yra vienas iš trijų gyvųjų kalbininkų, paminėtų [[Peter Hugoe Matthews|Piterio Metjuzo]] „Trumpame Oksfordo kalbotyros žodyne“ (''The Concise Oxford Dictionary of Linguistics'').<ref>Matthews, P. H. (2014). ''The Concise Oxford Dictionary of Linguistics'', Oxford: Oxford University Press. {{ISBN missing|date=October 2018}}</ref> 6pzvpqj19c5kfsuvf6e2ba8x1bsleyp 7898054 7898029 2026-08-08T05:58:04Z Ed1974LT 52229 7898054 wikitext text/x-wiki '''Robertas Malkolmas Vordas Diksonas''' ({{en|Robert Malcolm Ward Dixon}}, g. [[1939]] m. [[sausio 25]] d.)<ref name=anniv/> – [[Britai|britų]] kalbininkas, Menų, visuomenės ir švietimo koledžo, Kernso instituto, [[Džeimso Kuko universitetas|Džeimso Kuko universiteto]] kalbotyros [[profesorius]]. Jis taip pat yra Džeimso Kuko universiteto Kalbų ir kultūros tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas.<ref>[http://www.jcu.edu.au/cairnsinstitute/research/JCUPRD_043652.html Professor R. M. W. Dixon] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140330112034/http://www.jcu.edu.au/cairnsinstitute/research/JCUPRD_043652.html |date=2014-03-30}} (information page at the James Cook University site)</ref> Literatūros mokslų [[daktaras]] (1991), 2018 m. jam suteiktas Džeimso Kuko universiteto literatūros garbės daktaro vardas. [[Britų akademija|Britų akademijos]], [[Australijos humanitarinių mokslų akademija|Australijos humanitarinių mokslų akademijos]] narys ir [[Amerikos kalbininkų draugija|Amerikos kalbininkų draugijos]] garbės narys. Jis yra vienas iš trijų gyvųjų kalbininkų, paminėtų [[Peter Hugoe Matthews|Piterio Metjuzo]] „Trumpame Oksfordo kalbotyros žodyne“ (''The Concise Oxford Dictionary of Linguistics'').<ref>Matthews, P. H. (2014). ''The Concise Oxford Dictionary of Linguistics'', Oxford: Oxford University Press. {{ISBN missing|date=October 2018}}</ref> == Biografija == === Ankstyvieji metai === R. Diksonas gimė [[Glosteris|Glosteryje]], vakarų [[Anglija|Anglijoje]]. Vaikystėje gyveno [[Straudas|Straude]], vėliau [[Bramkotas|Bramkote]] prie [[Notingamas|Notingamo]], kur jo tėvas tapo Tolesniojo mokymosi liaudies koledžo direktoriumi. Mokėsi Notingamo vidurinėje mokykloje, vėliau [[Oksfordo universitetas|Oksfordo universitete]], jame 1960 m. gavo savo pirmąjį mokslinį laipsnį [[Matematika|matematikos]] srityje, tada studijavo [[Edinburgo universitetas|Edinburgo universitete]], kuriame jis nuo 1961 m. liepos iki 1963 m. rugsėjo buvo Anglų kalbos katedros mokslo darbuotojas statistinės kalbotyros srityje. Po to iki 1964 m. rugsėjo [[Australijos aborigenų tyrimų institutas|Australijos aborigenų tyrimų institute]] šiaurės rytų [[Kvynslandas|Kvynslande]] atliko [[Lauko tyrimas|lauko tyrimus]] analizuodamas keletą [[Australijos aborigenų kalbos|Australijos aborigenų kalbų]], o ypač didelį dėmesį skyrė [[dirbalių kalba]]i.<ref>[https://research.jcu.edu.au/portfolio/robert.dixon/ Robert Dixon] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190416105735/https://research.jcu.edu.au/portfolio/robert.dixon |date=2019-04-16}} at research.jcu.edu.au, Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> anki3drqntaj20blxorwncqm1jaden2 7898084 7898054 2026-08-08T07:24:17Z Ed1974LT 52229 7898084 wikitext text/x-wiki '''Robertas Malkolmas Vordas Diksonas''' ({{en|Robert Malcolm Ward Dixon}}, g. [[1939]] m. [[sausio 25]] d.)<ref name=anniv/> – [[Britai|britų]] kalbininkas, Menų, visuomenės ir švietimo koledžo, Kernso instituto, [[Džeimso Kuko universitetas|Džeimso Kuko universiteto]] kalbotyros [[profesorius]]. Jis taip pat yra Džeimso Kuko universiteto Kalbų ir kultūros tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas.<ref>[http://www.jcu.edu.au/cairnsinstitute/research/JCUPRD_043652.html Professor R. M. W. Dixon] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140330112034/http://www.jcu.edu.au/cairnsinstitute/research/JCUPRD_043652.html |date=2014-03-30}} (information page at the James Cook University site)</ref> Literatūros mokslų [[daktaras]] (1991), 2018 m. jam suteiktas Džeimso Kuko universiteto literatūros garbės daktaro vardas. [[Britų akademija|Britų akademijos]], [[Australijos humanitarinių mokslų akademija|Australijos humanitarinių mokslų akademijos]] narys ir [[Amerikos kalbininkų draugija|Amerikos kalbininkų draugijos]] garbės narys. Jis yra vienas iš trijų gyvųjų kalbininkų, paminėtų [[Peter Hugoe Matthews|Piterio Metjuzo]] „Trumpame Oksfordo kalbotyros žodyne“ (''The Concise Oxford Dictionary of Linguistics'').<ref>Matthews, P. H. (2014). ''The Concise Oxford Dictionary of Linguistics'', Oxford: Oxford University Press. {{ISBN missing|date=October 2018}}</ref> == Biografija == === Ankstyvieji metai === R. Diksonas gimė [[Glosteris|Glosteryje]], vakarų [[Anglija|Anglijoje]]. Vaikystėje gyveno [[Straudas|Straude]], vėliau [[Bramkotas|Bramkote]] prie [[Notingamas|Notingamo]], kur jo tėvas tapo Tolesniojo mokymosi liaudies koledžo direktoriumi. Mokėsi Notingamo vidurinėje mokykloje, vėliau [[Oksfordo universitetas|Oksfordo universitete]], jame 1960 m. gavo savo pirmąjį mokslinį laipsnį [[Matematika|matematikos]] srityje, tada studijavo [[Edinburgo universitetas|Edinburgo universitete]], kuriame jis nuo 1961 m. liepos iki 1963 m. rugsėjo buvo Anglų kalbos katedros mokslo darbuotojas statistinės kalbotyros srityje. Po to iki 1964 m. rugsėjo [[Australijos aborigenų tyrimų institutas|Australijos aborigenų tyrimų institute]] šiaurės rytų [[Kvynslandas|Kvynslande]] atliko [[Lauko tyrimas|lauko tyrimus]] analizuodamas keletą [[Australijos aborigenų kalbos|Australijos aborigenų kalbų]], o ypač didelį dėmesį skyrė [[dirbalių kalba]]i.<ref>[https://research.jcu.edu.au/portfolio/robert.dixon/ Robert Dixon] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190416105735/https://research.jcu.edu.au/portfolio/robert.dixon |date=2019-04-16}} at research.jcu.edu.au, Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> === Moksliniai tyrimai === R. Diksonas parašė daug darbų iš įvairių kalbotyros teorijos ir lauko tyrimų sričių, ypač pasižymėjo darbais apie [[Australijos aborigenų kalbos|Australijos aborigenų]] ir Brazilijos [[Aravų kalbos|aravų]] kalbas. Jis parašė Australijos aborigenų [[Dirbalių kalba|dirbalių]], [[Jidinių kalba|jidinių]], [[Vargamajų kalba|vargamajų]], [[Njavaigių kalba|njavaigių]] ir [[Mbaramų kalba|mbaramų]] kalbų gramatikas. Parašė išsamias polinezietiškos [[Fidžių kalba|fidžių]] (1988) ir araviškos pietų Amazonės [[Žaravarų kalba|žaravarų]] (2004) kalbų gramatikas, už jas Amerikos kalbininkų draugija jam skyrė Leonardo Bloomfieldo knygų apdovanojimą. R. Diksono darbas iš [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] srities padarė labai didelę įtaką. Remdamasis kruopščia istorine lyginamąja analize, R. Diksonas abejoja [[Pamų-njungų kalbos|pamų-njungų kalbų]] koncepcija ir teigia, jog patikimų argumentų niekada taip ir nebuvo pateikta. Taip pat jis siūlo naują „pertrauktosios pusiausvyros“ modelį, grįstą to paties pavadinimo evoliucinės biologijos teorija, kuris tinkamesnis daugybei kalbų regionų, taip pat ir Australijos kalboms. R. Diksonas pateikia savo teoriją darbe „Kalbų iškilimas ir žūtis“ (''The Rise and Fall of Languages''), ją ištobulina [[Monografija|monografijoje]] „Australijos kalbos: jų prigmtis ir raida“ (''Australian Languages: their nature and development'') (2002). R. Diksonas yra daugybės kitų knygų autorius. Monumentalų jo trijų tomų veikalą „Pagrindinė kalbotyros teorija“ (''Basic Linguistic Theory'' (2010–2012) išleido Oksfordo universiteto leidykla. Tolesni jo tyrimai apie Australijos kalbas spausdinami knygoje „Valgomoji giminė, uošvės rūšis ir kiti gramatiniai stebuklai: dirbalių, jidinių ir vargamajų kalbų tyrimai“ (''Edible gender, mother-in-law style, and other grammatical wonders: Studies in Dyirbal, Yidiñ and Warrgamay'', 2015). Tarp kitų jo monografijų minėtini darbai apie [[Anglų kalba|anglų kalbos]] gramatiką, ypač „Naujas požiūris į anglų kalbos gramatiką“ (''A new approach to English grammar'', 1991, pataisytas leidimas 2005) ir „Naujų žodžių kūrimas: morfologinė žodžių vedyba anglų kalboje“ (''Making New Words: Morphological Derivation in English'', 2014). Viena paskutinių jo monografijų „Ar vienos kalbos geresnės už kitas“ (''Are Some Languages Better than Others'', 2016, mikštais viršeliais 2018) kelia skirtingų kalbų veiksmingumo ir vertės klausimą. Kaip [[redaktorius]], jis prisidėjo prie keturių tomų „Australijos kalbų vadovo“ (''Handbook of Australian Languages'', drauge su [[Barry Blake|B. Bleiku]]), specialaus žurnalo „Lingva“ leidimo apie [[Ergatyvas|ergatyvumą]] ir kartu su [[Aleksandra Aichenvald|A. Aichenvald]] prie daugybės tomų apie kalbų tipologiją serijose „Kalbų tipologijos tyrimai“ (''Explorations in Linguistic Typology''), fundamentalaus veikalo „Amazonės kalbos“ (''The ​​Amazonian languages'', 1999) ir „Kembridžo vadovas apie kalbų tipologiją“ (''The Cambridge Handbook of Linguistic Typology'', 2017). Jo knygoje „Nuplėšti anglų kalbos žodynų kaukę“ (''The Unmasking of English Dictionaries'', 2018) pateikiama glausta anglų kalbos žodynų istorija, atskleidžiami jų trūkumai ir siūlomas naujoviškas žodynų sudarymo būdas.<ref group="n">Cambridge University Press’s page describing ''The Unmasking of English Dictionaries'' is [http://www.cambridge.org/gb/academic/subjects/languages-linguistics/history-english-language/unmasking-english-dictionaries?format=PB here].</ref> Darbe „Mes valgydavome žmones“, tradicinio Fidžio salų kaimo atradimai“ (''„We used to eat people“, Revelations of a Fiji islands traditional village'', 2018) atskleistas ryškus jo lauko tyrimų Fidžyje 9-ojo dešimtmečio pabaigoje vaizdas.<ref group="n">McFarlando puslapis, kuriame aprašoma ''„We used to eat people“'', yra [http://mcfarlandbooks.com/product/we-used-to-eat-people/ čia].</ref> 0ij2httg8az99r6ucrlp30zgkrh17xo 7898102 7898084 2026-08-08T08:01:08Z Ed1974LT 52229 7898102 wikitext text/x-wiki '''Robertas Malkolmas Vordas Diksonas''' ({{en|Robert Malcolm Ward Dixon}}, g. [[1939]] m. [[sausio 25]] d.)<ref name=anniv/> – [[Britai|britų]] kalbininkas, Menų, visuomenės ir švietimo koledžo, Kernso instituto, [[Džeimso Kuko universitetas|Džeimso Kuko universiteto]] kalbotyros [[profesorius]]. Jis taip pat yra Džeimso Kuko universiteto Kalbų ir kultūros tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas.<ref>[http://www.jcu.edu.au/cairnsinstitute/research/JCUPRD_043652.html Professor R. M. W. Dixon] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140330112034/http://www.jcu.edu.au/cairnsinstitute/research/JCUPRD_043652.html |date=2014-03-30}} (information page at the James Cook University site)</ref> Literatūros mokslų [[daktaras]] (1991), 2018 m. jam suteiktas Džeimso Kuko universiteto literatūros garbės daktaro vardas. [[Britų akademija|Britų akademijos]], [[Australijos humanitarinių mokslų akademija|Australijos humanitarinių mokslų akademijos]] narys ir [[Amerikos kalbininkų draugija|Amerikos kalbininkų draugijos]] garbės narys. Jis yra vienas iš trijų gyvųjų kalbininkų, paminėtų [[Peter Hugoe Matthews|Piterio Metjuzo]] „Trumpame Oksfordo kalbotyros žodyne“ (''The Concise Oxford Dictionary of Linguistics'').<ref>Matthews, P. H. (2014). ''[https://search.worldcat.org/title/894628554 The Concise Oxford Dictionary of Linguistics]'', Oxford: Oxford University Press.</ref> == Biografija == === Ankstyvieji metai === R. Diksonas gimė [[Glosteris|Glosteryje]], vakarų [[Anglija|Anglijoje]]. Vaikystėje gyveno [[Straudas|Straude]], vėliau [[Bramkotas|Bramkote]] prie [[Notingamas|Notingamo]], kur jo tėvas tapo Tolesniojo mokymosi liaudies koledžo direktoriumi. Mokėsi Notingamo vidurinėje mokykloje, vėliau [[Oksfordo universitetas|Oksfordo universitete]], jame 1960 m. gavo savo pirmąjį mokslinį laipsnį [[Matematika|matematikos]] srityje, tada studijavo [[Edinburgo universitetas|Edinburgo universitete]], kuriame jis nuo 1961 m. liepos iki 1963 m. rugsėjo buvo Anglų kalbos katedros mokslo darbuotojas statistinės kalbotyros srityje. Po to iki 1964 m. rugsėjo [[Australijos aborigenų tyrimų institutas|Australijos aborigenų tyrimų institute]] šiaurės rytų [[Kvynslandas|Kvynslande]] atliko [[Lauko tyrimas|lauko tyrimus]] analizuodamas keletą [[Australijos aborigenų kalbos|Australijos aborigenų kalbų]], o ypač didelį dėmesį skyrė [[dirbalių kalba]]i.<ref>[https://research.jcu.edu.au/portfolio/robert.dixon/ Robert Dixon] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190416105735/https://research.jcu.edu.au/portfolio/robert.dixon |date=2019-04-16}} at research.jcu.edu.au, Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> === Moksliniai tyrimai === R. Diksonas parašė daug darbų iš įvairių kalbotyros teorijos ir lauko tyrimų sričių, ypač pasižymėjo darbais apie [[Australijos aborigenų kalbos|Australijos aborigenų]] ir Brazilijos [[Aravų kalbos|aravų]] kalbas. Jis parašė Australijos aborigenų [[Dirbalių kalba|dirbalių]], [[Jidinių kalba|jidinių]], [[Vargamajų kalba|vargamajų]], [[Njavaigių kalba|njavaigių]] ir [[Mbaramų kalba|mbaramų]] kalbų gramatikas. Parašė išsamias polinezietiškos [[Fidžių kalba|fidžių]] (1988) ir araviškos pietų Amazonės [[Žaravarų kalba|žaravarų]] (2004) kalbų gramatikas, už jas Amerikos kalbininkų draugija jam skyrė Leonardo Bloomfieldo knygų apdovanojimą. R. Diksono darbas iš [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] srities padarė labai didelę įtaką. Remdamasis kruopščia istorine lyginamąja analize, R. Diksonas abejoja [[Pamų-njungų kalbos|pamų-njungų kalbų]] koncepcija ir teigia, jog patikimų argumentų niekada taip ir nebuvo pateikta. Taip pat jis siūlo naują „pertrauktosios pusiausvyros“ modelį, grįstą to paties pavadinimo evoliucinės biologijos teorija, kuris tinkamesnis daugybei kalbų regionų, taip pat ir Australijos kalboms. R. Diksonas pateikia savo teoriją darbe „Kalbų iškilimas ir žūtis“ (''The Rise and Fall of Languages''), ją ištobulina [[Monografija|monografijoje]] „Australijos kalbos: jų prigmtis ir raida“ (''Australian Languages: their nature and development'') (2002). R. Diksonas yra daugybės kitų knygų autorius. Monumentalų jo trijų tomų veikalą „Pagrindinė kalbotyros teorija“ (''Basic Linguistic Theory'' (2010–2012) išleido Oksfordo universiteto leidykla. Tolesni jo tyrimai apie Australijos kalbas spausdinami knygoje „Valgomoji giminė, uošvės rūšis ir kiti gramatiniai stebuklai: dirbalių, jidinių ir vargamajų kalbų tyrimai“ (''Edible gender, mother-in-law style, and other grammatical wonders: Studies in Dyirbal, Yidiñ and Warrgamay'', 2015). Tarp kitų jo monografijų minėtini darbai apie [[Anglų kalba|anglų kalbos]] gramatiką, ypač „Naujas požiūris į anglų kalbos gramatiką“ (''A new approach to English grammar'', 1991, pataisytas leidimas 2005) ir „Naujų žodžių kūrimas: morfologinė žodžių vedyba anglų kalboje“ (''Making New Words: Morphological Derivation in English'', 2014). Viena paskutinių jo monografijų „Ar vienos kalbos geresnės už kitas“ (''Are Some Languages Better than Others'', 2016, mikštais viršeliais 2018) kelia skirtingų kalbų veiksmingumo ir vertės klausimą. Kaip [[redaktorius]], jis prisidėjo prie keturių tomų „Australijos kalbų vadovo“ (''Handbook of Australian Languages'', drauge su [[Barry Blake|B. Bleiku]]), specialaus žurnalo „Lingva“ leidimo apie [[Ergatyvas|ergatyvumą]] ir kartu su [[Aleksandra Aichenvald|A. Aichenvald]] prie daugybės tomų apie kalbų tipologiją serijose „Kalbų tipologijos tyrimai“ (''Explorations in Linguistic Typology''), fundamentalaus veikalo „Amazonės kalbos“ (''The ​​Amazonian languages'', 1999) ir „Kembridžo vadovas apie kalbų tipologiją“ (''The Cambridge Handbook of Linguistic Typology'', 2017). Jo knygoje „Nuplėšti anglų kalbos žodynų kaukę“ (''The Unmasking of English Dictionaries'', 2018) pateikiama glausta anglų kalbos žodynų istorija, atskleidžiami jų trūkumai ir siūlomas naujoviškas žodynų sudarymo būdas.<ref group="n">Kembridžo universiteto leidykla knygą ''The Unmasking of English Dictionaries'' aprašo [http://www.cambridge.org/gb/academic/subjects/languages-linguistics/history-english-language/unmasking-english-dictionaries?format=PB čia].</ref> Darbe „Mes valgydavome žmones“, tradicinio Fidžio salų kaimo atradimai“ (''„We used to eat people“, Revelations of a Fiji islands traditional village'', 2018) atskleistas ryškus jo lauko tyrimų Fidžyje 9-ojo dešimtmečio pabaigoje vaizdas.<ref group="n">McFarlando puslapis, kuriame aprašoma ''„We used to eat people“'', yra [http://mcfarlandbooks.com/product/we-used-to-eat-people/ čia].</ref> === Akademinės pareigos === 1996 m. R. Diksonas ir kalbininkė [[Aleksandra Aichenvald|A. Aichenvald]] Kanberoje įkūrė [[Australijos nacionalinis universitetas|Australijos nacionaliniouniversiteto]] Kalbų tipologijos tyrimų centrą. 2000 m. sausio 1 d. jis buvo perkeltas į Melburno [[La Trobo universitetas|La Trobo universitetą]].<ref name=anniv>[http://research.jcu.edu.au/research/lcrc/lcrc-prescursor/ten-years-achievements-of-the-research-centre-for-linguistic-typology-1996-2006/at_download/file Research Centre for Linguistic Typology: Ten Years' Achievements] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130426214757/https://research.jcu.edu.au/research/lcrc/lcrc-prescursor/ten-years-achievements-of-the-research-centre-for-linguistic-typology-1996-2006/at_download/file |date=2013-04-26}} (2006).</ref> Ir R. Diksonas (centro direktorius), ir A. Aichenvald (direktoriaus pavaduotoja) atsistatydijo 2008 m. gegužę.<ref>[http://www.latrobe.edu.au/rclt/Newsletters/Newsletter%202009%20-%20with%20Errata.pdf RCLT Newsletter], 2009, ''Latrobe.edu.au''</ref> 2009 m. pradžioje A. Aichenvald ir R. Diksonas [[Džeimso Kuko universitetas|Džeimso Kuko universiteto]] Kernso miestelyje įkūrė Kalbų ir kultūros tyrimų grupę.<ref>[http://www.als.asn.au/newsletters/alsnews200902.html News from the newly established LCRG at James Cook University] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110706095921/http://www.als.asn.au/newsletters/alsnews200902.html |date=2011-07-06}} (ALS newsletter, February 2009)</ref> 2011 m. ji buvo paversta Džeimso Kuko universiteto Humanitarinių ir socialinių mokslų fakulteto Kalbų ir kultūros tyrimų centru. A. Aichenvald tapo šio centro direktore, o R. Diksonas pavaduotoju.<ref>[https://web.archive.org/web/20130226072813/https://eresearch.jcu.edu.au/spaces/TLA] </ref><ref>{{cite web|url=https://archive.ph/20130624171241/https://plone.jcu.edu.au/researchatjcu/research/lcrc|title=Language and Culture Research Centre|accessdate=2026-08-08}}</ref> == Bibliografija == [[XX a.#DEšimtmečiai ir metai|7-ajame]] dešimtmetyje ''Simon Tully'' [[Slapyvardis|slapyvardžiu]] R. Diksonas išleido su [[Mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] apsakymus, o 9-ajame dešimtmetyje – ''Hosanna Brown'' slapyvardžiu du [[Detektyvas|detektyvinius]] romanus.<ref>[http://research.jcu.edu.au/research/lcrc/people/deputy-director/autobiography-of-prof.-r.m.w-dixon R. M. W. Dixon: 'Skeleton'] (pp.xv–xvii of Dixon’s academic autobiography ''I am a linguist''. Leiden: Brill. 2011.)</ref> * [https://search.worldcat.org/search?q=%22Robert+M.+W.+Dixon%22&offset=1 R. Diksono bibliografija] == Išnašos == {{išn}} == Pastabos == <references group="n"/> 4i9hg539brv4jkondo906rgc86vw5xg 7898103 7898102 2026-08-08T08:02:47Z Ed1974LT 52229 /* Akademinės pareigos */ 7898103 wikitext text/x-wiki '''Robertas Malkolmas Vordas Diksonas''' ({{en|Robert Malcolm Ward Dixon}}, g. [[1939]] m. [[sausio 25]] d.)<ref name=anniv/> – [[Britai|britų]] kalbininkas, Menų, visuomenės ir švietimo koledžo, Kernso instituto, [[Džeimso Kuko universitetas|Džeimso Kuko universiteto]] kalbotyros [[profesorius]]. Jis taip pat yra Džeimso Kuko universiteto Kalbų ir kultūros tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas.<ref>[http://www.jcu.edu.au/cairnsinstitute/research/JCUPRD_043652.html Professor R. M. W. Dixon] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140330112034/http://www.jcu.edu.au/cairnsinstitute/research/JCUPRD_043652.html |date=2014-03-30}} (information page at the James Cook University site)</ref> Literatūros mokslų [[daktaras]] (1991), 2018 m. jam suteiktas Džeimso Kuko universiteto literatūros garbės daktaro vardas. [[Britų akademija|Britų akademijos]], [[Australijos humanitarinių mokslų akademija|Australijos humanitarinių mokslų akademijos]] narys ir [[Amerikos kalbininkų draugija|Amerikos kalbininkų draugijos]] garbės narys. Jis yra vienas iš trijų gyvųjų kalbininkų, paminėtų [[Peter Hugoe Matthews|Piterio Metjuzo]] „Trumpame Oksfordo kalbotyros žodyne“ (''The Concise Oxford Dictionary of Linguistics'').<ref>Matthews, P. H. (2014). ''[https://search.worldcat.org/title/894628554 The Concise Oxford Dictionary of Linguistics]'', Oxford: Oxford University Press.</ref> == Biografija == === Ankstyvieji metai === R. Diksonas gimė [[Glosteris|Glosteryje]], vakarų [[Anglija|Anglijoje]]. Vaikystėje gyveno [[Straudas|Straude]], vėliau [[Bramkotas|Bramkote]] prie [[Notingamas|Notingamo]], kur jo tėvas tapo Tolesniojo mokymosi liaudies koledžo direktoriumi. Mokėsi Notingamo vidurinėje mokykloje, vėliau [[Oksfordo universitetas|Oksfordo universitete]], jame 1960 m. gavo savo pirmąjį mokslinį laipsnį [[Matematika|matematikos]] srityje, tada studijavo [[Edinburgo universitetas|Edinburgo universitete]], kuriame jis nuo 1961 m. liepos iki 1963 m. rugsėjo buvo Anglų kalbos katedros mokslo darbuotojas statistinės kalbotyros srityje. Po to iki 1964 m. rugsėjo [[Australijos aborigenų tyrimų institutas|Australijos aborigenų tyrimų institute]] šiaurės rytų [[Kvynslandas|Kvynslande]] atliko [[Lauko tyrimas|lauko tyrimus]] analizuodamas keletą [[Australijos aborigenų kalbos|Australijos aborigenų kalbų]], o ypač didelį dėmesį skyrė [[dirbalių kalba]]i.<ref>[https://research.jcu.edu.au/portfolio/robert.dixon/ Robert Dixon] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190416105735/https://research.jcu.edu.au/portfolio/robert.dixon |date=2019-04-16}} at research.jcu.edu.au, Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> === Moksliniai tyrimai === R. Diksonas parašė daug darbų iš įvairių kalbotyros teorijos ir lauko tyrimų sričių, ypač pasižymėjo darbais apie [[Australijos aborigenų kalbos|Australijos aborigenų]] ir Brazilijos [[Aravų kalbos|aravų]] kalbas. Jis parašė Australijos aborigenų [[Dirbalių kalba|dirbalių]], [[Jidinių kalba|jidinių]], [[Vargamajų kalba|vargamajų]], [[Njavaigių kalba|njavaigių]] ir [[Mbaramų kalba|mbaramų]] kalbų gramatikas. Parašė išsamias polinezietiškos [[Fidžių kalba|fidžių]] (1988) ir araviškos pietų Amazonės [[Žaravarų kalba|žaravarų]] (2004) kalbų gramatikas, už jas Amerikos kalbininkų draugija jam skyrė Leonardo Bloomfieldo knygų apdovanojimą. R. Diksono darbas iš [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] srities padarė labai didelę įtaką. Remdamasis kruopščia istorine lyginamąja analize, R. Diksonas abejoja [[Pamų-njungų kalbos|pamų-njungų kalbų]] koncepcija ir teigia, jog patikimų argumentų niekada taip ir nebuvo pateikta. Taip pat jis siūlo naują „pertrauktosios pusiausvyros“ modelį, grįstą to paties pavadinimo evoliucinės biologijos teorija, kuris tinkamesnis daugybei kalbų regionų, taip pat ir Australijos kalboms. R. Diksonas pateikia savo teoriją darbe „Kalbų iškilimas ir žūtis“ (''The Rise and Fall of Languages''), ją ištobulina [[Monografija|monografijoje]] „Australijos kalbos: jų prigmtis ir raida“ (''Australian Languages: their nature and development'') (2002). R. Diksonas yra daugybės kitų knygų autorius. Monumentalų jo trijų tomų veikalą „Pagrindinė kalbotyros teorija“ (''Basic Linguistic Theory'' (2010–2012) išleido Oksfordo universiteto leidykla. Tolesni jo tyrimai apie Australijos kalbas spausdinami knygoje „Valgomoji giminė, uošvės rūšis ir kiti gramatiniai stebuklai: dirbalių, jidinių ir vargamajų kalbų tyrimai“ (''Edible gender, mother-in-law style, and other grammatical wonders: Studies in Dyirbal, Yidiñ and Warrgamay'', 2015). Tarp kitų jo monografijų minėtini darbai apie [[Anglų kalba|anglų kalbos]] gramatiką, ypač „Naujas požiūris į anglų kalbos gramatiką“ (''A new approach to English grammar'', 1991, pataisytas leidimas 2005) ir „Naujų žodžių kūrimas: morfologinė žodžių vedyba anglų kalboje“ (''Making New Words: Morphological Derivation in English'', 2014). Viena paskutinių jo monografijų „Ar vienos kalbos geresnės už kitas“ (''Are Some Languages Better than Others'', 2016, mikštais viršeliais 2018) kelia skirtingų kalbų veiksmingumo ir vertės klausimą. Kaip [[redaktorius]], jis prisidėjo prie keturių tomų „Australijos kalbų vadovo“ (''Handbook of Australian Languages'', drauge su [[Barry Blake|B. Bleiku]]), specialaus žurnalo „Lingva“ leidimo apie [[Ergatyvas|ergatyvumą]] ir kartu su [[Aleksandra Aichenvald|A. Aichenvald]] prie daugybės tomų apie kalbų tipologiją serijose „Kalbų tipologijos tyrimai“ (''Explorations in Linguistic Typology''), fundamentalaus veikalo „Amazonės kalbos“ (''The ​​Amazonian languages'', 1999) ir „Kembridžo vadovas apie kalbų tipologiją“ (''The Cambridge Handbook of Linguistic Typology'', 2017). Jo knygoje „Nuplėšti anglų kalbos žodynų kaukę“ (''The Unmasking of English Dictionaries'', 2018) pateikiama glausta anglų kalbos žodynų istorija, atskleidžiami jų trūkumai ir siūlomas naujoviškas žodynų sudarymo būdas.<ref group="n">Kembridžo universiteto leidykla knygą ''The Unmasking of English Dictionaries'' aprašo [http://www.cambridge.org/gb/academic/subjects/languages-linguistics/history-english-language/unmasking-english-dictionaries?format=PB čia].</ref> Darbe „Mes valgydavome žmones“, tradicinio Fidžio salų kaimo atradimai“ (''„We used to eat people“, Revelations of a Fiji islands traditional village'', 2018) atskleistas ryškus jo lauko tyrimų Fidžyje 9-ojo dešimtmečio pabaigoje vaizdas.<ref group="n">McFarlando puslapis, kuriame aprašoma ''„We used to eat people“'', yra [http://mcfarlandbooks.com/product/we-used-to-eat-people/ čia].</ref> === Akademinės pareigos === 1996 m. R. Diksonas ir kalbininkė [[Aleksandra Aichenvald|A. Aichenvald]] Kanberoje įkūrė [[Australijos nacionalinis universitetas|Australijos nacionaliniouniversiteto]] Kalbų tipologijos tyrimų centrą. 2000 m. sausio 1 d. jis buvo perkeltas į Melburno [[La Trobo universitetas|La Trobo universitetą]].<ref name=anniv>[http://research.jcu.edu.au/research/lcrc/lcrc-prescursor/ten-years-achievements-of-the-research-centre-for-linguistic-typology-1996-2006/at_download/file Research Centre for Linguistic Typology: Ten Years' Achievements] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130426214757/https://research.jcu.edu.au/research/lcrc/lcrc-prescursor/ten-years-achievements-of-the-research-centre-for-linguistic-typology-1996-2006/at_download/file |date=2013-04-26}} (2006).</ref> Ir R. Diksonas (centro direktorius), ir A. Aichenvald (direktoriaus pavaduotoja) atsistatydijo 2008 m. gegužę.<ref>[http://www.latrobe.edu.au/rclt/Newsletters/Newsletter%202009%20-%20with%20Errata.pdf RCLT Newsletter], 2009, ''Latrobe.edu.au''</ref> 2009 m. pradžioje A. Aichenvald ir R. Diksonas [[Džeimso Kuko universitetas|Džeimso Kuko universiteto]] Kernso miestelyje įkūrė Kalbų ir kultūros tyrimų grupę.<ref>[http://www.als.asn.au/newsletters/alsnews200902.html News from the newly established LCRG at James Cook University] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110706095921/http://www.als.asn.au/newsletters/alsnews200902.html |date=2011-07-06}} (ALS newsletter, February 2009)</ref> 2011 m. ji buvo paversta Džeimso Kuko universiteto Humanitarinių ir socialinių mokslų fakulteto Kalbų ir kultūros tyrimų centru. A. Aichenvald tapo šio centro direktore, o R. Diksonas pavaduotoju.<ref>[https://web.archive.org/web/20130226072813/https://eresearch.jcu.edu.au/spaces/TLA Language and Culture Research Centre]. Nuoroda tikrinta 2026-08-08. </ref><ref>{{cite web|url=https://archive.ph/20130624171241/https://plone.jcu.edu.au/researchatjcu/research/lcrc|title=Language and Culture Research Centre|accessdate=2026-08-08}}</ref> == Bibliografija == [[XX a.#DEšimtmečiai ir metai|7-ajame]] dešimtmetyje ''Simon Tully'' [[Slapyvardis|slapyvardžiu]] R. Diksonas išleido su [[Mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] apsakymus, o 9-ajame dešimtmetyje – ''Hosanna Brown'' slapyvardžiu du [[Detektyvas|detektyvinius]] romanus.<ref>[http://research.jcu.edu.au/research/lcrc/people/deputy-director/autobiography-of-prof.-r.m.w-dixon R. M. W. Dixon: 'Skeleton'] (pp.xv–xvii of Dixon’s academic autobiography ''I am a linguist''. Leiden: Brill. 2011.)</ref> * [https://search.worldcat.org/search?q=%22Robert+M.+W.+Dixon%22&offset=1 R. Diksono bibliografija] == Išnašos == {{išn}} == Pastabos == <references group="n"/> l6ljz8zm4beofa3kolnnvsevi9ygw7c 7898108 7898103 2026-08-08T08:19:50Z Ed1974LT 52229 7898108 wikitext text/x-wiki '''Robertas Malkolmas Vordas Diksonas''' ({{en|Robert Malcolm Ward Dixon}}, g. [[1939]] m. [[sausio 25]] d.)<ref name=anniv/> – [[Britai|britų]] kalbininkas, Menų, visuomenės ir švietimo koledžo, Kernso instituto, [[Džeimso Kuko universitetas|Džeimso Kuko universiteto]] kalbotyros [[profesorius]]. Jis taip pat yra Džeimso Kuko universiteto Kalbų ir kultūros tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas.<ref>[http://www.jcu.edu.au/cairnsinstitute/research/JCUPRD_043652.html Professor R. M. W. Dixon] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140330112034/http://www.jcu.edu.au/cairnsinstitute/research/JCUPRD_043652.html |date=2014-03-30}} (information page at the James Cook University site)</ref> Humanitarinių mokslų [[daktaras]] (1991), 2018 m. jam suteiktas Džeimso Kuko universiteto [[Humanitariniai mokslai|humanitarinių mokslų]] garbės daktaro vardas. [[Britų akademija|Britų akademijos]], [[Australijos humanitarinių mokslų akademija|Australijos humanitarinių mokslų akademijos]] narys ir [[Amerikos kalbininkų draugija|Amerikos kalbininkų draugijos]] garbės narys. Jis yra vienas iš trijų gyvųjų kalbininkų, paminėtų [[Peter Hugoe Matthews|Piterio Metjuzo]] „Trumpame Oksfordo kalbotyros žodyne“ (''The Concise Oxford Dictionary of Linguistics'').<ref>Matthews, P. H. (2014). ''[https://search.worldcat.org/title/894628554 The Concise Oxford Dictionary of Linguistics]'', Oxford: Oxford University Press.</ref> == Biografija == === Ankstyvieji metai === R. Diksonas gimė [[Glosteris|Glosteryje]], vakarų [[Anglija|Anglijoje]]. Vaikystėje gyveno [[Straudas|Straude]], vėliau [[Bramkotas|Bramkote]] prie [[Notingamas|Notingamo]], kur jo tėvas tapo Tolesniojo mokymosi liaudies koledžo direktoriumi. Mokėsi Notingamo vidurinėje mokykloje, vėliau [[Oksfordo universitetas|Oksfordo universitete]], jame 1960 m. gavo savo pirmąjį mokslinį laipsnį [[Matematika|matematikos]] srityje, tada studijavo [[Edinburgo universitetas|Edinburgo universitete]], kuriame jis nuo 1961 m. liepos iki 1963 m. rugsėjo buvo Anglų kalbos katedros mokslo darbuotojas statistinės kalbotyros srityje. Po to iki 1964 m. rugsėjo [[Australijos aborigenų tyrimų institutas|Australijos aborigenų tyrimų institute]] šiaurės rytų [[Kvynslandas|Kvynslande]] atliko [[Lauko tyrimas|lauko tyrimus]] analizuodamas keletą [[Australijos aborigenų kalbos|Australijos aborigenų kalbų]], o ypač didelį dėmesį skyrė [[dirbalių kalba]]i.<ref>[https://research.jcu.edu.au/portfolio/robert.dixon/ Robert Dixon] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190416105735/https://research.jcu.edu.au/portfolio/robert.dixon |date=2019-04-16}} at research.jcu.edu.au, Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> === Moksliniai tyrimai === R. Diksonas parašė daug darbų iš įvairių kalbotyros teorijos ir lauko tyrimų sričių, ypač pasižymėjo darbais apie [[Australijos aborigenų kalbos|Australijos aborigenų]] ir Brazilijos [[Aravų kalbos|aravų]] kalbas. Jis sudarė Australijos aborigenų [[Dirbalių kalba|dirbalių]], [[Jidinių kalba|jidinių]], [[Vargamajų kalba|vargamajų]], [[Njavaigių kalba|njavaigių]] ir [[Mbaramų kalba|mbaramų]] kalbų gramatikas. Parašė išsamias polinezietiškos [[Fidžių kalba|fidžių]] (1988) ir araviškos pietų Amazonės [[Žaravarų kalba|žaravarų]] (2004) kalbų gramatikas, už jas Amerikos kalbininkų draugija jam skyrė Leonardo Bloomfieldo knygų apdovanojimą. R. Diksono veikalas iš [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] srities padarė labai didelę įtaką. Remdamasis kruopščia istorine lyginamąja analize, R. Diksonas abejoja [[Pamų-njungų kalbos|pamų-njungų kalbų]] koncepcija ir teigia, jog patikimų argumentų niekada taip ir nebuvo pateikta. Taip pat jis siūlo naują „pertrauktosios pusiausvyros“ modelį, grįstą to paties pavadinimo evoliucinės biologijos teorija, ir šis modelis tinkamesnis daugybei kalbų regionų, taip pat ir Australijos kalboms. R. Diksonas savo teoriją pateikia darbe „Kalbų iškilimas ir žūtis“ (''The Rise and Fall of Languages''), ją ištobulina [[Monografija|monografijoje]] „Australijos kalbos: jų prigmtis ir raida“ (''Australian Languages: their nature and development, 2''002). R. Diksonas yra daugybės kitų knygų autorius. Monumentalų jo trijų tomų veikalą „Pagrindinė kalbotyros teorija“ (''Basic Linguistic Theory,'' 2010–2012) išleido Oksfordo universiteto leidykla. Tolesni jo tyrimai apie Australijos kalbas spausdinami knygoje „Valgomoji giminė, uošvės rūšis ir kiti gramatikos stebuklai: dirbalių, jidinių ir vargamajų kalbų tyrimai“ (''Edible gender, mother-in-law style, and other grammatical wonders: Studies in Dyirbal, Yidiñ and Warrgamay'', 2015). Tarp kitų jo monografijų minėtini darbai apie [[Anglų kalba|anglų kalbos]] gramatiką, ypač „Naujas požiūris į anglų kalbos gramatiką“ (''A new approach to English grammar'', 1991, pataisytas leidimas 2005) ir „Naujų žodžių kūrimas: morfologinė žodžių vedyba anglų kalboje“ (''Making New Words: Morphological Derivation in English'', 2014). Viena paskutinių jo monografijų „Ar vienos kalbos geresnės už kitas“ (''Are Some Languages Better than Others'', 2016, minkštais viršeliais 2018) kelia skirtingų kalbų veiksmingumo ir vertės klausimą. Kaip [[redaktorius]], jis prisidėjo prie keturių tomų „Australijos kalbų vadovo“ (''Handbook of Australian Languages'', drauge su [[Barry Blake|B. Bleiku]]), žurnalo „Lingua“ specialijo leidimo apie [[Ergatyvas|ergatyvumą]], kartu su [[Aleksandra Aichenvald|A. Aichenvald]] prie daugybės tomų apie kalbų tipologiją serijoje „Kalbų tipologijos tyrimai“ (''Explorations in Linguistic Typology''), fundamentalaus veikalo „Amazonės kalbos“ (''The ​​Amazonian languages'', 1999) ir „Kembridžo vadovo apie kalbų tipologiją“ (''The Cambridge Handbook of Linguistic Typology'', 2017). Jo knygoje „Nuplėšti anglų kalbos žodynams kaukę“ (''The Unmasking of English Dictionaries'', 2018) pateikiama glausta anglų kalbos [[Žodynas|žodynų]] istorija, atskleidžiami jų trūkumai ir siūlomas naujoviškas žodynų sudarymo būdas.<ref group="n">Kembridžo universiteto leidykla knygą ''The Unmasking of English Dictionaries'' aprašo [http://www.cambridge.org/gb/academic/subjects/languages-linguistics/history-english-language/unmasking-english-dictionaries?format=PB čia].</ref> Darbe „Mes valgydavome žmones“, tradicinio Fidžio salų kaimo atradimai“ (''„We used to eat people“, Revelations of a Fiji islands traditional village'', 2018) atskleistas ryškus jo lauko tyrimų Fidžyje 9-ojo dešimtmečio pabaigoje vaizdas.<ref group="n">McFarlando puslapis, kuriame aprašoma ''„We used to eat people“'', yra [http://mcfarlandbooks.com/product/we-used-to-eat-people/ čia].</ref> === Akademinės pareigos === 1996 m. R. Diksonas ir kalbininkė [[Aleksandra Aichenvald|A. Aichenvald]] Kanberoje įkūrė [[Australijos nacionalinis universitetas|Australijos nacionalinio universiteto]] Kalbų tipologijos tyrimų centrą. 2000 m. sausio 1 d. jis buvo perkeltas į Melburno [[La Trobo universitetas|La Trobo universitetą]].<ref name=anniv>[http://research.jcu.edu.au/research/lcrc/lcrc-prescursor/ten-years-achievements-of-the-research-centre-for-linguistic-typology-1996-2006/at_download/file Research Centre for Linguistic Typology: Ten Years' Achievements] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130426214757/https://research.jcu.edu.au/research/lcrc/lcrc-prescursor/ten-years-achievements-of-the-research-centre-for-linguistic-typology-1996-2006/at_download/file |date=2013-04-26}} (2006).</ref> Ir R. Diksonas (centro direktorius), ir A. Aichenvald (direktoriaus pavaduotoja) atsistatydino 2008 m. gegužę.<ref>[http://www.latrobe.edu.au/rclt/Newsletters/Newsletter%202009%20-%20with%20Errata.pdf RCLT Newsletter], 2009, ''Latrobe.edu.au''</ref> 2009 m. pradžioje A. Aichenvald ir R. Diksonas [[Džeimso Kuko universitetas|Džeimso Kuko universiteto]] Kernso miestelyje įkūrė Kalbų ir kultūros tyrimų grupę.<ref>[http://www.als.asn.au/newsletters/alsnews200902.html News from the newly established LCRG at James Cook University] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110706095921/http://www.als.asn.au/newsletters/alsnews200902.html |date=2011-07-06}} (ALS newsletter, February 2009)</ref> 2011 m. ji buvo paversta Džeimso Kuko universiteto Humanitarinių ir socialinių mokslų fakulteto Kalbų ir kultūros tyrimų centru. A. Aichenvald tapo šio centro direktore, o R. Diksonas pavaduotoju.<ref>[https://web.archive.org/web/20130226072813/https://eresearch.jcu.edu.au/spaces/TLA Language and Culture Research Centre]. Nuoroda tikrinta 2026-08-08. </ref><ref>{{cite web|url=https://archive.ph/20130624171241/https://plone.jcu.edu.au/researchatjcu/research/lcrc|title=Language and Culture Research Centre|accessdate=2026-08-08}}</ref> == Bibliografija == [[XX a.#DEšimtmečiai ir metai|7-ajame]] dešimtmetyje ''Simon Tully'' [[Slapyvardis|slapyvardžiu]] R. Diksonas išleido du [[Mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] apsakymus, o 9-ajame dešimtmetyje – ''Hosanna Brown'' slapyvardžiu du [[Detektyvas|detektyvinius]] romanus.<ref>[http://research.jcu.edu.au/research/lcrc/people/deputy-director/autobiography-of-prof.-r.m.w-dixon R. M. W. Dixon: 'Skeleton'] (pp.xv–xvii of Dixon’s academic autobiography ''I am a linguist''. Leiden: Brill. 2011.)</ref> * [https://search.worldcat.org/search?q=%22Robert+M.+W.+Dixon%22&offset=1 R. Diksono bibliografija] == Išnašos == {{išn}} == Pastabos == <references group="n"/> tqtig9h6z0lhmbihrle3xcvtc95kqvk 7898109 7898108 2026-08-08T08:31:19Z Ed1974LT 52229 7898109 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1939|01|25|T}} | gimimo vieta = [[Glosteris]], {{flagcountry|England}} | mirties data = | mirties vieta = | tėvai = | sutuoktinis = [[Aleksandra Aichenvald]] | vaikai = | veikla = [[Kalbotyra|kalbininkas]] | sritis = [[Australijos aborigenų kalbos]] | partija = | įstaigos = [[La Trobo universitetas]]<br/>[[Australijos nacionalinis universitetas]]<br/>[[Džeimso Kuko universitetas]] | pareigos = [[profesorius]] | alma_mater = [[Oksfordo universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Robertas Malkolmas Vordas Diksonas''' ({{en|Robert Malcolm Ward Dixon}}, g. [[1939]] m. [[sausio 25]] d.)<ref name=anniv/> – [[Britai|britų]] kalbininkas, Menų, visuomenės ir švietimo koledžo, Kernso instituto, [[Džeimso Kuko universitetas|Džeimso Kuko universiteto]] kalbotyros [[profesorius]]. Jis taip pat yra Džeimso Kuko universiteto Kalbų ir kultūros tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas.<ref>[http://www.jcu.edu.au/cairnsinstitute/research/JCUPRD_043652.html Professor R. M. W. Dixon] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140330112034/http://www.jcu.edu.au/cairnsinstitute/research/JCUPRD_043652.html |date=2014-03-30}} (information page at the James Cook University site)</ref> Humanitarinių mokslų [[daktaras]] (1991), 2018 m. jam suteiktas Džeimso Kuko universiteto [[Humanitariniai mokslai|humanitarinių mokslų]] garbės daktaro vardas. [[Britų akademija|Britų akademijos]], [[Australijos humanitarinių mokslų akademija|Australijos humanitarinių mokslų akademijos]] narys ir [[Amerikos kalbininkų draugija|Amerikos kalbininkų draugijos]] garbės narys. Jis yra vienas iš trijų gyvųjų kalbininkų, paminėtų [[Peter Hugoe Matthews|Piterio Metjuzo]] „Trumpame Oksfordo kalbotyros žodyne“ (''The Concise Oxford Dictionary of Linguistics'').<ref>Matthews, P. H. (2014). ''[https://search.worldcat.org/title/894628554 The Concise Oxford Dictionary of Linguistics]'', Oxford: Oxford University Press.</ref> == Biografija == === Ankstyvieji metai === R. Diksonas gimė [[Glosteris|Glosteryje]], vakarų [[Anglija|Anglijoje]]. Vaikystėje gyveno [[Straudas|Straude]], vėliau [[Bramkotas|Bramkote]] prie [[Notingamas|Notingamo]], kur jo tėvas tapo Tolesniojo mokymosi liaudies koledžo direktoriumi. Mokėsi Notingamo vidurinėje mokykloje, vėliau [[Oksfordo universitetas|Oksfordo universitete]], jame 1960 m. gavo savo pirmąjį mokslinį laipsnį [[Matematika|matematikos]] srityje, tada studijavo [[Edinburgo universitetas|Edinburgo universitete]], kuriame jis nuo 1961 m. liepos iki 1963 m. rugsėjo buvo Anglų kalbos katedros mokslo darbuotojas statistinės kalbotyros srityje. Po to iki 1964 m. rugsėjo [[Australijos aborigenų tyrimų institutas|Australijos aborigenų tyrimų institute]] šiaurės rytų [[Kvynslandas|Kvynslande]] atliko [[Lauko tyrimas|lauko tyrimus]] analizuodamas keletą [[Australijos aborigenų kalbos|Australijos aborigenų kalbų]], o ypač didelį dėmesį skyrė [[dirbalių kalba]]i.<ref>[https://research.jcu.edu.au/portfolio/robert.dixon/ Robert Dixon] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190416105735/https://research.jcu.edu.au/portfolio/robert.dixon |date=2019-04-16}} at research.jcu.edu.au, Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> === Moksliniai tyrimai === R. Diksonas parašė daug darbų iš įvairių kalbotyros teorijos ir lauko tyrimų sričių, ypač pasižymėjo darbais apie [[Australijos aborigenų kalbos|Australijos aborigenų]] ir Brazilijos [[Aravų kalbos|aravų]] kalbas. Jis sudarė Australijos aborigenų [[Dirbalių kalba|dirbalių]], [[Jidinių kalba|jidinių]], [[Vargamajų kalba|vargamajų]], [[Njavaigių kalba|njavaigių]] ir [[Mbaramų kalba|mbaramų]] kalbų gramatikas. Parašė išsamias polinezietiškos [[Fidžių kalba|fidžių]] (1988) ir araviškos pietų Amazonės [[Žaravarų kalba|žaravarų]] (2004) kalbų gramatikas, už jas Amerikos kalbininkų draugija jam skyrė Leonardo Bloomfieldo knygų apdovanojimą. R. Diksono veikalas iš [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] srities padarė labai didelę įtaką. Remdamasis kruopščia istorine lyginamąja analize, R. Diksonas abejoja [[Pamų-njungų kalbos|pamų-njungų kalbų]] koncepcija ir teigia, jog patikimų argumentų niekada taip ir nebuvo pateikta. Taip pat jis siūlo naują „pertrauktosios pusiausvyros“ modelį, grįstą to paties pavadinimo evoliucinės biologijos teorija, ir šis modelis tinkamesnis daugybei kalbų regionų, taip pat ir Australijos kalboms. R. Diksonas savo teoriją pateikia darbe „Kalbų iškilimas ir žūtis“ (''The Rise and Fall of Languages''), ją ištobulina [[Monografija|monografijoje]] „Australijos kalbos: jų prigmtis ir raida“ (''Australian Languages: their nature and development, 2''002). R. Diksonas yra daugybės kitų knygų autorius. Monumentalų jo trijų tomų veikalą „Pagrindinė kalbotyros teorija“ (''Basic Linguistic Theory,'' 2010–2012) išleido Oksfordo universiteto leidykla. Tolesni jo tyrimai apie Australijos kalbas spausdinami knygoje „Valgomoji giminė, uošvės rūšis ir kiti gramatikos stebuklai: dirbalių, jidinių ir vargamajų kalbų tyrimai“ (''Edible gender, mother-in-law style, and other grammatical wonders: Studies in Dyirbal, Yidiñ and Warrgamay'', 2015). Tarp kitų jo monografijų minėtini darbai apie [[Anglų kalba|anglų kalbos]] gramatiką, ypač „Naujas požiūris į anglų kalbos gramatiką“ (''A new approach to English grammar'', 1991, pataisytas leidimas 2005) ir „Naujų žodžių kūrimas: morfologinė žodžių vedyba anglų kalboje“ (''Making New Words: Morphological Derivation in English'', 2014). Viena paskutinių jo monografijų „Ar vienos kalbos geresnės už kitas“ (''Are Some Languages Better than Others'', 2016, minkštais viršeliais 2018) kelia skirtingų kalbų veiksmingumo ir vertės klausimą. Kaip [[redaktorius]], jis prisidėjo prie keturių tomų „Australijos kalbų vadovo“ (''Handbook of Australian Languages'', drauge su [[Barry Blake|B. Bleiku]]), žurnalo „Lingua“ specialijo leidimo apie [[Ergatyvas|ergatyvumą]], kartu su [[Aleksandra Aichenvald|A. Aichenvald]] prie daugybės tomų apie kalbų tipologiją serijoje „Kalbų tipologijos tyrimai“ (''Explorations in Linguistic Typology''), fundamentalaus veikalo „Amazonės kalbos“ (''The ​​Amazonian languages'', 1999) ir „Kembridžo vadovo apie kalbų tipologiją“ (''The Cambridge Handbook of Linguistic Typology'', 2017). Jo knygoje „Nuplėšti anglų kalbos žodynams kaukę“ (''The Unmasking of English Dictionaries'', 2018) pateikiama glausta anglų kalbos [[Žodynas|žodynų]] istorija, atskleidžiami jų trūkumai ir siūlomas naujoviškas žodynų sudarymo būdas.<ref group="n">Kembridžo universiteto leidykla knygą ''The Unmasking of English Dictionaries'' aprašo [http://www.cambridge.org/gb/academic/subjects/languages-linguistics/history-english-language/unmasking-english-dictionaries?format=PB čia].</ref> Darbe „Mes valgydavome žmones“, tradicinio Fidžio salų kaimo atradimai“ (''„We used to eat people“, Revelations of a Fiji islands traditional village'', 2018) atskleistas ryškus jo lauko tyrimų Fidžyje 9-ojo dešimtmečio pabaigoje vaizdas.<ref group="n">McFarlando puslapis, kuriame aprašoma ''„We used to eat people“'', yra [http://mcfarlandbooks.com/product/we-used-to-eat-people/ čia].</ref> === Akademinės pareigos === 1996 m. R. Diksonas ir kalbininkė [[Aleksandra Aichenvald|A. Aichenvald]] Kanberoje įkūrė [[Australijos nacionalinis universitetas|Australijos nacionalinio universiteto]] Kalbų tipologijos tyrimų centrą. 2000 m. sausio 1 d. jis buvo perkeltas į Melburno [[La Trobo universitetas|La Trobo universitetą]].<ref name=anniv>[http://research.jcu.edu.au/research/lcrc/lcrc-prescursor/ten-years-achievements-of-the-research-centre-for-linguistic-typology-1996-2006/at_download/file Research Centre for Linguistic Typology: Ten Years' Achievements] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130426214757/https://research.jcu.edu.au/research/lcrc/lcrc-prescursor/ten-years-achievements-of-the-research-centre-for-linguistic-typology-1996-2006/at_download/file |date=2013-04-26}} (2006).</ref> Ir R. Diksonas (centro direktorius), ir A. Aichenvald (direktoriaus pavaduotoja) atsistatydino 2008 m. gegužę.<ref>[http://www.latrobe.edu.au/rclt/Newsletters/Newsletter%202009%20-%20with%20Errata.pdf RCLT Newsletter], 2009, ''Latrobe.edu.au''</ref> 2009 m. pradžioje A. Aichenvald ir R. Diksonas [[Džeimso Kuko universitetas|Džeimso Kuko universiteto]] Kernso miestelyje įkūrė Kalbų ir kultūros tyrimų grupę.<ref>[http://www.als.asn.au/newsletters/alsnews200902.html News from the newly established LCRG at James Cook University] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110706095921/http://www.als.asn.au/newsletters/alsnews200902.html |date=2011-07-06}} (ALS newsletter, February 2009)</ref> 2011 m. ji buvo paversta Džeimso Kuko universiteto Humanitarinių ir socialinių mokslų fakulteto Kalbų ir kultūros tyrimų centru. A. Aichenvald tapo šio centro direktore, o R. Diksonas pavaduotoju.<ref>[https://web.archive.org/web/20130226072813/https://eresearch.jcu.edu.au/spaces/TLA Language and Culture Research Centre]. Nuoroda tikrinta 2026-08-08. </ref><ref>{{cite web|url=https://archive.ph/20130624171241/https://plone.jcu.edu.au/researchatjcu/research/lcrc|title=Language and Culture Research Centre|accessdate=2026-08-08}}</ref> == Bibliografija == [[XX a.#DEšimtmečiai ir metai|7-ajame]] dešimtmetyje ''Simon Tully'' [[Slapyvardis|slapyvardžiu]] R. Diksonas išleido du [[Mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] apsakymus, o 9-ajame dešimtmetyje – ''Hosanna Brown'' slapyvardžiu du [[Detektyvas|detektyvinius]] romanus.<ref>[http://research.jcu.edu.au/research/lcrc/people/deputy-director/autobiography-of-prof.-r.m.w-dixon R. M. W. Dixon: 'Skeleton'] (pp.xv–xvii of Dixon’s academic autobiography ''I am a linguist''. Leiden: Brill. 2011.)</ref> * [https://search.worldcat.org/search?q=%22Robert+M.+W.+Dixon%22&offset=1 R. Diksono bibliografija] == Išnašos == {{išn}} == Pastabos == <references group="n"/> {{DEFAULTSORT: Dixon, Robert M. W.}} [[Kategorija:Jungtinės Karalystės kalbininkai]] [[Kategorija:Australijos mokslininkai]] 28s4wfs9ca8flowvh0hpxpnpww8p656 7898112 7898109 2026-08-08T08:39:13Z Ed1974LT 52229 /* Moksliniai tyrimai */ 7898112 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1939|01|25|T}} | gimimo vieta = [[Glosteris]], {{flagcountry|England}} | mirties data = | mirties vieta = | tėvai = | sutuoktinis = [[Aleksandra Aichenvald]] | vaikai = | veikla = [[Kalbotyra|kalbininkas]] | sritis = [[Australijos aborigenų kalbos]] | partija = | įstaigos = [[La Trobo universitetas]]<br/>[[Australijos nacionalinis universitetas]]<br/>[[Džeimso Kuko universitetas]] | pareigos = [[profesorius]] | alma_mater = [[Oksfordo universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Robertas Malkolmas Vordas Diksonas''' ({{en|Robert Malcolm Ward Dixon}}, g. [[1939]] m. [[sausio 25]] d.)<ref name=anniv/> – [[Britai|britų]] kalbininkas, Menų, visuomenės ir švietimo koledžo, Kernso instituto, [[Džeimso Kuko universitetas|Džeimso Kuko universiteto]] kalbotyros [[profesorius]]. Jis taip pat yra Džeimso Kuko universiteto Kalbų ir kultūros tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas.<ref>[http://www.jcu.edu.au/cairnsinstitute/research/JCUPRD_043652.html Professor R. M. W. Dixon] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140330112034/http://www.jcu.edu.au/cairnsinstitute/research/JCUPRD_043652.html |date=2014-03-30}} (information page at the James Cook University site)</ref> Humanitarinių mokslų [[daktaras]] (1991), 2018 m. jam suteiktas Džeimso Kuko universiteto [[Humanitariniai mokslai|humanitarinių mokslų]] garbės daktaro vardas. [[Britų akademija|Britų akademijos]], [[Australijos humanitarinių mokslų akademija|Australijos humanitarinių mokslų akademijos]] narys ir [[Amerikos kalbininkų draugija|Amerikos kalbininkų draugijos]] garbės narys. Jis yra vienas iš trijų gyvųjų kalbininkų, paminėtų [[Peter Hugoe Matthews|Piterio Metjuzo]] „Trumpame Oksfordo kalbotyros žodyne“ (''The Concise Oxford Dictionary of Linguistics'').<ref>Matthews, P. H. (2014). ''[https://search.worldcat.org/title/894628554 The Concise Oxford Dictionary of Linguistics]'', Oxford: Oxford University Press.</ref> == Biografija == === Ankstyvieji metai === R. Diksonas gimė [[Glosteris|Glosteryje]], vakarų [[Anglija|Anglijoje]]. Vaikystėje gyveno [[Straudas|Straude]], vėliau [[Bramkotas|Bramkote]] prie [[Notingamas|Notingamo]], kur jo tėvas tapo Tolesniojo mokymosi liaudies koledžo direktoriumi. Mokėsi Notingamo vidurinėje mokykloje, vėliau [[Oksfordo universitetas|Oksfordo universitete]], jame 1960 m. gavo savo pirmąjį mokslinį laipsnį [[Matematika|matematikos]] srityje, tada studijavo [[Edinburgo universitetas|Edinburgo universitete]], kuriame jis nuo 1961 m. liepos iki 1963 m. rugsėjo buvo Anglų kalbos katedros mokslo darbuotojas statistinės kalbotyros srityje. Po to iki 1964 m. rugsėjo [[Australijos aborigenų tyrimų institutas|Australijos aborigenų tyrimų institute]] šiaurės rytų [[Kvynslandas|Kvynslande]] atliko [[Lauko tyrimas|lauko tyrimus]] analizuodamas keletą [[Australijos aborigenų kalbos|Australijos aborigenų kalbų]], o ypač didelį dėmesį skyrė [[dirbalių kalba]]i.<ref>[https://research.jcu.edu.au/portfolio/robert.dixon/ Robert Dixon] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190416105735/https://research.jcu.edu.au/portfolio/robert.dixon |date=2019-04-16}} at research.jcu.edu.au, Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> === Moksliniai tyrimai === R. Diksonas parašė daug darbų iš įvairių kalbotyros teorijos ir lauko tyrimų sričių, ypač pasižymėjo darbais apie [[Australijos aborigenų kalbos|Australijos aborigenų]] ir Brazilijos [[Aravų kalbos|aravų]] kalbas. Jis sudarė Australijos aborigenų [[Dirbalių kalba|dirbalių]], [[Jidinių kalba|jidinių]], [[Vargamajų kalba|vargamajų]], [[Njavaigių kalba|njavaigių]] ir [[Mbaramų kalba|mbaramų]] kalbų gramatikas. Parašė išsamias polinezietiškos [[Fidžių kalba|fidžių]] (1988) ir araviškos pietų Amazonės [[Žaravarų kalba|žaravarų]] (2004) kalbų gramatikas, už jas Amerikos kalbininkų draugija jam skyrė Leonardo Bloomfieldo knygų apdovanojimą. R. Diksono veikalas iš [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] srities padarė labai didelę įtaką. Remdamasis kruopščia istorine lyginamąja analize, R. Diksonas abejoja [[Pamų-njungų kalbos|pamų-njungų kalbų]] koncepcija ir teigia, jog patikimų argumentų niekada taip ir nebuvo pateikta. Taip pat jis siūlo naują „pertrauktosios pusiausvyros“ modelį, grįstą to paties pavadinimo evoliucinės biologijos teorija, ir šis modelis tinkamesnis daugybei kalbų regionų, taip pat ir Australijos kalboms. R. Diksonas savo teoriją pateikia darbe „Kalbų iškilimas ir žūtis“ (''The Rise and Fall of Languages''), ją ištobulina [[Monografija|monografijoje]] „Australijos kalbos: jų prigmtis ir raida“ (''Australian Languages: their nature and development, 2''002). R. Diksonas yra daugybės kitų knygų autorius. Monumentalų jo trijų tomų veikalą „Pagrindinė kalbotyros teorija“ (''Basic Linguistic Theory,'' 2010–2012) išleido Oksfordo universiteto leidykla. Tolesni jo tyrimai apie Australijos kalbas spausdinami knygoje „Valgomoji giminė, uošvės rūšis ir kiti gramatikos stebuklai: dirbalių, jidinių ir vargamajų kalbų tyrimai“ (''Edible gender, mother-in-law style, and other grammatical wonders: Studies in Dyirbal, Yidiñ and Warrgamay'', 2015). Tarp kitų jo monografijų minėtini darbai apie [[Anglų kalba|anglų kalbos]] gramatiką, ypač „Naujas požiūris į anglų kalbos gramatiką“ (''A new approach to English grammar'', 1991, pataisytas leidimas 2005) ir „Naujų žodžių kūrimas: morfologinė žodžių vedyba anglų kalboje“ (''Making New Words: Morphological Derivation in English'', 2014). Viena paskutinių jo monografijų „Ar vienos kalbos geresnės už kitas“ (''Are Some Languages Better than Others'', 2016, minkštais viršeliais 2018) kelia skirtingų kalbų veiksmingumo ir vertės klausimą. Kaip [[redaktorius]], jis prisidėjo prie keturių tomų „Australijos kalbų vadovo“ (''Handbook of Australian Languages'', drauge su [[Barry Blake|B. Bleiku]]), žurnalo „Lingua“ specialiojo leidinio apie [[Ergatyvas|ergatyvumą]], kartu su [[Aleksandra Aichenvald|A. Aichenvald]] prie daugybės tomų apie kalbų tipologiją serijoje „Kalbų tipologijos tyrimai“ (''Explorations in Linguistic Typology''), fundamentalaus veikalo „Amazonės kalbos“ (''The ​​Amazonian languages'', 1999) ir „Kembridžo kalbų tipologijos vadovo“ (''The Cambridge Handbook of Linguistic Typology'', 2017). Jo knygoje „Nuplėšti anglų kalbos žodynams kaukę“ (''The Unmasking of English Dictionaries'', 2018) pateikiama glausta anglų kalbos [[Žodynas|žodynų]] istorija, atskleidžiami jų trūkumai ir siūlomas naujoviškas žodynų sudarymo būdas.<ref group="n">Kembridžo universiteto leidykla knygą ''The Unmasking of English Dictionaries'' aprašo [http://www.cambridge.org/gb/academic/subjects/languages-linguistics/history-english-language/unmasking-english-dictionaries?format=PB čia].</ref> Darbe „Mes valgydavome žmones“, tradicinio Fidžio salų kaimo atradimai“ (''„We used to eat people“, Revelations of a Fiji islands traditional village'', 2018) atskleistas ryškus jo lauko tyrimų Fidžyje 9-ojo dešimtmečio pabaigoje vaizdas.<ref group="n">McFarlando puslapis, kuriame aprašoma ''„We used to eat people“'', yra [http://mcfarlandbooks.com/product/we-used-to-eat-people/ čia].</ref> === Akademinės pareigos === 1996 m. R. Diksonas ir kalbininkė [[Aleksandra Aichenvald|A. Aichenvald]] Kanberoje įkūrė [[Australijos nacionalinis universitetas|Australijos nacionalinio universiteto]] Kalbų tipologijos tyrimų centrą. 2000 m. sausio 1 d. jis buvo perkeltas į Melburno [[La Trobo universitetas|La Trobo universitetą]].<ref name=anniv>[http://research.jcu.edu.au/research/lcrc/lcrc-prescursor/ten-years-achievements-of-the-research-centre-for-linguistic-typology-1996-2006/at_download/file Research Centre for Linguistic Typology: Ten Years' Achievements] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130426214757/https://research.jcu.edu.au/research/lcrc/lcrc-prescursor/ten-years-achievements-of-the-research-centre-for-linguistic-typology-1996-2006/at_download/file |date=2013-04-26}} (2006).</ref> Ir R. Diksonas (centro direktorius), ir A. Aichenvald (direktoriaus pavaduotoja) atsistatydino 2008 m. gegužę.<ref>[http://www.latrobe.edu.au/rclt/Newsletters/Newsletter%202009%20-%20with%20Errata.pdf RCLT Newsletter], 2009, ''Latrobe.edu.au''</ref> 2009 m. pradžioje A. Aichenvald ir R. Diksonas [[Džeimso Kuko universitetas|Džeimso Kuko universiteto]] Kernso miestelyje įkūrė Kalbų ir kultūros tyrimų grupę.<ref>[http://www.als.asn.au/newsletters/alsnews200902.html News from the newly established LCRG at James Cook University] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110706095921/http://www.als.asn.au/newsletters/alsnews200902.html |date=2011-07-06}} (ALS newsletter, February 2009)</ref> 2011 m. ji buvo paversta Džeimso Kuko universiteto Humanitarinių ir socialinių mokslų fakulteto Kalbų ir kultūros tyrimų centru. A. Aichenvald tapo šio centro direktore, o R. Diksonas pavaduotoju.<ref>[https://web.archive.org/web/20130226072813/https://eresearch.jcu.edu.au/spaces/TLA Language and Culture Research Centre]. Nuoroda tikrinta 2026-08-08. </ref><ref>{{cite web|url=https://archive.ph/20130624171241/https://plone.jcu.edu.au/researchatjcu/research/lcrc|title=Language and Culture Research Centre|accessdate=2026-08-08}}</ref> == Bibliografija == [[XX a.#DEšimtmečiai ir metai|7-ajame]] dešimtmetyje ''Simon Tully'' [[Slapyvardis|slapyvardžiu]] R. Diksonas išleido du [[Mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] apsakymus, o 9-ajame dešimtmetyje – ''Hosanna Brown'' slapyvardžiu du [[Detektyvas|detektyvinius]] romanus.<ref>[http://research.jcu.edu.au/research/lcrc/people/deputy-director/autobiography-of-prof.-r.m.w-dixon R. M. W. Dixon: 'Skeleton'] (pp.xv–xvii of Dixon’s academic autobiography ''I am a linguist''. Leiden: Brill. 2011.)</ref> * [https://search.worldcat.org/search?q=%22Robert+M.+W.+Dixon%22&offset=1 R. Diksono bibliografija] == Išnašos == {{išn}} == Pastabos == <references group="n"/> {{DEFAULTSORT: Dixon, Robert M. W.}} [[Kategorija:Jungtinės Karalystės kalbininkai]] [[Kategorija:Australijos mokslininkai]] 59he2kkuy1in385qlbtnbq2m0gd3ro3 7898114 7898112 2026-08-08T08:41:56Z Ed1974LT 52229 Ištrintas visas puslapio turinys 7898114 wikitext text/x-wiki phoiac9h4m842xq45sp7s6u21eteeq1 0 423720 7897759 7892392 2026-08-07T14:07:55Z Makenzis 46558 7897759 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Sebastian Giovinco | nickname = | image = [[Vaizdas:Sebastian Giovinco 2015-05-23 Toronto FC.jpg|200px]] | height = 1,62 m | weight = 59 kg | dateofbirth = {{bda|1987|1|26}} | cityofbirth = [[Turinas]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 1996–2006 | youthclubs = [[Juventus FC]] | years = 2006–2007<br />2007–2008<br />2008–2010<br />2010–2012<br />2012–2015<br />2015–2019<br />2019–2021<br />2022 | clubs = [[Juventus FC]]<br />[[Empoli FC]] (nuoma)<br />[[Juventus FC]]<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[Juventus FC]]<br />[[Toronto FC]]<br />[[Al-Hilal FC]]<br />[[UC Sampdoria]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}3 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}35 {{0}}{{0}}(6)<br />{{0}}34 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}66 {{0}}(22)<br />{{0}}55 {{0}}{{0}}(9)<br />114 {{0}}(68)<br />{{0}}57 {{0}}(12)<br />{{0}}{{0}}2 {{0}}{{0}}(0) | nationalyears = 2011–2015 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}23 {{0}}(1) | pcupdate = [[2022]] m. | ntupdate = [[2022]] m. }} '''Sebastianas Džiovinko''' (g. [[1987]] m. [[sausio 26]] d.) – buvęs profesionalus [[Italija|Italijos]] futbolininkas, žaidęs puolėjo pozicijoje. Nuo [[2011]] iki [[2015]] m. S. Džiovinko žaidė [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]je. == Karjera == Nuo 2006 iki 2015 m. su keliomis pertraukomis atstovavo [[Juventus FC]]. 2015 m. persikėlė į Kanadą ir prisijungė prie [[Toronto FC]] komandos. Pirmo sezono metu per 33 rungtynes pelnė 22 įvarčius, atliko 16 rezultatyvių perdavimų ir tapo [[Major League Soccer]] auksinio batelio savininku, nugalėjo MLS naujoko ir geriausio lygos žaidėjo rinkimuose.<ref>[http://www.mlssoccer.com/post/2015/11/23/mls-newcomer-year-sebastian-giovinco?autoplay=true MLS newcomer S. Giovinco] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151124095203/http://www.mlssoccer.com/post/2015/11/23/mls-newcomer-year-sebastian-giovinco?autoplay=true |date=2015-11-24 }}</ref> <ref>[http://www.sportsnet.ca/soccer/tfcs-giovinco-named-major-league-soccer-mvp/ Giovinco named MLS MVP]</ref> 2019 m. pradėjo žaisti [[Saudo Arabija|Saudo Arabijos]] [[Al-Hilal FC]] klube.<ref>{{cite web|url=https://www.torontofc.ca/post/2019/01/30/sebastian-giovinco-sold-al-hilal-fc|title=Sebastian Giovinco sold to Al-Hilal FC|publisher=torontofc.ca|date=30 January 2019|access-date=31 January 2019|archive-url=https://web.archive.org/web/20190131093525/https://www.torontofc.ca/post/2019/01/30/sebastian-giovinco-sold-al-hilal-fc|archive-date=31 January 2019|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web |title=Toronto FC's Sebastian Giovinco joins Al-Hilal, slams former club in exit |url=http://www.espn.com/soccer/toronto-fc/story/3763751/toronto-fcs-sebastian-giovinco-sold-to-saudi-arabian-club-al-hilal |publisher=ESPN |access-date=30 January 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190131172856/http://www.espn.com/soccer/toronto-fc/story/3763751/toronto-fcs-sebastian-giovinco-sold-to-saudi-arabian-club-al-hilal |archive-date=31 January 2019 |url-status=live }}</ref> Jame per 57 rungtynes pelnė 12 įvarčių. 2022 m. pradžioje laikinai sugrįžo į Italijos futbolą, kai pasirašė pusės metų sutartį su [[UC Sampdoria]] klubu.<ref>{{cite news |title=Sampdoria, ecco Giovinco: un fantasista per l'attacco di Giampaolo |url=https://www.ilsecoloxix.it/sport/2022/02/08/news/sampdoria-ecco-giovinco-un-fantasista-per-l-attacco-di-giampaolo-1.41208929 |trans-title=Sampdoria, here's Giovinco: a playmaker for Giampaolo's attack |work=[[Il Secolo XIX]] |language=it |first=Damiano |last=Basso |date=8 February 2022 |access-date=2023-01-09 |archive-date=2022-02-08 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220208210050/https://www.ilsecoloxix.it/sport/2022/02/08/news/sampdoria-ecco-giovinco-un-fantasista-per-l-attacco-di-giampaolo-1.41208929 |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite news |title=Sampdoria, Giovinco ora è ufficiale: il primo giorno da blucerchiato |url=https://www.gazzetta.it/Calcio/Serie-A/09-02-2022/sampdoria-giovinco-ufficiale-primo-giorno-blucerchiato-4301336064990.shtml |trans-title=Sampdoria, Giovinco is now official: the first day as a Sampdoria|language=it |first=Filippo|last=Grimaldi |date=9 February 2022|work=[[La Gazzetta dello Sport]]}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Giovinco]] eewleeuvxz4j51zdf2cq8oos5et8sij 7897761 7897759 2026-08-07T14:10:20Z Makenzis 46558 7897761 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Sebastian Giovinco | nickname = | image = [[Vaizdas:Sebastian Giovinco 2015-05-23 Toronto FC.jpg|200px]] | height = 1,62 m | weight = 59 kg | dateofbirth = {{bda|1987|1|26}} | cityofbirth = [[Turinas]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 1996–2006 | youthclubs = [[Juventus FC]] | years = 2006–2007<br />2007–2008<br />2008–2010<br />2010–2012<br />2012–2015<br />2015–2019<br />2019–2021<br />2022 | clubs = [[Juventus FC]]<br />[[Empoli FC]] (nuoma)<br />[[Juventus FC]]<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[Juventus FC]]<br />[[Toronto FC]]<br />[[Al-Hilal FC]]<br />[[UC Sampdoria]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}3 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}35 {{0}}{{0}}(6)<br />{{0}}34 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}66 {{0}}(22)<br />{{0}}55 {{0}}{{0}}(9)<br />114 {{0}}(68)<br />{{0}}57 {{0}}(12)<br />{{0}}{{0}}2 {{0}}{{0}}(0) | nationalyears = 2011–2015 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}23 {{0}}(1) | pcupdate = [[2022]] m. | ntupdate = [[2022]] m. }} '''Sebastianas Džiovinko''' (g. [[1987]] m. [[sausio 26]] d.) – buvęs profesionalus [[Italija|Italijos]] futbolininkas, žaidęs puolėjo pozicijoje. Atstovavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos vyrų futbolo rinktinė]]. == Karjera == Nuo 2006 iki 2015 m. su keliomis pertraukomis atstovavo [[Juventus FC]]. 2015 m. persikėlė į Kanadą ir prisijungė prie [[Toronto FC]] komandos. Pirmo sezono metu per 33 rungtynes pelnė 22 įvarčius, atliko 16 rezultatyvių perdavimų ir tapo [[Major League Soccer]] auksinio batelio savininku, nugalėjo MLS naujoko ir geriausio lygos žaidėjo rinkimuose.<ref>[http://www.mlssoccer.com/post/2015/11/23/mls-newcomer-year-sebastian-giovinco?autoplay=true MLS newcomer S. Giovinco] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151124095203/http://www.mlssoccer.com/post/2015/11/23/mls-newcomer-year-sebastian-giovinco?autoplay=true |date=2015-11-24 }}</ref> <ref>[http://www.sportsnet.ca/soccer/tfcs-giovinco-named-major-league-soccer-mvp/ Giovinco named MLS MVP]</ref> 2019 m. pradėjo žaisti [[Saudo Arabija|Saudo Arabijos]] [[Al-Hilal FC]] klube.<ref>{{cite web|url=https://www.torontofc.ca/post/2019/01/30/sebastian-giovinco-sold-al-hilal-fc|title=Sebastian Giovinco sold to Al-Hilal FC|publisher=torontofc.ca|date=30 January 2019|access-date=31 January 2019|archive-url=https://web.archive.org/web/20190131093525/https://www.torontofc.ca/post/2019/01/30/sebastian-giovinco-sold-al-hilal-fc|archive-date=31 January 2019|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web |title=Toronto FC's Sebastian Giovinco joins Al-Hilal, slams former club in exit |url=http://www.espn.com/soccer/toronto-fc/story/3763751/toronto-fcs-sebastian-giovinco-sold-to-saudi-arabian-club-al-hilal |publisher=ESPN |access-date=30 January 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190131172856/http://www.espn.com/soccer/toronto-fc/story/3763751/toronto-fcs-sebastian-giovinco-sold-to-saudi-arabian-club-al-hilal |archive-date=31 January 2019 |url-status=live }}</ref> Jame per 57 rungtynes pelnė 12 įvarčių. 2022 m. pradžioje laikinai sugrįžo į Italijos futbolą, kai pasirašė pusės metų sutartį su [[UC Sampdoria]] klubu.<ref>{{cite news |title=Sampdoria, ecco Giovinco: un fantasista per l'attacco di Giampaolo |url=https://www.ilsecoloxix.it/sport/2022/02/08/news/sampdoria-ecco-giovinco-un-fantasista-per-l-attacco-di-giampaolo-1.41208929 |trans-title=Sampdoria, here's Giovinco: a playmaker for Giampaolo's attack |work=[[Il Secolo XIX]] |language=it |first=Damiano |last=Basso |date=8 February 2022 |access-date=2023-01-09 |archive-date=2022-02-08 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220208210050/https://www.ilsecoloxix.it/sport/2022/02/08/news/sampdoria-ecco-giovinco-un-fantasista-per-l-attacco-di-giampaolo-1.41208929 |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite news |title=Sampdoria, Giovinco ora è ufficiale: il primo giorno da blucerchiato |url=https://www.gazzetta.it/Calcio/Serie-A/09-02-2022/sampdoria-giovinco-ufficiale-primo-giorno-blucerchiato-4301336064990.shtml |trans-title=Sampdoria, Giovinco is now official: the first day as a Sampdoria|language=it |first=Filippo|last=Grimaldi |date=9 February 2022|work=[[La Gazzetta dello Sport]]}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Giovinco]] 8qcq3y7dcha2uo3p2hh1p9ugc0sqal2 7897762 7897761 2026-08-07T14:10:30Z Makenzis 46558 7897762 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Sebastian Giovinco | nickname = | image = [[Vaizdas:Sebastian Giovinco 2015-05-23 Toronto FC.jpg|200px]] | height = 1,62 m | weight = 59 kg | dateofbirth = {{bda|1987|1|26}} | cityofbirth = [[Turinas]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = 1996–2006 | youthclubs = [[Juventus FC]] | years = 2006–2007<br />2007–2008<br />2008–2010<br />2010–2012<br />2012–2015<br />2015–2019<br />2019–2021<br />2022 | clubs = [[Juventus FC]]<br />[[Empoli FC]] (nuoma)<br />[[Juventus FC]]<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[Juventus FC]]<br />[[Toronto FC]]<br />[[Al-Hilal FC]]<br />[[UC Sampdoria]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}3 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}35 {{0}}{{0}}(6)<br />{{0}}34 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}66 {{0}}(22)<br />{{0}}55 {{0}}{{0}}(9)<br />114 {{0}}(68)<br />{{0}}57 {{0}}(12)<br />{{0}}{{0}}2 {{0}}{{0}}(0) | nationalyears = 2011–2015 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}23 {{0}}(1) | pcupdate = [[2022]] m. | ntupdate = [[2022]] m. }} '''Sebastianas Džiovinko''' (g. [[1987]] m. [[sausio 26]] d.) – buvęs profesionalus [[Italija|Italijos]] futbolininkas, žaidęs puolėjo pozicijoje. Atstovavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos vyrų futbolo rinktinei]]. == Karjera == Nuo 2006 iki 2015 m. su keliomis pertraukomis atstovavo [[Juventus FC]]. 2015 m. persikėlė į Kanadą ir prisijungė prie [[Toronto FC]] komandos. Pirmo sezono metu per 33 rungtynes pelnė 22 įvarčius, atliko 16 rezultatyvių perdavimų ir tapo [[Major League Soccer]] auksinio batelio savininku, nugalėjo MLS naujoko ir geriausio lygos žaidėjo rinkimuose.<ref>[http://www.mlssoccer.com/post/2015/11/23/mls-newcomer-year-sebastian-giovinco?autoplay=true MLS newcomer S. Giovinco] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151124095203/http://www.mlssoccer.com/post/2015/11/23/mls-newcomer-year-sebastian-giovinco?autoplay=true |date=2015-11-24 }}</ref> <ref>[http://www.sportsnet.ca/soccer/tfcs-giovinco-named-major-league-soccer-mvp/ Giovinco named MLS MVP]</ref> 2019 m. pradėjo žaisti [[Saudo Arabija|Saudo Arabijos]] [[Al-Hilal FC]] klube.<ref>{{cite web|url=https://www.torontofc.ca/post/2019/01/30/sebastian-giovinco-sold-al-hilal-fc|title=Sebastian Giovinco sold to Al-Hilal FC|publisher=torontofc.ca|date=30 January 2019|access-date=31 January 2019|archive-url=https://web.archive.org/web/20190131093525/https://www.torontofc.ca/post/2019/01/30/sebastian-giovinco-sold-al-hilal-fc|archive-date=31 January 2019|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web |title=Toronto FC's Sebastian Giovinco joins Al-Hilal, slams former club in exit |url=http://www.espn.com/soccer/toronto-fc/story/3763751/toronto-fcs-sebastian-giovinco-sold-to-saudi-arabian-club-al-hilal |publisher=ESPN |access-date=30 January 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190131172856/http://www.espn.com/soccer/toronto-fc/story/3763751/toronto-fcs-sebastian-giovinco-sold-to-saudi-arabian-club-al-hilal |archive-date=31 January 2019 |url-status=live }}</ref> Jame per 57 rungtynes pelnė 12 įvarčių. 2022 m. pradžioje laikinai sugrįžo į Italijos futbolą, kai pasirašė pusės metų sutartį su [[UC Sampdoria]] klubu.<ref>{{cite news |title=Sampdoria, ecco Giovinco: un fantasista per l'attacco di Giampaolo |url=https://www.ilsecoloxix.it/sport/2022/02/08/news/sampdoria-ecco-giovinco-un-fantasista-per-l-attacco-di-giampaolo-1.41208929 |trans-title=Sampdoria, here's Giovinco: a playmaker for Giampaolo's attack |work=[[Il Secolo XIX]] |language=it |first=Damiano |last=Basso |date=8 February 2022 |access-date=2023-01-09 |archive-date=2022-02-08 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220208210050/https://www.ilsecoloxix.it/sport/2022/02/08/news/sampdoria-ecco-giovinco-un-fantasista-per-l-attacco-di-giampaolo-1.41208929 |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite news |title=Sampdoria, Giovinco ora è ufficiale: il primo giorno da blucerchiato |url=https://www.gazzetta.it/Calcio/Serie-A/09-02-2022/sampdoria-giovinco-ufficiale-primo-giorno-blucerchiato-4301336064990.shtml |trans-title=Sampdoria, Giovinco is now official: the first day as a Sampdoria|language=it |first=Filippo|last=Grimaldi |date=9 February 2022|work=[[La Gazzetta dello Sport]]}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Giovinco]] m8lbbin0ig0cgb50zmrzavbnlvszrok 0 424475 7897640 7771301 2026-08-07T12:51:13Z Makenzis 46558 7897640 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Leonardo Bonucci | image = [[Vaizdas:Leonardo Bonucci BGR-ITA 2012.jpg|220px]] | fullname = Leonardo Bonucci | nickname = | height = 1,90 m | weight = 82 Kg | dateofbirth = {{bda|1987|5|1}} | cityofbirth = [[Viterbas]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = [[2004]]-[[2005]] | youthclubs = [[Viterbese]] | years = [[2005]]-[[2006]]<br />2005-2006<br />2006-[[2007]]<br />2007-[[2008]]<br />2008-[[2009]]<br />2008-2009<br />2009<br />2009<br />2009-[[2010]]<br />2010-[[2017]]<br />2017–[[2018]]<br />2018–2023<br />2023–2024<br />2024 | clubs = Viterbese <br />→ [[Internazionale]] (skol.)<br />Internazionale<br />[[Treviso]] <br />Internazionale<br /> → Treviso (skol.)<br /> → [[Pisa]] (skol.) <br />[[Genoa CFC|Genoa]]<br />[[Bari]] <br />[[Juventus FC|Juventus]] <br />[[AC Milan]]<br />[[Juventus]]<br />[[FC Union Berlin]]<br />[[Fenerbahçe FC]] | caps(goals) = 0 (0)<br />1 (0)<br />0 (0)<br />27 (2)<br />0 (0)<br />13 (2)<br />18 (1)<br />0 (0)<br />38 (1)<br />227 (13)<br />35 (2)<br />130 (14)<br />9 (1)<br />8 {{0}}(0) | nationalyears = 2010–2023 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 121 (8) | pcupdate = 2023 m. | | ntupdate = 2023 m. | }} '''Leonardas Bonučis''' ({{it|Leonardo Bonucci}}; g. [[1987]] m. [[gegužės 1]] d.) – buvęs profesionalus Italų futbolininkas, žaidęs gynėjo pozicijoje. == Karjera == Nuo 2010 iki 2017 m. atstovavo „[[Juventus FC|Juventus klubui]]“, sužaidė 227 [[Serie A]] rungtynes. 2017 m. liepos 14 d. pasirašė 5 metų sutartį su „[[AC Milan]]“.<ref>[http://www.football-italia.net/105744/official-milan-sign-bonucci Official: Milan sign Bonucci]</ref> Praleidęs Milane vieną sezoną. 2018 m. rugpjūtį pasirašė naują 5 metų trukmės sutartį su „Juventus“.<ref>[https://www.football-italia.net/125651/official-bonucci-returns-juventus Official: Bonucci returns to Juventus]</ref> 2023 m. rugsėjo 1 d. buvo išleistas iš „Juventus“ klubo ir pasirašė sutartį su [[Vokietija|Vokietijos]] komanda „Union Berlin“.<ref>{{cite web |website=[[1. FC Union Berlin]] |date=2023-09-01 |accessdate=2023-09-01 |title=Leonardo Bonucci Signs for Union |url=https://www.fc-union-berlin.de/en/union-live/latest-news/professional/Leonardo-Bonucci-Signs-for-Union-1423o/}}</ref> Vokietijos klube italas sužaidė tik 7 rungtynes ir [[2024]] m. pradžioje prisijungė prie „[[Fenerbahçe SK]]“ komandos.<ref>{{Cite web |date=2024-01-11 |title=Ailemize hoş geldin Leonardo Bonucci |url=https://www.fenerbahce.org/haberler/futbol/2024/1/ailemize-hos-geldin-leonardo-bonucci |access-date=2024-01-11 |publisher=Fenerbahçe S.K. |language=tr}}</ref> 2024 m. gegužės 25 d. Turkijos klubas paskelbė apie L. Bonučio karjeros pabaigą.<ref>{{cite web|url=https://www.fenerbahce.org/haberler/futbol/2024/5/tesekkurler-leonardo-bonucci|title=Teşekkürler Leonardo Bonucci|publisher=Fenerbahçe S.K.|date=2024-05-26}}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.fenerbahce.org/haberler/futbol/2024/5-en/fenerbahce-6-0-istanbulspor |title=Fenerbahçe 6-0 İstanbulspor |publisher=Fenerbahçe S.K.|date=2024-05-26 |access-date=2024-05-30 }}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|0|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|6|1|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|5|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|7|1|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://national-football-teams.com/player/36478/Leonardo_Bonucci.html national-football-teams.com] * [https://www.transfermarkt.com/leonardo-bonucci/profil/spieler/39983 transfermarkt.com] [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Bonucci]] se63xazar172miugl42te3x5x0zolcg 0 429012 7897841 6482973 2026-08-07T19:24:29Z W.carter 95089 photo 7897841 wikitext text/x-wiki [[File:Beckers A poppyseed oil 3.jpg|thumb|]] [[Vaizdas:Papaver April 2010-9.jpg|thumb|upright|Aguonos vaisius]] '''Aguonų aliejus''' – [[Augalinis aliejus|aliejus]], gaunamas iš [[Daržinė aguona|aguonų]] sėklų. Šis aliejus naudojamas [[Kulinarija|kulinarijoje]], [[Farmacija|farmacijoje]], taip pat dažų, lakų ir [[Muilas|muilo]] gamybai. Aguonų sėklos savyje turi 45–50 % aliejaus.<ref>[http://books.google.lt/books?id=Xt7QAAAAMAAJ&pg=PA119&redir_esc=y Chemical Technology and Analysis of Oils, Fats and Waxes]</ref> Kaip ir sėklos, aguonų aliejus turi daug skoninių savybių, [[Vitaminas E|vitamino E]], tačiau jame nėra jokių [[Narkotikas|narkotinių]] savybių. == Aguonų aliejaus savybės == 100 [[Gramas|g]] aguonų aliejaus turi: * [[Energetinė vertė]] – 3699 kJ (884 kcal) * [[Angliavandeniai]] – 0 g * Riebalai – 100 g * Proteinai – 0 g * [[Vitaminas E]] – 11,4 [[mg]] (76 %) == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Augaliniai aliejai]] [[Kategorija:Maistiniai riebalai]] 3ru98y69et7794ombntxs8a2ej9wkjn 0 430561 7897857 5112356 2026-08-07T20:30:27Z ~2026-41004-83 221626 7897857 wikitext text/x-wiki {{kalba|kalba= Senovės tiurkų kalba <br /> |spalva=yellowgreen| šalys= [[Tiurkų kaganatas]], [[Uigūrų kaganatas]], [[Karachanidų chanatas]]| kalbančiųjų=0| vieta = mirusi kalba (po [[XIII a.]])| kilmė= [[Tiurkų prokalbė]]<br />{{0}}[[Sibiro tiurkų kalbos]]<br>{{0}}{{0}}Pietų Sibiro kalbos<br>{{0}}{{0}}{{0}}'''Senovės tiurkų'''| raštas = [[senovės tiurkų runos]], [[brahmi]], [[persų raštas|persų]] ir kt.| oficiali=-| iso639-1=-| iso639-2=-| iso639-3=otk (oui, xqa)| }} '''Senovės tiurkų kalba''' (dar ''Orchono tiurkų, senovės uigūrų kalba'') – seniausia raštiškai užfiksuota [[tiurkų kalbos|tiurkų kalba]], vartota [[Rytų Turkestanas|Rytų Turkestane]] ir [[Mongolija|Mongolijoje]]. Žinoma iš [[VII a.|VII]]–[[XIII a.]] rašto paminklų, rastų [[Uigūrų kaganatas|uigūrų]] ir [[Tiurkų kaganatas|gioktiurkų kaganatų]] teritorijose. Ši kalba buvo užrašyta [[Senovės tiurkų runos|Orchono-Jenisiejaus tiurkų runomis]], [[senasis uigūrų raštas|senuoju uigūrų raštu]], [[brahmi]], [[manichėjų raštas|manichėjų]], [[persų raštas|persų]] raštais. Svarbiausi rašto paminklai yra [[Orchono įrašai]] ([[Mongolija]], [[Tuva]]), įvairūs rankraščiai iš [[Sindziangas|Sindziango]] (įvairiomis rašto sistemomis sukurti daugiausia religiniai veikalai), XII a. [[Karachanidų chanatas|Karachanidų]] raštai (tarp jų poema ''[[Kutadgu Bilig]]'' bei arabų kalbos žodynas). Senovės tiurkų kalba lingvistiškai skirstoma į: * senovės turkų [otk] * senovės uigūrų [oui] * karachanidų [xqa] Senovės tiurkų kalba priklauso [[Sibiro tiurkų kalbos|Sibiro tiurkų kalbų]] pietų atšakai, tarp kurios dabartinių atstovių yra [[tuvių kalba|tuvių]], [[Kalnų altajiečių kalbos|altajiečių]] ir [[chakasų kalba|chakasų]] kalbos. Nors tai seniausia žinoma tiurkų kalba, ji gerokai skiriasi nuo [[tiurkų prokalbė]]s, nes ši gyvavo iki [[5 tūkstantmetis pr. m. e.|V tūkstantmečio pr. m. e.]] == Nuorodos == * [http://irq.kaznpu.kz/?mod=1&tid=1&oid=15&lang=e Orchono įrašai] {{Tiurkų kalbos}} [[Kategorija:Mirusios tiurkų kalbos]] jopnctur2iqdqirtzdtx7fj4zzf66eq 0 430976 7897969 7685374 2026-08-08T02:05:50Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897969 wikitext text/x-wiki {{coord|16|17|23|N|0|02|40|W|region:ML-7_type:landmark|display=title}} {{Pasaulio paveldas |Name = Askijos kapas |Image = [[Vaizdas:Askia.jpg|260px| ]] |State Party = {{MLIv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = ii, iii, iv |ID = 1139 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje|Afrika]] |Year = 2004 |Session = 28 |Link = | locmap =Malis |map_width = |PL=16|PM=17|PS=22|NS=N|IL=0|IM=02|IS=39|ES=W | vikiteka = Category:Tomb of Askia }} '''Askijos kapas''' – [[Malis|Malio]] mieste [[Gao]] esanti kapavietė, kurioje, kaip manoma, palaidotas pirmasis [[Songajaus imperija|Songajaus imperijos]] valdovas [[Askija Mohamadas I]] (mirė [[1538]] m.). Statinys yra tipiškų Sahelio architektūros bruožų – laiptuotos [[piramidė]]s formos, pastatytas iš [[molis|molio]], apsmaigstytas virbais, apsuptas molinės tvoros. Aukštis – 17 m. Pasakojama, kad imperatorius Askija, atlikęs [[hadžas|hadžą]], grįždamas iš [[Meka|Mekos]] su savimi atsigabeno karavanų vilkstinę molio iš švenčiausios musulmonų vietos, iš kurio nurodė pastatyti kapą. Pagrindiniame Askijos kape palaidotas vienas imperatorius, tačiau aplink yra mažesnių kapaviečių, kuriose palaidoti kiti Askijų dinastijos asmenys. Į Askijų kompleksą taip pat patenka dvi Sahelio stiliaus [[mečetė]]s. Kaip ir kitus molinius architektūros paminklus, Askijos kapą nuolat tenka restauruoti. 2000 m. komplekse įrengta elektra. [[2004]] m. Askijos kapo kompleksas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą kaip ankstyvosios Sahelio architektūros, vėliau išplitusios po visą regioną, pavyzdys. [[Vaizdas:Tombeau dAskia in Gao by David Sessoms.jpg|thumb|left|250px|Vaizdas iš gatvės]] == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Pakistanas}}: [[Maklis|Maklio istoriniai paminklai]] (1981) * {{flag|Indija}}: [[Tadžmahalas]] (1983) * {{flag|Indija}}: [[Humajuno kapas]] (1993) * {{flag|Kazachstanas}}: [[Chodžos Achmedo Jasavio mauzoliejus]] (2003) * {{flag|Iranas}}: [[Šeicho Safi al Dino kapavietė|Šeicho Safi ad-Dino chanaka ir šventyklų ansamblis Ardabilyje]] (2010) {{UNESCOMalis}} [[Kategorija:Malis]] [[Kategorija:Kapinės]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 92teiw6qmj5xw5pqsyejjv1ucp986hc 7897972 7897969 2026-08-08T02:09:03Z Zykasaa 3068 7897972 wikitext text/x-wiki {{coord|16|17|23|N|0|02|40|W|region:ML-7_type:landmark|display=title}} {{Pasaulio paveldas |Name = Askijos kapas |Image = [[Vaizdas:Askia.jpg|260px| ]] |State Party = {{MLIv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = ii, iii, iv |ID = 1139 |Danger = nuo 2012 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje|Afrika]] |Year = 2004 |Session = 28 |Link = | locmap =Malis |map_width = |PL=16|PM=17|PS=22|NS=N|IL=0|IM=02|IS=39|ES=W | vikiteka = Category:Tomb of Askia }} '''Askijos kapas''' – [[Malis|Malio]] mieste [[Gao]] esanti kapavietė, kurioje, kaip manoma, palaidotas pirmasis [[Songajaus imperija|Songajaus imperijos]] valdovas [[Askija Mohamadas I]] (mirė [[1538]] m.). Statinys yra tipiškų Sahelio architektūros bruožų – laiptuotos [[piramidė]]s formos, pastatytas iš [[molis|molio]], apsmaigstytas virbais, apsuptas molinės tvoros. Aukštis – 17 m. Pasakojama, kad imperatorius Askija, atlikęs [[hadžas|hadžą]], grįždamas iš [[Meka|Mekos]] su savimi atsigabeno karavanų vilkstinę molio iš švenčiausios musulmonų vietos, iš kurio nurodė pastatyti kapą. Pagrindiniame Askijos kape palaidotas vienas imperatorius, tačiau aplink yra mažesnių kapaviečių, kuriose palaidoti kiti Askijų dinastijos asmenys. Į Askijų kompleksą taip pat patenka dvi Sahelio stiliaus [[mečetė]]s. Kaip ir kitus molinius architektūros paminklus, Askijos kapą nuolat tenka restauruoti. 2000 m. komplekse įrengta elektra. [[2004]] m. Askijos kapo kompleksas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą kaip ankstyvosios Sahelio architektūros, vėliau išplitusios po visą regioną, pavyzdys. [[Vaizdas:Tombeau dAskia in Gao by David Sessoms.jpg|thumb|left|250px|Vaizdas iš gatvės]] == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Pakistanas}}: [[Maklis|Maklio istoriniai paminklai]] (1981) * {{flag|Indija}}: [[Tadžmahalas]] (1983) * {{flag|Indija}}: [[Humajuno kapas]] (1993) * {{flag|Kazachstanas}}: [[Chodžos Achmedo Jasavio mauzoliejus]] (2003) * {{flag|Iranas}}: [[Šeicho Safi al Dino kapavietė|Šeicho Safi ad-Dino chanaka ir šventyklų ansamblis Ardabilyje]] (2010) {{UNESCOMalis}} [[Kategorija:Malis]] [[Kategorija:Kapinės]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] ndkpq2j8owe9vkkunjpvey6u9gtavso 0 435621 7897825 7886103 2026-08-07T18:23:29Z Justux14 221726 /* */ 7897825 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = sports | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1977|11|01|T}} | gimimo vieta = [[Stoniškiai|Stoniškiuose]], [[Šilutės rajonas|Šilutės raj.]] | mirties data = {{Mirė|||||1977|11|01}} | mirties vieta = | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = irkluotojas | partija = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = Klaipėdos kolegija | žinomas = olimpietis | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Einaras Šiaudvytis''' (g. [[1977|1987]] m. [[lapkričio 1]] d. [[Stoniškiai|Stoniškiuose]], [[Šilutės rajonas|Šilutės raj.]]) – Lietuvos olimpietis, irkluotojas. Klaipėdos irklavimo centro auklėtinis. Nuo 15 metų persikėlė gyventi į [[Klaipėda|Klaipėdą]], kur ėmė lankyti irklavimo treniruotes. Kurį laiką irklavo vienvietę valtį, vėliau persėdo į dvivietę.<ref>http://www.ve.lt/naujienos/sportas/olimpines-virsunes-papedeje-atsidures-irkluotojas-ant-lauru-nemiega-/</ref> [[1999]] m. buvo išrinktas geriausiu Klaipėdos sportininku.<ref>http://m.sportin.lt/naujienos/lengvoji-atletika/lina-grincikaite-isrinkta-geriausia-klaipedos-sportininke-sunkiaatleciai-isiute/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140222095555/http://m.sportin.lt/naujienos/lengvoji-atletika/lina-grincikaite-isrinkta-geriausia-klaipedos-sportininke-sunkiaatleciai-isiute/ |date=2014-02-22 }}</ref> [[2006]] m. baigė Klaipėdos kolegiją. [[1997]]-[[2001]] m. Klaipėdos miesto sporto centro, [[1999]]-[[2007]] m. LOSC sportininkas, Lietuvos nacionalinės rinktinės narys. Irklavo porines vienvietę, dvivietę ir keturvietę, pavienes dvivietę ir aštuonvietę. 20 kartų Lietuvos irklavimo čempionas. E. Šiaudvytis dalyvavo [[2004 m. vasaros olimpinės žaidynės|2004 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] [[Atėnai|Atėnuose]]. Teisę dalyvauti olimpiadoje iškovojo [[Milanas|Milane]] [[2003]] m. vykusiame pasaulio irklavimo čempionatate.<ref>{{cite web |title=Einaras Šiaudvytis – jau olimpietis |url=https://klaipeda.diena.lt/naujienos/sportas/kitos-sporto-sakos/einaras-siaudvytis-jau-olimpietis-546002#.Uvpsc9J_uZE |date=2003-08-30 |website=klaipeda.diena.lt |publisher=[[Klaipėda (dienraštis)|Klaipėda]] |access-date=2026-02-12}}</ref> Tai buvo ir atrankinės varžybos, suteikiančios geriausiai pasirodžiusiems valtims teisę dalyvauti Atėnų olimpiadoje. Lietuvos rinktinės sudėtyje E. Šiaudvytis (tren. Liudvikas Mileška) plaukė porinėje dvivietėje su [[Kęstutis Keblys (1976)|Kęstučiu Kebliu]]. Atėnuose [[Akademinis irklavimas|akademinio irklavimo]] 2000 m rungtyje dviviečių valčių klasėje pasiekė rezultatą 6:24.56 (užėmė 14 vietą). Kiti pasiekimai: :Irkluodamas porinę dvivietę tapo [[Baltijos šalys|Baltijos šalių]] čempionu ([[2001]] m.), pasaulio čempionatuose užėmė 8 vietą ([[2001]] m., [[Liucerna]], [[Šveicarija]]), 10 vietą ([[2002]] m., [[Sevilija]], [[Italija]]), 11 vietą ([[2003]] m., [[Milanas]], Italija; visus kartus su K. Kebliu), 18 vietą ([[2005]] m., [[Gifu]], [[Japonija]]; su S. Klerausku). == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.sports-reference.com/olympics/athletes/si/einaras-siaudvytis-1.html Einaras Šiaudvytis (''sports-reference.com'')] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121217053821/http://www.sports-reference.com/olympics/athletes/si/einaras-siaudvytis-1.html |date=2012-12-17 }} * [https://www.lse.lt/biografija/einaras-siaudvytis/ Einaras Šiaudvytis Lietuvos sporto enciklopedijoje] * [http://lif.lt/irklavimas/olimpieciai/ Lietuvos irkluotojai olimpiečiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140222013653/http://lif.lt/irklavimas/olimpieciai/ |date=2014-02-22 }} {{DEFAULTSORT:Šiaudvytis, Einaras}} [[Kategorija:Lietuvos irkluotojai]] [[Kategorija:Lietuvos olimpiečiai]] isp96cqcmiuqp3tfnn80q4wjdqccrrr 7897826 7897825 2026-08-07T18:24:48Z Justux14 221726 /* */ 7897826 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = sports | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1977|11|01|T}} | gimimo vieta = [[Stoniškiai|Stoniškiuose]], [[Šilutės rajonas|Šilutės raj.]] | mirties data = {{Mirė|||||1977|11|01}} | mirties vieta = | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = irkluotojas | partija = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = Klaipėdos kolegija | žinomas = olimpietis | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Einaras Šiaudvytis''' (g. [[1977]] m. [[lapkričio 1]] d. [[Stoniškiai|Stoniškiuose]], [[Šilutės rajonas|Šilutės raj.]]) – Lietuvos olimpietis, irkluotojas. Klaipėdos irklavimo centro auklėtinis. Nuo 15 metų persikėlė gyventi į [[Klaipėda|Klaipėdą]], kur ėmė lankyti irklavimo treniruotes. Kurį laiką irklavo vienvietę valtį, vėliau persėdo į dvivietę.<ref>http://www.ve.lt/naujienos/sportas/olimpines-virsunes-papedeje-atsidures-irkluotojas-ant-lauru-nemiega-/</ref> [[1999]] m. buvo išrinktas geriausiu Klaipėdos sportininku.<ref>http://m.sportin.lt/naujienos/lengvoji-atletika/lina-grincikaite-isrinkta-geriausia-klaipedos-sportininke-sunkiaatleciai-isiute/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140222095555/http://m.sportin.lt/naujienos/lengvoji-atletika/lina-grincikaite-isrinkta-geriausia-klaipedos-sportininke-sunkiaatleciai-isiute/ |date=2014-02-22 }}</ref> [[2006]] m. baigė Klaipėdos kolegiją. [[1997]]-[[2001]] m. Klaipėdos miesto sporto centro, [[1999]]-[[2007]] m. LOSC sportininkas, Lietuvos nacionalinės rinktinės narys. Irklavo porines vienvietę, dvivietę ir keturvietę, pavienes dvivietę ir aštuonvietę. 20 kartų Lietuvos irklavimo čempionas. E. Šiaudvytis dalyvavo [[2004 m. vasaros olimpinės žaidynės|2004 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] [[Atėnai|Atėnuose]]. Teisę dalyvauti olimpiadoje iškovojo [[Milanas|Milane]] [[2003]] m. vykusiame pasaulio irklavimo čempionatate.<ref>{{cite web |title=Einaras Šiaudvytis – jau olimpietis |url=https://klaipeda.diena.lt/naujienos/sportas/kitos-sporto-sakos/einaras-siaudvytis-jau-olimpietis-546002#.Uvpsc9J_uZE |date=2003-08-30 |website=klaipeda.diena.lt |publisher=[[Klaipėda (dienraštis)|Klaipėda]] |access-date=2026-02-12}}</ref> Tai buvo ir atrankinės varžybos, suteikiančios geriausiai pasirodžiusiems valtims teisę dalyvauti Atėnų olimpiadoje. Lietuvos rinktinės sudėtyje E. Šiaudvytis (tren. Liudvikas Mileška) plaukė porinėje dvivietėje su [[Kęstutis Keblys (1976)|Kęstučiu Kebliu]]. Atėnuose [[Akademinis irklavimas|akademinio irklavimo]] 2000 m rungtyje dviviečių valčių klasėje pasiekė rezultatą 6:24.56 (užėmė 14 vietą). Kiti pasiekimai: :Irkluodamas porinę dvivietę tapo [[Baltijos šalys|Baltijos šalių]] čempionu ([[2001]] m.), pasaulio čempionatuose užėmė 8 vietą ([[2001]] m., [[Liucerna]], [[Šveicarija]]), 10 vietą ([[2002]] m., [[Sevilija]], [[Italija]]), 11 vietą ([[2003]] m., [[Milanas]], Italija; visus kartus su K. Kebliu), 18 vietą ([[2005]] m., [[Gifu]], [[Japonija]]; su S. Klerausku). == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.sports-reference.com/olympics/athletes/si/einaras-siaudvytis-1.html Einaras Šiaudvytis (''sports-reference.com'')] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121217053821/http://www.sports-reference.com/olympics/athletes/si/einaras-siaudvytis-1.html |date=2012-12-17 }} * [https://www.lse.lt/biografija/einaras-siaudvytis/ Einaras Šiaudvytis Lietuvos sporto enciklopedijoje] * [http://lif.lt/irklavimas/olimpieciai/ Lietuvos irkluotojai olimpiečiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140222013653/http://lif.lt/irklavimas/olimpieciai/ |date=2014-02-22 }} {{DEFAULTSORT:Šiaudvytis, Einaras}} [[Kategorija:Lietuvos irkluotojai]] [[Kategorija:Lietuvos olimpiečiai]] dmp2dq0tyljhftc0fnm15ixqn4zmj8v 7897827 7897826 2026-08-07T18:26:43Z Justux14 221726 /* */ 7897827 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = sports | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1977|11|01|T}} | gimimo vieta = [[Stoniškiai|Stoniškiuose]], [[Šilutės rajonas|Šilutės raj.]] | mirties data = {{Mirė|||||1977|11|01}} | mirties vieta = | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis =Milda Šiaudvytienė | vaikai =Justė Šiaudvytytė (g.2010 m.) Urtė Šiaudvytytė (g.2015 m.) | veikla = irkluotojas | partija = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = Klaipėdos kolegija | žinomas = olimpietis | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Einaras Šiaudvytis''' (g. [[1977]] m. [[lapkričio 1]] d. [[Stoniškiai|Stoniškiuose]], [[Šilutės rajonas|Šilutės raj.]]) – Lietuvos olimpietis, irkluotojas. Klaipėdos irklavimo centro auklėtinis. Nuo 15 metų persikėlė gyventi į [[Klaipėda|Klaipėdą]], kur ėmė lankyti irklavimo treniruotes. Kurį laiką irklavo vienvietę valtį, vėliau persėdo į dvivietę.<ref>http://www.ve.lt/naujienos/sportas/olimpines-virsunes-papedeje-atsidures-irkluotojas-ant-lauru-nemiega-/</ref> [[1999]] m. buvo išrinktas geriausiu Klaipėdos sportininku.<ref>http://m.sportin.lt/naujienos/lengvoji-atletika/lina-grincikaite-isrinkta-geriausia-klaipedos-sportininke-sunkiaatleciai-isiute/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140222095555/http://m.sportin.lt/naujienos/lengvoji-atletika/lina-grincikaite-isrinkta-geriausia-klaipedos-sportininke-sunkiaatleciai-isiute/ |date=2014-02-22 }}</ref> [[2006]] m. baigė Klaipėdos kolegiją. [[1997]]-[[2001]] m. Klaipėdos miesto sporto centro, [[1999]]-[[2007]] m. LOSC sportininkas, Lietuvos nacionalinės rinktinės narys. Irklavo porines vienvietę, dvivietę ir keturvietę, pavienes dvivietę ir aštuonvietę. 20 kartų Lietuvos irklavimo čempionas. E. Šiaudvytis dalyvavo [[2004 m. vasaros olimpinės žaidynės|2004 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] [[Atėnai|Atėnuose]]. Teisę dalyvauti olimpiadoje iškovojo [[Milanas|Milane]] [[2003]] m. vykusiame pasaulio irklavimo čempionatate.<ref>{{cite web |title=Einaras Šiaudvytis – jau olimpietis |url=https://klaipeda.diena.lt/naujienos/sportas/kitos-sporto-sakos/einaras-siaudvytis-jau-olimpietis-546002#.Uvpsc9J_uZE |date=2003-08-30 |website=klaipeda.diena.lt |publisher=[[Klaipėda (dienraštis)|Klaipėda]] |access-date=2026-02-12}}</ref> Tai buvo ir atrankinės varžybos, suteikiančios geriausiai pasirodžiusiems valtims teisę dalyvauti Atėnų olimpiadoje. Lietuvos rinktinės sudėtyje E. Šiaudvytis (tren. Liudvikas Mileška) plaukė porinėje dvivietėje su [[Kęstutis Keblys (1976)|Kęstučiu Kebliu]]. Atėnuose [[Akademinis irklavimas|akademinio irklavimo]] 2000 m rungtyje dviviečių valčių klasėje pasiekė rezultatą 6:24.56 (užėmė 14 vietą). Kiti pasiekimai: :Irkluodamas porinę dvivietę tapo [[Baltijos šalys|Baltijos šalių]] čempionu ([[2001]] m.), pasaulio čempionatuose užėmė 8 vietą ([[2001]] m., [[Liucerna]], [[Šveicarija]]), 10 vietą ([[2002]] m., [[Sevilija]], [[Italija]]), 11 vietą ([[2003]] m., [[Milanas]], Italija; visus kartus su K. Kebliu), 18 vietą ([[2005]] m., [[Gifu]], [[Japonija]]; su S. Klerausku). == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.sports-reference.com/olympics/athletes/si/einaras-siaudvytis-1.html Einaras Šiaudvytis (''sports-reference.com'')] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121217053821/http://www.sports-reference.com/olympics/athletes/si/einaras-siaudvytis-1.html |date=2012-12-17 }} * [https://www.lse.lt/biografija/einaras-siaudvytis/ Einaras Šiaudvytis Lietuvos sporto enciklopedijoje] * [http://lif.lt/irklavimas/olimpieciai/ Lietuvos irkluotojai olimpiečiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140222013653/http://lif.lt/irklavimas/olimpieciai/ |date=2014-02-22 }} {{DEFAULTSORT:Šiaudvytis, Einaras}} [[Kategorija:Lietuvos irkluotojai]] [[Kategorija:Lietuvos olimpiečiai]] s6fqq1i1hz6e152u418b3ffznbkjazg 7897829 7897827 2026-08-07T18:34:33Z Homo ergaster 10314 Atmestas Justux14 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) 7866918 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = sports | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1977|11|01|T}} | gimimo vieta = [[Stoniškiai|Stoniškiuose]], [[Šilutės rajonas|Šilutės raj.]] | mirties data = {{Mirė|||||1977|11|01}} | mirties vieta = | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = irkluotojas | partija = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = Klaipėdos kolegija | žinomas = olimpietis | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Einaras Šiaudvytis''' (g. [[1977]] m. [[lapkričio 1]] d. [[Stoniškiai|Stoniškiuose]], [[Šilutės rajonas|Šilutės raj.]]) – Lietuvos olimpietis, irkluotojas. Klaipėdos irklavimo centro auklėtinis. Nuo 15 metų persikėlė gyventi į [[Klaipėda|Klaipėdą]], kur ėmė lankyti irklavimo treniruotes. Kurį laiką irklavo vienvietę valtį, vėliau persėdo į dvivietę.<ref>http://www.ve.lt/naujienos/sportas/olimpines-virsunes-papedeje-atsidures-irkluotojas-ant-lauru-nemiega-/</ref> [[1999]] m. buvo išrinktas geriausiu Klaipėdos sportininku.<ref>http://m.sportin.lt/naujienos/lengvoji-atletika/lina-grincikaite-isrinkta-geriausia-klaipedos-sportininke-sunkiaatleciai-isiute/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140222095555/http://m.sportin.lt/naujienos/lengvoji-atletika/lina-grincikaite-isrinkta-geriausia-klaipedos-sportininke-sunkiaatleciai-isiute/ |date=2014-02-22 }}</ref> [[2006]] m. baigė Klaipėdos kolegiją. [[1997]]-[[2001]] m. Klaipėdos miesto sporto centro, [[1999]]-[[2007]] m. LOSC sportininkas, Lietuvos nacionalinės rinktinės narys. Irklavo porines vienvietę, dvivietę ir keturvietę, pavienes dvivietę ir aštuonvietę. 20 kartų Lietuvos irklavimo čempionas. E. Šiaudvytis dalyvavo [[2004 m. vasaros olimpinės žaidynės|2004 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] [[Atėnai|Atėnuose]]. Teisę dalyvauti olimpiadoje iškovojo [[Milanas|Milane]] [[2003]] m. vykusiame pasaulio irklavimo čempionatate.<ref>{{cite web |title=Einaras Šiaudvytis – jau olimpietis |url=https://klaipeda.diena.lt/naujienos/sportas/kitos-sporto-sakos/einaras-siaudvytis-jau-olimpietis-546002#.Uvpsc9J_uZE |date=2003-08-30 |website=klaipeda.diena.lt |publisher=[[Klaipėda (dienraštis)|Klaipėda]] |access-date=2026-02-12}}</ref> Tai buvo ir atrankinės varžybos, suteikiančios geriausiai pasirodžiusiems valtims teisę dalyvauti Atėnų olimpiadoje. Lietuvos rinktinės sudėtyje E. Šiaudvytis (tren. Liudvikas Mileška) plaukė porinėje dvivietėje su [[Kęstutis Keblys (1976)|Kęstučiu Kebliu]]. Atėnuose [[Akademinis irklavimas|akademinio irklavimo]] 2000 m rungtyje dviviečių valčių klasėje pasiekė rezultatą 6:24.56 (užėmė 14 vietą). Kiti pasiekimai: :Irkluodamas porinę dvivietę tapo [[Baltijos šalys|Baltijos šalių]] čempionu ([[2001]] m.), pasaulio čempionatuose užėmė 8 vietą ([[2001]] m., [[Liucerna]], [[Šveicarija]]), 10 vietą ([[2002]] m., [[Sevilija]], [[Italija]]), 11 vietą ([[2003]] m., [[Milanas]], Italija; visus kartus su K. Kebliu), 18 vietą ([[2005]] m., [[Gifu]], [[Japonija]]; su S. Klerausku). == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.sports-reference.com/olympics/athletes/si/einaras-siaudvytis-1.html Einaras Šiaudvytis (''sports-reference.com'')] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121217053821/http://www.sports-reference.com/olympics/athletes/si/einaras-siaudvytis-1.html |date=2012-12-17 }} * [https://www.lse.lt/biografija/einaras-siaudvytis/ Einaras Šiaudvytis Lietuvos sporto enciklopedijoje] * [http://lif.lt/irklavimas/olimpieciai/ Lietuvos irkluotojai olimpiečiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140222013653/http://lif.lt/irklavimas/olimpieciai/ |date=2014-02-22 }} {{DEFAULTSORT:Šiaudvytis, Einaras}} [[Kategorija:Lietuvos irkluotojai]] [[Kategorija:Lietuvos olimpiečiai]] dmp2dq0tyljhftc0fnm15ixqn4zmj8v 0 437934 7897585 6719886 2026-08-07T12:19:36Z Ed1974LT 52229 7897585 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| pavadinimas=Šiaurės rytų Kaukazo| spalva=lightgreen| šalys=[[Rusija]] ([[Šiaurės Kaukazas]]), šiaurės [[Azerbaidžanas]]| skaičius=34| kilmė='''Šiaurės rytų Kaukazo'''| žemėlapis=Northeast Caucasian languages.png| ISO639-2=| klasifikacija=[[nachų kalbos|nachų]], [[avarų-andų kalbos|avarų-andų]], [[cezinės kalbos|cezinės]], [[darginų kalba|darginų]], , [[lezginės kalbos|lezginės]], [[lakų kalba|lakų]], [[chinalugų kalba|chinalugų]]}} '''Šiaurės rytų Kaukazo kalbos''', dar vadinamos '''Nachų-Dagestano kalbos''' ({{ady|Азгъэбзэ-Адыгэбзэхэр}}, {{ru|Абхазо-адыгские языки}}), '''kaspinės kalbos''' – lingvistinė kalbų šeima, paplitusi nedidelėje teritorijoje Rusijos [[Šiaurės Kaukazas|Šiaurės Kaukaze]] bei gretimose teritorijose [[Azerbaidžanas|Azerbaidžane]]. Nors patogumo dėlei grupuojama su kitomis Kaukazo regiono kalbinėmis šeimomis ([[Šiaurės vakarų Kaukazo kalbos|Šiaurės vakarų Kaukazo kalbomis]] ir [[Kartvelų kalbos|kartvelų kalbomis]]), šių trijų lingvistinių šeimų tarpusavio giminystė nėra įrodyta. Kalboms būdinga ypač išvystyta priebalsių įvairovė, kuri kai kuriais atvejais siekia net 70 priebalsių, skirstomų į aspiruotus, neaspiruotus, abruptyvinius ir stipriuosius. Daiktavardžiai išlaikę [[Daiktavardžio klasė|klasių]] sistemą. Didžioji dalis gramatinio kaitymo atliekama gausių priesagų pagalba. == Klasifikacija == Šiaurės rytų Kaukazo kalbos skirstomos taip: * [[Nachų kalbos]]: [[čečėnų kalba|čečėnų]], [[ingušų kalba|ingušų]] ir [[bacbų kalba|bacbų]] kalbos. Jos labiausiai nutolusios nuo kitų kalbų, ir ilgai laikytos atskira kalbų šeima. Visos kitos kalbos kartu yra vadinamos '''Dagestano kalbomis'''; * [[Avarų-andų kalbos]]: 9 kalbos, kurių didžiausia yra [[avarų kalba]]; * [[Lezginų kalbos]]: 9 kalbos. 4 jų naudojamos Azerbaidžane; * [[Cezų kalbos]]: 5 kalbos; * [[Darginų kalba]]; * [[Chinalugų kalba]]; * [[Lakų kalba]]; == Nuorodos == * [http://www.ethnologue.com/subgroups/east-caucasian Ethnologue informacija] {{Kaukazo kalbos}} [[Kategorija:Šiaurės rytų Kaukazo kalbos| ]] 5i8nyoinkrsa1h3e6ax4ecdw2xg0qfc 0 438093 7898131 7594711 2026-08-08T09:39:05Z Zykasaa 3068 7898131 wikitext text/x-wiki {{City/JAV |pavadinimas = Betlehemas |origpavadin = ''Bethlehem'' |paveikslėlis =Bethlehemsky.JPG |paveikslėlio tekstas = Miesto panorama |herbas = |vėliava = | UTC =-5 | UTCv=-4 |PL=40|PM=37|PS=00|IL=75|IM=22|IS=00 |valstija = Pensilvanija |apygarda = |įkurtas =[[1741]] m. |vadovotitulas = Meras |vadovas = |gyventojumetai = [[2010]]|gyventoju = 74982 |plotas = 50.3 |altitudė =109 |tinklalapis = |kirč = |vikiteka= Category:Bethlehem, Pennsylvania }} '''Betlehemas''' ({{en|Bethlehem}}) – miestas [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] šiaurės rytuose, [[Pensilvanija|Pensilvanijos]] valstijoje, 80 km į šiaurę nuo [[Filadelfija|Filadelfijos]], prie [[Lihajus|Lihajaus]] upės. Sudaro Lihajaus slėnio aglomeraciją su [[Alentaunas|Alentaunu]], Ystonu ir keletų smulkesnių gyvenviečių. Seniau Betlehemas buvo svarbus juodosios [[metalurgija|metalurgijos]], metalo apdirbimo ir mašinų gamybos pramonės centras<ref>{{GEC|61}}</ref>. Kompanija „Bethlehem Steel“ buvo didžiausia laivų statybos ir antra pagal dydį [[plienas|plieno]] gamybos kompanija JAV. Dabar Betlehemas yra svarbus azartinių lošimų industrijos centras. Veikia saldainių gamykla, ligoninė, Lihajaus universitetas. Nuo 2024 m. miestas tapo pasaulio paveldo objekto [[Moravitų bažnyčios gyvenvietės]] dalimi.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1468 Moravian Church Settlements]</ref> == Istorija == Betlehemą [[1741]] m. įkūrė Čekijos vokiečių [[moraviečiai|moraviečių]] misija ir pavadino [[Betliejus|Betliejaus]] garbei (kadangi gyvenvietė įkurta per [[Kūčios|Kūčias]]). Gyvenvietė pradėjo sparčiai augti XX a. pr. ir [[1917]] m. gavo miesto statusą. Klestėjo kaip plieno pramonės centras. == Miestų partnerystė == * {{flagicon|Slovenia}} [[Murska Sobota]], [[Slovėnija]] * {{flagicon|Japan}} [[Tondabajaši]], [[Osakos prefektūra]], [[Japonija]] * {{flagicon|Germany}} [[Švabijos Gmiundas]], [[Vokietija]] * {{flagicon|Greece}} [[Kerkyra]], [[Graikija]]<ref>{{cite web|last=Radzievich|first=Nicole|title=Bethlehem welcomes Corfu, fourth sister city|url=http://articles.mcall.com/2013-03-22/news/mc-bethlehem-corfu-sister-city-20130322_1_sister-city-fourth-sister-bethlehem-steel|publisher=The Morning Call|accessdate=April 2, 2014|archive-date=2018-08-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20180801064356/http://articles.mcall.com/2013-03-22/news/mc-bethlehem-corfu-sister-city-20130322_1_sister-city-fourth-sister-bethlehem-steel|url-status=dead}}</ref> == Galerija == <gallery> file:Bethlehem Steel.jpg|Buvusi plieno gamykla File:Bethlehem Pennsylvania Main Street.jpg|Centrinė miesto gatvė File:Moravian Church Main Street 2857px.jpg|Moraviečių bažnyčia </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOJAV}} [[Kategorija:Pensilvanijos miestai]] gntf4wyx472xnmahq08ucbgqpw1dgej 7898150 7898131 2026-08-08T11:33:23Z Zykasaa 3068 7898150 wikitext text/x-wiki {{City/JAV |pavadinimas = Betlehemas |origpavadin = ''Bethlehem'' |paveikslėlis =Bethlehemsky.JPG |paveikslėlio tekstas = Miesto panorama |herbas = |vėliava = | UTC =-5 | UTCv=-4 |PL=40|PM=37|PS=00|IL=75|IM=22|IS=00 |valstija = Pensilvanija |apygarda = |įkurtas =[[1741]] m. |vadovotitulas = Meras |vadovas = |gyventojumetai = [[2010]]|gyventoju = 74982 |plotas = 50.3 |altitudė =109 |tinklalapis = |kirč = |UNESCO id = 1468 |vikiteka= Category:Bethlehem, Pennsylvania }} '''Betlehemas''' ({{en|Bethlehem}}) – miestas [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] šiaurės rytuose, [[Pensilvanija|Pensilvanijos]] valstijoje, 80 km į šiaurę nuo [[Filadelfija|Filadelfijos]], prie [[Lihajus|Lihajaus]] upės. Sudaro Lihajaus slėnio aglomeraciją su [[Alentaunas|Alentaunu]], Ystonu ir keletų smulkesnių gyvenviečių. Seniau Betlehemas buvo svarbus juodosios [[metalurgija|metalurgijos]], metalo apdirbimo ir mašinų gamybos pramonės centras<ref>{{GEC|61}}</ref>. Kompanija „Bethlehem Steel“ buvo didžiausia laivų statybos ir antra pagal dydį [[plienas|plieno]] gamybos kompanija JAV. Dabar Betlehemas yra svarbus azartinių lošimų industrijos centras. Veikia saldainių gamykla, ligoninė, Lihajaus universitetas. Nuo 2024 m. miestas tapo pasaulio paveldo objekto [[Moravitų bažnyčios gyvenvietės]] dalimi.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1468 Moravian Church Settlements]</ref> == Istorija == Betlehemą [[1741]] m. įkūrė Čekijos vokiečių [[moraviečiai|moraviečių]] misija ir pavadino [[Betliejus|Betliejaus]] garbei (kadangi gyvenvietė įkurta per [[Kūčios|Kūčias]]). Gyvenvietė pradėjo sparčiai augti XX a. pr. ir [[1917]] m. gavo miesto statusą. Klestėjo kaip plieno pramonės centras. == Miestų partnerystė == * {{flagicon|Slovenia}} [[Murska Sobota]], [[Slovėnija]] * {{flagicon|Japan}} [[Tondabajaši]], [[Osakos prefektūra]], [[Japonija]] * {{flagicon|Germany}} [[Švabijos Gmiundas]], [[Vokietija]] * {{flagicon|Greece}} [[Kerkyra]], [[Graikija]]<ref>{{cite web|last=Radzievich|first=Nicole|title=Bethlehem welcomes Corfu, fourth sister city|url=http://articles.mcall.com/2013-03-22/news/mc-bethlehem-corfu-sister-city-20130322_1_sister-city-fourth-sister-bethlehem-steel|publisher=The Morning Call|accessdate=April 2, 2014|archive-date=2018-08-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20180801064356/http://articles.mcall.com/2013-03-22/news/mc-bethlehem-corfu-sister-city-20130322_1_sister-city-fourth-sister-bethlehem-steel|url-status=dead}}</ref> == Galerija == <gallery> file:Bethlehem Steel.jpg|Buvusi plieno gamykla File:Bethlehem Pennsylvania Main Street.jpg|Centrinė miesto gatvė File:Moravian Church Main Street 2857px.jpg|Moraviečių bažnyčia </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOJAV}} [[Kategorija:Pensilvanijos miestai]] 9ly19h4cytm68d7ysxf2wt6qk7jiwy6 0 440324 7897768 7771377 2026-08-07T14:24:47Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897768 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Ciro Immobile | fullname = Ciro Immobile | nickname = | image = [[Vaizdas:20150616 - Portugal - Italie - Genève - Ciro Immobile 1.jpg|180px]] | height = 1,85 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1990|2|20|T}} | cityofbirth = [[Tore Anunciata]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = Bologna | clubnumber = | position = [[Puolėjas]] | youthyears = 2002−2008<br />2008–2009 | youthclubs = [[Sorrento Calcio]] | years = 2009−2012<br />2012−2013<br />2013–2014<br />2014–2015<br />2015<br />2015–2016<br />2016<br />2016–2024<br />2024–2025<br />2025– | clubs = [[Juventus FC]]<br />[[Genoa CFC|Genoa]]<br />[[Torino FC|Torino]]<br />[[BV Borussia Dortmund]]<br />[[Sevilla FC|Sevilla]]<br />Sevilla<br />[[Torino FC|Torino]]<br />[[SS Lazio|Lazio]]<br />[[Beşiktaş JK]]<br />Bologna | caps(goals) = {{0}}{{0}}3 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}38 {{0}}{{0}}(5)<br />{{0}}33 {{0}}(22)<br />{{0}}24 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}14 {{0}}{{0}}(5)<br />177 (123)<br />{{0}}30 {{0}}(15)<br />{{0}}{{0}}1 {{0}}{{0}}(0) | nationalyears = nuo 2014 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}47 {{0}}(14)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2025 m. | ntupdate = 2021 m. }} '''Čiro Imobilė''' (g. [[1990]] m. [[vasario 20]] d.) – [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], puolėjas. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Juventus FC|Juventus]] 2009 m. Klube sužaidė tik 3 rungtynes, o kitus tris sezonus buvo nuomojamas kitiems klubams – [[AC Siena]], [[US Grosseto FC]] ir [[Delfino Pescara 1936]]. 2012 m. persikėlė į [[Genoa CFC|Genoa]], per 38 rungtynes pelnė 5 įvarčius. 2013 m. perėjo į [[Torino FC|Torino]]. Čia per 33 rungtynes pelnė 22 įvarčius ir [[Italijos futbolo varžybos 2013–2014 m.|Serie A 2014]] m. sezone tapo daugiausiai įvarčių pelniusiu žaidėju. 2014 m. birželio 2 d. pasirašyta sutartis su [[BV Borussia Dortmund]] ([[Vokietija]]).<ref>[http://www.bvb.de/eng/News/Overview/Ciro-Immobile-moves-to-Borussia-Dortmund Ciro Immobile moves to Borussia Dortmund] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140606223645/http://www.bvb.de/eng/News/Overview/Ciro-Immobile-moves-to-Borussia-Dortmund |date=2014-06-06 }}</ref> 2014 m. [[rugsėjo 14]] d. C. Immobile pelnė pirmą savo įvartį naujame klube rungtynėse su [[Arsenal FC|Arsenal]]. Vėliau žaidėjas persikėlė į [[Sevilla FC|Sevilla]] ir [[Torino FC|Torino]] klubus. 2016 m. liepos 27 d. paskelbta, kad tapo [[SS Lazio|Lazio]] nariu.<ref>[http://www.football-italia.net/88429/official-immobile-joins-lazio Official: Immobile joins Lazio]</ref> 2019–2020 m. sezone įmušė 36 įvarčius ir pakartojo šio pasiekimo Serie A rekordą.<ref>[https://www.sportsnet.ca/soccer/ciro-immobile-matches-serie-scoring-record-36th-goal/ Ciro Immobile matches Serie A scoring record with 36th goal]</ref> Taip pat pirmą kartą istorijoje italas laimėjo [[Europos auksinis batelis|Europos auksinio batelio]] apdovanojimą, pelnęs daugiausiai įvarčių tarp visų Europos aukščiausių lygų ir tapo pirmuoju italu, pelniusiu šį titulą, po [[2007]] m. [[Francesco Totti]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|2|0|0|0}} |} == Laimėjimai == '''Juventus jaunimo komanda''' ;[[Torneo di Viareggio]]: 2009, 2010 '''Pescara''' ;[[Serie B]]: 2011–12 '''Borussia Dortmund''' ;[[Vokietijos futbolo supertaurė]]: 2014 '''Lazio''' ;[[Coppa Italia]]: 2018–19 ;[[Supercoppa Italiana]]: 2017, 2019 '''Italija U20''' ;[[Viduržemio jūros žaidynės]]: 2 vieta, 2009 '''Italija U21''' ;[[UEFA Europos iki 21 m. čempionatas]]: 2 vieta, 2013 '''Italija''' ;[[UEFA Europos futbolo čempionatas]]: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2020]] '''Asmeniniai''' ;[[Europos auksinis batelis]]: 2019–2020 ;Italijos metų sporto žmogus: 2020 == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Immobile, Ciro}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] tmmtgb0lrfzloscghutehnunqzyzlha 7897769 7897768 2026-08-07T14:25:15Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897769 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Ciro Immobile | fullname = Ciro Immobile | nickname = | image = [[Vaizdas:20150616 - Portugal - Italie - Genève - Ciro Immobile 1.jpg|180px]] | height = 1,85 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1990|2|20|T}} | cityofbirth = [[Tore Anunciata]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = Bologna | clubnumber = | position = [[Puolėjas]] | youthyears = 2002−2008<br />2008–2009 | youthclubs = [[Sorrento Calcio]] | years = 2009−2012<br />2012−2013<br />2013–2014<br />2014–2015<br />2015<br />2015–2016<br />2016<br />2016–2024<br />2024–2025<br />2025– | clubs = [[Juventus FC]]<br />[[Genoa CFC|Genoa]]<br />[[Torino FC|Torino]]<br />[[BV Borussia Dortmund]]<br />[[Sevilla FC|Sevilla]]<br />Sevilla<br />[[Torino FC|Torino]]<br />[[SS Lazio|Lazio]]<br />[[Beşiktaş JK]]<br />Bologna | caps(goals) = {{0}}{{0}}3 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}38 {{0}}{{0}}(5)<br />{{0}}33 {{0}}(22)<br />{{0}}24 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}14 {{0}}{{0}}(5)<br />177 (123)<br />{{0}}30 {{0}}(15)<br />{{0}}{{0}}1 {{0}}{{0}}(0) | nationalyears = nuo 2014 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}47 {{0}}(14)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2025 m. | ntupdate = 2021 m. }} '''Čiro Imobilė''' (g. [[1990]] m. [[vasario 20]] d.) – [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], puolėjas. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Juventus FC|Juventus]] 2009 m. Klube sužaidė tik 3 rungtynes, o kitus tris sezonus buvo nuomojamas kitiems klubams – [[AC Siena]], [[US Grosseto FC]] ir [[Delfino Pescara 1936]]. 2012 m. persikėlė į [[Genoa CFC|Genoa]], per 38 rungtynes pelnė 5 įvarčius. 2013 m. perėjo į [[Torino FC|Torino]]. Čia per 33 rungtynes pelnė 22 įvarčius ir 2013–2014 m. Serie A sezone tapo daugiausiai įvarčių pelniusiu žaidėju. 2014 m. birželio 2 d. pasirašyta sutartis su [[BV Borussia Dortmund]] ([[Vokietija]]).<ref>[http://www.bvb.de/eng/News/Overview/Ciro-Immobile-moves-to-Borussia-Dortmund Ciro Immobile moves to Borussia Dortmund] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140606223645/http://www.bvb.de/eng/News/Overview/Ciro-Immobile-moves-to-Borussia-Dortmund |date=2014-06-06 }}</ref> 2014 m. [[rugsėjo 14]] d. C. Immobile pelnė pirmą savo įvartį naujame klube rungtynėse su [[Arsenal FC|Arsenal]]. Vėliau žaidėjas persikėlė į [[Sevilla FC|Sevilla]] ir [[Torino FC|Torino]] klubus. 2016 m. liepos 27 d. paskelbta, kad tapo [[SS Lazio|Lazio]] nariu.<ref>[http://www.football-italia.net/88429/official-immobile-joins-lazio Official: Immobile joins Lazio]</ref> 2019–2020 m. sezone įmušė 36 įvarčius ir pakartojo šio pasiekimo Serie A rekordą.<ref>[https://www.sportsnet.ca/soccer/ciro-immobile-matches-serie-scoring-record-36th-goal/ Ciro Immobile matches Serie A scoring record with 36th goal]</ref> Taip pat pirmą kartą istorijoje italas laimėjo [[Europos auksinis batelis|Europos auksinio batelio]] apdovanojimą, pelnęs daugiausiai įvarčių tarp visų Europos aukščiausių lygų ir tapo pirmuoju italu, pelniusiu šį titulą, po [[2007]] m. [[Francesco Totti]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|2|0|0|0}} |} == Laimėjimai == '''Juventus jaunimo komanda''' ;[[Torneo di Viareggio]]: 2009, 2010 '''Pescara''' ;[[Serie B]]: 2011–12 '''Borussia Dortmund''' ;[[Vokietijos futbolo supertaurė]]: 2014 '''Lazio''' ;[[Coppa Italia]]: 2018–19 ;[[Supercoppa Italiana]]: 2017, 2019 '''Italija U20''' ;[[Viduržemio jūros žaidynės]]: 2 vieta, 2009 '''Italija U21''' ;[[UEFA Europos iki 21 m. čempionatas]]: 2 vieta, 2013 '''Italija''' ;[[UEFA Europos futbolo čempionatas]]: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2020]] '''Asmeniniai''' ;[[Europos auksinis batelis]]: 2019–2020 ;Italijos metų sporto žmogus: 2020 == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Immobile, Ciro}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] ef05nor50mfygfbdwmmlogq8pmjgw09 7897770 7897769 2026-08-07T14:26:42Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897770 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Ciro Immobile | fullname = Ciro Immobile | nickname = | image = [[Vaizdas:20150616 - Portugal - Italie - Genève - Ciro Immobile 1.jpg|180px]] | height = 1,85 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1990|2|20|T}} | cityofbirth = [[Tore Anunciata]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = Bologna | clubnumber = | position = [[Puolėjas]] | youthyears = 2002−2008<br />2008–2009 | youthclubs = [[Sorrento Calcio]] | years = 2009−2012<br />2012−2013<br />2013–2014<br />2014–2015<br />2015<br />2015–2016<br />2016<br />2016–2024<br />2024–2025<br />2025– | clubs = [[Juventus FC]]<br />[[Genoa CFC|Genoa]]<br />[[Torino FC|Torino]]<br />[[BV Borussia Dortmund]]<br />[[Sevilla FC|Sevilla]]<br />Sevilla<br />[[Torino FC|Torino]]<br />[[SS Lazio|Lazio]]<br />[[Beşiktaş JK]]<br />Bologna | caps(goals) = {{0}}{{0}}3 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}38 {{0}}{{0}}(5)<br />{{0}}33 {{0}}(22)<br />{{0}}24 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}14 {{0}}{{0}}(5)<br />177 (123)<br />{{0}}30 {{0}}(15)<br />{{0}}{{0}}1 {{0}}{{0}}(0) | nationalyears = nuo 2014 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}47 {{0}}(14)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2025 m. | ntupdate = 2021 m. }} '''Čiro Imobilė''' (g. [[1990]] m. [[vasario 20]] d.) – [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], puolėjas. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Juventus FC|Juventus]] 2009 m. Klube sužaidė tik 3 rungtynes, o kitus tris sezonus buvo nuomojamas kitiems klubams – [[AC Siena]], [[US Grosseto FC]] ir [[Delfino Pescara 1936]]. 2012 m. persikėlė į [[Genoa CFC|Genoa]], per 38 rungtynes pelnė 5 įvarčius. 2013 m. perėjo į [[Torino FC|Torino]]. Čia per 33 rungtynes pelnė 22 įvarčius ir 2013–2014 m. Serie A sezone tapo daugiausiai įvarčių pelniusiu žaidėju. 2014 m. birželio 2 d. pasirašyta sutartis su [[BV Borussia Dortmund]] ([[Vokietija]]).<ref>[http://www.bvb.de/eng/News/Overview/Ciro-Immobile-moves-to-Borussia-Dortmund Ciro Immobile moves to Borussia Dortmund] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140606223645/http://www.bvb.de/eng/News/Overview/Ciro-Immobile-moves-to-Borussia-Dortmund |date=2014-06-06 }}</ref> 2014 m. rugsėjo 14 d. pelnė pirmą savo įvartį naujame klube rungtynėse su [[Arsenal FC|Arsenal]]. Vėliau žaidėjas persikėlė į [[Sevilla FC|Sevilla]] ir [[Torino FC|Torino]] klubus. 2016 m. liepos 27 d. paskelbta, kad tapo [[SS Lazio|Lazio]] nariu.<ref>[http://www.football-italia.net/88429/official-immobile-joins-lazio Official: Immobile joins Lazio]</ref> 2019–2020 m. sezone įmušė 36 įvarčius ir pakartojo šio pasiekimo Serie A rekordą.<ref>[https://www.sportsnet.ca/soccer/ciro-immobile-matches-serie-scoring-record-36th-goal/ Ciro Immobile matches Serie A scoring record with 36th goal]</ref> Taip pat pirmą kartą istorijoje italas laimėjo [[Europos auksinis batelis|Europos auksinio batelio]] apdovanojimą, pelnęs daugiausiai įvarčių tarp visų Europos aukščiausių lygų ir tapo pirmuoju italu, pelniusiu šį titulą, po [[2007]] m. [[Francesco Totti]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|2|0|0|0}} |} == Laimėjimai == '''Juventus jaunimo komanda''' ;[[Torneo di Viareggio]]: 2009, 2010 '''Pescara''' ;[[Serie B]]: 2011–12 '''Borussia Dortmund''' ;[[Vokietijos futbolo supertaurė]]: 2014 '''Lazio''' ;[[Coppa Italia]]: 2018–19 ;[[Supercoppa Italiana]]: 2017, 2019 '''Italija U20''' ;[[Viduržemio jūros žaidynės]]: 2 vieta, 2009 '''Italija U21''' ;[[UEFA Europos iki 21 m. čempionatas]]: 2 vieta, 2013 '''Italija''' ;[[UEFA Europos futbolo čempionatas]]: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2020]] '''Asmeniniai''' ;[[Europos auksinis batelis]]: 2019–2020 ;Italijos metų sporto žmogus: 2020 == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Immobile, Ciro}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] bcbfwm9xrg58h6wfw4sffjk68gumetz 0 441120 7897586 6174239 2026-08-07T12:20:43Z Ed1974LT 52229 7897586 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| pavadinimas=Atlanto| spalva=orange| šalys=[[Senegalas]], [[Gambija]], [[Gvinėja]], [[Bisau Gvinėja]], [[Siera Leonė]], [[Malis]], [[Burkina Fasas]], [[Nigerija]], [[Kamerūnas]]| skaičius=64| kilmė=[[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio-Kongo]]<br><[[Atlanto-Kongo kalbos|Atlanto-Kongo]]<br><<'''Atlanto'''| žemėlapis=Atlantic_languages_map.svg | ISO639-2=| klasifikacija=[[Senegambijos kalbos|Senegambijos]], [[Canginų kalbos|canginų]], [[bakų kalbos|bakų]], [[rytų Senegalo-Gvinėjos kalbos|rytų Senegalo-Gvinėjos]], [[nalu-mbulungių kalbos|nalu-mbulungių]], [[melų kalbos|melų]], [[sua kalba|sua]], [[limbų kalba|limbų]], [[bižogų kalbos|bižogų]]}} '''Atlanto kalbos''' – [[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio-Kongo kalbų šeimos]] kalbų grupė. Iš viso suskaičiuojamos 64 kalbos<ref>[http://www.ethnologue.com/subgroups/atlantic-0 Ethnologue Atlanto kalbų sąrašas<!-- Bot generated title -->]</ref>, kuriomis kalbama [[Afrika|Afrikos]] [[Sudanas (regionas)|Sudaninio klimato zonoje]]. Didžiausia kalbų koncentracija yra [[Senegambija|Senegambijos]] regione ([[Senegalas]], [[Gambija]], [[Gvinėja]], [[Bisau Gvinėja]], [[Siera Leonė]]), bet viena šių kalbų, [[fulbių kalba]], yra paplitusi ir dabartiniame [[Malis|Malyje]], [[Burkina Fasas|Burkina Fase]], šiaurinėje [[Nigerija|Nigerijoje]], [[Kamerūnas|Kamerūne]]. Žinomiausia ir daugiausia vartojama kalba yra [[fulbių kalba]], kuria kalba apie 22 mln. Afrikos gyventojų. Kitos didelės kalbos yra [[volofų kalba]] (8 mln. vartotojų), [[temne kalba]] (1,5 mln.), [[sererų kalba]] (1,2 mln.). Pirmasis Atlanto kalbas išskyrė Koelle [[1854]] m. veikale ''Polyglotta Africana''. Jų svarbiausia ypatybė – naudojamos [[Daiktavardžio klasė|daiktavardžių klasės]], kurių neturi gretima kalbų grupė – [[mandžių kalbos]]. Šiuo metu yra abejojama, kad Atlanto kalbos iš tiesų sudaro vieną giminingą lingvistinę grupę. Kai kurie mokslininkai linkę čia išskirti tris ar net daugiau nepriklausomų grupių. Šiuo metu Atlanto kalbų terminas daugiau naudojamas kaip geografinis, o ne kaip lingvistinis apibrėžimas. == Klasifikacija == Klasifikuojant Atlanto kalbas paprastai remiamasi David Sapir (1971 m.) klasifikacija, kuri išskiria šias grupes: * Šiaurės Atlanto kalbos: ** [[Senegambijos kalbos]]: priklauso didžiausios kalbos, tokios kaip [[fulbių kalba]], [[volofų kalba]], [[sererų kalba]]; ** [[Canginų kalbos]]: [[saafi kalba]], [[noon kalba]], [[leharų kalba]], [[ndutų kalba]], [[palorų kalba]]; ** [[Bakų kalbos]]: [[balantų kalbos]], [[džolų kalbos]], [[mandžakų kalba]], [[papelių kalba]], [[mankandžų kalba]]; ** [[Rytų Senegalo-Gvinėjos kalbos]]; ** Nalu-mbulungių kalbos: [[nalu kalba]], [[mbulungių kalba]], [[baga mboteni kalba]]; * Pietų Atlanto kalbos: ** [[Melų kalbos]]: [[temne kalba]], [[bagų kalbos]], [[landomų kalba]], [[golų kalba]], [[bulomų-kisi kalbos]]; ** [[Sua kalba]]; ** [[Limbų kalba]]; * [[Bižogų kalbos]]. == Nurodos == <references /> [[Kategorija:Atlanto grupės kalbos| ]] 29a0hxkcsr08ufvcbs8nnn71mbxbirb 0 441587 7897614 7771277 2026-08-07T12:41:41Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897614 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Roberto Baggio | image = [[Vaizdas:Roberto Baggio cropped.jpg|180px|Ro. Baggio 2013 m.]] | fullname = Roberto Baggio | nickname = Il Divin' Codino (lt. ''dieviška kaselė'') | dateofbirth = {{gimimo data|1967|2|18}} | cityofbirth = [[Kaldonijas]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = Baigęs karjerą | clubnumber = | height = 1,74 m | weight = | position = [[puolėjas]] | years = 1982–1985<br />1985–1990<br />1990–1995<br />1995–1997<br />1997–1998<br />1998–2000<br />2000–2004 | clubs = [[Vicenza Calcio|Vicenza]]<br />[[ACF Fiorentina|Fiorentina]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[AC Milan|Milan]]<br />[[Bologna FC 1909|Bologna]]<br />[[Internazionale Milano FC|Internazionale]]<br />[[Brescia Calcio|Brescia]] | caps(goals) = 36 (13)<br />94 (39)<br />141 (78) <br /> 51 (12)<br />30 (22)<br />41 (12)<br />95 (45) | nationalyears = 1988–2004 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 56 (27)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/14074/Roberto_Baggio.html General Information about the player Roberto Baggio]</ref> | pcupdate = 2004 | ntupdate = 2004 }} '''Robertas Badžio''' (g. [[1967]] m. [[vasario 18]] d.) – buvęs profesionalus [[Italija|Italijos]] futbolininkas, taip pat buvęs [[Italijos futbolo federacija|Italijos futbolo federacijos]] techninis prezidentas. Laikomas vienu geriausių savo kartos futbolininkų, buvo išrinktas 4-tu [[FIFA]] geriausiu šimtmečio futbolininku. Taip pat R. Badžio buvo išrinktas į [[2002]] m. FIFA pasaulio čempionatų svajonių komandą. [[1993]] m. futbolininkui buvo skirtas [[Ballon d'Or]] apdovanojimas.<ref>[http://archiviostorico.corriere.it/1993/dicembre/22/Pallone_oro_Baggio_vincitore_davanti_co_0_93122212867.shtml Pallone d' oro: Baggio vincitore davanti a Bergkamp e Cantona]</ref> [[2004]] m. pateko į FIFA sudarytą geriausių 125 gyvenančių pasaulio futbolininkų sąrašą.<ref>[http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/3533891.stm Pele’s list of the greatest]</ref> == Karjera == R. Badžio yra tarp trijų daugiausiai įvarčių įmušusių italų klubiniuose turnyruose per visą istoriją.<ref>[http://www.figc.it/nazionali/Marcatori?squadra=1&mode= Classifica Marcatori, Totale: 272] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130731000359/http://www.figc.it/nazionali/Marcatori?squadra=1&mode= |date=2013-07-31 }}</ref> 2002 m. jis tapo pirmuoju per 50 m. Italijos futbolininku karjeroje, įmušusiu daugiau nei 300 įvarčių.<ref>[http://www.sport.it/articolo/calcio-speciale-roberto-baggio/ In principio c’era Roberto Baggio] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140419190813/http://www.sport.it/articolo/calcio-speciale-roberto-baggio/ |date=2014-04-19 }}</ref> 1990 m. [[ACF Fiorentina|Fiorentina]] klubas pardavė R. Badžio [[Juventus FC|Juventus]] komandai už tuometinę rekordinę sumą pasaulyje – 8 mln. svarų sterlingų.<ref>[http://www.bbc.com/sport/0/football/23903470 Gareth Bale: The history of the world transfer record]</ref> Futbolininkas laimėjo du [[Serie A]] čempionų titulus, [[Italijos futbolo taurė|Italijos futbolo taurę]] ir [[UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygą]] ir iš viso žaidė 7 skirtingose komandose. Pagal įmuštus įvarčius [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinėje rinktinėje]], dalinasi ketvirta vieta su [[Alessandro Del Piero]] – abu įmušę po 27 įvarčius. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1990 m. pasaulio futbolo čempionatas|Italija 1990]]|3 vieta|5|2|1|0|0}} {{futČempPas|[[1994 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV 1994]]|2 vieta|6|5|0|0|0}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|4|2|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Baggio, Roberto]] l78abscu58w2t54i5o9egofq5nrc1ro 0 443204 7897604 7798379 2026-08-07T12:36:17Z Makenzis 46558 /* Biografija */ 7897604 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Massimiliano Allegri | image = [[Vaizdas:Allegri with Milan players (cropped) - 2.jpg|250px]] | fullname = Massimiliano Allegri | nickname = | dateofbirth = {{birth date and age|1967|8|11}} | cityofbirth = [[Livornas]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | years = 1984–1985<br> 1985–1988<br>1988–1989<br> 1989–1990<br> 1990–1991<br>1991–1993<br>1993–1995<br>1995–1997<br>1997–1998<br>1998 <br>1998–2000<br> 2000–2001<br>2001–2003 | clubs = UC Cuoiopelli <br>[[AS Livorno Calcio|Livorno]]<br> [[Pisa SC|Pisa]]<br> [[AS Livorno Calcio|Livorno]]<br> [[AC Pavia|Pavia]]<br>[[Pescara Calcio|Pescara]]<br> [[Cagliari Calcio|Cagliari]]<br>[[Perugia Calcio|Perugia]]<br> [[Calcio Padova|Padova]]<br>[[SSC Napoli|Napoli]]<br> [[Pescara Calcio|Pescara]]<br> [[AC Pistoiese|Pistoiese]]<br> [[Aglianese Calcio 1923|Aglianese]] | caps(goals)= 7 (0)<br> 29 (0)<br>2 (0)<br> 32 (8)<br>29 (5)<br>64 (16)<br> 46 (4)<br> 41 (10)<br>21 (0)<br> 7 (0)<br> 46 (4)<br>18 (1)<br> 32 (8) | position = saugas/ [[treneris]] | managerclubs = [[Aglianese Calcio 1923]]<br />[[SPAL 1907 Ferrara]]<br />[[US Grosseto FC]]<br />[[US Grosseto FC]]<br />[[U.S. Sassuolo Calcio]]<br />[[Cagliari Calcio]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br>[[AC Milan]] | manageryears =2003–2004<br />2004–2005<br />2005<br />2006<br />2007–2008<br />2008–2010<br />2010–2014<br />2014–2019<br />2021–2024<br>2025– }} '''Masimilianas Alegris''' (g. [[1967]] m. [[rugpjūčio 11]] d.) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas, nuo [[2003]] m. dirbantis [[Futbolas|futbolo]] treneriu. Nuo [[2014]] iki [[2019]] m. jis vadovavo „[[Juventus F.C.|Juventus]]“ klubui, jame pakeitęs [[Antonio Conte]].<ref>[http://www.bbc.com/sport/0/football/28327574 Juventus hire former AC Milan boss Massimiliano Allegri]</ref> [[2021]] m. italas vėl sugrįžo treniruoti Turino komandą<ref>[https://www.skysports.com/football/news/12961/12318990/andrea-pirlo-juventus-sack-head-coach-with-massimiliano-allegri-set-to-replace-him Andrea Pirlo: Juventus sack head coach with Massimiliano Allegri set to replace him]</ref>. == Biografija == 2007–2008 m. sezone su [[U.S. Sassuolo Calcio|Sassuolo]] triumfavo [[Lega Pro Prima Divisione]] lygoje. [[Italijos futbolo varžybos 2010–2011 m.|2010–2011]] m. sezone trenerio vadovaujama [[AC Milan|Milan]] ekipa laimėjo savo pirmą [[Serie A]] trofėjų nuo [[2004]] m. Tais pačiais metais Milan laimėjo ir [[Italijos futbolo supertaurė|Italijos futbolo supertaurę]]. 2019 m. [[gegužės 17]] d. Juventus pranešė, kad sezono pabaigoje M. Allegri paliks komandą.<ref>[https://www.juventus.com/en/news/news/2019/statement-from-club.php Statement from the club]</ref> [[2021]] m. [[gegužės 28]] d. italas vėl grįžo vadovauti Turino komandai joje pakeitęs [[Andrea Pirlo]].<ref>{{Cite news|title=Welcome back home, Max! |url=https://www.juventus.com/en/news/articles/welcome-back-home-max |publisher=Juventus F.C. |date=2021-05-28 |access-date=2021-05-28}}</ref> Praėjus kelioms dienoms po [[Italijos futbolo varžybos 2023–2024 m.|2024]] metų [[Italijos futbolo taurė]]s finalo buvo atleistas dėl agresyvaus elgesio po rungtynių, kai jo komanda 1:0 įveikė Bergamo klubą „[[Atalanta BC|Atalanta]]“.<ref>[https://www.espn.com/soccer/story/_/id/40164655/juventus-sack-massimiliano-allegri-cup-final-antics Juventus sack Massimiliano Allegri after cup final antics – ESPN]</ref> == Laimėjimai == === Žaidėjo karjeras === '''Livorno''' * [[Coppa Italia Serie C]]: 1986–87 m. '''Aglianese''' * [[Serie D]]: 2001–02 m. (D grupė) === Trenerio karjera === '''Sassuolo'''<ref>{{cite web|url=https://www.acmilan.com/en/news/show/150684|title=SASSUOLO-MILAN HISTORY|publisher=AC Milan|date=11 January 2014|access-date=1 December 2015}}</ref> * [[Serie C1]]: 2007–08 m. '''Milan'''<ref name=soccerway.com>{{cite web|url=https://int.soccerway.com/coaches/massimiliano-allegri/110817/|title=M. Allegri|publisher=Soccerway|access-date=1 December 2015}}</ref> * [[Serie A]]: 2010–11 m. * [[Supercoppa Italiana]]: 2011 m. '''Juventus'''<ref name=soccerway.com/> * Serie A: 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18, 2018–19 m. * [[Coppa Italia]]: 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18, 2023–24 m. * Supercoppa Italiana: 2015, 2018 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Allegri, Massimiliano}} [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] kz5bu6qqlafdfdz88nmnxgq53mghqsa 7897606 7897604 2026-08-07T12:38:39Z Makenzis 46558 /* Biografija */ 7897606 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Massimiliano Allegri | image = [[Vaizdas:Allegri with Milan players (cropped) - 2.jpg|250px]] | fullname = Massimiliano Allegri | nickname = | dateofbirth = {{birth date and age|1967|8|11}} | cityofbirth = [[Livornas]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | years = 1984–1985<br> 1985–1988<br>1988–1989<br> 1989–1990<br> 1990–1991<br>1991–1993<br>1993–1995<br>1995–1997<br>1997–1998<br>1998 <br>1998–2000<br> 2000–2001<br>2001–2003 | clubs = UC Cuoiopelli <br>[[AS Livorno Calcio|Livorno]]<br> [[Pisa SC|Pisa]]<br> [[AS Livorno Calcio|Livorno]]<br> [[AC Pavia|Pavia]]<br>[[Pescara Calcio|Pescara]]<br> [[Cagliari Calcio|Cagliari]]<br>[[Perugia Calcio|Perugia]]<br> [[Calcio Padova|Padova]]<br>[[SSC Napoli|Napoli]]<br> [[Pescara Calcio|Pescara]]<br> [[AC Pistoiese|Pistoiese]]<br> [[Aglianese Calcio 1923|Aglianese]] | caps(goals)= 7 (0)<br> 29 (0)<br>2 (0)<br> 32 (8)<br>29 (5)<br>64 (16)<br> 46 (4)<br> 41 (10)<br>21 (0)<br> 7 (0)<br> 46 (4)<br>18 (1)<br> 32 (8) | position = saugas/ [[treneris]] | managerclubs = [[Aglianese Calcio 1923]]<br />[[SPAL 1907 Ferrara]]<br />[[US Grosseto FC]]<br />[[US Grosseto FC]]<br />[[U.S. Sassuolo Calcio]]<br />[[Cagliari Calcio]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br>[[AC Milan]] | manageryears =2003–2004<br />2004–2005<br />2005<br />2006<br />2007–2008<br />2008–2010<br />2010–2014<br />2014–2019<br />2021–2024<br>2025– }} '''Masimilianas Alegris''' (g. [[1967]] m. [[rugpjūčio 11]] d.) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas, nuo [[2003]] m. dirbantis [[Futbolas|futbolo]] treneriu. Nuo [[2014]] iki [[2019]] m. jis vadovavo „[[Juventus F.C.|Juventus]]“ klubui, jame pakeitęs [[Antonio Conte]].<ref>[http://www.bbc.com/sport/0/football/28327574 Juventus hire former AC Milan boss Massimiliano Allegri]</ref> [[2021]] m. italas vėl sugrįžo treniruoti Turino komandą<ref>[https://www.skysports.com/football/news/12961/12318990/andrea-pirlo-juventus-sack-head-coach-with-massimiliano-allegri-set-to-replace-him Andrea Pirlo: Juventus sack head coach with Massimiliano Allegri set to replace him]</ref>. == Biografija == 2007–2008 m. sezone su [[U.S. Sassuolo Calcio|Sassuolo]] triumfavo [[Lega Pro Prima Divisione]] lygoje. 2010–2011 m. sezone trenerio vadovaujama [[AC Milan|Milan]] laimėjo savo pirmą [[Serie A]] trofėjų nuo 2004 m. Tais pačiais metais Milan laimėjo ir [[Italijos futbolo supertaurė|Italijos futbolo supertaurę]]. 2019 m. gegužės 17 d. Juventus pranešė, kad sezono pabaigoje M. Allegri paliks komandą.<ref>[https://www.juventus.com/en/news/news/2019/statement-from-club.php Statement from the club]</ref> 2021 m. gegužės 28 d. italas vėl grįžo vadovauti Turino komandai joje pakeitęs [[Andrea Pirlo]].<ref>{{Cite news|title=Welcome back home, Max! |url=https://www.juventus.com/en/news/articles/welcome-back-home-max |publisher=Juventus F.C. |date=2021-05-28 |access-date=2021-05-28}}</ref> Praėjus kelioms dienoms po [[Italijos futbolo varžybos 2023–2024 m.|2024]] metų [[Italijos futbolo taurė]]s finalo buvo atleistas dėl agresyvaus elgesio po rungtynių, kai jo komanda 1:0 įveikė Bergamo klubą „[[Atalanta BC|Atalanta]]“.<ref>[https://www.espn.com/soccer/story/_/id/40164655/juventus-sack-massimiliano-allegri-cup-final-antics Juventus sack Massimiliano Allegri after cup final antics – ESPN]</ref> == Laimėjimai == === Žaidėjo karjeras === '''Livorno''' * [[Coppa Italia Serie C]]: 1986–87 m. '''Aglianese''' * [[Serie D]]: 2001–02 m. (D grupė) === Trenerio karjera === '''Sassuolo'''<ref>{{cite web|url=https://www.acmilan.com/en/news/show/150684|title=SASSUOLO-MILAN HISTORY|publisher=AC Milan|date=11 January 2014|access-date=1 December 2015}}</ref> * [[Serie C1]]: 2007–08 m. '''Milan'''<ref name=soccerway.com>{{cite web|url=https://int.soccerway.com/coaches/massimiliano-allegri/110817/|title=M. Allegri|publisher=Soccerway|access-date=1 December 2015}}</ref> * [[Serie A]]: 2010–11 m. * [[Supercoppa Italiana]]: 2011 m. '''Juventus'''<ref name=soccerway.com/> * Serie A: 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18, 2018–19 m. * [[Coppa Italia]]: 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18, 2023–24 m. * Supercoppa Italiana: 2015, 2018 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Allegri, Massimiliano}} [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] isgoisi8food9kt7neftza7f5t1qc7e 7897607 7897606 2026-08-07T12:38:53Z Makenzis 46558 /* Biografija */ 7897607 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Massimiliano Allegri | image = [[Vaizdas:Allegri with Milan players (cropped) - 2.jpg|250px]] | fullname = Massimiliano Allegri | nickname = | dateofbirth = {{birth date and age|1967|8|11}} | cityofbirth = [[Livornas]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | years = 1984–1985<br> 1985–1988<br>1988–1989<br> 1989–1990<br> 1990–1991<br>1991–1993<br>1993–1995<br>1995–1997<br>1997–1998<br>1998 <br>1998–2000<br> 2000–2001<br>2001–2003 | clubs = UC Cuoiopelli <br>[[AS Livorno Calcio|Livorno]]<br> [[Pisa SC|Pisa]]<br> [[AS Livorno Calcio|Livorno]]<br> [[AC Pavia|Pavia]]<br>[[Pescara Calcio|Pescara]]<br> [[Cagliari Calcio|Cagliari]]<br>[[Perugia Calcio|Perugia]]<br> [[Calcio Padova|Padova]]<br>[[SSC Napoli|Napoli]]<br> [[Pescara Calcio|Pescara]]<br> [[AC Pistoiese|Pistoiese]]<br> [[Aglianese Calcio 1923|Aglianese]] | caps(goals)= 7 (0)<br> 29 (0)<br>2 (0)<br> 32 (8)<br>29 (5)<br>64 (16)<br> 46 (4)<br> 41 (10)<br>21 (0)<br> 7 (0)<br> 46 (4)<br>18 (1)<br> 32 (8) | position = saugas/ [[treneris]] | managerclubs = [[Aglianese Calcio 1923]]<br />[[SPAL 1907 Ferrara]]<br />[[US Grosseto FC]]<br />[[US Grosseto FC]]<br />[[U.S. Sassuolo Calcio]]<br />[[Cagliari Calcio]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br>[[AC Milan]] | manageryears =2003–2004<br />2004–2005<br />2005<br />2006<br />2007–2008<br />2008–2010<br />2010–2014<br />2014–2019<br />2021–2024<br>2025– }} '''Masimilianas Alegris''' (g. [[1967]] m. [[rugpjūčio 11]] d.) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas, nuo [[2003]] m. dirbantis [[Futbolas|futbolo]] treneriu. Nuo [[2014]] iki [[2019]] m. jis vadovavo „[[Juventus F.C.|Juventus]]“ klubui, jame pakeitęs [[Antonio Conte]].<ref>[http://www.bbc.com/sport/0/football/28327574 Juventus hire former AC Milan boss Massimiliano Allegri]</ref> [[2021]] m. italas vėl sugrįžo treniruoti Turino komandą<ref>[https://www.skysports.com/football/news/12961/12318990/andrea-pirlo-juventus-sack-head-coach-with-massimiliano-allegri-set-to-replace-him Andrea Pirlo: Juventus sack head coach with Massimiliano Allegri set to replace him]</ref>. == Biografija == 2007–2008 m. sezone su [[U.S. Sassuolo Calcio|Sassuolo]] triumfavo [[Lega Pro Prima Divisione]] lygoje. 2010–2011 m. sezone trenerio vadovaujama [[AC Milan|Milan]] laimėjo savo pirmą [[Serie A]] trofėjų nuo 2004 m. Tais pačiais metais Milan laimėjo ir [[Italijos futbolo supertaurė|Italijos futbolo supertaurę]]. 2019 m. gegužės 17 d. Juventus pranešė, kad sezono pabaigoje M. Allegri paliks komandą.<ref>[https://www.juventus.com/en/news/news/2019/statement-from-club.php Statement from the club]</ref> 2021 m. gegužės 28 d. italas vėl grįžo vadovauti Turino komandai joje pakeitęs [[Andrea Pirlo]].<ref>{{Cite news|title=Welcome back home, Max! |url=https://www.juventus.com/en/news/articles/welcome-back-home-max |publisher=Juventus F.C. |date=2021-05-28 |access-date=2021-05-28}}</ref> Praėjus kelioms dienoms po 2024 metų [[Italijos futbolo taurė]]s finalo buvo atleistas dėl agresyvaus elgesio po rungtynių, kai jo komanda 1:0 įveikė Bergamo klubą „[[Atalanta BC|Atalanta]]“.<ref>[https://www.espn.com/soccer/story/_/id/40164655/juventus-sack-massimiliano-allegri-cup-final-antics Juventus sack Massimiliano Allegri after cup final antics – ESPN]</ref> == Laimėjimai == === Žaidėjo karjeras === '''Livorno''' * [[Coppa Italia Serie C]]: 1986–87 m. '''Aglianese''' * [[Serie D]]: 2001–02 m. (D grupė) === Trenerio karjera === '''Sassuolo'''<ref>{{cite web|url=https://www.acmilan.com/en/news/show/150684|title=SASSUOLO-MILAN HISTORY|publisher=AC Milan|date=11 January 2014|access-date=1 December 2015}}</ref> * [[Serie C1]]: 2007–08 m. '''Milan'''<ref name=soccerway.com>{{cite web|url=https://int.soccerway.com/coaches/massimiliano-allegri/110817/|title=M. Allegri|publisher=Soccerway|access-date=1 December 2015}}</ref> * [[Serie A]]: 2010–11 m. * [[Supercoppa Italiana]]: 2011 m. '''Juventus'''<ref name=soccerway.com/> * Serie A: 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18, 2018–19 m. * [[Coppa Italia]]: 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18, 2023–24 m. * Supercoppa Italiana: 2015, 2018 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Allegri, Massimiliano}} [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 35ea9ufa86055r8btcgxvvwqqyz9ky4 0 444832 7897895 7759849 2026-08-07T21:30:14Z Hugo.arg 1674 įtraukta [[Kategorija:Miestai vaiduokliai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897895 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{city/Palestinos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = رفح‎ |paveikslėlis = An aerial view showing destruction in Rafah after Israeli forces withdrawal and as the ceasefire took hold, Gaza Strip.jpg |paveikslėlio tekstas = Rafacho griuvėsiai, 2025 m. sausis |herbas = Emblem_of_the_Palestinian_Rafah_Municipal.png |vėliava = |PL=31|PM=17|PS=20|IL=34|IM=15|IS=10 |Muchafaza = Rafacho muchafaza |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2017 |gyventojuRef =<ref>[https://www.pcbs.gov.ps/Downloads/book2364-1.pdf Preliminary Results of the Population, Housing and Establishments Census, 2017]. Palestinian Central Bureau of Statistics</ref> |gyventoju = 171899 |plotas =64 |altitudė = |tinklalapis = |vikiteka =Category:Rafah |kirč = Rafãchas<ref>{{AzVŽ|Rafãchas|rafachas}}</ref> }} '''Rafachas''' arba '''Rafa''' ({{ar|رفح‎|Rafaḥ}}, {{grc|Ῥαφία}}, {{la|Raphia}}) – miestas [[Palestinos valstybė|Palestinoje]], [[Gazos ruožas|Gazos ruože]], [[Egiptas|Egipto]] pasienyje, 30 km į pietus nuo [[Gaza|Gazos]]. Muchafazos centras. Yra sunaikintas [[Jasiro Arafato tarptautinis oro uostas]]. Veikia pasienio kontrolės postas su Egiptu. Dėl Gazos ruožo blokados po siena įrengti kontrabandos tuneliai. Greta yra didelė Rafacho pabėgėlių stovykla. Dalis [[Rafa (Egiptas)|Rafacho]] miesto atsidūrusi Egipto pusėje. == Istorija == Miestas žinomas nuo gilios senovės. Minimas [[1303 m. pr. m. e.]] Egipto faraono [[Setis I|Sečio I]] įraše (kaip ''Rph''). [[925 m. pr. m. e.]] Levanto žygio metu čia apsistojo faraonas [[Šešonkas I]]. [[720 m. pr. m. e.]] ties Rafa [[Asirija|Asirijos]] karalius [[Sargonas II]] nugalėjo egiptiečius, o [[217 m. pr. m. e.]] čia vyko didelis [[Rafos mūšis]], kuriame Egipto valdovas [[Ptolemėjas IV Filopatoras]] nugalėjo [[Antiochas III Didysis|Antiocho III Didžiojo]] vedamą [[Seleukidai|Seleukidų]] kariauną. Vėliau Rafachą užkariavo [[Judėja|Judėjos]] karalius [[Aleksandras Janėjus]]. Rafachas atstatytas [[Pompėjus|Pompėjaus]] laikais, miestą mini istorikas [[Strabonas]], jis pažymėtas [[Madaba|Madabos]] žemėlapyje. Bizantijos laikais buvo vyskupystės centras. [[Vaizdas:14_-_Destroyed_mosque.jpg|thumb|left|240px|Izraelio sunaikinta mečetė Rafache]] [[635]] m. Rafachą užkariavo [[Amras ibn al Asas]]. [[Omejadai|Omejadų]] dinastijos laikais Rafachas buvo piečiausias Palestinos jundo miestas. Per jį ėjo prekybinis kelias iš [[Ramla|Ramlos]] į Egiptą. IX–XI a. čia gyveno žydų bendruomenė. [[1226]] m. [[Jakutas al Hamavis]] aprašė Rafachą kaip apleistą, nors seniau buvusį svarbiu prekybiniu tašku. Osmanų laikais buvo mažas kaimas. [[XIX a.]] ties Rafachu ėjo Sirijos ir Egipto riba, o [[1832]]–[[1840]] m. buvo užimtas egiptiečių. Dar [[1881]] m. mieste stovėjo romėnų šventyklos liekanos. [[1917]] m. Rafą užėmė britai ir įkūrė karinę bazę. [[1948]] m. Rafachas vėl užimtas Egipto, o [[1967]] m. okupuotas Izraelio. [[1971]] m. Izraelis sunaikino Rafacho pabėgėlių stovyklas, vėliau Kanados ir Brazilijos pajėgos jiems įrengė namus. 2024 m. vasarį dėl [[Izraelio–Hamas karas|karo Gazos Ruože]] apie 1,4 mln. žmonių iš [[Gaza|Gazos]] miesto ir [[Chan Junisas|Chan Juniso]] (apie 70 % visų ruožo gyventojų) buvo perkelti į Rafachą.<ref>{{Cite web |title=Gaza: Israel's military operation in Rafah would be fatal for displaced civilians and humanitarian aid |url=https://www.nrc.no/news/2024/february/gaza-israels-military-operation-in-rafah-would-be-fatal-for-displaced-civilians-and-humanitarian-aid/ |date=8 February 2024|access-date=8 February 2024 |work=Norwegian Refugee Council}}</ref> Iki 2025 m. balandžio didžioji dalis miesto buvo sunaikinta [[Izraelio kariuomenė|Izraelio kariuomenei]] vykdant sistemingo griovimo operacijas.<ref>{{Cite web | title=Rafah Is Gone. Razed to the Ground. And It's Not the Only City Wiped Out by the Israeli Army - Israel News - Haaretz.com | url=https://www.haaretz.com/israel-news/2025-06-12/ty-article-magazine/.premium/rafah-is-gone-razed-to-the-ground-its-not-the-only-city-decimated-by-the-israeli-army/00000197-6506-db73-aff7-7d4ee6bb0000 | access-date=2025-07-30 | website=www.haaretz.com}}</ref><ref name=":1">{{Cite news |last=Granados |first=Samuel |last2=Toler |first2=Aric |last3=Boxerman |first3=Aaron |date=2025-05-15 |title=Gazans Once Escaped To Rafah. Now Israel Is Razing It. |url=https://www.nytimes.com/interactive/2025/05/15/world/middleeast/rafah-gaza-israel-damage.html |access-date=2025-05-15 |work=The New York Times |language=en-US |issn=0362-4331}}</ref> == Sportas == * [[Shabab Rafah]] sporto klubas. * Rafacho stadionas. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Palestinos miestai]] [[Kategorija:Miestai vaiduokliai]] gq3ojrps75b4xscruhwvv2g5lfk7onw 0 445596 7898123 7872171 2026-08-08T09:14:32Z Nen5556 215079 /* */ 7898123 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |image=[[Vaizdas:Vytenis Lipkevicius by Augustas Didzgalvis.jpg|220px]] |playername=Vytenis Lipkevičius |dateofbirth={{Gimė|1989|05|19|T}} |cityofbirth=[[Vilkija]] |countryofbirth=[[Lietuva]] |currentclub=[[Jurbarko Karys]] |height=1,98 m |weight=98 kg |position=[[Lengvasis krašto puolėjas]] |years=2006–2016<br />2006–2008<br />2008–2009<br />2009–2010<br />2010–2011<br>2011<br>2016–2017<br>2017–2018<br>2018–2026<br>2018–2019<br>2026- |clubs=[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br>→[[Kauno Žalgiris-2|Kauno „Žalgiris-2“]]</br>→[[Kauno Kaunas|Kauno „Triobet“]]<br />→[[Kauno LSU-Atletas|Kauno „Aiščiai“]]<br />→[[Prienų Labas GAS|Prienų „Rūdupis“]]<br />→[[Kauno Baltai|Kauno „Baltai“]]<br>[[Prienų Birštono Vytautas|Prienų–Birštono „Vytautas“]]<br>Viurcburgo „s.Oliver“<br>[[Panevėžio Lietkabelis]]<br>→[[Prienų Birštono Vytautas|Prienų „Skycop“]] (''skol.'')<br>[[Jurbarkas Karys]] |pointsaverage= |nationalteam= |nationalyears= |nationalpoints= |ntupdate= |nba= |nbayear= |nbateam= }} '''Vytenis Lipkevičius''' (g. [[1989]] m. [[gegužės 19]] d. [[Vilkija|Vilkijoje]]) – profesionalus [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas, žaidžiantis [[lengvasis krašto puolėjas|lengvojo krašto puolėjo]] pozicijoje. 2016 m. rugsėjo viduryje žaidėjas bei Kauno klubas nusprendė nutraukti sutartį ir Vytenis pasirašė sutartį su [[Prienų Birštono Vytautas|Prienų–Birštono „Vytauto“]] klubu.<ref>{{cite web |title=Su „Žalgiriu“ atsisveikinęs V. Lipkevičius grįžta į Prienus |website=zalgiris.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2016-09-12 |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/su-zalgiriu-atsisveikines-v-lipkevicius-grizta-i-prienus-72276628 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> 2017 m. birželio mėn. pasirašęs sutartį su [[Bundeslyga (krepšinis)|Bundeslygoje]] rungtyniaujančiu Viurcburgo „s. Oliver“ klubu, persikėlė Vokietijon.<ref>{{cite news|title=S.Oliver Wuerzburg inks Osvaldas Olisevicius and Vytenis Lipkevicius|url=http://www.sportando.com/en/europe/germany/236612/soliver-wuerzburg-inks-osvaldas-olisevicius-and-vytenis-lipkevicius.html|access-date=2017-06-10|date=2017-06-10|archive-date=2017-06-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20170614195336/http://www.sportando.com/en/europe/germany/236612/soliver-wuerzburg-inks-osvaldas-olisevicius-and-vytenis-lipkevicius.html|url-status=dead}}</ref> 2018 m. liepos 12 d. Lipkevičius pasirašė dvejų metų sutartį su [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabeliu“]].<ref>{{cite news|title=Pirmasis naujokas – V.Lipkevičius|url=https://www.kklietkabelis.lt/pirmasis-naujokas-v-lipkevicius/|website=kklietkabelis.lt|language=lt|date=2016-09-12|access-date=2023-02-05}}</ref> Lapkričio 6 d. jis buvo paskolintas [[Prienų Birštono Vytautas|Prienų „Skycop“]] likusiai sezono daliai.<ref>{{cite news|title=V.Lipkevičius skolinamas „Skycop“ – Lietkabelis|url=https://www.kklietkabelis.lt/v-lipkevicius-skolinamas-skycop/|website=kklietkabelis.lt|language=lt|date=2018-02-06|access-date=2023-02-05}}</ref> 2022 m. liepos 2 d. pratęsė kontraktą su „Lietkabeliu“ iki 2024 m.<ref>{{cite news|title=Dar dvejiems metams lieka V.Lipkevičius|url=https://www.kklietkabelis.lt/dar-dvejiems-metams-lieka-v-lipkevicius/|website=kklietkabelis.lt|language=lt|date=2022-07-02|access-date=2023-02-05}}</ref> == Pasiekimai == * [[LKL]] čempionas: 2011, 2012, 2013, 2014, 2015 m. * [[LKL]] vicečempionas: 2022 m. * [[BBL]] čempionas: 2011, 2012, 2017 m. * [[Lietuvos krepšinio federacijos taurė|LKF]] taurės laimėtojas: 2012 m. * Europos jaunimo (iki 20 metų) vicečempionas 2008 m. * [[Karaliaus Mindaugo taurė|KMT]] vicečempijonas: 2021, 2022, 2024 m. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.basketnews.lt/zaidejai/26-vytenis-lipkevicius.html Vytenio Lipkevičiaus profilis „Basketnews“] {{Panevėžio Lietkabelio dabartinė sudėtis}} {{DEFAULTSORT:Lipkevičius, Vytenis}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] gkwaqhl8jj0qahddgho2qj8u9zjhkej 7898137 7898123 2026-08-08T09:59:37Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7898137 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |image=[[Vaizdas:Vytenis Lipkevicius by Augustas Didzgalvis.jpg|220px]] |playername=Vytenis Lipkevičius |dateofbirth={{Gimė|1989|05|19|T}} |cityofbirth=[[Vilkija]] |countryofbirth=[[Lietuva]] |currentclub=[[Jurbarko Karys]] |height=1,98 m |weight=98 kg |position=[[Lengvasis krašto puolėjas]] |years=2006–2016<br />2006–2008<br />2008–2009<br />2009–2010<br />2010–2011<br>2011<br>2016–2017<br>2017–2018<br>2018–2026<br>2018–2019<br>2026- |clubs=[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br>→[[Kauno Žalgiris-2|Kauno „Žalgiris-2“]]</br>→[[Kauno Kaunas|Kauno „Triobet“]]<br />→[[Kauno LSU-Atletas|Kauno „Aiščiai“]]<br />→[[Prienų Labas GAS|Prienų „Rūdupis“]]<br />→[[Kauno Baltai|Kauno „Baltai“]]<br>[[Prienų Birštono Vytautas|Prienų–Birštono „Vytautas“]]<br>Viurcburgo „s.Oliver“<br>[[Panevėžio Lietkabelis]]<br>→[[Prienų Birštono Vytautas|Prienų „Skycop“]] (''skol.'')<br>[[Jurbarko Karys|Jurbarko „Karys“]] |pointsaverage= |nationalteam= |nationalyears= |nationalpoints= |ntupdate= |nba= |nbayear= |nbateam= }} '''Vytenis Lipkevičius''' (g. [[1989]] m. [[gegužės 19]] d. [[Vilkija|Vilkijoje]]) – profesionalus [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas, žaidžiantis [[lengvasis krašto puolėjas|lengvojo krašto puolėjo]] pozicijoje. 2016 m. rugsėjo viduryje žaidėjas bei Kauno klubas nusprendė nutraukti sutartį ir Vytenis pasirašė sutartį su [[Prienų Birštono Vytautas|Prienų–Birštono „Vytauto“]] klubu.<ref>{{cite web |title=Su „Žalgiriu“ atsisveikinęs V. Lipkevičius grįžta į Prienus |website=zalgiris.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2016-09-12 |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/su-zalgiriu-atsisveikines-v-lipkevicius-grizta-i-prienus-72276628 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> 2017 m. birželio mėn. pasirašęs sutartį su [[Bundeslyga (krepšinis)|Bundeslygoje]] rungtyniaujančiu Viurcburgo „s. Oliver“ klubu, persikėlė Vokietijon.<ref>{{cite news|title=S.Oliver Wuerzburg inks Osvaldas Olisevicius and Vytenis Lipkevicius|url=http://www.sportando.com/en/europe/germany/236612/soliver-wuerzburg-inks-osvaldas-olisevicius-and-vytenis-lipkevicius.html|access-date=2017-06-10|date=2017-06-10|archive-date=2017-06-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20170614195336/http://www.sportando.com/en/europe/germany/236612/soliver-wuerzburg-inks-osvaldas-olisevicius-and-vytenis-lipkevicius.html|url-status=dead}}</ref> 2018 m. liepos 12 d. Lipkevičius pasirašė dvejų metų sutartį su [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabeliu“]].<ref>{{cite news|title=Pirmasis naujokas – V.Lipkevičius|url=https://www.kklietkabelis.lt/pirmasis-naujokas-v-lipkevicius/|website=kklietkabelis.lt|language=lt|date=2016-09-12|access-date=2023-02-05}}</ref> Lapkričio 6 d. jis buvo paskolintas [[Prienų Birštono Vytautas|Prienų „Skycop“]] likusiai sezono daliai.<ref>{{cite news|title=V.Lipkevičius skolinamas „Skycop“ – Lietkabelis|url=https://www.kklietkabelis.lt/v-lipkevicius-skolinamas-skycop/|website=kklietkabelis.lt|language=lt|date=2018-02-06|access-date=2023-02-05}}</ref> 2022 m. liepos 2 d. pratęsė kontraktą su „Lietkabeliu“ iki 2024 m.<ref>{{cite news|title=Dar dvejiems metams lieka V.Lipkevičius|url=https://www.kklietkabelis.lt/dar-dvejiems-metams-lieka-v-lipkevicius/|website=kklietkabelis.lt|language=lt|date=2022-07-02|access-date=2023-02-05}}</ref> == Pasiekimai == * [[LKL]] čempionas: 2011, 2012, 2013, 2014, 2015 m. * [[LKL]] vicečempionas: 2022 m. * [[BBL]] čempionas: 2011, 2012, 2017 m. * [[Lietuvos krepšinio federacijos taurė|LKF]] taurės laimėtojas: 2012 m. * Europos jaunimo (iki 20 metų) vicečempionas 2008 m. * [[Karaliaus Mindaugo taurė|KMT]] vicečempijonas: 2021, 2022, 2024 m. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.basketnews.lt/zaidejai/26-vytenis-lipkevicius.html Vytenio Lipkevičiaus profilis „Basketnews“] {{Panevėžio Lietkabelio dabartinė sudėtis}} {{DEFAULTSORT:Lipkevičius, Vytenis}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] sogoo04qcoou6pwmo9z2bt1m1aic9tq 7898138 7898137 2026-08-08T09:59:55Z Hugo.arg 1674 7898138 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |image=[[Vaizdas:Vytenis Lipkevicius by Augustas Didzgalvis.jpg|220px]] |playername=Vytenis Lipkevičius |dateofbirth={{Gimė|1989|05|19|T}} |cityofbirth=[[Vilkija]] |countryofbirth=[[Kaunos rajonas]] |currentclub=[[Jurbarko Karys]] |height=1,98 m |weight=98 kg |position=[[Lengvasis krašto puolėjas]] |years=2006–2016<br />2006–2008<br />2008–2009<br />2009–2010<br />2010–2011<br>2011<br>2016–2017<br>2017–2018<br>2018–2026<br>2018–2019<br>2026- |clubs=[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br>→[[Kauno Žalgiris-2|Kauno „Žalgiris-2“]]</br>→[[Kauno Kaunas|Kauno „Triobet“]]<br />→[[Kauno LSU-Atletas|Kauno „Aiščiai“]]<br />→[[Prienų Labas GAS|Prienų „Rūdupis“]]<br />→[[Kauno Baltai|Kauno „Baltai“]]<br>[[Prienų Birštono Vytautas|Prienų–Birštono „Vytautas“]]<br>Viurcburgo „s.Oliver“<br>[[Panevėžio Lietkabelis]]<br>→[[Prienų Birštono Vytautas|Prienų „Skycop“]] (''skol.'')<br>[[Jurbarko Karys|Jurbarko „Karys“]] |pointsaverage= |nationalteam= |nationalyears= |nationalpoints= |ntupdate= |nba= |nbayear= |nbateam= }} '''Vytenis Lipkevičius''' (g. [[1989]] m. [[gegužės 19]] d. [[Vilkija|Vilkijoje]]) – profesionalus [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas, žaidžiantis [[lengvasis krašto puolėjas|lengvojo krašto puolėjo]] pozicijoje. 2016 m. rugsėjo viduryje žaidėjas bei Kauno klubas nusprendė nutraukti sutartį ir Vytenis pasirašė sutartį su [[Prienų Birštono Vytautas|Prienų–Birštono „Vytauto“]] klubu.<ref>{{cite web |title=Su „Žalgiriu“ atsisveikinęs V. Lipkevičius grįžta į Prienus |website=zalgiris.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2016-09-12 |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/su-zalgiriu-atsisveikines-v-lipkevicius-grizta-i-prienus-72276628 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> 2017 m. birželio mėn. pasirašęs sutartį su [[Bundeslyga (krepšinis)|Bundeslygoje]] rungtyniaujančiu Viurcburgo „s. Oliver“ klubu, persikėlė Vokietijon.<ref>{{cite news|title=S.Oliver Wuerzburg inks Osvaldas Olisevicius and Vytenis Lipkevicius|url=http://www.sportando.com/en/europe/germany/236612/soliver-wuerzburg-inks-osvaldas-olisevicius-and-vytenis-lipkevicius.html|access-date=2017-06-10|date=2017-06-10|archive-date=2017-06-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20170614195336/http://www.sportando.com/en/europe/germany/236612/soliver-wuerzburg-inks-osvaldas-olisevicius-and-vytenis-lipkevicius.html|url-status=dead}}</ref> 2018 m. liepos 12 d. Lipkevičius pasirašė dvejų metų sutartį su [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabeliu“]].<ref>{{cite news|title=Pirmasis naujokas – V.Lipkevičius|url=https://www.kklietkabelis.lt/pirmasis-naujokas-v-lipkevicius/|website=kklietkabelis.lt|language=lt|date=2016-09-12|access-date=2023-02-05}}</ref> Lapkričio 6 d. jis buvo paskolintas [[Prienų Birštono Vytautas|Prienų „Skycop“]] likusiai sezono daliai.<ref>{{cite news|title=V.Lipkevičius skolinamas „Skycop“ – Lietkabelis|url=https://www.kklietkabelis.lt/v-lipkevicius-skolinamas-skycop/|website=kklietkabelis.lt|language=lt|date=2018-02-06|access-date=2023-02-05}}</ref> 2022 m. liepos 2 d. pratęsė kontraktą su „Lietkabeliu“ iki 2024 m.<ref>{{cite news|title=Dar dvejiems metams lieka V.Lipkevičius|url=https://www.kklietkabelis.lt/dar-dvejiems-metams-lieka-v-lipkevicius/|website=kklietkabelis.lt|language=lt|date=2022-07-02|access-date=2023-02-05}}</ref> == Pasiekimai == * [[LKL]] čempionas: 2011, 2012, 2013, 2014, 2015 m. * [[LKL]] vicečempionas: 2022 m. * [[BBL]] čempionas: 2011, 2012, 2017 m. * [[Lietuvos krepšinio federacijos taurė|LKF]] taurės laimėtojas: 2012 m. * Europos jaunimo (iki 20 metų) vicečempionas 2008 m. * [[Karaliaus Mindaugo taurė|KMT]] vicečempijonas: 2021, 2022, 2024 m. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.basketnews.lt/zaidejai/26-vytenis-lipkevicius.html Vytenio Lipkevičiaus profilis „Basketnews“] {{Panevėžio Lietkabelio dabartinė sudėtis}} {{DEFAULTSORT:Lipkevičius, Vytenis}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] 578g7510zkz6w4yiadwy0hpobbap6ym 7898139 7898138 2026-08-08T10:00:05Z Hugo.arg 1674 7898139 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |image=[[Vaizdas:Vytenis Lipkevicius by Augustas Didzgalvis.jpg|220px]] |playername=Vytenis Lipkevičius |dateofbirth={{Gimė|1989|05|19|T}} |cityofbirth=[[Vilkija]] |countryofbirth=[[Kauno rajonas]] |currentclub=[[Jurbarko Karys]] |height=1,98 m |weight=98 kg |position=[[Lengvasis krašto puolėjas]] |years=2006–2016<br />2006–2008<br />2008–2009<br />2009–2010<br />2010–2011<br>2011<br>2016–2017<br>2017–2018<br>2018–2026<br>2018–2019<br>2026- |clubs=[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br>→[[Kauno Žalgiris-2|Kauno „Žalgiris-2“]]</br>→[[Kauno Kaunas|Kauno „Triobet“]]<br />→[[Kauno LSU-Atletas|Kauno „Aiščiai“]]<br />→[[Prienų Labas GAS|Prienų „Rūdupis“]]<br />→[[Kauno Baltai|Kauno „Baltai“]]<br>[[Prienų Birštono Vytautas|Prienų–Birštono „Vytautas“]]<br>Viurcburgo „s.Oliver“<br>[[Panevėžio Lietkabelis]]<br>→[[Prienų Birštono Vytautas|Prienų „Skycop“]] (''skol.'')<br>[[Jurbarko Karys|Jurbarko „Karys“]] |pointsaverage= |nationalteam= |nationalyears= |nationalpoints= |ntupdate= |nba= |nbayear= |nbateam= }} '''Vytenis Lipkevičius''' (g. [[1989]] m. [[gegužės 19]] d. [[Vilkija|Vilkijoje]]) – profesionalus [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas, žaidžiantis [[lengvasis krašto puolėjas|lengvojo krašto puolėjo]] pozicijoje. 2016 m. rugsėjo viduryje žaidėjas bei Kauno klubas nusprendė nutraukti sutartį ir Vytenis pasirašė sutartį su [[Prienų Birštono Vytautas|Prienų–Birštono „Vytauto“]] klubu.<ref>{{cite web |title=Su „Žalgiriu“ atsisveikinęs V. Lipkevičius grįžta į Prienus |website=zalgiris.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2016-09-12 |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/su-zalgiriu-atsisveikines-v-lipkevicius-grizta-i-prienus-72276628 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> 2017 m. birželio mėn. pasirašęs sutartį su [[Bundeslyga (krepšinis)|Bundeslygoje]] rungtyniaujančiu Viurcburgo „s. Oliver“ klubu, persikėlė Vokietijon.<ref>{{cite news|title=S.Oliver Wuerzburg inks Osvaldas Olisevicius and Vytenis Lipkevicius|url=http://www.sportando.com/en/europe/germany/236612/soliver-wuerzburg-inks-osvaldas-olisevicius-and-vytenis-lipkevicius.html|access-date=2017-06-10|date=2017-06-10|archive-date=2017-06-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20170614195336/http://www.sportando.com/en/europe/germany/236612/soliver-wuerzburg-inks-osvaldas-olisevicius-and-vytenis-lipkevicius.html|url-status=dead}}</ref> 2018 m. liepos 12 d. Lipkevičius pasirašė dvejų metų sutartį su [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabeliu“]].<ref>{{cite news|title=Pirmasis naujokas – V.Lipkevičius|url=https://www.kklietkabelis.lt/pirmasis-naujokas-v-lipkevicius/|website=kklietkabelis.lt|language=lt|date=2016-09-12|access-date=2023-02-05}}</ref> Lapkričio 6 d. jis buvo paskolintas [[Prienų Birštono Vytautas|Prienų „Skycop“]] likusiai sezono daliai.<ref>{{cite news|title=V.Lipkevičius skolinamas „Skycop“ – Lietkabelis|url=https://www.kklietkabelis.lt/v-lipkevicius-skolinamas-skycop/|website=kklietkabelis.lt|language=lt|date=2018-02-06|access-date=2023-02-05}}</ref> 2022 m. liepos 2 d. pratęsė kontraktą su „Lietkabeliu“ iki 2024 m.<ref>{{cite news|title=Dar dvejiems metams lieka V.Lipkevičius|url=https://www.kklietkabelis.lt/dar-dvejiems-metams-lieka-v-lipkevicius/|website=kklietkabelis.lt|language=lt|date=2022-07-02|access-date=2023-02-05}}</ref> == Pasiekimai == * [[LKL]] čempionas: 2011, 2012, 2013, 2014, 2015 m. * [[LKL]] vicečempionas: 2022 m. * [[BBL]] čempionas: 2011, 2012, 2017 m. * [[Lietuvos krepšinio federacijos taurė|LKF]] taurės laimėtojas: 2012 m. * Europos jaunimo (iki 20 metų) vicečempionas 2008 m. * [[Karaliaus Mindaugo taurė|KMT]] vicečempijonas: 2021, 2022, 2024 m. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.basketnews.lt/zaidejai/26-vytenis-lipkevicius.html Vytenio Lipkevičiaus profilis „Basketnews“] {{Panevėžio Lietkabelio dabartinė sudėtis}} {{DEFAULTSORT:Lipkevičius, Vytenis}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] 66i5txjc3w7aiv2ut97zl6v934ykg68 0 445760 7898117 7894386 2026-08-08T08:49:22Z Ed1974LT 52229 7898117 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| pavadinimas=Anatolų| spalva=lawngreen| šalys=[[Mažoji Azija]]| skaičius= > 10| kilmė=[[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]]<br />'''Anatolų'''| žemėlapis=Anatolian_03.png| žemėlapio aprašymas=Anatolų kalbos I tūkst. pr. m. e.| ISO639-2=''ana''| klasifikacija= }} '''Anatolų kalbos''' – [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šaka. Visos šios grupės [[Mirusi kalba|kalbos yra mirusios]]. Jų vartotojai gyveno II–I tūkstantmečiuose pr. m. e. [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]] ir [[Armėnijos kalnynas|Armėnijos kalnyno]] teritorijoje. [[Glotochronologija|Glotochronologijos]] duomenys rodo, kad [[anatolų prokalbė]] nuo ankstyvosios [[indoeuropiečių prokalbė]]s (dar vadinamos indoanatolų arba indohetitų kalba) atsiskyrė anksčiau už visas kitas indoeuropiečių grupių [[Prokalbė|prokalbes]]. Dėl to ši kalba, kaip ir jos palikuonės, išsaugojo kitose indoeuropiečių kalbų šakose nepaliudytų archajiškų bruožų (pavyzdžiui, [[Laringalai|laringalus]], bendrąją gyvųjų daiktų giminę vyriškosios ir moteriškosios vietoj). == Kilmė == Anatolų kalbos laikomos anksčiausiai nuo indoeuropiečių prokalbės jos indoanatolų stadijoje V–IV tūkst pr. m. e. sandūroje atsiskyrusia šaka. Pasak [[Kurganų hipotezė]]s, indoanatolų kalbos [[protėvynė]] plytėjusi [[Juodoji jūra|Juodosios]] ir [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūrų]] stepėse, todėl esama dviejų galimybių, kaip anatolų prokalbės vartotojai iš ten galėjo pasiekti Mažąją Aziją: per [[Kaukazas|Kaukazą]] ir [[Balkanai|Balkanus]]. Balkanų kelią šiek tiek įtikinamesniu laiko [[J. P. Mallory|Meloris]] (1989), Šteineris (1990), [[David W. Anthony|Entonis]] (2007)<ref>''Anthony D. W.'' [https://www.proto-indo-european.ru/ie-cradle/_pdf/ie-phylogenies-migrations-pastoralism-anthony.pdf Two IE phylogenies, three PIE migrations, and four kinds of steppe pastoralism] // Вопросы языкового родства. 2013. Т. 9. №. 1. P. 9.</ref><ref>''Anthony D. W., Ringe D.'' [https://www.annualreviews.org/content/journals/10.1146/annurev-linguist-030514-124812 The Indo-European homeland from linguistic and archaeological perspectives] // Annual Review of Linguistics. 2015. Т. 1. №. 1. P. 199–219.</ref> ir [[Alwin Kloekhorst|Klukhorstas]] (2023).<ref>''Kloekhorst A.'' [https://www.kloekhorst.nl/Kloekhorst_Protoindoanatolian_the_Anatolian_Split_and_the_Anatolian_Trek_a_comparative_linguistic_perspective.pdf Proto-Indo-Anatolian, the “Anatolian Split” and the “Anatolian Trek”: A Comparative Linguistic Perspective] // ''Kristiansen K, Kroonen G, Willerslev E, eds.'' The Indo-European Puzzle Revisited: Integrating Archaeology, Genetics, and Linguistics. Cambridge University Press; 2023. P. 42-60.</ref> Tokiu atveju su indoanatolų kalbos protėvyne tapatinamos [[Chvalynsko kultūra|Chvalynsko]] ir [[Srednij Stiho kultūra|Srednij Stiho kultūros]], o su anatolų migracija – Suvorovo-Novodanilovkos ir Černavodos kultūros.<ref>{{Cite journal |last1=Kroonen |first1=Guus |last2=Jakob |first2=Anthony |last3=Palmér |first3=Axel I. |last4=Sluis |first4=Paulus van |last5=Wigman |first5=Andrew |date=2022-10-12 |title=Indo-European cereal terminology suggests a Northwest Pontic homeland for the core Indo-European languages |journal=PLOS ONE |lang=en |volume=17 |issue=10 |pages=e0275744 |doi=10.1371/journal.pone.0275744 |issn=1932-6203 |pmc=9555676 |pmid=36223379|bibcode=2022PLoSO..1775744K |doi-access=free }}</ref><ref>{{Cite web |url=http://www.randevu-zip.narod.ru/europe/east/ancien.htm |title=Краткая история освоения индоевропейцами Европы |access-date=2026-02-02|archive-date=2009-05-31 |archive-url=https://web.archive.org/web/20090531041531/http://www.randevu-zip.narod.ru/europe/east/ancien.htm |url-status=live }}</ref> Peitra Hudegebūrė teigia, jog anatolų prokalbė nuo protoindoanatolų kalbos atsiskyrė maždaug 4500 m. pr. m. e. ir apie 2500 m. pr. m. e. migruodami per Kaukazą jos vartotojai atvyko į Mažąją Aziją.<ref>{{cite news |url=https://youtube.com/watch?v=Pe4jnBdVxjw |author=Petra Goedegebuure |title=Anatolians on the Move: From Kurgans to Kanesh |publisher=The Institute for the Study of Ancient Cultures |via=YouTube |date=2020-02-05 |access-date=2026-02-02 |archive-date=2024-11-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20241127105156/https://www.youtube.com/watch?v=Pe4jnBdVxjw |url-status=live }}</ref> Josifo Lazaridžio ir [[David Reich| Deivido Raicho]] vadovaujama paleogenetikų grupė ištyrė (2024), kad anatolų kalbų vartotojai per Kaukazą migravo 4400 m. pr. m. e., nes tuo metu ėmė maišytis Šiaurės Kaukazo stepių ir [[Volga|Volgos]] žemupio gyventojai su Čajoniu (''Çayönü'') tipo paminklų gyventojais. Dėl migracijos susidaręs [[Genetika|genetinis]] komponentas sutinkamas tarp [[Bronzos amžius|bronzos amžiaus]] Centrinės [[Anatolija|Anatolijos]] gyventojų.<ref>{{cite journal|url=https://doi.org/10.1038/s41586-024-08531-5|author=Lazaridis I., Patterson N., Anthony D.|display-authors=etal|title=The genetic origin of the Indo-Europeans|year=2025|language=en|journal=Nature}}</ref><ref>''Lazaridis I., Patterson N., Anthony D., et al.''[https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC11042377/ The Genetic Origin of the Indo-Europeans. Preprint] // bioRxiv. 2024;2024.04.17.589597. Published 2024 Apr 18. doi:10.1101/2024.04.17.589597</ref> == Egzistavimo laikotarpis ir rašytiniai paminklai == Dauguma anatolų kalbų paminklų rasta pradedant nuo [[XIX a.]] pabaigos, kai buvo pradėti [[Hetitų karalystė]]s ir jos teritorijoje susidariusių valstybėlių archyvų kasinėjimai. Ankstesnių laikų mokslininkai nežinojo egzistavus anatolų kalbas. [[Čekai|Čekų]] kalbininkas [[Bedřich Hrozný|Bedržichas Hroznas]] savo darbuose nustatė, kad šios kalbos yra indoeuropietiškos, o tai padėjo jas iššifruoti. Armi [[Miestas-valstybė|miesto-valstybės]] gyventojų asmenvardžiai, panašūs į figūruojančiuosius [[Asirai|asirų]] prekybiniuose dokumentuose, pirmą kartą buvo paliudyti karališkųjų [[Ebla|Eblos]] archyvų tekstuose (XXIV a. pr. m. e.) maždaug pusę šimto metų anksčiau negu rišlūs tekstai anatolų kalbomis. Tai seniausieji užrašyti indoeuropietiški žodžiai.<ref>''Guus Kroonen, Gojko Barjamovic, Michaël Peyrot''. [http://doi.org/10.5281/zenodo.1240524 Linguistic supplement to Damgaard et al. 2018: Early Indo-European languages, Anatolian, Tocharian and Indo-Iranian]</ref><ref>''Archi, Alfonso.'' [https://www.torrossa.com/en/catalog/preview/4886458 Early Anatolian personal names at the banks of the Euphrates (24th cent. BCE)]{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} // Archivio glottologico italiano: CV, 1, 2020, Firenze (FI): Le Monnier, 2020. P. 3-20.</ref> Anatolų kalboms užrašyti seniausiuoju laikotarpiu vartoti [[hetitų dantiraštis]] ir [[luvių hieroglifai]]. Seniausi įrašai priklauso [[palų kalba]]i (esama nuomonių, kad jau XVII a. pr. m. e. ji buvo vartojama tik kaip ritualinė). Vėlesni įrašai [[Lidų kalba|lidų]], [[Likų kalba|likų]], [[Sidetų kalba|sidetų]], [[Karų kalba|karų]] ir kitomis kalbomis užrašyti [[Mažosios Azijos raidynai]]s, jie iš dalies iššifruoti XX a. Vienos iš anatolų kalbų, giminingos [[hetitų kalba]]i, vartotojai galėjo gyventi [[Vano ežeras|Vano ežero]] apylinkėse [[Armėnijos kalnynas|Armėnijos kalnyne]]. Tikėtina, jog I tūkst. pr. m. e. pradžioje, spaudžiami [[Urartija|Urartijos]], jie buvo išstumti į [[Siunikas|Siuniko]] ir [[Arcachas|Arcacho]] teritoriją (į dabartinį [[Karabachas|Karabachą]]).<ref>{{cite journal|url=https://www.academia.edu/116989528/Biainili_the_earliest_people_in_the_east_of_Van_lake|author=Petrosyan A.|title=Biainili: The Earliest People In The East of Van Lake|year=2023|editor=Y. H. Grekyan|language=en|location=Leuven–Paris–Bristol|journal=Ancient Near Eastern Studies|publisher=Peeters|archive-date=2024-04-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20240402191336/https://www.academia.edu/116989528/Biainili_the_earliest_people_in_the_east_of_Van_lake}}</ref> Antrojoje I tūkst. pr. m. e. pusėje anatolų kalbų vartotojai buvo pavergti ir [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuoti]] persų bei (arba) graikų. Maždaug 30 įrašų [[pisidų kalba]] priskiriami pirmiesiems mūsų eros amžiams. Paskutinė, matyt, išnyko [[izaurų kalba]] (šia kalba antkapiniai įrašai buvo rašomi dar [[V a.]]). == Klasifikacija == Dėl naujų atradimų klasifikacija ne kartą keitėsi. [[Aleksejus Kasjanas|A. Kasjanas]] ir [[Ilja Jakubovičius|I. Jakubovičius]] teikia tokį inovacijų ir išsaugotų archaizmų istorija grįstą anatolų kalbų medį:{{sfn|Касьян, Якубович|2013}} * Hetitų pogrupis (anksčiau už kitus atsiskyrė nuo praanatolų medžio) ** [[hetitų kalba]]† * Lidų pogrupis (atsiskyrė antrame etape) ** [[lidų kalba]]† * Palų pogrupis (atsiskyrė trečiame etape) ** [[palų kalba]]† * Luvių pogrupis{{sfn|Баюн|1990}} ** [[luvių kalba]]† ** [[likų kalba]]† ** [[milų kalba]]† (kartais vadinama „likų B“ arba „archajine likų“, kalba žinoma iš dviejų išlikusių įrašų) ** [[karų kalba]]† ** [[sidetų kalba]]† ** [[pisidų kalba]]† ** [[Kalašmos kalba]]<ref>[https://languagehat.com/kalasmaic-a-new-ie-language/ Kalasmaic, a New IE Language] — languagehat.com</ref>† [[Alwin Kloekhors|A. Klukhorstas]] (2022) teikia detalesnę klasifikaciją, nurodydamas šakų atsiskyrimo datas:{{sfn|Kloekhorst|2022}} {{Tree list}} * anatolų prokalbė (iširo apie XXXI a. pr. m. e.) ** luvių-lidų *** luvių-palų **** luvių (apie XXI–XX a. pr. m. e.) ***** protoluvių (apie XVIII a. pr. m. e.) ****** luvių dantiraščio (XVI–XV a. pr. m. e.) ****** luvių hieroglifų (XIII–VIII a. pr. m. e.) ***** likų-karų ****** karų-milų ******* karų (VII–III a. pr. m. e.) ******* milų (V a. pr. m. e.) ****** likų-sidetų ******* likų (V–IV a. pr. m. e.) ******* sidetų (V–II a. pr. m. e.) ***** pisidų (I–II a. pr. m. e.) [neklasifikuota] **** protopalų ***** [[palų kalba]] (XVI–XV a. pr. m. e.) *** protolidų **** [[lidų kalba]] (VIII–III a. pr. m. e.) ** protohetitų (apie 2100 m. pr. m. e.) *** [[Kanešas|Kanešo]] miesto [[hetitų kalba]] (apie 1935–1710 m. pr. m. e.) *** [[Hatušas|Hatušo]] miesto hetitų kalba (apie 1650–1180 m. pr. m. e.) {{Tree list/end}} == Periferinių anatolų kalbų problema == Be aukščiau nurodytųjų, svarstoma apie tokias įrašais nepaliudytas, bet žinomas iš [[Glosa|glosų]] ir kitų netiesioginių įrodymų kalbas: * [[Kapadokija|kapadokų]], [[Kicuatna|kataonų]], [[Kilikija|kilikų]], [[Likaonija|likaonų]], [[Bitinija|bitinų]], [[Paflagonija|paflagonų]], [[Pontas|pontiečių]],<ref>''Гиндин Л. А.'' [http://www.sno.pro1.ru/lib/gindin_naselenie_gomerovskoy_troi/gindin_naselenie_gomerovskoy_troi.pdf Население гомеровской Трои] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170315175558/http://www.sno.pro1.ru/lib/gindin_naselenie_gomerovskoy_troi/gindin_naselenie_gomerovskoy_troi.pdf |date=2017-03-15 }} 1993.</ref> [[Izaurija|izaurų]]. Šių kalbų priklausymas anatolų šakai ginčytinas; dalis tyrėjų (pavyzdžiui, [[Raymond Armar Brown|R. Braunas]], [[Vladislavas Adzinba|V. Adzinba]]) jas laiko [[Senoji Europa|ikiindoeuropietiškuoju]] substratu (sąlygiškai „ikiluviniu [[Kalbinis sluoksnis|substratu]]“); į kai kurias šių kalbų žvelgta kaip į giminiškas [[frygų kalba]]i. Taip pat abejojama dėl šių kalbų priklausymo anatolų šakai: * [[Troja|trojiečių]] (žinoma iš negausių vardų ir netiesioginių liudijimų)<ref>''Якубович И. С.'' [https://jolr.ru/files/(224)jlr2017-15-3-4(193-215).pdf На каких языках говорили в Трое? Взгляд анатолиста] // Вопросы языкового родства. 2017. № 15/3-4. С. 193–215.</ref> * [[Filistinai|filistinų]] (žinoma iš fragmentiškų įrašų, [[Glosa|glosų]] ir vardų, dalis kurių turi atitikmenų anatolų kalbose). == Charakteristika == === Fonologija === ''Taip pat žr. [[Laringalų teorija]]'' Anatolų kalbų [[Fonologija|fonologijoje]] išsaugota kitose indoeuropiečių šakose prarastų ypatybių. Žinoma, kad anatolų kalbose buvo išlikę praindoeuropietiškų [[Laringalai|laringalų]] tokiuose žodžiuose, kaip {{hit|ḫāran-}} (plg. {{grc|ὄρνῑς}}, {{lt|erelis}}, {{non|ǫrn}}, {{ide|*h₃éron-}}) ir likų ''𐊜𐊒𐊄𐊀 χuga'' (plg. {{la|avus}}, {{prg|awis}}, archajinės airių ᚐᚃᚔ (''avi''), {{ide|*h₂éwh₂s}}). Daugybė indoeuropiečių prokalbės dorsalinių [[Priebalsis|priebalsių]] išlaikė skirtumą taip pat ir anatolų prokalbėje ir turi skirtingus refleksus luvių kalboje, kurioje ''*kʷ > ku-, *k > k-'' ir ''*ḱ > z-''.<ref name=":0" /> Trejopi indoeuropiečių prokalbės abilūpiniai sprogstamieji priebalsiai (''*p, *b, *bʰ'') anatolų prokalbėje supaprastėjo į stipriuosius ir silpnuosius, tradiciškai užrašomus kaip /p/ ir /b/. Hetitų ir luvių dantiraščiuose silpnieji buvo užrašomi kaip viengubi [[Duslusis priebalsis|duslieji priebalsiai]], o stiprieji – kaip sudvigubinti [[Skardusis priebalsis|skardieji]], kas rodo [[Geminacija|sudvigubintą]] tarimą. Matyt, pirmajame tūkstantmetyje silpnieji priebalsiai lidų, likų ir karų kalbose buvo spirantizuoti (virtę pučiamaisiais).<ref>{{Cite book |last=Melchert |first=Harold Craig |url=https://books.google.com/books?id=pgQowuFZeLUC&q=anatolian+lenis+spirantized&pg=PA21 |title=Anatolian Historical Phonology |date=1994 |publisher=Rodopi |isbn=9789051836974 |pages=21 |language=en}}</ref> Anatolų prokalbės [[Glotalizacija|glotalinis]] priebalsis ''*H'', su pertrūkiais perkeltas į fortifikaciją ir [[Lenicija|leniciją]], dantiraštyje yra išreikštas kaip sudvigubintas ''-ḫḫ-'' arba kaip paprastasis ''-ḫ-''. Hetitų kalboje ''*H'' atspindžiai interpretuojami kaip [[Faringalinis priebalsis|rykliniai]] pučiamieji, o luvių kalboje – kaip [[Liežuvėliniai priebalsiai|liežuvėliniai]] pučiamieji, paremti [[Skolinys|skoliniais]] iš [[Ugaritų kalba|ugaritų]] ir [[Egiptiečių kalba|egiptiečių]] kalbų bei [[Balsis|balsių]] nuspalvinimo efektais. Glotaliniai priebalsiai buvo išnykę lidų kalboje, tačiau jie virto likų [[Fonema|fonemomis]] ''𐊐'' (''χ'') ir karų ''𐊼'' (''k''), abi tartos kaip [k], taip pat, įvykus labializacijai (sulūpinimui), [[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniais priebalsiais]] – likų ''𐊌'' (''q'') ir karų ''𐊴'' (''q''). Manoma, kad anatolų prokalbėje šie [[Kalbos garsas|garsai]] galėjo būti tariami kaip rykliniai pučiamieji, liežuvėliniai pučiamieji arba kaip liežuvėliniai uždarumos priebalsiai.<ref>{{Cite book |last=Melchert |first=Harold Craig |url=https://books.google.com/books?id=pgQowuFZeLUC&q=pharyngeal&pg=PA22 |title=Anatolian Historical Phonology |date=1994 |publisher=Rodopi |isbn=9789051836974 |pages=22 |language=en}}</ref><ref>{{Cite journal |last=Kloekhorst |first=Alwin |date=2018 |title=Anatolian Evidence Suggests that the Indo-European Laryngeals *h2 and *h3 Were Uvular Stops |url=https://www.academia.edu/37962233 |journal=Indo-European Linguistics |lang=en |volume=6 |issue=1 |pages=69–94 |doi=10.1163/22125892-00601003 |doi-access=free |hdl=1887/81567 |hdl-access=free |access-date=2026-02-09|archive-date=2023-11-30 |archive-url=https://web.archive.org/web/20231130063132/https://www.academia.edu/37962233 |url-status=live }}</ref> === Veiksmažodis === Anatolų [[Morfologija (kalbotyra)|morfologija]] žymiai paprastesnė negu daugumos kitų ankstyvųjų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]]. [[Veiksmažodis|Veiksmažodžio]] sistemoje skiriami tik du [[Gramatinis laikas|laikai]] ([[Esamasis laikas|esamasis]]-[[Būsimasis laikas|būsimasis]] ir [[Būtasis laikas|būtasis]]), dvi [[Gramatinė rūšis|rūšys]] (veikiamoji ir [[mediopasyvas]]) ir dvi [[Nuosaka|nuosakos]] ([[Tiesioginė nuosaka|tiesioginė]] ir [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji]]) be [[konjunktyvas|konjunktyvo]] ir [[optatyvas|optatyvo]], kurie sutinkami kitose senosiose indoeuropiečių kalbose, pavyzdžiui, [[Tocharų kalba|tocharų]], [[Sanskritas|sanskrite]] ir [[Senoji graikų kalba|senojoje graikų]]. Anatolų veiksmažodžiai paprastai skirstomi į dvi asmenuotes: ''mi'' asmenuotę ir ''ḫi'' asmenuotę, kurios taip vadinamos pagal hetitų kalbos tiesioginės nuosakos vienaskaitos pirmojo [[Asmuo (gramatika)|asmens]] priesagas. ''mi'' asmenuotė turi saitų už Anatolijos ribų, o ''ḫi'' asmenuotė yra išskirtinė ir tikriausiai yra kilusi iš sudvigubintos arba intensyviosios indoeuropiečių prokalbės formos.<ref name=":0">{{Cite book |last1=Klein |first1=Jared |url=https://books.google.com/books?id=QgA3DwAAQBAJ&pg=252 |title=Handbook of Comparative and Historical Indo-European Linguistics |last2=Joseph |first2=Brian |last3=Fritz |first3=Matthias |date=2017 |publisher=Walter de Gruyter |isbn=9783110393248 |language=en}}</ref> === Giminė === Anatolų kalbų [[Gramatinė giminė|giminių]] sistema paremta dviem klasėmis: [[Gyvumas (kalbotyra)|gyvųjų]] dalykų ir negyvųjų; šios klasės taip pat vadinamos atitinkamai bendrąja gimine ir bevarde gimine. Beveik neabejojama, kad anatolų prokalbė iš indoeuropiečių prokalbės nepaveldėjo atskiro moteriškosios giminės derinimo.<ref name=":1">{{Cite web |last=Kim |first=Ronald I. |title=The Feminine Gender in Tocharian and Indo-European |date=2009 m. sausis |url=https://www.academia.edu/23882373 |lang=en |via=Academia.edu |access-date=2026-02-09|archive-date=2023-11-30 |archive-url=https://web.archive.org/web/20231130063131/https://www.academia.edu/23882373 |url-status=live }}</ref> Dviejų giminių sistema buvo vertinama kaip vyriškosios ir moteriškosios giminių sąlaja po to, kai [[Fonetika|fonetiškai]] susiliejo praindoeuropietiški ''eh₂ > ā'' ir ''o'' kamienai. Vis dėlto likų kalboje, vadinasi, ir anatolų prokalbėje, atradus paveldėtų [[Daiktavardis|daiktavardžių]] grupę su priesaga ''*-eh₂'' kilo abejonių dėl moteriškosios giminės egzistavimo indoeuropiečių prokalbėje. Neanatoliškose indoeuropiečių kalbose ''ā'' kamienu žymima moteriškoji giminė gali būti susijusi su [[Žodžių daryba|darybine]] priesaga ''*-h₂'', anatolų kalbose ji paliudyta su abstrakčiaisiais ir kuopiniais daiktavardžiais.<ref>{{Cite web |last=Melchert |first=Craig |title=PIE *-eh2 as an "individualizing" Suffix and the Feminine Gender |url=https://linguistics.ucla.edu/people/Melchert/MelchertJena.pdf |via=linguistics.ucla.edu |access-date=2026-02-09|archive-date=2024-12-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20241218043623/https://linguistics.ucla.edu/people/Melchert/MelchertJena.pdf |url-status=live }}</ref> Priklausymo priesaga ''*-ih₂'' retai sutinkama anatolų kalbose, tačiau kaip moteriškasis žymuo ji visiškai produktyvi tocharų kalboje.<ref name=":1" /> Tai rodo, kad anatolų giminių sistema atspindi pirminę indoeuropiečių prokalbės būklę, o klasikinė vyriškosios, moteriškosios ir bevardės giminių sistema tocharų bei pagrindinėse indoeuropiečių kalbose galėjo susidaryti po to, kai tematiniai daiktavardžiai buvo atskirti pagal lyties požymį, kad būtų tiksliau įvardijami vyrai ir moterys.<ref>{{Cite journal |last=Luraghi |first=Silvia |date=2011 |title=The Origin of the Proto-Indo-European Gender System: Typological Considerations |url=https://allegatifac.unipv.it/silvialuraghi/Gender%20FoL.pdf |archive-url=https://web.archive.org/web/20141229143242/http://allegatifac.unipv.it/silvialuraghi/Gender%20FoL.pdf |archive-date=2014-12-29 |url-status=live |journal=Folia Linguistica |volume=45 |issue=2 |pages=435–463 |doi=10.1515/flin.2011.016|s2cid=59324940 }}</ref> === Linksnis === Anatolų prokalbėje buvo išlaikyta indoeuropiečių prokalbės [[Vardažodis|vardažodžių]] linksniavimo sistema, turėtas [[šauksmininkas]], [[vardininkas]], [[galininkas]], [[įnagininkas]], [[naudininkas]], [[kilmininkas]] ir [[vietininkas]], papildomai – [[aliatyvas]].<ref name=":0" /> Daiktavardžiai galėjo turėti [[Vienaskaita|vienaskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], taip pat senojoje hetitų kalboje kuopinę daugiskaitą ir natūraliųjų porų liktinių [[Dviskaita|dviskaitos]] formų. Anatolų kalbose taip pat vartojamas [[Dalinis ergatyvumas|dalinis ergatyvas]], grįstas gimine, jis taikomas negyviesiems daiktavardžiams, pažymėtiems [[Ergatyvas|ergatyvo]] linksniu, kai subjektas priklauso nuo tranzityvinio veiksmažodžio. Tai gali būti aiškinama arealine gretimų neindoeuropietiškų ergatyvinių kalbų, pavyzdžiui, [[Huritų kalba|huritų]], įtaka.<ref>{{Cite book |last1=Aikhenvald |first1=Alexandra Y. |authorlink=Aleksandra Aichenvald|url=https://books.google.com/books?id=sPGe7aBSkpkC&q=laryngeal+fortition+anatolian&pg=PA54 |title=Areal Diffusion and Genetic Inheritance: Problems in Comparative Linguistics |last2=[[Robert M. W. Dixon|Dixon]] |first2=Robert M. W. |date=2006 |publisher=Oxford University Press |isbn=9780199283088 |language=en}}</ref> === Sintaksė === Pagrindinė [[žodžių tvarka]] sakinyje – [[veiksnys]]–[[papildinys]]–[[tarinys]] (SOV), išskyrus likų kalbą, kurioje tarinys paprastai eina prieš papildinį. Į sakinio pradžią iškeltos [[dalelytė]]s yra ryški anatolų kalbų [[sintaksė]]s ypatybė; tokiame sakinyje sujungiamasis [[jungtukas]] arba pirmasis [[Kirtis|kirčiuotas]] žodis [[Vakernagelio dėsnis|Vakernagelio padėtyje]] paprastai sudaro [[Klitikai|klitikų]] grandinėlę. [[Enklitikai|Enklitiniai]] įvardžiai, [[Diskursas|diskurso]] žymekliai, jungtukai ir vietos bei [[Modalumas (kalbotyra)|modalinės]] dalelytės atsiranda griežtai struktūruotuose sakiniuose. Prieš dalelyčių grandinėlę vartojami žodžiai yra [[Aktualioji sakinio skaida|teminiai]].<ref name=":0" /> == Išnašos == {{išn}} == Literatūra == * {{cite book | author = Касьян А. С., Якубович И. С. | chapter = Анатолийские языки | chapter-url = https://www.academia.edu/5541635 | title= Языки мира. Реликтовые индоевропейские языки Передней и Центральной Азии. | url= https://iling-ran.ru/staff_only/langworld_proto/static/pdf_volumes/20_relict_indo-european_western_central_asia.pdf | editor= Ред. Ю. Б. Коряков, А. А. Кибрик | location= М. | publisher= Academia | year= 2013 | pages= 15-25 | ref = Касьян, Якубович }} * {{cite journal|author=Баюн Л. С.|url=http://tapemark.narod.ru/les/571a.html|title=Хетто-лувийские языки|journal=Лингвистический энциклопедический словарь|location=М.|publisher=СЭ|year=1990|ref=Баюн}} * {{cite book | author = Kloekhorst A. | chapter= Anatolian | chapter-url = https://www.cambridge.org/core/books/indoeuropean-language-family/anatolian/82F6A46F99BB62BB588D3EFC130292CE | title = The Indo-European Language Family: A Phylogenetic Perspective | language = en | editor= Thomas Olander | location= Cambridge | publisher= Cambridge University Press | year= 2022 | pages= 63-82 | doi = 10.1017/9781108758666 | ref = Kloekhorst }} [[Kategorija:Anatolų kalbos]] sw58mo5t8xquxgvpar8jdfp1334xqs5 10 463519 7897999 7885148 2026-08-08T02:35:48Z Zykasaa 3068 7897999 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOUkraina |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Pasaulio_paveldo_sąrašas|Pasaulio paveldo objektai]] [[Ukraina|Ukrainoje]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Ukraine.svg|40px|Ukrainos vėliava|link=Ukraina]] |group1 = Materialusis |list1 = ''[[Sofijos soboras (Kijevas)|Šv. Sofijos soboras]] ir susiję pastatai, [[Kijevo Pečerų laura]]'' <small>(1990)</small> {{·}} ''[[Lvovo senamiestis|Lvovo istorinio centro ansamblis]]'' <small>(1998)</small> {{·}} [[Struvės geodezinis lankas]] <small>(2005, kartu su kitomis devyniomis valstybėmis)</small> {{·}} [[Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai]] <small>(2007, kartu su 19 kitų valstybių)</small> {{·}} [[Bukovinos ir Dalmatijos metropolitų rezidencija]] <small>(2011)</small> {{·}} [[Lenkijos ir Ukrainos Karpatų medinės cerkvės]] <small>(2013)</small> {{·}} ''Senovinis [[Taurijos Chersonesas|Taurijos Chersoneso]] miestas ir jo chora'' <small>(2013)</small> {{·}} ''[[Odesos senamiestis|Odesos istorinis centras]]'' <small>(2023)</small> |group2 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list2 = [[Petrykyvkos piešiniai|Petrykyvkos dekoratyvinis piešimas kaip Ukrainos ornamentinio liaudies meno reiškinys]] <small>(2013)</small> {{·}} [[Kazokų dainos|Kazokų dainos Dnipropetrovsko regione]] <small>(2016)</small> {{·}} [[Kosivo keramika|Kosivo keramikos tapymo tradicija]] <small>(2019)</small> {{·}} [[Ornekas|Ornekas, Krymo totorių puošmena ir žinios apie ją]] <small>(2021)</small> {{·}} [[Barščiai|Ukrainietiškų barščių gaminimo kultūra]] <small>(2022)</small> {{·}} [[Ukrainietiški margučiai|''Pysanka'', ukrainiečių tradicija ir kiaušinių marginimo menas]] <small>(2024, kartu su Estija)</small> {{·}} [[Bandūra|Kobzos]] ir [[Ryla|rylos]] tradicijos išsaugojimo programa <small>(2024)</small> }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Ukrainoje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Ukraina]] </noinclude> hre264we1q9jfzvq76m8as76g4nh8o7 10 463567 7898057 7886315 2026-08-08T06:37:05Z Zykasaa 3068 7898057 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOSuomija |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Pasaulio_paveldo_sąrašas|Pasaulio paveldo objektai]] [[Suomija|Suomijoje]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Finland.svg|40px|Suomijos vėliava|link=Suomija]] |group1 = [[Sąrašas:Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą|Materialusis]] |list1 = [[Suomenlina|Suomenlinos tvirtovė]] <small>(1991)</small> {{·}} [[Raumos senamiestis]] <small>(1991)</small> {{·}} [[Petejevesio bažnyčia|Petejevesio senoji bažnyčia]] <small>(1994)</small> {{·}} [[Verla|Verlos medienos dirbtuvės]] <small>(1996)</small> {{·}} [[Samalahdenmekis|Samalahdenmekio bronzos amžiaus laidojimo vieta]] <small>(1999)</small> {{·}} [[Struvės geodezinis lankas]] <small>(2005, kartu su kitomis devyniomis valstybėmis)</small> {{·}} [[Aukštasis krantas]]/[[Kvarkenas|Kvarkeno salynas]] <small>(2006, kartu su [[Švedija]])</small> {{·}} [[Aalto darbai]] <small>(2026)</small> |group2 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list2 = [[Sauna|Suomiška sauna]] <small>(2020)</small> {{·}} [[Kaustineno smuikas|Grojimas kaustineno smuiku ir su juo susijusios praktikos bei išraiškos]] <small>(2021)</small> {{·}} [[Klinkerio laivai|Šiaurės šalių klinkerio laivų statymo tradicijos]] <small>(2021, kartu su 4 kitomis valstybėmis)</small> }} [[kategorija:Pasaulio paveldo objektai Suomijoje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Suomija]] </noinclude> hgxzov8s2r49huwd2x6op4mi1k5zlu2 10 463593 7897981 7712962 2026-08-08T02:23:21Z Zykasaa 3068 7897981 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCORumunija |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Pasaulio_paveldo_sąrašas|Pasaulio paveldo objektai]] [[Rumunija|Rumunijoje]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Romania.svg|40px|Rumunijos vėliava|link=Rumunija]] |group1 = [[Sąrašas:Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą|Materialusis]] |list1 = [[Dunojaus delta]] <small>(1991)</small> {{·}} [[Horezu vienuolynas]] <small>(1993)</small> {{·}} [[Transilvanijos įtvirtintos bažnyčios]] <small>(1993)</small> {{·}} [[Moldovos krašto bažnyčios]] <small>(1993)</small> {{·}} [[Dakų tvirtovės Oreštijės kalnuose]] <small>(1999)</small> {{·}} [[Maramurešo medinės bažnyčios]] <small>(1999)</small> {{·}} [[Sigišoara|Sigišoaros istorinis centras]] <small>(1999)</small> {{·}} [[Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai]] <small>(2017, kartu su 19 kitų valstybių)</small> {{·}} ''[[Rošia Montana|Rošia Montanos kasyklų kraštovaizdis]]'' <small>(2021)</small> {{·}} [[Dakijos limos|Romos imperijos ribos: Dakija]] <small>(2024)</small> {{·}} [[Brankusi monumentalusis ansamblis Targu Jiu]] <small>(2024)</small> |group2 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list2 = [[Kalušariai|Kalušo ritualas]] <small>(2008)</small> {{·}} [[Doina]] <small>(2009)</small> {{·}} [[Horezu keramika|Horezu keramikos meistriškumas]] <small>(2012)</small> {{·}} [[Kolinda|Vyriška grupė kolinda, kalėdų ritualas]] <small>(2013)</small> {{·}} [[Rumunijos vaikinų šokiai]] <small>(2015)</small> {{·}} [[Moldaviški kilimai|Tradicinis sieninių kilimų amatas Rumunijoje ir Moldovos Respublikoje]] <small>(2016 kartu su Moldavija)</small> {{·}} [[Martenica|Kovo 1-osios kultūrinės praktikos]] <small>(2017, kartu su Bulgarija, Makedonija, Moldavija)</small> {{·}} [[Lipizaneriai|Lipizanerių veislės žirgų veisimo tradicijos]] <small>(2022, kartu su 7 kitomis valstybėmis)</small> {{·}} [[Altica|Tradicinių palaidinių su siuviniu ant peties (''altiţă'') menas – kultūrinio identiteto elementas Rumunijoje ir Moldovoje]] <small>(2022, kartu su Moldova)</small> {{·}} [[Kobozas|Kobza: tradicinės žinios, įgūdžiai ir muzika]] <small>(2025, kartu su Moldova)</small> }} [[kategorija:Pasaulio paveldo objektai Rumunijoje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Rumunija]] </noinclude> g6xlesa3rk4vmi9b75tou33j4vhdl28 10 464215 7898008 7892377 2026-08-08T02:44:02Z Zykasaa 3068 7898008 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOJAV |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose|Pasaulio paveldo objektai]] [[JAV]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of USA.svg|40px|JAV vėliava|link=JAV]] |group1 = Rytų |list1 = ''[[Evergleidso nacionalinis parkas]]'' <small>(1979)</small> {{·}} [[Nepriklausomybės rūmai (Pensilvanija)|Nepriklausomybės rūmai Pensilvanijoje]] <small>(1979)</small> {{·}} [[Mamutų urvo nacionalinis parkas]] <small>(1981)</small> {{·}} [[Kahokija|Kahokijos pilkapynų valstijos istorinis parkas]] <small>(1982)</small> {{·}} [[Didžiųjų Dulsvųjų kalnų nacionalinis parkas]] <small>(1983)</small> {{·}} [[Laisvės statula]] <small>(1984)</small> {{·}} [[Montičelas]] ir [[Virdžinijos universitetas]] Šarlotsvilyje <small>(1987)</small> {{·}} [[Moravitų bažnyčios gyvenvietės]] ([[Betlehemas]]) <small>(2024, kartu su Danija, JK, Vokietija)</small> {{·}} [[Okefenokio nacionalinis gamtos draustinis|Okefenokio nacionalinis gamtos draustinis (ONWR)]] <small>(2026)</small> |group2 = Pietų |list2 = [[Didžiojo kanjono nacionalinis parkas]] <small>(1979)</small> {{·}} [[Čako kultūros nacionalinis istorinis parkas]] <small>(1987)</small> {{·}} [[Karlsbado Urvų nacionalinis parkas]] <small>(1995)</small> {{·}} [[Taoso Pueblas]] <small>(1992)</small> {{·}} [[San Antonijo misijų nacionalinis parkas|San Antonijo misijos]] <small>(2015)</small> {{·}} [[Poverti Pointas|Poverti Pointo]] priešistorinės sankasos <small>(2014)</small> |group3 = Vakarų |list3 = [[Mesa Verdės nacionalinis parkas]] <small>(1978)</small> {{·}} [[Jeloustono nacionalinis parkas]] <small>(1978)</small> {{·}} [[Redvudo nacionalinis parkas]] <small>(1980)</small> {{·}} [[Olimpo nacionalinis parkas]] <small>(1981)</small> {{·}} [[Josemičio nacionalinis parkas]] <small>(1984)</small> {{·}} [[Votertono ledyno tarptautinis taikos parkas]] ([[Ledyno nacionalinis parkas (JAV)|Ledyno nacionalinis parkas]]) <small>(1995, kartu su [[Kanada]])</small> |group5 = [[Aliaska]] |list5 = [[Klueino nacionalinis parkas|Klueino]], [[Vrangelio ir Šv. Elijo nacionalinis parkas|Vrangelio ir Šv. Elijo]], [[Ledynų Įlankos nacionalinis parkas ir draustinis|Ledynų Įlankos]], [[Tatšenšinio-Alseko nacionalinis parkas|Tatšenšinio-Alseko]] parkai <small>(1979, kartu su [[Kanada]])</small> |group6 = [[Havajai]] |list6 = [[Havajų ugnikalnių nacionalinis parkas]] <small>(1987)</small> {{·}} [[Papahanaumokuakea]] <small>(2010)</small> |group7 = [[JAV teritorijos|Teritorijos]] |list7 = [[La Fortalesa]] ir [[San Chuanas (Puerto Rikas)|San Chuano nacionalinis istorinis objektas]] <small>(1983, [[Puerto Rikas]])</small> |group8 = Visoje šalyje |list8 = [[Frank Lloyd Wright XX a. architektūra]] <small>(2019)</small> |group9 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list9 = ''Įrašų nėra'' }} [[kategorija:Pasaulio paveldo objektai JAV]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|JAV]] </noinclude> cn13frkmb94dzh49ly4uxb0i1x43s8d 0 467069 7897605 6664947 2026-08-07T12:38:35Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897605 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas = Guy Sebastian | pav = Guy Sebastian"s.Armageddon Tour.jpg | antraštė = | fonas = solo_dainininkas | pilnas_vardas = Guy Theodore Sebastian | dar_žinoma = | gimė = {{bda|1981|10|26}} <br /> [[Klangas]], [[Selangoras]], {{flag|Malaizija}} | mirė = | kilmė = | žanras = [[soul]], [[pop]], [[R&B]] | užsiėmimas = dainininkas, dainų autorius | instrumentai = | kalba = | aktyvumo_metai = 2003–dabar | įrašų_kompanija = | veikla = | URL = [http://www.guysebastian.com/ guysebastian.com/] }} '''Guy Theodore Sebastian''' (g. [[1981]] m. [[spalio 26]] d. [[Klangas|Klange]], [[Selangoras|Selangore]], [[Malaizija|Malaizijoje]]) – iš [[Malaizija|Malaizijos]] kilęs [[Australija|Australijos]] dainininkas bei dainų autorius, išgarsėjęs [[2003]] metais, kuomet laimėjo Australijos „Idol“ televizijos konkursą. [[2010]]–[[2012]] metais Guy buvo australų projekto „X-Factor“ vienas teisėjų. Iki šiol atlikėjas išleido aštuonis albumus, iš kurių net septyni tapo platininiais, o du užėmė pirmą vietą šalies perkamiausių albumų sąraše. Iš viso Sebastian yra pardavęs 3,7 mln. singlų bei albumų ir yra sėkmingiausias visų laikų Australijos „Idol“ dalyvis. Atlikėjas yra dainavęs tokiems žinomiems žmonėms kaip [[Oprah Winfrey]], Jungtinės Karalystės Karalienei [[Elžbieta II|Elžbietai II]], taip pat [[Benediktas XVI|popiežiui Benediktui XVI]]. == Diskografija == === Albumai === * 2003: ''Just as I Am'' * 2004: ''Beautiful Life'' * 2006: ''Closer to the Sun'' * 2007: ''The Memphis Album'' * 2009: ''Like it Like That'' * 2012: ''Armageddon'' * 2014: ''Madness'' === Rinktinių dainų albumai === * 2010: ''Twenty Ten'' === DVD/CD === * 2008: ''The Memphis Tour'' === EP === * 2007: ''Your Song'' * 2009: ''Guy Sebastian EP'' == Nuorodos == {{Commons|Category:Guy Sebastian}} * [http://www.guysebastian.com Oficiali svetainė – guysebastian.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090306223652/http://www.guysebastian.com/ |date=2009-03-06 }} {{start box}} {{s-ach}} |- {{succession box| before = – | title = [[Vaizdas:EuroAustralia.svg|50px]] <br /> [[Australija Eurovizijoje|Australijos atstovas Eurovizijoje]]| years = [[Eurovizijos dainų konkursas 2015|2015]]| after = [[Dami Im]] <br /> ''<small>„Sound of Silence“</small>'' }} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Sebastian, Guy}} [[Kategorija:Australijos dainininkai]] [[Kategorija:Australijos atstovai Eurovizijoje]] [[Kategorija:2015 m. Eurovizijos dalyviai]] s8kxevfyehx2w7myfscp7xpq4zxih0w 0 470337 7898009 5351480 2026-08-08T02:44:21Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898009 wikitext text/x-wiki {{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}} | iucn_category = II | image = Everglades (Sea of grass).jpg | caption = Evergleidso „žolės jūra“ | map = JAV | map_width = 280 | location = {{flag|JAV}}<br>({{flag|Florida}}) | nearest_city = [[Florida Sitis]] | lat_degrees = 25 | lat_minutes =19 | lat_seconds =0 | lat_direction = N | long_degrees = 80 | long_minutes = 56 | long_seconds =0 | long_direction = W | area = 6104,84 km² | established = [[1934]] m. | visitation_num = 934 351 | visitation_year = 2011 | governing_body = National Park Service |UNESCO id = 76 | vikiteka =Category:Everglades National Park }} '''Evergleidso nacionalinis parkas''' ({{en|Everglades National Park}}) – saugoma gamtos teritorija pietryčių [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], [[Florida|Floridos]] valstijoje, Floridos pusiasalio pietrytinėje dalyje. Plotas – 6104 km². Parkas įsteigtas [[1934]] m., o galutinai įkurtas [[1947]] m. Nuo 1979 m. įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą (1993–2007 m. ir nuo 2010 m. įtrauktas į rizikos grupę dėl sparčios urbanizacijos, kylančio jūros lygio, invazinių rūšių žalos). Evergleidso nacionalinis parkas apima ~20 % [[Evergleidsas|Evergleidso]] – pelkėtos, [[mangrovė|mangrove]] apaugusios lygumos Floridos pusiasalyje. Teritorijoje gausybė gėlo ir druskingo vandens telkinių, [[pelkė|pelkių]], [[šlapynė|šlapynių]], veši mangrovės, palmės, aukštažolės pievos, pušynai, pelkiniai kiparisai. Dėl besiplečiančių miestų, melioracijos vandens pusiausvyra krašte sutrikusi, todėl gėlas vanduo pumpuojamas. Gausu vandens paukščių ([[rožinė girnovė|rožinės girnovės]], [[ibiai]], [[garniai]], [[pelikanai]]), [[Misisipės aligatorius|Misisipės aligatorių]], įvairių vėžlių, varliagyvių, žuvų. Saugomos 24 endeminės ir nykstančios gyvūnų rūšys ([[Floridos puma|Floridos pumos]], [[baltauodegis elnias|baltauodegiai elniai]], [[rudoji lūšis|rudosios lūšys]], [[amerikinis krokodilas|amerikiniai krokodilai]] ir kt.).<ref>{{GEC|498}}</ref> <gallery> Everglades swamp.JPG|Pelkė Tf shark valley alligator.JPG|Misisipės aligatorius Everglades National Park Florida Panther.jpg|Floridos puma Airboating 1, Everglades, FL, jjron 31.03.2012.jpg|Oro valtis </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOJAV}} {{JAV nacionaliniai parkai}} [[Kategorija:JAV nacionaliniai parkai]] [[Kategorija:Florida]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 0fzor34mwbxnt6a78x6rc0rfovthq8u 10 473615 7897837 7869541 2026-08-07T19:03:10Z Nomadbones 153116 7897837 wikitext text/x-wiki {{Navbox | name = Auksinis gaublys už geriausią draminį filmą | title = [[Auksinis gaublys]] už geriausią draminį filmą | basestyle = background: #CFB53B | groupstyle = background: #F0DC82 | state = {{{būsena<includeonly>|collapsed</includeonly>}}} | bodyclass = hlist | list1 = ''[[Bernadetos daina]]'' (1943){{·w}} ''[[Einu savo keliu]]'' (1944){{·w}} ''[[Prarastas savaitgalis]]'' (1945){{·w}} ''[[Geriausi mūsų gyvenimo metai]]'' (1946){{·w}} ''[[Gentleman's Agreement]]'' (1947){{·w}} ''[[Johnny Belinda]] ir [[Siera Madrės lobis (filmas)|Siera Madrės lobis]]'' (1948){{·w}} ''[[Visa karaliaus kariauna (1949 filmas)|Visa karaliaus kariauna]]'' (1949){{·w}} ''[[Saulėlydžio bulvaras]]'' (1950){{·w}} ''[[Vieta po saule]]'' (1951){{·w}} ''[[Didžiausias pasaulio renginys]]'' (1952){{·w}} ''[[Krantinėje]]'' (1954){{·w}} ''[[Į rytus nuo Rojaus]]'' (1955){{·w}} ''[[Aplink pasaulį per 80 dienų (1956 filmas)|Aplink pasaulį per 80 dienų]]'' (1956){{·w}} ''[[Tiltas per Kvai upę (filmas)|Tiltas per Kvai upę]]'' (1957){{·w}} ''[[Sukaustyti viena grandine]]'' (1958){{·w}} ''[[Ben-Huras]]'' (1959){{·w}} ''[[Spartakas (filmas)|Spartakas]]'' (1960){{·w}} ''[[Navaronės patrankos]]'' (1961){{·w}} ''[[Arabijos Lorensas]]'' (1962){{·w}} ''[[Kardinolas (1963 filmas)|Kardinolas]]'' (1963){{·w}} ''[[Beketas (1964 filmas)|Beketas]]'' (1964){{·w}} ''[[Daktaras Živago (filmas)|Daktaras Živago]]'' (1965){{·w}} ''[[Žmogus amžinybei]]'' (1966){{·w}} ''[[Nakties karštis]]'' (1967){{·w}} ''[[Liūtas žiemą]]'' (1968){{·w}} ''[[Ana tūkstančiui dienų]]'' (1969){{·w}} ''[[Meilės istorija]]'' (1970){{·w}} ''[[Prancūzų ryšininkas]]'' (1971){{·w}} ''[[The Godfather|Krikštatėvis]]'' (1972){{·w}} ''[[The Exorcist (filmas)|The Exorcist]]'' (1973){{·w}} ''[[Kinų kvartalas (filmas)|Kinų kvartalas]]'' (1974){{·w}} ''[[Skrydis virš gegutės lizdo]]'' (1975){{·w}} ''[[Rokis]]'' (1976){{·w}} ''[[The Turning Point (1977 filmas)|The Turning Point]]'' (1977){{·w}} ''[[Vidurnakčio ekspresas]]'' (1978){{·w}} ''[[Kramer prieš Kramerį]]'' (1979){{·w}} ''[[Paprasti žmonės]]'' (1980){{·w}} ''[[Prie auksinio tvenkinio]]'' (1981){{·w}} ''[[Ateivis (1982 filmas)|Ateivis]]'' (1982){{·w}} ''[[Švelnumo kalba]]'' (1983){{·w}} ''[[Amadėjus]]'' (1984){{·w}} ''[[Mano Afrika]]'' (1985){{·w}} ''[[Būrys (1986 filmas)|Būrys]]'' (1986){{·w}} ''[[Paskutinis imperatorius]]'' (1987){{·w}} ''[[Lietaus žmogus]]'' (1988){{·w}} ''[[Gimęs liepos 4-ąją]]'' (1989){{·w}} ''[[Šokis su vilkais]]'' (1990){{·w}} ''[[Bagsis]]'' (1991){{·w}} ''[[Moters kvapas (filmas)|Moters kvapas]]'' (1992){{·w}} ''[[Šindlerio sąrašas (filmas)|Šindlerio sąrašas]]'' (1993){{·w}} ''[[Forestas Gampas]]'' (1994){{·w}} ''[[Protas ir jausmai (filmas)|Protas ir jausmai]]'' (1995){{·w}} ''[[Anglas ligonis]]'' (1996){{·w}} ''[[Titanikas (1997 m. filmas)|Titanikas]]'' (1997){{·w}} ''[[Gelbstint eilinį Rajaną]]'' (1998){{·w}} ''[[American Beauty (1999 filmas)|American Beauty]]'' (1999){{·w}} ''[[Gladiatorius (2000 filmas)|Gladiatorius]]'' (2000){{·w}} ''[[Nuostabus protas]]'' (2001){{·w}} ''[[Valandos]]'' (2002){{·w}} ''[[Žiedų valdovas. Karaliaus sugrįžimas (2003 filmas)|Žiedų valdovas. Karaliaus sugrįžimas]]'' (2003){{·w}} ''[[Aviatorius (filmas)|Aviatorius]]'' (2004){{·w}} ''[[Kuprotas kalnas]]'' (2005){{·w}} ''[[Babelis (2006 m. filmas)|Babelis]]'' (2006){{·w}} ''[[Atpirkimas]]'' (2007){{·w}} ''[[Lūšnyno milijonierius (filmas)|Lūšnyno milijonierius]]'' (2008){{·w}} ''[[Įsikūnijimas (filmas)|Įsikūnijimas]]'' (2009){{·w}} ''[[Socialinis tinklalapis]]'' (2010){{·w}} ''[[Paveldetojai]]'' (2011){{·w}} ''[[Operacija Argo]]'' (2012){{·w}} ''[[12 vergovės metų]]'' (2013){{·w}} ''[[Vaikystė (filmas)|Vaikystė]]'' (2014){{·w}} ''[[Hju Glaso legenda]]'' (2015){{·w}} ''[[Mėnesiena (filmas)|Mėnesiena]]'' (2016){{·w}} ''[[Trys stendai prie Ebingo, Misūryje]]'' (2017){{·w}} ''[[Bohemijos rapsodija (filmas)|Bohemijos rapsodija]]'' (2018){{·w}} ''[[1917 (2019 filmas)|1917]]'' (2019){{·w}} ''[[Klajoklių žemė]]'' (2020){{·w}} ''[[Šuns galia (filmas)|Šuns galia]]'' (2021){{·w}} ''[[Fabelmanai]]'' (2022){{·w}} ''[[Openheimeris (filmas)|Openheimeris]]'' (2023){{·w}} ''[[Brutalistas]]'' (2024){{·w}} ''[[Hamnetas]]'' (2025) }}<noinclude> [[Kategorija:Auksinių gaublių šablonai]] </noinclude> tpn2disds6198rbtflrosm4odnczcrg 10 475121 7897961 7712618 2026-08-08T01:50:26Z Zykasaa 3068 7897961 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOLibija |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje|Pasaulio paveldo objektai]] [[Libija|Libijoje]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Libya.svg|40px|Libijos vėliava|link=Libija]] |group1 = [[Sąrašas:Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą|Materialusis]] |list1 = ''[[Kirėnė|Kirėnės archeologinė vietovė]]'' <small>(1982)</small> {{·}} ''[[Leptis Magna|Leptis Magnos archeologinė vietovė]]'' <small>(1982)</small> {{·}} ''[[Sabrata|Sabratos archeologinė vietovė]]'' <small>(1982)</small> {{·}} ''[[Tadrart Akakusas|Tadrart Akakuso uolų menas]]'' <small>(1985)</small> {{·}} [[Gadamesas|Gadameso senamiestis]] <small>(1986)</small> |group2 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list2 = [[Kohlis|Arabų kohlis]] <small>(2025, kartu su 8 kitomis valstybėmis)</small> }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Libijoje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Libija]] </noinclude> irojs5piqhvxywuvunbhkwurteujaxt 10 475185 7897947 7722124 2026-08-08T01:39:10Z Zykasaa 3068 7897947 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOIndonezija |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Pasaulio paveldo objektai]] [[Indonezija|Indonezijoje]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Indonesia.svg|40px|Indonezijos vėliava|link=Indonezija]] |group1 = [[Sąrašas:Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą|Materialusis]] |list1 = [[Borobuduras|Borobuduro šventyklos kompleksas]] <small>(1991)</small> {{·}} [[Komodo nacionalinis parkas]] <small>(1991)</small> {{·}} [[Prambananas|Prambanano šventyklos kompleksas]] <small>(1991)</small> {{·}} [[Udžung Kulono nacionalinis parkas]] <small>(1991)</small> {{·}} [[Sangiranas|Sangirano urvinio žmogaus vietovė]] <small>(1996)</small> {{·}} [[Lorenco nacionalinis parkas]] <small>(1999)</small> {{·}} ''Sumatros atogrąžų džiunglių paveldas'' ([[Leuserio kalno nacionalinis parkas|Leuserio kalno]], [[Kerinčio–Seblato nacionalinis parkas|Kerinčio–Seblato]], [[Pietų Barisano kalnų nacionalinis parkas|Pietų Barisano kalnų]] nacionaliniai parkai) <small>(2004)</small> {{·}} [[Balis|Balio provincijos]] kultūrinis kraštovaizdis: [[Subakas|Subako sistema]] kaip [[Tri Hita Karana|Tri Hita Karana filosofijos pavyzdys]] <small>(2012)</small> {{·}} [[Ombilino anglies kasyklos|Ombilino kalnakasybos paveldas Savahlunte]] <small>(2019)</small> {{·}} [[Džokjakarta|Džokjakartos kosmologinė ašis ir jos istoriniai kraštovaizdžiai]] <small>(2023)</small> |group2 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list2 = [[Vajangas|Vajangas, lėlių teatras]] <small>(2008)</small> {{·}} [[Krisas|Keris]] <small>(2008)</small> {{·}} [[Batika|Indonezijos batika]] <small>(2009)</small> {{·}} '''[[Batikos muziejus Pekalongane|Indonezietiškos batikos nematerialiojo kultūrinio paveldo švietimas pradinėse, vidurinėse ir aukštesniosiosios bei profesinėse mokyklose bendradarbiaujant su Batikos muziejumi Pekalongane]]''' <small>(2009)</small> {{·}} [[Anklungas]] <small>(2010)</small> {{·}} ''[[Samanas|Samano šokis]]'' <small>(2011)</small> {{·}} ''[[Nokenas|Nokenas, daugialypio panaudojimo pintas ar megztas krepšys, Papua žmonių rankdarbis]]'' <small>(2012)</small> {{·}} [[Balio šokiai|Trys tradicinių Balio šokių žanrai]] <small>(2015)</small> {{·}} [[Pinisi|Pinisi - laivų statymo menas pietų Sulavesyje]] <small>(2017)</small> {{·}} [[Penčak silatas|Penčak silato tradicija]] <small>(2019)</small> {{·}} [[Pantunas]] <small>(2020, kartu su Malaizija)</small> {{·}} [[Gamelanas]] <small>(2021)</small> {{·}} ''[[Reogas|Ponorogo reogo vaidybinis menas]]'' <small>(2024)</small> {{·}} [[Kebaja|Kebaja: žinios, įgūdžiai, tradicijos ir praktikos]] <small>(2024, kartu su 4 kitomis valstybėmis)</small> {{·}} Kultūrinės apraiškos, susijusios su [[Balafonas|balafonu]] ir [[Kolintangas|kolintangu]] Malyje, Burkina Fase, Dramblio Kaulo Krante ir Indonezijoje <small>(2024, kartu su Maliu, Burkina Fasu ir Dramblio Kaulo Krantu)</small> }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Indonezijoje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Indonezija]] </noinclude> ilx4w3cwuslpc6pl6xe5lhbnam08m3k 0 475234 7898000 7885179 2026-08-08T02:36:10Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898000 wikitext text/x-wiki {{Kiti4|cerkvę Kijeve|mečetę Stambule|Sofijos soboras|muziejų Trabzone|Sofijos soboras (Trabzonas)}} {{Coord|50|27|10|N|30|30|52|W|display=t}} {{Pasaulio paveldas |Name = Sofijos soboras |Image = [[Vaizdas:Kijów - Sobór Mądrości Bożej 01.jpg|250px|Sofijos soboras Kijeve]] |State Party = {{UKRv}} |Type = kultūrinis |Criteria = i, ii, iii, iv |ID = 527 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1990 |Session = |Link = | vikiteka = Category:Saint Sophia Cathedral in Kiev }} '''Sofijos soboras''' ({{uk|Софійський собор}}) – [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] objektas [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Kijevas|Kijeve]], laikomas [[stačiatikybė|stačiatikių]] religijos lopšiu ir vienu svarbiausių ir seniausių [[Soboras|soborų]] pasaulyje.<ref>{{VLE|23|||[https://www.vle.lt/straipsnis/sv-sofijos-soboras-2/ Šv. Sofijos soboras]}}</ref> Jis buvo pastatytas dabartinio Kijevo teritorijoje [[XI a.]] [[Jaroslavas Išmintingasis|Jaroslavo Išmintingojo]] nurodymu pažymint pergalę prieš [[Pečenegai|pečenegus]]. Sobore saugomas didžiausias pasaulyje XI a. pirmosios pusės autentiškų [[mozaika|mozaikų]] (260 m²) ir [[freska|freskų]] (3000 m²) rinkinys, dideli XVII–XVIII a. sieninių raštų fragmentai.<ref>http://n.sophiakievska.org/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150620091748/http://n.sophiakievska.org/ |date=2015-06-20 }}</ref> <gallery> Kyjiv sofienkathedrale.jpg|Sofijos soboro varpinė Sophienkathedrale Miniatur.JPG|Soboro maketas [[Klagenfurtas|Klagenfurte]] Саркофаг Ярослава Мудрого.jpg|Jaroslavo Išmintingojo [[sarkofagas]] Apsida Sofiyskogo Sobora Kiev.jpg|Oranto Dievo Motinos mozaika Abraham Meets the Three Strangers (the Old Testament Trinity) - Google Art Project.jpg|Freskoje – [[Abraomas]] sutinka šv. Trejybę 2 hryvnia 2005 back.jpg|Soboras ant 2 [[grivna|grivnų]] banknoto </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.kelioniumanija.lt/lt/salys/europa/ukraina/kelioniu_idejos/top_10_svarbiausios_lankytinos_vietos_kijeve.html Svarbiausios lankytinos vietos Kijeve] {{UNESCOUkraina}} [[Kategorija:Kijevas]] [[Kategorija:Ukrainos cerkvės]] [[Kategorija:Septyni Ukrainos stebuklai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 23vig9cgxzz39axzb1nxowt4wyps09a 7898004 7898000 2026-08-08T02:40:00Z Zykasaa 3068 7898004 wikitext text/x-wiki {{Kiti4|cerkvę Kijeve|mečetę Stambule|Sofijos soboras|muziejų Trabzone|Sofijos soboras (Trabzonas)}} {{Coord|50|27|10|N|30|30|52|W|display=t}} {{Pasaulio paveldas |Name = Šv. Sofijos soboras ir susiję pastatai, [[Kijevo Pečerų laura]] |Image = [[Vaizdas:Kijów - Sobór Mądrości Bożej 01.jpg|250px|Sofijos soboras Kijeve]] |State Party = {{UKRv}} |Type = kultūrinis |Criteria = i, ii, iii, iv |ID = 527 | Danger = nuo 2023 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1990 |Session = |Link = | vikiteka = Category:Saint Sophia Cathedral in Kiev }} '''Sofijos soboras''' ({{uk|Софійський собор}}) – [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] objektas [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Kijevas|Kijeve]], laikomas [[stačiatikybė|stačiatikių]] religijos lopšiu ir vienu svarbiausių ir seniausių [[Soboras|soborų]] pasaulyje.<ref>{{VLE|23|||[https://www.vle.lt/straipsnis/sv-sofijos-soboras-2/ Šv. Sofijos soboras]}}</ref> Jis buvo pastatytas dabartinio Kijevo teritorijoje [[XI a.]] [[Jaroslavas Išmintingasis|Jaroslavo Išmintingojo]] nurodymu pažymint pergalę prieš [[Pečenegai|pečenegus]]. Sobore saugomas didžiausias pasaulyje XI a. pirmosios pusės autentiškų [[mozaika|mozaikų]] (260 m²) ir [[freska|freskų]] (3000 m²) rinkinys, dideli XVII–XVIII a. sieninių raštų fragmentai.<ref>http://n.sophiakievska.org/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150620091748/http://n.sophiakievska.org/ |date=2015-06-20 }}</ref> <gallery> Kyjiv sofienkathedrale.jpg|Sofijos soboro varpinė Sophienkathedrale Miniatur.JPG|Soboro maketas [[Klagenfurtas|Klagenfurte]] Саркофаг Ярослава Мудрого.jpg|Jaroslavo Išmintingojo [[sarkofagas]] Apsida Sofiyskogo Sobora Kiev.jpg|Oranto Dievo Motinos mozaika Abraham Meets the Three Strangers (the Old Testament Trinity) - Google Art Project.jpg|Freskoje – [[Abraomas]] sutinka šv. Trejybę 2 hryvnia 2005 back.jpg|Soboras ant 2 [[grivna|grivnų]] banknoto </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.kelioniumanija.lt/lt/salys/europa/ukraina/kelioniu_idejos/top_10_svarbiausios_lankytinos_vietos_kijeve.html Svarbiausios lankytinos vietos Kijeve] {{UNESCOUkraina}} [[Kategorija:Kijevas]] [[Kategorija:Ukrainos cerkvės]] [[Kategorija:Septyni Ukrainos stebuklai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] pml7c1uxu4srd0a658vizy44rlwxpoe 10 475452 7897860 7712711 2026-08-07T20:34:01Z Hugo.arg 1674 dab. vėliava 7897860 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOSirija |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Pasaulio paveldo objektai]] [[Sirija|Sirijoje]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Syria.svg|40px|Sirijos vėliava|link=Sirija]] |group1 = [[Sąrašas:Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą|Materialusis]] |list1 = [[Damaskas|Senovinis Damasko miestas]] <small>(1979)</small> {{·}} [[Bosra|Senovinis Bosros miestas]] <small>(1980)</small> {{·}} [[Palmyra (Sirija)|Palmyros vietovė]] <small>(1980)</small> {{·}} [[Alepas|Senovinis Alepo miestas]] <small>(1986)</small> {{·}} [[Krak de Ševaljė]] ir [[Saladino citadelė]] <small>(2006)</small> {{·}} [[Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai]] <small>(2011)</small> |group2 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list2 = [[Sakalininkystė|Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas]] <small>(2010, kartu su 23 kitomis valstybėmis)</small> {{·}} [[Sirijos šešėlių teatras|Šešėlių teatras]] <small>(2018)</small> {{·}} [[Damasko rožė|Praktikos ir meistrystė, susiję su Damasko rože al-Mrahe]] <small>(2019)</small> {{·}} [[Kudud Chalabija]] <small>(2021)</small> {{·}} [[Ūdas|Ūdo gamyba ir grojimas juo]] <small>(2022, kartu su Iranu)</small> {{·}} ''[[Siriškas stiklas|Tradicinis stiklo pūtimas Sirijoje]]'' <small>(2023)</small> {{·}} [[Alepo garo muilas|Alepo Garo muilo meistrystė]] <small>(2024)</small>{{·}} [[Kohlis|Arabų kohlis]] <small>(2025, kartu su 8 kitomis valstybėmis)</small> {{·}} [[Bištas|Bištas (vyriška abaja): įgūdžiai ir praktikos]] <small>(2025, kartu su 8 kitomis valstybėmis)</small> }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Sirijoje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Sirija]] </noinclude> 7viovlr5h9msehk4o8jobxkpmablgxt 7897990 7897860 2026-08-08T02:30:43Z Zykasaa 3068 7897990 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOSirija |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Pasaulio paveldo objektai]] [[Sirija|Sirijoje]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Syria.svg|40px|Sirijos vėliava|link=Sirija]] |group1 = [[Sąrašas:Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą|Materialusis]] |list1 = ''[[Damaskas|Senovinis Damasko miestas]]'' <small>(1979)</small> {{·}} ''[[Bosra|Senovinis Bosros miestas]]'' <small>(1980)</small> {{·}} ''[[Palmyra (Sirija)|Palmyros vietovė]]'' <small>(1980)</small> {{·}} ''[[Alepas|Senovinis Alepo miestas]]'' <small>(1986)</small> {{·}} ''[[Krak de Ševaljė]] ir [[Saladino citadelė]]'' <small>(2006)</small> {{·}} ''[[Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai]]'' <small>(2011)</small> |group2 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list2 = [[Sakalininkystė|Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas]] <small>(2010, kartu su 23 kitomis valstybėmis)</small> {{·}} [[Sirijos šešėlių teatras|Šešėlių teatras]] <small>(2018)</small> {{·}} [[Damasko rožė|Praktikos ir meistrystė, susiję su Damasko rože al-Mrahe]] <small>(2019)</small> {{·}} [[Kudud Chalabija]] <small>(2021)</small> {{·}} [[Ūdas|Ūdo gamyba ir grojimas juo]] <small>(2022, kartu su Iranu)</small> {{·}} ''[[Siriškas stiklas|Tradicinis stiklo pūtimas Sirijoje]]'' <small>(2023)</small> {{·}} [[Alepo garo muilas|Alepo Garo muilo meistrystė]] <small>(2024)</small>{{·}} [[Kohlis|Arabų kohlis]] <small>(2025, kartu su 8 kitomis valstybėmis)</small> {{·}} [[Bištas|Bištas (vyriška abaja): įgūdžiai ir praktikos]] <small>(2025, kartu su 8 kitomis valstybėmis)</small> }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Sirijoje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Sirija]] </noinclude> q8grx8bir0wocvn137kiktovph5qd90 10 475459 7897955 7712082 2026-08-08T01:44:00Z Zykasaa 3068 7897955 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOIrakas |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Pasaulio paveldo objektai]] [[Irakas|Irake]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Iraq.svg|40px|Irako vėliava|link=Irakas]] |group1 = [[Sąrašas:Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą|Materialusis]] |list1 = ''[[Hatra]]'' <small>(1985)</small> {{·}} ''[[Ašūras|Ašūras (Kalat Šerkatas)]]'' <small>(2003)</small> {{·}} ''[[Samara (Irakas)|Samaros archeologinis miestas]]'' <small>(2007)</small> {{·}} [[Erbilio tvirtovė]] <small>(2014)</small> {{·}} [[Ahvaras|Ahvaras pietų Irake: biologinės įvairovės prieglobstis ir senųjų Mesopotamijos miestų kraštovaizdžio reliktai]] <small>(2016)</small> {{·}} [[Babilonas]] <small>(2019)</small> |group2 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list2 = Irako [[Makamas]] <small>(2008)</small> {{·}} [[Novrūzas]] <small> (2016, kartu su 11 kitų valstybių)</small> {{·}} [[Khidr Elias|Khidr Elias šventė]] <small> (2016)</small> {{·}} [[Datulinis finikas|Datulinė palmė, žinios, įgūdžiai, tradicijos ir praktikos]] <small>(2019, kartu su 13 kitų valstybių)</small> {{·}} [[Arbainas|Paslaugos ir svetingumas Arbaino apsilankymo metu]] <small> (2019)</small> {{·}} [[Arabų kaligrafija|Arabų kaligrafija: žinios, įgūdžiai ir praktika]] <small>(2021, kartu su 15 kitų valstybių)</small> {{·}} [[Nauras|Tradiciniai al Nauro amatų įgūdžiai ir menas]] <small> (2021)</small> {{·}} [[Mudhifas|Tradiciniai al Mudhifo statybos įgūdžiai ir menas]] <small> (2023)</small> {{·}} [[Metalo raižyba|Menai, įgūdžiai ir praktikos, siejami su metalo (aukso, sidabro ir vario) raižyba]] <small> (2023, kartu su 9 kitomis valstybėmis)</small> {{·}} [[Henna|Henna: ritualai, grožio ir visuomeninės praktikos]] <small> (2024, kartu su 15 kitų valstybių)</small> {{·}} [[Al Muhaibis|al Muhaibis: su juo susijusios visuomeninės praktikos ir tradicijos]] <small> (2025)</small> {{·}} [[Kohlis|Arabų kohlis]] <small>(2025, kartu su 8 kitomis valstybėmis)</small> {{·}} [[Bištas|Bištas (vyriška abaja): įgūdžiai ir praktikos]] <small>(2025, kartu su 8 kitomis valstybėmis)</small> {{·}} [[Zafa|Zafa tradicinėse vestuvėse]] <small>(2025, kartu su 6 kitomis valstybėmis)</small> }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Irake|*]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Irakas]] </noinclude> k6nzcfodu3tlfbxl8ekadq5vs13r60d 0 479309 7897581 7726814 2026-08-07T12:16:46Z Ed1974LT 52229 7897581 wikitext text/x-wiki {{kalba|kalba=Kikujų kalba<br />''Gĩkũyũ''|spalva=orange| šalys=[[Kenija]]| kalbančiųjų=6,6 mln.| vieta= ?| kilmė= [[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio-Kongo]]<br />&nbsp;[[Atlanto-Kongo kalbos|Atlanto-Kongo]]<br />&nbsp;&nbsp;[[Benuės-Kongo kalbos|Benuės-Kongo]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;[[Bantodų kalbos|bantodų]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[[Pietų bantodų kalbos|pietų bantodų]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[[Bantų kalbos|bantų]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;šiaurės rytų bantų<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;kikujų-kambų<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;'''kikujų'''| oficiali= | raštas = lotynų| iso639-1=ki| iso639-2=kik| iso639-3=kik| paveikslėlis = Jamiibya kenya kulingana na wanamoishi.jpg| kodas=ki| }} '''Kikujų kalba''' (''Gĩkũyũ'') – [[kalba]], priklausanti [[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio-Kongo kalbų]] šeimai, [[Benuės-Kongo kalbos|Benuės-Kongo kalbų]] pošeimiui, [[bantų kalbos|bantų kalbų]] šakai. Vartojama [[kikujai|kikujų]] tautybės žmonių, gyvenančių Rytų Afrikoje – pietų ir pietvakarių [[Kenija|Kenijoje]] (tame tarpe [[Nairobis|Nairobio]] apylinkėse). Kalbančiųjų skaičius – 6,6 mln. žmonių (~22 % šalies gyventojų). Kikujų kalba [[agliutinacinė kalba|agliutinacinė]] su fleksinėms kalboms būdingais elementais. Kalba [[toninė kalba|toninė]] yra sudėtinga balsių sistema. Būdingi tarpdantiniai [[priebalsis|priebalsiai]], priebalsių disimiliacija (veikia [[Dalio dėsnis]]). [[Daiktavardis]] skirstomas į semantines ir gramatines klases (žmonių, medžių, daugiskaitos, lokatyvo ir kt., iš viso 16 klasių), kurių formalus rodiklis – vienskiemenis priešdėlis (pvz., '''''a'''gĩkũyũ'' „kikujų tauta“, '''''gĩ'''gĩkũyũ'' „kikujų kalba“). [[Daiktavardžio klasė]]s derinamos su kitomis kalbos dalimis. Būdinga žodžių tvarka – veiksnys – tarinys – papildinys (SVO). Yra 4 (arba 6) kikujų kalbos [[tarmė]]s: Kirinjagos, Murangos, Njerio, Kiambu. Kirinjagos tarmė turi dvi patarmes – Ndia ir Gičugu. Kikujų kalba yra viena iš regioninių Kenijos kalbų: ji dėstoma mokyklose, ja transliuojamos radijo laidos, leidžiama periodinė spauda.<ref>{{VLE|X}}</ref> Kikujų kalba išleista eseistikos, pasakų, poezijos. Žymiausias autorius – [[Ngũgĩ wa Thiong'o]]. Nuo XIX a. pab. užrašoma lotyniškais rašmenimis (abėcėlę sudaro šie ženklai: a b c d e g h i ĩ j k m n o r t u ũ w y). == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{ethnologue|kik}} [[Kategorija:Bantų kalbos]] lvi67kexx0wznvz1b933b4bh5xcnl33 0 488344 7898135 5731810 2026-08-08T09:45:07Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:JAV]]; įtraukta [[Kategorija:JAV istorija]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898135 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Bowie Knife by Tim Lively 16.jpg|thumb|200px|Bowie peilis]] '''Bowie peilis''' ({{en|Bowie knife}}) – stambus sunkusis [[peilis]], iki 30 cm ilgio ašmenimis, su originalia geležte, kurios smaigalyje padarytas įlenkto lanko formos nukirtimas. Pati geležtės viršūnė kiek pakreipta į viršų. Nuo kitų ''clip-point'' tipo geležčių Bowie peilį skiria smailesnis, ylą primenantis smaigalys. Lenktoji geležtės kraštinė dažnai yra su pjaunančiu kraštu arba imituoja aštrią briauną. Tvirta, nerūdijančio plieno geležtė įtvirtinama per visą rankenos ilgį. Rankai apsaugoti dauguma šių peilių turi išraiškingą [[garda|gardą]]. == Vardo kilmė == Peilis vadinamas jo sukūrėjo, amerikiečių [[Teksaso revoliucija|Teksaso revoliucijos]] didvyrio [[James Bowie]] (1796–1836) vardu. Jo autorius nešiojo peilį su 23,5 cm ilgio ir 3,8 cm pločio ašmenimis. Populiarus įrankis [[JAV]], laikomas „laukinių vakarų“ legenda. Šio peilio vardu pavadinamos ''clip-point'' tipo geležtės. Tai ir britų roko muzikanto [[David Bowie]] pasirinktas sceninis vardas. <gallery> Two Confederate Knives.jpg|Ekspozicija, apie 1850 m. Krag Bowie Bayonet.JPG|1900 m. gamybos peilis ALM 05 Dolch edit2.jpg|Šalia senovinio peilio Bowie Knife by Tim Lively 9.jpg|Meistro Tim Lively peilis Coffin handle bowie knife.jpg|Peilio formos karsto rankena </gallery> == Nuorodos == {{commonscat|Bowie knives}} * [http://iskonno.ru/knife/glossary.php?word=20 Bowie peilis (''peilių žinyne, rusų k.'')] * [https://books.google.lt/books?id=7yP1pwHAazEC&dq=Concealed+Weapon+Laws+of+the+Early+Republic,+Dueling,+Southern+Violence,+and+Moral+Reform&pg=PP1&ots=n6yzw1l63k&source=bn&sig=F_ldGn0BuFwYHnSD0voZi9y7pMQ&hl=en&sa=X&oi=book_result&ct=result&redir_esc=y#v=onepage&q=Concealed%20Weapon%20Laws%20of%20the%20Early%20Republic%2C%20Dueling%2C%20Southern%20Violence%2C%20and%20Moral%20Reform&f=false Ankstyvosios Respublikos nerašyti ginklų įstatymai: dvikovos, prievarta pietinėse valstijose, moralės reforma] [[Kategorija:Peiliai]] [[Kategorija:Šaltieji ginklai]] [[Kategorija:JAV istorija]] q59s5vl7edyv3mmfr4c5cnmkegv3s92 0 498259 7897746 7771362 2026-08-07T13:57:19Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897746 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Emanuele Giaccherini | fullname = Emanuele Giaccherini | nickname = | image = [[Vaizdas:Emanuele Giaccherini BGR-ITA 2012.jpg|180px]] | height = 1,67 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1985|5|5|T}} | cityofbirth = [[Bibjena]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[Bologna FC 1909]] | clubnumber = 17 | position = [[Saugas]] | youthyears = | youthclubs = [[AC Cesena]] | years = 2004–2011<br />2004–2005<br />2005-2007<br />2007–2008<br />2011–2013<br />2013–<br />2015– | clubs = [[AC Cesena]]<br />[[Forli F.C.|Forli]] ''(skol.)''<br />[[A.C. Bellaria Igea Marina|Bellaria Igea]] ''(skol.)''<br />[[A.C. Pavia|Pavia]] ''(skol.)''<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Sunderland AFC]]<br />[[Bologna FC 1909]] ''(skol.)'' | caps(goals) = 97 (20)<br />22 (1)<br />37 (3)<br />28 (9)<br />40 (4)<br />32 (4)<br />25 (7) | nationalyears = 2012– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 29 (4) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Emanuelė Džiakerinis''' (g. [[1985]] m. [[gegužės 5]] d.) – [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], == Karjera == Futbolininko karjerą pradėjo [[AC Cesena]] klube 2004 m. Nuo 2015 m. žaidė [[Bologna FC 1909]]. {{išplėsti}} == Karjera rinktinėje == 2012 m. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinėje]]. {{išplėsti}} == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} |} == Įvarčiai Italijos rinktinėje == : ''2016 m. birželio 13 d. duomenys'' {| class="wikitable plainrowheaders" |- !scope=col|No. !scope=col data-sort-type=date|Data !scope=col|Vieta !scope=col|Priešininkas !scope=col|Įvartis !scope=col|Rezultatas !scope=col|Varžybos |- !scope=row|1 |2013 m. birželio 11 d.||[[Vasco de Gama stadionas]], [[Rio de Žaneiras]], [[Brazilija]]||{{fut|Haiti|1}}||'''1'''–0||2–2||Draugiškos |- !scope=row|2 |2013 m. birželio 22 d.||[[Fonte Nova arena]], [[Salvadoras]], Brazilija||{{fut|Brazil|1}}||'''1'''–1||2–4||[[2013 m. FIFA konfederacijų taurė]] |- !scope=row|3 |2013 m. lapkričio 18 d.||[[Craven Cottage stadionas]], [[Londonas]], [[JK]]||{{fut|Nigeria|1}}||'''2'''–2||2–2||Draugiškos |- !scope=row|4 |2016 m. birželio 13 d.||[[Parc Olympique Lyonnais]], [[Lionas]], [[Prancūzija]]||{{fut|Belgium|1}}||'''1'''–0||2–0||[[UEFA Euro 2016]] |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Giaccherini, Emanuele}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] peykr5yqja935ahfz7zg7pkk4osm8zp 7897757 7897746 2026-08-07T14:07:00Z Makenzis 46558 7897757 wikitext text/x-wiki {{atnaujinti}}{{išplėsti}}{{šaltiniai}} {{Football player infobox | playername=Emanuele Giaccherini | fullname = Emanuele Giaccherini | nickname = | image = [[Vaizdas:Emanuele Giaccherini BGR-ITA 2012.jpg|180px]] | height = 1,67 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1985|5|5|T}} | cityofbirth = [[Bibjena]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[Bologna FC 1909]] | clubnumber = 17 | position = [[Saugas]] | youthyears = | youthclubs = [[AC Cesena]] | years = 2004–2011<br />2004–2005<br />2005-2007<br />2007–2008<br />2011–2013<br />2013–<br />2015– | clubs = [[AC Cesena]]<br />[[Forli F.C.|Forli]] ''(skol.)''<br />[[A.C. Bellaria Igea Marina|Bellaria Igea]] ''(skol.)''<br />[[A.C. Pavia|Pavia]] ''(skol.)''<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Sunderland AFC]]<br />[[Bologna FC 1909]] ''(skol.)'' | caps(goals) = 97 (20)<br />22 (1)<br />37 (3)<br />28 (9)<br />40 (4)<br />32 (4)<br />25 (7) | nationalyears = 2012– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 29 (4) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Emanuelė Džiakerinis''' (g. [[1985]] m. [[gegužės 5]] d.) – [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], == Karjera == Futbolininko karjerą pradėjo [[AC Cesena]] klube 2004 m. Nuo 2015 m. žaidė [[Bologna FC 1909]]. {{išplėsti}} == Karjera rinktinėje == 2012 m. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinėje]]. {{išplėsti}} == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|2|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} |} == Įvarčiai Italijos rinktinėje == : ''2016 m. birželio 13 d. duomenys'' {| class="wikitable plainrowheaders" |- !scope=col|No. !scope=col data-sort-type=date|Data !scope=col|Vieta !scope=col|Priešininkas !scope=col|Įvartis !scope=col|Rezultatas !scope=col|Varžybos |- !scope=row|1 |2013 m. birželio 11 d.||[[Vasco de Gama stadionas]], [[Rio de Žaneiras]], [[Brazilija]]||{{fut|Haiti|1}}||'''1'''–0||2–2||Draugiškos |- !scope=row|2 |2013 m. birželio 22 d.||[[Fonte Nova arena]], [[Salvadoras]], Brazilija||{{fut|Brazil|1}}||'''1'''–1||2–4||[[2013 m. FIFA konfederacijų taurė]] |- !scope=row|3 |2013 m. lapkričio 18 d.||[[Craven Cottage stadionas]], [[Londonas]], [[JK]]||{{fut|Nigeria|1}}||'''2'''–2||2–2||Draugiškos |- !scope=row|4 |2016 m. birželio 13 d.||[[Parc Olympique Lyonnais]], [[Lionas]], [[Prancūzija]]||{{fut|Belgium|1}}||'''1'''–0||2–0||[[UEFA Euro 2016]] |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Giaccherini, Emanuele}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] n234a1110jv5zkk4tniwqu5rja83kmq 0 498304 7897731 7771342 2026-08-07T13:41:15Z Makenzis 46558 7897731 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Éder | fullname = Éder Citadin Martins | nickname = | image = [[Vaizdas:Eder Citadin.jpg|180px]] | height = 1,78 m | weight = 84 kg | dateofbirth = {{Gimė|1986|11|15|T}} | cityofbirth = [[Lauro Miuleris]], [[Santa Katarina]] | countryofbirth = [[Brazilija]] | currentclub = [[Inter Milan]] ''(skol.)'' | clubnumber = 23 | position = [[Puolėjas]] | youthyears = 2003–2005 | youthclubs = [[Criciúma Esporte Clube]] | years = 2004–2005<br />2005-2007<br />2007-2009<br />2009–2011<br />2010–2011<br />2011–2012<br />2012<br />2012-<br />2016 | clubs = [[Criciúma Esporte Clube]]<br />[[Empoli FC]]<br />[[Frosinone Calcio]]<br />[[Empoli FC]]<br />[[Brescia Calcio]] ''(skol.)''<br />[[AC Cesena]] ''(skol.)''<br />[[UC Sampdoria]] ''(skol.)''<br />[[UC Sampdoria]]<br />[[Inter Milan]] ''(skol.)'' | caps(goals) = 1 (0)<br />5 (0)<br />52 (20)<br />40 (27)<br />35 (6)<br />17 (2)<br />19 (5)<br />112 (40)<br />11 (1) | nationalyears = 2015– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 14 (3) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Ederis Sitadinas Martinsas''' (g. [[1986]] m. [[lapkričio 15]] d.) – iš Brazilijos kilęs [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]]. == Karjera == Nuo 2016 m. rungtyniavo [[Inter Milan]] klube. Savo karjerą pradėjo [[Criciúma Esporte Clube]] klube 2004 m. == Rinktinė == Nors žaidėjas gimęs Brazilijoje, jis turi dvigubą pilietybę – Brazilijos ir Italijos. [[2015]] m. Éder debiutavo pastarosios [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinėje]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} |} == Įvarčiai Italijos rinktinėje == : ''2016 m. birželio 13 d. duomenys'' {| class="wikitable" ! # !! Data !! Vieta !! Priešininkas !! Įvartis !! Rezultatas !! Varžybos |- | 1. || 2015 m. kovo 28 d. || [[Vasil Levski nacionalinis stadionas]], [[Sofija]], [[Bulgarija]] || {{fut|BUL|1}} || <center>'''2'''–2</center>|| <center>2–2</center> || [[XV Europos futbolo čempionato atranka]] |- |2. || 2015 m. spalio 10 d. || [[Baku olimpinis stadionas]], [[Baku]], [[Azerbaidžanas]] || {{fut|AZE|1}} || <center>'''1'''–0</center>|| <center>3–1</center> || [[XV Europos futbolo čempionato atranka]] |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Éder}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 7p5x523p0tcngcdzhu877k9ngvr8fml 7897732 7897731 2026-08-07T13:42:11Z Makenzis 46558 7897732 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Éder | fullname = Éder Citadin Martins | nickname = | image = [[Vaizdas:Eder Citadin.jpg|180px]] | height = 1,78 m | weight = 84 kg | dateofbirth = {{Gimė|1986|11|15|T}} | cityofbirth = [[Lauro Miuleris]], [[Santa Katarina]] | countryofbirth = [[Brazilija]] | currentclub = [[Inter Milan]] ''(skol.)'' | clubnumber = 23 | position = [[Puolėjas]] | youthyears = 2003–2005 | youthclubs = [[Criciúma Esporte Clube]] | years = 2004–2005<br />2005-2007<br />2007-2009<br />2009–2011<br />2010–2011<br />2011–2012<br />2012<br />2012-<br />2016 | clubs = [[Criciúma Esporte Clube]]<br />[[Empoli FC]]<br />[[Frosinone Calcio]]<br />[[Empoli FC]]<br />[[Brescia Calcio]] ''(skol.)''<br />[[AC Cesena]] ''(skol.)''<br />[[UC Sampdoria]] ''(skol.)''<br />[[UC Sampdoria]]<br />→ [[Inter Milan]] ''(skol.)'' | caps(goals) = 1 (0)<br />5 (0)<br />52 (20)<br />40 (27)<br />35 (6)<br />17 (2)<br />19 (5)<br />112 (40)<br />11 (1) | nationalyears = 2015– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 14 (3) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Ederis Sitadinas Martinsas''' (g. [[1986]] m. [[lapkričio 15]] d.) – iš Brazilijos kilęs [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]]. == Karjera == Nuo 2016 m. rungtyniavo [[Inter Milan]] klube. Savo karjerą pradėjo [[Criciúma Esporte Clube]] klube 2004 m. == Rinktinė == Nors žaidėjas gimęs Brazilijoje, jis turi dvigubą pilietybę – Brazilijos ir Italijos. [[2015]] m. Éder debiutavo pastarosios [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinėje]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} |} == Įvarčiai Italijos rinktinėje == : ''2016 m. birželio 13 d. duomenys'' {| class="wikitable" ! # !! Data !! Vieta !! Priešininkas !! Įvartis !! Rezultatas !! Varžybos |- | 1. || 2015 m. kovo 28 d. || [[Vasil Levski nacionalinis stadionas]], [[Sofija]], [[Bulgarija]] || {{fut|BUL|1}} || <center>'''2'''–2</center>|| <center>2–2</center> || [[XV Europos futbolo čempionato atranka]] |- |2. || 2015 m. spalio 10 d. || [[Baku olimpinis stadionas]], [[Baku]], [[Azerbaidžanas]] || {{fut|AZE|1}} || <center>'''1'''–0</center>|| <center>3–1</center> || [[XV Europos futbolo čempionato atranka]] |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Éder}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] t1rkbuy1biplwguy5ru5d9tkkb5oemo 7897733 7897732 2026-08-07T13:42:34Z Makenzis 46558 7897733 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Éder | fullname = Éder Citadin Martins | nickname = | image = [[Vaizdas:Eder Citadin.jpg|180px]] | height = 1,78 m | weight = 84 kg | dateofbirth = {{Gimė|1986|11|15|T}} | cityofbirth = [[Lauro Miuleris]], [[Santa Katarina]] | countryofbirth = [[Brazilija]] | currentclub = [[Inter Milan]] ''(skol.)'' | clubnumber = 23 | position = [[Puolėjas]] | youthyears = 2003–2005 | youthclubs = [[Criciúma Esporte Clube]] | years = 2004–2005<br />2005-2007<br />2007-2009<br />2009–2011<br />2010–2011<br />2011–2012<br />2012<br />2012-<br />2016 | clubs = [[Criciúma Esporte Clube]]<br />[[Empoli FC]]<br />[[Frosinone Calcio]]<br />[[Empoli FC]]<br />→ [[Brescia Calcio]] ''(skol.)''<br />→ [[AC Cesena]] ''(skol.)''<br />→ [[UC Sampdoria]] ''(skol.)''<br />[[UC Sampdoria]]<br />→ [[Inter Milan]] ''(skol.)'' | caps(goals) = 1 (0)<br />5 (0)<br />52 (20)<br />40 (27)<br />35 (6)<br />17 (2)<br />19 (5)<br />112 (40)<br />11 (1) | nationalyears = 2015– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 14 (3) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Ederis Sitadinas Martinsas''' (g. [[1986]] m. [[lapkričio 15]] d.) – iš Brazilijos kilęs [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]]. == Karjera == Nuo 2016 m. rungtyniavo [[Inter Milan]] klube. Savo karjerą pradėjo [[Criciúma Esporte Clube]] klube 2004 m. == Rinktinė == Nors žaidėjas gimęs Brazilijoje, jis turi dvigubą pilietybę – Brazilijos ir Italijos. [[2015]] m. Éder debiutavo pastarosios [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinėje]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} |} == Įvarčiai Italijos rinktinėje == : ''2016 m. birželio 13 d. duomenys'' {| class="wikitable" ! # !! Data !! Vieta !! Priešininkas !! Įvartis !! Rezultatas !! Varžybos |- | 1. || 2015 m. kovo 28 d. || [[Vasil Levski nacionalinis stadionas]], [[Sofija]], [[Bulgarija]] || {{fut|BUL|1}} || <center>'''2'''–2</center>|| <center>2–2</center> || [[XV Europos futbolo čempionato atranka]] |- |2. || 2015 m. spalio 10 d. || [[Baku olimpinis stadionas]], [[Baku]], [[Azerbaidžanas]] || {{fut|AZE|1}} || <center>'''1'''–0</center>|| <center>3–1</center> || [[XV Europos futbolo čempionato atranka]] |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Éder}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] cmenxl8lous9z4lcakswkfy81jq72e4 7897734 7897733 2026-08-07T13:43:24Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ Nors žaidėjas gimęs Brazilijoje, jis turi dvigubą pilietybę – Brazilijos ir Italijos // Kas per skiedalai? 7897734 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Éder | fullname = Éder Citadin Martins | nickname = | image = [[Vaizdas:Eder Citadin.jpg|180px]] | height = 1,78 m | weight = 84 kg | dateofbirth = {{Gimė|1986|11|15|T}} | cityofbirth = [[Lauro Miuleris]], [[Santa Katarina]] | countryofbirth = [[Brazilija]] | currentclub = [[Inter Milan]] ''(skol.)'' | clubnumber = 23 | position = [[Puolėjas]] | youthyears = 2003–2005 | youthclubs = [[Criciúma Esporte Clube]] | years = 2004–2005<br />2005-2007<br />2007-2009<br />2009–2011<br />2010–2011<br />2011–2012<br />2012<br />2012-<br />2016 | clubs = [[Criciúma Esporte Clube]]<br />[[Empoli FC]]<br />[[Frosinone Calcio]]<br />[[Empoli FC]]<br />→ [[Brescia Calcio]] ''(skol.)''<br />→ [[AC Cesena]] ''(skol.)''<br />→ [[UC Sampdoria]] ''(skol.)''<br />[[UC Sampdoria]]<br />→ [[Inter Milan]] ''(skol.)'' | caps(goals) = 1 (0)<br />5 (0)<br />52 (20)<br />40 (27)<br />35 (6)<br />17 (2)<br />19 (5)<br />112 (40)<br />11 (1) | nationalyears = 2015– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 14 (3) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Ederis Sitadinas Martinsas''' (g. [[1986]] m. [[lapkričio 15]] d.) – iš Brazilijos kilęs [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]]. == Karjera == Nuo 2016 m. rungtyniavo [[Inter Milan]] klube. Savo karjerą pradėjo [[Criciúma Esporte Clube]] klube 2004 m. == Rinktinė == Gimęs Brazilijoje ir turi dvigubą pilietybę – Brazilijos ir Italijos. 2015 m. debiutavo pastarosios [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinėje]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} |} == Įvarčiai Italijos rinktinėje == : ''2016 m. birželio 13 d. duomenys'' {| class="wikitable" ! # !! Data !! Vieta !! Priešininkas !! Įvartis !! Rezultatas !! Varžybos |- | 1. || 2015 m. kovo 28 d. || [[Vasil Levski nacionalinis stadionas]], [[Sofija]], [[Bulgarija]] || {{fut|BUL|1}} || <center>'''2'''–2</center>|| <center>2–2</center> || [[XV Europos futbolo čempionato atranka]] |- |2. || 2015 m. spalio 10 d. || [[Baku olimpinis stadionas]], [[Baku]], [[Azerbaidžanas]] || {{fut|AZE|1}} || <center>'''1'''–0</center>|| <center>3–1</center> || [[XV Europos futbolo čempionato atranka]] |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Éder}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] ttwnycia8utz4z47n89hf5mcnr8rx4i 7897735 7897734 2026-08-07T13:43:46Z Makenzis 46558 7897735 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Éder | fullname = Éder Citadin Martins | nickname = | image = [[Vaizdas:Eder Citadin.jpg|180px]] | height = 1,78 m | weight = 84 kg | dateofbirth = {{Gimė|1986|11|15|T}} | cityofbirth = [[Lauro Miuleris]], [[Santa Katarina]] | countryofbirth = [[Brazilija]] | currentclub = [[Inter Milan]] ''(skol.)'' | clubnumber = 23 | position = [[Puolėjas]] | youthyears = 2003–2005 | youthclubs = [[Criciúma Esporte Clube]] | years = 2004–2005<br />2005-2007<br />2007-2009<br />2009–2011<br />2010–2011<br />2011–2012<br />2012<br />2012-<br />2016 | clubs = [[Criciúma Esporte Clube]]<br />[[Empoli FC]]<br />[[Frosinone Calcio]]<br />[[Empoli FC]]<br />→ [[Brescia Calcio]] ''(skol.)''<br />→ [[AC Cesena]] ''(skol.)''<br />→ [[UC Sampdoria]] ''(skol.)''<br />[[UC Sampdoria]]<br />→ [[Inter Milan]] ''(skol.)'' | caps(goals) = 1 (0)<br />5 (0)<br />52 (20)<br />40 (27)<br />35 (6)<br />17 (2)<br />19 (5)<br />112 (40)<br />11 (1) | nationalyears = 2015–2017 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 14 (3) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Ederis Sitadinas Martinsas''' (g. [[1986]] m. [[lapkričio 15]] d.) – iš Brazilijos kilęs [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]]. == Karjera == Nuo 2016 m. rungtyniavo [[Inter Milan]] klube. Savo karjerą pradėjo [[Criciúma Esporte Clube]] klube 2004 m. == Rinktinė == Gimęs Brazilijoje ir turi dvigubą pilietybę – Brazilijos ir Italijos. 2015 m. debiutavo pastarosios [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinėje]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} |} == Įvarčiai Italijos rinktinėje == : ''2016 m. birželio 13 d. duomenys'' {| class="wikitable" ! # !! Data !! Vieta !! Priešininkas !! Įvartis !! Rezultatas !! Varžybos |- | 1. || 2015 m. kovo 28 d. || [[Vasil Levski nacionalinis stadionas]], [[Sofija]], [[Bulgarija]] || {{fut|BUL|1}} || <center>'''2'''–2</center>|| <center>2–2</center> || [[XV Europos futbolo čempionato atranka]] |- |2. || 2015 m. spalio 10 d. || [[Baku olimpinis stadionas]], [[Baku]], [[Azerbaidžanas]] || {{fut|AZE|1}} || <center>'''1'''–0</center>|| <center>3–1</center> || [[XV Europos futbolo čempionato atranka]] |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Éder}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 798xx627098b2ndc2vmsjpoer6dzbzp 7897736 7897735 2026-08-07T13:44:16Z Makenzis 46558 7897736 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Éder | fullname = Éder Citadin Martins | nickname = | image = [[Vaizdas:Eder Citadin.jpg|180px]] | height = 1,78 m | weight = 84 kg | dateofbirth = {{Gimė|1986|11|15|T}} | cityofbirth = [[Lauro Miuleris]], [[Santa Katarina]] | countryofbirth = [[Brazilija]] | currentclub = [[Inter Milan]] ''(skol.)'' | clubnumber = 23 | position = [[Puolėjas]] | youthyears = 2003–2005 | youthclubs = [[Criciúma Esporte Clube]] | years = 2004–2005<br />2005-2007<br />2007-2009<br />2009–2011<br />2010–2011<br />2011–2012<br />2012<br />2012-<br />2016 | clubs = [[Criciúma Esporte Clube]]<br />[[Empoli FC]]<br />[[Frosinone Calcio]]<br />[[Empoli FC]]<br />→ [[Brescia Calcio]] ''(skol.)''<br />→ [[AC Cesena]] ''(skol.)''<br />→ [[UC Sampdoria]] ''(skol.)''<br />[[UC Sampdoria]]<br />→ [[Inter Milan]] ''(skol.)'' | caps(goals) = 1 (0)<br />5 (0)<br />52 (20)<br />40 (27)<br />35 (6)<br />17 (2)<br />19 (5)<br />112 (40)<br />11 (1) | nationalyears = 2015–2017 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 26 {{0}}(6) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Ederis Sitadinas Martinsas''' (g. [[1986]] m. [[lapkričio 15]] d.) – iš Brazilijos kilęs [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]]. == Karjera == Nuo 2016 m. rungtyniavo [[Inter Milan]] klube. Savo karjerą pradėjo [[Criciúma Esporte Clube]] klube 2004 m. == Rinktinė == Gimęs Brazilijoje ir turi dvigubą pilietybę – Brazilijos ir Italijos. 2015 m. debiutavo pastarosios [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinėje]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} |} == Įvarčiai Italijos rinktinėje == : ''2016 m. birželio 13 d. duomenys'' {| class="wikitable" ! # !! Data !! Vieta !! Priešininkas !! Įvartis !! Rezultatas !! Varžybos |- | 1. || 2015 m. kovo 28 d. || [[Vasil Levski nacionalinis stadionas]], [[Sofija]], [[Bulgarija]] || {{fut|BUL|1}} || <center>'''2'''–2</center>|| <center>2–2</center> || [[XV Europos futbolo čempionato atranka]] |- |2. || 2015 m. spalio 10 d. || [[Baku olimpinis stadionas]], [[Baku]], [[Azerbaidžanas]] || {{fut|AZE|1}} || <center>'''1'''–0</center>|| <center>3–1</center> || [[XV Europos futbolo čempionato atranka]] |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Éder}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] po8peq6lp84q6lsv64bqfejb5ldpm6z 7897737 7897736 2026-08-07T13:49:02Z Makenzis 46558 7897737 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Éder | fullname = Éder Citadin Martins | nickname = | image = [[Vaizdas:Eder Citadin.jpg|180px]] | height = 1,78 m | weight = 84 kg | dateofbirth = {{Gimė|1986|11|15|T}} | cityofbirth = [[Lauro Miuleris]], [[Santa Katarina]] | countryofbirth = [[Brazilija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[Puolėjas]] | youthyears = 2003–2005 | youthclubs = [[Criciúma Esporte Clube]] | years = 2004–2005<br />2005-2007<br />2007-2009<br />2009–2011<br />2010–2011<br />2011–2012<br />2012<br />2012-<br />2016 | clubs = [[Criciúma Esporte Clube]]<br />[[Empoli FC]]<br />[[Frosinone Calcio]]<br />[[Empoli FC]]<br />→ [[Brescia Calcio]] ''(skol.)''<br />→ [[AC Cesena]] ''(skol.)''<br />→ [[UC Sampdoria]] ''(skol.)''<br />[[UC Sampdoria]]<br />→ [[Inter Milan]] ''(skol.)'' | caps(goals) = 1 (0)<br />5 (0)<br />52 (20)<br />40 (27)<br />35 (6)<br />17 (2)<br />19 (5)<br />112 (40)<br />11 (1) | nationalyears = 2015–2017 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 26 {{0}}(6) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Ederis Sitadinas Martinsas''' (g. [[1986]] m. [[lapkričio 15]] d.) – iš Brazilijos kilęs [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]]. == Karjera == Nuo 2016 m. rungtyniavo [[Inter Milan]] klube. Savo karjerą pradėjo [[Criciúma Esporte Clube]] klube 2004 m. == Rinktinė == Gimęs Brazilijoje ir turi dvigubą pilietybę – Brazilijos ir Italijos. 2015 m. debiutavo pastarosios [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinėje]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} |} == Įvarčiai Italijos rinktinėje == : ''2016 m. birželio 13 d. duomenys'' {| class="wikitable" ! # !! Data !! Vieta !! Priešininkas !! Įvartis !! Rezultatas !! Varžybos |- | 1. || 2015 m. kovo 28 d. || [[Vasil Levski nacionalinis stadionas]], [[Sofija]], [[Bulgarija]] || {{fut|BUL|1}} || <center>'''2'''–2</center>|| <center>2–2</center> || [[XV Europos futbolo čempionato atranka]] |- |2. || 2015 m. spalio 10 d. || [[Baku olimpinis stadionas]], [[Baku]], [[Azerbaidžanas]] || {{fut|AZE|1}} || <center>'''1'''–0</center>|| <center>3–1</center> || [[XV Europos futbolo čempionato atranka]] |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Éder}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 6suqb1lep6oqgf95y2fx0oy20bq0har 7897738 7897737 2026-08-07T13:49:22Z Makenzis 46558 7897738 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Éder | fullname = Éder Citadin Martins | nickname = | image = [[Vaizdas:Eder Citadin.jpg|180px]] | height = 1,78 m | weight = 84 kg | dateofbirth = {{Gimė|1986|11|15|T}} | cityofbirth = [[Lauro Miuleris]], [[Santa Katarina]] | countryofbirth = [[Brazilija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[Puolėjas]] | youthyears = 2003–2005 | youthclubs = [[Criciúma Esporte Clube]] | years = 2004–2005<br />2005-2007<br />2007-2009<br />2009–2011<br />2010–2011<br />2011–2012<br />2012<br />2012-<br />2016 | clubs = [[Criciúma Esporte Clube]]<br />[[Empoli FC]]<br />[[Frosinone Calcio]]<br />[[Empoli FC]]<br />→ [[Brescia Calcio]] ''(skol.)''<br />→ [[AC Cesena]] ''(skol.)''<br />→ [[UC Sampdoria]] ''(skol.)''<br />[[UC Sampdoria]]<br />→ [[Inter Milan]] ''(skol.)'' | caps(goals) = 1 (0)<br />5 (0)<br />52 (20)<br />40 (27)<br />35 (6)<br />17 (2)<br />19 (5)<br />112 (40)<br />{{0}}14 {{0}}{{0}}(1) | nationalyears = 2015–2017 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 26 {{0}}(6) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Ederis Sitadinas Martinsas''' (g. [[1986]] m. [[lapkričio 15]] d.) – iš Brazilijos kilęs [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]]. == Karjera == Nuo 2016 m. rungtyniavo [[Inter Milan]] klube. Savo karjerą pradėjo [[Criciúma Esporte Clube]] klube 2004 m. == Rinktinė == Gimęs Brazilijoje ir turi dvigubą pilietybę – Brazilijos ir Italijos. 2015 m. debiutavo pastarosios [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinėje]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} |} == Įvarčiai Italijos rinktinėje == : ''2016 m. birželio 13 d. duomenys'' {| class="wikitable" ! # !! Data !! Vieta !! Priešininkas !! Įvartis !! Rezultatas !! Varžybos |- | 1. || 2015 m. kovo 28 d. || [[Vasil Levski nacionalinis stadionas]], [[Sofija]], [[Bulgarija]] || {{fut|BUL|1}} || <center>'''2'''–2</center>|| <center>2–2</center> || [[XV Europos futbolo čempionato atranka]] |- |2. || 2015 m. spalio 10 d. || [[Baku olimpinis stadionas]], [[Baku]], [[Azerbaidžanas]] || {{fut|AZE|1}} || <center>'''1'''–0</center>|| <center>3–1</center> || [[XV Europos futbolo čempionato atranka]] |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Éder}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 325tdi77jja7ghef4491zm3enlmtika 7897739 7897738 2026-08-07T13:49:52Z Makenzis 46558 7897739 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Éder | fullname = Éder Citadin Martins | nickname = | image = [[Vaizdas:Eder Citadin.jpg|180px]] | height = 1,78 m | weight = 84 kg | dateofbirth = {{Gimė|1986|11|15|T}} | cityofbirth = [[Lauro Miuleris]], [[Santa Katarina]] | countryofbirth = [[Brazilija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[Puolėjas]] | youthyears = 2003–2005 | youthclubs = [[Criciúma Esporte Clube]] | years = 2004–2005<br />2005-2007<br />2007-2009<br />2009–2011<br />2010–2011<br />2011–2012<br />2012<br />2012-<br />2016 | clubs = [[Criciúma Esporte Clube]]<br />[[Empoli FC]]<br />[[Frosinone Calcio]]<br />[[Empoli FC]]<br />→ [[Brescia Calcio]] ''(skol.)''<br />→ [[AC Cesena]] ''(skol.)''<br />→ [[UC Sampdoria]] ''(skol.)''<br />[[UC Sampdoria]]<br />→ [[Inter Milan]] ''(skol.)'' | caps(goals) = 1 (0)<br />5 (0)<br />52 (20)<br />40 (27)<br />35 (6)<br />17 (2)<br />19 (5)<br />112 (40)<br />{{0}}14 {{0}}{{0}}(1) | nationalyears = 2015–2017 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 26 {{0}}(6) | pcupdate = | ntupdate = }} '''Ederis Sitadinas Martinsas''' (g. [[1986]] m. [[lapkričio 15]] d.) – iš Brazilijos kilęs [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]]. {{atnaujinti}}{{išplėsti}}{{šaltiniai}} == Karjera == Nuo 2016 m. rungtyniavo [[Inter Milan]] klube. Savo karjerą pradėjo [[Criciúma Esporte Clube]] klube 2004 m. == Rinktinė == Gimęs Brazilijoje ir turi dvigubą pilietybę – Brazilijos ir Italijos. 2015 m. debiutavo pastarosios [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinėje]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|4|1|1|0|0}} |} == Įvarčiai Italijos rinktinėje == : ''2016 m. birželio 13 d. duomenys'' {| class="wikitable" ! # !! Data !! Vieta !! Priešininkas !! Įvartis !! Rezultatas !! Varžybos |- | 1. || 2015 m. kovo 28 d. || [[Vasil Levski nacionalinis stadionas]], [[Sofija]], [[Bulgarija]] || {{fut|BUL|1}} || <center>'''2'''–2</center>|| <center>2–2</center> || [[XV Europos futbolo čempionato atranka]] |- |2. || 2015 m. spalio 10 d. || [[Baku olimpinis stadionas]], [[Baku]], [[Azerbaidžanas]] || {{fut|AZE|1}} || <center>'''1'''–0</center>|| <center>3–1</center> || [[XV Europos futbolo čempionato atranka]] |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Éder}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] s2i887h6cmuhv0xjsjg8tc1m51atu9r 10 500553 7897974 7480078 2026-08-08T02:11:09Z Zykasaa 3068 7897974 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOMikronezija |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Pasaulio_paveldo_sąrašas|Pasaulio paveldo objektai]] [[Mikronezija|Mikronezijoje]] |color = #ccccff |image = |group1 = {{flag|Micronesia}} |list1 = ''[[Nan Madolis|Nan Madolis: rytų Mikronezijos ceremoninis centras]]'' <small>(2016)</small> |group2 = {{flag|Palau}} |list2 = [[Čelbačebo salos|Uolų salų pietinė lagūna]] <small>(2012)</small> |group3 = {{flag|Marshall Islands}} |list3 = [[Bikinis (atolas)|Bikinio atolo branduolinių bandymų vieta]] <small>(2010)</small> |group4 = {{flag|Kiribati}} |list4 = [[Fenikso salų saugoma teritorija]] <small>(2010)</small> |group5 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list5 = ''[[Mikroneziečių laivyba|Orientavimasis jūroje ir baidarių gamyba Karolinų salose]]'' <small>(2021, Mikronezijos Federacinės Valstijos)</small> }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Okeanijoje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Mikronezija]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Okeanijoje|Mikronezija]] </noinclude> g3wkgrqbjy3c1btsuu96hzirmex0mlv 10 500557 7897985 7343551 2026-08-08T02:26:57Z Zykasaa 3068 7897985 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOMelanezija |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Australijoje ir Okeanijoje|Pasaulio paveldo objektai]] [[Melanezija|Melanezijoje]] |color = #ccccff |image = |group1 = {{flag|Fiji}} |list1 = [[Levuka|Levukos istorinis uostas]] <small>(2013)</small> |group2 = {{flag|Papua New Guinea}} |list2 = [[Kuko ankstyvosios žemdirbystės vieta]] <small>(2008)</small> |group3 = {{flag|Solomon Islands}} |list3 = ''[[Rytų Renelas]]'' <small>(1998)</small> |group4 = {{flag|Vanuatu}} |list4 = [[Roi Mata|Vado Roi Mata valda]] <small>(2008)</small> |group5 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list5 = [[Vanuatu smėlio piešiniai]] <small>(2003, Vanuatu)</small> }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Okeanijoje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Melanezija]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Okeanijoje|Melanezija]] </noinclude> 4q10cdti2zbe9je9qaefcjuu25nnf7c 0 501068 7897927 7764073 2026-08-08T01:12:34Z Jommy3210 219681 /* Pasaulio čempionatas */ 7897927 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Nzfootball.png|100px]]| asociacija=Naujosios Zelandijos futbolo asociacija| treneris={{flagicon|ENG}} [[Tony Readings]]| reitingas=25 (2023 m. kovas)| ilgiausiai= [[Abby Erceg]] (126)| rezultatyviausias= [[Amber Hearn]] (50) | |1rungtynės={{fut|NZL|4}} 2–0 {{fut|HKG|3|flag=colonial}} | |1rungtyniųvieta=[[Honkongas]]| |1rungtyniųdata=[[1975]] m.| grungtynės={{fut|SAM|4}} 0-21 {{fut|NZL|3}} | grungtyniųvieta=[[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklandas]] | grungtyniųdata=[[1998]] m. | brungtynės={{fut|PRK|4}} 11–0 {{fut|NZL|3}} | brungtyniųvieta=[[Brisbenas]]| brungtyniųdata=[[2004]] m.| žemynoč=[[OFC moterų tautų taurė]]| žč=11| žčmetai= 1983 m. | žčg= 1 vieta| žčgmetai= 1983 m., 1991 m., 2007 m., 2010 m., 2014 m., 2018 m.| pč= 5| pč1= 1991 m. moterų| pč1m= 1991 | pčg= Grupių etapas| pčgmetai= 1991, 2007, 2011, 2015 | | pattern_la1 = _pumaglory22w | pattern_b1 = _nzl24h | pattern_ra1 = _pumaglory22w | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = 00FFC5 | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _nzl24a | pattern_b2 = _nzl24a | pattern_ra2 = _nzl24a | pattern_sh2 = _nzl24a | pattern_so2 = | leftarm2 = 131515 | body2 = 131515 | rightarm2 = 131515 | shorts2 = 131515 | socks2 = 131515 }} '''Naujosios Zelandijos moterų futbolo rinktinė''' – [[Naujoji Zelandija|Naujajai Zelandijai]] atstovaujanti nacionalinė moterų futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Naujosios Zelandijos futbolo asociacija]]. [[2008]] m. rinktinė pirmą kartą istorijoje pateko į [[2008 m. vasaros olimpinės žaidynės|2008 m. vasaros olimpines žaidynes]].<ref>[https://canadasoccer.com/news/this-summer-comes-the-biggest-fifa-womens-world-cup/ THIS SUMMER COMES THE BIGGEST FIFA WOMEN’S WORLD CUP]</ref> == Treneriai == Naujosios Zelandijos moterų futbolo rinktinės vyr. treneriiai<ref>{{cite web|url=https://www.ultimatenzsoccer.com/FootballFerns/coaching_records.htm|title=Coaching Records|website=The Ultimate New Zealand Soccer Website|access-date=3 January 2024}}</ref> {{div col|colwidth=22em}} * {{flagicon|NZL}} [[Dave Farrington]] (1975–1979)<ref>{{cite web|url=https://teara.govt.nz/en/football/page-6|title=Page 6. Women's international football|website=[[Te Ara: The Encyclopedia of New Zealand]]|publisher=[[Ministry for Culture and Heritage]]|date=5 September 2013|access-date=3 January 2024|quote=The first head coach of the national women’s team was Wellington-based Dave Farrington, who held the role from 1975 to 1979.}}</ref> * {{flagicon|NZL}} Ken Armstrong (1980)<ref>{{cite web|url=https://www.fifamuseum.com/en/blog-stories/blog/fan-discovers-grandad-among-locker-room-legends-2611603/|title=Fan discovers grandad among locker room legends|website=[[FIFA Museum]]|publisher=[[FIFA]]|date=9 September 2016|quote=Armstrong would also later take the coaching reins of the New Zealand women’ side in 1980.|access-date=2024-12-14|archive-date=2024-12-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20241214103925/https://www.fifamuseum.com/en/blog-stories/blog/fan-discovers-grandad-among-locker-room-legends-2611603|url-status=dead}}</ref> * {{flagicon|ENG}} [[Dave Boardman]] (1981–1982) * {{flagicon|ENG}} Roy Cox (1983–1987)<ref name="StuffMay2023">{{cite news|url=https://www.stuff.co.nz/sport/fifa-womens-world-cup-2023/132132463/from-70s-restart-to-fifa-womens-world-cup-hosting--nz-footballs-remarkable-revival|title=From 70s restart to Fifa Women's World Cup hosting - NZ football's remarkable revival|first=Tony|last=Smith|newspaper=[[Stuff (website)|Stuff]]|date=25 May 2023|quote=Roy Cox - rated by women's football historian Jeremy Ruane as "the godfather" of the women's game - had a coaching wins ratio of 56% from 1983 to 1987 - and Dave Boardman (1988-94) 55 %.}}</ref> * {{flagicon|ENG}} [[Dave Boardman]] (1988–1994)<ref name="StuffMay2023"/> * {{flagicon|ENG}} [[Jeff Coulshed]] (1994)<ref>{{cite news|url=https://www.stuff.co.nz/waikato-times/95902025/obituary-waikato-womens-football-pioneer-ahead-of-his-time|title=Obituary: Waikato women's football pioneer ahead of his time|first=Charles|last=Riddle|newspaper=[[Stuff (website)|Stuff]]|date=18 August 2017}}</ref> * {{flagicon|NZL}} [[Nora Watkins]] (1995)<ref>{{cite news|url=https://www.stuff.co.nz/sport/fifa-womens-world-cup-2023/300912716/fifa-womens-world-cup-football-ferns-mourn-former-player-and-coach-nora-watkins|title=Football Ferns mourn former player and coach Nora Watkins|first=Sam|last=Wilson|newspaper=[[Stuff (website)|Stuff]]|date=23 June 2023|quote= She later went on to have a hugely successful coaching career at domestic level before taking charge of the national side for a two-match series against Australia in March 1995 – the first woman to hold that position.}}</ref> * {{flagicon|NZL}} [[Maurice Tillotson]] (1995–1998)<ref>{{cite web|url=https://www.ultimatenzsoccer.com/StarsOfThePast/the_best.htm|title=Michele Cox – Quite Simply, The Best|first=Jeremy|last=Ruane|website=The Ultimate New Zealand Soccer Website|access-date=3 January 2024|quote=Thus four years of frustration ensued, until the appointment in 1995 of a new national coach, Maurice Tillotson.}}</ref> * {{flagicon|NZL}} Douglas Moore (1999–2000)<ref>{{cite news|url=https://www.nzherald.co.nz/sport/soccer-fallon-and-the-rufers-tipped-as-coaches-for-kings/2PKLW3XJFZQACEGJYHBS7CWCHU/|title=Soccer: Fallon and the Rufers tipped as coaches for Kings|first=Terry|last=Maddaford|newspaper=[[The New Zealand Herald]]|access-date=2024-12-14|archive-date=2024-01-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20240103223452/https://www.nzherald.co.nz/sport/soccer-fallon-and-the-rufers-tipped-as-coaches-for-kings/2PKLW3XJFZQACEGJYHBS7CWCHU/|url-status=dead}}</ref> * {{flagicon|NZL}} [[Sandy Davie]] (2001–2003)<ref>{{cite news|url=https://www.nzherald.co.nz/nz/ex-all-white-upset-by-murder-story/XJNUJPQU3NTBJYW6K653VR3VO4/|title=Ex-All White upset by murder story|first=Alanah|last=Eriksen|newspaper=[[The New Zealand Herald]]|date=6 May 2009}}</ref> * {{flagicon|NZL}} Fred Simpson (2003) * {{flagicon|NZL}} [[Alison Grant]] & {{flagicon|NZL}} [[Wendi Henderson]] (2004)<ref>{{cite web|url=https://www.nzfootball.co.nz/newsarticle/107575?newsfeedId|title= Ferns coach to take side through to 2023 Women's World Cup revealed|publisher=[[New Zealand Football]]|date=1 September 2021|quote=former captain Wendi Henderson jointly held the role of coach with fellow former international Ali Grant in October 2004}}</ref> * {{flagicon|ENG}} [[Mick Leonard (English footballer)|Mick Leonard]] (2005)<ref>{{cite news|url=https://www.nzherald.co.nz/sport/soccer-new-coach-draws-side-from-far-and-wide/5N3DZ22HQPPOBCWQFJLQPI6III/|title=Soccer: New coach draws side from far and wide|first=Terry|last=Maddaford|newspaper=[[The New Zealand Herald]]|date=26 April 2005|access-date=2024-12-14|archive-date=2024-01-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20240103223443/https://www.nzherald.co.nz/sport/soccer-new-coach-draws-side-from-far-and-wide/5N3DZ22HQPPOBCWQFJLQPI6III/|url-status=dead}}</ref> * {{flagicon|ENG}} [[John Herdman]] (2006)<ref>{{cite news|url=https://www.stuff.co.nz/sport/football/world-game/128202920/how-mori-wisdom-helped-football-coach-john-herdman-on-the-road-to-world-cup-glory|title=How Māori wisdom helped football coach John Herdman on the road to World Cup glory|first=Tony|last=Smith|newspaper=[[Stuff (website)|Stuff]]|date=2 April 2022|quote=Aged 31, he took over the Football Ferns coaching for two matches against China in 2006.}}</ref> * {{flagicon|ENG}} Allan Jones (2006–2007)<ref>{{cite news|url=https://www.nzherald.co.nz/sport/soccer-allan-jones-last-crusade/NTHEZSGRFDED546CR2ZZTCRNQA/|title=Soccer: Allan Jones' last crusade|first=Michael|last=Brown|newspaper=[[The New Zealand Herald]]|date=9 December 2006|access-date=2024-12-14|archive-date=2024-01-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20240103224948/https://www.nzherald.co.nz/sport/soccer-allan-jones-last-crusade/NTHEZSGRFDED546CR2ZZTCRNQA/|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite news|url=https://www.nzherald.co.nz/sport/soccer-womens-coach-quits/BR3BDXAMCNQE4AVXALTSZYIHX4/|title=Soccer: Women's coach quits|first=Terry|last=Maddaford|newspaper=[[The New Zealand Herald]]|date=1 March 2007|access-date=2024-12-14|archive-date=2024-01-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20240103223445/https://www.nzherald.co.nz/sport/soccer-womens-coach-quits/BR3BDXAMCNQE4AVXALTSZYIHX4/|url-status=dead}}</ref> * {{flagicon|ENG}} [[John Herdman]] (2007–2011)<ref>{{cite web|url=https://www.ultimatenzsoccer.com/FootballFernsInAction/id147.htm|title=Herdman Embraces "A Massive Responsibility"|first=Jeremy|last=Runae\f's}}</ref><ref>{{cite news|url=https://www.stuff.co.nz/sport/5552775/Herdman-finishing-as-Football-Ferns-coach|title=Herdman finishing as Football Ferns coach|newspaper=[[Stuff (website)|Stuff]]|date=2 September 2011}}</ref> * {{flagicon|ENG}} [[Tony Readings]] (2011–2017)<ref>{{cite web|url=https://www.rnz.co.nz/news/sport/85130/new-football-ferns-coach-appointed|title=New Football Ferns coach appointed|publisher=[[Radio New Zealand]]|date=14 September 2011}}</ref><ref>{{cite news|url=https://www.stuff.co.nz/sport/football/nz-teams/98475322/football-ferns-coach-tony-readings-leaves-post-ahead-of-thailand-tour|title=Departing Football Ferns coach Tony Readings says time right for him to go|first=Andrew|last=Voerman|newspaper=[[Stuff (website)|Stuff]]|date=2 November 2017}}</ref> * {{flagicon|AUT}} [[Andreas Heraf]] (2017–2018)<ref>{{cite web|url=https://www.nzfootball.co.nz/newsarticle/57303|title= Heraf named as new Ferns Coach |publisher=[[New Zealand Football]]|date=20 December 2017}}</ref><ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/football/2018/jul/31/new-zealand-womens-football-coach-resigns-amid-alleged-toxic-culture|title=New Zealand women's football coach resigns amid alleged 'toxic culture'|newspaper=[[The Guardian]]|date=31 July 2018}}</ref> * {{flagicon|SCO}} [[Tom Sermanni]] (2018–2021)<ref>{{cite web|url=https://www.nzfootball.co.nz/newsarticle/69680|title= Sermanni named as Ferns Head Coach|publisher=[[New Zealand Football]]|date=26 October 2018}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.sen.com.au/news/2021/06/10/football-ferns-coach-tom-sermanni-steps-down/|title=Football Ferns coach Tom Sermanni steps down |publisher=[[1116 SEN]]|date=10 June 2021}}</ref> * {{flagicon|CZE}} [[Jitka Klimková]] (2021–2024)<ref>{{Cite web |title='Tension not a bad thing': Klimkova's Football Ferns exit sign of growth |url=https://www.1news.co.nz/2024/09/16/tension-not-a-bad-thing-klimkovas-football-ferns-exit-sign-of-growth/ |access-date=2024-09-16 |website=1News |language=en}}</ref> * {{flagicon|NZL}} Michael Mayne (2024–) {{div col end}} == Sudėtis == :: Atnaujinta: [[2024]] m. [[gruodžio 14]] d. ; vartininkės * [[Victoria Esson]] * [[Anna Leat]] ; gynėjos * [[Katie Bowen]] * [[Rebekah Stott]] * [[Meikayla Moore]] * [[Catherine Joan Bott]] ([[CJ Bott]]) * [[Kate Maria Taylor]] * [[Michaela Leigh Foster]] * [[Mackenzie Barry]] * [[Ally Cailin Green]] ; saugės * [[Malia Steinmetz]] * Grace Joana Ella Jale * [[Katie Meredith Kitching]] * [[Macey Leigh Fraser]] ; puolėjos * [[Gabrielle Rose Rennie]] * [[Jacqueline Anne Hand]] * [[Indiah-Paige Riley]] * [[Emily Louise Foy Clegg]] == Dalyvavimas čempionatuose == === Olimpinės žaidynės === {| class="wikitable" style="text-align: center; width:50%;" |- !colspan=10|Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse |- !Metai !Rezultatas !Žai. !Lai. !Lyg. !Pra. !Įvar. !Pr. Įvar. !Skirt. |- ||{{flagicon|USA}} [[Futbolas 1996 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|1996]]||colspan="8"| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|AUS}} [[Futbolas 2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2000]]||colspan="8"| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|GRE}} [[Futbolas 2004 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2004]]||colspan="8"| ''Nedalyvavo'' |- ||{{flagicon|CHN}} [[Futbolas 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2008]]||Grupės etapas ||3||0||1||2||2||7||-5 |- ||{{flagicon|GBR}} [[Futbolas 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2012]]||Ketvirtfinalis||4||1||0||3||3||5||-2 |- ||{{flagicon|BRA}} [[Futbolas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2016]]||Grupės etapas ||3||1||0||2||1||5||-4 |- ||{{flagicon|JPN}} [[Futbolas 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2020]]||Grupės etapas ||3||0||0||3||2||10||-8 |- ||{{flagicon|FRA}} [[Futbolas 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2024]]|| colspan="8"| ''?'' |- ||{{flagicon|USA}} [[Futbolas 2028 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2028]]|| colspan="8"| ''?'' |- ||{{flagicon|AUS}} [[Futbolas 2032 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2032]]|| colspan="8"| ''?'' |- ||'''Iš viso'''||4/7||13||2||1||10||8||27||-19 |- |} === Pasaulio čempionatas === {| class="wikitable" style="text-align: center; width:50%;" |- !Metai !Rezultatas !Žai. !Lai. !Lyg. !Pra. !Įvar. !Pr. Įvar. !Skirt. |- |- ||{{flagicon|China|}} [[1991 m. FIFA moterų pasaulio taurė|1991]]|| Grupių etapas||3||0||0||3||1||11 || –10 |- ||{{flagicon|Sweden}} [[1995 m. FIFA moterų pasaulio taurė|1995]]|| colspan="8" rowspan=3| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|USA}} [[1999 m. FIFA moterų pasaulio taurė|1999]] |- ||{{flagicon|USA}} [[2003 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2003]] |- ||{{flagicon|China}} [[2007 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2007]]|| Grupių etapas ||3||0||0||3||0||9 || –9 |- ||{{flagicon|Germany}} [[2011 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2011]]|| Grupių etapas ||3||0||1||2||4||6|| –2 |- ||{{flagicon|Canada}} [[2015 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2015]]|| Grupių etapas ||3||0||2||1||2||3|| –1 |- ||{{flagicon|FRA}} [[2019 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2019]]|| Grupių etapas ||3||0||0||3||1||5|| –4 |- ||{{flagicon|AUS}}/{{flagicon|NZL}} [[2023 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2023]]|| colspan="8"| ''Pateko kaip šeimininkės'' |- !Iš viso!!6/9!!15!!0!!3!!12!!8!!34!! –26 |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == *[https://www.nzfootball.co.nz/ford-football-ferns Oficiali svetainė] *[https://www.fifa.com/about-fifa/associations/NZL FIFA profilis] [[Kategorija:Nacionalinės moterų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Naujosios Zelandijos futbolas]] [[Kategorija:Naujosios Zelandijos sporto rinktinės]] e5khllwwq9odco4rydm4er7id144cy5 0 501128 7897925 6934899 2026-08-08T01:09:22Z Jommy3210 219681 /* Pasaulio čempionatas */ 7897925 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:FootballFederationAustralia-logo.png|100px]]| asociacija=''Football Federation Australia''| treneris={{flagicon|AUS}} [[Alen Stajcic]]| reitingas=10 (2023 m. kovas) | ilgiausiai= [[Cheryl Salisbury]] (151)| rezultatyviausias= [[Lisa De Vanna]] (47) | |pattern_la1 = _aus2019hw|pattern_b1 = _aus2019hw|pattern_ra1 = _aus2019hw|pattern_sh1 = |pattern_so1 = _aus19hwlong |leftarm1 = FFBB00|body1 = FFBB00|rightarm1 = FFBB00|shorts1 = 213A36|socks1 = FFBB00 <!--Away Kit--> |pattern_la2 = |pattern_b2 = _austr18a|pattern_ra2 = |pattern_sh2 = |pattern_so2 = _aus18A |leftarm2 = 24403C|body2 = 213A36|rightarm2 = 24403C|shorts2 = 213A36|socks2 = 213A36 | 1rungtynės={{fut|AUS|4}} 2-2 {{fut|NZL|3}} | 1rungtyniųvieta=| 1rungtyniųdata=[[1979]] m. [[spalio 6]] d.| grungtynės={{fut|AUS|4}} 21-0 {{fut|ASA|3}} | grungtyniųvieta=| grungtyniųdata= | brungtynės={{fut|AUS|4}} 1-9 {{fut|USA|3|JAV}} | brungtyniųvieta=| brungtyniųdata=| žemynoč=Azijos taurė| žč=5| žčmetai= 1975 m. | žčg= 1 vieta| žčgmetai= 2010 m. | pč=7 | pč1= 1995 m. moterų| pč1m= 1995 | pčg=Ketvirtfinalis | pčgmetai= 2007, 2011, 2015 | }} '''Australijos moterų futbolo rinktinė''' – [[Australija]]i atstovaujanti nacionalinė moterų futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Australijos futbolo federacija]]. [[2007]] m., [[2011]] m. ir [[2015]] m. rinktinė pasiekė ketvirtfinalio etapą pasaulio taurėje. == Dalyvavimas čempionatuose == === Olimpinės žaidynės === {| class="wikitable" style="text-align: center; width:50%;" |- !colspan=10|Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse |- !Metai !Rezultatas !Žai. !Lai. !Lyg. !Pra. !Įvar. !Pr. Įvar. !Skirt. |- ||{{flagicon|USA}} [[Futbolas 1996 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|1996]]|| colspan="8"| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|AUS}} [[Futbolas 2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2000]]|| 7 vieta ||3||0||1||2||2||6||-4 |- ||{{flagicon|GRE}} [[Futbolas 2004 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2004]]|| 5 vieta ||4||1||1||2||3||4||-1 |- ||{{flagicon|CHN}} [[Futbolas 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2008]]|| colspan="8"| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|GBR}} [[Futbolas 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2012]]|| colspan="8"| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|BRA}} [[Futbolas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2016]]|| 7 vieta || 4 || 1 || 2 || 1 || 8 || 5 || +3 |- ||{{flagicon|JPN}} [[Futbolas 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2020]]|| 4 vieta || 6 || 2 || 1 || 3 || 11 || 13 || -2 |- ||{{flagicon|FRA}} [[Futbolas 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2024]]|| colspan="8"| ''?'' |- ||{{flagicon|USA}} [[Futbolas 2028 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2028]]|| colspan="8"| ''?'' |- ||{{flagicon|AUS}} [[Futbolas 2032 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2032]]|| colspan="8"| ''Pateko kaip šeimininkės'' |- ||'''Iš viso'''||4/7||17||4||5||8||24||28||-4 |- |} === Pasaulio čempionatas === {| class="wikitable" style="text-align: center; width:50%;" |- !Metai !Rezultatas !Žai. !Lai. !Lyg. !Pra. !Įvar. !Pr. Įvar. !Skirt. |- |- ||{{flagicon|China|}} [[1991 m. FIFA moterų pasaulio taurė|1991]]|| colspan="8"| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|Sweden}} [[1995 m. FIFA moterų pasaulio taurė|1995]]|| rowspan=3| Grupių etapas ||3||0||0||3||3||13|| -10 |- ||{{flagicon|USA}} [[1999 m. FIFA moterų pasaulio taurė|1999]]||3||0||1||2||3||7 || -4 |- ||{{flagicon|USA}} [[2003 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2003]]||3||0||1||2||3||5 || -2 |- ||{{flagicon|China}} [[2007 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2007]]||rowspan=3| Ketvirtfinalis ||4||1||2||1||9||7||+2 |- ||{{flagicon|Germany}} [[2011 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2011]]||4||2||0||2||6||7||-1 |- ||{{flagicon|Canada}} [[2015 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2015]]||5||2||1||2||5||5||0 |- ||{{flagicon|FRA}} [[2019 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2019]]|| Aštuntfinalis ||4||2||1||1||9||6|| +3 |- ||{{flagicon|AUS}}/{{flagicon|NZL}} [[2023 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2023]]|| colspan="8"| ''Pateko kaip šeimininkės'' |- !Iš viso!!7/8!!26!!7!!6!!13!!38!!50!!-12 |} == Nuorodos == * [https://www.myfootball.com.au Oficiali svetainė] [[Kategorija:Nacionalinės moterų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Australijos futbolas]] [[Kategorija:Australijos sporto rinktinės]] 5lcvykwh04c7uedhnqpknc1i5o52lsf 7897926 7897925 2026-08-08T01:10:18Z Jommy3210 219681 /* Olimpinės žaidynės */ 7897926 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:FootballFederationAustralia-logo.png|100px]]| asociacija=''Football Federation Australia''| treneris={{flagicon|AUS}} [[Alen Stajcic]]| reitingas=10 (2023 m. kovas) | ilgiausiai= [[Cheryl Salisbury]] (151)| rezultatyviausias= [[Lisa De Vanna]] (47) | |pattern_la1 = _aus2019hw|pattern_b1 = _aus2019hw|pattern_ra1 = _aus2019hw|pattern_sh1 = |pattern_so1 = _aus19hwlong |leftarm1 = FFBB00|body1 = FFBB00|rightarm1 = FFBB00|shorts1 = 213A36|socks1 = FFBB00 <!--Away Kit--> |pattern_la2 = |pattern_b2 = _austr18a|pattern_ra2 = |pattern_sh2 = |pattern_so2 = _aus18A |leftarm2 = 24403C|body2 = 213A36|rightarm2 = 24403C|shorts2 = 213A36|socks2 = 213A36 | 1rungtynės={{fut|AUS|4}} 2-2 {{fut|NZL|3}} | 1rungtyniųvieta=| 1rungtyniųdata=[[1979]] m. [[spalio 6]] d.| grungtynės={{fut|AUS|4}} 21-0 {{fut|ASA|3}} | grungtyniųvieta=| grungtyniųdata= | brungtynės={{fut|AUS|4}} 1-9 {{fut|USA|3|JAV}} | brungtyniųvieta=| brungtyniųdata=| žemynoč=Azijos taurė| žč=5| žčmetai= 1975 m. | žčg= 1 vieta| žčgmetai= 2010 m. | pč=7 | pč1= 1995 m. moterų| pč1m= 1995 | pčg=Ketvirtfinalis | pčgmetai= 2007, 2011, 2015 | }} '''Australijos moterų futbolo rinktinė''' – [[Australija]]i atstovaujanti nacionalinė moterų futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Australijos futbolo federacija]]. [[2007]] m., [[2011]] m. ir [[2015]] m. rinktinė pasiekė ketvirtfinalio etapą pasaulio taurėje. == Dalyvavimas čempionatuose == === Olimpinės žaidynės === {| class="wikitable" style="text-align: center; width:50%;" |- !colspan=10|Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse |- !Metai !Rezultatas !Žai. !Lai. !Lyg. !Pra. !Įvar. !Pr. Įvar. !Skirt. |- ||{{flagicon|USA}} [[Futbolas 1996 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|1996]]|| colspan="8"| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|AUS}} [[Futbolas 2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2000]]|| 7 vieta ||3||0||1||2||2||6||-4 |- ||{{flagicon|GRE}} [[Futbolas 2004 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2004]]|| 5 vieta ||4||1||1||2||3||4||-1 |- ||{{flagicon|CHN}} [[Futbolas 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2008]]|| colspan="8" rowspan=2| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|GBR}} [[Futbolas 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2012]] |- ||{{flagicon|BRA}} [[Futbolas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2016]]|| 7 vieta || 4 || 1 || 2 || 1 || 8 || 5 || +3 |- ||{{flagicon|JPN}} [[Futbolas 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2020]]|| 4 vieta || 6 || 2 || 1 || 3 || 11 || 13 || -2 |- ||{{flagicon|FRA}} [[Futbolas 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2024]]|| colspan="8"| ''?'' |- ||{{flagicon|USA}} [[Futbolas 2028 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2028]]|| colspan="8"| ''?'' |- ||{{flagicon|AUS}} [[Futbolas 2032 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2032]]|| colspan="8"| ''Pateko kaip šeimininkės'' |- ||'''Iš viso'''||4/7||17||4||5||8||24||28||-4 |- |} === Pasaulio čempionatas === {| class="wikitable" style="text-align: center; width:50%;" |- !Metai !Rezultatas !Žai. !Lai. !Lyg. !Pra. !Įvar. !Pr. Įvar. !Skirt. |- |- ||{{flagicon|China|}} [[1991 m. FIFA moterų pasaulio taurė|1991]]|| colspan="8"| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|Sweden}} [[1995 m. FIFA moterų pasaulio taurė|1995]]|| rowspan=3| Grupių etapas ||3||0||0||3||3||13|| -10 |- ||{{flagicon|USA}} [[1999 m. FIFA moterų pasaulio taurė|1999]]||3||0||1||2||3||7 || -4 |- ||{{flagicon|USA}} [[2003 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2003]]||3||0||1||2||3||5 || -2 |- ||{{flagicon|China}} [[2007 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2007]]||rowspan=3| Ketvirtfinalis ||4||1||2||1||9||7||+2 |- ||{{flagicon|Germany}} [[2011 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2011]]||4||2||0||2||6||7||-1 |- ||{{flagicon|Canada}} [[2015 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2015]]||5||2||1||2||5||5||0 |- ||{{flagicon|FRA}} [[2019 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2019]]|| Aštuntfinalis ||4||2||1||1||9||6|| +3 |- ||{{flagicon|AUS}}/{{flagicon|NZL}} [[2023 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2023]]|| colspan="8"| ''Pateko kaip šeimininkės'' |- !Iš viso!!7/8!!26!!7!!6!!13!!38!!50!!-12 |} == Nuorodos == * [https://www.myfootball.com.au Oficiali svetainė] [[Kategorija:Nacionalinės moterų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Australijos futbolas]] [[Kategorija:Australijos sporto rinktinės]] g67sthj5cw3a2a4jb32uf72wbqypkxd 0 502996 7898032 6757023 2026-08-08T05:29:51Z Vilensija 40695 /* Biografija */ 7898032 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Žmogaus biografija | Foto =Antoni Protazy Potocki.PNG | Herbas = POL COA Potocki Hrabia.svg | Herbo pavadinimas = Herbas "Pilawa" | Giminė = Potockiai | Gimė = apie {{Gimė|1761|09|11}} | Gimimo vieta = | Mirė = {{Mirė|1801|||1761|09|11}} | Mirties vieta = | Tėvas = Janas Prosperas Potockis | Motina =Paula Šembek | Žmonos = | Vaikai = | veikla = | vikiteka =Category:Antoni Protazy Potocki | apdovanojimai=[[Vaizdas:POL Order Orła Białego BAR.svg|center|60px]] }} '''Antonas Protazijus Potockis''' ({{pl|Antoni Protazy Potocki}} , [[1761]] m. [[rugsėjo 11]] d. – [[1801]] m.) – Lenkijos magnatas, ATR valstybinis veikėjas, Guzovo seniūnas, paskutinis Kijevo vaivada ([[1791]]–[[1793]] m.). == Biografija == Kilo iš stambios žymios magnatų [[Potockiai|Potockių]] giminės, herbo „Piliawa“ savininkas. Guzovo seniūno ir Karūnos armijos generolo-leitenanto Jano Prospero Potockio (m. [[1761]]/[[1762]]) ir Paulos Šembek (m. [[1797]]) vienintelis sūnus. Antonas Protazijus Potockis iš savo tėvo paveldėjo stambias žemės valdas ir dideles pinigines lėšas. Dėka savo vedybų su kunigaikštyte Mariana Liubomirska ([[1773]]–[[1810]]), Rusijos generolo-leitenanto Kaspero Liubomirskio (m. [[1780]]) ir Barboros Liubomirskos dukterimi, dar labiau padidino savo kapitalą. Vienas pirmųjų Švietimo epochos Lenkijos kapitalistų. 1791 m. gegužės 3 d. palaikė [[Gegužės trečiosios Konstitucija|ATR konstitucijos]] priėmimą. 1780-aisiais m. įkūrė banko kontoras [[Varšuva|Varšuvoje]], Machnivke (dabar [[Horišni Plavnios]]) ir [[Chersonas|Chersone]]. Savo plačiose valdose Ukrainoje, kurios centras buvo Machnovka, įkūrė audinių, baldų, porceliano ir kitas manufaktūras. [[1787]] m. [[gegužės 8]] d. Antonas Protazijus Potockis buvo apdovanotas [[Baltojo erelio ordinas|Baltojo erelio ordinu]]. [[1783]] m. kovą Antonas Potockis tapo vienu iš „Rytų Prekybos Įmonės“, sudarytos [[Vinycia|Vinicoje]], įkūrėju. [[1785]] m. sausį tapo tos prekybos įmonės vadovu. Įkūrė Rusijos uoste Chersone kontorą, iš kur vedė prekybą Lenkijos prekėmis per Juodąją jūrą. Savo finansinėmis operacijomis ir prekyba sukaupė didžiulį kapitalą (60–70 milijonų zlotų). [[1791]] m. sau nupirko senatorinę Kijevo vaivados pareigybę. [[1793]] m. dėl finansinės krizės ir [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|antrojo ATR padalijimo]] buvo priverstas paskelbti savo bankrotą. Paskutinius metus praleido savo dvare Machnovke. [[Vaizdas:Maria Lubomirska.jpg|thumb|left|150px|Antono Protazijaus Potockio žmona Mariana Liubomirska]] == Šeima == Buvo vedęs [[Kasperas Liubomirskis|Kaspero Liubomirskio]] dukterį Marianą, santuokoje su kuria turėjo dukterį Emiliją. 1792 m. žmona tapo nėščia nuo Rusijos karo vado V. A. Zubovo. Norėdamas išvengti skandalo, Potockis „užleido“ žmoną Zubovui, apiforminęs su ja skyrybas. == Literatūra == * ''Zofia Z.'' Potocki Prot // Polski Słownik Biograficzny, t. 28/1, z. 116, 1984 r. {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box | before = [[Juozapas Gabrielius Stempkovskis]] | title =[[Vaizdas:POL województwo kijowskie IRP COA.svg|left|30px]] [[Kijevo vaivada]] |years=[[1791]]–[[1793]] | after = -}} {{end box}} {{Kijevo vaivados}} {{DEFAULTSORT:Potockis, Antonas Protazijus}} [[Kategorija:Potockiai|Antonas Protazijus]] [[Kategorija:Kijevo vaivados]] [[Kategorija:Bankininkai]] [[Kategorija:Vinycios seniūnai]] 1h689oqftv39e030ul86zc46c4kg3bo 0 506162 7897876 7884903 2026-08-07T21:06:32Z Wolfmartyn 122516 /* Žalgirio B sudėtis */ 7897876 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Žalgiris B | image = [[Vaizdas:FK Žalgiris logo.svg.png|150px]] | fullname = FK „Žalgiris“ dubleriai | founded = [[1947]] m. Vilniuje | ground = [[FK Žalgiris namų stadionas]] | capacity = 5 067 | president = | chairman = | manager = {{vlv|LTU}} Dainius Greviškis | league = [[LFF I lyga|Pirma lyga]] | season = [[2025 m. LFF I lyga|2025]] | position = 7 vieta, Pirma lyga | pattern_la1=_white_stripes|pattern_b1=_whitestripes|pattern_ra1=_white_stripes| leftarm1=339933|body1=339933|rightarm1=339933|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF| | pattern_la2=_white_stripes|pattern_b2=_whitestripes|pattern_ra2=_white_stripes| leftarm2=339933|body2=339933|rightarm2=339933|shorts2=339933|socks2=339933| }} '''„Žalgiris B“''' – [[Lietuvos futbolo klubas|Lietuvos futbolo komanda]] iš [[Vilnius|Vilniaus]], [[FK Žalgiris|Vilniaus "Žalgirio"]] dublerių ekipa. {{main|FK Žalgiris}} == Istorija == Vilniaus "Žalgirio" futbolo klubas turi ilgą istoriją, kuri prasideda nuo 1947 metų. 2009 m. FK Žalgiris tapo Vaikų futbolo akademijos „Žalgirietis“ dalininku, o 2023 m. įsigijo likusias akcijas ir tapo vieninteliu akademijos „Žalgirietis“ savininku. [[2012]] m. [[FK Žalgiris]] subūrė jaunimo komandą, kuri pradėjo žaisti [[LFF II lyga|LFF II lygos]] Pietų zonos pirmenybėse. Tais metais ji vadinosi FK "Žalgiris-3", o pirmenybėse užėmė trečiąją vietą. Nuo [[2013]] metų dublerių ekipa žaidžia [[LFF I lyga|LFF I-os lygos]] pirmenybėse. [[2014]] metais jaunimo komanda vadinosi FK "Žalgirietis", o [[2015]] metais tapo dublerių komanda [[Žalgiris B]]. 2020 m. jaunimui buvo sukurta dar viena komanda – [[Žalgiris C]]. 2018 m. sezone jaunimas sunkiai rinko taškus. Galutinėje komandų rikiuotėje liko dvylikti iš keturiolikos dalyvių.<ref>[https://lff.lt/news/5391/panevezys-iskovojo-lff-pirmos-lygos-titula/ 2018 m. Pirma lyga] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181022153358/https://lff.lt/news/5391/panevezys-iskovojo-lff-pirmos-lygos-titula/ |date=2018-10-22 }}</ref> [[2019]] m. Pirmoje lygoje iš penkiolikos dalyvių liko vos trylikti. [[2020]] m. žaidė Pirmoje lygoje, po pirmojo etapo liko silpnesniųjų grupėje, o po antrojo etapo galutinėje komandų rikiuotėje užėmė devintą vietą. [[2021]] m. sezonas buvo puikus, galutinėje komandų rikiuotėje pasiekta aukšta penktoji vieta tarp keturiolikos dalyvių.<ref>https://int.soccerway.com/national/lithuania/1-lyga/2021/regular-season/r60884/</ref> [[2022]] m. sėkmingai licencijavosi ir žaidė [[2022 m. LFF I lyga|2022 m. Pirmoje lygoje]].<ref>[https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ lff.lt: Licencijų išdavimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220219000600/https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ |date=2022-02-19 }}</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/451172/ekranui-minus-3-taskai-ir-atvertos-durys-i-pirma-lyga sportas.lt: Pirmos lygos dalyviai]</ref><ref>[https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ lff.lt dalyvių tvirtinimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220228145348/https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ |date=2022-02-28 }}</ref> 2023 m. rezultatai buvo prasti, komanda užėmė 15-ąją vietą, ir iškrito į Antrą lygą. 2024 m. tapo Antros lygos nugalėtojais, ir sugrįžo į Pirmą lygą. {{fkp|2012|Žalgiris-3|2014|Žalgirietis|2015|Žalgiris B}} === Emblemos === <gallery> Žalgiris-Volmeta.png FK Žalgiris-2.png | Apie 1995 m. VFA Žalgirietis.png </gallery> == Apranga == [[FK Žalgiris|Vilniaus "Žalgiris"]] ir dublerinė ekipa [[Žalgiris B]] žaidžia baltos ir žalios spalvų aprangomis. Pastaruoju metu komandos marškinėliai buvo žaliai balti dryžuoti marškinėliai bei žali arba balti šortai bei kojinės. 2016-aisiais, pasirašius naują bendradarbiavimo sutartį su „[[NIKE|Nike]]“<ref>[http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n5517_sezonui_ruosis_lietuvoje_ir_kaimyninese_salyse.html Nike aprangų gamintojai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161107221652/http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n5517_sezonui_ruosis_lietuvoje_ir_kaimyninese_salyse.html |date=2016-11-07 }}</ref>, komanda sugrįžo prie anksčiau naudotų languotų marškinėlių stiliaus, kurie ir toliau sudaromi iš tradicinių žalios ir baltos spalvų. Išvykos rungtynių aprangos dažniausiai būna baltos arba žalios. {| border="1" cellspacing="0" |- | style="background:green;color:white;padding:2em" |<font color="white" >'''Žali'''</font> | style="background:white;color:green;padding:2em" |<font color="black" >'''Balti'''</font> |} ; Aprangų gamintojai * 2009–2012 m. [[Hummel]] * 2013–2015 m. [[Kappa]] * 2016–2021 m. [[NIKE|Nike]] * {{vlv|Danija}} [[hummel]] nuo 2025 m. == Treneriai == * {{vlv|LTU}} [[Ivanas Švabovičius]] - [[2012]], [[2013]], [[2014]], [[2015]] metų sezonuose. * {{vlv|LTU}} [[Andrius Skerla]] - [[2016]] metų sezone; [[2017]] m. iki [[kovo]] mėn. * {{vlv|LTU}} [[Vaidas Sabaliauskas]] - nuo [[2017]] m. [[kovo 23]] d. iki [[2017]] m. [[lapkričio 29]] d. * {{vlv|LTU}} [[Žydrūnas Grudzinskas]] - nuo 2017 m. lapkričio 29 d.<ref>[http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7023_%E2%80%9Ezalgirio%E2%80%9C_dubleriams_diriguos_zgrudzinskas.html Treneris Ž. Grudzinskas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190819104323/http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7023_%25E2%2580%259Ezalgirio%25E2%2580%259C_dubleriams_diriguos_zgrudzinskas.html |date=2019-08-19 }}</ref> iki 2023 m. spalio 17 d.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/486276/z-grudzinskas-palieka-zalgirio-b-komandos-trenerio-pareigas</ref> * {{vlv|LTU}} Dainius Greviškis - nuo 2023 m. spalio 23 d.<ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-zalgiris-b-fk-sirvena-17630101/ Žalgiris B 8:0 FK Širvėna 15-04-2024]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-transinvest-b-fk-zalgiris-b-18730730/ TransINVEST B 1:1 Žalgiris B 09-11-2024]</ref> == Pasiekimai == Aukščiausias pasiekimas nuo 2013 m. yra antroji vieta [[2015]] m. I-os lygos pirmenybėse. == Sezonai == {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2012–2013|III (Pietūs) |3|—}} {{fs2|LTU|2013–2014|II|7|—}} {{fs2|LTU|2014–2015|II|5|—}} {{fs2|LTU|2015–2016|II|2|—}} {{fs2|LTU|2016|II|8|—}} {{fs2|LTU|2017|II|14|—}} {{fs2|LTU|2018|II|12|—}} {{fs2|LTU|2019|II|13|—}} {{fs2|LTU|2020|II|9|—}} {{fs2|LTU|2021|II|5|—}} {{fs2|LTU|2022|II|9|—}} {{fs2|LTU|2023|II|15| — }} {{fs2|LTU|2024|III|1|—}} {{fs2|LTU|2025|II|7| — }} |} == Žalgirio B sudėtis == ''Atnaujinta: {{data|2026|8|7}}'' {{Fs start}} {{Fs player|no=16|nat=LTU|pos=FW|name=[[Jonas Usavičius]]}} {{Fs player|no=21|nat=LTU|pos=MF|name=Dominykas Aršulis}} {{Fs player|no=24|nat=LTU|pos=FW|name=Erik Tučinskij}} {{Fs player|no=27 |nat=LTU|pos=DF|name=Vakaris Berenta}} {{Fs player|no=28 |nat=LTU|pos=DF|name=Ugnius Simonavičius}} {{Fs player|no=30 |nat=SEN|pos=FW|name=Ousmane Seck}} {{Fs player|no=35 |nat=LTU|pos=MF|name=Gustas Mikelaitis}} {{Fs player|no=39|nat=LTU|pos=FW|name=Danielius Velička}} {{Fs player|no=42|nat=LTU|pos=FW|name=[[Kevin Lukaševič]]}} {{Fs player|no=43|nat=LTU|pos=MF|name=Rokas Kursevičius}} {{Fs player|no=47 |nat=LTU|pos=DF|name=Simas Grabauskas}} ''({{santrumpa|nuom.|nuomos pagrindais iki 2026 m. sezono pabaigos}} iš [[Vilnius FA|VFA]])'' {{Fs player|no=48|nat=LTU|pos=MF|name=Benas Bruzga}} {{Fs player|no=55|nat=LTU|pos=MF|name=Rokas Bassus}} {{Fs player|no=56 |nat=LTU|pos=DF|name=Tomas Grigaliūnas}} {{Fs player|no=60 |nat=LTU|pos=MF|name=Tomas Bakšys}} {{Fs player|no=65 |nat=LTU|pos=MF|name=Vakaris Bradūnas}} {{Fs player|no=66|nat=LTU|pos=DF|name=Artur Demidov}} {{Fs player|no=83 |nat=LTU|pos=FW|name=Arminas Soja}} {{Fs player|no=91|nat=LTU|pos=MF|name=Dovydas Eidukaitis}} {{Fs player|no=95 |nat=LTU|pos=GK|name=Dominykas Čekavičius}} {{Fs player|no=98 |nat=LTU|pos=GK|name=Domantas Jakubovskis}} {{Fs player|no=99|nat=LTU|pos=GK|name=Nedas Blaškevičius}} {{Fs end}} == Taip pat skaitykite == * '''[[FK Žalgiris]]''' (pagrindinė komanda); * '''[[Žalgiris C]]'''.<ref>[https://www.kaff.lt/ii-lygos-pietu-zonos-pirmenybese-dalyvaus-14-komandu/ KAFF (2020 m. Antros lygos dalyvai)]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://fkzalgiris.lt/ Oficiali klubo svetainę] * [https://1lyga.lt/ Pirma lyga] (1lyga.lt) * [https://int.soccerway.com/teams/lithuania/fk-zalgiris-vilnius-2/6543/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/zalgiris/hYCFfKW1/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-zalgiris-b-vilnius/25062/ Globalsportsarchive] {{Lietuvos futbolo klubai}} [[Kategorija:Vilniaus futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Žalgiris, B}} nim3vah4jfpgohjd8lowpveiu2gg0ls 0 510473 7898128 6832769 2026-08-08T09:37:15Z Zykasaa 3068 7898128 wikitext text/x-wiki {{city/DEN |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Christiansfeld |paveikslėlis = Christiansfeld brødremenighedskirken 31 maj 2015 crop.jpg |paveikslėlio tekstas = Moravitų bažnyčia |herbas = Coat of arms of Christiansfeld.svg |vėliava = |PL=55|PM=21|PS=24|IL=9|IM=29|IS=10 |regionas = Pietų Danijos |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2014 |gyventoju = 2855 |plotas = |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Christiansfeld |UNESCO id = 1468 |kirč = }} '''Kristiansfeldas''' ({{da|Christiansfeld}}) – miestas pietų [[Danija|Danijoje]]. == Raida == Jį [[1773]] m. įkūrė [[Moravitų bažnyčia|Moravitų bažnyčios]] sekėjai bei pavadino Danijos ir [[Norvegija|Norvegijos]] karaliaus [[Kristijonas VII|Kristijono VII]] vardu. Didžioji dalis miesto buvo pastatyta 1773–[[1800]] m. laikotarpiu pagal griežtą planą. Skatindamas miesto statybas karalius Kristijonas VII suteikė miestui 10 metų mokestinę nuolaidą bei apmokėjo 10 procentų naujų namų statybos kaštų. Miestas buvo vienas iš daugelio [[Šlėzvigas|Šlėzvige]] turgaus miesto statusą turinčių miestų. [[1864]] m. miestas ir likusi Šlėzvigo dalis buvo prijungta prie [[Prūsija|Prūsijos]], kai Danija pralaimėjo [[Danijos karas|Danijos kare]]. Ši teritorija išliko [[Vokietija|Vokietijos]] dalimi iki [[1920]] m. Tuomet po [[Versalio sutartis|Versalio sutarties]] įsigaliojimo šiaurės Šlėzvigo gyventojai nusprendė prisijungti prie Danijos. Po [[2007]] m. Danijos savivaldybių reformos Šlėzvigas priklauso [[Koldingas|Koldingo]] savivaldybei. Šiuo metu miestas yra turistų traukos centras. Čia yra senasis miesto centras, Moravijos bažnyčia ir specialios [[kapinės]]. 2015 m. [[liepos 4]] d. miestas buvo įtrauktas į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]]. Nuo 2024 m. tapo objekto [[Moravitų bažnyčios gyvenvietės]] dalimi.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1468 Moravian Church Settlements]</ref> == Galerija == <gallery> File:Meno Haas - Christiansfeld 1780 - mp001409.jpg|Christiansfeld 1780 File:Gudsageren.jpg|Kapinės File:Haderslevvej 29, Christiansfeld 2011.jpg|namas </gallery> == Nuorodos == * [http://www.christiansfeldcentret.dk/?lang=uk Miesto centro svetainė] {{UNESCODanija}} [[Kategorija:Danijos miestai]] 5zb96f0cczgqn7yrz4pp4yzwprsf14h 0 515137 7897855 7851293 2026-08-07T20:28:23Z Wolfmartyn 122516 /* Sudėtis */ 7897855 wikitext text/x-wiki {{Redirect|FM Klaipėda|Apie 2022 m. žaidusią komandą FM-Klaipėda|FM-Klaipėda}} {{fc-info | clubname = Klaipėdos FM | image = [[Vaizdas:Klaipėdos FM 2025.png|150px]] | fullname = VšĮ Klaipėdos futbolo mokykla (nuo 1995 m.) | founded = [[1975]] m. Olimpinio rezervo vaikų ir jaunių sporto mokykla <br> 1991 m. Klaipėdos futbolo mokykla | ground = [[Klaipėdos FM stadionas]], [[Klaipėda]] | capacity = | chairman = [[Audrius Žuta]] | manager = [[Algimantas Briaunys]] | league = [[LFF II lyga|Antra lyga]] (A divizionas) | season = [[2025 m. LFF II lyga|2025]] | position = 7 vieta | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=FFFF00|body1=FFFF00|rightarm1=FFFF00|shorts1=0000FF|socks1=0000FF| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=0000FF|body2=0000FF|rightarm2=0000FF|shorts2=0000FF|socks2=0000FF| }} '''Klaipėdos futbolo mokykla''' – [[Lietuvos futbolo klubas|Lietuvos futbolo mokyklos ekipa]] iš [[Klaipėda|Klaipėdos]]. == Istorija == Olimpinio rezervo vaikų ir jaunių sporto mokykla buvo įkurta 1975 m. rugsėjo 1 d. Ji vadinosi Klaipėdos futbolo sporto mokykla, vėliau – tiesiog Klaipėdos futbolo mokykla. 2006 m. mokykloje dirbo 19 trenerių, ją lankė 889 mokiniai.<ref>{{LSE|1|611|Klaipėdos futbolo sporto mokykla}}</ref> 2017 m. [[LMFA I lyga|LMFA I lygos]] pirmenybėse dalyvavo klubo merginų [[MFK Klaipėdos FM|komanda]], kuri vadinosi '''Klaipėdos FM - FK "Atlantas".''' KFM auklėtiniai dalyvauja įvairaus rango jaunių pirmenybėse. Klubas taip pat turi salės futbolo komandą. 2019 m. debiutavo [[LFF III lyga|LFF Trečioje lygoje]]. 2021 m. pakilo į Antrą lygą.<ref>[https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ lff.lt: Licencijų išdavimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220219000600/https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ |date=2022-02-19 }}</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/451172/ekranui-minus-3-taskai-ir-atvertos-durys-i-pirma-lyga sportas.lt: Pirmos lygos dalyviai]</ref><ref>[https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ lff.lt dalyvių tvirtinimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220228145348/https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ |date=2022-02-28 }}</ref> Klubo jaunimo komanda 2023 m. rungtyniavo UEFA Jaunimo lygoje.<ref>[https://www.lff.lt/klaipedos-fm-uzbaige-pasirodyma-uefa-jaunimo-lygoje/ Klaipėdos FM užbaigė pasirodymą UEFA Jaunimo lygoje.] 2023-10-25, Lff.lt (tikrinta 2026-04-11).</ref> 2025 m. vasarį patvirtinta nauja klubo emblema.<ref>{{cite web |title=Klaipėdos futbolo mokykla turi naują logotipą |url=https://ve.lt/sportas/klaipedos-futbolo-mokykla-turi-nauja-logotipa |date=2025-02-26 |website=ve.lt |publisher=[[Vakarų ekspresas]] |access-date=2026-04-11}}</ref> {{fkp|2015|Klaipėdos FM|2017|Klaipėdos FM - FK "Atlantas"|2019|Klaipėdos FM}} ==== Logotipai ==== <gallery> Klaipėdos FM.png|Iki 2025 m. pabaigos Klaipėdos FM 2025.png|Nuo 2026 m. pradžios </gallery> == Spalvinė gama == Geltoni marškinėliai ir mėlyni šortai. {| border="1" cellspacing="0" |- | style="background:yellow;color:blue;padding:2em" |'''Geltona''' | style="background:blue;color:yellow;padding:2em" |'''Mėlyna''' |} == Sezonai == {|class="wikitable" style="text-align: center; font-size: 95%;" |-bgcolor="#efefef" ! Sezonas ! Lyga (lygmuo) ! Vieta ! R ! P ! L ! Pr ! Į+ ! Į- ! Į+- ! Taškai ![[LFF taurė]] |- |align=center| '''2019''' |align=center| [[LFF III lyga|III lyga (Klaipėda)]] (IV) |align=center| '''3''' |align=center| 15 |align=center| 8 |align=center| 0 |align=center| 7 |align=center| 43 |align=center| 52 || -9 |align=center| '''24''' |align=center| - |- |align=center| '''2020''' |align=center| [[LFF III lyga|III lyga (Klaipėda)]] (IV) |align=center| '''2''' |align=center| 10 |align=center| 5 |align=center| 0 |align=center| 5 |align=center| 21 |align=center| 16 || +5 |align=center| '''15''' |align=center| - |- |align=center| '''[[2021 m. LFF II lyga|2021]]''' |align=center| [[LFF II lyga|Antra lyga]] (III) |align=center| '''17''' |19 ||4 ||3 ||12 ||26 ||51 ||−25 |align=center| '''15 ''' |align=center| I etapas |- |'''[[Lietuvos futbolas 2022 m.|2022]]''' || [[2022 m. LFF II lyga|Antra lyga]] (III) || '''7''' || 26 || 9 || 8 || 9 || 40 || 42 || -2 || '''35 || 1/16 f. |- |'''[[Lietuvos futbolas 2023 m.|2023]]''' || [[2023 m. LFF II lyga|Antra lyga]] (III) || '''7''' || 30 || 13 || 7 || 10 || 58 || 33 || +25 || '''46 || 1/8 f. |- |'''[[Lietuvos futbolas 2024 m.|2024]]''' || [[2024 m. LFF II lyga|Antra lyga (A divizionas)]] (III) || '''8''' || 30 || 9 || 12 || 9 || 64 || 48 || +16 || '''39 || 1/8 f. |- |'''[[Lietuvos futbolas 2026 m.|2025]]''' || [[2025 m. LFF II lyga|Antra lyga (A divizionas)]] (III) || '''7''' || 30 || 11 || 3 || 16 || 50 || 63 || -13 || '''36 || 1/16 f. |- |'''[[Lietuvos futbolas 2026 m.|2026]]''' || [[2026 m. LFF II lyga|Antra lyga (A divizionas)]] (III) || colspan=9| || 1/8 f. |} == Sudėtis == ''Atnaujinta: {{data|2026|8|7}}'' {{Fs start}} {{Fs player|no=1 |nat=LTU|pos=GK|name=Modestas Povilionis}} {{Fs player|no=16 |nat=LTU|pos=GK|name=Evaldas Skersis}} {{Fs player|no=3 |nat=LTU|pos=DF|name=Artiom Karavajev}} {{Fs player|no=41 |nat=LTU|pos=DF|name=Povilas Šalčius}} {{Fs player|no=6 |nat=LTU|pos=MF|name=Robertas Mockus}} {{Fs player|no=10 |nat=LTU|pos=MF|name=Vilius Paulauskas}} {{Fs player|no=17 |nat=LTU|pos=MF|name=Edvinas Mikutis}} {{Fs player|no=23 |nat=LTU|pos=MF|name=Gabrielius Šedvartas}} {{Fs player|no=24 |nat=LTU|pos=MF|name=Erikas Gėrikas}} {{Fs player|no=27 |nat=LTU|pos=MF|name=Benas Kavaliauskas}} {{Fs player|no=30 |nat=LTU|pos=MF|name=Augustas Sadauskas}} {{Fs player|no=31 |nat=LTU|pos=MF|name=Pijus Zaremba}} {{Fs player|no=33 |nat=LTU|pos=MF|name=Emilis Zifermanas}} {{Fs player|no=50 |nat=LTU|pos=MF|name=Ugnius Krukauskas}} {{Fs player|no=69 |nat=LTU|pos=MF|name=Augustas Norbutas}} {{Fs player|no=84 |nat=LTU|pos=MF|name=Kornelijus Stulpinas}} {{Fs player|no=19 |nat=LTU|pos=FW|name=Simonas Sirutis}} {{Fs end}} == Dubleriai == {{main|Klaipėdos FM B}} 2020 m. debiutavo III lygoje, Klaipėdos apskrityje, ir užėmė antrąją vietą. Komanda vadinosi '''Klaipėdos FM–2004'''. 2021 m. toliau žaidė III lygoje, komanda vadinosi '''Klaipėdos FM B'''. == Vyr. treneriai == * [[Algimantas Briaunys]], nuo 2022 m. == Salės futbolas == 2018-2019 m. Klaipėdos miesto salės futbolo pirmenybėse žaidė A lygoje '''Klaipėda FM-Atlantas''' pavadinimu (varžybos vyko 2 vertikaliose lygose), užėmė 4 vietą tarp 10 komandų, ir pateko į ketvirtfinalį, kuriame pralaimėjo Plikiai-Rūgpienių Kaimas komandai. 2019 m. Klaipėdos miesto salės futbolo Taurės varžybose komanda užėmė 2 vietą grupėje (viso buvo 4 grupės), ir pateko į ketvirtfinalį, kuriame pralaimėjo Port Mare komandai. 2019-2020 m. Klaipėdos miesto salės futbolo pirmenybėse žaidė A lygoje. Dėl kilusios [[COVID-19]] pandemijos kovo mėn. varžybos buvo nutrauktos ir paskelbtos neįvykusiomis.<ref>http://klff.lt/news.php?rowstart=140</ref> 2023-2024 m. sezone sugrįžo į Klaipėdos miesto salės futbolo pirmenybes. Žaidė pirmenybių A lygoje, reguliariajame etape užėmė 1-ąją vietą, atkrintamąjame – 4-ą vietą. == Žymūs žaidėjai == Žymesni mokyklos auklėtiniai: * [[Aleksandras Fokinas]] * [[Rolandas Bubliauskas]] * [[Zenonas Atutis]] * [[Kęstutis Ruzgys]] * [[Remigijus Pocius]] * [[Audrius Žuta]] * [[Viktoras Olšanskis]] * [[Marius Poškus]] * [[Arūnas Šuika]] * [[Tomas Žiukas]] * [[Saulius Mikalajūnas]] * [[Rimantas Žvingilas]] * [[Vadimas Petrenko]] * [[Orestas Buitkus]] * [[Mindaugas Maksvytis]] * [[Tomas Danilevičius]] * [[Andrius Gedgaudas]] * [[Robertas Poškus]] * [[Robertas Ringys]] * [[Vidas Alunderis]] * [[Kęstutis Ivaškevičius]] * [[Povilas Šarūnas]] == Direktoriai == * [[Vladas Ulinauskas]], 1975–1982 * [[Vytautas Kempinas]], 1982–1990 m. * [[Adolfas Antanas Mickus]], 1990–2002 m. * [[Antanas Adomynas]], 2002–2020 m. * [[Audrius Žuta]], nuo 2020 m.<ref>{{vle|klaipedos-futbolo-sporto-mokykla|2026-06-06|Klaipėdos futbolo sporto mokykla}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://www.klaipedosfm.lt/}} * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/klaipedos-fm/50072/ Globalsportsarchive] {{Lietuvos futbolo klubai}} [[Kategorija:Klaipėdos futbolo klubai]] [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo mokyklos]] fkvq86f406s1bvyofq6vgz7gjyih49p 0 515307 7897861 7883565 2026-08-07T20:34:49Z Wolfmartyn 122516 /* Sudėtis */ 7897861 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FK Garliava | image = [[Vaizdas:FK Garliava logo 2021.png|150px]] | fullname = VšĮ „Garliavos futbolo klubas“ | founded = [[2008]] m. | ground = [[Garliavos Adomo Mitkaus mokyklos stadionas]] | capacity = 500 | chairman = Henrikas Grigas <br /> {{small|Klubo direktorius}} | manager = [[Marius Bezykornovas]] | league = [[LFF I lyga|Pirma lyga]] | season = [[2025 m. LFF II lyga|2025]] | position = {{increase}} 2 vieta, Antra lyga (A divizionas) | pattern_la1=|pattern_b1=_jomachampionship6wr|pattern_ra1=| | leftarm1=FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FF0000|socks1=FF0000| | pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| | leftarm2=AA1234|body2=AA1234|rightarm2=AA1234|shorts2=123456|socks2=123456| }} '''„Garliavos“ futbolo klubas''' (arba '''''FK „Garliava“''''') – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Garliava|Garliavos]], [[Kaunas|Kauno]] raj. == Istorija == Garliavos futbolo klubas buvo įkurtas 2008 m., [[Kaunas|Kauno]] rajono mieste [[Garliava|Garliavoje]]. Garliavos futbolo klube įkūrimo metais sportavo 25 vaikai. Dalyvavo vaikų, jaunių turnyruose. Klubas buvo užsibrėžęs tikslą suburti ir išlaikyti komandą, kuri žaistų ne žemesnėje kaip LFF II lygoje.<ref>http://www.fkgarliava.lt/lt/klubas/tikslai-ir-uzdaviniai/</ref> === 2017 m. === 2017 m. klubas nusprendė dalyvauti [[LFF taurė]]s turnyre, ir nustebino pasiekdami turnyro aštuntfinalį. Pirmame etape varžovais buvo [[FK Sendvaris]]. Juos garliaviškiai įveikė 2:0 ir pateko į kitą (1/16 f.) etapą.<ref>http://lff.lt/matches/1088728/sendvaris-garliava-0-2/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170621221946/http://lff.lt/matches/1088728/sendvaris-garliava-0-2/ |date=2017-06-21 }}</ref> Tapo 1/16 f. sensacija nugalėdami Antroje lygoje žaidžiančią Mažeikių [[FK Atmosfera|FK Atmosferą]].<ref>http://fkgarliava.lt/lt/srautas/naujienos/garliava-zenge-istorini-zingsni--pateko-i-lff-taures-astuntfinali/</ref> Aštuntfinalio burtai suvedė su A lygos [[FK Trakai]]s, kurie tame sezone vėliau tapo A lygos bronzos medalininkais. Rungtynės pralaimėtos dideliu rezultatu 0:8. === 2021 m. === 2021 m. klubas iškart licencijavosi į Pirmą lygą. Į Pirmą lygą nepateko ir [[2021]] m. ekipa žaidė Antroje lygoje. Joje pateko į stipriųjų grupę ir antrame etape dėl aukščiausių pozicijų. Galutinėje ekipų rikiuotėje liko ketvirti. Pirma lyga buvo plečiama, tad ketvirtoji vieta leido komandai žaisti pereinamosiose rungtynėse dėl vietos 2022 m. Pirmoje lygoje. Varžvais buvo [[Sūduva B]]. Pirmąsias rungtynes Garliava laimėjo rezultatu 9-0, atsąkomosios taip pat baigėsi rezultatu garliaviškių naudai 1-0.<ref>https://www.sofascore.com/fk-suduva-marijampole-fk-garliava/CLbcsgtPc</ref>. Bendras dviejų rungtynių rezultatas 10-0 reiškė, kad klubas iškovojo teisė žaisti 2022 m. Pirmoje lygoje. Klubas vėl puikiai pasirodė [[LFF taurė]]s turnyre, pasiekdami turnyro ketvirtfinalį. Pirmame etape po baudinių serijos nugalėta [[FK Viltis Vilnius|FK Viltis]], aštuntfinalyje [[FK Šilutė]] 2:1, o ketvirtfinalyje garbingu rezultatu 0:2 nusileista A lygos [[FC Hegelmann Litauen]]. === 2022 – 2024 m. === 2022 m. sėkmingai licencijavosi ir žaidė [[2022 m. LFF I lyga|2022 m. Pirmoje lygoje]].<ref>[https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ lff.lt: Licencijų išdavimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220219000600/https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ |date=2022-02-19 }}</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/451172/ekranui-minus-3-taskai-ir-atvertos-durys-i-pirma-lyga sportas.lt: Pirmos lygos dalyviai]</ref><ref>[https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ lff.lt dalyvių tvirtinimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220228145348/https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ |date=2022-02-28 }}</ref> Vyr. treneriu pakviestas dirbti [[Vitalijus Stankevičius]], kuris pristatytas [[2022]] m. [[sausio 31]] d. Debiutas Pirmoje lygoje įvyko namų aikštėje [[Garliava|Garliavoje]] [[2022]] m. [[kovo 19]] d. prieš [[FA Šiauliai B]].<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-garliava-fa-siauliai-b-11829379/</ref><ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/03/19/lithuania/1-lyga/garliava/fk-iauliai-2/3764035/</ref> Šiauliečiai nugalėjo rezultatu 2:0. 2022 m. balandžio 9 d. ketvirtojo turo rungtynės prieš [[FK Ekranas (2020)|Panevėžio „Ekraną“]] „Garliavos“ ekipai tapo istorinėmis: jose garliaviškiai iškovojo [[LFF I lyga|Pirmoje lygoje]] iškovojo pirmą pergalę.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/453988/pirmos-lygos-turo-apzvalga-istorine-autsaideriu-pergale-bei-lyderiu-netektys</ref> Rezultatas 1:0 garantavo tris taškus ir komanda pagerino savo pozicijas turnyrinėje lentelėje. Antrajam sezonui [[LFF I lyga|Pirmoje lygoje]] 2023 m. klubas turėjo išsikėlęs tikslus - patekti į dešimtuką turnyrinėje lentelėje ir toliau integruoti talentingiausius akademijos auklėtinius į suaugusių futbolą. Klubui įgyvendinti tikslus pavyko - čempionatą užbaigė savo sąskaitoje turėdamas 37 pelnytus įvarčius ir 40 taškų, kas lėmė 8-ąją poziciją turnyrinėje lentelėje. 2024 m. sezonas Pirmoje lygoje buvo nesėkmingas, tarp šešiolikos dalyvių liko priešpaskutinėje vietoje, ir iškrito į Antrą lygą.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-garliava-32568/?cid=17153946</ref> === 2025 m. === Antroje lygoje klubas neužsibuvo, užimta antra vieta ir kelialapis atgal į Pirmą lygą. == Klubo logotipai == * Nuo 2008 m. naudotas logotipas, kuriame klubo įkūrimo data ir klubo pavadinimas (2008; FK „Garliava“). * 2021 m. pakito emblema. Naudotas baltos spalvos skydas ir raudonos spalvos žymenys; panaudota santrumpa '''FKG'''. <gallery> FK_Garliava.jpeg|2008–2020 m. FK Garliava logo 2021.png|nuo 2021 m. </gallery> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia baltos spalvomis marškinėliais, raudonais šortais ir raudonomis kojinėmis; * Gali žaisti ir baltos spalvos marškinėliais, tamsiai mėlynais šortais ir tamsiai mėlynomis kojinėmis. * Kartais rungtyniauja tamsiai mėlynomis aprangomis su raudonomis kojinėmis. {| |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _redshoulders| pattern_ra= | pattern_sh= _whitesides| pattern_so= _band_white | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|2021-11-02}}<ref>https://www.facebook.com/media/set/?vanity=garliavosfutboloklubas&set=a.4686326911389412</ref> }} |{{Football kit | pattern_la= _darkblueborder| pattern_b= _collar| pattern_ra= _darkblueborder| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 123456 | socks= 123456 | title= {{small|2021 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _redborder | pattern_b= _collar | pattern_ra= _redborder | pattern_sh= | pattern_so=_band_red | leftarm= 123456 | body= AA1234 | rightarm= 123456 | shorts= 123456 | socks= 123456 | title= {{small|2021 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _stumbras1819h| pattern_b= _stumbras1819h| pattern_ra= _stumbras1819h| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 282146 | body= 282146 | rightarm= 282146 | shorts= 282146 | socks= FF0000 | title= {{small|2021 m.}} }} |} {| |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship6wr |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = _whitetop |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title= {{small|2023 m.}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship6rw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FF0000 |body = FFFFFF |rightarm = FF0000 |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title= {{small|2023 m.}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship6nr |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 110944 |body = FFFFFF |rightarm = 110944 |shorts = 110944 |socks = 110944 |title= {{small|2023 m.}} }} |} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[LFF II lyga|Antra lyga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-garliava-32568/?cid=20708568]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2017|IV (Kaunas)|7| 1/8 f.}} {{fs2|LTU|2021|III| 4| 1/4 f.}} {{fs2|LTU|2022| II|12|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2023| II| 8|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2024| II|15|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2025|III (A divizionas)|2|1/8 f.}} {{fs2|LTU|2026| II| |1/8 f.}} |} == Sudėtis == ''Atnaujinta: {{data|2026|8|7}}'' {{fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=LTU|name=Dominykas Valeckas|pos=GK}} {{Fs player|no= 2|nat=UKR|pos=DF|name=Maksym Lukashevych}} {{Fs player|no= ''2''|nat=POL|name=Martin Genskowski|pos=DF}} (Martin Alfonso Genskowski Ugalde) ({{flagicon|CHI}}) {{Fs player|no= 3|nat=LTU|name=Lukas Pilionis|pos=DF}} {{Fs player|no= 4|nat=LTU|name=Motiejus Simonaitis|pos=MF}} {{Fs player|no= 5|nat=LTU|name=[[Tomas Rakašius]]|pos=DF}} (kapitonas) {{Fs player|no= 6|nat=LTU|name=[[Simas Gedžiūnas]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 7|nat=UKR|name=Maksym Sadovyi |pos=MF}} {{Fs player|no= 8|nat=LTU|name=Nojus Akinis|pos=MF}} {{Fs player|no= 9|nat=LTU|name=Airimas Pilipavičius|pos=MF}} {{Fs player|no=10|nat=LTU|name=[[Ernestas Januš Zdanovič]]|pos=FW}} {{Fs player|no=11|nat=LTU|name=Lukas Odincovas|pos=MF}}<!--2026 liepos 26 - kojos lūžis--> {{Fs player|no=12|nat=LTU|name=Martynas Ražanauskas|pos=GK}} {{Fs player|no=13|nat=BEN|name=Smith Vignon Dohemeto|pos=MF}} ? {{fs mid}} {{Fs player|no=14|nat=LTU|pos=MF|name=Mantas Bogdanovas}} {{Fs player|no=16|nat=LTU|pos=MF|name=Gustas Vaičiulis}} {{Fs player|no=17|nat=LTU|pos=MF|name=Džiugas Čečkauskas}} {{Fs player|no=18|nat=LTU|name=Titas Pranauskas|pos=FW}} {{Fs player|no=19|nat=LTU|name=Matas Kvedarauskas|pos=MF}} {{Fs player|no=23|nat=LTU|name=Majus Sicinskis|pos=MF}} {{Fs player|no=24|nat=LTU|name=Ignas Giedraitis|pos=}} {{Fs player|no=25|nat=LTU|name=Ignas Ambrazevičius|pos=MF}} {{Fs player|no=26|nat=KOR|pos=FW|name=Chang-hun Song}} {{Fs player|no=30|nat=LTU|pos=MF|name=Kajus Valukonis}} {{Fs player|no=31|nat=LTU|name=[[Justas Paštukas]]|pos=FW}} {{Fs player|no=33|nat=UKR|name=Mykyta Bukharov |pos=DF}} {{Fs player|no=77|nat=LTU|name=Pijus Sudakovas|pos=MF}} {{Fs player|no=88|nat=LTU|pos=MF|name=Kajus Kulevas}} {{fs end}} == Stadionas == [[File:Garliava 2022g.jpg|300px|thumb|Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos stadionas.]] Klubas naudojasi LFF standartus atitinkančiu Garliavos Adomo Mitkaus mokyklos stadionu. Stadionas buvo renovuotas [[2020]] m., jame paklota LFF dotuota danga.<ref>http://www.fkgarliava.lt/lt/srautas/naujienos/garliavos-bendruomene-ir-a-mitkaus-mokykla-tures-modernu-stadiona/</ref> == Personalas == * Techninis vadovas bei treneris: [[Henrikas Grigas]] (UEFA Pro) * Vyr. treneris: [[Marius Bezykornovas]] :: ✅ Trenerio asistentas – :: ✅ Vartininkų treneris – Šarūnas Kilijonas :: ✅ Komandos kineziterapeutas – Tadas Mikelionis * Treneriai: Edvinas Sutkus, Andrius Krasinskas, Tomas Matiušovas, Aurimas Gilius, Jorūne Lipkinaitė * 2020 m. rugsėjo 29 d. prie klubo prisijungė buvęs [[Lietuvos futbolo rinktinė]]s kapitonas [[Tadas Kijanskas]], jis užėmė sporto direktoriaus pareigas.<ref>http://www.fkgarliava.lt/lt/srautas/naujienos/prie-garliavos-futbolo-klubo-prisijunge-buves-rinktines-kapitonas/</ref> * 2026 m. gruodžio 4 d. į techninio direktoriaus pareigas paskirtas [[Gintaras Krasauskas]]. Jis taip dirba treneriu klubo akademijoje.<ref>https://fkg.lt/garliavos-futbolo-akademija-stiprina-sudeti-prisijungia-patyres-futbolo-treneris/</ref> == Treneriai == * [[Gintautas Vaičiūnas]], 2021 m.<ref>https://int.soccerway.com/coaches/gintautas-vaiinas/488090/</ref> * [[Vitalijus Stankevičius]], nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2023 m. gegužės mėn.<ref>[http://fkgarliava.lt/lt/srautas/naujienos/fk-garliava-pagrindines-komandos-vairas-patiketas-patyrusiam-strategui--viltalijui-stankeviciui/ Naujasis vyr. treneris: Vitalijus Stankevičius]</ref> * [[Gintautas Vaičiūnas]], 2023 m. gegužės mėn. – 2024 m. liepos mėn. * [[Marius Bezykornovas]], nuo 2024 m. liepos mėn. == Dubleriai == {{main|Garliava B}} 2024 m. dublerių komanda debiutavo [[LFF II lyga|Antros lygos B divizione]], ir užėmė antrąją vietą tarp 7 komandų. == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.fkgarliava.lt/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/FK-Garliava-185733464782135/ Facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/lithuania/garliava/38754/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/garliava/MwvTjdNN/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/garliava/startseite/verein/85395 Transfermarkt] * [https://1lyga.lt/ Pirma lyga] (1lyga.lt) * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-garliava/30614/ Globalsportsarchive] {{Lietuvos futbolo klubai}} {{DEFAULTSORT:Garliava}} [[Kategorija:Garliavos futbolo klubai]] pca4imjd2qbsur6m3gtj046d9fltfn4 7897867 7897861 2026-08-07T20:44:06Z Wolfmartyn 122516 /* Sudėtis */ 7897867 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FK Garliava | image = [[Vaizdas:FK Garliava logo 2021.png|150px]] | fullname = VšĮ „Garliavos futbolo klubas“ | founded = [[2008]] m. | ground = [[Garliavos Adomo Mitkaus mokyklos stadionas]] | capacity = 500 | chairman = Henrikas Grigas <br /> {{small|Klubo direktorius}} | manager = [[Marius Bezykornovas]] | league = [[LFF I lyga|Pirma lyga]] | season = [[2025 m. LFF II lyga|2025]] | position = {{increase}} 2 vieta, Antra lyga (A divizionas) | pattern_la1=|pattern_b1=_jomachampionship6wr|pattern_ra1=| | leftarm1=FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FF0000|socks1=FF0000| | pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| | leftarm2=AA1234|body2=AA1234|rightarm2=AA1234|shorts2=123456|socks2=123456| }} '''„Garliavos“ futbolo klubas''' (arba '''''FK „Garliava“''''') – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Garliava|Garliavos]], [[Kaunas|Kauno]] raj. == Istorija == Garliavos futbolo klubas buvo įkurtas 2008 m., [[Kaunas|Kauno]] rajono mieste [[Garliava|Garliavoje]]. Garliavos futbolo klube įkūrimo metais sportavo 25 vaikai. Dalyvavo vaikų, jaunių turnyruose. Klubas buvo užsibrėžęs tikslą suburti ir išlaikyti komandą, kuri žaistų ne žemesnėje kaip LFF II lygoje.<ref>http://www.fkgarliava.lt/lt/klubas/tikslai-ir-uzdaviniai/</ref> === 2017 m. === 2017 m. klubas nusprendė dalyvauti [[LFF taurė]]s turnyre, ir nustebino pasiekdami turnyro aštuntfinalį. Pirmame etape varžovais buvo [[FK Sendvaris]]. Juos garliaviškiai įveikė 2:0 ir pateko į kitą (1/16 f.) etapą.<ref>http://lff.lt/matches/1088728/sendvaris-garliava-0-2/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170621221946/http://lff.lt/matches/1088728/sendvaris-garliava-0-2/ |date=2017-06-21 }}</ref> Tapo 1/16 f. sensacija nugalėdami Antroje lygoje žaidžiančią Mažeikių [[FK Atmosfera|FK Atmosferą]].<ref>http://fkgarliava.lt/lt/srautas/naujienos/garliava-zenge-istorini-zingsni--pateko-i-lff-taures-astuntfinali/</ref> Aštuntfinalio burtai suvedė su A lygos [[FK Trakai]]s, kurie tame sezone vėliau tapo A lygos bronzos medalininkais. Rungtynės pralaimėtos dideliu rezultatu 0:8. === 2021 m. === 2021 m. klubas iškart licencijavosi į Pirmą lygą. Į Pirmą lygą nepateko ir [[2021]] m. ekipa žaidė Antroje lygoje. Joje pateko į stipriųjų grupę ir antrame etape dėl aukščiausių pozicijų. Galutinėje ekipų rikiuotėje liko ketvirti. Pirma lyga buvo plečiama, tad ketvirtoji vieta leido komandai žaisti pereinamosiose rungtynėse dėl vietos 2022 m. Pirmoje lygoje. Varžvais buvo [[Sūduva B]]. Pirmąsias rungtynes Garliava laimėjo rezultatu 9-0, atsąkomosios taip pat baigėsi rezultatu garliaviškių naudai 1-0.<ref>https://www.sofascore.com/fk-suduva-marijampole-fk-garliava/CLbcsgtPc</ref>. Bendras dviejų rungtynių rezultatas 10-0 reiškė, kad klubas iškovojo teisė žaisti 2022 m. Pirmoje lygoje. Klubas vėl puikiai pasirodė [[LFF taurė]]s turnyre, pasiekdami turnyro ketvirtfinalį. Pirmame etape po baudinių serijos nugalėta [[FK Viltis Vilnius|FK Viltis]], aštuntfinalyje [[FK Šilutė]] 2:1, o ketvirtfinalyje garbingu rezultatu 0:2 nusileista A lygos [[FC Hegelmann Litauen]]. === 2022 – 2024 m. === 2022 m. sėkmingai licencijavosi ir žaidė [[2022 m. LFF I lyga|2022 m. Pirmoje lygoje]].<ref>[https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ lff.lt: Licencijų išdavimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220219000600/https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ |date=2022-02-19 }}</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/451172/ekranui-minus-3-taskai-ir-atvertos-durys-i-pirma-lyga sportas.lt: Pirmos lygos dalyviai]</ref><ref>[https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ lff.lt dalyvių tvirtinimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220228145348/https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ |date=2022-02-28 }}</ref> Vyr. treneriu pakviestas dirbti [[Vitalijus Stankevičius]], kuris pristatytas [[2022]] m. [[sausio 31]] d. Debiutas Pirmoje lygoje įvyko namų aikštėje [[Garliava|Garliavoje]] [[2022]] m. [[kovo 19]] d. prieš [[FA Šiauliai B]].<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-garliava-fa-siauliai-b-11829379/</ref><ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/03/19/lithuania/1-lyga/garliava/fk-iauliai-2/3764035/</ref> Šiauliečiai nugalėjo rezultatu 2:0. 2022 m. balandžio 9 d. ketvirtojo turo rungtynės prieš [[FK Ekranas (2020)|Panevėžio „Ekraną“]] „Garliavos“ ekipai tapo istorinėmis: jose garliaviškiai iškovojo [[LFF I lyga|Pirmoje lygoje]] iškovojo pirmą pergalę.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/453988/pirmos-lygos-turo-apzvalga-istorine-autsaideriu-pergale-bei-lyderiu-netektys</ref> Rezultatas 1:0 garantavo tris taškus ir komanda pagerino savo pozicijas turnyrinėje lentelėje. Antrajam sezonui [[LFF I lyga|Pirmoje lygoje]] 2023 m. klubas turėjo išsikėlęs tikslus - patekti į dešimtuką turnyrinėje lentelėje ir toliau integruoti talentingiausius akademijos auklėtinius į suaugusių futbolą. Klubui įgyvendinti tikslus pavyko - čempionatą užbaigė savo sąskaitoje turėdamas 37 pelnytus įvarčius ir 40 taškų, kas lėmė 8-ąją poziciją turnyrinėje lentelėje. 2024 m. sezonas Pirmoje lygoje buvo nesėkmingas, tarp šešiolikos dalyvių liko priešpaskutinėje vietoje, ir iškrito į Antrą lygą.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-garliava-32568/?cid=17153946</ref> === 2025 m. === Antroje lygoje klubas neužsibuvo, užimta antra vieta ir kelialapis atgal į Pirmą lygą. == Klubo logotipai == * Nuo 2008 m. naudotas logotipas, kuriame klubo įkūrimo data ir klubo pavadinimas (2008; FK „Garliava“). * 2021 m. pakito emblema. Naudotas baltos spalvos skydas ir raudonos spalvos žymenys; panaudota santrumpa '''FKG'''. <gallery> FK_Garliava.jpeg|2008–2020 m. FK Garliava logo 2021.png|nuo 2021 m. </gallery> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia baltos spalvomis marškinėliais, raudonais šortais ir raudonomis kojinėmis; * Gali žaisti ir baltos spalvos marškinėliais, tamsiai mėlynais šortais ir tamsiai mėlynomis kojinėmis. * Kartais rungtyniauja tamsiai mėlynomis aprangomis su raudonomis kojinėmis. {| |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _redshoulders| pattern_ra= | pattern_sh= _whitesides| pattern_so= _band_white | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|2021-11-02}}<ref>https://www.facebook.com/media/set/?vanity=garliavosfutboloklubas&set=a.4686326911389412</ref> }} |{{Football kit | pattern_la= _darkblueborder| pattern_b= _collar| pattern_ra= _darkblueborder| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 123456 | socks= 123456 | title= {{small|2021 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _redborder | pattern_b= _collar | pattern_ra= _redborder | pattern_sh= | pattern_so=_band_red | leftarm= 123456 | body= AA1234 | rightarm= 123456 | shorts= 123456 | socks= 123456 | title= {{small|2021 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _stumbras1819h| pattern_b= _stumbras1819h| pattern_ra= _stumbras1819h| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 282146 | body= 282146 | rightarm= 282146 | shorts= 282146 | socks= FF0000 | title= {{small|2021 m.}} }} |} {| |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship6wr |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = _whitetop |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title= {{small|2023 m.}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship6rw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FF0000 |body = FFFFFF |rightarm = FF0000 |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title= {{small|2023 m.}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship6nr |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 110944 |body = FFFFFF |rightarm = 110944 |shorts = 110944 |socks = 110944 |title= {{small|2023 m.}} }} |} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[LFF II lyga|Antra lyga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-garliava-32568/?cid=20708568]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2017|IV (Kaunas)|7| 1/8 f.}} {{fs2|LTU|2021|III| 4| 1/4 f.}} {{fs2|LTU|2022| II|12|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2023| II| 8|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2024| II|15|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2025|III (A divizionas)|2|1/8 f.}} {{fs2|LTU|2026| II| |1/8 f.}} |} == Sudėtis == ''Atnaujinta: {{data|2026|8|7}}'' {{fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=LTU|pos=GK|name=Jonas Malašauskas}} {{Fs player|no= ''1''|nat=LTU|name=Dominykas Valeckas|pos=GK}} {{Fs player|no= 2|nat=UKR|pos=DF|name=Maksym Lukashevych}} {{Fs player|no= ''2''|nat=POL|name=Martin Genskowski|pos=DF}} (Martin Alfonso Genskowski Ugalde) ({{flagicon|CHI}}) {{Fs player|no= 3|nat=LTU|name=Lukas Pilionis|pos=DF}} {{Fs player|no= 4|nat=LTU|name=Motiejus Simonaitis|pos=MF}} {{Fs player|no= 5|nat=LTU|name=[[Tomas Rakašius]]|pos=DF}} (kapitonas) {{Fs player|no= 6|nat=LTU|name=[[Simas Gedžiūnas]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 7|nat=UKR|name=Maksym Sadovyi |pos=MF}} {{Fs player|no= 8|nat=LTU|name=Nojus Akinis|pos=MF}} {{Fs player|no= 9|nat=LTU|name=Airimas Pilipavičius|pos=MF}} {{Fs player|no=10|nat=LTU|name=[[Ernestas Januš Zdanovič]]|pos=FW}} {{Fs player|no=11|nat=LTU|name=Lukas Odincovas|pos=MF}}<!--2026 liepos 26 - kojos lūžis--> {{Fs player|no=12|nat=LTU|name=Martynas Ražanauskas|pos=GK}} {{fs mid}} {{Fs player|no=13|nat=BEN|name=Smith Vignon Dohemeto|pos=MF}} ? {{Fs player|no=14|nat=LTU|pos=MF|name=Mantas Bogdanovas}} {{Fs player|no=16|nat=LTU|pos=MF|name=Gustas Vaičiulis}} {{Fs player|no=17|nat=LTU|pos=MF|name=Džiugas Čečkauskas}} {{Fs player|no=18|nat=LTU|name=Titas Pranauskas|pos=FW}} {{Fs player|no=19|nat=LTU|name=Matas Kvedarauskas|pos=MF}} {{Fs player|no=23|nat=LTU|name=Majus Sicinskis|pos=MF}} {{Fs player|no=24|nat=LTU|name=Ignas Giedraitis|pos=}} {{Fs player|no=25|nat=LTU|name=Ignas Ambrazevičius|pos=MF}} {{Fs player|no=26|nat=KOR|pos=FW|name=Chang-hun Song}} {{Fs player|no=30|nat=LTU|pos=MF|name=Kajus Valukonis}} {{Fs player|no=31|nat=LTU|name=[[Justas Paštukas]]|pos=FW}} {{Fs player|no=33|nat=UKR|name=Mykyta Bukharov |pos=DF}} {{Fs player|no=77|nat=LTU|name=Pijus Sudakovas|pos=MF}} {{Fs player|no=88|nat=LTU|pos=MF|name=Kajus Kulevas}} {{fs end}} == Stadionas == [[File:Garliava 2022g.jpg|300px|thumb|Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos stadionas.]] Klubas naudojasi LFF standartus atitinkančiu Garliavos Adomo Mitkaus mokyklos stadionu. Stadionas buvo renovuotas [[2020]] m., jame paklota LFF dotuota danga.<ref>http://www.fkgarliava.lt/lt/srautas/naujienos/garliavos-bendruomene-ir-a-mitkaus-mokykla-tures-modernu-stadiona/</ref> == Personalas == * Techninis vadovas bei treneris: [[Henrikas Grigas]] (UEFA Pro) * Vyr. treneris: [[Marius Bezykornovas]] :: ✅ Trenerio asistentas – :: ✅ Vartininkų treneris – Šarūnas Kilijonas :: ✅ Komandos kineziterapeutas – Tadas Mikelionis * Treneriai: Edvinas Sutkus, Andrius Krasinskas, Tomas Matiušovas, Aurimas Gilius, Jorūne Lipkinaitė * 2020 m. rugsėjo 29 d. prie klubo prisijungė buvęs [[Lietuvos futbolo rinktinė]]s kapitonas [[Tadas Kijanskas]], jis užėmė sporto direktoriaus pareigas.<ref>http://www.fkgarliava.lt/lt/srautas/naujienos/prie-garliavos-futbolo-klubo-prisijunge-buves-rinktines-kapitonas/</ref> * 2026 m. gruodžio 4 d. į techninio direktoriaus pareigas paskirtas [[Gintaras Krasauskas]]. Jis taip dirba treneriu klubo akademijoje.<ref>https://fkg.lt/garliavos-futbolo-akademija-stiprina-sudeti-prisijungia-patyres-futbolo-treneris/</ref> == Treneriai == * [[Gintautas Vaičiūnas]], 2021 m.<ref>https://int.soccerway.com/coaches/gintautas-vaiinas/488090/</ref> * [[Vitalijus Stankevičius]], nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2023 m. gegužės mėn.<ref>[http://fkgarliava.lt/lt/srautas/naujienos/fk-garliava-pagrindines-komandos-vairas-patiketas-patyrusiam-strategui--viltalijui-stankeviciui/ Naujasis vyr. treneris: Vitalijus Stankevičius]</ref> * [[Gintautas Vaičiūnas]], 2023 m. gegužės mėn. – 2024 m. liepos mėn. * [[Marius Bezykornovas]], nuo 2024 m. liepos mėn. == Dubleriai == {{main|Garliava B}} 2024 m. dublerių komanda debiutavo [[LFF II lyga|Antros lygos B divizione]], ir užėmė antrąją vietą tarp 7 komandų. == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.fkgarliava.lt/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/FK-Garliava-185733464782135/ Facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/lithuania/garliava/38754/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/garliava/MwvTjdNN/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/garliava/startseite/verein/85395 Transfermarkt] * [https://1lyga.lt/ Pirma lyga] (1lyga.lt) * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-garliava/30614/ Globalsportsarchive] {{Lietuvos futbolo klubai}} {{DEFAULTSORT:Garliava}} [[Kategorija:Garliavos futbolo klubai]] cf1yt2f0eappo5d7hensqyhr1pgqh8w 0 518566 7897638 7771299 2026-08-07T12:50:20Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897638 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Federico Bernardeschi | fullname = Federico Bernardeschi | nickname = | image = [[Vaizdas:FC Zenit Saint Petersburg vs. Juventus, 20 October 2021 17 (Federico Bernardeschi).jpg|220px]] | height = 1,85 m | dateofbirth = {{Gimė|1994|2|16|T}} | cityofbirth = [[Karara]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[Toronto FC]] | clubnumber = | position = [[Saugas]] | years = 2013–2017<br />2013–2014<br />2017–2022<br />2022– | clubs = [[Fiorentina]]<br />→ [[FC Crotone|Crotone]] ''(skol.)''<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Toronto FC]] | caps(goals) = {{0}}72 {{0}}(14)<br />{{0}}38 {{0}}(12)<br />134 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}53 {{0}}(13) | nationalyears = 2016– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 39 {{0}}(6)<ref>http://www.national-football-teams.com/player/63533/Federico_Bernardeschi.html</ref> | ntupdate = 2022 m. }} '''Federikas Bernardeskis''' (g. [[1994]] m. [[vasario 16]] d.) – profesionalus [[Italija|Italijos]] futbolininkas, saugas. Atstovavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos]] rinktinei. == Karjera == Karjerą pradėjo 2013 m. [[ACF Fiorentina]]. Metus praleido nuomos pagrindais paskolintas [[FC Crotone|Crotone]]. Nuo 2016 m. atstovavo savo šalies rinktinei ir dalyvavo [[XV Europos futbolo čempionatas|XV Europos futbolo čempionate]]. 2017 m. liepos 24 d. prisijungė prie Juventus klubo, pasirašęs 40 milijonų eurų vertės 5 metų sutartį.<ref name="Bianconero">{{cite web|url=http://www.juventus.com/en/news/news/2017/bernardeschi-is-bianconero.php|title=Bernardeschi is a Bianconero!|publisher=juventus.com|date=24 July 2017}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.fourfourtwo.com/my/news/breaking-news-bernardeschi-joins-juventus-eu40m|title=BREAKING NEWS: Bernardeschi joins Juventus for €40m|publisher=FourFourTwo|date=24 July 2017|accessdate=24 July 2017|archive-date=2017-07-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20170729104125/https://www.fourfourtwo.com/my/news/breaking-news-bernardeschi-joins-juventus-eu40m|url-status=dead}}</ref> 2022 m. liepos 15 d. perėjo į [[Toronto FC]] ([[Kanada]]).<ref>{{cite web|url=https://www.tsn.ca/toronto-fc-federico-bernardeschi-designated-player-1.1826034|title=Toronto FC sign Bernardeschi as a Designated Player|publisher=tsn.ca|date=15 July 2022}}</ref> == Rinktinė == Nuo 2016 m. atstovavo Italijos rinktinei ir dalyvavo [[XV Europos futbolo čempionatas|XV Europos futbolo čempionate]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|4|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == '''Juventus''' *[[Serie A]]: 2017–18, 2018–19, 2019–20 *[[Coppa Italia]]: 2017–18, 2020–21 *[[Supercoppa Italiana]]: 2018, 2020 '''Italija''' * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} *[https://www.footballdatabase.eu/en/player/details/187209 footballdatabase.eu] *[https://www.transfermarkt.com/federico-bernardeschi/profil/spieler/197300 transfermarkt.com] {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} {{DEFAULTSORT:Bernardeschi, Federico}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] gczv2owkmato5h90w9j7hh2hl6rxppg 7897639 7897638 2026-08-07T12:50:33Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7897639 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Federico Bernardeschi | fullname = Federico Bernardeschi | nickname = | image = [[Vaizdas:FC Zenit Saint Petersburg vs. Juventus, 20 October 2021 17 (Federico Bernardeschi).jpg|220px]] | height = 1,85 m | dateofbirth = {{Gimė|1994|2|16|T}} | cityofbirth = [[Karara]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[Toronto FC]] | clubnumber = | position = [[Saugas]] | years = 2013–2017<br />2013–2014<br />2017–2022<br />2022– | clubs = [[Fiorentina]]<br />→ [[FC Crotone|Crotone]] ''(skol.)''<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Toronto FC]] | caps(goals) = {{0}}72 {{0}}(14)<br />{{0}}38 {{0}}(12)<br />134 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}53 {{0}}(13) | nationalyears = 2016– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 39 {{0}}(6)<ref>http://www.national-football-teams.com/player/63533/Federico_Bernardeschi.html</ref> | ntupdate = 2022 m. }} '''Federikas Bernardeskis''' (g. [[1994]] m. [[vasario 16]] d.) – profesionalus [[Italija|Italijos]] futbolininkas, saugas. Atstovavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos]] rinktinei. == Karjera == Karjerą pradėjo 2013 m. [[ACF Fiorentina]]. Metus praleido nuomos pagrindais paskolintas [[FC Crotone|Crotone]]. Nuo 2016 m. atstovavo savo šalies rinktinei ir dalyvavo [[XV Europos futbolo čempionatas|XV Europos futbolo čempionate]]. 2017 m. liepos 24 d. prisijungė prie Juventus klubo, pasirašęs 40 milijonų eurų vertės 5 metų sutartį.<ref name="Bianconero">{{cite web|url=http://www.juventus.com/en/news/news/2017/bernardeschi-is-bianconero.php|title=Bernardeschi is a Bianconero!|publisher=juventus.com|date=24 July 2017}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.fourfourtwo.com/my/news/breaking-news-bernardeschi-joins-juventus-eu40m|title=BREAKING NEWS: Bernardeschi joins Juventus for €40m|publisher=FourFourTwo|date=24 July 2017|accessdate=24 July 2017|archive-date=2017-07-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20170729104125/https://www.fourfourtwo.com/my/news/breaking-news-bernardeschi-joins-juventus-eu40m|url-status=dead}}</ref> 2022 m. liepos 15 d. perėjo į [[Toronto FC]] ([[Kanada]]).<ref>{{cite web|url=https://www.tsn.ca/toronto-fc-federico-bernardeschi-designated-player-1.1826034|title=Toronto FC sign Bernardeschi as a Designated Player|publisher=tsn.ca|date=15 July 2022}}</ref> == Rinktinė == Nuo 2016 m. atstovavo Italijos rinktinei ir dalyvavo [[XV Europos futbolo čempionatas|XV Europos futbolo čempionate]]. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|4|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == '''Juventus''' *[[Serie A]]: 2017–18, 2018–19, 2019–20 *[[Coppa Italia]]: 2017–18, 2020–21 *[[Supercoppa Italiana]]: 2018, 2020 '''Italija''' * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} *[https://www.footballdatabase.eu/en/player/details/187209 footballdatabase.eu] {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} {{DEFAULTSORT:Bernardeschi, Federico}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 3vzsjlk5t3o7t9isxfxgxewq75676te 0 520716 7897866 7895776 2026-08-07T20:42:23Z Wolfmartyn 122516 /* Sudėtis */ 7897866 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FC „Hegelmann B“ | image = [[Vaizdas:FC Hegelmannn logo 2022.png|180px]] | fullname = FC Hegelmann dubleriai | founded = [[2017]] m. | ground = [[Raudondvario stadionas]], [[Raudondvaris]] | capacity = 500 | chairman = | manager = [[Erikas Folkis]] | league = [[LFF I lyga|Pirma lyga]] | season = [[2025 m. LFF I lyga|2025]] | position = 10 vieta, Pirma lyga | pattern_la1=_hummelauthentic20w|pattern_b1=_hummelauthentic20w|pattern_ra1=_hummelauthentic20w | leftarm1=FFffff|body1=FFffff|rightarm1=FFffff|shorts1=FFffff|socks1=FFffff| | pattern_la2=_hummelauthentic20tb|pattern_b2=_hummelauthentic20tb|pattern_ra2=_hummelauthentic20tb | leftarm2=0000FF|body2=0000FF|rightarm2=0000FF|shorts2=0000FF|socks2=0000FF| }} '''„Hegelmann B“''' – [[Lietuvos futbolo klubas|Lietuvos futbolo ekipa]] iš [[Kaunas|Kauno]], [[FC Hegelmann]] dublerinė ekipa. == Istorija == {{main|FK Lygis Kaunas|FC Hegelmann}} 2017 m. suburta dublerių ekipa, kuri žaidė [[LFF III lyga|Trečioje lygoje]], Kauno zonos pirmenybėse. 2022 m. licencijavosi Antrai lygai.<ref>[https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ lff.lt: Licencijų išdavimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220219000600/https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ |date=2022-02-19 }}</ref> Tapo vienu iš dalyvių, kurie rungtyniavo [[2022 m. LFF II lyga|2022 m. Antroje lygoje]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/451172/ekranui-minus-3-taskai-ir-atvertos-durys-i-pirma-lyga sportas.lt: Pirmos lygos dalyviai]</ref><ref>[https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ lff.lt dalyvių tvirtinimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220228145348/https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ |date=2022-02-28 }}</ref> 2023 m. sezone [[LFF II lyga|Antroje lygoje]] užėmė trečią vietą ir dėl patekimo į Pirmą lygą kovojo su [[Panevėžys B]].<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/hegelmann-b-12599/?cid=14243040</ref> Pirmosiose rezultatu 2-1 nugalėjo Hegelmann „bekai“. O atsakomosiose rezultatas po pagrindinio laiko buvo 2-1 panevėžiečių naudai. Pratęsimo metu panevėžiečiai du kartus tiksliai smūgiavo į vartus ir šventė pergalę rezultatu 4-1. ==Klubo logotipas ir spalvinė gama== ===Logotipas=== <gallery> FC_HLitauen.png|logotipas 2016–2021 m. FC Hegelmannn logo 2022.png|nuo 2022 m. </gallery> ===Spalvinė gama=== 2017 m. žaidžia mėlynomis (melsvomis) aprangomis su baltais žymenimis. {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Mėlyna''' | style="background:White;color:Black" width="150" height="50" |'''Balta''' |} == Sezonai == {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2017|IV (Kaunas)|4|–}} {{fs2|LTU|2018|IV (Kaunas)|4|–}} {{fs2|LTU|2021|III|13| – }} {{fs2|LTU|2022|III|17|–}} {{fs2|LTU|2023|III|3|–}} {{fs2|LTU|2024|II|11|–}} {{fs2|LTU|2025|II|10|–}} |} == Treneriai == * [[Dainius Šumauskas]] nuo 2017 m. iki ? * [[Tadas Vilkevičius]]<ref> ? – 2025 m.[https://www.sportas.lt/naujiena/524304/16-asis-pirmos-lygos-turas-darbingos-atostogos-ir-naujoku-ivarciai 16-asis Pirmos lygos turas: darbingos atostogos ir naujokų įvarčiai]</ref> * [[Erikas Folkis]] nuo 2026 m. == Sudėtis == ''Atnaujinta {{data|2026|8|7}}'' {{Fs start}} {{Fs player|no=2 |nat=LTU|pos=DF|name=Arminas Čekuolis}} {{Fs player|no=3 |nat=LTU|pos=DF|name=Pijus Kalvaitis}} {{Fs player|no=12|nat=NGR|pos=DF|name=Ukwubile Raphael Chukwurah}} {{Fs player|no=13 |nat=LTU|pos=MF|name=Naglis Vėlavičius}} {{Fs player|no=15 |nat=LTU|pos=MF|name=Matas Dalinkevičius}} {{Fs player|no=19 |nat=LTU|pos=DF|name=[[Dominykas Pašilys]]|other=kapitonas}} {{Fs player|no=20 |nat=LTU|pos=MF|name=[[Lukas Jonaitis]]}} {{Fs player|no=23|nat=LTU|pos=MF|name=Matas Dagys}} {{Fs player|no=24 |nat=LTU|pos=DF|name=Domas Sinkevičius}} {{Fs player|no=25 |nat=LTU|pos=MF|name=Deimantas Kontenis}} {{Fs player|no=28|nat=LTU|pos=DF|name=Ignas Kulokas}} {{Fs player|no=32|nat=NZL|pos=MF|name=Kyle Aidan Mendes}} {{Fs player|no=33 |nat=LTU|pos=FW|name=Nandas Šrederis}} {{Fs player|no=34|nat=LTU|pos=DF|name=Arminas Slivinskas}} {{Fs player|no=35 |nat=LTU|pos=MF|name=Titas Giedraitis}} {{Fs player|no=36|nat=LTU|pos=MF|name=Redas Matekonis}} {{Fs player|no=38 |nat=LTU|pos=MF|name=Klaidas Juškevičius}} {{Fs player|no=40|nat=LTU|pos=MF|name=Domas Mažeika}} {{Fs player|no=41 |nat=GER|pos=MF|name=Zeze Keita}} {{Fs player|no=42 |nat=LTU|pos=MF|name=Rokas Sinkevičius}} {{Fs player|no=47 |nat=LTU|pos=GK|name=Rokas Morkūnas}} {{Fs player|no=55 |nat=LTU|pos=FW|name=Nojus Stelmokas}} {{Fs player|no=60 |nat=LTU|pos=MF|name=Mantas Sendžikas}} {{Fs player|no=66 |nat=LTU|pos=MF|name=Justas Žukovskis}} {{Fs player|no=71 |nat=LTU|pos=FW|name=Elingas Jonavičius}} {{Fs player|no=80 |nat=LTU|pos=GK|name=Lukas Kolendo}} {{Fs player|no=92 |nat=LTU|pos=DF|name=Arnas Rudžionis}} {{Fs player|no=96|nat=LTU|pos=DF|name=Kristupas Algirdas Padegimas}} {{Fs player|no=99|nat=LTU|pos=GK|name=Gabrielius Naskauskas}} {{Fs end}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.fchegelmann.com/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/hegelmannfc/ Klubo Facebook paskyra] {{Lietuvos futbolo klubai}} [[Kategorija:Kauno futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Hegelmann}} 3rr9cibxak9z2ab5anjbte1p3e44p0k 0 521102 7898033 7819658 2026-08-08T05:30:41Z Vilensija 40695 7898033 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FK „Hirnyk-Sport“ | image = [[Vaizdas:FK Hirnyk-Sport emblema.png|150px]] | fullname = Футбольный клуб «Горняк-Спорт» Горишние Плавни | founded = 1989 m. | ground = "Junist" Stadionas, [[Horišni Plavnios]] | capacity = 2500 | chairman = {{vlv|UKR}} Petro Kaplūnas <br /> ({{uk|Петро́ Матві́йович Каплу́н}}) | manager = {{vlv|UKR}} Valerijus Kucenka <br /> ({{uk|Вале́рій Ві́кторович Куце́нко}}) | league = '''Antra lyga (III)''' | season = 2024–2025 | position = 5 vieta, Antra lyga B grupė | | pattern_la1 = _jakostrike1920rw | pattern_b1 = _jakostrike1920rw | pattern_ra1 = _jakostrike1920rw | pattern_sh1 = _jakostrike1920rw | pattern_so1 = | leftarm1 = FF0000 | body1 = FF0000 | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = FF0000 | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _jakostrike1920wb | pattern_b2 = _jakostrike1920wb | pattern_ra2 = _jakostrike1920wb | pattern_sh2 = _jakostrike1920bw | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _jakostrike1920bw | pattern_b3 = _jakostrike1920bw | pattern_ra3 = _jakostrike1920bw | pattern_sh3 = _jakostrike1920bw | pattern_so3 = | leftarm3 = 000000 | body3 = 000000 | rightarm3 = 000000 | shorts3 = 000000 | socks3 = 000000 }} '''„Hirnyk-Sport“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Horišni Plavnios|Horišni Plavnių]], [[Poltava|Poltavos]] srities. == Istorija == Klubas įkurtas 1989 m. Nuo 1995–1996 m. sezono žaidė Antroje lygoje. 2013–2014 m. sezone tapo Antros lygos nugalėtojais. 2014–2015 m. sezone debiutavo Pirmoje lygoje ir užėmė trečią vietą. Tai geriausias pasiekimas klubo istorijoje. 2015–2016 m. sezone nesugebėjo prasibrauti į geriausiųjų dešimtuką. 2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į silpnųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo paskutiniai, šešiolikti.<ref>[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]</ref> == Sezonai == {{fs1}} {{fs2|UKR|2014–2015|II|3|1/32 f.}} {{fs2|UKR|2015–2016|II|12|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2016–2017|II|11|1/32 f.}} {{fs2|UKR|2017–2018|II|8|1/32 f.}} {{fs2|UKR|2018–2019|II|12|1/32 f.}} {{fs2|UKR|2019–2020|II|9|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2020–2021|II|9|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}} {{fs2|UKR|2022–2023|II|16|——}} {{fs2|UKR|2023–2024|II|20 {{decrease}}|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2024–2025|III| 5 (B grupė)|1/32 f.}} {{fs2|UKR|2025–2026|III||}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Black;color:white" width="150" height="50" |'''FK Hirnyk-Sport''' | style="background:darkred;color:white" width="150" height="50" |'''FK Hirnyk-Sport''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Black;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FK Hirnyk-Sport emblema.png|150px]]'''FK Hirnyk-Sport''' | style="background:darkred;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FK Hirnyk-Sport emblema.png|150px]]'''FK Hirnyk-Sport''' |} <gallery> FK Hirnyk-Sport.png| FK Hirnyk-Sport emblema.png| </gallery> == Apranga == {| width=22% |- |{{Football kit |pattern_la = _TIRO13_WHITE |pattern_b = _TIRO13_WHITE |pattern_ra = _TIRO13_WHITE |pattern_sh = |pattern_so = _rsfc1516a |leftarm = D00000 |body = D00000 |rightarm = D00000 |shorts = 000000 |socks = D00000 |title = Namie <br /> 2017–2018 m. }} |{{Football kit |pattern_la = _tijuan1617a |pattern_b = _tijuan1617a |pattern_ra = _tijuan1617a |pattern_sh = |pattern_so = _rsfc1516a |leftarm = 000000 |body = 000000 |rightarm = 000000 |shorts = 000000 |socks = ffffff |title = Svetur <br /> 2017–2018 m. }} |{{Football kit |pattern_la = _CONDIVO12_WHITE |pattern_b = _CONDIVO12_WHITE |pattern_ra = _CONDIVO12_WHITE |pattern_sh = _FCN_1112h |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = 000000 |body = 000000 |rightarm = 000000 |shorts = 000000 |socks = 000000 |title = Trečioji <br /> 2017–2018 m. }} |{{Football kit |pattern_la = _udechile1920a |pattern_b = _udechile1920a |pattern_ra = _udechile1920a |pattern_sh = _udechile1920a |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = D00000 |body = D00000 |rightarm = D00000 |shorts = 000000 |socks = FF0000 |title = Namie <br /> 2019–2020 m. }} |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = _kickers18a |pattern_ra = |pattern_sh = _trencin1819h |pattern_so = _ingolstadt1819t |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 |title = Svetur <br /> 2019–2020 m. }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920rw |pattern_b = _jakostrike1920rw |pattern_ra = _jakostrike1920rw |pattern_sh = _jakostrike1920rw |pattern_so = _jakolazio19rw |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 |title = {{small|nežinomi metai}} <br /> namie }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920wb |pattern_b = _jakostrike1920wb |pattern_ra = _jakostrike1920wb |pattern_sh = _jakostrike1920bw |pattern_so = _jakolazio19wb |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} <br /> svetur }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920bw |pattern_b = _jakostrike1920bw |pattern_ra = _jakostrike1920bw |pattern_sh = _jakostrike1920bw |pattern_so = _jakolazio19bw |leftarm = 000000 |body = 000000 |rightarm = 000000 |shorts = 000000 |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} <br /> trečiosios }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://gornyak-sport.net/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/hirnyk-sport/WhbVA73C/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/girnyk-sport-gorishni-plavni/startseite/verein/29109/saison_id/2023 Transfermarkt] {{DEFAULTSORT:Hirnyk Sport}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]] 0v3r5rmq3rzexu9sxg6xlb9hzksdmji 0 521880 7898027 7399081 2026-08-08T05:23:21Z Vilensija 40695 +vle 7898027 wikitext text/x-wiki {{city/UKR |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin =Горішні Плавні |Foto = Свято-Николаевский собор в Горишних Плавнях 24 апреля 2022 года..jpg |Foto tekstas = Šv. Nikolajaus soboras |Herbas = Coat of Arms of Horishni Plavni.svg |Vėliava =Flag of Horishni Plavni.svg |PL=49|PM=02|PS=41|IL=33|IM=35|IS=19 |Regionas = Poltavos sritis |rajonas = Kremenčiuko |Įkurtas = 1960 |Surašymo metai = 2022<ref>[https://www.citypopulation.de/en/ukraine/poltava/ UKRAINE: Poltava]</ref> |Gyventojų skaičius = 49854 |Plotas = 115.2 |altitudė = 71 |Tinklalapis = |vikiteka = Category:Horishni Plavni |kirč = }} '''Horišni Plavnios''' ({{uk|Горішні Плавні}}) – [[miestas]] centrinėje [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Poltavos sritis|Poltavos srities]] pietvakariuose, prie [[Kamianskės tvenkinys|Kamianskės tvenkinio]]; [[Kremenčiukas|Kremenčiuko]] rytinis priemiestis. Rajono centras. Yra rūdų sodrinimo kombinatas.<ref>{{VLE|10|||[https://www.vle.lt/straipsnis/horisni-plavni/ Horišni Plavnios]}}</ref> == Istorija == Įkurtas [[1960]] m. prie Dniepro ir vadinosi '''''Komsomolsku prie Dniepro''''' (''Комсомольск-на-Днепре''). Gyvenvietė labai sparčiai augo ir [[1972]] m. buvo suteiktos miesto teisės,<ref>{{GEC|221}}</ref> pervadintas tiesiog į '''''Komsomolską''''' (''Комсомольск''). [[2016]] m. [[gegužės 19]] d. Komsomolskas pervadintas į Horišni Plavnias (Aukštutines Plavnias). == Sportas == Pastaruoju metu gyvenvietę garsina futbolo klubas „[[FC Hirnyk-Sport|Hirnyk-Sport]]“, kuris 2014/2015 m. sezone debiutavo Pirmoje lygoje. == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * Oficiali svetainė [[Kategorija:Poltavos srities miestai]] emvgy2l6y76mrc62zzg8leaqcddxcek 7898039 7898027 2026-08-08T05:36:34Z Vilensija 40695 Vilensija pervadino puslapį [[Horišni Plavniai]] į [[Horišni Plavnios]]: vle 7898027 wikitext text/x-wiki {{city/UKR |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin =Горішні Плавні |Foto = Свято-Николаевский собор в Горишних Плавнях 24 апреля 2022 года..jpg |Foto tekstas = Šv. Nikolajaus soboras |Herbas = Coat of Arms of Horishni Plavni.svg |Vėliava =Flag of Horishni Plavni.svg |PL=49|PM=02|PS=41|IL=33|IM=35|IS=19 |Regionas = Poltavos sritis |rajonas = Kremenčiuko |Įkurtas = 1960 |Surašymo metai = 2022<ref>[https://www.citypopulation.de/en/ukraine/poltava/ UKRAINE: Poltava]</ref> |Gyventojų skaičius = 49854 |Plotas = 115.2 |altitudė = 71 |Tinklalapis = |vikiteka = Category:Horishni Plavni |kirč = }} '''Horišni Plavnios''' ({{uk|Горішні Плавні}}) – [[miestas]] centrinėje [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Poltavos sritis|Poltavos srities]] pietvakariuose, prie [[Kamianskės tvenkinys|Kamianskės tvenkinio]]; [[Kremenčiukas|Kremenčiuko]] rytinis priemiestis. Rajono centras. Yra rūdų sodrinimo kombinatas.<ref>{{VLE|10|||[https://www.vle.lt/straipsnis/horisni-plavni/ Horišni Plavnios]}}</ref> == Istorija == Įkurtas [[1960]] m. prie Dniepro ir vadinosi '''''Komsomolsku prie Dniepro''''' (''Комсомольск-на-Днепре''). Gyvenvietė labai sparčiai augo ir [[1972]] m. buvo suteiktos miesto teisės,<ref>{{GEC|221}}</ref> pervadintas tiesiog į '''''Komsomolską''''' (''Комсомольск''). [[2016]] m. [[gegužės 19]] d. Komsomolskas pervadintas į Horišni Plavnias (Aukštutines Plavnias). == Sportas == Pastaruoju metu gyvenvietę garsina futbolo klubas „[[FC Hirnyk-Sport|Hirnyk-Sport]]“, kuris 2014/2015 m. sezone debiutavo Pirmoje lygoje. == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * Oficiali svetainė [[Kategorija:Poltavos srities miestai]] emvgy2l6y76mrc62zzg8leaqcddxcek 7898145 7898039 2026-08-08T10:24:25Z Hugo.arg 1674 7898145 wikitext text/x-wiki {{city/UKR |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin =Горішні Плавні |Foto = Свято-Николаевский собор в Горишних Плавнях 24 апреля 2022 года..jpg |Foto tekstas = Šv. Nikolajaus soboras |Herbas = Coat of Arms of Horishni Plavni.svg |Vėliava =Flag of Horishni Plavni.svg |PL=49|PM=02|PS=41|IL=33|IM=35|IS=19 |Regionas = Poltavos sritis |rajonas = Kremenčiuko |Įkurtas = 1960 |Surašymo metai = 2022 |gyvrntojuef=<ref>[https://www.citypopulation.de/en/ukraine/poltava/ UKRAINE: Poltava]</ref> |Gyventojų skaičius = 49854 |Plotas = 115.2 |altitudė = 71 |Tinklalapis = |vikiteka = Category:Horishni Plavni |kirč = }} '''Horišni Plavnios''' ({{uk|Горішні Плавні}}) – [[miestas]] centrinėje [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Poltavos sritis|Poltavos srities]] pietvakariuose, prie [[Kamianskės tvenkinys|Kamianskės tvenkinio]]; [[Kremenčiukas|Kremenčiuko]] rytinis priemiestis. Rajono centras. Yra rūdų sodrinimo kombinatas.<ref>{{VLE|10|||[https://www.vle.lt/straipsnis/horisni-plavni/ Horišni Plavnios]}}</ref> == Istorija == Įkurtas [[1960]] m. prie Dniepro ir vadinosi '''''Komsomolsku prie Dniepro''''' (''Комсомольск-на-Днепре''). Gyvenvietė labai sparčiai augo ir [[1972]] m. buvo suteiktos miesto teisės,<ref>{{GEC|221}}</ref> pervadintas tiesiog į '''''Komsomolską''''' (''Комсомольск''). [[2016]] m. [[gegužės 19]] d. Komsomolskas pervadintas į Horišni Plavnias (Aukštutines Plavnias). == Sportas == Pastaruoju metu gyvenvietę garsina futbolo klubas „[[FC Hirnyk-Sport|Hirnyk-Sport]]“, kuris 2014/2015 m. sezone debiutavo Pirmoje lygoje. == Išnašos == {{išnašos}} [[Kategorija:Poltavos srities miestai]] 225ooug9jso8624ar3gc8gmfmgevm80 0 521881 7898038 5224265 2026-08-08T05:35:26Z Vilensija 40695 pagal vle 7898038 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Horišni Plavnios]] b202m80blq2un7qbcl3f85472zyt917 0 522405 7897583 6766360 2026-08-07T12:18:18Z Ed1974LT 52229 7897583 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{kalba|kalba=Kinjaruanda <br />''Kinyarwanda''|spalva=orange| šalys= [[Ruanda]], [[Uganda]], [[Kongo DR]]| kalbančiųjų=12,115 mln.| vieta=į šimtuką nepatenka| kilmė=[[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio-Kongo]]<br />&nbsp;[[Benuė-Kongo kalbos|Benuė-Kongo]]<br />&nbsp;&nbsp;[[Bantų kalbos|Bantų]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;Didžiųjų ežerų bantų<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;'''kinjaruanda'''| oficiali= {{flag|Ruanda}} | raštas= [[lotyniška abėcėlė]]| iso639-1=rw| iso639-2=kin| iso639-3=kin }} '''Kinjaruanda''' (''Kinyarwanda'') – [[bantų kalbos|bantų kalba]], ruandų-rundžių kalbos atmaina, vartojama [[Ruanda|Ruandoje]] (kita atmaina – [[Burundis|Burundyje]] vartojama [[kirundi]]). Kalbančiųjų skaičius – 9,8–12 mln. žmonių. Šia kalba bendrauja dauguma Ruandos gyventojų, taip pat išeivija ir pabėgėliai iš Ruandos rytų [[Kongo DR|Kongo Demokratinėje Respublikoje]], pietų [[Uganda|Ugandoje]]. Pagrindinės tarmės: igikiga, bufumbva, hutu, rutva, gitva, ikinjanduga. Kalba [[toninė kalba|toninė]], kaip ir kitos bantų kalbos turi [[Daiktavardžio klasė|daiktavardžių klases]] (16), skiriamas pagal skirtingus priešdėlius. {| class="wikitable" ! rowspan="1" | Priešdėlis ! colspan="1" | Klasifikacija ! rowspan="1" | Skaičius ! rowspan="1" | Būdingi žodžiai ! rowspan="1" | Pavyzdys |- | ''umu-'' | align="center" | 1 | vns. | rowspan="2"| žmonės | ''umuntu'' – žmogus |- | ''aba-'' | align="center" | 2 | dgs. | ''abantu'' – žmonės |- | ''umu-'' | align="center" | 3 | vns. | rowspan="2" | medžiai, krūmai, visa, kas tįsta | ''umusozi'' – kalva |- | ''imi-'' | align="center" | 4 | dgs. | ''imisozi'' – kalvos |- | ''iri-'' | align="center" | 5 | vns. | rowspan="2" | kuopiniai daiktai, skysčiai | ''iryinyo'' – dantis |- | ''ama-'' | align="center" | 6 | dgs. (ir daugiskaitiniai) | ''amenyo'' – dantys |- | ''iki-'' | align="center" | 7 | vns. | rowspan="2" | bendri, dideli, neįprasti dalykai | ''ikintu'' – dalykas |- | ''ibi-'' | align="center" | 8 | dgs. | ''ibintu'' – dalykai |- | ''in-'' | align="center" | 9 | vns. | rowspan="2" | kai kurie augalai, gyvūnai, ūkio reikmenys | ''inka'' – karvė |- | ''in-'' | align="center" | 10 | dgs. | ''inka'' – karvės |- | ''uru-'' | align="center" | 11 | vns. | įvairūs, kūno dalys | ''urugo'' – namai |- | ''aka-'' | align="center" | 12 | vns. | rowspan="2" | mažybiniai žodžiai | ''akantu'' – dalykėlis |- | ''utu-'' | align="center" | 13 | dgs. | ''utuntu'' – dalykėliai |- | ''ubu-'' | align="center" | 14 | n/a | abstraktūs žodžiai, kokybės, būsenos | ''ubuntu'' – dosnumas |- | ''uku-'' | align="center" | 15 | n/a | veiksmai, veiksmažodiniai daiktavardžiai, padalyviai | ''ukuntu'' – reiškia |- | ''aha-'' | align="center" | 16 | n/a | vietos, vietovės | ''ahantu'' – vieta |- |} Kinjaruanda užrašoma lotynišku raidynu, tačiau neturi ženklų tonams žymėti. Tai viena iš 4 valstybinių Ruandos kalbų (su anglų, prancūzų ir [[suahilių kalba|suahilių]]). Šia kalba yra išversta [[Biblija]], sudaryta gramatika, sukurta literatūros. Mokoma pradinėse mokyklose. == Nuorodos == * {{ethnologue|kin}} {{Interwiki|code=rw}} [[Kategorija:Bantų kalbos]] 350l92j4r2z84kzthwvvfhkmpl53p2g 102 522923 7898083 7894037 2026-08-08T07:22:54Z Homo ergaster 10314 7898083 wikitext text/x-wiki * Rugpjūčio 7 d. Sudarytas gynybos paktas tarp [[Turkija|Turkijos]], [[Pakistanas|Pakistano]] ir [[Saudo Arabija|Saudo Arabijos]].[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3014052/turkija-pakistanas-ir-saudo-arabija-pasirase-gynybos-pakta] * Rugpjūčio 4 d. [[Gvatemala|Gvatemaloje]] paskelbtas pavojus, išsiveržus [[Fuego ugnikalnis|Fuego ugnikalniui]].[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3011062/issiverzus-fuego-ugnikalniui-gvatemaloje-paskelbtas-pavojus] * Liepos 30 d. [[UEFA]] nutarė boikotuoti pasaulio futbolo čempionatą, jei [[FIFA]] įvykdys ketinimus pasaulio pirmenybes parduoti privatiems investuotojams.[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/europos-rinktines-boikotuotu-pasaulio-cempionata-jei-fifa-ji-parduotu-24-2734284] * Liepos 30 d. Mirė pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos premjerė [[Kazimira Danutė Prunskienė]].[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/875523/mire-buvusi-lietuvos-ministre-pirmininke-kazimira-danute-prunskiene] * Liepos 28 d. Japonijos [[Kiūšiū]] salą sukrėtė 6,8 balo stiprumo žemės drebėjimas.[https://www.bbc.com/news/live/c9q2481v855t] * Liepos 25 d. [[Berlynas|Berlyne]] vykusiose [[LGBT eitynės|LGBTQ plius eitynėse]] žuvo 1 žmogus, 29 buvo sužeisti, kai į minią rėžėsi mikroautobusas, o užpuolikas vėliau sužeidė dar kelis žmones peiliu. Kitą dieną teroristas buvo nukautas.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3001141/nusautas-berlyne-ispuoli-ivykdes-teroristas] * Liepos 24 d. Paskelbta apie didžiausios opozicinės [[Lenkija|Lenkijos]] partijos „[[Teisė ir teisingumas]]“ skilimą.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3000318/skyla-lenkijos-partija-teise-ir-teisingumas] * Liepos 24 d. [[Vokietija|Vokietijos]] kancleris [[Friedrich Merz]] pertvarkė ministrų kabinetą.[https://www.euronews.com/my-europe/2026/07/24/german-chancellor-friedrich-merz-announces-cabinet-overhaul] * Liepos 22 d. [[Moldova|Moldovos]] premjeru šalies parlamentas išrinko [[Vasile Tofan]].[https://www.lrytas.lt/pasaulis/ivykiai/2026/07/22/news/moldovos-parlamentas-naujuoju-ministru-pirmininku-isrinko-finansu-eksperta-43216818] * Liepos 20 d. [[JK|Jungtinės Karalystės]] premjeru tapo [[Andy Burnham]].[https://www.bbc.com/news/live/cgrkv8e8l9qt] sf75mm0uq46hk7rvi1t49df8wsyhzns 7898100 7898083 2026-08-08T07:53:12Z Homo ergaster 10314 7898100 wikitext text/x-wiki * Rugpjūčio 7 d. [[Tailandas|Tailande]] per šaudynes mokykloje žuvo 7 žmonės, dar 15 sužeista.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3014045/per-saudynes-tailando-mokykloje-zuvo-septyni-zmones-dar-15-suzeista] * Rugpjūčio 7 d. Sudarytas gynybos paktas tarp [[Turkija|Turkijos]], [[Pakistanas|Pakistano]] ir [[Saudo Arabija|Saudo Arabijos]].[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3014052/turkija-pakistanas-ir-saudo-arabija-pasirase-gynybos-pakta] * Rugpjūčio 4 d. [[Gvatemala|Gvatemaloje]] paskelbtas pavojus, išsiveržus [[Fuego ugnikalnis|Fuego ugnikalniui]].[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3011062/issiverzus-fuego-ugnikalniui-gvatemaloje-paskelbtas-pavojus] * Liepos 30 d. [[UEFA]] nutarė boikotuoti pasaulio futbolo čempionatą, jei [[FIFA]] įvykdys ketinimus pasaulio pirmenybes parduoti privatiems investuotojams.[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/europos-rinktines-boikotuotu-pasaulio-cempionata-jei-fifa-ji-parduotu-24-2734284] * Liepos 30 d. Mirė pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos premjerė [[Kazimira Danutė Prunskienė]].[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/875523/mire-buvusi-lietuvos-ministre-pirmininke-kazimira-danute-prunskiene] * Liepos 28 d. Japonijos [[Kiūšiū]] salą sukrėtė 6,8 balo stiprumo žemės drebėjimas.[https://www.bbc.com/news/live/c9q2481v855t] * Liepos 25 d. [[Berlynas|Berlyne]] vykusiose [[LGBT eitynės|LGBTQ plius eitynėse]] žuvo 1 žmogus, 29 buvo sužeisti, kai į minią rėžėsi mikroautobusas, o užpuolikas vėliau sužeidė dar kelis žmones peiliu. Kitą dieną teroristas buvo nukautas.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3001141/nusautas-berlyne-ispuoli-ivykdes-teroristas] * Liepos 24 d. Paskelbta apie didžiausios opozicinės [[Lenkija|Lenkijos]] partijos „[[Teisė ir teisingumas]]“ skilimą.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3000318/skyla-lenkijos-partija-teise-ir-teisingumas] * Liepos 24 d. [[Vokietija|Vokietijos]] kancleris [[Friedrich Merz]] pertvarkė ministrų kabinetą.[https://www.euronews.com/my-europe/2026/07/24/german-chancellor-friedrich-merz-announces-cabinet-overhaul] * Liepos 22 d. [[Moldova|Moldovos]] premjeru šalies parlamentas išrinko [[Vasile Tofan]].[https://www.lrytas.lt/pasaulis/ivykiai/2026/07/22/news/moldovos-parlamentas-naujuoju-ministru-pirmininku-isrinko-finansu-eksperta-43216818] bln3mmm72r0tc4i40jl3cexk1tqov87 0 525693 7897984 5776984 2026-08-08T02:26:13Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897984 wikitext text/x-wiki {{coord|11|40|59.98|S|160|19|59.98|E|region:SB_type:isle |display=title}} {{Pasaulio paveldas | Name = Rytų Renelas | WHS = | Image = [[Vaizdas:East Rennell-112657.jpg|250px]] | imagecaption = Pakrantė Rytų Renele | State Party = {{flagcountry|Solomon Islands}} | Type = Gamtinis | Criteria = ix | ID = 854 | Link = | Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija ir Ramusis vandenynas]] | Year = 1998 | Session = 22 | Danger = | locmap=Saliamono Salos |PL=11|PM=40|PS=59|NS=S|IL=160|IM=19|IS=59|ES=E |map_width = | vikiteka = Category:East Rennell }} '''Rytų Renelas''' ({{en|East Rennell}}) – rytinė gyvenamos [[Renelas|Renelo]] salos dalis [[Saliamono Salos]]e. Renelas yra aukščiausiai virš jūros lygio iškilęs [[koralinis atolas]] pasaulyje. Rytų Renelas nuo [[1998]] m. įtrauktas į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]]. Paveldo objektas užima 37 000 ha salos plotą bei gretimą 3 [[Jūrmylė|jūrmylių]] akvatoriją. Gyvena apie 1200 [[Polineziečiai|polineziečių]] kilmės žmonių, įsikūrusių 4 kaimuose, besiverčiančių medžiokle, žvejyba ir daržininkyste. Teritorijai būdingi dažni [[ciklonas|ciklonai]] ir pakilęs vandens lygis bei [[druskingumas]] dėl [[klimatas|klimato]] kaitos. == Gamtinės vertybės == Pagrindinis Rytų Renelo gamtinis objektas čia yra telkšantis izoliuotas [[Te Nganas|Te Ngano]] ežeras, anksčiau buvęs šio atolo [[lagūna]]. Te Ngano ežeras yra didžiausias [[Okeanija|Okeanijos]] vidinis vandens telkinys, užimantis 15 000 ha plotą. Jame vanduo sūrokas, yra daugybė klintinių uolėtų salelių. Kitoje, didesnėje sausumos dalyje vyrauja vientisas tankus, žmogaus nepaliestas, apie 20 m aukščio miškas. Ežeras ir supantis miškas pasižymi biologinių rūšių įvairove, yra [[Endemizmas|endeminių]] rūšių, tarp jų atitinkamai 4 rūšys ir 9 porūšiai vandens ir sausumos paukščių, 1 šikšnosparnis, 7 sausumos sraigės, 1 jūrinė gyvatė, taip pat 10 endeminių augalų. == Galerija == <Gallery> East Rennell-112635.jpg East Rennell-112637.jpg East Rennell-112639.jpg East Rennell-112641.jpg East Rennell-112647.jpg </Gallery> == Nuorodos == {{Wikivoyage|East Rennell}} * [http://whc.unesco.org/en/list/854 Oficiali svetainė] (anglų ir prancūzų k.) {{UNESCOMelanezija}} [[Kategorija:Saliamono Salos]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] asufysuxxob1u249farg8wqxwcojz64 0 527738 7897580 6210844 2026-08-07T12:16:06Z Ed1974LT 52229 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7897580 wikitext text/x-wiki '''Vardažodis''' ({{la|nomen}} 'vardas') – [[Kalbotyra|kalbotyros]] terminas, kuriuo bendrai vadinami [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], [[Būdvardis|būdvardžiai]] ir [[Skaitvardis|skaitvardžiai]].<ref>zodynai.igloro.info: [http://zodynai.igloro.info/z/varda%C5%BEodis/ Vardažodis (žodžio reikšmė)]; tikrinta 2017-11-27</ref> Šios [[Kalbos dalis|kalbos dalys]] į vieną grupę jungiamos dėl to, kad daugumoje kalbų jos pasižymi panašiomis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] ir [[sintaksė]]s ypatybėmis. Priklausomai nuo vienai ar kitai kalbai būdingos gramatinės sistemos, daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai gali būti derinami tarpusavyje ir su kitomis kalbos dalimis [[Giminė (gramatika)|gimine]], [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], [[Linksnis|linksniu]], derinimas arba kiti gramatiniai ryšiai gali priklausyti nuo įvairių [[Daiktavardžio klasė|daiktavardžio klasių]] ir kitų tam tikrai kalbai būdingų veiksnių.<ref>Kapust, Waltraud H. (1998). Universality in noun classification. San Jose State University: UMI Dissertations Publishing,. ISBN 9780591849653</ref> [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] vardažodžiams būdingos giminės, skaičiaus ir linksnio kategorijos, vardažodžiai gali eiti tiek antrinėmis ([[Pažyminys|pažyminiu]], [[Papildinys|papildiniu]], [[Aplinkybės|aplinkybėmis]]), tiek pagrindinėmis [[Sakinio dalis|sakinio dalimis]] ([[Veiksnys|veiksniu]], vardine [[Sudurtinis tarinys|tarinio]] dalimi). == Šaltiniai == {{išnašos}} [[Kategorija:Kalbotyra]] mzemj4brxqbmc6zqk8i2aeawo7h7r5q 0 532162 7898067 7807191 2026-08-08T06:52:47Z CD 677 7898067 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|futbolo klubo vyrų ekipą|moterų futbolo ekipą|[[Hajvalia (moterys)]]}} {{fc-infod | clubname = Hajvalios KF <br /> 1999 – 2018 | image = [[File:KF_Hajvalia_logo.png|150px]] | fullname = Klubi Futbollistik Hajvalia | founded = 1999 m. | defunct = 2018 m. | ground = Miesto stadionas, [[Aivalija]] | capacity = 2 000 | chairman = | manager = | league = nebedalyvauja | season = [[Kosovo futbolo varžybos 2017–2018 m.|2017–2018]] | position = 15 vieta, Liga e Parë {{decrease}} | | pattern_la1 = | pattern_b1 = | pattern_ra1 = | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = FF0000 | body1 = FF0000 | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _ | pattern_b2 = | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FF0000 | socks2 = FFFFFF }} '''Aivalijos KF''' – buvęs [[Kosovas|Kosovo]] [[futbolo klubas]] iš [[Aivalija|Aivalijos]]. Yra žaidęs aukščiausiame šalies divizione. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1999 m. [[Kosovas|Kosovui]] tapus nepriklausoma valstybe, nuo 2012–2013 m. sezono varžėsi Superlygoje (I). 2018 m. klubas bankrutavo. == Sezonai == {{fs1|Kosovas}} {{fs2|Kosovas|2011–2012|II|3|(?)}} {{fs2|Kosovas|2012–2013|I|4|(?)}} {{fs2|Kosovas|2013–2014|I|6|finalas}} {{fs2|Kosovas|2014–2015|I|4|1/16 f.}} {{fs2|Kosovas|2015–2016|I|2|1/8 f.}} {{fs2|Kosovas|2016–2017|I|12 [[File:RedDownArrow.svg|17px]] |1/8 f.}} {{fs2|Kosovas|2017–2018|II|15|1/32 f.}} |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidė raudona balta apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FFFFFF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FF0000 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Šaltiniai == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/team/hajvalia/jVNjniws/ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kf-hajvalia/14703/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Kosovo futbolo klubai|Hajvalia]] n5a9mc1gkfn9rzvb3clecnmox8hohe2 0 532173 7898069 7807269 2026-08-08T06:53:31Z CD 677 7898069 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Požerano „Vllaznia“ | image = [[File:Vllaznia_Pozheran.png|150px]] | fullname = Klubi Futbollistik Vllaznia Pozheran | founded = 1973 m. | ground = Ibrahim Kurteši stadionas, [[Priština]] | capacity = 2 000 | chairman = ? | manager = Agron Selmani | league = Pirma lyga (II pakopa) | season = [[Kosovo futbolo varžybos 2017–2018 m.|2017/18]] | position = 12 vieta, Aukščiausia lyga | pattern_la1=_blueshoulders|pattern_b1=_stripesonwhite2|pattern_ra1=_blueshoulders| leftarm1=000000|body1=0000FF|rightarm1=000000|shorts1=0000FF|socks1=0000FF| pattern_la2=_blueshoulders|pattern_b2=|pattern_ra2=_blueshoulders| leftarm2=ffffff|body2=ffffff|rightarm2=ffffff|shorts2=ffffff|socks2=ffffff| }} '''Požerano „Vllaznia“''' – [[Kosovas|Kosovo]] [[futbolo klubas]] iš [[Požeranas|Požerano]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1973 m. [[Kosovas|Kosovui]] tapus nepriklausoma valstybe, klubas dalyvauja šalies čempionatuose. == Sezonai == {{fs1|Kosovas}} {{fs2|Kosovas|2014–2015|II|7|1/16 f.}} {{fs2|Kosovas|2015–2016|II|12|(?)}} {{fs2|Kosovas|2016–2017|II|3|1/16 f.}} {{fs2|Kosovas|2017–2018|I|12 ↓|1/16 f.}} {{fs2|Kosovas|2018–2019|II||}} {{fs2|Kosovas|2021–2022|II|9|1/16 f.}} {{fs2|Kosovas|2022–2023|II||1/16 f.}} {{fs2|Kosovas|2023–2024|II||1/16 f.}} |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia x apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Šaltiniai == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/Tigratt/ facebook paskyra] * RSSSF duomenų bazė [[Kategorija:Kosovo futbolo klubai|Vllaznia Pozheran]] r0g3nhn9cdp5196wbyfrupvngjg54b8 0 532229 7898065 7807198 2026-08-08T06:51:48Z CD 677 7898065 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = KF Istogu | image = [[Vaizdas:KF_Istogu.png|150px]] | fullname = Klubi Futbollistik Istogu | founded = 1947 m. | ground = Miesto stadionas, [[Istokas (Kosovas)|Istokas]] | capacity = 6 000 | chairman = Fazli Bytyci ''(prezidentas)'' | manager = Besim Podrimaj | league = Antra lyga, <small>(„A“ grupė)</small> | season = [[Kosovo futbolo varžybos 2017–2018 m.|2017/18]] | position = 2 vieta {{increase}} | | pattern_la1=_black_stripes|pattern_b1=_blackstripes|pattern_ra1=_black_stripes | leftarm1=3344CC|body1=3344CC|rightarm1=3344DC|shorts1=FFFFFF|socks1=000000 | pattern_la2=_blueshoulders|pattern_b2=_blueshoulders|pattern_ra2=_blueshoulders | leftarm2=ffffff|body2=ffffff|rightarm2=ffffff|shorts2=ffffff|socks2=3344CC }} '''„Istogu“''' – [[Kosovas|Kosovo]] [[futbolo klubas]] iš [[Istokas (Kosovas)|Istoko]] (dar žinomo kaip Burimis). == Istorija == Klubo ištakos siekia 1947 m. [[Kosovas|Kosovui]] tapus nepriklausoma valstybe, klubas dalyvauja šalies futbolo pirmenybėse. Būdavo žemesniųjų divizionų vidutiniokas. 2015–2015 m. sezone varžėsi Superliga, bet liko 11 vietoje ir iškrito. Kitą sezoną (2016–2017 m.) Pirmoje lygoje liko 15 vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. == Sezonai == {{fs1|Kosovas}} {{fs2|Kosovas|2007–2008|II|1|}} {{fs2|Kosovas|2008–2009|I| 13 [[File:RedDownArrow.svg|17px]] |}} {{fs2|Kosovas|2009–2010|II|5|}} {{fs2|Kosovas|2010–2011|II|6|}} {{fs2|Kosovas|2011–2012|II|7|}} {{fs2|Kosovas|2012–2013|II|5|}} {{fs2|Kosovas|2013–2014|II|1|1/4 f.}} {{fs2|Kosovas|2014–2015|I|8|1/4 f.}} {{fs2|Kosovas|2015–2016|I|11 [[File:RedDownArrow.svg|17px]] |1/8 f.}} {{fs2|Kosovas|2016–2017|II|15|1/32 f.}} {{fs2|Kosovas|2017–2018|III <small>(„A“ grupė)</small>|2|1/8 f.}} {{fs2|Kosovas|2018–2019|II|[[File:Symbol question vote.svg|17px]]|1/8 f.}} {{fs2|Kosovas|2021–2022|II|7|1/16 f.}} {{fs2|Kosovas|2022–2023|II||1/16 f.}} {{fs2|Kosovas|2023–2024|II||1/16 f.}} |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia x apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Šaltiniai == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.kfistogu.com/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161007122308/http://kfistogu.com/ |date=2016-10-07 }} * [https://www.facebook.com/FanClubGjimmat facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/istogu/QVS8lVRH/ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kf-istogu/14723/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Kosovo futbolo klubai|Istogu]] 2p5gzggcdq44wdeihtnw9envf1wl2c3 0 532689 7897956 5675070 2026-08-08T01:44:22Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897956 wikitext text/x-wiki {{Sen miestas | pavadinimas =Hatra | senovinis pavadinimas = الحضر‎ / هترا | vaizdas = Hatra ruins.jpg | vaizdo plotis = 260 | vaizdo info = Hatra ~1988 m. | herbas = | herbo plotis = | herbo info = | žeml = Irakas | žeml plotis = 250 | žeml info = |PL=35|PM=35|PS=17|NS=N|IL=42|IM=43|IS=06|EW=E | pilnas pavadinimas = | vieta = [[Irakas]], [[Ninevijos muchafaza]] | regionas = [[Mesopotamija]], [[Džazira]] | administracinis vienetas = | plotas = | statytojas = | medžiaga = | pastatytas = [[III a. pr. m. e.]] (?) | sugriautas = | laikotarpis = [[antika]] | tauta = [[arabai]], [[asirai]], [[aramėjai]], [[persai]] | valdovai = Vorodas, Manu, Elkudas, Našrihabas (128–137 m.), Našru, Volgašas I ir Sanatrukas I (~176 m.), Volgašas II (?), Absdamija (192–201 m.), Sanatrukas II (207–229 m.) | dievas = | kasinėjimai =1987 m. | žvalgytas = | tirtas = | vikiteka =Category:Hatra | UNESCO id = 277 }} '''Hatra''' ({{ar|الحضر‎|al-Ḥaḍr}}, {{fa|هترا|Hatrā}}) – senovinis miestas [[Mesopotamija|Mesopotamijoje]], šiaurės [[Irakas|Irake]], [[Džazira|Džaziroje]], 110 km į pietvakarius nuo [[Mosulas|Mosulo]]. Kada miestas įkurtas, nežinoma, galbūt [[III a. pr. m. e.|III]]–[[II a. pr. m. e.]], valdant [[Seleukidai|Selukidams]]. Hatra suklestėjo [[Partai|Partų]] valdymo metais ([[I a.|I]]–[[II a.]]), buvo svarbiu prekybiniu ir religiniu centru. Apie II a. Hatra kartu su [[Palmyra (Sirija)|Palmyra]], [[Baalbekas|Baalbeku]], [[Petra]] sudarė pusiau autonomiškų arabų kunigaikštysčių juostą. Miestą ne kartą bandė užimti romėnai, bet [[116]]–[[117]] m. Hatra atrėmė [[Trajanas|Trajano]], o [[198]]–[[199]] m. [[Septimas Severas|Septimo Severo]] antpuolius. [[241]] m. miestą užėmė ir suniokojo [[Sasanidai|Sasanidų]] valdovas [[Šapuras I]]. Sasanidų valdymo metais Hatra buvo svarbus [[Arbajistanas|Arbajistano]] provincijos miestas. Vėliau Hatra nunyko. Hatra – geriausiai išsilaikęs Partų miestas. Apskrito plano, buvo apsuptas beveik 2 km ilgio vidine ir išorine sienomis, turėjo virš 160 gynybinių bokštų. Miesto centre buvo šventyklų kompleksas, apsuptas šventoriaus (temeno). Hatroje pynėsi graikų-romėnų, Mesopotamijos, semitų religijos – čia būta šventyklų asirų-akadų [[Nergalas|Nergalui]], graikų [[Hermis|Hermiui]], sirų-aramėjų [[Atargatė|Atargatei]], arabų [[Alatė|Alatei]], akadų [[Šamašas|Šamašui]]. Taip pat įrašuose rasti paminėti [[aramėjai|aramėjų]] dievas [[Baalšaminas]] ir deivė Ašurbel. [[1985]] m. Hatra buvo įrašyta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. [[Sadamas Huseinas|Sadamo Huseino]] valdymo metais pradėti miesto atstatymo darbai. [[1987]] m. miestą kasinėjo italų archeologai. [[2014]]–[[2017]] m. Hatrą buvo užėmę [[Islamo Valstybė]]s kovotojai – jie sunaikino ar apgadino skulptūras ir bareljefus, apšaudė sienas, bet miestas nukentėjo nedaug, palyginus su kitais Islamo Valstybės nuniokotais objektais.<ref>[http://www.bbc.co.uk/news/world-middle-east-39770395 ''Hatra: IS damage to ancient Iraqi city less than feared'']. [[BBC]].</ref> <gallery> Hatra-71339.jpg|Panorama (2008 m.) Hatra-Ruins-2008-8.jpg|Hatros šventykla (2008 m.) Ancient Parthian relief carving of the god Nergal from Hatra.jpg|[[Nergalas|Nergalo]] bareljefas iš Hatros Hatran inscription at the Shrine of Hatra.jpg|Įrašas [[aramėjų kalba]] Hatros šventykloje Hatra-Ruins-2006-7.jpg|Skulptūra Hatroje (2006 m.) Hatra-Ruins-2006-2.jpg|Hatros barelfefai (2006 m.) </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOIrakas}} [[Kategorija:Irako archeologinės vietos]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] dxkpnkrukgvohmukwpqxezi6uqxttw8 0 533275 7897695 7798383 2026-08-07T13:21:58Z Makenzis 46558 7897695 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Luigi Di Biagio | image = [[Vaizdas:Di biagio-Under 21 (edited).jpg|180px]]<br /> | fullname = Luigi Di Biagio | nickname = | dateofbirth = {{bda|1971|6|3}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | height = 1,75 m | weight = | position = [[saugas]] | years = 1988-1989<br />1989-1992<br />1992-1995<br />1995-1999<br />1999-2003<br />2003-2006<br />2007 | clubs = [[S.S. Lazio|Lazio]]<br />[[S.S. Monza 1912|Monza]]<br />[[US Foggia|Foggia]]<br />[[AS Roma|Roma]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter]]<br />[[Brescia Calcio]]<br />[[Ascoli Calcio 1898|Ascoli]] | caps(goals) = 1 (0) <br /> 62 (7) <br /> 87 (12)<br />114 (16)<br />117 (13)<br />93 (16)<br />8 (2) | nationalyears = 1998-2002 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 31 (2) | pcupdate = | ntupdate = | manageryears = 2011–2013 <br>2013–2019<br>2018 <br>2020<br>2023<br>2025– |managerclubs = Italija U-20<br>Italija U-21<br>{{fut|ITA|1}} (l.e.p.)<br>[[S.P.A.L. 2013]]<br>[[FC Dinamo City]]<br>Saudo Arabija U-23 }} '''Luidžis Di Biadžijas''' (g. [[1971]] m. [[birželio 3]] d.) – buvęs profesionalus [[Italija|Italijos]] futbolininkas, [[2011]] m. pradėjęs trenerio karjerą. == Karjera == Futbolininko karjerą pradėjo 1988 m. [[Serie A]] su „[[SS Lazio|Lazio]]“. Vėliau rungtyniavo „[[SS Monza 1912|Monza]]“, „[[US Foggia|Foggia]]“, „[[AS Roma|Roma]]“, „[[Internazionale Milano FC|Inter]]“, „[[Brescia Calcio]]“ ir „[[Ascoli Calcio 1898|Ascoli]]“. Daugiausiai rungtynių (117) atstovavo [[Milanas|Milano]] „Inter“ klubui. Nuo 2011 iki 2013 m. treniravo Italijos U-20 rinktinę. Po jos tapo U-21 rinktinės strategu. 2018 m. vasario 5 d. Luidžis Di Biadžijas buvo paskirtas laikinuoju [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]s treneriu komandos rungtynėms su [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentina]] ir [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] atitinkamai [[kovo 23]] ir [[kovo 27]] d.<ref>[https://www.football-italia.net/116764/official-di-biagio-italy-friendlies OFFICIAL: Di Biagio for Italy friendlies]</ref> Nuo 2020 m. vasario 10 d. treniravo [[Serie A]] klubą [[S.P.A.L. 2013]]. == Apdovanojimai == === Žaidėjas === ==== Klubas ==== ;[[F.C. Internazionale Milano]] * [[Serie A]]: 2 vieta [[Italijos futbolo varžybos 2002–2003 m.|2002–03]] * [[Coppa Italia]]: 2 vieta [[2000]] m. [[Italijos taurė]]je * [[Italijos futbolo supertaurė]]: 2 vieta 2000 m. ;[[A.C. Monza Brianza 1912|Monza]]<ref>{{cite web|url=http://www.rosanerouniverse.it/coppaitaliac90-91.html|title=Coppa Italia C 1990-91|website=rosanerouniverse.it|language=it|last1=Germano|first1=Fabrizio|accessdate=16 March 2015|archive-date=2016-03-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20160304095316/http://www.rosanerouniverse.it/coppaitaliac90-91.html|url-status=dead}}</ref> * Serie C1 taurės laimėtojas: 1990–91 ==== Tarptautiniai ==== ;[[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] * [[UEFA Europos futbolo čempionatas]]: 2 vieta [[XI Europos futbolo čempionatas|2000]] ;Italijos U-23 rinktinė<ref>{{cite web|url=http://www.11v11.com/matches/france-v-italy-26-june-1993-258633/|title=France v Italy, 26 June 1993|website=11v11.com|accessdate=16 March 2015}}</ref> * [[Viduržemio jūros žaidynės]]: 4 vieta [[1993]] m. ==== Individualūs ==== * A.C. Monza šlovės sąrašas<ref>[https://web.archive.org/web/20150224194306/http://www.acmonzabrianza.it/index.php?option=com_content&view=article&id=134%3Aluigi-di-biagio&catid=50%3Ahall-of-fame&lang=it&Itemid=87 Luigi Di Biagio]</ref> ==== Ordinai ==== : [[Vaizdas:Cavaliere OMRI BAR.svg|left|50px]] 5 lygio / Kavalierius (2000)<ref>{{cite web|url=http://www.quirinale.it/elementi/DettaglioOnorificenze.aspx?decorato=89722|website=quirinale.it|title=Di Biagio Sig. Luca - Cavaliere Ordine al Merito della Repubblica Italiana|publisher=Quirinale.it|language=it|date=12 July 2000|accessdate=16 March 2015}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|5|1|2|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|4|1|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Luigi Di Biagio}} {{DEFAULTSORT:Di Biagio}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] 2hmz3scvpukhjw3wqksm3wyyi7h4c1w 7897696 7897695 2026-08-07T13:22:28Z Makenzis 46558 7897696 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Luigi Di Biagio | image = [[Vaizdas:Di biagio-Under 21 (edited).jpg|180px]]<br /> | fullname = Luigi Di Biagio | nickname = | dateofbirth = {{bda|1971|6|3}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | height = 1,75 m | weight = | position = [[saugas]] | years = 1988–1989<br />1989–1992<br />1992–1995<br />1995–1999<br />1999–2003<br />2003–2006<br />2007 | clubs = [[SS Lazio|Lazio]]<br />[[S.S. Monza 1912|Monza]]<br />[[US Foggia|Foggia]]<br />[[AS Roma|Roma]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter]]<br />[[Brescia Calcio]]<br />[[Ascoli Calcio 1898|Ascoli]] | caps(goals) = 1 (0) <br /> 62 (7) <br /> 87 (12)<br />114 (16)<br />117 (13)<br />93 (16)<br />8 (2) | nationalyears = 1998-2002 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 31 (2) | pcupdate = | ntupdate = | manageryears = 2011–2013 <br>2013–2019<br>2018 <br>2020<br>2023<br>2025– |managerclubs = Italija U-20<br>Italija U-21<br>{{fut|ITA|1}} (l.e.p.)<br>[[S.P.A.L. 2013]]<br>[[FC Dinamo City]]<br>Saudo Arabija U-23 }} '''Luidžis Di Biadžijas''' (g. [[1971]] m. [[birželio 3]] d.) – buvęs profesionalus [[Italija|Italijos]] futbolininkas, [[2011]] m. pradėjęs trenerio karjerą. == Karjera == Futbolininko karjerą pradėjo 1988 m. [[Serie A]] su „[[SS Lazio|Lazio]]“. Vėliau rungtyniavo „[[SS Monza 1912|Monza]]“, „[[US Foggia|Foggia]]“, „[[AS Roma|Roma]]“, „[[Internazionale Milano FC|Inter]]“, „[[Brescia Calcio]]“ ir „[[Ascoli Calcio 1898|Ascoli]]“. Daugiausiai rungtynių (117) atstovavo [[Milanas|Milano]] „Inter“ klubui. Nuo 2011 iki 2013 m. treniravo Italijos U-20 rinktinę. Po jos tapo U-21 rinktinės strategu. 2018 m. vasario 5 d. Luidžis Di Biadžijas buvo paskirtas laikinuoju [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]s treneriu komandos rungtynėms su [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentina]] ir [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] atitinkamai [[kovo 23]] ir [[kovo 27]] d.<ref>[https://www.football-italia.net/116764/official-di-biagio-italy-friendlies OFFICIAL: Di Biagio for Italy friendlies]</ref> Nuo 2020 m. vasario 10 d. treniravo [[Serie A]] klubą [[S.P.A.L. 2013]]. == Apdovanojimai == === Žaidėjas === ==== Klubas ==== ;[[F.C. Internazionale Milano]] * [[Serie A]]: 2 vieta [[Italijos futbolo varžybos 2002–2003 m.|2002–03]] * [[Coppa Italia]]: 2 vieta [[2000]] m. [[Italijos taurė]]je * [[Italijos futbolo supertaurė]]: 2 vieta 2000 m. ;[[A.C. Monza Brianza 1912|Monza]]<ref>{{cite web|url=http://www.rosanerouniverse.it/coppaitaliac90-91.html|title=Coppa Italia C 1990-91|website=rosanerouniverse.it|language=it|last1=Germano|first1=Fabrizio|accessdate=16 March 2015|archive-date=2016-03-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20160304095316/http://www.rosanerouniverse.it/coppaitaliac90-91.html|url-status=dead}}</ref> * Serie C1 taurės laimėtojas: 1990–91 ==== Tarptautiniai ==== ;[[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] * [[UEFA Europos futbolo čempionatas]]: 2 vieta [[XI Europos futbolo čempionatas|2000]] ;Italijos U-23 rinktinė<ref>{{cite web|url=http://www.11v11.com/matches/france-v-italy-26-june-1993-258633/|title=France v Italy, 26 June 1993|website=11v11.com|accessdate=16 March 2015}}</ref> * [[Viduržemio jūros žaidynės]]: 4 vieta [[1993]] m. ==== Individualūs ==== * A.C. Monza šlovės sąrašas<ref>[https://web.archive.org/web/20150224194306/http://www.acmonzabrianza.it/index.php?option=com_content&view=article&id=134%3Aluigi-di-biagio&catid=50%3Ahall-of-fame&lang=it&Itemid=87 Luigi Di Biagio]</ref> ==== Ordinai ==== : [[Vaizdas:Cavaliere OMRI BAR.svg|left|50px]] 5 lygio / Kavalierius (2000)<ref>{{cite web|url=http://www.quirinale.it/elementi/DettaglioOnorificenze.aspx?decorato=89722|website=quirinale.it|title=Di Biagio Sig. Luca - Cavaliere Ordine al Merito della Repubblica Italiana|publisher=Quirinale.it|language=it|date=12 July 2000|accessdate=16 March 2015}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|5|1|2|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|4|1|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Luigi Di Biagio}} {{DEFAULTSORT:Di Biagio}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] qmcfbl76sxqm303dy3pgi77f5nuf5q2 7897697 7897696 2026-08-07T13:22:48Z Makenzis 46558 7897697 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Luigi Di Biagio | image = [[Vaizdas:Di biagio-Under 21 (edited).jpg|180px]]<br /> | fullname = Luigi Di Biagio | nickname = | dateofbirth = {{bda|1971|6|3}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | height = 1,75 m | weight = | position = [[saugas]] | years = 1988–1989<br />1989–1992<br />1992–1995<br />1995–1999<br />1999–2003<br />2003–2006<br />2007 | clubs = [[SS Lazio|Lazio]]<br />[[S.S. Monza 1912|Monza]]<br />[[US Foggia|Foggia]]<br />[[AS Roma|Roma]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter]]<br />[[Brescia Calcio]]<br />[[Ascoli Calcio 1898|Ascoli]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}1 {{0}}{{0}}(0) <br /> 62 (7) <br /> 87 (12)<br />114 (16)<br />117 (13)<br />93 (16)<br />8 (2) | nationalyears = 1998-2002 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 31 (2) | pcupdate = | ntupdate = | manageryears = 2011–2013 <br>2013–2019<br>2018 <br>2020<br>2023<br>2025– |managerclubs = Italija U-20<br>Italija U-21<br>{{fut|ITA|1}} (l.e.p.)<br>[[S.P.A.L. 2013]]<br>[[FC Dinamo City]]<br>Saudo Arabija U-23 }} '''Luidžis Di Biadžijas''' (g. [[1971]] m. [[birželio 3]] d.) – buvęs profesionalus [[Italija|Italijos]] futbolininkas, [[2011]] m. pradėjęs trenerio karjerą. == Karjera == Futbolininko karjerą pradėjo 1988 m. [[Serie A]] su „[[SS Lazio|Lazio]]“. Vėliau rungtyniavo „[[SS Monza 1912|Monza]]“, „[[US Foggia|Foggia]]“, „[[AS Roma|Roma]]“, „[[Internazionale Milano FC|Inter]]“, „[[Brescia Calcio]]“ ir „[[Ascoli Calcio 1898|Ascoli]]“. Daugiausiai rungtynių (117) atstovavo [[Milanas|Milano]] „Inter“ klubui. Nuo 2011 iki 2013 m. treniravo Italijos U-20 rinktinę. Po jos tapo U-21 rinktinės strategu. 2018 m. vasario 5 d. Luidžis Di Biadžijas buvo paskirtas laikinuoju [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]s treneriu komandos rungtynėms su [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentina]] ir [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] atitinkamai [[kovo 23]] ir [[kovo 27]] d.<ref>[https://www.football-italia.net/116764/official-di-biagio-italy-friendlies OFFICIAL: Di Biagio for Italy friendlies]</ref> Nuo 2020 m. vasario 10 d. treniravo [[Serie A]] klubą [[S.P.A.L. 2013]]. == Apdovanojimai == === Žaidėjas === ==== Klubas ==== ;[[F.C. Internazionale Milano]] * [[Serie A]]: 2 vieta [[Italijos futbolo varžybos 2002–2003 m.|2002–03]] * [[Coppa Italia]]: 2 vieta [[2000]] m. [[Italijos taurė]]je * [[Italijos futbolo supertaurė]]: 2 vieta 2000 m. ;[[A.C. Monza Brianza 1912|Monza]]<ref>{{cite web|url=http://www.rosanerouniverse.it/coppaitaliac90-91.html|title=Coppa Italia C 1990-91|website=rosanerouniverse.it|language=it|last1=Germano|first1=Fabrizio|accessdate=16 March 2015|archive-date=2016-03-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20160304095316/http://www.rosanerouniverse.it/coppaitaliac90-91.html|url-status=dead}}</ref> * Serie C1 taurės laimėtojas: 1990–91 ==== Tarptautiniai ==== ;[[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] * [[UEFA Europos futbolo čempionatas]]: 2 vieta [[XI Europos futbolo čempionatas|2000]] ;Italijos U-23 rinktinė<ref>{{cite web|url=http://www.11v11.com/matches/france-v-italy-26-june-1993-258633/|title=France v Italy, 26 June 1993|website=11v11.com|accessdate=16 March 2015}}</ref> * [[Viduržemio jūros žaidynės]]: 4 vieta [[1993]] m. ==== Individualūs ==== * A.C. Monza šlovės sąrašas<ref>[https://web.archive.org/web/20150224194306/http://www.acmonzabrianza.it/index.php?option=com_content&view=article&id=134%3Aluigi-di-biagio&catid=50%3Ahall-of-fame&lang=it&Itemid=87 Luigi Di Biagio]</ref> ==== Ordinai ==== : [[Vaizdas:Cavaliere OMRI BAR.svg|left|50px]] 5 lygio / Kavalierius (2000)<ref>{{cite web|url=http://www.quirinale.it/elementi/DettaglioOnorificenze.aspx?decorato=89722|website=quirinale.it|title=Di Biagio Sig. Luca - Cavaliere Ordine al Merito della Repubblica Italiana|publisher=Quirinale.it|language=it|date=12 July 2000|accessdate=16 March 2015}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|5|1|2|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|4|1|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Luigi Di Biagio}} {{DEFAULTSORT:Di Biagio}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] hrrcifukfy595aokqr32o8eil7651xe 7897698 7897697 2026-08-07T13:23:46Z Makenzis 46558 7897698 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Luigi Di Biagio | image = [[Vaizdas:Di biagio-Under 21 (edited).jpg|180px]]<br /> | fullname = Luigi Di Biagio | nickname = | dateofbirth = {{bda|1971|6|3}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | height = 1,75 m | weight = | position = [[saugas]] | years = 1988–1989<br />1989–1992<br />1992–1995<br />1995–1999<br />1999–2003<br />2003–2006<br />2007 | clubs = [[SS Lazio|Lazio]]<br />[[SS Monza 1912|Monza]]<br />[[US Foggia|Foggia]]<br />[[AS Roma|Roma]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter]]<br />[[Brescia Calcio]]<br />[[Ascoli Calcio 1898|Ascoli]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}1 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}62 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}87 {{0}}(12)<br />114 {{0}}(16)<br />117 {{0}}(13)<br />93 (16)<br />8 (2) | nationalyears = 1998-2002 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 31 (2) | pcupdate = | ntupdate = | manageryears = 2011–2013 <br>2013–2019<br>2018 <br>2020<br>2023<br>2025– |managerclubs = Italija U-20<br>Italija U-21<br>{{fut|ITA|1}} (l.e.p.)<br>[[S.P.A.L. 2013]]<br>[[FC Dinamo City]]<br>Saudo Arabija U-23 }} '''Luidžis Di Biadžijas''' (g. [[1971]] m. [[birželio 3]] d.) – buvęs profesionalus [[Italija|Italijos]] futbolininkas, 2011 m. pradėjęs trenerio karjerą. == Karjera == Futbolininko karjerą pradėjo 1988 m. [[Serie A]] su „[[SS Lazio|Lazio]]“. Vėliau rungtyniavo „[[SS Monza 1912|Monza]]“, „[[US Foggia|Foggia]]“, „[[AS Roma|Roma]]“, „[[Internazionale Milano FC|Inter]]“, „[[Brescia Calcio]]“ ir „[[Ascoli Calcio 1898|Ascoli]]“. Daugiausiai rungtynių (117) atstovavo [[Milanas|Milano]] „Inter“ klubui. Nuo 2011 iki 2013 m. treniravo Italijos U-20 rinktinę. Po jos tapo U-21 rinktinės strategu. 2018 m. vasario 5 d. Luidžis Di Biadžijas buvo paskirtas laikinuoju [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]s treneriu komandos rungtynėms su [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentina]] ir [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] atitinkamai [[kovo 23]] ir [[kovo 27]] d.<ref>[https://www.football-italia.net/116764/official-di-biagio-italy-friendlies OFFICIAL: Di Biagio for Italy friendlies]</ref> Nuo 2020 m. vasario 10 d. treniravo [[Serie A]] klubą [[S.P.A.L. 2013]]. == Apdovanojimai == === Žaidėjas === ==== Klubas ==== ;[[F.C. Internazionale Milano]] * [[Serie A]]: 2 vieta [[Italijos futbolo varžybos 2002–2003 m.|2002–03]] * [[Coppa Italia]]: 2 vieta [[2000]] m. [[Italijos taurė]]je * [[Italijos futbolo supertaurė]]: 2 vieta 2000 m. ;[[A.C. Monza Brianza 1912|Monza]]<ref>{{cite web|url=http://www.rosanerouniverse.it/coppaitaliac90-91.html|title=Coppa Italia C 1990-91|website=rosanerouniverse.it|language=it|last1=Germano|first1=Fabrizio|accessdate=16 March 2015|archive-date=2016-03-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20160304095316/http://www.rosanerouniverse.it/coppaitaliac90-91.html|url-status=dead}}</ref> * Serie C1 taurės laimėtojas: 1990–91 ==== Tarptautiniai ==== ;[[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] * [[UEFA Europos futbolo čempionatas]]: 2 vieta [[XI Europos futbolo čempionatas|2000]] ;Italijos U-23 rinktinė<ref>{{cite web|url=http://www.11v11.com/matches/france-v-italy-26-june-1993-258633/|title=France v Italy, 26 June 1993|website=11v11.com|accessdate=16 March 2015}}</ref> * [[Viduržemio jūros žaidynės]]: 4 vieta [[1993]] m. ==== Individualūs ==== * A.C. Monza šlovės sąrašas<ref>[https://web.archive.org/web/20150224194306/http://www.acmonzabrianza.it/index.php?option=com_content&view=article&id=134%3Aluigi-di-biagio&catid=50%3Ahall-of-fame&lang=it&Itemid=87 Luigi Di Biagio]</ref> ==== Ordinai ==== : [[Vaizdas:Cavaliere OMRI BAR.svg|left|50px]] 5 lygio / Kavalierius (2000)<ref>{{cite web|url=http://www.quirinale.it/elementi/DettaglioOnorificenze.aspx?decorato=89722|website=quirinale.it|title=Di Biagio Sig. Luca - Cavaliere Ordine al Merito della Repubblica Italiana|publisher=Quirinale.it|language=it|date=12 July 2000|accessdate=16 March 2015}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|5|1|2|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|4|1|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Luigi Di Biagio}} {{DEFAULTSORT:Di Biagio}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] l66u156w2rse3ri0k6uekyis7sgm9cc 7897699 7897698 2026-08-07T13:24:14Z Makenzis 46558 7897699 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Luigi Di Biagio | image = [[Vaizdas:Di biagio-Under 21 (edited).jpg|180px]]<br /> | fullname = Luigi Di Biagio | nickname = | dateofbirth = {{bda|1971|6|3}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | height = 1,75 m | weight = | position = [[saugas]] | years = 1988–1989<br />1989–1992<br />1992–1995<br />1995–1999<br />1999–2003<br />2003–2006<br />2007 | clubs = [[SS Lazio|Lazio]]<br />[[SS Monza 1912|Monza]]<br />[[US Foggia|Foggia]]<br />[[AS Roma|Roma]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter]]<br />[[Brescia Calcio]]<br />[[Ascoli Calcio 1898|Ascoli]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}1 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}62 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}87 {{0}}(12)<br />114 {{0}}(16)<br />117 {{0}}(13)<br />{{0}}93 {{0}}(16)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2) | nationalyears = 1998-2002 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}31 {{0}}{{0}}(2) | pcupdate = | ntupdate = | manageryears = 2011–2013 <br>2013–2019<br>2018 <br>2020<br>2023<br>2025– |managerclubs = Italija U-20<br>Italija U-21<br>{{fut|ITA|1}} (l.e.p.)<br>[[S.P.A.L. 2013]]<br>[[FC Dinamo City]]<br>Saudo Arabija U-23 }} '''Luidžis Di Biadžijas''' (g. [[1971]] m. [[birželio 3]] d.) – buvęs profesionalus [[Italija|Italijos]] futbolininkas, 2011 m. pradėjęs trenerio karjerą. == Karjera == Futbolininko karjerą pradėjo 1988 m. [[Serie A]] su „[[SS Lazio|Lazio]]“. Vėliau rungtyniavo „[[SS Monza 1912|Monza]]“, „[[US Foggia|Foggia]]“, „[[AS Roma|Roma]]“, „[[Internazionale Milano FC|Inter]]“, „[[Brescia Calcio]]“ ir „[[Ascoli Calcio 1898|Ascoli]]“. Daugiausiai rungtynių (117) atstovavo [[Milanas|Milano]] „Inter“ klubui. Nuo 2011 iki 2013 m. treniravo Italijos U-20 rinktinę. Po jos tapo U-21 rinktinės strategu. 2018 m. vasario 5 d. Luidžis Di Biadžijas buvo paskirtas laikinuoju [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]s treneriu komandos rungtynėms su [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentina]] ir [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] atitinkamai [[kovo 23]] ir [[kovo 27]] d.<ref>[https://www.football-italia.net/116764/official-di-biagio-italy-friendlies OFFICIAL: Di Biagio for Italy friendlies]</ref> Nuo 2020 m. vasario 10 d. treniravo [[Serie A]] klubą [[S.P.A.L. 2013]]. == Apdovanojimai == === Žaidėjas === ==== Klubas ==== ;[[F.C. Internazionale Milano]] * [[Serie A]]: 2 vieta [[Italijos futbolo varžybos 2002–2003 m.|2002–03]] * [[Coppa Italia]]: 2 vieta [[2000]] m. [[Italijos taurė]]je * [[Italijos futbolo supertaurė]]: 2 vieta 2000 m. ;[[A.C. Monza Brianza 1912|Monza]]<ref>{{cite web|url=http://www.rosanerouniverse.it/coppaitaliac90-91.html|title=Coppa Italia C 1990-91|website=rosanerouniverse.it|language=it|last1=Germano|first1=Fabrizio|accessdate=16 March 2015|archive-date=2016-03-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20160304095316/http://www.rosanerouniverse.it/coppaitaliac90-91.html|url-status=dead}}</ref> * Serie C1 taurės laimėtojas: 1990–91 ==== Tarptautiniai ==== ;[[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] * [[UEFA Europos futbolo čempionatas]]: 2 vieta [[XI Europos futbolo čempionatas|2000]] ;Italijos U-23 rinktinė<ref>{{cite web|url=http://www.11v11.com/matches/france-v-italy-26-june-1993-258633/|title=France v Italy, 26 June 1993|website=11v11.com|accessdate=16 March 2015}}</ref> * [[Viduržemio jūros žaidynės]]: 4 vieta [[1993]] m. ==== Individualūs ==== * A.C. Monza šlovės sąrašas<ref>[https://web.archive.org/web/20150224194306/http://www.acmonzabrianza.it/index.php?option=com_content&view=article&id=134%3Aluigi-di-biagio&catid=50%3Ahall-of-fame&lang=it&Itemid=87 Luigi Di Biagio]</ref> ==== Ordinai ==== : [[Vaizdas:Cavaliere OMRI BAR.svg|left|50px]] 5 lygio / Kavalierius (2000)<ref>{{cite web|url=http://www.quirinale.it/elementi/DettaglioOnorificenze.aspx?decorato=89722|website=quirinale.it|title=Di Biagio Sig. Luca - Cavaliere Ordine al Merito della Repubblica Italiana|publisher=Quirinale.it|language=it|date=12 July 2000|accessdate=16 March 2015}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|5|1|2|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|4|1|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Luigi Di Biagio}} {{DEFAULTSORT:Di Biagio}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] dlsp9rdkt63aezhhz1nd1opfe90i39p 7897700 7897699 2026-08-07T13:24:36Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897700 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Luigi Di Biagio | image = [[Vaizdas:Di biagio-Under 21 (edited).jpg|180px]]<br /> | fullname = Luigi Di Biagio | nickname = | dateofbirth = {{bda|1971|6|3}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | height = 1,75 m | weight = | position = [[saugas]] | years = 1988–1989<br />1989–1992<br />1992–1995<br />1995–1999<br />1999–2003<br />2003–2006<br />2007 | clubs = [[SS Lazio|Lazio]]<br />[[SS Monza 1912|Monza]]<br />[[US Foggia|Foggia]]<br />[[AS Roma|Roma]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter]]<br />[[Brescia Calcio]]<br />[[Ascoli Calcio 1898|Ascoli]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}1 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}62 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}87 {{0}}(12)<br />114 {{0}}(16)<br />117 {{0}}(13)<br />{{0}}93 {{0}}(16)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2) | nationalyears = 1998-2002 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}31 {{0}}{{0}}(2) | pcupdate = | ntupdate = | manageryears = 2011–2013 <br>2013–2019<br>2018 <br>2020<br>2023<br>2025– |managerclubs = Italija U-20<br>Italija U-21<br>{{fut|ITA|1}} (l.e.p.)<br>[[S.P.A.L. 2013]]<br>[[FC Dinamo City]]<br>Saudo Arabija U-23 }} '''Luidžis Di Biadžijas''' (g. [[1971]] m. [[birželio 3]] d.) – buvęs profesionalus [[Italija|Italijos]] futbolininkas, 2011 m. pradėjęs trenerio karjerą. == Karjera == Futbolininko karjerą pradėjo 1988 m. [[Serie A]] su „[[SS Lazio|Lazio]]“. Vėliau rungtyniavo „[[SS Monza 1912|Monza]]“, „[[US Foggia|Foggia]]“, „[[AS Roma|Roma]]“, „[[Internazionale Milano FC|Inter]]“, „[[Brescia Calcio]]“ ir „[[Ascoli Calcio 1898|Ascoli]]“. Daugiausiai rungtynių (117) atstovavo [[Milanas|Milano]] „Inter“ klubui. Nuo 2011 iki 2013 m. treniravo Italijos U-20 rinktinę. Po jos tapo U-21 rinktinės strategu. 2018 m. vasario 5 d. paskirtas laikinuoju [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]s treneriu komandos rungtynėms su [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentina]] ir [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] atitinkamai [[kovo 23]] ir [[kovo 27]] d.<ref>[https://www.football-italia.net/116764/official-di-biagio-italy-friendlies OFFICIAL: Di Biagio for Italy friendlies]</ref> Nuo 2020 m. vasario 10 d. treniravo [[Serie A]] klubą [[S.P.A.L. 2013]]. == Apdovanojimai == === Žaidėjas === ==== Klubas ==== ;[[F.C. Internazionale Milano]] * [[Serie A]]: 2 vieta [[Italijos futbolo varžybos 2002–2003 m.|2002–03]] * [[Coppa Italia]]: 2 vieta [[2000]] m. [[Italijos taurė]]je * [[Italijos futbolo supertaurė]]: 2 vieta 2000 m. ;[[A.C. Monza Brianza 1912|Monza]]<ref>{{cite web|url=http://www.rosanerouniverse.it/coppaitaliac90-91.html|title=Coppa Italia C 1990-91|website=rosanerouniverse.it|language=it|last1=Germano|first1=Fabrizio|accessdate=16 March 2015|archive-date=2016-03-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20160304095316/http://www.rosanerouniverse.it/coppaitaliac90-91.html|url-status=dead}}</ref> * Serie C1 taurės laimėtojas: 1990–91 ==== Tarptautiniai ==== ;[[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] * [[UEFA Europos futbolo čempionatas]]: 2 vieta [[XI Europos futbolo čempionatas|2000]] ;Italijos U-23 rinktinė<ref>{{cite web|url=http://www.11v11.com/matches/france-v-italy-26-june-1993-258633/|title=France v Italy, 26 June 1993|website=11v11.com|accessdate=16 March 2015}}</ref> * [[Viduržemio jūros žaidynės]]: 4 vieta [[1993]] m. ==== Individualūs ==== * A.C. Monza šlovės sąrašas<ref>[https://web.archive.org/web/20150224194306/http://www.acmonzabrianza.it/index.php?option=com_content&view=article&id=134%3Aluigi-di-biagio&catid=50%3Ahall-of-fame&lang=it&Itemid=87 Luigi Di Biagio]</ref> ==== Ordinai ==== : [[Vaizdas:Cavaliere OMRI BAR.svg|left|50px]] 5 lygio / Kavalierius (2000)<ref>{{cite web|url=http://www.quirinale.it/elementi/DettaglioOnorificenze.aspx?decorato=89722|website=quirinale.it|title=Di Biagio Sig. Luca - Cavaliere Ordine al Merito della Repubblica Italiana|publisher=Quirinale.it|language=it|date=12 July 2000|accessdate=16 March 2015}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|5|1|2|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|4|1|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Luigi Di Biagio}} {{DEFAULTSORT:Di Biagio}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] 585k31goj72v765t68tuk6h2p07tz3i 7897701 7897700 2026-08-07T13:25:00Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897701 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Luigi Di Biagio | image = [[Vaizdas:Di biagio-Under 21 (edited).jpg|180px]]<br /> | fullname = Luigi Di Biagio | nickname = | dateofbirth = {{bda|1971|6|3}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | height = 1,75 m | weight = | position = [[saugas]] | years = 1988–1989<br />1989–1992<br />1992–1995<br />1995–1999<br />1999–2003<br />2003–2006<br />2007 | clubs = [[SS Lazio|Lazio]]<br />[[SS Monza 1912|Monza]]<br />[[US Foggia|Foggia]]<br />[[AS Roma|Roma]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter]]<br />[[Brescia Calcio]]<br />[[Ascoli Calcio 1898|Ascoli]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}1 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}62 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}87 {{0}}(12)<br />114 {{0}}(16)<br />117 {{0}}(13)<br />{{0}}93 {{0}}(16)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2) | nationalyears = 1998-2002 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}31 {{0}}{{0}}(2) | pcupdate = | ntupdate = | manageryears = 2011–2013 <br>2013–2019<br>2018 <br>2020<br>2023<br>2025– |managerclubs = Italija U-20<br>Italija U-21<br>{{fut|ITA|1}} (l.e.p.)<br>[[S.P.A.L. 2013]]<br>[[FC Dinamo City]]<br>Saudo Arabija U-23 }} '''Luidžis Di Biadžijas''' (g. [[1971]] m. [[birželio 3]] d.) – buvęs profesionalus [[Italija|Italijos]] futbolininkas, 2011 m. pradėjęs trenerio karjerą. == Karjera == Futbolininko karjerą pradėjo 1988 m. [[Serie A]] su „[[SS Lazio|Lazio]]“. Vėliau rungtyniavo „[[SS Monza 1912|Monza]]“, „[[US Foggia|Foggia]]“, „[[AS Roma|Roma]]“, „[[Internazionale Milano FC|Inter]]“, „[[Brescia Calcio]]“ ir „[[Ascoli Calcio 1898|Ascoli]]“. Daugiausiai rungtynių (117) atstovavo [[Milanas|Milano]] „Inter“ klubui. ; Trenerio karjera Nuo 2011 iki 2013 m. treniravo Italijos U-20 rinktinę. Po jos tapo U-21 rinktinės strategu. 2018 m. vasario 5 d. paskirtas laikinuoju [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]s treneriu komandos rungtynėms su [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentina]] ir [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] atitinkamai [[kovo 23]] ir [[kovo 27]] d.<ref>[https://www.football-italia.net/116764/official-di-biagio-italy-friendlies OFFICIAL: Di Biagio for Italy friendlies]</ref> Nuo 2020 m. vasario 10 d. treniravo [[Serie A]] klubą [[S.P.A.L. 2013]]. == Apdovanojimai == === Žaidėjas === ==== Klubas ==== ;[[F.C. Internazionale Milano]] * [[Serie A]]: 2 vieta [[Italijos futbolo varžybos 2002–2003 m.|2002–03]] * [[Coppa Italia]]: 2 vieta [[2000]] m. [[Italijos taurė]]je * [[Italijos futbolo supertaurė]]: 2 vieta 2000 m. ;[[A.C. Monza Brianza 1912|Monza]]<ref>{{cite web|url=http://www.rosanerouniverse.it/coppaitaliac90-91.html|title=Coppa Italia C 1990-91|website=rosanerouniverse.it|language=it|last1=Germano|first1=Fabrizio|accessdate=16 March 2015|archive-date=2016-03-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20160304095316/http://www.rosanerouniverse.it/coppaitaliac90-91.html|url-status=dead}}</ref> * Serie C1 taurės laimėtojas: 1990–91 ==== Tarptautiniai ==== ;[[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] * [[UEFA Europos futbolo čempionatas]]: 2 vieta [[XI Europos futbolo čempionatas|2000]] ;Italijos U-23 rinktinė<ref>{{cite web|url=http://www.11v11.com/matches/france-v-italy-26-june-1993-258633/|title=France v Italy, 26 June 1993|website=11v11.com|accessdate=16 March 2015}}</ref> * [[Viduržemio jūros žaidynės]]: 4 vieta [[1993]] m. ==== Individualūs ==== * A.C. Monza šlovės sąrašas<ref>[https://web.archive.org/web/20150224194306/http://www.acmonzabrianza.it/index.php?option=com_content&view=article&id=134%3Aluigi-di-biagio&catid=50%3Ahall-of-fame&lang=it&Itemid=87 Luigi Di Biagio]</ref> ==== Ordinai ==== : [[Vaizdas:Cavaliere OMRI BAR.svg|left|50px]] 5 lygio / Kavalierius (2000)<ref>{{cite web|url=http://www.quirinale.it/elementi/DettaglioOnorificenze.aspx?decorato=89722|website=quirinale.it|title=Di Biagio Sig. Luca - Cavaliere Ordine al Merito della Repubblica Italiana|publisher=Quirinale.it|language=it|date=12 July 2000|accessdate=16 March 2015}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|5|1|2|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|4|1|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Luigi Di Biagio}} {{DEFAULTSORT:Di Biagio}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] 5u6ol8iynrbrjvbjh6q2ggb0v51kzuv 7897702 7897701 2026-08-07T13:25:45Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897702 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Luigi Di Biagio | image = [[Vaizdas:Di biagio-Under 21 (edited).jpg|180px]]<br /> | fullname = Luigi Di Biagio | nickname = | dateofbirth = {{bda|1971|6|3}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | height = 1,75 m | weight = | position = [[saugas]] | years = 1988–1989<br />1989–1992<br />1992–1995<br />1995–1999<br />1999–2003<br />2003–2006<br />2007 | clubs = [[SS Lazio|Lazio]]<br />[[SS Monza 1912|Monza]]<br />[[US Foggia|Foggia]]<br />[[AS Roma|Roma]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter]]<br />[[Brescia Calcio]]<br />[[Ascoli Calcio 1898|Ascoli]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}1 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}62 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}87 {{0}}(12)<br />114 {{0}}(16)<br />117 {{0}}(13)<br />{{0}}93 {{0}}(16)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2) | nationalyears = 1998-2002 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}31 {{0}}{{0}}(2) | pcupdate = | ntupdate = | manageryears = 2011–2013 <br>2013–2019<br>2018 <br>2020<br>2023<br>2025– |managerclubs = Italija U-20<br>Italija U-21<br>{{fut|ITA|1}} (l.e.p.)<br>[[S.P.A.L. 2013]]<br>[[FC Dinamo City]]<br>Saudo Arabija U-23 }} '''Luidžis Di Biadžijas''' (g. [[1971]] m. [[birželio 3]] d.) – buvęs profesionalus [[Italija|Italijos]] futbolininkas, 2011 m. pradėjęs trenerio karjerą. == Karjera == ; Futbolininko karjera Futbolininko karjerą pradėjo 1988 m. [[Serie A]] su „[[SS Lazio|Lazio]]“. Vėliau rungtyniavo „[[SS Monza 1912|Monza]]“, „[[US Foggia|Foggia]]“, „[[AS Roma|Roma]]“, „[[Internazionale Milano FC|Inter]]“, „[[Brescia Calcio]]“ ir „[[Ascoli Calcio 1898|Ascoli]]“. Daugiausiai rungtynių (117) atstovavo [[Milanas|Milano]] „Inter“ klubui. ; Trenerio karjera Nuo 2011 iki 2013 m. treniravo Italijos U-20 rinktinę. Po jos tapo U-21 rinktinės strategu. 2018 m. vasario 5 d. paskirtas laikinuoju [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]s treneriu komandos rungtynėms su [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentina]] ir [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] atitinkamai 2018 m. kovo 23 d. ir 2018 m. kovo 27 d.<ref>[https://www.football-italia.net/116764/official-di-biagio-italy-friendlies OFFICIAL: Di Biagio for Italy friendlies]</ref> Nuo 2020 m. vasario 10 d. treniravo [[Serie A]] klubą [[S.P.A.L. 2013]]. == Apdovanojimai == === Žaidėjas === ==== Klubas ==== ;[[F.C. Internazionale Milano]] * [[Serie A]]: 2 vieta [[Italijos futbolo varžybos 2002–2003 m.|2002–03]] * [[Coppa Italia]]: 2 vieta [[2000]] m. [[Italijos taurė]]je * [[Italijos futbolo supertaurė]]: 2 vieta 2000 m. ;[[A.C. Monza Brianza 1912|Monza]]<ref>{{cite web|url=http://www.rosanerouniverse.it/coppaitaliac90-91.html|title=Coppa Italia C 1990-91|website=rosanerouniverse.it|language=it|last1=Germano|first1=Fabrizio|accessdate=16 March 2015|archive-date=2016-03-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20160304095316/http://www.rosanerouniverse.it/coppaitaliac90-91.html|url-status=dead}}</ref> * Serie C1 taurės laimėtojas: 1990–91 ==== Tarptautiniai ==== ;[[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] * [[UEFA Europos futbolo čempionatas]]: 2 vieta [[XI Europos futbolo čempionatas|2000]] ;Italijos U-23 rinktinė<ref>{{cite web|url=http://www.11v11.com/matches/france-v-italy-26-june-1993-258633/|title=France v Italy, 26 June 1993|website=11v11.com|accessdate=16 March 2015}}</ref> * [[Viduržemio jūros žaidynės]]: 4 vieta [[1993]] m. ==== Individualūs ==== * A.C. Monza šlovės sąrašas<ref>[https://web.archive.org/web/20150224194306/http://www.acmonzabrianza.it/index.php?option=com_content&view=article&id=134%3Aluigi-di-biagio&catid=50%3Ahall-of-fame&lang=it&Itemid=87 Luigi Di Biagio]</ref> ==== Ordinai ==== : [[Vaizdas:Cavaliere OMRI BAR.svg|left|50px]] 5 lygio / Kavalierius (2000)<ref>{{cite web|url=http://www.quirinale.it/elementi/DettaglioOnorificenze.aspx?decorato=89722|website=quirinale.it|title=Di Biagio Sig. Luca - Cavaliere Ordine al Merito della Repubblica Italiana|publisher=Quirinale.it|language=it|date=12 July 2000|accessdate=16 March 2015}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|5|1|2|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|4|1|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Luigi Di Biagio}} {{DEFAULTSORT:Di Biagio}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] a87tto0ef0apmoopeywlfcubm0fmiam 0 533589 7898119 7887583 2026-08-08T08:53:54Z Nen5556 215079 /* */ 7898119 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Didier Deschamps | image = [[Vaizdas:Didier Deschamps in 2018.jpg|200px]] | fullname = Didier Deschamps | nickname = | dateofbirth = {{bda|1968|10|15}} | cityofbirth = [[Bajona]] | countryofbirth = [[Prancūzija]] | dateofdeath = | cityofdeath = | currentclub = Baigęs karjerą | clubnumber = | height = 1,74 m<ref>{{Cite web |title=Didier Deschamps |url=https://www.worldfootball.net/person/pe42067/didier-deschamps/ |website=WorldFootball.net |access-date=25 October 2022}}</ref> | weight = | position = [[saugas]] | years = 1985–1989<br />1989–1994<br />1990–1991<br />1994–1999<br />1999–2000<br />2000–2001 | clubs = [[FC Nantes]]<br />[[Olympique de Marseille|Marseille]]<br />[[FC Girondins de Bordeaux|Bordeaux]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Chelsea FC|Chelsea]]<br />[[Valencia CF|Valencia]] | caps(goals) = 111 (4) <br /> 123 (6) <br /> 29 (3)<br />124 (4)<br />27 (1)<br />13 (0) | nationalyears = 1988–1989<br />1989–2000 | nationalteam = Prancūzija U-21<br />{{fut|FRA|1}} | nationalcaps(goals) = 18 (0)<br />103 (4) | pcupdate = 2001 | ntupdate = 2000 | manageryears = 2001–2005<br />2006–2007<br />2009–2012<br />2012–2026 | managerclubs = [[AS Monaco FC]]<br />Juventus<br />Marseille<br />{{fut|FRA|1}} }} '''Didijė Dešamas''' (''Didier Deschamps''; g. [[1968]] m. [[spalio 15]] d.) – buvęs profesionalus [[Prancūzija|Prancūzijos]] futbolo žaidėjas, saugas. Nuo [[2001]] m. dirbo treneriu. == Karjera == Rungtyniavo „[[FC Nantes]]“, „[[Olympique de Marseille|Marseille]]“, „[[FC Girondins de Bordeaux|Bordeaux]]“, „[[Juventus FC|Juventus]]“, „[[Chelsea FC|Chelsea]]“ ir „[[Valencia CF|Valencia]]“ klubuose. Su [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzijos]] rinktine D. Deschamps dalyvavo [[IX Europos futbolo čempionatas|1992]], [[X Europos futbolo čempionatas|1996]] ir [[XI Europos futbolo čempionatas|2000]] m. Europos čempionatuose bei [[XVI pasaulio futbolo čempionatas|1998]] m. pasaulio čempionate, vykusiame Prancūzijoje. 1996, 1998 ir 2000 m. čempionatuose prancūzas buvo rinktinės kapitonas. Kartu su Marselio klubu D. Deschamps ne tik tapo Prancūzijos čempionais, bet ir [[1993]] m. laimėjo [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygą]]. Iki šiol tai yra vienintelis Prancūzijos klubas, laimėjęs šį turnyrą. Tuo tarpu su „Juventus“ prancūzas šį turnyrą laimėjo 1996 m. Su italais D. Deschamps taip pat kėlė [[Europos Supertaurė]]s ir [[Tarpžemyninė taurė|Tarpžemyninės taurės]] trofėjus. Po [[Franz Beckenbauer]] prancūzas buvo vos antras kapitonas, pelnęs UEFA čempionų lygos, Europos ir pasaulio čempionatų trofėjus. 2001 m. prancūzas pradėjo trenerio karjerą su „Monaco“ klubu. 2006–2007 m. sezone D. Deschamps padėjo „Juventus“ laimėti [[Serie B]] lygą ir grįžti į [[Serie A]]. [[2009]] m. jis prisijungė prie dar vieno savo buvusio klubo „Marseille“. 2012 m. liepos 8 d. D. Deschamps buvo paskirtas Prancūzijos rinktinės vyriausiuoju treneriu.<ref>[http://sporza.be/cm/sporza/voetbal/buitenland/Frankrijk/1.1360632 Didier Deschamps is bondscoach van Frankrijk] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170901113831/http://sporza.be/cm/sporza/voetbal/buitenland/Frankrijk/1.1360632 |date=2017-09-01 }}</ref> Su rinktine laimėjo pasaulio čempionatą (2018 m.) ir čempionato sidabrą (2022 m.) bei Europos čempionato sidabrą (2016 m.). Vienas ir 3 žmonių pasaulyje laimėjo pasaulio futbolo čempionatą ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris. == Karjeros statistika == 2013 m. duomenys<ref>{{cite web|url=http://www.footballdatabase.eu/football.joueurs.didier.deschamps.2217.en.html|title= Didier Deschamps Player Statistics|work=Football Database.eu|accessdate=4 July 2012}}</ref><ref>{{cite web|title=Deschamps Chelsea stats|url=http://www.bounder.friardale.co.uk/Appearances/D'-Di.htm#570|publisher=Bounder.Friardale.co.uk|accessdate=28 January 2013}}</ref><ref>{{cite web|title=Didier Claude Deschamps – Matches in European Cups|url=http://www.rsssf.com/players/deschamps-in-ec.html|publisher=Rec.Sport.Soccer Statistics Foundation|accessdate=28 January 2013}}</ref><ref name="rsssf"/><ref name="rsssf">{{cite web|url=http://www.rsssf.com/miscellaneous/deschamps-intl.html|title=Didier Deschamps – Century of International Appearances|publisher=[[Rec.Sport.Soccer Statistics Foundation]]|accessdate=22 July 2012}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.fifa.com/associations/association=fra/fixturesresults/gender=m/index.html#|title=France: Fixtures and results|publisher=[[FIFA]]|accessdate=28 January 2013|archive-date=2015-02-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20150207234304/http://www.fifa.com/associations/association=fra/fixturesresults/gender=m/index.html|url-status=dead}}</ref> === Žaidėjas === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !rowspan="2"|Komanda !rowspan="2"|Lyga !rowspan="2"|Sezonas !colspan="2"|Lyga !colspan="2"|Taurė !colspan="2"|[[UEFA|Europa]] !colspan="2"|Iš viso |- !Rungt. !Įvarč. !Rungt. !Įvarč. !Rungt. !Įvarč. !Rungt. !Įvarč. |- ! colspan=3 | Prancūzija ! colspan=2 | Lyga ! colspan=2 | [[Prancūzijos futbolo taurė|Taurė]] ! colspan=2 | [[UEFA|Europa]] ! colspan=2 | Iš viso |- |rowspan="6" align=center valign=center|'''[[FC Nantes|Nantes]]''' |rowspan="5"|[[Ligue 1]] |!colspan="2"|1985–86 |7||0||0||0||1||0||8||0 |- |!colspan="2"|1986–87 |19||0||1||0||2||0||22||0 |- |!colspan="2"|1987–88 |30||2||3||0||colspan="2"|—||33||2 |- |!colspan="2"|1988–89 |36||1||5||0||colspan="2"|—||41||1 |- |!colspan="2"|1989–90 |19||1||0||0||colspan="2"|—||19||1 |- !colspan=2|Iš viso !111!!4!!9!!0!!3!!0!!123!!4 |- |rowspan="2" align=center valign=center|'''[[Olympique de Marseille|Marseille]]''' |[[Ligue 1]] |!colspan="2"|1989–90 |17||1||5||3||4||0||26||4 |- !colspan=2|Iš viso !17!!1!!5!!3!!4!!0!!26!!4 |- |rowspan="2" align=center valign=center|'''[[FC Girondins de Bordeaux|Bordeaux]]''' |[[Ligue 1]] |!colspan="2"|1990–91 |29||3||1||0||4||0||34||3 |- !colspan=2|Iš viso !29!!3!!1!!0!!4!!0!!34!!3 |- |rowspan="4" align=center valign=center|'''[[Olympique de Marseille|Marseille]]''' |rowspan="3"|[[Ligue 1]] |!colspan="3"|1991–92 |36||4||4||0||4||0||44||4 |- |!colspan="2"|1992–93 |36||1||3||0||11||0||50||1 |- |!colspan="2"|1993–94 |34||0||4||0||colspan="2"|—||38||0 |- !colspan=2|Iš viso !106!!5!!11!!0!!15!!0!!132!!5 |- ! colspan=3 | Italija ! colspan=2 | [[Serie A]] ! colspan=2 | [[Coppa Italia]] ! colspan=2 | [[UEFA|Europa]] ! colspan=2 | Iš viso |- |rowspan="6" align=center valign=center|'''[[Juventus F.C.|Juventus]]''' |rowspan="5"|[[Serie A]] |!colspan="2"|1994–95 |14||1||3||0||6||0||23||1 |- |!colspan="2"|1995–96 |30||2||1||0||8||0||39||2 |- |!colspan="2"|1996–97 |26||1||3||0||10||0||39||1 |- |!colspan="2"|1997–98 |25||0||0||0||8||0||33||0 |- |!colspan="2"|1998–99 |29||0||1||0||9||0||39||0 |- !colspan=2|Iš viso !124!!4!!8!!0!!41!!0!!173!!4 |- ! colspan=3 | Anglija ! colspan=2 | Lyga ! colspan=2 | [[FA Taurė]] ! colspan=2 | [[UEFA|Europa]] ! colspan=2 | Iš viso |- |rowspan="2" align=center valign=center|'''[[Chelsea F.C.|Chelsea]]''' |[[Premier League]] |!colspan="2"|1999–2000 |27||0||6||0||14||1||47||1 |- !colspan=2| Iš viso !27!!0!!6!!0!!14!!1!!47!!1 |- ! colspan=3 | Ispanija ! colspan=2 | Lyga ! colspan=2 | [[Ispanijos futbolo taurė|Taurė]] ! colspan=2 | [[UEFA|Europa]] ! colspan=2 | Iš viso |- |rowspan="2" align=center valign=center|'''[[Valencia CF|Valencia]]''' |[[La Liga]] |!colspan="2"|2000–2001 |13||0||1||0||7||0||21||0 |- !colspan=2| Iš viso !13!!0!!1!!0!!7!!0!!21!!0 |- ! colspan="3" | Iš viso !427!!17!!41!!3!!88!!1!!556!!21 |} === Tarptautinė === {| class="wikitable" style="text-align:center" ! colspan=3 | [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzija]] |- !Metai!!Rungt.!!Įvarč. |- |- |1989||5||2 |- |1990||6||1 |- |1991||6||0 |- |1992||11||0 |- |1993||8||0 |- |1994||4||0 |- |1995||5||0 |- |1996||12||0 |- |1997||6||1 |- |1998||17||0 |- |1999||9||0 |- |2000||13||0 |- !Iš viso||103||4 |} === Treneris === 2017 m. [[lapkričio 14]] d. duomenys. {| class="wikitable" style="text-align: center" |- !rowspan="2"|Komanda !rowspan="2"|Nuo !rowspan="2"|Iki !colspan="5"|Pasiekimai |- !Rungtynės!!Pergalės!!Lygiosios!!Pralaimėjimai!!Pergalių proc. |- |[[AS Monaco FC|Monaco]] |2001 |2005 |160 |79 |45 |36 |49,38 |- |[[Juventus F.C.|Juventus]] |2006 |2007 |44 |31 |11 |2 |70,45 |- |[[Olympique de Marseille|Marseille]] |2009 |2012 |164 |82 |41 |41 |50,00 |- |[[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzija]] |2012 |''dabar'' |72 |45 |13 |14 |62,50 |- !colspan="3"|Iš viso |440 |237 |110 |93 |53,86 |} == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|1 vieta|6|0|3|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 1992|Švedija 1992]]|I etapas|3|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 1996|Anglija 1996]]|pusfinalis|4|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Olandija 2000]]|1 vieta|5|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Prancūzijos futbolininkai]] [[Kategorija:Prancūzijos futbolo treneriai]] kq5oq6rpfvw1d9ksf5gl2p6k7nhcbpi 10 537011 7897916 7892376 2026-08-08T01:01:18Z Zykasaa 3068 7897916 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOKanada |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose|Pasaulio paveldo objektai]] [[Kanada|Kanadoje]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Canada.svg|40px|Kanados vėliava|link=Kanada]] | group1 = Vakarų | list1 = [[Dinozaurų parkas|Dinozaurų provincinis parkas]] <small>(1979)</small> {{·}} [[Klueino nacionalinis parkas|Klueino]], [[Vrangelio ir Šv. Elijo nacionalinis parkas|Vrangelio ir Šv. Elijo]], [[Ledynų įlankos nacionalinis parkas|Ledynų įlankos]], [[Tatšenšinio–Alseko provincinis parkas|Tatšenšinio-Alseko]] parkai <small>(1979, kartu su [[JAV]])</small> {{·}} [[Hed Smašt In bizonų atbraila]] <small>(1981)</small> {{·}} [[Kanados Uolinių kalnų parkai]] <small>(1981, iki 1984 [[Berdžeso skalūnai]])</small> {{·}} [[Ninstincas|''SGang Gwaay'']] <small>(1988)</small> {{·}} [[Votertono ledyno tarptautinis taikos parkas]] ([[Votertono ežerų nacionalinis parkas]]) <small>(1995, kartu su [[JAV]])</small> {{·}} [[Vud Bafalo nacionalinis parkas]] <small>(1983)</small> {{·}} [[Raiting on Stoun provincinis parkas|Raiting on Stoun / Áísínai’pi]] <small>(2019)</small> | group2 = Rytų | list2 = [[Medūzų įlankos nacionalinis istorinis parkas|Medūzų įlankos nacionalinė istorinė vietovė]] <small>(1978)</small> {{·}} [[Kvebekas (miestas)|Senojo Kvebeko istorinis kvartalas]] <small>(1985)</small> {{·}} [[Gros Morno nacionalinis parkas]] <small>(1987)</small> {{·}} [[Lunenbergas|Lunenbergo senamiestis]] <small>(1995)</small> {{·}} [[Migvašos nacionalinis parkas]] <small>(1999)</small> {{·}} [[Rido kanalas]] <small>(2007)</small> {{·}} [[Džoginso uolos|Džoginso fosilijų uolos]] <small>(2008)</small> {{·}} [[Granprė|Gran Prė kraštovaizdis]] <small>(2012)</small> {{·}} [[Red Bėjus|Red Bėjaus baskų banginių medžioklės stotis]] <small>(2013)</small> {{·}} [[Misteiken Pointas]] <small>(2016)</small> {{·}} [[Pimačiovin Aki]] <small>(2018)</small> {{·}} [[Antikosčio sala|Antikostis]] <small>(2023)</small> | group3 = Šiaurės | list3 = [[Nahanio nacionalinis parkas]] <small>(1978)</small> {{·}} [[Vud Bafalo nacionalinis parkas]] <small>(1983)</small> {{·}} [[Klondaikas (regionas)|''Tr’ondëk''-Klondaikas]] <small>(2023)</small> |group4 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list4 = ''Įrašų nėra'' }} [[kategorija:Pasaulio paveldo objektai Kanadoje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Kanada]] </noinclude> dtp8nl8517hgyrtm1oyi6hkmnajijrz 0 537492 7897923 7067701 2026-08-08T01:07:41Z Jommy3210 219681 /* Pasaulio čempionatas */ 7897923 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Japan national team.gif|100px]]| asociacija=Japonijos futbolo federacija| treneris={{flagicon|JPN}} [[Asako Takakura]]| reitingas=11| ilgiausiai= [[Homare Sawa]] (205)| rezultatyviausias= [[Homare Sawa]] (83) | 1rungtynės={{Flagicon|JPN}} Japonija 1:0 {{Fut|TPE|3}}| 1rungtyniųvieta=[[Honkongas]]| 1rungtyniųdata=1981 m. birželio 7 d.| grungtynės={{Flagicon|JPN}} Japonija 21:0 {{Fut|GUM|3}}| grungtyniųvieta=[[Guangdžou]]| grungtyniųdata=1997 m. gruodžio 5 d. | brungtynės= {{Flagicon|JPN}} Japonija 0:9 {{Fut|USA|3}}| brungtyniųvieta=[[Šarlotė]] | brungtyniųdata=[[1999]] m. [[balandžio 29]] d.| žemynoč=Azijos taurė| žč=15| žčmetai= 1981 m. | žčg= 1 vieta| žčgmetai= 2014 m. | pč= 7| pč1= 1991 m. moterų| pč1m= 1991 | pčg= 1 vieta| pčgmetai= 2011 m. | | pattern_la1 = _jpn20h | pattern_b1 = _jpn20h | pattern_ra1 = _jpn20h | pattern_sh1 = _jpn20h | pattern_so1 = _jpn20h | leftarm1 = 4eb2eb | body1 = 4eb2eb | rightarm1 = 4eb2eb | shorts1 = 000080 | socks1 = 4eb2eb | pattern_la2 = _jpn20a | pattern_b2 = _jpn20a | pattern_ra2 = _jpn20a | pattern_sh2 = _adidascondivo20wb | pattern_so2 = _3 stripes white | leftarm2 = DADADA | body2 = DADADA | rightarm2 = DADADA | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FF0000 }} '''Japonijos moterų futbolo rinktinė''' – [[Japonija]]i atstovaujanti nacionalinė moterų futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Japonijos futbolo federacija]]. [[2011]] m. rinktinė laimėjo [[FIFA pasaulio moterų taurė|FIFA pasaulio moterų taurę]]. == Dalyvavimas čempionatuose == === Olimpinės žaidynės === {| class="wikitable" style="text-align: center; width:50%;" |- !colspan=10|Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse |- !Metai !Rezultatas !Žai. !Lai. !Lyg. !Pra. !Įvar. !Pr. Įvar. !Skirt. |- ||{{flagicon|USA}} [[Futbolas 1996 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|1996]]|| pirmas etapas || 3 || 0 || 0 || 3 || 2 || 9 || −7 |- ||{{flagicon|AUS}} [[Futbolas 2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2000]]|| colspan="8"| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|GRE}} [[Futbolas 2004 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2004]]|| ketvirtfinalis || 3 || 1 || 0 || 2 || 2 || 3 || −1 |- ||{{flagicon|CHN}} [[Futbolas 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2008]]|| 4 vieta || 6 || 2 || 1 || 3 || 11 || 10 || +1 |- ||{{flagicon|GBR}} [[Futbolas 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2012]]|| {{silver medal}} || 6 || 3 || 2 || 1 || 7 || 4 || +3 |- ||{{flagicon|BRA}} [[Futbolas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2016]]|| colspan="8"| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|JPN}} [[Futbolas 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2020]]||ketvirtfinalis ||4||1||1||2||3||5||−2 |- ||{{flagicon|FRA}} [[Futbolas 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2024]]|| colspan="8"| ''?'' |- ||{{flagicon|USA}} [[Futbolas 2028 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2028]]|| colspan="8"| ''?'' |- ||{{flagicon|AUS}} [[Futbolas 2032 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2032]]|| colspan="8"| ''?'' |- ||'''Iš viso'''||5/7 || 22 || 7 || 4 || 11 || 25 || 31 || −6 |- |} === Pasaulio čempionatas === {| class="wikitable" style="text-align: center; width:50%;" |- !Metai !Rezultatas !Žai. !Lai. !Lyg. !Pra. !Įvar. !Pr. Įvar. !Skirt. |- |- ||{{flagicon|China}} [[1991 m. FIFA moterų pasaulio taurė|1991]]|| Grupių etapas || 3 || 0 || 0 || 3 || 0 || 12 || −12 |- ||{{flagicon|Sweden}} [[1995 m. FIFA moterų pasaulio taurė|1995]]|| Ketvirtfinalis ||4 || 1 || 0 || 3 || 2 || 8 || −6 |- ||{{flagicon|USA}} [[1999 m. FIFA moterų pasaulio taurė|1999]]|| Grupių etapas ||3 || 0 || 1 || 2 || 1 || 10 || −9 |- ||{{flagicon|USA}} [[2003 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2003]]|| Grupių etapas ||3 || 1 || 0 || 2 || 7 || 6 || +1 |- ||{{flagicon|China}} [[2007 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2007]]|| Grupių etapas ||3 || 1 || 1 || 1 || 3 || 4 || −1 |- bgcolor=gold ||{{flagicon|Germany}} [[2011 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2011]]|| {{gold medal}} ||6 || 4 || 1 || 1 || 12 || 6 || +6 |-bgcolor=silver ||{{flagicon|Canada}} [[2015 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2015]]|| {{silver medal}} ||7 || 6 || 0 || 1 || 11 || 8 || +3 |- ||{{flagicon|FRA}} [[2019 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2019]]|| Šešioliktfinalis ||4 || 1 || 1 || 2 || 3 || 5 || −2 |- ||{{flagicon|AUS}}/{{flagicon|NZL}} [[2023 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2023]]|| Ketvirtfinalis || |- !Iš viso!!9/9!!33!!14!!4!!15!!39!!59!!−20 |} == Nuorodos == {{oficiali svetainė|http://www.jfa.jp}} [[Kategorija:Nacionalinės moterų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Japonijos futbolas]] [[Kategorija:Japonijos sporto rinktinės]] hgujun5n7viroibei7du86or13bw7yd 0 538570 7897888 7884845 2026-08-07T21:21:39Z Wolfmartyn 122516 /* Sudėtis */ 7897888 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Baltijos Futbolo Akademija | image = [[Vaizdas:Baltijos Futbolo Akademija logotipas.jpg|170px]] | fullname = VšĮ Baltijos Futbolo Akademija | founded = 2007 m. | ground = [[BFA Arena]], [[Sportima arena]], [[Vilnius]] <br /> [[Širvintų stadionas]], [[Širvintos]] | capacity = 3 157 | chairman = Mažena Agnieška Stankevič | manager = {{flagicon|LTU}} [[Raimondas Vilėniškis]] | league = [[LFF I lyga|Pirma lyga]] | season = [[2025 m. LFF I lyga|2025]] | position = 5 vieta, Pirma lyga | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=0000FF|body1=0000ff|rightarm1=0000ff|shorts1=0000ff|socks1=0000ff| | pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=|body2=|rightarm2=|shorts2=0000FF|socks2=| }} '''Baltijos Futbolo Akademija''' (arba '''''BFA''''') – [[Lietuvos futbolo klubas|Lietuvos futbolo komanda]] iš [[Vilnius|Vilniaus]]. == Istorija == 2007 m. įkurta Baltijos futbolo akademija. Eilę metų dalyvavo Lietuvos Futbolo Federacijos organizuojamame vaikų ir jaunių futbolo čempionate, tarptautiniuose futbolo turnyruose, bei patys organizavo turnyrus Vilniuje. ==== 2018–ųjų metų sezonas (Antroji lyga) ==== 2018 m. suburta komanda, dalyvavusi [[LFF II lyga|Antroje lygoje]] (II pakopa). Debiutantai užėmė aštuntą vietą. 2018 m. gruodžio mėnesį paskelbta, kad sieks [[2019]] m. Pirmos lygos licencijos.<ref>https://lff.lt/news/5498/pirmos-lygos-licencijavime-dalyvaus-vienas-seniausiu-lietuvos-futbolo-klubu/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190330071809/https://lff.lt/news/5498/pirmos-lygos-licencijavime-dalyvaus-vienas-seniausiu-lietuvos-futbolo-klubu/ |date=2019-03-30 }}</ref> ==== 2019–ųjų metų sezonas (Pirma lyga) ==== BFA sėkmingai įgyvendino licencijavimosi kriterijus ir komandai buvo suteiktas Pirmos lygos licencija. (Licencija buvo suteikta po apeliacijos teikimo.) ==== BFA ir [[FK Vilnius]] ==== LFF VK patenkino VšĮ „Baltijos futbolo akademijos“ prašymą leisti klubo komandai dalyvauti 2019 m. Pirmos lygos pirmenybėse su pavadinimu FK „Vilnius“. Ši nauja komanda ([[FK Vilnius]]) buvo suformuota BFA pagrindu, o prisijungus keliems vyresniems žaidėjams buvo tikimasi, kad naujadaras kovos dėl aukštų vietų Pirmoje lygoje ir patekimo į A lygą. 2019 m. sezono pradžioje ekipa sunkiai rinko taškus ir buvo tarp lygos nevykėlių, bet antroje pusėje pavyko susirinkti taškus iš tiesioginių konkurentų ir pakilo į vienuoliktą poziciją. Po sezono pabaigos [[FK Vilnius]] nutarė pasitraukti iš Pirmos lygos, ir partnerystė tarp '''BFA''' ir FK Vilnius nutrūko. Sausio 31 d. buvo patvirtinta kad BFA sieks I lygos licenzijos.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/291235/bfa-komanda-tes-dalyvavima-i-os-lygos-cempionate</ref> ==== Pirma lyga nuo 2020 m. sezono ==== BFA sėkmingai licencijavosi ir žaidė [[LFF I lyga|Pirmoje lygoje]]. Sezonas susiklostė nesėkmingai: pirmuosius taškus (pirmą pergalę) iškovojo tik rugsėjo 13 d., o antrą pergalę šventė tryliktame ture rugpjūčio 29 d. Iškovoję dvi pergales pateko į silpnųjų grupę ir kovojo dėl išlikimo [[LFF I lyga|Pirmoje lygoje]].<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/vilniaus-bfa-1511/?cid=6070058</ref> 2020 m. rugsėjo mėn. trenerių štabą papildė [[Georgas Freidgeimas]].<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/419770/prie-bfa-jungiasi-buves-rinktines-zaidejas-g-freidgeimas</ref> Po pirmojo etapo liko silpnųjų grupėje, o po antrojo etapo galutinėje komandų rikiuotėje užėmė tryliktą vietą. 2021 m. Pirmoje lygoje ekipai sekėsi išlaikyti distanciją nuo komandų, kovovančių dėl išlikimo.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/440972/bfa-treneris-h-sidlauskas-apie-sezona-pabaiga-neturime-prabangos-barstyti-tasku</ref> Pačioje sezono pabaigoje BFA ekipa nukrito į 12 poziciją iš 14 dalyvių ir ėmė grėsti perkėlimas į Antrą lygą.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/vilniaus-bfa-1511/?cid=9884789</ref> 2021 m. sezone liko dvyliktoje vietoje.<ref>https://int.soccerway.com/national/lithuania/1-lyga/2021/regular-season/r60884/</ref> 2022 m. klubas licencijavosi Pirmai lygai;<ref>[https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ lff.lt: Licencijų išdavimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220219000600/https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ |date=2022-02-19 }}</ref> tapo vienu iš dalyvių, kurie rungtyniavo [[2022 m. LFF I lyga|2022 m. Pirmoje lygoje]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/451172/ekranui-minus-3-taskai-ir-atvertos-durys-i-pirma-lyga sportas.lt: Pirmos lygos dalyviai]</ref><ref>[https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ lff.lt dalyvių tvirtinimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220228145348/https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ |date=2022-02-28 }}</ref> Užėmė septintą vietą. 2024 m. sezone trenerių Haroldo Šidlausko, Dmitrijaus Kartašovo ir Pavelo Leuso vedama BFA komanda iškovojo devintą vietą. Surinkusi 37 taškus per 30 turų [[LFF I lyga|Pirmoje lygoje]] iškovojo 9 pergales, 9 kartus sužaidė lygiosiomis, 11-ika kartų pralaimėjo. 2024 m. lapkričio mėn. tapo žinoma, kad strategas H. Šidlauskas kitą sezoną užims kitas pareigas, o komandai vadovaus kitas treneris. Vilniaus miesto savivaldybė suteikė BFA reprezentacinio klubo statusą.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/509921/vilniaus-bfa-i-lygos-sezona-pabaige-pasikeitimais-klubui-suteiktas-vilniaus-reprezentacines-komandas-vardas-keisis-vyr-treneris sportas.lt naujienos: apie pokyčius BFA]</ref> 2025 m. vasario mėn. pranešta, kad „Baltijos futbolo akademija“ (BFA) pradeda bendradarbiavimą su [[LKP Motor Lublin|„Motor Lublin“]] klubu ([[Lenkija]]). 2025 m. vasario 16 d. sužaistos draugiškos rungtynės tarp BFA reprezentacinės ir „Motor Lublin“.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/514862/vilniaus-bfa-pradeda-bendradarbiavima-su-lenkijos-auksciausios-lygos-klubu-motor-lublin Vilniaus BFA pradeda bendradarbiavimą su Lenkijos aukščiausios lygos klubu „Motor Lublin“]</ref> == Spalvinė gama== {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''BFA''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''BFA''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Baltijos Futbolo Akademija logotipas.jpg|150px]]'''BFA''' | style="background:White;color:Blaue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Baltijos Futbolo Akademija logotipas.jpg|150px]]'''BFA''' |} == Sezonai == {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2018|III (Pietūs)|8|1/32 f.}} {{fs2|LTU|2019|II^a|11|1/32 f. }} {{fs2|LTU|2020|II|13|1/8 f.}} {{fs2|LTU|2021|II|12|I etapas}} {{fs2|LTU|2022|II|7|1/8 f.}} {{fs2|LTU|2023|II|10|1/4 f.}} {{fs2|LTU|2024|II|9|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2025|II|5|I etapas}} {{fs2|LTU|2026|II||1/4 f.}} |} ^a kaip [[FK Vilnius]], tačiau su BFA licencija. == Treneriai == === Trenerių štabas === * Ivanas Švabovičius * Andžėjus Falčikas * [[Georgas Freidgeimas]] * Sergio Tatiefang * Pavel Leus * Ivan Tatomirovič * Dmitrijus Kartašovas * Šarūnas Bičiušas * Rima Zmitrevičiūtė (kineziterapeutė) === Vyr. treneris === * [[Domas Paulauskas]] (2019 m.) * [[Ivan Švabovič]] (2020 m.)<ref>https://lff.lt/news/10878/pirmos-lygos-pirmo-turo-anonsas/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200607152218/https://lff.lt/news/10878/pirmos-lygos-pirmo-turo-anonsas/ |date=2020-06-07 }}</ref> * [[Andžėj Falčik]] (2021)<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/437616/bfa-treneris-a-falcikas-pries-antra-sezono-puse-norime-buti-stipriausiuju-astuntuke</ref> * [[Haroldas Šidlauskas]] (2021–2024) * {{flagicon|ESP}} [[David Muslera Rodríguez]], (2024 m. gruodis – 2026 m. liepa)<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/511573/bfa-komandos-vaira-perima-specialistas-is-ispanijos BFA komandos vairą perima specialistas iš Ispanijos]</ref> * [[Raimondas Vilėniškis]], (nuo 2026 m. liepos)<ref>https://www.facebook.com/BaltijosFutboloAkademija/posts/pfbid0SgDravCYUur41V3tqJHhqbAJBm4N5W5X1TDCtnkBnNmUuRfW9NjC61zgwoJ9e1w3l</ref> == Sudėtis == ''Atnaujinta: {{data|2026|8|7}}''<ref>https://www.bfavilnius.lt/individaulios-treniruotes/komandos-nariai/</ref><ref>https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/vilniaus-bfa-36093/?cid=20673132</ref><ref>https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/atsinaujinusi-vilniaus-bfa-isvykusius-aukletinius-keicia-nauja-karta-120223084</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=LTU|pos=GK|name=Ignas Misiūnas}} {{Fs player|no=57|name=Matas Arbočius|nat=LTU|pos=GK}} {{Fs player|no=76|name=Ugnius Semaška|nat=LTU|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 4|name=Andrius Kežūnas|nat=LTU|pos=DF}} {{Fs player|no=16|name=[[Petro Harapko]]|nat=UKR|pos=DF}} (Петро Гарапко) {{Fs player|no=''16''|name=Maksim Lukaševič|nat=UKR|pos=DF}} (Максим Лукашевич) {{fs player|no=30|name=Tobi Loba Eric Sabitu|nat=CIV|pos=DF}} {{Fs player|no=35|nat=LTU|name=Martin Ustinovič|pos=DF}} {{Fs player|no=48|name=Aidas Šidlauskas|nat=LTU|pos=DF}} {{Fs player|no=56|name=Viljamas Skrolis|nat=LTU|pos=DF}} {{Fs player|no=70|name=[[Tautvydas Alekna]]|nat=LTU|pos=DF}} {{Fs player|no=74|name=[[Ąžuolas Indriulis]]|nat=LTU|pos=DF}} {{Fs player|no=91|name=Ignas Pukinskas|nat=LTU|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 6|name=Justas Gerbutavičius|nat=LTU|pos=MF}} {{Fs player|no= 8|name=Renat Švedčenko|nat=UKR|pos=MF}} {{Fs player|no=10|name=Artiom Osipovič|nat=LTU|pos=MF}} {{Fs player|no=14|name=Pavlo Kovtun|nat=UKR|pos=MF}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|name=Hlib Leonenko|nat=UKR|pos=MF}} {{Fs player|no=17|name=Stanislav Brykov|nat=UKR|pos=MF}} {{Fs player|no=18|name=Dominykas Gelombickas|nat=LTU|pos=MF}} {{Fs player|no=20|name=Ailandas Alonderis|nat=LTU|pos=MF}} {{Fs player|no=24|name=[[Daniel Misiūnas]]|nat=LTU|pos=MF}} {{Fs player|no=51|name=Justas Vareika|nat=LTU|pos=MF}} {{Fs player|no=53|name=Rokas Vilkuotis|nat=LTU|pos=MF}} {{Fs player|no=89|name=[[Ignas Paulikas]]|nat=LTU|pos=MF|other=[[Vaizdas:Captain sports.svg|12px]] kapitonas}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=21|name=Rafał Kudzin|nat=LTU|pos=FW}} {{Fs player|no=77|name=Žygimantas Jurevičius|nat=LTU|pos=FW}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | BFA / BFA B |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=47|name=Rapolas Pikelis|nat=LTU|pos=FW}} {{Fs player|no=52|name=Jonas Ratkevičius|nat=LTU|pos=}} {{Fs player|no=69|name=Karolis Sargiūnas|nat=LTU|pos=FW}} {{Fs player|no= |name=Kiril Ostapenko|nat=UKR|pos=GK}} ''(nuom. į [[FK Jonava]])'' {{Fs end}} == Dubleriai == {{main|BFA B}} Komanda debiutavo [[2021]] m., '''BFA B''' gavo [[LFF II lyga|Antros lygos]] licenciją. == Žymūs žaidėjai == * [[Arvydas Novikovas]], 2025 m. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://bfavilnius.lt/ Oficiali BFA svetainė] * [https://www.facebook.com/BaltijosFutboloAkademija/ BFA Facebook paskyra] * [https://www.youtube.com/channel/UCZt2i9OmWqWQTV2xlm3E6yw/featured BFA YouTube kanalas] * [https://int.soccerway.com/teams/lithuania/lithuania-baltijos-futbolo-akademija/49439/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/bfa-vilnius/fowyKah0/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/baltijos-futbolo-akademija/startseite/verein/74031 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/baltijos-fa/36253/ Globalsportsarchive] * [https://1lyga.lt/ Pirma lyga] (1lyga.lt) {{Lietuvos futbolo klubai}} {{DEFAULTSORT:Baltijos Futbolo Akademija}} [[Kategorija:Vilniaus futbolo klubai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo akademijos]] q5lkdwyibc9wouao0q2d8f321h9r4ap 0 540714 7897849 7872190 2026-08-07T20:15:05Z Nen5556 215079 /* */ 7897849 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Kevin Pangos |image= [[file:2023-10-27 ALBA Berlin gegen Pallacanestro Olimpia Milano (EuroLeague 2023-24) by Sandro Halank–040.jpg|200px]] |dateofbirth={{Gimė|1993|01|26|T}} |cityofbirth=Holand Landingas, [[Ontarijas]] |countryofbirth=[[Kanada]] |currentclub= |height=1,88 m |weight=82 kg |position=[[įžaidėjas]] |years=2015–2016<br>2016–2018<br>2018–2020<br>2020–2021<br>2021–2022<br>2022–2024<br>2024<br>2024–2025<br>2025–2026 |clubs=[[Gran Canaria (krepšinio klubas)|Las Palmo „Gran Canaria“]]<br>[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br>[[FC Barcelona (krepšinio klubas)|Barselonos „Barcelona“]]<br>[[BC Zenit Sankt-Peterburg]]<br>[[Cleveland Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]]<br>[[Milano Olimpia|Milano „Olimpia Armani“]]<br>[[Valensija (krepšinio klubas)|Valensijos „Valensija“]]<br>[[Neapolio Gevi Basket|Neapolio „Gevi Basket“]]<br>[[Esenler Erokspor|Stambulo „Esenler Erokspor“]] |pointsaverage= |nationalteam={{Krepš|Kanad|os|a|flag=CAN}} |nationalyears=2009- |nationalpoints= |ntupdate= |nba= |nbayear= |nbateam= }} '''Kevinas Džozefas Pangosas''' (g. [[1993]] m. [[sausio 26]] d.) – slovėnų kilmės [[Kanada|Kanados]] krepšininkas, įžaidėjas. == Karjera == [[2015]] m. [[liepos 24]] d. pasirašė dviejų metų sutartį su [[Gran Canaria (krepšinio klubas)|Las Palmo „Gran Canaria“]],<ref>https://www.eurohoops.net/en/transfers/112278/eurocup-pangos-in-gran-canaria/</ref> [[2016]] m. [[liepos 15]] d. sudarė sutartį su [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiriu“]].<ref>{{cite web|title=Kevin Pangos signed with Zalgiris Kaunas|url=http://www.eurohoops.net/featured/281956/kevin-pangos-signed-with-zalgiris-kaunas|website=eurohoops.net|date=15 July 2016|accessdate=16 July 2016}}</ref><ref>{{cite web|title=Zalgiris strengthens the squad with Kevin Pangos|url=http://zalgiris.lt/en/news/bc-zalgiris/58432/|website=zalgiris.lt|date=15 July 2016|accessdate=15 July 2016|archive-date=2019-03-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20190318035300/http://zalgiris.lt/en/news/bc-zalgiris/58432/|url-status=dead}}</ref> [[2018]] m. [[liepos 25]] d. pasirašė dvejų metų sutartį su [[FC Barcelona (krepšinio klubas)|Barselonos „Barselona“]] klubu.<ref>https://www.eurohoops.net/en/euroleague/717560/barcelona-kevin-pangos-sign-a-two-year-deal/</ref> [[2020]] m. [[liepos 6]] d. Kevin’as Pangos’as pasirašė vienerių metų sutartį su Sankt Peterburgo Zenit klubu.<ref>{{Cite news|url=https://sportando.basketball/en/zenit-st-petersburg-announces-kevin-pangos/|title=Zenit St. Petersburg announces Kevin Pangos|date=|newspaper=Sportando|language=En|access-date=2021-10-08}}</ref> Prieš tai 1,86 m ūgio gynėjas Barcelona gretose praleido dvejus metus, bet visą antrąjį sezoną praleido dėl traumos. Pirmajame savo sezone Barselonoje jis rinko po 7,0 taškus per rungtynes. [[2021]] m. [[rugsėjo 17]] d. kanadietis pasirašė dvejų metų 3,5 mln. dolerių vertės sutartį su NBA lygą atstovaujančiu klubu – Klyvlando „Cavaliers“.<ref>https://www.espn.co.uk/nba/story/_/id/32174437/cleveland-cavaliers-sign-euro-vet-kevin-pangos-2-year-35-million-deal</ref> [[2022]] m. vasario viduryje buvo atleistas ir susitarė dėl dviejų metų sutarties su [[Maskvos CSKA (krepšinio klubas)|Maskvos „CSKA“]] klubu,<ref>https://www.euroleaguebasketball.net/euroleague/news/cska-signs-all-euroleague-playmaker-pangos/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220819014851/https://www.euroleaguebasketball.net/euroleague/news/cska-signs-all-euroleague-playmaker-pangos/ |date=2022-08-19 }}</ref> tačiau dėl karinio konflikto Ukrainoje neišvyko į Rusiją.<ref>https://hoopswire.com/kevin-pangos-cska-moscow-ukraine/</ref> [[2022]] m. liepos pabaigoje sugrįžo į Europą ir pasirašė dviejų metų sutartį su [[Milano Olimpia|Milano „AX Armani Exchange“]] klubu.<ref>https://www.euroleaguebasketball.net/euroleague/news/milan-brings-in-playmaker-pangos/?pageTitle=Homepage&historyUrl=/euroleague/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220727175020/https://www.euroleaguebasketball.net/euroleague/news/milan-brings-in-playmaker-pangos/?pageTitle=Homepage&historyUrl=/euroleague/ |date=2022-07-27 }}</ref> Žaidėjas didelę dalį 2022–2023 m. praleido dėl traumų, o 2023 m. rudenį žaidė nedaug, galop buvo neberegistruojamas. Žiemą K. Pangosą perpirko „Valensija“. == Pasiekimai == * [[2017]] m., [[2018]] m. [[LKL]] čempionas * [[2017]] m., [[2018]] m. [[Karaliaus Mindaugo taurė]]s čempionas * [[2018]] m. [[Eurolyga|Eurolygos]] trečia vieta * [[Italijos krepšinio lyga]] (2023 m.) == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{krepžaid-stub}} {{DEFAULTSORT:Pangos, Kevin}} [[Kategorija:Kanados krepšininkai]] [[Kategorija:Užsienio krepšininkai Lietuvos komandose]] l5857uv1fbfdr0p7feit8fyuiwltsuz 0 552001 7897791 7884071 2026-08-07T15:55:27Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897791 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Hougang United FC | image = [[Vaizdas:Hougang United FC logo.png|180px]] | fullname = Hougang United Football Club | nickname = | founded = 1998 m. | ground = Hougang Stadium, [[Singapūras]] | capacity = 3 800 | chairman = {{flagicon|SIN}} Bill Ng | manager = {{flagicon|SIN}} Robert Ezakior | league = [[Singapūro futbolo čempionatas|Premjer lyga]] | season = 2025–2026 | position = 6 vieta | pattern_la1= _hougangunited17h | pattern_b1= _hougangunitedl17h | pattern_ra1= _hougangunited17h | leftarm1=ff6600|body1=ff9900|rightarm1=ff6600|shorts1=ff9900|socks1=ff9900 | pattern_la2= _hougangunited17a | pattern_b2= _hougangunited17a | pattern_ra2= _hougangunited17a | leftarm2=0033cc|body2=0033cc|rightarm2=0033cc|shorts2=0033cc|socks2=0033cc }} '''Hougang United''', o pilnu pavadinimu žinomas kaip '''„Hougang United Football Club“''' – [[Singapūras|Singapūro]] [[futbolo klubas]] iš [[Singapūras|Singapūro]] miesto. Namų rungtynes žaidžia „Hougang“ stadione, talpinančiame 3,8 tūkst. žiūrovų.<ref>[https://int.soccerway.com/teams/singapore/sengkang-punggol/6544/venue/ „Hougang“ stadionas pagal Soccerway]</ref> == Istorija == Klubas įkurtas 1998 m. Tuo metu vadinosi '''Marine Castle United Football Club'''. Nuo 2002 m. žinomi '''Sengkang Marine Football Club''' pavadinimu. 2004 m. dalyvavo '''Paya Lebar-Punggol Football Club'''. 2006 m. tapo '''Sengkang Punggol Football Club'''. Nuo 2011 m. žinomi '''Hougang United''' pavadinimu. == Pasiekimai == {{SINfut |0| |0| |2|2019, 2021 |0| |0| |0| |2|2007, 2011}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Singapore Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sing2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Singapore Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sing2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Singapore Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sing2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. Singapore Premier League|2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Singapore Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sing2023.html 2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Singapore Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sing2022.html 2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Singapore Premier League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sing2021.html 2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|SIN}} {{fs2|SIN|2011|I|7|1/2 f.}} {{fs2|SIN|2012|I|8|1/4 f.}} {{fs2|SIN|2013|I|10|1/4 f.}} {{fs2|SIN|2014|I|7|P.E.}} {{fs2|SIN|2015|I|10|P.E.}} {{fs2|SIN|2016|I|6|P.E.}} {{fs2|SIN|2017|I|6|1/2 f.}} {{fs2|SIN|2018|I|9|1/4 f.}} {{fs2|SIN|2019|I|3|}} {{fs2|SIN|2020|I|6|[[File:X_mark.svg|17px]]}} {{fs2|SIN|2021|I|3|[[File:X_mark.svg|17px]]}} {{fs2|SIN|2022|I|5|}} {{fs2|SIN|2023|I|6|}} {{fs2|SIN|2024–2025|I||}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Orange;color:navy" width="150" height="50" |'''Hougang United''' | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |'''Hougang United''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Orange;color:navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Hougang United FC logo.png|150px]]'''Hougang United''' | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Hougang United FC logo.png|150px]]'''Hougang United''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _hougangunited17a | pattern_b= _hougangunited17a | pattern_ra= _hougangunited17a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= ff6600 | body= ff6600 | rightarm= ff6600 | shorts= ff6600 | socks= ff6600 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _hougangunitedl17h | pattern_b= _hougangunitedl17h | pattern_ra= _hougangunitedl17h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0033cc | body= 0033cc | rightarm= 0033cc | shorts= 0033cc | socks= 0033cc | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _hougangunited17h | pattern_b= _hougangunitedl17h | pattern_ra= _hougangunited17h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= ff6600 | body= ff9900 | rightarm= ff6600 | shorts= ff9900 | socks= ff9900 | title= {{small|2017 metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _hougangunited17a | pattern_b= _hougangunited17a | pattern_ra= _hougangunited17a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0033cc | body= 0033cc | rightarm= 0033cc | shorts= 0033cc | socks= 0033cc | title= {{small|2017 metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _tatung20h |pattern_b = _tatung20h |pattern_ra = _tatung20h |pattern_sh = _kelme white |pattern_so = _kelme white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000000 |socks = FF7700 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _ornament2021a |pattern_b = _ornament2021a |pattern_ra = _ornament2021a |pattern_sh = _kelme white |pattern_so = _kelme white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000000 |socks = 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Žaidėjai, atstovavę nacionalinei Singapūro komandai<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/12966/2024_1/Hougang_United.html General Information for Hougang United]</ref> * {{vlv|Singapūras}} [[Nazrul Nazari]], gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/48385/Nazrul_Nazari.html General Information about the player Nazrul Nazari]</ref> * {{vlv|Singapūras}} [[Zulfahmi Arifin]], atraminis saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/44789/Zulfahmi_Arifin.html General Information about the player Zulfahmi Arifin]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.hgfc.com.sg/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/hougangunited facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/hougang/SA3Ytn2m/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/hougang/SA3Ytn2m/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/hougang-united-fc/startseite/verein/11979 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/hougang-united-fc/1411/ Globalsportsarchive] {{Singapore Premier League}} [[Kategorija:Singapūro futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Hougang United}} a81nkwli2sio7ggnl428vh2xmypqfni 0 552542 7897799 7885377 2026-08-07T16:14:40Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897799 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Hanojaus FC | image = [[Vaizdas:Hà Nội FC.png|180px]] | fullname = Câu lạc bộ Bóng đá Hà Nội | nickname = | founded = 2006 | ground = „Hàng Đẫy“ stadionas, [[Hanojus]] | capacity = 22 500 | chairman = Nguyễn Quốc Hội | manager = {{vlv|Vietnamas}} {{small|nežinoma}} | league = [[V.League 1]] | season = 2025–2026 | position = 4 vieta |pattern_la1=_HaNoiT&T2012A |pattern_b1=_HaNoiT&T2012A |pattern_ra1=_HaNoiT&T2012A |pattern_sh1=_siena1011h |pattern_la2=_HaNoiT&T2012A |pattern_b2=_HaNoiT&T2012A |pattern_ra2=_HaNoiT&T2012A |pattern_sh2=_siena1011h |pattern_la3=_HaNoiT&T2012A |pattern_b3=_HaNoiT&T2012A |pattern_ra3=_HaNoiT&T2012A |pattern_sh3=_siena1011h | leftarm1 = 403896 | leftarm2 = FECD23 | body1 = 403896 | body2 = FECD23 | rightarm1 = 403896 | rightarm2 = FECD23 | shorts1 = ffffff | shorts2 = FECD23 | socks1 = ffffff | socks2 = FECD23 | leftarm3 = ffffff | body3 = ffffff | rightarm3 = ffffff | shorts3 = ffffff | socks3 = ffffff }} [[Vaizdas:Sân_vận_động_Hàng_Đẫy.jpg|thumb|right|250px|„Hàng Đẫy“ stadionas, [[Hanojus]].]] '''Futbolo klubas „Hà Nội“''' arba '''Hà Nội FC''' ({{Vi|Câu lạc bộ Bóng đá Hà Nội}}) – [[Vietnamas|Vietnamo]] [[futbolo klubas]] iš [[Hanojus|Hanojaus]]. Ankstesniais metais žinomas '''Hanoi T&T Football Club''' pavadinimu. == Istorija == Klubo ištakos siekia 2006 m., kai T&T Group bendrovė investavo į futbolą. Klubas tuo metu pavadintas rėmėjų pavadinimu '''T&T football Club'''. Pradėjo veiklą žemiausiame Vietnamo futbolo divizione V.League 4. 2009 m. debiutavo aukščiausioje šalies futbolo lygoje ir nuo to laiko keturis kartus tapo čempionais. Jau [[2009]] m. galėjo tapti čempionais, bet pritrūko sėkmės. [[2010]] m. pirmą kartą iškovojo čempionų titulą. 2016 m. klubas trečią kartą tapo čempionais. Po sezono „T&T Group“ nusprendė skirti klubą Hanojaus žmonėms ir klubas buvo oficialiai pervadintas į '''Hanoi FC'''. Miesto taryba nusprendė skirti klubui „Hàng Đẫy“ stadioną.<ref>[https://bongdaplus.vn/bong-da-viet-nam/ha-noi-t-t-ky-niem-10-nam-thanh-lap-tu-hien-tuong-thanh-bieu-tuong-1745171612.html bongdaplus.vn: dešimtmetis futbole]</ref> == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia „Hàng Đẫy“ stadione. Jo talpa 22,5 tūkst. žiūrovų.<ref>[http://stadiumdb.com/stadiums/vie/hang_day_stadium „Hàng Đẫy“ stadionas]</ref><ref>[https://toquoc.vn/san-hang-day-thanh-duong-bong-da-mot-thoi-cua-nguoi-ha-noi-20181013150942056.htm „Hàng Đẫy“ stadionas]</ref> == Pasiekimai == {{VIEfut |6|2010, 2013, 2016, 2018, 2019, 2022 |6|2011, 2012, 2014, 2015, 2020, 2023 |2|2017, 2023–2024 |2|2019, 2020 |3|2012, 2015, 2016 |4|2010, 2018, 2019, 2020 |3|2013, 2015, 2016}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#FFF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. V.League 1|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. V.League 1|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. V.League 1|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2023.html 2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2022.html 2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|VIE}} {{fs2|VIE|2009|I|4|}} {{fs2|VIE|2010|I|1|}} {{fs2|VIE|2011|I|2|}} {{fs2|VIE|2012|I|2|finalas}} {{fs2|VIE|2013|I|1|}} {{fs2|VIE|2014|I|2|}} {{fs2|VIE|2015|I|2|finalas}} {{fs2|VIE|2016|I|1|finalas}} {{fs2|VIE|2017|I|3|}} {{fs2|VIE|2018|I|1|}} {{fs2|VIE|2019|I|1|taurė}} {{fs2|VIE|2020|I|2|taurė}} {{fs2|VIE|2021|I|p.|p.}} |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia [[balta]] purpurine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _greenborder | pattern_b= | pattern_ra= _greenborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= 000000 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _yellowborder | pattern_b= _yellowvertical | pattern_ra= _yellowborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 513da7 | body= 513da7 | rightarm= 513da7 | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _hanoi20h | pattern_ra= | pattern_sh= _hanoi20h | pattern_so= _kappafootballblacklogo | leftarm= 513da7 | body= 513da7 | rightarm= 513da7 | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2020 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _yellowborder | pattern_b= _yellowcollar | pattern_ra= _yellowborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 513da7 | body= 513da7 | rightarm= 513da7 | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2022 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę Vietnamo nacionalinei rinktinei<ref>[https://www.national-football-teams.com/leagues/204/2024_1/Vietnam.html national-football-teams.com]</ref> * {{vlv|Vietnamas}} == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://hanoifc.com.vn/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/HanoiFootballClub.vn/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/hanoi-fc/x2LRDuqP/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.de/hanoi-t-amp-t/startseite/verein/24971 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/clb-ha-noi/1190/ Globalsportsarchive] {{V.League 1}} [[Kategorija:Vietnamo futbolo klubai|Hà Nội FC]] {{DEFAULTSORT:Hà Nội FC}} 3auaoqadbof4nl3d75cdifv8evvaq64 0 552566 7897802 7885380 2026-08-07T16:17:59Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897802 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Hải Phòng FC | image = [[Vaizdas:Hải Phòng FC logo.png|180px]] | fullname = Câu lạc bộ Bóng đá Hải Phòng | nickname = | founded = 2014 | ground = „Lạch Tray“ stadionas, [[Haifongas]] | capacity = 30 000 | chairman = {{vlv|Vietnamas}} Trần Mạnh Hùng | manager = {{vlv|Vietnamas}} {{small|nežinoma}} | league = [[V.League 1]] | season = 2025–2026 | position = 7 vieta | pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=DD0000|body1=DD0000|rightarm1=DD0000|shorts1=DD0000|socks1=DD0000| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=FFD700|body2=FFD700|rightarm2=FFD700|shorts2=FFD700|socks2=FFD700| }} [[File:SVDLT.jpg|thumb|right|„Lạch Tray“ stadionas]] [[File:KhandaiB.jpg|thumb|right|„Lạch Tray“ stadionas]] '''Futbolo klubas „Hải Phòng“''' arba '''Hải Phòng FC''' ({{Vi|Câu lạc bộ Bóng đá Hải Phòng}}) – [[Vietnamas|Vietnamo]] [[futbolo klubas]] iš [[Haifongas|Haifonge]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1952 m. Tuo metu klubo veikloje dalyvavo Vietnamo policija. Klubas didžiausios sėkmės susilaukė 1995 bei 2014 m., kai tapo Vietnamo taurės turnyro nugalėtojais. == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia „Lạch Tray“ stadione. Jo talpa – 30 tūkst. žiūrovų.<ref>[https://bachdanggroup.com/san-van-dong-lach-tray/ bachanggroup.com: „Lạch Tray“ stadionas]</ref> == Pasiekimai == {{VIEfut |0| |4|1992, 2010, 2016, 2022 |?| |2|1995, 2014 |1|2005 |1|2005 |0|}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#FFF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. V.League 1|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. V.League 1|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. V.League 1|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2023.html 2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2022.html 2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|VIE}} {{fs2|VIE|2013|I|6|}} {{fs2|VIE|2014|I|10|}} {{fs2|VIE|2015|I|6|}} {{fs2|VIE|2016|I|2|}} {{fs2|VIE|2017|I|7|}} {{fs2|VIE|2018|I|6|}} {{fs2|VIE|2019|I|12|}} {{fs2|VIE|2020|I|12|}} {{fs2|VIE|2021|I|p.|p.}} |} == Logotipas == <gallery> Hải Phòng FC.png|2014–2021 m. logotipas Hải Phòng FC logo.png|Naujasis logotipas </gallery> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia [[raudona]] apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _whitearmpits | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= DD0000 | body= DD0000 | rightarm= DD0000 | shorts= DD0000 | socks= DD0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _adidasblack | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= DD0000 | body= DD0000 | rightarm= DD0000 | shorts= DD0000 | socks= DD0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _white_nzfc_shoulders | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= DD0000 | body= DD0000 | rightarm= DD0000 | shorts= DD0000 | socks= DD0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _whiteborder | pattern_b= _whitecollar | pattern_ra= _whiteborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= DD0000 | body= DD0000 | rightarm= DD0000 | shorts= DD0000 | socks= DD0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _collar | pattern_ra= | pattern_sh= _whitebottom | pattern_so= _whitetop | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę Vietnamo nacionalinei rinktinei<ref>[https://www.national-football-teams.com/leagues/204/2024_1/Vietnam.html national-football-teams.com]</ref> * {{vlv|Vietnamas}} == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.hpfc.vn/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190109234724/https://hpfc.vn/ |date=2019-01-09 }} * [https://www.soccerway.com/team/hai-phong/W2JuAXes/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/hai-phong-fc/startseite/verein/20903 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/clb-hai-phong/1179/ Globalsportsarchive] {{V.League 1}} [[Kategorija:Vietnamo futbolo klubai|Hải Phòng FC]] {{DEFAULTSORT:Hải Phòng FC}} ixb6driuqjvpik74ze584jttw4a050t 0 552585 7897792 7885384 2026-08-07T15:55:54Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897792 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Hoàng Anh Gia Lai FC | image = [[Vaizdas:Hoàng Anh Gia Lai FC.png|180px]] | fullname = Câu lạc bộ Bóng đá Hoàng Anh Gia Lai | nickname = | founded = 2001 | ground = „Pleiku“ stadionas, Pleiku | capacity = 12 000 | chairman = {{flagicon|Vietnam}} Đoàn Nguyên Đức | manager = {{flagicon|Vietnam}} Duong Minh Ninh | league = [[V.League 1]] | season = 2025–2026 | position = 10 vieta | pattern_b1 = _arsenalhome | pattern_la1 = _arsenalhome | pattern_ra1 = _arsenalhome | pattern_so1 = _whitehorizontal | leftarm1 = CC0000 | body1 = CC0000 | rightarm1 = CC0000 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = CC0000 | pattern_la2=_HAGLaway2009|pattern_b2=_HAGLaway2009|pattern_ra2=_HAGLaway2009|pattern_so2 =| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FF0000|socks2=FF0000 }} '''Futbolo klubas „Hoàng Anh Gia Lai“''' arba '''Hoàng Anh Gia Lai FC''' ({{Vi|Câu lạc bộ Bóng đá Hoàng Anh Gia Lai}}) – [[Vietnamas|Vietnamo]] [[futbolo klubas]] iš [[Pleiku|Pleiku]]. Namų rungtynes žaidžia „Pleiku“ stadione, kuris talpina 13 tūkst. žiūrovų.<ref>https://int.soccerway.com/teams/vietnam/hoang-anh-gia-lai/3657/</ref> == Istorija == Klubo ištakos siekia 2001 m. == Pasiekimai == {{VIEfut |2|2003, 2004 |0| |2|2007, 2013 |0| |1|2010 |2|2003, 2004 |0|}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#FFF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. V.League 1|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. V.League 1|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. V.League 1|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2023.html 2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2022.html 2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|VIE}} {{fs2|VIE|2013|I|3|}} {{fs2|VIE|2014|I|9|}} {{fs2|VIE|2015|I|13|}} {{fs2|VIE|2016|I|12|}} {{fs2|VIE|2017|I|10|}} {{fs2|VIE|2018|I|10|}} {{fs2|VIE|2019|I|8|}} {{fs2|VIE|2020|I|7|}} {{fs2|VIE|2021|I|p.|p.}} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę Vietnamo nacionalinei rinktinei<ref>[https://www.national-football-teams.com/leagues/204/2024_1/Vietnam.html national-football-teams.com]</ref> * {{vlv|VIE}} [[Nguyễn Công Phượng]] ; Užsieniečiai * {{vlv|Tailandas}} [[Choketawee Promrut]], gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/6598/Choketawee_Promrut.html General Information about the player Choketawee Promrut]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [http://www.vnleague.com/ Lygos svetainė] * [https://www.transfermarkt.com/hoang-anh-gia-lai-fc/spielplan/verein/6758/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/clb-hoang-anh-gia-lai/1176/ Globalsportsarchive] {{V.League 1}} [[Kategorija:Vietnamo futbolo klubai|Hoàng]] nocxx8s3qtm72bfof94djc4dmsf4rep 0 552814 7897749 7884427 2026-08-07T14:00:52Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897749 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Hang Yuen FC <br> 航源足球俱樂部 | image = [[Vaizdas:Hang Yuen FC.png|180px]] | fullname = Hang Yuen Football Club | nickname = | founded = 1979 m. | ground = Fudžen universiteto stadionas, [[Sindžuangas]] | capacity = 1 000 | chairman = Zeng Qing-yu | manager = Hong Qing-huai | league = [[Taiwan Football Premier League]] | season = 2025–2026 | position = 2 vieta | pattern_la1 = | pattern_b1 = _vneck_shouldersonwhite_strip | pattern_ra1 = | pattern_sh1 = _redbottom | pattern_so1 = | leftarm1 = 800000 | body1 = 800000 | rightarm1 = 800000 | shorts1 = 000000 | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = | pattern_b2 = _dkredshoulders | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = _redbottom | pattern_so2 = | leftarm2 = 800000 | body2 = FF0000 | rightarm2 = 800000 | shorts2 = 000000 | socks2 = FF0000 }} '''„Hang Yuen Football Club“''', o trumpiau '''„Hang Yuen“''' – [[Taivanas|Taivano]] [[futbolo klubas]] iš [[Sindžuangas|Sindžuango]]. == Istorija == Klubas įkurtas 2012 m. Tuo metu vadinosi '''Air Source Development FC'''. Nuo 2017 m. pakito pavadinimas. Bendradarbiaujama su [[Fu Dzen katalikiškasis universitetas|Fu Dzeno katalikiškuoju universitetu]]. Įkūrus Premjer lygą, tris kartus iškovojo bronzą (2017, 2018, 2019 m.). == Pasiekimai == ; {{vlv|Taivanas}} '''[[Taiwan Football Premier League]]:''' * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (0):''' * [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2025–2026 m. * [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečioji vieta (4):''' 2017, 2018, 2019, 2024 m. == Sezonai == ;Pastarųjų metų sezonai.<ref>[http://www.rsssf.com/tablest/taiwanchamp.html RSSSF duomenų bazė]</ref> {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Taiwan Football Premier League|Premier League]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/taiwan2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Taiwan Football Premier League|Premier League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/taiwan2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Taiwan Football Premier League|Premier League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/taiwan2024.html 2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} ;Premjer lyga nuo [[2017]] m. {{fs1|Taivanas}} {{fs2|Taivanas|2017|I|3|}} {{fs2|Taivanas|2018|I|3|}} {{fs2|Taivanas|2019|I|3|}} {{fs2|Taivanas|2020|I|5|}} {{fs2|Taivanas|2021|I|4|}} {{fs2|Taivanas|2022|I|4|}} |} == Garsesni žaidėjai == ; Žaidėjai, atstovavę nacionalinei rinktinei<ref>[]</ref> * {{vlv|Taivanas}} , saugas;<ref>[]</ref> * {{vlv|Taivanas}} , saugas;<ref>[]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|}} == Taip pat skaitykite == * [[Fu Dzen katalikiškasis universitetas]] == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.transfermarkt.com/hang-yuan/startseite/verein/40508/saison_id/2020 Transfermarkt] * [https://www.soccerway.com/team/hang-yuen/KhxmJQO4/ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/hang-yuan-fc/10110/ Globalsportsarchive] {{Taiwan Football Premier League}} [[Kategorija:Taivano futbolo klubai|Hang]] {{DEFAULTSORT:Hang Yuen}} 0io8n9fvj57hkiwfb3b75llyi7x91ze 0 557829 7897917 6934913 2026-08-08T01:02:40Z Jommy3210 219681 /* Olimpinės žaidynės */ 7897917 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img= | asociacija=[[Korėjos futbolo asociacija]]| treneris= [[Yoon Deok-yeo]]| reitingas= 14 vieta (2019 m. kovas) | ilgiausiai= [[Cho So-hyun]] (115) | rezultatyviausias= [[Ji So-yun]] (53) | | pattern_la1=_kore18h | pattern_b1=_kore18h | pattern_ra1=_kore18h | pattern_sh1=_kore18h | pattern_so1=_kor18H | leftarm1=e20325 | body1=e20325 | rightarm1=e20325 | shorts1=262626 | socks1=e20325 | pattern_la2=_kor18a | pattern_b2=_kor18a | pattern_ra2=_kor18a | pattern_sh2=_korea18a | pattern_so2=_kor18A | leftarm2=FFFFFF | body2=FFFFFF | rightarm2=FFFFFF | shorts2=FFFFFF | socks2=FFFFFF | 1rungtynės= {{fut|JPN|4}} 13–1 {{fut|KOR|3}} | 1rungtyniųvieta= | 1rungtyniųdata= [[1990]] m. [[rugsėjo 6]] d.| grungtynės={{fut|KOR|4}} 19–0 {{fut|Northern Mariana Islands|3}}| grungtyniųvieta= | grungtyniųdata=[[2009]] m. [[rugpjūčio 26]] d. | brungtynės= {{fut|JPN|4}} 13–1 {{fut|KOR|3}}| brungtyniųvieta= | brungtyniųdata=[[1990]] m. [[rugsėjo 6]] d.| žemynoč=[[AFC Azijos moterų taurė]]| žč=11| žčmetai= 1991 m. | žčg= 3 vieta| žčgmetai= 2003 m.| pč= 3| pč1= 2003 m. moterų| pč1m= 2003 | pčg= Top 16 | pčgmetai= 2015 m. | }} '''Pietų Korėjos moterų futbolo rinktinė''' – [[Pietų Korėja]]i atstovaujanti nacionalinė moterų futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Korėjos futbolo asociacija]]. == Dalyvavimas čempionatuose == === Olimpinės žaidynės === {| class="wikitable" style="text-align: center; width:50%;" |- !colspan=10|Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse |- !Metai !Rezultatas !Žai. !Lai. !Lyg. !Pra. !Įvar. !Pr. Įvar. !Skirt. |- ||{{flagicon|USA}} [[Futbolas 1996 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|1996]]|| colspan="8" rowspan=8| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|AUS}} [[Futbolas 2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2000]] |- ||{{flagicon|GRE}} [[Futbolas 2004 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2004]] |- ||{{flagicon|CHN}} [[Futbolas 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2008]] |- ||{{flagicon|GBR}} [[Futbolas 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2012]] |- ||{{flagicon|BRA}} [[Futbolas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2016]] |- ||{{flagicon|JPN}} [[Futbolas 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2020]] |- ||{{flagicon|FRA}} [[Futbolas 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2024]] |- ||{{flagicon|USA}} [[Futbolas 2028 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2028]]|| colspan="8"| ''?'' |- ||{{flagicon|AUS}} [[Futbolas 2032 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2032]]|| colspan="8"| ''?'' |- |'''Iš viso'''|| 0/7 || 0||0||0||0||0||0 || 0 |- |} === Pasaulio čempionatas === {| class="wikitable" style="text-align: center; width:50%;" |- !Metai !Rezultatas !Žai. !Lai. !Lyg. !Pra. !Įvar. !Pr. Įvar. !Skirt. |- |- ||{{flagicon|China}} [[1991 m. FIFA moterų pasaulio taurė|1991]]|| colspan="8"| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|Sweden}} [[1995 m. FIFA moterų pasaulio taurė|1995]]|| colspan="8"| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|USA}} [[1999 m. FIFA moterų pasaulio taurė|1999]]|| colspan="8"| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|USA}} [[2003 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2003]]|| Grupių etapas || 3||0||0||3||1||11||−10 |- ||{{flagicon|China}} [[2007 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2007]]|| colspan="8"| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|Germany}} [[2011 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2011]]||colspan="8"| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|Canada}} [[2015 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2015]]|| Šešioliktfinalis||4||1||1||2||4||8||−4 |- ||{{flagicon|FRA}} [[2019 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2019]]|| Grupių etapas || 3 ||0||0||3||1||8||−7 |- ||{{flagicon|AUS}}/{{flagicon|NZL}} [[2023 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2023]]|| colspan="8"| ''Pateko'' |- |'''Iš viso'''||4/9||'''10'''||'''1'''||'''1'''||'''8'''||'''6'''||'''27'''||'''−21''' |} == Nuorodos == * [http://www.kfa.or.kr/ Oficiali svetainė] [[Kategorija:Nacionalinės moterų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Pietų Korėjos sporto rinktinės]] svr4c5gj2bworo1dtwo7khb2p3i4lok 7897918 7897917 2026-08-08T01:04:08Z Jommy3210 219681 /* Pasaulio čempionatas */ 7897918 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img= | asociacija=[[Korėjos futbolo asociacija]]| treneris= [[Yoon Deok-yeo]]| reitingas= 14 vieta (2019 m. kovas) | ilgiausiai= [[Cho So-hyun]] (115) | rezultatyviausias= [[Ji So-yun]] (53) | | pattern_la1=_kore18h | pattern_b1=_kore18h | pattern_ra1=_kore18h | pattern_sh1=_kore18h | pattern_so1=_kor18H | leftarm1=e20325 | body1=e20325 | rightarm1=e20325 | shorts1=262626 | socks1=e20325 | pattern_la2=_kor18a | pattern_b2=_kor18a | pattern_ra2=_kor18a | pattern_sh2=_korea18a | pattern_so2=_kor18A | leftarm2=FFFFFF | body2=FFFFFF | rightarm2=FFFFFF | shorts2=FFFFFF | socks2=FFFFFF | 1rungtynės= {{fut|JPN|4}} 13–1 {{fut|KOR|3}} | 1rungtyniųvieta= | 1rungtyniųdata= [[1990]] m. [[rugsėjo 6]] d.| grungtynės={{fut|KOR|4}} 19–0 {{fut|Northern Mariana Islands|3}}| grungtyniųvieta= | grungtyniųdata=[[2009]] m. [[rugpjūčio 26]] d. | brungtynės= {{fut|JPN|4}} 13–1 {{fut|KOR|3}}| brungtyniųvieta= | brungtyniųdata=[[1990]] m. [[rugsėjo 6]] d.| žemynoč=[[AFC Azijos moterų taurė]]| žč=11| žčmetai= 1991 m. | žčg= 3 vieta| žčgmetai= 2003 m.| pč= 3| pč1= 2003 m. moterų| pč1m= 2003 | pčg= Top 16 | pčgmetai= 2015 m. | }} '''Pietų Korėjos moterų futbolo rinktinė''' – [[Pietų Korėja]]i atstovaujanti nacionalinė moterų futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Korėjos futbolo asociacija]]. == Dalyvavimas čempionatuose == === Olimpinės žaidynės === {| class="wikitable" style="text-align: center; width:50%;" |- !colspan=10|Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse |- !Metai !Rezultatas !Žai. !Lai. !Lyg. !Pra. !Įvar. !Pr. Įvar. !Skirt. |- ||{{flagicon|USA}} [[Futbolas 1996 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|1996]]|| colspan="8" rowspan=8| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|AUS}} [[Futbolas 2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2000]] |- ||{{flagicon|GRE}} [[Futbolas 2004 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2004]] |- ||{{flagicon|CHN}} [[Futbolas 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2008]] |- ||{{flagicon|GBR}} [[Futbolas 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2012]] |- ||{{flagicon|BRA}} [[Futbolas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2016]] |- ||{{flagicon|JPN}} [[Futbolas 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2020]] |- ||{{flagicon|FRA}} [[Futbolas 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2024]] |- ||{{flagicon|USA}} [[Futbolas 2028 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2028]]|| colspan="8"| ''?'' |- ||{{flagicon|AUS}} [[Futbolas 2032 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2032]]|| colspan="8"| ''?'' |- |'''Iš viso'''|| 0/7 || 0||0||0||0||0||0 || 0 |- |} === Pasaulio čempionatas === {| class="wikitable" style="text-align: center; width:50%;" |- !Metai !Rezultatas !Žai. !Lai. !Lyg. !Pra. !Įvar. !Pr. Įvar. !Skirt. |- |- ||{{flagicon|China}} [[1991 m. FIFA moterų pasaulio taurė|1991]]|| colspan="8" rowspan=3| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|Sweden}} [[1995 m. FIFA moterų pasaulio taurė|1995]] |- ||{{flagicon|USA}} [[1999 m. FIFA moterų pasaulio taurė|1999]] |- ||{{flagicon|USA}} [[2003 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2003]]|| Grupių etapas || 3||0||0||3||1||11||−10 |- ||{{flagicon|China}} [[2007 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2007]]|| colspan="8" rowspan=2| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|Germany}} [[2011 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2011]] |- ||{{flagicon|Canada}} [[2015 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2015]]|| Šešioliktfinalis||4||1||1||2||4||8||−4 |- ||{{flagicon|FRA}} [[2019 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2019]]|| Grupių etapas || 3 ||0||0||3||1||8||−7 |- ||{{flagicon|AUS}}/{{flagicon|NZL}} [[2023 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2023]]|| Grupių etapas ||3||0||1||2|| |- |'''Iš viso'''||4/9||'''10'''||'''1'''||'''1'''||'''8'''||'''6'''||'''27'''||'''−21''' |} == Nuorodos == * [http://www.kfa.or.kr/ Oficiali svetainė] [[Kategorija:Nacionalinės moterų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Pietų Korėjos sporto rinktinės]] ny3hf2ss9ljldnlf8vqdpa8gborzexx 7897920 7897918 2026-08-08T01:06:29Z Jommy3210 219681 /* Pasaulio čempionatas */ 7897920 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img= | asociacija=[[Korėjos futbolo asociacija]]| treneris= [[Yoon Deok-yeo]]| reitingas= 14 vieta (2019 m. kovas) | ilgiausiai= [[Cho So-hyun]] (115) | rezultatyviausias= [[Ji So-yun]] (53) | | pattern_la1=_kore18h | pattern_b1=_kore18h | pattern_ra1=_kore18h | pattern_sh1=_kore18h | pattern_so1=_kor18H | leftarm1=e20325 | body1=e20325 | rightarm1=e20325 | shorts1=262626 | socks1=e20325 | pattern_la2=_kor18a | pattern_b2=_kor18a | pattern_ra2=_kor18a | pattern_sh2=_korea18a | pattern_so2=_kor18A | leftarm2=FFFFFF | body2=FFFFFF | rightarm2=FFFFFF | shorts2=FFFFFF | socks2=FFFFFF | 1rungtynės= {{fut|JPN|4}} 13–1 {{fut|KOR|3}} | 1rungtyniųvieta= | 1rungtyniųdata= [[1990]] m. [[rugsėjo 6]] d.| grungtynės={{fut|KOR|4}} 19–0 {{fut|Northern Mariana Islands|3}}| grungtyniųvieta= | grungtyniųdata=[[2009]] m. [[rugpjūčio 26]] d. | brungtynės= {{fut|JPN|4}} 13–1 {{fut|KOR|3}}| brungtyniųvieta= | brungtyniųdata=[[1990]] m. [[rugsėjo 6]] d.| žemynoč=[[AFC Azijos moterų taurė]]| žč=11| žčmetai= 1991 m. | žčg= 3 vieta| žčgmetai= 2003 m.| pč= 3| pč1= 2003 m. moterų| pč1m= 2003 | pčg= Top 16 | pčgmetai= 2015 m. | }} '''Pietų Korėjos moterų futbolo rinktinė''' – [[Pietų Korėja]]i atstovaujanti nacionalinė moterų futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Korėjos futbolo asociacija]]. == Dalyvavimas čempionatuose == === Olimpinės žaidynės === {| class="wikitable" style="text-align: center; width:50%;" |- !colspan=10|Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse |- !Metai !Rezultatas !Žai. !Lai. !Lyg. !Pra. !Įvar. !Pr. Įvar. !Skirt. |- ||{{flagicon|USA}} [[Futbolas 1996 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|1996]]|| colspan="8" rowspan=8| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|AUS}} [[Futbolas 2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2000]] |- ||{{flagicon|GRE}} [[Futbolas 2004 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2004]] |- ||{{flagicon|CHN}} [[Futbolas 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2008]] |- ||{{flagicon|GBR}} [[Futbolas 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2012]] |- ||{{flagicon|BRA}} [[Futbolas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2016]] |- ||{{flagicon|JPN}} [[Futbolas 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2020]] |- ||{{flagicon|FRA}} [[Futbolas 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2024]] |- ||{{flagicon|USA}} [[Futbolas 2028 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2028]]|| colspan="8"| ''?'' |- ||{{flagicon|AUS}} [[Futbolas 2032 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2032]]|| colspan="8"| ''?'' |- |'''Iš viso'''|| 0/7 || 0||0||0||0||0||0 || 0 |- |} === Pasaulio čempionatas === {| class="wikitable" style="text-align: center; width:50%;" |- !Metai !Rezultatas !Žai. !Lai. !Lyg. !Pra. !Įvar. !Pr. Įvar. !Skirt. |- |- ||{{flagicon|China}} [[1991 m. FIFA moterų pasaulio taurė|1991]]|| colspan="8" rowspan=3| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|Sweden}} [[1995 m. FIFA moterų pasaulio taurė|1995]] |- ||{{flagicon|USA}} [[1999 m. FIFA moterų pasaulio taurė|1999]] |- ||{{flagicon|USA}} [[2003 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2003]]|| Grupių etapas || 3||0||0||3||1||11||−10 |- ||{{flagicon|China}} [[2007 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2007]]|| colspan="8" rowspan=2| ''Nepateko'' |- ||{{flagicon|Germany}} [[2011 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2011]] |- ||{{flagicon|Canada}} [[2015 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2015]]|| Šešioliktfinalis||4||1||1||2||4||8||−4 |- ||{{flagicon|FRA}} [[2019 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2019]]|| Grupių etapas || 3 ||0||0||3||1||8||−7 |- ||{{flagicon|AUS}}/{{flagicon|NZL}} [[2023 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2023]]|| Grupių etapas ||3||0||1||2||1||4||-3 |- |'''Iš viso'''||4/9||'''13'''||'''1'''||'''2'''||'''10'''||'''7'''||'''31'''||'''−24''' |} == Nuorodos == * [http://www.kfa.or.kr/ Oficiali svetainė] [[Kategorija:Nacionalinės moterų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Pietų Korėjos sporto rinktinės]] 7sbs9wm5mchu19w8pk46ft7pbg12lix 0 557928 7898035 7254148 2026-08-08T05:31:45Z Vilensija 40695 7898035 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė ežeras | pavadinimas = Kamianskės tvenkinys | paveiksliukas =Dniprodzerzhynsk Reservoir (2).JPG | fotopav= Kamianskės tvenkinys Petrikyvkos rajono pakrantėje | krantas = | vieta = {{flag|Ukraina}} | plotas = 567 | kilme = Dirbtinė | vidgylis = | didgylis = 16 | turis = 2,45 | iteka = [[Dniepras]], [[Vorskla]], [[Psiolas]] | isteka = [[Dniepras]] | vikiteka = Category:Kamianske_Reservoir | map= Ukraina1 | lat_degrees =48| lat_minutes =47|lat_seconds =46 | lat_direction =N | long_degrees =34| long_minutes =06| long_seconds =45 | long_direction =E |map_width =265 }} '''Kamianskės tvenkinys''' ({{uk|Кам'янське водосховище}}, iki 2017 m. – '''''Dnieprodzeržinskio tvenkinys''''') – [[tvenkinys]] pietinėje [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Dniepras|Dniepro]] upės slėnyje. Telkšo [[Dniepropetrovsko sritis|Dniepropetrovsko]], [[Poltavos sritis|Poltavos]] ir [[Kirovohrado sritis|Kirovohrado]] sričių teritorijose. Ilgis 122 km, plotis iki 8 km. [[Vaizdas:Landsat Dniprodzerzhynsk Reservoir.JPG|thumb|left|220px|Tvenkinio palydovinė nuotrauka]] Susidarė [[1963]]–[[1965]] m. patvenkus Dniepro upę Srednedneprovskajos HE užtvanka ties [[Kamianskė|Dnieprodzeržinskio]] (dab. Kamianskės) miestu. Tvenkinys sudarytas laivybinėms reikmėms, taip pat vanduo naudojamas liedinimui, buitinėms reikmėms, vystoma pramoninė žvejyba. Vandens lygio metinė svyravymų amplitudė – 0,5 m.<ref>{{GEC|137}}</ref> Greta tvenkinio įsikūręs [[Kremenčukas]], [[Horišni Plavnios]], [[Verchniodniprovskas]], [[Kamianskė]]. == Šaltiniai == {{išn}} {{Dniepro tvenkiniai}} [[Kategorija:Ukrainos tvenkiniai]] mxohycey1lhhv54kjk9w5ll62wj90xi 0 561535 7898036 7636841 2026-08-08T05:32:44Z Vilensija 40695 7898036 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FK „Kobra“ | image = | fullname = ТОВ "Футбольний клуб "Кобра" | founded = nežinoma | ground = nežinoma | capacity = nežinoma | chairman = {{uk|Олександр Гельштейн}} | manager = nežinoma | league = nežinoma | season = 2018-2019 | position = Pašalinti iš Pirmos lygos | pattern_la1 = | pattern_b1 = | pattern_ra1 = | pattern_sh1 = | leftarm1 = FFEE00 | body1 = FFEE00 | rightarm1 = FFEE00 | shorts1 = 000000 | socks1 = FFEE00 | pattern_so1 = _bvb1011h | pattern_la2 = _bvb1011a | pattern_b2 = _bvb1011a | pattern_ra2 = _bvb1011a | pattern_sh2 = _bvb1011a | pattern_so2 = _bvb1011h | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = FFEE00 | socks2 = FFEE00 }} '''Futbolo klubas „Kobra“''' ({{uk|ТОВ "Футбольний клуб "Кобра"}}) – [[Ukrainos futbolo klubas]] iš [[Charkivas|Charkivo]]. ==Istorija== Klubas pateko į Ukrainos pirmos lygos pirmenybes 2018/19 m. sezone, bet pasitraukė iš jų.<ref>http://pfl.ua/news/details/10442 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190428082702/http://pfl.ua/news/details/10442 |date=2019-04-28 }}</ref> Komanda sužaidė kelias rungtynes, o paskui pranešė, kad neturi galimybių vykti į [[Horišni Plavnios|Horšni Plavnias]], kad žaistų su vietos „[[FC Hirnyk-Sport|Hirnyk-Sport“]]<ref>http://pfl.ua/news/details/10396 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190626081029/http://pfl.ua/news/details/10396 |date=2019-06-26 }}</ref>, o vėliau su [[FK Zìrka Kropivnyckis|„Zirka“]], kad sužaistų penktojo turo rungtynes.<ref>http://pfl.ua/news/details/10412 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190622205928/http://pfl.ua/news/details/10412 |date=2019-06-22 }}</ref> Komanda buvo pašalinta iš pirmenybių, o visi pasiekimai anuliuoti. Taip pat perskaičiuoti taškai ir liko Pirmoje lygoje 15 dalyvių. == Sezonai == {{fs1}} {{fs2|UKR|2015–2016|||x}} {{fs2|UKR|2016–2017|||}} {{fs2|UKR|2017–2018|||}} {{fs2|UKR|2018–2019|II|pasitraukė|}} |} == Išnašos == {{išnašos|1}} == Nuorodos == * [[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Kobra]] 181k6ni14dxvxbstk3i12iupp7pg0fl 14 561816 7897922 5574002 2026-08-08T01:07:12Z Zykasaa 3068 naujas paieškos raktas [[Kategorija:Pasaulio paveldo sąrašas]]: " " naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897922 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Pasaulio paveldo sąrašas| ]] 1ryjjnx9zz10fvbqnktxa9wlp6wjbyb 0 564347 7897608 7879472 2026-08-07T12:39:28Z CD 677 CD pervadino puslapį [[FK Kauno Žalgiris (futsal)]] į [[FK Kauno Žalgiris (salės futbolas)]] 7879472 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FK Kauno Žalgiris | image = [[Vaizdas:BC Žalgiris 2023.png|200px]] | fullname = [[FK Kauno Žalgiris|FK Kauno Žalgirio]] salės futbolo komanda | founded = 2013<ref>https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190829225952/https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ |date=2019-08-29 }}</ref> | ground = Žalgirio treniruočių centras, [[Kauno sporto halė]] | capacity = | president = | chairman = [[Darius Gurskis]] | manager = {{Flagicon|BRA}} Emerson Junior De Lima ("Dentinho") | league = [[Futsal A lyga]] | season = [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024/25]] | position = '''1 vieta''' | pattern_la1=_whiteline|pattern_b1=_whitecollar|pattern_ra1=_whiteline| leftarm1=#4CBB17|body1=#4CBB17|rightarm1=#4CBB17|shorts1=#4CBB17|socks1=#4CBB17| pattern_la2=_whiteline|pattern_b2=_whitecollar|pattern_ra2=_whiteline| leftarm2=000000|body2=000000|rightarm2=000000|shorts2=000000|socks2=000000| }} {{Kauno Žalgirio sritys}} '''FK Kauno Žalgiris''' (arba '''''FK Kauno Žalgirio salės futbolo komanda''''') – [[salės futbolas|salės futbolo]], kitaip vadinamo futsalo, klubas iš [[Kaunas|Kauno]]. Klubo pasiekimai yra Lietuvos [[Futsal A lyga|Futsal A lygos]] čempionai, [[LFF Futsal taurė]]s laimėtojai, [[UEFA Futsal čempionų lyga|UEFA Futsal čempionų lygos]] elitinio etapo dalyviai. 2021 m. klubas prisijungė prie [[FK Kauno Žalgiris]] struktūros, iki tol egzistavo kaip atskiras klubas '''FK Vytis'''. == Istorija == === FK Vytis === Po Lietuvos nepriklausomybės istorija tarp Kauno Vyčio, Atleto ir Inkaro futbolo, futsalo ir paplūdimio futbolo klubų yra labai paini, klubai dažnai jungėsi, skyrėsi, iro ir kūrėsi iš naujo. FK Vytis Futsal buvo įkurtas [[2013]] m.<ref>https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190829225952/https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ |date=2019-08-29 }}</ref> Po trejų metų Vytis sustiprėjo ir laimėjo Lietuvos futsalo čempionatą bei taurę ketverius metus iš eilės. Vytis ėmė dalyvauti [[UEFA Futsal čempionų lyga|UEFA Futsal čempionų lygoje]], [[2018]] m. pasiekė „elitinį“ 16 geriausių Europos komandų etapą ir [[2019]] m. pakilo į 18 vietą Europos klubų reitingų lentelėje.<ref>https://www.uefa.com/MultimediaFiles/Download/competitions/Draws/02/61/49/67/2614967_DOWNLOAD.pdf</ref> 2019 m. Vyčio sudėtyje buvo 6 žaidėjai iš Brazilijos, buvo tikimasi pakartoti sėkmę čempionų lygoje. Tačiau sėkmė nusigręžė ir Vytis pralaimėjo visas tris rungtynes pagrindiniame etape. Spalio viduryje komandą paliko sporto direktorius Guilherme Ferreira, o po to ir visi brazilai žaidėjai bei treneris.<ref>https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/po-neikvepiancio-zygio-vyti-palieka-ir-sporto-direktorius-ir-visi-legionieriai-24-1217482</ref> Nuo {{data|2019|11|2}} trenerio pareigas perėmė [[Kirill Krasij]]. <gallery> Vaizdas:FK_Vytis_Futsal.png|FK Vytis logotipas Vaizdas:BC Žalgiris emblema.png|Kauno Žalgiris logotipas 2020–2023 m. Vaizdas:BC Žalgiris 2023.png|Kauno Žalgiris logotipas nuo 2023 m. pabaigos </gallery> === FK Kauno Žalgiris === {{data|2020|10|29}} pasirodė naujienos kad klubas prisijungs prie [[FK Kauno Žalgiris]]. Pastarasis klubas siekia sukurti visą futbolo "piramidę", o iki šiol futsalo komandos neturėjo. Namų rungtynes komanda ėmė žaisti „Žalgirio“ treniruočių centre, kuriame jau kurį laiką vyko ir salės futbolo treniruotės.<ref>https://lff.lt/news/11551/zalgiris-vienija-jegas-su-lietuvos-sales-futbolo-cempionu-kauno-vyciu/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210612183131/https://lff.lt/news/11551/zalgiris-vienija-jegas-su-lietuvos-sales-futbolo-cempionu-kauno-vyciu/ |date=2021-06-12 }}</ref> 2021 m. vasario 26 d. klubas oficialiai pakeitė pavadinimą, iki tol trukdė Futsal čempionų lygos reikalavimas jos sezono metu nekeisti pavadinimų.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/429220/futsalo-komanda-fk-vytis-oficialiai-tapo-zalgiriu</ref> Kauno Žalgiris Futsal ketverius metus iš eilės nugalėjo Lietuvos futsal A lygoje be didesnio pasipriešinimo. 2025-2026 m. sezone smarkiai pasipriešino [[FK Akmenės kraštas]] – reguliariajame sezone abi komandos surinko po 43 taškus, aukštesnę Kauno Žalgirio vietą nulėmė tik tarpusavio rezultatai. Atkrintamąjame etape komandos vėl susitiko finale, kuriame kovojama iki trijų pergalių. Kauno Žalgiris pralaimėjo dvi pirmąsias rungtynes, ir tik po to iškovoję tris pergales, tapo 2025-2026 m. sezono čempionais. Visos penkerios rungtynės arba pareikalavo pratęsimo arba baigėsi vieno įvarčio persvara: 1:1 (po prat.2:4), 2:3, 5:5 (po prat.7:6), 1:0, 3:3 (po prat.5:4). == Pavadinimų kaita == * 2013– * 2015–2016: ''Vytis-Zenitas''<ref>https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/panevezio-baltijos-futbolininkai-tapo-vienvaldziais-lietuvos-sales-a-lygos-lyderiais.d?id=70135586</ref> * 2017–2021: ''FK Vytis Futsal'' * 2021–dabar: ''FK Kauno Žalgiris'' salės futbolo komanda == Varžybos Lietuvoje == {| class="wikitable" style="text-align:center; width: auto" ! Sezonas !! Lygmuo !! Vieta {{santrumpa|reg.|reguliariajame sezone}} !! Vieta {{santrumpa|atkr.|atkrintamajame etape}} !! Futsal taurė |- |- | style="text-align:center;" | 2013–2014 m. | style="text-align:center;" | | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;"| |- | style="text-align:center;" | 2014–2015 m. | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;"| 6 | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;"| |- | style="text-align:center;" | 2015–2016 m. | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;"| 6 | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;"| 1/2 f. |- | style="text-align:center;" | 2016–2017 m. | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1<ref>http://www.futsalplanet.com/competitions.aspx</ref> | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė | Žalgirio arena Futsal Cup 2016<br/> - taurės laimėtojai<ref>https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190829225952/https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ |date=2019-08-29 }}</ref><ref>http://www.koncai.lt/koncertas/24111/zalgirio-arena-futsal-cup-2016</ref> |- | style="text-align:center;" | 2017–2018 m. | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė |- | style="text-align:center;" | 2018–2019 m. | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2019–2020 m.|2019–2020 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2020–2021 m.|2020–2021 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2021–2022 m.|2021–2022 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | 1/4 f. |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė | style="text-align:center;background-color:gold"| supertaurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė | style="text-align:center;background-color:gold"| supertaurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024–2025 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | 1/2 f. | style="text-align:center;background-color:gold"| supertaurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2025–2026 m.|2025–2026 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė | style="text-align:center;background-color:gold"| supertaurė |} == Tarptautinės varžybos == {| class="wikitable" style="text-align:left; width: 75%" |- !Sezonas !Varžybos !Pasiekimai |- | style="text-align:center; width: 10%;" |2017–2018 m. | [[UEFA Futsal čempionų lyga|UEFA Futsal taurė]] | <small> žaidė preliminariniame etape, etape ir užėmė III vietą grupėje. </small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" |2018–2019 m. | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> pagrindiniame etape (tarp 32 komandų) užėmė I vietą grupėje. Sekančiame 'elitiniame' etape (tarp 16 komandų) savo grupėje užėmė IV vietą. </small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" rowspan=2 | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2019–2020 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2019–2020 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> pagrindiniame UEFA Futsal čempionų lygos etape užėmė IV vietą grupėje. Varžybos vyko spalio 8–11 dienomis [[Jonavos sporto arena|Jonavos arenoje]]. Kartu grupėje žaidė „Barcelona“ (Ispanija), „Tyumen“ (Rusija) ir AYAT (Kazachstanas). </small> |- | style="text-align:left; width: 23%;" | [[Baltijos futsal lyga]] | style="text-align:left; width: 65%;"| <small> naujai įkurtame projekte dalyvavo 8 komandos iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos. Lietuvai atstovavo Kauno „Vytis“ ir Gargždų „Pramogos-SC“.</small><ref>https://balticfutsal.com/about/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190829225825/https://balticfutsal.com/about/ |date=2019-08-29 }}</ref> Dėl [[COVID-19]] pandemijos, po 5 turų varžybos buvo nutrauktos ir laikomos neįvykusiomis. |- | style="text-align:center; width: 10%;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2020–2021 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2020–2021 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> FK Vytis pradėjo varžybas nuo preliminarinio etapo, kuriame lapkričio 24 d. susitiko su Švedijos čempionais „Hammarby”. Po pergalės, Vyčio laukė rungtynės pagrindiniame etape su Vokietijos čempionais „Hohenstein-Ernstthal“. Nugalėję, „Vytis“ pateko tarp stipriausių 16 Europos komandų į elitinį etapą, kuriame pralaimėjo Rusijos TTG Ugra Jugorsk komandai. </small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2021–2022 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2021–2022 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> FK Kauno Žalgiris prieš sezono pradžią užėmė 9 vietą Europos klubų klasifikacijoje. Tai lėmė kad klubas pradėjo varžybas nuo pagrindinio etapo, kurio varžybos vyko spalio mėn. 2 grupėje taip pat žaidė Barcelona, Levante ir Oršos Viten, šios grupės varžybos vyko Kaune. Kauno Žalgiris užėmė 4 vietą grupėje ir į elitinį etapą nepateko.</small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2022–2023 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small>FK Kauno Žalgiris prieš sezono pradžią užėmė 13 vietą Europos klubų klasifikacijoje. Tai lėmė kad klubas pradėjo varžybas nuo pagrindinio etapo, kurio varžybos vyko spalio mėn. Šios grupės varžybos vyko Kaune.<ref> https://www.sportas.lt/naujiena/458895/pagrindinis-uefa-futsal-cempionu-lygos-etapas-vyks-lietuvoje</ref> FK Kauno Žalgiris užėmė antrąją vietą ir į sekantį etapą nepateko.</small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2023–2024 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2023–2024 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> FK Kauno Žalgiris pradėjo varžybas nuo pagrindinio etapo, kurio varžybos vyko spalio mėn. Šios grupės varžybos vyko Kaune. FK Kauno Žalgiris užėmė antrąją vietą ir į sekantį etapą nepateko.</small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2024–2025 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> FK Kauno Žalgiris pradėjo varžybas nuo pagrindinio etapo, kurio varžybos vyko spalio mėn. Šios grupės varžybos vyko Katanijoje (Italija). FK Kauno Žalgiris užėmė antrąją vietą ir į sekantį etapą nepateko.</small> |} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+Europos turnyrų rungtynių rezultatai |- ! Sezonas ! Varžybos ! Etapas ! Klubas ! Rungtynių rezultatas ! Bendras rezultatas |- | rowspan=3| 2017-18 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga|UEFA Futsal taurė]] | rowspan=3| preliminarinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|KOS}} '''FC Liburni Gjakovë''' | 3:7 | rowspan=3 | 3 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|LUX}} '''FC Differdange 03 Futsal''' | 3:3 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|MNE}} '''KMF Titograd''' | 2:3 |- | rowspan=9| 2018-19 | rowspan=9| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| preliminarinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|ENG}} '''Reading Escolla Futsal''' | 12:0 | rowspan=3 | 1 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|SMR}} '''Murata Futsal''' | 4:1 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|NED}} '''Hovocubo''' | 4:3 |- | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|AZE}} '''MFK Araz Naxçivan''' | 1:0 | rowspan=3 | 1 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|SVK}} '''MIMEL Lučenec''' | 3:2 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|MLT}} '''Valletta FC Futsal Club''' | 5:0 |- | rowspan=3| elitinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|NED}} '''FP Halle-Gooik''' | 2:5 | rowspan=3 | 4 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|SVN}} '''KMN Dobovec''' | 1:2 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|ESP}} '''Inter FS''' | 2:4 |- | rowspan=3| 2019-20 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|KAZ}} '''MFC Ajat''' | 4:5 | rowspan=3 | 4 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|RUS}} '''MFK Tiumen' ''' | 2:4 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|ESP}} '''FC Barcelona Futsal''' | 0:8 |- | rowspan=3| 2020-21 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=1| preliminarinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|SWE}} '''Hammarby IF Futsal''' | 3:1{{efn|dėl [[COVID-19]] varžybos vyko vienų rungtyniu formatu}} | rowspan=3| |- | rowspan=1| 1/16 f. | style="text-align:left;"| {{flagicon|GER}} '''VfL 05 Hohenstein-Ernstthal''' | 2:0 |- | rowspan=1| 1/8 f. | style="text-align:left;"| {{flagicon|RUS}} '''Gazprom-Ugra Jugorsk''' | 0:3 |- | rowspan=3| 2021-22 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|ESP}} '''Levante U.D. Futsal''' | 1:4 | rowspan=3 | 4 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|BLR}} '''Viten Orša''' | 3:3 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|ESP}} '''FC Barcelona Futsal''' | 1:7 |- | rowspan=3| 2022-23 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|LVA}} '''FC Petrow ''' | 4:1 | rowspan=3 | 2 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|FIN}} '''Kampuksen Dynamo''' | 7:0 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|ITA}} '''Feldi Eboli''' | 2:7 |- | rowspan=3| 2023-24 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|CYP}} '''AEL Limassol''' | 10:3<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2038861--ael-vs-kauno-zalgiris/</ref> | rowspan=3 | 2 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|KOS}} '''FC Prishtina 01''' | 0:0<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2038877--kauno-zalgiris-vs-prishtina/</ref> |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|FIN}} '''Kampuksen Dynamo''' | 1:1<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2038893--kauno-zalgiris-vs-kampuksen-dynamo/</ref> |- | rowspan=3| 2024-25 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|AUT}} '''FC Diamant Linz''' | 5:0<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2041333--kauno-zalgiris-vs-linz/</ref> | rowspan=3 | 2 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|LUX}} '''FC Differdange 03 ''' | 7:0<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2041349--differdange-vs-kauno-zalgiris/</ref> |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|ITA}} '''Meta Catania C5 ''' | 2:6<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2041366--catania-vs-kauno-zalgiris/</ref> |- | rowspan=3| 2025-26 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|ESP}} '''Cartagena Costa Cálida''' | 0:5 | rowspan=3 | 4 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|POL}} '''Piast Gliwice ''' | 1:3 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|BEL}} '''Sporting Anderlecht Futsal ''' | 0:4 |- | rowspan=3| 2026-27 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|LUX}} '''FC Differdange 03''' | | rowspan=3 | ? vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|}} '''TBA ''' | |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|}} '''TBA''' | |} {{notelist}} == Treneriai == {| class="wikitable" style="text-align:left; width:auto" |- !Nuo !Iki !Treneris |- | ? || 2018 m. kovas || {{Flagicon|LTU}} [[Mindaugas Grigalevičius]] |- | 2018 m. kovas || 2018 m. rugsėjis || {{Flagicon|UKR}} [[Pavel Pikalov]]<ref>{{cite web |title=Prieš lemiamas kovas Čempionų lygoje salės futbolo čempionas išsiskyrė su treneriu |url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/pries-lemiamas-kovas-cempionu-lygoje-sales-futbolo-cempionas-issiskyre-su-treneriu-24-1033890 |date=2018-09-23 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-12}}</ref> |- | 2018 m. rugsėjis || 2019 m. spalis || {{Flagicon|BRA}} [[Luciano Mistura]]<ref>https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/kauno-vycio-lietuviai-apie-trenerio-autoriteta-kalbos-barjera-ir-garsuji-ricardinho.d?id=79546097</ref> |- | 2019 m. lapkričio 2 d.|| 2021 m. rugpjūčio 4 d.|| {{Flagicon|UKR}} [[Kirill Krasij]]<ref>https://futsalua.org/blog/post/kirilo-krasii-ocholiv-litovskii-vitis {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201107235820/https://futsalua.org/blog/post/kirilo-krasii-ocholiv-litovskii-vitis |date=2020-11-07 }}</ref> |- | 2021 m. rugpjūčio 4 d.|| ''dabar'' || {{Flagicon|BRA}} Emerson Junior De Lima ("Dentinho")<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/438104/lietuvos-futsalo-cempionu-veidas-vel-tampa-braziliskas-komanda-treniruos-brazilas</ref> |} Prie trenerių štabo 2023 m. prisijungė [[Arsenij Buinickij]].<ref>https://www.lff.lt/a-buinickis-visi-mes-zinome-juokeli-apie-karjeros-pabaiga-kurios-pradzios-net-nebuvo/</ref> == Sudėtis == ''Atnaujinta {{data|2025|10|1}}'' {{fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=LTU|name=[[Ernestas Macenis]]|pos=GK}} ⭐ {{Fs player|no= 2|nat=BRA|name=Džordanas Luka Dutra Ramos Neves ([[Jordan Lucca Dutra Ramos Neves]])|pos=GK}} {{Fs player|no= 4|nat=BRA|name=[[Filipe Da Silva Santana]]|pos=}} {{Fs player|no= 5|nat=LTU|name=[[Vladimiras Derendiajevas]]|pos=}} {{Fs player|no= 6|nat=LTU|name=[[Tomas Bučma]]|pos=}} ⭐ {{Fs player|no= 7|nat=LTU|name=[[Benas Spietinis]]|pos=DF}} ⭐ {{Fs player|no= 8|nat=LTU|name=[[Albert Voskunovič]]|pos=}} ⭐ {{Fs player|no= 9|nat=LTU|name=[[Justinas Zagurskas]]|pos=}} ⭐ {{Fs player|no=10|nat=LTU|name=[[Edgaras Baranauskas]]|pos=MF}} ⭐ {{Fs player|no=11|nat=LTU|name=[[Lukas Sendžikas]]|pos=MF|other=kapitonas}} ⭐ {{Fs player|no=14|nat=LTU|name=[[Emilijus Rusteika]]|pos=DF}} ✰ {{Fs player|no=15|nat=BRA|name=Vinisijus Karvaljo Feitoza ([[Vinicius Carvalho Feitosa]])|pos=}} {{Fs player|no=16|nat=BRA|name=Pedro Viktor Masedo Da Silva [[Pedro Victor Macedo Da Silva]]|pos=}} {{Fs player|no=17|nat=UKR|name=[[Kostiantyn Bondarenko]]|pos=}} {{Fs player|no=19|nat=BRA|name=Žoajo Vitor De Suza Pereira [[Joao Vitor De Souza Pereira]]|pos=}} {{Fs player|no=21|nat=LTU|name=[[Ernestas Lukaševič]]|pos=GK}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=[[Edas Romanovas]]|pos=MF}} ⭐ {{Fs player|no= |nat=BRA|name=Džordan Luka Dutra Ramos Neves [[Jordan Lucca Dutra Ramos Neves]]|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=[[Naglis Gurskis]]|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=[[Dovydas Jurevičius]]|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=[[Mantas Karenga]]|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=[[Tautvydas Statkus]]|pos=}} {{fs end}} ⭐–[[Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė|Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinę]] atstovavę žaidėjai ✰–[[Lietuvos vaikinų iki 19 m. salės futbolo rinktinė|Lietuvos vaikinų iki 19 m. salės futbolo rinktinę]] atstovavę žaidėjai == Žymūs žaidėjai == * {{flagicon|LTU}} [[Lukas Sendžikas]] – komandos kapitonas * {{flagicon|BRA}} [[Ricardo Cámara Sobral Filho]] "Ricardo", 2022-2023 m. – garsaus futbolininko [[Cacau]] sūnus == Šaltiniai == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/ZalgirisFutsal/ Kauno Žalgiris futsal Facebook paskyra] * [https://www.youtube.com/channel/UC1JwwZiD8Pi3n3SzyRa4oSw/featured Kauno Vyčio YouTube kanalas] * [https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/season=2020/clubs/club=2607074/ UEFA informacija apie Kauno Žalgirį futsal] {{Lietuvos salės futbolo varžybos}} {{DEFAULTSORT:Kauno Žalgiris}} [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]] [[Kategorija:Kauno futbolo klubai]] 4gan82tq1busf8b1hove7e1xfulegeo 0 569200 7897988 7887378 2026-08-08T02:28:44Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897988 wikitext text/x-wiki {{Sen miestas | pavadinimas = Samarija | senovinis pavadinimas = שומרון | vaizdas = 2016_WLM_-_OVEDC_-_Shomron_capital_of_the_Kingdom_of_Israel_052.jpg | vaizdo plotis = | vaizdo info = | herbas = | herbo plotis = | herbo info = | žeml = Izraelis | žeml plotis = 180 | žeml info = |PL=32|PM=16|PS=35|NS=N|IL=35|IM=11|IS=42|EW=E | pilnas pavadinimas = | vieta = [[Palestina]] ([[Vakarų Krantas]]) | regionas = [[Artimieji Rytai]] | administracinis vienetas = | plotas = | statytojas = | medžiaga = | pastatytas = [[IX a. pr. m. e.]] | sugriautas = [[V a.]] | laikotarpis = | tauta = [[hebrajai]] | valdovai = | dievas = | kasinėjimai = nuo 1908 m. | žvalgytas = | tirtas = | vikiteka = Samaria | UNESCO id = 1809 }} '''Samarija''' ({{he|שומרון|Shomron}}, {{gr|Σαμάρεια|Samareia}}, {{ar|السامرة|as-Samira}}) – senovinis miestas, šiaurinės [[Izraelio karalystė]]s sostinė. Griuvėsiai išlikę dab. [[Palestina|Palestinos]] [[vakarų krantas|Vakarų kranto]] teritorijos šiaurinėje dalyje, 10 km į šiaurės vakarus nuo [[Nablusas|Nabluso]]. Nuo mūsų ero pradžios buvo vadinama '''Sebastija'''. Taip iki dabar vadinamas nedidelis [[Sebastija (Nablusas)|kaimelis]] šalimais. 2026 m. Sebastijos kaimelis ir Samarijos archeologinė vietovė UNESCO buvo pripažinta pasaulio paveldo paminklu, kuris dėl nuolatinių konfliktų atsidūrė pavojuje.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1809 Sebastija]</ref> == Raida == Samarija buvo prie pagrindinio prekybos kelio, einančio iš šiaurės į pietus per visą Izraelį; pastatyta ant kalvos, kad būtų lengviau apsiginti. [[875 m. pr. m. e.]] statyti miestą pradėjo karalius Omris. Jo darbą tęsė sūnus [[Achabas]], kuris pastatė naujus rūmus. Rūmams papuošti buvo sunaudota tiek raižyto [[Dramblio kaulas|dramblio kaulo]], kad juos imta vadinti „dramblio kaulo rūmais“. Rūmų griuvėsiuose archeologai rado per 500 dramblio kaulo dirbinių, tarp jų paauksuotų. Iš pradžių samariečiai išpažino [[Pagonybė|pagoniškus tikėjimus]]. Keletas [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]] pranašų smerkė tokį stabų garbinimą ir įspėjo, kad miestas bus sugriautas. Sirijos gyventojai daug kartų puolė ir apgulė miestą, bet jį užimti pavyko tik asirams [[722 m. pr. m. e.|722]]–[[721 m. pr. m. e.]] Gyventojai buvo išvaryti į Siriją, [[Asirija|Asiriją]] ir [[Babilonas|Babiloniją]]. Į jų vietą atsikėlė kolonistai iš įvairių Asirijos imperijos dalių. Praradusi Samariją, [[Izraelio karalystė]] liovėsi egzistuoti. Samarija imta vadinti visą [[Samarija|teritoriją]], ne tik patį miestą. [[Naujasis Testamentas|Naujojo Testamento]] laikais [[Erodas Didysis]] Samariją atstatė ir graikiškai pavadino Sebastija (atitinka lotynišką ''Augustus''). Samarijoje dar buvo šiek tiek negrynų žydų, tikėjusių Dievą, bet [[Judėja|Judėjos]] žydai samariečius niekino ir jų nekentė. Pasak evangelijų, [[Jėzus]] parodė jiems dėmesį keliaudamas po jų kraštą ir būdamas su jais. Po Jėzaus mirties ir prisikėlimo skelbti [[Evangelija|Evangelijos]] į Samariją nuvykęs [[Apaštalas Pilypas|Pilypas]], jo darbą tęsė [[apaštalas Petras|Petras]] ir [[Apaštalas Jonas|Jonas]]. Šiuo metu Nabluse ir [[Jafa|Jafoje]] tebegyvena nedidelė grupė [[samariečiai|samariečių]], garbinančių Dievą ant Garizimo kalno.<ref>Bibilijos enciklopedija. Alma litera. Vilnius, 1993 m.</ref> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Palestina}} {{flag|Izraelis}}: [[Jeruzalės senamiestis|Senoji Jeruzalė]] ir [[Jeruzalės sienos|jos sienos]] (1981, pavojuje nuo 1982) * {{flag|Izraelis}}: Bibliniai telai – [[Megidas]], [[Hacoras]], [[Beer Šeba]] (2005) * {{flag|Izraelis}}: [[Mareša|Marešos]] ir [[Beit Guvrinas|Beit Guvrino]] olos Judėjos žemumose kaip žemės ir urvų mikrokosmosas (2014) * {{flag|Izraelis}}: [[Beit Šearimo nacionalinis parkas|Beit Šearimo nekropolis: žydų atgimimo simbolis]] (2015) * {{flag|Palestina}}: [[Hebronas|Hebrono/al-Chalilio senamiestis]] (2017) * {{flag|Palestina}}: [[Tel es-Sultanas|Senasis Jerichas/Tel es-Sultanas]] (2023) == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOPalestina}} {{Sirijos regionai}} [[Kategorija:Izraelio istoriniai miestai]] [[Kategorija:Palestinos regiono istorija]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] eqdlq0wud1k3yhc2qnfb0pc4xhkq111 0 570092 7897863 7883566 2026-08-07T20:38:44Z Wolfmartyn 122516 /* Sudėtis */ 7897863 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Klaipėdos „Neptūnas“ | image = [[Vaizdas:FK Neptūnas logotipas.png|150px]] | fullname = VĮ „Neptūno“ futbolo klubas | founded = [[2020]] m. sausio mėn. | ground = [[Klaipėdos centrinis stadionas]], [[Klaipėda]] | capacity = 5 000 | chairman = {{vlv|LTU}} [[Kęstutis Ivaškevičius]] | manager = {{vlv|LTU}} [[Andrius Jokšas]] | league = [[LFF I lyga|Pirma lyga]] | season = [[2025 m. LFF I lyga|2025]] | position = 2 vieta, Pirma lyga | pattern_la1 = _tambov1819a | pattern_b1 = _tambov1819a | pattern_ra1 = _tambov1819a | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = 0000ff | body1 = 0000ff | rightarm1 = 0000ff | shorts1 = 0000ff | socks1 = 0000ff | pattern_la2 = _jakochamp2wrb | pattern_b2 = _jakochamp2wrb | pattern_ra2 = _jakochamp2wrb | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = ffffff | body2 = ffffff | rightarm2 = ffffff | shorts2 = 0000ff | socks2 = ffffff }} '''„Neptūno“ futbolo klubas''' arba tiesiog '''Klaipėdos „Neptūnas“''' arba '''FK „Neptūnas“''' – [[Lietuvos futbolo klubas|Lietuvos futbolo komanda]] iš [[Klaipėda|Klaipėdos]].<ref>[https://bcneptunas.lt/klaip%c4%97dos-v%c5%a1%c4%af-nept%c5%abno-klubas-skelbia-kar%c5%a1t%c4%85-naujien%c4%85-klaip%c4%97da-tur%c4%97s-nauj%c4%85-futbolo-komand%c4%85/ bcneptunas.lt: naujiena (futbolo ekipos subūrimas)]</ref> '''Neptūno''' žymenimi vadinamos ir kitos klubo ekipos: '''[[Neptūnas B]]''' (jaunimo, dublerių ekipa), bei salės futbolo komanda. == Istorija == 2020 m. sausio mėn. oficialiai buvo pranešta, kad [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos krepšinio klubas „Neptūnas“]] siekia turėti ir futbolo komandą. Komanda sėkmingai licencijavosi ir debiutavo Antroje lygoje. Pasitelkus 5–6 profesionalius futbolininkus, buvo siekiama laimėti Antrą lygą ir patekti į Pirmą lygą.<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/neptunas-brenda-i-naujus-vandenis-klaipeda-tures-nauja-futbolo-komanda-24-1263150 15min.lt: naujienos]</ref> Prielaidos suburti ir futbolo komandą atsirado po to, kai [[2019]] m. pabaigoje, jau pasibaigus A lygos sezonui, buvo pašalintas kitas Klaipėdos klubas [[FK Atlantas]].<ref>[https://web.archive.org/web/20191205154510/https://lff.lt/news/9419/fk-atlantas-ir-fk-palanga-del-manipuliavimo-rezultatais-yra-salinami-is-a-lygos/ LFF svetainės duomenys]</ref> Pagrindinės komandos treneriu tapo [[Donatas Navikas]]. Bendradarbiaujant su Kęstučio Ivaškevičiaus vadovaujama Klaipėdos futbolo akademija "KFA", jaunimui buvo suteikta galimybę žaisti dublerių '''Neptūnas B''' komandoje, bei trečiojo lygmens '''„KFA-FC Neptūnas“ ''' komandose.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/412338/koronavirusas-nepakeite-neptuno-futbolo-klubo-planu</ref>Neptūnas B komandą treniravo [[Aurimas Skurdelis]].<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/422713/pergalingas-istorinis-futbolo-klubo-neptunas-startas</ref> Pirmosiose lygos rungtynėse 58 min., pirmąjį komandos įvartį pelnė [[Aurimas Skurdelis]], o FC Neptūnas nugalėjo [[Džiugas B]] 2:0.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fc-dziugas-b-fc-neptunas-6191789/</ref> Sezono pabaigoje su [[Banga B]] turėjo po 34 taškus, todėl buvo sužaistos papildomos rungtynės, kurias klaipėdiečiai pralaimėjo ir turėjo tenkintis antąja vieta. 2021 m. gavo Pirmos lygos licenciją ir dalyvavo Pirmos lygos pirmenybėse. Galutinėje komandų rikiuotėje ekipa liko dešimtoje vietoje iš keturiolikos dalyvių.<ref>https://int.soccerway.com/national/lithuania/1-lyga/2021/regular-season/r60884/</ref> [[Tadas Vaitkus]] po sezono davė interviu, kuriame įvertino ekipos rezultatus ir ateities perspektyvas.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/444178/t-vaitkus-isitvirtinome-lff-i-lygoje-kita-sezona-sieksime-prizines-vietos</ref> 2021 m. gruodžio pradžioje paskelbta, kad naujuoju treneriu tapo [[Valdas Trakys]], o ekipai keliamas tikslas iškovoti kelialapį į A lygą.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/445364/neptunui-vadovaus-v-trakys-tikslas-kelialapis-i-a-lyga</ref> 2022 m. klubas licencijavosi ir rungtyniavo [[2022 m. LFF I lyga|2022 m. Pirmoje lygoje]].<ref>[https://web.archive.org/web/20220219000600/https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ LFF oficiali svetainė]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/451172/ekranui-minus-3-taskai-ir-atvertos-durys-i-pirma-lyga sportas.lt: Pirmos lygos dalyviai]</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20220228145348/https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ Dalyvių tvirtinimas]</ref> Užėmė antrąją vietą, ir kovojo pereinamosiose rungtynėse su [[FC Džiugas]] dėl vietos A lygoje. FC Neptūnas pralaimėjo dvikovą 0:4 ir 0:1. 2023 m. LFF taurės šešioliktfinalyje FC Neptūnas nugalėjo būsimus A lygos čempionus [[FK Panevėžys]]. Rungtynės baigėsi rezultatu 1:1, o baudinių seriją Neptūnas laimėjo 3:1. Aštunfinalyje Neptūną išmetė [[FK Sūduva]]. Pirmos lygos pirmenybėse Neptūnas pretendavo į prizines vietas, tačiau 2023 m. lapkričio 4 d. klaipėdiečiai rungtynėse prieš [[Kauno Žalgiris B]] patyrė sutriuškinimą rezultatu 1:5 ir prarado galimybę žaisti pereinamosiose rungtynėse dėl patekimo į A lygą. Po šių rungtynių būta trinties tarp klubo vadovo [[Tadas Vaitkus|Tado Vaitkaus]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/487370/neramus-savaitgalis-neptune-sutriuskinimas-toli-pasiusti-zaidejai-ir-legionieriaus-kreipimasis-i-fifa sportas.lt naujienos: neramus savaitgalis „Neptūne“]</ref> Netrukus (2023 m. lapkričio 6 d.) tapo žinoma, kad Vaitkus atsistatydino iš pareigų.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/487417/t-vaitkus-atsistatydina-is-neptuno-vadovo-pareigu sportas.lt naujienos: Vaitkaus atsistatydinimas]</ref> 2024 m. spalio mėn. [[Olehas Lutkovas]] tapo „Neptūno“ vyr. treneriu vietoje [[Valdas Trakys|Valdo Trakio]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/507732/25-asis-pirmos-lygos-turas-medaliu-spindesys-ir-permainos-prie-neptuno-vairo sportas.lt naujienos: apie Pirmą lygą ir Neptūno trenerių kaitą]</ref> [[2025 m. LFF I lyga|2025 m. Pirmoje lygoje]] užėmė antrąją vietą, ir kovojo pereinamosiose rungtynėse su [[FK Riteriai]] dėl vietos A lygoje. FC Neptūnas pralaimėjo dvikovą 0:0 ir 1:2. == Stadionas == 2020 m. sezone Klaipėdos centrinio stadiono atsarginė aikštė tapo '''„Neptūno“''' namų arena.<ref>https://www.fcneptunas.lt/klubas/stadionas</ref> Ši aikštė dar vadinama Klaipėdos dirbtinės dangos aikšte (stadionu), o trumpai Klaipėdos DDA. == Salės futbolas == Taip pat planuojama sukurti stiprią ir konkurencingą salės futbolo komandą.<ref>https://www.atviraklaipeda.lt/2020/01/20/neptunas-zengia-i-futbola/</ref> == Klubo pavadinimas, logotipas ir spalvos == * Neptūno krepšinio komanda, kuri 2020 m. šventė savo 55 m. įkūrimo jubiliejų, nusprendė suburti futbolo komandą. * Krepšinio klubo spalvos buvo mėlyna ir balta, todėl ir futbolo komandos spalvomis tapo būtent mėlyna ir balta. === Apranga === * 2020 m. pagrindinės aprangos buvo mėlynos spalvos. Šortai tamsesnės mėlynos, nei marškinėliai ir kojinės. * Atsarginės aprangos buvo baltos spalvos marškinėliai, tamsiai mėlyni šortai ir baltos kojinės. * Vartininkai žaidė žaliais marškinėliais, juodais šortais ir juodomis kojinėmis. {| |{{Football kit | pattern_la=| pattern_b=_whitecollar| pattern_ra=| pattern_sh= | pattern_so=_3 stripes white| leftarm=0000FF | body=0000FF| rightarm=0000FF | shorts=000088 | socks=0000FF | title= 2020 m. <br> Namų apranga }} |{{Football kit | pattern_la=| pattern_b=_bluecollar| pattern_ra=| pattern_sh= | pattern_so=_3 stripes blue| leftarm=FFFFFF | body=FFFFFF| rightarm=FFFFFF | shorts=000088 | socks=FFFFFF | title= 2020 m. <br> Atsarginės }} |{{Football kit | | pattern_la=| pattern_b= _whitecollar | pattern_ra=| pattern_sh=| pattern_so= _3 stripes white | leftarm=8EEC66 | body= 8EEC66 | rightarm= 8EEC66 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= 2020 m. <br> Vartininkų }} |} {| |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b=_collar| pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm=0000FF | body=0000FF| rightarm=0000FF | shorts=0000FF | socks=0000FF | title= 2021 m. <br> Namų apranga }} |{{Football kit | pattern_la=_jakochamp2wrb| pattern_b=_jakochamp2wrb| pattern_ra=_jakochamp2wrb| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm=FFFFFF | body=FFFFFF| rightarm=FFFFFF | shorts=0000FF | socks=FFFFFF | title= 2021 m. <br> Atsarginės }} |{{Football kit | | pattern_la=_jakostrike1920mo | pattern_b= _jakostrike1920mo | pattern_ra=_jakostrike1920mo | pattern_sh= _jakostrike1920mo | pattern_so= _jakolazio19mo | leftarm=8E1111 | body= 8E1111 | rightarm= 8E1111 | shorts= 8E1111 | socks= 8E1111 | title= 2021 m. <br> Vartininkų }} |} ; Aprangų gamintojai * [[Jako AG|JAKO]] (nuo [[2020]] m.) === Spalvinė gama === * [[Mėlyna]] ir [[balta]]. {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''FC Neptūnas''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''FC Neptūnas''' |} == Sezonai == {|class="wikitable" style="text-align: center; font-size: 95%;" |-bgcolor="#efefef" ! Sezonas !! Lyga (pakopa) !! Vieta !! R !! P !! L !! Pr !! Į+ !! Į- !! Į+/- !! Taškai !! [[LFF taurė]] |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2020 m.|2020 m.]] || [[LFF II lyga]] (III) ||bgcolor="silver"| '''2'''/12 || 16 || 10 || 4 || 2 || 45 || 11 || +34 || '''34''' || - |- | [[2021 m. LFF I lyga|2021 m.]] || [[LFF I lyga]] (II) || '''10'''/14 || 26 || 9 || 4 || 13 || 46 || 51 || −5 || '''31''' || 1/8 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2022 m.|2022 m.]] || [[LFF I lyga]] (II) || bgcolor=silver| '''2'''/16 || 30 || 19 || 5 || 6 || 66 || 36 || +30 || '''62 || 1/8 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2023 m.|2023 m.]] || [[LFF I lyga]] (II) || '''4'''/16 || 30 || 14 || 9 || 7 || 57 || 33 || +24 || '''51 || 1/8 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2024 m.|2024 m.]] || [[2024 m. LFF I lyga|LFF I lyga]] (II) || '''5'''/16 || 30 || 17 || 6 || 7 || 64 || 38 || +26 || '''57 || I etapas |- | [[Lietuvos futbolas 2025 m.|2025 m.]] || [[2025 m. LFF I lyga|LFF I lyga]] (II) || bgcolor=silver| '''2'''/16 || 30 || 21 || 4 || 5 || 68 || 27 || +41 || '''67 || 1/16 f. |- | [[Lietuvos futbolas 2026 m.|2026 m.]] || [[2026 m. LFF I lyga|LFF I lyga]] (II) || colspan=9| || 1/16 f. |} == Sudėtis == ''Atnaujinta {{data|2026|7|22}}'' <ref>https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fc-neptunas-36815/?cid=14242827</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=LTU|name=[[Daniel Bukel]]|pos=GK}} ''({{santrumpa|nuom. iš|Nuomos pagrindais iki sezono pabaigos}} [[FK Panevėžys]])'' {{Fs player|no=99|nat=LTU|name=Dilonas Matuškevičius|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 3|nat=NGR|name=[[Olaide Badmus]]|pos=DF}} {{Fs player|no= 6|nat=LTU|name=Vadim Šulžickij|pos=DF}} {{Fs player|no=24|nat=UKR|name=[[Kostiantynas Šulcas]] (Костянтин Шульц)|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 4|nat=NGR|name=[[Samson Bolaji]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 9|nat=LTU|name=Mantas Rusys|pos=MF}} ? {{Fs player|no=10|nat=SEN|name=Hamed Diawara|pos=MF}} {{Fs player|no=19|nat=LTU|name=[[Aironas Trakšelis]]|pos=MF}} {{Fs player|no=23|nat=LTU|name=[[Aurimas Skurdelis]]|pos=MF|other=kapitonas}} {{Fs player|no=29|nat=LTU|name=Darius Jurgelevičius|pos=MF}} {{Fs player|no=33|nat=LTU|name=Adomas Ankudinovas|pos=MF}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=39|nat=LTU|name=Vilius Stonys|pos=MF}} {{Fs player|no=26|nat=LTU|name=[[Juozas Lubas]]|pos=MF}} {{Fs player|no=77|nat=LTU|name=[[Simonas Urbys]]|pos=MF}} {{Fs player|no=92|nat=LTU|name=Nikita Bondarev|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=11|nat=LTU|name=[[Darius Zubauskas]]|pos=FW}} {{Fs player|no=15|nat=LTU|name=Emilijus Jermolajev|pos=FW}} {{Fs player|no=17|nat=LTU|pos=FW|name=[[Nojus Lukšys]]}} ''({{santrumpa|nuom. iš|Nuomos pagrindais iki sezono pabaigos}} [[FK Panevėžys]])'' {{Fs player|no=22|nat=LTU|name=Nojus Penikas|pos=FW}} {{Fs player|no=42|nat=LTU|name=Jonas Vaitkus|pos=FW}} <!--trauma 2026 m. sausio mėn., atlikta operacija--> {{Fs player|no=98|nat=JPN|pos=FW|name=Yamato Fujishima}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | Neptūnas / Neptūnas B |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=21|nat=LTU|name=Mantas Dimša|pos=DF}} {{Fs player|no=27|nat=LTU|name=Mantas Česnokovas ''(U-18)''|pos=DF}} {{fs end}} ; 2023 m. naujokai : {{vlv|Lietuva}} [[Mantas Rusys]] ([[FK Babrungas]]) : {{vlv|Ukraina}} Denys Prytykovskyi : {{vlv|Japonija}} Ken Murayama : {{vlv|Lietuva}} [[Dovydas Švambaris]] (Klaipėdos Universitetas) : {{vlv|Lietuva}} [[Jonas Vaitkus]] (Klaipėdos Universitetas) ; 2024 metų Klaipėdos „Neptūno“ komandos sudėtis: *Vartininkai: Dovydas Komža ir Pijus Petkevičius; *Gynėjai: Dmytro Bondar (Ukraina), Nazar Vyzdryk (Ukraina), Eduard Matveevko (Ukraina), [[Aurimas Skurdelis]], Andrius Norvaišis, Armandas Razvadauskas, Tomas Jonušas, Oskaras Lubys, Vadim Šulžickij; *Saugai: Hamed Diawara (Senegalas), Adomas Ankudinovas, Oleksandr Dovhyi (Ukraina), Arminas Gečas, Brice Stephane Didier Phillipe Gouypy (Prancūzija), Darius Jurgelevičius, Mantas Rusys; *Puolėjai: [[Darius Zubauskas]], Daniel Omokhoa Ilevbare (Nigerija), Jonas Vaitkus, Ignas Paulius, [[Martynas Velyvis]], Laurynas Barsteika. == Dubleriai == {{main|Neptūnas B}} [[Neptūnas B]] debiutavo 2020 m. III lygos Klaipėdos apskrities varžybose ir tapo jų nugalėtoju. 2021 m. Neptūnas B licencijavosi į II lygą, ir gavo licenciją. Tačiau po galutinio LFF VK posėdžio dingo iš II lygos dalyvių sąrašo. Šiais metais buvo nutarta rengti vientisą II lygą, o ne dvi zonas. Susidarius per dideliam dalyvių skaičiui, Neptūnui B teko grįžti į III lygą. 2022 ir 2023 m. Neptūnas B vėl nugalėjo III lygos Klaipėdos apskrities pirmenybėse. == Personalas == * '''Vyr. treneris – ''' {{Flagicon|LTU}} [[Andrius Jokšas]]; * '''Trenerio asistentas – ''' {{Flagicon|LTU}} [[Romualdas Norkus (1960)|Romualdas Norkus]]; * '''Vartininkų treneris – ''' {{Flagicon|UKR}} Henadii Žylkin;{{Update inline}} * '''Sporto direktorius – ''' {{Flagicon|LTU}} [[Kęstutis Ivaškevičius]]; * '''Techninis direktorius – ''' {{Flagicon|LTU}} Evaldas Misiūnas. == Treneriai == * {{Flagicon|LTU}} [[Donatas Navikas]] (nuo 2020 m. sausio mėn.) * {{Flagicon|LTU}} [[Kęstutis Ivaškevičius]] (nuo 2020 m. balandžio mėn.) * {{Flagicon|LTU}} [[Valdas Trakys]] (nuo 2021 m. gruodžio mėn.) * {{Flagicon|UKR}} [[Olehas Lutkovas|Oleh Lutkov]] (nuo 2024 m. spalio mėn.)<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/507732/25-asis-pirmos-lygos-turas-medaliu-spindesys-ir-permainos-prie-neptuno-vairo sportas.lt naujienos: apie Pirmą lygą ir Neptūno trenerių kaitą]</ref><ref>https://www.facebook.com/fcneptunas/posts/pfbid02UKxRkq1zunrQdMLY5gdEto5KkFcFeTAPFArBFRzyeL1n8kuLYeVKU67qEX2ipBFXl</ref> * {{Flagicon|LTU}} [[Andrius Jokšas]] (nuo 2026 m. balandžio mėn.)<ref>https://www.facebook.com/fcneptunas/posts/pfbid0KWkAKN18eMKrwc4YjjuWTKAcSPFmcwyvFg5qWCH7fheTshJLif1nQbuTdGZtmbmFl</ref> == Žinomiausi žaidėjai == * {{Flagicon|LTU}} [[Jonas Bičkus]], puolėjas (2021) * {{Flagicon|LTU}} [[Aurimas Skurdelis]] saugas (2020) * {{Flagicon|LTU}} [[Marius Papšys]] saugas (2020-2022 m.) * {{Flagicon|LTU}} [[Ernestas Grudys]], [[vartininkas]] (2021; 2022 m.) * {{Flagicon|LTU}} [[Rokas Krušnauskas]], puolėjas (2022) * {{Flagicon|LTU}} [[Karolis Laukžemis]], puolėjas (2025) ; Užsieniečiai * {{vlv|Centrinės Afrikos Respublika}} [[Karl Namnganda]] (2023)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/83731/Karl_Namnganda.html General Information about the player Karl Namnganda]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.fcneptunas.lt Oficiali klubo svetainė] ''fcneptunas.lt'' * [https://www.facebook.com/fcneptunas/ Facebook paskyra] * [https://1lyga.lt/ Pirma lyga] (1lyga.lt) * [https://int.soccerway.com/teams/lithuania/neptn-klaipda/50170/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/neptunas/n7oPRgQm/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/fc-neptunas/startseite/verein/82546 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-neptunas-klaipeda/46570/ Globalsportsarchive] {{Lietuvos futbolo klubai}} {{DEFAULTSORT:Neptūnas}} [[Kategorija:Klaipėdos futbolo klubai]] j3ehagzh7eem3vh6f4mczv8idr7ckft 7897864 7897863 2026-08-07T20:38:59Z Wolfmartyn 122516 /* Sudėtis */ 7897864 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Klaipėdos „Neptūnas“ | image = [[Vaizdas:FK Neptūnas logotipas.png|150px]] | fullname = VĮ „Neptūno“ futbolo klubas | founded = [[2020]] m. sausio mėn. | ground = [[Klaipėdos centrinis stadionas]], [[Klaipėda]] | capacity = 5 000 | chairman = {{vlv|LTU}} [[Kęstutis Ivaškevičius]] | manager = {{vlv|LTU}} [[Andrius Jokšas]] | league = [[LFF I lyga|Pirma lyga]] | season = [[2025 m. LFF I lyga|2025]] | position = 2 vieta, Pirma lyga | pattern_la1 = _tambov1819a | pattern_b1 = _tambov1819a | pattern_ra1 = _tambov1819a | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = 0000ff | body1 = 0000ff | rightarm1 = 0000ff | shorts1 = 0000ff | socks1 = 0000ff | pattern_la2 = _jakochamp2wrb | pattern_b2 = _jakochamp2wrb | pattern_ra2 = _jakochamp2wrb | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = ffffff | body2 = ffffff | rightarm2 = ffffff | shorts2 = 0000ff | socks2 = ffffff }} '''„Neptūno“ futbolo klubas''' arba tiesiog '''Klaipėdos „Neptūnas“''' arba '''FK „Neptūnas“''' – [[Lietuvos futbolo klubas|Lietuvos futbolo komanda]] iš [[Klaipėda|Klaipėdos]].<ref>[https://bcneptunas.lt/klaip%c4%97dos-v%c5%a1%c4%af-nept%c5%abno-klubas-skelbia-kar%c5%a1t%c4%85-naujien%c4%85-klaip%c4%97da-tur%c4%97s-nauj%c4%85-futbolo-komand%c4%85/ bcneptunas.lt: naujiena (futbolo ekipos subūrimas)]</ref> '''Neptūno''' žymenimi vadinamos ir kitos klubo ekipos: '''[[Neptūnas B]]''' (jaunimo, dublerių ekipa), bei salės futbolo komanda. == Istorija == 2020 m. sausio mėn. oficialiai buvo pranešta, kad [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos krepšinio klubas „Neptūnas“]] siekia turėti ir futbolo komandą. Komanda sėkmingai licencijavosi ir debiutavo Antroje lygoje. Pasitelkus 5–6 profesionalius futbolininkus, buvo siekiama laimėti Antrą lygą ir patekti į Pirmą lygą.<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/neptunas-brenda-i-naujus-vandenis-klaipeda-tures-nauja-futbolo-komanda-24-1263150 15min.lt: naujienos]</ref> Prielaidos suburti ir futbolo komandą atsirado po to, kai [[2019]] m. pabaigoje, jau pasibaigus A lygos sezonui, buvo pašalintas kitas Klaipėdos klubas [[FK Atlantas]].<ref>[https://web.archive.org/web/20191205154510/https://lff.lt/news/9419/fk-atlantas-ir-fk-palanga-del-manipuliavimo-rezultatais-yra-salinami-is-a-lygos/ LFF svetainės duomenys]</ref> Pagrindinės komandos treneriu tapo [[Donatas Navikas]]. Bendradarbiaujant su Kęstučio Ivaškevičiaus vadovaujama Klaipėdos futbolo akademija "KFA", jaunimui buvo suteikta galimybę žaisti dublerių '''Neptūnas B''' komandoje, bei trečiojo lygmens '''„KFA-FC Neptūnas“ ''' komandose.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/412338/koronavirusas-nepakeite-neptuno-futbolo-klubo-planu</ref>Neptūnas B komandą treniravo [[Aurimas Skurdelis]].<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/422713/pergalingas-istorinis-futbolo-klubo-neptunas-startas</ref> Pirmosiose lygos rungtynėse 58 min., pirmąjį komandos įvartį pelnė [[Aurimas Skurdelis]], o FC Neptūnas nugalėjo [[Džiugas B]] 2:0.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fc-dziugas-b-fc-neptunas-6191789/</ref> Sezono pabaigoje su [[Banga B]] turėjo po 34 taškus, todėl buvo sužaistos papildomos rungtynės, kurias klaipėdiečiai pralaimėjo ir turėjo tenkintis antąja vieta. 2021 m. gavo Pirmos lygos licenciją ir dalyvavo Pirmos lygos pirmenybėse. Galutinėje komandų rikiuotėje ekipa liko dešimtoje vietoje iš keturiolikos dalyvių.<ref>https://int.soccerway.com/national/lithuania/1-lyga/2021/regular-season/r60884/</ref> [[Tadas Vaitkus]] po sezono davė interviu, kuriame įvertino ekipos rezultatus ir ateities perspektyvas.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/444178/t-vaitkus-isitvirtinome-lff-i-lygoje-kita-sezona-sieksime-prizines-vietos</ref> 2021 m. gruodžio pradžioje paskelbta, kad naujuoju treneriu tapo [[Valdas Trakys]], o ekipai keliamas tikslas iškovoti kelialapį į A lygą.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/445364/neptunui-vadovaus-v-trakys-tikslas-kelialapis-i-a-lyga</ref> 2022 m. klubas licencijavosi ir rungtyniavo [[2022 m. LFF I lyga|2022 m. Pirmoje lygoje]].<ref>[https://web.archive.org/web/20220219000600/https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ LFF oficiali svetainė]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/451172/ekranui-minus-3-taskai-ir-atvertos-durys-i-pirma-lyga sportas.lt: Pirmos lygos dalyviai]</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20220228145348/https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ Dalyvių tvirtinimas]</ref> Užėmė antrąją vietą, ir kovojo pereinamosiose rungtynėse su [[FC Džiugas]] dėl vietos A lygoje. FC Neptūnas pralaimėjo dvikovą 0:4 ir 0:1. 2023 m. LFF taurės šešioliktfinalyje FC Neptūnas nugalėjo būsimus A lygos čempionus [[FK Panevėžys]]. Rungtynės baigėsi rezultatu 1:1, o baudinių seriją Neptūnas laimėjo 3:1. Aštunfinalyje Neptūną išmetė [[FK Sūduva]]. Pirmos lygos pirmenybėse Neptūnas pretendavo į prizines vietas, tačiau 2023 m. lapkričio 4 d. klaipėdiečiai rungtynėse prieš [[Kauno Žalgiris B]] patyrė sutriuškinimą rezultatu 1:5 ir prarado galimybę žaisti pereinamosiose rungtynėse dėl patekimo į A lygą. Po šių rungtynių būta trinties tarp klubo vadovo [[Tadas Vaitkus|Tado Vaitkaus]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/487370/neramus-savaitgalis-neptune-sutriuskinimas-toli-pasiusti-zaidejai-ir-legionieriaus-kreipimasis-i-fifa sportas.lt naujienos: neramus savaitgalis „Neptūne“]</ref> Netrukus (2023 m. lapkričio 6 d.) tapo žinoma, kad Vaitkus atsistatydino iš pareigų.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/487417/t-vaitkus-atsistatydina-is-neptuno-vadovo-pareigu sportas.lt naujienos: Vaitkaus atsistatydinimas]</ref> 2024 m. spalio mėn. [[Olehas Lutkovas]] tapo „Neptūno“ vyr. treneriu vietoje [[Valdas Trakys|Valdo Trakio]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/507732/25-asis-pirmos-lygos-turas-medaliu-spindesys-ir-permainos-prie-neptuno-vairo sportas.lt naujienos: apie Pirmą lygą ir Neptūno trenerių kaitą]</ref> [[2025 m. LFF I lyga|2025 m. Pirmoje lygoje]] užėmė antrąją vietą, ir kovojo pereinamosiose rungtynėse su [[FK Riteriai]] dėl vietos A lygoje. FC Neptūnas pralaimėjo dvikovą 0:0 ir 1:2. == Stadionas == 2020 m. sezone Klaipėdos centrinio stadiono atsarginė aikštė tapo '''„Neptūno“''' namų arena.<ref>https://www.fcneptunas.lt/klubas/stadionas</ref> Ši aikštė dar vadinama Klaipėdos dirbtinės dangos aikšte (stadionu), o trumpai Klaipėdos DDA. == Salės futbolas == Taip pat planuojama sukurti stiprią ir konkurencingą salės futbolo komandą.<ref>https://www.atviraklaipeda.lt/2020/01/20/neptunas-zengia-i-futbola/</ref> == Klubo pavadinimas, logotipas ir spalvos == * Neptūno krepšinio komanda, kuri 2020 m. šventė savo 55 m. įkūrimo jubiliejų, nusprendė suburti futbolo komandą. * Krepšinio klubo spalvos buvo mėlyna ir balta, todėl ir futbolo komandos spalvomis tapo būtent mėlyna ir balta. === Apranga === * 2020 m. pagrindinės aprangos buvo mėlynos spalvos. Šortai tamsesnės mėlynos, nei marškinėliai ir kojinės. * Atsarginės aprangos buvo baltos spalvos marškinėliai, tamsiai mėlyni šortai ir baltos kojinės. * Vartininkai žaidė žaliais marškinėliais, juodais šortais ir juodomis kojinėmis. {| |{{Football kit | pattern_la=| pattern_b=_whitecollar| pattern_ra=| pattern_sh= | pattern_so=_3 stripes white| leftarm=0000FF | body=0000FF| rightarm=0000FF | shorts=000088 | socks=0000FF | title= 2020 m. <br> Namų apranga }} |{{Football kit | pattern_la=| pattern_b=_bluecollar| pattern_ra=| pattern_sh= | pattern_so=_3 stripes blue| leftarm=FFFFFF | body=FFFFFF| rightarm=FFFFFF | shorts=000088 | socks=FFFFFF | title= 2020 m. <br> Atsarginės }} |{{Football kit | | pattern_la=| pattern_b= _whitecollar | pattern_ra=| pattern_sh=| pattern_so= _3 stripes white | leftarm=8EEC66 | body= 8EEC66 | rightarm= 8EEC66 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= 2020 m. <br> Vartininkų }} |} {| |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b=_collar| pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm=0000FF | body=0000FF| rightarm=0000FF | shorts=0000FF | socks=0000FF | title= 2021 m. <br> Namų apranga }} |{{Football kit | pattern_la=_jakochamp2wrb| pattern_b=_jakochamp2wrb| pattern_ra=_jakochamp2wrb| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm=FFFFFF | body=FFFFFF| rightarm=FFFFFF | shorts=0000FF | socks=FFFFFF | title= 2021 m. <br> Atsarginės }} |{{Football kit | | pattern_la=_jakostrike1920mo | pattern_b= _jakostrike1920mo | pattern_ra=_jakostrike1920mo | pattern_sh= _jakostrike1920mo | pattern_so= _jakolazio19mo | leftarm=8E1111 | body= 8E1111 | rightarm= 8E1111 | shorts= 8E1111 | socks= 8E1111 | title= 2021 m. <br> Vartininkų }} |} ; Aprangų gamintojai * [[Jako AG|JAKO]] (nuo [[2020]] m.) === Spalvinė gama === * [[Mėlyna]] ir [[balta]]. {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''FC Neptūnas''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''FC Neptūnas''' |} == Sezonai == {|class="wikitable" style="text-align: center; font-size: 95%;" |-bgcolor="#efefef" ! Sezonas !! Lyga (pakopa) !! Vieta !! R !! P !! L !! Pr !! Į+ !! Į- !! Į+/- !! Taškai !! [[LFF taurė]] |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2020 m.|2020 m.]] || [[LFF II lyga]] (III) ||bgcolor="silver"| '''2'''/12 || 16 || 10 || 4 || 2 || 45 || 11 || +34 || '''34''' || - |- | [[2021 m. LFF I lyga|2021 m.]] || [[LFF I lyga]] (II) || '''10'''/14 || 26 || 9 || 4 || 13 || 46 || 51 || −5 || '''31''' || 1/8 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2022 m.|2022 m.]] || [[LFF I lyga]] (II) || bgcolor=silver| '''2'''/16 || 30 || 19 || 5 || 6 || 66 || 36 || +30 || '''62 || 1/8 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2023 m.|2023 m.]] || [[LFF I lyga]] (II) || '''4'''/16 || 30 || 14 || 9 || 7 || 57 || 33 || +24 || '''51 || 1/8 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2024 m.|2024 m.]] || [[2024 m. LFF I lyga|LFF I lyga]] (II) || '''5'''/16 || 30 || 17 || 6 || 7 || 64 || 38 || +26 || '''57 || I etapas |- | [[Lietuvos futbolas 2025 m.|2025 m.]] || [[2025 m. LFF I lyga|LFF I lyga]] (II) || bgcolor=silver| '''2'''/16 || 30 || 21 || 4 || 5 || 68 || 27 || +41 || '''67 || 1/16 f. |- | [[Lietuvos futbolas 2026 m.|2026 m.]] || [[2026 m. LFF I lyga|LFF I lyga]] (II) || colspan=9| || 1/16 f. |} == Sudėtis == ''Atnaujinta {{data|2026|8|7}}'' <ref>https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fc-neptunas-36815/?cid=14242827</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=LTU|name=[[Daniel Bukel]]|pos=GK}} ''({{santrumpa|nuom. iš|Nuomos pagrindais iki sezono pabaigos}} [[FK Panevėžys]])'' {{Fs player|no=99|nat=LTU|name=Dilonas Matuškevičius|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 3|nat=NGR|name=[[Olaide Badmus]]|pos=DF}} {{Fs player|no= 6|nat=LTU|name=Vadim Šulžickij|pos=DF}} {{Fs player|no=24|nat=UKR|name=[[Kostiantynas Šulcas]] (Костянтин Шульц)|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 4|nat=NGR|name=[[Samson Bolaji]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 9|nat=LTU|name=Mantas Rusys|pos=MF}} ? {{Fs player|no=10|nat=SEN|name=Hamed Diawara|pos=MF}} {{Fs player|no=19|nat=LTU|name=[[Aironas Trakšelis]]|pos=MF}} {{Fs player|no=23|nat=LTU|name=[[Aurimas Skurdelis]]|pos=MF|other=kapitonas}} {{Fs player|no=29|nat=LTU|name=Darius Jurgelevičius|pos=MF}} {{Fs player|no=33|nat=LTU|name=Adomas Ankudinovas|pos=MF}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=39|nat=LTU|name=Vilius Stonys|pos=MF}} {{Fs player|no=26|nat=LTU|name=[[Juozas Lubas]]|pos=MF}} {{Fs player|no=77|nat=LTU|name=[[Simonas Urbys]]|pos=MF}} {{Fs player|no=92|nat=LTU|name=Nikita Bondarev|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=11|nat=LTU|name=[[Darius Zubauskas]]|pos=FW}} {{Fs player|no=15|nat=LTU|name=Emilijus Jermolajev|pos=FW}} {{Fs player|no=17|nat=LTU|pos=FW|name=[[Nojus Lukšys]]}} ''({{santrumpa|nuom. iš|Nuomos pagrindais iki sezono pabaigos}} [[FK Panevėžys]])'' {{Fs player|no=22|nat=LTU|name=Nojus Penikas|pos=FW}} {{Fs player|no=42|nat=LTU|name=Jonas Vaitkus|pos=FW}} <!--trauma 2026 m. sausio mėn., atlikta operacija--> {{Fs player|no=98|nat=JPN|pos=FW|name=Yamato Fujishima}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | Neptūnas / Neptūnas B |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=21|nat=LTU|name=Mantas Dimša|pos=DF}} {{Fs player|no=27|nat=LTU|name=Mantas Česnokovas ''(U-18)''|pos=DF}} {{fs end}} ; 2023 m. naujokai : {{vlv|Lietuva}} [[Mantas Rusys]] ([[FK Babrungas]]) : {{vlv|Ukraina}} Denys Prytykovskyi : {{vlv|Japonija}} Ken Murayama : {{vlv|Lietuva}} [[Dovydas Švambaris]] (Klaipėdos Universitetas) : {{vlv|Lietuva}} [[Jonas Vaitkus]] (Klaipėdos Universitetas) ; 2024 metų Klaipėdos „Neptūno“ komandos sudėtis: *Vartininkai: Dovydas Komža ir Pijus Petkevičius; *Gynėjai: Dmytro Bondar (Ukraina), Nazar Vyzdryk (Ukraina), Eduard Matveevko (Ukraina), [[Aurimas Skurdelis]], Andrius Norvaišis, Armandas Razvadauskas, Tomas Jonušas, Oskaras Lubys, Vadim Šulžickij; *Saugai: Hamed Diawara (Senegalas), Adomas Ankudinovas, Oleksandr Dovhyi (Ukraina), Arminas Gečas, Brice Stephane Didier Phillipe Gouypy (Prancūzija), Darius Jurgelevičius, Mantas Rusys; *Puolėjai: [[Darius Zubauskas]], Daniel Omokhoa Ilevbare (Nigerija), Jonas Vaitkus, Ignas Paulius, [[Martynas Velyvis]], Laurynas Barsteika. == Dubleriai == {{main|Neptūnas B}} [[Neptūnas B]] debiutavo 2020 m. III lygos Klaipėdos apskrities varžybose ir tapo jų nugalėtoju. 2021 m. Neptūnas B licencijavosi į II lygą, ir gavo licenciją. Tačiau po galutinio LFF VK posėdžio dingo iš II lygos dalyvių sąrašo. Šiais metais buvo nutarta rengti vientisą II lygą, o ne dvi zonas. Susidarius per dideliam dalyvių skaičiui, Neptūnui B teko grįžti į III lygą. 2022 ir 2023 m. Neptūnas B vėl nugalėjo III lygos Klaipėdos apskrities pirmenybėse. == Personalas == * '''Vyr. treneris – ''' {{Flagicon|LTU}} [[Andrius Jokšas]]; * '''Trenerio asistentas – ''' {{Flagicon|LTU}} [[Romualdas Norkus (1960)|Romualdas Norkus]]; * '''Vartininkų treneris – ''' {{Flagicon|UKR}} Henadii Žylkin;{{Update inline}} * '''Sporto direktorius – ''' {{Flagicon|LTU}} [[Kęstutis Ivaškevičius]]; * '''Techninis direktorius – ''' {{Flagicon|LTU}} Evaldas Misiūnas. == Treneriai == * {{Flagicon|LTU}} [[Donatas Navikas]] (nuo 2020 m. sausio mėn.) * {{Flagicon|LTU}} [[Kęstutis Ivaškevičius]] (nuo 2020 m. balandžio mėn.) * {{Flagicon|LTU}} [[Valdas Trakys]] (nuo 2021 m. gruodžio mėn.) * {{Flagicon|UKR}} [[Olehas Lutkovas|Oleh Lutkov]] (nuo 2024 m. spalio mėn.)<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/507732/25-asis-pirmos-lygos-turas-medaliu-spindesys-ir-permainos-prie-neptuno-vairo sportas.lt naujienos: apie Pirmą lygą ir Neptūno trenerių kaitą]</ref><ref>https://www.facebook.com/fcneptunas/posts/pfbid02UKxRkq1zunrQdMLY5gdEto5KkFcFeTAPFArBFRzyeL1n8kuLYeVKU67qEX2ipBFXl</ref> * {{Flagicon|LTU}} [[Andrius Jokšas]] (nuo 2026 m. balandžio mėn.)<ref>https://www.facebook.com/fcneptunas/posts/pfbid0KWkAKN18eMKrwc4YjjuWTKAcSPFmcwyvFg5qWCH7fheTshJLif1nQbuTdGZtmbmFl</ref> == Žinomiausi žaidėjai == * {{Flagicon|LTU}} [[Jonas Bičkus]], puolėjas (2021) * {{Flagicon|LTU}} [[Aurimas Skurdelis]] saugas (2020) * {{Flagicon|LTU}} [[Marius Papšys]] saugas (2020-2022 m.) * {{Flagicon|LTU}} [[Ernestas Grudys]], [[vartininkas]] (2021; 2022 m.) * {{Flagicon|LTU}} [[Rokas Krušnauskas]], puolėjas (2022) * {{Flagicon|LTU}} [[Karolis Laukžemis]], puolėjas (2025) ; Užsieniečiai * {{vlv|Centrinės Afrikos Respublika}} [[Karl Namnganda]] (2023)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/83731/Karl_Namnganda.html General Information about the player Karl Namnganda]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.fcneptunas.lt Oficiali klubo svetainė] ''fcneptunas.lt'' * [https://www.facebook.com/fcneptunas/ Facebook paskyra] * [https://1lyga.lt/ Pirma lyga] (1lyga.lt) * [https://int.soccerway.com/teams/lithuania/neptn-klaipda/50170/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/neptunas/n7oPRgQm/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/fc-neptunas/startseite/verein/82546 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-neptunas-klaipeda/46570/ Globalsportsarchive] {{Lietuvos futbolo klubai}} {{DEFAULTSORT:Neptūnas}} [[Kategorija:Klaipėdos futbolo klubai]] 08fsj4c0wbgbfvudjjhpiej3n8mbsb2 0 570267 7898094 7893577 2026-08-08T07:32:59Z Nen5556 215079 /* */ 7898094 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Karolis Lukošiūnas |image= [[File:Karolis Lukošiūnas 16 London Lions MB EuroCup 20251007 (2).jpg|200px]] |dateofbirth={{Gimimo data|1997|8|4}} |cityofbirth=[[Vilnius]] |countryofbirth=[[Lietuva]] |currentclub=[[BC Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |height=1,95 m |weight=95 kg |position=[[atakuojantis gynėjas|AG]] |years=2017–2018<br>2018–2019<br>2018<br>2019–2023<br>2023<br>2024<br>2024–2025<br>2025–2026<br>2026– |clubs= [[Molėtų Ežerūnas|Molėtų „Ežerūnas“]]<br>[[BC Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]<br>→ [[Joniškio „Delikatesas“]] (skol.)<br>[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] <br>[[Solt Leik Sičio „Stars“]]<br>[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br>[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]<br>[[Londono Lions|Londono „Lions“]]<br>[[BC Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |pointsaverage= |nationalteam={{krep|LTU|1}} |nationalyears=2021– |nationalpoints= |ntupdate= |nba= |nbayear= |nbateam= |clubnumber=16}} '''Karolis Lukošiūnas''' (g. [[1997]] m. [[rugpjūčio 4]] d.) – Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis atakuojančiu gynėju. == Karjera == Profesionalo karjerą pradėjo [[NKL]] klube [[Molėtų Ežerūnas|Molėtų „Ežerūnas“]]. Po sėkmingo sezono pakviestas į [[LKL]] klubą [[Šiaulių Šiauliai|„Šiaulius“]], bet buvo skolinamas Joniškio [[Joniškio Delikatesas|„Delikatesui“]]. 2019 m. vasarą perėjo į [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgirį“]].<ref>[https://www.15min.lt/24sek/naujiena/lkl/kauno-zalgiryje-naujas-veidas-vilniuje-gimes-ir-uzauges-snaiperis-1128-1192066 Kauno „Žalgiryje“ naujas veidas – Vilniuje gimęs ir užaugęs snaiperis]</ref> 2023 m. vasaros viduryje paliko Kauno klubą<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2014892/zalgiris-atsisveikino-su-lukosiunu „Žalgiris“ atsisveikino su Lukošiūnu]</ref> ir buvo pakviestas [[NBA G lyga|NBA dukterinės lygos]] naujokų biržoje. Jį 10-uoju šaukimu pasirinko Sol Leik Sičio „Stars“ komanda.<ref>[https://www.oursportscentral.com/services/releases/slc-stars-take-two-selections-in-2023-nba-g-league-draft/n-6026671 SLC Stars Take Two Selections in 2023 NBA G League Draft]</ref> 2024 m. vasario 6 d. iki sezono pabaigos prisijungė prie [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgirio“]]<ref>[https://www.basketnews.lt/news-201416-karolis-lukosiunas-grizta-i-zalgiri.html Karolis Lukošiūnas grįžta į „Žalgirį“]</ref> 2024 m. liepos pradžioje pasirašė vienerių metų sutartį su [[Utenos Juventus|Utenos „Uniclub Casino Juventus“]] klubu.<ref>[https://www.15min.lt/24sek/naujiena/lietuva/karolis-lukosiunas-zais-utenoje-875-2268294 Karolis Lukošiūnas žais Utenoje]</ref> 2025 m. rugsėjo pabaigoje pasirašė trumpalaikę sutartį iki lapkričio mėnesio su [[Londono Lions|Londono „Lions“]] klubu.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2688485/prie-sabonio-treniruojamo-lions-klubo-prisijunge-lukosiunas Prie Sabonio treniruojamo „Lions“ klubo prisijungė Lukošiūnas]</ref> == Pasiekimai == * 3× [[LKL]] čempionas (2020, 2021, 2023 m.) * 5× [[Karaliaus Mindaugo taurė|Karaliaus Mindaugo taurės]] čempionas (2020, 2021, 2022, 2023, 2024 m.) == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Lukošiūnas}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] j4v8610566173aji7jg593dnskptqv5 0 572819 7897952 5776243 2026-08-08T01:41:18Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Sumatros atogrąžų džiunglių paveldas]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897952 wikitext text/x-wiki {{Infobox_protected_area | name ={{PAGENAME}} | iucn_category = II | image = Lembah kerinci dan atap Sumatra.jpg | caption =Džiunglės ir Kerinčio kalnas tolumoje | location = [[Sumatra]], {{flag|Indonezija}} | nearest_city = [[Padangas]] | lat_degrees = 2 | lat_minutes = 25 | lat_seconds = 0 | lat_direction = S | long_degrees = 101 | long_minutes = 29 | long_seconds = 0 | long_direction = E | map = Indonezija | area = 13 750 km² | established = [[1999]] m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = Indonezijos aplinkos ir miškų ūkio ministerija | vikiteka = Category:Kerinci_Seblat_National_Park |UNESCO id = 1167 }} '''Kerinčio–Seblato nacionalinis parkas'''<ref>{{AzVŽ|Keri̇̀nčio–Seblãto nacionãlinis párkas|kerincio-seblato_nacionalinis_parkas}}</ref> ({{id|Taman Nasional Kerinci Seblat}}) – saugoma gamtos teritorija [[Indonezija|Indonezijoje]], [[Sumatra|Sumatros]] saloje (didžiausias nacionalinis parkas šioje saloje), ties [[Vakarų Sumatra|Vakarų Sumatros]], [[Pietų Sumatra|Pietų Sumatros]], [[Džambis|Džambio]] ir [[Bengkulu]] provincijų sandūra. Įsteigtas 1999 m., o 2004 m. paskelbtas [[UNESCO pasaulio paveldas|pasaulio paveldo objektu]] (drauge su [[Leuserio kalno nacionalinis parkas|Leuserio kalno]] ir [[Pietų Barisano kalnų nacionalinis parkas|Pietų Barisano kalnų]] nacionaliniais parkais). Parkas apima didelę dalį [[Barisano kalnai|Barisano kalnų]] su aukščiausia jų ir visos Sumatros vieta – [[Kerinčis|Kerinčio kalnu]] (3805 m). Parko plote taip pat gausu kitų veikiančių ugnikalnių, krioklių, karštųjų versmių, urvų. Tudžuho kalne telkšo kalderinis ežeras (2005 m aukštyje). Parke aptikta ~4000 augalų rūšių, tarp jų – [[Arnoldo raflezija]] ir [[gigantiškasis amorfofalas]] pasižymintys didžiausiais žiedais pasaulyje. Parke gyvena labai retų [[Sumatrinis tigras|sumatrinių tigrų]] populiacija (~165–190 individai). Taip pat sutinkami [[Dūminis leopardas|dūminiai leopardai]], [[Marmurinė katė|marmurinės katės]], [[Leopardinė katė|leopardinės katės]], [[Teminko katė|Teminko katės]], [[Raudonasis vilkas|raudonieji vilkai]], [[sumatrinis dramblys|sumatriniai (azijiniai) drambliai]], [[Baltaliemenis tapyras|baltaliemeniai tapyrai]], [[Malajinis lokys|malajiniai lokiai]], ~370 paukščių rūšių (tarp jų – 17 endeminių).<ref>[http://www.antaranews.com/en/news/69402/kerinci-seblat-potential-world-birdwatching-destination-observer]</ref> Parko gamtai pavojų kelia [[brakonieriavimas]], neteisėtas [[miškų kirtimas]], žemės ūkio plėtra, siekis per parką tiesti kelią. Dėl to 2011 m. parkas UNESCO įtrauktas į paveldo objektų pavojuje sąrašą.<ref>[https://whc.unesco.org/en/news/764/]</ref> <gallery> Kerinci Seblat river.jpg|Upė parke Bukit Khayangan.jpg|Khajangano kalvos Uprising-mount kerinci.jpg|Kerinčis Lake Gunung Tujuh.JPG|Gunung Tudžuho (Septintojo kalno) ežeras </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOIndonezija}} [[Kategorija:Indonezijos nacionaliniai parkai]] [[Kategorija:Sumatros atogrąžų džiunglių paveldas]] h77fcmq6z1kgvoh7fiszgvc6msbhsav 0 572847 7897953 7459239 2026-08-08T01:41:33Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Sumatros atogrąžų džiunglių paveldas]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897953 wikitext text/x-wiki {{Infobox_protected_area | name ={{PAGENAME}} | iucn_category = II | image = Danau Lebar di Pagi Hari.jpg | caption = Lebaro ežeras parke | location = [[Sumatra]], {{flag|Indonezija}} | nearest_city = | lat_degrees = 5 | lat_minutes = 26 | lat_seconds = 0 | lat_direction = S | long_degrees = 104 | long_minutes = 20 | long_seconds = 0 | long_direction = E | map = Indonezija | area = 3568 km² | established = [[1982]] m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = Indonezijos aplinkos ir miškų ūkio ministerija | vikiteka = |UNESCO id = 1167 }} '''Pietų Barisano kalnų nacionalinis parkas'''<ref>{{AzVŽ|Pietų̃ Barisãno Kalnų̃ nacionãlinis párkas|pietu_barisano_kalnu_nacionalinis_parkas}}</ref> ({{id|Taman Nasional Bukit Barisan Selatan}}) – saugoma gamtos teritorija [[Indonezija|Indonezijoje]], [[Sumatra|Sumatros]] salos pietryčiuose, ties [[Pietų Sumatra|Pietų Sumatros]], [[Lampungas|Lampungo]] ir [[Bengkulu]] provincijų sandūra. Įsteigtas 1982 m., o 2004 m. paskelbtas [[UNESCO pasaulio paveldas|pasaulio paveldo objektu]] (drauge su [[Leuserio kalno nacionalinis parkas|Leuserio kalno]] ir [[Kerinčio–Seblato nacionalinis parkas|Kerinčio–Seblato]] nacionaliniais parkais). Parkas apima [[Barisano kalnai|Barisano kalnų]] pietrytinę dalį su Pulungo kalnu (1964 m). Didžiąją dalį parko dengia drėgnieji atogrąžų miškai, mangrovės. Tarp parko augalų – [[paprastoji nipa]], [[asiūklinė kazuarina]], [[azijinis raminas]], [[pandanas|pandanai]], [[šorėja|šorėjos]], [[Sparnenis|sparneniai]], [[Arnoldo raflezija]], [[gigantiškasis amorfofalas]]. Parke gyvena labai retų [[Sumatrinis tigras|sumatrinių tigrų]] populiacija (~40 individų). Taip pat sutinkami [[sumatrinis dryžuotasis triušis|sumatriniai dryžuotieji triušiai]], [[sumatrinis dramblys|sumatriniai (azijiniai) drambliai]], [[Baltaliemenis tapyras|baltaliemeniai tapyrai]], [[Malajinis lokys|malajiniai lokiai]], [[Sumatrinis raganosis|sumatriniai raganosiai]], [[Siamangas|siamangai]], [[sumatrinis langūras|sumatriniai langūrai]], [[mažasis elniukas|mažieji elniukai]], >300 paukščių rūšių.<ref>[https://web.archive.org/web/20131219021803/http://www.dephut.net/uploads/INFORMASI/TN%20INDO-ENGLISH/bukitbarisan_NP.htm]</ref> Parko gamtai pavojų kelia [[brakonieriavimas]], neteisėtas [[miškų kirtimas]], žemės ūkio plėtra, siekis per parką tiesti kelią. Dėl to 2011 m. parkas UNESCO įtrauktas į paveldo objektų pavojuje sąrašą.<ref>[https://whc.unesco.org/en/news/764/]</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOIndonezija}} [[Kategorija:Indonezijos nacionaliniai parkai]] [[Kategorija:Sumatros atogrąžų džiunglių paveldas]] f1mpy8lmlukwnp3qsa7bukelcgt59xk 10 573078 7897930 7712093 2026-08-08T01:15:19Z Zykasaa 3068 7897930 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOBolivija |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose|Pasaulio paveldo objektai]] [[Bolivija|Bolivijoje]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Bolivia (state).svg|40px|Bolivijos vėliava|link=Bolivija]] |group1 = [[Sąrašas:Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą|Materialusis]] |list1 = ''[[Potosi|Potosi miestas]]'' <small>(1987)</small> {{·}} [[Čikitanijos jėzuitų misijos]] <small>(1990)</small> {{·}} [[Sukrė]]s istorinis miestas <small>(1991)</small> {{·}} [[Samaipatos fortas]] <small>(1998)</small> {{·}} [[Noel Kempff Mercado nacionalinis parkas]] <small>(2000)</small> {{·}} [[Tihuanakas]] <small>(2000)</small> {{·}} [[Inkų keliai|Qhapaq Ñan Andų kelių sistema]] <small>(2014, su dar 5 šalimis)</small> |group5 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list5 = [[Kaljavajai|Kaljavajų Andų pasaulėžiūra]] <small>(2008)</small> {{·}} [[Oruro karnavalas]] <small>(2008)</small> {{·}} [[Ičapekenės fiesta|Ičapekenės fiesta, didžiausia San Ignacio de Moxos šventė]] <small>(2012)</small> {{·}} [[Jamparų šokiai|Jamparų šokiai pukljai ir ajariči]] <small>(2014)</small> {{·}} [[Alasitos šventė|Ritualinės Alasitos kelionės La Pase]] <small>(2017)</small> {{·}} [[Visagalio Viešpaties Jėzaus Švč. Trejybės festivalis La Pase]] <small>(2019)</small> {{·}} [[Tarichos festivalis|Didysis Tarichos festivalis]] <small>(2021)</small> {{·}} [[Čutiljos|Čutiljos, Šv. Bartolomėjaus ir Šv. Ignoto Lojolos šventė, kultūrų susitikimai]] [[Potosi]] <small>(2023)</small> {{·}} [[Sukrės Marijos atlaidai|Gvadalupės Mergelės, Sukrės globėjos, šventė]] <small>(2023)</small> }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Bolivijoje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Bolivija]] </noinclude> gdua51pwwfbq0cv9kt8tq9cnfplpqyb 10 573193 7897971 7843091 2026-08-08T02:07:56Z Zykasaa 3068 7897971 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOMeksika |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose|Pasaulio paveldo objektai]] [[Meksika|Meksikoje]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Mexico.svg|40px|link=Meksika]] |group1 = Šiaurės Meksika |list1 = [[Gvanachuatas (miestas)|Gvanachuato istorinis miestas]] ir kasyklos <small>(1988)</small> {{·}} [[Sakatekasas (miestas)|Istorinis Sakatekasas]] <small>(1993)</small> {{·}} [[Siera de San Fransisko uolų piešiniai]] <small>(1993)</small> {{·}} [[El Viskaino biosferos rezervatas]] <small>(1993)</small> {{·}} [[Santjago de Keretaras|Keretaro istoriniai paminklai]] <small>(1996)</small> {{·}} [[Pakimė|Pakimės archeologinė sritis]] <small>(1998)</small> {{·}} [[Siera Gordos pranciškonų misijos]] <small>(2003)</small> {{·}} [[San Migel de Aljendė]]s miestas ir [[Atotonilko Švč. Jėzaus Nazariečio šventovė]] <small>(2008)</small> {{·}} [[Kamino Real de Tiera Adentras]] <small>(2010)</small> {{·}} [[El Pinakatės ir Altaro didžiosios dykumos biosferos rezervatas]] <small>(2014)</small> {{·}} [[Uičiolių kelias į Uirikutą|Uirárikų kelias per šventąsias Uirikutos vietoves (''Tatehuarí Huajuyé'')]] <small>(2025)</small> |group2 = Vakarų Meksika |list2 = ''[[Kalifornijos įlanka|Kalifornijos įlankos]] salos ir saugomos vietovės'' <small>(2005)</small> {{·}} [[Tekila (miestas)|Tekilos]] agavų kraštovaizdis <small>(2006)</small> {{·}} Istorinė [[Morelija]] <small>(1991)</small> {{·}} [[Kabanjaso ligoninė]] <small>(1997)</small> {{·}} [[Drugių monarchų biosferos rezervatas]] <small>(2008)</small> {{·}} [[Reviljachichedo salos]] <small>(2016)</small> |group3 = Centras ir Įlanka |list3 = [[Meksikas|Istorinis Meksiko centras]] ir [[Šočimilkas]] <small>(1987)</small> {{·}} [[Puebla (Meksika)|Istorinis Pueblos senamiestis]] <small>(1987)</small> {{·}} [[Teotihuakanas|Ikikolumbinis Teotihuakano miestas]] <small>(1987)</small> {{·}} [[El Tachinas|Ikikolumbinis El Tachinas]] <small>(1992)</small> {{·}} [[Popokatepetlio šlaitų vienuolynai]] <small>(1994)</small> {{·}} [[Tlakotalpanas|Tlakotalpano istoriniai paminklai]] <small>(1998)</small> {{·}} [[Šočikalkas|Šočikalko archeologiniai paminklai]] <small>(1999)</small> {{·}} [[Luis Barragán namas ir studija]] <small>(2004)</small> {{·}} [[Meksiko nacionalinio autonominio universiteto centrinis universitetinis miestelis]] <small>(2007)</small> {{·}} [[Temblekės akvedukas]] <small>(2015)</small> {{·}} [[Tehuakano–Kuikatlano biosferos rezervatas]] <small>(2018)</small> |group4 = Oachaka |list4 = [[Oachaka|Istorinis Oachakos centras]] ir [[Monte Albanas|Monte Albano archeologinė sritis]] <small>(1987)</small> {{·}} Priešistoriniai [[Jagulis|Jagulio]] ir [[Mitla|Mitlos]] urvai <small>(2010)</small> |group5 = Jukatanas ir Čiapasas |list5 = [[Palenkė (miestas)|Ikikolumbinis Palenkės miestas]] <small>(1987)</small> {{·}} [[Sian Kaanas]] <small>(1987)</small> {{·}} [[Čičen Ica]] <small>(1988)</small> {{·}} Ikikolumbinis [[Ušmalis]] <small>(1996)</small> {{·}} [[Kampečė (miestas)|Kampečės miestas]] <small>(1999)</small> {{·}} Majų miestas [[Kalakmulis]] <small>(2002)</small> |group6 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list6 = [[Mirusiųjų diena|Vietos šventės, susijusios su mirusiaisiais]] <small>(2008)</small> {{·}} [[Penja de Bernalis|Tolimano otomių-čičimekų atminties ir gyvųjų tradicijų vietos: Peña de Bernal, šventosios teritorijos sergėtojas]] <small>(2009)</small> {{·}} [[Danza de los Voladores|Voladorų ritualas: Papantla, El Tachinas]] <small>(209)</small> {{·}} [[Meksikietiška virtuvė|Tradicinė Meksikos virtuvė – perduodama bendruomenės kultūra ir Mičoakano paradigma]] <small>(2010)</small> {{·}} [[Paračikai|Paračikai tradicinėje sausio šventėje Čiapa de Corso vietovėje]] <small>(2010)</small> {{·}} [[Pirekua|Pirekua, tradicinė purepečų daina]] <small>(2010)</small> {{·}} [[Mariači|Mariačiai, styginių bei trimitų muzika ir dainos]] <small>(2011)</small> {{·}} '''[[Xtaxkgakget Makgkaxtlawana|Xtaxkgakget Makgkaxtlawana: Čiabuvių menų centras ir jo indėlis saugant totonakų nematerialųjį kultūrinį paveldą Verakruse]]''' <small>(2011)</small> {{·}} [[Romerija|Romerija, Zapopanės mergelės ritualinis ciklas]] <small>(2016)</small> {{·}} [[Čarerija|Čarerija, Meksikos jodinėjimo tradicija]] <small>(2016)</small> {{·}} [[Talaveros keramika|Talaveros gamybos procesas]] [[Puebla (Meksika)|Puebloje]] ir [[Tlaskala (miestas)|Tlaskaloje]] <small>(2019, kartu su Ispanija)</small> {{·}} [[Bolero|Bolero: tapatybė, emocija ir poezija, tapusi daina]] <small>(2023, kartu su Kuba)</small> {{·}} [[Velykos Ictapalapoje|Ictapalapos Kristaus kančių, mirties ir prisikėlimo atvaizdavimas]] <small>(2025)</small> }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Meksikoje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Meksika]] </noinclude> 9acwao4xnh3tp6oattb3aqmjaubhifx 10 573199 7897979 7866889 2026-08-08T02:22:05Z Zykasaa 3068 7897979 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOPeru |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px|link=]] [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose|Pasaulio paveldo objektai]] [[Peru]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:War flag of Peru.svg|40px|link=Peru]] |group1 = [[Sąrašas:Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą|Materialusis]] |list1 = [[Kuskas|Kusko miestas]] <small>(1983)</small> {{·}} [[Maču Pikču]] <small>(1983)</small> {{·}} Archeologinė sritis [[Čavin de Uantaras|Čavinas]] <small>(1985)</small> {{·}} Istorinis [[Huaskarano nacionalinis parkas]] <small>(1985)</small> {{·}} [[Manu nacionalinis parkas]] <small>(1987)</small> {{·}} ''[[Čan Čanas|Čan Čano archeologinė sritis]]'' <small>(1986)</small> {{·}} [[Lima|Limos istorinis centras]] <small>(1988)</small> {{·}} [[Rio Abiseo nacionalinis parkas]] <small>(1990)</small> {{·}} [[Naskos linijos]] ir geoglifai <small>(1994)</small> {{·}} [[Arekipa|Arekipos]] istorinis centras <small>(2000)</small> {{·}} Šventasis [[Karalis|Karalio]]-Supės miestas <small>(2009)</small> {{·}} [[Inkų keliai|Qhapaq Ñan]]: Andų kelių tinklas <small>(2014, su dar 5 šalimis)</small> {{·}} [[Čankilijas|Čankilijo archeoastronominis kompleksas]] <small>(2021)</small> |group2 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px|link=]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list2 = [[Takilė|Takilė ir jos tekstilės menas]] <small>(2008)</small> {{·}} [[Saparai|Saparų tautos žodinis palikimas ir kultūriniai reiškiniai]] <small>(2008, kartu su Ekvadoru)</small> {{·}} '''[[Aimarų paveldo saugojimas|Aimarų nematerialaus kultūros paveldo saugojimas Bolivijoje, Čilėje ir Peru]]''' <small>(2009, kartu su Čile, Bolivija)</small> {{·}} [[Uakonada|Uakonada, ritualinis Mito šokis]] <small>(2010)</small> {{·}} [[Žirklių šokis]] <small>(2010)</small> {{·}} [[Qoyllurit'i|Piligrimystė į Qoyllurit'i viešpaties šventovę]] <small>(2011)</small> {{·}} ''[[Ešuva|Ešuva, dainuojamosios uačipairių maldos Peru]]'' <small>(2011)</small> {{·}} [[Kandelarijos Mergelė|Kandelarijos Mergelės iš Puno šventė]] <small>(2014)</small> {{·}} [[Vititi šokis|Vititi šokis Kolkos slėnyje]] <small>(2015)</small> {{·}} [[Korongas|Korongo vandens matininkų tradicinė sistema]] <small>(2017)</small> {{·}} [[Hatajo de Negritos]] ir [[Hatajo de Pallitas]] iš Peru pietų vidurio pakrantės <small>(2019)</small> {{·}} [[Avajunų keramika|Su puodininkyste susijusios avajunų vertybės, žinios, legendos ir papročiai]] <small>(2021)</small> {{·}} [[Sevičė|Praktikos ir prasmės, susijusios su sevičės, Peru tradicinės virtuvės išraiškos, gamyba ir vartojimu]] <small>(2023)</small> {{·}} [[Saraudža|Saraudža, aimarų muzika ir šokis Mokegoje]] <small>(2025)</small> }} [[kategorija:Pasaulio paveldo objektai Peru]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Peru]] </noinclude> dbx83c07pptart81382uxtay8ba5lzg 0 576825 7897873 7884837 2026-08-07T20:56:43Z Wolfmartyn 122516 7897873 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|naujadarą „Ekraną“|1964–2014 m. gyvavusį futbolo klubą|[[FK Ekranas Panevėžys]]}} {{fc-info | clubname = FK Panevėžio Ekranas [[Prekės ženklas|®]] | image = [[Vaizdas:Ekranas futbolo klubas.png|150px]] | fullname = VšĮ Futbolo klubas „Aukštaitija“<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/futbolo_klubas_aukstaitija/juridinis-asmuo/</ref> | founded = {{data|2018|11|29}}<ref>https://www.fkaukstaitija.lt/futbolas{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> | ground = [[Panevėžio Žemynos progimnazija]] | capacity = 500 | chairman = [[Tomas Malinauskas]] <br /> {{small|(gen. direktorius)}} | manager = {{flagicon|GRE}} Telman Papadopoulos | league = [[LFF I lyga|Pirma lyga]] | season = [[2025 m. LFF I lyga|2025]] | position = 12 vieta, Pirma lyga | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FF0000|socks1=FF0000| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=ff0000|body2=ff0000|rightarm2=ff0000|shorts2=ff0000|socks2=ff0000| }} '''Futbolo klubas „Panevėžio Ekranas“''' (arba '''''FK „Ekranas“''''') – [[Lietuva|Lietuvos]] [[futbolo klubas]] iš [[Panevėžys|Panevėžio]]. Buvusio „Aukštaitijos“ futbolo klubo savininkai [[2020]] m. nupirko FK Panevėžio Ekrano [[Prekės ženklas|prekės ženklą]] iš [[2014]] m. [[FK Ekranas Panevėžys|bankrutavusio „Ekrano“]] bankroto administratoriaus. == Istorija == [[2008]]–[[2010]] m. būta komandos, kuri vadinosi FK „Aukštaitija“. Netrukus šis darinys išnyko iš futbolo žemėlapio. Vėliau įkurtas sporto klubas „Akmenys“, registruotas [[Trakiškis|Trakiškyje]]. === 2018 m. „Aukštaitijos“ klubo įkūrimas === [[2018]] m. [[lapkričio 29]] d. buvo įkurta kontora, kuri naudojo pavadinimą Futbolo klubas „Aukštaitija“. === 2019 m. === Klubas pateikė paraišką licencijuotis [[2019]] m. [[LFF II lyga|Antrai lygai]] (trečia pakopa). [[2019]] m. žaidė Antroje lygoje ir tarp 13 dalyvių liko trečioje vietoje.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-aukstaitija-26173/?cid=3932514</ref> === [[2020 m. LFF II lyga]] === Klubas bandė licencijuotis ir gauti galimybę žaisti 2020 m. [[LFF I lyga|Pirmoje lygoje]], tačiau licencijos negavo, o sprendimo neapeliavo.<ref>https://lff.lt/news/9442/2020-m-sezono-i-lygos-licenciju-sieks-14-futbolo-klubu-ir-komandu/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191219084758/https://lff.lt/news/9442/2020-m-sezono-i-lygos-licenciju-sieks-14-futbolo-klubu-ir-komandu/ |date=2019-12-19 }}</ref><ref>https://lff.lt/news/9595/apeliacinio-licencijavimo-komiteto-sprendimai-del-i-lygos-licencijos-pareiskeju-apeliaciju/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200225124645/https://lff.lt/news/9595/apeliacinio-licencijavimo-komiteto-sprendimai-del-i-lygos-licencijos-pareiskeju-apeliaciju/ |date=2020-02-25 }}</ref> {{data|2020|6|}} pradžioje FK Aukštaitija nupirko '''"Futbolo klubas Ekranas"''' vardą ir prekinį ženklą iš žlugusio klubo bankroto administratoriaus. Prieš perkant, klubas konsultavosi su klubo nariais, veteranais, buvusiais sirgaliais, visi tik palaikė šį planą. LFF VK posėdyje pavadinimo keitimas buvo leistas, ir legendinis FK Ekrano vardas sugrįžo į Lietuvos futbolo pirmenybes.<ref>https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=3907841215955197&id=2340948842644450&__tn__=-R</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/414971/Bomba-Siemet-i-futbolo-zemelapi-sugrizta-Panevezio-Ekranas</ref><ref>{{cite web |title=Netikėta: į Lietuvos futbolo padangę grįžta legendinis „Ekrano“ vardas |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/netiketa-i-lietuvos-futbolo-padange-grizta-legendinis-ekrano-vardas-84455409 |last=Jocius |first=Linas |date=2020-06-04 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-14}}</ref> Žaidė [[LFF II lyga|Antroje lygoje]] ir įpusėjus pirmenybėms buvo vienintelė komanda, kuri nebuvo patyrusi pralaimėjimo.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-ekranas-26173/?cid=9905084</ref> === [[2021 m. LFF II lyga]] === [[Ayinde Kehinde]] (žaidėjas iš Nigerijos) tapo 100-ojo „Ekrano“ įvarčio autoriumi. Rungtynėse prieš FK „Garliava“ pelnė tris įvarčius.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/442025/ekrano-legionieriaus-sou-hetrikas-per-puse-kelinio-ir-simtasis-klubo-ivartis</ref> O ekraniečiai net 7-0 sutriuškino varžovus.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-ekranas-fk-garliava-11224005/</ref> Panevėžiečiai LFF II lyga pirmenybėse nuo sezono pradžios buvo lyderiais ir iki pirmenybių pabaigos likus keliems turams galėjo užsitikrinti nugalėtojų vardus.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-ekranas-26173/?cid=10966785</ref> Po pergalės prieš [[Be1 NFA]] tapo aišku, kad panevėžiečiai iškovojo nugalėtojų vardus.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/442346/ekranas-antros-lygos-nugaletojas</ref> Klubo vadovas interviu kalbėjo apie 2021 m. sezoną ir klubo vadovybės ateities planus.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/442436/ekrano-vadovas-t-malinauskas-mes-iprate-eiti-sunkiausiu-keliu</ref> === [[2022 m. LFF I lyga]] === Klubas tikėjosi gauti Pirmos lygos licenciją, tačiau ji nebuvo suteikta.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/450655/t-malinauskas-po-atkurimo-gyvuojame-tik-treti-metai-mums-neimanoma-tureti-vyresniu-vaiku-grupiu sportas.lt interviu su komandos vadovu T. Malinausku]</ref> LFF licencijavimosi komitetas [[2022]] [[vasario 18]] d. priėmė sprendimą ir Pirmos lygos licencijas suteikė 14 klubų, o „Ekranas“ galėjo pateikti apeliaciją.<ref>https://lff.lt/news/13043/informacija-apie-licenciju-pareiskejus-2022-uju-sezonui/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211220224016/https://lff.lt/news/13043/informacija-apie-licenciju-pareiskejus-2022-uju-sezonui/ |date=2021-12-20 }}</ref> Apeliacinis posėdis vyko [[vasario 25]] d.<ref>https://lff.lt/news/13188/apeliacinis-licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-a-lygos-licencijos-pareiskeju-apeliaciju/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220210145453/https://lff.lt/news/13188/apeliacinis-licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-a-lygos-licencijos-pareiskeju-apeliaciju/ |date=2022-02-10 }}</ref> Licencija suteikta tik [[LFF II lyga|Antrai lygai]],<ref>[https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ lff.lt: Licencijų išdavimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220219000600/https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ |date=2022-02-19 }}</ref> tačiau išimties tvarka „Ekranas“ tapo vienu iš dalyvių, kurie rungtyniavo [[2022 m. LFF I lyga|2022 m. Pirmoje lygoje]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/451172/ekranui-minus-3-taskai-ir-atvertos-durys-i-pirma-lyga sportas.lt: Pirmos lygos dalyviai]</ref><ref>[https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ lff.lt dalyvių tvirtinimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220228145348/https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ |date=2022-02-28 }}</ref> Klubui buvo pritaikytos sankcijos: atimti trys taškai ir skirti įpareigojimai pašalinti nustatytus trūkumus. [[2022]] m. [[kovo 18]] d. „Ekranas“ debiutavo [[2022 m. LFF I lyga|Pirmoje lygoje]] ir kovojo prieš [[FK Nevėžis Kėdainiai|„Nevėžio“ klubą]].<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/03/18/lithuania/1-lyga/nevezis-kedainiai/fk-ekranas/3764033/ SOCCERWAY 2022-03-18 NEVĖŽIS : EKRANAS]</ref> Tai buvo sezono atidarymo rungtynės, kuriose panevėžiečiai patyrė triuškinantį pralaimėjimą rezultatu 1:4. Porungtynių ekipos strategas [[Darius Maciulevičius]] teisinosi startiniu žaidėjų jauduliu.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/452748/ekrano-strategas-turime-savo-plana-ir-vieninteli-tiksla-laimeti</ref> [[2022]] m. [[kovo 26]] d. patyrė dar vieną triuškinintį smūgį: [[FK Šilas]] juos nugalėjo namų aikštėje rezultatu 5:0.<ref>https://1lyga.lt/rungtynes/ekranas-silas/11829987/</ref><ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-ekranas-fk-silas-11829987/</ref> 2022 m. spalio mėn. klubas pranešė kad siekia rasti investicijų ir bendradarbiavimo iš [https://thehighersportsacademy.com/ The Higher Sports Academy] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221021113825/https://thehighersportsacademy.com/ |date=2022-10-21 }} iš Anglijos Hertfordo miesto.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/465337/britu-futbolo-investuotojai-pades-susigrazinti-fk-ekranas-slove</ref> Klubo ambicija – 2 metų bėgyje patekti į A lygą. === [[2023 m. LFF I lyga]] === 2023 m. lapkričio 8 d. vyko paskutinis I lygos turas. Vienos iš rungtynių buvo Panevėžio derbis tarp [[FK Ekranas (2020)|Ekrano]] ir [[Panevėžys B|Panevėžio B]]. 87 min. Panevėžys B pelnė įvartį, po kurio Ekrano sirgaliai išbėgo į aikštę ir užsipuolė žaidėjus. Šeimininkų komandai–Ekranui, kuri neužtikrino saugumo savo namų rungtynėse, buvo skirtos sankcijos – 5000 [[EUR]] bauda ir rungtynių žaidimo be žiūrovų sankcija, taikytina septynerioms artimiausioms komandos „namų“ rungtynėms.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/487620/ekranui-5-tukstanciu-euru-bauda-ir-7-rungtynes-be-ziurovu</ref> === [[2024 m. LFF I lyga]] === 2024 m. pradžioje buvo atskleista kad klubas ieško investuotojų.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/493456/ekrano-vadovas-t-malinauskas-vienam-sunku-patraukti-tad-ieskom-investuotoju</ref> === [[2025 m. LFF I lyga]] === 2025 m. sezonas klostėsi sunkiai, komanda turnyro lentelėje buvo arti kritimo zonos. Rugpjūčio – spalio mėn. į aikštę bėgo net ir treneris [[Markus Palionis]]. Galiausiai iškovota 12-a vieta. === [[2026 m. LFF I lyga]] === 2026 m. sezoną komand pradėjo itin nesėkmingai – pralaimėtos trys pirmosios rungtynės. Klubas abipusiu susitarimu nutraukė sutartį su vyr. treneriu [[Markus Palionis|Marku Palioniu]].<ref>https://www.facebook.com/fkekranas/posts/pfbid034BySiCas8CYUnWAV9Jz3hCJ2tQSWtdnk4ckXqCZuGmwamjzNsNkt7LxRE4F3zSrsl</ref> {{fkp|2008|Aukštaitija|2011|Akmenys|2019|FK Aukštaitija|2020|FK Ekranas}} <gallery> SK Akmenys.jpg | SK „Akmenys“ emblema FKaukstaitija2019.png|FK Aukštaitija logotipas iki 2019 m. FKaukstaitija2020.jpg|FK Aukštaitija logotipas po 2019 m. </gallery> == Pasiekimai == ; Antra lyga (D3) : Nugalėtojai: 2021 == Sezonai == ; 2007–2011 m. {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2007–2008|IV (Panevėžys)|2|}} {{fs2|LTU|2008–2009|IV (Panevėžys)|3|}} {{fs2|LTU|2010–2011|IV (Panevėžys)|1|}} {{fs2|LTU|2011–2012|IV (Panevėžys)|1|}} |} ; Nuo [[2019]] m. FK Aukštaitija {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2019|III (Pietūs)|3|—}} |} {|class="wikitable" style="text-align: center; font-size: 95%;" |+ Nuo 2020 m. FK Panevėžio Ekranas |-bgcolor="#efefef" ! Sezonas !! Lyga (pakopa) !! {{santrumpa|V.|Vieta / viso komandų}} ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Įv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Įv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Taškai !! [[LFF taurė]] |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2020 m.|2020 m.]] || [[LFF II lyga]] (Pietūs) (III) || '''4'''/<small>14</small> ||20 || 13 || 3 || 4 || 65 || 32 || +33 || '''42''' || I etapas |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2021 m.|2021 m.]] || [[LFF II lyga]] (III) || style="background:gold;" | '''1'''/<small>20</small> || 28 ||24 ||2 ||2 ||110 ||29 ||+81 ||'''74 || I etapas |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2022 m.|2022 m.]] || [[LFF I lyga]] (II) || '''8'''/<small>16</small> || 30 || 12 || 5 || 13 || 48 || 51 || -3 || '''38 || 1/16 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2023 m.|2023 m.]] || [[LFF I lyga]] (II) || '''9'''/<small>16</small> || 30 || 11 || 6 || 13 || 42 || 49 || -7 || '''39 || I etapas |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2024 m.|2024 m.]] || [[2024 m. LFF I lyga|LFF I lyga]] (II) || '''8'''/<small>16</small> || 30 || 10 || 9 || 11 || 42 || 48 || -6 || '''39 || 1/8 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2025 m.|2025 m.]] || [[2025 m. LFF I lyga|LFF I lyga]] (II) || '''12'''/<small>16</small> || 30 || 9 || 2 || 19 || 37 || 58 || -21 || '''29 || 1/16 f. |- | [[Lietuvos futbolas 2026 m.|2026 m.]] || [[2026 m. LFF I lyga|LFF I lyga]] (II) || colspan=9 | || I etapas |} == Sudėtis == ''Atnaujinta {{data|2026|7|23}}'' {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=LTU|name=Oskaras Janušas|pos=GK}} {{fs player|no=26|name=Daniel Ali Tek|nat=LTU|pos=GK|other={{flagicon|TUR}} }} {{Fs player|no=91|nat=LTU|name=[[Giedrius Kvedaras]]|pos=GK}} (kapitonas) |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 3|nat=NED|name=Youssouf Souare|pos=DF}} {{Fs player|no= 4|nat=LTU|name=Kasparas Šonkevičius|pos=DF}} {{Fs player|no= 5|nat=LTU|name=Mantvydas Tikstinskis|pos=DF}} {{Fs player|no= 6|nat=LTU|name=Nojus Mulevičius|pos=DF}} {{Fs player|no=45 |nat=MKD|pos=DF|name=Abiola Bamijoko}} ({{flagicon|FIN}}) {{Fs player|no=77|nat=UKR|name=Ivan Anistratenko|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 7|nat=POR|name=Hernani Antonio Mendez Vaz (Hernâni Mendes Vaz Brandão)|pos=DF}} {{Fs player|no= 9|nat=LTU|name=Nojus Kaulinskas|pos=MF}} {{Fs player|no=10|nat=LTU|name=Edvinas Puikis|pos=MF}} {{Fs player|no=12 |nat=USA|pos=MF|name=Richard}} (Richard Henriot De La Fuente) {{Fs player|no=13 |nat=LTU|pos=MF|name=Mantas Malatokas}} {{fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=TOG|name=Komlan Akakpo|pos=MF}} (Komlan Jeremie Akakpo) {{Fs player|no=16|nat=LTU|name=Emilis Grinkus|pos=MF}} {{Fs player|no=19 |nat=UKR|pos=MF|name=Vladyslav Molko}} (Владислав Молько) {{fs player|no=21|pos=MF|name=[[Simas Patella]]|nat=LTU}} ''(nuoma iš [[FC Džiugas]])'' {{Fs player|no=23|nat=LTU|name=Ignas Bajorinas |pos=MF}} {{Fs player|no=28|nat=JPN|name=Tanabe Sohta|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 8|nat=LTU|pos=FW|name=Edvardas Tamulevičius}} {{Fs player|no= 9|nat=UKR|pos=FW|name=Konstyantyn Matsyakh}} (Костянтин Мацях) {{Fs player|no=11|nat=JPN|pos=FW|name=Daiya Sengoku}} (仙石 大弥) {{Fs player|no=17|nat=LTU|pos=FW|name=Karolis Kuodis}} {{Fs player|no=18|nat=NGA|pos=FW|name=Taiwo Oluwasefunmi Taiwo}} {{Fs player|no=20|nat=GHA|pos=FW|name=Obedia Gyimah}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | Kiti žaidėjai |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= ''3''|nat=LTU|name=Aronas Šlikas|pos=DF}} {{Fs player|no=23|nat=NGR|name=Kamaldeen Adeyinka|pos=MF}} {{Fs end}} == Žinomesni žaidėjai == * {{vlv|LTU}} [[Edvardas Tamulevičius]] (2021) * {{flagicon|LTU}} [[Danas Šimkevičius]] (2024) ; Užsieniečiai * {{vlv|Japonija}} [[Kotaro Amemiya]] (2021–2022) * {{vlv|Nigerija}} [[Uchenna Calistus Umeh]] (2021) * {{vlv|UKR}} [[Andrejus Karvackis]], (2022–2023) == Treneriai == === Vyr. treneriai === * {{flagicon|LTU}} [[Darius Maciulevičius]] (2020 m. – 2024 m. balandžio mėn.); * {{flagicon|ESP}} [[David Muslera Rodríguez]] (2024 m. balandžio mėn. – 2024 m. gruodžio mėn.)<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/511573/bfa-komandos-vaira-perima-specialistas-is-ispanijos BFA komandos vairą perima specialistas iš Ispanijos]</ref> * {{flagicon|LTU}} [[Markus Palionis]] (2024 m. gruodžio mėn. – 2026 m. kovo mėn.)<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/512570/ekrano-treneriu-paskirtas-vokietijoje-visa-karjera-zaides-lietuvos-rinktines-gynejas</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/539008/5-asis-pirmos-lygos-turas-pirmas-atsistatydinimas-ir-geriausia-velyku-dovana 5-asis Pirmos lygos turas: pirmas atsistatydinimas ir geriausia Velykų dovana]</ref> * {{vlv|LTU}} [[Darius Maciulevičius]], laikinasis (2026 m. kovas–liepa)<ref>https://www.facebook.com/fkekranas/posts/pfbid034BySiCas8CYUnWAV9Jz3hCJ2tQSWtdnk4ckXqCZuGmwamjzNsNkt7LxRE4F3zSrsl</ref> * {{flagicon|GRE}} Telman Papadopoulos (nuo 2026 m. liepos) == Dubleriai == 2022 m. [[FK Orfa]] pradėjo Panevėžio apskrities III lygos sezoną, tačiau netrukus Orfos vietoje ėmė figūruoti Ekranas B žymuo. Komanda užėmė 2-ąją vietą. 2024 m. Ekranas B žaidė LFF III lygos Šiaulių-Panevėžio zonoje, ir užėmė 5 vietą. 2025 m. Ekranas B žaidė LFF III lygos Šiaulių-Panevėžio zonoje, ir užėmė 2 vietą. == Salės futbolas == Salės futbolo komanda debiutavo [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023 m. I lygos salės futbolo varžybose]] (PAFF), bei LFF futsal taurės turnyre. Pirmenybėse užėmė 2-ą vietą, o taurės turnyre pasiekė aštuntfinalį. [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024 m. I lygos salės futbolo varžybose]] (PAFF) žaidė '''Ekranas B'''. Komanda užėmė pirmąją vietą.<ref>https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=pfbid0aZmo3bm4FpZgzHE8qWUoqeU18EG9RMuMHAMdj5rgr9P8oVgBmCj7wgCeH8E2U5tUl&id=100057628923620</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://lt-lt.facebook.com/pages/category/Amateur-Sports-Team/FK-Auk%C5%A1taitija-2340948842644450/ Facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/lithuania/fk-ekranas/1403/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/ekranas/CGVJhWaC/ FLASHSCORE] * [https://1lyga.lt/ Pirma lyga] (1lyga.lt) * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-ekranas/40778/ Globalsportsarchive] {{Lietuvos futbolo klubai}} {{DEFAULTSORT:Ekranas 2020}} [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]] [[Kategorija:Panevėžio futbolo klubai]] i7ua6p547zknll7upeyfqgcynen6qzb 7897878 7897873 2026-08-07T21:09:58Z Wolfmartyn 122516 /* Sudėtis */ 7897878 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|naujadarą „Ekraną“|1964–2014 m. gyvavusį futbolo klubą|[[FK Ekranas Panevėžys]]}} {{fc-info | clubname = FK Panevėžio Ekranas [[Prekės ženklas|®]] | image = [[Vaizdas:Ekranas futbolo klubas.png|150px]] | fullname = VšĮ Futbolo klubas „Aukštaitija“<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/futbolo_klubas_aukstaitija/juridinis-asmuo/</ref> | founded = {{data|2018|11|29}}<ref>https://www.fkaukstaitija.lt/futbolas{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> | ground = [[Panevėžio Žemynos progimnazija]] | capacity = 500 | chairman = [[Tomas Malinauskas]] <br /> {{small|(gen. direktorius)}} | manager = {{flagicon|GRE}} Telman Papadopoulos | league = [[LFF I lyga|Pirma lyga]] | season = [[2025 m. LFF I lyga|2025]] | position = 12 vieta, Pirma lyga | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FF0000|socks1=FF0000| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=ff0000|body2=ff0000|rightarm2=ff0000|shorts2=ff0000|socks2=ff0000| }} '''Futbolo klubas „Panevėžio Ekranas“''' (arba '''''FK „Ekranas“''''') – [[Lietuva|Lietuvos]] [[futbolo klubas]] iš [[Panevėžys|Panevėžio]]. Buvusio „Aukštaitijos“ futbolo klubo savininkai [[2020]] m. nupirko FK Panevėžio Ekrano [[Prekės ženklas|prekės ženklą]] iš [[2014]] m. [[FK Ekranas Panevėžys|bankrutavusio „Ekrano“]] bankroto administratoriaus. == Istorija == [[2008]]–[[2010]] m. būta komandos, kuri vadinosi FK „Aukštaitija“. Netrukus šis darinys išnyko iš futbolo žemėlapio. Vėliau įkurtas sporto klubas „Akmenys“, registruotas [[Trakiškis|Trakiškyje]]. === 2018 m. „Aukštaitijos“ klubo įkūrimas === [[2018]] m. [[lapkričio 29]] d. buvo įkurta kontora, kuri naudojo pavadinimą Futbolo klubas „Aukštaitija“. === 2019 m. === Klubas pateikė paraišką licencijuotis [[2019]] m. [[LFF II lyga|Antrai lygai]] (trečia pakopa). [[2019]] m. žaidė Antroje lygoje ir tarp 13 dalyvių liko trečioje vietoje.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-aukstaitija-26173/?cid=3932514</ref> === [[2020 m. LFF II lyga]] === Klubas bandė licencijuotis ir gauti galimybę žaisti 2020 m. [[LFF I lyga|Pirmoje lygoje]], tačiau licencijos negavo, o sprendimo neapeliavo.<ref>https://lff.lt/news/9442/2020-m-sezono-i-lygos-licenciju-sieks-14-futbolo-klubu-ir-komandu/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191219084758/https://lff.lt/news/9442/2020-m-sezono-i-lygos-licenciju-sieks-14-futbolo-klubu-ir-komandu/ |date=2019-12-19 }}</ref><ref>https://lff.lt/news/9595/apeliacinio-licencijavimo-komiteto-sprendimai-del-i-lygos-licencijos-pareiskeju-apeliaciju/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200225124645/https://lff.lt/news/9595/apeliacinio-licencijavimo-komiteto-sprendimai-del-i-lygos-licencijos-pareiskeju-apeliaciju/ |date=2020-02-25 }}</ref> {{data|2020|6|}} pradžioje FK Aukštaitija nupirko '''"Futbolo klubas Ekranas"''' vardą ir prekinį ženklą iš žlugusio klubo bankroto administratoriaus. Prieš perkant, klubas konsultavosi su klubo nariais, veteranais, buvusiais sirgaliais, visi tik palaikė šį planą. LFF VK posėdyje pavadinimo keitimas buvo leistas, ir legendinis FK Ekrano vardas sugrįžo į Lietuvos futbolo pirmenybes.<ref>https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=3907841215955197&id=2340948842644450&__tn__=-R</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/414971/Bomba-Siemet-i-futbolo-zemelapi-sugrizta-Panevezio-Ekranas</ref><ref>{{cite web |title=Netikėta: į Lietuvos futbolo padangę grįžta legendinis „Ekrano“ vardas |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/netiketa-i-lietuvos-futbolo-padange-grizta-legendinis-ekrano-vardas-84455409 |last=Jocius |first=Linas |date=2020-06-04 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-14}}</ref> Žaidė [[LFF II lyga|Antroje lygoje]] ir įpusėjus pirmenybėms buvo vienintelė komanda, kuri nebuvo patyrusi pralaimėjimo.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-ekranas-26173/?cid=9905084</ref> === [[2021 m. LFF II lyga]] === [[Ayinde Kehinde]] (žaidėjas iš Nigerijos) tapo 100-ojo „Ekrano“ įvarčio autoriumi. Rungtynėse prieš FK „Garliava“ pelnė tris įvarčius.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/442025/ekrano-legionieriaus-sou-hetrikas-per-puse-kelinio-ir-simtasis-klubo-ivartis</ref> O ekraniečiai net 7-0 sutriuškino varžovus.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-ekranas-fk-garliava-11224005/</ref> Panevėžiečiai LFF II lyga pirmenybėse nuo sezono pradžios buvo lyderiais ir iki pirmenybių pabaigos likus keliems turams galėjo užsitikrinti nugalėtojų vardus.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-ekranas-26173/?cid=10966785</ref> Po pergalės prieš [[Be1 NFA]] tapo aišku, kad panevėžiečiai iškovojo nugalėtojų vardus.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/442346/ekranas-antros-lygos-nugaletojas</ref> Klubo vadovas interviu kalbėjo apie 2021 m. sezoną ir klubo vadovybės ateities planus.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/442436/ekrano-vadovas-t-malinauskas-mes-iprate-eiti-sunkiausiu-keliu</ref> === [[2022 m. LFF I lyga]] === Klubas tikėjosi gauti Pirmos lygos licenciją, tačiau ji nebuvo suteikta.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/450655/t-malinauskas-po-atkurimo-gyvuojame-tik-treti-metai-mums-neimanoma-tureti-vyresniu-vaiku-grupiu sportas.lt interviu su komandos vadovu T. Malinausku]</ref> LFF licencijavimosi komitetas [[2022]] [[vasario 18]] d. priėmė sprendimą ir Pirmos lygos licencijas suteikė 14 klubų, o „Ekranas“ galėjo pateikti apeliaciją.<ref>https://lff.lt/news/13043/informacija-apie-licenciju-pareiskejus-2022-uju-sezonui/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211220224016/https://lff.lt/news/13043/informacija-apie-licenciju-pareiskejus-2022-uju-sezonui/ |date=2021-12-20 }}</ref> Apeliacinis posėdis vyko [[vasario 25]] d.<ref>https://lff.lt/news/13188/apeliacinis-licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-a-lygos-licencijos-pareiskeju-apeliaciju/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220210145453/https://lff.lt/news/13188/apeliacinis-licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-a-lygos-licencijos-pareiskeju-apeliaciju/ |date=2022-02-10 }}</ref> Licencija suteikta tik [[LFF II lyga|Antrai lygai]],<ref>[https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ lff.lt: Licencijų išdavimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220219000600/https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ |date=2022-02-19 }}</ref> tačiau išimties tvarka „Ekranas“ tapo vienu iš dalyvių, kurie rungtyniavo [[2022 m. LFF I lyga|2022 m. Pirmoje lygoje]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/451172/ekranui-minus-3-taskai-ir-atvertos-durys-i-pirma-lyga sportas.lt: Pirmos lygos dalyviai]</ref><ref>[https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ lff.lt dalyvių tvirtinimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220228145348/https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ |date=2022-02-28 }}</ref> Klubui buvo pritaikytos sankcijos: atimti trys taškai ir skirti įpareigojimai pašalinti nustatytus trūkumus. [[2022]] m. [[kovo 18]] d. „Ekranas“ debiutavo [[2022 m. LFF I lyga|Pirmoje lygoje]] ir kovojo prieš [[FK Nevėžis Kėdainiai|„Nevėžio“ klubą]].<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/03/18/lithuania/1-lyga/nevezis-kedainiai/fk-ekranas/3764033/ SOCCERWAY 2022-03-18 NEVĖŽIS : EKRANAS]</ref> Tai buvo sezono atidarymo rungtynės, kuriose panevėžiečiai patyrė triuškinantį pralaimėjimą rezultatu 1:4. Porungtynių ekipos strategas [[Darius Maciulevičius]] teisinosi startiniu žaidėjų jauduliu.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/452748/ekrano-strategas-turime-savo-plana-ir-vieninteli-tiksla-laimeti</ref> [[2022]] m. [[kovo 26]] d. patyrė dar vieną triuškinintį smūgį: [[FK Šilas]] juos nugalėjo namų aikštėje rezultatu 5:0.<ref>https://1lyga.lt/rungtynes/ekranas-silas/11829987/</ref><ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-ekranas-fk-silas-11829987/</ref> 2022 m. spalio mėn. klubas pranešė kad siekia rasti investicijų ir bendradarbiavimo iš [https://thehighersportsacademy.com/ The Higher Sports Academy] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221021113825/https://thehighersportsacademy.com/ |date=2022-10-21 }} iš Anglijos Hertfordo miesto.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/465337/britu-futbolo-investuotojai-pades-susigrazinti-fk-ekranas-slove</ref> Klubo ambicija – 2 metų bėgyje patekti į A lygą. === [[2023 m. LFF I lyga]] === 2023 m. lapkričio 8 d. vyko paskutinis I lygos turas. Vienos iš rungtynių buvo Panevėžio derbis tarp [[FK Ekranas (2020)|Ekrano]] ir [[Panevėžys B|Panevėžio B]]. 87 min. Panevėžys B pelnė įvartį, po kurio Ekrano sirgaliai išbėgo į aikštę ir užsipuolė žaidėjus. Šeimininkų komandai–Ekranui, kuri neužtikrino saugumo savo namų rungtynėse, buvo skirtos sankcijos – 5000 [[EUR]] bauda ir rungtynių žaidimo be žiūrovų sankcija, taikytina septynerioms artimiausioms komandos „namų“ rungtynėms.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/487620/ekranui-5-tukstanciu-euru-bauda-ir-7-rungtynes-be-ziurovu</ref> === [[2024 m. LFF I lyga]] === 2024 m. pradžioje buvo atskleista kad klubas ieško investuotojų.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/493456/ekrano-vadovas-t-malinauskas-vienam-sunku-patraukti-tad-ieskom-investuotoju</ref> === [[2025 m. LFF I lyga]] === 2025 m. sezonas klostėsi sunkiai, komanda turnyro lentelėje buvo arti kritimo zonos. Rugpjūčio – spalio mėn. į aikštę bėgo net ir treneris [[Markus Palionis]]. Galiausiai iškovota 12-a vieta. === [[2026 m. LFF I lyga]] === 2026 m. sezoną komand pradėjo itin nesėkmingai – pralaimėtos trys pirmosios rungtynės. Klubas abipusiu susitarimu nutraukė sutartį su vyr. treneriu [[Markus Palionis|Marku Palioniu]].<ref>https://www.facebook.com/fkekranas/posts/pfbid034BySiCas8CYUnWAV9Jz3hCJ2tQSWtdnk4ckXqCZuGmwamjzNsNkt7LxRE4F3zSrsl</ref> {{fkp|2008|Aukštaitija|2011|Akmenys|2019|FK Aukštaitija|2020|FK Ekranas}} <gallery> SK Akmenys.jpg | SK „Akmenys“ emblema FKaukstaitija2019.png|FK Aukštaitija logotipas iki 2019 m. FKaukstaitija2020.jpg|FK Aukštaitija logotipas po 2019 m. </gallery> == Pasiekimai == ; Antra lyga (D3) : Nugalėtojai: 2021 == Sezonai == ; 2007–2011 m. {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2007–2008|IV (Panevėžys)|2|}} {{fs2|LTU|2008–2009|IV (Panevėžys)|3|}} {{fs2|LTU|2010–2011|IV (Panevėžys)|1|}} {{fs2|LTU|2011–2012|IV (Panevėžys)|1|}} |} ; Nuo [[2019]] m. FK Aukštaitija {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2019|III (Pietūs)|3|—}} |} {|class="wikitable" style="text-align: center; font-size: 95%;" |+ Nuo 2020 m. FK Panevėžio Ekranas |-bgcolor="#efefef" ! Sezonas !! Lyga (pakopa) !! {{santrumpa|V.|Vieta / viso komandų}} ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Įv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Įv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Taškai !! [[LFF taurė]] |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2020 m.|2020 m.]] || [[LFF II lyga]] (Pietūs) (III) || '''4'''/<small>14</small> ||20 || 13 || 3 || 4 || 65 || 32 || +33 || '''42''' || I etapas |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2021 m.|2021 m.]] || [[LFF II lyga]] (III) || style="background:gold;" | '''1'''/<small>20</small> || 28 ||24 ||2 ||2 ||110 ||29 ||+81 ||'''74 || I etapas |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2022 m.|2022 m.]] || [[LFF I lyga]] (II) || '''8'''/<small>16</small> || 30 || 12 || 5 || 13 || 48 || 51 || -3 || '''38 || 1/16 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2023 m.|2023 m.]] || [[LFF I lyga]] (II) || '''9'''/<small>16</small> || 30 || 11 || 6 || 13 || 42 || 49 || -7 || '''39 || I etapas |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2024 m.|2024 m.]] || [[2024 m. LFF I lyga|LFF I lyga]] (II) || '''8'''/<small>16</small> || 30 || 10 || 9 || 11 || 42 || 48 || -6 || '''39 || 1/8 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2025 m.|2025 m.]] || [[2025 m. LFF I lyga|LFF I lyga]] (II) || '''12'''/<small>16</small> || 30 || 9 || 2 || 19 || 37 || 58 || -21 || '''29 || 1/16 f. |- | [[Lietuvos futbolas 2026 m.|2026 m.]] || [[2026 m. LFF I lyga|LFF I lyga]] (II) || colspan=9 | || I etapas |} == Sudėtis == ''Atnaujinta {{data|2026|8|7}}'' {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=LTU|name=Oskaras Janušas|pos=GK}} {{fs player|no=26|name=Daniel Ali Tek|nat=LTU|pos=GK|other={{flagicon|TUR}} }} {{Fs player|no=91|nat=LTU|name=[[Giedrius Kvedaras]]|pos=GK}} (kapitonas) |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 3|nat=NED|name=Youssouf Souare|pos=DF}} {{Fs player|no= 4|nat=LTU|name=Kasparas Šonkevičius|pos=DF}} {{Fs player|no= 5|nat=LTU|pos=DF|name=Dominykas Pavlijus}} {{Fs player|no= ''5''|nat=LTU|name=Mantvydas Tikstinskis|pos=DF}} {{Fs player|no= 6|nat=LTU|name=Nojus Mulevičius|pos=DF}} {{Fs player|no=45 |nat=MKD|pos=DF|name=Abiola Bamijoko}} ({{flagicon|FIN}}) {{Fs player|no=77|nat=UKR|name=Ivan Anistratenko|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 7|nat=POR|name=Hernani Antonio Mendez Vaz (Hernâni Mendes Vaz Brandão)|pos=DF}} {{Fs player|no= 9|nat=LTU|name=Nojus Kaulinskas|pos=MF}} {{Fs player|no=10|nat=LTU|name=Edvinas Puikis|pos=MF}} {{Fs player|no=12 |nat=USA|pos=MF|name=Richard}} (Richard Henriot De La Fuente) {{Fs player|no=13 |nat=LTU|pos=MF|name=Mantas Malatokas}} {{fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=TOG|name=Komlan Akakpo|pos=MF}} (Komlan Jeremie Akakpo) {{Fs player|no=16|nat=LTU|name=Emilis Grinkus|pos=MF}} {{Fs player|no=19 |nat=UKR|pos=MF|name=Vladyslav Molko}} (Владислав Молько) {{fs player|no=21|pos=MF|name=[[Simas Patella]]|nat=LTU}} ''(nuoma iš [[FC Džiugas]])'' {{Fs player|no=23|nat=LTU|name=Ignas Bajorinas |pos=MF}} {{Fs player|no=28|nat=JPN|name=Tanabe Sohta|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 8|nat=LTU|pos=FW|name=Edvardas Tamulevičius}} {{Fs player|no= 9|nat=UKR|pos=FW|name=Konstyantyn Matsyakh}} (Костянтин Мацях) {{Fs player|no=11|nat=JPN|pos=FW|name=Daiya Sengoku}} (仙石 大弥) {{Fs player|no=17|nat=LTU|pos=FW|name=Karolis Kuodis}} {{Fs player|no=18|nat=NGA|pos=FW|name=Taiwo Oluwasefunmi Taiwo}} {{Fs player|no=20|nat=GHA|pos=FW|name=Obedia Gyimah}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | Kiti žaidėjai |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= ''3''|nat=LTU|name=Aronas Šlikas|pos=DF}} {{Fs player|no=23|nat=NGR|name=Kamaldeen Adeyinka|pos=MF}} {{Fs end}} == Žinomesni žaidėjai == * {{vlv|LTU}} [[Edvardas Tamulevičius]] (2021) * {{flagicon|LTU}} [[Danas Šimkevičius]] (2024) ; Užsieniečiai * {{vlv|Japonija}} [[Kotaro Amemiya]] (2021–2022) * {{vlv|Nigerija}} [[Uchenna Calistus Umeh]] (2021) * {{vlv|UKR}} [[Andrejus Karvackis]], (2022–2023) == Treneriai == === Vyr. treneriai === * {{flagicon|LTU}} [[Darius Maciulevičius]] (2020 m. – 2024 m. balandžio mėn.); * {{flagicon|ESP}} [[David Muslera Rodríguez]] (2024 m. balandžio mėn. – 2024 m. gruodžio mėn.)<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/511573/bfa-komandos-vaira-perima-specialistas-is-ispanijos BFA komandos vairą perima specialistas iš Ispanijos]</ref> * {{flagicon|LTU}} [[Markus Palionis]] (2024 m. gruodžio mėn. – 2026 m. kovo mėn.)<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/512570/ekrano-treneriu-paskirtas-vokietijoje-visa-karjera-zaides-lietuvos-rinktines-gynejas</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/539008/5-asis-pirmos-lygos-turas-pirmas-atsistatydinimas-ir-geriausia-velyku-dovana 5-asis Pirmos lygos turas: pirmas atsistatydinimas ir geriausia Velykų dovana]</ref> * {{vlv|LTU}} [[Darius Maciulevičius]], laikinasis (2026 m. kovas–liepa)<ref>https://www.facebook.com/fkekranas/posts/pfbid034BySiCas8CYUnWAV9Jz3hCJ2tQSWtdnk4ckXqCZuGmwamjzNsNkt7LxRE4F3zSrsl</ref> * {{flagicon|GRE}} Telman Papadopoulos (nuo 2026 m. liepos) == Dubleriai == 2022 m. [[FK Orfa]] pradėjo Panevėžio apskrities III lygos sezoną, tačiau netrukus Orfos vietoje ėmė figūruoti Ekranas B žymuo. Komanda užėmė 2-ąją vietą. 2024 m. Ekranas B žaidė LFF III lygos Šiaulių-Panevėžio zonoje, ir užėmė 5 vietą. 2025 m. Ekranas B žaidė LFF III lygos Šiaulių-Panevėžio zonoje, ir užėmė 2 vietą. == Salės futbolas == Salės futbolo komanda debiutavo [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023 m. I lygos salės futbolo varžybose]] (PAFF), bei LFF futsal taurės turnyre. Pirmenybėse užėmė 2-ą vietą, o taurės turnyre pasiekė aštuntfinalį. [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024 m. I lygos salės futbolo varžybose]] (PAFF) žaidė '''Ekranas B'''. Komanda užėmė pirmąją vietą.<ref>https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=pfbid0aZmo3bm4FpZgzHE8qWUoqeU18EG9RMuMHAMdj5rgr9P8oVgBmCj7wgCeH8E2U5tUl&id=100057628923620</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://lt-lt.facebook.com/pages/category/Amateur-Sports-Team/FK-Auk%C5%A1taitija-2340948842644450/ Facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/lithuania/fk-ekranas/1403/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/ekranas/CGVJhWaC/ FLASHSCORE] * [https://1lyga.lt/ Pirma lyga] (1lyga.lt) * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-ekranas/40778/ Globalsportsarchive] {{Lietuvos futbolo klubai}} {{DEFAULTSORT:Ekranas 2020}} [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]] [[Kategorija:Panevėžio futbolo klubai]] ts00lqxe1toh0u04vwnhk2hcnscxm5z 0 578976 7897880 7895370 2026-08-07T21:15:52Z Wolfmartyn 122516 /* Sudėtis */ 7897880 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FA Šiauliai B | image = [[Vaizdas:FA Siauliai emblema.png|150px]] | fullname = Šiaulių FA dubleriai | founded = [[2020]] m. SG-FA Šiauliai B ekipa <br> [[2022]] m. FA Šiauliai B | ground = [[Šiaulių savivaldybės stadionas]], [[Šiauliai]] | capacity = 3 000 | chairman = Reda Mockienė | manager = [[Dovydas Alaunė]] | league = [[LFF I lyga|Pirma lyga]] | season = [[2025 m. LFF I lyga|2025]] | position = 14 vieta, Pirma lyga | pattern_la1= | pattern_b1=_blackstripes | pattern_ra1= | pattern_sh = _whitesides | pattern_so = _blackline | leftarm1=000000|body1=FFFF00|rightarm1=000000|shorts1=000000|socks1=FFFF00| | pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| | leftarm2=FF0000|body2=FF0000|rightarm2=FF0000|shorts2=FF0000|socks2=FFFF00| }} '''Šiaulių Futbolo Akademijos B ekipa''' ('''''SG-FA Šiauliai B''''', ankstesniais metais '''''Šiaulių sporto gimnazijos ir futbolo akademijos „Šiauliai“ B komanda''''') – [[Lietuvos futbolo klubas|Lietuvos futbolo komanda]] iš [[Šiauliai|Šiaulių]]. Suburta [[2020]] m. ir dalyvauja [[LFF II lyga|Antros lygos]] pirmenybėse (Vakarų zonoje). Namų rungtynes žaidžia Šiaulių miesto savivaldybės stadione, o atsarginis stadionas yra Gytarių dirbtinės dangos aikštė.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/420230/oficialiai-atidaryta-naujoji-dirbtines-dangos-aikste-siauliuose</ref> Komandos tradicinės spalvos yra juoda ir geltona. == Istorija == {{main|FA Šiauliai}} Šiaulių futbolo akademija įkurta 2007 m. sujungus [[Napolis Šiauliai|VšĮ „Napoleono“ futbolo klubą]] ir „Klevo“ sporto mokyklą. === Nuo 2020 m. === 2020 m. Šiaulių futbolo akademija sėkmingai licencijavosi ir žaidė [[LFF I lyga|Pirmoje lygoje]], bei subūrė dublerinę ekipą, kuri dalyvavo [[LFF II lyga|Antroje lygoje]], Vakarų zonoje. Treneriu paskirtas [[Marius Gurskis]].<ref>http://www.siauliufa.lt/lt/naujienos/6/article/1337/</ref> Dublerių komanda debiutavo 2020 m. II lygoje.<ref>https://lff.lt/news/9679/licencijavimo-komitetas-jau-pirmajame-etape-ii-lygos-licencijas-isdave-22-iems-klubams-ir-komandoms/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200327163143/https://lff.lt/news/9679/licencijavimo-komitetas-jau-pirmajame-etape-ii-lygos-licencijas-isdave-22-iems-klubams-ir-komandoms/ |date=2020-03-27 }}</ref> Galutinėje komandų rikiuotėje ekipa liko trečioje vietoje.<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/sg-fa-siauliai-b-13541/?cid=8532401 2020 m. Antra lyga; galutinė komandų rikiuotė po finalinio etapo]</ref> 2021 m. sezone žaidė Antroje lygoje, kurioje nebeliko Vakarų ir Pietų zonų, o 20 komandų rungtėsi vientisoje lygoje. Pirmame etape šiauliečiai buvo tarp lyderių ir pateko į stipriųjų grupę. Finaliniame etape užėmė penktą vietą. 2022 m. keturios komandos iš Antros lygos galėjo licencijuotis į Pirmą lygą. Kadangi trečią vietą užėmę FK Panerys nesiekė licencijos, šią vietą užėmė FA Šiaulių B komanda.<ref>[https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ lff.lt: Licencijų išdavimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220219000600/https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ |date=2022-02-19 }}</ref> Gavo licenciją, ir sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, rungtyniavo [[2022 m. LFF I lyga|2022 m. Pirmoje lygoje]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/451172/ekranui-minus-3-taskai-ir-atvertos-durys-i-pirma-lyga sportas.lt: Pirmos lygos dalyviai]</ref><ref>[https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ lff.lt dalyvių tvirtinimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220228145348/https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ |date=2022-02-28 }}</ref> [[2025 m. LFF I lyga|2025 m. sezone]] Pirmoje lygoje tarp šešiolikos dalyvių liko keturioliktoje vietoje ir dėl išlikimo kovojo pereinamosiose rungtynėse. == Sezonai == {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2020|III (Vakarų zona)|3|—}} {{fs2|LTU|2021|III|5| — }} {{fs2|LTU|2022|II|13| — }} {{fs2|LTU|2023|II|12| — }} {{fs2|LTU|2024|II|13| — }} {{fs2|LTU|2025|II|14| — }} |} == Apranga == Komanda žaidžia geltonai/juodais marškinėliais, juodais šortais, geltonomis arba juodomis kojinėmis. {| border="1" cellspacing="0" |- | style="background:black;color:yellow;padding:2em" |'''SG-FA Šiauliai B''' | style="background:yellow;color:blck;padding:2em" |'''SG-FA Šiauliai B''' |} Svečiuose aprangos raudonos, o kojinės geltonos. {| border="1" cellspacing="0" |- | style="background:red;color:yellow;padding:2em" |'''SG-FA Šiauliai B''' | style="background:red;color:yellow;padding:2em" |'''SG-FA Šiauliai B''' |} == Sudėtis == ''Atnaujinta: {{data|2024|8|7}}''<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/sg-fa-siauliai-b-13541/?cid=5773498</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no=1 |nat=LTU|pos=GK|name=[[Vilius Šivickas]]}} {{Fs player|no=6 |nat=LTU|pos=DF|name=Grantas Jaseliūnas|other=kapitonas}} {{Fs player|no=16 |nat=LTU|pos=GK|name=Orestas Apočkinas}} {{Fs player|no=20 |nat=LTU|pos=MF|name=Kajus Mikoliūnas}} {{Fs player|no=30 |nat=LTU|pos=MF|name=[[Ugnius Vaitiekaitis]]}} {{Fs player|no=38 |nat=UKR|pos=FW|name=Ivan Lifentsev}} {{Fs player|no=41 |nat=LTU|pos=MF|name=Klemensas Gustas}} {{Fs player|no=46 |nat=LTU|pos=FW|name=Deividas Krikuzhas}} {{Fs player|no=47 |nat=LTU|pos=DF|name=Grantas Dūdėnas}} {{Fs player|no=48 |nat=LTU|pos=MF|name=Matas Gasiūnas}} {{Fs player|no=49 |nat=LTU|pos=FW|name=Matas Daujotas}} {{Fs player|no=51 |nat=LTU|pos=MF|name=Gustas Geštautas}} {{Fs player|no=53 |nat=LTU|pos=DF|name=Rytis Grakauskas}} {{Fs player|no=56 |nat=LTU|pos=DF|name=Deimas Varnas}} {{Fs player|no=57 |nat=LTU|pos=MF|name=Edvinas Navardauskas}} {{Fs player|no=58 |nat=LTU|pos=MF|name=Tajus Raustys}} {{Fs player|no=59 |nat=LTU|pos=MF|name=Gustas Gruodis}} {{Fs player|no=60 |nat=LTU|pos=MF|name=Augustinas Bartkevičius}} {{Fs player|no=66 |nat=LTU|pos=MF|name=Augustas Valuckas}} {{Fs player|no=67 |nat=LTU|pos=MF|name=Adomas Toleikis}} {{fs player|no=70 |nat=LTU|name=[[Justas Petravičius]]|pos=MF}} {{Fs player|no=98 |nat=LTU|pos=GK|name=Imantas Balčiūnas}} {{Fs player|no=''98'' |nat=LTU|pos=GK|name=Benas Mikalevičius}} {{Fs player|no=99 |nat=LTU|pos=GK|name=Ignas Aleksandravičius}} {{Fs end}} == Dublerių treneriai == * [[Marius Gurskis]] (2020–2024 m.) * [[Mantas Kuklys]] (2025 m.)<ref>[https://siauliufa.lt/lietuvos-futbolo-legenda-baigia-karjera/ Lietuvos futbolo legenda baigia karjerą]</ref> * [[Haroldas Šidlauskas]] (2026 m.)<ref>[https://siauliufa.lt/b-komandos-vairas-patiketas-h-sidlauskui/ B komandos vairas patikėtas H. Šidlauskui]</ref><ref>https://siauliufa.lt/fa-siauliai-b-komandos-vaira-paliko-haroldas-sidlauskas/</ref> * [[Dovydas Alaunė]] (nuo 2026 m.) – asistentas, vėliau – laikinasis komandos vyr. treneris.<ref>[https://siauliufa.lt/fa-siauliai-sustiprino-patyres-analitikas/ FA „Šiauliai” sustiprino patyręs asistentas-analitikas]</ref> == Taip pat skaitykite == * [[FA Šiauliai]] == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.siauliufa.lt Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/siauliufa/ Facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/siauliai/Uabtt05L/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/siauliai/Uabtt05L/ FLASHSCORE] * [https://1lyga.lt/ Pirma lyga] (1lyga.lt) * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fa-siauliai-b/53853/ Globalsportsarchive] * [http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fa-siauliai-b-32548/?cid=10966785 lietuvosfutbolas.lt] {{Lietuvos futbolo klubai}} [[Kategorija:Šiaulių futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Šiauliai, FA}} 301qm9vhnp758sk1rzs9ipcdeqowcwm 0 585541 7897779 7520687 2026-08-07T15:18:18Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897779 wikitext text/x-wiki {{Šachmatininkas |foto= [[Vaizdas:HikaruNakamura19.jpg |220px]] |aprasymas= Hikaru Nakamura, [[2019]] m. |salis= [[JAV]] |gime= {{Gimė|1987|12|09|T}} |gvieta= [[Hirakata|Hirakata]], {{flagcountry|Japan}} |mire = |mvieta = |titulas= [[Didmeistris]] ([[2003]]) |pasauliocempionas= |reitingas= 2736 ([[2021]] m. sausis)<ref>{{cite web|url= https://ratings.fide.com/profile/2016192 | title= Hikaru Nakamura. FIDE profilis | language = en |accessdate=2021 m. sausio 19 d.}}</ref> |auksciausias= 2816 ([[2015]] m. spalis)<ref>{{cite web|url= https://ratings.fide.com/profile/202016192/chart | title= Hikaru Nakamuros reitingo kitimo grafikas | language = en |accessdate=2021 m. sausio 19 d.}}</ref>) }} '''Hikaru Nakamura''' ({{ja|中村光}}; g. [[1987]] m. [[gruodžio 9]] d. [[Hirakata|Hirakatoje]]) – [[JAV]] šachmatininkas, [[didmeistris]]. Jis 5 kartus Jungtinių Valstijų [[Šachmatai|šachmatų]] čempionas. [[2015]] m. spalio mėn. jo [[FIDE]] [[Elo reitingas|reitingas]] buvo antras pasaulyje (2816). == Šeima == Kristoferio Hikaru Nakamuros tėvas buvo [[japonai|japonas]], motina – amerikietė. Kai Hikaru buvo dveji metai, šeima persikėlė gyventi į Jungtines Valstijas. Po keleto metų tėvai išsiskyrė. Pradėjo žaisti šachmatais, kai jam buvo septyneri, treniravo jo patėvis šrilankietis Sunil Weeramantry [[FIDE meistras]] (maks. rtg. 2258).<ref>{{cite web|url=https://ratings.fide.com/profile/9900055 | title=FIDE žaidėjo Sunil Weeramantry profilis | language= en | accessdate=2021 m. sausio 31 d.}}</ref> Turi metais vyresnį brolį Asuką Nakamurą, kuris iki 2003 m. taip pat žaidė šachmatais (rtg. 2155).<ref>{{cite web|url=https://ratings.fide.com/profile/2012774 | title=FIDE žaidėjo Asukos Nakamuros profilis | language= en | accessdate=2021 m. sausio 31 d.}}</ref> == Jaunimo varžybos == Pasaulio jaunių čempionate Oropesa del Mar 2001 m. spalio 21–lapkričio 3 d. (J14) varžybose kartu su Laslo Gonda iš [[Vengrija|Vengrijos]] surinko po 8,5 tšk. iš 11. Dėl aukštesnių papildomų rodiklių jam atiteko sidabro medalis.<ref>{{cite web|url=http://www.torneionline.com/loto_tornei_d.php?codice=2001ESP14&tipo=1 | title=2001 m. pasaulio J14 m. šachmatų čęempionatas Oropeoje del Mar | language=it | accessdate=2021 m. sausio 31 d.}}</ref> == Šalies čempionatai == Hikaru Nakamura laimėjo [[2004]], [[2009]], [[2012]], [[2015]] ir [[2019]] m. Jungtinių Valstijų standartinių šachmatų čempionatus. Pirmą kartą JAV čempionate žaidė [[2003]] m. būdamas 15-kos metų. Jame jis surinko 5,5 tšk. iš 9 (+3 -1 = 5) ir buvo 14-tas.<ref>{{cite web|url=https://theweekinchess.com/html/twic428.html#3 | title=2003 m. JAV šachmatų čempionatas | language= en | accessdate=2021 m. sausio 31 d.}}</ref> [[2005]] m. „Chessmaster“ JAV atvirajame šachmatų čempionate, vykusiame [[2004]] m. [[lapkričio 23]]–[[lapkričio 5|5]] d. [[San Diegas|San Diege]] sekėsi žymiai geriau. [[Turnyras]] buvo žaidžiamas [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškąja sistema]]. Geriausiai turnyre pasirodę: Hikaru Nakamura ir Aleksandras Stripunskis (po 7 tšk. iš 9) nugalėtojui išaiškinti žaidė dviejų [[Greitieji šachmatai|greitųjų partijų]] (25 min + 10 sek.) mačą. 16-metis Hikaru Nakamura, įveikęs varžovą rezultatu '''2:0''', pirmą kartą tapo čempionu. Tuo metu jis buvo jauniausias (po [[Robertas Fišeris|R. Fišerio]]) tapęs JAV šachmatų čempionu.<ref>{{cite web|url=https://theweekinchess.com/html/twic526.html#2| title=2005 m. „Chessmaster“ JAV čempionatas| language= en | accessdate=2021 m. sausio 21 d.}}</ref> <ref>{{cite web |url=https://en.chessbase.com/post/16-year-hikaru-is-us-champion |title=16-metis Hikaru - JAV šachmatų čempionas |language=en |accessdate=2021 m. sausio 21 d. |archive-date=2015-02-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150206035242/https://en.chessbase.com/post/16-year-hikaru-is-us-champion |url-status=unfit }}</ref> [[2009]] m. JAV šachmatų čempionate, kuris taip pat vyko šveicariška sistema (9 ratai) 2009 m. gegužės 8–17 d. [[Sent Luisas|Sent Luise]], Hikaru Nakamura, paskutiniame rate įveikęs J. Frydelį, surinko 7 tšk. iš 9 galimų ir antrą kartą laimėjo Jungtinių Valstijų šachmatų čempionatą.<ref>{{cite web|url=https://theweekinchess.com/chessnews/events/chusa09/hikaru-nakamura-wins-2009-us-chess-championship | title=Hikaru Nakamutra laimi 2009 m. JAV šachmatų čempionatą| language= en | accessdate=2021 m. sausio 21 d.}}</ref> [[2012]] m. čempionate, kuris [[gegužės 8]]–[[gegužės 19|19]] d. taip pat buvo žaidžiamas Sent Luise jis priešpaskutiniame ture, nugalėjęs 2011 m. čempiono titulą gynusį [[Gata Kamskis|Gatą Kamskį]], susigrąžino titulą (8,5 iš 11).<ref>{{cite web|url= https://theweekinchess.com/chessnews/events/us-chess-championships-2012| title=2012 m. JAV šachmatų čempionatas | language= en | accessdate=2021 m. sausio 21 d.}}</ref> [[2015]] m. Jungtinių Valstijų šachmatų čempionate, vykusiame Sent Liuise balandžio 1-14 d., H. Nakamura, pustaškiu aplenkęs antroje vietoje likusį R. Robsoną, tapo čempionato nugalėtoju (8 tšk. iš 11).<ref>{{cite web|url=https://theweekinchess.com/chessnews/events/us-chess-championships-2015 | title=2015 m. JAV šachmatų čempionatas | language= en | accessdate=2021 m. sausio 21 d.}}</ref> Dalyvavo ir [[2019]] m. JAV šachmatų čempionate, kuris 2019 m. kovo 20–balandžio 2 d. vyko Sent Luise. Prieš paskutinį ratą Hikaru Nakamura dalijosi lyderio pozicija su dar dviem žaidėjais: Leinieriu Dominguezu ir [[Fabianas Karuana|Fabianu Caruana]]. Tačiau baigiamajame rate jis, vienintelis iš šių žaidėjų, sugebėjęs laimėti, surinko 8 tšk. iš 11 galimų ir penktą kartą tapo JAV čempionu.<ref>{{cite web|url=https://theweekinchess.com/chessnews/events/us-chess-championships-2019 | title=2019 m. JAV šachmatų čempionatas | language= en | accessdate=2021 m. sausio 21 d.}}</ref> == Turnyrai == Hikaru Nakamura nemažai žaidžia įvairiuose tarptautiniuose turnyruose. 2004 m. sausio mėn. Nakamura žaidė „Corus“ turnyro B grupėje ir užėmė ketvirtą vietą. Jo reitingas augo ir 2005 m. sausio mėn jis su savo 2620 reitingu jau buvo 83-ias pasaulyje.<ref>{{cite web |url=https://ratings.fide.com/toparc.phtml?cod=73 |title=2005 m. sausio mėn. geriausiųjų šimtukas |language=en |accessdate=2021 m. sausio 29 d. }}{{Neveikianti nuoroda|date=kovo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> [[2010]] m. „Corus A“ turnyre jis, kaip ir [[Višvanatanas Anandas|V. Anandas]], surinko po 7.5 tšk. iš 13, bet dėl žemesnių papildomų rodiklių jam atiteko 5-oji vieta.<ref>{{cite web|url=https://history.tatasteelchess.com/archive/tournament?id=77&type=standings&group=1 | title=2010 m. didmeistrių A turnyro rezultatai| language= en | accessdate=2021 m. sausio 28 d.}}</ref> Tais pat metais, rugpjūčio 12–22 d., [[Amsterdamas|Amsterdame]] vykusias 5-ąsias ''Kylančių žvaigždžių – Patirties'' komandines varžybas laimėjusioje ''Kylančių žvaigždžių'' komandoje Hikaru Nakamuros ir [[Anish Giri|Anišo Girio]] rezultatai buvo aukščiausi (po 6 tšk. iš 10).<ref>{{cite web|url=https://theweekinchess.com/chessnews/events/nh-chess-tournament-2010 | title=2010 m. NH turnyras | language= en | accessdate=2021 m. sausio 28 d.}}</ref> 2010 m. M. Talio atminimo turnyre, kuris lapkričio 5–14 d. vyko [[Maskva|Maskvoje]], surinko 5 tšk. iš 9 ir pagal papildomus rodiklius pasidalijo 4-5 vietomis su Aleksandru Griščiuku.<ref>{{cite web|url=https://en.chessbase.com/post/tal-memorial-aronian-and-karjakin-win-the-title | title=Talio atminimo turnyras. Aronianas ir Karjakinas nugalėtojai | language= en | accessdate=2021 m. sausio 27 d.}}</ref> H. Nakamura [[2011]] m., surinkęs 9 tšk.iš 13 (+6 -1 = 6) ir, parodęs varžybose 2880 [[Elo reitingas|reitingą]], užėmė pirmąją vietą prestižiniame ''Tata Steel'' (Anksčiau ''Corus'') A grupės didmeistrių turnyre. Po jo liko: [[Višvanatanas Anandas]] (8,5), [[Magnus Carlsen|Magnusas Karlsenas]] (8), [[Levonas Aronianas]] (8), [[Vladimiras Kramnikas]] (7,5), [[Maxime Vachier-Lagrave|Vašje Legravas]] (7,5).<ref>{{cite web|url=https://history.tatasteelchess.com/archive/tournament?id=79&type=standings&group=1 | title=2011 m. didmeistrių A turnyro rezultatai | language= en | accessdate=2021 m. sausio 27 d.}}</ref> 2011 m. birželį [[Mediašas|Mediaše]] vykusiame ''Baznos karalių'' turnyre H. Nakamura užėmė 3-ią vietą<ref>{{cite web|url=https://www.chess.com/news/view/carlsen-wins-bazna-kings-3957 | title=Karlsenas laimi 2011 m. Baznos karaliaus turnyrą. | language= en | accessdate=2021 m. sausio 27 d.}}</ref> Baigdamas 2011 m., užėmė antrąją vietą XX [[FIDE šachmatų turnyro kategorija|kategorijos]] ''Londono šachmatų klasikos'' turnyre, pelnydamas po 8 partijų – 15 tšk. (+ 4 -1 = 3) (pasirodymo rtg. – 2887).<ref>{{cite web |url=https://en.chessbase.com/post/london-claic-rd9-kramnik-wins-nakamura-is-second-and-carlsen-third |title=2011 m. Londono klasika |language=en |accessdate=2021 m. sausio 29 d. |archive-date=2014-07-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140715205510/https://en.chessbase.com/post/london-claic-rd9-kramnik-wins-nakamura-is-second-and-carlsen-third |url-status=unfit }}</ref> [[2012]] m. sausio mėn., surinkęs 7,5 tšk. iš 13 (+3 – 1 = 9) pagal papildomus rodiklius užėmė 6-ąją vietą Vijk an See vykusiame ''Tata Steel'' A grupės [[Didmeistris|didmeistrių]] turnyre.<ref>{{cite web|url=https://history.tatasteelchess.com/archive/tournament?id=80&type=standings&group=1 | title=2012 m. Tata Steel rezultatai | language= en | accessdate=2021 m. sausio 29 d.}}</ref> 2012 m. H. Nakamura baigė užimdamas 3-ią vietą ''Londono šachmatų klasikos'' turnyre Jis buvo po [[Magnus Carlsen|M. Karlseno]] ir [[Viktoras Kramnikas|V. Kramniko]]<ref>{{cite web |url=https://en.chessbase.com/post/lcc-r9-carlsen-first-kramnik-second-both-with-big-wins |title=LCC R9: Karlsenas pirmas, Kramnikas antras. |language=en |accessdate=2021 m. sausio 29 d. |archive-date=2013-12-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131207165114/https://en.chessbase.com/post/lcc-r9-carlsen-first-kramnik-second-both-with-big-wins |url-status=unfit }}</ref>, bet pridėjo pakankamai reitingo taškų, kad jis sugrįžtų į pasaulio geriausių šachmatininkų reitingų dešimtuką.<ref>{{cite web |url=https://ratings.fide.com/toparc.phtml?cod=241 |title=2013 m. sausio mėn. geriausiųjų šimtukas |language=en |accessdate=2021 m. sausio 29 d. |archive-date=2016-11-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20161118031711/http://ratings.fide.com/toparc.phtml?cod=241 |url-status=dead }}</ref> H. Nakamura [[2015]] m. pradžioje laimėjo [[Gibraltaras|Gibraltaro]] šachmatų festivalį (8,5 iš 11)<ref>{{cite web|url=https://theweekinchess.com/chessnews/events/tradewise-gibraltar-chess-festival-2015 | title=Gibraltaro šachmatų festivalis. | language= en | accessdate=2021 m. sausio 30 d.}}</ref>. Iki 2020 m. Nakamura dar laimėjo du Gibraltaro šachmatų festivalius: 2016 m. ir 2017 m.<ref>{{cite web|url= https://www.gibraltarchesscongress.com/|title= Gibraltaro šachmatų festivalis|language= en|accessdate= 2021 m. sausio 30 d.|archive-date= 2021-01-29|archive-url= https://web.archive.org/web/20210129100420/https://www.gibraltarchesscongress.com/|url-status=dead}}</ref> Gera H. Nakamuros forma tęsėsi ir 2015 m. birželį, kai dalyvaujant 22 kategorijos ''Norvegijos šachmatai'' turnyre, kurį laimėjo [[Veselinas Topalovas|V. Topalovas]] (6,5 tšk. iš 9) ir kuriame jis, kartu su V. Anandu, surinko po 6 tšk. ir tik dėl prastesnio Sonenbergerio rodiklio jam atiteko 3-ji vieta. Jo pasirodymo reitingas turnyre buvo aukštas – 2900.<ref>{{cite web|url=https://www.chess.com/news/view/quick-draw-seals-victory-for-topalov-at-norway-chess-9874 | title=Topalovas po trumpų lygiųjų su Anandu laimi Norvegijos šachmatų turnyrą | language= en | accessdate=2021 m. sausio 30 d.}}</ref> Rugsėjį jis dalyvaudamas antrajame Didžiojo šachmatų turo etape ''Singuefeldo taurės'' turnyre, kurį laimėjo [[Levonas Aronianas]], baigė turnyrą žaidėjų grupėje: [[Anish Giri|Giriu]], [[Magnus Carlsen|Karlsenu]], [[Maxime Vachier-Lagrave|Vašje Legravu]] (visi po – po 5 tšk. iš 9). Tik dėl prastesnio Sonenbergerio koeficiento H. Nakamurai atiteko 5-oji vieta.<ref>{{cite web|url=https://www.chess.com/news/view/aronian-digs-up-old-files-to-win-2015-sinquefield-cup-4843 | title=Kad laimėtų2015 m Singuefeldo taurės turnyrą, Aronianas pasitelkia senus variantus | language= en | accessdate=2021 m. sausio 30 d.}}</ref> == Pasaulio šachmatų čempionatų varžybos == === FIDE atkrentamųjų mačų pasaulio čempionatai === H. Nakamura dalyvavo [[2004]] m. FIDE pasaulio čempionate [[Tripolis|Tripolyje]]. Praėjus sėkmingai pirmus tris etapus, aštuntfinalyje teko susitikti su Anglijos didmeistriu Maiklu Adamsu, turinčiu trečią reitingą čempionate (2731). Tuo metu, 16-mečio Hikaru jis tebuvo 83-ias (2580). Vis tik galimybių jaunasis amerikietis turėjo: pirmojoje partijoje, nepastebėjęs Adamso grubios klaidos, po kurios jis galėjo atsilošti [[Pėstininkas (šachmatai)|pėstininką]] ir tikėtis valdovių baigmėje lygiųjų tuo nepasinaudojo ir 66-ame ėjime pralaimėjo<ref>{{cite web |url=https://en.chessbase.com/post/fide-wcc-r4-1-a-black-day-in-tripoli |title=FIDE FIDE Pasaulio čempionatas 4-as ratas 1-a partija. Juodųjų diena Tripolyje |language=en |accessdate=2021 m. sausio 24 d. |archive-date=2013-12-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131207065256/https://en.chessbase.com/post/fide-wcc-r4-1-a-black-day-in-tripoli |url-status=unfit }}</ref>. Antroji partija baigėsi lygiosiomis ir jis į ketvirtfinalį nepateko. Tačiau turnyras jam nepraėjo veltui: jo reitingas pasiekė 2600 ribą.<ref>{{cite web|url=https://www.chess.com/players/hikaru-nakamura| title=Hikaru Nakamura| language= en | accessdate=2021 m. sausio 24 d.}}</ref> === FIDE pasaulio taurė === Dėka aukšto reitingo pateko į [[2013_m._pasaulio_šachmatų_taurės_varžybos#Dalyviai_pirmajam_ratui|2013 m. Pasaulio taurės varžybas]] Sėkmingai praėjęs pirmus tris etapus, ketvirtajame dviejų partijų mače susitiko su Ukrainos didmeistriu Antonu Korobovu. Pirmoji partija baigėsi lygiosiomis, o antrąją Nakamura, žaidęs juodosiomis figūromis, pralaimėjo ir teko pasitraukti iš varžybų.<ref>{{cite web |url=http://www.chessworldcup2013.com/news/reports/142-round-4-game-2-ivanchuk-nakamura-mamedyarov-out |title=4-as ratas, 2-oji partija: Ivančiukas, Nakamura, Mamedjarovas baigė varžybas |language=en |accessdate=2021 m. sausio 16 d. |archive-date=2014-08-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140819044818/http://www.chessworldcup2013.com/news/reports/142-round-4-game-2-ivanchuk-nakamura-mamedyarov-out |url-status=unfit }}</ref> [[2015]] m. praėjęs pirmus 4 ratus, [[2015_m._pasaulio_šachmatų_taurės_varžybos#Ketvirtfinalis|ketvirtfinalyje]] susitiko su [[Ukraina|Ukrainos]] didmeistriu Pavelu Eljanovu. Pralaimėjęs juodosiomis figūromis pirmąją partiją<ref>{{cite web|url=http://www.chessdom.com/fide-world-cup-round-5-eljanov-defeats-nakamura/ | title=FIDE pasaulio taurė 5-as Eljanova laimi prieš Nakamura | language= en | accessdate=2021 m. sausio 24 d.}}</ref>, o antrąją baigęs lygiosiomis, H. Nikamura į pusfinalį nepateko.<ref>{{cite web|url=https://www.thechessdrum.net/blog/2015/09/11/2015-world-chess-cup-baku-azerbaijan/ | title=5-as ratas, 1-oji partija | language= en | accessdate=2021 m. sausio 24 d.}}</ref> Tai jo šachmatų karjeros planams neatsiliepė: jis jau buvo patekęs iš [[2014-2015_m._FIDE_Didžiojo_prizo_varžybos#Galutiniai_rezultatai|2014-2015 m. Didžiojo prizo varžybų]] į [[2016_m._Kandidatų_turnyras#Atrinkti_dalyviai|2016 m. kandidatų turnyrą]]. === FIDE Didžiojo prizo varžybos === 2012–2013 m. [[2012-2013_FIDE_Didžiojo_prizo_varžybos#Londonas|Didžiojo prizo turnyre]] [[Londonas|Londone]] 14-metis, [[tarptautinis meistras]], tarp dalyvių turintis aukščiausią [[Elo reitingas|reitingą]] (2783) Hikaru Nakamura sužaidė labai nesėkmingai – užėmė paskutinę 12-ą vietą (4 tšk. iš 11)<ref>{{cite web|url=https://theweekinchess.com/chessnews/events/fide-grand-prix-london-2012 | title=2012 m. FIDE Didžiojo prizo turnyras Londone | language= en | accessdate=2021 m. sausio 22 d.}}</ref>. Po to, kai [[2012-2013_FIDE_Didžiojo_prizo_varžybos#Cugas|Cugo turnyre]] užėmė 2-ą vietą (6,5 iš 11)<ref>{{cite web|url=https://theweekinchess.com/chessnews/events/fide-grand-prix-zug-2013 | title=2013 m. FIDE Didžiojo prizo turnyras Cuge | language= en | accessdate=2021 m. sausio 22 d.}}</ref> ir laimėjo 140 ''Didžiojo prizo'' balų atrodė, kad jis grįžo dėl antros vietos į varžybas, bet nesėkmingas pasirodymas Didžiojo prizo varžybose [[Salonikai|Salonikuose]] (5 tšk. iš 11-kos)<ref>{{cite web|url=https://theweekinchess.com/chessnews/events/fide-grand-prix-thessaloniki-2013 | title=2013 m. FIDE Didžiojo prizo turnyras Salonikuose | language= en | accessdate=2021 m. sausio 22 d.}}</ref> ir tik 60 ''Didžiojo prizo'' balų užkirto tam kelią. [[2012-2013_FIDE_Didžiojo_prizo_varžybos#Paryžius|Paryžiaus turnyre]] jam vėl sekėsi neblogai: surinkęs 6,5 tšk. iš 11-kos užėmė 3-ią vietą, gavo 100 balų ir [[2012-2013_FIDE_Didžiojo_prizo_varžybos#Galutiniai_rezultatai|galutinėje Didžiojo prizo įskaitoje]] buvo 6-as. Be to, po šio turnyro, dar 16-kos nesulaukęs jaunasis didmeistris Hikaru Namura, kartu su [[Fabiano Caruana|F. Karuana]], pasaulio FIDE reitingų sąraše pakilo į 4-ą vietą (2789).<ref>{{cite web |url=https://en.chessbase.com/post/paris-final-disappointing-finish-051013 |title=2013 m. Paryžiaus Didžiojo prizo turnyras |language=en |accessdate=2021 m. sausio 22 d. |archive-date=2013-12-03 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131203002221/https://en.chessbase.com/post/paris-final-disappointing-finish-051013 |url-status=unfit }}</ref> [[2014]] m. pirmajame [[2014-2015_m._FIDE_Didžiojo_prizo_varžybos#Turnyrai|DP turnyre Baku]] buvo tarp penkių dalyvių, surinkusių po 6 tšk. iš 11-kos galimų, ir kurie dalijosi 3-7 vietomis. Visi jie gavo po 82 ''Didžiojo prizo'' balus <ref>{{cite web|url=https://theweekinchess.com/chessnews/events/baku-fide-grand-prix-2014| title=2014 m. Didžiojo prizo turnyras Baku | language= en | accessdate=2021 m. sausio 22 d.}}</ref>. Antrajame [[Taškentas|Taškento]] turnyre jis dėka aukštesnių papildomų rodiklių užėmė 2-ą vietą (6,5 iš 11)<ref>{{cite web |url= https://www.chess.com/news/view/andreikin-wins-tashkent-grand-prix-3161 |title= Andreikinas laimi Didžiojo prizo turnyrą Taškente |language= en |accessdate= 2020 m. rugpjūčio 21 d. |archive-date= 2020-06-25 |archive-url= https://web.archive.org/web/20200625132603/https://www.chess.com/news/view/andreikin-wins-tashkent-grand-prix-3161 |url-status=unfit }}</ref>. Po šio turnyro, uždirbęs 125 balus, bendroje įskaitoje iškopė į antrąją vietą. Paskutiniajame 2015 m. DP turnyre [[Chanty Mansijskas|Chanty Mansijske]] jis buvo gerai pasiruošęs: tad nepralaimėjęs nei vienos partijos (+2 -0 = 9). buvo tarp pirmų trijų dalyvių, pasiekusių geriausią rezultatą (6,5 iš 11)<ref>{{cite web|url= https://theweekinchess.com/chessnews/events/fide-grand-prix-khanty-mansiysk-2015 |title= 2015 m. FIDE Didžiojo prizo turnyras Chanty Mansijske |language = en |accessdate=2020 m. rugpjūčio 21 d.}}</ref>. Visi jie pasidalijo po 140 DP balų. Susumavus trijų geriausių turnyrų balus H. Nakamura turėjo 347 balus, o tai bendroje [[2014-2015_m._FIDE_Didžiojo_prizo_varžybos#Galutiniai_rezultatai|Didžiojo prizo varžybų įskaitoje ]] užtikrino antrą vietą (pirmas – [[Fabiano Caruana|F. Karuana]]). Šis rezultatas atvėrė jam kelią į [[2016_m._Kandidatų_turnyras#Atrinkti_dalyviai|2016 m. Kandidatų turnyrą]]. Dalyvavo ir [[2017_m._FIDE_Didžiojo_prizo_varžybos#Galutiniai_rezultatai|2017 m. Didžiojo prizo turnyruose]], tačiau nesėkmingai: baigė varžybas septintoje vietoje.<ref>{{cite web|url=https://www.chessgames.com/perl/chess.pl?tid=91640 | title=2017 m. Didžiojo prizo turnyras Maljorkoje | language= en | accessdate=2021 m. sausio 22 d.}}</ref> === Kandidatų varžybos === H. Nakamura turnyrą sužaidė vidutiniškai – surinko pusę galimų taškų. Jam nesėkmingai susiklostė pirmoji turnyro pusė, kai žaisdamas su S. Karjakinu neapdairiai, paaukojo figūrą, nepastebėjęs, kad ją atsilošus, iš karto pateks į beviltišką padėtį.<ref>{{cite web|url=https://theweekinchess.com/chessnews/events/fide-candidates-2016/karjakin-wins-after-nakamura-blunder-in-candidates-round-2 | title=Karjakinas laimi po Nakamuros grubios klaidos | language= en | accessdate=2021 m. sausio 23 d.}}</ref> Dar viena nesėkmė atsitiko 6-to rato partijoje su L. Aronianu, kai jis pirštais palietęs savo [[Karalius (šachmatai)|karalių]] privalėjo su juo eiti, kas pablogino jo padėtį.<ref>{{cite web|url=https://theweekinchess.com/chessnews/events/fide-candidates-2016/nakamura-in-touch-move-drama-at-the-end-of-candidates-round-6 | title=Nakamuros drama 6-ame rate: palietus karalių teko juo eiti | language= en | accessdate=2021 m. sausio 23 d.}}</ref> 7-rate laimėjęs prieš V. Topalovą jis šiek tiek pagerino savo rezultatą, bet po 7-o rato jis tebebuvo neigiamas (+1, -2, =4). Antroji pusė buvo geresnė. Nors sekančiame, aštuntajame rate, jis ir palaimėjo [[Fabiano Caruana|F. Karuanai]], bet po to sekė trys lygiosios bei dvi pergalės iš eilės: prieš V. Anandą ir V. Topalovą, o paskutiniame rate taikus rezultatas su L. Aronianu. Turnyrą baigė, surinkęs vienodai taškų su A.Giriu, P. Svidleriu, L. Aronianu (po 7 tšk. iš 14), bet dėl papildomų rodiklių (tarpusavio susitikimų rezultatų) liko 7 vietoje.<ref>{{cite web|url=https://www.thechessdrum.net/blog/2016/03/12/2016-world-chess-candidates-moscow-russia/ | title= 2016 m. Kandidatų šachmatų turnyras Maskvoje | language= en | accessdate=2021 m. sausio 23 d.}}</ref> == Šachmatai 960 == [[2009]] m. Nakamura laimėjo neoficialų [[Pasaulio_Fišerio_atsitiktinių_šachmatų_čempionatas#Mainco_čempionatai|Šachmatų 960 pasaulio čempionatą]], vykusį „Mainc Chess Classic“ varžybose, nugalėjęs [[Levonas Aronianas|Levoną Aronianą]] keturių partijų mače '''3½-½'''.<ref>{{cite web|url=https://en.chessbase.com/post/che-claic-nakamura-wins-960-world-championship | title=2009 m. Nakamura laimi greitųjų šachmatai 960 pasaulio čempionatą| language= en | accessdate=2021 m. sausio 27 d.}}</ref> Kadangi [[2010]] m. dėl finansavimo čempionatai nutrūko jis buvo laikomas neoficialiu pasaulio šachmatų 960 čempionu, kol M. Karlsenas [[Pasaulio_Fišerio_atsitiktinių_šachmatų_čempionatas#2018_m._čempionatas|2018 m. neoficialaus čempionto mače]] įveikė jį rezultatu 14:10.<ref>{{cite web |url=https://chess960.net/2018/01/chess960-world-championship-returns-in-2018/ |title=Pasaulio šachmatų 960 čempionatas grįžta 2018 m. |language=en |accessdate=2021 m. sausio 27 d. |archive-date=2021-01-23 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210123045650/https://chess960.net/2018/01/chess960-world-championship-returns-in-2018/ |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.chess.com/news/view/carlsen-beats-nakamura-14-10-in-fischer-random-chess | title=Karlsonas laimi Fišerio atsitiktinių šachmatų čempionatą | language= en | accessdate=2021 m. sausio 27 d.}}</ref> H. Nakamura žaidė ir [[2019]] m. vykusiame pirmajame [[FIDE]] pripažintame [[Pasaulio_Fišerio_atsitiktinių_šachmatų_čempionatas#2019_m.|pasaulio šachmatų 960 čempionate]]. Tačiau ketvirtfinalyje teko nusileisti F. Karuanai ir į pusfinalį nepateko.<ref>{{cite web|url=https://www.chess.com/news/view/caruana-so-nepomniachtchi-headed-to-world-fischer-random-semifinals | title=Karuana, So Nepomniaščis žengia į pasaulio Fišerio atsitiktinių šachmatų pusfinalį| language= en | accessdate=2021 m. sausio 27 d.}}</ref> [[2020]] m. Hikaru Nakamura su Magnusu Larsenu pasidalino pirmąjį prizą internetinėse „Chess960“ varžybose Abu didmeistriai turnyre, kuriame nebuvo vietų paskirstymo taisyklių, pelnė po 6 tš. Iš 9 galimų.<ref>{{cite web|url=https://en.chessbase.com/post/che-claic-nakamura-wins-960-world-championship | title=2009 m. Nakamura laimi greitųjų šachmatai 960 varžybose pasaulio čempionatą| language= en | accessdate=2021 m. sausio 27 d.}}</ref> [[2022]] m. [[Pasaulio_Fišerio_atsitiktinių_šachmatų_čempionatas#2022_m.|pasaulio_Fišerio_atsitiktinių_šachmatų_čempionatas]] buvo sėkmingesnis: jis pateko į finalą ir su [[Janas Nepomniaščis|Janu Nepomniaščiu]] žaidė 4 partijų finalinį mačą. Nors jis ir baigėsi lygiosiomis 2:2, bet žaidžiant [[Armagedono partija|armagedono partiją]] H. Nakamura nugalėjo bei tapo antruoju oficialiu pasaulio [[Šachmatai 960|Fišerio atsitiktinių šachmatų]] čempionu. == Komandinės varžybos == === Šachmatų olimpiada === [[Vaizdas:Nakamura hikaru 20081119 olympiade dresden.jpg|thumb|left| Hikaru Nakamura [[2008]] m. [[Šachmatų olimpiada|šachmatų olimpiadoje]] [[Drezdenas|Drezdene]]]] Iki [[2020]] m. Hikaru Nakamura [[Jungtinės Valstijos|Jungtinių Valstijų]] šachmatų rinktinėje žaidė septyniose [[Šachmatų olimpiada|šachmatų olimpiadose]]. [[2006]], [[2008]], [[2010]], [[2012]], [[2014]], [[2016]] ir [[2018]] m. Tris olimpiadas žaidė prie 1-os lentos. Rezultatai sekantys: 2010 m. 39-oje olimpiadoje [[Chanty Mansijskas|Chanty Mansijske]] (6,5 tšk. iš 10 galimų), 2012 m. [[Stambulas|Stambule]] (6 tšk. iš 9) ir 2014 m. [[Tromsė|Tromsėje]] (5,5 tšk. iš 9). Pelnė keturis komandinius šachmatų olimpiadų apdovanojimus: 2016 m. aukso<ref>{{cite web|url=http://www.olimpbase.org/2016/2016usa.html| title=42-oji šachmatų olimpiada:Baku 2016 | language= en | accessdate=2021 m. sausio 25 d.}}</ref>, 2018 m. sidabro<ref>{{cite web|url=http://www.olimpbase.org/2018/2018usa.html | title=43-ioji šachmatų olimpiada: Batumis 2018 | language= en | accessdate=2021 m. sausio 25 d.}}</ref>, 2006 m. ir 2008 m. bronzos medalius<ref>{{cite web|url=http://www.olimpbase.org/players/seqomg2g.html| title=Hikaru Nakamura. šachmatų olimpiados| language= en | accessdate=2021 m. sausio 25 d.}}</ref> === Pasaulio komandiniai čempionatai === H. Nakamura už JAV rinktinę žaidė keliuose [[Pasaulio_komandinis_šachmatų_čempionatas|komandiniuose pasaulio šachmatų čempionatuose]]<ref>{{cite web|url=http://www.olimpbase.org/playerst/seqomg2g.html| title=Hikaru Nakamura. Pasaulio komandinis vyrų šachmatų čempionatas | language= en | accessdate=2021 m. sausio 25 d.}}</ref>. Žaisdamas 1-oje lentoje [[Pasaulio_komandinis_šachmatų_čempionatas#Komandų_rezultatai|2010 m, Pasaulio komandiniame čempionate]] už žaidimą prie 1-os lentos (6 tšk. iš 8) pelnė individualų aukso medalį, o taip pat, ir komandinį sidabro medalį.<ref>{{cite web|url=http://www.olimpbase.org/2010t/2010usa.html | title=7-asis Pasaulio komandinis šachmatų čempionatas: Bursa 2010 | language= en | accessdate=2021 m. sausio 25 d.}}</ref> [[2013]] m. [[Antalija|Antalijoje]] vykusiame [[Pasaulio_komandinis_šachmatų_čempionatas#Komandų_rezultatai|pasaulio komandiniame čempionate]] už žaidimą prie 1-os lentos (4,5 tšk. iš 7) buvo apdovanotas sidabro medaliu.<ref>{{cite web|url=http://www.olimpbase.org/2013t/2013usa.html| title=9-asis Pasaulio komandinis šachmatų čempionatas: Antalija 2013 | language= en | accessdate=2021 m. sausio 25 d.}}</ref> == Greitieji šachmatai == Būdamas puikus žaidėjas, standartiniais šachmatais, gerai žaidžia ir [[Greitieji šachmatai|greitaisiais šachmatais]]: 2020 m. rugpjūčio mėn. jo [[FIDE]] žaibo reitingas buvo aukščiausias pasaulyje (2900), o greitaisiais šachmatais (2836) – ketvirtas. [[2007]] m., nugalėjęs Rustamą Kasimžanovą, laimėjo 11-ąjį [[Korsika|Korsikos]] meistrų atkrentamųjų mačų greitųjų šachmatų turnyrą.<ref>{{cite web|url=https://www.chessgames.com/perl/chess.pl?tid=63362&crosstable=2 | title=Korsikos meistrai (2007)| language= en | accessdate=2021 m. sausio 27 d.}}</ref> Viena iš labiausiai įtikinamų pergalių, parodžiusių jo galimybes greituosiuose šachmatuose buvo Cap d’Agde ([[Prancūzija]]) [[2008]] m. atkrentamosios varžybos, kuriose dalyvavo ir M. Karlsenas. Kad užimtų pirmąją vietą, jam teko įveikti Bu Ksianži, [[Anatolijus Karpovas|Anatolijų Karpovą]] ir [[Vasilijus Ivančukas|Vasilijų Ivančiuką]].<ref>{{cite web|url=https://www.chess.com/news/view/nakamura-wins-cap-dagde | title=Nakamura laimi Kap d'Agd4je | language= en | accessdate=2021 m. sausio 27 d.}}</ref> [[2012]] m. intelektualiųjų sporto šakų žaidynių [[Pekinas|Pekine]]: greitųjų, žaibo ir nežiūrint į lentą šachmatų varžybose H. Nakamura laimėjo tris sidabro medalius.<ref>{{cite web|url=https://theweekinchess.com/chessnews/events/sportaccord-world-mind-games-chess-2012 | title=2012 m. pasauliointelektualiųjų sporto šakų žaidynės | language= en | accessdate=2021 m. sausio 27 d.}}</ref> 2013 m. Hikaru Nakamura laimėjo 5-ųjų ''Londono klasikinių'' šachmatų super greitųjų šachmatų varžybas.<ref>{{cite web|url=https://theweekinchess.com/chessnews/events/5th-london-chess-classic-2013 | title=5-asis Londo Klasikinių greitųjų šachmatų varžybos | language= en | accessdate=2021 m. sausio 27 d.}}</ref> [[2014]] m. birželio 19-20 [[Dubajus|Dubajaus]] [[Pasaulio_žaibo_šachmatų_čempionatas#Atvirųjų_čempionatų_prizininkai|pasaulio žaibo šachmatų čempionate]], surinkęs 16 tšk. iš 20, tašku mažiau už nugalėtoją M. Karlseną, užėmė 3-ią vietą.<ref>{{cite web|url= https://theweekinchess.com/chessnews/events/fide-world-rapid-and-blitz-championships-2014| title=FIDE pasaulio greitųjų ir žaibo šachmatų čempionatas| language= en | accessdate=2021 m. sausio 26 d.}}</ref> Vėliau jis varžėsi ''Super žaidimo'' atvirajame turnyre, kuris buvo 2014 m. „London Classic“ varžybų vienas iš renginių, laimėdamas turnyrą beveik nepriekaištingu rezultatu – 9,5 tšk. iš 10 galimų.<ref>{{cite web |url=https://hunonchess.com/lcc-super-rapid-play-hikaru-nakamura-super-rapidplay-winner-2014/ |title=Hikaru Nakamura Atvirųjų super greitųjų šachmatų varžybos (Londono |language=en |accessdate=2021 m. sausio 26 d. |archive-date=2021-02-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210207014354/https://hunonchess.com/lcc-super-rapid-play-hikaru-nakamura-super-rapidplay-winner-2014/ |url-status=dead }}</ref> Nakamura trejus metus iš eilės laimėjo ''Zurich Chess Challenge'' šachmatų varžybas. [[2015]] m. kartu su [[Višvanatanas Anandas|V. Anandu]] buvo surinkę po 9 tšk., bet laimėjęs teisėjų paskirtą Armagedono žaibo partiją, užima pirmąją vietą.<ref>{{cite web|url=https://www.chess.com/news/view/nakamura-beats-anand-in-armageddon-wins-zurich-chess-challenge-8546 | title=Hikaru Nakamura laimi prieš Anandą Amargedono partiją | language= en | accessdate=2021 m. sausio 26 d.}}</ref>. Sėkmė jį lydėjo ir [[2016]] m.<ref>{{cite web |url=http://2016.zurich-cc.com/108-nakamura-wins-the-2016-zurich-chess-challenge.html |title=Nakamura laimi 2016 m. Ciuricho išbandymo šachmatų varžybas. |language=en |accessdate=2021 m. sausio 26 d. |archive-date=2021-09-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210917142252/http://2016.zurich-cc.com/108-nakamura-wins-the-2016-zurich-chess-challenge.html |url-status=dead }}</ref> Ir [[2017]] m. buvo pirmas, tašku aplenkęs [[Janas Nepomniaščis|Janą Nepomniaščį]] ir pusantro – [[Višvanatanas Anandas|Višvanataną Anandą]].<ref>{{cite web|url=http://www.zurich-chess-challenge.com/en/166-all-good-things-come-in-three-nakamura-is-king-again | title=Geri dalykai trys kartus. H. Nakamura vėl karalius| language= en | accessdate=2021 m. sausio 26 d.}}</ref> [[2018]] m. [[Sankt Peterburgas|Sankt Peteburge]] vykusiame [[Pasaulio_greitųjų_šachmatų_čempionatas#Atvirųjų_čempionatų_prizininkai_nuo_2012_m|pasaulio greitųjų šachmatų čempionate]] laimėjo 3-ią vietą (10,5 tšk. iš 15). [[2019]] m. Maskvoje vykusiame [[Pasaulio_žaibo_šachmatų_čempionatas#Atvirųjų_čempionatų_prizininkai| pasaulio žaibo čempionate]] buvo antras (16,5 tšk. iš 21), o [[Pasaulio_greitųjų_šachmatų_čempionatas#Atvirųjų_čempionatų_prizininkai_nuo_2012_m|pasaulio greitųjų čempionate]] antrus metus iš eilės užėmė 3-ią vietą (10,5 tšk. iš 15). H. Nakamura yra vienas iš geriausių pasaulyje, žaidžiant ''kulkos'' žaibo partijas, kuriose visai partijai galvojimui skiriama tik viena minutė. 2019 m. balandžio mėn. jis laimėjo „Chess.com Bullet“ čempionatą turėjusią stiprią dalyvių sudėtį: Vašje-Legravą, Aleksandrą Griščiuką, Levoną Aronianą , Alirezą Firouzją, Sergejų Karjakiną, Olaxandarą Bortnyką ir Franciską Perez Ponsą.<ref>{{cite web|url=https://www.chess.com/news/view/nakamura-wins-chess-com-bullet-championship | title=Nakamura laimi chess com kulkos čempionatą šachmatų varžybas. | language= en | accessdate=2021 m. sausio 26 d.}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://peoplepill.com/people/hikaru-nakamura-1 Hikaros Nakamuros biografija] * [https://www.chessgames.com/player/hikaru_nakamura.html Hikaru Nakamuros biografija ir partijos (chessgames)] * [https://www.chess.com/players/hikaru-nakamura Hikaru Nakamura (Chess.com)] {{SavStr}} [[Kategorija:Šachmatų didmeistriai]] [[Kategorija:JAV šachmatininkai]] rch5cgzak1u1laco5otsydhguyuhv7g 0 590799 7897772 7771379 2026-08-07T14:36:19Z Makenzis 46558 7897772 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Lorenzo Insigne | fullname = Lorenzo Insigne | nickname = | image = [[Vaizdas:FC Salzburg gegen SSC Napoli (UEFA Euroleague Achtelfinalrückspiel 14. März 2019) 22.jpg|180px]] | height = 1,63 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1991|6|4|T}} | cityofbirth = [[Neapolis]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[Puolėjas]] | youthyears = –2006<br />2006–2010 | youthclubs = Olimpia Sant'Arpino<br />[[SSC Napoli]] | years = 2010–2022<br />2010<br />2010-2011<br />2011-2012 | clubs = [[SSC Napoli]]<br />Cavese 1919<br />[[US Foggia]]<br />[[Delfino Pescara 1936]] | caps(goals) = 305 (85)<br />10 (0)<br />33 (19)<br />37 (18) | nationalyears = 2010– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 45 (10)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Lorencas Insinja''' (''Lorenzo Insigne'', g. [[1991]] m. [[birželio 4]] d.) – [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], atstovavęs [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinei]]. == Karjera == Profesionalią karjerą pradėjo [[SSC Napoli|Neapolio klube]] 2009 m., su kuriuo po metų debiutavo [[Serie A]] lygoje. Iki 2012 m. buvo nuomojamas „Cavese 1919“, „[[US Foggia]]“ ir „[[Delfino Pescara 1936]]“ klubams. == Karjera rinktinėse == 2013 m. [[UEFA Europos iki 21 m. čempionatas|UEFA Europos iki 21 m. čempionate]] italas su rinktine laimėjo sidabro medalius. 2012 m. rugsėjį debiutavo nacionalinėje rinktinėje.{{faktas}} == Pasiekimai == === Klubinė === '''Pescara'''<ref name=soccerway.com>{{cite web|url=https://int.soccerway.com/players/lorenzo-insigne/113160/|title=Lorenzo Insigne|publisher=Soccerway|access-date=5 October 2015}}</ref> * [[Serie B]]: [[Italijos futbolo varžybos 2011–2012 m.|2011–12]] '''Napoli'''<ref name=soccerway.com/> * [[Coppa Italia]]: 2013–14, 2019–20 * [[Supercoppa Italiana]]: 2014 === Tarptautinė === '''Italija U21''' * 2013 m. [[UEFA Europos iki 21 m. čempionatas]] 2 vieta<ref name="2013 U21 Euro Final">{{cite web|url=https://www.uefa.com/under21/season=2013/matches/round=2000191/match=2010959/postmatch/lineups/index.html|title=Italy 2–4 Spain|publisher=UEFA.com|access-date=23 March 2020}}</ref> ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] === Asmeniniai === * Serie B metų futbolininkas: 2012 * [[Coppa Italia]] rezultatyviausias žaidėjas: 2013–14<ref>{{cite web|last1=Rota|first1=Davide|last2=di Maggio|first2=Roberto|title=Italy - Coppa Italia Top Scorers|url=http://www.rsssf.com/tablesi/italcuptops.html|website=RSSSF|date=26 May 2016|access-date=27 May 2017}}</ref> * [[Serie A]] mėnesio MVP: 2021 m. kovas<ref>{{cite news |url=https://www.legaseriea.it/en/press/news/info/lorenzo-insigne-mvp-of-march |publisher=Serie A |access-date=31 March 2021 |date=31 March 2021 |title=Lorenzo Insigne MVP of March |archive-date=2021-03-31 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210331104448/https://www.legaseriea.it/en/press/news/info/lorenzo-insigne-mvp-of-march |url-status=dead }}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|3|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|2|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Insigne, Lorenzo}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] kgny0iwt605am8mwz4miqhmxpcuh4p1 7897773 7897772 2026-08-07T14:44:16Z Makenzis 46558 7897773 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Lorenzo Insigne | fullname = Lorenzo Insigne | nickname = | image = [[Vaizdas:FC Salzburg gegen SSC Napoli (UEFA Euroleague Achtelfinalrückspiel 14. März 2019) 22.jpg|180px]] | height = 1,63 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1991|6|4|T}} | cityofbirth = [[Neapolis]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[Puolėjas]] | youthyears = –2006<br />2006–2010 | youthclubs = Olimpia Sant'Arpino<br />[[SSC Napoli]] | years = 2010–2022<br />2010<br />2010-2011<br />2011-2012 | clubs = [[SSC Napoli]]<br />Cavese 1919<br />[[US Foggia]]<br />[[Delfino Pescara 1936]] | caps(goals) = 305 (85)<br />10 (0)<br />33 (19)<br />37 (18) | nationalyears = 2010– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 45 (10)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Lorencas Insinja''' (''Lorenzo Insigne'', g. [[1991]] m. [[birželio 4]] d.) – [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], atstovavęs [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinei]]. == Karjera == Profesionalią karjerą pradėjo [[SSC Napoli|Neapolio klube]] 2009 m., su kuriuo po metų debiutavo [[Serie A]] lygoje. Iki 2012 m. buvo nuomojamas „Cavese 1919“, „[[US Foggia]]“ ir „[[Delfino Pescara 1936]]“ klubams. == Karjera rinktinėse == 2013 m. [[UEFA Europos iki 21 m. čempionatas|UEFA Europos iki 21 m. čempionate]] italas su rinktine laimėjo sidabro medalius. 2012 m. rugsėjį debiutavo nacionalinėje rinktinėje.{{faktas}} == Pasiekimai == === Klubinė === '''Pescara'''<ref name=soccerway.com>{{cite web|url=https://int.soccerway.com/players/lorenzo-insigne/113160/|title=Lorenzo Insigne|publisher=Soccerway|access-date=5 October 2015}}</ref> * [[Serie B]]: [[Italijos futbolo varžybos 2011–2012 m.|2011–12]] '''Napoli'''<ref name=soccerway.com/> * [[Coppa Italia]]: 2013–14, 2019–20 * [[Supercoppa Italiana]]: 2014 === Tarptautinė === '''Italija U21''' * 2013 m. [[UEFA Europos iki 21 m. čempionatas]] 2 vieta<ref name="2013 U21 Euro Final">{{cite web|url=https://www.uefa.com/under21/season=2013/matches/round=2000191/match=2010959/postmatch/lineups/index.html|title=Italy 2–4 Spain|publisher=UEFA.com|access-date=23 March 2020}}</ref> ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] === Asmeniniai === * Serie B metų futbolininkas: 2012 * [[Coppa Italia]] rezultatyviausias žaidėjas: 2013–14<ref>{{cite web|last1=Rota|first1=Davide|last2=di Maggio|first2=Roberto|title=Italy - Coppa Italia Top Scorers|url=http://www.rsssf.com/tablesi/italcuptops.html|website=RSSSF|date=26 May 2016|access-date=27 May 2017}}</ref> * [[Serie A]] mėnesio MVP: 2021 m. kovas<ref>{{cite news |url=https://www.legaseriea.it/en/press/news/info/lorenzo-insigne-mvp-of-march |publisher=Serie A |access-date=31 March 2021 |date=31 March 2021 |title=Lorenzo Insigne MVP of March |archive-date=2021-03-31 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210331104448/https://www.legaseriea.it/en/press/news/info/lorenzo-insigne-mvp-of-march |url-status=dead }}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|3|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|2|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:Insigne, Lorenzo}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] ld7s5dw8nlh9l7d5zbqkoyeev715civ 0 591070 7897626 7771290 2026-08-07T12:45:35Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897626 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Andrea Belotti| fullname = Andrea Belotti | height = 1,80 m | image = [[File:Gallo Belotti.jpg|220px]]| dateofbirth = {{bda|1993|12|20}}| cityofbirth = [[Kalčinatė]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[]] | position = [[puolėjas]]| youthyears = 2003–2006<br />2006–2012| youthclubs = Grumellese<br />[[U.C. AlbinoLeffe]]| years = 2012–2013<br />2013–2015<br />2015–2022<br />2022– | clubs = U.C. AlbinoLeffe<br />[[Palermo FC]]<br />[[Torino FC]]<br />[[AS Roma]] | caps(goals) = {{0}}39 {{0}}{{0}}(14)<br />{{0}}62 {{0}}{{0}}(16)<br />232 {{0}}(100)<br />{{0}}31 {{0}}{{0}}(0)| nationalyears = nuo [[2016]] | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 35 {{0}}(12)| pcupdate = 2023 m. | ntupdate = [[2021]] m. | }} '''Andrėja Belotis''' (g. [[1993]] m. [[gruodžio 20]] d.) – futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos futbolo rinktinės]] puolėjas. == Karjera == Karjerą pradėjo 2003 m. Grumellese jaunimo komandoje. Šešis sezonus praleido [[UC AlbinoLeffe]] klubo jaunimo komandoje, o nuo 2012 iki 2013 m. žaidė suaugusiųjų komandoje.<ref>[https://www.albinoleffe.com/news/settore-giovanile/3412-il-trofeo-dossena-e-dellalbinoleffe.html IL TROFEO DOSSENA È DELL'ALBINOLEFFE!]</ref> 2013–2015 m. atstovavo [[Palermo FC]].<ref>[https://web.archive.org/web/20130905071935/http://palermocalcio.it/it/1314/news/scheda.php?id=28890 PRESI BELOTTI E VERRE VIVIANO IN PRESTITO ALL'ARSENAL]</ref> [[2014]] m. sezone tapo [[Serie B]] čempionu. 2015 m. rugpjūčio 18 d. persikėlė į [[Torino FC]].<ref>[https://www.gazzetta.it/Calciomercato/17-08-2015/calciomercato-torino-andrea-belotti-palermo-gilardino-joel-campbell-accordo-zamparini-cairo-120979193882.shtml Torino, preso Belotti dal Palermo: ha firmato, costera 7,5 milioni]</ref> Nuo [[2017]] m. buvo komandos kapitonu.<ref>[https://www.goal.com/it/notizie/calciomercato-torino-belotti-capitano-indizio-sul-futuro/1c7ep156g1sie1c22px2lxl3j5 Calciomercato Torino, Belotti capitano: indizio sul futuro?]</ref> 2020 m. gruodžio 12 d. A. Belotis pelnė savo 100-ąjį įvartį atstovaudamas Turino klubui. 2022 m. perėjo į [[AS Roma]]. == Karjera rinktinėje== 2016 m. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]je.{{faktas}} Dalyvavo [[Euro 2020]] turnyre.<ref>[https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad]</ref> == Laimėjimai == ;Palermo *[[Serie B]]: 2013–14 m. ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/belotti-andrea/W6UTbSDR/ soccerway] * [https://national-football-teams.com/player/65023/Andrea_Belotti.html national-football-teams.com] * [https://www.transfermarkt.com/andrea-belotti/profil/spieler/167727 transfermarkt.com] * [https://www.fussballdaten.de/person/andrea-belotti/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/andrea-belotti/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j82058.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefaeuro-2020/teams/players/250050378--andrea-belotti/ uefa.com] * [https://www.eurosport.com/football/andrea-belotti_prs301596/person.shtml eurosport.com] {{futbolas-stub}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Belotti]] 94hqzjrcmx6nf8emwpe8fyzy872du48 7897628 7897626 2026-08-07T12:46:00Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897628 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Andrea Belotti| fullname = Andrea Belotti | height = 1,80 m | image = [[File:Gallo Belotti.jpg|220px]]| dateofbirth = {{bda|1993|12|20}}| cityofbirth = [[Kalčinatė]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[]] | position = [[puolėjas]]| youthyears = 2003–2006<br />2006–2012| youthclubs = Grumellese<br />[[U.C. AlbinoLeffe]]| years = 2012–2013<br />2013–2015<br />2015–2022<br />2022– | clubs = U.C. AlbinoLeffe<br />[[Palermo FC]]<br />[[Torino FC]]<br />[[AS Roma]] | caps(goals) = {{0}}39 {{0}}{{0}}(14)<br />{{0}}62 {{0}}{{0}}(16)<br />232 {{0}}(100)<br />{{0}}31 {{0}}{{0}}(0)| nationalyears = nuo [[2016]] | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 35 {{0}}(12)| pcupdate = 2023 m. | ntupdate = [[2021]] m. | }} '''Andrėja Belotis''' (g. [[1993]] m. [[gruodžio 20]] d.) – futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos futbolo rinktinės]] puolėjas. == Karjera == Karjerą pradėjo 2003 m. Grumellese jaunimo komandoje. Šešis sezonus praleido [[UC AlbinoLeffe]] klubo jaunimo komandoje, o nuo 2012 iki 2013 m. žaidė suaugusiųjų komandoje.<ref>[https://www.albinoleffe.com/news/settore-giovanile/3412-il-trofeo-dossena-e-dellalbinoleffe.html IL TROFEO DOSSENA È DELL'ALBINOLEFFE!]</ref> 2013–2015 m. atstovavo [[Palermo FC]].<ref>[https://web.archive.org/web/20130905071935/http://palermocalcio.it/it/1314/news/scheda.php?id=28890 PRESI BELOTTI E VERRE VIVIANO IN PRESTITO ALL'ARSENAL]</ref> 2014 m. sezone tapo [[Serie B]] čempionu. 2015 m. rugpjūčio 18 d. persikėlė į [[Torino FC]].<ref>[https://www.gazzetta.it/Calciomercato/17-08-2015/calciomercato-torino-andrea-belotti-palermo-gilardino-joel-campbell-accordo-zamparini-cairo-120979193882.shtml Torino, preso Belotti dal Palermo: ha firmato, costera 7,5 milioni]</ref> Nuo [[2017]] m. buvo komandos kapitonu.<ref>[https://www.goal.com/it/notizie/calciomercato-torino-belotti-capitano-indizio-sul-futuro/1c7ep156g1sie1c22px2lxl3j5 Calciomercato Torino, Belotti capitano: indizio sul futuro?]</ref> 2020 m. gruodžio 12 d. A. Belotis pelnė savo 100-ąjį įvartį atstovaudamas Turino klubui. 2022 m. perėjo į [[AS Roma]]. == Karjera rinktinėje== 2016 m. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]je.{{faktas}} Dalyvavo [[Euro 2020]] turnyre.<ref>[https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad]</ref> == Laimėjimai == ;Palermo *[[Serie B]]: 2013–14 m. ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/belotti-andrea/W6UTbSDR/ soccerway] * [https://national-football-teams.com/player/65023/Andrea_Belotti.html national-football-teams.com] * [https://www.transfermarkt.com/andrea-belotti/profil/spieler/167727 transfermarkt.com] * [https://www.fussballdaten.de/person/andrea-belotti/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/andrea-belotti/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j82058.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefaeuro-2020/teams/players/250050378--andrea-belotti/ uefa.com] * [https://www.eurosport.com/football/andrea-belotti_prs301596/person.shtml eurosport.com] {{futbolas-stub}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Belotti]] i9fype09ckf87iznruzt3qn3i4s2xlu 7897629 7897628 2026-08-07T12:46:14Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897629 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Andrea Belotti| fullname = Andrea Belotti | height = 1,80 m | image = [[File:Gallo Belotti.jpg|220px]]| dateofbirth = {{bda|1993|12|20}}| cityofbirth = [[Kalčinatė]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[]] | position = [[puolėjas]]| youthyears = 2003–2006<br />2006–2012| youthclubs = Grumellese<br />[[U.C. AlbinoLeffe]]| years = 2012–2013<br />2013–2015<br />2015–2022<br />2022– | clubs = U.C. AlbinoLeffe<br />[[Palermo FC]]<br />[[Torino FC]]<br />[[AS Roma]] | caps(goals) = {{0}}39 {{0}}{{0}}(14)<br />{{0}}62 {{0}}{{0}}(16)<br />232 {{0}}(100)<br />{{0}}31 {{0}}{{0}}(0)| nationalyears = nuo [[2016]] | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 35 {{0}}(12)| pcupdate = 2023 m. | ntupdate = [[2021]] m. | }} '''Andrėja Belotis''' (g. [[1993]] m. [[gruodžio 20]] d.) – futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos futbolo rinktinės]] puolėjas. == Karjera == Karjerą pradėjo 2003 m. Grumellese jaunimo komandoje. Šešis sezonus praleido [[UC AlbinoLeffe]] klubo jaunimo komandoje, o nuo 2012 iki 2013 m. žaidė suaugusiųjų komandoje.<ref>[https://www.albinoleffe.com/news/settore-giovanile/3412-il-trofeo-dossena-e-dellalbinoleffe.html IL TROFEO DOSSENA È DELL'ALBINOLEFFE!]</ref> 2013–2015 m. atstovavo [[Palermo FC]].<ref>[https://web.archive.org/web/20130905071935/http://palermocalcio.it/it/1314/news/scheda.php?id=28890 PRESI BELOTTI E VERRE VIVIANO IN PRESTITO ALL'ARSENAL]</ref> 2013–2014 m. sezone tapo [[Serie B]] čempionu. 2015 m. rugpjūčio 18 d. persikėlė į [[Torino FC]].<ref>[https://www.gazzetta.it/Calciomercato/17-08-2015/calciomercato-torino-andrea-belotti-palermo-gilardino-joel-campbell-accordo-zamparini-cairo-120979193882.shtml Torino, preso Belotti dal Palermo: ha firmato, costera 7,5 milioni]</ref> Nuo [[2017]] m. buvo komandos kapitonu.<ref>[https://www.goal.com/it/notizie/calciomercato-torino-belotti-capitano-indizio-sul-futuro/1c7ep156g1sie1c22px2lxl3j5 Calciomercato Torino, Belotti capitano: indizio sul futuro?]</ref> 2020 m. gruodžio 12 d. A. Belotis pelnė savo 100-ąjį įvartį atstovaudamas Turino klubui. 2022 m. perėjo į [[AS Roma]]. == Karjera rinktinėje== 2016 m. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]je.{{faktas}} Dalyvavo [[Euro 2020]] turnyre.<ref>[https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad]</ref> == Laimėjimai == ;Palermo *[[Serie B]]: 2013–14 m. ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/belotti-andrea/W6UTbSDR/ soccerway] * [https://national-football-teams.com/player/65023/Andrea_Belotti.html national-football-teams.com] * [https://www.transfermarkt.com/andrea-belotti/profil/spieler/167727 transfermarkt.com] * [https://www.fussballdaten.de/person/andrea-belotti/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/andrea-belotti/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j82058.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefaeuro-2020/teams/players/250050378--andrea-belotti/ uefa.com] * [https://www.eurosport.com/football/andrea-belotti_prs301596/person.shtml eurosport.com] {{futbolas-stub}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Belotti]] r4nxnkdtmt57ay392xx2kvnvy6nmq1h 7897630 7897629 2026-08-07T12:47:23Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897630 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Andrea Belotti| fullname = Andrea Belotti | height = 1,80 m | image = [[File:Gallo Belotti.jpg|220px]]| dateofbirth = {{bda|1993|12|20}}| cityofbirth = [[Kalčinatė]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[]] | position = [[puolėjas]]| youthyears = 2003–2006<br />2006–2012| youthclubs = Grumellese<br />[[U.C. AlbinoLeffe]]| years = 2012–2013<br />2013–2015<br />2015–2022<br />2022– | clubs = U.C. AlbinoLeffe<br />[[Palermo FC]]<br />[[Torino FC]]<br />[[AS Roma]] | caps(goals) = {{0}}39 {{0}}{{0}}(14)<br />{{0}}62 {{0}}{{0}}(16)<br />232 {{0}}(100)<br />{{0}}31 {{0}}{{0}}(0)| nationalyears = nuo [[2016]] | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 35 {{0}}(12)| pcupdate = 2023 m. | ntupdate = [[2021]] m. | }} '''Andrėja Belotis''' (g. [[1993]] m. [[gruodžio 20]] d.) – futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos futbolo rinktinės]] puolėjas. == Karjera == Karjerą pradėjo 2003 m. Grumellese jaunimo komandoje. Šešis sezonus praleido [[UC AlbinoLeffe]] klubo jaunimo komandoje, o nuo 2012 iki 2013 m. žaidė suaugusiųjų komandoje.<ref>[https://www.albinoleffe.com/news/settore-giovanile/3412-il-trofeo-dossena-e-dellalbinoleffe.html IL TROFEO DOSSENA È DELL'ALBINOLEFFE!]</ref> 2013–2015 m. atstovavo [[Palermo FC]].<ref>[https://web.archive.org/web/20130905071935/http://palermocalcio.it/it/1314/news/scheda.php?id=28890 PRESI BELOTTI E VERRE VIVIANO IN PRESTITO ALL'ARSENAL]</ref> 2013–2014 m. sezone tapo [[Serie B]] čempionu. 2015 m. rugpjūčio 18 d. persikėlė į [[Torino FC]].<ref>[https://www.gazzetta.it/Calciomercato/17-08-2015/calciomercato-torino-andrea-belotti-palermo-gilardino-joel-campbell-accordo-zamparini-cairo-120979193882.shtml Torino, preso Belotti dal Palermo: ha firmato, costera 7,5 milioni]</ref> Nuo [[2017]] m. buvo komandos kapitonu.<ref>[https://www.goal.com/it/notizie/calciomercato-torino-belotti-capitano-indizio-sul-futuro/1c7ep156g1sie1c22px2lxl3j5 Calciomercato Torino, Belotti capitano: indizio sul futuro?]</ref> 2020 m. gruodžio 12 d. A. Belotis pelnė savo 100-ąjį įvartį atstovaudamas Turino klubui. 2022 m. perėjo į [[AS Roma]]. {{atnaujinti}} == Karjera rinktinėje== 2016 m. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]je.{{faktas}} Dalyvavo [[Euro 2020]] turnyre.<ref>[https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad]</ref> == Laimėjimai == ;Palermo *[[Serie B]]: 2013–14 m. ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/belotti-andrea/W6UTbSDR/ soccerway] * [https://national-football-teams.com/player/65023/Andrea_Belotti.html national-football-teams.com] * [https://www.transfermarkt.com/andrea-belotti/profil/spieler/167727 transfermarkt.com] * [https://www.fussballdaten.de/person/andrea-belotti/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/andrea-belotti/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j82058.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefaeuro-2020/teams/players/250050378--andrea-belotti/ uefa.com] * [https://www.eurosport.com/football/andrea-belotti_prs301596/person.shtml eurosport.com] {{futbolas-stub}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Belotti]] 0tdethwc1an8tvvsyosqg153pzf4a5b 7897631 7897630 2026-08-07T12:47:43Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897631 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Andrea Belotti| fullname = Andrea Belotti | height = 1,80 m | image = [[File:Gallo Belotti.jpg|220px]]| dateofbirth = {{bda|1993|12|20}}| cityofbirth = [[Kalčinatė]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[]] | position = [[puolėjas]]| youthyears = 2003–2006<br />2006–2012| youthclubs = Grumellese<br />[[U.C. AlbinoLeffe]]| years = 2012–2013<br />2013–2015<br />2015–2022<br />2022– | clubs = U.C. AlbinoLeffe<br />[[Palermo FC]]<br />[[Torino FC]]<br />[[AS Roma]] | caps(goals) = {{0}}39 {{0}}{{0}}(14)<br />{{0}}62 {{0}}{{0}}(16)<br />232 {{0}}(100)<br />{{0}}31 {{0}}{{0}}(0)| nationalyears = nuo [[2016]] | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 35 {{0}}(12)| pcupdate = 2023 m. | ntupdate = [[2021]] m. | }} '''Andrėja Belotis''' (g. [[1993]] m. [[gruodžio 20]] d.) – futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos futbolo rinktinės]] puolėjas. == Karjera == Karjerą pradėjo 2003 m. Grumellese jaunimo komandoje. Šešis sezonus praleido [[UC AlbinoLeffe]] klubo jaunimo komandoje, o nuo 2012 iki 2013 m. žaidė suaugusiųjų komandoje.<ref>[https://www.albinoleffe.com/news/settore-giovanile/3412-il-trofeo-dossena-e-dellalbinoleffe.html IL TROFEO DOSSENA È DELL'ALBINOLEFFE!]</ref> 2013–2015 m. atstovavo [[Palermo FC]].<ref>[https://web.archive.org/web/20130905071935/http://palermocalcio.it/it/1314/news/scheda.php?id=28890 PRESI BELOTTI E VERRE VIVIANO IN PRESTITO ALL'ARSENAL]</ref> 2013–2014 m. sezone tapo [[Serie B]] čempionu. 2015 m. rugpjūčio 18 d. persikėlė į [[Torino FC]].<ref>[https://www.gazzetta.it/Calciomercato/17-08-2015/calciomercato-torino-andrea-belotti-palermo-gilardino-joel-campbell-accordo-zamparini-cairo-120979193882.shtml Torino, preso Belotti dal Palermo: ha firmato, costera 7,5 milioni]</ref> Nuo [[2017]] m. buvo komandos kapitonu.<ref>[https://www.goal.com/it/notizie/calciomercato-torino-belotti-capitano-indizio-sul-futuro/1c7ep156g1sie1c22px2lxl3j5 Calciomercato Torino, Belotti capitano: indizio sul futuro?]</ref> 2020 m. gruodžio 12 d. A. Belotis pelnė savo 100-ąjį įvartį atstovaudamas Turino klubui. 2022 m. perėjo į [[AS Roma]]. {{šaltiniai}} {{atnaujinti}} == Karjera rinktinėje== 2016 m. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]je.{{faktas}} Dalyvavo [[Euro 2020]] turnyre.<ref>[https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad]</ref> == Laimėjimai == ;Palermo *[[Serie B]]: 2013–14 m. ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/belotti-andrea/W6UTbSDR/ soccerway] * [https://national-football-teams.com/player/65023/Andrea_Belotti.html national-football-teams.com] * [https://www.transfermarkt.com/andrea-belotti/profil/spieler/167727 transfermarkt.com] * [https://www.fussballdaten.de/person/andrea-belotti/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/andrea-belotti/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j82058.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefaeuro-2020/teams/players/250050378--andrea-belotti/ uefa.com] * [https://www.eurosport.com/football/andrea-belotti_prs301596/person.shtml eurosport.com] {{futbolas-stub}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Belotti]] lywz163hx8z1vz3vnkiy87kunrf2d7m 7897632 7897631 2026-08-07T12:48:03Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7897632 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Andrea Belotti| fullname = Andrea Belotti | height = 1,80 m | image = [[File:Gallo Belotti.jpg|220px]]| dateofbirth = {{bda|1993|12|20}}| cityofbirth = [[Kalčinatė]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[]] | position = [[puolėjas]]| youthyears = 2003–2006<br />2006–2012| youthclubs = Grumellese<br />[[U.C. AlbinoLeffe]]| years = 2012–2013<br />2013–2015<br />2015–2022<br />2022– | clubs = U.C. AlbinoLeffe<br />[[Palermo FC]]<br />[[Torino FC]]<br />[[AS Roma]] | caps(goals) = {{0}}39 {{0}}{{0}}(14)<br />{{0}}62 {{0}}{{0}}(16)<br />232 {{0}}(100)<br />{{0}}31 {{0}}{{0}}(0)| nationalyears = nuo [[2016]] | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 35 {{0}}(12)| pcupdate = 2023 m. | ntupdate = [[2021]] m. | }} '''Andrėja Belotis''' (g. [[1993]] m. [[gruodžio 20]] d.) – futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos futbolo rinktinės]] puolėjas. == Karjera == Karjerą pradėjo 2003 m. Grumellese jaunimo komandoje. Šešis sezonus praleido [[UC AlbinoLeffe]] klubo jaunimo komandoje, o nuo 2012 iki 2013 m. žaidė suaugusiųjų komandoje.<ref>[https://www.albinoleffe.com/news/settore-giovanile/3412-il-trofeo-dossena-e-dellalbinoleffe.html IL TROFEO DOSSENA È DELL'ALBINOLEFFE!]</ref> 2013–2015 m. atstovavo [[Palermo FC]].<ref>[https://web.archive.org/web/20130905071935/http://palermocalcio.it/it/1314/news/scheda.php?id=28890 PRESI BELOTTI E VERRE VIVIANO IN PRESTITO ALL'ARSENAL]</ref> 2013–2014 m. sezone tapo [[Serie B]] čempionu. 2015 m. rugpjūčio 18 d. persikėlė į [[Torino FC]].<ref>[https://www.gazzetta.it/Calciomercato/17-08-2015/calciomercato-torino-andrea-belotti-palermo-gilardino-joel-campbell-accordo-zamparini-cairo-120979193882.shtml Torino, preso Belotti dal Palermo: ha firmato, costera 7,5 milioni]</ref> Nuo [[2017]] m. buvo komandos kapitonu.<ref>[https://www.goal.com/it/notizie/calciomercato-torino-belotti-capitano-indizio-sul-futuro/1c7ep156g1sie1c22px2lxl3j5 Calciomercato Torino, Belotti capitano: indizio sul futuro?]</ref> 2020 m. gruodžio 12 d. A. Belotis pelnė savo 100-ąjį įvartį atstovaudamas Turino klubui. 2022 m. perėjo į [[AS Roma]]. {{šaltiniai}} {{atnaujinti}} == Karjera rinktinėje== 2016 m. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]je.{{faktas}} Dalyvavo [[Euro 2020]] turnyre.<ref>[https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad]</ref> == Laimėjimai == ;Palermo *[[Serie B]]: 2013–14 m. ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/belotti-andrea/W6UTbSDR/ soccerway] * [https://national-football-teams.com/player/65023/Andrea_Belotti.html national-football-teams.com] * [https://www.transfermarkt.com/andrea-belotti/profil/spieler/167727 Transfermarkt] * [https://www.fussballdaten.de/person/andrea-belotti/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/andrea-belotti/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j82058.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefaeuro-2020/teams/players/250050378--andrea-belotti/ uefa.com] * [https://www.eurosport.com/football/andrea-belotti_prs301596/person.shtml eurosport.com] {{futbolas-stub}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Belotti]] hyobc0p3lr5ilyhqm08n2ydcnj4wjto 7897633 7897632 2026-08-07T12:48:48Z Makenzis 46558 7897633 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Andrea Belotti| fullname = Andrea Belotti | height = 1,80 m | image = [[File:Gallo Belotti.jpg|220px]]| dateofbirth = {{bda|1993|12|20}}| cityofbirth = [[Kalčinatė]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | position = [[puolėjas]]| youthyears = 2003–2006<br />2006–2012| youthclubs = Grumellese<br />[[U.C. AlbinoLeffe]]| years = 2012–2013<br />2013–2015<br />2015–2022<br />2022– | clubs = U.C. AlbinoLeffe<br />[[Palermo FC]]<br />[[Torino FC]]<br />[[AS Roma]] | caps(goals) = {{0}}39 {{0}}{{0}}(14)<br />{{0}}62 {{0}}{{0}}(16)<br />232 {{0}}(100)<br />{{0}}31 {{0}}{{0}}(0)| nationalyears = nuo [[2016]] | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 35 {{0}}(12)| pcupdate = 2023 m. | ntupdate = [[2021]] m. | }} '''Andrėja Belotis''' (g. [[1993]] m. [[gruodžio 20]] d.) – futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos futbolo rinktinės]] puolėjas. == Karjera == Karjerą pradėjo 2003 m. Grumellese jaunimo komandoje. Šešis sezonus praleido [[UC AlbinoLeffe]] klubo jaunimo komandoje, o nuo 2012 iki 2013 m. žaidė suaugusiųjų komandoje.<ref>[https://www.albinoleffe.com/news/settore-giovanile/3412-il-trofeo-dossena-e-dellalbinoleffe.html IL TROFEO DOSSENA È DELL'ALBINOLEFFE!]</ref> 2013–2015 m. atstovavo [[Palermo FC]].<ref>[https://web.archive.org/web/20130905071935/http://palermocalcio.it/it/1314/news/scheda.php?id=28890 PRESI BELOTTI E VERRE VIVIANO IN PRESTITO ALL'ARSENAL]</ref> 2013–2014 m. sezone tapo [[Serie B]] čempionu. 2015 m. rugpjūčio 18 d. persikėlė į [[Torino FC]].<ref>[https://www.gazzetta.it/Calciomercato/17-08-2015/calciomercato-torino-andrea-belotti-palermo-gilardino-joel-campbell-accordo-zamparini-cairo-120979193882.shtml Torino, preso Belotti dal Palermo: ha firmato, costera 7,5 milioni]</ref> Nuo [[2017]] m. buvo komandos kapitonu.<ref>[https://www.goal.com/it/notizie/calciomercato-torino-belotti-capitano-indizio-sul-futuro/1c7ep156g1sie1c22px2lxl3j5 Calciomercato Torino, Belotti capitano: indizio sul futuro?]</ref> 2020 m. gruodžio 12 d. A. Belotis pelnė savo 100-ąjį įvartį atstovaudamas Turino klubui. 2022 m. perėjo į [[AS Roma]]. {{šaltiniai}} {{atnaujinti}} == Karjera rinktinėje== 2016 m. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]je.{{faktas}} Dalyvavo [[Euro 2020]] turnyre.<ref>[https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad]</ref> == Laimėjimai == ;Palermo *[[Serie B]]: 2013–14 m. ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/belotti-andrea/W6UTbSDR/ soccerway] * [https://national-football-teams.com/player/65023/Andrea_Belotti.html national-football-teams.com] * [https://www.transfermarkt.com/andrea-belotti/profil/spieler/167727 Transfermarkt] * [https://www.fussballdaten.de/person/andrea-belotti/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/andrea-belotti/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j82058.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefaeuro-2020/teams/players/250050378--andrea-belotti/ uefa.com] * [https://www.eurosport.com/football/andrea-belotti_prs301596/person.shtml eurosport.com] {{futbolas-stub}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Belotti]] o0h897uxosgiaglll2zlihfupg5v74e 7897634 7897633 2026-08-07T12:48:57Z Makenzis 46558 7897634 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Andrea Belotti| fullname = Andrea Belotti | height = 1,80 m | image = [[File:Gallo Belotti.jpg|220px]]| dateofbirth = {{bda|1993|12|20}}| cityofbirth = [[Kalčinatė]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | position = [[puolėjas]]| youthyears = 2003–2006<br />2006–2012| youthclubs = Grumellese<br />[[U.C. AlbinoLeffe]]| years = 2012–2013<br />2013–2015<br />2015–2022<br />2022– | clubs = UC AlbinoLeffe<br />[[Palermo FC]]<br />[[Torino FC]]<br />[[AS Roma]] | caps(goals) = {{0}}39 {{0}}{{0}}(14)<br />{{0}}62 {{0}}{{0}}(16)<br />232 {{0}}(100)<br />{{0}}31 {{0}}{{0}}(0)| nationalyears = nuo [[2016]] | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 35 {{0}}(12)| pcupdate = 2023 m. | ntupdate = [[2021]] m. | }} '''Andrėja Belotis''' (g. [[1993]] m. [[gruodžio 20]] d.) – futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos futbolo rinktinės]] puolėjas. == Karjera == Karjerą pradėjo 2003 m. Grumellese jaunimo komandoje. Šešis sezonus praleido [[UC AlbinoLeffe]] klubo jaunimo komandoje, o nuo 2012 iki 2013 m. žaidė suaugusiųjų komandoje.<ref>[https://www.albinoleffe.com/news/settore-giovanile/3412-il-trofeo-dossena-e-dellalbinoleffe.html IL TROFEO DOSSENA È DELL'ALBINOLEFFE!]</ref> 2013–2015 m. atstovavo [[Palermo FC]].<ref>[https://web.archive.org/web/20130905071935/http://palermocalcio.it/it/1314/news/scheda.php?id=28890 PRESI BELOTTI E VERRE VIVIANO IN PRESTITO ALL'ARSENAL]</ref> 2013–2014 m. sezone tapo [[Serie B]] čempionu. 2015 m. rugpjūčio 18 d. persikėlė į [[Torino FC]].<ref>[https://www.gazzetta.it/Calciomercato/17-08-2015/calciomercato-torino-andrea-belotti-palermo-gilardino-joel-campbell-accordo-zamparini-cairo-120979193882.shtml Torino, preso Belotti dal Palermo: ha firmato, costera 7,5 milioni]</ref> Nuo [[2017]] m. buvo komandos kapitonu.<ref>[https://www.goal.com/it/notizie/calciomercato-torino-belotti-capitano-indizio-sul-futuro/1c7ep156g1sie1c22px2lxl3j5 Calciomercato Torino, Belotti capitano: indizio sul futuro?]</ref> 2020 m. gruodžio 12 d. A. Belotis pelnė savo 100-ąjį įvartį atstovaudamas Turino klubui. 2022 m. perėjo į [[AS Roma]]. {{šaltiniai}} {{atnaujinti}} == Karjera rinktinėje== 2016 m. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]je.{{faktas}} Dalyvavo [[Euro 2020]] turnyre.<ref>[https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad]</ref> == Laimėjimai == ;Palermo *[[Serie B]]: 2013–14 m. ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/belotti-andrea/W6UTbSDR/ soccerway] * [https://national-football-teams.com/player/65023/Andrea_Belotti.html national-football-teams.com] * [https://www.transfermarkt.com/andrea-belotti/profil/spieler/167727 Transfermarkt] * [https://www.fussballdaten.de/person/andrea-belotti/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/andrea-belotti/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j82058.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefaeuro-2020/teams/players/250050378--andrea-belotti/ uefa.com] * [https://www.eurosport.com/football/andrea-belotti_prs301596/person.shtml eurosport.com] {{futbolas-stub}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Belotti]] ko7ocj3ef42chzz9zgwk5g8n8mrikhj 0 591075 7897635 7771295 2026-08-07T12:49:28Z Makenzis 46558 7897635 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | | playername = Domenico Berardi | fullname = Domenico Berardi | height = 1,83 m | image = [[Vaizdas:Domenico_Berardi,_Palazzo_Chigi,_2021.jpg|200px]] | dateofbirth = {{bda|1994|8|1}} | cityofbirth = [[Kariati]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[US Sassuolo Calcio]] | clubnumber = 10 | position = [[puolėjas]] | youthyears = 2008–2010<br />2010–2012 | youthclubs = [[Cosenza Calcio]]<br />[[US Sassuolo Calcio]] | years = 2012–2013<br />2013–2015<br />2013–2015<br />2015– | clubs = [[US Sassuolo Calcio]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />→ [[US Sassuolo Calcio]] (skol.)<br />[[US Sassuolo Calcio]] | caps(goals) = {{0}}37 {{0}}(11)<br />{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}61 {{0}}(31)<br />308 (104) | pcupdate = {{data|2026|03|06}} | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}27 {{0}}{{0}}(8)<ref>[https://national-football-teams.com/player/68349/Domenico_Berardi.html national-football-teams.com]</ref> | ntupdate = {{data|2025|09|04}} }} '''Domenikas Berardis''' (g. [[1994]] m. [[rugpjūčio 1]] d.) – futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos futbolo rinktinės]] ir [[US Sassuolo Calcio]] klubo puolėjas. Rezultatyviausias Sassuolo žaidėjas istorijoje, pelnęs daugiau nei 100 įvarčių.<ref>{{cite web|url=http://www.uefa.com/uefaeuropaleague/news/newsid=2367553.html|title=Ten claims to fame: Sassuolo|publisher=UEFA.com|date=25 May 2016|access-date=7 September 2016}}</ref> == Karjera == 2008 m. debiutavo [[Cosenza Calcio]] jaunimo komandoje. Po dvejų metų perėjo į Sassuolo jaunimo komandą.<ref>{{cite web|url=http://www.calcioweb.eu/2013/05/la-meglio-gioventu-domenico-berardi/58801/|title=La Meglio Gioventu'&nbsp;– Domenico Berardi|publisher=CalcioWeb|author=Marco Giordano|date=14 May 2013|access-date=8 September 2013|language=it}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.goal.com/it/news/3785/generazione-di-fenomeni/2013/04/03/3872414/generazione-di-fenomeni-domenico-berardi-il-van-persie-della|title=Generazione di Fenomeni – Domenico Berardi, il 'Van Persie della Sila' che piace a Juventus, Napoli, Inter... e Manchester Utd|publisher=Goal.com (IT)|author=Paolo Camedda|date=3 August 2013|access-date=8 September 2013|language=it}}</ref> 2012 m. prisijungė prie pagrindinės Sassuolo komandos. Debiutiniame sezone padėjo komandai laimėti [[Serie B]] lygą ir patekti į [[Serie A]] ir buvo išrinktas geriausiu Serie B futbolininku.<ref>[https://forzaitalianfootball.com/2014/01/gran-gala-del-calcio-2013-winners/ GRAN GALA DEL CALCIO 2013 – WINNERS]</ref> 2015 m. skirtas geriausio [[Europa|Europos]] jaunojo futbolininko apdovanojimas „Bravo Award“.<ref>[https://www.thesportsman.com/articles/bravo-to-young-talent Bravo To Young Talent]</ref> 2017 m. pasirašė naują 5 metų trukmės sutartį su Sassuolo klubu.<ref>{{cite press release|url=http://www.sassuolocalcio.it/articles/?id=9&aid=3449/domenico-berardi-rinnova-fino-a-giugno-2022|title=Domenico Berardi rinnova fino a Giugno 2022|date=24 August 2017|access-date=30 August 2017|publisher=U.S. Sassuolo Calcio|language=it|archivedate=2019-06-11|archiveurl=https://web.archive.org/web/20190611102835/http://www.sassuolocalcio.it/articles/?id=9&aid=3449%2Fdomenico-berardi-rinnova-fino-a-giugno-2022}}</ref> == Rinktinė == 2018 m. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]je. Dalyvavo [[Euro 2020]] turnyre.<ref>{{cite news |url=https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ |title=Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad |work=Reuters |date=1 June 2021 |access-date=5 June 2021 }}</ref> == Laimėjimai == ;Sassuolo * [[Serie B]]: 2012–13 m. ;Asmeniniai * Bravo Award: 2015 m. ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/berardi-domenico/jHAnwQQB/ soccerway] * [https://www.transfermarkt.com/domenico-berardi/profil/spieler/177843 transfermarkt.com] * [https://www.fussballdaten.de/person/domenico-berardi/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/domenico-berardi/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j98137.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefaeuro-2020/teams/players/250058759--domenico-berardi/ uefa.com] {{futbolas-stub}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Berardi]] t4513s0ptxg46g3y42mjrtaok5tvwtt 7897636 7897635 2026-08-07T12:49:49Z Makenzis 46558 7897636 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | | playername = Domenico Berardi | fullname = Domenico Berardi | height = 1,83 m | image = [[Vaizdas:Domenico_Berardi,_Palazzo_Chigi,_2021.jpg|200px]] | dateofbirth = {{bda|1994|8|1}} | cityofbirth = [[Kariati]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[US Sassuolo Calcio]] | clubnumber = 10 | position = [[puolėjas]] | youthyears = 2008–2010<br />2010–2012 | youthclubs = [[Cosenza Calcio]]<br />[[US Sassuolo Calcio]] | years = 2012–2013<br />2013–2015<br />2013–2015<br />2015– | clubs = [[US Sassuolo Calcio]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />→ [[US Sassuolo Calcio]] (skol.)<br />[[US Sassuolo Calcio]] | caps(goals) = {{0}}37 {{0}}(11)<br />{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}61 {{0}}(31)<br />308 (105) | pcupdate = {{data|2026|08|07}} | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}27 {{0}}{{0}}(8)<ref>[https://national-football-teams.com/player/68349/Domenico_Berardi.html national-football-teams.com]</ref> | ntupdate = {{data|2025|09|04}} }} '''Domenikas Berardis''' (g. [[1994]] m. [[rugpjūčio 1]] d.) – futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos futbolo rinktinės]] ir [[US Sassuolo Calcio]] klubo puolėjas. Rezultatyviausias Sassuolo žaidėjas istorijoje, pelnęs daugiau nei 100 įvarčių.<ref>{{cite web|url=http://www.uefa.com/uefaeuropaleague/news/newsid=2367553.html|title=Ten claims to fame: Sassuolo|publisher=UEFA.com|date=25 May 2016|access-date=7 September 2016}}</ref> == Karjera == 2008 m. debiutavo [[Cosenza Calcio]] jaunimo komandoje. Po dvejų metų perėjo į Sassuolo jaunimo komandą.<ref>{{cite web|url=http://www.calcioweb.eu/2013/05/la-meglio-gioventu-domenico-berardi/58801/|title=La Meglio Gioventu'&nbsp;– Domenico Berardi|publisher=CalcioWeb|author=Marco Giordano|date=14 May 2013|access-date=8 September 2013|language=it}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.goal.com/it/news/3785/generazione-di-fenomeni/2013/04/03/3872414/generazione-di-fenomeni-domenico-berardi-il-van-persie-della|title=Generazione di Fenomeni – Domenico Berardi, il 'Van Persie della Sila' che piace a Juventus, Napoli, Inter... e Manchester Utd|publisher=Goal.com (IT)|author=Paolo Camedda|date=3 August 2013|access-date=8 September 2013|language=it}}</ref> 2012 m. prisijungė prie pagrindinės Sassuolo komandos. Debiutiniame sezone padėjo komandai laimėti [[Serie B]] lygą ir patekti į [[Serie A]] ir buvo išrinktas geriausiu Serie B futbolininku.<ref>[https://forzaitalianfootball.com/2014/01/gran-gala-del-calcio-2013-winners/ GRAN GALA DEL CALCIO 2013 – WINNERS]</ref> 2015 m. skirtas geriausio [[Europa|Europos]] jaunojo futbolininko apdovanojimas „Bravo Award“.<ref>[https://www.thesportsman.com/articles/bravo-to-young-talent Bravo To Young Talent]</ref> 2017 m. pasirašė naują 5 metų trukmės sutartį su Sassuolo klubu.<ref>{{cite press release|url=http://www.sassuolocalcio.it/articles/?id=9&aid=3449/domenico-berardi-rinnova-fino-a-giugno-2022|title=Domenico Berardi rinnova fino a Giugno 2022|date=24 August 2017|access-date=30 August 2017|publisher=U.S. Sassuolo Calcio|language=it|archivedate=2019-06-11|archiveurl=https://web.archive.org/web/20190611102835/http://www.sassuolocalcio.it/articles/?id=9&aid=3449%2Fdomenico-berardi-rinnova-fino-a-giugno-2022}}</ref> == Rinktinė == 2018 m. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]je. Dalyvavo [[Euro 2020]] turnyre.<ref>{{cite news |url=https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ |title=Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad |work=Reuters |date=1 June 2021 |access-date=5 June 2021 }}</ref> == Laimėjimai == ;Sassuolo * [[Serie B]]: 2012–13 m. ;Asmeniniai * Bravo Award: 2015 m. ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/berardi-domenico/jHAnwQQB/ soccerway] * [https://www.transfermarkt.com/domenico-berardi/profil/spieler/177843 transfermarkt.com] * [https://www.fussballdaten.de/person/domenico-berardi/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/domenico-berardi/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j98137.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefaeuro-2020/teams/players/250058759--domenico-berardi/ uefa.com] {{futbolas-stub}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Berardi]] tkfxzys3u79dkgzuasq3ojk5ngufeh8 7897637 7897636 2026-08-07T12:50:03Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7897637 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | | playername = Domenico Berardi | fullname = Domenico Berardi | height = 1,83 m | image = [[Vaizdas:Domenico_Berardi,_Palazzo_Chigi,_2021.jpg|200px]] | dateofbirth = {{bda|1994|8|1}} | cityofbirth = [[Kariati]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[US Sassuolo Calcio]] | clubnumber = 10 | position = [[puolėjas]] | youthyears = 2008–2010<br />2010–2012 | youthclubs = [[Cosenza Calcio]]<br />[[US Sassuolo Calcio]] | years = 2012–2013<br />2013–2015<br />2013–2015<br />2015– | clubs = [[US Sassuolo Calcio]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />→ [[US Sassuolo Calcio]] (skol.)<br />[[US Sassuolo Calcio]] | caps(goals) = {{0}}37 {{0}}(11)<br />{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}61 {{0}}(31)<br />308 (105) | pcupdate = {{data|2026|08|07}} | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}27 {{0}}{{0}}(8)<ref>[https://national-football-teams.com/player/68349/Domenico_Berardi.html national-football-teams.com]</ref> | ntupdate = {{data|2025|09|04}} }} '''Domenikas Berardis''' (g. [[1994]] m. [[rugpjūčio 1]] d.) – futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos futbolo rinktinės]] ir [[US Sassuolo Calcio]] klubo puolėjas. Rezultatyviausias Sassuolo žaidėjas istorijoje, pelnęs daugiau nei 100 įvarčių.<ref>{{cite web|url=http://www.uefa.com/uefaeuropaleague/news/newsid=2367553.html|title=Ten claims to fame: Sassuolo|publisher=UEFA.com|date=25 May 2016|access-date=7 September 2016}}</ref> == Karjera == 2008 m. debiutavo [[Cosenza Calcio]] jaunimo komandoje. Po dvejų metų perėjo į Sassuolo jaunimo komandą.<ref>{{cite web|url=http://www.calcioweb.eu/2013/05/la-meglio-gioventu-domenico-berardi/58801/|title=La Meglio Gioventu'&nbsp;– Domenico Berardi|publisher=CalcioWeb|author=Marco Giordano|date=14 May 2013|access-date=8 September 2013|language=it}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.goal.com/it/news/3785/generazione-di-fenomeni/2013/04/03/3872414/generazione-di-fenomeni-domenico-berardi-il-van-persie-della|title=Generazione di Fenomeni – Domenico Berardi, il 'Van Persie della Sila' che piace a Juventus, Napoli, Inter... e Manchester Utd|publisher=Goal.com (IT)|author=Paolo Camedda|date=3 August 2013|access-date=8 September 2013|language=it}}</ref> 2012 m. prisijungė prie pagrindinės Sassuolo komandos. Debiutiniame sezone padėjo komandai laimėti [[Serie B]] lygą ir patekti į [[Serie A]] ir buvo išrinktas geriausiu Serie B futbolininku.<ref>[https://forzaitalianfootball.com/2014/01/gran-gala-del-calcio-2013-winners/ GRAN GALA DEL CALCIO 2013 – WINNERS]</ref> 2015 m. skirtas geriausio [[Europa|Europos]] jaunojo futbolininko apdovanojimas „Bravo Award“.<ref>[https://www.thesportsman.com/articles/bravo-to-young-talent Bravo To Young Talent]</ref> 2017 m. pasirašė naują 5 metų trukmės sutartį su Sassuolo klubu.<ref>{{cite press release|url=http://www.sassuolocalcio.it/articles/?id=9&aid=3449/domenico-berardi-rinnova-fino-a-giugno-2022|title=Domenico Berardi rinnova fino a Giugno 2022|date=24 August 2017|access-date=30 August 2017|publisher=U.S. Sassuolo Calcio|language=it|archivedate=2019-06-11|archiveurl=https://web.archive.org/web/20190611102835/http://www.sassuolocalcio.it/articles/?id=9&aid=3449%2Fdomenico-berardi-rinnova-fino-a-giugno-2022}}</ref> == Rinktinė == 2018 m. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]je. Dalyvavo [[Euro 2020]] turnyre.<ref>{{cite news |url=https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ |title=Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad |work=Reuters |date=1 June 2021 |access-date=5 June 2021 }}</ref> == Laimėjimai == ;Sassuolo * [[Serie B]]: 2012–13 m. ;Asmeniniai * Bravo Award: 2015 m. ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/berardi-domenico/jHAnwQQB/ soccerway] * [https://www.transfermarkt.com/domenico-berardi/profil/spieler/177843 Transfermarkt] * [https://www.fussballdaten.de/person/domenico-berardi/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/domenico-berardi/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j98137.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefaeuro-2020/teams/players/250058759--domenico-berardi/ uefa.com] {{futbolas-stub}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Berardi]] jl34341fe6o8e08fn5jnomh8fdt28mn 0 591088 7897684 7771319 2026-08-07T13:12:05Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7897684 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Federico Chiesa | fullname = Federico Chiesa | nickname = | image = | height = 1,75 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1997|10|25|T}} | cityofbirth = [[Genuja]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[Liverpool FC]] | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = 2002–2007<br />2007–2016 | youthclubs = Settignanese<br />[[ACF Fiorentina]] | years = 2016–<br />2020–2022<br />2022–2024 <br /> 2024– | clubs = ACF Fiorentina<br />→ [[Juventus FC]] (skol.)<br />[[Juventus FC]]<br />[[Liverpool FC]] | caps(goals) = 137 (26)<br />{{0}}44 (10)<br />{{0}}49 {{0}}(9)<br />{{0}}17 {{0}}(2) | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}52 {{0}}(7) | pcupdate = {{data|2025|12|17}} | ntupdate = {[data|2025|12|17}} }} '''Federikas Kjeza''' (g. [[1997]] m. [[spalio 25]] d.) – [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], saugas. [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinėje]]. Jis yra buvusio Italijos profesionalaus futbolininko [[Enrico Chiesa]] sūnus. == Karjera == Profesionalią karjerą 2002 m. pradėjo „Settignanese“ jaunimo klube.<ref name="Federico Chiesa incontra a Coverciano i bambini della Settignanese (Foto) ">{{cite web| url=http://www.fiorentina.it/federico-chiesa-incontra-a-coverciano-i-bambini-della-settignanese/ |title=Federico Chiesa incontra a Coverciano i bambini della Settignanese (Foto) |publisher=Redazione Fiorentina.it | work=www.fiorentina.it |language=it |date=21 December 2016 |access-date=1 February 2017}}</ref> 2007 m. prisijungė prie [[ACF Fiorentina]].<ref>{{Cite web|url=http://www.uefa.com/uefaeuropaleague/news/newsid=2438940.html|title=UEFA.com's weekly wonderkid: Federico Chiesa|last=Capretta|first=Vieri|date=11 February 2017|website=UEFA.com|access-date=5 March 2017}}</ref> Iki pat [[2016]] m. F. Kieza žaidė jaunimo komandoje. Sutartį su [[Florencija|Florencijos]] pagrindine komanda italas pasirašė [[2016]] m.<ref>[https://www.soccerbase.com/players/player.sd?player_id=90253 22. Federico Chiesa]</ref> 2020 m. spalio 5 d. italas dvejiems metams buvo paskolintas „[[Juventus FC]]“ ekipai.<ref name="Chiesa">{{Cite web|url=https://www.juventus.com/en/news/articles/federico-chiesa-is-bianconero|date=5 October 2020|title=Federico Chiesa è bianconero!|website=Juventus F.C.|access-date=5 October 2020}}</ref> Su „Juventus“ ekipa italas laimėjo 2020 m. [[Italijos futbolo supertaurė]]s ir 2020–21 m. sezono [[Italijos futbolo taurė]]s varžybas. 2024 m. perėjo į „Liverpool“ ([[Anglija]]). == Rinktinė == 2018 m. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]je. Dalyvavo [[XVI Europos futbolo čempionatas|XVI Europos futbolo čempionate]]. == Pasiekimai == '''Juventus''' * [[Italijos futbolo taurė]]: 2020–21 m. * [[Italijos futbolo supertaurė]]: 2020 ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|7|2|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/chiesa-federico/jHMlMUC4/ soccerway] * [https://national-football-teams.com/player/68347/Federico_Chiesa.html national-football-teams.com] * [https://www.transfermarkt.com/federico-chiesa/profil/spieler/341092 transfermarkt.com] * [https://www.fussballdaten.de/person/federico-chiesa/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/federico-chiesa/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j27192.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefachampionsleague/clubs/players/250090398--federico-chiesa/ uefa.com] * [https://www.eurosport.com/football/federico-chiesa_prs455278/person.shtml eurosport.com] {{DEFAULTSORT:Chiesa, Federico}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 5jxm044m4zerjgltf2wf8gex296ql7c 7897686 7897684 2026-08-07T13:14:41Z Makenzis 46558 7897686 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Federico Chiesa | fullname = Federico Chiesa | nickname = | image = | height = 1,75 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1997|10|25|T}} | cityofbirth = [[Genuja]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[Liverpool FC]] | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = 2002–2007<br />2007–2016 | youthclubs = Settignanese<br />[[ACF Fiorentina]] | years = 2016–<br />2020–2022<br />2022–2024 <br /> 2024– | clubs = ACF Fiorentina<br />→ [[Juventus FC]] (skol.)<br />[[Juventus FC]]<br />[[Liverpool FC]] | caps(goals) = 137 (26)<br />{{0}}44 (10)<br />{{0}}49 {{0}}(9)<br />{{0}}32 {{0}}(2) | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}52 {{0}}(7) | pcupdate = {{data|2026|8|4}} | ntupdate = {[data|2025|12|17}} }} '''Federikas Kjeza''' (g. [[1997]] m. [[spalio 25]] d.) – [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], saugas. [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinėje]]. Jis yra buvusio Italijos profesionalaus futbolininko [[Enrico Chiesa]] sūnus. == Karjera == Profesionalią karjerą 2002 m. pradėjo „Settignanese“ jaunimo klube.<ref name="Federico Chiesa incontra a Coverciano i bambini della Settignanese (Foto) ">{{cite web| url=http://www.fiorentina.it/federico-chiesa-incontra-a-coverciano-i-bambini-della-settignanese/ |title=Federico Chiesa incontra a Coverciano i bambini della Settignanese (Foto) |publisher=Redazione Fiorentina.it | work=www.fiorentina.it |language=it |date=21 December 2016 |access-date=1 February 2017}}</ref> 2007 m. prisijungė prie [[ACF Fiorentina]].<ref>{{Cite web|url=http://www.uefa.com/uefaeuropaleague/news/newsid=2438940.html|title=UEFA.com's weekly wonderkid: Federico Chiesa|last=Capretta|first=Vieri|date=11 February 2017|website=UEFA.com|access-date=5 March 2017}}</ref> Iki pat [[2016]] m. F. Kieza žaidė jaunimo komandoje. Sutartį su [[Florencija|Florencijos]] pagrindine komanda italas pasirašė [[2016]] m.<ref>[https://www.soccerbase.com/players/player.sd?player_id=90253 22. Federico Chiesa]</ref> 2020 m. spalio 5 d. italas dvejiems metams buvo paskolintas „[[Juventus FC]]“ ekipai.<ref name="Chiesa">{{Cite web|url=https://www.juventus.com/en/news/articles/federico-chiesa-is-bianconero|date=5 October 2020|title=Federico Chiesa è bianconero!|website=Juventus F.C.|access-date=5 October 2020}}</ref> Su „Juventus“ ekipa italas laimėjo 2020 m. [[Italijos futbolo supertaurė]]s ir 2020–21 m. sezono [[Italijos futbolo taurė]]s varžybas. 2024 m. perėjo į „Liverpool“ ([[Anglija]]). == Rinktinė == 2018 m. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]je. Dalyvavo [[XVI Europos futbolo čempionatas|XVI Europos futbolo čempionate]]. == Pasiekimai == '''Juventus''' * [[Italijos futbolo taurė]]: 2020–21 m. * [[Italijos futbolo supertaurė]]: 2020 ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|7|2|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/chiesa-federico/jHMlMUC4/ soccerway] * [https://national-football-teams.com/player/68347/Federico_Chiesa.html national-football-teams.com] * [https://www.transfermarkt.com/federico-chiesa/profil/spieler/341092 transfermarkt.com] * [https://www.fussballdaten.de/person/federico-chiesa/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/federico-chiesa/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j27192.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefachampionsleague/clubs/players/250090398--federico-chiesa/ uefa.com] * [https://www.eurosport.com/football/federico-chiesa_prs455278/person.shtml eurosport.com] {{DEFAULTSORT:Chiesa, Federico}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 779tbasbspggbjbhhtkuzhe95k43xd8 7897687 7897686 2026-08-07T13:14:58Z Makenzis 46558 7897687 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Federico Chiesa | fullname = Federico Chiesa | nickname = | image = | height = 1,75 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1997|10|25|T}} | cityofbirth = [[Genuja]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[Liverpool FC]] | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = 2002–2007<br />2007–2016 | youthclubs = Settignanese<br />[[ACF Fiorentina]] | years = 2016–<br />2020–2022<br />2022–2024 <br /> 2024– | clubs = ACF Fiorentina<br />→ [[Juventus FC]] (skol.)<br />[[Juventus FC]]<br />[[Liverpool FC]] | caps(goals) = 137 (26)<br />{{0}}44 (10)<br />{{0}}49 {{0}}(9)<br />{{0}}32 {{0}}(2) | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}52 {{0}}(7) | pcupdate = {{data|2026|8|4}} | ntupdate = {{data|2025|12|17}} }} '''Federikas Kjeza''' (g. [[1997]] m. [[spalio 25]] d.) – [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], saugas. [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinėje]]. Jis yra buvusio Italijos profesionalaus futbolininko [[Enrico Chiesa]] sūnus. == Karjera == Profesionalią karjerą 2002 m. pradėjo „Settignanese“ jaunimo klube.<ref name="Federico Chiesa incontra a Coverciano i bambini della Settignanese (Foto) ">{{cite web| url=http://www.fiorentina.it/federico-chiesa-incontra-a-coverciano-i-bambini-della-settignanese/ |title=Federico Chiesa incontra a Coverciano i bambini della Settignanese (Foto) |publisher=Redazione Fiorentina.it | work=www.fiorentina.it |language=it |date=21 December 2016 |access-date=1 February 2017}}</ref> 2007 m. prisijungė prie [[ACF Fiorentina]].<ref>{{Cite web|url=http://www.uefa.com/uefaeuropaleague/news/newsid=2438940.html|title=UEFA.com's weekly wonderkid: Federico Chiesa|last=Capretta|first=Vieri|date=11 February 2017|website=UEFA.com|access-date=5 March 2017}}</ref> Iki pat [[2016]] m. F. Kieza žaidė jaunimo komandoje. Sutartį su [[Florencija|Florencijos]] pagrindine komanda italas pasirašė [[2016]] m.<ref>[https://www.soccerbase.com/players/player.sd?player_id=90253 22. Federico Chiesa]</ref> 2020 m. spalio 5 d. italas dvejiems metams buvo paskolintas „[[Juventus FC]]“ ekipai.<ref name="Chiesa">{{Cite web|url=https://www.juventus.com/en/news/articles/federico-chiesa-is-bianconero|date=5 October 2020|title=Federico Chiesa è bianconero!|website=Juventus F.C.|access-date=5 October 2020}}</ref> Su „Juventus“ ekipa italas laimėjo 2020 m. [[Italijos futbolo supertaurė]]s ir 2020–21 m. sezono [[Italijos futbolo taurė]]s varžybas. 2024 m. perėjo į „Liverpool“ ([[Anglija]]). == Rinktinė == 2018 m. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]je. Dalyvavo [[XVI Europos futbolo čempionatas|XVI Europos futbolo čempionate]]. == Pasiekimai == '''Juventus''' * [[Italijos futbolo taurė]]: 2020–21 m. * [[Italijos futbolo supertaurė]]: 2020 ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|7|2|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/chiesa-federico/jHMlMUC4/ soccerway] * [https://national-football-teams.com/player/68347/Federico_Chiesa.html national-football-teams.com] * [https://www.transfermarkt.com/federico-chiesa/profil/spieler/341092 transfermarkt.com] * [https://www.fussballdaten.de/person/federico-chiesa/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/federico-chiesa/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j27192.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefachampionsleague/clubs/players/250090398--federico-chiesa/ uefa.com] * [https://www.eurosport.com/football/federico-chiesa_prs455278/person.shtml eurosport.com] {{DEFAULTSORT:Chiesa, Federico}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 5i3ec9toqtpou9zzaem1tkif052itfi 0 591105 7897744 7846148 2026-08-07T13:55:49Z Makenzis 46558 7897744 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Alessandro Florenzi | fullname = Alessandro Florenzi | height = 1,73 m | image = [[File:Florenzi, Roma-Udinese 17 marzo 2014.jpg|200px]] | dateofbirth = {{bda|1991|3|11}} | cityofbirth = [[Kalčinatė]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = ''baigęs karjerą'' | position = [[gynėjas]] | youthyears = 1995–2000<br />2000–2002<br />2002–2011 | youthclubs = Atletico Acilia<br />A.S. Lodigiani<br />Roma | years = 2011–2021<br />2011–2012<br />2020<br />2020–2021<br />2021–2022<br />2022–2025 | clubs = [[AS Roma]]<br />→ [[FC Crotone]] (skol.)<br />→ [[Valencia CF]] (skol.)<br />→ [[Paris Saint-Germain FC|PSG]] (skol.)<br /> → [[AC Milan]] (skol.)<br />[[AC Milan]] | caps(goals) = 227 (25)<br />{{0}}35 (11)<br />{{0}}12 {{0}}(0)<br />{{0}}21 {{0}}(2)<br />{{0}}24 {{0}}(2)<br />{{0}}38 {{0}}(1) | nationalyears = 2012–2022 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}49 {{0}}(2)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Alesandras Florencis''' (g. [[1991]] m. [[kovo 11]] d.) – futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos futbolo rinktinės]] gynėjas. == Karjera == Karjerą pradėjo 2011 m. [[AS Roma]] klube, prieš tai 10 metų priklausęs šios komandos jaunimo akademijai. 2011 m. vasarą nuomos pagrindais paskolintas [[Serie B]] klubui [[FC Crotone]]. Jame žaidėjas liko ir antram sezonui.<ref>{{cite web|url=http://www.asroma.it/pdf/corporate/operazioni_di_mercato/2012_06_22_Esercizio_dei_diritti_di_opzione_e_controopzione_e_rapporti_di_partecipazione_ex_art_102_bis_noif.pdf|title=ESERCIZIO DEI DIRITTI DI OPZIONE E CONTROOPZIONE E RAPPORTI DI PARTECIPAZIONE EX ART. 102 BIS NOIF|publisher=Asroma.it|access-date=13 October 2014}}</ref> Sugrįžęs į [[AS Roma]] žaidėjas debiutavo [[Serie A]] [[Italijos futbolo varžybos 2012–2013 m.|2012-2013]] m. sezone. 2020 m. pradžioje buvo paskolintas pusei metų [[Ispanija|Ispanijos]] [[Valencia CF]] klubui.<ref>{{cite web|url= https://valenciacf.com/es/article/es-comunicado-oficial-i-alessandro-florenzi-2020-01-30|title= Comunicado oficial I Alessandro Florenzi|date=30 January 2020|publisher=valenciacf.com|language=es}}</ref> 2020 m. rugsėjo 11 d. futbolininkas iki 2021 m. vasaros buvo paskolintas [[Paris Saint-Germain FC]] klubui.<ref>{{cite web|url= https://www.lequipe.fr/Football/Actualites/Alessandro-florenzi-signe-au-psg-officiel/1170630|title= Alessandro Florenzi signe au PSG (officiel)|date=11 September 2020|publisher=[[L'Équipe]]|language=fr}}</ref> 2025 m. rugpjūčio 27 d. Florenzis paskelbė apie profesionalaus futbolininko karjeros pabaigą.<ref>{{cite news |url=https://sports.yahoo.com/article/former-roma-milan-full-back-092000819.html |title=Former Roma, Milan full-back Florenzi retires aged 34 |website=Yahoo Sports |date=27 August 2025 |access-date=27 August 2025 |archive-date=2025-10-08 |archive-url=https://web.archive.org/web/20251008083533/https://sports.yahoo.com/article/former-roma-milan-full-back-092000819.html |url-status=dead }}</ref> == Laimėjimai == ;Paris Saint-Germain F.C. * [[Prancūzijos futbolo taurė]]: 2020–21 m.<ref name=Coupe>{{cite news|title=Kylian Mbappé stars as PSG beat Monaco in Coupe de France final|url=https://www.ligue1.com/Articles/OTHER-COMPETITIONS/2021/05/19/kylian-mbappe-stars-as-psg-beat-monaco-in-coupe-de-france-final|website=ligue1.com|date=19 May 2021|access-date=21 May 2021}}</ref> * [[Prancūzijos futbolo supertaurė]]: 2020 m.<ref>{{cite web|url=https://www.ligue1.com/Articles/MATCH-REPORTS/2021/01/13/neymar-and-icardi-fire-pochettino-to-first-title|title=Neymar and Icardi fire Pochettino to first title|website=ligue1.com|date=13 January 2021|access-date=13 January 2021}}</ref> ;Italija U–21 * [[UEFA Europos iki 21 m. čempionatas]]: 2 vieta, 2013 m.<ref>[https://int.soccerway.com/players/alessandro--florenzi/190553/ A. FLORENZI]</ref> ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/florenzi-alessandro/8UwHPuvH/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/alessandro-florenzi/profil/spieler/130365 Transfermarkt] * [https://www.fussballdaten.de/person/alessandro-florenzi/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/alessandro-florenzi/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j97710.html bdfutbol.com] * [https://www.eurosport.com/football/alessandro-florenzi_prs278809/person.shtml eurosport.com] [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Florenzi]] 9lyj4856eco295tn6y9hlt8uycufd0g 7897745 7897744 2026-08-07T13:56:39Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897745 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Alessandro Florenzi | fullname = Alessandro Florenzi | height = 1,73 m | image = [[File:Florenzi, Roma-Udinese 17 marzo 2014.jpg|200px]] | dateofbirth = {{bda|1991|3|11}} | cityofbirth = [[Kalčinatė]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = ''baigęs karjerą'' | position = [[gynėjas]] | youthyears = 1995–2000<br />2000–2002<br />2002–2011 | youthclubs = Atletico Acilia<br />A.S. Lodigiani<br />Roma | years = 2011–2021<br />2011–2012<br />2020<br />2020–2021<br />2021–2022<br />2022–2025 | clubs = [[AS Roma]]<br />→ [[FC Crotone]] (skol.)<br />→ [[Valencia CF]] (skol.)<br />→ [[Paris Saint-Germain FC|PSG]] (skol.)<br /> → [[AC Milan]] (skol.)<br />[[AC Milan]] | caps(goals) = 227 (25)<br />{{0}}35 (11)<br />{{0}}12 {{0}}(0)<br />{{0}}21 {{0}}(2)<br />{{0}}24 {{0}}(2)<br />{{0}}38 {{0}}(1) | nationalyears = 2012–2022 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}49 {{0}}(2)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Alesandras Florencis''' (g. [[1991]] m. [[kovo 11]] d.) – futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos futbolo rinktinės]] gynėjas. == Karjera == Karjerą pradėjo 2011 m. [[AS Roma]] klube, prieš tai 10 metų priklausęs šios komandos jaunimo akademijai. 2011 m. vasarą nuomos pagrindais paskolintas [[Serie B]] klubui [[FC Crotone]]. Jame žaidėjas liko ir antram sezonui.<ref>{{cite web|url=http://www.asroma.it/pdf/corporate/operazioni_di_mercato/2012_06_22_Esercizio_dei_diritti_di_opzione_e_controopzione_e_rapporti_di_partecipazione_ex_art_102_bis_noif.pdf|title=ESERCIZIO DEI DIRITTI DI OPZIONE E CONTROOPZIONE E RAPPORTI DI PARTECIPAZIONE EX ART. 102 BIS NOIF|publisher=Asroma.it|access-date=13 October 2014}}</ref> 2020 m. pradžioje buvo paskolintas pusei metų [[Ispanija|Ispanijos]] [[Valencia CF]] klubui.<ref>{{cite web|url= https://valenciacf.com/es/article/es-comunicado-oficial-i-alessandro-florenzi-2020-01-30|title= Comunicado oficial I Alessandro Florenzi|date=30 January 2020|publisher=valenciacf.com|language=es}}</ref> 2020 m. rugsėjo 11 d. futbolininkas iki 2021 m. vasaros buvo paskolintas [[Paris Saint-Germain FC]] klubui.<ref>{{cite web|url= https://www.lequipe.fr/Football/Actualites/Alessandro-florenzi-signe-au-psg-officiel/1170630|title= Alessandro Florenzi signe au PSG (officiel)|date=11 September 2020|publisher=[[L'Équipe]]|language=fr}}</ref> 2025 m. rugpjūčio 27 d. Florenzis paskelbė apie profesionalaus futbolininko karjeros pabaigą.<ref>{{cite news |url=https://sports.yahoo.com/article/former-roma-milan-full-back-092000819.html |title=Former Roma, Milan full-back Florenzi retires aged 34 |website=Yahoo Sports |date=27 August 2025 |access-date=27 August 2025 |archive-date=2025-10-08 |archive-url=https://web.archive.org/web/20251008083533/https://sports.yahoo.com/article/former-roma-milan-full-back-092000819.html |url-status=dead }}</ref> == Laimėjimai == ;Paris Saint-Germain F.C. * [[Prancūzijos futbolo taurė]]: 2020–21 m.<ref name=Coupe>{{cite news|title=Kylian Mbappé stars as PSG beat Monaco in Coupe de France final|url=https://www.ligue1.com/Articles/OTHER-COMPETITIONS/2021/05/19/kylian-mbappe-stars-as-psg-beat-monaco-in-coupe-de-france-final|website=ligue1.com|date=19 May 2021|access-date=21 May 2021}}</ref> * [[Prancūzijos futbolo supertaurė]]: 2020 m.<ref>{{cite web|url=https://www.ligue1.com/Articles/MATCH-REPORTS/2021/01/13/neymar-and-icardi-fire-pochettino-to-first-title|title=Neymar and Icardi fire Pochettino to first title|website=ligue1.com|date=13 January 2021|access-date=13 January 2021}}</ref> ;Italija U–21 * [[UEFA Europos iki 21 m. čempionatas]]: 2 vieta, 2013 m.<ref>[https://int.soccerway.com/players/alessandro--florenzi/190553/ A. FLORENZI]</ref> ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/florenzi-alessandro/8UwHPuvH/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/alessandro-florenzi/profil/spieler/130365 Transfermarkt] * [https://www.fussballdaten.de/person/alessandro-florenzi/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/alessandro-florenzi/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j97710.html bdfutbol.com] * [https://www.eurosport.com/football/alessandro-florenzi_prs278809/person.shtml eurosport.com] [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Florenzi]] 5c1avphl9qjwfd340ky3bnvts48rq7n 0 591108 7898046 7886317 2026-08-08T05:49:59Z Zykasaa 3068 /* Susiję pasaulio paveldo objektai */ 7898046 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Le Corbusier architektūra |Image = [[Vaizdas:Chandigarh Secretariat.jpg|260px]] | imagecaption = Pastatas [[Čandigarchas|Čandigarche]] (Indija) |State Party = {{flag|Argentina}}<br>{{flag|Belgium}}<br>{{flag|India}}<br>{{flag|Japan}}<br>{{flag|France}}<br>{{flag|Switzerland}}<br>{{flag|Germany}} |Type = Kultūrinis |Criteria = i, ii, vi |ID = 1321 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija]], [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa]], [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose|Pietų Amerika]] |Year = 2016 |Session = |Link = | vikiteka = Category:Architectural Work of Le Corbusier (World Heritage Sites) }} ''' Le Corbusier architektūra''' – šveicarų kilmės prancūzų architekto [[Le Korbiuzjė]] serija suprojektuotų objektų trijuose žemynuose – Argentinoje, Belgijoje, Indijoje, Japonijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje, – padariusių didelę įtaką [[XX a.]] architektūros ir urbanizmo raidai, [[2016]] m. paskelbtų UNESCO [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulinio paveldo objektu]].<ref>http://whc.unesco.org/en/list/1321 The Architectural Work of Le Corbusier, an Outstanding Contribution to the Modern Movement</ref><ref>{{VLE|11|||[https://www.vle.lt/straipsnis/le-corbusier/ Le Corbusier]}}</ref><ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1321/multiple=1&unique_number=2085 UNESCO World Heritage List]</ref> Šie projektai parodo, kaip [[modernizmo architektūra]] buvo pritaikyta visuomenės poreikiams tenkinti, atspindi globalią stilių ir kūrėjų įvairovę. [[Vaizdas:Le Corbusier (1964).jpg|miniatiūra|220px|left|Le Korbiuzjė (1964)]] == Objektų serija == 2016 m. Prancūzijos iniciatyva 17 architekto Le Korbiuzjė objektų [[UNESCO]] sprendimu buvo sujungti į vieną tarptautinį UNESCO paveldo objektą. Į sąrašą įtraukti pastatai apima [[Notre Dame du Haut]] koplyčią [[Ronchamp|Ronšane]], vilą [[Paryžius|Paryžiaus]] priemiestyje [[Villa Savoy]] ir gyvenamąjį kompleksą [[Unité d'Habitation]] [[Marselis|Marselyje]]. Iš viso sąraše yra objektų iš septynių šalių, kurių dauguma atstovauja Europai. Iš kitų pasaulio regionų sąraše yra daktaro Curutchet namas [[La Plata (Argentinos miestas)|La Platoje]] (Argentina), administracinių pastatų kompleksas [[Čandigarchas|Čandigarche]] (Indija) ir Nacionalinis Vakarų meno muziejus [[Tokijas|Tokijuje]] (Japonija). Šie objektai liudija apie naujo architektūrinio stiliaus atsiradimą, žymintį visišką nukrypimą nuo praeities. Minimi projektai buvo įgyvendinti per pusšimtį metų – laikotarpį, kurį Le Korbiuzjė pavadino „kantrių paieškų“ laiku. Šie projektai taip pat liudija architektūrinės kūrybos internacionalizaciją. == UNESCO pripažinimo istorija == 2008 m. sausio mėn. Prancūzija kreipėsi į UNESCO, pateikdama pasiūlymą patvirtinti paveldo paminklą, sudarytą iš 14 pastatų, esančių šalies teritorijoje. Vėliau prie prancūzų paraiškos į UNESCO prisijungė kitos šalys, kurių teritorijose buvo Le Korbiuzjė pastatų. Galutinai projektas buvo pavadintas „Le Korbiuzjė architektūros darbai“, į sąrašą įtraukti pastatai ir statiniai iš Argentinos, Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Indijos, Japonijos ir Šveicarijos.<ref>{{Cite web|url=http://whc.unesco.org/en/decisions/4311|title=UNESCO World Heritage Centre - Decision - 35 COM 8B.40|author=UNESCO World Heritage Centre|publisher=whc.unesco.org|language=en|accessdate=2018-11-08}}</ref> 2009 m. UNESCO komisija peržiūrėjo paraišką ir nusprendė atidėti sprendimą dėl jos tvirtinimo iki 2012 m., motyvuodama nepakankamu esminės paraiškos dalies išsamumu. 2011 m. komisijai buvo pateikta nauja paraiška, kurią sudarė 19 pastatų ir statinių kompleksų. Tuomet dauguma šios paraiškos nepalaikė, be kitų argumentų, buvo pareikšta, kad dar neįrodyta, jog Le Korbiuzjė kūryba iš tikrųjų yra nepaprastos, pasaulinės reikšmės.<ref>{{Cite web|url=https://www.admin.ch/gov/de/start/dokumentation/medienmitteilungen.msg-id-17055.html|title=UNESCO-Dossier Le Corbusier in Paris unterzeichnet|author=Der Bundesrat|publisher=www.admin.ch|language=de|accessdate=2018-11-08}}</ref> Tik po trečiojo bandymo, 40-ojoje UNESCO sesijoje 2016 m., paraiška su 17 objektų buvo patvirtinta. == Projektai == {| class="wikitable sortable" style ="text-align: center" |- ! class="unsortable" | Nuotrauka !! ID !! Pavadinimas !! Vieta !! Koordinatės !! Plotas !! Buferinė zona |- | || 1321–001 || [[Villa La Roche]] || Prancūzija ([[Paryžius]]) || {{coord|48|51|6.696 |N|2|15|55.26|E}} || 0,097 ha || 13,644 ha |- | [[Vaizdas:Cors04.jpg|125px]] || 1321–002 || [[Villa Le Lac]] || Šveicarija ([[Korso]]) || {{coord|46|28|6.29 |N|6|49|45.61|E}} || 0,04 ha || 5,8 ha |- ||| 1321–003 || [[Cité Frugès de Pessac]] || Prancūzija ([[Pesakas]]) || {{coord|44|47|56.004 |N|0|38|52.368|W}} || 2,179 ha || 26,475 ha |- | [[Vaizdas:Antwerp Corbusier Maison Guiette 01.jpg|125px]] || 1321–004 || [[Maison Guiette]] || Belgija ([[Antverpenas]]) || {{coord|51|11|1.201 |N|4|23|35.7|E}} || 0,0103 ha || 6,7531 ha |- | [[Vaizdas:Weissenhof Corbusier 03 cropped2.jpg|125px]] || 1321–005 || [[Weissenhof Estate]] || Vokietija ([[Štutgartas]]) || {{coord|48|47|59.442 |N|9|10|39.594|E}} || 0,1165 ha || 33,6213 ha |- | [[Vaizdas:Villa Savoye 2015.jpg|125px]] || 1321–006 || [[Villa Savoye]] || Prancūzija ([[Puasi]]) || {{coord|48|55|27.923 |N|2|1|42.038|E}} || 1,036 ha || 155,585 ha |- | [[Vaizdas:Geneve_immeuble_Clarte_2011-08-02_13_55_36_PICT3664.JPG|125px]] || 1321–007 || [[Immeuble Clarté]] || Šveicarija ([[Ženeva]]) || {{coord|46|12|0.576 |N|6|9|23.072|E}} || 0,15 ha || 1,8 ha |- | || 1321–008 || [[Immeuble Molitor]] || Prancūzija ([[Paryžius]], [[Bulonė-Bijankūras]]) || {{coord|48|50|36.204 |N|2|15|4.644|E}} || 0,032 ha || 57,113 ha |- | || 1321–009 || [[Unité d'Habitation]] || Prancūzija ([[Marselis]]) || {{coord|43|15|40.932 |N|5|23|46.248|E}} || 3,648 ha || 119,833 ha |- | || 1321–010 || [[Usine Claude et Duval]] || Prancūzija ([[Vogėzų Sen Dijė]]) || {{coord|48|17|26.952 |N|6|57|0.9|E}} || 0,762 ha || 64,912 ha |- | [[Vaizdas:Curutchet.jpg|125px]] || 1321–011 || [[Curutchet House]] || Argentina ([[La Plata (Argentinos miestas)|La Plata]]) || {{coord|34|54|40.83 |S|57|56|30.57|W}} || 0,027 ha || 6,965 ha |- | [[Vaizdas:RonchampsBruxelles.jpg|125px]] || 1321–012 || [[Notre Dame du Haut]] || Prancūzija ([[Ronšanas]]) || {{coord|47|42|16.164 |N|6|37|14.808|E}} || 2,734 ha || 239,661 ha |- | [[Vaizdas:Cabanon_Le_Corbusier.jpg|125px]] || 1321–013 || [[Cabanon de vacances]] || Prancūzija ([[Rokbriun Kap Martenas]]) || {{coord|43|45|34.992 |N|7|27|48.24|E}} || 0,198 ha || 176,172 ha |- | [[Vaizdas:Palace_of_Assembly_Chandigarh_2006.jpg|125px]] || 1321–014 || [[Chandigarh Capitol Complex]] || Indija ([[Čandigarchas]]) || {{coord|30|45|27 |N|76|48|20|E}} || 66 ha || 195 ha |- | || 1321–015 || [[Sainte Marie de La Tourette]] || Prancūzija ([[Evė]]) || {{coord|45|49|9.826 |N|4|37|21|E}} || 17,923 ha || 99,872 ha |- | [[Vaizdas:National_museum_of_western_art05s3200.jpg|125px]] || 1321–016 || [[Nacionalinis Vakarų meno muziejus (Tokijas)|Nacionalinis Vakarų meno muziejus]] || Japonija ([[Tokijas]]) || {{coord|35|42|55 |N|139|46|33|E}} || 0,93 ha || 116,17 ha |- | || 1321–017 || [[Maison de la Culture de Firminy]] || Prancūzija ([[Firmini]]) || {{coord|45|22|59.484 |N|4|17|20.641|E}} || 2,601 ha || 90,008 ha |} == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|JAV}}: [[Frank Lloyd Wright XX a. architektūra]] (2019) * {{flag|Suomija}}: [[Aalto darbai]] (2026) == Šaltiniai== {{ref}} == Nuorodos == *[https://whc.unesco.org/en/list/1321 The Architectural Work of Le Corbusier, an Outstanding Contribution to the Modern Movement / UNESCO Official Website] *[http://www.sites-le-corbusier.org Association des sites Le Corbusier] * [http://www.fondationlecorbusier.fr/corbuweb/morpheus.aspx?sysId=66&IrisObjectId=9124&sysLanguage=en-en&itemPos=1&sysParentId=66&clearQuery=1 The Architectural Work of Le Corbusier: An Outstanding Contribution to the Modern Movement] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180516175001/http://www.fondationlecorbusier.fr/corbuweb/morpheus.aspx?sysId=66&IrisObjectId=9124&sysLanguage=en-en&itemPos=1&sysParentId=66&clearQuery=1 |date=2018-05-16 }} {{UNESCOArgentina}} {{UNESCOBelgija}} {{UNESCOIndija}} {{UNESCOJaponija}} {{UNESCOPrancūzija}} {{UNESCOŠveicarija}} {{UNESCOVokietija}} [[Kategorija:Modernizmas]] 2hrrzduuacl6tu0850ly2i50mqqx8fs 0 591125 7897618 7771280 2026-08-07T12:42:38Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897618 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | | playername = Nicolò Barella | fullname = Nicolò Barella | height = 1,72 m | image = [[File:Nicolò Barella in 2021.jpg|220px]] | dateofbirth = {{bda|1997|2|7}} | cityofbirth = [[Kaljaris]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[Inter Milan]] | position = [[saugas]]| | youthyears = 2006–2015 | youthclubs = [[Cagliari Calcio]] | years = 2015–2020<br />2016<br />2019–2020<br />2020– | clubs = [[Cagliari Calcio|Cagliari]]<br />→ [[Calcio Como]] (skol.)<br />→ [[Inter Milan]](skol.)<br />[[Inter Milan]] | caps(goals) = 105 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}16 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}27 {{0}}{{0}}(1)<br />147 (15)| | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 57 {{0}}(10)<ref>[https://national-football-teams.com/player/72115/Nicolo_Barella.html General Information about the player Nicolò Barella]</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Nikolas Barela''' (g. [[1997]] m. [[vasario 7]] d.) – [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos futbolo rinktinės]] ir [[Inter Milan]] klubo saugas. == Karjera == Gimė [[Kaljaris|Kaljaryje]]. 2006 m. pradėjo žaisti šio miesto jaunimo komandoje. 2015 m. perėjo į pagrindinę komandą ir debiutavo [[Serie A]] lygoje.<ref name = "soccerway2">{{cite web|url = https://int.soccerway.com/matches/2015/05/04/italy/serie-a/cagliari-calcio/parma-fc/1836775/|title = Cagliari vs. Parma – 4 May 2015 – Soccerway|publisher = soccerway.com|access-date = 2015-06-08}}</ref> 2017 m. rugsėjo 17 d. rungtynėse prieš [[SPAL]] pelnė savo pirmąjį įvartį [[Serie A]].<ref>{{cite web |url=https://www.gazzetta.it/Calcio/Serie-A/Cagliari/17-09-2017/spal-cagliari-0-2-decidono-barella-joao-pedro-220649642060.shtml |title=Spal-Cagliari 0-2: decidono Barella e Joao Pedro |website=La Gazzetta dello Sport |language=it |date=17 September 2017 |access-date=19 June 2019 }}</ref> 2019 m. liepos 12 d. italas buvo išnomuotas [[Inter Milan]] klubui.<ref>{{cite press release|url=https://www.inter.it/en/news/68217/nicolo-barella-is-an-inter-player|title=Nicolò Barella is an Inter player!|publisher=Inter Milan|date=12 July 2019|access-date=12 July 2019|archivedate=2019-07-12|archiveurl=https://web.archive.org/web/20190712194412/https://www.inter.it/en/news/68217/nicolo-barella-is-an-inter-player}}</ref> Nuo 2020 m. priklausė [[Inter Milan]]. 2020–2021 m. sezone [[Inter Milan|Milano „Inter“]] tapo [[Serie A]] čempionais.<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/soccer/internazionale/story/4374169/inter-end-juventus-serie-a-dominance-with-first-title-in-11-years|title=Inter end Juventus' Serie A dominance with first title in 11 years|website=ESPN|date=2 May 2021|accessdate=2 May 2021}}</ref> == Rinktinė == 2018 m. [[Roberto Mancini]] pakvietė Nikolą prisijungti prie šalies rinktinės.<ref>{{cite web|url = https://www.football-italia.net/129160/italy-azzurri-held-ukraine|title = Italy: Azzurri held by Ukraine|publisher = Football Italia|date = 10 October 2018|access-date = 12 October 2018}}</ref> Su ja N. Barela dalyvavo [[XVI Europos futbolo čempionatas|XVI Europos futbolo čempionate]].<ref>{{cite news |url=https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ |title=Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad |work=Reuters |date=1 June 2021 |access-date=5 June 2021 }}</ref> == Laimėjimai == ;Inter * [[Serie A]]: 2020–21 m. * [[UEFA Europos lyga]]: 2 vieta, [[UEFA Europos lyga 2019–2020 m.|2019–2020]] m. ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|1|2|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.figc.it/it/nazionali/nazionali-in-cifre/dettaglio-convocato/?calciatoreId=45474&squadraId=12 FIGC.it] * [https://www.soccerway.com/player/barella-nicolo/W0yrjzz2/ soccerway] * [https://www.transfermarkt.com/nicolo-barella/profil/spieler/255942 transfermarkt.com] * [https://www.fussballdaten.de/person/nicolo-barella/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/nicolo-barella/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j82078.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefachampionsleague/clubs/players/250066739--nicolo-barella/ uefa.com] * [https://www.eurosport.com/football/nicolo-barella_prs388562/person.shtml eurosport.com] [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Barella]] qqdj9o2mc4qnp1qou2coo5wss5vfilx 7897619 7897618 2026-08-07T12:43:12Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ Convocazioni e presenze in campo 7897619 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | | playername = Nicolò Barella | fullname = Nicolò Barella | height = 1,72 m | image = [[File:Nicolò Barella in 2021.jpg|220px]] | dateofbirth = {{bda|1997|2|7}} | cityofbirth = [[Kaljaris]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[Inter Milan]] | position = [[saugas]]| | youthyears = 2006–2015 | youthclubs = [[Cagliari Calcio]] | years = 2015–2020<br />2016<br />2019–2020<br />2020– | clubs = [[Cagliari Calcio|Cagliari]]<br />→ [[Calcio Como]] (skol.)<br />→ [[Inter Milan]](skol.)<br />[[Inter Milan]] | caps(goals) = 105 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}16 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}27 {{0}}{{0}}(1)<br />147 (15)| | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 57 {{0}}(10)<ref>[https://national-football-teams.com/player/72115/Nicolo_Barella.html General Information about the player Nicolò Barella]</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Nikolas Barela''' (g. [[1997]] m. [[vasario 7]] d.) – [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos futbolo rinktinės]] ir [[Inter Milan]] klubo saugas. == Karjera == Gimė [[Kaljaris|Kaljaryje]]. 2006 m. pradėjo žaisti šio miesto jaunimo komandoje. 2015 m. perėjo į pagrindinę komandą ir debiutavo [[Serie A]] lygoje.<ref name = "soccerway2">{{cite web|url = https://int.soccerway.com/matches/2015/05/04/italy/serie-a/cagliari-calcio/parma-fc/1836775/|title = Cagliari vs. Parma – 4 May 2015 – Soccerway|publisher = soccerway.com|access-date = 2015-06-08}}</ref> 2017 m. rugsėjo 17 d. rungtynėse prieš [[SPAL]] pelnė savo pirmąjį įvartį [[Serie A]].<ref>{{cite web |url=https://www.gazzetta.it/Calcio/Serie-A/Cagliari/17-09-2017/spal-cagliari-0-2-decidono-barella-joao-pedro-220649642060.shtml |title=Spal-Cagliari 0-2: decidono Barella e Joao Pedro |website=La Gazzetta dello Sport |language=it |date=17 September 2017 |access-date=19 June 2019 }}</ref> 2019 m. liepos 12 d. italas buvo išnomuotas [[Inter Milan]] klubui.<ref>{{cite press release|url=https://www.inter.it/en/news/68217/nicolo-barella-is-an-inter-player|title=Nicolò Barella is an Inter player!|publisher=Inter Milan|date=12 July 2019|access-date=12 July 2019|archivedate=2019-07-12|archiveurl=https://web.archive.org/web/20190712194412/https://www.inter.it/en/news/68217/nicolo-barella-is-an-inter-player}}</ref> Nuo 2020 m. priklausė [[Inter Milan]]. 2020–2021 m. sezone [[Inter Milan|Milano „Inter“]] tapo [[Serie A]] čempionais.<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/soccer/internazionale/story/4374169/inter-end-juventus-serie-a-dominance-with-first-title-in-11-years|title=Inter end Juventus' Serie A dominance with first title in 11 years|website=ESPN|date=2 May 2021|accessdate=2 May 2021}}</ref> == Rinktinė == 2018 m. [[Roberto Mancini]] pakvietė Nikolą prisijungti prie šalies rinktinės.<ref>{{cite web|url = https://www.football-italia.net/129160/italy-azzurri-held-ukraine|title = Italy: Azzurri held by Ukraine|publisher = Football Italia|date = 10 October 2018|access-date = 12 October 2018}}</ref> Su ja N. Barela dalyvavo [[XVI Europos futbolo čempionatas|XVI Europos futbolo čempionate]].<ref>{{cite news |url=https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ |title=Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad |work=Reuters |date=1 June 2021 |access-date=5 June 2021 }}</ref> == Laimėjimai == ;Inter * [[Serie A]]: 2020–21 m. * [[UEFA Europos lyga]]: 2 vieta, [[UEFA Europos lyga 2019–2020 m.|2019–2020]] m. ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|1|2|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/barella-nicolo/W0yrjzz2/ soccerway] * [https://www.transfermarkt.com/nicolo-barella/profil/spieler/255942 transfermarkt.com] * [https://www.fussballdaten.de/person/nicolo-barella/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/nicolo-barella/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j82078.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefachampionsleague/clubs/players/250066739--nicolo-barella/ uefa.com] * [https://www.eurosport.com/football/nicolo-barella_prs388562/person.shtml eurosport.com] [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Barella]] rpwuq7ghrj7wwl4t3jedo298m5f0saf 7897620 7897619 2026-08-07T12:43:25Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7897620 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | | playername = Nicolò Barella | fullname = Nicolò Barella | height = 1,72 m | image = [[File:Nicolò Barella in 2021.jpg|220px]] | dateofbirth = {{bda|1997|2|7}} | cityofbirth = [[Kaljaris]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[Inter Milan]] | position = [[saugas]]| | youthyears = 2006–2015 | youthclubs = [[Cagliari Calcio]] | years = 2015–2020<br />2016<br />2019–2020<br />2020– | clubs = [[Cagliari Calcio|Cagliari]]<br />→ [[Calcio Como]] (skol.)<br />→ [[Inter Milan]](skol.)<br />[[Inter Milan]] | caps(goals) = 105 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}16 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}27 {{0}}{{0}}(1)<br />147 (15)| | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 57 {{0}}(10)<ref>[https://national-football-teams.com/player/72115/Nicolo_Barella.html General Information about the player Nicolò Barella]</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Nikolas Barela''' (g. [[1997]] m. [[vasario 7]] d.) – [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos futbolo rinktinės]] ir [[Inter Milan]] klubo saugas. == Karjera == Gimė [[Kaljaris|Kaljaryje]]. 2006 m. pradėjo žaisti šio miesto jaunimo komandoje. 2015 m. perėjo į pagrindinę komandą ir debiutavo [[Serie A]] lygoje.<ref name = "soccerway2">{{cite web|url = https://int.soccerway.com/matches/2015/05/04/italy/serie-a/cagliari-calcio/parma-fc/1836775/|title = Cagliari vs. Parma – 4 May 2015 – Soccerway|publisher = soccerway.com|access-date = 2015-06-08}}</ref> 2017 m. rugsėjo 17 d. rungtynėse prieš [[SPAL]] pelnė savo pirmąjį įvartį [[Serie A]].<ref>{{cite web |url=https://www.gazzetta.it/Calcio/Serie-A/Cagliari/17-09-2017/spal-cagliari-0-2-decidono-barella-joao-pedro-220649642060.shtml |title=Spal-Cagliari 0-2: decidono Barella e Joao Pedro |website=La Gazzetta dello Sport |language=it |date=17 September 2017 |access-date=19 June 2019 }}</ref> 2019 m. liepos 12 d. italas buvo išnomuotas [[Inter Milan]] klubui.<ref>{{cite press release|url=https://www.inter.it/en/news/68217/nicolo-barella-is-an-inter-player|title=Nicolò Barella is an Inter player!|publisher=Inter Milan|date=12 July 2019|access-date=12 July 2019|archivedate=2019-07-12|archiveurl=https://web.archive.org/web/20190712194412/https://www.inter.it/en/news/68217/nicolo-barella-is-an-inter-player}}</ref> Nuo 2020 m. priklausė [[Inter Milan]]. 2020–2021 m. sezone [[Inter Milan|Milano „Inter“]] tapo [[Serie A]] čempionais.<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/soccer/internazionale/story/4374169/inter-end-juventus-serie-a-dominance-with-first-title-in-11-years|title=Inter end Juventus' Serie A dominance with first title in 11 years|website=ESPN|date=2 May 2021|accessdate=2 May 2021}}</ref> == Rinktinė == 2018 m. [[Roberto Mancini]] pakvietė Nikolą prisijungti prie šalies rinktinės.<ref>{{cite web|url = https://www.football-italia.net/129160/italy-azzurri-held-ukraine|title = Italy: Azzurri held by Ukraine|publisher = Football Italia|date = 10 October 2018|access-date = 12 October 2018}}</ref> Su ja N. Barela dalyvavo [[XVI Europos futbolo čempionatas|XVI Europos futbolo čempionate]].<ref>{{cite news |url=https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ |title=Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad |work=Reuters |date=1 June 2021 |access-date=5 June 2021 }}</ref> == Laimėjimai == ;Inter * [[Serie A]]: 2020–21 m. * [[UEFA Europos lyga]]: 2 vieta, [[UEFA Europos lyga 2019–2020 m.|2019–2020]] m. ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|1|2|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/barella-nicolo/W0yrjzz2/ soccerway] * [https://www.transfermarkt.com/nicolo-barella/profil/spieler/255942 Transfermarkt] * [https://www.fussballdaten.de/person/nicolo-barella/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/nicolo-barella/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j82078.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefachampionsleague/clubs/players/250066739--nicolo-barella/ uefa.com] * [https://www.eurosport.com/football/nicolo-barella_prs388562/person.shtml eurosport.com] [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Barella]] qk92fwmkvxhuk4aew0qjrs7nf5oau46 0 591132 7897599 7771271 2026-08-07T12:34:35Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7897599 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Francesco Acerbi | fullname = Francesco Acerbi | nickname = | image = [[File:Francesco Acerbi in 2019.jpg|220px]]| | height = 1,93 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1988|2|10|T}} | cityofbirth = Vizzolo Predabissi | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[Inter Milan]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = [[FC Pavia]] | years = 2006–2010<br />2007<br />2007–2008<br />2010–2011<br />2011<br />2011<br />2011–2012<br />2012–2013<br />2013<br />2013<br />2013–2018<br />2018–2023<br />2022–2023<br />2023– | clubs = F.C. Pavia<br />→[[AC Renate]] (skol.)<br />→[[Spezia Calcio]] (skol.)<br />[[Reggina Calcio]]<br />[[Genoa CFC]]<br />→Reggina (skol.)<br />[[AC ChievoVerona]]<br />[[A.C. Milan]]<br />Genoa<br />→Chievo (skol.)<br />[[US Sassuolo Calcio]]<br />[[SS Lazio]]<br />... [[Inter Milan]] (skol.)<br />[[Inter Milan]] | caps(goals) = {{0}}48 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}{{0}}1 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}24 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}16 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}{{0}}7 {{0}}{{0}}(0)<br />157 {{0}}(11)<br />135 {{0}}{{0}}(9)<br />{{0}}31 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}39 {{0}}{{0}}(3) | nationalyears = 2014– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}34 {{0}}{{0}}(1)<ref>[https://national-football-teams.com/player/57756/Francesco_Acerbi.html General Information about the player Francesco Acerbi]</ref> | pcupdate = {{data|2025|02|15}} | ntupdate = {{data|2024|04|27}} }} '''Frančeskas Ačerbis''' (g. [[1988]] m. [[vasario 10]] d.) – [[Italija|Italijos]] futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]s žaidėjas. == Karjera == Savo profesionalaus futbolininko karjerą žaidėjas pradėjo 2006 m. [[Serie D]] klube „Pavia“.<ref>{{cite news|url=http://archiviostorico.gazzetta.it/2006/aprile/24/Chianese_Pavia_super_ga_10_0604246554.shtml|title=Chianese e Pavia super|date=24 April 2006|access-date=20 June 2011|work=La Gazzetta dello Sport|language=it|format=require login}}</ref> Vėliau jis buvo išnuomotas „Renate“ ir „Specia“ klubams, žaidusiems [[Serie C]] lygoje.<ref>{{cite news|url=http://www.acrenate.it/06-07/news38.htm |title=CALCIOMERCATO, la linea è sempre più verde: preso un classe '88 dal PAVIA |date=11 January 2007 |access-date=20 June 2011 |publisher=AC Renate |language=it |archive-url=https://web.archive.org/web/20110726211803/http://www.acrenate.it/06-07/news38.htm |archive-date=26 July 2011 |url-status=dead}}</ref> 2010 m. F. Ačerbis perėjo į „[[Reggina Calcio]]“ klubą ir pradėjo žaisti [[Serie B]] lygoje.<ref>{{cite news|url=http://www.regginacalcio.com/news/archivio-stagione/2360-i-convocati-per-il-ritiro.html|title=I convocati per il ritiro|date=13 July 2010|access-date=20 June 2011|work=Reggina Calcio|language=it|archive-url=https://web.archive.org/web/20120315191422/http://www.regginacalcio.com/news/archivio-stagione/2360-i-convocati-per-il-ritiro.html|archive-date=15 March 2012|url-status=dead}}</ref> 2011 m. žaidėją įsigijo „[[AC ChievoVerona|Chievo]]“ klubas ir F. Ačerbis debiutavo [[Serie A]] lygoje.<ref>[https://web.archive.org/web/20110704171517/http://www.chievoverona.tv/it/news/ufficiale-kevin-constant-al-genoa Ufficiale: Kevin Constant al Genoa]</ref> 2012 m. vasarą gynėjas tapo „[[A.C. Milan]]“ klubo nariu, tačiau už šią komandą sužaidė tik 6 rungtynes.<ref>{{cite web|url=https://www.itasportpress.it/calcio/acerbi-la-confessione-quando-e-morto-mio-padre-ho-toccato-il-fondo-il-cancro-mi-ha-salvato/|title=Acerbi, la confessione: "Quando è morto mio padre ho toccato il fondo. Il cancro mi ha salvato…"|publisher=itasportpress.it|language=it|date=26 October 2019|access-date=18 November 2019|archive-date=2021-06-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20210603184247/https://www.itasportpress.it/calcio/acerbi-la-confessione-quando-e-morto-mio-padre-ho-toccato-il-fondo-il-cancro-mi-ha-salvato/|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.football-italia.net/145686/acerbi-cancer-saved-me |title=Acerbi: 'Cancer saved me' |publisher=Football Italia |date=27 October 2019 |access-date=18 November 2019 }}</ref> 2013 m. liepos 9 d. naujas Serie A klubas „[[US Sassuolo Calcio]]“ nusipirko teises į šį žaidėją.<ref>{{cite news|url=http://www.sassuolocalcio.it/news_dett.php?id=858|title=Ufficiali gli arrivi in casa neroverde di Francesco Acerbi e Simone Zaza|date=9 July 2013|access-date=19 June 2014|publisher=US Sassuolo Calcio|language=it|url-status=dead|archive-url=https://archive.today/20130710024920/http://www.sassuolocalcio.it/news_dett.php?id=858|archive-date=10 July 2013}}</ref> Ruošiantis sezonui ir atlikus kraujo tyrimus išaškėjo, kad F. Ačerbis serga [[Sėklidė|sėklidžių]] [[Vėžys (liga)|vėžiu]].<ref name=tumour>{{cite web|url=https://www.football-italia.net/145686/acerbi-cancer-saved-me|title=Acerbi: 'Cancer saved me'|publisher=Football Italia|date=27 October 2019}}</ref> Nuo 2014 m. sausio iki kovo žaidėjas dalyvavo [[Chemoterapija|chemoterapijos]] seansuose ir tuo pačiu nepraleido nei vienų komandos treniruočių.<ref>{{cite web|url=http://www.football-italia.net/46478/acerbi-ready-return|title=Acerbi: 'Ready to return'|date=15 March 2014|access-date=20 September 2014}}</ref> Jo sugrįžimas į rungtynes buvo atidėtas kitam sezonui. 2018 m. žaidėjas pasirašė 5 metų trukmės sutartį su „[[SS Lazio]]“ klubu.<ref>{{cite press release|url=http://www.sslazio.it/en/news/latest-news/31-latest-news/47535-statement-11-07-2018|title=Statement 11.07.2018|date=11 July 2018|access-date=11 July 2018|publisher=S.S. Lazio|location=Rome|archivedate=2018-07-12|archiveurl=https://web.archive.org/web/20180712025454/http://www.sslazio.it/en/news/latest-news/31-latest-news/47535-statement-11-07-2018}}</ref> == Rinktinė == 2014 m. lapkritį debiutavo Italijos rinktinėje.<ref>{{cite news|title=International friendly: Italy edge to narrow 1-0 victory over Albania in Genoa|url=http://www1.skysports.com/football/live/match/327826/report|access-date=19 November 2014|publisher=[[Sky Sports]]|date=18 November 2014}}</ref> 2021 m. birželį italas prisijungė prie komandos [[XVI Europos futbolo čempionatas|XVI Europos futbolo čempionate]].<ref>{{cite news |url=https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ |title=Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad |work=Reuters |date=1 June 2021 |access-date=5 June 2021 }}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|3|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/acerbi-francesco/SrhnSpzL/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/francesco-acerbi/profil/spieler/131075 Transfermarkt] * [https://www.fussballdaten.de/person/francesco-acerbi/ fussballdaten.de] * [https://www.soccerbase.com/players/player.sd?player_id=62941 soccerbase.com] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/francesco-acerbi/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j97796.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefachampionsleague/clubs/players/250052957--francesco-acerbi/ uefa.com] * [https://www.eurosport.com/football/francesco-acerbi_prs247292/person.shtml eurosport.com] {{DEFAULTSORT:Acerbi, Francesco}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] bwgg511fzacls6ojj1q7j7l1n4oa9sz 7897602 7897599 2026-08-07T12:35:25Z Makenzis 46558 /* Rinktinė */ 7897602 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Francesco Acerbi | fullname = Francesco Acerbi | nickname = | image = [[File:Francesco Acerbi in 2019.jpg|220px]]| | height = 1,93 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1988|2|10|T}} | cityofbirth = Vizzolo Predabissi | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[Inter Milan]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = [[FC Pavia]] | years = 2006–2010<br />2007<br />2007–2008<br />2010–2011<br />2011<br />2011<br />2011–2012<br />2012–2013<br />2013<br />2013<br />2013–2018<br />2018–2023<br />2022–2023<br />2023– | clubs = F.C. Pavia<br />→[[AC Renate]] (skol.)<br />→[[Spezia Calcio]] (skol.)<br />[[Reggina Calcio]]<br />[[Genoa CFC]]<br />→Reggina (skol.)<br />[[AC ChievoVerona]]<br />[[A.C. Milan]]<br />Genoa<br />→Chievo (skol.)<br />[[US Sassuolo Calcio]]<br />[[SS Lazio]]<br />... [[Inter Milan]] (skol.)<br />[[Inter Milan]] | caps(goals) = {{0}}48 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}{{0}}1 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}24 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}16 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}{{0}}7 {{0}}{{0}}(0)<br />157 {{0}}(11)<br />135 {{0}}{{0}}(9)<br />{{0}}31 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}39 {{0}}{{0}}(3) | nationalyears = 2014– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}34 {{0}}{{0}}(1)<ref>[https://national-football-teams.com/player/57756/Francesco_Acerbi.html General Information about the player Francesco Acerbi]</ref> | pcupdate = {{data|2025|02|15}} | ntupdate = {{data|2024|04|27}} }} '''Frančeskas Ačerbis''' (g. [[1988]] m. [[vasario 10]] d.) – [[Italija|Italijos]] futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]s žaidėjas. == Karjera == Savo profesionalaus futbolininko karjerą žaidėjas pradėjo 2006 m. [[Serie D]] klube „Pavia“.<ref>{{cite news|url=http://archiviostorico.gazzetta.it/2006/aprile/24/Chianese_Pavia_super_ga_10_0604246554.shtml|title=Chianese e Pavia super|date=24 April 2006|access-date=20 June 2011|work=La Gazzetta dello Sport|language=it|format=require login}}</ref> Vėliau jis buvo išnuomotas „Renate“ ir „Specia“ klubams, žaidusiems [[Serie C]] lygoje.<ref>{{cite news|url=http://www.acrenate.it/06-07/news38.htm |title=CALCIOMERCATO, la linea è sempre più verde: preso un classe '88 dal PAVIA |date=11 January 2007 |access-date=20 June 2011 |publisher=AC Renate |language=it |archive-url=https://web.archive.org/web/20110726211803/http://www.acrenate.it/06-07/news38.htm |archive-date=26 July 2011 |url-status=dead}}</ref> 2010 m. F. Ačerbis perėjo į „[[Reggina Calcio]]“ klubą ir pradėjo žaisti [[Serie B]] lygoje.<ref>{{cite news|url=http://www.regginacalcio.com/news/archivio-stagione/2360-i-convocati-per-il-ritiro.html|title=I convocati per il ritiro|date=13 July 2010|access-date=20 June 2011|work=Reggina Calcio|language=it|archive-url=https://web.archive.org/web/20120315191422/http://www.regginacalcio.com/news/archivio-stagione/2360-i-convocati-per-il-ritiro.html|archive-date=15 March 2012|url-status=dead}}</ref> 2011 m. žaidėją įsigijo „[[AC ChievoVerona|Chievo]]“ klubas ir F. Ačerbis debiutavo [[Serie A]] lygoje.<ref>[https://web.archive.org/web/20110704171517/http://www.chievoverona.tv/it/news/ufficiale-kevin-constant-al-genoa Ufficiale: Kevin Constant al Genoa]</ref> 2012 m. vasarą gynėjas tapo „[[A.C. Milan]]“ klubo nariu, tačiau už šią komandą sužaidė tik 6 rungtynes.<ref>{{cite web|url=https://www.itasportpress.it/calcio/acerbi-la-confessione-quando-e-morto-mio-padre-ho-toccato-il-fondo-il-cancro-mi-ha-salvato/|title=Acerbi, la confessione: "Quando è morto mio padre ho toccato il fondo. Il cancro mi ha salvato…"|publisher=itasportpress.it|language=it|date=26 October 2019|access-date=18 November 2019|archive-date=2021-06-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20210603184247/https://www.itasportpress.it/calcio/acerbi-la-confessione-quando-e-morto-mio-padre-ho-toccato-il-fondo-il-cancro-mi-ha-salvato/|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.football-italia.net/145686/acerbi-cancer-saved-me |title=Acerbi: 'Cancer saved me' |publisher=Football Italia |date=27 October 2019 |access-date=18 November 2019 }}</ref> 2013 m. liepos 9 d. naujas Serie A klubas „[[US Sassuolo Calcio]]“ nusipirko teises į šį žaidėją.<ref>{{cite news|url=http://www.sassuolocalcio.it/news_dett.php?id=858|title=Ufficiali gli arrivi in casa neroverde di Francesco Acerbi e Simone Zaza|date=9 July 2013|access-date=19 June 2014|publisher=US Sassuolo Calcio|language=it|url-status=dead|archive-url=https://archive.today/20130710024920/http://www.sassuolocalcio.it/news_dett.php?id=858|archive-date=10 July 2013}}</ref> Ruošiantis sezonui ir atlikus kraujo tyrimus išaškėjo, kad F. Ačerbis serga [[Sėklidė|sėklidžių]] [[Vėžys (liga)|vėžiu]].<ref name=tumour>{{cite web|url=https://www.football-italia.net/145686/acerbi-cancer-saved-me|title=Acerbi: 'Cancer saved me'|publisher=Football Italia|date=27 October 2019}}</ref> Nuo 2014 m. sausio iki kovo žaidėjas dalyvavo [[Chemoterapija|chemoterapijos]] seansuose ir tuo pačiu nepraleido nei vienų komandos treniruočių.<ref>{{cite web|url=http://www.football-italia.net/46478/acerbi-ready-return|title=Acerbi: 'Ready to return'|date=15 March 2014|access-date=20 September 2014}}</ref> Jo sugrįžimas į rungtynes buvo atidėtas kitam sezonui. 2018 m. žaidėjas pasirašė 5 metų trukmės sutartį su „[[SS Lazio]]“ klubu.<ref>{{cite press release|url=http://www.sslazio.it/en/news/latest-news/31-latest-news/47535-statement-11-07-2018|title=Statement 11.07.2018|date=11 July 2018|access-date=11 July 2018|publisher=S.S. Lazio|location=Rome|archivedate=2018-07-12|archiveurl=https://web.archive.org/web/20180712025454/http://www.sslazio.it/en/news/latest-news/31-latest-news/47535-statement-11-07-2018}}</ref> == Rinktinė == 2014 m. lapkritį debiutavo Italijos rinktinėje.<ref>{{cite news|title=International friendly: Italy edge to narrow 1-0 victory over Albania in Genoa|url=http://www1.skysports.com/football/live/match/327826/report|access-date=19 November 2014|publisher=[[Sky Sports]]|date=18 November 2014}}</ref> 2021 m. birželį prisijungė prie rinktinės [[XVI Europos futbolo čempionatas|XVI Europos futbolo čempionate]].<ref>{{cite news |url=https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ |title=Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad |work=Reuters |date=1 June 2021 |access-date=5 June 2021 }}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|3|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/acerbi-francesco/SrhnSpzL/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/francesco-acerbi/profil/spieler/131075 Transfermarkt] * [https://www.fussballdaten.de/person/francesco-acerbi/ fussballdaten.de] * [https://www.soccerbase.com/players/player.sd?player_id=62941 soccerbase.com] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/francesco-acerbi/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j97796.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefachampionsleague/clubs/players/250052957--francesco-acerbi/ uefa.com] * [https://www.eurosport.com/football/francesco-acerbi_prs247292/person.shtml eurosport.com] {{DEFAULTSORT:Acerbi, Francesco}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] f4dkuxdpq6f6kyobh77fwwahc5bjb89 7897603 7897602 2026-08-07T12:35:41Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7897603 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Francesco Acerbi | fullname = Francesco Acerbi | nickname = | image = [[File:Francesco Acerbi in 2019.jpg|220px]]| | height = 1,93 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1988|2|10|T}} | cityofbirth = Vizzolo Predabissi | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[Inter Milan]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = [[FC Pavia]] | years = 2006–2010<br />2007<br />2007–2008<br />2010–2011<br />2011<br />2011<br />2011–2012<br />2012–2013<br />2013<br />2013<br />2013–2018<br />2018–2023<br />2022–2023<br />2023– | clubs = F.C. Pavia<br />→[[AC Renate]] (skol.)<br />→[[Spezia Calcio]] (skol.)<br />[[Reggina Calcio]]<br />[[Genoa CFC]]<br />→Reggina (skol.)<br />[[AC ChievoVerona]]<br />[[A.C. Milan]]<br />Genoa<br />→Chievo (skol.)<br />[[US Sassuolo Calcio]]<br />[[SS Lazio]]<br />... [[Inter Milan]] (skol.)<br />[[Inter Milan]] | caps(goals) = {{0}}48 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}{{0}}1 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}24 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}16 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}{{0}}7 {{0}}{{0}}(0)<br />157 {{0}}(11)<br />135 {{0}}{{0}}(9)<br />{{0}}31 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}39 {{0}}{{0}}(3) | nationalyears = 2014– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}34 {{0}}{{0}}(1)<ref>[https://national-football-teams.com/player/57756/Francesco_Acerbi.html General Information about the player Francesco Acerbi]</ref> | pcupdate = {{data|2025|02|15}} | ntupdate = {{data|2024|04|27}} }} '''Frančeskas Ačerbis''' (g. [[1988]] m. [[vasario 10]] d.) – [[Italija|Italijos]] futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]s žaidėjas. == Karjera == Savo profesionalaus futbolininko karjerą žaidėjas pradėjo 2006 m. [[Serie D]] klube „Pavia“.<ref>{{cite news|url=http://archiviostorico.gazzetta.it/2006/aprile/24/Chianese_Pavia_super_ga_10_0604246554.shtml|title=Chianese e Pavia super|date=24 April 2006|access-date=20 June 2011|work=La Gazzetta dello Sport|language=it|format=require login}}</ref> Vėliau jis buvo išnuomotas „Renate“ ir „Specia“ klubams, žaidusiems [[Serie C]] lygoje.<ref>{{cite news|url=http://www.acrenate.it/06-07/news38.htm |title=CALCIOMERCATO, la linea è sempre più verde: preso un classe '88 dal PAVIA |date=11 January 2007 |access-date=20 June 2011 |publisher=AC Renate |language=it |archive-url=https://web.archive.org/web/20110726211803/http://www.acrenate.it/06-07/news38.htm |archive-date=26 July 2011 |url-status=dead}}</ref> 2010 m. F. Ačerbis perėjo į „[[Reggina Calcio]]“ klubą ir pradėjo žaisti [[Serie B]] lygoje.<ref>{{cite news|url=http://www.regginacalcio.com/news/archivio-stagione/2360-i-convocati-per-il-ritiro.html|title=I convocati per il ritiro|date=13 July 2010|access-date=20 June 2011|work=Reggina Calcio|language=it|archive-url=https://web.archive.org/web/20120315191422/http://www.regginacalcio.com/news/archivio-stagione/2360-i-convocati-per-il-ritiro.html|archive-date=15 March 2012|url-status=dead}}</ref> 2011 m. žaidėją įsigijo „[[AC ChievoVerona|Chievo]]“ klubas ir F. Ačerbis debiutavo [[Serie A]] lygoje.<ref>[https://web.archive.org/web/20110704171517/http://www.chievoverona.tv/it/news/ufficiale-kevin-constant-al-genoa Ufficiale: Kevin Constant al Genoa]</ref> 2012 m. vasarą gynėjas tapo „[[A.C. Milan]]“ klubo nariu, tačiau už šią komandą sužaidė tik 6 rungtynes.<ref>{{cite web|url=https://www.itasportpress.it/calcio/acerbi-la-confessione-quando-e-morto-mio-padre-ho-toccato-il-fondo-il-cancro-mi-ha-salvato/|title=Acerbi, la confessione: "Quando è morto mio padre ho toccato il fondo. Il cancro mi ha salvato…"|publisher=itasportpress.it|language=it|date=26 October 2019|access-date=18 November 2019|archive-date=2021-06-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20210603184247/https://www.itasportpress.it/calcio/acerbi-la-confessione-quando-e-morto-mio-padre-ho-toccato-il-fondo-il-cancro-mi-ha-salvato/|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.football-italia.net/145686/acerbi-cancer-saved-me |title=Acerbi: 'Cancer saved me' |publisher=Football Italia |date=27 October 2019 |access-date=18 November 2019 }}</ref> 2013 m. liepos 9 d. naujas Serie A klubas „[[US Sassuolo Calcio]]“ nusipirko teises į šį žaidėją.<ref>{{cite news|url=http://www.sassuolocalcio.it/news_dett.php?id=858|title=Ufficiali gli arrivi in casa neroverde di Francesco Acerbi e Simone Zaza|date=9 July 2013|access-date=19 June 2014|publisher=US Sassuolo Calcio|language=it|url-status=dead|archive-url=https://archive.today/20130710024920/http://www.sassuolocalcio.it/news_dett.php?id=858|archive-date=10 July 2013}}</ref> Ruošiantis sezonui ir atlikus kraujo tyrimus išaškėjo, kad F. Ačerbis serga [[Sėklidė|sėklidžių]] [[Vėžys (liga)|vėžiu]].<ref name=tumour>{{cite web|url=https://www.football-italia.net/145686/acerbi-cancer-saved-me|title=Acerbi: 'Cancer saved me'|publisher=Football Italia|date=27 October 2019}}</ref> Nuo 2014 m. sausio iki kovo žaidėjas dalyvavo [[Chemoterapija|chemoterapijos]] seansuose ir tuo pačiu nepraleido nei vienų komandos treniruočių.<ref>{{cite web|url=http://www.football-italia.net/46478/acerbi-ready-return|title=Acerbi: 'Ready to return'|date=15 March 2014|access-date=20 September 2014}}</ref> Jo sugrįžimas į rungtynes buvo atidėtas kitam sezonui. 2018 m. žaidėjas pasirašė 5 metų trukmės sutartį su „[[SS Lazio]]“ klubu.<ref>{{cite press release|url=http://www.sslazio.it/en/news/latest-news/31-latest-news/47535-statement-11-07-2018|title=Statement 11.07.2018|date=11 July 2018|access-date=11 July 2018|publisher=S.S. Lazio|location=Rome|archivedate=2018-07-12|archiveurl=https://web.archive.org/web/20180712025454/http://www.sslazio.it/en/news/latest-news/31-latest-news/47535-statement-11-07-2018}}</ref> == Rinktinė == 2014 m. lapkritį debiutavo Italijos rinktinėje.<ref>{{cite news|title=International friendly: Italy edge to narrow 1-0 victory over Albania in Genoa|url=http://www1.skysports.com/football/live/match/327826/report|access-date=19 November 2014|publisher=[[Sky Sports]]|date=18 November 2014}}</ref> 2021 m. birželį prisijungė prie rinktinės [[XVI Europos futbolo čempionatas|XVI Europos futbolo čempionate]].<ref>{{cite news |url=https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ |title=Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad |work=Reuters |date=1 June 2021 |access-date=5 June 2021 }}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|3|0|0|0|0}} |} == Laimėjimai == ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/acerbi-francesco/SrhnSpzL/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/francesco-acerbi/profil/spieler/131075 Transfermarkt] * [https://www.fussballdaten.de/person/francesco-acerbi/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/francesco-acerbi/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j97796.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefachampionsleague/clubs/players/250052957--francesco-acerbi/ uefa.com] * [https://www.eurosport.com/football/francesco-acerbi_prs247292/person.shtml eurosport.com] {{DEFAULTSORT:Acerbi, Francesco}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 6kefbyzddj6jmlsokcwexjb8aiwcid1 0 591175 7897741 7771350 2026-08-07T13:53:05Z Makenzis 46558 7897741 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | | playername = Emerson Palmieri | fullname = Emerson Palmieri dos Santos | height = 1,76 m | image = [[File:Chelsea vs. Arsenal, 29 May 2019 28 (cropped).jpg|220px]] | dateofbirth = {{bda|1994|8|3}} | cityofbirth = [[Santosas]] | countryofbirth = [[Brazilija]] | currentclub = [[Olympique de Marseille]] | position = [[gynėjas]] | youthyears = 2009–2011 | youthclubs = [[Santos Futebol Clube]] | years = 2011–2015<br />2014–2015<br />2015–2018<br />2018–<br />2021–2022<br />2022–2025<br />2025– | clubs = Santos<br />→ [[Palermo FC]] (skol.)<br />[[AS Roma]]<br />[[Chelsea FC]]<br />→ [[Olympique Lyonnais|Lyon]] (skol.)<br />[[West Ham United FC|West Ham United]]<br />[[Olympique de Marseille]] | caps(goals) = {{0}}89 (11)<br />{{0}}31 {{0}}(1)<br />133 {{0}}(2)<br />{{0}}96 (13)<br />{{0}}29 {{0}}(1)<br />{{0}}89 {{0}}(4)<br />{{0}}28 {{0}}(0) | nationalyears = 2011<br />2018– | nationalteam = {{Fut|BRA|1}} (U-17)<br />{{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}15 {{0}}(0)<br />{{0}}29 {{0}}(0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = {{data|2026|8|4}} | ntupdate = {{data|2025|12|17}} }} '''Emersonas Palmieri dos Santošas''' (''Emerson Palmieri dos Santos''; g. [[1994]] m. [[rugpjūčio 3]] d.) – [[Brazilija|Brazilijoje]] gimęs [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos futbolo rinktinės]] gynėjas. == Karjera == Gimė Brazilijos [[Santosas|Santoso]] mieste. 2009 m. prisijungė prie gimtojo miesto jaunimo futbolo akademijos. 2011 m. tapo [[Santos Futebol Clube]] pagrindinės sudėties nariu.<ref>{{cite web |url=http://esportes.terra.com.br/santos/noticias/0,,OI5571277-EI19380,00-Apos+estreia+revelacao+santista+ja+fala+em+substituir+Leo+a+altura.html |title=Após estreia, revelação santista já fala em substituir Léo à altura |trans-title=After debut, Santos' pearl already talks about replacing Léo in the same level |publisher=Terra |language=pt |access-date=10 March 2012 |archive-date=2012-01-26 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120126042619/http://esportes.terra.com.br/santos/noticias/0,,OI5571277-EI19380,00-Apos+estreia+revelacao+santista+ja+fala+em+substituir+Leo+a+altura.html |url-status=dead }}</ref> 2014 m. išnuomotas [[Serie A]] klubui [[Palermo]].<ref>{{cite web |url=http://santosfc.com.br/2014/08/emerson-palmieri-e-emprestado-ao-palermo/ |title=Emerson Palmieri é emprestado ao Palermo |trans-title=Emerson Palmieri is loaned to Palermo |publisher=Santos' official website |language=pt |date=25 August 2014 |access-date=2021-07-01 |archive-date=2014-08-29 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140829100429/http://santosfc.com.br/2014/08/emerson-palmieri-e-emprestado-ao-palermo/ |url-status=dead }}</ref> Po metų brazilą įsigyjo [[Roma]] klubas.<ref>{{cite web |url=http://www.asroma.it/en/news/as_roma_sign_emerson_palmieri/ |title=AS Roma sign Emerson Palmieri |publisher=AS Roma official website |date=31 August 2015}}</ref> Klube Santošas praleido 3 metus. 2018 m. sausio 30 d. gynėjas pasirašė 4 metų sutartį su [[Anglija|Anglijos]] Chelsea klubu.<ref>{{Cite press release |title=Emerson signs |url=http://www.chelseafc.com/news/latest-news/2018/01/emerson-signs.html |publisher=Chelsea F.C. |date=30 January 2018 |access-date=30 January 2018}}</ref> 2021 m. rugpjūčio 19 d. paskelbta, kad nuomos pagrindais skolinamas [[Ligue 1]] rungtyniaujančiam [[Olympique Lyonnais|Lyon]] vieman sezonui.<ref>{{Cite web|last=Campanale|first=Susy|date=19 August 2021|title=Official: Emerson Palmieri joins Lyon|url=https://football-italia.net/official-emerson-palmieri-joins-lyon/|access-date=19 August 2021|website=Football Italia}}</ref> 2022 m. rugpjūčio 23 d. oficialiai paskelbta, kad futbolininkas pasirašė ketverių metų trukmės sutartį su [[Premier League]] rungtyniaujančiu [[West Ham United FC|West Ham United]].<ref>{{Cite web|last=Campanale|first=Susy|date=23 August 2022|title=Official: Emerson Palmieri joins West Ham|url=https://www.whufc.com/news/west-ham-united-sign-italy-international-defender-emerson-palmieri/|access-date=23 August 2022|website=West Ham United Official}}</ref> 2025 m. rugsėjo 1 d. persikėlė į [[Ligue 1]] rungtyniaujantį [[Olympique de Marseille|Marseille]] klubą už 700 tūkst. eurų, bei 300 tūkst. papildomas išmokas.<ref name=Marseille>{{cite web | title=Emerson departs | website=West Ham United F.C. | date=1 September 2025 | url=https://www.whufc.com/news/emerson-departs | access-date=1 September 2025}}</ref><ref>{{cite web | last=Cheval | first=Bastien | title=Marseille sign Emerson Palmieri from West Ham United | website=Get French Football News | date=1 September 2025 | url=https://www.getfootballnewsfrance.com/2025/official-marseille-sign-emerson-palmieri-from-west-ham-united/ | access-date=1 September 2025}}</ref> == Rinktinė == Santošas atstovavo Brazilijai [[2011]] m. [[FIFA U-17 pasaulio taurė]]s turnyre ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] jaunimo čempionate. 2017 m. kovą žaidėjas gavo Italijos pilietybę ir netrukus prisijungė prie Italijos vyrų rintkinės.<ref>{{cite web |url=http://www.laroma24.it/news/nazionali/2017/03/nazionale-emerson-palmieri-in-azzurro-si-attende-lok-della-fifa |title=Nazionale, Emerson Palmieri in azzurro: si attende l'ok della Fifa|trans-title=Emerson Palmieri in ''azurro'': if the OK from FIFA arrive |publisher=La Roma 24 |language=it |date=16 March 2017 |access-date=28 March 2017}}</ref> 2021 m. vasarą žaidėjas su Italijos rinktine dalyvavo [[XVI Europos futbolo čempionatas|XVI Europos futbolo čempionate]].<ref>{{cite news |url=https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ |title=Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad |work=Reuters |date=1 June 2021 |access-date=5 June 2021 }}</ref> == Laimėjimai == ;Santos * Campeonato Paulista: 2011, 2012 m. ;Chelsea * [[UEFA čempionų lyga]]: [[UEFA čempionų lyga 2020–2021 m.|2020–21]]<ref>{{cite web |url=https://www.bbc.com/sport/football/57268064 |title=Man. City 0–1 Chelsea |first=Phil |last=McNulty |work=BBC Sport |date=29 May 2021 |access-date=31 May 2021}}</ref> * [[UEFA Europos lyga]]: [[UEFA Europos lyga 2018–2019 m.|2018–19]]<ref name="2019UEL">{{cite web |url=https://www.bbc.com/sport/football/48368406 |title=Chelsea 4–1 Arsenal |first=Chris |last=Bevan |work=BBC Sport |date=29 May 2019 |access-date=29 May 2019}}</ref> ;Brazilijos U-17 * Pietų Amerikos jaunimo čempionatas, 2011 m. ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|4|0|0|0|0}} |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/emerson/MHViZ5fg/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/emerson/profil/spieler/181778 transfermarkt] * [https://www.fussballdaten.de/person/emerson/ fussballdaten.de] * [https://www.soccerbase.com/players/player.sd?player_id=78116 soccerbase.com] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/emerson_18/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j82060.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefachampionsleague/clubs/players/250100056--emerson/ uefa.com] [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Emerson Palmieri]] mubdd47vzp71j1nmathqn962ahppqj2 7897742 7897741 2026-08-07T13:53:31Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7897742 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | | playername = Emerson Palmieri | fullname = Emerson Palmieri dos Santos | height = 1,76 m | image = [[File:Chelsea vs. Arsenal, 29 May 2019 28 (cropped).jpg|220px]] | dateofbirth = {{bda|1994|8|3}} | cityofbirth = [[Santosas]] | countryofbirth = [[Brazilija]] | currentclub = [[Olympique de Marseille]] | position = [[gynėjas]] | youthyears = 2009–2011 | youthclubs = [[Santos Futebol Clube]] | years = 2011–2015<br />2014–2015<br />2015–2018<br />2018–<br />2021–2022<br />2022–2025<br />2025– | clubs = Santos<br />→ [[Palermo FC]] (skol.)<br />[[AS Roma]]<br />[[Chelsea FC]]<br />→ [[Olympique Lyonnais|Lyon]] (skol.)<br />[[West Ham United FC|West Ham United]]<br />[[Olympique de Marseille]] | caps(goals) = {{0}}89 (11)<br />{{0}}31 {{0}}(1)<br />133 {{0}}(2)<br />{{0}}96 (13)<br />{{0}}29 {{0}}(1)<br />{{0}}89 {{0}}(4)<br />{{0}}28 {{0}}(0) | nationalyears = 2011<br />2018– | nationalteam = {{Fut|BRA|1}} (U-17)<br />{{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}15 {{0}}(0)<br />{{0}}29 {{0}}(0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = {{data|2026|8|4}} | ntupdate = {{data|2025|12|17}} }} '''Emersonas Palmieri dos Santošas''' (''Emerson Palmieri dos Santos''; g. [[1994]] m. [[rugpjūčio 3]] d.) – [[Brazilija|Brazilijoje]] gimęs [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos futbolo rinktinės]] gynėjas. == Karjera == Gimė Brazilijos [[Santosas|Santoso]] mieste. 2009 m. prisijungė prie gimtojo miesto jaunimo futbolo akademijos. 2011 m. tapo [[Santos Futebol Clube]] pagrindinės sudėties nariu.<ref>{{cite web |url=http://esportes.terra.com.br/santos/noticias/0,,OI5571277-EI19380,00-Apos+estreia+revelacao+santista+ja+fala+em+substituir+Leo+a+altura.html |title=Após estreia, revelação santista já fala em substituir Léo à altura |trans-title=After debut, Santos' pearl already talks about replacing Léo in the same level |publisher=Terra |language=pt |access-date=10 March 2012 |archive-date=2012-01-26 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120126042619/http://esportes.terra.com.br/santos/noticias/0,,OI5571277-EI19380,00-Apos+estreia+revelacao+santista+ja+fala+em+substituir+Leo+a+altura.html |url-status=dead }}</ref> 2014 m. išnuomotas [[Serie A]] klubui [[Palermo]].<ref>{{cite web |url=http://santosfc.com.br/2014/08/emerson-palmieri-e-emprestado-ao-palermo/ |title=Emerson Palmieri é emprestado ao Palermo |trans-title=Emerson Palmieri is loaned to Palermo |publisher=Santos' official website |language=pt |date=25 August 2014 |access-date=2021-07-01 |archive-date=2014-08-29 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140829100429/http://santosfc.com.br/2014/08/emerson-palmieri-e-emprestado-ao-palermo/ |url-status=dead }}</ref> Po metų brazilą įsigyjo [[Roma]] klubas.<ref>{{cite web |url=http://www.asroma.it/en/news/as_roma_sign_emerson_palmieri/ |title=AS Roma sign Emerson Palmieri |publisher=AS Roma official website |date=31 August 2015}}</ref> Klube Santošas praleido 3 metus. 2018 m. sausio 30 d. gynėjas pasirašė 4 metų sutartį su [[Anglija|Anglijos]] Chelsea klubu.<ref>{{Cite press release |title=Emerson signs |url=http://www.chelseafc.com/news/latest-news/2018/01/emerson-signs.html |publisher=Chelsea F.C. |date=30 January 2018 |access-date=30 January 2018}}</ref> 2021 m. rugpjūčio 19 d. paskelbta, kad nuomos pagrindais skolinamas [[Ligue 1]] rungtyniaujančiam [[Olympique Lyonnais|Lyon]] vieman sezonui.<ref>{{Cite web|last=Campanale|first=Susy|date=19 August 2021|title=Official: Emerson Palmieri joins Lyon|url=https://football-italia.net/official-emerson-palmieri-joins-lyon/|access-date=19 August 2021|website=Football Italia}}</ref> 2022 m. rugpjūčio 23 d. oficialiai paskelbta, kad futbolininkas pasirašė ketverių metų trukmės sutartį su [[Premier League]] rungtyniaujančiu [[West Ham United FC|West Ham United]].<ref>{{Cite web|last=Campanale|first=Susy|date=23 August 2022|title=Official: Emerson Palmieri joins West Ham|url=https://www.whufc.com/news/west-ham-united-sign-italy-international-defender-emerson-palmieri/|access-date=23 August 2022|website=West Ham United Official}}</ref> 2025 m. rugsėjo 1 d. persikėlė į [[Ligue 1]] rungtyniaujantį [[Olympique de Marseille|Marseille]] klubą už 700 tūkst. eurų, bei 300 tūkst. papildomas išmokas.<ref name=Marseille>{{cite web | title=Emerson departs | website=West Ham United F.C. | date=1 September 2025 | url=https://www.whufc.com/news/emerson-departs | access-date=1 September 2025}}</ref><ref>{{cite web | last=Cheval | first=Bastien | title=Marseille sign Emerson Palmieri from West Ham United | website=Get French Football News | date=1 September 2025 | url=https://www.getfootballnewsfrance.com/2025/official-marseille-sign-emerson-palmieri-from-west-ham-united/ | access-date=1 September 2025}}</ref> == Rinktinė == Santošas atstovavo Brazilijai [[2011]] m. [[FIFA U-17 pasaulio taurė]]s turnyre ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] jaunimo čempionate. 2017 m. kovą žaidėjas gavo Italijos pilietybę ir netrukus prisijungė prie Italijos vyrų rintkinės.<ref>{{cite web |url=http://www.laroma24.it/news/nazionali/2017/03/nazionale-emerson-palmieri-in-azzurro-si-attende-lok-della-fifa |title=Nazionale, Emerson Palmieri in azzurro: si attende l'ok della Fifa|trans-title=Emerson Palmieri in ''azurro'': if the OK from FIFA arrive |publisher=La Roma 24 |language=it |date=16 March 2017 |access-date=28 March 2017}}</ref> 2021 m. vasarą žaidėjas su Italijos rinktine dalyvavo [[XVI Europos futbolo čempionatas|XVI Europos futbolo čempionate]].<ref>{{cite news |url=https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ |title=Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad |work=Reuters |date=1 June 2021 |access-date=5 June 2021 }}</ref> == Laimėjimai == ;Santos * Campeonato Paulista: 2011, 2012 m. ;Chelsea * [[UEFA čempionų lyga]]: [[UEFA čempionų lyga 2020–2021 m.|2020–21]]<ref>{{cite web |url=https://www.bbc.com/sport/football/57268064 |title=Man. City 0–1 Chelsea |first=Phil |last=McNulty |work=BBC Sport |date=29 May 2021 |access-date=31 May 2021}}</ref> * [[UEFA Europos lyga]]: [[UEFA Europos lyga 2018–2019 m.|2018–19]]<ref name="2019UEL">{{cite web |url=https://www.bbc.com/sport/football/48368406 |title=Chelsea 4–1 Arsenal |first=Chris |last=Bevan |work=BBC Sport |date=29 May 2019 |access-date=29 May 2019}}</ref> ;Brazilijos U-17 * Pietų Amerikos jaunimo čempionatas, 2011 m. ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|4|0|0|0|0}} |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/emerson/MHViZ5fg/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/emerson/profil/spieler/181778 transfermarkt] * [https://www.fussballdaten.de/person/emerson/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/emerson_18/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j82060.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefachampionsleague/clubs/players/250100056--emerson/ uefa.com] [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Emerson Palmieri]] dvcov284c6cru6urt86jmh3z7bhnmb3 0 591204 7897719 7843712 2026-08-07T13:34:55Z Makenzis 46558 /* Karjera rinktinėse */ Suaugusiųjų rinktinėje žaidėjas debiutavo 2019 m. /// Vaikiškų išmierų.. saugusiųjų... Rašo, tai super.. 7897719 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Giovanni Di Lorenzo | fullname = Giovanni Di Lorenzo | nickname = | image = [[Vaizdas:Norway Italy - June 2025 A 20 - Giovanni Di Lorenzo.jpg|220px]] | height = 1,83 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1993|8|4|T}} | cityofbirth = [[Kastelnuovo di Garfanjana]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[SSC Napoli]] | clubnumber = 22 | position = [[gynėjas]] | youthyears = 2004–2009<br />2009–2010 | youthclubs = Lucchese 1905<br />[[Reggina Calcio]] | years = 2010–2015<br />2012–2013<br />2015–2017<br />2017–2019<br />2019– | clubs = Reggina<br />→ A.C. Cuneo 1905 (skol.)<br />Matera Calcio<br />[[Empoli FC]]<br />Napoli | caps(goals) = {{0}}58 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}27 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}58 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}73 {{0}}{{0}}(6)<br />237 {{0}}(16) | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 53 {{0}}(5) | pcupdate = 2026 m. | ntupdate = 2026 m. }} '''Džiovanis Di Lorencas''' (''Giovanni Di Lorenzo'', g. [[1993]] m. [[rugpjūčio 4]] d.) – [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], atstovavęs [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinei]], „[[SSC Napoli]]“ klubo gynėjas. == Karjera == 2004 m. italas prisijungė prie šiaurės Italijos [[Luka (Italija)|Lukos]] miesto jaunimo futbolo akademijos. 2009 m. prisijungė prie „[[Reggina Calcio]]“. 2010 m. pradėjo profesionalaus futbolininko karjerą. Po metų pradėjo žaisti [[Serie B]] lygoje.<ref name="europacalcio">{{cite web |url=https://www.europacalcio.it/giovanni-di-lorenzo-primo-acquisto-del-napoli-10-milioni-allempoli-208257/ |title=Giovanni Di Lorenzo, primo acquisto del Napoli! 10 milioni all'Empoli |publisher=Europa Calcio |language=it-IT |date=27 May 2019 |access-date=22 June 2021 }}</ref> Nuo 2015 iki 2017 m. žaidė „Matera Calcio“. 2017 m. rugpjūtį tapo „[[Empoli FC]]“ nariu. Padėjo patekti į [[Serie A]].<ref>{{cite news |url=https://www.tuttosport.com/news/calcio/calciomercato/2017/08/30-29984620/calciomercato_empoli_preso_il_difensore_di_lorenzo_a_titolo_definitivo |title=Calciomercato Empoli, preso il difensore Di Lorenzo a titolo definitivo |work=tuttosport.com |language=it |date=30 August 2017 |access-date=23 June 2021 }}</ref> 2019 m. birželio 7 d. pasirašė sutartį su „Napoli“ klubu.<ref>{{cite news|url=https://www.gazzetta.it/calcio/giovani-promesse/05-04-2019/empoli-lorenzo-per-tutti-ero-bati-sogno-l-azzurro-ma-prima-salvezza-330521741938.shtml|title=Empoli, Di Lorenzo: "Per tutti ero Bati. Sogno l'azzurro, ma prima la salvezza"|work=[[La Gazzetta dello Sport]]|language=it|date=6 April 2019|access-date=22 April 2019|archive-date=2019-04-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20190408193626/https://www.gazzetta.it/calcio/giovani-promesse/05-04-2019/empoli-lorenzo-per-tutti-ero-bati-sogno-l-azzurro-ma-prima-salvezza-330521741938.shtml|url-status=dead}}</ref> == Karjera rinktinėse == 2013 m. žaidė šalies jaunimo rinktinėse. 2021 m. vasarą D. Di Lorenzo su Italijos rinktine dalyvavo [[XVI Europos futbolo čempionatas|XVI Europos futbolo čempionate]].<ref>[https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad]</ref> == Pasiekimai == ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] '''Empoli''' * [[Serie B]]: [[Italijos futbolo varžybos 2017–2018 m.|2017–18]] '''Napoli''' * [[Coppa Italia]]: 2019–20 == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/di-lorenzo-giovanni/MP69NX2i/ soccerway] * [https://www.national-football-teams.com/player/75860/Giovanni_Di_Lorenzo.html national-football-teams.com] * [https://www.transfermarkt.com/giovanni-di-lorenzo/profil/spieler/169880 transfermarkt.com] * [https://www.fussballdaten.de/person/giovanni-di-lorenzo/ fussballdaten.de] * [https://www.soccerbase.com/players/player.sd?player_id=105322 soccerbase.com] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/giovanni-di-lorenzo/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/en/j/j20700.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefaeuro-2020/teams/players/250064229--giovanni-di-lorenzo/ uefa.com] * [https://www.eurosport.co.uk/football/giovanni-di-lorenzo_prs280068/person.shtml eurosport.com] {{DEFAULTSORT:Di Lorenzo, Giovanni}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] owbrvqtejinkdtd8r65fxz1aobc0u52 7897720 7897719 2026-08-07T13:35:37Z Makenzis 46558 /* Karjera rinktinėse */ 7897720 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Giovanni Di Lorenzo | fullname = Giovanni Di Lorenzo | nickname = | image = [[Vaizdas:Norway Italy - June 2025 A 20 - Giovanni Di Lorenzo.jpg|220px]] | height = 1,83 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1993|8|4|T}} | cityofbirth = [[Kastelnuovo di Garfanjana]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[SSC Napoli]] | clubnumber = 22 | position = [[gynėjas]] | youthyears = 2004–2009<br />2009–2010 | youthclubs = Lucchese 1905<br />[[Reggina Calcio]] | years = 2010–2015<br />2012–2013<br />2015–2017<br />2017–2019<br />2019– | clubs = Reggina<br />→ A.C. Cuneo 1905 (skol.)<br />Matera Calcio<br />[[Empoli FC]]<br />Napoli | caps(goals) = {{0}}58 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}27 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}58 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}73 {{0}}{{0}}(6)<br />237 {{0}}(16) | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 53 {{0}}(5) | pcupdate = 2026 m. | ntupdate = 2026 m. }} '''Džiovanis Di Lorencas''' (''Giovanni Di Lorenzo'', g. [[1993]] m. [[rugpjūčio 4]] d.) – [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], atstovavęs [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinei]], „[[SSC Napoli]]“ klubo gynėjas. == Karjera == 2004 m. italas prisijungė prie šiaurės Italijos [[Luka (Italija)|Lukos]] miesto jaunimo futbolo akademijos. 2009 m. prisijungė prie „[[Reggina Calcio]]“. 2010 m. pradėjo profesionalaus futbolininko karjerą. Po metų pradėjo žaisti [[Serie B]] lygoje.<ref name="europacalcio">{{cite web |url=https://www.europacalcio.it/giovanni-di-lorenzo-primo-acquisto-del-napoli-10-milioni-allempoli-208257/ |title=Giovanni Di Lorenzo, primo acquisto del Napoli! 10 milioni all'Empoli |publisher=Europa Calcio |language=it-IT |date=27 May 2019 |access-date=22 June 2021 }}</ref> Nuo 2015 iki 2017 m. žaidė „Matera Calcio“. 2017 m. rugpjūtį tapo „[[Empoli FC]]“ nariu. Padėjo patekti į [[Serie A]].<ref>{{cite news |url=https://www.tuttosport.com/news/calcio/calciomercato/2017/08/30-29984620/calciomercato_empoli_preso_il_difensore_di_lorenzo_a_titolo_definitivo |title=Calciomercato Empoli, preso il difensore Di Lorenzo a titolo definitivo |work=tuttosport.com |language=it |date=30 August 2017 |access-date=23 June 2021 }}</ref> 2019 m. birželio 7 d. pasirašė sutartį su „Napoli“ klubu.<ref>{{cite news|url=https://www.gazzetta.it/calcio/giovani-promesse/05-04-2019/empoli-lorenzo-per-tutti-ero-bati-sogno-l-azzurro-ma-prima-salvezza-330521741938.shtml|title=Empoli, Di Lorenzo: "Per tutti ero Bati. Sogno l'azzurro, ma prima la salvezza"|work=[[La Gazzetta dello Sport]]|language=it|date=6 April 2019|access-date=22 April 2019|archive-date=2019-04-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20190408193626/https://www.gazzetta.it/calcio/giovani-promesse/05-04-2019/empoli-lorenzo-per-tutti-ero-bati-sogno-l-azzurro-ma-prima-salvezza-330521741938.shtml|url-status=dead}}</ref> == Karjera rinktinėse == 2013 m. žaidė šalies jaunimo rinktinėse. 2019 m. pakviestas atstovauti nacionalinei rinktinei. 2021 m. vasarą su Italijos rinktine dalyvavo [[XVI Europos futbolo čempionatas|XVI Europos futbolo čempionate]].<ref>[https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad]</ref> == Pasiekimai == ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] '''Empoli''' * [[Serie B]]: [[Italijos futbolo varžybos 2017–2018 m.|2017–18]] '''Napoli''' * [[Coppa Italia]]: 2019–20 == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/di-lorenzo-giovanni/MP69NX2i/ soccerway] * [https://www.national-football-teams.com/player/75860/Giovanni_Di_Lorenzo.html national-football-teams.com] * [https://www.transfermarkt.com/giovanni-di-lorenzo/profil/spieler/169880 transfermarkt.com] * [https://www.fussballdaten.de/person/giovanni-di-lorenzo/ fussballdaten.de] * [https://www.soccerbase.com/players/player.sd?player_id=105322 soccerbase.com] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/giovanni-di-lorenzo/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/en/j/j20700.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefaeuro-2020/teams/players/250064229--giovanni-di-lorenzo/ uefa.com] * [https://www.eurosport.co.uk/football/giovanni-di-lorenzo_prs280068/person.shtml eurosport.com] {{DEFAULTSORT:Di Lorenzo, Giovanni}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 2nwd0owguqcmk28w2vpzuk7859at8kt 7897721 7897720 2026-08-07T13:35:49Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7897721 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Giovanni Di Lorenzo | fullname = Giovanni Di Lorenzo | nickname = | image = [[Vaizdas:Norway Italy - June 2025 A 20 - Giovanni Di Lorenzo.jpg|220px]] | height = 1,83 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1993|8|4|T}} | cityofbirth = [[Kastelnuovo di Garfanjana]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[SSC Napoli]] | clubnumber = 22 | position = [[gynėjas]] | youthyears = 2004–2009<br />2009–2010 | youthclubs = Lucchese 1905<br />[[Reggina Calcio]] | years = 2010–2015<br />2012–2013<br />2015–2017<br />2017–2019<br />2019– | clubs = Reggina<br />→ A.C. Cuneo 1905 (skol.)<br />Matera Calcio<br />[[Empoli FC]]<br />Napoli | caps(goals) = {{0}}58 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}27 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}58 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}73 {{0}}{{0}}(6)<br />237 {{0}}(16) | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 53 {{0}}(5) | pcupdate = 2026 m. | ntupdate = 2026 m. }} '''Džiovanis Di Lorencas''' (''Giovanni Di Lorenzo'', g. [[1993]] m. [[rugpjūčio 4]] d.) – [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], atstovavęs [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinei]], „[[SSC Napoli]]“ klubo gynėjas. == Karjera == 2004 m. italas prisijungė prie šiaurės Italijos [[Luka (Italija)|Lukos]] miesto jaunimo futbolo akademijos. 2009 m. prisijungė prie „[[Reggina Calcio]]“. 2010 m. pradėjo profesionalaus futbolininko karjerą. Po metų pradėjo žaisti [[Serie B]] lygoje.<ref name="europacalcio">{{cite web |url=https://www.europacalcio.it/giovanni-di-lorenzo-primo-acquisto-del-napoli-10-milioni-allempoli-208257/ |title=Giovanni Di Lorenzo, primo acquisto del Napoli! 10 milioni all'Empoli |publisher=Europa Calcio |language=it-IT |date=27 May 2019 |access-date=22 June 2021 }}</ref> Nuo 2015 iki 2017 m. žaidė „Matera Calcio“. 2017 m. rugpjūtį tapo „[[Empoli FC]]“ nariu. Padėjo patekti į [[Serie A]].<ref>{{cite news |url=https://www.tuttosport.com/news/calcio/calciomercato/2017/08/30-29984620/calciomercato_empoli_preso_il_difensore_di_lorenzo_a_titolo_definitivo |title=Calciomercato Empoli, preso il difensore Di Lorenzo a titolo definitivo |work=tuttosport.com |language=it |date=30 August 2017 |access-date=23 June 2021 }}</ref> 2019 m. birželio 7 d. pasirašė sutartį su „Napoli“ klubu.<ref>{{cite news|url=https://www.gazzetta.it/calcio/giovani-promesse/05-04-2019/empoli-lorenzo-per-tutti-ero-bati-sogno-l-azzurro-ma-prima-salvezza-330521741938.shtml|title=Empoli, Di Lorenzo: "Per tutti ero Bati. Sogno l'azzurro, ma prima la salvezza"|work=[[La Gazzetta dello Sport]]|language=it|date=6 April 2019|access-date=22 April 2019|archive-date=2019-04-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20190408193626/https://www.gazzetta.it/calcio/giovani-promesse/05-04-2019/empoli-lorenzo-per-tutti-ero-bati-sogno-l-azzurro-ma-prima-salvezza-330521741938.shtml|url-status=dead}}</ref> == Karjera rinktinėse == 2013 m. žaidė šalies jaunimo rinktinėse. 2019 m. pakviestas atstovauti nacionalinei rinktinei. 2021 m. vasarą su Italijos rinktine dalyvavo [[XVI Europos futbolo čempionatas|XVI Europos futbolo čempionate]].<ref>[https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad]</ref> == Pasiekimai == ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] '''Empoli''' * [[Serie B]]: [[Italijos futbolo varžybos 2017–2018 m.|2017–18]] '''Napoli''' * [[Coppa Italia]]: 2019–20 == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/di-lorenzo-giovanni/MP69NX2i/ soccerway] * [https://www.national-football-teams.com/player/75860/Giovanni_Di_Lorenzo.html national-football-teams.com] * [https://www.transfermarkt.com/giovanni-di-lorenzo/profil/spieler/169880 transfermarkt.com] * [https://www.fussballdaten.de/person/giovanni-di-lorenzo/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/giovanni-di-lorenzo/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/en/j/j20700.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefaeuro-2020/teams/players/250064229--giovanni-di-lorenzo/ uefa.com] * [https://www.eurosport.co.uk/football/giovanni-di-lorenzo_prs280068/person.shtml eurosport.com] {{DEFAULTSORT:Di Lorenzo, Giovanni}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] bx4c8ftg4pmstfj6fe6szy6wujkyxnj 7897722 7897721 2026-08-07T13:36:27Z Makenzis 46558 7897722 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername=Giovanni Di Lorenzo | fullname = Giovanni Di Lorenzo | nickname = | image = [[Vaizdas:Norway Italy - June 2025 A 20 - Giovanni Di Lorenzo.jpg|220px]] | height = 1,83 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1993|8|4|T}} | cityofbirth = [[Kastelnuovo di Garfanjana]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[SSC Napoli]] | clubnumber = 22 | position = [[gynėjas]] | youthyears = 2004–2009<br />2009–2010 | youthclubs = Lucchese 1905<br />[[Reggina Calcio]] | years = 2010–2015<br />2012–2013<br />2015–2017<br />2017–2019<br />2019– | clubs = Reggina<br />→ A.C. Cuneo 1905 (skol.)<br />Matera Calcio<br />[[Empoli FC]]<br />Napoli | caps(goals) = {{0}}58 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}27 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}58 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}73 {{0}}{{0}}(6)<br />238 {{0}}(16) | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 53 {{0}}(5) | pcupdate = 2026 m. | ntupdate = 2026 m. }} '''Džiovanis Di Lorencas''' (''Giovanni Di Lorenzo'', g. [[1993]] m. [[rugpjūčio 4]] d.) – [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], atstovavęs [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinei]], „[[SSC Napoli]]“ klubo gynėjas. == Karjera == 2004 m. italas prisijungė prie šiaurės Italijos [[Luka (Italija)|Lukos]] miesto jaunimo futbolo akademijos. 2009 m. prisijungė prie „[[Reggina Calcio]]“. 2010 m. pradėjo profesionalaus futbolininko karjerą. Po metų pradėjo žaisti [[Serie B]] lygoje.<ref name="europacalcio">{{cite web |url=https://www.europacalcio.it/giovanni-di-lorenzo-primo-acquisto-del-napoli-10-milioni-allempoli-208257/ |title=Giovanni Di Lorenzo, primo acquisto del Napoli! 10 milioni all'Empoli |publisher=Europa Calcio |language=it-IT |date=27 May 2019 |access-date=22 June 2021 }}</ref> Nuo 2015 iki 2017 m. žaidė „Matera Calcio“. 2017 m. rugpjūtį tapo „[[Empoli FC]]“ nariu. Padėjo patekti į [[Serie A]].<ref>{{cite news |url=https://www.tuttosport.com/news/calcio/calciomercato/2017/08/30-29984620/calciomercato_empoli_preso_il_difensore_di_lorenzo_a_titolo_definitivo |title=Calciomercato Empoli, preso il difensore Di Lorenzo a titolo definitivo |work=tuttosport.com |language=it |date=30 August 2017 |access-date=23 June 2021 }}</ref> 2019 m. birželio 7 d. pasirašė sutartį su „Napoli“ klubu.<ref>{{cite news|url=https://www.gazzetta.it/calcio/giovani-promesse/05-04-2019/empoli-lorenzo-per-tutti-ero-bati-sogno-l-azzurro-ma-prima-salvezza-330521741938.shtml|title=Empoli, Di Lorenzo: "Per tutti ero Bati. Sogno l'azzurro, ma prima la salvezza"|work=[[La Gazzetta dello Sport]]|language=it|date=6 April 2019|access-date=22 April 2019|archive-date=2019-04-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20190408193626/https://www.gazzetta.it/calcio/giovani-promesse/05-04-2019/empoli-lorenzo-per-tutti-ero-bati-sogno-l-azzurro-ma-prima-salvezza-330521741938.shtml|url-status=dead}}</ref> == Karjera rinktinėse == 2013 m. žaidė šalies jaunimo rinktinėse. 2019 m. pakviestas atstovauti nacionalinei rinktinei. 2021 m. vasarą su Italijos rinktine dalyvavo [[XVI Europos futbolo čempionatas|XVI Europos futbolo čempionate]].<ref>[https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad]</ref> == Pasiekimai == ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] '''Empoli''' * [[Serie B]]: [[Italijos futbolo varžybos 2017–2018 m.|2017–18]] '''Napoli''' * [[Coppa Italia]]: 2019–20 == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|6|0|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|aštuntfinalis|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/di-lorenzo-giovanni/MP69NX2i/ soccerway] * [https://www.national-football-teams.com/player/75860/Giovanni_Di_Lorenzo.html national-football-teams.com] * [https://www.transfermarkt.com/giovanni-di-lorenzo/profil/spieler/169880 transfermarkt.com] * [https://www.fussballdaten.de/person/giovanni-di-lorenzo/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/giovanni-di-lorenzo/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/en/j/j20700.html bdfutbol.com] * [https://www.uefa.com/uefaeuro-2020/teams/players/250064229--giovanni-di-lorenzo/ uefa.com] * [https://www.eurosport.co.uk/football/giovanni-di-lorenzo_prs280068/person.shtml eurosport.com] {{DEFAULTSORT:Di Lorenzo, Giovanni}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] pjegm8gueulpili4ojyt99zj7di8fnz 0 606645 7897970 7893378 2026-08-08T02:06:14Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897970 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= João Pedro Silva | fullname = João Pedro Sacramento da Silva | nickname = | image = | dateofbirth = {{Gimė|2003|01|18|T}} | cityofbirth = [[]] | countryofbirth = [[Brazilija]] | height = cm | weight = kg | currentclub = | clubnumber = | position = [[saugas]], [[puolėjas]] | youthyears = 2018–2020 <br /> 2020–2021 | youthclubs = Bahia <br> Cruzeiro | years = 2022 <br /> 2022 | clubs = [[FK Sūduva]] <br> → [[Sūduva B]] | caps(goals) = {{0}}5 {{0}}(0)<br>16 {{0}}(7) | pcupdate = {{data|2023|03|02}} }} '''Žuaunas Pedras Sakramentas da Silva''' (''Joao Pedro Sacramento da Silva'', g. [[2003]] m. [[sausio 18]] d.) – futbolininkas iš [[Brazilija|Brazilijos]], žaidžiantis krašto saugo arba [[puolėjas|puolėjo]] pozicijoje. Atstovavo [[FK Sūduva Marijampolė|Marijampolės „Sūduvos“]] klubui. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Rungtyniavo Salvadoro „Bahia“ ir Belo Orizontės „Cruzeiro“ jaunimo komandose. === FK Sūduva === 2022 m. vasario mėn. pranešta, kad žaidėjas atstovaus [[FK Sūduva|„Sūduvos“ klubui]].<ref>[https://alyga.lt/naujiena/suduva-pasipilde-s-urbiu-ir-jaunu-brazilu/7509 alyga.lt: naujokas]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/450604/suduvos-puolima-stiprina-lietuvis-ir-brazilas sportas.lt: naujokas]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1619818/suduvoje-du-nauji-atakuojantys-zaidejai lrt.lt: naujokas]</ref><ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/suduvoje-kazachstano-plano-atsisakes-s-urbys-ir-jaunas-brazilas-24-1644384 15 min.lt: naujokas]</ref> 2023 m. kovo mėn. tapo žinoma, kad žaidėjas paliko „Sūduvos“ klubą. == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. A lyga|2022]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Sūduva|„Sūduva“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 5 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} Ekipa žaidė A lygoje; == Pasiekimai == === su [[FK Sūduva]] === ; Supertaurė: : '''Nugalėtojai:''' [[Lietuvos futbolo varžybos 2022 m.|2022]] m.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/451274/pirmaji-trofeju-karjeroje-iskovojes-v-basadre-esu-labai-laimingas-del-savo-zaideju 2022 m. Supertaurė]</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/joao-pedro-sacramento-da-silva alyga.lt svetainė] * [http://fksuduva.lt/zaidejas/joao-pedro-sacramento-da-silva/ fksuduva.lt] * [https://www.transfermarkt.com/joao-pedro/profil/spieler/987055 Transfermarkt] * [https://www.ogol.com.br/player.php?id=681812 ogol.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220220140607/https://www.ogol.com.br/player.php?id=681812 |date=2022-02-20 }} * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/joao-pedro/179442/ globalsportsarchive] * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/joao-pedro-sacramento-da-silva-309073/ lietuvosfutbolas.lt] {{DEFAULTSORT:Silva}} [[Kategorija:Brazilijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] s4mjo5jy1auceaskbxyefit5ucxccrf 0 613180 7897798 7837916 2026-08-07T16:14:14Z Эльдар Шукоров 216459 /* */ en / hr wiki (outdated) 7897798 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Metkovičiaus „Neretva“ | image = [[Vaizdas:ŽNK Neretva logo.png|150px]] | fullname = Ženski Nogometni klub Neretva | nickname = | founded = 2014 m. | ground = „Iza Vage“ stadionas, [[Metkovičius]] | capacity = 3 000 | chairman = | manager = | league = | season = | position = | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1= | leftarm1=|body1=|rightarm1=|shorts1=|socks1=| | pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2= | leftarm2=|body2=|rightarm2=|shorts2=|socks2=| }} '''Metkovičiaus „Neretva“''' – [[Kroatija|Kroatijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Metkovičius|Metkovičiaus]]. Rungtyniavo aukščiausioje Kroatijos moterų futbolo lygoje, vadinamoje Prva liga arba Pirma lyga. Pilnas pavadinimas – '''„Neretvos“ moterų futbolo klubas''' ({{hr|Ženski nogometni klub Neretva}}). Klubo spalvos – [[mėlyna]] ir [[balta]]. == Istorija == Klubo įkurtas 2014 m. kovo mėn. Dalyvavo šalies čempionatuose. Nuo 2016–2017 m. rungtyniavo Pirmoje lygoje. 2021–2022 m. pirmoje lygoje liko aštunti, paskutinėje vietoje ir po sezono iškrito į žemesnį divizioną. == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose rungtyniauja [[mėlyna]] [[balta]] apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _hummelauthentic20w | pattern_b= _hummelauthentic20w | pattern_ra= _hummelauthentic20w | pattern_sh= | pattern_so= _hummelblack | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _hummelauthentic20tb | pattern_b= _hummelauthentic20tb | pattern_ra= _hummelauthentic20tb | pattern_sh= | pattern_so= _hummelwhite | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _genk1617a | pattern_ra= | pattern_sh= _nikewhite | pattern_so= _nikewhite | leftarm= FFFFFF | body= 008FFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 008FFF | socks= 008FFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _charlton16173 | pattern_ra= | pattern_sh= _nikewhite | pattern_so= _nikewhite | leftarm= 1c202b | body= 1c202b | rightarm= 1c202b | shorts= 1c202b | socks= 1c202b | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _molde17a | pattern_ra= | pattern_sh= _nikewhite | pattern_so= _nikenavy | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000055 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _mariupol1819h | pattern_ra= | pattern_sh= _blacknike | pattern_so= _nikenavy | leftarm= 000055 | body= 000055 | rightarm= 000055 | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Pasiekimai == ; Moterų Prva liga: : Penktoji vieta ; Kroatijos taurė : Nugalėtojos (x): m. == Sezonai == {{fs1|CRO}} {{fs2|CRO|2016–2017|I|5|}} {{fs2|CRO|2017–2018|I|5|}} {{fs2|CRO|2018–2019|I|5|}} {{fs2|CRO|2019–2020|I|5|}} {{fs2|CRO|2020–2021|I|6|}} {{fs2|CRO|2021–2022|I|8|}} {{fs2|CRO|2022–2023|II|{{?}}|}} |} == Sudėtis == Atnaujinta: ''[[2022]] m. [[liepos 10]] d.''<ref>[ Sudėtis pagal Soccerdonna]</ref> == Treneriai == * {{vlv|CRO}} [[...]] == Išnašos == {{Ref}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/znkneretva2014 facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/neretva/vodQXaWI/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/neretva/vodQXaWI/ FLASHSCORE] {{Moterų Prva liga}} {{DEFAULTSORT:Neretva}} [[Kategorija:Kroatijos moterų futbolo ekipos|Neretva]] 1ivfzt4vq0bh64dl6cuuxov5bh34kvn 0 614135 7897597 7858412 2026-08-07T12:30:39Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897597 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas=culture |paveikslėlis=Gustave Flaubert.jpg |veikla=rašytojas |gimė={{Gimė|1821|12|12}} |gimimo vieta= [[Ruanas]] |mirė={{Mirė|1880|5|8|1821|12|12}} |mirties vieta=[[Kanteljo]] }} '''Gustavas Floberas''' ({{Fr|Gustave Flaubert}}; [[1821]] m. [[gruodžio 12]] d. – [[1880]] m. [[gegužės 8]] d.) – prancūzų [[Proza|prozininkas]]-realistas, vienas žinomiausių XIX a. [[Europa|Europos]] rašytojų. Labiausiai žinomas dėl savo 1856 m. romano „[[Ponia Boveri|Ponia Bovari]]“. == Biografija == Gustavas gimė 1821 m. gruodžio 11 d. [[Ruanas|Ruane]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Jis buvo jauniausias sūnus gydytojų Achilė Floberio ir Anos Karolin šeimoje. Jo tėvas buvo ganėtinai žinomas chirurgas.<ref name=":0">''Мопассан, Ги де.''&nbsp;Гюстав Флобер (II) // Полное собрание сочинений в 12 томах.&nbsp;— <abbr>М.</abbr>: Правда, 1958.&nbsp;— Т.&nbsp;11.&nbsp;— С.&nbsp;199.</ref> Jo vaikystė nebuvo laiminga – didžiumą jos praleido uždarytas namuose. Mokykloje jam blogai sekėsi tikslieji mokslai, jau tada Floberas rodė didesnį polinkį į rašymą. Nuo 1832 m. iki 1839 m. mokėsi licėjuje<ref name="LyCo6">[http://lgcorneille-lyc.spip.ac-rouen.fr/spip.php?article6 Lycée Pierre Corneille de Rouen – History] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190610094205/http://lgcorneille-lyc.spip.ac-rouen.fr/spip.php?article6 |date=2019-06-10 }}</ref> (buvo išmestas iš jo už nedrausmingumą), ten su bendraklasiu pradėjo leisti ranka rašytą nedidelį žurnalą „Menas ir pažanga“ (''Art et Progrès'', 1834). 1841–1843 m. studijavo teisę [[Paryžius|Paryžiuje]], tačiau 1844 m. susirgo ir grįžo į Ruaną. 1846 metais pasitraukė į [[Kruasė]], kur praleido visą likusį gyvenimą. Daug keliavo.<ref>{{Cite web|access-date=2022-07-28|language=lt|title=Gustave Flaubert|url=https://www.vle.lt/straipsnis/gustave-flaubert/|website=www.vle.lt}}</ref> Mirė 1880 m. gegužės 8 d. nuo [[Insultas|insulto]]. == Šaltiniai == {{Išn}} {{DEFAULTSORT:Flaubert, Gustave}} [[Kategorija:Prancūzijos rašytojai]] 3pfdjctp51dh5ymbd6zlsvm76f0h156 0 617403 7897789 7885381 2026-08-07T15:48:15Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897789 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Hong Linh Ha Tinh FC | image = [[Vaizdas:Hong Linh Ha Tinh FC.png|180px]] | fullname = Câu lạc bộ bóng | nickname = | founded = 2015 m. | ground = 0 stadionas, [[Hatinis]] | capacity = 22 000 | chairman = {{flagicon|Vietnam}} Đ. | manager = {{flagicon|Vietnam}} D. | league = [[V.League 1]] | season = 2025–2026 | position = 8 vieta | pattern_la1 = _hlht22h | pattern_b1 = _hlht22h | pattern_ra1 = _hlht22h | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = FF328A | body1 = FF328A | rightarm1 = FF328A | shorts1 = 000055 | socks1 = 000055 | pattern_la2 = _hlht22a | pattern_b2 = _hlht22a | pattern_ra2 = _hlht22a | leftarm2 = FF0000 | body2 = FF0000 | rightarm2 = FF0000 | shorts2 = 000055 | socks2 = 000055 }} '''Futbolo klubas „Hong Linh Ha Tinh“''' arba '''Hong Linh Ha Tinh FC''' ({{Vi|Câu lạc bộ Bóng đá Hồng Lĩnh Hà Tĩnh}}) – [[Vietnamas|Vietnamo]] [[futbolo klubas]] iš Hatinio provincijos. Namų rungtynes žaidžia Hatinio stadione, kuris talpina 22 tūkst. žiūrovų.<ref>https://int.soccerway.com/teams/vietnam/</ref> == Istorija == Klubo ištakos siekia 2015 m. Nuo 2020 m. rungtyniavo aukščiausiame šalies divizione. Po pirmojo etapo buvo aštunti ir pateko į stipriųjų grupę.<ref>[https://int.soccerway.com/national/vietnam/super-league/2020/regular-season/r56141/ 2022 m. sezonas; I etapas]</ref> Galutinėje ekipų rikiuotėje liko aštunti.<ref>[https://int.soccerway.com/national/vietnam/super-league/2020/championship-round/r58011/ 2020 m. sezonas; finalinis etapas]</ref> 2021 m. čempionatas buvo nutrauktas dėl pandemijos. Nuo 2022 m. sezono vėl rungtyniavo [[V.League 1]]. == Pasiekimai == {{VIEfut |0| |0| |0| |0| |0| |0| |0|}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#FFF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. V.League 1|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. V.League 1|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. V.League 1|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#FFCCCC" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> | bgcolor="#FFCCCC" style="text-align:center;"| [[File:Noatunloopsong.png|17px]] '''Pereinamosios rungtynės''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2023.html 2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2022.html 2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|VIE}} {{fs2|VIE|2015|IV|{{?}}|{{?}}}} {{fs2|VIE|2016|III|{{?}}|{{?}}}} {{fs2|VIE|2017|III|2|{{?}}}} {{fs2|VIE|2018|II|2|{{?}}}} {{fs2|VIE|2019|II|1|{{?}}}} {{fs2|VIE|2020|I|8|{{?}}}} {{fs2|VIE|2021|I|p.|p.}} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę Vietnamo nacionalinei rinktinei<ref>[https://www.national-football-teams.com/leagues/204/2024_1/Vietnam.html national-football-teams.com]</ref> * {{vlv|Vietnamas}} ; Užsieniečiai * {{vlv|ENG}}{{vlv|Kongo DR}} [[Noel Mbo]], puolėjas, nuo 2024 m. == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/ facebook paskyra] * [http://www.vnleague.com/ Lygos svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/hong-linh-ha-tinh/jBPHGr0j/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/hong-linh-ha-tinh-fc/spielplan/verein/77974/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/clb-hong-linh-ha-tinh/39012/ Globalsportsarchive] {{V.League 1}} [[Kategorija:Vietnamo futbolo klubai|Hong]] b9jscuxjlvxbzqw326lfap8g4ujkz1k 0 625166 7897788 7761832 2026-08-07T15:37:34Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897788 wikitext text/x-wiki {{city/Australijos miestas |pavadinimas =Hols Krikas |origpavadin =Halls Creek |paveikslėlis = 00 2128 Halls Creek - Western Australia.jpg |paveikslėlio tekstas = Miesto gatvė |herbas = |vėliava = |UTC=+8 |PL=18|PM=13|PS=0|IL=127|IM=40|IS=0 |valstija =Vakarų Australija |įkurtas = XIX a. pab. |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2021 |gyventojuRef =<ref name="QuickStats">[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/quickstats/2021/SAL50602 ''Halls Creek, 2021 Census All person QuickStats''] Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2023-01-29.</ref> |gyventoju = 1572 |plotas = |altitudė = |tinklalapis = |vikiteka =Category:Halls Creek, Western Australia |kirč = Hòls Kri̇̀kas <ref>[http://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/hols_krikas ''Hols Krikas''], Pasaulio vietovardžiai. Nuoroda tikrinta 2023-01-29.</ref> }} '''Hols Krikas''' ({{en|Halls Creek}}) – miestas [[Australija|Australijos]] šiaurės vakaruose, [[Vakarų Australija|Vakarų Australijos]] valstijoje, [[Kimberlis (Australija)|Kimberlio]] regione. Hols Kriko grafystės administracinis centras. 1572 gyventojai, iš jų, 70,9 % – [[Australijos aborigenai|aborigenų]] kilmės (2021 m.).<ref name="QuickStats"/> Įsikūręs žemyno gilumoje, [[Ficrojus (Vakarų Australija)|Ficrojaus]] ir [[Ordas|Ordo]] vandenskyroje, apie 1930 km į šiaurės rytus nuo [[Pertas|Perto]] ir apie 575 km į rytus nuo [[Brumas|Brumo]]. Veikia vidurinė mokykla, profesinės techninės mokyklos filialas, ligoninė, sporto ir laisvalaikio centras, aborigenų dailės centras. Per miestą eina Didysis Šiaurės plentas (''Great Northern Highway''), jungiantis Pertą su [[Vindamas|Vindamu]], yra aerouostas – vykdomi reguliarūs skrydžiai į Brumą, [[Ficroi Krosingas|Ficroi Krosingą]], [[Kananara|Kananarą]], Balgą (2022 m. duomenys).<ref>[https://www.transport.wa.gov.au/mediaFiles/aviation/AV_P_RPT_Fully_and_lightly_regulated_routes_map.pdf ''Regional Air Services''], Department of Transport, Government of Western Australia, 2022-02-11. Nuoroda tikrinta 2023-01-29.</ref> Hols Kriko apylinkėse išplėtota ganyklinė gyvulininkystė, apie 40 km į pietvakarius nuo miesto kasamas auksas.<ref>[https://www.cmewa.com.au/wp-content/uploads/2022/06/gsdPlan_WAMinesOperating2022.pdf ''Mines – operating and under development''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230129195004/https://www.cmewa.com.au/wp-content/uploads/2022/06/gsdPlan_WAMinesOperating2022.pdf |date=2023-01-29 }}, Department of Mines, Industry Regulation and Safety, Government of Western Australia, 2022. Nuoroda tikrinta 2023-01-29.</ref> [[Vaizdas:MK-07403 China Wall (Halls Creek).jpg|thumb|left|„Kinų siena” – [[Didžioji kinų siena|Didžiąją kinų sieną]] primenantis geologinis darinys netoli miesto]] Sausojo sezono metu (balandį–spalį) atvyksta turistai, lankomi netoliese esantys gamtos objektai: uola „Kinų siena”, Bangl Banglo kalnagūbris [[Purnululu nacionalinis parkas|Purnululu nacionaliniame parke]], Volfo Upės meteorito krateris.<ref>[https://www.hallscreektourism.com.au/information/halls-creek-tourism ''Halls Creek Tourism''], Halls Creek Tourism. Nuoroda tikrinta 2023-01-29.</ref> 1885 m. būsimo miesto apylinkėse radus aukso, įkurta aukso ieškotojų gyvenvietė. Pasibaigus [[Aukso karštinė|aukso karštligei]], iki 1888 m. Hols Krikas beveik ištuštėjo, o 1890 m. jame gyveno tik 70 europiečių. 1918 m. Australijos [[presbiterijonai]] Hols Krike pastatė ligoninę, o 1930 m. katalikai įsteigė misiją. 1948 m. miestas perkeltas 16 km į vakarus, į patogesnę vietą šalia naujojo [[Derbis (Australija)|Derbio]]–Kananaros kelio ir aerouosto. 2013 m. Australijos statistikos biuras paskelbė Hols Kriką nepalankiausias gyvenimo sąlygas turinčiu miestu Vakarų Australijoje (pagal socialinius ir ekonominius rodiklius).<ref>[https://www.aussietowns.com.au/town/halls-creek-wa ''Halls Creek, WA''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221113214829/https://www.aussietowns.com.au/town/halls-creek-wa |date=2022-11-13 }}, Aussie Towns. Nuoroda tikrinta 2023-01-29.</ref><ref>[https://www.abc.net.au/news/2013-04-02/halls-creek-keen-to-lose-welfare-town-tag/4605264 ''Halls Creek keen to shake 'welfare town' tag''], ABS News, 2013-04-02. Nuoroda tikrinta 2023-01-29.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Vakarų Australijos miestai]] 53zopzlcc9hvi2urs47ktw18rmmo4bz 10 633488 7898015 7712225 2026-08-08T02:48:13Z Zykasaa 3068 7898015 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOJemenas |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Pasaulio paveldo objektai]] [[Jemenas|Jemene]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Yemen.svg|40px]] |group1 = [[Sąrašas:Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą|Materialusis]] |list1 = ''[[Šibamas|Senasis įtvirtintas Šibamo miestas]]'' <small>(1982)</small> {{·}} ''[[Sana|Senasis Sanos miestas]]'' <small>(1986)</small> {{·}} ''[[Zabidas|Istorinis Zabido miestas]]'' <small>(1993)</small> {{·}} [[Sokotra|Sokotros salynas]] <small>(2008)</small> {{·}} ''[[Sabos karalystės vietovės Maribe]]'' <small>(2023)</small> |group2 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list2 = [[Sanaa daina]] <small>(2008)</small> {{·}} [[Datulinis finikas|Datulinė palmė, žinios, įgūdžiai, tradicijos ir praktikos]] <small>(2019, kartu su 13 kitų valstybių)</small> {{·}} [[Arabų kaligrafija|Arabų kaligrafija: žinios, įgūdžiai ir praktika]] <small>(2021, kartu su 15 kitų valstybių)</small> {{·}} [[Metalo raižyba|Menai, įgūdžiai ir praktikos, siejami su metalo (aukso, sidabro ir vario) raižyba]] <small>(2023, kartu su 9 kitomis valstybėmis)</small> {{·}} [[Henna|Henna: ritualai, grožio ir visuomeninės praktikos]] <small>(2024, kartu su 15 kitų valstybių)</small> {{·}} [[Danas (muzika)|Hadramių dano susirinkimai]] <small>(2025)</small> }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Jemene]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Jemenas]] </noinclude> tc89ackfmo735e3opodr0clp38unaas 0 637273 7898081 7750841 2026-08-08T07:19:49Z Kratago 221349 7898081 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė vyriausybės agentūra | Pavadinimas = {{PAGENAME}} | Logotipas = VLK.svg | Logotipo dydis = 230px | Vėliava = | Vėliavos dydis = | Įkurta = 1998 m.<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/valstybine_ligoniu_kasa_prie_sveikatos_apsaugos_ministerijos/juridinis-asmuo/</ref> | Anksčiau = | Trumpinys = VLK | Tipas = Biudžetinė įstaiga | Būstinė = [[Europos aikštė]] 1,<br />09308 [[Vilnius]]<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/valstybine_ligoniu_kasa_prie_sveikatos_apsaugos_ministerijos/</ref> | Vadovas = Gytis Bendorius<ref>{{https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/vlk-vadovybe-2/ </ref><br /><small>(nuo 2024 m.)</small> | Pavaduotojas = | Jurisdikcija = [[LR SAM]] | Darbuotojai = | Biudžetas = ~3 mlrd. [[Euras|€]] <small>(2022)</small><ref>https://ligoniukasa.lrv.lt/uploads/ligoniukasa/documents/files/2022%20met%C5%B3%20ai%C5%A1kinamasis%20ra%C5%A1tas.pdf</ref> | Tinklapis = [https://ligoniukasa.lrv.lt LigoniuKasa.LRV.LT] }} [[Vaizdas:VLK by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|Buveinė]] '''Valstybinė ligonių kasa''' – Lietuvos įstaiga, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokanti ligoninėms už apdraudusių pacientų gydymą.<ref>https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/administracine-informacija/apie-ligoniu-kasas</ref> Sudaryta iš penkių teritorinių ligonių kasų: Vilniaus TLK, Kauno TLK, Klaipėdos TLK, Šiaulių TLK, Panevėžio TLK.<ref>https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/ligoniu-kasu-darbuotoju-kontaktai {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230707162608/https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/ligoniu-kasu-darbuotoju-kontaktai |date=2023-07-07 }}</ref> == Šaltiniai == {{Išn|2}} [[Kategorija:Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija]] 6p12afzzwbwtqx2eyp9w24l0mt2u6eu 4 638841 7898078 7896738 2026-08-08T07:13:50Z Fnyxo 166866 7898078 wikitext text/x-wiki ''Šiame puslapyje pateikiami [[Lietuviškoji Vikipedija|lietuviškosios Vikipedijos]] straipsniai su daugiausiai peržiūrų:'' == 2026 m. == {| class="wikitable" |+ 2026 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Grenlandija]] || 31191 |- | Vasaris || [[Jeffrey Epstein]] || 26713 |- | Kovas || [[Iranas]] || 26265 |- | Balandis || [[Lietuva]] || 11047 |- | Gegužė || [[Eurovizijos dainų konkursas 2026]] || 30084 |- | Birželis || [[Kiurasao]] || 28378 |- | Liepa || [[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas]] || 11850 |- | Rugpjūtis || || |- | Rugsėjis || || |- | Spalis || || |- | Lapkritis || || |- | Gruodis || || |- ! Metinis || || |} == 2025 m. == {| class="wikitable" |+ 2025 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Grenlandija]] || 23807 |- | Vasaris || [[Lietuvos valstybės atkūrimo diena]] || 18942 |- | Kovas || [[Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena]] || 25936 |- | Balandis || [[Popiežius Pranciškus]] || 30595 |- | Gegužė || [[Eurovizijos dainų konkursas 2025]] || 63615 |- | Birželis || [[Iranas]] || 14758 |- | Liepa || [[Ozzy Osbourne]] || 13162 |- | Rugpjūtis || [[Inga Ruginienė]] || 74386 |- | Rugsėjis || [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]] || 36972 |- | Spalis || [[Arūnas Gelūnas]] || 19177 |- | Lapkritis || [[Arūnas Sakalauskas (1962)]] || 27183 |- | Gruodis || [[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija]] || 14353 |- ! Metinis || [[Lietuva]] || 176466 |} == 2024 m. == {| class="wikitable" |+ 2024 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Lietuvos rytas]] || 69370 |- | Vasaris || [[Facebook]] || 41493 |- | Kovas || [[Facebook]] || 40059 |- | Balandis || [[Facebook]] || 37605 |- | Gegužė || [[2024 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai]] || 60255 |- | Birželis || [[Joninės]] || 19900 |- | Liepa || [[2024 m. vasaros olimpinės žaidynės]] || 23239 |- | Rugpjūtis || [[Žolinė]] || 25850 |- | Rugsėjis || [[Lietuva]] || 16261 |- | Spalis || [[Vilija Blinkevičiūtė]] || 28173 |- | Lapkritis || [[Septyni pasaulio stebuklai]] || 22017 |- | Gruodis || [[Zodiakas]] || 20302 |- ! Metinis !! [[Lietuva]] !! 246472 |} == 2023 m. == {| class="wikitable" |+ 2023 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Lietuva]] || 31995 |- | Vasaris || [[Tureto sindromas]] || 58754 |- | Kovas || [[Tarptautinė moters diena]] || 45216 |- | Balandis || [[Ingrida Mikelionytė]] || 40251 |- | Gegužė || [[Facebook]] || 39849 |- | Birželis || [[Facebook]] || 30353 |- | Liepa || [[NATO]] || 31976 |- | Rugpjūtis || [[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas]] || 26850 |- | Rugsėjis || [[Carles Puigdemont]] || 40287 |- | Spalis || [[Palestinos valstybė]] || 87815 |- | Lapkritis || [[Facebook]] || 42982 |- | Gruodis || [[Facebook]] || 54013 |- ! Metinis !! [[Lietuva]] !! 316452 |} == 2022 m. == {| class="wikitable" |+ 2022 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Carles Puigdemont]] || 42832 |- | Vasaris || [[Ukraina]] || 75165 |- | Kovas || [[Ukraina]] || 74405 |- | Balandis || [[Carles Puigdemont]] || 47721 |- | Gegužė || [[Carles Puigdemont]] || 50846 |- | Birželis || [[Carles Puigdemont]] || 47351 |- | Liepa || [[Carles Puigdemont]] || 53732 |- | Rugpjūtis || [[Carles Puigdemont]] || 52522 |- | Rugsėjis || [[Elžbieta II]] || 66706 |- | Spalis || [[Carles Puigdemont]] || 40135 |- | Lapkritis || [[Carles Puigdemont]] || 41306 |- | Gruodis || [[Carles Puigdemont]] || 35361 |- ! Metinis !! [[Carles Puigdemont]] !! 554938 |} == 2021 m. == {| class="wikitable" |+ 2021 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Anglija]] || 43372 |- | Vasaris || [[Anglija]] || 42978 |- | Kovas || [[Anglija]] || 54851 |- | Balandis || [[Anglija]] || 50402 |- | Gegužė || [[Carles Puigdemont]] || 62476 |- | Birželis || [[Anglija]] || 44131 |- | Liepa || [[Carles Puigdemont]] || 56724 |- | Rugpjūtis || [[Carles Puigdemont]] || 52522 |- | Rugsėjis || [[Carles Puigdemont]] || 58888 |- | Spalis || [[Carles Puigdemont]] || 44017 |- | Lapkritis || [[Carles Puigdemont]] || 33239 |- | Gruodis || [[Carles Puigdemont]] || 34751 |- ! Metinis !! [[Carles Puigdemont]] !! 465669 |} == 2020 m. == {| class="wikitable" |+ 2020 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Kobe Bryant]] || 27597 |- | Vasaris || [[Lietuva]] || 22912 |- | Kovas || [[COVID-19 pandemija]] || 48800 |- | Balandis || [[Velykos]] || 48125 |- | Gegužė || [[Sakinio dalis]] || 37605 |- | Birželis || [[Joninės]] || 29560 |- | Liepa || [[Manuel de Pedrolo]] || 14922 |- | Rugpjūtis || [[Baltarusija]] || 30742 |- | Rugsėjis || [[Lietuva]] || 19720 |- | Spalis || [[2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai]] || 51143 |- | Lapkritis || [[Viktorija Čmilytė-Nielsen]] || 34783 |- | Gruodis || [[Anglija]] || 37419 |- ! Metinis !! [[Lietuva]] !! 274189 |} == 2019 m. == {| class="wikitable" |+ 2019 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Lietuva]] || 26202 |- | Vasaris || [[Lietuvos nepriklausomybės aktas]] || 25535 |- | Kovas || [[Lietuva]] || 25227 |- | Balandis || [[Velykos]] || 27600 |- | Gegužė || [[Gitanas Nausėda]] || 82592 |- | Birželis || [[Černobylio avarija]] || 57903 |- | Liepa || [[Gitanas Nausėda]] || 20520 |- | Rugpjūtis || [[Žolinė]] || 24644 |- | Rugsėjis || [[Lietuva]] || 21858 |- | Spalis || [[Helovinas]] || 25846 |- | Lapkritis || [[Lietuva]] || 21208 |- | Gruodis || [[Vitalijus Cololo]] || 33342 |- ! Metinis !! [[Lietuva]] !! 258931 |} == 2018 m. == {| class="wikitable" |+ 2018 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Lietuva]] || 27403 |- | Vasaris || [[Lietuvos nepriklausomybės aktas]] || 47349 |- | Kovas || [[Virgilijus Noreika]] || 41064 |- | Balandis || [[Lietuva]] || 20260 |- | Gegužė || [[Eurovizijos dainų konkursas 2018]] || 49730 |- | Birželis || [[XXI pasaulio futbolo čempionatas]] || 31516 |- | Liepa || [[Kroatija]] || 20305 |- | Rugpjūtis || [[Žolinė]] || 19941 |- | Rugsėjis || [[Popiežius Pranciškus]] || 41992 |- | Spalis || [[Lietuva]] || 23254 |- | Lapkritis || [[Lietuva]] || 25434 |- | Gruodis || [[Kūčios]] || 23933 |- ! Metinis !! [[Lietuva]] !! 273424 |} == 2017 m. == {| class="wikitable" |+ 2017 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Greta Kildišienė]] || 34320 |- | Vasaris || [[Mumij Troll]] || 39401 |- | Kovas || [[Lietuva]] || 24903 |- | Balandis || [[Velykos]] || 28099 |- | Gegužė || [[Eurovizijos dainų konkursas 2017]] || 49417 |- | Birželis || [[Joninės]] || 23883 |- | Liepa || [[Pilkasis vilkas]] || 42480 |- | Rugpjūtis || [[Žolinė]] || 16131 |- | Rugsėjis || [[Lietuva]] || 23901 |- | Spalis || ? || ? |- | Lapkritis || [[Lietuva]] || 24066 |- | Gruodis || [[Kūčios]] || 23227 |- ! Metinis !! [[Lietuva]] !! 255667 |} == 2016 m. == {| class="wikitable" |+ 2016 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Sausio 13 aukos]] || 21536 |- | Vasaris || [[Vasario 16]] || 38171 |- | Kovas || [[Velykos]] || 31709 |- | Balandis || [[Lietuva]] || 22940 |- | Gegužė || [[Eurovizijos dainų konkursas 2016]] || 44748 |- | Birželis || [[Joninės]] || 26168 |- | Liepa || [[Lietuva]] || 15382 |- | Rugpjūtis || [[Drugelio efektas]] || 29515 |- | Rugsėjis || [[Leonidas Donskis]] || 24048 |- | Spalis || [[Gabrielius Landsbergis (1982)]] || 53550 |- | Lapkritis || [[Lietuva]] || 21775 |- | Gruodis || [[Kūčios]] || 21290 |- ! Metinis !! ? !! ? |} == 2015 m. == {| class="wikitable" |+ 2015 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Liepa || [[Sosnovskio barštis]] || 15205 |- | Rugpjūtis || [[Lietuva]] || 16723 |- | Rugsėjis || [[Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė]] || 31479 |- | Spalis || [[Lietuva]] || 27391 |- | Lapkritis || [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]] || 22881 |- | Gruodis || [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]] || 46100 |- ! Metinis !! ? !! ? |} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] ct3f5gtay9mosy4xjtrwbigwrgongbq 0 638991 7897648 7888423 2026-08-07T12:54:19Z Zafer 78009 Photo changed 7897648 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Kerem Aktürkoğlu | fullname = Muhammed Kerem Aktürkoğlu | nickname = | image = [[Vaizdas:Kerem Aktürkoğlu 9 Fenerbahçe 20260805 (11).JPG|200px]] | height = 1,73 m | weight = | dateofbirth = {{Gimė|1998|10|21|T}} | cityofbirth = [[Izmitas]] | countryofbirth = [[Turkija]] | currentclub = {{vlv|TUR}} [[Fenerbahçe SK|Fenerbahçe]] | clubnumber = 17 | position = [[saugas]], vingeris | youthyears = 2011–2013<br />2013–2014<br />2014–2015 | youthclubs = [[Gölcükspor]]<br />Hisareynspor<br />[[İstanbul Başakşehir]] | years = 2015–2018<br />2016–2017<br />2018–2019<br />2019–2020<br />2020–2024<br />2024–2025<br />2025– | clubs = {{vlv|TUR}} [[İstanbul Başakşehir]]<br />→ {{vlv|TUR}} [[Bodrumspor]] (skol.)<br />{{vlv|TUR}} [[Karacabey Belediyespor]]<br />{{vlv|TUR}} [[24 Erzincanspor]]<br />{{vlv|TUR}} [[Galatasaray SK|Galatasaray]]<br />{{vlv|POR}} [[SL Benfica]]<br />{{vlv|TUR}} [[Fenerbahçe SK|Fenerbahçe]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}27 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}34 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}30 {{0}}(20)<br />138 {{0}}(39)<br />{{0}}31 {{0}}(11)<br />{{0}}29 {{0}}{{0}}(8) | pcupdate = {{data|2026|07|28}} | nationalyears = 2021– | nationalteam = {{flagicon|Turkija}} {{fut|Turkija||Turkija}} | nationalcaps(goals) = {{0}}54 {{0}}(15)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/82571/Kerem_Akturkoglu.html Rinktinės žaidėjas: Kerem Aktürkoğlu]</ref> | ntupdate = {{data|2026|07|28}} }} '''Muhamedas Keremas Aktiurkohlu''' (g. [[1998]] m. [[spalio 21]] d.) – futbolininkas, [[Turkijos vyrų futbolo rinktinė|Turkijos rinktinės]] [[saugas]], vingeris. == Karjera == Profesionalo karjerą pradėjo gimtinėje ([[Turkija]]). Atstovavo [[İstanbul Başakşehir]] jaunimo ir pagrindinei komandai. 2016–2017 m. sezone nuomos pagrindais perleistas [[Bodrumspor]]. 2018–2019 m. atstovavo [[Karacabey Belediyespor]]. 2019–2020 m. priklausė [[24 Erzincanspor]]. Nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. priklausė [[Galatasaray SK]]. Tapo 2022–2023 m. Turkijos čempionu. Klubas pateko į [[UEFA čempionų lyga 2023–2024 m.|2023–2024 m. Čempionų lygą]]. Turkų varžovais tapo [[FK Žalgiris]]. Žaidė 2023 m. liepos 25 d. rungtynėse [[Vilnius|Vilniuje]]. Nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. priklausė [[SL Benfica]] ([[Portugalija]]). Sudaryta penkerių metų trukmės sutartis.<ref>[https://www.slbenfica.pt/pt-pt/agora/noticias/2024/09/02/futebol-benfica-kerem-akturkoglu-contratacao Kerem Aktürkoglu é reforço do Benfica!]</ref><ref>[https://www.abola.pt/futebol/noticias/oficial-benfica-anuncia-akturkoglu-2024090223215724159 Oficial: Benfica anuncia Akturkoglu]</ref> 2025 m. rugsėjo 1 d. oficiali pranešta, kad pasirašyta ketverių metų trukmės sutartis su [[Fenerbahçe SK|Fenerbahçe SK]].<ref>{{cite web |url=https://fenerbahce.org/haberler/futbol/2025/8/ailemize-hos-geldin-kerem-akturkoglu |title=Ailemize hoş geldin Kerem Aktürkoğlu |publisher=Fenerbahçe S.K. |language=tr |date=1 September 2025 }}</ref> Benfica paskelbė, kad sandorio vertė siekia 22,5 milijonus eurų.<ref name=benficafener>{{cite web |url=https://www.slbenfica.pt/pt-pt/agora/noticias/2025/08/29/futebol-benfica-e-fenerbahce-principio-de-acordo-por-akturkoglu-transferencia |title=Benfica e Fenerbahçe: princípio de acordo por Aktürkoğlu |publisher=S.L. Benfica |language=pt |date=29 August 2025 }}</ref> == Rinktinės == Nuo 2021 m. atstovavo {{fut|Turkija||Turkijos nacionalinei rinktinei}}. 2021 m. gegužės 27 d. įvyko debiutas rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš Azerbaidžaną. === Dalyvavimas čempionatuose === {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV/Meksika/Kanada 2026]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|I etapas|0|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|ketvirtfinalis|5|1|0|0|0}} |} == Pasiekimai == '''Galatasaray''' * [[Süper Lig]]: [[Turkijos futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023 m.]]<ref>{{Cite web|url=https://www.galatasaray.org/haber/futbol/cumhuriyetin-yuzu-turkiyenin-en-buyugu-sampiyon-galatasaray/53345|title=CUMHURİYETİN YÜZÜ, TÜRKİYE'NİN EN BÜYÜĞÜ, ŞAMPİYON GALATASARAY!|publisher=Galatasaray S.K.|date=May 30, 2023|access-date=May 30, 2023}}</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/akturkoglu-muhammed-kerem/UDQZylXj/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.it/kerem-akturkoglu/profil/spieler/382528 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/kerem-akturkoglu/279650/ Globalsportsarchive] {{Futbolas-stub|TUR|žaid}} [[Kategorija:Turkijos futbolininkai|Akturkoglu]] po4at9eu99s1q2oglsq02eq2j5pps4i 10 642489 7898010 7886223 2026-08-08T02:45:11Z Zykasaa 3068 7898010 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOUzbekija |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Pasaulio paveldo objektai]] [[Uzbekija|Uzbekijoje]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Uzbekistan.svg|40px]] |group1 = [[Sąrašas:Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą|Materialusis]] |list1 = [[Ičan Kala|Ičan Kala Chivoje]] <small>(1990)</small> {{·}} [[Buchara|Bucharos istorinis centras]] <small>(1993)</small> {{·}} ''[[Šahrisabzas|Šahrisabzo istorinis centras]]'' <small>(2000)</small> {{·}} [[Samarkandas|Samarkandas – kultūrų kryžkelė]] <small>(2001)</small> {{·}} [[Tian Šanis|Vakarų Tianšanis]] <small>(2016, kartu su Kirgizija ir Kazachija)</small> {{·}} Šilko keliai: [[Zarafšano-Karakumų koridorius]] <small>(2023, kartu su Tadžikija ir Turkmėnija)</small> {{·}} [[Šaltosios Turano dykumos|Šaltosios Turano sniego dykumos]] <small>(2023, kartu su Kazachstanu ir Uzbekija)</small> {{·}} [[Taškentas|Taškento modernizmo architektūra. Modernumas ir tradicija Centrinėje Azijoje]] <small>(2026)</small> |group2 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list2 = [[Boisuno rajonas|Boisuno rajono kultūrinė erdvė]] <small>(2008)</small> {{·}} [[Šašmakamas|Šašmakamo muzika]] <small>(2008, kartu su Tadžikija)</small> {{·}} [[Katta ašula]] <small>(2009)</small> {{·}} [[Novrūzas]] <small>(2009, kartu su 6 kitomis valstybėmis)</small> {{·}} [[Askija|Askija, sąmojo menas]] <small>(2014)</small> {{·}} [[Plovas|Plovo kultūra ir tradicijos]] <small>(2016)</small> {{·}} [[Margilano amatų centras|Margilano amatų centras, tradicinių atlaso ir adraso gamybos technologijų išsaugojimas]] <small>(2017)</small> {{·}} [[Lazgi|Chorezmo šokis lazgi]] <small>(2019)</small> {{·}} [[Miniatiūra|Miniatiūros menas]] <small>(2020, kartu su Azerbaidžanu, Turkija ir Iranu)</small> {{·}} [[Bachšis|Bachši menas]] <small>(2021)</small> {{·}} [[Šilkininkystė|Šilkaverpių auginimas ir tradicinė audimui skirto šilko gamyba]] <small>(2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis)</small> {{·}} [[Chodža Nasredinas|Nasredino Hodžos pasakojimo tradicija]] <small>(2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis)</small> {{·}} [[Težibas|Iliuminavimo menas: Tezhib/Tazhib/Zarhalkori/Tezhip/Naqqoshlik]] <small>(2023, kartu su Azerbaidžanu, Tadžikija, Iranu)</small> {{·}} [[Iftaras|Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos]] <small>(2023, kartu su Azerbaidžanu, Iranu)</small> {{·}} [[Uzbekų keramika|Keramikos menai Uzbekijoje]] <small>(2023)</small> {{·}} [[Rubabas (liutnia)|Rebabo gamybos ir atlikimo menas]] <small>(2024, kartu su Afganistanu, Iranu, Tadžikija)</small> {{·}} [[Jurta|Tradicinės žinios ir įgūdžiai gaminant kazachų, kirgizų ir karakalpakų jurtas]] <small>(2025*, kartu su Kigizija ir Kazachija)</small> }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Uzbekijoje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Uzbekija]] </noinclude> l9d3rqwsc2nppj6suil1jzgp041g3te 10 642529 7897982 7673340 2026-08-08T02:24:52Z Zykasaa 3068 7897982 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOKosovas |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Pasaulio_paveldo_sąrašas|Pasaulio paveldo objektai]] [[Kosovas|Kosove]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Kosovo.svg|40px]] |group1 = [[Sąrašas:Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą|Materialusis]] |list1 = ''[[Kosovo viduramžių paminklai]]'': [[Visoki Dečanų vienuolynas|Visoki Dečanai]], [[Pečo patriarchatas]], [[Levišo Dievo Motinos cerkvė]], [[Gračanicos vienuolynas]] <small>(2004)</small> |group2 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list2 = įrašų nėra }} [[kategorija:Pasaulio paveldo objektai Kosove]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Kosovas]] </noinclude> 0mpfksx6ksa71hawokanbi9lzkz5a5g 0 642609 7897959 7885896 2026-08-08T01:47:03Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897959 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Jeruzalės senamiestis ir miesto sienos | WHS = | Image = [[Vaizdas:2014-06 East Jerusalem 090 (14936890061).jpg|250px]] | imagecaption = Senamiesčio ir [[Alyvų kalnas|Alyvų kalno]] panorama | State Party = [[Rytų Jeruzalė]] | Type = Kultūrinis | Criteria = ii, iii, vi | ID = 148 | Link = | Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija]] | Year = 1981 | Session = 5 | Danger = Nuo 1982 m. | locmap = <--|long=|lat=--> |PL=|PM=|PS=|NS=|IL=|IM=|IS=|ES= | vikiteka = Category:Old City (Jerusalem) }} '''Jeruzalės senamiestis''' ({{he|העיר העתיקה|Ha'Ir Ha'Atiqah}}, {{ar|البلدة القديمة|al-Baldah al-qadīmah}}) – seniausia [[Jeruzalė]]s miesto dalis, esanti [[Rytų Jeruzalė]]je.<ref>{{cite web |url=https://whc.unesco.org/en/list/148 |title=Old City of Jerusalem and its Walls |work=[[UNESCO]] |access-date=13 January 2014}}</ref> Senamiestį juosia [[Jeruzalės sienos|sienos]].<ref>{{cite book |last=Kollek |first=Teddy |author-link=Teddy Kollek |chapter=Afterword |editor=John Phillips |title=A Will to Survive – Israel: the Faces of the Terror 1948-the Faces of Hope Today|url=https://archive.org/details/willtosurvive0000phil |publisher=Dial Press/James Wade|year=1977|quote=about 225 acres}}</ref> Senamiestis padalintas į keturis kvartalus: [[musulmonai|musulmonų]], [[krikščionys|krikščionių]], [[armėnai|armėnų]] ir [[žydai|žydų]].<ref name=Wager>{{cite book |title=Illustrated guide to Jerusalem |author=Eliyahu Wager |year=1988 |location=Jerusalem |publisher=The Jerusalem Publishing House |page=138 }}</ref> Senamiestyje yra ir [[Šventyklos kalnas]], ant kurio stovi [[Uolos kupolo šventykla|Uolos kupolas]], [[al Aksos mečetė]] ir kadaise stovėjo [[Jeruzalės šventykla]].<ref name=VLE>{{cite web | url = https://www.vle.lt/straipsnis/jeruzales-architektura/ | title = Jeruzalės architektūra | website = vle.lt | publisher = [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] | access-date = 2023-09-25 }}</ref> Dabartinės senamiesčio sienos ir miesto vartai pastatyti XVI a., valdant [[Osmanų imperija|osmanų]] [[osmanų sultonai|sultonui]] [[Suleimanas Didysis|Siuleimanui Puikiajam]]. Senamiestyje yra keletas svarbiausių [[abraominės religijos|abraominių religijų]] šventovių: Šventyklos kalnas ir [[Raudų siena]] ([[judaizmas|judaizmo]]), [[Šventojo Kapo bazilika]] ([[krikščionybė|krikščionybės]]), Uolos kupolas ir al Aksos mečetė ([[islamas|islamo]]).<ref name=VLE /> 1981 m. senamiestis ir jo sienos įtraukti į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]].<ref name=VLE /> == Istorija == Nepaisant pavadinimo, dabartinis Jeruzalės senamiesčio išplanavimas skiriasi nuo senųjų laikų. Archeologai mano, kad [[Dovydo miestas]] buvo pirminis Jeruzalės gyvenvietės branduolys [[bronzos amžius|bronzos]] ir [[geležies amžius|geležies amžiuose]].<ref>{{Cite book |last1=Finkelstein |first1=Israel |url=https://books.google.com/books?id=lu6ywyJr0CMC |title=The Bible Unearthed: Archaeology's New Vision of Ancient Israel and the Origin of Sacred Texts |last2=Silberman |first2=Neil Asher |date=March 6, 2002 |publisher=Simon and Schuster |isbn=9780743223386 |via=Google Books}}</ref><ref>Reich, R., & Shukron, E. (2000). "The Excavations at the Gihon Spring and Warren's Shaft System in the City of David." ''Ancient Jerusalem Revealed''. Jerusalem, 327–339.</ref><ref name=":1">{{Cite journal |last1=Geva |first1=Hillel |last2=De Groot |first2=Alon |date=2017 |title=The City of David Is Not on the Temple Mount After All |url=https://www.jstor.org/stable/44474016 |journal=Israel Exploration Journal |volume=67 |issue=1 |pages=32–49 |jstor=44474016 |issn=0021-2059 |quote=The prevailing view among researchers that the early city, the City of David, lay in the southern part of the eastern ridge next to the spring.}}</ref> Tuomet miestas plėtėsi į rytus ir šiaurę, apimdamas [[Sionas (Jeruzalė)|Siono kalvą]] ir Šventyklos kalną. Lyginant su ankstesniais miesto istorijos laikotarpiais, dabartinis senamiestis yra šiek tiek pasislinkęs į šiaurę, ir mažesnis negu buvo Antrosios šventyklos laikotarpiu. Iki XIX a. vid. visas Jeruzalės miestas (išskyrus Dovydo kapą) buvo aptvertas senamiesčio sienomis. Atsitraukimas nuo sienų prasidėjo XIX a., kai miesto savivaldybių sienos buvo išplėstos įtraukiant [[arabai|arabų]] kaimus ir naujus žydų rajonus. Per [[Arabų–Izraelio karas (1948–1949)|1948–1949 m. arabų–Izraelio karą]] Rytų Jeruzalę (su senamiesčiu) prisijungė [[Jordanija]]. Per 1967 m. [[Šešių dienų karas|Šešių dienų karą]] [[Izraelis]] užėmė ir aneksavo Rytų Jeruzalę. 1980 m. Jeruzalė paskelbta nedaloma Izraelio sostine.<ref name="basiclaw">{{cite web |date=30 July 1980 |title=Basic Law: Jerusalem, Capital of Israel |url=http://www.mfa.gov.il/MFA/MFAArchive/1980_1989/Basic%20Law-%20Jerusalem-%20Capital%20of%20Israel |access-date=2 April 2007 |publisher=Israel Ministry of Foreign Affairs}}</ref> Tarptautinėje teisėje Rytų Jeruzalė laikoma Izraelio okupuota teritorija. == Gyventojai == 1967 m. senamiestyje gyveno 17 000 musulmonų, 6 000 krikščionių (įskaitant armėnus) ir nė vieno žydo, nes pastarieji buvo išvaryti iš miesto po [[Arabų–Izraelio karas (1948–1949)|1948–1949 m. arabų–Izraelio karo]].<ref name="Bracha Slae">{{cite news |author=Bracha Slae |title=Demography in Jerusalem's Old City |newspaper=The Jerusalem Post |date=13 July 2013 |url=http://www.jpost.com/Opinion/Op-Ed-Contributors/Demography-in-Jerusalems-Old-City-319724 |access-date=26 September 2015 }}</ref> Dabar dauguma senamiesčio gyventojų gyvena musulmonų ir krikščionių kvartaluose. 2007 m. senamiestyje buvo 36 965 gyventojai: 27 500 iš jų buvo musulmonai, 5 681 – krikščionys ne armėnai, 790 – armėnai, 3089 – žydai.<ref name=urbanfabric>{{cite web |title=Jerusalem The Old City: Urban Fabric and Geopolitical Implications |date=2009 |publisher=International Peace and Cooperation Center |url=http://www.ochaopt.org/documents/opt_prot_ipcc_Old_City_urban_fabric_geopo_implications_2009.pdf |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20130928095409/http://www.ochaopt.org/documents/opt_prot_ipcc_Old_City_urban_fabric_geopo_implications_2009.pdf |archive-date=2013-09-28 }}</ref><ref name="Bracha Slae"/><ref name="Beltran">{{cite web|last=Beltran|first=Gray|title=Torn between two worlds and an uncertain future|url=http://archives.jrn.columbia.edu/2010-2011/coveringreligion.org/2011/05/torn-between-two-worlds-and-an-uncertain-future/index.html|publisher=[[Columbia University Graduate School of Journalism|Columbia Journalism School]]|date=9 May 2011|access-date=26 September 2015|archive-url=https://web.archive.org/web/20140530203431/http://archives.jrn.columbia.edu/2010-2011/coveringreligion.org/2011/05/torn-between-two-worlds-and-an-uncertain-future/index.html|archive-date=30 May 2014|url-status=dead}}</ref> == Politinis statusas == Per [[Arabų–Izraelio karas (1948–1949)|1948–1949 m. arabų–Izraelio karą]] senamiestį užėmė Jordanija, o visi žydai buvo iškeldinti. Per 1967 m. [[Šešių dienų karas|Šešių dienų karą]] Izraelis užėmė ir aneksavo Rytų Jeruzalę (su senamiesčiu). Šiandien Izraelis kontroliuoja visą Jeruzalę, kurią laiko savo nedaloma sostine. Tačiau [[JTST|Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos]] rezoliucija Nr. 478 Rytų Jeruzalės aneksiją paskelbė neteisėta. [[Tarptautinė bendruomenė]] Rytų Jeruzalę laiko okupuotos [[Palestinos autonomija|Palestinos teritorijos]] dalimi.<ref>[http://www.ochaopt.org/documents/ocha_opt_Jerusalem_FactSheet_December_2012_english.pdf East Jerusalem: Key Humanitarian Concerns] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130721223139/http://www.ochaopt.org/documents/ocha_opt_Jerusalem_FactSheet_December_2012_english.pdf |date=2013-07-21}} United Nations Office for the Coordination of Humanitarian Affairs occupied Palestinian territory. December 2012</ref><ref>{{Cite book|title=The international law of occupation|last=Benveniśtî|first=Eyāl|publisher=Princeton University Press|year=2004|isbn=978-0-691-12130-7|pages=112–13}}</ref> == UNESCO statusas == 1980 m. [[Jordanija]] pasiūlė Jeruzalės senamiestį įtraukti į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]].<ref>[https://whc.unesco.org/archive/advisory_body_evaluation/148.pdf Advisory Body Evaluation] (PDF file)</ref> 1981 m. jis įtrauktas į sąrašą.<ref>{{cite web|url=https://whc.unesco.org/archive/repext81.htm#148 |title=Report of the 1st Extraordinary Session of the World Heritage Committee |publisher=Whc.unesco.org |access-date=2013-10-14}}</ref> 1982 m. Jordanija paprašė įtraukti senamiestį į Pasaulio paveldo, kuriam gresia pavojus, sąrašą. [[JAV]] prieštaravo prašymui, teigdamos, kad Jordanija neturi teisės siūlyti tokios kandidatūros ir kad reikės Izraelio, kontroliuojančio Jeruzalę, sutikimo.<ref>{{cite web|url=https://whc.unesco.org/archive/repcom82.htm#jerusalem |title=Justification for inscription on the List of World Heritage in Danger, 1982: Report of the 6th Session of the World Heritage Committee |publisher=Whc.unesco.org |access-date=2013-10-14}}</ref> 2011 m. UNESCO pareiškė, kad Rytų Jeruzalė yra „okupuotos Palestinos teritorijos dalis ir kad Jeruzalės statusas turi būti išspręstas derybose dėl nuolatinio statuso“.<ref name=unesco-20110715>{{cite web|title=UNESCO replies to allegations|url=http://www.unesco.org/new/en/media-services/single-view/news/unescos_position_regarding_jerusalem/|publisher=UNESCO|date=15 July 2011|quote=The Old City of Jerusalem is inscribed on the World Heritage List and the List of World Heritage in Danger. UNESCO continues to work to ensure respect for the outstanding universal value of the cultural heritage of the Old City of Jerusalem. This position is reflected on UNESCO’s official website (www.unesco.org). In line with relevant UN resolutions, East Jerusalem remains part of the occupied Palestinian territory, and the status of Jerusalem must be resolved in permanent status negotiations.}}</ref> == Kvartalai == Jeruzalės senamiestis suskirstytas į keturis kvartalus: musulmonų, krikščionių, armėnų ir žydų. <gallery mode="packed" heights="180"> Vaizdas:SukAlKatanin.JPG|Medvilnės turgus musulmonų kvartale Vaizdas:Jerusalem_Holy_Sepulchre_BW_24.JPG|[[Kristaus Kapo bazilika|Šventojo Kapo bazilika]] krikščionių kvartale Vaizdas:Old_Jerusalem_Flag_of_Armenia.jpg|Armėnijos vėliava armėnų kvartale Vaizdas:Old_Jerusalem,_Jewish_Quarter_road,_Hadaya_Jewelry_2009.jpg|Gatvelė žydų kvartale </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Izraelis}}: Bibliniai telai – [[Megidas]], [[Hacoras]], [[Beer Šeba]] (2005) * {{flag|Izraelis}}: [[Mareša|Marešos]] ir [[Beit Guvrinas|Beit Guvrino]] olos Judėjos žemumose kaip žemės ir urvų mikrokosmosas (2014) * {{flag|Izraelis}}: [[Beit Šearimo nacionalinis parkas|Beit Šearimo nekropolis: žydų atgimimo simbolis]] (2015) * {{flag|Palestina}}: [[Hebronas|Hebrono/al-Chalilio senamiestis]] (2017) * {{flag|Palestina}}: [[Tel es-Sultanas|Senasis Jerichas/Tel es-Sultanas]] (2023) * {{flag|Palestina}}: [[Sebastija]] (2026, pavojuje nuo 2026) == Šaltiniai == {{ref}} {{UNESCO Jeruzalės senamiestis}} {{UNESCOIzraelis}} {{UNESCOPalestina}} [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] ii8bfslucpy1ta8bj5kriwvq8ilszkv 10 645228 7898012 7730152 2026-08-08T02:46:08Z Zykasaa 3068 7898012 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOVenesuela |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Pasaulio_paveldo_sąrašas|Pasaulio paveldo objektai]] [[Venesuela|Venesueloje]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Venezuela.svg|40px]] |group1 = [[Sąrašas:Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą|Materialusis]] |list1 =''[[Santa Ana de Koras|Koras ir jo uostas]]'' <small>(1993)</small> {{·}} [[Kanaimos nacionalinis parkas]] <small>(1994)</small> {{·}} [[Karakaso universitetinis miestelis]] <small>(2000)</small> |group3 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list3 = [[Šokantys velniai Kristaus Kūno šventėje]] <small>(2012)</small> {{·}} [[Šv. Petro paranda]] [[Gvarenasas|Gvarenase]] ir [[Gvatirė]]je <small>(2013)</small> {{·}} ''[[Mapojai|Mapojų žodinė tradicija ir jos simboliniai taškai gimtojoje teritorijoje]]'' <small>(2014)</small> {{·}} [[Kuragva|Tradicinės kuragvos auginimo technologijos]] <small>(2015)</small> {{·}} [[El Kaljao karnavalas|El Kaljao karnavalas, šventinė atminties ir kultūrinės tapatybės raiška]] <small>(2016)</small> {{·}} ''[[Ilanų dainos|Ilanų darbo dainos Kolumbijoje ir Venesueloje]]'' <small>(2017, kartu su Kolumbija)</small> {{·}} '''[[Biokultūros programa Venesueloje|Biokultūros programa, skirta išsaugoti palmių tradiciją Venesueloje]]''' <small>(2019)</small> {{·}} [[Šv. Jonas Krikštytojas (Venesuela)|Šventinis ciklas, susijęs su šventojo Jono Krikštytojo pamaldumu ir garbinimu]] <small>(2022)</small> {{·}} '''[[Programa skirta apsaugoti Bandos ir Parrandos, Šv. Nekaltųjų Kaukagvoje]]''' <small>(2023)</small> {{·}} [[Kasabė|Kasavos duonos gaminimo ir vartojimo tradicijos bei praktikos]] <small>(2024, kartu su 4 kitomis valstybėmis)</small> {{·}} [[Choropas|Venesuelos choropas]] <small>(2025)</small> }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Venesueloje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Venesuela]] </noinclude> sm4j2a45mn4tawrzi0w2egljeonrvwo 10 646205 7898006 7658614 2026-08-08T02:42:52Z Zykasaa 3068 7898006 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOTanzanija |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Pasaulio_paveldo_sąrašas|Pasaulio paveldo objektai]] [[Tanzanija|Tanzanijoje]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Tanzania.svg|40px|Tanzanijos vėliava|link=Tanzanija]] |group1 = [[Sąrašas:Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą|Materialusis]] |list1 = [[Ngorongoras|Ngorongoro saugoma teritorija]] <small>(1979)</small> {{·}} [[Serengečio nacionalinis parkas]] <small>(1981)</small> {{·}} [[Kilva Kisivanis|Kilva Kisivanio]] ir [[Songo Mnara|Songo Mnaros]] griuvėsiai <small>(1981)</small> {{·}} ''[[Seluso medžioklės rezervatas]]'' <small>(1982)</small> {{·}} [[Kilimandžaro nacionalinis parkas]] <small>(1987)</small> {{·}} [[Stountaunas|Zanzibaro akmeninis miestas]] <small>(2000)</small> {{·}} [[Kondoa Irangio uolų piešiniai|Kondoa uolų piešiniai]] <small>(2006)</small> |group2 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list2 = nėra }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Tanzanijoje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Tanzanija]] </noinclude> 2gg989zilmmls18htkm6vr5649cgj9n 0 646625 7897643 7820840 2026-08-07T12:52:47Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 404 Whoopsi, we couldn't find the page you're looking for! 7897643 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Francesco Camarda | fullname = | image = | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2008|03|10|T}} | cityofbirth = [[Milanas]] | countryofbirth = [[Italija]] | height = 1,84 m | currentclub = [[AC Milan]] | position = puolėjas | clubnumber = 73 | youthyears = 2014–2015 <br /> 2015– | youthclubs = Afforese <br /> [[AC Milan]] | years = 2023– <br /> 2025– | clubs = [[AC Milan]] <br /> → [[US Lecce]] (skol.) | caps(goals) = {{0}}2 {{0}}(0)<br />14 {{0}}(1) | nationalyears = 2022–2023 <br /> 2022–2023 <br /> 2023– | nationalteam = Italijos U-15 <br />Italijos U-16 <br />Italijos U-17 | nationalcaps(goals) = 8 {{0}}(6)<br />7 {{0}}(3)<br />6 {{0}}(4) | pcupdate = {{data|2025|12|17}} | ntupdate = {{data|2023|11|28}} }} '''Frančeskas Kamarda''' ({{it|Francesco Camarda}}; g. [[2008]] m. [[kovo 10]] d.)<ref>[https://www.acmilan.com/en/teams/primavera/players/francesco-camarda/biography AC Milan oficiali svetainė pristato]</ref> – [[Italija|Italijos]] futbolininkas, puolėjas.<ref>[https://gianlucadimarzio.com/it/milan-camarda-numero-maglia-73 žaidėjas pasirinko magišką 73 numerį] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231124155643/https://gianlucadimarzio.com/it/milan-camarda-numero-maglia-73 |date=2023-11-24 }}</ref> == Karjera == Gimė Milane, Italijoje. Vaikystėje domėjosi futbolu ir kikboksu.<ref>[https://www.sprintesport.it/news/2022/07/14/news/camarda-il-momento-in-cui-tutto-ebbe-inizio-vieni-a-dare-due-calci-al-pallone-invece-che-alla-rete-521039/ Camarda, il momento in cui tutto ebbe inizio: «Vieni a dare due calci al pallone invece che alla rete?»]</ref> Sportuoti pradėjo Milano futbolo mokykloje „Afforese“, treniravosi „AC Milan“ akademijoje. 2015 m. prisijungė prie [[AC Milan]] klubo. Pirmoje treniruotėje žaidė kaip gynėjas, tačiau rungtyniaudamas išsiskirdavo rezultatyvumu ir buvo perkeltas į priekį žaisti puolėju. Jaunasis talentas atkreipė tarptautinės žiniasklaidos dėmesį ir buvo giriamas už tai, kad AC Milan akademijoje per 89 rungtynes pelnė 485 įvarčius, vidutiniškai po 5,45 įvarčio per rungtynes.<ref>[https://www.record.pt/internacional/paises/italia/detalhe/fixem-esta-cara-francesco-camarda-tem-14-anos-e-esta-a-chegar-aos-500-golos Fixem esta cara: Francesco Camarda tem 14 anos e está a chegar aos... 500 golos]</ref><ref>[https://www.gazzetta.it/Calcio/Serie-A/Milan/25-12-2022/milan-camarda-baby-bomber-400-gol-4501660071045_preview.shtml?reason=unauthenticated&origin=http%3A%2F%2Fwww.gazzetta.it%2FCalcio%2FSerie-A%2FMilan%2F25-12-2022%2Fmilan-camarda-baby-bomber-400-gol-4501660071045.shtml A 14 anni fa già gol in Primavera: chi è Camarda, il tesoro custodito dal Milan]</ref><ref>[https://www.lanacion.com.ar/deportes/futbol/francesco-camarda-el-chico-de-14-anos-que-juega-en-milan-y-tiene-un-record-increible-hizo-485-goles-nid25122022/ Francesco Camarda, el chico de 14 años que juega en Milan y tiene un récord increíble: hizo 485 goles en 89 partidos]</ref><ref>[https://depor.com/futbol-internacional/italia/francesco-camarda-quien-es-el-futbolista-juvenil-del-ac-milan-que-lleva-mas-de-500-goles-con-14-anos-y-apunta-a-todos-los-records-biografia-palmares-titulo-y-todo-sobre-su-vida-noticia/ Pelé le queda chico: Camarda, la ‘joya’ del Milan que lleva más de 500 goles con 14 años]</ref><ref>[https://sport.sky.de/fussball/artikel/ac-mailand-stuermer-francesco-camarda-beeindruckt-mit-torquote/12822063/34240 485 Tore in 89 Spielen! Das ist Italiens neuer Wunder-Stürmer] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230322165439/https://sport.sky.de/fussball/artikel/ac-mailand-stuermer-francesco-camarda-beeindruckt-mit-torquote/12822063/34240 |date=2023-03-22 }}</ref> Būdamas keturiolikos metų jis treniravosi „AC Milan“ U19 komandoje ir pelnė du įvarčius rungtynėse prieš „Eccellenza“ komandą „Solbiatese“.<ref>[https://www.aftonbladet.se/sportbladet/fotboll/a/ve6eXV/francesco-camarda-ac-milans-14-arige-supertalang-jamfors-med-zlatan 14-åringens osannolika statistik – 5.4 mål per match]</ref><ref>[https://elcomercio.pe/deporte-total/futbol-mundial/quien-es-francesco-camarda-el-jugador-de-14-anos-del-ac-milan-destinado-a-romper-records-lleva-mas-de-500-goles-en-un-centenar-de-partidos-serie-a-rmmd-dtcc-noticia/ Francesco Camarda, el jugador de 14 años destinado a romper récords: lleva más de 500 goles en un centenar de partidos]</ref> 2023 m. lapkritį, dėl traumų krizės, AC Milan vadovas Stefano Pioli pakvietė Camardą į pirmąją komandą. Klubas turėjo specialiai paprašyti Italijos futbolo federacijos leidimo, nes jaunesniems nei 16 metų žaidėjams paprastai neleidžiama būti Italijos pirmosios komandos dalimi. [[2023 m.]] [[lapkričio 25]] d. vyko [[Serie A]] rungtynėse prieš [[ACF Fiorentina|„Fiorentina“]]; 83 minutę F. Kamarda pasirodė po keitimo ir tapo jauniausiu visų laikų „Serie A“ futbolininku, būdamas 15 metų ir 260 dienų amžiaus.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/67534577 Francesco Camarda became the youngest player in Serie A history on Saturday, aged 15 years and 260 days]</ref><ref>[https://www.eurosport.it/calcio/serie-a/2023-2024/milan-fiorentina-francesco-camarda-diventa-il-piu-giovane-di-sempre-a-esordire-in-serie-a-la-top-10_sto9894505/story.shtml MILAN-FIORENTINA, FRANCESCO CAMARDA DIVENTA IL PIÙ GIOVANE DI SEMPRE A ESORDIRE IN SERIE A: LA TOP 10]</ref><ref>[https://www.gazzetta.it/Calcio/Serie-A/Milan/25-11-2023/milan-fiorentina-la-curva-sud-canta-per-camarda.shtml Brividi Camarda: entra per il riscaldamento e dalla Sud parte il coro. Poi debutta in A: è il più giovane di sempre]</ref> 2025 m. liepos 7 d. nuomos pagrindais perleistas [[US Lecce]] 2025–2026 m. sezonui.<ref>{{cite web |url=https://uslecce.it/camarda-in-giallorosso/ |title=Camarda in giallorosso|publisher=US Lecce |language=it |date=7 July 2025 }}</ref> 2025 m. rugsėjo 28 d., būdamas 17 metų ir 202 dienų amžiaus, pelnė savo pirmąjį įvartį [[Serie A]] rungtynėse prieš [[Bologna FC 1909|Bologna]], kurios baigėsi lygiosiomis 2–2 ir tapo jauniausiu [[US Lecce]] pelniusiu įvartį [[Serie A]].<ref>{{cite web |last=Verri |first=Daniele |url=https://www.bbc.com/sport/football/articles/c8jr79vv19ko |title=Hyped by Zlatan, hidden by Maldini - Italy's next great striker? |publisher=BBC Sport |date=17 October 2025 }}</ref> == Laimėjimai == {{išplėsti}} == Rinktinės == Atstovavo Italijos U15,<ref>[https://www.figc.it/it/nazionali/nazionali-in-cifre/dettaglio-convocato/?calciatoreId=58007&squadraId=17 Convocazioni e presenze in campo: FRANCESCO CAMARDA U15]</ref> U16,<ref>[https://www.figc.it/it/nazionali/nazionali-in-cifre/dettaglio-convocato/?calciatoreId=58007&squadraId=16 Convocazioni e presenze in campo: FRANCESCO CAMARDA U16]</ref> U17 jaunimo rinktinėms.<ref>[https://www.figc.it/it/nazionali/nazionali-in-cifre/dettaglio-convocato/?calciatoreId=58007&squadraId=15 Convocazioni e presenze in campo: FRANCESCO CAMARDA U17]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://it.soccerway.com/players/-/926034/ SOCCERWAY: Francesco Camarda] * [https://www.transfermarkt.it/francesco-camarda/profil/spieler/1058368 Transfermarkt: Francesco Camarda] {{Commons|Category:Francesco Camarda}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Camarda]] osnpftwkrqfds2lip6v83uzhitka90m 7897644 7897643 2026-08-07T12:52:58Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7897644 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Francesco Camarda | fullname = | image = | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2008|03|10|T}} | cityofbirth = [[Milanas]] | countryofbirth = [[Italija]] | height = 1,84 m | currentclub = [[AC Milan]] | position = puolėjas | clubnumber = 73 | youthyears = 2014–2015 <br /> 2015– | youthclubs = Afforese <br /> [[AC Milan]] | years = 2023– <br /> 2025– | clubs = [[AC Milan]] <br /> → [[US Lecce]] (skol.) | caps(goals) = {{0}}2 {{0}}(0)<br />14 {{0}}(1) | nationalyears = 2022–2023 <br /> 2022–2023 <br /> 2023– | nationalteam = Italijos U-15 <br />Italijos U-16 <br />Italijos U-17 | nationalcaps(goals) = 8 {{0}}(6)<br />7 {{0}}(3)<br />6 {{0}}(4) | pcupdate = {{data|2025|12|17}} | ntupdate = {{data|2023|11|28}} }} '''Frančeskas Kamarda''' ({{it|Francesco Camarda}}; g. [[2008]] m. [[kovo 10]] d.)<ref>[https://www.acmilan.com/en/teams/primavera/players/francesco-camarda/biography AC Milan oficiali svetainė pristato]</ref> – [[Italija|Italijos]] futbolininkas, puolėjas.<ref>[https://gianlucadimarzio.com/it/milan-camarda-numero-maglia-73 žaidėjas pasirinko magišką 73 numerį] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231124155643/https://gianlucadimarzio.com/it/milan-camarda-numero-maglia-73 |date=2023-11-24 }}</ref> == Karjera == Gimė Milane, Italijoje. Vaikystėje domėjosi futbolu ir kikboksu.<ref>[https://www.sprintesport.it/news/2022/07/14/news/camarda-il-momento-in-cui-tutto-ebbe-inizio-vieni-a-dare-due-calci-al-pallone-invece-che-alla-rete-521039/ Camarda, il momento in cui tutto ebbe inizio: «Vieni a dare due calci al pallone invece che alla rete?»]</ref> Sportuoti pradėjo Milano futbolo mokykloje „Afforese“, treniravosi „AC Milan“ akademijoje. 2015 m. prisijungė prie [[AC Milan]] klubo. Pirmoje treniruotėje žaidė kaip gynėjas, tačiau rungtyniaudamas išsiskirdavo rezultatyvumu ir buvo perkeltas į priekį žaisti puolėju. Jaunasis talentas atkreipė tarptautinės žiniasklaidos dėmesį ir buvo giriamas už tai, kad AC Milan akademijoje per 89 rungtynes pelnė 485 įvarčius, vidutiniškai po 5,45 įvarčio per rungtynes.<ref>[https://www.record.pt/internacional/paises/italia/detalhe/fixem-esta-cara-francesco-camarda-tem-14-anos-e-esta-a-chegar-aos-500-golos Fixem esta cara: Francesco Camarda tem 14 anos e está a chegar aos... 500 golos]</ref><ref>[https://www.gazzetta.it/Calcio/Serie-A/Milan/25-12-2022/milan-camarda-baby-bomber-400-gol-4501660071045_preview.shtml?reason=unauthenticated&origin=http%3A%2F%2Fwww.gazzetta.it%2FCalcio%2FSerie-A%2FMilan%2F25-12-2022%2Fmilan-camarda-baby-bomber-400-gol-4501660071045.shtml A 14 anni fa già gol in Primavera: chi è Camarda, il tesoro custodito dal Milan]</ref><ref>[https://www.lanacion.com.ar/deportes/futbol/francesco-camarda-el-chico-de-14-anos-que-juega-en-milan-y-tiene-un-record-increible-hizo-485-goles-nid25122022/ Francesco Camarda, el chico de 14 años que juega en Milan y tiene un récord increíble: hizo 485 goles en 89 partidos]</ref><ref>[https://depor.com/futbol-internacional/italia/francesco-camarda-quien-es-el-futbolista-juvenil-del-ac-milan-que-lleva-mas-de-500-goles-con-14-anos-y-apunta-a-todos-los-records-biografia-palmares-titulo-y-todo-sobre-su-vida-noticia/ Pelé le queda chico: Camarda, la ‘joya’ del Milan que lleva más de 500 goles con 14 años]</ref><ref>[https://sport.sky.de/fussball/artikel/ac-mailand-stuermer-francesco-camarda-beeindruckt-mit-torquote/12822063/34240 485 Tore in 89 Spielen! Das ist Italiens neuer Wunder-Stürmer] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230322165439/https://sport.sky.de/fussball/artikel/ac-mailand-stuermer-francesco-camarda-beeindruckt-mit-torquote/12822063/34240 |date=2023-03-22 }}</ref> Būdamas keturiolikos metų jis treniravosi „AC Milan“ U19 komandoje ir pelnė du įvarčius rungtynėse prieš „Eccellenza“ komandą „Solbiatese“.<ref>[https://www.aftonbladet.se/sportbladet/fotboll/a/ve6eXV/francesco-camarda-ac-milans-14-arige-supertalang-jamfors-med-zlatan 14-åringens osannolika statistik – 5.4 mål per match]</ref><ref>[https://elcomercio.pe/deporte-total/futbol-mundial/quien-es-francesco-camarda-el-jugador-de-14-anos-del-ac-milan-destinado-a-romper-records-lleva-mas-de-500-goles-en-un-centenar-de-partidos-serie-a-rmmd-dtcc-noticia/ Francesco Camarda, el jugador de 14 años destinado a romper récords: lleva más de 500 goles en un centenar de partidos]</ref> 2023 m. lapkritį, dėl traumų krizės, AC Milan vadovas Stefano Pioli pakvietė Camardą į pirmąją komandą. Klubas turėjo specialiai paprašyti Italijos futbolo federacijos leidimo, nes jaunesniems nei 16 metų žaidėjams paprastai neleidžiama būti Italijos pirmosios komandos dalimi. [[2023 m.]] [[lapkričio 25]] d. vyko [[Serie A]] rungtynėse prieš [[ACF Fiorentina|„Fiorentina“]]; 83 minutę F. Kamarda pasirodė po keitimo ir tapo jauniausiu visų laikų „Serie A“ futbolininku, būdamas 15 metų ir 260 dienų amžiaus.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/67534577 Francesco Camarda became the youngest player in Serie A history on Saturday, aged 15 years and 260 days]</ref><ref>[https://www.eurosport.it/calcio/serie-a/2023-2024/milan-fiorentina-francesco-camarda-diventa-il-piu-giovane-di-sempre-a-esordire-in-serie-a-la-top-10_sto9894505/story.shtml MILAN-FIORENTINA, FRANCESCO CAMARDA DIVENTA IL PIÙ GIOVANE DI SEMPRE A ESORDIRE IN SERIE A: LA TOP 10]</ref><ref>[https://www.gazzetta.it/Calcio/Serie-A/Milan/25-11-2023/milan-fiorentina-la-curva-sud-canta-per-camarda.shtml Brividi Camarda: entra per il riscaldamento e dalla Sud parte il coro. Poi debutta in A: è il più giovane di sempre]</ref> 2025 m. liepos 7 d. nuomos pagrindais perleistas [[US Lecce]] 2025–2026 m. sezonui.<ref>{{cite web |url=https://uslecce.it/camarda-in-giallorosso/ |title=Camarda in giallorosso|publisher=US Lecce |language=it |date=7 July 2025 }}</ref> 2025 m. rugsėjo 28 d., būdamas 17 metų ir 202 dienų amžiaus, pelnė savo pirmąjį įvartį [[Serie A]] rungtynėse prieš [[Bologna FC 1909|Bologna]], kurios baigėsi lygiosiomis 2–2 ir tapo jauniausiu [[US Lecce]] pelniusiu įvartį [[Serie A]].<ref>{{cite web |last=Verri |first=Daniele |url=https://www.bbc.com/sport/football/articles/c8jr79vv19ko |title=Hyped by Zlatan, hidden by Maldini - Italy's next great striker? |publisher=BBC Sport |date=17 October 2025 }}</ref> == Laimėjimai == {{išplėsti}} == Rinktinės == Atstovavo Italijos U15,<ref>[https://www.figc.it/it/nazionali/nazionali-in-cifre/dettaglio-convocato/?calciatoreId=58007&squadraId=17 Convocazioni e presenze in campo: FRANCESCO CAMARDA U15]</ref> U16,<ref>[https://www.figc.it/it/nazionali/nazionali-in-cifre/dettaglio-convocato/?calciatoreId=58007&squadraId=16 Convocazioni e presenze in campo: FRANCESCO CAMARDA U16]</ref> U17 jaunimo rinktinėms.<ref>[https://www.figc.it/it/nazionali/nazionali-in-cifre/dettaglio-convocato/?calciatoreId=58007&squadraId=15 Convocazioni e presenze in campo: FRANCESCO CAMARDA U17]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/players/-/926034/ SOCCERWAY: Francesco Camarda] * [https://www.transfermarkt.it/francesco-camarda/profil/spieler/1058368 Transfermarkt: Francesco Camarda] {{Commons|Category:Francesco Camarda}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Camarda]] fgnpa4apcghk5uwwsyit6z9l4i26ncs 7897645 7897644 2026-08-07T12:53:13Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7897645 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Francesco Camarda | fullname = | image = | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2008|03|10|T}} | cityofbirth = [[Milanas]] | countryofbirth = [[Italija]] | height = 1,84 m | currentclub = [[AC Milan]] | position = puolėjas | clubnumber = 73 | youthyears = 2014–2015 <br /> 2015– | youthclubs = Afforese <br /> [[AC Milan]] | years = 2023– <br /> 2025– | clubs = [[AC Milan]] <br /> → [[US Lecce]] (skol.) | caps(goals) = {{0}}2 {{0}}(0)<br />14 {{0}}(1) | nationalyears = 2022–2023 <br /> 2022–2023 <br /> 2023– | nationalteam = Italijos U-15 <br />Italijos U-16 <br />Italijos U-17 | nationalcaps(goals) = 8 {{0}}(6)<br />7 {{0}}(3)<br />6 {{0}}(4) | pcupdate = {{data|2025|12|17}} | ntupdate = {{data|2023|11|28}} }} '''Frančeskas Kamarda''' ({{it|Francesco Camarda}}; g. [[2008]] m. [[kovo 10]] d.)<ref>[https://www.acmilan.com/en/teams/primavera/players/francesco-camarda/biography AC Milan oficiali svetainė pristato]</ref> – [[Italija|Italijos]] futbolininkas, puolėjas.<ref>[https://gianlucadimarzio.com/it/milan-camarda-numero-maglia-73 žaidėjas pasirinko magišką 73 numerį] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231124155643/https://gianlucadimarzio.com/it/milan-camarda-numero-maglia-73 |date=2023-11-24 }}</ref> == Karjera == Gimė Milane, Italijoje. Vaikystėje domėjosi futbolu ir kikboksu.<ref>[https://www.sprintesport.it/news/2022/07/14/news/camarda-il-momento-in-cui-tutto-ebbe-inizio-vieni-a-dare-due-calci-al-pallone-invece-che-alla-rete-521039/ Camarda, il momento in cui tutto ebbe inizio: «Vieni a dare due calci al pallone invece che alla rete?»]</ref> Sportuoti pradėjo Milano futbolo mokykloje „Afforese“, treniravosi „AC Milan“ akademijoje. 2015 m. prisijungė prie [[AC Milan]] klubo. Pirmoje treniruotėje žaidė kaip gynėjas, tačiau rungtyniaudamas išsiskirdavo rezultatyvumu ir buvo perkeltas į priekį žaisti puolėju. Jaunasis talentas atkreipė tarptautinės žiniasklaidos dėmesį ir buvo giriamas už tai, kad AC Milan akademijoje per 89 rungtynes pelnė 485 įvarčius, vidutiniškai po 5,45 įvarčio per rungtynes.<ref>[https://www.record.pt/internacional/paises/italia/detalhe/fixem-esta-cara-francesco-camarda-tem-14-anos-e-esta-a-chegar-aos-500-golos Fixem esta cara: Francesco Camarda tem 14 anos e está a chegar aos... 500 golos]</ref><ref>[https://www.gazzetta.it/Calcio/Serie-A/Milan/25-12-2022/milan-camarda-baby-bomber-400-gol-4501660071045_preview.shtml?reason=unauthenticated&origin=http%3A%2F%2Fwww.gazzetta.it%2FCalcio%2FSerie-A%2FMilan%2F25-12-2022%2Fmilan-camarda-baby-bomber-400-gol-4501660071045.shtml A 14 anni fa già gol in Primavera: chi è Camarda, il tesoro custodito dal Milan]</ref><ref>[https://www.lanacion.com.ar/deportes/futbol/francesco-camarda-el-chico-de-14-anos-que-juega-en-milan-y-tiene-un-record-increible-hizo-485-goles-nid25122022/ Francesco Camarda, el chico de 14 años que juega en Milan y tiene un récord increíble: hizo 485 goles en 89 partidos]</ref><ref>[https://depor.com/futbol-internacional/italia/francesco-camarda-quien-es-el-futbolista-juvenil-del-ac-milan-que-lleva-mas-de-500-goles-con-14-anos-y-apunta-a-todos-los-records-biografia-palmares-titulo-y-todo-sobre-su-vida-noticia/ Pelé le queda chico: Camarda, la ‘joya’ del Milan que lleva más de 500 goles con 14 años]</ref><ref>[https://sport.sky.de/fussball/artikel/ac-mailand-stuermer-francesco-camarda-beeindruckt-mit-torquote/12822063/34240 485 Tore in 89 Spielen! Das ist Italiens neuer Wunder-Stürmer] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230322165439/https://sport.sky.de/fussball/artikel/ac-mailand-stuermer-francesco-camarda-beeindruckt-mit-torquote/12822063/34240 |date=2023-03-22 }}</ref> Būdamas keturiolikos metų jis treniravosi „AC Milan“ U19 komandoje ir pelnė du įvarčius rungtynėse prieš „Eccellenza“ komandą „Solbiatese“.<ref>[https://www.aftonbladet.se/sportbladet/fotboll/a/ve6eXV/francesco-camarda-ac-milans-14-arige-supertalang-jamfors-med-zlatan 14-åringens osannolika statistik – 5.4 mål per match]</ref><ref>[https://elcomercio.pe/deporte-total/futbol-mundial/quien-es-francesco-camarda-el-jugador-de-14-anos-del-ac-milan-destinado-a-romper-records-lleva-mas-de-500-goles-en-un-centenar-de-partidos-serie-a-rmmd-dtcc-noticia/ Francesco Camarda, el jugador de 14 años destinado a romper récords: lleva más de 500 goles en un centenar de partidos]</ref> 2023 m. lapkritį, dėl traumų krizės, AC Milan vadovas Stefano Pioli pakvietė Camardą į pirmąją komandą. Klubas turėjo specialiai paprašyti Italijos futbolo federacijos leidimo, nes jaunesniems nei 16 metų žaidėjams paprastai neleidžiama būti Italijos pirmosios komandos dalimi. [[2023 m.]] [[lapkričio 25]] d. vyko [[Serie A]] rungtynėse prieš [[ACF Fiorentina|„Fiorentina“]]; 83 minutę F. Kamarda pasirodė po keitimo ir tapo jauniausiu visų laikų „Serie A“ futbolininku, būdamas 15 metų ir 260 dienų amžiaus.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/67534577 Francesco Camarda became the youngest player in Serie A history on Saturday, aged 15 years and 260 days]</ref><ref>[https://www.eurosport.it/calcio/serie-a/2023-2024/milan-fiorentina-francesco-camarda-diventa-il-piu-giovane-di-sempre-a-esordire-in-serie-a-la-top-10_sto9894505/story.shtml MILAN-FIORENTINA, FRANCESCO CAMARDA DIVENTA IL PIÙ GIOVANE DI SEMPRE A ESORDIRE IN SERIE A: LA TOP 10]</ref><ref>[https://www.gazzetta.it/Calcio/Serie-A/Milan/25-11-2023/milan-fiorentina-la-curva-sud-canta-per-camarda.shtml Brividi Camarda: entra per il riscaldamento e dalla Sud parte il coro. Poi debutta in A: è il più giovane di sempre]</ref> 2025 m. liepos 7 d. nuomos pagrindais perleistas [[US Lecce]] 2025–2026 m. sezonui.<ref>{{cite web |url=https://uslecce.it/camarda-in-giallorosso/ |title=Camarda in giallorosso|publisher=US Lecce |language=it |date=7 July 2025 }}</ref> 2025 m. rugsėjo 28 d., būdamas 17 metų ir 202 dienų amžiaus, pelnė savo pirmąjį įvartį [[Serie A]] rungtynėse prieš [[Bologna FC 1909|Bologna]], kurios baigėsi lygiosiomis 2–2 ir tapo jauniausiu [[US Lecce]] pelniusiu įvartį [[Serie A]].<ref>{{cite web |last=Verri |first=Daniele |url=https://www.bbc.com/sport/football/articles/c8jr79vv19ko |title=Hyped by Zlatan, hidden by Maldini - Italy's next great striker? |publisher=BBC Sport |date=17 October 2025 }}</ref> == Laimėjimai == {{išplėsti}} == Rinktinės == Atstovavo Italijos U15,<ref>[https://www.figc.it/it/nazionali/nazionali-in-cifre/dettaglio-convocato/?calciatoreId=58007&squadraId=17 Convocazioni e presenze in campo: FRANCESCO CAMARDA U15]</ref> U16,<ref>[https://www.figc.it/it/nazionali/nazionali-in-cifre/dettaglio-convocato/?calciatoreId=58007&squadraId=16 Convocazioni e presenze in campo: FRANCESCO CAMARDA U16]</ref> U17 jaunimo rinktinėms.<ref>[https://www.figc.it/it/nazionali/nazionali-in-cifre/dettaglio-convocato/?calciatoreId=58007&squadraId=15 Convocazioni e presenze in campo: FRANCESCO CAMARDA U17]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/camarda-francesco/zBvPWEVC/ SOCCERWAY: Francesco Camarda] * [https://www.transfermarkt.it/francesco-camarda/profil/spieler/1058368 Transfermarkt: Francesco Camarda] {{Commons|Category:Francesco Camarda}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Camarda]] rhbeynjuj8smoyzby3bho7eq7fwja0z 7897646 7897645 2026-08-07T12:53:30Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7897646 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Francesco Camarda | fullname = | image = | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2008|03|10|T}} | cityofbirth = [[Milanas]] | countryofbirth = [[Italija]] | height = 1,84 m | currentclub = [[AC Milan]] | position = puolėjas | clubnumber = 73 | youthyears = 2014–2015 <br /> 2015– | youthclubs = Afforese <br /> [[AC Milan]] | years = 2023– <br /> 2025– | clubs = [[AC Milan]] <br /> → [[US Lecce]] (skol.) | caps(goals) = {{0}}2 {{0}}(0)<br />14 {{0}}(1) | nationalyears = 2022–2023 <br /> 2022–2023 <br /> 2023– | nationalteam = Italijos U-15 <br />Italijos U-16 <br />Italijos U-17 | nationalcaps(goals) = 8 {{0}}(6)<br />7 {{0}}(3)<br />6 {{0}}(4) | pcupdate = {{data|2025|12|17}} | ntupdate = {{data|2023|11|28}} }} '''Frančeskas Kamarda''' ({{it|Francesco Camarda}}; g. [[2008]] m. [[kovo 10]] d.)<ref>[https://www.acmilan.com/en/teams/primavera/players/francesco-camarda/biography AC Milan oficiali svetainė pristato]</ref> – [[Italija|Italijos]] futbolininkas, puolėjas.<ref>[https://gianlucadimarzio.com/it/milan-camarda-numero-maglia-73 žaidėjas pasirinko magišką 73 numerį] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231124155643/https://gianlucadimarzio.com/it/milan-camarda-numero-maglia-73 |date=2023-11-24 }}</ref> == Karjera == Gimė Milane, Italijoje. Vaikystėje domėjosi futbolu ir kikboksu.<ref>[https://www.sprintesport.it/news/2022/07/14/news/camarda-il-momento-in-cui-tutto-ebbe-inizio-vieni-a-dare-due-calci-al-pallone-invece-che-alla-rete-521039/ Camarda, il momento in cui tutto ebbe inizio: «Vieni a dare due calci al pallone invece che alla rete?»]</ref> Sportuoti pradėjo Milano futbolo mokykloje „Afforese“, treniravosi „AC Milan“ akademijoje. 2015 m. prisijungė prie [[AC Milan]] klubo. Pirmoje treniruotėje žaidė kaip gynėjas, tačiau rungtyniaudamas išsiskirdavo rezultatyvumu ir buvo perkeltas į priekį žaisti puolėju. Jaunasis talentas atkreipė tarptautinės žiniasklaidos dėmesį ir buvo giriamas už tai, kad AC Milan akademijoje per 89 rungtynes pelnė 485 įvarčius, vidutiniškai po 5,45 įvarčio per rungtynes.<ref>[https://www.record.pt/internacional/paises/italia/detalhe/fixem-esta-cara-francesco-camarda-tem-14-anos-e-esta-a-chegar-aos-500-golos Fixem esta cara: Francesco Camarda tem 14 anos e está a chegar aos... 500 golos]</ref><ref>[https://www.gazzetta.it/Calcio/Serie-A/Milan/25-12-2022/milan-camarda-baby-bomber-400-gol-4501660071045_preview.shtml?reason=unauthenticated&origin=http%3A%2F%2Fwww.gazzetta.it%2FCalcio%2FSerie-A%2FMilan%2F25-12-2022%2Fmilan-camarda-baby-bomber-400-gol-4501660071045.shtml A 14 anni fa già gol in Primavera: chi è Camarda, il tesoro custodito dal Milan]</ref><ref>[https://www.lanacion.com.ar/deportes/futbol/francesco-camarda-el-chico-de-14-anos-que-juega-en-milan-y-tiene-un-record-increible-hizo-485-goles-nid25122022/ Francesco Camarda, el chico de 14 años que juega en Milan y tiene un récord increíble: hizo 485 goles en 89 partidos]</ref><ref>[https://depor.com/futbol-internacional/italia/francesco-camarda-quien-es-el-futbolista-juvenil-del-ac-milan-que-lleva-mas-de-500-goles-con-14-anos-y-apunta-a-todos-los-records-biografia-palmares-titulo-y-todo-sobre-su-vida-noticia/ Pelé le queda chico: Camarda, la ‘joya’ del Milan que lleva más de 500 goles con 14 años]</ref><ref>[https://sport.sky.de/fussball/artikel/ac-mailand-stuermer-francesco-camarda-beeindruckt-mit-torquote/12822063/34240 485 Tore in 89 Spielen! Das ist Italiens neuer Wunder-Stürmer] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230322165439/https://sport.sky.de/fussball/artikel/ac-mailand-stuermer-francesco-camarda-beeindruckt-mit-torquote/12822063/34240 |date=2023-03-22 }}</ref> Būdamas keturiolikos metų jis treniravosi „AC Milan“ U19 komandoje ir pelnė du įvarčius rungtynėse prieš „Eccellenza“ komandą „Solbiatese“.<ref>[https://www.aftonbladet.se/sportbladet/fotboll/a/ve6eXV/francesco-camarda-ac-milans-14-arige-supertalang-jamfors-med-zlatan 14-åringens osannolika statistik – 5.4 mål per match]</ref><ref>[https://elcomercio.pe/deporte-total/futbol-mundial/quien-es-francesco-camarda-el-jugador-de-14-anos-del-ac-milan-destinado-a-romper-records-lleva-mas-de-500-goles-en-un-centenar-de-partidos-serie-a-rmmd-dtcc-noticia/ Francesco Camarda, el jugador de 14 años destinado a romper récords: lleva más de 500 goles en un centenar de partidos]</ref> 2023 m. lapkritį, dėl traumų krizės, AC Milan vadovas Stefano Pioli pakvietė Camardą į pirmąją komandą. Klubas turėjo specialiai paprašyti Italijos futbolo federacijos leidimo, nes jaunesniems nei 16 metų žaidėjams paprastai neleidžiama būti Italijos pirmosios komandos dalimi. 2023 m. lapkričio 25 d. vyko [[Serie A]] rungtynėse prieš [[ACF Fiorentina|„Fiorentina“]]; 83 minutę F. Kamarda pasirodė po keitimo ir tapo jauniausiu visų laikų „Serie A“ futbolininku, būdamas 15 metų ir 260 dienų amžiaus.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/67534577 Francesco Camarda became the youngest player in Serie A history on Saturday, aged 15 years and 260 days]</ref><ref>[https://www.eurosport.it/calcio/serie-a/2023-2024/milan-fiorentina-francesco-camarda-diventa-il-piu-giovane-di-sempre-a-esordire-in-serie-a-la-top-10_sto9894505/story.shtml MILAN-FIORENTINA, FRANCESCO CAMARDA DIVENTA IL PIÙ GIOVANE DI SEMPRE A ESORDIRE IN SERIE A: LA TOP 10]</ref><ref>[https://www.gazzetta.it/Calcio/Serie-A/Milan/25-11-2023/milan-fiorentina-la-curva-sud-canta-per-camarda.shtml Brividi Camarda: entra per il riscaldamento e dalla Sud parte il coro. Poi debutta in A: è il più giovane di sempre]</ref> 2025 m. liepos 7 d. nuomos pagrindais perleistas [[US Lecce]] 2025–2026 m. sezonui.<ref>{{cite web |url=https://uslecce.it/camarda-in-giallorosso/ |title=Camarda in giallorosso|publisher=US Lecce |language=it |date=7 July 2025 }}</ref> 2025 m. rugsėjo 28 d., būdamas 17 metų ir 202 dienų amžiaus, pelnė savo pirmąjį įvartį [[Serie A]] rungtynėse prieš [[Bologna FC 1909|Bologna]], kurios baigėsi lygiosiomis 2–2 ir tapo jauniausiu [[US Lecce]] pelniusiu įvartį [[Serie A]].<ref>{{cite web |last=Verri |first=Daniele |url=https://www.bbc.com/sport/football/articles/c8jr79vv19ko |title=Hyped by Zlatan, hidden by Maldini - Italy's next great striker? |publisher=BBC Sport |date=17 October 2025 }}</ref> == Laimėjimai == {{išplėsti}} == Rinktinės == Atstovavo Italijos U15,<ref>[https://www.figc.it/it/nazionali/nazionali-in-cifre/dettaglio-convocato/?calciatoreId=58007&squadraId=17 Convocazioni e presenze in campo: FRANCESCO CAMARDA U15]</ref> U16,<ref>[https://www.figc.it/it/nazionali/nazionali-in-cifre/dettaglio-convocato/?calciatoreId=58007&squadraId=16 Convocazioni e presenze in campo: FRANCESCO CAMARDA U16]</ref> U17 jaunimo rinktinėms.<ref>[https://www.figc.it/it/nazionali/nazionali-in-cifre/dettaglio-convocato/?calciatoreId=58007&squadraId=15 Convocazioni e presenze in campo: FRANCESCO CAMARDA U17]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/camarda-francesco/zBvPWEVC/ SOCCERWAY: Francesco Camarda] * [https://www.transfermarkt.it/francesco-camarda/profil/spieler/1058368 Transfermarkt: Francesco Camarda] {{Commons|Category:Francesco Camarda}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Camarda]] 6aerthme3ee8wvs26uhao4cacoz8f58 10 647364 7898051 7124172 2026-08-08T05:57:41Z CD 677 7898051 wikitext text/x-wiki Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. {{{1}}}. {{#if:{{{2<includeonly>|</includeonly>}}}|''{{small|Pastaba: {{{2<includeonly>|</includeonly>}}}}}}}<noinclude> [[Kategorija:Citavimo šablonai futbolo knygoms]] </noinclude> jj25zfi3iez8fxkqsgukastnrn6wt02 10 647366 7898050 7141216 2026-08-08T05:57:23Z CD 677 7898050 wikitext text/x-wiki Gediminas Kalinauskas. [https://www.lff.lt/ispudingos-apimties-futbolo-istorijos-metrastis-skaitmenineje-erdveje/ Lietuvos futbolo raida (1905–2018)]. – 2020 m. // psl. {{{1}}}. {{#if:{{{2<includeonly>|</includeonly>}}}|''{{small|Pastaba: {{{2<includeonly>|</includeonly>}}}}}}}<noinclude> [[Kategorija:Citavimo šablonai futbolo knygoms]] </noinclude> 9zxq62uwicbr8mehz8pacqelo6y0szz 10 647640 7897936 7886019 2026-08-08T01:28:30Z Zykasaa 3068 7897936 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCODramblio Kaulo Krantas |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje|Pasaulio paveldo objektai]] [[Dramblio Kaulo Krantas|Dramblio Kaulo Krante]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Côte_d'Ivoire.svg|40px]] |group1 = [[Sąrašas:Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą|Materialusis]] |list1 = ''[[Nimbos kalno gamtos rezervatas]]'' <small>(1981, kartu su [[Gvinėja]])</small> {{·}} [[Tai nacionalinis parkas]] <small>(1982)</small> {{·}} [[Komoės nacionalinis parkas]] <small>(1983)</small> {{·}} [[Gran Basamas|Gran Basamo istorinis miestas]] <small>(2012)</small> {{·}} [[Šiaurės Dramblio Kaulo Kranto sudaniško stiliaus mečetės|Sudaninio stiliaus mečetės šiauriniame Dramblio Kaulo Krante]] <small>(2021)</small> |group2 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list2 = [[Gbofė|Gbofė Afunkaka, tagbanų bendruomenės trimitų muzika]] <small>(2008)</small> {{·}} [[Balafonas|Kultūrinė veikla susijusi su balafonu Malio, Burkina Faso ir Dramblio Kaulo Kranto senufų bendruomenėse]] <small>(2012, kartu su Maliu ir Burkina Fasu)</small> {{·}} [[Zauli|Zauli - populiarioji gurų bendruomenių muzika Dramblio Kaulo Krante]] <small>(2017)</small> {{·}} [[Strėnraištis|Tradiciniai strėnraščių audimo įgūdžiai Dramblio Kaulo Krante]] <small>(2023)</small> {{·}} [[Ačekė|Įgūdžiai susiję su ačekės gamyba Dramblio Kaulo Krante]] <small>(2024)</small> }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Dramblio Kaulo Krante]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Dramblio Kaulo Krantas]] </noinclude> a5svu3vltvylcvij9ie93wvr98rnzpm 10 647651 7897938 7127984 2026-08-08T01:30:39Z Zykasaa 3068 7897938 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOKDR |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje|Pasaulio paveldo objektai]] [[Kongo Demokratinė Respublika|Kongo Demokratinėje Respublikoje]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag_of_the_Democratic_Republic_of_the_Congo.svg|40px]] |group1 = [[Sąrašas:Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą|Materialusis]] |list1 = ''[[Virungos nacionalinis parkas]]'' <small>(1979)</small> {{·}} ''[[Garambos nacionalinis parkas]]'' <small>(1980)</small> {{·}} ''[[Kahuzi-Bjegos nacionalinis parkas]]'' <small>(1980)</small> {{·}} [[Salongos nacionalinis parkas]] <small>(1984)</small> {{·}} ''[[Okapijų laukinės gamtos rezervatas]]'' <small>(1986)</small> |group2 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list2 = [[Kongo rumba]] <small>(2021, kartu su Kongo Respublika)</small> }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Kongo Demokratinėje Respublikoje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Kongo]] </noinclude> 6xb195jxm4clx3diai7uxciotfai6lz 10 647665 7897943 7558802 2026-08-08T01:35:27Z Zykasaa 3068 7897943 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOHondūras |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose|Pasaulio paveldo objektai]] [[Hondūras|Hondūre]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Honduras.svg|40px|Hondūro vėliava]] |group1 = [[Sąrašas:Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą|Materialusis]] |list1 = [[Kopanas|Majų vietovė Kopanas]] <small>(1980)</small> {{·}} ''[[Platano upės biosferos rezervatas]]'' <small>(1982)</small> |group2 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list2 = [[Garifūnai|Garifūnų kalba, šokis ir muzika]] <small>(2008, kartu su Belizu, Gvatemala ir Nikaragva)</small> {{·}} [[Kasabė|Kasavos duonos gaminimo ir vartojimo tradicijos bei praktikos]] <small>(2024, kartu su 4 kitomis valstybėmis)</small> }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Hondūre]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Hondūras]] </noinclude> m1hekbo7b7ykpxm2048t7w0x7zti0bq 10 647676 7897934 7128136 2026-08-08T01:26:04Z Zykasaa 3068 7897934 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOCAR |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje|Pasaulio paveldo objektai]] [[Centrinės Afrikos Respublika|Centrinės Afrikos Respublikoje]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag_of_CAR.svg|40px]] |group1 = [[Sąrašas:Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą|Materialusis]] |list1 = ''[[Manovo-Gundos-Sent Floriso nacionalinis parkas]]'' <small>(1988)</small> {{·}} [[Sangos trišalis miškas]] <small>(2012, kartu su Kongo Respublika ir Kamerūnu)</small> |group2 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list2 = [[Akai (tauta)|Centrinės Afrikos akų pigmėjų polifoninis dainavimas]] <small>(2008)</small> }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Centrinės Afrikos Respublikoje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Centrinės Afrikos Respublika]] </noinclude> 3idk9rdp7j5jyktfm7tg68t7b3fxght 0 647777 7897795 7869951 2026-08-07T16:09:55Z Nexicon 195077 /* Diskografija */ 7897795 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas = Jessica Shy | pav = | dydis = | alt = | antraštė = | fonas = solo_dainininkas | pilnas_vardas = Džesika Šyvokaitė | dar_žinomas = | dar_žinoma = | gimė = | gimimo_data = {{Gimimo data|1996|05|06}} | gimimo_vieta = [[Jieznas]], Lietuva<ref name="2021Delfi">{{cite web |title=Londone gyvenusi atlikėja Jessica Shy: dirbti pradėjau būdama vos 11 metų |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2021-07-11 |url=https://www.delfi.lt/veidai/eteris/londone-gyvenusi-atlikeja-jessica-shy-dirbti-pradejau-budama-vos-11-metu-87673115 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> | kilmė = Lietuva | mirties_data = <!-- {{Mirties data|YYYY|MM|DD|YYYY|MM|DD}} (iš pradžių mirties data) --> | mirties_vieta = <!-- [[Miestas]], Valstija/Provincija, Šalis --> | žanras = [[Popmuzika]] | užsiėmimas = Atlikėja, dainų autorė | instrumentai = | kalba = lietuvių, anglų | aktyvumo_metai = | įrašų_kompanija = [[OpenPlay]] | susijusi_veikla = | žymesni_instrumentai = | veikla = | URL = {{URL|jessicashy.lt}} }} '''Džesika Šyvokaitė''' (sceninis vardas '''Jessica Shy'''; g. [[1996]] m. [[gegužės 6]] d. [[Jieznas|Jiezne]]) – Lietuvos atlikėja, dainų autorė. == Biografija == Dainuoti pradėjo nuo ketverių su puse metų. [[Birštono muzikos mokykla|Birštono muzikos mokykloje]] mokėsi estradinio dainavimo.<ref>[https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/jessica-shy-kitu-kampu-apie-komerciskai-sekminga-karantina-moterims-ziauresne-scena-ir-kuryba-masems-1050-1480222 Jessica Shy kitu kampu: apie komerciškai sėkmingą karantiną, moterims žiauresnę sceną ir kūrybą masėms] ''15min.lt''</ref> Atlikėja pirmą kartą žengė į didžiąją sceną 2010 m. būdama 14 metų [[LNK]] televizijos projekte „2 minutės šlovės“, vėliau du sezonus dainavo [[TV3]] projekte „[[Chorų karai]]“. Pirmasis darbas buvo mamos viešbutyje Birštone, vėliau persikėlė į Kauną.<ref name="2021Delfi"/> Sulaukusi pilnametystės, išvyko į Londoną<ref>{{cite web|url=https://www.alfa.lt/pramogos/lietuvos-izymybes/londone-gyvenusi-atlikeja-jessica-shy-is-birstono-staiga-patekau-i-europos-niujorka/225075/|title=Londone gyvenusi atlikėja Jessica Shy: iš Birštono staiga patekau į Europos Niujorką|publisher=[[alfa.lt]]|date=2021-07-12|access-date=2023-12-18}}</ref>, kur studijavo.<ref>{{cite web |title=Jessica Shy: „Esu tvirtai pasakiusi: mano vyras nebus iš appso“ |url=https://zmones.15min.lt/naujiena/jessica-shy-esu-tvirtai-pasakiusi-mano-vyras-nebus-is-appso-MJ5werOZQz0 |date=2022-10-12 |website=zmones.15min.lt |publisher=[[Žmonės (žurnalas)|Žmonės]] |access-date=2026-02-15}}</ref> == Diskografija == {| class="wikitable" |- ! Išleidimo data ! Albumo pavadinimas |- | rowspan="1" | 2022 m. sausio 25 d. | rowspan="1" | [[Apkabinti Prisiminimus (Jessica Shy albumas)|Apkabinti Prisiminimus]] |- | rowspan="1" | 2023 m. kovo 10 d.<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/veidai/muzika/jessica-shy-pristato-naujausia-albuma-pasaka-ir-kviecia-nusikelti-i-nezemiska-pasauli-92762113|title=Jessica Shy pristato naujausią albumą „Pasaka“ ir kviečia nusikelti į nežemišką pasaulį|publisher=[[Delfi]]|date=2023-03-10|access-date=2023-12-18}}</ref> | rowspan="1" | [[Pasaka (Jessica Shy albumas)|Pasaka]] |- | rowspan="1" | 2024 m. gegužės 31 d.<ref>{{cite web|url=https://kaunas.kasvyksta.lt/2024/05/30/laisvalaikis/jessica-shy-pristato-naujausia-hita-ir-vaizdo-klipa-zvaigzdes-video/|title=Jessica Shy pristato naujausią hitą ir vaizdo klipą „Žvaigždės“|publisher=kasvyksta|website=kasvyksta.lt|date=2024-05-30|access-date=2024-06-02}}</ref> | rowspan="1" | [[Sutemos (Jessica Shy albumas)|Sutemos]] |- | rowspan="1" | 2025 m. birželio 12 d.<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/veidai/muzika/jessicos-shy-gerbejams-jaudinanti-zinia-120116929|title=Jessicos Shy gerbėjams – jaudinanti žinia|publisher=[[DELFI]]|website=delfi.lt|date=2025-06-10|access-date=2025-06-12}}</ref> | rowspan="1" | [[Žvėris (Jessica Shy albumas)|Žvėris]] |- | rowspan="1" | 2026 m. liepos 3 d.<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/veidai/muzika/jessica-shy-skelbia-ypatinga-zinia-pazadas-bus-istesetas-120269527|title=Jessica Shy skelbia ypatingą žinią: pažadas bus ištesėtas|publisher=[[DELFI]]|website=delfi.lt|date=2026-06-29|access-date=2026-06-29}}</ref> | rowspan="1" | [[Liepa (Jessica Shy albumas)|Liepa]] |} == Apdovanojimai == {| class="wikitable sortable plainrowheaders" |- ! Metai ! Apdovanojimai ! Kategorija ! Kūrinys ! Rezultatas |- | rowspan="1" | 2021 | rowspan="1" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2020|M.A.M.A. 2020]] | Metų proveržis | | {{nominacija}} |- | rowspan="2" | 2022 | rowspan="2" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2021|M.A.M.A. 2021]] | Metų popmuzikos grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{nominacija}} |- | Metų daina – kūrinys | „Rugpjūtis“ <small>(su [[Justinas Jarutis]])</small> | {{nominacija}} |- | rowspan="3" | 2023 | rowspan="3" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2022|M.A.M.A. 2022]] | Metų popmuzikos grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{Laimėjo}} |- | Metų atlikėjas | | {{nominacija}} |- | Metų daina – kūrinys | „Tyliai pakuždėk“ | {{nominacija}} |- | rowspan="9" | 2024 | rowspan="9" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2023|M.A.M.A. 2023]] | Metų muzikos albumas | „Pasaka“ | {{Laimėjo}} |- | Metų vaizdo klipas | „Dėl Tavęs“ | {{nominacija}} |- | Metų vaizdo klipas | „Pasaka“ <small>(su [[Elayork]])</small> | {{nominacija}} |- | Metų atlikėjas / atlikėja | | {{Laimėjo}} |- | Metų koncertinė grupė / atlikėjai | | {{Laimėjo}} |- | Metų pop muzikos grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{Laimėjo}} |- | Metų kūrinys / daina | „Apkabink“ | {{Laimėjo}} |- | Metų kūrinys / daina | „Dėl Tavęs“ | {{nominacija}} |- | M.A.M.A. TOP 40 klausomiausias kūrinys / daina | „Dėl Tavęs“ | {{Laimėjo}} |- | rowspan="14" |2025 | rowspan="8" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2024|M.A.M.A. 2024]]<ref>{{cite web|url=https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/zalgirio-arena-drebina-muzikine-m-a-m-a-kas-taps-metu-geriausiais-1050-2382806|title=M.A.M.A drebino areną: triumfavo Jessica Shy, Free Finga, „Žemaitukai“, staigmena – „Kamanių šilelis“ ir Žvagulis|publisher=[[15min.lt]]|date=2025-01-24|accessdate=2025-02-05}}</ref> |M.A.M.A. TOP 40 klausomiausias kūrinys / daina |„Žvaigždės“ | {{nominacija}} |- |Metų pop muzikos grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{Laimėjo}} |- |Metų koncertinė grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{Laimėjo}} |- |Metų vaizdo klipas | | {{nominacija}} |- |Metų albumas |„Sutemos“ | {{nominacija}} |- |Metų atlikėjas / atlikėja | | {{Laimėjo}} |- |Metų kūrinys / daina |„1000 vėtrų“ | {{nominacija}} |- |„[[LATGA]]“ populiariausias dainų autorius | | {{Laimėjo}} |- | rowspan="2" |[[Lietaus muzikos apdovanojimai|Lietaus muzikos apdovanojimai 2024]] |Metų atlikėja | | {{Laimėjo}} |- |Metų daina |„1000 vėtrų“ | {{nominacija}} |- | rowspan="4" |[[M1 muzikos apdovanojimai|M1 muzikos apdovanojimai 2025]] |Metų dainininkė arba dainininkas | |{{Laimėjo}} |- |Metų hitas |„Vis Vien“ |{{nominacija}} |- |Metų koncertas |Kalnų parke |{{Laimėjo}} |- |Metų albumas |„Žvėris“ |{{Laimėjo}} |- | rowspan="7" |2026 | rowspan="7" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2025|M.A.M.A. 2025]] |Popmuzikos grupė / atlikėjas / atlikėja | |{{nominacija}} |- |Koncertinė grupė / atlikėjas / atlikėja | |{{Laimėjo}} |- |Metų albumas |„[[Žvėris (Jessica Shy albumas)|Žvėris]]“ |{{nominacija}} |- |Metų atlikėjas / atlikėja | |{{Laimėjo}} |- |Metų kūrinys / daina |„Vis Vien“ (aut. K. Labanauskas, L. Strockis, Dž. Šyvokaitė, E. Borsteikaitė) |{{nominacija}} |- |Metų kūrinys / daina |„Žvėris“ (aut. K. Labanauskas, L. Strockis, Dž. Šyvokaitė, E. Borsteikaitė, N. A. Khotseng) |{{nominacija}} |- |LATGA Metų autorius | |{{nominacija}} |} == Koncertiniai turai == === „Pasaka“<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2152186/jessica-shy-su-trenksmu-pradejo-koncertu-tura-sausakimsoje-zalgirio-arenoje-netilpo-visi-norintys|title=Jessica Shy su trenksmu pradėjo koncertų turą: sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje netilpo visi norintys|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2023-12-16|access-date=2024-08-31}}</ref> === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Data !! Miestas !! Šalis !! Arena |- | 2023-12-16 || [[Kaunas]] || rowspan="5"|Lietuva || [[Žalgirio arena]] |- | 2023-12-19 || [[Klaipėda]] || [[Švyturio arena]] |- | 2023-12-22 || [[Vilnius]] || [[Twinsbet Arena|Avia Solutions Group arena]] |- | 2023-12-27 || [[Šiauliai]] || [[Šiaulių arena]] |- | 2023-12-29 || [[Panevėžys]] || [[Kalnapilio arena]] |} === „Sutemos“ === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Data !! Miestas !! Šalis !! Arena !! Parduota bilietų |- | 2024-08-31 || [[Kaunas]] ||Lietuva || [[Dariaus ir Girėno stadionas]] || 38 tūkst.<ref>{{cite web |title=Jessica Shy sudrebino Kauno Dariaus ir Girėno stadioną: parduotas rekordinis bilietų skaičius |website=zmones.15min.lt |date=2024-08-31 |url=https://zmones.15min.lt/naujiena/jessica-shy-sudrebino-kauno-dariaus-ir-gireno-stadiona-parduotas-rekordinis-bilietu-skaicius-xvVZbpJLVg4 |access-date=2025-10-12 |language=lt}}</ref> |} === „Žaidimas“ === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Data !! Miestas !! Šalis !! Arena |- | 2025-07-17 || rowspan="3" | [[Vilnius]] || rowspan="3" |Lietuva || rowspan="3" | [[Kalnų parkas]] |- | 2025-07-18 |- | 2025-07-19 |} === „Žvėris“ === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Data !! Miestas !! Šalis !! Arena !! Parduota bilietų ! |- | 2026-08-28 | rowspan="2" | [[Vilnius]] | rowspan="3" | Lietuva | rowspan="2" | [[Vingio parkas]] | rowspan="2" | ~80 tūkst.<ref>{{cite web |title=Paaiškėjo, kiek į Jessicos Shy koncertus nupirkta bilietų |website=madeinvilnius.lt |publisher=MadeInVilnius |date=2025-10-11 |url=https://madeinvilnius.lt/pramogos/koncertai/paaiskejo-kiek-i-jessicos-shy-koncertus-nupirkta-bilietu/ |access-date=2025-10-12 |language=lt}}</ref> | |- | 2026-08-29 | |} == Šaltiniai == {{Išnašos|1}} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] {{DEFAULTSORT:Shy, Jessica}} [[Kategorija:Lietuvos dainininkai]] [[Kategorija:Pop dainininkai]] ciyudiinfecadl60qmkiudauhx2qmc9 7898076 7897795 2026-08-08T07:07:22Z Fnyxo 166866 7898076 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas = Jessica Shy | pav = | dydis = | alt = | antraštė = | fonas = solo_dainininkas | pilnas_vardas = Džesika Šyvokaitė | dar_žinomas = | dar_žinoma = | gimė = | gimimo_data = {{Gimimo data|1996|05|06}} | gimimo_vieta = [[Birštonas]], Lietuva<ref name="2021Delfi">{{cite web |title=Londone gyvenusi atlikėja Jessica Shy: dirbti pradėjau būdama vos 11 metų |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2021-07-11 |url=https://www.delfi.lt/veidai/eteris/londone-gyvenusi-atlikeja-jessica-shy-dirbti-pradejau-budama-vos-11-metu-87673115 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> | kilmė = Lietuva | mirties_data = <!-- {{Mirties data|YYYY|MM|DD|YYYY|MM|DD}} (iš pradžių mirties data) --> | mirties_vieta = <!-- [[Miestas]], Valstija/Provincija, Šalis --> | žanras = [[Popmuzika]] | užsiėmimas = Atlikėja, dainų autorė | instrumentai = | kalba = lietuvių, anglų | aktyvumo_metai = | įrašų_kompanija = [[OpenPlay]] | susijusi_veikla = | žymesni_instrumentai = | veikla = | URL = {{URL|jessicashy.lt}} }} '''Džesika Šyvokaitė''' (sceninis vardas '''Jessica Shy'''; g. [[1996]] m. [[gegužės 6]] d. [[Birštonas|Birštone]]) – Lietuvos atlikėja, dainų autorė. == Biografija == Dainuoti pradėjo nuo ketverių su puse metų. [[Birštono muzikos mokykla|Birštono muzikos mokykloje]] mokėsi estradinio dainavimo.<ref>[https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/jessica-shy-kitu-kampu-apie-komerciskai-sekminga-karantina-moterims-ziauresne-scena-ir-kuryba-masems-1050-1480222 Jessica Shy kitu kampu: apie komerciškai sėkmingą karantiną, moterims žiauresnę sceną ir kūrybą masėms] ''15min.lt''</ref> Atlikėja pirmą kartą žengė į didžiąją sceną 2010 m. būdama 14 metų [[LNK]] televizijos projekte „2 minutės šlovės“, vėliau du sezonus dainavo [[TV3]] projekte „[[Chorų karai]]“. Pirmasis darbas buvo mamos viešbutyje Birštone, vėliau persikėlė į Kauną.<ref name="2021Delfi"/> Sulaukusi pilnametystės, išvyko į Londoną<ref>{{cite web|url=https://www.alfa.lt/pramogos/lietuvos-izymybes/londone-gyvenusi-atlikeja-jessica-shy-is-birstono-staiga-patekau-i-europos-niujorka/225075/|title=Londone gyvenusi atlikėja Jessica Shy: iš Birštono staiga patekau į Europos Niujorką|publisher=[[alfa.lt]]|date=2021-07-12|access-date=2023-12-18}}</ref>, kur studijavo.<ref>{{cite web |title=Jessica Shy: „Esu tvirtai pasakiusi: mano vyras nebus iš appso“ |url=https://zmones.15min.lt/naujiena/jessica-shy-esu-tvirtai-pasakiusi-mano-vyras-nebus-is-appso-MJ5werOZQz0 |date=2022-10-12 |website=zmones.15min.lt |publisher=[[Žmonės (žurnalas)|Žmonės]] |access-date=2026-02-15}}</ref> == Diskografija == {| class="wikitable" |- ! Išleidimo data ! Albumo pavadinimas |- | rowspan="1" | 2022 m. sausio 25 d. | rowspan="1" | [[Apkabinti Prisiminimus (Jessica Shy albumas)|Apkabinti Prisiminimus]] |- | rowspan="1" | 2023 m. kovo 10 d.<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/veidai/muzika/jessica-shy-pristato-naujausia-albuma-pasaka-ir-kviecia-nusikelti-i-nezemiska-pasauli-92762113|title=Jessica Shy pristato naujausią albumą „Pasaka“ ir kviečia nusikelti į nežemišką pasaulį|publisher=[[Delfi]]|date=2023-03-10|access-date=2023-12-18}}</ref> | rowspan="1" | [[Pasaka (Jessica Shy albumas)|Pasaka]] |- | rowspan="1" | 2024 m. gegužės 31 d.<ref>{{cite web|url=https://kaunas.kasvyksta.lt/2024/05/30/laisvalaikis/jessica-shy-pristato-naujausia-hita-ir-vaizdo-klipa-zvaigzdes-video/|title=Jessica Shy pristato naujausią hitą ir vaizdo klipą „Žvaigždės“|publisher=kasvyksta|website=kasvyksta.lt|date=2024-05-30|access-date=2024-06-02}}</ref> | rowspan="1" | [[Sutemos (Jessica Shy albumas)|Sutemos]] |- | rowspan="1" | 2025 m. birželio 12 d.<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/veidai/muzika/jessicos-shy-gerbejams-jaudinanti-zinia-120116929|title=Jessicos Shy gerbėjams – jaudinanti žinia|publisher=[[DELFI]]|website=delfi.lt|date=2025-06-10|access-date=2025-06-12}}</ref> | rowspan="1" | [[Žvėris (Jessica Shy albumas)|Žvėris]] |- | rowspan="1" | 2026 m. liepos 3 d.<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/veidai/muzika/jessica-shy-skelbia-ypatinga-zinia-pazadas-bus-istesetas-120269527|title=Jessica Shy skelbia ypatingą žinią: pažadas bus ištesėtas|publisher=[[DELFI]]|website=delfi.lt|date=2026-06-29|access-date=2026-06-29}}</ref> | rowspan="1" | [[Liepa (Jessica Shy albumas)|Liepa]] |} == Apdovanojimai == {| class="wikitable sortable plainrowheaders" |- ! Metai ! Apdovanojimai ! Kategorija ! Kūrinys ! Rezultatas |- | rowspan="1" | 2021 | rowspan="1" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2020|M.A.M.A. 2020]] | Metų proveržis | | {{nominacija}} |- | rowspan="2" | 2022 | rowspan="2" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2021|M.A.M.A. 2021]] | Metų popmuzikos grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{nominacija}} |- | Metų daina – kūrinys | „Rugpjūtis“ <small>(su [[Justinas Jarutis]])</small> | {{nominacija}} |- | rowspan="3" | 2023 | rowspan="3" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2022|M.A.M.A. 2022]] | Metų popmuzikos grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{Laimėjo}} |- | Metų atlikėjas | | {{nominacija}} |- | Metų daina – kūrinys | „Tyliai pakuždėk“ | {{nominacija}} |- | rowspan="9" | 2024 | rowspan="9" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2023|M.A.M.A. 2023]] | Metų muzikos albumas | „Pasaka“ | {{Laimėjo}} |- | Metų vaizdo klipas | „Dėl Tavęs“ | {{nominacija}} |- | Metų vaizdo klipas | „Pasaka“ <small>(su [[Elayork]])</small> | {{nominacija}} |- | Metų atlikėjas / atlikėja | | {{Laimėjo}} |- | Metų koncertinė grupė / atlikėjai | | {{Laimėjo}} |- | Metų pop muzikos grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{Laimėjo}} |- | Metų kūrinys / daina | „Apkabink“ | {{Laimėjo}} |- | Metų kūrinys / daina | „Dėl Tavęs“ | {{nominacija}} |- | M.A.M.A. TOP 40 klausomiausias kūrinys / daina | „Dėl Tavęs“ | {{Laimėjo}} |- | rowspan="14" |2025 | rowspan="8" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2024|M.A.M.A. 2024]]<ref>{{cite web|url=https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/zalgirio-arena-drebina-muzikine-m-a-m-a-kas-taps-metu-geriausiais-1050-2382806|title=M.A.M.A drebino areną: triumfavo Jessica Shy, Free Finga, „Žemaitukai“, staigmena – „Kamanių šilelis“ ir Žvagulis|publisher=[[15min.lt]]|date=2025-01-24|accessdate=2025-02-05}}</ref> |M.A.M.A. TOP 40 klausomiausias kūrinys / daina |„Žvaigždės“ | {{nominacija}} |- |Metų pop muzikos grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{Laimėjo}} |- |Metų koncertinė grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{Laimėjo}} |- |Metų vaizdo klipas | | {{nominacija}} |- |Metų albumas |„Sutemos“ | {{nominacija}} |- |Metų atlikėjas / atlikėja | | {{Laimėjo}} |- |Metų kūrinys / daina |„1000 vėtrų“ | {{nominacija}} |- |„[[LATGA]]“ populiariausias dainų autorius | | {{Laimėjo}} |- | rowspan="2" |[[Lietaus muzikos apdovanojimai|Lietaus muzikos apdovanojimai 2024]] |Metų atlikėja | | {{Laimėjo}} |- |Metų daina |„1000 vėtrų“ | {{nominacija}} |- | rowspan="4" |[[M1 muzikos apdovanojimai|M1 muzikos apdovanojimai 2025]] |Metų dainininkė arba dainininkas | |{{Laimėjo}} |- |Metų hitas |„Vis Vien“ |{{nominacija}} |- |Metų koncertas |Kalnų parke |{{Laimėjo}} |- |Metų albumas |„Žvėris“ |{{Laimėjo}} |- | rowspan="7" |2026 | rowspan="7" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2025|M.A.M.A. 2025]] |Popmuzikos grupė / atlikėjas / atlikėja | |{{nominacija}} |- |Koncertinė grupė / atlikėjas / atlikėja | |{{Laimėjo}} |- |Metų albumas |„[[Žvėris (Jessica Shy albumas)|Žvėris]]“ |{{nominacija}} |- |Metų atlikėjas / atlikėja | |{{Laimėjo}} |- |Metų kūrinys / daina |„Vis Vien“ (aut. K. Labanauskas, L. Strockis, Dž. Šyvokaitė, E. Borsteikaitė) |{{nominacija}} |- |Metų kūrinys / daina |„Žvėris“ (aut. K. Labanauskas, L. Strockis, Dž. Šyvokaitė, E. Borsteikaitė, N. A. Khotseng) |{{nominacija}} |- |LATGA Metų autorius | |{{nominacija}} |} == Koncertiniai turai == === „Pasaka“<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2152186/jessica-shy-su-trenksmu-pradejo-koncertu-tura-sausakimsoje-zalgirio-arenoje-netilpo-visi-norintys|title=Jessica Shy su trenksmu pradėjo koncertų turą: sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje netilpo visi norintys|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2023-12-16|access-date=2024-08-31}}</ref> === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Data !! Miestas !! Šalis !! Arena |- | 2023-12-16 || [[Kaunas]] || rowspan="5"|Lietuva || [[Žalgirio arena]] |- | 2023-12-19 || [[Klaipėda]] || [[Švyturio arena]] |- | 2023-12-22 || [[Vilnius]] || [[Twinsbet Arena|Avia Solutions Group arena]] |- | 2023-12-27 || [[Šiauliai]] || [[Šiaulių arena]] |- | 2023-12-29 || [[Panevėžys]] || [[Kalnapilio arena]] |} === „Sutemos“ === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Data !! Miestas !! Šalis !! Arena !! Parduota bilietų |- | 2024-08-31 || [[Kaunas]] ||Lietuva || [[Dariaus ir Girėno stadionas]] || 38 tūkst.<ref>{{cite web |title=Jessica Shy sudrebino Kauno Dariaus ir Girėno stadioną: parduotas rekordinis bilietų skaičius |website=zmones.15min.lt |date=2024-08-31 |url=https://zmones.15min.lt/naujiena/jessica-shy-sudrebino-kauno-dariaus-ir-gireno-stadiona-parduotas-rekordinis-bilietu-skaicius-xvVZbpJLVg4 |access-date=2025-10-12 |language=lt}}</ref> |} === „Žaidimas“ === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Data !! Miestas !! Šalis !! Arena |- | 2025-07-17 || rowspan="3" | [[Vilnius]] || rowspan="3" |Lietuva || rowspan="3" | [[Kalnų parkas]] |- | 2025-07-18 |- | 2025-07-19 |} === „Žvėris“ === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Data !! Miestas !! Šalis !! Arena !! Parduota bilietų ! |- | 2026-08-28 | rowspan="2" | [[Vilnius]] | rowspan="3" | Lietuva | rowspan="2" | [[Vingio parkas]] | rowspan="2" | ~80 tūkst.<ref>{{cite web |title=Paaiškėjo, kiek į Jessicos Shy koncertus nupirkta bilietų |website=madeinvilnius.lt |publisher=MadeInVilnius |date=2025-10-11 |url=https://madeinvilnius.lt/pramogos/koncertai/paaiskejo-kiek-i-jessicos-shy-koncertus-nupirkta-bilietu/ |access-date=2025-10-12 |language=lt}}</ref> | |- | 2026-08-29 | |} == Šaltiniai == {{Išnašos|1}} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] {{DEFAULTSORT:Shy, Jessica}} [[Kategorija:Lietuvos dainininkai]] [[Kategorija:Pop dainininkai]] 3mepf2g206lf3cx4bwqnur3dxcgvfoa 10 649430 7898053 7144390 2026-08-08T05:58:00Z CD 677 7898053 wikitext text/x-wiki Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // psl. {{{1}}} {{#if:{{{2<includeonly>|</includeonly>}}}|''{{small|Pastaba: {{{2<includeonly>|</includeonly>}}}}}}}<noinclude> [[Kategorija:Citavimo šablonai futbolo knygoms]] </noinclude> ey651vwpsf17ixw599fzac8n1utshdh 10 650098 7898052 7151809 2026-08-08T05:57:48Z CD 677 7898052 wikitext text/x-wiki Gediminas Kalinauskas. „Ąžuolo šaknys“ (istorinė apybraiža). – Utena, leidykla „Indra“, 2007. ISBN 978-9955-676-55-3. // psl. {{{1}}} {{#if:{{{2<includeonly>|</includeonly>}}}|''{{small|Pastaba: {{{2<includeonly>|</includeonly>}}}}}}}<noinclude> [[Kategorija:Citavimo šablonai futbolo knygoms]] </noinclude> 955aqkd1h45n4ocx2qc308trdqbhrr6 10 650595 7897987 7885901 2026-08-08T02:28:26Z Zykasaa 3068 7897987 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOPalestina |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Pasaulio_paveldo_sąrašas|Pasaulio paveldo objektai]] [[Palestinos valstybė|Palestinoje]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Palestine.svg|40px]] |group1 = [[Sąrašas:Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą|Materialusis]] |list1 = ''[[Jeruzalės senamiestis|Jeruzalės senamiestis ir miesto sienos]]'' <small>(1981, kartu su [[Izraelis|Izraeliu]])</small> {{·}} Jėzaus gimtinė: [[Kristaus Gimimo bažnyčia]] ir [[Betliejus|piligrimų keliai Betliejuje]] <small>(2012)</small> {{·}} ''[[Jeruzalės kultūrinis kraštovaizdis|Palestina – alyvmedžių ir vynmedžių žemė: Pietų Jeruzalės kultūrinis kraštovaizdis, Batiras]]'' <small>(2014)</small> {{·}} [[Hebronas|Hebrono senamiestis]] <small>(2017)</small> {{·}} [[Tel es-Sultanas|Senasis Jerichas/Tel es-Sultanas]] <small>(2023)</small> {{·}} ''[[Šv. Hilarijaus vienuolynas]]/[[Tell Umm Amer]]'' <small>(2024)</small> {{·}} ''[[Samarija (miestas)|Sebastija]]'' <small>(2026)</small> |group2 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list2 = [[Hikajė|Palestinos Hikajė]] <small>(2008)</small> {{·}} [[Datulinis finikas|Datulinė palmė, žinios, įgūdžiai, tradicijos ir praktikos]] <small>(2019, kartu su 13 kitų valstybių)</small> {{·}} [[Arabų kaligrafija|Arabų kaligrafija: žinios, įgūdžiai ir praktika]] <small>(2021, kartu su 15 kitų valstybių)</small> {{·}} [[Palestiniečių siuvinėjimas|Siuvinėjimo menas Palestinoje, praktika, įgūdžiai, žinios ir ritualai]] <small>(2021)</small> {{·}} [[Dakė|''Dakeh'', tradicinis šokis Palestinoje]] <small>(2023)</small> {{·}} [[Metalo raižyba|Menai, įgūdžiai ir praktikos, siejami su metalo (aukso, sidabro ir vario) raižyba]] <small>(2023, kartu su 9 kitomis valstybėmis)</small> {{·}} [[Henna|Henna: ritualai, grožio ir visuomeninės praktikos]] <small>(2024, kartu su 15 kitų valstybių)</small> {{·}} [[Nabulsi muilas|Nabulsi muilo gamybos tradicija Palestinoje]] <small>(2024)</small> {{·}} [[Kohlis|Arabų kohlis]] <small>(2025, kartu su 8 kitomis valstybėmis)</small> }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Palestinoje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Palestina]] </noinclude> jg6a3f473sc0d5i30xl77kgjk4kt1tx 0 658114 7898037 7287594 2026-08-08T05:33:12Z Vilensija 40695 7898037 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Quarry of Ferrexpo Poltava Mining.jpg|thumb|240px|Vienas iš Kremenčuko magnetinės anomalijos geležies rūdos karjerų]] '''Kremenčuko magnetinė anomalija''' ({{uk|Кременчуцька магнітна аномалія}}) – [[geležies rūda|geležies rūdų]] santalka vidurio [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Poltavos sritis|Poltavos srities]] pietuose. Plotas ~5000 km². [[Rūda]] – geležingieji [[kvarcitas|kvarcitai]] (iki 500 m gylio, ištekliai 4,0–4,5 mlrd. t; turi 25–40 % geležies) bei martitinės ir martitinės hematitinės, dažnai karbonatizuotos, rūdos (ištekliai 220 mln. t; turi 58 % geležies).<ref>{{VLE|11|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kremencuko-magnetine-anomalija/ Kremenčuko magnetinė anomalija]}}</ref> Kremenčuko magnetinė anomalija atrasta [[1928]] m., kasama atviruoju būdu nuo [[1970]] m. Gavybos didžiausias centras – [[Horišni Plavnios]] (buv. Komsomolskas). Pagrindiniai telkiniai – Horišni Pliavnių, Lavrikivo, Bilanivo, Erystivsko.<ref>{{GEC|233}}</ref> Kasybą vykdo [[Poltavos rūdų sodrinimo kombinatas]]. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Ukrainos geografija]] [[Kategorija:Kalnakasyba]] cp9s0i60igyroz80skhsvm734749697 10 664201 7898155 7343104 2026-08-08T11:57:09Z Zykasaa 3068 7898155 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCONigeris |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje|Pasaulio paveldo objektai]] [[Nigeris|Nigeryje]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Niger.svg|40px]] |group1 = Materialusis |list1 =''[[Ayro-Tenerės nacionalinis gamtos rezervatas]]'' <small>(1991)</small> {{·}} [[W nacionalinis parkas|W]]-[[Arli nacionalinis parkas|Arli]]-[[Pendžari nacionalinis parkas|Pendžari]] kompleksas <small>(1996, kartu su Beninu ir Burkina Fasu)</small> {{·}} [[Agadesas|Istorinis Agadeso centras]] <small>(2013)</small> |group2 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list2 = [[Imzadas|Praktikos susiję su imzadu tarp Alžyro, Malio ir Nigerio tuaregų bendruomenių]] <small>(2013, kartu su Maliu ir Alžyru)</small> {{·}} [[Juokavimo praktikos ir išraiškos Nigeryje]] <small>(2014)</small> }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Nigeryje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Nigeris]] </noinclude> qa85a06hoeg8ry6i3697mhfm31zx6nd 0 665602 7897805 7883236 2026-08-07T16:43:59Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897805 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Ibri Club | image = [[Vaizdas:Ibri Club emblema.png|180px]] | fullname = Ibri Club <br /> ({{ar|نادي عبري الرياضي الثقافي}}) | nickname = | founded = 1971 m. | ground = Ibrio stadionas, [[Ibris]] | capacity = 15 000<ref>[https://int.soccerway.com/teams/oman/abre/25791/venue/ Ibri Youth Complex – talpa 15 tūkst. žiūrovų]</ref> | chairman = {{vlv|Omanas}} {{small|nežinoma}} | manager = {{vlv|Omanas}} {{small|nežinoma}} | league = '''[[Omano futbolo čempionatas|Omano PRO lyga]]''' | season = 2025–2026 | position = 12 vieta |pattern_la1 = |pattern_b1 = _jomachampionship6wrb |pattern_ra1 = |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = FFFFFF |socks1 = FFFFFF |pattern_la2 = _yellowborder |pattern_b2 = _jomachampionship6yrb |pattern_ra2 = _yellowborder |pattern_sh2 = |pattern_so2 = _blueline |leftarm2 = 0000FF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = 0000FF |shorts2 = FFFF00 |socks2 = FFFF00 |pattern_la3 = _blueborder |pattern_b3 = _jomachampionship6rby |pattern_ra3 = _blueborder |pattern_sh3 = |pattern_so3 = _yellowline |leftarm3 = FFFF00 |body3 = FFFFFF |rightarm3 = FFFF00 |shorts3 = 0042FF |socks3 = 0042FF }} '''„Ibrio“ klubas''' arba '''„Ibri Club“''' ({{ar|نادي عبري الرياضي الثقافي}}) – [[Omanas|Omano]] [[futbolo klubas]] iš [[Ibris|Ibrio]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1971 m. 2022–2023 m. žaidė Pirmame divizione, o po sezono pateko į stipriausią šalies lygą.<ref>[https://www.omanobserver.om/article/1133587/sports/football/ibri-promoted-to-top-flight-league Ibri club confirmed their attendance to the 2023-24 Omantel League]</ref> 2023–2024 m. sezone rungtyniavo Profesionalų lygoje, galutinėje ekipų rikiuotėje užėmė devintą vietą. == Pasiekimai == ; {{vlv|Omanas}} '''[[Omano futbolo čempionatas|Omano PRO lyga]] (I):'''<ref>[http://www.rsssf.com/tableso/omanchamp.html RSSSF duomenų bazė]</ref> : nežinoma ; {{vlv|Omanas}} '''Omano futbolo taurė:'''<ref>[http://www.rsssf.com/tableso/omancuphist.html Omano futbolo taurė]</ref> : nežinoma == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Omano futbolo čempionatas|Omano PRO lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tableso/oman2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Oman Professional League|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Omano futbolo čempionatas|Omano PRO lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tableso/oman2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Oman Professional League|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Omano futbolo čempionatas|Omano PRO lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tableso/oman2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Oman Professional League|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Omano futbolo čempionatas|Omano PRO lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tableso/oman2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tableso/oman2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Pateko į [[Omano futbolo čempionatas|Omano PRO lyga]]''' |- ||||||| |- |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''?.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tableso/oman2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:gold;color:navy" width="150" height="50" |'''Ibri Club''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Ibri Club''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:gold;color:navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Ibri Club emblema.png|150px]]'''Ibri Club''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Ibri Club emblema.png|150px]]'''Ibri Club''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _egito1819a |pattern_b = _egito1819a |pattern_ra = _egito1819a |pattern_sh = _adidasblack |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _sufc1819a |pattern_b = _sufc1819a |pattern_ra = _sufc1819a |pattern_sh = _adidasblack |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = CCFF00 |socks = CCFF00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _eastern18h |pattern_b = _eastern18h |pattern_ra = _eastern18h |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _blueborder |pattern_b = _jomachampionship6wrb |pattern_ra = _blueborder |pattern_sh = |pattern_so = _blueline |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _yellowborder |pattern_b = _jomachampionship6yrb |pattern_ra = _yellowborder |pattern_sh = |pattern_so = _blueline |leftarm = 0000FF |body = FFFFFF |rightarm = 0000FF |shorts = FFFF00 |socks = FFFF00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _blueborder |pattern_b = _jomachampionship6rby |pattern_ra = _blueborder |pattern_sh = |pattern_so = _yellowline |leftarm = FFFF00 |body = FFFFFF |rightarm = FFFF00 |shorts = 0042FF |socks = 0042FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Žaidėjai, atstovavę Omano nacionalinei rinktinei<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/26281/2024_1/Ibri_Club.html General Information for Ibri Club]</ref> * {{vlv|Omanas}} [[Ali Al-Jabri]], atraminis saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/31741/Ali_Al_Jabri.html General Information about the player Ali Al-Jabri]</ref> * {{vlv|Omanas}} [[Raed Ibrahim Saleh Al-Mukhaini]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/47876/Raed_Ibrahim_Saleh_Al_Mukhaini.html General Information about the player Raed Ibrahim Saleh Al-Mukhaini]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * <s>'''Oficiali klubo svetainė'''</s> * [https://www.soccerway.com/team/ibri/vZd1OY26/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/ibri/vZd1OY26/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/ibri-club/startseite/verein/62836 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bahla-sc/14306/ Globalsportsarchive] {{Oman Professional League}} [[Kategorija:Omano futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Ibri Club}} 735t7c5hfmtn3b4go06gjzstb1svcqh 0 666127 7898116 7745985 2026-08-08T08:44:13Z Ed1974LT 52229 7898116 wikitext text/x-wiki '''Skardieji priebalsiai''' – [[Priebalsis|priebalsiai]], tariami įtemptomis, virpančiomis [[Balso klostės|balso klostėmis]]. Tariant šiuos priebalsius, be šlamesio, dalyvauja [[balsas]]. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]], įskaitant kietąsias ir [[Palatalizacija|minkštąsias]] poras, yra 27 skardieji priebalsiai (''b, d, dz, dž, g'' ir kt.). Priebalsiai, žymimi raidėmis ''l, m, n, r'' ir minkštosios jų poros bei priebalsis ''j'', yra tik skardieji.<ref>{{cite web|title=Skardusis priebalsis|url=http://www.aruodai.lt/paieska2/terminas.php?TeId=5120|website=aruodai.lt|accessdate=2024-08-11}}</ref> Kai kuriose kalbose, pavyzdžiui, beveik išnykusioje [[Australijos aborigenų kalbos|Australijos aborigenų]] [[Jidinių kalba|jidinių kalboje]], vartojami tik skardieji priebalsiai, [[Duslieji priebalsiai|dusliųjų]] nėra.<ref>[[Robert M. W. Dixon| R. M. W. Dixon]]. (1977). ''A Grammar of Yidiny''. Cambridge: Cambridge University Press.</ref> [[TFA|Tarptautinėje fonetinėje abėcėlėje]] vartojamos įvairios raidės dusliesiems ir skardiesiems priebalsiams žymėti, pavyzdžiui, {{IPA|[p b], [t d], [k ɡ], [q ɢ]}} ir kt. Be to, taikomas [[diakritinis ženklas|diakritinis]] skardumo ženklas: ⟨{{IPA|◌&#x032C;}}⟩. Šis ženklas dažniausiai pasitelkiamas raidėms, kuriomis žymimi priebalsiai papraslai būna duslieji. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Fonetika]] [[Kategorija:Fonologija]] fmdaueoini40ciguk85sa674vmn8eil 0 667298 7897843 7769282 2026-08-07T19:31:32Z Nexicon 195077 7897843 wikitext text/x-wiki {{Reikšmės|Sutemos}} {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = Sutemos | Viršelis = Sutemos.jpeg | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Jessica Shy]] | Išleistas = [[2024]] m. [[gegužės 31]] d. | Žanras = [[Pop]] | Trukmė = 21:45 | Leidėjas = OpenPlay | Prodiuseris = Karolis Labanauskas, Linas Strockis, Rokas Jansonas, [[Free Finga]] | Ankstesnis albumas = „[[Pasaka (Jessica Shy albumas)|Pasaka]]“<br /> (2023) | Šis albumas = „'''Sutemos'''“<br />(2024) | Kitas albumas = „[[Žvėris (Jessica Shy albumas)|Žvėris]]“<br />(2025) }} '''„Sutemos“''' – 3-asis [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas, išleistas [[2024]] m. [[gegužės 31]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2285572/pamatykite-koncertui-stadione-besiruosianti-jessica-shy-pristato-nauja-klipa-zvaigzdes|title=Pamatykite: koncertui stadione besiruošianti Jessica Shy pristato naują klipą „Žvaigždės“|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2024-05-30|access-date=2024-08-31}}</ref> Albume skambančios dainos pristatytos [[rugpjūčio 30]] d. Kauno [[Dariaus ir Girėno stadionas|Dariaus ir Girėno stadione]] surengtame didžiausiame soliniame atlikėjos koncerte į kurį susirinko 38 tūkst. žmonių.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2350113/jessicos-shy-triumfas-koncertas-pilname-kauno-stadione-dziugino-38-tukstancius-gerbeju|title=Jessicos Shy triumfas: koncertas pilname Kauno stadione džiugino 38 tūkstančius gerbėjų|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2024-08-31|access-date=2024-08-31}}</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing | writing_credits = yes | title1 = Žvaigždės | writer1 = {{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]|Elena Jurgaitytė|Karolis Labanauskas|Linas Strockis}} | length1 = 2:22 | title2 = Degina | writer2 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis|[[Silvestras Beltė]]}} | length2 = 2:14 | title3 = 1000 Vėtrų | writer3 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis}} | length3 = 2:07 | title4 = Daug | note4 = kartu su Yardy | writer4 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis|Skomantas Jonas Liutkevičius}} | length4 = 2:50 | title5 = Tarp Geltonų Rūtų | writer5 = {{hlist|Šyvokaitė|[[GJan|Greta Jančytė]]||Labanauskas|Strockis|Rokas Jansonas}} | length5 = 2:03 | title6 = Pilnatis (Ajajai) | writer6 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis}} | length6 = 2:19 | title7 = Kylančių Rankų | writer7 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis|Beltė}} | length7 = 2:06 | title8 = Nepyk Ant Manęs | note8 = kartu su [[Free Finga]] | writer8 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis|[[Tomas Narkevičius]]}} | length8 = 3:13 | title9 = Norim Bėgt | writer9 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis}} | length9 = 2:31 | total_length = 21:45 }} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] == Šaltiniai == {{Išnašos|1}} [[Kategorija:2024 albumai]] [[Kategorija:Lietuvos albumai]] 04kq55yjb8f9lto0jrkck3hjcj6irck 7897856 7897843 2026-08-07T20:30:06Z Nexicon 195077 7897856 wikitext text/x-wiki {{Reikšmės|Sutemos}} {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = Sutemos | Viršelis = Sutemos.jpeg | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Jessica Shy]] | Išleistas = [[2024]] m. [[gegužės 31]] d. | Žanras = [[Pop]] | Trukmė = 21:45 | Leidėjas = OpenPlay | Prodiuseris = Karolis Labanauskas, Linas Strockis, Rokas Jansonas, [[Free Finga]] | Ankstesnis albumas = „[[Pasaka (Jessica Shy albumas)|Pasaka]]“<br /> (2023) | Šis albumas = „'''Sutemos'''“<br />(2024) | Kitas albumas = „[[Žvėris (Jessica Shy albumas)|Žvėris]]“<br />(2025) }} '''„Sutemos“''' – 3-asis [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas, išleistas [[2024]] m. [[gegužės 31]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2285572/pamatykite-koncertui-stadione-besiruosianti-jessica-shy-pristato-nauja-klipa-zvaigzdes|title=Pamatykite: koncertui stadione besiruošianti Jessica Shy pristato naują klipą „Žvaigždės“|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2024-05-30|access-date=2024-08-31}}</ref> Albume skambančios dainos pristatytos [[rugpjūčio 30]] d. Kauno [[Dariaus ir Girėno stadionas|Dariaus ir Girėno stadione]] surengtame didžiausiame soliniame atlikėjos koncerte į kurį susirinko 38 tūkst. žmonių.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2350113/jessicos-shy-triumfas-koncertas-pilname-kauno-stadione-dziugino-38-tukstancius-gerbeju|title=Jessicos Shy triumfas: koncertas pilname Kauno stadione džiugino 38 tūkstančius gerbėjų|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2024-08-31|access-date=2024-08-31}}</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing | writing_credits = yes | title1 = Žvaigždės | writer1 = {{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]|Elena Jurgaitytė|Karolis Labanauskas|Linas Strockis}} | length1 = 2:22 | title2 = Degina | writer2 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis|[[Silvestras Beltė]]}} | length2 = 2:14 | title3 = 1000 Vėtrų | writer3 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis}} | length3 = 2:07 | title4 = Daug | note4 = kartu su Yardy | writer4 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis|Skomantas Jonas Liutkevičius}} | length4 = 2:50 | title5 = Tarp Geltonų Rūtų | writer5 = {{hlist|Šyvokaitė|[[GJan|Greta Jančytė]]||Labanauskas|Strockis|Rokas Jansonas}} | length5 = 2:03 | title6 = Pilnatis (Ajajai) | writer6 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis}} | length6 = 2:19 | title7 = Kylančių Rankų | writer7 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis|Beltė}} | length7 = 2:06 | title8 = Nepyk Ant Manęs | note8 = kartu su [[Free Finga]] | writer8 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis|[[Tomas Narkevičius]]}} | length8 = 3:13 | title9 = Norim Bėgt | writer9 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis}} | length9 = 2:31 | total_length = 21:45 }} == Apdovanojimai == {| class="wikitable" !Metai !Apdovanojimas !Kategorija !Kūrinys !Rezultatas |- | rowspan="2" |2025 | rowspan="2" |[[M1 muzikos apdovanojimai|M1 muzikos apdovanojimai 2025]] |Metų hitas |„Vis Vien“{{Nominacija}} |- |Metų albumas |„Žvėris“| {{Laimėjo}} |- | rowspan="3" |2026 | rowspan="3" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2025|M.A.M.A. 2025]] |Metų albumas |„Žvėris“| {{Nominacija}} |- |Metų kūrinys / daina |„Vis Vien“| {{Nominacija}} |- |Metų kūrinys / daina |„Žvėris“| {{Nominacija}} |} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] == Šaltiniai == {{Išnašos|1}} [[Kategorija:2024 albumai]] [[Kategorija:Lietuvos albumai]] 55duq6guslfungdm2mcni546h3zxs97 7897862 7897856 2026-08-07T20:35:02Z Nexicon 195077 /* Apdovanojimai */ 7897862 wikitext text/x-wiki {{Reikšmės|Sutemos}} {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = Sutemos | Viršelis = Sutemos.jpeg | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Jessica Shy]] | Išleistas = [[2024]] m. [[gegužės 31]] d. | Žanras = [[Pop]] | Trukmė = 21:45 | Leidėjas = OpenPlay | Prodiuseris = Karolis Labanauskas, Linas Strockis, Rokas Jansonas, [[Free Finga]] | Ankstesnis albumas = „[[Pasaka (Jessica Shy albumas)|Pasaka]]“<br /> (2023) | Šis albumas = „'''Sutemos'''“<br />(2024) | Kitas albumas = „[[Žvėris (Jessica Shy albumas)|Žvėris]]“<br />(2025) }} '''„Sutemos“''' – 3-asis [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas, išleistas [[2024]] m. [[gegužės 31]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2285572/pamatykite-koncertui-stadione-besiruosianti-jessica-shy-pristato-nauja-klipa-zvaigzdes|title=Pamatykite: koncertui stadione besiruošianti Jessica Shy pristato naują klipą „Žvaigždės“|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2024-05-30|access-date=2024-08-31}}</ref> Albume skambančios dainos pristatytos [[rugpjūčio 30]] d. Kauno [[Dariaus ir Girėno stadionas|Dariaus ir Girėno stadione]] surengtame didžiausiame soliniame atlikėjos koncerte į kurį susirinko 38 tūkst. žmonių.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2350113/jessicos-shy-triumfas-koncertas-pilname-kauno-stadione-dziugino-38-tukstancius-gerbeju|title=Jessicos Shy triumfas: koncertas pilname Kauno stadione džiugino 38 tūkstančius gerbėjų|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2024-08-31|access-date=2024-08-31}}</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing | writing_credits = yes | title1 = Žvaigždės | writer1 = {{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]|Elena Jurgaitytė|Karolis Labanauskas|Linas Strockis}} | length1 = 2:22 | title2 = Degina | writer2 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis|[[Silvestras Beltė]]}} | length2 = 2:14 | title3 = 1000 Vėtrų | writer3 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis}} | length3 = 2:07 | title4 = Daug | note4 = kartu su Yardy | writer4 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis|Skomantas Jonas Liutkevičius}} | length4 = 2:50 | title5 = Tarp Geltonų Rūtų | writer5 = {{hlist|Šyvokaitė|[[GJan|Greta Jančytė]]||Labanauskas|Strockis|Rokas Jansonas}} | length5 = 2:03 | title6 = Pilnatis (Ajajai) | writer6 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis}} | length6 = 2:19 | title7 = Kylančių Rankų | writer7 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis|Beltė}} | length7 = 2:06 | title8 = Nepyk Ant Manęs | note8 = kartu su [[Free Finga]] | writer8 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis|[[Tomas Narkevičius]]}} | length8 = 3:13 | title9 = Norim Bėgt | writer9 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis}} | length9 = 2:31 | total_length = 21:45 }} == Apdovanojimai == {| class="wikitable" !Metai !Apdovanojimas !Kategorija !Albumas / Daina !Rezultatas |- | rowspan="4" |2025 | rowspan="4" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2025|M.A.M.A. 2024]] |M.A.M.A. TOP 40 klausomiausias kūrinys / daina | |- |Metų vaizdo klipas |„Žvėris“| | |- |Metų albumas |„Sutemos“ | |- |Metų kūrinys / daina |„1000 vėtrų“ | |- | rowspan="3" | | rowspan="3" | | | „Žvėris“ | | |- | | „Vis Vien“ | | |- | | „Žvėris“ | | |} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] == Šaltiniai == {{Išnašos|1}} [[Kategorija:2024 albumai]] [[Kategorija:Lietuvos albumai]] lwvr8k4jh47qh57k4ywuq489dok1cee 7897879 7897862 2026-08-07T21:13:35Z Nexicon 195077 /* Apdovanojimai */ 7897879 wikitext text/x-wiki {{Reikšmės|Sutemos}} {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = Sutemos | Viršelis = Sutemos.jpeg | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Jessica Shy]] | Išleistas = [[2024]] m. [[gegužės 31]] d. | Žanras = [[Pop]] | Trukmė = 21:45 | Leidėjas = OpenPlay | Prodiuseris = Karolis Labanauskas, Linas Strockis, Rokas Jansonas, [[Free Finga]] | Ankstesnis albumas = „[[Pasaka (Jessica Shy albumas)|Pasaka]]“<br /> (2023) | Šis albumas = „'''Sutemos'''“<br />(2024) | Kitas albumas = „[[Žvėris (Jessica Shy albumas)|Žvėris]]“<br />(2025) }} '''„Sutemos“''' – 3-asis [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas, išleistas [[2024]] m. [[gegužės 31]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2285572/pamatykite-koncertui-stadione-besiruosianti-jessica-shy-pristato-nauja-klipa-zvaigzdes|title=Pamatykite: koncertui stadione besiruošianti Jessica Shy pristato naują klipą „Žvaigždės“|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2024-05-30|access-date=2024-08-31}}</ref> Albume skambančios dainos pristatytos [[rugpjūčio 30]] d. Kauno [[Dariaus ir Girėno stadionas|Dariaus ir Girėno stadione]] surengtame didžiausiame soliniame atlikėjos koncerte į kurį susirinko 38 tūkst. žmonių.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2350113/jessicos-shy-triumfas-koncertas-pilname-kauno-stadione-dziugino-38-tukstancius-gerbeju|title=Jessicos Shy triumfas: koncertas pilname Kauno stadione džiugino 38 tūkstančius gerbėjų|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2024-08-31|access-date=2024-08-31}}</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing | writing_credits = yes | title1 = Žvaigždės | writer1 = {{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]|Elena Jurgaitytė|Karolis Labanauskas|Linas Strockis}} | length1 = 2:22 | title2 = Degina | writer2 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis|[[Silvestras Beltė]]}} | length2 = 2:14 | title3 = 1000 Vėtrų | writer3 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis}} | length3 = 2:07 | title4 = Daug | note4 = kartu su Yardy | writer4 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis|Skomantas Jonas Liutkevičius}} | length4 = 2:50 | title5 = Tarp Geltonų Rūtų | writer5 = {{hlist|Šyvokaitė|[[GJan|Greta Jančytė]]||Labanauskas|Strockis|Rokas Jansonas}} | length5 = 2:03 | title6 = Pilnatis (Ajajai) | writer6 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis}} | length6 = 2:19 | title7 = Kylančių Rankų | writer7 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis|Beltė}} | length7 = 2:06 | title8 = Nepyk Ant Manęs | note8 = kartu su [[Free Finga]] | writer8 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis|[[Tomas Narkevičius]]}} | length8 = 3:13 | title9 = Norim Bėgt | writer9 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis}} | length9 = 2:31 | total_length = 21:45 }} == Apdovanojimai == {| class="wikitable" !Metai !Apdovanojimas !Kategorija !Albumas / Daina !Rezultatas |- | rowspan="4" |2025 | rowspan="4" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2025|M.A.M.A. 2024]] |M.A.M.A. TOP 40 klausomiausias kūrinys / daina |„Žvaigždės“ |&#x7B;&#x7B;lost&#x7C;Nominacija&#x7D;&#x7D; |- |Metų vaizdo klipas |„Žvėris“|„Žvaigždės“ |&#x7B;&#x7B;lost&#x7C;Nominacija&#x7D;&#x7D; |- |Metų albumas |„Sutemos“ |&#x7B;&#x7B;lost&#x7C;Nominacija&#x7D;&#x7D; |- |Metų kūrinys / daina |„1000 vėtrų“ |&#x7B;&#x7B;lost&#x7C;Nominacija&#x7D;&#x7D; |- | rowspan="3" | | rowspan="3" | | | „Žvėris“ | | |- | | „Vis Vien“ | | |- | | „Žvėris“ | | |} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] == Šaltiniai == {{Išnašos|1}} [[Kategorija:2024 albumai]] [[Kategorija:Lietuvos albumai]] mpfb2iz1xps2wxqtn1t2ehwkoxdctbw 7897881 7897879 2026-08-07T21:15:52Z Nexicon 195077 /* Apdovanojimai */ 7897881 wikitext text/x-wiki {{Reikšmės|Sutemos}} {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = Sutemos | Viršelis = Sutemos.jpeg | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Jessica Shy]] | Išleistas = [[2024]] m. [[gegužės 31]] d. | Žanras = [[Pop]] | Trukmė = 21:45 | Leidėjas = OpenPlay | Prodiuseris = Karolis Labanauskas, Linas Strockis, Rokas Jansonas, [[Free Finga]] | Ankstesnis albumas = „[[Pasaka (Jessica Shy albumas)|Pasaka]]“<br /> (2023) | Šis albumas = „'''Sutemos'''“<br />(2024) | Kitas albumas = „[[Žvėris (Jessica Shy albumas)|Žvėris]]“<br />(2025) }} '''„Sutemos“''' – 3-asis [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas, išleistas [[2024]] m. [[gegužės 31]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2285572/pamatykite-koncertui-stadione-besiruosianti-jessica-shy-pristato-nauja-klipa-zvaigzdes|title=Pamatykite: koncertui stadione besiruošianti Jessica Shy pristato naują klipą „Žvaigždės“|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2024-05-30|access-date=2024-08-31}}</ref> Albume skambančios dainos pristatytos [[rugpjūčio 30]] d. Kauno [[Dariaus ir Girėno stadionas|Dariaus ir Girėno stadione]] surengtame didžiausiame soliniame atlikėjos koncerte į kurį susirinko 38 tūkst. žmonių.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2350113/jessicos-shy-triumfas-koncertas-pilname-kauno-stadione-dziugino-38-tukstancius-gerbeju|title=Jessicos Shy triumfas: koncertas pilname Kauno stadione džiugino 38 tūkstančius gerbėjų|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2024-08-31|access-date=2024-08-31}}</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing | writing_credits = yes | title1 = Žvaigždės | writer1 = {{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]|Elena Jurgaitytė|Karolis Labanauskas|Linas Strockis}} | length1 = 2:22 | title2 = Degina | writer2 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis|[[Silvestras Beltė]]}} | length2 = 2:14 | title3 = 1000 Vėtrų | writer3 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis}} | length3 = 2:07 | title4 = Daug | note4 = kartu su Yardy | writer4 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis|Skomantas Jonas Liutkevičius}} | length4 = 2:50 | title5 = Tarp Geltonų Rūtų | writer5 = {{hlist|Šyvokaitė|[[GJan|Greta Jančytė]]||Labanauskas|Strockis|Rokas Jansonas}} | length5 = 2:03 | title6 = Pilnatis (Ajajai) | writer6 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis}} | length6 = 2:19 | title7 = Kylančių Rankų | writer7 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis|Beltė}} | length7 = 2:06 | title8 = Nepyk Ant Manęs | note8 = kartu su [[Free Finga]] | writer8 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis|[[Tomas Narkevičius]]}} | length8 = 3:13 | title9 = Norim Bėgt | writer9 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis}} | length9 = 2:31 | total_length = 21:45 }} == Apdovanojimai == {| class="wikitable" !Metai !Apdovanojimas !Kategorija !Albumas / Daina !Rezultatas |- | rowspan="4" |2025 | rowspan="4" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2025|M.A.M.A. 2024]] |M.A.M.A. TOP 40 klausomiausias kūrinys / daina |„Žvaigždės“ | {{nominacija}} |- |Metų vaizdo klipas |„Žvėris“|„Žvaigždės“ | {{nominacija}} |- |Metų albumas |„Sutemos“ | {{nominacija}} |- |Metų kūrinys / daina |„1000 vėtrų“ | {{nominacija}} |- | rowspan="3" | | rowspan="3" | | | „Žvėris“ | | |- | | „Vis Vien“ | | |- | | „Žvėris“ | | |} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] == Šaltiniai == {{Išnašos|1}} [[Kategorija:2024 albumai]] [[Kategorija:Lietuvos albumai]] 3ibk8fjwojb195g3eznqqgh1fklt908 7897882 7897881 2026-08-07T21:16:41Z Nexicon 195077 /* Apdovanojimai */ 7897882 wikitext text/x-wiki {{Reikšmės|Sutemos}} {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = Sutemos | Viršelis = Sutemos.jpeg | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Jessica Shy]] | Išleistas = [[2024]] m. [[gegužės 31]] d. | Žanras = [[Pop]] | Trukmė = 21:45 | Leidėjas = OpenPlay | Prodiuseris = Karolis Labanauskas, Linas Strockis, Rokas Jansonas, [[Free Finga]] | Ankstesnis albumas = „[[Pasaka (Jessica Shy albumas)|Pasaka]]“<br /> (2023) | Šis albumas = „'''Sutemos'''“<br />(2024) | Kitas albumas = „[[Žvėris (Jessica Shy albumas)|Žvėris]]“<br />(2025) }} '''„Sutemos“''' – 3-asis [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas, išleistas [[2024]] m. [[gegužės 31]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2285572/pamatykite-koncertui-stadione-besiruosianti-jessica-shy-pristato-nauja-klipa-zvaigzdes|title=Pamatykite: koncertui stadione besiruošianti Jessica Shy pristato naują klipą „Žvaigždės“|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2024-05-30|access-date=2024-08-31}}</ref> Albume skambančios dainos pristatytos [[rugpjūčio 30]] d. Kauno [[Dariaus ir Girėno stadionas|Dariaus ir Girėno stadione]] surengtame didžiausiame soliniame atlikėjos koncerte į kurį susirinko 38 tūkst. žmonių.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2350113/jessicos-shy-triumfas-koncertas-pilname-kauno-stadione-dziugino-38-tukstancius-gerbeju|title=Jessicos Shy triumfas: koncertas pilname Kauno stadione džiugino 38 tūkstančius gerbėjų|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2024-08-31|access-date=2024-08-31}}</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing | writing_credits = yes | title1 = Žvaigždės | writer1 = {{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]|Elena Jurgaitytė|Karolis Labanauskas|Linas Strockis}} | length1 = 2:22 | title2 = Degina | writer2 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis|[[Silvestras Beltė]]}} | length2 = 2:14 | title3 = 1000 Vėtrų | writer3 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis}} | length3 = 2:07 | title4 = Daug | note4 = kartu su Yardy | writer4 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis|Skomantas Jonas Liutkevičius}} | length4 = 2:50 | title5 = Tarp Geltonų Rūtų | writer5 = {{hlist|Šyvokaitė|[[GJan|Greta Jančytė]]||Labanauskas|Strockis|Rokas Jansonas}} | length5 = 2:03 | title6 = Pilnatis (Ajajai) | writer6 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis}} | length6 = 2:19 | title7 = Kylančių Rankų | writer7 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis|Beltė}} | length7 = 2:06 | title8 = Nepyk Ant Manęs | note8 = kartu su [[Free Finga]] | writer8 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis|[[Tomas Narkevičius]]}} | length8 = 3:13 | title9 = Norim Bėgt | writer9 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis}} | length9 = 2:31 | total_length = 21:45 }} == Apdovanojimai == {| class="wikitable" !Metai !Apdovanojimas !Kategorija !Albumas / Daina !Rezultatas |- | rowspan="4" |2025 | rowspan="4" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2025|M.A.M.A. 2024]] |M.A.M.A. TOP 40 klausomiausias kūrinys / daina |„Žvaigždės“ | {{nominacija}} |- |Metų vaizdo klipas |„Žvėris“|„Žvaigždės“ | {{nominacija}} |- |Metų albumas |„Sutemos“ | {{nominacija}} |- |Metų kūrinys / daina |„1000 vėtrų“ | {{nominacija}} |} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] == Šaltiniai == {{Išnašos|1}} [[Kategorija:2024 albumai]] [[Kategorija:Lietuvos albumai]] 7t2fi7zywq33fstte7ky3n7ubvzte11 7897883 7897882 2026-08-07T21:17:19Z Nexicon 195077 /* Apdovanojimai */ 7897883 wikitext text/x-wiki {{Reikšmės|Sutemos}} {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = Sutemos | Viršelis = Sutemos.jpeg | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Jessica Shy]] | Išleistas = [[2024]] m. [[gegužės 31]] d. | Žanras = [[Pop]] | Trukmė = 21:45 | Leidėjas = OpenPlay | Prodiuseris = Karolis Labanauskas, Linas Strockis, Rokas Jansonas, [[Free Finga]] | Ankstesnis albumas = „[[Pasaka (Jessica Shy albumas)|Pasaka]]“<br /> (2023) | Šis albumas = „'''Sutemos'''“<br />(2024) | Kitas albumas = „[[Žvėris (Jessica Shy albumas)|Žvėris]]“<br />(2025) }} '''„Sutemos“''' – 3-asis [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas, išleistas [[2024]] m. [[gegužės 31]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2285572/pamatykite-koncertui-stadione-besiruosianti-jessica-shy-pristato-nauja-klipa-zvaigzdes|title=Pamatykite: koncertui stadione besiruošianti Jessica Shy pristato naują klipą „Žvaigždės“|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2024-05-30|access-date=2024-08-31}}</ref> Albume skambančios dainos pristatytos [[rugpjūčio 30]] d. Kauno [[Dariaus ir Girėno stadionas|Dariaus ir Girėno stadione]] surengtame didžiausiame soliniame atlikėjos koncerte į kurį susirinko 38 tūkst. žmonių.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2350113/jessicos-shy-triumfas-koncertas-pilname-kauno-stadione-dziugino-38-tukstancius-gerbeju|title=Jessicos Shy triumfas: koncertas pilname Kauno stadione džiugino 38 tūkstančius gerbėjų|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2024-08-31|access-date=2024-08-31}}</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing | writing_credits = yes | title1 = Žvaigždės | writer1 = {{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]|Elena Jurgaitytė|Karolis Labanauskas|Linas Strockis}} | length1 = 2:22 | title2 = Degina | writer2 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis|[[Silvestras Beltė]]}} | length2 = 2:14 | title3 = 1000 Vėtrų | writer3 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis}} | length3 = 2:07 | title4 = Daug | note4 = kartu su Yardy | writer4 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis|Skomantas Jonas Liutkevičius}} | length4 = 2:50 | title5 = Tarp Geltonų Rūtų | writer5 = {{hlist|Šyvokaitė|[[GJan|Greta Jančytė]]||Labanauskas|Strockis|Rokas Jansonas}} | length5 = 2:03 | title6 = Pilnatis (Ajajai) | writer6 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis}} | length6 = 2:19 | title7 = Kylančių Rankų | writer7 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis|Beltė}} | length7 = 2:06 | title8 = Nepyk Ant Manęs | note8 = kartu su [[Free Finga]] | writer8 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis|[[Tomas Narkevičius]]}} | length8 = 3:13 | title9 = Norim Bėgt | writer9 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis}} | length9 = 2:31 | total_length = 21:45 }} == Apdovanojimai == {| class="wikitable" !Metai !Apdovanojimas !Kategorija !Albumas / Daina !Rezultatas |- | rowspan="4" |2025 | rowspan="4" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2024|M.A.M.A. 2024]] |M.A.M.A. TOP 40 klausomiausias kūrinys / daina |„Žvaigždės“ | {{nominacija}} |- |Metų vaizdo klipas |„Žvėris“|„Žvaigždės“ | {{nominacija}} |- |Metų albumas |„Sutemos“ | {{nominacija}} |- |Metų kūrinys / daina |„1000 vėtrų“ | {{nominacija}} |} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] == Šaltiniai == {{Išnašos|1}} [[Kategorija:2024 albumai]] [[Kategorija:Lietuvos albumai]] rn6em9j8ya6c9piexmiqo4z2uw7bz27 7897884 7897883 2026-08-07T21:17:57Z Nexicon 195077 /* Apdovanojimai */ 7897884 wikitext text/x-wiki {{Reikšmės|Sutemos}} {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = Sutemos | Viršelis = Sutemos.jpeg | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Jessica Shy]] | Išleistas = [[2024]] m. [[gegužės 31]] d. | Žanras = [[Pop]] | Trukmė = 21:45 | Leidėjas = OpenPlay | Prodiuseris = Karolis Labanauskas, Linas Strockis, Rokas Jansonas, [[Free Finga]] | Ankstesnis albumas = „[[Pasaka (Jessica Shy albumas)|Pasaka]]“<br /> (2023) | Šis albumas = „'''Sutemos'''“<br />(2024) | Kitas albumas = „[[Žvėris (Jessica Shy albumas)|Žvėris]]“<br />(2025) }} '''„Sutemos“''' – 3-asis [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas, išleistas [[2024]] m. [[gegužės 31]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2285572/pamatykite-koncertui-stadione-besiruosianti-jessica-shy-pristato-nauja-klipa-zvaigzdes|title=Pamatykite: koncertui stadione besiruošianti Jessica Shy pristato naują klipą „Žvaigždės“|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2024-05-30|access-date=2024-08-31}}</ref> Albume skambančios dainos pristatytos [[rugpjūčio 30]] d. Kauno [[Dariaus ir Girėno stadionas|Dariaus ir Girėno stadione]] surengtame didžiausiame soliniame atlikėjos koncerte į kurį susirinko 38 tūkst. žmonių.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2350113/jessicos-shy-triumfas-koncertas-pilname-kauno-stadione-dziugino-38-tukstancius-gerbeju|title=Jessicos Shy triumfas: koncertas pilname Kauno stadione džiugino 38 tūkstančius gerbėjų|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2024-08-31|access-date=2024-08-31}}</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing | writing_credits = yes | title1 = Žvaigždės | writer1 = {{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]|Elena Jurgaitytė|Karolis Labanauskas|Linas Strockis}} | length1 = 2:22 | title2 = Degina | writer2 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis|[[Silvestras Beltė]]}} | length2 = 2:14 | title3 = 1000 Vėtrų | writer3 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis}} | length3 = 2:07 | title4 = Daug | note4 = kartu su Yardy | writer4 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis|Skomantas Jonas Liutkevičius}} | length4 = 2:50 | title5 = Tarp Geltonų Rūtų | writer5 = {{hlist|Šyvokaitė|[[GJan|Greta Jančytė]]||Labanauskas|Strockis|Rokas Jansonas}} | length5 = 2:03 | title6 = Pilnatis (Ajajai) | writer6 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis}} | length6 = 2:19 | title7 = Kylančių Rankų | writer7 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis|Beltė}} | length7 = 2:06 | title8 = Nepyk Ant Manęs | note8 = kartu su [[Free Finga]] | writer8 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis|[[Tomas Narkevičius]]}} | length8 = 3:13 | title9 = Norim Bėgt | writer9 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis}} | length9 = 2:31 | total_length = 21:45 }} == Apdovanojimai == {| class="wikitable" !Metai !Apdovanojimas !Kategorija !Kūrinys !Rezultatas |- | rowspan="4" |2025 | rowspan="4" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2024|M.A.M.A. 2024]] |M.A.M.A. TOP 40 klausomiausias kūrinys / daina |„Žvaigždės“ | {{nominacija}} |- |Metų vaizdo klipas |„Žvėris“|„Žvaigždės“ | {{nominacija}} |- |Metų albumas |„Sutemos“ | {{nominacija}} |- |Metų kūrinys / daina |„1000 vėtrų“ | {{nominacija}} |} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] == Šaltiniai == {{Išnašos|1}} [[Kategorija:2024 albumai]] [[Kategorija:Lietuvos albumai]] 0nz9l8tr86b7np0l452u2s3yr9jsmuo 7897885 7897884 2026-08-07T21:20:06Z Nexicon 195077 7897885 wikitext text/x-wiki {{Reikšmės|Sutemos}} {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = Sutemos | Viršelis = Sutemos.jpeg | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Jessica Shy]] | Išleistas = [[2024]] m. [[gegužės 31]] d. | Žanras = [[Pop]] | Trukmė = 21:45 | Leidėjas = OpenPlay | Prodiuseris = Karolis Labanauskas, Linas Strockis, Rokas Jansonas, [[Free Finga]] | Ankstesnis albumas = „[[Pasaka (Jessica Shy albumas)|Pasaka]]“<br /> (2023) | Šis albumas = „'''Sutemos'''“<br />(2024) | Kitas albumas = „[[Žvėris (Jessica Shy albumas)|Žvėris]]“<br />(2025) }} '''„Sutemos“''' – 3-asis [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas, išleistas [[2024]] m. [[gegužės 31]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2285572/pamatykite-koncertui-stadione-besiruosianti-jessica-shy-pristato-nauja-klipa-zvaigzdes|title=Pamatykite: koncertui stadione besiruošianti Jessica Shy pristato naują klipą „Žvaigždės“|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2024-05-30|access-date=2024-08-31}}</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing | writing_credits = yes | title1 = Žvaigždės | writer1 = {{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]|Elena Jurgaitytė|Karolis Labanauskas|Linas Strockis}} | length1 = 2:22 | title2 = Degina | writer2 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis|[[Silvestras Beltė]]}} | length2 = 2:14 | title3 = 1000 Vėtrų | writer3 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis}} | length3 = 2:07 | title4 = Daug | note4 = kartu su Yardy | writer4 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis|Skomantas Jonas Liutkevičius}} | length4 = 2:50 | title5 = Tarp Geltonų Rūtų | writer5 = {{hlist|Šyvokaitė|[[GJan|Greta Jančytė]]||Labanauskas|Strockis|Rokas Jansonas}} | length5 = 2:03 | title6 = Pilnatis (Ajajai) | writer6 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis}} | length6 = 2:19 | title7 = Kylančių Rankų | writer7 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis|Beltė}} | length7 = 2:06 | title8 = Nepyk Ant Manęs | note8 = kartu su [[Free Finga]] | writer8 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis|[[Tomas Narkevičius]]}} | length8 = 3:13 | title9 = Norim Bėgt | writer9 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis}} | length9 = 2:31 | total_length = 21:45 }} == Apdovanojimai == {| class="wikitable" !Metai !Apdovanojimas !Kategorija !Kūrinys !Rezultatas |- | rowspan="4" |2025 | rowspan="4" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2024|M.A.M.A. 2024]] |M.A.M.A. TOP 40 klausomiausias kūrinys / daina |„Žvaigždės“ | {{nominacija}} |- |Metų vaizdo klipas |„Žvėris“|„Žvaigždės“ | {{nominacija}} |- |Metų albumas |„Sutemos“ | {{nominacija}} |- |Metų kūrinys / daina |„1000 vėtrų“ | {{nominacija}} |} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] == Šaltiniai == {{Išnašos|1}} [[Kategorija:2024 albumai]] [[Kategorija:Lietuvos albumai]] qmn7vzd3ibb4cr6e7zm5njd03vipopm 7897886 7897885 2026-08-07T21:21:03Z Nexicon 195077 7897886 wikitext text/x-wiki {{Reikšmės|Sutemos}} {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = Sutemos | Viršelis = Sutemos.jpeg | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Jessica Shy]] | Išleistas = [[2024]] m. [[gegužės 31]] d. | Žanras = [[Pop]] | Trukmė = 21:45 | Leidėjas = OpenPlay | Prodiuseris = Karolis Labanauskas, Linas Strockis, Rokas Jansonas, [[Free Finga]] | Ankstesnis albumas = „[[Pasaka (Jessica Shy albumas)|Pasaka]]“<br /> (2023) | Šis albumas = „'''Sutemos'''“<br />(2024) | Kitas albumas = „[[Žvėris (Jessica Shy albumas)|Žvėris]]“<br />(2025) }} '''„Sutemos“''' – 3-asis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas. Albumas buvo išleistas [[2024]] m. [[gegužės 31]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2285572/pamatykite-koncertui-stadione-besiruosianti-jessica-shy-pristato-nauja-klipa-zvaigzdes|title=Pamatykite: koncertui stadione besiruošianti Jessica Shy pristato naują klipą „Žvaigždės“|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2024-05-30|access-date=2024-08-31}}</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing | writing_credits = yes | title1 = Žvaigždės | writer1 = {{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]|Elena Jurgaitytė|Karolis Labanauskas|Linas Strockis}} | length1 = 2:22 | title2 = Degina | writer2 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis|[[Silvestras Beltė]]}} | length2 = 2:14 | title3 = 1000 Vėtrų | writer3 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis}} | length3 = 2:07 | title4 = Daug | note4 = kartu su Yardy | writer4 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis|Skomantas Jonas Liutkevičius}} | length4 = 2:50 | title5 = Tarp Geltonų Rūtų | writer5 = {{hlist|Šyvokaitė|[[GJan|Greta Jančytė]]||Labanauskas|Strockis|Rokas Jansonas}} | length5 = 2:03 | title6 = Pilnatis (Ajajai) | writer6 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis}} | length6 = 2:19 | title7 = Kylančių Rankų | writer7 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Labanauskas|Strockis|Beltė}} | length7 = 2:06 | title8 = Nepyk Ant Manęs | note8 = kartu su [[Free Finga]] | writer8 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis|[[Tomas Narkevičius]]}} | length8 = 3:13 | title9 = Norim Bėgt | writer9 = {{hlist|Šyvokaitė|Labanauskas|Strockis}} | length9 = 2:31 | total_length = 21:45 }} == Apdovanojimai == {| class="wikitable" !Metai !Apdovanojimas !Kategorija !Kūrinys !Rezultatas |- | rowspan="4" |2025 | rowspan="4" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2024|M.A.M.A. 2024]] |M.A.M.A. TOP 40 klausomiausias kūrinys / daina |„Žvaigždės“ | {{nominacija}} |- |Metų vaizdo klipas |„Žvėris“|„Žvaigždės“ | {{nominacija}} |- |Metų albumas |„Sutemos“ | {{nominacija}} |- |Metų kūrinys / daina |„1000 vėtrų“ | {{nominacija}} |} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] == Šaltiniai == {{Išnašos|1}} [[Kategorija:2024 albumai]] [[Kategorija:Lietuvos albumai]] khy8wp0l8zgz9xdje1kuxbt2r28a0fj 0 667458 7897625 7771286 2026-08-07T12:45:18Z Makenzis 46558 7897625 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Alessandro Bastoni | fullname = Alessandro Bastoni | nickname = | image = [[Vaizdas:Sergio_Mattarella_meets_Italy_national_football_team_and_Matteo_Berrettini_(12_July_2021)_34_(cropped).jpg|200px]] | height = 1,90 m | dateofbirth = {{Gimė|1999|04|13|T}} | cityofbirth = [[Kazalmadžorė]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = {{vlv|ITA}} [[Inter Milan]] | clubnumber = 95 | position = [[gynėjas]] | years = 2016–2017 <br /> 2017– <br /> 2017–2018 <br /> 2018–2019 | clubs = [[Atalanta BC]] <br /> [[Inter Milan]] <br /> → Atalanta (skol.) <br /> → [[Parma Calcio 1913|Parma]] (skol.) | caps(goals) = {{0}}{{0}}3 {{0}}(0)<br />207 {{0}}(6)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}(0)<br />{{0}}24 {{0}}(1) | pcupdate = {{data|2027|08|07}} | nationalyears = 2020– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 27 {{0}}(2)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/80319/Alessandro_Bastoni.html General Information about the player Alessandro Bastoni]</ref> | ntupdate = 2023 m. }} '''Alesandras Bastonis''' (g. [[1999]] m. [[balandžio 13]] d.) – [[Italija|Italijos]] [[futbolas|futbolininkas]], [[gynėjas]]. == Karjera == === Italija === Futbolininko karjerą pradėjo Italijoje. 2016–2017 m. sezone atstovavo [[Atalanta BC]]. Nuo 2017 m. priklausė [[Inter Milan]]. Nuomos pagrindais buvo skolinamas [[Atalanta BC]], o vėliau Parmos klubui. == Laimėjimai == ; {{išplėsti}} == Rinktinės == Kitados atstovavo Italijos jaunimo rinktinėms, o 2020 m. pakviestas į nacionalinė komandą. 2020 m. lapkričio 20 d. debiutavo Italijos rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš Estiją. Italai sutriuškino varžovus rezultatu 4-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/28910/Italy_Estonia.html Italy vs. Estonia 2020-11-11 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2021 m. rugsėjo 8 d. žaidė prieš Lietuvą. Italai sutriuškino lietuvius rezultatu 5-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/31818/Italy_Lithuania.html Italy vs. Lithuania 2021-09-08]</ref> 2022 m. birželio 14 d. pelnė pirmąjį savo įvartį atstovaudamas Italijos rinktinei, tačiau Italija patyrė pralaimėjimą Vokietijai rezultatu 2-5.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/34915/Germany_Italy.html Germany vs. Italy 2022-06-14]</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|1|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|aštuntfinalis|4|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/bastoni-alessandro/On4TkPTN/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.co.uk/alessandro-bastoni/profil/spieler/315853 Transfermarkt] {{DEFAULTSORT:Bastoni}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] dyyw916hrzuoh3yb9imhvyp87svphya 0 667510 7897642 7771305 2026-08-07T12:52:16Z Makenzis 46558 7897642 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Riccardo Calafiori | fullname = Riccardo Calafiori | nickname = | image = [[Vaizdas:2024_Emirates_Cup_-_Riccardo_Calafiori_(2).jpg|200px]] | height = 1,88 m | dateofbirth = {{Gimė|2002|06|19|T}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = {{vlv|Anglija}} [[Arsenal FC|Arsenal]] | clubnumber = 33 | position = [[gynėjas]] | years = 2020–2022 <br /> 2022 <br /> 2022–2023 <br /> 2023–2024 <br /> 2024– | clubs = [[AS Roma]] <br /> → [[Genoa CFC]] (skol.) <br /> [[FC Basel]] <br /> [[Bologna FC 1909|Bologna]] <br /> [[Arsenal FC]] | caps(goals) = 10 {{0}}(0)<br />{{0}}3 {{0}}(0)<br />26 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(2)<br />45 {{0}}(3) | pcupdate = {{data|2026|8|7}} | nationalyears = 2024– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}5 {{0}}(0)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/94879/Riccardo_Calafiori.html General Information about the player Riccardo Calafiori]</ref> | ntupdate = {{data|2024|09|04}} }} '''Rikardas Kalafioris''' (''Riccardo Calafiori''; g. [[2002]] m. [[gegužės 19]] d.) – [[Italija|Italijos]] [[futbolas|futbolininkas]], [[gynėjas]]. == Karjera == Futbolininko karjerą pradėjo Italijoje. 2020–2022 m. priklausė [[AS Roma]]. 2022 m. nuomos pagrindais perleistas [[Genoa CFC]]. 2022 m. persikėlė į [[FC Basel]] ([[Šveicarija]]). 2023–2024 m. rungtyniavo [[Bologna FC 1909|Bologna]] ([[Italija]]), o 2024 m. perėjo į [[Arsenal FC]] ([[Anglija]]). == Laimėjimai == ; Asmeniniai įvertinimai * 2024 m. gegužės mėn. [[Serie A]] geriausias žaidėjas.<ref>[https://www.legaseriea.it/en/media/serie-a/riccardo-calafiori-ea-sports-fc-player-of-the-month-for-may RICCARDO CALAFIORI “EA SPORTS FC PLAYER OF THE MONTH” FOR MAY ]</ref> == Rinktinės == Kitados atstovavo Italijos jaunimo rinktinėms, o 2024 m. pakviestas į nacionalinę komandą. 2024 m. birželio 4 d. debiutavo šalies rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš Turkiją. Susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/38902/Italy_Turkey.html Italy vs. Turkey 2024-06-04 (pagal national-football-teams.com)]</ref> 2024 m. birželio 20 d. pasiuntė kamuolį į savus vartus EURO 2024 čempionato rungtynėse prieš Ispaniją. Varžovai nugalėjo minimaliu rezultatu 1-0.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/39201/Spain_Italy.html Spain vs. Italy 2024-06-20 (pagal national-football-teams.com)]</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|aštuntfinalis|3|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/calafiori-riccardo/CEwq7x7l/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/riccardo-calafiori/profil/spieler/502821 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/riccardo-calafiori/279464/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Calafiori}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 0ymf2grxuloxuzijn75ssd0m16g9wlp 0 674275 7898088 7856049 2026-08-08T07:30:18Z Nen5556 215079 /* */ 7898088 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšininkas|playername=Dāvis Bertāns|image=[[Vaizdas:Wizards_Davis_Bertans.jpg|220px]] |cityofbirth=[[Valmiera]]|dateofbirth={{Gimimo data|1992|11|12}}|countryofbirth=[[Latvija]]| height=2,08 m|weight=102 kg |nickname=Latvian Laser |currentclub=[[Dubai BC|Dubajaus „Dubai“]] |clubnumber=8 |position=[[Sunkusis kraštas|SK]] / [[Lengvasis kraštas|LK]] |nba=42|nbayear=2011|nbateam=[[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] |years=2008–2010<br />2009<br />2009<br />2010<br />2010–2012<br />2012–2014<br />2014–2016<br />2016–2019<br />2016–2017<br />2019–2022<br />2022–2023<br />2023–2024<br />2024<br />2024– |clubs=Rygos „BAA“<br />→[[Rygos ASK|Rygos „ASK“]]<br />→Rygos „Keizarmezs“<br />[[Rygos Barons|Rygos „Barons“]]<br />[[Liublianos Olimpija|Liublianos „Olimpija“]]<br />[[Belgrado Partizan (krepšinio klubas)|Belgrado „Partizan“]]<br />[[Vitorijos Baskonia|Vitorijos „Baskonia“]]<br />[[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]]<br />→[[Ostino Spurs|Ostino „Spurs“]]<br />[[Vašingtono Wizards|Vašingtono „Wizards“]]<br />[[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]]<br />[[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]]<br />[[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]]<br />[[Dubai BC|Dubajaus „Dubai“]] |nationalteam={{krep|LAT|1}} |pointsaverage= |nationalyears=2011–2026 |nationalpoints= }} '''Davis Bertanis''' ({{lv|Dāvis Bertāns}}, g. [[1992]] m. [[lapkričio 12]] d.) – [[Latvija|Latvijos]] krepšininkas, žaidžiantis [[Adrijos krepšinio lyga|ABA]] lygoje besivaržančioje [[Dubai BC|Dubajaus „Dubai“]] komandoje. [[2011 m. NBA naujokų birža|2011 m. NBA naujokų biržoje]] [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] jį pasirinko 42-uoju šaukimu, tačiau iš karto jį išmainė į [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]].<ref>http://www.nba.com/spurs/news/spurs-obtain-draft-rights-kawhi-leonard</ref> == Nacionalinė rinktinė == Davis Bertanis atstovavo Latvijos jaunimo krepšinio rinktinei 2010 m. Europos jaunimo iki 18 metų krepšinio čempionate, kuriame komanda iškovojo bronzą. [[Latvijos vyrų krepšinio rinktinė|Latvijos vyrų krepšinio rinktinei]] atstovavo [[2011 m. Europos krepšinio čempionatas|2011]] ir [[2017 m. Europos krepšinio čempionatas|2017]] m. Europos krepšinio čempionatuose bei [[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2023 m. pasaulio krepšinio čempionate]], kuriame debiutuojanti Latvijos rinktinė iškovojo penktąją vietą. == Asmeninis gyvenimas == Bertanio vyresnysis brolis ir tėtis – taip pat krepšininkai. Brolis [[Dairis Bertāns|Dairis]] rungtyniavo [[National Basketball Association|NBA]] bei atstovavo [[Latvijos vyrų krepšinio rinktinė|Latvijos vyrų krepšinio rinktinei]], o tėvas Dainis šiuo metu yra jaunimo treneris. Jaunystėje padėdamas tėčiui elektriniu pjūklu pjaustyti malkas, jis nusipjovė dalį dešinės rankos [[Bevardis (pirštas)|bevardžio]] piršto.<ref>https://www.mysanantonio.com/sports/spurs/article/Spurs-Bertans-ignores-childhood-issue-that-10894354.php</ref> == Pasiekimai == * 3× [[Serbijos krepšinio lyga|Serbijos krepšinio lygos]] čempionas (2012–2014 m.) * [[Koračo taurė (Serbijos krepšinio taurė)|Serbijos krepšinio taurės]] čempionas (2012 m.) * [[Adrijos krepšinio lyga|Adrijos krepšinio lygos]] čempionas (2013, 2026 m.) * 3× [[Slovėnijos krepšinio taurė|Slovėnijos krepšinio taurės]] čempionas (2010–2012 m.) == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Bertāns, Dāvis}} [[Kategorija:Latvijos krepšininkai]] nsjr18xtjk17mu5pgfgonho2tiiqr0p 0 674390 7898019 7888686 2026-08-08T02:49:44Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898019 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Senovinės Sabos karalystės vietovės, Maribas |Image = [[Vaizdas:Bar'an temple 1986-1.jpg|260px|]] |State Party = {{flag|YEM}} |Type =Kultūrinis |Criteria = iii, iv |ID = 1700 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija ir Ramusis vandenynas]] |Year = 2023 |Session = 45 |Danger = 2023- | vikiteka = Category:Landmarks of the Kingdom of Saba (Marib) }} '''Sabos karalystės vietovės Maribe''' – [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo objektas]] (nuo 2023 m.), esantis [[Jemenas|Jemeno]] centrinėje dalyje, [[Maribo muchafaza|Maribo muchafazoje]]. Sudaro penki objektai, siejami su senovine [[Sabos karalystė|Sabos karalyste]]. Tai penkios archeologinės vietovės, liudijančios Sabos karalystės klestėjimą nuo I tūkstantmečio pr. m. e. iki islamo iškilimo VII a. Šie miestai iškilo prie svarbaus [[smilkalų kelias|smilkalų kelio]], besidriekusio tarp [[Laimingoji Arabija|Laimingosios Arabijos]] ir Viduržemio jūros regiono bei Rytų Afrikos. Šie miestai buvo įsikūrę pusiau sausringuose slėniuose, o jų [[drėkinimas|drėkinimui]] buvo įrengta sudėtinga irigacinė sistema, leidusi sukurti didžiausią to meto dirbtinę [[oazė|oazę]] pasaulyje. Miestuose išlikę šventyklų, karinių įtvirtinimų ir kitų statinių griuvėsiai.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1700 Landmarks of the Ancient Kingdom of Saba, Marib], ''unesco.org''</ref> Sabos karalystės vietovės Maribe įtraukus į pasaulio paveldo sąrašą, tuo pačiu įtrauktos ir į paveldo pavojuje sąrašą dėl vykstančio [[Jemeno pilietinis karas|Jemeno pilietinio karo]]. == Objektai == {| class="wikitable" |+ !Vieta !Iliustracija !ID<ref>{{cite web |url=https://whc.unesco.org/en/list/1700/maps/ |title=Landmarks of the Ancient Kingdom of Saba, Marib : Maps |publisher=UNESCO World Heritage Centre |access-date=26 March 2023 |archive-date=25 March 2023 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230325151526/https://whc.unesco.org/en/list/1700/maps/ |url-status=live }}</ref> !Koordinatės |- |[[Maribas|Senasis Maribo miestas]] |[[Vaizdas:Ancient Ma'rib 01.jpg|left|frameless|220x220px]] |1700-001 |{{Coord|15|25|39|N|45|20|9|E|type:landmark|display=inline}} |- |[[Avamo šventykla]] |[[Vaizdas:Awwam Temple.jpg|frameless|220x220px]] |1700-002 |{{Coord|15|24|16|N|45|21|21|E|type:landmark|display=inline}} |- |[[Barano šventykla]] |[[Vaizdas:Barran Temple (cropped).jpg|frameless|220x220px]] |1700-003 |{{Coord|15|24|11|N|45|20|35|E|type:landmark|display=inline}} |- |[[Maribo užtvanka]] |[[Vaizdas:Jemen1988-022 hg.jpg|frameless|220x220px]] |1700-004 to 1700–006 |{{Coord|15|23|51|N|45|16|7|E|type:landmark|display=inline}} |- |[[Sirvachas|Senasis Sirvacho miestas]] |[[Vaizdas:Jemen Sirwah 04.JPG|frameless|220x220px]] |1700-007 |{{Coord|15|27|7|N|45|1|6|E|type:landmark|display=inline}} |} == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOJemenas}} [[Kategorija:Archeologinės vietos]] [[Kategorija:Senovės Jemenas]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] bh87q816zktmu26q4gb8p8sm5uoe53k 0 676192 7897810 7893636 2026-08-07T17:17:16Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7897810 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšininkas|playername=Ignas Sargiūnas|dateofbirth={{Gimimo data|1999|09|11}}|cityofbirth=[[Kaunas]]|height=1,96 m|weight=86 kg|currentclub=[[Stambulo Fenerbahçe (krepšinio klubas)|Stambulo „Fenerbahçe“]]|position=[[Įžaidėjas|ĮŽ]] / [[Atakuojantis gynėjas|AG]]|clubnumber=|countryofbirth=[[Lietuva]]|years=2016–2018<br>2021–2022<br>2022–2023<br>2023–2024<br>2024–2026<br>2026-|clubs=[[Kauno Žalgiris-2|Kauno „Žalgiris-2“]]<br>[[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]]<br>[[Bairoito Medi|Bairoito „Medi“]]<br>[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]<br>[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]]<br>[[Stambulo Fenerbahçe (krepšinio klubas)|Stambulo „Fenerbahçe“]]|pointsaverage=|nationalpoints=|nationalteam={{krep|LTU|1}}|nationalyears=2024–}} '''Ignas Sargiūnas''' (g. {{data|year=1999|month=09|day=11}}) – [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas, žaidžiantis [[Eurolyga|Eurolygoje]] ir [[Turkijos krepšinio lyga|BSL lygoje]] besivaržančioje [[Stambulo Fenerbahçe (krepšinio klubas)|Stambulo „Fenerbahçe“]] komandoje. Laimėjo sidabro medalius [[2016 m. Europos jaunių (U-18) krepšinio čempionatas|2016 m. Europos jaunių (U-18) krepšinio čempionate]] ir [[2015 m. Europos jaunučių (U-16) krepšinio čempionatas|2015 m. Europos jaunučių (U-16) krepšinio čempionate]].<ref>{{Cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-104766-medaliai-kulbokos-ir-velickos-duetas-istempe-lietuvius-i-finala.html|title=Medaliai: Kulbokos ir Veličkos duetas ištempė lietuvius į finalą|website=basketnews.lt|access-date=2025-01-27|language=lt}}</ref> Mokėsi [[Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija|Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijoje]] Šilainiuose.<ref>[https://kkml.lt/zaidejas/859-ignas-sargiunas?season=7___2015-2016 Ignas Sargiūnas 2015-2016] ''kkml.lt''</ref> == Profesionali karjera == Karjerą pradėjo 2016 m. [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgirio“]] [[Kauno Žalgiris-2|dublerių komandoje]].<ref>{{Cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-103305-sargiunas-pasiulymas-prisijungti-prie-zalgirio-dubleriu-sukele-daug-dziaugsmo.html|title=Sargiūnas: „Pasiūlymas prisijungti prie „Žalgirio“ dublerių sukėlė daug džiaugsmo“|website=basketnews.lt|access-date=2025-01-27|language=lt}}</ref> 2018 m. išvyko į Jungtines Valstijas ir įstojo į [[Džordžijos universitetas|Džordžijos universitetą]], kur pradėjo rungtyniauti [[NCAA]] Džordijos „Bulldogs“ komandoje.<ref>{{Cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-121030-ignas-sargiunas-is-zalgirio-dubleriu-pasuko-i-ncaa.html|title=Ignas Sargiūnas iš „Žalgirio“ dublerių pasuko į NCAA|website=basketnews.lt|access-date=2025-01-27|language=lt}}</ref> 2019 m. paliko Džordžiją ir įstojo į [[Kolorado valstijos universitetas|Kolorado valstijos universitetą]], kur turėjo žaisti Kolorado valstijos „Rams“ komandoje, tačiau į aikštelę su komanda taip ir neišėjo.<ref>{{Cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-147116-sargiunas-paliko-antra-jav-universiteta-taciau-tasko-karjeroje-nededa.html|title=Sargiūnas paliko antrą JAV universitetą, tačiau taško karjeroje nededa|website=basketnews.lt|access-date=2025-01-27|language=lt}}</ref> 2021 m. grįžo į Lietuvą ir prisijungė prie [[Prienų Prienai|Prienų „Prienų“]].<ref>{{Cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-148612-teises-i-jaunaji-gyneja-islaikes-zalgiris-paskolino-ji-prienu-klubui.html|title=Teises į jaunąjį gynėją išlaikęs „Žalgiris“ paskolino jį Prienų klubui|website=basketnews.lt|access-date=2025-01-27|language=lt}}</ref> 2022 m. liepą Sargiūnas paliko Prienus ir prisijungė prie Vokietijos [[Bairoito Medi|Bairoito „Medi“]] klubo.<ref>{{Cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-175549-prienus-palikes-sargiunas-isvyksta-i-vokietija.html|title=Prienus palikęs Sargiūnas išvyksta į Vokietiją|website=basketnews.lt|access-date=2025-01-27|language=lt}}</ref> 2023 m. liepą pasirašė sutartį su [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnu“]].<ref>{{Cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-192613-neptuna-papilde-naudingiausias-rezervines-rinktines-krepsininkas.html|title=„Neptūną“ papildė naudingiausias rezervinės rinktinės krepšininkas|website=basketnews.lt|access-date=2025-01-27|language=lt}}</ref> 2024 m. balandį 4 savaitėms iškrito iš rikiuotės po [[Apendicitas|apendicito]] operacijos.<ref>{{Cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-204638-ant-operacines-stalo-atsigules-sargiunas-iskrito-is-neptuno-rotacijos.html|title=Ant operacinės stalo atsigulęs Sargiūnas iškrito iš „Neptūno“ rotacijos|website=basketnews.lt|access-date=2025-01-27|language=lt}}</ref> 2024 m. birželį Sargiūnas sudarė „2+1“ kontraktą su [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytu“]].<ref>{{Cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-208001-neptuna-paliekantis-sargiunas-keliasi-i-vilniu.html|title=„Neptūną“ paliekantis Sargiūnas keliasi į Vilnių|website=basketnews.lt|access-date=2025-01-27|language=lt}}</ref> 2025 m. lapkritį pagarsėjo pergalingu tolimu metimu besibaigiant rungtynių laikui [[2027 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2027 m. FIBA pasaulio čempionato]] atrankos susitikime Londone su [[Jungtinės Karalystės vyrų krepšinio rinktinė|Jungtinės Karalystės rinktine]]. Sargiūnas mače su britais per paskutines 9,8 sekundės realizavo tris tritaškius, o lemiamas metimas skrodė tinklelį su sirena, skelbusia Lietuvos pergalę Londone – 89:88.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-235897-nba-legenda-reggie-milleris-sureagavo-i-sargiuno-blyksni.html NBA legenda Reggie Milleris sureagavo į Sargiūno blyksnį], ''basketnews.lt''</ref> 2026 m. liepos 14 d. pasirašė dvejų metų sutartį, su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui, su [[Šarūnas Jasikevičius|Šarūno Jasikevičiaus]] treniruojama [[Stambulo Fenerbahçe (krepšinio klubas)|Stambulo „Fenerbahçe“]] komanda.<ref>{{Cite web|url=https://www.euroleaguebasketball.net/en/euroleague/news/fenerbahce-adds-depth-with-shooting-guard-ignas-sargiunas/|title=Fenerbahce adds depth with shooting guard Ignas Sargiunas|website=euroleague.net|access-date=2026-07-14|language=en}}{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Laimėjimai == *2026 [[FIBA Čempionų lyga|FIBA Čempionų lygos]] čempionas *2026 [[Karaliaus Mindaugo taurė|Karaliaus Mindaugo taurės]] vicečempionas *2024-25, 2025-26 m. [[Lietuvos krepšinio lyga|Lietuvos krepšinio lygos]] vicečempionas == Dalyvavimas čempionatuose == {{krepČempTitle}} {{krepČempŽemTitle}} {{krepČempŽem|[[2025 m. Europos krepšinio čempionatas|Europa 2025]]|5|16,3|4,4|1,7|0,9|46,2 %|14,3 %|81,3 %}} |} == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.basketnews.lt/zaidejai/17929-ignas-sargiunas.html Igno Sargiūno profilis „BasketNews“] * [https://basketball.eurobasket.com/player/Ignas-Sargiunas/351794 Igno Sargiūno profilis „EuroBasket.com“] * [https://lkl.lt/zaidejai/ignas-sargiunas Igno Sargiūno profilis „LKL.lt“] * [https://www.proballers.com/basketball/player/67732/ignas-sargiunas Igno Sargiūno profilis „Proballers“] {{Vilniaus Ryto dabartinė sudėtis}} {{DEFAULTSORT:Sargiūnas, Ignas}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] d1tvru82z3h78wajqnpnsl7s1bc18bt 0 677737 7897584 7504881 2026-08-07T12:19:00Z Ed1974LT 52229 7897584 wikitext text/x-wiki {{kalba|kalba=Lubų kalba, Kasajaus lubų kalba <br />''Tshiluba''|spalva=orange| šalys= [[Kongo DR]], [[Angola]]| kalbančiųjų=>6,4 mln.| vieta=į šimtuką nepatenka| kilmė=[[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio-Kongo]]<br />&nbsp;[[Benuė-Kongo kalbos|Benuė-Kongo]]<br />&nbsp;&nbsp;[[Bantų kalbos|bantų]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;lubinės<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[[lubų kalbos|lubų]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;'''Kasajaus lubų'''| oficiali= {{flag|COD|name=Kongo DR}} (regioninė) | raštas= [[lotyniška abėcėlė]]| iso639-1= | iso639-2=lua| iso639-3=lua| kodas= | paveikslėlis= Luba-Katanga + Luba-Kasai.svg| }} '''Lubų kalba''', kitaip '''''baluba, kiluba, čiluba, Lulua lubų kalba, Kasajaus lubų kalba''''' (''Tshiluba, Ciluba, Luba-Kasai, Luba-Lulua'') – bantų kalba, vartojama [[Centrinė Afrika|Centrinėje Afrikoje]]: [[Kongo DR|Kongo Demokratinėje Respublikoje]] ir [[Angola|Angoloje]]. Kalbančiųjų skaičius – virš 6,4 milijono žmonių (daugiausia [[lubai]] ir [[lulua]]).<ref>{{ethnologue|lua}}</ref> Tiesa, lubai vartoja keletą skirtingų [[lubų kalbos|lubų kalbų]] ([[Katangos lubų kalba|Katangos lubų]], Kaondė ir kt.). Kasajaus lubų kalba paplitusi Kongo Demokratinės Respublikos [[Vidurinis Kasajus|Vidurinio Kasajaus]], [[Kasajus (provincija)|Kasajaus]], [[Rytų Kasajus|Rytų Kasajaus]] provincijose ir pasienio teritorijose Angoloje. Miestuose paplitęs savitas lubų kalbos [[pidžinas]] (sumišęs su [[prancūzų kalba|prancūzų]], [[suahilių kalba|suahilių]], [[lingala]] kalbomis).<ref>[https://web.archive.org/web/20180203191542/http://goto.glocalnet.net/mahopapers/nuglonline.pdf New Updated Guthrie List Online]</ref> Skiriamos 4 pagrindinės tarmės (rytų, vakarų, pietų, vidurio) ir daugiau kaip 20 patarmių. Lubų kalba yra [[agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], bet turi ir [[fleksinė kalba|fleksinėms kalboms]] būdingų bruožų. [[toninė kalba|Toninė]]. Yra keturi leksinę ar gramatinę reikšmę rodantys tonai. Būdinga [[balsių harmonija]], [[nosinis sonantas|nosiniai sonantai]]. Gramatinė sandara panaši į kitų bantų kalbų, tik archajiškesnė. Išlaikyta senesnė semantinių ir gramatinių klasių, kurių formalus rodiklis – vienskiemenis [[priešdėlis]], sistema; kaip atskira klasė išlikęs ir [[lokatyvas]] (daugelio kitų bantų kalbų prarastas). [[Daiktavardžio klasė|Daiktavardžio klasių]] derinimas su kitomis kalbos dalimis visada sistemingas. Būdinga žodžių tvarka – veiksnys–tarinys–papildinys (SVO).<ref name=vle /> Lubų kalba buvo viena pagrindinių [[Luba (valstybė)|Lubos karalystės]] kalbų. [[Raštas]] lotyniškaisiais rašmenimis. Lubų kalba leidžiami laikraščiai, transliuojamos radijo ir televizijos laidos.<ref name=vle>{{VLE|13||[[Vidas Kavaliauskas]]|[https://www.vle.lt/straipsnis/lubu-kalba/ lubų kalba]}}</ref> Teigiama, kad lubų kalbai priklauso sunkiausiai išverčiamas žodis ''ilunga'', reiškiantis „asmuo, kuris atleis pirmą skriaudą, pakęs antrą skriaudą, bet jokiu būdu nepakęs trečios skriaudos“.<ref>[https://www.omniglot.com/writing/tshiluba.php Tshiluba], ''omniglot.com''</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Bantų kalbos]] 33s8aa4mqkzjj3ijhoz87fkepg2cm6t 0 677748 7897587 7504923 2026-08-07T12:21:39Z Ed1974LT 52229 7897587 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| pavadinimas = Benuės–Kongo kalbos| spalva=orange| šalys=[[Subsacharinė Afrika]]| skaičius=~950| kilmė=[[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio–Kongo]]<br>{{0}}[[Atlanto–Kongo kalbos|Atlanto–Kongo]]<br>{{0}}{{0}}[[Voltos–Kongo kalbos|Voltos–Kongo]] <br>{{0}}{{0}}{{0}}'''Benuės–Kongo'''| žemėlapis=Map of the Benue–Congo languages.svg| ISO639-2=| klasifikacija=Bantoidų–Kroso kalbos, Vidurio Nigerijos kalbos }} '''Benuės ir Kongo kalbos''' arba '''''Benuės–Kongo kalbos''''' – stambi [[Atlanto–Kongo kalbos|Atlanto–Kongo kalbų šeimos]] (hipotetinės [[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio-Kongo makrošeimos]]) šaka, kuriai priklauso daugelis [[Užsachario Afrika|Užsachario Afrikos]] kalbų. Apima apie 950 kalbų, vartojamų nuo [[Beninas|Benino]], [[Nigerija|Nigerijos]] ir [[Somalis|Somalio]] šiaurėje iki [[PAR|Pietų Afrikos Respublikos]] pietuose. Turi virš 280 milijonų vartotojų. Nemažai Benuės ir Kongo kalbų vartoja tik keli šimtai ar tūkstančiai žmonių.<ref name=vle /> Pavadintos pagal [[Benuė]]s ir [[Kongas (upė)|Kongo]] upes. Absoliučią daugumą Benuės ir Kongo kalbų sudaro [[bantų kalbos]], paplitusios beveik visoje [[Centrinė Afrika|Centrinėje]] ir [[Pietų Afrika|Pietų Afrikoje]]. Toks jų išplitimas susijęs su [[bantų migracijos|bantų migracijomis]] į pietus ir rytus iš pietų Kamerūno. Benuės ir Kongo kalbų protėvynė lokalizuojama pietų Nigerijoje. Būtent šioje šalyje aptinkama didžiausia šios grupės kalbų įvairovė.<ref name="watters">{{Cite book | veditors = Watters, John R | title = East Benue-Congo: Nouns, pronouns, and verbs | place = Berlin | publisher = Language Science Press | date = 2018 | format = pdf | url = http://langsci-press.org/catalog/book/190 | doi = 10.5281/zenodo.1314306 | doi-access = free | isbn = 978-3-96110-100-9 | last1 = Watters | first1 = John R. | access-date = 2018-11-15 | archive-date = 2018-11-16 | archive-url = https://web.archive.org/web/20181116000742/http://langsci-press.org/catalog/book/190 | url-status = live }}</ref> == Klasifikacija == Benuės ir Kongo kalbų skirstymas: * Bantoidų–Kroso kalbos: ** [[Kroso upės kalbos]] – paplitusios pietryčių [[Nigerija|Nigerijoje]] ir greta [[Kamerūnas|Kamerūne]] ([[ibibijų kalba|ibibijų]], [[nanangų kalba|nanangų]], efikų, eketų, ogonių, ogbijų, obolų, bokijų ir kt.); ** [[Šiaurės bantoidų kalbos]] – paplitusios rytų Nigerijoje ir vidurio vakarų Kamerūne (vučių, [[mambilų kalba|mambilų]], ndolų, dakų ir kt.); ** [[Pietų bantoidų kalbos]] – paplitusios nuo Nigerijos ir Kamerūno iki Pietų Afrikos Respublikos (bantų kalbos, taip pat [[tivų kalba|tivų]], džemba, ghomala, medumba, bamunų, komų); * Vidurio Nigerijos kalbos: ** [[Jukunoidų kalbos]] – paplitusios ties Nigerijos ir Kamerūno siena ([[jukunų kalba|jukunų]], kutebų, vapanų, tigomų ir kt.); ** [[Kaindžio kalbos]] – paplitusios Nigerijoje, apie [[Kaindžio tvenkinys|Kaindžio tvenkinį]] (vadžių, šinginių, lelų ir kt.); ** [[Plynaukštės kalbos]] – paplitusios Nigerijoje, [[Džoso plynaukštė]]je ([[beromų kalba|beromų]], [[tarokų kalba (Nigerija)|tarokų]], [[tjapų kalba|tjapų]], hjamų, adarų ir kt.). Taip pat yra neaiškios klasifikacijos kalbų, kurias bandoma priskirti Benuės ir Kongo kalboms – [[ukaanų kalba|ukaanų]], fali, titų. Ilgą laiką prie šios kalbų grupės buvo priskiriamos ir [[Voltos–Nigerio kalbos]].<ref>Roger Blench, [http://www.rogerblench.info/Language/Niger-Congo/General/Niger-Congo%20an%20alternative%20view.pdf Niger-Congo: an alternative view] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121203022520/http://www.rogerblench.info/Language/Niger-Congo/General/Niger-Congo%20an%20alternative%20view.pdf |date=2012-12-03 }}</ref> == Bruožai == Benuės ir Kongo kalbos pasižymi sudėtinga [[balsis|balsių sistema]], [[lūpinis gomurinis priebalsis|lūpiniais gomuriniais priebalsiais]] ''gb'' ir ''kp''. Kalbos [[toninė kalba|toninės]]. Paprastai skiriami 2–4 leksines ir gramatines reikšmes skiriantys tonai. Benuės ir Kongo kalbos turi ryškių [[agliutinacinė kalba|agliutinacinių]] ir [[izoliacinė kalba|izoliacinių]] (ypač veiksmažodis) bruožų, nors bantų kalbos turi ir tam tikrų fleksinėms kalboms būdingų savybių. Būdingos savitos daiktavardžio semantinės ir gramatinės [[Daiktavardžio klasė|klasės]] (žmonių, medžių, daugiskaitos, lokatyvo ir kitos; Benuės ir Kongo kalbų [[prokalbė]] turėjo 23, dabartinėse kalbose jų skaičius labai įvairuoja), jų formalus rodiklis – [[priešdėlis]] arba [[priesaga]]. Daiktavardžio klasių derinimas su kitomis kalbos dalimis ne visose kalbose sistemingas. Beveik neskiriamas [[būdvardis]] ir [[prieveiksmis]]. Dažniausia žodžių tvarka sakinyje – veiksnys–tarinys–papildinys (SVO).<ref name=vle>{{VLE|3||[[Vidas Kavaliauskas]]|[https://www.vle.lt/straipsnis/benues-ir-kongo-kalbos/ Benuės ir Kongo kalbos]}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Nigerio-Kongo kalbos]] p8i5h0mofip1gg3oo0k5l4shqwcxrxh 10 678787 7897836 7869543 2026-08-07T19:02:59Z Nomadbones 153116 7897836 wikitext text/x-wiki {{Navbox | name = Auksinis gaublys geriausiam aktoriui muzikiniame arba komediniame filme | title = [[Auksinis gaublys geriausiam aktoriui muzikiniame arba komediniame filme]] | state = {{{būsena<includeonly>|collapsed</includeonly>}}} | bodyclass = hlist | basestyle = background: #CFB53B | group1 = 1950–1976 | list1 = * [[Fred Astaire]] (1949) * [[Danny Kaye]] (1951) * [[Donald O'Connor]] (1952) * [[David Niven]] (1953) * [[James Mason]] (1954) * [[Tom Ewell]] (1955) * [[Cantinflas|Mario Moreno]] (1956) * [[Frank Sinatra]] (1957) * [[Danny Kaye]] (1958) * [[Jack Lemmon]] (1959) * [[Jack Lemmon]] (1960) * [[Glenn Ford]] (1961) * [[Marcello Mastroianni]] (1962) * [[Alberto Sordi]] (1963) * [[Rex Harrison]] (1964) * [[Lee Marvin]] (1965) * [[Alan Arkin]] (1966) * [[Richard Harris]] (1967) * [[Ron Moody]] (1968) * [[Peter O'Toole]] (1969) * [[Albert Finney]] (1970) * [[Chaim Topol]] (1971) * [[Jack Lemmon]] (1972) * [[George Segal]] (1973) * [[Art Carney]] (1974) * [[George Burns]] / [[Walter Matthau]] (1975) | group2 = 1976–2000 | list2 = * [[Kris Kristofferson]] (1976) * [[Richard Dreyfuss]] (1977) * [[Warren Beatty]] (1978) * [[Peter Sellers]] (1979) * [[Ray Sharkey]] (1980) * [[Dudley Moore]] (1981) * [[Dustin Hoffman]] (1982) * [[Michael Caine]] (1983) * [[Dudley Moore]] (1984) * [[Jack Nicholson]] (1985) * [[Paul Hogan]] (1986) * [[Robin Williams]] (1987) * [[Tom Hanks]] (1988) * [[Morgan Freeman]] (1989) * [[Gérard Depardieu]] (1990) * [[Robin Williams]] (1991) * [[Tim Robbins]] (1992) * [[Robin Williams]] (1993) * [[Hugh Grant]] (1994) * [[John Travolta]] (1995) * [[Tom Cruise]] (1996) * [[Jack Nicholson]] (1997) * [[Michael Caine]] (1998) * [[Jim Carrey]] (1999) * [[George Clooney]] (2000) | group3 = 2001–dabar | list3 = * [[Gene Hackman]] (2001) * [[Richard Gere]] (2002) * [[Bill Murray]] (2003) * [[Jamie Foxx]] (2004) * [[Joaquin Phoenix]] (2005) * [[Sacha Baron Cohen]] (2006) * [[Johnny Depp]] (2007) * [[Colin Farrell]] (2008) * [[Robert Downey Jr.]] (2009) * [[Paul Giamatti]] (2010) * [[Jean Dujardin]] (2011) * [[Hugh Jackman]] (2012) * [[Leonardo DiCaprio]] (2013) * [[Michael Keaton]] (2014) * [[Matt Damon]] (2015) * [[Ryan Gosling]] (2016) * [[James Franco]] (2017) * [[Christian Bale]] (2018) * [[Taron Egerton]] (2019) * [[Sacha Baron Cohen]] (2020) * [[Andrew Garfield]] (2021) * [[Colin Farrell]] (2022) * [[Paul Giamatti]] (2023) * [[Sebastian Stan]] (2024) * [[Timothée Chalamet]] (2025) }}<noinclude> [[Kategorija:Auksinių gaublių šablonai]] </noinclude> 7di0oqb4jski538xzfxtfcqrafdeetb 0 682119 7897842 7897537 2026-08-07T19:30:59Z Nexicon 195077 7897842 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = Žvėris | Viršelis = Zveris cover jessica shy.jpg | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Jessica Shy]] | Išleistas = [[2025]] m. [[birželio 12]] d. | Žanras = [[Pop]] | Trukmė = 20:01 | Leidėjas = OpenPlay | Prodiuseris = Karolis Labanauskas, Linas Strockis | Ankstesnis albumas = „[[Sutemos (Jessica Shy albumas)|Sutemos]]“<br /> (2024) | Šis albumas = „'''Žvėris'''“<br />(2025) | Kitas albumas =„[[Liepa (Jessica Shy albumas)|Liepa]]“<br /> (2026) }} '''„Žvėris“''' – 4-asis [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas, išleistas [[2025]] m. [[birželio 12]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/veidai/muzika/jessicos-shy-gerbejams-jaudinanti-zinia-120116929|title=Jessicos Shy gerbėjams – jaudinanti žinia|publisher=[[DELFI]]|website=delfi.lt|date=2025-06-10|access-date=2025-06-12}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/veidai/muzika/jessica-shy-pristato-ketvirtaji-albuma-zveris-nesitikejo-kad-si-diena-ateis-taip-greitai-120117587|title=Jessica Shy pristato ketvirtąjį albumą „Žvėris“: nesitikėjo, kad ši diena ateis taip greitai|publisher=[[DELFI]]|website=delfi.lt|date=2025-06-12|access-date=2025-06-12}}</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing | writing_credits = yes | title1 = Manija | writer1 = {{hlist|Aistė Stonytė|[[Džesika Šyvokaitė]]|Elzė Borsteikaitė|Karolis Labanauskas|Linas Strockis}} | length1 = 1:56 | title2 = Aš Tik Žmogus | writer2 = {{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Gabrielė Užkurytė|Labanauskas|Strockis}} | length2 = 2:07 | title3 = Ašara | writer3 = {{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Labanauskas|Strockis|Nombeko Augustė Khotseng|[[Silvestras Beltė]]}} | length3 = 2:07 | title4 = Ar Nori To | writer4 = {{hlist|Šyvokaitė|Elena Jurgaitytė|Borsteikaitė|Labanauskas|Strockis|Khotseng|Beltė}} | length4 = 2:13 | title5 = Žvėris | writer5 = {{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Labanauskas|Strockis|Khotseng}} | length5 = 2:00 | title6 = Kodėl Aš Ir Vėl | writer6 = {{hlist|Šyvokaitė|[[Justinas Jarutis]]|Labanauskas|Strockis}} | length6 = 2:24 | title7 = Vis Vien | writer7 = {{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Labanauskas|Strockis}} | length7 = 2:38 | title8 = Sugedęs Telefonas | writer8 = {{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Labanauskas|Strockis|Khotseng}} | length8 = 2:09 | title9 = Mažas Amžinai | writer9 = {{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|Borsteikaitė|Labanauskas|Strockis|Beltė}} | length9 = 2:23 | total_length = 20:01 }} == Apdovanojimai == {| class="wikitable" |- ! Metai ! Apdovanojimas ! Kategorija ! Kūrinys ! Rezultatas |- | rowspan="2" |2025 | rowspan="2" |[[M1 muzikos apdovanojimai|M1 muzikos apdovanojimai 2025]] |Metų hitas |„Vis Vien“ | {{Nominacija}} |- |Metų albumas |„Žvėris“ | {{Laimėjo}} |- | rowspan="3" |2026 | rowspan="3" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2025|M.A.M.A. 2025]] | Metų albumas | „Žvėris“ | {{Nominacija}} |- | Metų kūrinys / daina | „Vis Vien“ | {{Nominacija}} |- | Metų kūrinys / daina | „Žvėris“ | {{Nominacija}} |} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] == Šaltiniai == {{Išnašos|1}} [[Kategorija:2025 albumai]] [[Kategorija:Lietuvos albumai]] q05ookodbw6wtmd14mihw5kitxudmbp 0 683909 7898104 7604841 2026-08-08T08:05:47Z Nomadbones 153116 7898104 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas=Gunnar Hansen |fonas=culture |pilnas vardas= |gimimo vardas=Gunnar Milton Hansen |gimė={{Gimė|1947|03|04}} |gimimo vieta=[[Reikjavikas]], [[Islandija]] {{flagicon|Islandija}} |mirė= {{Mirties data|2015|11|07|1947|03|04}} |mirties vieta= [[Nortist Harboras]], [[Meinas]], [[JAV]] {{flagicon|JAV}} |gyv_vieta= |tautybė= |pilietybė= |religija= |įšventintas= |palaimintas= |kanonizuotas= |kanonizavo= |šventė= |globėjas= <!-- Veikla --> |veikla={{hlist|aktorius|rašytojas}} |sritis= |įstaigos= |pareigos= <!-- Išsilavinimas --> |apdovanojimai= |aktyvumo metai=1973–2013|žinomas=„[[Kruvinosios skerdynės Teksase (1974 filmas)|Kruvinosios skerdynės Teksase]]“ (1974 m.)|paveikslėlis=Gunnar_Hansen_photographed_by_Ryota_Nakanishi_(cropped).jpg|paveikslėlio apibūdinimas=Hansen 2012 m.|vikiteka=Category:Gunnar Hansen (actor)}} '''Gunaras Miltonas Hansenas''' ({{en|Gunnar Milton Hansen}}, {{data|year=1947|month=03|day=04}} – {{data|year=2015|month=11|day=07}}) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] aktorius ir rašytojas. Geriausiai žinomas dėl kanibalo [[Odinveidis|Odinveidžio]] vaidmens 1974 m. filme „[[Kruvinosios skerdynės Teksase (1974 filmas)|Kruvinosios skerdynės Teksase]]“. == Biografija == Hansenas gimė [[Reikjavikas|Reikjavike]], [[Islandija|Islandijoje]], islandės motinos ir norvego tėvo šeimoje.<ref name="baudst-dagbladid">{{cite news|title=Bauðst tækifæri til að verða kvikmyndaleikari|url=https://timarit.is/page/3074582|access-date=2021-09-16|work=Dagblaðið|date=1978-01-25|page=4|language=is}}</ref> Kai jam buvo penkeri metai, su motina ir broliu persikėlė gyventi į Jungtines Valstijas.<ref name="hrollvekjustjarna">{{cite news|title=Íslensk hrollvekjustjarna í Bandaríkjunum|url=https://timarit.is/page/3362967|access-date=2021-09-16|work=Vísir|date=1977-07-18|page=3|language=is}}</ref> Gyveno [[Meinas|Meine]] iki vienuolikos metų, kai jo šeima persikėlė į [[Ostinas|Ostiną]].<ref>{{cite news|author1=Kjartan Hreinn Njálsson|title=Maðurinn með ljótu grímuna og alþýðlega nafnið|url=https://www.visir.is/g/2015151108951|access-date=2021-09-16|work=Vísir.is|date=2015-11-08|language=is}}</ref> 1973 m., baigęs studijas, sužinojo, kad Ostine filmuojamas filmas „[[Kruvinosios skerdynės Teksase (1974 filmas)|Kruvinosios skerdynės Teksase]]“, ir nusprendė dalyvauti atrankoje. Jis padarė gerą įspūdį režisieriui [[Tobe Hooper]] savo aukštu ūgiu ir tvirtu sudėjimu, todėl gavo pagrindinio piktadario, Odinveidžio, vaidmenį. Filmas buvo mažo biudžeto, todėl filmavimo komanda turėjo dirbti pagal labai įtemptą grafiką. Hansenas tris savaites kasdien praleisdavo po 12–16 valandų vilkėdamas tą patį neišskalbtą kostiumą ir kaukę, kurie filmavimo pabaigoje baisiai smirdėjo. Aktorius rimtai žiūrėjo į savo vaidmenį – studijavo psichikos ligonių elgesį, kad geriau įsijaustų į maniako vaidmenį, ir stengėsi perteikti jo sudėtingą charakterį scenose, kuriose nebuvo smurto.<ref>{{cite news|author1=Matthías Árni Ingimarsson|title=Heill þér, mikla Leðurfés!|url=https://timarit.is/page/5335616|access-date=2021-09-16|work=Morgunblaðið|date=2010-08-13|page=36|language=is}}</ref><ref name="ind">{{cite web|title=Gunnar Hansen: Actor and writer who was best known as Leatherface in the horror film 'Texas Chainsaw Massacre'|url=https://www.independent.co.uk/news/obituaries/gunnar-hansen-actor-and-writer-who-was-best-known-as-leatherface-in-the-horror-film-texas-chainsaw-a6727796.html|date=2015-11-09|publisher=Independent|accessdate=2015-11-11|language=en|archive-date=2015-11-09|archive-url=https://archive.today/20151109193652/http://www.independent.co.uk/news/obituaries/gunnar-hansen-actor-and-writer-who-was-best-known-as-leatherface-in-the-horror-film-texas-chainsaw-a6727796.html|url-status=live}}</ref> Vėliau rašė (ir kartais redagavo) žurnalus bei knygas, tačiau 1988 m. grįžo į aktorystę, pasirodydamas siaubo parodijoje „[[Hollywood Chainsaw Hookers]]“.<ref>{{cite news|author1=Charles Runells|title='Chainsaw' star a cut above his film character|url=https://www.newspapers.com/article/news-press-chainsaw-star-a-cut-above-h/143333680/|access-date=2024-03-14|work=News-Press|date=2004-06-04|page=27|via=Newspapers.com}}{{open access}}</ref> 2013 m. sugrįžo į „[[Kruvinosios skerdynės Teksase (franšizė)|Kruvinųjų skerdynių Teksase]]“ franšizę filme „[[Kruvinosios skerdynės Teksase 3D]]“, kur suvaidino vieną iš Sojerių šeimos narių. Jis teigė, kad vėlesnė aktorystės karjera jam tapo tik šalutiniu užsiėmimu, o pagrindinis dėmesys liko skiriamas rašymui.<ref name="baudst-dagbladid" /> Hansenas taip pat rašė filmų scenarijus, režisavo dokumentinius filmus.<ref name="ruv-2015">{{cite news|author1=Vera Illugadóttir|title=Gunnar Hansen leikari látinn|url=https://www.ruv.is/frett/gunnar-hansen-leikari-latinn|access-date=2021-09-16|work=RÚV|date=2015-11-08|language=is}}</ref> Aktoriaus paskutinis kino projektas buvo epizodinis vaidmuo filme „[[Mirties namai]]“ (2017 m.), kurio scenarijų jis parašė kartu su Harrison Smith.<ref>{{cite news|title=Gunnar Hansen, leikari í Texas Chain Saw Massacre, er látinn|url=https://kjarninn.is/frettir/2015-11-08-gunnar-hansen-leikari-i-texas-chain-saw-massacre-er-latinn/|access-date=2024-03-14|work=Kjarninn|date=2015-11-08|language=is}}</ref> Hansenas taip pat buvo rašytojas; 1993 m. pasirodė jo kelionių memuarai „Islands at the Edge of Time: A Journey to America's Barrier Islands“ („Salos laiko pakraštyje: Kelionė į Amerikos barjerines salas“). 2013 m. išleido knygą „[[Chain Saw Confidential]]“ apie 1974 m. filmo „Kruvinosios skerdynės Teksase“ kūrimą.<ref name="ruv-2015" /> 2015 m. lapkričio 7 d. Gunaras Hansenas mirė nuo [[Kasos vėžys|kasos vėžio]], sulaukęs 68 metų. Jis buvo [[Kremacija|kremuotas]], o pelenai išbarstyti į vandenyną.<ref>{{Cite web|url=https://abc7.com/1073907/|title=Gunnar Hansen, original Leatherface from 'The Texas Chainsaw Massacre,' dies at 68|last=staff|first=ABC7 com|date=2015-11-08|website=ABC7 Los Angeles|access-date=2021-11-11|language=en}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://apnews.com/general-news-movies-4173e3fea4c34926a3ab0d247b1b3001|title=Gunnar Hansen, killer of ‘Texas Chain Saw Massacre,’ dies|date=2015-11-08|website=AP|access-date=2024-07-23}}</ref> == Filmografija == === Filmai === {| class="wikitable sortable" |- ! Metai ! Pavadinimas (orig.) ! Vaidmuo !Pastabos |- ! scope="row" | 1974 | ''[[Kruvinosios skerdynės Teksase (1974 filmas)|The Texas Chain Saw Massacre]]'' | [[Odinveidis]] | |- ! scope="row" | 1977 | ''The Demon Lover'' | ''Professor Peckinpah'' | |- ! scope="row" | 1988 | ''[[Hollywood Chainsaw Hookers]]'' | ''The Stranger'' | |- ! rowspan="1" scope="row" | 1991 | ''[[Pasakos prie laužo|Campfire Tales]]'' | ''Ralph'' | |- ! rowspan="3" scope="row" | 1995 | ''[[Uodas (1995 filmas)|Mosquito]]'' | ''Earl, The Bank Robber'' | |- | ''Freakshow'' | ''Freakmaster'' | |- | ''Exploding Angel'' | ''Walter'' | |- ! scope="row" | 1996 | ''Repligator'' | ''Dr. Kildare'' | |- !1999 | ''Hellblock 13'' | ''The Executioner'' | |- ! rowspan="4" |2002 | ''Hatred of a Minute'' | ''Barry'' | |- |''Witchunter'' |''Michael Jones'' | |- |''Rachel's Attic'' |''Ronald'' | |- |''Sinister'' |''The Piper'' |[[Trumpametražis filmas]] |- !2003 |''Next Victim'' |''Dr. Howard'' | |- ! rowspan="3" |2004 |''The Business'' |''Grandfather'' |Trumpametražis filmas |- |''Chainsaw Sally'' |''Daddy'' | |- |''[[Murder-Set-Pieces]]'' |''The Nazi Mechanic'' | |- ! rowspan="2" |2005 |''Wolfsbayne'' |''The Elder'' | |- |''Apocalypse and the Beauty Queen'' |''Reggie'' | |- ! rowspan="2" |2006 |''Swarm of the Snakehead'' |''Gunner'' | |- |''The Deepening'' |''Dr. Chambers'' | |- ! rowspan="3" |2007 |''Brutal Massacre: A Comedy'' |''Krenshaw'' | |- |''Shudder'' |''Samson'' | |- | ''Gimme Skelter'' |''Porter Sandford'' | |- ! rowspan="3" |2009 |''Won Ton Baby!'' |''Dr. Kurt Severson'' | |- |''It Came from Trafalgar'' |''"Tex" Ghoul'' | |- |''[[Reikjaviko banginių stebėjimo žudynės|Reykjavik Whale Watching Massacre]]'' |''Captain Pétur'' | |- !2013 |''[[Kruvinosios skerdynės Teksase 3D|Texas Chainsaw 3D]]'' |''Boss Sawyer / Jedidiah Sawyer /'' Odinveidis (archyvinė medžiaga) |[[Kamėja (kinas)|Kamėja]] |- !2017 |''[[Mirties namai|Death House]]'' |''Albert Kenny'' |Kamėja |} == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Hansen, Gunnar}} [[Kategorija:JAV aktoriai]] qb3kvxj4il4gyq704dzsbyvv47pm76s 0 684583 7898152 7889870 2026-08-08T11:41:19Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898152 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|geležinkelio depą, esantį Žemuosiuose Šančiuose|geležinkelio depą, buvusį kairiajame Nemuno krante prie Žaliojo tilto,|[[Kauno siaurojo geležinkelio depas]].}} {{Depas |lat = 54.8829 |long = 23.9316 |foto = Kauno depas 2025d.jpg |fotoinfo = Kauno depo teritorija 2025 m. |šalis = Lietuva |map = Lietuva2 |adresas = [[Kaunas]], A. Juozapavičiaus pr. 104 |atidarytas = 1861 m. |stotis = [[Kauno geležinkelio stotis]] |operatorius = AB „[[Lietuvos geležinkeliai]]“ |vėžė = [[1520 mm vėžė]] |rm = }} '''Kauno lokomotyvas depas''' – geležinkelio [[depas]], esantis [[Žemieji Šančiai|Žemuosiuose Šančiuose]], į pietus nuo [[Kauno GS|Kauno geležinkelio stoties]], A. Juozapavičiaus prospekte. AB „[[Lietuvos geležinkeliai]]“ padalinys.<ref>[https://www.imones.lt/kauno-lokomotyvu-depas-sp-ab-lietuvos-gelezinkeliai Kauno lokomotyvų depas.]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} Imones.lt (tikrinta 2025-08-13).</ref> Statinių kompleksas yra kultūros paveldo objektas (Nr. {{kvrmc|29952}}), jo autorius nėra žinomas,<ref>[https://sanciubendruomene.lt/lt/zemelapiai/atmintis/official_heritage/4/ Kauno depo statinių komplekso depas.] Sanciubendruomene.lt (tikrinta 2025-08-13).</ref> objektui priklauso 11 statinių: * administracinis pastatas ({{kvrmc|29953}}), A. Juozapavičiaus pr. 104; * valgyklos pastatas ({{kvrmc|29954}}), A. Juozapavičiaus pr. 102; * dirbtuvės pastatas ({{kvrmc|29955}}), A. Juozapavičiaus pr. 104; * medicinos pastatas ({{kvrmc|29956}}), A. Juozapavičiaus pr. 114d; * elektrinės pastatas ({{kvrmc|29957}}), A. Juozapavičiaus pr. 114a; * depas ({{kvrmc|29958}}), A. Juozapavičiaus pr. 104; * smėlio džiovyklos pastatas ({{kvrmc|29959}}), A. Juozapavičiaus pr. 104; * sarginė ({{kvrmc|29960}}), A. Juozapavičiaus pr. 104; * kalvės pastatas ({{kvrmc|29961}}), A. Juozapavičiaus pr. 106a; * katilinės pastatas ({{kvrmc|29962}}), A. Juozapavičiaus pr. 106a; * medienos džiovyklos pastatas ({{kvrmc|29963}}), A. Juozapavičiaus pr. 106a. Depo statinių komplekso pagrindinis statinys – puslankio formos depas, būdingas tik didžiosioms lokomotyvų remonto dirbtuvėms. Priešais depą įrengtas garvežių [[grįžratis]] su 18 įvažiavimų (tiek lokomotyvų galėjo būti remontuojama vienu metu). Rotonda vieno aukšto.<ref name=tap/> == Istorija == [[Vaizdas:Kaunas 1939a.jpg|thumb|left|Kauno depas 1939 m.]] XIX a. tiesiant geležinkelius [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]], depus statė tik didžiuosiuose geležinkelio mazguose, juos turėjo tik aukščiausios, I ir II klasės stotys. Kauno garvežių depas ir vagonų remonto dirbtuvės pastatytos [[1861]] m.<ref>{{Žeimantas 2001|212}}</ref> kartu su [[Kauno geležinkelio stotis|geležinkelio stotimi]], apie 40 ha dirbtuvių teritorija nuo pat pradžių sparčiai plėtėsi.<ref name=gen/> 1890 m. miesto plane vaizduojama rotondos formos dirbtuvė, vakarinėje pusėje – elektrinė ir vandens bokštas (vanduo tiekiamas iš [[Nemunas|Nemuno]]) šalia jos, taip pat didžiosios dirbtuvės, geležinkelininkų namai, sandėliai, siurblinė. Nemažai statinių nukentėjo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais, karo metu vokiečiai depą išplėtojo. 1918 m. išsamiai vokiečių sudarytame plane jau matoma ir bėgių mirkykla, vagonų dirbtuvės, kalvė su katiline ir kiti statiniai – iš viso per 70 įvairios paskirties statinių.<ref name=gen/> Depas buvo 732 m² ploto.<ref name=kv>[https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/01/06/miestas/kauno-riedmenu-ir-konteineriu-cechas-istorines-dirbtuves-atviros-naujiems-issukiams/ Kauno riedmenų ir konteinerių cechas – istorinės dirbtuvės, atviros naujiems iššūkiams.] 2019-01-06, Kasvyksta.lt (tikrinta 2026-01-30).</ref> Po I pasaulinio karo iš vokiečių buvo perimtos Kauno geležinkelio didžiosios dirbtuvės, kuriose neturint savųjų [[riedmenys|riedmenų]], kurį laiką buvo taisomi vokiečių [[garvežiai]] ir [[vagonai]].<ref>{{Vaičiūnas 2018|16}}</ref> Karo geležinkelių atstovas inžinierius Kleinmanas 1919 m. kovo 25 d. sutiko atiduoti dirbtuves su sąlyga, kad bus remontuojami tik vokiečių garvežiai ir vagonai, bet ilgainiui Lietuva perėmė depo kontrolę. 1921 m. depe dirbo apie 300 darbininkų.<ref>{{Kuodys 2008|231}}</ref> Nors jau 1921 m. centrinėse dirbtuvėse imta remontuoti plačiojo geležinkelio vagonus, oficialiai remonto dirbtuvės pradėjo veikti tik 1924 m.<ref name=ju/> 1926 m. jos buvo tinkamai sutvarkytos ir galinčios atlikti pagrindinius garvežių remonto darbus.<ref>[[LCVA]], f. 386, ap. 1, b. 1029, l. 177.</ref> Čia buvo gaminamos [[automotrisė]]s, [[keleiviniai vagonai]] perdaromi į pašto, tarnybinių, automotrisių priekabas, o dengtieji [[prekiniai vagonai]] – į ledaines, pusvagonius. Siaurojo geležinkelio dirbtuvės buvo [[Žemoji Freda|Žemojoje Fredoje]], ten buvo gaminamos ir automotrisės, tačiau 1936 m. šios dirbtuvės sujungtos su centrinėmis.<ref name=ju/> Apie 1930 m. įrengta skaitykla geležinkeliečiams.<ref>[http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/bibliografija/8086/centralines-placiuju-gelezinkeliu-dirbtuves Centralinės plačiųjų geležinkelių dirbtuvės.] – „Lietuvos žinios“, 1933-03-15, psl. 5.</ref> Tarpukariu dirbtuvės išplėstos, pastatyta pirtis darbininkams, mūrinė valgykla, čia nutiestas tankesnis bėgių tinklas, depas buvo viena didžiausių pramoninių teritorijų tuometiniame Kaune.<ref name=gen/> Dirbtuvėse atnaujintos staklės, kompresoriai, peržiūrėtas darbų organizavimas.<ref>{{Pirmasis LT 10m|277}}</ref> Iki II pasaulinio karo Kauno centrinės dirbtuvės aptarnavo visas pagrindines Lietuvos geležinkelių linijas, vedusias link Vilniaus, Šiaulių, Kybartų ir Alytaus.<ref name=gen/> Be to, čia pagal užsakymus buvo liejami varpai bažnyčioms.<ref name=ju/> 1935 m. sausį prie plačiojo geležinkelio dirbtuvių prijungtos [[Kauno siaurojo geležinkelio depas|siaurojo geležinkelio dirbtuvės]] – jungtinių dirbtuvių viršininku buvo inžinierius [[Jonas Avižonis]].<ref>[http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/bibliografija/5510/sujunge-gelezinkeliu-dirbtuves Sujungė geležinkelių dirbtuves.] – „Lietuvos žinios“, 1935-01-16, psl. 7.</ref> 1940 m. depas buvo išplėstas, įrengtos elektromechaninės dirbtuvės, 4 papildomos apžiūros duobės šiaurės rytinėje dalyje. II pasaulinio karo metais depas stipriai apdegė, kai kuriuos dirbtuvių pastatus 1944 m. liepą susprogdino besitraukdami vokiečiai. 1945 m. vietoje sugriauto vandens bokšto imtas statyti požeminis 250 m³ talpos gelžbetoninis rezervuaras. 1946 m. minima, kad sunaikinta pusė rotondos pastato, likusi dalis neišsaugota, vagonų dirbtuvės visiškai sunaikintos.<ref name=gen>{{Gendrėnienė 2014}}</ref> Kauno geležinkelio depo statinių komplekso pagrindinis statinys pastatytas puslankio formos – tokia depų forma būdinga tik didžiosioms lokomotyvų remonto dirbtuvėms. Priešais depą įrengtas garvežių [[grąžos ratas]], kuriuo lokomotyvai buvo nukreipiami į remonto cechus. Kauno rotonda turėjo 18 įvažiavimų, tad tiek garvežių vienu metu galėjo būti čia remontuojama. Dirbtuvės turėjo 2 garvežių grįžračius tačiau teritorija nukentėjo [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais, todėl antrasis grąžos ratas neišliko.<ref name=tap>{{Taparauskaitė 2011}}</ref> Grįžračiai buvo 23 ir 46 m ilgio.<ref name=kv/> 1945 m. depas remontuotas ir rekonstruotas. 1995 m. depas buvo Vilniaus lokomotyvų depo Kauno cechu.<ref name=ju>Birutė Jūronytė. Pirmtakai buvo nagingi. {{LT geležinkeliai 1995|72–74}}</ref> Vagonų depui priklausė Kauno ir [[Palemono GS|Palemono]] konteinerių apžiūrų ir einamojo remonto, [[Kybartų GS|Kybartų]], Palemono, [[Šeštokų GS|Šeštokų]] vagonų apžiūros, Kauno keleivinių vagonų aptarnavimo, Palemono prekinių vagonų einamojo remonto punktai.<ref>{{LT geležinkeliai 1995|76}}</ref> 2001 ir 2004 m. depas restauruotas. 2004 m. įtrauktas į Kultūros paveldo registrą,<ref>{{cite kvr|29952}}</ref> tačiau dalis pastatų nėra saugomi paveldosaugos.<ref name=gen/> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{Gendrėnienė 2014}} * [https://www.niekonaujo.lt/20200512/kauno-depas Kauno depas ir slėptuvė stotyje] (Niekonaujo.lt) [[Kategorija:Geležinkelių transportas Kaune]] [[Kategorija:Kauno įmonės]] [[Kategorija:Lietuvos geležinkelių depai]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: depai]] o0on6l0yfd9x4l6cn93fajg819sir4j 14 687818 7897983 7676024 2026-08-08T02:25:13Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897983 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Kosove]] [[kategorija:Stačiatikių vienuolynai]] [[Kategorija:Serbijos stačiatikių bažnyčios cerkvės]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] gc0a09vnd7aev5tfr50q7llw8r1qbrr 0 689410 7897846 7869956 2026-08-07T20:02:29Z Wolfmartyn 122516 /* Treneriai */ 7897846 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas |competition = [[Lietuvos futbolo čempionatas]] |logo = Toplyga-2026.png |season = [[Lietuvos futbolas 2026 m.]] |dates = 2026 m. vasaris – lapkritis |prevseason = [[2025 m. A lyga|2025 m.]] |nextseason = [[2027 m. A lyga|2027 m.]] |winners = |league topscorer = }} {{current-football}} '''2026 m. Toplyga''' – 108-asis [[Lietuvos futbolo čempionatas]], vyksiantis nuo 2026 m. vasario. Tai 38-asis pirmojo lygmens [[Lietuvos futbolas|Lietuvos futbolo]] čempionatas nuo 1990 m. == Licencijavimas == Lietuvos futbolo federacija 2025 m. lapkričio 14 d. pakvietė klubus registruotis 2026 m. sezono vyrų UEFA, Toplygos, I, II bei moterų A lygos klubų licencijavimo procesui.<ref>https://www.lff.lt/klubai-kvieciami-registruotis-2026-m-klubu-licencijavimo-sezonui/</ref> Registracija vyko iki gruodžio 2 d. Prašymus dalyvauti 2026 m. Toplygos licencijavimo procese pateikė 11 klubų: [[FK Banga Gargždai|Banga]] {{•}} [[FC Džiugas Telšiai|Džiugas]] {{•}} [[FC Hegelmann|Hegelmann]] {{•}} [[FK Kauno Žalgiris|Kauno Žalgiris]] {{•}} [[FK Panevėžys|Panevėžys]] {{•}} [[FK Riteriai|Riteriai]] {{•}} [[FK Sūduva|Sūduva]] {{•}} [[FA Šiauliai]] {{•}} [[FK Žalgiris|Žalgiris]] {{•}} [[FK Transinvest|Transinvest]] {{•}} [[FK Tauras Tauragė|Tauras]].<ref>[https://www.lff.lt/informacija-apie-licenciju-pareiskejus-2026-uju-metu-sezonui/ Informacija apie licencijų pareiškėjus 2026-ųjų Lietuvos futbolo sezonui]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/531728/a-lygos-licencijos-sieks-ir-taurages-tauras A lygos licencijos sieks ir Tauragės „Tauras“ (pagal sportas.lt)]</ref> Visi klubai, išskyrus FK Taurą turi vietas Toplygoje sportiniu principu. Gruodžio 12 d. LFF pranešė kad licencijos taip pat siekia ir [[FC Neptūnas]].<ref>https://www.lff.lt/informacija-apie-licenciju-pareiskejus-2026-uju-metu-sezonui/</ref> Licencijavimo komiteto posėdis dėl licencijų suteikimo vyko 2026 m. vasario 5 dieną. Visiems klubams išskyrus [[FC Džiugas]] buvo išduotos licencijos.<ref>https://www.lff.lt/licencijavimo-komitetas-top-lygos-licencijas-isdave-11-klubu/</ref> [[FC Džiugas|FC Džiugui]] išduota licencija po apeliacijos, svarstytos vasario 12 dieną.<ref>https://www.lff.lt/apeliacinis-licencijavimo-komitetas-prieme-sprendima-del-toplygos-licencijos-pareiskejo-apeliacijos/</ref> Anksčiau buvo nurodyta kad galutinį dalyvių sąrašą tvirtins LFF Vykdomasis komitetas, tačiau apie tai informacijos iš LFF nebuvo. Dalyvių sąrašas buvo patvirtintas vasario 14 d. Topsport lygos Facebook ir Instagram paskyrose.<ref>https://www.instagram.com/p/DUs5CITDdcJ/</ref> == Komandos == {{Location map+|Lietuva2|width=400|float=right|caption=Lygos komandų geografija|places= {{Location map~|Lietuva2|lat=55.71|long=21.40|position=right|label=Banga}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.90|long=23.89|position=bottom|label={{nowrap|Kauno Žalgiris}}}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.97|long=23.88|position=top|label=Hegelmann}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.55|long=23.35|position=bottom|label=Sūduva}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.72|long=24.36|position=right|label=Panevėžys}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.92|long=23.32|position=bottom|label=FA Šiauliai}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.99|long=22.25|position=top|label=Džiugas}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.68|long=25.28|position=bottom|label=Žalgiris<br>Riteriai}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.81|long=25.17|position=top|label=Transinvest}} }} <!--2026 m. sezono pradžioje-->'' {| class="wikitable sortable" style="text-align:center;" ! Komanda || Sezonai Toplygoje || Aukščiausia vieta Toplygoje |- | align=left | [[FK Banga]] || 12 || 4 |- | align=left | [[FC Džiugas]] || 5 || 6 |- | align=left | [[FC Hegelmann]] || 5 || 2 |- | align=left | [[FK Kauno Žalgiris]] || 11 || 1 |- | align=left | [[FK Panevėžys]] || 7 || 1 |- | align=left | [[FK Sūduva]] || 24 || 1 |- | align=left | [[FA Šiauliai]] || 4 || 3 |- | align=left | [[FK Riteriai]] || 11 || 2 |- | align=left | [[FK Transinvest]] || 2 {{increase}} || 10 |- | align=left | [[FK Žalgiris]] || 24 || 1 |} === Žaidėjai === Varžybų nuostatuose numatyta, kad rungtynių metu, aikštėje turi būti ne mažiau nei trys Lietuvos Respublikos piliečiai. Žiemos žaidėjų perėjimų langas ''(transfer window, žaidėjų registravimo periodas)'' numatytas 2026 m. sausio 7 d. – kovo 18 d. (imtinai), o vasaros – birželio 15 d. – liepos 15 d.(imtinai).<ref>https://www.lff.lt/wp-content/uploads/2026/02/2026-sezono-TOPLYGA-cempionato-varzybu-nuostatai.pdf</ref> Dauguma A lygos futbolininkų žaidė turėdami profesionalias sutartis, tačiau būta žaidėjų su mėgėjiškomis. === Treneriai === {| class="wikitable sortable" ! Komanda || Treneris || Nuo – iki || Licencija |- | [[FK Banga]] || {{vlv|POR}} [[David Afonso]] || {{data|2021|6|3|T}} || UEFA Pro |- | [[FC Džiugas]] || {{vlv|LTU}} [[Andrius Lipskis]] || {{data|2024|1|10|T}} || UEFA Pro |- | [[FC Hegelmann]] || {{vlv|ESP}} [[Mikel Aramburu]] || {{data|2026|1|16|T}} || UEFA Pro |- | [[FK Kauno Žalgiris]] || {{vlv|LTU}} [[Eivinas Černiauskas]] {{decrease}} <br/> {{vlv|CRO}} [[Željko Sopić]] || {{data|2024|11|29}} – {{Mirė|2026|6|17|2024|11|29|}} <br/> {{data|2026|7|1|T}} || UEFA Pro <br/> UEFA Pro |- | [[FK Panevėžys]] || {{vlv|GER}} [[Roland Vrabec]] {{decrease}}<br/>{{vlv|FIN}} [[Toni Korkeakunnas]] || {{data|2024|12|17}} – {{Mirė|2026|3|22|2024|12|17|}}<br/>{{data|2026|4|2|T}} || UEFA Pro<br/>UEFA Pro |- | [[FK Sūduva]] || {{vlv|LTU}} [[Donatas Vencevičius]] || {{data|2024|12|21|T}}<br/> || UEFA Pro |- | [[FA Šiauliai]] || {{vlv|Latvija}} [[Jurģis Pučinsks]]^{[[:ru:Пучинскас, Юргис Романович|[ru]]]} {{decrease}}<br/>{{vlv|LTU}} [[Mantas Kuklys]] {{decrease}}<br/>{{vlv|LTU}} [[Dovydas Lastauskas]] || {{data|2025|11|11}} – {{Mirė|2026|4|13|2025|11|11|}}<br/>{{data|2026|4|29}} – {{Mirė|2026|8|4|2026|4|29|}}<br/>{{data|2026|8|4|T}} || UEFA Pro <br/> UEFA A <br/> UEFA Pro |- | [[FK Riteriai]] || {{vlv|LTU}} [[Gintautas Vaičiūnas]] {{decrease}} <br/> {{vlv|MKD}} [[Gorazd Mihajlov]]^{[[:en:Gorazd Mihajlov|[en]]]} {{decrease}}<br/> {{flagicon|NED}} [[Ayhan Gargili]] {{decrease}}|| {{data|2025|7|3}} – {{Mirė|2026|5|15|2025|7|3|}}<br/>{{data|2026|2|20}} ~ {{Mirė|2026|4|16|2026|2|20|}}<br/>~{{data|2026|5|15}} – {{Mirė|2026|6|14|2026|5|15|}} || UEFA A <br/>UEFA Pro<br/> UEFA A |- | [[FK Transinvest]] || {{vlv|LTU}} [[Marius Stankevičius]] || {{data|2024|9|10|T}} || UEFA Pro |- | [[FK Žalgiris]] || {{vlv|LTU}} [[Rolandas Džiaukštas]] {{decrease}}<br/>{{vlv|LTU}} [[Andrius Skerla]] || {{data|2025|9|2}} – {{Mirė|2026|4|10|2025|9|2|}} <br/>{{data|2026|4|13|T}} || UEFA Pro<br/>UEFA Pro |} === Stadionai === {| class='wikitable sortable' ! Komanda || Namų aikštė || Talpa || Atsarginė aikštė || Talpa |- | [[FK Banga]] || [[Gargždų miesto stadionas]] || 3250 || || |- | [[FC Džiugas]] || [[Telšių miesto centrinis stadionas]] || 3000 || || |- | [[FC Hegelmann]] || [[Raudondvario stadionas]] || 1500 || [[Marijampolės futbolo arenos maniežas]] || |- | [[FK Kauno Žalgiris]] || [[VDU Valdo Adamkaus sporto centro stadionas]]<br/>[[Dariaus ir Girėno stadionas]] || 1000<br/>15000 || [[LFF Kauno treniruočių centras]] || 1500 |- | [[FK Panevėžys]] || [[Aukštaitijos stadionas]] || 4000 || [[Panevėžio Žemynos progimnazijos stadionas]]<br/>[[Beržų progimnazijos maniežas]] || 1000<br/>? |- | [[FK Riteriai]] || [[FK Žalgiris namų stadionas]] || 5500 || [[Sportima arena]] || 3157 |- | [[FK Sūduva]] || [[Marijampolės futbolo stadionas]] || 6250 || [[Marijampolės futbolo arenos maniežas]] || 4940 |- | [[FA Šiauliai]] || [[Šiaulių savivaldybės stadionas]] || 4000 || [[Gytarių stadionas]] || 500 |- | [[FK Transinvest]] || [[FK Transinvest stadionas]] || 1500 || [[Sportima arena]] || 3157 |- | [[FK Žalgiris]] || [[FK Žalgiris namų stadionas]] || 5500 || [[Sportima arena]] || 3157 |} == Rezultatai == === Turnyro lentelė === ''[https://toplyga.lt/turnyrine-lentele/1 Nuoroda į toplyga.lt – turnyro lentelė]'' === Statistika === Sezono pradžioje visų 10 A lygos klubų žaidėjų bendra rinkos vertė buvo įvertinta 40,53 mln. eurų, 5,5% daugiau nei pernai.<ref>https://www.transfermarkt.com/a-lyga/startseite/wettbewerb/LI1</ref> Vidutinė vieno A lygos žaidėjo vertė buvo 172 tūkst. eurų. Vertingiausi lygos žaidėjai – [[Daniel Romanovskij]], [[Gratas Sirgėdas]], [[Amine Benchaib]] ir [[Njoya Kader]] buvo vertinami po 600 tūkst. eurų. A lygoje buvo registruoti 235 žaidėjai, tarpe jų – 104 (44%) [[legionierius|legionieriai]]. Daugiausia [[legionierius|legionierių]] – 11 iš Ukrainos. Žaidėjų amžiaus vidurkis – 25,0 m. === Sezono eiga === ==== „Riterių“ klubo pašalinimas ==== 2026 m. birželio 14 d. LFF Drausmės komitetas priėmė sprendimą dėl Vilniaus [[FK Riteriai|„Riterių“]] klubui anuliuoti [[2026 m. TOPLYGA|TOPLYGOS]] licenciją.<ref>[https://toplyga.lt/naujiena/priimtas-sprendimas-del-riteriu-tolimesnio-dalyvavimo-toplygoje/9462 [Priimtas sprendimas dėl [[FK Riteriai|„Riterių“]] tolimesnio dalyvavimo TOPLYGOJE]</ref> Sulaukęs tokio LFF Drausmės komiteto sprendimo, LFF Vykdomasis komitetas atitinkamai priėmė sprendimą pašalinti [[FK Riteriai|„Riterių“]]“ klubą iš TOPLYGOS. Kadangi Riteriai TOPLYGOS čempionate nesužaidė pusės (50 proc.) rungtynių, jų pasiekti rezultatai buvo anuliuoti.<ref>[https://www.lff.lt/priimtas-sprendimas-del-fk-riteriai-tolimesnio-dalyvavimo-toplygos-pirmenybese/ Priimtas sprendimas dėl FK „Riteriai“ tolimesnio dalyvavimo TOPLYGOS pirmenybėse]</ref> Riteriai buvo sužaidę 17 rungtynių – 3 lygiosios ir 14 pralaimėjimų, įvarčių santykis – 5:45. == Taip pat skaitykite == * [[2026 m. LFF I lyga]] * [[2026 m. LFF II lyga]] == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [https://toplyga.lt/ Toplyga.lt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/vyru/a-lyga/ Lietuvosfutbolas.lt] * [https://www.flashscore.com/football/lithuania/a-lyga/ Flashscore.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250829114324/https://www.flashscore.com/football/lithuania/a-lyga/ |date=2025-08-29 }} {{A lygos sezonai|2026}} r6gwh9mgx3mvutq37mbu5d30tcrp8hd 0 690804 7898002 7722452 2026-08-08T02:37:06Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898002 wikitext text/x-wiki {{coord|49|50|30|N|24|01|55|E|display= title}} {{Pasaulio paveldas | Name = Lvovo senamiestis | WHS = Lvovo istorinis centras | infoboxwidth = 250px | Image = [[Image:Lwów - Widok z wieży ratuszowej 01.jpg|250px]] | imagecaption = Reginys iš rotušės bokšto | State_Party = {{UKR}} | Type = Kultūrinis | Criteria = ii, v | ID = 865 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] | Year = 1998 }} '''Lvovo senamiestis''' – [[senamiestis]] ({{uk|старе місто}}) [[Lvovas|Lvove]], [[Ukraina|Ukrainoje]]. Tai centrinė, istorinė miesto dalis, garsėjanti kultūros ir istorijos paminklais, savo [[architektūra|architektūros]] stilių įvairove – [[gotika|gotikos]], [[renesansas|renesanso]], [[barokas|baroko]], kurie būdingi tradicinei [[Vokietija|Vokietijos]], [[Italija|Italijos]] ir [[Rytų Europa|Rytų Europos]] architektūrai. Pagrindinis senamiesčio akcentas – Turgaus aikštė (''Площа Ринок'').<ref name=vle>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lvovo-architektura/ Lvovo architektūra]}}</ref> Šiuolaikinė Senamiesčio dominantė yra pėsčiųjų viduramžių kvartalas, susiformavęs tarp Laisvės ir Pidvalnajos prospektų, aplink Turgaus aikštę. Buvusių miesto sienų vietoje įrengtas savotiškas skverų, aikščių ir alėjų žiedas. Nuo centro į kraštus driekiasi radialinės gatvės, iš kurių pagrindinės yra: Lyčiakivskos, Ivano Franko, Zelenos, Koperniko, Gorodotskos, Bohdano Chmelnickio ir Čiornovolos prospektai. Istorinė Turgaus aikštės teritorija (dar vadinama „Seredmistija“) daugiausia yra pėsčiųjų ir [[tramvajus|tramvajų]] zona su automobilių stovėjimo aikštelėmis. Čia yra miesto [[rotušė]], nemažai garsių religinių pastatų, tarp kurių – dabartinių ar buvusių [[katalikų bažnyčia|katalikų bažnyčių]] ir vienuolynų. Į rytus nuo Sredmistijos stovi [[Lvovo sritis|Lvovo srities]] administracijos ir regioninės tarybos pastatas. Parduotuvės, prekybos centrai daugiausiai susistelkę Laisvės - Ševčenkos prospektų ašyje. Šiaurėje ir pietuose yra atitinkamai Dobrobuto ir Haličo [[turgus|turgūs]]. Toliau prasideda miesto pastatų kvartalų tinklas, daugiausia iš XIX a., kuriuose yra gyvenamieji būstai, biurai ir parduotuvės. Tarp jų harmoningai dera Potockių rūmai, [[Lvovo universitetas]], Centrinis paštas, Stefanyko biblioteka ir kiti žymūs pastatai. Toliau prasideda kalvos, pastatų kvartalai ribojasi su Citadelės, Franko parko, Aukštutinės pilies ir Strijaus parko zonomis. == UNESCO apsauga == 1998 m. Lvovo istorinis centras buvo įrašytas į [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Pasaulio paveldo sąrašą]], kaip atitinkantis UNESCO reikšmingumo kriterijus miesto plėtros ir architektūros požiūriu, visada traukęs skirtingas [[Etninė grupė|etnines grupes]], kūrusias išskirtinį architektūrinį [[kraštovaizdis|kraštovaizdį]]. Istorinio centro ansamblio teritoriją sudaro 120 ha [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] ir [[viduramžiai|viduramžių]] laikotarpio Lvovo miesto dalis, taip pat ant Šv. Jurgio kalno esančios Šv. Jurgio bažnyčios teritorija. Istorinio centro ansamblio buferinė zona apibrėžta istorinės teritorijos ribomis ir apima apie 3000 ha.<ref>{{cite web |url=https://whc.unesco.org/en/list/865 |title=L'viv – the Ensemble of the Historic Centre |publisher=[[UNESCO]] |work=World Heritage Site |date=5 December 1998 |access-date=30 October 2006 }}</ref> Už Lvovo istorinio centro paminklų apsaugą atsakingos dvi ministerijos – Regioninės statybos ministerija ir Kultūros ministerija. Nepaisant ypatingo statuso, kultūros paminklus dažnai rekonstruoja jų savininkai, asmenys, įmonės ir bažnyčios, todėl keičiama jų pirminė išvaizda ar interjeras. Kultūros paveldo teritorijoje taip pat atsiranda naujų pastatų, kurie sukuria disonansą su istorine aplinka. Dėl UNESCO statuso pažeidimų kyla grėsmė, kad Lvovo istorinis centras gali būti išbrauktas iš Pasaulio paveldo sąrašų.<ref name="ne23">{{Cite web |url=http://www.2000.net.ua/b/60646 |title=Десятилетний юбилей 752-летнего Львова |access-date=2009-02-01 |archive-date=2023-07-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230727062355/http://2000.net.ua/ |url-status=dead }}</ref><ref name="zax52">[http://www.zaxid.net/article/3551/ Хроніки пластикового міста] {{Wayback|url=https://web.archive.org/web/20071015192933/http://www.zaxid.net/article/3551/}}</ref> Pagal naująjį Lvovo generalinį planą, transporto priemonių patekimas į istorinę miesto dalį, ypač į Seredmistiją, apribotas. [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazijos į Ukrainą]] metu 2023 m. liepos 6 d. per oro antpuolį buvo apgriauti pastatai Lvovo istorinio centro buferinėje zonoje.<ref name ="Meduza_UNESCO">{{cite web|author=Ася Зольникова|title=Россия атаковала центр Львова — зону интересов ЮНЕСКО|url=https://meduza.io/feature/2023/07/08/rossiya-atakovala-tsentr-lvova-zonu-interesov-yunesko|publisher=Meduza|date=2023-07-08 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230709140519/https://meduza.io/feature/2023/07/08/rossiya-atakovala-tsentr-lvova-zonu-interesov-yunesko |archive-date=2023-07-09}}</ref> == Žymesni pastatai == Aukštutinė Lvovo pilis datuojama XIV a. Lvovo [[rotušė]] pastatyta XIX a. pirmoje pusėje vietoje buvusios. Katalikų bažnyčios, vienuolijos:<ref name=vle/> * Šv. Jono Krikštytojo katedra (XIII a., XIX a. perstatyta) * Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia (XIV a.) * Armėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (XIV a.) * Vyskupų rūmų ir kitų pastatų kompleksas (XIV a. vidurys–XVII a.) * Švč. Mergelės Marijos katedra (1360–1481 m., interjere išlikę XVI–XVII a. altoriai, barokinė puošyba) * [[rokokas|rokokinė]] Šv. Jurgio bažnyčia (1770 m., architektas B. Meretynas) * [[renesansas|renesansinės]] Boimų (1615 m., architektas A. Bemeris) ir Kampianų (1629 m.) šeimų koplyčios * [[unitai|unitų]] Šv. Jurgio katedra * [[jėzuitai|jėzuitų]] Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia (1630 m., architektas G. Briano) su kolegijos pastatu (1723 m.) * [[dominikonai|dominikonų]] bažnyčia (XVIII a.) su XVI–XVII a. vienuolyno kompleksu * [[bazilijonai|bazilijonų]] vienuolynas (XVI–XVIII a.) su Šv. Anupro cerkve (XVI a.) Stačiatikių cerkvės:<ref name=vle/> * Šv. Mikolajaus (XIII a.), Šv. Paraskevės (XiIII a.; XVII a. viduryje perstatyta) * Dievo Motinos Užmigimo (Ėmimo į dangų, 1629 m., architektas P. Domicini) su Korniakto varpine (1578 m.) == Taip pat skaitykite == * [[Viduramžių Lvovo istorija]] == Galerija == <gallery mode="packed" heights="175"> Площа Ринок у травні.jpg|Turgaus aikštė WLM - 2020 - Вірменський кафедральний собор - 01.jpg|Armėnų bažnyčia 2019.08.25.1442.04. Львів пл.Соборна Церква св.Андрія.jpg|Bernardinų bažnyčia Латинський кафедральний собор (Львів) 18.jpg|Lotynų bažnyčia Каплиця Боїмів. Львів. Рання весна.JPG|Boimų koplyčia Каплиця Кампіанів Катедральна 1 Львів Марія Павлюк.jpg|Kampianų koplyčia Lwów - Cerkiew Uspieńska.jpg|Ėmimo į dangų bažnyčia, Korniakto varpinė Львовский трамвай - линия.jpg|Senamiesčio tramvajus 2014K6546 - Львів.jpg|Šv. Jurgio bažnyčia Центр Львова 2.jpg|Vaizdas nuo Laisvės prospekto </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOUkraina}} [[Kategorija:Senamiesčiai]] [[Kategorija:Lvovas]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Ukrainoje]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 9hk0ggbh66rnjhxwm62l6ws140299e7 7898003 7898002 2026-08-08T02:38:26Z Zykasaa 3068 7898003 wikitext text/x-wiki {{coord|49|50|30|N|24|01|55|E|display= title}} {{Pasaulio paveldas | Name = Lvovo istorinis centras | WHS = | infoboxwidth = 250px | Image = [[Image:Lwów - Widok z wieży ratuszowej 01.jpg|250px]] | imagecaption = Reginys iš rotušės bokšto | State_Party = {{UKR}} | Type = Kultūrinis | Criteria = ii, v | ID = 865 | Danger = nuo 2023 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] | Year = 1998 }} '''Lvovo senamiestis''' – [[senamiestis]] ({{uk|старе місто}}) [[Lvovas|Lvove]], [[Ukraina|Ukrainoje]]. Tai centrinė, istorinė miesto dalis, garsėjanti kultūros ir istorijos paminklais, savo [[architektūra|architektūros]] stilių įvairove – [[gotika|gotikos]], [[renesansas|renesanso]], [[barokas|baroko]], kurie būdingi tradicinei [[Vokietija|Vokietijos]], [[Italija|Italijos]] ir [[Rytų Europa|Rytų Europos]] architektūrai. Pagrindinis senamiesčio akcentas – Turgaus aikštė (''Площа Ринок'').<ref name=vle>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lvovo-architektura/ Lvovo architektūra]}}</ref> Šiuolaikinė Senamiesčio dominantė yra pėsčiųjų viduramžių kvartalas, susiformavęs tarp Laisvės ir Pidvalnajos prospektų, aplink Turgaus aikštę. Buvusių miesto sienų vietoje įrengtas savotiškas skverų, aikščių ir alėjų žiedas. Nuo centro į kraštus driekiasi radialinės gatvės, iš kurių pagrindinės yra: Lyčiakivskos, Ivano Franko, Zelenos, Koperniko, Gorodotskos, Bohdano Chmelnickio ir Čiornovolos prospektai. Istorinė Turgaus aikštės teritorija (dar vadinama „Seredmistija“) daugiausia yra pėsčiųjų ir [[tramvajus|tramvajų]] zona su automobilių stovėjimo aikštelėmis. Čia yra miesto [[rotušė]], nemažai garsių religinių pastatų, tarp kurių – dabartinių ar buvusių [[katalikų bažnyčia|katalikų bažnyčių]] ir vienuolynų. Į rytus nuo Sredmistijos stovi [[Lvovo sritis|Lvovo srities]] administracijos ir regioninės tarybos pastatas. Parduotuvės, prekybos centrai daugiausiai susistelkę Laisvės - Ševčenkos prospektų ašyje. Šiaurėje ir pietuose yra atitinkamai Dobrobuto ir Haličo [[turgus|turgūs]]. Toliau prasideda miesto pastatų kvartalų tinklas, daugiausia iš XIX a., kuriuose yra gyvenamieji būstai, biurai ir parduotuvės. Tarp jų harmoningai dera Potockių rūmai, [[Lvovo universitetas]], Centrinis paštas, Stefanyko biblioteka ir kiti žymūs pastatai. Toliau prasideda kalvos, pastatų kvartalai ribojasi su Citadelės, Franko parko, Aukštutinės pilies ir Strijaus parko zonomis. == UNESCO apsauga == 1998 m. Lvovo istorinis centras buvo įrašytas į [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Pasaulio paveldo sąrašą]], kaip atitinkantis UNESCO reikšmingumo kriterijus miesto plėtros ir architektūros požiūriu, visada traukęs skirtingas [[Etninė grupė|etnines grupes]], kūrusias išskirtinį architektūrinį [[kraštovaizdis|kraštovaizdį]]. Istorinio centro ansamblio teritoriją sudaro 120 ha [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] ir [[viduramžiai|viduramžių]] laikotarpio Lvovo miesto dalis, taip pat ant Šv. Jurgio kalno esančios Šv. Jurgio bažnyčios teritorija. Istorinio centro ansamblio buferinė zona apibrėžta istorinės teritorijos ribomis ir apima apie 3000 ha.<ref>{{cite web |url=https://whc.unesco.org/en/list/865 |title=L'viv – the Ensemble of the Historic Centre |publisher=[[UNESCO]] |work=World Heritage Site |date=5 December 1998 |access-date=30 October 2006 }}</ref> Už Lvovo istorinio centro paminklų apsaugą atsakingos dvi ministerijos – Regioninės statybos ministerija ir Kultūros ministerija. Nepaisant ypatingo statuso, kultūros paminklus dažnai rekonstruoja jų savininkai, asmenys, įmonės ir bažnyčios, todėl keičiama jų pirminė išvaizda ar interjeras. Kultūros paveldo teritorijoje taip pat atsiranda naujų pastatų, kurie sukuria disonansą su istorine aplinka. Dėl UNESCO statuso pažeidimų kyla grėsmė, kad Lvovo istorinis centras gali būti išbrauktas iš Pasaulio paveldo sąrašų.<ref name="ne23">{{Cite web |url=http://www.2000.net.ua/b/60646 |title=Десятилетний юбилей 752-летнего Львова |access-date=2009-02-01 |archive-date=2023-07-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230727062355/http://2000.net.ua/ |url-status=dead }}</ref><ref name="zax52">[http://www.zaxid.net/article/3551/ Хроніки пластикового міста] {{Wayback|url=https://web.archive.org/web/20071015192933/http://www.zaxid.net/article/3551/}}</ref> Pagal naująjį Lvovo generalinį planą, transporto priemonių patekimas į istorinę miesto dalį, ypač į Seredmistiją, apribotas. [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazijos į Ukrainą]] metu 2023 m. liepos 6 d. per oro antpuolį buvo apgriauti pastatai Lvovo istorinio centro buferinėje zonoje.<ref name ="Meduza_UNESCO">{{cite web|author=Ася Зольникова|title=Россия атаковала центр Львова — зону интересов ЮНЕСКО|url=https://meduza.io/feature/2023/07/08/rossiya-atakovala-tsentr-lvova-zonu-interesov-yunesko|publisher=Meduza|date=2023-07-08 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230709140519/https://meduza.io/feature/2023/07/08/rossiya-atakovala-tsentr-lvova-zonu-interesov-yunesko |archive-date=2023-07-09}}</ref> == Žymesni pastatai == Aukštutinė Lvovo pilis datuojama XIV a. Lvovo [[rotušė]] pastatyta XIX a. pirmoje pusėje vietoje buvusios. Katalikų bažnyčios, vienuolijos:<ref name=vle/> * Šv. Jono Krikštytojo katedra (XIII a., XIX a. perstatyta) * Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia (XIV a.) * Armėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (XIV a.) * Vyskupų rūmų ir kitų pastatų kompleksas (XIV a. vidurys–XVII a.) * Švč. Mergelės Marijos katedra (1360–1481 m., interjere išlikę XVI–XVII a. altoriai, barokinė puošyba) * [[rokokas|rokokinė]] Šv. Jurgio bažnyčia (1770 m., architektas B. Meretynas) * [[renesansas|renesansinės]] Boimų (1615 m., architektas A. Bemeris) ir Kampianų (1629 m.) šeimų koplyčios * [[unitai|unitų]] Šv. Jurgio katedra * [[jėzuitai|jėzuitų]] Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia (1630 m., architektas G. Briano) su kolegijos pastatu (1723 m.) * [[dominikonai|dominikonų]] bažnyčia (XVIII a.) su XVI–XVII a. vienuolyno kompleksu * [[bazilijonai|bazilijonų]] vienuolynas (XVI–XVIII a.) su Šv. Anupro cerkve (XVI a.) Stačiatikių cerkvės:<ref name=vle/> * Šv. Mikolajaus (XIII a.), Šv. Paraskevės (XiIII a.; XVII a. viduryje perstatyta) * Dievo Motinos Užmigimo (Ėmimo į dangų, 1629 m., architektas P. Domicini) su Korniakto varpine (1578 m.) == Taip pat skaitykite == * [[Viduramžių Lvovo istorija]] == Galerija == <gallery mode="packed" heights="175"> Площа Ринок у травні.jpg|Turgaus aikštė WLM - 2020 - Вірменський кафедральний собор - 01.jpg|Armėnų bažnyčia 2019.08.25.1442.04. Львів пл.Соборна Церква св.Андрія.jpg|Bernardinų bažnyčia Латинський кафедральний собор (Львів) 18.jpg|Lotynų bažnyčia Каплиця Боїмів. Львів. Рання весна.JPG|Boimų koplyčia Каплиця Кампіанів Катедральна 1 Львів Марія Павлюк.jpg|Kampianų koplyčia Lwów - Cerkiew Uspieńska.jpg|Ėmimo į dangų bažnyčia, Korniakto varpinė Львовский трамвай - линия.jpg|Senamiesčio tramvajus 2014K6546 - Львів.jpg|Šv. Jurgio bažnyčia Центр Львова 2.jpg|Vaizdas nuo Laisvės prospekto </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOUkraina}} [[Kategorija:Senamiesčiai]] [[Kategorija:Lvovas]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Ukrainoje]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] kpz2q7dfyaspt2w5va4tlcd2pa3seae 0 692800 7898115 7806554 2026-08-08T08:43:27Z Ed1974LT 52229 7898115 wikitext text/x-wiki '''Dalinis ergatyvumas''' – [[Kalbotyra|kalbotyros]] terminas, kuriuo vadinamas tam tikrų kalbų polinkis kai kuriose konstrukcijose vartoti [[Ergatyvas|ergatyvo]] sintaksę ir [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiją]], o kitose konstrukcijose matomos kitokios schemos, paparastai [[Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba|vardininko-galininko]]. Skirtingose kalbose sąlygos, kuriomis vartojamos ergatyvinės konstrukcijos, įvairuoja.<ref name=Dixon>{{cite book| last=Dixon |first=R. M. W. |authorlink=Robert M. W. Dixon|year=1994 |title=Ergativity | url=https://archive.org/details/ergativity0000dixo |publisher=Cambridge University Press}}</ref> == Semantinių vaidmenų žymėjimui darantys įtaką pavyzdžiai == Turinčiose dalinį ergatyvymą kalbose [[Semantika|semantinių]] vaidmenų žymėjimo pasirinkimas priklauso nuo šių veiksnių: * [[Agentas (gramatika)|agento]] vardažodinės grupės ypatybių; * [[veiksmažodis|veiksmažodžio]] leksinės semantikos; * sakinio [[Gramatinis laikas|laiko]], [[veikslas|veikslo]] ir [[Modalumas (kalbotyra)|modalumo]]; * sakinio [[sintaksė]]s tipo. === Agento vardažodinės grupės ypatybės === Daugumoje kalbų [[Ergatyvas|ergatyvu]] žymimi tik [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], o [[Įvardis|įvardžiai]] koduojami [[Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba|galininku]]. Tokia padėtis turima, pavyzdžiui, [[Vambajų kalba|vambajų kalboje]] (priklauso Australijos [[Mindų kalbos|mindų kalboms]])<ref>Nordlinger 1998</ref> ir daugumoje kitų [[Pamų-njungų kalbos|pamų-njungų kalbų]], sakykime, [[kugu muminų kalba|kugu muminų kalboje]].<ref>Smith and Johnson 2000</ref> Kugu muminų kalbos pavyzdyje (1) agentas ''kuyu'' 'moteris' žymimas ergatyvo [[Klitikai|klitiku]], o [[Pacientas (gramatika)|pacientas]] ''pama'' 'vyras' išreikštas nežymėta [[Absoliutyvas|absoliutyvo]] forma. Pavyzdyje (2) agentas ''kuyu'' 'moteris' išreikštas nežymėta absoliutyvo ([[Vardininkas|vardininko]]) forma – taip pat, kaip pacientas pavyzdyje (1). Šioje kalboje argumentų vaidmenį sakinyje dažnai atlieka įvardžiai (pažymėti atitinkamu [[Linksnis|linksniu]]), jie susiję su koreferentinėmis ir linksniu suderintomis vardažodžių grupėmis. :{|class=wikitable |thana||kuyu-ng||nhunha||pama-nha||pigo-dhan |- |3pl.nom||moteris-erg||3sg.acc||vyras.abs-3sg.acc||trenkti-3pl.pst |} : ''Moterys trenkė vyrui''.<ref name=autogenerated20130525-1>Smith and Johnson 2000: 385</ref> :{|class=wikitable |thana||kuyu||wa-wununa-yin |- |3pl.nom||moteris(nom)||miegoti-miegoti-3pl.prs |} : ''Moterys miega''.<ref name=autogenerated20130525-1 /> Toks pats skirtingo įvardinių ir vardažodinių argumentų žymėjimo principas turimas ir [[Variapanų kalba|variapanų kalboje]] ([[panų kalbos]], [[Peru]]).<ref>Valenzuela 2000</ref> Kitose kalbose gali būti įvairus žymėjimas, žiūrint, kokios yra vardažodinių grupių ypatybės, tačiau dažniausiai šie skirtumai priklauso nuo [[Gyvumas (kalbotyra)|gyvumo]] hierarchijos.<ref>Silverstein 1976</ref> === Veiksmažodžio semantika === Kai kurie tyrėjai į [[Aktyvinė kalba|aktyvines kalbas]] – t. y. tas, kuriose skirtingai žymimi agento ir paciento veiksmažodžių argumentai ([[bacbų kalba]], [[rytų pomų kalba]] ir kt.) – žvelgia kaip į dalinį ergatyvumą turinčias kalbas, nors dauguma mokslininkų aktyvinę sandarą laiko kitu reiškiniu nei dalinis ergatyvumas.<ref>DeLancey (1981, 2006); Mithun (1991)</ref> Kai kuriose kalbose veiksmažodžio semantika turi įtakos žymint tik dvi[[Junglumas|valenčių]] veiksmažodžių argumentus. Tad [[Tongiečių kalba|tongiečių kalboje]] „prievartos“ veiksmažodžiai turi ergatyvu pažymėtą pacientą ir nežymėtą pacientą, jausmų veiksmažodžiai turi nežymėtą eksperiencerį, o antrasis argumentas yra [[Vietininkas|vietininko]] arba [[naudininkas|naudininko]] linksnio, veiksmažodis 'turėti' reikalauja dviejų nežymėtų argumentų.<ref>Tsunoda 1981</ref> === Laikas, veikslas ir modalumas === Tam tikrose kalbose matyti skirtingas semantinių vaidmenų žymėjimas priklausomai nuo sakinio [[Gramatinis laikas|laiko]], [[Veikslas|veikslo]] ir [[Modalumas (kalbotyra)|modalumo]]. Kalbant apie laiką, absoliučioje daugumoje atvejų argumentas žymimas ergatyvu sakiniuose su [[Būtasis laikas|būtuoju laiku]]. Tokiu būdu būtajame laike [[Burušų kalba|burušų kalbos]] vardažodinės formos žymimos ergatyvu. Kituose laikuose jos žymimos neutraliai. Maždaug toks pats pasiskirstymas matomas [[Kurdų kalba|kurdų kalbos]] kurmandžių tarmėje: '''Ergatyvinis žymėjimas''': :{|class=wikitable |min||hon||dit-in |- |1sg.erg||2pl.abs||matė-2pl |} : ''Aš mačiau jus.'' '''Galininkinis žymėjimas''': :{|class=wikitable |ez||we||di-bin-im |- |1sg.abs||2pl.obl||prs-matyti-1sg |} : ''Aš matau jus.''<ref>Tsunoda 1981: 411</ref> Su veikslu susijęs dalinis ergatyvumas turimas daugumoje [[Tibetiečių-mianmariečių kalbos|tibetiečių-mianmariečių]] ir [[Indoarijų kalbos|indoarijų]] kalbų. Dažniausiai ergatyvinis žymėjimas susietas su įvykio veikslu, tad [[hindi]] kalboje agentas žymimas ergatyvu esant įvykio veikslui, absoliutyvu – esant eigos veikslui. Panaši padėtis yra, pavyzdžiui, [[Baskų kalba|baskų]] ir [[Cachurų kalba|cachurų]] kalbose.<ref>McGregor 2009</ref> Kai kuriose kalbose liepiamosios nuosakos sakiniai žymimi [[Galininkas|galininku]], o kitų [[Nuosaka|nuosakų]] sakiniai žymimi ergatyvu. Tokia padėtis turima [[Parių kalba|parių kalboje]] ([[luo kalbos|luo]] grupė, [[Nilo-Sacharos kalbos]], [[Pietų Sudanas]]).<ref>Andersen 1988</ref> === Sakinio sintaksės tipas === [[Že kalbos|Že kalboms]] priklausančioje [[Šoklengų kalba|šoklengų kalboje]] ergatyvinis žymėjimas vartojamas visuose šalutiniuose [[Sakinys|sakiniuose]], o pagrindiniuose sakiniuose žymėjimas priklauso nuo veikslo. == Išnašos == {{išn}} == Literatūra == * Capell, Arthur. 1962. Some linguistic types in Australia. Oceania Linguistic Monographs 7. Sydney: University of Sydney. * DeLancey, Scott. 1981. An interpretation of split ergativity and related patterns. Language 57.626-57. * [[Диксон, Роберт (лингвист)|Dixon, Robert M. W.]] 1994. Ergativity. Cambridge: Cambridge University Press. * Kazenin, Konstantin. 1994. Split syntactic ergativity: toward an implicational hierarchy. Sprachtypologie und Universalienforschung 47.78-98. * Li, Chao. 2007. Split ergativity and split intransitivity in Nepali. Lingua 117.1462-82. * [[Митун, Марианна|Mithun, Marianne]]. 1991. Active/agentive case marking and its motivations. Language 67.510-46. —— 1999. The languages of native North America. Cambridge: Cambridge University Press. * McGregor, William B. 1989. Discourse basis of ergative marking in Gooniyandi. La Trobe University Working Papers in Linguistics 2.127-58. * Nordlinger, Rachel. 1998. A grammar of Wambaya, Northern Territory (Australia). Canberra: Pacific Linguistics. * Silverstein, Michael. 1976. Hierarchy of features and ergativity. Grammatical categories in Australian languages, ed. by Robert M. W. Dixon, 112-71. Canberra: Australian Institute of Aboriginal Studies * Smith, Ian, and Steve Johnson. 2000. Kugu Nganhcara. The handbook of Australian languages, Volume 5, ed. by Robert M. W. Dixon, and Barry Blake, 355–489. Melbourne: Oxford University Press Australia * Tsunoda, Tasaku. 1981. Split case-marking patterns in verb-types and tense/aspect/mood. Linguistics 19.389-438. * Valenzuela, Pilar M. 2000. Ergatividad escindida en wariapano, yaminawa y shipibo-konibo. Indigenous languages of Lowland South America. Indigenous Languages of Latin America (ILLA), Vol. 1, ed. by Hein van der Voort, and Simon van de Kerke, 111-28. Leiden: University of Leiden == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20131228151820/http://cryptm.org/~nort/linguistics/McGregor2009.pdf William B. McGregor «Typology of Ergativity» (2009)] [[Kategorija:Sintaksė]] [[Kategorija:Linksniai]] jc5ddg2x4h5nvjmr9h0h48l4dblzd7a 0 692869 7897790 7859262 2026-08-07T15:53:51Z Fnyxo 166866 7897790 wikitext text/x-wiki {{City/JAV |pavadinimas=Niuberiportas |origpavadin=''Newburyport'' |paveikslėlis=Newburyport.jpg |paveikslėlio tekstas=Miesto gatvė| valstija=Masačusetsas |PL=42|PM=48|PS=45|IL=70|IM=52|IS=40 |UTC=-5|UTCv=-4 |apygarda=Esekso apygarda (Masačusetsas){{!}}Esekso apygarda |įkurtas=1635 m.|vadovas=Sean R. Reardon |gyventojumetai=2020 m. |gyventoju=18289 |plotas=27.74 |altitudė=11 |tinklalapis=https://www.cityofnewburyport.com/ www. cityofnewburyport.com |vadovotitulas=Meras |vėliava=|herbas=Seal of Newburyport, Massachusetts.png}} '''Niuberiportas''' ({{en|Newburyport}}) – miestas [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinių Amerikos Valstijų]] šiaurės rytinėje dalyje, [[Masačusetsas|Masačusetso]] valstijos šiaurės rytuose, 48 km į šiaurę nuo [[Bostonas|Bostono]], šalia [[Merimakas|Merimako]] upės. [[Esekso apygarda (Masačusetsas)|Esekso apygardos]] administracinis centras. Vystomas turizmas, [[lengvoji pramonė]]. Vyrauja [[Kolonijinis stilius|kolonijinio stiliaus]], [[Merkantilizmas|merkantilizmo]] laikotarpio pastatai. Viename iš jų – 1808 m. pastatytame ''Cushing House'' – įsikūrusi vietinė istorikų draugija. Architekto [[Robert Mills|Roberto Milso]] suprojektuotame pastate (1835 m.) veikia muziejus „''The Custom House Maritime Museum''“. Stovi [[William Lloyd Garrison|Viljamo Loido Garisono]], JAV [[Abolicionizmas|abolicionisto]], kilusio iš Niuberiporto, statula. Poilsio vietos: Modslėjaus valstijos parkas, miesto miškas. Šalia esančiame [[Niuberis (Masačusetsas)|Niuberio]] mieste veikia Parker Riverio nacionalinis laukinės gamtos rezervatas.<ref name=":0">[https://www.britannica.com/place/Newburyport Newburyport]. https://www.britannica.com. Nuoroda tikrinta 2026-02-17.</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Joppa Landing, Newburyport, MA.jpg|kairėje|miniatiūra|245x245px|Uostas 1906 m.]] Gyvenvietė įkurta [[1635]] m.; tada tai buvo Niuberio miesto dalis. Jos vietovė pritraukė ankstyvąsias žvejybos, laivų statybos, amatų pramones, o [[1764]] m. Niuberiportas tapo atskiru miesteliu. Prieš Amerikos revoliuciją jo natūraliai apsaugotas uostas buvo namų uostas dideliam prekybiniam laivynui; tai prisidėjo prie miestelio ekonominio augimo. Dėl [[1807 metų embargo aktas|1807 m. T. Džefersono embargo akto]], 1811 m. gaisro, [[1812 m. karas tarp JAV ir Jungtinės Karalystės|1812 m. karo tarp JAV ir Jungtinės Karalystės]], nyko miestelio, taip pat ir jo prekybinio uosto, statusas. XIX a. 5-ame dešimtmetyje vėl patirtas ekonominis augimas, kai, vadovaujant Donaldui Makėjui, vietinės laivų gamyklos pastatė keletą garsių [[Kliperis|kliperių]]. Po 1850 m. vyravo tekstilės, batų, stalo įrankių, [[Romas|romo]] gamyba. [[1851]] m. tapo miestu.<ref name=":0" /> == Gyventojai == [[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymo]] duomenimis, mieste gyveno 91,13 % baltųjų, 3,6 % mišrios rasės, 2,52 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]], 1,38 % azijiečių, 0,71 % [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]], 0,61 % kitų rasių, 0,04 % [[Indėnai|indėnų]] ir 0,02 % Ramiojo vandenyno salų kilmės gyventojų.<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=160XX00US2545245 Newburyport city, Massachusetts]. https://data.census.gov Nuoroda tikrinta 2026-02-17.</ref> {{Dem|kolon=7|till=20000|inc=5000|incmin=1000|valst=us |1790|4837 |1800|5946 |1810|7634 |1820|6852 |1830|6375 |1840|7161 |1850|9572 |1860|13401 |1870|12595 |1880|13538 |1890|13947 |1900|14478 |1910|14949 |1920|15618 |1930|15084 |1940|13916 |1950|14111 |1960|14004 |1970|15807 |1980|15900 |1990|16317 |2000|17189 |2010|17416 |2020|18289 }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Masačusetso miestai]] mvjvucnm8t0crztur6wu6uxyqucihuc 10 698319 7897834 7874424 2026-08-07T19:00:29Z Nomadbones 153116 7897834 wikitext text/x-wiki {{#if: {{{1|{{{id<includeonly>|</includeonly>}}}}}} | [http://www.screenonline.org.uk/film/id/{{#if: 1 | {{{1|{{{id}}}}}} }}/ {{#if: {{{2|{{{title<includeonly>|</includeonly>}}}}}} | {{{2|{{{title}}}}}} | {{PAGENAMEBASE}} }}{{#if: {{{3|{{{description|}}}}}} | &#32;{{{3|{{{description}}}}}} }}] svetainėje [[Britų kino institutas|Screenonline]] | <span class="error">&#123;&#123;[[Šablonas:Screenonline title|Screenonline title]]&#125;&#125; template missing ID.</span> }}<noinclude> [[Kategorija:Nuorodų šablonai]] [[Kategorija:Kino šablonai]] </noinclude> orh0n093jh1yv1654nj07uug69940y6 0 698767 7898105 7881347 2026-08-08T08:09:26Z Nomadbones 153116 7898105 wikitext text/x-wiki {{Reikšmė|2003 m. perdirbinį|originalų 1974 m. filmą|[[Kruvinosios skerdynės Teksase (1974 filmas)]]}} {{Infolentelė filmas|tpavadinimas=The Texas Chainsaw Massacre|pavadinimas=Kruvinosios skerdynės Teksase|imdb_id=0324216|aktoriai=[[Jessica Biel]]<br>[[Jonathan Tucker]]<br>[[Erica Leerhsen]]<br>[[Mike Vogel]]<br>[[Eric Balfour]]<br>[[R. Lee Ermey]]|scenar=[[Scott Kosar]]|režis=[[Marcus Nispel]]|prodius=[[Michael Bay]]<br>Mike Fleiss|kompoz=[[Steve Jablonsky]]|metai=2003|šalis={{USAv}}|žanras=[[siaubo filmas|siaubo]]|kalba=[[anglų kalba|anglų]]|platintojas=[[New Line Cinema]]|plakatas=Kruvinosios skerdynės Teksase (2003 filmas).jpg|trukmė=98 min.<ref>{{cite web | url=http://bbfc.co.uk/releases/texas-chainsaw-massacre | archive-url=https://web.archive.org/web/20150406182420/http://www.bbfc.co.uk/releases/texas-chainsaw-massacre | url-status=dead | archive-date=April 6, 2015 | title=''THE TEXAS CHAINSAW MASSACRE'' (18) | work=British Board of Film Classification | date=September 26, 2003 | access-date=January 13, 2016}}</ref>|biudžetas=9,5 mln. JAV dol.<ref name=BMojo/><ref name=MFleming>{{cite web|author=Fleming, Michael|url=https://variety.com/2009/film/markets-festivals/twisted-moves-to-texas-1118009746/|title=Twisted moves to 'Texas'|work=Variety|date=October 8, 2009|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20250221111445/https://variety.com/2009/film/markets-festivals/twisted-moves-to-texas-1118009746/|archive-date=February 21, 2025}}</ref>|pajamos=107,4 mln. JAV dol.<ref name=BMojo>{{cite web|url=http://www.boxofficemojo.com/movies/?id=tcm03.htm|title= Financial Information for ''The Texas Chainsaw Massacre'' (2003)|work=[[Box Office Mojo]]|access-date=July 9, 2018}}</ref>|oper=[[Daniel Pearl (operatorius)|Daniel Pearl]]|antraštė=Lietuviškas plakatas}} '''Kruvinosios skerdynės Teksase''' ({{en|The Texas Chainsaw Massacre}}) – 2003 m. [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] [[siaubo filmas]], kuris yra [[Tobe Hooper]] 1974 m. filmo „[[Kruvinosios skerdynės Teksase (1974 filmas)|Kruvinosios skerdynės Teksase]]“ [[perdirbinys]] ir penktasis [[Kruvinosios skerdynės Teksase (franšizė)|serijos]] filmas. Filmą režisavo [[Marcus Nispel]] (tai buvo jo režisūrinis debiutas), scenarijų parašė [[Scott Kosar]], o prodiusavo [[Michael Bay]] ir Mike Fleiss. Vaidina [[Jessica Biel]], [[Jonathan Tucker]], [[Erica Leerhsen]], [[Mike Vogel]], [[Eric Balfour]] ir [[R. Lee Ermey]]. Kaip ir originaliame filme, siužetas pasakoja apie jaunuolių grupę, keliaujančią per Teksaso valstiją, kuri susiduria su [[Odinveidis|Odinveidžiu]] ir jo kanibalų šeima. Projekte dalyvavo keli originalaus filmo kūrybinės komandos nariai: T. Hooper ir scenaristas [[Kim Henkel]] buvo koprodiuseriai, [[Daniel Pearl]] grįžo kaip operatorius, o [[John Larroquette]] vėl įgarsino įžanginius titrus. Jungtinių Valstijų kino teatruose pasirodė 2003 m. spalio 17 d., o Lietuvos kino teatruose – 2004 m. kovo 26 d.<ref>{{Cite web|url=http://www.acmefilm.lt/filmai/kruvinosios-skerdynes-teksase-2003|title=Kruvinosios skerdynės Teksase {{!}} ACME Film|website=www.acmefilm.lt|access-date=2026-07-18}}</ref> Sulaukė prieštaringų kritikų vertinimų. Filmas, kurio biudžetas sudarė 9,5 mln. dolerių, visame pasaulyje surinko 107,4 mln. dolerių pajamų. 2006 m. buvo išleista šio filmo priešistorė – „[[Kruvinosios skerdynės Teksase. Pradžia]]“. „Kruvinosios skerdynės Teksase“ buvo pirmasis filmas, kurį kūrė kompanija „[[Platinum Dunes]]“, kuri vėliau ėmėsi prodiusuoti kelių kitų XX a. siaubo filmų perdirbinius. == Siužetas == {{Spoil}} 1973 m. rugpjūčio 18 d. penki jaunuoliai – Erin Hardesti, jos vaikinas Kemperis, brolis Morganas ir draugai Endis bei Peper – po kelionės į Meksiką įsigyti marihuanos važiuoja į koncertą. Kelionėje per Teksasą jie priima autostopininkę, sutrikusią moterį, einančią viduriu kelio. Ji pasako, kad jie važiuoja ne ta kryptimi, ir priverčia Kemperį sustabdyti furgoną. Nenuosekliai murmėdama apie „blogą vyrą“, ji išsitraukia iš po drabužiu paslėptą revolverį ir nusišauna. Grupė randa degalinę, tikėdamiesi susisiekti su policija. Parduotuvės savininkė Liuda Mei pataria jiems susitikti su šerifu Hoitu prie senojo Krofordo malūno. Tačiau ten jie sutinka berniuką Jedidajų, kuris sako, kad Hoitas namuose girtuokliauja. Erin su Kemperiu leidžiasi per mišką ieškoti jo namų, palikdami Morganą, Endį ir Peper malūne su berniuku. Netrukus jie aptinka didelį plantacijos namą. Amputuotas senukas Montis įleidžia Erin vidun, kad ji galėtų iškviesti pagalbą. Kemperis paseka ją į vidų, bet staiga Odinveidis jam kerta kūju į galvą ir nutempia į rūsį. Tuo metu į malūną atvyksta šerifas Hoitas ir perima autostopininkės kūną. Erin sužinojusi, kad Kemperis dingo, kartu su Endžiu grįžta į Mončio namą. Ten Erin atitraukia Mončio dėmesį, o Endis ieško Kemperio. Supratęs, kad Endis yra viduje, Montis lazda iškviečia Odinveidį iš rūsio. Šis puola Endį grandininiu pjūklu. Endžiui pavyksta atsikratyti užpuoliko, o Erin pabėga. Po trumpo vijimosi Odinveidis pasiveja Endį ir nupjauna jam kairę koją. Tada jis nutempia Endį į rūsį ir pakabina ant mėsos kablio. Erin grįžta pas likusius į malūną, tačiau prieš jai ir kitiems spėjant išvažiuoti, pasirodo Hoitas. Jis juos nuramina, sakydamas, kad viskas bus gerai, bet pastebėjęs marihuaną ant prietaisų skydelio, šerifas įsako jiems trims išlipti iš furgono ir atsigulti ant žemės. Tada liepia Morganui pakartoti autostopininkės savižudybę jos pačios revolveriu. Morganas mėgina nušauti Hoytą, tačiau ginklas neužtaisytas. Hoitas uždeda Morganui antrankius, nuveža jį atgal į namą, pakeliui jį mušdamas, ir pasiima furgono raktelius. Erin ir Peper pavyksta užvesti furgoną be raktelių, bet nukrenta ratai. Jas užpuola Odinveidis, dabar mūvintis Kemperio veidą kaip kaukę. Mėgindama pabėgti, Peper žūsta nuo Odinveidžio rankos. Erin bėga ir pasislepia netoliese stovinčiame namelyje ant ratų, kuris priklauso nutukusiai vidutinio amžiaus moteriai, pravardžiuojamai „Arbatos ponia“, ir jaunai moteriai Henrietai. Pastaroji pavaišina Erin arbata su migdomaisiais. Erin sužino, kad jos pagrobė autostopininkės kūdikį, tačiau praranda sąmonę, nespėjusi pabėgti. Atsibudusi ji jau yra name, apsupta Hevitų šeimos: Odinveidžio, jo motinos Liudos Mei, Hoito, Mončio ir Jedidajaus. Rūsyje Erin randa Endį, vis dar kabantį ant mėsos kablio. Kadangi nepavyksta jo nukabinti, ji peiliu nutraukia jo kančias. Netrukus ji aptinka sužeistą Morganą, antrankiais surakintą vonioje. Jiedu sprunka iš rūsio, o jiems iš paskos pasileidžia Odinveidis. Jedidajus, nesutinkantis su šeimos veiksmais ir Liudos Mei priverstas likti lauke su šunimis, išveda juos iš namo ir atitraukia Odinveidžio dėmesį, kol jie pabėga. Erin su Morganu miške randa apleistą trobelę ir užsibarikaduoja viduje. Odinveidis įsilaužia ir aptinka Erin. Morganas puola jį, tačiau Odinveidis pakabina Morganą už antrankių ant sietyno ir nužudo grandininiu pjūklu. Erin pabėga į mišką, o kaukėtas žudikas ją vejasi. Vijimasis tęsiasi skerdykloje, kur Erin puola Odinveidį mėsos kapokle ir nupjauna jam dešinę ranką. Erin išbėga prie kelio ir sustabdo sunkvežimio vairuotoją. Ji mėgina jį įtikinti kuo greičiau važiuoti tolyn nuo namo – taip, kaip anksčiau bandė autostopininkė, – tačiau jis sustoja degalinėje ieškoti pagalbos. Ten Erin mato, kaip Liuda Mei ir Hoitas kalbasi su vairuotoju, o Henrieta prižiūri kūdikį. Kai Henrieta išeina laukan paduoti Liudai Mei lietpalčio, Erin slapta išneša kūdikį iš užkandinės ir paguldo jį į Hoito automobilį. Ji užveda mašiną laidais. Hoitas bando ją sustabdyti, tačiau Erin pervažiuoja jį kelis kartus, kol šis miršta. Tada kelyje pasirodo Odinveidis ir grandininiu pjūklu supjausto automobilį, bet Erin pavyksta pabėgti kartu su kūdikiu. Po dviejų dienų du pareigūnai, tiriantys įvykį name, žūsta nuo Odinveidis rankos, o byla lieka neišspręsta. {{Endspoil}} [[Vaizdas:The House in "Texas Chainsaw Massacre".jpg|miniatiūra|Namas, kuriame filme gyvena Hevitų šeima.|350x350px]] == Vaidmenys == : ''Aktorius – veikėjas'' * [[Jessica Biel]] – Erin Hardesti * [[Jonathan Tucker]] – Morganas Hardestis * [[Erica Leerhsen]] – Peper Harington * [[Mike Vogel]] – Endis Parteinas * [[Eric Balfour]] – Kemperis Sterlingas * [[David Dorfman]] – Jedidajus Hevitas * [[R. Lee Ermey]] – šerifas Hoitas * [[Lauren German]] – nusižudžiusi moteris * [[Terrence Evans]] – Montis Hevitas * [[Marietta Marich]] – Liuda Mei Hevit * Heather Kafka – Henrieta Hevit * [[Kathy Lamkin]] – Arbatos ponia * [[Brad Leland]] – Bobas * Mamie Meek – kasininkė * [[John Larroquette]] – naratorius * [[Andrew Bryniarski]] – [[Odinveidis]] == Filmo gamyba == [[Vaizdas:Biel-040618.jpg|miniatiūra|290x290px|[[Jessica Biel]] įkūnijo pagrindinę veikėją Erin Hardesti.]] === Bandymas sukurti penktąjį filmą === 1998 m. lapkritį buvo pranešta, kad „Unapix Entertainment“ įsigijo „Kruvinųjų skerdynių Teksase“ kino teises ir pradėjo parengiamuosius darbus penktajai daliai, laikinai pavadintai „TX25“, kuri turėjo būti išleista 1999 metais.<ref name="UnapixChainsawVar">{{cite news|url=https://variety.com/1998/film/news/unapix-revs-up-chainsaw-1117488015/|title=Unapix revs up ‘Chainsaw’|work=[[Variety (magazine)|Variety]]|last=Roman|first=Monica|date=November 1, 1998|archive-date=May 30, 2025|archive-url=https://web.archive.org/web/20250530225541/https://variety.com/1998/film/news/unapix-revs-up-chainsaw-1117488015/|url-status=live}}</ref> Tačiau iki 2002 m. sausio „Unapix Entertainment“ leido sandorio teisėms pasibaigti.<ref name="RadarVar">{{cite news|last=Harris|first=Dana|url=https://variety.com/2002/film/markets-festivals/radar-revs-chainsaw-1117860033/|title=Radar revs ‘Chainsaw’|publisher=[[Variety (magazine)|Variety]]|date=January 30, 2002|access-date=May 30, 2025|archive-date=May 30, 2025|archive-url=https://web.archive.org/web/20250530230949/https://variety.com/2002/film/markets-festivals/radar-revs-chainsaw-1117860033/|url-status=live}}</ref> === Parengiamieji darbai === 2001 m. gruodžio 5 d. svetainė „Creature Corner.com“ pranešė, kad [[Michael Bay]] naujai įkurta kompanija „[[Platinum Dunes]]“ (kuri buvo įsteigta siekiant kurti mažo biudžeto filmus) nusprendė imtis kurti filmo „Kruvinosios skerdynės Teksase“ perdirbinio. Ankstyvuose pranešimuose buvo teigiama, kad istorija bus pasakojama prisiminimų forma, o aktorė [[Marilyn Burns]], vaidinusi originale, sugrįš kaip pagyvenusi Selė Hardesti, pasakojanti filmo įvykius. Vėliau buvo paskelbta, kad filmo kūrėjai jau buvo nusipirkę teises į originalią juostą. Filmo kūrimo pradžioje originalūs kūrėjai [[Tobe Hooper]] ir [[Kim Henkel]] rašė scenarijų, tačiau tuo metu dar nebuvo žinoma, ar jų scenarijus bus panaudotas. 2002 m. birželį buvo paskelbta, kad režisieriumi taps [[Marcus Nispel]] – tai jo režisūrinis debiutas.<ref name="Mania.com">{{cite web|url=http://www.mania.com/texas-chainsaw-massacre_article_35579.html?action=add_comment|title=Texas Chainsaw Massacre, The - Mania.com|website=Mania.com|access-date=August 21, 2014|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20140826114822/http://www.mania.com/texas-chainsaw-massacre_article_35579.html?action=add_comment|archive-date=August 26, 2014}}</ref> Nispel prisipažino, kad iš pradžių buvo nusiteikęs prieš perdirbinio idėją ir savo ilgamečiui draugui operatoriui [[Daniel Pearl]] (filmavusiam originalų filmą) tai pavadino „šventvagyste“. Visgi Pearl paskatino Nispel prisijungti prie projekto, nes norėjo savo karjerą užbaigti šios filmų serijos filmais.<ref>{{cite web|url=http://www.starburstmagazine.com/features/interviews/11861-marcus-nispel-the-asylum-texas-chainsaw-massacre-friday-the-13th|title=Marcus Nispel {{!}} THE ASYLUM, TEXAS CHAINSAW MASSACRE, FRIDAY THE 13TH|last=Pollard|first=Andrew|access-date=February 24, 2016|work=Starburst|archive-date=April 5, 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180405011723/https://www.starburstmagazine.com/features/marcus-nispel-the-asylum-texas-chainsaw-massacre-friday-the-13th|url-status=dead}}</ref> Vėliau buvo paskelbta, kad filmo scenarijų rašys [[Scott Kosar]].<ref>{{cite web|url=https://variety.com/2002/film/markets-festivals/horror-redo-chainsaw-catches-biel-balfour-1117868720/|title=Horror redo 'Chainsaw' catches Biel, Balfour|last=Harris|first=Dana|date=June 18, 2002|work=[[Variety (magazine)|Variety]]|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20250115020123/https://variety.com/2002/film/markets-festivals/horror-redo-chainsaw-catches-biel-balfour-1117868720/|archive-date=January 15, 2025}}</ref> Kaip ir originalioje 1974 m. versijoje, šis filmas laisvai paremtas tikrais [[Viskonsinas|Viskonsine]] veikiančio [[Serijinis žudikas|serijinio žudiko]] [[Ed Gein]] nusikaltimais.<ref>{{cite web|url=http://www.trutv.com/library/crime/serial_killers/notorious/gein/bill_1.html|title=Ed Gein: The Inspiration for Buffalo Bill and Psycho|access-date=August 3, 2009|author=Rachael Bell and Marilyn Bardsley|work=truTV|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20090209052429/http://www.trutv.com/library/crime/serial_killers/notorious/gein/bill_1.html|archive-date=February 9, 2009|df=mdy-all}}</ref> === Scenarijus === Scenarijų parašė Scott Kosar, kuris vėliau parašė scenarijus tokiems filmams kaip „[[Mašinistas (filmas)|Mašinistas]]“<ref>{{cite web|url=https://movies.nytimes.com/2004/10/22/movies/22mach.html?_r=1|title=Insomnia and Then Emaciation; Now Paranoia Takes Its Turn|date=October 22, 2004|author=Holden, Stephen|work=The New York Times}}</ref> ir „Platinum Dunes“ perdirbiniui „[[Amitvilio košmaras (2005 filmas)|Amitvilio košmaras]]“.<ref name="kosarinterview">{{cite web|url=http://www.dreadcentral.com/news/3309/kosar-scott-the-amityville-horror/|title=Kosar, Scott (The Amityville Horror)|date=April 13, 2005|last1=Condit|first1=Jon|work=Dread Central|url-status=live}}</ref> Šis filmas jam buvo pirmasis profesionalus darbas kaip scenarijaus autoriui. Vėliau jis prisiminė jautęsis ir sujaudintas, ir pagerbtas galimybe rašyti perdirbinio scenarijų. Kosar gana anksti suprato, kad turi reikalų su „vienu iš žanro kertinių kūrinių“, kurio neįmanoma pranokti. Diskutuodamas su filmo prodiuseriais, jis teigė, kad naujasis filmas neturėtų bandyti konkuruoti su originalu, nes šis buvo sukurtas visai kitokiomis aplinkybėmis. Ankstyvesnėse scenarijaus versijose pagrindinė veikėja Erin visą filmą buvo devynis mėnesius nėščia, tačiau vėlesniuose variantuose ši detalė buvo išbraukta prodiuserio Michael Bay reikalavimu.<ref name="nispelinterview">{{cite web|url=http://www.aintitcool.com/node/16298|title=Mr. Beaks Interviews Marcus Nispel, TEXAS CHAINSAW Remake Director!!|date=October 14, 2003|work=Ain't It Cool News|author=''Ain't It Cool News'' Staff|url-status=live}}</ref> === Aktorių atranka === [[Jessica Biel]], anksčiau vaidinusi populiariame televizijos seriale „Septintasis dangus“, buvo pasirinkta pagrindinės veikėjos Erin vaidmeniui.<ref name="Mania.com" /> Aktorius [[Andrew Bryniarski]], vaidinęs Michael Bay filme „[[Perl Harboras (2001 filmas)|Perl Harboras]]“ ir vėliau išlikęs su juo draugais, asmeniškai susitiko su prodiuseriu M. Bay ir paprašė Odinveidžio vaidmens. Iš pradžių šiam vaidmeniui buvo patvirtintas kitas aktorius – Brett Wagner, tačiau pirmąją filmavimo dieną jis buvo hospitalizuotas ir atleistas už melavimą apie savo fizines galimybes. Neturėdami pagrindinio piktadario, kūrėjai paskambino A. Bryniarski ir paklausė, ar jis vis dar nori vaidmens – šis sutiko. Ruošdamasis vaidmeniui, Bryniarski laikėsi dietos, pagrįstos jautienos krūtinine ir balta duona, kad priaugtų svorio iki beveik 136 kg. Vėliau Bryniarski pakartojo Odinveidžio vaidmenį [[Kruvinosios skerdynės Teksase. Pradžia|filmo priešistorėje]].<ref name="Interview with Andrew Bryniarski">{{cite web|url=http://www.texaschainsawmassacre.net/Interviews/ABryniarski/interview.htm|title=Interview with Andrew Bryniarski|website=texaschainsawmassacre.net|access-date=July 29, 2014}}</ref> === Filmavimas === Režisierius M. Nispel norėjo filmuoti [[Kalifornija|Kalifornijoje]], tačiau Bay pasiūlė Teksasą, kur anksčiau jau buvo filmavęs tris kartus.<ref name="ign-bay">{{cite web|url=http://www.ign.com/articles/2003/10/16/an-interview-with-michael-bay?page=3|title=An Interview with Michael Bay|last=Head|first=Steve|date=October 14, 2003|work=[[IGN]]|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20241215044409/https://www.ign.com/articles/2003/10/16/an-interview-with-michael-bay?page=3|archive-date=December 15, 2024}}</ref> Pagrindiniai filmavimo darbai prasidėjo [[Ostinas|Ostine]] 2002 m. liepą ir truko 40 dienų.<ref>{{cite web|url=https://variety.com/2002/film/news/nispel-to-direct-remake-of-chainsaw-massacre-1117866593/|title=Nispel to direct remake of 'Chainsaw Massacre'|last=Harris|first=Dana|date=May 7, 2002|work=[[Variety (magazine)|Variety]]|archive-url=https://web.archive.org/web/20250125082144/https://variety.com/2002/film/news/nispel-to-direct-remake-of-chainsaw-massacre-1117866593/|archive-date=January 25, 2025|url-status=live}}</ref><ref name="ign-bay" /> Nispel sąmoningai pasirinko kitokią stilistiką – daugiau tradicinių naratyvinių elementų, nes nenorėjo kurti „kadras į kadrą“ perdirbinio, kuris kartotų originalo dokumentinį braižą.<ref>{{cite web|url=http://www.ign.com/articles/2004/03/25/an-interview-with-marcus-nispel?page=2|title=An Interview with Marcus Nispel|last=Patrizio|first=Andy|date=March 25, 2004|work=[[IGN]]|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20160304075551/http://www.ign.com/articles/2004/03/25/an-interview-with-marcus-nispel?page=2|archive-date=March 4, 2016}}</ref> Operatorius D. Pearl aikštelėje duotame interviu paaiškino: „Žmonės manęs klausia: „Ar jis bus toks pat šiurkštus ir grūdėtas kaip ankstesnis mano darbas?“ Ne. Aš tokį filmą jau dariau. Nėra prasmės kurti lygiai tą patį filmą su tokiu pačiu vaizdu.“<ref>{{cite news|work=Austin American-Statesman|date=September 6, 2002|title='Chainsaw' production revving up|pages=E3, E5|author=O'Connell, Joe|url=https://www.newspapers.com/clip/22361408/austin_americanstatesman/|via=Newspapers.com}}</ref> Perdirbinys taip pat turi kelias nuorodas į originalų filmą, įskaitant [[John Larroquette]], kuris grįžta ir vėl įgarsina filmo naratorių.{{sfn|Elliott-Smith|2016|p=181}} Filmavimo metu buvo labai karšta ir drėgna. Bryniarski, vaidinantis Odinveidį, atliko visus kaskadinius triukus pats ir buvo priverstas dėvėti specialią „storinančią aprangą“, kuri jo svorį nuo 136 kg padidino iki beveik 190 kg. Kostiumas greitai įkaisdavo, todėl aktorius prieš kiekvieną filmavimą turėdavo gerti daug skysčių. Problemų kėlė ir Odinveidžio kaukė – ji buvo pagaminta iš [[Silikonas|silikono]], todėl aktoriui buvo sunku per ją kvėpuoti. Komanda paruošė daug [[Rekvizitas|rekvizitinių]] grandininių pjūklų: vieni leido dūmus, o kiti buvo tikri, veikiantys pjūklai.<ref name="Interview with Andrew Bryniarski" /> == Muzika == Filmo originalią muziką sukūrė [[Steve Jablonsky]]. Muzikos albumas kompaktine plokštele išleistas 2003 m. spalio 21 d. ir trunka 50 min. 25 sek.<ref>{{cite web|url=http://www.soundtrackinfo.com/title/tracks.asp?texaschainsawmassacre-score|title=The Texas Chainsaw Massacre (score) (2003)|access-date=July 1, 2010|work=The Soundtrack Info Project}}</ref> Lapkričio 4 d. „Bulletproof Records“ / „La-La Land Records“ išleido atskirą filmo garso takelio albumą, kuriame skamba populiari [[Sunkusis metalas (muzikos stilius)|metalo]] muzika.<ref>{{cite web|url=http://www.soundtrackinfo.com/title/tracks.asp?texaschainsawmassacre|title=The Texas Chainsaw Massacre (2003)|access-date=July 1, 2010|work=The Soundtrack Info Project}}</ref> ===Track listings=== {{Track listing | headline = ''The Texas Chainsaw Massacre - Original Motion Picture Soundtrack'', aut. [[Steve Jablonsky]] | total_length = 50:25 | width = | title_width = | writing_width = | music_width = | lyrics_width = | extra_width = | title1 = Leatherface | length1 = 2:45 | title2 = He's a Bad Man | length2 = 4:02 | title3 = Erin and Kemper | length3 = 1:07 | title4 = Hewitt House | length4 = 1:09 | title5 = Driving with a Corpse | length5 = 1:24 | title6 = Kemper Gets Whacked/Jedidiah | length6 = 1:56 | title7 = Crawford Mill | length7 = 1:50 | title8 = Interrogation | length8 = 3:50 | title9 = Andy Loses a Leg | length9 = 1:41 | title10 = You're So Dead | length10 = 3:33 | title11 = Hook Me Up | length11 = 2:40 | title12 = My Boy | length12 = 3:15 | title13 = Morgan's Wild Ride/Van Attack | length13 = 4:35 | title14 = Mercy Killing | length14 = 2:59 | title15 = Prairie House | length15 = 3:13 | title16 = Final Confrontation | length16 = 5:25 | title17 = Can't Go Back | length17 = 3:55 | title18 = Last Goodbye | length18 = 1:00 }} {{Track listing | headline = ''The Texas Chainsaw Massacre - The Album'' | extra_column = Atlikėjas | total_length = | width = | title_width = | writing_width = | music_width = | lyrics_width = | extra_width = | title1 = Immortally Insane | extra1 = [[Pantera]] | length1 = 5:14 | title2= Below the Bottom | extra2= [[Hatebreed]] | length2=2:27 | title3= Pride | extra3= [[Soil]] | length3= 2:45 | title4= Deliver Me | extra4=[[Static-X]] | length4=2:38 | title5= 43 | extra5= [[Mushroomhead]] | length5=4:34 | title6= Pig | extra6= [[Seether]] | length6=3:22 | title7= Down In Flames | extra7= [[Nothingface]] | length7=2:27 | title8= Self-Medicate | extra8= [[40 Below Summer]] | length8=3:11 | title9= Suffocate | extra9= [[Motograter]] | length9=3:04 | title10= Destroyer of Senses | extra10= [[Shadows Fall]] | length10=2:57 | title11= Rational Gaze | extra11= [[Meshuggah]] | length11=5:05 | title12= Archetype (Remix) | extra12= [[Fear Factory]] | length12=4:31 | title13= Enshrined by Grace | extra13= [[Morbid Angel]] | length13=4:29 | title14= Listen | extra14= Index Case | length14=2:08 | title15= Stay in Shadow | extra15=[[Finger Eleven]] | length15=3:15 | title16= Ruin | extra16= [[Lamb of God]] | length16=3:56 | title17= As Real As It Gets | extra17= [[Sworn Enemy]] | length17=3:10 | title18=Five Months | extra18=[[Marc Rizzo|Coretez]] | length18=3:49 }} == Išleidimas == Filmas „Kruvinosios skerdynės Teksase“ [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] išleistas 2003 m. spalio 17 d. Jis pasirodė 3016 kino teatrų ir jį platino „[[New Line Cinema]]“.<ref name="odessa">{{cite news|work=Odessa American|title='Texas Chainsaw Massacre' gets a $29.1 million slice of box office|publisher=Associated Press|page=4C|date=October 20, 2003|url=https://www.newspapers.com/clip/22361465/the_odessa_american/|via=Newspapers.com}}</ref> Tarptautinį platinimą iš pradžių turėjo vykdyti „[[Good Machine]]“,<ref>{{cite web|url=https://variety.com/2005/film/markets-festivals/platinum-rides-hitcher-redo-1117921241/|title=Platinum rides 'Hitcher' redo|last=Fleming|first=Michael|date=April 17, 2005|website=[[Variety (magazine)|Variety]]|url-status=live}}</ref> tačiau po kompanijos susijungimo šį darbą perėmė „[[Focus Features]]“.<ref>{{cite web|url=https://www.screendaily.com/bays-platinum-dunes-signs-international-agreement-with-focus/4017537.article|title=Bay's Platinum Dunes signs international agreement with Focus|last=Goodridge|first=Mike|date=February 27, 2004|website=Screen International|quote=Focus had previously handled Platinum Dunes' debut project The Texas Chainsaw Massacre, which grossed more than $100m worldwide|url-status=live}}</ref> [[VHS]] ir [[DVD]] formatu išleistas 2004 m. kovo 30 d. per „New Line Home Entertainment“.<ref>{{cite web|url=http://www.ign.com/movies/the-texas-chainsaw-massacre-2003/dvd-621033|title=The Texas Chainsaw Massacre (2003)|url-status=live|work=[[IGN]]}}</ref> Papildomoje medžiagoje – septyni TV reklamos klipai, garso takelio reklama, anonsai bei grupės [[Motograter]] dainos „Suffocate“ muzikinis vaizdo klipas. Tą pačią dieną pasirodė ir dviejų diskų „Platinum Series“ leidimas su kolekcionuojamu metaliniu viršeliu. Jame yra:<ref>{{Cite web|url=https://www.dvdtalk.com/reviews/review/9976|title=Texas Chainsaw Massacre (2003): Special Edition|last=Beierle|first=Aaron|date=March 20, 2004|work=DVD Talk|url-status=live}}</ref> * trys filmo kūrėjų komentarai (su prodiuseriu Michael Bay, režisieriumi Marcus Nispeli, aktoriais Jessica Biel, Ericu Balfouru ir kitais), * nusikaltimo vietos nuotraukų kortelės, * alternatyvūs įžangos ir pabaigos variantai, * iškirptos scenos (įskaitant dokumentinį filmą „Severed Parts“), * dokumentiniai filmai „Chainsaw Redux: Making a Massacre“ ir „Ed Gein: The Ghoul of Plainfield“, * aktorių atrankų bandymai, meno galerija, * septyni TV klipai, anonsai, * Motograter dainos „Suffocate“ muzikinis vaizdo klipas, * garso takelio reklama ir DVD-ROM turinys. 2005 m. spalio 4 d. išleista šio filmo [[Universal Media Disc|UMD]] versija.<ref>{{cite web|url=http://psp.ign.com/objects/759/759988.html|title=The Texas Chainsaw Massacre (2003) UMD VIDEO|date=August 8, 2012|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20060807000610/http://psp.ign.com/objects/759/759988.html|archive-date=August 7, 2006|work=[[IGN]]}}</ref> 2009 m. rugsėjo 29 d. pasirodė „[[Blu-ray Disc|Blu-ray]]“ leidimas.<ref>{{cite web|url=http://www.dvdtalk.com/reviews/38377/texas-chainsaw-massacre-the/|title=The Texas Chainsaw Massacre (Blu-ray)|last=Keefer|first=Ryan|date=October 18, 2009|url-status=live|work=DVD Talk}}</ref> 2025 m. rugpjūčio 26 d. „Arrow Films“ išleido riboto tiražo [[Ultra HD Blu-ray|4K UHD „Blu-ray“]] leidimą.<ref>{{cite web|url=https://www.fangoria.com/arrow-texas-chainsaw-massacre-4k/|title=Arrow Video Bringing Two TEXAS CHAINSAW MASSACRE Movies To 4K UHD|last=T.|first=Amber|date=May 30, 2025|work=Fangoria|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20250725203724/https://www.fangoria.com/arrow-texas-chainsaw-massacre-4k/|archive-date=July 25, 2025}}</ref> == Atsiliepimai == === Kino kąsa === Filmas pirmąją rodymo dieną surinko 10,62 mln. JAV dolerių, o per atidarymo savaitgalį uždirbo 29,1 mln. dolerių, debiutuodamas pirmoje JAV kino kasos vietoje.<ref name="odessa" /> Per 17 dienų nuo premjeros filmas JAV surinko daugiau nei 66 mln. JAV dolerių.<ref>{{cite news|date=November 7, 2003|work=Austin American-Statesman|page=E7|author=O'Connell, Joe|title=A sequel for 'Chainsaw' remake?|url=https://www.newspapers.com/clip/22361500/austin_americanstatesman/|via=Newspapers.com}}</ref> Vėlesniais mėnesiais filmas pasirodė įvairiose kitose šalyse (įskaitant premjerą [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] [[Helovinas|Helovino]] metu<ref name="bbc">{{cite web|url=https://www.bbc.co.uk/films/2003/10/27/texas_chainsaw_massacre_2003_review.shtml|title=The Texas Chainsaw Massacre|date=October 31, 2003|work=[[BBC]]|author=Russell, Jamie|archive-url=https://web.archive.org/web/20241215044112/https://www.bbc.co.uk/films/2003/10/27/texas_chainsaw_massacre_2003_review.shtml|archive-date=December 15, 2024|url-status=live}}</ref>) ir ten uždirbo 26,5 mln. dolerių. Šiaurės Amerikos pajamos siekė 80,6 mln. dolerių, o bendros pasaulinės pajamos – 107 mln. dolerių.<ref name="BMojo" /> Filmo biudžetas buvo 9,5 mln. dolerių, todėl jis tapo komerciškai sėkmingiausiu franšizės filmu net atsižvelgus į infliaciją. 2018 m. duomenimis, atsižvelgus į infliaciją, filmas būtų uždirbęs daugiau nei 162 mln. dolerių.<ref name="BMojo" /> === Kritikai === Recenzijų portale „[[Rotten Tomatoes]]“ 37% iš 155 kritikų atsiliepimų yra teigiami.<ref>{{Cite Rotten Tomatoes|id=texas_chainsaw_massacre|title=The Texas Chainsaw Massacre|access-date=2026-07-18|type=m}}</ref> „[[Metacritic]]“, kuri naudoja svertinį vidurkį, remdamasi 33 kritikais, filmui skyrė 38 balus iš 100 galimų, o tai reiškia, kad filmas sulaukė „daugiausia neigiamų“ vertinimų.<ref>{{Cite Metacritic|title=The Texas Chainsaw Massacre|access-date=2026-07-18|id=the-texas-chainsaw-massacre|type=movie}}</ref> Žiūrovai filmą įvertino šiek tiek geriau – „[[CinemaScore]]“ apklausos dalyviai jam skyrė „B+“ įvertinimą pagal skalę nuo „A+“ iki „F“.<ref name="CinemaScore">{{cite web|url=https://m.cinemascore.com|title=CinemaScore|work=cinemascore.com}}</ref> == Susiję kūriniai == === Romanas === Stephen Hand adaptavo filmą į romaną, kuris 2004 m. kovo 1 d. išleistas leidyklos „Black Flame“.<ref name="Hand2004">{{cite book|author=Hand, Stephen|url=https://books.google.com/books?id=-8EKAAAACAAJ|title=The Texas Chainsaw Massacre|publisher=BL Publishing|year=2004|isbn=978-1-84416-060-0}}</ref> Anksčiau Hand parašė romano adaptaciją filmui „[[Fredis prieš Džeisoną]]“, taip pat leidykloms „New Line“ ir „Black Flame“.<ref name="freddyvsjasonbook">{{cite book|last1=Hand|first1=Stephen|title=Freddy vs. Jason (New Line Cinema): Stephen Hand: 9781844160594: Amazon.com: Books|last2=Shannon|first2=Damian|last3=Swift|first3=Mark J.|publisher=Black Flame|year=2003|isbn=1844160599}}</ref> === Priešistorė === Filmo priešistorė, pavadinta „[[Kruvinosios skerdynės Teksase. Pradžia]]“ (''The Texas Chainsaw Massacre: The Beginning''), buvo išleista 2006 m. spalio 6 d. Veiksmas vyksta ketverius metus prieš šio filmo įvykius.<ref name="dvdreleases">{{cite web|url=https://www.allmovie.com/movie/the-texas-chainsaw-massacre-the-beginning-v331727/releases|title=The Texas Chainsaw Massacre: The Beginning (2006) - Jonathan Liebesman|website=AllMovie.com|publisher=Allmovie|access-date=6 January 2018}}</ref> == Nuorodos == {{FilmLinks|mojo=0324216}} == Išnašos == {{išn|2}} {{Kruvinosios skerdynės Teksase}} [[Kategorija:2003 filmai]] [[Kategorija:JAV filmai]] [[Kategorija:Siaubo filmai]] 3ob4wt84m0zlw131xyeyk6enk6pifht 0 699085 7897986 7889795 2026-08-08T02:27:31Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897986 wikitext text/x-wiki {{Infobox_protected_area | name =Bomos–Bandingilo nacionalinis parkas | iucn_category = II | image = | caption = | location = {{flag|Pietų Sudanas}} [[Ekvatorija]] | nearest_city = [[Džuba]] | lat_degrees = 5 | lat_minutes = 25 | lat_seconds = 58 | lat_direction =N | long_degrees = 32 | long_minutes = 16 | long_seconds = 39 | long_direction =E | map = Pietų Sudanas |map_width =250px | area = 10 000 km² | established = 1992 m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = |UNESCO id = 1808 | vikiteka = }} '''Bomos–Bandingilo nacionalinis parkas''' ({{en|Boma-Bandingilo National Park}}) – saugoma gamtos teritorija [[Pietų Sudanas|Pietų Sudano]] [[Ekvatorija|Ekvatorijos]] teritorijoje. Parkas driekiasi [[Centrinė Ekvatorija|Centrinės Ekvatorijos]] ir [[Rytų Ekvatorija|Rytų Ekvatorijos]] teritorijų ribose, miškingose [[Baltasis Nilas|Baltojo Nilo]] vietose ir užima 10 000 km² plotą. Įkurtas 1992 m.<ref>[https://web.archive.org/web/20110423144812/http://www.nationalparks-worldwide.info/sudan.htm THE NATIONAL PARKS AND NATURE RESERVES OF SUDAN]</ref> Šioje teritorijoje kasmet vyksta didžiausia pasaulyje [[gyvūnų migracija]], kai įvairios [[Antilopė|antilopių]] rūšys migruoja iš Pietų Sudano Bomos–Bandingilo parko į [[Gambelos nacionalinis parkas|Gambelos nacionalinį parką]] [[Etiopija|Etiopijoje]].<ref>{{cite web |title=Great Nile Migration |url=https://www.africanparks.org/campaign/great-nile-migration |website=www.africanparks.org |access-date=7 September 2025 |language=en}}</ref><ref>{{cite web |title=Boma-Badingilo Migratory Landscape (Contiguous site) |url=https://whc.unesco.org/en/tentativelists/6277/ |publisher=UNESCO | date= 10 April 2017 |access-date=20 February 2024}}</ref> Bomos–Bandingilo nacionaliniame parke gyvena tokie pavojuje esantys gyvūnai kaip Nubijos [[žirafa]], šiaurės rytų Afrikos [[gepardas]] ir šiaurės [[Liūtas|liūtai]]. Taip pat šioje teritorijoje sutinkami [[Hieninis šuo|hieniniai šunys]], [[Karakalas|karakalai]] ir [[Dėmėtoji hiena|dėmėtosios hienos]]. 2021 m. šioje teritorijoje gyveno apie 400 [[Paukštis|paukščių]] rūšių.<ref>{{cite web |title=White-eared kob and tiang migration South Sudan |url=https://africageographic.com/stories/kob-tiang-migration-south-sudan/ |publisher=African Geographic |access-date=20 February 2024 |date=16 June 2021}}</ref> 2011 m. liepos 6 d., tris dienas prieš [[2011 m. Pietų Sudano nepriklausomybės referendumas|Pietų Sudano atsiskyrimą]] nuo [[Sudanas|Sudano]], oficialiai atidarytas nacionalinio parko administracinis centras. 2022 m. pasirašyta 10 metų trukmės sutartis su nevyriausybine organizacija „Afrikos parkai“ dėl Bomos–Bandingilo nacionalinio parko priežiūros ir vystymo.<ref>[https://www.africanparks.org/government-south-sudan-signs-major-agreement-african-parks-manage-boma-and-badingilo-national-parks Government of South Sudan Signs Major Agreement with African Parks to Manage Boma and Badingilo National Parks]</ref> 2026 m. liepos 28 d. [[UNESCO]] įrašė šį nacionalinį parką į [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]]. Šis objektas buvo įtrauktas į pavojuje esančių objektų sąrašą. Tai buvo pirmasis UNSECO pasaulio paveldo sąrašo objektas Pietų Sudane.<ref>{{Cite web |title=Boma–Badingilo Migratory Landscape |url=https://whc.unesco.org/en/list/1808 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20260726023932/https://whc.unesco.org/en/list/1808/ |archive-date=26 July 2026 |access-date=26 July 2026 |publisher=UNESCO World Heritage Centre}}</ref> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|KDR}}: [[Garambos nacionalinis parkas]] (1980, pavojuje 1884-92 ir nuo 1996) * {{flag|Tanzanija}}: [[Serengečio nacionalinis parkas]] (1981) * {{flag|Botsvana}}: [[Okavango delta]] (2014) == Šaltiniai == {{reflist}} {{UNESCOPietųSudanas}} [[Kategorija:Nacionaliniai parkai]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Pietų Sudane]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 0fwp4lrt3ssw0nx4sokyujyiq8akm38 0 699256 7898025 7895978 2026-08-08T04:36:18Z Ed1974LT 52229 7898025 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = Sashaaikhenvald.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1957|09|01|T}} | gimimo vieta = [[Maskva]], [[Rusijos TFSR]] | mirties data = | mirties vieta = | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = [[Kalbotyra|kalbininkė]] | partija = | įstaigos = | pareigos = [[Profesorius|profesorė]] | alma_mater = [[Maskvos universitetas|Maskvos valstybinis universitetas]] (1979) | apdovanojimai = * [[Humboldto premija]] (2010) * [[Australijos laureatų stipendija]] (2012) | parašas = | vikiteka = }} '''Aleksandra „Saša“ Aichenvald''' ({{ru|Александра „Саша“ Юрьевна Айхенвальд}}, g. [[1957]] m. [[rugsėjo 1]] d.) – [[Rusija|Rusijos]], [[Brazilija|Brazilijos]] ir [[Australija|Australijos]] kalbininkė, [[Mokslų daktaras|mokslų daktarė]] (2005), [[Kalbų tipologija|kalbų tipologijos]] ir lingvistinių [[Lauko tyrimas|lauko tyrimų]] specialistė.<ref name="автоссылка1">{{Cite web |url=https://arzamas.academy/mag/1161-aihenv |title=Саша Айхенвальд: «Важно не то, сколько языков человек знает, а то, есть ли у него что сказать» • Arzamas<!-- Заголовок добавлен ботом --> |access-date=2026-08-04|archive-date=2023-01-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230119132446/https://arzamas.academy/mag/1161-aihenv |url-status=live }}</ref> Parašė darbų apie gramatinę tipologiją, [[Arealinė kalbotyra|arealinę kalbotyrą]], [[Semitų kalbos|semitų]], [[Berberų kalbos|berberų]], [[Aravakų kalbos|aravakų]], [[Papuasų kalbos|papuasų]] ir kitas kalbas. Aktyviai užsiiima organizacine ir tiriamąja veikla. == Biografija == <blockquote>Galvojau, kad reikia mokėti tris Europos kalbas – anglų, vokiečių ir prancūzų. Mintis rasistinė, visiškai neteisinga ir politiškai nekorektiška – bet man buvo aštuoneri metai.<ref name="автоссылка1" /></blockquote> Gimė įžymaus [[Disidentas|disidento]], poeto, vertėjo ir kritiko [[Jurijus Aichenvaldas|J. Aichenvaldo]] šeimoje. Motina – Valerija Gerlin, [[NKVD]] vyresniojo [[Majoras|majoro]] M. [[Moisėjus Rozmanas|Rozmano]] duktė. Turi sūnų Michailą (gimė likus keletui metų iki [[disertacija|disertacijos]] gynimo). A. Aichenvald vyras – [[Britai|britų]] kalbininkas [[Robert M. W. Dixon|Robertas Diksonas]].<ref name="автоссылка1"/> Pasak A. Aichenvald, [[kalbotyra]] susidomėjo iš dalies dėl savo tėvo mokinės kalbininkės [[Olga Kazakevič|O. Kazakevič]].<ref name="автоссылка1" /> Baigė [[Maskvos universitetas|Maskvos valstybinio universiteto]] Struktūrinės ir taikomosios kalbotyros fakultetą (1979), [[Bakalauras|bakalauro]] darbas buvo skirtas [[hetitų kalba]]i.<ref name="lf"/> Ji taip pat studijavo [[Sanskritas|sanskritą]], [[Akadų kalba|akadų]], [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Suomių kalba|suomių]], [[Vengrų kalba|vengrų]], [[arabų kalba|arabų]], [[Italų kalba|italų]] ir [[Senoji graikų kalba|senąją graikų]] kalbas. Laisvalaikiu mokėsi [[Estų kalba|estų]] ir [[Hebrajų kalba|hebrajų]] kalbų.<ref name="lf">„[http://www.etnolinguistica.org/media:9fev2008 Me and other languages]“ – A. Aichenvald [[interviu]] su „ABC Radio National“, 2008-02-09 ''(anglų k.)''. Nuoroda tikrinta 2026-08-04.</ref> Dirbo [[Rusijos mokslų akademija|Rusijos mokslų akademijos]] Orientalistikos instituto Kalbų fakultete. 1984 m. apgynė [[Mokslų kandidatas|kandidato]] diseraciją „Berberų kalbų struktūrinė ir tipologinė klasifikacija“.<ref name="cv">[https://www.aikhenvaldlinguistics.com/pdfs/2024/CV-Alexandra-Aikhenvald-April-2024.pdf Dr. A. Aichenvald CV]. Nuoroda tikrinta 2026-08-04.</ref> 1985 m. ji išleido pirmąją šiuolaikinės hebrajų kalbos gramatiką [[rusų kalba]]. A. Aichenvald puikiai moka [[jidiš]], savo senelių kalbą, kuria vis dėlto niekada nebuvo šnekama jos namuose.<ref>{{Cite web |date=2017-06-08 |title=Language – an open book |url=https://www.jcu.edu.au/news/releases/2017/june/language-an-open-book |access-date=2026-08-04|website=www.jcu.edu.au |language=en-AU}}</ref> 1989–1992 m. atliko tiriamąjį darbą [[Brazilija|Brazilijoje]], kur studijavo [[Portugalų kalba|portugalų kalbą]], mokėsi penkių Brazilijos [[Indėnų kalbos|indėnų kalbų]] ir parašė [[Tarianų kalba|tarianų kalbos]] gramatiką. 1993 m. pradėjo dirbti [[Australija|Australijoje]], pirmiausia [[Australijos nacionalinis universitetas|Australijos nacionaliniame universitete]], vėliau – [[La Trobo universitetas|La Trobo universitete]].<ref name="cv" /> 1996 m. [[Australijos aborigenų kalbos|Australijos aborigenų kalbų]] žinovas [[Robert M. W. Dixon|R. Diksonas]] ir A. Aichenvald [[Kanbera|Kanberoje]] prie Australijos nacionalinio universiteto įsteigė Kalbų tipologijos tyrimų centrą. 2000 m. sausio 1 d. centras persikėlė į [[Melburnas|Melburne]] esantį La Trobo universitetą.<ref name="anniv">[https://www.aikhenvaldlinguistics.com/ Prof. Alexandra (Sasha) Aikhenvald]. Nuoroda tikrinta 2026-08-04.</ref>R. Diksonas ir A. Aichenvald atsistatydino 2008 m. gegužę. 2009 m. sausį ji tapo [[Džeimso Kuko universitetas|Džeimso Kuko universiteto]] profesore, šiame universitete ji ir R. Diksonas įkūrė Kalbų ir kultūros tyrimų grupę.<ref>{{cite web|url=https://linguistlist.org/issues/20/20-138/|title=LINGUIST List 20.138: Language and culture research group at James Cook University|date=Jan 15, 2009|website=The LINGUIST List|access-date=2026-08-04}}</ref> A. Aichenvald išleido darbų apie berberų, šiuolaikinę ir klasikinę hebrajų, [[Ndu kalbos|ndu]] kalbas (ypač didelį dėmesį skyrė [[Manambu kalba|manambu]] ir [[Rytų Sepiko provincija|Rytų Sepiko provincijos]] kalboms), taip pat daug straipsnių ir per 20 [[Monografija|monografijų]] apie įvairias kalbų tipologijos problemas.<ref>Alexandra Aikhenvald [''The Manambu Language of East Sepik, Papua New Guinea''] Oxford University Press, 2008 p.xvi.</ref><ref name="lf"/> Tyrė kalbų kontaktus remdamasi daugiakalbio [[Vaupesas (upė)|Vaupeso]] upės baseino [[Kontekstas|kontekstu]].<ref>''Language contact and language change in Amazonia''. By Alexandra Aikhenvald, Oxford University Press, 2002, {{ISBN|0-19-925785-X}}</ref> Ji ištobulino [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]]<ref>Alexandra Y. Aikhenvald,''Classifiers: A Typology of Noun Categorization Devices'', Oxford University Press, 2000, pb. 2003, {{ISBN|0-19-926466-X}}</ref> ir išvystė [[Evidencialumas|liudijimų]], kaip informacijos šaltinio gramatinių žymeklių, tipologiją.<ref>Alexandra Y. Aikhenvald, ''Evidentiality'' Oxford University Press 2004, pd. 2006, {{ISBN|0-19-926388-4}}</ref> A. Aichenvald 1999 m. išrinkta [[Australijos humanitarinių mokslų akademija|Australijos humanitarinių mokslų akademijos]] nare.<ref>{{cite web |last= |first= |date= |title=Fellow Profile: Alexandra Aikhenvald |url=https://humanities.org.au/fellows/fellow-profile/?fellow_id=268 |archive-url=https://web.archive.org/web/20250330084706/https://humanities.org.au/fellows/fellow-profile/?fellow_id=268 |archive-date=2025-03-30 |access-date=2026-08-04 |website=Australian Academy of the Humanities |language=en-AU |url-status=dead }}</ref> 2010 m. apdovanota [[Humboldto premija]].<ref name="cv"/> 2012 m. jai skirta Australijos laureatų [[stipendija]].<ref>[https://www.jcu.edu.au/news/releases/2012/july/jcu-two-join-elite-of-researchers „JCU two join elite of researchers“]. James Cook University. 2012-07-30. Nuoroda tikrinta 2026-08-04.</ref> 2021 m. išrinkta [[Europos akademija|Europos akademijos]] (''Academia Europaea'') nare.<ref>{{Cite web |title=Aikhenvald Alexandra |url=https://www.ae-info.org/ae/Member/Aikhenvald_Alexandra |access-date=2026-08-04|website=Academy of Europe}}</ref> == Bibliografija == * A. Aichenvald bibliografija: [https://search.worldcat.org/search?q=Alexandra+Aikhenvald&offset=1], [https://search.worldcat.org/search?q=%D0%90%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%81%D0%B0%D0%BD%D0%B4%D1%80%D0%B0+%D0%90%D0%B9%D1%85%D0%B5%D0%BD%D0%B2%D0%B0%D0%BB%D1%8C%D0%B4&offset=1] == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Aichenvald, Aleksandra}} [[Kategorija:Rusijos kalbininkai]] [[Kategorija:Australijos mokslininkai]] 6merf6ufp1mbebtruy5dq6zzg1gy0ba 0 699324 7897908 7895921 2026-08-07T22:40:49Z Bearas 8443 7897908 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. Europos šiuolaikinės<br> penkiakovės čempionatas |logotipas = |data = [[2026]] m. [[rugpjūčio 3]] d. – [[rugpjūčio 9]] d. |vieta = [[Stambulas]] ({{flag|TUR}}) |stadionas = |šalių skaičius = |dalyvių skaičius = |rungčių skaičius = 7 |Lietuvos delegacija = 10 |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = [[2025 m. Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionatas|2025 Madridas]] |po = [[2027 m. Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionatas|2027]] }} '''2026 m. Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionatas''' – geriausių Europos [[šiuolaikinė penkiakovė|šiuolaikinės penkiakovės]] sportininkų čempionatas, kuris vyko [[rugpjūčio 3]] d. – [[rugpjūčio 9]] d. [[Turkija|Turkijos]] mieste [[Stambulas|Stambule]].<ref>{{cite web|url=https://allsportdb.com/Events/2026-Modern-Pentathlon-European-Championships-19094 |title= 2026 Modern Pentathlon European Championships }}</ref><ref>[https://www.reutersconnect.com/item/2026-european-modern-pentathlon-championships-begin-in-istanbul/dGFnOnJldXRlcnMuY29tLDIwMjY6bmV3c21sX01UMUFOQURMMDAwV1cwVUVT?lastViewed=dGFnOnJldXRlcnMuY29tLDIwMjY6bmV3c21sX01UMUFOQURMMDAwV1cwVURZ&position=1 2026 European Modern Pentathlon Championships begin in Istanbul]</ref><ref>[https://www.turkiyetoday.com/sports/european-pentathlon-championship-debuts-in-istanbul-with-153-athletes-3225335 European Pentathlon Championship debuts in Istanbul with 153 athletes]</ref> ==Medalių lentelė== {{Medals table | caption = | host = TUR | flag_template = flagcountry | event = | team = | gold_FRA = 1 | silver_FRA = 0 | bronze_FRA = 0 | gold_LTU = 0 | silver_LTU = 1 | bronze_LTU = 0 | gold_CZE = 0 | silver_CZE = 0 | bronze_CZE = 1 | gold_SUI = 1 | silver_SUI = 0 | bronze_SUI = 0 | gold_HUN = 0 | silver_HUN = 1 | bronze_HUN = 0 | gold_RUS = 0 | silver_RUS = 0 | bronze_RUS = 1 | gold_TUR = 0 | silver_TUR = 0 | bronze_TUR = 0 | host_TUR = yes }} == Medalininkai == === Vyrai === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2|labelwidth=130}} |- |Individualiai | || | || | || |- | Komandinė įskaita | || | || | || |- | Estafetė | {{flag|FRA}}<br>[[Émilien Maire]]<br>[[Diego Lavillat]] || 1517 | {{flag|LTU}}<br>[[Jonas Kalaminskas]]<br>[[Paulius Vagnorius]] || 1499 | {{flag|CZE}}<br>[[Marek Grycz]]<br>[[Matouš Tůma]] || 1489 |} === Moterys === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2|labelwidth=130}} |- |- |Individualiai | || | || | || |- | Komandinė įskaita | || | || | || |- | Estafetė | {{flag|SUI}}<br>[[Katharina Jurt]]<br>[[Anna Jurt]] || 1364 | {{flag|HUN}}<br>[[Diána Rajncsák]]<br>[[Orsolya Varga]] || 1356 | {{flag|RUS}}<br>[[Viktoriia Sazonova]]<br>[[Amina Tagirova]] || 1332 |} === Mišrios rungtys=== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2|labelwidth=130}} |- | Estafetė | || | || | || |} == Lietuva čempionate == ;Individualios varžybos {|class="wikitable" style="font-size:90%" |- !rowspan="2"|Sportininkas !colspan=3|Kvalifikacija !colspan=3|Pusfinalis !colspan=3|Fechtavimas<br/><span style="font-size:95%">(Špaga iki prilietimo)</span> !colspan=3|Plaukimas<br/><span style="font-size:95%">(200 m laisvas stilius)</span> !colspan=2|Kliūtys<br/> !colspan=3|Kombinuota<br/><span style="font-size:95%">(10 m orinis pistoletas)/(3200 m)</span> !rowspan=2|Iš viso !rowspan=2|Vieta |-style="font-size:95%" !Grupė !Taškai !Vieta !Grupė !Taškai !Vieta !Pergalės !Vieta !Taškai !Laikas !Vieta !Taškai !Vieta !Taškai !Laikas !Vieta !Taškai |- | colspan=21| <center>'''Moterys''' |-align=center |align=left|[[Gintarė Aleksandravičė]] |A |1393 |18 '''Q''' |A |1393 |10 |colspan = "12" align=„center“ {{Nepasiekė}} | '''22''' |-align=center |align=left|[[Martina Rutkauskaitė]] |B |1395 |20 '''Q''' |A |1358 |16 |colspan = "12" align=„center“ {{Nepasiekė}} | '''30''' |-align=center |align=left|[[Ieva Želvytė]] | A | 1352 | 26 |colspan = "15" align=„center“ {{Nepasiekė}} | '''50''' |-align=center |align=left|[[Elzbieta Adomaitytė]] | B | 1345 | 26 |colspan = "15" align=„center“ {{Nepasiekė}} | '''52''' |- | colspan=21| <center>'''Vyrai''' |-align=center |align=left|[[Paulius Vagnorius]] | A | 1480 | 22 |colspan = "15" align=„center“ {{Nepasiekė}} | '''63''' |-align=center |align=left|[[Jonas Kalaminskas]] | A | 1574 | 4 '''Q''' | B | 1535 | 16 |colspan = "12" align=„center“ {{Nepasiekė}} | '''27''' |-align=center |align=left|[[Ignas Zaveckas]] | B | 1565 | 10 '''Q''' | A | 1499 | 14 |colspan = "12" align=„center“ {{Nepasiekė}} | '''31''' |-align=center |align=left|[[Danielius Jevensaper]] | B | 1538 | 17 |colspan = "15" align=„center“ {{Nepasiekė}} | '''46''' |-align=center |align=left|[[Kajus Marozas]] | C | 1463 | 22 |colspan = "15" align=„center“ {{Nepasiekė}} | '''66''' |} ;Komandinės įskaitos {|class="wikitable" style="font-size:90%" |- !Sportininkai !Taškai !Vieta |- | colspan=3| <center>'''Moterys''' |-align=center |align=left|[[Gintarė Aleksandravičė]]<br>[[Martina Rutkauskaitė]]<br>[[Ieva Želvytė]] |4103 | '''9''' |- | colspan=3| <center>'''Vyrai''' |-align=center |align=left|[[Jonas Kalaminskas]]<br>[[Ignas Zaveckas]]<br>[[Danielius Jevensaper]] |4572 |'''9''' |} ;Estafetės {|class="wikitable" style="font-size:90%" |- !Sportininkai !Taškai !Vieta |- | colspan=3| <center>'''Vyrai''' |-align=center |align=left|'''[[Jonas Kalaminskas]]<br>[[Paulius Vagnorius]]''' |1499 | '''{{silver medal}}''' |} == Šaltiniai == {{reflist|2}} == Nuorodos == * [https://www.uipmworld.org/event/2026-european-senior-championships Oficiali svetainė] [[Kategorija:Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionatai]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Turkijos sporto varžybos]] b8nc3letdg99x1sm5fcpxtp3bin5uea 0 699325 7897578 7896015 2026-08-07T12:13:59Z Ed1974LT 52229 7897578 wikitext text/x-wiki '''Klasifikatorius''' – [[žodis]] arba [[afiksas]], lydintis [[Daiktavardis|daiktavardį]] ir vartojamas daiktavardžiui pagal tam tikrus jo [[Referentas (kalbotyra)|referento]] požymius „klasifikuoti“, pavyzdžiui, klasifikatoriai žymi žmones, [[Gyvumas (kalbotyra)|gyvumą]], [[Lytis|lytį]], formą, visuomeninę padėtį.{{sfn|Aikhenvald|2000|pp=1–2}}{{sfn|Aikhenvald|2000|p=284}} Šiuo atžvilgiu klasifikatoriai vadinami būtent ''daiktavardžių kllasifikatoriais'', nes kai kuriose [[Papuasų kalbos|papuasų]] ir [[Indėnų kalbos|Amerikos]] kalbose esama [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] klasifikatorių, pažyminčių savo [[Aktantas|argumento]] referentą.{{sfn|Aikhenvald|2000|p=149}}{{sfn|Aikhenvald|2019|p=5}} Vartojančiose klasifikatorius kalbose jie dažnai taikomi daiktavardžius skaičiuojant, t. y. daiktavardžius pasitelkiant su [[Skaitvardis|skaitvardžiais]]. Pavyzdžiui, junginys ''trys žmonės'' dažnai turi būti pasakytas kaip ''trejetas (X) žmonių'', kur X – daiktavardį ''žmonės'' pažymintis klasifikatorius; plg. su ''trys žolės stiebeliai'' (nurodoma, kokie tai yra stiebeliai). Prie skaitvardžių arba [[Kvantifikatorius (kalbotyra)|kvantifikatorių]] vartojami klasifikatoriai paprastai vadinami ''skaitvardiniais klasifikatoriais''.{{sfn|Aikhenvald|2000|p=98}} JIe svarbūs kai kuriose kalbose, ypač [[Rytų Azija|Rytų]] ir [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]],{{sfn|Enfield|2018|p=143}} sakykime, [[Kinų kalba|kinų]], [[Korėjiečių kalba|korėjiečių]], [[Japonų kalba|japonų]] ir [[Vietnamiečių kalba|vietnamiečių]]. Skaitvardiniai klasifikatoriai gali atlikti ir kitas funkcijas; kinų kalboje jie dažniausiai vartojami, kai prieš daiktavardį eina parodomasis [[įvardis]] (''šis'' arba ''anas''). Kai kuriose Azijos kalbose, pavyzdžiui, [[Džuangų kalba|džuangų]], [[Hmongų kalba|hmongų]] ir [[Kantono kinų kalba|kantoniečių]], taikoma „nuogo klasifikatoriaus konstrukcija“, kuomet klasifikatorius prie daiktavardžio jungiamas be skaitvardžio siekiant daiktavardį sukonkretinti; pastarosiose dviejose kalbose skaitvardiniai klasifikatoriai taip pat išplečiami į posesyvinių klasifikatorių konstrukciją, kurioje jie susieja vieną daiktavardį su jam priklausančiu kitu daiktavardžiu ir atlieka posesyvumo (priklausymo) žymeklių vaidmenį.{{sfn|Matthews|2007|pp=230–231}} Posesyviniai klasifikatoriai paprastai vartojami atsižvelgiant į priklausomojo daiktavardžio [[Semantika|semantines]] ypatybes ir rečiau į turėtojo ir priklausomojo santykį,{{sfn|Aikhenvald|2000|p=125}}{{sfn|Aikhenvald|2019|pp=3–4}} nors keliose kalbose, pavyzdžiui, [[Davų kalba|davų kalboje]], sutinkami turėtojo klasifikatoriai.{{sfn|Aikhenvald|2000|p=139}} Esama panašumų tarp klasifikatorių sistemų ir [[Daiktavardžio klasė|daiktavardžių klasių]], nors akivaizdūs ir reikšmingi skirtumai. Daiktavardžių klasės apibrėžtos [[Derinimas (kalbotyra)|derinimo]], o klasifikatoriai sakinyje nekeičia kitų elementų.{{sfn|Corbett|1991|pp=136–137}}{{sfn|Aikhenvald|2019|pp=2–3}} Be to, klasifikatorius taikančiose kalbose jų gali būti šimtai, o daiktavardžių klases (arba juolab [[Gramatinė giminė|gimines]]) išskiriančiose kalbose klasifikatorių linkstama turėti ne tiek daug. Daiktavardžių klasės ne visada priklauso nuo daiktavardžių reikšmės, bet daro didelę įtaką gramatinei sistemai. [[Persų kalba|Persų kalbos]] pavyzdys, kur ''bāb'' yra klasifikatorius, nurodantis, jog daiktavardis yra pastatas: {| |{{fa|دو '''باب''' فروشگاه}} |- |Do '''bāb''' forušgāh |- |Dvi '''CL:pastatai''' parduotuvė |- |'Dvi parduotuvės' |} Europos kalbose klasifikatorių nėra, tačiau iš dalies į klasifikatorius panašus neskaičiuojamųjų daiktų kiekio nurodymas: ''dvi paltys lašinių, puodelis pieno, taurė vyno''. Šiais atvejais negalima sakyti ''**du lašiniai, **vienas pienas, **vienas vynas'' ir skaičiuoti įgalinantys daiktavardžiai ''paltis, puodelis, taurė'' tarsi įvardija būvį, primena klasifikatorius. == Išnašos == {{išn}} == Literatūra == * {{cite book|last=Aikhenvald|first=Alexandra Y.|author-link=Aleksandra Aichenvald|year=2000|title=Classifiers: A typology of noun categorization devices (Oxford studies in typology and linguistic theory)|location=Oxford|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-823886-X}} * {{cite book | last=Aikhenvald | first=Alexandra Y. | editor=Alexandra Y. Aikhenvald and Elena I. Mihas | chapter=Noun categorization devices: A cross-linguistic perspective |chapter-url=https://books.google.com/books?id=tbSmDwAAQBAJ&pg=PA1 | title=Genders and Classifiers | publisher=Oxford University Press | publication-place=Oxford and New York | date=2019 | isbn=978-0-19-884201-9 | pages=1–29 }} * {{citation|title=Mainland Southeast Asian Languages: A Concise Typological Introduction|surname=Enfield|given=N. J.|date=2018|publisher=Cambridge University Press|isbn=9781139019552|doi=10.1017/9781139019552}} * {{cite book | last=Matthews | first=Stephen | editor-last=Aikhenvald |editor-first=Alexandra Y. |editor2-last=Dixon |editor2-first=R. M. W. | title=Grammars in Contact: A Cross-Linguistic Typology | chapter=Cantonese Grammar in Areal Perspective | publisher=Oxford University Press | publication-place=Oxford | year=2007 | pages=220–236 | isbn=978-0-19-920783-1 | doi=10.1093/oso/9780199207831.003.0009}} * {{cite book|last=Corbett|first=Greville G.|year=1991|title=Gender|location=Cambridge|publisher=Cambridge University Press|isbn= 9781139166119}} [[Kategorija:Kalbos dalys]] 78xxqtbj5nr8stdo8ry4ohzg58l7n1q 0 699433 7897913 7896898 2026-08-08T00:54:34Z Zykasaa 3068 /* Šaltiniai */ 7897913 wikitext text/x-wiki {{city/Kanados miestas |pavadinimas = Granprė |origpavadin = ''Grand-Pré'' |paveikslėlis =Landscape of Grand Pré Info Point.jpg |paveikslėlio tekstas = Granprė istorinė vietovė |herbas = |vėliava = |PL=45|PM=06|PS=18|IL=64|IM=17|IS=55 |UTC= -4|UTCv= -3 |provincija = Naujoji Škotija |rajonas = Kingso apygarda (Naujoji Škotija){{!}}Kingso apygarda |įkurtas = [[1680]] m. |vadovotitulas = Meras |vadovas = |gyventojumetai = |gyventoju = |plotas = |altitudė = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Grand-Pré |kirč = |UNESCO id= 1404 }} '''Granprė''' ({{fr|Grand-Pré}} 'didžioji lanka') – kaimiška vietovė rytų [[Kanada|Kanadoje]], [[Naujoji Škotija|Naujojoje Škotijoje]], [[Kingso apygarda (Naujoji Škotija)|Kingso apygardoje]], į rytus nuo [[Volfvilis|Volfvilio]], Anapolio slėnyje, netoli [[Fandžio įlanka|Fandžio įlankos]] užutėkio. Granprė gyvenvietę 1680 m. įkūrė prancūzai [[akadiečiai]], atsikėlę iš Port Rojalio.<ref>Edmé Rameau de Saint-Père. ''Une Colonie Féodale en Amérique (L’Acadie, 1604–1610)''. Paris, Librairie Plan, 1889.</ref> Naujakurius čia patraukė derlingos žemės, kurias jie įsisavino supildami pylimus, kad šie apsaugotų nuo druskingų [[marša|maršų]] formavimosi. Netrukus pritaikyti dideli plotai žemdirbystei, į Granprė atsikėlė daug naujakurių, šis miestelis tapo svarbiausia [[Akadija|Akadijos]] gyvenviete. Po 1680 m. sudaryta parapija ir pastatyta Kasyklų Šv. Karolio (''Saint-Charles des Mines'') bažnyčia. 1704 m. Granprė nusiaubė britų reindžerio Bendžamino Čerčo antpuolis. Sudegintas kaimas, laukai, sugriauta dalis pylimų. 1744–1747 m. Granprė miestelyje ir apylinkėse vyko mūšiai tarp britų ir prancūzų naujakurių bei jų sąjungininkų indėnų. 1749–1755 m., per vadinamąjį [[Tėvo Le Lutro karas|Tėvo Le Lutro karą]], didelė dalis Granprė gyventojų prisidėjo prie savanoriškos tremties į prancūzų tebevaldytas žemes toliau vakaruose. Ypač daug gyventojų išsikėlė po 1749 m. britų įvykdytos Granprė apgulties. 1755 m. britai išvarė akadiečius iš Granprė ir kitų Akadijos teritorijų – daugiausia [[Naujoji Anglija|Naująją Angliją]], dalis persikėlė į prancūzų valdytą [[Luiziana|Luizianą]] arba 1764 m., britams leidus, grįžo į Naująją Škotiją.<ref>[https://parks.canada.ca/lhn-nhs/ns/grandpre/culture/histoire-history History of Grand-Pré] / Grand-Pré National Historic Site/ ''parks.canada.ca''</ref> Deportavus akadiečius, į Granprė atsikėlė britų naujakuriai ir pervadino vietovę į Hortoną. Šalia pradėjo kurtis Volfvilio miestelis, o Granprė liko kaimiška vietove. 1869 m. Granprė pasiekė geležinkelis, atidaryta nedidelė stotis. Po 1920 m. įkurtas Granprė memorialinis parkas, 1957 m. tapęs nacionaline istorine vietove.<ref>[http://dardpi.ca/wiki/index.php?title=Grand_Pre „Grand-Pré“], ''Dominion Atlantic Railway Digital Preservation Initiative''</ref> Granprė gyvenvietę išgarsino amerikiečių poetas [[Henry Wadsworth Longfellow|Henris Vodsvortas Longfelou]], epinėje poemoje „Evangelina“ aprašęs akadiečių tremtį iš Granprė.<ref>Johnston, A.J.B. (2004). ''Grand-Pré, Heart of Acadie''. Halifax, NS: Nimbus Publishing. pp. 33–69.</ref> 1920 m. poemos pagrindinei veikėjai Evangelinai Granprė pastatytas paminklas (autorius Lui-Filipas Heberas). 2012 m. Granprė kraštovaizdis įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą, kaip išskirtinis europiečių prisitaikymo prie rytinių Atlanto pakrančių pavyzdys – dambų ir šlapynių sausinimo sistemos, akadiečių, gyvenusių santarvėje su indėnais [[mikmakai]]s, gyvenvietės archeologiniai fragmentai ir kt.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1404 Landscape of Grand Pré], ''unesco.org''</ref> <gallery> Grand-Pre National Historical Site (14929259083).jpg|Paminklas Evangelinai ir memorialinė koplyčia Grand-Pré National Historic Site.jpg|Granprė pievos Covenanter Church, Grand Pre, Nova Sctia.jpg|Presbiterionų bažnyčia Dijk (252404632).jpg|Granprė damba Landscape of Grand Pré 2.jpg|Apylinkių kraštovaizdis </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Nyderlandai}}: [[Schoklandas|Schoklandas ir apylinkės]] (1995) == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOKanada}} [[Kategorija:Kanados istorija]] rqzjh4y2jhrpndsv0qrxwz5xmqtcurt 0 699443 7898044 7897433 2026-08-08T05:46:44Z CD 677 7898044 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |paveikslėlis = |paveikslėlio apibūdinimas = |paveikslėlio dydis = |gimimo data = {{bda|1937|08|29}} |gimimo vieta = [[Raistainiai]], [[Obelių valsčius]] |vaikai = [[Rolandas Siniakovas]] |veikla = futbolininkas |alma_mater = [[Kauno politechnikos institutas]] }} '''Petras Siniakovas''' ([[1937]] m. [[rugpjūčio 29]] d. [[Raistainiai|Raistainių]] kaime, [[Obelių valsčius]]) – buvęs Lietuvos futbolininkas, puolėjas. Lietuvos čempionatuose įmušė apie 120 įvarčių, vienintelis trejus metus iš eilės (1964–1966 m.) buvo rezultatyviausias pirmenybių žaidėjas.<ref>{{studentai 2010|365}}</ref> == Biografija == Gimė Raistainių kaime ([[Obelių valsčius]]). Mėgo plaukioti, iš pradžių buvo tinklininkas ir imtynininkas, vėliau tapo futbolininku.<ref>{{studentai 2010|89}}</ref> Pirmasis treneris – [[Justas Labutis]], studijų metu prikalbinęs žaisti futbolą. 1962 m. baigė [[KPI]].<ref>{{Kalinauskas 2020|3084}}</ref> Žaidė [[KPI Kaunas|KPI studentų]] futbolo komandoje (1957–1959 m.), vėliau [[Banga Kaunas|„Bangos“]] meistrų komandoje (1960–1962 m.), [[FK Inkaras|„Inkaro“]] komandoje (1963–1972 m.).<ref>{{Klimkevičius 2015|584}}</ref> 1964 m. per paskutines 8 sezono rungtynes iš eilės įmušė 12 įvarčių.<ref>{{Kalinauskas 2003|159}}</ref> 1963 m. buvo Kauno miestų statybos instituto inžinierius, 1963–1972 m. [[AB Inkaras|„Inkaro” kombinato]] kapitalinės statybos skyriaus viršininkas, vėliau – Vykdomojo komiteto komunalinio ūkio valdybos viršininkas. Sūnus [[Rolandas Siniakovas]] – taip pat futbolininkas. == Pasiekimai == * Lietuvos čempionas (1964, 1965) * Lietuvos čempionato vicečempionas (1967) * Lietuvos čempionato bronzos medalininkas (1963, 1969) * „Tiesos“ taurės laimėtojas (1965, 1969) == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Siniakovas, Petras}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] 50wy0drxokttyb8iu9sg8v1ehrs1u6r 1 699455 7897577 7897448 2026-08-07T12:13:57Z CD 677 7897577 wikitext text/x-wiki == Splito „Hajduk“ == Sakyčiau per daug nusismulkinta - gaunasi, kad aprašinėjama rungtynių eiga, o straipsnis visgi apie futbolininką. --[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 13:06, 7 rugpjūčio 2026 (EEST) :[[Naudotojas:Nestea]] Yra masė japonų aka [[Nobujuki Kato]]... Kokie 600 grajokų? Kas ten aprašyta? Tos vienintelės rungtynės ir yra priežastis, dėl ko kuriamas straipsnis. Pasižiūrėtumėte [[Michele Šego]] ir [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-08-06/fk-zalgiris-vilnius-vs-hnk-hajduk-split/4412512 Globalsportsarchive], kur pirmas kėlinys, tai kraotų pusėje tik viena pavardė. Aš pats labai mėgstu nulines lygiąsias. Tiesiog dievinu. Ale vis 5-0 ir 5-2, tada penki atskiri futbolininkai muša įvarčius. Daryk ką nori, bet bet kuriuo atveju gausis rungtynių aprašymas. Aišku, galimėtų rašyti ir MADE IN JAPAN stiliumi, bet nuo jo sotus. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 13:19, 7 rugpjūčio 2026 (EEST) ::Tai ten senokai išvyto užsieniečio štampuotojo indėlis... Šiuo atveju rašyčiau, kuo pats Adrion Pajaziti per tas rungtynes pasižymėjo, trumpai paminint, kad rungtynės baigėsi taip ir taip. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 13:24, 7 rugpjūčio 2026 (EEST) :::Trumpai galima rašyti, kai po rungtynių alubaryje daliniesi su draugais naujiena ir nesimato ką rašai (niekada to nesu daręs). Kai praeina metai, keli, kai išblunka rungtynės, tada norisi trumpai eigos. Kitu atveju nematau prasmės iš viso rašyti. Nededu juk to į TOPLYGA grajokų dosje. O šitie užsieniečiai, dažnu atveju ganėtinai egzotiški. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 13:29, 7 rugpjūčio 2026 (EEST) :::: Aprašymas nėra blogai, bet sutinku su Nestea – straipsnis apie žaidėją ir turėtų pabrėžti jo indėlį, o ne visų kitų įvarčių autorius ir ištrauktų burtų faktus (ir dar 5 šaltiniai patvirtinimui). Jei jau norisi taip smulkintis apie konkrečias rungtynes, kai kurios kitų kalbų vikės įkelia rungtynių ataskaitą (paslėptame režime 'hidden'). [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 15:13, 7 rugpjūčio 2026 (EEST) 8lx9c3wah4jd8mefb90n7javl1uju7l 7897811 7897577 2026-08-07T17:19:55Z Nestea 25298 7897811 wikitext text/x-wiki == Splito „Hajduk“ == Sakyčiau per daug nusismulkinta - gaunasi, kad aprašinėjama rungtynių eiga, o straipsnis visgi apie futbolininką. --[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 13:06, 7 rugpjūčio 2026 (EEST) :[[Naudotojas:Nestea]] Yra masė japonų aka [[Nobujuki Kato]]... Kokie 600 grajokų? Kas ten aprašyta? Tos vienintelės rungtynės ir yra priežastis, dėl ko kuriamas straipsnis. Pasižiūrėtumėte [[Michele Šego]] ir [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-08-06/fk-zalgiris-vilnius-vs-hnk-hajduk-split/4412512 Globalsportsarchive], kur pirmas kėlinys, tai kraotų pusėje tik viena pavardė. Aš pats labai mėgstu nulines lygiąsias. Tiesiog dievinu. Ale vis 5-0 ir 5-2, tada penki atskiri futbolininkai muša įvarčius. Daryk ką nori, bet bet kuriuo atveju gausis rungtynių aprašymas. Aišku, galimėtų rašyti ir MADE IN JAPAN stiliumi, bet nuo jo sotus. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 13:19, 7 rugpjūčio 2026 (EEST) ::Tai ten senokai išvyto užsieniečio štampuotojo indėlis... Šiuo atveju rašyčiau, kuo pats Adrion Pajaziti per tas rungtynes pasižymėjo, trumpai paminint, kad rungtynės baigėsi taip ir taip. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 13:24, 7 rugpjūčio 2026 (EEST) :::Trumpai galima rašyti, kai po rungtynių alubaryje daliniesi su draugais naujiena ir nesimato ką rašai (niekada to nesu daręs). Kai praeina metai, keli, kai išblunka rungtynės, tada norisi trumpai eigos. Kitu atveju nematau prasmės iš viso rašyti. Nededu juk to į TOPLYGA grajokų dosje. O šitie užsieniečiai, dažnu atveju ganėtinai egzotiški. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 13:29, 7 rugpjūčio 2026 (EEST) :::: Aprašymas nėra blogai, bet sutinku su Nestea – straipsnis apie žaidėją ir turėtų pabrėžti jo indėlį, o ne visų kitų įvarčių autorius ir ištrauktų burtų faktus (ir dar 5 šaltiniai patvirtinimui). Jei jau norisi taip smulkintis apie konkrečias rungtynes, kai kurios kitų kalbų vikės įkelia rungtynių ataskaitą (paslėptame režime 'hidden'). [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 15:13, 7 rugpjūčio 2026 (EEST) ::Manau, pakaktų: ''Nuo 2025 m. liepos mėn. atstovavo Splito „Hajduk“. 2026–2027 m. UEFA Konferencijų lygos trečiojo atrankos etapo burtai lėmė, kad varžovais tapo Vilniaus „Žalgiris“. 2026 m. rugpjūčio 6 d. pirmosios „Žalgirio“ ir Spilto „Hajduk“ rungtynės vyko Lietuvoje ir Kroatijos klubas nugalėjo rezultatu 5-2. Šiame susitikime Adrion Pajaziti 55 min. pelnė įvartį ir padidino savo komandos persvarą iki 3-1''. --[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 20:19, 7 rugpjūčio 2026 (EEST) a1i44ligo9s9rsgsgp0kvg2hw45ahq7 0 699474 7897553 2026-08-07T11:59:07Z CD 677 Nukreipiama į [[Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla]] 7897553 wikitext text/x-wiki #redirect [[Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla]] flkj55uerken1sanbjx2shs0nkpwqbn 0 699475 7897554 2026-08-07T11:59:24Z CD 677 Nukreipiama į [[Kauno Juozo Urbšio progimnazija]] 7897554 wikitext text/x-wiki #redirect [[Kauno Juozo Urbšio progimnazija]] 4wbq7lr8j3zpdvuwm08i6kqox3v930c 0 699476 7897555 2026-08-07T11:59:56Z CD 677 Nukreipiama į [[Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija]] 7897555 wikitext text/x-wiki #redirect [[Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija]] inkna3oaaxpoinorkam7d5lwq0wnjz0 0 699477 7897556 2026-08-07T12:00:17Z CD 677 Nukreipiama į [[Kauno Varpo gimnazija]] 7897556 wikitext text/x-wiki #redirect [[Kauno Varpo gimnazija]] gw2yul08k5e559mm7ba56hc7c70xpeh 0 699478 7897557 2026-08-07T12:00:33Z CD 677 Nukreipiama į [[Vytauto Didžiojo universiteto klasikinio ugdymo licėjus]] 7897557 wikitext text/x-wiki #redirect [[Vytauto Didžiojo universiteto klasikinio ugdymo licėjus]] 83b72t0xyobb47mxuxfvh1781rnilo2 0 699479 7897558 2026-08-07T12:00:46Z CD 677 Nukreipiama į [[Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla]] 7897558 wikitext text/x-wiki #redirect [[Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla]] elh2jiz8su9mez8jdvqvcd9otzgc73z 0 699480 7897559 2026-08-07T12:01:01Z CD 677 Nukreipiama į [[Vytauto Didžiojo universiteto Atžalyno progimnazija]] 7897559 wikitext text/x-wiki #redirect [[Vytauto Didžiojo universiteto Atžalyno progimnazija]] czw8xcgcxdrnnbulkn2gjj6uqp36n2j 0 699481 7897560 2026-08-07T12:01:15Z CD 677 Nukreipiama į [[Kauno Vyturio gimnazija]] 7897560 wikitext text/x-wiki #redirect [[Kauno Vyturio gimnazija]] tr618yaj7vlz0yho5eskt69tdildjyl 0 699482 7897562 2026-08-07T12:01:36Z CD 677 Nukreipiama į [[Kauno Žaliakalnio progimnazija]] 7897562 wikitext text/x-wiki #redirect [[Kauno Žaliakalnio progimnazija]] t9rj3eb1895mu53pfvql70t38niga4n 0 699483 7897563 2026-08-07T12:02:02Z CD 677 Nukreipiama į [[Kauno Dainavos progimnazija]] 7897563 wikitext text/x-wiki #redirect [[Kauno Dainavos progimnazija]] obvp95d7yyp5l6sku4ddfdb05mmq77c 0 699484 7897564 2026-08-07T12:02:49Z CD 677 Nukreipiama į [[Kauno Vilijampolės pagrindinė mokykla]] 7897564 wikitext text/x-wiki #redirect [[Kauno Vilijampolės pagrindinė mokykla]] n2dq689jmt8ei2xuxggeocj0gi2zh4d 0 699485 7897565 2026-08-07T12:03:14Z CD 677 Nukreipiama į [[Kauno Eigulių pagrindinė mokykla]] 7897565 wikitext text/x-wiki #redirect [[Kauno Eigulių pagrindinė mokykla]] aedmdn3a6k3kfbdarsfsfe8v14ke7fc 0 699486 7897566 2026-08-07T12:03:39Z CD 677 Nukreipiama į [[Kauno Jono Žemaičio-Vytauto mokykla]] 7897566 wikitext text/x-wiki #redirect [[Kauno Jono Žemaičio-Vytauto mokykla]] 3eay8vkfdpu6cwhrsnxmsxlwgc44l20 0 699487 7897569 2026-08-07T12:04:21Z CD 677 Nukreipiama į [[Kauno šv. Mato gimnazija]] 7897569 wikitext text/x-wiki #redirect [[Kauno šv. Mato gimnazija]] r0uypo8u5z7octfs63o6kr0nsd4vvmo 0 699488 7897570 2026-08-07T12:04:57Z CD 677 Nukreipiama į [[Kauno Žiburio pagrindinė mokykla]] 7897570 wikitext text/x-wiki #redirect [[Kauno Žiburio pagrindinė mokykla]] auz41r25kmf2tn1y8efvotnhwvio7d8 0 699489 7897596 2026-08-07T12:30:02Z Ed1974LT 52229 Naujas puslapis: '''Daiktavardžio klasė''' – gramatinė sistema, kai kuriose kalbose taikoma [[Daiktavardis|daiktavardžiams]] kategorizuoti. Daiktavardžių klasės 1) dažnai bent iš dalies grįstos daiktavardžių [[Referentas (kalbotyra)|referentų]] charakteristikomis, pavyzdžiui, lytimi, gyvumu, forma; klasės pažymimos 2) daiktavardžio [[Afiksas|afiksu]], [[Klitikai|klitiku]] arba [[Žodis|žodžiu]] junginyje su daiktavardžiu bei 3) [[Derinimas (kalbotyra)|derinimo]] afiks... 7897596 wikitext text/x-wiki '''Daiktavardžio klasė''' – gramatinė sistema, kai kuriose kalbose taikoma [[Daiktavardis|daiktavardžiams]] kategorizuoti. Daiktavardžių klasės 1) dažnai bent iš dalies grįstos daiktavardžių [[Referentas (kalbotyra)|referentų]] charakteristikomis, pavyzdžiui, lytimi, gyvumu, forma; klasės pažymimos 2) daiktavardžio [[Afiksas|afiksu]], [[Klitikai|klitiku]] arba [[Žodis|žodžiu]] junginyje su daiktavardžiu bei 3) [[Derinimas (kalbotyra)|derinimo]] afiksais [[Žodžių junginys|junginyje]] su daiktavardžiu ir [[Veiksmažodis|veiksmažodyje]].<ref name="glossary">{{cite web|title=Noun Class|url=https://glossary.sil.org/term/noun-class?utm|date=2003|website=glossary.sil.org|accessdate=2026-08-07}}</ref> == Ypatybės == Pasak [[Robert M. W. Dixon|R. Diksono]], galima nubrėžti subtilesnę ribą tarp prototipinių daiktavardžio klasių (gramatinės sistemos) ir daiktavardžio [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] (leksinių rinkinių).<ref name="glossary"/> Daiktavardžio klasių sistemos pasižymi šiomis ypatybėmis:<ref name="glossary"/> # Paprastai jos sudaro uždarą 2–20 klasių rinkinį, į šias klases suskirstomi visi kalbos daiktavardžiai. # Dažniausiai tik keletas daiktavardžių gali priklausyti daugiau kaip vienai klasei arba negali nė vienas. # Daiktavardžio klasė turi būti išreikšta visuose [[Kontekstas|kontekstuose]]. # Klasė gali būti pažymėta pačiame daiktavardyje, tačiau visada bus paženklinta ir kituose junginio su daiktavardžiu nariuose arba [[Sakinys|sakinyje]], šie nariai bus [[Derinimas (kalbotyra)|suderinti]] su daiktavardžiu. Iš pavyzdžių minėtinos dauguma [[Gramatinė giminė|giminių]] ir derinimo sistemų (jei ''kalnas'', tai ''aukštas'', bet jei ''kalva'', tai ''aukšta''). Šios ypatybės atsiskleidžiai daugelyje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], [[Bantų kalbos|bantų]], [[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio-Kongo]], kalbų, [[Australija|Australijos]] [[Dirbalių kalba|dirbalių kalboje]].<ref name="glossary"/> O vartojančiose daiktavardžių [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] rinkinius kalbose matyti tokios ypatybės:<ref name="glossary"/> # Dažniausiai vartojama 20 arba daugiau klasifikatorių (su daiktavardžiais sutinkamų atskirų [[Leksema|leksemų]]). Neretai vartojama 100 klasifikatorių, paliudyta ir 400. Ne kiekvienas daiktavardis privalo turėti klasifikatorių. # Su dauguma daiktavardžių galima vartoti daugiau kaip vieną klasifikatorių. # Klasifikatoriai taikomi tik kai kuriuose [[Sintaksė|sintaksiniuose]] kontekstuose. Be to, klasifikatorių pasitelkimas gali priklausyti nuo stiliaus [[Pragmatika|pragmatikos]] ir pasirinkimo, [[Rašomoji kalba|rašytinė]] ar sakytinė kalba bus vartojama. (Neretai kuo formalesnis stilius, tuo didesnė vartojamų klasifikatorių įvairovė ir tuo dažniau jie taikomi.) # Daiktavardžių klasifikatoriai visada yra laisvi leksiniai vienetai, kurie pasirodo tame daiktavardžio junginyje, kuriame jie daiktavardį žymi. Jie niekada su daiktavardžiu nesudaro [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinio]] vieneto ir niekada nesiderina su veiksmažodžiu. Daiktavardžių klasifikatoriai dažniausiai išvesti iš konkrečių, abstrakčių, judamų objektų pavadinimų. Aukščiau išdėstytos klasifikatorių ypatybės būdingos, pavyzdžiui, [[Japonų kalba|japonų]], [[Kinų kalba|kinų]], [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]], [[Austroneziečių kalbos|austroneziečių]], [[Majų kalbos|majų]] kalboms, amerikiečių [[gestų kalba]]i.<ref name="glossary"/> Ne visos daiktavardžius klasifikuojančios kalbos tiksliai atitinka vieną iš šiųdviejų kalbinio kategorizavimo prototipų. [[Indėnų kalbos]]e sutinkami tarpiniai tipai. Iš dažnai pasitaikančių daiktavardžio klasių dar galima paminėti [[Gyvumas (kalbotyra)|gyvumą / negyvumą]], [[Gramatinė giminė|gramatinę giminę]], žmonių klasę (daiktavardis žymi žmogišką būtybę).<ref name="glossary"/> [[Ispanų kalba|Ispanų kalboje]], kaip ir [[Lietuvių kalba|lietuvių]], daiktavardžiai suklasifikuoti pagal giminę. Tolesniuose pavyzdžiuose priesaga ''-a'' žymi moteriškąją giminę, o priesaga ''-o'' – vyriškąją; [[artikelis]] ''la'' taikomas moteriškajai giminei, o artikelis ''el'' – vyriškajai:<ref name="glossary"/> * ''la hija'' 'duktė' * ''el hijo'' 'sūnus' * ''la mesa'' 'stalas' * ''el mercado'' 'turgus' == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Gramatinės kategorijos]] bm21oo1qpmjckxft56rsf4zq6i4qrjh 7897601 7897596 2026-08-07T12:35:21Z Ed1974LT 52229 7897601 wikitext text/x-wiki '''Daiktavardžio klasė''' – gramatinė sistema, kai kuriose kalbose taikoma [[Daiktavardis|daiktavardžiams]] kategorizuoti. Daiktavardžių klasės 1) dažnai bent iš dalies grįstos daiktavardžių [[Referentas (kalbotyra)|referentų]] charakteristikomis, pavyzdžiui, lytimi, gyvumu, forma; klasės pažymimos 2) daiktavardžio [[Afiksas|afiksu]], [[Klitikai|klitiku]] arba [[Žodis|žodžiu]] junginyje su daiktavardžiu bei 3) [[Derinimas (kalbotyra)|derinimo]] afiksais [[Žodžių junginys|junginyje]] su daiktavardžiu ir [[Veiksmažodis|veiksmažodyje]].<ref name="glossary">{{cite web|title=Noun Class|url=https://glossary.sil.org/term/noun-class?utm|date=2003|website=glossary.sil.org|publisher=Glossary of Linguistic Terms|accessdate=2026-08-07}}</ref> == Ypatybės == Pasak [[Robert M. W. Dixon|R. Diksono]], galima nubrėžti subtilesnę ribą tarp prototipinių daiktavardžio klasių (gramatinės sistemos) ir daiktavardžio [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] (leksinių rinkinių).<ref name="glossary"/> Daiktavardžio klasių sistemos pasižymi šiomis ypatybėmis:<ref name="glossary"/> # Paprastai jos sudaro uždarą 2–20 klasių rinkinį, į šias klases suskirstomi visi kalbos daiktavardžiai. # Dažniausiai tik keletas daiktavardžių gali priklausyti daugiau kaip vienai klasei arba negali nė vienas. # Daiktavardžio klasė turi būti išreikšta visuose [[Kontekstas|kontekstuose]]. # Klasė gali būti pažymėta pačiame daiktavardyje, tačiau visada bus paženklinta ir kituose junginio su daiktavardžiu nariuose arba [[Sakinys|sakinyje]], šie nariai bus [[Derinimas (kalbotyra)|suderinti]] su daiktavardžiu. Iš pavyzdžių minėtinos dauguma [[Gramatinė giminė|giminių]] ir derinimo sistemų (jei ''kalnas'', tai ''aukštas'', bet jei ''kalva'', tai ''aukšta''). Šios ypatybės atsiskleidžiai daugelyje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], [[Bantų kalbos|bantų]], [[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio-Kongo]], kalbų, [[Australija|Australijos]] [[Dirbalių kalba|dirbalių kalboje]].<ref name="glossary"/> O vartojančiose daiktavardžių [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] rinkinius kalbose matyti tokios ypatybės:<ref name="glossary"/> # Dažniausiai vartojama 20 arba daugiau klasifikatorių (su daiktavardžiais sutinkamų atskirų [[Leksema|leksemų]]). Neretai vartojama 100 klasifikatorių, paliudyta ir 400. Ne kiekvienas daiktavardis privalo turėti klasifikatorių. # Su dauguma daiktavardžių galima vartoti daugiau kaip vieną klasifikatorių. # Klasifikatoriai taikomi tik kai kuriuose [[Sintaksė|sintaksiniuose]] kontekstuose. Be to, klasifikatorių pasitelkimas gali priklausyti nuo stiliaus [[Pragmatika|pragmatikos]] ir pasirinkimo, [[Rašomoji kalba|rašytinė]] ar sakytinė kalba bus vartojama. (Neretai kuo formalesnis stilius, tuo didesnė vartojamų klasifikatorių įvairovė ir tuo dažniau jie taikomi.) # Daiktavardžių klasifikatoriai visada yra laisvi leksiniai vienetai, kurie pasirodo tame daiktavardžio junginyje, kuriame jie daiktavardį žymi. Jie niekada su daiktavardžiu nesudaro [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinio]] vieneto ir niekada nesiderina su veiksmažodžiu. Daiktavardžių klasifikatoriai dažniausiai išvesti iš konkrečių, abstrakčių, judamų objektų pavadinimų. Aukščiau išdėstytos klasifikatorių ypatybės būdingos, pavyzdžiui, [[Japonų kalba|japonų]], [[Kinų kalba|kinų]], [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]], [[Austroneziečių kalbos|austroneziečių]], [[Majų kalbos|majų]] kalboms, amerikiečių [[gestų kalba]]i.<ref name="glossary"/> Ne visos daiktavardžius klasifikuojančios kalbos tiksliai atitinka vieną iš šiųdviejų kalbinio kategorizavimo prototipų. [[Indėnų kalbos]]e sutinkami tarpiniai tipai. Iš dažnai pasitaikančių daiktavardžio klasių dar galima paminėti [[Gyvumas (kalbotyra)|gyvumą / negyvumą]], [[Gramatinė giminė|gramatinę giminę]], žmonių klasę (daiktavardis žymi žmogišką būtybę).<ref name="glossary"/> [[Ispanų kalba|Ispanų kalboje]], kaip ir [[Lietuvių kalba|lietuvių]], daiktavardžiai suklasifikuoti pagal giminę. Tolesniuose pavyzdžiuose priesaga ''-a'' žymi moteriškąją giminę, o priesaga ''-o'' – vyriškąją; [[artikelis]] ''la'' taikomas moteriškajai giminei, o artikelis ''el'' – vyriškajai:<ref name="glossary"/> * ''la hija'' 'duktė' * ''el hijo'' 'sūnus' * ''la mesa'' 'stalas' * ''el mercado'' 'turgus' == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Gramatinės kategorijos]] lu9y54d1dft1hpvaba8ujgekypmyjc3 7897785 7897601 2026-08-07T15:32:13Z Ed1974LT 52229 /* Ypatybės */ 7897785 wikitext text/x-wiki '''Daiktavardžio klasė''' – gramatinė sistema, kai kuriose kalbose taikoma [[Daiktavardis|daiktavardžiams]] kategorizuoti. Daiktavardžių klasės 1) dažnai bent iš dalies grįstos daiktavardžių [[Referentas (kalbotyra)|referentų]] charakteristikomis, pavyzdžiui, lytimi, gyvumu, forma; klasės pažymimos 2) daiktavardžio [[Afiksas|afiksu]], [[Klitikai|klitiku]] arba [[Žodis|žodžiu]] junginyje su daiktavardžiu bei 3) [[Derinimas (kalbotyra)|derinimo]] afiksais [[Žodžių junginys|junginyje]] su daiktavardžiu ir [[Veiksmažodis|veiksmažodyje]].<ref name="glossary">{{cite web|title=Noun Class|url=https://glossary.sil.org/term/noun-class?utm|date=2003|website=glossary.sil.org|publisher=Glossary of Linguistic Terms|accessdate=2026-08-07}}</ref> == Ypatybės == Pasak [[Robert M. W. Dixon|R. Diksono]], galima nubrėžti subtilesnę ribą tarp prototipinių daiktavardžio klasių (gramatinės sistemos) ir daiktavardžio [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] (leksinių rinkinių).<ref name="glossary"/> Daiktavardžio klasių sistemos pasižymi šiomis ypatybėmis:<ref name="glossary"/> # Paprastai jos sudaro uždarą 2–20 klasių rinkinį, į šias klases suskirstomi visi kalbos daiktavardžiai. # Dažniausiai tik keletas daiktavardžių gali priklausyti daugiau kaip vienai klasei arba negali nė vienas. # Daiktavardžio klasė turi būti išreikšta visuose [[Kontekstas|kontekstuose]]. # Klasė gali būti pažymėta pačiame daiktavardyje, tačiau visada bus paženklinta ir kituose junginio su daiktavardžiu nariuose arba [[Sakinys|sakinyje]], šie nariai bus [[Derinimas (kalbotyra)|suderinti]] su daiktavardžiu. Iš pavyzdžių minėtinos dauguma [[Gramatinė giminė|giminių]] ir derinimo sistemų (jei ''kalnas'', tai ''aukštas'', bet jei ''kalva'', tai ''aukšta''). Šios ypatybės atsiskleidžia daugelyje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], [[Bantų kalbos|bantų]], [[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio-Kongo]] kalbų, [[Australija|Australijos]] [[Dirbalių kalba|dirbalių kalboje]].<ref name="glossary"/> O vartojančiose daiktavardžių [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] rinkinius kalbose matyti tokios ypatybės:<ref name="glossary"/> # Dažniausiai vartojama 20 arba daugiau klasifikatorių (su daiktavardžiais sutinkamų atskirų [[Leksema|leksemų]]). Neretai vartojama 100 klasifikatorių, paliudyta ir 400. Ne kiekvienas daiktavardis privalo turėti klasifikatorių. # Su dauguma daiktavardžių galima vartoti daugiau kaip vieną klasifikatorių. # Klasifikatoriai taikomi tik kai kuriuose [[Sintaksė|sintaksiniuose]] kontekstuose. Be to, klasifikatorių pasitelkimas gali priklausyti nuo stiliaus [[Pragmatika|pragmatikos]] ir pasirinkimo, [[Rašomoji kalba|rašytinė]] ar sakytinė kalba bus vartojama. (Neretai kuo formalesnis stilius, tuo didesnė vartojamų klasifikatorių įvairovė ir tuo dažniau jie taikomi.) # Daiktavardžių klasifikatoriai visada yra laisvi leksiniai vienetai, kurie pasirodo tame daiktavardžio junginyje, kuriame jie daiktavardį žymi. Jie niekada su daiktavardžiu nesudaro [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinio]] vieneto ir niekada nesiderina su veiksmažodžiu. Daiktavardžių klasifikatoriai dažniausiai išvesti iš konkrečių, abstrakčių, judamų objektų pavadinimų. Aukščiau išdėstytos klasifikatorių ypatybės būdingos, pavyzdžiui, [[Japonų kalba|japonų]], [[Kinų kalba|kinų]], [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]], [[Austroneziečių kalbos|austroneziečių]], [[Majų kalbos|majų]] kalboms, amerikiečių [[gestų kalba]]i.<ref name="glossary"/> Ne visos daiktavardžius klasifikuojančios kalbos tiksliai atitinka vieną iš šiųdviejų kalbinio kategorizavimo prototipų. [[Indėnų kalbos]]e sutinkami tarpiniai tipai. Iš dažnai pasitaikančių daiktavardžio klasių dar galima paminėti [[Gyvumas (kalbotyra)|gyvumą / negyvumą]], [[Gramatinė giminė|gramatinę giminę]], žmonių klasę (daiktavardis žymi žmogišką būtybę).<ref name="glossary"/> [[Ispanų kalba|Ispanų kalboje]], kaip ir [[Lietuvių kalba|lietuvių]], daiktavardžiai suklasifikuoti pagal giminę. Tolesniuose pavyzdžiuose priesaga ''-a'' žymi moteriškąją giminę, o priesaga ''-o'' – vyriškąją; [[artikelis]] ''la'' taikomas moteriškajai giminei, o artikelis ''el'' – vyriškajai:<ref name="glossary"/> * ''la hija'' 'duktė' * ''el hijo'' 'sūnus' * ''la mesa'' 'stalas' * ''el mercado'' 'turgus' == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Gramatinės kategorijos]] e8d6rpe42v15dqtylp1gml5bdam6hqp 0 699490 7897609 2026-08-07T12:39:29Z CD 677 CD pervadino puslapį [[FK Kauno Žalgiris (futsal)]] į [[FK Kauno Žalgiris (salės futbolas)]] 7897609 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[FK Kauno Žalgiris (salės futbolas)]] 1s75wa8tuscrszdzmp5oudb4mzpgm9s 0 699491 7897780 2026-08-07T15:23:21Z Maris Dreshmanis 216346 naujas straipsnis: mokymo centras 7897780 wikitext text/x-wiki '''Mokymo centras''' – organizacija arba įstaiga, kurios veiklos tikslas yra teikti mokymą ar instruktavimą, nebūtinai turint formalų mokyklos, kolegijos ar universiteto statusą. Tokiu pavadinimu veikia labai skirtingo dydžio ir teisinės formos paslaugų teikėjai – nuo vieno dėstytojo, dirbančio registruotu vardu, iki didelių valstybės finansuojamų įstaigų; veikla apima tiek bendrąjį mokymą, tiek suaugusiųjų mokymą, tiek kvalifikacijos tobulinimą ir profesinį mokymą. Mokymo centrai nuo mokyklų ir aukštųjų mokyklų skiriasi trimis bruožais: jie veikia už formalios laipsnių ir pakopų sistemos, aprašytos [[UNESCO]] Tarptautinėje standartizuotoje švietimo klasifikacijoje<ref>{{Cite web |title=International Standard Classification of Education (ISCED) 2011 |publisher=UNESCO statistikos institutas |url=https://www.openemis.org/wp-content/uploads/2018/04/unesco-international-standard-classification-education-isced-2011-en.pdf |access-date=2026-08-07}}</ref>; juose gali mokytis bet kokio amžiaus žmonės; jų programos dažniausiai trumpos ir modulinės, o ne trunkančios kelerius metus. == Vieta ekonominės veiklos klasifikacijoje == Europos Sąjungoje taikomoje ekonominės veiklos rūšių klasifikacijoje formalusis švietimas priskiriamas grupėms 85.1–85.4 (ikimokyklinis, pradinis, vidurinis ir aukštasis mokslas), o mokymo centrų veikla – grupei 85.5 „kitas mokymas“, įskaitant 85.59 „kitas, niekur kitur nepriskirtas švietimas“ ir 85.53 „vairavimo mokyklų veikla“<ref>{{Cite web |title=NACE Rev. 2 — Statistical classification of economic activities in the European Community |publisher=Eurostat |url=https://ec.europa.eu/eurostat/documents/3859598/5902521/KS-RA-07-015-EN.PDF |access-date=2026-08-07}}</ref>. Toks skirstymas reiškia, kad mokymo centras ir mokykla valstybės registruose priskiriami skirtingoms veiklos rūšims, nors abu teikia mokymą. == Terminija == Lietuvių kalboje greta vartojami keli pavadinimai: ''mokymo centras'', ''švietimo centras'' ir ''ugdymo centras''. Jie remiasi skirtingomis šaknimis – mokymo, švietimo ir ugdymo – ir praktikoje žymi ne visai tą patį: švietimo ir ugdymo centrais dažniau vadinamos savivaldybių ir valstybės įstaigos bei asociacijos, mokymo centrais – kursus suaugusiesiems rengiantys paslaugų teikėjai. Kitose kalbose atitinkamas junginys sudaromas nuo skirtingų šaknų: suomių {{lang|fi|koulutuskeskus}} ir estų {{lang|et|koolituskeskus}} – nuo žodžio, reiškiančio mokymą, ispanų {{lang|es|centro de formación}} ir prancūzų {{lang|fr|centre de formation}} – nuo žodžio „formavimas“. Vokiečių kalboje vienu metu vartojami keli: {{lang|de|Bildungszentrum}} bendrajam švietimui, {{lang|de|Ausbildungszentrum}} pirminiam profesiniam rengimui, {{lang|de|Schulungszentrum}} įmonės personalo mokymui ir {{lang|de|Trainingszentrum}} praktinei treniruotei. Europos profesinio mokymo plėtros centro daugiakalbis žodynas neformalųjį mokymąsi apibrėžia kaip mokymąsi, integruotą į suplanuotą veiklą, kuri nėra aiškiai įvardijama kaip mokymasis, ir kurio rezultatai gali būti pripažinti bei baigtis pažymėjimu<ref>{{Cite book |title=Terminology of European education and training policy: a selection of 130 key terms |publisher=Cedefop |location=Liuksemburgas |year=2014 |isbn=978-92-896-1965-4 |url=https://www.cedefop.europa.eu/files/4117_en.pdf}}</ref>. == Taip pat skaitykite == * [[Švietimas]] == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švietimas]] hukerghobxmm3g376e463zcuu1g71dc 7897822 7897780 2026-08-07T18:11:45Z Nestea 25298 7897822 wikitext text/x-wiki '''Mokymo centras''' – organizacija arba įstaiga, kurios veiklos tikslas yra teikti mokymą ar instruktavimą, nebūtinai turint formalų [[švietimo institucija|mokyklos, kolegijos ar universiteto]] statusą. Tokiu pavadinimu veikia labai skirtingo dydžio ir teisinės formos paslaugų teikėjai – nuo vieno dėstytojo, dirbančio registruotu vardu, iki didelių valstybės finansuojamų įstaigų; veikla apima tiek bendrąjį mokymą, tiek [[suaugusiųjų švietimas|suaugusiųjų mokymą]], tiek [[kvalifikacijos tobulinimas|kvalifikacijos tobulinimą]] ir [[profesinis mokymas|profesinį mokymą]]. Mokymo centrai nuo mokyklų ir aukštųjų mokyklų skiriasi trimis bruožais: jie veikia už formalios laipsnių ir pakopų sistemos, aprašytos [[UNESCO]] Tarptautinėje standartizuotoje švietimo klasifikacijoje<ref>{{Cite web |title=International Standard Classification of Education (ISCED) 2011 |publisher=UNESCO statistikos institutas |url=https://www.openemis.org/wp-content/uploads/2018/04/unesco-international-standard-classification-education-isced-2011-en.pdf |access-date=2026-08-07}}</ref>; juose gali mokytis bet kokio amžiaus žmonės; jų programos dažniausiai trumpos ir modulinės, o ne trunkančios kelerius metus. == Vieta ekonominės veiklos klasifikacijoje == Europos Sąjungoje taikomoje ekonominės veiklos rūšių klasifikacijoje formalusis švietimas priskiriamas grupėms 85.1–85.4 (ikimokyklinis, pradinis, vidurinis ir aukštasis mokslas), o mokymo centrų veikla – grupei 85.5 „kitas mokymas“, įskaitant 85.59 „kitas, niekur kitur nepriskirtas švietimas“ ir 85.53 „vairavimo mokyklų veikla“<ref>{{Cite web |title=NACE Rev. 2 — Statistical classification of economic activities in the European Community |publisher=Eurostat |url=https://ec.europa.eu/eurostat/documents/3859598/5902521/KS-RA-07-015-EN.PDF |access-date=2026-08-07}}</ref>. Toks skirstymas reiškia, kad mokymo centras ir mokykla valstybės registruose priskiriami skirtingoms veiklos rūšims, nors abu teikia mokymą. == Terminija == Lietuvių kalboje greta vartojami keli pavadinimai: ''mokymo centras'', ''švietimo centras'' ir ''ugdymo centras''. Jie remiasi skirtingomis šaknimis – mokymo, švietimo ir ugdymo – ir praktikoje žymi ne visai tą patį: švietimo ir ugdymo centrais dažniau vadinamos savivaldybių ir valstybės įstaigos bei asociacijos, mokymo centrais – kursus suaugusiesiems rengiantys paslaugų teikėjai. Kitose kalbose atitinkamas junginys sudaromas nuo skirtingų šaknų: {{fi|koulutuskeskus}} ir {{et|koolituskeskus}} – nuo žodžio, reiškiančio mokymą, {{es|centro de formación}} ir {{fr|centre de formation}} – nuo žodžio „formavimas“. Vokiečių kalboje vienu metu vartojami keli: {{de|Bildungszentrum}} bendrajam švietimui, {{de|Ausbildungszentrum}} pirminiam profesiniam rengimui, {{de|Schulungszentrum}} įmonės personalo mokymui ir {{de|Trainingszentrum}} praktinei treniruotei. Europos profesinio mokymo plėtros centro daugiakalbis žodynas neformalųjį mokymąsi apibrėžia kaip mokymąsi, integruotą į suplanuotą veiklą, kuri nėra aiškiai įvardijama kaip mokymasis, ir kurio rezultatai gali būti pripažinti bei baigtis pažymėjimu<ref>{{Cite book |title=Terminology of European education and training policy: a selection of 130 key terms |publisher=Cedefop |location=Liuksemburgas |year=2014 |isbn=978-92-896-1965-4 |url=https://www.cedefop.europa.eu/files/4117_en.pdf}}</ref>. == Taip pat skaitykite == * [[Švietimas]] == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švietimas]] ag04vtusam6cfsbjhj7tipezm5dqgvd 7897823 7897822 2026-08-07T18:13:05Z Nestea 25298 7897823 wikitext text/x-wiki '''Mokymo centras''' – organizacija arba įstaiga, kurios veiklos tikslas yra teikti mokymą ar instruktavimą, nebūtinai turint formalų [[švietimo institucija|mokyklos, kolegijos ar universiteto]] statusą. Tokiu pavadinimu veikia labai skirtingo dydžio ir teisinės formos paslaugų teikėjai – nuo vieno dėstytojo, dirbančio registruotu vardu, iki didelių valstybės finansuojamų įstaigų; veikla apima tiek bendrąjį mokymą, tiek [[suaugusiųjų švietimas|suaugusiųjų mokymą]], tiek [[kvalifikacijos tobulinimas|kvalifikacijos tobulinimą]] ir [[profesinis mokymas|profesinį mokymą]]. Mokymo centrai nuo mokyklų ir aukštųjų mokyklų skiriasi trimis bruožais: jie veikia už formalios laipsnių ir pakopų sistemos, aprašytos [[UNESCO]] [[ISCED|Tarptautinėje standartizuotoje švietimo klasifikacijoje]]<ref>{{Cite web |title=International Standard Classification of Education (ISCED) 2011 |publisher=UNESCO statistikos institutas |url=https://www.openemis.org/wp-content/uploads/2018/04/unesco-international-standard-classification-education-isced-2011-en.pdf |access-date=2026-08-07}}</ref>; juose gali mokytis bet kokio amžiaus žmonės; jų programos dažniausiai trumpos ir modulinės, o ne trunkančios kelerius metus. == Vieta ekonominės veiklos klasifikacijoje == Europos Sąjungoje taikomoje ekonominės veiklos rūšių klasifikacijoje formalusis švietimas priskiriamas grupėms 85.1–85.4 (ikimokyklinis, pradinis, vidurinis ir aukštasis mokslas), o mokymo centrų veikla – grupei 85.5 „kitas mokymas“, įskaitant 85.59 „kitas, niekur kitur nepriskirtas švietimas“ ir 85.53 „vairavimo mokyklų veikla“<ref>{{Cite web |title=NACE Rev. 2 — Statistical classification of economic activities in the European Community |publisher=Eurostat |url=https://ec.europa.eu/eurostat/documents/3859598/5902521/KS-RA-07-015-EN.PDF |access-date=2026-08-07}}</ref>. Toks skirstymas reiškia, kad mokymo centras ir mokykla valstybės registruose priskiriami skirtingoms veiklos rūšims, nors abu teikia mokymą. == Terminija == Lietuvių kalboje greta vartojami keli pavadinimai: ''mokymo centras'', ''švietimo centras'' ir ''ugdymo centras''. Jie remiasi skirtingomis šaknimis – mokymo, švietimo ir ugdymo – ir praktikoje žymi ne visai tą patį: švietimo ir ugdymo centrais dažniau vadinamos savivaldybių ir valstybės įstaigos bei asociacijos, mokymo centrais – kursus suaugusiesiems rengiantys paslaugų teikėjai. Kitose kalbose atitinkamas junginys sudaromas nuo skirtingų šaknų: {{fi|koulutuskeskus}} ir {{et|koolituskeskus}} – nuo žodžio, reiškiančio mokymą, {{es|centro de formación}} ir {{fr|centre de formation}} – nuo žodžio „formavimas“. Vokiečių kalboje vienu metu vartojami keli: {{de|Bildungszentrum}} bendrajam švietimui, {{de|Ausbildungszentrum}} pirminiam profesiniam rengimui, {{de|Schulungszentrum}} įmonės personalo mokymui ir {{de|Trainingszentrum}} praktinei treniruotei. Europos profesinio mokymo plėtros centro daugiakalbis žodynas neformalųjį mokymąsi apibrėžia kaip mokymąsi, integruotą į suplanuotą veiklą, kuri nėra aiškiai įvardijama kaip mokymasis, ir kurio rezultatai gali būti pripažinti bei baigtis pažymėjimu<ref>{{Cite book |title=Terminology of European education and training policy: a selection of 130 key terms |publisher=Cedefop |location=Liuksemburgas |year=2014 |isbn=978-92-896-1965-4 |url=https://www.cedefop.europa.eu/files/4117_en.pdf}}</ref>. == Taip pat skaitykite == * [[Švietimas]] == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švietimas]] h3acex24elzl4nh564wao3o72m6adha 0 699492 7897781 2026-08-07T15:23:55Z Maris Dreshmanis 216346 naujas straipsnis: švietimo centras, skirtumas nuo mokymo centro 7897781 wikitext text/x-wiki '''Švietimo centras''' – organizacija arba įstaiga, kurios veikla susijusi su švietimu plačiąja prasme: mokymu, švietimo turinio ir metodikos plėtote, pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, neformaliuoju vaikų ir suaugusiųjų švietimu. Lietuvoje tokiu pavadinimu veikia savivaldybių biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos ir asociacijos. == Skirtumas nuo mokymo centro == Lietuvių kalboje greta vartojami trys panašūs junginiai – ''švietimo centras'', ''ugdymo centras'' ir [[mokymo centras]] – ir jie nėra visiški sinonimai. Švietimo ir ugdymo centrais dažniau vadinamos savivaldybių bei valstybės įstaigos ir asociacijos, kurių veikla susijusi su švietimo turiniu, metodine pagalba ir neformaliuoju švietimu; mokymo centrais – kursus ir kvalifikacijos tobulinimą rengiantys paslaugų teikėjai, tarp kurių daugiau privačių įmonių. Riba nėra griežta: ta pati organizacija gali vadintis bet kuriuo iš šių pavadinimų, o ekonominės veiklos klasifikacijoje jos priskiriamos toms pačioms grupėms. == Vieta ekonominės veiklos klasifikacijoje == Europos Sąjungoje taikomoje ekonominės veiklos rūšių klasifikacijoje formalusis švietimas priskiriamas grupėms 85.1–85.4, o švietimo ir mokymo centrų veikla – grupei 85.5 „kitas mokymas“ ir 85.6 „švietimui būdingų paslaugų veikla“<ref>{{Cite web |title=NACE Rev. 2 — Statistical classification of economic activities in the European Community |publisher=Eurostat |url=https://ec.europa.eu/eurostat/documents/3859598/5902521/KS-RA-07-015-EN.PDF |access-date=2026-08-07}}</ref>. == Taip pat skaitykite == * [[Mokymo centras]] * [[Švietimas]] == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švietimas]] 06ryhmsbb8m790w74lwy3dsjup70zsu 7897824 7897781 2026-08-07T18:17:26Z Nestea 25298 7897824 wikitext text/x-wiki '''Švietimo centras''' – organizacija arba įstaiga, kurios veikla susijusi su švietimu plačiąja prasme: mokymu, švietimo turinio ir metodikos plėtote, pedagogų [[kvalifikacijos tobulinimas|kvalifikacijos tobulinimu]], [[neformalusis švietimas|neformaliuoju]] [[vaikų ugdymas|vaikų]] ir [[suaugusiųjų švietimas|suaugusiųjų švietimu]]. Lietuvoje tokiu pavadinimu veikia savivaldybių biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos ir asociacijos. == Skirtumas nuo mokymo centro == Lietuvių kalboje greta vartojami trys panašūs junginiai – ''švietimo centras'', ''ugdymo centras'' ir [[mokymo centras]] – ir jie nėra visiški sinonimai. Švietimo ir ugdymo centrais dažniau vadinamos savivaldybių bei valstybės įstaigos ir asociacijos, kurių veikla susijusi su švietimo turiniu, metodine pagalba ir neformaliuoju švietimu; mokymo centrais – kursus ir kvalifikacijos tobulinimą rengiantys paslaugų teikėjai, tarp kurių daugiau privačių įmonių. Riba nėra griežta: ta pati organizacija gali vadintis bet kuriuo iš šių pavadinimų, o ekonominės veiklos klasifikacijoje jos priskiriamos toms pačioms grupėms. == Vieta ekonominės veiklos klasifikacijoje == Europos Sąjungoje taikomoje ekonominės veiklos rūšių klasifikacijoje formalusis švietimas priskiriamas grupėms 85.1–85.4, o švietimo ir mokymo centrų veikla – grupei 85.5 „kitas mokymas“ ir 85.6 „švietimui būdingų paslaugų veikla“<ref>{{Cite web |title=NACE Rev. 2 — Statistical classification of economic activities in the European Community |publisher=Eurostat |url=https://ec.europa.eu/eurostat/documents/3859598/5902521/KS-RA-07-015-EN.PDF |access-date=2026-08-07}}</ref>. == Taip pat skaitykite == * [[Mokymo centras]] * [[Švietimas]] == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švietimas]] 3b88movyca3id9pp3rg6bw60nail1n5 1 699493 7897782 2026-08-07T15:24:55Z Maris Dreshmanis 216346 paaiškinimas apie šaltinius ir duomenis 7897782 wikitext text/x-wiki == Apie straipsnio sukūrimą, šaltinius ir termino pasirinkimą == Straipsnis parašytas todėl, kad lietuviškoje Vikipedijoje sąvokos aprašymo nebuvo, nors pats junginys vartojamas plačiai: paieška randa 1471 puslapį su „mokymo centras“ ir 1763 su „švietimo centras“, tačiau nė viename nepaaiškinama, kas tai yra. Nėra ir straipsnių apie suaugusiųjų švietimą, neformalųjį švietimą, profesinį mokymą ar mokymo įstaigą. === Kodėl straipsnis remiasi klasifikacija, o ne įmonių skaičiais === Straipsnyje riba tarp formaliojo švietimo ir mokymo centrų nustatoma pagal NACE klasifikaciją ir UNESCO ISCED – abu dokumentai paskelbti ir patikrinami. Juridinių asmenų registro duomenys straipsnyje nenaudojami, nes jų apibendrinimas būtų savarankiškas tyrimas. Vis dėlto jie patvirtina straipsnyje aprašytą vaizdą, todėl pateikiu juos čia. Juridinių asmenų registro atvirieji duomenys (rinkinys „įregistruoti juridiniai asmenys“, 538 910 įrašų), junginys juridinio asmens pavadinime: * ''mokymo centras'' (abi linksnių formos) – '''246''' juridiniai asmenys * ''ugdymo centras'' – 118 * ''švietimo centras'' – 60 * ''profesinio mokymo centras'' – 10 * ''treniruočių centras'' – '''5''' Skaičiuojant svarbu neignoruoti raidžių registro: dalis pavadinimų registre įrašyti didžiosiomis raidėmis, ir paieška, jautri registrui, jų nepamato. Taip pat skiriasi linksnių formos ''mokymo'' ir ''mokymų''. === Kodėl „treniruočių centras“ nepateiktas kaip sinonimas === Penki įrašai per visą registro istoriją – per mažai, kad šis junginys būtų laikomas įprastu pavadinimu. Panaši padėtis kaimyninėje Latvijoje: ''treniņu centrs'' ten registruotas du kartus, ir vienintelis veikiantis priklauso futbolo federacijai. Kitose šalyse tos pačios šaknies žodis dažniausiai reiškia sporto klubą, o ne mokymo paslaugų teikėją: Norvegijoje ''treningssenter'' – 180 įmonių, iš jų 147 su sporto klubų veiklos kodu. === Kur tai galima patikrinti === * [https://get.data.gov.lt/datasets/gov/rc/jar/iregistruoti/JuridinisAsmuo Juridinių asmenų registro atvirieji duomenys] Lietuvos atvirų duomenų portale * [https://www.registrucentras.lt/jar/p_en/ vieša paieška Juridinių asmenų registre] Viešoje paieškoje skaičiai gali skirtis, nes ji ieško žodžių atskirai, o ne tikslaus junginio, ir riboja rezultatų kiekį. Jei kuri nors formuluotė atrodo netiksli – taisykite arba rašykite čia. [[Naudotojas:Maris Dreshmanis|Maris Dreshmanis]] ([[Naudotojo aptarimas:Maris Dreshmanis|aptarimas]]) 18:24, 7 rugpjūčio 2026 (EEST) q1eddbklz1r08cvik9zwptn9sk6du3z 1 699494 7897783 2026-08-07T15:24:56Z Maris Dreshmanis 216346 paaiškinimas apie šaltinius ir duomenis 7897783 wikitext text/x-wiki == Kuo skiriasi nuo mokymo centro == Straipsnis nėra [[mokymo centras|mokymo centro]] dublikatas: lietuvių kalboje greta vartojami trys junginiai su skirtingomis šaknimis – ''švietimo'', ''ugdymo'' ir ''mokymo'' centras. Juridinių asmenų registro atviruosiuose duomenyse (538 910 įrašų) junginys pavadinime randamas taip: ''mokymo centras'' – 246 juridiniai asmenys, ''ugdymo centras'' – 118, ''švietimo centras'' – 60. Skaičiuota neignoruojant raidžių registro ir įskaitant abi linksnių formas. Skirtumas matomas ne tik iš skaičių, bet ir iš to, kokios organizacijos taip vadinasi: tarp švietimo centrų vyrauja savivaldybių biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos ir asociacijos, tarp mokymo centrų – privatūs paslaugų teikėjai. Tą patį poslinkį rodo ir kitų šalių registrai: Latvijoje tarp ''izglītības centrs'' 51 iš 75 veikiančių yra biedrības (asociacijos), o tarp ''mācību centrs'' 38 iš 64 – ribotos atsakomybės bendrovės; Prancūzijoje ''centre éducatif'' dažniausiai registruoti su asociacijų ir socialinių paslaugų veiklos kodais, o ''centre de formation'' – su suaugusiųjų mokymo kodu. Šie skaičiai straipsnyje nepateikti, nes jų apibendrinimas būtų savarankiškas tyrimas; straipsnyje skirtumas aprašytas žodžiais, o riba tarp formaliojo ir neformaliojo mokymo remiasi NACE klasifikacija. Patikrinti galima čia: * [https://get.data.gov.lt/datasets/gov/rc/jar/iregistruoti/JuridinisAsmuo Juridinių asmenų registro atvirieji duomenys] * [https://www.registrucentras.lt/jar/p_en/ vieša paieška registre] Jei manote, kad straipsnius reikėtų sujungti arba skirtumas aprašytas netiksliai – rašykite čia. [[Naudotojas:Maris Dreshmanis|Maris Dreshmanis]] ([[Naudotojo aptarimas:Maris Dreshmanis|aptarimas]]) 18:24, 7 rugpjūčio 2026 (EEST) 37qtiwrmfwdrshshknjyva3wk03s7b2 0 699495 7897793 2026-08-07T16:04:49Z Nexicon 195077 /* Dainų sąrašas */ 7897793 wikitext text/x-wiki '''„Liepa“''' - 5-asis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės Jessicos Shy studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2026 m. liepos 3 d. <ref>[https://www.bilietai.lt/naujienos/23-63-710/jessica-shy-pristato-penktaji-albuma-liepa-jame-yra-daugiau-manes]</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing|writing_credits=yes|title1=Jeigu Būčiau|writer1={{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]|Elzė Borsteikaitė|Skomantas Jonas Liutkevičius}}|length1=2:36|title2=Kas Kaltas?|writer2={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Liutkevičius}}|length2=2:20|title3=Ne Ne Ne|writer3={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė}}|length3=2:24|title4=Rudenį Snaigės|writer4={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Paula Valentaitė}}|length4=2:49|title5=Pajautė|writer5={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Liutkevičius}}|length5=2:33|title6=Dėsnis|writer6={{hlist|Šyvokaitė|Liutkevičiūtė}}|length6=2:54|title7=Saulė Nesileis|writer7={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Valentaitė}}|length7=2:15|title8=Nedera|writer8={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Valentaitė|Liutkevičius}}|length8=2:08|title9=Liepai (Outro)|writer9={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė}}|length9=2:36|total_length=22:36|extra_column=Prodiuseriai|extra1={{hlist|Karolis Labanauskas|Snorre Bergerud|Linas Strockis}}|extra2={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra3={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra4={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra5={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra6={{hlist|Bergerud}}|extra7={{hlist|Bergerud|Džiugas Juzėnas}}|extra9={{hlist|Bergerud}}|note2=featuring Igoris Kofas|note6=featuring Gabija Li|extra8={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}}} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * J[https://www.instagram.com/jessica_shy_/ essica Shy Instagram puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] eo2k2j8gmsytrj12bmwzcq1usym3h1f 7897794 7897793 2026-08-07T16:06:29Z Nexicon 195077 7897794 wikitext text/x-wiki '''„Liepa“''' - 5-asis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės Jessicos Shy studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2026 m. liepos 3 d. <ref>[https://www.bilietai.lt/naujienos/23-63-710/jessica-shy-pristato-penktaji-albuma-liepa-jame-yra-daugiau-manes]</ref> == Dainų sąrašas == {{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Liepa|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Jessica Shy]]|Išleistas=[[2026]] m. [[liepos 3]] d.|Žanras=[[Pop]]|Trukmė=22:36|Leidėjas=OpenPlay|Prodiuseris=Karolis Labanauskas, Snorre Bergerud, Linas Strockis|Ankstesnis albumas=„Žvėris“<br /> (2025)|Šis albumas=„'''Liepa'''“<br />(2026)}}{{Track listing|writing_credits=yes|title1=Jeigu Būčiau|writer1={{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]|Elzė Borsteikaitė|Skomantas Jonas Liutkevičius}}|length1=2:36|title2=Kas Kaltas?|writer2={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Liutkevičius}}|length2=2:20|title3=Ne Ne Ne|writer3={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė}}|length3=2:24|title4=Rudenį Snaigės|writer4={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Paula Valentaitė}}|length4=2:49|title5=Pajautė|writer5={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Liutkevičius}}|length5=2:33|title6=Dėsnis|writer6={{hlist|Šyvokaitė|Liutkevičiūtė}}|length6=2:54|title7=Saulė Nesileis|writer7={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Valentaitė}}|length7=2:15|title8=Nedera|writer8={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Valentaitė|Liutkevičius}}|length8=2:08|title9=Liepai (Outro)|writer9={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė}}|length9=2:36|total_length=22:36|extra_column=Prodiuseriai|extra1={{hlist|Karolis Labanauskas|Snorre Bergerud|Linas Strockis}}|extra2={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra3={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra4={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra5={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra6={{hlist|Bergerud}}|extra7={{hlist|Bergerud|Džiugas Juzėnas}}|extra9={{hlist|Bergerud}}|note2=featuring Igoris Kofas|note6=featuring Gabija Li|extra8={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}}} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * J[https://www.instagram.com/jessica_shy_/ essica Shy Instagram puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] bo3s9xexz1s5vjv000ym2pyez20is20 7897797 7897794 2026-08-07T16:14:03Z Homo ergaster 10314 7897797 wikitext text/x-wiki {{reikšmingumas}} '''„Liepa“''' - 5-asis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės Jessicos Shy studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2026 m. liepos 3 d. <ref>[https://www.bilietai.lt/naujienos/23-63-710/jessica-shy-pristato-penktaji-albuma-liepa-jame-yra-daugiau-manes]</ref> == Dainų sąrašas == {{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Liepa|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Jessica Shy]]|Išleistas=[[2026]] m. [[liepos 3]] d.|Žanras=[[Pop]]|Trukmė=22:36|Leidėjas=OpenPlay|Prodiuseris=Karolis Labanauskas, Snorre Bergerud, Linas Strockis|Ankstesnis albumas=„Žvėris“<br /> (2025)|Šis albumas=„'''Liepa'''“<br />(2026)}}{{Track listing|writing_credits=yes|title1=Jeigu Būčiau|writer1={{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]|Elzė Borsteikaitė|Skomantas Jonas Liutkevičius}}|length1=2:36|title2=Kas Kaltas?|writer2={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Liutkevičius}}|length2=2:20|title3=Ne Ne Ne|writer3={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė}}|length3=2:24|title4=Rudenį Snaigės|writer4={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Paula Valentaitė}}|length4=2:49|title5=Pajautė|writer5={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Liutkevičius}}|length5=2:33|title6=Dėsnis|writer6={{hlist|Šyvokaitė|Liutkevičiūtė}}|length6=2:54|title7=Saulė Nesileis|writer7={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Valentaitė}}|length7=2:15|title8=Nedera|writer8={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Valentaitė|Liutkevičius}}|length8=2:08|title9=Liepai (Outro)|writer9={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė}}|length9=2:36|total_length=22:36|extra_column=Prodiuseriai|extra1={{hlist|Karolis Labanauskas|Snorre Bergerud|Linas Strockis}}|extra2={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra3={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra4={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra5={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra6={{hlist|Bergerud}}|extra7={{hlist|Bergerud|Džiugas Juzėnas}}|extra9={{hlist|Bergerud}}|note2=featuring Igoris Kofas|note6=featuring Gabija Li|extra8={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}}} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * J[https://www.instagram.com/jessica_shy_/ essica Shy Instagram puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] aeub7vlwruxdxjv7bauwmqm98lf3e1p 7897800 7897797 2026-08-07T16:16:27Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2026 albumai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897800 wikitext text/x-wiki {{reikšmingumas}} '''„Liepa“''' - 5-asis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės Jessicos Shy studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2026 m. liepos 3 d. <ref>[https://www.bilietai.lt/naujienos/23-63-710/jessica-shy-pristato-penktaji-albuma-liepa-jame-yra-daugiau-manes]</ref> == Dainų sąrašas == {{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Liepa|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Jessica Shy]]|Išleistas=[[2026]] m. [[liepos 3]] d.|Žanras=[[Pop]]|Trukmė=22:36|Leidėjas=OpenPlay|Prodiuseris=Karolis Labanauskas, Snorre Bergerud, Linas Strockis|Ankstesnis albumas=„Žvėris“<br /> (2025)|Šis albumas=„'''Liepa'''“<br />(2026)}}{{Track listing|writing_credits=yes|title1=Jeigu Būčiau|writer1={{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]|Elzė Borsteikaitė|Skomantas Jonas Liutkevičius}}|length1=2:36|title2=Kas Kaltas?|writer2={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Liutkevičius}}|length2=2:20|title3=Ne Ne Ne|writer3={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė}}|length3=2:24|title4=Rudenį Snaigės|writer4={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Paula Valentaitė}}|length4=2:49|title5=Pajautė|writer5={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Liutkevičius}}|length5=2:33|title6=Dėsnis|writer6={{hlist|Šyvokaitė|Liutkevičiūtė}}|length6=2:54|title7=Saulė Nesileis|writer7={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Valentaitė}}|length7=2:15|title8=Nedera|writer8={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Valentaitė|Liutkevičius}}|length8=2:08|title9=Liepai (Outro)|writer9={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė}}|length9=2:36|total_length=22:36|extra_column=Prodiuseriai|extra1={{hlist|Karolis Labanauskas|Snorre Bergerud|Linas Strockis}}|extra2={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra3={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra4={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra5={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra6={{hlist|Bergerud}}|extra7={{hlist|Bergerud|Džiugas Juzėnas}}|extra9={{hlist|Bergerud}}|note2=featuring Igoris Kofas|note6=featuring Gabija Li|extra8={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}}} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * J[https://www.instagram.com/jessica_shy_/ essica Shy Instagram puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] [[Kategorija:2026 albumai]] qvl7lgibdu8m0sfnoz4naf2agzdi9zx 7897801 7897800 2026-08-07T16:16:36Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:Lietuvos albumai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897801 wikitext text/x-wiki {{reikšmingumas}} '''„Liepa“''' - 5-asis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės Jessicos Shy studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2026 m. liepos 3 d. <ref>[https://www.bilietai.lt/naujienos/23-63-710/jessica-shy-pristato-penktaji-albuma-liepa-jame-yra-daugiau-manes]</ref> == Dainų sąrašas == {{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Liepa|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Jessica Shy]]|Išleistas=[[2026]] m. [[liepos 3]] d.|Žanras=[[Pop]]|Trukmė=22:36|Leidėjas=OpenPlay|Prodiuseris=Karolis Labanauskas, Snorre Bergerud, Linas Strockis|Ankstesnis albumas=„Žvėris“<br /> (2025)|Šis albumas=„'''Liepa'''“<br />(2026)}}{{Track listing|writing_credits=yes|title1=Jeigu Būčiau|writer1={{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]|Elzė Borsteikaitė|Skomantas Jonas Liutkevičius}}|length1=2:36|title2=Kas Kaltas?|writer2={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Liutkevičius}}|length2=2:20|title3=Ne Ne Ne|writer3={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė}}|length3=2:24|title4=Rudenį Snaigės|writer4={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Paula Valentaitė}}|length4=2:49|title5=Pajautė|writer5={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Liutkevičius}}|length5=2:33|title6=Dėsnis|writer6={{hlist|Šyvokaitė|Liutkevičiūtė}}|length6=2:54|title7=Saulė Nesileis|writer7={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Valentaitė}}|length7=2:15|title8=Nedera|writer8={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Valentaitė|Liutkevičius}}|length8=2:08|title9=Liepai (Outro)|writer9={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė}}|length9=2:36|total_length=22:36|extra_column=Prodiuseriai|extra1={{hlist|Karolis Labanauskas|Snorre Bergerud|Linas Strockis}}|extra2={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra3={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra4={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra5={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra6={{hlist|Bergerud}}|extra7={{hlist|Bergerud|Džiugas Juzėnas}}|extra9={{hlist|Bergerud}}|note2=featuring Igoris Kofas|note6=featuring Gabija Li|extra8={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}}} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * J[https://www.instagram.com/jessica_shy_/ essica Shy Instagram puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] [[Kategorija:2026 albumai]] [[Kategorija:Lietuvos albumai]] g3z7yuf50gcs6bahd9kv4jeyg8nvzod 7897852 7897801 2026-08-07T20:25:02Z Nexicon 195077 /* Dainų sąrašas */ 7897852 wikitext text/x-wiki {{reikšmingumas}} '''„Liepa“''' - 5-asis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės Jessicos Shy studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2026 m. liepos 3 d. <ref>[https://www.bilietai.lt/naujienos/23-63-710/jessica-shy-pristato-penktaji-albuma-liepa-jame-yra-daugiau-manes]</ref> == Dainų sąrašas == {{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Liepa|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Jessica Shy]]|Išleistas=[[2026]] m. [[liepos 3]] d.|Žanras=[[Pop]]|Trukmė=22:36|Leidėjas=OpenPlay|Prodiuseris=Karolis Labanauskas, Snorre Bergerud, Linas Strockis|Ankstesnis albumas=„Žvėris“<br /> (2025)|Šis albumas=„'''Liepa'''“<br />(2026)}}{{Track listing|writing_credits=yes|title1=Jeigu Būčiau|writer1={{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]|Elzė Borsteikaitė|Skomantas Jonas Liutkevičius}}|length1=2:36|title2=Kas Kaltas?|writer2={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Liutkevičius}}|length2=2:20|title3=Ne Ne Ne|writer3={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė}}|length3=2:24|title4=Rudenį Snaigės|writer4={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Paula Valentaitė}}|length4=2:49|title5=Pajautė|writer5={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Liutkevičius}}|length5=2:33|title6=Dėsnis|writer6={{hlist|Šyvokaitė|Gabija Liutkevičiūtė}}|length6=2:54|title7=Saulė Nesileis|writer7={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Valentaitė}}|length7=2:15|title8=Nedera|writer8={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Valentaitė|Liutkevičius}}|length8=2:08|title9=Liepai (Outro)|writer9={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė}}|length9=2:36|total_length=22:36|extra_column=Prodiuseriai|extra1={{hlist|Karolis Labanauskas|Snorre Bergerud|Linas Strockis}}|extra2={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra3={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra4={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra5={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra6={{hlist|Bergerud}}|extra7={{hlist|Bergerud|Džiugas Juzėnas}}|extra9={{hlist|Bergerud}}|note2=featuring Igoris Kofas|note6=featuring Gabija Li|extra8={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}}} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * J[https://www.instagram.com/jessica_shy_/ essica Shy Instagram puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] [[Kategorija:2026 albumai]] [[Kategorija:Lietuvos albumai]] n7titvqg4tqel2mi4tsiuc9b694yb64 7897853 7897852 2026-08-07T20:26:10Z Nexicon 195077 7897853 wikitext text/x-wiki {{reikšmingumas}} '''„Liepa“''' - 5-asis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės Jessicos Shy studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2026 m. liepos 3 d. <ref>[https://www.bilietai.lt/naujienos/23-63-710/jessica-shy-pristato-penktaji-albuma-liepa-jame-yra-daugiau-manes]</ref> == Dainų sąrašas == {{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Liepa|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Jessica Shy]]|Išleistas=[[2026]] m. [[liepos 3]] d.|Žanras=[[Pop]]|Trukmė=22:36|Leidėjas=OpenPlay|Prodiuseris=Karolis Labanauskas, Snorre Bergerud, Linas Strockis|Ankstesnis albumas=„[[Žvėris (Jessica Shy albumas)|Žvėris]]“<br />(2025)|Šis albumas=„'''Liepa'''“<br />(2026)}}{{Track listing|writing_credits=yes|title1=Jeigu Būčiau|writer1={{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]|Elzė Borsteikaitė|Skomantas Jonas Liutkevičius}}|length1=2:36|title2=Kas Kaltas?|writer2={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Liutkevičius}}|length2=2:20|title3=Ne Ne Ne|writer3={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė}}|length3=2:24|title4=Rudenį Snaigės|writer4={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Paula Valentaitė}}|length4=2:49|title5=Pajautė|writer5={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Liutkevičius}}|length5=2:33|title6=Dėsnis|writer6={{hlist|Šyvokaitė|Gabija Liutkevičiūtė}}|length6=2:54|title7=Saulė Nesileis|writer7={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Valentaitė}}|length7=2:15|title8=Nedera|writer8={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė|Valentaitė|Liutkevičius}}|length8=2:08|title9=Liepai (Outro)|writer9={{hlist|Šyvokaitė|Borsteikaitė}}|length9=2:36|total_length=22:36|extra_column=Prodiuseriai|extra1={{hlist|Karolis Labanauskas|Snorre Bergerud|Linas Strockis}}|extra2={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra3={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra4={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra5={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}|extra6={{hlist|Bergerud}}|extra7={{hlist|Bergerud|Džiugas Juzėnas}}|extra9={{hlist|Bergerud}}|note2=featuring Igoris Kofas|note6=featuring Gabija Li|extra8={{hlist|Labanauskas|Bergerud|Strockis}}}} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * J[https://www.instagram.com/jessica_shy_/ essica Shy Instagram puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] [[Kategorija:2026 albumai]] [[Kategorija:Lietuvos albumai]] 92knwpfb9j1f8wxf0vguuyv784yg3iy 2 699496 7897803 2026-08-07T16:19:19Z Kettle34 221194 Naujas puslapis: Hello 7897803 wikitext text/x-wiki Hello syvtbocopvw4f81bf07ocly0sl8ybqo 0 699497 7897807 2026-08-07T16:50:07Z Creative 856 Nukreipiama į [[Vytautas Bendikas (1931)]] 7897807 wikitext text/x-wiki #redirect[[Vytautas Bendikas (1931)]] 6j3ezohyamyln2jdso10n1hyfq82w98 0 699498 7897812 2026-08-07T17:22:32Z Ed1974LT 52229 Naujas puslapis: '''Referentas''' ({{la|referens}} 'pranešantis')<ref>{{cite web|title=Referentas reikšmė|url=https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Referentas|website=lietuviuzodynas.lt|accessdate=2026-08-07}}</ref> – nekalbinės tikrovės objektas, kurį konrečioje kalbos atkarpoje turi omenyje kalbėtojas; ''referencijos'' objektas. Kokios nors kalbos atkarpos referentas gali priklausyti ne tik tikram pasauliui, bet ir įsivaizduojamam, pavyzdžiui, būti grožinio kūrinio perso... 7897812 wikitext text/x-wiki '''Referentas''' ({{la|referens}} 'pranešantis')<ref>{{cite web|title=Referentas reikšmė|url=https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Referentas|website=lietuviuzodynas.lt|accessdate=2026-08-07}}</ref> – nekalbinės tikrovės objektas, kurį konrečioje kalbos atkarpoje turi omenyje kalbėtojas; ''referencijos'' objektas. Kokios nors kalbos atkarpos referentas gali priklausyti ne tik tikram pasauliui, bet ir įsivaizduojamam, pavyzdžiui, būti grožinio kūrinio personažas.<ref name="ЛЭС Референт">[https://rus-yaz.niv.ru/doc/dictionary/linguistic-encyclopedic/articles/77/referent.htm Лингвистический энциклопедический словарь. Референт]. Nuoroda tikrinta 2026-08-07.</ref> Terminą „referentas“ 1923 m. įvedė [[Charles Kay Ogden|Č. Ogdenas]] ir [[I. A. Richards|A. Ričardsas]] norėdami pažymėti netiesioginį referento pobūdį vardo arba ženklo atžvilgiu, nes vardas arba ženklas su referentu susijęs tik per sąvoką. Šiuolaikinėje [[Kalbotyra|kalbotyroje]], [[Logika|logikoje]] ir [[Filosofija|filosofijoje]] šis terminas vartojamas kita reikšme: paprastai referencija tiesiogiai susieja referentą ir jį nurodantį ženklą (vardą).<ref name="ЛЭС Референт" /> Tad referencija – tai ženklo ir nekalbinės tikrovės objekto sąsaja komunikacijos procese. Terminą galima taikyti plačiąja ir siaurąja prasmėmis. Plačiąja prasme kiekvienas pasakymo žodis turi savo referentą, o siaurąja prasme referencija – tik žodžio koreliacija su dalimi objektų, priklausančių žodžiu išreikštai klasei, kuriuos kalbėtojai išskiria savo sąmonėje.<ref>''Гак В. Г.'' Теоретическая грамматика французского языка. – М.: Добросвет, p. 83 – ISBN 5-7913-0060-3.</ref> Referencija įgyvendinama vykdant referencijos pasirinkimą. Žodžio referentas nekinta kaitant gramatinėmis formomis ([[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], apibrėžtumu ir kt., pavyzdžiui, ''šaka'' – ''šakos''), tačiau gali pakisti drauge su leksinės reikšmės pokyčiu (pavyzdžiui, diskretumas / nedikretumas: ''žolė – žolelė'').<ref>''Гак В. Г.'' Теоретическая грамматика французского языка. – М.: Добросвет, p. 73 – ISBN 5-7913-0060-3.</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Semantika]] g90u1e0t9uqgw3kxujo1wqht1qwet52 7897820 7897812 2026-08-07T18:00:32Z Ed1974LT 52229 7897820 wikitext text/x-wiki '''Referentas''' ({{la|referens}} 'pranešantis')<ref>{{cite web|title=Referentas reikšmė|url=https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Referentas|website=lietuviuzodynas.lt|accessdate=2026-08-07}}</ref> – nekalbinės tikrovės objektas, kurį konrečioje kalbos atkarpoje turi omenyje kalbėtojas; ''referencijos'' objektas. Kokios nors kalbos atkarpos referentas gali priklausyti ne tik tikram pasauliui, bet ir įsivaizduojamam, pavyzdžiui, būti grožinio kūrinio personažas.<ref name="ЛЭС Референт">[https://rus-yaz.niv.ru/doc/dictionary/linguistic-encyclopedic/articles/77/referent.htm Лингвистический энциклопедический словарь. Референт]. Nuoroda tikrinta 2026-08-07.</ref> Terminą „referentas“ 1923 m. įvedė [[Charles Kay Ogden|Č. Ogdenas]] ir [[I. A. Richards|A. Ričardsas]] norėdami pažymėti netiesioginį referento pobūdį vardo arba ženklo atžvilgiu, nes vardas arba ženklas su referentu susijęs tik per sąvoką. Šiuolaikinėje [[Kalbotyra|kalbotyroje]], [[Logika|logikoje]] ir [[Filosofija|filosofijoje]] šis terminas vartojamas kita reikšme: paprastai referencija tiesiogiai susieja referentą ir jį nurodantį ženklą (vardą).<ref name="ЛЭС Референт" /> Tad referencija – tai ženklo ir nekalbinės tikrovės objekto sąsaja komunikacijos procese. Terminą galima taikyti plačiąja ir siaurąja prasmėmis. Plačiąja prasme kiekvienas pasakymo žodis turi savo referentą, o siaurąja prasme referencija – tik žodžio koreliacija su dalimi objektų, priklausančių žodžiu išreikštai klasei, kuriuos kalbėtojai išskiria savo sąmonėje.<ref>''Гак В. Г.'' Теоретическая грамматика французского языка. – М.: Добросвет, p. 83 – ISBN 5-7913-0060-3.</ref> Referencija įgyvendinama vykdant referencijos pasirinkimą. Žodžio referentas nekinta kaitant gramatinėmis formomis ([[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], apibrėžtumu ir kt., pavyzdžiui, ''šaka'' – ''šakos''), tačiau gali pakisti drauge su leksinės reikšmės pokyčiu (pavyzdžiui, diskretumas / nediskretumas: ''žolė – žolelė'').<ref>''Гак В. Г.'' Теоретическая грамматика французского языка. – М.: Добросвет, p. 73 – ISBN 5-7913-0060-3.</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Semantika]] 7grd0u4pi997pfjlt8vu9a7oasl0mkh 7897828 7897820 2026-08-07T18:27:03Z Ed1974LT 52229 7897828 wikitext text/x-wiki '''Referentas''' ({{la|referens}} 'pranešantis')<ref>{{cite web|title=Referentas reikšmė|url=https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Referentas|website=lietuviuzodynas.lt|accessdate=2026-08-07}}</ref> – nekalbinės tikrovės objektas, kurį konkrečioje kalbos atkarpoje turi omenyje kalbėtojas; ''referencijos'' objektas. Kokios nors kalbos atkarpos referentas gali priklausyti ne tik tikram pasauliui, bet ir įsivaizduojamam, pavyzdžiui, būti grožinio kūrinio personažas.<ref name="ЛЭС Референт">[https://rus-yaz.niv.ru/doc/dictionary/linguistic-encyclopedic/articles/77/referent.htm Лингвистический энциклопедический словарь. Референт]. Nuoroda tikrinta 2026-08-07.</ref> Terminą „referentas“ 1923 m. įvedė [[Charles Kay Ogden|Č. Ogdenas]] ir [[I. A. Richards|A. Ričardsas]] norėdami pažymėti netiesioginį referento pobūdį vardo arba ženklo atžvilgiu, nes vardas arba ženklas su referentu susijęs tik per sąvoką. Šiuolaikinėje [[Kalbotyra|kalbotyroje]], [[Logika|logikoje]] ir [[Filosofija|filosofijoje]] šis terminas vartojamas kita reikšme: paprastai referencija tiesiogiai susieja referentą ir jį nurodantį ženklą (vardą).<ref name="ЛЭС Референт" /> Tad referencija – tai ženklo ir nekalbinės tikrovės objekto sąsaja komunikacijos procese. Terminą galima taikyti plačiąja ir siaurąja prasmėmis. Plačiąja prasme kiekvienas pasakymo žodis turi savo referentą, o siaurąja prasme referencija – tik žodžio koreliacija su dalimi objektų, priklausančių žodžiu išreikštai klasei, kuriuos kalbėtojai išskiria savo sąmonėje.<ref>''Гак В. Г.'' Теоретическая грамматика французского языка. – М.: Добросвет, p. 83 – ISBN 5-7913-0060-3.</ref> Referencija įgyvendinama vykdant referencijos pasirinkimą. Žodžio referentas nekinta kaitant gramatinėmis formomis ([[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], apibrėžtumu ir kt., pavyzdžiui, ''šaka'' – ''šakos''), tačiau gali pakisti drauge su leksinės reikšmės pokyčiu (pavyzdžiui, diskretumas / nediskretumas: ''žolė – žolelė'').<ref>''Гак В. Г.'' Теоретическая грамматика французского языка. – М.: Добросвет, p. 73 – ISBN 5-7913-0060-3.</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Semantika]] q6g1fn0cgya8qyyr4m7aqxftwixti2r 14 699499 7897835 2026-08-07T19:02:14Z Nomadbones 153116 Naujas puslapis: [[Kategorija:Auksiniai gaubliai]] [[Kategorija:Kino šablonai]] [[Kategorija:Naršymo šablonai]] 7897835 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Auksiniai gaubliai]] [[Kategorija:Kino šablonai]] [[Kategorija:Naršymo šablonai]] avzvlcmcedkwl67vmvn3h1ix6mwy4bk 0 699500 7897839 2026-08-07T19:22:09Z Nexicon 195077 Naujas puslapis: '''„Pasaka“''' - 2-asis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės Jessicos Shy studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2023 m. kovo 10 d. <ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/jessica-shy-pristate-albuma-pasaka-kviecia-nusikelti-i-nezemiska-pasauli-n1223101]</ref>{{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Pasaka|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Jessica Shy]]|Išleistas=[[2023]] m. [[kovo 10]] d.|Žanras=[[Pop]]|Trukmė=20:57|Leidėjas=OpenPlay|Prodiuseris=Karolis L... 7897839 wikitext text/x-wiki '''„Pasaka“''' - 2-asis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės Jessicos Shy studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2023 m. kovo 10 d. <ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/jessica-shy-pristate-albuma-pasaka-kviecia-nusikelti-i-nezemiska-pasauli-n1223101]</ref>{{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Pasaka|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Jessica Shy]]|Išleistas=[[2023]] m. [[kovo 10]] d.|Žanras=[[Pop]]|Trukmė=20:57|Leidėjas=OpenPlay|Prodiuseris=Karolis Labanauskas, Linas Strockis|Ankstesnis albumas=„Apkabinti Prisiminimus“<br /> (2022)|Šis albumas=„'''Pasaka'''“<br />(2023)|Kitas albumas=„Sutemos“<br /> (2024)}} == Dainų sąrašas == {{Track listing|writing_credits=yes|title1=Dėl Tavęs|writer1={{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]}}|length1=2:54|title2=Nieko Nieko|writer2={{hlist|Šyvokaitė}}|length2=3:08|title3=Žiburiai|writer3={{hlist|Skomantas Jonas Liutkevičius}}|length3=3:04|title4=Pasaka|writer4={{hlist|Šyvokaitė|Elena Jurgaitytė}}|length4=2:21|title5=Apkabink|writer5={{hlist|Šyvokaitė}}|length5=2:14|title6=Melodija|writer6={{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|[[Silvestras Beltė]]}}|length6=2:17|title7=Klavišai|writer7={{hlist|Šyvokaitė|Rokas Jančiauskas}}|length7=2:32|title8=Bateliai|writer8={{hlist|Šyvokaitė}}|length8=2:24|total_length=20:57|extra_column=Prodiuseriai|extra1={{hlist|Karolis Labanauskas|Linas Strockis}}|extra2={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra3={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra4={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra5={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra6={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra7={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra8={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|note4=featuring Elayork|note7=featuring Rokas Yan}} izj9hbkf72tfosvip6jmyut3lsm7003 7897840 7897839 2026-08-07T19:22:57Z Nexicon 195077 7897840 wikitext text/x-wiki '''„Pasaka“''' - 2-asis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės Jessicos Shy studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2023 m. kovo 10 d. <ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/jessica-shy-pristate-albuma-pasaka-kviecia-nusikelti-i-nezemiska-pasauli-n1223101]</ref>{{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Pasaka|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Jessica Shy]]|Išleistas=[[2023]] m. [[kovo 10]] d.|Žanras=[[Pop]]|Trukmė=20:57|Leidėjas=OpenPlay|Prodiuseris=Karolis Labanauskas, Linas Strockis|Ankstesnis albumas=„Apkabinti Prisiminimus“<br /> (2022)|Šis albumas=„'''Pasaka'''“<br />(2023)|Kitas albumas=„Sutemos“<br /> (2024)}} == Dainų sąrašas == {{Track listing|writing_credits=yes|title1=Dėl Tavęs|writer1={{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]}}|length1=2:54|title2=Nieko Nieko|writer2={{hlist|Šyvokaitė}}|length2=3:08|title3=Žiburiai|writer3={{hlist|Skomantas Jonas Liutkevičius}}|length3=3:04|title4=Pasaka|writer4={{hlist|Šyvokaitė|Elena Jurgaitytė}}|length4=2:21|title5=Apkabink|writer5={{hlist|Šyvokaitė}}|length5=2:14|title6=Melodija|writer6={{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|[[Silvestras Beltė]]}}|length6=2:17|title7=Klavišai|writer7={{hlist|Šyvokaitė|Rokas Jančiauskas}}|length7=2:32|title8=Bateliai|writer8={{hlist|Šyvokaitė}}|length8=2:24|total_length=20:57|extra_column=Prodiuseriai|extra1={{hlist|Karolis Labanauskas|Linas Strockis}}|extra2={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra3={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra4={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra5={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra6={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra7={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra8={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|note4=featuring Elayork|note7=featuring Rokas Yan}} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * J[https://www.instagram.com/jessica_shy_/ essica Shy Instagram puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] qv25rh62ahg99ay06rvj5uqb8m6pjiq 7897844 7897840 2026-08-07T19:40:51Z Nexicon 195077 7897844 wikitext text/x-wiki '''„Pasaka“''' - 2-asis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės Jessicos Shy studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2023 m. kovo 10 d. <ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/jessica-shy-pristate-albuma-pasaka-kviecia-nusikelti-i-nezemiska-pasauli-n1223101]</ref>{{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Pasaka|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Jessica Shy]]|Išleistas=[[2023]] m. [[kovo 10]] d.|Žanras=[[Pop]]|Trukmė=20:57|Leidėjas=OpenPlay|Prodiuseris=Karolis Labanauskas, Linas Strockis|Ankstesnis albumas=„[[Apkabinti Prisiminimus (Jessica Shy albumas)|Apkabinti Prisiminimus]]“<br /> (2022)|Šis albumas=„'''Pasaka'''“<br />(2023)|Kitas albumas=„[[Sutemos (Jessica Shy albumas)|Sutemos]]“<br /> (2024)}} == Dainų sąrašas == {{Track listing|writing_credits=yes|title1=Dėl Tavęs|writer1={{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]}}|length1=2:54|title2=Nieko Nieko|writer2={{hlist|Šyvokaitė}}|length2=3:08|title3=Žiburiai|writer3={{hlist|Skomantas Jonas Liutkevičius}}|length3=3:04|title4=Pasaka|writer4={{hlist|Šyvokaitė|Elena Jurgaitytė}}|length4=2:21|title5=Apkabink|writer5={{hlist|Šyvokaitė}}|length5=2:14|title6=Melodija|writer6={{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|[[Silvestras Beltė]]}}|length6=2:17|title7=Klavišai|writer7={{hlist|Šyvokaitė|Rokas Jančiauskas}}|length7=2:32|title8=Bateliai|writer8={{hlist|Šyvokaitė}}|length8=2:24|total_length=20:57|extra_column=Prodiuseriai|extra1={{hlist|Karolis Labanauskas|Linas Strockis}}|extra2={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra3={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra4={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra5={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra6={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra7={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra8={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|note4=featuring Elayork|note7=featuring Rokas Yan}} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * J[https://www.instagram.com/jessica_shy_/ essica Shy Instagram puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] 2trza86qos72p09cldvfnm6ggl4zjs0 7897877 7897844 2026-08-07T21:07:03Z Homo ergaster 10314 7897877 wikitext text/x-wiki {{reikšmingumas}} '''„Pasaka“''' - 2-asis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės Jessicos Shy studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2023 m. kovo 10 d. <ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/jessica-shy-pristate-albuma-pasaka-kviecia-nusikelti-i-nezemiska-pasauli-n1223101]</ref>{{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Pasaka|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Jessica Shy]]|Išleistas=[[2023]] m. [[kovo 10]] d.|Žanras=[[Pop]]|Trukmė=20:57|Leidėjas=OpenPlay|Prodiuseris=Karolis Labanauskas, Linas Strockis|Ankstesnis albumas=„[[Apkabinti Prisiminimus (Jessica Shy albumas)|Apkabinti Prisiminimus]]“<br /> (2022)|Šis albumas=„'''Pasaka'''“<br />(2023)|Kitas albumas=„[[Sutemos (Jessica Shy albumas)|Sutemos]]“<br /> (2024)}} == Dainų sąrašas == {{Track listing|writing_credits=yes|title1=Dėl Tavęs|writer1={{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]}}|length1=2:54|title2=Nieko Nieko|writer2={{hlist|Šyvokaitė}}|length2=3:08|title3=Žiburiai|writer3={{hlist|Skomantas Jonas Liutkevičius}}|length3=3:04|title4=Pasaka|writer4={{hlist|Šyvokaitė|Elena Jurgaitytė}}|length4=2:21|title5=Apkabink|writer5={{hlist|Šyvokaitė}}|length5=2:14|title6=Melodija|writer6={{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|[[Silvestras Beltė]]}}|length6=2:17|title7=Klavišai|writer7={{hlist|Šyvokaitė|Rokas Jančiauskas}}|length7=2:32|title8=Bateliai|writer8={{hlist|Šyvokaitė}}|length8=2:24|total_length=20:57|extra_column=Prodiuseriai|extra1={{hlist|Karolis Labanauskas|Linas Strockis}}|extra2={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra3={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra4={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra5={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra6={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra7={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra8={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|note4=featuring Elayork|note7=featuring Rokas Yan}} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * J[https://www.instagram.com/jessica_shy_/ essica Shy Instagram puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] siubn9ksxhz7ajmjtymsithgtluhjz4 7897890 7897877 2026-08-07T21:25:48Z Nexicon 195077 7897890 wikitext text/x-wiki {{reikšmingumas}} '''„Pasaka“''' - 2-asis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2023 m. kovo 10 d. <ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/jessica-shy-pristate-albuma-pasaka-kviecia-nusikelti-i-nezemiska-pasauli-n1223101]</ref>{{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Pasaka|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Jessica Shy]]|Išleistas=[[2023]] m. [[kovo 10]] d.|Žanras=[[Pop]]|Trukmė=20:57|Leidėjas=OpenPlay|Prodiuseris=Karolis Labanauskas, Linas Strockis|Ankstesnis albumas=„[[Apkabinti Prisiminimus (Jessica Shy albumas)|Apkabinti Prisiminimus]]“<br /> (2022)|Šis albumas=„'''Pasaka'''“<br />(2023)|Kitas albumas=„[[Sutemos (Jessica Shy albumas)|Sutemos]]“<br /> (2024)}} == Dainų sąrašas == {{Track listing|writing_credits=yes|title1=Dėl Tavęs|writer1={{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]}}|length1=2:54|title2=Nieko Nieko|writer2={{hlist|Šyvokaitė}}|length2=3:08|title3=Žiburiai|writer3={{hlist|Skomantas Jonas Liutkevičius}}|length3=3:04|title4=Pasaka|writer4={{hlist|Šyvokaitė|Elena Jurgaitytė}}|length4=2:21|title5=Apkabink|writer5={{hlist|Šyvokaitė}}|length5=2:14|title6=Melodija|writer6={{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|[[Silvestras Beltė]]}}|length6=2:17|title7=Klavišai|writer7={{hlist|Šyvokaitė|Rokas Jančiauskas}}|length7=2:32|title8=Bateliai|writer8={{hlist|Šyvokaitė}}|length8=2:24|total_length=20:57|extra_column=Prodiuseriai|extra1={{hlist|Karolis Labanauskas|Linas Strockis}}|extra2={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra3={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra4={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra5={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra6={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra7={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra8={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|note4=featuring Elayork|note7=featuring Rokas Yan}} == Apdovanojimai == {| class="wikitable" !Metai !Apdovanojimas !Kategorija !Kūrinys !Rezultatas |- | rowspan="6" |2024 | rowspan="6" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2024|M.A.M.A. 2023]] |Metų muzikos albumas |„Pasaka“ |laime |- | rowspan="2" |Metų vaizdo klipas |„Pasaka“ |nom |- |„Dėl Tavęs“ |nom |- | rowspan="2" |Metų kūrinys / daina |„Apkabink“ |laim |- |„Dėl Tavęs“ |nom |- |M.A.M.A. TOP 40 |„Dėl Tavęs“ |laim |} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * J[https://www.instagram.com/jessica_shy_/ essica Shy Instagram puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] o1bs9syw1gk5plajxdbarz4qqwntquk 7897891 7897890 2026-08-07T21:26:16Z Nexicon 195077 /* Apdovanojimai */ 7897891 wikitext text/x-wiki {{reikšmingumas}} '''„Pasaka“''' - 2-asis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2023 m. kovo 10 d. <ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/jessica-shy-pristate-albuma-pasaka-kviecia-nusikelti-i-nezemiska-pasauli-n1223101]</ref>{{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Pasaka|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Jessica Shy]]|Išleistas=[[2023]] m. [[kovo 10]] d.|Žanras=[[Pop]]|Trukmė=20:57|Leidėjas=OpenPlay|Prodiuseris=Karolis Labanauskas, Linas Strockis|Ankstesnis albumas=„[[Apkabinti Prisiminimus (Jessica Shy albumas)|Apkabinti Prisiminimus]]“<br /> (2022)|Šis albumas=„'''Pasaka'''“<br />(2023)|Kitas albumas=„[[Sutemos (Jessica Shy albumas)|Sutemos]]“<br /> (2024)}} == Dainų sąrašas == {{Track listing|writing_credits=yes|title1=Dėl Tavęs|writer1={{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]}}|length1=2:54|title2=Nieko Nieko|writer2={{hlist|Šyvokaitė}}|length2=3:08|title3=Žiburiai|writer3={{hlist|Skomantas Jonas Liutkevičius}}|length3=3:04|title4=Pasaka|writer4={{hlist|Šyvokaitė|Elena Jurgaitytė}}|length4=2:21|title5=Apkabink|writer5={{hlist|Šyvokaitė}}|length5=2:14|title6=Melodija|writer6={{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|[[Silvestras Beltė]]}}|length6=2:17|title7=Klavišai|writer7={{hlist|Šyvokaitė|Rokas Jančiauskas}}|length7=2:32|title8=Bateliai|writer8={{hlist|Šyvokaitė}}|length8=2:24|total_length=20:57|extra_column=Prodiuseriai|extra1={{hlist|Karolis Labanauskas|Linas Strockis}}|extra2={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra3={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra4={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra5={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra6={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra7={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra8={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|note4=featuring Elayork|note7=featuring Rokas Yan}} == Apdovanojimai == {| class="wikitable" !Metai !Apdovanojimas !Kategorija !Kūrinys !Rezultatas |- | rowspan="6" |2024 | rowspan="6" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2024|M.A.M.A. 2023]] |Metų muzikos albumas |„Pasaka“ | {{Laimėjo}} |- | rowspan="2" |Metų vaizdo klipas |„Pasaka“ | {{nominacija}} |- |„Dėl Tavęs“ | {{nominacija}} |- | rowspan="2" |Metų kūrinys / daina |„Apkabink“ | {{Laimėjo}} |- |„Dėl Tavęs“ | {{nominacija}} |- |M.A.M.A. TOP 40 |„Dėl Tavęs“ | {{Laimėjo}} |} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * J[https://www.instagram.com/jessica_shy_/ essica Shy Instagram puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] d7xdshe8sdx4hbh49odvkc7qdnqrkbv 7897893 7897891 2026-08-07T21:28:19Z Nexicon 195077 /* Apdovanojimai */ 7897893 wikitext text/x-wiki {{reikšmingumas}} '''„Pasaka“''' - 2-asis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2023 m. kovo 10 d. <ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/jessica-shy-pristate-albuma-pasaka-kviecia-nusikelti-i-nezemiska-pasauli-n1223101]</ref>{{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Pasaka|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Jessica Shy]]|Išleistas=[[2023]] m. [[kovo 10]] d.|Žanras=[[Pop]]|Trukmė=20:57|Leidėjas=OpenPlay|Prodiuseris=Karolis Labanauskas, Linas Strockis|Ankstesnis albumas=„[[Apkabinti Prisiminimus (Jessica Shy albumas)|Apkabinti Prisiminimus]]“<br /> (2022)|Šis albumas=„'''Pasaka'''“<br />(2023)|Kitas albumas=„[[Sutemos (Jessica Shy albumas)|Sutemos]]“<br /> (2024)}} == Dainų sąrašas == {{Track listing|writing_credits=yes|title1=Dėl Tavęs|writer1={{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]}}|length1=2:54|title2=Nieko Nieko|writer2={{hlist|Šyvokaitė}}|length2=3:08|title3=Žiburiai|writer3={{hlist|Skomantas Jonas Liutkevičius}}|length3=3:04|title4=Pasaka|writer4={{hlist|Šyvokaitė|Elena Jurgaitytė}}|length4=2:21|title5=Apkabink|writer5={{hlist|Šyvokaitė}}|length5=2:14|title6=Melodija|writer6={{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|[[Silvestras Beltė]]}}|length6=2:17|title7=Klavišai|writer7={{hlist|Šyvokaitė|Rokas Jančiauskas}}|length7=2:32|title8=Bateliai|writer8={{hlist|Šyvokaitė}}|length8=2:24|total_length=20:57|extra_column=Prodiuseriai|extra1={{hlist|Karolis Labanauskas|Linas Strockis}}|extra2={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra3={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra4={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra5={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra6={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra7={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra8={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|note4=featuring Elayork|note7=featuring Rokas Yan}} == Apdovanojimai == {| class="wikitable" !Metai !Apdovanojimas !Kategorija !Kūrinys !Rezultatas |- |2023 |[[Lietaus muzikos apdovanojimai|Lietaus muzikos apdovanojimai 2023]] |Metų daina |„Apkabink“ |nom |- | rowspan="6" |2024 | rowspan="6" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2024|M.A.M.A. 2023]] |Metų muzikos albumas |„Pasaka“ | {{Laimėjo}} |- | rowspan="2" |Metų vaizdo klipas |„Pasaka“ | {{nominacija}} |- |„Dėl Tavęs“ | {{nominacija}} |- | rowspan="2" |Metų kūrinys / daina |„Apkabink“ | {{Laimėjo}} |- |„Dėl Tavęs“ | {{nominacija}} |- |M.A.M.A. TOP 40 |„Dėl Tavęs“ | {{Laimėjo}} |} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * J[https://www.instagram.com/jessica_shy_/ essica Shy Instagram puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] slvfy3yh57n8pdoobbnvawpgdrlf53e 7897894 7897893 2026-08-07T21:28:30Z Nexicon 195077 /* Apdovanojimai */ 7897894 wikitext text/x-wiki {{reikšmingumas}} '''„Pasaka“''' - 2-asis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2023 m. kovo 10 d. <ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/jessica-shy-pristate-albuma-pasaka-kviecia-nusikelti-i-nezemiska-pasauli-n1223101]</ref>{{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Pasaka|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Jessica Shy]]|Išleistas=[[2023]] m. [[kovo 10]] d.|Žanras=[[Pop]]|Trukmė=20:57|Leidėjas=OpenPlay|Prodiuseris=Karolis Labanauskas, Linas Strockis|Ankstesnis albumas=„[[Apkabinti Prisiminimus (Jessica Shy albumas)|Apkabinti Prisiminimus]]“<br /> (2022)|Šis albumas=„'''Pasaka'''“<br />(2023)|Kitas albumas=„[[Sutemos (Jessica Shy albumas)|Sutemos]]“<br /> (2024)}} == Dainų sąrašas == {{Track listing|writing_credits=yes|title1=Dėl Tavęs|writer1={{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]}}|length1=2:54|title2=Nieko Nieko|writer2={{hlist|Šyvokaitė}}|length2=3:08|title3=Žiburiai|writer3={{hlist|Skomantas Jonas Liutkevičius}}|length3=3:04|title4=Pasaka|writer4={{hlist|Šyvokaitė|Elena Jurgaitytė}}|length4=2:21|title5=Apkabink|writer5={{hlist|Šyvokaitė}}|length5=2:14|title6=Melodija|writer6={{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|[[Silvestras Beltė]]}}|length6=2:17|title7=Klavišai|writer7={{hlist|Šyvokaitė|Rokas Jančiauskas}}|length7=2:32|title8=Bateliai|writer8={{hlist|Šyvokaitė}}|length8=2:24|total_length=20:57|extra_column=Prodiuseriai|extra1={{hlist|Karolis Labanauskas|Linas Strockis}}|extra2={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra3={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra4={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra5={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra6={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra7={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra8={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|note4=featuring Elayork|note7=featuring Rokas Yan}} == Apdovanojimai == {| class="wikitable" !Metai !Apdovanojimas !Kategorija !Kūrinys !Rezultatas |- |2023 |[[Lietaus muzikos apdovanojimai|Lietaus muzikos apdovanojimai 2023]] |Metų daina |„Apkabink“ | {{nominacija}} |- | rowspan="6" |2024 | rowspan="6" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2024|M.A.M.A. 2023]] |Metų muzikos albumas |„Pasaka“ | {{Laimėjo}} |- | rowspan="2" |Metų vaizdo klipas |„Pasaka“ | {{nominacija}} |- |„Dėl Tavęs“ | {{nominacija}} |- | rowspan="2" |Metų kūrinys / daina |„Apkabink“ | {{Laimėjo}} |- |„Dėl Tavęs“ | {{nominacija}} |- |M.A.M.A. TOP 40 |„Dėl Tavęs“ | {{Laimėjo}} |} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * J[https://www.instagram.com/jessica_shy_/ essica Shy Instagram puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] cpuyme0rfwu54ejsfvrk387xl4zs654 7898071 7897894 2026-08-08T06:55:27Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2023 albumai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898071 wikitext text/x-wiki {{reikšmingumas}} '''„Pasaka“''' - 2-asis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2023 m. kovo 10 d. <ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/jessica-shy-pristate-albuma-pasaka-kviecia-nusikelti-i-nezemiska-pasauli-n1223101]</ref>{{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Pasaka|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Jessica Shy]]|Išleistas=[[2023]] m. [[kovo 10]] d.|Žanras=[[Pop]]|Trukmė=20:57|Leidėjas=OpenPlay|Prodiuseris=Karolis Labanauskas, Linas Strockis|Ankstesnis albumas=„[[Apkabinti Prisiminimus (Jessica Shy albumas)|Apkabinti Prisiminimus]]“<br /> (2022)|Šis albumas=„'''Pasaka'''“<br />(2023)|Kitas albumas=„[[Sutemos (Jessica Shy albumas)|Sutemos]]“<br /> (2024)}} == Dainų sąrašas == {{Track listing|writing_credits=yes|title1=Dėl Tavęs|writer1={{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]}}|length1=2:54|title2=Nieko Nieko|writer2={{hlist|Šyvokaitė}}|length2=3:08|title3=Žiburiai|writer3={{hlist|Skomantas Jonas Liutkevičius}}|length3=3:04|title4=Pasaka|writer4={{hlist|Šyvokaitė|Elena Jurgaitytė}}|length4=2:21|title5=Apkabink|writer5={{hlist|Šyvokaitė}}|length5=2:14|title6=Melodija|writer6={{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|[[Silvestras Beltė]]}}|length6=2:17|title7=Klavišai|writer7={{hlist|Šyvokaitė|Rokas Jančiauskas}}|length7=2:32|title8=Bateliai|writer8={{hlist|Šyvokaitė}}|length8=2:24|total_length=20:57|extra_column=Prodiuseriai|extra1={{hlist|Karolis Labanauskas|Linas Strockis}}|extra2={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra3={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra4={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra5={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra6={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra7={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra8={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|note4=featuring Elayork|note7=featuring Rokas Yan}} == Apdovanojimai == {| class="wikitable" !Metai !Apdovanojimas !Kategorija !Kūrinys !Rezultatas |- |2023 |[[Lietaus muzikos apdovanojimai|Lietaus muzikos apdovanojimai 2023]] |Metų daina |„Apkabink“ | {{nominacija}} |- | rowspan="6" |2024 | rowspan="6" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2024|M.A.M.A. 2023]] |Metų muzikos albumas |„Pasaka“ | {{Laimėjo}} |- | rowspan="2" |Metų vaizdo klipas |„Pasaka“ | {{nominacija}} |- |„Dėl Tavęs“ | {{nominacija}} |- | rowspan="2" |Metų kūrinys / daina |„Apkabink“ | {{Laimėjo}} |- |„Dėl Tavęs“ | {{nominacija}} |- |M.A.M.A. TOP 40 |„Dėl Tavęs“ | {{Laimėjo}} |} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * J[https://www.instagram.com/jessica_shy_/ essica Shy Instagram puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] [[Kategorija:2023 albumai]] tv6whnnzhjv3xmc2rf3a1ckshcbakwy 7898072 7898071 2026-08-08T06:55:36Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:Lietuvos albumai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898072 wikitext text/x-wiki {{reikšmingumas}} '''„Pasaka“''' - 2-asis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2023 m. kovo 10 d. <ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/jessica-shy-pristate-albuma-pasaka-kviecia-nusikelti-i-nezemiska-pasauli-n1223101]</ref>{{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Pasaka|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Jessica Shy]]|Išleistas=[[2023]] m. [[kovo 10]] d.|Žanras=[[Pop]]|Trukmė=20:57|Leidėjas=OpenPlay|Prodiuseris=Karolis Labanauskas, Linas Strockis|Ankstesnis albumas=„[[Apkabinti Prisiminimus (Jessica Shy albumas)|Apkabinti Prisiminimus]]“<br /> (2022)|Šis albumas=„'''Pasaka'''“<br />(2023)|Kitas albumas=„[[Sutemos (Jessica Shy albumas)|Sutemos]]“<br /> (2024)}} == Dainų sąrašas == {{Track listing|writing_credits=yes|title1=Dėl Tavęs|writer1={{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]}}|length1=2:54|title2=Nieko Nieko|writer2={{hlist|Šyvokaitė}}|length2=3:08|title3=Žiburiai|writer3={{hlist|Skomantas Jonas Liutkevičius}}|length3=3:04|title4=Pasaka|writer4={{hlist|Šyvokaitė|Elena Jurgaitytė}}|length4=2:21|title5=Apkabink|writer5={{hlist|Šyvokaitė}}|length5=2:14|title6=Melodija|writer6={{hlist|Šyvokaitė|Jurgaitytė|[[Silvestras Beltė]]}}|length6=2:17|title7=Klavišai|writer7={{hlist|Šyvokaitė|Rokas Jančiauskas}}|length7=2:32|title8=Bateliai|writer8={{hlist|Šyvokaitė}}|length8=2:24|total_length=20:57|extra_column=Prodiuseriai|extra1={{hlist|Karolis Labanauskas|Linas Strockis}}|extra2={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra3={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra4={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra5={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra6={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra7={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|extra8={{hlist|Labanauskas|Strockis}}|note4=featuring Elayork|note7=featuring Rokas Yan}} == Apdovanojimai == {| class="wikitable" !Metai !Apdovanojimas !Kategorija !Kūrinys !Rezultatas |- |2023 |[[Lietaus muzikos apdovanojimai|Lietaus muzikos apdovanojimai 2023]] |Metų daina |„Apkabink“ | {{nominacija}} |- | rowspan="6" |2024 | rowspan="6" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2024|M.A.M.A. 2023]] |Metų muzikos albumas |„Pasaka“ | {{Laimėjo}} |- | rowspan="2" |Metų vaizdo klipas |„Pasaka“ | {{nominacija}} |- |„Dėl Tavęs“ | {{nominacija}} |- | rowspan="2" |Metų kūrinys / daina |„Apkabink“ | {{Laimėjo}} |- |„Dėl Tavęs“ | {{nominacija}} |- |M.A.M.A. TOP 40 |„Dėl Tavęs“ | {{Laimėjo}} |} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * J[https://www.instagram.com/jessica_shy_/ essica Shy Instagram puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] [[Kategorija:2023 albumai]] [[Kategorija:Lietuvos albumai]] 12tzla8edzb5l0i66xk2d44t2hsfucv 0 699501 7897858 2026-08-07T20:32:29Z Hugo.arg 1674 n. 7897858 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Krak de Ševaljė ir [[Saladino citadelė]] | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:Château de saladin (MédiHAL 5061589).jpg|250px]] | imagecaption = | State Party = {{flag|Sirija}} | Type = Kultūrinis | Criteria = ii, iv | ID = 1229 | Region = Arabų šalys | Year = 2006 | locmap = Sirija |map_width = |PL=35|PM=35|PS=45|NS=N|IL=36|IM=06|IS=26|ES=E |Vikiteka = Category:Qal'at Salah ed-Din }} {{coord|35|35|45|N|36|06|26|E|type:landmark_region:SY|display=title}} '''Saladino citadelė''' ({{ar|قلعة صلاح الدين|Qalʿat Ṣalāḥ al-Dīn}}) arba '''Sahjuno pilis''' ({{ar|قلعة صهيون| Qalʿat Ṣihyawn}}) – viduramžių tvirtovė šiaurės vakarų [[Sirija|Sirijoje]], 30 km į rytus nuo [[Latakija|Latakijos]], 7 km nuo Hafos, ant kalnagūbrio, apsupto gilių tarpeklių, viršūnės. Vietovė įtvirtinta [[X a.]] viduryje [[Hamanidai|Hamanidų dinastijos]], valdžiusios iš [[Alepas|Alepo]], emyro [[Saifas al-Daula|Saifo al-Daulos]].<ref name="Morray851">{{citation |title=Ṣahyūn|first=D. W.|last=Morray|editor=Bosworth, C.E. |editor2=van Donzel, E. |editor3=Heinrichs, W. P. |editor4=Pellat, Ch.|encyclopedia=The Encyclopedia of Islam |edition=new |volume=VIII: Ned–Sam|publisher=Brill|location=Leiden and New York|year=1995|isbn=90-04-09834-8|pages=850–851}}</ref> [[975]] m. tvirtovę užkariavo Bizantijos imperatoriaus [[Jonas I Cimiskis|Jono I Cimiskio]] kariuomenė. Sahjuno (t. y., [[Sionas|Siono]]) pilis valdyta bizantiečių iki [[1108]] m., kai ją užėmė [[kryžininkai]]. Pilis pateko į [[Antiochijos kunigaikštystė|Antiochijos kunigaikštystę]], o jos valdovai buvo vieni įtakingiausių šios kryžininkų valstybės didikų. Pirmuoju jos valdovu greičiausiai buvo Robertas Raupsuotasis, o jo sūnus Viljamas Zardanietis pilį perstatė pagal to meto kryžiuočių stilių. Saladino citadelė buvo viena iš nedaugelio Levanto pilių, kuri neatiteko kariniams ordinams. 1188 m. pilį apgulė [[Ajubidai|Ajubidų]] karvedys [[Saladinas]] ir jo sūnus az-Zachyras Gazis. Po katapultų atakų ir arabų puolimo, pilies įgula pasidavė po 3 dienų.<ref>{{citation |last=Kennedy |first=Hugh |authorlink=Hugh N. Kennedy |title=Crusader Castles |year=1994 |location=Cambridge |publisher=Cambridge University Press |isbn=0-521-42068-7 |url-access=registration |url=https://archive.org/details/isbn_9780521420686 }}</ref> Vėliau pilis atiteko [[Mameliukai|Mameliukams]], buvo svarbiu administraciniu centru. [[Osmanai|Osmanų]] laikais čia buvo karinė įgula, bet pilis savo reikšmės neteko. 2006 m. Saladino citadelė (kartu su [[Krak de Ševaljė]] pilimi) įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]] kaip išskirtinis tvirtovių architektūros Artimuosiuose Rytuose pavyzdys.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1229 Crac des Chevaliers and Qal’at Salah El-Din], ''unesco.org''</ref> Pastatas nenukentėjo per [[Sirijos pilietinis karas|Sirijos pilietinį karą]], bet apgriautas per [[2023 m. žemės drebėjimai Turkijoje ir Sirijoje|2023 m. žemės drebėjimą]].<ref>{{cite web |url=https://english.aawsat.com/home/article/4210101/syrian-castle-among-quake-hit-ancient-sites-risk |title=Syrian Castle among Quake-Hit Ancient Sites at Risk |publisher=aawsat.com |date=13 March 2023 }}</ref> <gallery> Citadel of Salah Ed-din.jpg|Tvirtovės bendras reginys Castle ditch - panoramio.jpg|Pilį juosiantis gynybinis griovys Castello del Saladino - GAR - 2-05.jpg|[[Donžonas]] Qal'at Salah ed-Din aka Sahyun Castle maaybe back of mosque 4098.jpg|Pilies mečetė </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOSirija}} qw9ruzheptafv9l2atgiusq94aucx82 7897859 7897858 2026-08-07T20:32:54Z Hugo.arg 1674 /* Šaltiniai */ 7897859 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Krak de Ševaljė ir [[Saladino citadelė]] | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:Château de saladin (MédiHAL 5061589).jpg|250px]] | imagecaption = | State Party = {{flag|Sirija}} | Type = Kultūrinis | Criteria = ii, iv | ID = 1229 | Region = Arabų šalys | Year = 2006 | locmap = Sirija |map_width = |PL=35|PM=35|PS=45|NS=N|IL=36|IM=06|IS=26|ES=E |Vikiteka = Category:Qal'at Salah ed-Din }} {{coord|35|35|45|N|36|06|26|E|type:landmark_region:SY|display=title}} '''Saladino citadelė''' ({{ar|قلعة صلاح الدين|Qalʿat Ṣalāḥ al-Dīn}}) arba '''Sahjuno pilis''' ({{ar|قلعة صهيون| Qalʿat Ṣihyawn}}) – viduramžių tvirtovė šiaurės vakarų [[Sirija|Sirijoje]], 30 km į rytus nuo [[Latakija|Latakijos]], 7 km nuo Hafos, ant kalnagūbrio, apsupto gilių tarpeklių, viršūnės. Vietovė įtvirtinta [[X a.]] viduryje [[Hamanidai|Hamanidų dinastijos]], valdžiusios iš [[Alepas|Alepo]], emyro [[Saifas al-Daula|Saifo al-Daulos]].<ref name="Morray851">{{citation |title=Ṣahyūn|first=D. W.|last=Morray|editor=Bosworth, C.E. |editor2=van Donzel, E. |editor3=Heinrichs, W. P. |editor4=Pellat, Ch.|encyclopedia=The Encyclopedia of Islam |edition=new |volume=VIII: Ned–Sam|publisher=Brill|location=Leiden and New York|year=1995|isbn=90-04-09834-8|pages=850–851}}</ref> [[975]] m. tvirtovę užkariavo Bizantijos imperatoriaus [[Jonas I Cimiskis|Jono I Cimiskio]] kariuomenė. Sahjuno (t. y., [[Sionas|Siono]]) pilis valdyta bizantiečių iki [[1108]] m., kai ją užėmė [[kryžininkai]]. Pilis pateko į [[Antiochijos kunigaikštystė|Antiochijos kunigaikštystę]], o jos valdovai buvo vieni įtakingiausių šios kryžininkų valstybės didikų. Pirmuoju jos valdovu greičiausiai buvo Robertas Raupsuotasis, o jo sūnus Viljamas Zardanietis pilį perstatė pagal to meto kryžiuočių stilių. Saladino citadelė buvo viena iš nedaugelio Levanto pilių, kuri neatiteko kariniams ordinams. 1188 m. pilį apgulė [[Ajubidai|Ajubidų]] karvedys [[Saladinas]] ir jo sūnus az-Zachyras Gazis. Po katapultų atakų ir arabų puolimo, pilies įgula pasidavė po 3 dienų.<ref>{{citation |last=Kennedy |first=Hugh |authorlink=Hugh N. Kennedy |title=Crusader Castles |year=1994 |location=Cambridge |publisher=Cambridge University Press |isbn=0-521-42068-7 |url-access=registration |url=https://archive.org/details/isbn_9780521420686 }}</ref> Vėliau pilis atiteko [[Mameliukai|Mameliukams]], buvo svarbiu administraciniu centru. [[Osmanai|Osmanų]] laikais čia buvo karinė įgula, bet pilis savo reikšmės neteko. 2006 m. Saladino citadelė (kartu su [[Krak de Ševaljė]] pilimi) įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]] kaip išskirtinis tvirtovių architektūros Artimuosiuose Rytuose pavyzdys.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1229 Crac des Chevaliers and Qal’at Salah El-Din], ''unesco.org''</ref> Pastatas nenukentėjo per [[Sirijos pilietinis karas|Sirijos pilietinį karą]], bet apgriautas per [[2023 m. žemės drebėjimai Turkijoje ir Sirijoje|2023 m. žemės drebėjimą]].<ref>{{cite web |url=https://english.aawsat.com/home/article/4210101/syrian-castle-among-quake-hit-ancient-sites-risk |title=Syrian Castle among Quake-Hit Ancient Sites at Risk |publisher=aawsat.com |date=13 March 2023 }}</ref> <gallery> Citadel of Salah Ed-din.jpg|Tvirtovės bendras reginys Castle ditch - panoramio.jpg|Pilį juosiantis gynybinis griovys Castello del Saladino - GAR - 2-05.jpg|[[Donžonas]] Qal'at Salah ed-Din aka Sahyun Castle maaybe back of mosque 4098.jpg|Pilies mečetė </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOSirija}} [[Kategorija:Sirijos archeologija]] [[Kategorija:Kryžiuočių pilys Levante]] 92tz3b45s5gv8fowmldw2ej3nz7mlef 7897996 7897859 2026-08-08T02:33:10Z Zykasaa 3068 /* Šaltiniai */ 7897996 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Krak de Ševaljė ir [[Saladino citadelė]] | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:Château de saladin (MédiHAL 5061589).jpg|250px]] | imagecaption = | State Party = {{flag|Sirija}} | Type = Kultūrinis | Criteria = ii, iv | ID = 1229 | Region = Arabų šalys | Year = 2006 | locmap = Sirija |map_width = |PL=35|PM=35|PS=45|NS=N|IL=36|IM=06|IS=26|ES=E |Vikiteka = Category:Qal'at Salah ed-Din }} {{coord|35|35|45|N|36|06|26|E|type:landmark_region:SY|display=title}} '''Saladino citadelė''' ({{ar|قلعة صلاح الدين|Qalʿat Ṣalāḥ al-Dīn}}) arba '''Sahjuno pilis''' ({{ar|قلعة صهيون| Qalʿat Ṣihyawn}}) – viduramžių tvirtovė šiaurės vakarų [[Sirija|Sirijoje]], 30 km į rytus nuo [[Latakija|Latakijos]], 7 km nuo Hafos, ant kalnagūbrio, apsupto gilių tarpeklių, viršūnės. Vietovė įtvirtinta [[X a.]] viduryje [[Hamanidai|Hamanidų dinastijos]], valdžiusios iš [[Alepas|Alepo]], emyro [[Saifas al-Daula|Saifo al-Daulos]].<ref name="Morray851">{{citation |title=Ṣahyūn|first=D. W.|last=Morray|editor=Bosworth, C.E. |editor2=van Donzel, E. |editor3=Heinrichs, W. P. |editor4=Pellat, Ch.|encyclopedia=The Encyclopedia of Islam |edition=new |volume=VIII: Ned–Sam|publisher=Brill|location=Leiden and New York|year=1995|isbn=90-04-09834-8|pages=850–851}}</ref> [[975]] m. tvirtovę užkariavo Bizantijos imperatoriaus [[Jonas I Cimiskis|Jono I Cimiskio]] kariuomenė. Sahjuno (t. y., [[Sionas|Siono]]) pilis valdyta bizantiečių iki [[1108]] m., kai ją užėmė [[kryžininkai]]. Pilis pateko į [[Antiochijos kunigaikštystė|Antiochijos kunigaikštystę]], o jos valdovai buvo vieni įtakingiausių šios kryžininkų valstybės didikų. Pirmuoju jos valdovu greičiausiai buvo Robertas Raupsuotasis, o jo sūnus Viljamas Zardanietis pilį perstatė pagal to meto kryžiuočių stilių. Saladino citadelė buvo viena iš nedaugelio Levanto pilių, kuri neatiteko kariniams ordinams. 1188 m. pilį apgulė [[Ajubidai|Ajubidų]] karvedys [[Saladinas]] ir jo sūnus az-Zachyras Gazis. Po katapultų atakų ir arabų puolimo, pilies įgula pasidavė po 3 dienų.<ref>{{citation |last=Kennedy |first=Hugh |authorlink=Hugh N. Kennedy |title=Crusader Castles |year=1994 |location=Cambridge |publisher=Cambridge University Press |isbn=0-521-42068-7 |url-access=registration |url=https://archive.org/details/isbn_9780521420686 }}</ref> Vėliau pilis atiteko [[Mameliukai|Mameliukams]], buvo svarbiu administraciniu centru. [[Osmanai|Osmanų]] laikais čia buvo karinė įgula, bet pilis savo reikšmės neteko. 2006 m. Saladino citadelė (kartu su [[Krak de Ševaljė]] pilimi) įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]] kaip išskirtinis tvirtovių architektūros Artimuosiuose Rytuose pavyzdys.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1229 Crac des Chevaliers and Qal’at Salah El-Din], ''unesco.org''</ref> Pastatas nenukentėjo per [[Sirijos pilietinis karas|Sirijos pilietinį karą]], bet apgriautas per [[2023 m. žemės drebėjimai Turkijoje ir Sirijoje|2023 m. žemės drebėjimą]].<ref>{{cite web |url=https://english.aawsat.com/home/article/4210101/syrian-castle-among-quake-hit-ancient-sites-risk |title=Syrian Castle among Quake-Hit Ancient Sites at Risk |publisher=aawsat.com |date=13 March 2023 }}</ref> <gallery> Citadel of Salah Ed-din.jpg|Tvirtovės bendras reginys Castle ditch - panoramio.jpg|Pilį juosiantis gynybinis griovys Castello del Saladino - GAR - 2-05.jpg|[[Donžonas]] Qal'at Salah ed-Din aka Sahyun Castle maaybe back of mosque 4098.jpg|Pilies mečetė </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Libanas}}: [[Amelio kalno pilys]] (2026) == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOSirija}} [[Kategorija:Sirijos archeologija]] [[Kategorija:Kryžiuočių pilys Levante]] 8jo9s49g6erlsdo1ghnvnto30ihl5uw 7897997 7897996 2026-08-08T02:33:19Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897997 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Krak de Ševaljė ir [[Saladino citadelė]] | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:Château de saladin (MédiHAL 5061589).jpg|250px]] | imagecaption = | State Party = {{flag|Sirija}} | Type = Kultūrinis | Criteria = ii, iv | ID = 1229 | Region = Arabų šalys | Year = 2006 | locmap = Sirija |map_width = |PL=35|PM=35|PS=45|NS=N|IL=36|IM=06|IS=26|ES=E |Vikiteka = Category:Qal'at Salah ed-Din }} {{coord|35|35|45|N|36|06|26|E|type:landmark_region:SY|display=title}} '''Saladino citadelė''' ({{ar|قلعة صلاح الدين|Qalʿat Ṣalāḥ al-Dīn}}) arba '''Sahjuno pilis''' ({{ar|قلعة صهيون| Qalʿat Ṣihyawn}}) – viduramžių tvirtovė šiaurės vakarų [[Sirija|Sirijoje]], 30 km į rytus nuo [[Latakija|Latakijos]], 7 km nuo Hafos, ant kalnagūbrio, apsupto gilių tarpeklių, viršūnės. Vietovė įtvirtinta [[X a.]] viduryje [[Hamanidai|Hamanidų dinastijos]], valdžiusios iš [[Alepas|Alepo]], emyro [[Saifas al-Daula|Saifo al-Daulos]].<ref name="Morray851">{{citation |title=Ṣahyūn|first=D. W.|last=Morray|editor=Bosworth, C.E. |editor2=van Donzel, E. |editor3=Heinrichs, W. P. |editor4=Pellat, Ch.|encyclopedia=The Encyclopedia of Islam |edition=new |volume=VIII: Ned–Sam|publisher=Brill|location=Leiden and New York|year=1995|isbn=90-04-09834-8|pages=850–851}}</ref> [[975]] m. tvirtovę užkariavo Bizantijos imperatoriaus [[Jonas I Cimiskis|Jono I Cimiskio]] kariuomenė. Sahjuno (t. y., [[Sionas|Siono]]) pilis valdyta bizantiečių iki [[1108]] m., kai ją užėmė [[kryžininkai]]. Pilis pateko į [[Antiochijos kunigaikštystė|Antiochijos kunigaikštystę]], o jos valdovai buvo vieni įtakingiausių šios kryžininkų valstybės didikų. Pirmuoju jos valdovu greičiausiai buvo Robertas Raupsuotasis, o jo sūnus Viljamas Zardanietis pilį perstatė pagal to meto kryžiuočių stilių. Saladino citadelė buvo viena iš nedaugelio Levanto pilių, kuri neatiteko kariniams ordinams. 1188 m. pilį apgulė [[Ajubidai|Ajubidų]] karvedys [[Saladinas]] ir jo sūnus az-Zachyras Gazis. Po katapultų atakų ir arabų puolimo, pilies įgula pasidavė po 3 dienų.<ref>{{citation |last=Kennedy |first=Hugh |authorlink=Hugh N. Kennedy |title=Crusader Castles |year=1994 |location=Cambridge |publisher=Cambridge University Press |isbn=0-521-42068-7 |url-access=registration |url=https://archive.org/details/isbn_9780521420686 }}</ref> Vėliau pilis atiteko [[Mameliukai|Mameliukams]], buvo svarbiu administraciniu centru. [[Osmanai|Osmanų]] laikais čia buvo karinė įgula, bet pilis savo reikšmės neteko. 2006 m. Saladino citadelė (kartu su [[Krak de Ševaljė]] pilimi) įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]] kaip išskirtinis tvirtovių architektūros Artimuosiuose Rytuose pavyzdys.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1229 Crac des Chevaliers and Qal’at Salah El-Din], ''unesco.org''</ref> Pastatas nenukentėjo per [[Sirijos pilietinis karas|Sirijos pilietinį karą]], bet apgriautas per [[2023 m. žemės drebėjimai Turkijoje ir Sirijoje|2023 m. žemės drebėjimą]].<ref>{{cite web |url=https://english.aawsat.com/home/article/4210101/syrian-castle-among-quake-hit-ancient-sites-risk |title=Syrian Castle among Quake-Hit Ancient Sites at Risk |publisher=aawsat.com |date=13 March 2023 }}</ref> <gallery> Citadel of Salah Ed-din.jpg|Tvirtovės bendras reginys Castle ditch - panoramio.jpg|Pilį juosiantis gynybinis griovys Castello del Saladino - GAR - 2-05.jpg|[[Donžonas]] Qal'at Salah ed-Din aka Sahyun Castle maaybe back of mosque 4098.jpg|Pilies mečetė </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Libanas}}: [[Amelio kalno pilys]] (2026) == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOSirija}} [[Kategorija:Sirijos archeologija]] [[Kategorija:Kryžiuočių pilys Levante]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] swx4uouvqqgf1lgk2fumflzhies0brr 7898042 7897997 2026-08-08T05:44:57Z Zykasaa 3068 7898042 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Krak de Ševaljė ir [[Saladino citadelė]] | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:Château de saladin (MédiHAL 5061589).jpg|250px]] | imagecaption = | State Party = {{flag|Sirija}} | Type = Kultūrinis | Criteria = ii, iv | ID = 1229 | Danger = nuo 2013 | Region = Arabų šalys | Year = 2006 | locmap = Sirija |map_width = |PL=35|PM=35|PS=45|NS=N|IL=36|IM=06|IS=26|ES=E |Vikiteka = Category:Qal'at Salah ed-Din }} {{coord|35|35|45|N|36|06|26|E|type:landmark_region:SY|display=title}} '''Saladino citadelė''' ({{ar|قلعة صلاح الدين|Qalʿat Ṣalāḥ al-Dīn}}) arba '''Sahjuno pilis''' ({{ar|قلعة صهيون| Qalʿat Ṣihyawn}}) – viduramžių tvirtovė šiaurės vakarų [[Sirija|Sirijoje]], 30 km į rytus nuo [[Latakija|Latakijos]], 7 km nuo Hafos, ant kalnagūbrio, apsupto gilių tarpeklių, viršūnės. Vietovė įtvirtinta [[X a.]] viduryje [[Hamanidai|Hamanidų dinastijos]], valdžiusios iš [[Alepas|Alepo]], emyro [[Saifas al-Daula|Saifo al-Daulos]].<ref name="Morray851">{{citation |title=Ṣahyūn|first=D. W.|last=Morray|editor=Bosworth, C.E. |editor2=van Donzel, E. |editor3=Heinrichs, W. P. |editor4=Pellat, Ch.|encyclopedia=The Encyclopedia of Islam |edition=new |volume=VIII: Ned–Sam|publisher=Brill|location=Leiden and New York|year=1995|isbn=90-04-09834-8|pages=850–851}}</ref> [[975]] m. tvirtovę užkariavo Bizantijos imperatoriaus [[Jonas I Cimiskis|Jono I Cimiskio]] kariuomenė. Sahjuno (t. y., [[Sionas|Siono]]) pilis valdyta bizantiečių iki [[1108]] m., kai ją užėmė [[kryžininkai]]. Pilis pateko į [[Antiochijos kunigaikštystė|Antiochijos kunigaikštystę]], o jos valdovai buvo vieni įtakingiausių šios kryžininkų valstybės didikų. Pirmuoju jos valdovu greičiausiai buvo Robertas Raupsuotasis, o jo sūnus Viljamas Zardanietis pilį perstatė pagal to meto kryžiuočių stilių. Saladino citadelė buvo viena iš nedaugelio Levanto pilių, kuri neatiteko kariniams ordinams. 1188 m. pilį apgulė [[Ajubidai|Ajubidų]] karvedys [[Saladinas]] ir jo sūnus az-Zachyras Gazis. Po katapultų atakų ir arabų puolimo, pilies įgula pasidavė po 3 dienų.<ref>{{citation |last=Kennedy |first=Hugh |authorlink=Hugh N. Kennedy |title=Crusader Castles |year=1994 |location=Cambridge |publisher=Cambridge University Press |isbn=0-521-42068-7 |url-access=registration |url=https://archive.org/details/isbn_9780521420686 }}</ref> Vėliau pilis atiteko [[Mameliukai|Mameliukams]], buvo svarbiu administraciniu centru. [[Osmanai|Osmanų]] laikais čia buvo karinė įgula, bet pilis savo reikšmės neteko. 2006 m. Saladino citadelė (kartu su [[Krak de Ševaljė]] pilimi) įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]] kaip išskirtinis tvirtovių architektūros Artimuosiuose Rytuose pavyzdys.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1229 Crac des Chevaliers and Qal’at Salah El-Din], ''unesco.org''</ref> Pastatas nenukentėjo per [[Sirijos pilietinis karas|Sirijos pilietinį karą]], bet apgriautas per [[2023 m. žemės drebėjimai Turkijoje ir Sirijoje|2023 m. žemės drebėjimą]].<ref>{{cite web |url=https://english.aawsat.com/home/article/4210101/syrian-castle-among-quake-hit-ancient-sites-risk |title=Syrian Castle among Quake-Hit Ancient Sites at Risk |publisher=aawsat.com |date=13 March 2023 }}</ref> <gallery> Citadel of Salah Ed-din.jpg|Tvirtovės bendras reginys Castle ditch - panoramio.jpg|Pilį juosiantis gynybinis griovys Castello del Saladino - GAR - 2-05.jpg|[[Donžonas]] Qal'at Salah ed-Din aka Sahyun Castle maaybe back of mosque 4098.jpg|Pilies mečetė </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Libanas}}: [[Amelio kalno pilys]] (2026) == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOSirija}} [[Kategorija:Sirijos archeologija]] [[Kategorija:Kryžiuočių pilys Levante]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] koi2yjfwnswgemuts3v3tcibtuai6ja 0 699502 7897869 2026-08-07T20:45:37Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{Žemaitijos NP}}.......................................... {{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}} | iucn_category = | image = Blinstrubiškio miško biosferos poligonas.JPG | caption = Poligono riboženklis kelyje nuo Paupio | location = [[Viduklės seniūnija|Viduklės sen.]], [[Raseinių rajonas|Raseinių raj.]] | nearest_city = [[Sujainiai]] | lat_degrees = 55 | lat_minutes = 20 | lat_seconds = 16.7| lat_direction = N | long_degrees = 22 | lon... 7897869 wikitext text/x-wiki {{Žemaitijos NP}}.......................................... {{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}} | iucn_category = | image = Blinstrubiškio miško biosferos poligonas.JPG | caption = Poligono riboženklis kelyje nuo Paupio | location = [[Viduklės seniūnija|Viduklės sen.]], [[Raseinių rajonas|Raseinių raj.]] | nearest_city = [[Sujainiai]] | lat_degrees = 55 | lat_minutes = 20 | lat_seconds = 16.7| lat_direction = N | long_degrees = 22 | long_minutes = 53 | long_seconds = 45.0 | long_direction = E | map = Raseinių rajonas | area = 2215,3 ha | established = 2005 m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = [[Žemaitijos NP]] | vikiteka = }} '''Blinstrubiškio miško biosferos poligonas''' – [[biosfera|biosferos]] poligonas [[Raseinių rajono savivaldybė]]je, besidriekiantis nuo automagistralės {{A1}} ties [[Blinstrubiškiai]]s ir [[Sujainiai]]s šiaurės rytuose iki [[Paupys (Raseiniai)|Paupio]] pietvakariuose (apie 10 km). Viduryje patenka tarp [[Blinstrubiškių tvenkiniai|Blinstrubiškių tvenkinių]], 16,5 ha užima Blinstrubiškio miško pušies [[genetinis draustinis]]. Tai vienas didžiausių miško masyvų Raseinių rajone, pasižymintis [[bioįvairovė]]s gausa. Blinstrubiškio miške gausu retų rūšių augalų ir grybų, saugomos vertingos miško [[ekosistema|ekosistemos]].<ref>[https://atraskraseinius.lt/blinstubiskio-misko-biosferos-poligonas/ Lankytinos vietos. Blinstrubiškio miško biosferos poligonas] ''atraskraseinius.lt''</ref> [[Saugoma teritorija]] priklauso tarptautiniam [[Natura 2000]] tinklui. Blinstrubiškio miško biosferos poligonas, užimantis 2215,3 ha, įsteigtas [[Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija|aplinkos ministro]] 2005 m. lapkričio 8 įsakymu Nr. D1-531. Siekiama šioje teritorijoje išsaugoti Blinstrubiškio miško ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti [[jūrinis erelis|jūrinio erelio]] (''Haliaeetus albicilla'') populiaciją teritorijoje.<ref>Saugomų teritorijų valstybės kadastras. [https://stvk.lt/map/S0900000000023-blinstrubiskio-misko-biosferos-poligonas?x=22.8958&y=55.3380&zoom=11.7&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Blinstrubiškio miško biosferos poligonas] ''stvk.lt/map''</ref><ref>[https://saugoma.lt/teritorijos/blinstrubiskio-misko-biosferos-poligonas Blinstrubiškio miško biosferos poligonas] ''saugoma.lt'' </ref> Blinstrubiškio miške jūriniams ereliams įrengiami dirbtiniai lizdai, [[Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus|Kauno Tado Ivanausko muziejaus]] specialistai kasmet [[Paukščių žiedavimas|sužieduoja]] jauniklius. 2009 m. duomenimis, čia buvo trys perinčios jūrinių erelių poros, sužieduoti du erelio jaunikliai.<ref>[https://www.lrytas.lt/pasaulis/marga-planeta/2009/06/18/news/blinstrubiskio-miske-zieduojami-juriniai-ereliai-5795742 Blinstrubiškio miške žieduojami jūriniai ereliai] ''lrytas.lt'' 2009-06-18</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://vstt.lrv.lt/uploads/vstt/documents/files/Blinstrubiskio%20misko%20biosferos%20poligonas.pdf Blinstrubiškio miško biosferos poligono ribų planas] ''vstt.lrv.lt'' {{Raseinių rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Raseinių rajono saugomos teritorijos]] 4bfwtmet5j8x2iqxmujvy5wcxydpyq5 7897901 7897869 2026-08-07T21:56:37Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7897901 wikitext text/x-wiki {{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}} | iucn_category = | image = Blinstrubiškio miško biosferos poligonas.JPG | caption = Poligono riboženklis kelyje nuo Paupio | location = [[Viduklės seniūnija|Viduklės sen.]], [[Raseinių rajonas|Raseinių raj.]] | nearest_city = [[Sujainiai]] | lat_degrees = 55 | lat_minutes = 20 | lat_seconds = 16.7| lat_direction = N | long_degrees = 22 | long_minutes = 53 | long_seconds = 45.0 | long_direction = E | map = Raseinių rajonas | area = 2215,3 ha | established = 2005 m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = [[Žemaitijos NP]] | vikiteka = }} '''Blinstrubiškio miško biosferos poligonas''' – [[biosfera|biosferos]] poligonas [[Raseinių rajono savivaldybė]]je, besidriekiantis nuo automagistralės {{A1}} ties [[Blinstrubiškiai]]s ir [[Sujainiai]]s šiaurės rytuose iki [[Paupys (Raseiniai)|Paupio]] pietvakariuose (apie 10 km). Viduryje patenka tarp [[Blinstrubiškių tvenkiniai|Blinstrubiškių tvenkinių]], 16,5 ha užima Blinstrubiškio miško pušies [[genetinis draustinis]]. Tai vienas didžiausių miško masyvų Raseinių rajone, pasižymintis [[bioįvairovė]]s gausa. Blinstrubiškio miške gausu retų rūšių augalų ir grybų, saugomos vertingos miško [[ekosistema|ekosistemos]].<ref>[https://atraskraseinius.lt/blinstubiskio-misko-biosferos-poligonas/ Lankytinos vietos. Blinstrubiškio miško biosferos poligonas] ''atraskraseinius.lt''</ref> [[Saugoma teritorija]] priklauso tarptautiniam [[Natura 2000]] tinklui. Blinstrubiškio miško biosferos poligonas, užimantis 2215,3 ha, įsteigtas [[Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija|aplinkos ministro]] 2005 m. lapkričio 8 įsakymu Nr. D1-531. Siekiama šioje teritorijoje išsaugoti Blinstrubiškio miško ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti [[jūrinis erelis|jūrinio erelio]] (''Haliaeetus albicilla'') populiaciją teritorijoje.<ref>Saugomų teritorijų valstybės kadastras. [https://stvk.lt/map/S0900000000023-blinstrubiskio-misko-biosferos-poligonas?x=22.8958&y=55.3380&zoom=11.7&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Blinstrubiškio miško biosferos poligonas] ''stvk.lt/map''</ref><ref>[https://saugoma.lt/teritorijos/blinstrubiskio-misko-biosferos-poligonas Blinstrubiškio miško biosferos poligonas] ''saugoma.lt'' </ref> Blinstrubiškio miške jūriniams ereliams įrengiami dirbtiniai lizdai, [[Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus|Kauno Tado Ivanausko muziejaus]] specialistai kasmet [[Paukščių žiedavimas|sužieduoja]] jauniklius. 2009 m. duomenimis, čia buvo trys perinčios jūrinių erelių poros, sužieduoti du erelio jaunikliai.<ref>[https://www.lrytas.lt/pasaulis/marga-planeta/2009/06/18/news/blinstrubiskio-miske-zieduojami-juriniai-ereliai-5795742 Blinstrubiškio miške žieduojami jūriniai ereliai] ''lrytas.lt'' 2009-06-18</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://vstt.lrv.lt/uploads/vstt/documents/files/Blinstrubiskio%20misko%20biosferos%20poligonas.pdf Blinstrubiškio miško biosferos poligono ribų planas] ''vstt.lrv.lt'' {{Raseinių rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Raseinių rajono saugomos teritorijos]] igr7c6ipx3ktpjjq82zxzznyhllzix2 0 699503 7897887 2026-08-07T21:21:15Z Hugo.arg 1674 n. 7897887 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:Sejilla-ruins.jpg|250px]] | imagecaption = Serdžila | State Party = {{flag|Sirija}} | Type = Kultūrinis | Criteria = iii, iv, v | ID = 1348 | Region = Arabų šalys | Year = 2011 | Session = 35 | Danger = 2013– | locmap = Sirija |map_width = |PL=36|PM=20|PS=03|NS=N|IL=36|IM=50|IS=39|ES=E |Vikiteka =Category:Dead cities }} '''Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai''', dar vadinami '''Mirusiais miestais''' arba '''Pamirštaisiais miestais''' – senovinių gyvenviečių archeologinis kompleksas šiaurės vakarų [[Sirija|Sirijoje]], tarp [[Alepas|Alepo]] ir [[Idlibas|Idlibo]], klintiniame masyve Alepo plynaukštėje. Tai apie 40 apleistų kaimų grupė, gyvavusi vėlyvojoje [[Antika|Antikoje]] ir [[Bizantija|Bizantijos]] laikais. Dauguma šių kaimų įkurti I–VII a., o apleisti VIII–X a. ir žymi perėjimo laikotarpį iš romėnų pasaulio į ankstyvąją bizantiškąją krikščionybę.<ref name=une>[https://whc.unesco.org/en/list/1348/ Ancient Villages of Northern Syria], ''unesco.org''</ref> Šios gyvenvietės buvo kaimiško tipo ir neturėjo miestams būdingų bruožų. Jų gyventojai buvo pasiturintys valstiečiai, besivertę [[alyvų aliejus|alyvų aliejaus]] gamyba ir prekyba. Šie kaimai klestėjo prie svarbių prekybinių kelių, kurie, kraštą užvaldžius musulmonams, nutrūko.<ref>Christopher Wickham, ''Framing the Early Middle Ages''. Oxford University Press, 2005.</ref> Archeologiniame komplekse galima matyti to laikmečio žmonių būstus, ikikrikščioniškąsias šventyklas ir bažnyčias, cisternas, pirtis.<ref name=une /> 2011 m. Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai įtraukti į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą, o nuo 2013 m. yra objektų pavojuje grupėje, nes prasidėjus [[Sirijos pilietinis karas|Sirijos pilietiniam karui]], į šias vietas plūstelėjo pabėgėliai, senųjų gyvenviečių liekanas ėmė naudoti laikiniems būstams suręsti.<ref>{{cite web |url=https://www.newarab.com/analysis/how-france-cracking-down-solidarity-palestine |title=Roman ruins become home for Syrian refugees |publisher=The New Arab |date=9 February 2015}}</ref> Dalis objektų nukentėjo nuo aviacinių antpuolių.<ref>{{Cite news |last=Spencer |first=Richard |url=https://www.telegraph.co.uk/news/2016/05/13/syrian-monastery-where-st-simeon-sat-on-a-pillar-for-four-decade/ |title=Syrian monastery where St Simeon sat on a pillar for four decades damaged by missile attack |date=2016-05-13 |work=The Telegraph |access-date=2020-02-21 |language=en-GB |issn=0307-1235}}</ref> Kaimai skirstomi į 3 pagrindines grupes, pagal kalnus, ant kurių jie pastatyti: * [[Simono kalnas]], [[Kurdo kalnas]] ir Chalkos kalnas; * [[Zavijos kalnas]]; * Harimo kalnai (Bariša ir Ala). Tarp svarbiausių komplekso objektų paminėtini: [[Šv. Simono Stulpininko bažnyčia]], [[Serdžila]], Ruveiha, [[Bara (Sirija)|Bara]], Baradas, Basufanas, [[Kyras (Sirija)|Kyras]], Turmaninas, Babiska, Daihis (Bariša), Kalb Lozė, Kirkbizė, Sarmada, [[Ebla]], Džarada ir kt. <gallery> Church of Julianos, Barad, Syria - Apse and arched doorway of chapel - PHBZ024 2016 6433 - Dumbarton Oaks.jpg|Barado šv. Julijono bazilikos griuvėsiai East Church, Me'ez (ماعز), Syria - Detail of north pilaster of triumphal arch of Church apse - PHBZ024 2016 5545 - Dumbarton Oaks.jpg|Meezo bažnyčios fragmentas Ruweiha (رويحة), Syria - General view from the southwest, with Bissos church in the background - PHBZ024 2016 1901 - Dumbarton Oaks.jpg|Ruveihos liekanos Bakirha Aleppo.jpg|Bakirhos bažnyčia Al-Bara first pyramidal tomb 8789.jpg|Piramidinis kapas Baroje Dwelling, Kirkbizeh (قرقبيزة), Syria - View from the south - PHBZ024 2016 5203 - Dumbarton Oaks.jpg|Būsto liekanos Kirkbizėje Church, Mushabbak (المشبك), Syria - West and south façades - PHBZ024 2016 1791 - Dumbarton Oaks.jpg|Mušabako bazilika Deir Turmanin (دير ترمانين), Syria - Dormitory, east facade and cistern from the southeast - PHBZ024 2016 6749 - Dumbarton Oaks.jpg|Turmanino vienuolynas Alep, Monastère Saint-Siméon-le-Stylite (MédiHAL 5063535).jpg|Šv. Simono Stulpininko bažnyčia Jeradeh building remains 8656.jpg|Džerada </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOSirija}} [[Kategorija:Sirijos archeologija]] odov3bxuhrdz20hv0pg80n5np0sno1m 7897889 7897887 2026-08-07T21:22:00Z Hugo.arg 1674 įtraukta [[Kategorija:Miestai vaiduokliai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897889 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:Sejilla-ruins.jpg|250px]] | imagecaption = Serdžila | State Party = {{flag|Sirija}} | Type = Kultūrinis | Criteria = iii, iv, v | ID = 1348 | Region = Arabų šalys | Year = 2011 | Session = 35 | Danger = 2013– | locmap = Sirija |map_width = |PL=36|PM=20|PS=03|NS=N|IL=36|IM=50|IS=39|ES=E |Vikiteka =Category:Dead cities }} '''Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai''', dar vadinami '''Mirusiais miestais''' arba '''Pamirštaisiais miestais''' – senovinių gyvenviečių archeologinis kompleksas šiaurės vakarų [[Sirija|Sirijoje]], tarp [[Alepas|Alepo]] ir [[Idlibas|Idlibo]], klintiniame masyve Alepo plynaukštėje. Tai apie 40 apleistų kaimų grupė, gyvavusi vėlyvojoje [[Antika|Antikoje]] ir [[Bizantija|Bizantijos]] laikais. Dauguma šių kaimų įkurti I–VII a., o apleisti VIII–X a. ir žymi perėjimo laikotarpį iš romėnų pasaulio į ankstyvąją bizantiškąją krikščionybę.<ref name=une>[https://whc.unesco.org/en/list/1348/ Ancient Villages of Northern Syria], ''unesco.org''</ref> Šios gyvenvietės buvo kaimiško tipo ir neturėjo miestams būdingų bruožų. Jų gyventojai buvo pasiturintys valstiečiai, besivertę [[alyvų aliejus|alyvų aliejaus]] gamyba ir prekyba. Šie kaimai klestėjo prie svarbių prekybinių kelių, kurie, kraštą užvaldžius musulmonams, nutrūko.<ref>Christopher Wickham, ''Framing the Early Middle Ages''. Oxford University Press, 2005.</ref> Archeologiniame komplekse galima matyti to laikmečio žmonių būstus, ikikrikščioniškąsias šventyklas ir bažnyčias, cisternas, pirtis.<ref name=une /> 2011 m. Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai įtraukti į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą, o nuo 2013 m. yra objektų pavojuje grupėje, nes prasidėjus [[Sirijos pilietinis karas|Sirijos pilietiniam karui]], į šias vietas plūstelėjo pabėgėliai, senųjų gyvenviečių liekanas ėmė naudoti laikiniems būstams suręsti.<ref>{{cite web |url=https://www.newarab.com/analysis/how-france-cracking-down-solidarity-palestine |title=Roman ruins become home for Syrian refugees |publisher=The New Arab |date=9 February 2015}}</ref> Dalis objektų nukentėjo nuo aviacinių antpuolių.<ref>{{Cite news |last=Spencer |first=Richard |url=https://www.telegraph.co.uk/news/2016/05/13/syrian-monastery-where-st-simeon-sat-on-a-pillar-for-four-decade/ |title=Syrian monastery where St Simeon sat on a pillar for four decades damaged by missile attack |date=2016-05-13 |work=The Telegraph |access-date=2020-02-21 |language=en-GB |issn=0307-1235}}</ref> Kaimai skirstomi į 3 pagrindines grupes, pagal kalnus, ant kurių jie pastatyti: * [[Simono kalnas]], [[Kurdo kalnas]] ir Chalkos kalnas; * [[Zavijos kalnas]]; * Harimo kalnai (Bariša ir Ala). Tarp svarbiausių komplekso objektų paminėtini: [[Šv. Simono Stulpininko bažnyčia]], [[Serdžila]], Ruveiha, [[Bara (Sirija)|Bara]], Baradas, Basufanas, [[Kyras (Sirija)|Kyras]], Turmaninas, Babiska, Daihis (Bariša), Kalb Lozė, Kirkbizė, Sarmada, [[Ebla]], Džarada ir kt. <gallery> Church of Julianos, Barad, Syria - Apse and arched doorway of chapel - PHBZ024 2016 6433 - Dumbarton Oaks.jpg|Barado šv. Julijono bazilikos griuvėsiai East Church, Me'ez (ماعز), Syria - Detail of north pilaster of triumphal arch of Church apse - PHBZ024 2016 5545 - Dumbarton Oaks.jpg|Meezo bažnyčios fragmentas Ruweiha (رويحة), Syria - General view from the southwest, with Bissos church in the background - PHBZ024 2016 1901 - Dumbarton Oaks.jpg|Ruveihos liekanos Bakirha Aleppo.jpg|Bakirhos bažnyčia Al-Bara first pyramidal tomb 8789.jpg|Piramidinis kapas Baroje Dwelling, Kirkbizeh (قرقبيزة), Syria - View from the south - PHBZ024 2016 5203 - Dumbarton Oaks.jpg|Būsto liekanos Kirkbizėje Church, Mushabbak (المشبك), Syria - West and south façades - PHBZ024 2016 1791 - Dumbarton Oaks.jpg|Mušabako bazilika Deir Turmanin (دير ترمانين), Syria - Dormitory, east facade and cistern from the southeast - PHBZ024 2016 6749 - Dumbarton Oaks.jpg|Turmanino vienuolynas Alep, Monastère Saint-Siméon-le-Stylite (MédiHAL 5063535).jpg|Šv. Simono Stulpininko bažnyčia Jeradeh building remains 8656.jpg|Džerada </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOSirija}} [[Kategorija:Sirijos archeologija]] [[Kategorija:Miestai vaiduokliai]] k3mpll6ahuhyqsncgjpgn95gk44sxrs 7897998 7897889 2026-08-08T02:33:57Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897998 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:Sejilla-ruins.jpg|250px]] | imagecaption = Serdžila | State Party = {{flag|Sirija}} | Type = Kultūrinis | Criteria = iii, iv, v | ID = 1348 | Region = Arabų šalys | Year = 2011 | Session = 35 | Danger = 2013– | locmap = Sirija |map_width = |PL=36|PM=20|PS=03|NS=N|IL=36|IM=50|IS=39|ES=E |Vikiteka =Category:Dead cities }} '''Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai''', dar vadinami '''Mirusiais miestais''' arba '''Pamirštaisiais miestais''' – senovinių gyvenviečių archeologinis kompleksas šiaurės vakarų [[Sirija|Sirijoje]], tarp [[Alepas|Alepo]] ir [[Idlibas|Idlibo]], klintiniame masyve Alepo plynaukštėje. Tai apie 40 apleistų kaimų grupė, gyvavusi vėlyvojoje [[Antika|Antikoje]] ir [[Bizantija|Bizantijos]] laikais. Dauguma šių kaimų įkurti I–VII a., o apleisti VIII–X a. ir žymi perėjimo laikotarpį iš romėnų pasaulio į ankstyvąją bizantiškąją krikščionybę.<ref name=une>[https://whc.unesco.org/en/list/1348/ Ancient Villages of Northern Syria], ''unesco.org''</ref> Šios gyvenvietės buvo kaimiško tipo ir neturėjo miestams būdingų bruožų. Jų gyventojai buvo pasiturintys valstiečiai, besivertę [[alyvų aliejus|alyvų aliejaus]] gamyba ir prekyba. Šie kaimai klestėjo prie svarbių prekybinių kelių, kurie, kraštą užvaldžius musulmonams, nutrūko.<ref>Christopher Wickham, ''Framing the Early Middle Ages''. Oxford University Press, 2005.</ref> Archeologiniame komplekse galima matyti to laikmečio žmonių būstus, ikikrikščioniškąsias šventyklas ir bažnyčias, cisternas, pirtis.<ref name=une /> 2011 m. Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai įtraukti į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą, o nuo 2013 m. yra objektų pavojuje grupėje, nes prasidėjus [[Sirijos pilietinis karas|Sirijos pilietiniam karui]], į šias vietas plūstelėjo pabėgėliai, senųjų gyvenviečių liekanas ėmė naudoti laikiniems būstams suręsti.<ref>{{cite web |url=https://www.newarab.com/analysis/how-france-cracking-down-solidarity-palestine |title=Roman ruins become home for Syrian refugees |publisher=The New Arab |date=9 February 2015}}</ref> Dalis objektų nukentėjo nuo aviacinių antpuolių.<ref>{{Cite news |last=Spencer |first=Richard |url=https://www.telegraph.co.uk/news/2016/05/13/syrian-monastery-where-st-simeon-sat-on-a-pillar-for-four-decade/ |title=Syrian monastery where St Simeon sat on a pillar for four decades damaged by missile attack |date=2016-05-13 |work=The Telegraph |access-date=2020-02-21 |language=en-GB |issn=0307-1235}}</ref> Kaimai skirstomi į 3 pagrindines grupes, pagal kalnus, ant kurių jie pastatyti: * [[Simono kalnas]], [[Kurdo kalnas]] ir Chalkos kalnas; * [[Zavijos kalnas]]; * Harimo kalnai (Bariša ir Ala). Tarp svarbiausių komplekso objektų paminėtini: [[Šv. Simono Stulpininko bažnyčia]], [[Serdžila]], Ruveiha, [[Bara (Sirija)|Bara]], Baradas, Basufanas, [[Kyras (Sirija)|Kyras]], Turmaninas, Babiska, Daihis (Bariša), Kalb Lozė, Kirkbizė, Sarmada, [[Ebla]], Džarada ir kt. <gallery> Church of Julianos, Barad, Syria - Apse and arched doorway of chapel - PHBZ024 2016 6433 - Dumbarton Oaks.jpg|Barado šv. Julijono bazilikos griuvėsiai East Church, Me'ez (ماعز), Syria - Detail of north pilaster of triumphal arch of Church apse - PHBZ024 2016 5545 - Dumbarton Oaks.jpg|Meezo bažnyčios fragmentas Ruweiha (رويحة), Syria - General view from the southwest, with Bissos church in the background - PHBZ024 2016 1901 - Dumbarton Oaks.jpg|Ruveihos liekanos Bakirha Aleppo.jpg|Bakirhos bažnyčia Al-Bara first pyramidal tomb 8789.jpg|Piramidinis kapas Baroje Dwelling, Kirkbizeh (قرقبيزة), Syria - View from the south - PHBZ024 2016 5203 - Dumbarton Oaks.jpg|Būsto liekanos Kirkbizėje Church, Mushabbak (المشبك), Syria - West and south façades - PHBZ024 2016 1791 - Dumbarton Oaks.jpg|Mušabako bazilika Deir Turmanin (دير ترمانين), Syria - Dormitory, east facade and cistern from the southeast - PHBZ024 2016 6749 - Dumbarton Oaks.jpg|Turmanino vienuolynas Alep, Monastère Saint-Siméon-le-Stylite (MédiHAL 5063535).jpg|Šv. Simono Stulpininko bažnyčia Jeradeh building remains 8656.jpg|Džerada </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOSirija}} [[Kategorija:Sirijos archeologija]] [[Kategorija:Miestai vaiduokliai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] ayc5nhd2u68nty4lp89o5c3jzysjjie 0 699504 7897897 2026-08-07T21:44:06Z Nexicon 195077 Naujas puslapis: '''„Apkabinti Prisiminimus“''' - debiutinis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2022 m. sausio 25 d. <ref>https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1597040/dainininke-jessica-shy-pristato-debiutini-albuma-kviecia-apkabinti-prisiminimus?srsltid=AfmBOoopK272K0ALZoG7Akfjyc2sxgZmQtUuigh0iXJFETvDVno7PZiO</ref>{{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Apkabinti Prisiminimus|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikė... 7897897 wikitext text/x-wiki '''„Apkabinti Prisiminimus“''' - debiutinis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2022 m. sausio 25 d. <ref>https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1597040/dainininke-jessica-shy-pristato-debiutini-albuma-kviecia-apkabinti-prisiminimus?srsltid=AfmBOoopK272K0ALZoG7Akfjyc2sxgZmQtUuigh0iXJFETvDVno7PZiO</ref>{{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Apkabinti Prisiminimus|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Jessica Shy]]|Išleistas=[[2022]] m. [[sausio 25]] d.|Žanras=[[Pop]]|Trukmė=21:59|Leidėjas=OpenPlay|Prodiuseris=Linas Strockis, Džiugas Juzėnas, Vincentas Žemaitis|Šis albumas=„'''Apkabinti Prisiminimus'''“<br />(2022)|Kitas albumas=„[[Pasaka (Jessica Shy albumas)|Pasaka]]“<br /> (2023)}} == Dainų sąrašas == {{Track listing|writing_credits=yes|title1=Šokam Lėtai|writer1={{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]|Rokas Jančiauskas}}|length1=2:36|title2=Ilgėtis Mėnulio|writer2={{hlist|Šyvokaitė|Nombeko Augustė Khotseng}}|length2=2:21|title3=Rast Atsakymą|writer3={{hlist|Šyvokaitė}}|length3=2:44|title4=Drugiai|writer4={{hlist|Šyvokaitė|[[Silvestras Beltė]]}}|length4=2:27|title5=Apkabinti Prisiminimus|writer5={{hlist|Šyvokaitė}}|length5=2:43|title6=Ar Įsileisi|writer6={{hlist|Šyvokaitė|Justinas Jarutis}}|length6=3:07|title7=Tyliai Pakuždėk|writer7={{hlist|Šyvokaitė|Khotseng}}|length7=2:52|title8=Laikas Negydo|writer8={{hlist|Šyvokaitė}}|length8=3:07|total_length=21:59|extra_column=Prodiuseriai|extra1={{hlist|Linas Strockis}}|extra2={{hlist|Strockis}}|extra3={{hlist|Strockis|Džiugas Juzėnas}}|extra4={{hlist|Strockis|Vincentas Žemaitis}}|extra5={{hlist|Strockis}}|extra6={{hlist|Strockis}}|extra7={{hlist|Strockis}}|extra8={{hlist|Strockis|Juzėnas}}|note4=featuring [[Silvester Belt]]|note7=featuring Nombeko Augustė|note2=featuring Nombeko Augustė}} 654dqsem5doik9mdb1otm01us2o579l 7897898 7897897 2026-08-07T21:44:31Z Nexicon 195077 7897898 wikitext text/x-wiki '''„Apkabinti Prisiminimus“''' - debiutinis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2022 m. sausio 25 d. <ref>https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1597040/dainininke-jessica-shy-pristato-debiutini-albuma-kviecia-apkabinti-prisiminimus?srsltid=AfmBOoopK272K0ALZoG7Akfjyc2sxgZmQtUuigh0iXJFETvDVno7PZiO</ref>{{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Apkabinti Prisiminimus|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Jessica Shy]]|Išleistas=[[2022]] m. [[sausio 25]] d.|Žanras=[[Pop]]|Trukmė=21:59|Leidėjas=OpenPlay|Prodiuseris=Linas Strockis, Džiugas Juzėnas, Vincentas Žemaitis|Šis albumas=„'''Apkabinti Prisiminimus'''“<br />(2022)|Kitas albumas=„[[Pasaka (Jessica Shy albumas)|Pasaka]]“<br /> (2023)}} == Dainų sąrašas == {{Track listing|writing_credits=yes|title1=Šokam Lėtai|writer1={{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]|Rokas Jančiauskas}}|length1=2:36|title2=Ilgėtis Mėnulio|writer2={{hlist|Šyvokaitė|Nombeko Augustė Khotseng}}|length2=2:21|title3=Rast Atsakymą|writer3={{hlist|Šyvokaitė}}|length3=2:44|title4=Drugiai|writer4={{hlist|Šyvokaitė|[[Silvestras Beltė]]}}|length4=2:27|title5=Apkabinti Prisiminimus|writer5={{hlist|Šyvokaitė}}|length5=2:43|title6=Ar Įsileisi|writer6={{hlist|Šyvokaitė|Justinas Jarutis}}|length6=3:07|title7=Tyliai Pakuždėk|writer7={{hlist|Šyvokaitė|Khotseng}}|length7=2:52|title8=Laikas Negydo|writer8={{hlist|Šyvokaitė}}|length8=3:07|total_length=21:59|extra_column=Prodiuseriai|extra1={{hlist|Linas Strockis}}|extra2={{hlist|Strockis}}|extra3={{hlist|Strockis|Džiugas Juzėnas}}|extra4={{hlist|Strockis|Vincentas Žemaitis}}|extra5={{hlist|Strockis}}|extra6={{hlist|Strockis}}|extra7={{hlist|Strockis}}|extra8={{hlist|Strockis|Juzėnas}}|note4=featuring [[Silvester Belt]]|note7=featuring Nombeko Augustė|note2=featuring Nombeko Augustė}} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * J[https://www.instagram.com/jessica_shy_/ essica Shy Instagram puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] tmn7qzqkmscuti85hs0x70tdv6on2bi 7898073 7897898 2026-08-08T06:56:09Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2022 albumai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898073 wikitext text/x-wiki '''„Apkabinti Prisiminimus“''' - debiutinis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2022 m. sausio 25 d. <ref>https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1597040/dainininke-jessica-shy-pristato-debiutini-albuma-kviecia-apkabinti-prisiminimus?srsltid=AfmBOoopK272K0ALZoG7Akfjyc2sxgZmQtUuigh0iXJFETvDVno7PZiO</ref>{{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Apkabinti Prisiminimus|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Jessica Shy]]|Išleistas=[[2022]] m. [[sausio 25]] d.|Žanras=[[Pop]]|Trukmė=21:59|Leidėjas=OpenPlay|Prodiuseris=Linas Strockis, Džiugas Juzėnas, Vincentas Žemaitis|Šis albumas=„'''Apkabinti Prisiminimus'''“<br />(2022)|Kitas albumas=„[[Pasaka (Jessica Shy albumas)|Pasaka]]“<br /> (2023)}} == Dainų sąrašas == {{Track listing|writing_credits=yes|title1=Šokam Lėtai|writer1={{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]|Rokas Jančiauskas}}|length1=2:36|title2=Ilgėtis Mėnulio|writer2={{hlist|Šyvokaitė|Nombeko Augustė Khotseng}}|length2=2:21|title3=Rast Atsakymą|writer3={{hlist|Šyvokaitė}}|length3=2:44|title4=Drugiai|writer4={{hlist|Šyvokaitė|[[Silvestras Beltė]]}}|length4=2:27|title5=Apkabinti Prisiminimus|writer5={{hlist|Šyvokaitė}}|length5=2:43|title6=Ar Įsileisi|writer6={{hlist|Šyvokaitė|Justinas Jarutis}}|length6=3:07|title7=Tyliai Pakuždėk|writer7={{hlist|Šyvokaitė|Khotseng}}|length7=2:52|title8=Laikas Negydo|writer8={{hlist|Šyvokaitė}}|length8=3:07|total_length=21:59|extra_column=Prodiuseriai|extra1={{hlist|Linas Strockis}}|extra2={{hlist|Strockis}}|extra3={{hlist|Strockis|Džiugas Juzėnas}}|extra4={{hlist|Strockis|Vincentas Žemaitis}}|extra5={{hlist|Strockis}}|extra6={{hlist|Strockis}}|extra7={{hlist|Strockis}}|extra8={{hlist|Strockis|Juzėnas}}|note4=featuring [[Silvester Belt]]|note7=featuring Nombeko Augustė|note2=featuring Nombeko Augustė}} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * J[https://www.instagram.com/jessica_shy_/ essica Shy Instagram puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] [[Kategorija:2022 albumai]] pz0jl2jq4wfjnr4qy90jivvxm9v32h0 7898074 7898073 2026-08-08T06:56:18Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:Lietuvos albumai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898074 wikitext text/x-wiki '''„Apkabinti Prisiminimus“''' - debiutinis lietuvių atlikėjos ir dainų autorės [[Jessica Shy|Jessicos Shy]] studijinis albumas. Albumas buvo išleistas 2022 m. sausio 25 d. <ref>https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1597040/dainininke-jessica-shy-pristato-debiutini-albuma-kviecia-apkabinti-prisiminimus?srsltid=AfmBOoopK272K0ALZoG7Akfjyc2sxgZmQtUuigh0iXJFETvDVno7PZiO</ref>{{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Apkabinti Prisiminimus|Viršelis=|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Jessica Shy]]|Išleistas=[[2022]] m. [[sausio 25]] d.|Žanras=[[Pop]]|Trukmė=21:59|Leidėjas=OpenPlay|Prodiuseris=Linas Strockis, Džiugas Juzėnas, Vincentas Žemaitis|Šis albumas=„'''Apkabinti Prisiminimus'''“<br />(2022)|Kitas albumas=„[[Pasaka (Jessica Shy albumas)|Pasaka]]“<br /> (2023)}} == Dainų sąrašas == {{Track listing|writing_credits=yes|title1=Šokam Lėtai|writer1={{hlist|[[Džesika Šyvokaitė]]|Rokas Jančiauskas}}|length1=2:36|title2=Ilgėtis Mėnulio|writer2={{hlist|Šyvokaitė|Nombeko Augustė Khotseng}}|length2=2:21|title3=Rast Atsakymą|writer3={{hlist|Šyvokaitė}}|length3=2:44|title4=Drugiai|writer4={{hlist|Šyvokaitė|[[Silvestras Beltė]]}}|length4=2:27|title5=Apkabinti Prisiminimus|writer5={{hlist|Šyvokaitė}}|length5=2:43|title6=Ar Įsileisi|writer6={{hlist|Šyvokaitė|Justinas Jarutis}}|length6=3:07|title7=Tyliai Pakuždėk|writer7={{hlist|Šyvokaitė|Khotseng}}|length7=2:52|title8=Laikas Negydo|writer8={{hlist|Šyvokaitė}}|length8=3:07|total_length=21:59|extra_column=Prodiuseriai|extra1={{hlist|Linas Strockis}}|extra2={{hlist|Strockis}}|extra3={{hlist|Strockis|Džiugas Juzėnas}}|extra4={{hlist|Strockis|Vincentas Žemaitis}}|extra5={{hlist|Strockis}}|extra6={{hlist|Strockis}}|extra7={{hlist|Strockis}}|extra8={{hlist|Strockis|Juzėnas}}|note4=featuring [[Silvester Belt]]|note7=featuring Nombeko Augustė|note2=featuring Nombeko Augustė}} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * J[https://www.instagram.com/jessica_shy_/ essica Shy Instagram puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] [[Kategorija:2022 albumai]] [[Kategorija:Lietuvos albumai]] 4ru3i4p1fltf7wwlr44u5r948prf8ie 14 699505 7897921 2026-08-08T01:06:52Z Zykasaa 3068 Naujas puslapis: [[Kategorija:Pasaulio paveldo sąrašas| ]] 7897921 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Pasaulio paveldo sąrašas| ]] 1ryjjnx9zz10fvbqnktxa9wlp6wjbyb 14 699506 7897949 2026-08-08T01:40:39Z Zykasaa 3068 Naujas puslapis: [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Indonezijoje]] [[Kategorija:Indonezijos nacionaliniai parkai]] 7897949 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Indonezijoje]] [[Kategorija:Indonezijos nacionaliniai parkai]] 1x801jm08hkdqfw9b8z4jf9ts4sh4qy 7897951 7897949 2026-08-08T01:40:50Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897951 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Indonezijoje]] [[Kategorija:Indonezijos nacionaliniai parkai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] 31ocxefnf8onqoy1e7n17pn8tmqp358 7897954 7897951 2026-08-08T01:41:49Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Atogrąžų miškai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7897954 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Indonezijoje]] [[Kategorija:Indonezijos nacionaliniai parkai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] [[Kategorija:Atogrąžų miškai]] e8obzi71t1o51pnpjfzewhev86wz0c9 0 699507 7898040 2026-08-08T05:36:35Z Vilensija 40695 Vilensija pervadino puslapį [[Horišni Plavniai]] į [[Horišni Plavnios]]: vle 7898040 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Horišni Plavnios]] 58vx6mfnu8pywq6gsn52b7812x9vh62 0 699508 7898047 2026-08-08T05:54:40Z CD 677 Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |paveikslėlis = |paveikslėlio apibūdinimas = |paveikslėlio dydis = |gimimo data = {{bda|1963|06|12}} |gimimo vieta = [[Kaunas]] |tėvai = [[Petras Siniakovas]] |veikla = futbolininkas |alma_mater = [[Kūno kultūros institutas]] (1985) }} '''Rolandas Siniakovas''' ([[1963]] m. [[birželio 12]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – buvęs Lietuvos futbolininkas (gynėjas). == Biografija == Tėvas [[Petras Siniakovas]... 7898047 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |paveikslėlis = |paveikslėlio apibūdinimas = |paveikslėlio dydis = |gimimo data = {{bda|1963|06|12}} |gimimo vieta = [[Kaunas]] |tėvai = [[Petras Siniakovas]] |veikla = futbolininkas |alma_mater = [[Kūno kultūros institutas]] (1985) }} '''Rolandas Siniakovas''' ([[1963]] m. [[birželio 12]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – buvęs Lietuvos futbolininkas (gynėjas). == Biografija == Tėvas [[Petras Siniakovas]] buvo futbolininkas.<ref>{{Klimkevičius 2015|584}}</ref> Pirmasis treneris – [[Stasys Stankus]].<ref>{{studentai 2010|316}}</ref> 1985 m. baigė [[KKI]].<ref>{{Kalinauskas 2020|3084}}</ref> Žaidė [[FM Kaunas|Kauno futbolo mokykloje]], 1980 m. pakviestas į „Bangą“. Karjerą praleido [[Banga Kaunas|Kauno „Bangos“]] (1980–1981, 1985), [[FK Atletas|„Atleto“]] (1982–1984), [[FK Žalgiris|„Žalgirio“]] (1985), [[FK Atlantas|„Atlanto“]] (1986–1987), [[Kelininkas Kaunas|„Kelininko“]] (1988–1989), [[FK Tauras|Tauragės „Tauro“]] (1989) komandose. 1989–1992 m. buvo išvykęs žaisti į [[JAV]], [[Lituanica Chicago|Čikagos „Lituanica“]] klubą.<ref>[https://footballfakts.ru/person/48293-sinyakovrolandpetrovich Синяков Роланд Петрович.] Footballfakts.ru (tikrinta 2026-08-08).</ref> Žaidė Lietuvos moksleivių (1980–1981), jaunimo (1983) futbolo rinktinėse, TSRS tautų spartakiados futbolo varžybų aukso laimėtojas (1983 m. su Lietuvos jaunimo rinktine).<ref>{{lse|rolandas-siniakovas|2026-08-08}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Siniakovas, Rolandas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] 1h6n39x6gza68ho71k9ir54t5ukamr2 0 699509 7898048 2026-08-08T05:54:49Z CD 677 Nukreipiama į [[Kauno sporto mokykla Tauras]] 7898048 wikitext text/x-wiki #redirect [[Kauno sporto mokykla Tauras]] qljdazhl8xxvc9gj54jzo06ebhbz9wl 0 699510 7898055 2026-08-08T06:35:28Z Zykasaa 3068 Naujas puslapis: {{Pasaulio paveldas |Name = Aalto darbai |Image = [[Vaizdas:Studio Aalto 2023 02.jpg|260px]] | imagecaption = Aalto studija |State Party = {{flag|Suomija}} |Type = Kultūrinis |Criteria = ii |ID = 1752 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 2026 |Session = |Link = | vikiteka = Category:Aalto Works }} '''Aalto darbai''' – suomių architekto Alvar Aa... 7898055 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Aalto darbai |Image = [[Vaizdas:Studio Aalto 2023 02.jpg|260px]] | imagecaption = Aalto studija |State Party = {{flag|Suomija}} |Type = Kultūrinis |Criteria = ii |ID = 1752 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 2026 |Session = |Link = | vikiteka = Category:Aalto Works }} '''Aalto darbai''' – suomių architekto [[Alvar Aalto]] ir jo žmonų [[Aino Aalto]] bei [[Elissa Aalto]] suprojektuotų objektų serija [[Suomija|Suomijoje]], atstovaujanti humanistinio modernizmo XX a. vidurio architektūros tradiciją. [[2026]] m. trylika šių darbų paskelbti UNESCO [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulinio paveldo objektu]].<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1752 Aalto Works]</ref> Šie projektai akcentuoja statinio santykį su gamta ir orientuoti į žmogų bei statinio darnų prisitaikymą prie vietovės. == Sudėtinės dalys == UNESCO objektą sudaro trylika saugomų teritorijų. Penkios iš jų yra Helsinkyje, trys - [[Juveskiulė]]s regione, ir po vieną - kituose Suomijos miestuose. {| class="sortable wikitable" style="font-size:100%" |+ [[Vaizdas:Pasaulio_paveldas_emblema.svg|25px]] Objektų sąrašas ! Numeris !! Pavadinimas !! Iliustracija !! Administracija !! Metai |- |1752-001 |[[Sunila (Kotka)|Sunilos namų kompleksas]] |[[File:Sunila_Paivola3.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Sunila_Paivola3.jpg|frameless]] |[[Kotka]], [[Kiumenlaksas]] |1936–1938, 1947, 1951–1954 |- |1752-002 |[[Paimio sanatorija]] |[[File:Paimion_parantolan_päärakennus_2025_Marit_Henriksson.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Paimion_parantolan_p%C3%A4%C3%A4rakennus_2025_Marit_Henriksson.jpg|frameless]] |[[Paimio]], [[Pietvakarių Suomija]] |1929–1933 |- |1752-003 |[[Seinetsalo rotušė]] |[[File:SaynatsaloTownHall1.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:SaynatsaloTownHall1.jpg|frameless]] |[[Seinetsalas]], [[Juveskiulė]], [[Vidurio Suomija]] |1949–1952 |- |1752-004 |[[Aalto centras]] |[[File:Aalto-keskus,_ilmakuva_1999_(RHO124993-1).tif|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Aalto-keskus,_ilmakuva_1999_(RHO124993-1).tif|frameless]] |[[Seinejokis]], [[Pietų Pohjanma]] |1951–1987 |- |1752-005 |[[Socialinio draudimo rūmai (Helsinkis)|Socialinio draudimo rūmai]] |[[File:Kela_hdqtrs_10.JPG|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Kela_hdqtrs_10.JPG|frameless]] |[[Helsinkis]], [[Ūsima]] |1953–1957 |- |1752-006 |[[Finlandijos salė]] |[[File:Finlandia_Hall-7141.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Finlandia_Hall-7141.jpg|frameless]] |[[Helsinkis]], [[Ūsima]] |1962/1967–1975 |- |1752-007 |[[Aalto namas]] |[[File:2018_Alvar_Aalto_Museum,_Helsinki_(31792080945).jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:2018_Alvar_Aalto_Museum,_Helsinki_(31792080945).jpg|frameless]] |[[Helsinkis]], [[Ūsima]] |1935–1936 |- |1752-008 |[[Aalto studija]] |[[File:Studio_Aalto_2023_02.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Studio_Aalto_2023_02.jpg|frameless]] |[[Helsinkis]], [[Ūsima]] |1954–1955, 1962–1963 |- |1752-009 |[[Muratsalo eksperimentinis namas]] |[[File:Inner_court_Muuratsalo_Experimental_House.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Inner_court_Muuratsalo_Experimental_House.jpg|frameless]] |[[Muratsalas]], Seinetsalas, [[Vidurio Suomija]] |1952–1954 |- |1752-010 |[[Helsinkio kultūros namai]] |[[File:Kulttuuritalo_Helsinki_28_toukokuuta_2013.JPG|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Kulttuuritalo_Helsinki_28_toukokuuta_2013.JPG|frameless]] |[[Helsinkis]], [[Ūsima]] |1952–1958 |- |1752-011 |[[Juveskiulės universitetas|Juveskiulės universiteto]] Aalto miestelis |[[File:University_of_Jyväskylä_main_Building.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:University_of_Jyv%C3%A4skyl%C3%A4_main_Building.jpg|frameless]] |[[Juveskiulė]], [[Vidurio Suomija]] |1951–1971 |- |1752-012 |[[Trijų kryžių bažnyčia]] |[[File:Church_of_the_Three_Crosses_20200627_03.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Church_of_the_Three_Crosses_20200627_03.jpg|frameless]] |[[Imatra]], [[Pietų Karelija]] |1956–1958 |- |1752-013 |[[Vila Mairea]] |[[File:4Y1A7841_Alvar_Aalto,_Finland_(26710745140).jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:4Y1A7841_Alvar_Aalto,_Finland_(26710745140).jpg|frameless]] |[[Normarkus]], [[Poris]], [[Satakunta]] |1938–1939 |} == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Argentina}} {{flag|Belgija}} {{flag|Indija}} {{flag|Japonija}} {{flag|Prancūzija}} {{flag|Šveicarija}}{{flag|Vokietija}}: [[Le Corbusier architektūra]]: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (2016) * {{flag|JAV}}: [[Frank Lloyd Wright XX a. architektūra]] (2019) == Šaltiniai== {{ref}} {{UNESCOSuomija}} [[Kategorija:Modernizmas]] 357b90fm5dae92esdjd8vl0i2bcdyw6 7898140 7898055 2026-08-08T10:00:45Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7898140 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Aalto darbai |Image = [[Vaizdas:Studio Aalto 2023 02.jpg|260px]] | imagecaption = Aalto studija |State Party = {{flag|Suomija}} |Type = Kultūrinis |Criteria = ii |ID = 1752 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 2026 |Session = |Link = | vikiteka = Category:Aalto Works }} '''Aalto darbai''' – suomių architekto [[Alvar Aalto]] ir jo žmonų [[Aino Aalto]] bei [[Elissa Aalto]] suprojektuotų objektų serija [[Suomija|Suomijoje]], atstovaujanti humanistinio modernizmo XX a. vidurio architektūros tradiciją. [[2026]] m. trylika šių darbų paskelbti UNESCO [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulinio paveldo objektu]].<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1752 Aalto Works]</ref> Šie projektai akcentuoja statinio santykį su gamta ir orientuoti į žmogų bei statinio darnų prisitaikymą prie vietovės. == Sudėtinės dalys == UNESCO objektą sudaro trylika saugomų teritorijų. Penkios iš jų yra Helsinkyje, trys – [[Juveskiulė]]s regione, ir po vieną – kituose Suomijos miestuose. {| class="sortable wikitable" style="font-size:100%" |+ [[Vaizdas:Pasaulio_paveldas_emblema.svg|25px]] Objektų sąrašas ! Numeris !! Pavadinimas !! Iliustracija !! Administracija !! Metai |- |1752-001 |[[Sunila (Kotka)|Sunilos namų kompleksas]] |[[Vaizdas:Sunila_Paivola3.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Sunila_Paivola3.jpg|frameless]] |[[Kotka]], [[Kiumenlaksas]] |1936–1938, 1947, 1951–1954 |- |1752-002 |[[Paimio sanatorija]] |[[Vaizdas:Paimion_parantolan_päärakennus_2025_Marit_Henriksson.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Paimion_parantolan_p%C3%A4%C3%A4rakennus_2025_Marit_Henriksson.jpg|frameless]] |[[Paimio]], [[Pietvakarių Suomija]] |1929–1933 |- |1752-003 |[[Seinetsalo rotušė]] |[[Vaizdas:SaynatsaloTownHall1.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:SaynatsaloTownHall1.jpg|frameless]] |[[Seinetsalas]], [[Juveskiulė]], [[Vidurio Suomija]] |1949–1952 |- |1752-004 |[[Aalto centras]] |[[Vaizdas:Aalto-keskus,_ilmakuva_1999_(RHO124993-1).tif|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Aalto-keskus,_ilmakuva_1999_(RHO124993-1).tif|frameless]] |[[Seinejokis]], [[Pietų Pohjanma]] |1951–1987 |- |1752-005 |[[Socialinio draudimo rūmai (Helsinkis)|Socialinio draudimo rūmai]] |[[Vaizdas:Kela_hdqtrs_10.JPG|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Kela_hdqtrs_10.JPG|frameless]] |[[Helsinkis]], [[Ūsima]] |1953–1957 |- |1752-006 |[[Finlandijos salė]] |[[Vaizdas:Finlandia_Hall-7141.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Finlandia_Hall-7141.jpg|frameless]] |[[Helsinkis]], [[Ūsima]] |1962/1967–1975 |- |1752-007 |[[Aalto namas]] |[[Vaizdas:2018_Alvar_Aalto_Museum,_Helsinki_(31792080945).jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:2018_Alvar_Aalto_Museum,_Helsinki_(31792080945).jpg|frameless]] |[[Helsinkis]], [[Ūsima]] |1935–1936 |- |1752-008 |[[Aalto studija]] |[[Vaizdas:Studio_Aalto_2023_02.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Studio_Aalto_2023_02.jpg|frameless]] |[[Helsinkis]], [[Ūsima]] |1954–1955, 1962–1963 |- |1752-009 |[[Muratsalo eksperimentinis namas]] |[[Vaizdas:Inner_court_Muuratsalo_Experimental_House.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Inner_court_Muuratsalo_Experimental_House.jpg|frameless]] |[[Muratsalas]], Seinetsalas, [[Vidurio Suomija]] |1952–1954 |- |1752-010 |[[Helsinkio kultūros namai]] |[[Vaizdas:Kulttuuritalo_Helsinki_28_toukokuuta_2013.JPG|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Kulttuuritalo_Helsinki_28_toukokuuta_2013.JPG|frameless]] |[[Helsinkis]], [[Ūsima]] |1952–1958 |- |1752-011 |[[Juveskiulės universitetas|Juveskiulės universiteto]] Aalto miestelis |[[Vaizdas:University_of_Jyväskylä_main_Building.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:University_of_Jyv%C3%A4skyl%C3%A4_main_Building.jpg|frameless]] |[[Juveskiulė]], [[Vidurio Suomija]] |1951–1971 |- |1752-012 |[[Trijų kryžių bažnyčia]] |[[Vaizdas:Church_of_the_Three_Crosses_20200627_03.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Church_of_the_Three_Crosses_20200627_03.jpg|frameless]] |[[Imatra]], [[Pietų Karelija]] |1956–1958 |- |1752-013 |[[Vila Mairea]] |[[Vaizdas:4Y1A7841_Alvar_Aalto,_Finland_(26710745140).jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:4Y1A7841_Alvar_Aalto,_Finland_(26710745140).jpg|frameless]] |[[Normarkus]], [[Poris]], [[Satakunta]] |1938–1939 |} == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Argentina}} {{flag|Belgija}} {{flag|Indija}} {{flag|Japonija}} {{flag|Prancūzija}} {{flag|Šveicarija}}{{flag|Vokietija}}: [[Le Corbusier architektūra]]: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (2016) * {{flag|JAV}}: [[Frank Lloyd Wright XX a. architektūra]] (2019) == Šaltiniai == {{ref}} {{UNESCOSuomija}} [[Kategorija:Modernizmas]] hb20fqizzdcmk6vxumfszqrrw6yfmvo 7898141 7898140 2026-08-08T10:01:37Z Hugo.arg 1674 panaikinta [[Kategorija:Modernizmas]]; įtraukta [[Kategorija:Modernizmo architektūra]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898141 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Aalto darbai |Image = [[Vaizdas:Studio Aalto 2023 02.jpg|260px]] | imagecaption = Aalto studija |State Party = {{flag|Suomija}} |Type = Kultūrinis |Criteria = ii |ID = 1752 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 2026 |Session = |Link = | vikiteka = Category:Aalto Works }} '''Aalto darbai''' – suomių architekto [[Alvar Aalto]] ir jo žmonų [[Aino Aalto]] bei [[Elissa Aalto]] suprojektuotų objektų serija [[Suomija|Suomijoje]], atstovaujanti humanistinio modernizmo XX a. vidurio architektūros tradiciją. [[2026]] m. trylika šių darbų paskelbti UNESCO [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulinio paveldo objektu]].<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1752 Aalto Works]</ref> Šie projektai akcentuoja statinio santykį su gamta ir orientuoti į žmogų bei statinio darnų prisitaikymą prie vietovės. == Sudėtinės dalys == UNESCO objektą sudaro trylika saugomų teritorijų. Penkios iš jų yra Helsinkyje, trys – [[Juveskiulė]]s regione, ir po vieną – kituose Suomijos miestuose. {| class="sortable wikitable" style="font-size:100%" |+ [[Vaizdas:Pasaulio_paveldas_emblema.svg|25px]] Objektų sąrašas ! Numeris !! Pavadinimas !! Iliustracija !! Administracija !! Metai |- |1752-001 |[[Sunila (Kotka)|Sunilos namų kompleksas]] |[[Vaizdas:Sunila_Paivola3.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Sunila_Paivola3.jpg|frameless]] |[[Kotka]], [[Kiumenlaksas]] |1936–1938, 1947, 1951–1954 |- |1752-002 |[[Paimio sanatorija]] |[[Vaizdas:Paimion_parantolan_päärakennus_2025_Marit_Henriksson.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Paimion_parantolan_p%C3%A4%C3%A4rakennus_2025_Marit_Henriksson.jpg|frameless]] |[[Paimio]], [[Pietvakarių Suomija]] |1929–1933 |- |1752-003 |[[Seinetsalo rotušė]] |[[Vaizdas:SaynatsaloTownHall1.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:SaynatsaloTownHall1.jpg|frameless]] |[[Seinetsalas]], [[Juveskiulė]], [[Vidurio Suomija]] |1949–1952 |- |1752-004 |[[Aalto centras]] |[[Vaizdas:Aalto-keskus,_ilmakuva_1999_(RHO124993-1).tif|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Aalto-keskus,_ilmakuva_1999_(RHO124993-1).tif|frameless]] |[[Seinejokis]], [[Pietų Pohjanma]] |1951–1987 |- |1752-005 |[[Socialinio draudimo rūmai (Helsinkis)|Socialinio draudimo rūmai]] |[[Vaizdas:Kela_hdqtrs_10.JPG|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Kela_hdqtrs_10.JPG|frameless]] |[[Helsinkis]], [[Ūsima]] |1953–1957 |- |1752-006 |[[Finlandijos salė]] |[[Vaizdas:Finlandia_Hall-7141.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Finlandia_Hall-7141.jpg|frameless]] |[[Helsinkis]], [[Ūsima]] |1962/1967–1975 |- |1752-007 |[[Aalto namas]] |[[Vaizdas:2018_Alvar_Aalto_Museum,_Helsinki_(31792080945).jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:2018_Alvar_Aalto_Museum,_Helsinki_(31792080945).jpg|frameless]] |[[Helsinkis]], [[Ūsima]] |1935–1936 |- |1752-008 |[[Aalto studija]] |[[Vaizdas:Studio_Aalto_2023_02.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Studio_Aalto_2023_02.jpg|frameless]] |[[Helsinkis]], [[Ūsima]] |1954–1955, 1962–1963 |- |1752-009 |[[Muratsalo eksperimentinis namas]] |[[Vaizdas:Inner_court_Muuratsalo_Experimental_House.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Inner_court_Muuratsalo_Experimental_House.jpg|frameless]] |[[Muratsalas]], Seinetsalas, [[Vidurio Suomija]] |1952–1954 |- |1752-010 |[[Helsinkio kultūros namai]] |[[Vaizdas:Kulttuuritalo_Helsinki_28_toukokuuta_2013.JPG|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Kulttuuritalo_Helsinki_28_toukokuuta_2013.JPG|frameless]] |[[Helsinkis]], [[Ūsima]] |1952–1958 |- |1752-011 |[[Juveskiulės universitetas|Juveskiulės universiteto]] Aalto miestelis |[[Vaizdas:University_of_Jyväskylä_main_Building.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:University_of_Jyv%C3%A4skyl%C3%A4_main_Building.jpg|frameless]] |[[Juveskiulė]], [[Vidurio Suomija]] |1951–1971 |- |1752-012 |[[Trijų kryžių bažnyčia]] |[[Vaizdas:Church_of_the_Three_Crosses_20200627_03.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Church_of_the_Three_Crosses_20200627_03.jpg|frameless]] |[[Imatra]], [[Pietų Karelija]] |1956–1958 |- |1752-013 |[[Vila Mairea]] |[[Vaizdas:4Y1A7841_Alvar_Aalto,_Finland_(26710745140).jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:4Y1A7841_Alvar_Aalto,_Finland_(26710745140).jpg|frameless]] |[[Normarkus]], [[Poris]], [[Satakunta]] |1938–1939 |} == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Argentina}} {{flag|Belgija}} {{flag|Indija}} {{flag|Japonija}} {{flag|Prancūzija}} {{flag|Šveicarija}}{{flag|Vokietija}}: [[Le Corbusier architektūra]]: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (2016) * {{flag|JAV}}: [[Frank Lloyd Wright XX a. architektūra]] (2019) == Šaltiniai == {{ref}} {{UNESCOSuomija}} [[Kategorija:Modernizmo architektūra]] akzj4p4tzm0bgy7db9x9j4rk6erviav 7898142 7898141 2026-08-08T10:01:51Z Hugo.arg 1674 įtraukta [[Kategorija:Suomijos pastatai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898142 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Aalto darbai |Image = [[Vaizdas:Studio Aalto 2023 02.jpg|260px]] | imagecaption = Aalto studija |State Party = {{flag|Suomija}} |Type = Kultūrinis |Criteria = ii |ID = 1752 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 2026 |Session = |Link = | vikiteka = Category:Aalto Works }} '''Aalto darbai''' – suomių architekto [[Alvar Aalto]] ir jo žmonų [[Aino Aalto]] bei [[Elissa Aalto]] suprojektuotų objektų serija [[Suomija|Suomijoje]], atstovaujanti humanistinio modernizmo XX a. vidurio architektūros tradiciją. [[2026]] m. trylika šių darbų paskelbti UNESCO [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulinio paveldo objektu]].<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1752 Aalto Works]</ref> Šie projektai akcentuoja statinio santykį su gamta ir orientuoti į žmogų bei statinio darnų prisitaikymą prie vietovės. == Sudėtinės dalys == UNESCO objektą sudaro trylika saugomų teritorijų. Penkios iš jų yra Helsinkyje, trys – [[Juveskiulė]]s regione, ir po vieną – kituose Suomijos miestuose. {| class="sortable wikitable" style="font-size:100%" |+ [[Vaizdas:Pasaulio_paveldas_emblema.svg|25px]] Objektų sąrašas ! Numeris !! Pavadinimas !! Iliustracija !! Administracija !! Metai |- |1752-001 |[[Sunila (Kotka)|Sunilos namų kompleksas]] |[[Vaizdas:Sunila_Paivola3.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Sunila_Paivola3.jpg|frameless]] |[[Kotka]], [[Kiumenlaksas]] |1936–1938, 1947, 1951–1954 |- |1752-002 |[[Paimio sanatorija]] |[[Vaizdas:Paimion_parantolan_päärakennus_2025_Marit_Henriksson.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Paimion_parantolan_p%C3%A4%C3%A4rakennus_2025_Marit_Henriksson.jpg|frameless]] |[[Paimio]], [[Pietvakarių Suomija]] |1929–1933 |- |1752-003 |[[Seinetsalo rotušė]] |[[Vaizdas:SaynatsaloTownHall1.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:SaynatsaloTownHall1.jpg|frameless]] |[[Seinetsalas]], [[Juveskiulė]], [[Vidurio Suomija]] |1949–1952 |- |1752-004 |[[Aalto centras]] |[[Vaizdas:Aalto-keskus,_ilmakuva_1999_(RHO124993-1).tif|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Aalto-keskus,_ilmakuva_1999_(RHO124993-1).tif|frameless]] |[[Seinejokis]], [[Pietų Pohjanma]] |1951–1987 |- |1752-005 |[[Socialinio draudimo rūmai (Helsinkis)|Socialinio draudimo rūmai]] |[[Vaizdas:Kela_hdqtrs_10.JPG|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Kela_hdqtrs_10.JPG|frameless]] |[[Helsinkis]], [[Ūsima]] |1953–1957 |- |1752-006 |[[Finlandijos salė]] |[[Vaizdas:Finlandia_Hall-7141.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Finlandia_Hall-7141.jpg|frameless]] |[[Helsinkis]], [[Ūsima]] |1962/1967–1975 |- |1752-007 |[[Aalto namas]] |[[Vaizdas:2018_Alvar_Aalto_Museum,_Helsinki_(31792080945).jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:2018_Alvar_Aalto_Museum,_Helsinki_(31792080945).jpg|frameless]] |[[Helsinkis]], [[Ūsima]] |1935–1936 |- |1752-008 |[[Aalto studija]] |[[Vaizdas:Studio_Aalto_2023_02.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Studio_Aalto_2023_02.jpg|frameless]] |[[Helsinkis]], [[Ūsima]] |1954–1955, 1962–1963 |- |1752-009 |[[Muratsalo eksperimentinis namas]] |[[Vaizdas:Inner_court_Muuratsalo_Experimental_House.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Inner_court_Muuratsalo_Experimental_House.jpg|frameless]] |[[Muratsalas]], Seinetsalas, [[Vidurio Suomija]] |1952–1954 |- |1752-010 |[[Helsinkio kultūros namai]] |[[Vaizdas:Kulttuuritalo_Helsinki_28_toukokuuta_2013.JPG|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Kulttuuritalo_Helsinki_28_toukokuuta_2013.JPG|frameless]] |[[Helsinkis]], [[Ūsima]] |1952–1958 |- |1752-011 |[[Juveskiulės universitetas|Juveskiulės universiteto]] Aalto miestelis |[[Vaizdas:University_of_Jyväskylä_main_Building.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:University_of_Jyv%C3%A4skyl%C3%A4_main_Building.jpg|frameless]] |[[Juveskiulė]], [[Vidurio Suomija]] |1951–1971 |- |1752-012 |[[Trijų kryžių bažnyčia]] |[[Vaizdas:Church_of_the_Three_Crosses_20200627_03.jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Church_of_the_Three_Crosses_20200627_03.jpg|frameless]] |[[Imatra]], [[Pietų Karelija]] |1956–1958 |- |1752-013 |[[Vila Mairea]] |[[Vaizdas:4Y1A7841_Alvar_Aalto,_Finland_(26710745140).jpg|link=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:4Y1A7841_Alvar_Aalto,_Finland_(26710745140).jpg|frameless]] |[[Normarkus]], [[Poris]], [[Satakunta]] |1938–1939 |} == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Argentina}} {{flag|Belgija}} {{flag|Indija}} {{flag|Japonija}} {{flag|Prancūzija}} {{flag|Šveicarija}}{{flag|Vokietija}}: [[Le Corbusier architektūra]]: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (2016) * {{flag|JAV}}: [[Frank Lloyd Wright XX a. architektūra]] (2019) == Šaltiniai == {{ref}} {{UNESCOSuomija}} [[Kategorija:Modernizmo architektūra]] [[Kategorija:Suomijos pastatai]] kh854tr0tl8rbb0pth12zddiyir9yr6 0 699511 7898056 2026-08-08T06:35:48Z Zykasaa 3068 Nukreipiama į [[Aalto darbai]] 7898056 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Aalto darbai]] imcs2aypqjgqsppas2f2k5jm1e6uzq8 0 699512 7898113 2026-08-08T08:40:24Z Ed1974LT 52229 Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1939|01|25|T}} | gimimo vieta = [[Glosteris]], {{flagcountry|England}} | mirties data = | mirties vieta = | tėvai = | sutuoktinis = [[Aleksandra Aichenvald]] | vaikai = | veikla = [[Kalbotyra|kalbininkas]] | sritis = [[Australijos aborigenų kalbos]] | partija = | įstaigos = La Trobo universitetas... 7898113 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1939|01|25|T}} | gimimo vieta = [[Glosteris]], {{flagcountry|England}} | mirties data = | mirties vieta = | tėvai = | sutuoktinis = [[Aleksandra Aichenvald]] | vaikai = | veikla = [[Kalbotyra|kalbininkas]] | sritis = [[Australijos aborigenų kalbos]] | partija = | įstaigos = [[La Trobo universitetas]]<br/>[[Australijos nacionalinis universitetas]]<br/>[[Džeimso Kuko universitetas]] | pareigos = [[profesorius]] | alma_mater = [[Oksfordo universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Robertas Malkolmas Vordas Diksonas''' ({{en|Robert Malcolm Ward Dixon}}, g. [[1939]] m. [[sausio 25]] d.)<ref name=anniv/> – [[Britai|britų]] kalbininkas, Menų, visuomenės ir švietimo koledžo, Kernso instituto, [[Džeimso Kuko universitetas|Džeimso Kuko universiteto]] kalbotyros [[profesorius]]. Jis taip pat yra Džeimso Kuko universiteto Kalbų ir kultūros tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas.<ref>[http://www.jcu.edu.au/cairnsinstitute/research/JCUPRD_043652.html Professor R. M. W. Dixon] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140330112034/http://www.jcu.edu.au/cairnsinstitute/research/JCUPRD_043652.html |date=2014-03-30}} (information page at the James Cook University site)</ref> Humanitarinių mokslų [[daktaras]] (1991), 2018 m. jam suteiktas Džeimso Kuko universiteto [[Humanitariniai mokslai|humanitarinių mokslų]] garbės daktaro vardas. [[Britų akademija|Britų akademijos]], [[Australijos humanitarinių mokslų akademija|Australijos humanitarinių mokslų akademijos]] narys ir [[Amerikos kalbininkų draugija|Amerikos kalbininkų draugijos]] garbės narys. Jis yra vienas iš trijų gyvųjų kalbininkų, paminėtų [[Peter Hugoe Matthews|Piterio Metjuzo]] „Trumpame Oksfordo kalbotyros žodyne“ (''The Concise Oxford Dictionary of Linguistics'').<ref>Matthews, P. H. (2014). ''[https://search.worldcat.org/title/894628554 The Concise Oxford Dictionary of Linguistics]'', Oxford: Oxford University Press.</ref> == Biografija == === Ankstyvieji metai === R. Diksonas gimė [[Glosteris|Glosteryje]], vakarų [[Anglija|Anglijoje]]. Vaikystėje gyveno [[Straudas|Straude]], vėliau [[Bramkotas|Bramkote]] prie [[Notingamas|Notingamo]], kur jo tėvas tapo Tolesniojo mokymosi liaudies koledžo direktoriumi. Mokėsi Notingamo vidurinėje mokykloje, vėliau [[Oksfordo universitetas|Oksfordo universitete]], jame 1960 m. gavo savo pirmąjį mokslinį laipsnį [[Matematika|matematikos]] srityje, tada studijavo [[Edinburgo universitetas|Edinburgo universitete]], kuriame jis nuo 1961 m. liepos iki 1963 m. rugsėjo buvo Anglų kalbos katedros mokslo darbuotojas statistinės kalbotyros srityje. Po to iki 1964 m. rugsėjo [[Australijos aborigenų tyrimų institutas|Australijos aborigenų tyrimų institute]] šiaurės rytų [[Kvynslandas|Kvynslande]] atliko [[Lauko tyrimas|lauko tyrimus]] analizuodamas keletą [[Australijos aborigenų kalbos|Australijos aborigenų kalbų]], o ypač didelį dėmesį skyrė [[dirbalių kalba]]i.<ref>[https://research.jcu.edu.au/portfolio/robert.dixon/ Robert Dixon] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190416105735/https://research.jcu.edu.au/portfolio/robert.dixon |date=2019-04-16}} at research.jcu.edu.au, Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> === Moksliniai tyrimai === R. Diksonas parašė daug darbų iš įvairių kalbotyros teorijos ir lauko tyrimų sričių, ypač pasižymėjo darbais apie [[Australijos aborigenų kalbos|Australijos aborigenų]] ir Brazilijos [[Aravų kalbos|aravų]] kalbas. Jis sudarė Australijos aborigenų [[Dirbalių kalba|dirbalių]], [[Jidinių kalba|jidinių]], [[Vargamajų kalba|vargamajų]], [[Njavaigių kalba|njavaigių]] ir [[Mbaramų kalba|mbaramų]] kalbų gramatikas. Parašė išsamias polinezietiškos [[Fidžių kalba|fidžių]] (1988) ir araviškos pietų Amazonės [[Žaravarų kalba|žaravarų]] (2004) kalbų gramatikas, už jas Amerikos kalbininkų draugija jam skyrė Leonardo Bloomfieldo knygų apdovanojimą. R. Diksono veikalas iš [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] srities padarė labai didelę įtaką. Remdamasis kruopščia istorine lyginamąja analize, R. Diksonas abejoja [[Pamų-njungų kalbos|pamų-njungų kalbų]] koncepcija ir teigia, jog patikimų argumentų niekada taip ir nebuvo pateikta. Taip pat jis siūlo naują „pertrauktosios pusiausvyros“ modelį, grįstą to paties pavadinimo evoliucinės biologijos teorija, ir šis modelis tinkamesnis daugybei kalbų regionų, taip pat ir Australijos kalboms. R. Diksonas savo teoriją pateikia darbe „Kalbų iškilimas ir žūtis“ (''The Rise and Fall of Languages''), ją ištobulina [[Monografija|monografijoje]] „Australijos kalbos: jų prigmtis ir raida“ (''Australian Languages: their nature and development, 2''002). R. Diksonas yra daugybės kitų knygų autorius. Monumentalų jo trijų tomų veikalą „Pagrindinė kalbotyros teorija“ (''Basic Linguistic Theory,'' 2010–2012) išleido Oksfordo universiteto leidykla. Tolesni jo tyrimai apie Australijos kalbas spausdinami knygoje „Valgomoji giminė, uošvės rūšis ir kiti gramatikos stebuklai: dirbalių, jidinių ir vargamajų kalbų tyrimai“ (''Edible gender, mother-in-law style, and other grammatical wonders: Studies in Dyirbal, Yidiñ and Warrgamay'', 2015). Tarp kitų jo monografijų minėtini darbai apie [[Anglų kalba|anglų kalbos]] gramatiką, ypač „Naujas požiūris į anglų kalbos gramatiką“ (''A new approach to English grammar'', 1991, pataisytas leidimas 2005) ir „Naujų žodžių kūrimas: morfologinė žodžių vedyba anglų kalboje“ (''Making New Words: Morphological Derivation in English'', 2014). Viena paskutinių jo monografijų „Ar vienos kalbos geresnės už kitas“ (''Are Some Languages Better than Others'', 2016, minkštais viršeliais 2018) kelia skirtingų kalbų veiksmingumo ir vertės klausimą. Kaip [[redaktorius]], jis prisidėjo prie keturių tomų „Australijos kalbų vadovo“ (''Handbook of Australian Languages'', drauge su [[Barry Blake|B. Bleiku]]), žurnalo „Lingua“ specialiojo leidinio apie [[Ergatyvas|ergatyvumą]], kartu su [[Aleksandra Aichenvald|A. Aichenvald]] prie daugybės tomų apie kalbų tipologiją serijoje „Kalbų tipologijos tyrimai“ (''Explorations in Linguistic Typology''), fundamentalaus veikalo „Amazonės kalbos“ (''The ​​Amazonian languages'', 1999) ir „Kembridžo kalbų tipologijos vadovo“ (''The Cambridge Handbook of Linguistic Typology'', 2017). Jo knygoje „Nuplėšti anglų kalbos žodynams kaukę“ (''The Unmasking of English Dictionaries'', 2018) pateikiama glausta anglų kalbos [[Žodynas|žodynų]] istorija, atskleidžiami jų trūkumai ir siūlomas naujoviškas žodynų sudarymo būdas.<ref group="n">Kembridžo universiteto leidykla knygą ''The Unmasking of English Dictionaries'' aprašo [http://www.cambridge.org/gb/academic/subjects/languages-linguistics/history-english-language/unmasking-english-dictionaries?format=PB čia].</ref> Darbe „Mes valgydavome žmones“, tradicinio Fidžio salų kaimo atradimai“ (''„We used to eat people“, Revelations of a Fiji islands traditional village'', 2018) atskleistas ryškus jo lauko tyrimų Fidžyje 9-ojo dešimtmečio pabaigoje vaizdas.<ref group="n">McFarlando puslapis, kuriame aprašoma ''„We used to eat people“'', yra [http://mcfarlandbooks.com/product/we-used-to-eat-people/ čia].</ref> === Akademinės pareigos === 1996 m. R. Diksonas ir kalbininkė [[Aleksandra Aichenvald|A. Aichenvald]] Kanberoje įkūrė [[Australijos nacionalinis universitetas|Australijos nacionalinio universiteto]] Kalbų tipologijos tyrimų centrą. 2000 m. sausio 1 d. jis buvo perkeltas į Melburno [[La Trobo universitetas|La Trobo universitetą]].<ref name=anniv>[http://research.jcu.edu.au/research/lcrc/lcrc-prescursor/ten-years-achievements-of-the-research-centre-for-linguistic-typology-1996-2006/at_download/file Research Centre for Linguistic Typology: Ten Years' Achievements] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130426214757/https://research.jcu.edu.au/research/lcrc/lcrc-prescursor/ten-years-achievements-of-the-research-centre-for-linguistic-typology-1996-2006/at_download/file |date=2013-04-26}} (2006).</ref> Ir R. Diksonas (centro direktorius), ir A. Aichenvald (direktoriaus pavaduotoja) atsistatydino 2008 m. gegužę.<ref>[http://www.latrobe.edu.au/rclt/Newsletters/Newsletter%202009%20-%20with%20Errata.pdf RCLT Newsletter], 2009, ''Latrobe.edu.au''</ref> 2009 m. pradžioje A. Aichenvald ir R. Diksonas [[Džeimso Kuko universitetas|Džeimso Kuko universiteto]] Kernso miestelyje įkūrė Kalbų ir kultūros tyrimų grupę.<ref>[http://www.als.asn.au/newsletters/alsnews200902.html News from the newly established LCRG at James Cook University] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110706095921/http://www.als.asn.au/newsletters/alsnews200902.html |date=2011-07-06}} (ALS newsletter, February 2009)</ref> 2011 m. ji buvo paversta Džeimso Kuko universiteto Humanitarinių ir socialinių mokslų fakulteto Kalbų ir kultūros tyrimų centru. A. Aichenvald tapo šio centro direktore, o R. Diksonas pavaduotoju.<ref>[https://web.archive.org/web/20130226072813/https://eresearch.jcu.edu.au/spaces/TLA Language and Culture Research Centre]. Nuoroda tikrinta 2026-08-08. </ref><ref>{{cite web|url=https://archive.ph/20130624171241/https://plone.jcu.edu.au/researchatjcu/research/lcrc|title=Language and Culture Research Centre|accessdate=2026-08-08}}</ref> == Bibliografija == [[XX a.#DEšimtmečiai ir metai|7-ajame]] dešimtmetyje ''Simon Tully'' [[Slapyvardis|slapyvardžiu]] R. Diksonas išleido du [[Mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] apsakymus, o 9-ajame dešimtmetyje – ''Hosanna Brown'' slapyvardžiu du [[Detektyvas|detektyvinius]] romanus.<ref>[http://research.jcu.edu.au/research/lcrc/people/deputy-director/autobiography-of-prof.-r.m.w-dixon R. M. W. Dixon: 'Skeleton'] (pp.xv–xvii of Dixon’s academic autobiography ''I am a linguist''. Leiden: Brill. 2011.)</ref> * [https://search.worldcat.org/search?q=%22Robert+M.+W.+Dixon%22&offset=1 R. Diksono bibliografija] == Išnašos == {{išn}} == Pastabos == <references group="n"/> {{DEFAULTSORT: Dixon, Robert M. W.}} [[Kategorija:Jungtinės Karalystės kalbininkai]] [[Kategorija:Australijos mokslininkai]] 59he2kkuy1in385qlbtnbq2m0gd3ro3 0 699513 7898125 2026-08-08T09:31:29Z Zykasaa 3068 Naujas puslapis: {{Pasaulio paveldas | Name = Moravitų bažnyčios gyvenvietės | WHS = | Image = [[vaizdas:Christiansfeld_brødremenighedskirken_31_maj_2015_crop.jpg|260px]] | imagecaption = Kristiansfeldas | State Party = 2015: {{flag|Danija}}</br>2024: {{flag|JAV}} {{flag|UK}} {{flag|Vokietija}} | Type = Kultūros | Criteria = iii, iv | ID = 1468 | Link = | Region = [[Europa]] ir [[Šiaurės Amerika]] | Year = 2015 | Session = | Danger = | vikiteka = Category:Moravian... 7898125 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Moravitų bažnyčios gyvenvietės | WHS = | Image = [[vaizdas:Christiansfeld_brødremenighedskirken_31_maj_2015_crop.jpg|260px]] | imagecaption = Kristiansfeldas | State Party = 2015: {{flag|Danija}}</br>2024: {{flag|JAV}} {{flag|UK}} {{flag|Vokietija}} | Type = Kultūros | Criteria = iii, iv | ID = 1468 | Link = | Region = [[Europa]] ir [[Šiaurės Amerika]] | Year = 2015 | Session = | Danger = | vikiteka = Category:Moravian Church Settlements }} '''Moravitų bažnyčios gyvenvietės''' ({{en|Moravian Church Settlements}}, {{de|Siedlungen der Herrnhuter Brüdergemeine}}) – [[UNESCO]] saugomas [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo objektas]], kurį sudaro keturios gyvenvietės esančios [[Danija|Danijoje]], [[JAV]], [[JK|Jungtinėje Karalystėje]] ir [[Vokietija|Vokietijoje]]. == Aprašymas == [[Vaizdas:Meno_Haas_-_Christiansfeld_1780_-_mp001409.jpg|thumb|left|Kristiansfeldas 1780 m.]] [[Moravitai]] (dar žinomi kaip Moravijos broliai) yra seniausios pasaulyje [[protestantizmas|protestantiškos bažnyčios]] nariai. Jų šaknys siekia XV a. Čekijos [[Husitai|Husitų]] judėjimą. 1620 m. pralaimėję Baltojo Kalno mūšį husitai patyrė katalikų persekiojimą. 1722 m. pabėgėliai iš [[Moravija|Moravijos]] rado prieglobstį grafo [[Nikolaus Ludwig von Zinzendorf]] žemėse [[Saskonija|Saksonijoje]] ir įkūrė [[Hernhutas|Hernhuto]] gyvenvietę. Čia jie išaugo į reikšmingą evangelikų bažnyčią ir vykdydami misionierišką veiklą visame pasaulyje įkūrė daugiau nei 30 gyvenviečių. Jie keliavo į Šiaurės ir Pietų Ameriką, Afriką, Karibus. Moravijos broliai akcentavo asmeninį santykį su Dievu, paprastą gyvenimo būdą, brolybę, lygybę ir intensyvų bendruomeninį gyvenimą. Jų muzikinė bei švietimo tradicija padarė didžiulę įtaką kitoms protestantų atšakoms. Gyvenvietės turi savitą architektūrinį charakterį, kuris remiasi originaliuoju vadinamuoju „Hernhuto baroko stiliumi“, pritaikytu prie vietos sąlygų. Jų planavimas sekė baroko principais ir buvo pagrįstas simetrišku išplanavimu su dviem pagrindinėmis gatvėmis aplink centrinę aikštę (Hernhutas ir Greishilas) arba išilgai vienos pagrindinės gatvės (Betlehemas). Moravitų gyvenvietėe galima rasti tipinius pastatus, atspindinčius gyvenimo būdą: čia yra bendruomenės namai, [[bažnyčia]], chorų namai (bendri būstai nesusituokusiems vyrams, moterims ir našlėms).<ref>ICOMOS. 2024. Moravian Church Settlements (Germany, United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland, United States of America). ''Evaluations of Nominations of Cultural and Mixed Properties (WHC/24/46.COM/INF.8B1)''.</ref> Šis objektas buvo pradėtas formuoti 2015 m., kuomet į pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta moravitų bažnyčios gyvenvietė Danijoje [[Kristiansfeldas]]. 2024 m. šį objektą išplėtus buvo prijungtos dar trys gyvenvietės Europoje ir Amerikoje, ir pavadinimas pakeistas į dabartinį.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1468 Moravian Church Settlements]</ref> == Sudėtinės dalys == UNESCO objektą sudaro šios keturios gyvenvietės: {| class="sortable wikitable" style="font-size:100%" |+ [[Vaizdas:Pasaulio_paveldas_emblema.svg|25px]] Objektų sąrašas ! Nr. !! Pavadinimas !! Iliustracija !! Administracija |- |1468-001 || [[Kristiansfeldas]] || [[Vaizdas:Lindegade,_Christiansfeld_2023_SV_1.jpg|border|200px]] || [[Danija]], [[Pietų Danijos regionas]] |- |1468-001 || [[Hernhutas]] || [[Vaizdas:Herrnhut-Civitatenweg-01-2.jpg|border|200px]] || [[Vokietija]], [[Saksonija]] |- |1468-001 || [[Betlehemas]] || [[Vaizdas:Moravian_Gemein_House,_Church_Street,_Bethlehem,_PA_-_52410054164.jpg|border|200px]] || [[JAV]], [[Pensilvanija]] |- |1468-001 || [[Greishilas]] || [[Vaizdas:Gracehill_(51),_September_2009.JPG|border|200px]] || [[Jungtinė Karalystė]], [[Antrimo grafystė]] |- |} == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|JAV}}: [[San Antonijo misijos]] (2015) == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCODanija}} {{UNESCOJK}} {{UNESCOJAV}} {{UNESCOVokietija}} fpzmvbh1nkr8huz0sy1h9yyizanfwj1 7898126 7898125 2026-08-08T09:32:56Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Protestantizmas]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898126 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Moravitų bažnyčios gyvenvietės | WHS = | Image = [[vaizdas:Christiansfeld_brødremenighedskirken_31_maj_2015_crop.jpg|260px]] | imagecaption = Kristiansfeldas | State Party = 2015: {{flag|Danija}}</br>2024: {{flag|JAV}} {{flag|UK}} {{flag|Vokietija}} | Type = Kultūros | Criteria = iii, iv | ID = 1468 | Link = | Region = [[Europa]] ir [[Šiaurės Amerika]] | Year = 2015 | Session = | Danger = | vikiteka = Category:Moravian Church Settlements }} '''Moravitų bažnyčios gyvenvietės''' ({{en|Moravian Church Settlements}}, {{de|Siedlungen der Herrnhuter Brüdergemeine}}) – [[UNESCO]] saugomas [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo objektas]], kurį sudaro keturios gyvenvietės esančios [[Danija|Danijoje]], [[JAV]], [[JK|Jungtinėje Karalystėje]] ir [[Vokietija|Vokietijoje]]. == Aprašymas == [[Vaizdas:Meno_Haas_-_Christiansfeld_1780_-_mp001409.jpg|thumb|left|Kristiansfeldas 1780 m.]] [[Moravitai]] (dar žinomi kaip Moravijos broliai) yra seniausios pasaulyje [[protestantizmas|protestantiškos bažnyčios]] nariai. Jų šaknys siekia XV a. Čekijos [[Husitai|Husitų]] judėjimą. 1620 m. pralaimėję Baltojo Kalno mūšį husitai patyrė katalikų persekiojimą. 1722 m. pabėgėliai iš [[Moravija|Moravijos]] rado prieglobstį grafo [[Nikolaus Ludwig von Zinzendorf]] žemėse [[Saskonija|Saksonijoje]] ir įkūrė [[Hernhutas|Hernhuto]] gyvenvietę. Čia jie išaugo į reikšmingą evangelikų bažnyčią ir vykdydami misionierišką veiklą visame pasaulyje įkūrė daugiau nei 30 gyvenviečių. Jie keliavo į Šiaurės ir Pietų Ameriką, Afriką, Karibus. Moravijos broliai akcentavo asmeninį santykį su Dievu, paprastą gyvenimo būdą, brolybę, lygybę ir intensyvų bendruomeninį gyvenimą. Jų muzikinė bei švietimo tradicija padarė didžiulę įtaką kitoms protestantų atšakoms. Gyvenvietės turi savitą architektūrinį charakterį, kuris remiasi originaliuoju vadinamuoju „Hernhuto baroko stiliumi“, pritaikytu prie vietos sąlygų. Jų planavimas sekė baroko principais ir buvo pagrįstas simetrišku išplanavimu su dviem pagrindinėmis gatvėmis aplink centrinę aikštę (Hernhutas ir Greishilas) arba išilgai vienos pagrindinės gatvės (Betlehemas). Moravitų gyvenvietėe galima rasti tipinius pastatus, atspindinčius gyvenimo būdą: čia yra bendruomenės namai, [[bažnyčia]], chorų namai (bendri būstai nesusituokusiems vyrams, moterims ir našlėms).<ref>ICOMOS. 2024. Moravian Church Settlements (Germany, United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland, United States of America). ''Evaluations of Nominations of Cultural and Mixed Properties (WHC/24/46.COM/INF.8B1)''.</ref> Šis objektas buvo pradėtas formuoti 2015 m., kuomet į pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta moravitų bažnyčios gyvenvietė Danijoje [[Kristiansfeldas]]. 2024 m. šį objektą išplėtus buvo prijungtos dar trys gyvenvietės Europoje ir Amerikoje, ir pavadinimas pakeistas į dabartinį.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1468 Moravian Church Settlements]</ref> == Sudėtinės dalys == UNESCO objektą sudaro šios keturios gyvenvietės: {| class="sortable wikitable" style="font-size:100%" |+ [[Vaizdas:Pasaulio_paveldas_emblema.svg|25px]] Objektų sąrašas ! Nr. !! Pavadinimas !! Iliustracija !! Administracija |- |1468-001 || [[Kristiansfeldas]] || [[Vaizdas:Lindegade,_Christiansfeld_2023_SV_1.jpg|border|200px]] || [[Danija]], [[Pietų Danijos regionas]] |- |1468-001 || [[Hernhutas]] || [[Vaizdas:Herrnhut-Civitatenweg-01-2.jpg|border|200px]] || [[Vokietija]], [[Saksonija]] |- |1468-001 || [[Betlehemas]] || [[Vaizdas:Moravian_Gemein_House,_Church_Street,_Bethlehem,_PA_-_52410054164.jpg|border|200px]] || [[JAV]], [[Pensilvanija]] |- |1468-001 || [[Greishilas]] || [[Vaizdas:Gracehill_(51),_September_2009.JPG|border|200px]] || [[Jungtinė Karalystė]], [[Antrimo grafystė]] |- |} == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|JAV}}: [[San Antonijo misijos]] (2015) == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCODanija}} {{UNESCOJK}} {{UNESCOJAV}} {{UNESCOVokietija}} [[Kategorija:Protestantizmas]] 14d9oz8e1qq7nnenzu9nrdrj2aj092h 7898127 7898126 2026-08-08T09:36:37Z Hugo.arg 1674 /* Aprašymas */ [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7898127 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Moravitų bažnyčios gyvenvietės | WHS = | Image = [[vaizdas:Christiansfeld_brødremenighedskirken_31_maj_2015_crop.jpg|260px]] | imagecaption = Kristiansfeldas | State Party = 2015: {{flag|Danija}}</br>2024: {{flag|JAV}} {{flag|UK}} {{flag|Vokietija}} | Type = Kultūros | Criteria = iii, iv | ID = 1468 | Link = | Region = [[Europa]] ir [[Šiaurės Amerika]] | Year = 2015 | Session = | Danger = | vikiteka = Category:Moravian Church Settlements }} '''Moravitų bažnyčios gyvenvietės''' ({{en|Moravian Church Settlements}}, {{de|Siedlungen der Herrnhuter Brüdergemeine}}) – [[UNESCO]] saugomas [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo objektas]], kurį sudaro keturios gyvenvietės esančios [[Danija|Danijoje]], [[JAV]], [[JK|Jungtinėje Karalystėje]] ir [[Vokietija|Vokietijoje]]. == Aprašymas == [[Vaizdas:Meno_Haas_-_Christiansfeld_1780_-_mp001409.jpg|thumb|left|Kristiansfeldas 1780 m.]] [[Moravitai]] (dar žinomi kaip Moravijos broliai) yra seniausios pasaulyje [[protestantizmas|protestantiškos bažnyčios]] nariai. Jų šaknys siekia XV a. Čekijos [[Husitai|husitų]] judėjimą. 1620 m. pralaimėję Baltojo Kalno mūšį husitai patyrė katalikų persekiojimą. 1722 m. pabėgėliai iš [[Moravija|Moravijos]] rado prieglobstį grafo [[Nikolaus Ludwig von Zinzendorf]] žemėse [[Saskonija|Saksonijoje]] ir įkūrė [[Hernhutas|Hernhuto]] gyvenvietę. Čia jie išaugo į reikšmingą evangelikų bažnyčią ir vykdydami misionierišką veiklą visame pasaulyje įkūrė daugiau nei 30 gyvenviečių. Jie keliavo į Šiaurės ir Pietų Ameriką, Afriką, Karibus. Moravijos broliai akcentavo asmeninį santykį su Dievu, paprastą gyvenimo būdą, brolybę, lygybę ir intensyvų bendruomeninį gyvenimą. Jų muzikinė bei švietimo tradicija padarė didžiulę įtaką kitoms protestantų atšakoms. Gyvenvietės turi savitą architektūrinį charakterį, kuris remiasi originaliuoju vadinamuoju „Hernhuto baroko stiliumi“, pritaikytu prie vietos sąlygų. Jų planavimas sekė baroko principais ir buvo pagrįstas simetrišku išplanavimu su dviem pagrindinėmis gatvėmis aplink centrinę aikštę (Hernhutas ir Greishilas) arba išilgai vienos pagrindinės gatvės (Betlehemas). Moravitų gyvenvietėe galima rasti tipinius pastatus, atspindinčius gyvenimo būdą: čia yra bendruomenės namai, [[bažnyčia]], chorų namai (bendri būstai nesusituokusiems vyrams, moterims ir našlėms).<ref>ICOMOS. 2024. Moravian Church Settlements (Germany, United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland, United States of America). ''Evaluations of Nominations of Cultural and Mixed Properties (WHC/24/46.COM/INF.8B1)''.</ref> Šis objektas buvo pradėtas formuoti 2015 m., kuomet į pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta moravitų bažnyčios gyvenvietė Danijoje [[Kristiansfeldas]]. 2024 m. šį objektą išplėtus buvo prijungtos dar trys gyvenvietės Europoje ir Amerikoje, ir pavadinimas pakeistas į dabartinį.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1468 Moravian Church Settlements]</ref> == Sudėtinės dalys == UNESCO objektą sudaro šios keturios gyvenvietės: {| class="sortable wikitable" style="font-size:100%" |+ [[Vaizdas:Pasaulio_paveldas_emblema.svg|25px]] Objektų sąrašas ! Nr. !! Pavadinimas !! Iliustracija !! Administracija |- |1468-001 || [[Kristiansfeldas]] || [[Vaizdas:Lindegade,_Christiansfeld_2023_SV_1.jpg|border|200px]] || [[Danija]], [[Pietų Danijos regionas]] |- |1468-001 || [[Hernhutas]] || [[Vaizdas:Herrnhut-Civitatenweg-01-2.jpg|border|200px]] || [[Vokietija]], [[Saksonija]] |- |1468-001 || [[Betlehemas]] || [[Vaizdas:Moravian_Gemein_House,_Church_Street,_Bethlehem,_PA_-_52410054164.jpg|border|200px]] || [[JAV]], [[Pensilvanija]] |- |1468-001 || [[Greishilas]] || [[Vaizdas:Gracehill_(51),_September_2009.JPG|border|200px]] || [[Jungtinė Karalystė]], [[Antrimo grafystė]] |- |} == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|JAV}}: [[San Antonijo misijos]] (2015) == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCODanija}} {{UNESCOJK}} {{UNESCOJAV}} {{UNESCOVokietija}} [[Kategorija:Protestantizmas]] 25a50b7exdohoeaybpcwqi417i0i5w5 7898154 7898127 2026-08-08T11:51:57Z Zykasaa 3068 /* Aprašymas */ 7898154 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Moravitų bažnyčios gyvenvietės | WHS = | Image = [[vaizdas:Christiansfeld_brødremenighedskirken_31_maj_2015_crop.jpg|260px]] | imagecaption = Kristiansfeldas | State Party = 2015: {{flag|Danija}}</br>2024: {{flag|JAV}} {{flag|UK}} {{flag|Vokietija}} | Type = Kultūros | Criteria = iii, iv | ID = 1468 | Link = | Region = [[Europa]] ir [[Šiaurės Amerika]] | Year = 2015 | Session = | Danger = | vikiteka = Category:Moravian Church Settlements }} '''Moravitų bažnyčios gyvenvietės''' ({{en|Moravian Church Settlements}}, {{de|Siedlungen der Herrnhuter Brüdergemeine}}) – [[UNESCO]] saugomas [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo objektas]], kurį sudaro keturios gyvenvietės esančios [[Danija|Danijoje]], [[JAV]], [[JK|Jungtinėje Karalystėje]] ir [[Vokietija|Vokietijoje]]. == Aprašymas == [[Vaizdas:Meno_Haas_-_Christiansfeld_1780_-_mp001409.jpg|thumb|left|Kristiansfeldas 1780 m.]] [[Moravitai]] (dar žinomi kaip Moravijos broliai) yra seniausios pasaulyje [[protestantizmas|protestantiškos bažnyčios]] nariai. Jų šaknys siekia XV a. Čekijos [[Husitai|husitų]] judėjimą. 1620 m. pralaimėję Baltojo Kalno mūšį husitai patyrė katalikų persekiojimą. 1722 m. pabėgėliai iš [[Moravija|Moravijos]] rado prieglobstį grafo [[Nikolaus Ludwig von Zinzendorf]] žemėse [[Saksonija|Saksonijoje]] ir įkūrė [[Hernhutas|Hernhuto]] gyvenvietę. Čia jie išaugo į reikšmingą evangelikų bažnyčią ir vykdydami misionierišką veiklą visame pasaulyje įkūrė daugiau nei 30 gyvenviečių. Jie keliavo į Šiaurės ir Pietų Ameriką, Afriką, Karibus. Moravijos broliai akcentavo asmeninį santykį su Dievu, paprastą gyvenimo būdą, brolybę, lygybę ir intensyvų bendruomeninį gyvenimą. Jų muzikinė bei švietimo tradicija padarė didžiulę įtaką kitoms protestantų atšakoms. Gyvenvietės turi savitą architektūrinį charakterį, kuris remiasi originaliuoju vadinamuoju „Hernhuto baroko stiliumi“, pritaikytu prie vietos sąlygų. Jų planavimas sekė baroko principais ir buvo pagrįstas simetrišku išplanavimu su dviem pagrindinėmis gatvėmis aplink centrinę aikštę (Hernhutas ir Greishilas) arba išilgai vienos pagrindinės gatvės (Betlehemas). Moravitų gyvenvietėe galima rasti tipinius pastatus, atspindinčius gyvenimo būdą: čia yra bendruomenės namai, [[bažnyčia]], chorų namai (bendri būstai nesusituokusiems vyrams, moterims ir našlėms).<ref>ICOMOS. 2024. Moravian Church Settlements (Germany, United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland, United States of America). ''Evaluations of Nominations of Cultural and Mixed Properties (WHC/24/46.COM/INF.8B1)''.</ref> Šis objektas buvo pradėtas formuoti 2015 m., kuomet į pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta moravitų bažnyčios gyvenvietė Danijoje [[Kristiansfeldas]]. 2024 m. šį objektą išplėtus buvo prijungtos dar trys gyvenvietės Europoje ir Amerikoje, ir pavadinimas pakeistas į dabartinį.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1468 Moravian Church Settlements]</ref> == Sudėtinės dalys == UNESCO objektą sudaro šios keturios gyvenvietės: {| class="sortable wikitable" style="font-size:100%" |+ [[Vaizdas:Pasaulio_paveldas_emblema.svg|25px]] Objektų sąrašas ! Nr. !! Pavadinimas !! Iliustracija !! Administracija |- |1468-001 || [[Kristiansfeldas]] || [[Vaizdas:Lindegade,_Christiansfeld_2023_SV_1.jpg|border|200px]] || [[Danija]], [[Pietų Danijos regionas]] |- |1468-001 || [[Hernhutas]] || [[Vaizdas:Herrnhut-Civitatenweg-01-2.jpg|border|200px]] || [[Vokietija]], [[Saksonija]] |- |1468-001 || [[Betlehemas]] || [[Vaizdas:Moravian_Gemein_House,_Church_Street,_Bethlehem,_PA_-_52410054164.jpg|border|200px]] || [[JAV]], [[Pensilvanija]] |- |1468-001 || [[Greishilas]] || [[Vaizdas:Gracehill_(51),_September_2009.JPG|border|200px]] || [[Jungtinė Karalystė]], [[Antrimo grafystė]] |- |} == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|JAV}}: [[San Antonijo misijos]] (2015) == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCODanija}} {{UNESCOJK}} {{UNESCOJAV}} {{UNESCOVokietija}} [[Kategorija:Protestantizmas]] 231arytehw04nrhehj1c0aoer75ayyr 0 699514 7898129 2026-08-08T09:38:46Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[KK Jurbarkas-Karys]] 7898129 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[KK Jurbarkas-Karys]] 9cfk8e8xtw4o25kfco6bg36fapgukjx 0 699515 7898130 2026-08-08T09:39:01Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[KK Jurbarkas-Karys]] 7898130 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[KK Jurbarkas-Karys]] 9cfk8e8xtw4o25kfco6bg36fapgukjx 0 699516 7898143 2026-08-08T10:08:16Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7898143 wikitext text/x-wiki {{pavardė pradžia|Siniakovas|Siniakovienė, Siniakova|Siniakovaitė, Siniakova}} ;Siniakovas * [[Petras Siniakovas]] – futbolininkas; * [[Rolandas Siniakovas]] – futbolininkas. Pavardė kilusi iš slaviškų pavardžių {{ru|Синяков}}, {{be|Ciнякoў}}.<ref>{{PvŽ}}</ref> Ši kilusi iš pavardės ''Синяк'', kuri susijusi su mėlynos spalvos pavadinimu (plg. {{ru|синяк}} „nuo sumušimo atsiradusi mėlynė“).<ref>[https://www.analizfamilii.ru/Sinyakov/proishozhdenie.html Происхождение фамилии Синяков]</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{pavardė}} qq2a34u9xybftgns1mu6q0a4dhrtst5